Projekto lyginamasis variantas Lietuvos Respublikos
mokesčio įstatymo NR. iX-1007 18², 20 IR 36 STRAIPSNIŲ PAKEITIMo įstatymas
pakeitimas Pakeisti 18² straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„18² straipsnis. Nuo individualios veiklos pajamų mokėtino pajamų mokesčio apskaičiavimas
individualios veiklos pajamų mokėtino pajamų mokesčio dydis nustatomas iš metinėms apmokestinamosioms pajamoms pritaikius šio Įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatytą pajamų mokesčio tarifą gautos sumos atėmus pajamų mokesčio kredito sumą, apskaičiuotą pagal šio straipsnio 2, ir 3 ir 4 dalis. 2. Apskaičiuojant nuo individualios veiklos pajamų mokėtiną pajamų mokestį, kai metinės apmokestinamosios individualios veiklos pajamos neviršija 20 000 eurų per metus, taikytinas pajamų mokesčio kreditas apskaičiuojamas pagal šią formulę:
Pajamų mokesčio kreditas = metinės individualios veiklos apmokestinamosios pajamos x 0,1. 3. Apskaičiuojant nuo individualios veiklos pajamų mokėtiną pajamų mokestį, kai metinės apmokestinamosios individualios veiklos pajamos yra didesnės negu
pagal šią formulę: Pajamų mokesčio kreditas = metinės individualios veiklos apmokestinamosios pajamos x (0,1 – 2/300 000 x (metinės individualios veiklos apmokestinamosios pajamos
Lietuvos gyventojams (tėvams, įtėviams arba nuolatiniams globėjams (rūpintojams), auginantiems vaikus (įvaikius) iki 18 metų, taip pat vyresnius, jeigu jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą (įskaitant asmenis, kurių mokymą pagal bendrojo ugdymo programą ir pagal bendrojo ugdymo programą kartu su profesinio mokymo programa vykdo profesinio mokymo teikėjai, iki šie asmenys baigs bendrojo ugdymo programą, taip pat akademinių atostogų, profesinio mokymo teikėjų suteiktų dėl ligos, nėštumo ar vaiko priežiūros, laikotarpį), bet ne ilgiau, iki jiems sukaks 23 metai, už kiekvieną auginamą vaiką (įvaikį) papildomai taikomas 1044 eurų metinis pajamų mokesčio kreditas. Tais atvejais, kai metinės apmokestinamosios pajamos iš individualios veiklos sudaro mažiau kaip dvylika minimalių mėnesinių algų, metinio papildomo mokesčio kredito dydis proporcingai sumažinamas. 4.5 Jeigu pagal šio straipsnio 3 dalyje nustatytą formulę apskaičiuotas pajamų mokesčio kreditas yra neigiamas, laikoma, kad jis lygus 0. 6. Jeigu pagal šio straipsnio 3 dalyje nustatytą formulę arba pagal šio straipsnio 5 dalyje nustatytą taisyklę apskaičiuotas pajamų mokesčio kreditas yra lygus 0, šio straipsnio 4 dalyje nustatytas mokesčio kreditas yra taikomas papildomai. 7. Tėvams (įtėviams arba nuolatiniams globėjams (rūpintojams) šio straipsnio 4 dalyje nustatytas mokesčio kreditas taikomas apskaičiuotą papildomą mokesčio kreditą dalijant kiekvienam iš tėvų (įtėvių arba nuolatinių globėjų (rūpintojų) per pusę arba jų pasirinktu santykiu. 8. Jei teikiant metinę pajamų mokesčio deklaraciją taikomas šio įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nustatytas NPD, šio straipsnio 4 dalyje nustatytas mokesčio kredito dydis mažinamas pritaikyto NPD dydžio suma.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 20 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „20 straipsnis. Neapmokestinamasis pajamų dydis 1.
Neapmokestinamasis pajamų dydis (toliau – NPD) taikomas tik su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusioms pajamoms. Metinis NPD (toliau – MNPD), jeigu šio straipsnio 6 dalyje nenustatyta kitaip, taikomas tokia tvarka:
(toliau – GMP) neviršija minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, dvylikos dydžių sumos;
2) kai GMP viršija minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, dvylikos dydžių sumą, tačiau neviršija 23 112 eurų per metus, MNPD negali būti didesnis negu suma, apskaičiuota pagal šią formulę: Gyventojui taikytinas MNPD = 7 500 – 0,42 × (GMP – dvylika minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, dydžių);
3) kai GMP viršija 23 112 eurų per metus, MNPD negali būti didesnis negu suma, apskaičiuota pagal šią formulę: Gyventojui taikytinas
taikomas tokia tvarka:
susijusios pajamos per mėnesį neviršija minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, vieno dydžio, taikomas mėnesio NPD yra 625 eurai;
susijusios pajamos per mėnesį viršija minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, vieną dydį, tačiau neviršija 1 926 eurų, taikytinas mėnesio NPD apskaičiuojamas pagal šią formulę: Gyventojui taikytinas mėnesio NPD = 625 – 0,42 × (gyventojo mėnesio su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos – minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, vienas dydis);
susijusios pajamos per mėnesį viršija 1 926 eurus, taikytinas mėnesio NPD apskaičiuojamas pagal šią formulę: Gyventojui taikytinas mėnesio NPD = 400 – 0,18 × (gyventojo mėnesio su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos – 642). 3. Nuolatiniams Lietuvos gyventojams (tėvams, įtėviams arba nuolatiniams globėjams (rūpintojams), auginantiems vaikus (įvaikius) iki 18 metų, taip pat vyresnius, jeigu jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą (įskaitant asmenis, kurių mokymą pagal bendrojo ugdymo programą ir pagal bendrojo ugdymo programą kartu su profesinio mokymo programa vykdo profesinio mokymo teikėjai, iki šie asmenys baigs bendrojo ugdymo programą, taip pat akademinių atostogų, profesinio mokymo teikėjų suteiktų dėl ligos, nėštumo ar vaiko priežiūros, laikotarpį), bet ne ilgiau, iki jiems sukaks 23 metai, už kiekvieną auginamą vaiką (įvaikį) papildomai taikomas 1044 eurų metinis NPD.
Tais atvejais, kai metinės apmokestinamos su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos sudaro mažiau kaip dvylika minimalių mėnesinių algų, papildomai taikomas NPD proporcingai sumažinamas. Šioje dalyje numatytas NPD gali būti taikomas tik mokestiniam laikotarpiui pasibaigus, teikiant metinę pajamų mokesčio deklaraciją. Šioje dalyje numatytas NPD tėvams (įtėviams arba nuolatiniams globėjams (rūpintojams) taikomas dalijant apskaičiuotą NPD sumą kiekvienam iš tėvų (įtėvių arba nuolatinių globėjų (rūpintojų) per pusę arba jų pasirinktu santykiu. 3.4. Jeigu pagal šio straipsnio 1 ar 2 dalyje nustatytą formulę apskaičiuotas NPD yra neigiamas, laikoma, kad jis lygus 0. 5. Jeigu pagal šio straipsnio 1 ar 2 dalyje nustatytą formulę arba pagal šio straipsnio 4 dalyje nustatytą taisyklę apskaičiuotas NPD yra lygus 0, šio straipsnio 3 dalyje nustatytas NPD yra taikomas papildomai. 4.6. NPD mokestiniu laikotarpiu taikomas tik nuolatiniam Lietuvos gyventojui, kai jis pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas turėdamas teisę į NPD pateikia laisvos formos prašymą vienoje pajamų, susijusių su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais, gavimo vietoje.
Taikant šio straipsnio 2 dalies nuostatas mokestiniu laikotarpiu turi būti atsižvelgiama tik į visas kas mėnesį mokamas išmokas (pagrindinį darbo užmokestį, priedus ir priemokas), susijusias su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais. 5.7. Gyventojas turi teisę mokestiniu laikotarpiu atsisakyti NPD ar jo dalies taikymo net tuo atveju, kai jis pagal šio straipsnio 2 ar 68 dalį jam gali būti pritaikytas. 6.8. Asmenims, kuriems nustatytas 0–25 procentų darbingumo lygis, arba senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis, arba asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas sunkus neįgalumo lygis, taikomas mėnesio NPD yra 1 005 eurai. Asmenims, kuriems nustatytas 30–55 procentų darbingumo lygis, arba senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas vidutinių ar nedidelių specialiųjų poreikių lygis, arba asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas vidutinis ar lengvas neįgalumo lygis, taikomas mėnesio NPD yra 935 eurai. Atsiradus arba pasibaigus teisei į šioje dalyje nurodytą mėnesio NPD, šis dydis pradedamas arba nustojamas taikyti nuo kitą, negu atsirado arba pasibaigė teisė į jį, mėnesį gautų pajamų. Šioje dalyje nurodytiems gyventojams taikytina MNPD suma yra lygi jiems pagal šios dalies nuostatas atitinkamais mokestinio laikotarpio mėnesiais taikytinų NPD sumai, pridėjus pagal šio straipsnio 1 dalį šiems gyventojams apskaičiuotą MNPD dalį, proporcingą mokestinio laikotarpio mėnesių, kuriais jie neturėjo teisės į NPD pagal šios dalies nuostatas, skaičiui. 7.9.
7.9. GMP yra lygios gyventojo mokestinio laikotarpio apmokestinamųjų pajamų, išskyrus apmokestinamąsias pajamas, kurioms taikomas šio Įstatymo 6 straipsnio
įsigyjant verslo liudijimą, taip pat išmokas, mokamas pasibaigus ar nutraukus gyvybės draudimo ar pensijų kaupimo sutartį, neviršijančias sumokėtų įmokų dydžio, sumai, neatėmus šio Įstatymo 21 straipsnyje nurodytų išlaidų ir gyventojui taikytino MNPD. 8.10. Tais atvejais, kai su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos gaunamos už laikotarpį, ilgesnį kaip vienas mokestinio laikotarpio mėnuo, su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos apskaičiuojamos atskirai už kiekvieną mokestinio laikotarpio mėnesį, už kurį šios pajamos buvo apskaičiuotos išmokėti, taikant to mokestinio laikotarpio mėnesio NPD. 9.11. Nenuolatiniam Lietuvos gyventojui NPD gali būti taikomas tik mokestiniam laikotarpiui pasibaigus, teikiant metinę pajamų mokesčio deklaraciją. NPD nenuolatiniam Lietuvos gyventojui taikomas atsižvelgiant į šio straipsnio 1, 3, 6 ir 7 4, 8 ir 9 dalių nuostatas. 10.12. Šio Įstatymo 29 straipsnyje nustatytais atvejais iš pajamų atimama MNPD dalis, apskaičiuota tame straipsnyje nustatyta tvarka.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 36 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Jei gyventojas nesilaiko šio Įstatymo 20 straipsnio 4 6 dalyje nustatytų reikalavimų dėl prašymo taikyti NPD pateikimo ir dėl to buvo sumokėtas per mažas pajamų mokestis, tai Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka už šį pažeidimą atsako pats gyventojas.“
įsigaliojimas, taikymas ir įgyvendinimas
straipsniai įsigalioja 2024 m. sausio 1 d. 2.
straipsnių nuostatos taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2024 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas gyventojui pateikus metinę pajamų mokesčio deklaraciją Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 27 straipsnyje nustatyta tvarka. Susidariusi gyventojų pajamų mokesčio permoka įskaitoma arba grąžinama Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka. 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, centrinis mokesčių administratorius iki 2023 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinimui reikalingus teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
1Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys,
parengtų projektų tikslai ir uždaviniai Remiantis Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO), klestinčios šeimos lemia stiprią visuomenę. Šeimos yra visuomenės kertinis akmuo ir atlieka svarbų vaidmenį ekonomikoje. Šeimos yra pagrindinis finansinės ir socialinės paramos šaltinis didžiajai daugumai žmonių. Jos yra esminis solidarumo variklis: perskirsto išteklius – pinigais, natūra ir laiko dėmeniu – tarp asmenų, namų ūkių ir kartų, suteikia apsaugą ir draudimą nuo ekonominių nuostolių ir sunkumų. Šeimos yra labai svarbios žmonių gerovei. Jos suteikia savo nariams tapatybę, meilę, rūpestį, globą ir tobulėjimo kelią bei sudaro daugelio socialinių tinklų šerdį[1]. Pagrindiniai būdai, kuriais šeimos remiamos EBPO socialinės apsaugos sistemose, yra piniginės išmokos, natūra teikiamos paslaugos (įskaitant vaikų priežiūrą) ir mokesčių lengvatos. Skirtingi išlaidų (paramos šeimai būdų) pasirinkimai pagal rūšį ir jų apimtį gali atspindėti skirtingus prioritetus, susijusius su šeimos ir vaikų rezultatais, administravimo metodais ir aprėptimi bei platesniais politikos tikslais[2]. Mokesčių lengvatos šeimoms, paraleliai su išmokomis ir paslaugomis, veikia Prancūzijoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Belgijoje, Šveicarijoje, Slovakijoje, Portugalijoje, JAV, Olandijoje, Didžiojoje Britanijoje, Airijoje ir kitose valstybėse. Lietuva neturi vieno iš trijų esminių polių – mokesčių lengvatų šeimoms. Nuo 2018 m., unifikuojant vaiko pinigus, buvo panaikintas papildomo neapmokestinamojo pajamų dydžio už vaiką (įvaikį) institutas. 1 paveikslas.
Šaltinis: https://www.oecd.org/els/soc/PF1_1_Public_spending_on_family_benefits.pdf Socialinės (pajamų) nelygybės mažinimo aspektu teisingos yra tos mokesčių reformos, kurios didina mokesčių progresyvumą ir paraleliai didina apsaugą pažeidžiamiesiems gyventojams. Šiuo metu Lietuvoje vaikus auginančios šeimos, įvertinus paramą piniginėmis išmokomis, patiria didesnę mokestinę neto naštą nei EBPO vidurkis ir didesnę nei tokiose valstybėse kaip Airija, Didžioji Britanija ar Lenkija, ir didelėje dalyje kitų EBPO šalių. 2 grafikas. Mokesčių našta vaikus auginantiesiems, įvertinus vaiko išmokas, EBPO šalyse Šaltinis: https://www.oecd.org/tax/taxing-wages-20725124.htm Standartinės (universalios) išmokos už vaiką Lietuvoje per 6 metus padidėjo nuo 30 eurų 2018-aisiais (kai buvo įvestos) iki 85,75 eurų 2023 metais. Nuo 2021 m., kai vaiko pinigai siekė 70 eurų, iki 2023 m. (imtinai) pokytis buvo labai mažas (apie 16 eurų). Neatrodo, kad Vyriausybės siūlymais 2024 m. išmokos už vaiką pasieks bent 100 eurų. Lietuvos mokesčių sistema atsižvelgia į pajamų dydį, o ne į aktualias išlaidas, susijusias su vaikų išlaikymu. Pastaraisiais metais namų ūkiai Lietuvoje susiduria su įvairiomis problemomis: išaugo maisto, energetikos kainos, komunalinės išlaidos, pabrango vaiko paruošimas į mokyklą, pakilo paskolų palūkanos, pabrango įvairios paslaugos nuo transporto iki sveikatos. Asmenys, turintys vaikų, tai patiria daug skaudžiau. Vaikus auginantys žmonės stokoja valstybės dėmesio ir pagalbos. Tai liudija ir statistika, ir demografinės tendencijos:
nei gyvenantys su bent vienu vaiku (atitinkamai 10,3 ir 13,3 proc.);
sudaro 17 proc.;
rodiklis buvo 1,27 (2021 m. – 1,34). Palankiausia demografinė pusiausvyra, užtikrinanti kartų kaitą, yra tada, kai suminis gimstamumo rodiklis svyruoja apie 2,1.
Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 18²,
projektas (toliau – GPM įstatymo projektas) parengtas siekiant padėti vaikus auginančioms šeimoms ir spręsti paskatų dirbantiems ir vaikus auginantiems asmenims trūkumą. Prezidentas siūlo idėją, kad atsirastų papildomas neapmokestinamasis pajamų dydis už vaikus, kuris galėtų siekti 1044 eur per metus (87 eurus per mėnesį) už vieną vaiką. Papildomą neapmokestinamąjį pajamų dydį už vaiką prisitaikytų ne tik dirbantieji pagal darbo sutartis, bet ir tėvai, dirbantys pagal individualią veiklą. Paramą tėvai galėtų gauti kartą per metus, teikdami metines pajamų mokesčio deklaracijas. 2023 m. vasario mėnesį Prezidentas raštu informavo Seimą apie planą teikti Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 pakeitimą, numatant spartesnį neapmokestinamųjų pajamų didinimą dirbantiems ir vaikus auginantiems asmenims, siekiant dirbančioms šeimoms taikomas neapmokestinamąsias pajamas sparčiau artinti prie minimaliosios mėnesinės algos dydžio. Su išlyga, jog jeigu šis pokytis bus numatytas Vyriausybės inicijuojamoje kompleksinėje mokesčių reformoje 2023 m. pavasarį, – tuomet atskira iniciatyva nebus teikiama. Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje numatytas siekis, kad apmokestinant pajamas būtų atsižvelgiama ne tik į pajamų dydį, bet ir į mokesčio mokėtojų turimus išlaikytinius. Atsitiko taip, kad Vyriausybė mokesčių reformos projekte Seimui nepateikė papildomo neapmokestinamojo pajamų dydžio už vaikus reglamentavimo. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai ir rengėjai Įstatymo projektą inicijavo Lietuvos Respublikos Prezidentas. Įstatymo projektą parengė Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos Ekonominės ir socialinės politikos grupė. 3.
projektuose aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu mokesčių politikos priemonėmis vaikus auginančios šeimos nėra remiamos. Tai neatitinka tarptautinės praktikos ir Lietuvos problematikos bei nacionalinės politikos siekių. 4. Siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Siūloma nuolatiniams Lietuvos gyventojams (tėvams, įtėviams arba nuolatiniams globėjams (rūpintojams)), auginantiems vaikus (įvaikius) iki 18 metų, taip pat vyresnius, jeigu jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą (įskaitant asmenis, kurių mokymą pagal bendrojo ugdymo programą ir pagal bendrojo ugdymo programą kartu su profesinio mokymo programa vykdo profesinio mokymo teikėjai, iki šie asmenys baigs bendrojo ugdymo programą, taip pat akademinių atostogų, profesinio mokymo teikėjų suteiktų dėl ligos, nėštumo ar vaiko priežiūros, laikotarpį), bet ne ilgiau, iki jiems sukaks 23 metai, už kiekvieną auginamą vaiką (įvaikį) per metus taikyti papildomus 1044 eurus neapmokestinamųjų pajamų:
santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusias pajamas būtų papildomai padidinamas pagal galiojančią formulę apskaičiuotas neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD);
individualios veiklos būtų papildomai padidinamas pajamų mokesčio kreditas, apskaičiuotas pagal galiojančią formulę;
pajamų mokesčio kreditas apskaičiuojamas ir lygus 0 (nuliui), papildomos neapmokestinamosios pajamos auginantiems vaikus (įvaikius) yra taikomos. Visais atvejais papildomos neapmokestinamosios pajamos auginantiems vaikus gali būti pritaikytos tik mokestiniam laikotarpiui pasibaigus, gyventojui teikiant metinę pajamų mokesčio deklaraciją.
Tais atvejais, kai metinės apmokestinamosios su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos, apmokestinamosios pajamos iš individualios veiklos sudaro mažiau kaip dvylika minimalių mėnesinių algų, papildomos neapmokestinamosios pajamos auginantiems vaikus (įvaikius) būtų proporcionaliai sumažinamos. Metinės papildomos neapmokestinamosios pajamos auginantiesiems vaikus (įvaikius) taikomos dalijant šią neapmokestinamųjų pajamų sumą kiekvienam iš tėvų (įtėvių arba nuolatinių globėjų (rūpintojų)) per pusę arba jų pasirinktu santykiu. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikia imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus įstatymo projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Galima priimtų įstatymų įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai Priėmus įstatymo projektą, įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai nenumatoma. 7. Galima priimtų įstatymų įtaka verslo sąlygoms ir plėtrai Papildomo neapmokestinamo pajamų dydžio už vaikus įvedimas padės vaikus auginančioms šeimoms, ypač padidėjus kainų lygiui, taip pat svarbu reaguoti į gimstamumo mažėjimo tendencijas. Anot EBPO, klestinčios šeimos yra visuomenės kertinis akmuo ir atlieka svarbų vaidmenį ekonomikoje. 8. Įstatymų projektų atitiktis strateginio lygmens planavimo dokumentams Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus įstatymo projektą, galiojančių įstatymų pakeisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės. 10.
valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams ir įstatymų projektų sąvokų ir jas įvardijančių terminų įvertinimas Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo projektas neapibrėžiama naujų sąvokų ir jas įvardijančių terminų. 11. Įstatymų projektų atitiktis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir ES teisei Įstatymo projekto nuostatos neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms, ES dokumentams. 12. Įstatymams įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, šių aktų rengėjai ir terminai Priėmus GPM įstatymo projektą, turės būti pakeisti atitinkami Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko teisės aktai. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Priėmus GPM įstatymo projektą ir įvedus papildomą neapmokestinamąjį pajamų dydį už vaiką (įvaikį), preliminariu skaičiavimu, valstybės ir savivaldybių biudžetai per metus neteks apie 60 mln. eurų pajamų iš gyventojų pajamų mokesčio. Netekimai – gyventojams pateikus metinę pajamų mokesčio deklaraciją, dėl to tai nedarytų įtakos 2024 m. fiskaliniam deficitui (gyventojo pajamos už 2024-uosius bus deklaruojamos 2025 metais). 14. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai, rekomendacijos ir išvados Prezidento iniciatyva dėl papildomo neapmokestinamo pajamų dydžio už vaiką (įvaikį) viešai politikų, ekspertų ir kitų visuomenės grupių diskutuojama nuo 2023 m. kovo mėnesio. 15.
projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis
„Neapmokestinamosios pajamos“, „gyventojų pajamų
mokestis“, „pajamų nelygybė“, „vaikus auginantieji“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Lietuvos Respublikos Prezidento vertinimu, siūloma priemonė yra svarbi sprendžiant Lietuvos demografinius iššūkius ir pašalinant šeimos ignoravimą vykdomoje politikoje. Tokiomis ir panašiomis priemonėmis Lietuva galėtų tapti šeimoms draugiškiausia Europos Sąjungos valstybe. –––––––––––––––––––––––– [1] https://www.oecd.org/els/family/47701128.pdf [2]https://www.leavenetwork.org/fileadmin/user_upload/k_leavenetwork/OECD_DoingBetterForFamilies_2011.pdf
2023-11-07 Nr. XIVP-3230 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto 1 ir 2 straipsniais siūloma pakeisti Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 18² ir 20 straipsnius, juose nustatant papildomai taikomą metinį pajamų mokesčio kreditą (apskaičiuojant nuo individualios veiklos pajamų mokėtiną pajamų mokestį) ir papildomai taikomą metinį neapmokestinamąjį pajamų dydį (taikomą tik su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusioms pajamoms). Primintina, jog papildomo neapmokestinamojo pajamų dydžio taikymo atsisakyta nuo 2018 m. sausio 1 d., įvykdžius sisteminius pokyčius ir vietoj papildomo neapmokestinamojo pajamų dydžio taikymo nustačius kitokią išmokų vaikams mokėjimo tvarką – tikslines vaiko išmokas, kurios mokamos visiems vaikams, nevertinant šeimos pajamų pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą. Atsižvelgus į tai, svarstytina kaip projektu teikiamas siūlymas sistemiškai dera su Išmokų vaikams įstatymo nuostatomis. 2. Projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 18²straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, jog atitinkant tam tikras sąlygas „už kiekvieną auginamą vaiką (įvaikį) papildomai taikomas 1044 eurų metinis pajamų mokesčio kreditas. Tais atvejais, kai metinės apmokestinamosios pajamos iš individualios veiklos sudaro mažiau kaip dvylika minimalių mėnesinių algų, metinio papildomo mokesčio kredito dydis proporcingai sumažinamas“. Atkreiptinas dėmesys, jog iš projekto nuostatų nėra aišku, kaip šis dydis yra sumažinamas proporcingai.
Tuo atveju, jeigu metinis pajamų mokesčio kreditas padalinamas mėnesiais ir taikytinas metinis pajamų mokesčio kreditas apskaičiuojamas už tiek mėnesių, kiek minimalių mėnesinių algų sudaro metinės apmokestinamosios pajamos iš individualios veiklos, projektas pildytinas atitinkamomis nuostatomis aiškiai reglamentuojančiomis, kaip nustatomas metinis pajamų mokesčio kreditas. Ši pastaba atitinkamai taikytina ir projekto 2 straipsnyje dėstomai keičiamo įstatymo 20 straipsnio 3 daliai. 3. Pastebėtina, jog mokestinio laikotarpio metu Lietuvos nuolatinio gyventojo situacija dėl auginamų vaikų (įvaikių) gali pasikeisti, pavyzdžiui, atsirasti, pasibaigti teisė į papildomai taikomą metinį pajamų mokesčio kreditą ar atsirasti teisė į didesnį metinį pajamų mokesčio kreditą ir pan. Atsižvelgus į tai, projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 18² straipsnis pildytinas nuostatomis, reglamentuojančiomis, kaip apskaičiuojamas papildomai taikomas metinis pajamų mokesčio kreditas minėtose situacijose. Ši pastaba atitinkamai taikytina ir projekto 2 straipsnyje dėstomam keičiamo įstatymo 20 straipsniui. 4. Atkreiptinas dėmesys, jog projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 18² straipsnio 4, 6, 7 ir 8 dalyse nenuosekliai vartojamos formuluotės „papildomai taikomas metinis pajamų mokesčio kreditas“ ir „metinis papildomas mokesčio kredito dydis“. Siekiant teisinio aiškumo šių formuluočių vartojimas suvienodintinas. 5. Projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 18² straipsnio 7 dalyje siūloma nustatyti, kad „tėvams (įtėviams arba nuolatiniams globėjams (rūpintojams) šio straipsnio
kreditą dalijant kiekvienam iš tėvų (įtėvių arba nuolatinių globėjų (rūpintojų) per pusę arba jų pasirinktu santykiu.
Atkreiptinas dėmesys, jog nuolatinis Lietuvos gyventojas gali vaiką (įvaikį) auginti ir vienas, todėl projektas pildytinas nuostatomis, reglamentuojančiomis ir šį atvejį. Ši pastaba atitinkamai taikytina ir projekto 2 straipsnyje dėstomai keičiamo įstatymo 20 straipsnio 3 daliai. 6. Projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 18² straipsnio 8 dalyje vartojamas trumpinys „NPD“. Pastebėtina, jog šis trumpinys įvestas tik keičiamo įstatymo
neturėtų būti vartojamas. 7. Atsižvelgus į tai, kad projekto 2 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 20 straipsnio 6 dalis pernumeruojama 8 dalimi, keičiamo įstatymo 20 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatose iki dvitaškio atitinkamai tikslintinos nuorodos į keičiamo įstatymo
dėstomo keičiamo įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad atitinkant tam tikras sąlygas „už kiekvieną auginamą vaiką (įvaikį) papildomai taikomas
straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, kad „jeigu pagal šio straipsnio 1 ar 2 dalyje nustatytą formulę arba pagal šio straipsnio 4 dalyje nustatytą taisyklę apskaičiuotas NPD yra lygus 0, šio straipsnio 3 dalyje nustatytas NPD yra taikomas papildomai“. Atkreiptinas dėmesys, jog projekte pasirinkta formuluotė
„papildomai taikomas 1044 eurų metinis NPD“ yra neaiški.
Iš teikiamo projekto esmės ir siūlomos keičiamo įstatymo 20 straipsnio 5 dalies sektų, jog
„papildomai taikomas 1044 eurų metinis NPD“ yra pridedamas prie pagal keičiamo
įstatymo 20 straipsnio 1 ir 6 dalis apskaičiuoto metinio NPD ir taip gaunamas taikomas metinis NPD. Siekiant teisinio aiškumo projektas tobulintinas aiškiai nustatant, kaip apskaičiuojamas taikomas metinis NPD. Šiame kontekste pažymėtina, jog aiškus ir tikslus metinio NPD apskaičiavimo reglamentavimas aktualus ir kitų keičiamo įstatymo nuostatų sklandžiam taikymui (pavyzdžiui, keičiamo įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 29 straipsnio 3 dalis, 33 straipsnio 1 dalis). 9. Projekto 4 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šio įstatymo 2 straipsnis, kuriuo keičiamas keičiamo įstatymo 20 straipsnis, įsigalios 2024 m. sausio 1 d. Pažymėtina, kad 2024 m. sausio 1 d. įsigalios Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo Nr. I-2044 pakeitimo įstatyme Nr. XIV-1722 išdėstytas Lietuvos Respublikos asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymas, kuriuo sąvoka „neįgalusis“ keičiama sąvoka „asmuo su negalia“, sąvoka „darbingumo lygis“ – sąvoka „dalyvumo lygis“, sąvoka „didelių specialiųjų poreikių lygis“ – sąvoka „15 procentų dalyvumo lygis“, sąvoka „vidutinių specialiųjų poreikių lygis“ – sąvoka „40 procentų dalyvumo lygis“. Pagal Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 „Dėl Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“, 140 punktą teisėkūros subjektas pirmą kartą keičiant teisės aktus dėl kitų priežasčių turi pareigą patikslinti nebeaktualias nuorodas.
Atsižvelgus į tai, projekto 2 straipsnyje dėstomoje keičiamo įstatymo 20 straipsnio 8 dalyje sąvoka „darbingumo lygis“ keistina sąvoka „dalyvumo lygis“, sąvoka „didelių specialiųjų poreikių lygis“ – sąvoka „15 procentų dalyvumo lygis“, sąvoka
„vidutinių specialiųjų poreikių lygis“ – sąvoka „40 procentų dalyvumo lygis“. Be to, ši pastaba atitinkamai taikytina ir keičiamo įstatymo 17 straipsnio 1
dalies 9, 9¹, 16 ir 16¹ punktams bei 21 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktams: sąvoką „darbingumo lygis“ keičiant sąvoka „dalyvumo lygis“, sąvoką „specialusis nuolatinės slaugos poreikis“ – sąvoka
„individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos pirmo ar antro lygio
poreikis“, o formuluotę „neįgalus vaikas“ – formuluote „vaikas su negalia“. 10. Projekto 4 straipsnio 1 dalimi siūloma nustatyti, kad šio įstatymo 1, 2 ir 3 straipsniai įsigaliotų
Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 3 daliai bei Mokesčių administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 daliai, pagal kurią Lietuvos Respublikos Seimas turi užtikrinti, kad Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymai, nustatantys naują mokestį, naują mokesčio tarifą, mokesčio lengvatą, sankcijas už mokesčių įstatymų pažeidimus arba iš esmės pakeičiantys apmokestinimo tam tikru mokesčiu tvarką ar apmokestinimo teisinio reglamentavimo bei taikymo principus, įsigaliotų ne anksčiau kaip po šešių mėnesių nuo jų paskelbimo dienos. Pastebėtina, jog ši taisyklė netaikoma su atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu susijusiems Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymų pakeitimams, jeigu šiais pakeitimais nėra sunkinama mokesčių mokėtojų padėtis.
Atsižvelgus į tai, projekto nuostatos tobulintinos vadovaujantis minėtais reikalavimais. 11. Projekto 4 straipsnio 2 dalies formuluotė „Šio įstatymo 1, 2 ir 3 straipsnių nuostatos“ tikslintina vietoj jos įrašant „Šio įstatymo 1, 2 ir 3 straipsniuose išdėstytos Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 18², 20 straipsnių ir
Seime 2023 m. spalio 5 d. buvo registruotas 2024 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas (reg. Nr. XIVP-3128). Atsižvelgus į Biudžeto sandaros įstatymo 12 straipsnio nuostatą, kad mokesčių įstatymai, kiti įstatymai ir teisės aktai bei jų pakeitimai, darantys įtaką atitinkamų biudžetinių metų biudžeto pajamoms, asignavimams ir valstybės skolai, įsigalioja įstatymų nustatyta tvarka, bet priimami ne vėliau kaip tų biudžetinių metų Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymas ir į tai, kad projektu teikiamų siūlymų įgyvendinimas turės įtakos biudžeto pajamoms iš gyventojų pajamų mokesčio, manytina, jog dėl siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Vyriausybės, kaip biudžeto planuotojos ir vykdytojos, nuomonė. 13. Atkreiptinas dėmesys, jog Seime yra registruotas Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (reg. Nr. XIVP-3129), kuriuo siūloma pakeisti keičiamo įstatymo 20 straipsnio 1, 2 ir 6 dalis nustatant, jog šie pakeitimai įsigaliotų 2024 m. sausio 1 d. Atsižvelgus į tai, kad projektu siūlomi keičiamo įstatymo 20 straipsnio pakeitimai taip pat įsigaliotų 2024 m. sausio 1 d., abiejų projektų nuostatos derintinos tarpusavyje.
Departamento direktorius Dainius Zebleckis R. Dirgėlienė, tel. +370 5 209 6350, el. p. [email protected] A. Dulevičiūtė-Akimovienė, tel. +370 5 209 6164, el. p. [email protected]