Projekto lyginamasis variantas
CIVILINIO KODEKSO 2.46, 2.47, 2.54, 2. 57, 2.62, 2.63, 2.64, 2.66, 2.68, 2.70 IR 2.184 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO
Pakeisti 2.46 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„2.46 straipsnis. Juridinių asmenų steigimo dokumentai
1Juridiniai asmenys veikia pagal savo steigimo dokumentus: įstatus, arba steigimo sandorį arba įstatymų numatytais atvejais – bendruosius nuostatus. Pagal šį kodeksą įstatams prilygsta juridinių asmenų nuostatai, statutai ar kiti jų steigimo dokumentai. 2. Steigimo dokumentų normos galioja tiek, kiek jos neprieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms. 3. Viešieji juridiniai asmenys gali veikti pagal įstatymus ar, jei įstatymai numato, pagal valstybės ar savivaldybių savivaldybės institucijos priimtą teisės aktą dėl viešojo juridinio asmens steigimo, jei toks teisės aktas nenumato, kad viešasis juridinis asmuo veikia pagal valstybės ar savivaldybių savivaldybės institucijos patvirtintus įstatus steigimo dokumentus. 4. Valstybės ar savivaldybių institucijų teisės aktai, kuriais tvirtinami, keičiami ar pripažįstami netekusiais galios viešojo juridinio asmens steigimo dokumentai, taip pat šio straipsnio 3 dalyje nurodyti teisės aktai skelbiami Teisės aktų registre. Šioje dalyje nurodytų teisės aktų identifikaciniai kodai Teisės aktų registre privalo būti pateikti juridinių asmenų registrui. 45. Juridinio asmens steigimo dokumentai netenka galios, jeigu jie nebuvo pateikti juridinių asmenų registrui per šešis mėnesius nuo steigimo dokumentų sudarymo dienos, jeigu kiti įstatymai nenustato kitokio termino. Šio straipsnio 3 4 dalyje nurodyti teisės aktai nurodytų teisės aktų identifikaciniai kodai Teisės aktų registre privalo būti pateikti juridinių asmenų registrui per šiuose aktuose nustatytą terminą. 56.
56Juridinio asmens steigimo dokumentus pasirašiusių fizinių asmenų parašų dokumentuose tikrumą liudija notaras, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. 7. Vienu valstybės ar savivaldybės institucijos teisės aktu gali būti tvirtinami, keičiami tik vieno viešojo juridinio asmens steigimo dokumentai.“
Pakeisti 2.47 straipsnio 1 dalies nuostatą iki dvitaškio ir ją išdėstyti taip:
„1. Juridinio asmens įstatuose, o jeigu juridinis asmuo neturi įstatų, – steigimo sandoryje arba bendruosiuose nuostatuose, jeigu juridinis asmuo veikia pagal bendruosius nuostatus, arba teisės akte, jei viešasis juridinis asmuo veikia pagal teisės aktą, turi būti nurodyta:“. 3 straipsnis. 2.54 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 2.54 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Juridinio asmens filialo nuostatuose taip pat turi būti nurodoma informacija apie filialą įsteigusį asmenį, nustatyta šio kodekso 2.44 straipsnio 1 dalies 1, 2, 5 ir 6 punktuose, ir juridinio asmens valdymo organas, turintis teisę skirti ar atšaukti filialo valdymo organus, priimti sprendimus dėl filialo teisinio statuso.“
Pakeisti 2.57 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Juridinio asmens atstovybės nuostatuose taip pat turi būti nurodoma informacija apie atstovybę įsteigusį asmenį, nurodyta šio kodekso 2.44 straipsnyje, ir juridinio asmens valdymo organas, turintis teisę skirti ar atšaukti atstovybės valdymo organus, priimti sprendimus dėl atstovybės teisinio statuso.“
Pripažinti netekusia galios 2.62 straipsnio 4 dalį. 4. Vadovaujančiąją juridinių asmenų registro tvarkymo įstaigą ir registro tvarkymo įstaigą (registro tvarkytoją) nustato įstatymas. 6 straipsnis. 2.63 straipsnio pakeitimas Pakeisti 2.63 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Įstatymas ar įstatymų numatytais atvejais kitas teisės aktas, kuriuo yra įsteigtas viešasis juridinis asmuo, gali nustatyti, kad juridinis asmuo laikomas įsteigtu nuo teisės akto dėl jo įsteigimo įsigaliojimo dienos. Tokiu atveju tame teisės akte turi būti pateikti šio kodekso 2.66 straipsnyje nurodyti duomenys, o toks teisės aktas privalo būti viešai paskelbtas Teisės aktų registre bei ir jo, kaip Teisės aktų registro objekto, identifikacinis kodas perduotas juridinių asmenų registrui.“
1Pakeisti 2.64 straipsnio 2 dalies nuostatą iki dvitaškio ir ją išdėstyti taip:
„2. Juridiniam asmeniui įregistruoti juridinių asmenų registre turi būti pateikti šie dokumentai pateikta:“. 2. Pakeisti 2.64 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) juridinio asmens steigimo dokumentai arba Teisės aktų registro objekto identifikacinis kodas, jeigu viešasis juridinis asmuo veikia pagal Teisės aktų registre skelbiamus steigimo dokumentus;“. 8 straipsnis. 2.66 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 2.66 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„2.66 straipsnis. Juridinių asmenų registro duomenys
1.
Juridinių asmenų registre turi būti nurodyti:
1) juridinio asmens pavadinimas;
2) juridinio asmens teisinė forma;
3) juridinio asmens kodas;
4) juridinio asmens buveinė (adresas);
5) juridinio asmens elektroninio pristatymo dėžutės adresas;
6) juridinio asmens organai;
7) juridinio asmens valdymo organų nariai (vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamoji vieta korespondencijos adresas);
8) juridinio asmens valdymo organų nariai ir juridinio asmens dalyviai, turintys teisę juridinio asmens vardu sudaryti sandorius, jų teisių ribos;
9) juridinio asmens filialai ir atstovybės (pavadinimai, kodai, buveinės, filialų ir atstovybių valdymo organų nariai);
10) juridinio asmens veiklos apribojimai;
11) juridinio asmens teisinis statusas;
12) juridinio asmens pasibaigimas;
13) juridinio asmens registro duomenų ir dokumentų keitimo datos;
14) juridinio asmens finansiniai metai;
15) kiti įstatymų numatyti duomenys. 2. Registruojant juridinius asmenis, kurių dalyviai atsako pagal juridinio asmens prievoles, papildomai turi būti nurodomi juridinio asmens dalyvio fizinio asmens vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamoji vieta korespondencijos adresas arba juridinio asmens pavadinimas, teisinė forma, kodas, buveinė. 3. Kai pasikeičia šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyti duomenys, taip pat kai pakeičiami steigimo dokumentai ar kiti šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyti duomenys, juridinis asmuo privalo (išskyrus šio straipsnio 5 dalyje nurodytus atvejus, kai teismo procesinius dokumentus pateikia teismas) pateikti nustatytos formos prašymą įregistruoti pakeitimus juridinių asmenų registre per trisdešimt dienų nuo pakeitimų padarymo dienos. Kartu su prašymu įregistruoti pakeitimą turi būti pateikti dokumentai, nurodyti šio kodekso 2.64 straipsnio 2 dalies 4 punkte, ir visas pakeisto dokumento tekstas, jei dokumentas keičiamas. 4.
4Įstatymų nustatytais atvejais juridinių asmenų registrui pateikiamas juridinio asmens metinių finansinių ataskaitų rinkinys (metinių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinys) ir (arba) metinis pranešimas (konsoliduotasis metinis pranešimas) ar veiklos ataskaita arba metinė ataskaita kiekvienais metais per trisdešimt dienų nuo jų patvirtinimo momento, jei įstatymai nenumato kito termino. Tais atvejais, kai yra atliktas finansinių ataskaitų auditas, kartu su audituotu metinių finansinių ataskaitų rinkiniu (metinių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkiniu) turi būti pateikta ir auditoriaus išvada. 5. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatyme nustatytais atvejais, kai nemokumo procesas vykdomas teismo tvarka, šio straipsnio 1 dalies 10 11 ir 11 12 punktuose nurodyti duomenys ir kiti su juridinio asmens teisinio statuso registravimu (išregistravimu) susiję duomenys juridinių asmenų registre registruojami teismo procesinių dokumentų (nutarčių, sprendimų) pagrindu. 6. Šio straipsnio 1 dalies 1–7 8 ir 11 12 punktuose išvardytų duomenų, taip pat steigimo dokumentų pakeitimai įsigalioja tik nuo jų įregistravimo juridinių asmenų registre dienos, išskyrus įstatymų numatytas išimtis. 7. Juridinių asmenų registro tvarkytojui teikiamuose dokumentuose neturi būti nurodyta asmens duomenų, kurių pateikimo juridinių asmenų registrui nenumato šis kodeksas ar kiti įstatymai. 8. Asmens duomenys juridinių asmenų registre tvarkomi asmens tapatybės nustatymo, registro objekto registravimo, registro duomenų teikimo ir registro objektų apskaitos tikslais.“
1Papildyti 2.66 straipsnio 1 dalį nauju 15 punktu:
„15) Teisės aktų registro objekto identifikacinis kodas, jeigu viešasis juridinis asmuo veikia pagal Teisės aktų registre skelbiamus steigimo dokumentus;“. 2. Buvusį 2.66 straipsnio 1 dalies 15 punktą laikyti 16 punktu. 3. Pakeisti 2.66 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3.
Kai pasikeičia šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyti duomenys, taip pat kai pakeičiami steigimo dokumentai, juridinis asmuo privalo (išskyrus šio straipsnio 5 dalyje nurodytus atvejus, kai teismo procesinius dokumentus pateikia teismas) pateikti nustatytos formos prašymą įregistruoti pakeitimus juridinių asmenų registre per trisdešimt dienų nuo pakeitimų padarymo dienos. Kartu su prašymu įregistruoti pakeitimą turi būti pateikti dokumentai, nurodyti šio kodekso 2.64 straipsnio 2 dalies 4 punkte, ir visas pakeisto dokumento tekstas, jei dokumentas keičiamas. Jeigu viešojo juridinio asmens pakeisti steigimo dokumentai ar jų pakeitimai paskelbti Teisės aktų registre, prašymo įregistruoti pakeitimus juridinių asmenų registre pateikti nereikia. Kai iki pakeitimo steigimo dokumentai Teisės aktų registre neturėjo būti paskelbti ar šio kodekso 2.46 straipsnio 4 dalyje nurodytas teisės aktas pripažįstamas netekusiu galios ir priimamas naujas teisės aktas, juridinių asmenų registrui turi būti pateiktas teisės akto, kuriuo keičiami ar tvirtinami viešojo juridinio asmens steigimo dokumentai, identifikacinis kodas Teisės aktų registre.“
Pakeisti 2.68 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) praleisti šio kodekso 2.46 straipsnio 4 5 dalyje nurodyti terminai;“. 11 straipsnis. 2.70 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 2.70 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) juridinio asmens valdymo organų narių ilgiau negu šešis mėnesius negalima surasti juridinio asmens buveinėje ir jų adresais, nurodytais juridinių asmenų registre juridinių asmenų registre ilgiau negu šešis mėnesius nenurodyta juridinio asmens buveinė;“. 2. Pakeisti 2.70 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2.
Kai yra šio straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės, juridinių asmenų registro tvarkytojas turi išsiųsti pranešimą apie numatomą inicijuoti juridinio asmens likvidavimą juridinio asmens elektroninio pristatymo dėžutės adresu, o jeigu toks adresas nenurodytas juridinių asmenų registre, – į juridinio asmens buveinę ir juridinių asmenų registre nurodytais valdymo organo narių adresais. Tuo atveju, kai nėra galimybės pranešimo apie numatomą inicijuoti juridinio asmens likvidavimą išsiųsti juridinio asmens elektroninio pristatymo dėžutės adresu, į juridinio asmens buveinę ir (arba) juridinių asmenų registre nurodytais valdymo organo narių adresais, registro tvarkytojas apie numatomą inicijuoti juridinio asmens likvidavimą viešai paskelbia juridinių asmenų registro nuostatuose nurodytame šaltinyje ir šį pranešimą įteikia kitais juridinių asmenų registro nuostatuose nurodytais būdais.“
3Pakeisti 2.70 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Inicijuojamas juridinio asmens likvidavimas gali būti atšauktas juridiniam asmeniui per vienerius metus nuo juridinio asmens, kuriam inicijuojamas likvidavimas, statuso įgijimo juridinių asmenų registro tvarkytojui pateikus šio straipsnio 1 dalyje ar juridinių asmenų registro nuostatuose nurodytus dokumentus, paneigiančius šio straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių buvimą, arba teismo sprendimu Civilinio proceso kodekso XXXIX skyriuje nustatyta tvarka. Kreiptis į teismą su prašymu atšaukti inicijuojamą juridinio asmens likvidavimą gali juridinio asmens dalyvis ar valdymo organo narys juridinio asmens kreditorius, turintis jo naudai išduotą vykdomąjį dokumentą, kuris nėra visiškai įvykdytas, per vienerius metus nuo juridinio asmens, kuriam inicijuojamas likvidavimas, statuso įgijimo.
Teismas, priėmęs šį prašymą, taip pat priėmęs sprendimą dėl inicijuojamo juridinio asmens likvidavimo atšaukimo, privalo ne vėliau kaip kitą darbo dieną apie tai pranešti juridinių asmenų registro tvarkytojui. Registro tvarkytojas, gavęs šio straipsnio 1 dalyje ar juridinių asmenų registro nuostatuose nurodytus dokumentus, paneigiančius šio straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių buvimą, arba pranešimą apie teismo sprendimą dėl inicijuojamo juridinio asmens likvidavimo atšaukimo, juridinių asmenų registro nuostatuose nustatyta tvarka išregistruoja juridinio asmens, kuriam inicijuojamas likvidavimas, statusą. Apie tai registro tvarkytojas viešai paskelbia juridinių asmenų registro nuostatuose nurodytame šaltinyje.“
4Pakeisti 2.70 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Jeigu juridinis asmuo šio straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka nepateikė joje nurodytų dokumentų arba teismas nepriėmė šio straipsnio 5 dalyje nurodyto prašymo ir 6 dalyje nurodyto ieškinio, arba teismas inicijuojamo juridinio asmens likvidavimo neatšaukia, juridinių asmenų registro tvarkytojas juridinių asmenų registro nuostatuose nustatyta tvarka priima sprendimą likviduoti juridinį asmenį ir juridinis asmuo įgyja likviduojamo juridinio asmens statusą. Apie tai registro tvarkytojas viešai paskelbia juridinių asmenų registro nuostatuose nurodytame šaltinyje.“
Papildyti 2.184 straipsnio 1 dalį 6 punktu: „6) pasibaigus prokūros terminui.“
1Šis įstatymas, išskyrus 1, 6, 7 ir 9 straipsnius ir šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2024 m. balandžio 1 d. 2.
2Šio įstatymo 1, 6, 7 ir 9 straipsniai įsigalioja 2025 m. sausio 2 d. 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2024 m. kovo 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 4. Valstybės ar savivaldybių institucijų teisės aktai, kuriais patvirtinti viešųjų juridinių asmenų steigimo dokumentai ir kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos nebuvo paskelbti Teisės aktų registre, taip pat Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.46 straipsnio 3 dalyje nurodyti teisės aktai, kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos nebuvo paskelbti Teisės aktų registre, turi būti paskelbti Teisės aktų registre ir šių teisės aktų identifikaciniai kodai Teisės aktų registre turi būti pateikti juridinių asmenų registro tvarkytojui ne vėliau kaip iki 2025 m. gruodžio 31 d. 5. Šio straipsnio 4 dalyje nurodytų teisės aktų, kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos buvo paskelbti Teisės aktų registre, identifikaciniai kodai Teisės aktų registre turi būti pateikti juridinių asmenų registro tvarkytojui pirmą kartą po šio įstatymo įsigaliojimo dienos keičiant viešojo juridinio asmens steigimo dokumentus, bet ne vėliau kaip iki 2025 m. gruodžio 31 d. 6. Valstybės ar savivaldybių institucijų teisės aktai, kuriais patvirtinti daugiau negu vieno viešojo juridinio asmens steigimo dokumentai, turi būti pripažinti netekusiais galios ir vietoj jų priimti nauji teisės aktai, atitinkantys šio įstatymo 1 straipsniu pakeisto Civilinio kodekso 2.46 straipsnio 7 dalyje nustatytą reikalavimą. Šių teisės aktų identifikaciniai kodai Teisės aktų registre turi būti pateikti juridinių asmenų registro tvarkytojui ne vėliau kaip iki 2025 m. gruodžio 31 d. 7. Juridiniai asmenys, iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos įgiję juridinio asmens, kuriam inicijuojamas likvidavimas, statusą, šį statusą gali atšaukti šio įstatymo 11 straipsnio 3 dalimi pakeistoje Civilinio kodekso 2.70 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka juridinių asmenų registro tvarkytojui pateikę joje nurodytus dokumentus. 8.
8Jeigu iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos Civilinio kodekso 2.70 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka į teismą su prašymu atšaukti inicijuojamą juridinio asmens likvidavimą kreipėsi juridinio asmens dalyvis ar valdymo organo narys ir teismas šį prašymą priėmė, prašymas baigiamas nagrinėti iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusia tvarka. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto XIVP-3213(2) lyginamasis variantas
2024 m. d. Nr. Vilnius
pakeitimas Pakeisti 2.46 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „2.46 straipsnis. Juridinių asmenų steigimo dokumentai
veikia pagal savo steigimo dokumentus: įstatus, arba steigimo sandorį arba įstatymų numatytais atvejais – bendruosius nuostatus. Pagal šį kodeksą įstatams prilygsta juridinių asmenų nuostatai, statutai ar kiti jų steigimo dokumentai. 2. Steigimo dokumentų normos galioja tiek, kiek jos neprieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms. 3. Viešieji juridiniai asmenys gali veikti pagal įstatymus ar, jei įstatymai numato, pagal valstybės ar savivaldybių savivaldybės institucijos priimtą teisės aktą dėl viešojo juridinio asmens steigimo, jei toks teisės aktas nenumato, kad viešasis juridinis asmuo veikia pagal valstybės ar savivaldybių savivaldybės institucijos patvirtintus įstatus steigimo dokumentus. 4. Valstybės ar savivaldybių institucijų teisės aktai, kuriais tvirtinami, keičiami ar pripažįstami netekusiais galios viešojo juridinio asmens steigimo dokumentai, taip pat šio straipsnio 3 dalyje nurodyti teisės aktai skelbiami Teisės aktų registre. Šioje dalyje nurodytų teisės aktų identifikaciniai kodai Teisės aktų registre privalo būti pateikti juridinių asmenų registrui. 45. Juridinio asmens steigimo dokumentai netenka galios, jeigu jie nebuvo pateikti juridinių asmenų registrui per šešis mėnesius nuo steigimo dokumentų sudarymo dienos, jeigu kiti įstatymai nenustato kitokio termino. Šio straipsnio 3 4 dalyje nurodyti teisės aktai nurodytų teisės aktų identifikaciniai kodai Teisės aktų registre privalo būti pateikti juridinių asmenų registrui per šiuose aktuose nustatytą terminą. 56.
pasirašiusių fizinių asmenų parašų dokumentuose tikrumą liudija notaras, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. 7. Vienu valstybės ar savivaldybės institucijos teisės aktu gali būti tvirtinami, keičiami tik vieno viešojo juridinio asmens steigimo dokumentai.“
pakeitimas Pakeisti 2.47 straipsnio 1 dalies nuostatą iki dvitaškio ir ją išdėstyti taip: „1. Juridinio asmens įstatuose, o jeigu juridinis asmuo neturi įstatų, – steigimo sandoryje arba bendruosiuose nuostatuose, jeigu juridinis asmuo veikia pagal bendruosius nuostatus, arba teisės akte, jei viešasis juridinis asmuo veikia pagal teisės aktą, turi būti nurodyta:“. 3 straipsnis. 2.54 straipsnio pakeitimas Pakeisti 2.54 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Juridinio asmens filialo nuostatuose taip pat turi būti nurodoma informacija apie filialą įsteigusį asmenį, nustatyta šio kodekso 2.44 straipsnio 1 dalies 1, 2, 5 ir 6 punktuose, ir juridinio asmens valdymo organas, turintis teisę skirti ar atšaukti filialo valdymo organus, priimti sprendimus dėl filialo teisinio statuso.“
pakeitimas Pakeisti 2.57 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Juridinio asmens atstovybės nuostatuose taip pat turi būti nurodoma informacija apie atstovybę įsteigusį asmenį, nurodyta šio kodekso 2.44 straipsnyje, ir juridinio asmens valdymo organas, turintis teisę skirti ar atšaukti atstovybės valdymo organus, priimti sprendimus dėl atstovybės teisinio statuso.“
pakeitimas Pripažinti netekusia galios
registro tvarkymo įstaigą (registro tvarkytoją) nustato įstatymas. 6 straipsnis. 2.63 straipsnio pakeitimas Pakeisti 2.63 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Įstatymas ar įstatymų numatytais atvejais kitas teisės aktas, kuriuo yra įsteigtas viešasis juridinis asmuo, gali nustatyti, kad juridinis asmuo laikomas įsteigtu nuo teisės akto dėl jo įsteigimo įsigaliojimo dienos. Tokiu atveju tame teisės akte turi būti pateikti šio kodekso 2.66 straipsnyje nurodyti duomenys, o toks teisės aktas privalo būti viešai paskelbtas Teisės aktų registre bei ir jo identifikacinis kodas Teisės aktų registre turi būti perduotas juridinių asmenų registrui.“
pakeitimas
iki dvitaškio ir ją išdėstyti taip: „2. Juridiniam asmeniui įregistruoti juridinių asmenų registre turi būti pateikti šie dokumentai pateikta:“. 2. Pakeisti 2.64 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) juridinio asmens steigimo dokumentai arba
Teisės aktų registro objekto identifikacinis kodas, jeigu viešasis juridinis asmuo veikia pagal įstatymą ar valstybės ar savivaldybės institucijos priimtą teisės aktą dėl viešojo juridinio asmens steigimo arba pagal Teisės aktų registre skelbiamus steigimo dokumentus;“. 8 straipsnis. 2.66 straipsnio pakeitimas Pakeisti 2.66 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „2.66 straipsnis. Juridinių asmenų registro duomenys 1.
Juridinių asmenų registre turi būti nurodyti:
1) juridinio asmens pavadinimas;
2) juridinio asmens teisinė forma;
3) juridinio asmens kodas;
4) juridinio asmens buveinė (adresas);
5) juridinio asmens elektroninio pristatymo dėžutės adresas;
6) juridinio asmens organai;
7) juridinio asmens valdymo organų nariai (vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamoji vieta korespondencijos adresas);
8) juridinio asmens valdymo organų nariai ir juridinio asmens dalyviai, turintys teisę juridinio asmens vardu sudaryti sandorius, jų teisių ribos;
9) juridinio asmens filialai ir atstovybės (pavadinimai, kodai, buveinės, filialų ir atstovybių valdymo organų nariai);
10) juridinio asmens veiklos apribojimai;
11) juridinio asmens teisinis statusas;
12) juridinio asmens pasibaigimas;
13) juridinio asmens registro duomenų ir dokumentų keitimo datos;
14) juridinio asmens finansiniai metai;
15) kiti įstatymų numatyti duomenys. 2. Registruojant juridinius asmenis, kurių dalyviai atsako pagal juridinio asmens prievoles, papildomai turi būti nurodomi juridinio asmens dalyvio fizinio asmens vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamoji vieta korespondencijos adresas arba juridinio asmens pavadinimas, teisinė forma, kodas, buveinė. 3. Kai pasikeičia šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyti duomenys, taip pat kai pakeičiami steigimo dokumentai ar kiti šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyti duomenys, juridinis asmuo privalo (išskyrus šio straipsnio 5 dalyje nurodytus atvejus, kai teismo procesinius dokumentus pateikia teismas) pateikti nustatytos formos prašymą įregistruoti pakeitimus juridinių asmenų registre per trisdešimt dienų nuo pakeitimų padarymo dienos. Kartu su prašymu įregistruoti pakeitimą turi būti pateikti dokumentai, nurodyti šio kodekso 2.64 straipsnio 2 dalies 4 punkte, ir visas pakeisto dokumento tekstas, jei dokumentas keičiamas. 4.
nustatytais atvejais juridinių asmenų registrui pateikiamas juridinio asmens metinių finansinių ataskaitų rinkinys (metinių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinys) ir (arba) metinis pranešimas (konsoliduotasis metinis pranešimas) ar veiklos ataskaita arba metinė ataskaita kiekvienais metais per trisdešimt dienų nuo jų patvirtinimo momento, jei įstatymai nenumato kito termino. Tais atvejais, kKai yra atliktas finansinių ataskaitų auditas, kartu su audituotu metinių finansinių ataskaitų rinkiniu (metinių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkiniu) turi būti pateikta ir auditoriaus išvada. 5. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatyme nustatytais atvejais, kai nemokumo procesas vykdomas teismo tvarka, šio straipsnio 1 dalies 10 11 ir 11 12 punktuose nurodyti duomenys ir kiti su juridinio asmens teisinio statuso registravimu (išregistravimu) susiję duomenys juridinių asmenų registre registruojami teismo procesinių dokumentų (nutarčių, sprendimų) pagrindu. 6. Šio straipsnio 1 dalies 1–7 8 ir 11 12 punktuose išvardytų duomenų, taip pat steigimo dokumentų pakeitimai įsigalioja tik nuo jų įregistravimo juridinių asmenų registre dienos, išskyrus įstatymų numatytas išimtis. 7. Juridinių asmenų registro tvarkytojui teikiamuose dokumentuose neturi būti nurodyta asmens duomenų, kurių pateikimo juridinių asmenų registrui nenumato šis kodeksas ar kiti įstatymai. 8. Asmens duomenys juridinių asmenų registre tvarkomi asmens tapatybės nustatymo, registro objekto registravimo, registro duomenų teikimo ir registro objektų apskaitos tikslais.“
straipsnio pakeitimas
straipsnio 1 dalį nauju 15 punktu: „15) Teisės aktų registro objekto identifikacinis kodas, jeigu viešasis juridinis asmuo veikia pagal įstatymą ar valstybės ar savivaldybės institucijos priimtą teisės aktą dėl viešojo juridinio asmens steigimo arba pagal Teisės aktų registre skelbiamus steigimo dokumentus;“. 2.
straipsnio 1 dalies 15 punktą laikyti 16 punktu. 3. Pakeisti 2.66 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Kai pasikeičia šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyti duomenys, taip pat kai pakeičiami steigimo dokumentai, juridinis asmuo privalo (išskyrus šio straipsnio 5 dalyje nurodytus atvejus, kai teismo procesinius dokumentus pateikia teismas) pateikti nustatytos formos prašymą įregistruoti pakeitimus juridinių asmenų registre per trisdešimt dienų nuo pakeitimų padarymo dienos. Kartu su prašymu įregistruoti pakeitimą turi būti pateikti dokumentai, nurodyti šio kodekso 2.64 straipsnio 2 dalies 4 punkte, ir visas pakeisto dokumento tekstas, jei dokumentas keičiamas. Jei viešojo juridinio asmens pakeisti steigimo dokumentai ar jų pakeitimai paskelbti Teisės aktų registre, prašymo įregistruoti pakeitimus juridinių asmenų registre pateikti nereikia. Kai iki pakeitimo steigimo dokumentai Teisės aktų registre neturėjo būti paskelbti ar šio kodekso 2.46 straipsnio 4 dalyje nurodytas teisės aktas pripažįstamas netekusiu galios ir priimamas naujas teisės aktas, juridinių asmenų registrui turi būti pateiktas teisės akto, kuriuo keičiami ar tvirtinami viešojo juridinio asmens steigimo dokumentai, identifikacinis kodas Teisės aktų registre.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 2.68 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) praleisti šio kodekso 2.46 straipsnio 4 5 dalyje nurodyti terminai;“. 11 straipsnis. 2.70 straipsnio pakeitimas Pakeisti 2.70 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „2.70 straipsnis. Juridinio asmens likvidavimas juridinių asmenų registro tvarkytojo iniciatyva 1.
Juridinių asmenų registro tvarkytojas turi teisę inicijuoti juridinio asmens likvidavimą, kai yra bent viena iš šių aplinkybių:
1) juridinis asmuo nepateikė šio kodekso 2.66 straipsnio 4 dalyje nustatytų dokumentų per dvylika mėnesių nuo šiame kodekse ar kituose įstatymuose nustatytų šių dokumentų pateikimo juridinių asmenų registrui terminų pabaigos;
2) nesuformuoti juridinio asmens valdymo organai ir dėl to jie negali priimti sprendimų ilgiau negu šešis mėnesius;
3) juridinio asmens valdymo organų narių ilgiau negu šešis mėnesius negalima surasti juridinio asmens buveinėje ir jų adresais, nurodytais juridinių asmenų registre juridinių asmenų registre ilgiau negu šešis mėnesius nenurodyta juridinio asmens buveinė;
4) juridinis asmuo per penkerius metus neatnaujino savo duomenų juridinių asmenų registre ir yra pagrindas manyti, kad šis juridinis asmuo jokios veiklos nevykdo;
5) politinė organizacija Politinių organizacijų įstatymo nustatyta tvarka vienerius metus nepateikė savo narių sąrašo;
6) akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės įstatinis kapitalas yra mažesnis už įstatymuose nustatytą minimalų įstatinio kapitalo dydį;
7) teismas priima nutartį atsisakyti iškelti nemokaus juridinio asmens bankroto bylą ir pavesti inicijuoti juridinio asmens likvidavimą juridinių asmenų registro tvarkytojo iniciatyva ir apie tai praneša juridinių asmenų registro tvarkytojui. 2. Kai yra šio straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės, juridinių asmenų registro tvarkytojas turi išsiųsti pranešimą apie numatomą inicijuoti juridinio asmens likvidavimą juridinio asmens elektroninio pristatymo dėžutės adresu, o jeigu toks adresas nenurodytas juridinių asmenų registre, – į juridinio asmens buveinę ir juridinių asmenų registre nurodytais valdymo organo narių adresais.
Jei juridinių asmenų registre nurodytas valdymo organo nario adresas nesutampa su Lietuvos Respublikos gyventojų registre nurodytu jo gyvenamosios vietos adresu, pranešimas apie numatomą inicijuoti juridinio asmens likvidavimą siunčiamas taip pat ir Gyventojų registre nurodytu gyvenamosios vietos adresu. Tuo atveju, kKai nėra galimybės pranešimo apie numatomą inicijuoti juridinio asmens likvidavimą išsiųsti juridinio asmens elektroninio pristatymo dėžutės adresu, į juridinio asmens buveinę ir (arba) juridinių asmenų registre nurodytais valdymo organo narių adresais, Gyventojų registre nurodytais šių asmenų gyvenamosios vietos adresais, registro tvarkytojas apie numatomą inicijuoti juridinio asmens likvidavimą viešai paskelbia juridinių asmenų registro nuostatuose nurodytame šaltinyje ir šį pranešimą įteikia kitais juridinių asmenų registro nuostatuose nurodytais būdais. 3. Jeigu per tris mėnesius nuo pranešimo apie numatomą inicijuoti juridinio asmens likvidavimą išsiuntimo ar viešo paskelbimo juridinis asmuo registro tvarkytojui nepateikia nepateikiami šio straipsnio 1 dalyje ar juridinių asmenų registro nuostatuose nustatytų dokumentų nustatyti dokumentai, paneigiančių kuriais paneigiamas šio straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių buvimą buvimas, registro tvarkytojas juridinių asmenų registro nuostatuose nustatyta tvarka priima sprendimą inicijuoti juridinio asmens likvidavimą ir juridinis asmuo įgyja juridinio asmens, kuriam inicijuojamas likvidavimas, statusą. Apie tai registro tvarkytojas viešai paskelbia juridinių asmenų registro nuostatuose nurodytame šaltinyje. 4.
straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytos aplinkybės, asmuo, padavęs teismui pareiškimą dėl juridinio asmens bankroto bylos iškėlimo ir pagal juridinių asmenų nemokumą reglamentuojantį įstatymą nesumokėjęs teismo nustatytos bankroto administravimo išlaidoms apmokėti skirtos sumos, neturi teisės šio straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka neigti aplinkybių dėl juridinio asmens likvidavimo pagrindo buvimo šio straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. 5. Inicijuojamas juridinio asmens likvidavimas gali būti atšauktas, kai tas juridinis asmuo per vienerius metus nuo juridinio asmens, kuriam inicijuojamas likvidavimas, statuso įgijimo juridinių asmenų registro tvarkytojui pateikia šio straipsnio 1 dalyje ar juridinių asmenų registro nuostatuose nurodytus dokumentus, kuriais paneigiamas šio straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių buvimas, arba teismo sprendimu Civilinio proceso kodekso XXXIX skyriuje nustatyta tvarka. Kreiptis į teismą su prašymu atšaukti inicijuojamą juridinio asmens likvidavimą gali juridinio asmens dalyvis ar valdymo organo narys juridinio asmens kreditorius, turintis jo naudai išduotą vykdomąjį dokumentą, kuris nėra visiškai įvykdytas, per vienerius metus nuo juridinio asmens, kuriam inicijuojamas likvidavimas, statuso įgijimo. Teismas, priėmęs šį prašymą, taip pat priėmęs sprendimą dėl inicijuojamo juridinio asmens likvidavimo atšaukimo, privalo ne vėliau kaip kitą darbo dieną apie tai pranešti juridinių asmenų registro tvarkytojui. Registro tvarkytojas, gavęs šio straipsnio 1 dalyje ar juridinių asmenų registro nuostatuose nurodytus dokumentus, kuriais paneigiamas šio straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių buvimas, arba pranešimą apie teismo sprendimą dėl inicijuojamo juridinio asmens likvidavimo atšaukimo, juridinių asmenų registro nuostatuose nustatyta tvarka išregistruoja juridinio asmens, kuriam inicijuojamas likvidavimas, statusą. Apie tai registro tvarkytojas viešai paskelbia juridinių asmenų registro nuostatuose nurodytame šaltinyje.
kreditoriai turi teisę pareikšti ieškinį teisme dėl skolininko prievolių įvykdymo ar bankroto nemokumo bylos iškėlimo per vienerių metų ieškinio senaties terminą, skaičiuojamą nuo juridinio asmens, kuriam inicijuojamas likvidavimas, statuso įgijimo. Teismas, priėmęs šioje dalyje numatytą ieškinį, privalo ne vėliau kaip kitą darbo dieną apie tai pranešti juridinių asmenų registro tvarkytojui. Registro tvarkytojas, gavęs šį teismo pranešimą, juridinių asmenų registro nuostatuose nustatyta tvarka išregistruoja juridinio asmens, kuriam inicijuojamas likvidavimas, statusą. 7. Jeigu juridinis asmuo šio straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka nepateikė joje nurodytų dokumentų arba teismas nepriėmė šio straipsnio 5 dalyje nurodyto prašymo ir
likvidavimo neatšaukia, juridinių asmenų registro tvarkytojas juridinių asmenų registro nuostatuose nustatyta tvarka priima sprendimą likviduoti juridinį asmenį ir juridinis asmuo įgyja likviduojamo juridinio asmens statusą. Apie tai registro tvarkytojas viešai paskelbia juridinių asmenų registro nuostatuose nurodytame šaltinyje. 8. Juridinį asmenį likviduojant juridinių asmenų registro tvarkytojo iniciatyva, likvidatorius neskiriamas. Juridinių asmenų registro tvarkytojo iniciatyva likviduojamo juridinio asmens valdymo organai netenka įgaliojimų nuo šio straipsnio 7 dalyje nurodyto sprendimo priėmimo. Šiuo atveju juridinių asmenų registro tvarkytojas atlieka šiame straipsnyje ir juridinių asmenų registro nuostatuose nustatytus veiksmus, reikalingus juridiniam asmeniui, likviduojamam juridinių asmenų registro tvarkytojo iniciatyva, išregistruoti. 9.
juridinio asmens dalyviai trejus metus yra solidariai atsakingi ir privalo atlyginti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad juridinis asmuo likviduotas juridinių asmenų registro tvarkytojo iniciatyva dėl juridinio asmens dalyvių nesąžiningų veiksmų. 10. Šiame straipsnyje nustatyti juridinių asmenų registro tvarkytojo veiksmai gali būti skundžiami teismui įstatymų nustatyta tvarka.“
straipsnio pakeitimas Papildyti 2.110 straipsnį 3 ir 4 dalimis: „3. Likvidatorius juridinio asmens likvidavimo procedūras turi užbaigti ir juridinį asmenį išregistruoti iš juridinių asmenų registro ne vėliau kaip per vienerius metus nuo likviduojamo juridinio asmens statuso įregistravimo juridinių asmenų registre dienos. Nepasibaigus šiam terminui juridinis asmuo juridinių asmenų registro tvarkytojui gali pateikti prašymą pratęsti terminą vieneriems metams. Jeigu per šioje dalyje nustatytus terminus likvidatorius likvidavimo procedūrų neužbaigia ir juridinio asmens iš juridinių asmenų registro neišregistruoja, juridinių asmenų registro nuostatuose nustatytus veiksmus, reikalingus likviduojamam juridiniam asmeniui išregistruoti, atlieka juridinių asmenų registro tvarkytojas. 4. Likvidatorius, nevykdantis šiame straipsnyje ir atitinkamos teisinės formos juridinius asmenis reglamentuojančiuose įstatymuose nurodytų pareigų arba netinkamai jas vykdantis, privalo visiškai atlyginti dėl to atsiradusią žalą.“
straipsnio pakeitimas Papildyti 2.184 straipsnio 1 dalį 6 punktu: „6) pasibaigia prokūros terminas.“
1Šis įstatymas, išskyrus 1, 6, 7,
d. 2. Šio įstatymo 1, 6, 7, 9 ir 10 straipsniai įsigalioja 2025 m. sausio 15 d. 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2024 m. rugpjūčio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 4.
4Valstybės ar savivaldybių institucijų teisės aktai,
kuriais patvirtinti viešųjų juridinių asmenų steigimo dokumentai ir kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos nebuvo paskelbti Teisės aktų registre, taip pat Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.46 straipsnio 3 dalyje nurodyti teisės aktai, kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos nebuvo paskelbti Teisės aktų registre, turi būti paskelbti Teisės aktų registre ir šių teisės aktų identifikaciniai kodai Teisės aktų registre turi būti pateikti juridinių asmenų registro tvarkytojui ne vėliau kaip iki 2025 m. gruodžio 31 d. 5. Šio straipsnio 4 dalyje nurodytų teisės aktų, kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos buvo paskelbti Teisės aktų registre, identifikaciniai kodai Teisės aktų registre turi būti pateikti juridinių asmenų registro tvarkytojui pirmą kartą po šio įstatymo įsigaliojimo dienos keičiant viešojo juridinio asmens steigimo dokumentus, bet ne vėliau kaip iki 2025 m. gruodžio 31 d. 6. Valstybės ar savivaldybių institucijų teisės aktai, kuriais patvirtinti daugiau negu vieno viešojo juridinio asmens steigimo dokumentai, turi būti pripažinti netekusiais galios ir vietoj jų priimti nauji teisės aktai, atitinkantys šio įstatymo 1 straipsniu pakeisto Civilinio kodekso 2.46 straipsnio 7 dalyje nustatytą reikalavimą. Šių teisės aktų identifikaciniai kodai Teisės aktų registre turi būti pateikti juridinių asmenų registro tvarkytojui ne vėliau kaip iki 2025 m. gruodžio 31 d. 7. Juridiniai asmenys, iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos įgiję juridinio asmens, kuriam inicijuojamas likvidavimas, statusą, šį statusą gali atšaukti šio įstatymo 11 straipsniu pakeistoje Civilinio kodekso 2.70 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka juridinių asmenų registro tvarkytojui pateikę joje nurodytus dokumentus. 8.
įsigaliojimo dienos Civilinio kodekso 2.70 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka į teismą su prašymu atšaukti inicijuojamą juridinio asmens likvidavimą yra kreipęsis juridinio asmens dalyvis ar valdymo organo narys ir teismas šį prašymą yra priėmęs, prašymas baigiamas nagrinėti iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusia tvarka. 9. Juridinių asmenų registro tvarkytojas ne vėliau kaip iki 2025 m. sausio 1 d. atlieka juridinių asmenų registro nuostatuose nustatytus veiksmus, reikalingus juridiniams asmenims, iki 2023 m. rugsėjo 1 d. įgijusiems likviduojamo juridinio asmens statusą, išregistruoti. 10. Jeigu juridinis asmuo likviduojamo juridinio asmens statusą yra įgijęs nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. iki
procedūros neužbaigiamos ir juridinis asmuo iš juridinių asmenų registro neišregistruojamas, juridinių asmenų registro nuostatuose nustatytus veiksmus, reikalingus likviduojamam juridiniam asmeniui išregistruoti, atlieka juridinių asmenų registro tvarkytojas. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIO KODEKSO 2.46, 2.47, 2.54, 2.57, 2.62, 2.63, 2.64, 2.66, 2.68, 2.70 IR 2.184 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS ASOCIACIJŲ ĮSTATYMO NR. IX-1969 6 IR 12 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS BIUDŽETINIŲ ĮSTAIGŲ ĮSTATYMO NR. I-1113 6, 7, 13 IR 14 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS REGIONINĖS PLĖTROS ĮSTATYMO NR. VIII-1889 18 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISĖKŪROS PAGRINDŲ ĮSTATYMO NR. XI-2220 6 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS IR SAVIVALDYBĖS ĮMONIŲ ĮSTATYMO NR. I-722 6, 8, 18, 19 IR 22¹ STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS VIEŠŲJŲ ĮSTAIGŲ ĮSTATYMO NR. I-1428 5, 6, 7, 8, 8¹, 15 IR 16 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS AKCINIŲ BENDROVIŲ ĮSTATYMO NR. VIII-1835 7, 12, 45 IR 57 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS INDIVIDUALIŲ ĮMONIŲ ĮSTATYMO NR. IX-1805 5 IR 13 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS MAŽŲJŲ BENDRIJŲ ĮSTATYMO NR. XI-2159 4, 6, 6¹, 10 IR 30 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS ŪKINIŲ BENDRIJŲ ĮSTATYMO NR. IX-1804 4, 5, 7 IR 16 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS ADVOKATŪROS ĮSTATYMO NR. IX-2066 30 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS PRIVAČIOS DETEKTYVINĖS VEIKLOS ĮSTATYMO NR. XII-1615 19 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO, KOOPERATINIŲ BENDROVIŲ (KOOPERATYVŲ) ĮSTATYMO NR. I-164 4, 6¹ IR 8 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO, LABDAROS IR PARAMOS FONDŲ ĮSTATYMO NR. I-1232 6¹ STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO, TARPTAUTINIŲ SANKCIJŲ ĮSTATYMO NR. IX-2160 8 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO IR ŽEMĖS ŪKIO BENDROVIŲ ĮSTATYMO NR. I-1222 11¹ STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTŲ
1.
Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.46, 2.47, 2.54, 2.57, 2.62, 2.63, 2.64, 2.66, 2.68, 2.70 ir 2.184 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (toliau – CK projektas), Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo Nr. IX-1969 6 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (toliau – AĮ projektas), Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo Nr. I-1113 6, 7, 13 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (toliau – BĮĮ projektas), Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatymo Nr. VIII-1889 18 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto (toliau – RPĮ projektas), Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo Nr. XI-2220 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto (toliau – TPĮ projektas), Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo Nr. I-722 6, 8, 18, 19 ir 22¹ straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (toliau – VSĮĮ projektas) ir Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo Nr. I-1428 5, 6, 7, 8, 8¹, 15 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (toliau – VĮĮ projektas) (toliau kartu – Projektai) parengimą paskatino valstybės ir savivaldybės institucijų spartesnis naudojimasis įdiegtais technologiniais sprendimais – duomenų valdymo sistemomis, priimant ne tik norminius, bet ir teisės taikymo aktus, bei suinteresuotų institucijų pastebėjimai dėl steigimo dokumentams taikomų skirtingų teisės aktuose nustatytų reikalavimų dėl iš esmės analogiškų teisinių santykių, t. y. dėl teisės aktų, kurie tuo pačiu yra ir steigimo dokumentai, registravimo Juridinių asmenų registre (toliau – JAR) ir Teisės aktų registre.
Projektų tikslas – supaprastinti viešųjų juridinių asmenų, kurių steigėja ar savininkė yra valstybė ir (ar) savivaldybė (-ės)[¹], steigimo dokumentų rengimo ir registravimo JAR procesą, kad jis taptų ekonomiškesnis, būtų užtikrinamas registrų duomenų aktualumas. Priėmus Projektus, bus sudarytos galimybės teisės aktų, kuriais yra patvirtinti valstybės ir (ar) savivaldybės steigiamų (įsteigtų) viešųjų juridinių asmenų steigimo dokumentai ar įsteigtas juridinis asmuo ir kurie yra paskelbti Teisės aktų registre, duomenis per registrų sąveikos sistemą perduoti JAR. Tokiu būdu steigimo dokumentams bus taikomi tik teisėkūros reikalavimai, nedubliuojant jų su steigimo dokumentams keliamais registravimo JAR reikalavimais. CK projekto nuostatų, susijusių su asmens duomenų apsauga, parengimą taip pat paskatino siekis užtikrinti, kad asmens duomenų tvarkymas JAR visapusiškai atitiktų 2018 m. gegužės 25 d. pradėto taikyti 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (toliau – BDAR) nuostatas.
Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija (toliau – VDAI), 2023 m. balandžio mėn. išnagrinėjusi fizinio asmens skundą dėl JAR tvarkomų jo, kaip juridinio asmens vadovo, asmens duomenų, Teisingumo ministerijai (kaip JAR valdytojai, taip pat ir asmens duomenų valdytojai) pateikė siūlymą įvertinti CK nuostatas ir imtis priemonių jas suderinti su BDAR reikalavimais. VDAI nuomone, nė vienas iš teisės aktų, reglamentuojančių asmens duomenų tvarkymą JAR, nenumato asmens gyvenamosios vietos adreso ir asmens kodo tvarkymo tikslo bei kitų su asmens duomenų tvarkymu susijusių aspektų, kaip to reikalaujama BDAR 6 straipsnio 3 dalyje, todėl VDAI negali daryti išvados, kad CK 2.66 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostata atitinka BDAR 5 straipsnio 1 dalies a, b ir c punktuose nustatytus teisėtumo, tikslo apribojimo bei duomenų kiekio mažinimo principus. Atsižvelgiant į tai, VDAI padarė išvadą, kad šiuo metu CK nustatytas teisinis reglamentavimas neatitinka BDAR reikalavimų. BDAR 5 straipsnio 1 dalies c punkte įtvirtintas duomenų kiekio mažinimo principas, reiškiantis, kad asmens duomenys turi būti adekvatūs, tinkami ir tik tokie, kurių reikia siekiant tikslų, dėl kurių jie tvarkomi. Siekiant JAR įregistruoti juridinį asmenį, juridinio asmens duomenis, informaciją ar jų pakeitimus, JAR tvarkytojui teikiami CK ir kituose įstatymuose nustatyti dokumentai. Praktikoje dažni atvejai, kai teikiant minėtus dokumentus, juose taip pat būna savanoriškai įrašyta perteklinių asmens duomenų, kurių pateikimo JAR tvarkytojui nei CK, nei kiti įstatymai nenumato (pavyzdžiui, duomenys, susiję su asmens darbo užmokesčiu, dividendų išmokėjimu ir kt.).
Pažymėtina, kad, vadovaujantis CK 2.71 straipsnio 1 dalimi, JAR duomenys, JAR kaupiami dokumentai ir bet kokia kita JAR pateikta informacija yra vieša. Kiekvienas asmuo turi teisę už atlyginimą gauti bet kokius JAR duomenis, JAR saugomų dokumentų ar informacijos kopijas (CK 2.72 straipsnio 3 dalis). Todėl JAR kaupiami dokumentai, kartu su juose savanoriškai atskleistais ir JAR tvarkytojui pateiktais asmens duomenimis, gali būti prieinami ir kiekvienas asmuo, nurodydamas dokumentų naudojimo tikslą, jų gavimo teisinį pagrindą, prašomų pateikti dokumentų apimtį ir gavimo būdą[²], gali su jais susipažinti. Savanoriškai registrui teikiamuose dokumentuose nurodytų duomenų atskleidimo klausimas taip pat šiuo metu nagrinėjamas Europos Sąjungos Teisingumo Teismo byloje Nr. C-200/23, dėl kurios Bulgarijos teismas pateikė prejudicinius klausimus. Atsižvelgiant į visa tai, CK projektu kartu siūloma reglamentuoti asmens duomenų tvarkymo tikslą ir įtvirtinti duomenų mažinimo JAR teikiamuose dokumentuose principą. Siekiant įstatymų nuostatas suderinti tarpusavyje, atitinkamai parengti Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 7, 12, 45 ir 57 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – ABĮ projektas), Lietuvos Respublikos individualių įmonių įstatymo Nr. IX-1805 5 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – IĮĮ projektas), Lietuvos Respublikos mažųjų bendrijų įstatymo Nr. XI-2159 4, 6, 6¹, 10 ir 30 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – MBĮ projektas), Lietuvos Respublikos ūkinių bendrijų įstatymo Nr. IX-1804 4, 5, 7 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – ŪBĮ projektas), Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo Nr.
IX-2066 30 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Advokatūros projektas),Lietuvos Respublikos privačios detektyvinės veiklos įstatymo Nr. XII-1615 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (toliau – PDVĮ projektas), Lietuvos Respublikos kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo Nr. I-164 4, 6¹ ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – KBKĮ projektas), Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos fondų įstatymo Nr. I-1232 6¹ straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (toliau – LPFĮ projektas), Lietuvos Respublikos tarptautinių sankcijų įstatymo Nr. IX-2160 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (toliau – TSĮ projektas) ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio bendrovių įstatymo Nr. I-1222 11¹ straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (toliau – ŽŪBĮ projektas). CK projektu taip pat sprendžiamos kitos JAR veikloje kylančios praktinės problemos. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymų projektus parengė Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Teisinių paslaugų politikos grupės (vadovė Aurelija Giedraitytė, mob. tel. 8 607 69523, el. p. [email protected], vyresnioji patarėja Reda Nikrėvičė, mob. tel. 8 671 86373, el. p. [email protected]) patarėja Dalia Simutienė, mob. tel. 8 671 86313, el. p. [email protected]. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai
JAR paskirtis yra suteikti informaciją apie esamus juridinius asmenis kontrahentams ar kreditoriams siekiant apsaugoti teisėtus šių interesus.
Todėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.66 straipsnio 3 dalyje ir atskiras juridinių asmenų teisines formas reglamentuojančiuose įstatymuose[³] nustatytas reikalavimas JAR tvarkytojui, nepriklausomai nuo juridinio asmens teisinės formos, pateikti ne tik steigimo dokumento pakeitimus, bet ir visą pakeisto steigimo dokumento tekstą. Vadovaujantis CK 2.46 straipsnio 5 dalimi, Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo (toliau – AĮ) 12 straipsnio 4, 5 dalimis, Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo (toliau – BĮĮ) 6 straipsnio 4, 5 dalimis, Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatymo (toliau – RPĮ) 18 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo (toliau – VSĮĮ) 6 straipsnio 6 dalimi, Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo (toliau – VĮĮ) 6 straipsnio 5 dalimi, viešųjų juridinių asmenų, kurių steigėja ar savininkė yra valstybė ir (ar) savivaldybė (-ės), kaip ir kitų viešųjų ar privačių juridinių asmenų, steigimo dokumentai turi būti pasirašyti atitinkamo asmens. Aukščiau nurodyti reikalavimai užtikrina galimybę JAR duomenų gavėjams gauti juridinio asmens steigimo dokumentų aktualią redakciją. Tačiau be aukščiau nurodytų juridinių asmenų steigimo dokumentų registravimo JAR reikalavimų, teisės aktams, kuriais yra steigiami viešieji juridiniai asmenys, ar kuriais yra tvirtinami viešųjų juridinių asmenų steigimo dokumentai, taip pat yra taikomi ir teisėkūros reikalavimai[⁴], kurie skiriasi nuo reikalavimų, taikomų steigimo dokumentų registravimui JAR. Pagal Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo (toliau – TPĮ) 18 straipsnio 3 dalį, priimtus teisės aktus pasirašo tam įgaliojimus turintys subjektai teisės aktų nustatyta tvarka.
Kai valstybė yra tam tikro viešojo juridinio asmens savininkė ir savininką atstovaujančia ar savininko teises ir pareigas įgyvendinančia institucija paskiriama tam tikra ministerija, teisės aktus – įsakymus priima ir pasirašo ministras[⁵]. Vyriausybės nutarimus pasirašo Ministras Pirmininkas ir atitinkamos valdymo srities ministras. Individualaus pobūdžio teisės taikymo aktas – administracinis sprendimas[⁶], t. y. teisės aktas, kuriuo yra tvirtinami viešojo juridinio asmens steigimo dokumentai, pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 6 dalį turi būti pasirašytas jį priėmusio pareigūno, valstybės tarnautojo, kito įstatymų nustatytą specialų statusą turinčio fizinio asmens arba viešojo administravimo subjekto vadovo, jo pavaduotojo ar įgalioto asmens. Tuo tarpu Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 „Dėl Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“, 60 punkte numatyta, kad teisės aktu tvirtinami dokumentai nepasirašomi, teksto pabaiga žymima horizontaliu brūkšniu, brėžiamu po tekstu ties jo viduriu. Taigi, pagal teisėkūros reikalavimus tik teisės aktai, kuriais tvirtinami viešojo juridinio asmens steigimo dokumentai, turi būti pasirašyti teisės aktuose nurodyto atitinkamo asmens, tuo tarpu teisės aktu tvirtinami dokumentai (į kuriuos patenka ir steigimo dokumentai) apskritai nepasirašomi.
Atsižvelgiant į tai, kad pagal CK 2.46 straipsnio 5 dalį ir atskiras juridinių asmenų teisines formas reglamentuojančius įstatymus JAR registruojami juridinių asmenų steigimo dokumentai turi būti pasirašyti, juridiniai asmenys, prieš steigimo dokumentus pateikiant JAR tvarkytojui, turi parengti aktualią steigimo dokumentų redakciją, kurią turi atskirai pasirašyti atitinkamas teisės aktuose nurodytas asmuo. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad didžioji dalis valstybės ir savivaldybės institucijų teisės taikymo aktus (administracinius sprendimus), keičiant viešojo juridinio asmens steigimo dokumentus, priima duomenų valdymo sistemose, todėl steigimo dokumento aktualios redakcijos teksto sudarymas yra papildomas, nepatogus ir laikui imlus darbas. Teisės aktų registro objektai, registruojami ir skelbiami Teisės aktų registre, numatyti TPĮ 6 straipsnio 2 dalyje. Įstatymai[⁷], taip pat Vyriausybės, Seimo nutarimai[⁸] skelbiami Teisės aktų registre visais atvejais. Tuo tarpu ministrų, Vyriausybės įstaigų, kitų valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vadovų ir kolegialių institucijų, taip pat Lietuvos banko valdybos ar valdybos pirmininko ir kitų TPĮ 6 straipsnio 2 dalies 18 punkte nurodytų subjektų priimti teisės taikymo aktai skelbiami Teisės aktų registre tik tais atvejais, kai juos skelbti privaloma pagal teisės aktus[⁹]. Šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas nenumato teisės taikymo aktų – teisės aktų, kuriais tvirtinami viešųjų juridinių asmenų steigimo dokumentai, privalomo skelbimo Teisės aktų registre.
Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – VSĮ) 71 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad savivaldybės institucijų teisės taikymo aktai, kuriuos skelbti Teisės aktų registre privaloma pagal teisės aktus, oficialiai skelbiami Teisės aktų registre. Tačiau TPĮ nėra numatyta, kad visų savivaldybių institucijų (tame tarpe ir savivaldybės tarybos) priimami teisės taikymo aktai (inter alia savivaldybių tarybų sprendimai, kuriais tvirtinami juridinių asmenų steigimo dokumentai), kuriuos skelbti Teisės aktų registre privaloma pagal teisės aktus, yra Teisės aktų registro objektu. Tik tais atvejais, kai teisės aktai skelbiami Teisės aktų registre, šiuos teisės aktus priėmusiam subjektui nereikia atskirai rengti teisės akto suvestinės (aktualios) redakcijos, nes Teisės aktų registro objekto suvestinės teisės akto redakcijos, vadovaujantis TPĮ 6 straipsnio 3 dalies 8 punktu, tvarkomos Teisės aktų registre, ir už jų tinkamą parengimą ir paskelbimą atsako Teisės aktų registro tvarkytojas[¹⁰]. Teisės aktų registre skelbiamų ir neskelbiamų steigimo dokumentų pakeitimai ir visas pakeisto steigimo dokumento tekstas turi būti pateiktas JAR tvarkytojui[¹¹]. 3.2. Dėl BDAR reikalavimų CK 2.66 straipsnio 1 dalies 7 punkte ir šio straipsnio 2 dalyje, taip pat kai kuriuose atskiras juridinių asmenų teisines formas reglamentuojančiuose įstatymuose[¹²] reglamentuojamas juridinio asmens valdymo organų narių ir dalyvių, kurie atsako pagal juridinio asmens prievoles, asmens kodo ir gyvenamosios vietos tvarkymas JAR. Tačiau šiuo metu jokiame įstatyme nėra įtvirtinta, kokiu tikslu asmens duomenys tvarkomi JAR. Tai numatyta tik JAR nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr.
1407 „Dėl Juridinių asmenų registro nuostatų patvirtinimo“ (toliau – JAR nuostatai), 3 punkte, pagal kurį asmens duomenys ir informacija JAR tvarkomi asmens tapatybės nustatymo, JAR objekto registravimo, JAR duomenų teikimo ir JAR objektų apskaitos tikslais. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama
Siekiant supaprastinti viešųjų juridinių asmenų, kurių steigėja ar savininkė yra valstybė ir (ar) savivaldybė (-ės), steigimo dokumentų rengimo ir registravimo JAR procesą, kad steigimo dokumentams būtų taikomi tik teisėkūros reikalavimai, nedubliuojant jų su steigimo dokumentams keliamais registravimo JAR reikalavimais, CK projektu siūloma numatyti privalomą valstybės ir savivaldybių institucijų teisės aktų, kuriais tvirtinami, keičiami ar pripažįstami netekusiais galios viešojo juridinio asmens steigimo dokumentai, taip pat CK 2.46 straipsnio 3 dalyje nurodyti teisės aktai, t. y. įstatymai ar, jei įstatymai numato, valstybės ar savivaldybės institucijos priimti teisės aktai dėl viešojo juridinio asmens steigimo, pagal kuriuos šie viešieji juridiniai asmenys veikia (toliau kartu – Teisės aktų registre skelbiami steigimo dokumentai), skelbimą Teisės aktų registre. Paskelbus minėtus teisės aktus Teisės aktų registre, tik vieną kartą (nebent šie teisės aktai būtų pripažįstami netekusiais galios), šių teisės aktų Teisės aktų registro objekto identifikacinis kodas privalėtų būti pateiktas JAR tvarkytojui. Tokiu būdu Teisės aktų registre skelbiamų steigimo dokumentų duomenys būtų perduodami iš Teisės aktų registro į JAR per sukurtą technologiniais sprendimais grįstą registrų sąsają.
Tokia sąsaja taip pat užtikrintų automatinį duomenų atnaujinimą JAR, kai Teisės aktų registre būtų įregistruojami Teisės aktų registre skelbiamų steigimo dokumentų pakeitimai. Naujai siūlomas teisinis reguliavimas užtikrintų Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 7 punkte įtvirtintos prievolės institucijoms, kuriant ir tvarkant valstybės informacinius išteklius, reikalingus duomenis pirmiausia gauti iš kitų valstybės informacinių sistemų ir registrų ir rinkti iš kitų šaltinių tik tuos duomenis, kurie nėra tvarkomi kitose valstybės informacinėse sistemose ir registruose, todėl negali būti gaunami per valstybės informacinių sistemų ar registrų sąveiką, įgyvendinimą. Pagal CK projektu siūlomus pakeitimus viešųjų juridinių asmenų steigimo dokumentų nereikėtų atskirai registruoti JAR, pakaktų teisės aktus (įstatymus ar, jei įstatymai numato, valstybės ar savivaldybės institucijos priimtus teisės aktus dėl viešojo juridinio asmens steigimo, pagal kuriuos šie viešieji juridiniai asmenys veikia, arba teisės aktus, kuriais tvirtinami viešojo juridinio asmens steigimo dokumentai) pateikti Teisės aktų registrui, ir jų identifikacinį kodą perduoti JAR. Tokiu būdu būtų atsisakoma viso pakeisto steigimo dokumento teksto sudarymo ir jo, pasirašyto įstatymuose nurodyto asmens (kuris net gali skirtis nuo teisės aktą priėmusio asmens), pateikimo JAR. Be to, pakeitus teisės aktą (steigimo dokumentus) informacinių technologijų priemonėmis (valstybės ar savivaldybės institucijos duomenų valdymo sistemoje) ir jį paskelbus Teisės aktų registre, steigimo dokumento pakeitimai automatiškai būtų įrašomi JAR.
Pažymėtina, kad naujai siūlomas teisinis reguliavimas taip pat prisidėtų prie duomenų registruose aktualumo užtikrinimo, kadangi praktikoje pasitaiko atvejų, kai viešųjų juridinių asmenų steigimo dokumentų pakeitimai nepateikiami JAR tvarkytojui tam tikrą laiką nuo jų sudarymo ar patvirtinimo arba pateikiami registruoti tokie steigimo dokumentų pakeitimai, kuriais keičiamos prieš tai neįregistruotų steigimo dokumentų nuostatos. Tokia situacija yra ydinga ir kelia grėsmę pagrindinei JAR paskirčiai – kaupti esminius duomenis apie juridinius asmenis ir sudaryti galimybę bet kuriems suinteresuotiems asmenims tokius duomenis ir dokumentus gauti. Tuo pačiu tai menkina pasitikėjimą JAR kaupiamų duomenų, informacijos ir dokumentų įstatymų jiems suteikta prima facie galia (Civilinio kodekso 2.71 straipsnio 3 dalis), t. y. kad registro teikiami duomenys turi didesnę įrodomąją galią, šie duomenys yra nustatyti, neįrodinėjami ir laikomi teisingais, nebent būtų pripažinti negaliojančiais įstatymų nustatyta tvarka. Tuo tarpu viena iš civilinės apyvartos sąlygų – greita ir patikima juridinių asmenų registravimo procedūra, atitinkanti teisės aktų reikalavimus. Ekonominiuose ir socialiniuose santykiuose sutarties šalys ir kiti asmenys turi turėti pagrindą pasitikėti juridinių asmenų duomenimis ir dokumentais, todėl turi būti siekiama neleisti JAR įregistruoti klaidingų juridinių asmenų duomenų ir dokumentų.
Atkreiptinas dėmesys, kad, jeigu viešojo juridinio asmens steigėjai (dalyviai) yra valstybė ir (ar) savivaldybės, šio juridinio asmens steigimo dokumentai galės būti tvirtinami kelių valstybės ir (ar) savivaldybių institucijų bendru priimamu teisės aktu (pavyzdžiui, regiono plėtros tarybos nuostatai, kai kurių asociacijų įstatai). Šiuo metu praktikoje pasitaiko nemažai atvejų, kai vienu, pavyzdžiui, savivaldybės institucijos priimtu teisės aktu, tvirtinami kelių viešųjų juridinių asmenų steigimo dokumentai. Šiuo atveju, siekiant pakeisti tik vieno konkretaus juridinio asmens steigimo dokumentus, keičiamas teisės aktas, kuriuo buvo patvirtinti kelių juridinių asmenų steigimo dokumentai, nepriklausomai nuo to, kad kitų juridinių asmenų steigimo dokumentai nekeičiami. Siekiant užtikrinti tinkamą Teisės aktų registro duomenų perdavimą JAR, kai steigimo dokumentai keičiami, ar pripažįstami netekusiais galios, būtina, kad vienu valstybės ar savivaldybės institucijos teisės aktu būtų tvirtinami tik vieno viešojo juridinio asmens steigimo dokumentai. Šiuo tikslu CK 2.46 straipsnis pildomas nauja 8 dalimi. Atsižvelgiant į tai, kad nuo 2023 m. balandžio 1 d. pasikeitė Vietos savivaldos įstatymo nuostatos ir meras tapo savivaldybės vykdomąja institucija, taip pat į tai, kad ne tik meras, bet ir savivaldybės taryba gali priimti teisės taikymo aktus (t. y. ne tik norminius teisės aktus)[¹³], kuriuos pagal įstatymus privaloma skelbti Teisės aktų registre (inter alia savivaldybių tarybų sprendimus, kuriais tvirtinami juridinių asmenų steigimo dokumentai), keičiamas TPĮ. Kitais Projektais atskiras juridinių asmenų teisines formas reguliuojančių įstatymų nuostatos suderinamos su CK projekte siūlomu nustatyti reguliavimu.
Šie Projektai patikslinami ir redakciniu aspektu (atsisakoma perteklinės, analogiškos nustatytai CK 2.46 straipsnio 4 dalyje, nuostatos, numatančios, kad juridinio asmens steigimo dokumentai netenka galios, jeigu jie nebuvo pateikti JAR per šešis mėnesius nuo jų pasirašymo dienos. 4.2. Dėl BDAR reikalavimų Siekiant užtikrinti, kad asmens duomenų tvarkymas JAR atitiktų BDAR reikalavimus, CK projekte siūloma įtvirtinti, kad asmens duomenys JAR tvarkomi asmens tapatybės nustatymo, JAR objekto registravimo, JAR duomenų teikimo ir JAR objektų apskaitos tikslais. Atsižvelgiant į tai, kad registruojant JAR su juridiniais asmenimis susijusių fizinių asmenų (valdymo organų narių, dalyvių, atsakančių pagal juridinio asmens prievoles) duomenis, santykių su juridiniu asmeniu aspektu nėra svarbus faktinės šių asmenų gyvenamosios vietos adresas (jeigu būtų poreikis nustatyti faktinę šių asmenų gyvenamąją vietą, šis duomuo kaupiamas Lietuvos Respublikos gyventojų registre), o tik adresas, kuriuo galima būtų pasiekti fizinį asmenį, įteikti jam dokumentus, taip pat įvertinus CK įtvirtintą JAR viešumo principą, siūloma nustatyti, kad registruojamas ne gyvenamosios vietos adresas, o kitas fizinės vietos adresas – korespondencijos adresas. Atkreiptinas dėmesys, kad fizinės vietos korespondencijos adresas būtinas užtikrinti Europos Tarybos kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu priemonių įvertinimo ekspertų komiteto (MONEYVAL), atlikusio Lietuvos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos vertinimą ir atitiktį Finansinių veiksmų darbo grupės (FATF) rekomendacijoje numatytiems standartams (R24 rekomendacija), nustatytą reikalavimą rasti juridinio asmens valdymo organus fiziškai, esant poreikiui bendrauti ir bendradarbiauti su kompetentingomis institucijomis ir teikti jiems reikalingą informaciją ir pagalbą.
Kad JAR būtų tvarkomi tik tie duomenys, kurių reikia tikslui pasiekti (BDAR 5 straipsnio 1 dalies c punkte įtvirtintas duomenų kiekio mažinimo principas), CK projektu siūloma aiškiai nustatyti reikalavimą, kad JAR pateikiamuose dokumentuose nebūtų nurodyta asmens duomenų, kurių pateikimo JAR nenumato CK ar kiti įstatymai. Šio reikalavimo turėtų laikytis JAR teikiamus dokumentus sudarantys asmenys, o jų taikymą praktikoje užtikrintų notarai, Teisingumo ministerija ar JAR tvarkytojas, kurie, vadovaudamiesi CK 2.64 straipsnio 2 dalies 4 punktu, JAR nuostatų 45, 48–58 punktais, tikrina juridinio asmens duomenų tikrumą ir dokumentų atitiktį įstatymų nustatytiems reikalavimams. Jeigu įregistruoti juridinį asmenį, taip pat registruoti juridinio asmens dokumentų ir duomenų pakeitimus JAR tvarkytojui teikiamuose dokumentuose visgi būtų pateikiami asmens duomenys, kurių pateikimo JAR nenumato CK ar kiti įstatymai, JAR tvarkytojas, vadovaudamasis CK 2.68 straipsnio 1 dalies 4 punktu, galėtų atsisakyti įregistruoti juridinį asmenį ar juridinio asmens dokumentų ir duomenų pakeitimus. Atkreiptinas dėmesys, kad, vadovaudamasis CK 2.68 straipsnio 2 dalimi, prieš atsisakydamas registruoti pateiktus JAR dokumentus ar duomenis, JAR tvarkytojas skiria terminą trūkumus pašalinti.
Jei per nustatytą terminą trūkumai nepašalinami ar JAR tvarkytojui nepateikiami pataisyti dokumentai, JAR tvarkytojas motyvuotu sprendimu atsisako registruoti juridinį asmenį (duomenų ar dokumentų pakeitimus). Sprendimas atsisakyti registruoti juridinį asmenį (JAR registruotinų duomenų ar dokumentų pakeitimus) skundžiamas teismui įstatymų nustatyta tvarka (CK 2.68 straipsnio 3 dalis). Siekiant suderinti teisės aktų nuostatas tarpusavyje dėl korespondencijos adreso nurodymo JAR, parengti ABĮ projektas, IĮĮ projektas, MBĮ projektas, ŪBĮ projektas, Advokatūros įstatymo projektas, PDVĮ projektas ir TSĮ projektas. Įvertinus tai, kad asmens duomenys JAR taip pat perduodami iš Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos (toliau – JADIS)[¹⁴], ir siekiant užtikrinti analogiškų duomenų tvarkymą abejuose su juridiniais asmenimis susijusiose valstybės informaciniuose ištekliuose (tiek JAR, tiek JADIS), parengti KBKĮ projektas, LPFĮ projektas ir ŽŪBĮ projektas. 4.3. Dėl kitų CK pakeitimų CK projekte redakciniu aspektu taip pat tikslinamos CK nuostatos, suderinant jas su galiojančiais teisės aktais, arba sprendžiamos praktinės JAR veikloje kylančios problemos: · Juridinio asmens buveinė (adresas) yra vienas svarbiausių duomenų, apibūdinančių juridinį asmenį, be kurio neįmanomas juridinio asmens veikimas. Neįregistravus buveinės (adreso) duomens JAR, tampa labai apsunkintas kreditorių interesų gynimas, valstybės ir savivaldybių įgalinimų įgyvendinimas šių juridinių asmenų atžvilgiu. Todėl juridinio asmens buveinės (adreso) aktualumas ir savalaikis atnaujinimas turi būti nuolat užtikrinamas.
Šį aspektą taip pat akcentavo Europos Tarybos ekspertų komitetas dėl priemonių, nukreiptų kovai su pinigų plovimu bei teroristų finansavimu (MONEYVAL), vertindamas Lietuvos Respublikoje įgyvendinamus tarptautinius reikalavimus, nustatytus Finansinių veiksmų darbo grupės kovai su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu priimtose tarptautinėse rekomendacijose. Atsižvelgiant į tai, tikslinama CK 2.70 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta aplinkybė, kuriai esant JAR tvarkytojas turi teisę inicijuoti juridinio asmens likvidavimą, numatant, kad tokia teisė atsiranda, kai JAR ilgiau negu šešis mėnesius nenurodyta juridinio asmens buveinė. · Šiuo metu galiojančioje CK 2.70 straipsnio 5 dalyje numatyta galimybė juridinio asmens dalyviui ar valdymo organo nariui per vienerius metus nuo juridinio asmens, kuriam inicijuojamas likvidavimas, statuso įgijimo kreiptis į teismą su prašymu atšaukti inicijuojamą juridinio asmens likvidavimą; teismas, priėmęs šį prašymą, taip pat priėmęs sprendimą dėl inicijuojamo juridinio asmens likvidavimo atšaukimo apie tai praneša JAR tvarkytojui; JAR tvarkytojas, gavęs pranešimą apie teismo sprendimą dėl inicijuojamo juridinio asmens likvidavimo atšaukimo, išregistruoja juridinio asmens, kuriam inicijuojamas likvidavimas, statusą.
Vertinant CK 2.70 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą, praktikoje dažnai pasitaiko atvejų, kai, pavyzdžiui: 1) teismas atšaukia inicijuojamą juridinio asmens likvidavimą, tačiau teismui priėmus šį sprendimą juridinis asmuo JAR tvarkytojui vis tiek nepateikia CK 2.70 straipsnio 1 dalyje ar JAR nuostatuose nustatytų dokumentų, paneigiančių CK 2.70 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių buvimą (tokiu atveju JAR tvarkytojas turėtų iš naujo pradėti juridinio asmens likvidavimo JAR tvarkytojo iniciatyva procedūrą); 2) juridinis asmuo, kuriam įregistruotas teisinis statusas „inicijuojamas likvidavimas“, pateikia JAR tvarkytojui finansinės atskaitomybės dokumentus, paneigiančius CK 2.70 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytos aplinkybės buvimą, tačiau per CK 2.70 straipsnio 5 dalyje nustatytą terminą nesikreipia į teismą su prašymu atšaukti inicijuojamą juridinio asmens likvidavimą (tokiu atveju JAR tvarkytojas turėtų tęsti juridinio asmens likvidavimo JAR tvarkytojo iniciatyva procedūrą, nepaisant to, kad dokumentai, paneigiantys CK 2.70 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytos aplinkybės buvimą, pateikti JAR tvarkytojui).
Reaguojant į minėtus praktikoje pasitaikančius atvejus, kylančius dėl to, kad teisinis statusas „inicijuojamas likvidavimas“ gali būti atšaukiamas tik teismo sprendimu, siekiant supaprastinti teisinio statuso „inicijuojamas likvidavimas“ atšaukimo procedūrą ir tokiu būdu sumažinti su tuo susijusį teismams tenkantį darbo krūvį, CK projektu siūloma numatyti galimybę juridiniams asmenims atšaukti inicijuojamą likvidavimą per vienerių metų laikotarpį nuo statuso įgijimo tiesiogiai kreipiantis į JAR tvarkytoją ir pateikiant CK 2.70 straipsnio 1 dalyje ar JAR nuostatuose nurodytus dokumentus, paneigiančius CK 2.70 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių buvimą. · Siekiant apginti kreditorių interesus, kad juridinis asmuo nebūtų likviduotas (kai juridiniam asmeniui inicijuojamas likvidavimas JAR tvarkytojo inciatyva), t. y. jis nepasibaigtų, kai kreditorius turi jo naudai išduotą vykdomąjį dokumentą, kuris nėra visiškai įvykdytas (kreditorius yra suinteresuotas savo teisių gynimu ir dėl to yra pradėjęs išieškojimo procesą), siūlytina CK projekte numatyti galimybę atšaukti inicijuojamą likvidavimą į teismą kreipusis juridinio asmens kreditoriui. · Įvertinus tai, kad pagal CK 2.53 ir 2.56 straipsnius juridinio asmens filialas ir atstovybė nėra juridinis asmuo, o tik struktūriniai juridinio asmens padaliniai, turintys savo buveinę, CK projekto 3 ir 4 straipsniais keičiamose CK 2.54 straipsnio 2 dalyje ir 2.57 straipsnio 2 dalyje atsisakoma neegzistuojančio filialo ir atstovybės požymio – teisinio statuso (reorganizuojamas, pertvarkomas, likviduojamas ir kt.). · Atsižvelgiant į tai, kad JAR valdytojas ir tvarkytojas numatyti Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų registro įstatymo, t. y. įstatymo, nustatančio valstybės registro steigimo teisinius pagrindus[¹⁵], 3 straipsnio 2 dalyje, pripažįstama netekusia galios perteklinė CK 2.62 straipsnio 4 dalis. · Atsižvelgiant į tai, kad prokūra taip pat yra įgaliojimas[¹⁶], siūlytina papildyti jos pasibaigimo pagrindus ir numatyti analogišką pagrindą nustatytam CK 2.147 straipsnio 1 dalies 1 punkte, t. y. prokūra taip pat pasibaigtų suėjus jos terminui.
Reaguojant į minėtus praktikoje pasitaikančius atvejus, kylančius dėl to, kad teisinis statusas „inicijuojamas likvidavimas“ gali būti atšaukiamas tik teismo sprendimu, siekiant supaprastinti teisinio statuso „inicijuojamas likvidavimas“ atšaukimo procedūrą ir tokiu būdu sumažinti su tuo susijusį teismams tenkantį darbo krūvį, CK projektu siūloma numatyti galimybę juridiniams asmenims atšaukti inicijuojamą likvidavimą per vienerių metų laikotarpį nuo statuso įgijimo tiesiogiai kreipiantis į JAR tvarkytoją ir pateikiant CK 2.70 straipsnio 1 dalyje ar JAR nuostatuose nurodytus dokumentus, paneigiančius CK 2.70 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių buvimą. · Siekiant apginti kreditorių interesus, kad juridinis asmuo nebūtų likviduotas (kai juridiniam asmeniui inicijuojamas likvidavimas JAR tvarkytojo inciatyva), t. y. jis nepasibaigtų, kai kreditorius turi jo naudai išduotą vykdomąjį dokumentą, kuris nėra visiškai įvykdytas (kreditorius yra suinteresuotas savo teisių gynimu ir dėl to yra pradėjęs išieškojimo procesą), siūlytina CK projekte numatyti galimybę atšaukti inicijuojamą likvidavimą į teismą kreipusis juridinio asmens kreditoriui. · Įvertinus tai, kad pagal CK 2.53 ir 2.56 straipsnius juridinio asmens filialas ir atstovybė nėra juridinis asmuo, o tik struktūriniai juridinio asmens padaliniai, turintys savo buveinę, CK projekto 3 ir 4 straipsniais keičiamose CK 2.54 straipsnio 2 dalyje ir 2.57 straipsnio 2 dalyje atsisakoma neegzistuojančio filialo ir atstovybės požymio – teisinio statuso (reorganizuojamas, pertvarkomas, likviduojamas ir kt.). · Atsižvelgiant į tai, kad JAR valdytojas ir tvarkytojas numatyti Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų registro įstatymo, t. y. įstatymo, nustatančio valstybės registro steigimo teisinius pagrindus[¹⁵], 3 straipsnio 2 dalyje, pripažįstama netekusia galios perteklinė CK 2.62 straipsnio 4 dalis. · Atsižvelgiant į tai, kad prokūra taip pat yra įgaliojimas[¹⁶], siūlytina papildyti jos pasibaigimo pagrindus ir numatyti analogišką pagrindą nustatytam CK 2.147 straipsnio 1 dalies 1 punkte, t. y. prokūra taip pat pasibaigtų suėjus jos terminui. Tokiu būdu būtų išsprendžiamos praktinės problemos, kai pagal CK 2.184 straipsnio 2 dalį prokūra pasibaigia ją išregistravus iš Įgaliojimų registro (t. y. pasibaigusios prokūros išregistruojamos), tačiau pagal esamą CK 2.184 straipsnio 1 dalies reglamentavimą, prokūros su pasibaigusiu terminu negali būti išregistruojamos.
Šiuo atveju juridiniams asmenims teikiant prašymus įregistruoti naujas prokūras, lieka neišregistruotos ankstesnės prokūros, kurių terminas pasibaigęs, o Įgaliojimų registre kaupiasi negaliojančios prokūros su pasibaigusiu terminu. 5. Galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus Įstatymų projektais siūlomus pakeitimus, neigiamų pasekmių nenumatoma, nes bus užtikrintas savalaikis aktualių dokumentų registravimas registruose, atsisakoma perteklinių ir dubliuojančių reikalavimų steigimo dokumentams. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimti Įstatymų projektai neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymų projektų nuostatų įgyvendinimas turės teigiamos įtakos verslo sąlygoms, kadangi teikiamuose JAR dokumentuose nebus nurodyta perteklinių asmens duomenų, todėl verslą plėtojančių asmenų asmens duomenų apsauga bus tinkamai užtikrinta. 8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams Įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus Įstatymų projektus, nereikės priimti ar keisti kitų įstatymų. 10.
10Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka
Įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymų projektuose neapibrėžiamos sąvokos ir nenustatomi jas įvardijantys terminai, kurie turėtų būti įvertinti pagal Terminų banko įstatymą. 11. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektai neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ar Europos Sąjungos dokumentams. 12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Įgyvendinant CK projektą Teisingumo ministerija turės parengti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimo Nr. 1407 „Dėl Juridinių asmenų registro nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo projektą, o įgyvendinant atskiras juridinių asmenų teisines formas reglamentuojančius įstatymus dėl korespondencijos adreso tvarkymo JADIS – Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. spalio 11 d. įsakymo Nr. 1R-231 „Dėl Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo projektą. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Projektuose numatytoms nuostatoms įgyvendinti reikės sukurti JAR ir Teisės aktų registro sąveiką bei pritaikyti JAR ir Teisės aktų registro programines priemones.
JAR tvarkytojo – valstybės įmonės Registrų centro – preliminariais skaičiavimais reikalingiems darbams atlikti valstybės įmonei Registrų centrui reikės apie 55 tūkst. eurų valstybės biudžeto lėšų, o Teisės aktų registro tvarkytojo – Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos vertinimu jai reikės apie 2 200 eurų valstybės biudžeto lėšų. Valstybės įmonės Registrų centro duomenimis, kasmet JAR įregistruojama apie 650 viešųjų juridinių asmenų, kurių savininkė yra valstybė ar savivaldybė, steigimo dokumentų pakeitimų (siūlomas reguliavimas aktualus virš 3100 viešųjų juridinių asmenų: biudžetinių įstaigų, valstybės ir savivaldybės įmonių, regionų plėtros tarybų, viešųjų įstaigų, kurių savininkė yra valstybė arba savivaldybė, ir kitų, pavyzdžiui, asociacijų, kurių savininkais yra valstybė ir (ar) savivaldybės). Šių dokumentų įregistravimas pareikalauja beveik 13 tūkst. eurų valstybės biudžeto lėšų per metus[¹⁷]. Įvertinus tai, Projektuose numatyti pokyčiai padės sutaupyti nuo 13 tūkst. eurų per metus. 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Projektais siūlomi pakeitimai dėl JAR ir Teisės aktų registro pakeitimų įgyvendinimo aptarti ir suderinti su Teisės aktų registro tvarkytoju – Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija, JAR tvarkytoju – valstybės įmone Registrų centru. Projektais siūlomam reguliavimui pritaria ir jį palaiko savivaldybės. 15.
15Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis
Reikšminiai Įstatymų projektų žodžiai, kurių reikia jiems įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, yra: „juridinis asmuo“, „registras“, „teisės aktas“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Įvertinus valstybės biudžeto planavimo ciklą bei atsižvelgiant į tai, kad įstatymams įgyvendinti reikės sukurti ar pritaikyti informacinių technologijų priemones, Projektų įsigaliojimas numatomas 2025 m. sausio 2 d. [¹] Formuluotė „viešasis juridinis asmuo, kurio steigėja ar savininkė yra valstybė ir (ar) savivaldybė (-ės)“ apima atvejus, kai juridinio asmens dalyvis yra valstybė ir (ar) savivaldybė (-ės) (taip pat ir tuos atvejus, kai viešojo juridinio asmens dalyviai yra valstybė kartu su savivaldybe (-ėmis) ir neapima tų atvejų, kai be valstybės ir (ar) savivaldybės (-ių) juridinis asmuo turi kitų dalyvių (fizinių ar juridinių asmenų). [²] Juridinių asmenų registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr.
1407 „Dėl Juridinių asmenų registro nuostatų patvirtinimo“, 240 punktas. [³] Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo 6 straipsnio 5 dalis, Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo 12 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 6 straipsnio 8 dalis, [⁴] Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 18, 19 straipsniai. [⁵] Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo 26 straipsnio 3 dalies 5 punktas. [⁶] Pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 5 dalį administracinis sprendimas – teisės aktų reglamentuotu būdu ir (ar) forma išreikšta vienkartinė viešojo administravimo subjekto valia dėl teisės taikymo, privaloma ir skirta konkrečiam asmeniui ar individualiai apibrėžtai asmenų grupei. [⁷] TPĮ 6 straipsnio 2 dalies 3 punktas. [⁸] TPĮ 6 straipsnio 2 dalies 5, 9 punktai. [⁹] TPĮ 6 straipsnio 2 dalies 18 punktas. [¹⁰] TPĮ 6 straipsnio 7 dalis. [¹¹] CK 2.66 straipsnio 3 dalis. [¹²] Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas, Lietuvos Respublikos mažųjų bendrijų įstatymas, Lietuvos Respublikos individualių įmonių įstatymas, Lietuvos Respublikos ūkinių bendrijų įstatymas. [¹³] VSĮ 71 straipsnio 2 dalis. [¹⁴] Pavyzdžiui, Akcinių bendrovių įstatymo 12 straipsnio 5 dalis, Ūkinių bendrijų įstatymo 5 straipsnio 4 dalis. [¹⁵] Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 23 straipsnio 1 dalis. [¹⁶] CK 2.176 straipsnio 1 dalis. [¹⁷] Vadovaujantis Atlyginimo už valstybės įmonės Registrų centro tvarkomų registrų objektų registravimą, šių registrų ir Nekilnojamojo turto kadastro duomenų, informacijos, dokumentų ir (ar) jų kopijų tvarkymą dydžių sąrašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. liepos 8 d. nutarimu Nr.
1407 „Dėl Juridinių asmenų registro nuostatų patvirtinimo“, 240 punktas. [³] Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo 6 straipsnio 5 dalis, Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo 12 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 6 straipsnio 8 dalis, [⁴] Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 18, 19 straipsniai. [⁵] Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo 26 straipsnio 3 dalies 5 punktas. [⁶] Pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 5 dalį administracinis sprendimas – teisės aktų reglamentuotu būdu ir (ar) forma išreikšta vienkartinė viešojo administravimo subjekto valia dėl teisės taikymo, privaloma ir skirta konkrečiam asmeniui ar individualiai apibrėžtai asmenų grupei. [⁷] TPĮ 6 straipsnio 2 dalies 3 punktas. [⁸] TPĮ 6 straipsnio 2 dalies 5, 9 punktai. [⁹] TPĮ 6 straipsnio 2 dalies 18 punktas. [¹⁰] TPĮ 6 straipsnio 7 dalis. [¹¹] CK 2.66 straipsnio 3 dalis. [¹²] Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas, Lietuvos Respublikos mažųjų bendrijų įstatymas, Lietuvos Respublikos individualių įmonių įstatymas, Lietuvos Respublikos ūkinių bendrijų įstatymas. [¹³] VSĮ 71 straipsnio 2 dalis. [¹⁴] Pavyzdžiui, Akcinių bendrovių įstatymo 12 straipsnio 5 dalis, Ūkinių bendrijų įstatymo 5 straipsnio 4 dalis. [¹⁵] Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 23 straipsnio 1 dalis. [¹⁶] CK 2.176 straipsnio 1 dalis. [¹⁷] Vadovaujantis Atlyginimo už valstybės įmonės Registrų centro tvarkomų registrų objektų registravimą, šių registrų ir Nekilnojamojo turto kadastro duomenų, informacijos, dokumentų ir (ar) jų kopijų tvarkymą dydžių sąrašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. liepos 8 d. nutarimu Nr. 763, 14.1.14 papunkčiu, už juridinio asmens pakeisto steigimo dokumento įregistravimą nustatytas 19,80 euro atlyginimo dydis, kuris valstybės įmonei Registrų centrui kompensuojamas Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 25 straipsnio 3 dalyje ir 29 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka iš JAR tvarkytojui skiriamų valstybės biudžeto lėšų.
2023-10-31 Nr. XIVP-3213 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Svarstytina, ar siekiant teisinio aiškumo, projekto
nustatyti, kad Teisės aktų registre skelbiamuose teisės aktuose (kuriais steigiami ir veikia viešieji juridiniai asmenys, arba kuriais tvirtinami arba keičiami viešųjų juridinių asmenų steigimo dokumentai) neturėtų būti nurodomi ne tik teisės aktų identifikacinių kodų pateikimo Juridinių asmenų registrui terminai, tačiau ir šiuos identifikacinius kodus įpareigoti pateikti subjektai. Jeigu, vis dėlto, būtų siekiama įtvirtinti bendrą taisyklę, kad teisės aktų identifikacinius kodus Juridinių asmenų registrui visada pateiktų konkretus subjektas (pvz., Teisės aktų registro tvarkytojas, teisės aktą priėmusi institucija, viešojo juridinio asmens savininko teises ir pareigas įgyvendinanti (įgyvendinsianti) institucija), tai taip pat turėtų būti aiškiai nurodyta. Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 13 straipsnio 4-6 dalių nuostatoms, kuriose taip pat pateikiama neapibrėžtam subjektui adresuota pareiga pateikti teisės aktų identifikacinius kodus juridinių asmenų registro tvarkytojui. 2.
straipsniu keičiamo Civilinio kodekso 2.64 straipsnio 2 dalies 2 punktas turėtų būti patikslintas, vietoj žodžių „jeigu viešasis juridinis asmuo veikia pagal Teisės aktų registre skelbiamus steigimo dokumentus“ įrašant žodžius „jeigu viešasis juridinis asmuo veikia pagal įstatymą ar valstybės ar savivaldybės institucijos priimtą teisės aktą dėl viešojo juridinio asmens steigimo arba pagal Teisės aktų registre skelbiamus steigimo dokumentus“. Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 9 straipsniu keičiamo Civilinio kodekso 2.66 straipsnio 1 dalies naujam 15 punktui. 3. Projekto 8 straipsniu keičiamo Civilinio kodekso
tvarkytojui teikiamuose dokumentuose neturi būti nurodyta asmens duomenų, kurių pateikimo juridinių asmenų registrui nenumato šis kodeksas ar kiti įstatymai“. Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad „jeigu įregistruoti juridinį asmenį, taip pat registruoti juridinio asmens dokumentų ir duomenų pakeitimus JAR tvarkytojui teikiamuose dokumentuose visgi būtų pateikiami asmens duomenys, kurių pateikimo JAR nenumato CK ar kiti įstatymai, JAR tvarkytojas, vadovaudamasis CK 2.68 straipsnio 1 dalies 4 punktu, galėtų atsisakyti įregistruoti juridinį asmenį ar juridinio asmens dokumentų ir duomenų pakeitimus“. Šiame kontekste pažymėtina, jog valstybės ar savivaldybių institucijų teisės aktai, kuriais tvirtinami, keičiami ar pripažįstami netekusiais galios viešojo juridinio asmens steigimo dokumentai, skelbiami Teisės aktų registre. Taigi galima situacija, kai juridinių asmenų registras atsisakys įregistruoti juridinį asmenį ar juridinio asmens dokumentų ir duomenų pakeitimus, jeigu juose bus perteklinių asmens duomenų, tačiau šie dokumentai, kaip teisės aktai (net ir vėliau juos pakeitus ar pripažinus netekusiais galios) ir toliau bus skelbiami Teisės aktų registre.
Atsižvelgus į tai, svarstytina, kaip tokiu atveju turėtų būti užtikrinamas projektu siekiamas tikslas – 2016 m. balandžio
fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) 5 straipsnio 1 dalies c punkte įtvirtintas duomenų kiekio mažinimo principo įgyvendinimas. 4. Atsižvelgus į tai, kad projekto 10 straipsniu keičiamo Civilinio kodekso 2.68 straipsnio 1 dalies 2 punkto pakeitimas tiesiogiai susijęs su projekto 1 straipsniu keičiamo Civilinio kodekso 2.46 straipsnio pakeitimu (o projekto 1 straipsnio įsigaliojimas numatytas 2025 m. sausio 2 d.), projekto 10 straipsnio įsigaliojimas taip pat turėtų būti nukeltas į 2025 m. sausio 2 d. 5. Projekto 12 straipsniu keičiamo Civilinio kodekso
suderinant su Civilinio kodekso 2.184 straipsnio 1 dalies sakiniu iki dvitaškio „Prokūra pasibaigia, kai:“. Departamento direktorius Dainius Zebleckis A. Dulevičiūtė-Akimovienė, tel. +370 5 209 6164, el. p. [email protected] M. Masteikienė, tel. +370 5 239 6843, el. p. [email protected] E. Mušinskis, tel. +370 5 209 6536, el. p. [email protected]
2024-05-13 Nr. XIVP-3213(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Siekiant teisinio aiškumo bei atsižvelgiant į tai, kad naujai steigiamų viešųjų juridinių asmenų valdymo organai, kurie pagal Civilinio kodekso 2.67 straipsnį atsakingi už juridinio asmens dokumentų ir registro duomenų pateikimą registro tvarkytojui, dar nebūna paskirti, siūlytina papildyti minėtą Civilinio kodekso 2.67 straipsnį, jame numatant, kad už juridinio asmens dokumentų, duomenų bei kitos juridinių asmenų registrui teiktinos informacijos (tame tarpe ir teisės aktų identifikacinių kodų Teisės aktų registre) pateikimą laiku juridinių asmenų registrui atsako juridinio asmens valdymo organas, jei įstatymuose, valstybės ar savivaldybės institucijos priimtame teisės akte dėl viešojo juridinio asmens steigimo ar steigimo dokumentuose nenurodyta kitaip. 2. Projekto 14 straipsnio 1 dalyje turėtų būti patikslinta nuoroda į šio straipsnio 3, o ne 2 dalį. Departamento direktorius Dainius Zebleckis A. Dulevičiūtė-Akimovienė, tel. (0 5) 209 6164, el. p. [email protected] M. Masteikienė, tel. (0 5) 209 6843, el. p. [email protected] E. Mušinskis, tel. (0 5) 209 6356, el. p. [email protected]
išvados projektas
Nr. XIVP-3213
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkas Ričardas Juška, komiteto pirmininko pavaduotojas Valentinas Bukauskas, komiteto nariai: Guoda Burokienė, Domas Griškevičius, Kęstutis Masiulis, Bronislovas Matelis, Audrius Petrošius, Eugenijus Sabutis, Algis Strelčiūnas, Rita Tamašunienė, Valdemaras Valkiūnas. Komiteto biuras: vedėja Lina Milonaitė, patarėjai: Rasa Mačiulytė, Rasa Šidlauskaitė, Kristina Šimkutė, Juras Taminskas, padėjėja Vilma Keidūnė. Kviestieji asmenys: Teisingumo ministerijos Teisinių paslaugų politikos grupės patarėja Dalia Simutienė, Teisingumo ministerijos Teisinių paslaugų politikos grupės vyresnioji patarėja Reda Nikrevičė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
13 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Svarstytina, ar siekiant teisinio aiškumo, projekto 1 straipsniu keičiamo Civilinio kodekso
skelbiamuose teisės aktuose (kuriais steigiami ir veikia viešieji juridiniai asmenys, arba kuriais tvirtinami arba keičiami viešųjų juridinių asmenų steigimo dokumentai) neturėtų būti nurodomi ne tik teisės aktų identifikacinių kodų pateikimo Juridinių asmenų registrui terminai, tačiau ir šiuos identifikacinius kodus įpareigoti pateikti subjektai.
Jeigu, vis dėlto, būtų siekiama įtvirtinti bendrą taisyklę, kad teisės aktų identifikacinius kodus Juridinių asmenų registrui visada pateiktų konkretus subjektas (pvz., Teisės aktų registro tvarkytojas, teisės aktą priėmusi institucija, viešojo juridinio asmens savininko teises ir pareigas įgyvendinanti (įgyvendinsianti) institucija), tai taip pat turėtų būti aiškiai nurodyta. Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 13 straipsnio 4-6 dalių nuostatoms, kuriose taip pat pateikiama neapibrėžtam subjektui adresuota pareiga pateikti teisės aktų identifikacinius kodus juridinių asmenų registro tvarkytojui. Nepritarti Subjektų, kurie turėtų pateikti identifikacinius kodus papildomai įvardyti nereikia, kadangi tokia nuostata dubliuotų Civilinio kodekso 2.67 straipsnį, kuriame numatyti asmenys, atsakingi už juridinio asmens dokumentų ir Juridinių asmenų registro duomenų pateikimą Juridinio asmenų registro tvarkytojui. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
9 2.
Derinant projekto nuostatas tarpusavyje, projekto 7 straipsniu keičiamo Civilinio kodekso 2.64 straipsnio 2 dalies 2 punktas turėtų būti patikslintas, vietoj žodžių „jeigu viešasis juridinis asmuo veikia pagal Teisės aktų registre skelbiamus steigimo dokumentus“ įrašant žodžius „jeigu viešasis juridinis asmuo veikia pagal įstatymą ar valstybės ar savivaldybės institucijos priimtą teisės aktą dėl viešojo juridinio asmens steigimo arba pagal Teisės aktų registre skelbiamus steigimo dokumentus“. Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 9 straipsniu keičiamo Civilinio kodekso 2.66 straipsnio 1 dalies naujam 15 punktui. Pritarti
keičiamo Civilinio kodekso 2.66 straipsnio 7 dalyje siūloma nustatyti, kad
„Juridinių asmenų registro tvarkytojui teikiamuose dokumentuose neturi būti
nurodyta asmens duomenų, kurių pateikimo juridinių asmenų registrui nenumato šis kodeksas ar kiti įstatymai“. Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad
„jeigu įregistruoti juridinį asmenį, taip pat registruoti juridinio asmens
dokumentų ir duomenų pakeitimus JAR tvarkytojui teikiamuose dokumentuose visgi būtų pateikiami asmens duomenys, kurių pateikimo JAR nenumato CK ar kiti įstatymai, JAR tvarkytojas, vadovaudamasis CK 2.68 straipsnio 1 dalies 4 punktu, galėtų atsisakyti įregistruoti juridinį asmenį ar juridinio asmens dokumentų ir duomenų pakeitimus“. Šiame kontekste pažymėtina, jog valstybės ar savivaldybių institucijų teisės aktai, kuriais tvirtinami, keičiami ar pripažįstami netekusiais galios viešojo juridinio asmens steigimo dokumentai, skelbiami Teisės aktų registre.
Taigi galima situacija, kai juridinių asmenų registras atsisakys įregistruoti juridinį asmenį ar juridinio asmens dokumentų ir duomenų pakeitimus, jeigu juose bus perteklinių asmens duomenų, tačiau šie dokumentai, kaip teisės aktai (net ir vėliau juos pakeitus ar pripažinus netekusiais galios) ir toliau bus skelbiami Teisės aktų registre. Atsižvelgus į tai, svarstytina, kaip tokiu atveju turėtų būti užtikrinamas projektu siekiamas tikslas – 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva
punkte įtvirtintas duomenų kiekio mažinimo principo įgyvendinimas. Pritarti
10
4Atsižvelgus į tai,
kad projekto 10 straipsniu keičiamo Civilinio kodekso 2.68 straipsnio 1 dalies 2 punkto pakeitimas tiesiogiai susijęs su projekto 1 straipsniu keičiamo Civilinio kodekso 2.46 straipsnio pakeitimu (o projekto 1 straipsnio įsigaliojimas numatytas 2025 m. sausio 2 d.), projekto 10 straipsnio įsigaliojimas taip pat turėtų būti nukeltas į 2025 m. sausio 2 d. Pritarti Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad projekto 13 straipsnyje numatyta įstatymo įsigaliojimo data yra 2024 m. balandžio 1 d. Vertinant įstatymo projekto svarstymo ir priėmimo Seime terminus, reikėtų nustatyti vėlesnę įstatymo įsigaliojimo datą. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
keičiamo Civilinio kodekso 2.184 straipsnio 1 dalies 6 punktas tikslintinas kalbiniu požiūriu jį suderinant su Civilinio kodekso 2.184 straipsnio 1 dalies sakiniu iki dvitaškio „Prokūra pasibaigia, kai:“.
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 6.1. Sprendimas:
komitetui projektą tobulinti pagal Teisės departamento pastabas, kurioms komitetas pritarė. 2) pritarti komiteto išvadoms. 6.2. Pasiūlymai: nėra. 7. Balsavimo rezultatai: už – 10, prieš – 1, susilaikė – 0. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Guoda Burokienė. Komiteto pirmininkas (Parašas) Ričardas Juška Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto biuro patarėjos Rasa Mačiulytė, Rasa Šidlauskaitė
2.46, 2.47, 2.54, 2.57, 2.62, 2.63, 2.64,
2024-04-10
pirmininkė Irena Haase, komiteto pirmininkės pavaduotoja Agnė Širinskienė, nariai: Aušrinę Armonaitę pavaduojantis Kasparas Adomaitis, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Gabrielių Landsbergį pavaduojanti Jurgita Sejonienė, Vilius Semeška, Algirdas Stončaitis, Andrius Vyšniauskas. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjai: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, vyriausioji specialistė Aidena Bacevičienė, padėjėjos: Meile Čeputienė, Rivena Zegerienė. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovės: viceministrė Gabija Grigaitė-Daugirdė, Teisinių paslaugų politikos grupės vadovė Aurelija Giedraitytė, vyresnioji patarėja Reda Nikrėvičė, Vį Registrų centro atstovės: Irma Jauniškė, Jolanta Kazlauskienė, Lina Kaminskaitė, Lietuvos notarų rūmų teisininkė Ieva Mikaliūkštytė, Lietuvos advokatūros atstovas Paulius Griciūnas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
14
5,6 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1.
1Svarstytina, ar siekiant teisinio aiškumo,
projekto 1 straipsniu keičiamo Civilinio kodekso 2.46 straipsnio 5 dalyje nereikėtų nustatyti, kad Teisės aktų registre skelbiamuose teisės aktuose (kuriais steigiami ir veikia viešieji juridiniai asmenys, arba kuriais tvirtinami arba keičiami viešųjų juridinių asmenų steigimo dokumentai) neturėtų būti nurodomi ne tik teisės aktų identifikacinių kodų pateikimo Juridinių asmenų registrui terminai, tačiau ir šiuos identifikacinius kodus įpareigoti pateikti subjektai. Jeigu, vis dėlto, būtų siekiama įtvirtinti bendrą taisyklę, kad teisės aktų identifikacinius kodus Juridinių asmenų registrui visada pateiktų konkretus subjektas (pvz., Teisės aktų registro tvarkytojas, teisės aktą priėmusi institucija, viešojo juridinio asmens savininko teises ir pareigas įgyvendinanti (įgyvendinsianti) institucija), tai taip pat turėtų būti aiškiai nurodyta. Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 13 straipsnio 4-6 dalių nuostatoms, kuriose taip pat pateikiama neapibrėžtam subjektui adresuota pareiga pateikti teisės aktų identifikacinius kodus juridinių asmenų registro tvarkytojui. Nepritarti Tobulinti projektą, nurodant subjektus, kurie būtų įpareigoti juridinių asmenų registrui pateikti teisės aktų identifikacinius kodus, netikslinga, nes tokia nuostata dubliuotų CK 2.67 straipsnį, kuriame numatyti asmenys, atsakingi už juridinio asmens dokumentų ir JAR duomenų pateikimą JAR tvarkytojui: „2.67 straipsnis. Asmenys, atsakingi už juridinio asmens dokumentų ir registro duomenų pateikimą registro tvarkytojui Už juridinio asmens dokumentų, duomenų bei kitos juridinių asmenų registrui teiktinos informacijos pateikimą laiku juridinių asmenų registrui atsako juridinio asmens valdymo organas, jei įstatymuose ar steigimo dokumentuose nenurodyta kitaip.“
kanceliarijos Teisės departamentas
921 2.
Derinant projekto nuostatas tarpusavyje, projekto 7 straipsniu keičiamo Civilinio kodekso 2.64 straipsnio 2 dalies 2 punktas turėtų būti patikslintas, vietoj žodžių „jeigu viešasis juridinis asmuo veikia pagal Teisės aktų registre skelbiamus steigimo dokumentus“ įrašant žodžius „jeigu viešasis juridinis asmuo veikia pagal įstatymą ar valstybės ar savivaldybės institucijos priimtą teisės aktą dėl viešojo juridinio asmens steigimo arba pagal Teisės aktų registre skelbiamus steigimo dokumentus“. Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 9 straipsniu keičiamo Civilinio kodekso 2.66 straipsnio 1 dalies naujam 15 punktui. Pritarti Projektas patobulintas. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
straipsniu keičiamo Civilinio kodekso 2.66 straipsnio 7 dalyje siūloma nustatyti, kad „Juridinių asmenų registro tvarkytojui teikiamuose dokumentuose neturi būti nurodyta asmens duomenų, kurių pateikimo juridinių asmenų registrui nenumato šis kodeksas ar kiti įstatymai“. Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad „jeigu įregistruoti juridinį asmenį, taip pat registruoti juridinio asmens dokumentų ir duomenų pakeitimus JAR tvarkytojui teikiamuose dokumentuose visgi būtų pateikiami asmens duomenys, kurių pateikimo JAR nenumato CK ar kiti įstatymai, JAR tvarkytojas, vadovaudamasis CK 2.68 straipsnio 1 dalies 4 punktu, galėtų atsisakyti įregistruoti juridinį asmenį ar juridinio asmens dokumentų ir duomenų pakeitimus“. Šiame kontekste pažymėtina, jog valstybės ar savivaldybių institucijų teisės aktai, kuriais tvirtinami, keičiami ar pripažįstami netekusiais galios viešojo juridinio asmens steigimo dokumentai, skelbiami Teisės aktų registre.
Taigi galima situacija, kai juridinių asmenų registras atsisakys įregistruoti juridinį asmenį ar juridinio asmens dokumentų ir duomenų pakeitimus, jeigu juose bus perteklinių asmens duomenų, tačiau šie dokumentai, kaip teisės aktai (net ir vėliau juos pakeitus ar pripažinus netekusiais galios) ir toliau bus skelbiami Teisės aktų registre. Atsižvelgus į tai, svarstytina, kaip tokiu atveju turėtų būti užtikrinamas projektu siekiamas tikslas – 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) 5 straipsnio 1 dalies c punkte įtvirtintas duomenų kiekio mažinimo principo įgyvendinimas. Nepritarti Valstybės ar savivaldybių institucijų teisės aktų rengėjams ir šiuo metu taikomas BDAR, todėl Teisės aktų registre skelbiamuose teisės aktuose negali būti asmens duomenų, kurių skelbimo nenumato teisės aktai, kadangi tokių asmens duomenų skelbimas iš esmės prieštarauja BDAR reikalavimams. Todėl teisės aktus priimančios valstybės ar savivaldybės institucijos jau teisės aktų projektų rengimo stadijoje turi įvertinti ir užtikrinti, kad Teisės aktų registre skelbiamuose teisės aktuose nebūtų asmens duomenų. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad JAR tvarkytojas turi teisę (ne pareigą) atsisakyti įregistruoti viešąjį juridinį asmenį ar jo dokumentų ir duomenų pakeitimus dėl įvairių CK 2.68 straipsnio 1 dalyje nurodytų priežasčių[1].
Todėl JAR tvarkytojas gali atsisakyti registruoti Teisės aktų registre paskelbtus teisės aktus, kuriais tvirtinami, keičiami ar pripažįstami netekusiais galios viešojo juridinio asmens steigimo dokumentai, ne tik dėl galimai juose nurodytų asmens duomenų. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-10-3114 1,2
į tai, kad projekto 10 straipsniu keičiamo Civilinio kodekso 2.68 straipsnio
keičiamo Civilinio kodekso 2.46 straipsnio pakeitimu (o projekto 1 straipsnio įsigaliojimas numatytas 2025 m. sausio 2 d.), projekto 10 straipsnio įsigaliojimas taip pat turėtų būti nukeltas į 2025 m. sausio 2 d. Pritarti Pastabai pritartina, tačiau pastaboje nurodyta konkreti tam tikrų įstatymo nuostatų įsigaliojimo data patikslinta. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
straipsniu keičiamo Civilinio kodekso 2.184 straipsnio 1 dalies 6 punktas tikslintinas kalbiniu požiūriu jį suderinant su Civilinio kodekso 2.184 straipsnio 1 dalies sakiniu iki dvitaškio „Prokūra pasibaigia, kai:“. Pritarti
ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja
14 Kadangi svarstomo projekto (kaip pagrindinio paketo projekto) Nr. XIVP-3213 13 straipsnyje nurodyta dalies nuostatų įstatymo įsigaliojimo data (2024 m. balandžio 1 d.) jau praėjusi, sistemiškai turi būti įvertintos ir patikslintos visuose paketo projektuose nurodytos įstatymų įsigaliojimo datos. Pritarti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Valstybės įmonė „Registrų centras“ 2024-04-0311 (2.70)
artimiausiu metu bus svarstomas Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos inicijuotas ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. spalio 18 d. nutarimu Nr. 795 „Dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.46, 2.47, 2.54, 2.57, 2.62, 2.63, 2.64, 2.66, 2.68, 2.70 ir 2.184 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto ir su juo susijusių įstatymų projektų pateikimo Lietuvos Respublikos Seimui“ Seimui pateiktas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.46, 2.47, 2.54, 2.57, 2.62, 2.63, 2.64, 2.66, 2.68, 2.70 ir
Projektas). Pažymėtina, kad praėjus nemažai laiko nuo Projekto pateikimo Seimui, Juridinių asmenų registro (toliau – JAR) veiklos praktikoje išryškėjo tam tikri probleminiai reguliavimo trūkumai, kuriuos siūlytume sureguliuoti ir įtraukti į Projektu reglamentuojamų klausimų apimtį: · Įgyvendinant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.70 straipsnyje numatytą juridinių asmenų likvidavimo JAR tvarkytojo iniciatyva procedūrą bei siekiant užtikrinti, kad pranešimas apie numatomą inicijuoti juridinio asmens likvidavimą pasiektų adresatą (juridinį asmenį, jo valdymo organo narius), nustačius, kad JAR nurodytas valdymo organo nario adresas nesutampa su Gyventojų registre nurodytu gyvenamosios vietos adresu, tikslinga pranešimą apie numatomą inicijuoti juridinio asmens likvidavimą taip pat siųsti ir Gyventojų registre nurodytu asmens gyvenamosios vietos adresu. Įvertinus tai bei atsižvelgiant į CK 2.70 straipsnio tikslus, siūlytina CK 2.70 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip: „2.
Kai yra šio straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės, juridinių asmenų registro tvarkytojas turi išsiųsti pranešimą apie numatomą inicijuoti juridinio asmens likvidavimą juridinio asmens elektroninio pristatymo dėžutės adresu, o jeigu toks adresas nenurodytas juridinių asmenų registre, – į juridinio asmens buveinę ir juridinių asmenų registre nurodytais valdymo organo narių adresais. Jei juridinių asmenų registre nurodytas valdymo organo nario adresas nesutampa su Lietuvos Respublikos gyventojų registre nurodytu jo gyvenamosios vietos adresu, pranešimas apie numatomą inicijuoti juridinio asmens likvidavimą siunčiamas taip pat ir Gyventojų registre nurodytu gyvenamosios vietos adresu. Tuo atveju, kai nėra galimybės pranešimo apie numatomą inicijuoti juridinio asmens likvidavimą išsiųsti juridinio asmens elektroninio pristatymo dėžutės adresu, į juridinio asmens buveinę ir (arba) juridinių asmenų registre nurodytais valdymo organo narių adresais, Gyventojų registre nurodytais šių asmenų gyvenamosios vietos adresais, registro tvarkytojas apie numatomą inicijuoti juridinio asmens likvidavimą viešai paskelbia juridinių asmenų registro nuostatuose nurodytame šaltinyje ir šį pranešimą įteikia kitais juridinių asmenų registro nuostatuose nurodytais būdais.“ Pritarti 2.
Valstybės įmonė „Registrų centras“ 2024-04-0311 (2.70)
Įgyvendinant CK 2.70 straipsnyje numatytą juridinių asmenų likvidavimo JAR tvarkytojo iniciatyva procedūrą, praktikoje pasitaiko atvejų, kai išsiuntus pranešimą apie numatomą inicijuoti juridinio asmens likvidavimą (dar nesant įregistruotam teisiniam statusui
„inicijuojamas likvidavimas“), JAR tvarkytojas ne iš juridinio asmens, o iš
kitų suinteresuotų subjektų, gauna atitinkamus dokumentus, į kuriuos atsižvelgus nebėra tikslo tęsti pradėtą procedūrą (pvz. gaunamas teismo pranešimas apie ieškinio dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimą). Įvertinus tai bei atsižvelgiant į CK 2.70 straipsnio tikslus, siūlytina CK 2.70 straipsnio
procedūros nutraukimas nebūtų siejamas išskirtinai su juridinio asmens pateiktais dokumentais. Siūlytina CK 2.70 straipsnio 3 dalį išdėstyti taip: „3.
Jeigu per tris mėnesius nuo pranešimo apie numatomą inicijuoti juridinio asmens likvidavimą išsiuntimo ar viešo paskelbimo juridinis asmuo registro tvarkytojui nepateikia nepateikiami šio straipsnio 1 dalyje ar juridinių asmenų registro nuostatuose nustatytų dokumentų nustatyti dokumentai, paneigiančių paneigiantys šio straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių buvimą, registro tvarkytojas juridinių asmenų registro nuostatuose nustatyta tvarka priima sprendimą inicijuoti juridinio asmens likvidavimą ir juridinis asmuo įgyja juridinio asmens, kuriam inicijuojamas likvidavimas, statusą. Apie tai registro tvarkytojas viešai paskelbia juridinių asmenų registro nuostatuose nurodytame šaltinyje.“
2024-04-0311 (2.70)
Atsižvelgiant į CK 2.70 straipsnio tikslus, teisinio statuso „inicijuojamas likvidavimas“ išregistravimą taip pat siūlytina sieti ne tik su juridinio asmens bankroto, bet ir su restruktūrizavimo proceso[1] pradžia. Įvertinus tai, CK 2.70 straipsnio 6 dalyje vartotinas abi (tiek bankroto, tiek restruktūrizavimo) bylas (procesus) apimantis „nemokumo bylos“[2] terminas. CK 2.70 straipsnio 6 dalį siūlytina išdėstyti taip:
„6. Juridinio asmens kreditoriai turi teisę
pareikšti ieškinį teisme dėl skolininko prievolių įvykdymo ar bankroto nemokumo bylos iškėlimo per vienerių metų ieškinio senaties terminą, skaičiuojamą nuo juridinio asmens, kuriam inicijuojamas likvidavimas, statuso įgijimo. Teismas, priėmęs šioje dalyje numatytą ieškinį, privalo ne vėliau kaip kitą darbo dieną apie tai pranešti juridinių asmenų registro tvarkytojui. Registro tvarkytojas, gavęs šį teismo pranešimą, juridinių asmenų registro nuostatuose nustatyta tvarka išregistruoja juridinio asmens, kuriam inicijuojamas likvidavimas, statusą.“ Pritarti 4.
Valstybės įmonė „Registrų centras“ 2024-04-0312 (2.110)
N · Pažymėtina, kad Europos Tarybos ekspertų komitetas dėl priemonių, nukreiptų kovai su pinigų plovimu bei teroristų finansavimu (MONEYVAL), vertindamas Lietuvos Respublikoje įgyvendinamus tarptautinius reikalavimus, nustatytus Finansinių veiksmų darbo grupės kovai su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu priimtose tarptautinėse rekomendacijose, akcentavo būtinybę užtikrinti JAR tvarkomų duomenų aktualumą ir teisingumą. Įvertinus tai bei siekiant užtikrinti, kad JAR duomenys būtų tikri, teisingi ir JAR ilgus metus nebūtų tvarkomi neaktualūs likviduojamų juridinių asmenų duomenys, siūlytina CK 2.110 straipsnį papildyti 3 ir 4 dalimis ir jose numatyti reikalavimą juridinio asmens likvidatoriui juridinio asmens likvidavimo procedūras užbaigti ir juridinį asmenį iš JAR išregistruoti per vienerių metų terminą. Atkreiptinas dėmesys, kad JAR tvarkytojo duomenimis, vidutiniškai juridinis asmuo likviduojamas per 4–5 mėnesių laikotarpį. Už numatytų likvidatoriaus pareigų nevykdymą arba netinkamą vykdymą siūlytina taip pat numatyti likvidatoriaus atsakomybę. CK 2.110 straipsnio 3 ir 4 dalis siūlytina išdėstyti taip:
„3. Likvidatorius juridinio asmens likvidavimo
procedūras turi užbaigti ir juridinį asmenį išregistruoti iš juridinių asmenų registro ne vėliau kaip per vienerius metus nuo likviduojamo juridinio asmens statuso įregistravimo juridinių asmenų registre dienos. Nepasibaigus šiam terminui juridinis asmuo gali pateikti prašymą juridinių asmenų registro tvarkytojui terminą pratęsti vieneriems metams.
Jeigu per šioje dalyje nustatytus terminus likvidatorius likvidavimo procedūrų neužbaigia ir juridinio asmens iš juridinių asmenų registro neišregistruoja, juridinių asmenų registro nuostatuose nustatytus veiksmus, reikalingus likviduojamam juridiniam asmeniui išregistruoti, atlieka juridinių asmenų registro tvarkytojas. 4. Likvidatorius, nevykdantis arba netinkamai vykdantis šiame straipsnyje ir atitinkamos teisinės formos juridinius asmenis reglamentuojančiuose įstatymuose nurodytas pareigas, privalo visiškai atlyginti dėl to atsiradusią žalą.“
2024-04-0314 · Atsižvelgiant į siūlymą CK 2.110 straipsnį papildyti 3 ir 4 dalimis, Projekto 13 straipsnį siūlytume papildyti atitinkamomis įgyvendinamosiomis nuostatomis (t. y. naujomis 9–10 dalimis), kartu patikslinant įstatymo įsigaliojimo datas (suderinta su Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija). Taigi Projekto 13 straipsnį siūlytina išdėstyti taip:
„13 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2024 m. rugsėjo 1 d. 2. Šio įstatymo 1, 6, 7, 9 ir 10 straipsniai įsigalioja 2025 m. sausio 15 d. 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2024 m. rugpjūčio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 4.
patvirtinti viešųjų juridinių asmenų steigimo dokumentai ir kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos nebuvo paskelbti Teisės aktų registre, taip pat Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.46 straipsnio 3 dalyje nurodyti teisės aktai, kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos nebuvo paskelbti Teisės aktų registre, turi būti paskelbti Teisės aktų registre ir šių teisės aktų identifikaciniai kodai Teisės aktų registre turi būti pateikti juridinių asmenų registro tvarkytojui ne vėliau kaip iki 2025 m. gruodžio 31 d. 5. Šio straipsnio 4 dalyje nurodytų teisės aktų, kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos buvo paskelbti Teisės aktų registre, identifikaciniai kodai Teisės aktų registre turi būti pateikti juridinių asmenų registro tvarkytojui pirmą kartą po šio įstatymo įsigaliojimo dienos keičiant viešojo juridinio asmens steigimo dokumentus, bet ne vėliau kaip iki
patvirtinti daugiau negu vieno viešojo juridinio asmens steigimo dokumentai, turi būti pripažinti netekusiais galios ir vietoj jų priimti nauji teisės aktai, atitinkantys šio įstatymo 1 straipsniu pakeisto Civilinio kodekso
identifikaciniai kodai Teisės aktų registre turi būti pateikti juridinių asmenų registro tvarkytojui ne vėliau kaip iki 2025 m. gruodžio 31 d. 7. Juridiniai asmenys, iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos įgiję juridinio asmens, kuriam inicijuojamas likvidavimas, statusą, šį statusą gali atšaukti šio įstatymo 11 straipsniu pakeistoje Civilinio kodekso 2.70 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka juridinių asmenų registro tvarkytojui pateikę joje nurodytus dokumentus. 8.
straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka į teismą su prašymu atšaukti inicijuojamą juridinio asmens likvidavimą kreipėsi juridinio asmens dalyvis ar valdymo organo narys ir teismas šį prašymą priėmė, prašymas baigiamas nagrinėti iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusia tvarka. 9. Juridinių asmenų registro tvarkytojas ne vėliau kaip iki 2025 m. sausio 1 d. atlieka juridinių asmenų registro nuostatuose nustatytus veiksmus, reikalingus išregistruoti juridinius asmenis, įgijusius likviduojamo juridinio asmens statusą iki 2023 m. rugsėjo 1 d. 10. Jeigu juridinis asmuo likviduojamo juridinio asmens statusą įgijo laikotarpiu nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. iki 2024 m. rugsėjo 1 d., juridinis asmuo turi būti likviduotas ne vėliau kaip iki 2025 m. rugsėjo 1 d. Jeigu iki 2025 m. rugsėjo 1 d. juridinio asmens likvidavimo procedūros neužbaigiamos ir juridinis asmuo iš juridinių asmenų registro neišregistruojamas, juridinių asmenų registro nuostatuose nustatytus veiksmus, reikalingus likviduojamam juridiniam asmeniui išregistruoti, atlieka juridinių asmenų registro tvarkytojas.“
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas 2024-03-20
1) iš esmės pritarti įstatymo projektui Nr. XIVP-3213 ir siūlyti pagrindiniam komitetui projektą tobulinti pagal Teisės departamento pastabas, kurioms komitetas pritarė. 2) pritarti komiteto išvadoms. Pritarti iš dalies Argumentai: Teisės ir teisėtvarkos Pagrindinis nepritarė trečiai Teisės departamento pastabai, kuriai papildomas komitetas buvo pritaręs. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai
įstatymo projektui Nr. XIVP-3213(2) ir komiteto išvadoms.
rezultatai: už – 8, prieš – 0, susilaikė – 0. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Irena Haase, Agnė Širinskienė. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkė (Parašas) Irena Haase Komiteto biuro patarėja Martyna Civilkienė [1] 1. Registro tvarkytojas gali atsisakyti įregistruoti juridinį asmenį, taip pat registruoti juridinio asmens dokumentų ir duomenų pakeitimus tik tuo atveju, jeigu: 1) pateiktas prašymas įregistruoti juridinį asmenį (registre registruotinų duomenų ir dokumentų pakeitimus, išbraukti duomenis) neatitinka nustatytos formos arba pateikti ne visi dokumentai, nurodyti šio kodekso 2.63 ir 2.64 straipsniuose; 2) praleisti šio kodekso 2.46 straipsnio 4 dalyje nurodyti terminai; 3) pateikti registrui duomenys ir dokumentai neatitinka vieni kitų, yra neaiškūs arba klaidinantys; 4) dokumentų forma ar turinys prieštarauja įstatymams. [1] Pagal Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 2 straipsnio 10 dalį juridinio asmens restruktūrizavimo procesas