priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai LR Konstitucijos 26 straipsnio (Minties, tikėjimo ir sąžinės laisvė yra nevaržoma) penktoje dalyje nustatoma, kad „Tėvai ir globėjai nevaržomi rūpinasi vaikų ir globotinių religiniu ir doroviniu auklėjimu pagal savo įsitikinimus“. Tuo tarpu LGBT bendruomenės šią tėvų teisę grubiai pažeidinėja, nes aktyviai siekia seksualizuoti vaikus tam tikslui bandydami pasitelkti net ir mokyklines lytinio švietimo programas. Siekiant apsaugoti vaikus nuo nepilnamečių seksualinės veiklos skatinimo, nuo dorovės iškraipymo ir iškrypimo, kuris grėsmingai plinta per vadinamąjį seksualinį švietimą, siūlome uždrausti nepilnamečių seksualinį švietimą mokyklose ir ikimokyklinio ugdymo įstaigose, nepilnamečiams skirtuose renginiuose, bei neleisti šiose įstaigose ir tokiuose renginiuose lankytis jokioms organizacijos, kurios propaguoja su vaikų seksualizavimu susijusias problemas. Tegul šiais klausimais nepilnamečius šveičia jų tėvai, kaip ir yra numatyta LR Konstitucijoje! Kartu teikiamas ir lydintysis teisės akto projektas - Administracinių nusižengimų kodekso papildymo 80¹ straipsniu. „Seksualinio švietimo mokyklose ir ikimokyklinio ugdymo įstaigose bei renginiuose draudimo nesilaikymas“ įstatymo projektas, numatantis administracinę baudą iki 3000 EUR už siūlomo straipsnio pažeidimą. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projekto iniciatorius – Seimo narys Petras Gražulis. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu galiojančiame įstatyme nepilnamečių lytinis šveitimas ugdymo įstaigose leidžiamas. 4.
nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo projektu siūloma įstatymą papildyti 7¹ straipsniu, kuriuo būtų draudžiamas nepilnamečių seksualinį švietimas mokyklose, ikimokyklinio ugdymo įstaigose bei renginiuose. Jose neturėtų teisės lankytis jokios organizacijos, kurios skatina vaikų seksualizaciją. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymas neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymas tam neturės įtakos. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas atitinka Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimus. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisės aktams. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Nereikia. 12.
kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Nėra gauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis
„nepilnamečiai, seksualinis švietimas“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi
pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia Seimo narys Petras Gražulis
priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai LR Konstitucijos 26 straipsnio (Minties, tikėjimo ir sąžinės laisvė yra nevaržoma) penktoje dalyje nustatoma, kad „Tėvai ir globėjai nevaržomi rūpinasi vaikų ir globotinių religiniu ir doroviniu auklėjimu pagal savo įsitikinimus“. Tuo tarpu LGBT bendruomenės šią tėvų teisę grubiai pažeidinėja, nes aktyviai siekia seksualizuoti vaikus tam tikslui bandydami pasitelkti net ir mokyklines lytinio švietimo programas. Siekiant apsaugoti vaikus nuo nepilnamečių seksualinės veiklos skatinimo, nuo dorovės iškraipymo ir iškrypimo, kuris grėsmingai plinta per vadinamąjį seksualinį švietimą, siūlome uždrausti nepilnamečių seksualinį švietimą mokyklose ir ikimokyklinio ugdymo įstaigose, nepilnamečiams skirtuose renginiuose, bei neleisti šiose įstaigose ir tokiuose renginiuose lankytis jokioms organizacijos, kurios propaguoja su vaikų seksualizavimu susijusias problemas. Tegul šiais klausimais nepilnamečius šveičia jų tėvai, kaip ir yra numatyta LR Konstitucijoje! Kartu teikiamas ir lydintysis teisės akto projektas - Administracinių nusižengimų kodekso papildymo 80¹ straipsniu. „Seksualinio švietimo mokyklose ir ikimokyklinio ugdymo įstaigose bei renginiuose draudimo nesilaikymas“ įstatymo projektas, numatantis administracinę baudą iki 3000 EUR už siūlomo straipsnio pažeidimą. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projekto iniciatorius – Seimo narys Petras Gražulis. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu galiojančiame įstatyme nepilnamečių lytinis šveitimas ugdymo įstaigose leidžiamas. 4.
nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo projektu siūloma įstatymą papildyti 7¹ straipsniu, kuriuo būtų draudžiamas nepilnamečių seksualinį švietimas mokyklose, ikimokyklinio ugdymo įstaigose bei renginiuose. Jose neturėtų teisės lankytis jokios organizacijos, kurios skatina vaikų seksualizaciją. Įsigaliotų nuo 2024 m. sausio 1 dienos. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymas neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymas tam neturės įtakos. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas atitinka Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimus. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisės aktams. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Nereikia. 12.
kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Nėra gauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis
„nepilnamečiai, seksualinis švietimas“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi
pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia Seimo narys Petras Gražulis
2023-09-27 Nr. XIVP-3104 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Pažymėtina, kad straipsnio pavadinimas turėtų būti konstruojamas taip, kad jis tiksliau atspindėtų šio straipsnio administracinio nusižengimo sudėties dispozicijoje dėstomą formuluotę. Siekiant teisinio aiškumo bei derinant projekto nuostatas kartu su šiuo projektu teikiamo Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo Nr. IX-1067 papildymo 7(1) straipsniu įstatymo projekto (Reg. Nr. XIVP-3103) (toliau ir – projektas Reg. Nr. XIVP-3103) nuostatomis, projekto 1 straipsnio pavadinimas formaliai turėtų būti dėstomas taip:
„Lietuvos Respublikos nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos
poveikio įstatyme numatyto draudimo vykdyti seksualinį švietimą mokyklose ir ikimokyklinio ugdymo įstaigose bei renginiuose ar draudimo juose lankytis organizacijoms, kurios skatina vaikų seksualizaciją, pažeidimas“ (tačiau atkreiptinas dėmesys, kad šios formuluotės, tik atkartojančios kitame projekte įtvirtintas nuostatas, trūkumai išdėstyti Teisės departamento išvadoje Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo Nr. IX-1067 papildymo 7¹ straipsniu įstatymo projektui). 2. Pabrėžtina, kad vieni iš svarbiausių ANK dispozicijoms keliamų reikalavimų yra jų aiškumas ir tikslumas.
Manytina, kad ANK 80¹ straipsnio 1 dalies dispozicija šių reikalavimų neatitinka ir ji turėtų būti koreguojama, joje tiksliai nustatant administracinio nusižengimo sudėties požymius, kadangi iš pateiktos dispozicijos nėra aišku, už kokius konkrečius veiksmus būtų taikoma administracinė atsakomybė pagal projektu siūlomą ANK 80¹straipsnio 1 dalį, tai yra, ar šiuo atveju administracinė atsakomybė kiltų už nepilnamečių seksualinį švietimą, kas stokotų teisinės logikos ir kas plačiau aptarta projekte Reg. Nr. XIVP-3103, ar už organizacijų, kurios skatina vaikų seksualizaciją, lankymąsi mokyklose, ikimokyklinio ugdymo įstaigose bei ringiniuose. Pažymėtina, kad draudžiamų veikų turinys jau būtų įtvirtintas Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatyme, o už tam tikrus veiksmus siekiant nustatyti administracinę atsakomybę, normos dispozicija turi būti konstruojama labai tiksliai ir nedviprasmiškai. Konstitucinis teisinės valstybės principas, kuriuo yra grindžiama visa Lietuvos teisės sistema ir pati Konstitucija, reikalauja teisinio tikrumo ir aiškumo; šis imperatyvas suponuoja tam tikrus privalomus reikalavimus teisiniam reguliavimui: jis privalo būti aiškus ir darnus, teisės normos turi būti formuluojamos tiksliai, jose negali būti dviprasmybių (Konstitucinio Teismo 2023 m. balandžio 26 d. nutarimas). 3. Svarstytina, ar administracinė atsakomybė už seksualinio švietimo vykdymą bei administracinė atsakomybė už organizacijų, vykdančių vaikų seksualizaciją, lankymąsi renginiuose neturėtų būti dėstoma atskirose ANK 80¹straipsnio struktūrinėse, nes skiriasi ir šių veikų objektyvieji požymiai, ir subjektai, kuriems turėtų būti taikoma administracinė atsakomybė. 4.
keičiamo ANK 80¹straipsnio 1 ir 2 dalyse neturėtų būti nurodyti administracinių nusižengimų subjektai, kuriems turėtų būti taikoma administracinė atsakomybė (ar juridinių asmenų – mokyklų, renginius organizuojančių bei kitų organizacijų vadovams ar, vis dėlto, fiziniams asmenims – mokytojams, organizacijų atstovams, besilankantiems renginiuose). 5. Atkreiptinas dėmesys, kad naujo ANK 80¹ straipsnio 1 ir 2 dalies sankcijose numatyti baudų dydžiai net ir už vienkartinį (ne pakartotinį) pažeidimą yra ženkliai didesni nei už kitus ANK IX skyriuje įtvirtintus administracinius nusižengimus. Keltina abejonė, ar tėvų valdžios nepanaudojimas arba panaudojimas priešingai vaiko interesams (ANK 73 straipsnio 1 dalis) yra mažiau pavojinga veika, nei nepilnamečių seksualinis švietimas mokyklose, ikimokyklinio ugdymo įstaigose ir renginiuose. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projektu siūlomo ANK 80¹ straipsnio 1 ir 2 dalies sankcijos yra proporcingos. 6. Siekiant ANK nuostatų sistemiškumo ir nuoseklumo, projektu turėtų būti papildytas ir ANK 589 straipsnis, nustatantis administracinius nusižengimus tiriančius ir protokolus surašančius pareigūnus (nurodant, kurie pareigūnai bus įgalioti pradėti administracinių nusižengimų teiseną, atlikti administracinių nusižengimų tyrimą ir surašyti administracinių nusižengimų protokolus dėl pildomame kodekso 80¹ straipsnyje nurodytų administracinių nusižengimų. 7. Įstatymo pavadinime brauktinas keičiamo Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) numeris „Nr. XII-1869”, o vietoj žodžių „įstatymo projektas“ įrašytinas žodis „įstatymas“. 8. Įstatymo projekte prie įstatymo rekvizitų neturi būti nurodyta konkreti įstatymo priėmimo data. 9. Įstatymo projekto 2 straipsnio pavadinime reikėtų atsisakyti žodžių „ir taikymas“, nes šiame straipsnyje nėra jokių taikymo nuostatų. 10.
statute nustatytų įstatymo leidybos procedūrų trukmę, taip pat į tai, kad priimtas įstatymas pagal Konstituciją turi būti promulguojamas, svarstytina, ar įstatymo projekto 2 straipsnyje nustatyta įstatymo įsigaliojimo data – 2023 m spalio 1 d. yra reali. 11. Atsižvelgus į tai, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 851 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos nuostatų patvirtinimo“, 7 ir 8.1. punktuose nurodyti Teisingumo ministerijos veiklos tikslai yra, be kita ko, formuoti valstybės politiką administracinių nusižengimų bylų teisenos srityje bei rengti minėtų sričių įstatymų, Vyriausybės nutarimų ir kitų teisės aktų projektus, manytina, kad dėl siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Vyriausybės išvada. Departamento direktorius Dainius Zebleckis E. Drėgvaitė, tel. +370 5 209 6891, el. p. [email protected] E. Mušinskis, tel. +370 5 209 6536, el. p. [email protected]
2023-10-31 Nr. XIVP-3104(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Pažymėtina, kad straipsnio pavadinimas turėtų būti konstruojamas taip, kad jis tiksliau atspindėtų šio straipsnio administracinio nusižengimo sudėties dispozicijoje dėstomą formuluotę. Siekiant teisinio aiškumo bei derinant projekto nuostatas kartu su šiuo projektu teikiamo Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo Nr. IX-1067 papildymo 7(1) straipsniu įstatymo projekto (Reg. Nr. XIVP-3103) (toliau ir – projektas Reg. Nr. XIVP-3103) nuostatomis, projekto 1 straipsnio pavadinimas formaliai turėtų būti dėstomas taip:
„Lietuvos Respublikos nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos
poveikio įstatyme numatyto draudimo vykdyti seksualinį švietimą mokyklose ir ikimokyklinio ugdymo įstaigose bei renginiuose ar draudimo juose lankytis organizacijoms, kurios skatina vaikų seksualizaciją, pažeidimas“ (tačiau atkreiptinas dėmesys, kad šios formuluotės, tik atkartojančios kitame projekte įtvirtintas nuostatas, trūkumai išdėstyti Teisės departamento išvadoje Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo Nr. IX-1067 papildymo 7¹ straipsniu įstatymo projektui). 2. Pabrėžtina, kad vieni iš svarbiausių ANK dispozicijoms keliamų reikalavimų yra jų aiškumas ir tikslumas.
Manytina, kad ANK 80¹ straipsnio 1 dalies dispozicija šių reikalavimų neatitinka ir ji turėtų būti koreguojama, joje tiksliai nustatant administracinio nusižengimo sudėties požymius, kadangi iš pateiktos dispozicijos nėra aišku, už kokius konkrečius veiksmus būtų taikoma administracinė atsakomybė pagal projektu siūlomą ANK 80¹straipsnio 1 dalį, tai yra, ar šiuo atveju administracinė atsakomybė kiltų už nepilnamečių seksualinį švietimą, kas stokotų teisinės logikos ir kas plačiau aptarta projekte Reg. Nr. XIVP-3103, ar už organizacijų, kurios skatina vaikų seksualizaciją, lankymąsi mokyklose, ikimokyklinio ugdymo įstaigose bei ringiniuose. Pažymėtina, kad draudžiamų veikų turinys jau būtų įtvirtintas Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatyme, o už tam tikrus veiksmus siekiant nustatyti administracinę atsakomybę, normos dispozicija turi būti konstruojama labai tiksliai ir nedviprasmiškai. Konstitucinis teisinės valstybės principas, kuriuo yra grindžiama visa Lietuvos teisės sistema ir pati Konstitucija, reikalauja teisinio tikrumo ir aiškumo; šis imperatyvas suponuoja tam tikrus privalomus reikalavimus teisiniam reguliavimui: jis privalo būti aiškus ir darnus, teisės normos turi būti formuluojamos tiksliai, jose negali būti dviprasmybių (Konstitucinio Teismo 2023 m. balandžio 26 d. nutarimas). 3. Svarstytina, ar administracinė atsakomybė už seksualinio švietimo vykdymą bei administracinė atsakomybė už organizacijų, vykdančių vaikų seksualizaciją, lankymąsi renginiuose neturėtų būti dėstoma atskirose ANK 80¹straipsnio struktūrinėse, nes skiriasi ir šių veikų objektyvieji požymiai, ir subjektai, kuriems turėtų būti taikoma administracinė atsakomybė. 4.
keičiamo ANK 80¹straipsnio 1 ir 2 dalyse neturėtų būti nurodyti administracinių nusižengimų subjektai, kuriems turėtų būti taikoma administracinė atsakomybė (ar juridinių asmenų – mokyklų, renginius organizuojančių bei kitų organizacijų vadovams ar, vis dėlto, fiziniams asmenims – mokytojams, organizacijų atstovams, besilankantiems renginiuose). 5. Atkreiptinas dėmesys, kad naujo ANK 80¹ straipsnio 1 ir 2 dalies sankcijose numatyti baudų dydžiai net ir už vienkartinį (ne pakartotinį) pažeidimą yra ženkliai didesni nei už kitus ANK IX skyriuje įtvirtintus administracinius nusižengimus. Keltina abejonė, ar tėvų valdžios nepanaudojimas arba panaudojimas priešingai vaiko interesams (ANK 73 straipsnio 1 dalis) yra mažiau pavojinga veika, nei nepilnamečių seksualinis švietimas mokyklose, ikimokyklinio ugdymo įstaigose ir renginiuose. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projektu siūlomo ANK 80¹ straipsnio 1 ir 2 dalies sankcijos yra proporcingos. 6. Siekiant ANK nuostatų sistemiškumo ir nuoseklumo, projektu turėtų būti papildytas ir ANK 589 straipsnis, nustatantis administracinius nusižengimus tiriančius ir protokolus surašančius pareigūnus (nurodant, kurie pareigūnai bus įgalioti pradėti administracinių nusižengimų teiseną, atlikti administracinių nusižengimų tyrimą ir surašyti administracinių nusižengimų protokolus dėl pildomame kodekso 80¹ straipsnyje nurodytų administracinių nusižengimų. 7. Įstatymo pavadinime brauktinas keičiamo Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) numeris „Nr. XII-1869”, o vietoj žodžių „įstatymo projektas“ įrašytinas žodis „įstatymas“. 8. Įstatymo projekte prie įstatymo rekvizitų neturi būti nurodyta konkreti įstatymo priėmimo data. 9. Įstatymo projekto 2 straipsnio pavadinime reikėtų atsisakyti žodžių „ir taikymas“, nes šiame straipsnyje nėra jokių taikymo nuostatų. 10.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 851 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos nuostatų patvirtinimo“, 7 ir 8.1. punktuose nurodyti Teisingumo ministerijos veiklos tikslai yra, be kita ko, formuoti valstybės politiką administracinių nusižengimų bylų teisenos srityje bei rengti minėtų sričių įstatymų, Vyriausybės nutarimų ir kitų teisės aktų projektus, manytina, kad dėl siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Vyriausybės išvada. Departamento direktorius Dainius Zebleckis E. Drėgvaitė, tel. +370 5 209 6891, el. p. [email protected] E. Mušinskis, tel. +370 5 209 6536, el. p. [email protected]