Projekto lyginamasis variantas
2023 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 4 straipsnio pakeitimas Pakeisti 4 straipsnio 10 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) miestų miškai, išskyrus privačios nuosavybės teise valdomus miškus, esančius miestams priskirtose teritorijose po 1995 m. birželio 1 d.;“. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto Nr. XIVP-3167(2) lyginamasis variantas
Pakeisti 4 straipsnio 10 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) miestų miškai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymu, visuomenės poreikiams paimami privačios nuosavybės teise valdomi žemės sklypai (jų dalys), kuriuose yra Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registre registruoti miškų plotai, esantys miesto savivaldybės teritorijai po 1995 m. birželio 1 d. priskirtoje teritorijoje, dėl kurios priskyrimo miesto savivaldybės teritorijai Vyriausybės nutarimas priimtas iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos. Sprendimą dėl šiame punkte nurodytų žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams priima Nacionalinės žemės tarnybos vadovas be valstybės institucijos ar savivaldybės tarybos prašymo. Privačios nuosavybės teise valdomi žemės sklypai (jų dalys), kuriuose yra Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registre registruoti miškų plotai ir kurie patenka į miestų plėtros teritorijas, dėl kurių priskyrimo miesto savivaldybės teritorijai Vyriausybė priima sprendimą po šio įstatymo įsigaliojimo dienos, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo nustatyta tvarka paimami visuomenės poreikiams suinteresuotos institucijos (savivaldybės) prašymu ir šios institucijos lėšomis;“. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė
Projekto Nr. XIVP-3167(3) lyginamasis variantas
išdėstyti taip: „2) miestų miškai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymu, visuomenės poreikiams paimami privačios nuosavybės teise valdomi žemės sklypai (jų dalys), kuriuose yra Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registre registruoti miškų plotai, esantys miesto savivaldybės teritorijai po 1995 m. birželio 1 d. priskirtoje teritorijoje, dėl kurios priskyrimo miesto savivaldybės teritorijai Vyriausybės nutarimas priimtas iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos. Sprendimą dėl šiame punkte nurodytų žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams priima Nacionalinės žemės tarnybos vadovas be valstybės institucijos ar savivaldybės tarybos prašymo. Privačios nuosavybės teise valdomi žemės sklypai (jų dalys), kuriuose yra Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registre registruoti miškų plotai ir kurie patenka į miestų plėtros teritorijas, dėl kurių priskyrimo miesto savivaldybės teritorijai Vyriausybė priima sprendimą po šio įstatymo įsigaliojimo dienos, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo nustatyta tvarka paimami visuomenės poreikiams suinteresuotos institucijos (savivaldybės) prašymu ir šios institucijos lėšomis;“. 2. Papildyti 4 straipsnį 14 dalimi: „14. Privačios nuosavybės teise valdomas žemės sklypas (jo dalis), kuriame yra Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre registruotas miškas, esantis miestui po 1995 m. birželio 1 d. priskirtoje teritorijoje, dėl kurios priskyrimo miestui ar miesto savivaldybės teritorijai priimtas sprendimas iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, visuomenės poreikiams paimamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymu.
Šiuo atveju sprendimą dėl žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams priima Nacionalinės žemės tarnybos vadovas be valstybės institucijos ar savivaldybės tarybos prašymo. Privačios nuosavybės teise valdomas žemės sklypas (jo dalis), kuriame yra Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre registruotas miškas ir kuris patenka į miestų plėtros teritorijas, dėl kurių priskyrimo miestui sprendimas priimamas po šio įstatymo įsigaliojimo dienos, visuomenės poreikiams paimamas suinteresuotos institucijos prašymu ir šios institucijos lėšomis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo nustatyta tvarka.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė
projektų tikslai ir uždaviniai I. Lietuvos Respublikos miškų įstatymo Nr. I-671 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu (toliau – Miškų įstatymas) siūloma spręsti klausimą dėl miestų plėtros metu miestų teritorijoms priskirtų teritorijų, kuriose buvo/yra privačios nuosavybės teise valdomų miškų, siekiant racionalizuoti teisinį reguliavimą dėl miesto teritorijoje esančių miškų statuso ir išvengti valstybei tenkančios prievolės naujai į miesto teritoriją patenkančius privačius miškus išpirkti iš privačių asmenų. Miestų plėtros poreikis atsiranda nuolat, tačiau viena iš priežasčių, dėl kurių miestų plėtros realizavimas (įgyvendinimas) tampa problematiškas – miestų plėtros metu prie miestų teritorijų prijungiant kaimus paaiškėja, kad juose yra nemažai privačių miškų, kuriuos valstybė turi išpirkti. Šią prievolę lemia galiojančios teisės aktų nuostatos, kurios aptariamos šio aiškinamojo rašto 3 punkte.
Įstatymo projektu siekiama įtvirtinti išimtį, kad privačios nuosavybės teise valdomi miškai, esantys miestams priskirtose teritorijose po 1995 m. birželio 1 d., nebūtų priskirtini miestų miškams, kurie turi valstybinės reikšmės miško statusą, ir nebūtų valstybei prievolės juos išpirkti, t. y. sudaryti galimybes asmenims, kuriems miškai priklauso privačios nuosavybės teise ir toliau disponuoti savo nuožiūra jiems priklausančia nuosavybe, užtikrinti pastarųjų teisėtus lūkesčius bei teisinio reguliavimo stabilumą. II. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo Nr. VIII-359 4 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIV-2126 2 straipsnio pakeitimo ir įstatymo papildymo 1¹ straipsniu įstatymo projektas (toliau – Atkūrimo įstatymas) parengtas, siekiant paspartinti nuosavybės teisių atkūrimo į žemę miestuose procesą bei kuo skubiau įvykdyti įsipareigojimus piliečiams. Įstatymo pakeitimą inicijuoti taip pat paskatino nuolatiniai gyventojų ir visuomeninių organizacijų skundai dėl užsitęsusių procesų, atkuriant nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamą turtą, o ypač atkuriant nuosavybės teises į miestų teritorijose turėtą žemę bei su tuo susijusią kompensavimo būdo pinigine išraiška tvarką, piniginių kompensacijų dydį. Nuosavybės teisių atkūrimas yra prioritetinis valstybės ir visuomenės uždavinys, tačiau pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos turimus duomenis 2023-01-01 yra 2 865 piliečiai (2838 – Vilniaus m., 27 – Grigiškių m.), kuriems liko atkurti nuosavybės teises, o likusios neatkurtos žemės plotas sudaro 1 692 ha žemės (1
atkurtos į 93,82 proc. žemės ploto, nurodyto piliečių prašymuose, o liko atkurti nuosavybės teises 33 piliečiams.
Atkūrimo įstatymo pakeitimo projektu siūlome papildyti 5 straipsnio 2 dalies 3 punkto papildomomis nuostatomis, suteikiant galimybę piliečiams atkurti nuosavybės teises į žemę kitame tos pačios savivaldybės mieste, jeigu mieste, kuriame buvo turėtoji žemė, naujų žemės sklypų nėra galimybės jiems pasiūlyti. Suteikus asmenims pasirinkti tokį nuosavybės teisių atkūrimo būdą, būtų išspręstas ilgai besitęsiantis atkūrimo į žemę procesas miestuose bei išpildyti asmenų lūkesčiai grąžintis žemės sklypus miestuose. III. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 2, 7, 10, 11, 12, 13, 22, 27, 30, 34, 35, 37, 39, 40, 41, 43, 45, 46, 47, 48, 49, 50, 51, 52 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 30-1, 35-1, 35-2 ir 66 straipsniais pakeitimo įstatymo Nr. XIV-2114 5, 8, 10, 17, 18, 24, 27, 30 straipsnio pakeitimo įstatymo (toliau – Žemės įstatymo pakeitimas Nr. 1), Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1311 pakeitimo įstatymo 2 straipsnio Nr. XIV-2115 1 straipsnio pakeitimo įstatymo(toliau
Respublikos žemės reformos įstatymo Nr. I-1607 8, 9, 15, 16, 17, 18, 19 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr.
XIV-2125 2, 3, 4, 7 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo (toliau – Žemės reformos įstatymas) projektai parengti atsižvelgiant į Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba) struktūros pasikeitimą. Nuo 2024 m. sausio 1 d. Nacionalinėje žemės tarnyboje nebelieka 50 teritorinių skyrių, o veiks 5 apygardų žemės tvarkymo ir administravimo skyriai. Žemės įstatyme ir Žemės reformos įstatyme nurodoma, kad įvairius sandorius (nuomos, panaudos) ar sprendimus, susijusius su Nacionalinės žemės tarnybos kompetencija (servitutų nustatymas administraciniu aktu) pavesta vykdyti (priimti, pasirašyti) Nacionalinės žemės tarnybos vadovui arba jo įgaliotam administracijos padalinio vadovui, tačiau pasikeitus Nacionalinės žemės tarnybos struktūrai ir sumažėjus administracijos padalinių iš 50 į 5, sumažės ir vadovų, o administracinių sprendimų kiekiai, siejant juos su valstybinės žemės valdymo ir naudojimo pertvarka, tam tikrais atvejais neženkliai sumažės ar apskritai nepasikeis (pvz. valstybinės žemės pardavimo sandorių per 2022 m. buvo sudaryta 8 504 vnt., valstybinės žemės nuomos – 17 326 vnt.). Atsižvelgiant į Nacionalinės žemės tarnybos struktūros pokyčius ir siekiant užtikrinti sklandų darbą Žemės įstatymo ir Žemės reformos įstatymų pakeitimų projektais siūlytina Nacionalinės žemės tarnybos vadovui suteikti galimybę įgalioti vadovaujamas pareigas einantį Nacionalinės žemės tarnybos valstybės tarnautoją. Žemės įstatymo pakeitimo Nr.
Žemės įstatymo pakeitimo Nr. 1 8 straipsniu keičiamo 30 straipsnio pakeitimu siūloma savivaldybėms, dėl kurių teritorijų yra neišnagrinėtų piliečių prašymų atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą perduodant neatlygintinai nuosavybėn žemės sklypą, nesuteikti teisės perduoti tretiesiems asmenims nuo 2024 m. sausio 1 d. patikėjimo teise valdomų valstybinės žemės sklypų, išskyrus teisę juos išnuomoti ar suteikti panaudai, statiniams, esantiems valstybinės žemės sklype, eksploatuoti. Šiuo atveju nuomos ir (ar) panaudos sandorius siūloma sudaryti Nacionalinei žemės tarnybai. Žemės įstatymo pakeitimo Nr. 1 5 straipsniu keičiant pakeitimo įstatymo 18 straipsnį, kuriame išdėstytas 40 straipsnio pakeitimas, siūloma atskirti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų keitimo procedūrą, nurodant, kad projektai keičiami, tik kai projekto iniciatorius (-iai) pageidauja pakeisti projekto sprendinius visoje projektu suplanuotoje teritorijoje. Taip pat šiuo pakeitimu siūloma, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai galėtų būti koreguojami keičiant ir (ar) nustatant papildomus sprendinius šiais projektais suplanuotų teritorijų dalyse ir (ar) taisant technines klaidas ir šie koregavimo atvejai būtų aprašyti Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklėse. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymų pakeitimų projektus parengė Seimo nariai Aistė Gedvilienė ir Simonas Gentvilas. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai:
I. Vadovaujantis galiojančiomis Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 4 straipsnio 10 dalies nuostatomis, Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklauso valstybinės reikšmės miškai.
Valstybinės reikšmės miškai – tai:
1) miškai, esantys valstybiniuose rezervatuose, valstybinių parkų rezervatuose ir rezervatinėse apyrubėse, Kuršių nerijos nacionaliniame parke; 2) miestų miškai; 3) valstybiniai miško medelynai ir sėklinės miško medžių plantacijos; 4) miškų mokslinio tyrimo ir mokymo bei selekcinės sėklininkystės objektų miškai, kurių plotus ir ribas tvirtina Vyriausybė; 5) valstybiniai miškai 7 km pločio juostoje nuo Baltijos jūros ir Kuršių marių, į kuriuos neatkurta nuosavybės teisė pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą; 6) kiti miškai, Vyriausybės sprendimu priskirti valstybinės reikšmės miškams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 4 punktu, Lietuvos valstybei išimtine nuosavybės teise priklauso žemė, įstatymų ir Vyriausybės nustatyta tvarka priskirta valstybinės reikšmės miškams ir parkams. Pagal to paties straipsnio 2 dalį Lietuvos valstybei išimtine nuosavybės teise priklausančios žemės įsigyti savivaldybių ar privačion nuosavybėn negalima. Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 14 straipsnio 3 punkte nustatyta, kad miškai ir vandens telkiniai neprivatizuojami, jeigu jie priskirti miestų miškams. Tai suponuoja, kad keičiant miestų savivaldybių ribas ir prie pastarųjų prijungiant kaimų teritorijas, jose esantys privatūs miškai turi būti valstybės išperkami ir atitinkamai tam turi būti numatytos privačių miškų savininkams piniginės kompensacijos. Kompensacijų šaltinis yra savivaldybės biudžeto lėšos, Lietuvos Respublikos biudžeto lėšos, ES struktūrinių fondų lėšos ir kt. II.
II. Šiuo metu Atkūrimo įstatymo 21 straipsnyje nėra nurodyta galimybė mero sprendimu patvirtinus, kad savivaldybėje žemės sklypų ir
(ar) žemės ploto pakanka visiems prašymus atkurti nuosavybės teises pateikusiems asmenims ir daugiau valstybinės žemės sklypų nuosavybės teisėms atkurti skiriama nebus, Nacionalinei žemės tarnybai priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo toje pačioje savivaldybėje esančiame kitame mieste. III. Šiuo metu Žemės įstatyme ir Žemės reformos įstatyme (redakcijos nuo 2024-01-01) numatyta, kad sudaryti ir (ar) pasirašyti sandorius (nuomos, panaudos ir kt.) bei įvairius kitus su Nacionalinės žemės tarnybos funkcijomis susijusius administracinius sprendimus, gali priimti tik Nacionalinės žemės tarnybos vadovas arba jo įgaliotas administracijos padalinio vadovas. Žemės įstatymo pakeitimo Nr. 1 8 straipsniu keičiamo 30 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad „Savivaldybės, kuriose pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos turimus duomenis piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo procedūros nebus baigtos, nuo 2024 m. sausio 1 d. tapusios valstybinės žemės patikėtinėmis, neturės teisės patikėjimo teise valdomos valstybinės žemės perduoti tretiesiems asmenims, iki bus pabaigtos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo procedūros, šiuo laikotarpiu tokius nuomos ir (ar) panaudos sandorius galės sudaryti Nacionalinė žemės tarnyba. <…>”. Žemės įstatymo pakeitimo Nr. 1 5 straipsniu keičiant pakeitimo įstatymo 18 straipsnį, kuriame išdėstytas 40 straipsnio pakeitimas, nurodoma, kad „11. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai keičiami, kai projekto iniciatorius (-iai) pageidauja pakeisti projekto sprendinius, kurie nėra įgyvendinti. <...>“; „12. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai gali būti koreguojami taisant technines klaidas, tikslinant projektą Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklėse nustatyta tvarka.“ 4.
Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama: I. Miškų įstatymo pakeitimo projektu siūloma nustatyti išimtį, kad privačios nuosavybės teise valdomi miškai, esantys miestams priskirtose teritorijose po 1995 m. birželio 1 d., nėra priskirtini valstybinės reikšmės miškams ir išimtine nuosavybės teise nepriklauso Lietuvos Respublikai. Priėmus Miškų įstatymo pakeitimo projektą, neliks valstybei prievolės į miesto teritoriją patenkančius privačius miškus išpirkti iš privačių asmenų. Siūlomas teisinis reguliavimas prisidės prie sklandesnio ir spartesnio miestų plėtros sprendinių įgyvendinimo. II. Priėmus Atkūrimo įstatymo pakeitimo projektą būtų paspartintas nuosavybės teisių atkūrimo proceso užbaigimas ir įvykdyti įsipareigojimai piliečiams grąžinant jų nuosavybę arba atlyginta už ją jų pačių pasirinktu kitu būdu. Tai būtų dar viena galimybė asmenims užtikrinti teisingą ir proporcingą nuosavybės teisių atkūrimą. III. Priėmus Žemės įstatymo ir Žemės reformos įstatymo pakeitimų projektus būtų užtikrintas sklandus Nacionalinės žemės tarnybos vadovaujamas pareigas einančių asmenų darbas, nuo 2024 m. sausio 1 d. pasikeitus Nacionalinės žemės tarnybos struktūrai. Priėmus Žemės įstatymo pakeitimo Nr. 1 30 straipsnio pakeitimą, būtų užtikrintas tiesioginis procesas asmenims sudaryti valstybinės žemės nuomos ir (ar) panaudos sandorius dėl statinių, esančių tokiuose valstybinės žemės sklypuose eksploatavimo su valstybinės žemės patikėtiniais miestuose ir miesteliuose - savivaldybėmis. Priėmus Žemės įstatymo pakeitimo Nr. 1 5 straipsniu keičiamo pakeitimo įstatymo 18 straipsnį, kuriame išdėstytas 40 straipsnio pakeitimas, bus aiškiai atskirta žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų keitimas nuo koregavimo. 5.
rengiant Įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jų rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pakeitimų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus įstatymų projektus neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Įstatymų įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymų projektai kriminogeninei situacijai ir korupcijai neigiamos įtakos neturės. 7. Įstatymų įgyvendinimo įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymų projektai verslo sąlygoms ir jo plėtrai įtakos neturės. 8. Ar įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams Įstatymų projektais siūlomi nuostatų pakeitimai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Priėmus įstatymų projektus, kitų įstatymų keisti nereikės. 10. Įstatymų projektų rengimas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos ir Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, įstatymų projektų sąvokų ir jas įvardijančių terminų įvertinimas Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų. 11. Įstatymų projektų atitiktis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei Įstatymų projektai neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos nuostatoms bei Europos Sąjungos teisei. 12. Įstatymams įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai – kas ir kada juos turėtų priimti Priėmus įstatymų projektus, Vyriausybė turės pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimą Nr.
Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymų projektams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymų projektų nuostatoms įgyvendinti papildomų valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondo lėšų nereikės. 14. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminių įstatymų projektų žodžių nėra. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Papildomi įstatymų projektų pagrindimai ir paaiškinimai nėra reikalingi. Teikia Seimo nariai Aistė Gedvilienė Simonas Gentvilas
2023-10-26 Nr. XIVP-3167 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto 1 straipsniu keičiamo Miškų įstatymo (toliau - keičiamas įstatymas) 4 straipsnio 10 dalies 2 punkte siūloma nustatyti išimtį, kad privačios nuosavybės teise valdomi miškai, esantys miestams priskirtose teritorijose po 1995 m. birželio 1 d. nebūtų laikomi valstybinės reikšmės miškais ir tuo pačiu nepriklausytų Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise. Projekto nuostatos svarstytinos šiais aspektais. Pirma, atkreiptinas dėmesys, kad Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 14 d. nutarime pažymėjo, kad
„<...> vidaus vandenimis, miškais, parkais, turinčiais valstybinę
reikšmę, taigi ir priklausančiais valstybei išimtine nuosavybės teise, galima pripažinti ne bet kokius vidaus vandenis, miškus, parkus, o tik tuos, kurių išliekamoji vertė yra tokia didelė, būtinumas juos išsaugoti ateities kartoms yra toks primygtinis, kad nepripažinus jų turinčiais valstybinę reikšmę kiltų grėsmė jų išsaugojimui. Atsižvelgiant į valstybinės reikšmės vidaus vandenų, miškų, parkų ypatingą išliekamąją vertę, būtinybę juos išsaugoti ateities kartoms, valstybė yra konstituciškai įpareigota rūpintis šiais objektais ir juos išsaugoti. Žemės, miškų, parkų, vandens telkinių, taip pat ir esančių ypač vertingose vietovėse, pripažinimas turinčiais valstybinę reikšmę suponuoja santykių, susijusių su tokių objektų priežiūra, apsauga ir naudojimu, ypatingą teisinį reguliavimą. Atsižvelgiant į minėtų objektų ypatingą išliekamąją vertę, svarbą, būtinybę juos išsaugoti ateities kartoms, tokiems objektams, palyginti su kitais objektais, įstatymu gali būti nustatytas specialus, ypatingas teisinis režimas“.
Atkreiptinas dėmesys, kad pagal keičiamo įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 2 punktą miestų miškai priskiriami rekreacinių miškų, skirtų visuomenės poilsiui, grupei. Pagal Želdynų įstatymo 3 straipsnio 1 punkte nustatytą želdynų ir želdinių apsaugos, priežiūros ir tvarkymo, želdynų kūrimo ir želdinių veisimo organizavimo darnaus vystymosi principą želdynų sistema, įskaitant miestų miškus, kuriama derinant aplinkos apsaugos, socialinio ir ekonominio vystymosi tikslus: saugoma ir turtinama biologinė įvairovė, kraštovaizdžio savitumas, palaikomos ekosistemų funkcijos; išlaikomi užstatytų teritorijų, želdynų ir gyventojų poilsiui bei sveikatingumui skirtų teritorijų pagal galiojančias normas nustatyti optimalūs ploto santykiai, ekologiniai ir estetiniai ryšiai aplinkoje; siekiama vientiso ir tolygaus želdynų išdėstymo ir bendros želdynų sistemos sukūrimo. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar pakeitus miškų, esančių miestams priskirtose teritorijose po 1995 m. birželio 1 d, teisinį režimą (t. y. paliekant juos valdyti privačios nuosavybės teise ir panaikinant jų kaip valstybinės reikšmės miškų statusą) nustatytu teisiniu reguliavimu bus užtikrintas miesto kraštovaizdžio ir urbanistinės aplinkos savitumas ir kokybė, bus išsaugota tokių miškų išliekamoji vertė ateities kartoms. Antra, projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad teikiamu projektu „siūloma spręsti klausimą dėl miestų plėtros metu miestų teritorijoms priskirtų teritorijų, kuriose buvo/yra privačios nuosavybės teise valdomų miškų, siekiant racionalizuoti teisinį reguliavimą dėl miesto teritorijoje esančių miškų statuso ir išvengti valstybei tenkančios prievolės naujai į miesto teritoriją patenkančius privačius miškus išpirkti iš privačių asmenų.
Miestų plėtros poreikis atsiranda nuolat, tačiau viena iš priežasčių, dėl kurių miestų plėtros realizavimas (įgyvendinimas) tampa problematiškas – miestų plėtros metu prie miestų teritorijų prijungiant kaimus paaiškėja, kad juose yra nemažai privačių miškų, kuriuos valstybė turi išpirkti. <...> keičiant miestų savivaldybių ribas ir prie pastarųjų prijungiant kaimų teritorijas, jose esantys privatūs miškai turi būti valstybės išperkami ir atitinkamai tam turi būti numatytos privačių miškų savininkams piniginės kompensacijos. Kompensacijų šaltinis yra savivaldybės biudžeto lėšos, Lietuvos Respublikos biudžeto lėšos, ES struktūrinių fondų lėšos ir kt.“ Atkreiptinas dėmesys, kad projekto aiškinamajame rašte nėra nurodyta, koks miesto miškų plotas, esantis miestams priskirtose teritorijose po 1995 m. birželio 1 d., priklauso asmenims privačios nuosavybės teise ir kiek tokio miško žemės reikėtų išpirkti iš šių asmenų. Taip pat pažymėtina, kad projekto aiškinamajame rašte nėra nurodyta kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondo lėšų reikėtų minėtų miškų išpirkimui.
Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projektu siūlomas teisinis reguliavimas atitinka Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytą tikslingumo principą, reiškiantį, kad teisės akto projektas turi būti rengiamas ir teisės aktas priimamas tik tuo atveju, kai siekiamų tikslų negalima pasiekti kitomis priemonėmis, ir 5 punkte nustatytą efektyvumo principą, reiškiantį, kad rengiant teisės akto projektą turi būti įvertinamos visos galimos teisinio reguliavimo alternatyvos ir pasirenkama geriausia iš jų, teisės akte turi būti įtvirtinamos veiksmingiausiai ir ekonomiškiausiai teisinio reguliavimo tikslą leisiančios pasiekti priemonės. 2. Atsižvelgiant į tai, kad pagal keičiamo įstatymo 4 straipsnio 11 dalį Vyriausybė ar jos įgaliota Aplinkos ministerija įgyvendina valstybinių miškų savininko teises ir pareigas, Aplinkos ministerija pagal keičiamo įstatymo 5 straipsnio 2 dalį atlieka miškų ūkio valstybinio valdymo funkcijas bei į Vyriausybės kompetenciją, nustatytą keičiamame įstatyme, siūlytume dėl šio projekto gauti Vyriausybės išvadą. Departamento direktorius Dainius Zebleckis N. Azguridienė, tel. +370 5 209 6546, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. +370 5 209 6165, el. p. [email protected]
2023-12-11 Nr. XIVP-3167(3) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto 1 straipsnio 1 dalimi keičiamo Miškų įstatymo (toliau - keičiamas įstatymas) 4 straipsnio 10 dalies 2 punkto nuostata „iki šio įstatymo įsigaliojimo“ nėra aiški, ją inkorporavus į bazinį įstatymą, ši nuostata galėtų būti nevienodai aiškinama, nes taptų neaišku, kurio įstatymo įsigaliojimo data turima omenyje, t. y. turima omenyje Miškų įstatymo Nr. I-671 įsigaliojimo data
nuostatą. 2. Pagal projekto 1 straipsnio 1 ir 2 dalyse dėstomas keičiamo įstatymo 4 straipsnio 10 dalies 2 punkto ir 14 dalių nuostatas, Žemės įstatymo nustatyta tvarka visuomenės poreikiams iš asmenų būtų išperkami tik tokie privačios žemės sklypai (jų dalys), kuriuose yra Nekilnojamojo turto registre registruoti miškų plotai ar Miškų valstybės kadastre registruotas miškas, kurie yra miesto savivaldybės teritorijai po 1995 m. birželio 1 d. priskirtoje teritorijoje ir tik tuo atveju, jeigu Vyriausybės nutarimas priskirti atitinkamą teritoriją miesto savivaldybės teritorijai priimtas „iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos”.
Iš projektu siūlomo nustatyti teisinio reguliavimo nėra aišku, kokiais argumentais remiantis projekte siūloma reglamentuoti tik žemės sklypų (jų dalių), kuriuose yra Nekilnojamojo turto registre registruoti miškų plotai, taip pat Miškų valstybės kadastre registruotas miškas, kurie yra teritorijose, priskirtose miestų savivaldybių teritorijai po 1995 m. birželio 1 d., paėmimą visuomenės poreikiams. Pažymėtina, kad tiek pagal galiojančias keičiamo įstatymo 4 straipsnio 10 dalies 2 punkto nuostatas, tiek pagal projekto 1 straipsnio 1 dalyje dėstomas keičiamo įstatymo 4 straipsnio 10 dalies 2 punkto nuostatas miestų miškai būtų priskiriami valstybinės reikšmės miškams, kurie yra išimtinė valstybės nuosavybė. Manytina, kad nepriklausomai nuo to, ar iki projekte nurodytos datos, ar po jos miestų savivaldybių teritorijoms priskirti žemės sklypai (jų dalys), kuriose yra atitinkamame registre įregistruoti miškų plotai, taip pat šiose teritorijose esantis ir atitinkamame kadastre registruotas miškas, taip pat nepriklausomai nuo to, kada priimtas Vyriausybės nutarimas, kuriuo atitinkama teritorija priskirta miestų savivaldybių teritorijoms, iš asmenų turėtų būti išpirkti ir tapti valstybės išimtine nuosavybe visi miestų savivaldybės teritorijoje esantys žemės sklypai, kuriuose yra miško plotai.
Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projekto nuostatų nereikėtų atitinkamai patikslinti. Pritarus aukščiau išdėstytai pastabai, vadovaujantis tais pačiais argumentais, reikėtų patikslinti ir kartu teikiamo Žemės įstatymo Nr. I-446 2, 7, 10, 11, 12, 13, 22, 27, 30, 34, 35, 37, 39, 40, 41, 43, 45, 46, 47, 48, 49, 50, 51, 52 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 30¹, 35¹, 35² ir 66 straipsniais įstatymo Nr. XIV-2114 5, 8, 10, 17, 18, 21, 22, 24, 27, 30 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto reg. Nr. XIVP-3171(3) 6 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje dėstomas Žemės įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 10 ir 11 punktų nuostatas, išplečiant atvejų, kai miškai, priskirti miesto ar miesto savivaldybės teritorijai, paimami visuomenės poreikiams, ratą. 3. Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad miesto mišku laikomas miesto teritorijoje esantis miškas. Atsižvelgiant į projekto nuostatas ir siekiant įstatymo nuostatų suderinamumo, svarstytina, ar projektu nereikėtų tikslinti ir keičiamo įstatymo 2 straipsnio 8 dalies nuostatų, nustatant, kad miesto mišku laikomas ne tik miesto teritorijoje, bet ir miesto savivaldybės teritorijoje esantis miškas.
Kitu atveju, taikant įstatymą, gali kilti klausimų, ar tuo atveju, kai miesto teritorija nesutampa su miesto savivaldybės teritorija, miesto savivaldybės teritorijoje esantis miškas yra laikomas miesto mišku, kuris priskiriamas valstybinės reikšmės miškams ir yra valstybės išimtinė nuosavybė. 4. Atsižvelgiant į tai, kad teikiamo projekto nuostatos yra susiję su Žemės įstatymo Nr. I- 446 2, 7, 10, 11, 12, 13, 22, 27, 30, 34, 35, 37, 39, 40, 41, 43, 45, 46, 47, 48, 49, 50, 51, 52 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 30¹, 35¹, 35² ir 66 straipsniais įstatymo Nr. XIV-2114 5, 8, 10, 17, 18, 21, 22, 24, 27, 30 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto reg. Nr. XIVP-3171(3) (toliau – projektas Nr. XIVP-3171(3)) nuostatomis. Projekte Nr. XIVP-3171(3) numatyta, kad įstatymas įsigalioja 2024 m. sausio 1 d. Atsižvelgiant į tai ir siekiant teisinio reguliavimo suderinamumo, svarstytina, ar teikiamo projekto nereikėtų papildyti 2 straipsniu, nustatančiu įstatymo įsigaliojimo datą, suderintą su projekto Nr. XIVP-3171(3) įsigaliojimo data. 5. Atkreiptinas dėmesys, kad pirminiame projekto variante nebuvo nuostatų dėl miesto savivaldybei priskirtose teritorijose esančių miškų paėmimo visuomenės poreikiams. Pažymėtina, kad išperkant iš asmenų miesto savivaldybės teritorijose esančius privačius miškus, paprastai naudojamos valstybės biudžeto lėšos, o 2024 metų valstybės ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymas jau yra priimtas.
Pagal Seimo statuto 145 straipsnio 1 dalį, jeigu įstatymui įgyvendinti reikės lėšų, susijusių su valstybės biudžeto koregavimu, toliau svarstant įstatymo projektą turi būti pateikta Vyriausybės išvada dėl galimų šių lėšų šaltinių, taip pat turi būti pateiktas ir svarstomas valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas. Atsižvelgiant į tai, dėl teikiamo įstatymo projekto turėtų būti gauta Vyriausybės išvada. Departamento direktorius Dainius Zebleckis N. Azguridienė, tel. +370 5 209 6546, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. +370 5 209 6165, el. p. [email protected]
aplinkos apsaugos komitetas
DĖL Miškų įstatymo Nr. I-671 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto nr. xivp-3167 2023-11-22
1Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto nariai: Komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė, pirmininko
pavaduotojas Aidas Gedvilas, Kasparas Adomaitis, Ligita Girskienė, Petras Gražulis, Linas Jonauskas, Tomas Tomilinas, Justinas Urbanavičius, Romualdas Vaitkus; Komiteto biuras: vedėja Birutė Pūtienė, patarėjai: Jolita Jakučionytė, Aistrida Latvėnė, Rasa Matusevičiūtė, Audrius Želvys, padėjėja Vida Katinaitė. Kviestieji asmenys: Aplinkos ministerija: viceministrė Monika Juodvalkė, Žemės ir teritorijų planavimo politikos grupės vadovė Algė Staniūnaitė-Tonkich, vyresn. patarėja Erika Giedraitienė, Miškų politikos grupės vadovas Nerijus Kupstaitis; Specialiųjų tyrimų tarnyba:
Korupcijos prevencijos valdybos viršininkė Svetlana Krasilnikova, Antikorupcinio vertinimo skyriaus vyriausiasis specialistas, specialusis agentas – patarėjas Gintas Kerbelis, 2023-11-30
1Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto nariai: Komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė, Kasparas
Adomaitis, Ligita Girskienė, Linas Jonauskas, Tomas Tomilinas, Justinas Urbanavičius, Romualdas Vaitkus, Andrius Vyšniauskas (pavaduojantis Agnę Bilotaitę); Komiteto biuras: vedėja Birutė Pūtienė, patarėjai: Aistrida Latvėnė, Rasa Matusevičiūtė, Audrius Želvys, padėjėja Vida Katinaitė. Kviestieji asmenys:
Aplinkos ministerija: viceministrė Monika Juodvalkė, Žemės ir teritorijų planavimo politikos grupės vadovė Algė Staniūnaitė-Tonkich, vyresn. patarėja Erika Giedraitienė, Specialiųjų tyrimų tarnybos Korupcijos prevencijos valdybos viršininkė Svetlana Krasilnikova; Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Bendrųjų reikalų departamento direktorė, atliekanti direktoriaus funkcijas Giedrė Ričkutė, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius Adomas Bužinskas. 2.
išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos teisės departamentas 2023-10-26 1(4)
Projekto 1 straipsniu keičiamo Miškų įstatymo (toliau - keičiamas įstatymas) 4 straipsnio 10 dalies 2 punkte siūloma nustatyti išimtį, kad privačios nuosavybės teise valdomi miškai, esantys miestams priskirtose teritorijose po 1995 m. birželio
valstybinės reikšmės miškais ir tuo pačiu nepriklausytų Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise. Projekto nuostatos svarstytinos šiais aspektais. Pirma, atkreiptinas dėmesys, kad Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 14 d. nutarime pažymėjo, kad
„<...> vidaus vandenimis, miškais, parkais, turinčiais valstybinę
reikšmę, taigi ir priklausančiais valstybei išimtine nuosavybės teise, galima pripažinti ne bet kokius vidaus vandenis, miškus, parkus, o tik tuos, kurių išliekamoji vertė yra tokia didelė, būtinumas juos išsaugoti ateities kartoms yra toks primygtinis, kad nepripažinus jų turinčiais valstybinę reikšmę kiltų grėsmė jų išsaugojimui. Atsižvelgiant į valstybinės reikšmės vidaus vandenų, miškų, parkų ypatingą išliekamąją vertę, būtinybę juos išsaugoti ateities kartoms, valstybė yra konstituciškai įpareigota rūpintis šiais objektais ir juos išsaugoti. Žemės, miškų, parkų, vandens telkinių, taip pat ir esančių ypač vertingose vietovėse, pripažinimas turinčiais valstybinę reikšmę suponuoja santykių, susijusių su tokių objektų priežiūra, apsauga ir naudojimu, ypatingą teisinį reguliavimą. Atsižvelgiant į minėtų objektų ypatingą išliekamąją vertę, svarbą, būtinybę juos išsaugoti ateities kartoms, tokiems objektams, palyginti su kitais objektais, įstatymu gali būti nustatytas specialus, ypatingas teisinis režimas“.
Atkreiptinas dėmesys, kad pagal keičiamo įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 2 punktą miestų miškai priskiriami rekreacinių miškų, skirtų visuomenės poilsiui, grupei. Pagal Želdynų įstatymo 3 straipsnio 1 punkte nustatytą želdynų ir želdinių apsaugos, priežiūros ir tvarkymo, želdynų kūrimo ir želdinių veisimo organizavimo darnaus vystymosi principą želdynų sistema, įskaitant miestų miškus, kuriama derinant aplinkos apsaugos, socialinio ir ekonominio vystymosi tikslus: saugoma ir turtinama biologinė įvairovė, kraštovaizdžio savitumas, palaikomos ekosistemų funkcijos; išlaikomi užstatytų teritorijų, želdynų ir gyventojų poilsiui bei sveikatingumui skirtų teritorijų pagal galiojančias normas nustatyti optimalūs ploto santykiai, ekologiniai ir estetiniai ryšiai aplinkoje; siekiama vientiso ir tolygaus želdynų išdėstymo ir bendros želdynų sistemos sukūrimo. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar pakeitus miškų, esančių miestams priskirtose teritorijose po 1995 m. birželio
ir panaikinant jų kaip valstybinės reikšmės miškų statusą) nustatytu teisiniu reguliavimu bus užtikrintas miesto kraštovaizdžio ir urbanistinės aplinkos savitumas ir kokybė, bus išsaugota tokių miškų išliekamoji vertė ateities kartoms. Antra, projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad teikiamu projektu „siūloma spręsti klausimą dėl miestų plėtros metu miestų teritorijoms priskirtų teritorijų, kuriose buvo/yra privačios nuosavybės teise valdomų miškų, siekiant racionalizuoti teisinį reguliavimą dėl miesto teritorijoje esančių miškų statuso ir išvengti valstybei tenkančios prievolės naujai į miesto teritoriją patenkančius privačius miškus išpirkti iš privačių asmenų.
Miestų plėtros poreikis atsiranda nuolat, tačiau viena iš priežasčių, dėl kurių miestų plėtros realizavimas (įgyvendinimas) tampa problematiškas – miestų plėtros metu prie miestų teritorijų prijungiant kaimus paaiškėja, kad juose yra nemažai privačių miškų, kuriuos valstybė turi išpirkti. <...> keičiant miestų savivaldybių ribas ir prie pastarųjų prijungiant kaimų teritorijas, jose esantys privatūs miškai turi būti valstybės išperkami ir atitinkamai tam turi būti numatytos privačių miškų savininkams piniginės kompensacijos. Kompensacijų šaltinis yra savivaldybės biudžeto lėšos, Lietuvos Respublikos biudžeto lėšos, ES struktūrinių fondų lėšos ir kt.“ Atkreiptinas dėmesys, kad projekto aiškinamajame rašte nėra nurodyta, koks miesto miškų plotas, esantis miestams priskirtose teritorijose po 1995 m. birželio 1 d., priklauso asmenims privačios nuosavybės teise ir kiek tokio miško žemės reikėtų išpirkti iš šių asmenų. Taip pat pažymėtina, kad projekto aiškinamajame rašte nėra nurodyta kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondo lėšų reikėtų minėtų miškų išpirkimui.
Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projektu siūlomas teisinis reguliavimas atitinka Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytą tikslingumo principą, reiškiantį, kad teisės akto projektas turi būti rengiamas ir teisės aktas priimamas tik tuo atveju, kai siekiamų tikslų negalima pasiekti kitomis priemonėmis, ir 5 punkte nustatytą efektyvumo principą, reiškiantį, kad rengiant teisės akto projektą turi būti įvertinamos visos galimos teisinio reguliavimo alternatyvos ir pasirenkama geriausia iš jų, teisės akte turi būti įtvirtinamos veiksmingiausiai ir ekonomiškiausiai teisinio reguliavimo tikslą leisiančios pasiekti priemonės. Pritarti Siūloma patikslinti 4 straipsnio 10 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) miestų miškai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymu, visuomenės poreikiams paimami privačios nuosavybės teise valdomi žemės sklypai (jų dalys), kuriuose yra Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registre registruoti miškų plotai, esantys miesto savivaldybės teritorijai po 1995 m. birželio 1 d. priskirtoje teritorijoje dėl kurios priskyrimo miesto savivaldybės teritorijai Vyriausybės nutarimas priimtas iki šio įstatymo įsigaliojimo. Šiuo atveju sprendimą dėl paėmimo visuomenė poreikiams priima Nacionalinės žemės tarnybos vadovas be valstybės institucijos ar savivaldybės tarybos prašymo. Privačios nuosavybės teise valdomi žemės sklypai (jų dalys), kuriuose yra Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registre registruoti miškų plotai, ir, kurie patenka į miestų plėtros teritorijas dėl kurių priskyrimo miestui Vyriausybė priima sprendimą po šio įstatymo įsigaliojimo dienos, Žemės įstatymo nustatyta tvarka paimami visuomenės poreikiams suinteresuotos institucijos (savivaldybės) prašymu ir šios institucijos lėšomis.“ 2.
Seimo kanceliarijos teisės departamentas 2023-10-26 Atsižvelgiant į tai, kad pagal keičiamo įstatymo 4 straipsnio 11 dalį Vyriausybė ar jos įgaliota Aplinkos ministerija įgyvendina valstybinių miškų savininko teises ir pareigas, Aplinkos ministerija pagal keičiamo įstatymo 5 straipsnio 2 dalį atlieka miškų ūkio valstybinio valdymo funkcijas bei į Vyriausybės kompetenciją, nustatytą keičiamame įstatyme, siūlytume dėl šio projekto gauti Vyriausybės išvadą. Nepritarti Pateikus projektą Vyriausybės išvados nepaprašyta. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta
pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba
antikorupcinės pastabos ir pasiūlymai:
nuostatos nuosavybės teises atkuriantiems asmenims sudarytų sąlygas pretenduoti į turtą (miškus), kuris pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą išimtine nuosavybės teise priklauso valstybei. Taip pat siūlomas reglamentavimas neatitinka aiškinamajame rašte nurodytų tikslų, kadangi būtų taikomas ne naujai prie miestų prijungiamoms teritorijoms, bet ir teritorijoms, kurios prie miestų buvo prijungtos nuo 1995 m. birželio 1 d. Projektu Nr.
Projektu Nr. XIVP-3167 siūloma pakeisti Miškų įstatymo 4 straipsnio („Nuosavybės teisė į miškus ir valstybinės reikšmės miškai“) 10 dalies 2 punkto nuostatas ir nustatyti, kad (pasvirusiu šriftu pažymėti Projektu Nr. XIVP-3167 siūlomi pakeitimai):
išimtine nuosavybės teise priklauso valstybinės reikšmės miškai. Valstybinės reikšmės miškai – tai:
1) <...>;
2) miestų miškai, išskyrus privačios nuosavybės teise valdomus miškus, esančius miestams priskirtose teritorijose po 1995 m. birželio 1 d.“. Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, minėtos Projekto Nr. XIVP-3167 nuostatos svarstytinos keliais aspektais:
aiškinamajame rašte nurodoma, kad Projektu Nr. XIVP-3167 teikiamų siūlymų tikslas - spręsti klausimą dėl miestų plėtros (kad išvengti valstybei tenkančios prievolės naujai į miesto teritoriją patenkančius privačius miškus išpirkti iš privačių asmenų). Nors minėti argumentai suponuoja nuomonę, kad Projektu Nr. XIVP-3167 siūlomų nuostatų taikymas /įgyvendinimas turėtų būti nukreiptas į ateitį, tačiau siūloma nuostatų konstrukcija leidžia daryti išvadą, kad siūlomos nuostatos galėtų būti taikomos ne tik naujai prie miestų prijungiamoms teritorijoms, bet ir nuo 1995 m. birželio 1 d. miestams priskirtoms teritorijoms, o tai neatitinka Projektų Nr. XIVP-3167 – Nr. XIVP-3171 aiškinamajame rašte nurodytų tikslų. Šiuo atveju reikšminga yra tai, kad Projektu Nr. XIVP-3167 nenustatyta, nuo kada įsigaliotų siūlomas teisinis reglamentavimas. Atsižvelgdami į tai, kad kartu teikiamų įstatymo projektų nuostatos (pagal siūlomas nuostatas) įsigaliotų 2024 m. sausio 1 d., o pagal Projektu Nr. XIVP-3168 teikiamas ir galiojančio Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo nuostatas piliečiai iki 2024 m. kovo 1 d. pakeisti savo valią dėl atlyginimo būdo ir prašyti už valstybės išperkamą žemę arba jos dalį, už kurią nėra atlyginta, atlyginti lygiaverčiu miško plotu, minėti Projekto Nr.
XIVP-3167 siūlymai vertintini, kaip sudarysiantys sąlygas piliečiams (nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2024 m. kovo 1 d.) pretenduoti į šiuo metu valstybei išimtine nuosavybės teise priklausančius miestuose esančius miškus (pakeičiant savo valią dėl atlyginimo būdo). 1.2. Projektu XIVP-3167 siūlomos nuostatos išimtinai naudingos tik siauroms interesų grupėms, kadangi tik nedidelei piliečių daliai sudarytų galimybes nuosavybės teises atkurti į miestų teritorijose esančius miškus Pagal galiojančias Miškų įstatymo 4 straipsnio 10 dalies 2 punkto nuostatas, miestų miškai yra priskiriami valstybinės reikšmės miškams ir išimtine nuosavybės teise priklauso tik Lietuvos Respublikai, o pagal galiojančias Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalies nuostatas tokie miškai iš šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytų piliečių išperkami valstybės ir už juos valstybė atlygina pagal šio įstatymo 16 straipsnį. Taigi, pagal galiojantį teisinį reglamentavimą viso nuosavybės teisių atkūrimo proceso metu piliečiai negalėjo pretenduoti į miestuose esančius miškus. Kadangi (atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą) pagal Projektu Nr. XIVP-3167 šiuo metu nuosavybės teisių dar neatkūrusiems piliečiams būtų sudaroma galimybė pretenduoti į šį (šiuo metu išskirtinį statusą turintį valstybės turtą), Projekto Nr. XIVP-3167 nuostatos vertintinos kaip išimtinai naudingos tik siauroms interesų grupėms. Atlikus Projekto Nr.
Atlikus Projekto Nr. XIVP-3167 antikorupcinį vertinimą darytina išvada, kad juo siūlomos nuostatos gali būti ydingos antikorupciniu požiūriu, kadangi:
atkuriantiems asmenims sudarytų sąlygas pretenduoti į turtą (miškus), kuris pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą išimtine nuosavybės teise priklauso valstybei;
reglamentavimas neatitinka aiškinamajame rašte nurodytų tikslų, kadangi būtų taikomas ne naujai prie miestų prijungiamoms teritorijoms, bet ir teritorijoms, kurios prie miestų buvo prijungtos nuo 1995 m. birželio 1 d.;
reglamentavimas išimtinai naudingas tik siauroms interesų grupėms. Pritarti Siūloma patikslinti 4 straipsnio 10 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) miestų miškai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymu, visuomenės poreikiams paimami privačios nuosavybės teise valdomi žemės sklypai (jų dalys), kuriuose yra Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registre registruoti miškų plotai, esantys miesto savivaldybės teritorijai po 1995 m. birželio 1 d. priskirtoje teritorijoje dėl kurios priskyrimo miesto savivaldybės teritorijai Vyriausybės nutarimas priimtas iki šio įstatymo įsigaliojimo. Šiuo atveju sprendimą dėl paėmimo visuomenė poreikiams priima Nacionalinės žemės tarnybos vadovas be valstybės institucijos ar savivaldybės tarybos prašymo. Privačios nuosavybės teise valdomi žemės sklypai (jų dalys), kuriuose yra Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registre registruoti miškų plotai, ir, kurie patenka į miestų plėtros teritorijas dėl kurių priskyrimo miestui Vyriausybė priima sprendimą po šio įstatymo įsigaliojimo dienos, Žemės įstatymo nustatyta tvarka paimami visuomenės poreikiams suinteresuotos institucijos (savivaldybės) prašymu ir šios institucijos lėšomis.“ Pažymėtina, kad nuosavybės teisių atkūrimo procedūras reglamentuoja Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas Nr.
VIII-359 (toliau – Atkūrimo įstatymas) ir šiuo projektu siūlomas pakeitimas neturės jokios įtakos nuosavybės teisių atkūrimo procesui, atitinkami pakeitimai, turintys sąsajas su šiuo siūlomu pakeitimu pridedamu Atkūrimo įstatymo pakeitimu nesiūlomi. Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą nuosavybės teisių atkūrimas į valstybinės reikšmės miškus negalimas ir šio draudimo keisti nesiūloma. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: nepaskirta
7Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: . 7.1. Sprendimas : Pritarti Miškų įstatymo Nr. I-671 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-3167 ir Komiteto
išvadai. 7.2. Pasiūlymai: negauta. 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Aistė Gedvilienė. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkė (Parašas) Aistė Gedvilienė Biuro vedėja Birutė Pūtienė