Projekto lyginamasis
KODEKSO PATVIRTINIMO, ĮSIGALIOJIMO IR ĮGYVENDINIMO KONSTITUCINIo ĮSTATYMo nr. XIV-1381 17, 134 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 138¹
2023 m. d. Nr. Vilnius
Pakeisti 17 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „17 straipsnis. Pasaulio lietuvių vienmandatė rinkimų apygarda
rinkimų apygarda sudaroma Seimo rinkimuose. Sudarant vienmandatę rinkimų apygardą, kurioje balsuoja kitose valstybėse esantys Lietuvos Respublikos piliečiai, jos rinkėjų skaičius nustatomas įskaičiuojant paskutiniuose Seimo rinkimuose dalyvavusių ir Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse ir konsulinėse įstaigose, internetu, taip pat papildomose balsavimo vietose užsienyje prie Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos balsavusių rinkėjų skaičių. 2. Kai paskutiniuose Seimo rinkimuose dalyvavusių ir Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse ir konsulinėse įstaigose, internetu, taip pat papildomose balsavimo vietose užsienyje prie Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos balsavusių užsienyje esančių rinkėjų skaičius, nustatomas iki Seimo rinkimų likus vieniems metams, yra didesnis kaip 1,1 vidutinio rinkėjų visose vienmandatėse rinkimų apygardose skaičiaus, sudaroma Pasaulio lietuvių vienmandatė rinkimų apygarda. Kitose valstybėse esantys Lietuvos Respublikos piliečiai įrašomi į šios Pasaulio lietuvių vienmandatės rinkimų apygardos rinkėjų sąrašą, o Lietuvos Respublikos teritorijoje esančių vienmandačių rinkimų apygardų skaičius sumažinamas viena rinkimų apygarda. 3.
Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse ir konsulinėse įstaigose, internetu, taip pat papildomose balsavimo vietose užsienyje prie Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos balsavusių užsienyje esančių rinkėjų skaičius viršija dviejų vienmandačių rinkimų apygardų vidutinį rinkėjų skaičių, gali būti sudaroma antra, o viršijus trijų vienmandačių rinkimų apygardų vidutinį rinkėjų skaičių – trečia Pasaulio lietuvių vienmandatė rinkimų apygarda, atitinkamai sumažinant Lietuvos Respublikos teritorijoje esančių vienmandačių rinkimų apygardų skaičių.“
Papildyti 134 straipsnio 2 dalį 4 punktu ir jį išdėstyti taip: „4) internetu.“
papildymas 138¹ straipsniu Papildyti Įstatymą 138¹ straipsniu: „138¹ straipsnis. Balsavimas internetu
1Balsuoti internetu gali kitose valstybėse esantys Lietuvos Respublikos piliečiai Vyriausiosios
rinkimų komisijos interneto tinklalapyje pagal Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytą tvarką. 2. Balsavimo internetu metu gautus duomenis kaupia, saugo ir apdoroja Vyriausiosios rinkimų komisijos valdoma informacinė sistema (toliau – informacinė sistema). Valdydama informacinę sistemą Vyriausioji rinkimų komisija privalo užtikrinti, kad būtų įgyvendinami visuotinės ir lygios rinkimų teisės bei slapto balsavimo principai, taip pat Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyti elektroninės informacijos saugos reikalavimai. 3. Internetu galima balsuoti pradedant likus 144 valandoms ir baigiant likus 96 valandoms iki balsavimo rinkimų apylinkėse pradžios, išskyrus atvejus, kai šio straipsnio 6 dalies nustatyta tvarka Vyriausioji rinkimų komisija priima sprendimą nutraukti balsavimą internetu. 4. Rinkėjas internetu gali balsuoti kelis kartus, tačiau skaičiuojamas tik vėliausiai gautas jo balsas. 5.
tvarka balsuoti kitais šiame įstatyme nustatytais būdais, tačiau skaičiuojamas tik vėliausiai gautas jo balsas. 6. Balsavimo internetu metu ir jam pasibaigus, bet ne vėliau kaip likus 84 valandoms iki balsavimo rinkimų dieną pradžios, Vyriausioji rinkimų komisija gali priimti sprendimą nutraukti balsavimą internetu ir anuliuoti jo metu gautus balsus arba, jei balsavimas internetu yra pasibaigęs, anuliuoti balsavimo internetu metu gautus balsus, jei pripažįsta, kad balsavimo internetu metu gauti duomenys buvo sunaikinti, sugadinti ar neteisėtai pakeisti. Tokį sprendimą Vyriausioji rinkimų komisija nedelsdama paskelbia savo interneto tinklalapyje ir apie jį praneša visuomenės informavimo priemonėmis. 7. Partijos, iškėlusios kandidatus į Seimo narius, kandidatai į Seimo narius Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimą laikyti balsavimą internetu įvykusiu arba sprendimą, kuriuo anuliuojami balsavimo internetu metu gauti balsai, ne vėliau kaip per 12 valandas nuo jo priėmimo, bet ne vėliau kaip likus trims dienoms iki rinkimų dienos, gali apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Tokį skundą Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas išnagrinėja per 48 valandas nuo jo padavimo dienos. Į skundo nagrinėjimo terminą įskaitomos ir ne darbo dienos. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas įsiteisėja nuo paskelbimo dienos. 8. Pasibaigus balsavimo internetu laikui, Vyriausioji rinkimų komisija, pripažindama, kad nėra balsavimo internetu metu gautų balsų anuliavimo pagrindo, per 12 valandas priima sprendimą laikyti balsavimą internetu įvykusiu.“
įsigaliojimas ir įgyvendinimas
įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2024 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija iki 2023 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai Linas Jonauskas
KODEKSO PATVIRTINIMO, ĮSIGALIOJIMO IR ĮGYVENDINIMO KONSTITUCINIo ĮSTATYMo nr. XIV-1381 17, 134 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 138¹
ir uždaviniai: Lietuvos Respublikos rinkimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo konstitucinio įstatymo 17 ir 134 straipsnio pakeitimo ir įstatymo papildymo 138¹ straipsniu įstatymo projekto rengimą paskatino siekis įtraukti kuo daugiau kitose valstybėse esančių Lietuvos piliečių į balsavimą artėjančiuose rinkimuose bei referendume. Privalomasis referendumas dėl daugybinės pilietybės įteisinimo vyks 2024 metų gegužės 12 dieną. Taip pat 2024 metais laukia Prezidento, Seimo ir Europos Parlamento rinkimai. Apie balsavimą internetu diskutuojama jau dešimtmetį. Balsavimo internetu rinkimuose ir referendumuose koncepcija Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu buvo patvirtinta dar 2006 m. Su tuo susiję rinkimų įstatymų pakeitimai buvo teikiami Seimui 2008, 2009, 2010 ir 2014 metais, tačiau įstatymų leidėjas projektus grąžindavo iniciatoriams tobulinti. 2020 m. gruodžio
Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje taip pat numatyta įvertinti technines galimybes ir inicijuoti teisės aktus, kurie sudarytų galimybę įgyvendinti bandomąjį balsavimą internetu. Sprendimai įteisinti balsavimą internetu bent tiems Lietuvos piliečiams, kurie yra kitose valstybėse, vėluoja. Pasaulio lietuvių bendruomenės nuolat pabrėžia, kad internetinio balsavimo sistemos įdiegimas yra be galo svarbus ir yra siūliusi testuoti šią sistemą Pasaulio lietuvių rinkimų apygardoje. Pasaulio lietuvių bendruomenės teigimu, įprastas balsavimo būdas šiuo metu apsunkina pasaulio lietuvių galimybę atiduoti balsą rinkimuose.
Galimybė balsuoti internetu paskatintų daugiau žmonių balsuoti artėjančiame referendume dėl daugybinės pilietybės įteisinimo, kuris itin svarbus pasaulio lietuviams. 2019 metais referendumas dėl dvigubos pilietybės išplėtimo balsavo per 52,58% rinkimų teisę turinčių piliečių. Už dvigubos pilietybės išplėtimą buvo 73,38% dalyvavusiųjų, prieš – 26,04%. Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, „už“ balsavo 927 410 rinkėjų. Tam, kad Konstitucija būtų pakeista, pataisą privalėjo palaikyti ne mažiau kaip 1 236 203 rinkėjai, tai yra daugiau kaip pusė visų rinkimų teisę turinčių piliečių. Atverta galimybė balsuoti internetu galėtų padidinti dalyvaujančių rinkėjų skaičių ne tik referendume, bet ir kituose Lietuvos Respublikos rinkimuose. Estijoje 2005 metais rinkėjams pirmą kartą buvo sudaryta galimybė balsuoti internetu. Estija buvo pirmoji šalis pasaulyje, kuri įvedė balsavimą internetu nacionaliniuose rinkimuose. Pastebėta, kad Estijoje kiekvienuose rinkimuose vis daugiau rinkėjų renkasi balsuoti internetu, o taip pat balsavimas internetu sudarė palankesnes galimybes balsuoti užsienyje esantiems estams. Toks balsavimo būdas suteikia rinkėjui galimybę pasisakyti svarbiausiais valstybės klausimais nepriklausomai nuo vietos ir laiko. Internetinis balsavimas yra efektyvesnis, patogesnis ir pigesnis, nei įprastas balsavimas. Taip pat, atsirandant vis daugiau grėsmių dėl terorizmo (pranešimai apie užminuotus pastatus, galimas pavojus dėl Astravo atominės elektrinės), skatina ieškoti būdų, kaip galima būtų išvengti rinkimų sutrikdymo. Sėkmingai išbandžius balsavimą internetu mažesne apimtimi, kai tokiu būdu balsuotų tik užsienio valstybėse gyvenantys Lietuvos Respublikos piliečiai, vėliau toks balsavimo būdas galėtų būti pradėtas taikyti nacionaliniu mastu.
Rinkimų kodekso projekto tikslas – patobulinti rinkimų sistemą, kad ji atitiktų šiuolaikinio pasaulio tendencijas, taptų patogi visame pasaulyje esantiems Lietuvos Respublikos piliečiams, lengvai naudojama ir atspari šiandieniams iššūkiams. Šio tikslo įgyvendinimui išsikelti šie uždaviniai: papildyti Lietuvos Respublikos rinkimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo konstitucinio įstatymo 17 ir 134 straipsnio pakeitimo ir įstatymo papildymo 138¹ straipsniu įstatymą įtvirtinant balsavimo internete galimybę, įtvirtinti balsavimo internetu būdą, kuriuo būtų galima balsuoti Pasaulio lietuvių rinkimų apygardoje, numatyti balsavimo internetu tvarką. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Seimo narys Linas Jonauskas. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Šiuo metu Lietuvos respublikos įstatymuose nėra numatyta galimybė balsuoti internetu. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama: Lietuvos Respublikos rinkimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo konstitucinio įstatymo 17 straipsnio 1,2, 3 dalies papildymu, reglamentuojant Pasaulio lietuvių rinkimų apygardos rinkėjų skaičiaus nustatymą, įtraukiamas ir internetu balsavusių rinkėjų skaičius. Lietuvos Respublikos rinkimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo konstitucinio įstatymo 134 straipsnio 2 dalies papildymu 4 punktu įtvirtinamas naujas balsavimo būdas:
„internetu“. Lietuvos Respublikos rinkimų kodekso
patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo konstitucinio įstatymo papildymo 138¹ straipsniu reglamentuojama balsavimo internetu tvarka ir įtvirtinama, kad: 1.
Balsuoti internetu gali kitose valstybėse esantys Lietuvos Respublikos piliečiai Vyriausiosios rinkimų komisijos interneto tinklalapyje pagal Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytą tvarką. 2. Balsavimo internetu metu gautus duomenis kaupia, saugo ir apdoroja Vyriausiosios rinkimų komisijos valdoma informacinė sistema (toliau – informacinė sistema). Valdydama informacinę sistemą Vyriausioji rinkimų komisija privalo užtikrinti, kad būtų įgyvendinami visuotinės ir lygios rinkimų teisės bei slapto balsavimo principai, taip pat Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyti elektroninės informacijos saugos reikalavimai. 3. Internetu galima balsuoti pradedant likus 144 valandoms ir baigiant likus 96 valandoms iki balsavimo rinkimų apylinkėse pradžios, išskyrus atvejus, kai šio straipsnio 6 dalies nustatyta tvarka Vyriausioji rinkimų komisija priima sprendimą nutraukti balsavimą internetu. 4. Rinkėjas internetu gali balsuoti kelis kartus, tačiau skaičiuojamas tik vėliausiai gautas jo balsas. 5. Balsavęs internetu rinkėjas turi teisę šio įstatymo nustatyta tvarka balsuoti kitais šiame įstatyme nustatytais būdais, tačiau skaičiuojamas tik vėliausiai gautas jo balsas. 6. Balsavimo internetu metu ir jam pasibaigus, bet ne vėliau kaip likus 84 valandoms iki balsavimo rinkimų dieną pradžios, Vyriausioji rinkimų komisija gali priimti sprendimą nutraukti balsavimą internetu ir anuliuoti jo metu gautus balsus arba, jei balsavimas internetu yra pasibaigęs, anuliuoti balsavimo internetu metu gautus balsus, jei pripažįsta, kad balsavimo internetu metu gauti duomenys buvo sunaikinti, sugadinti ar neteisėtai pakeisti. Tokį sprendimą Vyriausioji rinkimų komisija nedelsdama paskelbia savo interneto tinklalapyje ir apie jį praneša visuomenės informavimo priemonėmis. 7.
narius, kandidatai į Seimo narius Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimą laikyti balsavimą internetu įvykusiu arba sprendimą, kuriuo anuliuojami balsavimo internetu metu gauti balsai, ne vėliau kaip per 12 valandas nuo jo priėmimo, bet ne vėliau kaip likus trims dienoms iki rinkimų dienos, gali apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Tokį skundą Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas išnagrinėja per 48 valandas nuo jo padavimo dienos. Į skundo nagrinėjimo terminą įskaitomos ir ne darbo dienos. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas įsiteisėja nuo paskelbimo dienos. 8. Pasibaigus balsavimo internetu laikui, Vyriausioji rinkimų komisija, pripažindama, kad nėra balsavimo internetu metu gautų balsų anuliavimo pagrindo, per 12 valandas priima sprendimą laikyti balsavimą internetu įvykusiu. Balsavimo internete galimybė sudarytų palankesnes galimybes balsuoti užsienyje esantiems Lietuvos Respublikos piliečiams, leistų nedidelėje apimtyje (Pasaulio lietuvių rinkimų apygardoje) išbandyti balsavimą internetu ir vėliau jį pritaikyti rinkimuose nacionaliniu mastu. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Priėmus įstatymą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Priimtas įstatymo projektas, neturės įtakos kriminogeninei situacijai. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Įstatymas neturės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams:
Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9.
9Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti,
kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios: Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija turės priimti šio Įstatymo projekto įgyvendinamuosius teisės aktus. 10. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymų projektas parengtas laikantis nustatytų reikalavimų. 11. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus: Įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams. 12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti:
Priėmus įstatymo projektą Lietuvos Respublikos vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2023 m. gruodžio 31 d. turėtų priimti įgyvendinamuosius teisės aktus. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Įstatymui įgyvendinti reikėtų papildomų lėšų balsavimo internetu sistemos sukūrimui. Jos kaina, ekspertų vertinimu, galėtų siekti apie 2 mln. eurų. 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Negauta. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: „Balsavimas internetu“,
„Balsavimas Pasaulio lietuvių rinkimų apygardoje“. 16. Kiti,
iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai: Nėra. Teikia Seimo narys Linas Jonauskas
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS rinkimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo konstituciniO ĮSTATYMO NR. XIV-1381
2023-11-10 Nr. XIVP-3232 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Kaip matyti iš projekto turinio, juo siūloma pakeisti Rinkimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo konstituciniu įstatymu patvirtinto Rinkimų kodekso 17, 134 straipsnius ir šį kodeksą papildyti 138¹straipsniu. Kadangi Rinkimų kodeksas yra patvirtintas konstituciniu įstatymu, šio kodekso teisinė forma taip pat yra konstitucinis įstatymas, kuris pagal Konstitucijos 69 straipsnio 3 dalį keičiamas ne mažesne kaip 3/5 visų Seimo narių balsų dauguma priimamu konstituciniu įstatymu. Atsižvelgiant į tai, projekto pavadinimas dėstytinas taip: „Lietuvos Respublikos rinkimų kodekso 17, 134 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 138¹straipsniu konstitucinis įstatymas“. 2. Projektu siūloma Rinkimų kodekse nustatyti naują balsavimo Seimo rinkimuose būdą – balsavimą internetu.
Nors projekto 2 straipsniu siūloma papildyti Rinkimų kodekso 134 straipsnio 2 dalį, kurioje nustatyti visuose rinkimuose taikomi balsavimo iki rinkimų dienos būdai, 4 punktu, kuriame būtų numatytas balsavimas internetu, iš projekto 3 straipsnyje išdėstyto Rinkimų kodekso 138¹ straipsnio
valstybėse esantys Lietuvos Respublikos piliečiai (kurie pagal Rinkimų kodekso
sąrašą); balsuoti internetu būtų galima kelis kartus (būtų skaičiuojamas tik vėliausiai gautas rinkėjo balsas); internetu balsavęs rinkėjas turėtų teisę balsuoti ir kitais šiame kodekse nustatytais būdais (iki rinkimų dienos savivaldybės pastate ar kitoje balsavimui tinkamoje ir su savivaldybės administracija suderintoje patalpoje, specialiame balsavimo punkte ar namuose; rinkimų apylinkės patalpose; Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje, konsulinėje įstaigoje ar papildomoje balsavimo vietoje užsienyje prie Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos; su Lietuvos valstybės vėliava plaukiojančiame laive); Vyriausioji rinkimų komisija turėtų įgaliojimus spręsti, ar balsavimą internetu laikyti įvykusiu, taip pat įgaliojimus nutraukti balsavimą internetu ir anuliuoti balsuojant internetu gautus balsus (1–3 straipsniai). Pažymėtini šie siūlomo teisinio reguliavimo probleminiai aspektai. 2.1. Seimas 2006 m. lapkričio 16 d. nutarimu Nr. X-912 „Dėl balsavimo internetu rinkimuose ir referendumuose koncepcijos patvirtinimo“ yra pritaręs Vyriausiosios rinkimų komisijos parengtai balsavimo internetu rinkimuose ir referendumuose koncepcijai ir paprašęs Vyriausybę suteikti šiai komisijai techninę ir organizacinę paramą įgyvendinant šią koncepciją.
Iš projekto aiškinamojo rašto neaišku, koks yra projekto santykis su šia galiojančia Seimo patvirtinta koncepcija. 2.2. Pagal projekto 3 straipsnyje išdėstyto Rinkimų kodekso 138¹straipsnio 1 dalį, balsuoti internetu galėtų tik kitose valstybėse esantys Lietuvos Respublikos piliečiai, taigi šią teisę turėtų tik Seimo rinkimuose Pasaulio lietuvių vienmandatėje rinkimų apygardoje balsuojantys rinkėjai. Pagal to paties straipsnio 4 ir 5 dalis, šie rinkėjai turėtų teisę ne tik kelis kartus balsuoti internetu, bet ir balsuoti kitais šiame kodekse nustatytais balsavimo būdais, t. y. jie galėtų pakeisti jau išreikštą savo valią. Kitose rinkimų apygardose balsuojantys rinkėjai tokių teisių neturėtų, taigi projektu siūlomu teisiniu reguliavimu rinkėjai būtų traktuojami nevienodai, jiems būtų sudarytos skirtingos sąlygos balsuoti rinkimuose. Svarstytina, ar tokiu teisiniu reguliavimu nebūtų pažeistas konstitucinis lygios rinkimų teisės principas, kuris, kaip yra pažymėjęs Konstitucinis Teismas, be kita ko, reiškia, kad organizuojant ir vykdant rinkimus visi rinkėjai turi būti traktuojami vienodai (2008 m. spalio 1 d., 2015 m. spalio 20 d., 2019 m. vasario 15 d. nutarimai). Kartu pažymėtina, kad rinkimai yra atsakingas politinis procesas, todėl suteikimas rinkėjams teisės keisti šiame procese jau išreikštą savo valią (balsuojant keletą kartų tuo pačiu arba kitu būdu), mūsų nuomone, būtų konstituciškai nepagrįstas, išskyrus išimtinį atvejį, jeigu balsuojant internetu paduoti rinkėjų balsai būtų pripažinti negaliojančiais. 2.3.
internetu teisinis reguliavimas yra fragmentiškas ir neišbaigtas: nesiūloma nustatyti jokių reikalavimų rinkėjų identifikavimui, pavyzdžiui, neaišku, ar rinkėjo tapatybė būtų patvirtinama naudojantis Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatyme numatyta valstybės informacinių išteklių sąveikumo platforma, ar naudojant asmens atpažinimo elektroninėje erdvėje priemones, atitinkančias aukštą saugumo užtikrinimo lygį, kaip tai nustatyta 2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 910/2014 dėl elektroninės atpažinties ir elektroninių operacijų patikimumo užtikrinimo paslaugų vidaus rinkoje, kuriuo panaikinama Direktyva 1999/93/EB (OL 2014 L 257, p. 73), 8 straipsnyje ir Europos Komisijos įgyvendinamajame reglamente (ES) 2015/1502, kuriuo pagal Reglamento (ES) Nr. 910/2014 8 straipsnio 3 dalį nustatomos minimalios techninės specifikacijos ir procedūros dėl elektroninės atpažinties priemonių saugumo užtikrinimo lygių, ar kitu būdu; nenumatyti reikalavimai elektroniniam balsavimo biuleteniui ir elektroninei balsadėžei (kurioje iki rinkimų pabaigos koduota forma būtų saugomi internetu balsavusių rinkėjų balsai); nenumatytos internetu gautų rinkėjų balsų skaičiavimo procedūros, kuriomis turėtų būti užtikrintas slapto balsavimo principo laikymasis (elektroninėje balsadėžėje esančių biuletenių atskyrimas nuo rinkėjo asmens tapatybės duomenų); nesiūloma įtvirtinti nuostatų, užtikrinančių, kad būtų išvengta dvigubo balsavimo (nuostatų dėl duomenų apie rinkėjo balsavimą internetu žymėjimo rinkėjų sąrašuose ir kt.); nenumatytas balsavimo internetu eigos stebėjimo reguliavimas; ir kt. 2.4.
kodekso 138¹ straipsnio 6 dalyje numatytus Vyriausiosios rinkimų komisijos įgaliojimus siūlome patikslinti, pavyzdžiui, nustatant, kad Vyriausioji rinkimų komisija priima sprendimą nutraukti balsavimą internetu ir (arba) pripažinti negaliojančiais balsuojant internetu paduotus balsus, konstatavusi, kad buvo pažeistas elektroninės sistemos saugumas ir (ar) elektroninės balsadėžės duomenų patikimumas. 2.5. Projekto 3 straipsnyje išdėstyto Rinkimų kodekso 138¹ straipsnio 7 ir 8 dalyse numatytų Vyriausiosios rinkimų komisijos įgaliojimų priimti sprendimą „laikyti balsavimą internetu įvykusiu“ (atitinkamai ir politinių partijų bei kandidatų teisės apskųsti šį sprendimą) siūlytume atsisakyti kaip suformuluotų teisiškai ydingai ir perteklinių, nes balsavimas internetu būtų tik vienas iš balsavimo rinkimuose būdų, o ne atskiri rinkimai. Pagal Rinkimų kodeksą Vyriausioji rinkimų komisija gali priimti sprendimus, be kita ko, dėl galutinių rinkimų rezultatų nustatymo, rinkimų rezultatų pripažinimo negaliojančiais, rinkimų pripažinimo neįvykusiais, pakartotinių rinkimų paskelbimo. Taigi nėra jokio teisinio poreikio Vyriausiajai rinkimų komisijai konstatuoti, kad balsavimas tam tikru būdu „laikytinas įvykusiu“. 3. Atsižvelgdami į projekto 4 straipsnio 1 dalyje numatytą juo teikiamų Rinkimų kodekso pakeitimų įsigaliojimo datą – 2024 m. sausio 1 d., pažymime, kad šis kodeksas negali būti keičiamas vykstant rinkimų politinei kampanijai (Rinkimų kodekso 194 straipsnis), kuri prasideda nuo rinkimų datos paskelbimo ir baigiasi praėjus 100 dienų nuo Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimo, kuriuo nustatomi galutiniai rinkimų rezultatai arba rinkimai pripažįstami negaliojančiais, įsigaliojimo dienos (Rinkimų kodekso 64 straipsnio 2 dalis). Taigi, 2023 d. lapkričio 12 d. įsigaliojus Seimo 2023 m. lapkričio 9 d. nutarimui Nr.
XIV-2231 „Dėl Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų skyrimo“, kuriuo paskelbta 2024 m. vyksiančių Respublikos Prezidento rinkimų data, Rinkimų kodeksas nebegalės būti keičiamas. 4. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad projektu siūlomam teisiniam reguliavimui įgyvendinti reikėtų ne tik finansinių išteklių, bet ir laiko, kuris būtų būtinas įstatymo įgyvendinamiesiems teisės aktams priimti, elektroninei balsavimo sistemai sukurti ir patikrinti, rinkėjams informuoti apie naują balsavimo būdą ir kt. Taigi projektu teikiamų Rinkimų kodekso pakeitimų įsigaliojimas 2024 m. sausio 1 d. ir dėl šios priežasties būtų neįmanomas, todėl turėtų būti numatyta vėlesnė reali (turint mintyje pasirengimo sudėtingumą) šių pakeitimų įsigaliojimo data, kuri nepatektų į rinkimų politinės kampanijos laikotarpį. 5. Kartu pažymėtina ir tai, kad siekiant atsakingai įvertinti technologines ir finansines galimybes įdiegti siūlomą naują balsavimo rinkimuose būdą (pirmiausia sukurti saugią balsavimo internetu sistemą ir nuolat prižiūrėti jos veikimą), taip pat pasirengimo jo įdiegimui sudėtingumą, mūsų nuomone, reikėtų gauti Vyriausybės, kuriai (arba jos įgaliotai institucijai) projektu siūloma pavesti priimti įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, be kita ko, nustatyti elektroninės informacijos saugos reikalavimus, nuomonę. 6. Atsižvelgiant į tai, kad projekto 3 straipsnyje išdėstyto Rinkimų kodekso 138¹ straipsnio 1 dalyje minima Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta balsavimo internetu tvarka, projekto
įgaliotai institucijai), bet ir Vyriausiajai rinkimų komisijai priimti šio kodekso įgyvendinamuosius teisės aktus. 7. Projektas taisytinas vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijomis, patvirtintomis teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 (2021 m. lapkričio 18 d. įsakymo Nr. 1R-388 redakcija). 7.1.
pakeitimo esmę nereikia rašyti žodžių „ir jį išdėstyti taip“. 7.2. Projekto 3 straipsnio pavadinime vietoj žodžio „Įstatymo“ įrašytinas žodis „Kodekso“, o pakeitimo esmėje vietoj žodžio „Įstatymą“ – žodis „Kodeksą“. Departamento direktorius Dainius Zebleckis O. Buišienė, tel. +370 5 209 6160, el. p. [email protected] V. Staugaitytė, tel. +370 5 209 6898, el. p. [email protected]