Projekto lyginamasis variantas
1 straipsnis. Kodekso papildymas 202¹ straipsniu Papildyti Kodeksą 202¹ straipsniu: „202¹ straipsnis. Neteisėtas vertimasis azartinių lošimų veikla
organizuojamus nuotoliniu būdu) arba siūlo juose dalyvauti neturėdamas Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytos licencijos ar leidimo tokiai veiklai, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. 2. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.“
Šis įstatymas įsigalioja 2024 m. liepos 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
DĖL Lietuvos Respublikos BAUDŽIAMOJO KODEKSO nr. IX-1661 PAPILDYMO 202¹ STRAIPSNIU ĮSTATYMo projekto
1Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys,
parengto projekto tikslai ir uždaviniai. Nuotolinių azartinių lošimų verslas nuo legalizavimo 2016 m. išaugo 5,5 kartus. Toks ženklus rinkos augimas turi daugelį priežasčių - gyvenimo lygio Lietuvoje augimas, daugelio pramogų skaitmenizacijos tendencija, Covid-19 pandemijos karantinai, paveiki organizatorių rinkodara. Legali lošimų rinka Lietuvoje gana griežtai reguliuojama, periodiškai atsiranda nauji ribojimai. Tačiau tuo pačiu metu nemažėja nerimas dėl galimų lošimų industrijos neigiamų pasekmių. Jų prevencijai ir sumažinimui skirta Probleminio lošimo prevencijos programa, Apribojusių savo galimybę lošti asmenų registras, Atsakingo lošimo organizavimo gairės, (lošimų organizatorių savireguliacija?) ir kita. Tačiau šios priemonės neveikia nelegalios rinkos pasiūlos, kurią 100% sudaro nelegalų nuotoliniai lošimai, tai yra, organizuojami bendrovių, neturinčių teisės teikia šias paslaugas Lietuvos Respublikos teritorijoje.Azartiniai lošimai, teikiami neturint tam nustatytų licencijų bei leidimų, daro didelę žalą valstybei. Tokie nelegalios veiklos organizatoriai nemoka mokesčių, nesilaiko nustatytų griežtų azartinių lošimų organizavimo sąlygų (reklamos draudimo, skatinimų draudimo, apsiribojusių asmenų registro reikalavimų ir t.t.), tuo pačiu neigiamos socialinės lošimų pasekmės lieka Lietuvoje ir tvarkytis su jomis tenka šalies visuomenei ir šalies institucijoms, naudojant biudžeto išteklius. Nelegalių azartinių lošimų problema ypatingai paaštrėjo Covid-19 pandemijos karantinų metu ir po jų išpuliarėjus nuotoliniams (internetu organizuojamiems) lošimams. Egzistuoja skirtingi vertinimai pasak kurių, nelegaliose lošimo bendrovių apyvarta Lietuvoje siekia 10-30% legalios rinkos apyvartos.
Iki šiol valstybės institucijų (pagrinde Lošimų priežiūros tarnybos prie Finansų ministerijos) veikla nebuvo pakankamai efektyvi sprendžianti problemą Lošimų priežiūros tarnyba savo interneto svetainėje skelbia jau beveik 1500 interneto svetainių adresų, kuriose organizuojami nelegalūs lošimai ir prieiga prie kurių teismų sprendimu turi būti užblokuota. Valstybės vykdomas interneto svetainių adresų blokavimas teisminės procedūros tvarka nepasiekia reikiamų rezultatų, nes a) nelegalios veiklos organizatoriai lieka niekaip nenubausti, todėlb) lošimai toliau organizuojami iš kitų internetinių adresų (tai patvirtina dešimtys ir net šimtai panašaus pavadinimo, keičiant vieną simbolį ar pridedant naują skaitmenį, blokuotų nelegalius lošimus siūliusių svetainių adresų). Netgi prie
„blokuotų“ svetainių prisijungti vadovaujantis viešai internete prieinamomis
instrukcijomis nėra sudėtinga.Todėl siūlome kriminalizuoti nelegalių azartinių lošimų organizavimą Lietuvos Respublikoje, atitinkamai iškeliant šią nusikalstamą veiklą iš straipsnio, nustatančio bendrą atsakomybę už neteisėtą veiklą neturint licencijų ar leidimų, į atskirą straipsnį, dedikuotą tik atsakomybei už nelegalių azartinių lošimų organizavimą ar siūlymą dalyvauti tokiuose lošimuose. Baudžiamojo nusikaltimo statusas leis šią veiklą tirti prokuratūrai naudojant platesnius įgaliojimus ir metodus, nei dabar suteikti Lošimų priežiūros tarnybai prie Finansų ministerijos, galinčiai tirti nelegalią lošimų veiklą tik kaip administracinį nusižengimą (azartinių lošimų organizavimo tvarkos pažeidimą).
Kadangi dabar nelegalūs azartiniai lošimai dažniausiai organizuojami internetu iš užsienio valstybių, teisinės pagalbos prašymai ir kiti panašūs procesiniai veiksmai leis tiek efektyviai tirti šiuos nusikaltimus bei patraukti kaltus asmenis atsakomybėn, tiek ir bus efektyvi prevencinė priemonė atgrasant daryti tokius nusikaltimus Lietuvos Respublikos teritorijoje. Nelegalių azartinių lošimų organizavimo kriminalizavimą, kaip efektyviausia įrankį kovai su nelegaliais lošimais bei atgrasimo priemonę, jau renkasi kitos Europos valstybės (pvz. Vengrija). 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai. Įstatymo projekto rengėjai – Lietuvos Respublikos Seimo narys Justas Džiugelis. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai. Šiuo metu Baudžiamojo kodekso 202 straipsnis nustato baudžiamąją atsakomybę už neteisėtą (t. y. neturint reikiamo leidimo ar liciencijos) vertimąsi ūkine, komercine, finansine ar profesine veikla, tačiau baudžiamąjai atsakomybei atsirasti reikalingas kvalifikuojantis požymis: versliškumas arba stambus mastas. Nelegalūs lošimai pasižymi dideliu latentiškumu, kai nei jų organizatoriai, nei nelegalia paslauga besinaudojantys asmenys nėra suinteresuoti bendradarbiauti su tyrimą atliekančiomis institucijomis. Todėl atsakomybės taikymas nelegalių lošimų organizatoriams yra apsunkintas ir taip suformuluotas draudimas yra neefektyvus. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama.
Projektu siekiama nustatyti baudžiamąją atsakomybę amenims, nelegaliai organizuojantiems azartinius lošimus (įskaitant organizuojamus nuotoliniu būdu) arba siūlantiems juose dalyvauti, jei tie asmenys neturi Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytos licencijos ar leidimo tokiai veiklai, t.y. teikia nelegalią lošimų paslaugą. Šiuo metu LR Baudžiamojo kodekso 202 staipsnis nustato bendrą atsakomybę už neteisėtas vertimąsi ūkine, komercine, finansine ar profesine veikla, tačiau kvalifikuojantis šio nusikaltimo požymis yra versliškumas ar stambus mąstas. Būtinybė įrodyti šiuos kvalifikuojančius požymius lemia, kad nelegalių lošimų organizatorių veikla Lietuvoje nėra persekiojama pagal baudžiamąjį kodeksą, o Lošimų priežiūros tarnybos prie Finansų ministerijos taikomos administracinės priemonės nėra efektyvios. Kriminalizavus šią veiklą formaliosios sudėties būdu, t.y. nereikalaujant rinkti įrodymų dėl stambaus masto ar versliškumo, nelegalių lošimo paslaugų patraukimas baudžiamojon atsakomybėn taps paprastesnis ir tai atgrasys nuo neteisėtos veiklos vykdymo. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Neigiamų priimto įstatymo pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai. Priimtas įstatymo projektas turės teigiamą įtaką kriminogeninei situacijai ir korupcijai, kadangi legaliai lošimų paslaugas teikiantys organizatoriai laikosi pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos reikalavimų, nesuteikia lošimų paslaugų asmenims, išreiškusiems norą atsiriboti nuo azartinių lošimų ir galimai turinčių finansinių problemų dėl dalyvavimo lošimuose. 7.
7Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Priimtas įstatymo projektas turės teigiamą įtaką verslo aplinkai,
kadangi nustatyta atsakomybė už nelegalią azartinių lošimų veiklą atgrasys nelegalių lošimų organizatorius nuo lošimų paslaugos siūlymo Lietuvos teritorijoje ir Lietuvos Respublikos gyventojams, tokiu būdu bus panaikinta nesąžininga konkurencija tarp legalių paslaugų teikėjų ir šias paslaugas nelegaliai teikiančių asmenų. 8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Įstatymo projekto nereikės papildomai inkorporuoti į teisinę sistemą. 10. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Projektas parengtas laikantis nustatytų reikalavimų. 11. Ar Įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus. Įstatymo projekte reglamentuojami klausimai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją ir ES teisės nuostatas. 12. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų parengti, šių aktų metmenys. Įstatymo projekto įgyvendinimui įgyvendinamųjų teisės aktų nereikės. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais). Įstatymo projekto įgyvendinimui papildomų valstybės lėšų nereikės. 14.
išvados. Nėra. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis. Reikšminiai įstatymo projekto žodžiai „azartiniai lošimai“, „nelegali lošimų organizavimo veikla“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra.
2023-10-02 Nr. XIVP-3109 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projektu siūloma papildyti Baudžiamąjį kodeksą (toliau – BK) nauju 202¹straipsniu, numatančiu baudžiamąją atsakomybę už neteisėtą vertimąsi azartinių lošimų veikla. Projektas diskutuotinas šiais aspektais. Pirma, naujo straipsnio dispozicijos turinys suponuoja, kad konstruojamas straipsnis būtų speciali norma BK 202 straipsnio atžvilgiu. Pažymėtina, pagal BK 202 straipsnio 1 dalį vertimasis ūkine, komercine, finansine ar profesine veikla yra pripažįstamas neteisėtu, jeigu tokios veiklos imamasi esant bent vienai iš sąlygų: neturint licencijos tokiai veiklai, kuriai reikia licencijos (leidimo); kitokiu neteisėtu būdu. Svarbu pabrėžti, kad nustačius, jog asmuo užsiiminėjo komercine, ūkine, finansine ar profesine veikla neturint licencijos tokiai veiklai, kai licencija yra būtina, baudžiamoji atsakomybė atsiranda tik tada, kai nustatoma, jog šia veikla užsiimama versliškai arba stambiu mastu. Nenustačius nei stambaus masto, nei versliškumo tokie asmens veiksmai kvalifikuojami kaip administracinis nusižengimas, numatytas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 127 straipsnyje. Pagal savo konstrukciją šis ANK straipsnis yra bendroji norma kitų normų atžvilgiu, reglamentuojančių atsakomybę už vertimąsi atskiromis ūkinėmis, komercinėmis, finansinėmis ar profesinės veiklos rūšimis pažeidžiant teisės aktuose nustatytus reikalavimus. Šiuo aspektu paminėtinas ANK 134 straipsnis, kurio pažeidimo objektas yra azartinių lošimų organizavimo tvarka (ūkio subjektui turint reikalingus licencijas ir (ar) leidimus).
Vertinant projektu siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą, atkreiptinas dėmesys, kad lošimų organizavimas yra licencijuojama veikla (Azartinių lošimų įstatymo (toliau – ALĮ) 4,5,6 straipsniai). Šią veiklą organizuoti gali tik bendrovės, gavusios licencijas organizuoti lošimus ir leidimus atidaryti automatų, bingo salonus, lošimo namus (kazino) arba gavusios licencijas organizuoti lošimus (ALĮ 8 straipsnio 1 dalis). To paties įstatymo 8¹straipsnyje apibrėžti subjektai, organizuojantys nuotolinius lošimus. Projektu siūlomo BK 202¹ straipsnio 1 dalies dispozicijoje siekiama nustatyti baudžiamąją atsakomybę už azartinių lošimų organizavimą neturint licencijos. Atsakomybė už tuos pačius veiksmus, t. y. už azartinių lošimų organizavimą neturint tam reikalingos licencijos, nustatyta ir aukščiau minėto ANK 127 straipsnio1 dalyje. Taigi, įtvirtinus siūlomą teisinį reguliavimą, kuriuo atsisakoma baudžiamajai atsakomybei atsirasti būtino neteisėto azartinių lošimų organizavimo požymio – versliškumo ar stambaus masto, nebūtų aišku, kada iš esmės analogiška veika - azartinių lošimų organizavimas neturint tam reikalingos licencijos ir (ar) leidimo, užtrauktų baudžiamąją, o kada administracinę atsakomybę. Pažymėtina ir tai, kad ALĮ 10 straipsnio 19 dalis įtvirtina draudimą skatinti dalyvauti lošimuose - bet kuria forma ir bet kokiomis priemonėmis skleisti informaciją ar atlikti įtikinėjimo veiksmus, įskaitant paties lošimo organizatoriaus organizuojamus specialius renginius, bandomuosius lošimus, akcijas, nuolaidas, dovanas ir panašaus pobūdžio skatinamąsias priemones, skatinančius dalyvauti lošimuose ar nuotoliniuose lošimuose. Siūlymas dalyvauti azartiniuose lošimuose, gali būti suprantamas kaip vienas iš skatinimo būdų.
Pažeidus ALĮ 10 straipsnio 19 dalies nuostatas, pagal galiojantį teisinį reguliavimą yra taikoma administracinė atsakomybė. Svarstytina, ar pats siūlymas dalyvauti azartiniuose lošimuose galėtų būti toks pavojingas, kad užtrauktų pačią griežčiausią atsakomybę, ar šiuo metu taikoma administracinė atsakomybė už tokius veiksmus nėra pakankama ir efektyvi priemonė. Be kita ko, nėra aišku, kada siūlymas, kaip viena iš skatinimo formų dalyvauti azartiniuose lošimuose būtų vertinamas kaip itin pavojingas ir užtrauktų baudžiamąją atsakomybę, o kada tokie veiksmai būtų laikomi nusižengimu. BK 202¹straipsnio dispozicijoje nenustačius aiškių požymių ar kriterijų, kuriais remiantis būtų atribojamos baudžiamosios ir administracinės atsakomybės rūšys, nėra aišku, kaip turėtų būti sprendžiamas tarpusavio atribojimo klausimas dėl atsakomybės, taikytinos už panašią veiką ir įtvirtintos panašiomis dispozicijomis - projektu siūlomoje BK 202¹straipsnio 1 dalyje ir ANK 127 straipsnio1dalyje. Siūlytina išspręsti šią įstatymų normų konkurenciją diferencijuojant veikas, užtraukiančias administracinę ir baudžiamąją atsakomybę už neteisėtą vertimąsi azartinių lošimų veikla. Antra, pagal siūlomą normos konstrukciją, keltina prielaida, kad veika, pagal BK 202¹ straipsnio 1 dalį būtų kvalifikuojama, jei būtų nustatoma bent vienas iš šių dedamųjų elementų: 1) azartiniai lošimai būtų organizuojami neturint licencijos, įskaitant ir nuotolinius lošimus; 2) būtų siūloma dalyvauti azartiniuose lošimuose neturint tokiai veiklai licencijos. Šiuo atveju nėra aišku, kodėl projekto iniciatorius straipsnio dispozicijoje skliaustuose išskiria vieną iš azartinių lošimo rūšių, tokiu būdu tarsi išskirdamas nuotolinių lošimų organizavimą neturint licencijos, kaip vieną iš nusikalstamos veikos objektyviųjų požymių.
Šiuo aspektu pažymėtina, kad ALĮ 2 straipsnio 1 dalyje azartinis lošimas apibrėžiamas kaip žaidimas arba abipusės lažybos pagal nustatytą reglamentą, kurių dalyviai, siekdami piniginio laimėjimo, savo noru rizikuoja netekti įmokėtos sumos, o laimėjimą arba pralaimėjimą lemia atsitiktinumas, kokio nors įvykio arba sporto varžybų rezultatas. Nuotoliniai lošimai priskiriami atskirai azartinių lošimų rūšiai (ALĮ 3 straipsnis). Atsakomybė kyla už licencijos neturėjimą organizuojant azartinius lošimus, o azartinių lošimų rūšis veikos kvalifikavimui įtakos neturi. Be kita ko, pažymėtina, jog norminio pobūdžio teisės aktų nuostatos turėtų būti dėstomos, formuluojant jas kaip aiškias ir tikslias taisykles, o ne pateikiant skliaustuose paaiškinimus, sąlygas ir pan. Remiantis tuo, kas pirmiau išdėstyta, manytina, kad siūloma straipsnio konstrukcija turėtų būti taisoma. Taip pat pažymėtina, kad naujai konstruojama norma ydinga ir tuo aspektu, kad licencijos siūlymų dalyvauti azartiniuose lošimuose veikai nėra išduodamos – kaip minėta aukščiau Lietuvos Respublikoje apskritai draudžiama skatinti dalyvauti azartiniuose lošimuose. Trečia, iš projekto aiškinamojo rašto matyti, kad BK pakeitimus sąlygojo tai, jog valstybės institucijų veikla ir taikomos priemonės nėra pakankamos kovai su nelegaliais lošimais, kurių rinka nuolat auga. Tačiau įstatymo projekto aiškinamajame rašte nėra nurodyta jokia pastarųjų metų statistika, įrodanti nelegalių lošimų augimą ir patvirtinanti, kad šiuo metu taikomos priemonės kovai su nelegaliais lošimais yra nepakankamos.
Taigi, nesant objektyvių duomenų patvirtinančių, kad dabar taikomos teisinės priemonės kovai su nelegaliais lošimais nėra pakankamos, abejonių kelia siūlomo teisinio reguliavimo būtinumas ir ar įtvirtinus naują nusikalstamą veiką nelegalūs lošimai bus efektyviau valdomi. Pažymėtina, kad baudžiamoji atsakomybė yra ultima ratio, t. y., priemonė, taikoma tik kraštutiniais atvejais, kai vertybių neįmanoma apginti kitomis teisinėmis priemonės, pavyzdžiui, pritaikius administracinę ar civilinę atsakomybę. Ultima ratio principas pirmiausia iškelia tam tikrus racionalius reikalavimus pripažįstant veikas nusikalstamomis ir reiškiasi kaip suvokimas, kad legitimus kriminalizavimo aktas turi būti pagrįstas ne tik vertinamo elgesio pavojingumu ir ginamo teisinio gėrio svarba, bet ir baudžiamosios atsakomybės būtinumu, efektyvumu ir ekonominiu tikslingumu. Tai turi būti ne kurios nors institucijos poreikis, bet kriminologiškai pagrįsta baudžiamosios teisės normos konstrukcija[1]. Pagal Konstituciją, įstatymų leidėjas baudžiamajame įstatyme nusikalstamomis gali įvardyti tik tas veikas, kurios iš tikrųjų yra pavojingos ir kuriomis iš tikrųjų yra daroma didelė žala asmens, visuomenės ir valstybės interesams arba dėl šių veikų kyla grėsmė, kad tokia žala bus padaryta (Konstitucinio Teismo 2003 m. birželio 10 d., 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimai). Konstitucinio Teismo vertinimu, siekiant užkirsti kelią neteisėtoms veikoms ne visuomet yra tikslinga atitinkamas veikas pripažinti nusikaltimais ir taikyti už jas bausmes, t. y. pačias griežčiausias priemones.
Pasak Konstitucinio Teismo, kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, ar pripažinti atitinkamą veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, yra labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su bausmių taikymu, priemonėmis (inter alia administracinėmis sankcijomis) (Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimai). Taigi, remiantis tuo, kas pirmiau išdėstyta, svarstytina tokio reguliavimo tikslingumas ir efektyvumas. 2. Atsižvelgus į tai, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 851 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos nuostatų patvirtinimo“, 7 ir 8.1. punktuose nurodyti Teisingumo ministerijos veiklos tikslai yra be kita ko formuoti valstybės politiką baudžiamosios teisės, baudžiamojo proceso, suėmimo, bausmių ir probacijos vykdymo srityse bei rengti minėtų sričių įstatymų, Vyriausybės nutarimų ir kitų teisės aktų projektus, manytina, kad dėl siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Vyriausybės išvada. Departamento direktorius Dainius Zebleckis E. Drėgvaitė, tel. +370 5 209 6891, el. p. [email protected] E. Mušinskis, tel. +370 5 209 6536, el. p. [email protected] [1] Pavilonis, V. Baudžiamosios politikos pagrindai. Justitia. Vilnius, 1996, p. 322.
Teisės ir teisėtvarkos komitetas
2024-06-26
pirmininkė Irena Haase, komiteto pirmininko pavaduotoja Agnė Širinskienė, nariai: Aušrinė Armonaitė, Gabrielių Landsbergį pavaduojanti Jurgita Sejonienė, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Vilius Semeška, Algirdas Stončaitis, Andrius Vyšniauskas. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjos: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, vyriausioji specialistė Aidena Bacevičienė, padėjėjos: Meilė Čeputienė, Rivena Zegerienė. Kviestieji asmenys: Seimo narys Justas Džiugelis, Teisingumo ministerijos Baudžiamosios justicijos grupės vyriausiasis patarėjas Jevgenijus Kuzma. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
kanceliarijos Teisės departamentas 2023-10-021 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projektu siūloma papildyti Baudžiamąjį kodeksą (toliau – BK) nauju 202¹straipsniu, numatančiu baudžiamąją atsakomybę už neteisėtą vertimąsi azartinių lošimų veikla. Projektas diskutuotinas šiais aspektais. Pirma, naujo straipsnio dispozicijos turinys suponuoja, kad konstruojamas straipsnis būtų speciali norma BK 202 straipsnio atžvilgiu. Pažymėtina, pagal BK 202 straipsnio 1 dalį vertimasis ūkine, komercine, finansine ar profesine veikla yra pripažįstamas neteisėtu, jeigu tokios veiklos imamasi esant bent vienai iš sąlygų: neturint licencijos tokiai veiklai, kuriai reikia licencijos (leidimo); kitokiu neteisėtu būdu.
Svarbu pabrėžti, kad nustačius, jog asmuo užsiiminėjo komercine, ūkine, finansine ar profesine veikla neturint licencijos tokiai veiklai, kai licencija yra būtina, baudžiamoji atsakomybė atsiranda tik tada, kai nustatoma, jog šia veikla užsiimama versliškai arba stambiu mastu. Nenustačius nei stambaus masto, nei versliškumo tokie asmens veiksmai kvalifikuojami kaip administracinis nusižengimas, numatytas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 127 straipsnyje. Pagal savo konstrukciją šis ANK straipsnis yra bendroji norma kitų normų atžvilgiu, reglamentuojančių atsakomybę už vertimąsi atskiromis ūkinėmis, komercinėmis, finansinėmis ar profesinės veiklos rūšimis pažeidžiant teisės aktuose nustatytus reikalavimus. Šiuo aspektu paminėtinas ANK 134 straipsnis, kurio pažeidimo objektas yra azartinių lošimų organizavimo tvarka (ūkio subjektui turint reikalingus licencijas ir (ar) leidimus). Vertinant projektu siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą, atkreiptinas dėmesys, kad lošimų organizavimas yra licencijuojama veikla (Azartinių lošimų įstatymo (toliau
Atsakomybė už tuos pačius veiksmus, t. y. už azartinių lošimų organizavimą neturint tam reikalingos licencijos, nustatyta ir aukščiau minėto ANK 127 straipsnio1 dalyje. Taigi, įtvirtinus siūlomą teisinį reguliavimą, kuriuo atsisakoma baudžiamajai atsakomybei atsirasti būtino neteisėto azartinių lošimų organizavimo požymio – versliškumo ar stambaus masto, nebūtų aišku, kada iš esmės analogiška veika – azartinių lošimų organizavimas neturint tam reikalingos licencijos ir (ar) leidimo, užtrauktų baudžiamąją, o kada administracinę atsakomybę. Pažymėtina ir tai, kad ALĮ 10 straipsnio 19 dalis įtvirtina draudimą skatinti dalyvauti lošimuose – bet kuria forma ir bet kokiomis priemonėmis skleisti informaciją ar atlikti įtikinėjimo veiksmus, įskaitant paties lošimo organizatoriaus organizuojamus specialius renginius, bandomuosius lošimus, akcijas, nuolaidas, dovanas ir panašaus pobūdžio skatinamąsias priemones, skatinančius dalyvauti lošimuose ar nuotoliniuose lošimuose. Siūlymas dalyvauti azartiniuose lošimuose, gali būti suprantamas kaip vienas iš skatinimo būdų. Pažeidus ALĮ 10 straipsnio 19 dalies nuostatas, pagal galiojantį teisinį reguliavimą yra taikoma administracinė atsakomybė. Svarstytina, ar pats siūlymas dalyvauti azartiniuose lošimuose galėtų būti toks pavojingas, kad užtrauktų pačią griežčiausią atsakomybę, ar šiuo metu taikoma administracinė atsakomybė už tokius veiksmus nėra pakankama ir efektyvi priemonė. Be kita ko, nėra aišku, kada siūlymas, kaip viena iš skatinimo formų dalyvauti azartiniuose lošimuose būtų vertinamas kaip itin pavojingas ir užtrauktų baudžiamąją atsakomybę, o kada tokie veiksmai būtų laikomi nusižengimu.
BK 202¹straipsnio dispozicijoje nenustačius aiškių požymių ar kriterijų, kuriais remiantis būtų atribojamos baudžiamosios ir administracinės atsakomybės rūšys, nėra aišku, kaip turėtų būti sprendžiamas tarpusavio atribojimo klausimas dėl atsakomybės, taikytinos už panašią veiką ir įtvirtintos panašiomis dispozicijomis
ANK 127 straipsnio1dalyje. Siūlytina išspręsti šią įstatymų normų konkurenciją diferencijuojant veikas, užtraukiančias administracinę ir baudžiamąją atsakomybę už neteisėtą vertimąsi azartinių lošimų veikla. Pritarti Galiojančio BK 202 straipsnis – Neteisėtas vertimasis ūkine, komercine, finansine ar profesine veikla, kuris jau reguliuoja siūlomus reguliuoti teisinius santykius. Be to, siūlomu reguliavimu būtų sunku atriboti administracinę nuo baudžiamosios atsakomybės (šiuo metu veiką kvalifikuojantys požymiai – veikla užsiimama versliškai arba stambiu mastu). 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-10-021 Antra, pagal siūlomą normos konstrukciją, keltina prielaida, kad veika, pagal BK 202¹ straipsnio 1 dalį būtų kvalifikuojama, jei būtų nustatoma bent vienas iš šių dedamųjų elementų: 1) azartiniai lošimai būtų organizuojami neturint licencijos, įskaitant ir nuotolinius lošimus; 2) būtų siūloma dalyvauti azartiniuose lošimuose neturint tokiai veiklai licencijos. Šiuo atveju nėra aišku, kodėl projekto iniciatorius straipsnio dispozicijoje skliaustuose išskiria vieną iš azartinių lošimo rūšių, tokiu būdu tarsi išskirdamas nuotolinių lošimų organizavimą neturint licencijos, kaip vieną iš nusikalstamos veikos objektyviųjų požymių.
Šiuo aspektu pažymėtina, kad ALĮ 2 straipsnio 1 dalyje azartinis lošimas apibrėžiamas kaip žaidimas arba abipusės lažybos pagal nustatytą reglamentą, kurių dalyviai, siekdami piniginio laimėjimo, savo noru rizikuoja netekti įmokėtos sumos, o laimėjimą arba pralaimėjimą lemia atsitiktinumas, kokio nors įvykio arba sporto varžybų rezultatas. Nuotoliniai lošimai priskiriami atskirai azartinių lošimų rūšiai (ALĮ 3 straipsnis). Atsakomybė kyla už licencijos neturėjimą organizuojant azartinius lošimus, o azartinių lošimų rūšis veikos kvalifikavimui įtakos neturi. Be kita ko, pažymėtina, jog norminio pobūdžio teisės aktų nuostatos turėtų būti dėstomos, formuluojant jas kaip aiškias ir tikslias taisykles, o ne pateikiant skliaustuose paaiškinimus, sąlygas ir pan. Remiantis tuo, kas pirmiau išdėstyta, manytina, kad siūloma straipsnio konstrukcija turėtų būti taisoma. Taip pat pažymėtina, kad naujai konstruojama norma ydinga ir tuo aspektu, kad licencijos siūlymų dalyvauti azartiniuose lošimuose veikai nėra išduodamos – kaip minėta aukščiau Lietuvos
kanceliarijos Teisės departamentas 2023-10-021 Trečia, iš projekto aiškinamojo rašto matyti, kad BK pakeitimus sąlygojo tai, jog valstybės institucijų veikla ir taikomos priemonės nėra pakankamos kovai su nelegaliais lošimais, kurių rinka nuolat auga. Tačiau įstatymo projekto aiškinamajame rašte nėra nurodyta jokia pastarųjų metų statistika, įrodanti nelegalių lošimų augimą ir patvirtinanti, kad šiuo metu taikomos priemonės kovai su nelegaliais lošimais yra nepakankamos.
Taigi, nesant objektyvių duomenų patvirtinančių, kad dabar taikomos teisinės priemonės kovai su nelegaliais lošimais nėra pakankamos, abejonių kelia siūlomo teisinio reguliavimo būtinumas ir ar įtvirtinus naują nusikalstamą veiką nelegalūs lošimai bus efektyviau valdomi. Pažymėtina, kad baudžiamoji atsakomybė yra ultima ratio, t. y., priemonė, taikoma tik kraštutiniais atvejais, kai vertybių neįmanoma apginti kitomis teisinėmis priemonės, pavyzdžiui, pritaikius administracinę ar civilinę atsakomybę. Ultima ratio principas pirmiausia iškelia tam tikrus racionalius reikalavimus pripažįstant veikas nusikalstamomis ir reiškiasi kaip suvokimas, kad legitimus kriminalizavimo aktas turi būti pagrįstas ne tik vertinamo elgesio pavojingumu ir ginamo teisinio gėrio svarba, bet ir baudžiamosios atsakomybės būtinumu, efektyvumu ir ekonominiu tikslingumu. Tai turi būti ne kurios nors institucijos poreikis, bet kriminologiškai pagrįsta baudžiamosios teisės normos konstrukcija[1]. Pagal Konstituciją, įstatymų leidėjas baudžiamajame įstatyme nusikalstamomis gali įvardyti tik tas veikas, kurios iš tikrųjų yra pavojingos ir kuriomis iš tikrųjų yra daroma didelė žala asmens, visuomenės ir valstybės interesams arba dėl šių veikų kyla grėsmė, kad tokia žala bus padaryta (Konstitucinio Teismo 2003 m. birželio 10 d., 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimai). Konstitucinio Teismo vertinimu, siekiant užkirsti kelią neteisėtoms veikoms ne visuomet yra tikslinga atitinkamas veikas pripažinti nusikaltimais ir taikyti už jas bausmes, t. y. pačias griežčiausias priemones.
Pasak Konstitucinio Teismo, kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, ar pripažinti atitinkamą veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, yra labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su bausmių taikymu, priemonėmis (inter alia administracinėmis sankcijomis) (Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimai). Taigi, remiantis tuo, kas pirmiau išdėstyta, svarstytina tokio reguliavimo tikslingumas ir efektyvumas. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
teisingumo ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 851 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos nuostatų patvirtinimo“, 7 ir 8.1. punktuose nurodyti Teisingumo ministerijos veiklos tikslai yra be kita ko formuoti valstybės politiką baudžiamosios teisės, baudžiamojo proceso, suėmimo, bausmių ir probacijos vykdymo srityse bei rengti minėtų sričių įstatymų, Vyriausybės nutarimų ir kitų teisės aktų projektus, manytina, kad dėl siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Vyriausybės išvada. Pritarti Gautas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2024-05-08 nutarimas Nr. 327. 5. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupė 2023-10-17 *
Įvertinę Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 202¹ straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3109 atitiktį Europos Sąjungos teisei, pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų neturime. Pritarti
partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4.
institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Respublikos Vyriausybė, 2024-05-081
Vilnius Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos
Nr. SV-S-1329 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 1.2 papunktį, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: Nepritarti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso papildymo 202¹ straipsniu įstatymo projektui Nr. XIVP-3109 (toliau
Įstatymo projektu siūloma numatyti baudžiamąją atsakomybę už neteisėtą vertimąsi azartinių lošimų veikla, kuris apibrėžiamas kaip neteisėtas azartinių lošimų organizavimas arba siūlymas dalyvauti azartinių lošimų veikloje. Atkreiptinas dėmesys, kad neteisėtas vertimasis azartinių lošimų veikla jau šiuo metu užtraukia baudžiamąją atsakomybę, vadovaujantis galiojančia Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 202 straipsnio norma, kuria kriminalizuotas neteisėtas vertimasis bet kokios rūšies komercine, įskaitant ir azartinius lošimus, veikla. Pažymėtina, kad BK 202 straipsnyje šios nusikalstamos veikos padarymas ir baudžiamumas siejami su nusikalstamos veikos sudėties būtinais požymiais – versliškumu ar stambiu mastu.
Įstatymo projektu siūloma baudžiamajai atsakomybei atsirasti esminių neteisėto vertimosi komercine veikla sudėties stambaus masto ir versliškumo požymių atsisakyti ir
komercine veikla (azartinių lošimo organizavimo) atvejus, įskaitant pavienius šiuo metu administracinio nusižengimo požymius atitinkančius arba net jokios atsakomybės neužtraukiančius mažareikšmius atvejus. Aptariamu aspektu atkeiptinas dėmesys, kad Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr.XIV-72 „Dėl Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“, (toliau – Vyriausybės programa) priemonių plane nurodytų įgyvendinimo priemonių visuma leidžia teigti, kad joje įtvirtintas siekis kompleksiškai peržiūrėti, suderinti ir subalansuoti valstybės vykdomą baudžiamąją politiką, siekiant, kad baudžiamoji atsakomybė būtų taikoma kaip ultima ratio priemonė ir kad būtų numatyta proporcinga baudžiamoji atsakomybė už mažiau pavojingas nusikalstamas veikas, o už veikas skiriamos bausmės būtų adekvačios, pagrįstos ir proporcingos.
Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo priemonių plane įtvirtinta sisteminė BK pertvarka: a) subalansuoti valstybės baudžiamąją politiką, kad baudžiamoji atsakomybė būtų taikoma kaip ultima ratio priemonė ir kad būtų numatyta proporcinga baudžiamoji atsakomybė už mažiau pavojingas nusikalstamas veikas (Vyriausybės programos 8.2.6 papunktis); b) atlikti bausmių taikymo reglamentavimo kompleksinę analizę ir sisteminę peržiūrą, siekiant bausmių taikymo proporcingumo ir pagrįstumo (Vyriausybės programos 8.2.7 papunktis); c) atlikti nusikalstamų veikų sankcijų sistemos analizę, įvertinti jų proporcingumą, pagrįstumą ir tarpusavio suderinamumą (Vyriausybės programos 8.2.8 papunktis). Įgyvendinant aptariamas Vyriausybės programos nuostatas, kompleksiškai peržiūrėtos visos baudžiamojo įstatymo bendrosios ir specialiosios dalies normos ir parengti sisteminiai baudžiamojo įstatymo pakeitimai, tinkamai subalansuojantys valstybės vykdomą baudžiamąją politiką. Pažymėtina, kad, vykdant baudžiamojo įstatymo sisteminę pertvarką, BK 202 straipsnio nuostatos įvertintos kaip tinkamai įgyvendinančios konstitucinių proporcingumo ir ultima ratio principų reikalavimus.
Todėl Įstatymo projektu siūlomas reglamentavimas, kuriuo siekiama baudžiamąją atsakomybę taikyti už itin nedidelio pavojingumo pažeidimus, nėra suderinamas su šiuolaikinės valstybės baudžiamosios politikos formavimo gairėmis ir tendencijomis. Finansų ministrė, pavaduojanti Ministrą Pirmininką Gintarė Skaistė Teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska Pritarti Neteisėtas vertimasis azartinių lošimų veikla jau šiuo metu užtraukia baudžiamąją atsakomybę, vadovaujantis galiojančia Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 202 straipsnio norma, kuria kriminalizuotas neteisėtas vertimasis bet kokios rūšies komercine, įskaitant ir azartinius lošimus, veikla: BK “202 straipsnis. Neteisėtas vertimasis ūkine, komercine, finansine ar profesine veikla
ūkinės, komercinės, finansinės ar profesinės veiklos neturėdamas licencijos (leidimo) veiklai, kuriai ji (jis) reikalinga, ar kitokiu neteisėtu būdu, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. 2. Tas, kas vertėsi uždrausta ūkine, komercine, finansine ar profesine veikla, baudžiamas laisvės atėmimu iki ketverių metų. 3. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.“ Svarstymo metu projekto autorius minėjo, kad pasitaiko, jog neteisėta veikla siekia 50000 eurų ir daugiau pajamų ar pelno, todėl atkreiptinas dėmesys į BK 212 str. 4 dalį, kurioje apibrėžta stambaus masto sąvoka: “4.
Šio skyriaus 202 ir 203 straipsniuose nurodyto neteisėto vertimosi ūkine, komercine, finansine ar profesine veikla ir neteisėtos juridinio asmens veiklos mastas yra stambus, kai iš šios veiklos gautos paskutinių dvylikos mėnesių pajamos arba nustatyta tvarka neįtrauktų į apskaitą prekių vertė viršija 500 MGL dydžio sumą.“ Taigi, minėtu autoriaus atveju taip pat jau yra nustatytas reglamentavimas BK 202 str. 1 dalyje, nes 500 MGL yra 25000 eurų suma, tai net už mažesnes sumas negu minėjo autorius galimi ikiteisminiai tyrimai, o ne administracinė atsakomybė, o jeigu neteisėti azartiniai lošimai daromi versliškai, net ir esant gerokai mažesnėms sumoms keltina baudžiamoji atsakomybė. Svarstomas autoriaus siūlymas neatitinka ir ultima ratio (kraštutinės priemonės) principo. Priėmus tokį reglamentavimą, kaip siūlo autorius, būtų sunku atriboti baudžiamąją atsakomybę nuo administracinės atsakomybės, taigi, į teisėkūrą būtų įnešta painiavos ir tai kiltų praktinio taikymo problemų. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų pasiūlymai: negauta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: įstatymo projektą Nr. XIVP-3109 atmesti, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Seimo kanceliarijos išvadas, kurioms komitetas pritarė. Argumentai:
Vertimasis neteisėta komercine veikla jau šiuo metu užtraukia baudžiamąją atsakomybę, vadovaujantis galiojančia Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 202 straipsnio norma, kuria kriminalizuotas neteisėtas vertimasis bet kokios rūšies komercine veikla, įskaitant ir azartinius lošimus. Siūlomas reglamentavimas neatitinka ultima ratio (kraštutinės priemonės) principo, nes aprašyta veika nėra tokia pavojinga, atitinka administracinės atsakomybės įvertinimą ir taikymą.
Priėmus tokį reglamentavimą, kaip siūlo autorius, būtų sunku atriboti baudžiamąją atsakomybę nuo administracinės atsakomybės, nes šiuo metu jas skiria versliškumo ir stambaus masto kvalifikuojantys požymiai, taigi, pritarus svarstomam siūlymui į teisėkūrą būtų įnešta painiavos ir dėl to kiltų praktinio taikymo problemų. 8. Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš
1Už sprendimą projektą atmesti – 6 „už“,
paskirti pranešėjai: Irena Haase, Agnė Širinskienė, Julius Sabatauskas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. Komiteto pirmininkė Irena Haase Komiteto biuro patarėja Dalia Latvelienė