Projekto lyginamasis variantas
1Pakeisti 5 straipsnio 1 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip:
„6) lojalumas Lietuvos valstybei ir jos konstitucinei santvarkai ir politinis neutralumas. Diplomatas turi veikti valstybės interesais, nepažeisti jos konstitucinės santvarkos, prireikus imtis visų teisėtų veiksmų, kurių reikia šiai santvarkai apsaugoti;“. 2. Pakeisti 5 straipsnio 1 dalies 9 punktą ir jį išdėstyti taip:
„9) padorumas. Diplomatas privalo elgtis nepriekaištingai, nepriimti dovanų, pinigų ar paslaugų, išskirtinių lengvatų ir nuolaidų iš fizinių asmenų, įmonių, įstaigų ar organizacijų, siekiančių daryti įtaką, kai jis eina pareigas. Užsienio valstybių apdovanojimų, taip pat – dovanų ar paslaugų, nurodytų Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 14 13 straipsnio 2 dalyje, priėmimas šio įstatymo ir kitų teisės aktų užsienio reikalų ministro nustatyta tvarka nelaikomas šio principo pažeidimu;“. 3. Pakeisti 5 straipsnio 1 dalies 13 punktą ir jį išdėstyti taip:
„13) teisingumas. Diplomatas privalo vienodai tarnauti visiems žmonėms, nepaisydamas lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos ar kitų bruožų, būti teisingas nagrinėdamas prašymus, skundus, nepiktnaudžiauti jam suteiktomis galiomis, naudoti savo tarnybos laiką efektyviai ir tik tarnybos tikslams;“. 4. Papildyti 5 straipsnio 1 dalį 15 punktu:
„15) politinis neutralumas. Diplomatas turi būti neutralus politinio proceso dalyvių atžvilgiu, pasikeitus politinei valdžiai, privalo užtikrinti viešojo intereso tęstinumą (netaikoma diplomatams, einantiems politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigas).“
1.
1Pakeisti 6 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2.
Diplomatas ir asmuo, pretenduojantis į diplomatinę tarnybą, nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis:
1) įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo, nusikaltimo valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar dėl korupcinio pobūdžio nusikaltimo, kaip jis apibrėžtas Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatyme, padarymo ir nuo bausmės atlikimo nepraėjo 10 metų arba pripažintas kaltu dėl sunkaus nusikaltimo padarymo ir nuo bausmės atlikimo nepraėjo 8 metai, arba pripažintas kaltu dėl apysunkio nusikaltimo padarymo ir nuo bausmės atlikimo nepraėjo 4 metai, arba pripažintas kaltu dėl nesunkaus nusikaltimo padarymo ir nuo bausmės atlikimo nepraėjo 3 metai;
2) įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl kitos, nei šios dalies 1 punkte nurodytos, nusikalstamos veikos padarymo ir nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nepraėjo 5 metai arba turintis neišnykusį arba nepanaikintą teistumą dėl padaryto nusikaltimo arba nepasibaigusį laidavimo terminą baudžiamojo nusižengimo valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams padarymo ir nuo bausmės atlikimo nepraėjo 3 metai;
3) įstatymų nustatyta tvarka atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už labai sunkaus nusikaltimo padarymą ir nuo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės dienos nepraėjo 4 metai arba atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už sunkaus nusikaltimo padarymą (išskyrus atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės, kai asmuo ar nusikalstama veika prarado pavojingumą) ir nuo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės dienos nepraėjo 3 metai, arba buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už apysunkio nusikaltimo padarymą (išskyrus atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės, kai asmuo ar nusikalstama veika prarado pavojingumą arba dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo) ir nuo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės dienos nepraėjo 2 metai ar nėra pasibaigęs laidavimo terminas, arba buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už nesunkaus nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams padarymą (išskyrus atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės, kai asmuo ar nusikalstama veika prarado pavojingumą arba dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo) ir nuo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės dienos nepraėjo vieni metai ar nėra pasibaigęs laidavimo terminas;
3) 4) įstatymų nustatyta tvarka atleistas iš valstybės tarnybos tarnautojo pareigų už Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 5 dalies 1–5 ir 7–9 punktuose nurodytus šiurkščius tarnybinius nusižengimus šiurkštų tarnybinį nusižengimą arba Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio 2 dalyje numatytu atveju pripažintas padariusiu padaręs šiurkštų tarnybinį nusižengimą, už kurį turėtų būti skirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų, ir nuo atleidimo iš pareigų dienos arba nuo pripažinimo padarius šiurkštų tarnybinį nusižengimą dienos nepraėjo 3 metai arba dėl tų pačių aplinkybių šio įstatymo nustatyta tvarka nutraukta jo diplomato tarnybos sutartis arba terminuota diplomato tarnybos sutartis ir nuo tokios sutarties nutraukimo dienos arba nuo pripažinimo padariusiu padarius šiurkštų tarnybinį nusižengimą dienos nepraėjo 3 metai;
4) 5) atleistas iš darbo, pareigų ar praradęs teisę verstis atitinkama tam tikra veikla už kituose įstatymuose keliamo nepriekaištingos reputacijos reikalavimo neatitiktį ar elgesio (etikos) normų pažeidimą ir nuo atleidimo iš darbo, pareigų ar teisės verstis atitinkama tam tikra veikla praradimo dienos nepraėjo 3 metai;
5) 6) atleistas ar pašalintas iš skiriamų arba pašalintas iš renkamų pareigų dėl priesaikos ar pasižadėjimo sulaužymo, pareigūno vardo pažeminimo ir nuo atleidimo ar pašalinimo iš pareigų dienos nepraėjo 3 metai;
6) 7) yra ar buvo įstatymų nustatyta tvarka uždraustos organizacijos narys, jeigu nuo narystės pabaigos nepraėjo 3 metai.“ 2.
Diplomatas ir asmuo, pretenduojantis į diplomatinę tarnybą, nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis:
1) įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo, nusikaltimo valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar dėl korupcinio pobūdžio nusikaltimo, kaip jis apibrėžtas Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatyme, padarymo ir nuo bausmės atlikimo nepraėjo 10 metų arba pripažintas kaltu dėl sunkaus nusikaltimo padarymo ir nuo bausmės atlikimo nepraėjo 8 metai, arba pripažintas kaltu dėl apysunkio nusikaltimo padarymo ir nuo bausmės atlikimo nepraėjo 4 metai, arba pripažintas kaltu dėl nesunkaus nusikaltimo padarymo ir nuo bausmės atlikimo nepraėjo 3 metai;
2) įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl kitos, nei šios dalies 1 punkte nurodytos, nusikalstamos veikos padarymo ir nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nepraėjo 5 metai arba turintis neišnykusį arba nepanaikintą teistumą dėl padaryto nusikaltimo arba nepasibaigusį laidavimo terminą baudžiamojo nusižengimo valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams padarymo ir nuo bausmės atlikimo nepraėjo 3 metai;
3) įstatymų nustatyta tvarka atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už labai sunkaus nusikaltimo padarymą ir nuo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės dienos nepraėjo 4 metai arba atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už sunkaus nusikaltimo padarymą (išskyrus atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės, kai asmuo ar nusikalstama veika prarado pavojingumą) ir nuo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės dienos nepraėjo 3 metai, arba buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už apysunkio nusikaltimo padarymą (išskyrus atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės, kai asmuo ar nusikalstama veika prarado pavojingumą arba dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo) ir nuo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės dienos nepraėjo 2 metai ar nėra pasibaigęs laidavimo terminas, arba buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už nesunkaus nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams padarymą (išskyrus atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės, kai asmuo ar nusikalstama veika prarado pavojingumą arba dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo) ir nuo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės dienos nepraėjo vieni metai ar nėra pasibaigęs laidavimo terminas;
3) 4) įstatymų nustatyta tvarka atleistas iš valstybės tarnybos tarnautojo pareigų už Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 5 dalies 1–5 ir 7–9 punktuose nurodytus šiurkščius tarnybinius nusižengimus šiurkštų tarnybinį nusižengimą arba Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio 2 dalyje numatytu atveju pripažintas padariusiu padaręs šiurkštų tarnybinį nusižengimą, už kurį turėtų būti skirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų, ir nuo atleidimo iš pareigų dienos arba nuo pripažinimo padarius šiurkštų tarnybinį nusižengimą dienos nepraėjo 3 metai arba dėl tų pačių aplinkybių šio įstatymo nustatyta tvarka nutraukta jo diplomato tarnybos sutartis arba terminuota diplomato tarnybos sutartis ir nuo tokios sutarties nutraukimo dienos arba nuo pripažinimo padariusiu padarius šiurkštų tarnybinį nusižengimą dienos nepraėjo 3 metai;
4) 5) atleistas iš darbo, pareigų ar praradęs teisę verstis atitinkama tam tikra veikla už kituose įstatymuose keliamo nepriekaištingos reputacijos reikalavimo neatitiktį ar elgesio (etikos) normų pažeidimą ir nuo atleidimo iš darbo, pareigų ar teisės verstis atitinkama tam tikra veikla praradimo dienos nepraėjo 3 metai;
5) 6) atleistas ar pašalintas iš skiriamų arba pašalintas iš renkamų pareigų dėl priesaikos ar pasižadėjimo sulaužymo, pareigūno vardo pažeminimo ir nuo atleidimo ar pašalinimo iš pareigų dienos nepraėjo 3 metai;
6) 7) yra ar buvo įstatymų nustatyta tvarka uždraustos organizacijos narys, jeigu nuo narystės pabaigos nepraėjo 3 metai.“
2Pakeisti 6 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4.
Vykdydamas šio straipsnio 3 dalyje nustatytą pareigą, diplomatą į pareigas priimantis asmuo įstatymų nustatytais atvejais privalo, o kitais atvejais turi teisę motyvuotu rašytiniu prašymu kreiptis į teisėsaugos, kontrolės ir kitas institucijas, valstybės ar savivaldybės kontroliuojamas įstaigas ar įmones, kad šios pateiktų apie tokį asmenį, pretenduojantį tapti diplomatu, jų turimą informaciją, nurodytą šio straipsnio 2 dalyje. Institucijos, įstaigos ir įmonės tokią informaciją turi pateikti ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas nuo prašymo pateikti tokią informaciją gavimo dienos, jeigu įstatymai nenustato kitaip.“
Pakeisti 7 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„7 straipsnis. Diplomatų pareigybių skaičius, pareigybių aprašymai ir sąrašai
1Didžiausią leistiną diplomatų Diplomatų pareigybių skaičių ir pareigybių sąrašus tvirtina užsienio reikalų ministras, neviršydamas Vyriausybės nustatyto didžiausio leistino pareigybių skaičiaus Užsienio reikalų ministerijoje kartu su diplomatinėmis atstovybėmis, konsulinėmis įstaigomis ir specialiosiomis misijomis, konsultuodamasis su darbuotojų atstovavimą įgyvendinančiais asmenimis. 2. Diplomatų pareigybės aprašomos ir vertinamos vadovaujantis užsienio reikalų ministro tvirtinama Diplomatų pareigybių aprašymo ir vertinimo metodika. 3. Diplomatų pareigybių aprašymus ir sąrašus tvirtina užsienio reikalų ministras.“
Pakeisti 10 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„10 straipsnis. Užsienio reikalų ministerijos personalas
Užsienio reikalų ministerijos personalą sudaro diplomatai, politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai, karjeros valstybės tarnautojai, pakaitiniai laikinieji valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis.“
Pakeisti 12 straipsnio 1 dalies 8 punktą ir jį išdėstyti taip:
„8) rūpinasi priimančiojoje valstybėje gyvenančių lietuvių Lietuvos diasporos ryšių su Lietuvos Respublika palaikymu ir stiprinimu.“
1Pakeisti 23 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) būti Lietuvos Respublikos pilietis ir mokėti valstybinę lietuvių kalbą pagal Vyriausybės nustatytas kalbos mokėjimo kategorijas;“. 2. Pakeisti 23 straipsnio 2 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:
„4) turėti aukštąjį universitetinį arba jam prilygintą kompetentingos institucijos pripažintą kaip jam lygiavertį išsilavinimą;“. 3. Pakeisti 23 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) neatitinkantis nepriekaištingos reputacijos reikalavimų jeigu iš Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka pateiktos informacijos, iš Valstybės tarnybos įstatymo 39 straipsnyje nurodyto registro gautos informacijos apie asmenis, atleistus iš valstybės tarnautojo pareigų už šiurkštų tarnybinį nusižengimą ar su kuriais diplomato tarnybos sutartis ar terminuota tarnybos sutartis buvo nutraukta dėl šių priežasčių, ar pripažintus padariusiais tarnybinį nusižengimą, už kurį jiems turėtų būti skirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų ar diplomato tarnybos sutarties ar terminuotos diplomato tarnybos sutarties nutraukimas, iš asmens, siekiančio tapti diplomatu, užpildytos deklaracijos ar kitų duomenų, gautų šio įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, paaiškėja, kad jis neatitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimų;“. 4.
4Pakeisti 23 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) jeigu iš Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka pateiktos informacijos, iš Valstybės tarnybos įstatymo 39 straipsnyje nurodyto Viešojo sektoriaus darbuotojų registro gautos informacijos apie asmenis, atleistus iš valstybės tarnautojo pareigų už šiurkštų tarnybinį nusižengimą, ar su kuriais diplomato tarnybos sutartis ar terminuota tarnybos sutartis buvo nutraukta dėl šių priežasčių, ar pripažintus padariusiais tarnybinį nusižengimą, už kurį jiems turėtų būti skirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų ar diplomato tarnybos sutarties ar terminuotos diplomato tarnybos sutarties nutraukimas, iš asmens, siekiančio tapti diplomatu, užpildytos deklaracijos ar kitų duomenų, gautų šio įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, paaiškėja, kad jis neatitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimų;“. 5. Papildyti 23 straipsnio 3 dalį 4 punktu:
„4) kurio sutuoktinis, partneris, sugyventinis, artimasis giminaitis ar svainystės ryšiais susijęs asmuo eina diplomato ar valstybės tarnautojo pareigas, jeigu jie pagal pareigas būtų susiję tiesioginio pavaldumo santykiais.“
Pakeisti 24 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Su asmeniu, atitinkančiu šio įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje nurodytus reikalavimus, jeigu nėra šio įstatymo 23 straipsnio 3 dalyje nurodytų aplinkybių, ir laimėjusiu konkursą, parengiamajam laikotarpiui sudaroma šio įstatymo 28 straipsnyje nurodyta terminuota diplomato tarnybos sutartis. Per parengiamąjį laikotarpį užsienio reikalų ministro nustatyta tvarka įvertinama, ar asmuo tinka diplomatinei tarnybai. Parengiamojo laikotarpio trukmė – 6 mėnesiai, šį terminą užsienio reikalų ministras gali sutrumpinti iki 3 mėnesių.“
Pakeisti 27 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „27 straipsnis.
Diplomato tarnybos sutartis Su priimamu į diplomatinę tarnybą asmeniu sudaroma diplomato tarnybos sutartis. Diplomato tarnybos sutartis yra asmens, priimamo į diplomatinę tarnybą, ir Užsienio reikalų ministerijos rašytinis susitarimas, kuriuo asmuo įsipareigoja vykdyti šiame įstatyme ir sutartyje numatytas diplomato pareigas, laikytis šiame įstatyme ir Užsienio reikalų ministerijos veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytų diplomatų veiklos ir tarnybinės etikos principų ir taisyklių, o Užsienio reikalų ministerija įsipareigoja mokėti diplomatui šio įstatymo teisės aktų nustatytą darbo užmokestį ir užtikrinti tinkamas diplomato tarnybos sąlygas. Diplomato tarnybos sutarties formą tvirtina užsienio reikalų ministras.“
1Pakeisti 28 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Terminuota diplomato tarnybos sutartis yra asmens, priimamo į diplomatinę tarnybą nustatytam terminui, ir Užsienio reikalų ministerijos rašytinis susitarimas, kuriuo asmuo įsipareigoja tam tikrą laiką eiti sutartyje nurodytas pareigas ir vykdyti jam šio įstatymo, kitų įstatymų ir teisės aktų nustatytus reikalavimus, o Užsienio reikalų ministerija įsipareigoja mokėti jam šio įstatymo teisės aktų nustatytą darbo užmokestį. Terminuotos diplomato tarnybos sutarties formą tvirtina užsienio reikalų ministras.“
2Pakeisti 28 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Su asmeniu, kuris priimamas į laikinai negalinčio eiti pareigų diplomato pareigas (žemesnes negu padalinio vadovo ar jo pavaduotojo), ne ilgiau kaip 3 metams sudaroma terminuota diplomato tarnybos sutartis. Atranka į laikinai negalinčių eiti pareigų diplomatų pareigas organizuojama ir vykdoma užsienio reikalų ministro nustatyta tvarka.“
Pakeisti 29 straipsnio 1 dalies 10 punktą ir jį išdėstyti taip:
„10) nedalyvauti su diplomato pareigomis nesuderinamoje veikloje ir nenaudoti tarnybos (darbo) laiko kitiems tikslams, išskyrus kitą darbą ar kitą veiklą, nesusijusią su darbo santykiais, dirbamą kuris dirbamas ar kuria užsiimama turint užsienio reikalų ministro ar jo įgalioto asmens leidimą šio įstatymo 31 straipsnyje nustatyta tvarka, jeigu tai netrukdys diplomatui tinkamai atlikti jo pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, taip pat – profesinės sąjungos atstovo pareigų atlikimą.“
Pakeisti 30 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „30 straipsnis. Diplomato teisės 1.
1Diplomatas turi teisę:
1) gauti šio įstatymo teisės aktų nustatytą darbo užmokestį, taip pat gauti įstatymų ir kitų teisės aktų pagrindu nustatytą atlyginimą:
a) už darbą visų lygių rinkimų, referendumo komisijose ir kitose komisijose (tarybose);
b) už darbą pagal sutartis, sudarytas su rinkimų, referendumo ir kitomis komisijomis (tarybomis);
c) už dalyvavimą Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių, Lietuvos arba bendrai finansuojamuose paramos teikimo ir (arba) Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo projektuose, jeigu už tą darbo laiką neturi būti mokamas diplomato darbo užmokestis iš valstybės biudžeto lėšų;
d) už veiklą einant valstybės ar savivaldybės valdomos įmonės ar jos dukterinės bendrovės kolegialaus organo nario pareigas iš valstybės ar savivaldybės valdomos įmonės ar jos dukterinės bendrovės lėšų Vyriausybės nustatyta tvarka;
d) e) kitą teisės aktų nustatyta tvarka mokamą atlyginimą;
2) į karjerą siekti karjeros;
3) į šio ir kitų įstatymų nustatytas atostogas;
4) į socialinio draudimo pensiją pensijas, skiriamas ir mokamas Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo nustatyta tvarka, šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytas socialines ir kitas garantijas;
5) būti profesinių sąjungų, organizacijų ar susivienijimų nariais, taip pat politinių partijų ar organizacijų nariais, ne tarnybos (darbo) laiku dalyvauti politinėje veikloje;
6) būti atleistas nuo tarnybinių pareigų dalyvauti Seimo, Respublikos Prezidento, Europos Parlamento ar savivaldybių tarybų rinkimuose įstatymų nustatyta tvarka, paskelbus juos kandidatais, už tą laikotarpį negaudamas darbo užmokesčio;
7) diplomatą į pareigas priimančio asmens sprendimu būti paskirtas (išrinktas) eiti su valstybės atstovavimu susijusias pareigas įmonių, įstaigų, organizacijų, nepaisant jų nuosavybės formos, teisinės formos, rūšies bei veiklos pobūdžio, kolegialiuose organuose;
8) tobulinti kvalifikaciją šio įstatymo ir užsienio reikalų ministro nustatyta tvarka.
Diplomatas turi teisę:
1) gauti šio įstatymo teisės aktų nustatytą darbo užmokestį, taip pat gauti įstatymų ir kitų teisės aktų pagrindu nustatytą atlyginimą:
a) už darbą visų lygių rinkimų, referendumo komisijose ir kitose komisijose (tarybose);
b) už darbą pagal sutartis, sudarytas su rinkimų, referendumo ir kitomis komisijomis (tarybomis);
c) už dalyvavimą Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių, Lietuvos arba bendrai finansuojamuose paramos teikimo ir (arba) Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo projektuose, jeigu už tą darbo laiką neturi būti mokamas diplomato darbo užmokestis iš valstybės biudžeto lėšų;
d) už veiklą einant valstybės ar savivaldybės valdomos įmonės ar jos dukterinės bendrovės kolegialaus organo nario pareigas iš valstybės ar savivaldybės valdomos įmonės ar jos dukterinės bendrovės lėšų Vyriausybės nustatyta tvarka;
d) e) kitą teisės aktų nustatyta tvarka mokamą atlyginimą;
2) į karjerą siekti karjeros;
3) į šio ir kitų įstatymų nustatytas atostogas;
4) į socialinio draudimo pensiją pensijas, skiriamas ir mokamas Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo nustatyta tvarka, šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytas socialines ir kitas garantijas;
5) būti profesinių sąjungų, organizacijų ar susivienijimų nariais, taip pat politinių partijų ar organizacijų nariais, ne tarnybos (darbo) laiku dalyvauti politinėje veikloje;
6) būti atleistas nuo tarnybinių pareigų dalyvauti Seimo, Respublikos Prezidento, Europos Parlamento ar savivaldybių tarybų rinkimuose įstatymų nustatyta tvarka, paskelbus juos kandidatais, už tą laikotarpį negaudamas darbo užmokesčio;
7) diplomatą į pareigas priimančio asmens sprendimu būti paskirtas (išrinktas) eiti su valstybės atstovavimu susijusias pareigas įmonių, įstaigų, organizacijų, nepaisant jų nuosavybės formos, teisinės formos, rūšies bei veiklos pobūdžio, kolegialiuose organuose;
8) tobulinti kvalifikaciją šio įstatymo ir užsienio reikalų ministro nustatyta tvarka. 2.
2Teisę atkurti diplomato statusą – šio įstatymo nustatyta tvarka grįžti į ne žemesnes negu eitos diplomato pareigos, o jeigu tokios galimybės nėra, Atestacijos komisijos siūlymu į žemesnes diplomato pareigas turi asmenys, nurodyti šio įstatymo 48 straipsnyje, 62 straipsnio 3, 4, 5 ir 6 dalyse ir 92 straipsnio 13 dalyje. Skiriant asmenį į diplomato pareigas, atsižvelgiama į jo eitas diplomato pareigas, kompetenciją, diplomato tarnybinės veiklos pobūdį, sudėtingumą, atsakomybės lygį, jo turėtą diplomatinį rangą, papildomų įgūdžių ar žinių, svarbių einamoms pareigoms, turėjimą, darbo užsienio ir (ar) Europos Sąjungos politikos srityje patirtį, jo veiklos kitose institucijose, įstaigose ir organizacijose, tarptautinėse ir Europos Sąjungos institucijose ar užsienio valstybės institucijose vertinimą.“
Pakeisti 31 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„31 straipsnis. Diplomato teisė dirbti kitą darbą ar užsiimti kita veikla, nesusijusia su darbo santykiais
1.
Diplomatui leidžiama dirbti įmonėse, įstaigose, organizacijose, nepaisant jų nuosavybės formos, teisinės formos, rūšies ir veiklos pobūdžio, ir gauti už šį darbą darbo užmokestį ar atlyginimą, taip pat užsiimti kita veikla, nesusijusia su darbo santykiais, ir gauti už ją pajamas (toliau – dirbti kitą darbą ar užsiimti kita veikla), jeigu tai nesukelia viešųjų ir privačių interesų konflikto diplomatinėje tarnyboje, nesudaro prielaidų diplomatinę tarnybą panaudoti asmeniniais privačiais interesais, nediskredituoja diplomatinės tarnybos autoriteto, nekliudo diplomatui tinkamai atlikti jo pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, taip pat kai tai nėra darbas ar veikla tose įmonėse, įstaigose, organizacijose, dėl kurių diplomatas turi valdinius įgaliojimus arba kontroliuoja, prižiūri jų veiklą, priima kokius nors sprendimus dėl tos įmonės, įstaigos ar organizacijos, ir kai nėra kitų aplinkybių, dėl kurių diplomatai negali dirbti kito darbo ir gauti už šį darbą darbo užmokestį ar atlyginimą ar užsiimti kita veikla ir gauti už ją pajamas. 2. Sprendimą dėl leidimo diplomatui dirbti kitą darbą pagal darbo sutartį ar užsiimti kita veikla priima užsienio reikalų ministras ar jo įgaliotas asmuo diplomato prašymu. Diplomatų prašymai leisti dirbti kitą darbą pagal darbo sutartį ar užsiimti kita veikla nagrinėjami Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos užsienio reikalų ministro nustatyta tvarka. 3. Sprendimas dėl leidimo diplomatui dirbti kitą darbą pagal darbo sutartį ar užsiimti kita veikla galioja tol, kol asmuo dirba šį darbą ar užsiima kita veikla. Jeigu toks sprendimas priimtas dėl diplomato kito darbo Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių, Lietuvos arba bendrai finansuojamuose paramos teikimo ir (arba) Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo projektuose, leidimas galioja iki projekto pabaigos.
Diplomatą perkėlus į kitas pareigas, pasikeitus jo pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms, diplomatas nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 10 darbo dienų po tokių pasikeitimų paaiškėjimo dienos, privalo pateikti naują prašymą leisti dirbti kitą darbą pagal darbo sutartį ar užsiimti kita veikla. 4. Jeigu atsiranda šio straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių leidimas diplomatui dirbti kitą darbą pagal darbo sutartį ar užsiimti kita veikla negalėjo būti išduotas, sprendimą dėl leidimo diplomatui dirbti kitą darbą pagal darbo sutartį ar užsiimti kita veikla priėmęs asmuo šį sprendimą atšaukia. Sprendimai dėl leidimo diplomatui dirbti kitą darbą pagal darbo sutartį ar užsiimti kita veikla atšaukiami Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos užsienio reikalų ministro nustatyta tvarka. 5. Sprendimas neleisti diplomatui dirbti kito darbo pagal darbo sutartį ar užsiimti kita veikla, taip pat šio straipsnio 4 dalyje nurodytas sprendimas atšaukti diplomatui leidimą dirbti kitą darbą pagal darbo sutartį ar užsiimti kita veikla gali būti skundžiami teismui įstatymų nustatyta tvarka.“
1Pakeisti 32 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
„32 straipsnis. Atsakomybė už neteisėtą sprendimą neleisti diplomatui dirbti kito darbo ar užsiimti kita veikla“. 2. Pakeisti 32 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Užsienio reikalų ministerija turi atlyginti diplomatui neteisėtu sprendimu neleisti diplomatui dirbti kito darbo pagal darbo sutartį ar užsiimti kita veikla padarytą žalą. Žala, atsiradusi dėl šio sprendimo, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka.“
Pakeisti 34 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Įgyvendinant užsienio reikalų ministro nustatytus kvalifikacijos tobulinimo prioritetus arba diplomatinės tarnybos institucijai, kurioje diplomatas eina pareigas, nustatytus tikslus ir uždavinius atsiradus poreikiui diplomatui įgyti naujų žinių ar kompetencijų, diplomatų kvalifikacijos tobulinimas finansuojamas iš Užsienio reikalų ministerijai skiriamų valstybės biudžeto asignavimų ar kitų teisėtų lėšų. Kitais atvejais, suderinus su į pareigas priimančiu asmeniu, diplomatų kvalifikacijos tobulinimas gali būti finansuojamas iš Užsienio reikalų ministerijai skiriamų valstybės biudžeto asignavimų ir (ar) kitų teisėtų lėšų, ir (ar) diplomato lėšų.“
Pakeisti V skyrių ir jį išdėstyti taip:
1Diplomatų pareigybių grupės ir joms priskirtos diplomatų pareigybės nustatytos šio įstatymo 1 priede. 2. Diplomatų pareigybės skirstomos į 9 grupes. Aukščiausia yra 1 grupė, žemiausia – 9 grupė. 3. Kiekvienai pareigybių grupei nustatytas pareiginės algos koeficientų intervalas Diplomatų pareigybių minimalūs pareiginės algos koeficientai nustatyti šio įstatymo priede. 36 straipsnis. Diplomatų darbo užmokestis ir darbo apmokėjimo sistema
1Diplomato darbo užmokestį sudaro:
1) pareiginė alga;
2) priedai priedas už tarnybos Lietuvos valstybei stažą;
3) priemokos;
4) mokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties, viršvalandinį darbą ir budėjimą. 2. Darbo apmokėjimo sistema nustatoma kolektyvinėje sutartyje. Jeigu kolektyvinės sutarties nėra, darbo apmokėjimo sistemą nustato užsienio reikalų ministras ir paskelbia viešai Užsienio reikalų ministerijos interneto svetainėje.
Darbo apmokėjimo sistema nustatoma vadovaujantis Vyriausybės patvirtintomis rekomendacijomis. Darbo apmokėjimo sistemoje detalizuojami diplomatų pareigybių pareiginės algos koeficiento, viršijančio šio įstatymo priede nustatytą minimalų pareiginės algos koeficientą, dydžio nustatymo kriterijai (diplomatinis rangas, diplomato tarnybinės veiklos pobūdis, sudėtingumas, atsakomybės lygis, papildomų įgūdžių ar žinių, svarbių einamoms pareigoms, turėjimas, darbo užsienio ir (ar) Europos Sąjungos politikos srityje patirtis ir pan.) ir, atsižvelgiant į šiuos kriterijus, nustatomi maksimalūs pareiginės algos koeficientų dydžiai, pareiginės algos koeficientų intervalai konkrečioms pareigybėms, priemokų dydžiai ir jų skyrimo tvarka. Prieš užsienio reikalų ministrui nustatant ar keičiant darbo apmokėjimo sistemą, turi būti Darbo kodekso nustatyta tvarka įvykdytos informavimo ir konsultavimo procedūros. 3. Diplomatui gali būti mokama už dalyvavimą savo ar kitos valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos įgyvendinamuose projektuose, taip pat veikloje, atliekamoje pagal įstaigos sudarytas bendradarbiavimo sutartis su tarptautinėmis ar Europos Sąjungos teisės aktais įsteigtomis institucijomis (toliau – veikla pagal bendradarbiavimo sutartis), kurie turi konkrečius ir išmatuojamus tikslus, suderinamus su įstaigos misija ir tikslais, kuriems yra nustatytas įgyvendinimo terminas ir numatytas atskiras biudžetas. Už dalyvavimą Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių, Lietuvos arba bendrai finansuojamuose paramos teikimo ir (arba) Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo projektuose ar veikloje pagal bendradarbiavimo sutartis iš Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių lėšų mokama pagal projektų ar bendradarbiavimo sutartyse nustatytas sąlygas ir įkainius.
Kai sąlygos ir įkainiai nėra nustatyti, mokėjimo už dalyvavimą projektinėje veikloje įgyvendinant projektus ar veikloje pagal bendradarbiavimo sutartis įkainius nustato užsienio reikalų ministras, tačiau ne didesnius negu dviguba konkretaus diplomato pareiginė alga. Už laiką, kurį diplomatas dalyvauja projektuose ar veikloje pagal bendradarbiavimo sutartis ir už kurį mokama, šio straipsnio 1 dalyje nustatytas darbo užmokestis iš valstybės biudžeto lėšų diplomatui nemokamas. 37 straipsnis. Pareiginė alga
1Pareiginę algą Pareiginės algos koeficientą nustato diplomatą į pareigas priimantis asmuo. Diplomato pareiginės algos koeficientas nustatomas iš šio įstatymo 1 priede iš darbo apmokėjimo sistemoje diplomato pareigybei nustatyto pareiginės algos koeficientų intervalo. Maksimalus pareiginės algos koeficientas negali viršyti ministro pareiginės algos koeficiento dydžio, nustatyto Lietuvos Respublikos valstybės politikų darbo užmokesčio įstatyme. Pareiginės algos koeficiento vienetas yra Seimo patvirtintas atitinkamų metų Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų bei valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų Lietuvos Respublikos pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio nustatymo ir asignavimų darbo užmokesčiui perskaičiavimo įstatyme pareiginės algos (atlyginimo) bazinis dydis (toliau – pareiginės algos bazinis dydis). Pareiginė alga apskaičiuojama atitinkamą pareiginės algos koeficientą dauginant iš pareiginės algos bazinio dydžio. 2.
2Priimant asmenį į diplomato pareigas, pareiginės algos koeficientas nustatomas iš darbo apmokėjimo sistemoje diplomato pareigybei nustatyto pareiginės algos koeficientų intervalo, atsižvelgiant į suteikiamą diplomatinį rangą, diplomato tarnybinės veiklos pobūdį, sudėtingumą, atsakomybės lygį, kompetenciją papildomų įgūdžių ar žinių, svarbių einamoms pareigoms, turėjimą ir darbo užsienio ir (ar) Europos Sąjungos politikos srityje patirtį. 3.
3Kitais atvejais, negu nurodyta šio straipsnio 2 dalyje ir šio įstatymo 43 straipsnio 4, 5 ir 7 dalyse, diplomatui pareiginė alga nustatoma taip:
1) skiriamam ar perkeliamam į aukštesnes pareigas diplomatui nustatomas pareigybės, į kurią skiriama ar perkeliama, pareiginės algos koeficientų intervale esantis pareiginės algos koeficientas, kuris nustatomas taikant ne mažiau kaip 0,5 0,12 didesnį koeficientą, negu jam iki paskyrimo ar perkėlimo buvo nustatytas pareiginės algos koeficientas, bet ne didesnis, negu tai pareigybei nustatytas didžiausias maksimalus koeficientas, ir ne mažesnis, negu tai pareigybei nustatytas mažiausias minimalus koeficientas;
2) laikinai perkeliamam į aukštesnes pareigas diplomatui jo perkėlimo laikotarpiui nustatomas ne mažiau kaip 0,5 0,12 didesnis pareiginės algos koeficientas, negu jam iki laikino perkėlimo buvo nustatytas pareiginės algos koeficientas, bet ne didesnis, negu tai pareigybei, į kurią diplomatas laikinai perkeliamas, nustatytas didžiausias maksimalus koeficientas, ir ne mažesnis, negu tai pareigybei nustatytas mažiausias minimalus koeficientas;
3) skiriamam į eitas pareigas, skiriamam, perkeliamam, laikinai perkeliamam į lygiavertes ar žemesnes pareigas diplomatui nustatomas iki šio paskyrimo, perkėlimo ar laikino perkėlimo jam nustatytas pareiginės algos koeficientas, bet ne didesnis, negu tai pareigybei, į kurią diplomatas skiriamas, perkeliamas ar laikinai perkeliamas, nustatytas didžiausias koeficientas, ir ne mažesnis, negu tai pareigybei nustatytas mažiausias koeficientas nustatomas tokio paties dydžio, kaip jam buvo nustatytas iki skyrimo ar perkėlimo, pareiginės algos koeficientas, o skiriamam, perkeliamam ar laikinai perkeliamam iš diplomato, neturinčio pavaldžių asmenų, pareigų į lygiavertes diplomato, turinčio pavaldžių asmenų, pareigas diplomatui – ne mažiau kaip 0,12 didesnis pareiginės algos koeficientas, negu jam iki skyrimo, perkėlimo ar laikino perkėlimo buvo nustatytas, bet ne didesnis, negu tai pareigybei nustatytas maksimalus koeficientas;
4) atkuriančiam diplomato statusą asmeniui nustatomas pareigybės, į kurią jis skiriamas, pareiginės algos koeficientų intervale esantis pareiginės algos koeficientas, bet ne mažesnis negu jam iki diplomato tarnybos sutarties nutraukimo buvo nustatytas pareiginės algos koeficientas;
5) diplomato tarnybinę veiklą įvertinus labai gerai kaip viršijančią lūkesčius arba nepatenkinamai kaip neatitinkančią lūkesčių šio įstatymo 41 straipsnio 4 ir 5 ir 6 dalyse nustatyta tvarka.
Kitais atvejais, negu nurodyta šio straipsnio 2 dalyje ir šio įstatymo 43 straipsnio 4, 5 ir 7 dalyse, diplomatui pareiginė alga nustatoma taip:
1) skiriamam ar perkeliamam į aukštesnes pareigas diplomatui nustatomas pareigybės, į kurią skiriama ar perkeliama, pareiginės algos koeficientų intervale esantis pareiginės algos koeficientas, kuris nustatomas taikant ne mažiau kaip 0,5 0,12 didesnį koeficientą, negu jam iki paskyrimo ar perkėlimo buvo nustatytas pareiginės algos koeficientas, bet ne didesnis, negu tai pareigybei nustatytas didžiausias maksimalus koeficientas, ir ne mažesnis, negu tai pareigybei nustatytas mažiausias minimalus koeficientas;
2) laikinai perkeliamam į aukštesnes pareigas diplomatui jo perkėlimo laikotarpiui nustatomas ne mažiau kaip 0,5 0,12 didesnis pareiginės algos koeficientas, negu jam iki laikino perkėlimo buvo nustatytas pareiginės algos koeficientas, bet ne didesnis, negu tai pareigybei, į kurią diplomatas laikinai perkeliamas, nustatytas didžiausias maksimalus koeficientas, ir ne mažesnis, negu tai pareigybei nustatytas mažiausias minimalus koeficientas;
3) skiriamam į eitas pareigas, skiriamam, perkeliamam, laikinai perkeliamam į lygiavertes ar žemesnes pareigas diplomatui nustatomas iki šio paskyrimo, perkėlimo ar laikino perkėlimo jam nustatytas pareiginės algos koeficientas, bet ne didesnis, negu tai pareigybei, į kurią diplomatas skiriamas, perkeliamas ar laikinai perkeliamas, nustatytas didžiausias koeficientas, ir ne mažesnis, negu tai pareigybei nustatytas mažiausias koeficientas nustatomas tokio paties dydžio, kaip jam buvo nustatytas iki skyrimo ar perkėlimo, pareiginės algos koeficientas, o skiriamam, perkeliamam ar laikinai perkeliamam iš diplomato, neturinčio pavaldžių asmenų, pareigų į lygiavertes diplomato, turinčio pavaldžių asmenų, pareigas diplomatui – ne mažiau kaip 0,12 didesnis pareiginės algos koeficientas, negu jam iki skyrimo, perkėlimo ar laikino perkėlimo buvo nustatytas, bet ne didesnis, negu tai pareigybei nustatytas maksimalus koeficientas;
4) atkuriančiam diplomato statusą asmeniui nustatomas pareigybės, į kurią jis skiriamas, pareiginės algos koeficientų intervale esantis pareiginės algos koeficientas, bet ne mažesnis negu jam iki diplomato tarnybos sutarties nutraukimo buvo nustatytas pareiginės algos koeficientas;
5) diplomato tarnybinę veiklą įvertinus labai gerai kaip viršijančią lūkesčius arba nepatenkinamai kaip neatitinkančią lūkesčių šio įstatymo 41 straipsnio 4 ir 5 ir 6 dalyse nustatyta tvarka. 4.
4Diplomatų, dirbusių ne visas mėnesio darbo dienas ar dirbančių ne visą darbo dieną, pareiginė alga apskaičiuojama taip: pareiginės algos dydis padalijamas iš to mėnesio darbo valandų arba darbo dienų skaičiaus pagal diplomatui nustatytą darbo laiko normą; gautas darbo valandos ar darbo dienos atlygis padauginamas iš diplomato faktiškai dirbtų valandų arba dienų skaičiaus. 38 straipsnis. Priedai Priedas už tarnybos Lietuvos valstybei stažą
1Diplomatams mokami šie priedai:
1) už tarnybos Lietuvos valstybei stažą (toliau – tarnybos stažas);
2) už diplomatinį rangą. 2. Diplomatams priedą už tarnybos Lietuvos valstybei stažą sudaro vienas procentas pareiginės algos už kiekvienus tarnybos Lietuvos valstybei metus. Šio priedo suma negali viršyti 30 20 procentų pareiginės algos. 3. Diplomatui už diplomatinį rangą prie pareiginės algos, kurią jis gauna atlikdamas diplomatinę tarnybą, yra mokamas priedas pagal šio įstatymo 2 priede pateiktą koeficientą. Priedo už diplomatinį rangą koeficiento vieneto vertė eurais lygi pareiginės algos baziniam dydžiui. 39 straipsnis. Priemokos
1Diplomatams mokamos šios priemokos:
1) už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą, kai yra padidėjęs darbų mastas atliekant pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas neviršijant nustatytos darbo laiko trukmės;
2) už papildomų užduočių atlikimą, kai dėl to viršijamas įprastas darbo krūvis arba atliekamos pareigybės aprašyme nenustatytos funkcijos. Papildomos užduotys diplomatui turi būti suformuluotos raštu;
3) už darbą, kai yra nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų.;
4) už pavadavimą, kai raštu pavedama laikinai atlikti ir kito diplomato, valstybės tarnautojo ar darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį, pareigybei nustatytas funkcijas. 2. Priemokų dydį, jų skyrimo tvarką nustato užsienio reikalų ministras.
Šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytos priemokos negali viršyti 40 procentų diplomato pareiginės algos, o šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta priemoka negali viršyti 20 procentų diplomato pareiginės algos. Kiekviena priemoka, nurodyta šio straipsnio 1 dalyje, negali būti mažesnė kaip 10 procentų pareiginės algos. Diplomatui skiriamų priemokų, nurodytų šio straipsnio 1 dalyje, suma negali viršyti 80 procentų pareiginės algos. 40 straipsnis. Apmokėjimas diplomatui už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties, viršvalandinį darbą ir budėjimą Už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties, viršvalandinį darbą ir budėjimą mokama Darbo kodekso nustatyta tvarka. Apskaičiuojant diplomato apmokėjimą už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties ir viršvalandinį darbą, taikomas darbo užmokestis, kurį sudaro diplomato pareiginė alga, priedai priedas už tarnybos Lietuvos valstybei stažą ir priemokos. 41 straipsnis. Diplomatų tarnybinės veiklos vertinimas
1Diplomatų tarnybinė veikla vertinama kiekvienais metais. Vertinama diplomatų, ne trumpiau kaip 6 mėnesius per kalendorinius metus, įskaitant parengiamąjį laikotarpį, ėjusių pareigas diplomatinėje tarnyboje, tarnybinė veikla. Diplomatų tarnybinės veiklos vertinimo tikslai:
1) įvertinti diplomato kvalifikaciją ir gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir pasiektus rezultatus, vykdant jiems suformuluotas užduotis;. 2) užtikrinti diplomato teisės į karjerą diplomatinėje tarnyboje įgyvendinimą. Diplomatų tarnybinės veiklos vertinimo tikslas ‒ įvertinti diplomato kompetenciją ir pasiektus veiklos rezultatus vykdant jiems suformuluotas užduotis. 2. Diplomato tarnybinę veiklą vertina tiesioginis vadovas ir Atestacijos komisija užsienio reikalų ministro nustatyta tvarka.
Diplomato tarnybinė veikla gali būti vertinama kaip:
1) labai gerai viršijanti lūkesčius;
2) gerai atitinkanti lūkesčius;
3) nepatenkinamai. iš dalies atitinkanti lūkesčius;
4) neatitinkanti lūkesčių. 3. Kai diplomato tarnybinė veikla įvertinama gerai kaip atitinkanti lūkesčius, jo teisinė padėtis nesikeičia ir diplomato tarnybinės veiklos vertinimas yra baigiamas, išskyrus atvejus, kai diplomatas nesutinka su tiesioginio vadovo pateiktu tarnybinės veiklos vertinimu. 4. Kai diplomato tarnybinė veikla įvertinama kaip iš dalies atitinkanti lūkesčius, jo teisinė padėtis nesikeičia, bet diplomatui nustatomas privalomas kvalifikacijos tobulinimas. 4. 5.
5Kai diplomato tarnybinė veikla įvertinama labai gerai kaip viršijanti lūkesčius, Atestacijos komisijos siūlymu užsienio reikalų ministras priima vieną iš šių sprendimų:
1) atsižvelgiant į darbo apmokėjimo sistemos nuostatas nustatyti diplomatui didesnę pareiginę algą, taikant ne mažiau kaip 0,5 0,06 didesnį pareiginės algos koeficientą, negu jam iki tarnybinės veiklos vertinimo buvo nustatytas pareiginės algos koeficientas, tačiau neviršijant tai pareigybei nustatyto didžiausio maksimalaus pareiginės algos koeficiento;
2) perkelti diplomatą į aukštesnes pareigas (išskyrus politikos direktoriaus, generalinio inspektoriaus, ambasadoriaus ypatingiems pavedimams, generalinio konsulo, konsulo – konsulinės įstaigos vadovo, padalinio vadovo, padalinio vadovo pavaduotojo pareigas, į kurias užsienio reikalų ministro nustatyta tvarka turi būti organizuojama atranka) ir nustatyti ne mažiau kaip 0,5 0,06 didesnį pareiginės algos koeficientą, negu jam iki perkėlimo buvo nustatytas pareiginės algos koeficientas, bet ne didesnį, negu tai pareigybei, į kurią diplomatas perkeliamas, nustatytas didžiausias maksimalus koeficientas, ir ne mažesnį, negu tai pareigybei nustatytas mažiausias minimalus koeficientas;
3) taikyti šio įstatymo 68 straipsnio 1 dalies 1–8 punktuose nurodytas skatinimo priemones. 5. 6.
6Kai diplomato tarnybinė veikla įvertinama nepatenkinamai kaip neatitinkanti lūkesčių, Atestacijos komisijos siūlymu užsienio reikalų ministras priima vieną iš šių sprendimų:
1) atsižvelgiant į darbo apmokėjimo sistemos nuostatas nustatyti mažesnę pareiginę algą, taikant ne mažiau kaip 0,06 ir ne daugiau kaip 0,5 0,18 mažesnį pareiginės algos koeficientą, negu jam iki tarnybinės veiklos vertinimo buvo nustatytas pareiginės algos koeficientas, tačiau ne mažesnį, negu tai pareigybei nustatytas mažiausias minimalus koeficientas;
2) jeigu diplomatui pareiginė alga iki tarnybinės veiklos vertinimo buvo nustatyta taikant žemiausią minimalų jo pareigybei nustatytą pareiginės algos koeficientą, – perkelti diplomatą į žemesnes pareigas ir nustatyti mažesnę pareiginę algą, taikant ne mažiau kaip 0,06 ir ne daugiau kaip 0,5 0,18 mažesnį pareiginės algos koeficientą, negu jam iki tarnybinės veiklos vertinimo buvo nustatytas pareiginės algos koeficientas, tačiau ne mažesnį, negu pareigybei, į kurią diplomatas perkeliamas, nustatytas mažiausias minimalus koeficientas;
3) nutraukti diplomato tarnybos sutartį arba terminuotą diplomato tarnybos sutartį;
4) nutraukti diplomato tarnybos sutartį arba terminuotą diplomato tarnybos sutartį pasibaigus diplomato tarnybinės veiklos gerinimo plano laikotarpiui diplomato tarnybinę veiklą neeilinio vertinimo metu įvertinus nepatenkinamai kaip neatitinkančią lūkesčių. 6. 7. Diplomato tarnybinę veiklą įvertinus nepatenkinamai kaip neatitinkančią lūkesčių ir užsienio reikalų ministrui priėmus šio straipsnio 5 6 dalies 1 ar 2 punkte nurodytą sprendimą, Atestacijos komisijos siūlymu užsienio reikalų ministro sprendimu ir nustatyta tvarka gali būti sudaromas ne trumpesnis negu 2 mėnesių ir ne ilgesnis negu 6 mėnesių diplomato tarnybinės veiklos gerinimo planas. 7. 8.
8Tiesioginio vadovo rašytiniu motyvuotu siūlymu, susijusiu su diplomato veiklos rezultatais, arba, esant diplomato prašymui nustatyti jam didesnę pareigybės jo pareigybei nustatytame pareiginės algos koeficientų intervale esančią pareiginę algą ir (arba) perkelti jį į aukštesnes pareigas, išskyrus šio straipsnio 5 dalies 2 punkte nurodytas pareigas, į kurias užsienio reikalų ministro nustatyta tvarka turi būti organizuojama atranka, Atestacijos komisijos siūlymu užsienio reikalų ministro sprendimu gali būti atliekamas neeilinis diplomato tarnybinės veiklos vertinimas. Neeilinis diplomato tarnybinės veiklos vertinimas taip pat atliekamas, kai kasmetinio eilinio tarnybinės veiklos vertinimo metu diplomato tarnybinė veikla buvo įvertinta nepatenkinamai kaip neatitinkanti lūkesčių ir buvo sudarytas jo tarnybinės veiklos gerinimo planas. 8. 9. Neeilinis diplomato tarnybinės veiklos vertinimas atliekamas ne dažniau kaip vieną kartą per kalendorinius metus, jeigu nuo kasmetinio eilinio diplomato tarnybinės veiklos vertinimo praėjo ne mažiau kaip 6 mėnesiai, išskyrus atvejus, kai nustatomas trumpesnis diplomato tarnybinės veiklos gerinimo plano laikotarpis, arba jeigu diplomatas ne trumpiau kaip 6 mėnesius per kalendorinius metus ėjo pareigas diplomatinėje tarnyboje, įskaitant parengiamąjį laikotarpį. 10. Diplomatas, nesutinkantis su tiesioginio vadovo pateiktu tarnybinės veiklos vertinimu, turi teisę kreiptis į Atestacijos komisiją. Atestacijos komisija įvertina diplomato, dirbančio pagal diplomato tarnybos sutartį, tarnybinę veiklą kaip atitinkančią lūkesčius arba kaip iš dalies atitinkančią lūkesčius arba siūlo užsienio reikalų ministrui priimti sprendimus, nurodytus šio straipsnio 5–7 dalyse.
Atestacijos komisija įvertina diplomato, dirbančio pagal terminuotą diplomato tarnybos sutartį, tarnybinę veiklą kaip atitinkančią lūkesčius arba kaip iš dalies atitinkančią lūkesčius, arba siūlo užsienio reikalų ministrui priimti sprendimus, nurodytus šio straipsnio 5 dalies 1 ar 3 punkte, 6 dalies 1 ar 3 punkte, 7 dalyje. 9. 11. Diplomato, laikinai perkelto į karjeros valstybės tarnautojo pareigas šio įstatymo 43 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, tarnybinė veikla vertinama valstybės institucijoje, kurioje jis eina pareigas, į kurias yra perkeltas, Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka.“
Pakeisti 42 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) priimtas į diplomatinę tarnybą diplomatas Užsienio reikalų ministerijoje paprastai dirba 3 metus (į šį laikotarpį įskaitomas parengiamasis laikotarpis). Vėliau diplomatas paprastai 3 metams užsienio reikalų ministro įsakymu paskiriamas dirbti į diplomatinę atstovybę ar konsulinę įstaigą, iš kurios užsienio reikalų ministro įsakymu grąžintas į Užsienio reikalų ministeriją joje vėl paprastai dirba 3 metus iki kito paskyrimo. Į darbo Užsienio reikalų ministerijoje laikotarpį įskaitomas laikino perkėlimo į karjeros ar statutinio valstybės tarnautojo pareigas kitoje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje šio įstatymo 43 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka laikotarpis;“. 17 straipsnis. 43 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 43 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4.
Esant tarnybinei būtinybei ir institucijų vadovams šį klausimą suderinus, užsienio reikalų ministro įsakymu diplomatas jo rašytiniu sutikimu gali būti laikinai perkeltas iš Užsienio reikalų ministerijos į karjeros valstybės tarnautojo pareigas Respublikos Prezidento kanceliarijoje, Seimo kanceliarijoje, Vyriausybės kanceliarijoje ar kitoje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, jeigu diplomatas atitinka pareigybės, į kurią perkeliama, aprašyme nustatytus specialiuosius reikalavimus. Laikino perkėlimo terminas – 2 metai nuo diplomato perkėlimo dienos. Esant tarnybinei būtinybei, šis terminas gali būti pratęstas iki vienų metų ir bendras laikino perkėlimo laikas negali viršyti 3 metų per penkerius 5 tarnybos metus. Laikino perkėlimo laikas įskaitomas į diplomatinės tarnybos stažą. Laikinai perkeltam diplomatui paliekamas iki perkėlimo turėtas diplomatinis rangas. Laikino perkėlimo laikotarpiu valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga, į kurią diplomatas perkeltas, diplomatui moka darbo užmokestį, ne mažesnį, negu jam iki perkėlimo buvo nustatytas, ir ne didesnį, negu pagal tai pareigybei, į kurią jis laikinai perkeltas, nustatytą didžiausią maksimalų pareiginės algos koeficientą.
Pasibaigus laikino perkėlimo laikotarpiui, diplomatas grąžinamas į Užsienio reikalų ministeriją ir, atsižvelgus į eitas karjeros valstybės tarnautojo pareigas, kompetenciją, diplomato tarnybinės veiklos pobūdį, sudėtingumą, atsakomybės lygį, turimą diplomatinį rangą, papildomų įgūdžių ar žinių, svarbių einamoms pareigoms, turėjimą, darbo užsienio ir (ar) Europos Sąjungos politikos srityje patirtį ir į jo tarnybinės veiklos valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, į kurią jis buvo perkeltas, vertinimą, Atestacijos komisijos siūlymu paskiriamas į pareigas, kurios yra ne žemesnės negu tos, kurias jis ėjo iki laikino perkėlimo į karjeros valstybės tarnautojo pareigas, o jeigu tokios galimybės nėra, Atestacijos komisijos siūlymu diplomatas gali būti skiriamas į žemesnes pareigas. Diplomatui nustatomas ne mažesnis, negu iki jo laikino perkėlimo į karjeros valstybės tarnautojo pareigas jam nustatytas pareiginės algos koeficientas, bet ne didesnis, negu pareigybei, į kurią jis skiriamas, nustatytas didžiausias maksimalus, ir ne mažesnis, negu tai pareigybei nustatytas mažiausias minimalus pareiginės algos koeficientas. Diplomatas gali būti iš karto skiriamas į diplomatinę atstovybę ar konsulinę įstaigą.
Diplomatas negali būti grąžinamas į Užsienio reikalų ministeriją ir (ar) paskiriamas į diplomatinę atstovybę ar konsulinę įstaigą, jeigu iš karjeros ar statutinio valstybės tarnautojo pareigų, į kurias asmuo buvo laikinai perkeltas, jis buvo atleistas dėl jam paskirtos tarnybinės nuobaudos – atleidimo iš pareigų, diplomato tarnybos sutarties ar terminuotos diplomato tarnybos sutarties nutraukimo, prarastos Lietuvos Respublikos pilietybės, šio įstatymo 23 straipsnio 3 dalyje nurodytų aplinkybių ar kitų aplinkybių, dėl kurių diplomatą į pareigas priimantis asmuo konstatuoja diplomato neatitiktį diplomato nepriekaištingos reputacijos reikalavimams, nurodytiems šio įstatymo 6 straipsnyje. Diplomatui jo laikino perkėlimo į karjeros valstybės tarnautojo pareigas laikotarpiu taikomos ir mutatis mutandis taikomos ir Valstybės tarnybos įstatymo nuostatos.“
2Pakeisti 43 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Diplomatas Asmenų delegavimo į tarptautines ir Europos Sąjungos institucijas ar užsienio valstybių institucijas įstatymo nustatyta tvarka gali būti laikinai perkeltas į pareigas tarptautinėje ir Europos Sąjungos institucijoje ar užsienio valstybės institucijoje. Dėl tokio perkėlimo diplomato tarnybos sutartis nenutrūksta, diplomatui paliekamas diplomatinis rangas, perkėlimo laikas įskaitomas į diplomatinės tarnybos stažą. Diplomatams, laikinai perkeltiems į tarptautines ir Europos Sąjungos institucijas ar užsienio valstybės institucijas, Asmenų delegavimo į tarptautines ir Europos Sąjungos institucijas ar užsienio valstybių institucijas įstatymo nustatyta tvarka mokamas darbo užmokestis ir kitos delegavimo išlaidos.
Diplomatams darbo tarptautinėje ir Europos Sąjungos institucijoje ar užsienio valstybės institucijoje laikotarpiu taikomos tarptautinių ir Europos Sąjungos institucijų darbo sąlygas reglamentuojančios taisyklės ar užsienio valstybės darbo santykius reglamentuojantys teisės aktai. Pasibaigus laikino perkėlimo laikui, diplomatas grąžinamas į Užsienio reikalų ministeriją ir, atsižvelgus į delegavimo metu eitas pareigas, kompetenciją, diplomato tarnybinės veiklos pobūdį, sudėtingumą, atsakomybės lygį, turimą diplomatinį rangą, papildomų įgūdžių ar žinių, svarbių einamoms pareigoms, turėjimą, darbo užsienio ir (ar) Europos Sąjungos politikos srityje patirtį ir į jo veiklos tarptautinėje ir Europos Sąjungos institucijoje ar užsienio valstybės institucijoje, į kurią jis buvo laikinai perkeltas, vertinimą, Atestacijos komisijos siūlymu paskiriamas į pareigas, kurios yra ne žemesnės negu tos, kurias jis ėjo iki laikino perkėlimo į pareigas tarptautinėje ir Europos Sąjungos institucijoje ar užsienio valstybės institucijoje, o jeigu tokios galimybės nėra, Atestacijos komisijos siūlymu diplomatas gali būti skiriamas į žemesnes pareigas. Diplomatui nustatomas ne mažesnis, negu iki jo laikino perkėlimo į tarptautinę ir Europos Sąjungos instituciją ar užsienio valstybės instituciją jam nustatytas pareiginės algos koeficientas, bet ne didesnis, negu pareigybei, į kurią jis skiriamas, nustatytas didžiausias maksimalus, ir ne mažesnis, negu tai pareigybei nustatytas mažiausias minimalus pareiginės algos koeficientas. Diplomatas gali būti iš karto skiriamas į diplomatinę atstovybę ar konsulinę įstaigą.“
3Pakeisti 43 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7.
Diplomatas į Užsienio reikalų ministerijos kanclerio ar užsienio reikalų viceministro pareigas skiriamas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu. Atleidus Užsienio reikalų ministerijos kanclerį ar užsienio reikalų viceministrą, su kuriuo sudaryta diplomato tarnybos sutartis, iš politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo pareigų Valstybės tarnybos įstatymo 51 35 straipsnio 1 dalies 6 ar 7 8 punkte nurodytais pagrindais, diplomatas, ėjęs šias pareigas, perkeliamas arba paskiriamas į kitas pareigas šiame straipsnyje nustatyta tvarka. Jeigu diplomatas perkeliamas arba skiriamas į kitas pareigas Užsienio reikalų ministerijoje, jis perkeliamas arba paskiriamas į pareigas, kurios yra ne žemesnės negu tos, kurias jis ėjo iki paskyrimo į Užsienio reikalų ministerijos kanclerio ar užsienio reikalų viceministro pareigas, arba, jeigu tokios galimybės nėra, Atestacijos komisijos siūlymu – į žemesnes pareigas. Diplomatui nustatomas ne mažesnis, negu iki paskyrimo į Užsienio reikalų ministerijos kanclerio ar užsienio reikalų viceministro pareigas jam buvo nustatytas pareiginės algos koeficientas, bet ne didesnis, negu pareigybei, į kurią jis perkeliamas arba skiriamas, nustatytas didžiausias maksimalus, ir ne mažesnis, negu tai pareigybei nustatytas mažiausias minimalus koeficientas.“
4Papildyti 43 straipsnį 8 dalimi:
„8. Kai yra tarnybinė būtinybė ir užsienio reikalų ministras ir kitų valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų vadovai suderina tokią galimybę, diplomatas, gavus jo rašytinį sutikimą, gali būti ne ilgiau kaip vieniems metams pasitelkiamas padėti kitai valstybės ar savivaldybės institucijai ar įstaigai arba kitai organizacijai įgyvendinti funkcijas. Diplomatui, pasitelktam padėti kitai valstybės ar savivaldybės institucijai ar įstaigai arba kitai organizacijai, darbo užmokestis mokamas ir kitos garantijos užtikrinamos iš Užsienio reikalų ministerijos lėšų.
Dėl tokio pasitelkimo diplomato tarnybos sutartis nenutrūksta, diplomatui nustatomas ne mažesnis negu iki pasitelkimo nustatytas pareiginės algos koeficientas, paliekamas diplomatinis rangas, pasitelkimo laikas įskaitomas į diplomatinės tarnybos stažą. Diplomatų pasitelkimo tvarką ir sąlygas nustato Vyriausybė.“
Pakeisti 46 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Nuotolinis darbas yra darbo organizavimo forma arba darbo atlikimo būdas, kai diplomatas jam priskirtas funkcijas ar jų dalį visą arba dalį darbo laiko suderinęs su tiesioginiu vadovu Vyriausybės užsienio reikalų ministro nustatyta tvarka atlieka nuotoliniu būdu, tai yra sulygtoje kitoje, negu darbovietė yra, vietoje, taip pat ir naudodamas informacines technologijas.“
Pakeisti 47 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Diplomato sutuoktinis arba partneris, išvykęs kartu su diplomatu į diplomatinę atstovybę, konsulinę įstaigą ar specialiąją misiją, turi teisę per 3 mėnesius nuo diplomato atšaukimo iš diplomatinės atstovybės, konsulinės įstaigos ar specialiosios misijos grįžti į tas pačias pareigas valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje arba kitoje iš valstybės biudžeto ar savivaldybės biudžeto finansuojamoje įstaigoje ar organizacijoje, išskyrus institucijos, įstaigos ar organizacijos vadovo pareigas, kurioje dirbo iki išvykimo kartu su diplomatu į diplomatinę atstovybę, konsulinę įstaigą ar specialiąją misiją.
Tais atvejais, kai nėra galimybės grįžti į tas pačias pareigas, diplomato sutuoktinis arba partneris per šioje dalyje nustatytą terminą turi teisę grįžti į kitas pareigas, apmokamas ne mažiau negu iki išvykimo su diplomatu, toje pačioje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje arba kitoje iš valstybės biudžeto ar savivaldybės biudžeto finansuojamoje įstaigoje ar organizacijoje, kurioje dirbo iki išvykimo su sutuoktiniu arba partneriu.“
1Pakeisti 62 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Asmuo ministro patarėjo, patarėjo, pirmojo sekretoriaus, antrojo sekretoriaus, trečiojo sekretoriaus ar atašė diplomatinį rangą turi iki gyvos galvos, jeigu, sukakęs teisės gauti socialinio draudimo senatvės pensiją pensijos amžių, nustatytą Socialinio draudimo pensijų įstatyme (toliau – senatvės pensijos amžius), išeina iš diplomatinės tarnybos.“
2Pakeisti 62 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3.
Diplomato statusas užsienio reikalų ministro nustatyta tvarka gali būti atkurtas buvusiems diplomatams (išskyrus diplomatus, dirbusius pagal terminuotas diplomato tarnybos sutartis), jeigu jie per 5 metus nuo diplomato tarnybos sutarties nutraukimo pareiškia norą atkurti diplomato statusą ir diplomato tarnybos sutartis su jais nebuvo nutraukta šio įstatymo 92 straipsnio 1 dalies 1–9, 11 ir 12–13 punktuose ir 2 dalies 1, 3 ir 4 punktuose nustatytais pagrindais.“
3Pakeisti 62 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Esant tarnybinei būtinybei, užsienio reikalų ministro nustatyta tvarka diplomato statusas gali būti atkurtas netaikant šio straipsnio 3 dalyje nustatyto 5 metų termino buvusiems diplomatams, kurie pastaruosius 3 metus nepertraukiamai ėjo su užsienio ir (ar) Europos Sąjungos politikos įgyvendinimu susijusias pareigas, jeigu diplomato tarnybos sutartis su jais nebuvo nutraukta šio įstatymo 92 straipsnio 1 dalies 1–9, 11 ir 12–13 punktuose, 2 dalies 1, 3 ir 4 punktuose ir 13 dalyje nustatytais pagrindais.“
1Papildyti 68 straipsnį nauja 2 dalimi:
„2. Diplomatai, turintys galiojančią tarnybinę nuobaudą, neskatinami, išskyrus atvejus, kai diplomato tarnybinė veikla įvertinama kaip viršijanti lūkesčius. Diplomatai, turintys galiojančią tarnybinę nuobaudą už Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo pažeidimus, gali būti skatinami tik praėjus Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatyme nustatytiems terminams nuo sprendimo pripažinti juos pažeidusiais Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo reikalavimus priėmimo dienos.“
2Buvusias 68 straipsnio 2–4 dalis laikyti atitinkamai 3–5 dalimis. 22 straipsnis. 69 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 69 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Gautų dovanų priėmimo, deklaravimo ir saugojimo tvarką nustato Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymas.“
1Pakeisti 71 straipsnio 1 dalies nuostatą iki dvitaškio ir ją išdėstyti taip:
„1. Už tarnybinius nusižengimus diplomatui skiriamos šios tarnybinės nuobaudos gali būti skiriama viena iš šių tarnybinių nuobaudų:“. 2. Pakeisti 71 straipsnio 4 dalies nuostatą iki dvitaškio ir ją išdėstyti taip:
„4. Šiurkščiu pažeidimu tarnybiniu nusižengimu laikoma:“. 3. Pakeisti 71 straipsnio 4 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:
„4) piktnaudžiavimas tarnyba ir (ar) šiurkštus Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo reikalavimų pažeidimas;“. 4. Pakeisti 71 straipsnio 4 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip:
„5) dalyvavimas su diplomatine tarnyba diplomato pareigomis nesuderinamoje veikloje;“. 5. Pakeisti 71 straipsnio 4 dalies 8 punktą ir jį išdėstyti taip:
„8) valstybės lėšų ir turto apskaitos pažeidimas, turėjęs reikšmingos įtakos Užsienio reikalų ministerijos finansinių ir biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinių, konsoliduotųjų ataskaitų rinkinių ir (ar) kitų ataskaitų duomenų teisingumui, ar reikšmingas valstybės lėšų ir turto valdymo, naudojimo ir disponavimo jais teisėtumo pažeidimas, nustatytas Lietuvos Respublikos valstybės kontrolieriaus ar jo pavaduotojo sprendimu;“. 24 straipsnis. 72 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 72 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„72 straipsnis. Tarnybinių nuobaudų skyrimas
1.
Tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos, neįskaitant laiko, kurį diplomatas nebuvo darbe dėl laikinojo nedarbingumo, buvo komandiruotėje arba atostogavo, buvo nušalintas nuo pareigų, taip pat laiko, per kurį Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka turi būti išnagrinėtas skundas dėl profesinės sąjungos atstovaujamojo ir (arba) valdymo organo nesutikimo dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo diplomatui, o iškėlus baudžiamąją bylą vykstant baudžiamajam procesui arba Seimo kontrolieriui atliekant tyrimą, taip pat atliekant tarnybinį ar kitą kompetentingos institucijos patikrinimą, – ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo baudžiamosios bylos nutraukimo arba teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, Seimo kontrolieriaus pažymos surašymo, tarnybinio ar kito kompetentingos institucijos patikrinimo užbaigimo dienos. Į šioje dalyje nustatytą 2 mėnesių tarnybinės nuobaudos skyrimo terminą neįskaitomas laikas, kurį diplomatas nebuvo darbe dėl laikinojo nedarbingumo, buvo komandiruotėje, atostogavo arba buvo nušalintas nuo pareigų, taip pat laikas, per kurį Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka turi būti išnagrinėtas skundas dėl profesinės sąjungos atstovaujamojo ir (arba) valdymo organo nesutikimo dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo diplomatui. Tarnybinio nusižengimo tyrimas pradedamas užsienio reikalų ministro sprendimu arba gavus oficialią informaciją apie galimą diplomato tarnybinį nusižengimą. Jeigu įsiteisėjusiame teismo sprendime konstatuota, kad Užsienio reikalų ministerija pažeidė įstatymus ar kitus teisės aktus, Užsienio reikalų ministerijoje turi būti pradėtas diplomatų, dėl kurių galimos kaltės buvo padaryti įsiteisėjusiame teismo sprendime konstatuoti įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimai, tarnybinio nusižengimo tyrimas.
Tarnybinė nuobauda neskiriama, jeigu nuo nusižengimo padarymo dienos praėjo 6 mėnesiai, išskyrus atvejus, kai tarnybinis nusižengimas nustatomas atliekant auditą, piniginių ar kitokių vertybių reviziją (inventorizaciją) arba kai Seimo kontrolierius atlieka tyrimą, taip pat kai atliekamas tarnybinis ar kitas kompetentingos institucijos patikrinimas, tiriamas tarnybinis nusižengimas šio straipsnio 2 dalyje numatytais atvejais, atliekamas ikiteisminis tyrimas arba kai yra pažeidžiamos Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nuostatos arba įsiteisėja teismo sprendimas, kuriame konstatuota, kad Užsienio reikalų ministerija pažeidė įstatymus ar kitus teisės aktus. Šiais atvejais tarnybinė nuobauda skiriama ne vėliau kaip per 3 metus nuo nusižengimo padarymo dienos. 2. Tarnybinio nusižengimo tyrimas, gavus oficialią informaciją apie galimą diplomato tarnybinį nusižengimą, pradedamas, o pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas tęsiamas ir atitinkamas sprendimas dėl tarnybinio nusižengimo padarymo pripažinimo ir tarnybinės nuobaudos skyrimo priimamas taip pat kai su diplomatu, dėl kurio galimo tarnybinio nusižengimo gauta oficiali informacija arba dėl kurio pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas, nutraukiama diplomato tarnybos sutartis arba terminuota diplomato tarnybos sutartis (netenka diplomato statuso). Šis sprendimas Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka perduodamas Valstybės tarnybos įstatymo 53 39 straipsnyje nurodytam registrui ir asmeniui, ėjusiam diplomato pareigas. 3. Už vieną tarnybinį nusižengimą galima skirti tik vieną tarnybinę nuobaudą. 4.
4Kai paaiškėja, kad tarnybinis nusižengimas turi nusikalstamos veikos ar administracinio nusižengimo požymių, tarnybinio nusižengimo tyrimas sustabdomas ir tarnybinio patikrinimo medžiaga perduodama institucijai, kompetentingai tirti ir nagrinėti atitinkamas bylas. Jeigu atsisakoma pradėti ikiteisminį tyrimą arba administracinių nusižengimų administracinio nusižengimo teiseną, baudžiamasis procesas nutraukiamas, ar asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios arba administracinės atsakomybės, priimamas išteisinamasis nuosprendis arba asmuo atleidžiamas nuo administracinės atsakomybės, tarnybinio nusižengimo tyrimas tęsiamas ir tarnybinė nuobauda turi būti paskirta šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka ir terminais. Kai diplomato veika turi savarankiško tarnybinio nusižengimo požymių, pagal kuriuos akivaizdžiai galima šį tarnybinį nusižengimą atriboti nuo nusikalstamos veikos ar administracinio nusižengimo, tarnybinio nusižengimo tyrimas tęsiamas neatsižvelgiant į baudžiamojo proceso ar administracinio nusižengimo teisenos eigą. 5. Tarnybinę nuobaudą skiria arba sprendimą dėl asmens, ėjusio diplomato pareigas, pripažinimo padarius tarnybinį nusižengimą ir sprendimą dėl tarnybinės nuobaudos, kuri turėtų būti jam skirta, priima užsienio reikalų ministras, atsižvelgdamas į šio straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus. 6. Sprendimas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo ar dėl asmens, ėjusio diplomato pareigas, pripažinimo padarius tarnybinį nusižengimą ir tarnybinės nuobaudos, kuri turėtų būti jam skirta, nustatymo gali būti skundžiamas teismui. 7.
7Sprendimų dėl tarnybinių nuobaudų skyrimo diplomatams ir sprendimų dėl asmenų, ėjusių diplomato pareigas, pripažinimo padarius tarnybinį nusižengimą ir sprendimų dėl tarnybinių nuobaudų, kurios turėtų būti jiems skirtos, priėmimo tvarką, taip pat šio straipsnio 2 dalyje nurodytų motyvuotų išvadų apie tyrimų rezultatus ir priimtų sprendimų dėl asmenų, ėjusių diplomato pareigas, pripažinimo padarius tarnybinį nusižengimą perdavimo atitinkamiems asmenims terminus ir tvarką nustato Vyriausybė. 8. Diplomato, galimai padariusio tarnybinį nusižengimą, prašymu atliekant tarnybinio nusižengimo tyrimą dalyvauja darbuotojų atstovavimą įgyvendinančių asmenų atstovas.“
Pakeisti 72 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Tarnybinio nusižengimo tyrimas, gavus oficialią informaciją apie galimą diplomato tarnybinį nusižengimą, pradedamas, o pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas tęsiamas ir atitinkamas sprendimas dėl tarnybinio nusižengimo padarymo pripažinimo ir tarnybinės nuobaudos skyrimo priimamas taip pat kai su diplomatu, dėl kurio galimo tarnybinio nusižengimo gauta oficiali informacija arba dėl kurio pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas, nutraukiama diplomato tarnybos sutartis arba terminuota diplomato tarnybos sutartis (netenka diplomato statuso). Šis sprendimas Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka perduodamas Valstybės tarnybos įstatymo 39 straipsnyje nurodytam Viešojo sektoriaus darbuotojų registrui ir asmeniui, ėjusiam diplomato pareigas.“
Pakeisti 74 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„74 straipsnis. Tarnybinės nuobaudos išnykimas
1Diplomatas laikomas nebaustu tarnybine nuobauda, kai po tarnybinės nuobaudos paskyrimo datos dienos praėjo vieni metai. 2.
2Tarnybinė nuobauda užsienio reikalų ministro motyvuotu sprendimu gali būti panaikinta anksčiau, negu sueina šio straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas, bet ne anksčiau negu po 6 mėnesių nuo jos paskyrimo dienos, arba kai diplomatas gauna valstybės apdovanojimą.“
Pakeisti 75 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Diplomatas turi atlyginti savo neteisėta kalta veika Užsienio reikalų ministerijai padarytą tiesioginę materialinę žalą. Nustatant atlygintinos žalos dydį, taikomos Darbo kodekso nuostatos, išskyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia.“
1Pakeisti 77 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Diplomatas nuo pareigų privalo būti nušalintas: Darbo kodekso nustatytais atvejais, taip pat kai nėra pareigų, į kurias diplomatas gali būti perkeltas Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo nustatyta tvarka uždraudus jam dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, arba kai diplomatas nesutinka būti perkeltas į kitas pareigas. Kai nėra pareigų, į kurias diplomatas gali būti perkeltas Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo nustatyta tvarka uždraudus jam dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, diplomatas nušalinamas nuo pareigų Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo nustatyta tvarka atliekamo patikrinimo laikotarpiui. 1) jeigu diplomatas darbo vietoje pasirodė neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Šiuo atveju diplomatas nušalinamas likusiam tos dienos (pamainos) darbo laikui;
2) Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo nustatyta tvarka jam uždraudus dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija.
Šiuo atveju diplomatas nušalinamas Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo nustatyta tvarka atliekamo patikrinimo laikotarpiui;
3) jeigu Užsienio reikalų ministerija gauna informacijos, kad diplomatas įtariamas ar kaltinamas padaręs sunkų arba labai sunkų nusikaltimą arba įtariamas ar kaltinamas padaręs nusikaltimą arba baudžiamąjį nusižengimą valstybės tarnybai ar viešiesiems interesams. Šiuo atveju diplomatas nušalinamas iki baudžiamojo proceso pabaigos;
4) kitų įstatymų nustatytų subjektų sprendimu šių įstatymų nustatytomis sąlygomis ir tvarka.“
2Papildyti 77 straipsnio 2 dalį 3 punktu:
„3) Užsienio reikalų ministerija iš turinčio įgaliojimus pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksą pareikšti įtarimus ar kaltinimus pareigūno gauna informacijos, kad diplomatas įtariamas ar kaltinamas tyčinio nusikaltimo padarymu arba įtariamas ar kaltinamas nusikaltimo arba baudžiamojo nusižengimo valstybės tarnybai ar viešiesiems interesams padarymu. Šiuo atveju, įvertinus diplomato einamų pareigų pobūdį, atliekamas funkcijas ir kitas svarbias aplinkybes, dėl kurių tolesnis jo pareigų ėjimas būtų nesuderinamas su jam pareikštais įtarimais ar kaltinimais, diplomatas gali būti nušalinamas nuo pareigų iki 3 mėnesių. Prireikus nušalinimas nuo pareigų gali būti pratęstas vieną mėnesį. Pratęsimų skaičius neribojamas, bet visais atvejais nušalinimas nuo pareigų negali trukti ilgiau kaip iki baudžiamojo proceso pabaigos.“
3Papildyti 77 straipsnį 5 dalimi:
„5. Šio straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu nušalintas nuo pareigų diplomatas su jo sutikimu gali būti laikinai perkeltas į lygiavertes ar žemesnes diplomato pareigas, jei toks perkėlimas neprieštarauja nušalinimo nuo pareigų tikslui.“
1.
1Pakeisti 78 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Už nušalinimo laikotarpį diplomatui darbo užmokestis nemokamas, išskyrus Darbo kodekse nustatytus atvejus. Diplomatas, nuo tarnybos nušalintas nepagrįstai ar nepasitvirtinus aplinkybėms, lėmusioms nušalinimą, grąžinamas į eitas pareigas ir per 10 darbo dienų, kai diplomatas vėl pradėjo eiti pareigas, jam išmokamas darbo užmokestis už laikotarpį, kurį jis buvo nušalintas nuo tarnybos, taip pat delspinigiai, kurių dydį tvirtina Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras. Jeigu diplomatas nušalinimo nuo pareigų laikotarpiu buvo perkeltas į kitas diplomato pareigas, jam išmokamas darbo užmokesčio skirtumas už laikotarpį, kurį jis buvo nušalintas nuo pareigų. Delspinigiai nemokami, jeigu žala diplomatui atlyginta kitų įstatymų nustatyta tvarka. Delspinigių dydį socialinės apsaugos ir darbo ministras tvirtina kiekvienais metais iki vasario 1 dienos, atsižvelgdamas į Lietuvos statistikos departamento paskelbtą vartotojų kainų indeksą per praėjusius kalendorinius metus (lygindamas praėjusių metų gruodžio mėnesį su užpraeitų metų gruodžio mėnesiu).“
2Pakeisti 78 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Nuo pareigų nušalintas diplomatas nepraranda teisės dirbti kitą darbą ar užsiimti kita veikla pagal šio įstatymo 31 straipsnį.“
Pakeisti 79 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„79 straipsnis. Tarnybos ir diplomatinės tarnybos stažas
1Tarnybos stažą sudaro Lietuvos valstybei ištarnautų nuo 1990 m. kovo 11 d. einant valstybės tarnautojo pareigas, įskaitant Valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsnio 2 ir 3 dalyse 2 straipsnio 3 ir 4 dalyse, 6 dalies 1, 2, 3, 4, 8, 9 ir 10 punktuose 8 dalies 1–5, 9–14 punktuose nurodytas pareigas (išskyrus savivaldybės tarybos narius, kurie nebuvo savivaldybės meru ir mero pavaduotoju), metų skaičius.
Į tarnybos stažą taip pat įskaitomas laikotarpis einant Valstybės tarnybos įstatymo (2001 m. rugsėjo 27 d. įstatymo Nr. IX-525 redakcija) 33 straipsnio 3 dalyje (2001 m. rugsėjo 27 d. įstatymo Nr. IX-525 redakcija) nustatytas nurodytas pareigas. Tarnybos stažas skaičiuojamas nuo valstybės tarnautojo tarnybos (darbo) valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose pradžios arba nuo paskyrimo, priėmimo ar (išrinkimo) į pareigas valstybės tarnyboje šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka dienos. Tarnybos (darbo) ne vienu laikotarpiu einant valstybės tarnautojo pareigas valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose stažas sudedamas.
Į tarnybos stažą taip pat įskaitomas įskaitomi kasmetinių, nėštumo ir gimdymo atostogų, tėvystės atostogų, atostogų vaikui prižiūrėti, atleidimo nuo tarnybinių pareigų dalyvauti Respublikos Prezidento, Seimo, Europos Parlamento ar savivaldybių tarybų rinkimuose pagal Valstybės tarnybos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 6 punktą ir (ar) šio įstatymo 30 straipsnio 1 dalies 6 punktą, perkėlimo į pareigas tarptautinėje ir ar Europos Sąjungos institucijoje ar užsienio valstybės institucijoje pagal Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio 3 dalį 16 straipsnio 2 dalį ir (ar) šio įstatymo 43 straipsnio 5 dalį, darbo tarptautinėje ar Europos Sąjungos institucijoje ar užsienio valstybės institucijoje laikotarpiai, dalyvavimo Europos Sąjungos, tarptautinės organizacijos finansuojamuose projektuose užsienio valstybės institucijoje laikotarpiai, atostogos atostogų dėl dalyvavimo Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių, Lietuvos arba bendrai finansuojamuose paramos teikimo ir (arba) Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo projektuose, mokymosi atostogos atostogų, pagal Valstybės tarnybos įstatymo 43, 44 ir 45 straipsnius 30 straipsnio 4 dalį ir (ar) šio įstatymo 81, 82 straipsnius ir 89 straipsnio 10 dalį suteiktų atostogų laikas ir ligos išmokos gavimo laikotarpiai. Atsižvelgiant į tarnybos stažą, nustatomas šio įstatymo 38 straipsnio straipsnyje 1 dalies 1 punkte nurodyto priedo dydis ir šio įstatymo 80 straipsnio 2 dalyje nurodytų kasmetinių papildomų atostogų trukmė. Tarnybos stažo skaičiavimo tvarką nustato Vyriausybė. 2. Diplomatinės tarnybos stažą sudaro diplomatinėje tarnyboje nuo 1990 m. kovo 11 d. ištarnautų pilnų metų skaičius.
Į diplomato tarnybos stažą taip pat įskaitomas įskaitomi diplomato kasmetinių, nėštumo ir gimdymo atostogų, tėvystės atostogų, atostogų vaikui prižiūrėti, atleidimo nuo tarnybinių pareigų dalyvauti Respublikos Prezidento, Seimo, Europos Parlamento ar savivaldybių tarybų rinkimuose pagal šio įstatymo 30 straipsnio 1 dalies 6 punktą, perkėlimo į kitas pareigas pagal šio įstatymo 43 straipsnį, darbo tarptautinėje ar Europos Sąjungos institucijoje ar užsienio valstybės institucijoje ir pasitelkimo laikotarpiai pagal šio įstatymo 43 straipsnį, dalyvavimo Europos Sąjungos, tarptautinės organizacijos finansuojamuose projektuose užsienio valstybės institucijoje laikotarpiai, atostogų dėl dalyvavimo Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių, Lietuvos arba bendrai finansuojamuose paramos teikimo ir (arba) Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo projektuose, mokymosi atostogos atostogų, pagal šio įstatymo 81, 82 straipsnius ir 89 straipsnio 10 dalį suteiktų atostogų laikas ir ligos išmokos gavimo laikotarpiai, taip pat šio įstatymo 89 straipsnio 1 dalyje nustatytais atvejais, kai diplomatas iki pareigybės panaikinimo buvo perkeltas į kitas pareigas. 3. Laikotarpis, kurį diplomatas ar valstybės tarnautojas buvo nušalintas nuo pareigų, į diplomatinės tarnybos stažą ir į tarnybos stažą neįskaitomas, išskyrus atvejus, kai pripažįstama, kad diplomatas ar valstybės tarnautojas buvo nušalintas nuo pareigų nepagrįstai, arba kai nepasitvirtina aplinkybės, lėmusios diplomato ar valstybės tarnautojo nušalinimą.“
Pakeisti 80 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „80 straipsnis. Kasmetinės atostogos
1Diplomatui suteikiamos 22 darbo dienų trukmės kasmetinės minimalios atostogos.
Diplomatui, vienam auginančiam vaiką (įvaikį) iki 14 metų arba neįgalų vaiką (įvaikį) su negalia iki 18 metų, taip pat diplomatui, kuris pripažintas neįgaliuoju yra asmuo su negalia, suteikiamos 27 darbo dienų trukmės kasmetinės minimalios atostogos. 2. Diplomatui už kiekvienų 5 metų tarnybos stažą suteikiamos 3 darbo dienos kasmetinių papildomų atostogų, tačiau bendra kasmetinių atostogų trukmė negali būti ilgesnė kaip 37 darbo dienos. 3. Diplomatui už pirmuosius tarnybos metus kasmetinės atostogos paprastai suteikiamos po 6 tarnybos mėnesių Darbo kodekso nustatyta tvarka.“
Pakeisti 88 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„88 straipsnis. Kompensacijos diplomato mirties, žūties, mirties ar sužalojimo atveju. Palaikų pervežimas
1.
1Jeigu diplomatas žuvo atlikdamas tarnybines pareigas arba mirė dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų atlikimu, Vyriausybės nustatyta tvarka iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto vaikams (įvaikiams, taip pat vaikams, gimusiems po jo mirties), iki jiems sukaks 18 metų, taip pat vyresniems vaikams (įvaikiams), jeigu jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti ar studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą (įskaitant ir akademinių atostogų laikotarpį), – iki jiems sukaks 24 metai, vaikams (įvaikiams), vyresniems kaip 18 metų, jeigu jiems nustatytas dalyvumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – darbingumo lygis), sutuoktiniui arba partneriui, sugyventiniui, tėvui (įtėviui), motinai (įmotei) ir dėl amžiaus ar neįgalumo nedarbingiems asmenims, kurie dėl amžiaus ar negalios negali dirbti ir kurie buvo diplomato išlaikomi arba jo žūties (mirties) dieną turėjo teisę gauti jo išlaikymą, lygiomis dalimis išmokama 37,24 mėnesio diplomato gauto vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija, sumažinta priklausančios išmokėti Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme nustatytos vienkartinės socialinio draudimo išmokos apdraustajam asmeniui mirus dydžiu, o jeigu diplomatas žuvo atlikdamas tarnybines pareigas arba mirė dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų atlikimu užsienio valstybėje, kurioje vyksta ginkluotas konfliktas, ar dėl užsienio valstybėje įvykdyto teroro akto, – 77,58 mėnesio jo gauto vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija, sumažinta priklausančios išmokėti Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme nustatytos vienkartinės socialinio draudimo išmokos apdraustajam asmeniui mirus dydžiu.
Jeigu diplomatas žuvo atlikdamas tarnybines pareigas arba mirė dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų atlikimu, Vyriausybės nustatyta tvarka iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto vaikams (įvaikiams, taip pat vaikams, gimusiems po jo mirties), iki jiems sukaks 18 metų, taip pat vyresniems vaikams (įvaikiams), jeigu jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti ar studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą (įskaitant ir akademinių atostogų laikotarpį), – iki jiems sukaks 24 metai, vaikams (įvaikiams), vyresniems kaip 18 metų, jeigu jiems nustatytas dalyvumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – darbingumo lygis), sutuoktiniui arba partneriui, sugyventiniui, tėvui (įtėviui), motinai (įmotei) ir dėl amžiaus ar neįgalumo nedarbingiems asmenims, kurie dėl amžiaus ar negalios negali dirbti ir kurie buvo diplomato išlaikomi arba jo žūties (mirties) dieną turėjo teisę gauti jo išlaikymą, lygiomis dalimis išmokama 37,24 mėnesio diplomato gauto vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija, sumažinta priklausančios išmokėti Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme nustatytos vienkartinės socialinio draudimo išmokos apdraustajam asmeniui mirus dydžiu, o jeigu diplomatas žuvo atlikdamas tarnybines pareigas arba mirė dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų atlikimu užsienio valstybėje, kurioje vyksta ginkluotas konfliktas, ar dėl užsienio valstybėje įvykdyto teroro akto, – 77,58 mėnesio jo gauto vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija, sumažinta priklausančios išmokėti Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme nustatytos vienkartinės socialinio draudimo išmokos apdraustajam asmeniui mirus dydžiu. Visais atvejais bendra diplomatui žuvus atliekant tarnybines pareigas arba mirus dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų atlikimu, išmokamos kompensacijos suma negali viršyti 101 370 eurų.
Kompensacija gali būti išmokama dalimis, bet ne ilgiau kaip per 3 metus. 2. Diplomatas pripažįstamas žuvusiu atliekant tarnybines pareigas arba mirusiu dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų atlikimu, jeigu įvykis, kuris buvo diplomato žūties (mirties) priežastis, įvyko jam atliekant jo pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas arba dėl šių funkcijų atlikimo, išskyrus atvejus, kai diplomatas žuvo (mirė) darydamas tyčinę nusikalstamą veiką ar kitą teisės pažeidimą, taip pat jeigu diplomato žūties (mirties) priežastis buvo apsvaigimas nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar toksinių medžiagų arba jeigu diplomatas nusižudė dėl priežasčių, nesusijusių su tarnyba. Diplomatas pripažįstamas žuvusiu atliekant tarnybines pareigas arba mirusiu dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų atlikimu, Vyriausybės nustatyta tvarka. 3. Diplomatas, žuvęs atlikdamas tarnybines pareigas arba miręs dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų atlikimu, laidojamas valstybės lėšomis. Valstybės apmokamų laidojimo išlaidų aprašą tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. 4.
4Diplomatui, kuris buvo sužalotas atlikdamas tarnybines pareigas arba susirgo sunkia liga dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų atlikimu, atsižvelgiant į jo sveikatos sutrikimo laipsnį Vyriausybės nustatyta tvarka išmokama vienkartinė nuo 9,31 iki 37,24 mėnesio jo gauto vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija, sumažinta priklausančios išmokėti Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme nustatytos netekto darbingumo vienkartinės kompensacijos ar netekto darbingumo periodinės kompensacijos, mokėtinos ne ilgiau kaip 12 mėnesių, dydžiu, o diplomatui, kuris buvo sužalotas atlikdamas tarnybines pareigas arba susirgo sunkia liga dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų atlikimu užsienio valstybėje, kurioje vyksta ginkluotas konfliktas, ar dėl užsienio valstybėje įvykdyto teroro akto, – nuo 23,28 iki 38,79 mėnesio jo gauto vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija, sumažinta priklausančios išmokėti Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme nustatytos netekto darbingumo vienkartinės kompensacijos ar netekto darbingumo periodinės kompensacijos, mokėtinos ne ilgiau kaip 12 mėnesių, dydžiu. 5. Užsienyje žuvusio ar mirusio diplomato, taip pat užsienyje žuvusių ar mirusių kartu su diplomatinėje atstovybėje, konsulinėje įstaigoje arba specialiojoje misijoje dirbančiu diplomatu gyvenusių jo šeimos narių, nurodytų šio įstatymo 18 straipsnyje, palaikų pervežimo į Lietuvos Respubliką išlaidas apmoka valstybė Vyriausybės nustatyta tvarka. Paramos teikimo diplomatui žuvus ar mirus užsienyje dėl priežasčių, nesusijusių su tarnybinių pareigų atlikimu, paramos teikimo palaikams pervežti į Lietuvą tvarką nustato Vyriausybė. 6. Išmokėjusi kompensaciją Užsienio reikalų ministerija įgyja reikalavimo (regreso) teisę iš žalą padariusių juridinių ir fizinių asmenų. Kompensacija įskaitoma į atlygintinos žalos dydį.
Tais atvejais, kai žalos dydis yra mažesnis negu išmokėta kompensacija, Užsienio reikalų ministerija regreso tvarka iš kalto dėl žalos asmens gali reikalauti tos kompensacijos dalies, kuria atlyginta žala. 7. Mirusio, išskyrus žuvusį atliekant tarnybines pareigas arba mirusį dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų atlikimu, diplomato šeimos nariams išmokama iki 5 minimaliųjų mėnesinių algų dydžio materialinė pašalpa mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija. Šios materialinės pašalpos mokamos Ši kompensacija mokama iš Užsienio reikalų ministerijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų ir neatsižvelgiant į kitų įstatymų nustatytas ir išmokėtas išmokas ir pašalpas.“
5Pakeisti 89 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Diplomatas, kurio pareigybė naikinama, perkeliamas į kitas lygiavertes pareigas Užsienio reikalų ministerijoje, o jeigu tokių pareigų nėra, – diplomatas jo rašytiniu sutikimu gali būti perkeltas į žemesnes pareigas Užsienio reikalų ministerijoje. Jeigu iki pareigybės panaikinimo diplomatas į kitas pareigas nepaskiriamas, su juo nutraukiama diplomato tarnybos sutartis ar terminuota diplomato tarnybos sutartis. Diplomatui apie pareigybės panaikinimą turi būti pranešta raštu ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį iki pareigybės panaikinimo. Asmeniui, kuriam iki teisės gauti visą senatvės pensiją pensijos amžiaus liko mažiau kaip 5 metai, šis įspėjimo terminas dvigubinamas, o diplomatui, vienam auginančiam vaiką (įvaikį) iki 14 metų, ar auginančiam neįgalų vaiką (įvaikį) su negalia iki 18 metų, nėščiai diplomatei, diplomatui su negalia, diplomatams, pateikusiems išrašą dėl ligos, įtrauktos į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtintą sunkių ligų sąrašą, taip pat diplomatui, kuriam iki teisės gauti visą senatvės pensiją pensijos amžiaus liko mažiau kaip 2 metai, – trigubinamas.“
5.
Pakeisti 89 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip:
„11. Diplomatui, paskirtam dirbti į diplomatinę atstovybę, konsulinę įstaigą ar specialiąją misiją, ir kartu su juo vyksiančiam ir (ar) išvykusiam sutuoktiniui arba partneriui užsienio reikalų ministro nustatyta tvarka gali būti apmokamos arba kompensuojamos visos vienos iš oficialių valstybės, kurioje yra diplomatinė atstovybė, konsulinė įstaiga ar specialioji misija, kalbų ar kitos pagal poreikį užsienio kalbos mokymosi išlaidos arba tų išlaidų dalis.“
5Pakeisti 89 straipsnio 12 dalį ir ją išdėstyti taip:
„12. Diplomatinėje atstovybėje, konsulinėje įstaigoje ar specialiojoje misijoje dirbančiam diplomatui, naudojančiam netarnybinį automobilį tarnybos reikmėms, kas mėnesį mokama ne didesnė kaip 0,39 Lietuvos statistikos departamento Valstybės duomenų agentūros paskutinį kartą paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžio kompensacija degalų įsigijimo ir automobilio amortizacijos išlaidoms padengti, kuri naudojama neatsiskaitytinai. Užsienio reikalų ministras nustato kompensuojamų išlaidų kompensavimo sąlygas ir tvarką. Kompensuojamų išlaidų dydis nustatomas užsienio reikalų ministro nustatyta tvarka.“
4Pakeisti 89 straipsnio 15 dalį ir ją išdėstyti taip:
„15.
Diplomatui, kurio materialinė būklė tapo sunki dėl jo paties ligos, artimųjų giminaičių, šeimos narių (sutuoktinio, arba partnerio, sugyventinio, jo tėvų, vaiko (įvaikio) vaikų (įvaikių), motinos (įmotės), tėvo (įtėvio), brolio (įbrolio) brolių (įbrolių), sesers (įseserės) ir seserų (įseserių), taip pat išlaikytinių, kurių globėju ar rūpintoju įstatymų nustatyta tvarka yra paskirtas diplomatas, ligos ar mirties, stichinės nelaimės ar turto netekimo, gali būti skiriama iki 5 minimaliųjų mėnesinių algų dydžio materialinė pašalpa. Pašalpą skiria užsienio reikalų ministras ar jo įgaliotas asmuo iš Užsienio reikalų ministerijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų.“
Pakeisti 91 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„91 straipsnis. Diplomato amžiaus apribojimas
1Diplomatu gali dirbti asmuo, ne vyresnis kaip 65 metų. 2. Užsienio reikalų ministro teikimu Respublikos Prezidentas gali leisti asmenims, vyresniems kaip 65 metų, su jų sutikimu toliau dirbti diplomatiniais atstovais, tačiau bendras pratęstas tarnybos laikas negali viršyti 5 metų. Kitiems diplomatams, sulaukusiems šio straipsnio 1 dalyje nurodytą amžių, diplomatinės tarnybos laiką iki vienų metų su jų sutikimu gali pratęsti užsienio reikalų ministras, tačiau bendras pratęstas tarnybos laikas negali viršyti 5 metų. 3. Su diplomatu, kurio diplomato tarnybos sutartis ar terminuota diplomato tarnybos sutartis nutraukiama pagal šio įstatymo 92 straipsnio 1 dalies 5 punktą, Vyriausybės nustatyta tvarka gali būti sudaroma terminuota darbo sutartis dėl mentorystės ne ilgesniam kaip 2 metų laikotarpiui. Diplomatinės tarnybos laikas gali būti pratęstas tik jeigu diplomato tarnybinė veikla per paskutinius 3 metus buvo įvertinta kaip atitinkanti lūkesčius ir (ar) viršijanti lūkesčius (iki 2023 m. gruodžio 31 d. įvertinta gerai ir (ar) labai gerai) ir jis neturi galiojančių tarnybinių nuobaudų.“
1Pakeisti 92 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:
„4) įsiteisėja teismo nuosprendis, kuriuo jam paskirta bausmė už sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, nusikalstamą veiką valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką arba bausmė už nusikaltimo padarymą tyčia arba kuriuo diplomatui skiriama bausmė, dėl kurios negalima tęsti tarnybos jis negali eiti savo pareigų;“. 2. Pakeisti 92 straipsnio 1 dalies 10 punktą ir jį išdėstyti taip:
„10) teisės aktų nustatyta tvarka nustatoma, kad dėl neįgalumo ar darbingumo netekimo diplomatas negali eiti pareigų diplomatas pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą nebegali eiti diplomato pareigų;“. 3. Papildyti 92 straipsnio 1 dalį 13 punktu:
„13) iš Korupcijos prevencijos įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka pateiktos informacijos, iš Valstybės tarnybos įstatymo 39 straipsnyje nurodyto registro gautos informacijos apie asmenis, atleistus iš valstybės tarnautojo pareigų už šiurkštų tarnybinį nusižengimą, ar su kuriais diplomato tarnybos sutartis ar terminuota tarnybos sutartis buvo nutraukta dėl šių priežasčių, ar pripažintus padariusiais tarnybinį nusižengimą, už kurį jiems turėtų būti skirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų ar diplomato tarnybos sutarties ar terminuotos diplomato tarnybos sutarties nutraukimas, ar kitų duomenų, gautų šio įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, paaiškėja, kad diplomatas neatitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimų;“. 4.
4Pakeisti 92 straipsnio 1 dalies 13 punktą ir jį išdėstyti taip:
„13) iš Korupcijos prevencijos įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka pateiktos informacijos, iš Valstybės tarnybos įstatymo 39 straipsnyje nurodyto Viešojo sektoriaus darbuotojų registro gautos informacijos apie asmenis, atleistus iš valstybės tarnautojo pareigų už šiurkštų tarnybinį nusižengimą, ar su kuriais diplomato tarnybos sutartis ar terminuota tarnybos sutartis buvo nutraukta dėl šių priežasčių, ar pripažintus padariusiais tarnybinį nusižengimą, už kurį jiems turėtų būti skirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų ar diplomato tarnybos sutarties ar terminuotos diplomato tarnybos sutarties nutraukimas, ar kitų duomenų, gautų šio įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, paaiškėja, kad diplomatas neatitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimų;“. 5. Papildyti 92 straipsnio 1 dalį 14 punktu:
„14) diplomato tarnybos sutarties šalims ar terminuotos diplomato tarnybos sutarties šalims susitarus dėl sutarties nutraukimo šio straipsnio 8 dalyje nustatyta tvarka;“. 6. Papildyti 92 straipsnio 1 dalį 15 punktu:
„15) diplomato prašymu šio straipsnio 9 dalyje nustatyta tvarka.“
7Pakeisti 92 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Nutraukiant diplomato tarnybos sutartį ar terminuotą diplomato tarnybos sutartį pagal šio straipsnio 2 dalies 2 ir 8 punktus, diplomatas turi būti įspėtas raštu prieš vieną mėnesį iki sutarties nutraukimo. Asmeniui, kuriam iki teisės gauti visą senatvės pensiją pensijos amžiaus liko mažiau kaip 5 metai, šis įspėjimo terminas dvigubinamas, o diplomatui, vienam auginančiam vaiką (įvaikį) iki 14 metų, ar auginančiam neįgalų vaiką (įvaikį) su negalia iki 18 metų, nėščiai diplomatei, diplomatui su negalia, diplomatams, pateikusiems išrašą dėl ligos, įtrauktos į sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtintą sunkių ligų sąrašą, taip pat diplomatui, kuriam iki teisės gauti visą senatvės pensiją pensijos amžiaus liko mažiau kaip 2 metai, – trigubinamas.
Įspėjimas netenka galios, jeigu po jo termino pasibaigimo praeina daugiau kaip vienas mėnuo, neįskaitant diplomato laikinojo nedarbingumo ir atostogų laiko.“
8Pakeisti 92 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Diplomato tarnybos sutartis ar terminuota diplomato tarnybos sutartis su nėščia diplomate, taip pat su diplomatu, vienu auginančiu vaiką (įvaikį) iki 3 metų, negali būti nutraukta pagal šio straipsnio 1 dalies 6 ir 12 punktus, šio straipsnio 2 dalį, jeigu nėra tokio diplomato kaltės, išskyrus diplomatinius atstovus ir šio straipsnio 2 dalies 9 punkte nurodytus atvejus.“
9Pakeisti 92 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:
„9. Diplomatas (išskyrus diplomatinį atstovą ir diplomatą, su kuriuo sudaryta terminuota diplomato tarnybos sutartis parengiamajam laikotarpiui) turi teisę nutraukti diplomato tarnybos sutartį ar terminuotą diplomato tarnybos sutartį, apie tai įspėjęs pateikęs prašymą Užsienio reikalų ministeriją ministerijai ne vėliau kaip prieš 20 darbo dienų. Diplomatas, su kuriuo sudaryta terminuota diplomato tarnybos sutartis parengiamajam laikotarpiui, turi teisę nutraukti terminuotą diplomato tarnybos sutartį, apie tai įspėjęs pateikęs prašymą ne vėliau kaip prieš 5 darbo dienas. Įspėjimo terminui pasibaigus Pasibaigus 20 darbo dienų ar 5 darbo dienų terminui, diplomatas turi teisę nutraukti darbą, o Užsienio reikalų ministerija privalo įforminti sutarties nutraukimą.
Jeigu sutartį prašoma nutraukti dėl diplomato ligos ar neįgalumo, trukdančio negalios, trukdančios tinkamai atlikti darbą funkcijas, sutartis turi būti nutraukta nuo diplomato prašyme nurodytos datos.“
Pakeisti 94 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „94 straipsnis. Ginčų sprendimas Ginčai dėl diplomato tarnybos sutarties ir terminuotos diplomato tarnybos sutarties nutraukimo nagrinėjami administracinių bylų procesą reglamentuojančio Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.“
Pakeisti 95 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„95 straipsnis. Išeitinės išmokos ir kompensacijos
1Diplomatui, su kuriuo sudaryta diplomato tarnybos sutartis ar terminuota diplomato tarnybos sutartis nutraukiama šio įstatymo 92 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytu pagrindu (toliau – diplomatas, kuriam sukako 65 metai arba kuriam baigėsi tarnybos pratęsimo laikas) arba šio įstatymo 92 straipsnio 1 dalies 10 punkte nurodytu pagrindu arba šio įstatymo 92 straipsnio 9 dalyje nurodytu pagrindu dėl to, kad diplomatas nebegali tinkamai atlikti savo funkcijų dėl ligos ar negalios arba dėl to, kad namuose slaugo šeimos narį (vaiką (įvaikį), tėvą (įtėvį, rūpintoją), motiną (įmotę, rūpintoją), sutuoktinį, partnerį, sugyventinį, kuris (kuri) turi individualųjį pagalbos poreikį, ne vėliau kaip diplomato tarnybos sutarties ar terminuotos diplomato tarnybos sutarties nutraukimo dieną išmokama 2 mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka.
Jeigu šiais pagrindais nutraukiant diplomato tarnybos sutartį ar terminuotą diplomato tarnybos sutartį dėl diplomato, kuriam sukako 65 metai arba kuriam baigėsi tarnybos pratęsimo laikas yra pradėtas ir nebaigtas šio įstatymo 72 straipsnio 2 dalyje nurodytas tarnybinio nusižengimo tyrimas, išeitinė išmoka diplomatui, kuriam sukako 65 metai arba kuriam baigėsi tarnybos pratęsimo laikas, išmokama per 5 darbo dienas nuo užsienio reikalų ministro sprendimo atlikus tarnybinio nusižengimo tyrimą priėmimo dienos. Atlikus šio įstatymo 72 straipsnio 2 dalyje nurodytą tarnybinio nusižengimo tyrimą ir priėmus sprendimą dėl asmens, ėjusio diplomato pareigas, pripažinimo padarius tarnybinį nusižengimą, už kurį jam turėtų būti skirta tarnybinė nuobauda – diplomato tarnybos sutarties ar terminuotos diplomato tarnybos sutarties nutraukimas, išeitinė išmoka diplomatui, kuriam sukako 65 metai arba kuriam baigėsi tarnybos pratęsimo laikas, nemokama.
Diplomatui, su kuriuo sudaryta diplomato tarnybos sutartis ar terminuota diplomato tarnybos sutartis nutraukiama šio įstatymo 92 straipsnio 2 dalies 6 ar 7 punkte nurodytu pagrindu, išmokama vieno mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka. 2. Diplomatui, su kuriuo sudaryta diplomato tarnybos sutartis arba terminuota diplomato tarnybos sutartis nutraukiama pagal šio įstatymo 92 straipsnio 2 dalies 8 punktą išmokama iki pareigybės panaikinimo jo gauto vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, atsižvelgiant į diplomato tarnybos stažą:
1) iki vienų metų – vieno mėnesio;
2) nuo vienų iki penkerių 5 metų – 2 mėnesių;
3) nuo penkerių 5 iki dešimt 10 metų – 3 mėnesių;
4) nuo dešimt 10 iki dvidešimt 20 metų – 4 mėnesių;
5) daugiau kaip dvidešimt 20 metų – 5 mėnesių. 3. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta išeitinė išmoka pradedama mokėti praėjus mėnesiui nuo diplomato tarnybos ar terminuotos diplomato tarnybos sutarties nutraukimo dienos ir mokama kas mėnesį lygiomis dalimis. Jos mokėjimas nutraukiamas, jeigu asmuo pradeda eiti valstybės tarnautojo pareigas ar priimamas į darbą valstybės ar savivaldybės įstaigoje, išlaikomoje iš valstybės ar savivaldybės biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ar iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų, valstybės ar savivaldybės įmonėje, viešojoje įstaigoje, kurių savininkė yra valstybė arba savivaldybė, ar Lietuvos banke.
Jeigu asmuo pradeda eiti valstybės tarnautojo pareigas arba dirbti pagal darbo sutartį ne pirmą mėnesio dieną, išeitinė išmoka mokama tik už to mėnesio dienas iki priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas ar priėmimo į darbą valstybės ar savivaldybės įstaigoje, išlaikomoje iš valstybės ar savivaldybės biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ar iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų, valstybės ar savivaldybės įmonėje, viešojoje įstaigoje, kurių savininkė yra valstybė arba savivaldybė, ar Lietuvos banke dienos. Diplomatui mirus, išeitinės išmokos dalis, priklausanti diplomatui už tą mėnesį, kurį jis mirė, neišmokėta iki diplomato mirties dienos, išmokama įpėdiniui, pateikusiam paveldėjimo dokumentus. 3¹. 4. Diplomatui, su kuriuo sudaryta terminuota diplomato tarnybos sutartis nutraukiama šio įstatymo 92 straipsnio 2 dalies 9 punkte nurodytu pagrindu, išmokama 2 mėnesių jo gauto vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, o diplomatui, kuriam atšaukimo iš pareigų dieną iki terminuotos diplomato tarnybos sutarties pasibaigimo buvo likę mažiau kaip vienas mėnuo, išmokama vieno mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka. Šios išeitinės išmokos išmokamos šio straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka ir sąlygomis. 4. 5.
5Kai diplomato tarnybos sutartis nutraukiama pagal šio įstatymo 92 straipsnio 3 dalį arba kai diplomato tarnybos sutartis ar terminuota diplomato tarnybos sutartis nutraukiama pagal šio įstatymo 92 straipsnio 2 dalies 2 punktą arba 92 straipsnio 8 dalį, diplomatui išmokama kompensacija, kuri yra ne didesnė negu šio straipsnio 2 dalyje nurodyta išeitinė išmoka. Kompensacijos dydis apskaičiuojamas pareiginę algą dauginant iš diplomatinėje tarnyboje išdirbtų pilnų metų skaičiaus ir dauginant iš koeficiento 0,5, bet ne daugiau kaip iš 12. Ši kompensacija išmokama lygiomis dalimis per 3 mėnesius nuo sutarties nutraukimo dienos, mokant po vieną dalį kas mėnesį. 5. 6. Užsienio reikalų ministerija su diplomatu, su kuriuo nutraukiama diplomato tarnybos sutartis ar terminuota diplomato tarnybos sutartis, privalo visiškai atsiskaityti ne vėliau kaip jos nutraukimo dieną, išskyrus šio straipsnio 1 dalyje nurodytą išeitinę išmoką, kai atliekamas tarnybinio nusižengimo tyrimas, šio straipsnio 2 dalyje nurodytą išeitinę išmoką ir kompensaciją, nurodytą šio straipsnio 4 dalyje. Jeigu uždelsiama atsiskaityti dėl Užsienio reikalų ministerijos kaltės, diplomatui sumokamas vidutinis darbo užmokestis už uždelstą laikotarpį.“
Pakeisti XIV skyrių ir jį išdėstyti taip:
DIPLOMATINIŲ ATSTOVYBIŲ, KONSULINIŲ ĮSTAIGŲ IR SPECIALIŲJŲ MISIJŲ DARBUOTOJŲ, DIRBANČIŲ PAGAL DARBO SUTARTIS, DARBO UŽMOKESTIS IR SOCIALINĖS GARANTIJOS 96 straipsnis. Diplomatinių atstovybių, konsulinių įstaigų ir specialiųjų misijų darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, darbo užmokestis 1.
Darbuotojams, nurodytiems šio įstatymo 17 straipsnio 4 dalyje (toliau šiame skyriuje – darbuotojai), mokamas darbo užmokestis susideda iš:
1) pareiginės algos;
2) priemokų už papildomą darbo krūvį, kai yra padidėjęs darbų mastas atliekant pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas neviršijant nustatytos darbo laiko trukmės, ar papildomų pareigų ar užduočių, nenustatytų pareigybės aprašyme, vykdymą;
3) mokėjimo už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties ir viršvalandinį darbą, budėjimą ir darbą esant nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų;
4) premijų už labai gerą darbą ar atlikus vienkartines užduotis. 2. Darbuotojų darbo apmokėjimo sistemą, atsižvelgdamas į šio skyriaus nuostatas, nustato užsienio reikalų ministras. Darbo apmokėjimo sistemoje nustatomas funkcijų, kurios gali būti įrašytos į konkretų pareigybės aprašymą pagal šio įstatymo 17 straipsnio 4 dalį, sąrašas, taip pat nustatomi pareiginės algos koeficiento didinimo pagal šio straipsnio 6 ir 7 dalis dydžiai, detalizuojami konkretaus dydžio nustatymo kriterijai (veiklos sudėtingumas, darbo krūvis, atsakomybės lygis ir panašiai), priemokų ir premijų mokėjimo tvarka ir sąlygos. Darbo apmokėjimo sistema nustatoma kolektyvinėje sutartyje. Jeigu kolektyvinės sutarties nėra, darbuotojų darbo apmokėjimo sistemą nustato užsienio reikalų ministras ir paskelbia viešai Užsienio reikalų ministerijos interneto svetainėje.
Darbo apmokėjimo sistemoje nustatomos kitos funkcijos, kurios gali būti įrašytos į konkretų pareigybės aprašymą pagal šio įstatymo 17 straipsnio 4 dalį, detalizuojami darbuotojų pareigybių pareiginės algos dydžio, viršijančio šio straipsnio 3 dalyje nustatytą minimalų pareiginės algos dydį, nustatymo kriterijai (darbuotojo veiklos pobūdis, sudėtingumas, atsakomybės lygis, papildomų įgūdžių ar žinių, svarbių einamoms pareigoms, turėjimas, darbo patirtis ir pan.) ir, atsižvelgiant į šiuos kriterijus, nustatomi maksimalūs pareiginės algos dydžiai, pareiginės algos dydžių intervalai konkrečioms darbuotojų pareigybėms, priemokų ir premijų dydžiai ir jų skyrimo tvarka ir sąlygos. Prieš užsienio reikalų ministrui nustatant ar keičiant darbo apmokėjimo sistemą, turi būti Darbo kodekso nustatyta tvarka įvykdytos informavimo ir konsultavimo procedūros. 3. Darbuotojo pareiginė alga nustatoma taikant pareiginės algos koeficientą, kurio vienetas yra lygus pareiginės algos baziniam dydžiui:
1) administratoriaus, padėjėjo – 11,50;
2) vyriausiojo specialiojo kurjerio, sekretoriaus, raštvedžio, ūkvedžio, vairuotojo – 7,59;
3) vyresniojo specialiojo kurjerio, valytojo, kiemsargio – 5,75;
4) specialiojo kurjerio – 4,60. Darbuotojo minimalus pareiginės algos dydis yra lygus Vyriausybės patvirtintai minimaliajai mėnesinei algai. 4. Darbuotojo, kurio su darbo santykiais susijusios pajamos nėra apmokestinamos Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka, pareiginės algos koeficientas mažinamas 1,289 karto ir apvalinamas dviejų skaitmenų po kablelio tikslumu, apvalinant į didesnę pusę. Pareiginės algos dydį nustato darbuotoją į pareigas priimantis asmuo iš darbo apmokėjimo sistemoje darbuotojo pareigybei nustatyto pareiginės algos dydžių intervalo.
Darbuotojo maksimalus pareiginės algos dydis negali viršyti ministro pareiginės algos, apskaičiuotos vadovaujantis Valstybės politikų darbo užmokesčio įstatymu. 5. Pareiginės algos dydis apskaičiuojamas pareiginės algos koeficientą, kuris gali būti padidintas šio straipsnio 6, 7 ir 8 dalyse nustatyta tvarka, dauginant iš šio straipsnio 3 dalyje nurodyto pareiginės algos bazinio dydžio ir iš šio įstatymo 84 straipsnyje nurodyto Vyriausybės nustatyto bazinio gyvenimo lygio vietos koeficiento. 6. Jeigu darbuotojo pareigybės aprašyme numatytos ir kitos, negu nurodyta tipinėje pareigybės aprašymo formoje, funkcijos, už jų atlikimą darbuotojo pareiginės algos koeficientas didinamas iki 70 procentų darbo apmokėjimo sistemoje, nurodytoje šio straipsnio 2 dalyje, nustatyta tvarka. 7. Pareiginės algos koeficientas gali būti didinamas iki 10 procentų, atsižvelgiant į darbuotojo turimą darbo diplomatinėse atstovybėse, konsulinėse įstaigose ar specialiosiose misijose patirtį. 8. Pareiginės algos koeficiento padidinimas šio straipsnio 6 ir 7 dalyse nustatytais pagrindais negali viršyti 70 procentų šio straipsnio 3 dalyje nustatyto pareiginės algos koeficiento dydžio. 9. 5. Darbuotojo pareiginės algos koeficientas pareiginė alga, apskaičiuotas apskaičiuota šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatyta tvarka, nurodomas nurodoma darbo sutartyje. Šis koeficientas nustatomas Pareiginė alga nustatoma iš naujo, kai pakeičiamos darbuotojo pareigybės aprašyme nustatytos kitos, negu nurodyta tipiniame pareigybės aprašyme, funkcijos. 10. 6. Priemokos už papildomą darbo krūvį, kai yra padidėjęs darbų mastas atliekant pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas neviršijant nustatytos darbo laiko trukmės, ar papildomų pareigų ar užduočių, nenustatytų pareigybės aprašyme, vykdymą gali siekti iki 50 procentų pareiginės algos dydžio. 11. 7.
7Už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties ir viršvalandinį darbą, budėjimą ir darbą esant nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų darbuotojui mokama Darbo kodekso nustatyta tvarka. 12. 8. Darbuotojui ne daugiau kaip vieną kartą per metus gali būti skiriama premija už labai gerą darbą ar vienkartinių užduočių atlikimą. Premija negali viršyti darbuotojui nustatytos pareiginės algos dydžio. Kiekvienu atveju, nurodytu šioje dalyje, nurodyta premija gali būti skiriama ne daugiau kaip kartą per metus. Premijos skiriamos neviršijant Užsienio reikalų ministerijai darbo užmokesčiui skirtų lėšų. 97 straipsnis. Darbuotojų garantijos
1Darbuotojui, kurio materialinė būklė tapo sunki dėl jo paties ligos, artimųjų giminaičių, šeimos narių (sutuoktinio, arba partnerio, sugyventinio, jo tėvų (įtėvių), vaiko (įvaikio) vaikų (įvaikių), motinos (įmotės), tėvo (įtėvio), brolio (įbrolio), sesers (įseserės) brolių (įbrolių) ir seserų (įseserių), taip pat išlaikytinių, kurių globėju ar rūpintoju yra paskirtas darbuotojas, ligos ar mirties, stichinės nelaimės ar turto netekimo, jeigu yra darbuotojo rašytinis prašymas ir pateikti atitinkamą aplinkybę patvirtinantys dokumentai, gali būti skiriama iki 5 minimaliųjų mėnesinių algų dydžio materialinė pašalpa. 2. Mirus darbuotojui, jo šeimos nariams gali būti išmokama iki 5 minimaliųjų mėnesinių algų dydžio materialinė pašalpa mėnesių jo vidutinės pareiginės algos dydžio kompensacija. Šios materialinės pašalpos mokamos Ši kompensacija mokama, jeigu yra mirusio darbuotojo šeimos narių rašytinis prašymas ir pateikti mirties faktą patvirtinantys dokumentai. 3. Materialines pašalpas ir kompensacijas, nurodytas šio straipsnio 1 ir 2 dalyse, skiria užsienio reikalų ministras ar jo įgaliotas asmuo iš Užsienio reikalų ministerijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų. 4.
4Užsienio reikalų ministro nustatyta tvarka darbuotojas gali būti apdraudžiamas sveikatos draudimu arba jam gali būti kompensuotos sveikatos draudimo išlaidos, jeigu jis nėra apdraustas (apsidraudęs) sveikatos draudimu, galiojančiu toje valstybėje, kurioje yra diplomatinė atstovybė, konsulinė įstaiga ar specialioji misija, kurioje yra darbuotojo darbo vieta, jam gali būti skiriamos gyvenamosios patalpos ar išmoka (kompensacija) apsirūpinti gyvenamosiomis patalpomis, taip pat gali būti kompensuojamos persikėlimo į užsienio valstybę, kurioje yra diplomatinė atstovybė, konsulinė įstaiga ar specialioji misija, ir iš jos išlaidos. Šioje dalyje nurodytos garantijos nustatomos darbo sutartyje. 5. Darbuotojui taikomos šio įstatymo 89 straipsnio 12 ir 13 dalyse nustatytos garantijos.“ 39 straipsnis. Įstatymo 1 priedo pakeitimas Pakeisti Įstatymo 1 priedą ir jį išdėstyti taip:
„Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymo 1 priedas
Diplomatų pareigybių grupė Eil. Nr. Diplomatų pareigybių grupės arba pareigybės Užsienio reikalų ministerijoje Diplomatų pareigybių grupės arba pareigybės Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse, konsulinėse įstaigose ir specialiosiose misijose Minimalus Pareiginės pareiginės algos koeficientai koeficientas (pareiginės algos (atlyginimo) baziniais dydžiais)
2Departamento direktorius, Grupės vadovas, Ambasadorius, reziduojantis Lietuvos Respublikoje, Generalinis inspektorius Ambasadorius 13,4–18,0 1,74
3Ambasadorius ypatingiems pavedimams (struktūrinio padalinio sudėtyje), Departamento direktoriaus pavaduotojas, Departamento patarėjas, Grupės patarėjas Ambasadorius ypatingiems pavedimams, Laikinasis reikalų patikėtinis, Generalinis konsulas, Įgaliotasis ministras 11,0–16,5 1,44
4Skyriaus vedėjas Konsulas – konsulinės įstaigos vadovas, Ministras patarėjas 10,50–15,5 1,32 5.
9Atašė Atašė 7,7–13,0 0,99“. 40 straipsnis. Įstatymo 2 priedo pripažinimas netekusiu galios Pripažinti netekusiu galios Įstatymo 2 priedą. „Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymo 2 priedas
PRIEDAS UŽ DIPLOMATINĮ RANGĄ Diplomatinis rangas Koeficientas Lietuvos Respublikos nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius 4,3 Lietuvos Respublikos nepaprastasis pasiuntinys ir įgaliotasis ministras 4,0 Ministras patarėjas 3,7 Patarėjas 3,3 Pirmasis sekretorius 2,8 Antrasis sekretorius 2,4 Trečiasis sekretorius 2,1 Atašė 1,8“ 41 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
1Šis įstatymas, išskyrus 6 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnį, 35 straipsnio 4 dalį ir šio straipsnio 3 dalį, įsigalioja 2024 m. sausio 1 d. 2. Šio įstatymo 6 straipsnio 4 dalis, 25 straipsnis ir 35 straipsnio 4 dalis įsigalioja 2025 m. sausio 1 d. 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir užsienio reikalų ministras iki 2023 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytoms šio įstatymo nuostatoms įgyvendinti reikalingus teisės aktus, kuriuos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija priima iki 2024 m. gruodžio 31 d. 4. Įsigaliojus šiam įstatymui, diplomatų pareiginės algos koeficientai perskaičiuojami diplomato iki šio įstatymo įsigaliojimo gautą pareiginę algą kartu su priedu už diplomatinį rangą padalijant iš Lietuvos Respublikos pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio nustatymo ir asignavimų darbo užmokesčiui perskaičiavimo įstatyme nustatyto pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio. Gautas koeficientas apvalinamas iki šimtųjų dalių.
Įsigaliojus šiam įstatymui, diplomatams iki šio įstatymo įsigaliojimo nustatyta pareiginė alga kartu su priedu už diplomatinį rangą negali būti sumažinta tol, kol jie eina tas pačias pareigas, išskyrus šio įstatymo 15 straipsnyje išdėstytuose Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymo 41 straipsnio 6 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. 5. Įsigaliojus šiam įstatymui, Diplomatinės tarnybos įstatymo 17 straipsnio 4 dalyje nurodytiems darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, sudarytas iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, iki šių sutarčių galiojimo pabaigos mokama ne mažesnio dydžio nei jiems buvo nustatyta pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusio Diplomatinės tarnybos įstatymo 96 straipsnį pareiginė alga. Įsigaliojus šiam įstatymui, darbuotojams iki šio įstatymo įsigaliojimo nustatyta pareiginė alga negali būti sumažinta iki darbo sutarčių galiojimo pabaigos. 6. Diplomatams, kurių tarnybos Lietuvos valstybei stažas įsigaliojus šiam įstatymui yra didesnis negu 20 metų, priedo už tarnybos Lietuvos valstybei stažą dydis procentais yra fiksuojamas ir yra lygus šio įstatymo įsigaliojimo dieną sukauptam priedo už tarnybos Lietuvos valstybei stažą dydžiui procentais. Fiksuotasis priedo už tarnybos Lietuvos valstybei stažą dydis nekinta ir šio dydžio priedas už iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos sukauptą tarnybos Lietuvos valstybei stažą yra mokamas tol, kol jie eina pareigas diplomatinėje tarnyboje ar valstybės tarnyboje. Fiksuotasis priedo už tarnybos Lietuvos valstybei stažą dydis išlieka ir jiems grįžus į diplomatinę tarnybą. Šios dalies nuostatos taikomos ir asmenims, ėjusiems diplomato pareigas ir priimtiems į diplomato pareigas iki ar po šio įstatymo įsigaliojimo dienos. 7.
7Diplomatų tarnybinės veiklos vertinimo, tarnybinių nusižengimų tyrimo procedūros, diplomato tarnybos sutarties ir terminuotos diplomato tarnybos sutarties nutraukimo procedūros, pradėtos iki šio įstatymo įsigaliojimo, baigiamos iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusiuose teisės aktuose nustatyta tvarka. 8. Šio įstatymo 2 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 1–3 punktuose nustatyti reikalavimai iki šio įstatymo įsigaliojimo į diplomato pareigas priimtiems diplomatams taikomi tik tais atvejais, kai faktai ar aplinkybės, dėl kurių diplomatai gali būti pripažinti neatitinkančiais šių reikalavimų, bus įvykę po šio įstatymo įsigaliojimo. 9. Įsigaliojus šiam įstatymui, diplomatą į pareigas priimantis asmuo ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos įvertina pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusio Diplomatinės tarnybos įstatymo 77 straipsnio 1 dalies 3 punktą nuo pareigų nušalinto valstybės tarnautojo nušalinimo pagrįstumą vadovaudamasis šio įstatymo 28 straipsnyje išdėstytu Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymo 77 straipsnio 2 dalies 3 punktu. Nustačius, kad nušalinti nuo pareigų nebėra tikslinga ir pagrįsta, nuo pareigų nušalintas diplomatas grąžinamas į eitas pareigas ir per 20 darbo dienų nuo dienos, kurią diplomatas vėl pradėjo eiti pareigas, jam išmokamas darbo užmokestis už laikotarpį, kurį jis buvo nušalintas nuo pareigų iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusio Diplomatinės tarnybos įstatymo 77 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, taip pat delspinigiai, kurių dydį tvirtina socialinės apsaugos ir darbo ministras. 10. Iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos su buvusiais diplomatais sudarytos mentorystės sutartys galioja iki šių sutarčių termino pabaigos. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto Nr. XIVP-3181(2) lyginamasis variantas
pakeitimas
straipsnio 1 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip: „6) lojalumas Lietuvos valstybei ir jos konstitucinei santvarkai ir politinis neutralumas. Diplomatas turi veikti valstybės interesais, nepažeisti jos konstitucinės santvarkos, prireikus imtis visų teisėtų veiksmų, kurių reikia šiai santvarkai apsaugoti;“. 2. Pakeisti 5 straipsnio 1 dalies 9 punktą ir jį išdėstyti taip: „9) padorumas. Diplomatas privalo elgtis nepriekaištingai, nepriimti dovanų, pinigų ar paslaugų, išskirtinių lengvatų ir nuolaidų iš fizinių asmenų, įmonių, įstaigų ar organizacijų, siekiančių daryti įtaką, kai jis eina pareigas. Užsienio valstybių apdovanojimų, taip pat – dovanų ar paslaugų, nurodytų Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 14 13 straipsnio 2 dalyje, priėmimas Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka nelaikomas šio principo pažeidimu;“. 3. Pakeisti 5 straipsnio 1 dalies 13 punktą ir jį išdėstyti taip: „13) teisingumas. Diplomatas privalo vienodai tarnauti visiems žmonėms, nepaisydamas lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos ar kitų bruožų, būti teisingas nagrinėdamas prašymus, skundus, nepiktnaudžiauti jam suteiktomis galiomis, naudoti savo tarnybos laiką efektyviai ir tik tarnybos tikslams;“. 4. Papildyti 5 straipsnio 1 dalį 15 punktu: „15) politinis neutralumas. Diplomatas turi būti neutralus politinio proceso dalyvių atžvilgiu, pasikeitus politinei valdžiai, privalo užtikrinti viešojo intereso tęstinumą (netaikoma diplomatams, einantiems politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigas).“
pakeitimas
ją išdėstyti taip: „2.
Diplomatas ir asmuo, pretenduojantis į diplomatinę tarnybą, nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis:
1) įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo, nusikaltimo valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar dėl korupcinio pobūdžio nusikaltimo, kaip jis apibrėžtas Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatyme, padarymo ir nuo bausmės atlikimo nepraėjo 10 metų arba pripažintas kaltu dėl sunkaus nusikaltimo padarymo ir nuo bausmės atlikimo nepraėjo 8 metai, arba pripažintas kaltu dėl apysunkio nusikaltimo padarymo ir nuo bausmės atlikimo nepraėjo 4 metai, arba pripažintas kaltu dėl nesunkaus nusikaltimo padarymo ir nuo bausmės atlikimo nepraėjo 3 metai;
2) įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl kitos, nei šios dalies 1 punkte nurodytos, nusikalstamos veikos padarymo ir nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nepraėjo 5 metai arba turintis neišnykusį arba nepanaikintą teistumą dėl padaryto nusikaltimo arba nepasibaigusį laidavimo terminą baudžiamojo nusižengimo valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams padarymo ir nuo bausmės atlikimo nepraėjo 3 metai;
3) įstatymų nustatyta tvarka atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už labai sunkaus nusikaltimo padarymą ir nuo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės dienos nepraėjo 4 metai arba atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už sunkaus nusikaltimo padarymą (išskyrus atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės, kai asmuo ar nusikalstama veika prarado pavojingumą) ir nuo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės dienos nepraėjo 3 metai, arba buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už apysunkio nusikaltimo padarymą (išskyrus atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės, kai asmuo ar nusikalstama veika prarado pavojingumą arba dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo) ir nuo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės dienos nepraėjo 2 metai ar nėra pasibaigęs laidavimo terminas, arba buvo atleistas nuo baudžiamosio
s atsakomybės už nesunkaus nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams padarymą (išskyrus atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės, kai asmuo ar nusikalstama veika prarado pavojingumą arba dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo) ir nuo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės dienos nepraėjo vieni metai ar nėra pasibaigęs laidavimo terminas;
3) 4) įstatymų nustatyta tvarka atleistas iš valstybės tarnybos tarnautojo pareigų už Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 5 dalies 1–5 ir 7–9 punktuose nurodytus šiurkščius tarnybinius nusižengimus šiurkštų tarnybinį nusižengimą arba Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio 2 dalyje numatytu atveju pripažintas padariusiu padaręs šiurkštų tarnybinį nusižengimą, už kurį turėtų būti skirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų, ir nuo atleidimo iš pareigų dienos arba nuo pripažinimo padarius šiurkštų tarnybinį nusižengimą dienos nepraėjo 3 metai arba dėl tų pačių aplinkybių šio įstatymo 71 straipsnio 4 dalies 1–5 ir 7–10 punktuose nustatytais pagrindais ir šio įstatymo nustatyta tvarka nutraukta jo diplomato tarnybos sutartis arba terminuota diplomato tarnybos sutartis arba šio įstatymo 72 straipsnio 2 dalyje numatytu atveju pripažintas padariusiu šiurkštų šio įstatymo 71 straipsnio 4 dalies 1–5 ar 7–10 punktuose numatytą tarnybinį nusižengimą, už kurį turėtų būti skirta tarnybinė nuobauda – diplomato tarnybos sutarties nutraukimas ar terminuotos diplomato tarnybos sutarties nutraukimas, ir nuo tokios diplomato tarnybos ar terminuotos diplomato tarnybos sutarties nutraukimo dienos arba nuo pripažinimo padariusiu padarius šiurkštų tarnybinį nusižengimą dienos nepraėjo 3 metai;
4) 5) atleistas iš darbo, pareigų ar praradęs teisę verstis atitinkama tam tikra veikla už kituose įstatymuose keliamo nepriekaištingos reputacijos reikalavimo neatitiktį ar elgesio (etikos) normų pažeidimą ir nuo atleidimo iš darbo, pareigų ar teisės verstis atitinkama tam tikra veikla praradimo dienos nepraėjo 3 me
tai;
5) 6) atleistas ar pašalintas iš skiriamų arba pašalintas iš renkamų pareigų dėl priesaikos ar pasižadėjimo sulaužymo, pareigūno vardo pažeminimo ir nuo atleidimo ar pašalinimo iš pareigų dienos nepraėjo 3 metai;
6) 7) yra ar buvo įstatymų nustatyta tvarka uždraustos organizacijos narys, jeigu nuo narystės pabaigos nepraėjo 3 metai.“ 2.
Diplomatas ir asmuo, pretenduojantis į diplomatinę tarnybą, nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis:
1) įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo, nusikaltimo valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar dėl korupcinio pobūdžio nusikaltimo, kaip jis apibrėžtas Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatyme, padarymo ir nuo bausmės atlikimo nepraėjo 10 metų arba pripažintas kaltu dėl sunkaus nusikaltimo padarymo ir nuo bausmės atlikimo nepraėjo 8 metai, arba pripažintas kaltu dėl apysunkio nusikaltimo padarymo ir nuo bausmės atlikimo nepraėjo 4 metai, arba pripažintas kaltu dėl nesunkaus nusikaltimo padarymo ir nuo bausmės atlikimo nepraėjo 3 metai;
2) įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl kitos, nei šios dalies 1 punkte nurodytos, nusikalstamos veikos padarymo ir nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nepraėjo 5 metai arba turintis neišnykusį arba nepanaikintą teistumą dėl padaryto nusikaltimo arba nepasibaigusį laidavimo terminą baudžiamojo nusižengimo valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams padarymo ir nuo bausmės atlikimo nepraėjo 3 metai;
3) įstatymų nustatyta tvarka atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už labai sunkaus nusikaltimo padarymą ir nuo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės dienos nepraėjo 4 metai arba atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už sunkaus nusikaltimo padarymą (išskyrus atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės, kai asmuo ar nusikalstama veika prarado pavojingumą) ir nuo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės dienos nepraėjo 3 metai, arba buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už apysunkio nusikaltimo padarymą (išskyrus atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės, kai asmuo ar nusikalstama veika prarado pavojingumą arba dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo) ir nuo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės dienos nepraėjo 2 metai ar nėra pasibaigęs laidavimo terminas, arba buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už nesunkaus nusikaltimo ar baudžiamojo n
usižengimo valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams padarymą (išskyrus atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės, kai asmuo ar nusikalstama veika prarado pavojingumą arba dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo) ir nuo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės dienos nepraėjo vieni metai ar nėra pasibaigęs laidavimo terminas;
3) 4) įstatymų nustatyta tvarka atleistas iš valstybės tarnybos tarnautojo pareigų už Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 5 dalies 1–5 ir 7–9 punktuose nurodytus šiurkščius tarnybinius nusižengimus šiurkštų tarnybinį nusižengimą arba Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio 2 dalyje numatytu atveju pripažintas padariusiu padaręs šiurkštų tarnybinį nusižengimą, už kurį turėtų būti skirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų, ir nuo atleidimo iš pareigų dienos arba nuo pripažinimo padarius šiurkštų tarnybinį nusižengimą dienos nepraėjo 3 metai arba dėl tų pačių aplinkybių šio įstatymo 71 straipsnio 4 dalies 1–5 ir 7–10 punktuose nustatytais pagrindais ir šio įstatymo nustatyta tvarka nutraukta jo diplomato tarnybos sutartis arba terminuota diplomato tarnybos sutartis arba šio įstatymo 72 straipsnio 2 dalyje numatytu atveju pripažintas padariusiu šiurkštų šio įstatymo 71 straipsnio 4 dalies 1–5 ar 7–10 punktuose numatytą tarnybinį nusižengimą, už kurį turėtų būti skirta tarnybinė nuobauda – diplomato tarnybos sutarties nutraukimas ar terminuotos diplomato tarnybos sutarties nutraukimas, ir nuo tokios diplomato tarnybos ar terminuotos diplomato tarnybos sutarties nutraukimo dienos arba nuo pripažinimo padariusiu padarius šiurkštų tarnybinį nusižengimą dienos nepraėjo 3 metai;
4) 5) atleistas iš darbo, pareigų ar praradęs teisę verstis atitinkama tam tikra veikla už kituose įstatymuose keliamo nepriekaištingos reputacijos reikalavimo neatitiktį ar elgesio (etikos) normų pažeidimą ir nuo atleidimo iš darbo, pareigų ar teisės verstis atitinkama tam tikra veikla praradimo dienos nepraėjo 3 metai;
5) 6) atleistas ar pašalintas iš skiriamų arba paš
alintas iš renkamų pareigų dėl priesaikos ar pasižadėjimo sulaužymo, pareigūno vardo pažeminimo ir nuo atleidimo ar pašalinimo iš pareigų dienos nepraėjo 3 metai;
6) 7) yra ar buvo įstatymų nustatyta tvarka uždraustos organizacijos narys, jeigu nuo narystės pabaigos nepraėjo 3 metai.“
ją išdėstyti taip: „4.
Vykdydamas šio straipsnio 3 dalyje nustatytą pareigą, diplomatą į pareigas priimantis asmuo įstatymų nustatytais atvejais privalo, o kitais atvejais turi teisę motyvuotu rašytiniu prašymu kreiptis į teisėsaugos, kontrolės ir kitas institucijas, valstybės ar savivaldybės kontroliuojamas valdomas įstaigas ar įmones, kad šios pateiktų apie tokį asmenį, pretenduojantį tapti diplomatu, jų turimą informaciją, nurodytą šio straipsnio 2 dalyje. Institucijos, įstaigos ir įmonės tokią informaciją turi pateikti ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas nuo prašymo pateikti tokią informaciją gavimo dienos, jeigu kiti įstatymai nenustato kitaip.“
pakeitimas Pakeisti 7 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„7 straipsnis. Diplomatų pareigybių skaičius,
pareigybių aprašymai ir sąrašai
pareigybių sąrašus tvirtina užsienio reikalų ministras, neviršydamas Vyriausybės nustatyto didžiausio leistino pareigybių skaičiaus Užsienio reikalų ministerijoje kartu su diplomatinėmis atstovybėmis, konsulinėmis įstaigomis ir specialiosiomis misijomis, konsultuodamasis su darbuotojų atstovavimą įgyvendinančiais asmenimis. 2. Diplomatų pareigybės aprašomos ir vertinamos vadovaujantis užsienio reikalų ministro tvirtinama Diplomatų pareigybių aprašymo ir vertinimo metodika. 3. Diplomatų pareigybių aprašymus ir sąrašus tvirtina užsienio reikalų ministras.“
pakeitimas Pakeisti 10 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „10 straipsnis. Užsienio reikalų ministerijos personalas Užsienio reikalų ministerijos personalą sudaro diplomatai, politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai, karjeros valstybės tarnautojai, pakaitiniai laikinieji valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis.“
pakeitimas Pakeisti 12 straipsnio 1 dalies 8 punktą ir jį išdėstyti taip:
„8) rūpinasi priimančiojoje valstybėje gyvenančių
lietuvių Lietuvos diasporos ryšių su Lietuvos Respublika palaikymu ir stiprinimu.“
pakeitimas
išdėstyti taip:
„1) būti Lietuvos Respublikos pilietis ir mokėti valstybinę
lietuvių kalbą pagal Vyriausybės nustatytas kalbos mokėjimo kategorijas;“. 2. Pakeisti 23 straipsnio 2 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:
„4) turėti aukštąjį universitetinį arba jam prilygintą
išsilavinimą;“. 3. Pakeisti 23 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) neatitinkantis nepriekaištingos reputacijos reikalavimų jeigu iš Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka pateiktos informacijos, iš Valstybės tarnybos įstatymo 39 straipsnyje nurodyto registro gautos informacijos apie asmenis, atleistus iš valstybės tarnautojo pareigų už šiurkštų tarnybinį nusižengimą ar su kuriais diplomato tarnybos sutartis ar terminuota tarnybos sutartis buvo nutraukta dėl šių priežasčių, ar pripažintus padariusiais tarnybinį nusižengimą, už kurį jiems turėtų būti skirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų ar diplomato tarnybos sutarties ar terminuotos diplomato tarnybos sutarties nutraukimas, iš asmens, siekiančio tapti diplomatu, užpildytos deklaracijos ar kitų duomenų, gautų šio įstatymo 6 straipsnio
reputacijos reikalavimų;“. 4.
1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) jeigu iš Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo nustatytais atvejais ir
tvarka pateiktos informacijos, iš Valstybės tarnybos įstatymo 39 straipsnyje nurodyto Viešojo sektoriaus darbuotojų registro gautos informacijos apie asmenis, atleistus iš valstybės tarnautojo pareigų už šiurkštų tarnybinį nusižengimą, ar su kuriais diplomato tarnybos sutartis ar terminuota tarnybos sutartis buvo nutraukta dėl šių priežasčių, ar pripažintus padariusiais tarnybinį nusižengimą, už kurį jiems turėtų būti skirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų ar diplomato tarnybos sutarties ar terminuotos diplomato tarnybos sutarties nutraukimas, iš asmens, siekiančio tapti diplomatu, užpildytos deklaracijos ar kitų duomenų, gautų šio įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, paaiškėja, kad jis neatitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimų;“. 5. Papildyti 23 straipsnio 3 dalį 4 punktu:
„4) kurio sutuoktinis, partneris, sugyventinis,
artimasis giminaitis ar svainystės ryšiais susijęs asmuo eina diplomato ar valstybės tarnautojo pareigas, jeigu jie pagal pareigas būtų susiję tiesioginio pavaldumo santykiais.“
pakeitimas Pakeisti 24 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Su asmeniu, atitinkančiu šio įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje nurodytus reikalavimus, jeigu nėra šio įstatymo 23 straipsnio 3 dalyje nurodytų aplinkybių, ir laimėjusiu konkursą, parengiamajam laikotarpiui sudaroma šio įstatymo 28 straipsnyje nurodyta terminuota diplomato tarnybos sutartis. Per parengiamąjį laikotarpį užsienio reikalų ministro nustatyta tvarka įvertinama, ar asmuo tinka diplomatinei tarnybai. Parengiamojo laikotarpio trukmė – 6 mėnesiai, šį terminą užsienio reikalų ministras gali sutrumpinti iki 3 mėnesių.“
pakeitimas Pakeisti 27 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „27 straipsnis.
Diplomato tarnybos sutartis Su priimamu į diplomatinę tarnybą asmeniu sudaroma diplomato tarnybos sutartis. Diplomato tarnybos sutartis yra asmens, priimamo į diplomatinę tarnybą, ir Užsienio reikalų ministerijos rašytinis susitarimas, kuriuo asmuo įsipareigoja vykdyti šiame įstatyme ir diplomato tarnybos sutartyje numatytas diplomato pareigas, laikytis šiame įstatyme ir Užsienio reikalų ministerijos veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytų diplomatų veiklos ir tarnybinės etikos principų ir taisyklių, o Užsienio reikalų ministerija įsipareigoja mokėti diplomatui šio įstatymo teisės aktų nustatytą darbo užmokestį ir užtikrinti tinkamas diplomato tarnybos sąlygas. Diplomato tarnybos sutarties formą tvirtina užsienio reikalų ministras.“
pakeitimas
straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Terminuota diplomato tarnybos sutartis yra asmens, priimamo į diplomatinę tarnybą nustatytam terminui, ir Užsienio reikalų ministerijos rašytinis susitarimas, kuriuo asmuo įsipareigoja tam tikrą laiką eiti diplomato tarnybos sutartyje nurodytas pareigas ir vykdyti jam šio įstatymo, kitų įstatymų ir teisės aktų nustatytus reikalavimus, o Užsienio reikalų ministerija įsipareigoja mokėti jam šio įstatymo teisės aktų nustatytą darbo užmokestį. Terminuotos diplomato tarnybos sutarties formą tvirtina užsienio reikalų ministras.“
straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Su asmeniu, kuris priimamas į laikinai negalinčio eiti pareigų diplomato pareigas (žemesnes negu padalinio vadovo ar jo pavaduotojo), ne ilgiau kaip 3 metams sudaroma terminuota diplomato tarnybos sutartis. Atranka į laikinai negalinčių eiti pareigų diplomatų pareigas organizuojama ir vykdoma užsienio reikalų ministro nustatyta tvarka.“
Pakeisti 29 straipsnio 1 dalies 10 punktą ir jį išdėstyti taip: „10) nedalyvauti su diplomato pareigomis nesuderinamoje veikloje ir nenaudoti tarnybos (darbo) laiko kitiems tikslams, išskyrus kitą darbą ar kitą veiklą, dirbamą kuris dirbamas ar kuria užsiimama turint užsienio reikalų ministro ar jo įgalioto asmens leidimą šio įstatymo 31 straipsnyje nustatyta tvarka, jeigu tai netrukdys netrukdo diplomatui tinkamai atlikti jo pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, taip pat – profesinės sąjungos atstovo pareigų atlikimą.“
pakeitimas Pakeisti 30 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „30 straipsnis. Diplomato teisės 1.
turi teisę:
1) gauti šio įstatymo teisės aktų nustatytą darbo užmokestį, taip pat gauti įstatymų ir kitų teisės aktų pagrindu nustatytą atlyginimą:
a) už darbą visų lygių rinkimų, referendumo komisijose ir kitose komisijose (tarybose);
b) už darbą pagal sutartis, sudarytas su rinkimų, referendumo ir kitomis komisijomis (tarybomis);
c) už dalyvavimą Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių, Lietuvos arba bendrai finansuojamuose paramos teikimo ir (arba) Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo projektuose, jeigu už tą darbo laiką neturi būti mokamas diplomato darbo užmokestis iš valstybės biudžeto lėšų;
d) už veiklą einant valstybės ar savivaldybės valdomos įmonės ar jos dukterinės bendrovės kolegialaus organo nario pareigas iš valstybės ar savivaldybės valdomos įmonės ar jos dukterinės bendrovės lėšų Vyriausybės nustatyta tvarka;
d) e) kitą teisės aktų nustatyta tvarka mokamą atlyginimą;
2) į karjerą siekti karjeros;
3) į šio ir kitų įstatymų nustatytas atostogas;
4) į socialinio draudimo pensiją pensijas, skiriamas ir mokamas Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo nustatyta tvarka, šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytas socialines ir kitas garantijas;
5) būti profesinių sąjungų, jų organizacijų ar susivienijimų nariais, kitų organizacijų nariais, taip pat politinių partijų ar organizacijų nariais, ne tarnybos (darbo) laiku dalyvauti politinėje veikloje;
6) būti atleistas nuo tarnybinių pareigų dalyvauti Seimo, Respublikos Prezidento, Europos Parlamento, savivaldybių merų ar savivaldybių tarybų rinkimuose įstatymų nustatyta tvarka, paskelbus juos kandidatais, už tą laikotarpį negaudamas darbo užmokesčio;
7) diplomatą į pareigas priimančio asmens sprendimu būti paskirtas (išrinktas) eiti su valstybės atstovavimu susijusias pareigas įmonių, įstaigų, organizacijų, nepaisant jų nuosavybės formos, teisinės formos, rūšies bei veiklos pobūdžio, kolegialiuose organuose;
8) tobulinti kvalifikaciją šio įstatymo ir užsienio reikalų ministro nustatyta tvarka.
Diplomatas turi teisę:
1) gauti šio įstatymo teisės aktų nustatytą darbo užmokestį, taip pat gauti įstatymų ir kitų teisės aktų pagrindu nustatytą atlyginimą:
a) už darbą visų lygių rinkimų, referendumo komisijose ir kitose komisijose (tarybose);
b) už darbą pagal sutartis, sudarytas su rinkimų, referendumo ir kitomis komisijomis (tarybomis);
c) už dalyvavimą Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių, Lietuvos arba bendrai finansuojamuose paramos teikimo ir (arba) Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo projektuose, jeigu už tą darbo laiką neturi būti mokamas diplomato darbo užmokestis iš valstybės biudžeto lėšų;
d) už veiklą einant valstybės ar savivaldybės valdomos įmonės ar jos dukterinės bendrovės kolegialaus organo nario pareigas iš valstybės ar savivaldybės valdomos įmonės ar jos dukterinės bendrovės lėšų Vyriausybės nustatyta tvarka;
d) e) kitą teisės aktų nustatyta tvarka mokamą atlyginimą;
2) į karjerą siekti karjeros;
3) į šio ir kitų įstatymų nustatytas atostogas;
4) į socialinio draudimo pensiją pensijas, skiriamas ir mokamas Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo nustatyta tvarka, šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytas socialines ir kitas garantijas;
5) būti profesinių sąjungų, jų organizacijų ar susivienijimų nariais, kitų organizacijų nariais, taip pat politinių partijų ar organizacijų nariais, ne tarnybos (darbo) laiku dalyvauti politinėje veikloje;
6) būti atleistas nuo tarnybinių pareigų dalyvauti Seimo, Respublikos Prezidento, Europos Parlamento, savivaldybių merų ar savivaldybių tarybų rinkimuose įstatymų nustatyta tvarka, paskelbus juos kandidatais, už tą laikotarpį negaudamas darbo užmokesčio;
7) diplomatą į pareigas priimančio asmens sprendimu būti paskirtas (išrinktas) eiti su valstybės atstovavimu susijusias pareigas įmonių, įstaigų, organizacijų, nepaisant jų nuosavybės formos, teisinės formos, rūšies bei veiklos pobūdžio, kolegialiuose organuose;
8) tobulinti kvalifikaciją šio įstatymo ir užsienio reikalų ministro nustatyta tvarka. 2.
atkurti diplomato statusą – šio įstatymo nustatyta tvarka grįžti į ne žemesnes negu eitos diplomato pareigos, o jeigu tokios galimybės nėra, Atestacijos komisijos siūlymu į žemesnes diplomato pareigas turi asmenys, nurodyti šio įstatymo 48 straipsnyje, 62 straipsnio 3, 4, 5 ir 6 dalyse ir 92 straipsnio 13 dalyje. Skiriant asmenį į diplomato pareigas, atsižvelgiama į jo eitas diplomato pareigas, kompetenciją, diplomato tarnybinės veiklos pobūdį, sudėtingumą, atsakomybės lygį, jo turėtą diplomatinį rangą, papildomų įgūdžių ar žinių, svarbių einamoms pareigoms, turėjimą, darbo užsienio ir (ar) Europos Sąjungos politikos srityje patirtį, jo veiklos kitose institucijose, įstaigose ir organizacijose, tarptautinėse ir Europos Sąjungos institucijose ar užsienio valstybės institucijose vertinimą. 3. Kiti įstatymai Įstatymai gali nustatyti ir kitų diplomatams taikomų teisių.“
pakeitimas Pakeisti 31 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „31 straipsnis. Diplomato teisė dirbti kitą darbą ar užsiimti kita veikla 1.
Diplomatui leidžiama dirbti įmonėse, įstaigose, organizacijose, nepaisant jų nuosavybės formos, teisinės formos, rūšies ir veiklos pobūdžio, ir gauti už šį darbą darbo užmokestį ar atlyginimą, taip pat užsiimti kita veikla ir gauti už ją pajamas (toliau – dirbti kitą darbą ar užsiimti kita veikla), jeigu tai nesukelia viešųjų ir privačių interesų konflikto diplomatinėje tarnyboje, nesudaro prielaidų diplomatinę tarnybą panaudoti asmeniniais privačiais interesais, nediskredituoja diplomatinės tarnybos autoriteto, nekliudo diplomatui tinkamai atlikti jo pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, taip pat kai tai nėra darbas ar veikla tose įmonėse, įstaigose, organizacijose, dėl kurių diplomatas turi valdinius įgaliojimus arba kontroliuoja, prižiūri jų veiklą, priima kokius nors sprendimus dėl tos įmonės, įstaigos ar organizacijos, ir kai nėra kitų aplinkybių, dėl kurių diplomatai negali dirbti kito darbo ir gauti už šį darbą darbo užmokestį ar atlyginimą ar užsiimti kita veikla ir gauti už ją pajamas. 2. Sprendimą dėl leidimo diplomatui dirbti kitą darbą pagal darbo sutartį ar užsiimti kita veikla priima užsienio reikalų ministras ar jo įgaliotas asmuo diplomato prašymu. Diplomatų prašymai leisti dirbti kitą darbą pagal darbo sutartį ar užsiimti kita veikla nagrinėjami Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos užsienio reikalų ministro nustatyta tvarka. 3. Sprendimas dėl leidimo diplomatui dirbti kitą darbą pagal darbo sutartį ar užsiimti kita veikla galioja tol, kol asmuo dirba šį darbą ar užsiima kita veikla. Jeigu toks sprendimas priimtas dėl diplomato kito darbo Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių, Lietuvos arba bendrai finansuojamuose paramos teikimo ir (arba) Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo projektuose, leidimas galioja iki projekto pabaigos.
Diplomatą perkėlus į kitas pareigas, pasikeitus jo pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms, diplomatas nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per
prašymą leisti dirbti kitą darbą pagal darbo sutartį ar užsiimti kita veikla. 4. Jeigu atsiranda šio straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių leidimas diplomatui dirbti kitą darbą pagal darbo sutartį ar užsiimti kita veikla negalėjo būti išduotas, sprendimą dėl leidimo diplomatui dirbti kitą darbą pagal darbo sutartį ar užsiimti kita veikla priėmęs asmuo šį sprendimą atšaukia. Sprendimai dėl leidimo diplomatui dirbti kitą darbą pagal darbo sutartį ar užsiimti kita veikla atšaukiami Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos užsienio reikalų ministro nustatyta tvarka. 5. Sprendimas neleisti diplomatui dirbti kito darbo pagal darbo sutartį ar užsiimti kita veikla, taip pat šio straipsnio 4 dalyje nurodytas sprendimas atšaukti diplomatui leidimą dirbti kitą darbą pagal darbo sutartį ar užsiimti kita veikla gali būti skundžiami teismui įstatymų nustatyta tvarka.“
taip: „32 straipsnis. Atsakomybė už neteisėtą sprendimą neleisti diplomatui dirbti kito darbo ar užsiimti kita veikla“. 2. Pakeisti 32 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Užsienio reikalų ministerija turi atlyginti diplomatui neteisėtu sprendimu neleisti diplomatui dirbti kito darbo pagal darbo sutartį ar užsiimti kita veikla padarytą žalą. Žala, atsiradusi dėl šio sprendimo, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka.“
pakeitimas Pakeisti 34 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Įgyvendinant užsienio reikalų ministro nustatytus kvalifikacijos tobulinimo prioritetus arba diplomatinės tarnybos institucijai, kurioje diplomatas eina pareigas, nustatytus tikslus ir uždavinius atsiradus poreikiui diplomatui įgyti naujų žinių ar kompetencijų, diplomatų kvalifikacijos tobulinimas finansuojamas iš Užsienio reikalų ministerijai skiriamų valstybės biudžeto asignavimų ar kitų teisėtų lėšų. Kitais atvejais, suderinus su į pareigas priimančiu asmeniu, diplomatų kvalifikacijos tobulinimas gali būti finansuojamas iš Užsienio reikalų ministerijai skiriamų valstybės biudžeto asignavimų ir (ar) kitų teisėtų lėšų, ir (ar) diplomato lėšų.“
pakeitimas Pakeisti V skyrių ir jį išdėstyti taip:
joms priskirtos diplomatų pareigybės nustatytos šio įstatymo 1 priede. 2. Diplomatų pareigybės skirstomos į 9 grupes. Aukščiausia yra 1 grupė, žemiausia – 9 grupė. 3. Kiekvienai pareigybių grupei nustatytas pareiginės algos koeficientų intervalas Diplomatų pareigybių minimalūs pareiginės algos koeficientai nustatyti šio įstatymo priede. 36 straipsnis. Diplomatų darbo užmokestis ir darbo apmokėjimo sistema
darbo užmokestį sudaro:
1) pareiginė alga;
2) priedai priedas už tarnybos Lietuvos valstybei stažą;
3) priemokos;
4) mokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties, viršvalandinį darbą ir budėjimą. 2. Darbo apmokėjimo sistema nustatoma kolektyvinėje sutartyje. Jeigu kolektyvinės sutarties nėra, darbo apmokėjimo sistemą nustato užsienio reikalų ministras ir paskelbia viešai Užsienio reikalų ministerijos interneto svetainėje.
Darbo apmokėjimo sistema nustatoma vadovaujantis Vyriausybės patvirtintomis rekomendacijomis. Darbo apmokėjimo sistemoje detalizuojami diplomatų pareigybių pareiginės algos koeficiento, viršijančio šio įstatymo priede nustatytą minimalų pareiginės algos koeficientą, dydžio nustatymo kriterijai (diplomatinis rangas, diplomato tarnybinės veiklos pobūdis, sudėtingumas, atsakomybės lygis, papildomų įgūdžių ar žinių, svarbių einamoms pareigoms, turėjimas, darbo užsienio ir (ar) Europos Sąjungos politikos srityje patirtis ir pan.) ir, atsižvelgiant į šiuos kriterijus, nustatomi maksimalūs pareiginės algos koeficientų dydžiai, pareiginės algos koeficientų intervalai konkrečioms pareigybėms, priemokų dydžiai ir jų skyrimo tvarka. Prieš užsienio reikalų ministrui nustatant ar keičiant darbo apmokėjimo sistemą, turi būti Darbo kodekso nustatyta tvarka įvykdytos informavimo ir konsultavimo procedūros. 3. Diplomatui gali būti mokama už dalyvavimą savo ar kitos valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos įgyvendinamuose projektuose, taip pat veikloje, atliekamoje pagal įstaigos sudarytas bendradarbiavimo sutartis su tarptautinėmis ar Europos Sąjungos teisės aktais įsteigtomis institucijomis (toliau – veikla pagal bendradarbiavimo sutartis), kurie turi konkrečius ir išmatuojamus tikslus, suderinamus su įstaigos misija ir tikslais, kuriems yra nustatytas įgyvendinimo terminas ir numatytas atskiras biudžetas. Už dalyvavimą Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių, Lietuvos arba bendrai finansuojamuose paramos teikimo ir (arba) Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo projektuose ar veikloje pagal bendradarbiavimo sutartis iš Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių lėšų mokama pagal projektų ar bendradarbiavimo sutartyse nustatytas sąlygas ir įkainius.
Kai sąlygos ir įkainiai nėra nustatyti, mokėjimo už dalyvavimą projektinėje veikloje įgyvendinant projektus ar veikloje pagal bendradarbiavimo sutartis įkainius nustato užsienio reikalų ministras, tačiau ne didesnius negu dviguba konkretaus diplomato pareiginė alga. Už laiką, kurį diplomatas dalyvauja projektuose ar veikloje pagal bendradarbiavimo sutartis ir už kurį mokama, šio straipsnio 1 dalyje nustatytas darbo užmokestis iš valstybės biudžeto lėšų diplomatui nemokamas. 37 straipsnis. Pareiginė alga
algą Pareiginės algos koeficientą nustato diplomatą į pareigas priimantis asmuo. Diplomato pareiginės algos koeficientas nustatomas iš šio įstatymo 1 priede iš darbo apmokėjimo sistemoje diplomato pareigybei nustatyto pareiginės algos koeficientų intervalo. Maksimalus pareiginės algos koeficientas negali viršyti ministro pareiginės algos koeficiento dydžio, nustatyto Lietuvos Respublikos valstybės politikų darbo užmokesčio įstatyme. Pareiginės algos koeficiento vienetas yra Seimo patvirtintas atitinkamų metų Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų bei valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų Lietuvos Respublikos pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio nustatymo ir asignavimų darbo užmokesčiui perskaičiavimo įstatyme nustatytas pareiginės algos (atlyginimo) bazinis dydis (toliau – pareiginės algos bazinis dydis). Pareiginė alga apskaičiuojama atitinkamą pareiginės algos koeficientą dauginant iš pareiginės algos bazinio dydžio. 2.
asmenį į diplomato pareigas, pareiginės algos koeficientas nustatomas atsižvelgiant į suteikiamą diplomatinį rangą, diplomato tarnybinės veiklos pobūdį, sudėtingumą, atsakomybės lygį, kompetenciją papildomų įgūdžių ar žinių, svarbių einamoms pareigoms, turėjimą ir darbo užsienio ir (ar) Europos Sąjungos politikos srityje patirtį. 3.
atvejais, negu nurodyta šio straipsnio 2 dalyje ir šio įstatymo 43 straipsnio 4, 5 ir 7 dalyse, diplomatui pareiginė alga nustatoma taip:
1) skiriamam ar perkeliamam į aukštesnes pareigas diplomatui nustatomas pareigybės, į kurią skiriama ar perkeliama, pareiginės algos koeficientų intervale esantis pareiginės algos koeficientas, kuris nustatomas taikant ne mažiau kaip 0,5 0,12 didesnį koeficientą, negu jam iki paskyrimo ar perkėlimo buvo nustatytas pareiginės algos koeficientas, bet ne didesnis, negu tai pareigybei nustatytas didžiausias maksimalus koeficientas, ir ne mažesnis, negu tai pareigybei nustatytas mažiausias minimalus koeficientas;
2) laikinai perkeliamam į aukštesnes pareigas diplomatui jo perkėlimo laikotarpiui nustatomas ne mažiau kaip 0,5 0,12 didesnis pareiginės algos koeficientas, negu jam iki laikino perkėlimo buvo nustatytas pareiginės algos koeficientas, bet ne didesnis, negu tai pareigybei, į kurią diplomatas laikinai perkeliamas, nustatytas didžiausias maksimalus koeficientas, ir ne mažesnis, negu tai pareigybei nustatytas mažiausias minimalus koeficientas;
3) skiriamam į eitas pareigas, skiriamam, perkeliamam, laikinai perkeliamam į lygiavertes ar žemesnes pareigas diplomatui nustatomas iki šio paskyrimo, perkėlimo ar laikino perkėlimo jam nustatytas pareiginės algos koeficientas, bet ne didesnis, negu tai pareigybei, į kurią diplomatas skiriamas, perkeliamas ar laikinai perkeliamas, nustatytas didžiausias koeficientas, ir ne mažesnis, negu tai pareigybei nustatytas mažiausias koeficientas nustatomas tokio paties dydžio, kaip jam buvo nustatytas iki skyrimo ar perkėlimo, pareiginės algos koeficientas, o skiriamam, perkeliamam ar laikinai perkeliamam iš diplomato, neturinčio pavaldžių asmenų, pareigų į lygiavertes diplomato, turinčio pavaldžių asmenų, pareigas diplomatui – ne mažiau kaip 0,12 didesnis pareiginės algos koeficientas, negu jam iki skyrimo, perkėlimo ar laikino perkėlimo buvo nustatytas, bet ne didesnis, negu tai pareigybei nustatytas maksimalus koeficientas;
4) atkuriančiam diplomato statusą asmeniui nustatomas pareigybės, į kurią jis skiriamas, pareiginės algos koeficientų intervale esantis pareiginės algos koeficientas, bet ne mažesnis negu jam iki diplomato tarnybos sutarties nutraukimo buvo nustatytas pareiginės algos koeficientas;
5) diplomato tarnybinę veiklą įvertinus labai gerai kaip viršijančią lūkesčius arba nepatenkinamai kaip neatitinkančią lūkesčių šio įstatymo 41 straipsnio 4 ir 5 ir 6 dalyse nustatyta tvarka.
Kitais atvejais, negu nurodyta šio straipsnio 2 dalyje ir šio įstatymo 43 straipsnio 4, 5 ir 7 dalyse, diplomatui pareiginė alga nustatoma taip:
1) skiriamam ar perkeliamam į aukštesnes pareigas diplomatui nustatomas pareigybės, į kurią skiriama ar perkeliama, pareiginės algos koeficientų intervale esantis pareiginės algos koeficientas, kuris nustatomas taikant ne mažiau kaip 0,5 0,12 didesnį koeficientą, negu jam iki paskyrimo ar perkėlimo buvo nustatytas pareiginės algos koeficientas, bet ne didesnis, negu tai pareigybei nustatytas didžiausias maksimalus koeficientas, ir ne mažesnis, negu tai pareigybei nustatytas mažiausias minimalus koeficientas;
2) laikinai perkeliamam į aukštesnes pareigas diplomatui jo perkėlimo laikotarpiui nustatomas ne mažiau kaip 0,5 0,12 didesnis pareiginės algos koeficientas, negu jam iki laikino perkėlimo buvo nustatytas pareiginės algos koeficientas, bet ne didesnis, negu tai pareigybei, į kurią diplomatas laikinai perkeliamas, nustatytas didžiausias maksimalus koeficientas, ir ne mažesnis, negu tai pareigybei nustatytas mažiausias minimalus koeficientas;
3) skiriamam į eitas pareigas, skiriamam, perkeliamam, laikinai perkeliamam į lygiavertes ar žemesnes pareigas diplomatui nustatomas iki šio paskyrimo, perkėlimo ar laikino perkėlimo jam nustatytas pareiginės algos koeficientas, bet ne didesnis, negu tai pareigybei, į kurią diplomatas skiriamas, perkeliamas ar laikinai perkeliamas, nustatytas didžiausias koeficientas, ir ne mažesnis, negu tai pareigybei nustatytas mažiausias koeficientas nustatomas tokio paties dydžio, kaip jam buvo nustatytas iki skyrimo ar perkėlimo, pareiginės algos koeficientas, o skiriamam, perkeliamam ar laikinai perkeliamam iš diplomato, neturinčio pavaldžių asmenų, pareigų į lygiavertes diplomato, turinčio pavaldžių asmenų, pareigas diplomatui – ne mažiau kaip 0,12 didesnis pareiginės algos koeficientas, negu jam iki skyrimo, perkėlimo ar laikino perkėlimo buvo nustatytas, bet ne didesnis, negu tai pareigybei nustatytas maksimalus koeficientas;
4) atkuriančiam diplomato statusą asmeniui nustatomas pareigybės, į kurią jis skiriamas, pareiginės algos koeficientų intervale esantis pareiginės algos koeficientas, bet ne mažesnis negu jam iki diplomato tarnybos sutarties nutraukimo buvo nustatytas pareiginės algos koeficientas;
5) diplomato tarnybinę veiklą įvertinus labai gerai kaip viršijančią lūkesčius arba nepatenkinamai kaip neatitinkančią lūkesčių šio įstatymo 41 straipsnio 4 ir 5 ir 6 dalyse nustatyta tvarka. 4.
4. Diplomatų, dirbusių ne visas mėnesio darbo dienas ar dirbančių ne visą darbo dieną, pareiginė alga apskaičiuojama taip: pareiginės algos dydis padalijamas iš to mėnesio darbo valandų arba darbo dienų skaičiaus pagal diplomatui nustatytą darbo laiko normą; gautas darbo valandos ar darbo dienos atlygis padauginamas iš diplomato faktiškai dirbtų valandų arba dienų skaičiaus. 38 straipsnis. Priedai Priedas už tarnybos Lietuvos valstybei stažą
1Diplomatams mokami šie priedai:
1) už tarnybos Lietuvos valstybei stažą (toliau – tarnybos stažas);
2) už diplomatinį rangą. 2. Diplomatams priedą už tarnybos Lietuvos valstybei stažą sudaro vienas procentas pareiginės algos už kiekvienus tarnybos Lietuvos valstybei metus. Šio priedo suma negali viršyti 30
algos. 3. Diplomatui už diplomatinį rangą prie pareiginės algos, kurią jis gauna atlikdamas diplomatinę tarnybą, yra mokamas priedas pagal šio įstatymo 2 priede pateiktą koeficientą. Priedo už diplomatinį rangą koeficiento vieneto vertė eurais lygi pareiginės algos baziniam dydžiui. 39 straipsnis. Priemokos
mokamos šios priemokos:
1) už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą, kai yra padidėjęs darbų mastas atliekant pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas neviršijant nustatytos darbo laiko trukmės;
2) už papildomų užduočių atlikimą, kai dėl to viršijamas įprastas darbo krūvis arba atliekamos pareigybės aprašyme nenustatytos funkcijos. Papildomos užduotys diplomatui turi būti suformuluotos raštu;
3) už darbą, kai yra nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų.;
4) už pavadavimą, kai raštu pavedama laikinai atlikti ir kito diplomato, valstybės tarnautojo ar darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį, pareigybei nustatytas funkcijas. 2. Priemokų dydį, jų skyrimo tvarką nustato užsienio reikalų ministras.
Šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytos priemokos negali viršyti 40 procentų diplomato pareiginės algos, o šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta priemoka negali viršyti 20 procentų diplomato pareiginės algos. Kiekviena priemoka, nurodyta šio straipsnio 1 dalyje, negali būti mažesnė kaip 10 procentų pareiginės algos. Diplomatui skiriamų priemokų, nurodytų šio straipsnio 1 dalyje, suma negali viršyti 80 procentų pareiginės algos. 40 straipsnis. Apmokėjimas diplomatui už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties, viršvalandinį darbą ir budėjimą Už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties, viršvalandinį darbą ir budėjimą mokama Darbo kodekso nustatyta tvarka. Apskaičiuojant diplomato apmokėjimą už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties ir viršvalandinį darbą, taikomas darbo užmokestis, kurį sudaro diplomato pareiginė alga, priedai priedas už tarnybos Lietuvos valstybei stažą ir priemokos. 41 straipsnis. Diplomatų tarnybinės veiklos vertinimas
vertinama kiekvienais metais. Vertinama diplomatų, ne trumpiau kaip 6 mėnesius per kalendorinius metus, įskaitant parengiamąjį laikotarpį, ėjusių pareigas diplomatinėje tarnyboje, tarnybinė veikla. Diplomatų tarnybinės veiklos vertinimo tikslai:
1) įvertinti diplomato kvalifikaciją ir gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir pasiektus rezultatus, vykdant jiems suformuluotas užduotis;. 2) užtikrinti diplomato teisės į karjerą diplomatinėje tarnyboje įgyvendinimą. Diplomato tarnybinės veiklos vertinimo tikslas ‒ įvertinti diplomato kompetenciją ir pasiektus veiklos rezultatus vykdant jam suformuluotas užduotis. 2. Diplomato tarnybinę veiklą vertina tiesioginis vadovas ir Atestacijos komisija užsienio reikalų ministro nustatyta tvarka.
Diplomato tarnybinė veikla gali būti vertinama kaip:
1) labai gerai viršijanti lūkesčius;
2) gerai atitinkanti lūkesčius;
3) nepatenkinamai. iš dalies atitinkanti lūkesčius;
4) neatitinkanti lūkesčių. 3. Kai diplomato tarnybinė veikla įvertinama gerai kaip atitinkanti lūkesčius, jo teisinė padėtis nesikeičia ir diplomato tarnybinės veiklos vertinimas yra baigiamas, išskyrus atvejus, kai diplomatas nesutinka su tiesioginio vadovo pateiktu tarnybinės veiklos vertinimu. 4. Kai diplomato tarnybinė veikla įvertinama kaip iš dalies atitinkanti lūkesčius, jo teisinė padėtis nesikeičia, bet diplomatui nustatomas privalomas kvalifikacijos tobulinimas. 4. 5.
gerai kaip viršijanti lūkesčius, Atestacijos komisijos siūlymu užsienio reikalų ministras priima vieną iš šių sprendimų:
1) atsižvelgiant į darbo apmokėjimo sistemos nuostatas nustatyti diplomatui didesnę pareiginę algą, taikant ne mažiau kaip 0,5 0,06 didesnį pareiginės algos koeficientą, negu jam iki tarnybinės veiklos vertinimo buvo nustatytas pareiginės algos koeficientas, tačiau neviršijant tai pareigybei nustatyto didžiausio maksimalaus pareiginės algos koeficiento;
2) perkelti diplomatą į aukštesnes pareigas (išskyrus politikos direktoriaus, generalinio inspektoriaus, ambasadoriaus ypatingiems pavedimams, generalinio konsulo, konsulo – konsulinės įstaigos vadovo, padalinio vadovo, padalinio vadovo pavaduotojo pareigas, į kurias užsienio reikalų ministro nustatyta tvarka turi būti organizuojama atranka) ir nustatyti ne mažiau kaip 0,5 0,06 didesnį pareiginės algos koeficientą, negu jam iki perkėlimo buvo nustatytas pareiginės algos koeficientas, bet ne didesnį, negu tai pareigybei, į kurią diplomatas perkeliamas, nustatytas didžiausias maksimalus koeficientas, ir ne mažesnį, negu tai pareigybei nustatytas mažiausias minimalus koeficientas;
3) taikyti šio įstatymo 68 straipsnio 1 dalies 1–8 punktuose nurodytas skatinimo priemones. 5. 6.
kaip neatitinkanti lūkesčių, Atestacijos komisijos siūlymu užsienio reikalų ministras priima vieną iš šių sprendimų:
1) atsižvelgiant į darbo apmokėjimo sistemos nuostatas nustatyti mažesnę pareiginę algą, taikant ne mažiau kaip 0,06 ir ne daugiau kaip 0,5 0,18 mažesnį pareiginės algos koeficientą, negu jam iki tarnybinės veiklos vertinimo buvo nustatytas pareiginės algos koeficientas, tačiau ne mažesnį, negu tai pareigybei nustatytas mažiausias minimalus koeficientas;
2) jeigu diplomatui pareiginė alga iki tarnybinės veiklos vertinimo buvo nustatyta taikant žemiausią minimalų jo pareigybei nustatytą pareiginės algos koeficientą, – perkelti diplomatą į žemesnes pareigas ir nustatyti mažesnę pareiginę algą, taikant ne mažiau kaip 0,06 ir ne daugiau kaip 0,5 0,18 mažesnį pareiginės algos koeficientą, negu jam iki tarnybinės veiklos vertinimo buvo nustatytas pareiginės algos koeficientas, tačiau ne mažesnį, negu pareigybei, į kurią diplomatas perkeliamas, nustatytas mažiausias minimalus koeficientas;
3) nutraukti diplomato tarnybos sutartį arba terminuotą diplomato tarnybos sutartį;
4) nutraukti diplomato tarnybos sutartį arba terminuotą diplomato tarnybos sutartį pasibaigus diplomato tarnybinės veiklos gerinimo plano laikotarpiui diplomato tarnybinę veiklą neeilinio vertinimo metu įvertinus nepatenkinamai kaip neatitinkančią lūkesčių. 6. 7. Diplomato tarnybinę veiklą įvertinus nepatenkinamai kaip neatitinkančią lūkesčių ir užsienio reikalų ministrui priėmus šio straipsnio 5 6 dalies 1 ar 2 punkte nurodytą sprendimą, Atestacijos komisijos siūlymu užsienio reikalų ministro sprendimu ir nustatyta tvarka gali būti sudaromas ne trumpesnis negu 2 mėnesių ir ne ilgesnis negu 6 mėnesių diplomato tarnybinės veiklos gerinimo planas. 7. 8.
siūlymu, susijusiu su diplomato veiklos rezultatais, arba, esant diplomato prašymui nustatyti jam didesnę pareigybės jo pareigybei nustatytame pareiginės algos koeficientų intervale esančią pareiginę algą ir (arba) perkelti jį į aukštesnes pareigas, išskyrus šio straipsnio 5 dalies 2 punkte nurodytas pareigas, į kurias užsienio reikalų ministro nustatyta tvarka turi būti organizuojama atranka, Atestacijos komisijos siūlymu užsienio reikalų ministro sprendimu gali būti atliekamas neeilinis diplomato tarnybinės veiklos vertinimas. Neeilinis diplomato tarnybinės veiklos vertinimas taip pat atliekamas, kai kasmetinio eilinio tarnybinės veiklos vertinimo metu diplomato tarnybinė veikla buvo įvertinta nepatenkinamai kaip neatitinkanti lūkesčių ir buvo sudarytas jo tarnybinės veiklos gerinimo planas. 8. 9. Neeilinis diplomato tarnybinės veiklos vertinimas atliekamas ne dažniau kaip vieną kartą per kalendorinius metus, jeigu nuo kasmetinio eilinio diplomato tarnybinės veiklos vertinimo praėjo ne mažiau kaip 6 mėnesiai, išskyrus atvejus, kai nustatomas trumpesnis diplomato tarnybinės veiklos gerinimo plano laikotarpis, arba jeigu diplomatas ne trumpiau kaip 6 mėnesius per kalendorinius metus ėjo pareigas diplomatinėje tarnyboje, įskaitant parengiamąjį laikotarpį. 10. Diplomatas, nesutinkantis su tiesioginio vadovo pateiktu tarnybinės veiklos vertinimu, turi teisę kreiptis į Atestacijos komisiją. Atestacijos komisija įvertina diplomato, dirbančio pagal diplomato tarnybos sutartį, tarnybinę veiklą kaip atitinkančią lūkesčius arba kaip iš dalies atitinkančią lūkesčius arba siūlo užsienio reikalų ministrui priimti sprendimus, nurodytus šio straipsnio 5, 6 ir 7 dalyse.
Atestacijos komisija įvertina diplomato, dirbančio pagal terminuotą diplomato tarnybos sutartį, tarnybinę veiklą kaip atitinkančią lūkesčius arba kaip iš dalies atitinkančią lūkesčius, arba siūlo užsienio reikalų ministrui priimti sprendimus, nurodytus šio straipsnio 5 dalies 1 ar 3 punkte, 6 dalies 1 ar 3 punkte, 7 dalyje. 9. 11. Diplomato, laikinai perkelto į karjeros valstybės tarnautojo pareigas šio įstatymo 43 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, tarnybinė veikla vertinama valstybės institucijoje, kurioje jis eina pareigas, į kurias yra perkeltas, Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka.“
pakeitimas Pakeisti 42 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) priimtas į diplomatinę tarnybą diplomatas Užsienio reikalų ministerijoje paprastai dirba 3 metus (į šį laikotarpį įskaitomas parengiamasis laikotarpis). Vėliau diplomatas paprastai 3 metams užsienio reikalų ministro įsakymu paskiriamas dirbti į diplomatinę atstovybę ar konsulinę įstaigą, iš kurios užsienio reikalų ministro įsakymu grąžintas į Užsienio reikalų ministeriją joje vėl paprastai dirba
Užsienio reikalų ministerijoje laikotarpį įskaitomas laikino perkėlimo į karjeros ar statutinio valstybės tarnautojo pareigas kitoje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje šio įstatymo 43 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka laikotarpis;“. 17 straipsnis. 43 straipsnio pakeitimas
ir ją išdėstyti taip: „4.
Esant tarnybinei būtinybei ir institucijų vadovams šį klausimą suderinus, užsienio reikalų ministro įsakymu diplomatas su jo rašytiniu sutikimu gali būti laikinai perkeltas iš Užsienio reikalų ministerijos į karjeros valstybės tarnautojo pareigas Respublikos Prezidento kanceliarijoje, Seimo kanceliarijoje, Vyriausybės kanceliarijoje ar kitoje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, jeigu diplomatas atitinka pareigybės, į kurią perkeliama, aprašyme nustatytus specialiuosius reikalavimus. Laikino perkėlimo terminas – 2 metai nuo diplomato perkėlimo dienos. Esant tarnybinei būtinybei, šis terminas gali būti pratęstas pratęsiamas iki vienų metų ir bendras laikino perkėlimo laikas negali viršyti 3 metų per penkerius 5 tarnybos metus. Laikino perkėlimo laikas įskaitomas į diplomatinės tarnybos stažą. Laikinai perkeltam diplomatui paliekamas iki perkėlimo turėtas diplomatinis rangas. Laikino perkėlimo laikotarpiu valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga, į kurią diplomatas perkeltas, diplomatui moka darbo užmokestį, ne mažesnį, negu jam iki perkėlimo buvo nustatytas, ir ne didesnį, negu pagal tai pareigybei, į kurią jis laikinai perkeltas, nustatytą didžiausią maksimalų pareiginės algos koeficientą.
Pasibaigus laikino perkėlimo laikotarpiui, diplomatas grąžinamas į Užsienio reikalų ministeriją ir, atsižvelgus į eitas karjeros valstybės tarnautojo pareigas, kompetenciją, diplomato tarnybinės veiklos pobūdį, sudėtingumą, atsakomybės lygį, turimą diplomatinį rangą, papildomų įgūdžių ar žinių, svarbių einamoms pareigoms, turėjimą, darbo užsienio ir (ar) Europos Sąjungos politikos srityje patirtį ir į jo tarnybinės veiklos valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, į kurią jis buvo perkeltas, vertinimą, Atestacijos komisijos siūlymu paskiriamas į pareigas, kurios yra ne žemesnės negu tos, kurias jis ėjo iki laikino perkėlimo į karjeros valstybės tarnautojo pareigas, o jeigu tokios galimybės nėra, Atestacijos komisijos siūlymu diplomatas gali būti skiriamas į žemesnes pareigas. Diplomatui nustatomas ne mažesnis, negu iki jo laikino perkėlimo į karjeros valstybės tarnautojo pareigas jam nustatytas pareiginės algos koeficientas, bet ne didesnis, negu pareigybei, į kurią jis skiriamas, nustatytas didžiausias maksimalus, ir ne mažesnis, negu tai pareigybei nustatytas mažiausias minimalus pareiginės algos koeficientas. Diplomatas gali būti iš karto skiriamas į diplomatinę atstovybę ar konsulinę įstaigą.
Diplomatas negali būti grąžinamas į Užsienio reikalų ministeriją ir (ar) paskiriamas į diplomatinę atstovybę ar konsulinę įstaigą, jeigu iš karjeros ar statutinio valstybės tarnautojo pareigų, į kurias asmuo buvo laikinai perkeltas, jis buvo atleistas dėl jam paskirtos tarnybinės nuobaudos – atleidimo iš pareigų, diplomato tarnybos sutarties ar terminuotos diplomato tarnybos sutarties nutraukimo, prarastos Lietuvos Respublikos pilietybės, šio įstatymo 23 straipsnio 3 dalyje nurodytų aplinkybių ar kitų aplinkybių, dėl kurių diplomatą į pareigas priimantis asmuo konstatuoja diplomato neatitiktį diplomato nepriekaištingos reputacijos reikalavimams, nurodytiems šio įstatymo 6 straipsnyje. Diplomatui jo laikino perkėlimo į karjeros valstybės tarnautojo pareigas laikotarpiu taikomos ir mutatis mutandis taikomos ir Valstybės tarnybos įstatymo nuostatos.“
2Pakeisti 43 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Diplomatas Asmenų delegavimo į tarptautines ir Europos Sąjungos institucijas ar užsienio valstybių institucijas įstatymo nustatyta tvarka gali būti laikinai perkeltas į pareigas tarptautinėje ir Europos Sąjungos institucijoje ar užsienio valstybės institucijoje. Dėl tokio perkėlimo diplomato tarnybos sutartis nenutrūksta, diplomatui paliekamas diplomatinis rangas, perkėlimo laikas įskaitomas į diplomatinės tarnybos stažą. Diplomatams, laikinai perkeltiems į tarptautines ir Europos Sąjungos institucijas ar užsienio valstybės institucijas, Asmenų delegavimo į tarptautines ir Europos Sąjungos institucijas ar užsienio valstybių institucijas įstatymo nustatyta tvarka mokamas darbo užmokestis ir kitos delegavimo išlaidos.
Diplomatams darbo tarptautinėje ir Europos Sąjungos institucijoje ar užsienio valstybės institucijoje laikotarpiu taikomos tarptautinių ir Europos Sąjungos institucijų darbo sąlygas reglamentuojančios taisyklės ar užsienio valstybės darbo santykius reglamentuojantys teisės aktai. Pasibaigus laikino perkėlimo laikui, diplomatas grąžinamas į Užsienio reikalų ministeriją ir, atsižvelgus į delegavimo metu eitas pareigas, kompetenciją, diplomato tarnybinės veiklos pobūdį, sudėtingumą, atsakomybės lygį, turimą diplomatinį rangą, papildomų įgūdžių ar žinių, svarbių einamoms pareigoms, turėjimą, darbo užsienio ir (ar) Europos Sąjungos politikos srityje patirtį ir į jo veiklos tarptautinėje ir Europos Sąjungos institucijoje ar užsienio valstybės institucijoje, į kurią jis buvo laikinai perkeltas, vertinimą, Atestacijos komisijos siūlymu paskiriamas į pareigas, kurios yra ne žemesnės negu tos, kurias jis ėjo iki laikino perkėlimo į pareigas tarptautinėje ir Europos Sąjungos institucijoje ar užsienio valstybės institucijoje, o jeigu tokios galimybės nėra, Atestacijos komisijos siūlymu diplomatas gali būti skiriamas į žemesnes pareigas. Diplomatui nustatomas ne mažesnis, negu iki jo laikino perkėlimo į tarptautinę ir Europos Sąjungos instituciją ar užsienio valstybės instituciją jam nustatytas pareiginės algos koeficientas, bet ne didesnis, negu pareigybei, į kurią jis skiriamas, nustatytas didžiausias maksimalus, ir ne mažesnis, negu tai pareigybei nustatytas mažiausias minimalus pareiginės algos koeficientas. Diplomatas gali būti iš karto skiriamas į diplomatinę atstovybę ar konsulinę įstaigą.“
3Pakeisti 43 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7.
Diplomatas į Užsienio reikalų ministerijos kanclerio ar užsienio reikalų viceministro pareigas skiriamas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu. Atleidus Užsienio reikalų ministerijos kanclerį ar užsienio reikalų viceministrą, su kuriuo sudaryta diplomato tarnybos sutartis, iš politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo pareigų Valstybės tarnybos įstatymo 51 35 straipsnio 1 dalies 6 ar 7 8 punkte nurodytais pagrindais, diplomatas, ėjęs šias pareigas, perkeliamas arba paskiriamas į kitas pareigas šiame straipsnyje nustatyta tvarka. Jeigu diplomatas perkeliamas arba skiriamas į kitas pareigas Užsienio reikalų ministerijoje, jis perkeliamas arba paskiriamas į pareigas, kurios yra ne žemesnės negu tos, kurias jis ėjo iki paskyrimo į Užsienio reikalų ministerijos kanclerio ar užsienio reikalų viceministro pareigas, arba, jeigu tokios galimybės nėra, Atestacijos komisijos siūlymu – į žemesnes pareigas. Diplomatui nustatomas ne mažesnis, negu iki paskyrimo į Užsienio reikalų ministerijos kanclerio ar užsienio reikalų viceministro pareigas jam buvo nustatytas pareiginės algos koeficientas, bet ne didesnis, negu pareigybei, į kurią jis perkeliamas arba skiriamas, nustatytas didžiausias maksimalus, ir ne mažesnis, negu tai pareigybei nustatytas mažiausias minimalus koeficientas.“
4Papildyti 43 straipsnį 8 dalimi:
„8. Kai yra tarnybinė būtinybė ir užsienio reikalų ministras ir kitų
valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų ar kitų organizacijų vadovai suderina tokią galimybę, diplomatas, gavus jo rašytinį sutikimą, gali būti ne ilgiau kaip vieniems metams pasitelkiamas padėti kitai valstybės ar savivaldybės institucijai ar įstaigai arba kitai organizacijai įgyvendinti funkcijas. Diplomatui, pasitelktam padėti kitai valstybės ar savivaldybės institucijai ar įstaigai arba kitai organizacijai, darbo užmokestis mokamas ir kitos garantijos užtikrinamos iš Užsienio reikalų ministerijos lėšų.
Dėl tokio pasitelkimo diplomato tarnybos sutartis nenutrūksta, diplomatui nustatomas ne mažesnis negu iki pasitelkimo nustatytas pareiginės algos koeficientas, paliekamas diplomatinis rangas, pasitelkimo laikas įskaitomas į diplomatinės tarnybos stažą. Diplomatų pasitelkimo tvarką ir sąlygas nustato Vyriausybė.“
pakeitimas
ją išdėstyti taip: „1. Nuotolinis darbas yra darbo organizavimo forma arba darbo atlikimo būdas, kai diplomatas jam priskirtas funkcijas ar jų dalį visą arba dalį darbo laiko suderinęs su tiesioginiu vadovu Vyriausybės užsienio reikalų ministro nustatyta tvarka atlieka nuotoliniu būdu, tai yra sulygtoje kitoje, negu darbovietė yra, vietoje, taip pat ir naudodamas informacines technologijas.“
2Pakeisti 46 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Nuotolinis darbas nesukelia tarnybos Lietuvos
valstybei stažo ar diplomatinės tarnybos stažo apskaičiavimo ar kitų su tarnybos santykiais susijusių ribojimų, neriboja ir nevaržo diplomato teisių.“
Pakeisti 47 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Diplomato sutuoktinis arba partneris, išvykęs kartu su diplomatu į diplomatinę atstovybę, konsulinę įstaigą ar specialiąją misiją, turi teisę per 3 mėnesius nuo diplomato atšaukimo iš diplomatinės atstovybės, konsulinės įstaigos ar specialiosios misijos grįžti į tas pačias pareigas valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje arba kitoje iš valstybės biudžeto ar savivaldybės biudžeto finansuojamoje įstaigoje ar organizacijoje, išskyrus institucijos, įstaigos ar organizacijos vadovo pareigas, kurioje dirbo iki išvykimo kartu su diplomatu į diplomatinę atstovybę, konsulinę įstaigą ar specialiąją misiją.
Tais atvejais, kai Kai nėra galimybės grįžti į tas pačias pareigas, diplomato sutuoktinis arba partneris per šioje dalyje nustatytą terminą turi teisę grįžti į kitas pareigas, apmokamas ne mažiau negu iki išvykimo su diplomatu, toje pačioje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje arba kitoje iš valstybės biudžeto ar savivaldybės biudžeto finansuojamoje įstaigoje ar organizacijoje, kurioje dirbo iki išvykimo su sutuoktiniu arba partneriu.“
pakeitimas
1Pakeisti 62 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Asmuo ministro patarėjo, patarėjo, pirmojo sekretoriaus, antrojo sekretoriaus, trečiojo sekretoriaus ar atašė diplomatinį rangą turi iki gyvos galvos, jeigu, sukakęs teisės gauti socialinio draudimo senatvės pensiją pensijos amžių, nustatytą Socialinio draudimo pensijų įstatyme (toliau – senatvės pensijos amžius), išeina iš diplomatinės tarnybos.“
2Pakeisti 62 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3.
Diplomato statusas užsienio reikalų ministro nustatyta tvarka gali būti atkurtas buvusiems diplomatams (išskyrus diplomatus, dirbusius pagal terminuotas diplomato tarnybos sutartis), jeigu jie per 5 metus nuo diplomato tarnybos sutarties nutraukimo pareiškia norą atkurti diplomato statusą ir diplomato tarnybos sutartis su jais nebuvo nutraukta šio įstatymo 92 straipsnio 1 dalies 1–9, 11, ir 12,
62 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Esant tarnybinei būtinybei, užsienio reikalų ministro nustatyta tvarka diplomato statusas gali būti atkurtas netaikant šio straipsnio 3 dalyje nustatyto 5 metų termino buvusiems diplomatams, kurie pastaruosius 3 metus nepertraukiamai ėjo su užsienio ir (ar) Europos Sąjungos politikos įgyvendinimu susijusias pareigas, jeigu diplomato tarnybos sutartis su jais nebuvo nutraukta šio įstatymo 92 straipsnio 1 dalies 1–9, 11, ir 12, 13 punktuose, 2 dalies 1, 3 ir 4 punktuose ir 13 dalyje nustatytais pagrindais.“
pakeitimas
1Papildyti 68 straipsnį nauja 2 dalimi:
„2. Diplomatai, turintys galiojančią tarnybinę nuobaudą, neskatinami, išskyrus atvejus, kai diplomato tarnybinė veikla įvertinama kaip viršijanti lūkesčius. Diplomatai, turintys galiojančią tarnybinę nuobaudą už Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo pažeidimus, gali būti skatinami tik praėjus Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatyme nustatytiems terminams nuo sprendimo pripažinti juos pažeidusiais Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo reikalavimus priėmimo dienos.“
ir 4 dalis laikyti atitinkamai 3, 4 ir 5 dalimis. 22 straipsnis. 69 straipsnio pakeitimas Pakeisti 69 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Gautų dovanų priėmimo, deklaravimo ir saugojimo tvarką nustato Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymas.“
pakeitimas
ir ją išdėstyti taip: „1. Už tarnybinius nusižengimus diplomatui skiriamos šios tarnybinės nuobaudos gali būti skiriama viena iš šių tarnybinių nuobaudų:“. 2. Pakeisti 71 straipsnio 4 dalies nuostatą iki dvitaškio ir ją išdėstyti taip: „4. Šiurkščiu pažeidimu tarnybiniu nusižengimu laikoma:“. 3. Pakeisti 71 straipsnio 4 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) piktnaudžiavimas tarnyba ir
(ar) šiurkštus Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo reikalavimų pažeidimas;“. 4. Pakeisti 71 straipsnio 4 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip: „5) dalyvavimas su diplomatine tarnyba diplomato pareigomis nesuderinamoje veikloje;“. 5. Pakeisti 71 straipsnio 4 dalies 8 punktą ir jį išdėstyti taip: „8) valstybės lėšų ir turto apskaitos pažeidimas, turėjęs reikšmingos įtakos Užsienio reikalų ministerijos finansinių ir biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinių, konsoliduotųjų ataskaitų rinkinių ir (ar) kitų ataskaitų duomenų teisingumui, ar reikšmingas valstybės lėšų ir turto valdymo, naudojimo ir disponavimo jais teisėtumo pažeidimas, nustatytas Lietuvos Respublikos valstybės kontrolieriaus ar jo pavaduotojo sprendimu;“. 24 straipsnis. 72 straipsnio pakeitimas Pakeisti 72 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „72 straipsnis. Tarnybinių nuobaudų skyrimas 1.
Tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos, neįskaitant laiko, kurį diplomatas nebuvo darbe dėl laikinojo nedarbingumo, buvo komandiruotėje arba atostogavo, buvo nušalintas nuo pareigų, taip pat laiko, per kurį Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka turi būti išnagrinėtas skundas dėl profesinės sąjungos atstovaujamojo ir (arba) valdymo organo nesutikimo dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo diplomatui, o iškėlus baudžiamąją bylą vykstant baudžiamajam procesui arba Seimo kontrolieriui atliekant tyrimą, taip pat atliekant tarnybinį ar kitą kompetentingos institucijos patikrinimą, – ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo baudžiamosios bylos nutraukimo arba teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, Seimo kontrolieriaus pažymos surašymo, tarnybinio ar kito kompetentingos institucijos patikrinimo užbaigimo, ikiteisminio tyrimo pabaigos dienos. Į šioje dalyje nustatytą 2 mėnesių tarnybinės nuobaudos skyrimo terminą neįskaitomas laikas, kurį diplomatas nebuvo darbe dėl laikinojo nedarbingumo, buvo komandiruotėje, atostogavo arba buvo nušalintas nuo pareigų, taip pat laikas, per kurį Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka turi būti išnagrinėtas skundas dėl profesinės sąjungos atstovaujamojo ir (arba) valdymo organo nesutikimo dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo diplomatui. Tarnybinio nusižengimo tyrimas pradedamas užsienio reikalų ministro sprendimu arba gavus oficialią informaciją apie galimą diplomato tarnybinį nusižengimą. Jeigu įsiteisėjusiame teismo sprendime konstatuota, kad Užsienio reikalų ministerija pažeidė įstatymus ar kitus teisės aktus, Užsienio reikalų ministerijoje turi būti pradėtas diplomatų, dėl kurių galimos kaltės buvo padaryti įsiteisėjusiame teismo sprendime konstatuoti įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimai, tarnybinio nusižengimo tyrimas.
Tarnybinė nuobauda neskiriama, jeigu nuo nusižengimo padarymo dienos praėjo 6 mėnesiai, išskyrus atvejus, kai tarnybinis nusižengimas nustatomas atliekant auditą, piniginių ar kitokių vertybių reviziją (inventorizaciją) arba kai Seimo kontrolierius atlieka tyrimą, taip pat kai atliekamas tarnybinis ar kitas kompetentingos institucijos patikrinimas, tiriamas tarnybinis nusižengimas šio straipsnio 2 dalyje numatytais atvejais, atliekamas ikiteisminis tyrimas arba kai yra pažeidžiamos Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nuostatos arba įsiteisėja teismo sprendimas, kuriame konstatuota, kad Užsienio reikalų ministerija pažeidė įstatymus ar kitus teisės aktus. Šiais atvejais tarnybinė nuobauda skiriama ne vėliau kaip per 3 metus nuo nusižengimo padarymo dienos. 2. Tarnybinio nusižengimo tyrimas, gavus oficialią informaciją apie galimą diplomato tarnybinį nusižengimą, pradedamas, o pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas tęsiamas ir atitinkamas sprendimas dėl tarnybinio nusižengimo padarymo pripažinimo ir tarnybinės nuobaudos skyrimo priimamas taip pat kai su diplomatu, dėl kurio galimo tarnybinio nusižengimo gauta oficiali informacija arba dėl kurio pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas, nutraukiama diplomato tarnybos sutartis arba terminuota diplomato tarnybos sutartis (netenkama diplomato statuso). Šis sprendimas Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka perduodamas Valstybės tarnybos įstatymo 53 39 straipsnyje nurodytam registrui ir asmeniui, ėjusiam diplomato pareigas. 3. Už vieną tarnybinį nusižengimą galima skirti tik vieną tarnybinę nuobaudą. 4.
paaiškėja, kad tarnybinis nusižengimas turi nusikalstamos veikos ar administracinio nusižengimo požymių, tarnybinio nusižengimo tyrimas sustabdomas ir tarnybinio patikrinimo medžiaga perduodama institucijai, kompetentingai tirti ir nagrinėti atitinkamas bylas. Jeigu atsisakoma pradėti ikiteisminį tyrimą arba administracinių nusižengimų administracinio nusižengimo teiseną, baudžiamasis procesas nutraukiamas, ar asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios arba administracinės atsakomybės, priimamas išteisinamasis nuosprendis arba asmuo atleidžiamas nuo administracinės atsakomybės, tarnybinio nusižengimo tyrimas tęsiamas ir tarnybinė nuobauda turi būti paskirta šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka ir terminais. Kai diplomato veika turi savarankiško tarnybinio nusižengimo požymių, pagal kuriuos akivaizdžiai galima šį tarnybinį nusižengimą atriboti nuo nusikalstamos veikos ar administracinio nusižengimo, tarnybinio nusižengimo tyrimas tęsiamas neatsižvelgiant į baudžiamojo proceso ar administracinio nusižengimo teisenos eigą. 5. Tarnybinę nuobaudą skiria arba sprendimą dėl asmens, ėjusio diplomato pareigas, pripažinimo padarius tarnybinį nusižengimą ir sprendimą dėl tarnybinės nuobaudos, kuri turėtų būti jam skirta, priima užsienio reikalų ministras, atsižvelgdamas į šio straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus. 6. Sprendimas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo ar dėl asmens, ėjusio diplomato pareigas, pripažinimo padarius tarnybinį nusižengimą ir tarnybinės nuobaudos, kuri turėtų būti jam skirta, nustatymo gali būti skundžiamas teismui. 7.
7Sprendimų dėl tarnybinių nuobaudų skyrimo diplomatams ir sprendimų dėl asmenų,
ėjusių diplomato pareigas, pripažinimo padarius tarnybinį nusižengimą ir sprendimų dėl tarnybinių nuobaudų, kurios turėtų būti jiems skirtos, priėmimo tvarką, taip pat šio straipsnio 2 dalyje nurodytų motyvuotų išvadų apie tyrimų rezultatus ir priimtų sprendimų dėl asmenų, ėjusių diplomato pareigas, pripažinimo padarius tarnybinį nusižengimą perdavimo atitinkamiems asmenims terminus ir tvarką nustato Vyriausybė. 8. Diplomato, galimai padariusio tarnybinį nusižengimą, prašymu atliekant tarnybinio nusižengimo tyrimą dalyvauja darbuotojų atstovavimą įgyvendinančių asmenų atstovas.“
pakeitimas Pakeisti 72 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Tarnybinio nusižengimo tyrimas, gavus oficialią informaciją apie galimą diplomato
tarnybinį nusižengimą, pradedamas, o pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas tęsiamas ir atitinkamas sprendimas dėl tarnybinio nusižengimo padarymo pripažinimo ir tarnybinės nuobaudos skyrimo priimamas taip pat kai su diplomatu, dėl kurio galimo tarnybinio nusižengimo gauta oficiali informacija arba dėl kurio pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas, nutraukiama diplomato tarnybos sutartis arba terminuota diplomato tarnybos sutartis (netenkama diplomato statuso). Šis sprendimas Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka perduodamas Valstybės tarnybos įstatymo 39 straipsnyje nurodytam Viešojo sektoriaus darbuotojų registrui ir asmeniui, ėjusiam diplomato pareigas.“
pakeitimas Pakeisti 74 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „74 straipsnis. Tarnybinės nuobaudos išnykimas
laikomas nebaustu tarnybine nuobauda, kai po tarnybinės nuobaudos paskyrimo datos dienos praėjo vieni metai. 2.
nuobauda užsienio reikalų ministro motyvuotu sprendimu gali būti panaikinta anksčiau, negu sueina šio straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas, bet ne anksčiau negu po 6 mėnesių nuo jos paskyrimo dienos, arba kai diplomatas gauna valstybės apdovanojimą.“
pakeitimas Pakeisti 75 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Diplomatas turi atlyginti savo neteisėta kalta veika Užsienio reikalų ministerijai padarytą tiesioginę materialinę žalą. Nustatant atlygintinos žalos dydį, taikomos Darbo kodekso nuostatos, išskyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia.“
pakeitimas
ir ją išdėstyti taip:
„1. Diplomatas nuo pareigų privalo būti nušalintas: Darbo kodekso nustatytais atvejais, taip pat kai
nėra pareigų, į kurias diplomatas gali būti perkeltas Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo nustatyta tvarka uždraudus jam dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, arba kai diplomatas nesutinka būti perkeltas į kitas pareigas. Kai nėra pareigų, į kurias diplomatas gali būti perkeltas Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo nustatyta tvarka uždraudus jam dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, diplomatas nušalinamas nuo pareigų Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo nustatyta tvarka atliekamo patikrinimo laikotarpiui. 1) jeigu diplomatas darbo vietoje pasirodė neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Šiuo atveju diplomatas nušalinamas likusiam tos dienos (pamainos) darbo laikui;
2) Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo nustatyta tvarka jam uždraudus dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija.
Šiuo atveju diplomatas nušalinamas Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo nustatyta tvarka atliekamo patikrinimo laikotarpiui;
3) jeigu Užsienio reikalų ministerija gauna informacijos, kad diplomatas įtariamas ar kaltinamas padaręs sunkų arba labai sunkų nusikaltimą arba įtariamas ar kaltinamas padaręs nusikaltimą arba baudžiamąjį nusižengimą valstybės tarnybai ar viešiesiems interesams. Šiuo atveju diplomatas nušalinamas iki baudžiamojo proceso pabaigos;
4) kitų įstatymų nustatytų subjektų sprendimu šių įstatymų nustatytomis sąlygomis ir tvarka.“
3 punktu: „3) Užsienio reikalų ministerija iš turinčio įgaliojimus pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksą pareikšti įtarimus ar kaltinimus pareigūno gauna informacijos, kad diplomatas įtariamas ar kaltinamas tyčinio nusikaltimo padarymu arba įtariamas ar kaltinamas nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo valstybės tarnybai ar viešiesiems interesams padarymu. Šiuo atveju, įvertinus diplomato einamų pareigų pobūdį, atliekamas funkcijas ir kitas svarbias aplinkybes, dėl kurių tolesnis jo pareigų ėjimas būtų nesuderinamas su jam pareikštais įtarimais ar kaltinimais, diplomatas gali būti nušalinamas nuo pareigų iki 3 mėnesių. Prireikus nušalinimas nuo pareigų gali būti pratęsiamas vienam mėnesiui. Pratęsimų skaičius neribojamas, bet visais atvejais nušalinimas nuo pareigų negali trukti ilgiau kaip iki baudžiamojo proceso pabaigos.“
straipsnį 5 dalimi:
„5. Šio straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu
nušalintas nuo pareigų diplomatas su jo sutikimu gali būti laikinai perkeltas į lygiavertes ar žemesnes diplomato pareigas, jeigu toks perkėlimas neprieštarauja nušalinimo nuo pareigų tikslui.“
pakeitimas 1.
pakeitimas
taip: „2. Už nušalinimo laikotarpį diplomatui darbo užmokestis nemokamas, išskyrus Darbo kodekse nustatytus atvejus. Diplomatas, nuo tarnybos nušalintas nepagrįstai ar nepasitvirtinus aplinkybėms, lėmusioms nušalinimą, grąžinamas į eitas pareigas ir per 10 darbo dienų, kai diplomatas vėl pradėjo eiti pareigas, jam išmokamas darbo užmokestis už laikotarpį, kurį jis buvo nušalintas nuo tarnybos, taip pat delspinigiai, kurių dydį tvirtina Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras. Jeigu diplomatas nušalinimo nuo pareigų laikotarpiu buvo perkeltas į kitas diplomato pareigas, jam išmokamas darbo užmokesčio skirtumas už laikotarpį, kurį jis buvo nušalintas nuo pareigų. Delspinigiai nemokami, jeigu žala diplomatui atlyginta kitų įstatymų nustatyta tvarka. Delspinigių dydį socialinės apsaugos ir darbo ministras tvirtina kiekvienais metais iki vasario 1 dienos, atsižvelgdamas į Lietuvos statistikos departamento paskelbtą vartotojų kainų indeksą per praėjusius kalendorinius metus (lygindamas praėjusių metų gruodžio mėnesį su užpraeitų metų gruodžio mėnesiu).“
ir ją išdėstyti taip: „4. Nuo pareigų nušalintas diplomatas nepraranda teisės dirbti kitą darbą ar užsiimti kita veikla pagal šio įstatymo 31 straipsnį.“
pakeitimas Pakeisti 79 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „79 straipsnis. Tarnybos Lietuvos valstybei stažas ir diplomatinės tarnybos stažas
Lietuvos valstybei ištarnautų nuo 1990 m. kovo 11 d. einant valstybės tarnautojo pareigas, įskaitant Valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsnio 2 ir
straipsnio 3 ir 4 dalyse, 6 dalies 1, 2, 3, 4, 8, 9 ir 10 punktuose 8 dalies 1–5, 9–14 punktuose nurodytas pareigas (išskyrus savivaldybės tarybos narius, kurie nebuvo savivaldybės meru ir mero pavaduotoju), metų skaičius.
Į tarnybos Lietuvos valstybei stažą taip pat įskaitomas laikotarpis einant Valstybės tarnybos įstatymo (2001 m. rugsėjo 27 d. įstatymo Nr. IX-525 redakcija) 33 straipsnio 3 dalyje (2001 m. rugsėjo 27 d. įstatymo Nr. IX-525 redakcija) nustatytas nurodytas pareigas. Tarnybos Lietuvos valstybei stažas skaičiuojamas nuo valstybės tarnautojo tarnybos (darbo) valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose pradžios arba nuo paskyrimo, priėmimo ar (išrinkimo) į pareigas valstybės tarnyboje šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka dienos. Tarnybos (darbo) ne vienu laikotarpiu einant valstybės tarnautojo pareigas valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose stažas sudedamas.
Į tarnybos Lietuvos valstybei stažą taip pat įskaitomas įskaitomi kasmetinių, nėštumo ir gimdymo atostogų, tėvystės atostogų, atostogų vaikui prižiūrėti, atleidimo nuo tarnybinių pareigų dalyvauti Respublikos Prezidento, Seimo, Europos Parlamento ar savivaldybių tarybų rinkimuose pagal Valstybės tarnybos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 6 punktą ir (ar) šio įstatymo 30 straipsnio 1 dalies 6 punktą, perkėlimo į pareigas tarptautinėje ir ar Europos Sąjungos institucijoje ar užsienio valstybės institucijoje pagal Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio 3 dalį 16 straipsnio 2 dalį ir (ar) šio įstatymo 43 straipsnio 5 dalį, darbo tarptautinėje ar Europos Sąjungos institucijoje ar užsienio valstybės institucijoje laikotarpiai, dalyvavimo Europos Sąjungos, tarptautinės organizacijos finansuojamuose projektuose užsienio valstybės institucijoje laikotarpiai, atostogos atostogų dėl dalyvavimo Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių, Lietuvos arba bendrai finansuojamuose paramos teikimo ir (arba) Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo projektuose, mokymosi atostogos atostogų, pagal Valstybės tarnybos įstatymo 43,
81, 82 straipsnius ir 89 straipsnio 10 dalį suteiktų atostogų laikas ir ligos išmokos gavimo laikotarpiai. Atsižvelgiant į tarnybos Lietuvos valstybei stažą, nustatomas šio įstatymo 38 straipsnio straipsnyje 1 dalies 1 punkte nurodyto priedo dydis ir šio įstatymo 80 straipsnio 2 dalyje nurodytų kasmetinių papildomų atostogų trukmė. Tarnybos Lietuvos valstybei stažo skaičiavimo tvarką nustato Vyriausybė. 2. Diplomatinės tarnybos stažą sudaro diplomatinėje tarnyboje nuo 1990 m. kovo 11 d. ištarnautų pilnų metų skaičius.
Į diplomato diplomatinės tarnybos stažą taip pat įskaitomas įskaitomi diplomato kasmetinių, nėštumo ir gimdymo atostogų, tėvystės atostogų, atostogų vaikui prižiūrėti, atleidimo nuo tarnybinių pareigų dalyvauti Respublikos Prezidento, Seimo, Europos Parlamento ar savivaldybių tarybų rinkimuose pagal šio įstatymo 30 straipsnio 1 dalies 6 punktą, perkėlimo į kitas pareigas pagal šio įstatymo 43 straipsnį, darbo tarptautinėje ar Europos Sąjungos institucijoje ar užsienio valstybės institucijoje ir pasitelkimo laikotarpiai pagal šio įstatymo 43 straipsnį, dalyvavimo Europos Sąjungos, tarptautinės organizacijos finansuojamuose projektuose užsienio valstybės institucijoje laikotarpiai, atostogų dėl dalyvavimo Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių, Lietuvos arba bendrai finansuojamuose paramos teikimo ir (arba) Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo projektuose, mokymosi atostogos atostogų, pagal šio įstatymo 81, 82 straipsnius ir 89 straipsnio 10 dalį suteiktų atostogų laikas ir ligos išmokos gavimo laikotarpiai, taip pat šio įstatymo 89 straipsnio 1 dalyje nustatytais atvejais, kai diplomatas iki pareigybės panaikinimo buvo perkeltas į kitas pareigas. 3. Laikotarpis, kurį diplomatas ar valstybės tarnautojas buvo nušalintas nuo pareigų, į diplomatinės tarnybos stažą ir į tarnybos Lietuvos valstybei stažą neįskaitomas, išskyrus atvejus, kai pripažįstama, kad diplomatas ar valstybės tarnautojas buvo nušalintas nuo pareigų nepagrįstai, arba kai nepasitvirtina aplinkybės, lėmusios diplomato ar valstybės tarnautojo nušalinimą.“
pakeitimas Pakeisti 80 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „80 straipsnis. Kasmetinės atostogos
1Diplomatui suteikiamos 22 darbo dienų trukmės kasmetinės minimalios atostogos.
Diplomatui, vienam auginančiam vaiką (įvaikį) iki 14 metų arba neįgalų vaiką (įvaikį) su negalia iki 18 metų, taip pat diplomatui, kuris pripažintas neįgaliuoju yra asmuo su negalia, suteikiamos 27 darbo dienų trukmės kasmetinės minimalios atostogos. 2. Diplomatui už kiekvienų 5 metų tarnybos Lietuvos valstybei stažą suteikiamos 3 darbo dienos kasmetinių papildomų atostogų, tačiau bendra kasmetinių atostogų trukmė negali būti ilgesnė kaip 37 darbo dienos. 3. Diplomatui už pirmuosius tarnybos metus kasmetinės atostogos paprastai suteikiamos po 6 tarnybos mėnesių Darbo kodekso nustatyta tvarka.“32 straipsnis. 81 straipsnio pakeitimas Pakeisti 81 straipsnio 1 dalį ir ją išsdėstyti taip:
„1. Diplomatui, turinčiam ne trumpesnį kaip 3
mėnesių tarnybos Lietuvos valstybei stažą, jo ir į pareigas jį priėmusio asmens susitarimu gali būti suteiktos iki vienų metų trukmės atostogos kvalifikacijai tobulinti. Šiuo atveju diplomatui paliekamos jo eitos pareigos, tačiau jam nustatytas darbo užmokestis nemokamas.“
pakeitimas Pakeisti 88 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „88 straipsnis. Kompensacijos diplomato mirties, žūties, mirties ar sužalojimo atveju. Palaikų pervežimas 1.
atlikdamas tarnybines pareigas arba mirė dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų atlikimu, Vyriausybės nustatyta tvarka iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto vaikams (įvaikiams, taip pat vaikams, gimusiems po jo mirties), iki jiems sukaks 18 metų, taip pat vyresniems vaikams (įvaikiams), jeigu jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti ar studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą (įskaitant ir akademinių atostogų laikotarpį), – iki jiems sukaks 24 metai, vaikams (įvaikiams), vyresniems kaip 18 metų, jeigu jiems nustatytas dalyvumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – darbingumo lygis), sutuoktiniui arba partneriui, sugyventiniui, tėvui (įtėviui), motinai (įmotei) ir dėl amžiaus ar neįgalumo nedarbingiems asmenims, kurie dėl amžiaus ar negalios negali dirbti ir kurie buvo diplomato išlaikomi arba jo žūties (mirties) dieną turėjo teisę gauti jo išlaikymą, lygiomis dalimis išmokama 37,24 mėnesio diplomato gauto vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija, sumažinta priklausančios išmokėti Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme nustatytos vienkartinės socialinio draudimo išmokos apdraustajam asmeniui mirus dydžiu, o jeigu diplomatas žuvo atlikdamas tarnybines pareigas arba mirė dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų atlikimu užsienio valstybėje, kurioje vyksta ginkluotas konfliktas, ar dėl užsienio valstybėje įvykdyto teroro akto, – 77,58 mėnesio jo gauto vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija, sumažinta priklausančios išmokėti Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme nustatytos vienkartinės socialinio draudimo išmokos apdraustajam asmeniui mirus dydžiu.
Jeigu diplomatas žuvo atlikdamas tarnybines pareigas arba mirė dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų atlikimu, Vyriausybės nustatyta tvarka iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto vaikams (įvaikiams, taip pat vaikams, gimusiems po jo mirties), iki jiems sukaks 18 metų, taip pat vyresniems vaikams (įvaikiams), jeigu jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti ar studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą (įskaitant ir akademinių atostogų laikotarpį), – iki jiems sukaks 24 metai, vaikams (įvaikiams), vyresniems kaip 18 metų, jeigu jiems nustatytas dalyvumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – darbingumo lygis), sutuoktiniui arba partneriui, sugyventiniui, tėvui (įtėviui), motinai (įmotei) ir dėl amžiaus ar neįgalumo nedarbingiems asmenims, kurie dėl amžiaus ar negalios negali dirbti ir kurie buvo diplomato išlaikomi arba jo žūties (mirties) dieną turėjo teisę gauti jo išlaikymą, lygiomis dalimis išmokama 37,24 mėnesio diplomato gauto vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija, sumažinta priklausančios išmokėti Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme nustatytos vienkartinės socialinio draudimo išmokos apdraustajam asmeniui mirus dydžiu, o jeigu diplomatas žuvo atlikdamas tarnybines pareigas arba mirė dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų atlikimu užsienio valstybėje, kurioje vyksta ginkluotas konfliktas, ar dėl užsienio valstybėje įvykdyto teroro akto, – 77,58 mėnesio jo gauto vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija, sumažinta priklausančios išmokėti Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme nustatytos vienkartinės socialinio draudimo išmokos apdraustajam asmeniui mirus dydžiu. Visais atvejais bendra diplomatui žuvus atliekant tarnybines pareigas arba mirus dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų atlikimu, išmokamos kompensacijos suma negali viršyti 101 370 eurų.
Kompensacija gali būti išmokama dalimis, bet ne ilgiau kaip per 3 metus. 2. Diplomatas pripažįstamas žuvusiu atliekant tarnybines pareigas arba mirusiu dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų atlikimu, jeigu įvykis, kuris buvo diplomato žūties (mirties) priežastis, įvyko jam atliekant jo pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas arba dėl šių funkcijų atlikimo, išskyrus atvejus, kai diplomatas žuvo
(mirė) darydamas tyčinę nusikalstamą veiką ar kitą teisės pažeidimą, taip pat jeigu diplomato žūties (mirties) priežastis buvo apsvaigimas nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar toksinių medžiagų arba jeigu diplomatas nusižudė dėl priežasčių, nesusijusių su tarnyba. Diplomatas pripažįstamas žuvusiu atliekant tarnybines pareigas arba mirusiu dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų atlikimu, Vyriausybės nustatyta tvarka. 3. Diplomatas, žuvęs atlikdamas tarnybines pareigas arba miręs dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų atlikimu, laidojamas valstybės lėšomis. Valstybės apmokamų laidojimo išlaidų aprašą tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. 4.
sužalotas atlikdamas tarnybines pareigas arba susirgo sunkia liga dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų atlikimu, atsižvelgiant į jo sveikatos sutrikimo laipsnį Vyriausybės nustatyta tvarka išmokama vienkartinė nuo 9,31 iki 37,24 mėnesio jo gauto vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija, sumažinta priklausančios išmokėti Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme nustatytos netekto darbingumo vienkartinės kompensacijos ar netekto darbingumo periodinės kompensacijos, mokėtinos ne ilgiau kaip 12 mėnesių, dydžiu, o diplomatui, kuris buvo sužalotas atlikdamas tarnybines pareigas arba susirgo sunkia liga dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų atlikimu užsienio valstybėje, kurioje vyksta ginkluotas konfliktas, ar dėl užsienio valstybėje įvykdyto teroro akto, – nuo 23,28 iki 38,79 mėnesio jo gauto vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija, sumažinta priklausančios išmokėti Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme nustatytos netekto darbingumo vienkartinės kompensacijos ar netekto darbingumo periodinės kompensacijos, mokėtinos ne ilgiau kaip 12 mėnesių, dydžiu. 5. Užsienyje žuvusio ar mirusio diplomato, taip pat užsienyje žuvusių ar mirusių kartu su diplomatinėje atstovybėje, konsulinėje įstaigoje arba specialiojoje misijoje dirbančiu diplomatu gyvenusių jo šeimos narių, nurodytų šio įstatymo 18 straipsnyje, palaikų pervežimo į Lietuvos Respubliką išlaidas apmoka valstybė Vyriausybės nustatyta tvarka. Paramos teikimo diplomatui žuvus ar mirus užsienyje dėl priežasčių, nesusijusių su tarnybinių pareigų atlikimu, paramos teikimo palaikams pervežti į Lietuvą tvarką nustato Vyriausybė. 6. Išmokėjusi kompensaciją Užsienio reikalų ministerija, išmokėjusi kompensaciją, įgyja reikalavimo (regreso) teisę iš žalą padariusių juridinių ir fizinių asmenų. Kompensacija įskaitoma į atlygintinos žalos dydį.
Tais atvejais, kai Kai žalos dydis yra mažesnis negu išmokėta kompensacija, Užsienio reikalų ministerija regreso tvarka iš kalto dėl žalos asmens gali reikalauti tos kompensacijos dalies, kuria atlyginta žala. 7. Mirusio, išskyrus žuvusį atliekant tarnybines pareigas arba mirusį dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų atlikimu, diplomato šeimos nariams išmokama iki 5 minimaliųjų mėnesinių algų dydžio materialinė pašalpa mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija. Šios materialinės pašalpos mokamos Ši kompensacija mokama iš Užsienio reikalų ministerijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų ir neatsižvelgiant į kitų įstatymų nustatytas ir išmokėtas išmokas ir pašalpas.“
pakeitimas
89 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Diplomatas, kurio pareigybė naikinama, perkeliamas į
kitas lygiavertes pareigas Užsienio reikalų ministerijoje, o jeigu tokių pareigų nėra, – diplomatas su jo rašytiniu sutikimu gali būti perkeltas į žemesnes pareigas Užsienio reikalų ministerijoje. Jeigu iki pareigybės panaikinimo diplomatas į kitas pareigas nepaskiriamas, su juo nutraukiama diplomato tarnybos sutartis ar terminuota diplomato tarnybos sutartis. Diplomatui apie pareigybės panaikinimą turi būti pranešta raštu ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį iki pareigybės panaikinimo. Asmeniui, kuriam iki teisės gauti visą senatvės pensiją pensijos amžiaus liko mažiau kaip
auginančiam vaiką (įvaikį) iki 14 metų, arba auginančiam neįgalų vaiką (įvaikį) su negalia iki 18 metų, nėščiai diplomatei, diplomatui su negalia, diplomatams, pateikusiems išrašą dėl ligos, įtrauktos į sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtintą sunkių ligų sąrašą, taip pat diplomatui, kuriam iki teisės gauti visą senatvės pensiją pensijos amžiaus liko mažiau kaip
2.
Pakeisti 89 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip: „11. Diplomatui, paskirtam dirbti į diplomatinę atstovybę, konsulinę įstaigą ar specialiąją misiją, ir kartu su juo vyksiančiam ir (ar) išvykusiam sutuoktiniui arba partneriui užsienio reikalų ministro nustatyta tvarka gali būti apmokamos arba kompensuojamos visos vienos iš oficialių valstybės, kurioje yra diplomatinė atstovybė, konsulinė įstaiga ar specialioji misija, kalbų ar kitos pagal poreikį užsienio kalbos mokymosi išlaidos arba tų išlaidų dalis.“
ir ją išdėstyti taip:
„12. Diplomatinėje atstovybėje, konsulinėje įstaigoje ar specialiojoje misijoje
dirbančiam diplomatui, naudojančiam netarnybinį automobilį tarnybos reikmėms, kas mėnesį mokama ne didesnė kaip 0,39 Lietuvos statistikos departamento Valstybės duomenų agentūros paskutinį kartą paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžio kompensacija degalų įsigijimo ir automobilio amortizacijos išlaidoms padengti, kuri naudojama neatsiskaitytinai. Užsienio reikalų ministras nustato kompensuojamų išlaidų kompensavimo sąlygas ir tvarką. Kompensuojamų išlaidų dydis nustatomas užsienio reikalų ministro nustatyta tvarka.“
ir ją išdėstyti taip: „15.
Diplomatui, kurio materialinė būklė tapo sunki dėl jo paties ligos, artimųjų giminaičių, šeimos narių (sutuoktinio, arba partnerio, sugyventinio, jo tėvų, vaiko (įvaikio) vaikų (įvaikių), motinos (įmotės), tėvo (įtėvio), brolio (įbrolio) brolių (įbrolių), sesers (įseserės) ir seserų (įseserių), taip pat išlaikytinių, kurių globėju ar rūpintoju įstatymų nustatyta tvarka yra paskirtas diplomatas, ligos ar mirties, stichinės nelaimės ar turto netekimo, gali būti skiriama iki 5 minimaliųjų mėnesinių algų dydžio materialinė pašalpa. Pašalpą skiria užsienio reikalų ministras ar jo įgaliotas asmuo iš Užsienio reikalų ministerijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų.“
pakeitimas Pakeisti 91 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „91 straipsnis. Diplomato amžiaus apribojimas
vyresnis kaip 65 metų. 2. Užsienio reikalų ministro teikimu Respublikos Prezidentas gali leisti asmenims, vyresniems kaip 65 metų, su jų sutikimu toliau dirbti diplomatiniais atstovais, tačiau bendras pratęstas tarnybos laikas negali viršyti 5 metų. Kitiems diplomatams, sulaukusiems šio straipsnio 1 dalyje nurodytą amžių, diplomatinės tarnybos laiką iki vienų metų su jų sutikimu gali pratęsti užsienio reikalų ministras, tačiau bendras pratęstas tarnybos laikas negali viršyti 5 metų. 3. Su diplomatu, kurio diplomato tarnybos sutartis ar terminuota diplomato tarnybos sutartis nutraukiama pagal šio įstatymo 92 straipsnio 1 dalies 5 punktą, Vyriausybės nustatyta tvarka gali būti sudaroma terminuota darbo sutartis dėl mentorystės ne ilgesniam kaip 2 metų laikotarpiui. Diplomatinės tarnybos laikas gali būti pratęstas tik jeigu diplomato tarnybinė veikla per paskutinius 3 metus buvo įvertinta kaip atitinkanti lūkesčius ir (ar) viršijanti lūkesčius (iki 2023 m. gruodžio 31 d. įvertinta gerai ir (ar) labai gerai) ir jis neturi galiojančių tarnybinių nuobaudų.“
4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) įsiteisėja teismo nuosprendis, kuriuo jam paskirta bausmė už sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, nusikalstamą veiką valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką arba bausmė už nusikaltimo padarymą tyčia arba kuriuo diplomatui skiriama bausmė, dėl kurios negalima tęsti tarnybos jis negali eiti savo pareigų;“. 2. Pakeisti 92 straipsnio 1 dalies 10 punktą ir jį išdėstyti taip: „10) teisės aktų nustatyta tvarka nustatoma, kad dėl neįgalumo ar darbingumo netekimo diplomatas negali eiti pareigų diplomatas pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą nebegali eiti diplomato pareigų;“. 3. Papildyti 92 straipsnio 1 dalį 13 punktu: „13) iš Korupcijos prevencijos įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka pateiktos informacijos, iš Valstybės tarnybos įstatymo 39 straipsnyje nurodyto registro gautos informacijos apie asmenis, atleistus iš valstybės tarnautojo pareigų už šiurkštų tarnybinį nusižengimą, ar su kuriais diplomato tarnybos sutartis ar terminuota tarnybos sutartis buvo nutraukta dėl šių priežasčių, ar pripažintus padariusiais tarnybinį nusižengimą, už kurį jiems turėtų būti skirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų ar diplomato tarnybos sutarties ar terminuotos diplomato tarnybos sutarties nutraukimas, ar kitų duomenų, gautų šio įstatymo 6 straipsnio
nepriekaištingos reputacijos reikalavimų;“. 4.
4Pakeisti 92 straipsnio 1 dalies 13 punktą ir jį išdėstyti taip:
„13) iš Korupcijos prevencijos įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka pateiktos informacijos, iš Valstybės tarnybos įstatymo 39 straipsnyje nurodyto Viešojo sektoriaus darbuotojų registro gautos informacijos apie asmenis, atleistus iš valstybės tarnautojo pareigų už šiurkštų tarnybinį nusižengimą, ar su kuriais diplomato tarnybos sutartis ar terminuota tarnybos sutartis buvo nutraukta dėl šių priežasčių, ar pripažintus padariusiais tarnybinį nusižengimą, už kurį jiems turėtų būti skirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų ar diplomato tarnybos sutarties ar terminuotos diplomato tarnybos sutarties nutraukimas, ar kitų duomenų, gautų šio įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, paaiškėja, kad diplomatas neatitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimų;“. 5. Papildyti 92 straipsnio 1 dalį 14 ir 15 punktais:
„14) diplomato tarnybos sutarties šalims ar
terminuotos diplomato tarnybos sutarties šalims susitarus dėl sutarties nutraukimo šio straipsnio 8 dalyje nustatyta tvarka;
15) diplomato prašymu šio straipsnio
92 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Nutraukiant diplomato tarnybos sutartį ar terminuotą diplomato tarnybos sutartį pagal šio straipsnio 2 dalies
sutarties nutraukimo. Asmeniui, kuriam iki teisės gauti visą senatvės pensiją pensijos amžiaus liko mažiau kaip 5 metai, šis įspėjimo terminas dvigubinamas, o diplomatui, vienam auginančiam vaiką (įvaikį) iki 14 metų, arba auginančiam neįgalų vaiką (įvaikį) su negalia iki 18 metų, nėščiai diplomatei, diplomatui su negalia, diplomatams, pateikusiems išrašą dėl ligos, įtrauktos į sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtintą sunkių ligų sąrašą, taip pat diplomatui, kuriam iki teisės gauti visą senatvės pensiją pensijos amžiaus liko mažiau kaip 2 metai, – trigubinamas.
Įspėjimas netenka galios, jeigu po jo termino pasibaigimo praeina daugiau kaip vienas mėnuo, neįskaitant diplomato laikinojo nedarbingumo ir atostogų laiko.“
ir ją išdėstyti taip: „6. Diplomato tarnybos sutartis ar terminuota diplomato tarnybos sutartis su nėščia diplomate, taip pat su diplomatu, vienu auginančiu vaiką (įvaikį) iki 3 metų, negali būti nutraukta pagal šio straipsnio 1 dalies 6 ir 12 punktus, taip pat jeigu nėra diplomato kaltės pagal šio straipsnio 2 dalį, jeigu nėra tokio diplomato kaltės, išskyrus diplomatinius atstovus ir šio straipsnio 2 dalies 9 punkte nurodytus atvejus.“
ir ją išdėstyti taip: „9. Diplomatas (išskyrus diplomatinį atstovą ir diplomatą, su kuriuo sudaryta terminuota diplomato tarnybos sutartis parengiamajam laikotarpiui) turi teisę nutraukti diplomato tarnybos sutartį ar terminuotą diplomato tarnybos sutartį, apie tai įspėjęs pateikęs prašymą Užsienio reikalų ministeriją ministerijai ne vėliau kaip prieš 20 darbo dienų. Diplomatas, su kuriuo sudaryta terminuota diplomato tarnybos sutartis parengiamajam laikotarpiui, turi teisę nutraukti terminuotą diplomato tarnybos sutartį, apie tai įspėjęs pateikęs prašymą ne vėliau kaip prieš 5 darbo dienas.
Įspėjimo terminui pasibaigus Pasibaigus 20 darbo dienų ar 5 darbo dienų terminui, diplomatas turi teisę nutraukti darbą, o Užsienio reikalų ministerija privalo įforminti sutarties nutraukimą. Jeigu sutartį prašoma nutraukti dėl diplomato ligos ar neįgalumo, trukdančio negalios, trukdančios tinkamai atlikti darbą funkcijas, sutartis turi būti nutraukta nuo diplomato prašyme nurodytos datos.“
pakeitimas Pakeisti 94 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „94 straipsnis. Ginčų sprendimas Ginčai dėl diplomato tarnybos sutarties ir terminuotos diplomato tarnybos sutarties nutraukimo nagrinėjami administracinių bylų procesą reglamentuojančio Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.“
Pakeisti 95 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „95 straipsnis. Išeitinės išmokos ir kompensacijos
diplomato tarnybos sutartis ar terminuota diplomato tarnybos sutartis nutraukiama šio įstatymo 92 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytu pagrindu (toliau
Jeigu šiais pagrindais nutraukiant diplomato tarnybos sutartį ar terminuotą diplomato tarnybos sutartį dėl diplomato, kuriam sukako 65 metai arba kuriam baigėsi tarnybos pratęsimo laikas yra pradėtas ir nebaigtas šio įstatymo 72 straipsnio 2 dalyje nurodytas tarnybinio nusižengimo tyrimas, išeitinė išmoka diplomatui, kuriam sukako 65 metai arba kuriam baigėsi tarnybos pratęsimo laikas, išmokama per
nusižengimo tyrimą priėmimo dienos. Atlikus šio įstatymo 72 straipsnio 2 dalyje nurodytą tarnybinio nusižengimo tyrimą ir priėmus sprendimą dėl asmens, ėjusio diplomato pareigas, pripažinimo padarius tarnybinį nusižengimą, už kurį jam turėtų būti skirta tarnybinė nuobauda – diplomato tarnybos sutarties ar terminuotos diplomato tarnybos sutarties nutraukimas, išeitinė išmoka diplomatui, kuriam sukako 65 metai arba kuriam baigėsi tarnybos pratęsimo laikas, nemokama.
Diplomatui, su kuriuo sudaryta diplomato tarnybos sutartis ar terminuota diplomato tarnybos sutartis nutraukiama šio įstatymo 92 straipsnio 2 dalies 6 ar 7 punkte nurodytu pagrindu, išmokama vieno mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka. 2. Diplomatui, su kuriuo sudaryta diplomato tarnybos sutartis arba terminuota diplomato tarnybos sutartis nutraukiama pagal šio įstatymo 92 straipsnio 2 dalies
panaikinimo jo gauto vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, atsižvelgiant į diplomato diplomatinės tarnybos stažą:
1) iki vienų metų – vieno mėnesio;
2) nuo vienų iki penkerių 5 metų – 2 mėnesių;
3) nuo penkerių 5 iki dešimt 10 metų – 3 mėnesių;
4) nuo dešimt 10 iki dvidešimt 20 metų – 4 mėnesių;
5) daugiau kaip dvidešimt 20 metų – 5 mėnesių. 3. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta išeitinė išmoka pradedama mokėti praėjus mėnesiui nuo diplomato tarnybos ar terminuotos diplomato tarnybos sutarties nutraukimo dienos ir mokama kas mėnesį lygiomis dalimis. Jos mokėjimas nutraukiamas, jeigu asmuo pradeda eiti valstybės tarnautojo pareigas ar priimamas į darbą valstybės ar savivaldybės įstaigoje, išlaikomoje iš valstybės ar savivaldybės biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ar iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų, valstybės ar savivaldybės įmonėje, viešojoje įstaigoje, kurių savininkė yra valstybė arba savivaldybė, ar Lietuvos banke.
Jeigu asmuo pradeda eiti valstybės tarnautojo pareigas arba dirbti pagal darbo sutartį ne pirmą mėnesio dieną, išeitinė išmoka mokama tik už to mėnesio dienas iki priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas ar priėmimo į darbą valstybės ar savivaldybės įstaigoje, išlaikomoje iš valstybės ar savivaldybės biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ar iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų, valstybės ar savivaldybės įmonėje, viešojoje įstaigoje, kurių savininkė yra valstybė arba savivaldybė, ar Lietuvos banke dienos. Diplomatui mirus, išeitinės išmokos dalis, priklausanti diplomatui už tą mėnesį, kurį jis mirė, neišmokėta iki diplomato mirties dienos, išmokama įpėdiniui, pateikusiam paveldėjimo dokumentus. 3¹. 4. Diplomatui, su kuriuo sudaryta terminuota diplomato tarnybos sutartis nutraukiama šio įstatymo 92 straipsnio 2 dalies 9 punkte nurodytu pagrindu, išmokama 2 mėnesių jo gauto vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, o diplomatui, kuriam atšaukimo iš pareigų dieną iki terminuotos diplomato tarnybos sutarties pasibaigimo buvo likę mažiau kaip vienas mėnuo, išmokama vieno mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka. Šios išeitinės išmokos išmokamos šio straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka ir sąlygomis. 4. 5.
tarnybos sutartis nutraukiama pagal šio įstatymo 92 straipsnio 3 dalį arba kai diplomato tarnybos sutartis ar terminuota diplomato tarnybos sutartis nutraukiama pagal šio įstatymo 92 straipsnio 2 dalies 2 punktą punkte arba 92 straipsnio 8 dalį dalyje punkte nurodytu pagrindu,, diplomatui išmokama kompensacija, ne didesnė negu šio straipsnio 2 dalyje nurodyta išeitinė išmoka. Kompensacijos dydis apskaičiuojamas pareiginę algą dauginant iš diplomatinėje tarnyboje išdirbtų pilnų metų skaičiaus ir dauginant iš koeficiento 0,5, bet ne daugiau kaip iš
nutraukimo dienos, mokant po vieną dalį kas mėnesį. 5. 6. Užsienio reikalų ministerija su diplomatu, su kuriuo nutraukiama diplomato tarnybos sutartis ar terminuota diplomato tarnybos sutartis, privalo visiškai atsiskaityti ne vėliau kaip jos nutraukimo dieną, išskyrus šio straipsnio 1 dalyje nurodytą išeitinę išmoką, kai atliekamas tarnybinio nusižengimo tyrimas, šio straipsnio 2 dalyje nurodytą išeitinę išmoką ir kompensaciją, nurodytą šio straipsnio 4 dalyje. Jeigu uždelsiama atsiskaityti dėl Užsienio reikalų ministerijos kaltės, diplomatui sumokamas vidutinis darbo užmokestis už uždelstą laikotarpį.“
pakeitimas Pakeisti XIV skyrių ir jį išdėstyti taip:
96 straipsnis. Diplomatinių atstovybių, konsulinių įstaigų ir specialiųjų misijų darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, darbo užmokestis 1.
Darbuotojams, nurodytiems šio įstatymo 17 straipsnio 4 dalyje (toliau šiame skyriuje – darbuotojai), mokamas darbo užmokestis susideda iš:
1) pareiginės algos;
2) priemokų už papildomą darbo krūvį, kai yra padidėjęs darbų mastas atliekant pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas neviršijant nustatytos darbo laiko trukmės, ar už papildomų pareigų ar užduočių, nenustatytų pareigybės aprašyme, vykdymą;
3) mokėjimo už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties ir viršvalandinį darbą, budėjimą ir darbą esant nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų;
4) premijų už labai gerą darbą ar atlikus vienkartines užduotis. 2. Darbuotojų darbo apmokėjimo sistemą, atsižvelgdamas į šio skyriaus nuostatas, nustato užsienio reikalų ministras. Darbo apmokėjimo sistemoje nustatomas funkcijų, kurios gali būti įrašytos į konkretų pareigybės aprašymą pagal šio įstatymo 17 straipsnio 4 dalį, sąrašas, taip pat nustatomi pareiginės algos koeficiento didinimo pagal šio straipsnio 6 ir 7 dalis dydžiai, detalizuojami konkretaus dydžio nustatymo kriterijai (veiklos sudėtingumas, darbo krūvis, atsakomybės lygis ir panašiai), priemokų ir premijų mokėjimo tvarka ir sąlygos. Darbo apmokėjimo sistema nustatoma kolektyvinėje sutartyje. Jeigu kolektyvinės sutarties nėra, darbuotojų darbo apmokėjimo sistemą nustato užsienio reikalų ministras ir paskelbia viešai Užsienio reikalų ministerijos interneto svetainėje.
Darbo apmokėjimo sistemoje nustatomos kitos funkcijos, kurios gali būti įrašytos į konkretų pareigybės aprašymą pagal šio įstatymo 17 straipsnio 4 dalį, detalizuojami darbuotojų pareigybių pareiginės algos dydžio, viršijančio šio straipsnio 3 dalyje nustatytą minimalų pareiginės algos dydį, nustatymo kriterijai (darbuotojo veiklos pobūdis, sudėtingumas, atsakomybės lygis, papildomų įgūdžių ar žinių, svarbių einamoms pareigoms, turėjimas, darbo patirtis ir pan.) ir, atsižvelgiant į šiuos kriterijus, nustatomi maksimalūs pareiginės algos dydžiai, pareiginės algos dydžių intervalai konkrečioms darbuotojų pareigybėms, priemokų ir premijų dydžiai ir jų skyrimo tvarka ir sąlygos. Prieš užsienio reikalų ministrui nustatant ar keičiant darbo apmokėjimo sistemą, turi būti Darbo kodekso nustatyta tvarka įvykdytos informavimo ir konsultavimo procedūros. 3. Darbuotojo pareiginė alga nustatoma taikant pareiginės algos koeficientą, kurio vienetas yra lygus pareiginės algos baziniam dydžiui:
1) administratoriaus, padėjėjo
2) vyriausiojo specialiojo kurjerio, sekretoriaus, raštvedžio, ūkvedžio, vairuotojo – 7,59;
3) vyresniojo specialiojo kurjerio, valytojo, kiemsargio – 5,75;
4) specialiojo kurjerio – 4,60. Darbuotojo minimalus pareiginės algos dydis yra lygus Vyriausybės patvirtintai minimaliajai mėnesinei algai. 4. Darbuotojo, kurio su darbo santykiais susijusios pajamos nėra apmokestinamos Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka, pareiginės algos koeficientas mažinamas 1,289 karto ir apvalinamas dviejų skaitmenų po kablelio tikslumu, apvalinant į didesnę pusę. Pareiginės algos dydį nustato darbuotoją į pareigas priimantis asmuo iš darbo apmokėjimo sistemoje darbuotojo pareigybei nustatyto pareiginės algos dydžių intervalo.
Darbuotojo maksimalus pareiginės algos dydis negali viršyti ministro pareiginės algos, apskaičiuotos vadovaujantis Valstybės politikų darbo užmokesčio įstatymu. 5. Pareiginės algos dydis apskaičiuojamas pareiginės algos koeficientą, kuris gali būti padidintas šio straipsnio 6, 7 ir 8 dalyse nustatyta tvarka, dauginant iš šio straipsnio 3 dalyje nurodyto pareiginės algos bazinio dydžio ir iš šio įstatymo 84 straipsnyje nurodyto Vyriausybės nustatyto bazinio gyvenimo lygio vietos koeficiento. 6. Jeigu darbuotojo pareigybės aprašyme numatytos ir kitos, negu nurodyta tipinėje pareigybės aprašymo formoje, funkcijos, už jų atlikimą darbuotojo pareiginės algos koeficientas didinamas iki 70 procentų darbo apmokėjimo sistemoje, nurodytoje šio straipsnio
koeficientas gali būti didinamas iki 10 procentų, atsižvelgiant į darbuotojo turimą darbo diplomatinėse atstovybėse, konsulinėse įstaigose ar specialiosiose misijose patirtį. 8. Pareiginės algos koeficiento padidinimas šio straipsnio 6 ir 7 dalyse nustatytais pagrindais negali viršyti
dydžio. 9. 5. Darbuotojo pareiginės algos koeficientas pareiginė alga, apskaičiuotas apskaičiuota šio straipsnio
sutartyje. Šis koeficientas nustatomas Pareiginė alga nustatoma iš naujo, kai pakeičiamos darbuotojo pareigybės aprašyme nustatytos kitos, negu nurodyta tipiniame pareigybės aprašyme, funkcijos. 10. 6. Priemokos už papildomą darbo krūvį, kai yra padidėjęs darbų mastas atliekant pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas neviršijant nustatytos darbo laiko trukmės, ar už papildomų pareigų ar užduočių, nenustatytų pareigybės aprašyme, vykdymą gali siekti iki 50 procentų pareiginės algos dydžio. 11.
117. Už darbą poilsio ir švenčių dienomis,
nakties ir viršvalandinį darbą, budėjimą ir darbą esant nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų darbuotojui mokama Darbo kodekso nustatyta tvarka. 12. 8. Darbuotojui ne daugiau kaip vieną kartą per metus gali būti skiriama premija už labai gerą darbą ar vienkartinių užduočių atlikimą. Premija negali viršyti darbuotojui nustatytos pareiginės algos dydžio. Kiekvienu atveju, nurodytu šioje dalyje, nurodyta premija gali būti skiriama ne daugiau kaip kartą per metus. Premijos skiriamos neviršijant Užsienio reikalų ministerijai darbo užmokesčiui skirtų lėšų. 97 straipsnis. Darbuotojų garantijos
būklė tapo sunki dėl jo paties ligos, artimųjų giminaičių, šeimos narių (sutuoktinio, arba partnerio, sugyventinio, jo tėvų (įtėvių), vaiko (įvaikio) vaikų (įvaikių), motinos (įmotės), tėvo (įtėvio), brolio (įbrolio), sesers (įseserės) brolių (įbrolių) ir seserų (įseserių), taip pat išlaikytinių, kurių globėju ar rūpintoju yra paskirtas darbuotojas, ligos ar mirties, stichinės nelaimės ar turto netekimo, jeigu yra darbuotojo rašytinis prašymas ir pateikti atitinkamą aplinkybę patvirtinantys dokumentai, gali būti skiriama iki 5 minimaliųjų mėnesinių algų dydžio materialinė pašalpa. 2. Mirus darbuotojui, jo šeimos nariams gali būti išmokama iki 5 minimaliųjų mėnesinių algų dydžio materialinė pašalpa mėnesių jo vidutinės pareiginės algos dydžio kompensacija. Šios materialinės pašalpos mokamos Ši kompensacija mokama, jeigu yra mirusio darbuotojo šeimos narių rašytinis prašymas ir pateikti mirties faktą patvirtinantys dokumentai. 3. Materialines pašalpas ir kompensacijas, nurodytas šio straipsnio 1 ir 2 dalyse, skiria užsienio reikalų ministras ar jo įgaliotas asmuo iš Užsienio reikalų ministerijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų. 4.
gali būti apdraudžiamas sveikatos draudimu arba jam gali būti kompensuotos sveikatos draudimo išlaidos, jeigu jis nėra apdraustas (apsidraudęs) sveikatos draudimu, galiojančiu toje valstybėje, kurioje yra diplomatinė atstovybė, konsulinė įstaiga ar specialioji misija, kurioje yra darbuotojo darbo vieta, jam gali būti skiriamos gyvenamosios patalpos ar išmoka (kompensacija) apsirūpinti gyvenamosiomis patalpomis, taip pat gali būti kompensuojamos persikėlimo į užsienio valstybę, kurioje yra diplomatinė atstovybė, konsulinė įstaiga ar specialioji misija, ir iš jos išlaidos. Šioje dalyje nurodytos garantijos nustatomos darbo sutartyje. 5. Darbuotojui taikomos šio įstatymo 89 straipsnio 12 ir 13 dalyse nustatytos garantijos.“
pakeitimas Pakeisti Įstatymo 1 priedą ir jį išdėstyti taip: „Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymo
Diplomatų pareigybių grupė Eil. Nr. Diplomatų pareigybių grupės arba pareigybės Užsienio reikalų ministerijoje Diplomatų pareigybių grupės arba pareigybės Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse, konsulinėse įstaigose ir specialiosiose misijose Minimalus Pareiginės pareiginės algos koeficientai koeficientas (pareiginės algos (atlyginimo) baziniais dydžiais)
2Departamento direktorius,
Grupės vadovas, Ambasadorius, reziduojantis Lietuvos Respublikoje, Generalinis inspektorius Ambasadorius
3Ambasadorius ypatingiems pavedimams (struktūrinio padalinio sudėtyje),
Departamento direktoriaus pavaduotojas, Departamento patarėjas, Grupės patarėjas Ambasadorius ypatingiems pavedimams, Laikinasis reikalų patikėtinis, Generalinis konsulas, Įgaliotasis ministras
Konsulas – konsulinės įstaigos vadovas, Ministras patarėjas 10,50–15,5 1,32 5.
9Atašė Atašė 7,7–13,0 0,99“. 41 straipsnis. Įstatymo 2 priedo pripažinimas netekusiu galios Pripažinti netekusiu galios Įstatymo 2 priedą. „Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymo 2 priedas
PRIEDAS UŽ DIPLOMATINĮ RANGĄ Diplomatinis rangas Koeficientas Lietuvos Respublikos nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius 4,3 Lietuvos Respublikos nepaprastasis pasiuntinys ir įgaliotasis ministras 4,0 Ministras patarėjas 3,7 Patarėjas 3,3 Pirmasis sekretorius 2,8 Antrasis sekretorius 2,4 Trečiasis sekretorius 2,1 Atašė 1,8“ 42 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
1Šis įstatymas, išskyrus 6 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnį, 36 straipsnio 4 dalį ir šio straipsnio 3 dalį, įsigalioja 2024 m. sausio 1 d. 2. Šio įstatymo 6 straipsnio 4 dalis, 25 straipsnis ir 36 straipsnio 4 dalis įsigalioja 2025 m. sausio 1 d. 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir užsienio reikalų ministras iki 2023 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytoms šio įstatymo nuostatoms įgyvendinti reikalingus teisės aktus, kuriuos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija priima iki 2024 m. gruodžio 31 d. 4. Įsigaliojus šiam įstatymui, diplomatų pareiginės algos koeficientai perskaičiuojami diplomato iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos gautą pareiginę algą kartu su priedu už diplomatinį rangą padalijant iš Lietuvos Respublikos pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio nustatymo ir asignavimų darbo užmokesčiui perskaičiavimo įstatyme nustatyto pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio. Gautas koeficientas apvalinamas iki šimtųjų dalių.
Įsigaliojus šiam įstatymui, diplomatams iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos nustatyta pareiginė alga kartu su priedu už diplomatinį rangą negali būti sumažinta tol, kol jie eina tas pačias pareigas, išskyrus šio įstatymo 15 straipsnyje išdėstytuose Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymo 41 straipsnio 6 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. 5. Įsigaliojus šiam įstatymui, Diplomatinės tarnybos įstatymo 17 straipsnio 4 dalyje nurodytiems darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, sudarytas iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, iki šių sutarčių galiojimo pabaigos mokama ne mažesnio dydžio negu jiems buvo nustatyta pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusio Diplomatinės tarnybos įstatymo 96 straipsnį pareiginė alga. Įsigaliojus šiam įstatymui, darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, sudarytas iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, iki šio įstatymo įsigaliojimo nustatyta pareiginė alga negali būti sumažinta iki darbo sutarčių galiojimo pabaigos. 6. Diplomatams, kurių tarnybos Lietuvos valstybei stažas įsigaliojus šiam įstatymui yra didesnis negu 20 metų, priedo už tarnybos Lietuvos valstybei stažą dydis procentais yra fiksuojamas ir yra lygus šio įstatymo įsigaliojimo dieną sukauptam priedo už tarnybos Lietuvos valstybei stažą dydžiui procentais. Fiksuotasis priedo už tarnybos Lietuvos valstybei stažą dydis nekinta ir šio dydžio priedas už iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos sukauptą tarnybos Lietuvos valstybei stažą yra mokamas tol, kol jie eina pareigas diplomatinėje tarnyboje ar valstybės tarnyboje. Fiksuotasis priedo už tarnybos Lietuvos valstybei stažą dydis išlieka ir jiems grįžus į diplomatinę tarnybą. Šios dalies nuostatos taikomos ir asmenims, ėjusiems diplomato pareigas ir priimtiems į diplomato pareigas iki arba po šio įstatymo įsigaliojimo dienos. 7.
7Diplomatų tarnybinės veiklos vertinimo,
tarnybinių nusižengimų tyrimo procedūros, diplomato tarnybos sutarties ir terminuotos diplomato tarnybos sutarties nutraukimo procedūros, pradėtos iki šio įstatymo įsigaliojimo, baigiamos iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusių teisės aktų nustatyta tvarka. 8. Šio įstatymo
dalies 1, 2 ir 3 punktuose nustatyti reikalavimai iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos į diplomato pareigas priimtiems diplomatams taikomi tik tais atvejais, kai faktai ar aplinkybės, dėl kurių diplomatai gali būti pripažinti neatitinkančiais šių reikalavimų, bus įvykę po šio įstatymo įsigaliojimo dienos. 9. Įsigaliojus šiam įstatymui, diplomatą į pareigas priimantis asmuo ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos įvertina pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusio Diplomatinės tarnybos įstatymo 77 straipsnio 1 dalies 3 punktą nuo pareigų nušalinto valstybės tarnautojo nušalinimo pagrįstumą vadovaudamasis šio įstatymo 28 straipsnio 2 dalyje išdėstytu Diplomatinės tarnybos įstatymo 77 straipsnio 2 dalies 3 punktu. Nustačius, kad nušalinti nuo pareigų nebėra tikslinga ir pagrįsta, nuo pareigų nušalintas diplomatas grąžinamas į eitas pareigas ir per 20 darbo dienų nuo dienos, kurią diplomatas vėl pradėjo eiti pareigas, jam išmokamas darbo užmokestis už laikotarpį, kurį jis buvo nušalintas nuo pareigų iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusio Diplomatinės tarnybos įstatymo 77 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, taip pat delspinigiai, kurių dydį tvirtina socialinės apsaugos ir darbo ministras. 10. Iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos su buvusiais diplomatais sudarytos mentorystės sutartys galioja iki šių sutarčių termino pabaigos. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis
DIPLOMATINĖS TARNYBOS ĮSTATYMO NR. VIII-1012 PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO IR LIETUVOS RESPUBLIKOS ASMENŲ DELEGAVIMO Į TARPTAUTINES IR EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJAS AR UŽSIENIO VALSTYBIŲ INSTITUCIJAS ĮSTATYMO NR. X-1262 PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO
Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1012 pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas) parengtas atsižvelgiant į 2023 m. gegužės 25 d. Lietuvos Respublikos Seimo priimtus Lietuvos Respublikos pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio nustatymo ir asignavimų darbo užmokesčiui perskaičiavimo įstatymą Nr. XIV-2011 (toliau – Pareiginės algos bazinio dydžio nustatymo įstatymas) ir Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymą Nr. XIV-1985 (toliau – Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymas), kurie įsigalios 2024 m. sausio 1 d. Įstatymo projekto tikslai – atsižvelgiant į Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės vykdomos valstybės tarnybos pertvarkos pirmojo etapo pagrindinius principus, įgyvendinti antrąjį pertvarkos etapą, išlaikant diplomatinei tarnybai, kaip statutinei valstybės tarnybai, būdingą specifiką, toliau didinti diplomatinės tarnybos veiksmingumą, užtikrinti Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymo nuostatų atitiktį Konstitucinio Teismo sprendimams, įstatymo nuostatų nuoseklumą, suderinamumą tarpusavyje ir su kitais Lietuvos Respublikos teisės aktais.
Įstatymo projekto uždaviniai:
1) sistemiškai peržiūrėti diplomatų darbo užmokesčio teisinį reguliavimą (kartu atitinkamai perskaičiuojant pareiginių algų koeficientų dydžius, o priedą už diplomatinį rangą integruojant į darbo užmokesčio sistemą) ir diplomatų tarnybinės veiklos vertinimo teisinį reguliavimą, kad jis atitiktų valstybės tarnybos pertvarkos pirmojo etapo pagrindinius principus, išlaikant diplomatinei tarnybai, kaip statutinei valstybės tarnybai, būdingą specifiką;
2) suderinti Diplomatinės tarnybos įstatymo nuostatas dėl nepriekaištingos reputacijos su Konstitucinio Teismo 2022 m. spalio 20 d. nutarimu Nr. KT130-N13/2022 „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (2018 m. birželio 29 d. redakcija) 9 straipsnio 2 dalies 2 punkto, 9 straipsnio 2 dalies (2021 m. gruodžio 23 d. redakcija) 3 punkto atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“;
3) suderinti Diplomatinės tarnybos įstatymo nuostatas dėl diplomato nušalinimo nuo pareigų su Konstitucinio Teismo 2021 m. gruodžio 22 d. nutarimu Nr.
KT201-A-N15/2021 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (2018 m. birželio 29 d. redakcija) 40 straipsnio 1 dalies 3 punkto, 41 straipsnio 2 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“;
4) nustatyti užsienio reikalų ministrui, kaip įstaigos vadovui ir ministrui, atsakingam už vienos iš jam pavestų valdymo sričių – diplomatinės tarnybos veiksmingą organizavimą ir jos funkcijų vykdymą, pareigą patvirtinti nuotolinio darbo tvarką, atrankos į laikinai negalinčių eiti pareigų diplomatų pareigas organizavimo ir vykdymo tvarką ir asmens tinkamumo diplomatinei tarnybai vertinimo per parengiamąjį laikotarpį tvarką;
5) tikslinti priemokų teisinį reguliavimą, atsižvelgiant į Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo nuostatas ir išlaikant diplomatinei tarnybai, kaip statutinei valstybės tarnybai, būdingą specifiką;
6) išplėsti leidimo diplomatui dirbti kitą darbą teisinį reguliavimą taip, kad jis apimtų ne tik leidimą dirbti kitą darbą pagal darbo sutartis, bet ir leidimą užsiimti kita veikla, nesusijusia su darbo santykiais, ir gauti už ją pajamas;
7) reglamentuoti galimybę pasitelkti diplomatą padėti kitai valstybės ar savivaldybės institucijai ar įstaigai arba kitai organizacijai įgyvendinti funkcijas;
8) tikslinti diplomatų veiklos ir tarnybinės etikos – lojalumo valstybei ir politinio neutralumo bei teisingumo principų turinį, atsižvelgiant į atitinkamas Valstybės tarybos įstatymo pakeitimo įstatymo nuostatas;
9) peržiūrėti Diplomatinės tarnybos įstatymo 17 straipsnio 4 dalyje nurodytų Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių, konsulinių įstaigų ir specialiųjų misijų (toliau – atstovybė) darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, darbo apmokėjimo teisinį reguliavimą, atsižvelgiant į Pareiginės algos bazinio dydžio nustatymo įstatymą;
10) patikslinti Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių užsienio valstybėje ir Lietuvos Respublikos konsulinių įstaigų funkciją Lietuvos diasporos politikos srityje, – nustatyti, kad jos rūpinasi visos Lietuvos diasporos ryšių su Lietuvos Respublika palaikymu ir stiprinimu;
11) užtikrinti Diplomatinės tarnybos įstatymo nuostatų nuoseklumą, suderinamumą tarpusavyje ir su kitais Lietuvos Respublikos teisės aktais.
KT201-A-N15/2021 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (2018 m. birželio 29 d. redakcija) 40 straipsnio 1 dalies 3 punkto, 41 straipsnio 2 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“;
4) nustatyti užsienio reikalų ministrui, kaip įstaigos vadovui ir ministrui, atsakingam už vienos iš jam pavestų valdymo sričių – diplomatinės tarnybos veiksmingą organizavimą ir jos funkcijų vykdymą, pareigą patvirtinti nuotolinio darbo tvarką, atrankos į laikinai negalinčių eiti pareigų diplomatų pareigas organizavimo ir vykdymo tvarką ir asmens tinkamumo diplomatinei tarnybai vertinimo per parengiamąjį laikotarpį tvarką;
5) tikslinti priemokų teisinį reguliavimą, atsižvelgiant į Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo nuostatas ir išlaikant diplomatinei tarnybai, kaip statutinei valstybės tarnybai, būdingą specifiką;
6) išplėsti leidimo diplomatui dirbti kitą darbą teisinį reguliavimą taip, kad jis apimtų ne tik leidimą dirbti kitą darbą pagal darbo sutartis, bet ir leidimą užsiimti kita veikla, nesusijusia su darbo santykiais, ir gauti už ją pajamas;
7) reglamentuoti galimybę pasitelkti diplomatą padėti kitai valstybės ar savivaldybės institucijai ar įstaigai arba kitai organizacijai įgyvendinti funkcijas;
8) tikslinti diplomatų veiklos ir tarnybinės etikos – lojalumo valstybei ir politinio neutralumo bei teisingumo principų turinį, atsižvelgiant į atitinkamas Valstybės tarybos įstatymo pakeitimo įstatymo nuostatas;
9) peržiūrėti Diplomatinės tarnybos įstatymo 17 straipsnio 4 dalyje nurodytų Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių, konsulinių įstaigų ir specialiųjų misijų (toliau – atstovybė) darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, darbo apmokėjimo teisinį reguliavimą, atsižvelgiant į Pareiginės algos bazinio dydžio nustatymo įstatymą;
10) patikslinti Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių užsienio valstybėje ir Lietuvos Respublikos konsulinių įstaigų funkciją Lietuvos diasporos politikos srityje, – nustatyti, kad jos rūpinasi visos Lietuvos diasporos ryšių su Lietuvos Respublika palaikymu ir stiprinimu;
11) užtikrinti Diplomatinės tarnybos įstatymo nuostatų nuoseklumą, suderinamumą tarpusavyje ir su kitais Lietuvos Respublikos teisės aktais. Kartu teikiamas Lietuvos Respublikos asmenų delegavimo į tarptautines ir Europos Sąjungos institucijas ar užsienio valstybių institucijas įstatymo Nr.
X-1262 pakeitimo įstatymo projektas (toliau – lydimasis įstatymo projektas) parengtas atsižvelgiant į Seimo 2023 m. gegužės 25 d. priimtą Pareiginės algos bazinio dydžio nustatymo įstatymą, įsigaliosiantį 2024 m. sausio 1 d., taip pat numatant patikslinimus, reikalingus įvertinus Lietuvos Respublikos asmenų delegavimo į tarptautines ir Europos Sąjungos institucijas ar užsienio valstybių institucijas įstatymo (toliau – Asmenų delegavimo įstatymas) taikymo praktiką. Lydimojo įstatymo projekto tikslai – užtikrinti Asmenų delegavimo įstatymo nuostatų dėl pareiginių algų atitiktį Pareiginės algos bazinio dydžio nustatymo įstatymui, sudaryti teisines sąlygas viešosioms įstaigoms ar nacionalinės plėtros įstaigoms, kurioms Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka pavesta administruoti Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių finansuojamos paramos teikimo arba Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo projektus, arba vykdyti veiklą, skatinančią inovacijas, verslo plėtrą ir investicijų pritraukimą, deleguoti savo darbuotojus į tarptautines ir Europos Sąjungos institucijas ar užsienio valstybių institucijas, taip pat spręsti įstatymo taikymo praktines problemas, siekiant efektyvesnio delegavimo tikslų įgyvendinimo.
Lydimojo įstatymo projekto uždaviniai:
1) patikslinti nuostatas dėl pareiginės algos, perskaičiuojant deleguojamų asmenų pareiginių algų koeficientų dydžius pagal Pareiginės algos bazinio dydžio nustatymo įstatymą;
2) sudaryti teisines sąlygas į tarptautines ir Europos Sąjungos institucijas ar užsienio valstybių institucijas deleguoti ir viešųjų įstaigų ir nacionalinės plėtros įstaigų, kurios administruoja Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių finansuojamos paramos teikimo arba Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo projektus, arba vykdo veiklą, skatinančią inovacijas, verslo plėtrą ir investicijų pritraukimą, darbuotojus;
3) tikslinti įstatymo nuostatas dėl deleguotų asmenų, jų perkėlimo į kitas pareigas toje pačioje priimančiojoje institucijoje, dėl delegavimo rezervo, delegavimo pratęsimo, ataskaitų teikimo ir kt., siekiant spręsti įstatymo taikymo praktines problemas. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projektą ir lydimojo įstatymo projektą parengė Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija (toliau – Užsienio reikalų ministerija). 3.
Šiuo metu Įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Diplomatinės tarnybos įstatyme yra reguliuojami taip:
1) Nustatyti pareiginės algos koeficientų dydžiai diplomatų pareigybėms, priedo už diplomatinį rangą koeficientų dydžiai, taip pat darbuotojų, nurodytų įstatymo 17 straipsnio 4 dalyje, pareiginės algos koeficientų dydžiai neatitinka Pareiginės algos bazinio dydžio nustatymo įstatymo nuostatų. 2) Nenumatyta pareiga nustatyti ir viešai paskelbti diplomatų darbo apmokėjimo sistemos, kurioje būtų detalizuojami diplomatų pareigybių pareiginės algos koeficiento, viršijančio minimalų pareiginės algos koeficientą, dydžio nustatymo kriterijai ir, atsižvelgiant į šiuos kriterijus, nustatomi maksimalūs pareiginės algos koeficientų dydžiai, pareiginės algos koeficientų intervalai konkrečioms pareigybėms, priemokų dydžiai ir jų skyrimo tvarka. 3) Nustatyta, kad priedo už tarnybos Lietuvos valstybei stažą suma negali viršyti 30 procentų pareiginės algos. 4) Įtvirtinta diplomatų tarnybinės veiklos vertinimo sistema, pagal kurią vertinama diplomato kvalifikacija ir gebėjimai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir pasiektus rezultatus vykdant jam suformuluotas užduotis, pagrįsta trimis galimais vertinimo rezultatais (labai gerai, gerai, nepatenkinamai). 5) Nenumatyta galimybė atlikti neeilinį diplomato tarnybinės veiklos vertinimą, jeigu diplomatas ne trumpiau kaip 6 mėnesius per kalendorinius metus, įskaitant parengiamąjį laikotarpį, ėjo pareigas diplomatinėje tarnyboje, taip pat nenustatyta diplomato teisė inicijuoti neeilinį jo tarnybinės veiklos vertinimą jam pateikus prašymą perkelti jį į aukštesnes pareigas. 6) Nepriekaištingos reputacijos sąlygos yra susietos su nusikalstamomis veikomis, nediferencijuojant jų pagal pavojingumą ir pobūdį ir neatsižvelgiant į atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindą, o tai neatitinka Konstitucinio Teismo 2022 m. spalio 20 d. nutarimo Nr.
KT130-N13/2022 „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (2018 m. birželio 29 d. redakcija) 9 straipsnio 2 dalies 2 punkto, 9 straipsnio 2 dalies (2021 m. gruodžio 23 d. redakcija) 3 punkto atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“. 7) Nustatyta imperatyvi pareiga visais atvejais nušalinti diplomatą nuo pareigų gavus informacijos, kad diplomatas įtariamas ar kaltinamas padaręs sunkų arba labai sunkų nusikaltimą arba įtariamas ar kaltinamas padaręs nusikaltimą arba baudžiamąjį nusižengimą valstybės tarnybai ar viešiesiems interesams, o tai neatitinka Konstitucinio Teismo 2021 m. gruodžio 22 d. nutarimo Nr. KT201-A-N15/2021 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (2018 m. birželio 29 d. redakcija) 40 straipsnio 1 dalies 3 punkto, 41 straipsnio 2 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ nuostatų. 8) Nenustatyta užsienio reikalų ministro, kaip įstaigos vadovo ir ministro, atsakingo už vienos iš valdymo sričių – diplomatinės tarnybos veiksmingą organizavimą ir jos funkcijų vykdymą, pareiga patvirtinti atrankos į laikinai negalinčių eiti pareigų diplomatų pareigas organizavimo ir vykdymo tvarką, asmens tinkamumo diplomatinei tarnybai vertinimo per parengiamąjį laikotarpį tvarką. Nustatyta, kad diplomatų nuotolinio darbo tvarką tvirtina Vyriausybė. 9) Diplomatams nenumatyta priemoka už pavadavimą, kai jiems raštu pavedama laikinai atlikti ir kito diplomato, valstybės tarnautojo ar darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį, pareigybei nustatytas funkcijas.
10) Nustatyta, kad diplomatas gali dirbti kitą darbą ir gauti darbo užmokestį tik gavęs užsienio reikalų ministro ar jo įgalioto asmens leidimą, bet nenustatyta, kad tokio leidimo reikia ir užsiimti kita, su darbo santykiais nesusijusia, veikla, už kurią gaunamos pajamos. 11) Nenumatyta diplomato teisė gauti įstatymų ir kitų teisės aktų pagrindu nustatytą atlyginimą už veiklą einant valstybės ar savivaldybės valdomos įmonės ar jos dukterinės bendrovės kolegialaus organo nario pareigas iš valstybės ar savivaldybės valdomos įmonės ar jos dukterinės bendrovės lėšų Vyriausybės nustatyta tvarka. 12) Nenustatytas teisinis pagrindas pasitelkti diplomatą su jo rašytiniu sutikimu padėti kitai valstybės ar savivaldybės institucijai ar įstaigai įgyvendinti funkcijas, kai yra tarnybinė būtinybė ir užsienio reikalų ministras ir atitinkamos valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos vadovas suderina tokią galimybę. 13) Diplomatų veiklos ir tarnybinės etikos – lojalumo valstybei, politinio neutralumo bei teisingumo principų turinys nėra pakankamai išplėtotas. 14) Nenustatytas draudimas priimti į diplomato pareigas asmenį, kurio sutuoktinis, partneris, sugyventinis, artimasis giminaitis ar svainystės ryšiais susijęs asmuo eina diplomato ar valstybės tarnautojo pareigas, jeigu jie pagal pareigas būtų susiję tiesioginio pavaldumo santykiais. 15) Nustatyta, kad Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės užsienio valstybėje ir Lietuvos Respublikos konsulinės įstaigos rūpinasi priimančiojoje valstybėje gyvenančių lietuvių ryšių su Lietuvos Respublika palaikymu ir stiprinimu. Ši nuostata yra per siaura, nes neapima funkcijos palaikyti ir stiprinti visos Lietuvos diasporos ryšius su Lietuvos Respublika.
16) Nustatyta, kad diplomato, paskiriamo į kitą valstybę pagal diplomatų rotacijos taisykles, sutuoktinis arba partneris turi teisę grįžti į tas pačias pareigas valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje arba kitoje iš valstybės biudžeto ar savivaldybės biudžeto finansuojamoje įstaigoje ar organizacijoje, kurioje dirbo iki išvykimo kartu su diplomatu. Šios nuostatos praktikoje neįmanoma įgyvendinti, jei diplomato sutuoktinis ar partneris yra įstaigos vadovas (ne valstybės tarnautojas). 17) Nuostatos dėl diplomatų pareigybių skaičiaus ir pareigybių sąrašų tvirtinimo, dėl reikalavimų asmenims, pretenduojantiems į diplomatinę tarnybą, mokėti valstybinę lietuvių kalbą ir turėti tam tikrą išsilavinimą, taip pat nuostatos dėl mentorystės sutarčių, dėl diplomatinės tarnybos laiko pratęsimo, dėl diplomato nušalinimo nuo pareigų, dėl diplomato tarnybos sutarties ir terminuotos diplomato tarnybos sutarties nutraukimo, dėl tarnybinių nusižengimų, dėl išeitinių išmokų, dėl kompensacijų diplomato mirties, žūties ar sužalojimo atveju, dėl įspėjimo apie naikinamą pareigybę, nuorodos į teisę gauti senatvės pensiją, vartojamos sąvokos „neįgalumas“, „neįgalusis“, „darbingumo netekimas“, „pakaitinis“ tik iš dalies atitinka arba neatitinka kitų Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatų arba yra tarpusavyje nesuderintos (arba tik iš dalies suderintos).
Šiuo metu lydimojo įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Asmenų delegavimo įstatyme yra reguliuojami taip:
1) Nustatyti pareiginės algos koeficientų dydžiai, taikomi konkrečioms deleguotų kitų asmenų, su kuriais Užsienio reikalų ministerija sudaro delegavimo sutartis, grupėms: i) į rinkimų stebėjimo misijas deleguotiems asmenims; ii) į priimančiąją instituciją, išskyrus rinkimų stebėjimo misijas, deleguotiems asmenims, kuriems priimančioji institucija moka dienpinigius ar kitas finansines išmokas; iii) į priimančiąją instituciją, išskyrus rinkimų stebėjimo misijas, deleguotiems asmenims, kuriems priimančioji institucija nemoka jokių finansinių išmokų.
2) Nenustatyta galimybė viešosioms įstaigoms ar nacionalinės plėtros agentūroms, kurioms Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka pavesta administruoti Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių finansuojamos paramos teikimo arba Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo projektus, arba vykdyti veiklą, skatinančią inovacijas, verslo plėtrą ir investicijų pritraukimą, deleguoti savo darbuotojus į tarptautines ir Europos Sąjungos institucijas ar užsienio valstybių institucijas, kai toks delegavimas atitinka nacionalinius prioritetus. 3) Nustatyta, kad pretendentas išbraukiamas iš delegavimo rezervo, kai per 5 metus nuo jo įrašymo į delegavimo rezervą nė karto nedalyvavo pretendentų, įtrauktų į delegavimo rezervą, atrankoje. 4) Nepakankamai aiškiai reglamentuota galimybė pratęsti delegavimo trukmę ilgesniam nei 3 metų laikotarpiui, kai deleguotas asmuo perkeliamas į kitas pareigas toje pačioje priimančiojoje institucijoje. 5) Nuostata, kad deleguotiems karjeros valstybės tarnautojams, statutiniams valstybės tarnautojams, valstybės pareigūnams mokama priemoka už darbą kenksmingomis, labai kenksmingomis ir pavojingomis darbo sąlygomis neatitinka Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo ir kitų specialiųjų įstatymų nuostatų.
6) Įtvirtinta, kad deleguotiems asmenims Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka kas mėnesį skiriama nustatyto dydžio išmoka apsirūpinti gyvenamosiomis patalpomis, atskirai neišskiriant atvejų, kai į rinkimų stebėjimo misijas asmenys deleguojami ne ilgesniam nei 30 dienų laikotarpiui. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo projektu siūlomos šios naujos teisinio reguliavimo nuostatos:
1) Nustatomi minimalūs pareiginės algos koeficientai diplomatų pareigybėms, atsižvelgiant į galiojančiame Diplomatinės tarnybos įstatyme nustatytus pareiginių algų ir priedų už diplomatinius rangus koeficientus ir perskaičiuojant juos pagal Pareiginės algos bazinio dydžio nustatymo įstatymo nuostatas. 2) Diplomatinės tarnybos įstatyme nustatytas priedas už diplomatinį rangą integruojamas į kolektyvinėje sutartyje (jei jos nėra, tai užsienio reikalų ministro) nustatytą darbo užmokesčio sistemą, atsižvelgiant į valstybės tarnybos reformos I etapo principą, pagal kurį pareigūnų, statutinių valstybės tarnautojų rangai yra darbo apmokėjimo sistemos dalis. Nustatoma, kad diplomatinis rangas yra vienas iš pareiginės algos koeficiento, viršijančio įstatymo priede nustatytą minimalų pareiginės algos koeficientą, dydžio nustatymo kriterijų, į kurį atsižvelgiant darbo apmokėjimo sistemoje bus nustatyti maksimalūs pareiginės algos koeficientų dydžiai, pareiginės algos koeficientų intervalai konkrečioms diplomatų pareigybėms.
3) Siekiant apsaugoti asmenų teises ir nepažeisti jų teisėtų lūkesčių, Įstatymo projekte reglamentuojamas diplomatų pareiginės algos koeficientų perskaičiavimas, nustatoma, kad diplomatams iki įstatymo įsigaliojimo nustatyta pareiginė alga kartu su priedu už diplomatinį rangą negali būti sumažinta tol, kol jie eina tas pačias pareigas, išskyrus įstatyme nustatytus atvejus, kai diplomato tarnybinė veikla įvertinama kaip neatitinkanti lūkesčių. Atkreiptinas dėmesys, kad diplomatų, kurie iki įstatymo įsigaliojimo buvo perkelti į karjeros valstybės tarnautojų pareigas pagal Diplomatinės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 4 dalį, darbo užmokestis bus perskaičiuojamas vadovaujantis atitinkamomis Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo ir teikiamo Įstatymo projekto (kai jis bus priimtas) nuostatomis. 4) Atsižvelgiant į Pareiginės algos bazinio dydžio nustatymo įstatymo nuostatas, nustatoma, kad pagal darbo sutartis dirbančių atstovybių darbuotojų, nurodytų įstatymo 17 straipsnio 4 dalyje, minimalus pareiginės algos dydis yra lygus Vyriausybės patvirtintai minimaliajai mėnesinei algai. Nustatoma, kad darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, sudarytas iki įstatymo įsigaliojimo dienos, iki šių sutarčių galiojimo pabaigos mokama ne mažesnio dydžio nei jiems iki įstatymo įsigaliojimo nustatyta pareiginė alga. Pareiginė alga negali būti sumažinta iki darbo sutarčių galiojimo pabaigos.
5) Įtvirtinama, kad diplomatų ir atstovybių darbuotojų, nurodytų įstatymo 17 straipsnio 4 dalyje, darbo apmokėjimo sistema bus nustatoma kolektyvinėje sutartyje, o jei kolektyvinės sutarties nėra, darbo apmokėjimo sistemą nustatys užsienio reikalų ministras ir paskelbs viešai Užsienio reikalų ministerijos interneto svetainėje. Darbo apmokėjimo sistemoje bus detalizuojami pareiginės algos koeficiento, viršijančio įstatyme nustatytą minimalų pareiginės algos koeficientą, dydžio nustatymo kriterijai ir, atsižvelgiant į šiuos kriterijus, bus nustatomi maksimalūs pareiginės algos koeficientų dydžiai, pareiginės algos koeficientų intervalai konkrečioms pareigybėms, priemokų dydžiai ir jų skyrimo tvarka, premijų atstovybių darbuotojams, nurodytiems įstatymo 17 straipsnio 4 dalyje, dydžiai ir jų skyrimo tvarka. Prieš užsienio reikalų ministrui nustatant ar keičiant darbo apmokėjimo sistemą, turės būti Lietuvos Respublikos darbo kodekso nustatyta tvarka atliktos informavimo ir konsultavimo procedūros. Diplomatų darbo apmokėjimo sistema bus nustatoma vadovaujantis Vyriausybės patvirtintomis rekomendacijomis. 6) Įstatymo projekte nurodyti kriterijai, kuriais remiantis nustatomas pareiginės algos koeficientas (diplomato tarnybinės veiklos pobūdis, sudėtingumas, atsakomybės lygis, diplomatinis rangas, papildomų įgūdžių ar žinių, svarbių einamoms pareigoms, turėjimas) įrašomi ir į sąrašą kriterijų, kuriais remiantis asmuo, atkūręs diplomato statusą, skiriamas į pareigas, taip pat kuriais remiantis diplomatas skiriamas į diplomato pareigas pasibaigus jo laikino perkėlimo į kitą valstybės instituciją ar įstaigą laikotarpiui ar delegavimo į tarptautinę ir Europos Sąjungos instituciją ar užsienio valstybės instituciją laikotarpiui. 7) Nustatoma, kad diplomatams skiriamo priedo už tarnybos Lietuvos valstybei stažą suma negali viršyti 20 procentų pareiginės algos.
Diplomatams, kurių tarnybos Lietuvos valstybei stažas įsigaliojus šiam įstatymui yra didesnis negu 20 metų, priedo už tarnybos Lietuvos valstybei stažą dydis procentais yra fiksuojamas ir yra lygus įstatymo įsigaliojimo dieną sukauptam priedo už tarnybos Lietuvos valstybei stažą dydžiui procentais. Fiksuotasis priedo už tarnybos Lietuvos valstybei stažą dydis nekinta ir šio dydžio priedas už iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos sukauptą tarnybos Lietuvos valstybei stažą yra mokamas tol, kol diplomatai eina pareigas diplomatinėje tarnyboje ar valstybės tarnyboje. Fiksuotasis priedo už tarnybos Lietuvos valstybei stažą dydis išlieka ir jiems grįžus į diplomatinę tarnybą. 8) Įtvirtinama nauja diplomatų tarnybinės veiklos vertinimo sistema: atsisakoma diplomato kvalifikacijos ir gebėjimų atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas vertinimo ir nustatoma, kad vertinama diplomato kompetencija ir pasiekti veiklos rezultatai vykdant jam suformuluotas užduotis. Naujoji vertinimo sistema būtų grindžiama keturiais galimais vertinimo rezultatais: diplomato tarnybinė veikla vertinama kaip viršijanti lūkesčius, atitinkanti lūkesčius, iš dalies atitinkanti lūkesčius arba neatitinkanti lūkesčių. Nesiūloma atsisakyti nuorodos į diplomatui suformuluotas užduotis, nes veiklos rezultatų vertinimas yra neatsiejamas nuo tiesioginio vadovo nustatytų užduočių įgyvendinimo. Tiesioginis vadovas yra atsakingas už kokybišką užduočių formulavimą, susiejant jas su atitinkamo padalinio užduotimis ir strateginiais įstaigos tikslais, nustatytais strateginiuose valdymo dokumentuose. Sąsajos tarp įstaigos strateginių tikslų, jos padalinių tikslų ir užduočių ir darbuotojų užduočių yra viena iš esminių įstaigos, jos padalinių ir darbuotojų rezultatyvios veiklos sąlygų.
Nustatoma, kad diplomatas, nesutinkantis su tiesioginio vadovo pateiktu jo tarnybinės veiklos vertinimu, turi teisę kreiptis į Diplomatų atestacijos komisiją, kuri įvertina diplomato tarnybinę veiklą kaip atitinkančią lūkesčius arba kaip iš dalies atitinkančią lūkesčius arba siūlo užsienio reikalų ministrui priimti atitinkamus įstatyme nustatytus sprendimus. 9) Nustatoma galimybė atlikti neeilinį diplomato tarnybinės veiklos vertinimą, jei diplomatas ne trumpiau kaip 6 mėnesius per kalendorinius metus, įskaitant parengiamąjį laikotarpį, ėjo pareigas diplomatinėje tarnyboje, taip pat įtvirtinama diplomato teisė inicijuoti neeilinį savo tarnybinės veiklos vertinimą, kai jis pateikia prašymą perkelti jį į aukštesnes pareigas (išskyrus pareigas, į kurias turi būti organizuota atranka). 10) Tikslinamos nuostatos dėl nepriekaištingos reputacijos: jos sąlygos siejamos su skirtingomis nusikalstamomis veikomis, diferencijuojamomis pagal pavojingumą ir pobūdį, taip pat atsižvelgiant į atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindą; taip užtikrinama įstatymo nuostatų atitiktis Konstitucinio Teismo 2022 m. spalio 20 d. nutarimui Nr. KT130-N13/2022 „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (2018 m. birželio 29 d. redakcija) 9 straipsnio 2 dalies 2 punkto, 9 straipsnio 2 dalies (2021 m. gruodžio 23 d. redakcija) 3 punkto atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“.
11) Tikslinamos nuostatos dėl diplomato nušalinimo nuo pareigų: nustatoma, kad dėl diplomato, kuriam pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksą pareikšti įtarimai ar kaltinimai, nušalinimo spręs diplomatą į pareigas priimantis asmuo, įvertinęs pareigų pobūdį, atliekamas funkcijas ir kitas svarbias aplinkybes, taip pat nustatomas nušalinimo terminas ir galimybė nušalintą diplomatą su jo sutikimu perkelti į lygiavertes ar žemesnes pareigas, jei toks perkėlimas neprieštarauja nušalinimo tikslui, taip užtikrinant nuostatų atitiktį Konstitucinio Teismo 2021 m. gruodžio 22 d. nutarimui Nr. KT201-A-N15/2021 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (2018 m. birželio 29 d. redakcija) 40 straipsnio 1 dalies 3 punkto, 41 straipsnio 2 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“. 12) Nustatoma pareiga užsienio reikalų ministrui, kaip įstaigos vadovui, ir ministrui, atsakingam už vienos iš valdymo sričių – diplomatinės tarnybos veiksmingą organizavimą ir jos funkcijų vykdymą, patvirtinti nuotolinio darbo tvarką, atrankos į laikinai negalinčių eiti pareigų diplomatų pareigas organizavimo ir vykdymo tvarką ir asmens tinkamumo diplomatinei tarnybai vertinimo per parengiamąjį laikotarpį tvarką. Siūloma, kad diplomatų nuotolinio darbo tvarką nustatytų užsienio reikalų ministras, atsižvelgdamas į diplomatų tarnybos specifiką, nes didelė dalis diplomatų dirba atstovybėse užsienyje ir jų darbo ypatumai priklauso ir nuo tarptautinių organizacijų bei užsienio valstybių institucijų darbo organizavimo.
13) Atsižvelgiant į Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo nuostatas, nustatomas teisinis pagrindas mokėti diplomatui priemoką už pavadavimą, kai jam raštu pavedama laikinai atlikti ir kito diplomato, valstybės tarnautojo ar darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį, pareigybei nustatytas funkcijas, taip pat nustatoma, kad kiekviena priemoka negali būti mažesnė kaip 10 procentų pareiginės algos, o priemokų suma negali viršyti 80 procentų pareiginės algos. Atsižvelgiant į diplomatinės tarnybos specifiką, į tai, kad atstovybės yra daugiau nei 60-yje užsienio valstybių, taip pat ir tose, kuriose (ar iš kurių) yra vykdoma Rusijos agresija prieš Ukrainą, bei tose, kuriose yra įtempta saugumo situacija, diplomatai patiria didelių saugumo grėsmių ir riziką, siūloma neatsisakyti galiojančiame įstatyme nustatytos priemokos už darbą, kai yra nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų, kuri savo turiniu nedubliuoja ir neapima kitų priemokų ir yra viena iš garantijų, kurias valstybė įstatymo lygmeniu nustato diplomatams kaip statutiniams valstybės tarnautojams. 14) Siūloma nustatyti, kad diplomatas privalo gauti užsienio reikalų ministro ar jo įgalioto asmens leidimą ne tik dirbti kitą darbą ir gauti už jį darbo užmokestį, bet ir užsiimti kita veikla, nesusijusia su darbo santykiais, už kurią gaunamos pajamos. Siūloma išlaikyti šiuo metu įstatyme įtvirtintą leidimu grindžiamą sistemą, įvertinus tai, kad diplomatai dėl savo veiklos specifikos patiria didesnę saugumo ir kitokią riziką.
Siekiant šias grėsmes mažinti, būtina išlaikyti leidimų dirbti kitą darbą ar užsiimti kita veikla, už kurią gaunamos pajamos, sistemą, kuri veikia prevenciškai, užkirsdama kelią galimoms neigiamoms pasekmėms ir galimą žalą valstybei, o ne reaktyviai, kai stengiamasi mažinti jau kilusią reputacinę ir kitą žalą. Siūloma neatsisakyti diplomatui nustatyto draudimo eiti daugiau nei vienas valstybės tarnautojo pareigas, atsižvelgiant į tai, kad diplomatinė tarnyba yra statutinė valstybės tarnyba, ir į tai, kad diplomatai dėl savo veiklos specifikos patiria didesnę saugumo ir kitokią riziką, taip pat į tai, kad diplomatams, kaip statutiniams valstybės tarnautojams, Diplomatinės tarnybos įstatymas nustato tam tikras pareigas, tarp jų – pareigą rotuotis į atstovybes užsienyje. Pabrėžtina, kad galiojantis teisinis reguliavimas, pagal kurį diplomatas gali būti perkeltas į karjeros valstybės tarnautojo pareigas kitose institucijose ir įstaigose (pagal Įstatymo projektą, jis galės būti ir pasitelktas padėti kitai valstybės ar savivaldybės institucijai ar įstaigai įgyvendinti funkcijas), taip pat pagal kurį buvęs diplomatas gali atkurti diplomato statusą, yra pakankamas tam, kad diplomatų žinios ir kompetencija būtų pritaikomos kitose valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose. 15) Atsižvelgiant į Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo nuostatas, įtvirtinama diplomato teisė gauti įstatymų ir kitų teisės aktų pagrindu nustatytą atlyginimą už veiklą einant valstybės ar savivaldybės valdomos įmonės ar jos dukterinės bendrovės kolegialaus organo nario pareigas iš valstybės ar savivaldybės valdomos įmonės ar jos dukterinės bendrovės lėšų Vyriausybės nustatyta tvarka.
16) Siūloma nustatyti teisinį pagrindą pasitelkti diplomatą su jo rašytiniu sutikimu padėti kitai valstybės ar savivaldybės institucijai ar įstaigai įgyvendinti funkcijas, kai yra tarnybinė būtinybė ir kai užsienio reikalų ministras ir atitinkamos valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos vadovas suderina tokią galimybę. Pasitelktam diplomatui darbo užmokestis būtų mokamas ir kitos garantijos užtikrinamos iš Užsienio reikalų ministerijos lėšų, dėl tokio pasitelkimo diplomato tarnybos sutartis nenutrūktų, diplomatui būtų nustatomas ne mažesnis negu iki pasitelkimo nustatytas pareiginės algos koeficientas, paliekamas diplomatinis rangas, o pasitelkimo laikas įskaitomas į diplomatinės tarnybos stažą. Diplomatų pasitelkimo tvarką ir sąlygas nustatytų Vyriausybė. 17) Diplomatų veiklos ir tarnybinės etikos – lojalumo valstybei ir politinio neutralumo bei teisingumo principų turinys tikslinamas atsižvelgus į atitinkamas Valstybės tarybos įstatymo pakeitimo įstatymo nuostatas. 18) Nustatomas draudimas priimti į diplomato pareigas asmenį, kurio sutuoktinis, partneris, sugyventinis, artimasis giminaitis ar svainystės ryšiais susijęs asmuo eina diplomato ar valstybės tarnautojo pareigas, jeigu jie pagal pareigas būtų susiję tiesioginio pavaldumo santykiais. 19) Nustatoma, kad Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės užsienio valstybėse ir Lietuvos Respublikos konsulinės įstaigos rūpinasi Lietuvos diasporos ryšių su Lietuvos Respublika palaikymu ir stiprinimu.
20) Nustatoma, kad diplomato, paskiriamo į kitą valstybę pagal diplomatų rotacijos taisykles, sutuoktinis arba partneris turi teisę grįžti į tas pačias pareigas valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje arba kitoje iš valstybės biudžeto ar savivaldybės biudžeto finansuojamoje įstaigoje ar organizacijoje, išskyrus institucijos, įstaigos ar organizacijos vadovo pareigas, kurioje dirbo iki išvykimo kartu su diplomatu.
21) Siekiant užtikrinti įstatymo nuostatų nuoseklumą, jų tarpusavio suderinamumą ir atitiktį kitiems Lietuvos Respublikos teisės aktams, kartu išlaikant diplomatinei tarnybai būtiną teisinio reguliavimo specifiką, siūlomi šie pakeitimai:
21) Siekiant užtikrinti įstatymo nuostatų nuoseklumą, jų tarpusavio suderinamumą ir atitiktį kitiems Lietuvos Respublikos teisės aktams, kartu išlaikant diplomatinei tarnybai būtiną teisinio reguliavimo specifiką, siūlomi šie pakeitimai:
Šios nuostatos yra valstybės garantija diplomatams, kuriems kaip statutiniams valstybės tarnautojams, lyginant su valstybės tarnautojais, yra keliami didesni reikalavimai, nustatomos papildomos pareigos. Diplomatams nemokamos atostogos ypač aktualios ir dėl stažuočių, mokymų, kvalifikacijos kėlimo. Įstatymo projektu taip pat siūloma išlaikyti diplomatams, kaip statutiniams valstybės tarnautojams, taikomą specialų įspėjimo apie naikinamą pareigybę teisinį reglamentavimą. Pabrėžtina, kad Diplomatinės tarnybos 2 straipsnyje yra nustatoma, kad darbo santykius ir socialines garantijas nustatantys įstatymai ir kiti teisės aktai diplomatams taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nenustato Diplomatinės tarnybos įstatymas. Lydimuoju įstatymo projektu siūlomos šios naujos teisinio reguliavimo nuostatos:
1) Tikslinami pareiginės algos koeficientų dydžiai, atsižvelgiant į Pareiginės algos bazinio dydžio nustatymo įstatymo nuostatas. 2) Siūloma padidinti į rinkimų stebėjimo misijas deleguotiems asmenims ir į priimančiąją instituciją deleguotiems asmenims, kuriems priimančioji institucija moka dienpinigius ar kitas finansines išmokas, pareiginės algos dydį, kuris atitiktų Vyriausybės patvirtintą minimaliosios mėnesinės algos dydį. Šiuo metu pareiginės algos koeficiento dydis šioms deleguotų asmenų grupėms nesiekia Vyriausybės patvirtinto mėnesinės minimaliosios algos dydžio.
3) Įtvirtinama nauja deleguojamų asmenų grupė – viešosios įstaigos ar nacionalinės plėtros įstaigos darbuotojai, bei deleguojančių institucijų grupė – viešosios įstaigos ar nacionalinės plėtros įstaigos, kurioms Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka pavesta administruoti Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių finansuojamos paramos teikimo arba Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo projektus, arba vykdyti veiklą, skatinančią inovacijas, verslo plėtrą ir investicijų pritraukimą. Šios deleguojamų asmenų grupės įtvirtinimas suteikia teisinį pagrindą esant nacionaliniam interesui deleguoti atitinkamų įstaigų darbuotojus, t. y. viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros bei uždarosios akcinės bendrovės „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA), kurioms Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka yra pavestos funkcijos įvardintose srityse. Galimybė deleguoti nacionalinės plėtros įstaigos darbuotojus numatyta atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos finansų ministerijos siūlymą ir įvertinant tai, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos nacionalinės plėtros įstaigų įstatymo 5 straipsniu, nacionalinės plėtros įstaigos tikslas – „vykdyti skatinamojo finansavimo veiklą Vyriausybės nustatytose srityse, siekti užtikrinti finansiškai gyvybingas ir efektyvias investicijas ir prisidėti prie valstybės ekonominės, socialinės ir regionų plėtros“, taip pat minėto įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 12 punkte nurodyta, kad nacionalinė plėtros įstaiga „įgyvendina skatinamąsias finansines priemones, projektus ir programas vystomojo bendradarbiavimo srityje“.
Nauja deleguojamų asmenų grupė yra išskirta iš kitų asmenų grupės todėl, kad vadovaujantis Asmenų delegavimo įstatymo 19 straipsniu, kiti asmenys yra deleguojami deleguojančiosios institucijos – Užsienio reikalų ministerijos, kuri sudaro su jais delegavimo sutartį, kurioje nustatoma jiems pareiginė alga pagal Asmenų delegavimo įstatymo 24 straipsnio 2 dalį. Viešosios įstaigos ar nacionalinės plėtros įstaigos darbuotojai bus deleguojami deleguojančiosios institucijos – viešosios įstaigos ar nacionalinės plėtros įstaigos, kuri jiems darbo priimančiojoje institucijoje laikotarpiu mokės darbo užmokestį, kuris jiems buvo mokamas iki delegavimo. 4) Atsižvelgiant į Asmenų delegavimo įstatymo taikymo praktiką, tikslinama nuostata dėl pavedimo kitai valstybės institucijai Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka atrinkti pretendentą, esant motyvuotam deleguojančiosios institucijos prašymui ir pritarus Užsienio reikalų ministerijai. Tokiu būdu siekiama suteikti galimybę pačiai deleguojančiajai institucijai atrinkti pretendentą, jei pareigų priimančiojoje institucijoje pobūdis susijęs su konkrečios valstybės institucijos funkcijomis ir yra tikslinga deleguoti atitinkamos institucijos ekspertą.
5) Tikslinama pretendento išbraukimo iš delegavimo rezervo nuostata, t. y. pretendentas išbraukiamas iš delegavimo rezervo tuo atveju, kai per 5 metus nuo jo įrašymo į delegavimo rezervą jis nė karto nedalyvavo pretendentų, įtrauktų delegavimo rezervą, atrankoje į rinkimų stebėjimo misijas arba nuo jo dalyvavimo paskutinėje pretendentų atrankoje iš delegavimo rezervo praėjo daugiau nei 5 metai. Nuostata siekiama tobulinti esamą praktiką ir išvengti perteklinio neveiklaus rezervo, kuriame dominuoja asmenys, realiai nedalyvaujantys rinkimų stebėjimo misijų veikloje. Šiuo metu delegavimo rezerve yra 1 033 asmenys, net 90 proc. jų nė karto nėra dalyvavę atrankoje į rinkimų stebėjimų misijas per pastaruosius 5 metus. Taip pat atsisakoma pretendento išbraukimo iš delegavimo rezervo pretendento mirties atveju, nes delegavimą koordinuojanti institucija neturi sisteminės prieigos prie tokios informacijos, o delegavimo rezervas bus atnaujinamas vertinant minėtąjį aktyvumo kriterijų, t. y. bus išbraukiami asmenys, kurie per 5 metus nuo įrašymo į delegavimo rezervą nė karto nedalyvavo atrankose arba nuo kurių dalyvavimo paskutinėje atrankoje praėjo daugiau nei 5 metai. 6) Nustatoma, kad delegavimo trukmė gali būti pratęsiama ilgesniam nei 3 metų laikotarpiui, kai deleguotas asmuo perkeliamas į kitas pareigas toje pačioje priimančiojoje institucijoje.
7) Atsižvelgiant į Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo nuostatas atsisakoma priemokos už darbą kenksmingomis, labai kenksmingomis ir pavojingomis darbo sąlygomis deleguotiems karjeros valstybės tarnautojams, statutiniams valstybės tarnautojams, valstybės pareigūnams, paliekant tik darbo užmokestį, kurį pagal Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymą ir kitus specialiuosius įstatymus sudaro pareiginė alga, priedai ir priemokos
8) Atsižvelgiant į Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo nuostatas tikslinama nuostata, kad pretendentas ar deleguotas asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis nebūtų laikomas nepriekaištingos reputacijos vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo nuostatomis, taikomomis valstybės tarnautojams, kurie nėra įstaigos vadovai. 9) Siūloma nustatyti deleguotam į rinkimų stebėjimo misiją iki 30 kalendorinių dienų laikotarpiui asmeniui apmokėti ar kompensuoti jo patirtas (faktines) gyvenamųjų patalpų nuomos išlaidas, kurios neviršytų Vyriausybės nustatytų komandiruočių į užsienio valstybę išlaidų – gyvenamojo ploto nuomos išlaidų – normų. 10) Atliekami kiti tikslinamojo pobūdžio pakeitimai. 5. Numatomas teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatas (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus Įstatymo projektą neigiamų teisinio reguliavimo pasekmių nenumatoma, bus sudarytos teisinės prielaidos veiksmingesnei ir rezultatyvesnei diplomatinei tarnybai.
Atsižvelgiant į Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės vykdomos valstybės tarnybos pertvarkos pirmojo etapo pagrindinius principus ir išlaikant diplomatinei tarnybai, kaip statutinei valstybės tarnybai, būdingą specifiką bus įgyvendintas antrasis valstybės tarnybos pertvarkos etapas, užtikrinta Diplomatinės tarnybos įstatymo nuostatų atitiktis Konstitucinio Teisimo sprendimams, įstatymo nuostatų nuoseklumas, suderinamumas tarpusavyje ir su kitais Lietuvos Respublikos teisės aktais. Priėmus lydimąjį įstatymo projektą neigiamų teisinio reguliavimo pasekmių nenumatoma, Asmenų delegavimo įstatymo nuostatos dėl pareiginės algos koeficientų bus suderintos su Pareiginės algos bazinio dydžio nustatymo įstatymo nuostatomis, įtvirtinta galimybė esant nacionaliniam interesui viešosioms įstaigoms ar nacionalinės plėtros įstaigoms, kurioms pavesta administruoti Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių finansuojamos paramos teikimo arba Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo projektus, arba kurios vykdo veiklą, skatinančią inovacijas, verslo plėtrą ir investicijų pritraukimą, deleguoti savo darbuotojus į tarptautines ir Europos Sąjungos institucijas ar užsienio valstybių institucijas. Bus patikslintos nuostatos, kurios leis užtikrinti įstatymo nuostatų nuoseklumą ir efektyvesnį taikymą. 6. Kokią įtaką įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymo projektas ir lydimasis įstatymo projektas nedarys neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio nuostatomis, Užsienio reikalų ministerija atliko Įstatymo projekto ir lydimojo įstatymo projekto antikorupcinį vertinimą. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir plėtrai Priimtas Įstatymo projektas ir lydimasis įstatymo projektas nedarys tiesioginės įtakos verslo sąlygoms ir plėtrai. Lydimasis įstatymo projektas, esant nacionaliniam interesui, suteiks platesnių ir efektyvesnių galimybių deleguoti verslui aktualių sričių Lietuvos ekspertus, o tai darys palankų poveikį verslui ir jo plėtrai. 8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams Įstatymo projektas ir lydimasis įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Įstatymo projektą ir lydimąjį įstatymo projektą inkorporuojant į teisinę sistemą kitų įstatymų priimti nereikės. 10. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas ir lydimasis įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. Įstatymo projektu nenustatoma naujų sąvokų ir jas įvardijančių terminų. Lydimuoju įstatymo projektu keičiamos Valstybinės lietuvių kalbos komisijos jau aprobuotų terminų „delegavimas“, „delegavimo į rinkimų stebėjimo misijas rezervas“, „kiti asmenys“, „nacionalinis kontingentas“ ir „šeimos nariai“ apibrėžtys.
Lydimuoju įstatymo projektu keičiamos sąvokos yra suderintos Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka
11Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus
Įstatymo projektas ir lydimasis įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų priimti Priėmus Įstatymo projektą, iki įstatymo įsigaliojimo turės būti priimtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. gruodžio 27 d. nutarimo Nr. 1393 „Dėl Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymo įgyvendinimo“ pakeitimo“ (jo projektą parengs Užsienio reikalų ministerija), užsienio reikalų ministras turės nustatyti diplomatų, valstybės tarnautojų ir darbuotojų, nurodytų Diplomatinės tarnybos įstatymo 17 straipsnio 4 dalyje, darbo apmokėjimo sistemą, taip pat pakeisti diplomatų tarnybinės veiklos vertinimo ir asmenų tinkamumo diplomatinei tarnybai vertinimo, diplomatų prašymų leisti dirbti kitą darbą pagal darbo sutartį nagrinėjimo, sprendimų priėmimo ir atšaukimo, diplomato statuso atkūrimo, konkurso į Lietuvos Respublikos diplomatinę tarnybą organizavimo tvarkų aprašus. Priėmus lydimąjį įstatymo projektą, iki įstatymo įsigaliojimo turės būti priimtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. gegužės 26 d. nutarimo Nr.
639 „Dėl Socialinių garantijų deleguotiems asmenims dydžių aprašo ir Socialinių garantijų deleguotiems asmenims taikymo ir delegavimo išlaidų padengimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“ (jo projektą parengs Užsienio reikalų ministerija). 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymo projektas bus įgyvendinamas iš Užsienio reikalų ministerijai skirtų biudžeto asignavimų, lydimasis įstatymo projektas – iš Užsienio reikalų ministerijai skirtų biudžeto asignavimų ir atitinkamų deleguojančiųjų institucijų biudžetų. 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Rengiant Įstatymo projektą buvo įvertinti ir Užsienio reikalų ministerijos Darbo tarybos pasiūlymai, į dalį jų atsižvelgta. Kitų vertinimų ar išvadų nebuvo gauta. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai Įstatymo projekto žodžiai, kurių reikia jam įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną „Eurovoc“: „diplomatinė tarnyba“, „Užsienio reikalų ministerija“, „diplomatinė atstovybė“, „specialioji misija“, „diplomatas“, „tarnybinis nusižengimas“.
Reikšminiai lydimojo įstatymo projekto žodžiai, kurių reikia jam įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną „Eurovoc“: „valstybės tarnyba“, „tarptautinė institucija“, „ES institucija“, „tarptautinė organizacija“, „tarptautiniai santykiai“, „darbuotojų perkėlimas“, „Europos civilinė tarnyba“, „valstybės tarnautojas“, „Bendrijos institucijos ir Europos viešoji tarnyba“, „darbo teisė ir darbo santykiai“, „vykdomoji valdžia ir valstybės tarnyba“, „tarptautinė politika“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1012 5, 7, 10, 43, 69, 71, 72 ir 79 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2086(3) nuostatos yra inkorporuotos į Įstatymo projektą.
2023-10-23 Nr. XIVP-3181 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto 1 straipsnio 2 dalyje išdėstytame Diplomatinės tarnybos įstatymo (toliau –keičiamas įstatymas) 5 straipsnio 1 dalies 9 punkte siūloma nustatyti: „<...> Užsienio valstybių apdovanojimų, taip pat – dovanų ar paslaugų, nurodytų Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje, priėmimas šio įstatymo užsienio reikalų ministro nustatyta tvarka nelaikomas šio principo pažeidimu;“. Formuluotė „šio įstatymo užsienio reikalų ministro nustatyta tvarka“ neaiški keliais aspektais. Pirma, kaip matyti iš projekto lyginamojo varianto, joje yra praleistas jungtukas „ir“. Antra, neaišku, koks „šis“ įstatymas turimas mintyje – Diplomatinės tarnybos ar Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymas. Šiame kontekste pažymėtina, kad Diplomatinės tarnybos įstatyme dovanų ar paslaugų priėmimas nėra reglamentuojamas – jame tik nukreipiama į Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymą (69 straipsnio 2 dalis). Trečia, Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje, į kurią yra nurodoma aptariamoje projekto nuostatoje, skirtingai nei Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 13 straipsnio 3 dalyje, nėra nurodoma į jokį įstatymo įgyvendinamąjį teisės aktą. Atsižvelgiant į tai, aptariama projekto nuostata tikslintina. 2.
įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 4 punkte vietoj formuluotės „dėl tų pačių aplinkybių šio įstatymo nustatyta tvarka“ siūlytume pateikti nuorodas į konkrečius šio įstatymo 71 straipsnio 4 dalies punktus, už kuriuose nurodytus šiurkščius tarnybinius nusižengimus buvo paskirta tarnybinė nuobauda – diplomato tarnybos sutarties arba terminuotos diplomato tarnybos sutarties nutraukimas (taip pat į šio įstatymo 72 straipsnio 2 dalį, pagal kurią diplomato pareigas ėjęs asmuo jau po sutarties nutraukimo gali būti pripažįstamas padariusiu šiurkštų tarnybinį nusižengimą), nes šiurkščių tarnybinių nusižengimų teisinis reguliavimas 2024 m. sausio 1 d. įsigaliosiančios redakcijos Valstybės tarnybos įstatyme ir projektu keičiamame įstatyme nebūtų visiškai identiškas (Diplomatinės tarnybos įstatymo 71 straipsnio 4 dalies 3 ir 10 punktuose, kurių projektu nesiūloma keisti, nurodyti šiurkštūs tarnybiniai nusižengimai Valstybės tarnybos įstatyme nėra numatyti), taigi dėl tikslaus formuluotės „dėl tų pačių aplinkybių“ teisinio turinio galėtų kilti abejonių. 3. Projekto 6 straipsnio 2 dalyje išdėstytame keičiamo įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 4 punkte asmeniui, pretenduojančiam į diplomatinę tarnybą, nustatomas reikalavimas turėti aukštąjį universitetinį arba kompetentingos institucijos pripažintą kaip jam lygiavertį išsilavinimą. Pažymėtina, kad Mokslo ir studijų įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje aukštasis universitetinis išsilavinimas apibrėžiamas kaip „išsilavinimas, įgytas Lietuvos aukštosiose mokyklose baigus universitetinių studijų programas, pagal kurias suteikiama aukštojo mokslo kvalifikacija, arba kompetentingos institucijos pripažintas kaip jam lygiavertis išsilavinimas“. Taigi sąvoka „aukštasis universitetinis išsilavinimas“ apima ir aptariamoje projekto nuostatoje minimą „kompetentingos institucijos pripažintą kaip jam lygiavertį išsilavinimą“. Ši projekto nuostata atitinkamai tikslintina. 4.
išdėstytoje keičiamo įstatymo 28 straipsnio 5 dalyje, atsižvelgiant į 2024 m. sausio 1 d. įsigaliosiančios redakcijos Valstybės tarnybos įstatymo 11 straipsnio 4 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą, nereikėtų įtvirtinti analogiškos nuostatos, būtent kad asmuo į laikinai negalinčio eiti pareigų diplomato pareigas priimamas patikrinus jo gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas. 5. Projekto 10 straipsnyje išdėstytame keičiamo įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 10 punkte žodis „netrukdys“ keistinas žodžiu
„netrukdo“ (derinant su esamuoju laiku, kuriuo dirbamas darbas ar užsiimama
kita veikla). 6. Projekto 11 straipsnyje išdėstyto keičiamo įstatymo
diplomatas turėtų teisę gauti atlyginimą už veiklą einant „valstybės ar savivaldybės valdomos įmonės ar jos dukterinės bendrovės“ kolegialaus organo nario pareigas. Pažymėtina, kad ši nuostata yra nesuderinta su tos pačios dalies 7 punkto nuostata, pagal kurią diplomatas turėtų teisę būti paskirtas (išrinktas) eiti su valstybės atstovavimu susijusias pareigas „įmonių, įstaigų, organizacijų, nepaisant jų nuosavybės formos, teisinės formos, rūšies bei veiklos pobūdžio“, kolegialiuose organuose. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1985 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projekte Nr. XIVP-2851(2) siūloma 2024 m. sausio 1 d. įsigaliosiančios redakcijos Valstybės tarnybos įstatymo
gauti atlyginimą už veiklą einant „valstybės ar savivaldybės biudžetinės įstaigos, valstybės ar savivaldybės valdomos įmonės ar jos dukterinės bendrovės, viešosios įstaigos, kurios savininkė ar dalininkė yra valstybė ar savivaldybė“, kolegialaus organo nario pareigas. 7.
įstatyme yra įvardijamos profesinės sąjungos ir jų susivienijimai, o Darbo kodekse – profesinės sąjungos ir profesinių sąjungų organizacijos, siūlytume patikslinti projekto 11 straipsnyje išdėstyto keičiamo įstatymo 30 straipsnio 1 dalies 5 punktą, prieš žodžius „organizacijų ar susivienijimų“ įrašant žodį „jų“. 8. Projekto 11 straipsnyje išdėstyto keičiamo įstatymo 30 straipsnio 1 dalies 5 punkte vietoj formuluotės „politinių partijų ar organizacijų“ įrašytina formuluotė „politinių organizacijų“, nes pagal Politinių organizacijų įstatymą sąvoka „politinės organizacijos“ apima politines partijas ir politinius komitetus (2 straipsnio 7 dalis). 9. Projekto 11 straipsnyje išdėstyto keičiamo įstatymo 30 straipsnio 1 dalies 6 punktą reikėtų papildyti, paminint jame ir savivaldybių merų rinkimus, nes pagal galiojančius įstatymus savivaldybės meras nebėra savivaldybės tarybos narys. 10. Projekto 12 straipsnyje išdėstytame keičiamo įstatymo 31 straipsnyje siūloma diplomato teisės dirbti kitą darbą teisinį reguliavimą papildyti nuostatomis, pagal kurias diplomatui taip pat būtų leidžiama užsiimti kita veikla, „nesusijusia su darbo santykiais“. Mūsų vertinimu, kitą veiklą apibūdinanti formuluotė
„nesusijusi su darbo santykiais“ yra neaiškaus teisinio turinio ir perteklinė,
todėl siūlytume jos atsisakyti (vartoti formuluotę „dirbti kitą darbą ar užsiimti kita veikla“). Atkreipiame dėmesį į tai, kad Užimtumo įstatyme sąvoka
„veikla, nesusijusi su darbo santykiais“ nevartojama, o šio įstatymo 3 straipsnio
sutartį arba darbo santykiams prilygintų teisinių santykių pagrindu; 2) savarankiškai dirbančio asmens veikla; 3) neatlygintinio užimtumo veikla. Pritarus šiai pastabai, reikėtų atitinkamai pakoreguoti ir projekto 10 straipsnyje išdėstytą keičiamo įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 10 punktą. 11.
įstatymo 37 straipsnio 1 dalyje po žodžio „įstatyme“, prieš žodžius „pareiginės algos (atlyginimo) bazinis dydis“, įrašytinas praleistas žodis „nustatytas“. 12. Projekto 15 straipsnyje išdėstyto keičiamo įstatymo 37 straipsnio 1 ir 2 dalių pirmuosiuose sakiniuose kartojama ta pati nuostata, pagal kurią pareiginės algos koeficientas nustatomas iš darbo apmokėjimo sistemoje diplomato pareigybei nustatyto pareiginės algos koeficientų intervalo. Siūlytume šio straipsnio 2 dalies pirmą sakinį išdėstyti lakoniškiau, atsisakant perteklinio 1 dalyje nustatyto teisinio reguliavimo pakartojimo. 13. Projekto 15 straipsnyje išdėstyto keičiamo įstatymo 41 straipsnio 1 dalyje vietoj žodžio „jiems“ įrašytinas žodis „jam“ (nes jis turėtų sietis su žodžiu „diplomato“) arba žodis „diplomato“ keistinas žodžiu „diplomatų“. 14. Projekto 17 straipsnio 4 dalyje išdėstytoje 43 straipsnio 8 dalyje siūloma sureguliuoti diplomato pasitelkimą padėti kitai valstybės ar savivaldybės institucijai ar įstaigai arba kitai organizacijai įgyvendinti funkcijas; manytina, kad diplomato pasitelkimo galimybę užsienio reikalų ministras turėtų suderinti atitinkamai su kitų valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų arba kitų organizacijų vadovais. 15. Projekto 24 straipsnyje išdėstyto keičiamo įstatymo 72 straipsnio 1 dalyje po žodžio „užbaigimo“, po kablelio, įrašytini žodžiai „ikiteisminio tyrimo pabaigos“ (plg. su 2024 m. sausio 1 d. įsigaliosiančios redakcijos Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio 1 dalimi) arba vietoj žodžių „baudžiamosios bylos“ įrašytini žodžiai
„baudžiamojo proceso“, derinant su šioje dalyje pavartota formuluote „vykstant
baudžiamajam procesui“ (plg. su to paties straipsnio 4 dalimi). 16.
įstatymo 79 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad į tarnybos stažą (į kurį atsižvelgiant nustatomas priedo už tarnybos Lietuvos valstybei stažą dydis ir kasmetinių papildomų atostogų trukmė) būtų įskaitomas, be kita ko, nemokamų atostogų, suteiktų pagal šio įstatymo 82 straipsnį, laikas; 82 straipsnio, kuriame šios atostogos numatytos, projektu nesiūloma keisti. Pažymėtina, kad pagal 2024 m. sausio 1 d. įsigaliosiančios redakcijos Valstybės tarnybos įstatymą nemokamų atostogų laikas į tarnybos stažą neįskaitomas ir tokių atostogų garantijos įtvirtinimo šiame įstatyme atsisakyta. Projekto aiškinamajame rašte pateiktas paaiškinimas, kad šią socialinę garantiją diplomatams siūloma palikti atsižvelgiant į jų tarnybos specifiką ir šių atostogų aktualumą dėl stažuočių, mokymų, kvalifikacijos kėlimo, niekaip nepagrindžia ypatingo tokių atostogų poreikio būtent diplomatams. Mūsų nuomone, visų valstybės tarnautojų socialinės garantijos turėtų būti nustatomos vadovaujantis tais pačiais ar bent jau iš esmės panašiais principais, juolab kad pagal projektu keičiamą įstatymą dėl tam tikrų tarnybos sąlygų ar socialinių garantijų būtų galima papildomai susitarti kolektyvinėje sutartyje. 17. Atsižvelgiant į tai, kad projektu atsisakyta formuluotės
„tarnybos Lietuvos valstybei stažas“ trumpinio „tarnybos stažas“, atitinkamai turėtų
būti tikslinamos (įrašant visą formuluotę) šios projekto ir galiojančio Diplomatinės tarnybos įstatymo nuostatos: galiojančio Diplomatinės tarnybos įstatymo 46 straipsnio 3 dalis, projekto 30 straipsnyje išdėstyto keičiamo įstatymo
straipsnyje išdėstyto keičiamo įstatymo 80 straipsnio 2 dalis, galiojančio Diplomatinės tarnybos įstatymo 81 straipsnio 1 dalis. 18.
straipsnyje išdėstyto keičiamo įstatymo 79 straipsnio pavadinime vartojama formuluotė „diplomatinės tarnybos stažas“, atitinkamai turėtų būti patikslintos šio straipsnio 2 dalies antrojo sakinio ir projekto 37 straipsnyje išdėstyto keičiamo įstatymo 95 straipsnio 2 dalies nuostatos, kuriose pavartota formuluotė „diplomato tarnybos stažas“. 19. Pagal projekto 32 straipsnyje išdėstyto keičiamo įstatymo 88 straipsnio 1 dalį, diplomato žūties atliekant tarnybines pareigas arba mirties dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų atlikimu, atveju jo šeimos nariams, nurodytiems šioje dalyje, būtų išmokama 37,24 mėnesio diplomato vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija (sumažinta priklausančios išmokėti Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme nustatytos vienkartinės socialinio draudimo išmokos apdraustajam asmeniui mirus dydžiu). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal 2024 m. sausio 1 d. įsigaliosiančios redakcijos Valstybės tarnybos įstatymo 34 straipsnio 1 dalį analogiškoje situacijoje būtų išmokama 9,31 mėnesio valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija. Neaišku, kuo remiantis projekte numatyta mokėti keturiskart didesnę kompensaciją analogiškoje situacijoje (tuo tarpu kompensacija diplomato žūties arba mirties užsienio valstybėje, kurioje vyksta ginkluotas konfliktas, ar dėl užsienio valstybėje įvykdyto teroro akto atveju būtų tokio pat dydžio, kaip ir pagal Valstybės tarnybos įstatymą analogišku atveju išmokėtina kompensacija, – 77,58 mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio).
Analogiškas klausimas kyla dėl to paties straipsnio 7 dalyje numatyto teisinio reguliavimo, pagal kurį mirusio, išskyrus žuvusį atliekant tarnybines pareigas arba mirusį dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų atlikimu, diplomato šeimos nariams būtų išmokama iki 5 mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija, kai pagal Valstybės tarnybos įstatymą analogišku atveju išmokama vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija. 20. Projekto 33 straipsnyje, kuriuo siūloma pakeisti kai kurias Diplomatinės tarnybos įstatymo 89 straipsnio dalis, nenumatyta atsisakyti šio straipsnio 2 dalyje nustatytų socialinių garantijų, kurios Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymu Nr. XIV-1985 valstybės tarnautojams panaikintos, motyvuojant tuo, kad papildomos garantijos turi tapti kolektyvinių derybų objektu ir turėtų būti nustatomos kolektyvinėse sutartyse. Kaip minėta, mūsų nuomone, visų valstybės tarnautojų socialinės garantijos turėtų būti nustatomos vadovaujantis tais pačiais ar bent jau iš esmės panašiais principais, juolab kad pagal projektu keičiamą įstatymą dėl tam tikrų tarnybos sąlygų ar socialinių garantijų būtų galima papildomai susitarti kolektyvinėje sutartyje. 21. Projekto 33 straipsnio dalių numeracija taisytina. 22.
keičiamo įstatymo 92 straipsnio 6 dalies nuostata, kad diplomato tarnybos sutartis ar terminuota diplomato tarnybos sutartis su nurodytais diplomatais negali būti nutraukta pagal šio straipsnio 1 dalies 6 ir 12 punktus, šio straipsnio 2 dalį, jeigu nėra diplomato kaltės, yra ne visai aiški tuo atžvilgiu, ar sąlyga dėl kaltės nebuvimo siejama su visais čia išvardytais sutarties nutraukimo pagrindais (tai abejotina, atsižvelgiant į šio straipsnio 1 dalies 6 ir 12 punktų turinį), ar tik su nustatytuoju šio straipsnio 2 dalyje (tokiu atveju siekiant pašalinti galimas abejones nuostatą reikėtų patikslinti). 23. Atsižvelgdami į tai, kad vertinamas projektas parengtas, kaip nurodyta jo aiškinamajame rašte, siekiant įgyvendinti antrąjį valstybės tarnybos pertvarkos etapą, atsižvelgiant į pirmojo šios pertvarkos etapo pagrindinius principus ir, be kita ko, į 2023 m. gegužės 25 d. priimtą Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymą Nr. XIV-1985 (įsigaliosiantį 2024 m. sausio 1 d.), atkreipiame dėmesį į tai, kad projekte numatytas diplomatų pareiginės algos teisinis reguliavimas (pagal kurį įstatyme būtų nustatyti tik minimalūs diplomatų pareiginės algos koeficientai, o maksimalūs pareiginės algos koeficientai, negalintys viršyti tik ministro pareiginės algos koeficiento dydžio, būtų nustatomi kolektyvinėje sutartyje arba juos nustatytų užsienio reikalų ministras) yra iš esmės analogiškas Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymu Nr. XIV-1985 nustatytam valstybės tarnautojų pareiginės algos teisiniam reguliavimui, kurį Teisės departamentas 2022 m. lapkričio 15 d. išvadoje Nr. XIVP-2066(3) įvertino kaip prieštaraujantį Konstitucijai (žr. tos išvados 1.2 papunktyje išdėstytą pastabą). Departamento direktorius Dainius Zebleckis E. Drėgvaitė, tel. +370 5 209 6891, el. p. [email protected] J. Raškauskaitė, tel. +370 5 209 6842, el. p. [email protected] L.
Schulte-Ebbert, tel. +370 5 209 6055, el. p. [email protected] V. Staugaitytė, tel. +370 5 209 6898, el. p. [email protected]
2023-11-27 Nr. XIVP-3181(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Atsižvelgdami į Seimo Užsienio reikalų komiteto 2023 m. lapkričio 10 d. išvadoje Nr. 105-P-110 pateiktus argumentus dėl Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2023 m. spalio 23 d. išvados Nr. XIVP-3181 6 pastabos, atkreipiame dėmesį į tai, kad 2024 m. sausio 1 d. įsigaliosiančios redakcijos Valstybės tarnybos įstatymo 6 straipsnio 2 dalis, su kuria buvo derinamas projekto 11 straipsnyje išdėstyto Diplomatinės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 1 dalies 1 punkto d papunktis, yra pakeista 2023 m. lapkričio 16 d. priimtu Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1985
įvertintina, ar šis papunktis neturėtų būti atitinkamai patikslintas, suderinant jį su 2024 m. sausio 1 d. įsigaliosiančios redakcijos Valstybės tarnybos įstatyme nustatytu teisiniu reguliavimu. 2. Atsižvelgdami į tai, kad projekto 11 straipsnyje išdėstyto Diplomatinės tarnybos įstatymo
esmės apima toliau paminėtas „politines organizacijas“, siūlome šio punkto nuostatą patikslinti, pavyzdžiui, išdėstant ją taip: „būti profesinių sąjungų, jų organizacijų ar susivienijimų, politinių organizacijų, kitų organizacijų nariais, ne tarnybos (darbo) laiku dalyvauti politinėje veikloje“. Departamento direktorius Dainius Zebleckis E. Drėgvaitė, tel. +370 5 209 6891, el. p. [email protected] J. Raškauskaitė, tel. +370 5 209 6842, el. p. [email protected] L. Schulte-Ebbert, tel. +370 5 209 6055, el. p. [email protected] V. Staugaitytė, tel. +370 5 209 6898, el. p. [email protected]
Nr. XIVP-3181 2023-11-08
dalyvavo: Komiteto pirmininkas Ričardas Juška, pirmininko pavaduotojas Valentinas Bukauskas, komiteto nariai: Guoda Burokienė, Kęstutis Masiulis, Bronislovas Matelis, Kęstutis Navickas, Audrius Petrošius, Eugenijus Sabutis, Algis Strelčiūnas, Rita Tamašunienė, Valdemaras Valkiūnas. Komiteto biuras: vedėja Lina Milonaitė, patarėjai: Rasa Mačiulytė, Rasa Šidlauskaitė, Juras Taminskas, padėjėja Vilma Kedūnė. Kviestieji asmenys: Užsienio reikalų ministerijos kanclerė Inga Černiuk, Užsienio reikalų ministerijos Teisės ir tarptautinių sutarčių departamento Teisės skyriaus vedėja Inga Galdikaitė, Užsienio reikalų ministerijos Finansų departamento vyriausioji patarėja Farida Ivinskienė, Vidaus reikalų ministerijos Valstybės tarnybos politikos grupės vyresnysis patarėjas Adrianas Mečkovskis. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto 1 straipsnio 2 dalyje išdėstytame Diplomatinės tarnybos įstatymo (toliau –keičiamas įstatymas) 5 straipsnio 1 dalies 9 punkte siūloma nustatyti: „<...> Užsienio valstybių apdovanojimų, taip pat – dovanų ar paslaugų, nurodytų Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje, priėmimas šio įstatymo užsienio reikalų ministro nustatyta tvarka nelaikomas šio principo pažeidimu;“.
Formuluotė „šio įstatymo užsienio reikalų ministro nustatyta tvarka“ neaiški keliais aspektais. Pirma, kaip matyti iš projekto lyginamojo varianto, joje yra praleistas jungtukas „ir“. Antra, neaišku, koks
„šis“ įstatymas turimas mintyje – Diplomatinės tarnybos ar Viešųjų ir
privačių interesų derinimo įstatymas. Šiame kontekste pažymėtina, kad Diplomatinės tarnybos įstatyme dovanų ar paslaugų priėmimas nėra reglamentuojamas – jame tik nukreipiama į Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymą (69 straipsnio 2 dalis). Trečia, Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje, į kurią yra nurodoma aptariamoje projekto nuostatoje, skirtingai nei Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 13 straipsnio 3 dalyje, nėra nurodoma į jokį įstatymo įgyvendinamąjį teisės aktą. Atsižvelgiant į tai, aptariama projekto nuostata tikslintina. Pritarti
2Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1 2.
Projekto 2 straipsnio 1 dalyje išdėstytos keičiamo įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 4 punkte vietoj formuluotės „dėl tų pačių aplinkybių šio įstatymo nustatyta tvarka“ siūlytume pateikti nuorodas į konkrečius šio įstatymo 71 straipsnio 4 dalies punktus, už kuriuose nurodytus šiurkščius tarnybinius nusižengimus buvo paskirta tarnybinė nuobauda – diplomato tarnybos sutarties arba terminuotos diplomato tarnybos sutarties nutraukimas (taip pat į šio įstatymo 72 straipsnio 2 dalį, pagal kurią diplomato pareigas ėjęs asmuo jau po sutarties nutraukimo gali būti pripažįstamas padariusiu šiurkštų tarnybinį nusižengimą), nes šiurkščių tarnybinių nusižengimų teisinis reguliavimas 2024 m. sausio 1 d. įsigaliosiančios redakcijos Valstybės tarnybos įstatyme ir projektu keičiamame įstatyme nebūtų visiškai identiškas (Diplomatinės tarnybos įstatymo 71 straipsnio 4 dalies 3 ir 10 punktuose, kurių projektu nesiūloma keisti, nurodyti šiurkštūs tarnybiniai nusižengimai Valstybės tarnybos įstatyme nėra numatyti), taigi dėl tikslaus formuluotės „dėl tų pačių aplinkybių“ teisinio turinio galėtų kilti abejonių. Pritarti
3Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2
dalies 4 punkte asmeniui, pretenduojančiam į diplomatinę tarnybą, nustatomas reikalavimas turėti aukštąjį universitetinį arba kompetentingos institucijos pripažintą kaip jam lygiavertį išsilavinimą. Pažymėtina, kad Mokslo ir studijų įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje aukštasis universitetinis išsilavinimas apibrėžiamas kaip „išsilavinimas, įgytas Lietuvos aukštosiose mokyklose baigus universitetinių studijų programas, pagal kurias suteikiama aukštojo mokslo kvalifikacija, arba kompetentingos institucijos pripažintas kaip jam lygiavertis išsilavinimas“.
Taigi sąvoka „aukštasis universitetinis išsilavinimas“ apima ir aptariamoje projekto nuostatoje minimą „kompetentingos institucijos pripažintą kaip jam lygiavertį išsilavinimą“. Ši projekto nuostata atitinkamai tikslintina. Spręsti pagrindiniame komitete
4Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2
redakcijos Valstybės tarnybos įstatymo 11 straipsnio 4 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą, nereikėtų įtvirtinti analogiškos nuostatos, būtent kad asmuo į laikinai negalinčio eiti pareigų diplomato pareigas priimamas patikrinus jo gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas. Spręsti pagrindiniame komitete
5Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
laiku, kuriuo dirbamas darbas ar užsiimama kita veikla). Pritarti
6Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
punktą siūloma papildyti nauju d papunkčiu, pagal kurį diplomatas turėtų teisę gauti atlyginimą už veiklą einant „valstybės ar savivaldybės valdomos įmonės ar jos dukterinės bendrovės“ kolegialaus organo nario pareigas.
Pažymėtina, kad ši nuostata yra nesuderinta su tos pačios dalies 7 punkto nuostata, pagal kurią diplomatas turėtų teisę būti paskirtas (išrinktas) eiti su valstybės atstovavimu susijusias pareigas „įmonių, įstaigų, organizacijų, nepaisant jų nuosavybės formos, teisinės formos, rūšies bei veiklos pobūdžio“, kolegialiuose organuose. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1985 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projekte Nr. XIVP-2851(2) siūloma 2024 m. sausio 1 d. įsigaliosiančios redakcijos Valstybės tarnybos įstatymo
gauti atlyginimą už veiklą einant „valstybės ar savivaldybės biudžetinės įstaigos, valstybės ar savivaldybės valdomos įmonės ar jos dukterinės bendrovės, viešosios įstaigos, kurios savininkė ar dalininkė yra valstybė ar savivaldybė“, kolegialaus organo nario pareigas. Pritarti
7Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
profesinės sąjungos ir jų susivienijimai, o Darbo kodekse – profesinės sąjungos ir profesinių sąjungų organizacijos, siūlytume patikslinti projekto
punktą, prieš žodžius „organizacijų ar susivienijimų“ įrašant žodį „jų“. Pritarti
8Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2023-10-2311 8.
Projekto 11 straipsnyje išdėstyto keičiamo įstatymo 30 straipsnio 1 dalies 5 punkte vietoj formuluotės „politinių partijų ar organizacijų“ įrašytina formuluotė
„politinių organizacijų“, nes pagal Politinių organizacijų įstatymą
sąvoka „politinės organizacijos“ apima politines partijas ir politinius komitetus (2 straipsnio 7 dalis). Pritarti
9Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
punktą reikėtų papildyti, paminint jame ir savivaldybių merų rinkimus, nes pagal galiojančius įstatymus savivaldybės meras nebėra savivaldybės tarybos narys. Pritarti
10Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
10
siūloma diplomato teisės dirbti kitą darbą teisinį reguliavimą papildyti nuostatomis, pagal kurias diplomatui taip pat būtų leidžiama užsiimti kita veikla, „nesusijusia su darbo santykiais“. Mūsų vertinimu, kitą veiklą apibūdinanti formuluotė „nesusijusi su darbo santykiais“ yra neaiškaus teisinio turinio ir perteklinė, todėl siūlytume jos atsisakyti (vartoti formuluotę „dirbti kitą darbą ar užsiimti kita veikla“). Atkreipiame dėmesį į tai, kad Užimtumo įstatyme sąvoka „veikla, nesusijusi su darbo santykiais“ nevartojama, o šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje yra nurodytos tokios asmenų užimtumo formos: 1) darbas pagal darbo sutartį arba darbo santykiams prilygintų teisinių santykių pagrindu; 2) savarankiškai dirbančio asmens veikla; 3) neatlygintinio užimtumo veikla. Pritarus šiai pastabai, reikėtų atitinkamai pakoreguoti ir projekto 10 straipsnyje išdėstytą keičiamo įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 10 punktą. Pritarti
11Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2023-10-2315 11.
Projekto 15 straipsnyje išdėstyto keičiamo įstatymo 37 straipsnio 1 dalyje po žodžio „įstatyme“, prieš žodžius „pareiginės algos (atlyginimo) bazinis dydis“, įrašytinas praleistas žodis „nustatytas“. Pritarti
12Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
dalių pirmuosiuose sakiniuose kartojama ta pati nuostata, pagal kurią pareiginės algos koeficientas nustatomas iš darbo apmokėjimo sistemoje diplomato pareigybei nustatyto pareiginės algos koeficientų intervalo. Siūlytume šio straipsnio 2 dalies pirmą sakinį išdėstyti lakoniškiau, atsisakant perteklinio 1 dalyje nustatyto teisinio reguliavimo pakartojimo. Pritarti
13Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
vietoj žodžio „jiems“ įrašytinas žodis „jam“ (nes jis turėtų sietis su žodžiu
„diplomato“) arba žodis „diplomato“ keistinas žodžiu „diplomatų“. Pritarti
14Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
4
siūloma sureguliuoti diplomato pasitelkimą padėti kitai valstybės ar savivaldybės institucijai ar įstaigai arba kitai organizacijai įgyvendinti funkcijas; manytina, kad diplomato pasitelkimo galimybę užsienio reikalų ministras turėtų suderinti atitinkamai su kitų valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų arba kitų organizacijų vadovais. Pritarti
15Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2023-10-2324 15.
Projekto 24 straipsnyje išdėstyto keičiamo įstatymo 72 straipsnio 1 dalyje po žodžio „užbaigimo“, po kablelio, įrašytini žodžiai „ikiteisminio tyrimo pabaigos“ (plg. su 2024 m. sausio 1 d. įsigaliosiančios redakcijos Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio 1 dalimi) arba vietoj žodžių „baudžiamosios bylos“ įrašytini žodžiai „baudžiamojo proceso“, derinant su šioje dalyje pavartota formuluote
„vykstant baudžiamajam procesui“ (plg. su to paties straipsnio 4 dalimi). Pritarti
16Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
numatyta, kad į tarnybos stažą (į kurį atsižvelgiant nustatomas priedo už tarnybos Lietuvos valstybei stažą dydis ir kasmetinių papildomų atostogų trukmė) būtų įskaitomas, be kita ko, nemokamų atostogų, suteiktų pagal šio įstatymo 82 straipsnį, laikas; 82 straipsnio, kuriame šios atostogos numatytos, projektu nesiūloma keisti. Pažymėtina, kad pagal 2024 m. sausio 1 d. įsigaliosiančios redakcijos Valstybės tarnybos įstatymą nemokamų atostogų laikas į tarnybos stažą neįskaitomas ir tokių atostogų garantijos įtvirtinimo šiame įstatyme atsisakyta. Projekto aiškinamajame rašte pateiktas paaiškinimas, kad šią socialinę garantiją diplomatams siūloma palikti atsižvelgiant į jų tarnybos specifiką ir šių atostogų aktualumą dėl stažuočių, mokymų, kvalifikacijos kėlimo, niekaip nepagrindžia ypatingo tokių atostogų poreikio būtent diplomatams. Mūsų nuomone, visų valstybės tarnautojų socialinės garantijos turėtų būti nustatomos vadovaujantis tais pačiais ar bent jau iš esmės panašiais principais, juolab kad pagal projektu keičiamą įstatymą dėl tam tikrų tarnybos sąlygų ar socialinių garantijų būtų galima papildomai susitarti kolektyvinėje sutartyje.
Nepritarti Argumentai: Diplomatams, kaip statutiniams valstybės tarnautojams, įstatymas nustato papildomų pareigų, reikalavimų ir jų tarnybos ir veiklos suvaržymų bei ribojimų, kurių įstatymai nenustato valstybės tarnautojams (pvz., diplomatams yra privaloma reguliari rotacija į Lietuvos Respublikos diplomatines atstovybes užsienyje, įskaitant ir į tas užsienio valstybes, kuriose vyksta kariniai veiksmai, yra įtempta saugumo situacija, o įsakymo dėl rotacijos nevykdymas yra pagrindas nutraukti diplomato sutartį, įstatyme nustatyti aukštesni reikalavimai kandidatams į diplomatinę tarnybą, diplomatams nustatyti griežtesni nepriekaištingos reputacijos reikalavimai, dirbti kitą darbą ar užsiimti kita veikla, už kurią gaunamos pajamos, diplomatams leidžiama tik gavus sutikimą, diplomatų pareigybių grupių yra net devynios, todėl pasiekti skyriaus vedėjo pareigybės lygį reikia mažiausiai 10 metų, į vadovaujančias ir dalį kitų diplomato pareigybių diplomatas gali būti skiriamas tik vidinės atrankos būdu (vertinimo būdu į jas skirti neįmanoma) ir kt.). Atitinkamai, valstybė įstatymo lygmeniu suteikia diplomatams ir šiek tiek didesnes tam tikras garantijas. Atkreiptinas dėmesys, kad gali būti situacija, kai kolektyvinė sutartis nėra sudaryta.
Pažymėtina, kad dauguma diplomatų ir valstybės tarnautojų socialinių garantijų savo turiniu ir apimtimi yra vienodos, tačiau visiškai suvienodinus visas diplomatų socialines garantijas su valstybės tarnautojams taikomomis socialinėmis garantijomis, o pareigas, reikalavimus ir suvaržymus įstatyme paliekant ar nustatant griežtesnius diplomatams, Lietuvos diplomatinė tarnyba nebus patraukli ir konkurencinga, nuo ko gali nukentėti veiksmingas ir efektyvus Lietuvos valstybės interesų atstovavimas ir gynimas užsienyje. Todėl diplomatinei tarnybai, atliepiant jos specifiką, turėtų būti taikomos šiek tiek platesnės tam tikros socialinės garantijos. 17. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
31
valstybei stažas“ trumpinio „tarnybos stažas“, atitinkamai turėtų būti tikslinamos (įrašant visą formuluotę) šios projekto ir galiojančio Diplomatinės tarnybos įstatymo nuostatos: galiojančio Diplomatinės tarnybos įstatymo 46 straipsnio 3 dalis, projekto 30 straipsnyje išdėstyto keičiamo įstatymo 79 straipsnio pavadinimas ir šio straipsnio 1, 3 dalys, projekto 31 straipsnyje išdėstyto keičiamo įstatymo 80 straipsnio 2 dalis, galiojančio Diplomatinės tarnybos įstatymo 81 straipsnio 1 dalis. Pritarti
18Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
37
stažas“, atitinkamai turėtų būti patikslintos šio straipsnio 2 dalies antrojo sakinio ir projekto 37 straipsnyje išdėstyto keičiamo įstatymo 95 straipsnio 2 dalies nuostatos, kuriose pavartota formuluotė „diplomato tarnybos stažas“. Pritarti
19Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2023-10-2332 19.
Pagal projekto 32 straipsnyje išdėstyto keičiamo įstatymo 88 straipsnio 1 dalį, diplomato žūties atliekant tarnybines pareigas arba mirties dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų atlikimu, atveju jo šeimos nariams, nurodytiems šioje dalyje, būtų išmokama 37,24 mėnesio diplomato vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija (sumažinta priklausančios išmokėti Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme nustatytos vienkartinės socialinio draudimo išmokos apdraustajam asmeniui mirus dydžiu). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal 2024 m. sausio 1 d. įsigaliosiančios redakcijos Valstybės tarnybos įstatymo 34 straipsnio 1 dalį analogiškoje situacijoje būtų išmokama 9,31 mėnesio valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija. Neaišku, kuo remiantis projekte numatyta mokėti keturiskart didesnę kompensaciją analogiškoje situacijoje (tuo tarpu kompensacija diplomato žūties arba mirties užsienio valstybėje, kurioje vyksta ginkluotas konfliktas, ar dėl užsienio valstybėje įvykdyto teroro akto atveju būtų tokio pat dydžio, kaip ir pagal Valstybės tarnybos įstatymą analogišku atveju išmokėtina kompensacija, – 77,58 mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio). Analogiškas klausimas kyla dėl to paties straipsnio 7 dalyje numatyto teisinio reguliavimo, pagal kurį mirusio, išskyrus žuvusį atliekant tarnybines pareigas arba mirusį dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų atlikimu, diplomato šeimos nariams būtų išmokama iki 5 mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija, kai pagal Valstybės tarnybos įstatymą analogišku atveju išmokama vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija. Nepritarti Argumentai:
Tie patys, kaip prie 16 Teisės departamento pastabos. 20. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-10-2333 20.
Projekto 33 straipsnyje, kuriuo siūloma pakeisti kai kurias Diplomatinės tarnybos įstatymo 89 straipsnio dalis, nenumatyta atsisakyti šio straipsnio 2 dalyje nustatytų socialinių garantijų, kurios Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymu Nr. XIV-1985 valstybės tarnautojams panaikintos, motyvuojant tuo, kad papildomos garantijos turi tapti kolektyvinių derybų objektu ir turėtų būti nustatomos kolektyvinėse sutartyse. Kaip minėta, mūsų nuomone, visų valstybės tarnautojų socialinės garantijos turėtų būti nustatomos vadovaujantis tais pačiais ar bent jau iš esmės panašiais principais, juolab kad pagal projektu keičiamą įstatymą dėl tam tikrų tarnybos sąlygų ar socialinių garantijų būtų galima papildomai susitarti kolektyvinėje sutartyje. Nepritarti Argumentai:
Tie patys, kaip prie 16 Teisės departamento pastabos. 21. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
22Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
8
straipsnio 6 dalies nuostata, kad diplomato tarnybos sutartis ar terminuota diplomato tarnybos sutartis su nurodytais diplomatais negali būti nutraukta pagal šio straipsnio 1 dalies 6 ir 12 punktus, šio straipsnio 2 dalį, jeigu nėra diplomato kaltės, yra ne visai aiški tuo atžvilgiu, ar sąlyga dėl kaltės nebuvimo siejama su visais čia išvardytais sutarties nutraukimo pagrindais (tai abejotina, atsižvelgiant į šio straipsnio 1 dalies 6 ir 12 punktų turinį), ar tik su nustatytuoju šio straipsnio 2 dalyje (tokiu atveju siekiant pašalinti galimas abejones nuostatą reikėtų patikslinti). Pritarti
23Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2023-10-23 * 23.
Atsižvelgdami į tai, kad vertinamas projektas parengtas, kaip nurodyta jo aiškinamajame rašte, siekiant įgyvendinti antrąjį valstybės tarnybos pertvarkos etapą, atsižvelgiant į pirmojo šios pertvarkos etapo pagrindinius principus ir, be kita ko, į 2023 m. gegužės 25 d. priimtą Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymą Nr. XIV-1985 (įsigaliosiantį 2024 m. sausio 1 d.), atkreipiame dėmesį į tai, kad projekte numatytas diplomatų pareiginės algos teisinis reguliavimas (pagal kurį įstatyme būtų nustatyti tik minimalūs diplomatų pareiginės algos koeficientai, o maksimalūs pareiginės algos koeficientai, negalintys viršyti tik ministro pareiginės algos koeficiento dydžio, būtų nustatomi kolektyvinėje sutartyje arba juos nustatytų užsienio reikalų ministras) yra iš esmės analogiškas Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymu Nr. XIV-1985 nustatytam valstybės tarnautojų pareiginės algos teisiniam reguliavimui, kurį Teisės departamentas 2022 m. lapkričio 15 d. išvadoje Nr. XIVP-2066(3) įvertino kaip prieštaraujantį
pagrindiniame komitete
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms komitetas pritarė. 6.2. Pasiūlymai: nepateikta. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Guoda Burokienė. Komiteto pirmininkas Ričardas Juška Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto biuro patarėjas Juras Taminskas
Užsienio reikalų komitetas
DĖL
Nr. XIVP-3181 2023 m. lapkričio 10 d. Nr. 105-P-110
dalyvavo: Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis, Užsienio reikalų komiteto nariai Audronius Ažubalis, Marius Matijošaitis, Rūta Miliūtė, Matas Skamarakas, Antanas Vinkus, Emanuelis Zingeris. Užsienio reikalų komiteto biuras: biuro vedėjas Evaldas Zelenka, patarėjos Inga Milašiūtė ir Laura Plyniuvienė, padėjėja Silvija Vaičiulytė. Kviestieji asmenys: Seimo narys Algirdas Sysas, Užsienio reikalų ministerijos (URM) kanclerė Inga Černiuk, URM Finansų departamento vyriausioji patarėja Farida Ivinskienė, URM Teisės ir tarptautinių sutarčių departamento Teisės skyriaus vedėja Inga Galdikaitė, Respublikos Prezidento patarėja Dalia Tamošiūnienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
2023-10-231
Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto 1 straipsnio 2 dalyje išdėstytame Diplomatinės tarnybos įstatymo (toliau –keičiamas įstatymas) 5 straipsnio 1 dalies 9 punkte siūloma nustatyti: „<...> Užsienio valstybių apdovanojimų, taip pat – dovanų ar paslaugų, nurodytų Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje, priėmimas šio įstatymo užsienio reikalų ministro nustatyta tvarka nelaikomas šio principo pažeidimu;“. Formuluotė „šio įstatymo užsienio reikalų ministro nustatyta tvarka“ neaiški keliais aspektais. Pirma, kaip matyti iš projekto lyginamojo varianto, joje yra praleistas jungtukas „ir“.
Antra, neaišku, koks „šis“ įstatymas turimas mintyje – Diplomatinės tarnybos ar Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymas. Šiame kontekste pažymėtina, kad Diplomatinės tarnybos įstatyme dovanų ar paslaugų priėmimas nėra reglamentuojamas – jame tik nukreipiama į Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymą (69 straipsnio 2 dalis). Trečia, Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje, į kurią yra nurodoma aptariamoje projekto nuostatoje, skirtingai nei Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 13 straipsnio 3 dalyje, nėra nurodoma į jokį įstatymo įgyvendinamąjį teisės aktą. Atsižvelgiant į tai, aptariama projekto nuostata tikslintina. Pritarti Tikslinantis pakeitimas Siūloma Projektu keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 9 punktą išdėstyti taip: „9) padorumas. Diplomatas privalo elgtis nepriekaištingai, nepriimti dovanų, pinigų ar paslaugų, išskirtinių lengvatų ir nuolaidų iš fizinių asmenų, įmonių, įstaigų ar organizacijų, siekiančių daryti įtaką, kai jis eina pareigas. Užsienio valstybių apdovanojimų, taip pat – dovanų ar paslaugų, nurodytų Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 14 13 straipsnio 2 dalyje, priėmimas šio Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka nelaikomas šio principo pažeidimu;“
2Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2023-10-232
2.
Projekto 2 straipsnio 1 dalyje išdėstytos keičiamo įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 4 punkte vietoj formuluotės „dėl tų pačių aplinkybių šio įstatymo nustatyta tvarka“ siūlytume pateikti nuorodas į konkrečius šio įstatymo 71 straipsnio 4 dalies punktus, už kuriuose nurodytus šiurkščius tarnybinius nusižengimus buvo paskirta tarnybinė nuobauda
Valstybės tarnybos įstatyme nėra numatyti), taigi dėl tikslaus formuluotės
„dėl tų pačių aplinkybių“ teisinio turinio galėtų kilti abejonių.
Pritarti Tikslinantis pakeitimas Siūloma Projektu keičiamo įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 4 punktą išdėstyti taip: „3)
4) įstatymų nustatyta tvarka atleistas iš valstybės tarnybos tarnautojo pareigų už Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio
nusižengimus šiurkštų tarnybinį nusižengimą arba Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio 2 dalyje numatytu atveju pripažintas padariusiu padaręs šiurkštų tarnybinį nusižengimą, už kurį turėtų būti skirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų, ir nuo atleidimo iš pareigų dienos arba nuo pripažinimo padarius šiurkštų tarnybinį nusižengimą dienos nepraėjo 3 metai arba dėl tų pačių aplinkybių šio įstatymo 71 straipsnio 4 dalies 1–5 ir 7–10 punktuose nustatytais pagrindais ir šio įstatymo nustatyta tvarka nutraukta jo diplomato tarnybos sutartis arba terminuota diplomato tarnybos sutartis arba šio įstatymo 72 straipsnio 2 dalyje numatytu atveju pripažintas padariusiu šiurkštų šio įstatymo 71 straipsnio 4 dalies 1–5 ar 7–10 punktuose numatytą tarnybinį nusižengimą, už kurį turėtų būti skirta tarnybinė nuobauda – diplomato tarnybos sutarties nutraukimas ar terminuotos diplomato tarnybos sutarties nutraukimas, ir nuo tokios diplomato tarnybos ar terminuotos diplomato tarnybos sutarties nutraukimo dienos arba nuo pripažinimo padariusiu padarius šiurkštų tarnybinį nusižengimą dienos nepraėjo 3 metai;“ 3.
Pritarti Tikslinantis pakeitimas Siūloma Projektu keičiamo įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 4 punktą išdėstyti taip: „3)
4) įstatymų nustatyta tvarka atleistas iš valstybės tarnybos tarnautojo pareigų už Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio
nusižengimus šiurkštų tarnybinį nusižengimą arba Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio 2 dalyje numatytu atveju pripažintas padariusiu padaręs šiurkštų tarnybinį nusižengimą, už kurį turėtų būti skirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų, ir nuo atleidimo iš pareigų dienos arba nuo pripažinimo padarius šiurkštų tarnybinį nusižengimą dienos nepraėjo 3 metai arba dėl tų pačių aplinkybių šio įstatymo 71 straipsnio 4 dalies 1–5 ir 7–10 punktuose nustatytais pagrindais ir šio įstatymo nustatyta tvarka nutraukta jo diplomato tarnybos sutartis arba terminuota diplomato tarnybos sutartis arba šio įstatymo 72 straipsnio 2 dalyje numatytu atveju pripažintas padariusiu šiurkštų šio įstatymo 71 straipsnio 4 dalies 1–5 ar 7–10 punktuose numatytą tarnybinį nusižengimą, už kurį turėtų būti skirta tarnybinė nuobauda – diplomato tarnybos sutarties nutraukimas ar terminuotos diplomato tarnybos sutarties nutraukimas, ir nuo tokios diplomato tarnybos ar terminuotos diplomato tarnybos sutarties nutraukimo dienos arba nuo pripažinimo padariusiu padarius šiurkštų tarnybinį nusižengimą dienos nepraėjo 3 metai;“
3Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2023-10-236
straipsnio 2 dalies 4 punkte asmeniui, pretenduojančiam į diplomatinę tarnybą, nustatomas reikalavimas turėti aukštąjį universitetinį arba kompetentingos institucijos pripažintą kaip jam lygiavertį išsilavinimą.
Pažymėtina, kad Mokslo ir studijų įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje aukštasis universitetinis išsilavinimas apibrėžiamas kaip „išsilavinimas, įgytas Lietuvos aukštosiose mokyklose baigus universitetinių studijų programas, pagal kurias suteikiama aukštojo mokslo kvalifikacija, arba kompetentingos institucijos pripažintas kaip jam lygiavertis išsilavinimas“. Taigi sąvoka „aukštasis universitetinis išsilavinimas“ apima ir aptariamoje projekto nuostatoje minimą „kompetentingos institucijos pripažintą kaip jam lygiavertį išsilavinimą“. Ši projekto nuostata atitinkamai tikslintina. Pritarti Siūloma Projektu keičiamo įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 4 punktą išdėstyti taip:
„4) turėti aukštąjį universitetinį arba jam prilygintą
išsilavinimą;“
4Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2825
keičiamo įstatymo 28 straipsnio 5 dalyje, atsižvelgiant į 2024 m. sausio 1 d. įsigaliosiančios redakcijos Valstybės tarnybos įstatymo 11 straipsnio 4 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą, nereikėtų įtvirtinti analogiškos nuostatos, būtent kad asmuo į laikinai negalinčio eiti pareigų diplomato pareigas priimamas patikrinus jo gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas. Nepritarti Projektu keičiamo įstatymo 28 straipsnio 5 dalies siūloma nuostata „Atranka į laikinai negalinčių eiti pareigų diplomatų pareigas organizuojama ir vykdoma užsienio reikalų ministro nustatyta tvarka“ yra pakankama. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
29110 5.
Projekto 10 straipsnyje išdėstytame keičiamo įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 10 punkte žodis „netrukdys“ keistinas žodžiu
„netrukdo“ (derinant su esamuoju laiku, kuriuo dirbamas darbas ar
užsiimama kita veikla). Pritarti redakcinis
6Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
301 1,7
straipsnio 1 dalies 1 punktą siūloma papildyti nauju d papunkčiu, pagal kurį diplomatas turėtų teisę gauti atlyginimą už veiklą einant „valstybės ar savivaldybės valdomos įmonės ar jos dukterinės bendrovės“ kolegialaus organo nario pareigas. Pažymėtina, kad ši nuostata yra nesuderinta su tos pačios dalies 7 punkto nuostata, pagal kurią diplomatas turėtų teisę būti paskirtas (išrinktas) eiti su valstybės atstovavimu susijusias pareigas
„įmonių, įstaigų, organizacijų, nepaisant jų nuosavybės formos, teisinės
formos, rūšies bei veiklos pobūdžio“, kolegialiuose organuose. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1985 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projekte Nr. XIVP-2851(2) siūloma 2024 m. sausio 1 d. įsigaliosiančios redakcijos Valstybės tarnybos įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nustatyti, kad valstybės tarnautojai turi teisę gauti atlyginimą už veiklą einant „valstybės ar savivaldybės biudžetinės įstaigos, valstybės ar savivaldybės valdomos įmonės ar jos dukterinės bendrovės, viešosios įstaigos, kurios savininkė ar dalininkė yra valstybė ar savivaldybė“, kolegialaus organo nario pareigas. Nepritarti Keičiamo įstatymo
tarnybos reformos I etape priimto Valstybės tarnybos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies nuostatą, atsižvelgiant į suinteresuotų institucijų pastabą, kad Valstybės tarnybos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies nuostata turi būti įrašyta į Projektą. Priėmus Valstybės tarnybos įstatymo Nr.
VIII-1316 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1985 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-2851(2), atitinkamai turėtų būti tikslinamas ir keičiamo įstatymo 30 straipsnio 1 dalies 1 punkto naujas d) papunktis. Atkreiptinas dėmesys, kad rengiant Projektą nebuvo tikslo keičiamo įstatymo 30 straipsnio
punktu, nes šių nuostatų tikslas ir turinys skiriasi. 30 straipsnio 1 dalies
paskirtu (išrinktu) su valstybės atstovavimu susijusias pareigas įmonių, įstaigų, organizacijų, nepaisant jų nuosavybės formos, teisinės formos, rūšies bei veiklos pobūdžio, kolegialiuose organuose. Ar už šią veikla būtų mokamas atlyginimas priklauso nuo atitinkamų įmonių, įstaigų ir organizacijų veiklą reglamentuojančių teisės aktų. Tuo tarpu keičiamo įstatymo 30 straipsnio 1 dalies 1 punkto naujame d) papunktyje įtvirtinta teisė gauti teisės aktų pagrindu nustatytą atlyginimą už veiklą einant valstybės ar savivaldybės valdomos įmonės ar jos dukterinės bendrovės kolegialaus organo nario pareigas iš valstybės ar savivaldybės valdomos įmonės ar jos dukterinės bendrovės lėšų Vyriausybės nustatyta tvarka. 7. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
3015
įvardijamos profesinės sąjungos ir jų susivienijimai, o Darbo kodekse
susivienijimų“ įrašant žodį „jų“. Pritarti iš dalies Siekiant, kad įstatymo nuostata apimtų ne tik profesines sąjungas, jų organizacijas ar susivienijimus, bet ir kitas organizacijas, siūloma Projektu keičiamo įstatymo 30 straipsnio 1 dalies 5 punktą, atsižvelgiant ir į Teisės departamento pastabą Nr.
8, išdėstyti taip:
„5) būti profesinių sąjungų, jų organizacijų ar susivienijimų
nariais, kitų organizacijų nariais, taip pat politinių partijų ar organizacijų nariais, ne tarnybos (darbo) laiku dalyvauti politinėje veikloje;“
8Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
3015
formuluotė „politinių organizacijų“, nes pagal Politinių organizacijų įstatymą sąvoka „politinės organizacijos“ apima politines partijas ir politinius komitetus (2 straipsnio 7 dalis). Pritarti
9Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
3016
rinkimus, nes pagal galiojančius įstatymus savivaldybės meras nebėra savivaldybės tarybos narys. Pritarti Siūloma Projektu keičiamo įstatymo 30 straipsnio 1 dalies 6 punktą išdėstyti taip:
„6) būti atleistas nuo tarnybinių pareigų dalyvauti Seimo,
Respublikos Prezidento, Europos Parlamento, savivaldybių merų ar savivaldybių tarybų rinkimuose įstatymų nustatyta tvarka, paskelbus juos kandidatais, už tą laikotarpį negaudamas darbo užmokesčio;“
10Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
31
straipsnyje siūloma diplomato teisės dirbti kitą darbą teisinį reguliavimą papildyti nuostatomis, pagal kurias diplomatui taip pat būtų leidžiama užsiimti kita veikla, „nesusijusia su darbo santykiais“.
Mūsų vertinimu, kitą veiklą apibūdinanti formuluotė „nesusijusi su darbo santykiais“ yra neaiškaus teisinio turinio ir perteklinė, todėl siūlytume jos atsisakyti (vartoti formuluotę „dirbti kitą darbą ar užsiimti kita veikla“). Atkreipiame dėmesį į tai, kad Užimtumo įstatyme sąvoka „veikla, nesusijusi su darbo santykiais“ nevartojama, o šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje yra nurodytos tokios asmenų užimtumo formos: 1) darbas pagal darbo sutartį arba darbo santykiams prilygintų teisinių santykių pagrindu; 2) savarankiškai dirbančio asmens veikla; 3) neatlygintinio užimtumo veikla. Pritarti Siūloma įstatyme vartoti formuluotę „dirbti kitą darbą ar užsiimti kita veikla“
11Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
10
12Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
371
straipsnio 1 dalyje po žodžio „įstatyme“, prieš žodžius „pareiginės algos (atlyginimo) bazinis dydis“, įrašytinas praleistas žodis „nustatytas“. Pritarti Siūloma Projektu keičiamo įstatymo 37 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip: „1. Pareiginę algą Pareiginės algos koeficientą nustato diplomatą į pareigas priimantis asmuo. Diplomato pareiginės algos koeficientas nustatomas iš šio įstatymo 1 priede iš darbo apmokėjimo sistemoje diplomato pareigybei nustatyto pareiginės algos koeficientų intervalo. Maksimalus pareiginės algos koeficientas negali viršyti ministro pareiginės algos koeficiento dydžio, nustatyto Lietuvos Respublikos valstybės politikų darbo užmokesčio įstatyme.
Pareiginės algos koeficiento vienetas yra Seimo patvirtintas atitinkamų metų Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų bei valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų Lietuvos Respublikos pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio nustatymo ir asignavimų darbo užmokesčiui perskaičiavimo įstatyme nustatytas pareiginės algos (atlyginimo) bazinis dydis (toliau – pareiginės algos bazinis dydis). Pareiginė alga apskaičiuojama atitinkamą pareiginės algos koeficientą dauginant iš pareiginės algos bazinio dydžio.“
13Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
372
straipsnio 1 ir 2 dalių pirmuosiuose sakiniuose kartojama ta pati nuostata, pagal kurią pareiginės algos koeficientas nustatomas iš darbo apmokėjimo sistemoje diplomato pareigybei nustatyto pareiginės algos koeficientų intervalo. Siūlytume šio straipsnio 2 dalies pirmą sakinį išdėstyti lakoniškiau, atsisakant perteklinio 1 dalyje nustatyto teisinio reguliavimo pakartojimo. Pritarti
14Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsnio 1 dalyje vietoj žodžio „jiems“ įrašytinas žodis „jam“ (nes jis turėtų sietis su žodžiu „diplomato“) arba žodis „diplomato“ keistinas žodžiu „diplomatų“. Pritarti
15Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
438 14.
Projekto 17 straipsnio 4 dalyje išdėstytoje 43 straipsnio 8 dalyje siūloma sureguliuoti diplomato pasitelkimą padėti kitai valstybės ar savivaldybės institucijai ar įstaigai arba kitai organizacijai įgyvendinti funkcijas; manytina, kad diplomato pasitelkimo galimybę užsienio reikalų ministras turėtų suderinti atitinkamai su kitų valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų arba kitų organizacijų vadovais. Pritarti Siūloma Projektu keičiamo įstatymo 43 str. 8 d. išdėstyti taip: „8. Kai yra tarnybinė būtinybė ir užsienio reikalų ministras ir kitų valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų ar kitų organizacijų vadovai suderina tokią galimybę, diplomatas, gavus jo rašytinį sutikimą, gali būti ne ilgiau kaip vieniems metams pasitelkiamas padėti kitai valstybės ar savivaldybės institucijai ar įstaigai arba kitai organizacijai įgyvendinti funkcijas. Diplomatui, pasitelktam padėti kitai valstybės ar savivaldybės institucijai ar įstaigai arba kitai organizacijai, darbo užmokestis mokamas ir kitos garantijos užtikrinamos iš Užsienio reikalų ministerijos lėšų. Dėl tokio pasitelkimo diplomato tarnybos sutartis nenutrūksta, diplomatui nustatomas ne mažesnis negu iki pasitelkimo nustatytas pareiginės algos koeficientas, paliekamas diplomatinis rangas, pasitelkimo laikas įskaitomas į diplomatinės tarnybos stažą. Diplomatų pasitelkimo tvarką ir sąlygas nustato Vyriausybė.“
16Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
721
straipsnio 1 dalyje po žodžio „užbaigimo“, po kablelio, įrašytini žodžiai
„ikiteisminio tyrimo pabaigos“ (plg. su 2024 m. sausio 1 d.
įsigaliosiančios redakcijos Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio 1 dalimi) arba vietoj žodžių „baudžiamosios bylos“ įrašytini žodžiai
„baudžiamojo proceso“, derinant su šioje dalyje pavartota formuluote
„vykstant baudžiamajam procesui“ (plg. su to paties straipsnio 4 dalimi).
Pritarti Siūloma Projektu keičiamo įstatymo 72 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip:
„1. Tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per vieną
mėnesį nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos, neįskaitant laiko, kurį diplomatas nebuvo darbe dėl laikinojo nedarbingumo, buvo komandiruotėje arba atostogavo, buvo nušalintas nuo pareigų, taip pat laiko, per kurį Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka turi būti išnagrinėtas skundas dėl profesinės sąjungos atstovaujamojo ir (arba) valdymo organo nesutikimo dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo diplomatui, o iškėlus baudžiamąją bylą vykstant baudžiamajam procesui arba Seimo kontrolieriui atliekant tyrimą, taip pat atliekant tarnybinį ar kitą kompetentingos institucijos patikrinimą, – ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo baudžiamosios bylos nutraukimo arba teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, Seimo kontrolieriaus pažymos surašymo, tarnybinio ar kito kompetentingos institucijos patikrinimo užbaigimo, ikiteisminio tyrimo pabaigos dienos. Į šioje dalyje nustatytą 2 mėnesių tarnybinės nuobaudos skyrimo terminą neįskaitomas laikas, kurį diplomatas nebuvo darbe dėl laikinojo nedarbingumo, buvo komandiruotėje, atostogavo arba buvo nušalintas nuo pareigų, taip pat laikas, per kurį Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka turi būti išnagrinėtas skundas dėl profesinės sąjungos atstovaujamojo ir (arba) valdymo organo nesutikimo dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo diplomatui.
Tarnybinio nusižengimo tyrimas pradedamas užsienio reikalų ministro sprendimu arba gavus oficialią informaciją apie galimą diplomato tarnybinį nusižengimą. Jeigu įsiteisėjusiame teismo sprendime konstatuota, kad Užsienio reikalų ministerija pažeidė įstatymus ar kitus teisės aktus, Užsienio reikalų ministerijoje turi būti pradėtas diplomatų, dėl kurių galimos kaltės buvo padaryti įsiteisėjusiame teismo sprendime konstatuoti įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimai, tarnybinio nusižengimo tyrimas. Tarnybinė nuobauda neskiriama, jeigu nuo nusižengimo padarymo dienos praėjo 6 mėnesiai, išskyrus atvejus, kai tarnybinis nusižengimas nustatomas atliekant auditą, piniginių ar kitokių vertybių reviziją (inventorizaciją) arba kai Seimo kontrolierius atlieka tyrimą, taip pat kai atliekamas tarnybinis ar kitas kompetentingos institucijos patikrinimas, tiriamas tarnybinis nusižengimas šio straipsnio 2 dalyje numatytais atvejais, atliekamas ikiteisminis tyrimas arba kai yra pažeidžiamos Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nuostatos arba įsiteisėja teismo sprendimas, kuriame konstatuota, kad Užsienio reikalų ministerija pažeidė įstatymus ar kitus teisės aktus. Šiais atvejais tarnybinė nuobauda skiriama ne vėliau kaip per 3 metus nuo nusižengimo padarymo dienos.“
17Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
791 16.
Projekto 30 straipsnyje išdėstyto keičiamo įstatymo 79 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad į tarnybos stažą (į kurį atsižvelgiant nustatomas priedo už tarnybos Lietuvos valstybei stažą dydis ir kasmetinių papildomų atostogų trukmė) būtų įskaitomas, be kita ko, nemokamų atostogų, suteiktų pagal šio įstatymo 82 straipsnį, laikas; 82 straipsnio, kuriame šios atostogos numatytos, projektu nesiūloma keisti. Pažymėtina, kad pagal 2024 m. sausio 1 d. įsigaliosiančios redakcijos Valstybės tarnybos įstatymą nemokamų atostogų laikas į tarnybos stažą neįskaitomas ir tokių atostogų garantijos įtvirtinimo šiame įstatyme atsisakyta. Projekto aiškinamajame rašte pateiktas paaiškinimas, kad šią socialinę garantiją diplomatams siūloma palikti atsižvelgiant į jų tarnybos specifiką ir šių atostogų aktualumą dėl stažuočių, mokymų, kvalifikacijos kėlimo, niekaip nepagrindžia ypatingo tokių atostogų poreikio būtent diplomatams. Mūsų nuomone, visų valstybės tarnautojų socialinės garantijos turėtų būti nustatomos vadovaujantis tais pačiais ar bent jau iš esmės panašiais principais, juolab kad pagal projektu keičiamą įstatymą dėl tam tikrų tarnybos sąlygų ar socialinių garantijų būtų galima papildomai susitarti kolektyvinėje sutartyje.
Nepritarti Diplomatams, kaip statutiniams valstybės tarnautojams, įstatymas nustato papildomų pareigų, reikalavimų, jų tarnybos ir veiklos suvaržymų bei ribojimų, kurių įstatymai nenustato valstybės tarnautojams: pvz., diplomatams yra privaloma reguliari rotacija į Lietuvos diplomatines atstovybes užsienyje, tame tarpe ir į tas užsienio valstybes, kuriose vyksta kariniai veiksmai, yra įtempta saugumo situacija, įsakymo dėl rotacijos nevykdymas yra pagrindas nutraukti diplomato sutartį, įstatyme nustatyti aukštesni reikalavimai kandidatams į diplomatinę tarnybą, diplomatams nustatyti griežtesni nepriekaištingos reputacijos reikalavimai, dirbti kitą darbą ar užsiimti kita veikla, už kurią gaunamos pajamos, diplomatams leidžiama tik gavus sutikimą, diplomatų pareigybių grupių yra net devynios, todėl pasiekti skyriaus vedėjo pareigybės lygį reikia mažiausiai 10 metų, į vadovaujančias ir dalį kitų diplomato pareigybių diplomatas gali būti skiriamas tik vidinės atrankos būdu (vertinimo būdu į jas skirti neįmanoma) ir kt. Atitinkamai, valstybė įstatymo lygmeniu suteikia diplomatams ir šiek tiek didesnes tam tikras garantijas. Atkreiptinas dėmesys, kad gali būti situacija, kai kolektyvinė sutartis nėra sudaryta, todėl pasiūlymas nustatyti garantijas kolektyvinėje sutartyje nėra priimtinas.
Pažymėtina, kad dauguma diplomatų ir valstybės tarnautojų socialinių garantijų savo turiniu ir apimtimi yra vienodos, tačiau visiškai suvienodinus visas diplomatų socialines garantijas su valstybės tarnautojams taikomomis socialinėmis garantijomis, o pareigas, reikalavimus ir suvaržymus įstatyme paliekant ar nustatant griežtesnius diplomatams, Lietuvos diplomatinė tarnyba nebus patraukli ir konkurencinga, nuo ko nukentės veiksmingas ir efektyvus Lietuvos interesų atstovavimas ir gynimas užsienyje. Todėl diplomatinei tarnybai, atliepiant jos specifiką, turėtų būti taikomos šiek tiek platesnės tam tikros socialinės garantijos. 18. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
7980813
1
„tarnybos Lietuvos valstybei stažas“ trumpinio „tarnybos stažas“, atitinkamai
turėtų būti tikslinamos (įrašant visą formuluotę) šios projekto ir galiojančio Diplomatinės tarnybos įstatymo nuostatos: galiojančio Diplomatinės tarnybos įstatymo 46 straipsnio 3 dalis, projekto 30 straipsnyje išdėstyto keičiamo įstatymo 79 straipsnio pavadinimas ir šio straipsnio 1, 3 dalys, projekto 31 straipsnyje išdėstyto keičiamo įstatymo 80 straipsnio
Pasiūlymai: Projekto 18 straipsnį papildyti 2 dalimi:
„2. Pakeisti 46 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Nuotolinis darbas nesukelia tarnybos Lietuvos valstybei
stažo ar diplomatinės tarnybos stažo apskaičiavimo ar kitų su tarnybos santykiais susijusių ribojimų, neriboja ir nevaržo diplomato teisių. Projektu keičiamo įstatymo 79 straipsnį išdėstyti taip, atsižvelgiant ir į Teisės departamento pastabą Nr. 18: „79 straipsnis. Tarnybos Lietuvos valstybei stažas ir diplomatinės tarnybos stažas 1.
Tarnybos Lietuvos valstybei stažą sudaro Lietuvos valstybei ištarnautų nuo 1990 m. kovo 11 d. einant valstybės tarnautojo pareigas, įskaitant Valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsnio 2 ir 3 dalyse 2 straipsnio 3 ir 4 dalyse, 6 dalies 1, 2, 3, 4, 8, 9 ir 10 punktuose
pareigas (išskyrus savivaldybės tarybos narius, kurie nebuvo savivaldybės meru ir mero pavaduotoju), metų skaičius. Į tarnybos Lietuvos valstybei stažą taip pat įskaitomas laikotarpis einant Valstybės tarnybos įstatymo (2001 m. rugsėjo 27 d. įstatymo Nr. IX-525 redakcija) 33 straipsnio 3 dalyje (2001 m. rugsėjo 27 d. įstatymo Nr. IX-525 redakcija) nustatytas nurodytas pareigas. Tarnybos Lietuvos valstybei stažas skaičiuojamas nuo valstybės tarnautojo tarnybos (darbo) valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose pradžios arba nuo paskyrimo, priėmimo ar (išrinkimo) į pareigas valstybės tarnyboje šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka dienos. Tarnybos (darbo) ne vienu laikotarpiu einant valstybės tarnautojo pareigas valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose stažas sudedamas.
Į tarnybos Lietuvos valstybei stažą taip pat įskaitomas įskaitomi kasmetinių, nėštumo ir gimdymo atostogų, tėvystės atostogų, atostogų vaikui prižiūrėti, atleidimo nuo tarnybinių pareigų dalyvauti Respublikos Prezidento, Seimo, Europos Parlamento ar savivaldybių tarybų rinkimuose pagal Valstybės tarnybos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 6 punktą ir
(ar) šio įstatymo 30 straipsnio 1 dalies 6 punktą, perkėlimo į pareigas tarptautinėje ir ar Europos Sąjungos institucijoje ar užsienio valstybės institucijoje pagal Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio 3 dalį 16 straipsnio 2 dalį ir (ar) šio įstatymo 43 straipsnio 5 dalį, darbo tarptautinėje ar Europos Sąjungos institucijoje ar užsienio valstybės institucijoje laikotarpiai, dalyvavimo Europos Sąjungos, tarptautinės organizacijos finansuojamuose projektuose užsienio valstybės institucijoje laikotarpiai, atostogos atostogų dėl dalyvavimo Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių, Lietuvos arba bendrai finansuojamuose paramos teikimo ir (arba) Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo projektuose, mokymosi atostogos atostogų, pagal Valstybės tarnybos įstatymo 43, 44 ir 45 straipsnius 30 straipsnio 4 dalį ir (ar) šio įstatymo 81, 82 straipsnius ir 89 straipsnio 10 dalį suteiktų atostogų laikas ir ligos išmokos gavimo laikotarpiai. Atsižvelgiant į tarnybos Lietuvos valstybei stažą, nustatomas šio įstatymo 38 straipsnio straipsnyje 1 dalies 1 punkte nurodyto priedo dydis ir šio įstatymo 80 straipsnio 2 dalyje nurodytų kasmetinių papildomų atostogų trukmė. Tarnybos Lietuvos valstybei stažo skaičiavimo tvarką nustato Vyriausybė. 2. Diplomatinės tarnybos stažą sudaro diplomatinėje tarnyboje nuo 1990 m. kovo 11 d. ištarnautų pilnų metų skaičius.
Į diplomato diplomatinės tarnybos stažą taip pat įskaitomas įskaitomi diplomato kasmetinių, nėštumo ir gimdymo atostogų, tėvystės atostogų, atostogų vaikui prižiūrėti, atleidimo nuo tarnybinių pareigų dalyvauti Respublikos Prezidento, Seimo, Europos Parlamento ar savivaldybių tarybų rinkimuose pagal šio įstatymo 30 straipsnio
tarptautinėje ar Europos Sąjungos institucijoje ar užsienio valstybės institucijoje ir pasitelkimo laikotarpiai pagal šio įstatymo 43 straipsnį, dalyvavimo Europos Sąjungos, tarptautinės organizacijos finansuojamuose projektuose užsienio valstybės institucijoje laikotarpiai, atostogų dėl dalyvavimo Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių, Lietuvos arba bendrai finansuojamuose paramos teikimo ir (arba) Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo projektuose, mokymosi atostogos atostogų, pagal šio įstatymo 81, 82 straipsnius ir 89 straipsnio 10 dalį suteiktų atostogų laikas ir ligos išmokos gavimo laikotarpiai, taip pat šio įstatymo 89 straipsnio 1 dalyje nustatytais atvejais, kai diplomatas iki pareigybės panaikinimo buvo perkeltas į kitas pareigas. 3. Laikotarpis, kurį diplomatas ar valstybės tarnautojas buvo nušalintas nuo pareigų, į diplomatinės tarnybos stažą ir į tarnybos Lietuvos valstybei stažą neįskaitomas, išskyrus atvejus, kai pripažįstama, kad diplomatas ar valstybės tarnautojas buvo nušalintas nuo pareigų nepagrįstai, arba kai nepasitvirtina aplinkybės, lėmusios diplomato ar valstybės tarnautojo nušalinimą.“ Projektu keičiamo įstatymo 80 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip: „2. Diplomatui už kiekvienų 5 metų tarnybos Lietuvos valstybei stažą suteikiamos 3 darbo dienos kasmetinių papildomų atostogų, tačiau bendra kasmetinių atostogų trukmė negali būti ilgesnė kaip 37 darbo dienos.
Projektą papildyti nauju 32 straipsniu: „32 straipsnis. 81 straipsnio pakeitimas Pakeisti 81 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Diplomatui, turinčiam ne trumpesnį kaip 3 mėnesių tarnybos Lietuvos
valstybei stažą, jo ir į pareigas jį priėmusio asmens susitarimu gali būti suteiktos iki vienų metų trukmės atostogos kvalifikacijai tobulinti. Šiuo atveju diplomatui paliekamos jo eitos pareigos, tačiau jam nustatytas darbo užmokestis nemokamas.“ Patikslinti Projekto buvusius 32 – 41 straipsnių numeraciją, juos pernumeruojant atitinkamai
patikslinti Projekto 42 straipsnio 1 ir 2 dalyse esančias nuorodas: vietoje nuorodų į 35 straipsnio 4 dalį įrašyti nuorodas į 36 straipsnio 4 dalį. 19. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
9522
keičiamo įstatymo 79 straipsnio pavadinime vartojama formuluotė „diplomatinės tarnybos stažas“, atitinkamai turėtų būti patikslintos šio straipsnio 2 dalies antrojo sakinio ir projekto 37 straipsnyje išdėstyto keičiamo įstatymo 95 straipsnio 2 dalies nuostatos, kuriose pavartota formuluotė „diplomato tarnybos stažas“. Pritarti
20Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
881
straipsnyje išdėstyto keičiamo įstatymo 88 straipsnio 1 dalį, diplomato žūties atliekant tarnybines pareigas arba mirties dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų atlikimu, atveju jo šeimos nariams, nurodytiems šioje dalyje, būtų išmokama 37,24 mėnesio diplomato vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija (sumažinta priklausančios išmokėti Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme nustatytos vienkartinės socialinio draudimo išmokos apdraustajam asmeniui mirus dydžiu).
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal 2024 m. sausio 1 d. įsigaliosiančios redakcijos Valstybės tarnybos įstatymo 34 straipsnio 1 dalį analogiškoje situacijoje būtų išmokama 9,31 mėnesio valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija. Neaišku, kuo remiantis projekte numatyta mokėti keturiskart didesnę kompensaciją analogiškoje situacijoje (tuo tarpu kompensacija diplomato žūties arba mirties užsienio valstybėje, kurioje vyksta ginkluotas konfliktas, ar dėl užsienio valstybėje įvykdyto teroro akto atveju būtų tokio pat dydžio, kaip ir pagal Valstybės tarnybos įstatymą analogišku atveju išmokėtina kompensacija, – 77,58 mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio).
Nepritarti Diplomatams, kaip statutiniams valstybės tarnautojams, įstatymas nustato papildomų pareigų, reikalavimų ir jų tarnybos ir veiklos suvaržymų bei ribojimų, kurių įstatymai nenustato valstybės tarnautojams: pvz., diplomatams yra privaloma reguliari rotacija į Lietuvos diplomatines atstovybes užsienyje, tame tarpe ir į tas užsienio valstybes, kuriose vyksta kariniai veiksmai, yra įtempta saugumo situacija, įsakymo dėl rotacijos nevykdymas yra pagrindas nutraukti diplomato sutartį, įstatyme nustatyti aukštesni reikalavimai kandidatams į diplomatinę tarnybą, diplomatams nustatyti griežtesni nepriekaištingos reputacijos reikalavimai, dirbti kitą darbą ar užsiimti kita veikla, už kurią gaunamos pajamos, diplomatams leidžiama tik gavus sutikimą, diplomatų pareigybių grupių yra net devynios, todėl pasiekti skyriaus vedėjo pareigybės lygį reikia mažiausiai 10 metų, į vadovaujančias ir dalį kitų diplomato pareigybių diplomatas gali būti skiriamas tik vidinės atrankos būdu (vertinimo būdu į jas skirti neįmanoma) ir kt. Atitinkamai, valstybė įstatymo lygmeniu suteikia diplomatams ir šiek tiek didesnes tam tikras garantijas.
Pažymėtina, kad dauguma diplomatų ir valstybės tarnautojų socialinių garantijų savo turiniu ir apimtimi yra vienodos, tačiau visiškai suvienodinus visas diplomatų socialines garantijas su valstybės tarnautojams taikomomis socialinėmis garantijomis, o pareigas, reikalavimus ir suvaržymus įstatyme paliekant ar nustatant griežtesnius diplomatams, Lietuvos diplomatinė tarnyba nebus patraukli ir konkurencinga, nuo ko nukentės veiksmingas ir efektyvus Lietuvos interesų atstovavimas ir gynimas užsienyje. Todėl diplomatinei tarnybai, atliepiant jos specifiką, turėtų būti taikomos šiek tiek platesnės tam tikros socialinės garantijos. 21. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
887 Analogiškas klausimas kyla dėl to paties straipsnio 7 dalyje numatyto teisinio reguliavimo, pagal kurį mirusio, išskyrus žuvusį atliekant tarnybines pareigas arba mirusį dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų atlikimu, diplomato šeimos nariams būtų išmokama iki 5 mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija, kai pagal Valstybės tarnybos įstatymą analogišku atveju išmokama vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija.
Nepritarti Diplomatams, kaip statutiniams valstybės tarnautojams, įstatymas nustato papildomų pareigų, reikalavimų ir jų tarnybos ir veiklos suvaržymų bei ribojimų, kurių įstatymai nenustato valstybės tarnautojams: pvz., diplomatams yra privaloma reguliari rotacija į Lietuvos diplomatines atstovybes užsienyje, tame tarpe ir į tas užsienio valstybes, kuriose vyksta kariniai veiksmai, yra įtempta saugumo situacija, įsakymo dėl rotacijos nevykdymas yra pagrindas nutraukti diplomato sutartį, įstatyme nustatyti aukštesni reikalavimai kandidatams į diplomatinę tarnybą, diplomatams nustatyti griežtesni nepriekaištingos reputacijos reikalavimai, dirbti kitą darbą ar užsiimti kita veikla, už kurią gaunamos pajamos, diplomatams leidžiama tik gavus sutikimą, diplomatų pareigybių grupių yra net devynios, todėl pasiekti skyriaus vedėjo pareigybės lygį reikia mažiausiai 10 metų, į vadovaujančias ir dalį kitų diplomato pareigybių diplomatas gali būti skiriamas tik vidinės atrankos būdu (vertinimo būdu į jas skirti neįmanoma) ir kt. Atitinkamai, valstybė įstatymo lygmeniu suteikia diplomatams ir šiek tiek didesnes tam tikras garantijas.
Pažymėtina, kad dauguma diplomatų ir valstybės tarnautojų socialinių garantijų savo turiniu ir apimtimi yra vienodos, tačiau visiškai suvienodinus visas diplomatų socialines garantijas su valstybės tarnautojams taikomomis socialinėmis garantijomis, o pareigas, reikalavimus ir suvaržymus įstatyme paliekant ar nustatant griežtesnius diplomatams, Lietuvos diplomatinė tarnyba nebus patraukli ir konkurencinga, nuo ko nukentės veiksmingas ir efektyvus Lietuvos interesų atstovavimas ir gynimas užsienyje. Todėl diplomatinei tarnybai, atliepiant jos specifiką, turėtų būti taikomos šiek tiek platesnės tam tikros socialinės garantijos. 22. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
892
Diplomatinės tarnybos įstatymo 89 straipsnio dalis, nenumatyta atsisakyti šio straipsnio 2 dalyje nustatytų socialinių garantijų, kurios Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymu Nr. XIV-1985 valstybės tarnautojams panaikintos, motyvuojant tuo, kad papildomos garantijos turi tapti kolektyvinių derybų objektu ir turėtų būti nustatomos kolektyvinėse sutartyse. Kaip minėta, mūsų nuomone, visų valstybės tarnautojų socialinės garantijos turėtų būti nustatomos vadovaujantis tais pačiais ar bent jau iš esmės panašiais principais, juolab kad pagal projektu keičiamą įstatymą dėl tam tikrų tarnybos sąlygų ar socialinių garantijų būtų galima papildomai susitarti kolektyvinėje sutartyje.
Nepritarti Diplomatams, kaip statutiniams valstybės tarnautojams, įstatymas nustato papildomų pareigų, reikalavimų ir jų tarnybos ir veiklos suvaržymų bei ribojimų, kurių įstatymai nenustato valstybės tarnautojams: pvz., diplomatams yra privaloma reguliari rotacija į Lietuvos diplomatines atstovybes užsienyje, tame tarpe ir į tas užsienio valstybes, kuriose vyksta kariniai veiksmai, yra įtempta saugumo situacija, įstatyme nustatyti aukštesni reikalavimai kandidatams į diplomatinę tarnybą, diplomatams nustatyti griežtesni nepriekaištingos reputacijos reikalavimai, dirbti kitą darbą ar užsiimti kita veikla, už kurią gaunamos pajamos, diplomatams leidžiama tik gavus sutikimą, diplomatų pareigybių grupių yra net devynios, todėl pasiekti skyriaus vedėjo pareigybės lygį reikia mažiausiai 10 metų, į vadovaujančias ir dalį kitų diplomato pareigybių diplomatas gali būti skiriamas tik atrankos būdu ir kt. Atitinkamai, valstybė įstatymo lygmeniu suteikia diplomatams ir šiek tiek didesnes garantijas. Pažymėtina, kad dauguma diplomatų ir valstybės tarnautojų socialinių garantijų savo turiniu ir apimtimi yra vienodos, tačiau visiškai suvienodinus visas diplomatų socialines garantijas su valstybės tarnautojams taikomomis socialinėmis garantijomis, o pareigas, reikalavimus ir suvaržymus paliekant ar nustatant griežtesnius diplomatams, diplomatinė tarnyba nebus patraukli ir konkurencinga, nuo ko nukentės veiksmingas ir efektyvus Lietuvos interesų atstovavimas ir gynimas užsienyje. 23. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
24.
24Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
926
įstatymo 92 straipsnio 6 dalies nuostata, kad diplomato tarnybos sutartis ar terminuota diplomato tarnybos sutartis su nurodytais diplomatais negali būti nutraukta pagal šio straipsnio 1 dalies 6 ir 12 punktus, šio straipsnio 2 dalį, jeigu nėra diplomato kaltės, yra ne visai aiški tuo atžvilgiu, ar sąlyga dėl kaltės nebuvimo siejama su visais čia išvardytais sutarties nutraukimo pagrindais (tai abejotina, atsižvelgiant į šio straipsnio 1 dalies
atveju siekiant pašalinti galimas abejones nuostatą reikėtų patikslinti). Pritarti Siūlomas Projektu keičiamo įstatymo 92 straipsnio 6 dalį išdėstyti taip:
„6. Diplomato tarnybos sutartis ar terminuota
diplomato tarnybos sutartis su nėščia diplomate, taip pat su diplomatu, vienu auginančiu vaiką (įvaikį) iki 3 metų, negali būti nutraukta pagal šio straipsnio 1 dalies 6 ir 12 punktus, taip pat jeigu nėra diplomato kaltės pagal šio straipsnio 2 dalį, jeigu nėra tokio diplomato kaltės, išskyrus diplomatinius atstovus ir šio straipsnio 2 dalies 9 punkte nurodytus atvejus.“
25Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
projektas parengtas, kaip nurodyta jo aiškinamajame rašte, siekiant įgyvendinti antrąjį valstybės tarnybos pertvarkos etapą, atsižvelgiant į pirmojo šios pertvarkos etapo pagrindinius principus ir, be kita ko, į 2023 m. gegužės 25 d. priimtą Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymą Nr.
XIV-1985 (įsigaliosiantį 2024 m. sausio 1 d.), atkreipiame dėmesį į tai, kad projekte numatytas diplomatų pareiginės algos teisinis reguliavimas (pagal kurį įstatyme būtų nustatyti tik minimalūs diplomatų pareiginės algos koeficientai, o maksimalūs pareiginės algos koeficientai, negalintys viršyti tik ministro pareiginės algos koeficiento dydžio, būtų nustatomi kolektyvinėje sutartyje arba juos nustatytų užsienio reikalų ministras) yra iš esmės analogiškas Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymu Nr. XIV-1985 nustatytam valstybės tarnautojų pareiginės algos teisiniam reguliavimui, kurį Teisės departamentas 2022 m. lapkričio 15 d. išvadoje Nr. XIVP-2066(3) įvertino kaip prieštaraujantį Konstitucijai (žr. tos išvados 1.2 papunktyje išdėstytą pastabą). Nepritarti Projektu įgyvendinamas valstybės tarnybos reformos antrasis etapas, atliepiant pagrindinius pirmojo etapo principus, tarp kurių yra ir pareiginės algos teisinio reguliavimo esminės nuostatos. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
2 Pasiūlymas: Pakeisti projekto 20 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „20 straipsnis. 62 straipsnio pakeitimas Pakeisti 12 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
išdėstyti taip: „3.
Diplomato statusas užsienio reikalų ministro nustatyta tvarka gali būti yra atkurtasiamas buvusiems diplomatams (išskyrus diplomatus, dirbusius pagal terminuotas diplomato tarnybos sutartis), jeigu jie per 5 metus nuo diplomato tarnybos sutarties nutraukimo pareiškia norą atkurti diplomato statusą ir diplomato tarnybos sutartis su jais nebuvo nutraukta šio įstatymo 92 straipsnio 1 dalies 1–9, 11–13 punktuose ir 2 dalies 1, 3 ir 4 punktuose nustatytais pagrindais.“ Nepritarti už – 1, prieš –3, susilaikė –3. Argumentai:
Keisti galiojantį Įstatymo 62 straipsnio 3 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą netikslinga, nes gali susidaryti situacija, kai atkurti diplomato statusą bus objektyviai neįmanoma. Pavyzdžiui, asmuo, pareiškęs norą atkurti statusą, gali nebeatitikti Įstatymo nustatyto nepriekaištingos reputacijos reikalavimo ir (arba) teisės aktuose nustatytų reikalavimų, būtinų išduodant leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, ir kt., taip pat asmuo gali pareikšti norą atkurti statusą ir būti paskirtas tik į pareigas, į kurias pagal Įstatymą gali būti skiriamas tik atrankos būdu (pvz., ambasadoriaus ypatingiems pavedimams, padalinio vadovo, padalinio vadovo pavaduotojo ar kitas) ir panašiai. Taip pat gali būti situacijų, kai atkurti diplomato statusą objektyviai bus neįmanoma dėl asmens amžiaus (pvz., pareiškęs norą atkurti diplomato statusą asmuo yra virš 64 m. amžiaus ir kol atliekama jo patikra dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, jam sueina 65 m.). Pažymėtina, kad 2022 m. kovo 19 d., svarstant Diplomatinės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-1229 buvo registruotas analogiškas Seimo narių pasiūlymas, kuriam ir pagrindinis Užsienio reikalų komitetas, ir LR Seimas 2022 m. balandžio 26 d. posėdyje svarstymo metu nepritarė. 2.
2Seimo narys Algirdas Sysas,
2023-11-0917 Pasiūlymas: Pakeisti projekto 17 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „17 straipsnis. 43 straipsnio pakeitimas
straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Esant tarnybinei būtinybei ir institucijų vadovams šį klausimą suderinus, užsienio reikalų ministro įsakymu diplomatas jo rašytiniu sutikimu gali būti laikinai perkeltas iš Užsienio reikalų ministerijos į karjeros valstybės tarnautojo pareigas Respublikos Prezidento kanceliarijoje, Seimo kanceliarijoje, Vyriausybės kanceliarijoje ar kitoje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, jeigu diplomatas atitinka pareigybės, į kurią perkeliama, aprašyme nustatytus specialiuosius reikalavimus. Laikino perkėlimo terminas – 2 5 metai į karjeros valstybės tarnautojo pareigas, Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijoje nuo diplomato perkėlimo dienos ir 4 metai į karjeros valstybės tarnautojo pareigas Lietuvos Respublikos Seime, Vyriausybės kanceliarijoje, kitose valstybės ar savivaldybės institucijose ar įstaigoje nuo diplomato perkėlimo dienos. Esant tarnybinei būtinybei, šis terminas gali būti pratęstas iki vienų metų ir bendras laikino perkėlimo laikas negali viršyti 3 metų per 5 tarnybos metus. Laikino perkėlimo laikas įskaitomas į diplomatinės tarnybos stažą. Laikinai perkeltam diplomatui paliekamas iki perkėlimo turėtas diplomatinis rangas. Laikino perkėlimo laikotarpiu valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga, į kurią diplomatas perkeltas, diplomatui moka darbo užmokestį, ne mažesnį, negu jam iki perkėlimo buvo nustatytas, ir ne didesnį, negu pagal tai pareigybei, į kurią jis laikinai perkeltas, nustatytą maksimalų pareiginės algos koeficientą.
Pasibaigus laikino perkėlimo laikotarpiui, diplomatas grąžinamas į Užsienio reikalų ministeriją ir, atsižvelgus į eitas karjeros valstybės tarnautojo pareigas, diplomato tarnybinės veiklos pobūdį, sudėtingumą, atsakomybės lygį, turimą diplomatinį rangą, papildomų įgūdžių ar žinių, svarbių einamoms pareigoms, turėjimą, darbo užsienio ir (ar) Europos Sąjungos politikos srityje patirtį ir į jo tarnybinės veiklos valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, į kurią jis buvo perkeltas, vertinimą, Atestacijos komisijos siūlymu paskiriamas į pareigas, kurios yra ne žemesnės negu tos, kurias jis ėjo iki laikino perkėlimo į karjeros valstybės tarnautojo pareigas, o jeigu tokios galimybės nėra, Atestacijos komisijos siūlymu diplomatas gali būti skiriamas į žemesnes pareigas. Diplomatui nustatomas ne mažesnis, negu iki jo laikino perkėlimo į karjeros valstybės tarnautojo pareigas jam nustatytas pareiginės algos koeficientas, bet ne didesnis, negu pareigybei, į kurią jis skiriamas, nustatytas maksimalus, ir ne mažesnis, negu tai pareigybei nustatytas minimalus pareiginės algos koeficientas. Diplomatas gali būti iš karto skiriamas į diplomatinę atstovybę ar konsulinę įstaigą.
Diplomatas negali būti grąžinamas į Užsienio reikalų ministeriją ir (ar) paskiriamas į diplomatinę atstovybę ar konsulinę įstaigą, jeigu iš karjeros valstybės tarnautojo pareigų, į kurias asmuo buvo laikinai perkeltas, jis buvo atleistas dėl jam paskirtos tarnybinės nuobaudos – atleidimo iš pareigų, diplomato tarnybos sutarties ar terminuotos diplomato tarnybos sutarties nutraukimo, prarastos Lietuvos Respublikos pilietybės, šio įstatymo 23 straipsnio 3 dalyje nurodytų aplinkybių ar kitų aplinkybių, dėl kurių diplomatą į pareigas priimantis asmuo konstatuoja diplomato neatitiktį diplomato nepriekaištingos reputacijos reikalavimams, nurodytiems šio įstatymo 6 straipsnyje. Diplomatui jo laikino perkėlimo į karjeros valstybės tarnautojo pareigas laikotarpiu mutatis mutandis taikomos ir Valstybės tarnybos įstatymo nuostatos.“ Nepritarti už – 2, prieš –3, susilaikė –2. Argumentai:
Pasiūlymas, kuriuo diplomato laikino perkėlimo laikotarpis siejamas su politiniu ciklu, sudaro sąlygas politizuoti diplomatinę tarnybą, siejant diplomatų karjerą su politinės vadovybės pasikeitimais. Be to, šis pasiūlymas neatitinka įstatyme nustatytų diplomatų rotacijos taisyklių. Pažymėtina, kad diplomatų rotacijos principai turi būti siejami ne su politine, o diplomatine rotacija. Pagal įstatymo 42 str. diplomatas ministerijoje paprastai dirba 3 metus, vėliau paprastai 3 metams skiriamas dirbti į diplomatinę atstovybę ar konsulinę įstaigą. Bendras nuoseklaus darbo Užsienio reikalų ministerijoje arba toje pačioje diplomatinėje atstovybėje ar konsulinėje įstaigoje terminas negali būti ilgesnis negu 4 metai. Atkreiptinas dėmesys, kad Pagal įstatymo 42 str. 1 d. 4 p. diplomatas gali būti paliekamas dirbti Užsienio reikalų ministerijoje ilgesniam negu 3 metų laikotarpiui, bet ne ilgiau negu 6 metams, dėl diplomato ar jo šeimos narių ligos arba dėl kitų svarbių šeiminių aplinkybių.
Pažymėtina, kad į darbo Užsienio reikalų ministerijoje laikotarpį įskaitomas laikino perkėlimo į karjeros valstybės tarnautojo pareigas kitoje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje įstatymo 43 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka laikotarpis. Taigi, diplomato perkėlimo į kitą valstybės ar savivaldybės instituciją ar įstaigą terminą iki 4 ar 5 metų reikštų, kad jis iš karto po darbo toje institucijoje turėtų būti skiriamas į diplomatinę atstovybę ar konsulinę įstaigą, negrįždamas į ministeriją (o vėliau, po darbo atstovybėje ar konsulinėje įstaigoje vėl galėtų būti laikinai perkeliamas į karjeros valstybės tarnautojo pareigas kitoje institucijoje ar įstaigoje). 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę str. str. d. p. 1. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, 2023-11-08 * Sprendimas: iš esmės pritarti įstatymo projektui Nr. XIVP-3181 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms komitetas pritarė. Pritarti
7Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
7.1. Sprendimas: pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadai. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę str. str. d. p. 1.
komitetas, 2023-11-1011
Argumentai: Užsienio reikalų komitetas, atsižvelgdamas į tai, kad galimai dėl techninės klaidos Įstatymo projekto 11 straipsniu keičiamo įstatymo 30 straipsnyje nebeliko 3 dalies, nors Projekto lyginamajame variante ji nepažymėta kaip išbraukta ir Aiškinamajame rašte nenurodoma, kad jos atsisakoma, siūlo Įstatymo projekto 11 straipsniu keičiamo įstatymo 30 straipsnį papildyti 3 dalimi, kuri yra galiojančio Diplomatinės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 3 dalyje:
„3. Kiti įstatymai gali nustatyti ir kitų
diplomatams taikomų teisių.“ Pasiūlymas: Projekto 11 straipsniu keičiamo įstatymo 30 straipsnį papildyti 3 dalimi: „3. Kiti įstatymai gali nustatyti ir kitų diplomatams taikomų teisių.“
8Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Ž. Pavilionis,
A. Ažubalis. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas ir jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis Užsienio reikalų komiteto biuro patarėja Laura Plyniuvienė