1020 Įstatymo projektas Vyriausybės įstatymo Nr. I-464 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Parengė: Lietuvos Respublikos Seimas, Seimo narys Matas Maldeikis XIVP-3201 2023-10-13 Registruotas

Lietuva · XIVP-3201 · 2023-10-13 · Registruotas · LT_SEIMO_KANCELIARIJOS_TEISES_DEPARTAMENTAS

Autentiškas šaltinis — oficialus registras ↗.

Mūsų sistemoje

Projekto eiga, iniciatoriai ir keičiamas įstatymas →

Dosjė dokumentai

  1. Lyginamasis variantas · 2023-10-13
  2. Aiškinamasis raštas · 2023-10-13
  3. Teisės departamento išvada · 2023-10-13

Lyginamasis variantas

2023-10-13 · oficialus registras ↗

Projekto lyginamasis variantas

LIETUVOS RESPUBLIKOS

VYRIAUSYBĖS ĮSTATYMO Nr. I-464 13

STRAIPSNIO PAKEITIMO

ĮSTATYMAS

2023 m. d. Nr. Vilnius

1 straipsnis. 13 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 13 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Ministras Pirmininkas gali turėti rezidenciją, išlaikomą iš Vyriausybės kanceliarijai valstybės biudžete numatytų lėšų. Kai Ministras Pirmininkas pradeda eiti pareigas, jis ne vėliau kaip per 3 mėnesius persikelia gyventi į rezidenciją.“

2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir taikymas

m. Seimo rinkimų paskirtas Ministras Pirmininkas pradeda eiti pareigas. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas

Aiškinamasis raštas

2023-10-13 · oficialus registras ↗

AIŠKINAMASIS RAŠTAS

AIŠKINAMASIS

RAŠTAS

Dėl lietuvos respublikos PREZIDENTO ĮSTATYMO NR. I-56 2 ir 14 STRAIPSNIų PAKEITIMO įstatymo ir Lietuvos respublikos VYRIAUSYBĖS ĮSTATYMO Nr. I-464 13 STRAIPSNIO PAKEITIMO įstatymo projektų

1. Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto

projekto tikslai ir uždaviniai Įstatymo projektas parengtas siekiant sureguliuoti Lietuvos Respublikos Prezidento ir Ministro Pirmininko gyvenimo rezidencijose klausimus. Šiuo metu galiojantis Lietuvos Respublikos Prezidento įstatymas (toliau – Prezidento įstatymas) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymas (toliau – Vyriausybės įstatymas), nenumato Respublikos Prezidento ir Ministro Pirmininko pareigos jų įgaliojimų laikotarpiu apsigyventi rezidencijose, todėl susiduriama su situacijomis, kai Respublikos Prezidentas ar Ministras Pirmininkas atsisako gyventi valstybės paskirtose rezidencijose. Tokia situacija demonstruoja nepagarbą šalies institucijoms į kurias aukščiausi valstybės pareigūnai buvo išrinkti ar paskirti. Pažymėtina, jog Respublikos Prezidento ar Ministro Pirmininko apsisprendimas gyventi ne rezidencijoje, sukelia abejonių dėl aukščiausių šalies pareigūnų saugumo užtikrinimo. Rezidencijos įrengiamos užtikrinant maksimalų galimą saugumą, tuo tarpu gyvenant kitose patalpose tokio pat lygio saugumo užtikrinimas objektyviai nėra galimas, nesat tinkamos infrastruktūros. Be kita ko, aukščiausiems pareigūnams palikta galimybė pasirinktinai nuspręsti dėl gyvenamosios vietos, reikalauja daug lėšų įrenginėjant papildomus apsaugos postus, stebėjimo kameras prie Prezidento ar Ministro pirmininko gyvenamųjų vietų, bei itin apsunkina Vadovybės apsaugos tarnybos pareigūnų darbo sąlygas. Projektu siūloma nustatyti 2024 m. Respublikos Prezidento rinkimuose naujai išrinkto Respublikos Prezidento ir po

2024 m. Seimo rinkimų naujai paskirto Ministro Pirmininko pareigą persikelti į

rezidenciją per tris mėnesius nuo išrinkimo ar paskyrimo į pareigas dienos. 2.

2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių

įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projektą inicijuoja Seimo narys Matas Maldeikis. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu Prezidento įstatymas ir Vyriausybės įstatymas nenumato Respublikos Prezidento ir Ministro Pirmininko pareigos jų įgaliojimų laikotarpiu apsigyventi rezidencijose. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Projektu siūloma nustatyti Respublikos Prezidento ir Ministro Pirmininko pareigą persikelti į jiems paskirtas rezidencijas per tris mėnesius nuo išrinkimo ar paskyrimo į pareigas dienos. Įtvirtinus naujas nuostatas bus sustiprinta pagarba valstybės institucijoms, sklandžiau užtikrintas aukščiausių šalies pareigūnų saugumas, sutaupytos valstybės lėšos bei užtikrintas sklandesnis Vadovybės apsaugos tarnybos darbas bei jų darbo sąlygos. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu, rengiant įstatymo projektą, toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus įstatymą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymas nesusijęs su įtaka kriminogeninei situacijai. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymas nesusijęs su įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus įstatymą teisės aktų priimti, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės. 10.

10. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos

valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis nustatytų reikalavimų. 11. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projekto nuostatos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams neprieštarauja. 12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų priimti Priėmus Įstatymo projektą, įgyvendinamųjų teisės aktų priimti nereikės. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymui įgyvendinti lėšų nereikės. 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Įstatymo projekto reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną „Eurovoc“: „Rezidencija“; ,,Lietuvos Respublikos Prezidentas“, ,,Ministras Pirmininkas“,

16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai

Nėra. Teikia Seimo narys Matas Maldeikis

Teisės departamento išvada

2023-10-13 · oficialus registras ↗

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

KANCELIARIJOS

TEISĖS DEPARTAMENTAS

IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS ĮSTATYMO NR. I-464

13 STRAIPSNIO PAKEITIMO

ĮSTATYMo PROJEKTO

2023-10-24 Nr. XIVP-3201 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projektu siūloma pakeisti Vyriausybės įstatymo 13 straipsnio 5 dalyje nustatytą Ministro Pirmininko rezidencijos teisinį reguliavimą dviem aspektais: pirma, nustatyti, kad Ministras Pirmininkas turi rezidenciją, išlaikomą iš Vyriausybės kanceliarijai valstybės biudžete numatytų lėšų; antra, įpareigoti Ministrą Pirmininką pradėjus eiti pareigas per 3 mėnesius persikelti gyventi į rezidenciją. Siūlomos nuostatos būtų pradėtos taikyti tą dieną, kai po 2024 m. Seimo rinkimų paskirtas Ministras Pirmininkas pradėtų eiti pareigas (projekto 2 straipsnis). Svarstant projektą atkreiptinas dėmesys į šiuos dėl siūlomo teisinio reguliavimo kylančius klausimus. 1.1. Kitaip nei Respublikos Prezidentas – valstybės vadovas, kuris yra vienasmenė valstybės valdžios institucija, Ministras Pirmininkas pagal Konstituciją yra kolegialios valstybės valdžios institucijos

  • Vyriausybės narys, todėl jo pareigų vykdymo vieta turėtų būti Vyriausybės pastate ir Konstitucijoje Ministro Pirmininko rezidencija nenumatyta. Šiame kontekste pabrėžtina, kad pagal Konstitucinio Teismo formuojamą oficialiąją konstitucinę doktriną, Konstitucijos

90 straipsnyje įtvirtinta Respublikos Prezidento ir

jo rezidencijos finansavimo garantija yra skirta užtikrinti Respublikos Prezidento pareigoms vykdyti reikalingą finansavimą, t. y. užtikrinti, kad Respublikos Prezidentas galėtų tinkamai vykdyti savo pareigas, inter alia tinkamai atstovauti Lietuvos valstybei (2014 m. liepos 3 d., 2017 m. gruodžio 15 d. nutarimai).

Konstitucinis Teismas taip pat ne kartą yra pažymėjęs, kad Respublikos Prezidento, kaip valstybės vadovo, teisinis statusas yra individualus, jis skiriasi nuo visų kitų piliečių ir nuo visų kitų valstybės pareigūnų teisinio statuso (2010 m. gegužės 13 d., 2017 m. gruodžio 15 d. ir kiti nutarimai). Konstitucinio Teismo 2017 m. gruodžio 15 d. nutarime konstatuota, kad: išskirtinis Respublikos Prezidento, kaip valstybės vadovo, konstitucinis statusas suponuoja ir išskirtines, besiskiriančias nuo suteiktųjų kitiems valstybės pareigūnams, visiems piliečiams, jo materialines ir socialines garantijas, kartu ir draudimą materialinių (socialinių) garantijų aspektu bet kurį kitą asmenį prilyginti einančiam pareigas ar buvusiam Respublikos Prezidentui; iš Konstitucijos 90 straipsnio, aiškinamo atsižvelgiant į tai, kad pagal Konstituciją Respublikos Prezidento teisinis statusas yra individualus, kyla draudimas nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuriuo būtų sudarytos teisinės prielaidos, užtikrinant materialinį (socialinį) aprūpinimą, inter alia susijusį su būsto finansavimu, kurį nors kitą asmenį prilyginti buvusiam Respublikos Prezidentui.

Nors projekte Ministro Pirmininko rezidencijos apibrėžtis nepateikta, turint mintyje tai, kad jo pareigų vykdymo vieta turėtų būti Vyriausybės pastate ir kad projektu teikiama nuostata siūloma nustatyti Ministro Pirmininko pareigą persikelti į rezidenciją gyventi, galima suprasti, kad projekte numatyta Ministro Pirmininko rezidencija būtų jo gyvenamoji vieta, išlaikoma iš Vyriausybės kanceliarijai valstybės biudžete numatytų lėšų. Atsižvelgiant į nurodytas oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatas, svarstytina, ar siūlomas Ministro Pirmininko rezidencijos teisinis reguliavimas reikalingas užtikrinti, kad Ministras Pirmininkas galėtų tinkamai vykdyti savo pareigas ir ar šiuo teisiniu reguliavimu nebūtų įtvirtinta konstituciškai nepagrįsta privilegija. 1.2. Jeigu projektu teikiamam siūlymui būtų pritarta, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad siūlomas teisinis reguliavimas yra labai fragmentiškas: jis apima tik rezidencijos kaip gyvenamosios vietos paskirtį ir Ministro Pirmininko pareigą persikelti gyventi į rezidenciją.

Galiojančiame Vyriausybės įstatyme nėra nustatyta ir projektu taip pat nesiūloma nustatyti teisinio reguliavimo, kuriuo būtų numatytas subjektas, turintis įgaliojimus priimti sprendimą skirti Ministrui Pirmininkui rezidenciją, taip pat būtų apibrėžti Ministro Pirmininko šeimos nariai ir jų teisės gyventi rezidencijoje sąlygos, šios teisės netekimo pagrindai ir pan. 2. Įvertintina, ar projektu teikiamam įstatymui įgyvendinti (Ministro Pirmininko rezidencijai, kurioje būtų jo ir jo šeimos narių gyvenamoji vieta, įrengti) neprireiktų valstybės biudžete nenumatytų lėšų ir ar dėl siūlomo teisinio reguliavimo neturėtų būti gauta Vyriausybės, kaip biudžeto planuotojos, nuomonė. Departamento direktorius Dainius Zebleckis O. Buišienė, tel. +370 5 209 6160, el. p. [email protected] V. Staugaitytė, tel. +370 5 209 6898, el. p. [email protected]