Projekto lyginamasis variantas
SVEIKATOS DRAUDIMO ĮSTATYMO NR. I-1343 4, 6, 7, 8, 9, 9¹, 9², 11, 12¹, 14, 18, 20, 23, 26, 26¹, 26², 27, 28, 30, 31 STRAIPSNIŲ, V IR VI SKYRIŲ PAKEITIMO BEI 32, 33, 34, 35 IR 36 STRAIPSNIŲ PRIPAŽINIMO NETEKUSIAIS GALIOS
Pakeisti 4 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„4 straipsnis. Institucijos, vykdančios privalomąjį sveikatos draudimą
1Valstybės politiką privalomojo sveikatos draudimo srityje formuoja ir jos įgyvendinimą organizuoja, koordinuoja bei kontroliuoja Sveikatos apsaugos ministerija. 12. Privalomąjį sveikatos draudimą vykdo šios institucijos:
1) Privalomojo sveikatos draudimo taryba;
2) Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – Valstybinė ligonių kasa). 3) teritorinės ligonių kasos. 23. Privalomojo sveikatos draudimo sistemos valstybinio valdymo subjektų Privalomąjį sveikatos draudimą vykdančių institucijų veiklą nustato šis Įstatymas ir kiti teisės aktai.“
1Pakeisti 6 straipsnio 4 dalies 9 punktą ir jį išdėstyti taip:
„9) vienas iš tėvų (įtėvių), globėjas ar rūpintojas, neįgaliojo asmens su negalia aprūpintojas, slaugantys ar nuolat prižiūrintys namuose asmenį (teikiantys jam pagalbą namuose), kuriam nustatytas neįgalumo lygis (vaiką invalidą), arba asmenį, kuriam nustatytas individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. specialusis nuolatinės slaugos poreikis ar specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis). Ši nuostata taip pat taikoma vienam iš tėvų (įtėvių), globėjui ar rūpintojui, slaugantiems namuose visiškos negalios invalidą, pripažintą tokiu iki 2005 m. liepos 1 d. asmenį, kuriam iki 2005 m. birželio 30 d. nustatyta visiška negalia;“. 2.
2Pakeisti 6 straipsnio 4 dalies 10 punktą ir jį išdėstyti taip:
„10) asmenys, teisės aktų nustatyta tvarka pripažinti neįgaliaisiais asmenimis su negalia;“. 3 straipsnis. 7 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 7 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„7 straipsnis. Draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registras
1Draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registrą steigia ir jo nuostatus tvirtina Vyriausybė. 2. Draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registro objektai yra privalomuoju sveikatos draudimu draudžiami asmenys, nurodyti šio Įstatymo 6 straipsnio 1 ir 2 dalyse, taip pat valstybės biudžeto lėšomis apmokamą būtinąją medicinos pagalbą, būtinąsias paslaugas ir kitą sveikatos priežiūrą gaunantys asmenys, nurodyti šio Įstatymo 6 straipsnio 5 dalyje. 3. Draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registras tvarkomas ir jo duomenys teikiami vadovaujantis Valstybės registrų įstatymu 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas), Lietuvos Respublikos kibernetinio saugumo įstatymu, Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją ir duomenų pakartotinio naudojimo įstatymu, Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymu, Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu, Pacientų Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymu, šio registro nuostatais ir bei kitais teisės aktais, reglamentuojančiais registrų tvarkymą ir duomenų teikimą. 4. Draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registro vadovaujančioji tvarkymo įstaiga yra Valstybinė ligonių kasa, o registro tvarkymo įstaigos –Valstybinė ligonių kasa ir teritorinės ligonių kasos. 5.
5Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka asmenims, apdraustiems privalomuoju sveikatos draudimu, išduodami privalomojo sveikatos draudimo pažymėjimai.“
Pakeisti 8 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) buvo išvykę iš Lietuvos Respublikos ilgiau kaip 6 mėnesius ir nedeklaravo šio išvykimo Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka, tačiau privalomojo sveikatos draudimo įmokas administruojančiai Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai pateikia kompetentingų užsienio valstybių institucijų išduotus dokumentus ir (arba) duomenis, patvirtinančius, kad išvykimo laikotarpiu jie buvo apdrausti valstybiniu socialiniu draudimu kitoje šalyje arba buvo suimti ir (arba) nuteisti užsienyje, arba atliko arešto ar terminuoto laisvės atėmimo bausmę užsienyje, o teritorinė Valstybinė ligonių kasa patvirtina, kad išvykimo laikotarpiu jie negavo asmens sveikatos priežiūros paslaugų, kompensuojamų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis.“
Pripažinti netekusia galios 9 straipsnio 8 dalį. 8. Naujo profilio stacionarinės paslaugos, apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, teikiamos tik gavus leidimą sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka. 6 straipsnis. 9¹ straipsnio pakeitimas Pakeisti 9¹ straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Apdraustiesiems ortopedijos techninių priemonių įsigijimo išlaidos kompensuojamos ir sutartys su juridiniais asmenimis dėl ortopedijos techninių priemonių įsigijimo išlaidų apmokėjimo (toliau – sutartys) sudaromos sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka. Sutartys sudaromos tarp Valstybinės ligonių kasos ir Lietuvos Respublikoje įsteigtų juridinių asmenų, užsienio valstybėje įsteigtų juridinių asmenų ar kitų organizacijų filialų, įsteigtų Lietuvos Respublikoje (toliau – suinteresuotieji asmenys).
Sutartys sudaromos su visais pageidaujančiais jas sudaryti suinteresuotaisiais asmenimis. Suinteresuotieji asmenys einamųjų ar kitų metų sutartį dėl ortopedijos techninių priemonių įsigijimo išlaidų apmokėjimo einamiesiems ar kitiems metams gali sudaryti bet kuriuo metu einamaisiais metais. Informacija apie šių sutarčių sudarymo tvarką skelbiama viešai Valstybinės ligonių kasos ir teritorinių ligonių kasų interneto svetainėse svetainėje. Valstybinė ligonių kasa apmoka suinteresuotųjų asmenų, sudariusių sutartis dėl ortopedijos techninių priemonių, skirtų apdraustiesiems, gamybos ir (ar) pritaikymo išlaidas ir kompensuoja apdraustųjų, įsigijusių ortopedijos technines priemones savo lėšomis, išlaidas.“
Pakeisti 9²straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„9² straipsnis. Asmens sveikatos priežiūros paslaugų įrašymo į Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis apmokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąrašą ir išbraukimo iš šio sąrašo sąlygos ir tvarka
1Naujas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kurios galėtų būti apmokamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis, ir šio fondo biudžeto lėšomis jau apmokamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kurių teikimo sąnaudos padidėjo dėl organizacinių pakeitimų ir (ar) diegiamų naujų technologijų, vertina Asmens sveikatos priežiūros paslaugų vertinimo komitetas (toliau – Komitetas) šio įstatymo ir sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka. 2. Paraiškas dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytų asmens sveikatos priežiūros paslaugų vertinimo Komitetui teikia Sveikatos apsaugos ministerija, Valstybinė ligonių kasa, universiteto ligoninės ir sveikatos priežiūros specialistus vienijančios asociacijos.
Paraiškos Komitetui teikiamos iki kiekvienų metų kovo 1 dienos ir iki rugsėjo 1 dienos. Komitetas ne vėliau kaip atitinkamai iki kiekvienų metų gegužės 1 dienos arba iki lapkričio 1 dienos įvertina šio straipsnio 1 dalyje nurodytas asmens sveikatos priežiūros paslaugas ir jas įtraukia (arba jų neįtraukia) į Kompensuotinų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąrašą, vadovaudamasis visais šiais įtraukimo į šį sąrašą kriterijais:
1) asmens sveikatos priežiūros paslaugos veiksmingumas yra pagrįstas medicinos mokslo įrodymais;
2) asmens sveikatos priežiūros paslaugos poreikis – daugiau kaip vienas sveikatos sutrikimo atvejis, tenkantis 200 000 Lietuvos Respublikos gyventojų per kalendorinius metus. 3.
3Sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka Komitetas ne vėliau kaip atitinkamai iki einamųjų metų birželio 1 dienos arba gruodžio 1 dienos peržiūri Kompensuotinų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąrašą, įvertina jame nurodytas asmens sveikatos priežiūros paslaugas ir išdėsto jas prioriteto tvarka, atsižvelgdamas į visus šiuos vertinimo kriterijus:
1) asmens sveikatos priežiūros paslaugos poveikį ligoms ir būklėms, lemiančioms didžiausią šalies gyventojų ligotumą ir mirtingumą, ir (ar) svarbiausiems vertinamiems visos šalies sveikatos rodikliams;
2) asmens sveikatos priežiūros paslaugos poveikį pacientų išgyvenamumui;
3) asmens sveikatos priežiūros paslaugos poveikį pacientų darbingumui ir (ar) neįgalumui;
4) asmens sveikatos priežiūros paslaugos poveikį pacientų gyvenimo kokybei;
5) asmens sveikatos priežiūros paslaugos poveikį Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų panaudojimo efektyvumui;
6) galimybę užtikrinti visuotinį asmens sveikatos priežiūros paslaugos prieinamumą. 4. Komitetas, įvertinęs asmens sveikatos priežiūros paslaugas ir išdėstęs jas prioriteto tvarka, priima sprendimą siūlyti sveikatos apsaugos ministrui asmens sveikatos priežiūros paslaugą įrašyti (arba jos neįrašyti) į Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis apmokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąrašą. Prieš priimant šioje dalyje nurodytą sprendimą turi būti sudarytos galimybės Komiteto posėdyje dalyvauti ir pateikti savo paaiškinimus šio straipsnio 2 dalyje nurodytiems paraiškų teikėjams. Ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos Komiteto sprendimas skelbiamas viešai, o pareiškėjas informuojamas raštu, aiškiai, suprantamai ir išsamiai nurodant objektyviais ir patikrinamais kriterijais pagrįstas Komiteto priimto sprendimo priežastis. 5.
5Jeigu pareiškėjas nesutinka su Komiteto priimtu sprendimu, jis per 10 darbo dienų nuo sprendimo gavimo dienos turi teisę pateikti skundą sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka. Skundus dėl Komiteto priimtų sprendimų nagrinėja sveikatos apsaugos ministro sudaryta nuolatinė Apeliacinė komisija. Apeliacinė komisija, sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo skundo gavimo dienos gali priimti šiuos sprendimus:
1) patenkinti skundą ir siūlyti sveikatos apsaugos ministrui pavesti Komitetui pakartotinai priimti sprendimą, įvertinus Apeliacinės komisijos nurodytus trūkumus;
2) atmesti skundą. 6. Sveikatos apsaugos ministras, atsižvelgęs į Valstybinės ligonių kasos išvadą dėl galimybių Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis apmokėti šio straipsnio 1 dalyje nurodytas asmens sveikatos priežiūros paslaugas bei Privalomojo sveikatos draudimo tarybos nuomonę, ne vėliau kaip atitinkamai iki einamųjų metų spalio 1 dienos arba iki kitų metų balandžio 1 dienos keičia Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis apmokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąrašą pagal Komiteto pateiktus siūlymus. 7. Asmens sveikatos priežiūros paslaugos, neįtrauktos į Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis apmokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąrašą, lieka Kompensuotinų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąraše ir kitais metais vėl yra vertinamos bei dėstomos prioriteto tvarka šiame straipsnyje nustatyta tvarka. 8.
8Komitetas šio straipsnio 2 dalyje nurodytų subjektų siūlymu ir nustatyta tvarka įvertina, ar Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis apmokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąraše nurodytos asmens sveikatos priežiūros paslaugos atitinka visus šio straipsnio 2 dalyje nustatytus įtraukimo į Kompensuotinų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąrašą kriterijus. Asmens sveikatos priežiūros paslaugos, neatitinkančios visų šio straipsnio 2 dalyje nustatytų įtraukimo kriterijų, Komiteto siūlymu išbraukiamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis apmokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąrašo šio straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka. 1. Į Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis apmokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąrašą įrašytinų ar iš šio sąrašo brauktinų asmens sveikatos priežiūros paslaugų, nurodytų šio straipsnio 2 dalyje, vertinimą šio Įstatymo ir sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka atlieka Asmens sveikatos priežiūros paslaugų vertinimo komitetas (toliau – Komitetas). 2. Komitetas atlieka vertinimą:
1) naujų asmens sveikatos priežiūros paslaugų, neįrašytų į Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis apmokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąrašą, kurios galėtų būti apmokamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis;
2) asmens sveikatos priežiūros paslaugų, įrašytų į Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis apmokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąrašą, kai dėl jų teikimo ir (ar) organizavimo reikalavimų, ir (ar) apmokėjimo tvarkos pakeitimų didėja Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto išlaidos šioms paslaugoms;
3) asmens sveikatos priežiūros paslaugų, įrašytų į Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis apmokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąrašą, – dėl jų išbraukimo iš šio sąrašo. 3.
3Siūlymą dėl šio straipsnio 2 dalyje nurodytų paslaugų įrašymo į Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis apmokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąrašą ar išbraukimo iš jo gali pateikti:
1) Sveikatos apsaugos ministerija;
2) Valstybinė ligonių kasa;
3) universiteto ligoninė;
4) asmens sveikatos priežiūros specialistus vienijanti asociacija;
5) asmens sveikatos priežiūros įstaigas vienijanti asociacija;
6) vaistines vienijanti asociacija. 4. Šio straipsnio nustatyta tvarka Komitetas nevertina asmens sveikatos priežiūros paslaugų, kai:
1) didinamos asmens sveikatos priežiūros paslaugų, įrašytų į Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis apmokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąrašą, bazinės kainos ir nekeičiami nei sveikatos apsaugos ministro patvirtinti šių paslaugų teikimo, nei organizavimo reikalavimai, nei apmokėjimo tvarka (išskyrus pačios kainos nustatymą);
2) dėl krizės ar ekstremaliosios situacijos prireikia Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis apmokėti naujas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, neįrašytas į Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis apmokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąrašą, arba reikia daugiau Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų asmens sveikatos priežiūros paslaugoms, įrašytoms į Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis apmokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąrašą, apmokėti.
Šio punkto nuostata taikoma krizės ar ekstremaliosios situacijos metu ir ne ilgiau kaip 6 mėnesius po ekstremaliosios situacijos atšaukimo dienos;
3) dėl sveikatos apsaugos ministro patvirtintų asmens sveikatos priežiūros paslaugos teikimo ir (ar) organizavimo reikalavimų pakeitimų nereikia daugiau Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų tokioms paslaugoms teikti;
4) asmens sveikatos priežiūros paslauga kompensuotina Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis vadovaujantis Farmacijos įstatymo 59² straipsnio nustatyta tvarka;
5) siūloma įdiegti naują asmens sveikatos priežiūros paslaugą, neįrašytą į Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis apmokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąrašą, arba atlikti asmens sveikatos priežiūros paslaugos, įrašytos į Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis apmokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąrašą, teikimo arba organizavimo reikalavimų pakeitimą, kuriais tiesiogiai būtų įgyvendinama šalyje vykdoma sveikatos politika, ir ta konkreti paslauga yra tiesiogiai įvardyta įstatyme arba Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime;
6) siūloma į Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis apmokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąrašą įrašyti naują asmens sveikatos priežiūros paslaugą, leidžiančią nustatyti mutaciją ar biologinį žymenį dėl gydymo kompensuojamuoju vaistu skyrimo.
Šio punkto nuostata taikoma krizės ar ekstremaliosios situacijos metu ir ne ilgiau kaip 6 mėnesius po ekstremaliosios situacijos atšaukimo dienos;
3) dėl sveikatos apsaugos ministro patvirtintų asmens sveikatos priežiūros paslaugos teikimo ir (ar) organizavimo reikalavimų pakeitimų nereikia daugiau Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų tokioms paslaugoms teikti;
4) asmens sveikatos priežiūros paslauga kompensuotina Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis vadovaujantis Farmacijos įstatymo 59² straipsnio nustatyta tvarka;
5) siūloma įdiegti naują asmens sveikatos priežiūros paslaugą, neįrašytą į Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis apmokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąrašą, arba atlikti asmens sveikatos priežiūros paslaugos, įrašytos į Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis apmokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąrašą, teikimo arba organizavimo reikalavimų pakeitimą, kuriais tiesiogiai būtų įgyvendinama šalyje vykdoma sveikatos politika, ir ta konkreti paslauga yra tiesiogiai įvardyta įstatyme arba Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime;
6) siūloma į Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis apmokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąrašą įrašyti naują asmens sveikatos priežiūros paslaugą, leidžiančią nustatyti mutaciją ar biologinį žymenį dėl gydymo kompensuojamuoju vaistu skyrimo. 5. Šio straipsnio 3 dalyje nurodyti subjektai Komitetui teikia paraiškas dėl šio straipsnio 2 dalyje nurodytų asmens sveikatos priežiūros paslaugų vertinimo. Šio straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais atvejais kartu su paraiška turi būti teikiamas ir asmens sveikatos priežiūros paslaugos teikimo reikalavimų aprašo projektas (jau galiojančių paslaugos teikimo reikalavimų aprašo pakeitimo projektas). Paraiškos formą ir asmens sveikatos priežiūros paslaugos teikimo reikalavimų aprašo rengimo tvarką nustato sveikatos apsaugos ministras. 6.
6Komitetas einamaisiais metais vertina paraiškas, pateiktas nuo praėjusių metų kovo 2 d. iki einamųjų metų kovo 1 d., ir ne vėliau kaip iki einamųjų metų birželio 1 d. išdėsto vertinamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas prioriteto tvarka, atsižvelgdamas į visus šiuos vertinimo kriterijus:
1) paslaugai įdiegti ir (ar) plėtoti reikalinga infrastruktūra, sveikatos technologija ar organizavimo modelis buvo finansuojami įgyvendinant valstybės biudžeto, Europos Sąjungos struktūrinės ar kitos tarptautinės paramos lėšomis finansuojamą projektą ir reikia užtikrinti projekto vykdymo tęstinumą;
2) paslaugos įdiegimas ir (ar) plėtojimas numatytas įstatymą ar Vyriausybės nutarimą įgyvendinančiame teisės akte;
3) paslaugos poveikis sergamumui ir mirtingumui nuo atitinkamos ligos (sveikatos būklės);
4) paslaugos poveikis pacientų išgyvenamumui;
5) paslaugos poveikis pacientų dalyvumui ir (ar) negaliai;
6) paslaugos poveikis pacientų gyvenimo kokybei;
7) paslaugos poveikis sveikatos sutrikimų bei ligų diagnostikos ir (ar) gydymo efektyvumui (pagal šį kriterijų vertinama tais atvejais, kai paslauga tiesiogiai nedaro įtakos nei vienam iš kriterijų, išvardytų šios dalies 3–6 punktuose);
8) paslaugos teikimo metinis poveikis Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui;
9) galimybė užtikrinti visuotinį paslaugos prieinamumą. 7. Šio straipsnio 3 dalyje nurodytų subjektų skundus dėl šio straipsnio 6 dalyje nurodyto Komiteto atlikto vertinimo sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka nagrinėja sveikatos apsaugos ministro sudaryta nuolatinė Apeliacinė komisija. 8. Sveikatos apsaugos ministras iki spalio 1 d. priima sprendimą dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų, nurodytų paslaugų sąraše pagal prioritetą, įrašymo (neįrašymo) į Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis apmokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąrašą ar išbraukimo iš šio sąrašo.
Sveikatos apsaugos ministras sprendimą dėl šio straipsnio 4 dalyje nurodytų paslaugų įrašymo į Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis apmokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąrašą priima atsiradus šio straipsnio 4 dalyje nurodytoms aplinkybėms. 9. Šio straipsnio 6 dalyje nurodytų vertinimo kriterijų reikšmes ir asmens sveikatos priežiūros paslaugų išdėstymo pagal prioritetą tvarką bei šio straipsnio 8 dalyje nurodyto sprendimo priėmimo tvarką nustato sveikatos apsaugos ministras.“
Pakeisti 11 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) už asmenų iki 18 metų, kurie teisės aktų nustatyta tvarka pripažinti neįgaliaisiais asmenimis su negalia, gydymą.“
Pakeisti 12¹ straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų kompensuojamos tarpvalstybinės sveikatos priežiūros, atitinkančios Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 49 straipsnio 2 dalyje nustatytas sąlygas ir apimančios šio Įstatymo 9 straipsnyje nurodytą sveikatos priežiūrą, išlaidos. Šios išlaidos kompensuojamos pagal sveikatos apsaugos ministro nustatytas kompensuojamųjų vaistų, medicinos pagalbos priemonių (tarp jų ortopedijos techninių priemonių), specialiosios medicininės paskirties maisto produktų, medicinos priemonių nuomos ir sveikatos priežiūros paslaugų bazines kainas, neviršijant faktinių apdraustojo išlaidų.
Apdraustojo išlaidas tarpvalstybinei sveikatos priežiūrai kompensuoja Valstybinė ligonių kasa ir teritorinės ligonių kasos, jeigu apdraustasis arba jo atstovas, siekiantis gauti tarpvalstybinės sveikatos priežiūros išlaidų kompensaciją, sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka kreipiasi į teritorinę Valstybinę ligonių kasą ne vėliau kaip per vienus metus nuo asmens sveikatos priežiūros paslaugų suteikimo ir (arba) vaistų, ir (arba) medicinos pagalbos priemonių, ir (arba) medicinos priemonių išdavimo.“
Pakeisti 14 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto projektą pagal Sveikatos apsaugos ministerijos strateginio planavimo dokumentuose nustatytus sveikatos politikos prioritetus, kurie su Sveikatos apsaugos ministerija aptariami ir suderinami šio straipsnio 4 dalyje nurodytų taisyklių nustatyta tvarka, rengia Valstybinė ligonių kasa. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto projektą ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto ateinančių dvejų metų prognozuojamus rodiklius teikia Vyriausybei Sveikatos apsaugos ministerija kartu su Privalomojo sveikatos draudimo tarybos išvada. Vyriausybė apsvarsto atitinkamų metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto projektą ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto ateinančių dvejų metų prognozuojamus rodiklius ir ne vėliau kaip likus 75 kalendorinėms dienoms iki biudžetinių metų pabaigos teikia Seimui svarstyti kartu su Lietuvos Respublikos atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektu.
Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetas tvirtinamas Lietuvos Respublikos įstatymu.“
Pakeisti 18 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Šio Įstatymo 17 straipsnyje nurodytas privalomojo sveikatos draudimo įmokas administruoja, o šio Įstatymo 17 straipsnio 9 dalyje nurodytu atveju – jas išskaito Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka. Surinktos (išskaitytos) įmokos ir su jomis susijusios šio Įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nurodytos sumos per tris dienas nuo jų surinkimo (išskaitymo) dienos pervedamos į Valstybinės ligonių kasos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto sąskaitą. Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos turi teikti Valstybinei ligonių kasai ir teritorinėms ligonių kasoms reikiamą informaciją apie atskirų juridinių ir fizinių asmenų sumokėtas šio Įstatymo 17 straipsnyje nurodytas privalomojo sveikatos draudimo įmokas. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsiskaitymus su Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetu gali vykdyti šio Įstatymo 17 straipsnyje nurodytų įmokų ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis finansuojamų asmens sveikatos priežiūros įstaigų socialinio draudimo įmokų tarpusavio įskaitymais.
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktorius nustato privalomojo sveikatos draudimo įmokų deklaravimo atvejus ir tvarką.“
Pakeisti 20 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„20 straipsnis. Institucijų, vykdančių privalomąjį sveikatos draudimą, Valstybinės ligonių kasos santykiai su finansų įstaigomis
Finansų įstaigą Lietuvos Respublikoje Valstybinė ligonių kasa ir teritorinės ligonių kasos privalo pasirinkti konkurso būdu. Konkurso sąlygas nustato Sveikatos apsaugos ministerija.“
Pakeisti 23 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Valstybinė ligonių kasa ir teritorinės ligonių kasos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto ir jo rezervo lėšas laiko, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos valstybės iždo įstatyme, įstaigos tvarkomoje sąskaitoje valstybės ižde ir (arba) konkurso būdu pasirinktoje finansų įstaigoje arba investuoja šio straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka.“
Pakeisti 26 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„26 straipsnis. Teritorinių ligonių kasų ir sveikatos priežiūros įstaigų bei teritorinių ligonių kasų ir vaistinių sutartys
1Apdraustųjų asmens sveikatos priežiūros išlaidos apmokamos vadovaujantis teritorinės ligonių kasos ir sveikatos priežiūros įstaigos sutartimis, išlaidos už vaistinėse išduotus kompensuojamuosius vaistus ir medicinos pagalbos priemones – vadovaujantis teritorinės ligonių kasos ir vaistinių sutartimis.
Teritorinės ligonių kasos sudaro sutartis su valstybės, savivaldybių ir kitomis licenciją sveikatos priežiūros ir farmacinei veiklai turinčiomis arba akredituotomis šiai veiklai bei pageidaujančiomis tokias sutartis sudaryti asmens sveikatos priežiūros įstaigomis ir vaistinėmis. Su šia sutartimi turi teisę susipažinti visi apdraustieji. 2. Sutartys tarp teritorinių ligonių kasų ir asmens sveikatos priežiūros įstaigų bei tarp teritorinių ligonių kasų ir vaistinių sudaromos vadovaujantis Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu, šiuo ir kitais įstatymais. Sutarčių sudarymo tvarką nustato sveikatos apsaugos ministras, įvertinęs Valstybinės ligonių kasos ir Privalomojo sveikatos draudimo tarybos nuomones. 3. Šiame straipsnyje nurodytų sutarčių tipines formas, kuriose nurodytos esminės sutarties sąlygos: sutarties šalių teisės ir pareigos, teisės aktuose nustatyti asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo reikalavimai ar reikalavimai dėl išlaidų už vaistinėse išduodamus kompensuojamuosius vaistus ir medicinos pagalbos priemones, kainodaros taisyklės, atsiskaitymų tvarka, sutarties šalių atsakomybė, ginčų sprendimo tvarka, sutarties nutraukimo tvarka, sutarties galiojimas, papildymas ar sustabdymas, tvirtina Valstybinės ligonių kasos direktorius. Valstybinės ligonių kasos sutartys su asmens sveikatos priežiūros įstaigomis dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidų apmokėjimo ir sutartys su vaistinėmis dėl kompensuojamųjų vaistų ir medicinos pagalbos priemonių įsigijimo išlaidų apmokėjimo 1.
Apdraustiesiems suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos apmokamos vadovaujantis Valstybinės ligonių kasos ir asmens sveikatos priežiūros įstaigų sutartimis, o vaistinių išduoti kompensuojamieji vaistai ir medicinos pagalbos priemonės – vadovaujantis Valstybinės ligonių kasos ir vaistinių sutartimis. 2. Sveikatos apsaugos ministras tvirtina standartines šio straipsnio 1 dalyje nurodytų sutarčių sąlygas (išskyrus sutarčių dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidų apmokėjimo priedus, nustatančius asmens sveikatos priežiūros įstaigos teikiamų paslaugų nomenklatūrą ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų sumą asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidoms apmokėti). Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po patvirtinimo šios sąlygos paskelbiamos Sveikatos apsaugos ministerijos interneto svetainėje. Standartinėse sutarčių sąlygose nurodomos esminės sutarties sąlygos: sutarties šalių teisės ir pareigos, vaistinėse išduodamų kompensuojamųjų vaistų ir medicinos pagalbos priemonių įsigijimo išlaidų kompensavimo reikalavimai, kainodaros taisyklės, atsiskaitymų tvarka, sutarties šalių atsakomybė, ginčų sprendimo tvarka, sutarties nutraukimo tvarka, sutarties galiojimas, papildymas ar sustabdymas. 3. Vaistinės, pageidaujančios sudaryti šias sutartis, privalo turėti vaistinės veiklos licenciją. 4.
4Sutartys su asmens sveikatos priežiūros įstaigomis dėl šio Įstatymo 9 straipsnio nuostatas atitinkančių asmens sveikatos priežiūros paslaugų sudaromos pagal Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 11 straipsnio 5 dalyje nurodytu pagrindu nustatytą asmens sveikatos priežiūros paslaugų poreikį ir, atsižvelgiant į šį poreikį, Sveikatos sistemos įstatymo 12 straipsnio 5 ir 9 dalyse nurodytu pagrindu nustatytą sveikatos priežiūros mastą. Asmens sveikatos priežiūros įstaigos, pageidaujančios sudaryti šias sutartis, privalo:
1) turėti galiojančią asmens sveikatos priežiūros veiklos licenciją;
2) atitikti Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 11 straipsnio 1 ir 4 dalyse nurodytu pagrindu nustatytus įstaigų išdėstymo reikalavimus (jei asmens sveikatos priežiūros įstaigoms tokie reikalavimai nustatyti), išskyrus šio straipsnio 5 dalyje nurodytą atvejį;
3) teikti asmens sveikatos priežiūros paslaugas (dėl kurių sudaroma sutartis), atitinkančias šių paslaugų teikimo kokybės reikalavimus. Atitikties kokybės reikalavimams vertinimo metodiką nustato sveikatos apsaugos ministras;
4) užtikrinti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis kompensuojamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą pacientams bazinėmis kainomis (išskyrus Sveikatos sistemos įstatymo numatytas išimtis). 5. Sutartys su asmens sveikatos priežiūros įstaigomis, su kuriomis Valstybinė ligonių kasa nėra sudariusi sutarčių dėl tam tikrų paslaugų, sudaromos tais atvejais, kai asmens sveikatos priežiūros įstaigos, su kuriomis Valstybinė ligonių kasa yra sudariusi sutartis dėl šių paslaugų, nepatenkina Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 11 straipsnio 5 dalyje nurodytu pagrindu nustatyto šių paslaugų poreikio ir, atsižvelgiant į šį poreikį, neužtikrina Sveikatos sistemos įstatymo 12 straipsnio 5 ir 9 dalyse nurodytu pagrindu nustatyto sveikatos priežiūros masto.
Sutartys sudaromos vadovaujantis šiais kriterijais:
1) asmens sveikatos priežiūros įstaigos teikiamų paslaugų kompleksiškumas;
2) kokia dalimi sveikatos apsaugos ministro nustatyti paslaugos teikimo reikalavimai užtikrinami tuo pačiu paslaugos teikimo adresu;
3) per praėjusius kalendorinius metus suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų (dėl kurių sudaroma sutartis) skaičius;
4) per praėjusius 3 metus nustatyti, vykdant ūkio subjektų priežiūrą, privalomąjį sveikatos draudimą ir sveikatos priežiūrą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimai. 6. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų sutarčių sudarymo tvarkos aprašą tvirtina sveikatos apsaugos ministras, įvertinęs Valstybinės ligonių kasos ir Privalomojo sveikatos draudimo tarybos nuomones. 7. Šio straipsnio 5 dalyje nurodytus kriterijus, taikomus atitinkamoms paslaugoms, dėl kurių sudaroma sutartis, detalizuoja, kriterijų reikšmes ir vertinimo pagal šiuos kriterijus tvarką nustato Vyriausybė.“
Pakeisti 26¹ straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„26¹ straipsnis. Valstybinės ligonių kasos ar jos įgaliotų teritorinių ligonių kasų sutartys su ūkio subjektais dėl medicinos priemonių, būtinų apdraustųjų sveikatos priežiūrai namuose užtikrinti, nuomos išlaidų apmokėjimo
1.
Sutartys dėl medicinos priemonių, įrašytų į šio Įstatymo 12² straipsnio 2 dalyje nurodytą sąrašą, nuomos išlaidų apmokėjimo pasirašomos sudaromos tarp Valstybinės ligonių kasos ar jos įgaliotų teritorinių ligonių kasų ir to pageidaujančių ūkio subjektų, atitinkančių šio straipsnio 2 dalyje nurodytas sąlygas. 2. Valstybinė ligonių kasa ar jos įgaliotos teritorinės ligonių kasos sudaro šio straipsnio 1 dalyje nurodytas sutartis su ūkio subjektu, jeigu šis užtikrina įrašytos į šio Įstatymo 12² straipsnio 2 dalyje nurodytą sąrašą medicinos priemonės tiekimą į Lietuvos Respublikos rinką, garantinį aptarnavimą, nuolatinę priežiūrą ir keičiamųjų dalių tiekimą. 3. Valstybinės ligonių kasos ar jos įgaliotų teritorinių ligonių kasų sutartys su ūkio subjektais dėl medicinos priemonių, būtinų apdraustųjų sveikatos priežiūrai namuose užtikrinti, nuomos išlaidų apmokėjimo sudaromos vadovaujantis šiuo Įstatymu, sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka ir laikantis skaidrumo, nediskriminavimo bei vienodo vertinimo principų. 4. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų sutarčių sudarymo tvarkos aprašą tvirtina sveikatos apsaugos ministras, įvertinęs Valstybinės ligonių kasos ir Privalomojo sveikatos draudimo tarybos nuomones, o šių sutarčių tipinę formą, kurioje nurodytos esminės sutarties sąlygos: sutarties šalių teisės ir pareigos, teisės aktuose nustatyti medicinos priemonių nuomos reikalavimai, kainodaros taisyklės, atsiskaitymų tvarka, sutarties šalių atsakomybė, ginčų sprendimo tvarka, sutarties nutraukimo tvarka, sutarties galiojimas, papildymas ar sustabdymas, tvirtina Valstybinės ligonių kasos direktorius.
Sveikatos apsaugos ministras tvirtina standartines šio straipsnio 1 dalyje nurodytų sutarčių sąlygas (išskyrus sutarčių priedus, nustatančius ūkio subjekto tiekiamų į rinką medicinos priemonių sąrašą). Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po patvirtinimo šios sąlygos paskelbiamos Sveikatos apsaugos ministerijos interneto svetainėje. Standartinėse sutarčių sąlygose nurodomos esminės sutarties sąlygos: sutarties šalių teisės ir pareigos, kainodaros taisyklės, atsiskaitymų tvarka, sutarties šalių atsakomybė, ginčų sprendimo tvarka, sutarties nutraukimo tvarka, sutarties galiojimas, papildymas ar sustabdymas.“
Pakeisti 26² straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„26² straipsnis. Teritorinių ligonių kasų Valstybinės ligonių kasos sutartys su ūkio subjektais dėl medicinos pagalbos priemonių apmokėjimo
1.
Sutartis dėl medicinos priemonių, įrašytų į šio Įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nurodytą Kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių sąrašą ir pagal sveikatos apsaugos ministro patvirtintuose medicinos priemonių saugos techniniuose reglamentuose nurodytas taisykles klasifikuojamų kaip gaminamos I klasės medicinos priemonės arba in vitro diagnostikos medicinos priemonės, skirtos savikontrolei (toliau – I klasės medicinos priemonės ir in vitro diagnostikos priemonės, skirtos savikontrolei), apmokėjimo pasirašo teritorinės ligonių kasos sudaro Valstybinė ligonių kasa su to pageidaujančiais ūkio subjektais, atitinkančiais šio straipsnio 2 dalyje nurodytas sąlygas. Ši nuostata netaikoma vaistinėms, su kuriomis sutartys sudaromos šio Įstatymo 26 straipsnyje nustatyta tvarka. 2. Teritorinės ligonių kasos Valstybinė ligonių kasa sudaro šio straipsnio 1 dalyje nurodytas sutartis su ūkio subjektais, jeigu šie užtikrina I klasės medicinos priemonių ir in vitro diagnostikos priemonių, skirtų savikontrolei, tiekimą į Lietuvos Respublikos rinką ir visas šias priemones išduoda (parduoda) sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka. 3. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytos sutartys sudaromos vadovaujantis šiuo Įstatymu, sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka ir laikantis skaidrumo, nediskriminavimo bei vienodo vertinimo principų. 4. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų sutarčių sudarymo tvarkos aprašą tvirtina sveikatos apsaugos ministras, įvertinęs Valstybinės ligonių kasos ir Privalomojo sveikatos draudimo tarybos nuomones.
Šių sutarčių tipinę formą, kurioje nurodomos esminės sutarties sąlygos (sutarties šalių teisės ir pareigos, atsiskaitymo tvarka, sutarties šalių atsakomybė, ginčų sprendimo tvarka, sutarties nutraukimo tvarka, sutarties galiojimas, papildymo ar sustabdymo tvarka), tvirtina Valstybinės ligonių kasos direktorius Sveikatos apsaugos ministras tvirtina standartines šio straipsnio 1 dalyje nurodytų sutarčių sąlygas (išskyrus sutarčių priedus, nustatančius išduodamų I klasės medicinos priemonių ir (arba) in vitro diagnostikos priemonių, skirtų savikontrolei, ir veiklos adresų sąrašą). Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po patvirtinimo šios sąlygos paskelbiamos Sveikatos apsaugos ministerijos interneto svetainėje. Standartinėse sutarčių sąlygose nurodomos esminės sutarties sąlygos: sutarties šalių teisės ir pareigos, kainodaros taisyklės, atsiskaitymų tvarka, sutarties šalių atsakomybė, ginčų sprendimo tvarka, sutarties nutraukimo tvarka, sutarties galiojimas, papildymas ar sustabdymas.“
1Pakeisti 27 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
„27 straipsnis. Teritorinių ligonių kasų atsiskaitymo su Atsiskaitymo su asmens sveikatos priežiūros įstaigomis, vaistinėmis ir šio Įstatymo 26¹ir 26²straipsniuose nurodytais ūkio subjektais tvarka ir terminai“. 2. Pakeisti 27 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Teritorinės ligonių kasos Valstybinė ligonių kasa sutartyse numatytomis sąlygomis, neviršydamos patvirtinto neviršydama Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto skirtų asignavimų, privalo apmokėti asmens sveikatos priežiūros įstaigų ir vaistinių, su kuriomis jos yra sudariusios sudariusi sutartis, pateiktas sąskaitas.“
3Pakeisti 27 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2.
Sąskaitas už suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas ir išduotus kompensuojamuosius vaistus bei medicinos pagalbos priemones kartą per mėnesį asmens sveikatos priežiūros įstaigos ir vaistinės pateikia tai teritorinei Valstybinei ligonių kasai, su kuria yra sudariusios sutartį. Teritorinė Valstybinė ligonių kasa ne vėliau kaip per 30 dienų nuo sąskaitos gavimo dienos perveda pinigus sudariusioms su ja sutartis asmens sveikatos priežiūros įstaigoms ir vaistinėms, atsiskaitydama pagal pateiktas sąskaitas. Jei teritorinės ligonių kasos Valstybinė ligonių kasa laiku neatsiskaito, turi būti mokami delspinigiai įstatymų ir kitų delspinigių mokėjimą reguliuojančių teisės aktų nustatyta tvarka.“
4Pakeisti 27 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Šio straipsnio nuostatos mutatis mutandis taikomos Valstybinei ligonių kasai ar jos įgaliotoms teritorinėms ligonių kasoms atsiskaitant su šio Įstatymo 26¹ir 26²straipsniuose nurodytais ūkio subjektais už medicinos priemonių, būtinų apdraustųjų sveikatos priežiūrai namuose užtikrinti, nuomą ir teritorinėms ligonių kasoms atsiskaitant su ūkio subjektais už I klasės medicinos priemones ir bei in vitro diagnostikos priemones, skirtas savikontrolei.“
1Pakeisti 28 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2.
Privalomojo sveikatos draudimo taryba vykdo šias funkcijas:
1) svarsto perspektyvinius ir einamuosius privalomojo sveikatos draudimo uždavinius;
2) teikia siūlymus Sveikatos apsaugos ministerijai sveikatos apsaugos ministrui dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų, apmokamų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, sąrašo;
3) teikia išvadą dėl Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto projekto, Privalomojo sveikatos draudimo fondo metinių ataskaitų rinkinio;
4) teikia siūlymus sveikatos apsaugos ministrui dėl privalomąjį sveikatos draudimą reglamentuojančių teisės aktų;
65) teikia siūlymus sveikatos apsaugos ministrui dėl teritorinių ligonių kasų Valstybinės ligonių kasos ir asmens sveikatos priežiūros įstaigų sutarčių, teritorinių ligonių kasų Valstybinės ligonių kasos ir vaistinių ar Valstybinės ligonių kasos ir šio Įstatymo 26² straipsnyje nurodytų ūkio subjektų sutarčių, taip pat Valstybinės ligonių kasos ar jos įgaliotų teritorinių ligonių kasų ir šio Įstatymo 26¹ straipsnyje 26¹ir 26²straipsniuose nurodytų ūkio subjektų sutarčių sudarymo tvarkos;
76) nagrinėja Valstybinės ligonių kasos finansinę ir ekonominę veiklą;
87) nagrinėja kitus privalomojo sveikatos draudimo klausimus.“
2Pakeisti 28 straipsnio 3 dalies 2 punkto a papunktį ir jį išdėstyti taip:
„a) du darbdavių organizacijų atstovai, kurie deleguojami bendru Lietuvos pramonininkų konfederacijos, Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos, Lietuvos verslo konfederacijos, Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmų, asociacijos „Investors‘ Forum“, Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos sutarimu. Jeigu šių organizacijų bendro sutarimo nėra, kiekviena jų sveikatos apsaugos ministrui teikia po vieną kandidatą į Privalomojo sveikatos draudimo tarybos narius, iš kurių Tarybos nuostatuose nustatyta tvarka atrenkami du darbdavių organizacijų atstovai;“. 3.
3Pakeisti 28 straipsnio 3 dalies 2 punkto c papunktį ir jį išdėstyti taip:
„c) vienas asmens sveikatos priežiūros įstaigų organizacijų atstovas, kuris deleguojamas bendru Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos, Lietuvos ligoninių asociacijos, Lietuvos rajonų ligoninių asociacijos ir Lietuvos privačių sveikatos priežiūros įstaigų asociacijos sutarimu. Jeigu šių organizacijų bendro sutarimo nėra, kiekviena jų sveikatos apsaugos ministrui teikia po vieną kandidatą į Privalomojo sveikatos draudimo tarybos narius, iš kurių Tarybos nuostatuose nustatyta tvarka atrenkamas vienas asmens sveikatos priežiūros įstaigų organizacijų atstovas;“. 4. Pakeisti 28 straipsnio 3 dalies 3 punkto c papunktį ir jį išdėstyti taip:
„c) vienas pensininkų vyresnio amžiaus žmonių ir neįgaliųjų asmenų su negalia interesus ginančių organizacijų atstovas, deleguojamas bendru Pensininkų Vyresnio amžiaus žmonių reikalų tarybos ir Neįgaliųjų reikalų Asmens su negalia gerovės tarybos sutarimu. Jeigu šių organizacijų bendro sutarimo nėra, kiekviena jų sveikatos apsaugos ministrui teikia po vieną kandidatą į Privalomojo sveikatos draudimo tarybos narius, iš kurių Tarybos nuostatuose nustatyta tvarka atrenkamas vienas pensininkų vyresnio amžiaus žmonių ir neįgaliųjų asmenų su negalia interesus ginančių organizacijų atstovas;“. 19 straipsnis. 30 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 30 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „30 straipsnis.
Valstybinės ligonių kasos funkcijos Valstybinė ligonių kasa atlieka šias funkcijas:
1) rengia Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto projektą, Privalomojo sveikatos draudimo fondo ataskaitų rinkinius, vykdo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą;
2) prižiūri teritorinių ligonių kasų veiklą;
3) sudaro iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų rezervą ir šio Įstatymo bei kitų teisės aktų nustatyta tvarka jį naudoja;
4) šio Įstatymo nustatyta tvarka naudoja laikinai laisvas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšas;
5) atlieka teritorinių ligonių kasų auditą arba sudaro sutartis su audito įmonėmis dėl teritorinių ligonių kasų audito;
6) Valstybės registrų įstatymo, Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo, Draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registro nuostatų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka tvarko Draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registrą;
7) šio Įstatymo nustatytais pagrindais ir sąlygomis kompensuoja apdraustųjų sveikatos priežiūrą;
8) atlieka šio Įstatymo 15 straipsnio 5 dalyje nurodytas valstybės deleguotas funkcijas;
9) sudaro su vaistinio preparato registruotojais (jų atstovais) arba juridiniais asmenimis, turinčiais didmeninio platinimo licenciją, gydymo prieinamumo gerinimo ir finansinės rizikos pasidalijimo sutartis, kuriose numatoma, kad jie į Privalomojo sveikatos draudimo fondą grąžina šiose sutartyse nurodyto dydžio lėšas, gautas už kompensuojamuosius vaistinius preparatus;
10) tvirtina šio Įstatymo 26, 26¹ ir 26² straipsniuose nurodytų sutarčių tipines formas;
11) sudaro šio Įstatymo 26¹straipsnyje nurodytas sutartis su ūkio subjektais dėl medicinos priemonių, įrašytų į šio Įstatymo 12² straipsnio 2 dalyje nurodytą sąrašą, nuomos išlaidų apmokėjimo, jeigu šios funkcijos nepaveda atlikti teritorinėms ligonių kasoms;
12) įstatymų nustatyta tvarka išieško Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą žalą iš ūkio subjektų, su kuriais yra sudarytos sutartys dėl medicinos priemonių, būtinų apdraustųjų sveikatos priežiūrai namuose užtikrinti, nuomos išlaidų apmokėjimo, jeigu šios funkcijos nepaveda teritorinėms ligonių kasoms;
13) kitas šio Įstatymo, Valstybinės ligonių kasos nuostatų ir kitų teisės aktų nustatytas funkcijas.
Valstybinės ligonių kasos funkcijos Valstybinė ligonių kasa atlieka šias funkcijas:
1) rengia Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto projektą, Privalomojo sveikatos draudimo fondo ataskaitų rinkinius, vykdo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą;
2) prižiūri teritorinių ligonių kasų veiklą;
3) sudaro iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų rezervą ir šio Įstatymo bei kitų teisės aktų nustatyta tvarka jį naudoja;
4) šio Įstatymo nustatyta tvarka naudoja laikinai laisvas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšas;
5) atlieka teritorinių ligonių kasų auditą arba sudaro sutartis su audito įmonėmis dėl teritorinių ligonių kasų audito;
6) Valstybės registrų įstatymo, Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo, Draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registro nuostatų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka tvarko Draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registrą;
7) šio Įstatymo nustatytais pagrindais ir sąlygomis kompensuoja apdraustųjų sveikatos priežiūrą;
8) atlieka šio Įstatymo 15 straipsnio 5 dalyje nurodytas valstybės deleguotas funkcijas;
9) sudaro su vaistinio preparato registruotojais (jų atstovais) arba juridiniais asmenimis, turinčiais didmeninio platinimo licenciją, gydymo prieinamumo gerinimo ir finansinės rizikos pasidalijimo sutartis, kuriose numatoma, kad jie į Privalomojo sveikatos draudimo fondą grąžina šiose sutartyse nurodyto dydžio lėšas, gautas už kompensuojamuosius vaistinius preparatus;
10) tvirtina šio Įstatymo 26, 26¹ ir 26² straipsniuose nurodytų sutarčių tipines formas;
11) sudaro šio Įstatymo 26¹straipsnyje nurodytas sutartis su ūkio subjektais dėl medicinos priemonių, įrašytų į šio Įstatymo 12² straipsnio 2 dalyje nurodytą sąrašą, nuomos išlaidų apmokėjimo, jeigu šios funkcijos nepaveda atlikti teritorinėms ligonių kasoms;
12) įstatymų nustatyta tvarka išieško Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą žalą iš ūkio subjektų, su kuriais yra sudarytos sutartys dėl medicinos pri
emonių, būtinų apdraustųjų sveikatos priežiūrai namuose užtikrinti, nuomos išlaidų apmokėjimo, jeigu šios funkcijos nepaveda teritorinėms ligonių kasoms;
13) kitas šio Įstatymo, Valstybinės ligonių kasos nuostatų ir kitų teisės aktų nustatytas funkcijas. 1) šio įstatymo nustatyta tvarka rengia Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto projektą, Privalomojo sveikatos draudimo fondo ataskaitų rinkinius, vykdo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą;
2) sudaro iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų rezervą ir šio Įstatymo nustatyta tvarka jį naudoja;
3) šio Įstatymo nustatyta tvarka naudoja laikinai laisvas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšas;
4) šio Įstatymo nustatytais pagrindais ir sąlygomis kompensuoja apdraustųjų sveikatos priežiūros išlaidas;
5) sudaro sutartis su asmens sveikatos priežiūros įstaigomis, vaistinėmis, šio Įstatymo 26¹ ir 26² straipsniuose nurodytais ūkio subjektais, šiose sutartyse nustatyta tvarka apmoka apdraustiesiems suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, išduotus vaistus, medicinos pagalbos priemones, I klasės medicinos priemones ir in vitro diagnostikos priemones, skirtas savikontrolei, bei medicinos priemonių, būtinų apdraustųjų sveikatos priežiūrai namuose užtikrinti, nuomos išlaidas;
6) registruoja privalomuoju sveikatos draudimu draudžiamus asmenis Draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registro nuostatų nustatyta tvarka;
7) sudaro su vaistinio preparato registruotojais (jų atstovais) arba juridiniais asmenimis, turinčiais didmeninio platinimo licenciją, gydymo prieinamumo gerinimo ir finansinės rizikos pasidalijimo sutartis, kuriose numatoma, kad jie į Privalomojo sveikatos draudimo fondą grąžina šiose sutartyse nurodyto dydžio lėšas, gautas už kompensuojamuosius vaistinius preparatus;
8) vykdo asmens sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių ir kitų ūkio subjektų, su kuriais sudarė sutartis dėl išlaidų apmokėjimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis, priežiūrą, vert
indama asmens sveikatos priežiūros paslaugų, apmokamų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, atitiktį teisės aktų reikalavimams ir jų apmokėjimo teisėtumą, taip pat vaistų, medicinos pagalbos priemonių, I klasės medicinos priemonių ir in vitro diagnostikos priemonių, skirtų savikontrolei, bei medicinos priemonių, būtinų apdraustųjų sveikatos priežiūrai namuose užtikrinti, išrašymo ir išdavimo teisėtumą bei su tuo susijusią asmens sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių ir kitų ūkio subjektų veiklą;
9) sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka atlieka finansinę ir ekonominę Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų naudojimo analizę;
10) vertina Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis apmokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą, kiekį, struktūrą ir jų pokyčius;
11) įgyvendina Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentų nuostatas privalomojo sveikatos draudimo srityje;
12) šio Įstatymo nustatyta tvarka kompensuoja tarpvalstybinės sveikatos priežiūros išlaidas;
13) atlieka šio Įstatymo 15 straipsnio 5 dalyje nurodytas valstybės deleguotas funkcijas;
14) Valstybinės ligonių kasos interneto svetainėje skelbia informaciją apie savo veiklą, informuoja apie Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis apmokamą sveikatos priežiūrą, jos teikimo sąlygas ir tvarką;
15) konsultuoja apdraustuosius ir draudžiamuosius privalomojo sveikatos draudimo klausimais;
16) vykdo kitas šio Įstatymo, Valstybinės ligonių kasos nuostatų ir kitų teisės aktų nustatytas funkcijas.“
1) šio įstatymo nustatyta tvarka rengia Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto projektą, Privalomojo sveikatos draudimo fondo ataskaitų rinkinius, vykdo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą;
2) sudaro iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų rezervą ir šio Įstatymo nustatyta tvarka jį naudoja;
3) šio Įstatymo nustatyta tvarka naudoja laikinai laisvas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšas;
4) šio Įstatymo nustatytais pagrindais ir sąlygomis kompensuoja apdraustųjų sveikatos priežiūros išlaidas;
5) sudaro sutartis su asmens sveikatos priežiūros įstaigomis, vaistinėmis, šio Įstatymo 26¹ ir 26² straipsniuose nurodytais ūkio subjektais, šiose sutartyse nustatyta tvarka apmoka apdraustiesiems suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, išduotus vaistus, medicinos pagalbos priemones, I klasės medicinos priemones ir in vitro diagnostikos priemones, skirtas savikontrolei, bei medicinos priemonių, būtinų apdraustųjų sveikatos priežiūrai namuose užtikrinti, nuomos išlaidas;
6) registruoja privalomuoju sveikatos draudimu draudžiamus asmenis Draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registro nuostatų nustatyta tvarka;
7) sudaro su vaistinio preparato registruotojais (jų atstovais) arba juridiniais asmenimis, turinčiais didmeninio platinimo licenciją, gydymo prieinamumo gerinimo ir finansinės rizikos pasidalijimo sutartis, kuriose numatoma, kad jie į Privalomojo sveikatos draudimo fondą grąžina šiose sutartyse nurodyto dydžio lėšas, gautas už kompensuojamuosius vaistinius preparatus;
8) vykdo asmens sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių ir kitų ūkio subjektų, su kuriais sudarė sutartis dėl išlaidų apmokėjimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis, priežiūrą, vertindama asmens sveikatos priežiūros paslaugų, apmokamų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, atitiktį teisės aktų reikalavimams ir jų apmokėjimo teisėtumą, taip pat vaistų, medicinos pagalbos priemonių, I klasės medicinos priemonių ir in vitro diagnostikos priemonių, skirtų savikontrolei, bei medicinos priemonių, būtinų apdraustųjų sveikatos priežiūrai namuose užtikrinti, išrašymo ir išdavimo teisėtumą bei su tuo susijusią asmens sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių ir kitų ūkio subjektų veiklą;
9) sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka atlieka finansinę ir ekonominę Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų naudojimo analizę;
10) vertina Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis apmokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą, kiekį, struktūrą ir jų pokyčius;
11) įgyvendina Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentų nuostatas privalomojo sveikatos draudimo srityje;
12) šio Įstatymo nustatyta tvarka kompensuoja tarpvalstybinės sveikatos priežiūros išlaidas;
13) atlieka šio Įstatymo 15 straipsnio 5 dalyje nurodytas valstybės deleguotas funkcijas;
14) Valstybinės ligonių kasos interneto svetainėje skelbia informaciją apie savo veiklą, informuoja apie Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis apmokamą sveikatos priežiūrą, jos teikimo sąlygas ir tvarką;
15) konsultuoja apdraustuosius ir draudžiamuosius privalomojo sveikatos draudimo klausimais;
16) vykdo kitas šio Įstatymo, Valstybinės ligonių kasos nuostatų ir kitų teisės aktų nustatytas funkcijas.“
Pakeisti 31 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „31 straipsnis.
Valstybinės ligonių kasos teisės Valstybinė ligonių kasa turi teisę:
1) įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka naudoti jai perduotas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšas, kitas teisėtai įgytas lėšas ir turtą;
2) įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka sudaryti sutartis;
3) įsigyti Vyriausybės ir Lietuvos banko vertybinių popierių ir jais disponuoti;
4) Privalomojo sveikatos draudimo tarybos siūlymu įgyvendinti priemones papildomoms pajamoms gauti;
5) nustatyti Valstybinės ligonių kasos ir teritorinių ligonių kasų sandarą;
6) įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka nemokamai gauti iš ministerijų, kitų Vyriausybės įstaigų, savivaldybių vykdomųjų institucijų, teritorinių ligonių kasų, Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų, sveikatos priežiūros įstaigų, kitų įmonių, įstaigų, organizacijų informaciją, būtiną Valstybinės ligonių kasos funkcijoms atlikti.
Tokios informacijos sąrašas nustatomas Valstybinės ligonių kasos nuostatuose;
7) tvarkyti draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu asmens duomenis, įskaitant ypatingus asmens duomenis, susijusius su prevencinės medicinos pagalbos, medicinos pagalbos, medicininės reabilitacijos, slaugos, socialinių paslaugų ir patarnavimų, priskirtų asmens sveikatos priežiūrai, bei asmens sveikatos ekspertizės paslaugų teikimu ir šių paslaugų išlaidų apmokėjimu;
8) kontroliuoti iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto apmokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kiekį, kokybę ir atitiktį joms taikomiems reikalavimams, vaistų, medicinos pagalbos priemonių, medicinos priemonių, būtinų apdraustųjų sveikatos priežiūrai namuose užtikrinti, I klasės medicinos priemonių ir in vitro diagnostikos priemonių, skirtų savikontrolei, išrašymo ir išdavimo teisėtumą, taip pat su šių paslaugų teikimu, vaistų, medicinos pagalbos priemonių, medicinos priemonių, būtinų apdraustųjų sveikatos priežiūrai namuose užtikrinti, I klasės medicinos priemonių ir in vitro diagnostikos priemonių, skirtų savikontrolei, išrašymu ir išdavimu susijusią sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių ir šio Įstatymo 26¹ ir 26² straipsniuose nurodytų ūkio subjektų veiklą;
9) tikrinti, ar teisingai išrašomos sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių ir šio Įstatymo 26¹ ir 26² straipsniuose nurodytų ūkio subjektų sąskaitos, ir su tuo susijusius buhalterinius bei kitus dokumentus;
10) atlikti finansinę bei ekonominę Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų naudojimo ir sveikatos priežiūros paslaugų struktūros, prieinamumo bei kokybės kitimo tendencijų analizę;
11) Valstybinė ligonių kasa gali turėti ir kitų teisių, kurias nustato įstatymai, Valstybinės ligonių kasos nuostatai ir kiti teisės aktai.
Tokios informacijos sąrašas nustatomas Valstybinės ligonių kasos nuostatuose;
7) tvarkyti draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu asmens duomenis, įskaitant ypatingus asmens duomenis, susijusius su prevencinės medicinos pagalbos, medicinos pagalbos, medicininės reabilitacijos, slaugos, socialinių paslaugų ir patarnavimų, priskirtų asmens sveikatos priežiūrai, bei asmens sveikatos ekspertizės paslaugų teikimu ir šių paslaugų išlaidų apmokėjimu;
8) kontroliuoti iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto apmokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kiekį, kokybę ir atitiktį joms taikomiems reikalavimams, vaistų, medicinos pagalbos priemonių, medicinos priemonių, būtinų apdraustųjų sveikatos priežiūrai namuose užtikrinti, I klasės medicinos priemonių ir in vitro diagnostikos priemonių, skirtų savikontrolei, išrašymo ir išdavimo teisėtumą, taip pat su šių paslaugų teikimu, vaistų, medicinos pagalbos priemonių, medicinos priemonių, būtinų apdraustųjų sveikatos priežiūrai namuose užtikrinti, I klasės medicinos priemonių ir in vitro diagnostikos priemonių, skirtų savikontrolei, išrašymu ir išdavimu susijusią sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių ir šio Įstatymo 26¹ ir 26² straipsniuose nurodytų ūkio subjektų veiklą;
9) tikrinti, ar teisingai išrašomos sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių ir šio Įstatymo 26¹ ir 26² straipsniuose nurodytų ūkio subjektų sąskaitos, ir su tuo susijusius buhalterinius bei kitus dokumentus;
10) atlikti finansinę bei ekonominę Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų naudojimo ir sveikatos priežiūros paslaugų struktūros, prieinamumo bei kokybės kitimo tendencijų analizę;
11) Valstybinė ligonių kasa gali turėti ir kitų teisių, kurias nustato įstatymai, Valstybinės ligonių kasos nuostatai ir kiti teisės aktai. 1) įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto sudarymą, vykdymą bei atskaitomybę, nustatyta tvarka naudoti jai perduotas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšas, kitas teisėtai įgytas lėšas ir turtą;
2) įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių sutarčių sudarymą, nustatyta tvarka sudaryti sutartis;
3) tikrinti, ar teisingai išrašomos asmens sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių ir šio Įstatymo 26¹ ir 26² straipsniuose nurodytų ūkio subjektų sąskaitos ir su tuo susijusius buhalterinius bei kitus dokumentus;
4) reikalauti grąžinti neteisėtai gautas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšas ir (ar) išieškoti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą žalą, inter alia žalą, atsiradusią, kai už sveikatos priežiūros paslaugas, suteiktas apdraustajam dėl fizinių ar juridinių asmenų jo sveikatai padarytos žalos, sumokama iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų.
Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padaryta žala pripažįstama mažareikšme ir neišieškoma, jeigu jos išieškojimo išlaidos yra didesnės už išieškomą sumą. Žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui pripažinimo mažareikšme žala tvarką ir mažareikšmės žalos dydį nustato sveikatos apsaugos ministras;
5) įstatymų, reglamentuojančių vertybinių popierių valdymą ir disponavimą jais, nustatyta tvarka valdyti vertybinius popierius bei jais disponuoti;
6) tvarkyti draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu asmens duomenis, įskaitant specialiųjų kategorijų asmens duomenis, privalomojo sveikatos draudimo vykdymo tikslais;
7) įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių informacijos teikimą, nustatyta tvarka nemokamai gauti iš ministerijų, Vyriausybės įstaigų, savivaldybių institucijų, Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų, asmens sveikatos priežiūros įstaigų, kitų įmonių, įstaigų bei organizacijų informaciją, būtiną Valstybinės ligonių kasos funkcijoms atlikti.
Tokios informacijos sąrašas nustatomas Valstybinės ligonių kasos nuostatuose;
8) Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka teikti ieškinius;
9) teikti siūlymus Sveikatos apsaugos ministerijai, Privalomojo sveikatos draudimo tarybai ir kitoms institucijoms dėl privalomojo sveikatos draudimo organizavimo, šį draudimą reglamentuojančių teisės aktų tobulinimo;
10) turi ir kitų teisių, kurias nustato įstatymai, Valstybinės ligonių kasos nuostatai ir kiti teisės aktai.“
Pripažinti netekusiais galios 32, 33, 34, 35 ir 36 straipsnius. 32 straipsnis. Teritorinės ligonių kasos
1Teritorines ligonių kasas steigia ir jų nuostatus tvirtina Valstybinė ligonių kasa. Teritorinių ligonių kasų skaičių bei jų teritorinės veiklos zonas nustato Valstybinė ligonių kasa, suderinusi su Sveikatos apsaugos ministerija. Steigiama ne daugiau kaip 5 teritorinės ligonių kasos. 2.
2Teritorinė ligonių kasa yra juridinis asmuo, veikiantis pagal šį Įstatymą, Biudžetinių įstaigų įstatymą bei šio straipsnio 1 dalyje nurodytus nuostatus, išlaikomas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, turintis antspaudą su Lietuvos valstybės herbu ir sąskaitas bankuose. Biudžetinių įstaigų įstatymas teritorinėms ligonių kasoms taikomas tiek, kiek jų veiklos nereglamentuoja šis Įstatymas. 3. Teritorinės ligonių kasos direktorių Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka skiria ir atleidžia iš pareigų Valstybinės ligonių kasos direktorius. 4. Už savo veiklą teritorinės ligonių kasos yra atskaitingos Valstybinei ligonių kasai. 33 straipsnis.
Teritorinės ligonių kasos atlieka šias funkcijas:
1) sudaro sutartis su sveikatos priežiūros įstaigomis, vaistinėmis ir šio Įstatymo 26² straipsnyje nurodytais ūkio subjektais, Valstybinei ligonių kasai įgaliojus – ir su šio Įstatymo 26¹ straipsnyje nurodytais ūkio subjektais, šiose sutartyse nustatytu laiku ir tvarka apmoka jiems už draudžiamiesiems suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, išduotus vaistus, medicinos pagalbos priemones, I klasės medicinos priemones ir in vitro diagnostikos priemones, skirtas savikontrolei, medicinos priemonių, būtinų apdraustųjų sveikatos priežiūrai namuose užtikrinti, nuomos išlaidas;
2) šio Įstatymo 10, 11, 12 straipsniuose nustatyta tvarka kompensuoja draudžiamiesiems vaistų ir medicinos pagalbos priemonių įsigijimo, medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo bei galūnių, sąnarių ir organų protezų įsigijimo ir protezavimo išlaidas;
3) Valstybės registrų įstatymo, Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo, Draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registro nuostatų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka tvarko Draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registrą;
4) finansuoja savivaldybių sveikatos programas;
5) analizuoja ir įvertina duomenis apie apskrities savivaldybių gyventojų sveikatos būklę ir gyventojų demografinės struktūros kitimo tendencijas;
6) kontroliuoja savo veiklos zonoje iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto apmokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kiekį, kokybę ir atitiktį joms taikomiems reikalavimams, vaistų, medicinos pagalbos priemonių, I klasės medicinos priemonių ir in vitro diagnostikos priemonių, skirtų savikontrolei, Valstybinei ligonių kasai įgaliojus – ir medicinos priemonių, būtinų apdraustųjų sveikatos priežiūrai namuose užtikrinti, išrašymo ir išdavimo teisėtumą, taip pat su šių paslaugų teikimu, vaistų, medicinos pagalbos priemonių, I klasės medicinos priemonių ir in vitro diagnostikos priemonių, skirtų savikontrolei, Valstybinei ligonių kasai įgaliojus – ir su medicinos priemonių, būtinų apdraustųjų sveikatos priežiūrai namuose užtikrinti, išrašymu ir išdavimu susijusią sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių ir šio Įstatymo 26¹ ir 26² straipsniuose nurodytų ūkio subjektų veiklą;
7) tikrina, ar teisingai išrašomos sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių ir šio Įstatymo 26² straipsnyje nurodytų ūkio subjektų, Valstybinei ligonių kasai įgaliojus – ir šio Įstatymo 26¹ straipsnyje nurodytų ūkio subjektų sąskaitos ir su tuo susijusius buhalterinius bei kitus dokumentus;
8) Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka ir sąlygomis kontroliuoja draudžiamiesiems teikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą ir tinkamumą;
9) vadovaudamosi Civiliniu kodeksu ir kitais įstatymais, reikalauja iš sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių ir šio Įstatymo 26² straipsnyje nurodytų ūkio subjektų, Valstybinei ligonių kasai įgaliojus – ir šio Įstatymo 26¹ straipsnyje nurodytų ūkio subjektų atlyginti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą žalą.
Teritorinių ligonių kasų funkcijos Teritorinės ligonių kasos atlieka šias funkcijas:
1) sudaro sutartis su sveikatos priežiūros įstaigomis, vaistinėmis ir šio Įstatymo 26² straipsnyje nurodytais ūkio subjektais, Valstybinei ligonių kasai įgaliojus – ir su šio Įstatymo 26¹ straipsnyje nurodytais ūkio subjektais, šiose sutartyse nustatytu laiku ir tvarka apmoka jiems už draudžiamiesiems suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, išduotus vaistus, medicinos pagalbos priemones, I klasės medicinos priemones ir in vitro diagnostikos priemones, skirtas savikontrolei, medicinos priemonių, būtinų apdraustųjų sveikatos priežiūrai namuose užtikrinti, nuomos išlaidas;
2) šio Įstatymo 10, 11, 12 straipsniuose nustatyta tvarka kompensuoja draudžiamiesiems vaistų ir medicinos pagalbos priemonių įsigijimo, medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo bei galūnių, sąnarių ir organų protezų įsigijimo ir protezavimo išlaidas;
3) Valstybės registrų įstatymo, Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo, Draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registro nuostatų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka tvarko Draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registrą;
4) finansuoja savivaldybių sveikatos programas;
5) analizuoja ir įvertina duomenis apie apskrities savivaldybių gyventojų sveikatos būklę ir gyventojų demografinės struktūros kitimo tendencijas;
6) kontroliuoja savo veiklos zonoje iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto apmokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kiekį, kokybę ir atitiktį joms taikomiems reikalavimams, vaistų, medicinos pagalbos priemonių, I klasės medicinos priemonių ir in vitro diagnostikos priemonių, skirtų savikontrolei, Valstybinei ligonių kasai įgaliojus – ir medicinos priemonių, būtinų apdraustųjų sveikatos priežiūrai namuose užtikrinti, išrašymo ir išdavimo teisėtumą, taip pat su šių paslaugų teikimu, vaistų, medicinos pagalbos priemonių, I klasės medicinos priemonių ir in vitro diagnostikos priemonių, skirtų savikontrolei
, Valstybinei ligonių kasai įgaliojus – ir su medicinos priemonių, būtinų apdraustųjų sveikatos priežiūrai namuose užtikrinti, išrašymu ir išdavimu susijusią sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių ir šio Įstatymo 26¹ ir 26² straipsniuose nurodytų ūkio subjektų veiklą;
7) tikrina, ar teisingai išrašomos sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių ir šio Įstatymo 26² straipsnyje nurodytų ūkio subjektų, Valstybinei ligonių kasai įgaliojus – ir šio Įstatymo 26¹ straipsnyje nurodytų ūkio subjektų sąskaitos ir su tuo susijusius buhalterinius bei kitus dokumentus;
8) Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka ir sąlygomis kontroliuoja draudžiamiesiems teikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą ir tinkamumą;
9) vadovaudamosi Civiliniu kodeksu ir kitais įstatymais, reikalauja iš sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių ir šio Įstatymo 26² straipsnyje nurodytų ūkio subjektų, Valstybinei ligonių kasai įgaliojus – ir šio Įstatymo 26¹ straipsnyje nurodytų ūkio subjektų atlyginti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą žalą. Šios lėšos grąžinamos ir įtraukiamos į teritorinės ligonių kasos, kuri apmokėjo už neteisėtai suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas ar išduotus vaistus, medicinos pagalbos priemones, I klasės medicinos priemones ir in vitro diagnostikos priemones, skirtas savikontrolei, medicinos priemonių, būtinų apdraustųjų sveikatos priežiūrai namuose užtikrinti, nuomos išlaidas, biudžetą kaip papildomos lėšos ir yra skiriamos asmens sveikatos priežiūros paslaugoms, vaistams, medicinos pagalbos priemonėms, I klasės medicinos priemonėms ir in vitro diagnostikos priemonėms, skirtoms savikontrolei, Valstybinei ligonių kasai įgaliojus – ir medicinos priemonių, būtinų apdraustųjų sveikatos priežiūrai namuose užtikrinti, nuomos išlaidoms apmokėti;
10) savo veiklos zonoje atlieka finansinę bei ekonominę Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų naudojimo ir sveikatos priežiūros paslaugų struktūros, prieinamumo bei kokybės kitimo
tendencijų analizę;
11) skelbia informaciją apie savo veiklą, praneša draudžiamiesiems apie teikiamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, jų teikimo tvarką ir sąlygas;
12) vykdo kitas įstatymų, teritorinių ligonių kasų nuostatų ir kitų teisės aktų nustatytas funkcijas.
Šios lėšos grąžinamos ir įtraukiamos į teritorinės ligonių kasos, kuri apmokėjo už neteisėtai suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas ar išduotus vaistus, medicinos pagalbos priemones, I klasės medicinos priemones ir in vitro diagnostikos priemones, skirtas savikontrolei, medicinos priemonių, būtinų apdraustųjų sveikatos priežiūrai namuose užtikrinti, nuomos išlaidas, biudžetą kaip papildomos lėšos ir yra skiriamos asmens sveikatos priežiūros paslaugoms, vaistams, medicinos pagalbos priemonėms, I klasės medicinos priemonėms ir in vitro diagnostikos priemonėms, skirtoms savikontrolei, Valstybinei ligonių kasai įgaliojus – ir medicinos priemonių, būtinų apdraustųjų sveikatos priežiūrai namuose užtikrinti, nuomos išlaidoms apmokėti;
10) savo veiklos zonoje atlieka finansinę bei ekonominę Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų naudojimo ir sveikatos priežiūros paslaugų struktūros, prieinamumo bei kokybės kitimo tendencijų analizę;
11) skelbia informaciją apie savo veiklą, praneša draudžiamiesiems apie teikiamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, jų teikimo tvarką ir sąlygas;
12) vykdo kitas įstatymų, teritorinių ligonių kasų nuostatų ir kitų teisės aktų nustatytas funkcijas. 34 straipsnis. Teritorinių ligonių kasų teisės Teritorinės ligonių kasos turi teisę:
1) įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka naudoti joms perduotas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšas, kitas teisėtai įgytas lėšas ir turtą;
2) įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka sudaryti sutartis.
Sudaryti sutartis dėl teritorinės ligonių kasos turto naudojimo teritorinės ligonių kasos gali tik gavusios steigėjo leidimą;
3) Privalomojo sveikatos draudimo tarybos siūlymu įgyvendinti priemones papildomoms pajamoms gauti;
4) teikti pasiūlymus Valstybinei ligonių kasai dėl teritorinės ligonių kasos sandaros;
5) įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka nemokamai gauti iš ministerijų, kitų Vyriausybės įstaigų, savivaldybių vykdomųjų institucijų, Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų, sveikatos priežiūros įstaigų, kitų įmonių, įstaigų, organizacijų informaciją, būtiną teritorinės ligonių kasos funkcijoms atlikti.
Šios informacijos sąrašas nustatomas teritorinės ligonių kasos nuostatuose;
6) tvarkyti draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu asmens duomenis, įskaitant ypatingus asmens duomenis, susijusius su prevencinės medicinos pagalbos, medicinos pagalbos, medicininės reabilitacijos, slaugos, socialinių paslaugų ir patarnavimų, priskirtų asmens sveikatos priežiūrai, bei asmens sveikatos ekspertizės paslaugų teikimu ir šių paslaugų išlaidų apmokėjimu;
7) nustačius faktus, kad asmens sveikatos priežiūros paslaugos neatitinka teisės aktų, reikalauti, kad sveikatos priežiūros įstaigų administracija patikrintų asmens sveikatos priežiūros specialisto kvalifikaciją;
8) siūlyti Valstybinei akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos panaikinti sveikatos priežiūros įstaigos, jos struktūrinio padalinio ar asmens sveikatos priežiūros specialisto licenciją asmens sveikatos priežiūros veiklai;
9) teikti pasiūlymus Privalomojo sveikatos draudimo tarybai, Valstybinei ligonių kasai ir kitoms institucijoms dėl privalomojo sveikatos draudimo organizavimo;
10) teikti ieškinius asmenims dėl jiems neteisėtai suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidų išieškojimo;
11) analizuoti ir vertinti joms priskirtose teritorijose esančių įmonių, įstaigų, organizacijų komercinės, ūkinės ar kitokios veiklos poveikį sveikatai, teikti siūlymus šiais klausimais teritorinės ligonių kasos stebėtojų tarybai, organizuoti ir apmokėti draudžiamųjų atrankinius sveikatos būklės stebėjimus;
12) teritorinės ligonių kasos gali turėti ir kitų teisių, nustatytų įstatymų, teritorinių ligonių kasų nuostatų ir kitų teisės aktų.
Šios informacijos sąrašas nustatomas teritorinės ligonių kasos nuostatuose;
6) tvarkyti draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu asmens duomenis, įskaitant ypatingus asmens duomenis, susijusius su prevencinės medicinos pagalbos, medicinos pagalbos, medicininės reabilitacijos, slaugos, socialinių paslaugų ir patarnavimų, priskirtų asmens sveikatos priežiūrai, bei asmens sveikatos ekspertizės paslaugų teikimu ir šių paslaugų išlaidų apmokėjimu;
7) nustačius faktus, kad asmens sveikatos priežiūros paslaugos neatitinka teisės aktų, reikalauti, kad sveikatos priežiūros įstaigų administracija patikrintų asmens sveikatos priežiūros specialisto kvalifikaciją;
8) siūlyti Valstybinei akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos panaikinti sveikatos priežiūros įstaigos, jos struktūrinio padalinio ar asmens sveikatos priežiūros specialisto licenciją asmens sveikatos priežiūros veiklai;
9) teikti pasiūlymus Privalomojo sveikatos draudimo tarybai, Valstybinei ligonių kasai ir kitoms institucijoms dėl privalomojo sveikatos draudimo organizavimo;
10) teikti ieškinius asmenims dėl jiems neteisėtai suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidų išieškojimo;
11) analizuoti ir vertinti joms priskirtose teritorijose esančių įmonių, įstaigų, organizacijų komercinės, ūkinės ar kitokios veiklos poveikį sveikatai, teikti siūlymus šiais klausimais teritorinės ligonių kasos stebėtojų tarybai, organizuoti ir apmokėti draudžiamųjų atrankinius sveikatos būklės stebėjimus;
12) teritorinės ligonių kasos gali turėti ir kitų teisių, nustatytų įstatymų, teritorinių ligonių kasų nuostatų ir kitų teisės aktų. 35 straipsnis. Teritorinės ligonių kasos stebėtojų taryba
1Teritorinėje ligonių kasoje 4 metams sudaroma stebėtojų taryba. Stebėtojų taryba – kolegialus patariamasis organas.
Į teritorinės ligonių kasos stebėtojų tarybą įeina Sveikatos apsaugos ministerijos atstovas, Valstybinės ligonių kasos atstovas ir po vieną į aptarnaujamą teritoriją įeinančių savivaldybių tarybų deleguotą atstovą – tarybos narį. Teritorinės ligonių kasos stebėtojų tarybos darbui vadovauja teritorinės ligonių kasos stebėtojų tarybos pirmininkas, renkamas iš teritorinės ligonių kasos stebėtojų tarybos narių paprasta balsų dauguma dalyvaujant ne mažiau kaip 2/3 teritorinės ligonių kasos stebėtojų tarybos narių. Teritorinės ligonių kasos stebėtojų tarybos pirmininku negali būti Sveikatos apsaugos ministerijos ir Valstybinės ligonių kasos atstovas. 2. Teritorinės ligonių kasos stebėtojų taryba:
1) renka teritorinės ligonių kasos taikinimo komisiją;
2) prižiūri, kaip sudaromos ir vykdomos teritorinės ligonių kasos ir asmens sveikatos priežiūros įstaigų, teritorinės ligonių kasos ir vaistinių ar šio Įstatymo 26² straipsnyje nurodytų ūkio subjektų sutartys, taip pat teritorinės ligonių kasos ir šio Įstatymo 26¹ straipsnyje nurodytų ūkio subjektų sutartys, jeigu Valstybinė ligonių kasa įgaliojo teritorines ligonių kasas sudaryti šias sutartis;
3) teikia siūlymus Valstybinės ligonių kasos direktoriui skirti ir atleisti teritorinės ligonių kasos direktorių;
4) aprobuoja teritorinės ligonių kasos darbuotojų etatus bei išlaidų sąmatą;
5) prižiūri ir analizuoja teritorinės ligonių kasos administracijos veiklą, finansinių išteklių naudojimą;
6) aprobuoja teritorinės ligonių kasos direktoriaus pateiktą teritorinės ligonių kasos metinių biudžeto vykdymo ir finansinių ataskaitų rinkinius. Metinių biudžeto vykdymo ir finansinių ataskaitų rinkiniai skelbiami viešai ne vėliau kaip einamųjų metų gegužės 1 dieną;
7) nagrinėja ir sprendžia kitus privalomojo sveikatos draudimo klausimus, priskirtus teritorinės ligonių kasos funkcijoms. 3. Teritorinės ligonių kasos stebėtojų taryba turi teisę organizuoti teritorinės ligonių kasos auditą.
Auditas apmokamas iš teritorinės ligonių kasos valdymui skirtų lėšų. Jeigu randama teritorinės ligonių kasos buhalterinės apskaitos ir finansinių ir biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinio sudarymo trūkumų, teritorinės ligonių kasos stebėtojų tarybos pirmininkas turi sukviesti neeilinį teritorinės ligonių kasos stebėtojų tarybos posėdį. Teritorinės ligonių kasos stebėtojų taryba taip pat turi teisę nemokamai gauti sveikatos priežiūros įstaigų, su kuriomis teritorinė ligonių kasa yra sudariusi sutartis, veiklos ekonominio-finansinio bei medicininio audito duomenis. 4. Teritorinės ligonių kasos stebėtojų tarybos veiklos tvarką nustato teritorinės ligonių kasos nuostatai. 36 straipsnis. Teritorinės ligonių kasos taikinimo komisija
1Teritorinės ligonių kasos taikinimo komisiją iš keturių asmenų 4 metams renka teritorinės ligonių kasos stebėtojų taryba jos pirmininko teikimu. Vienas komisijos narys turi atstovauti pacientų asociacijoms, veikiančioms teritorinės ligonių kasos teritorijoje. Ši komisija sprendžia ginčus tarp draudžiamųjų, sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių, šio Įstatymo 26² straipsnyje nurodytų ūkio subjektų, taip pat šio Įstatymo 26¹ straipsnyje nurodytų ūkio subjektų, kai teritorinė ligonių kasa yra sudariusi šio Įstatymo 26¹straipsnyje nurodytų sutarčių, ir teritorinės ligonių kasos dėl Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto apmokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų, vaistų, medicinos pagalbos priemonių, I klasės medicinos priemonių ir in vitro diagnostikos priemonių, skirtų savikontrolei, taip pat medicinos priemonių, būtinų apdraustųjų sveikatos priežiūrai namuose užtikrinti, nuomos išlaidų apmokėjimo ir sutarčių vykdymo. Komisijos narių balsams pasiskirsčius po lygiai, komisijos pirmininko balsas yra lemiamas. 2. Teritorinės ligonių kasos taikinimo komisijos veiklos tvarką nustato teritorinės ligonių kasos nuostatai. 22 straipsnis.
Pakeisti V skyrių ir jį išdėstyti taip:
DRAUDŽIAMŲJŲ, SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGŲ, VAISTINIŲ IR ŪKIO SUBJEKTŲ, SUDARIUSIŲ SU TERITORINĖMIS LIGONIŲ KASOMIS SUTARTIS, TEISĖS IR PAREIGOS VYKDANT PRIVALOMĄJĮ SVEIKATOS DRAUDIMĄ
Draudžiamieji turi teisę:
1) įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka pasirinkti asmens sveikatos priežiūros įstaigą, su kuria teritorinė ligonių kasa yra sudariusi sutartį, ir gauti privalomojo sveikatos draudimo garantuojamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas;
2) gauti iš sveikatos priežiūros įstaigos, su kuria teritorinė ligonių kasa yra sudariusi sutartį, informaciją apie savo sveikatos būklę, numatomus tyrimus, procedūras, gydymo būdą ir jo poveikį, teikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų mastą, teikimo sąlygas ir vietą. Analogišką informaciją apie neveiksnius asmenis turi teisę gauti jų teisiniai atstovai;
3) gauti kompensaciją iš sveikatos priežiūros įstaigų už žalą, padarytą jų sveikatai dėl sveikatos priežiūros įstaigų ar asmens sveikatos priežiūros specialistų kaltės, nepaisant, ar tai buvo numatyta teritorinės ligonių kasos ir sveikatos priežiūros įstaigų sutartyse. Kompensacijos dydį ir mokėjimo tvarką nustato įstatymai ar kiti teisės aktai;
4) kreiptis į teritorinių ligonių kasų komisijas, Valstybinę ligonių kasą, teismą dėl įstatymų ar kitų teisės aktų, reglamentuojančių privalomąjį sveikatos draudimą, pažeidimų. 39 straipsnis. Sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių ir šio Įstatymo 26² straipsnyje nurodytų ūkio subjektų, sudariusių sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis, pareigos vykdant privalomąjį sveikatos draudimą 1.
Sveikatos priežiūros įstaigos, sudariusios sutartis su teritorine ligonių kasa, privalo:
1) užtikrinti draudžiamiesiems privalomojo sveikatos draudimo garantuojamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą, jų prieinamumą ir tinkamumą;
2) užtikrinti informacijos apie asmens sveikatą konfidencialumą, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus;
3) esant draudiminiam įvykiui, garantuoti, kad visi draudžiamieji turėtų lygias teises, kai jiems teikiamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos;
4) laiku teikti Valstybinės ligonių kasos nustatytą informaciją Valstybinei ligonių kasai ir teritorinėms ligonių kasoms;
5) teikti informaciją draudžiamajam apie asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kurios nepriskirtos apmokamoms iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, jų teikimo sąlygas bei tvarką. 2. Vaistinės, sudariusios sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis, privalo:
1) užtikrinti apdraustųjų aprūpinimą iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų kompensuojamais vaistais ir medicinos pagalbos priemonėmis Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka ir terminais;
2) sutartyje nurodytais terminais teikti teritorinei ligonių kasai ataskaitas ir informaciją apie kompensuojamųjų vaistų ir medicinos pagalbos priemonių išdavimą (pardavimą);
3) sudaryti sąlygas teritorinei ligonių kasai kontroliuoti vaistų ir medicinos pagalbos priemonių, kurių išlaidos kompensuojamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, išdavimo teisėtumą;
4) atlyginti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą žalą, jeigu ji atsirado dėl neteisėtai išduotų (parduotų) vaistų ar medicinos pagalbos priemonių, kompensuojamų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. 3.
3Šio Įstatymo 26² straipsnyje nurodyti ūkio subjektai, sudarę sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis, privalo:
1) sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka ir terminais užtikrinti apdraustųjų aprūpinimą iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų kompensuojamomis I klasės medicinos priemonėmis ir in vitro diagnostikos priemonėmis, skirtomis savikontrolei;
2) sutartyje nurodytais terminais teikti teritorinei ligonių kasai ataskaitas ir informaciją apie iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų kompensuojamų I klasės medicinos priemonių ir in vitro diagnostikos priemonių, skirtų savikontrolei, išdavimą (pardavimą);
3) sudaryti sąlygas teritorinei ligonių kasai kontroliuoti iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų kompensuojamų I klasės medicinos priemonių ir in vitro diagnostikos priemonių, skirtų savikontrolei, išdavimo teisėtumą;
4) atlyginti žalą Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui, jeigu ji buvo padaryta dėl neteisėtai išduotų (parduotų) iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų kompensuojamų I klasės medicinos priemonių ir in vitro diagnostikos priemonių, skirtų savikontrolei. V SKYRIUS APDRAUSTŲJŲ TEISĖS IR ASMENS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGŲ, VAISTINIŲ IR ŠIO ĮSTATYMO 26¹ir 26²STRAIPSNIUOSE NURODYTŲ ŪKIO SUBJEKTŲ, SUDARIUSIŲ SUTARTIS SU VALSTYBINE LIGONIŲ KASA, PAREIGOS
Apdraustųjų teisės įgyvendinant privalomąjį sveikatos draudimą Apdraustieji turi teisę:
1) asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą reglamentuojančių įstatymų nustatyta tvarka pasirinkti asmens sveikatos priežiūros įstaigą, su kuria Valstybinė ligonių kasa yra sudariusi sutartį;
2) šio Įstatymo nustatyta tvarka ir pagrindais gauti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis apmokamą sveikatos priežiūrą;
3) Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentų nustatyta tvarka gauti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis apmokamą sveikatos priežiūrą kitose Europos Sąjungos, Europos ekonominės erdvės šalyse, Jungtinėje Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystėje ar Šveicarijos Konfederacijoje;
4) šio Įstatymo nustatyta tvarka gauti tarpvalstybinės sveikatos priežiūros išlaidų kompensaciją iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto;
5) gauti iš asmens sveikatos priežiūros įstaigos, su kuria Valstybinė ligonių kasa yra sudariusi sutartį, informaciją apie teikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų mastą, teikimo sąlygas ir vietą;
6) susipažinti su šio Įstatymo 26, 26¹ ir 26² straipsniuose nurodytomis sutartimis;
7) kreiptis į Valstybinę ligonių kasą, teismą dėl įstatymų ar kitų teisės aktų, reguliuojančių privalomąjį sveikatos draudimą, pažeidimų. 39 straipsnis. Asmens sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių ir šio Įstatymo 26¹ir 26²straipsniuose nurodytų ūkio subjektų, sudariusių sutartis su Valstybine ligonių kasa, pareigos 1.
Asmens sveikatos priežiūros įstaigos, sudariusios sutartis su Valstybine ligonių kasa, privalo:
1) užtikrinti apdraustiesiems privalomojo sveikatos draudimo garantuojamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą, jų kokybę ir prieinamumą;
2) užtikrinti informacijos apie asmens sveikatą konfidencialumą, išskyrus pacientų teises ir asmens duomenų tvarkymą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytus atvejus;
3) garantuoti, kad visi apdraustieji turėtų lygias teises, kai jiems teikiamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos;
4) laiku teikti Valstybinės ligonių kasos direktoriaus nustatytą informaciją Valstybinei ligonių kasai;
5) teikti informaciją apdraustiesiems apie nekompensuojamas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų asmens sveikatos priežiūros paslaugas, jų teikimo sąlygas ir tvarką;
6) atlyginti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą žalą, jeigu ji atsirado dėl netinkamai suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų, apmokamų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, ar pateiktų neteisingų duomenų dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis. 2.
2Vaistinės, sudariusios sutartis su Valstybine ligonių kasa, privalo:
1) užtikrinti apdraustųjų aprūpinimą iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų kompensuojamaisiais vaistais ir medicinos pagalbos priemonėmis sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka ir terminais;
2) sutartyje su Valstybine ligonių kasa nurodytais terminais teikti Valstybinei ligonių kasai ataskaitas ir informaciją apie kompensuojamųjų vaistų ir medicinos pagalbos priemonių išdavimą (pardavimą);
3) sudaryti sąlygas Valstybinei ligonių kasai vykdyti vaistinių priežiūrą vertinant vaistų ir medicinos pagalbos priemonių, kompensuojamų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, išdavimo teisėtumą;
4) atlyginti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą žalą, jeigu ji atsirado dėl neteisėtai išduotų (parduotų) vaistų ar medicinos pagalbos priemonių ar pateiktų neteisingų duomenų dėl vaistų ar medicinos pagalbos priemonių apmokėjimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis. 3.
3Šio Įstatymo 26¹ straipsnyje nurodyti ūkio subjektai, sudarę sutartis su Valstybine ligonių kasa, privalo:
1) sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka ir terminais užtikrinti apdraustųjų aprūpinimą medicinos priemonėmis, kurios būtinos jų sveikatos priežiūrai namuose užtikrinti ir kurių nuomos išlaidos kompensuojamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų;
2) sutartyje su Valstybine ligonių kasa nurodytais terminais teikti Valstybinei ligonių kasai informaciją apie medicinos priemones, kurios būtinos apdraustųjų sveikatos priežiūrai namuose užtikrinti ir kurių nuomos išlaidos kompensuojamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų;
3) sudaryti sąlygas Valstybinei ligonių kasai vykdyti ūkio subjektų priežiūrą vertinant medicinos priemonių, kurios būtinos apdraustųjų sveikatos priežiūrai namuose užtikrinti ir kurių nuomos išlaidos kompensuojamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, išdavimo teisėtumą;
4) atlyginti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą žalą, jeigu ji atsirado dėl neteisėtai išduotų medicinos priemonių, kurios būtinos apdraustųjų sveikatos priežiūrai namuose užtikrinti ir kurių nuomos išlaidos kompensuotos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, ar pateiktų neteisingų duomenų dėl nuomos išlaidų apmokėjimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis. 4.
4Šio Įstatymo 26² straipsnyje nurodyti ūkio subjektai, sudarę sutartis su Valstybine ligonių kasa, privalo:
1) sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka ir terminais užtikrinti apdraustųjų aprūpinimą iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų kompensuojamomis I klasės medicinos priemonėmis ir in vitro diagnostikos priemonėmis, skirtomis savikontrolei;
2) sutartyje su Valstybine ligonių kasa nurodytais terminais teikti Valstybinei ligonių kasai ataskaitas ir informaciją apie iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų kompensuojamų I klasės medicinos priemonių ir in vitro diagnostikos priemonių, skirtų savikontrolei, išdavimą (pardavimą);
3) sudaryti sąlygas Valstybinei ligonių kasai vykdyti ūkio subjektų priežiūrą vertinant iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų kompensuojamų I klasės medicinos priemonių ir in vitro diagnostikos priemonių, skirtų savikontrolei, išdavimo teisėtumą;
4) atlyginti žalą Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui, jeigu ji buvo padaryta dėl neteisėtai išduotų (parduotų) iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų kompensuojamų I klasės medicinos priemonių ir in vitro diagnostikos priemonių, skirtų savikontrolei, ar pateiktų neteisingų duomenų dėl I klasės medicinos priemonių ir in vitro diagnostikos priemonių, skirtų savikontrolei, apmokėjimo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų.“
Pakeisti VI skyrių ir jį išdėstyti taip:
40 straipsnis. Ginčų tarp draudžiamųjų ir teritorinių ligonių kasų dėl privalomojo sveikatos draudimo vykdymo sprendimo tvarka
1Draudžiamųjų ir teritorinių ligonių kasų ginčus dėl privalomojo sveikatos draudimo vykdymo nagrinėja teritorinės ligonių kasos taikinimo komisija.
Teritorinės ligonių kasos taikinimo komisija privalo per 30 dienų nuo kreipimosi, o jeigu reikia papildomos informacijos ir tyrimo – papildomai per 15 dienų, išnagrinėti prašymą ir priimti sprendimą. 2. Teritorinės ligonių kasos taikinimo komisijos sprendimą draudžiamasis įstatymų nustatyta tvarka gali apskųsti teismui. 41 straipsnis. Ginčų tarp draudžiamųjų ir sveikatos priežiūros įstaigų dėl privalomojo sveikatos draudimo vykdymo sprendimo tvarka
1Draudžiamųjų ir sveikatos priežiūros įstaigų ginčus dėl privalomojo sveikatos draudimo garantuojamų paslaugų sprendžia teritorinės ligonių kasos. Teritorinė ligonių kasa privalo per 30 dienų nuo kreipimosi, o jeigu reikia papildomos informacijos ir tyrimo – papildomai per 15 dienų, išnagrinėti prašymą ir priimti sprendimą. 2. Teritorinės ligonių kasos sprendimą draudžiamasis ar sveikatos priežiūros įstaiga įstatymų nustatyta tvarka gali apskųsti teismui. 40 straipsnis. Ginčų tarp draudžiamųjų ir Valstybinės ligonių kasos dėl privalomojo sveikatos draudimo sprendimo tvarka
Draudžiamųjų skundus dėl Valstybinės ligonių kasos sprendimų (neveikimo) dėl privalomojo sveikatos draudimo nagrinėja Lietuvos administracinių ginčų komisija Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo nustatyta tvarka arba teismas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. 41 straipsnis. Ginčų tarp apdraustųjų ir asmens sveikatos priežiūros įstaigų dėl Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis kompensuojamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų sprendimo tvarka Apdraustųjų skundai dėl asmens sveikatos priežiūros įstaigų teikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų, kompensuojamų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis, nagrinėjami Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo nustatyta tvarka.
41¹ straipsnis. Ginčų tarp asmens sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių, šio Įstatymo 26¹ ir 26² straipsniuose nurodytų ūkio subjektų bei Valstybinės ligonių kasos sprendimo tvarka Asmens sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių ir šio Įstatymo 26¹ ir 26² straipsniuose nurodytų ūkio subjektų skundus dėl Valstybinės ligonių kasos sprendimų (neveikimo) dėl sutarčių, kurios sudaromos pagal šio Įstatymo 26, 26¹ ir 26² straipsnius, sudarymo, nesudarymo ir vykdymo sprendžia Lietuvos administracinių ginčų komisija Ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo nustatyta tvarka arba teismas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.“
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2024 m. liepos 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir sveikatos apsaugos ministras iki 2024 m. gegužės 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Šio įstatymo 14, 15 ir 16 straipsniais pakeistų Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 26, 26¹ ir 26² straipsnių nuostatos netaikomos sutartims su asmens sveikatos priežiūros įstaigomis, vaistinėmis ir ūkio subjektais, sudarytoms iki šio įstatymo įsigaliojimo. Šios sutartys lieka galioti iki jose numatyto termino pabaigos. 4.
4Teritorinių ligonių kasų taikinimo komisijoms iki šio įstatymo įsigaliojimo pateikti ir neišnagrinėti bei nebaigti nagrinėti skundai po šio įstatymo įsigaliojimo nagrinėjami Valstybinėje ligonių kasoje prie Sveikatos apsaugos ministerijos pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusias teisės aktų nuostatas. 5. Teritorinių ligonių kasų iki šio įstatymo įsigaliojimo nebaigtus spręsti draudžiamųjų ir sveikatos priežiūros įstaigų ginčus dėl privalomojo sveikatos draudimo garantuojamų paslaugų baigia spręsti Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusias teisės aktų nuostatas. 6. Iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtos leidimo teikti naujo profilio stacionarines asmens sveikatos priežiūros paslaugas, apmokamas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, išdavimo procedūros ir Asmens sveikatos priežiūros paslaugų vertinimo komiteto atliekamos procedūros įsigaliojus šiam įstatymui baigiamos vykdyti ir sprendimai priimami pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusias nuostatas. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto XIVP-3249(2) lyginamasis variantas
SVEIKATOS DRAUDIMO ĮSTATYMO NR. I-1343 4, 6, 7, 8, 9, 9¹, 9², 11, 12¹, 14, 16, 18, 20, 23, 26, 26¹, 26², 27, 28, 30, 31 STRAIPSNIŲ, V IR VI SKYRIŲ PAKEITIMO, ĮSTATYMO PAPILDYMO 31¹STRAIPSNIU BEI 32, 33, 34, 35 IR 36 STRAIPSNIŲ PRIPAŽINIMO NETEKUSIAIS GALIOS
Pakeisti 4 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„4 straipsnis. Institucijos, vykdančios privalomąjį sveikatos draudimą
1Valstybės politiką privalomojo sveikatos draudimo srityje formuoja ir jos įgyvendinimą organizuoja, koordinuoja bei kontroliuoja Sveikatos apsaugos ministerija. 12. Privalomąjį sveikatos draudimą vykdo šios institucijos:
1) Privalomojo sveikatos draudimo taryba;
2) Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – Valstybinė ligonių kasa). 3) teritorinės ligonių kasos. 23. Privalomojo sveikatos draudimo sistemos valstybinio valdymo subjektų Privalomąjį sveikatos draudimą vykdančių institucijų veiklą nustato šis Įstatymas ir kiti teisės aktai.“
1Pakeisti 6 straipsnio 4 dalies 9 punktą ir jį išdėstyti taip:
„9) vienas iš tėvų (įtėvių), globėjas ar rūpintojas, neįgaliojo aprūpintojas, slaugantys ar nuolat prižiūrintys namuose asmenį (teikiantys jam pagalbą namuose), kuriam nustatytas neįgalumo lygis (vaiką invalidą), arba asmenį, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis ar specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis.
Ši nuostata taip pat taikoma vienam iš tėvų (įtėvių), globėjui ar rūpintojui, slaugantiems namuose visiškos negalios invalidą, pripažintą tokiu iki 2005 m. liepos 1 d. vienas iš tėvų (įtėvių), globėjas ar rūpintojas, slaugantys ar nuolat prižiūrintys namuose vaiką, kuriam nustatytas neįgalumo lygis, arba vienas iš tėvų (įtėvių), globėjas ar rūpintojas, asmens su negalia aprūpintojas, slaugantys ar nuolat prižiūrintys namuose (teikiantys pagalbą namuose) asmenį su negalia, kuriam nustatytas individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. specialusis nuolatinės slaugos poreikis ar specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis). Ši nuostata taip pat taikoma vienam iš tėvų (įtėvių), globėjui ar rūpintojui, slaugantiems namuose asmenį, kuriam iki 2005 m. birželio 30 d. nustatyta visiška negalia;“. 2. Pakeisti 6 straipsnio 4 dalies 10 punktą ir jį išdėstyti taip:
„10) asmenys, teisės aktų nustatyta tvarka pripažinti neįgaliaisiais, su negalia“. 3 straipsnis. 7 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 7 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„7 straipsnis. Draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registras
1Draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registrą steigia ir jo nuostatus tvirtina Vyriausybė. 2.
2Draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registro objektai yra privalomuoju sveikatos draudimu draudžiami asmenys, nurodyti šio Įstatymo 6 straipsnio 1 ir 2 dalyse, taip pat valstybės biudžeto lėšomis apmokamą būtinąją medicinos pagalbą, būtinąsias paslaugas ir kitą sveikatos priežiūrą gaunantys asmenys, nurodyti šio Įstatymo 6 straipsnio 5 dalyje. 3. Draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registras tvarkomas ir jo duomenys teikiami vadovaujantis Valstybės registrų įstatymu 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas), Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymu, Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu, Pacientų Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymu, šio registro nuostatais ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais registrų tvarkymą ir duomenų teikimą. 4. Draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registro vadovaujančioji tvarkymo įstaiga yra Valstybinė ligonių kasa, o registro tvarkymo įstaigos –Valstybinė ligonių kasa ir teritorinės ligonių kasos. 5. Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka asmenims, apdraustiems privalomuoju sveikatos draudimu, išduodami privalomojo sveikatos draudimo pažymėjimai.“
Pakeisti 8 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) buvo išvykę iš Lietuvos Respublikos ilgiau kaip 6 mėnesius ir nedeklaravo šio išvykimo Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka, tačiau privalomojo sveikatos draudimo įmokas administruojančiai Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai pateikia kompetentingų užsienio valstybių institucijų išduotus dokumentus ir (arba) duomenis, patvirtinančius, kad išvykimo laikotarpiu jie buvo apdrausti valstybiniu socialiniu draudimu kitoje šalyje arba buvo suimti ir (arba) nuteisti užsienyje, arba atliko arešto ar terminuoto laisvės atėmimo bausmę užsienyje, o teritorinė Valstybinė ligonių kasa patvirtina, kad išvykimo laikotarpiu jie negavo asmens sveikatos priežiūros paslaugų, kompensuojamų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis.“
Pripažinti netekusia galios 9 straipsnio 8 dalį. 8. Naujo profilio stacionarinės paslaugos, apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, teikiamos tik gavus leidimą sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka. 6 straipsnis. 9¹ straipsnio pakeitimas Pakeisti 9¹ straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Apdraustiesiems ortopedijos techninių priemonių įsigijimo išlaidos kompensuojamos ir sutartys su juridiniais asmenimis dėl ortopedijos techninių priemonių įsigijimo išlaidų apmokėjimo (toliau – sutartys) sudaromos sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka. Sutartys sudaromos tarp Valstybinės ligonių kasos ir Lietuvos Respublikoje įsteigtų juridinių asmenų, užsienio valstybėje įsteigtų juridinių asmenų ar kitų organizacijų filialų, įsteigtų Lietuvos Respublikoje (toliau – suinteresuotieji asmenys).
Sutartys sudaromos su visais pageidaujančiais jas sudaryti suinteresuotaisiais asmenimis. Suinteresuotieji asmenys einamųjų ar kitų metų sutartį dėl ortopedijos techninių priemonių įsigijimo išlaidų apmokėjimo einamiesiems ar kitiems metams gali sudaryti bet kuriuo metu einamaisiais metais. Informacija apie šių sutarčių sudarymo tvarką skelbiama viešai Valstybinės ligonių kasos ir teritorinių ligonių kasų interneto svetainėse svetainėje. Valstybinė ligonių kasa apmoka suinteresuotųjų asmenų, sudariusių sutartis dėl ortopedijos techninių priemonių, skirtų apdraustiesiems, gamybos ir (ar) pritaikymo išlaidas ir kompensuoja apdraustųjų, įsigijusių ortopedijos technines priemones savo lėšomis, išlaidas.“
Pakeisti 9²straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„9² straipsnis. Asmens sveikatos priežiūros paslaugų įrašymo į Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis apmokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąrašą ir išbraukimo iš šio sąrašo sąlygos ir tvarka
1Naujas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kurios galėtų būti apmokamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis, ir šio fondo biudžeto lėšomis jau apmokamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kurių teikimo sąnaudos padidėjo dėl organizacinių pakeitimų ir (ar) diegiamų naujų technologijų, vertina Asmens sveikatos priežiūros paslaugų vertinimo komitetas (toliau – Komitetas) šio įstatymo ir sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka. 2. Paraiškas dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytų asmens sveikatos priežiūros paslaugų vertinimo Komitetui teikia Sveikatos apsaugos ministerija, Valstybinė ligonių kasa, universiteto ligoninės ir sveikatos priežiūros specialistus vienijančios asociacijos.
Paraiškos Komitetui teikiamos iki kiekvienų metų kovo 1 dienos ir iki rugsėjo 1 dienos. Komitetas ne vėliau kaip atitinkamai iki kiekvienų metų gegužės 1 dienos arba iki lapkričio 1 dienos įvertina šio straipsnio 1 dalyje nurodytas asmens sveikatos priežiūros paslaugas ir jas įtraukia (arba jų neįtraukia) į Kompensuotinų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąrašą, vadovaudamasis visais šiais įtraukimo į šį sąrašą kriterijais:
1) asmens sveikatos priežiūros paslaugos veiksmingumas yra pagrįstas medicinos mokslo įrodymais;
2) asmens sveikatos priežiūros paslaugos poreikis – daugiau kaip vienas sveikatos sutrikimo atvejis, tenkantis 200 000 Lietuvos Respublikos gyventojų per kalendorinius metus. 3.
3Sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka Komitetas ne vėliau kaip atitinkamai iki einamųjų metų birželio 1 dienos arba gruodžio 1 dienos peržiūri Kompensuotinų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąrašą, įvertina jame nurodytas asmens sveikatos priežiūros paslaugas ir išdėsto jas prioriteto tvarka, atsižvelgdamas į visus šiuos vertinimo kriterijus:
1) asmens sveikatos priežiūros paslaugos poveikį ligoms ir būklėms, lemiančioms didžiausią šalies gyventojų ligotumą ir mirtingumą, ir (ar) svarbiausiems vertinamiems visos šalies sveikatos rodikliams;
2) asmens sveikatos priežiūros paslaugos poveikį pacientų išgyvenamumui;
3) asmens sveikatos priežiūros paslaugos poveikį pacientų darbingumui ir (ar) neįgalumui;
4) asmens sveikatos priežiūros paslaugos poveikį pacientų gyvenimo kokybei;
5) asmens sveikatos priežiūros paslaugos poveikį Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų panaudojimo efektyvumui;
6) galimybę užtikrinti visuotinį asmens sveikatos priežiūros paslaugos prieinamumą. 4. Komitetas, įvertinęs asmens sveikatos priežiūros paslaugas ir išdėstęs jas prioriteto tvarka, priima sprendimą siūlyti sveikatos apsaugos ministrui asmens sveikatos priežiūros paslaugą įrašyti (arba jos neįrašyti) į Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis apmokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąrašą. Prieš priimant šioje dalyje nurodytą sprendimą turi būti sudarytos galimybės Komiteto posėdyje dalyvauti ir pateikti savo paaiškinimus šio straipsnio 2 dalyje nurodytiems paraiškų teikėjams. Ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos Komiteto sprendimas skelbiamas viešai, o pareiškėjas informuojamas raštu, aiškiai, suprantamai ir išsamiai nurodant objektyviais ir patikrinamais kriterijais pagrįstas Komiteto priimto sprendimo priežastis. 5.
5Jeigu pareiškėjas nesutinka su Komiteto priimtu sprendimu, jis per 10 darbo dienų nuo sprendimo gavimo dienos turi teisę pateikti skundą sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka. Skundus dėl Komiteto priimtų sprendimų nagrinėja sveikatos apsaugos ministro sudaryta nuolatinė Apeliacinė komisija. Apeliacinė komisija, sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo skundo gavimo dienos gali priimti šiuos sprendimus:
1) patenkinti skundą ir siūlyti sveikatos apsaugos ministrui pavesti Komitetui pakartotinai priimti sprendimą, įvertinus Apeliacinės komisijos nurodytus trūkumus;
2) atmesti skundą. 6. Sveikatos apsaugos ministras, atsižvelgęs į Valstybinės ligonių kasos išvadą dėl galimybių Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis apmokėti šio straipsnio 1 dalyje nurodytas asmens sveikatos priežiūros paslaugas bei Privalomojo sveikatos draudimo tarybos nuomonę, ne vėliau kaip atitinkamai iki einamųjų metų spalio 1 dienos arba iki kitų metų balandžio 1 dienos keičia Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis apmokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąrašą pagal Komiteto pateiktus siūlymus. 7. Asmens sveikatos priežiūros paslaugos, neįtrauktos į Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis apmokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąrašą, lieka Kompensuotinų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąraše ir kitais metais vėl yra vertinamos bei dėstomos prioriteto tvarka šiame straipsnyje nustatyta tvarka. 8.
8Komitetas šio straipsnio 2 dalyje nurodytų subjektų siūlymu ir nustatyta tvarka įvertina, ar Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis apmokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąraše nurodytos asmens sveikatos priežiūros paslaugos atitinka visus šio straipsnio 2 dalyje nustatytus įtraukimo į Kompensuotinų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąrašą kriterijus. Asmens sveikatos priežiūros paslaugos, neatitinkančios visų šio straipsnio 2 dalyje nustatytų įtraukimo kriterijų, Komiteto siūlymu išbraukiamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis apmokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąrašo šio straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka. 1. Į Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis apmokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąrašą (toliau šiame straipsnyje – Sąrašas) įrašytinų ar iš jo brauktinų asmens sveikatos priežiūros paslaugų, nurodytų šio straipsnio 2 dalyje, vertinimą šio Įstatymo ir sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka atlieka Asmens sveikatos priežiūros paslaugų vertinimo komitetas (toliau – Komitetas). 2. Komitetas atlieka vertinimą:
1) naujų, neįrašytų į Sąrašą asmens sveikatos priežiūros paslaugų, kurios galėtų būti apmokamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis;
2) įrašytų į Sąrašą asmens sveikatos priežiūros paslaugų, dėl kurių teikimo ir (ar) organizavimo reikalavimų, ir (ar) apmokėjimo tvarkos pakeitimų didėja Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto išlaidos šioms paslaugoms;
3) įrašytų į Sąrašą asmens sveikatos priežiūros paslaugų – dėl jų išbraukimo iš Sąrašo. 3.
3Siūlymą dėl šio straipsnio 2 dalyje nurodytų paslaugų įrašymo į Sąrašą ar išbraukimo iš jo gali pateikti:
1) Sveikatos apsaugos ministerija;
2) Valstybinė ligonių kasa;
3) universiteto ligoninė;
4) asmens sveikatos priežiūros specialistus vienijanti asociacija;
5) asmens sveikatos priežiūros įstaigas vienijanti asociacija;
6) vaistines vienijanti asociacija. 4. Šio straipsnio nustatyta tvarka Komitetas nevertina asmens sveikatos priežiūros paslaugų, kai:
1) didinamos asmens sveikatos priežiūros paslaugų, įrašytų į Sąrašą, bazinės kainos ir nekeičiami nei sveikatos apsaugos ministro patvirtinti šių paslaugų teikimo, nei organizavimo reikalavimai, nei apmokėjimo tvarka (išskyrus pačios kainos nustatymą);
2) dėl krizės ar ekstremaliosios situacijos prireikia Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis apmokėti naujas, neįrašytas į Sąrašą asmens sveikatos priežiūros paslaugas arba reikia daugiau Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų asmens sveikatos priežiūros paslaugoms, įrašytoms į Sąrašą, apmokėti.
Šio punkto nuostata taikoma krizės ar ekstremaliosios situacijos metu ir ne ilgiau kaip 6 mėnesius po ekstremaliosios situacijos atšaukimo dienos;
3) dėl sveikatos apsaugos ministro patvirtintų asmens sveikatos priežiūros paslaugos teikimo ir (ar) organizavimo reikalavimų pakeitimų nereikia daugiau Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų tokioms paslaugoms teikti;
4) asmens sveikatos priežiūros paslauga kompensuotina Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis, vadovaujantis Farmacijos įstatymo 59² straipsnio nustatyta tvarka;
5) siūloma įdiegti naują, neįrašytą į Sąrašą asmens sveikatos priežiūros paslaugą arba atlikti įrašytos į Sąrašą asmens sveikatos priežiūros paslaugos teikimo arba organizavimo reikalavimų pakeitimą, kuriais tiesiogiai būtų įgyvendinama šalyje vykdoma sveikatos politika, ir ta konkreti paslauga yra tiesiogiai įvardyta Lietuvos Respublikos įstatyme arba Vyriausybės nutarime;
6) siūloma į Sąrašą įrašyti naują asmens sveikatos priežiūros paslaugą, leidžiančią nustatyti mutaciją ar biologinį žymenį dėl gydymo kompensuojamuoju vaistu skyrimo. 5. Šio straipsnio 3 dalyje nurodyti subjektai Komitetui teikia paraiškas dėl šio straipsnio 2 dalyje nurodytų asmens sveikatos priežiūros paslaugų vertinimo.
Šio straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais atvejais kartu su paraiška turi būti teikiamas ir asmens sveikatos priežiūros paslaugos teikimo reikalavimų aprašo projektas arba jau galiojančių paslaugos teikimo reikalavimų aprašo pakeitimo projektas. Paraiškos formą ir asmens sveikatos priežiūros paslaugos teikimo reikalavimų aprašo rengimo tvarką nustato sveikatos apsaugos ministras. 6. Komitetas einamaisiais metais vertina paraiškas, pateiktas nuo praėjusių metų kovo 2 d. iki einamųjų metų kovo 1 d., ir ne vėliau kaip iki einamųjų metų birželio 1 d. išdėsto vertinamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas prioriteto tvarka, atsižvelgdamas į visus šiuos vertinimo kriterijus:
1) paslaugai įdiegti ir (ar) plėtoti reikalinga infrastruktūra, sveikatos technologija ar organizavimo modelis buvo finansuojami įgyvendinant valstybės biudžeto, Europos Sąjungos struktūrinės ar kitos tarptautinės paramos lėšomis finansuojamą projektą ir reikia užtikrinti projekto vykdymo tęstinumą;
2) paslaugos įdiegimas ir (ar) plėtojimas numatytas Lietuvos Respublikos įstatymo ar Vyriausybės nutarimo įgyvendinamajame teisės akte;
3) paslaugos poveikis sergamumui ir mirtingumui nuo tam tikros ligos (sveikatos būklės);
4) paslaugos poveikis pacientų išgyvenamumui;
5) paslaugos poveikis pacientų dalyvumui ir (ar) negaliai;
6) paslaugos poveikis pacientų gyvenimo kokybei;
7) paslaugos poveikis sveikatos sutrikimų bei ligų diagnostikos ir (ar) gydymo efektyvumui (pagal šį kriterijų vertinama tais atvejais, kai paslauga tiesiogiai nedaro įtakos nė vienam iš šios dalies 3–6 punktuose išvardytų kriterijų);
8) paslaugos teikimo metinis poveikis Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui;
9) galimybė užtikrinti visuotinį paslaugos prieinamumą. 7.
7Šio straipsnio 3 dalyje nurodytų subjektų skundus dėl šio straipsnio 6 dalyje nurodyto Komiteto atlikto vertinimo sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka nagrinėja sveikatos apsaugos ministro sudaryta nuolatinė Apeliacinė komisija. 8. Sveikatos apsaugos ministras kiekvienais metais iki spalio 1 d. priima sprendimą dėl Komiteto prioriteto tvarka išdėstytų asmens sveikatos priežiūros paslaugų įrašymo (neįrašymo) į Sąrašą ar išbraukimo iš jo. Sveikatos apsaugos ministras sprendimą dėl šio straipsnio 4 dalyje nurodytų paslaugų įrašymo į Sąrašą priima atsiradus šio straipsnio 4 dalyje nurodytoms aplinkybėms. 9. Šio straipsnio 6 dalyje nurodytų vertinimo kriterijų reikšmes ir asmens sveikatos priežiūros paslaugų išdėstymo pagal prioritetą tvarką ir šio straipsnio 8 dalyje nurodyto sprendimo priėmimo tvarką nustato sveikatos apsaugos ministras.“
Pakeisti 11 straipsnio 3 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) už asmenų iki 18 metų, kurie teisės aktų nustatyta tvarka pripažinti neįgaliaisiais, kuriems nustatytas neįgalumo lygis, gydymą.“
Pakeisti 12¹ straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų kompensuojamos tarpvalstybinės sveikatos priežiūros, atitinkančios Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 49 straipsnio 2 dalyje nustatytas sąlygas ir apimančios šio Įstatymo 9 straipsnyje nurodytą sveikatos priežiūrą, išlaidos. Šios išlaidos kompensuojamos pagal sveikatos apsaugos ministro nustatytas kompensuojamųjų vaistų, medicinos pagalbos priemonių (tarp jų ortopedijos techninių priemonių), specialiosios medicininės paskirties maisto produktų, medicinos priemonių nuomos ir sveikatos priežiūros paslaugų bazines kainas, neviršijant faktinių apdraustojo išlaidų.
Apdraustojo išlaidas tarpvalstybinei sveikatos priežiūrai kompensuoja Valstybinė ligonių kasa ir teritorinės ligonių kasos, jeigu apdraustasis arba jo atstovas, siekiantis gauti tarpvalstybinės sveikatos priežiūros išlaidų kompensaciją, sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka kreipiasi į teritorinę Valstybinę ligonių kasą ne vėliau kaip per vienus metus nuo asmens sveikatos priežiūros paslaugų suteikimo ir (arba) vaistų, ir (arba) medicinos pagalbos priemonių, ir (arba) medicinos priemonių išdavimo.“
Pakeisti 14 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto projektą pagal Sveikatos apsaugos ministerijos strateginio planavimo dokumentuose nustatytus sveikatos politikos prioritetus, kurie su Sveikatos apsaugos ministerija aptariami ir suderinami šio straipsnio 4 dalyje nurodytose taisyklėse nustatyta tvarka, rengia Valstybinė ligonių kasa. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto projektą ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto ateinančių dvejų metų prognozuojamus rodiklius teikia Vyriausybei Sveikatos apsaugos ministerija kartu su Privalomojo sveikatos draudimo tarybos išvada. Vyriausybė apsvarsto atitinkamų metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto projektą ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto ateinančių dvejų metų prognozuojamus rodiklius ir ne vėliau kaip likus 75 kalendorinėms dienoms iki biudžetinių metų pabaigos teikia Seimui svarstyti kartu su Lietuvos Respublikos atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektu.
Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetas tvirtinamas Lietuvos Respublikos įstatymu.“
Pakeisti 16 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Šio straipsnio 1 dalyje nustatytos įmokos dydis vienam apdraustajam, draudžiamam valstybės lėšomis, 2018 metais sudaro 41 procentą, 2019 metais – 44 procentus, 2020 metais – 47 procentus Lietuvos statistikos departamento Valstybinės duomenų agentūros paskelbto užpraeitų metų keturių ketvirčių šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio (neįtraukiant individualių įmonių darbo užmokesčio duomenų) vidurkio, o nuo 2021 metų - 6,98 procento užpraeitų metų 12 minimaliųjų mėnesinių algų dydžio.“
Pakeisti 18 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Šio Įstatymo 17 straipsnyje nurodytas privalomojo sveikatos draudimo įmokas administruoja, o šio Įstatymo 17 straipsnio 9 dalyje nurodytu atveju – jas išskaito Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka. Surinktos (išskaitytos) įmokos ir su jomis susijusios šio Įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nurodytos sumos per tris dienas nuo jų surinkimo (išskaitymo) dienos pervedamos į Valstybinės ligonių kasos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto sąskaitą.
Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos turi teikti Valstybinei ligonių kasai ir teritorinėms ligonių kasoms reikiamą informaciją apie atskirų juridinių ir fizinių asmenų sumokėtas šio Įstatymo 17 straipsnyje nurodytas privalomojo sveikatos draudimo įmokas. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsiskaitymus su Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetu gali vykdyti šio Įstatymo 17 straipsnyje nurodytų įmokų ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis finansuojamų asmens sveikatos priežiūros įstaigų socialinio draudimo įmokų tarpusavio įskaitymais. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktorius nustato privalomojo sveikatos draudimo įmokų deklaravimo atvejus ir tvarką.“
Pakeisti 20 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„20 straipsnis. Institucijų, vykdančių privalomąjį sveikatos draudimą, Valstybinės ligonių kasos santykiai su finansų įstaigomis
Finansų įstaigą Lietuvos Respublikoje Valstybinė ligonių kasa ir teritorinės ligonių kasos privalo pasirinkti konkurso būdu. Konkurso sąlygas nustato Sveikatos apsaugos ministerija ministras.“
Pakeisti 23 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Valstybinė ligonių kasa ir teritorinės ligonių kasos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto ir jo rezervo lėšas laiko, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos valstybės iždo įstatyme, įstaigos tvarkomoje sąskaitoje valstybės ižde ir (arba) konkurso būdu pasirinktoje finansų įstaigoje arba investuoja šio straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka.“
Pakeisti 26 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„26 straipsnis. Teritorinių ligonių kasų ir sveikatos priežiūros įstaigų bei teritorinių ligonių kasų ir vaistinių sutartys
1Apdraustųjų asmens sveikatos priežiūros išlaidos apmokamos vadovaujantis teritorinės ligonių kasos ir sveikatos priežiūros įstaigos sutartimis, išlaidos už vaistinėse išduotus kompensuojamuosius vaistus ir medicinos pagalbos priemones – vadovaujantis teritorinės ligonių kasos ir vaistinių sutartimis. Teritorinės ligonių kasos sudaro sutartis su valstybės, savivaldybių ir kitomis licenciją sveikatos priežiūros ir farmacinei veiklai turinčiomis arba akredituotomis šiai veiklai bei pageidaujančiomis tokias sutartis sudaryti asmens sveikatos priežiūros įstaigomis ir vaistinėmis. Su šia sutartimi turi teisę susipažinti visi apdraustieji. 2. Sutartys tarp teritorinių ligonių kasų ir asmens sveikatos priežiūros įstaigų bei tarp teritorinių ligonių kasų ir vaistinių sudaromos vadovaujantis Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu, šiuo ir kitais įstatymais. Sutarčių sudarymo tvarką nustato sveikatos apsaugos ministras, įvertinęs Valstybinės ligonių kasos ir Privalomojo sveikatos draudimo tarybos nuomones. 3.
3Šiame straipsnyje nurodytų sutarčių tipines formas, kuriose nurodytos esminės sutarties sąlygos: sutarties šalių teisės ir pareigos, teisės aktuose nustatyti asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo reikalavimai ar reikalavimai dėl išlaidų už vaistinėse išduodamus kompensuojamuosius vaistus ir medicinos pagalbos priemones, kainodaros taisyklės, atsiskaitymų tvarka, sutarties šalių atsakomybė, ginčų sprendimo tvarka, sutarties nutraukimo tvarka, sutarties galiojimas, papildymas ar sustabdymas, tvirtina Valstybinės ligonių kasos direktorius. Valstybinės ligonių kasos sutartys su asmens sveikatos priežiūros įstaigomis dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidų apmokėjimo ir sutartys su vaistinėmis dėl kompensuojamųjų vaistų ir medicinos pagalbos priemonių įsigijimo išlaidų apmokėjimo
1Apdraustiesiems suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos apmokamos vadovaujantis Valstybinės ligonių kasos ir asmens sveikatos priežiūros įstaigų sutartimis, o vaistinių išduoti kompensuojamieji vaistai ir medicinos pagalbos priemonės – vadovaujantis Valstybinės ligonių kasos ir vaistinių sutartimis. 2. Sveikatos apsaugos ministras tvirtina standartines šio straipsnio 1 dalyje nurodytų sutarčių sąlygas (išskyrus sutarčių dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidų apmokėjimo priedus, kuriuose nustatoma asmens sveikatos priežiūros įstaigos teikiamų paslaugų nomenklatūra ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų suma asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidoms apmokėti). Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po patvirtinimo dienos standartinės sutarčių sąlygos paskelbiamos Sveikatos apsaugos ministerijos interneto svetainėje.
Standartinėse šio straipsnio 1 dalyje nurodytų sutarčių sąlygose nurodomos esminės sutarties sąlygos: sutarties šalių teisės ir pareigos, vaistinėse išduodamų kompensuojamųjų vaistų ir medicinos pagalbos priemonių įsigijimo išlaidų kompensavimo reikalavimai, kainodaros taisyklės, atsiskaitymų tvarka, sutarties šalių atsakomybė, ginčų sprendimo tvarka, sutarties nutraukimo tvarka, sutarties galiojimas, papildymas ar sustabdymas. 3. Vaistinės, pageidaujančios sudaryti šio straipsnio 1 dalyje nurodytas sutartis, privalo turėti vaistinės veiklos licenciją. 4. Sutartys su asmens sveikatos priežiūros įstaigomis dėl šio Įstatymo 9 straipsnio nuostatas atitinkančių asmens sveikatos priežiūros paslaugų sudaromos pagal Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 11 straipsnio 5 dalyje nurodytu pagrindu nustatytą asmens sveikatos priežiūros paslaugų poreikį ir, atsižvelgiant į šį poreikį, Sveikatos sistemos įstatymo 12 straipsnio 5 ir 9 dalyse nurodytu pagrindu nustatytą sveikatos priežiūros mastą. Asmens sveikatos priežiūros įstaigos, pageidaujančios sudaryti šias sutartis, privalo:
1) turėti galiojančią asmens sveikatos priežiūros veiklos licenciją;
2) atitikti Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 11 straipsnio 1 ir 4 dalyse nurodytu pagrindu nustatytus įstaigų išdėstymo reikalavimus (jeigu asmens sveikatos priežiūros įstaigoms tokie reikalavimai nustatyti), išskyrus šio straipsnio 5 dalyje nurodytą atvejį;
3) teikti asmens sveikatos priežiūros paslaugas, (dėl kurių pageidaujama sudaryti sutartis), atitinkančias šių paslaugų teikimo kokybės reikalavimus.
Atitikties kokybės reikalavimams vertinimo metodiką nustato sveikatos apsaugos ministras;
4) užtikrinti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis kompensuojamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą pacientams bazinėmis kainomis (išskyrus Sveikatos sistemos įstatymo numatytas išimtis). 5. Sutartys su asmens sveikatos priežiūros įstaigomis, su kuriomis Valstybinė ligonių kasa nėra sudariusi sutarčių dėl tam tikrų asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir apmokėjimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis, sudaromos tais atvejais, kai asmens sveikatos priežiūros įstaigos, su kuriomis Valstybinė ligonių kasa yra sudariusi sutartis dėl šių paslaugų, nepatenkina Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 11 straipsnio 5 dalyje nurodytu pagrindu nustatyto šių paslaugų poreikio ir, atsižvelgiant į šį poreikį, neužtikrina Sveikatos sistemos įstatymo 12 straipsnio 5 ir 9 dalyse nurodytu pagrindu nustatyto sveikatos priežiūros masto.
Sutartys sudaromos vadovaujantis šiais kriterijais:
1) asmens sveikatos priežiūros įstaigos teikiamų paslaugų kompleksiškumu;
2) kokia dalimi sveikatos apsaugos ministro nustatyti paslaugos teikimo reikalavimai užtikrinami tuo pačiu asmens sveikatos priežiūros paslaugos teikimo adresu;
3) per praėjusius kalendorinius metus suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų, dėl kurių sudaroma sutartis, skaičiumi;
4) per praėjusius 3 metus vykdant ūkio subjektų priežiūrą šioje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje nustatyti privalomąjį sveikatos draudimą ir sveikatos priežiūrą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimai. 6. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų sutarčių sudarymo tvarkos aprašą tvirtina sveikatos apsaugos ministras, įvertinęs Valstybinės ligonių kasos ir Privalomojo sveikatos draudimo tarybos nuomones. 7. Šio straipsnio 5 dalyje nurodytus kriterijus, taikomus atitinkamoms asmens sveikatos priežiūros paslaugoms, dėl kurių sudaroma sutartis, detalizuoja, kriterijų reikšmes ir vertinimo pagal šiuos kriterijus tvarką nustato Vyriausybė.“
Pakeisti 26¹ straipsnį ir jį išdėstyti taip: „26¹ straipsnis.
Valstybinės ligonių kasos ar jos įgaliotų teritorinių ligonių kasų sutartys su ūkio subjektais dėl medicinos priemonių, būtinų apdraustųjų sveikatos priežiūrai namuose užtikrinti, nuomos išlaidų apmokėjimo
1Sutartys dėl medicinos priemonių, įrašytų į šio Įstatymo 12² straipsnio 2 dalyje nurodytą sąrašą, nuomos išlaidų apmokėjimo pasirašomos sudaromos tarp Valstybinės ligonių kasos ar jos įgaliotų teritorinių ligonių kasų ir to pageidaujančių ūkio subjektų, atitinkančių šio straipsnio 2 dalyje nurodytas sąlygas. 2. Valstybinė ligonių kasa ar jos įgaliotos teritorinės ligonių kasos sudaro šio straipsnio 1 dalyje nurodytas sutartis su ūkio subjektu, jeigu šis užtikrina įrašytos į šio Įstatymo 12² straipsnio 2 dalyje nurodytą sąrašą medicinos priemonės tiekimą į Lietuvos Respublikos rinką, garantinį aptarnavimą, nuolatinę priežiūrą ir keičiamųjų dalių tiekimą. 3. Valstybinės ligonių kasos ar jos įgaliotų teritorinių ligonių kasų sutartys su ūkio subjektais dėl medicinos priemonių, būtinų apdraustųjų sveikatos priežiūrai namuose užtikrinti, nuomos išlaidų apmokėjimo sudaromos vadovaujantis šiuo Įstatymu, sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka ir laikantis skaidrumo, nediskriminavimo bei vienodo vertinimo principų. 4. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų sutarčių sudarymo tvarkos aprašą tvirtina sveikatos apsaugos ministras, įvertinęs Valstybinės ligonių kasos ir Privalomojo sveikatos draudimo tarybos nuomones, o šių sutarčių tipinę formą, kurioje nurodytos esminės sutarties sąlygos: sutarties šalių teisės ir pareigos, teisės aktuose nustatyti medicinos priemonių nuomos reikalavimai, kainodaros taisyklės, atsiskaitymų tvarka, sutarties šalių atsakomybė, ginčų sprendimo tvarka, sutarties nutraukimo tvarka, sutarties galiojimas, papildymas ar sustabdymas, tvirtina Valstybinės ligonių kasos direktorius.
Sveikatos apsaugos ministras tvirtina standartines šio straipsnio 1 dalyje nurodytų sutarčių sąlygas (išskyrus sutarčių priedus, kuriuose nustatomas ūkio subjekto tiekiamų į rinką medicinos priemonių sąrašas). Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po patvirtinimo dienos šios sąlygos paskelbiamos Sveikatos apsaugos ministerijos interneto svetainėje. Standartinėse šio straipsnio 1 dalyje nurodytų sutarčių sąlygose nurodomos esminės sutarties sąlygos: sutarties šalių teisės ir pareigos, kainodaros taisyklės, atsiskaitymų tvarka, sutarties šalių atsakomybė, ginčų sprendimo tvarka, sutarties nutraukimo tvarka, sutarties galiojimas, papildymas ar sustabdymas.“
Pakeisti 26² straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„26² straipsnis. Teritorinių ligonių kasų Valstybinės ligonių kasos sutartys su ūkio subjektais dėl medicinos pagalbos priemonių apmokėjimo
1.
Sutartis dėl medicinos priemonių, įrašytų į šio Įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nurodytą Kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių sąrašą ir pagal sveikatos apsaugos ministro patvirtintuose medicinos priemonių saugos techniniuose reglamentuose nurodytas taisykles klasifikuojamų kaip gaminamos I klasės medicinos priemonės arba in vitro diagnostikos medicinos priemonės, skirtos savikontrolei (toliau – I klasės medicinos priemonės ir in vitro diagnostikos priemonės, skirtos savikontrolei), apmokėjimo pasirašo teritorinės ligonių kasos sudaro Valstybinė ligonių kasa su to pageidaujančiais ūkio subjektais, atitinkančiais šio straipsnio 2 dalyje nurodytas sąlygas. Ši nuostata netaikoma vaistinėms, su kuriomis sutartys sudaromos šio Įstatymo 26 straipsnyje nustatyta tvarka. 2. Teritorinės ligonių kasos Valstybinė ligonių kasa sudaro šio straipsnio 1 dalyje nurodytas sutartis su ūkio subjektais, jeigu šie užtikrina I klasės medicinos priemonių ir in vitro diagnostikos priemonių, skirtų savikontrolei, tiekimą į Lietuvos Respublikos rinką ir visas šias priemones išduoda (parduoda) sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka. 3. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytos sutartys sudaromos vadovaujantis šiuo Įstatymu, sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka ir laikantis skaidrumo, nediskriminavimo bei vienodo vertinimo principų. 4. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų sutarčių sudarymo tvarkos aprašą tvirtina sveikatos apsaugos ministras, įvertinęs Valstybinės ligonių kasos ir Privalomojo sveikatos draudimo tarybos nuomones.
Šių sutarčių tipinę formą, kurioje nurodomos esminės sutarties sąlygos (sutarties šalių teisės ir pareigos, atsiskaitymo tvarka, sutarties šalių atsakomybė, ginčų sprendimo tvarka, sutarties nutraukimo tvarka, sutarties galiojimas, papildymo ar sustabdymo tvarka), tvirtina Valstybinės ligonių kasos direktorius Sveikatos apsaugos ministras tvirtina standartines šio straipsnio 1 dalyje nurodytų sutarčių sąlygas (išskyrus sutarčių priedus, kuriuose nustatomas išduodamų I klasės medicinos priemonių ir (arba) in vitro diagnostikos priemonių, skirtų savikontrolei, ir veiklos adresų sąrašas). Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po patvirtinimo dienos šios sąlygos paskelbiamos Sveikatos apsaugos ministerijos interneto svetainėje. Standartinėse šio straipsnio 1 dalyje nurodytų sutarčių sąlygose nurodomos esminės sutarties sąlygos: sutarties šalių teisės ir pareigos, kainodaros taisyklės, atsiskaitymų tvarka, sutarties šalių atsakomybė, ginčų sprendimo tvarka, sutarties nutraukimo tvarka, sutarties galiojimas, papildymas ar sustabdymas.“
Pakeisti 27 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
„27 straipsnis. Teritorinių ligonių kasų atsiskaitymo su Atsiskaitymo su asmens sveikatos priežiūros įstaigomis, vaistinėmis ir šio Įstatymo 26¹ir 26²straipsniuose nurodytais ūkio subjektais tvarka ir terminai“. 1. Teritorinės ligonių kasos Valstybinė ligonių kasa sutartyse numatytomis sąlygomis, neviršydamos patvirtinto neviršydama Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto skirtų asignavimų, privalo apmokėti asmens sveikatos priežiūros įstaigų ir vaistinių, su kuriomis jos yra sudariusios sudariusi sutartis, pateiktas sąskaitas. 2.
2Sąskaitas už suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas ir išduotus kompensuojamuosius vaistus bei medicinos pagalbos priemones kartą per mėnesį asmens sveikatos priežiūros įstaigos ir vaistinės pateikia tai teritorinei Valstybinei ligonių kasai, su kuria yra sudariusios sutartį. Teritorinė Valstybinė ligonių kasa ne vėliau kaip per 30 dienų nuo sąskaitos gavimo dienos perveda pinigus sudariusioms su ja sutartis asmens sveikatos priežiūros įstaigoms ir vaistinėms, atsiskaitydama pagal pateiktas sąskaitas. Jeigu teritorinės ligonių kasos Valstybinė ligonių kasa laiku neatsiskaito, turi būti mokami sutartyse su asmens sveikatos priežiūros įstaigomis, vaistinėmis ir šio Įstatymo 26¹ir 26²straipsniuose nurodytais ūkio subjektais nustatyto dydžio delspinigiai įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. 3. Jeigu faktinės Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto išlaidos yra didesnės, negu yra patvirtintos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto išlaidų plane, Sveikatos apsaugos ministerija, įvertinusi ministras, įvertinęs Valstybinės ligonių kasos ir Privalomojo sveikatos draudimo tarybos nuomones, šio Įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka priima sprendimus nustatyti tokį išmokų ir kompensacijų dydį, kuris atitinka patvirtintą išlaidų planą. 4. Jeigu faktinės Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto pajamos yra mažesnės negu patvirtintame Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžete, Sveikatos apsaugos ministerija, įvertinusi Valstybinės ligonių kasos ir Privalomojo sveikatos draudimo tarybos nuomones, teikia siūlymus Vyriausybei patikslinti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą. Tikslinant Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą, numatomos reikalingos lėšos susidariusiems delspinigiams padengti teisės aktų nustatyta tvarka. 5.
5Šio straipsnio nuostatos mutatis mutandis taikomos Valstybinei ligonių kasai ar jos įgaliotoms teritorinėms ligonių kasoms atsiskaitant su šio Įstatymo 26¹ir 26²straipsniuose nurodytais ūkio subjektais už medicinos priemonių, būtinų apdraustųjų sveikatos priežiūrai namuose užtikrinti, nuomą ir teritorinėms ligonių kasoms atsiskaitant su ūkio subjektais už I klasės medicinos priemones ir bei in vitro diagnostikos priemones, skirtas savikontrolei.“
1Pakeisti 28 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Privalomojo sveikatos draudimo taryba vykdo šias funkcijas:
1) svarsto perspektyvinius ir einamuosius privalomojo sveikatos draudimo uždavinius;
2) teikia siūlymus Sveikatos apsaugos ministerijai sveikatos apsaugos ministrui dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų, apmokamų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, sąrašo;
3) teikia išvadą dėl Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto projekto, Privalomojo sveikatos draudimo fondo metinių ataskaitų rinkinio;
4) teikia siūlymus sveikatos apsaugos ministrui dėl privalomąjį sveikatos draudimą reglamentuojančių teisės aktų;
65) teikia siūlymus sveikatos apsaugos ministrui dėl teritorinių ligonių kasų Valstybinės ligonių kasos ir asmens sveikatos priežiūros įstaigų sutarčių, teritorinių ligonių kasų Valstybinės ligonių kasos ir vaistinių ar Valstybinės ligonių kasos ir šio Įstatymo 26² straipsnyje nurodytų ūkio subjektų sutarčių, taip pat Valstybinės ligonių kasos ar jos įgaliotų teritorinių ligonių kasų ir šio Įstatymo 26¹ straipsnyje 26¹ir 26²straipsniuose nurodytų ūkio subjektų sutarčių sudarymo tvarkos;
76) nagrinėja Valstybinės ligonių kasos finansinę ir ekonominę veiklą;
87) nagrinėja kitus privalomojo sveikatos draudimo klausimus.“ 2.
Privalomojo sveikatos draudimo taryba vykdo šias funkcijas:
1) svarsto perspektyvinius ir einamuosius privalomojo sveikatos draudimo uždavinius;
2) teikia siūlymus Sveikatos apsaugos ministerijai sveikatos apsaugos ministrui dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų, apmokamų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, sąrašo;
3) teikia išvadą dėl Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto projekto, Privalomojo sveikatos draudimo fondo metinių ataskaitų rinkinio;
4) teikia siūlymus sveikatos apsaugos ministrui dėl privalomąjį sveikatos draudimą reglamentuojančių teisės aktų;
65) teikia siūlymus sveikatos apsaugos ministrui dėl teritorinių ligonių kasų Valstybinės ligonių kasos ir asmens sveikatos priežiūros įstaigų sutarčių, teritorinių ligonių kasų Valstybinės ligonių kasos ir vaistinių ar Valstybinės ligonių kasos ir šio Įstatymo 26² straipsnyje nurodytų ūkio subjektų sutarčių, taip pat Valstybinės ligonių kasos ar jos įgaliotų teritorinių ligonių kasų ir šio Įstatymo 26¹ straipsnyje 26¹ir 26²straipsniuose nurodytų ūkio subjektų sutarčių sudarymo tvarkos;
76) nagrinėja Valstybinės ligonių kasos finansinę ir ekonominę veiklą;
87) nagrinėja kitus privalomojo sveikatos draudimo klausimus.“
2Pakeisti 28 straipsnio 3 dalies 2 punkto a papunktį ir jį išdėstyti taip:
„a) du darbdavių organizacijų atstovai, kurie deleguojami bendru Lietuvos pramonininkų konfederacijos, Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos, Lietuvos verslo konfederacijos, Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmų, asociacijos „Investors’ Forum“, Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos sutarimu. Jeigu šių organizacijų bendro sutarimo nėra, kiekviena jų sveikatos apsaugos ministrui teikia po vieną kandidatą į Privalomojo sveikatos draudimo tarybos narius, iš kurių Tarybos nuostatuose nustatyta tvarka atrenkami du darbdavių organizacijų atstovai;“. 3.
3Pakeisti 28 straipsnio 3 dalies 2 punkto c papunktį ir jį išdėstyti taip:
„c) vienas asmens sveikatos priežiūros įstaigų organizacijų atstovas, kuris deleguojamas bendru Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos, Lietuvos ligoninių asociacijos, Lietuvos rajonų ligoninių asociacijos ir Lietuvos privačių sveikatos priežiūros įstaigų asociacijos sutarimu. Jeigu šių organizacijų bendro sutarimo nėra, kiekviena jų sveikatos apsaugos ministrui teikia po vieną kandidatą į Privalomojo sveikatos draudimo tarybos narius, iš kurių Tarybos nuostatuose nustatyta tvarka atrenkamas vienas asmens sveikatos priežiūros įstaigų organizacijų atstovas;“. 4. Pakeisti 28 straipsnio 3 dalies 3 punkto c papunktį ir jį išdėstyti taip:
„c) vienas pensininkų vyresnio amžiaus žmonių ir neįgaliųjų asmenų su negalia interesus ginančių organizacijų atstovas, deleguojamas bendru Pensininkų Vyresnio amžiaus žmonių reikalų tarybos ir Neįgaliųjų reikalų Asmens su negalia gerovės tarybos sutarimu. Jeigu šių organizacijų bendro sutarimo nėra, kiekviena jų sveikatos apsaugos ministrui teikia po vieną kandidatą į Privalomojo sveikatos draudimo tarybos narius, iš kurių Tarybos nuostatuose nustatyta tvarka atrenkamas vienas pensininkų vyresnio amžiaus žmonių ir neįgaliųjų asmenų su negalia interesus ginančių organizacijų atstovas;“. 20 straipsnis. 30 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 30 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „30 straipsnis.
Valstybinės ligonių kasos funkcijos Valstybinė ligonių kasa atlieka šias funkcijas:
1) rengia Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto projektą, Privalomojo sveikatos draudimo fondo ataskaitų rinkinius, vykdo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą;
2) prižiūri teritorinių ligonių kasų veiklą;
3) sudaro iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų rezervą ir šio Įstatymo bei kitų teisės aktų nustatyta tvarka jį naudoja;
4) šio Įstatymo nustatyta tvarka naudoja laikinai laisvas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšas;
5) atlieka teritorinių ligonių kasų auditą arba sudaro sutartis su audito įmonėmis dėl teritorinių ligonių kasų audito;
6) Valstybės registrų įstatymo, Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo, Draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registro nuostatų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka tvarko Draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registrą;
7) šio Įstatymo nustatytais pagrindais ir sąlygomis kompensuoja apdraustųjų sveikatos priežiūrą;
8) atlieka šio Įstatymo 15 straipsnio 5 dalyje nurodytas valstybės deleguotas funkcijas;
9) sudaro su vaistinio preparato registruotojais (jų atstovais) arba juridiniais asmenimis, turinčiais didmeninio platinimo licenciją, gydymo prieinamumo gerinimo ir finansinės rizikos pasidalijimo sutartis, kuriose numatoma, kad jie į Privalomojo sveikatos draudimo fondą grąžina šiose sutartyse nurodyto dydžio lėšas, gautas už kompensuojamuosius vaistinius preparatus;
10) tvirtina šio Įstatymo 26, 26¹ ir 26² straipsniuose nurodytų sutarčių tipines formas;
11) sudaro šio Įstatymo 26¹straipsnyje nurodytas sutartis su ūkio subjektais dėl medicinos priemonių, įrašytų į šio Įstatymo 12² straipsnio 2 dalyje nurodytą sąrašą, nuomos išlaidų apmokėjimo, jeigu šios funkcijos nepaveda atlikti teritorinėms ligonių kasoms;
12) įstatymų nustatyta tvarka išieško Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą žalą iš ūkio subjektų, su kuriais yra sudarytos sutartys dėl medicinos priemonių, būtinų apdraustųjų sveikatos priežiūrai namuose užtikrinti, nuomos išlaidų apmokėjimo, jeigu šios funkcijos nepaveda teritorinėms ligonių kasoms;
13) kitas šio Įstatymo, Valstybinės ligonių kasos nuostatų ir kitų teisės aktų nustatytas funkcijas.
Valstybinės ligonių kasos funkcijos Valstybinė ligonių kasa atlieka šias funkcijas:
1) rengia Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto projektą, Privalomojo sveikatos draudimo fondo ataskaitų rinkinius, vykdo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą;
2) prižiūri teritorinių ligonių kasų veiklą;
3) sudaro iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų rezervą ir šio Įstatymo bei kitų teisės aktų nustatyta tvarka jį naudoja;
4) šio Įstatymo nustatyta tvarka naudoja laikinai laisvas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšas;
5) atlieka teritorinių ligonių kasų auditą arba sudaro sutartis su audito įmonėmis dėl teritorinių ligonių kasų audito;
6) Valstybės registrų įstatymo, Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo, Draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registro nuostatų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka tvarko Draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registrą;
7) šio Įstatymo nustatytais pagrindais ir sąlygomis kompensuoja apdraustųjų sveikatos priežiūrą;
8) atlieka šio Įstatymo 15 straipsnio 5 dalyje nurodytas valstybės deleguotas funkcijas;
9) sudaro su vaistinio preparato registruotojais (jų atstovais) arba juridiniais asmenimis, turinčiais didmeninio platinimo licenciją, gydymo prieinamumo gerinimo ir finansinės rizikos pasidalijimo sutartis, kuriose numatoma, kad jie į Privalomojo sveikatos draudimo fondą grąžina šiose sutartyse nurodyto dydžio lėšas, gautas už kompensuojamuosius vaistinius preparatus;
10) tvirtina šio Įstatymo 26, 26¹ ir 26² straipsniuose nurodytų sutarčių tipines formas;
11) sudaro šio Įstatymo 26¹straipsnyje nurodytas sutartis su ūkio subjektais dėl medicinos priemonių, įrašytų į šio Įstatymo 12² straipsnio 2 dalyje nurodytą sąrašą, nuomos išlaidų apmokėjimo, jeigu šios funkcijos nepaveda atlikti teritorinėms ligonių kasoms;
12) įstatymų nustatyta tvarka išieško Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą žalą iš ūkio subjektų, su kuriais yra sudarytos sutartys dėl medicinos pri
emonių, būtinų apdraustųjų sveikatos priežiūrai namuose užtikrinti, nuomos išlaidų apmokėjimo, jeigu šios funkcijos nepaveda teritorinėms ligonių kasoms;
13) kitas šio Įstatymo, Valstybinės ligonių kasos nuostatų ir kitų teisės aktų nustatytas funkcijas. 1) šio įstatymo nustatyta tvarka rengia Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto projektą, Privalomojo sveikatos draudimo fondo ataskaitų rinkinius, vykdo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą;
2) sudaro iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų rezervą ir šio Įstatymo nustatyta tvarka jį naudoja;
3) šio Įstatymo nustatyta tvarka naudoja laikinai laisvas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšas;
4) šio Įstatymo nustatytais pagrindais ir sąlygomis kompensuoja apdraustųjų sveikatos priežiūros išlaidas;
5) sudaro sutartis su asmens sveikatos priežiūros įstaigomis, vaistinėmis, šio Įstatymo 26¹ ir 26² straipsniuose nurodytais ūkio subjektais, šiose sutartyse nustatyta tvarka apmoka apdraustiesiems suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, išduotus vaistus, medicinos pagalbos priemones, I klasės medicinos priemones ir in vitro diagnostikos priemones, skirtas savikontrolei, ir medicinos priemonių, būtinų apdraustųjų sveikatos priežiūrai namuose užtikrinti, nuomos išlaidas;
6) registruoja privalomuoju sveikatos draudimu draudžiamus asmenis Draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registro nuostatuose nustatyta tvarka;
7) sudaro su vaistinio preparato registruotojais (jų atstovais) arba juridiniais asmenimis, turinčiais didmeninio platinimo licenciją, gydymo prieinamumo gerinimo ir finansinės rizikos pasidalijimo sutartis, kuriose numatoma, kad jie į Privalomojo sveikatos draudimo fondą grąžina šiose sutartyse nurodyto dydžio lėšas, gautas už kompensuojamuosius vaistinius preparatus;
8) vykdo asmens sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių ir kitų ūkio subjektų, su kuriais sudarė sutartis dėl išlaidų apmokėjimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis, priežiūrą, ve
rtindama asmens sveikatos priežiūros paslaugų, apmokamų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, atitiktį teisės aktų reikalavimams ir jų apmokėjimo teisėtumą, taip pat vaistų, medicinos pagalbos priemonių, I klasės medicinos priemonių ir in vitro diagnostikos priemonių, skirtų savikontrolei, bei medicinos priemonių, būtinų apdraustųjų sveikatos priežiūrai namuose užtikrinti, išrašymo ir išdavimo teisėtumą bei su tuo susijusią asmens sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių ir kitų ūkio subjektų veiklą;
9) sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka atlieka finansinę ir ekonominę Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų naudojimo analizę;
10) vertina Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis apmokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą, kiekį, struktūrą ir jų pokyčius;
11) įgyvendina Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentų nuostatas privalomojo sveikatos draudimo srityje;
12) šio Įstatymo nustatyta tvarka kompensuoja tarpvalstybinės sveikatos priežiūros išlaidas;
13) atlieka šio Įstatymo 15 straipsnio 5 dalyje nurodytas valstybės deleguotas funkcijas;
14) Valstybinės ligonių kasos interneto svetainėje skelbia informaciją apie savo veiklą, informuoja apie Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis apmokamą sveikatos priežiūrą, jos teikimo sąlygas ir tvarką;
15) konsultuoja apdraustuosius ir draudžiamuosius privalomojo sveikatos draudimo klausimais;
16) atlieka kitas šiame Įstatyme, Valstybinės ligonių kasos nuostatuose ir kituose teisės aktuose nustatytas funkcijas.“
1) šio įstatymo nustatyta tvarka rengia Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto projektą, Privalomojo sveikatos draudimo fondo ataskaitų rinkinius, vykdo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą;
2) sudaro iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų rezervą ir šio Įstatymo nustatyta tvarka jį naudoja;
3) šio Įstatymo nustatyta tvarka naudoja laikinai laisvas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšas;
4) šio Įstatymo nustatytais pagrindais ir sąlygomis kompensuoja apdraustųjų sveikatos priežiūros išlaidas;
5) sudaro sutartis su asmens sveikatos priežiūros įstaigomis, vaistinėmis, šio Įstatymo 26¹ ir 26² straipsniuose nurodytais ūkio subjektais, šiose sutartyse nustatyta tvarka apmoka apdraustiesiems suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, išduotus vaistus, medicinos pagalbos priemones, I klasės medicinos priemones ir in vitro diagnostikos priemones, skirtas savikontrolei, ir medicinos priemonių, būtinų apdraustųjų sveikatos priežiūrai namuose užtikrinti, nuomos išlaidas;
6) registruoja privalomuoju sveikatos draudimu draudžiamus asmenis Draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registro nuostatuose nustatyta tvarka;
7) sudaro su vaistinio preparato registruotojais (jų atstovais) arba juridiniais asmenimis, turinčiais didmeninio platinimo licenciją, gydymo prieinamumo gerinimo ir finansinės rizikos pasidalijimo sutartis, kuriose numatoma, kad jie į Privalomojo sveikatos draudimo fondą grąžina šiose sutartyse nurodyto dydžio lėšas, gautas už kompensuojamuosius vaistinius preparatus;
8) vykdo asmens sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių ir kitų ūkio subjektų, su kuriais sudarė sutartis dėl išlaidų apmokėjimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis, priežiūrą, vertindama asmens sveikatos priežiūros paslaugų, apmokamų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, atitiktį teisės aktų reikalavimams ir jų apmokėjimo teisėtumą, taip pat vaistų, medicinos pagalbos priemonių, I klasės medicinos priemonių ir in vitro diagnostikos priemonių, skirtų savikontrolei, bei medicinos priemonių, būtinų apdraustųjų sveikatos priežiūrai namuose užtikrinti, išrašymo ir išdavimo teisėtumą bei su tuo susijusią asmens sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių ir kitų ūkio subjektų veiklą;
9) sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka atlieka finansinę ir ekonominę Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų naudojimo analizę;
10) vertina Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis apmokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą, kiekį, struktūrą ir jų pokyčius;
11) įgyvendina Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentų nuostatas privalomojo sveikatos draudimo srityje;
12) šio Įstatymo nustatyta tvarka kompensuoja tarpvalstybinės sveikatos priežiūros išlaidas;
13) atlieka šio Įstatymo 15 straipsnio 5 dalyje nurodytas valstybės deleguotas funkcijas;
14) Valstybinės ligonių kasos interneto svetainėje skelbia informaciją apie savo veiklą, informuoja apie Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis apmokamą sveikatos priežiūrą, jos teikimo sąlygas ir tvarką;
15) konsultuoja apdraustuosius ir draudžiamuosius privalomojo sveikatos draudimo klausimais;
16) atlieka kitas šiame Įstatyme, Valstybinės ligonių kasos nuostatuose ir kituose teisės aktuose nustatytas funkcijas.“
Pakeisti 31 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „31 straipsnis.
1Valstybinė ligonių kasa turi teisę:
1) įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka naudoti jai perduotas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšas, kitas teisėtai įgytas lėšas ir turtą;
2) įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka sudaryti sutartis;
3) įsigyti Vyriausybės ir Lietuvos banko vertybinių popierių ir jais disponuoti;
4) Privalomojo sveikatos draudimo tarybos siūlymu įgyvendinti priemones papildomoms pajamoms gauti;
5) nustatyti Valstybinės ligonių kasos ir teritorinių ligonių kasų sandarą;
6) įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka nemokamai gauti iš ministerijų, kitų Vyriausybės įstaigų, savivaldybių vykdomųjų institucijų, teritorinių ligonių kasų, Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų, sveikatos priežiūros įstaigų, kitų įmonių, įstaigų, organizacijų informaciją, būtiną Valstybinės ligonių kasos funkcijoms atlikti.
Tokios informacijos sąrašas nustatomas Valstybinės ligonių kasos nuostatuose;
7) tvarkyti draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu asmens duomenis, įskaitant ypatingus asmens duomenis, susijusius su prevencinės medicinos pagalbos, medicinos pagalbos, medicininės reabilitacijos, slaugos, socialinių paslaugų ir patarnavimų, priskirtų asmens sveikatos priežiūrai, bei asmens sveikatos ekspertizės paslaugų teikimu ir šių paslaugų išlaidų apmokėjimu;
8) kontroliuoti iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto apmokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kiekį, kokybę ir atitiktį joms taikomiems reikalavimams, vaistų, medicinos pagalbos priemonių, medicinos priemonių, būtinų apdraustųjų sveikatos priežiūrai namuose užtikrinti, I klasės medicinos priemonių ir in vitro diagnostikos priemonių, skirtų savikontrolei, išrašymo ir išdavimo teisėtumą, taip pat su šių paslaugų teikimu, vaistų, medicinos pagalbos priemonių, medicinos priemonių, būtinų apdraustųjų sveikatos priežiūrai namuose užtikrinti, I klasės medicinos priemonių ir in vitro diagnostikos priemonių, skirtų savikontrolei, išrašymu ir išdavimu susijusią sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių ir šio Įstatymo 26¹ ir 26² straipsniuose nurodytų ūkio subjektų veiklą;
9) tikrinti, ar teisingai išrašomos sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių ir šio Įstatymo 26¹ ir 26² straipsniuose nurodytų ūkio subjektų sąskaitos, ir su tuo susijusius buhalterinius bei kitus dokumentus;
10) atlikti finansinę bei ekonominę Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų naudojimo ir sveikatos priežiūros paslaugų struktūros, prieinamumo bei kokybės kitimo tendencijų analizę;
11) Valstybinė ligonių kasa gali turėti ir kitų teisių, kurias nustato įstatymai, Valstybinės ligonių kasos nuostatai ir kiti teisės aktai.
Tokios informacijos sąrašas nustatomas Valstybinės ligonių kasos nuostatuose;
7) tvarkyti draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu asmens duomenis, įskaitant ypatingus asmens duomenis, susijusius su prevencinės medicinos pagalbos, medicinos pagalbos, medicininės reabilitacijos, slaugos, socialinių paslaugų ir patarnavimų, priskirtų asmens sveikatos priežiūrai, bei asmens sveikatos ekspertizės paslaugų teikimu ir šių paslaugų išlaidų apmokėjimu;
8) kontroliuoti iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto apmokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kiekį, kokybę ir atitiktį joms taikomiems reikalavimams, vaistų, medicinos pagalbos priemonių, medicinos priemonių, būtinų apdraustųjų sveikatos priežiūrai namuose užtikrinti, I klasės medicinos priemonių ir in vitro diagnostikos priemonių, skirtų savikontrolei, išrašymo ir išdavimo teisėtumą, taip pat su šių paslaugų teikimu, vaistų, medicinos pagalbos priemonių, medicinos priemonių, būtinų apdraustųjų sveikatos priežiūrai namuose užtikrinti, I klasės medicinos priemonių ir in vitro diagnostikos priemonių, skirtų savikontrolei, išrašymu ir išdavimu susijusią sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių ir šio Įstatymo 26¹ ir 26² straipsniuose nurodytų ūkio subjektų veiklą;
9) tikrinti, ar teisingai išrašomos sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių ir šio Įstatymo 26¹ ir 26² straipsniuose nurodytų ūkio subjektų sąskaitos, ir su tuo susijusius buhalterinius bei kitus dokumentus;
10) atlikti finansinę bei ekonominę Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų naudojimo ir sveikatos priežiūros paslaugų struktūros, prieinamumo bei kokybės kitimo tendencijų analizę;
11) Valstybinė ligonių kasa gali turėti ir kitų teisių, kurias nustato įstatymai, Valstybinės ligonių kasos nuostatai ir kiti teisės aktai. 1) įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto sudarymą, vykdymą bei atskaitomybę, nustatyta tvarka naudoti jai perduotas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšas, kitas teisėtai įgytas lėšas ir turtą;
2) įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių sutarčių sudarymą, nustatyta tvarka sudaryti sutartis;
3) tikrinti, ar teisingai išrašomos asmens sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių ir šio Įstatymo 26¹ ir 26² straipsniuose nurodytų ūkio subjektų sąskaitos ir su tuo susijusius buhalterinius bei kitus dokumentus;
4) reikalauti grąžinti neteisėtai gautas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšas ir (ar) išieškoti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą žalą, inter alia, žalą, atsiradusią tais atvejais, kai už sveikatos priežiūros paslaugas, suteiktas apdraustajam dėl fizinių ar juridinių asmenų jo sveikatai padarytos žalos, sumokama iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų.
Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padaryta žala pripažįstama mažareikšme ir neišieškoma, jeigu jos išieškojimo išlaidos yra didesnės už išieškomą sumą. Žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui pripažinimo mažareikšme žala tvarką ir mažareikšmės žalos dydį nustato sveikatos apsaugos ministras;
5) įstatymų, reglamentuojančių vertybinių popierių valdymą ir disponavimą jais, nustatyta tvarka valdyti vertybinius popierius ir jais disponuoti;
6) tvarkyti draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu asmens duomenis, įskaitant specialiųjų kategorijų asmens duomenis, privalomojo sveikatos draudimo vykdymo tikslais;
7) įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių informacijos teikimą, nustatyta tvarka nemokamai gauti iš ministerijų, Vyriausybės įstaigų, savivaldybių institucijų, Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų, asmens sveikatos priežiūros įstaigų, kitų įmonių, įstaigų bei organizacijų informaciją, būtiną Valstybinės ligonių kasos funkcijoms atlikti.
Tokios informacijos sąrašas nustatomas Valstybinės ligonių kasos nuostatuose;
8) Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka teikti ieškinius;
9) teikti siūlymus Sveikatos apsaugos ministerijai, Privalomojo sveikatos draudimo tarybai ir kitoms institucijoms dėl privalomojo sveikatos draudimo organizavimo, šį draudimą reglamentuojančių teisės aktų tobulinimo. 2. Valstybinė ligonių kasa turi ir kitų teisių, kurios nustatytos įstatymuose, Valstybinės ligonių kasos nuostatuose ir kituose teisės aktuose.“
Papildyti Įstatymą 31¹straipsniu:
„31¹ straipsnis. Valstybinės ligonių kasos direktoriaus sprendimai, priimami vykdant asmens sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių ir kitų ūkio subjektų, sudariusių sutartis su Valstybine ligonių kasa, veiklos priežiūrą
1.
Valstybinės ligonių kasos direktorius, vykdydamas asmens sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių ir kitų ūkio subjektų, sudariusių šio Įstatymo 26, 26¹ir 26² straipsniuose nurodytas sutartis su Valstybine ligonių kasa, veiklos priežiūrą, priima šiuos sprendimus dėl poveikio priemonių taikymo:
1) sustabdyti sutarties vykdymą arba nutraukti sutartį su asmens sveikatos priežiūros įstaiga dėl tų asmens sveikatos priežiūros paslaugų, dėl kurių sustabdytas ar panaikintas licencijos asmens sveikatos priežiūros veiklai galiojimas, sustabdyti sutarties vykdymą arba nutraukti sutartį su vaistine, jeigu sustabdomas ar panaikinamas vaistinės veiklos licencijos galiojimas (sutarties vykdymas stabdomas iki atitinkamos licencijos galiojimo sustabdymo panaikinimo dienos);
2) pateikti rašytinį nurodymą asmens sveikatos priežiūros įstaigai, vaistinei ar kitam ūkio subjektui dėl įstatymų ir (arba) kitų teisės aktų pažeidimų;
3) įpareigoti grąžinti asmens sveikatos priežiūros įstaigos, vaistinės ar kito ūkio subjekto neteisėtai gautas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšas;
4) pateikti rašytinį nurodymą asmens sveikatos priežiūros įstaigai, vaistinei ar kitam ūkio subjektui grąžinti apdraustajam neteisėtai paimtą iš jo mokestį už asmens sveikatos priežiūros paslaugas, vaistus, medicinos pagalbos priemones ir medicinos priemones, jeigu asmens sveikatos priežiūros paslaugas ir (arba) vaistus, medicinos pagalbos priemones ir (arba) medicinos priemones jis turėjo gauti nemokamai;
5) 30 kalendorinių dienų sustabdyti sutarties arba jos dalies vykdymą dėl tų asmens sveikatos priežiūros paslaugų, vaistų, medicinos pagalbos priemonių ar medicinos priemonių nuomos, dėl kurių priimtas šios dalies 2–4 punktuose nurodytas sprendimas nebuvo įvykdytas per 30 kalendorinių dienų nuo jo priėmimo dienos, o neįvykdžius šio sprendimo iki sutarties arba jos dalies galiojimo sustabdymo termino pabaigos, nutraukti sutartį arba jos dalį.
Valstybinės ligonių kasos direktorius, vykdydamas asmens sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių ir kitų ūkio subjektų, sudariusių šio Įstatymo 26, 26¹ir 26² straipsniuose nurodytas sutartis su Valstybine ligonių kasa, veiklos priežiūrą, priima šiuos sprendimus dėl poveikio priemonių taikymo:
1) sustabdyti sutarties vykdymą arba nutraukti sutartį su asmens sveikatos priežiūros įstaiga dėl tų asmens sveikatos priežiūros paslaugų, dėl kurių sustabdytas ar panaikintas licencijos asmens sveikatos priežiūros veiklai galiojimas, sustabdyti sutarties vykdymą arba nutraukti sutartį su vaistine, jeigu sustabdomas ar panaikinamas vaistinės veiklos licencijos galiojimas (sutarties vykdymas stabdomas iki atitinkamos licencijos galiojimo sustabdymo panaikinimo dienos);
2) pateikti rašytinį nurodymą asmens sveikatos priežiūros įstaigai, vaistinei ar kitam ūkio subjektui dėl įstatymų ir (arba) kitų teisės aktų pažeidimų;
3) įpareigoti grąžinti asmens sveikatos priežiūros įstaigos, vaistinės ar kito ūkio subjekto neteisėtai gautas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšas;
4) pateikti rašytinį nurodymą asmens sveikatos priežiūros įstaigai, vaistinei ar kitam ūkio subjektui grąžinti apdraustajam neteisėtai paimtą iš jo mokestį už asmens sveikatos priežiūros paslaugas, vaistus, medicinos pagalbos priemones ir medicinos priemones, jeigu asmens sveikatos priežiūros paslaugas ir (arba) vaistus, medicinos pagalbos priemones ir (arba) medicinos priemones jis turėjo gauti nemokamai;
5) 30 kalendorinių dienų sustabdyti sutarties arba jos dalies vykdymą dėl tų asmens sveikatos priežiūros paslaugų, vaistų, medicinos pagalbos priemonių ar medicinos priemonių nuomos, dėl kurių priimtas šios dalies 2–4 punktuose nurodytas sprendimas nebuvo įvykdytas per 30 kalendorinių dienų nuo jo priėmimo dienos, o neįvykdžius šio sprendimo iki sutarties arba jos dalies galiojimo sustabdymo termino pabaigos, nutraukti sutartį arba jos dalį. 2.
2Nustačius įstatymų ir (arba) kitų teisės aktų reikalavimų pažeidimo faktą, kuris vertintinas kaip mažareikšmis teisės aktų reikalavimų pažeidimas ir kurį galima ištaisyti nedelsiant, dalyvaujant asmens sveikatos priežiūros įstaigos, vaistinės ar kito ūkio subjekto veiklos priežiūrą atliekančiam Valstybinės ligonių kasos valstybės tarnautojui, tokio pažeidimo tyrimas nutraukiamas, įstatymų numatytos poveikio priemonės neskiriamos, o ūkio subjektui pareiškiama žodinė pastaba. Tais atvejais, kai mažareikšmio teisės aktų reikalavimų pažeidimo nedelsiant, dalyvaujant ūkio subjektų veiklos priežiūrą atliekančiam Valstybinės ligonių kasos valstybės tarnautojui, ištaisyti negalima, ūkio subjektui pateikiamas rašytinis nurodymas pašalinti mažareikšmį teisės aktų reikalavimų pažeidimą ir nustatomas protingas pažeidimo pašalinimo terminas, kuris gali būti pratęstas vieną kartą. Įstatymų ir (arba) kitų teisės aktų reikalavimų pažeidimų, kurie laikomi mažareikšmiais, kriterijų aprašą, taip pat šių pažeidimų pašalinimo terminus tvirtina sveikatos apsaugos ministras ar jo įgaliota institucija. 3. Valstybinės ligonių kasos direktoriaus šio straipsnio 1 dalies 2–6 punktuose nurodyti sprendimai turi būti priimti ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo asmens sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių ir kitų ūkio subjektų, sudariusių šio Įstatymo 26, 26¹ir 26²nurodytas sutartis su Valstybine ligonių kasa, veiklos patikrinimo atlikimo dienos. Valstybinės ligonių kasos direktoriaus šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytas sprendimas priimamas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo informacijos apie licencijos sustabdymą ar panaikinimą gavimo dienos. 4. Valstybinės ligonių kasos direktorius, prieš priimdamas šio straipsnio 1 dalies 2–6 punktuose nurodytus sprendimus, nustato 14 dienų terminą tikrintai asmens sveikatos priežiūros įstaigai, vaistinei ar kitam ūkio subjektui paaiškinimams pateikti. 5.
5Asmens sveikatos priežiūros įstaigos, vaistinės ar kito ūkio subjekto įgaliotų asmenų paaiškinimų nepateikimas ar neatvykimas į svarstymą, apie kurį asmens sveikatos priežiūros įstaiga, vaistinė ar kitas ūkio subjektas buvo tinkamai informuoti, netrukdo priimti šio straipsnio 1 dalyje nurodytų sprendimų. 6. Valstybinės ligonių kasos direktoriaus priimti šio straipsnio 1 dalyje nurodyti sprendimai ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo jų priėmimo dienos pateikiami asmens sveikatos priežiūros įstaigai, vaistinei ar kitam ūkio subjektui. 7. Valstybinės ligonių kasos direktoriaus šio straipsnio 1 dalyje nurodyti sprendimai gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Apskundimas nesustabdo šių sprendimų vykdymo.“
Pripažinti netekusiais galios 32, 33, 34, 35 ir 36 straipsnius. 32 straipsnis. Teritorinės ligonių kasos
1Teritorines ligonių kasas steigia ir jų nuostatus tvirtina Valstybinė ligonių kasa. Teritorinių ligonių kasų skaičių bei jų teritorinės veiklos zonas nustato Valstybinė ligonių kasa, suderinusi su Sveikatos apsaugos ministerija. Steigiama ne daugiau kaip 5 teritorinės ligonių kasos. 2. Teritorinė ligonių kasa yra juridinis asmuo, veikiantis pagal šį Įstatymą, Biudžetinių įstaigų įstatymą bei šio straipsnio 1 dalyje nurodytus nuostatus, išlaikomas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, turintis antspaudą su Lietuvos valstybės herbu ir sąskaitas bankuose. Biudžetinių įstaigų įstatymas teritorinėms ligonių kasoms taikomas tiek, kiek jų veiklos nereglamentuoja šis Įstatymas. 3. Teritorinės ligonių kasos direktorių Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka skiria ir atleidžia iš pareigų Valstybinės ligonių kasos direktorius. 4. Už savo veiklą teritorinės ligonių kasos yra atskaitingos Valstybinei ligonių kasai. 33 straipsnis.
Teritorinės ligonių kasos atlieka šias funkcijas:
1) sudaro sutartis su sveikatos priežiūros įstaigomis, vaistinėmis ir šio Įstatymo 26² straipsnyje nurodytais ūkio subjektais, Valstybinei ligonių kasai įgaliojus – ir su šio Įstatymo 26¹ straipsnyje nurodytais ūkio subjektais, šiose sutartyse nustatytu laiku ir tvarka apmoka jiems už draudžiamiesiems suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, išduotus vaistus, medicinos pagalbos priemones, I klasės medicinos priemones ir in vitro diagnostikos priemones, skirtas savikontrolei, medicinos priemonių, būtinų apdraustųjų sveikatos priežiūrai namuose užtikrinti, nuomos išlaidas;
2) šio Įstatymo 10, 11, 12 straipsniuose nustatyta tvarka kompensuoja draudžiamiesiems vaistų ir medicinos pagalbos priemonių įsigijimo, medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo bei galūnių, sąnarių ir organų protezų įsigijimo ir protezavimo išlaidas;
3) Valstybės registrų įstatymo, Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo, Draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registro nuostatų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka tvarko Draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registrą;
4) finansuoja savivaldybių sveikatos programas;
5) analizuoja ir įvertina duomenis apie apskrities savivaldybių gyventojų sveikatos būklę ir gyventojų demografinės struktūros kitimo tendencijas;
6) kontroliuoja savo veiklos zonoje iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto apmokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kiekį, kokybę ir atitiktį joms taikomiems reikalavimams, vaistų, medicinos pagalbos priemonių, I klasės medicinos priemonių ir in vitro diagnostikos priemonių, skirtų savikontrolei, Valstybinei ligonių kasai įgaliojus – ir medicinos priemonių, būtinų apdraustųjų sveikatos priežiūrai namuose užtikrinti, išrašymo ir išdavimo teisėtumą, taip pat su šių paslaugų teikimu, vaistų, medicinos pagalbos priemonių, I klasės medicinos priemonių ir in vitro diagnostikos priemonių, skirtų savikontrolei, Valstybinei ligonių kasai įgaliojus – ir su medicinos priemonių, būtinų apdraustųjų sveikatos priežiūrai namuose užtikrinti, išrašymu ir išdavimu susijusią sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių ir šio Įstatymo 26¹ ir 26² straipsniuose nurodytų ūkio subjektų veiklą;
7) tikrina, ar teisingai išrašomos sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių ir šio Įstatymo 26² straipsnyje nurodytų ūkio subjektų, Valstybinei ligonių kasai įgaliojus – ir šio Įstatymo 26¹ straipsnyje nurodytų ūkio subjektų sąskaitos ir su tuo susijusius buhalterinius bei kitus dokumentus;
8) Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka ir sąlygomis kontroliuoja draudžiamiesiems teikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą ir tinkamumą;
9) vadovaudamosi Civiliniu kodeksu ir kitais įstatymais, reikalauja iš sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių ir šio Įstatymo 26² straipsnyje nurodytų ūkio subjektų, Valstybinei ligonių kasai įgaliojus – ir šio Įstatymo 26¹ straipsnyje nurodytų ūkio subjektų atlyginti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą žalą.
Teritorinių ligonių kasų funkcijos Teritorinės ligonių kasos atlieka šias funkcijas:
1) sudaro sutartis su sveikatos priežiūros įstaigomis, vaistinėmis ir šio Įstatymo 26² straipsnyje nurodytais ūkio subjektais, Valstybinei ligonių kasai įgaliojus – ir su šio Įstatymo 26¹ straipsnyje nurodytais ūkio subjektais, šiose sutartyse nustatytu laiku ir tvarka apmoka jiems už draudžiamiesiems suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, išduotus vaistus, medicinos pagalbos priemones, I klasės medicinos priemones ir in vitro diagnostikos priemones, skirtas savikontrolei, medicinos priemonių, būtinų apdraustųjų sveikatos priežiūrai namuose užtikrinti, nuomos išlaidas;
2) šio Įstatymo 10, 11, 12 straipsniuose nustatyta tvarka kompensuoja draudžiamiesiems vaistų ir medicinos pagalbos priemonių įsigijimo, medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo bei galūnių, sąnarių ir organų protezų įsigijimo ir protezavimo išlaidas;
3) Valstybės registrų įstatymo, Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo, Draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registro nuostatų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka tvarko Draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registrą;
4) finansuoja savivaldybių sveikatos programas;
5) analizuoja ir įvertina duomenis apie apskrities savivaldybių gyventojų sveikatos būklę ir gyventojų demografinės struktūros kitimo tendencijas;
6) kontroliuoja savo veiklos zonoje iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto apmokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kiekį, kokybę ir atitiktį joms taikomiems reikalavimams, vaistų, medicinos pagalbos priemonių, I klasės medicinos priemonių ir in vitro diagnostikos priemonių, skirtų savikontrolei, Valstybinei ligonių kasai įgaliojus – ir medicinos priemonių, būtinų apdraustųjų sveikatos priežiūrai namuose užtikrinti, išrašymo ir išdavimo teisėtumą, taip pat su šių paslaugų teikimu, vaistų, medicinos pagalbos priemonių, I klasės medicinos priemonių ir in vitro diagnostikos priemonių, skirtų savikontrolei
, Valstybinei ligonių kasai įgaliojus – ir su medicinos priemonių, būtinų apdraustųjų sveikatos priežiūrai namuose užtikrinti, išrašymu ir išdavimu susijusią sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių ir šio Įstatymo 26¹ ir 26² straipsniuose nurodytų ūkio subjektų veiklą;
7) tikrina, ar teisingai išrašomos sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių ir šio Įstatymo 26² straipsnyje nurodytų ūkio subjektų, Valstybinei ligonių kasai įgaliojus – ir šio Įstatymo 26¹ straipsnyje nurodytų ūkio subjektų sąskaitos ir su tuo susijusius buhalterinius bei kitus dokumentus;
8) Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka ir sąlygomis kontroliuoja draudžiamiesiems teikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą ir tinkamumą;
9) vadovaudamosi Civiliniu kodeksu ir kitais įstatymais, reikalauja iš sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių ir šio Įstatymo 26² straipsnyje nurodytų ūkio subjektų, Valstybinei ligonių kasai įgaliojus – ir šio Įstatymo 26¹ straipsnyje nurodytų ūkio subjektų atlyginti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą žalą. Šios lėšos grąžinamos ir įtraukiamos į teritorinės ligonių kasos, kuri apmokėjo už neteisėtai suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas ar išduotus vaistus, medicinos pagalbos priemones, I klasės medicinos priemones ir in vitro diagnostikos priemones, skirtas savikontrolei, medicinos priemonių, būtinų apdraustųjų sveikatos priežiūrai namuose užtikrinti, nuomos išlaidas, biudžetą kaip papildomos lėšos ir yra skiriamos asmens sveikatos priežiūros paslaugoms, vaistams, medicinos pagalbos priemonėms, I klasės medicinos priemonėms ir in vitro diagnostikos priemonėms, skirtoms savikontrolei, Valstybinei ligonių kasai įgaliojus – ir medicinos priemonių, būtinų apdraustųjų sveikatos priežiūrai namuose užtikrinti, nuomos išlaidoms apmokėti;
10) savo veiklos zonoje atlieka finansinę bei ekonominę Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų naudojimo ir sveikatos priežiūros paslaugų struktūros, prieinamumo bei kokybės kitimo
tendencijų analizę;
11) skelbia informaciją apie savo veiklą, praneša draudžiamiesiems apie teikiamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, jų teikimo tvarką ir sąlygas;
12) vykdo kitas įstatymų, teritorinių ligonių kasų nuostatų ir kitų teisės aktų nustatytas funkcijas.
Šios lėšos grąžinamos ir įtraukiamos į teritorinės ligonių kasos, kuri apmokėjo už neteisėtai suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas ar išduotus vaistus, medicinos pagalbos priemones, I klasės medicinos priemones ir in vitro diagnostikos priemones, skirtas savikontrolei, medicinos priemonių, būtinų apdraustųjų sveikatos priežiūrai namuose užtikrinti, nuomos išlaidas, biudžetą kaip papildomos lėšos ir yra skiriamos asmens sveikatos priežiūros paslaugoms, vaistams, medicinos pagalbos priemonėms, I klasės medicinos priemonėms ir in vitro diagnostikos priemonėms, skirtoms savikontrolei, Valstybinei ligonių kasai įgaliojus – ir medicinos priemonių, būtinų apdraustųjų sveikatos priežiūrai namuose užtikrinti, nuomos išlaidoms apmokėti;
10) savo veiklos zonoje atlieka finansinę bei ekonominę Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų naudojimo ir sveikatos priežiūros paslaugų struktūros, prieinamumo bei kokybės kitimo tendencijų analizę;
11) skelbia informaciją apie savo veiklą, praneša draudžiamiesiems apie teikiamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, jų teikimo tvarką ir sąlygas;
12) vykdo kitas įstatymų, teritorinių ligonių kasų nuostatų ir kitų teisės aktų nustatytas funkcijas. 34 straipsnis. Teritorinių ligonių kasų teisės Teritorinės ligonių kasos turi teisę:
1) įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka naudoti joms perduotas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšas, kitas teisėtai įgytas lėšas ir turtą;
2) įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka sudaryti sutartis.
Sudaryti sutartis dėl teritorinės ligonių kasos turto naudojimo teritorinės ligonių kasos gali tik gavusios steigėjo leidimą;
3) Privalomojo sveikatos draudimo tarybos siūlymu įgyvendinti priemones papildomoms pajamoms gauti;
4) teikti pasiūlymus Valstybinei ligonių kasai dėl teritorinės ligonių kasos sandaros;
5) įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka nemokamai gauti iš ministerijų, kitų Vyriausybės įstaigų, savivaldybių vykdomųjų institucijų, Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų, sveikatos priežiūros įstaigų, kitų įmonių, įstaigų, organizacijų informaciją, būtiną teritorinės ligonių kasos funkcijoms atlikti.
Šios informacijos sąrašas nustatomas teritorinės ligonių kasos nuostatuose;
6) tvarkyti draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu asmens duomenis, įskaitant ypatingus asmens duomenis, susijusius su prevencinės medicinos pagalbos, medicinos pagalbos, medicininės reabilitacijos, slaugos, socialinių paslaugų ir patarnavimų, priskirtų asmens sveikatos priežiūrai, bei asmens sveikatos ekspertizės paslaugų teikimu ir šių paslaugų išlaidų apmokėjimu;
7) nustačius faktus, kad asmens sveikatos priežiūros paslaugos neatitinka teisės aktų, reikalauti, kad sveikatos priežiūros įstaigų administracija patikrintų asmens sveikatos priežiūros specialisto kvalifikaciją;
8) siūlyti Valstybinei akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos panaikinti sveikatos priežiūros įstaigos, jos struktūrinio padalinio ar asmens sveikatos priežiūros specialisto licenciją asmens sveikatos priežiūros veiklai;
9) teikti pasiūlymus Privalomojo sveikatos draudimo tarybai, Valstybinei ligonių kasai ir kitoms institucijoms dėl privalomojo sveikatos draudimo organizavimo;
10) teikti ieškinius asmenims dėl jiems neteisėtai suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidų išieškojimo;
11) analizuoti ir vertinti joms priskirtose teritorijose esančių įmonių, įstaigų, organizacijų komercinės, ūkinės ar kitokios veiklos poveikį sveikatai, teikti siūlymus šiais klausimais teritorinės ligonių kasos stebėtojų tarybai, organizuoti ir apmokėti draudžiamųjų atrankinius sveikatos būklės stebėjimus;
12) teritorinės ligonių kasos gali turėti ir kitų teisių, nustatytų įstatymų, teritorinių ligonių kasų nuostatų ir kitų teisės aktų.
Šios informacijos sąrašas nustatomas teritorinės ligonių kasos nuostatuose;
6) tvarkyti draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu asmens duomenis, įskaitant ypatingus asmens duomenis, susijusius su prevencinės medicinos pagalbos, medicinos pagalbos, medicininės reabilitacijos, slaugos, socialinių paslaugų ir patarnavimų, priskirtų asmens sveikatos priežiūrai, bei asmens sveikatos ekspertizės paslaugų teikimu ir šių paslaugų išlaidų apmokėjimu;
7) nustačius faktus, kad asmens sveikatos priežiūros paslaugos neatitinka teisės aktų, reikalauti, kad sveikatos priežiūros įstaigų administracija patikrintų asmens sveikatos priežiūros specialisto kvalifikaciją;
8) siūlyti Valstybinei akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos panaikinti sveikatos priežiūros įstaigos, jos struktūrinio padalinio ar asmens sveikatos priežiūros specialisto licenciją asmens sveikatos priežiūros veiklai;
9) teikti pasiūlymus Privalomojo sveikatos draudimo tarybai, Valstybinei ligonių kasai ir kitoms institucijoms dėl privalomojo sveikatos draudimo organizavimo;
10) teikti ieškinius asmenims dėl jiems neteisėtai suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidų išieškojimo;
11) analizuoti ir vertinti joms priskirtose teritorijose esančių įmonių, įstaigų, organizacijų komercinės, ūkinės ar kitokios veiklos poveikį sveikatai, teikti siūlymus šiais klausimais teritorinės ligonių kasos stebėtojų tarybai, organizuoti ir apmokėti draudžiamųjų atrankinius sveikatos būklės stebėjimus;
12) teritorinės ligonių kasos gali turėti ir kitų teisių, nustatytų įstatymų, teritorinių ligonių kasų nuostatų ir kitų teisės aktų. 35 straipsnis. Teritorinės ligonių kasos stebėtojų taryba
1Teritorinėje ligonių kasoje 4 metams sudaroma stebėtojų taryba. Stebėtojų taryba – kolegialus patariamasis organas.
Į teritorinės ligonių kasos stebėtojų tarybą įeina Sveikatos apsaugos ministerijos atstovas, Valstybinės ligonių kasos atstovas ir po vieną į aptarnaujamą teritoriją įeinančių savivaldybių tarybų deleguotą atstovą – tarybos narį. Teritorinės ligonių kasos stebėtojų tarybos darbui vadovauja teritorinės ligonių kasos stebėtojų tarybos pirmininkas, renkamas iš teritorinės ligonių kasos stebėtojų tarybos narių paprasta balsų dauguma dalyvaujant ne mažiau kaip 2/3 teritorinės ligonių kasos stebėtojų tarybos narių. Teritorinės ligonių kasos stebėtojų tarybos pirmininku negali būti Sveikatos apsaugos ministerijos ir Valstybinės ligonių kasos atstovas. 2. Teritorinės ligonių kasos stebėtojų taryba:
1) renka teritorinės ligonių kasos taikinimo komisiją;
2) prižiūri, kaip sudaromos ir vykdomos teritorinės ligonių kasos ir asmens sveikatos priežiūros įstaigų, teritorinės ligonių kasos ir vaistinių ar šio Įstatymo 26² straipsnyje nurodytų ūkio subjektų sutartys, taip pat teritorinės ligonių kasos ir šio Įstatymo 26¹ straipsnyje nurodytų ūkio subjektų sutartys, jeigu Valstybinė ligonių kasa įgaliojo teritorines ligonių kasas sudaryti šias sutartis;
3) teikia siūlymus Valstybinės ligonių kasos direktoriui skirti ir atleisti teritorinės ligonių kasos direktorių;
4) aprobuoja teritorinės ligonių kasos darbuotojų etatus bei išlaidų sąmatą;
5) prižiūri ir analizuoja teritorinės ligonių kasos administracijos veiklą, finansinių išteklių naudojimą;
6) aprobuoja teritorinės ligonių kasos direktoriaus pateiktą teritorinės ligonių kasos metinių biudžeto vykdymo ir finansinių ataskaitų rinkinius. Metinių biudžeto vykdymo ir finansinių ataskaitų rinkiniai skelbiami viešai ne vėliau kaip einamųjų metų gegužės 1 dieną;
7) nagrinėja ir sprendžia kitus privalomojo sveikatos draudimo klausimus, priskirtus teritorinės ligonių kasos funkcijoms. 3. Teritorinės ligonių kasos stebėtojų taryba turi teisę organizuoti teritorinės ligonių kasos auditą.
Auditas apmokamas iš teritorinės ligonių kasos valdymui skirtų lėšų. Jeigu randama teritorinės ligonių kasos buhalterinės apskaitos ir finansinių ir biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinio sudarymo trūkumų, teritorinės ligonių kasos stebėtojų tarybos pirmininkas turi sukviesti neeilinį teritorinės ligonių kasos stebėtojų tarybos posėdį. Teritorinės ligonių kasos stebėtojų taryba taip pat turi teisę nemokamai gauti sveikatos priežiūros įstaigų, su kuriomis teritorinė ligonių kasa yra sudariusi sutartis, veiklos ekonominio-finansinio bei medicininio audito duomenis. 4. Teritorinės ligonių kasos stebėtojų tarybos veiklos tvarką nustato teritorinės ligonių kasos nuostatai. 36 straipsnis. Teritorinės ligonių kasos taikinimo komisija
1Teritorinės ligonių kasos taikinimo komisiją iš keturių asmenų 4 metams renka teritorinės ligonių kasos stebėtojų taryba jos pirmininko teikimu. Vienas komisijos narys turi atstovauti pacientų asociacijoms, veikiančioms teritorinės ligonių kasos teritorijoje. Ši komisija sprendžia ginčus tarp draudžiamųjų, sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių, šio Įstatymo 26² straipsnyje nurodytų ūkio subjektų, taip pat šio Įstatymo 26¹ straipsnyje nurodytų ūkio subjektų, kai teritorinė ligonių kasa yra sudariusi šio Įstatymo 26¹straipsnyje nurodytų sutarčių, ir teritorinės ligonių kasos dėl Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto apmokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų, vaistų, medicinos pagalbos priemonių, I klasės medicinos priemonių ir in vitro diagnostikos priemonių, skirtų savikontrolei, taip pat medicinos priemonių, būtinų apdraustųjų sveikatos priežiūrai namuose užtikrinti, nuomos išlaidų apmokėjimo ir sutarčių vykdymo. Komisijos narių balsams pasiskirsčius po lygiai, komisijos pirmininko balsas yra lemiamas. 2. Teritorinės ligonių kasos taikinimo komisijos veiklos tvarką nustato teritorinės ligonių kasos nuostatai. 24 straipsnis.
Pakeisti V skyrių ir jį išdėstyti taip:
DRAUDŽIAMŲJŲ, SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGŲ, VAISTINIŲ IR ŪKIO SUBJEKTŲ, SUDARIUSIŲ SU TERITORINĖMIS LIGONIŲ KASOMIS SUTARTIS, TEISĖS IR PAREIGOS VYKDANT PRIVALOMĄJĮ SVEIKATOS DRAUDIMĄ
Draudžiamieji turi teisę:
1) įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka pasirinkti asmens sveikatos priežiūros įstaigą, su kuria teritorinė ligonių kasa yra sudariusi sutartį, ir gauti privalomojo sveikatos draudimo garantuojamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas;
2) gauti iš sveikatos priežiūros įstaigos, su kuria teritorinė ligonių kasa yra sudariusi sutartį, informaciją apie savo sveikatos būklę, numatomus tyrimus, procedūras, gydymo būdą ir jo poveikį, teikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų mastą, teikimo sąlygas ir vietą. Analogišką informaciją apie neveiksnius asmenis turi teisę gauti jų teisiniai atstovai;
3) gauti kompensaciją iš sveikatos priežiūros įstaigų už žalą, padarytą jų sveikatai dėl sveikatos priežiūros įstaigų ar asmens sveikatos priežiūros specialistų kaltės, nepaisant, ar tai buvo numatyta teritorinės ligonių kasos ir sveikatos priežiūros įstaigų sutartyse. Kompensacijos dydį ir mokėjimo tvarką nustato įstatymai ar kiti teisės aktai;
4) kreiptis į teritorinių ligonių kasų komisijas, Valstybinę ligonių kasą, teismą dėl įstatymų ar kitų teisės aktų, reglamentuojančių privalomąjį sveikatos draudimą, pažeidimų. 39 straipsnis. Sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių ir šio Įstatymo 26² straipsnyje nurodytų ūkio subjektų, sudariusių sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis, pareigos vykdant privalomąjį sveikatos draudimą 1.
Sveikatos priežiūros įstaigos, sudariusios sutartis su teritorine ligonių kasa, privalo:
1) užtikrinti draudžiamiesiems privalomojo sveikatos draudimo garantuojamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą, jų prieinamumą ir tinkamumą;
2) užtikrinti informacijos apie asmens sveikatą konfidencialumą, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus;
3) esant draudiminiam įvykiui, garantuoti, kad visi draudžiamieji turėtų lygias teises, kai jiems teikiamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos;
4) laiku teikti Valstybinės ligonių kasos nustatytą informaciją Valstybinei ligonių kasai ir teritorinėms ligonių kasoms;
5) teikti informaciją draudžiamajam apie asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kurios nepriskirtos apmokamoms iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, jų teikimo sąlygas bei tvarką. 2. Vaistinės, sudariusios sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis, privalo:
1) užtikrinti apdraustųjų aprūpinimą iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų kompensuojamais vaistais ir medicinos pagalbos priemonėmis Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka ir terminais;
2) sutartyje nurodytais terminais teikti teritorinei ligonių kasai ataskaitas ir informaciją apie kompensuojamųjų vaistų ir medicinos pagalbos priemonių išdavimą (pardavimą);
3) sudaryti sąlygas teritorinei ligonių kasai kontroliuoti vaistų ir medicinos pagalbos priemonių, kurių išlaidos kompensuojamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, išdavimo teisėtumą;
4) atlyginti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą žalą, jeigu ji atsirado dėl neteisėtai išduotų (parduotų) vaistų ar medicinos pagalbos priemonių, kompensuojamų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. 3.
3Šio Įstatymo 26² straipsnyje nurodyti ūkio subjektai, sudarę sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis, privalo:
1) sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka ir terminais užtikrinti apdraustųjų aprūpinimą iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų kompensuojamomis I klasės medicinos priemonėmis ir in vitro diagnostikos priemonėmis, skirtomis savikontrolei;
2) sutartyje nurodytais terminais teikti teritorinei ligonių kasai ataskaitas ir informaciją apie iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų kompensuojamų I klasės medicinos priemonių ir in vitro diagnostikos priemonių, skirtų savikontrolei, išdavimą (pardavimą);
3) sudaryti sąlygas teritorinei ligonių kasai kontroliuoti iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų kompensuojamų I klasės medicinos priemonių ir in vitro diagnostikos priemonių, skirtų savikontrolei, išdavimo teisėtumą;
4) atlyginti žalą Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui, jeigu ji buvo padaryta dėl neteisėtai išduotų (parduotų) iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų kompensuojamų I klasės medicinos priemonių ir in vitro diagnostikos priemonių, skirtų savikontrolei. V SKYRIUS APDRAUSTŲJŲ TEISĖS IR ASMENS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGŲ, VAISTINIŲ IR ŠIO ĮSTATYMO 26¹ir 26²STRAIPSNIUOSE NURODYTŲ ŪKIO SUBJEKTŲ, SUDARIUSIŲ SUTARTIS SU VALSTYBINE LIGONIŲ KASA, PAREIGOS
Apdraustųjų teisės įgyvendinant privalomąjį sveikatos draudimą Apdraustieji turi teisę:
1) asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą reglamentuojančių įstatymų nustatyta tvarka pasirinkti asmens sveikatos priežiūros įstaigą, su kuria Valstybinė ligonių kasa yra sudariusi sutartį;
2) šio Įstatymo nustatyta tvarka ir pagrindais gauti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis apmokamą sveikatos priežiūrą;
3) Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentuose nustatyta tvarka gauti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis apmokamą sveikatos priežiūrą kitose Europos Sąjungos, Europos ekonominės erdvės šalyse, Jungtinėje Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystėje ar Šveicarijos Konfederacijoje;
4) šio Įstatymo nustatyta tvarka gauti tarpvalstybinės sveikatos priežiūros išlaidų kompensaciją iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto;
5) gauti iš asmens sveikatos priežiūros įstaigos, su kuria Valstybinė ligonių kasa yra sudariusi sutartį, informaciją apie teikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų mastą, teikimo sąlygas ir vietą;
6) susipažinti su šio Įstatymo 26, 26¹ ir 26² straipsniuose nurodytomis sutartimis;
7) kreiptis į Valstybinę ligonių kasą, teismą dėl įstatymų ar kitų teisės aktų, reguliuojančių privalomąjį sveikatos draudimą, pažeidimų. 39 straipsnis. Asmens sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių ir šio Įstatymo 26¹ir 26²straipsniuose nurodytų ūkio subjektų, sudariusių sutartis su Valstybine ligonių kasa, pareigos 1.
Asmens sveikatos priežiūros įstaigos, sudariusios sutartis su Valstybine ligonių kasa, privalo:
1) užtikrinti apdraustiesiems privalomojo sveikatos draudimo garantuojamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą, jų kokybę ir prieinamumą;
2) užtikrinti informacijos apie asmens sveikatą konfidencialumą, išskyrus pacientų teises ir asmens duomenų tvarkymą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytus atvejus;
3) garantuoti, kad visi apdraustieji turėtų lygias teises, kai jiems teikiamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos;
4) laiku teikti Valstybinės ligonių kasos direktoriaus nustatytą informaciją Valstybinei ligonių kasai;
5) teikti informaciją apdraustiesiems apie nekompensuojamas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų asmens sveikatos priežiūros paslaugas, jų teikimo sąlygas ir tvarką;
6) atlyginti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą žalą, jeigu ji atsirado dėl netinkamai suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų, apmokamų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, ar pateiktų neteisingų duomenų dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis;
7) vykdyti Valstybinės ligonių kasos direktoriaus pagal kompetenciją priimtus sprendimus. 2.
2Vaistinės, sudariusios sutartis su Valstybine ligonių kasa, privalo:
1) užtikrinti apdraustųjų aprūpinimą iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų kompensuojamaisiais vaistais ir medicinos pagalbos priemonėmis sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka ir terminais;
2) sutartyje su Valstybine ligonių kasa nurodytais terminais teikti Valstybinei ligonių kasai ataskaitas ir informaciją apie kompensuojamųjų vaistų ir medicinos pagalbos priemonių išdavimą (pardavimą);
3) sudaryti sąlygas Valstybinei ligonių kasai vykdyti vaistinių priežiūrą vertinant vaistų ir medicinos pagalbos priemonių, kompensuojamų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, išdavimo teisėtumą;
4) atlyginti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą žalą, jeigu ji atsirado dėl neteisėtai išduotų (parduotų) vaistų ar medicinos pagalbos priemonių ar pateiktų neteisingų duomenų dėl vaistų ar medicinos pagalbos priemonių apmokėjimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis;
5) vykdyti Valstybinės ligonių kasos direktoriaus pagal kompetenciją priimtus sprendimus. 3.
3Šio Įstatymo 26¹ straipsnyje nurodyti ūkio subjektai, sudarę sutartis su Valstybine ligonių kasa, privalo:
1) sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka ir terminais užtikrinti apdraustųjų aprūpinimą medicinos priemonėmis, kurios būtinos jų sveikatos priežiūrai namuose užtikrinti ir kurių nuomos išlaidos kompensuojamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų;
2) sutartyje su Valstybine ligonių kasa nurodytais terminais teikti Valstybinei ligonių kasai informaciją apie medicinos priemones, kurios būtinos apdraustųjų sveikatos priežiūrai namuose užtikrinti ir kurių nuomos išlaidos kompensuojamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų;
3) sudaryti sąlygas Valstybinei ligonių kasai vykdyti ūkio subjektų priežiūrą vertinant medicinos priemonių, kurios būtinos apdraustųjų sveikatos priežiūrai namuose užtikrinti ir kurių nuomos išlaidos kompensuojamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, išdavimo teisėtumą;
4) atlyginti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą žalą, jeigu ji atsirado dėl neteisėtai išduotų medicinos priemonių, kurios būtinos apdraustųjų sveikatos priežiūrai namuose užtikrinti ir kurių nuomos išlaidos kompensuotos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, ar pateiktų neteisingų duomenų dėl nuomos išlaidų apmokėjimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis;
5) vykdyti Valstybinės ligonių kasos direktoriaus pagal kompetenciją priimtus sprendimus. 4.
4Šio Įstatymo 26² straipsnyje nurodyti ūkio subjektai, sudarę sutartis su Valstybine ligonių kasa, privalo:
1) sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka ir terminais užtikrinti apdraustųjų aprūpinimą iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų kompensuojamomis I klasės medicinos priemonėmis ir in vitro diagnostikos priemonėmis, skirtomis savikontrolei;
2) sutartyje su Valstybine ligonių kasa nurodytais terminais teikti Valstybinei ligonių kasai ataskaitas ir informaciją apie iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų kompensuojamų I klasės medicinos priemonių ir in vitro diagnostikos priemonių, skirtų savikontrolei, išdavimą (pardavimą);
3) sudaryti sąlygas Valstybinei ligonių kasai vykdyti ūkio subjektų priežiūrą vertinant iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų kompensuojamų I klasės medicinos priemonių ir in vitro diagnostikos priemonių, skirtų savikontrolei, išdavimo teisėtumą;
4) atlyginti žalą Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui, jeigu ji buvo padaryta dėl neteisėtai išduotų (parduotų) iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų kompensuojamų I klasės medicinos priemonių ir in vitro diagnostikos priemonių, skirtų savikontrolei, ar pateiktų neteisingų duomenų dėl I klasės medicinos priemonių ir in vitro diagnostikos priemonių, skirtų savikontrolei, apmokėjimo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų;
5) vykdyti Valstybinės ligonių kasos direktoriaus pagal kompetenciją priimtus sprendimus.“
Pakeisti VI skyrių ir jį išdėstyti taip:
40 straipsnis. Ginčų tarp draudžiamųjų ir teritorinių ligonių kasų dėl privalomojo sveikatos draudimo vykdymo sprendimo tvarka
1Draudžiamųjų ir teritorinių ligonių kasų ginčus dėl privalomojo sveikatos draudimo vykdymo nagrinėja teritorinės ligonių kasos taikinimo komisija.
Teritorinės ligonių kasos taikinimo komisija privalo per 30 dienų nuo kreipimosi, o jeigu reikia papildomos informacijos ir tyrimo – papildomai per 15 dienų, išnagrinėti prašymą ir priimti sprendimą. 2. Teritorinės ligonių kasos taikinimo komisijos sprendimą draudžiamasis įstatymų nustatyta tvarka gali apskųsti teismui. 41 straipsnis. Ginčų tarp draudžiamųjų ir sveikatos priežiūros įstaigų dėl privalomojo sveikatos draudimo vykdymo sprendimo tvarka
1Draudžiamųjų ir sveikatos priežiūros įstaigų ginčus dėl privalomojo sveikatos draudimo garantuojamų paslaugų sprendžia teritorinės ligonių kasos. Teritorinė ligonių kasa privalo per 30 dienų nuo kreipimosi, o jeigu reikia papildomos informacijos ir tyrimo – papildomai per 15 dienų, išnagrinėti prašymą ir priimti sprendimą. 2. Teritorinės ligonių kasos sprendimą draudžiamasis ar sveikatos priežiūros įstaiga įstatymų nustatyta tvarka gali apskųsti teismui. 40 straipsnis. Ginčų tarp draudžiamųjų ir Valstybinės ligonių kasos dėl privalomojo sveikatos draudimo sprendimo tvarka
Draudžiamųjų skundus dėl Valstybinės ligonių kasos sprendimų (neveikimo) dėl privalomojo sveikatos draudimo nagrinėja Lietuvos administracinių ginčų komisija Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo nustatyta tvarka arba teismas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. 41 straipsnis. Ginčų tarp apdraustųjų ir asmens sveikatos priežiūros įstaigų dėl Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis kompensuojamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų sprendimo tvarka Apdraustųjų skundai dėl asmens sveikatos priežiūros įstaigų teikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų, kompensuojamų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis, nagrinėjami Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo nustatyta tvarka.
41¹ straipsnis. Ginčų tarp asmens sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių, šio Įstatymo 26¹ ir 26² straipsniuose nurodytų ūkio subjektų bei Valstybinės ligonių kasos sprendimo tvarka Asmens sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių ir šio Įstatymo 26¹ ir 26² straipsniuose nurodytų ūkio subjektų skundus dėl Valstybinės ligonių kasos sprendimų (neveikimo) dėl sutarčių, kurios sudaromos pagal šio Įstatymo 26, 26¹ ir 26² straipsnius, sudarymo, nesudarymo ir vykdymo sprendžia Lietuvos administracinių ginčų komisija Ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo nustatyta tvarka arba teismas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.“
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2025 m. liepos 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir sveikatos apsaugos ministras iki 2025 m. birželio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Šio įstatymo 14, 15 ir 16 straipsniuose išdėstytų Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 26, 26¹ ir 26² straipsnių nuostatos netaikomos sutartims su asmens sveikatos priežiūros įstaigomis, vaistinėmis ir ūkio subjektais, sudarytoms iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos. Šios sutartys lieka galioti iki jose numatyto termino pabaigos. 4.
4Teritorinių ligonių kasų taikinimo komisijoms iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos pateiktus ir neišnagrinėtus bei nebaigtus nagrinėti skundus įsigaliojus šiam įstatymui nagrinėja Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusias teisės aktų nuostatas. 5. Teritorinių ligonių kasų iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos nebaigtus spręsti draudžiamųjų ir sveikatos priežiūros įstaigų ginčus dėl privalomojo sveikatos draudimo garantuojamų paslaugų baigia spręsti Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusias teisės aktų nuostatas. 6. Iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos pradėtos leidimo teikti naujo profilio stacionarines asmens sveikatos priežiūros paslaugas, apmokamas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, išdavimo procedūros ir Asmens sveikatos priežiūros paslaugų vertinimo komiteto atliekamos procedūros įsigaliojus šiam įstatymui baigiamos vykdyti ir sprendimai priimami pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusias nuostatas. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projektą teikia Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas
Projekto XIVP-3249(2) lyginamasis variantas
SVEIKATOS DRAUDIMO ĮSTATYMO NR. I-1343 4, 6, 7, 8, 9, 9¹, 9², 11, 12¹, 14, 16, 18, 20, 23, 26, 26¹, 26², 27, 28, 30, 31 STRAIPSNIŲ, V IR VI SKYRIŲ PAKEITIMO, ĮSTATYMO PAPILDYMO 31¹STRAIPSNIU IR 32, 33, 34, 35, 36 STRAIPSNIŲ PRIPAŽINIMO NETEKUSIAIS GALIOS
Pakeisti 4 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„4 straipsnis. Institucijos, vykdančios privalomąjį sveikatos draudimą
1Valstybės politiką privalomojo sveikatos draudimo srityje formuoja ir jos įgyvendinimą organizuoja, koordinuoja bei kontroliuoja Sveikatos apsaugos ministerija. 12. Privalomąjį sveikatos draudimą vykdo šios institucijos:
1) Privalomojo sveikatos draudimo taryba;
2) Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – Valstybinė ligonių kasa). 3) teritorinės ligonių kasos. 23. Privalomojo sveikatos draudimo sistemos valstybinio valdymo subjektų Privalomąjį sveikatos draudimą vykdančių institucijų veiklą nustato šis Įstatymas ir kiti teisės aktai.“
1Pakeisti 6 straipsnio 4 dalies 9 punktą ir jį išdėstyti taip:
„9) vienas iš tėvų (įtėvių), globėjas ar rūpintojas, neįgaliojo aprūpintojas, slaugantys ar nuolat prižiūrintys namuose asmenį (teikiantys jam pagalbą namuose), kuriam nustatytas neįgalumo lygis (vaiką invalidą), arba asmenį, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis ar specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis.
Ši nuostata taip pat taikoma vienam iš tėvų (įtėvių), globėjui ar rūpintojui, slaugantiems namuose visiškos negalios invalidą, pripažintą tokiu iki 2005 m. liepos 1 d. vienas iš tėvų (įtėvių), globėjas ar rūpintojas, slaugantys ar nuolat prižiūrintys namuose vaiką, kuriam nustatytas neįgalumo lygis, arba vienas iš tėvų (įtėvių), globėjas ar rūpintojas, asmens su negalia aprūpintojas, slaugantys ar nuolat prižiūrintys namuose (teikiantys pagalbą namuose) asmenį su negalia, kuriam nustatytas individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. specialusis nuolatinės slaugos poreikis ar specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis). Ši nuostata taip pat taikoma vienam iš tėvų (įtėvių), globėjui ar rūpintojui, slaugantiems namuose asmenį, kuriam iki 2005 m. birželio 30 d. nustatyta visiška negalia;“. 2. Pakeisti 6 straipsnio 4 dalies 10 punktą ir jį išdėstyti taip:
„10) asmenys, teisės aktų nustatyta tvarka pripažinti neįgaliaisiais, su negalia“. 3 straipsnis. 7 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 7 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„7 straipsnis. Draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registras
1Draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registrą steigia ir jo nuostatus tvirtina Vyriausybė. 2.
2Draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registro objektai yra privalomuoju sveikatos draudimu draudžiami asmenys, nurodyti šio Įstatymo 6 straipsnio 1 ir 2 dalyse, taip pat valstybės biudžeto lėšomis apmokamą būtinąją medicinos pagalbą, būtinąsias paslaugas ir kitą sveikatos priežiūrą gaunantys asmenys, nurodyti šio Įstatymo 6 straipsnio 5 dalyje. 3. Draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registras tvarkomas ir jo duomenys teikiami vadovaujantis Valstybės registrų įstatymu 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendruoju duomenų apsaugos reglamentu), Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymu, Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu, Pacientų Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymu, šio registro nuostatais ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais registrų tvarkymą ir duomenų teikimą. 4. Draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registro vadovaujančioji tvarkymo įstaiga yra Valstybinė ligonių kasa, o registro tvarkymo įstaigos –Valstybinė ligonių kasa ir teritorinės ligonių kasos. 5. Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka asmenims, apdraustiems privalomuoju sveikatos draudimu, išduodami privalomojo sveikatos draudimo pažymėjimai.“
Pakeisti 8 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) buvo išvykę iš Lietuvos Respublikos ilgiau kaip 6 mėnesius ir nedeklaravo šio išvykimo Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka, tačiau privalomojo sveikatos draudimo įmokas administruojančiai Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai pateikia kompetentingų užsienio valstybių institucijų išduotus dokumentus ir (arba) duomenis, patvirtinančius, kad išvykimo laikotarpiu jie buvo apdrausti valstybiniu socialiniu draudimu kitoje šalyje arba buvo suimti ir (arba) nuteisti užsienyje, arba atliko arešto ar terminuoto laisvės atėmimo bausmę užsienyje, o teritorinė Valstybinė ligonių kasa patvirtina, kad išvykimo laikotarpiu jie negavo asmens sveikatos priežiūros paslaugų, kompensuojamų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis.“
Pripažinti netekusia galios 9 straipsnio 8 dalį. 8. Naujo profilio stacionarinės paslaugos, apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, teikiamos tik gavus leidimą sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka. 6 straipsnis. 9¹ straipsnio pakeitimas Pakeisti 9¹ straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Apdraustiesiems ortopedijos techninių priemonių įsigijimo išlaidos kompensuojamos ir sutartys su juridiniais asmenimis dėl ortopedijos techninių priemonių įsigijimo išlaidų apmokėjimo (toliau – sutartys) sudaromos sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka. Sutartys sudaromos tarp Valstybinės ligonių kasos ir Lietuvos Respublikoje įsteigtų juridinių asmenų, užsienio valstybėje įsteigtų juridinių asmenų ar kitų organizacijų filialų, įsteigtų Lietuvos Respublikoje (toliau – suinteresuotieji asmenys).
Sutartys sudaromos su visais pageidaujančiais jas sudaryti suinteresuotaisiais asmenimis. Suinteresuotieji asmenys einamųjų ar kitų metų sutartį dėl ortopedijos techninių priemonių įsigijimo išlaidų apmokėjimo einamiesiems ar kitiems metams gali sudaryti bet kuriuo metu einamaisiais metais. Informacija apie šių sutarčių sudarymo tvarką skelbiama viešai Valstybinės ligonių kasos ir teritorinių ligonių kasų interneto svetainėse svetainėje. Valstybinė ligonių kasa apmoka suinteresuotųjų asmenų, sudariusių sutartis dėl ortopedijos techninių priemonių, skirtų apdraustiesiems, gamybos ir (ar) pritaikymo išlaidas ir kompensuoja apdraustųjų, įsigijusių ortopedijos technines priemones savo lėšomis, išlaidas.“
Pakeisti 9²straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„9² straipsnis. Asmens sveikatos priežiūros paslaugų įrašymo į Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis apmokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąrašą ir išbraukimo iš šio sąrašo sąlygos ir tvarka
1Naujas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kurios galėtų būti apmokamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis, ir šio fondo biudžeto lėšomis jau apmokamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kurių teikimo sąnaudos padidėjo dėl organizacinių pakeitimų ir (ar) diegiamų naujų technologijų, vertina Asmens sveikatos priežiūros paslaugų vertinimo komitetas (toliau – Komitetas) šio įstatymo ir sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka. 2. Paraiškas dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytų asmens sveikatos priežiūros paslaugų vertinimo Komitetui teikia Sveikatos apsaugos ministerija, Valstybinė ligonių kasa, universiteto ligoninės ir sveikatos priežiūros specialistus vienijančios asociacijos.
Paraiškos Komitetui teikiamos iki kiekvienų metų kovo 1 dienos ir iki rugsėjo 1 dienos. Komitetas ne vėliau kaip atitinkamai iki kiekvienų metų gegužės 1 dienos arba iki lapkričio 1 dienos įvertina šio straipsnio 1 dalyje nurodytas asmens sveikatos priežiūros paslaugas ir jas įtraukia (arba jų neįtraukia) į Kompensuotinų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąrašą, vadovaudamasis visais šiais įtraukimo į šį sąrašą kriterijais:
1) asmens sveikatos priežiūros paslaugos veiksmingumas yra pagrįstas medicinos mokslo įrodymais;
2) asmens sveikatos priežiūros paslaugos poreikis – daugiau kaip vienas sveikatos sutrikimo atvejis, tenkantis 200 000 Lietuvos Respublikos gyventojų per kalendorinius metus. 3.
3Sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka Komitetas ne vėliau kaip atitinkamai iki einamųjų metų birželio 1 dienos arba gruodžio 1 dienos peržiūri Kompensuotinų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąrašą, įvertina jame nurodytas asmens sveikatos priežiūros paslaugas ir išdėsto jas prioriteto tvarka, atsižvelgdamas į visus šiuos vertinimo kriterijus:
1) asmens sveikatos priežiūros paslaugos poveikį ligoms ir būklėms, lemiančioms didžiausią šalies gyventojų ligotumą ir mirtingumą, ir (ar) svarbiausiems vertinamiems visos šalies sveikatos rodikliams;
2) asmens sveikatos priežiūros paslaugos poveikį pacientų išgyvenamumui;
3) asmens sveikatos priežiūros paslaugos poveikį pacientų darbingumui ir (ar) neįgalumui;
4) asmens sveikatos priežiūros paslaugos poveikį pacientų gyvenimo kokybei;
5) asmens sveikatos priežiūros paslaugos poveikį Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų panaudojimo efektyvumui;
6) galimybę užtikrinti visuotinį asmens sveikatos priežiūros paslaugos prieinamumą. 4. Komitetas, įvertinęs asmens sveikatos priežiūros paslaugas ir išdėstęs jas prioriteto tvarka, priima sprendimą siūlyti sveikatos apsaugos ministrui asmens sveikatos priežiūros paslaugą įrašyti (arba jos neįrašyti) į Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis apmokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąrašą. Prieš priimant šioje dalyje nurodytą sprendimą turi būti sudarytos galimybės Komiteto posėdyje dalyvauti ir pateikti savo paaiškinimus šio straipsnio 2 dalyje nurodytiems paraiškų teikėjams. Ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos Komiteto sprendimas skelbiamas viešai, o pareiškėjas informuojamas raštu, aiškiai, suprantamai ir išsamiai nurodant objektyviais ir patikrinamais kriterijais pagrįstas Komiteto priimto sprendimo priežastis. 5.
5Jeigu pareiškėjas nesutinka su Komiteto priimtu sprendimu, jis per 10 darbo dienų nuo sprendimo gavimo dienos turi teisę pateikti skundą sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka. Skundus dėl Komiteto priimtų sprendimų nagrinėja sveikatos apsaugos ministro sudaryta nuolatinė Apeliacinė komisija. Apeliacinė komisija, sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo skundo gavimo dienos gali priimti šiuos sprendimus:
1) patenkinti skundą ir siūlyti sveikatos apsaugos ministrui pavesti Komitetui pakartotinai priimti sprendimą, įvertinus Apeliacinės komisijos nurodytus trūkumus;
2) atmesti skundą. 6. Sveikatos apsaugos ministras, atsižvelgęs į Valstybinės ligonių kasos išvadą dėl galimybių Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis apmokėti šio straipsnio 1 dalyje nurodytas asmens sveikatos priežiūros paslaugas bei Privalomojo sveikatos draudimo tarybos nuomonę, ne vėliau kaip atitinkamai iki einamųjų metų spalio 1 dienos arba iki kitų metų balandžio 1 dienos keičia Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis apmokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąrašą pagal Komiteto pateiktus siūlymus. 7. Asmens sveikatos priežiūros paslaugos, neįtrauktos į Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis apmokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąrašą, lieka Kompensuotinų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąraše ir kitais metais vėl yra vertinamos bei dėstomos prioriteto tvarka šiame straipsnyje nustatyta tvarka. 8.
8Komitetas šio straipsnio 2 dalyje nurodytų subjektų siūlymu ir nustatyta tvarka įvertina, ar Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis apmokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąraše nurodytos asmens sveikatos priežiūros paslaugos atitinka visus šio straipsnio 2 dalyje nustatytus įtraukimo į Kompensuotinų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąrašą kriterijus. Asmens sveikatos priežiūros paslaugos, neatitinkančios visų šio straipsnio 2 dalyje nustatytų įtraukimo kriterijų, Komiteto siūlymu išbraukiamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis apmokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąrašo šio straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka. 1. Į Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis apmokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąrašą (toliau šiame straipsnyje – Sąrašas) įrašytinų ar iš jo brauktinų asmens sveikatos priežiūros paslaugų, nurodytų šio straipsnio 2 dalyje, vertinimą šio Įstatymo ir sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka atlieka Asmens sveikatos priežiūros paslaugų vertinimo komitetas (toliau – Komitetas). 2.
2Komitetas atlieka vertinimą:
1) naujų, neįrašytų į Sąrašą asmens sveikatos priežiūros paslaugų, kurios galėtų būti apmokamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis;
2) įrašytų į Sąrašą asmens sveikatos priežiūros paslaugų, dėl kurių teikimo ir (ar) organizavimo reikalavimų ir (ar) apmokėjimo tvarkos pakeitimų didėja Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto išlaidos šioms paslaugoms;
3) dėl įrašytų į Sąrašą asmens sveikatos priežiūros paslaugų išbraukimo iš Sąrašo;
4) asmens sveikatos priežiūros paslaugų, būtinų siekiant paskirti ir (ar) vartoti vaistą ir (ar) naudoti medicinos pagalbos priemonę, kuriuos Farmacijos įstatymo 58 straipsnio 4 dalyje nurodyta Vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių kompensavimo komisija yra priėmusi sprendimą siūlyti įrašyti į Ligų ir kompensuojamųjų vaistinių preparatų joms gydyti sąrašą, Kompensuojamųjų vaistinių preparatų sąrašą ar Kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių sąrašą. Šio straipsnio 6 dalyje nurodyti kriterijai netaikomi vertinant šiame punkte numatytas asmens sveikatos priežiūros paslaugas. Atlikęs šiame punkte numatytų asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir (ar) organizavimo reikalavimų bei paslaugos teikimo metinio poveikio Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui vertinimą, Komitetas priima sprendimą siūlyti jas įrašyti į Sąrašą. Šio punkto nuostatos taikomos tik tokia apimtimi, kiek šiame punkte nurodyta asmens sveikatos priežiūros paslauga yra būtina šiame punkte nurodytoms konkrečioms vaisto ir (ar) medicinos pagalbos priemonėms paskirti ir (ar) jas vartoti. 3.
3Siūlymą dėl šio straipsnio 2 dalyje nurodytų paslaugų įrašymo į Sąrašą ar išbraukimo iš jo gali pateikti:
1) Sveikatos apsaugos ministerija;
2) Valstybinė ligonių kasa;
3) universiteto ligoninė;
4) asmens sveikatos priežiūros specialistus vienijanti asociacija;
5) asmens sveikatos priežiūros įstaigas vienijanti asociacija;
6) tik šio straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytu tikslu – pareiškėjai, turintys teisę pateikti Farmacijos įstatymo 58 straipsnio 2 dalyje nurodytą paraišką. 4. Šiame straipsnyje nustatyta tvarka Komitetas nevertina asmens sveikatos priežiūros paslaugų, kai:
1) didinamos asmens sveikatos priežiūros paslaugų, įrašytų į Sąrašą, bazinės kainos ir nekeičiami nei sveikatos apsaugos ministro patvirtinti šių paslaugų teikimo, nei organizavimo reikalavimai, nei apmokėjimo tvarka (išskyrus pačios kainos nustatymą);
2) dėl krizės ar ekstremaliosios situacijos prireikia Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis apmokėti naujas, neįrašytas į Sąrašą asmens sveikatos priežiūros paslaugas arba reikia daugiau Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų asmens sveikatos priežiūros paslaugoms, įrašytoms į Sąrašą, apmokėti.
Šio punkto nuostata taikoma krizės ar ekstremaliosios situacijos metu ir ne ilgiau kaip 6 mėnesius po ekstremaliosios situacijos atšaukimo dienos;
3) dėl sveikatos apsaugos ministro patvirtintų asmens sveikatos priežiūros paslaugos teikimo ir (ar) organizavimo reikalavimų pakeitimų nereikia daugiau Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų tokioms paslaugoms teikti;
4) asmens sveikatos priežiūros paslauga kompensuotina Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis, vadovaujantis Farmacijos įstatymo 59² straipsnyje nustatyta tvarka;
5) siūloma įdiegti naują, neįrašytą į Sąrašą asmens sveikatos priežiūros paslaugą arba atlikti įrašytos į Sąrašą asmens sveikatos priežiūros paslaugos teikimo arba organizavimo reikalavimų pakeitimą, kuriais tiesiogiai būtų įgyvendinama šalyje vykdoma sveikatos politika, ir ta konkreti paslauga yra tiesiogiai įvardyta Lietuvos Respublikos įstatyme arba Vyriausybės nutarime. 5. Šio straipsnio 3 dalyje nurodyti subjektai Komitetui teikia paraiškas dėl šio straipsnio 2 dalyje nurodytų asmens sveikatos priežiūros paslaugų vertinimo. Paraiškos formą nustato sveikatos apsaugos ministras. 6.
6Komitetas vertina paraiškas, pateiktas iki praėjusių metų gruodžio 31 d., ir ne vėliau kaip iki einamųjų metų birželio 1 d. priima sprendimą siūlyti sveikatos apsaugos ministrui asmens sveikatos priežiūros paslaugą (-as) įrašyti (arba jos (jų) neįrašyti) į Sąrašą ir išdėsto siūlomas įrašyti į Sąrašą asmens sveikatos priežiūros paslaugas prioriteto tvarka, atsižvelgdamas į visus šiuos asmens sveikatos priežiūros paslaugų 1 ir 2 punktuose išvardytus įrašymo į Sąrašą bei 3–8 punktuose išvardytus prioriteto vertinimo kriterijus:
1) asmens sveikatos priežiūros paslaugos veiksmingumas yra pagrįstas medicinos mokslo įrodymais;
2) asmens sveikatos priežiūros paslaugos poreikis – daugiau kaip vienas sveikatos sutrikimo atvejis, tenkantis 200 000 Lietuvos Respublikos gyventojų per kalendorinius metus;
3) paslaugai įdiegti ir (ar) plėtoti reikalinga infrastruktūra, sveikatos technologija ar organizavimo modelis buvo finansuojami įgyvendinant valstybės biudžeto, Europos Sąjungos struktūrinės ar kitos tarptautinės paramos lėšomis finansuojamą projektą ir reikia užtikrinti projekto vykdymo tęstinumą;
4) paslaugos įdiegimas ir (ar) plėtojimas numatytas Lietuvos Respublikos įstatymo ar Vyriausybės nutarimo įgyvendinamajame teisės akte;
5) asmens sveikatos priežiūros paslaugos poveikis ligoms ir būklėms, lemiančioms didžiausią šalies gyventojų ligotumą ir mirtingumą, ir (ar) svarbiausiems vertinamiems visos šalies sveikatos rodikliams;
6) paslaugos teikiama sveikatos, socialinė, technologinė ir (ar) racionalaus išteklių naudojimo pridėtinė vertė;
7) paslaugos teikimo metinis poveikis Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui;
8) galimybė užtikrinti visuotinį paslaugos prieinamumą. 7. Šio straipsnio 3 dalyje nurodytų subjektų skundus dėl šio straipsnio 6 dalyje nurodyto Komiteto atlikto vertinimo sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka nagrinėja sveikatos apsaugos ministro sudaryta nuolatinė Apeliacinė komisija. 8.
8Sveikatos apsaugos ministras kiekvienais metais iki spalio 1 d. priima sprendimą dėl Komiteto prioriteto tvarka išdėstytų asmens sveikatos priežiūros paslaugų įrašymo (neįrašymo) į Sąrašą ar išbraukimo iš jo. Sveikatos apsaugos ministras sprendimą dėl šio straipsnio 4 dalyje nurodytų paslaugų įrašymo į Sąrašą priima atsiradus šio straipsnio 4 dalyje nurodytoms aplinkybėms. Atsižvelgęs į Komiteto sprendimą dėl šio straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytų paslaugų, Sveikatos apsaugos ministras priima sprendimą jas įrašyti į Sąrašą. 9. Šio straipsnio 6 dalyje nurodytų vertinimo kriterijų aprašą, asmens sveikatos priežiūros paslaugų išdėstymo pagal prioritetą tvarką ir šio straipsnio 8 dalyje nurodyto sprendimo priėmimo tvarką nustato sveikatos apsaugos ministras.“
Pakeisti 11 straipsnio 3 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) už asmenų iki 18 metų, kurie teisės aktų nustatyta tvarka pripažinti neįgaliaisiais, kuriems nustatytas neįgalumo lygis, gydymą.“
Pakeisti 12¹ straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų kompensuojamos tarpvalstybinės sveikatos priežiūros, atitinkančios Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 49 straipsnio 2 dalyje nustatytas sąlygas ir apimančios šio Įstatymo 9 straipsnyje nurodytą sveikatos priežiūrą, išlaidos. Šios išlaidos kompensuojamos pagal sveikatos apsaugos ministro nustatytas kompensuojamųjų vaistų, medicinos pagalbos priemonių (tarp jų ortopedijos techninių priemonių), specialiosios medicininės paskirties maisto produktų, medicinos priemonių nuomos ir sveikatos priežiūros paslaugų bazines kainas, neviršijant faktinių apdraustojo išlaidų.
Apdraustojo išlaidas tarpvalstybinei sveikatos priežiūrai kompensuoja Valstybinė ligonių kasa ir teritorinės ligonių kasos, jeigu apdraustasis arba jo atstovas, siekiantis gauti tarpvalstybinės sveikatos priežiūros išlaidų kompensaciją, sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka kreipiasi į teritorinę Valstybinę ligonių kasą ne vėliau kaip per vienus metus nuo asmens sveikatos priežiūros paslaugų suteikimo ir (arba) vaistų, ir (arba) medicinos pagalbos priemonių, ir (arba) medicinos priemonių išdavimo.“
Pakeisti 14 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto projektą pagal Sveikatos apsaugos ministerijos strateginio planavimo dokumentuose nustatytus sveikatos politikos prioritetus, kurie su Sveikatos apsaugos ministerija aptariami ir suderinami šio straipsnio 4 dalyje nurodytose taisyklėse nustatyta tvarka, rengia Valstybinė ligonių kasa. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto projektą ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto ateinančių dvejų metų prognozuojamus rodiklius teikia Vyriausybei Sveikatos apsaugos ministerija kartu su Privalomojo sveikatos draudimo tarybos išvada. Vyriausybė apsvarsto atitinkamų metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto projektą ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto ateinančių dvejų metų prognozuojamus rodiklius ir ne vėliau kaip likus 75 kalendorinėms dienoms iki biudžetinių metų pabaigos teikia Seimui svarstyti kartu su Lietuvos Respublikos atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektu.
Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetas tvirtinamas Lietuvos Respublikos įstatymu.“
Pakeisti 16 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Šio straipsnio 1 dalyje nustatytos įmokos dydis vienam apdraustajam, draudžiamam valstybės lėšomis, 2018 metais sudaro 41 procentą, 2019 metais – 44 procentus, 2020 metais – 47 procentus Lietuvos statistikos departamento Valstybinės duomenų agentūros paskelbto užpraeitų metų keturių ketvirčių šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio (neįtraukiant individualių įmonių darbo užmokesčio duomenų) vidurkio, o nuo 2021 metų - 6,98 procento užpraeitų metų 12 minimaliųjų mėnesinių algų dydžio.“
Pakeisti 18 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Šio Įstatymo 17 straipsnyje nurodytas privalomojo sveikatos draudimo įmokas administruoja, o šio Įstatymo 17 straipsnio 9 dalyje nurodytu atveju – jas išskaito Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka. Surinktos (išskaitytos) įmokos ir su jomis susijusios šio Įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nurodytos sumos per tris dienas nuo jų surinkimo (išskaitymo) dienos pervedamos į Valstybinės ligonių kasos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto sąskaitą.
Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos turi teikti Valstybinei ligonių kasai ir teritorinėms ligonių kasoms reikiamą informaciją apie atskirų juridinių ir fizinių asmenų sumokėtas šio Įstatymo 17 straipsnyje nurodytas privalomojo sveikatos draudimo įmokas. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsiskaitymus su Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetu gali vykdyti šio Įstatymo 17 straipsnyje nurodytų įmokų ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis finansuojamų asmens sveikatos priežiūros įstaigų socialinio draudimo įmokų tarpusavio įskaitymais. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktorius nustato privalomojo sveikatos draudimo įmokų deklaravimo atvejus ir tvarką.“
Pakeisti 20 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„20 straipsnis. Institucijų, vykdančių privalomąjį sveikatos draudimą, Valstybinės ligonių kasos santykiai su finansų įstaigomis
Finansų įstaigą Lietuvos Respublikoje Valstybinė ligonių kasa ir teritorinės ligonių kasos privalo pasirinkti konkurso būdu. Konkurso sąlygas nustato Sveikatos apsaugos ministerija ministras.“
Pakeisti 23 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Valstybinė ligonių kasa ir teritorinės ligonių kasos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto ir jo rezervo lėšas laiko, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos valstybės iždo įstatyme, įstaigos tvarkomoje sąskaitoje valstybės ižde ir (arba) konkurso būdu pasirinktoje finansų įstaigoje arba investuoja šio straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka.“
Pakeisti 26 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„26 straipsnis. Teritorinių ligonių kasų ir sveikatos priežiūros įstaigų bei teritorinių ligonių kasų ir vaistinių sutartys
1Apdraustųjų asmens sveikatos priežiūros išlaidos apmokamos vadovaujantis teritorinės ligonių kasos ir sveikatos priežiūros įstaigos sutartimis, išlaidos už vaistinėse išduotus kompensuojamuosius vaistus ir medicinos pagalbos priemones – vadovaujantis teritorinės ligonių kasos ir vaistinių sutartimis. Teritorinės ligonių kasos sudaro sutartis su valstybės, savivaldybių ir kitomis licenciją sveikatos priežiūros ir farmacinei veiklai turinčiomis arba akredituotomis šiai veiklai bei pageidaujančiomis tokias sutartis sudaryti asmens sveikatos priežiūros įstaigomis ir vaistinėmis. Su šia sutartimi turi teisę susipažinti visi apdraustieji. 2. Sutartys tarp teritorinių ligonių kasų ir asmens sveikatos priežiūros įstaigų bei tarp teritorinių ligonių kasų ir vaistinių sudaromos vadovaujantis Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu, šiuo ir kitais įstatymais. Sutarčių sudarymo tvarką nustato sveikatos apsaugos ministras, įvertinęs Valstybinės ligonių kasos ir Privalomojo sveikatos draudimo tarybos nuomones. 3.
3Šiame straipsnyje nurodytų sutarčių tipines formas, kuriose nurodytos esminės sutarties sąlygos: sutarties šalių teisės ir pareigos, teisės aktuose nustatyti asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo reikalavimai ar reikalavimai dėl išlaidų už vaistinėse išduodamus kompensuojamuosius vaistus ir medicinos pagalbos priemones, kainodaros taisyklės, atsiskaitymų tvarka, sutarties šalių atsakomybė, ginčų sprendimo tvarka, sutarties nutraukimo tvarka, sutarties galiojimas, papildymas ar sustabdymas, tvirtina Valstybinės ligonių kasos direktorius. Valstybinės ligonių kasos sutartys su asmens sveikatos priežiūros įstaigomis dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidų apmokėjimo ir sutartys su vaistinėmis dėl kompensuojamųjų vaistų ir medicinos pagalbos priemonių įsigijimo išlaidų apmokėjimo
1Apdraustiesiems suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos apmokamos vadovaujantis Valstybinės ligonių kasos ir asmens sveikatos priežiūros įstaigų sutartimis, o vaistinių išduoti kompensuojamieji vaistai ir medicinos pagalbos priemonės – vadovaujantis Valstybinės ligonių kasos ir vaistinių sutartimis. 2. Sveikatos apsaugos ministras tvirtina standartines šio straipsnio 1 dalyje nurodytų sutarčių sąlygas (išskyrus sutarčių dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidų apmokėjimo priedus, kuriuose nustatoma asmens sveikatos priežiūros įstaigos teikiamų paslaugų nomenklatūra ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų suma asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidoms apmokėti). Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po patvirtinimo dienos standartinės sutarčių sąlygos paskelbiamos Sveikatos apsaugos ministerijos interneto svetainėje.
Standartinėse šio straipsnio 1 dalyje nurodytų sutarčių sąlygose nurodomos esminės sutarties sąlygos: sutarties šalių teisės ir pareigos, vaistinėse išduodamų kompensuojamųjų vaistų ir medicinos pagalbos priemonių įsigijimo išlaidų kompensavimo reikalavimai, kainodaros taisyklės, atsiskaitymų tvarka, sutarties šalių atsakomybė, ginčų sprendimo tvarka, sutarties nutraukimo tvarka, sutarties galiojimas, papildymas ar sustabdymas. 3. Vaistinės, pageidaujančios sudaryti šio straipsnio 1 dalyje nurodytas sutartis, privalo turėti vaistinės veiklos licenciją. 4. Sutartys su asmens sveikatos priežiūros įstaigomis dėl šio Įstatymo 9 straipsnio nuostatas atitinkančių asmens sveikatos priežiūros paslaugų sudaromos pagal Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 11 straipsnio 5 dalyje nurodytu pagrindu nustatytą asmens sveikatos priežiūros paslaugų poreikį ir, atsižvelgiant į šį poreikį, Sveikatos sistemos įstatymo 12 straipsnio 5 ir 9 dalyse nurodytu pagrindu nustatytą sveikatos priežiūros mastą. Asmens sveikatos priežiūros įstaigos, pageidaujančios sudaryti šias sutartis, privalo:
1) turėti galiojančią asmens sveikatos priežiūros veiklos licenciją;
2) atitikti Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 11 straipsnio 1 ir 4 dalyse nurodytu pagrindu nustatytus įstaigų išdėstymo reikalavimus (jeigu asmens sveikatos priežiūros įstaigoms tokie reikalavimai nustatyti), išskyrus šio straipsnio 5 dalyje nurodytą atvejį;
3) teikti asmens sveikatos priežiūros paslaugas, (dėl kurių pageidaujama sudaryti sutartis), atitinkančias šių paslaugų teikimo kokybės reikalavimus.
Atitikties kokybės reikalavimams vertinimo metodiką nustato sveikatos apsaugos ministras;
4) užtikrinti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis kompensuojamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą pacientams bazinėmis kainomis (išskyrus Sveikatos sistemos įstatymo numatytas išimtis). 5. Sutartys su asmens sveikatos priežiūros įstaigomis, su kuriomis Valstybinė ligonių kasa nėra sudariusi sutarčių dėl tam tikrų asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir apmokėjimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis, sudaromos tais atvejais, kai asmens sveikatos priežiūros įstaigos, su kuriomis Valstybinė ligonių kasa yra sudariusi sutartis dėl šių paslaugų, nepatenkina Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 11 straipsnio 5 dalyje nurodytu pagrindu nustatyto šių paslaugų poreikio ir, atsižvelgiant į šį poreikį, neužtikrina Sveikatos sistemos įstatymo 12 straipsnio 5 ir 9 dalyse nurodytu pagrindu nustatyto sveikatos priežiūros masto.
Sutartys sudaromos vadovaujantis šiais kriterijais:
1) asmens sveikatos priežiūros įstaigos teikiamų paslaugų kompleksiškumu;
2) kokia dalimi sveikatos apsaugos ministro nustatyti paslaugos teikimo reikalavimai užtikrinami tuo pačiu asmens sveikatos priežiūros paslaugos teikimo adresu;
3) per praėjusius kalendorinius metus suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų, dėl kurių sudaroma sutartis, skaičiumi;
4) per praėjusius 3 metus vykdant ūkio subjektų priežiūrą šioje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje nustatyti privalomąjį sveikatos draudimą ir sveikatos priežiūrą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimai. 6. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų sutarčių sudarymo tvarkos aprašą tvirtina sveikatos apsaugos ministras, įvertinęs Valstybinės ligonių kasos ir Privalomojo sveikatos draudimo tarybos nuomones. 7. Šio straipsnio 5 dalyje nurodytus kriterijus, taikomus atitinkamoms asmens sveikatos priežiūros paslaugoms, dėl kurių sudaroma sutartis, detalizuoja, kriterijų reikšmes ir vertinimo pagal šiuos kriterijus tvarką nustato Vyriausybė.“
Pakeisti 26¹ straipsnį ir jį išdėstyti taip: „26¹ straipsnis.
Valstybinės ligonių kasos ar jos įgaliotų teritorinių ligonių kasų sutartys su ūkio subjektais dėl medicinos priemonių, būtinų apdraustųjų sveikatos priežiūrai namuose užtikrinti, nuomos išlaidų apmokėjimo
1Sutartys dėl medicinos priemonių, įrašytų į šio Įstatymo 12² straipsnio 2 dalyje nurodytą sąrašą, nuomos išlaidų apmokėjimo pasirašomos sudaromos tarp Valstybinės ligonių kasos ar jos įgaliotų teritorinių ligonių kasų ir to pageidaujančių ūkio subjektų, atitinkančių šio straipsnio 2 dalyje nurodytas sąlygas. 2. Valstybinė ligonių kasa ar jos įgaliotos teritorinės ligonių kasos sudaro šio straipsnio 1 dalyje nurodytas sutartis su ūkio subjektu, jeigu šis užtikrina įrašytos į šio Įstatymo 12² straipsnio 2 dalyje nurodytą sąrašą medicinos priemonės tiekimą į Lietuvos Respublikos rinką, garantinį aptarnavimą, nuolatinę priežiūrą ir keičiamųjų dalių tiekimą. 3. Valstybinės ligonių kasos ar jos įgaliotų teritorinių ligonių kasų sutartys su ūkio subjektais dėl medicinos priemonių, būtinų apdraustųjų sveikatos priežiūrai namuose užtikrinti, nuomos išlaidų apmokėjimo sudaromos vadovaujantis šiuo Įstatymu, sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka ir laikantis skaidrumo, nediskriminavimo bei vienodo vertinimo principų. 4. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų sutarčių sudarymo tvarkos aprašą tvirtina sveikatos apsaugos ministras, įvertinęs Valstybinės ligonių kasos ir Privalomojo sveikatos draudimo tarybos nuomones, o šių sutarčių tipinę formą, kurioje nurodytos esminės sutarties sąlygos: sutarties šalių teisės ir pareigos, teisės aktuose nustatyti medicinos priemonių nuomos reikalavimai, kainodaros taisyklės, atsiskaitymų tvarka, sutarties šalių atsakomybė, ginčų sprendimo tvarka, sutarties nutraukimo tvarka, sutarties galiojimas, papildymas ar sustabdymas, tvirtina Valstybinės ligonių kasos direktorius.
Sveikatos apsaugos ministras tvirtina standartines šio straipsnio 1 dalyje nurodytų sutarčių sąlygas (išskyrus sutarčių priedus, kuriuose nustatomas ūkio subjekto tiekiamų į rinką medicinos priemonių sąrašas). Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po patvirtinimo dienos šios sąlygos paskelbiamos Sveikatos apsaugos ministerijos interneto svetainėje. Standartinėse šio straipsnio 1 dalyje nurodytų sutarčių sąlygose nurodomos esminės sutarties sąlygos: sutarties šalių teisės ir pareigos, kainodaros taisyklės, atsiskaitymų tvarka, sutarties šalių atsakomybė, ginčų sprendimo tvarka, sutarties nutraukimo tvarka, sutarties galiojimas, papildymas ar sustabdymas.“
Pakeisti 26² straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„26² straipsnis. Teritorinių ligonių kasų Valstybinės ligonių kasos sutartys su ūkio subjektais dėl medicinos pagalbos priemonių apmokėjimo
1.
Sutartis dėl medicinos priemonių, įrašytų į šio Įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nurodytą Kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių sąrašą ir pagal sveikatos apsaugos ministro patvirtintuose medicinos priemonių saugos techniniuose reglamentuose nurodytas taisykles klasifikuojamų kaip gaminamos I klasės medicinos priemonės arba in vitro diagnostikos medicinos priemonės, skirtos savikontrolei (toliau – I klasės medicinos priemonės ir in vitro diagnostikos priemonės, skirtos savikontrolei), apmokėjimo pasirašo teritorinės ligonių kasos sudaro Valstybinė ligonių kasa su to pageidaujančiais ūkio subjektais, atitinkančiais šio straipsnio 2 dalyje nurodytas sąlygas. Ši nuostata netaikoma vaistinėms, su kuriomis sutartys sudaromos šio Įstatymo 26 straipsnyje nustatyta tvarka. 2. Teritorinės ligonių kasos Valstybinė ligonių kasa sudaro šio straipsnio 1 dalyje nurodytas sutartis su ūkio subjektais, jeigu šie užtikrina I klasės medicinos priemonių ir in vitro diagnostikos priemonių, skirtų savikontrolei, tiekimą į Lietuvos Respublikos rinką ir visas šias priemones išduoda (parduoda) sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka. 3. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytos sutartys sudaromos vadovaujantis šiuo Įstatymu, sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka ir laikantis skaidrumo, nediskriminavimo bei vienodo vertinimo principų. 4. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų sutarčių sudarymo tvarkos aprašą tvirtina sveikatos apsaugos ministras, įvertinęs Valstybinės ligonių kasos ir Privalomojo sveikatos draudimo tarybos nuomones.
Šių sutarčių tipinę formą, kurioje nurodomos esminės sutarties sąlygos (sutarties šalių teisės ir pareigos, atsiskaitymo tvarka, sutarties šalių atsakomybė, ginčų sprendimo tvarka, sutarties nutraukimo tvarka, sutarties galiojimas, papildymo ar sustabdymo tvarka), tvirtina Valstybinės ligonių kasos direktorius Sveikatos apsaugos ministras tvirtina standartines šio straipsnio 1 dalyje nurodytų sutarčių sąlygas (išskyrus sutarčių priedus, kuriuose nustatomas išduodamų I klasės medicinos priemonių ir (arba) in vitro diagnostikos priemonių, skirtų savikontrolei, ir veiklos adresų sąrašas). Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po patvirtinimo dienos šios sąlygos paskelbiamos Sveikatos apsaugos ministerijos interneto svetainėje. Standartinėse šio straipsnio 1 dalyje nurodytų sutarčių sąlygose nurodomos esminės sutarties sąlygos: sutarties šalių teisės ir pareigos, kainodaros taisyklės, atsiskaitymų tvarka, sutarties šalių atsakomybė, ginčų sprendimo tvarka, sutarties nutraukimo tvarka, sutarties galiojimas, papildymas ar sustabdymas.“
Pakeisti 27 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
„27 straipsnis. Teritorinių ligonių kasų atsiskaitymo su Atsiskaitymo su asmens sveikatos priežiūros įstaigomis, vaistinėmis ir šio Įstatymo 26¹ir 26²straipsniuose nurodytais ūkio subjektais tvarka ir terminai“. 1. Teritorinės ligonių kasos Valstybinė ligonių kasa sutartyse numatytomis sąlygomis, neviršydamos patvirtinto neviršydama Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto skirtų asignavimų, privalo apmokėti asmens sveikatos priežiūros įstaigų ir vaistinių, su kuriomis jos yra sudariusios sudariusi sutartis, pateiktas sąskaitas. 2.
2Sąskaitas už suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas ir išduotus kompensuojamuosius vaistus bei medicinos pagalbos priemones kartą per mėnesį asmens sveikatos priežiūros įstaigos ir vaistinės pateikia tai teritorinei Valstybinei ligonių kasai, su kuria yra sudariusios sutartį. Teritorinė Valstybinė ligonių kasa ne vėliau kaip per 30 dienų nuo sąskaitos gavimo dienos perveda pinigus sudariusioms su ja sutartis asmens sveikatos priežiūros įstaigoms ir vaistinėms, atsiskaitydama pagal pateiktas sąskaitas. Jeigu teritorinės ligonių kasos Valstybinė ligonių kasa laiku neatsiskaito, turi būti mokami sutartyse su asmens sveikatos priežiūros įstaigomis, vaistinėmis ir šio Įstatymo 26¹ir 26²straipsniuose nurodytais ūkio subjektais nustatyto dydžio delspinigiai įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. 3. Jeigu faktinės Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto išlaidos yra didesnės, negu yra patvirtintos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto išlaidų plane, Sveikatos apsaugos ministerija, įvertinusi ministras, įvertinęs Valstybinės ligonių kasos ir Privalomojo sveikatos draudimo tarybos nuomones, šio Įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka priima sprendimus nustatyti tokį išmokų ir kompensacijų dydį, kuris atitinka patvirtintą išlaidų planą. 4. Jeigu faktinės Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto pajamos yra mažesnės negu patvirtintame Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžete, Sveikatos apsaugos ministerija, įvertinusi Valstybinės ligonių kasos ir Privalomojo sveikatos draudimo tarybos nuomones, teikia siūlymus Vyriausybei patikslinti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą. Tikslinant Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą, numatomos reikalingos lėšos susidariusiems delspinigiams padengti teisės aktų nustatyta tvarka. 5.
5Šio straipsnio nuostatos mutatis mutandis taikomos Valstybinei ligonių kasai ar jos įgaliotoms teritorinėms ligonių kasoms atsiskaitant su šio Įstatymo 26¹ir 26²straipsniuose nurodytais ūkio subjektais už medicinos priemonių, būtinų apdraustųjų sveikatos priežiūrai namuose užtikrinti, nuomą ir teritorinėms ligonių kasoms atsiskaitant su ūkio subjektais už I klasės medicinos priemones ir bei in vitro diagnostikos priemones, skirtas savikontrolei.“
1Pakeisti 28 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Privalomojo sveikatos draudimo taryba vykdo šias funkcijas:
1) svarsto perspektyvinius ir einamuosius privalomojo sveikatos draudimo uždavinius;
2) teikia siūlymus Sveikatos apsaugos ministerijai sveikatos apsaugos ministrui dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų, apmokamų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, sąrašo;
3) teikia išvadą dėl Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto projekto, Privalomojo sveikatos draudimo fondo metinių ataskaitų rinkinio;
4) teikia siūlymus sveikatos apsaugos ministrui dėl privalomąjį sveikatos draudimą reglamentuojančių teisės aktų;
65) teikia siūlymus sveikatos apsaugos ministrui dėl teritorinių ligonių kasų Valstybinės ligonių kasos ir asmens sveikatos priežiūros įstaigų sutarčių, teritorinių ligonių kasų Valstybinės ligonių kasos ir vaistinių ar Valstybinės ligonių kasos ir šio Įstatymo 26² straipsnyje nurodytų ūkio subjektų sutarčių, taip pat Valstybinės ligonių kasos ar jos įgaliotų teritorinių ligonių kasų ir šio Įstatymo 26¹ straipsnyje 26¹ir 26²straipsniuose nurodytų ūkio subjektų sutarčių sudarymo tvarkos;
76) nagrinėja Valstybinės ligonių kasos finansinę ir ekonominę veiklą;
87) nagrinėja kitus privalomojo sveikatos draudimo klausimus.“ 2.
Privalomojo sveikatos draudimo taryba vykdo šias funkcijas:
1) svarsto perspektyvinius ir einamuosius privalomojo sveikatos draudimo uždavinius;
2) teikia siūlymus Sveikatos apsaugos ministerijai sveikatos apsaugos ministrui dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų, apmokamų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, sąrašo;
3) teikia išvadą dėl Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto projekto, Privalomojo sveikatos draudimo fondo metinių ataskaitų rinkinio;
4) teikia siūlymus sveikatos apsaugos ministrui dėl privalomąjį sveikatos draudimą reglamentuojančių teisės aktų;
65) teikia siūlymus sveikatos apsaugos ministrui dėl teritorinių ligonių kasų Valstybinės ligonių kasos ir asmens sveikatos priežiūros įstaigų sutarčių, teritorinių ligonių kasų Valstybinės ligonių kasos ir vaistinių ar Valstybinės ligonių kasos ir šio Įstatymo 26² straipsnyje nurodytų ūkio subjektų sutarčių, taip pat Valstybinės ligonių kasos ar jos įgaliotų teritorinių ligonių kasų ir šio Įstatymo 26¹ straipsnyje 26¹ir 26²straipsniuose nurodytų ūkio subjektų sutarčių sudarymo tvarkos;
76) nagrinėja Valstybinės ligonių kasos finansinę ir ekonominę veiklą;
87) nagrinėja kitus privalomojo sveikatos draudimo klausimus.“
2Pakeisti 28 straipsnio 3 dalies 2 punkto a papunktį ir jį išdėstyti taip:
„a) du darbdavių organizacijų atstovai, kurie deleguojami bendru Lietuvos pramonininkų konfederacijos, Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos, Lietuvos verslo konfederacijos, Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmų, asociacijos „Investors’ Forum“, Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos sutarimu. Jeigu šių organizacijų bendro sutarimo nėra, kiekviena jų sveikatos apsaugos ministrui teikia po vieną kandidatą į Privalomojo sveikatos draudimo tarybos narius, iš kurių Tarybos nuostatuose nustatyta tvarka atrenkami du darbdavių organizacijų atstovai;“. 3.
3Pakeisti 28 straipsnio 3 dalies 2 punkto c papunktį ir jį išdėstyti taip:
„c) vienas asmens sveikatos priežiūros įstaigų organizacijų atstovas, kuris deleguojamas bendru Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos, Lietuvos ligoninių asociacijos, Lietuvos rajonų ligoninių asociacijos ir Lietuvos privačių sveikatos priežiūros įstaigų asociacijos sutarimu. Jeigu šių organizacijų bendro sutarimo nėra, kiekviena jų sveikatos apsaugos ministrui teikia po vieną kandidatą į Privalomojo sveikatos draudimo tarybos narius, iš kurių Tarybos nuostatuose nustatyta tvarka atrenkamas vienas asmens sveikatos priežiūros įstaigų organizacijų atstovas;“. 4. Pakeisti 28 straipsnio 3 dalies 3 punkto c papunktį ir jį išdėstyti taip:
„c) vienas pensininkų vyresnio amžiaus žmonių ir neįgaliųjų asmenų su negalia interesus ginančių organizacijų atstovas, deleguojamas bendru Pensininkų Vyresnio amžiaus žmonių reikalų tarybos ir Neįgaliųjų reikalų Asmens su negalia gerovės tarybos sutarimu. Jeigu šių organizacijų bendro sutarimo nėra, kiekviena jų sveikatos apsaugos ministrui teikia po vieną kandidatą į Privalomojo sveikatos draudimo tarybos narius, iš kurių Tarybos nuostatuose nustatyta tvarka atrenkamas vienas pensininkų vyresnio amžiaus žmonių ir neįgaliųjų asmenų su negalia interesus ginančių organizacijų atstovas;“. 20 straipsnis. 30 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 30 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „30 straipsnis.
Valstybinės ligonių kasos funkcijos Valstybinė ligonių kasa atlieka šias funkcijas:
1) rengia Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto projektą, Privalomojo sveikatos draudimo fondo ataskaitų rinkinius, vykdo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą;
2) prižiūri teritorinių ligonių kasų veiklą;
3) sudaro iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų rezervą ir šio Įstatymo bei kitų teisės aktų nustatyta tvarka jį naudoja;
4) šio Įstatymo nustatyta tvarka naudoja laikinai laisvas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšas;
5) atlieka teritorinių ligonių kasų auditą arba sudaro sutartis su audito įmonėmis dėl teritorinių ligonių kasų audito;
6) Valstybės registrų įstatymo, Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo, Draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registro nuostatų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka tvarko Draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registrą;
7) šio Įstatymo nustatytais pagrindais ir sąlygomis kompensuoja apdraustųjų sveikatos priežiūrą;
8) atlieka šio Įstatymo 15 straipsnio 5 dalyje nurodytas valstybės deleguotas funkcijas;
9) sudaro su vaistinio preparato registruotojais (jų atstovais) arba juridiniais asmenimis, turinčiais didmeninio platinimo licenciją, gydymo prieinamumo gerinimo ir finansinės rizikos pasidalijimo sutartis, kuriose numatoma, kad jie į Privalomojo sveikatos draudimo fondą grąžina šiose sutartyse nurodyto dydžio lėšas, gautas už kompensuojamuosius vaistinius preparatus;
10) tvirtina šio Įstatymo 26, 26¹ ir 26² straipsniuose nurodytų sutarčių tipines formas;
11) sudaro šio Įstatymo 26¹straipsnyje nurodytas sutartis su ūkio subjektais dėl medicinos priemonių, įrašytų į šio Įstatymo 12² straipsnio 2 dalyje nurodytą sąrašą, nuomos išlaidų apmokėjimo, jeigu šios funkcijos nepaveda atlikti teritorinėms ligonių kasoms;
12) įstatymų nustatyta tvarka išieško Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą žalą iš ūkio subjektų, su kuriais yra sudarytos sutartys dėl medicinos priemonių, būtinų apdraustųjų sveikatos priežiūrai namuose užtikrinti, nuomos išlaidų apmokėjimo, jeigu šios funkcijos nepaveda teritorinėms ligonių kasoms;
13) kitas šio Įstatymo, Valstybinės ligonių kasos nuostatų ir kitų teisės aktų nustatytas funkcijas.
Valstybinės ligonių kasos funkcijos Valstybinė ligonių kasa atlieka šias funkcijas:
1) rengia Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto projektą, Privalomojo sveikatos draudimo fondo ataskaitų rinkinius, vykdo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą;
2) prižiūri teritorinių ligonių kasų veiklą;
3) sudaro iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų rezervą ir šio Įstatymo bei kitų teisės aktų nustatyta tvarka jį naudoja;
4) šio Įstatymo nustatyta tvarka naudoja laikinai laisvas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšas;
5) atlieka teritorinių ligonių kasų auditą arba sudaro sutartis su audito įmonėmis dėl teritorinių ligonių kasų audito;
6) Valstybės registrų įstatymo, Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo, Draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registro nuostatų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka tvarko Draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registrą;
7) šio Įstatymo nustatytais pagrindais ir sąlygomis kompensuoja apdraustųjų sveikatos priežiūrą;
8) atlieka šio Įstatymo 15 straipsnio 5 dalyje nurodytas valstybės deleguotas funkcijas;
9) sudaro su vaistinio preparato registruotojais (jų atstovais) arba juridiniais asmenimis, turinčiais didmeninio platinimo licenciją, gydymo prieinamumo gerinimo ir finansinės rizikos pasidalijimo sutartis, kuriose numatoma, kad jie į Privalomojo sveikatos draudimo fondą grąžina šiose sutartyse nurodyto dydžio lėšas, gautas už kompensuojamuosius vaistinius preparatus;
10) tvirtina šio Įstatymo 26, 26¹ ir 26² straipsniuose nurodytų sutarčių tipines formas;
11) sudaro šio Įstatymo 26¹straipsnyje nurodytas sutartis su ūkio subjektais dėl medicinos priemonių, įrašytų į šio Įstatymo 12² straipsnio 2 dalyje nurodytą sąrašą, nuomos išlaidų apmokėjimo, jeigu šios funkcijos nepaveda atlikti teritorinėms ligonių kasoms;
12) įstatymų nustatyta tvarka išieško Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą žalą iš ūkio subjektų, su kuriais yra sudarytos sutartys dėl medicinos pri
emonių, būtinų apdraustųjų sveikatos priežiūrai namuose užtikrinti, nuomos išlaidų apmokėjimo, jeigu šios funkcijos nepaveda teritorinėms ligonių kasoms;
13) kitas šio Įstatymo, Valstybinės ligonių kasos nuostatų ir kitų teisės aktų nustatytas funkcijas. 1) šio įstatymo nustatyta tvarka rengia Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto projektą, Privalomojo sveikatos draudimo fondo ataskaitų rinkinius, vykdo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą;
2) sudaro iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų rezervą ir šio Įstatymo nustatyta tvarka jį naudoja;
3) šio Įstatymo nustatyta tvarka naudoja laikinai laisvas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšas;
4) šio Įstatymo nustatytais pagrindais ir sąlygomis kompensuoja apdraustųjų sveikatos priežiūros išlaidas;
5) sudaro sutartis su asmens sveikatos priežiūros įstaigomis, vaistinėmis, šio Įstatymo 26¹ ir 26² straipsniuose nurodytais ūkio subjektais, šiose sutartyse nustatyta tvarka apmoka apdraustiesiems suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, išduotus vaistus, medicinos pagalbos priemones, I klasės medicinos priemones ir in vitro diagnostikos priemones, skirtas savikontrolei, ir medicinos priemonių, būtinų apdraustųjų sveikatos priežiūrai namuose užtikrinti, nuomos išlaidas;
6) registruoja privalomuoju sveikatos draudimu draudžiamus asmenis Draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registro nuostatuose nustatyta tvarka;
7) sudaro su vaistinio preparato registruotojais (jų atstovais) arba juridiniais asmenimis, turinčiais didmeninio platinimo licenciją, gydymo prieinamumo gerinimo ir finansinės rizikos pasidalijimo sutartis, kuriose numatoma, kad jie į Privalomojo sveikatos draudimo fondą grąžina šiose sutartyse nurodyto dydžio lėšas, gautas už kompensuojamuosius vaistinius preparatus;
8) vykdo asmens sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių ir kitų ūkio subjektų, su kuriais sudarė sutartis dėl išlaidų apmokėjimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis, priežiūrą, ve
rtindama asmens sveikatos priežiūros paslaugų, apmokamų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, atitiktį teisės aktų reikalavimams ir jų apmokėjimo teisėtumą, taip pat vaistų, medicinos pagalbos priemonių, I klasės medicinos priemonių ir in vitro diagnostikos priemonių, skirtų savikontrolei, bei medicinos priemonių, būtinų apdraustųjų sveikatos priežiūrai namuose užtikrinti, išrašymo ir išdavimo teisėtumą bei su tuo susijusią asmens sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių ir kitų ūkio subjektų veiklą;
9) sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka atlieka finansinę ir ekonominę Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų naudojimo analizę;
10) vertina Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis apmokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą, kiekį, struktūrą ir jų pokyčius;
11) įgyvendina Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentų nuostatas privalomojo sveikatos draudimo srityje;
12) šio Įstatymo nustatyta tvarka kompensuoja tarpvalstybinės sveikatos priežiūros išlaidas;
13) atlieka šio Įstatymo 15 straipsnio 5 dalyje nurodytas valstybės deleguotas funkcijas;
14) Valstybinės ligonių kasos interneto svetainėje skelbia informaciją apie savo veiklą, informuoja apie Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis apmokamą sveikatos priežiūrą, jos teikimo sąlygas ir tvarką;
15) konsultuoja apdraustuosius ir draudžiamuosius privalomojo sveikatos draudimo klausimais;
16) atlieka kitas šiame Įstatyme, Valstybinės ligonių kasos nuostatuose ir kituose teisės aktuose nustatytas funkcijas.“
1) šio įstatymo nustatyta tvarka rengia Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto projektą, Privalomojo sveikatos draudimo fondo ataskaitų rinkinius, vykdo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą;
2) sudaro iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų rezervą ir šio Įstatymo nustatyta tvarka jį naudoja;
3) šio Įstatymo nustatyta tvarka naudoja laikinai laisvas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšas;
4) šio Įstatymo nustatytais pagrindais ir sąlygomis kompensuoja apdraustųjų sveikatos priežiūros išlaidas;
5) sudaro sutartis su asmens sveikatos priežiūros įstaigomis, vaistinėmis, šio Įstatymo 26¹ ir 26² straipsniuose nurodytais ūkio subjektais, šiose sutartyse nustatyta tvarka apmoka apdraustiesiems suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, išduotus vaistus, medicinos pagalbos priemones, I klasės medicinos priemones ir in vitro diagnostikos priemones, skirtas savikontrolei, ir medicinos priemonių, būtinų apdraustųjų sveikatos priežiūrai namuose užtikrinti, nuomos išlaidas;
6) registruoja privalomuoju sveikatos draudimu draudžiamus asmenis Draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registro nuostatuose nustatyta tvarka;
7) sudaro su vaistinio preparato registruotojais (jų atstovais) arba juridiniais asmenimis, turinčiais didmeninio platinimo licenciją, gydymo prieinamumo gerinimo ir finansinės rizikos pasidalijimo sutartis, kuriose numatoma, kad jie į Privalomojo sveikatos draudimo fondą grąžina šiose sutartyse nurodyto dydžio lėšas, gautas už kompensuojamuosius vaistinius preparatus;
8) vykdo asmens sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių ir kitų ūkio subjektų, su kuriais sudarė sutartis dėl išlaidų apmokėjimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis, priežiūrą, vertindama asmens sveikatos priežiūros paslaugų, apmokamų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, atitiktį teisės aktų reikalavimams ir jų apmokėjimo teisėtumą, taip pat vaistų, medicinos pagalbos priemonių, I klasės medicinos priemonių ir in vitro diagnostikos priemonių, skirtų savikontrolei, bei medicinos priemonių, būtinų apdraustųjų sveikatos priežiūrai namuose užtikrinti, išrašymo ir išdavimo teisėtumą bei su tuo susijusią asmens sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių ir kitų ūkio subjektų veiklą;
9) sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka atlieka finansinę ir ekonominę Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų naudojimo analizę;
10) vertina Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis apmokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą, kiekį, struktūrą ir jų pokyčius;
11) įgyvendina Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentų nuostatas privalomojo sveikatos draudimo srityje;
12) šio Įstatymo nustatyta tvarka kompensuoja tarpvalstybinės sveikatos priežiūros išlaidas;
13) atlieka šio Įstatymo 15 straipsnio 5 dalyje nurodytas valstybės deleguotas funkcijas;
14) Valstybinės ligonių kasos interneto svetainėje skelbia informaciją apie savo veiklą, informuoja apie Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis apmokamą sveikatos priežiūrą, jos teikimo sąlygas ir tvarką;
15) konsultuoja apdraustuosius ir draudžiamuosius privalomojo sveikatos draudimo klausimais;
16) atlieka kitas šiame Įstatyme, Valstybinės ligonių kasos nuostatuose ir kituose teisės aktuose nustatytas funkcijas.“
Pakeisti 31 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „31 straipsnis.
1Valstybinė ligonių kasa turi teisę:
1) įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka naudoti jai perduotas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšas, kitas teisėtai įgytas lėšas ir turtą;
2) įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka sudaryti sutartis;
3) įsigyti Vyriausybės ir Lietuvos banko vertybinių popierių ir jais disponuoti;
4) Privalomojo sveikatos draudimo tarybos siūlymu įgyvendinti priemones papildomoms pajamoms gauti;
5) nustatyti Valstybinės ligonių kasos ir teritorinių ligonių kasų sandarą;
6) įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka nemokamai gauti iš ministerijų, kitų Vyriausybės įstaigų, savivaldybių vykdomųjų institucijų, teritorinių ligonių kasų, Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų, sveikatos priežiūros įstaigų, kitų įmonių, įstaigų, organizacijų informaciją, būtiną Valstybinės ligonių kasos funkcijoms atlikti.
Tokios informacijos sąrašas nustatomas Valstybinės ligonių kasos nuostatuose;
7) tvarkyti draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu asmens duomenis, įskaitant ypatingus asmens duomenis, susijusius su prevencinės medicinos pagalbos, medicinos pagalbos, medicininės reabilitacijos, slaugos, socialinių paslaugų ir patarnavimų, priskirtų asmens sveikatos priežiūrai, bei asmens sveikatos ekspertizės paslaugų teikimu ir šių paslaugų išlaidų apmokėjimu;
8) kontroliuoti iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto apmokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kiekį, kokybę ir atitiktį joms taikomiems reikalavimams, vaistų, medicinos pagalbos priemonių, medicinos priemonių, būtinų apdraustųjų sveikatos priežiūrai namuose užtikrinti, I klasės medicinos priemonių ir in vitro diagnostikos priemonių, skirtų savikontrolei, išrašymo ir išdavimo teisėtumą, taip pat su šių paslaugų teikimu, vaistų, medicinos pagalbos priemonių, medicinos priemonių, būtinų apdraustųjų sveikatos priežiūrai namuose užtikrinti, I klasės medicinos priemonių ir in vitro diagnostikos priemonių, skirtų savikontrolei, išrašymu ir išdavimu susijusią sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių ir šio Įstatymo 26¹ ir 26² straipsniuose nurodytų ūkio subjektų veiklą;
9) tikrinti, ar teisingai išrašomos sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių ir šio Įstatymo 26¹ ir 26² straipsniuose nurodytų ūkio subjektų sąskaitos, ir su tuo susijusius buhalterinius bei kitus dokumentus;
10) atlikti finansinę bei ekonominę Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų naudojimo ir sveikatos priežiūros paslaugų struktūros, prieinamumo bei kokybės kitimo tendencijų analizę;
11) Valstybinė ligonių kasa gali turėti ir kitų teisių, kurias nustato įstatymai, Valstybinės ligonių kasos nuostatai ir kiti teisės aktai.
Tokios informacijos sąrašas nustatomas Valstybinės ligonių kasos nuostatuose;
7) tvarkyti draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu asmens duomenis, įskaitant ypatingus asmens duomenis, susijusius su prevencinės medicinos pagalbos, medicinos pagalbos, medicininės reabilitacijos, slaugos, socialinių paslaugų ir patarnavimų, priskirtų asmens sveikatos priežiūrai, bei asmens sveikatos ekspertizės paslaugų teikimu ir šių paslaugų išlaidų apmokėjimu;
8) kontroliuoti iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto apmokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kiekį, kokybę ir atitiktį joms taikomiems reikalavimams, vaistų, medicinos pagalbos priemonių, medicinos priemonių, būtinų apdraustųjų sveikatos priežiūrai namuose užtikrinti, I klasės medicinos priemonių ir in vitro diagnostikos priemonių, skirtų savikontrolei, išrašymo ir išdavimo teisėtumą, taip pat su šių paslaugų teikimu, vaistų, medicinos pagalbos priemonių, medicinos priemonių, būtinų apdraustųjų sveikatos priežiūrai namuose užtikrinti, I klasės medicinos priemonių ir in vitro diagnostikos priemonių, skirtų savikontrolei, išrašymu ir išdavimu susijusią sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių ir šio Įstatymo 26¹ ir 26² straipsniuose nurodytų ūkio subjektų veiklą;
9) tikrinti, ar teisingai išrašomos sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių ir šio Įstatymo 26¹ ir 26² straipsniuose nurodytų ūkio subjektų sąskaitos, ir su tuo susijusius buhalterinius bei kitus dokumentus;
10) atlikti finansinę bei ekonominę Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų naudojimo ir sveikatos priežiūros paslaugų struktūros, prieinamumo bei kokybės kitimo tendencijų analizę;
11) Valstybinė ligonių kasa gali turėti ir kitų teisių, kurias nustato įstatymai, Valstybinės ligonių kasos nuostatai ir kiti teisės aktai. 1) įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto sudarymą, vykdymą bei atskaitomybę, nustatyta tvarka naudoti jai perduotas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšas, kitas teisėtai įgytas lėšas ir turtą;
2) įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių sutarčių sudarymą, nustatyta tvarka sudaryti sutartis;
3) tikrinti, ar teisingai išrašomos asmens sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių ir šio Įstatymo 26¹ ir 26² straipsniuose nurodytų ūkio subjektų sąskaitos ir su tuo susijusius buhalterinius bei kitus dokumentus;
4) reikalauti grąžinti neteisėtai gautas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšas ir (ar) išieškoti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą žalą, inter alia, žalą, atsiradusią tais atvejais, kai už sveikatos priežiūros paslaugas, suteiktas apdraustajam dėl fizinių ar juridinių asmenų jo sveikatai padarytos žalos, sumokama iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų.
Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padaryta žala pripažįstama mažareikšme ir neišieškoma, jeigu jos išieškojimo išlaidos yra didesnės už išieškomą sumą. Žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui pripažinimo mažareikšme žala tvarką ir mažareikšmės žalos dydį nustato sveikatos apsaugos ministras;
5) įstatymų, reglamentuojančių vertybinių popierių valdymą ir disponavimą jais, nustatyta tvarka valdyti vertybinius popierius ir jais disponuoti;
6) tvarkyti draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu asmens duomenis, įskaitant specialiųjų kategorijų asmens duomenis, privalomojo sveikatos draudimo vykdymo tikslais;
7) įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių informacijos teikimą, nustatyta tvarka nemokamai gauti iš ministerijų, Vyriausybės įstaigų, savivaldybių institucijų, Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų, asmens sveikatos priežiūros įstaigų, kitų įmonių, įstaigų bei organizacijų informaciją, būtiną Valstybinės ligonių kasos funkcijoms atlikti.
Tokios informacijos sąrašas nustatomas Valstybinės ligonių kasos nuostatuose;
8) Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka teikti ieškinius;
9) teikti siūlymus Sveikatos apsaugos ministerijai, Privalomojo sveikatos draudimo tarybai ir kitoms institucijoms dėl privalomojo sveikatos draudimo organizavimo, šį draudimą reglamentuojančių teisės aktų tobulinimo. 2. Valstybinė ligonių kasa turi ir kitų teisių, kurios nustatytos įstatymuose, Valstybinės ligonių kasos nuostatuose ir kituose teisės aktuose.“
Papildyti Įstatymą 31¹straipsniu:
„31¹ straipsnis. Valstybinės ligonių kasos direktoriaus sprendimai, priimami vykdant asmens sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių ir kitų ūkio subjektų, sudariusių sutartis su Valstybine ligonių kasa, veiklos priežiūrą
1.
Valstybinės ligonių kasos direktorius, vykdydamas asmens sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių ir kitų ūkio subjektų, sudariusių šio Įstatymo 26, 26¹ir 26² straipsniuose nurodytas sutartis su Valstybine ligonių kasa, veiklos priežiūrą, priima šiuos sprendimus dėl poveikio priemonių taikymo:
1) sustabdyti sutarties vykdymą arba nutraukti sutartį su asmens sveikatos priežiūros įstaiga dėl tų asmens sveikatos priežiūros paslaugų, dėl kurių sustabdytas ar panaikintas licencijos asmens sveikatos priežiūros veiklai galiojimas, sustabdyti sutarties vykdymą arba nutraukti sutartį su vaistine, jeigu sustabdomas ar panaikinamas vaistinės veiklos licencijos galiojimas (sutarties vykdymas stabdomas iki atitinkamos licencijos galiojimo sustabdymo panaikinimo dienos);
2) pateikti rašytinį nurodymą asmens sveikatos priežiūros įstaigai, vaistinei ar kitam ūkio subjektui dėl įstatymų ir (arba) kitų teisės aktų pažeidimų;
3) įpareigoti grąžinti asmens sveikatos priežiūros įstaigos, vaistinės ar kito ūkio subjekto neteisėtai gautas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšas;
4) pateikti rašytinį nurodymą asmens sveikatos priežiūros įstaigai, vaistinei ar kitam ūkio subjektui grąžinti apdraustajam neteisėtai paimtą iš jo mokestį už asmens sveikatos priežiūros paslaugas, vaistus, medicinos pagalbos priemones ir medicinos priemones, jeigu asmens sveikatos priežiūros paslaugas ir (arba) vaistus, medicinos pagalbos priemones ir (arba) medicinos priemones jis turėjo gauti nemokamai;
5) 30 kalendorinių dienų sustabdyti sutarties arba jos dalies vykdymą dėl tų asmens sveikatos priežiūros paslaugų, vaistų, medicinos pagalbos priemonių ar medicinos priemonių nuomos, dėl kurių priimtas šios dalies 2–4 punktuose nurodytas sprendimas nebuvo įvykdytas per 30 kalendorinių dienų nuo jo priėmimo dienos, o neįvykdžius šio sprendimo iki sutarties arba jos dalies galiojimo sustabdymo termino pabaigos, nutraukti sutartį arba jos dalį.
Valstybinės ligonių kasos direktorius, vykdydamas asmens sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių ir kitų ūkio subjektų, sudariusių šio Įstatymo 26, 26¹ir 26² straipsniuose nurodytas sutartis su Valstybine ligonių kasa, veiklos priežiūrą, priima šiuos sprendimus dėl poveikio priemonių taikymo:
1) sustabdyti sutarties vykdymą arba nutraukti sutartį su asmens sveikatos priežiūros įstaiga dėl tų asmens sveikatos priežiūros paslaugų, dėl kurių sustabdytas ar panaikintas licencijos asmens sveikatos priežiūros veiklai galiojimas, sustabdyti sutarties vykdymą arba nutraukti sutartį su vaistine, jeigu sustabdomas ar panaikinamas vaistinės veiklos licencijos galiojimas (sutarties vykdymas stabdomas iki atitinkamos licencijos galiojimo sustabdymo panaikinimo dienos);
2) pateikti rašytinį nurodymą asmens sveikatos priežiūros įstaigai, vaistinei ar kitam ūkio subjektui dėl įstatymų ir (arba) kitų teisės aktų pažeidimų;
3) įpareigoti grąžinti asmens sveikatos priežiūros įstaigos, vaistinės ar kito ūkio subjekto neteisėtai gautas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšas;
4) pateikti rašytinį nurodymą asmens sveikatos priežiūros įstaigai, vaistinei ar kitam ūkio subjektui grąžinti apdraustajam neteisėtai paimtą iš jo mokestį už asmens sveikatos priežiūros paslaugas, vaistus, medicinos pagalbos priemones ir medicinos priemones, jeigu asmens sveikatos priežiūros paslaugas ir (arba) vaistus, medicinos pagalbos priemones ir (arba) medicinos priemones jis turėjo gauti nemokamai;
5) 30 kalendorinių dienų sustabdyti sutarties arba jos dalies vykdymą dėl tų asmens sveikatos priežiūros paslaugų, vaistų, medicinos pagalbos priemonių ar medicinos priemonių nuomos, dėl kurių priimtas šios dalies 2–4 punktuose nurodytas sprendimas nebuvo įvykdytas per 30 kalendorinių dienų nuo jo priėmimo dienos, o neįvykdžius šio sprendimo iki sutarties arba jos dalies galiojimo sustabdymo termino pabaigos, nutraukti sutartį arba jos dalį. 2.
2Nustačius įstatymų ir (arba) kitų teisės aktų reikalavimų pažeidimo faktą, kuris vertintinas kaip mažareikšmis teisės aktų reikalavimų pažeidimas ir kurį galima ištaisyti nedelsiant, dalyvaujant asmens sveikatos priežiūros įstaigos, vaistinės ar kito ūkio subjekto veiklos priežiūrą atliekančiam Valstybinės ligonių kasos valstybės tarnautojui, tokio pažeidimo tyrimas nutraukiamas, įstatymų numatytos poveikio priemonės neskiriamos, o ūkio subjektui pareiškiama žodinė pastaba. Tais atvejais, kai mažareikšmio teisės aktų reikalavimų pažeidimo nedelsiant, dalyvaujant ūkio subjektų veiklos priežiūrą atliekančiam Valstybinės ligonių kasos valstybės tarnautojui, ištaisyti negalima, ūkio subjektui pateikiamas rašytinis nurodymas pašalinti mažareikšmį teisės aktų reikalavimų pažeidimą ir nustatomas protingas pažeidimo pašalinimo terminas, kuris gali būti pratęstas vieną kartą. Įstatymų ir (arba) kitų teisės aktų reikalavimų pažeidimų, kurie laikomi mažareikšmiais, kriterijų aprašą, taip pat šių pažeidimų pašalinimo terminus tvirtina sveikatos apsaugos ministras ar jo įgaliota institucija. 3. Valstybinės ligonių kasos direktoriaus šio straipsnio 1 dalies 2–6 punktuose nurodyti sprendimai turi būti priimti ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo asmens sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių ir kitų ūkio subjektų, sudariusių šio Įstatymo 26, 26¹ir 26²nurodytas sutartis su Valstybine ligonių kasa, veiklos patikrinimo atlikimo dienos. Valstybinės ligonių kasos direktoriaus šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytas sprendimas priimamas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo informacijos apie licencijos sustabdymą ar panaikinimą gavimo dienos. 4. Valstybinės ligonių kasos direktorius, prieš priimdamas šio straipsnio 1 dalies 2–6 punktuose nurodytus sprendimus, nustato 14 dienų terminą tikrintai asmens sveikatos priežiūros įstaigai, vaistinei ar kitam ūkio subjektui paaiškinimams pateikti. 5.
5Asmens sveikatos priežiūros įstaigos, vaistinės ar kito ūkio subjekto įgaliotų asmenų paaiškinimų nepateikimas ar neatvykimas į svarstymą, apie kurį asmens sveikatos priežiūros įstaiga, vaistinė ar kitas ūkio subjektas buvo tinkamai informuoti, netrukdo priimti šio straipsnio 1 dalyje nurodytų sprendimų. 6. Valstybinės ligonių kasos direktoriaus priimti šio straipsnio 1 dalyje nurodyti sprendimai ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo jų priėmimo dienos pateikiami asmens sveikatos priežiūros įstaigai, vaistinei ar kitam ūkio subjektui. 7. Valstybinės ligonių kasos direktoriaus šio straipsnio 1 dalyje nurodyti sprendimai gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Apskundimas nesustabdo šių sprendimų vykdymo.“
Pripažinti netekusiais galios 32, 33, 34, 35 ir 36 straipsnius. 32 straipsnis. Teritorinės ligonių kasos
1Teritorines ligonių kasas steigia ir jų nuostatus tvirtina Valstybinė ligonių kasa. Teritorinių ligonių kasų skaičių bei jų teritorinės veiklos zonas nustato Valstybinė ligonių kasa, suderinusi su Sveikatos apsaugos ministerija. Steigiama ne daugiau kaip 5 teritorinės ligonių kasos. 2. Teritorinė ligonių kasa yra juridinis asmuo, veikiantis pagal šį Įstatymą, Biudžetinių įstaigų įstatymą bei šio straipsnio 1 dalyje nurodytus nuostatus, išlaikomas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, turintis antspaudą su Lietuvos valstybės herbu ir sąskaitas bankuose. Biudžetinių įstaigų įstatymas teritorinėms ligonių kasoms taikomas tiek, kiek jų veiklos nereglamentuoja šis Įstatymas. 3. Teritorinės ligonių kasos direktorių Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka skiria ir atleidžia iš pareigų Valstybinės ligonių kasos direktorius. 4. Už savo veiklą teritorinės ligonių kasos yra atskaitingos Valstybinei ligonių kasai. 33 straipsnis.
Teritorinės ligonių kasos atlieka šias funkcijas:
1) sudaro sutartis su sveikatos priežiūros įstaigomis, vaistinėmis ir šio Įstatymo 26² straipsnyje nurodytais ūkio subjektais, Valstybinei ligonių kasai įgaliojus – ir su šio Įstatymo 26¹ straipsnyje nurodytais ūkio subjektais, šiose sutartyse nustatytu laiku ir tvarka apmoka jiems už draudžiamiesiems suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, išduotus vaistus, medicinos pagalbos priemones, I klasės medicinos priemones ir in vitro diagnostikos priemones, skirtas savikontrolei, medicinos priemonių, būtinų apdraustųjų sveikatos priežiūrai namuose užtikrinti, nuomos išlaidas;
2) šio Įstatymo 10, 11, 12 straipsniuose nustatyta tvarka kompensuoja draudžiamiesiems vaistų ir medicinos pagalbos priemonių įsigijimo, medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo bei galūnių, sąnarių ir organų protezų įsigijimo ir protezavimo išlaidas;
3) Valstybės registrų įstatymo, Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo, Draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registro nuostatų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka tvarko Draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registrą;
4) finansuoja savivaldybių sveikatos programas;
5) analizuoja ir įvertina duomenis apie apskrities savivaldybių gyventojų sveikatos būklę ir gyventojų demografinės struktūros kitimo tendencijas;
6) kontroliuoja savo veiklos zonoje iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto apmokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kiekį, kokybę ir atitiktį joms taikomiems reikalavimams, vaistų, medicinos pagalbos priemonių, I klasės medicinos priemonių ir in vitro diagnostikos priemonių, skirtų savikontrolei, Valstybinei ligonių kasai įgaliojus – ir medicinos priemonių, būtinų apdraustųjų sveikatos priežiūrai namuose užtikrinti, išrašymo ir išdavimo teisėtumą, taip pat su šių paslaugų teikimu, vaistų, medicinos pagalbos priemonių, I klasės medicinos priemonių ir in vitro diagnostikos priemonių, skirtų savikontrolei, Valstybinei ligonių kasai įgaliojus – ir su medicinos priemonių, būtinų apdraustųjų sveikatos priežiūrai namuose užtikrinti, išrašymu ir išdavimu susijusią sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių ir šio Įstatymo 26¹ ir 26² straipsniuose nurodytų ūkio subjektų veiklą;
7) tikrina, ar teisingai išrašomos sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių ir šio Įstatymo 26² straipsnyje nurodytų ūkio subjektų, Valstybinei ligonių kasai įgaliojus – ir šio Įstatymo 26¹ straipsnyje nurodytų ūkio subjektų sąskaitos ir su tuo susijusius buhalterinius bei kitus dokumentus;
8) Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka ir sąlygomis kontroliuoja draudžiamiesiems teikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą ir tinkamumą;
9) vadovaudamosi Civiliniu kodeksu ir kitais įstatymais, reikalauja iš sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių ir šio Įstatymo 26² straipsnyje nurodytų ūkio subjektų, Valstybinei ligonių kasai įgaliojus – ir šio Įstatymo 26¹ straipsnyje nurodytų ūkio subjektų atlyginti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą žalą.
Teritorinių ligonių kasų funkcijos Teritorinės ligonių kasos atlieka šias funkcijas:
1) sudaro sutartis su sveikatos priežiūros įstaigomis, vaistinėmis ir šio Įstatymo 26² straipsnyje nurodytais ūkio subjektais, Valstybinei ligonių kasai įgaliojus – ir su šio Įstatymo 26¹ straipsnyje nurodytais ūkio subjektais, šiose sutartyse nustatytu laiku ir tvarka apmoka jiems už draudžiamiesiems suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, išduotus vaistus, medicinos pagalbos priemones, I klasės medicinos priemones ir in vitro diagnostikos priemones, skirtas savikontrolei, medicinos priemonių, būtinų apdraustųjų sveikatos priežiūrai namuose užtikrinti, nuomos išlaidas;
2) šio Įstatymo 10, 11, 12 straipsniuose nustatyta tvarka kompensuoja draudžiamiesiems vaistų ir medicinos pagalbos priemonių įsigijimo, medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo bei galūnių, sąnarių ir organų protezų įsigijimo ir protezavimo išlaidas;
3) Valstybės registrų įstatymo, Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo, Draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registro nuostatų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka tvarko Draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registrą;
4) finansuoja savivaldybių sveikatos programas;
5) analizuoja ir įvertina duomenis apie apskrities savivaldybių gyventojų sveikatos būklę ir gyventojų demografinės struktūros kitimo tendencijas;
6) kontroliuoja savo veiklos zonoje iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto apmokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kiekį, kokybę ir atitiktį joms taikomiems reikalavimams, vaistų, medicinos pagalbos priemonių, I klasės medicinos priemonių ir in vitro diagnostikos priemonių, skirtų savikontrolei, Valstybinei ligonių kasai įgaliojus – ir medicinos priemonių, būtinų apdraustųjų sveikatos priežiūrai namuose užtikrinti, išrašymo ir išdavimo teisėtumą, taip pat su šių paslaugų teikimu, vaistų, medicinos pagalbos priemonių, I klasės medicinos priemonių ir in vitro diagnostikos priemonių, skirtų savikontrolei
, Valstybinei ligonių kasai įgaliojus – ir su medicinos priemonių, būtinų apdraustųjų sveikatos priežiūrai namuose užtikrinti, išrašymu ir išdavimu susijusią sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių ir šio Įstatymo 26¹ ir 26² straipsniuose nurodytų ūkio subjektų veiklą;
7) tikrina, ar teisingai išrašomos sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių ir šio Įstatymo 26² straipsnyje nurodytų ūkio subjektų, Valstybinei ligonių kasai įgaliojus – ir šio Įstatymo 26¹ straipsnyje nurodytų ūkio subjektų sąskaitos ir su tuo susijusius buhalterinius bei kitus dokumentus;
8) Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka ir sąlygomis kontroliuoja draudžiamiesiems teikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą ir tinkamumą;
9) vadovaudamosi Civiliniu kodeksu ir kitais įstatymais, reikalauja iš sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių ir šio Įstatymo 26² straipsnyje nurodytų ūkio subjektų, Valstybinei ligonių kasai įgaliojus – ir šio Įstatymo 26¹ straipsnyje nurodytų ūkio subjektų atlyginti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą žalą. Šios lėšos grąžinamos ir įtraukiamos į teritorinės ligonių kasos, kuri apmokėjo už neteisėtai suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas ar išduotus vaistus, medicinos pagalbos priemones, I klasės medicinos priemones ir in vitro diagnostikos priemones, skirtas savikontrolei, medicinos priemonių, būtinų apdraustųjų sveikatos priežiūrai namuose užtikrinti, nuomos išlaidas, biudžetą kaip papildomos lėšos ir yra skiriamos asmens sveikatos priežiūros paslaugoms, vaistams, medicinos pagalbos priemonėms, I klasės medicinos priemonėms ir in vitro diagnostikos priemonėms, skirtoms savikontrolei, Valstybinei ligonių kasai įgaliojus – ir medicinos priemonių, būtinų apdraustųjų sveikatos priežiūrai namuose užtikrinti, nuomos išlaidoms apmokėti;
10) savo veiklos zonoje atlieka finansinę bei ekonominę Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų naudojimo ir sveikatos priežiūros paslaugų struktūros, prieinamumo bei kokybės kitimo
tendencijų analizę;
11) skelbia informaciją apie savo veiklą, praneša draudžiamiesiems apie teikiamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, jų teikimo tvarką ir sąlygas;
12) vykdo kitas įstatymų, teritorinių ligonių kasų nuostatų ir kitų teisės aktų nustatytas funkcijas.
Šios lėšos grąžinamos ir įtraukiamos į teritorinės ligonių kasos, kuri apmokėjo už neteisėtai suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas ar išduotus vaistus, medicinos pagalbos priemones, I klasės medicinos priemones ir in vitro diagnostikos priemones, skirtas savikontrolei, medicinos priemonių, būtinų apdraustųjų sveikatos priežiūrai namuose užtikrinti, nuomos išlaidas, biudžetą kaip papildomos lėšos ir yra skiriamos asmens sveikatos priežiūros paslaugoms, vaistams, medicinos pagalbos priemonėms, I klasės medicinos priemonėms ir in vitro diagnostikos priemonėms, skirtoms savikontrolei, Valstybinei ligonių kasai įgaliojus – ir medicinos priemonių, būtinų apdraustųjų sveikatos priežiūrai namuose užtikrinti, nuomos išlaidoms apmokėti;
10) savo veiklos zonoje atlieka finansinę bei ekonominę Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų naudojimo ir sveikatos priežiūros paslaugų struktūros, prieinamumo bei kokybės kitimo tendencijų analizę;
11) skelbia informaciją apie savo veiklą, praneša draudžiamiesiems apie teikiamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, jų teikimo tvarką ir sąlygas;
12) vykdo kitas įstatymų, teritorinių ligonių kasų nuostatų ir kitų teisės aktų nustatytas funkcijas. 34 straipsnis. Teritorinių ligonių kasų teisės Teritorinės ligonių kasos turi teisę:
1) įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka naudoti joms perduotas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšas, kitas teisėtai įgytas lėšas ir turtą;
2) įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka sudaryti sutartis.
Sudaryti sutartis dėl teritorinės ligonių kasos turto naudojimo teritorinės ligonių kasos gali tik gavusios steigėjo leidimą;
3) Privalomojo sveikatos draudimo tarybos siūlymu įgyvendinti priemones papildomoms pajamoms gauti;
4) teikti pasiūlymus Valstybinei ligonių kasai dėl teritorinės ligonių kasos sandaros;
5) įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka nemokamai gauti iš ministerijų, kitų Vyriausybės įstaigų, savivaldybių vykdomųjų institucijų, Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų, sveikatos priežiūros įstaigų, kitų įmonių, įstaigų, organizacijų informaciją, būtiną teritorinės ligonių kasos funkcijoms atlikti.
Šios informacijos sąrašas nustatomas teritorinės ligonių kasos nuostatuose;
6) tvarkyti draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu asmens duomenis, įskaitant ypatingus asmens duomenis, susijusius su prevencinės medicinos pagalbos, medicinos pagalbos, medicininės reabilitacijos, slaugos, socialinių paslaugų ir patarnavimų, priskirtų asmens sveikatos priežiūrai, bei asmens sveikatos ekspertizės paslaugų teikimu ir šių paslaugų išlaidų apmokėjimu;
7) nustačius faktus, kad asmens sveikatos priežiūros paslaugos neatitinka teisės aktų, reikalauti, kad sveikatos priežiūros įstaigų administracija patikrintų asmens sveikatos priežiūros specialisto kvalifikaciją;
8) siūlyti Valstybinei akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos panaikinti sveikatos priežiūros įstaigos, jos struktūrinio padalinio ar asmens sveikatos priežiūros specialisto licenciją asmens sveikatos priežiūros veiklai;
9) teikti pasiūlymus Privalomojo sveikatos draudimo tarybai, Valstybinei ligonių kasai ir kitoms institucijoms dėl privalomojo sveikatos draudimo organizavimo;
10) teikti ieškinius asmenims dėl jiems neteisėtai suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidų išieškojimo;
11) analizuoti ir vertinti joms priskirtose teritorijose esančių įmonių, įstaigų, organizacijų komercinės, ūkinės ar kitokios veiklos poveikį sveikatai, teikti siūlymus šiais klausimais teritorinės ligonių kasos stebėtojų tarybai, organizuoti ir apmokėti draudžiamųjų atrankinius sveikatos būklės stebėjimus;
12) teritorinės ligonių kasos gali turėti ir kitų teisių, nustatytų įstatymų, teritorinių ligonių kasų nuostatų ir kitų teisės aktų.
Šios informacijos sąrašas nustatomas teritorinės ligonių kasos nuostatuose;
6) tvarkyti draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu asmens duomenis, įskaitant ypatingus asmens duomenis, susijusius su prevencinės medicinos pagalbos, medicinos pagalbos, medicininės reabilitacijos, slaugos, socialinių paslaugų ir patarnavimų, priskirtų asmens sveikatos priežiūrai, bei asmens sveikatos ekspertizės paslaugų teikimu ir šių paslaugų išlaidų apmokėjimu;
7) nustačius faktus, kad asmens sveikatos priežiūros paslaugos neatitinka teisės aktų, reikalauti, kad sveikatos priežiūros įstaigų administracija patikrintų asmens sveikatos priežiūros specialisto kvalifikaciją;
8) siūlyti Valstybinei akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos panaikinti sveikatos priežiūros įstaigos, jos struktūrinio padalinio ar asmens sveikatos priežiūros specialisto licenciją asmens sveikatos priežiūros veiklai;
9) teikti pasiūlymus Privalomojo sveikatos draudimo tarybai, Valstybinei ligonių kasai ir kitoms institucijoms dėl privalomojo sveikatos draudimo organizavimo;
10) teikti ieškinius asmenims dėl jiems neteisėtai suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidų išieškojimo;
11) analizuoti ir vertinti joms priskirtose teritorijose esančių įmonių, įstaigų, organizacijų komercinės, ūkinės ar kitokios veiklos poveikį sveikatai, teikti siūlymus šiais klausimais teritorinės ligonių kasos stebėtojų tarybai, organizuoti ir apmokėti draudžiamųjų atrankinius sveikatos būklės stebėjimus;
12) teritorinės ligonių kasos gali turėti ir kitų teisių, nustatytų įstatymų, teritorinių ligonių kasų nuostatų ir kitų teisės aktų. 35 straipsnis. Teritorinės ligonių kasos stebėtojų taryba
1Teritorinėje ligonių kasoje 4 metams sudaroma stebėtojų taryba. Stebėtojų taryba – kolegialus patariamasis organas.
Į teritorinės ligonių kasos stebėtojų tarybą įeina Sveikatos apsaugos ministerijos atstovas, Valstybinės ligonių kasos atstovas ir po vieną į aptarnaujamą teritoriją įeinančių savivaldybių tarybų deleguotą atstovą – tarybos narį. Teritorinės ligonių kasos stebėtojų tarybos darbui vadovauja teritorinės ligonių kasos stebėtojų tarybos pirmininkas, renkamas iš teritorinės ligonių kasos stebėtojų tarybos narių paprasta balsų dauguma dalyvaujant ne mažiau kaip 2/3 teritorinės ligonių kasos stebėtojų tarybos narių. Teritorinės ligonių kasos stebėtojų tarybos pirmininku negali būti Sveikatos apsaugos ministerijos ir Valstybinės ligonių kasos atstovas. 2. Teritorinės ligonių kasos stebėtojų taryba:
1) renka teritorinės ligonių kasos taikinimo komisiją;
2) prižiūri, kaip sudaromos ir vykdomos teritorinės ligonių kasos ir asmens sveikatos priežiūros įstaigų, teritorinės ligonių kasos ir vaistinių ar šio Įstatymo 26² straipsnyje nurodytų ūkio subjektų sutartys, taip pat teritorinės ligonių kasos ir šio Įstatymo 26¹ straipsnyje nurodytų ūkio subjektų sutartys, jeigu Valstybinė ligonių kasa įgaliojo teritorines ligonių kasas sudaryti šias sutartis;
3) teikia siūlymus Valstybinės ligonių kasos direktoriui skirti ir atleisti teritorinės ligonių kasos direktorių;
4) aprobuoja teritorinės ligonių kasos darbuotojų etatus bei išlaidų sąmatą;
5) prižiūri ir analizuoja teritorinės ligonių kasos administracijos veiklą, finansinių išteklių naudojimą;
6) aprobuoja teritorinės ligonių kasos direktoriaus pateiktą teritorinės ligonių kasos metinių biudžeto vykdymo ir finansinių ataskaitų rinkinius. Metinių biudžeto vykdymo ir finansinių ataskaitų rinkiniai skelbiami viešai ne vėliau kaip einamųjų metų gegužės 1 dieną;
7) nagrinėja ir sprendžia kitus privalomojo sveikatos draudimo klausimus, priskirtus teritorinės ligonių kasos funkcijoms. 3. Teritorinės ligonių kasos stebėtojų taryba turi teisę organizuoti teritorinės ligonių kasos auditą.
Auditas apmokamas iš teritorinės ligonių kasos valdymui skirtų lėšų. Jeigu randama teritorinės ligonių kasos buhalterinės apskaitos ir finansinių ir biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinio sudarymo trūkumų, teritorinės ligonių kasos stebėtojų tarybos pirmininkas turi sukviesti neeilinį teritorinės ligonių kasos stebėtojų tarybos posėdį. Teritorinės ligonių kasos stebėtojų taryba taip pat turi teisę nemokamai gauti sveikatos priežiūros įstaigų, su kuriomis teritorinė ligonių kasa yra sudariusi sutartis, veiklos ekonominio-finansinio bei medicininio audito duomenis. 4. Teritorinės ligonių kasos stebėtojų tarybos veiklos tvarką nustato teritorinės ligonių kasos nuostatai. 36 straipsnis. Teritorinės ligonių kasos taikinimo komisija
1Teritorinės ligonių kasos taikinimo komisiją iš keturių asmenų 4 metams renka teritorinės ligonių kasos stebėtojų taryba jos pirmininko teikimu. Vienas komisijos narys turi atstovauti pacientų asociacijoms, veikiančioms teritorinės ligonių kasos teritorijoje. Ši komisija sprendžia ginčus tarp draudžiamųjų, sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių, šio Įstatymo 26² straipsnyje nurodytų ūkio subjektų, taip pat šio Įstatymo 26¹ straipsnyje nurodytų ūkio subjektų, kai teritorinė ligonių kasa yra sudariusi šio Įstatymo 26¹straipsnyje nurodytų sutarčių, ir teritorinės ligonių kasos dėl Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto apmokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų, vaistų, medicinos pagalbos priemonių, I klasės medicinos priemonių ir in vitro diagnostikos priemonių, skirtų savikontrolei, taip pat medicinos priemonių, būtinų apdraustųjų sveikatos priežiūrai namuose užtikrinti, nuomos išlaidų apmokėjimo ir sutarčių vykdymo. Komisijos narių balsams pasiskirsčius po lygiai, komisijos pirmininko balsas yra lemiamas. 2. Teritorinės ligonių kasos taikinimo komisijos veiklos tvarką nustato teritorinės ligonių kasos nuostatai. 24 straipsnis.
Pakeisti V skyrių ir jį išdėstyti taip:
DRAUDŽIAMŲJŲ, SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGŲ, VAISTINIŲ IR ŪKIO SUBJEKTŲ, SUDARIUSIŲ SU TERITORINĖMIS LIGONIŲ KASOMIS SUTARTIS, TEISĖS IR PAREIGOS VYKDANT PRIVALOMĄJĮ SVEIKATOS DRAUDIMĄ
Draudžiamieji turi teisę:
1) įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka pasirinkti asmens sveikatos priežiūros įstaigą, su kuria teritorinė ligonių kasa yra sudariusi sutartį, ir gauti privalomojo sveikatos draudimo garantuojamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas;
2) gauti iš sveikatos priežiūros įstaigos, su kuria teritorinė ligonių kasa yra sudariusi sutartį, informaciją apie savo sveikatos būklę, numatomus tyrimus, procedūras, gydymo būdą ir jo poveikį, teikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų mastą, teikimo sąlygas ir vietą. Analogišką informaciją apie neveiksnius asmenis turi teisę gauti jų teisiniai atstovai;
3) gauti kompensaciją iš sveikatos priežiūros įstaigų už žalą, padarytą jų sveikatai dėl sveikatos priežiūros įstaigų ar asmens sveikatos priežiūros specialistų kaltės, nepaisant, ar tai buvo numatyta teritorinės ligonių kasos ir sveikatos priežiūros įstaigų sutartyse. Kompensacijos dydį ir mokėjimo tvarką nustato įstatymai ar kiti teisės aktai;
4) kreiptis į teritorinių ligonių kasų komisijas, Valstybinę ligonių kasą, teismą dėl įstatymų ar kitų teisės aktų, reglamentuojančių privalomąjį sveikatos draudimą, pažeidimų. 39 straipsnis. Sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių ir šio Įstatymo 26² straipsnyje nurodytų ūkio subjektų, sudariusių sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis, pareigos vykdant privalomąjį sveikatos draudimą 1.
Sveikatos priežiūros įstaigos, sudariusios sutartis su teritorine ligonių kasa, privalo:
1) užtikrinti draudžiamiesiems privalomojo sveikatos draudimo garantuojamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą, jų prieinamumą ir tinkamumą;
2) užtikrinti informacijos apie asmens sveikatą konfidencialumą, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus;
3) esant draudiminiam įvykiui, garantuoti, kad visi draudžiamieji turėtų lygias teises, kai jiems teikiamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos;
4) laiku teikti Valstybinės ligonių kasos nustatytą informaciją Valstybinei ligonių kasai ir teritorinėms ligonių kasoms;
5) teikti informaciją draudžiamajam apie asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kurios nepriskirtos apmokamoms iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, jų teikimo sąlygas bei tvarką. 2. Vaistinės, sudariusios sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis, privalo:
1) užtikrinti apdraustųjų aprūpinimą iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų kompensuojamais vaistais ir medicinos pagalbos priemonėmis Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka ir terminais;
2) sutartyje nurodytais terminais teikti teritorinei ligonių kasai ataskaitas ir informaciją apie kompensuojamųjų vaistų ir medicinos pagalbos priemonių išdavimą (pardavimą);
3) sudaryti sąlygas teritorinei ligonių kasai kontroliuoti vaistų ir medicinos pagalbos priemonių, kurių išlaidos kompensuojamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, išdavimo teisėtumą;
4) atlyginti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą žalą, jeigu ji atsirado dėl neteisėtai išduotų (parduotų) vaistų ar medicinos pagalbos priemonių, kompensuojamų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. 3.
3Šio Įstatymo 26² straipsnyje nurodyti ūkio subjektai, sudarę sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis, privalo:
1) sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka ir terminais užtikrinti apdraustųjų aprūpinimą iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų kompensuojamomis I klasės medicinos priemonėmis ir in vitro diagnostikos priemonėmis, skirtomis savikontrolei;
2) sutartyje nurodytais terminais teikti teritorinei ligonių kasai ataskaitas ir informaciją apie iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų kompensuojamų I klasės medicinos priemonių ir in vitro diagnostikos priemonių, skirtų savikontrolei, išdavimą (pardavimą);
3) sudaryti sąlygas teritorinei ligonių kasai kontroliuoti iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų kompensuojamų I klasės medicinos priemonių ir in vitro diagnostikos priemonių, skirtų savikontrolei, išdavimo teisėtumą;
4) atlyginti žalą Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui, jeigu ji buvo padaryta dėl neteisėtai išduotų (parduotų) iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų kompensuojamų I klasės medicinos priemonių ir in vitro diagnostikos priemonių, skirtų savikontrolei. V SKYRIUS APDRAUSTŲJŲ TEISĖS IR ASMENS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGŲ, VAISTINIŲ IR ŠIO ĮSTATYMO 26¹ir 26²STRAIPSNIUOSE NURODYTŲ ŪKIO SUBJEKTŲ, SUDARIUSIŲ SUTARTIS SU VALSTYBINE LIGONIŲ KASA, PAREIGOS
Apdraustųjų teisės įgyvendinant privalomąjį sveikatos draudimą Apdraustieji turi teisę:
1) asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą reglamentuojančių įstatymų nustatyta tvarka pasirinkti asmens sveikatos priežiūros įstaigą, su kuria Valstybinė ligonių kasa yra sudariusi sutartį;
2) šio Įstatymo nustatyta tvarka ir pagrindais gauti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis apmokamą sveikatos priežiūrą;
3) Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentuose nustatyta tvarka gauti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis apmokamą sveikatos priežiūrą kitose Europos Sąjungos, Europos ekonominės erdvės šalyse, Jungtinėje Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystėje ar Šveicarijos Konfederacijoje;
4) šio Įstatymo nustatyta tvarka gauti tarpvalstybinės sveikatos priežiūros išlaidų kompensaciją iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto;
5) gauti iš asmens sveikatos priežiūros įstaigos, su kuria Valstybinė ligonių kasa yra sudariusi sutartį, informaciją apie teikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų mastą, teikimo sąlygas ir vietą;
6) susipažinti su šio Įstatymo 26, 26¹ ir 26² straipsniuose nurodytomis sutartimis;
7) kreiptis į Valstybinę ligonių kasą, teismą dėl įstatymų ar kitų teisės aktų, reguliuojančių privalomąjį sveikatos draudimą, pažeidimų. 39 straipsnis. Asmens sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių ir šio Įstatymo 26¹ir 26²straipsniuose nurodytų ūkio subjektų, sudariusių sutartis su Valstybine ligonių kasa, pareigos 1.
Asmens sveikatos priežiūros įstaigos, sudariusios sutartis su Valstybine ligonių kasa, privalo:
1) užtikrinti apdraustiesiems privalomojo sveikatos draudimo garantuojamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą, jų kokybę ir prieinamumą;
2) užtikrinti informacijos apie asmens sveikatą konfidencialumą, išskyrus pacientų teises ir asmens duomenų tvarkymą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytus atvejus;
3) garantuoti, kad visi apdraustieji turėtų lygias teises, kai jiems teikiamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos;
4) laiku teikti Valstybinės ligonių kasos direktoriaus nustatytą informaciją Valstybinei ligonių kasai;
5) teikti informaciją apdraustiesiems apie nekompensuojamas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų asmens sveikatos priežiūros paslaugas, jų teikimo sąlygas ir tvarką;
6) atlyginti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą žalą, jeigu ji atsirado dėl netinkamai suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų, apmokamų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, ar pateiktų neteisingų duomenų dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis;
7) vykdyti Valstybinės ligonių kasos direktoriaus pagal kompetenciją priimtus sprendimus. 2.
2Vaistinės, sudariusios sutartis su Valstybine ligonių kasa, privalo:
1) užtikrinti apdraustųjų aprūpinimą iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų kompensuojamaisiais vaistais ir medicinos pagalbos priemonėmis sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka ir terminais;
2) sutartyje su Valstybine ligonių kasa nurodytais terminais teikti Valstybinei ligonių kasai ataskaitas ir informaciją apie kompensuojamųjų vaistų ir medicinos pagalbos priemonių išdavimą (pardavimą);
3) sudaryti sąlygas Valstybinei ligonių kasai vykdyti vaistinių priežiūrą vertinant vaistų ir medicinos pagalbos priemonių, kompensuojamų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, išdavimo teisėtumą;
4) atlyginti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą žalą, jeigu ji atsirado dėl neteisėtai išduotų (parduotų) vaistų ar medicinos pagalbos priemonių ar pateiktų neteisingų duomenų dėl vaistų ar medicinos pagalbos priemonių apmokėjimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis;
5) vykdyti Valstybinės ligonių kasos direktoriaus pagal kompetenciją priimtus sprendimus. 3.
3Šio Įstatymo 26¹ straipsnyje nurodyti ūkio subjektai, sudarę sutartis su Valstybine ligonių kasa, privalo:
1) sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka ir terminais užtikrinti apdraustųjų aprūpinimą medicinos priemonėmis, kurios būtinos jų sveikatos priežiūrai namuose užtikrinti ir kurių nuomos išlaidos kompensuojamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų;
2) sutartyje su Valstybine ligonių kasa nurodytais terminais teikti Valstybinei ligonių kasai informaciją apie medicinos priemones, kurios būtinos apdraustųjų sveikatos priežiūrai namuose užtikrinti ir kurių nuomos išlaidos kompensuojamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų;
3) sudaryti sąlygas Valstybinei ligonių kasai vykdyti ūkio subjektų priežiūrą vertinant medicinos priemonių, kurios būtinos apdraustųjų sveikatos priežiūrai namuose užtikrinti ir kurių nuomos išlaidos kompensuojamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, išdavimo teisėtumą;
4) atlyginti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą žalą, jeigu ji atsirado dėl neteisėtai išduotų medicinos priemonių, kurios būtinos apdraustųjų sveikatos priežiūrai namuose užtikrinti ir kurių nuomos išlaidos kompensuotos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, ar pateiktų neteisingų duomenų dėl nuomos išlaidų apmokėjimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis;
5) vykdyti Valstybinės ligonių kasos direktoriaus pagal kompetenciją priimtus sprendimus. 4.
4Šio Įstatymo 26² straipsnyje nurodyti ūkio subjektai, sudarę sutartis su Valstybine ligonių kasa, privalo:
1) sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka ir terminais užtikrinti apdraustųjų aprūpinimą iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų kompensuojamomis I klasės medicinos priemonėmis ir in vitro diagnostikos priemonėmis, skirtomis savikontrolei;
2) sutartyje su Valstybine ligonių kasa nurodytais terminais teikti Valstybinei ligonių kasai ataskaitas ir informaciją apie iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų kompensuojamų I klasės medicinos priemonių ir in vitro diagnostikos priemonių, skirtų savikontrolei, išdavimą (pardavimą);
3) sudaryti sąlygas Valstybinei ligonių kasai vykdyti ūkio subjektų priežiūrą vertinant iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų kompensuojamų I klasės medicinos priemonių ir in vitro diagnostikos priemonių, skirtų savikontrolei, išdavimo teisėtumą;
4) atlyginti žalą Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui, jeigu ji buvo padaryta dėl neteisėtai išduotų (parduotų) iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų kompensuojamų I klasės medicinos priemonių ir in vitro diagnostikos priemonių, skirtų savikontrolei, ar pateiktų neteisingų duomenų dėl I klasės medicinos priemonių ir in vitro diagnostikos priemonių, skirtų savikontrolei, apmokėjimo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų;
5) vykdyti Valstybinės ligonių kasos direktoriaus pagal kompetenciją priimtus sprendimus.“
Pakeisti VI skyrių ir jį išdėstyti taip:
40 straipsnis. Ginčų tarp draudžiamųjų ir teritorinių ligonių kasų dėl privalomojo sveikatos draudimo vykdymo sprendimo tvarka
1Draudžiamųjų ir teritorinių ligonių kasų ginčus dėl privalomojo sveikatos draudimo vykdymo nagrinėja teritorinės ligonių kasos taikinimo komisija.
Teritorinės ligonių kasos taikinimo komisija privalo per 30 dienų nuo kreipimosi, o jeigu reikia papildomos informacijos ir tyrimo – papildomai per 15 dienų, išnagrinėti prašymą ir priimti sprendimą. 2. Teritorinės ligonių kasos taikinimo komisijos sprendimą draudžiamasis įstatymų nustatyta tvarka gali apskųsti teismui. 41 straipsnis. Ginčų tarp draudžiamųjų ir sveikatos priežiūros įstaigų dėl privalomojo sveikatos draudimo vykdymo sprendimo tvarka
1Draudžiamųjų ir sveikatos priežiūros įstaigų ginčus dėl privalomojo sveikatos draudimo garantuojamų paslaugų sprendžia teritorinės ligonių kasos. Teritorinė ligonių kasa privalo per 30 dienų nuo kreipimosi, o jeigu reikia papildomos informacijos ir tyrimo – papildomai per 15 dienų, išnagrinėti prašymą ir priimti sprendimą. 2. Teritorinės ligonių kasos sprendimą draudžiamasis ar sveikatos priežiūros įstaiga įstatymų nustatyta tvarka gali apskųsti teismui. 40 straipsnis. Ginčų tarp draudžiamųjų ir Valstybinės ligonių kasos dėl privalomojo sveikatos draudimo sprendimo tvarka
Draudžiamųjų skundus dėl Valstybinės ligonių kasos sprendimų (neveikimo) dėl privalomojo sveikatos draudimo nagrinėja Lietuvos administracinių ginčų komisija Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo nustatyta tvarka arba teismas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. 41 straipsnis. Ginčų tarp apdraustųjų ir asmens sveikatos priežiūros įstaigų dėl Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis kompensuojamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų sprendimo tvarka Apdraustųjų skundai dėl asmens sveikatos priežiūros įstaigų teikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų, kompensuojamų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis, nagrinėjami Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo nustatyta tvarka.
41¹ straipsnis. Ginčų tarp asmens sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių, šio Įstatymo 26¹ ir 26² straipsniuose nurodytų ūkio subjektų bei Valstybinės ligonių kasos sprendimo tvarka Asmens sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių ir šio Įstatymo 26¹ ir 26² straipsniuose nurodytų ūkio subjektų skundus dėl Valstybinės ligonių kasos sprendimų (neveikimo) dėl sutarčių, kurios sudaromos pagal šio Įstatymo 26, 26¹ ir 26² straipsnius, sudarymo, nesudarymo ir vykdymo sprendžia Lietuvos administracinių ginčų komisija Ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo nustatyta tvarka arba teismas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.“
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2025 m. liepos 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir sveikatos apsaugos ministras iki 2025 m. birželio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Šio įstatymo 14, 15 ir 16 straipsniuose išdėstytų Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 26, 26¹ ir 26² straipsnių nuostatos netaikomos sutartims su asmens sveikatos priežiūros įstaigomis, vaistinėmis ir ūkio subjektais, sudarytoms iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos. Šios sutartys lieka galioti iki jose numatyto termino pabaigos. 4.
4Teritorinių ligonių kasų taikinimo komisijoms iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos pateiktus ir neišnagrinėtus bei nebaigtus nagrinėti skundus įsigaliojus šiam įstatymui nagrinėja Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusias teisės aktų nuostatas. 5. Teritorinių ligonių kasų iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos nebaigtus spręsti draudžiamųjų ir sveikatos priežiūros įstaigų ginčus dėl privalomojo sveikatos draudimo garantuojamų paslaugų baigia spręsti Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusias teisės aktų nuostatas. 6. Iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos pradėtos leidimo teikti naujo profilio stacionarines asmens sveikatos priežiūros paslaugas, apmokamas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, išdavimo procedūros ir Asmens sveikatos priežiūros paslaugų vertinimo komiteto atliekamos procedūros įsigaliojus šiam įstatymui baigiamos vykdyti ir sprendimai priimami pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusias nuostatas. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projektą teikia Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas
4, 6, 7, 8, 9, 9¹, 9², 11, 12¹, 14, 18, 20, 23, 26, 26¹, 26², 27, 28, 30, 31 STRAIPSNIŲ, V IR VI SKYRIŲ PAKEITIMO BEI 32, 33, 34, 35 IR 36 STRAIPSNIŲ PRIPAŽINIMO NETEKUSIAIS GALIOS ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS SISTEMOS ĮSTATYMO NR. I-552 8, 11, 13 IR 76 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGŲ ĮSTATYMO NR. I-1367 2, 3, 13, 15², 15³, 46 IR 52 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS VISUOMENĖS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTATYMO NR. IX-886 26 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS ADMINISTRACINIŲ NUSIŽENGIMŲ KODEKSO 56, 57, 58 IR 589 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS PACIENTŲ TEISIŲ IR ŽALOS SVEIKATAI ATLYGINIMO ĮSTATYMO NR. I-1562 27 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO IR LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽALOS, ATSIRADUSIOS DĖL VALDŽIOS INSTITUCIJŲ NETEISĖTŲ VEIKSMŲ, ATLYGINIMO IR ATSTOVAVIMO VALSTYBEI IR LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBEI ĮSTATYMO NR. IX-895 2 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTŲ
1Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai:
Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 4, 6, 7, 8, 9, 9¹, 9², 11, 12¹, 14, 18, 20, 23, 26, 26¹, 26², 27, 28, 30, 31 straipsnių, V ir VI skyrių pakeitimo bei 32, 33, 34, 35 ir 36 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas) bei lydimųjų Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 8, 11, 13 ir 76 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 2, 3, 13, 15², 15³, 46 ir 52 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo Nr. IX-886 26 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 56, 57, 58 ir 589 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo Nr.
I-1562 27 straipsnio pakeitimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei įstatymo Nr. IX-895 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektų (toliau – įstatymų projektai) rengimą paskatino:
1) 2018 m. spalio 1 d. Valstybinio audito ataskaitos FA-2018-P-6-3-7-1 „Privalomojo sveikatos draudimo fondo 2017 metų konsoliduotųjų finansinių ir biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinių teisingumo bei lėšų ir turto valdymo, naudojimo ir disponavimo jais teisėtumo vertinimas“ rekomendacijų įgyvendinimo plano 4 rekomendacija „Siekiant optimizuoti fondo veiklą ir supaprastinti jo valdymo struktūrą, sujungti šiuo metu veikiančias fondo administravimo šešias įstaigas į vieną juridinį asmenį“;
2) Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. kovo 10 d. nutarimu Nr.
155 „Dėl Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano patvirtinimo“, IV misijos (prioriteto) „Ilgas ir visavertis sveiko žmogaus gyvenimas“ dalies „Misiją įgyvendinantys Vyriausybės programos projektai (darbai), iniciatyvos (priemonės) ir veiksmai“ 4.5.1 papunkčio nuostatos – „Parengti ir priimti Sveikatos draudimo įstatymo ir susijusių teisės aktų pakeitimo projektus, kuriais būtų supaprastinta PSDF valdymo struktūra, privalomojo sveikatos draudimo administravimas <...>“;
3) asmens sveikatos priežiūros paslaugų įrašymo į Privalomojo sveikatos draudimo (toliau – PSD) fondo biudžeto lėšomis apmokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąrašą praktika:
155 „Dėl Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano patvirtinimo“, IV misijos (prioriteto) „Ilgas ir visavertis sveiko žmogaus gyvenimas“ dalies „Misiją įgyvendinantys Vyriausybės programos projektai (darbai), iniciatyvos (priemonės) ir veiksmai“ 4.5.1 papunkčio nuostatos – „Parengti ir priimti Sveikatos draudimo įstatymo ir susijusių teisės aktų pakeitimo projektus, kuriais būtų supaprastinta PSDF valdymo struktūra, privalomojo sveikatos draudimo administravimas <...>“;
3) asmens sveikatos priežiūros paslaugų įrašymo į Privalomojo sveikatos draudimo (toliau – PSD) fondo biudžeto lėšomis apmokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąrašą praktika:
Komitetui atmetus paraišką kaip nepagrįstą ir pasiūlius suderinti retų ligų politiką, buvo pateikta kita paraiška įrašyti paslaugą – naujagimių patikrą dėl 9 ligų, šiai paraiškai buvo pritarta). Dažnai paraiškos nebūna siejamos su naujomis paslaugomis arba paslaugų teikimo, organizavimo reikalavimų arba apmokėjimo tvarkos pakeitimais – pareiškėjo kreipimosi į Komitetą priežastis yra netenkinanti pareiškėjo paslaugos kaina. SDĮ nereikalauja kartu su paraiška pateikti ir naujos paslaugos teikimo reikalavimų projektą arba jau galiojančių teikimo reikalavimų pakeitimo projektą. SDĮ nėra aiškiai suformuluotų išimčių – kokiais atvejais paslaugos neteikiamos vertinti Komitetui. Vertinant paslaugas neatsižvelgiama, ar paslaugos įdiegimas arba plėtojimas buvo finansuojamas valstybės biudžeto, Europos Sąjungos struktūrinės ar kitos tarptautinės paramos lėšomis, ar paslaugos diegimas ar plėtojimas numatytas įstatyme arba Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime;
4) Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. gegužės 16 d. nutarimas (toliau – LRKT nutarimas), kuriame nustatyta, kad: „<...> Taigi, saistomas pareigos užtikrinti racionalų ribotų privalomojo sveikatos draudimo lėšų paskirstymą sveikatos priežiūros paslaugas teikiančioms įstaigoms, įstatymų leidėjas gali nustatyti šių paslaugų finansavimo sąlygas ir apribojimus, inter alia tokią šių lėšų paskirstymo tvarką, pagal kurią jos būtų skiriamos tik tų sveikatos priežiūros įstaigų paslaugų teikimo išlaidoms apmokėti, kurios su valstybės įgaliota institucija įstatymo nustatytomis sąlygomis būtų sudariusios atitinkamą sutartį dėl iš privalomojo sveikatos draudimo lėšų finansuojamų paslaugų teikimo.
Tokių sutarčių sudarymo tvarka turėtų būti grindžiama objektyviais, iš anksto žinomais nediskriminaciniais kriterijais, kuriais nebūtų paneigta sąžiningos konkurencijos laisvė, kiti Konstitucijoje įtvirtinti Lietuvos ūkio principai. <...>“. 5) tai, kad įgyvendinant Konstitucinio Teismo nutarime nurodytą tikslą turėti tinkamai išplėtotą ir įvairias stacionarines aktyviojo gydymo asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiantį įstaigų tinklą, buvo priimtas Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 11 straipsnio pakeitimo įstatymas, kuriuo nustatyti stacionarinių aktyviojo gydymo paslaugas teikiančių įstaigų tinklo (toliau – tinklas) formavimo kriterijai (kriterijų reikšmes nustato Vyriausybė). Įgyvendinat šį įstatymą, buvo priimtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. liepos 12 d. nutarimas Nr.
551 „Dėl Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos įstaigų, teikiančių stacionarines aktyviojo gydymo asmens sveikatos priežiūros paslaugas, išdėstymo reikalavimų ir išdėstymo tvarkos aprašo patvirtinimo“, kuriuo buvo patvirtintas Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos įstaigų, teikiančių stacionarines aktyviojo gydymo asmens sveikatos priežiūros paslaugas, išdėstymo reikalavimų ir išdėstymo tvarkos aprašas (toliau – Tinklo aprašas). Prioriteto tvarka sutartys dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir jų apmokėjimo PSD fondo biudžeto lėšomis sudaromos su tinklui priklausančiomis asmens sveikatos priežiūros įstaigomis. Pastebėtina, kad tinklas formuojamas ribotam laikotarpiui (ne trumpesniam kaip 5 metai), tad jam pasibaigus formuojamas naujas tinklas ir asmens sveikatos priežiūros įstaigos į jį įtraukiamos iš naujo. Tinklo aprašo 2.2 papunktyje numatyta, kad į tinklą neįtrauktos asmens sveikatos priežiūros įstaigos (nepriklausomai nuo jų nuosavybės formos ir pavaldumo) PSD fondo biudžeto lėšomis kompensuojamas stacionarines aktyviojo gydymo asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikia pagal sudarytas su teritorinėmis ligonių kasomis sutartis iki sutarčių galiojimo pabaigos, o vėliau sveikatos apsaugos ministras įvertina šių įstaigų atitiktį Tinklo apraše nustatytiems kriterijams ir priima sprendimą dėl įstaigų įtraukimo (neįtraukimo) į tinklą;
6) tai, kad Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 11 straipsnio 5 dalyje numatytos nuostatos dėl LNSS įstaigų paslaugų poreikio nustatymo, o Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 12 straipsnio 5 ir 9 dalyse numatytos nuostatos dėl asmens sveikatos priežiūros masto nustatymo.
Šios nuostatos (kaip ir pirmiau minėtos nuostatos dėl tinklo) niekaip neatsispindi SDĮ 26 straipsnyje, reglamentuojančiame sutarčių su asmens sveikatos priežiūros įstaigomis sudarymą, t. y. nėra nustatytas ryšys tarp skirtingų įstatymų nuostatų. Be to, atsižvelgiant į pirmiau minėtas Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo ir Sveikatos sistemos įstatymo nuostatas, atsirado poreikis reglamentuoti (nustatyti konkrečius sutarčių sudarymo kriterijus) tuos atvejus, kai tinklui priklausančios asmens sveikatos priežiūros įstaigos neužtikrina reikiamo asmens sveikatos priežiūros masto;
7) tai, kad SDĮ 26 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teritorinės ligonių kasos sudaro sutartis su valstybės, savivaldybių ir kitomis licenciją sveikatos priežiūros veiklai turinčiomis arba akredituotomis šiai veiklai bei pageidaujančiomis tokias sutartis sudaryti asmens sveikatos priežiūros įstaigomis, tačiau nėra nuorodos į SDĮ 9 straipsnį, kuriame nustatytas šių sutarčių objektas.
Be to, SDĮ 9 straipsnio 6 dalyje (2024 m. sausio 1 d. redakcija) nustatyta, kad PSD fondo biudžeto lėšomis asmens sveikatos priežiūros įstaigoms apmokamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, atitinkančios Vyriausybės nustatytas PSD fondo biudžeto lėšomis apmokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo sąlygas. SDĮ 9 straipsnio 8 dalyje (2024 m. sausio 1 d. redakcija) nustatyta, kad naujo profilio stacionarinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos, apmokamos iš PSD fondo biudžeto, gali būti teikiamos tik gavus leidimą sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka. Vertinant minėtas SDĮ nuostatas, pastebėtina tai, kad sutarčių sudarymo sąlygos turėtų būti suderintos tarpusavyje – jų taikymas turi būti aiškus ūkio subjektams, objektyvus ir suprantamas;
8) tai, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. kovo 24 d. nutarimo Nr. 330 „Dėl ministrams pavedamų valdymo sričių“ 1.8.4 papunktyje nustatyta, jog sveikatos apsaugos ministras yra atsakingas už sveikatos draudimo valdymą, tačiau pagrindiniame sveikatos draudimą reglamentuojančiame įstatyme (SDĮ) nėra nustatyta, kad valstybės politiką sveikatos draudimo srityje formuoja Sveikatos apsaugos ministerija.
Atsižvelgiant į tai, SDĮ reikia aiškiai nustatyti, kad politiką sveikatos draudimo srityje formuoja Sveikatos apsaugos ministerija;
9) tai, kad Sveikatos sistemos įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad LNSS vykdomieji subjektai pagal kompetenciją teikia mokamas asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros paslaugas, už kurias jų gavėjai (juridiniai ir fiziniai asmenys) privalo sumokėti. Šių paslaugų sąrašą, kainas, kainų indeksavimo ir paslaugų teikimo tvarką tvirtina Sveikatos apsaugos ministerija. Įgyvendinant šio įstatymo nuostatas, buvo patvirtinti du mokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąrašai. Viename jų nurodytos mokamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, kurios nėra valstybės laiduojamos t. y. nėra gyvybiškai būtinos (pvz., išvaizdos gerinimas estetiniais ir kosmetiniais tikslais ir pan.), už kurias pacientai visais atvejais privalo mokėti, kitame – paslaugos, už kurias pacientai turi sumokėti, nes netenkinamos įstatyme nustatytos sąlygos, kurioms esant jos galėtų būti apmokamos PSD fondo biudžeto lėšomis (pvz., asmuo nėra draustas, neturi gydytojo siuntimo ir pan.). Mokamų visuomenės sveikatos priežiūros paslaugų ir jų kainų sąrašas patvirtintas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1994 m. lapkričio 8 d. įsakymu Nr. 373 „Dėl Mokamų visuomenės sveikatos priežiūros paslaugų ir jų kainų sąrašo patvirtinimo“, o Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-567 „Dėl Visuomenės sveikatos priežiūros mokamų paslaugų kainų apskaičiavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ – Visuomenės sveikatos priežiūros mokamų paslaugų kainų apskaičiavimo tvarkos aprašas.
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. lapkričio 9 d. įsakymu Nr. 621 „Dėl mokamų visuomenės sveikatos priežiūros paslaugų, teikiamų Radiacinės saugos centre ir jo skyriuose“ patvirtinti Mokamų visuomenės sveikatos priežiūros paslaugų, teikiamų Radiacinės saugos centre ir jo skyriuose, sąrašas ir kainos bei šių kainų nustatymo, indeksavimo bei šių paslaugų teikimo ir apmokėjimo tvarka. Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė 2020 m. atliko auditą „Privalomojo sveikatos draudimo fondo 2019 metų konsoliduotųjų finansinių ir biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinių teisingumo bei lėšų ir turto valdymo, naudojimo ir disponavimo jais teisėtumo vertinimas“ (ataskaita Nr. FAE-5) (toliau – Audito ataskaita), kurį atlikdama vertino ir mokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo reglamentavimą. Valstybės kontrolė atkreipė dėmesį į tai, kad mokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąrašai buvo patvirtinti 1996 m. ir 1999 m. Paskutinį kartą naujos paslaugos į šiuos sąrašus buvo įtrauktos 2000 m. ir 2010 m. Šių sąrašų atnaujinimo problema sprendžiama nuo 2014 m. Per šešerius metus sveikatos apsaugos ministro įsakymais buvo sudarytos darbo grupės, turėjusios atnaujinti mokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąrašą ir kainas – tai rodo Sveikatos apsaugos ministerijos pastangas ieškoti sprendimų. Tačiau pirmosios darbo grupės siūlymai nebuvo įgyvendinti, antrosios veikla buvo sustabdyta, nesant politinio sprendimo dėl tokių paslaugų reglamentavimo pakeitimo (siūlomas pakeitimas – suteikti teisę pacientų apmokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kainas tvirtinti asmens sveikatos priežiūros įstaigos vadovui).
Audito ataskaitoje taip pat nurodyta, kad iš 20 audito metu atrinktų vertinti asmens sveikatos priežiūros įstaigų 15 (arba 75 proc.) teikė ne Sveikatos apsaugos ministerijos, o pačių patvirtintas mokamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas. Tikrintų asmens sveikatos priežiūros įstaigų, teikiančių mokamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kurių Sveikatos apsaugos ministerija nėra patvirtinusi, argumentai dėl taikomos praktikos daugiausia buvo grindžiami siekiu užtikrinti ir nuolat gerinti sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą ir kokybę, atsižvelgiant į besikeičiančius gydymo ir tyrimų metodus, pacientų poreikius, plečiant paslaugų ir tyrimų spektrą, tarp jų ir mokamų. Tokią praktiką iš esmės lėmė kasdienybės realijos, t. y. mokslo, technologijų pažanga, ypač kai teikiant minėtas paslaugas naudojama inovatyvi įranga ar kitos technologijos, kurių neįmanoma laiku įforminti ministerijos lygmens dokumentais. Taigi susidarė situacija, kai pagal galiojantį reglamentavimą pareiga tvirtinti mokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąrašą ir kainas priskirta Sveikatos apsaugos ministerijai, tačiau pagal esamą praktiką asmens sveikatos priežiūros įstaigos šias paslaugas ir jų kainas pasitvirtina pačios. Pažymėtina, kad šiuo metu peržiūrima Sveikatos apsaugos ministerijos vykdomų funkcijų atitiktis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos nuostatams, patvirtintiems Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. liepos 24 d. nutarimu Nr. 926 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos nuostatų patvirtinimo“, siekiant atsisakyti ministerijai nebūdingų funkcijų, nesusijusių su politikos formavimu.
Mokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kainų skaičiavimo funkcija nesietina su valstybės politikos formavimo funkcija. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad šiuo metu galiojantis mokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų teisinis reguliavimas, pagal kurį tokių paslaugų kainas nustato Sveikatos apsaugos ministerija, kelia klausimų dėl jo atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas nutarime akcentuoja, kad valstybės pareiga rūpintis gyventojų asmens sveikatos priežiūra negali būti aiškinama kaip valstybės pareiga kompensuoti ir apmokėti visas asmens sveikatos priežiūros paslaugas. Tokia tvarka iškreiptų konstitucinių vertybių pusiausvyrą ir užkrautų nepakeliamą naštą valstybei. Todėl Lietuvoje yra įdiegtas mišrus asmens sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimo modelis. Dalis asmens sveikatos priežiūros paslaugų yra apmokamos PSD fondo biudžeto lėšomis ir šių paslaugų apmokėjimas yra griežtai reglamentuojamas. Konstitucinis Teismas 2014 m. vasario 26 d. sprendime byloje Nr. 47/2009-131/2010 yra išaiškinęs valstybės pareigą nustatyti ir kontroliuoti tik PSD fondo biudžeto lėšomis apmokamų paslaugų kainas ir jų apmokėjimo tvarką ir akcentuoja gyventojų pareigą rūpintis savo sveikata ir prisidėti prie asmens sveikatos priežiūros paslaugų finansavimo: „<...> įstatymu gali būti nustatyta ir tokia sveikatos priežiūros paslaugų finansavimo tvarka (būdas), kai tam tikrais atvejais paciento pasirinkimu (pageidavimu) tam tikra sveikatos priežiūros paslaugos, finansuojamos privalomojo sveikatos draudimo lėšomis, dalis galėtų būti apmokama iš privačių finansavimo šaltinių <...>“.
Taigi asmens sveikatos priežiūros įstaigos turi teisę teikti mokamas paslaugas, už kurias pacientai savo noru gali sumokėti;
10) tai, kad tikslinga pakeisti SDĮ vartojamas su negalia susijusias sąvokas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo Nr. I-2044 pakeitimo įstatymu Nr. XIV-1722, 2024 m. sausio 1 d. įsigalios pakeistas Lietuvos Respublikos asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymas, kuriame anksčiau vartotos sąvokos „neįgalumas“, „darbingumas“ ir kt. keičiamos sąvokomis „negalia“, „dalyvumas“ ir kt.
Įstatymų projektų tikslai:
1) PSD valdymo struktūros ir administravimo supaprastinimas bei PSD vykdančių institucijų veiklos efektyvinimas;
2) aiškesnis ir nuoseklesnis asmens sveikatos priežiūros paslaugų įrašymo į PSD fondo biudžeto lėšomis apmokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąrašą reglamentavimas;
3) aiškus, objektyvus ir į reikiamų paslaugų poreikį bei sveikatos priežiūros mastą orientuotas sutarčių dėl paslaugų kompensavimo PSD fondo biudžeto lėšomis sudarymo mechanizmas;
4) sveikatos draudimo srities politikos formavimo ir įgyvendinimo funkcijas vykdančių valstybės institucijų sistemos įtvirtinimas SDĮ;
5) įstatymų nuostatų suderinimas;
6) mokamų paslaugų kainų nustatymo funkcijos perdavimas asmens sveikatos priežiūros įstaigoms, siekiant sudaryti galimybę greičiau reaguoti į PSD fondo biudžeto lėšomis nekompensuojamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų ir jų kainas sąlygojančių veiksnių pokyčius.
Įstatymų projektų uždaviniai:
1) sudaryti teisines prielaidas PSD fondo veiklai optimizuoti, valdymo struktūrai konsoliduoti, šiuo metu veikiančioms PSD fondo administravimo įstaigoms – Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – Valstybinė ligonių kasa) ir penkioms teritorinėms ligonių kasoms – sujungti į vieną juridinį asmenį;
2) patikslinti nuostatas, dėl kurių atsiranda klaidingų asmens sveikatos priežiūros paslaugų įrašymo į PSD fondo biudžeto lėšomis kompensuojamų paslaugų sąrašą interpretacijų, nustatyti aiškius reikalavimus teikiamoms paraiškoms ir nustatyti papildomus asmens sveikatos priežiūros paslaugų vertinimo kriterijus, turinčius įtakos šių paslaugų prioritetizavimui;
3) suderinti SDĮ jau nustatytas sutarčių sudarymo sąlygas tarpusavyje bei į sutarčių sudarymo sąlygas įtraukti nuostatas dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų, dėl kurių kompensavimo sudaromos sutartys, poreikio, sveikatos priežiūros masto ir tinklo;
4) nustatyti konkrečius kriterijus, kuriais vadovaujantis pasirašomos sutartys tais atvejais, kai tinklui priklausančios įstaigos ir kitos įstaigos, sudariusios sutartis su Valstybine ligonių kasa, neužtikrina reikiamo sveikatos priežiūros masto;
5) įtvirtinti pagrindiniame sveikatos draudimą reglamentuojančiame įstatyme – SDĮ –Sveikatos apsaugos ministerijos, kaip politiką sveikatos draudimo srityje formuojančios valstybės institucijos, statusą;
6) suteikti teisę asmens sveikatos priežiūros įstaigoms pačioms tvirtinti mokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kainas.
Įstatymų projektų uždaviniai:
1) sudaryti teisines prielaidas PSD fondo veiklai optimizuoti, valdymo struktūrai konsoliduoti, šiuo metu veikiančioms PSD fondo administravimo įstaigoms – Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – Valstybinė ligonių kasa) ir penkioms teritorinėms ligonių kasoms – sujungti į vieną juridinį asmenį;
2) patikslinti nuostatas, dėl kurių atsiranda klaidingų asmens sveikatos priežiūros paslaugų įrašymo į PSD fondo biudžeto lėšomis kompensuojamų paslaugų sąrašą interpretacijų, nustatyti aiškius reikalavimus teikiamoms paraiškoms ir nustatyti papildomus asmens sveikatos priežiūros paslaugų vertinimo kriterijus, turinčius įtakos šių paslaugų prioritetizavimui;
3) suderinti SDĮ jau nustatytas sutarčių sudarymo sąlygas tarpusavyje bei į sutarčių sudarymo sąlygas įtraukti nuostatas dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų, dėl kurių kompensavimo sudaromos sutartys, poreikio, sveikatos priežiūros masto ir tinklo;
4) nustatyti konkrečius kriterijus, kuriais vadovaujantis pasirašomos sutartys tais atvejais, kai tinklui priklausančios įstaigos ir kitos įstaigos, sudariusios sutartis su Valstybine ligonių kasa, neužtikrina reikiamo sveikatos priežiūros masto;
5) įtvirtinti pagrindiniame sveikatos draudimą reglamentuojančiame įstatyme – SDĮ –Sveikatos apsaugos ministerijos, kaip politiką sveikatos draudimo srityje formuojančios valstybės institucijos, statusą;
6) suteikti teisę asmens sveikatos priežiūros įstaigoms pačioms tvirtinti mokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kainas. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai: Įstatymo projektą teikia Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija.
Įstatymo projekto tiesioginiai rengėjai – Valstybinė ligonių kasa (nuostatos dėl PSD struktūros optimizavimo ir sutarčių sudarymo) ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Asmens sveikatos departamentas (nuostatos dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų įrašymo į PSD fondo biudžeto lėšomis apmokamų asmens sveikatos priežiūros sąrašą ir mokamų paslaugų). 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai:
SDĮ 4 straipsnyje numatyta, kad PSD vykdo PSD taryba, Valstybinė ligonių kasa ir teritorinės ligonių kasos. Kituose SDĮ straipsniuose (7, 9¹, 12¹, 18, 20, 26, 27, 30–36 straipsniai) numatytas teritorinių ligonių kasų statusas, funkcijos, teisės ir kt. Pagrindinės teritorinių ligonių kasų funkcijos yra sutarčių su asmens sveikatos priežiūros įstaigomis ir vaistinėmis sudarymas, atsiskaitymas už apdraustiesiems PSD suteiktas paslaugas ir išduotus kompensuojamuosius vaistus bei medicinos priemones, Draudžiamųjų PSD registro tvarkymas ir su tuo susijęs Lietuvos gyventojų aptarnavimas, asmens sveikatos priežiūros paslaugų, apmokamų iš PSD fondo, kiekio ir kokybės, paslaugų atitikties nustatytiems reikalavimams, paslaugų prieinamumo ir tinkamumo, vaistų išrašymo teisėtumo ir kt. kontrolė. SDĮ 9² straipsnyje numatyta, kad paraiškos Komitetui teikiamos dukart per metus – iki kiekvienų metų kovo 1 dienos ir iki rugsėjo 1 dienos. SDĮ nėra nustatyta, kokių paraiškų vertinimą atlieka Komitetas (ir kokių paslaugų nevertina).
Komitetas paraiškas vertina dviem etapais:
1) atsižvelgdamas į SDĮ nustatytus kriterijus (asmens sveikatos priežiūros paslaugos veiksmingumas yra pagrįstas medicinos mokslo įrodymais bei asmens sveikatos priežiūros paslaugos poreikis – daugiau kaip vienas sveikatos sutrikimo atvejis, tenkantis 200 000 Lietuvos Respublikos gyventojų per kalendorinius metus), vertinimo paraiškose nurodytas asmens sveikatos priežiūros paslaugas įtraukia (arba jų neįtraukia) į Kompensuotinų PSD fondo biudžeto lėšomis asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąrašą;
2) vadovaudamasis SDĮ nustatytais kriterijais (asmens sveikatos priežiūros paslaugos poveikis ligoms ir būklėms, lemiančioms didžiausią šalies gyventojų ligotumą ir mirtingumą, ir (ar) svarbiausiems vertinamiems šalies sveikatos rodikliams; šios paslaugos poveikis pacientų išgyvenamumui, darbingumui ir (ar) neįgalumui, gyvenimo kokybei, PSD fondo biudžeto lėšų panaudojimo efektyvumui bei galimybė užtikrinti visuotinį asmens sveikatos priežiūros paslaugos prieinamumą), atrinktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas išdėsto prioriteto tvarka. Prioritetizuojant asmens sveikatos priežiūros paslaugas nėra atsižvelgiama į planavimo dokumentuose, įstatymuose ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimuose numatytus įsipareigojimus bei projektų tęstinumo būtinybę, kai naujos paslaugos įdiegimas ir (ar) plėtojimas finansuojamas valstybės biudžeto, Europos Sąjungos struktūrinės ar kitos tarptautinės paramos lėšomis. SDĮ 9² straipsnyje taip pat nėra numatyti atvejai, kai paslaugos neteikiamos vertinti Komitetui, bei reikalavimas, kad kartu su paraiška būtų pateikiamas naujos paslaugos teikimo reikalavimų projektas. 2022 m. Komitetas gavo 26 paraiškas, 2023 m. – 13 paraiškų. Per 2023 m.
Per 2023 m. I pusmetį iš 6 gautų paraiškų kaip nenagrinėtinos Komitete buvo atmestos 3 paraiškos (50 proc.), II pusmetį iš 7 gautų paraiškų buvo atmestos 5 paraiškos (daugiau kaip 70 proc.). Paraiškos, gautos iki kovo 1 d., baigiamos vertinti birželio 1 d., paraiškos, gautos iki rugsėjo 1 d., baigiamos vertinti gruodžio 1 d. Pažymėtina, kad asmens sveikatos priežiūros paslaugos, dėl kurių pateiktos paraiškos išnagrinėjamos iki gruodžio 1 d., negali būti apmokamos kitų metų PSD fondo biudžeto lėšomis, kuris tuo metu jau būna suformuotas. Tokiu būdu Komitetas 2 kartus per metus kelis mėnesius skiria paraiškoms nagrinėti, tačiau asmens sveikatos priežiūros paslaugos, dėl kurių paraiškos nagrinėjamos antrąjį pusmetį, neapmokamos kitų metų PSD fondo biudžeto lėšomis. Jei būtų galimybė teikti paraiškas visus metus, tačiau įvyktų tik viena Komiteto sesija ir sveikatos apsaugos ministro sprendimas dėl visų tais metais gautų paraiškų būtų priimtas iki spalio 1 d., asmens sveikatos priežiūros paslaugos, dėl kurių paraiškos būtų nagrinėjamos tais metais ir kurioms būtų pritarta, galėtų būti apmokamos kitų metų PSD fondo biudžeto lėšomis. SDĮ 26 straipsnyje reglamentuojama, kad sutartis dėl sveikatos priežiūros paslaugų ir vaistų apmokėjimo sudaro teritorinės ligonių kasos. Šios sutartys sudaromos vadovaujantis Civiliniu kodeksu, SDĮ ir kitais įstatymais Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka, atsižvelgiant į Valstybinės ligonių kasos ir PSD tarybos nuomones.
Šių sutarčių tipines formas, kuriose nurodytos esminės sutarties sąlygos: sutarties šalių teisės ir pareigos, teisės aktuose nustatyti asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo reikalavimai ar reikalavimai dėl vaistinėse išduodamų kompensuojamųjų vaistų ir medicinos pagalbos priemonių įsigijimo išlaidų kompensavimo, kainodaros taisyklės, atsiskaitymo tvarka, sutarties šalių atsakomybė, ginčų sprendimo tvarka, sutarties nutraukimo tvarka, sutarties galiojimas, papildymas ar sustabdymas, tvirtina Valstybinės ligonių kasos direktorius. Tai iš esmės atitinka Civilinio kodekso 6.185 straipsnyje numatytas sutarčių standartines sąlygas. SDĮ 9 straipsnyje nustatyta, kokios asmens sveikatos priežiūros paslaugos kompensuojamos PSD fondo biudžeto lėšomis. PSD fondo biudžeto lėšomis apmokamos tik tos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, kurios yra įrašytos į PSD fondo biudžeto lėšomis apmokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąrašus, atitinka Vyriausybės nustatytas PSD fondo biudžeto lėšomis apmokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo sąlygas (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. balandžio 23 d. nutarimas Nr. 370 „Dėl Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis apmokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo sąlygų sąrašo patvirtinimo“) ir kt. SDĮ 9 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad naujo profilio stacionarinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos, apmokamos iš PSD fondo biudžeto, gali būti teikiamos tik gavus leidimą sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka. Įgyvendinant šią nuostatą, sveikatos apsaugos ministro 2010 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr.
V-1145 buvo patvirtintas Leidimų teikti iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų apmokamas naujo profilio stacionarines asmens sveikatos priežiūros paslaugas išdavimo tvarkos aprašas. Pagal šio aprašo 8.3 papunktį esminis leidimo išdavimo kriterijus – atitiktis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. balandžio 23 d. nutarimo Nr. 370 „Dėl Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis apmokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo sąlygų sąrašo patvirtinimo“ reikalavimams, kurie buvo parengti įgyvendinant SDĮ 9 straipsnio 6 dalį. Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad LNSS priklausančių įstaigų, teikiančių stacionarines aktyviojo gydymo asmens sveikatos priežiūros paslaugas, atitinkamo laikotarpio, kuris negali būti trumpesnis kaip 5 metai, išdėstymo reikalavimus ir išdėstymą nustato Vyriausybė, 4 dalyje – kad kitų LNSS įstaigų išdėstymo reikalavimai nustatomi, jeigu tai numatyta atitinkamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas reglamentuojančiuose įstatymuose ar jų pagrindu priimtuose teisės aktuose, o 5 dalyje – kad LNSS įstaigų paslaugų poreikį nustato sveikatos apsaugos ministras, suderinęs su Valstybine ligonių kasa. Sveikatos sistemos įstatymo 12 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad tretinę asmens sveikatos priežiūrą organizuoja bei antrinės ir tretinės asmens sveikatos priežiūros mastą nustato Sveikatos apsaugos ministerija, o šio straipsnio 9 dalyje – kad sveikatos priežiūros mastą pagal LNSS veiklos organizavimo ir sveikatos priežiūros paslaugų lygius nustato Sveikatos apsaugos ministerija. SDĮ 26 straipsnyje, reglamentuojančiame sutarčių su asmens sveikatos priežiūros įstaigomis sudarymą, nėra nustatyta, kad sudarant šias sutartis reikia atsižvelgti į pirmiau minėtus reikalavimus ir nėra nustatytas ryšys tarp skirtingų įstatymų nuostatų.
SDĮ 6 straipsnio 4 dalies 9 ir 10 punktuose, 9² straipsnio 6 dalies 5 punkte, 11 straipsnio 3 dalies 2 punkte ir 28 straipsnio 3 dalies 3 punkto c papunktyje vartojamos Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo pagrindu nustatytos sąvokos (neįgalumas, darbingumas ir kt.). 2024 m. sausio 1 d. įsigalios Asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymas, kuriame anksčiau vartotos sąvokos „neįgalumas“, „darbingumas“ ir kt. keičiamos sąvokomis „negalia“, „dalyvumas“ ir kt. Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo Nr. I-2044 pakeitimo įstatymo 3 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad kituose teisės aktuose vartojama sąvoka „neįgalusis“ tapati sąvokai „asmuo su negalia“, sąvokos „darbingumo lygis“ ir „specialiųjų poreikių lygis“ – sąvokai „dalyvumo lygis“, sąvoka „specialusis poreikis“ – sąvokai „individualusis pagalbos poreikis“, sąvoka „specialusis nuolatinės slaugos poreikis“ – sąvokai „individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos pirmo ar antro lygio poreikis“, sąvoka „specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis“ – sąvokai „individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos trečio ar ketvirto lygio poreikis“, sąvoka „specialusis lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikis“ – sąvokai „lengvojo automobilio ar jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikis“, sąvoka „didelių specialiųjų poreikių lygis“ – sąvokai „15 procentų dalyvumo lygis“, sąvoka „vidutinių specialiųjų poreikių lygis“ – sąvokai „40 procentų dalyvumo lygis“, sąvoka „netektas darbingumas“ – sąvokai „netektas dalyvumas“, sąvoka „neįgalumas“ – sąvokai „negalia“. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. kovo 24 d. nutarimo Nr.
330 „Dėl ministrams pavedamų valdymo sričių“ 1.8.4 papunktyje nustatyta, kad sveikatos apsaugos ministras yra atsakingas sveikatos draudimo valdymą, tačiau pagrindiniame sveikatos draudimą reglamentuojančiame įstatyme – SDĮ – nėra nustatyta, kad valstybės politiką sveikatos draudimo srityje formuoja Sveikatos apsaugos ministerija. SDĮ Sveikatos apsaugos ministerija, kaip PSD politiką formuojanti institucija, nėra įvardinta. Sveikatos sistemos įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad LNSS vykdomieji subjektai pagal kompetenciją teikia mokamas asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros paslaugas, už kurias jų gavėjai (juridiniai ir fiziniai asmenys) privalo sumokėti. Šių paslaugų sąrašą, kainas, kainų indeksavimo ir paslaugų teikimo tvarką tvirtina Sveikatos apsaugos ministerija. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. liepos 30 d. įsakymu Nr. 357 „Dėl Mokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąrašo, kainų nustatymo ir jų indeksavimo tvarkos bei šių paslaugų teikimo ir apmokėjimo tvarkos“ buvo patvirtintas Mokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąrašas ir kainos, Mokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kainų nustatymo ir indeksavimo tvarka ir Mokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir apmokėjimo tvarka. Minėtame sąraše nurodytos mokamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, kurios nėra valstybės laiduojamos t. y. nėra gyvybiškai būtinos (pvz., išvaizdos gerinimas estetiniais ir kosmetiniais tikslais ir pan.), – už jas pacientai visais atvejais privalo mokėti. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1996 m. kovo 26 d. įsakymu Nr. 178 „Dėl Asmens sveikatos priežiūros paslaugų, teikiamų asmens sveikatos priežiūros įstaigose, kainyno Nr. 11-96-2 patvirtinimo“ buvo patvirtintas Asmens sveikatos priežiūros paslaugų, teikiamų asmens sveikatos priežiūros įstaigose, kainynas Nr. 11-96-2.
11-96-2. Šiame kainyne nurodytos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, už kurias pacientai turi sumokėti, nes netenkinamos įstatyme nustatytos sąlygos, kurioms esant jos galėtų būti apmokamos PSD fondo biudžeto lėšomis (pvz., asmuo nėra draustas, neturi gydytojo siuntimo ir pan.). Mokamų visuomenės sveikatos priežiūros paslaugų ir jų kainų sąrašas patvirtintas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1994 m. lapkričio 8 d. įsakymu Nr. 373 „Dėl Mokamų visuomenės sveikatos priežiūros paslaugų ir jų kainų sąrašo patvirtinimo“, o Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-567 „Dėl Visuomenės sveikatos priežiūros mokamų paslaugų kainų apskaičiavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ – Visuomenės sveikatos priežiūros mokamų paslaugų kainų apskaičiavimo tvarkos aprašas. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. lapkričio 9 d. įsakymu Nr. 621 „Dėl mokamų visuomenės sveikatos priežiūros paslaugų, teikiamų Radiacinės saugos centre ir jo skyriuose“ patvirtinti Mokamų visuomenės sveikatos priežiūros paslaugų, teikiamų Radiacinės saugos centre ir jo skyriuose, sąrašas ir kainos, šių kainų nustatymo, indeksavimo bei šių paslaugų teikimo ir apmokėjimo tvarka. Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad LNSS įstaigų teikiamų paslaugų kainas nustato Sveikatos apsaugos ministerija, o 2 dalyje – kad LNSS nepriklausančių įstaigų teikiamų paslaugų kainas nustato jų valdymo organai ar savininkai šių įstaigų įstatuose nustatyta tvarka. 4.
4Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Įstatymo projektu siūloma naikinti teritorines ligonių kasas kaip atskirus juridinius asmenis ir dėl šio pakeitimo atitinkamai tikslinti Valstybinės ligonių kasos funkcijas ir teises, sutarčių sudarymo nuostatas, atnaujinti SDĮ V skyrių, reglamentuojantį draudžiamųjų teises ir sveikatos priežiūros įstaigų bei vaistinių pareigas vykdant PSD, tikslinti SDĮ VI skyrių, reglamentuojantį ginčų dėl PSD sprendimą, bei koreguoti kitas su tuo susijusias nuostatas. Sujungus į vieną juridinį asmenį PSD fondo administravimo įstaigas – Valstybinę ligonių kasą ir penkias teritorines ligonių kasas – tikimasi efektyvesnio PSD sistemos veikimo. Panaikinus teritorines ligonių kasas, kartu naikintinos ir jų stebėtojų tarybos bei taikinimo komisijos. Taikinimo komisijų atsisakoma atsižvelgiant į tai, kad visose penkiose teritorinėse ligonių kasose per metus vidutiniškai išnagrinėjama 10 skundų, tad dėl tokio skundų kiekio netikslinga sudaryti atskirą komisiją. Siekiant efektyviai naudoti žmogiškuosius ir kitus išteklius, tikslinga tokio alternatyvaus ginčų sprendimo būdo atsisakyti. Be to, pastebėtina, kad kai kurių ginčų šalis yra pati Valstybinė ligonių kasa (pvz., ginčai tarp asmens sveikatos priežiūros įstaigų ir Valstybinės ligonių kasos). Ginčai toliau bus sprendžiami kitų teisės aktų nustatyta tvarka, priklausomai nuo jų pobūdžio ir ginčų subjektų (kaip sėkmingai buvo sprendžiami ir anksčiau). Asmenys ir asmens sveikatos priežiūros įstaigos galės teikti skundus ir ginti savo teises Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo, Viešojo administravimo įstatymo, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo ir Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo nustatyta tvarka. Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas aiškiai reglamentuoja ginčus tarp paciento ir asmens sveikatos priežiūros įstaigos.
Vadovaudamasis šio įstatymo 23 straipsniu, pacientas dėl pažeistų teisių (išskyrus dėl sveikatai padarytos žalos atlyginimo) pirmiausia turi kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą. Tais atvejais, kai paciento netenkina asmens sveikatos priežiūros įstaigos atsakymas (arba jis nepateikiamas), o skundas yra susijęs su PSD, pacientas gali kreiptis į Valstybinę ligonių kasą arba tiesiai į teismą. Tokiu atveju Valstybinė ligonių kasa, vadovaudamasi visoms viešojo administravimo įstaigoms privalomu Viešojo administravimo įstatymu, nagrinės skundą pagal Valstybinės ligonių kasos kompetenciją (pvz., ginčai dėl asmens sveikatos priežiūros įstaigos suteiktos (nesuteiktos) asmens sveikatos priežiūros paslaugos, kompensuojamos PSD fondo biudžeto lėšomis). Tuo tarpu kilus ginčui tarp draudžiamojo ir Valstybinės ligonių kasos (pvz., dėl būtinosios medicinos pagalbos paslaugų, suteiktų kitoje Europos Sąjungos valstybėje, kompensavimo), draudžiamasis su skundu galės kreiptis į Lietuvos administracinių ginčų komisiją Ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo nustatyta tvarka arba į teismą Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Ginčai tarp asmens sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių ir SDĮ 26¹ ir 26² straipsniuose nurodytų ūkio subjektų bei Valstybinės ligonių kasos dėl sutarties sudarymo, nesudarymo ir vykdymo (viešojo administravimo subjekto veiksmų apskundimas) taip pat yra Viešojo administravimo įstatymo reglamentavimo dalykas. Pastebėtina, kad Lietuvos administracinių ginčų komisija, turinti teritorinius padalinius Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje ir Šiauliuose, greičiau ir patogiau išnagrinėja ginčą (ypač nusprendus šį ginčą nagrinėti žodžiu), nei tą galėtų padaryti Taikinimo komisija, veikianti Valstybinėje ligonių kasoje.
SDĮ 9² straipsnyje siūloma atsisakyti perteklinio paraiškos vertinimo Komitete – vietoj to nustatyti aiškius kriterijus, apibrėžiančius, kokias paslaugas Komitetas vertina (prioritetizuoja) ir kokių nevertina, detalizuoti sąvoką „naujos asmens sveikatos priežiūros paslaugos“. Dėstant asmens sveikatos priežiūros paslaugas prioriteto tvarka, siūloma atsižvelgti į du papildomus kriterijus:
1) nauja paslauga, kuriai įdiegti ir (ar) plėtoti reikalinga infrastruktūra, sveikatos technologija ar organizavimo modelis buvo finansuojami įgyvendinant valstybės biudžeto, Europos Sąjungos struktūrinės ar kitos tarptautinės paramos lėšomis finansuojamą projektą, ir turi būti užtikrinamas šio projekto vykdymo tęstinumas;
2) naujos paslaugos įdiegimas ir (ar) plėtojimas numatytas įstatymą ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą įgyvendinančiame teisės akte. Siūloma numatyti, kad, siekiant į PSD fondo biudžeto lėšomis apmokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąrašą įrašyti naujas asmens sveikatos priežiūros paslaugas ar tikslinti PSD fondo biudžeto lėšomis jau apmokamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas (kai dėl bet kokių jų teikimo ir (ar) organizavimo reikalavimų, ir (ar) apmokėjimo tvarkos pakeitimų didėja PSD fondo biudžeto išlaidos šioms paslaugoms), kartu su paraiška turi būti pateikiamas ir naujos paslaugos teikimo reikalavimų projektas (jau galiojančių paslaugos teikimo reikalavimų pakeitimo projektas). Paraiškos formą ir naujos paslaugos teikimo reikalavimų rengimo tvarką nustato sveikatos apsaugos ministras.
Taip pat siūloma patikslinti, kas yra naujos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, t. y. nustatyti, kad tai paslaugos, nenurodytos PSD fondo biudžeto lėšomis apmokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąraše. Paslaugų vertinimas būtų atliekamas ne du kartus per metus, o vieną kartą (būtų vertinamos paraiškos, pateiktos nuo vienų metų kovo 2 d. iki kitų metų kovo 1 d., o sveikatos apsaugos ministro sprendimai dėl naujų paslaugų būtų priimami iki tų metų spalio 1 d.). Toks vieno vertinimo per kalendorinius metus modelis realiai sutaptų su PSD fondo biudžeto kalendoriniams metams planavimu. Siūloma teikiant paraišką kartu pateikti jau parengtą ir suderintą su Valstybine ligonių kasa, Sveikatos apsaugos ministerijos politikos grupėmis bei socialiniais partneriais teisės akto projektą, kuriame būtų aiškiai aprašyta siūloma nauja asmens sveikatos priežiūros paslauga, detalizuojamos paslaugos teikimo indikacijos, paslaugos gavėjų skaičius, paslaugos turinys, teikimo reikalavimai, organizavimas ir kt. Tokiu atveju, Komitetui sureitingavus paslaugas, sveikatos apsaugos ministras iki spalio 1 d. galėtų priimti sprendimą dėl paslaugos įrašymo (neįrašymo) į PSD fondo biudžeto lėšomis apmokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąrašą, lėšos šiai paslaugai būtų numatytos ateinančių metų PSD fondo biudžete ir ji galėtų būti pradėta teikti kitais metais (būtų baigti visi organizaciniai, derinimo ir kt. darbai). Asmens sveikatos priežiūros įstaigos (ne tik universiteto ligoninės), teikdamos asmens sveikatos priežiūros paslaugas, taip pat gali identifikuoti, kokių kompensuojamųjų asmens sveikatos priežiūros paslaugų reikia pacientams (atsižvelgiant į sergamumo tendencijas, tarptautinę patirtį teikiant ir kompensuojant asmens sveikatos priežiūros paslaugas, asmens sveikatos priežiūros įstaigų išteklius ir kt.).
Vaistinės, teikiančios vakcinavimo paslaugas, taip pat turėtų turėti teisę siūlyti atitinkamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas įrašyti į PSD fondo biudžeto lėšomis apmokamų paslaugų sąrašą. Atsižvelgiant į tai, subjektų, galinčių teikti paraiškas dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų įtraukimo į PSD fondo biudžeto lėšomis apmokamų paslaugų sąrašą, ratas papildytas asmens sveikatos priežiūros įstaigas ir vaistines vienijančiomis asociacijomis. Siūloma numatyti, kad Komitetas nevertina asmens sveikatos priežiūros paslaugų, kai:
1) didinamos asmens sveikatos priežiūros paslaugų, įrašytų į PSD fondo biudžeto lėšomis apmokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąrašą, bazinės kainos ir nekeičiami nei sveikatos apsaugos ministro patvirtinti šių paslaugų teikimo, nei organizavimo reikalavimai, nei apmokėjimo tvarka (išskyrus pačios kainos nustatymą);
2) dėl krizės ar ekstremaliosios situacijos prireikia PSD fondo biudžeto lėšomis apmokėti naujas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, neįrašytas į PSD fondo biudžeto lėšomis apmokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąrašą, arba reikia daugiau PSD fondo biudžeto lėšų asmens sveikatos priežiūros paslaugoms, įrašytoms į PSD fondo biudžeto lėšomis apmokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąrašą, apmokėti.
Šio punkto nuostata taikoma krizės ar ekstremaliosios situacijos metu ir ne ilgiau kaip 6 mėnesius po ekstremaliosios situacijos atšaukimo dienos;
3) dėl sveikatos apsaugos ministro patvirtintų asmens sveikatos priežiūros paslaugos teikimo ir (ar) organizavimo reikalavimų pakeitimų nereikia daugiau PSD fondo biudžeto lėšų tokioms paslaugoms teikti;
4) asmens sveikatos priežiūros paslauga kompensuotina PSD fondo biudžeto lėšomis vadovaujantis Farmacijos įstatymo 59² straipsnio nustatyta tvarka. Farmacijos įstatymo 59² straipsnyje nustatyta analogiška SDĮ 9² straipsniui procedūra (prašymų pateikimas, nagrinėjimas komisijoje, siūlymas kompensuoti ir t. t.), kai dėl labai retos būklės paslauga kompensuojama iš PSD fondo biudžeto.
Asmens sveikatos priežiūros paslaugos išlaidos kompensuojamos šiame straipsnyje nustatyta tvarka, kai Labai retoms būklėms gydyti išlaidų kompensavimo komisija priima sprendimą konkrečiam pacientui kompensuoti asmens sveikatos priežiūros paslaugos išlaidas ir kai asmens sveikatos priežiūros paslauga konkrečiai labai retai būklei gydyti šios komisijos teikimu yra įtraukta į teisės aktais patvirtintus išlaidų kompensavimo sąrašus ir (ar) apmokėjimo tvarkos aprašus. Priimdama sprendimą kompensuoti gydymo išlaidas konkrečiam pacientui ar labai retai būklei gydyti skirtą asmens sveikatos priežiūros paslaugą įtraukti į išlaidų kompensavimo sąrašus ir (ar) apmokėjimo tvarkos aprašus, Labai retoms būklėms gydyti išlaidų kompensavimo komisija remiasi Farmacijos įstatymo 59² straipsnyje nustatytais kriterijais. Sprendimas priimamas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. gruodžio 30 d. įsakymo Nr. V-1566 „Dėl Sprendimų dėl labai retų žmogaus sveikatos būklių gydymo išlaidų kompensavimo priėmimo tvarkos aprašo ir šių išlaidų kompensavimo komisijos darbo reglamento patvirtinimo“ nustatyta tvarka. Labai retoms būklėms gydyti išlaidų kompensavimo komisija sprendimą dėl labai retos būklės ir jos gydymo išlaidų įtraukimo į išlaidų kompensavimo sąrašus ir (ar) apmokėjimo tvarkos aprašus priima ir teikia sveikatos apsaugos ministrui ne vėliau kaip per 40 darbo dienų nuo prašymo pateikimo dienos, sprendimą dėl konkretaus paciento gydymo išlaidų kompensavimo priima ne vėliau kaip per 10 darbo dienų, o skubiais atvejais, kai pacientą būtina nedelsiant gydyti, – ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo prašymo pateikimo dienos.
Atsižvelgiant į tai, siūloma numatyti, kad Komitetas nevertina asmens sveikatos priežiūros paslaugų, kai asmens sveikatos priežiūros paslauga kompensuotina Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis vadovaujantis Farmacijos įstatymo 59² straipsnio nustatyta tvarka;
5) siūloma įdiegti naują asmens sveikatos priežiūros paslaugą, neįrašytą į PSD fondo biudžeto lėšomis apmokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąrašą, arba atlikti asmens sveikatos priežiūros paslaugos, įrašytos į PSD fondo biudžeto lėšomis apmokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąrašą, teikimo arba organizavimo reikalavimų pakeitimą, kuriais tiesiogiai būtų įgyvendinama šalyje vykdoma sveikatos politika, ir ta konkreti paslauga yra tiesiogiai įvardyta įstatyme arba Vyriausybės nutarime;
6) siūloma į PSD fondo biudžeto lėšomis apmokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąrašą įrašyti naują asmens sveikatos priežiūros paslaugą, leidžiančią nustatyti mutaciją ar biologinį žymenį dėl gydymo atitinkamu kompensuojamuoju vaistu skyrimo. Šis siūlymas teikiamas, nes dėl šio kompensuojamojo vaisto ir jam skirti reikalingo tyrimo jau yra priimtas sprendimas Sveikatos apsaugos ministerijos Vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių kompensavimo komisijoje (t. y. jau atlikta vertinimo procedūra). Gydymas šiuo vaistu neįmanomas, jei nėra tokio tyrimo, kuris leistų nustatyti mutaciją ar biožymenį.
Siūloma atsisakyti SDĮ 9 straipsnio 8 dalies nuostatos, pagal kurią naujo profilio stacionarinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos, apmokamos iš PSD fondo biudžeto, gali būti teikiamos tik gavus leidimą sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka. Įgyvendinant šią įstatymo nuostatą, sveikatos apsaugos ministro 2010 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. V-1145 buvo patvirtintas Leidimų teikti iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų apmokamas naujo profilio stacionarines asmens sveikatos priežiūros paslaugas išdavimo tvarkos aprašas. Pagal šio aprašo 8.3 papunktį esminis leidimo išdavimo kriterijus – naujos paslaugos atitiktis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. balandžio 23 d. nutarimo Nr. 370 „Dėl Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis apmokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo sąlygų sąrašo patvirtinimo“ reikalavimams, kurie buvo parengti įgyvendinant SDĮ 9 straipsnio 8 dalį. Tokiu būdu SDĮ 9 straipsnio 8 dalis yra perteklinė. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. gegužės 16 d. nutarime (byloje Nr. 47/2009-131/2010) nustatyta, kad „<...> Valstybė, turinti pareigą sukurti visuomenės solidarumu pagrįstą sveikatos priežiūros finansavimo viešosiomis lėšomis sistemą, pagal Konstituciją, inter alia konstitucinį atsakingo valdymo principą, privalo pasirūpinti ir tuo, kad šios lėšos būtų naudojamos atsakingai ir racionaliai.
Atsižvelgiant į tai, kad dėl didėjančių sveikatos priežiūros paslaugų poreikių, vis aukštesnių jų kokybės standartų, sudėtingesnių ir brangesnių sveikatos priežiūros technologijų šių paslaugų teikimo išlaidos nuolat auga, o joms apmokėti skirtos viešosios, inter alia privalomojo sveikatos draudimo, lėšos yra ribotos, įstatymų leidėjui kyla pareiga nustatyti tokį sveikatos priežiūros paslaugų finansavimo privalomojo sveikatos draudimo lėšomis teisinį reguliavimą, kuriuo būtų sudarytos prielaidos valstybei šį finansavimą planuoti ir lėšas sveikatos priežiūros įstaigoms paskirstyti taip, kad, nepaneigiant valstybės priedermės remti privačia nuosavybės teise pagrįstas visuomenei naudingas ūkines pastangas ir iniciatyvą, sąžiningos sveikatos priežiūros įstaigų konkurencijos, sveikatos priežiūros paslaugų vartotojo (paciento) teisės pasirinkti sveikatos priežiūros įstaigą, būtų užtikrinta aukšta šiomis lėšomis finansuojamų sveikatos priežiūros paslaugų kokybė ir pakankamas prieinamumas <...>.“ Atsižvelgiant į tai, siūloma SDĮ 26 straipsnyje patikslinti (suderinti) nuostatas dėl sutarčių, pagal kurias apmokamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, sudarymo, t. y. aiškiai nurodyti, kad sutartys sudaromos tik dėl SDĮ 9 straipsnio nuostatas atitinkančių asmens sveikatos priežiūros paslaugų ir kad sudarant sutartis svarbu ne tik asmens sveikatos priežiūros įstaigos licencija, bet turi būti atsižvelgta į kituose teisės aktuose numatytus reikalavimus:
1) Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 11 straipsnio 1 ir 4 dalyse nurodytu pagrindu nustatytus tinklo reikalavimus;
2) Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 11 straipsnio 5 dalyje nurodytu pagrindu nustatytą asmens sveikatos priežiūros paslaugų poreikį ir, atsižvelgiant į šį poreikį, Sveikatos sistemos įstatymo 12 straipsnio 5 ir 9 dalyse nurodytu pagrindu nustatytą sveikatos priežiūros mastą.
Atsižvelgiant į tai, kad dėl didėjančių sveikatos priežiūros paslaugų poreikių, vis aukštesnių jų kokybės standartų, sudėtingesnių ir brangesnių sveikatos priežiūros technologijų šių paslaugų teikimo išlaidos nuolat auga, o joms apmokėti skirtos viešosios, inter alia privalomojo sveikatos draudimo, lėšos yra ribotos, įstatymų leidėjui kyla pareiga nustatyti tokį sveikatos priežiūros paslaugų finansavimo privalomojo sveikatos draudimo lėšomis teisinį reguliavimą, kuriuo būtų sudarytos prielaidos valstybei šį finansavimą planuoti ir lėšas sveikatos priežiūros įstaigoms paskirstyti taip, kad, nepaneigiant valstybės priedermės remti privačia nuosavybės teise pagrįstas visuomenei naudingas ūkines pastangas ir iniciatyvą, sąžiningos sveikatos priežiūros įstaigų konkurencijos, sveikatos priežiūros paslaugų vartotojo (paciento) teisės pasirinkti sveikatos priežiūros įstaigą, būtų užtikrinta aukšta šiomis lėšomis finansuojamų sveikatos priežiūros paslaugų kokybė ir pakankamas prieinamumas <...>.“ Atsižvelgiant į tai, siūloma SDĮ 26 straipsnyje patikslinti (suderinti) nuostatas dėl sutarčių, pagal kurias apmokamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, sudarymo, t. y. aiškiai nurodyti, kad sutartys sudaromos tik dėl SDĮ 9 straipsnio nuostatas atitinkančių asmens sveikatos priežiūros paslaugų ir kad sudarant sutartis svarbu ne tik asmens sveikatos priežiūros įstaigos licencija, bet turi būti atsižvelgta į kituose teisės aktuose numatytus reikalavimus:
1) Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 11 straipsnio 1 ir 4 dalyse nurodytu pagrindu nustatytus tinklo reikalavimus;
2) Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 11 straipsnio 5 dalyje nurodytu pagrindu nustatytą asmens sveikatos priežiūros paslaugų poreikį ir, atsižvelgiant į šį poreikį, Sveikatos sistemos įstatymo 12 straipsnio 5 ir 9 dalyse nurodytu pagrindu nustatytą sveikatos priežiūros mastą. Poreikis ir mastas išreiškiamas tam tikrais skaičiais, kurie parodo, kiek valstybei reikia ir kiek ji gali apmokėti asmens sveikatos priežiūros paslaugų.
Ši nuostata reiškia, kad valstybė neįsipareigoja apmokėti visų paslaugų, kurias siūlo asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikėjai. Šių nuostatų detalizavimas patvirtintas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2023 m. liepos 28 d. įsakymu Nr. V-862 „Dėl Asmens sveikatos priežiūros paslaugų, apmokamų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis, poreikio nustatymo metodikos patvirtinimo“. Pažymėtina, kad tiek projektu keičiamo SDĮ 26 straipsnio 4 dalyje nustatytos sąlygos, tiek 5 dalyje išvardyti kriterijai nurodo, su kuo (kokias sąlygas ar kriterijus atitinkančiomis asmens sveikatos priežiūros įstaigomis) sudaroma sutartis, o paslaugų poreikis parodo, kiek apskritai reikėtų tam tikrų paslaugų. Tuo tarpu mastas parodo, kiek tokių paslaugų galėtų būti kompensuojama PSD fondo biudžeto lėšomis. Todėl paslaugų kiekis, dėl kurio sudaroma sutartis, turi atitikti nustatytą mastą: sutartis sudaroma su tomis įstaigomis, kurios atitinka keičiamo SDĮ 26 straipsnio 4 dalyje nustatytas sąlygas, o jei jos neužtikrina viso nustatyto sveikatos priežiūros masto – su įstaigomis, kurios atitinka keičiamo SDĮ 26 straipsnio 5 dalyje nurodytus kriterijus. Kaip tarp įstaigų, atitinkančių minėtas sąlygas ir kriterijus, bus paskirstomas sveikatos priežiūros paslaugų, kurios galėtų būti apmokamos PSD fondo biudžeto lėšomis, kiekis (mastas), bus nustatyta sutarčių sudarymo tvarkos apraše, kurį tvirtina sveikatos apsaugos ministras, įvertinęs Valstybinės ligonių kasos ir PSD tarybos nuomones. Be to, siūloma numatyti, kad įstaigos privalo teikti asmens sveikatos priežiūros paslaugas, atitinkančias šių paslaugų kokybės reikalavimus, ir užtikrinti asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą apdraustiesiems PSD be priemokų (bazinėmis kainomis, išskyrus Sveikatos sistemos įstatymo numatytas išimtis).
Tais atvejais, kai asmens sveikatos priežiūros įstaigos, su kuriomis Valstybinė ligonių kasa yra sudariusi sutartis dėl tam tikrų paslaugų (pvz., tinklui priklausančios asmens sveikatos priežiūros įstaigos) neužtikrina reikiamo sveikatos priežiūros masto, šiam mastui užtikrinti sutartys sudaromos su įstaigomis, su kuriomis Valstybinė ligonių kasa nėra sudariusi sutarčių dėl tam tikrų paslaugų (pvz., nepriklausančiomis tinklui). Siūloma papildyti SDĮ 26 straipsnį 5 dalimi, numatant sutarčių sudarymo (atrankos) kriterijus, taikomus tais atvejais, kai neužtikrinamas reikiamas sveikatos priežiūros mastas:
1) asmens sveikatos priežiūros įstaigos teikiamų paslaugų kompleksiškumas;
2) kokia dalimi sveikatos apsaugos ministro nustatyti paslaugos teikimo reikalavimai užtikrinami tuo pačiu paslaugos teikimo adresu;
3) per praėjusius kalendorinius metus suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų (dėl kurių sudaroma sutartis) skaičius;
4) per praėjusius trejus metus nustatyti, vykdant ūkio subjektų priežiūrą, privalomąjį sveikatos draudimą ir sveikatos priežiūrą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimai. Pagal kriterijų „asmens sveikatos priežiūros įstaigos teikiamų paslaugų kompleksiškumas“ bus vertinama, kiek asmens sveikatos priežiūros įstaiga teikia tos pačios srities atskiroms paslaugų grupėms priskiriamų paslaugų, pvz., jei siekiama sudaryti sutartį dėl gydytojo specialisto oftalmologo konsultacijų apmokėjimo, tai prioritetas būtų teikiamas tai asmens sveikatos priežiūros įstaigai, kuri teikia tos pačios srities dienos stacionaro ir dienos chirurgijos paslaugas.
Kriterijus „kokia dalimi sveikatos apsaugos ministro nustatyti paslaugos teikimo reikalavimai užtikrinami tuo pačiu paslaugos teikimo adresu“ reiškia: jei sveikatos apsaugos ministro nustatytuose paslaugos teikimo reikalavimuose nurodyta, kad tam tikrą asmens sveikatos priežiūros paslaugą teikianti asmens sveikatos priežiūros įstaiga turi teikti ir radiologijos bei laboratorinių tyrimų paslaugas, prioritetas bus teikiamas tai įstaigai, kuri visus arba daugiau iš nurodytų reikalavimų užtikrina vienu adresu. Tuo siekiama, kad pacientui, norinčiam gauti visą asmens sveikatos priežiūros paslaugą, netektų važinėti per kelias vietas. Kriterijus „per praėjusius kalendorinius metus suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų (dėl kurių sudaroma sutartis) skaičius“ yra svarbus, siekiant įvertinti asmens sveikatos priežiūros įstaigos pajėgumus suteikti tam tikrą asmens sveikatos priežiūros paslaugų kiekį (turimų specialistų, įrangos kiekį, paslaugų teikimo procesus /paslaugų vidinį administravimą ir kt.). Pažymėtina, kad tuo atveju, kai tam tikrą asmens sveikatos priežiūros paslaugą tam tikrame regione pageidauja teikti tik viena asmens sveikatos įstaiga, kuri praėjusiais kalendoriniais metais atitinkamų paslaugų neteikė (pvz., naujai įsteigta įstaiga), su ja sutartis bus sudaroma. Kriterijus, taikomus atitinkamoms paslaugoms, dėl kurių sudaroma sutartis, detalizuoja, kriterijų reikšmes ir vertinimo pagal šiuos kriterijus tvarką nustato Vyriausybė.
Nustatant teisės aktų pažeidimo kriterijų buvo pasirinktas trejų metų laikotarpis, nes buvo atsižvelgta į tai, kad sutartys su ligonių kasomis sudaromos taip pat trejiems metams. Pažeidimų sunkumo ir pakartotinumo įtaka įstaigos vertinimui pagal šį kriterijų bus nustatoma vadovaujantis kriterijais, kurie bus detalizuoti Vyriausybės nutarime (šio nutarimo projektas bus derinamas TAIS). Preliminariai numatoma, kad pagal šį kriterijų (kaip ir pagal kitus kriterijus) bus galima gauti maksimaliai 10 balų (jei pažeidimų nebuvo nustatyta). Iš šių bus atimama, pvz., po 2 balus už nustatytus pažeidimus, kuriais padaryta žala PSD fondo biudžetui, už pakartotinius pažeidimus, už pažeidimus, nustatytus Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos, o po 1 balą bus atimama, pvz., už kitų institucijų nustatytus pažeidimus. Pažymėtina, kad vertinant pagal šį kriterijų mažareikšmiai pažeidimai nebus vertinami (vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 38 straipsniu, nustačius teisės aktų reikalavimų nesilaikymo ar netinkamo vykdymo faktą, kuris vertintinas kaip mažareikšmis teisės aktų reikalavimų pažeidimas, pažeidimo tyrimas nutraukiamas, įstatymų numatytos poveikio priemonės neskiriamos, o ūkio subjektui pareiškiama žodinė pastaba arba pateikiamas rašytinis nurodymas pašalinti mažareikšmį teisės aktų reikalavimų pažeidimą).
Sutartys su asmens sveikatos priežiūros įstaigomis dėl SDĮ 9 straipsnio nuostatas atitinkančių asmens sveikatos priežiūros paslaugų būtų sudaromos šia seka:
1) nustatoma, ar asmens sveikatos priežiūros įstaiga:
2) nustatomas asmens sveikatos priežiūros paslaugų poreikis;
3) nustatomas reikiamas asmens sveikatos priežiūros mastas (poreikis, pagrįstas PSD fondo biudžeto finansinėmis galimybėmis);
4) sudaromos sutartys su asmens sveikatos priežiūros įstaigomis, įtrauktomis į tinklą;
5) tais atvejais, kai tinklui priklausančios įstaigos neužtikrina reikiamo asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo masto, sutartys sudaromos su kitomis įstaigomis. Atrankos kriterijai:
1) asmens sveikatos priežiūros įstaigos teikiamų paslaugų kompleksiškumas;
2) kokia dalimi sveikatos apsaugos ministro nustatyti paslaugos teikimo reikalavimai užtikrinami tuo pačiu paslaugos teikimo adresu;
3) per praėjusius kalendorinius metus suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų (dėl kurių sudaroma sutartis) skaičius;
4) per praėjusius trejus metus nustatyti, vykdant ūkio subjektų priežiūrą, privalomąjį sveikatos draudimą ir sveikatos priežiūrą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimai.
Siūloma pakeisti SDĮ 4 straipsnį, nustatant, kad politiką sveikatos draudimo srityje formuoja Sveikatos apsaugos ministerija, nes Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. kovo 24 d. nutarimo Nr. 330 „Dėl ministrams pavedamų valdymo sričių“ 1.8.4 papunktyje nustatyta, kad sveikatos apsaugos ministras yra atsakingas už sveikatos draudimo valdymą. Siūloma patikslinti SDĮ 14 straipsnį – numatyti, kad Valstybinė ligonių kasa PSD fondo biudžeto projektą rengia pagal Sveikatos apsaugos ministerijos strateginio planavimo dokumentuose nustatytus sveikatos politikos prioritetus. Detali šio straipsnio įgyvendinimo tvarka bus nustatyta Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gegužės 14 d. nutarimu Nr. 589. Politikos sveikatos draudimo srityje formavimas (atsakinga Sveikatos apsaugos ministerija) apima ir prioritetų, taikomų rengiant atitinkamo laikotarpio PSD fondo biudžeto rodiklių įstatymo projektą (toliau – PSD fondo biudžeto projektas), nustatymą. Ilgalaikiai sveikatos politikos prioritetai nustatyti Vyriausybės 2020 m. rugsėjo 9 d. nutarimu Nr. 998 patvirtintame 2021–2030 metų nacionaliniame pažangos plane. Plane išsikeltiems tikslams pasiekti parengtos dvi nacionalinės plėtros programos: 1) 2022–2030 m. sveikatos išsaugojimo ir stiprinimo plėtros programa, patvirtinta Vyriausybės 2022 m. sausio 26 d. nutarimu Nr.
66 „Dėl 2022–2030 m. plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos sveikatos išsaugojimo ir stiprinimo plėtros programos patvirtinimo“, ir 2) 2022–2030 m. sveikatos kokybės ir efektyvumo didinimo plėtros programa, patvirtinta Vyriausybės 2022 m. kovo 30 d. nutarimu Nr. 319 „Dėl 2022–2030 metų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos sveikatos priežiūros kokybės ir efektyvumo didinimo plėtros programos patvirtinimo“. Trumpesnio laikotarpio sveikatos politikos prioritetai išdėstyti Vyriausybės programoje ir kiekvienais metais rengiamame trimečiame Strateginiame veiklos plane. Bendrieji asignavimų planavimo principai ir strateginio veiklos plano projektų teikimo terminai nustatyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės tvirtinamame atitinkamų metų Biudžeto projekto rengimo plane. Sveikatos apsaugos ministerija kiekvienais metais rengia atitinkamų metų strateginio veiklos plano projektą pagal Strateginio valdymo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. balandžio 28 d. nutarimu Nr. 292 „Dėl Strateginio valdymo metodikos patvirtinimo“, nustatytą biudžeto projekto rengimo, svarstymo ir tvirtinimo ciklą bei nustatytą formą. Šį planą sveikatos apsaugos ministras patvirtina per 10 darbo dienų nuo atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo įsigaliojimo dienos. Atsižvelgiant į tai, Sveikatos apsaugos ministerija, rengdama atitinkamų metų strateginio veiklos plano projektą ir planuodama atitinkamų metų sveikatos politikos prioritetus (Strateginio valdymo metodikos 11 priedo III skyrius), nustatys ir PSD fondo biudžeto paskirstymo prioritetus (kryptis), kurie būtų įgyvendinami vykdant strateginio veiklos plano programoje numatytas priemones.
Tai būtų teisinis pagrindas kryptingai planuoti lėšas ir už jas atsiskaityti teisės aktų nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad 2023 m. liepos 28 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-862 „Dėl Asmens sveikatos priežiūros paslaugų, apmokamų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis, poreikio nustatymo metodikos patvirtinimo“ buvo patvirtinta Asmens sveikatos priežiūros paslaugų poreikio nustatymo metodika. Vadovaudamasi šia metodika, Valstybinė ligonių kasa iki gegužės 1 d. turi apskaičiuoti ateinančių metų preliminarų paslaugų poreikį ir pateikti Paslaugų poreikio nustatymo komitetui, sudarytam sveikatos apsaugos ministro įsakymu. Šio komiteto veiklą ir sudėtį reglamentuoja sveikatos apsaugos ministro įsakymas. Minėtas komitetas iki birželio 1 d. turi pateikti Valstybinei ligonių kasai pasiūlymus dėl preliminaraus paslaugų poreikio tikslinimo ir paslaugų, kurių išlaidos apmokamos PSD fondo biudžeto lėšomis, poreikių tenkinimo masto prioritetus, atsižvelgdamas į sveikatos politikos prioritetus, paslaugų laukimo eiles, naujas technologijas SDĮ 6 straipsnio 4 dalies 9 ir 10 punktuose, 9² straipsnio 6 dalies 5 punkte, 11 straipsnio 3 dalies 2 punkte ir 28 straipsnio 3 dalies 3 punkto c papunktyje keičiamos su Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo Nr. I-2044 pakeitimo įstatymo priėmimu susijusios sąvokos. Iki Įstatymo projekto įsigaliojimo bus tiesiogiai taikoma Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo Nr. I-2044 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1722 3 straipsnio 7 dalis.
Siūloma atlikti kitus techninio pobūdžio pakeitimus SDĮ:
Draudžiamųjų PSD registro valdytojas, tvarkytojas ir registre tvarkomų asmens duomenų valdytojas yra nurodytas šio registro nuostatuose;
I-1562 27 straipsnio pakeitimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei įstatymo Nr. IX-895 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektais siūloma panaikinti nuostatas, susijusias su teritorinėmis ligonių kasomis. Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo Nr. IX-886 26 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu nėra keičiamas subjektas (teritorinė ligonių kasa į Valstybinę ligonių kasą), tačiau naikinamos neaktualios ir PSD nebūdingos funkcijos, kurios iš esmės teritorinių ligonių kasų nėra vykdomos: kartą per dvejus metus organizuoti PSD apdraustų asmenų sveikatos būklės ir rizikos veiksnių paplitimo tyrimus bei organizuoti PSD apdraustų asmenų ligų ir traumų pasekmių bei sveikatos priežiūros ekonominį įvertinimą. Panašaus pobūdžio tyrimus atlieka Higienos institutas, o visuomenės sveikatos tyrimai nėra sietini su ligonių kasų kompetencija – jie priskirtini visuomenės sveikatos priežiūrą vykdančių institucijų kompetencijai. Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 2, 3, 13, 15², 15³, 46 ir 52 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu taip pat tikslinamas visas 52 straipsnis atsižvelgiant į tai, kad institucijos vykdo ne ūkio subjektų veiklos kontrolę, bet jos priežiūrą.
Be to, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos vykdo ir valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę pagal Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymą, kuriame apibrėžta sąvoka „valstybinė visuomenės sveikatos saugos kontrolė“ (įgaliotų valstybės institucijų ir pareigūnų atliekami veiksmai ūkinės komercinės veiklos atitikties visuomenės sveikatos saugos norminių teisės aktų reikalavimams įvertinti bei administracinėms poveikio priemonėms taikyti). Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 8, 11, 13, ir 76 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu taip pat siūloma:
Taigi sveikatos apsaugos ministras tvirtintų mokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kainų apskaičiavimo metodiką ir paslaugų teikimo tvarką, o šių paslaugų kainas nustatytų šio Įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 punktuose nurodytų įstaigų ar įmonių (valstybės ir savivaldybių asmens sveikatos priežiūros biudžetinių ir viešųjų įstaigų ir valstybės ir savivaldybių įmonių) vadovai, tačiau jie privalėtų savo teikiamų mokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kainas suderinti su įstaigos ar įmonės dalyvio teises bei pareigas įgyvendinančiu subjektu (dėl Sveikatos sistemos įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje nurodytų LNSS subjektų žr. toliau). Šioje pastraipoje nurodytų asmens sveikatos priežiūros įstaigų teikiamų mokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąrašai ir kainos turės būti viešai skelbiami jas teikiančių įstaigų ar įmonių interneto svetainėse. Pacientai įstaigos ar įmonės nustatyta tvarka turės teisę susipažinti, kaip buvo apskaičiuojamos šios kainos.
Mokamų paslaugų kainų nustatymo reikalavimų laikymosi priežiūrą vykdys atitinkamų įstaigų ir įmonių dalyvio teises bei pareigas įgyvendinantis subjektas;
Siekiant užtikrinti, kad mokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimui nebūtų suteikiamas prioritetas ir nenukentėtų nemokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas, siūloma numatyti, kad LNSS įstaigos ir įmonės mokamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas gali teikti tik užtikrinusios, kad asmens sveikatos priežiūros paslaugas, apmokamas iš PSD fondo biudžeto lėšų, atitinkamą dieną gaus visi dėl šių paslaugų tą dieną užregistruoti pacientai, o paslaugas, dėl kurių teikimo ir apmokėjimo PSD fondo biudžeto lėšomis įstaigos ir įmonės yra sudariusios sutartis su Valstybine ligonių kasa, tačiau kurių gavimo sąlygų, nustatytų Sveikatos sistemos įstatyme, pacientas neatitinka, Sveikatos sistemos įstatymo 8 straipsnyje nurodyta įstaiga ar įmonė gali teikti tik tuo atveju, jei užtikrinama, kad Valstybinės ligonių kasos ir asmens sveikatos priežiūros įstaigos sutarties galiojimo metu pacientams bus suteiktas visas šioje sutartyje numatytas asmens sveikatos priežiūros paslaugų kiekis (t. y. bus užtikrintas visas sutartyje nurodytas šių paslaugų teikimo mastas). Šių nuostatų įgyvendinimo tvarką nustatys sveikatos apsaugos ministras;
Šis patikslinimas reikalingas siekiant aiškiai ir nedviprasmiškai numatyti, kad minėtos įmonės ir įstaigos, nors ir priskiriamos LNSS subjektams, teikdamos asmens sveikatos priežiūros paslaugas, dėl kurių nėra sudariusios sutarties su Valstybine ligonių kasa dėl jų apmokėjimo PSD fondo biudžeto lėšomis, tokių paslaugų kainas nustato pačios ir joms nėra prievolės vadovautis sveikatos apsaugos ministro patvirtinta mokamų paslaugų kainų skaičiavimo metodika (siūloma nauja Sveikatos sistemos įstatymo 11 straipsnį 4 dalis);
Siūloma, kad mokamų visuomenės sveikatos priežiūros paslaugų kainų sąrašą tvirtintų sveikatos apsaugos ministras, kadangi (priešingai nei asmens sveikatos priežiūros paslaugų atveju) nesant šių paslaugų kainų sąrašo būtų neaišku, kokios paslaugos yra mokamos (t. y. šiuo metu nėra valstybės apmokamų visuomenės sveikatos priežiūros paslaugų sąrašo (nes valstybė skiria lėšas įstaigų funkcijoms vykdyti, o ne paslaugoms finansuoti), kuris padėtų suprasti, kurios paslaugos yra mokamos). Kainos taip pat turėtų būti viešai skelbiamos Sveikatos sistemos įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 punktuose nurodytų įstaigų ar įmonių interneto svetainėse, o kaip laikomasi kainų reguliavimo, prižiūrėtų šio įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 punktuose nurodytų įstaigų ir įmonių dalyvio teises bei pareigas įgyvendinantis subjektas. Sveikatos sistemos įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 punktuose nurodytos įstaigos ir įmonės, teikiančios mokamas visuomenės sveikatos priežiūros paslaugas, yra Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos, Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija, Radiacinės saugos centras, savivaldybių visuomenės sveikatos biurai. Įmonių ir įstaigų, nenurodytų Sveikatos sistemos įstatymo 8 straipsnyje, teikiamų mokamų visuomenės sveikatos priežiūros paslaugų kainos būtų nustatomos šių įmonių ir įstaigų įstatuose nustatyta tvarka. Sveikatos sistemos įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 2 punkto keitimu keičiamas mokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų reglamentavimas netinka teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas asmenims, nurodytiems Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 65 straipsnio 1 ir 5 dalyse (kariai ir kt.).
Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 65 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad 65 straipsnio 1 ir 5 dalyse nurodytų karių ir kitų asmenų sveikatinimo veiklą Lietuvoje organizuoja ir vykdo kariuomenės padaliniai, taip pat naudojamasi kitų nacionalinės sveikatos sistemos asmens ar visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų teikiamomis paslaugomis ir patarnavimais, už kuriuos atsiskaitoma Vyriausybės nustatyta tvarka. Šią dalį įgyvendinančiame Atsiskaitymo su sveikatos priežiūros įstaigomis už kariams, karo prievolininkams ir kitiems asmenims teikiamas sveikatos priežiūros paslaugas tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gegužės 3 d. nutarimu Nr. 527 „Dėl Atsiskaitymo su sveikatos priežiūros įstaigomis už kariams, karo prievolininkams ir kitiems asmenims teikiamas sveikatos priežiūros paslaugas tvarkos aprašo patvirtinimo“, numatyta, kad Lietuvos kariuomenė su LNSS sveikatos priežiūros įstaigomis už suteiktas asmens ir (ar) visuomenės sveikatos priežiūros paslaugas atsiskaito sveikatos apsaugos ministro patvirtintomis bazinėmis kainomis, o už skubos tvarka LNSS sveikatos priežiūros įstaigose atliktus tyrimus ir procedūras, kurių sąrašą tvirtina krašto apsaugos ministras, kainomis, neviršijančiomis sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtintų mokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kainų.
Siekiant ir toliau sudaryti galimybę valstybės institucijoms (šiuo atveju Lietuvos kariuomenei) atsiskaityti su sveikatos priežiūros įstaigomis už jų teikiamas mokamas sveikatos priežiūros paslaugas, kurios yra įtrauktos į PSDF kompensuojamų paslaugų sąrašus, bazinėmis ar kitokiomis sveikatos apsaugos ministro nustatytomis kainomis (t. y. ne atskirų asmens sveikatos priežiūros įstaigų nustatytomis skirtingomis kainomis), reikalinga Sveikatos sistemos įstatymo 11 straipsnyje nustatyti išimtį. Atsižvelgiant į tai, keičiamas Sveikatos sistemos įstatymo 11 straipsnis papildomas Sveikatos sistemos įstatymo 11 straipsnio taikymo išimtimi (Sveikatos sistemos įstatymo 11 straipsnį papildant nauja 6 dalimi) ir nustatoma, kad atskiras valdymo sritis reguliuojantys įstatymai ir jų pagrindu priimami teisės aktai gali nustatyti kitokią su įstatymais priskirtų valstybinių funkcijų užtikrinimu susijusią mokamų sveikatos priežiūros paslaugų kainų nustatymo ir apmokėjimo tvarką. Schema.
Schema. Projektu siūloma mokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kainų reglamentavimo tvarka Atsižvelgiant į tai, kad naujomis teisinio reguliavimo nuostatomis yra keičiamas mokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų reglamentavimas ir siekiant įsitikinti ar naujas reglamentavimas tinkamai atliepia pacientų interesus, siūloma numatyti, kad Sveikatos apsaugos ministerija atlieka 3 metų Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 8, 11, 13 ir 76 straipsnių pakeitimo įstatymo 2 straipsnyje nustatyto galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimą. Jo metu turės būti įvertinta, ar asmens sveikatos priežiūros įstaigoms ir pacientams, nesant sveikatos apsaugos ministro patvirtinto mokamų paslaugų sąrašo, yra aišku, už kurias asmens sveikatos priežiūros paslaugas jų gavėjai turi sumokėti (ar valstybės laiduojamos (nemokamos) asmens sveikatos priežiūros paslaugos nėra teikiamos kaip mokamos (išskyrus atvejus, kuomet pacientas neatitinka Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatyme nustatytų valstybės laiduojamų (nemokamų) asmens sveikatos priežiūros paslaugų gavimo sąlygų), ar užtikrinamas Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos vykdomųjų subjektų teikiamų mokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kainų tolygumas šalyje (ar sveikatos apsaugos ministro patvirtinta mokamų paslaugų kainų skaičiavimo metodika užtikrina vienodą paslaugų kainodarą), siekiant tolygaus mokamų paslaugų prieinamumo. Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 2, 3, 13, 15², 15³, 46 ir 52 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu, siekiant teisinio aiškumo ir sistemiškumo, siūloma Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje numatyti, kad LNSS įstaigų teikiamų paslaugų kainas nustato ne Sveikatos apsaugos ministerija, o jos nustatomos Sveikatos sistemos (mokamų paslaugų kainos) ir SDĮ (PSD fondo biudžeto lėšomis apmokamų paslaugų kainos) nustatyta tvarka.
Priėmus siūlomus pakeitimus bus:
Neigiamų pasekmių nenumatoma. Atsižvelgiant į tai, kad Įstatymo projektu nėra iš esmės keičiamas teisinis reguliavimas ar reglamentuojami iki tol nereglamentuoti santykiai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 15 straipsniu, numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimas neatliekamas. Teisinis reglamentavimas nėra keičiamas reikšmingai. Keičiant 9² straipsnį asmens sveikatos priežiūros paslaugų įrašymo į PSD fondo biudžeto lėšomis apmokamų paslaugų sąrašą procesas yra supaprastinamas. Keičiant 26 straipsnį yra pateikiamos nuorodos į jau galiojančias įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatas, o nustatyti nauji kriterijai bus taikomi naujoms įstaigoms, kurios anksčiau nebuvo sudariusios sutarčių, atrinkti. Atsižvelgiant į tai, kad Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 11 straipsnio 5 dalyje numatytas asmens sveikatos priežiūros paslaugų poreikis ir Sveikatos sistemos įstatymo 12 straipsnio 5 ir 9 dalyse numatytas sveikatos priežiūros mastas dar nėra paskelbti, negalima įvertinti, kaip tai paveiks dabar PSD fondo biudžeto lėšomis apmokamas paslaugas teikiančias asmens sveikatos priežiūros įstaigas. Be to, Įstatymo projekto nuostatos tiesioginio poveikio esamiems sutarčių partneriams nedaro, nes poveikis galimas būtent dėl jau priimtų ir įsigaliojusių Sveikatos sistemos įstatymo ir Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo pakeitimų. SDĮ projekto priėmimas situacijos nekeičia. 2023 metais yra sudaryta 871 galiojanti sutartis su 835 asmens sveikatos priežiūros įstaigomis dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir apmokėjimo PSD fondo biudžeto lėšomis (toliau – sutartys), išskyrus sutartis, sudarytas dėl dantų protezavimo paslaugų kompensavimo. Apie 30 proc. sutarčių baigs galioti 2025 metais. Kitos sutartys baigs galioti 2024 m. gruodžio 31 d.
Visos šias sutartis sudariusios asmens sveikatos priežiūros įstaigos turi galiojančias asmens sveikatos priežiūros veiklos licencijas ir atitinka SDĮ 9 straipsnio 6 dalyje nurodyto 2014 m. balandžio 23 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 370 „Dėl Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis apmokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo sąlygų sąrašo patvirtinimo“ patvirtintame Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis apmokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo sąlygų sąraše (toliau – Sąlygų sąrašas) nustatytas sąlygas. 2023 m. sudarytos 65 sutartys su stacionarines aktyviojo gydymo asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančiomis asmens sveikatos priežiūros įstaigomis. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. liepos 12 d. nutarimu Nr. 551 „Dėl Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos įstaigų, teikiančių stacionarines aktyviojo gydymo asmens sveikatos priežiūros paslaugas, išsidėstymo reikalavimų ir išsidėstymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos įstaigų, teikiančių stacionarines aktyviojo gydymo asmens sveikatos priežiūros paslaugas, išdėstymo reikalavimų ir tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) priede nurodytos 62 asmens sveikatos priežiūros įstaigos. Vadovaujantis minėto nutarimo 2.2 papunkčiu į priedą neįtrauktos asmens sveikatos priežiūros įstaigos (nepriklausomai nuo jų nuosavybės formos ir pavaldumo) PSD fondo biudžeto lėšomis kompensuojamas stacionarines aktyviojo gydymo asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikia pagal su teritorinėmis ligonių kasomis sudarytas sutartis iki jų galiojimo pabaigos.
Vėliau sveikatos apsaugos ministras įvertina šių asmens sveikatos priežiūros įstaigų atitiktį Apraše nustatytiems kriterijams ir priima sprendimą dėl šių įstaigų įtraukimo (neįtraukimo) į Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos stacionarines aktyviojo gydymo asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių asmens sveikatos priežiūros įstaigų tinklą. SDĮ 26 straipsnio 5 dalyje nurodyti kriterijai bus taikomi tik naujiems sutarčių partneriams, kai netenkinamas Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 11 straipsnio 5 dalyje nurodytu pagrindu nustatytas asmens sveikatos priežiūros paslaugų poreikis ir neužtikrinamas Sveikatos sistemos įstatymo 12 straipsnio 5 ir 9 dalyse nurodytu pagrindu nustatytas sveikatos priežiūros mastas, todėl esamų sutarčių partnerių nepaveiks. Galimybė sudaryti sutartis vadovaujantis šiais kriterijais priklausys nuo to, kokias jų reikšmes, taikomas konkrečioms paslaugoms, nustatys Vyriausybė, todėl šiuo metu nėra galimybės įvertinti, kiek ir kokių asmens sveikatos priežiūros įstaigų paveiks siūlomas pakeitimas. Teisinio reguliavimo poveikis regioninei plėtrai nenumatomas. Numatoma, kad teritoriniai padaliniai, nors ir neturėdami juridinio asmens statuso, vykdys jiems priskirtas atskiras funkcijas Lietuvos mastu (pvz., sutarčių sudarymo su visos Lietuvos ūkio subjektais funkcijas, skambučių centro funkcijas ir pan.), todėl darbuotojų atleidimas nenumatomas. Valstybinės ligonių kasos pateiktais 2022 m. duomenimis, asmens sveikatos priežiūros įstaigų pajamų struktūroje pajamos už mokamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas sudarė 2,69 proc. visų asmens sveikatos priežiūros įstaigų pajamų.
Skirtingų asmens sveikatos priežiūros įstaigų grupių gautų pajamų už mokamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas dalis skyrėsi. Universiteto, respublikos, regionų ir rajono ligoninių grupių pajamos už mokamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas 2022 m. siekė nuo 1,17 proc. (regionų ligoninių grupė) iki 1,96 proc. (universiteto ligoninių grupė) visų šių įstaigų grupių gautų pajamų. Didesnė pajamų už mokamas paslaugas dalis tenka slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninėms – 2,77 proc., didžiausia – poliklinikoms, t. y. 7,53 proc. visų pajamų. Atsižvelgiant į tai, kad pajamos už mokamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas sudaro santykinai nedidelę asmens sveikatos priežiūros įstaigų pajamų dalį, priėmus siūlomus teisinio reguliavimo pakeitimus neigiamas poveikis asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumui nenumatomas. Priešingai, aiškesnis reglamentavimas sudarys palankesnes sąlygas asmens sveikatos priežiūros įstaigoms diegti inovatyvias asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kurios nėra finansuojamos PSD fondo biudžeto lėšomis, atsižvelgiant į tokių paslaugų paklausą, todėl gerės šių paslaugų prieinamumas. Riziką dėl galimai išaugsiančių mokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kainų (valstybės ir savivaldybių viešosiose įstaigose) tikimasi suvaldyti per asmens sveikatos priežiūros įstaigų konkurenciją ir prievolę kainas skaičiuoti vadovaujantis sveikatos ministro patvirtinta kainų skaičiavimo metodika, jas derinti su sveikatos apsaugos ministro įgaliota įstaiga ir įstaigos ar įmonės dalyvio teises bei pareigas įgyvendinančiu subjektu.
Nors siūlomais teisės aktų pakeitimais iš esmės paliekamos tokios pat kaip šiuo metu mokamų paslaugų rūšys (LNSS asmens sveikatos priežiūros įstaigų teikiamos mokamos paslaugos, mokamos paslaugos, kai pacientai neatitinka nemokamų paslaugų teikimo sąlygų (neturi siuntimo ir kt.)), ir privačių asmens sveikatos priežiūros įstaigų teikiamos paslaugos (kai jos nėra sudariusios sutarčių su teritorinėms ligonių kasomis ar Valstybine ligonių kasa), pakeitimai suteikia daugiau skaidrumo ir pacientams tampa aiškiau, už kokias asmens sveikatos priežiūros paslaugas jie turės mokėti ir kokiomis kainomis. Priežiūrą, ar mokamų paslaugų kainos apskaičiuojamos pagal sveikatos apsaugos ministro patvirtintą kainų apskaičiavimo metodiką, vykdys Sveikatos sistemos įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 punktuose nurodytų įstaigų ir įmonių dalyvio teises bei pareigas įgyvendinantis subjektas. Priežiūros, ar paslaugų, kai pacientas neatitinka valstybės laiduojamų (nemokamų) asmens sveikatos priežiūros paslaugų gavimo sąlygų, kainos nustatomos laikantis Sveikatos sistemos įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 2 punkto b papunktyje nustatytų reikalavimų, tvarką nustatys sveikatos apsaugos ministras. 6. Kokią įtaką įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai:
Priimtas Įstatymo projektas įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7.
7Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai:
Kadangi prijungus penkias teritorines ligonių kasas prie Valstybinės ligonių kasos asmens sveikatos priežiūros įstaigos pasirašys vieną sutartį, o standartinės sutarties sąlygos bus skelbiamos iš anksto, mažės šių įstaigų administracinė našta, didės teisinis apibrėžtumas, bus taikoma vienoda praktika. Visos asmens sveikatos priežiūros įstaigos, nurodytos Sveikatos sistemos įstatymo 8 straipsnyje, tarpusavyje laisvai konkuruos nustatydamos mokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų (išskyrus tų, dėl kurių teikimo ir apmokėjimo PSD fondo biudžeto lėšomis Sveikatos sistemos įstatymo 8 straipsnyje nurodytos įstaigos ir įmonės yra sudariusios sutartis su Valstybine ligonių kasa, tačiau kurių gavimo sąlygų, nustatytų šiame įstatyme, pacientas neatitinka) kainas. Asmens sveikatos priežiūros paslaugų, dėl kurių teikimo ir apmokėjimo PSD fondo biudžeto lėšomis Sveikatos sistemos įstatymo 8 straipsnyje nurodytos įstaigos ir įmonės yra sudariusios sutartis su Valstybine ligonių kasa, tačiau kurių gavimo sąlygų, nustatytų šiame įstatyme, pacientas neatitinka, bei kitų mokamų paslaugų kainas Sveikatos sistemos įstatymo 8 straipsnio 3 punkte nurodytos įstaigos ir įmonės nustatys pačios, todėl galės tarpusavyje laisvai konkuruoti. 8. Ar įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams Įstatymų projektų nuostatos neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Kartu su Įstatymo projektu teikiami: Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 8, 11, 13 ir 76 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas; Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr.
I-1367 2, 3, 13, 15², 15³, 46 ir 52 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas; Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo Nr. IX-886 26 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas; Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 56, 57, 58 ir 589 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas;
Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei įstatymo Nr. IX-895 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas; Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo Nr. I-1562 27 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. 10. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų nustatytų reikalavimų. Naujos sąvokos neapibrėžiamos ir esamų sąvokų apibrėžtys nekeičiamos. 11. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymų projektuose reglamentuojami klausimai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją ir Europos Sąjungos teisės nuostatas. 12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įstatymų lydimųjų aktų, – kas ir kada juos turėtų parengti: Priėmus įstatymų projektus, reikės priimti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą dėl teritorinių ligonių kasų reorganizavimo, prijungiant jas prie Valstybinės ligonių kasos.
Reikės patvirtinti sveikatos apsaugos ministro įsakymus, kuriais tvirtinama:
1) paraiškos dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugos vertinimo forma ir asmens sveikatos priežiūros paslaugos teikimo reikalavimų aprašo rengimo tvarka;
2) asmens sveikatos priežiūros paslaugų atitikties kokybės reikalavimams vertinimo metodika;
3) standartinės sutarčių sudarymo sąlygos;
4) žalos PSD biudžetui pripažinimo mažareikšme žala tvarka ir mažareikšmės žalos dydis. Priėmus įstatymų projektus, reikės keisti:
1Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimus:
1) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 21 d. nutarimą Nr. 187 „Dėl civilinių institucijų pareigūnų funkcijų atlikimo karinėse teritorijose“;
2) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 3 d. nutarimą Nr. 798 „Dėl Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rezervo lėšų skyrimo ir naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“;
3) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. spalio 10 d. nutarimą Nr. 1610 „Dėl Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo įgyvendinimo“;
4) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gegužės 14 d. nutarimą Nr. 589 „Dėl Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklių patvirtinimo“;
5) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 8 d. nutarimą Nr. 805 „Dėl Gyventojų aprūpinimo vaistiniais preparatais per kaimo vietovėse esančias pirminės sveikatos priežiūros įstaigas taisyklių patvirtinimo“;
6) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugsėjo 11 d. nutarimą Nr.
968 „Dėl Lietuvos Respublikos draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registro steigimo, jo nuostatų patvirtinimo ir veiklos pradžios nustatymo“;
7) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. balandžio 24 d. nutarimą Nr. 358 „Dėl Ministerijų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos, Vyriausybės įstaigų ir įstaigų prie ministerijų, kitų valstybės institucijų ir įstaigų sąrašo pagal grupes patvirtinimo“;
8) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. spalio 13 d. nutarimą Nr. 1460 „Dėl Lietuvos erdvinės informacijos infrastruktūros erdvinių duomenų temų patvirtinimo“;
9) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. rugsėjo 7 d. nutarimą Nr. 1057 „Dėl Elektroninės sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinės sistemos nuostatų patvirtinimo“;
10) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. balandžio 23 d. nutarimą Nr. 370 „Dėl Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis apmokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo sąlygų sąrašo patvirtinimo“;
11) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. gruodžio 28 d. nutarimą Nr. 1278 „Dėl Administracinių teisės pažeidimų registro reorganizavimo ir Administracinių nusižengimų registro nuostatų patvirtinimo“;
12) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. sausio 3 d. nutarimą Nr. 27 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo įgyvendinimo saugiojo valstybinio duomenų perdavimo tinklo valdymo srityje“;
13) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. gruodžio 11 d. nutarimą Nr. 1252 „Dėl bendrų viešojo sektoriaus finansų valdymo informacinių sistemų ir jų naudojimo“;
2sveikatos apsaugos ministro įsakymus:
1) Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. sausio 23 d. įsakymą Nr.
V-35 „Dėl Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos nuostatų patvirtinimo“;
2) Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2019 m. rugsėjo 10 d. įsakymą Nr. V-1056 „Dėl Asmens sveikatos priežiūros paslaugų vertinimo komiteto sudarymo ir Asmens sveikatos priežiūros paslaugų vertinimo komiteto darbo reglamento patvirtinimo“;
3) Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. gruodžio 18 d. įsakymą Nr. V-1051 „Dėl Teritorinių ligonių kasų ir asmens sveikatos priežiūros įstaigų sutarčių sudarymo tvarkos aprašo patvirtinimo“;
4) Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 18 d. įsakymą Nr. V-230 „Dėl Privalomojo sveikatos draudimo tarybos nuostatų patvirtinimo“;
5) Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. liepos 30 d. įsakymą Nr. 357 „Dėl Mokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąrašo, kainų nustatymo ir jų indeksavimo tvarkos bei šių paslaugų teikimo ir apmokėjimo tvarkos;
6) kitus įsakymus, kuriuose minimos teritorinės ligonių kasos;
7) Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1994 m. lapkričio 8 d. įsakymą Nr. 373 „Dėl Mokamų visuomenės sveikatos priežiūros paslaugų ir jų kainų sąrašo patvirtinimo“;
8) Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. liepos 10 d. įsakymą Nr. V-567 „Dėl Visuomenės sveikatos priežiūros mokamų paslaugų kainų apskaičiavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Priėmus Įstatymo projektą, reikės pripažinti netekusiais galios:
1) Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 7 d. įsakymą Nr.
V-195 „Dėl Lietuvos Respublikos privalomuoju sveikatos draudimu apdraustų asmenų sveikatos būklės ir rizikos veiksnių paplitimo tyrimų tvarkos nuostatų patvirtinimo“;
2) Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 18 d. įsakymą Nr. V-226 „Dėl Privalomuoju sveikatos draudimu apdraustų asmenų ligų ir traumų pasekmių bei sveikatos priežiūros ekonominio įvertinimo turinio ir tvarkos patvirtinimo“;
3) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. birželio 14 d. nutarimą Nr. 582 „Dėl Privalomojo sveikatos draudimo pažymėjimų išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“;
4) Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2020 m. lapkričio 20 d. įsakymą Nr. V-2684 „Dėl Leidimų teikti iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų apmokamas naujo profilio stacionarines asmens sveikatos priežiūros paslaugas išdavimo komisijos sudarymo“;
5) Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1996 m. kovo 26 d. įsakymą Nr. 178 „Dėl Asmens sveikatos priežiūros paslaugų, teikiamų asmens sveikatos priežiūros įstaigose, kainyno Nr. 11-96-2 patvirtinimo“. Šiuos teisės aktų projektus parengs Sveikatos apsaugos ministerija. Jie turės būti priimti iki 2024 m. gegužės 31 d. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais): Gali prireikti papildomų lėšų dėl Valstybinės ligonių kasos ir teritorinių ligonių kasų reorganizavimo, tačiau tikslų šių lėšų poreikį sunku įvertinti, kol nėra patvirtintas reorganizavimo planas. Galimas trumpojo laikotarpio (2024 metų) laikinas veiklos išlaidų padidėjimas. Į tai buvo atsižvelgta rengiant 2024 m. PSD fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą.
Dėl galimo Valstybinės ligonių kasos ir teritorinių ligonių kasų reorganizavimo numatyta skirti daugiau lėšų PSD sistemos funkcionavimui užtikrinti ir šį draudimą vykdančių institucijų veiklos išlaidoms apmokėti. Numatoma, kad dėl minėto reorganizavimo 2024 m. veiklos išlaidos gali padidėti apie 1 mln. Eur, iš jų apie 0,8 mln. Eur numatoma išeitinėms išmokoms ir susikaupusioms kasmetinėms atostogoms (darant prielaidą, kad iš darbo išeitų 10 procentų visų dirbančiųjų (apie 50 darbuotojų)), apie 0,2 mln. Eur – pensinio amžiaus sulaukusiems darbuotojams skaičiuojamiems atidėjimams išeitinėms išmokoms (vadovaujantis Darbo kodekso 56 straipsnio 1 dalies 4 punktu bei 24-ojo Viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standarto nuostatomis pensinio amžiaus sulaukusiems darbuotojams skaičiuojami atidėjimai išeitinėms išmokoms). Kita vertus, ilgainiui Valstybinės ligonių kasos ir teritorinių ligonių kasų funkcijos persiskirstys, padidės veiklos efektyvumas, o tai turės įtakos ir veiklos išlaidų racionalizavimui. 14. Įstatymų projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:
Specialistų vertinimų ir išvadų projekto rengimo metu negauta. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: Privalomasis sveikatos draudimas, Valstybinės ligonių kasos funkcijos, Valstybinės ligonių kasos teisės. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:
Didžiausias leistinas Valstybinės ligonių kasos ir teritorinių ligonių kasų pareigybių skaičius (Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2018 m. rugpjūčio 17 d. įsakymas Nr. V-912): Valstybinė ligonių kasa – 166 pareigybės, teritorinės ligonių kasos – 307 pareigybės.
7, 8, 9, 9¹, 9², 11, 12¹, 14, 18, 20, 23, 26,
2023-10-31 Nr. XIVP-3249 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Tikslintinas projekto 2 straipsniu keičiamo Sveikatos draudimo įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 6 straipsnio 4 dalies 9 punktas, atžvelgiant į tai, kad pagal 2024 m. sausio 1 d. įsigaliosiančio Asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymo 2 straipsnio
asmenis su negalia, bet ne asmenis, kuriems nustatytas neįgalumo lygis (pagal minėto įstatymo 18 straipsnį, neįgalumo lygis nustatomas asmenims iki pilnametystės). Be to, šiuo įstatymu sąvokos „specialusis nuolatinės slaugos poreikis“ prilyginta sąvokai „individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos pirmo ar antro lygio poreikis“, sąvoka „specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis“ – sąvokai „individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos trečio ar ketvirto lygio poreikis“. Todėl siekiant įstatymuose vartojamų sąvokų suderinamumo, siūlytume šį punktą išdėstyti, pavyzdžiui, taip: „9) vienas iš asmens su negalia, kuriam nustatytas individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos pirmo ar antro lygio poreikis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – specialusis nuolatinės slaugos poreikis) ar individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos trečio ar ketvirto lygio poreikis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis), tėvų (įtėvių) arba asmuo, paskirtas šio asmens su negalia globėju, rūpintoju ar aprūpintoju, slaugantys ar nuolat prižiūrintys namuose asmenį su negalia“. 2.
teisių apsaugos pagrindų įstatymo 2 straipsnio 5 dalį, asmuo su negalia – asmuo, kuriam šio įstatymo nustatyta tvarka nustatytas neįgalumo lygis arba 55 procentų ar mažesnis dalyvumo lygis (šiuo įstatymu asmeniui yra nustatomas neįgalumo ar dalyvumo lygis, bet jis nėra pripažįstamas asmeniu su negalia), tikslintinas projekto 2 straipsnio keičiamo įstatymo 6 straipsnio
pripažinti asmenimis su negalia“ įrašant žodžius „asmenys, kuriems nustatytas 0–55 procentų dalyvumo (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – darbingumo) lygis;“. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad asmenims iki 18 metų nustatomas neįgalumo lygis ir jie kaip atskira valstybės biudžeto lėšomis draudžiamų asmenų grupė jau yra nurodyta keičiamo įstatymo 6 straipsnio 4 dalies 6 punkte. 3. Svarstytina, ar projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 7 straipsnio 3 dalyje tikslinga nurodyti Kibernetinio saugumo ir Teisės gauti informaciją ir duomenų pakartotinio naudojimo įstatymus, nes šiuose įstatymuose yra įtvirtintos tik bendro pobūdžio teisės normos, taikomos visiems be išimties ryšių ir informacinių sistemų (o ne tik registrų) valdytojams bei valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, disponuojančioms tam tikrais viešais duomenimis. Pažymėtina, kad specialias normas, reglamentuojančias registro duomenų, registro informacijos, registrui pateiktų dokumentų ir (arba) jų kopijų teikimą ir perdavimą, o taip pat atlyginimą už tai nustato būtent Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymas. 4. Projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 9² straipsnio 5 dalies formuluotę, siekiant teisinio aiškumo, reikėtų tikslinti atsižvelgiant į tai, kad norminio pobūdžio teisės aktų nuostatos turėtų būti dėstomos formuluojant jas kaip aiškias ir tikslias taisykles, o ne pateikiant skliaustuose paaiškinimus ar pan.
Be to, iš siūlomos formuluotės darytina išvada, kad skliaustuose yra pateikiamas ne paaiškinimas, bet alternatyva prieš tai einančiai nuostatai, t. y. jeigu asmens sveikatos priežiūros paslaugos teikimo reikalavimų aprašo projektas kažkada jau buvo teiktas, tai turi būti teikiamas šio aprašo pakeitimo projektas. Atsižvelgiant į tai, šios dalies nuostatų formuluotė taisytina, atsisakant skliaustų ir taisyklę formuluojant, pvz., taip: „Šio straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais atvejais kartu su paraiška turi būti teikiamas ir asmens sveikatos priežiūros paslaugos teikimo reikalavimų aprašo projektas arba jau galiojančių paslaugos teikimo reikalavimų aprašo pakeitimo projektas“. 5. Projekto 8 straipsnio, kuriuo keičiamas keičiamo įstatymo 11 straipsnis, pakeitimų esmėje vietos skaičiaus ir žodžio „2 dalies“ įrašytinas skaičius ir žodis „3 dalies“. 6. Atsižvelgiant į tai, kad pagal Asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymo 18 straipsnį, asmenims iki pilnametystės nustatomas neįgalumo lygis (įstatyme nėra nustatytos tokios tvarkos, kuria remiantis jie būtų pripažįstami asmenimis su negalia), siūlytume patikslinti projekto 8 straipsniu keičiamo įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 2 punktą ir vietoj žodžių ,,už asmenų iki 18 metų, kurie teisės aktų nustatyta tvarka pripažinti asmenimis su negalia, gydymą.“ įrašyti žodžius „už asmenų, kuriems nustatytas neįgalumo lygis, gydymą“. 7. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos statistikos departamento pavadinimas pakeistas ir dabar šios institucijos pavadinimas yra Valstybinė duomenų agentūra, reikėtų tikslinti keičiamo įstatymo 16 straipsnio 2 dalį. 8.
„Sveikatos apsaugos ministerija“ reikėtų įrašyti žodžius „sveikatos apsaugos
ministras“ (nes ministerijos kompetencijai priklausančiais klausimais privalomos galios administracinius aktus priima ministras, o ne ministerija). 9. Atsižvelgiant į tai, kad Civilinio kodekso 6.71 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai), siekiant teisinio aiškumo, siūlytina arba projekto 17 straipsniu keičiamo įstatymo 27 straipsnio 2 dalyje nurodyti delspinigių dydį ir jų apskaičiavimo tvarką, arba aiškiai nurodyti, kad Valstybinė ligonių kasa moka sutartyse su asmens sveikatos priežiūros įstaigomis, vaistinėmis ir šio Įstatymo 26¹ir 26²straipsniuose nurodytais ūkio subjektais nustatyto dydžio delspinigius. 10. Atsižvelgiant į tai, kad projekto 17 straipsniu keičiama daugiau nei pusė keičiamo įstatymo 27 straipsnio struktūrinių dalių, keičiamas straipsnis turėtų būti dėstomas nauja redakcija (atkreiptinas dėmesys, kad šio straipsnio 3 dalyje vietoj žodžių „Sveikatos apsaugos ministerija, įvertinusi“ reikėtų įrašyti žodžius „sveikatos apsaugos ministras, įvertinęs“). 11. Siekiant teisinio aiškumo, projekto 20 straipsniu keičiamo įstatymo 31 straipsnio 8 punkte reikėtų nurodyti galimus Valstybinės ligonių kasos teikiamų ieškinių dalykus (ieškovo reikalavimus). 12. Atsižvelgiant į projekto 20 straipsniu keičiamo įstatymo 31 straipsnio 10 punkto turinį bei jo santykį (lingvistiniu požiūriu) su šio straipsnio nuostata iki dvitaškio, minėtas punktas turėtų būti dėstomas atskira dalimi. Departamento direktorius Dainius Zebleckis E. Mušinskis, tel. +370 5 209 6356, el. p. [email protected] J. Raškauskaitė, tel. +370 5 209 6842, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. +370 5 209 6850, el. p. [email protected]
7, 8, 9, 9¹, 9², 11, 12¹, 14, 16, 18, 20, 23,
2024-06-12 Nr. XIVP-3249(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Atsižvelgus į tai, kad Asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje apibrėžiama sąvoka
„aprūpintojas“, projekto 2 straipsniu keičiamo Sveikatos draudimo įstatymo
(toliau – keičiamas įstatymas) 6 straipsnio 4 dalies 9 punkte vietoj žodžių
„asmens su negalia aprūpintojas“ įrašyti žodį „aprūpintojas“. 2. Tikslintinas projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo
Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 14 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymu Nr. XIV-2327 padaryti keičiamo įstatymo 14 straipsnio 2 dalies pakeitimai. 3. Tikslintina projekto 18 straipsnio pakeitimo esmė ir teksto išdėstymas, kadangi projektu yra keičiamas ne tik keičiamo įstatymo
redakcija). 4. Atsižvelgus į nuo 2022 m. gegužės 1 d. įsigaliojusio Finansinės apskaitos įstatyme apibrėžiamas sąvokas (apibrėžiama sąvoka
„finansinės apskaitos dokumentas“, bet ne ,,buhalteriniai dokumentai“), projekto
„buhalterinius bei kitus dokumentus“ įrašytini žodžiai „finansinės apskaitos
dokumentus“. 5.
31¹ straipsnio 1 dalies 3 punktą, nustatantį, kad Valstybinės ligonių kasos direktorius turi teisę priimti administracinį sprendimą įpareigoti grąžinti asmens sveikatos priežiūros įstaigos, vaistinės ar kito ūkio subjekto neteisėtai gautas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšas, būtina pažymėti, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra konstatuota, jog tai, kad atitinkami teisiniai santykiai (t. y. santykiai tarp teritorinių ligonių kasų ir asmens sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių ar ūkio subjektų) yra detaliai reguliuojami imperatyvaus pobūdžio viešosios teisės aktų nuostatomis, nepaneigia sutartinės civilinės atsakomybės taikymo. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, sutartinės atsakomybės priemonės nėra ekonominės sankcijos, todėl – nevertintinos pagal administracinės atsakomybės taikymo principus (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-673/2014). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pažymėtina, kad tuo atveju, jeigu įpareigojimas grąžinti asmens sveikatos priežiūros įstaigos, vaistinės ar kito ūkio subjekto neteisėtai gautas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšas siejamas su sutarties, sudarytos su atitinkamu ūkio subjektu, nuostatų pažeidimu, jis negali būti sprendžiamas priimant vienašalį administracinį sprendimą. Kaip jau minėta, jeigu žalos atlyginimas (lėšų grąžinimas) siejamas su sutartinių įsipareigojimų nevykdymu, nepriklausomai nuo to, su kokių nuostatų – įstatymų ar kitų imperatyviųjų teisės aktų ar sutarties – pažeidimu susijęs šis nevykdymas, kilęs ginčas klausimas turėtų būti sprendžiamas bendrosios kompetencijos teisme, vadovaujantis sutartinės civilinės atsakomybės taikymo procedūromis.
Todėl vienašališkas administracinis sprendimas įpareigoti grąžinti pagal sutartį neteisėtai gautas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšas, jeigu šis reikalavimas būtų grindžiamas sutarties nuostatų pažeidimu, būtų niekinis. 6. Derinant 22 straipsniu keičiamo įstatymo 31¹ straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktus tarpusavyje, keičiamo įstatymo 31¹ straipsnio 1 dalies 2 punktą siūlome dėstyti taip: „pateikti rašytinį nurodymą asmens sveikatos priežiūros įstaigai, vaistinei ar kitam ūkio subjektui pašalinti įstatymų ir (arba) kitų teisės aktų pažeidimus“. 7. Projekto 22 straipsniu keičiamo įstatymo 31¹ straipsnio 3 ir 4 dalyse tikslintinos pateiktos nuorodos į šio straipsnio 1 dalies 2-6 punktus, kadangi keičiamo įstatymo 31¹ straipsnio 1 dalis iš viso turi 5 punktus. 8. Projekto 26 straipsnio 3 dalyje tikslintina nuoroda į šio įstatymo 14, 15 ir 16 straipsnius, kadangi keičiamo įstatymo 26, 26¹ir 26²straipsniai yra išdėstyti šio įstatymo 15, 16 ir 17 straipsniuose. Departamento direktorius Dainius Zebleckis E. Mušinskis, tel. (0 5) 209 6356, el. p. [email protected] J. Raškauskaitė, tel. (0 5) 209 6842, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (0 5) 209 6850, el. p. [email protected]
7, 8, 9, 9¹, 9², 11, 12¹, 14, 16, 18, 20, 23,
2024-06-13 Nr. XIVP-3249(3) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Atsižvelgus į tai, kad Asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje apibrėžiama sąvoka
„aprūpintojas“, projekto 2 straipsniu keičiamo Sveikatos draudimo įstatymo
(toliau – keičiamas įstatymas) 6 straipsnio 4 dalies 9 punkte vietoj žodžių
„asmens su negalia aprūpintojas“ įrašyti žodį „aprūpintojas“. 2. Projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 9²
straipsnio 2 dalies 4 punktas tikslintinas keliais aspektais. Pirma, manytina, kad siekiant nuoseklumo ir teisinio aiškumo, išimtis dėl šio straipsnio 6 dalyje nurodytų kriterijų netaikymo, turėtų būti formuluojama šio straipsnio 6 dalyje. Antra, neaišku, kokios konkrečiai nuostatos turimos omeny šioje formuluotėje: „Šio punkto nuostatos taikomos tik tokia apimtimi, kiek šiame punkte nurodyta asmens sveikatos priežiūros paslauga yra būtina šiame punkte nurodytoms konkrečioms vaisto ir (ar) medicinos pagalbos priemonėms paskirti ir (ar) jas vartoti.“. Trečia, šį punktą reikėtų patikslinti nurodant, kad atlikęs šiame punkte numatytų asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir (ar) organizavimo reikalavimų bei paslaugos teikimo metinio poveikio Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui vertinimą, Komitetas priima sprendimą siūlyti jas įrašyti arba neįrašyti į Sąrašą (t. y.
Komitetui negali būti imperatyviai įpareigojimas visas tokias asmens sveikatos priežiūros paslaugas siūlyti įrašyti į Sąrašą – tokiu atveju pats Komiteto atliekamas vertinimas taptų tik formalus). 3. Projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 9² straipsnio 3 dalies 6 punkte vietoj žodžių
„nurodyto tikslo“ reikėtų įrašyti žodžius „nurodytų paslaugų“. 4. Projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 9²
straipsnio 6 dalies nuostatoje iki dvitaškio formuluotė „asmens sveikatos priežiūros paslaugų 1 ir 2 punktuose išvardytus įrašymo į Sąrašą bei 3–8 punktuose išvardytus prioriteto vertinimo“ nevisiškai suprantama, t. y. neaišku, kokios struktūrinės dalies punktai turimi omenyje. Jeigu turimi omeny toliau šioje dalyje vardijami kriterijai, siūlytina vietoj aukščiau nurodytos formuluotės vartoti šią formuluotę „šios dalies 1 ir 2 punktuose išvardytus asmens sveikatos priežiūros paslaugų įrašymo į Sąrašą bei šios dalies 3–8 punktuose išvardytus prioriteto vertinimo kriterijus“. 5. Projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 9² straipsnio 8 dalyje po žodžio „įrašyti“ įrašytini žodžiai „ar neįrašyti“. 6. Tikslintinas projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo
Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 14 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymu Nr. XIV-2327 padaryti keičiamo įstatymo 14 straipsnio 2 dalies pakeitimai. 7. Tikslintina projekto 18 straipsnio pakeitimo esmė ir teksto išdėstymas, kadangi projektu yra keičiamas ne tik keičiamo įstatymo
redakcija). 8.
8Atsižvelgus į nuo 2022 m. gegužės 1 d. įsigaliojusio Finansinės apskaitos įstatyme apibrėžiamas sąvokas (apibrėžiama sąvoka
„finansinės apskaitos dokumentas“, bet ne ,,buhalteriniai dokumentai“), projekto
„buhalterinius bei kitus dokumentus“ įrašytini žodžiai „finansinės apskaitos
dokumentus“. 9. Vertinant projekto 22 straipsniu keičiamo įstatymo 31¹ straipsnio 1 dalies 3 punktą, nustatantį, kad Valstybinės ligonių kasos direktorius turi teisę priimti administracinį sprendimą įpareigoti grąžinti asmens sveikatos priežiūros įstaigos, vaistinės ar kito ūkio subjekto neteisėtai gautas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšas, būtina pažymėti, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra konstatuota, jog tai, kad atitinkami teisiniai santykiai (t. y. santykiai tarp teritorinių ligonių kasų ir asmens sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių ar ūkio subjektų) yra detaliai reguliuojami imperatyvaus pobūdžio viešosios teisės aktų nuostatomis, nepaneigia sutartinės civilinės atsakomybės taikymo. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, sutartinės atsakomybės priemonės nėra ekonominės sankcijos, todėl – nevertintinos pagal administracinės atsakomybės taikymo principus (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-673/2014). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pažymėtina, kad tuo atveju, jeigu įpareigojimas grąžinti asmens sveikatos priežiūros įstaigos, vaistinės ar kito ūkio subjekto neteisėtai gautas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšas siejamas su sutarties, sudarytos su atitinkamu ūkio subjektu, nuostatų pažeidimu, jis negali būti sprendžiamas priimant vienašalį administracinį sprendimą.
Kaip jau minėta, jeigu žalos atlyginimas (lėšų grąžinimas) siejamas su sutartinių įsipareigojimų nevykdymu, nepriklausomai nuo to, su kokių nuostatų – įstatymų ar kitų imperatyviųjų teisės aktų ar sutarties – pažeidimu susijęs šis nevykdymas, kilęs ginčas klausimas turėtų būti sprendžiamas bendrosios kompetencijos teisme, vadovaujantis sutartinės civilinės atsakomybės taikymo procedūromis. Todėl vienašališkas administracinis sprendimas įpareigoti grąžinti pagal sutartį neteisėtai gautas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšas, jeigu šis reikalavimas būtų grindžiamas sutarties nuostatų pažeidimu, būtų niekinis. 10. Derinant 22 straipsniu keičiamo įstatymo 31¹ straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktus tarpusavyje, keičiamo įstatymo 31¹ straipsnio 1 dalies 2 punktą siūlome dėstyti taip: „pateikti rašytinį nurodymą asmens sveikatos priežiūros įstaigai, vaistinei ar kitam ūkio subjektui pašalinti įstatymų ir (arba) kitų teisės aktų pažeidimus“. 11. Projekto 22 straipsniu keičiamo įstatymo 31¹ straipsnio 3 ir 4 dalyse tikslintinos pateiktos nuorodos į šio straipsnio 1 dalies 2-6 punktus, kadangi keičiamo įstatymo 31¹ straipsnio 1 dalis iš viso turi 5 punktus. 12. Projekto 26 straipsnio 3 dalyje tikslintina nuoroda į šio įstatymo 14, 15 ir 16 straipsnius, kadangi keičiamo įstatymo 26, 26¹ir 26²straipsniai yra išdėstyti šio įstatymo 15, 16 ir 17 straipsniuose. Departamento direktorius Dainius Zebleckis E. Mušinskis, tel. (0 5) 209 6356, el. p. [email protected] J. Raškauskaitė, tel. (0 5) 209 6842, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (0 5) 209 6850, el. p. [email protected]
Sveikatos reikalų komitetas
DĖL Sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 4, 6, 7, 8, 9, 9¹, 9², 11, 12¹, 14, 18, 20, 23, 26, 261, 262, 27, 28, 30, 31 straipsnių, V ir VI skyrių pakeitimo bei 32, 33, 34, 35 ir 36 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektO
2024-05-15
1Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas A. Matulas, Komiteto pirmininko pavaduotojas M. Puidokas, Komiteto narę A. Bilotaitę pavaduojanti Seimo narė D. Asanavičiūtė,
M. Danielė, O. Leiputė, Komiteto narę M. Navickienę pavaduojantis Seimo narys V. Kernagis, J. Sejonienė, L. Slušnys, Z. Streikus, R. Šalaševičiūtė, A. Veryga. Komiteto biuras: Biuro vedėja J. Bandzienė, patarėjai K. Civilkienė, E. Jankauskas, B. Sesickienė, V. Valainytė, padėjėjos M. Neverkevičienė, D. Žukauskė. Kviestieji asmenys: Lietuvos Respublikos Prezidento vyriausioji patarėja Irena Segolovičienė, Sveikatos apsaugos ministerijos atstovai Aurimas Pečkauskas, E. Diržius, J. Sinkevič, Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atstovai T. Golubajeva, G. Kacevičius, T. Ragauskas, E. Galčiūtė, Lygiagretaus vaistų importo asociacijos direktorius D. Parulis. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-10-3121 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1.
straipsniu keičiamo Sveikatos draudimo įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 6 straipsnio 4 dalies 9 punktas, atžvelgiant į tai, kad pagal 2024 m. sausio 1 d. įsigaliosiančio Asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje apibrėžtą aprūpintojo sąvoką, aprūpintojas slaugo ir prižiūri pilnamečius asmenis su negalia, bet ne asmenis, kuriems nustatytas neįgalumo lygis (pagal minėto įstatymo 18 straipsnį, neįgalumo lygis nustatomas asmenims iki pilnametystės). Be to, šiuo įstatymu sąvokos „specialusis nuolatinės slaugos poreikis“ prilyginta sąvokai
„individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos pirmo ar antro lygio
poreikis“, sąvoka „specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis“ – sąvokai „individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos trečio ar ketvirto lygio poreikis“. Todėl siekiant įstatymuose vartojamų sąvokų suderinamumo, siūlytume šį punktą išdėstyti, pavyzdžiui, taip: „9) vienas iš asmens su negalia, kuriam nustatytas individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos pirmo ar antro lygio poreikis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – specialusis nuolatinės slaugos poreikis) ar individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos trečio ar ketvirto lygio poreikis (iki 2023 m. gruodžio
arba asmuo, paskirtas šio asmens su negalia globėju, rūpintoju ar aprūpintoju, slaugantys ar nuolat prižiūrintys namuose asmenį su negalia“. Pritarti iš dalies Argumentai: siūloma patikslinti 2 straipsnio 1 dalį, atsižvelgiant į Asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje apibrėžtą aprūpintojo sąvoką. Siūloma nepritarti kitai pastabos daliai, nes ji neapima visų vaikų su negalia (neapima jei negalia yra nedidelė arba tėvai nenustatinėjo poreikio). Pasiūlymas: pakeisti 2 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Pakeisti 6 straipsnio 4 dalies 9 punktą ir jį išdėstyti taip: „9) vienas iš tėvų (įtėvių), globėjas ar rūpintojas, asmens su negalia aprūpintojas, slaugantys ar nuolat prižiūrintys namuose asmenį (teikiantys jam pagalbą namuose), kuriam nustatytas neįgalumo lygis, arba asmenį, kuriam nustatytas individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. specialusis nuolatinės slaugos poreikis ar specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis). Ši nuostata taip pat taikoma vienam iš tėvų (įtėvių), globėjui ar rūpintojui, slaugantiems namuose asmenį, kuriam iki 2005 m. birželio 30 d. nustatyta visiška negalia ) vienas iš tėvų (įtėvių), globėjas ar rūpintojas, slaugantys ar nuolat prižiūrintys namuose vaiką, kuriam nustatytas neįgalumo lygis, arba vienas iš tėvų (įtėvių), globėjas ar rūpintojas, asmens su negalia aprūpintojas, slaugantys ar nuolat prižiūrintys namuose (teikiantys pagalbą namuose) asmenį su negalia, kuriam nustatytas individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. specialusis nuolatinės slaugos poreikis ar specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis). Ši nuostata taip pat taikoma vienam iš tėvų (įtėvių), globėjui ar rūpintojui, slaugantiems namuose asmenį, kuriam iki 2005 m. birželio 30 d. nustatyta visiška negalia;
departamentas, 2023-10-3122 2.
Atsižvelgiant į tai, kad pagal Asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymo 2 straipsnio 5 dalį, asmuo su negalia – asmuo, kuriam šio įstatymo nustatyta tvarka nustatytas neįgalumo lygis arba 55 procentų ar mažesnis dalyvumo lygis (šiuo įstatymu asmeniui yra nustatomas neįgalumo ar dalyvumo lygis, bet jis nėra pripažįstamas asmeniu su negalia), tikslintinas projekto 2 straipsnio keičiamo įstatymo 6 straipsnio 4 dalies 10 punktas, jame vietoj žodžių
„asmenys, teisės aktų nustatyta tvarka pripažinti asmenimis su negalia“
įrašant žodžius „asmenys, kuriems nustatytas 0–55 procentų dalyvumo (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – darbingumo) lygis;“. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad asmenims iki 18 metų nustatomas neįgalumo lygis ir jie kaip atskira valstybės biudžeto lėšomis draudžiamų asmenų grupė jau yra nurodyta keičiamo įstatymo 6 straipsnio 4 dalies 6 punkte. Pritarti iš dalies Argumentai: siūloma formuluotė neapima visų asmenų su negalia grupių, nes SADM duomenimis, šiuo metu dar yra 22 263 asmenys, kuriems nustatytas invalidumas, taip pat yra specialiųjų poreikių lygį turinčių asmenų. Be to, pritarus siūlomai formuluotei laikotarpiu nuo
su negalia taps nedrausti. Todėl 2 straipsnio 2 punkte tikslinga įtvirtinti sąvoką, kuri apimtų visas negalią turinčių žmonių grupes, nepriklausomai nuo įvairių galiojusių negalios sąvokų. Pasiūlymas: pakeisti 2 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Pakeisti 6 straipsnio 4 dalies 10 punktą ir jį išdėstyti taip:
„10) asmenys, teisės aktų nustatyta tvarka pripažinti
asmenimis su negalia ;“
departamentas, 2023-10-3133 3.
Svarstytina, ar projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 7 straipsnio 3 dalyje tikslinga nurodyti Kibernetinio saugumo ir Teisės gauti informaciją ir duomenų pakartotinio naudojimo įstatymus, nes šiuose įstatymuose yra įtvirtintos tik bendro pobūdžio teisės normos, taikomos visiems be išimties ryšių ir informacinių sistemų (o ne tik registrų) valdytojams bei valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, disponuojančioms tam tikrais viešais duomenimis. Pažymėtina, kad specialias normas, reglamentuojančias registro duomenų, registro informacijos, registrui pateiktų dokumentų ir (arba) jų kopijų teikimą ir perdavimą, o taip pat atlyginimą už tai nustato būtent Lietuvos
departamentas, 2023-10-3175
įstatymo 9² straipsnio 5 dalies formuluotę, siekiant teisinio aiškumo, reikėtų tikslinti atsižvelgiant į tai, kad norminio pobūdžio teisės aktų nuostatos turėtų būti dėstomos formuluojant jas kaip aiškias ir tikslias taisykles, o ne pateikiant skliaustuose paaiškinimus ar pan. Be to, iš siūlomos formuluotės darytina išvada, kad skliaustuose yra pateikiamas ne paaiškinimas, bet alternatyva prieš tai einančiai nuostatai, t. y. jeigu asmens sveikatos priežiūros paslaugos teikimo reikalavimų aprašo projektas kažkada jau buvo teiktas, tai turi būti teikiamas šio aprašo pakeitimo projektas. Atsižvelgiant į tai, šios dalies nuostatų formuluotė taisytina, atsisakant skliaustų ir taisyklę formuluojant, pvz., taip: „Šio straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais atvejais kartu su paraiška turi būti teikiamas ir asmens sveikatos priežiūros paslaugos teikimo reikalavimų aprašo projektas arba jau galiojančių paslaugos teikimo reikalavimų aprašo pakeitimo projektas“. Pritarti 5.
departamentas, 2023-10-318
keičiamas keičiamo įstatymo 11 straipsnis, pakeitimų esmėje vietos skaičiaus ir žodžio „2 dalies“ įrašytinas skaičius ir žodis „3 dalies“. Pritarti
departamentas, 2023-10-318
Asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymo 18 straipsnį, asmenims iki pilnametystės nustatomas neįgalumo lygis (įstatyme nėra nustatytos tokios tvarkos, kuria remiantis jie būtų pripažįstami asmenimis su negalia), siūlytume patikslinti projekto 8 straipsniu keičiamo įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 2 punktą ir vietoj žodžių ,,už asmenų iki 18 metų, kurie teisės aktų nustatyta tvarka pripažinti asmenimis su negalia, gydymą.“ įrašyti žodžius
„už asmenų, kuriems nustatytas neįgalumo lygis, gydymą“. Pritarti
departamentas, 2023-10-3111
Lietuvos statistikos departamento pavadinimas pakeistas ir dabar šios institucijos pavadinimas yra Valstybinė duomenų agentūra, reikėtų tikslinti keičiamo įstatymo 16 straipsnio 2 dalį. Pritarti Pasiūlymas: papildyti įstatymo projektą nauju 11 straipsniu: „11 straipsnis. 16 straipsnio pakeitimas Pakeisti 16 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Šio straipsnio 1 dalyje nustatytos įmokos dydis
vienam apdraustajam, draudžiamam valstybės lėšomis, 2018 metais sudaro 41 procentą, 2019 metais – 44 procentus,
Valstybinės duomenų agentūros paskelbto užpraeitų metų keturių ketvirčių šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio (neįtraukiant individualių įmonių darbo užmokesčio duomenų) vidurkio, o nuo
departamentas, 2023-10-3113 8.
Projekto 12 straipsniu keičiamo įstatymo 20 straipsnyje vietoj žodžių „Sveikatos apsaugos ministerija“ reikėtų įrašyti žodžius „sveikatos apsaugos ministras“ (nes ministerijos kompetencijai priklausančiais klausimais privalomos galios administracinius aktus priima ministras, o ne ministerija). Pritarti
departamentas, 2023-10-31182
Civilinio kodekso 6.71 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai), siekiant teisinio aiškumo, siūlytina arba projekto 17 straipsniu keičiamo įstatymo 27 straipsnio 2 dalyje nurodyti delspinigių dydį ir jų apskaičiavimo tvarką, arba aiškiai nurodyti, kad Valstybinė ligonių kasa moka sutartyse su asmens sveikatos priežiūros įstaigomis, vaistinėmis ir šio Įstatymo 26¹ir 26²straipsniuose nurodytais ūkio subjektais nustatyto dydžio delspinigius. Pritarti Pasiūlymas: pakeisti 17 straipsniu keičiamo 27 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Sąskaitas už suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas ir išduotus kompensuojamuosius vaistus bei medicinos pagalbos priemones kartą per mėnesį asmens sveikatos priežiūros įstaigos ir vaistinės pateikia Valstybinei ligonių kasai. Valstybinė ligonių kasa ne vėliau kaip per 30 dienų nuo sąskaitos gavimo dienos perveda pinigus sudariusioms su ja sutartis asmens sveikatos priežiūros įstaigoms ir vaistinėms, atsiskaitydama pagal pateiktas sąskaitas. Jei Valstybinė ligonių kasa laiku neatsiskaito, mokami sutartyse su asmens sveikatos priežiūros įstaigomis, vaistinėmis ir šio Įstatymo 26¹ir 26²straipsniuose nurodytais ūkio subjektais nustatyto dydžio delspinigiai įstatymų ir kitų delspinigių mokėjimą reguliuojančių teisės aktų nustatyta tvarka.“ 10.
departamentas, 2023-10-3118
projekto 17 straipsniu keičiama daugiau nei pusė keičiamo įstatymo 27 straipsnio struktūrinių dalių, keičiamas straipsnis turėtų būti dėstomas nauja redakcija (atkreiptinas dėmesys, kad šio straipsnio 3 dalyje vietoj žodžių
„Sveikatos apsaugos ministerija, įvertinusi“ reikėtų įrašyti žodžius
„sveikatos apsaugos ministras, įvertinęs“). Pritarti
departamentas, 2023-10-31218
aiškumo, projekto 20 straipsniu keičiamo įstatymo 31 straipsnio 8 punkte reikėtų nurodyti galimus Valstybinės ligonių kasos teikiamų ieškinių dalykus (ieškovo reikalavimus). Nepritarti VLK civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka turi teisę teikti ieškinius kaip ir bet kuris kitas fizinis ar juridinis asmuo. Neįmanoma išvardinti visų galimų civilinių ieškinių dalykų, nes jie gali būti patys įvairiausi. 12. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-10-3121110
punktas turėtų būti dėstomas atskira dalimi. Pritarti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos savivaldybių asociacija, 2023-12-23 Lietuvos savivaldybių asociacija susipažino su Sveikatos draudimo įstatymo Nr.
I-1343 4, 6, 7, 8, 9, 9¹, 9², 11, 12¹, 14, 18, 20, 23, 26, 26¹, 26², 27, 28, 30, 31 straipsnių, V ir VI skyrių pakeitimo bei 32, 33, 34, 35 ir 36 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektu XIVP-3249, Sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 8, 11, 13 ir 76 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu XIVP- 3250, Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 2, 3, 13, 15², 15³, 46 ir 52 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu XIVP-3251, Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo Nr. IX- 886 26 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu XIVP-3252, Administracinių nusižengimų kodekso 56, 57, 58 ir 589 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu XIVP-3253, Žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei įstatymo Nr. IX-895 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu XIVP-3254, Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo
pasiūlymų jiems neturi. Atsižvelgti
Jaunųjų gydytojų asociacija (toliau –Asociacija) gavo Lietuvos Respublikos Seimo Sveikatos reikalų komiteto (toliau – Komitetas) 2023 m. lapkričio 15 d. sprendimą Nr. 111 S-36 Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 4, 6, 7, 8, 9, 91, 92, 11, 121, 14, 18, 20, 23, 26, 261, 262, 27, 28, 30, 31 straipsnių, V ir VI skyrių pakeitimo bei 32, 33, 34, 35 ir 36 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projekto (toliau bendrai – Įstatymo projektas) bei lydimųjų įstatymų pakeitimo projektų. Komitetas kreipėsi į Asociaciją su prašymu pateikti išvadas dėl Įstatymo projekto. Asociacija pirmiausia reiškia padėką Komitetui ne tik už tai, kad imamasi darbo tvarkant sveikatos sistemos politiką, bet ir už išreikštą pasitikėjimą Asociacijos narių nuomone.
Toliau Asociacija teikia savo pastabas dėl Įstatymo projekte ir jo lydimuosiuose teises aktuose siūlomo reguliavimo. Asociacija vienareikšmiškai sveikina iniciatyvą:
(toliau – PSD) valdymo struktūrą perduodant Valstybinei ligonių kasai penkių pavaldžių teritorinių ligonių kasos funkcijas ir sujungiant jas į vieną juridinį asmenį;
Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymus, kiek tai liečia neįgaliųjų socialinės integracijos klausimus. Tačiau Asociacijai kai kurie Įstatymo projekto punktai kelia abejonių – konkrečiai pakeitimai, numatyti SDĮ 92 str. 3 d. ir 26 straipsniuose. 1. Dėl SDĮ 92 str. 3 d. pakeitimų Asociacijos nuomone, iniciatyva tobulinti paraiškų padavimo procesą ir sveikatos priežiūros paslaugų įrašymą į PSDF biudžeto lėšomis apmokamų paslaugų sąrašą (toliau – Sąrašas) savo esme yra tikslinga. Tačiau dabartinėje SDĮ 92 str. 3 d. formuluotėje Asociacija pasigedo galimybės pavienėms sveikatos priežiūros įstaigoms ir pacientų organizacijoms kreiptis dėl paslaugų įrašymo į Sąrašą. Pacientų organizacijos puikiai žino, kokių valstybės laiduojamų paslaugų reikia jų atstovaujamiems pacientams. Jos geriausiai susipažinusios su pacientų problemomis, išgyvenimais, gauna atgalinį ryšį iš pacientų ir todėl kai kuriais atvejais tokios asociacijos netgi aktyviau atstovauja pacientus nei gydytojų asociacijos ar universitetinės ligoninės. Be to, kai kurios labai specializuotos sveikatos priežiūros įstaigos (pvz. slaugos ligoninės, dializės centrai ir t.t.) taip pat turi reikalingų ekspertinių įžvalgų dėl konkrečių siauro spektro paslaugų. Asociacijos manymu, SDĮ 92 str.
3 d. nuostata turėtų būti keičiama taip, kad siūlymą dėl paslaugų įrašymo į Sąrašą ar išbraukimo iš jo galėtų pateikti ne tik dabar išvardinti subjektai, bet ir pavienės sveikatos priežiūros įstaigos bei pacientus vienijančios organizacijos.
pakeitimo projektu numatoma, jog sutartys su asmens sveikatos priežiūros įstaigomis dėl aktyviojo stacionarinio gydymo paslaugų bus sudaromos atsižvelgiant į LNSS stacionarinių paslaugų tinkle esančių įstaigų teikiamų paslaugų poreikį ir mastą. Į šį tinklą įstaigos bus įrašomos 5 metams. Vadinasi tos įstaigos, kurios šiai dienai yra arba iki įstatymo projekto įsigaliojimo bus įtrauktos į LNSS sistemą, 5 metams įgis konkurencinį pranašumą nepriklausomai nuo jokių objektyvių kriterijų – nei nuo paslaugų kokybe3s, nei nuo prieinamumo, nei nuo jų veiklos efektyvumo. Be to, visiskai neatsižvelgiama į kiekvienos iš tų įstaigų individualius paje3gumus. Ateityje, kai praeis 5 metai ir ateis laikas spręsti de3l naujų ASPĮ įtraukimo į tinklą, pirmiausia bus vertinama ar pats LNSS tinklas (o ne konkreti ASPĮ) patenkina paslaugų mastą ir poreikį. Tačiau nenumatoma vertinti, ar konkreti paviene3 LNSS tinklo įstaiga turi pakankamai paje3gumų patenkinti poreikį savo individualiu lygmeniu. Dabartinė projekto redakcija palieka galimybę silpnesnėms tinklo įstaigoms pasiremti stipresniųjų paje3gumais (kadangi vertinami ne įstaigų, o tinklo pajėgumai) o tai reikš, jog naujoms, efektyvesnėms ir kokybiškiau valdomoms įstaigoms į LNSS tinklą pakliūti nebus realių galimybių. Asociacijai kyla klausimų, ar tokia sistema yra objektyvi? Asociacijos įsitikinimu, į tinklą naujos ASPĮ turėtų būti priimamos remiantis objektyviais išmatuojamais kriterijais, kurie skatintų konkurenciją tarp individualių įstaigų ir sudarytų galimybes efektyvesnėms įstaigoms pakliūti į LNSS tinklą.
Asociacijos įsitikinimu, SDĮ 26 str. turėtų būti įtvirtinami konkretūs atrinkimo į LNSS tinklą kriterijai ir galimybė įvertinti ar pavienės LNSS tinklo įstaigos yra paje3gios patenkinti joms tenkantį poreikį. Dėl kitų Įstatymo projekto pakeitimų Asociacija pastebėjimų neturi. Pritarti iš dalies Dėl pareiškėjų, kurie gali siūlyti įtraukti naujas paslaugas į sąrašą. Teisė kreiptis suteikiama universiteto ligoninėms, sveikatos priežiūros specialistus ir asmens sveikatos priežiūros įstaigas vienijančioms asociacijoms, nes paslaugų poreikį ir su tuo susijusius aspektus bendrame kontekste gali vertinti tik specialistai. Naujos paslaugos kompensavimo siūlymui parengti reikia specialių mokslinių žinių. Manytina, kad toks sąrašas yra pakankamas. Pacientų organizacijos ir atskiros ASPĮ gali pateikti paraiškas per nurodytas asociacijas. Į subjektų sąrašą įtraukus asmenis, kurie neturi galimybių atlikti sveikatos technologijų vertinimo, nebūtų užtikrinta teikiamų paraiškų kokybė bei mokslu pagrįstų duomenų apie paslaugą vertinimas. Pacientų organizacijos ir pavienės įstaigos gali identifikuoti, kokių naujų paslaugų reikia, ir numatyti kitus su jų teikimu susijusius aspektus, tačiau atsižvelgiant į tai, kad teikiant paraišką turi būti pateiktas paslaugos poveikis sergamumui ir mirtingumui nuo atitinkamos ligos (sveikatos būklės), pacientų išgyvenamumui, dalyvumui ir
(ar) negaliai ir kt., šių aspektų vertinime (taigi paraiškos rengime) privalo dalyvauti skirtingų sričių specialistai, pacientų organizacija ir pavienės ASPĮ neturėtų būti pareiškėju Dėl tinklo. Šios pastabos pateiktos dėl jau priimto ir galiojančio teisės akto ir teikiamu SDĮ pakeitimo projektu tinklo klausimai nesprendžiami.
Įgyvendindama Konstitucinio Teismo nutarime nustatytą tikslą turėti tinkamai paskirstytą ir įvairias stacionarines aktyviojo gydymo asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiantį įstaigų tinklą, valstybė apsisprendė 2022 m. birželio 30 d. priimdama nuo 2023 m. rugpjūčio 1 d. įsigaliojusį Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 11 straipsnio pakeitimo įstatymą. Minėtame 11 straipsnyje yra nustatyti stacionarinių aktyviojo gydymo paslaugas teikiančių įstaigų tinklo (toliau – tinklas) formavimo kriterijai (kriterijų reikšmes nustato Vyriausybė). Tinklą formuojantis Vyriausybės nutarimas (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. liepos 12 d. nutarimas Nr. 551 „Dėl Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos įstaigų, teikiančių stacionarines aktyviojo gydymo asmens sveikatos priežiūros paslaugas, išdėstymo reikalavimų ir išdėstymo tvarkos aprašo patvirtinimo“) jau yra priimtas, todėl tinklo formavimas vadovaujantis įstatymo ar jo pagrindu priimtų teisės aktų nuostatomis bei tinklui priskiriamų (priskirtų) įstaigų reglamentavimas nebekvestionuotinas ir atitinka Konstitucinio Teismo doktriną dėl tinkamo ir reikiamas paslaugas teikiančių įstaigų išdėstymo Lietuvos Respublikos teritorijoje. 2013 m. gegužės 16 d. Konstitucinio Teismo nutarime taip pat konstatuota: „Valstybė, turinti pareigą sukurti visuomenės solidarumu pagrįstą sveikatos priežiūros finansavimo viešosiomis lėšomis sistemą, pagal Konstituciją, inter alia konstitucinį atsakingo valdymo principą, privalo pasirūpinti ir tuo, kad šios lėšos būtų naudojamos atsakingai ir racionaliai.
Atsižvelgiant į tai, kad dėl didėjančių sveikatos priežiūros paslaugų poreikių, vis aukštesnių jų kokybės standartų, sudėtingesnių ir brangesnių sveikatos priežiūros technologijų šių paslaugų teikimo išlaidos nuolat auga, o joms apmokėti skirtos viešosios, inter alia privalomojo sveikatos draudimo, lėšos yra ribotos, įstatymų leidėjui kyla pareiga nustatyti tokį sveikatos priežiūros paslaugų finansavimo privalomojo sveikatos draudimo lėšomis teisinį reguliavimą, kuriuo būtų sudarytos prielaidos valstybei šį finansavimą planuoti ir lėšas sveikatos priežiūros įstaigoms paskirstyti taip, kad, nepaneigiant valstybės priedermės remti privačia nuosavybės teise pagrįstas visuomenei naudingas ūkines pastangas ir iniciatyvą, sąžiningos sveikatos priežiūros įstaigų konkurencijos, sveikatos priežiūros paslaugų vartotojo (paciento) teisės pasirinkti sveikatos priežiūros įstaigą, būtų užtikrinta aukšta šiomis lėšomis finansuojamų sveikatos priežiūros paslaugų kokybė ir pakankamas prieinamumas, t. y. tinkamas pasiskirstymas, taip pat nuolatinis reikiamo valstybinių sveikatos priežiūros įstaigų tinklo veikimas.“ Vertinant tai, kas pirmiau paminėta, prioriteto tvarka sudarant sutartis pirmiausia su tinklui priklausančiomis įstaigomis, o paskui – su likusiomis įstaigomis (atsižvelgiant į netenkinamą atitinkamų paslaugų poreikį), užtikrinama pusiausvyra tarp jau turimų (veikiančių) įstaigų efektyvaus išteklių (žmogiškųjų ir infrastruktūros) panaudojimo, riboto PSDF biudžeto ir sąžiningos konkurencijos.
Atsižvelgiant į tai, kad dėl didėjančių sveikatos priežiūros paslaugų poreikių, vis aukštesnių jų kokybės standartų, sudėtingesnių ir brangesnių sveikatos priežiūros technologijų šių paslaugų teikimo išlaidos nuolat auga, o joms apmokėti skirtos viešosios, inter alia privalomojo sveikatos draudimo, lėšos yra ribotos, įstatymų leidėjui kyla pareiga nustatyti tokį sveikatos priežiūros paslaugų finansavimo privalomojo sveikatos draudimo lėšomis teisinį reguliavimą, kuriuo būtų sudarytos prielaidos valstybei šį finansavimą planuoti ir lėšas sveikatos priežiūros įstaigoms paskirstyti taip, kad, nepaneigiant valstybės priedermės remti privačia nuosavybės teise pagrįstas visuomenei naudingas ūkines pastangas ir iniciatyvą, sąžiningos sveikatos priežiūros įstaigų konkurencijos, sveikatos priežiūros paslaugų vartotojo (paciento) teisės pasirinkti sveikatos priežiūros įstaigą, būtų užtikrinta aukšta šiomis lėšomis finansuojamų sveikatos priežiūros paslaugų kokybė ir pakankamas prieinamumas, t. y. tinkamas pasiskirstymas, taip pat nuolatinis reikiamo valstybinių sveikatos priežiūros įstaigų tinklo veikimas.“ Vertinant tai, kas pirmiau paminėta, prioriteto tvarka sudarant sutartis pirmiausia su tinklui priklausančiomis įstaigomis, o paskui – su likusiomis įstaigomis (atsižvelgiant į netenkinamą atitinkamų paslaugų poreikį), užtikrinama pusiausvyra tarp jau turimų (veikiančių) įstaigų efektyvaus išteklių (žmogiškųjų ir infrastruktūros) panaudojimo, riboto PSDF biudžeto ir sąžiningos konkurencijos. Pastebėtina, kad tinklas formuojamas ribotam laikotarpiui (ne trumpesniam kaip 5 metai), tad jam pasibaigus formuojamas naujas tinklas ir ASPĮ į jį įtraukiamos iš naujo. LRV 2023 m. liepos 12 d. nutarimu Nr.
551 „Dėl Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos įstaigų, teikiančių stacionarines aktyviojo gydymo asmens sveikatos priežiūros paslaugas, išsidėstymo reikalavimų ir išsidėstymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos įstaigų, teikiančių stacionarines aktyviojo gydymo asmens sveikatos priežiūros paslaugas, išdėstymo reikalavimų ir išdėstymo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 2.2 papunkčiu numatyta, kad ASPĮ (nepriklausomai nuo jų nuosavybės formos ir pavaldumo) PSDF biudžeto lėšomis kompensuojamas stacionarines aktyviojo gydymo asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikia pagal su teritorinėmis ligonių kasomis sudarytas sutartis iki sutarčių galiojimo pabaigos, o vėliau sveikatos apsaugos ministras įvertina šių ASPĮ atitiktį Apraše nustatytiems kriterijams ir priima sprendimą dėl ASPĮ įtraukimo (neįtraukimo) į tinklą
įstaigų asociacija, 2024-01-02 Lietuvos Respublikos Seimo Sveikatos reikalų komitetas (toliau – SRK) 2023-11-15 priėmė sprendimą Nr. 111-S-36 Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 4, 6, 7, 8, 9, 91, 92, 11, 121, 14, 18, 20, 23, 26, 261, 262, 27, 28, 30, 31 straipsnių, V ir VI skyrių pakeitimo bei 32, 33, 34, 35 ir 36 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projekto XIVP-3249 ir jį lydinčiųjų įstatymų projektų (toliau – Dokumentų paketas) svarstymo parengiamųjų darbų. Sprendimu SRK prašo socialinių partnerių, tarpe jų – ir Lietuvos privačių sveikatos priežiūros įstaigų asociacijos (toliau – Asociacija) pateikti išvadas dėl derinamų įstatymų projektų. Dėkojame, kad SRK paprašė Asociacijos nuomonės, derinant Dokumentų paketą. Asociacija bendradarbiavo su Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija (toliau
Tikimės, kad SRK į mūsų pateiktus komentarus atsižvelgs ir atliks atitinkamus pakeitimus. Asociacijos teikiamos pastabos yra susijusios su Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 (toliau – SDĮ) 4, 6, 7, 8, 9, 91, 92, 11, 121, 14, 18, 20, 23, 26, 261, 262, 27, 28, 30, 31 straipsnių, V ir VI skyrių pakeitimo bei 32, 33, 34,
XIVP-3249 (toliau – Projektas). Asociacija nepritaria Projekto nuostatoms, kuriomis: (i) naujai nustatomos sąlygos bei kriterijai sutartims su Valstybine ligonių kasa (toliau – VLK) dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų (toliau – Paslaugos) kompensavimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžeto lėšomis (toliau – Sutartis) sudaryti ir (ii) keičiamas asmens sveikatos priežiūros įstaigų (toliau – ASPĮ) bei VLK ginčų teismingumas. Šių siūlomų pakeitimų poveikis vienareikšmiškai būtų neigiamas
Paslaugų teikimą pacientams; (b) atsirasti naujoms kompensuojamas Paslaugas teikiančioms ASPĮ; (c) specializuotoms ASPĮ (teikiančioms tam tikroje srityje Paslaugas (pvz. oftalmologijos, traumatologijos, dermatologijos, kt.) sudaryti Sutartis su VLK, dėl ko jos susidurtų su diskriminacija ir turėtų keisti savo veiklos modelį arba užsidaryti. Tokiu būdu būtų varžoma ASPĮ ūkio laisvė, mažinamas Paslaugų prieinamumas pacientams. Pateikiame išsamesnę Asociacijos pastabų bei siūlymų argumentaciją: Pirma, Projekto 14 straipsniu keičiamas SDĮ 26 straipsnis nustatant naujas Sutarčių pratęsimo /sudarymo sąlygas ir kriterijus. Tokiu būdu sudaromos prielaidos konkurencijos teisės pažeidimams bei atskirų ASPĮ grupių diskriminacijai. Visa tai apsunkintų ASPĮ teisę sudaryti ar pratęsti Sutartis bei sumažintų Paslaugų prieinamumą pacientams. Projekto 14 straipsniu keičiamo SDĮ 26 straipsnio 4 d.
2 p. numatoma, jog Sutartis dėl stacionarinių aktyviojo gydymo paslaugų galės sudaryti tik tos ASPĮ, kurios buvo įtrauktos į penkmečio laikotarpio Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos (toliau – LNSS) stacionarinių paslaugų teikėjų tinklą (toliau – Tinklas). Tinklas ir patekimo į jį reikalavimai yra sudaryti taip, kad juos galėtų atitikti tik viešosios ASPĮ, tad Sutartys dėl stacionarinių aktyviojo gydymo paslaugų būtų sudaromos tik su Vyriausybės nutarime 1 išvardintomis viešosiomis ASPĮ. Be to, į dabartinį Tinklą kai kurios viešosios ASPĮ yra įtrauktos, nors ir neatitinka nustatytų sąlygų (su galimybe jas įgyvendinti iki 2025 m. rugpjūčio). Privačioms ASPĮ toks modelis pritaikytas nebuvo ir privačios ASPĮ, šiuo metu turinčios stacionarinių paslaugų licencijas ar turėjusios VLK sutartis iki šiol, į Tinklą įtrauktos nėra, dėl ko jos yra nepelnytai diskriminuojamos. Todėl turėtų būti sudaromos sąlygos ASPĮ patekti į Tinklą ankščiau nei po nustatyto 5 metų termino, numatant objektyviai įgyvendinamas patekimo į Tinklą sąlygas ir kriterijus, tuo pačiu - į Tinklą įtraukiant ir kitas, šiuo metu šias paslaugas jau teikiančias ir Sutartis turinčias Privačias ASPĮ. Todėl, Projekte turėtų būti numatoma, jog reikalavimas atitikti LNSS ASPĮ išdėstymo reikalavimus yra netaikomas naujoms ASPĮ, siekiančioms teikti stacionarines aktyviojo gydymo paslaugas, pavedant Vyriausybei papildyti Vyriausybės nutarimą sąlygomis bei kriterijais, kuriuos įvykdžiusios naujos ASPĮ galėtų būti įtrauktos į Tinklą. Projekto 14 straipsniu keičiamo SDĮ 26 straipsnio 4 d. 3 p. keliamas reikalavimas, jog ASPĮ privalės teikti paslaugas, atitinkančias SAM nustatytus Paslaugų kokybės reikalavimus. Projektas nenumato nei kokie reikalavimai bus, nei kokiu būdu jie bus nustatomi. Minimalūs Paslaugų kokybės reikalavimai yra išdėstyti SAM įsakymuose, kuriuos privalo atitikti visos ASPĮ.
Pateikiama abstrakti nuoroda į SAM nustatomus kokybės reikalavimus yra nekonkreti, neaiški. Todėl toks planuojamas Sutarčių sudarymo mechanizmas pažeistų Konstitucinio teismo aiškinimus2 , kad Sutarčių sudarymo kriterijai turi būti aiškūs, nediskriminaciniai, jie turi būti įtvirtinti įstatyme bei nepaneigti konstitucinių ūkio laisvės principų. Projektu siūlomos Sutarčių sudarymo sąlygos ir kriterijai neatitinka minėtų Konstitucinio teismo išaiškinimų, todėl ši Projekto nuostata būtų neteisėta ir ji turi būti patikslinta ar jos atsisakyta. Iš esmės visos siūlomos sąlygos yra abstrakčios, nukreipiamos detalizavimui Vyriausybei ir SAM, o jų įtvirtinimas perkeliamas į žemesnės galios teisės aktus. Tokiu būdu taip pat pažeidžiami teisėkūros ir ASPĮ teisėtų lūkesčių principai. Sutarčių sudarymo sąlygos turi būti aiškios, visiems vienodos ir įtvirtintos įstatyme – todėl kokybės reikalavimai privalo būti numatyti įstatyme, o ne pavedami tvirtinti SAM. Atitinkamai, Projektas turėtų būti papildomas paslaugų kokybės reikalavimais. Projekto 14 straipsniu keičiamo SDĮ 26 straipsnio 5 d. numatoma, jog naujos Sutartys su ASPĮ bus sudaromos tik tais atvejais, kai ASPĮ, jau turinčios Sutartis, nepatenkins paslaugų poreikio ir masto. Tai užkerta kelią naujų ASPĮ atėjimui į rinką bei proteguoja ir suteikia privilegijas tam tikrai (rinkoje jau esančių, Sutartis turinčių) ASPĮ grupei, o tai pažeidžia konkurencijos principus, LR konkurencijos įstatymo nuostatas. Akivaizdu, kad įgyvendinus siūlomas Projekto nuostatas, prioritetas bus teikiamas Sutartis jau turinčioms ASPĮ. Net ir atsiradus galimybei Sutartį gauti kitai ASPĮ, didelė dalis ASPĮ (specializuotos, teikiančios mažesnės apimties paslaugų skaičių ir kt.) to padaryti negalės dėl kitų Projekte nustatytų kriterijų.
Akivaizdu, jog sąžininga ASPĮ konkurencija skatina ASPĮ veiklos efektyvumą, jų teikiamų Paslaugų kokybės gerinimą, taip didina Paslaugų prieinamumą gyventojams bei kuria palankesnę sveikatos sistemos aplinką pacientams. Konstitucijos 46 straipsnis draudžia monopolizuoti rinką, įtvirtina sąžiningos konkurencijos laisvės apsaugą. Konkurencijos įstatymo 4 straipsnis draudžia priimti teisės aktus privilegijuojančius ar diskriminuojančius atskirus ūkio subjektus ar jų grupes ir dėl kurių gali atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų. Projektu akivaizdžiai privilegijuojamos paslaugas jau teikiančios, esamos ASPĮ, o naujoms ASPĮ Sutarčių sudarymas tampa nebeįmanomas. Individualių ASPĮ rezultatai nebus vertinami ir kartu galės veikti tiek dirbančios efektyviai ASPĮ, viršijančios nustatytus Sutartyse paslaugų kiekius, tiek ASPĮ, neįgyvendinančios Sutarties sumos ir dirbančios nekokybiškai /neefektyviai. Nepaisant to, Sutartys su naujomis ASPĮ sudaromos nebus, nes sumoje Paslaugų mastas ir poreikis bus tenkinamas (rinkoje veikiančios ASPĮ bus nesuinteresuotos naujų konkurentų įėjimu į rinką). Atsižvelgiant į tai, Projekte turėtų būti numatytas sąžiningas galimybių sudaryti Sutartis užtikrinimas bei numatoma, jog ASPĮ, kurios per praėjusius metus Sutarties kvotos neišnaudojo, ateinantiems metams Sutartinė suma yra atitinkamai mažinama. Likusios kvotos galėtų būti paskirstomos tiek Paslaugų kiekius viršijančioms ASPĮ, tiek naujoms ASPĮ, siekiančioms sudaryti Sutartis. Tai leistų į kompensuojamų Paslaugų rinką įeiti naujoms, aukštos kokybės Paslaugas teikiančioms ASPĮ, o pacientai turėtų teisę pasirinkti, kurioje ASPĮ gydytis. Projekto 14 straipsniu keičiamo SDĮ 5 d. 1 p. nustatoma, kad Sutartys bus sudaromos, atsižvelgiant į ASPĮ teikiamų paslaugų kompleksiškumą.
Sutartys prioriteto tvarka bus sudaromos su nespecializuotoms, daugiaprofilinėms ASPĮ. Siūlymas neleisti teikti kompensuojamų paslaugų toms ASPĮ, kurios specializuojasi vienoje ar keliose siaurose medicinos srityse ir užtikrina ypač aukštą tos srities paslaugų teikimo kokybę ir saugą pacientams yra visiškai nepagrįstas. Šis pakeitimas diskriminuoja ir ilgainiui visiškai panaikins specializuotas ASPĮ, teikiančias paslaugas vienoje konkrečioje pacientams svarbioje srityje, pvz., hemodializės, odontologijos, oftalmologijos, reabilitacijos ASPĮ. Atitinkamai, toks pakeitimas taip pat prieštarauja minėtam Konkurencijos įstatymo 4 straipsniui. Siūlymas nėra pagrįstas jokiais moksliniais tyrimais ar argumentais, pagrindžiančiais, jog paslaugų teikimas daugiaprofilinėje ASPĮ turi teigiamos įtakos pacientų sveikatai ar saugumui; priešingai, siekiama atimti teisę teikti kompensuojamas Paslaugas itin kokybiškas specializuotas Paslaugas teikiančioms ASPĮ. Tai itin pablogintų specializuotų Paslaugų prieinamumo sąlygas pacientams, ypatingai vertinant tokias gyvybei svarbias paslaugas kaip hemodializė, kurių teikimo kokybei ir saugai vertinti Paslaugų kompleksiškumo kriterijus nėra tinkamas. Atsižvelgiant į tai, šio Projekto punkto turėtų būti atsisakyta. Projekto 14 straipsniu keičiamo SDĮ
tai, kiek ASPĮ suteikia Paslaugų vienu adresu. Analogiškai kaip ir su suteikiamų Paslaugų kompleksiškumu, šis kriterijus taip pat nėra moksliškai pagrįstas, nėra parodoma, jog didesnėse ir didesnius paslaugų kiekius suteikiančiose ASPĮ būtų užtikrinamas geresnės kokybės paslaugos. Todėl, šio nepagrįsto reikalavimo turėtų būti atsisakoma. Projekto 14 straipsniu keičiamo SDĮ 26 straipsnio 5 d. 3 p. nustatoma, kad Sutartys bus sudaromos, atsižvelgiant į per praėjusius metus ASPĮ suteiktų Paslaugų kiekį.
Šis kriterijus nustatytas neatsižvelgiant nei į Paslaugų pobūdį, nei į finansinę naštą teikiant nekompensuojamas iš PSDF paslaugas, nenustatomas joks pereinamasis laikotarpis konkretaus Paslaugų kiekio pasiekimui. Pavyzdžiui, Vyriausybės nutarime Nr. 3703 nustatyta, kad, teikiant stacionarines chirurgijos paslaugas, jų turi būti atlikta 1 100 per metus. ASPĮ, neturinčios Sutarčių, šio skaičiaus (kriterijaus) niekada nepasieks, nes pacientai tiesiog neįsigis tiek paslaugų už pilną kainą (mokamų paslaugų, jų nekompensuojant iš PSDF). Todėl toks kriterijus yra net objektyviai neįgyvendinamas. Atsižvelgiant į tai, siūlome numatyti, kad sudarant naujas Sutartis, ASPP kiekio kriterijui būtų taikomas pereinamasis laikotarpis, per kurį ASPĮ, teikdama kompensuojamas paslaugas, turėtų suteikti atitinkamą skaičių Paslaugų. Projekto 14 straipsniu keičiamo SDĮ 26 straipsnio 5 d. 4 p. numatoma, kad sudarant Sutartis bus atsižvelgiama į ASPĮ per pastaruosius 3 metus atliktus teisės aktų pažeidimus. Tai reiškia, jog net ir atitikus visus Projekte išvardintas sąlygas ir kriterijus, ASPĮ gali prarasti galimybę sudaryti sutartį su VLK, jei ši nustatys bent vieną teisės aktų neatitiktį / pažeidimą (nenustatant jo reikšmės, sunkumo lygmens ir pan.). Tai akivaizdžiai suteikia nepagrįstas perteklines galias VLK, kuri, nesant aiškių kriterijų, galės savo nuožiūra taikyti subjektyvias sankcijas ASPĮ. Kiekvienos ASPĮ veikloje pasitaiko formalių ir nereikšmingų pažeidimų, neturinčių įtakos nei ASPP kokybei, nei pacientų saugai ar sveikatai. Siekiant nustatyti pagrįstą, pacientų sveikatą užtikrinantį reikalavimą, sudarant Sutartis galėtų būti vertinami tik tokie pažeidimai, dėl kurių buvo sustabdyta ASPĮ licencija ar Sutarties vykdymas.
Kitu atveju, sudaromas bausmių sistemos mechanizmas, ypač atsižvelgiant į tai, kad Projektu taip pat ketinama didinti VLK administracinius įpareigojimus ir keisti ginčų teismingumą (bloginant situaciją ASPĮ atžvilgiu). Be to, Administracinių nusižengimų kodekso 40 str. numato, jog administracinio pažeidimo galiojimas išnyksta po vienerių metų. Taigi, siūlymas vertinti 3 metų pažeidimus prieštarauja esamam teisiniam reguliavimui. Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs4 , jog konstitucinis principas non bis in idem – draudimas bausti antrą kartą už tą patį pažeidimą – yra pažeidžiamas, kai asmeniui yra taikomos poveikio priemonės už ankščiau padarytus pažeidimus, nors asmens baustumo už šiuos pažeidimus terminas yra suėjęs. Konstitucinis Teismas išaiškino, jog: „ nustatytas atimtos teisės vairuoti transporto priemones grąžinimo ne trumpesnis kaip 10 metų terminas pagal savo pobūdį prilygsta sankcijai, taikomai asmeniui už antrą kartą padarytą teisės pažeidimą esant neblaiviam ar apsvaigusiam nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų. Taigi įtvirtintas teisinis reguliavimas pažeidžia Konstitucijos 31 straipsnio
draudimą bausti asmenį antrą kartą už tą pačią teisei priešingą veiką. toks teisinis reguliavimas vertintinas kaip nesudarantis prielaidų užtikrinti teisingą pusiausvyrą tarp siekiamo tikslo nubausti asmenis, kurie trečią kartą padaro teisės pažeidimą, už kurio padarymą atimama teisė vairuoti transporto priemones, bei užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti.“ Analogiškai ir šiuo atveju būtų sukuriamas baudimo du kartus už tą patį pažeidimą mechanizmas.
ASPĮ pirmą kartą už padarytą pažeidimą būtų baudžiamos atitinkama priemone, skirta tam pažeidimui, o vėliau dar ir antrą kartą – trejus metus vertinant ASPĮ kaip neatitinkančią sutarčių sudarymo kriterijaus. Konstitucinis Teismas aukščiau minėtoje nutartyje aiškiai pasisakė, kad tokia praktika yra negalima ir pažeidžia konstitucinius principus, o taip pat tokios poveikio priemonės nesudarytų teisingo nubaudimo, pažeidimų prevencijos ir pasirinktų priemonių pusiausvyros. Atsižvelgiant į tai, jei kriterijus dėl buvusių pažeidimų būtų paliekamas, siūlytume, kad jis apimtų per paskutinius vienerius metus nustatytus pažeidimus, dėl kurių buvo sustabdyta ASPĮ licencija arba Sutarties vykdymas. Antra, Projekto 22 straipsniu keičiamo SDĮ 411 straipsniu siekiama numatyti, kad ginčai tarp ASPĮ ir VLK yra sprendžiami administracinės teisenos tvarka. Tai pažeidžia ilgametę Sutarčių vykdymo praktiką bei iš šių Sutarčių kylančių ginčų sprendimo kompetencijos atskyrimo praktiką, įtvirtintą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo. Tarp ASPĮ ir VLK yra susiformavę sutartinio pobūdžio santykiai, kurie negali būti sprendžiami administracinės teisenos principais.
Bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis, o kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis byloje vyrauja5 . Tarp ASPĮ ir ligonių kasų akivaizdžiai yra susiklostę sutartiniai teisiniai santykiai, todėl bet kokie iš šių santykių kylantys ginčai iš esmės yra susiję su civilinių sutarčių vykdymu – jie negali būti sprendžiami administracinės teisės normomis ir turi būti nagrinėjami bendrosios kompetencijos teismuose. Pridedame šiuo klausimu aktualią ir mūsų poziciją pagrindžiančią prof. Vytauto Nekrošiaus išvadą, teiktą dėl kito SDĮ pakeitimo projekto, kuriuo buvo ketinta įtvirtinti tokį patį siekį (pridedama prie šio rašto kaip priedas). Be to, VLK sprendimams suteikiant administracinio akto statusą apribojama ASPĮ galimybė ginčyti VLK sprendimus. Tai lems, jog ASPĮ privalės iškarto vykdyti VLK sprendimus ir sustabdyti kompensuojamų ASPP teikimą. Tai labiausiai paveiks ASPĮ pacientus
ASPĮ veiklos tęstinumui bei tvarumui. Todėl Projekte šių nuostatų turėtų būti atsisakoma ir paliekamas iki šiol galiojęs ginčų teismingumas – t.y. ginčų sprendimas civilinio proceso tvarka. Remiantis aukščiau išdėstytais argumentais, akivaizdu, kad Projektas turi būti tobulinamas ir pakartotinai teikiamas derinti socialiniams partneriams.
Prašome atsižvelgti į pateikiamus pasiūlymus galimiems pakeitimams. Esame pasiruošę bendradarbiauti bei užtikrinti konstruktyvų dialogą, tad prašome mus pakviesti į visas susijusias diskusijas ar darbo grupes. Pridedama: prof. Vytauto Nekrošiaus išvada. Nepritarti Žr. argumentus, pateiktus prie Jaunųjų gydytojų asociacijos pasiūlymo Dėl kriterijų numatymo įstatyme. Atsižvelgiant į paslaugų specifiką ir jų įvairovę nėra įmanoma įstatymu nustatyti detalių asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo sąlygų, asmens sveikatos priežiūros paslaugų poreikio, masto, asmens sveikatos priežiūros įstaigų išdėstymo ar detalizuoti kriterijus ir jų reikšmes, juolab kad šie dalykai laikui bėgant kinta ir nebūtų racionalu juos nustatyti įstatymu (toks nelankstumas galėtų trukdyti ir patiems ūkio subjektams). Patys kriterijai yra numatomi įstatyme, tačiau jų detalizavimas, atsižvelgiant į didelį paslaugų skaičių, dėl kurio toks detalizavimas teisėkūros efektyvumo prasme nėra tinkamas įstatymo lygiu, paliekamas LR Vyriausybei. Atsižvelgiant į tai, projektu nustatomi esminiai kriterijai, o poįstatyminiais teisės aktais tvirtinamos konkrečios reikšmės. Tokiu pat principu įstatymais reglamentuojamos ir licencijuojamos veiklos sąlygos (pvz., Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 5 straipsnio 4 dalis) ir kiti analogiški teisiniai santykiai. Vadovaujantis LR Konstitucinio teismo 2023 m. balandžio 26 d. nutarimu Nr.
KT40-N4/2023, tokia praktika galima:
„<...> Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad tik Švietimo
įstatymu nustačius kriterijus, kuriuos turi atitikti mokyklos, vykdančios bendrojo ugdymo programas, atskirų kriterijų reikšmė gali būti sukonkretinama poįstatyminiuose teisės aktuose, inter alia Vyriausybės patvirtintose Taisyklėse.“ Beje, projekte nurodytas LRV nutarimas jau yra priimtas ir galioja, niekas dėl to nekeičiama (LRV 2014 m. balandžio 23 d. nutarimas Nr. 370 „Dėl Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis apmokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo sąlygų sąrašo patvirtinimo“). Taip pat pastebėtina, kad tai ne kriterijus, o sutarties objektas, kuris jau yra galiojantis pagal SDĮ 9 str. Dėl pačių kriterijų. Nustatyti kriterijai jau yra kompromisinis variantas. Šie esminiai kriterijai nustatyti siekiant ginti paciento interesus ir tam tikra prasme įtakoja paslaugų prieinamumą, kokybę, saugumą ir pan. Dėl paslaugų teikimo kokybės kriterijaus. Kriterijus įrašytas Privačių sveikatos priežiūros įstaigų asociacijos pasiūlymu. Taip, tai ministro jau patvirtinti reikalavimai (eilė įsakymų) dėl atskirų paslaugų. Papildomai numatyti kažkokius kitus kokybės standartus būtų pertekliniu reglamentavimas Dėl teisės aktų pažeidimų kriterijaus. Pastabų teikėjai klaidingai interpretuoja kriterijaus taikymą. Visi kriterijai 26 str. 5 dalyje nurodyti kriterijai yra reitinginiai. ASPĮ nepraranda galimybės sudaryti sutartį, jei buvo padariusi pažeidimus, tačiau mažiau pažeidimų padariusi ASPĮ įgis pranašumą prieš daugiau pažeidimų padariusią ASPĮ. Tačiau pastebėtina, kad tai, kad net ir šiuo atveju tai gali būti nepakankamas pranašumas vertinant ASPĮ pagal kitus kriterijus – kai kuriais atvejais net ir daugiau pažeidimų padariusi ASPĮ gali būti aukštesnėje pozicijoje nei mažiau pažeidimų padariusioji.
Šis kriterijus taip pat nėra bausmė, bet yra papildomų balų suteikimas mažiau pažeidimų padariusioms ASPĮ. 1 metų terminas vertinti pažeidimus būtų per trumpas, nes tik nedidelis kiekis įstaigų yra patikrinamos per 1 metus. Be to, pradiniame projekte rengėjai buvo numatę 5 metų terminą, tačiau, atsižvelgdami į pastabų teikėjo pasiūlymus siekiant kompromiso jį sumažino iki 3 metų. Dėl ginčų sprendimo tvarkos. VLK yra viešojo administravimo institucija ir ginčai su ja turėtų būti sprendžiami Viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka, t.y. VLK sprendimai pripažintini viešojo administravimo institucijos sprendimais, o viešojo administravimo institucijų sprendimai skundžiami Lietuvos administracinių ginčų komisijai Ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo nustatyta tvarka arba teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
Pažymėtina, kad Viešojo administravimo įstatymas jau dabar nustato, kad asmuo turi teisę apskųsti viešojo administravimo subjekto (teikiamu atveju – Valstybinės ligonių kasos) priimtą administracinį sprendimą arba veiksmą (neveikimą), taip pat viešojo administravimo subjekto vilkinimą atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus (pvz., dėl sutarties sudarymo/nesudarymo /vilkinimo sudaryti sutartį) šio įstatymo nustatyta tvarka tam pačiam viešojo administravimo subjektui arba aukštesniam pagal pavaldumą viešojo administravimo subjektui, arba kitų įstatymų, reglamentuojančių ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, nagrinėjimą, nustatyta tvarka išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijai, arba administraciniam teismui (14 str.) Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad „sutartys yra administracinės, nes teisiniai santykiai, iš kurių kyla sutartiniai įsipareigojimai, yra administraciniai, o sutartys sudaromos viešosios teisės normų imperatyviojo reguliavimo pagrindais <...> sutartis yra priemonė pagal įstatymo nustatytą paskirtį paskirstyti privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšas ir sprendimas dėl jos sudarymo yra priimamas pagal viešosios teisės normų, reglamentuojančių tikslinio valstybinio finansinio fondo lėšų administravimą, nustatytas sąlygas ir taisykles.
Pažymėtina, kad Viešojo administravimo įstatymas jau dabar nustato, kad asmuo turi teisę apskųsti viešojo administravimo subjekto (teikiamu atveju – Valstybinės ligonių kasos) priimtą administracinį sprendimą arba veiksmą (neveikimą), taip pat viešojo administravimo subjekto vilkinimą atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus (pvz., dėl sutarties sudarymo/nesudarymo /vilkinimo sudaryti sutartį) šio įstatymo nustatyta tvarka tam pačiam viešojo administravimo subjektui arba aukštesniam pagal pavaldumą viešojo administravimo subjektui, arba kitų įstatymų, reglamentuojančių ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, nagrinėjimą, nustatyta tvarka išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijai, arba administraciniam teismui (14 str.) Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad „sutartys yra administracinės, nes teisiniai santykiai, iš kurių kyla sutartiniai įsipareigojimai, yra administraciniai, o sutartys sudaromos viešosios teisės normų imperatyviojo reguliavimo pagrindais <...> sutartis yra priemonė pagal įstatymo nustatytą paskirtį paskirstyti privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšas ir sprendimas dėl jos sudarymo yra priimamas pagal viešosios teisės normų, reglamentuojančių tikslinio valstybinio finansinio fondo lėšų administravimą, nustatytas sąlygas ir taisykles. Teritorinė ligonių kasa, priimdama sprendimą sudaryti ar nesudaryti sutartį su sveikatos priežiūros įstaiga, įgyvendina jai suteiktus viešojo administravimo įgaliojimus ir santykiai dėl tokio pobūdžio sprendimų priėmimo yra viešojo administravimo santykiai“ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1037/2010). Rengiant šias projekto nuostatas buvo konsultuotasi su Lietuvos administracinių ginčų komisija, kuri vienareikšmiškai pripažino, kad tokie ginčai yra jų kompetencijoje. 4.
įstaigų asociacija, Lietuvos verslo konfederacija, 2024-04-09 Lietuvos Respublikos Seimo Sveikatos reikalų komiteto (toliau – SRK) 2024-04-10 posėdyje numatomi Sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 4, 6, 7, 8, 9, 9(1), 9(2), 11, 12(1), 14, 18, 20, 23, 26, 26(1), 26(2), 27, 28, 30, 31 straipsnių, V ir VI skyrių pakeitimo bei 32, 33, 34, 35 ir 36 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projekto Nr. XIVP-3249 (toliau – Projektas) ir jį lydinčiųjų įstatymų projektų klausymai. Lietuvos privačių sveikatos priežiūros įstaigų asociacija bei Lietuvos verslo konfederacija (toliau – Asociacijos) nuo pradžių dalyvavo Projekto derinimo procedūrose. Po ilgų diskusijų ir derinimo su Lietuvos Respublikos Vyriausybe ir Sveikatos apsaugos ministerija, didžioji dalis Projekto nuostatų su socialiniais partneriais buvo suderinta (1 priedas). Pavyzdžiui, kartu su Projekto rengėjais buvo pasiekti susitarimai papildyti Projekto SDĮ 92(3) punktą. Reikšmingas susitarimas buvo pasiektas ir dėl Sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 8, 11, 13 ir 76 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3250 11 straipsnio pakeitimo – sutarta, kad privačios asmens sveikatos priežiūros įstaigos (toliau – ASPĮ) turi teisę pačios nustatyti teikiamų mokamų (iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžeto nefinansuojamų) paslaugų kainas ir kelių kitų esminių nuostatų. Atsižvelgiant į tai, tikimės, jog Projektą derinant SRK nebus grįžtama prie Projekto rengėjų ir socialinių partnerių jau suderintų Projekto ir jį lydinčių įstatymų straipsnių pakeitimų, o bus gilinamasi tik į likusius probleminius klausimus.
Atsižvelgiant į tai, kad SRK artimiausio posėdžio metu svarstys Projektą, teikiame siūlymus Projektui tikslinti: Pirma, nesutinkame su Projekto 26 str. pakeitimais, nustatančiais naujas sąlygas sutartims su ligonių kasomis dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų (toliau – Paslaugos) kompensavimo PSDF biudžeto lėšomis (toliau – Sutartis) sudaryti. Šie pakeitimai neigiamai paveiktų sveikatos priežiūros sektorių, nes būtų sudarytos dirbtinės kliūtys privačioms ASPĮ teikti valstybės kompensuojamas Paslaugas pacientams, diskriminuojamos ASPĮ, besispecializuojančios tam tikrose medicinos srityse (oftalmologijoje, traumatologijoje, kt.). Visa tai varžytų ASPĮ ūkinės veiklos laisvę, keltų riziką tokių ASPĮ veiklai, mažintų Paslaugų prieinamumą pacientams. Siūlome koreguoti Projekte numatytas nepagrįstas Sutarčių sudarymo sąlygas bei nustatyti tokias, kurios skatintų kompensuojamų Paslaugų teikimo plėtrą ir sudarytų sąlygas gerinti Paslaugų prieinamumą pacientams. Siūlome patikslinti ar panaikinti:
stacionarinių aktyviojo gydymo paslaugų galės sudaryti tik į Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos stacionarinių paslaugų teikėjų tinklą (toliau
Siekiant užtikrinti aukštą šių paslaugų kokybę ir gerinti jų prieinamumą, turėtų būti sudaromos sąlygos ASPĮ patekti į Tinklą tiek viešosioms, tiek privačioms ASPĮ, užtikrinančioms šių Paslaugų teikimo aukštą kokybę ir saugą pacientams, sudarant ASPĮ galimybę būti įtrauktoms į Tinklą anksčiau nei po 5 metų, numatant realiai įgyvendinamas ir pagrįstas patekimo į Tinklą sąlygas. Be to, į Tinklą turi būti įtrauktos šiuo metu šias Paslaugas teikiančios ir Sutartis dėl jų teikimo turinčios privačios ASPĮ. Taip pat reikalavimas atitikti Tinklo išdėstymo reikalavimus neturėtų būti netaikomas naujoms ASPĮ, joms turėtų būti suteikiamas pagrįstos trukmės pereinamasis laikotarpis, kurio metu nauja ASPĮ, siekianti teikti tokias valstybės kompensuojamas Paslaugas turėtų galimybę įrodyti tinkamą pasirengimą ir aukštą teikiamų Paslaugų kokybę. 2. Reikalavimą, jog Sutartys sudaromos atsižvelgiant į Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – SAM) nustatytus paslaugų kokybės reikalavimus (Projekto 26 str. 4 d. 3 p.). Paslaugų saugumo reikalavimai visoms licencijas turinčioms ASPĮ yra vienodi ir visos ASPĮ privalo jų laikytis. Todėl šis kriterijus nustato tik abstrakčią sąlygą, kurią detalizuoti deleguojama SAM. Tokiu būdu pažeidžiami teisėkūros ir ASPĮ teisėtų lūkesčių principai. Kaip 2013 m. yra nurodęs Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Sutarčių sudarymo sąlygos turi būti aiškios, visiems vienodos ir įtvirtintos įstatyme – Projektas turėtų būti papildomas paslaugų kokybės reikalavimais. 3. Sąlygą, kad Sutartys su ASPĮ sudaromos tik jeigu ASPĮ, jau turinčios Sutartis, nepatenkintų Paslaugų poreikio ir masto (Projekto 26 str. 5 d.).
teikti valstybės kompensuojamas Paslaugas, pažeidžiant sąžiningos konkurencijos principus. Pagal teikiamą reglamentavimą akivaizdu, kad prioritetas būtų teikiamas Sutartis jau turinčioms ASPĮ ir galinčioms patenkinti paslaugų mastą ir poreikį, nebūtinai užtikrinant geresnę Paslaugų kokybę ir prieinamumą, negu tokį potencialą turinčios naujos ASPĮ. Net ir atsiradus galimybei Sutartį gauti naujai ASPĮ, didelė dalis ASPĮ (specializuotos, teikiančios mažesnės apimties paslaugų skaičių ir kt.) jos negalėtų gauti dėl kitų Projekto kriterijų. Manome, jog efektyvi ir sąžininga ASPĮ konkurencija skatina tobulinti Paslaugų kokybę ir jų prieinamumą, kuria palankesnę sveikatos sistemos aplinką pacientui. Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 46 str. įtvirtina sąžiningos konkurencijos laisvės apsaugą, o Konkurencijos įstatymo 4 str. draudžia priimti teisės aktus privilegijuojančius ar diskriminuojančius atskirus ūkio subjektus ar jų grupes ir dėl kurių gali atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų. Manome, kad Projektu akivaizdžiai privilegijuojama ūkio subjektų grupė – valstybės kompensuojamas Paslaugas jau teikiančios ASPĮ, o naujoms ASPĮ Sutarčių sudarymas tampa praktiškai neįmanomu. Projektu turi būti numatomas sąžiningas galimybių sudaryti Sutartis užtikrinimas ASPĮ remiantis ne Sutarties buvimo kriterijumi, bet jos teikiamų Paslaugų kokybės ir prieinamumo lygiu. Siūlome įtvirtinti nuostatą, kad ASPĮ, neišnaudojusioms Sutarties apimčių (kvotos) arba neužtikrinančioms teikiamų Paslaugų aukštos kokybės, saugos ir prieinamumo, ateinantiems metams Sutartinė suma būtų atitinkamai mažinama. Likusios neišnaudotos apimtys (kvotos) turėtų būti paskirstomos tiek paslaugų kiekius viršijančioms, tiek naujoms ASPĮ, užtikrinančioms aukštą Paslaugų kokybę, saugą ir prieinamumą gyventojams. Siūlomas Projekto 26 str.
Siūlomas Projekto 26 str. 5 d. patikslinimas sudarytų galimybę naujoms ASPĮ, užtikrinančioms aukštą Paslaugų kokybę, pradėti teikti pacientams valstybės kompensuojamas Paslaugas, o pacientams – gauti prieinamas, aukštos kokybės paslaugas jų pasirinktoje ASPĮ. 4. Sąlygą, kad Sutartys sudaromos, atsižvelgiant į ASPĮ teikiamų Paslaugų kompleksiškumą bei vienu ASPĮ adresu suteikiamų Paslaugų kiekį (Projekto 26 str. 5 d. 1 p. ir 2 p.). Tokiu atveju Sutartys prioriteto tvarka būtų sudaromos su nespecializuotoms, daugiaprofilinėms ASPĮ. Šie siūlomi kriterijai apribojantys Sutarčių sudarymą su ASPĮ, kurios specializuojasi siaurose medicinos srityse (pvz., odontologijos, hemodializės, oftalmologijos, reabilitacijos) ir užtikrina ypač aukštą tos srities Paslaugų teikimo kokybę ir saugą pacientams yra diskriminaciniai ir stokoja pagrįstumo. Siūlymas neparemtas jokiais moksliniais tyrimais ar argumentais, pagrindžiančiais, jog daugiaprofilinės ASPĮ užtikrina aukštesnį ASPP kokybės lygį, saugą bei prieinamumą gyventojams, nei siauros specializacijos, teikiančiose tam tikrose medicinos srityse, ASPĮ. Manome, kad siūlomas reguliavimas pablogintų Paslaugų prieinamumo sąlygas ir sukeltų nepagrįstą riziką pacientų sveikatai, ypač vertinant tokias gyvybei svarbias paslaugas, kaip hemodializės, todėl siūlome atsisakyti šių kriterijų kaip nepagrįstų. 5. Nuostatą, kad Sutartys sudaromos atsižvelgiant į per praėjusius metus ASPĮ suteiktų Paslaugų kiekį (Projekto
pobūdį, į finansinę naštą teikiant PSDF nekompensuojamas Paslaugas, nenustatomas pereinamasis laikotarpis Paslaugų kiekio pasiekimui. Pavyzdžiui, Vyriausybės nutarime Nr. 3702 nustatyta, kad, teikiant stacionarines chirurgijos paslaugas, jų turi būti atlikta 1100 per metus. ASPĮ, neturinčios Sutarčių, jo niekada nepasieks, nes pacientai tiesiog nesikreips dėl šių paslaugų į ASPĮ, kurioje jiems reiktų susimokėti visą Paslaugos kainą.
Todėl, siūlome numatyti, kad sudarant naujas Sutartis, Paslaugų kiekio kriterijui būtų taikomas pereinamasis laikotarpis, per kurį ASPĮ, teikdama kompensuojamas Paslaugas, turėtų pasiekti atitinkamas Paslaugų teikimo apimtis. 6. Reikalavimą sudarant Sutartis atsižvelgti į ASPĮ per pastaruosius 3 metus atliktus teisės aktų pažeidimus (Projekto 26 str. 5 d. 4 p.). Net ir atitikus visus Projekto kriterijus, ASPĮ iškyla rizika prarasti galimybę sudaryti Sutartį, jei ši bus padariusi bent vieną pažeidimą (nenustatant jo reikšmės, sunkumo lygmens ir pan.). ASPĮ veikloje pasitaiko formalių, nereikšmingų pažeidimų, neturinčių įtakos nei Paslaugų kokybei, nei pacientų saugai ar sveikatai. Manome, kad sudarant Sutartis galėtų būti vertinami tik tokie pažeidimai, dėl kurių buvo sustabdyta ASPĮ licencija ar Sutartis. Kitu atveju, sudaromas bausmių sistemos mechanizmas, suponuojantis jog ASPĮ už tą patį pažeidimą yra baudžiamos kelis kartus – bauda už pažeidimą, licencijos ar Sutarties sustabdymas ar nutraukimas ir teisės sudaryti Sutartį atėmimas 3 metams. Tai neatitiktų administracinių bausmių taikymo principų. Pvz., pakartotinai bausmė gali būti skiriama, jeigu administracinį nusižengimą padaręs asmuo jį pakartoja iki sueis vieni metai nuo administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės įvykdymo dienos. Todėl 3 metų termino taikymas yra visai nepagrįstas, kadangi po vienerių metų administracinės nuobaudos nustoja galios. Siūlome Projekte numatyti, kad sudarant Sutartis, vertinami tik tokie ASPĮ padaryti pažeidimai, dėl kurių buvo sustabdyta ASPĮ licencija ar nutraukta Sutartis. Antra, nesutinkame su siūlymu keisti ligonių kasų ir APSĮ ginčų teismingumą į administracinę teiseną, nes tai turėtų reikšmingos neigiamos įtakos pacientų teisei gauti kompensuojamas paslaugas.
Projekto 411 str. pakeitimas pažeistų ilgametę sutarčių vykdymo praktiką bei iš šių Sutarčių kylančių ginčų sprendimo kompetencijos atskyrimo praktiką, įtvirtintą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo. Tarp ASPĮ ir Valstybinės ligonių kasos (toliau – VLK) yra susiformavę sutartinio pobūdžio santykiai, kurie negali būti sprendžiami administracinės teisenos principais. Be to, Ligonių kasų sprendimams suteikiant administracinio akto statusą apribojama ASPĮ galimybė ginčyti VLK sprendimus ir ASPĮ privalės juo iš karto vykdyti ir sustabdyti kompensuojamų ASPP teikimą. Tai neigiamai paveiktų ASPĮ pacientus – šie nebegalėtų gauti valstybės kompensuojamų Paslaugų jų pasirinktoje ASPĮ, planinės Paslaugos privalės būti nukeltos ar atšauktos. Tokiu atveju Pacientai, pageidaujantys tęsti gydymą, ASPĮ netekus sustarties, privalėtų sumokėti pilną kainą už suplanuotas konsultacijas, operacijas, reabilitacijos, slaugos paslaugas – visa tai pažeistų sveikatos draudimo įmokas mokančių pacientų teises. Suteikus teisę Ligonių kasoms vienašališkai ir praktiškai neskundžiamai spręsti dėl Sutarčių stabdymo ar nutraukimo (nesant įstatyme apibrėžtų aiškių kriterijų ir ASPĮ pažeidimo sunkumą atitinkančių poveikio priemonių sąrašo), būtų sukelta didžiulė rizika ASPĮ veiklos tęstinumui bei tvarumui. Todėl Projekte šių nuostatų turėtų būti atsisakoma ir paliekamas iki šiol galiojęs ginčų teismingumas. Tikimės, kad bus atsižvelgta į mūsų ir Projekto rengėjų pasiektus susitarimus ir LRS Sveikatos reikalų komitete bus apsvarstyti ir priimti šiame rašte teikiami siūlymai bei pastabos (2 priedas), atitinkamai patikslinant Projekto nuostatas. PRIDEDAMA:
lentelė“, 4 l. 2 priedas: ,,Siūlymai Projektui (lyginamasis variantas)”, 2 l.
NR. 2 prie Lietuvos privačių sveikatos priežiūros įstaigų asociacijos bei Lietuvos verslo konfederacijos 2024-04-09 rašto dėl Sveikatos draudimo įstatymo 26 str. pakeitimo „Siūlymai Projektui (lyginamasis variantas)“14 straipsnis. 26 straipsnio pakeitimas Pakeisti 26 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
Valstybinės ligonių kasos sutartys su asmens sveikatos priežiūros įstaigomis dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidų apmokėjimo ir sutartys su vaistinėmis dėl kompensuojamųjų vaistų ir medicinos pagalbos priemonių įsigijimo išlaidų apmokėjimo
sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos apmokamos vadovaujantis Valstybinės ligonių kasos ir asmens sveikatos priežiūros įstaigų sutartimis, o vaistinių išduoti kompensuojamieji vaistai ir medicinos pagalbos priemonės – vadovaujantis Valstybinės ligonių kasos ir vaistinių sutartimis. 2. Sveikatos apsaugos ministras tvirtina standartines šio straipsnio 1 dalyje nurodytų sutarčių sąlygas (išskyrus sutarčių dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidų apmokėjimo priedus, nustatančius asmens sveikatos priežiūros įstaigos teikiamų paslaugų nomenklatūrą ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų sumą asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidoms apmokėti). Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po patvirtinimo šios sąlygos paskelbiamos Sveikatos apsaugos ministerijos interneto svetainėje. Standartinėse sutarčių sąlygose nurodomos esminės sutarties sąlygos: sutarties šalių teisės ir pareigos, vaistinėse išduodamų kompensuojamųjų vaistų ir medicinos pagalbos priemonių įsigijimo išlaidų kompensavimo reikalavimai, kainodaros taisyklės, atsiskaitymų tvarka, sutarties šalių atsakomybė, ginčų sprendimo tvarka, sutarties nutraukimo tvarka, sutarties galiojimas, papildymas ar sustabdymas. 3. Vaistinės, pageidaujančios sudaryti šias sutartis, privalo turėti vaistinės veiklos licenciją. 4.
priežiūros įstaigomis dėl šio Įstatymo 9 straipsnio nuostatas atitinkančių asmens sveikatos priežiūros paslaugų sudaromos pagal Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 11 straipsnio 5 dalyje nurodytu pagrindu nustatytą asmens sveikatos priežiūros paslaugų poreikį ir, atsižvelgiant į šį poreikį, Sveikatos sistemos įstatymo 12 straipsnio 5 ir 9 dalyse nurodytu pagrindu nustatytą sveikatos priežiūros mastą. Asmens sveikatos priežiūros įstaigos, pageidaujančios sudaryti šias sutartis, privalo:
1) turėti galiojančią asmens sveikatos priežiūros veiklos licenciją;
2) atitikti Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 11 straipsnio 1 ir 4 dalyse nurodytu pagrindu nustatytus įstaigų išdėstymo reikalavimus (jei siekiama teikti stacionarines aktyviojo gydymo asmens sveikatos priežiūros paslaugas ir asmens sveikatos priežiūros įstaigoms tokie reikalavimai nustatyti), išskyrus šio straipsnio 5 dalyje nurodytą atvejį, kuomet šie reikalavimai netaikomi. Šis reikalavimas taikomas nediskriminuojant asmens sveikatos priežiūros įstaigų pagal jų nuosavybės formą ir netaikomas pirmuosius tris metus, kai asmens sveikatos priežiūros įstaiga pradeda teikti atitinkamas paslaugas;
3) teikti asmens sveikatos priežiūros paslaugas (dėl kurių sudaroma sutartis), atitinkančias šių paslaugų teikimo kokybės reikalavimus (prieinamumo, saugos, pacientų pasitenkinimo), prioritetą teikiant aukštesnės kokybės paslaugas teikiančioms įstaigoms. Atitikties kokybės reikalavimams vertinimo metodiką nustato sveikatos apsaugos ministras;
4) užtikrinti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis kompensuojamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą pacientams bazinėmis kainomis (išskyrus Sveikatos sistemos įstatymo numatytas išimtis). 5) įstaigos veiklos ir išteklių atitinkamoms asmens sveikatos priežiūros paslaugoms teikti panaudojimo atitikimas efektyvumo rodikliams, prioritetą teikiant efektyviau dirbančioms įstaigoms. 5.
priežiūros įstaigomis, su kuriomis Valstybinė ligonių kasa nėra sudariusi sutarčių dėl tam tikrų paslaugų, sudaromos tais atvejais, kai asmens sveikatos priežiūros įstaigos, su kuriomis Valstybinė ligonių kasa yra sudariusi sutartis dėl šių paslaugų, nepatenkina Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 11 straipsnio 5 dalyje nurodytu pagrindu nustatyto šių paslaugų poreikio ir, atsižvelgiant į šį poreikį, neužtikrina Sveikatos sistemos įstatymo 12 straipsnio 5 ir 9 dalyse nurodytu pagrindu nustatyto sveikatos priežiūros masto. Sutartys sudaromos vadovaujantis šiais kriterijais Jei asmens sveikatos priežiūros įstaiga praėjusiais metais nesuteikė asmens sveikatos priežiūros paslaugų už visą jai skirtą metinę Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų sumą, numatytą praėjusių metų sutartyje su Valstybine ligonių kasa, po to einančiais metais jai skiriama metinė suma nustatoma ne didesnė kaip praėjusiais metais faktiškai suteiktų paslaugų suma.
Dėl praėjusiais metais neišnaudotų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų bei einamaisiais metais padidėjusios Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto dalies sutartys sudaromos su asmens sveikatos priežiūros įstaigomis, kurios viršijo praėjusiais metais joms skirtą Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto metinę lėšų sumą ir su kuriomis Valstybinė ligonių kasa nėra sudariusi sutarčių dėl atitinkamų paslaugų, jei įstaigos, nepriklausomai nuo jų nuosavybės formos ir pavaldumo, atitinka šio straipsnio 4 dalyje numatytas sąlygas ir visus ar dalį žemiau nurodytų papildomų kriterijų, kurių detalizavimą pagal atitinkamas paslaugas, dėl kurių sudaroma sutartis, kriterijų reikšmes, su kurias atitinkančiomis asmens sveikatos priežiūros įstaigomis sudaromos sutartys, ir vertinimo pagal šiuos kriterijus tvarką nustato Vyriausybė:
1) asmens sveikatos priežiūros įstaigos teikiamų paslaugų kompleksiškumas, tačiau šis kriterijus netaikomas specializuotos asmens sveikatos priežiūros įstaigoms, kurių pagrindinė asmens sveikatos priežiūros veikla yra susijusi su viena ar keliomis specializuotomis medicinos bei odontologijos sritimis;
2) kokia dalimi sveikatos apsaugos ministro nustatyti paslaugos teikimo reikalavimai užtikrinami tuo pačiu paslaugos teikimo adresu;
23) per praėjusius kalendorinius metus suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų (dėl kurių sudaroma sutartis) skaičius per praėjusius kalendorinius metus suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų (dėl kurių sudaroma sutartis) apimtis (šis kriterijus netaikomas pirmus tris sutarties sudarymo metus);
43) per praėjusius 3vienerius metus nustatyti, vykdant ūkio subjektų priežiūrą, privalomąjį sveikatos draudimą ir sveikatos priežiūrą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimai,. dėl kurių buvo sustabdyta asmens sveikatos priežiūros įstaigos licencija arba turėtos sutarties su Valstybine ligonių kasa vykdymas; 6.
Dėl praėjusiais metais neišnaudotų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų bei einamaisiais metais padidėjusios Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto dalies sutartys sudaromos su asmens sveikatos priežiūros įstaigomis, kurios viršijo praėjusiais metais joms skirtą Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto metinę lėšų sumą ir su kuriomis Valstybinė ligonių kasa nėra sudariusi sutarčių dėl atitinkamų paslaugų, jei įstaigos, nepriklausomai nuo jų nuosavybės formos ir pavaldumo, atitinka šio straipsnio 4 dalyje numatytas sąlygas ir visus ar dalį žemiau nurodytų papildomų kriterijų, kurių detalizavimą pagal atitinkamas paslaugas, dėl kurių sudaroma sutartis, kriterijų reikšmes, su kurias atitinkančiomis asmens sveikatos priežiūros įstaigomis sudaromos sutartys, ir vertinimo pagal šiuos kriterijus tvarką nustato Vyriausybė:
1) asmens sveikatos priežiūros įstaigos teikiamų paslaugų kompleksiškumas, tačiau šis kriterijus netaikomas specializuotos asmens sveikatos priežiūros įstaigoms, kurių pagrindinė asmens sveikatos priežiūros veikla yra susijusi su viena ar keliomis specializuotomis medicinos bei odontologijos sritimis;
2) kokia dalimi sveikatos apsaugos ministro nustatyti paslaugos teikimo reikalavimai užtikrinami tuo pačiu paslaugos teikimo adresu;
23) per praėjusius kalendorinius metus suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų (dėl kurių sudaroma sutartis) skaičius per praėjusius kalendorinius metus suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų (dėl kurių sudaroma sutartis) apimtis (šis kriterijus netaikomas pirmus tris sutarties sudarymo metus);
43) per praėjusius 3vienerius metus nustatyti, vykdant ūkio subjektų priežiūrą, privalomąjį sveikatos draudimą ir sveikatos priežiūrą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimai,. dėl kurių buvo sustabdyta asmens sveikatos priežiūros įstaigos licencija arba turėtos sutarties su Valstybine ligonių kasa vykdymas;
sutarčių sudarymo tvarkos aprašą tvirtina sveikatos apsaugos ministras, įvertinęs Valstybinės ligonių kasos ir Privalomojo sveikatos draudimo tarybos nuomones.
nurodytus kriterijus, taikomus atitinkamoms paslaugoms, dėl kurių sudaroma sutartis, detalizuoja, kriterijų reikšmes ir vertinimo pagal šiuos kriterijus tvarką nustato Vyriausybė.“14 straipsnis. 26 straipsnio pakeitimas Pakeisti 26 straipsnį ir jį išdėstyti taip: Valstybinės ligonių kasos sutartys su asmens sveikatos priežiūros įstaigomis dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidų apmokėjimo ir sutartys su vaistinėmis dėl kompensuojamųjų vaistų ir medicinos pagalbos priemonių įsigijimo išlaidų apmokėjimo
sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos apmokamos vadovaujantis Valstybinės ligonių kasos ir asmens sveikatos priežiūros įstaigų sutartimis, o vaistinių išduoti kompensuojamieji vaistai ir medicinos pagalbos priemonės – vadovaujantis Valstybinės ligonių kasos ir vaistinių sutartimis. 2. Sveikatos apsaugos ministras tvirtina standartines šio straipsnio 1 dalyje nurodytų sutarčių sąlygas (išskyrus sutarčių dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidų apmokėjimo priedus, nustatančius asmens sveikatos priežiūros įstaigos teikiamų paslaugų nomenklatūrą ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų sumą asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidoms apmokėti). Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po patvirtinimo šios sąlygos paskelbiamos Sveikatos apsaugos ministerijos interneto svetainėje. Standartinėse sutarčių sąlygose nurodomos esminės sutarties sąlygos: sutarties šalių teisės ir pareigos, vaistinėse išduodamų kompensuojamųjų vaistų ir medicinos pagalbos priemonių įsigijimo išlaidų kompensavimo reikalavimai, kainodaros taisyklės, atsiskaitymų tvarka, sutarties šalių atsakomybė, ginčų sprendimo tvarka, sutarties nutraukimo tvarka, sutarties galiojimas, papildymas ar sustabdymas. 3.
sudaryti šias sutartis, privalo turėti vaistinės veiklos licenciją. 4. Sutartys su asmens sveikatos priežiūros įstaigomis dėl šio Įstatymo 9 straipsnio nuostatas atitinkančių asmens sveikatos priežiūros paslaugų sudaromos pagal Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 11 straipsnio 5 dalyje nurodytu pagrindu nustatytą asmens sveikatos priežiūros paslaugų poreikį ir, atsižvelgiant į šį poreikį, Sveikatos sistemos įstatymo 12 straipsnio 5 ir 9 dalyse nurodytu pagrindu nustatytą sveikatos priežiūros mastą. Asmens sveikatos priežiūros įstaigos, pageidaujančios sudaryti šias sutartis, privalo:
1) turėti galiojančią asmens sveikatos priežiūros veiklos licenciją;
2) atitikti Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 11 straipsnio 1 ir 4 dalyse nurodytu pagrindu nustatytus įstaigų išdėstymo reikalavimus (jei siekiama teikti stacionarines aktyviojo gydymo asmens sveikatos priežiūros paslaugas ir asmens sveikatos priežiūros įstaigoms tokie reikalavimai nustatyti), išskyrus šio straipsnio 5 dalyje nurodytą atvejį, kuomet šie reikalavimai netaikomi. Šis reikalavimas taikomas nediskriminuojant asmens sveikatos priežiūros įstaigų pagal jų nuosavybės formą ir netaikomas pirmuosius tris metus, kai asmens sveikatos priežiūros įstaiga pradeda teikti atitinkamas paslaugas;
3) teikti asmens sveikatos priežiūros paslaugas (dėl kurių sudaroma sutartis), atitinkančias šių paslaugų teikimo kokybės reikalavimus (prieinamumo, saugos, pacientų pasitenkinimo), prioritetą teikiant aukštesnės kokybės paslaugas teikiančioms įstaigoms. Atitikties kokybės reikalavimams vertinimo metodiką nustato sveikatos apsaugos ministras;
4) užtikrinti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis kompensuojamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą pacientams bazinėmis kainomis (išskyrus Sveikatos sistemos įstatymo numatytas išimtis).
paslaugoms teikti panaudojimo atitikimas efektyvumo rodikliams, prioritetą teikiant efektyviau dirbančioms įstaigoms. 5. Sutartys su asmens sveikatos priežiūros įstaigomis, su kuriomis Valstybinė ligonių kasa nėra sudariusi sutarčių dėl tam tikrų paslaugų, sudaromos tais atvejais, kai asmens sveikatos priežiūros įstaigos, su kuriomis Valstybinė ligonių kasa yra sudariusi sutartis dėl šių paslaugų, nepatenkina Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 11 straipsnio 5 dalyje nurodytu pagrindu nustatyto šių paslaugų poreikio ir, atsižvelgiant į šį poreikį, neužtikrina Sveikatos sistemos įstatymo 12 straipsnio 5 ir 9 dalyse nurodytu pagrindu nustatyto sveikatos priežiūros masto. Sutartys sudaromos vadovaujantis šiais kriterijais Jei asmens sveikatos priežiūros įstaiga praėjusiais metais nesuteikė asmens sveikatos priežiūros paslaugų už visą jai skirtą metinę Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų sumą, numatytą praėjusių metų sutartyje su Valstybine ligonių kasa, po to einančiais metais jai skiriama metinė suma nustatoma ne didesnė kaip praėjusiais metais faktiškai suteiktų paslaugų suma.
Dėl praėjusiais metais neišnaudotų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų bei einamaisiais metais padidėjusios Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto dalies sutartys sudaromos su asmens sveikatos priežiūros įstaigomis, kurios viršijo praėjusiais metais joms skirtą Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto metinę lėšų sumą ir su kuriomis Valstybinė ligonių kasa nėra sudariusi sutarčių dėl atitinkamų paslaugų, jei įstaigos, nepriklausomai nuo jų nuosavybės formos ir pavaldumo, atitinka šio straipsnio 4 dalyje numatytas sąlygas ir visus ar dalį žemiau nurodytų papildomų kriterijų, kurių detalizavimą pagal atitinkamas paslaugas, dėl kurių sudaroma sutartis, kriterijų reikšmes, su kurias atitinkančiomis asmens sveikatos priežiūros įstaigomis sudaromos sutartys, ir vertinimo pagal šiuos kriterijus tvarką nustato Vyriausybė:
1) asmens sveikatos priežiūros įstaigos teikiamų paslaugų kompleksiškumas, tačiau šis kriterijus netaikomas specializuotos asmens sveikatos priežiūros įstaigoms, kurių pagrindinė asmens sveikatos priežiūros veikla yra susijusi su viena ar keliomis specializuotomis medicinos bei odontologijos sritimis;
2) kokia dalimi sveikatos apsaugos ministro nustatyti paslaugos teikimo reikalavimai užtikrinami tuo pačiu paslaugos teikimo adresu;
23) per praėjusius kalendorinius metus suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų (dėl kurių sudaroma sutartis) skaičius per praėjusius kalendorinius metus suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų (dėl kurių sudaroma sutartis) apimtis (šis kriterijus netaikomas pirmus tris sutarties sudarymo metus);
43) per praėjusius 3vienerius metus nustatyti, vykdant ūkio subjektų priežiūrą, privalomąjį sveikatos draudimą ir sveikatos priežiūrą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimai,. dėl kurių buvo sustabdyta asmens sveikatos priežiūros įstaigos licencija arba turėtos sutarties su Valstybine ligonių kasa vykdymas; 6.
Dėl praėjusiais metais neišnaudotų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų bei einamaisiais metais padidėjusios Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto dalies sutartys sudaromos su asmens sveikatos priežiūros įstaigomis, kurios viršijo praėjusiais metais joms skirtą Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto metinę lėšų sumą ir su kuriomis Valstybinė ligonių kasa nėra sudariusi sutarčių dėl atitinkamų paslaugų, jei įstaigos, nepriklausomai nuo jų nuosavybės formos ir pavaldumo, atitinka šio straipsnio 4 dalyje numatytas sąlygas ir visus ar dalį žemiau nurodytų papildomų kriterijų, kurių detalizavimą pagal atitinkamas paslaugas, dėl kurių sudaroma sutartis, kriterijų reikšmes, su kurias atitinkančiomis asmens sveikatos priežiūros įstaigomis sudaromos sutartys, ir vertinimo pagal šiuos kriterijus tvarką nustato Vyriausybė:
1) asmens sveikatos priežiūros įstaigos teikiamų paslaugų kompleksiškumas, tačiau šis kriterijus netaikomas specializuotos asmens sveikatos priežiūros įstaigoms, kurių pagrindinė asmens sveikatos priežiūros veikla yra susijusi su viena ar keliomis specializuotomis medicinos bei odontologijos sritimis;
2) kokia dalimi sveikatos apsaugos ministro nustatyti paslaugos teikimo reikalavimai užtikrinami tuo pačiu paslaugos teikimo adresu;
23) per praėjusius kalendorinius metus suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų (dėl kurių sudaroma sutartis) skaičius per praėjusius kalendorinius metus suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų (dėl kurių sudaroma sutartis) apimtis (šis kriterijus netaikomas pirmus tris sutarties sudarymo metus);
43) per praėjusius 3vienerius metus nustatyti, vykdant ūkio subjektų priežiūrą, privalomąjį sveikatos draudimą ir sveikatos priežiūrą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimai,. dėl kurių buvo sustabdyta asmens sveikatos priežiūros įstaigos licencija arba turėtos sutarties su Valstybine ligonių kasa vykdymas;
sutarčių sudarymo tvarkos aprašą tvirtina sveikatos apsaugos ministras, įvertinęs Valstybinės ligonių kasos ir Privalomojo sveikatos draudimo tarybos nuomones.
7Šio straipsnio 5 dalyje nurodytus kriterijus,
taikomus atitinkamoms paslaugoms, dėl kurių sudaroma sutartis, detalizuoja, kriterijų reikšmes ir vertinimo pagal šiuos kriterijus tvarką nustato Vyriausybė.“ Nepritarti Žr. argumentus, pateiktus prie ankstesnio Lietuvos privačių sveikatos priežiūros įstaigų asociacijos pasiūlymo
5Asociacija Lietuvos medikų sąjūdis,
Lietuvos Respublikos odontologų rūmai, Lietuvos pacientų organizacijų atstovų taryba, Lietuvos gydytojų vadovų sąjunga, Lietuvos privačių sveikatos priežiūros įstaigų asociacija, Diagnostikos ir gydymo įstaigų asociacija Lietuvos vaistinių asociacija, 2024-05-14 Lietuvos Respublikos Seimo 2024-05-14 Sveikatos reikalų komiteto nariams
Gerbiami Lietuvos Respublikos Seimo Sveikatos reikalų komiteto nariai, Kreipiamės į Jus dėl šiuo metu LR Seimo Sveikatos reikalų komitete (toliau – SRK) svarstomo LR sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – SAM) parengto, LR Vyriausybės (toliau – LRV) LR Seimui pateikto Sveikatos draudimo įstatymo pakeitimo projekto Nr. XIVP
buvo išdiskutuotos bendruose SAM pasitarimuose su sveikatos sistemos dalyviais, Projektas buvo suderintas su visuomene, dėl esminių Projekto nuostatų pasiektas kompromisas.
Vieningai pritarta Projekto nuostatoms, kuriomis planuojama: supaprastinti Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) valdymo struktūrą bei privalomojo sveikatos draudimo administravimą, sujungiant teritorines ligonių kasas į vieną administracinį vienetą; optimizuoti asmens sveikatos priežiūros paslaugų (toliau – ASPP) įrašymo į PSDF biudžeto lėšomis apmokamų ASPP sąrašą, praktiką ir jų nagrinėjimo tvarką; siekiama aiškiau reglamentuoti mokamų ASPP kainų nustatymą ir kt. - šios nuostatos gali būti įgyvendinamos nedelsiant. Tačiau esame stipriai sunerimę dėl SRK pastarųjų posėdžių metu iškilusių naujų iniciatyvų, kuriomis vėl bandoma įtraukti jau ankščiau svarstytus bei atmestus papildymus Projektui, kuriems mes iš esmės nepritariame. Teikiamais ydingais siūlymais siekiama suteikti Valstybinei ligonių kasai (toliau – VLK) šiuo metu teismų vykdomas kaltės nustatymo ir bausmių skyrimo funkcijas, tai yra, nustačius asmens sveikatos priežiūros įstaigų (toliau - ASPĮ) ar vaistinių veiklos neatitiktis /pažeidimus, vienašališkai taikyti joms baudas – net iki sutarčių su ligonių kasomis dėl ASPP kompensavimo PSDF biudžeto lėšomis stabdymo ar nutraukimo, taip užkertant pacientams teisę ir galimybę gauti valstybės kompensuojamas ASPP jų pasirinktose ASPĮ. Siekiama, kad tokios kraštutinės sankcijos ASPĮ būtų taikomos VLK per dvejus metus nustačius ne mažiau kaip du analogiškus tų pačių teisės aktų reikalavimų pažeidimus, o, nutraukus sutartį, ji galėtų būti vėl atnaujinama tik po vienerių metų.
Ne kartą SRK posėdžiuose ir viešuosiuose pasisakymuose ligonių kasų atstovai atvirai pasisakė, kad būtina ligonių kasoms suteikti teisę savo nuožiūra taikyti privalomo vykdymo bausmes ASPĮ ir vaistinėms už nustatytus teisės aktų pažeidimus, taip panaikinant šiuo metu esamą galimybę spręsti šalims ginčus civilizuotai teisminiu keliu, įvertinus visas aplinkybes ir šalių argumentus. Naujai teikiami papildomi siūlymai parengti remiantis SRK posėdyje pristatyta VLK ataskaita apie ASPĮ pažeidimus. VLK ataskaitoje ir viešuose pasisakymuose ASPĮ (ypač privačių) veiklos neatitiktys tendencingai pateiktos kaip tyčiniai piktybiniai nusižengimai ar piktnaudžiavimo atvejai, ASPĮ apkaltintos PSDF biudžeto lėšų grobstymu, pasipinigavimu, vagystėmis bei kitais sunkiais nusikaltimais, tačiau nepateikiama jokios informacijos apie nustatytų pažeidimų priežastis. Neatlikus neatitikčių /pažeidimų sisteminės priežasčių analizės, neįsigilinus į esmę, viešai komunikuojami tam tikrose ASPĮ nustatyti ,,rezonansiniai“ pažeidimai, metant šešėlį ant visų ASPĮ ir šiuo pagrindu prašoma suteikti VLK įstatymu išskirtinę galią taikyti bausmes iki minėtų kraštutinių poveikio priemonių – sutarčių su ligonių kasomis stabdymo ar net nutraukimo. Tendencingai pažeidimais kaltinamos privačios ASPĮ, tuo tarpu VLK ataskaitos duomenys rodo, kad panašus mastas neatitikčių /pažeidimų buvo nustatytas visose ASPĮ, tiek privačiose, tiek viešosiose.
2 Tai akivaizdžiai rodo ligonių kasų planus perimti iš teismų šiuo metu teismų kompetencijai priskiriamą kaltės nustatymo ir bausmės skyrimo funkcijas, siekiant išlikti tradicine kontrolės - bausmės principais veikiančia baudžiančiąja institucija, o ne įgyvendinti pokyčius ir tapti šiuolaikiška, ekspertine - konsultacine, audito pagrindais veikiančia, pažangia viešojo administravimo institucija. Mes besąlygiškai pritariame tam, kad visų - tiek fizinių, tiek juridinių asmenų-sąmoningai vykdomi (tyčiniai) nusižengimai bei kita panašaus pobūdžio veika būtų nedelsiant identifikuojama ir užkardoma, kaip tai sėkmingai daroma ir kituose ūkio sektoriuose, vadovaujantis horizontaliai (visiems ūkio sektoriams taikomais) veikiantiems teisės aktams. Pabrėžiame, kad realybėje daugumos neatitikčių (teisės aktų pažeidimų) yra nulemtos ne sąmoningos tyčinės ar piktybinės veikos, bet randasi dėl netobulai veikiančių sistemų, jų ydų, tarpe jų – prasto e-sveikatos sistemų veikimo, ypač dažnos sveikatos apsaugos reformos įtakotos teisės aktų, reglamentuojančių ASPP teikimą, organizavimą ir finansavimą, kaitos, jų tarpusavio nesuderinamumo ir kitų, ne nuo medikų ar sveikatos priežiūros organizatorių priklausančių, priežasčių. Apie tai, deja, nutylima, visą kaltę ir atsakomybę suverčiant medikams, vaistininkams, ASPĮ vadovams, kurie tampa netobulų sistemų įkaitais, yra verčiami prisiimti atsakomybę. Įvertinę papildomus siūlymus Projektui, prognozuojame jų neigiamą poveikį gyventojams, sveikatos priežiūros sistemai: 1.
Papildomuose siūlymuose pateiktos sankcijos (sutarčių su ligonių kasomis sustabdymas ar net nutraukimas) neabejotinai pablogintų valstybės kompensuojamų ASPP prieinamumą pacientams bei ASPP teikimo tęstinumą, kas, savo ruožtu, sukeltų papildomą pavojų gyventojų sveikatai, padaugėtų ligų nustatymo uždelsimo ir komplikavimosi ar net mirčių atvejų. Pacientai nebegalėtų gauti valstybės kompensuojamų ASPP pasirinktose ASPĮ, jie būtų priversti kreiptis į kitas ASPĮ, dėl ko pastarosiose išaugtų eilės ASPP, arba pacientai turėtų mokėti visą paslaugų kainą, dėl ko dar labiau išaugtų privačių išlaidų sveikatos priežiūroje dalis bei našta gyventojams. 2. Siūloma nauja tvarka turėtų būti taikoma tiek privačioms, tiek viešosioms ASPĮ, tad, sustabdžius ar nutraukus sutartis, ASPĮ galimai sutriktų net ir gyvybiškai būtinų (greitosios medicinos pagalbos, reanimacijos ir intensyvios terapijos, onkologijos, organų transplantacijos, chemoterapijos, chirurgijos, dializės, kitų ligų diagnostikos ir gydymo paslaugų) ASPP teikimas pacientams, jos taptų neprieinamos net ir didžiausiose šalies klinikose, kurios, tokiu atveju, būtų priverstos iškelti pacientus į kitas ASPĮ, kas sukeltų nepagrįstą riziką pacientų sveikatai ar net gyvybei. Tokie precedento neturintys atvejai ir jų pasekmės būtų sunkiai įsivaizduojami, todėl priešingai, nei teigiama, siūlomos kraštutinės sankcijos vargu ar būtų taikomos lygiais pagrindais visoms ASPĮ. 3. Teikiamuose siūlymuose net nenumatyta už kokius pažeidimus kokios sankcijos būtų taikomos. Be to, net ir ASPĮ apskundus VLK sprendimą teismui, ASPĮ bylos nagrinėjimo metu ASPĮ privalėtų stabdyti arba nutraukti kompensuojamų ASPP teikimą gyventojams. Tokį siūlomą teismingumo modelį kritikuoja ne tik medikai, pacientai, sveikatos priežiūros vadybininkai, bet ir teisininkai (SRK buvo pateikta prof. Vytauto Nekrošiaus teisinė išvada). 4.
pasitarnautų ne sveikatos sistemos tobulinimo ar sąmoningų nusižengimų prevencijos tikslams pasiekti, bet galimai taptų represijos priemone tam tikroms ASPĮ ar jų grupėms bei pasitarnautų baudimo kultūros principų įvedimui sveikatos priežiūros sektoriuje, supriešintų vieningai veikiantį viešąjį ir privatų sektorius, kas neigiamai atsilieptų visai sveikatos priežiūros sistemai (pacientams, ASPĮ, vaistinėms). 3 Apibendrinant pažymime, kad siekis įtraukti į jau suderintą Projektą nesuderintus naujus, riziką keliančius siūlymus, kuriais iš esmės keičiamas teisinis reguliavimas ir kurių poveikis net nėra vertintas, sukeltų nepagrįstas rizikas bei žalą pacientams, medikams, ASPĮ veiklos tvarumui bei visos sveikatos sistemos reputacijai ir gyventojų pasitikėjimui ja. Atsižvelgiant į šiame rašte pateiktą medikams, pacientams, sveikatos priežiūros įstaigoms ir vaistinėms atstovaujančių visuomeninių organizacijų argumentais grįstą bendrą nuomonę, prašome pritarti suderintai SAM ir LRV teikiamai Projekto redakcijai bei nepritarti naujai teikiamoms, perteklines baudimo galias VLK siekiančioms suteikti, iniciatyvoms, kurių įgyvendinimas tik pablogintų valstybės kompensuojamų ASPP prieinamumą pacientams ir jų tęstinumą bei prisidėtų prie baudimo kultūros diegimo sveikatos priežiūros sektoriuje, vieningai veikiančios privačios ir valstybinės medicinos dirbtino supriešinimo, nepagrįstos rizikos ASPĮ veiklai sukėlimo.
Siekiant sumažinti neatitikčių bei pažeidimų apimtys sveikatos priežiūroje, siūlome pavesti VLK, pasitelkus socialinius partnerius, atlikti identifikuotų neatitikčių /pažeidimų sisteminę analizę, jos pagrindu parengti siūlymus dėl neatitikčių /pažeidimų ankstyvos detekcijos ir užkardinimo prevencinių priemonių (saugiklių, aliarmo taškų, kt.) įgyvendinimo, išnaudojant ESPBI IS bei kitų informacinių sistemų galimybes, o VLK internetiniame puslapyje - pateikti apibendrintus (nuasmenintus) duomenis apie ASPĮ ir vaistinių tikrinimo metu nustatytas neatitiktis ir pažeidimus, siekiant išvengti jų pasikartojimo ateityje tikrintose ar kitose ASPĮ, vaistinėse. Tikslinga pavesti VLK nustatyti motyvacines priemones ASPĮ ir vaistinėms, kurių veikloje nustatoma mažiausiai neatitikčių bei pažeidimų, skatinant jas dalintis gerąja praktika su kitais sveikatos sistemos dalyviais. Esame įsitikinę, kad į neatitikčių /pažeidimų prevenciją orientuota VLK veikla atneštų žymiai geresnių rezultatų, nei nukreipta į pasekmių šalinimą, taikant kontrolės ir baudimo metodus. Esame pasirengę konstruktyviai bendradarbiauti tobulinant sveikatos priežiūros institucijų veiklą, kuriant modernią, efektyviai ir skaidriai veikiančią, geriausiai pacientų bei medikų poreikius atliepiančią sveikatos sistemą.
Pritarti iš dalies Komitetas, atsižvelgęs į asmens sveikatos priežiūros įstaigas, medikus ir vaistines vienijančių asociacijų nuogąstavimus ir išsakytas pastabas dėl siūlomų griežtų poveikio priemonių už pažeidimus (sutarčių nutraukimo dėl pakartotinių pažeidimų ir galimybės sudaryti naujas sutartis nustatymo tik po 1 metų), pritarė kitam Seimo narių siūlymui, kuriame nėra numatomos tokios griežtos poveikio priemonės ASP įstaigoms, vaistinėms ir kitiems ūkio subjektams
4Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Nacionalinė sveikatos taryba, 2024-01-16 Nacionalinė sveikatos taryba (toliau - Taryba), susipažino su Seimo Sveikatos reikalų komiteto 2023 m. lapkričio 15 d. priimtu sprendimu Nr. lll-S -36 Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo (toliau - Įstatymas) Nr. 1-1343 4, 6, 7, 8, 9, 91, 92,11, 121,14,18, 20, 23,26, 261, 262,27, 28, 30, 31 straipsnių, V ir VI skyrių pakeitimo bei 32, 33, 34, 35 ir 36 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projekto XIVP-3249 (toliau - Projektas) ir jį lydinčiųjų įstatymų projektų svarstymo parengiamųjų darbų. Taryba, įvertinusi Projektą ir jį lydinčiųjų įstatymų projektus, teikia šias išvadas: 1. Taryba pritaria didžiajai daliai Projekte ir jį lydinčiųjų įstatymų projektuose numatytų esminių pakeitimų, tarpe jų - susijusių su: 1.1.
Teritorinių ligonių kasų, kaip atskirų juridinių asmenų statuso panaikinimu, apjungiant jas į vieną juridinį asmenį - Valstybinę ligonių kasą (toliau - VLK), taip pat su tuo susijusiems VLK funkcijų ir teisių patikslinimams; 1.2. panaikinimu perteklinio reikalavimo gauti Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau - SAM) leidimą naujo profilio stacionarinėms paslaugoms, apmokamoms iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau - PSDF) biudžeto; 1.3. įgaliojimo tvirtinti sutarčių tarp asmens sveikatos priežiūros įstaigų (toliau - ASPĮ) ir VLK (toliau - Sutartys) standartinių sąlygų (išskyrus jų priedus) suteikimui sveikatos apsaugos ministrui; 1.4. apdraustųjų teisių įgyvendinant privalomąjį sveikatos draudimą patikslinimu; 1.5. mokamų ASPP kainų nustatymu (Sveikatos sistemos įstatymo 8 str. pakeitimams); 1.6. techninio pobūdžio korekcijomis. 2. Tarybai kyla pagrįstų abejonių dėl Projekte siūlomų Įstatymo
poveikio sveikatos sistemai: 2 2.1. Projektu keičiamas Įstatymo 26 straipsnis, nustatantis Sutarčių tarp ASPĮ ir VLK sudarymo, sąlygas. Siūlomais pakeitimais siekiama įvesti naujų Sutarčių sudarymo abejotino pagrįstumo papildomus reikalavimus, kurie nepagrįstai apsunkintų ASPĮ galimybes sudaryti naujas Sutartis bei teikti pacientams valstybės kompensuojamas ASPP. Kai kurie Sutarčių sudarymui keliami kriterijai (pvz. suteikiamų ASPP kompleksiškumas arba teikiamų ASPP kiekis vienu ASPĮ adresu) yra nepagrįsti, jie yra pritaikyti didelėms ASPĮ, tačiau jie nepagrįstai apribotų mažesnių ASPĮ, besispecializuoj ančių tam tikrose sveikatos priežiūros srityse, galimybes sudaryti Sutartis ir teikti pacientams valstybės kompensuojamas ASPP, kas neabejotinai pablogintų valstybės kompensuojamų ASPP prieinamumą gyventojams.
Tarybos nuomone, nustatant Sutarčių sudarymo kriterijais, privalu vadovautis Konstitucinio teismo išaiškinimais ir kitais įstatymais, t. y. Sutarčių sudarymo kriterijai privalo būti aiškūs, pagrįsti, objektyvūs, nediskriminaciniai, jų pagrindu turi būti ASPĮ teikiamų ASPP kokybė, jie neturi nepagrįstai apriboti ASPĮ teisių teikti pacientams aukštos kokybės valstybės kompensuojamas ASPP, be to, Sutarčių kriterijai turi būti įtvirtinti įstatyme (o ne poįstatyminiuose teisės aktuose). Įvertinus Projektą platesniame sveikatos sektoriaus teisėkūros kontekste, jame siūlomi Sutarčių sudarymo kriterijai suponuos uždaro stacionarinių aktyviojo gydymo paslaugų teikėjų tinklo suformavimą, tuo tarpu užkertant kelią naujiems šių paslaugų teikėjams, teikiantiems aukštos kokybės šias paslaugas, pretenduoti į Sutarčių dėl šių ASPP sudarymą, o jų pacientams - nepagrįstai apribojant jų teises gauti šias paslaugas jų pasirinktose ASPĮ. Tarybos nuomone Sutarčių visoms ASPP sudarymo /nutraukimo pagrindu turi būti ASPĮ teikiamų ASPP kokybės lygmuo, o Sutarčių sudarymo / apimčių nustatymo procesas turi skatinti kuo aukštesnės kokybės, prieinamų ir saugių ASPP teikimą sveikatos priežiūros sektoriuje, užtikrinant sveikatos sistemos atvirumą, dinamiškumą, tobulėjimą, o ne dirbtinais ribojimais formuojamą savo ateitimi užtikrintą uždarą ASPP teikėjų tinklą. 2.2. Projektu keičiamas 411 straipsnio pakeitimas, kuriuo siekiama numatyti, kad ginčai tarp ASPĮ ir VLK yra sprendžiami administracinės teisenos tvarka.
Dėl administracinio pobūdžio santykio tarp ASPĮ ir VLK jau yra pasisakęs Seimo Teisės departamentas, nurodęs, kad vien imperatyvaus pobūdžio nuostatų įvedimas nelemia, jog sutartiniai santykiai neturėtų būti reglamentuojami civilinės teisės priemonėmis. Todėl siekiant įvesti administracinį santykį galimai yra pažeidžiama nusistovėjusi tvarka ir civilinis santykių pobūdis tarp ASPĮ ir VLK. Taryba yra gavusi prof. V. Nekrošiaus teisinę išvadą šiuo klausimu (pridedama), į kurią rekomenduoja Projekto rengėjams atsižvelgti ir patikslinti Projektą. Taryba atkreipia dėmesį į tai, kad senėj ant Lietuvos visuomenei bei kintant gyventojų poreikiams, lūkesčiams sveikatos priežiūrai, neišvengiamai ateityje didės sveikatos priežiūros 3 paslaugų poreikis, keisis sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir finansavimo modeliai. Demografinės aplinkos pokyčiai, augantys gyventojų poreikiai ir lūkesčiai sveikatos priežiūrai kelia ir ateityje kels vis didesnius reikalavimus sveikatos priežiūros sistemai, sveikatos priežiūros veiklos ir finansavimo modeliams, ASPĮ veiklos ir teikiamų paslaugų kokybei. Įstatymų leidėjas turėtų teisiniu reguliavimu kurti palankias sąlygas, skatinančias jau veikiančias sveikatos priežiūros paslaugų rinkoje ASPĮ teikti kuo aukštesnės kokybės valstybės kompensuojamas ASPP, kartu užtikrinant aukštą ASPĮ veiklos efektyvumą (esant ribotiems ištekliams) bei gyventojų teisę informuotai pasirinkti ASPP teikėją, gaunant valstybės kompensuojamas aukštos kokybės ASPP, tuo pačiu neužkertant kelio naujoms ASPĮ, užtikrinančioms aukštą ASPP kokybę, pradėti teikti pacientams valstybės kompensuojamas ASPP.
Todėl Taryba pasisako už atvirumu, skaidrumu ir lankstumu paremtą sveikatos sistemos plėtrą, užtikrinančią ne tik esamų sveikatos sektoriaus problemų sprendimą, bet ir proaktyviai atliepiančią ateities visuomenės sveikatos, jos priežiūros ir finansavimo poreikius. Sveikatos sistemoje visi ASPP teikėjai turi veikti bei galėti užtikrinti pacientams valstybės kompensuojamas ASPP vienodomis (nediskriminacinėmis) sąlygomis valstybės reguliuojamoje rinkoje, tačiau sąžiningos konkurencijos aplinkoje, užtikrinant jų pacientams aukštos kokybės ASPP kompensavimą iš PSDF biudžeto lėšų. Todėl manome, kad teisėkūroje (Projekte, kituose rengiamuose bei tobulinamuose teisės aktuose) tikslinga skirti ženkliai didesnį dėmesį motyvaciniams svertams (pvz., Sutarčių sudarymo ir jų apimčių nustatymą susiejant su ASPĮ teikiamų ASPP kokybės lygiu (paremtu aiškiais kokybės kriterijais), skatinantiems ASPĮ veiklos ir teikiamų paslaugų kokybės gerinimą, neapsiribojant tik ribojimais, draudimais ir bausmėmis grįstais demotyvaciniais administraciniais-reguliaciniais sprendimais.
Motyvaciniais reguliaciniais svertais paremtos sveikatos sistemos plėtra suponuotų sveikatos sistemos (ir jos įstaigų) nuolatinį tobulėjimą, prieinamos ir kokybiškos, pacientų poreikius bei lūkesčius labiau atliepiančios, sveikatos priežiūros užtikrinimą šalies gyventojams Apibendrinant, Taryba siūlo koreguoti Įstatyme numatomas Sutarčių sudarymo sąlygas, jas pagrindžiant objektyviais kriterijais (nustatytais Įstatyme, orientuotais į ASPĮ teikiamų ASPP kokybę), neužkertančiais kelio sudaryti Sutartis naujoms ASPĮ bei atsisakyti Įstatyme 411 straipsnio pakeitimu numatomo administracinio teisinio5santykio įtvirtinimo. Nepritarti
privačių sveikatos priežiūros įstaigų asociacijos pasiūlymų
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo nariai A. Matulas, R. Šalaševičiūtė, 2024-05-0722 Argumentai: Šiuo metu teritorinės ligonių kasos, o po įstatymo įsigaliojimo Valstybinė ligonių kasa (toliau pasiūlyme – Ligonių kasos) sudaro (sudarys) sutartis su asmens sveikatos priežiūros įstaigomis (toliau – ASPĮ), vaistinėmis ir kitais ūkio subjektais dėl apmokėjimo už apdraustiesiems suteiktas paslaugas, vaistus, priemones ir kt.
Ligonių kasos taip pat kontroliuoja savo veiklos zonoje iš PSDF biudžeto apmokamų ASPP kiekį, kokybę ir atitiktį joms taikomiems reikalavimams, vaistų, medicinos pagalbos priemonių išrašymo ir išdavimo teisėtumą, ir ūkio subjektų veiklą bei tikrina, ar teisingai išrašomos ūkio subjektų sąskaitos ir kiti su tuo susiję dokumentai. Sveikatos reikalų komiteto 2024 m. balandžio 10 d. vykusių klausymų metu buvo pateikta teritorinių ligonių kasų informacija apie nustatytus didelio masto ASPĮ pažeidimus, susijusius PSDF biudžeto lėšomis. Pažeidimai dažniausiai daromi, teikiant ambulatorines paslaugas namuose (pvz. teikiant apmokėti už paslaugas, kurios nebuvo teiktos), teikiant dantų protezavimo paslaugas (pateikiami apmokėti nesuteikti ir kartais net nepradėti dantų protezavimo darbai, protezavimo paslaugas teikia ne gydytojai ir kt.) papildomai apmokestinant pacientus už paslaugas, kurias turėtų jie turėtų gauti nemokamai (pvz. reikalaujant mokėti metinį fiksuotą mokestį už prisirašymą prie ASPĮ, reikalaujant pacientų mokėti papildomai už paslaugas, kurias apmoka Ligonių kasos ir pan. ), ASPĮ ataskaitose teikia neteisingus duomenis, siekiant nuslėpti neatitiktis teisės aktams ir / arba gauti didesnį apmokėjimą iš PSDF biudžeto. Visų teritorinių ligonių kasų atstovai patvirtino, kad įvardintos problemos dėl galimo ASPĮ piktnaudžiavimo aktualios visoje Lietuvoje, taigi šie pažeidimai sistemingi ir masiški. Paaiškėjus pažeidimui, paprastai ASPĮ atlygina žalą, tačiau dažnu atveju iš klaidų nepasimoko ir toliau daro pažeidimus.
Nors ligonių kasoms įstatymais ir priskirtos funkcijos prižiūrėti ir tikrinti šių subjektų veiklą, tačiau jos neturi pakankamai veiksmingų poveikio priemonių užtikrinti, kad PSDF biudžeto lėšos būtų panaudotos teisingai ir efektyviai, o pacientai nebūtų klaidinami. Atsižvelgiant į tai, siūloma įstatymo projektą papildyti nauju 21 straipsniu, jame numatant VLK direktoriaus sprendimus, vykdant ūkio subjektų, sudariusių sutartis su Valstybine ligonių kasa, veiklos priežiūrą. Taip pat tikslinamos šių subjektų pareigos. Pasiūlymas: papildyti projektą 21 straipsniu ir jį išdėstyti taip:
„21 straipsnis. Įstatymo papildymas 31¹straipsniu
Papildyti Įstatymą 31¹straipsniu:
„31¹ straipsnis. Valstybinės ligonių kasos direktoriaus sprendimai, priimami vykdant asmens
sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių ir kitų ūkio subjektų, sudariusių sutartis su Valstybine ligonių kasa, veiklos priežiūrą 1.
Valstybinės ligonių kasos direktorius, vykdydamas asmens sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių ir kitų ūkio subjektų, sudariusių šio Įstatymo 26, 26¹ir 26² straipsniuose nurodytas sutartis su Valstybine ligonių kasa, veiklos priežiūrą, priima šiuos sprendimus dėl poveikio priemonių taikymo:
1) sustabdyti sutarties vykdymą arba nutraukti sutartį su asmens sveikatos priežiūros įstaiga dėl tų asmens sveikatos priežiūros paslaugų, dėl kurių sustabdytas ar panaikintas licencijos asmens sveikatos priežiūros veiklai galiojimas, sustabdyti sutarties vykdymą arba nutraukti sutartį su vaistine, jeigu sustabdomas ar panaikinamas vaistinės veiklos licencijos galiojimas (sutarties vykdymas stabdomas iki atitinkamos licencijos galiojimo sustabdymo panaikinimo dienos);
2) pateikti rašytinį nurodymą asmens sveikatos priežiūros įstaigai, vaistinei ar kitam ūkio subjektui dėl įstatymų ir (arba) kitų teisės aktų pažeidimų;
3) įpareigoti grąžinti asmens sveikatos priežiūros įstaigos, vaistinės ar kito ūkio subjekto neteisėtai gautas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšas;
4) pateikti rašytinį nurodymą asmens sveikatos priežiūros įstaigai, vaistinei ar kitam ūkio subjektui grąžinti apdraustajam neteisėtai paimtą iš jo mokestį už asmens sveikatos priežiūros paslaugas, vaistus, medicinos pagalbos priemones ir medicinos priemones, jeigu asmens sveikatos priežiūros paslaugas ir (arba) vaistus, medicinos pagalbos priemones ir (arba) medicinos priemones jis turėjo gauti nemokamai;
5) 30 kalendorinių dienų sustabdyti sutarties arba jos dalies vykdymą dėl tų asmens sveikatos priežiūros paslaugų, vaistų, medicinos pagalbos priemonių ar medicinos priemonių nuomos, dėl kurių priimtas šios dalies 2–4 punktuose nurodytas sprendimas nebuvo įvykdytas per 30 kalendorinių dienų nuo jo priėmimo dienos, o neįvykdžius šio sprendimo iki sutarties arba jos dalies galiojimo sustabdymo termino pabaigos, nutraukti sutartį arba jos dalį;
6) nutraukti sutartį ar jos dalį su asmens sveikatos priežiūros įstaiga, vaistine ar kitu ūkio subjektu, jei per dvejus metus nuo ankstesnio teisės aktų pažeidimo nustatymo dienos padaryta ne mažiau kaip du analogiški tų pačių teisės aktų reikalavimų pažeidimai.
Valstybinės ligonių kasos direktorius, vykdydamas asmens sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių ir kitų ūkio subjektų, sudariusių šio Įstatymo 26, 26¹ir 26² straipsniuose nurodytas sutartis su Valstybine ligonių kasa, veiklos priežiūrą, priima šiuos sprendimus dėl poveikio priemonių taikymo:
1) sustabdyti sutarties vykdymą arba nutraukti sutartį su asmens sveikatos priežiūros įstaiga dėl tų asmens sveikatos priežiūros paslaugų, dėl kurių sustabdytas ar panaikintas licencijos asmens sveikatos priežiūros veiklai galiojimas, sustabdyti sutarties vykdymą arba nutraukti sutartį su vaistine, jeigu sustabdomas ar panaikinamas vaistinės veiklos licencijos galiojimas (sutarties vykdymas stabdomas iki atitinkamos licencijos galiojimo sustabdymo panaikinimo dienos);
2) pateikti rašytinį nurodymą asmens sveikatos priežiūros įstaigai, vaistinei ar kitam ūkio subjektui dėl įstatymų ir (arba) kitų teisės aktų pažeidimų;
3) įpareigoti grąžinti asmens sveikatos priežiūros įstaigos, vaistinės ar kito ūkio subjekto neteisėtai gautas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšas;
4) pateikti rašytinį nurodymą asmens sveikatos priežiūros įstaigai, vaistinei ar kitam ūkio subjektui grąžinti apdraustajam neteisėtai paimtą iš jo mokestį už asmens sveikatos priežiūros paslaugas, vaistus, medicinos pagalbos priemones ir medicinos priemones, jeigu asmens sveikatos priežiūros paslaugas ir (arba) vaistus, medicinos pagalbos priemones ir (arba) medicinos priemones jis turėjo gauti nemokamai;
5) 30 kalendorinių dienų sustabdyti sutarties arba jos dalies vykdymą dėl tų asmens sveikatos priežiūros paslaugų, vaistų, medicinos pagalbos priemonių ar medicinos priemonių nuomos, dėl kurių priimtas šios dalies 2–4 punktuose nurodytas sprendimas nebuvo įvykdytas per 30 kalendorinių dienų nuo jo priėmimo dienos, o neįvykdžius šio sprendimo iki sutarties arba jos dalies galiojimo sustabdymo termino pabaigos, nutraukti sutartį arba jos dalį;
6) nutraukti sutartį ar jos dalį su asmens sveikatos priežiūros įstaiga, vaistine ar kitu ūkio subjektu, jei per dvejus metus nuo ankstesnio teisės aktų pažeidimo nustatymo dienos padaryta ne mažiau kaip du analogiški tų pačių teisės aktų reikalavimų pažeidimai. 2.
direktoriui priėmus šio straipsnio 1 dalies 5-6 punktuose nurodytą sprendimą nutraukti sutartį ar jos dalį, asmens sveikatos priežiūros įstaiga, vaistinė ar kitas ūkio subjektas turi teisę pateikti prašymą sudaryti sutartį dėl tų asmens sveikatos priežiūros paslaugų, vaistų, medicinos pagalbos priemonių ar medicinos priemonių, dėl kurių buvo nutraukta sutartis, ne anksčiau kaip po vienų metų nuo sprendimo nutraukti sutartį ar jos dalį priėmimo dienos. 3. Nustačius įstatymų ir (arba) kitų teisės aktų reikalavimų pažeidimo faktą, kuris vertintinas kaip mažareikšmis teisės aktų reikalavimų pažeidimas ir kurį galima ištaisyti nedelsiant, asmens sveikatos priežiūros įstaigos, vaistinės ar kito ūkio subjekto veiklos priežiūrą atliekančio Valstybinės ligonių kasos valstybės tarnautojo akivaizdoje tokio pažeidimo tyrimas nutraukiamas, įstatymų numatytos poveikio priemonės neskiriamos, o ūkio subjektui pareiškiama žodinė pastaba. Tais atvejais, kai mažareikšmio teisės aktų reikalavimų pažeidimo nedelsiant ištaisyti negalima ūkio subjektų veiklos priežiūrą atliekančio Valstybinės ligonių kasos valstybės tarnautojo akivaizdoje, ūkio subjektui pateikiamas rašytinis nurodymas pašalinti mažareikšmį teisės aktų reikalavimų pažeidimą ir nustatomas protingas pažeidimo pašalinimo terminas, kuris gali būti pratęstas vieną kartą. Įstatymų ir (arba) kitų teisės aktų reikalavimų pažeidimų, kurie laikomi mažareikšmiais, kriterijų aprašą, taip pat šių pažeidimų pašalinimo terminus tvirtina sveikatos apsaugos ministras ar jo įgaliota institucija. 4. Valstybinės ligonių kasos direktoriaus šio straipsnio 1 dalies 2-6 punktuose nurodyti sprendimai turi būti priimti ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo asmens sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių ir kitų ūkio subjektų, sudariusių šio Įstatymo 26, 26¹ir 26²nurodytas sutartis su Valstybine ligonių kasa, veiklos patikrinimo atlikimo dienos.
Valstybinės ligonių kasos direktoriaus šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytas sprendimas priimamas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo informacijos apie licencijos sustabdymą ar panaikinimą gavimo dienos. 5. Valstybinės ligonių kasos direktorius, prieš priimdamas šio straipsnio 1 dalies 2-6 punktuose nurodytus sprendimus, nustato 14 dienų terminą tikrintai asmens sveikatos priežiūros įstaigai, vaistinei ar kitam ūkio subjektui paaiškinimams pateikti. 6. Asmens sveikatos priežiūros įstaigos, vaistinės ar kito ūkio subjekto įgaliotų asmenų paaiškinimų nepateikimas ar neatvykimas į svarstymą, apie kurį asmens sveikatos priežiūros įstaiga, vaistinė ar kitas ūkio subjektas buvo tinkamai informuoti, netrukdo priimti šio straipsnio 1 dalyje nurodytų sprendimų. 7. Valstybinės ligonių kasos direktoriaus priimti šio straipsnio 1 dalyje nurodyti sprendimai ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo jų priėmimo dienos pateikiami asmens sveikatos priežiūros įstaigai, vaistinei ar kitam ūkio subjektui. 8. Valstybinės ligonių kasos direktoriaus šio straipsnio 1 dalyje nurodyti sprendimai gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Apskundimas nesustabdo šių sprendimų vykdymo.“ Nepritarti Komitetas, atsižvelgęs į asmens sveikatos priežiūros įstaigas ir vaistines vienijančių asociacijų nuogąstavimus ir išsakytas pastabas dėl siūlomų griežtų poveikio priemonių už pažeidimus (sutarčių nutraukimo dėl pakartotinių pažeidimų ir galimybės sudaryti naujas sutartis nustatymo tik po 1 metų), pasiūlymui nepritarė.
Komitetas pritarė kitam Seimo narių
priemonės ASP įstaigoms, vaistinėms ir kitiems ūkio subjektams
2Seimo nariai A. Matulas, R. Šalaševičiūtė,
2024-05-07 23, 24, 25, 26 Argumentai: tie patys Pasiūlymas: buvusius 21-24 straipsnius laikyti 22-25 straipsniais Nepritarti
susijęs su ankstesniu pasiūlymu, kuriam Komitetas nepritarė
3Seimo nariai A. Matulas, R. Šalaševičiūtė,
2024-05-0724 Argumentai: tie patys. Pasiūlymas: Pakeisti 22 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „22 straipsnis. V skyriaus pakeitimas Pakeisti V skyrių ir jį išdėstyti taip:
Apdraustųjų teisės įgyvendinant privalomąjį sveikatos draudimą Apdraustieji turi teisę:
1) asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą reglamentuojančių įstatymų nustatyta tvarka pasirinkti asmens sveikatos priežiūros įstaigą, su kuria Valstybinė ligonių kasa yra sudariusi sutartį;
2) šio Įstatymo nustatyta tvarka ir pagrindais gauti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis apmokamą sveikatos priežiūrą;
3) Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentų nustatyta tvarka gauti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis apmokamą sveikatos priežiūrą kitose Europos Sąjungos, Europos ekonominės erdvės šalyse, Jungtinėje Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystėje ar Šveicarijos Konfederacijoje;
4) šio Įstatymo nustatyta tvarka gauti tarpvalstybinės sveikatos priežiūros išlaidų kompensaciją iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto;
5) gauti iš asmens sveikatos priežiūros įstaigos, su kuria Valstybinė ligonių kasa yra sudariusi sutartį, informaciją apie teikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų mastą, teikimo sąlygas ir vietą;
6) susipažinti su šio Įstatymo 26, 26¹ ir 26² straipsniuose nurodytomis sutartimis;
7) kreiptis į Valstybinę ligonių kasą, teismą dėl įstatymų ar kitų teisės aktų, reguliuojančių privalomąjį sveikatos draudimą, pažeidimų. 39 straipsnis. Asmens sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių ir šio Įstatymo 26¹ir 26²straipsniuose nurodytų ūkio subjektų, sudariusių sutartis su Valstybine ligonių kasa, pareigos 1.
Asmens sveikatos priežiūros įstaigos, sudariusios sutartis su Valstybine ligonių kasa, privalo:
1) užtikrinti apdraustiesiems privalomojo sveikatos draudimo garantuojamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą, jų kokybę ir prieinamumą;
2) užtikrinti informacijos apie asmens sveikatą konfidencialumą, išskyrus pacientų teises ir asmens duomenų tvarkymą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytus atvejus;
3) garantuoti, kad visi apdraustieji turėtų lygias teises, kai jiems teikiamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos;
4) laiku teikti Valstybinės ligonių kasos direktoriaus nustatytą informaciją Valstybinei ligonių kasai;
5) teikti informaciją apdraustiesiems apie nekompensuojamas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų asmens sveikatos priežiūros paslaugas, jų teikimo sąlygas ir tvarką;
6) atlyginti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą žalą, jeigu ji atsirado dėl netinkamai suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų, apmokamų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, ar pateiktų neteisingų duomenų dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis;
7) vykdyti Valstybinės ligonių kasos direktoriaus pagal kompetenciją priimtus sprendimus. 2.
kasa, privalo:
1) užtikrinti apdraustųjų aprūpinimą iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų kompensuojamaisiais vaistais ir medicinos pagalbos priemonėmis sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka ir terminais;
2) sutartyje su Valstybine ligonių kasa nurodytais terminais teikti Valstybinei ligonių kasai ataskaitas ir informaciją apie kompensuojamųjų vaistų ir medicinos pagalbos priemonių išdavimą (pardavimą);
3) sudaryti sąlygas Valstybinei ligonių kasai vykdyti vaistinių priežiūrą vertinant vaistų ir medicinos pagalbos priemonių, kompensuojamų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, išdavimo teisėtumą;
4) atlyginti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą žalą, jeigu ji atsirado dėl neteisėtai išduotų (parduotų) vaistų ar medicinos pagalbos priemonių ar pateiktų neteisingų duomenų dėl vaistų ar medicinos pagalbos priemonių apmokėjimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis;
5) vykdyti Valstybinės ligonių kasos direktoriaus pagal kompetenciją priimtus sprendimus. 3.
nurodyti ūkio subjektai, sudarę sutartis su Valstybine ligonių kasa, privalo:
1) sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka ir terminais užtikrinti apdraustųjų aprūpinimą medicinos priemonėmis, kurios būtinos jų sveikatos priežiūrai namuose užtikrinti ir kurių nuomos išlaidos kompensuojamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų;
2) sutartyje su Valstybine ligonių kasa nurodytais terminais teikti Valstybinei ligonių kasai informaciją apie medicinos priemones, kurios būtinos apdraustųjų sveikatos priežiūrai namuose užtikrinti ir kurių nuomos išlaidos kompensuojamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų;
3) sudaryti sąlygas Valstybinei ligonių kasai vykdyti ūkio subjektų priežiūrą vertinant medicinos priemonių, kurios būtinos apdraustųjų sveikatos priežiūrai namuose užtikrinti ir kurių nuomos išlaidos kompensuojamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, išdavimo teisėtumą;
4) atlyginti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą žalą, jeigu ji atsirado dėl neteisėtai išduotų medicinos priemonių, kurios būtinos apdraustųjų sveikatos priežiūrai namuose užtikrinti ir kurių nuomos išlaidos kompensuotos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, ar pateiktų neteisingų duomenų dėl nuomos išlaidų apmokėjimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis;
5) vykdyti Valstybinės ligonių kasos direktoriaus pagal kompetenciją priimtus sprendimus. 4.
nurodyti ūkio subjektai, sudarę sutartis su Valstybine ligonių kasa, privalo:
1) sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka ir terminais užtikrinti apdraustųjų aprūpinimą iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų kompensuojamomis I klasės medicinos priemonėmis ir in vitro diagnostikos priemonėmis, skirtomis savikontrolei;
2) sutartyje su Valstybine ligonių kasa nurodytais terminais teikti Valstybinei ligonių kasai ataskaitas ir informaciją apie iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų kompensuojamų I klasės medicinos priemonių ir in vitro diagnostikos priemonių, skirtų savikontrolei, išdavimą (pardavimą);
3) sudaryti sąlygas Valstybinei ligonių kasai vykdyti ūkio subjektų priežiūrą vertinant iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų kompensuojamų I klasės medicinos priemonių ir in vitro diagnostikos priemonių, skirtų savikontrolei, išdavimo teisėtumą;
4) atlyginti žalą Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui, jeigu ji buvo padaryta dėl neteisėtai išduotų (parduotų) iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų kompensuojamų I klasės medicinos priemonių ir in vitro diagnostikos priemonių, skirtų savikontrolei, ar pateiktų neteisingų duomenų dėl I klasės medicinos priemonių ir in vitro diagnostikos priemonių, skirtų savikontrolei, apmokėjimo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų;
5) vykdyti Valstybinės ligonių kasos direktoriaus pagal kompetenciją priimtus sprendimus.“ Nepritarti
susijęs su ankstesniu pasiūlymu, kuriam Komitetas nepritarė
4Seimo nariai A. Matulas, R. Šalaševičiūtė,
2024-05-0726 Argumentai: Siekiant tinkamai pasirengti įstatymo įgyvendinimui, siūlytina nustatyti vėlesnę įstatymo įsigaliojimo datą. Pasiūlymas: pakeisti 25 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „24 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
dalį, įsigalioja 2024 2025 m. liepos 1 d. 2.
ministras iki 2024 m. gegužės 31 d. 2025 m. birželio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Šio įstatymo 14, 15 ir 16 straipsniais pakeistų Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 26, 26¹ ir 26² straipsnių nuostatos netaikomos sutartims su asmens sveikatos priežiūros įstaigomis, vaistinėmis ir ūkio subjektais, sudarytoms iki šio įstatymo įsigaliojimo. Šios sutartys lieka galioti iki jose numatyto termino pabaigos. 4. Teritorinių ligonių kasų taikinimo komisijoms iki šio įstatymo įsigaliojimo pateikti ir neišnagrinėti bei nebaigti nagrinėti skundai po šio įstatymo įsigaliojimo nagrinėjami Valstybinėje ligonių kasoje prie Sveikatos apsaugos ministerijos pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusias teisės aktų nuostatas. 5. Teritorinių ligonių kasų iki šio įstatymo įsigaliojimo nebaigtus spręsti draudžiamųjų ir sveikatos priežiūros įstaigų ginčus dėl privalomojo sveikatos draudimo garantuojamų paslaugų baigia spręsti Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusias teisės aktų nuostatas. 6. Iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtos leidimo teikti naujo profilio stacionarines asmens sveikatos priežiūros paslaugas, apmokamas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, išdavimo procedūros ir Asmens sveikatos priežiūros paslaugų vertinimo komiteto atliekamos procedūros įsigaliojus šiam įstatymui baigiamos vykdyti ir sprendimai priimami pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusias nuostatas.“ Nepritarti
susijęs su ankstesniu pasiūlymu, kuriam Komitetas nepritarė
5Seimo nariai A. Matulas, R. Šalaševičiūtė,
Z.
Šalaševičiūtė, Z. Streikus 2024-05-0722 Argumentai: Šiuo metu teritorinės ligonių kasos, o po įstatymo įsigaliojimo Valstybinė ligonių kasa (toliau pasiūlyme – Ligonių kasos) sudaro (sudrys) sutartis su asmens sveikatos priežiūros įstaigomis (toliau – ASPĮ), vaistinėmis ir kitais ūkio subjektais dėl apmokėjimo už apdraustiesiems suteiktas paslaugas, vaistus, priemones ir kt. Ligonių kasos taip pat kontroliuoja savo veiklos zonoje iš PSDF biudžeto apmokamų ASPP kiekį, kokybę ir atitiktį joms taikomiems reikalavimams, vaistų, medicinos pagalbos priemonių išrašymo ir išdavimo teisėtumą, ir ūkio subjektų veiklą bei tikrina, ar teisingai išrašomos ūkio subjektų sąskaitos ir kiti su tuo susiję dokumentai. Sveikatos reikalų komiteto 2024 m. balandžio 10 d. vykusių klausymų metu buvo pateikta teritorinių ligonių kasų informacija apie nustatytus didelio masto ASPĮ pažeidimus, susijusius su PSDF biudžeto lėšomis. Pažeidimai dažniausiai daromi, teikiant ambulatorines paslaugas namuose (pvz. teikiant apmokėti už paslaugas, kurios nebuvo teiktos), teikiant dantų protezavimo paslaugas (pateikiami apmokėti nesuteikti ir kartais net nepradėti dantų protezavimo darbai, protezavimo paslaugas teikia ne gydytojai ir kt.), papildomai apmokestinant pacientus už paslaugas, kurias turėtų jie turėtų gauti nemokamai (pvz. reikalaujant mokėti metinį fiksuotą mokestį už prisirašymą prie ASPĮ, reikalaujant pacientų mokėti papildomai už paslaugas, kurias apmoka Ligonių kasos ir pan. ), ASPĮ ataskaitose teikia neteisingus duomenis, siekiant nuslėpti neatitiktis teisės aktams ir / arba gauti didesnį apmokėjimą iš PSDF biudžeto. Visų teritorinių ligonių kasų atstovai patvirtino, kad įvardintos problemos dėl galimo ASPĮ piktnaudžiavimo aktualios visoje Lietuvoje, taigi šie pažeidimai sistemingi ir masiški. Paaiškėjus pažeidimui, paprastai ASPĮ atlygina žalą, tačiau dažnu atveju iš klaidų nepasimoko ir toliau daro pažeidimus.
Nors ligonių kasoms įstatymais ir priskirtos funkcijos prižiūrėti ir tikrinti šių subjektų veiklą, tačiau jos neturi pakankamai veiksmingų poveikio priemonių užtikrinti, kad PSDF biudžeto lėšos būtų panaudotos teisingai ir efektyviai, o pacientai nebūtų klaidinami. Atsižvelgiant į tai, siūloma įstatymo projektą papildyti nauju 21 straipsniu, jame numatant VLK direktoriaus sprendimus, vykdant ūkio subjektų, sudariusių sutartis su Valstybine ligonių kasa, veiklos priežiūrą. Taip pat tikslinamos šių subjektų pareigos. Pasiūlymas: papildyti projektą 21 straipsniu ir jį išdėstyti taip:
„21 straipsnis. Įstatymo papildymas 31¹straipsniu
Papildyti Įstatymą 31¹straipsniu:
„31¹ straipsnis. Valstybinės ligonių kasos direktoriaus sprendimai, priimami vykdant asmens
sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių ir kitų ūkio subjektų, sudariusių sutartis su Valstybine ligonių kasa, veiklos priežiūrą 1.
Valstybinės ligonių kasos direktorius, vykdydamas asmens sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių ir kitų ūkio subjektų, sudariusių šio Įstatymo 26, 26¹ir 26² straipsniuose nurodytas sutartis su Valstybine ligonių kasa, veiklos priežiūrą, priima šiuos sprendimus dėl poveikio priemonių taikymo:
1) sustabdyti sutarties vykdymą arba nutraukti sutartį su asmens sveikatos priežiūros įstaiga dėl tų asmens sveikatos priežiūros paslaugų, dėl kurių sustabdytas ar panaikintas licencijos asmens sveikatos priežiūros veiklai galiojimas, sustabdyti sutarties vykdymą arba nutraukti sutartį su vaistine, jeigu sustabdomas ar panaikinamas vaistinės veiklos licencijos galiojimas (sutarties vykdymas stabdomas iki atitinkamos licencijos galiojimo sustabdymo panaikinimo dienos);
2) pateikti rašytinį nurodymą asmens sveikatos priežiūros įstaigai, vaistinei ar kitam ūkio subjektui dėl įstatymų ir (arba) kitų teisės aktų pažeidimų;
3) įpareigoti grąžinti asmens sveikatos priežiūros įstaigos, vaistinės ar kito ūkio subjekto neteisėtai gautas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšas;
4) pateikti rašytinį nurodymą asmens sveikatos priežiūros įstaigai, vaistinei ar kitam ūkio subjektui grąžinti apdraustajam neteisėtai paimtą iš jo mokestį už asmens sveikatos priežiūros paslaugas, vaistus, medicinos pagalbos priemones ir medicinos priemones, jeigu asmens sveikatos priežiūros paslaugas ir (arba) vaistus, medicinos pagalbos priemones ir (arba) medicinos priemones jis turėjo gauti nemokamai;
5) 30 kalendorinių dienų sustabdyti sutarties arba jos dalies vykdymą dėl tų asmens sveikatos priežiūros paslaugų, vaistų, medicinos pagalbos priemonių ar medicinos priemonių nuomos, dėl kurių priimtas šios dalies 2–4 punktuose nurodytas sprendimas nebuvo įvykdytas per 30 kalendorinių dienų nuo jo priėmimo dienos, o neįvykdžius šio sprendimo iki sutarties arba jos dalies galiojimo sustabdymo termino pabaigos, nutraukti sutartį arba jos dalį.
Valstybinės ligonių kasos direktorius, vykdydamas asmens sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių ir kitų ūkio subjektų, sudariusių šio Įstatymo 26, 26¹ir 26² straipsniuose nurodytas sutartis su Valstybine ligonių kasa, veiklos priežiūrą, priima šiuos sprendimus dėl poveikio priemonių taikymo:
1) sustabdyti sutarties vykdymą arba nutraukti sutartį su asmens sveikatos priežiūros įstaiga dėl tų asmens sveikatos priežiūros paslaugų, dėl kurių sustabdytas ar panaikintas licencijos asmens sveikatos priežiūros veiklai galiojimas, sustabdyti sutarties vykdymą arba nutraukti sutartį su vaistine, jeigu sustabdomas ar panaikinamas vaistinės veiklos licencijos galiojimas (sutarties vykdymas stabdomas iki atitinkamos licencijos galiojimo sustabdymo panaikinimo dienos);
2) pateikti rašytinį nurodymą asmens sveikatos priežiūros įstaigai, vaistinei ar kitam ūkio subjektui dėl įstatymų ir (arba) kitų teisės aktų pažeidimų;
3) įpareigoti grąžinti asmens sveikatos priežiūros įstaigos, vaistinės ar kito ūkio subjekto neteisėtai gautas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšas;
4) pateikti rašytinį nurodymą asmens sveikatos priežiūros įstaigai, vaistinei ar kitam ūkio subjektui grąžinti apdraustajam neteisėtai paimtą iš jo mokestį už asmens sveikatos priežiūros paslaugas, vaistus, medicinos pagalbos priemones ir medicinos priemones, jeigu asmens sveikatos priežiūros paslaugas ir (arba) vaistus, medicinos pagalbos priemones ir (arba) medicinos priemones jis turėjo gauti nemokamai;
5) 30 kalendorinių dienų sustabdyti sutarties arba jos dalies vykdymą dėl tų asmens sveikatos priežiūros paslaugų, vaistų, medicinos pagalbos priemonių ar medicinos priemonių nuomos, dėl kurių priimtas šios dalies 2–4 punktuose nurodytas sprendimas nebuvo įvykdytas per 30 kalendorinių dienų nuo jo priėmimo dienos, o neįvykdžius šio sprendimo iki sutarties arba jos dalies galiojimo sustabdymo termino pabaigos, nutraukti sutartį arba jos dalį. 2.
kitų teisės aktų reikalavimų pažeidimo faktą, kuris vertintinas kaip mažareikšmis teisės aktų reikalavimų pažeidimas ir kurį galima ištaisyti nedelsiant, asmens sveikatos priežiūros įstaigos, vaistinės ar kito ūkio subjekto veiklos priežiūrą atliekančio Valstybinės ligonių kasos valstybės tarnautojo akivaizdoje tokio pažeidimo tyrimas nutraukiamas, įstatymų numatytos poveikio priemonės neskiriamos, o ūkio subjektui pareiškiama žodinė pastaba. Tais atvejais, kai mažareikšmio teisės aktų reikalavimų pažeidimo nedelsiant ištaisyti negalima ūkio subjektų veiklos priežiūrą atliekančio Valstybinės ligonių kasos valstybės tarnautojo akivaizdoje, ūkio subjektui pateikiamas rašytinis nurodymas pašalinti mažareikšmį teisės aktų reikalavimų pažeidimą ir nustatomas protingas pažeidimo pašalinimo terminas, kuris gali būti pratęstas vieną kartą. Įstatymų ir
(arba) kitų teisės aktų reikalavimų pažeidimų, kurie laikomi mažareikšmiais, kriterijų aprašą, taip pat šių pažeidimų pašalinimo terminus tvirtina sveikatos apsaugos ministras ar jo įgaliota institucija. 3. Valstybinės ligonių kasos direktoriaus šio straipsnio 1 dalies 2-6 punktuose nurodyti sprendimai turi būti priimti ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo asmens sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių ir kitų ūkio subjektų, sudariusių šio Įstatymo 26, 26¹ir 26²nurodytas sutartis su Valstybine ligonių kasa, veiklos patikrinimo atlikimo dienos. Valstybinės ligonių kasos direktoriaus šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytas sprendimas priimamas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo informacijos apie licencijos sustabdymą ar panaikinimą gavimo dienos. 4. Valstybinės ligonių kasos direktorius, prieš priimdamas šio straipsnio 1 dalies 2-6 punktuose nurodytus sprendimus, nustato 14 dienų terminą tikrintai asmens sveikatos priežiūros įstaigai, vaistinei ar kitam ūkio subjektui paaiškinimams pateikti. 5.
priežiūros įstaigos, vaistinės ar kito ūkio subjekto įgaliotų asmenų paaiškinimų nepateikimas ar neatvykimas į svarstymą, apie kurį asmens sveikatos priežiūros įstaiga, vaistinė ar kitas ūkio subjektas buvo tinkamai informuoti, netrukdo priimti šio straipsnio 1 dalyje nurodytų sprendimų. 6. Valstybinės ligonių kasos direktoriaus priimti šio straipsnio 1 dalyje nurodyti sprendimai ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo jų priėmimo dienos pateikiami asmens sveikatos priežiūros įstaigai, vaistinei ar kitam ūkio subjektui. 7. Valstybinės ligonių kasos direktoriaus šio straipsnio 1 dalyje nurodyti sprendimai gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Apskundimas nesustabdo šių sprendimų vykdymo.“
6Seimo nariai A. Matulas, R. Šalaševičiūtė,
Z. Streikus 2024-05-07 23, 24, 25,26 Argumentai: tie patys Pasiūlymas: buvusius 21-24 straipsnius laikyti 22-25 straipsniais
7Seimo nariai A. Matulas, R. Šalaševičiūtė,
Z. Streikus 2024-05-0724 Argumentai: tie patys. Pasiūlymas: Pakeisti 22 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „22 straipsnis. V skyriaus pakeitimas Pakeisti V skyrių ir jį išdėstyti taip:
Apdraustųjų teisės įgyvendinant privalomąjį sveikatos draudimą Apdraustieji turi teisę:
1) asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą reglamentuojančių įstatymų nustatyta tvarka pasirinkti asmens sveikatos priežiūros įstaigą, su kuria Valstybinė ligonių kasa yra sudariusi sutartį;
2) šio Įstatymo nustatyta tvarka ir pagrindais gauti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis apmokamą sveikatos priežiūrą;
3) Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentų nustatyta tvarka gauti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis apmokamą sveikatos priežiūrą kitose Europos Sąjungos, Europos ekonominės erdvės šalyse, Jungtinėje Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystėje ar Šveicarijos Konfederacijoje;
4) šio Įstatymo nustatyta tvarka gauti tarpvalstybinės sveikatos priežiūros išlaidų kompensaciją iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto;
5) gauti iš asmens sveikatos priežiūros įstaigos, su kuria Valstybinė ligonių kasa yra sudariusi sutartį, informaciją apie teikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų mastą, teikimo sąlygas ir vietą;
6) susipažinti su šio Įstatymo 26, 26¹ ir 26² straipsniuose nurodytomis sutartimis;
7) kreiptis į Valstybinę ligonių kasą, teismą dėl įstatymų ar kitų teisės aktų, reguliuojančių privalomąjį sveikatos draudimą, pažeidimų. 39 straipsnis. Asmens sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių ir šio Įstatymo 26¹ir 26²straipsniuose nurodytų ūkio subjektų, sudariusių sutartis su Valstybine ligonių kasa, pareigos 1.
Asmens sveikatos priežiūros įstaigos, sudariusios sutartis su Valstybine ligonių kasa, privalo:
1) užtikrinti apdraustiesiems privalomojo sveikatos draudimo garantuojamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą, jų kokybę ir prieinamumą;
2) užtikrinti informacijos apie asmens sveikatą konfidencialumą, išskyrus pacientų teises ir asmens duomenų tvarkymą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytus atvejus;
3) garantuoti, kad visi apdraustieji turėtų lygias teises, kai jiems teikiamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos;
4) laiku teikti Valstybinės ligonių kasos direktoriaus nustatytą informaciją Valstybinei ligonių kasai;
5) teikti informaciją apdraustiesiems apie nekompensuojamas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų asmens sveikatos priežiūros paslaugas, jų teikimo sąlygas ir tvarką;
6) atlyginti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą žalą, jeigu ji atsirado dėl netinkamai suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų, apmokamų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, ar pateiktų neteisingų duomenų dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis;
7) vykdyti Valstybinės ligonių kasos direktoriaus pagal kompetenciją priimtus sprendimus. 2.
kasa, privalo:
1) užtikrinti apdraustųjų aprūpinimą iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų kompensuojamaisiais vaistais ir medicinos pagalbos priemonėmis sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka ir terminais;
2) sutartyje su Valstybine ligonių kasa nurodytais terminais teikti Valstybinei ligonių kasai ataskaitas ir informaciją apie kompensuojamųjų vaistų ir medicinos pagalbos priemonių išdavimą (pardavimą);
3) sudaryti sąlygas Valstybinei ligonių kasai vykdyti vaistinių priežiūrą vertinant vaistų ir medicinos pagalbos priemonių, kompensuojamų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, išdavimo teisėtumą;
4) atlyginti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą žalą, jeigu ji atsirado dėl neteisėtai išduotų (parduotų) vaistų ar medicinos pagalbos priemonių ar pateiktų neteisingų duomenų dėl vaistų ar medicinos pagalbos priemonių apmokėjimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis;
5) vykdyti Valstybinės ligonių kasos direktoriaus pagal kompetenciją priimtus sprendimus. 3.
nurodyti ūkio subjektai, sudarę sutartis su Valstybine ligonių kasa, privalo:
1) sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka ir terminais užtikrinti apdraustųjų aprūpinimą medicinos priemonėmis, kurios būtinos jų sveikatos priežiūrai namuose užtikrinti ir kurių nuomos išlaidos kompensuojamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų;
2) sutartyje su Valstybine ligonių kasa nurodytais terminais teikti Valstybinei ligonių kasai informaciją apie medicinos priemones, kurios būtinos apdraustųjų sveikatos priežiūrai namuose užtikrinti ir kurių nuomos išlaidos kompensuojamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų;
3) sudaryti sąlygas Valstybinei ligonių kasai vykdyti ūkio subjektų priežiūrą vertinant medicinos priemonių, kurios būtinos apdraustųjų sveikatos priežiūrai namuose užtikrinti ir kurių nuomos išlaidos kompensuojamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, išdavimo teisėtumą;
4) atlyginti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą žalą, jeigu ji atsirado dėl neteisėtai išduotų medicinos priemonių, kurios būtinos apdraustųjų sveikatos priežiūrai namuose užtikrinti ir kurių nuomos išlaidos kompensuotos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, ar pateiktų neteisingų duomenų dėl nuomos išlaidų apmokėjimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis;
5) vykdyti Valstybinės ligonių kasos direktoriaus pagal kompetenciją priimtus sprendimus. 4.
nurodyti ūkio subjektai, sudarę sutartis su Valstybine ligonių kasa, privalo:
1) sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka ir terminais užtikrinti apdraustųjų aprūpinimą iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų kompensuojamomis I klasės medicinos priemonėmis ir in vitro diagnostikos priemonėmis, skirtomis savikontrolei;
2) sutartyje su Valstybine ligonių kasa nurodytais terminais teikti Valstybinei ligonių kasai ataskaitas ir informaciją apie iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų kompensuojamų I klasės medicinos priemonių ir in vitro diagnostikos priemonių, skirtų savikontrolei, išdavimą (pardavimą);
3) sudaryti sąlygas Valstybinei ligonių kasai vykdyti ūkio subjektų priežiūrą vertinant iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų kompensuojamų I klasės medicinos priemonių ir in vitro diagnostikos priemonių, skirtų savikontrolei, išdavimo teisėtumą;
4) atlyginti žalą Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui, jeigu ji buvo padaryta dėl neteisėtai išduotų (parduotų) iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų kompensuojamų I klasės medicinos priemonių ir in vitro diagnostikos priemonių, skirtų savikontrolei, ar pateiktų neteisingų duomenų dėl I klasės medicinos priemonių ir in vitro diagnostikos priemonių, skirtų savikontrolei, apmokėjimo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų;
5) vykdyti Valstybinės ligonių kasos direktoriaus pagal kompetenciją priimtus sprendimus.“
8Seimo nariai A. Matulas, R. Šalaševičiūtė,
Z. Streikus 2024-05-0726 Argumentai: Siekiant tinkamai pasirengti įstatymo įgyvendinimui, siūlytina nustatyti vėlesnę įstatymo įsigaliojimo datą. Pasiūlymas: pakeisti 25 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „24 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
dalį, įsigalioja 2024 2025 m. liepos 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir sveikatos apsaugos ministras iki 2024 m. gegužės 31 d.
2025 m. birželio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Šio įstatymo 14, 15 ir 16 straipsniais pakeistų Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 26, 26¹ ir 26² straipsnių nuostatos netaikomos sutartims su asmens sveikatos priežiūros įstaigomis, vaistinėmis ir ūkio subjektais, sudarytoms iki šio įstatymo įsigaliojimo. Šios sutartys lieka galioti iki jose numatyto termino pabaigos. 4. Teritorinių ligonių kasų taikinimo komisijoms iki šio įstatymo įsigaliojimo pateikti ir neišnagrinėti bei nebaigti nagrinėti skundai po šio įstatymo įsigaliojimo nagrinėjami Valstybinėje ligonių kasoje prie Sveikatos apsaugos ministerijos pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusias teisės aktų nuostatas. 5. Teritorinių ligonių kasų iki šio įstatymo įsigaliojimo nebaigtus spręsti draudžiamųjų ir sveikatos priežiūros įstaigų ginčus dėl privalomojo sveikatos draudimo garantuojamų paslaugų baigia spręsti Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusias teisės aktų nuostatas. 6. Iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtos leidimo teikti naujo profilio stacionarines asmens sveikatos priežiūros paslaugas, apmokamas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, išdavimo procedūros ir Asmens sveikatos priežiūros paslaugų vertinimo komiteto atliekamos procedūros įsigaliojus šiam įstatymui baigiamos vykdyti ir sprendimai priimami pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusias nuostatas.“
6Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: papildomi komitetai nepaskirti. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
patobulintam Sveikatos draudimo įstatymo Nr.
I-1343 4, 6, 7, 8, 9, 9¹, 9², 11, 12¹, 14, 16, 18, 20, 23, 26, 26¹, 26², 27, 28, 30, 31 straipsnių, V ir VI skyrių pakeitimo, Įstatymo papildymo 31¹straipsniu ir 32, 33, 34, 35 ir
galios įstatymo projektui XIVP-3249(2) ir Komiteto išvadai. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Sveikatos reikalų komitetas, 2024-05-15261 Argumentai: Siekiant tinkamai pasirengti įstatymo įgyvendinimui, siūlytina nustatyti vėlesnę įstatymo įsigaliojimo datą. Taip pat, atsižvelgiant į tai, kad visi įstatymų įgyvendinamieji teisės aktai paprastai turi būti priimami iki įstatymo įsigaliojimo, siūlytume patikslinti projekto 26 straipsnio 2 dalyje nurodytą datą. Pasiūlymas: pakeisti 26 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: “1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja
2 Argumentai tie patys. Pasiūlymas: : pakeisti 26 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir sveikatos apsaugos
ministras iki 2024 m. gegužės 31 d. 2025 m. birželio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“
sutarimu
9Komiteto paskirti pranešėjai: A. Matulas, R. Šalaševičiūtė, A. Veryga. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo /kito Seimo
teisės akto projektas, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas (Parašas) Antanas Matulas Sveikatos reikalų komiteto biuro patarėja Kristina Civilkienė