Projekto lyginamasis variantas
ASMENŲ DELEGAVIMO Į TARPTAUTINES IR EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJAS AR UŽSIENIO VALSTYBIŲ INSTITUCIJAS ĮSTATYMO NR. X-1262 PAKEITIMO
1Pakeisti 1 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Šis įstatymas taikomas karjeros valstybės tarnautojams, statutiniams valstybės tarnautojams, įskaitant ir tuos atvejus, kai jie siunčiami dirbti į Europos išorės veiksmų tarnybą ar laikinai perkeliami į ją pagal Kitų Europos Sąjungos tarnautojų įdarbinimo sąlygų, nustatytų 1961 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentu Nr. 31 (EEB), Nr. 11 (EAEB), nustatančiu Europos ekonominės bendrijos ir Europos atominės energijos bendrijos pareigūnų tarnybos nuostatus ir kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygas, su visais pakeitimais, 2 straipsnio e punktą, taip pat valstybės pareigūnams, kuriems netaikomas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas ir kurie pagal jų veiklą reglamentuojančius įstatymus ir šį įstatymą gali būti deleguojami, (toliau – valstybės pareigūnai), viešosios įstaigos ar nacionalinės plėtros įstaigos, kurioms Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka pavesta administruoti Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių finansuojamos paramos teikimo arba Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo projektus, arba vykdyti veiklą, skatinančią inovacijas, verslo plėtrą ir investicijų pritraukimą, darbuotojams (toliau – viešosios įstaigos ar nacionalinės plėtros įstaigos darbuotojai) ir kitiems asmenims.“
2Pakeisti 1 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3.
Šis įstatymas netaikomas kariams ir krašto apsaugos sistemos valstybės tarnautojams, žvalgybos pareigūnams, tarnaujantiems pagal žvalgybos pareigūno tarnybos sutartis, ir darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, dalyvaujantiems užsienyje vykstančiose tarptautinėse karinėse operacijose, pratybose ir kituose karinio bendradarbiavimo renginiuose, kariams, siunčiamiems į užsienio valstybių ir tarptautines karines ar gynybos institucijas, pedagoginiams darbuotojams, siunčiamiems dirbti į Europos mokyklas, asmenims, vykdantiems ar vykstantiems vykdyti lituanistinį švietimą užsienyje, specialistams, vykstantiems dirbti į užsienio lietuvių bendruomenes, Lietuvos diasporos organizacijas ir kultūros įstaigas, taip pat asmenims, kurių negalima deleguoti pagal jų veiklą reglamentuojančius įstatymus.“
Pakeisti 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
1Delegavimas – karjeros valstybės tarnautojų, statutinių valstybės tarnautojų, ir valstybės pareigūnų ir viešosios įstaigos ar nacionalinės plėtros įstaigos darbuotojų perkėlimas ar siuntimas ir kitų asmenų siuntimas dirbti į tarptautines ir Europos Sąjungos institucijas ar užsienio valstybių institucijas (toliau kartu – priimančios institucijos). 2. Delegavimo į rinkimų stebėjimo misijas rezervas (toliau – delegavimo rezervas) – pretendentų, kurie gali būti deleguojami į tarptautines ir Europos Sąjungos rinkimų stebėjimo misijas (toliau – rinkimų stebėjimo misijos), sąrašas, sudaromas šio įstatymo IV skyriuje nustatyta tvarka. 3. Delegavimo išlaidos – šio įstatymo 17, 24 ir 25 straipsniuose nurodytos išlaidos. 4.
4Delegavimo prioritetai – tarptautinių ir Europos Sąjungos institucijų ar užsienio valstybių institucijų veiklos sritys, pareigybės tarptautinėse ir Europos Sąjungos institucijose ar užsienio valstybių institucijose, į kurias deleguojamų asmenų darbas atitinka Lietuvos vidaus ir užsienio politikos prioritetus, tikslus ir tarptautinius įsipareigojimus. 5. Kiti asmenys – asmenys, kurie nėra karjeros valstybės tarnautojai, statutiniai valstybės tarnautojai, ar valstybės pareigūnai arba viešosios įstaigos ar nacionalinės plėtros įstaigos darbuotojai. 6. Nacionalinis kontingentas – visi civilinėje tarptautinėje arba Europos Sąjungos misijoje ar operacijoje (toliau – misija) esantys Lietuvos Respublikos deleguoti asmenys. 7. Šeimos nariai – su deleguotu asmeniu į užsienį išvykę ir kartu gyvenantys jo sutuoktinis arba partneris (kai partnerystė įregistruota įstatymų nustatyta tvarka) (toliau – partneris), deleguoto asmens ir (ar) jo sutuoktinio arba partnerio nepilnamečiai vaikai (įvaikiai) ar pilnamečiai vaikai (įvaikiai) iki 20 metų, jeigu jie nėra sudarę santuokos arba įregistravę partnerystės, dar nėra įgiję vidurinio išsilavinimo ir su deleguotu asmeniu turi bendrą ūkį, ir išlaikytiniai (nesvarbu, koks jų amžius). Išlaikytiniais laikomi asmenys, kurių globėju ar rūpintoju įstatymų, reglamentuojančių globos ir rūpybos klausimus, nustatyta tvarka yra paskirtas deleguotas asmuo ir (ar) jo sutuoktinis arba partneris. 8. Tarptautinės ir Europos Sąjungos institucijos – tarptautinės organizacijos ir institucijos, Europos Sąjungos institucijos ir įstaigos, Europos Komisijos ar Tarybos įsteigtos institucijos, Europos Komisijos ir Europos Sąjungos valstybių narių bendrai įsteigtos organizacijos (konsorciumai), civilinės tarptautinės ir Europos Sąjungos misijos ar operacijos, kurios priima deleguojamus asmenis. 9.
9Užsienio valstybių institucijos – užsienio valstybių atstovaujamosios, vykdomosios, teisminės valdžios institucijos ir kitos užsienio valstybių institucijos ir įstaigos, kurioms užsienio valstybių įstatymai suteikia viešojo administravimo įgaliojimus.“
1Pakeisti 3 straipsnio 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) prokurorų – Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra (toliau kartu – valstybės institucijos);“. 2. Papildyti 3 straipsnį nauju 4 punktu:
„4) viešosios įstaigos ar nacionalinės plėtros įstaigos darbuotojų – viešosios ar nacionalinės plėtros įstaigos;“. 3. Buvusį 3 straipsnio 4 punktą laikyti 5 punktu. 4 straipsnis. 4 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 4 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„4 straipsnis. Delegavimo prioritetai ir jų tvirtinimas
1Delegavimo prioritetai yra nacionaliniai ir žinybiniai. 2. Nacionalinius delegavimo prioritetus tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė užsienio reikalų ministro teikimu, apsvarsčius Lietuvos Respublikos Seimo Užsienio reikalų komitete. Juos tvirtinant atsižvelgiama į Lietuvos vidaus ir užsienio politikos prioritetus, tikslus ir tarptautinius įsipareigojimus, taip pat į valstybės deleguojančiųjų institucijų pasiūlymus. Šie prioritetai peržiūrimi ne rečiau kaip kartą per 4 metus. Tvirtinant nacionalinius delegavimo prioritetus taip pat nustatomos preliminarios lėšų paskirstymo proporcijos delegavimui į Europos Sąjungos institucijas ir įstaigas ir delegavimui į kitas tarptautines institucijas ar užsienio valstybių institucijas. 3.
3Ministerijos, ministrų valdymo sritimis sritims nepriskirtos valstybės deleguojančiosios institucijos, kurių vadovas yra Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų valdytojas pagal Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymą, ir viešosios įstaigos ar nacionalinės plėtros įstaigos, atsižvelgdamos į jų kompetencijai priskirtą atstovavimą tarptautinėse ir Europos Sąjungos institucijose, gali nustatyti žinybinius delegavimo prioritetus (toliau – žinybiniai prioritetai), tvirtinamus šios institucijos vadovo. Ministrų valdymo sritims priskirtos institucijos vadovaujasi tos valdymo srities ministro patvirtintais žinybiniais prioritetais. Žinybiniai prioritetai papildo nacionalinius delegavimo prioritetus deleguojančiosioms institucijoms priskirtomis atstovavimo tarptautinėse ir Europos Sąjungos institucijose veiklos sritimis ir pareigybėmis, neįtrauktomis į nacionalinius delegavimo prioritetus. Žinybiniais prioritetais deleguojančioji institucija vadovaujasi priimdama sprendimą įsipareigoti apmokėti delegavimo išlaidas iš jai skirtų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų ar kitų deleguojančiosios institucijos gautų lėšų pagal šio įstatymo 6 straipsnio 2 dalį, 8 straipsnio 3 dalį ir 20 straipsnio 3 dalį, kai veiklos sritis arba pareigos, į kurias numatoma deleguoti, neįtrauktos į nacionalinius delegavimo prioritetus.“
Pakeisti 6 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„6 straipsnis. Informacijos apie laisvas pareigas priimančiosiose tarptautinėse ir Europos Sąjungos institucijose ar užsienio valstybių institucijose ir informacijos apie delegavimo poreikius pateikimas
1.
Deleguojančiosios institucijos, Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės užsienio valstybėse, Lietuvos Respublikos atstovybės prie tarptautinių organizacijų, konsulinės įstaigos ir specialiosios misijos, gavusios informaciją apie laisvas pareigas priimančiosiose tarptautinėse ir Europos Sąjungos institucijose ar užsienio valstybių institucijose (toliau kartu – priimančiosios institucijos), į kurias gali būti deleguojami asmenys iš Lietuvos, visą gautą informaciją Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka pateikia Vyriausybės įgaliotai įstaigai ir Užsienio reikalų ministerijai. Vyriausybės įgaliota įstaiga gautą informaciją paskelbia Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. 2. Deleguojančiosios institucijos, įvertinusios informaciją, nurodytą šio straipsnio 1 dalyje, ir atsižvelgdamos į delegavimo į tas pareigas poreikius, Užsienio reikalų ministerijai ir Vyriausybės įgaliotai įstaigai pateikia motyvuotus pasiūlymus dėl pareigybių pripažinimo atitinkančiomis nacionalinius delegavimo prioritetus ir delegavimo išlaidų padengimo tikslingumo iš Užsienio reikalų ministerijai tam tikslui skirtų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų. Deleguojančioji institucija, atsižvelgdama į delegavimo prioritetus, taip pat gali informuoti apie savo sutikimą sprendimą įsipareigoti delegavimo išlaidas apmokėti iš jai Lietuvos Respublikos valstybės biudžete skirtų asignavimų ar kitų deleguojančiosios institucijos gautų lėšų.“
Pakeisti 7 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3.
Kai pareigybė priimančiojoje institucijoje ar civilinėje tarptautinėje arba Europos Sąjungos misijoje ar operacijoje (toliau – misija) atitinka nacionalinius delegavimo prioritetus, tačiau Užsienio reikalų ministerija, atsižvelgdama į tam tikslui jai skirtus Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimus, neturi galimybės skirti tokių asignavimų delegavimui į šias pareigas finansuoti ir kitos deleguojančiosios institucijos Užsienio reikalų ministerijai nebuvo pranešusios apie sprendimą įsipareigoti apmokėti delegavimo išlaidas, Užsienio reikalų ministerija, gavusi į konkrečią misiją deleguoto (deleguotų) asmens (asmenų) prašymą leisti dalyvauti priimančiosios institucijos paskelbtoje atrankoje į kitas aukštesnes pareigas toje pačioje institucijoje ar misijoje, atsižvelgusi į galimą papildomų delegavimo lėšų poreikį, gali nuspręsti, kad pretendentų atranka į laisvas pareigas vykdoma tik iš pagal šį įstatymą į tą pačią instituciją ar misiją deleguotų asmenų.“
Pakeisti 8 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„8 straipsnis. Pretendentų atrankos principai
1Pretendentų į pareigas priimančiosiose institucijose atranka vykdoma, jeigu išvadoje nurodyta, kad ši pareigybė atitinka nacionalinius delegavimo prioritetus ir delegavimo išlaidos bus padengiamos iš Užsienio reikalų ministerijai tam tikslui skirtų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų arba kad išlaidas apmoka priimančioji institucija. 2.
2Jeigu išvadoje nurodyta, kad pareigybė atitinka nacionalinius delegavimo prioritetus, bet delegavimo išlaidos negalės būti padengiamos iš Užsienio reikalų ministerijai tam tikslui skirtų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų dėl to, kad šių asignavimų sumos nepakanka, atranka gali būti pradedama, kai deleguojančioji institucija sutinka, kad delegavimo išlaidos bus apmokamos iš jai Lietuvos Respublikos valstybės biudžete skirtų asignavimų ar kitų deleguojančiosios institucijos gautų lėšų. 3. Pretendentų atranka taip pat gali būti pradedama, kai Užsienio reikalų ministerija pritaria, kad pretendentų atranka būtų vykdoma į pareigas, atitinkančias žinybinius prioritetus, ir deleguojančioji institucija sutinka, kad delegavimo išlaidos būtų apmokamos iš jai Lietuvos Respublikos valstybės biudžete skirtų asignavimų ar kitų deleguojančiosios institucijos gautų lėšų, arba kada išlaidas apmoka priimančioji institucija. 4. Į konkrečias pareigas priimančiojoje institucijoje atrenkama tiek pretendentų, kiek prašo priimančioji institucija arba kiek išvadoje nurodo Užsienio reikalų ministerija, arba kelių pretendentų išlaidas sutinka apmokėti kita deleguojančioji institucija. Jeigu priimančioji institucija vykdo galutinę pretendentų atranką ir leidžia į vienas pareigas teikti daugiau negu vieną kandidatūrą, gali būti atrenkama ir priimančiajai institucijai į tas pačias pareigas teikiama daugiau negu vienas pretendentas.“
Pakeisti 9 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Vyriausybės įgaliota įstaiga, esant motyvuotam deleguojančiosios institucijos prašymui ir pritarus Užsienio reikalų ministerijai, paveda kitai valstybės deleguojančiajai institucijai Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka atrinkti pretendentą, jeigu pareigų priimančiojoje institucijoje pobūdis susijęs tik su konkrečios valstybės deleguojančiosios institucijos funkcijomis ir pagal priimančiosios institucijos nustatytus reikalavimus į pareigas gali būti deleguojamas tik asmuo, dirbantis šioje valstybės deleguojančiojoje institucijoje.“
Pakeisti 10 straipsnio 3 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:
„4) nebūtų laikomas nepriekaištingos reputacijos vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo nuostatomis, taikomomis valstybės tarnautojams, kurie nėra įstaigos vadovai.“
Pakeisti IV skyriaus pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
DELEGAVIMAS Į MISIJAS, DELEGAVIMO Į TARPTAUTINES IR EUROPOS SĄJUNGOS RINKIMŲ STEBĖJIMO MISIJAS REZERVAS IR NACIONALINIO KONTINGENTO VADOVAS MISIJOJE“. 11 straipsnis. 11 straipsnio pakeitimas Pakeisti 11 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Jeigu išvadoje nurodyta, kad delegavimo išlaidos negalės būti padengiamos iš jai Lietuvos Respublikos valstybės biudžete tam tikslui skirtų asignavimų, o kita deleguojančioji institucija sutinka, kad delegavimo išlaidos būtų apmokamos iš jai Lietuvos Respublikos valstybės biudžete skirtų asignavimų ar kitų deleguojančiosios institucijos gautų lėšų, Užsienio reikalų ministerija pretendentų atranką vykdo iš šios deleguojančiosios institucijos pateiktų pretendentų.“
1Pakeisti 12 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
„12 straipsnis. Delegavimo į tarptautines ir Europos Sąjungos rinkimų stebėjimo misijas rezervas“. 2.
2Pakeisti 12 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Delegavimo į tarptautines ir Europos Sąjungos rinkimų stebėjimo misijas (toliau– rinkimų stebėjimo misijos) rezervą (toliau – delegavimo rezervas) administruoja Užsienio reikalų ministerija.“
Pakeisti 14 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„14 straipsnis. Pretendento išbraukimas iš delegavimo rezervo
1Pretendentas iš delegavimo rezervo išbraukiamas šiais atvejais:
1) pretendentas pateikia prašymą išbraukti jį iš delegavimo rezervo;
2) atsiranda ar paaiškėja šio įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės;
3) kai pretendentas per 5 metus nuo jo įrašymo į delegavimo rezervą nė karto nedalyvavo pretendentų atrankoje iš delegavimo rezervo; arba nuo dalyvavimo paskutinėje pretendentų atrankoje iš delegavimo rezervo praėjo daugiau nei 5 metai. 4) pretendentui mirus. 2. Sprendimą išbraukti pretendentą iš delegavimo rezervo priima ir šio straipsnio 1 dalyje 1, 2 ir 3 punktuose nurodytais atvejais apie šį sprendimą pretendentą informuoja Užsienio reikalų ministerija.“
Pakeisti 16 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka informaciją apie atrinktus pretendentus Vyriausybės įgaliota įstaiga pateikia Užsienio reikalų ministerijai, o kitos valstybės deleguojančiosios institucijos – Vyriausybės įgaliotai įstaigai ir Užsienio reikalų ministerijai. Kai pretendentų atranką vykdo Užsienio reikalų ministerija, informaciją apie atrinktus pretendentus Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka ji pateikia Vyriausybės įgaliotai įstaigai ir deleguojančiosioms institucijoms.“
Pakeisti 17 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Karjeros valstybės tarnautojų, statutinių valstybės tarnautojų, ir valstybės pareigūnų ir viešosios įstaigos ar nacionalinės plėtros įstaigos darbuotojų mokymo išlaidas apmoka deleguojančiosios institucijos teisės aktų, nustatančių jų mokymo išlaidų apmokėjimą, nustatyta tvarka. Kitų asmenų mokymo išlaidas apmoka Užsienio reikalų ministerija. Apmokant kitų asmenų mokymo išlaidas, mutatis mutandis taikomi teisės aktai, nustatantys valstybės tarnautojų mokymo išlaidų apmokėjimą.“
Pakeisti 18 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Priimančiajai institucijai informavus, kad pretendentas priimamas į laisvas pareigas, arba esant kitoms tarptautinių sutarčių ar Europos Sąjungos teisės aktų nustatytoms sąlygoms, jo delegavimą tvirtina šio įstatymo 3 straipsnyje nurodytos deleguojančiosios institucijos vadovas. Apie tai, kad pretendentas priimamas dirbti į priimančiąją instituciją, Užsienio reikalų ministerija praneša deleguojančiajai institucijai. Pretendentas, kuris yra karjeros valstybės tarnautojas, statutinis valstybės tarnautojas, ar valstybės pareigūnas arba viešosios įstaigos ar nacionalinės plėtros įstaigos darbuotojas, deleguojamas su jo rašytiniu sutikimu arba prašymu perkeliant į pareigas priimančiojoje institucijoje. Informaciją apie pretendento delegavimo patvirtinimą deleguojančioji institucija pateikia Užsienio reikalų ministerijai ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos.“
Pakeisti 20 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„20 straipsnis. Delegavimo trukmė. Delegavimo pratęsimas, deleguotų asmenų perkėlimas į kitas pareigas toje pačioje priimančiojoje institucijoje
1.
Pretendentas deleguojamas į priimančiąją instituciją laikotarpiui, kurį nurodo priimančioji institucija, tačiau paprastai ne ilgiau kaip 3 metams, jeigu tarptautinės sutartys ar Europos Sąjungos teisės aktai nenustato kitaip. Asmuo gali būti deleguojamas arba jo delegavimo trukmė pratęsiama ilgesniam negu 3 metų laikotarpiui, atsižvelgiant į pareigybės, į kurią asmuo deleguotas, svarbą Lietuvos vidaus ir užsienio politikos tikslams, į kuriuos atsižvelgiama tvirtinant delegavimo prioritetus., taip pat atvejus, kai deleguotas asmuo perkeliamas į kitas pareigas toje pačioje priimančiojoje institucijoje. Užsienio reikalų ministerija delegavimo ilgesniam negu 3 metų laikotarpiui tikslingumą motyvuotai pagrindžia išvadoje arba šio straipsnio 2 dalyje nurodytoje išvadoje. 2. Sprendimą pratęsti karjeros valstybės tarnautojo, statutinio valstybės tarnautojo, ar valstybės pareigūno arba viešosios įstaigos ar nacionalinės plėtros įstaigos darbuotojo delegavimo trukmę arba perkelti jį į kitas pareigas toje pačioje priimančiojoje institucijoje priima deleguojančiosios institucijos vadovas, atsižvelgdamas į išvadą dėl delegavimo pratęsimo arba perkėlimo į kitas pareigas priimančiojoje institucijoje tikslingumo ir delegavimo išlaidų padengimo galimybės, jeigu tokių išlaidų neapmoka priimančioji institucija. Šią išvadą Užsienio reikalų ministerija parengia gavusi priimančiosios institucijos pasiūlymą pratęsti deleguoto asmens delegavimo trukmę arba jį perkelti į kitas pareigas toje pačioje priimančiojoje institucijoje. Rengiant šią išvadą, atsižvelgiama į tai, ar pareigybė atitinka nacionalinius delegavimo prioritetus, ir į delegavimo išlaidų, susijusių su delegavimo trukmės pratęsimu arba perkėlimu į kitas pareigas priimančiojoje institucijoje, padengimo iš Užsienio reikalų ministerijai tam tikslui skirtų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų galimybes.
Jeigu išvadoje nurodyta, kad pareigybė atitinka nacionalinius delegavimo prioritetus, bet išlaidos, susijusios su delegavimo pratęsimu arba perkėlimu į kitas pareigas priimančiojoje institucijoje, negalės būti padengiamos iš Užsienio reikalų ministerijai tam tikslui skirtų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų dėl to, kad šių asignavimų nepakanka, delegavimo trukmė gali būti pratęsta arba gali būti pritarta perkėlimui į kitas pareigas priimančiojoje institucijoje, jeigu deleguojančioji institucija sutinka, kad delegavimo išlaidos būtų apmokamos iš jai skirtų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų ar kitų deleguojančiosios institucijos gautų lėšų. 3. Sprendimas pratęsti karjeros valstybės tarnautojo, statutinio valstybės tarnautojo, ar valstybės pareigūno arba viešosios įstaigos ar nacionalinės plėtros įstaigos darbuotojo delegavimo trukmę arba perkelti jį į kitas pareigas toje pačioje priimančiojoje institucijoje taip pat gali būti priimamas, kai Užsienio reikalų ministerija pritaria, kad būtų pratęsiamas delegavimas arba perkeliama į kitas pareigas, atitinkančias žinybinius prioritetus, toje pačioje priimančiojoje institucijoje, ir deleguojančioji institucija sutinka, kad delegavimo išlaidos bus apmokamos iš jai skirtų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų ar kitų deleguojančiosios institucijos gautų lėšų, arba kada išlaidas apmoka priimančioji institucija. 4. Sprendimą dėl delegavimo sutarties pratęsimo arba kito asmens perkėlimo į kitas pareigas toje pačioje priimančiojoje institucijoje priima užsienio reikalų ministras arba jo įgaliotas asmuo.
Toks sprendimas priimamas gavus priimančiosios institucijos pasiūlymą pratęsti deleguoto asmens delegavimo trukmę arba jį perkelti į kitas pareigas toje pačioje priimančiojoje institucijoje, atsižvelgiant į nacionalinius delegavimo prioritetus ir į delegavimo išlaidų padengimo iš tam tikslui skirtų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų ar kitų deleguojančiosios institucijos gautų lėšų galimybes. Delegavimo sutartis gali būti pratęsiama neviršijant Lietuvos Respublikos darbo kodekso 68 straipsnio 4 dalyje nustatyto termino. 5. Šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse nurodyti sprendimai priimami per priimančiosios institucijos nustatytą laikotarpį, tačiau ne vėliau kaip prieš 30 kalendorinių dienų iki delegavimo laikotarpio pabaigos.“
Pakeisti 21 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) deleguotas asmuo, kuris yra karjeros valstybės tarnautojas, statutinis valstybės tarnautojas, ar valstybės pareigūnas arba viešosios įstaigos ar nacionalinės plėtros įstaigos darbuotojas, atleidžiamas iš deleguojančiosios institucijos, kurioje ėjo pareigas priimant sprendimą jį deleguoti;“. 19 straipsnis. 23 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 23 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) ne rečiau kaip vieną kartą per 3 mėnesius pateikti deleguojančiajai institucijai, o asmenys, deleguoti į misijas, – ir Užsienio reikalų ministerijai savo veiklos rašytinę ataskaitą;“. 2. Pakeisti 23 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) gavęs iš priimančiosios institucijos savo veiklos vertinimo išvadą, ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo jos gavimo dienos šios išvados kopiją pateikti deleguojančiajai institucijai ir Užsienio reikalų ministerijai;“. 20 straipsnis. 24 straipsnio pakeitimas
1.
1Pakeisti 24 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Deleguotiems karjeros valstybės tarnautojams, statutiniams valstybės tarnautojams, ir valstybės pareigūnams ir viešosios įstaigos ar nacionalinės plėtros įstaigos darbuotojams, kuriems darbo užmokestį moka deleguojančioji institucija, darbo priimančiojoje institucijoje laikotarpiu mokamas darbo užmokestis, kurį sudaro pareiginė alga, nustatyta pareigoms ar pareigybėms, kurias jie ėjo iki delegavimo, ir priedai, kurie kuris jiems buvo mokami mokamas iki delegavimo. Deleguotiems karjeros valstybės tarnautojams, statutiniams valstybės tarnautojams ir valstybės pareigūnams mokama priemoka už darbą kenksmingomis, labai kenksmingomis ir pavojingomis darbo sąlygomis. Ši priemoka nemokama, jeigu priemoką už darbą sunkiomis arba rizikingomis darbo sąlygomis ar dienpinigius, į kuriuos įtraukta kompensacija už darbą sunkiomis arba rizikingomis darbo sąlygomis, deleguotam asmeniui moka priimančioji institucija. Pareiginės algos, priedų ir priemokos dydį ir jų mokėjimo tvarką nustato delegavimo laikotarpiu galiojantys Lietuvos Respublikos įstatymai.“
2Pakeisti 24 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2.
Deleguotiems kitiems asmenims darbo priimančiojoje institucijoje laikotarpiu mokama pareiginė alga apskaičiuojama taikant pareiginės algos koeficientą, kurio vienetas yra lygus Seimo patvirtintam atitinkamų metų Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų, valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginės algos (atlyginimo ) baziniam dydžiui (toliau – pareiginės algos bazinis dydis):
1) į rinkimų stebėjimo misijas deleguotiems asmenims – 3,5;
2) 1) į priimančiąją instituciją, išskyrus rinkimų stebėjimo misijas, deleguotiems asmenims, kuriems priimančioji institucija moka dienpinigius ar kitas finansines išmokas, ir į rinkimų stebėjimo misijas deleguotiems asmenims, – 4 pareiginės algos dydis yra lygus Vyriausybės patvirtintai minimaliajai mėnesinei algai;
3) 2) į priimančiąją instituciją, išskyrus rinkimų stebėjimo misijas, deleguotiems asmenims, kuriems priimančioji institucija nemoka jokių finansinių išmokų, – 111,15 pareiginės algos koeficiento, kurio vienetas yra lygus Lietuvos Respublikos pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio nustatymo ir asignavimų darbo užmokesčiui perskaičiavimo įstatyme nustatytam pareiginės algos (atlyginimo) baziniam dydžiui (toliau – pareiginės algos bazinis dydis).“
1Pakeisti 25 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Deleguoti asmenys ir jų kartu užsienyje gyvenantys sutuoktiniai arba partneriai (kai partnerystė įregistruota įstatymų nustatyta tvarka) (toliau – partneris) draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka.“
2Pakeisti 25 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Deleguotiems asmenims Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka mokama su darbu užsienyje susijusių išlaidų kompensacija.
Ši kompensacija apskaičiuojama taikant atitinkamam karjeros, statutiniam valstybės tarnautojui, valstybės pareigūnui, viešosios įstaigos ar nacionalinės plėtros įstaigos darbuotojui ir kitam asmeniui Vyriausybės nustatytą su darbu užsienyje susijusių išlaidų kompensacijos koeficientą, kurio vienetas yra lygus Seimo patvirtintam atitinkamų metų pareiginės algos baziniam dydžiui, ir šio straipsnio 2 dalyje nurodytą gyvenimo lygio vietos koeficientą. Už išvykusį į užsienį kartu su deleguotu asmeniu sutuoktinį arba partnerį deleguotam asmeniui kas mėnesį mokama kompensacija, kuri sudaro 0,5 per mėnesį deleguoto asmens gaunamos su darbu užsienyje susijusių išlaidų kompensacijos. Deleguoto asmens sutuoktiniui arba partneriui pateikus prašymą, ši kompensacija mokama sutuoktiniui arba partneriui. Sutuoktiniui arba partneriui, gaunančiam pajamų, susijusių su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais, ši kompensacija nemokama. Deleguotam asmeniui, kai išvykę į užsienį kartu su juo gyvena deleguoto asmens ir (ar) jo sutuoktinio arba partnerio nepilnamečiai vaikai (įvaikiai) ar pilnamečiai vaikai (įvaikiai) iki 20 metų, jeigu jie nėra sudarę santuokos arba partnerystės, dar nėra įgiję vidurinio išsilavinimo ir su deleguotu asmeniu turi bendrą ūkį, už kiekvieną vaiką (įvaikį) kartu su darbo užmokesčiu kas mėnesį mokama kompensacija, kurią sudaro 0,3 per mėnesį deleguoto asmens gaunamos su darbu užsienyje susijusių išlaidų kompensacijos. Deleguotam asmeniui, kai išvykę į užsienį kartu su juo gyvena jo išlaikytiniai, už kiekvieną išlaikytinį kartu su darbo užmokesčiu kas mėnesį mokama kompensacija, kurią sudaro 0,25 per mėnesį jo gaunamos su darbu užsienyje susijusių išlaidų kompensacijos.
Deleguoto asmens sutuoktiniui arba partneriui, kuris įstatymų nustatyta tvarka yra paskirtas išlaikytinio globėju ar rūpintoju, pateikus prašymą, ši kompensacija mokama sutuoktiniui arba partneriui. Šios kompensacijos nemokamos, jeigu darbo užmokestį arba dienpinigius deleguotam asmeniui moka priimančioji institucija.“
3Pakeisti 25 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Deleguotiems asmenims Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka kas mėnesį skiriama Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyto dydžio išmoka apsirūpinti gyvenamosiomis patalpomis, atitinkančiomis jų šeimos narių skaičių, taikant Vyriausybės nustatyto dydžio gyvenamųjų patalpų nuomos lygio vietos koeficientą, taip pat Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka apmokamos arba kompensuojamos Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatytos su gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties sudarymu susijusios išlaidos. Šios išmokos neskiriamos, jeigu išmoką apsirūpinti gyvenamosiomis patalpomis skiria arba darbo užmokestį ar dienpinigius deleguotam asmeniui moka priimančioji institucija, į kurią jis deleguotas, ir į rinkimų stebėjimo misiją deleguotam asmeniui, kuris yra deleguotas ne ilgesniam nei 30 kalendorinių dienų laikotarpiui. Jeigu delegavimo į rinkimų stebėjimo misiją trukmė yra ne ilgesnė nei 30 kalendorinių dienų, deleguotam asmeniui apmokamos ar kompensuojamos jo patirtos (faktinės) gyvenamųjų patalpų nuomos išlaidos, neviršijant Vyriausybės nustatytų komandiruočių į užsienio valstybę išlaidų – gyvenamojo ploto nuomos išlaidų – normų.“
Pakeisti 26 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„26 straipsnis. Delegavimo išlaidų apmokėjimas
1.
Deleguotiems karjeros valstybės tarnautojams, statutiniams valstybės tarnautojams, ir valstybės pareigūnams ir viešosios įstaigos ar nacionalinės plėtros įstaigos darbuotojams darbo užmokestį moka deleguojančiosios institucijos, kuriose jie ėjo pareigas iki delegavimo, išskyrus šio įstatymo 24 straipsnio 5 dalyje nustatytą atvejį. Deleguotiems kitiems asmenims darbo užmokestį moka Užsienio reikalų ministerija. 2. Šio įstatymo 25 straipsnyje nurodytas išlaidas apmoka: kai deleguojami karjeros valstybės tarnautojai, statutiniai valstybės tarnautojai, ar valstybės pareigūnai arba viešosios įstaigos ar nacionalinės plėtros įstaigos darbuotojai, – šio įstatymo 3 straipsnyje nurodytos deleguojančiosios institucijos, kuriose jie dirbo iki delegavimo; kai deleguojami kiti asmenys, – Užsienio reikalų ministerija. 3. Deleguojančiųjų institucijų patirtos šio įstatymo 16 straipsnyje, 24 straipsnio 1 dalyje ir 25 straipsnyje nurodytos išlaidos Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka padengiamos iš Užsienio reikalų ministerijai tam tikslui skirtų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų, išskyrus šio įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus, kai delegavimo išlaidos apmokamos iš atitinkamai valstybės deleguojančiajai institucijai skirtų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų ar kitų deleguojančiosios institucijos gautų lėšų. Užsienio reikalų ministerijai Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimai delegavimo išlaidoms padengti naudojami Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.“
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 ir 4 dalis, įsigalioja 2024 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2023 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3.
3Įsigaliojus šiam įstatymui, kitų deleguotų asmenų pareiginės algos koeficientai perskaičiuojami deleguoto asmens iki šio įstatymo įsigaliojimo gautą pareiginę algą padalijant iš Lietuvos Respublikos pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio nustatymo ir asignavimų darbo užmokesčiui perskaičiavimo įstatyme nustatyto pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio. Gautas koeficientas apvalinamas iki šimtųjų dalių. Įsigaliojus šiam įstatymui, deleguotiems asmenims iki šio įstatymo įsigaliojimo nustatyta pareiginė alga negali būti sumažinta jų darbo priimančiojoje institucijoje laikotarpiu. 4. Iki šio įstatymo įsigaliojimo į tarptautinę ir Europos Sąjungos rinkimų stebėjimo misiją deleguotiems asmenims, kurių delegavimo trukmė ne ilgesnė nei 30 kalendorinių dienų, taikomos iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusios Lietuvos Respublikos asmenų delegavimo į tarptautines ir Europos Sąjungos institucijas ar užsienio valstybių institucijas įstatymo 25 straipsnio 4 dalies nuostatos. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto Nr. XIVP-3182(2) lyginamasis variantas
1 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Šis įstatymas taikomas karjeros valstybės tarnautojams, statutiniams valstybės tarnautojams, įskaitant ir tuos atvejus, kai jie siunčiami dirbti į Europos išorės veiksmų tarnybą ar laikinai perkeliami į ją pagal Kitų Europos Sąjungos tarnautojų įdarbinimo sąlygų, nustatytų 1961 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentu Nr. 31 (EEB), Nr. 11 (EAEB), nustatančiu Europos ekonominės bendrijos ir Europos atominės energijos bendrijos pareigūnų tarnybos nuostatus ir kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygas, su visais pakeitimais, 2 straipsnio e punktą, taip pat valstybės pareigūnams, kuriems netaikomas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas ir kurie pagal jų veiklą reglamentuojančius įstatymus ir šį įstatymą gali būti deleguojami, (toliau – valstybės pareigūnai), viešosios įstaigos ar nacionalinės plėtros įstaigos, kurioms Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka pavesta administruoti Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių finansuojamos paramos teikimo arba Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo projektus, arba vykdyti veiklą, skatinančią inovacijas, verslo plėtrą ir investicijų pritraukimą, darbuotojams (toliau – viešosios įstaigos ar nacionalinės plėtros įstaigos darbuotojai) ir kitiems asmenims.“
1 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3.
Šis įstatymas netaikomas kariams ir krašto apsaugos sistemos valstybės tarnautojams, žvalgybos pareigūnams, tarnaujantiems pagal žvalgybos pareigūno tarnybos sutartis, ir darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, dalyvaujantiems užsienyje vykstančiose tarptautinėse karinėse operacijose, pratybose ir kituose karinio bendradarbiavimo renginiuose, kariams, siunčiamiems į užsienio valstybių ir tarptautines karines ar gynybos institucijas, pedagoginiams darbuotojams, siunčiamiems dirbti į Europos mokyklas, asmenims, vykdantiems ar vykstantiems vykdyti lituanistinį švietimą užsienyje, specialistams, vykstantiems dirbti į užsienio lietuvių bendruomenes, Lietuvos diasporos organizacijas ir kultūros įstaigas, taip pat asmenims, kurių negalima deleguoti pagal jų veiklą reglamentuojančius įstatymus.“2 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas Pakeisti 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
valstybės tarnautojų, ir valstybės pareigūnų ir viešosios įstaigos ar nacionalinės plėtros įstaigos darbuotojų perkėlimas ar siuntimas ir kitų asmenų siuntimas dirbti į tarptautines ir Europos Sąjungos institucijas ar užsienio valstybių institucijas (toliau kartu – priimančios institucijos). 2. Delegavimo į rinkimų stebėjimo misijas rezervas (toliau – delegavimo rezervas) – pretendentų, kurie gali būti deleguojami į tarptautines ir Europos Sąjungos rinkimų stebėjimo misijas (toliau – rinkimų stebėjimo misijos), sąrašas, sudaromas šio įstatymo IV skyriuje nustatyta tvarka. 3.
pretendentų, atrinktų į pareigas tarptautinėse ir Europos Sąjungos institucijose ar užsienio valstybių institucijose, ir asmenų, įrašytų į delegavimo į rinkimų stebėjimo misijas rezervą, mokymo išlaidos, taip pat išlaidos, susijusios su deleguotų asmenų darbo užmokesčiu ir deleguotų asmenų bei jų šeimos narių socialinių ir kitų šio įstatymo 17, 24 ir 25 straipsniuose straipsnyje nustatytų garantijų įgyvendinimu nurodytos išlaidos. 4. Delegavimo prioritetai – tarptautinių ir Europos Sąjungos institucijų ar užsienio valstybių institucijų veiklos sritys, pareigybės tarptautinėse ir Europos Sąjungos institucijose ar užsienio valstybių institucijose, į kurias deleguojamų asmenų darbas atitinka Lietuvos vidaus ir užsienio politikos prioritetus, tikslus ir tarptautinius įsipareigojimus. 5. Kiti asmenys – asmenys, kurie nėra karjeros valstybės tarnautojai, statutiniai valstybės tarnautojai, ar valstybės pareigūnai arba viešosios įstaigos ar nacionalinės plėtros įstaigos darbuotojai. 6. Nacionalinis kontingentas – visi civilinėje tarptautinėje arba Europos Sąjungos misijoje ar operacijoje (toliau – misija) esantys Lietuvos Respublikos deleguoti asmenys. 7. Šeimos nariai – su deleguotu asmeniu į užsienį išvykę ir kartu gyvenantys jo sutuoktinis arba partneris (kai partnerystė įregistruota įstatymų nustatyta tvarka) (toliau – partneris), deleguoto asmens ir (ar) jo sutuoktinio arba partnerio nepilnamečiai vaikai (įvaikiai) ar pilnamečiai vaikai (įvaikiai) iki 20 metų, jeigu jie nėra sudarę santuokos arba įregistravę partnerystės, dar nėra įgiję vidurinio išsilavinimo ir su deleguotu asmeniu turi bendrą ūkį, ir išlaikytiniai (nesvarbu, koks jų amžius). Išlaikytiniais laikomi asmenys, kurių globėju ar rūpintoju įstatymų, reglamentuojančių globos ir rūpybos klausimus, nustatyta tvarka yra paskirtas deleguotas asmuo ir (ar) jo sutuoktinis arba partneris. 8.
institucijos, Europos Sąjungos institucijos ir įstaigos, Europos Komisijos ar Tarybos įsteigtos institucijos, Europos Komisijos ir Europos Sąjungos valstybių narių bendrai įsteigtos organizacijos (konsorciumai), civilinės tarptautinės ir Europos Sąjungos misijos ar operacijos, kurios priima deleguojamus asmenis. 9. Užsienio valstybių institucijos – užsienio valstybių atstovaujamosios, vykdomosios, teisminės valdžios institucijos ir kitos užsienio valstybių institucijos ir įstaigos, kurioms užsienio valstybių įstatymai suteikia viešojo administravimo įgaliojimus.“3 straipsnis. 3 straipsnio pakeitimas Pakeisti 3 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „3 straipsnis. Deleguojančiosios institucijos Institucijos, deleguojančios asmenis į tarptautines ir Europos Sąjungos institucijas ar užsienio valstybių institucijas Deleguojančiosios Asmenis į tarptautines ir Europos Sąjungos institucijas ar užsienio valstybių institucijas deleguojančios institucijos (toliau kartu – deleguojančiosios institucijos) yra šios:
vidaus tarnybos sistemos pareigūnus, valstybės pareigūnų, išskyrus prokurorus, – Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, kuriose šie asmenys eina pareigas;
vidaus reikalų ministro arba Lietuvos Respublikos finansų ministro valdymo srities centrinės statutinės įstaigos;
Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra (toliau kartu – valstybės institucijos);
4) viešosios įstaigos ar nacionalinės plėtros įstaigos darbuotojų – viešosios ar nacionalinės plėtros įstaigos;
4 straipsnis. 4 straipsnio pakeitimas Pakeisti 4 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „4 straipsnis. Delegavimo prioritetai ir jų tvirtinimas 1.
Delegavimo prioritetai yra nacionaliniai ir žinybiniai. 2. Nacionalinius delegavimo prioritetus tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė užsienio reikalų ministro teikimu, apsvarsčius Lietuvos Respublikos Seimo Užsienio reikalų komitete. Juos tvirtinant atsižvelgiama į Lietuvos vidaus ir užsienio politikos prioritetus, tikslus ir tarptautinius įsipareigojimus, taip pat į valstybės deleguojančiųjų institucijų pasiūlymus. Šie prioritetai peržiūrimi ne rečiau kaip kartą per 4 metus. Tvirtinant nacionalinius delegavimo prioritetus taip pat nustatomos preliminarios lėšų paskirstymo proporcijos delegavimui į Europos Sąjungos institucijas ir įstaigas ir delegavimui į kitas tarptautines institucijas ar užsienio valstybių institucijas. 3. Ministerijos, ministrų valdymo sritimis sritims nepriskirtos valstybės šio įstatymo 3 straipsnio 1, 2 ir punktuose nurodytos deleguojančiosios institucijos, kurių vadovas yra Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų valdytojas pagal Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymą, ir šio įstatymo
į jų kompetencijai priskirtą atstovavimą tarptautinėse ir Europos Sąjungos institucijose, gali nustatyti žinybinius delegavimo prioritetus (toliau – žinybiniai prioritetai), tvirtinamus šios institucijos vadovo. Ministrų valdymo sritims priskirtos šio įstatymo 3 straipsnio 1, 2 ir3 punktuose nurodytos deleguojančiosios institucijos vadovaujasi tos valdymo srities ministro patvirtinamais žinybiniais delegavimo prioritetais. Žinybiniai delegavimo prioritetai papildo nacionalinius delegavimo prioritetus deleguojančiosioms institucijoms priskirtomis atstovavimo tarptautinėse ir Europos Sąjungos institucijose veiklos sritimis ir pareigybėmis, neįtrauktomis į nacionalinius delegavimo prioritetus.
Žinybiniais delegavimo prioritetais deleguojančioji institucija vadovaujasi priimdama sprendimą įsipareigoti apmokėti delegavimo išlaidas iš jai skirtų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų ar kitų deleguojančiosios institucijos teisėtai gautų lėšų pagal šio įstatymo 6 straipsnio 2 dalį, 8 straipsnio 3 dalį ir 20 straipsnio 3 dalį, kai veiklos sritis sritys arba pareigos, į kurias numatoma deleguoti, neįtrauktos į nacionalinius delegavimo prioritetus.“5 straipsnis. 6 straipsnio pakeitimas Pakeisti 6 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „6 straipsnis. Informacijos apie laisvas pareigas priimančiosiose tarptautinėse ir Europos Sąjungos institucijose ar užsienio valstybių institucijose ir informacijos apie delegavimo poreikius pateikimas
užsienio valstybėse, Lietuvos Respublikos atstovybės prie tarptautinių organizacijų, konsulinės įstaigos ir specialiosios misijos, gavusios informaciją apie laisvas pareigas priimančiosiose tarptautinėse ir Europos Sąjungos institucijose ar užsienio valstybių institucijose (toliau kartu – priimančiosios institucijos), į kurias gali būti deleguojami asmenys iš Lietuvos, visą gautą informaciją Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka pateikia Vyriausybės įgaliotai įstaigai ir Užsienio reikalų ministerijai. Vyriausybės įgaliota įstaiga gautą informaciją paskelbia Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. 2.
straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją, ir atsižvelgdamos į delegavimo į tas pareigas poreikius, Užsienio reikalų ministerijai ir Vyriausybės įgaliotai įstaigai pateikia motyvuotus pasiūlymus dėl pareigybių pripažinimo atitinkančiomis nacionalinius delegavimo prioritetus ir delegavimo išlaidų padengimo tikslingumo iš Užsienio reikalų ministerijai tam tikslui skirtų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų. Deleguojančioji institucija, atsižvelgdama į delegavimo prioritetus, taip pat gali informuoti apie savo sutikimą delegavimo išlaidas apmokėti iš jai skirtų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto biudžete skirtų asignavimų ar kitų deleguojančiosios institucijos teisėtai gautų lėšų.“6 straipsnis. 7 straipsnio pakeitimas
7 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Rengdama išvadą, Užsienio reikalų ministerija vadovaujasi nacionaliniais
delegavimo prioritetais, atsižvelgia į motyvuotus deleguojančiųjų institucijų pasiūlymus dėl pareigybių priimančiosiose institucijose pripažinimo atitinkančiomis nacionalinius delegavimo prioritetus ir įvertina delegavimo išlaidų padengimo iš Užsienio reikalų ministerijai tam tikslui skirtų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų galimybę, atsižvelgdama į šių asignavimų sumą konkrečiais metais.“
7 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3.
Kai pareigybė priimančiojoje institucijoje ar civilinėje tarptautinėje arba Europos Sąjungos misijoje ar operacijoje (toliau – misija) atitinka nacionalinius delegavimo prioritetus, tačiau Užsienio reikalų ministerija, atsižvelgdama į tam tikslui jai skirtus Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimus, neturi galimybės skirti tokių asignavimų delegavimui į šias pareigas finansuoti ir kitos deleguojančiosios institucijos Užsienio reikalų ministerijai nebuvo pranešusios apie sprendimą įsipareigoti apmokėti delegavimo išlaidas, Užsienio reikalų ministerija, gavusi į konkrečią misiją deleguoto (deleguotų -ų) asmens (asmenų-ų) prašymą (-us) leisti dalyvauti priimančiosios institucijos paskelbtoje atrankoje į kitas aukštesnes pareigas toje pačioje institucijoje ar misijoje, atsižvelgusi į galimą papildomų delegavimo lėšų poreikį, gali nuspręsti, kad pretendentų atranka į laisvas pareigas vykdoma tik iš pagal šį įstatymą į tą pačią instituciją ar misiją deleguotų asmenų.“7 straipsnis. 8 straipsnio pakeitimas Pakeisti 8 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „8 straipsnis. Pretendentų atrankos principai
išvadoje nurodyta, kad ši pareigybė atitinka nacionalinius delegavimo prioritetus ir delegavimo išlaidos bus padengiamos iš Užsienio reikalų ministerijai tam tikslui skirtų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų arba kad išlaidas apmoka priimančioji institucija. 2.
prioritetus, bet delegavimo išlaidos negalės būti padengiamos iš Užsienio reikalų ministerijai tam tikslui skirtų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų dėl to, kad šių asignavimų sumos nepakanka, atranka gali būti pradedama, kai deleguojančioji institucija sutinka, kad delegavimo išlaidos bus apmokamos iš jai Lietuvos Respublikos skirtų valstybės biudžeto biudžete skirtų asignavimų ar kitų deleguojančiosios institucijos teisėtai gautų lėšų. 3. Pretendentų atranka taip pat gali būti pradedama, kai Užsienio reikalų ministerija pritaria, kad pretendentų atranka būtų vykdoma į pareigas, atitinkančias žinybinius delegavimo prioritetus, ir deleguojančioji institucija sutinka, kad delegavimo išlaidos būtų apmokamos iš jai skirtų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto biudžete skirtų asignavimų ar kitų deleguojančiosios institucijos teisėtai gautų lėšų, arba kada išlaidas apmoka priimančioji institucija. 4. Į konkrečias pareigas priimančiojoje institucijoje atrenkama tiek pretendentų, kiek prašo priimančioji institucija arba kiek išvadoje nurodo Užsienio reikalų ministerija, arba kelių pretendentų delegavimo išlaidas sutinka apmokėti kita deleguojančioji institucija. Jeigu priimančioji institucija vykdo galutinę pretendentų atranką ir leidžia į vienas pareigas teikti daugiau negu vieną kandidatūrą, gali būti atrenkama ir priimančiajai institucijai į tas pačias pareigas teikiama daugiau negu vienas pretendentas.“8 straipsnis. 9 straipsnio pakeitimas Pakeisti 9 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Vyriausybės įgaliota įstaiga, esant motyvuotam deleguojančiosios institucijos prašymui ir pritarus Užsienio reikalų ministerijai, paveda kitai valstybės deleguojančiajai institucijai Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka atrinkti pretendentą, jeigu pareigų priimančiojoje institucijoje pobūdis susijęs tik su konkrečios valstybės deleguojančiosios institucijos funkcijomis ir pagal priimančiosios institucijos nustatytus reikalavimus į pareigas gali būti deleguojamas tik asmuo, dirbantis šioje valstybės deleguojančiojoje institucijoje.“9 straipsnis. 10 straipsnio pakeitimas Pakeisti 10 straipsnio 3 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) nebūtų laikomas nepriekaištingos reputacijos vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo nuostatomis, taikomomis valstybės tarnautojams, kurie nėra įstaigos vadovai.“10 straipsnis. IV skyriaus pavadinimo pakeitimas Pakeisti IV skyriaus pavadinimą ir jį išdėstyti taip: „IV
straipsnis. 11 straipsnio pakeitimas Pakeisti 11 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Jeigu išvadoje nurodyta, kad delegavimo išlaidos negalės būti padengiamos iš jai Užsienio reikalų ministerijai Lietuvos Respublikos valstybės biudžete tam tikslui skirtų valstybės biudžeto asignavimų, o kita deleguojančioji institucija sutinka, kad delegavimo išlaidos būtų apmokamos iš jai skirtų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto biudžete skirtų asignavimų ar kitų deleguojančiosios institucijos teisėtai gautų lėšų, Užsienio reikalų ministerija pretendentų atranką vykdo iš šios deleguojančiosios institucijos pateiktų pretendentų.“12 straipsnis. 12 straipsnio pakeitimas
pavadinimą ir jį išdėstyti taip: „12 straipsnis.
Delegavimo į tarptautines ir Europos Sąjungos rinkimų stebėjimo misijas rezervas“. 2. Pakeisti 12 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Delegavimo į tarptautines ir Europos Sąjungos rinkimų stebėjimo misijas (toliau– rinkimų stebėjimo misijos) rezervą (toliau – delegavimo rezervas) administruoja Užsienio reikalų ministerija.“13 straipsnis. 14 straipsnio pakeitimas Pakeisti 14 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „14 straipsnis. Pretendento išbraukimas iš delegavimo rezervo
iš delegavimo rezervo išbraukiamas šiais atvejais:
aplinkybės;
nedalyvavo pretendentų atrankoje iš delegavimo rezervo; arba nuo dalyvavimo paskutinėje pretendentų atrankoje iš delegavimo rezervo praėjo daugiau kaip5 metai. 4) pretendentui mirus. 2. Sprendimą išbraukti pretendentą iš delegavimo rezervo priima ir šio straipsnio 1 dalyje 1, 2 ir 3 punktuose nurodytais atvejais apie šį sprendimą per 5 darbo dienas pretendentą informuoja Užsienio reikalų ministerija.“14 straipsnis. 16 straipsnio pakeitimas Pakeisti 16 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta
tvarka informaciją apie atrinktus pretendentus Vyriausybės įgaliota įstaiga pateikia Užsienio reikalų ministerijai, o kitos valstybės deleguojančiosios institucijos – Vyriausybės įgaliotai įstaigai ir Užsienio reikalų ministerijai. Kai pretendentų atranką vykdo Užsienio reikalų ministerija, informaciją apie atrinktus pretendentus Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka ji pateikia Vyriausybės įgaliotai įstaigai ir deleguojančiosioms institucijoms.“15 straipsnis. 17 straipsnio pakeitimas Pakeisti 17 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Karjeros valstybės tarnautojų, statutinių valstybės tarnautojų, ir valstybės pareigūnų ir viešosios įstaigos ar nacionalinės plėtros įstaigos darbuotojų mokymo išlaidas apmoka deleguojančiosios institucijos teisės aktų, nustatančių jų mokymo išlaidų apmokėjimą, nustatyta tvarka. Kitų asmenų mokymo išlaidas apmoka Užsienio reikalų ministerija. Apmokant kitų asmenų mokymo išlaidas, mutatis mutandis taikomi teisės aktai, nustatantys valstybės tarnautojų mokymo išlaidų apmokėjimą.“16 straipsnis. 18 straipsnio pakeitimas Pakeisti 18 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Priimančiajai institucijai informavus, kad pretendentas priimamas į laisvas pareigas, arba esant kitoms tarptautinių sutarčių ar Europos Sąjungos teisės aktų nustatytoms sąlygoms, jo delegavimą tvirtina šio įstatymo 3 straipsnyje nurodytos deleguojančiosios institucijos vadovas. Apie tai, kad pretendentas priimamas dirbti į priimančiąją instituciją, Užsienio reikalų ministerija praneša deleguojančiajai institucijai. Pretendentas, kuris yra karjeros valstybės tarnautojas, statutinis valstybės tarnautojas, ar valstybės pareigūnas arba viešosios įstaigos ar nacionalinės plėtros įstaigos darbuotojas, deleguojamas su jo rašytiniu sutikimu arba prašymu perkeliant į pareigas priimančiojoje institucijoje. Informaciją apie pretendento delegavimo patvirtinimą deleguojančioji institucija pateikia Užsienio reikalų ministerijai ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos.“17 straipsnis. 20 straipsnio pakeitimas Pakeisti 20 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„20 straipsnis. Delegavimo trukmė. Delegavimo
pratęsimas, deleguotų asmenų perkėlimas į kitas pareigas toje pačioje priimančiojoje institucijoje 1.
Pretendentas deleguojamas į priimančiąją instituciją laikotarpiui, kurį nurodo priimančioji institucija, tačiau paprastai ne ilgiau kaip 3 metams, jeigu tarptautinės sutartys ar Europos Sąjungos teisės aktai nenustato kitaip. Asmuo gali būti deleguojamas arba jo delegavimo trukmė pratęsiama ilgesniam negu 3 metų laikotarpiui, atsižvelgiant į pareigybės, į kurią asmuo deleguotas, svarbą Lietuvos vidaus ir užsienio politikos tikslams, į kuriuos atsižvelgiama tvirtinant delegavimo prioritetus., taip pat tais atvejais, kai deleguotas asmuo perkeliamas į kitas pareigas toje pačioje priimančiojoje institucijoje. Užsienio reikalų ministerija delegavimo ilgesniam negu 3 metų laikotarpiui tikslingumą motyvuotai pagrindžia išvadoje arba šio straipsnio 2 dalyje nurodytoje išvadoje dėl delegavimo pratęsimo arba perkėlimo į kitas pareigas priimančiojoje institucijoje tikslingumo ir delegavimo išlaidų padengimo galimybės, jeigu tokių išlaidų neapmoka priimančioji institucija (toliau – išvada dėl delegavimo pratęsimo arba perkėlimo į kitas pareigas). 2. Sprendimą pratęsti karjeros valstybės tarnautojo, statutinio valstybės tarnautojo, ar valstybės pareigūno arba viešosios įstaigos ar nacionalinės plėtros įstaigos darbuotojo delegavimo trukmę arba perkelti jį į kitas pareigas toje pačioje priimančiojoje institucijoje priima deleguojančiosios institucijos vadovas, atsižvelgdamas į išvadą dėl delegavimo pratęsimo arba perkėlimo į kitas pareigas priimančiojoje institucijoje tikslingumo ir delegavimo išlaidų padengimo galimybės, jeigu tokių išlaidų neapmoka priimančioji institucija. Šią išvadą Išvadą dėl delegavimo pratęsimo arba perkėlimo į kitas pareigas Užsienio reikalų ministerija parengia gavusi priimančiosios institucijos pasiūlymą pratęsti deleguoto asmens delegavimo trukmę arba jį perkelti į kitas pareigas toje pačioje priimančiojoje institucijoje.
Rengiant šią išvadą, atsižvelgiama į tai, ar pareigybė atitinka nacionalinius delegavimo prioritetus, ir į delegavimo išlaidų, susijusių su delegavimo trukmės pratęsimu arba perkėlimu į kitas pareigas priimančiojoje institucijoje, padengimo iš Užsienio reikalų ministerijai tam tikslui skirtų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų galimybes. Jeigu išvadoje dėl delegavimo pratęsimo arba perkėlimo į kitas pareigas nurodyta, kad pareigybė atitinka nacionalinius delegavimo prioritetus, bet išlaidos, susijusios su delegavimo pratęsimu arba perkėlimu į kitas pareigas priimančiojoje institucijoje, negalės būti padengiamos iš Užsienio reikalų ministerijai tam tikslui skirtų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų dėl to, kad šių asignavimų nepakanka, delegavimo trukmė gali būti pratęsta pratęsiama arba gali būti pritarta perkėlimui į kitas pareigas priimančiojoje institucijoje, jeigu deleguojančioji institucija sutinka, kad delegavimo išlaidos būtų apmokamos iš jai skirtų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų ar kitų deleguojančiosios institucijos teisėtai gautų lėšų. 3.
karjeros valstybės tarnautojo, statutinio valstybės tarnautojo, ar valstybės pareigūno arba viešosios įstaigos ar nacionalinės plėtros įstaigos darbuotojo delegavimo trukmę arba perkelti jį į kitas pareigas toje pačioje priimančiojoje institucijoje taip pat gali būti priimamas, kai Užsienio reikalų ministerija pritaria, kad būtų pratęsiamas delegavimas arba perkeliama į kitas pareigas, atitinkančias žinybinius delegavimo prioritetus, toje pačioje priimančiojoje institucijoje, ir deleguojančioji institucija sutinka, kad delegavimo išlaidos bus apmokamos iš jai skirtų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų ar kitų deleguojančiosios institucijos teisėtai gautų lėšų, arba kada kai išlaidas apmoka priimančioji institucija. 4. Sprendimą dėl delegavimo sutarties pratęsimo arba kito asmens perkėlimo į kitas pareigas toje pačioje priimančiojoje institucijoje priima užsienio reikalų ministras arba jo įgaliotas asmuo. Toks sprendimas priimamas gavus priimančiosios institucijos pasiūlymą pratęsti deleguoto asmens delegavimo trukmę arba jį perkelti į kitas pareigas toje pačioje priimančiojoje institucijoje, atsižvelgiant į nacionalinius delegavimo prioritetus ir į delegavimo išlaidų padengimo iš tam tikslui skirtų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų ar kitų deleguojančiosios institucijos teisėtai gautų lėšų galimybes. Delegavimo sutartis gali būti pratęsiama neviršijant Lietuvos Respublikos darbo kodekso 68 straipsnio 4 dalyje nustatyto termino. 5. Šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse nurodyti sprendimai priimami per priimančiosios institucijos nustatytą laikotarpį, tačiau ne vėliau kaip prieš 30 kalendorinių dienų iki delegavimo laikotarpio pabaigos.“18 straipsnis. 21 straipsnio pakeitimas 1.
dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) deleguotas asmuo, kuris yra karjeros valstybės tarnautojas, statutinis valstybės tarnautojas, ar valstybės pareigūnas arba viešosios įstaigos ar nacionalinės plėtros įstaigos darbuotojas, atleidžiamas iš deleguojančiosios institucijos, kurioje ėjo pareigas priimant sprendimą jį deleguoti;“. 2. Pakeisti 21 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Jeigu asmens, kurio delegavimo išlaidos buvo apmokamos
iš Užsienio reikalų ministerijai tam tikslui skirtų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų, delegavimas nutraukiamas pagal šio straipsnio 2 dalies 3 punktą, priimančiajai institucijai prašant, su juo gali būti sudaroma delegavimo sutartis iki delegavimo termino, kuris buvo nustatytas, pabaigos.“19 straipsnis. 23 straipsnio pakeitimas
straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) ne rečiau kaip vieną kartą per 3 mėnesius pateikti deleguojančiajai institucijai, o asmenys, deleguoti į misijas, – ir Užsienio reikalų ministerijai savo veiklos rašytinę ataskaitą;“. 2. Pakeisti 23 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) gavęs iš priimančiosios institucijos savo veiklos vertinimo išvadą, ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo jos gavimo dienos šios išvados kopiją pateikti deleguojančiajai institucijai ir Užsienio reikalų ministerijai;“. 20 straipsnis. 24 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 24 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Deleguotiems karjeros valstybės tarnautojams, statutiniams valstybės tarnautojams, ir valstybės pareigūnams ir viešosios įstaigos ar nacionalinės plėtros įstaigos darbuotojams, kuriems darbo užmokestį moka deleguojančioji institucija, darbo priimančiojoje institucijoje laikotarpiu mokamas darbo užmokestis, kurį sudaro pareiginė alga, nustatyta pareigoms ar pareigybėms, kurias jie ėjo iki delegavimo, ir priedai, kurie kuris jiems buvo mokami mokamas iki delegavimo.
Deleguotiems karjeros valstybės tarnautojams, statutiniams valstybės tarnautojams ir valstybės pareigūnams mokama priemoka už darbą kenksmingomis, labai kenksmingomis ir pavojingomis darbo sąlygomis. Ši priemoka nemokama, jeigu priemoką už darbą sunkiomis arba rizikingomis darbo sąlygomis ar dienpinigius, į kuriuos įtraukta kompensacija už darbą sunkiomis arba rizikingomis darbo sąlygomis, deleguotam asmeniui moka priimančioji institucija. Pareiginės algos, priedų ir priemokos dydį ir jų mokėjimo tvarką nustato delegavimo laikotarpiu galiojantys Lietuvos Respublikos įstatymai.“
straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Deleguotiems kitiems asmenims darbo priimančiojoje institucijoje laikotarpiu mokama tokio dydžio pareiginė alga apskaičiuojama taikant pareiginės algos koeficientą, kurio vienetas yra lygus Seimo patvirtintam atitinkamų metų Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų, valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginės algos (atlyginimo ) baziniam dydžiui (toliau – pareiginės algos bazinis dydis):
2) 1) į priimančiąją instituciją, išskyrus rinkimų stebėjimo misijas, deleguotiems asmenims, kuriems priimančioji institucija moka dienpinigius ar kitas finansines išmokas, ir į rinkimų stebėjimo misijas deleguotiems asmenims, – 4 lygi Vyriausybės patvirtintai minimaliajai mėnesinei algai;
3) 2) į priimančiąją instituciją, išskyrus rinkimų stebėjimo misijas, deleguotiems asmenims, kuriems priimančioji institucija nemoka jokių finansinių išmokų, – 11 apskaičiuojama taikant 1,15 dydžio pareiginės algos koeficientą, kurio vienetas yra lygus Lietuvos Respublikos pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio nustatymo ir asignavimų darbo užmokesčiui perskaičiavimo įstatyme nustatytam pareiginės algos (atlyginimo) baziniam dydžiui (toliau – pareiginės algos bazinis dydis).“21 straipsnis. 25 straipsnio pakeitimas
25 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Deleguoti asmenys ir jų kartu užsienyje
gyvenantys sutuoktiniai arba partneriai (kai partnerystė įregistruota įstatymų nustatyta tvarka) (toliau – partneris) draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka.“
25 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Deleguotiems asmenims Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta
tvarka mokama su darbu užsienyje susijusių išlaidų kompensacija.
Ši kompensacija apskaičiuojama taikant atitinkamam karjeros valstybės tarnautojui, statutiniam valstybės tarnautojui, valstybės pareigūnui, viešosios įstaigos ar nacionalinės plėtros įstaigos darbuotojui ir kitam asmeniui Vyriausybės nustatytą su darbu užsienyje susijusių išlaidų kompensacijos koeficientą, kurio vienetas yra lygus Seimo patvirtintam atitinkamų metų pareiginės algos baziniam dydžiui, ir šio straipsnio 2 dalyje nurodytą gyvenimo lygio vietos koeficientą. Už išvykusį į užsienį kartu su deleguotu asmeniu sutuoktinį arba partnerį deleguotam asmeniui kas mėnesį mokama kompensacija, kuri sudaro 0,5 per mėnesį deleguoto asmens gaunamos su darbu užsienyje susijusių išlaidų kompensacijos. Deleguoto asmens sutuoktiniui arba partneriui pateikus prašymą, ši kompensacija mokama sutuoktiniui arba partneriui. Sutuoktiniui arba partneriui, gaunančiam pajamų, susijusių su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais, ši kompensacija nemokama. Deleguotam asmeniui, kai išvykę į užsienį kartu su juo gyvena deleguoto asmens ir (ar) jo sutuoktinio arba partnerio nepilnamečiai vaikai (įvaikiai) ar pilnamečiai vaikai (įvaikiai) iki 20 metų, jeigu jie nėra sudarę santuokos arba įregistravę partnerystės, dar nėra įgiję vidurinio išsilavinimo ir su deleguotu asmeniu turi bendrą ūkį, už kiekvieną vaiką (įvaikį) kartu su darbo užmokesčiu kas mėnesį mokama kompensacija, kurią sudaro 0,3 per mėnesį deleguoto asmens gaunamos su darbu užsienyje susijusių išlaidų kompensacijos. Deleguotam asmeniui, kai išvykę į užsienį kartu su juo gyvena jo išlaikytiniai, už kiekvieną išlaikytinį kartu su darbo užmokesčiu kas mėnesį mokama kompensacija, kurią sudaro 0,25 per mėnesį jo gaunamos su darbu užsienyje susijusių išlaidų kompensacijos.
Deleguoto asmens sutuoktiniui arba partneriui, kuris įstatymų nustatyta tvarka yra paskirtas išlaikytinio globėju ar rūpintoju, pateikus prašymą, ši kompensacija mokama sutuoktiniui arba partneriui. Šios kompensacijos nemokamos, jeigu darbo užmokestį arba dienpinigius deleguotam asmeniui moka priimančioji institucija.“
išdėstyti taip: „4. Deleguotiems asmenims Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka kas mėnesį skiriama Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyto dydžio išmoka apsirūpinti gyvenamosiomis patalpomis, atitinkančiomis jų šeimos narių skaičių, taikant Vyriausybės nustatyto dydžio gyvenamųjų patalpų nuomos lygio vietos koeficientą, taip pat Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka apmokamos arba kompensuojamos Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatytos su gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties sudarymu susijusios išlaidos. Šios išmokos neskiriamos, jeigu išmoką apsirūpinti gyvenamosiomis patalpomis skiria arba darbo užmokestį ar dienpinigius deleguotam asmeniui moka priimančioji institucija, į kurią jis deleguotas, ir į rinkimų stebėjimo misiją deleguotam asmeniui, kuris yra deleguotas ne ilgesniam negu 30 kalendorinių dienų laikotarpiui. Jeigu delegavimo į rinkimų stebėjimo misiją trukmė yra ne ilgesnė negu 30 kalendorinių dienų, deleguotam asmeniui apmokamos ar kompensuojamos jo patirtos (faktinės) gyvenamųjų patalpų nuomos išlaidos, neviršijant Vyriausybės nustatytų komandiruočių į užsienio valstybę išlaidų – gyvenamojo ploto nuomos išlaidų – normų.“22 straipsnis. 26 straipsnio pakeitimas Pakeisti 26 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „26 straipsnis. Delegavimo išlaidų apmokėjimas 1.
Deleguotiems karjeros valstybės tarnautojams, statutiniams valstybės tarnautojams, ir valstybės pareigūnams ir viešosios įstaigos ar nacionalinės plėtros įstaigos darbuotojams darbo užmokestį moka deleguojančiosios institucijos, kuriose jie ėjo pareigas iki delegavimo, išskyrus šio įstatymo 24 straipsnio 5 dalyje nustatytą atvejį. Deleguotiems kitiems asmenims darbo užmokestį moka Užsienio reikalų ministerija. 2. Šio įstatymo 25 straipsnyje nurodytas išlaidas apmoka: kai deleguojami karjeros valstybės tarnautojai, statutiniai valstybės tarnautojai, ar valstybės pareigūnai arba viešosios įstaigos ar nacionalinės plėtros įstaigos darbuotojai, – šio įstatymo 3 straipsnyje straipsnio 1–4 punktuose nurodytos deleguojančiosios institucijos, kuriose jie dirbo iki delegavimo; kai deleguojami kiti asmenys, – Užsienio reikalų ministerija. 3. Deleguojančiųjų institucijų patirtos šio įstatymo 16 straipsnyje, 24 straipsnio 1 dalyje ir 25 straipsnyje nurodytos išlaidos Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka padengiamos iš Užsienio reikalų ministerijai tam tikslui skirtų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų, išskyrus šio įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus, kai delegavimo išlaidos apmokamos iš atitinkamai valstybės deleguojančiajai institucijai skirtų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų ar kitų deleguojančiosios institucijos teisėtai gautų lėšų. Užsienio reikalų ministerijai skirti Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimai delegavimo išlaidoms padengti naudojami Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.“23 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
1Šis įstatymas,
išskyrus šio straipsnio 2 ir 4 dalis, įsigalioja 2024 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2023 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3.
kitų asmenų pareiginės algos koeficientai perskaičiuojami deleguoto asmens iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos gautą pareiginę algą padalijant iš Lietuvos Respublikos pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio nustatymo ir asignavimų darbo užmokesčiui perskaičiavimo įstatyme nustatyto pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio. Gautas koeficientas apvalinamas iki šimtųjų dalių. Įsigaliojus šiam įstatymui, deleguotiems kitiems asmenims iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos nustatyta pareiginė alga negali būti sumažinta jų darbo priimančiojoje institucijoje laikotarpiu. 4. Iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos į tarptautinę ir Europos Sąjungos rinkimų stebėjimo misiją deleguotiems asmenims, kurių delegavimo trukmė ne ilgesnė negu
Lietuvos Respublikos asmenų delegavimo į tarptautines ir Europos Sąjungos institucijas ar užsienio valstybių institucijas įstatymo 25 straipsnio 4 dalies nuostatos. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis
DIPLOMATINĖS TARNYBOS ĮSTATYMO NR. VIII-1012 PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO IR LIETUVOS RESPUBLIKOS ASMENŲ DELEGAVIMO Į TARPTAUTINES IR EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJAS AR UŽSIENIO VALSTYBIŲ INSTITUCIJAS ĮSTATYMO NR. X-1262 PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO
Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1012 pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas) parengtas atsižvelgiant į 2023 m. gegužės 25 d. Lietuvos Respublikos Seimo priimtus Lietuvos Respublikos pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio nustatymo ir asignavimų darbo užmokesčiui perskaičiavimo įstatymą Nr. XIV-2011 (toliau – Pareiginės algos bazinio dydžio nustatymo įstatymas) ir Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymą Nr. XIV-1985 (toliau – Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymas), kurie įsigalios 2024 m. sausio 1 d. Įstatymo projekto tikslai – atsižvelgiant į Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės vykdomos valstybės tarnybos pertvarkos pirmojo etapo pagrindinius principus, įgyvendinti antrąjį pertvarkos etapą, išlaikant diplomatinei tarnybai, kaip statutinei valstybės tarnybai, būdingą specifiką, toliau didinti diplomatinės tarnybos veiksmingumą, užtikrinti Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymo nuostatų atitiktį Konstitucinio Teismo sprendimams, įstatymo nuostatų nuoseklumą, suderinamumą tarpusavyje ir su kitais Lietuvos Respublikos teisės aktais.
Įstatymo projekto uždaviniai:
1) sistemiškai peržiūrėti diplomatų darbo užmokesčio teisinį reguliavimą (kartu atitinkamai perskaičiuojant pareiginių algų koeficientų dydžius, o priedą už diplomatinį rangą integruojant į darbo užmokesčio sistemą) ir diplomatų tarnybinės veiklos vertinimo teisinį reguliavimą, kad jis atitiktų valstybės tarnybos pertvarkos pirmojo etapo pagrindinius principus, išlaikant diplomatinei tarnybai, kaip statutinei valstybės tarnybai, būdingą specifiką;
2) suderinti Diplomatinės tarnybos įstatymo nuostatas dėl nepriekaištingos reputacijos su Konstitucinio Teismo 2022 m. spalio 20 d. nutarimu Nr. KT130-N13/2022 „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (2018 m. birželio 29 d. redakcija) 9 straipsnio 2 dalies 2 punkto, 9 straipsnio 2 dalies (2021 m. gruodžio 23 d. redakcija) 3 punkto atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“;
3) suderinti Diplomatinės tarnybos įstatymo nuostatas dėl diplomato nušalinimo nuo pareigų su Konstitucinio Teismo 2021 m. gruodžio 22 d. nutarimu Nr.
KT201-A-N15/2021 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (2018 m. birželio 29 d. redakcija) 40 straipsnio 1 dalies 3 punkto, 41 straipsnio 2 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“;
4) nustatyti užsienio reikalų ministrui, kaip įstaigos vadovui ir ministrui, atsakingam už vienos iš jam pavestų valdymo sričių – diplomatinės tarnybos veiksmingą organizavimą ir jos funkcijų vykdymą, pareigą patvirtinti nuotolinio darbo tvarką, atrankos į laikinai negalinčių eiti pareigų diplomatų pareigas organizavimo ir vykdymo tvarką ir asmens tinkamumo diplomatinei tarnybai vertinimo per parengiamąjį laikotarpį tvarką;
5) tikslinti priemokų teisinį reguliavimą, atsižvelgiant į Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo nuostatas ir išlaikant diplomatinei tarnybai, kaip statutinei valstybės tarnybai, būdingą specifiką;
6) išplėsti leidimo diplomatui dirbti kitą darbą teisinį reguliavimą taip, kad jis apimtų ne tik leidimą dirbti kitą darbą pagal darbo sutartis, bet ir leidimą užsiimti kita veikla, nesusijusia su darbo santykiais, ir gauti už ją pajamas;
7) reglamentuoti galimybę pasitelkti diplomatą padėti kitai valstybės ar savivaldybės institucijai ar įstaigai arba kitai organizacijai įgyvendinti funkcijas;
8) tikslinti diplomatų veiklos ir tarnybinės etikos – lojalumo valstybei ir politinio neutralumo bei teisingumo principų turinį, atsižvelgiant į atitinkamas Valstybės tarybos įstatymo pakeitimo įstatymo nuostatas;
9) peržiūrėti Diplomatinės tarnybos įstatymo 17 straipsnio 4 dalyje nurodytų Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių, konsulinių įstaigų ir specialiųjų misijų (toliau – atstovybė) darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, darbo apmokėjimo teisinį reguliavimą, atsižvelgiant į Pareiginės algos bazinio dydžio nustatymo įstatymą;
10) patikslinti Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių užsienio valstybėje ir Lietuvos Respublikos konsulinių įstaigų funkciją Lietuvos diasporos politikos srityje, – nustatyti, kad jos rūpinasi visos Lietuvos diasporos ryšių su Lietuvos Respublika palaikymu ir stiprinimu;
11) užtikrinti Diplomatinės tarnybos įstatymo nuostatų nuoseklumą, suderinamumą tarpusavyje ir su kitais Lietuvos Respublikos teisės aktais.
KT201-A-N15/2021 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (2018 m. birželio 29 d. redakcija) 40 straipsnio 1 dalies 3 punkto, 41 straipsnio 2 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“;
4) nustatyti užsienio reikalų ministrui, kaip įstaigos vadovui ir ministrui, atsakingam už vienos iš jam pavestų valdymo sričių – diplomatinės tarnybos veiksmingą organizavimą ir jos funkcijų vykdymą, pareigą patvirtinti nuotolinio darbo tvarką, atrankos į laikinai negalinčių eiti pareigų diplomatų pareigas organizavimo ir vykdymo tvarką ir asmens tinkamumo diplomatinei tarnybai vertinimo per parengiamąjį laikotarpį tvarką;
5) tikslinti priemokų teisinį reguliavimą, atsižvelgiant į Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo nuostatas ir išlaikant diplomatinei tarnybai, kaip statutinei valstybės tarnybai, būdingą specifiką;
6) išplėsti leidimo diplomatui dirbti kitą darbą teisinį reguliavimą taip, kad jis apimtų ne tik leidimą dirbti kitą darbą pagal darbo sutartis, bet ir leidimą užsiimti kita veikla, nesusijusia su darbo santykiais, ir gauti už ją pajamas;
7) reglamentuoti galimybę pasitelkti diplomatą padėti kitai valstybės ar savivaldybės institucijai ar įstaigai arba kitai organizacijai įgyvendinti funkcijas;
8) tikslinti diplomatų veiklos ir tarnybinės etikos – lojalumo valstybei ir politinio neutralumo bei teisingumo principų turinį, atsižvelgiant į atitinkamas Valstybės tarybos įstatymo pakeitimo įstatymo nuostatas;
9) peržiūrėti Diplomatinės tarnybos įstatymo 17 straipsnio 4 dalyje nurodytų Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių, konsulinių įstaigų ir specialiųjų misijų (toliau – atstovybė) darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, darbo apmokėjimo teisinį reguliavimą, atsižvelgiant į Pareiginės algos bazinio dydžio nustatymo įstatymą;
10) patikslinti Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių užsienio valstybėje ir Lietuvos Respublikos konsulinių įstaigų funkciją Lietuvos diasporos politikos srityje, – nustatyti, kad jos rūpinasi visos Lietuvos diasporos ryšių su Lietuvos Respublika palaikymu ir stiprinimu;
11) užtikrinti Diplomatinės tarnybos įstatymo nuostatų nuoseklumą, suderinamumą tarpusavyje ir su kitais Lietuvos Respublikos teisės aktais. Kartu teikiamas Lietuvos Respublikos asmenų delegavimo į tarptautines ir Europos Sąjungos institucijas ar užsienio valstybių institucijas įstatymo Nr.
X-1262 pakeitimo įstatymo projektas (toliau – lydimasis įstatymo projektas) parengtas atsižvelgiant į Seimo 2023 m. gegužės 25 d. priimtą Pareiginės algos bazinio dydžio nustatymo įstatymą, įsigaliosiantį 2024 m. sausio 1 d., taip pat numatant patikslinimus, reikalingus įvertinus Lietuvos Respublikos asmenų delegavimo į tarptautines ir Europos Sąjungos institucijas ar užsienio valstybių institucijas įstatymo (toliau – Asmenų delegavimo įstatymas) taikymo praktiką. Lydimojo įstatymo projekto tikslai – užtikrinti Asmenų delegavimo įstatymo nuostatų dėl pareiginių algų atitiktį Pareiginės algos bazinio dydžio nustatymo įstatymui, sudaryti teisines sąlygas viešosioms įstaigoms ar nacionalinės plėtros įstaigoms, kurioms Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka pavesta administruoti Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių finansuojamos paramos teikimo arba Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo projektus, arba vykdyti veiklą, skatinančią inovacijas, verslo plėtrą ir investicijų pritraukimą, deleguoti savo darbuotojus į tarptautines ir Europos Sąjungos institucijas ar užsienio valstybių institucijas, taip pat spręsti įstatymo taikymo praktines problemas, siekiant efektyvesnio delegavimo tikslų įgyvendinimo.
Lydimojo įstatymo projekto uždaviniai:
1) patikslinti nuostatas dėl pareiginės algos, perskaičiuojant deleguojamų asmenų pareiginių algų koeficientų dydžius pagal Pareiginės algos bazinio dydžio nustatymo įstatymą;
2) sudaryti teisines sąlygas į tarptautines ir Europos Sąjungos institucijas ar užsienio valstybių institucijas deleguoti ir viešųjų įstaigų ir nacionalinės plėtros įstaigų, kurios administruoja Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių finansuojamos paramos teikimo arba Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo projektus, arba vykdo veiklą, skatinančią inovacijas, verslo plėtrą ir investicijų pritraukimą, darbuotojus;
3) tikslinti įstatymo nuostatas dėl deleguotų asmenų, jų perkėlimo į kitas pareigas toje pačioje priimančiojoje institucijoje, dėl delegavimo rezervo, delegavimo pratęsimo, ataskaitų teikimo ir kt., siekiant spręsti įstatymo taikymo praktines problemas. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projektą ir lydimojo įstatymo projektą parengė Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija (toliau – Užsienio reikalų ministerija). 3.
Šiuo metu Įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Diplomatinės tarnybos įstatyme yra reguliuojami taip:
1) Nustatyti pareiginės algos koeficientų dydžiai diplomatų pareigybėms, priedo už diplomatinį rangą koeficientų dydžiai, taip pat darbuotojų, nurodytų įstatymo 17 straipsnio 4 dalyje, pareiginės algos koeficientų dydžiai neatitinka Pareiginės algos bazinio dydžio nustatymo įstatymo nuostatų. 2) Nenumatyta pareiga nustatyti ir viešai paskelbti diplomatų darbo apmokėjimo sistemos, kurioje būtų detalizuojami diplomatų pareigybių pareiginės algos koeficiento, viršijančio minimalų pareiginės algos koeficientą, dydžio nustatymo kriterijai ir, atsižvelgiant į šiuos kriterijus, nustatomi maksimalūs pareiginės algos koeficientų dydžiai, pareiginės algos koeficientų intervalai konkrečioms pareigybėms, priemokų dydžiai ir jų skyrimo tvarka. 3) Nustatyta, kad priedo už tarnybos Lietuvos valstybei stažą suma negali viršyti 30 procentų pareiginės algos. 4) Įtvirtinta diplomatų tarnybinės veiklos vertinimo sistema, pagal kurią vertinama diplomato kvalifikacija ir gebėjimai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir pasiektus rezultatus vykdant jam suformuluotas užduotis, pagrįsta trimis galimais vertinimo rezultatais (labai gerai, gerai, nepatenkinamai). 5) Nenumatyta galimybė atlikti neeilinį diplomato tarnybinės veiklos vertinimą, jeigu diplomatas ne trumpiau kaip 6 mėnesius per kalendorinius metus, įskaitant parengiamąjį laikotarpį, ėjo pareigas diplomatinėje tarnyboje, taip pat nenustatyta diplomato teisė inicijuoti neeilinį jo tarnybinės veiklos vertinimą jam pateikus prašymą perkelti jį į aukštesnes pareigas. 6) Nepriekaištingos reputacijos sąlygos yra susietos su nusikalstamomis veikomis, nediferencijuojant jų pagal pavojingumą ir pobūdį ir neatsižvelgiant į atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindą, o tai neatitinka Konstitucinio Teismo 2022 m. spalio 20 d. nutarimo Nr.
KT130-N13/2022 „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (2018 m. birželio 29 d. redakcija) 9 straipsnio 2 dalies 2 punkto, 9 straipsnio 2 dalies (2021 m. gruodžio 23 d. redakcija) 3 punkto atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“. 7) Nustatyta imperatyvi pareiga visais atvejais nušalinti diplomatą nuo pareigų gavus informacijos, kad diplomatas įtariamas ar kaltinamas padaręs sunkų arba labai sunkų nusikaltimą arba įtariamas ar kaltinamas padaręs nusikaltimą arba baudžiamąjį nusižengimą valstybės tarnybai ar viešiesiems interesams, o tai neatitinka Konstitucinio Teismo 2021 m. gruodžio 22 d. nutarimo Nr. KT201-A-N15/2021 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (2018 m. birželio 29 d. redakcija) 40 straipsnio 1 dalies 3 punkto, 41 straipsnio 2 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ nuostatų. 8) Nenustatyta užsienio reikalų ministro, kaip įstaigos vadovo ir ministro, atsakingo už vienos iš valdymo sričių – diplomatinės tarnybos veiksmingą organizavimą ir jos funkcijų vykdymą, pareiga patvirtinti atrankos į laikinai negalinčių eiti pareigų diplomatų pareigas organizavimo ir vykdymo tvarką, asmens tinkamumo diplomatinei tarnybai vertinimo per parengiamąjį laikotarpį tvarką. Nustatyta, kad diplomatų nuotolinio darbo tvarką tvirtina Vyriausybė. 9) Diplomatams nenumatyta priemoka už pavadavimą, kai jiems raštu pavedama laikinai atlikti ir kito diplomato, valstybės tarnautojo ar darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį, pareigybei nustatytas funkcijas.
10) Nustatyta, kad diplomatas gali dirbti kitą darbą ir gauti darbo užmokestį tik gavęs užsienio reikalų ministro ar jo įgalioto asmens leidimą, bet nenustatyta, kad tokio leidimo reikia ir užsiimti kita, su darbo santykiais nesusijusia, veikla, už kurią gaunamos pajamos. 11) Nenumatyta diplomato teisė gauti įstatymų ir kitų teisės aktų pagrindu nustatytą atlyginimą už veiklą einant valstybės ar savivaldybės valdomos įmonės ar jos dukterinės bendrovės kolegialaus organo nario pareigas iš valstybės ar savivaldybės valdomos įmonės ar jos dukterinės bendrovės lėšų Vyriausybės nustatyta tvarka. 12) Nenustatytas teisinis pagrindas pasitelkti diplomatą su jo rašytiniu sutikimu padėti kitai valstybės ar savivaldybės institucijai ar įstaigai įgyvendinti funkcijas, kai yra tarnybinė būtinybė ir užsienio reikalų ministras ir atitinkamos valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos vadovas suderina tokią galimybę. 13) Diplomatų veiklos ir tarnybinės etikos – lojalumo valstybei, politinio neutralumo bei teisingumo principų turinys nėra pakankamai išplėtotas. 14) Nenustatytas draudimas priimti į diplomato pareigas asmenį, kurio sutuoktinis, partneris, sugyventinis, artimasis giminaitis ar svainystės ryšiais susijęs asmuo eina diplomato ar valstybės tarnautojo pareigas, jeigu jie pagal pareigas būtų susiję tiesioginio pavaldumo santykiais. 15) Nustatyta, kad Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės užsienio valstybėje ir Lietuvos Respublikos konsulinės įstaigos rūpinasi priimančiojoje valstybėje gyvenančių lietuvių ryšių su Lietuvos Respublika palaikymu ir stiprinimu. Ši nuostata yra per siaura, nes neapima funkcijos palaikyti ir stiprinti visos Lietuvos diasporos ryšius su Lietuvos Respublika.
16) Nustatyta, kad diplomato, paskiriamo į kitą valstybę pagal diplomatų rotacijos taisykles, sutuoktinis arba partneris turi teisę grįžti į tas pačias pareigas valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje arba kitoje iš valstybės biudžeto ar savivaldybės biudžeto finansuojamoje įstaigoje ar organizacijoje, kurioje dirbo iki išvykimo kartu su diplomatu. Šios nuostatos praktikoje neįmanoma įgyvendinti, jei diplomato sutuoktinis ar partneris yra įstaigos vadovas (ne valstybės tarnautojas). 17) Nuostatos dėl diplomatų pareigybių skaičiaus ir pareigybių sąrašų tvirtinimo, dėl reikalavimų asmenims, pretenduojantiems į diplomatinę tarnybą, mokėti valstybinę lietuvių kalbą ir turėti tam tikrą išsilavinimą, taip pat nuostatos dėl mentorystės sutarčių, dėl diplomatinės tarnybos laiko pratęsimo, dėl diplomato nušalinimo nuo pareigų, dėl diplomato tarnybos sutarties ir terminuotos diplomato tarnybos sutarties nutraukimo, dėl tarnybinių nusižengimų, dėl išeitinių išmokų, dėl kompensacijų diplomato mirties, žūties ar sužalojimo atveju, dėl įspėjimo apie naikinamą pareigybę, nuorodos į teisę gauti senatvės pensiją, vartojamos sąvokos „neįgalumas“, „neįgalusis“, „darbingumo netekimas“, „pakaitinis“ tik iš dalies atitinka arba neatitinka kitų Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatų arba yra tarpusavyje nesuderintos (arba tik iš dalies suderintos).
Šiuo metu lydimojo įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Asmenų delegavimo įstatyme yra reguliuojami taip:
1) Nustatyti pareiginės algos koeficientų dydžiai, taikomi konkrečioms deleguotų kitų asmenų, su kuriais Užsienio reikalų ministerija sudaro delegavimo sutartis, grupėms: i) į rinkimų stebėjimo misijas deleguotiems asmenims; ii) į priimančiąją instituciją, išskyrus rinkimų stebėjimo misijas, deleguotiems asmenims, kuriems priimančioji institucija moka dienpinigius ar kitas finansines išmokas; iii) į priimančiąją instituciją, išskyrus rinkimų stebėjimo misijas, deleguotiems asmenims, kuriems priimančioji institucija nemoka jokių finansinių išmokų.
2) Nenustatyta galimybė viešosioms įstaigoms ar nacionalinės plėtros agentūroms, kurioms Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka pavesta administruoti Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių finansuojamos paramos teikimo arba Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo projektus, arba vykdyti veiklą, skatinančią inovacijas, verslo plėtrą ir investicijų pritraukimą, deleguoti savo darbuotojus į tarptautines ir Europos Sąjungos institucijas ar užsienio valstybių institucijas, kai toks delegavimas atitinka nacionalinius prioritetus. 3) Nustatyta, kad pretendentas išbraukiamas iš delegavimo rezervo, kai per 5 metus nuo jo įrašymo į delegavimo rezervą nė karto nedalyvavo pretendentų, įtrauktų į delegavimo rezervą, atrankoje. 4) Nepakankamai aiškiai reglamentuota galimybė pratęsti delegavimo trukmę ilgesniam nei 3 metų laikotarpiui, kai deleguotas asmuo perkeliamas į kitas pareigas toje pačioje priimančiojoje institucijoje. 5) Nuostata, kad deleguotiems karjeros valstybės tarnautojams, statutiniams valstybės tarnautojams, valstybės pareigūnams mokama priemoka už darbą kenksmingomis, labai kenksmingomis ir pavojingomis darbo sąlygomis neatitinka Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo ir kitų specialiųjų įstatymų nuostatų.
6) Įtvirtinta, kad deleguotiems asmenims Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka kas mėnesį skiriama nustatyto dydžio išmoka apsirūpinti gyvenamosiomis patalpomis, atskirai neišskiriant atvejų, kai į rinkimų stebėjimo misijas asmenys deleguojami ne ilgesniam nei 30 dienų laikotarpiui. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo projektu siūlomos šios naujos teisinio reguliavimo nuostatos:
1) Nustatomi minimalūs pareiginės algos koeficientai diplomatų pareigybėms, atsižvelgiant į galiojančiame Diplomatinės tarnybos įstatyme nustatytus pareiginių algų ir priedų už diplomatinius rangus koeficientus ir perskaičiuojant juos pagal Pareiginės algos bazinio dydžio nustatymo įstatymo nuostatas. 2) Diplomatinės tarnybos įstatyme nustatytas priedas už diplomatinį rangą integruojamas į kolektyvinėje sutartyje (jei jos nėra, tai užsienio reikalų ministro) nustatytą darbo užmokesčio sistemą, atsižvelgiant į valstybės tarnybos reformos I etapo principą, pagal kurį pareigūnų, statutinių valstybės tarnautojų rangai yra darbo apmokėjimo sistemos dalis. Nustatoma, kad diplomatinis rangas yra vienas iš pareiginės algos koeficiento, viršijančio įstatymo priede nustatytą minimalų pareiginės algos koeficientą, dydžio nustatymo kriterijų, į kurį atsižvelgiant darbo apmokėjimo sistemoje bus nustatyti maksimalūs pareiginės algos koeficientų dydžiai, pareiginės algos koeficientų intervalai konkrečioms diplomatų pareigybėms.
3) Siekiant apsaugoti asmenų teises ir nepažeisti jų teisėtų lūkesčių, Įstatymo projekte reglamentuojamas diplomatų pareiginės algos koeficientų perskaičiavimas, nustatoma, kad diplomatams iki įstatymo įsigaliojimo nustatyta pareiginė alga kartu su priedu už diplomatinį rangą negali būti sumažinta tol, kol jie eina tas pačias pareigas, išskyrus įstatyme nustatytus atvejus, kai diplomato tarnybinė veikla įvertinama kaip neatitinkanti lūkesčių. Atkreiptinas dėmesys, kad diplomatų, kurie iki įstatymo įsigaliojimo buvo perkelti į karjeros valstybės tarnautojų pareigas pagal Diplomatinės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 4 dalį, darbo užmokestis bus perskaičiuojamas vadovaujantis atitinkamomis Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo ir teikiamo Įstatymo projekto (kai jis bus priimtas) nuostatomis. 4) Atsižvelgiant į Pareiginės algos bazinio dydžio nustatymo įstatymo nuostatas, nustatoma, kad pagal darbo sutartis dirbančių atstovybių darbuotojų, nurodytų įstatymo 17 straipsnio 4 dalyje, minimalus pareiginės algos dydis yra lygus Vyriausybės patvirtintai minimaliajai mėnesinei algai. Nustatoma, kad darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, sudarytas iki įstatymo įsigaliojimo dienos, iki šių sutarčių galiojimo pabaigos mokama ne mažesnio dydžio nei jiems iki įstatymo įsigaliojimo nustatyta pareiginė alga. Pareiginė alga negali būti sumažinta iki darbo sutarčių galiojimo pabaigos.
5) Įtvirtinama, kad diplomatų ir atstovybių darbuotojų, nurodytų įstatymo 17 straipsnio 4 dalyje, darbo apmokėjimo sistema bus nustatoma kolektyvinėje sutartyje, o jei kolektyvinės sutarties nėra, darbo apmokėjimo sistemą nustatys užsienio reikalų ministras ir paskelbs viešai Užsienio reikalų ministerijos interneto svetainėje. Darbo apmokėjimo sistemoje bus detalizuojami pareiginės algos koeficiento, viršijančio įstatyme nustatytą minimalų pareiginės algos koeficientą, dydžio nustatymo kriterijai ir, atsižvelgiant į šiuos kriterijus, bus nustatomi maksimalūs pareiginės algos koeficientų dydžiai, pareiginės algos koeficientų intervalai konkrečioms pareigybėms, priemokų dydžiai ir jų skyrimo tvarka, premijų atstovybių darbuotojams, nurodytiems įstatymo 17 straipsnio 4 dalyje, dydžiai ir jų skyrimo tvarka. Prieš užsienio reikalų ministrui nustatant ar keičiant darbo apmokėjimo sistemą, turės būti Lietuvos Respublikos darbo kodekso nustatyta tvarka atliktos informavimo ir konsultavimo procedūros. Diplomatų darbo apmokėjimo sistema bus nustatoma vadovaujantis Vyriausybės patvirtintomis rekomendacijomis. 6) Įstatymo projekte nurodyti kriterijai, kuriais remiantis nustatomas pareiginės algos koeficientas (diplomato tarnybinės veiklos pobūdis, sudėtingumas, atsakomybės lygis, diplomatinis rangas, papildomų įgūdžių ar žinių, svarbių einamoms pareigoms, turėjimas) įrašomi ir į sąrašą kriterijų, kuriais remiantis asmuo, atkūręs diplomato statusą, skiriamas į pareigas, taip pat kuriais remiantis diplomatas skiriamas į diplomato pareigas pasibaigus jo laikino perkėlimo į kitą valstybės instituciją ar įstaigą laikotarpiui ar delegavimo į tarptautinę ir Europos Sąjungos instituciją ar užsienio valstybės instituciją laikotarpiui. 7) Nustatoma, kad diplomatams skiriamo priedo už tarnybos Lietuvos valstybei stažą suma negali viršyti 20 procentų pareiginės algos.
Diplomatams, kurių tarnybos Lietuvos valstybei stažas įsigaliojus šiam įstatymui yra didesnis negu 20 metų, priedo už tarnybos Lietuvos valstybei stažą dydis procentais yra fiksuojamas ir yra lygus įstatymo įsigaliojimo dieną sukauptam priedo už tarnybos Lietuvos valstybei stažą dydžiui procentais. Fiksuotasis priedo už tarnybos Lietuvos valstybei stažą dydis nekinta ir šio dydžio priedas už iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos sukauptą tarnybos Lietuvos valstybei stažą yra mokamas tol, kol diplomatai eina pareigas diplomatinėje tarnyboje ar valstybės tarnyboje. Fiksuotasis priedo už tarnybos Lietuvos valstybei stažą dydis išlieka ir jiems grįžus į diplomatinę tarnybą. 8) Įtvirtinama nauja diplomatų tarnybinės veiklos vertinimo sistema: atsisakoma diplomato kvalifikacijos ir gebėjimų atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas vertinimo ir nustatoma, kad vertinama diplomato kompetencija ir pasiekti veiklos rezultatai vykdant jam suformuluotas užduotis. Naujoji vertinimo sistema būtų grindžiama keturiais galimais vertinimo rezultatais: diplomato tarnybinė veikla vertinama kaip viršijanti lūkesčius, atitinkanti lūkesčius, iš dalies atitinkanti lūkesčius arba neatitinkanti lūkesčių. Nesiūloma atsisakyti nuorodos į diplomatui suformuluotas užduotis, nes veiklos rezultatų vertinimas yra neatsiejamas nuo tiesioginio vadovo nustatytų užduočių įgyvendinimo. Tiesioginis vadovas yra atsakingas už kokybišką užduočių formulavimą, susiejant jas su atitinkamo padalinio užduotimis ir strateginiais įstaigos tikslais, nustatytais strateginiuose valdymo dokumentuose. Sąsajos tarp įstaigos strateginių tikslų, jos padalinių tikslų ir užduočių ir darbuotojų užduočių yra viena iš esminių įstaigos, jos padalinių ir darbuotojų rezultatyvios veiklos sąlygų.
Nustatoma, kad diplomatas, nesutinkantis su tiesioginio vadovo pateiktu jo tarnybinės veiklos vertinimu, turi teisę kreiptis į Diplomatų atestacijos komisiją, kuri įvertina diplomato tarnybinę veiklą kaip atitinkančią lūkesčius arba kaip iš dalies atitinkančią lūkesčius arba siūlo užsienio reikalų ministrui priimti atitinkamus įstatyme nustatytus sprendimus. 9) Nustatoma galimybė atlikti neeilinį diplomato tarnybinės veiklos vertinimą, jei diplomatas ne trumpiau kaip 6 mėnesius per kalendorinius metus, įskaitant parengiamąjį laikotarpį, ėjo pareigas diplomatinėje tarnyboje, taip pat įtvirtinama diplomato teisė inicijuoti neeilinį savo tarnybinės veiklos vertinimą, kai jis pateikia prašymą perkelti jį į aukštesnes pareigas (išskyrus pareigas, į kurias turi būti organizuota atranka). 10) Tikslinamos nuostatos dėl nepriekaištingos reputacijos: jos sąlygos siejamos su skirtingomis nusikalstamomis veikomis, diferencijuojamomis pagal pavojingumą ir pobūdį, taip pat atsižvelgiant į atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindą; taip užtikrinama įstatymo nuostatų atitiktis Konstitucinio Teismo 2022 m. spalio 20 d. nutarimui Nr. KT130-N13/2022 „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (2018 m. birželio 29 d. redakcija) 9 straipsnio 2 dalies 2 punkto, 9 straipsnio 2 dalies (2021 m. gruodžio 23 d. redakcija) 3 punkto atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“.
11) Tikslinamos nuostatos dėl diplomato nušalinimo nuo pareigų: nustatoma, kad dėl diplomato, kuriam pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksą pareikšti įtarimai ar kaltinimai, nušalinimo spręs diplomatą į pareigas priimantis asmuo, įvertinęs pareigų pobūdį, atliekamas funkcijas ir kitas svarbias aplinkybes, taip pat nustatomas nušalinimo terminas ir galimybė nušalintą diplomatą su jo sutikimu perkelti į lygiavertes ar žemesnes pareigas, jei toks perkėlimas neprieštarauja nušalinimo tikslui, taip užtikrinant nuostatų atitiktį Konstitucinio Teismo 2021 m. gruodžio 22 d. nutarimui Nr. KT201-A-N15/2021 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (2018 m. birželio 29 d. redakcija) 40 straipsnio 1 dalies 3 punkto, 41 straipsnio 2 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“. 12) Nustatoma pareiga užsienio reikalų ministrui, kaip įstaigos vadovui, ir ministrui, atsakingam už vienos iš valdymo sričių – diplomatinės tarnybos veiksmingą organizavimą ir jos funkcijų vykdymą, patvirtinti nuotolinio darbo tvarką, atrankos į laikinai negalinčių eiti pareigų diplomatų pareigas organizavimo ir vykdymo tvarką ir asmens tinkamumo diplomatinei tarnybai vertinimo per parengiamąjį laikotarpį tvarką. Siūloma, kad diplomatų nuotolinio darbo tvarką nustatytų užsienio reikalų ministras, atsižvelgdamas į diplomatų tarnybos specifiką, nes didelė dalis diplomatų dirba atstovybėse užsienyje ir jų darbo ypatumai priklauso ir nuo tarptautinių organizacijų bei užsienio valstybių institucijų darbo organizavimo.
13) Atsižvelgiant į Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo nuostatas, nustatomas teisinis pagrindas mokėti diplomatui priemoką už pavadavimą, kai jam raštu pavedama laikinai atlikti ir kito diplomato, valstybės tarnautojo ar darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį, pareigybei nustatytas funkcijas, taip pat nustatoma, kad kiekviena priemoka negali būti mažesnė kaip 10 procentų pareiginės algos, o priemokų suma negali viršyti 80 procentų pareiginės algos. Atsižvelgiant į diplomatinės tarnybos specifiką, į tai, kad atstovybės yra daugiau nei 60-yje užsienio valstybių, taip pat ir tose, kuriose (ar iš kurių) yra vykdoma Rusijos agresija prieš Ukrainą, bei tose, kuriose yra įtempta saugumo situacija, diplomatai patiria didelių saugumo grėsmių ir riziką, siūloma neatsisakyti galiojančiame įstatyme nustatytos priemokos už darbą, kai yra nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų, kuri savo turiniu nedubliuoja ir neapima kitų priemokų ir yra viena iš garantijų, kurias valstybė įstatymo lygmeniu nustato diplomatams kaip statutiniams valstybės tarnautojams. 14) Siūloma nustatyti, kad diplomatas privalo gauti užsienio reikalų ministro ar jo įgalioto asmens leidimą ne tik dirbti kitą darbą ir gauti už jį darbo užmokestį, bet ir užsiimti kita veikla, nesusijusia su darbo santykiais, už kurią gaunamos pajamos. Siūloma išlaikyti šiuo metu įstatyme įtvirtintą leidimu grindžiamą sistemą, įvertinus tai, kad diplomatai dėl savo veiklos specifikos patiria didesnę saugumo ir kitokią riziką.
Siekiant šias grėsmes mažinti, būtina išlaikyti leidimų dirbti kitą darbą ar užsiimti kita veikla, už kurią gaunamos pajamos, sistemą, kuri veikia prevenciškai, užkirsdama kelią galimoms neigiamoms pasekmėms ir galimą žalą valstybei, o ne reaktyviai, kai stengiamasi mažinti jau kilusią reputacinę ir kitą žalą. Siūloma neatsisakyti diplomatui nustatyto draudimo eiti daugiau nei vienas valstybės tarnautojo pareigas, atsižvelgiant į tai, kad diplomatinė tarnyba yra statutinė valstybės tarnyba, ir į tai, kad diplomatai dėl savo veiklos specifikos patiria didesnę saugumo ir kitokią riziką, taip pat į tai, kad diplomatams, kaip statutiniams valstybės tarnautojams, Diplomatinės tarnybos įstatymas nustato tam tikras pareigas, tarp jų – pareigą rotuotis į atstovybes užsienyje. Pabrėžtina, kad galiojantis teisinis reguliavimas, pagal kurį diplomatas gali būti perkeltas į karjeros valstybės tarnautojo pareigas kitose institucijose ir įstaigose (pagal Įstatymo projektą, jis galės būti ir pasitelktas padėti kitai valstybės ar savivaldybės institucijai ar įstaigai įgyvendinti funkcijas), taip pat pagal kurį buvęs diplomatas gali atkurti diplomato statusą, yra pakankamas tam, kad diplomatų žinios ir kompetencija būtų pritaikomos kitose valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose. 15) Atsižvelgiant į Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo nuostatas, įtvirtinama diplomato teisė gauti įstatymų ir kitų teisės aktų pagrindu nustatytą atlyginimą už veiklą einant valstybės ar savivaldybės valdomos įmonės ar jos dukterinės bendrovės kolegialaus organo nario pareigas iš valstybės ar savivaldybės valdomos įmonės ar jos dukterinės bendrovės lėšų Vyriausybės nustatyta tvarka.
16) Siūloma nustatyti teisinį pagrindą pasitelkti diplomatą su jo rašytiniu sutikimu padėti kitai valstybės ar savivaldybės institucijai ar įstaigai įgyvendinti funkcijas, kai yra tarnybinė būtinybė ir kai užsienio reikalų ministras ir atitinkamos valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos vadovas suderina tokią galimybę. Pasitelktam diplomatui darbo užmokestis būtų mokamas ir kitos garantijos užtikrinamos iš Užsienio reikalų ministerijos lėšų, dėl tokio pasitelkimo diplomato tarnybos sutartis nenutrūktų, diplomatui būtų nustatomas ne mažesnis negu iki pasitelkimo nustatytas pareiginės algos koeficientas, paliekamas diplomatinis rangas, o pasitelkimo laikas įskaitomas į diplomatinės tarnybos stažą. Diplomatų pasitelkimo tvarką ir sąlygas nustatytų Vyriausybė. 17) Diplomatų veiklos ir tarnybinės etikos – lojalumo valstybei ir politinio neutralumo bei teisingumo principų turinys tikslinamas atsižvelgus į atitinkamas Valstybės tarybos įstatymo pakeitimo įstatymo nuostatas. 18) Nustatomas draudimas priimti į diplomato pareigas asmenį, kurio sutuoktinis, partneris, sugyventinis, artimasis giminaitis ar svainystės ryšiais susijęs asmuo eina diplomato ar valstybės tarnautojo pareigas, jeigu jie pagal pareigas būtų susiję tiesioginio pavaldumo santykiais. 19) Nustatoma, kad Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės užsienio valstybėse ir Lietuvos Respublikos konsulinės įstaigos rūpinasi Lietuvos diasporos ryšių su Lietuvos Respublika palaikymu ir stiprinimu.
20) Nustatoma, kad diplomato, paskiriamo į kitą valstybę pagal diplomatų rotacijos taisykles, sutuoktinis arba partneris turi teisę grįžti į tas pačias pareigas valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje arba kitoje iš valstybės biudžeto ar savivaldybės biudžeto finansuojamoje įstaigoje ar organizacijoje, išskyrus institucijos, įstaigos ar organizacijos vadovo pareigas, kurioje dirbo iki išvykimo kartu su diplomatu.
21) Siekiant užtikrinti įstatymo nuostatų nuoseklumą, jų tarpusavio suderinamumą ir atitiktį kitiems Lietuvos Respublikos teisės aktams, kartu išlaikant diplomatinei tarnybai būtiną teisinio reguliavimo specifiką, siūlomi šie pakeitimai:
21) Siekiant užtikrinti įstatymo nuostatų nuoseklumą, jų tarpusavio suderinamumą ir atitiktį kitiems Lietuvos Respublikos teisės aktams, kartu išlaikant diplomatinei tarnybai būtiną teisinio reguliavimo specifiką, siūlomi šie pakeitimai:
Šios nuostatos yra valstybės garantija diplomatams, kuriems kaip statutiniams valstybės tarnautojams, lyginant su valstybės tarnautojais, yra keliami didesni reikalavimai, nustatomos papildomos pareigos. Diplomatams nemokamos atostogos ypač aktualios ir dėl stažuočių, mokymų, kvalifikacijos kėlimo. Įstatymo projektu taip pat siūloma išlaikyti diplomatams, kaip statutiniams valstybės tarnautojams, taikomą specialų įspėjimo apie naikinamą pareigybę teisinį reglamentavimą. Pabrėžtina, kad Diplomatinės tarnybos 2 straipsnyje yra nustatoma, kad darbo santykius ir socialines garantijas nustatantys įstatymai ir kiti teisės aktai diplomatams taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nenustato Diplomatinės tarnybos įstatymas. Lydimuoju įstatymo projektu siūlomos šios naujos teisinio reguliavimo nuostatos:
1) Tikslinami pareiginės algos koeficientų dydžiai, atsižvelgiant į Pareiginės algos bazinio dydžio nustatymo įstatymo nuostatas. 2) Siūloma padidinti į rinkimų stebėjimo misijas deleguotiems asmenims ir į priimančiąją instituciją deleguotiems asmenims, kuriems priimančioji institucija moka dienpinigius ar kitas finansines išmokas, pareiginės algos dydį, kuris atitiktų Vyriausybės patvirtintą minimaliosios mėnesinės algos dydį. Šiuo metu pareiginės algos koeficiento dydis šioms deleguotų asmenų grupėms nesiekia Vyriausybės patvirtinto mėnesinės minimaliosios algos dydžio.
3) Įtvirtinama nauja deleguojamų asmenų grupė – viešosios įstaigos ar nacionalinės plėtros įstaigos darbuotojai, bei deleguojančių institucijų grupė – viešosios įstaigos ar nacionalinės plėtros įstaigos, kurioms Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka pavesta administruoti Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių finansuojamos paramos teikimo arba Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo projektus, arba vykdyti veiklą, skatinančią inovacijas, verslo plėtrą ir investicijų pritraukimą. Šios deleguojamų asmenų grupės įtvirtinimas suteikia teisinį pagrindą esant nacionaliniam interesui deleguoti atitinkamų įstaigų darbuotojus, t. y. viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros bei uždarosios akcinės bendrovės „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA), kurioms Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka yra pavestos funkcijos įvardintose srityse. Galimybė deleguoti nacionalinės plėtros įstaigos darbuotojus numatyta atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos finansų ministerijos siūlymą ir įvertinant tai, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos nacionalinės plėtros įstaigų įstatymo 5 straipsniu, nacionalinės plėtros įstaigos tikslas – „vykdyti skatinamojo finansavimo veiklą Vyriausybės nustatytose srityse, siekti užtikrinti finansiškai gyvybingas ir efektyvias investicijas ir prisidėti prie valstybės ekonominės, socialinės ir regionų plėtros“, taip pat minėto įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 12 punkte nurodyta, kad nacionalinė plėtros įstaiga „įgyvendina skatinamąsias finansines priemones, projektus ir programas vystomojo bendradarbiavimo srityje“.
Nauja deleguojamų asmenų grupė yra išskirta iš kitų asmenų grupės todėl, kad vadovaujantis Asmenų delegavimo įstatymo 19 straipsniu, kiti asmenys yra deleguojami deleguojančiosios institucijos – Užsienio reikalų ministerijos, kuri sudaro su jais delegavimo sutartį, kurioje nustatoma jiems pareiginė alga pagal Asmenų delegavimo įstatymo 24 straipsnio 2 dalį. Viešosios įstaigos ar nacionalinės plėtros įstaigos darbuotojai bus deleguojami deleguojančiosios institucijos – viešosios įstaigos ar nacionalinės plėtros įstaigos, kuri jiems darbo priimančiojoje institucijoje laikotarpiu mokės darbo užmokestį, kuris jiems buvo mokamas iki delegavimo. 4) Atsižvelgiant į Asmenų delegavimo įstatymo taikymo praktiką, tikslinama nuostata dėl pavedimo kitai valstybės institucijai Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka atrinkti pretendentą, esant motyvuotam deleguojančiosios institucijos prašymui ir pritarus Užsienio reikalų ministerijai. Tokiu būdu siekiama suteikti galimybę pačiai deleguojančiajai institucijai atrinkti pretendentą, jei pareigų priimančiojoje institucijoje pobūdis susijęs su konkrečios valstybės institucijos funkcijomis ir yra tikslinga deleguoti atitinkamos institucijos ekspertą.
5) Tikslinama pretendento išbraukimo iš delegavimo rezervo nuostata, t. y. pretendentas išbraukiamas iš delegavimo rezervo tuo atveju, kai per 5 metus nuo jo įrašymo į delegavimo rezervą jis nė karto nedalyvavo pretendentų, įtrauktų delegavimo rezervą, atrankoje į rinkimų stebėjimo misijas arba nuo jo dalyvavimo paskutinėje pretendentų atrankoje iš delegavimo rezervo praėjo daugiau nei 5 metai. Nuostata siekiama tobulinti esamą praktiką ir išvengti perteklinio neveiklaus rezervo, kuriame dominuoja asmenys, realiai nedalyvaujantys rinkimų stebėjimo misijų veikloje. Šiuo metu delegavimo rezerve yra 1 033 asmenys, net 90 proc. jų nė karto nėra dalyvavę atrankoje į rinkimų stebėjimų misijas per pastaruosius 5 metus. Taip pat atsisakoma pretendento išbraukimo iš delegavimo rezervo pretendento mirties atveju, nes delegavimą koordinuojanti institucija neturi sisteminės prieigos prie tokios informacijos, o delegavimo rezervas bus atnaujinamas vertinant minėtąjį aktyvumo kriterijų, t. y. bus išbraukiami asmenys, kurie per 5 metus nuo įrašymo į delegavimo rezervą nė karto nedalyvavo atrankose arba nuo kurių dalyvavimo paskutinėje atrankoje praėjo daugiau nei 5 metai. 6) Nustatoma, kad delegavimo trukmė gali būti pratęsiama ilgesniam nei 3 metų laikotarpiui, kai deleguotas asmuo perkeliamas į kitas pareigas toje pačioje priimančiojoje institucijoje.
7) Atsižvelgiant į Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo nuostatas atsisakoma priemokos už darbą kenksmingomis, labai kenksmingomis ir pavojingomis darbo sąlygomis deleguotiems karjeros valstybės tarnautojams, statutiniams valstybės tarnautojams, valstybės pareigūnams, paliekant tik darbo užmokestį, kurį pagal Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymą ir kitus specialiuosius įstatymus sudaro pareiginė alga, priedai ir priemokos
8) Atsižvelgiant į Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo nuostatas tikslinama nuostata, kad pretendentas ar deleguotas asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis nebūtų laikomas nepriekaištingos reputacijos vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo nuostatomis, taikomomis valstybės tarnautojams, kurie nėra įstaigos vadovai. 9) Siūloma nustatyti deleguotam į rinkimų stebėjimo misiją iki 30 kalendorinių dienų laikotarpiui asmeniui apmokėti ar kompensuoti jo patirtas (faktines) gyvenamųjų patalpų nuomos išlaidas, kurios neviršytų Vyriausybės nustatytų komandiruočių į užsienio valstybę išlaidų – gyvenamojo ploto nuomos išlaidų – normų. 10) Atliekami kiti tikslinamojo pobūdžio pakeitimai. 5. Numatomas teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatas (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus Įstatymo projektą neigiamų teisinio reguliavimo pasekmių nenumatoma, bus sudarytos teisinės prielaidos veiksmingesnei ir rezultatyvesnei diplomatinei tarnybai.
Atsižvelgiant į Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės vykdomos valstybės tarnybos pertvarkos pirmojo etapo pagrindinius principus ir išlaikant diplomatinei tarnybai, kaip statutinei valstybės tarnybai, būdingą specifiką bus įgyvendintas antrasis valstybės tarnybos pertvarkos etapas, užtikrinta Diplomatinės tarnybos įstatymo nuostatų atitiktis Konstitucinio Teisimo sprendimams, įstatymo nuostatų nuoseklumas, suderinamumas tarpusavyje ir su kitais Lietuvos Respublikos teisės aktais. Priėmus lydimąjį įstatymo projektą neigiamų teisinio reguliavimo pasekmių nenumatoma, Asmenų delegavimo įstatymo nuostatos dėl pareiginės algos koeficientų bus suderintos su Pareiginės algos bazinio dydžio nustatymo įstatymo nuostatomis, įtvirtinta galimybė esant nacionaliniam interesui viešosioms įstaigoms ar nacionalinės plėtros įstaigoms, kurioms pavesta administruoti Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių finansuojamos paramos teikimo arba Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo projektus, arba kurios vykdo veiklą, skatinančią inovacijas, verslo plėtrą ir investicijų pritraukimą, deleguoti savo darbuotojus į tarptautines ir Europos Sąjungos institucijas ar užsienio valstybių institucijas. Bus patikslintos nuostatos, kurios leis užtikrinti įstatymo nuostatų nuoseklumą ir efektyvesnį taikymą. 6. Kokią įtaką įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymo projektas ir lydimasis įstatymo projektas nedarys neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio nuostatomis, Užsienio reikalų ministerija atliko Įstatymo projekto ir lydimojo įstatymo projekto antikorupcinį vertinimą. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir plėtrai Priimtas Įstatymo projektas ir lydimasis įstatymo projektas nedarys tiesioginės įtakos verslo sąlygoms ir plėtrai. Lydimasis įstatymo projektas, esant nacionaliniam interesui, suteiks platesnių ir efektyvesnių galimybių deleguoti verslui aktualių sričių Lietuvos ekspertus, o tai darys palankų poveikį verslui ir jo plėtrai. 8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams Įstatymo projektas ir lydimasis įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Įstatymo projektą ir lydimąjį įstatymo projektą inkorporuojant į teisinę sistemą kitų įstatymų priimti nereikės. 10. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas ir lydimasis įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. Įstatymo projektu nenustatoma naujų sąvokų ir jas įvardijančių terminų. Lydimuoju įstatymo projektu keičiamos Valstybinės lietuvių kalbos komisijos jau aprobuotų terminų „delegavimas“, „delegavimo į rinkimų stebėjimo misijas rezervas“, „kiti asmenys“, „nacionalinis kontingentas“ ir „šeimos nariai“ apibrėžtys.
Lydimuoju įstatymo projektu keičiamos sąvokos yra suderintos Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka
11Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus
Įstatymo projektas ir lydimasis įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų priimti Priėmus Įstatymo projektą, iki įstatymo įsigaliojimo turės būti priimtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. gruodžio 27 d. nutarimo Nr. 1393 „Dėl Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymo įgyvendinimo“ pakeitimo“ (jo projektą parengs Užsienio reikalų ministerija), užsienio reikalų ministras turės nustatyti diplomatų, valstybės tarnautojų ir darbuotojų, nurodytų Diplomatinės tarnybos įstatymo 17 straipsnio 4 dalyje, darbo apmokėjimo sistemą, taip pat pakeisti diplomatų tarnybinės veiklos vertinimo ir asmenų tinkamumo diplomatinei tarnybai vertinimo, diplomatų prašymų leisti dirbti kitą darbą pagal darbo sutartį nagrinėjimo, sprendimų priėmimo ir atšaukimo, diplomato statuso atkūrimo, konkurso į Lietuvos Respublikos diplomatinę tarnybą organizavimo tvarkų aprašus. Priėmus lydimąjį įstatymo projektą, iki įstatymo įsigaliojimo turės būti priimtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. gegužės 26 d. nutarimo Nr.
639 „Dėl Socialinių garantijų deleguotiems asmenims dydžių aprašo ir Socialinių garantijų deleguotiems asmenims taikymo ir delegavimo išlaidų padengimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“ (jo projektą parengs Užsienio reikalų ministerija). 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymo projektas bus įgyvendinamas iš Užsienio reikalų ministerijai skirtų biudžeto asignavimų, lydimasis įstatymo projektas – iš Užsienio reikalų ministerijai skirtų biudžeto asignavimų ir atitinkamų deleguojančiųjų institucijų biudžetų. 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Rengiant Įstatymo projektą buvo įvertinti ir Užsienio reikalų ministerijos Darbo tarybos pasiūlymai, į dalį jų atsižvelgta. Kitų vertinimų ar išvadų nebuvo gauta. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai Įstatymo projekto žodžiai, kurių reikia jam įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną „Eurovoc“: „diplomatinė tarnyba“, „Užsienio reikalų ministerija“, „diplomatinė atstovybė“, „specialioji misija“, „diplomatas“, „tarnybinis nusižengimas“.
Reikšminiai lydimojo įstatymo projekto žodžiai, kurių reikia jam įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną „Eurovoc“: „valstybės tarnyba“, „tarptautinė institucija“, „ES institucija“, „tarptautinė organizacija“, „tarptautiniai santykiai“, „darbuotojų perkėlimas“, „Europos civilinė tarnyba“, „valstybės tarnautojas“, „Bendrijos institucijos ir Europos viešoji tarnyba“, „darbo teisė ir darbo santykiai“, „vykdomoji valdžia ir valstybės tarnyba“, „tarptautinė politika“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1012 5, 7, 10, 43, 69, 71, 72 ir 79 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2086(3) nuostatos yra inkorporuotos į Įstatymo projektą.
2023-10-23 Nr. XIVP-3182 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto 2 straipsnyje išdėstyto Asmenų delegavimo į tarptautines ir Europos Sąjungos institucijas ar užsienio valstybių institucijas įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 2 straipsnio 3 dalyje delegavimo išlaidos yra apibrėžiamos kaip „šio įstatymo 17, 24 ir 25 straipsniuose nurodytos išlaidos“. Manome, kad tokia sąvokos apibrėžtis, kurioje sąvoka nėra paaiškinama, o tik pateikiamos nuorodos į atitinkamus įstatymo straipsnius, yra ydinga, todėl siūlytume šią sąvoką sukonkretinti. 2. Tiek projekte išdėstytose keičiamo įstatymo nuostatose, tiek ir galiojančiose šio įstatymo nuostatose vartojama sąvoka
„deleguojančioji institucija“ ar „deleguojančiosios institucijos“. Pažymėtina,
kad projekte nesiūloma šios sąvokos apibrėžti, o keičiamo įstatymo 3 straipsnyje deleguojančiosios institucijos tik išvardijamos. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nustačius tokį teisinį reguliavimą, kiekvienoje įstatymo nuostatoje, kurioje minima deleguojančioji institucija ar deleguojančiosios institucijos, reikėtų pateikti nuorodą į įstatymo 3 straipsnį. Manytume, kad toks reguliavimas būtų perteklinis, todėl siūlytume projekto 2 straipsnyje išdėstytame keičiamo įstatymo 2 straipsnyje apibrėžti sąvoką „deleguojančioji institucija“, o kitose šio įstatymo nuostatose, kuriose minima deleguojančioji institucija ar deleguojančiosios institucijos, nuorodą į konkretų jo 3 straipsnio punktą ar punktus pateikti tik prireikus – kai reikia išskirti vieną ar kelias iš įstatymo 3 straipsnyje nurodytų deleguojančiųjų institucijų. 3.
straipsnyje išdėstyto keičiamo įstatymo 4 straipsnio 3 dalies pirmajame sakinyje yra minimos tiek deleguojančiosios institucijos (kurių vadovas yra valstybės biudžeto asignavimų valdytojas), tiek viešosios įstaigos ir nacionalinės plėtros įstaigos, kurios pagal projekto 3 straipsnio 2 dalyje išdėstytą keičiamo įstatymo 3 straipsnio 4 punktą taip pat yra deleguojančiosios institucijos. Atsižvelgiant į tai ir siekiant teisinio aiškumo bei nuoseklumo, projekto 4 straipsniu teikiamo keičiamo įstatymo 4 straipsnio 3 dalies pirmąjį sakinį reikėtų išdėstyti taip: „3. Ministerijos, ministrų valdymo sritims nepriskirtos šio įstatymo 3 straipsnio 1–3 punktuose nurodytos deleguojančiosios institucijos, kurių vadovas yra Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų valdytojas pagal Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymą, ir šio įstatymo 3 straipsnio 4 punkte nurodytos deleguojančiosios institucijos, atsižvelgdamos į jų kompetencijai priskirtą atstovavimą tarptautinėse ir Europos Sąjungos institucijose, gali nustatyti žinybinius delegavimo prioritetus (toliau – žinybiniai prioritetai), tvirtinamus šios institucijos vadovo.“
įstatymo 4 straipsnio 3 dalies antrasis sakinys tikslintinas, vietoj žodžio
„institucijos“ įrašant „šio įstatymo 3 straipsnio 1–3 punktuose nurodytos deleguojančiosios
institucijos“. 5. Projekto 4 straipsnyje išdėstyto keičiamo įstatymo 4 straipsnio 3 dalies ketvirtajame sakinyje prieš žodžius „gautų lėšų“ siūlytume įrašyti žodį „teisėtai“. Pritarus šiai pastabai, analogiškai tikslintinos ir kitos projekto nuostatos: 5 straipsnyje išdėstyto keičiamo įstatymo 6 straipsnio 2 dalis; 7 straipsnyje išdėstyto keičiamo įstatymo 8 straipsnio 2 ir 3 dalys; 11 straipsnyje išdėstyta keičiamo įstatymo
2, 3 ir 4 dalys; 22 straipsnyje išdėstyto keičiamo įstatymo 26 straipsnio 3 dalis. 6.
tekste daug kartų kartojama formuluotė „Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimai“, siūlytume projekto 4 straipsnyje išdėstyto keičiamo įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje įvesti trumpinį
„(toliau – valstybės biudžeto asignavimai)“ ir toliau tekste vartoti šį
trumpinį. 7. Atsižvelgiant į tai, kad projekto 5 straipsnyje išdėstyto keičiamo įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje pavartota formuluotė „informuoti apie sprendimą įsipareigoti apmokėti delegavimo išlaidas“ (vietoj galiojančiame įstatyme vartojamos formuluotės „sutikimas apmokėti delegavimo išlaidas“), atitinkamai turėtų būti patikslintos ir kitos projekto nuostatos: 7 straipsnyje išdėstyto keičiamo įstatymo 8 straipsnio 2, 3 ir 4 dalys; 11 straipsnyje išdėstyta keičiamo įstatymo 11 straipsnio 3 dalis; 17 straipsnyje išdėstyto keičiamo įstatymo 20 straipsnio 2 ir 3 dalys. 8. Neaišku, kokios „pretendentų išlaidos“ turimos mintyje projekto 7 straipsnyje išdėstyto keičiamo įstatymo 8 straipsnio 4 dalies pirmajame sakinyje. Ši nuostata tikslintina. 9. Projekto 11 straipsnyje išdėstytos keičiamo įstatymo 11 straipsnio 3 dalies formuluotėje „Jeigu išvadoje nurodyta, kad delegavimo išlaidos negalės būti padengiamos iš jai <...> skirtų asignavimų“ siūlome, siekiant teisinio aiškumo, vietoj įvardžio „jai“ įrašyti žodžius „Užsienio reikalų ministerijai“. 10. Projekto 13 straipsnyje išdėstyto keičiamo įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje numatoma Užsienio reikalų ministerijos pareiga informuoti pretendentus apie priimtus sprendimus išbraukti juos iš delegavimo rezervo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad iš siūlomo teisinio reguliavimo neaišku, per kiek laiko Užsienio reikalų ministerija turėtų informuoti pretendentą apie priimtą sprendimą. Atsižvelgiant į tai ir siekiant teisinio aiškumo reikėtų apibrėžti terminą, per kurį ši informacija privalėtų būti pateikta pretendentams. 11.
sakinyje minima Vyriausybės įgaliota institucija nėra deleguojančioji institucija, todėl prieš žodį „deleguojančiosios institucijos“ reikėtų išbraukti žodį „kitos“. 12. Projekto 17 straipsnyje išdėstyto keičiamo įstatymo 20 straipsnio 1 dalies antrojo sakinio konstrukcija neaiški: nesuprantama, ar formuluotė „taip pat atvejus <...>“ siejasi su formuluote „atsižvelgiant į“, ar su žodžiu „tvirtinant“, ar vietoj jos turėtų būti įrašyta „taip pat tais atvejais“. 13. Atsižvelgdami į tai, kad keičiamo įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje yra įvestas formuluotės „išvada dėl pareigybių priimančioje institucijoje pripažinimo atitinkančiomis nacionalinius delegavimo prioritetus ir delegavimo išlaidų padengimo galimybės, jeigu tokių išlaidų neapmoka priimančioji institucija“ trumpinys „išvada“, projekto 17 straipsnyje išdėstyto keičiamo įstatymo 20 straipsnio 1 dalies trečiajame sakinyje vietoj žodžių „šio straipsnio 2 dalyje nurodytoje išvadoje“ siūlytume įrašyti žodžius
„šio straipsnio 2 dalyje nurodytoje išvadoje dėl delegavimo pratęsimo arba
perkėlimo į kitas pareigas priimančioje institucijoje tikslingumo ir delegavimo išlaidų padengimo galimybės, jeigu tokių išlaidų neapmoka priimančioji institucija (toliau – išvada dėl delegavimo pratęsimo arba perlėkimo į kitas pareigas)“. Atitinkamai projekto 17 straipsnyje išdėstyto keičiamo įstatymo 20 straipsnio 2 dalies pirmajame sakinyje išbrauktini žodžiai „priimančiojoje institucijoje tikslingumo ir delegavimo išlaidų padengimo galimybės, jeigu tokių išlaidų neapmoka priimančioji institucija“, antrajame sakinyje išbrauktinas žodis „Šią“ ir po žodžio „išvadą“ įrašytina „dėl delegavimo pratęsimo arba perkėlimo į kitas pareigas“, trečiajame sakinyje po žodžio „išvadoje“ įrašytina „dėl delegavimo pratęsimo arba perkėlimo į kitas pareigas“. 14.
įstatymo 20 straipsnio 3 dalies pabaigoje žodis „kada“ keistinas žodžiu „kai“. 15. Siekiant projekto 20 straipsnio 2 dalyje išdėstytos keičiamo įstatymo 24 straipsnio 2 dalies nuostatą iki dvitaškio suderinti su abiejų šios dalies punktų formuluotėmis, siūlytume šią dalį išdėstyti taip: „2. Deleguotiems kitiems asmenims darbo priimančiojoje institucijoje laikotarpiu mokama tokio dydžio pareiginė alga:
1) į priimančiąją instituciją deleguotiems asmenims, kuriems priimančioji institucija moka dienpinigius ar kitas finansines išmokas, ir į rinkimų stebėjimo misijas deleguotiems asmenims, –lygi Vyriausybės patvirtintai minimaliajai mėnesinei algai;
2) į priimančiąją instituciją, išskyrus rinkimų stebėjimo misijas, deleguotiems asmenims, kuriems priimančioji institucija nemoka jokių finansinių išmokų, – apskaičiuojama taikant 1,15 dydžio pareiginės algos koeficientą, kurio vienetas yra lygus Lietuvos Respublikos pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio nustatymo ir asignavimų darbo užmokesčiui perskaičiavimo įstatyme nustatytam pareiginės algos (atlyginimo) baziniam dydžiui (toliau – pareiginės algos bazinis dydis).“
straipsnio 2 dalyje išdėstytoje keičiamo įstatymo 25 straipsnio 3 dalyje prieš žodį „partnerystės“ įrašytinas žodis „įregistravę“, derinant atitinkamą nuostatą su projekto
straipsnio 7 dalimi. 17. Projekto 22 straipsnyje išdėstyto keičiamo įstatymo 26 straipsnio 2 dalis tikslintina, vietoj formuluotės „šio įstatymo 3 straipsnyje“ įrašant formuluotę „šio įstatymo 3 straipsnio 1–4 punktuose“. 18. Projekto 22 straipsnyje išdėstyto keičiamo įstatymo 26 straipsnio 3 dalies nuostata „Deleguojančiųjų institucijų patirtos šio įstatymo 16 straipsnyje <...> nurodytos išlaidos <...>“ tikslintina, nes šio įstatymo 16 straipsnyje „Informacijos apie atrinktus pretendentus pateikimas“ nėra minimos jokios išlaidos. 19.
išdėstyto keičiamo įstatymo 26 straipsnio 3 dalies antrajame sakinyje po žodžių
„Užsienio reikalų ministerijai“ įrašytinas praleistas žodis „skirti“. 20. Taisytinas projekto
paskutinio straipsnio, pavadinto „Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas“, numeris – tai turėtų būti ne 22, o 23 straipsnis. 21. Atsižvelgdami į tai, kad keičiamame įstatyme yra apibrėžta sąvoka „kiti asmenys“, o ne „kiti deleguoti asmenys“, siūlytume patikslinti projekto paskutinio (turinčio būti 23) straipsnio
„deleguotų kitų asmenų“. Atitinkamai tikslintinas ir šios dalies trečiasis
sakinys. 22. Teikiamu projektu siūloma pakeisti daugiau kaip pusę galiojančio įstatymo straipsnių, todėl atkreiptinas dėmesys į teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintų Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų 141 punktą, kuriame nustatyta, kad kai keičiamame teisės akte keičiama ir (ar) pripažįstama netekusiais galios daugiau kaip pusė jo straipsnių ar punktų (įskaičiuojant pildymą naujomis struktūrinėmis dalimis), visas teisės aktas dėstomas nauja redakcija. Atsižvelgiant į tai, projektas turėtų būti dėstomas nauja redakcija. Departamento direktorius Dainius Zebleckis M. Griščenko, tel. +370 5
L. Schulte-Ebbert, tel. +370 5 209 6055, el. p. [email protected] V. Staugaitytė, tel. +370 5
2023-11-27 Nr. XIVP-3182(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Siekiant projekto 3 straipsnyje išdėstyto Asmenų delegavimo į tarptautines ir Europos Sąjungos institucijas ar užsienio valstybių institucijas įstatymo (toliau
Europos Sąjungos institucijas ar užsienio valstybių institucijas Asmenis į tarptautines ir Europos Sąjungos institucijas ar užsienio valstybių institucijas deleguoja:
1) karjeros valstybės tarnautojus ir statutinius valstybės tarnautojus, išskyrus vidaus tarnybos sistemos pareigūnus ir valstybės pareigūnus, išskyrus prokurorus, – Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, kuriose šie asmenys eina pareigas;
2) vidaus tarnybos sistemos pareigūnus – vidaus reikalų ministro arba finansų ministro valdymo srities centrinės statutinės įstaigos;
3) prokurorus – Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra;
4) viešosios įstaigos ar nacionalinės plėtros įstaigos darbuotojus – viešosios ar nacionalinės plėtros įstaigos;
5) kitus asmenis – Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija (toliau kartu – deleguojančiosios institucijos).“
komiteto 2023 m. lapkričio 10 d. išvados Nr. 105-P-110, šis komitetas apsisprendė nepritarti Teisės departamento 2023 m. spalio 23 d. išvados 7 pastabai ir palikti šiuo metu galiojančiame įstatyme vartojamą formuluotę „sutikimas apmokėti delegavimo išlaidas“ (nekeičiant jos formuluote „sprendimas įsipareigoti apmokėti delegavimo išlaidas“).
Atsižvelgus į tai, atitinkamai reikėtų patikslinti projekto nuostatas, kuriose yra vartojama formuluotė „sprendimas įsipareigoti apmokėti delegavimo išlaidas“, – projekto 4 straipsnyje išdėstyto keičiamo įstatymo 4 straipsnio 3 dalį ir projekto 6 straipsnyje išdėstytą keičiamo įstatymo
Dainius Zebleckis M. Griščenko, tel. +370 5
L. Schulte-Ebbert, tel. +370 5 209 6055, el. p. [email protected] V. Staugaitytė, tel. +370 5
2023-11-08
dalyvavo: Komiteto pirmininkas Ričardas Juška, pirmininko pavaduotojas Valentinas Bukauskas, komiteto nariai: Guoda Burokienė, Kęstutis Masiulis, Bronislovas Matelis, Kęstutis Navickas, Audrius Petrošius, Eugenijus Sabutis, Algis Strelčiūnas, Rita Tamašunienė, Valdemaras Valkiūnas. Komiteto biuras: vedėja Lina Milonaitė, patarėjai: Rasa Mačiulytė, Rasa Šidlauskaitė, Juras Taminskas, padėjėja Vilma Kedūnė. Kviestieji asmenys: Užsienio reikalų ministerijos kanclerė Inga Černiuk, Užsienio reikalų ministerijos Teisės ir tarptautinių sutarčių departamento Teisės skyriaus vedėja Inga Galdikaitė, Užsienio reikalų ministerijos Finansų departamento vyriausioji patarėja Farida Ivinskienė, Vidaus reikalų ministerijos Valstybės tarnybos politikos grupės vyresnysis patarėjas Adrianas Mečkovskis. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-10-232 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto 2 straipsnyje išdėstyto Asmenų delegavimo į tarptautines ir Europos Sąjungos institucijas ar užsienio valstybių institucijas įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 2 straipsnio 3 dalyje delegavimo išlaidos yra apibrėžiamos kaip „šio įstatymo 17, 24 ir 25 straipsniuose nurodytos išlaidos“.
Manome, kad tokia sąvokos apibrėžtis, kurioje sąvoka nėra paaiškinama, o tik pateikiamos nuorodos į atitinkamus įstatymo straipsnius, yra ydinga, todėl siūlytume šią sąvoką sukonkretinti. Pritarti
2Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
projekte išdėstytose keičiamo įstatymo nuostatose, tiek ir galiojančiose šio įstatymo nuostatose vartojama sąvoka „deleguojančioji institucija“ ar
„deleguojančiosios institucijos“. Pažymėtina, kad projekte nesiūloma šios
sąvokos apibrėžti, o keičiamo įstatymo 3 straipsnyje deleguojančiosios institucijos tik išvardijamos. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nustačius tokį teisinį reguliavimą, kiekvienoje įstatymo nuostatoje, kurioje minima deleguojančioji institucija ar deleguojančiosios institucijos, reikėtų pateikti nuorodą į įstatymo 3 straipsnį. Manytume, kad toks reguliavimas būtų perteklinis, todėl siūlytume projekto 2 straipsnyje išdėstytame keičiamo įstatymo 2 straipsnyje apibrėžti sąvoką „deleguojančioji institucija“, o kitose šio įstatymo nuostatose, kuriose minima deleguojančioji institucija ar deleguojančiosios institucijos, nuorodą į konkretų jo 3 straipsnio punktą ar punktus pateikti tik prireikus – kai reikia išskirti vieną ar kelias iš įstatymo 3 straipsnyje nurodytų deleguojančiųjų institucijų. Pritarti
3Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2023-10-234 3.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad projekto 4 straipsnyje išdėstyto keičiamo įstatymo 4 straipsnio 3 dalies pirmajame sakinyje yra minimos tiek deleguojančiosios institucijos (kurių vadovas yra valstybės biudžeto asignavimų valdytojas), tiek viešosios įstaigos ir nacionalinės plėtros įstaigos, kurios pagal projekto 3 straipsnio 2 dalyje išdėstytą keičiamo įstatymo 3 straipsnio 4 punktą taip pat yra deleguojančiosios institucijos. Atsižvelgiant į tai ir siekiant teisinio aiškumo bei nuoseklumo, projekto 4 straipsniu teikiamo keičiamo įstatymo 4 straipsnio 3 dalies pirmąjį sakinį reikėtų išdėstyti taip: „3. Ministerijos, ministrų valdymo sritims nepriskirtos šio įstatymo 3 straipsnio 1–3 punktuose nurodytos deleguojančiosios institucijos, kurių vadovas yra Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų valdytojas pagal Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymą, ir šio įstatymo 3 straipsnio 4 punkte nurodytos deleguojančiosios institucijos, atsižvelgdamos į jų kompetencijai priskirtą atstovavimą tarptautinėse ir Europos Sąjungos institucijose, gali nustatyti žinybinius delegavimo prioritetus (toliau – žinybiniai prioritetai), tvirtinamus šios institucijos vadovo.“
4Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
antrasis sakinys tikslintinas, vietoj žodžio „institucijos“ įrašant „šio įstatymo 3 straipsnio 1–3 punktuose nurodytos deleguojančiosios institucijos“. Pritarti
5Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
ketvirtajame sakinyje prieš žodžius „gautų lėšų“ siūlytume įrašyti žodį „teisėtai“.
Pritarus šiai pastabai, analogiškai tikslintinos ir kitos projekto nuostatos: 5 straipsnyje išdėstyto keičiamo įstatymo 6 straipsnio 2 dalis; 7 straipsnyje išdėstyto keičiamo įstatymo 8 straipsnio 2 ir 3 dalys;
straipsnyje išdėstyto keičiamo įstatymo 20 straipsnio 2, 3 ir 4 dalys;
pagrindiniame komitete
6Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
„Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimai“, siūlytume projekto 4
straipsnyje išdėstyto keičiamo įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje įvesti trumpinį
„(toliau – valstybės biudžeto asignavimai)“ ir toliau tekste vartoti šį
trumpinį. Pritarti
7Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
71117
į tai, kad projekto 5 straipsnyje išdėstyto keičiamo įstatymo 6 straipsnio
įsipareigoti apmokėti delegavimo išlaidas“ (vietoj galiojančiame įstatyme vartojamos formuluotės „sutikimas apmokėti delegavimo išlaidas“), atitinkamai turėtų būti patikslintos ir kitos projekto nuostatos: 7 straipsnyje išdėstyto keičiamo įstatymo 8 straipsnio 2, 3 ir 4 dalys; 11 straipsnyje išdėstyta keičiamo įstatymo 11 straipsnio 3 dalis; 17 straipsnyje išdėstyto keičiamo įstatymo 20 straipsnio 2 ir 3 dalys. Pritarti
8Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
išdėstyto keičiamo įstatymo 8 straipsnio 4 dalies pirmajame sakinyje. Ši nuostata tikslintina. Spręsti pagrindiniame komitete
9Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2023-10-2311 9.
Projekto 11 straipsnyje išdėstytos keičiamo įstatymo 11 straipsnio 3 dalies formuluotėje „Jeigu išvadoje nurodyta, kad delegavimo išlaidos negalės būti padengiamos iš jai <...> skirtų asignavimų“ siūlome, siekiant teisinio aiškumo, vietoj įvardžio „jai“ įrašyti žodžius „Užsienio reikalų ministerijai“. Pritarti
10Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
numatoma Užsienio reikalų ministerijos pareiga informuoti pretendentus apie priimtus sprendimus išbraukti juos iš delegavimo rezervo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad iš siūlomo teisinio reguliavimo neaišku, per kiek laiko Užsienio reikalų ministerija turėtų informuoti pretendentą apie priimtą sprendimą. Atsižvelgiant į tai ir siekiant teisinio aiškumo reikėtų apibrėžti terminą, per kurį ši informacija privalėtų būti pateikta pretendentams. Pritarti
11Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
įstatymo 16 straipsnio 1 dalies pirmajame sakinyje minima Vyriausybės įgaliota institucija nėra deleguojančioji institucija, todėl prieš žodį
„deleguojančiosios institucijos“ reikėtų išbraukti žodį „kitos“. Pritarti
12Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
antrojo sakinio konstrukcija neaiški: nesuprantama, ar formuluotė „taip pat atvejus <...>“ siejasi su formuluote „atsižvelgiant į“, ar su žodžiu
„tvirtinant“, ar vietoj jos turėtų būti įrašyta „taip pat tais atvejais“. Spręsti
pagrindiniame komitete
13Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2023-10-2317 13.
Atsižvelgdami į tai, kad keičiamo įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje yra įvestas formuluotės „išvada dėl pareigybių priimančioje institucijoje pripažinimo atitinkančiomis nacionalinius delegavimo prioritetus ir delegavimo išlaidų padengimo galimybės, jeigu tokių išlaidų neapmoka priimančioji institucija“ trumpinys „išvada“, projekto 17 straipsnyje išdėstyto keičiamo įstatymo 20 straipsnio 1 dalies trečiajame sakinyje vietoj žodžių „šio straipsnio 2 dalyje nurodytoje išvadoje“ siūlytume įrašyti žodžius „šio straipsnio 2 dalyje nurodytoje išvadoje dėl delegavimo pratęsimo arba perkėlimo į kitas pareigas priimančioje institucijoje tikslingumo ir delegavimo išlaidų padengimo galimybės, jeigu tokių išlaidų neapmoka priimančioji institucija (toliau – išvada dėl delegavimo pratęsimo arba perlėkimo į kitas pareigas)“. Atitinkamai projekto 17 straipsnyje išdėstyto keičiamo įstatymo 20 straipsnio
tikslingumo ir delegavimo išlaidų padengimo galimybės, jeigu tokių išlaidų neapmoka priimančioji institucija“, antrajame sakinyje išbrauktinas žodis „Šią“ ir po žodžio „išvadą“ įrašytina
„dėl delegavimo pratęsimo arba perkėlimo į kitas pareigas“, trečiajame
sakinyje po žodžio „išvadoje“ įrašytina „dėl delegavimo pratęsimo arba perkėlimo į kitas pareigas“. Pritarti
14Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
pabaigoje žodis „kada“ keistinas žodžiu „kai“. Pritarti
15Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2
straipsnio 2 dalies nuostatą iki dvitaškio suderinti su abiejų šios dalies punktų formuluotėmis, siūlytume šią dalį išdėstyti taip: „2.
Deleguotiems kitiems asmenims darbo priimančiojoje institucijoje laikotarpiu mokama tokio dydžio pareiginė alga:
1) į priimančiąją instituciją deleguotiems asmenims, kuriems priimančioji institucija moka dienpinigius ar kitas finansines išmokas, ir į rinkimų stebėjimo misijas deleguotiems asmenims, –lygi Vyriausybės patvirtintai minimaliajai mėnesinei algai;
2) į priimančiąją instituciją, išskyrus rinkimų stebėjimo misijas, deleguotiems asmenims, kuriems priimančioji institucija nemoka jokių finansinių išmokų, – apskaičiuojama taikant 1,15 dydžio pareiginės algos koeficientą, kurio vienetas yra lygus Lietuvos Respublikos pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio nustatymo ir asignavimų darbo užmokesčiui perskaičiavimo įstatyme nustatytam pareiginės algos (atlyginimo) baziniam dydžiui (toliau – pareiginės algos bazinis dydis).“
pagrindiniame komitete
2
straipsnio 3 dalyje prieš žodį „partnerystės“ įrašytinas žodis „įregistravę“, derinant atitinkamą nuostatą su projekto 2 straipsnyje išdėstyto keičiamo įstatymo 2 straipsnio 7 dalimi. Pritarti
17Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
tikslintina, vietoj formuluotės „šio įstatymo 3 straipsnyje“ įrašant formuluotę „šio įstatymo 3 straipsnio 1–4 punktuose“. Pritarti
18Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2023-10-2322 18.
Projekto 22 straipsnyje išdėstyto keičiamo įstatymo 26 straipsnio 3 dalies nuostata „Deleguojančiųjų institucijų patirtos šio įstatymo 16 straipsnyje <...> nurodytos išlaidos <...>“ tikslintina, nes šio įstatymo 16 straipsnyje
„Informacijos apie atrinktus pretendentus pateikimas“ nėra minimos jokios
išlaidos. Pritarti
19Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
antrajame sakinyje po žodžių „Užsienio reikalų ministerijai“ įrašytinas praleistas žodis „skirti“. Pritarti
20Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
20Taisytinas projekto paskutinio straipsnio, pavadinto „Įstatymo įsigaliojimas,
įgyvendinimas ir taikymas“, numeris – tai turėtų būti ne 22, o 23 straipsnis. Pritarti
21Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
3
asmenys“, o ne „kiti deleguoti asmenys“, siūlytume patikslinti projekto paskutinio (turinčio būti 23) straipsnio 3 dalies pirmąjį sakinį, vietoj žodžių „kitų deleguotų asmenų“ įrašant „deleguotų kitų asmenų“. Atitinkamai tikslintinas ir šios dalies trečiasis sakinys. Pritarti
22Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsnių, todėl atkreiptinas dėmesys į teisingumo ministro 2013 m. gruodžio
rekomendacijų 141 punktą, kuriame nustatyta, kad kai keičiamame teisės akte keičiama ir (ar) pripažįstama netekusiais galios daugiau kaip pusė jo straipsnių ar punktų (įskaičiuojant pildymą naujomis struktūrinėmis dalimis), visas teisės aktas dėstomas nauja redakcija. Atsižvelgiant į tai, projektas turėtų būti dėstomas nauja redakcija. Pritarti 3.
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms komitetas pritarė. 6.2. Pasiūlymai: nepateikta. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Guoda Burokienė. Komiteto pirmininkas Ričardas Juška Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto biuro patarėjas Juras Taminskas
Užsienio reikalų komitetas
DĖL
Nr. XIVP-3182 2023 m. lapkričio 10 d. Nr. 105-P-110
dalyvavo: Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis, Užsienio reikalų komiteto nariai Audronius Ažubalis, Marius Matijošaitis, Rūta Miliūtė, Matas Skamarakas, Antanas Vinkus, Emanuelis Zingeris. Užsienio reikalų komiteto biuras: biuro vedėjas Evaldas Zelenka, patarėjos Inga Milašiūtė ir Laura Plyniuvienė, padėjėja Silvija Vaičiulytė. Kviestieji asmenys: Užsienio reikalų ministerijos (URM) kanclerė Inga Černiuk, URM Finansų departamento vyriausioji patarėja Farida Ivinskienė, URM Teisės ir tarptautinių sutarčių departamento Teisės skyriaus vedėja Inga Galdikaitė, Respublikos Prezidento patarėja Dalia Tamošiūnienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
2023-10-232 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto 2 straipsnyje išdėstyto Asmenų delegavimo į tarptautines ir Europos Sąjungos institucijas ar užsienio valstybių institucijas įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 2 straipsnio 3 dalyje delegavimo išlaidos yra apibrėžiamos kaip „šio įstatymo 17, 24 ir 25 straipsniuose nurodytos išlaidos“. Manome, kad tokia sąvokos apibrėžtis, kurioje sąvoka nėra paaiškinama, o tik pateikiamos nuorodos į atitinkamus įstatymo straipsnius, yra ydinga, todėl siūlytume šią sąvoką sukonkretinti. Pritarti Siūloma Projektu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 3 dalį išdėstyti taip: „3.
Delegavimo išlaidos – pretendentų, atrinktų į pareigas tarptautinėse ir Europos Sąjungos institucijose ar užsienio valstybių institucijose, ir asmenų, įrašytų į delegavimo į rinkimų stebėjimo misijas rezervą, mokymo išlaidos, taip pat išlaidos, susijusios su deleguotų asmenų darbo užmokesčiu ir deleguotų asmenų bei jų šeimos narių socialinių ir kitų šio įstatymo 17, 24 ir 25 straipsniuose straipsnyje nustatytų garantijų įgyvendinimu nurodytos išlaidos.“
2Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
galiojančiose šio įstatymo nuostatose vartojama sąvoka „deleguojančioji institucija“ ar „deleguojančiosios institucijos“. Pažymėtina, kad projekte nesiūloma šios sąvokos apibrėžti, o keičiamo įstatymo 3 straipsnyje deleguojančiosios institucijos tik išvardijamos. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nustačius tokį teisinį reguliavimą, kiekvienoje įstatymo nuostatoje, kurioje minima deleguojančioji institucija ar deleguojančiosios institucijos, reikėtų pateikti nuorodą į įstatymo 3 straipsnį. Manytume, kad toks reguliavimas būtų perteklinis, todėl siūlytume projekto 2 straipsnyje išdėstytame keičiamo įstatymo 2 straipsnyje apibrėžti sąvoką „deleguojančioji institucija“, o kitose šio įstatymo nuostatose, kuriose minima deleguojančioji institucija ar deleguojančiosios institucijos, nuorodą į konkretų jo 3 straipsnio punktą ar punktus pateikti tik prireikus – kai reikia išskirti vieną ar kelias iš įstatymo 3 straipsnyje nurodytų deleguojančiųjų institucijų. Pritarti iš dalies Siūloma pakeisti įstatymo 3 straipsnio pavadinimą ir straipsnio preambulėje įvesti „deleguojančiųjų institucijų“ trumpinį, kuris apimtų tik šiame straipsnyje išvardintas deleguojančiąsias institucijas. Atlikus šį pakeitimą, sąvokos apibrėžimas nebetikslingas.
Kitose šio įstatymo nuostatose, kuriose minima konkreti deleguotoji institucija, daryti nuorodas į šio straipsnio atitinkamą punktą (-us). Pasiūlymas: Pakeisti 3 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„3 straipsnis. Deleguojančiosios institucijos Institucijos,
deleguojančios asmenis į tarptautines ir Europos Sąjungos institucijas ar užsienio valstybių institucijas Deleguojančiosios Asmenis į tarptautines ir Europos Sąjungos institucijas ar užsienio valstybių institucijas deleguojančios institucijos (toliau kartu – deleguojančiosios institucijos) yra šios:
1) karjeros valstybės tarnautojų ir statutinių valstybės tarnautojų, išskyrus vidaus tarnybos sistemos pareigūnus, valstybės pareigūnų, išskyrus prokurorus, – Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, kuriose šie asmenys eina pareigas;
2) vidaus tarnybos sistemos pareigūnų – atitinkamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro arba Lietuvos Respublikos finansų ministro valdymo srities centrinės statutinės įstaigos;
3) prokurorų – Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra;
4) viešosios įstaigos ar nacionalinės plėtros įstaigos darbuotojų – viešosios ar nacionalinės plėtros įstaigos;
5) kitų asmenų – Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija.“
3Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
keičiamo įstatymo 4 straipsnio 3 dalies pirmajame sakinyje yra minimos tiek deleguojančiosios institucijos (kurių vadovas yra valstybės biudžeto asignavimų valdytojas), tiek viešosios įstaigos ir nacionalinės plėtros įstaigos, kurios pagal projekto 3 straipsnio 2 dalyje išdėstytą keičiamo įstatymo 3 straipsnio 4 punktą taip pat yra deleguojančiosios institucijos. Atsižvelgiant į tai ir siekiant teisinio aiškumo bei nuoseklumo, projekto 4 straipsniu teikiamo keičiamo įstatymo 4 straipsnio 3 dalies pirmąjį sakinį reikėtų išdėstyti taip: „3.
Ministerijos, ministrų valdymo sritims nepriskirtos šio įstatymo 3 straipsnio 1–3 punktuose nurodytos deleguojančiosios institucijos, kurių vadovas yra Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų valdytojas pagal Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymą, ir šio įstatymo 3 straipsnio 4 punkte nurodytos deleguojančiosios institucijos, atsižvelgdamos į jų kompetencijai priskirtą atstovavimą tarptautinėse ir Europos Sąjungos institucijose, gali nustatyti žinybinius delegavimo prioritetus (toliau – žinybiniai prioritetai), tvirtinamus šios institucijos vadovo.“
4Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
dalies antrasis sakinys tikslintinas, vietoj žodžio „institucijos“ įrašant „šio įstatymo 3 straipsnio 1–3 punktuose nurodytos deleguojančiosios institucijos“. Pritarti
5Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
dalies ketvirtajame sakinyje prieš žodžius „gautų lėšų“ siūlytume įrašyti žodį „teisėtai“. Pritarus šiai pastabai, analogiškai tikslintinos ir kitos projekto nuostatos: 5 straipsnyje išdėstyto keičiamo įstatymo 6 straipsnio 2 dalis; 7 straipsnyje išdėstyto keičiamo įstatymo 8 straipsnio 2 ir 3 dalys; 11 straipsnyje išdėstyta keičiamo įstatymo 11 straipsnio 3 dalis;
dalys; 22 straipsnyje išdėstyto keičiamo įstatymo 26 straipsnio 3 dalis. Pritarti
6Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2023-10-234 6.
Atsižvelgdami į tai, kad projekto tekste daug kartų kartojama formuluotė „Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimai“, siūlytume projekto 4 straipsnyje išdėstyto keičiamo įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje įvesti trumpinį „(toliau – valstybės biudžeto asignavimai)“ ir toliau tekste vartoti šį trumpinį. Pritarti Analogiškai tikslinami ir kiti Įstatymo straipsniai: 6 straipsnio 2 dalis;
dalis; 20 straipsnio 2–4 dalys; 21 straipsnio 6 dalis; 26 straipsnio 3 dalis. Komitetas, atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas Seimo Teisės departamento 3, 4, 5 ir šią pastabas, taip pat įvertinęs tai, kad Įstatyme nėra vartojamas „nacionalinių delegavimo prioritetų“ trumpinys ir manydamas, kad dėl to nėra tikslinga vartoti „žinybinių prioritetų“ trumpinio, o vietoj to vartoti bendrą sąvoką „žinybiniai delegavimo prioritetai“, siūlo Projektu keičiamo įstatymo 4 straipsnio visą 3 dalį išdėstyti taip:
„3. Ministerijos, ministrų valdymo sritims nepriskirtos šio
įstatymo 3 straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nurodytos deleguojančiosios institucijos, kurių vadovas yra Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų (toliau – valstybės biudžeto asignavimai) valdytojas pagal Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymą, ir šio įstatymo 3 straipsnio 4 punkte nurodytos deleguojančiosios institucijos, atsižvelgdamos į jų kompetencijai priskirtą atstovavimą tarptautinėse ir Europos Sąjungos institucijose, gali nustatyti žinybinius delegavimo prioritetus (toliau – žinybiniai prioritetai), tvirtinamus šios institucijos vadovo. Ministrų valdymo sritims priskirtos šio įstatymo 3 straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nurodytos deleguojančiosios institucijos vadovaujasi tos valdymo srities ministro patvirtintais tvirtinamais žinybiniais delegavimo prioritetais.
Žinybiniai delegavimo prioritetai papildo nacionalinius delegavimo prioritetus deleguojančiosioms institucijoms priskirtomis atstovavimo tarptautinėse ir Europos Sąjungos institucijose veiklos sritimis ir pareigybėmis, neįtrauktomis į nacionalinius delegavimo prioritetus. Žinybiniais delegavimo prioritetais deleguojančioji institucija vadovaujasi priimdama sprendimą įsipareigoti apmokėti delegavimo išlaidas iš jai skirtų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų ar kitų deleguojančiosios institucijos teisėtai gautų lėšų pagal šio įstatymo 6 straipsnio 2 dalį, 8 straipsnio 3 dalį ir 20 straipsnio
numatoma deleguoti, neįtrauktos į nacionalinius delegavimo prioritetus.“ Analogiškai pagrindinis komitetas sąvoką „žinybiniai delegavimo prioritetai“ tikslina Įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje ir 20 straipsnio 3 dalyje. 7. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje pavartota formuluotė „informuoti apie sprendimą įsipareigoti apmokėti delegavimo išlaidas“ (vietoj galiojančiame įstatyme vartojamos formuluotės „sutikimas apmokėti delegavimo išlaidas“), atitinkamai turėtų būti patikslintos ir kitos projekto nuostatos:
straipsnyje išdėstyta keičiamo įstatymo 11 straipsnio 3 dalis; 17 straipsnyje išdėstyto keičiamo įstatymo 20 straipsnio 2 ir 3 dalys. Nepritarti Siūloma palikti galiojančios redakcijos įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje vartojamą formuluotę
„sutikimas apmokėti delegavimo išlaidas“. Siūloma atsisakyti tiek šios
nuostatos, tiek kitų įstatymo nuostatų keitimo šiuo aspektu. 8.
8Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
sakinyje. Ši nuostata tikslintina. Pritarti Tikslinantis pakeitimas Siūloma Projektu keičiamo įstatymo 8 straipsnio 4 dalį išdėstyti taip:
„4. Į pareigas priimančiojoje institucijoje
atrenkama tiek pretendentų, kiek prašo priimančioji institucija arba kiek išvadoje nurodo Užsienio reikalų ministerija, arba kelių pretendentų delegavimo išlaidas sutinka apmokėti kita deleguojančioji institucija. Jeigu priimančioji institucija vykdo galutinę pretendentų atranką ir leidžia į vienas pareigas teikti daugiau negu vieną kandidatūrą, gali būti atrenkama ir priimančiajai institucijai į tas pačias pareigas teikiama daugiau negu vienas pretendentas.“
9Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
negalės būti padengiamos iš jai <...> skirtų asignavimų“ siūlome, siekiant teisinio aiškumo, vietoj įvardžio „jai“ įrašyti žodžius „Užsienio reikalų ministerijai“. Pritarti Tikslinantis pakeitimas Siūloma Projektu keičiamo įstatymo 11 straipsnio 3 dalį išdėstyti taip:
„3. Jeigu išvadoje nurodyta, kad delegavimo išlaidos negalės būti
padengiamos iš jai Užsienio reikalų ministerijai Lietuvos Respublikos valstybės biudžete tam tikslui skirtų valstybės biudžeto asignavimų, o kita deleguojančioji institucija sutinka, kad delegavimo išlaidos būtų apmokamos iš jai skirtų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto biudžete skirtų asignavimų ar kitų deleguojančiosios institucijos teisėtai gautų lėšų, Užsienio reikalų ministerija pretendentų atranką vykdo iš šios deleguojančiosios institucijos pateiktų pretendentų.“
10Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2023-10-2313 10.
Projekto 13 straipsnyje išdėstyto keičiamo įstatymo 14 straipsnio
pretendentus apie priimtus sprendimus išbraukti juos iš delegavimo rezervo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad iš siūlomo teisinio reguliavimo neaišku, per kiek laiko Užsienio reikalų ministerija turėtų informuoti pretendentą apie priimtą sprendimą. Atsižvelgiant į tai ir siekiant teisinio aiškumo reikėtų apibrėžti terminą, per kurį ši informacija privalėtų būti pateikta pretendentams. Pritarti Siūloma Projektu keičiamo įstatymo 14 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip:
„2. Sprendimą išbraukti pretendentą iš delegavimo rezervo priima ir šio
straipsnio 1 dalyje 1, 2 ir 3 punktuose nurodytais atvejais apie šį sprendimą per 5 darbo dienas pretendentą informuoja Užsienio reikalų ministerija.“
11Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
išdėstytos keičiamo įstatymo 16 straipsnio 1 dalies pirmajame sakinyje minima Vyriausybės įgaliota institucija nėra deleguojančioji institucija, todėl prieš žodį „deleguojančiosios institucijos“ reikėtų išbraukti žodį „kitos“. Pritarti Tikslinantis pakeitimas Siūloma Projektu keičiamo įstatymo 16 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip: „1. Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka informaciją apie atrinktus pretendentus Vyriausybės įgaliota įstaiga pateikia Užsienio reikalų ministerijai, o kitos deleguojančiosios institucijos – Vyriausybės įgaliotai įstaigai ir Užsienio reikalų ministerijai. Kai pretendentų atranką vykdo Užsienio reikalų ministerija, informaciją apie atrinktus pretendentus Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka ji pateikia Vyriausybės įgaliotai įstaigai ir deleguojančiosioms institucijoms.“
12Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2023-10-2317 12.
Projekto 17 straipsnyje išdėstyto keičiamo įstatymo 20 straipsnio
„taip pat atvejus <...>“ siejasi su formuluote „atsižvelgiant į“, ar su
žodžiu „tvirtinant“, ar vietoj jos turėtų būti įrašyta „taip pat tais atvejais“. Pritarti
pakeitimas
13Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
yra įvestas formuluotės „išvada dėl pareigybių priimančioje institucijoje pripažinimo atitinkančiomis nacionalinius delegavimo prioritetus ir delegavimo išlaidų padengimo galimybės, jeigu tokių išlaidų neapmoka priimančioji institucija“ trumpinys „išvada“, projekto 17 straipsnyje išdėstyto keičiamo įstatymo 20 straipsnio 1 dalies trečiajame sakinyje vietoj žodžių „šio straipsnio 2 dalyje nurodytoje išvadoje“ siūlytume įrašyti žodžius „šio straipsnio 2 dalyje nurodytoje išvadoje dėl delegavimo pratęsimo arba perkėlimo į kitas pareigas priimančioje institucijoje tikslingumo ir delegavimo išlaidų padengimo galimybės, jeigu tokių išlaidų neapmoka priimančioji institucija (toliau – išvada dėl delegavimo pratęsimo arba perlėkimo į kitas pareigas)“. Atitinkamai projekto 17 straipsnyje išdėstyto keičiamo įstatymo 20 straipsnio 2 dalies pirmajame sakinyje išbrauktini žodžiai „priimančiojoje institucijoje tikslingumo ir delegavimo išlaidų padengimo galimybės, jeigu tokių išlaidų neapmoka priimančioji institucija“, antrajame sakinyje išbrauktinas žodis „Šią“ ir po žodžio „išvadą“ įrašytina „dėl delegavimo pratęsimo arba perkėlimo į kitas pareigas“, trečiajame sakinyje po žodžio „išvadoje“ įrašytina „dėl delegavimo pratęsimo arba perkėlimo į kitas pareigas“. Pritarti Tikslinantis pakeitimas Siūloma Projektu keičiamo įstatymo 20 straipsnio 1 ir 2 dalis išdėstyti taip: „1.
Pretendentas deleguojamas į priimančiąją instituciją laikotarpiui, kurį nurodo priimančioji institucija, tačiau paprastai ne ilgiau kaip 3 metams, jeigu tarptautinės sutartys ar Europos Sąjungos teisės aktai nenustato kitaip. Asmuo gali būti deleguojamas arba jo delegavimo trukmė pratęsiama ilgesniam negu 3 metų laikotarpiui, atsižvelgiant į pareigybės, į kurią asmuo deleguotas, svarbą Lietuvos vidaus ir užsienio politikos tikslams, į kuriuos atsižvelgiama tvirtinant delegavimo prioritetus., taip pat tais atvejais, kai deleguotas asmuo perkeliamas į kitas pareigas toje pačioje priimančiojoje institucijoje. Užsienio reikalų ministerija delegavimo ilgesniam negu 3 metų laikotarpiui tikslingumą motyvuotai pagrindžia išvadoje arba šio straipsnio 2 dalyje nurodytoje išvadoje dėl delegavimo pratęsimo arba perkėlimo į kitas pareigas priimančiojoje institucijoje tikslingumo ir delegavimo išlaidų padengimo galimybės, jeigu tokių išlaidų neapmoka priimančioji institucija (toliau – išvada dėl delegavimo pratęsimo arba perkėlimo į kitas pareigas).“
„2. Sprendimą pratęsti karjeros valstybės tarnautojo, statutinio
valstybės tarnautojo, ar valstybės pareigūno arba viešosios įstaigos ar nacionalinės plėtros įstaigos darbuotojo delegavimo trukmę arba perkelti jį į kitas pareigas toje pačioje priimančiojoje institucijoje priima deleguojančiosios institucijos vadovas, atsižvelgdamas į išvadą dėl delegavimo pratęsimo arba perkėlimo į kitas pareigas priimančiojoje institucijoje tikslingumo ir delegavimo išlaidų padengimo galimybės, jeigu tokių išlaidų neapmoka priimančioji institucija. Šią išvadą Išvadą dėl delegavimo pratęsimo arba perkėlimo į kitas pareigas Užsienio reikalų ministerija parengia gavusi priimančiosios institucijos pasiūlymą pratęsti deleguoto asmens delegavimo trukmę arba jį perkelti į kitas pareigas toje pačioje priimančiojoje institucijoje.
Rengiant šią išvadą, atsižvelgiama į tai, ar pareigybė atitinka nacionalinius delegavimo prioritetus, ir į delegavimo išlaidų, susijusių su delegavimo trukmės pratęsimu arba perkėlimu į kitas pareigas priimančiojoje institucijoje, padengimo iš Užsienio reikalų ministerijai tam tikslui skirtų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų galimybes. Jeigu išvadoje dėl delegavimo pratęsimo arba perkėlimo į kitas pareigas nurodyta, kad pareigybė atitinka nacionalinius delegavimo prioritetus, bet išlaidos, susijusios su delegavimo pratęsimu arba perkėlimu į kitas pareigas priimančiojoje institucijoje, negalės būti padengiamos iš Užsienio reikalų ministerijai tam tikslui skirtų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų dėl to, kad šių asignavimų nepakanka, delegavimo trukmė gali būti pratęsta pratęsiama arba gali būti pritarta perkėlimui į kitas pareigas priimančiojoje institucijoje, jeigu deleguojančioji institucija sutinka, kad delegavimo išlaidos būtų apmokamos iš jai skirtų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų ar kitų deleguojančiosios institucijos teisėtai gautų lėšų.“
14Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
15Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
įstatymo 24 straipsnio 2 dalies nuostatą iki dvitaškio suderinti su abiejų šios dalies punktų formuluotėmis, siūlytume šią dalį išdėstyti taip: „2.
Deleguotiems kitiems asmenims darbo priimančiojoje institucijoje laikotarpiu mokama tokio dydžio pareiginė alga:
1) į priimančiąją instituciją deleguotiems asmenims, kuriems priimančioji institucija moka dienpinigius ar kitas finansines išmokas, ir į rinkimų stebėjimo misijas deleguotiems asmenims, – lygi Vyriausybės patvirtintai minimaliajai mėnesinei algai;
2) į priimančiąją instituciją, išskyrus rinkimų stebėjimo misijas, deleguotiems asmenims, kuriems priimančioji institucija nemoka jokių finansinių išmokų, – apskaičiuojama taikant 1,15 dydžio pareiginės algos koeficientą, kurio vienetas yra lygus Lietuvos Respublikos pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio nustatymo ir asignavimų darbo užmokesčiui perskaičiavimo įstatyme nustatytam pareiginės algos (atlyginimo) baziniam dydžiui (toliau – pareiginės algos bazinis dydis).“
16Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
įstatymo 25 straipsnio 3 dalyje prieš žodį „partnerystės“ įrašytinas žodis „įregistravę“, derinant atitinkamą nuostatą su projekto
dalimi. Pritarti
17Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
įrašant formuluotę „šio įstatymo 3 straipsnio 1–4 punktuose“. Pritarti
pakeitimas
18Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2023-10-2322 18.
Projekto 22 straipsnyje išdėstyto keičiamo įstatymo 26 straipsnio
straipsnyje <...> nurodytos išlaidos <...>“ tikslintina, nes šio įstatymo 16 straipsnyje „Informacijos apie atrinktus pretendentus pateikimas“ nėra minimos jokios išlaidos. Pritarti
pakeitimas
19Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
įrašytinas praleistas žodis „skirti“. Pritarti
20Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas“, numeris – tai turėtų būti ne 22, o
21Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
„kiti asmenys“, o ne „kiti deleguoti asmenys“, siūlytume patikslinti projekto
paskutinio (turinčio būti 23) straipsnio 3 dalies pirmąjį sakinį, vietoj žodžių „kitų deleguotų asmenų“ įrašant „deleguotų kitų asmenų“. Atitinkamai tikslintinas ir šios dalies trečiasis sakinys. Pritarti Siūloma Projektu keičiamo įstatymo 23 straipsnio 3 dalį išdėstyti taip:
„3. Įsigaliojus šiam įstatymui, kitų deleguotų kitų
asmenų pareiginės algos koeficientai perskaičiuojami deleguoto asmens iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos gautą pareiginę algą padalijant iš Lietuvos Respublikos pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio nustatymo ir asignavimų darbo užmokesčiui perskaičiavimo įstatyme nustatyto pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio. Gautas koeficientas apvalinamas iki šimtųjų dalių. Įsigaliojus šiam įstatymui, deleguotiems kitiems asmenims iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos nustatyta pareiginė alga negali būti sumažinta jų darbo priimančiojoje institucijoje laikotarpiu.“ 22.
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
įstatymo straipsnių, todėl atkreiptinas dėmesys į teisingumo ministro
projektų rengimo rekomendacijų 141 punktą, kuriame nustatyta, kad kai keičiamame teisės akte keičiama ir (ar) pripažįstama netekusiais galios daugiau kaip pusė jo straipsnių ar punktų (įskaičiuojant pildymą naujomis struktūrinėmis dalimis), visas teisės aktas dėstomas nauja redakcija. Atsižvelgiant į tai, projektas turėtų būti dėstomas nauja redakcija. Nepritarti Dauguma projektu siūlomų pakeitimų yra tikslinamojo ir techninio pobūdžio, tuo tarpu projektu siūlomi esminiai (turinio) pakeitimai neapima daugiau nei pusės galiojančio įstatymo straipsnių. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
ir savivaldybių komitetas, 2023-11-08 Sprendimas: iš esmės pritarti įstatymo projektui Nr. XIVP-3182 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms komitetas pritarė. Pritarti
7Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto
išvadai. 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Ž. Pavilionis, A. Ažubalis. 10.
10Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas ir jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis
Užsienio reikalų komiteto biuro patarėja Laura Plyniuvienė