P rojekto lyginamasis variantas
Papildyti 17 straipsnio pirmąją dalį 59 punktu ir jį išdėstyti taip:
“59) 250 bazinių socialinių išmokų namų ūkio pajamų suma už vieną vaiką tai metais, kai asmuo susilaukė vaiko ar vaikų."
Šis įstatymas įsigalioja 2022 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys (Parašas)
P rojekto lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS GYVENTOJŲ PAJAMŲ MOKESČIO ĮSTATYMO IX-1007 17 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Papildyti 17 straipsnio 1 dalį 59 punktu: “
59) 125 bazinių socialinių išmokų namų ūkio pajamų suma tai metais, kai asmuo susilaukė vaiko ar vaikų arba įsivaikino."
Šis įstatymas įsigalioja 2023 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai
2021-03-18 Nr. XIVP–318 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
neapmokestinamųjų pajamų sąrašą įtraukti250 bazinių socialinių išmokų namų ūkio pajamų sumą tai metais, kai asmuo susilaukė vaiko ar vaikų. Siūlomos nuostatos diskutuotinos keliais aspektais. Pirma, atkreiptinas dėmesys, kad keičiamuoju įstatymu yra nustatoma gyventojų pajamų apmokestinimo pajamų mokesčiu tvarka - pajamų mokestį moka pajamų gavęs ir (arba) pajamų uždirbęs gyventojas. Atitinkamai pagal keičiamo įstatymo 17 straipsnį ir neapmokestinamos yra gyventojo, o ne namų ūkių gautos pajamos. Atsižvelgiant į tai, projekto iniciatorių pasiūlymas į neapmokestinamųjų pajamų sąrašą įtraukti
išmokų namų ūkio pajamų sumą tai metais, kai asmuo susilaukė vaiko ar vaikų, nedera su visomis keičiamo įstatymo nuostatomis. Antra, neatsižvelgus į anksčiau pateiktą pastabą, atkreiptinas dėmesys, kad projekte vartojama sąvoka
„namų ūkio pajamos“, kurios turinys nėra aiškus nei iš projekto, nei iš jo
aiškinamojo rašto. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina šią sąvoką apibrėžti keičiamame įstatyme. Trečia, svarstytina, kodėl atitinkama lengvata neturėtų galimybės pasinaudoti asmenys, įsivaikinę ar imantys globoti vaikus. Atkreiptinas dėmesys, kad vienas pagrindinių apmokestinimo teisinio reglamentavimo ir taikymo principų yra mokesčių mokėtojų lygybės principas, kuris įtvirtina konstitucinį asmenų lygiateisiškumo principą, nustatytą Konstitucijos 29 straipsnyje. Šis principas draudžia diskriminuoti mokesčių mokėtojus (jų grupes) ar dėl tam tikrų priežasčių sudaryti išskirtines apmokestinimo sąlygas pastariesiems.
Taikant mokesčių įstatymus, vienodos situacijos turi būti vertinamos vienodai, t. y. esant vienodoms faktinėms aplinkybėms, mokesčių teisės aktai turi būti aiškinami ir taikomi vienodai visų mokesčių mokėtojų atžvilgiu. Tačiau, kita vertus, Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, jog asmenų lygiateisiškumo principas savaime nepaneigia galimybės įstatymu nustatyti nevienodą, diferencijuotą teisinį reguliavimą tam tikrų asmenų, priklausančių skirtingoms kategorijoms, atžvilgiu, jeigu tarp šių asmenų yra tokio pobūdžio skirtumų, kurie tokį diferencijuotą reguliavimą objektyviai pateisintų (Konstitucinio Teismo 1998 m. lapkričio 11 d., 2005 m. gegužės 13 d., 2006 m. gegužės 31 d., 2009 m. kovo 2 d., 2009 m. balandžio 29 d., 2010 m. balandžio 20 d. nutarimai). Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar siūlymas į neapmokestinamųjų pajamų sąrašą įtraukti 250 bazinių socialinių išmokų namų ūkio pajamų sumą tai metais, kai asmuo susilaukė vaiko ar vaikų, tačiau esant analogiškai situacijai, kai vaikas yra įsivaikinamas ar imamas globoti, tokios pajamos būtų apmokestinamos, galėtų būti pateisintas objektyviais kriterijais, kurie leistų pastarųjų atžvilgiu nustatyti palankesnes apmokestinimo taisykles palyginus su kitais mokesčių mokėtojais. Ketvirta, atkreiptinas dėmesys, kad šiuo metu pagal Išmokų vaikams įstatymo 5 straipsnį kiekvienam gimusiam, įvaikintam ar globojamam vaikui yra skiriama 11 bazinių socialinių išmokų dydžio vienkartinė išmoka vaikui. Pastebėtina, kad kartu su projektu nėra siūloma keisti ir Išmokų vaikams įstatymą, tad nėra aiškus jo santykis su keičiamuoju įstatymu. Be to, n ei iš projekto, nei iš jo aiškinamojo rašto turinio nėra aišku, kodėl siūloma į neapmokestinamųjų pajamų sąrašą įtraukti būtent
išmokų namų ūkio pajamų sumą tai metais, kai asmuo susilaukė vaiko ar vaikų .
Penkta, tai, kas yra laikoma neapmokestinamosiomis pajamomis pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą, turi tiesioginės įtakos ir kituose įstatymuose nustatytai apmokestinimo tvarkai. Pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo
asmenų, kurie verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, socialinio draudimo įmokų bazę sudaro 90 procentų individualios veiklos apmokestinamųjų pajamų (neatėmus privalomojo sveikatos draudimo, socialinio draudimo įmokų) suma. Atsižvelgus į projektu siūlomą nustatyti neapmokestinamųjų pajamų sumą (250 bazini ų socialinių išmokų, kas pagal
į sudarytų
ų), atkreiptinas dėmesys, jog dėl projektu teikiamo siūlymo asmenų, kurie verčiasi individualia veikla, socialinio draudimo įmokų bazė ir sumokamos įmokos taip pat sumažėtų. Šiame kontekste pažymėtina, jog įvairių išmokų dydžiai, pavyzdžiui, pagal Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą, priklauso nuo apdraustojo asmens draudžiamųjų pajamų, t. y. sumų, nuo kurių buvo mokamos arba turėjo būti mokamos valstybinio socialinio draudimo įmokos. Šešta, atsižvelgiant į aukščiau pateiktas pastabas, svarstytinas projekto nuostatų atitikimas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijai dėl siūlomo teisinio reguliavimo neišbaigtumo, nenuoseklumo ir neaiškumo. Pažymėtina, jog Konstitucinis Teismas 2000 m. kovo 15 d. nutarime konstatavo, kad teisinio reguliavimo aiškumo ir apibrėžtumo, taip pat teisinio tikrumo principai ypač svarbūs nustatant mokesčius, taigi ir jų objektą, apmokestinimo išimtis ir lengvatas. 2.
tsižvelgiant į Biudžeto sandaros įstatymo 17 straipsnio 2 dalies nuostatas, jog trejų biudžetinių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos planuojamų rodiklių projektas rengiamas remiantis Vyriausybės programa, Lietuvos stabilumo programa, Valstybės pažangos strategija <...> manytina, kad turėtų būti gauta Vyriausybės, kaip biudžeto planuotojos, nuomonė dėl siūlomo teisinio reguliavimo. 3. Vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 „Dėl Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“, nustatytais teisės technikos reikalavimais, projektas koreguotinas: 3.1. projekto 1 straipsnio pavadinime esanti formuluotė „ir papildymas“ brauktina kaip perteklinė;
straipsnio 1 dalies pakeitimo esmėje esanti formuluotė „ir jį išdėstyti taip“ brauktina kaip perteklinė, o žodis „pirmąją“ keistinas skaičiumi „1“;
į projekto nuostatas, projekto 2 straipsnis pildytinas nuostatomis dėl jo taikymo ir įgyvendinimo. Neatsižvelgus į šią pastabą, šio straipsnio pavadinime esanti formuluotė „ir taikymas “ brauktina kaip perteklinė. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis R. Dirgėlienė, tel. (8 5) 239 6350, el. p. [email protected] A. Dulevičiūtė – Akimovienė, tel. (8 5) 239 6164, el. p. [email protected]
2021-11-09 Nr. XIVP–318(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
papildyti Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 17 straipsnio 1 dalį 59 punktu ir į neapmokestinamųjų pajamų sąrašą įtraukti 1
asmuo susilaukė vaiko ar vaikų arba įsivaikino. Siūlomos nuostatos diskutuotinos keliais aspektais. Pirma, atkreiptinas dėmesys, kad keičiamuoju įstatymu yra nustatoma gyventojų pajamų apmokestinimo pajamų mokesčiu tvarka – pajamų mokestį moka pajamų gavęs ir (arba) pajamų uždirbęs gyventojas. Atitinkamai pagal keičiamo įstatymo 17 straipsnį ir neapmokestinamos yra gyventojo, o ne namų ūkių gautos pajamos. Atsižvelgus į tai, projekto iniciatorių pasiūlymas į neapmokestinamųjų pajamų sąrašą įtraukti1
socialinių išmokų namų ūkio pajamų sumą tais metais, kai asmuo susilaukė vaiko ar vaikų arba įsivaikino, nedera su visomis keičiamo įstatymo nuostatomis. Antra, neatsižvelgus į anksčiau pateiktą pastabą, atkreiptinas dėmesys, kad projekte vartojama sąvoka
„namų ūkio pajamos“, kurios turinys nėra aiškus nei iš projekto, nei iš jo
aiškinamojo rašto. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina šią sąvoką apibrėžti keičiamame įstatyme. Trečia, svarstytina, kodėl atitinkama lengvata neturėtų galimybės pasinaudoti asmenys, imantys globoti vaikus. Atkreiptinas dėmesys, kad vienas pagrindinių apmokestinimo teisinio reglamentavimo ir taikymo principų yra mokesčių mokėtojų lygybės principas, kuris įtvirtina konstitucinį asmenų lygiateisiškumo principą, nustatytą Konstitucijos 29 straipsnyje.
Šis principas draudžia diskriminuoti mokesčių mokėtojus (jų grupes) ar dėl tam tikrų priežasčių sudaryti išskirtines apmokestinimo sąlygas pastariesiems. Taikant mokesčių įstatymus, vienodos situacijos turi būti vertinamos vienodai, t. y. esant vienodoms faktinėms aplinkybėms, mokesčių teisės aktai turi būti aiškinami ir taikomi vienodai visų mokesčių mokėtojų atžvilgiu. Tačiau, kita vertus, Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, jog asmenų lygiateisiškumo principas savaime nepaneigia galimybės įstatymu nustatyti nevienodą, diferencijuotą teisinį reguliavimą tam tikrų asmenų, priklausančių skirtingoms kategorijoms, atžvilgiu, jeigu tarp šių asmenų yra tokio pobūdžio skirtumų, kurie tokį diferencijuotą reguliavimą objektyviai pateisintų (Konstitucinio Teismo 1998 m. lapkričio 11 d., 2005 m. gegužės 13 d., 2006 m. gegužės 31 d., 2009 m. kovo 2 d., 2009 m. balandžio 29 d., 2010 m. balandžio 20 d. nutarimai). Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar siūlymas į neapmokestinamųjų pajamų sąrašą įtraukti1
asmuo susilaukė vaiko ar vaikų arba įsivaikino, tačiau esant analogiškai situacijai, kai vaikas yra imamas globoti, tokios pajamos būtų apmokestinamos, galėtų būti pateisintas objektyviais kriterijais, kurie leistų pastarųjų atžvilgiu nustatyti palankesnes apmokestinimo taisykles palyginus su kitais mokesčių mokėtojais. Ketvirta, pastebėtina, kad įsivaikinti galima ne tik naujagimius, bet ir vyresnio amžiaus vaikus. Nei iš projekto, nei iš jo aiškinamojo rašto nėra aišku, ar įsivaikinamo vaiko amžius būtų svarbus siekiant pasinaudoti projektu siūloma lengvata.
Penkta, atkreiptinas dėmesys, kad šiuo metu pagal Išmokų vaikams įstatymo 5 straipsnį kiekvienam gimusiam, įvaikintam ar globojamam vaikui yra skiriama 11 bazinių socialinių išmokų dydžio vienkartinė išmoka vaikui. Pastebėtina, kad kartu su projektu nėra siūloma keisti ir Išmokų vaikams įstatymą, tad nėra aiškus jo santykis su keičiamuoju įstatymu. Be to, n ei iš projekto, nei iš jo aiškinamojo rašto turinio nėra aišku, kodėl siūloma į neapmokestinamųjų pajamų sąrašą įtraukti būtent1
asmuo susilaukė vaiko ar vaikų arba įsivaikino . Šešta, tai, kas yra laikoma neapmokestinamosiomis pajamomis pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą, turi tiesioginės įtakos ir kituose įstatymuose nustatytai apmokestinimo tvarkai. Pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo
asmenų, kurie verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, socialinio draudimo įmokų bazę sudaro 90 procentų individualios veiklos apmokestinamųjų pajamų (neatėmus privalomojo sveikatos draudimo, socialinio draudimo įmokų) suma. Atsižvelgus į projektu siūlomą nustatyti neapmokestinamųjų pajamų sumą (125 bazinės socialinės išmokos, kas pagal
į sudarytų
ų), atkreiptinas dėmesys, jog dėl projektu teikiamo siūlymo asmenų, kurie verčiasi individualia veikla, socialinio draudimo įmokų bazė ir sumokamos įmokos taip pat sumažėtų. Šiame kontekste pažymėtina, jog įvairių išmokų dydžiai, pavyzdžiui, pagal Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą, priklauso nuo apdraustojo asmens draudžiamųjų pajamų, t. y. sumų, nuo kurių buvo mokamos arba turėjo būti mokamos valstybinio socialinio draudimo įmokos.
Septinta, atsižvelgus į aukščiau pateiktas pastabas, svarstytinas projekto nuostatų atitikimas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijai dėl siūlomo teisinio reguliavimo neišbaigtumo, nenuoseklumo ir neaiškumo. Pažymėtina, jog Konstitucinis Teismas 2000 m. kovo 15 d. nutarime konstatavo, kad teisinio reguliavimo aiškumo ir apibrėžtumo, taip pat teisinio tikrumo principai ypač svarbūs nustatant mokesčius, taigi ir jų objektą, apmokestinimo išimtis ir lengvatas. 2. A tsižvelgus į Biudžeto sandaros įstatymo 17 straipsnio 2 dalies nuostatas, jog trejų biudžetinių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos planuojamų rodiklių projektas rengiamas remiantis Vyriausybės programa, Lietuvos stabilumo programa, Valstybės pažangos strategija <...> manytina, kad turėtų būti gauta Vyriausybės, kaip biudžeto planuotojos, nuomonė dėl siūlomo teisinio reguliavimo. 3. Vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr.
1R-298 „Dėl Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“, nustatytais teisės technikos reikalavimais, projektas koreguotinas: 3.1. projekto pavadinime esantys žodžiai „LIETUVOS RESPUBLIKOS“ ir „ĮSTATYMAS“ rašytini naujoje eilutėje, o prieš nuorodą „IX- 1007 “ įrašytinas trumpinys „NR.“;
į projekto nuostatas, projekto 2 straipsnis pildytinas nuostatomis dėl jo taikymo ir įgyvendinimo; 3.3. a tkreipiame dėmesį, kad 2021 m. sausio 1 d. įsigaliojo naujas Seimo statuto 135 straipsnio 3 dalies, kurioje nustatyti reikalavimai kartu su įstatymo projektu teikiamam aiškinamajam raštui, 8 punktas, pagal kurį aiškinamajame rašte turi būti nurodyta, ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. Atsižvelgus į tai, projekto aiškinamasis raštas koreguotinas. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis R. Dirgėlienė, tel. (8 5) 239 6350, el. p. [email protected] A. Dulevičiūtė – Akimovienė, tel. (8 5) 239 6164, el. p. [email protected]