Projekto lyginamasis variantas
2023 m. d. Nr. Vilnius
pakeitimas
10 punktu ir jį išdėstyti taip: „10) duomenų nedubliavimo principu. Valstybės duomenų agentūra, valdydama ir tvarkydama valstybės duomenis naudojasi kitų valstybės funkcijas vykdančių institucijų sukauptais duomenimis ir gali prašyti tik tokių duomenų, kurie nekaupiami valstybės ar valstybės funkcijas vykdančių asmenų duomenų bazėse.“
5 punktą ir jį išdėstyti taip: „5) neatlygintinai gauti pirminius duomenis ir administracinius duomenis, informaciją, dokumentus ir (arba) jų kopijas šio įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nustatytais tikslais ir šiame įstatyme, Valstybės duomenų agentūros nuostatuose ir kituose teisės aktuose nurodytoms funkcijoms atlikti, jeigu duomenų negalima gauti iš kitų valstybės funkcijas vykdančių institucijų.“
5 punktą ir jį išdėstyti taip:
„5) tvirtina ir skelbia Valstybės duomenų agentūros atliekamų
statistinių tyrimų statistinius formuliarus, statistinių rodiklių sąrašus, nustato statistinių duomenų, kurių negalima gauti iš kitų valstybės funkcijas vykdančių institucijų, teikimo Valstybės duomenų agentūrai tvarką ir terminus, tvirtina ir Oficialiosios statistikos portale skelbia Valstybės duomenų agentūros atliekamų statistinių tyrimų metodikas;“
įgyvendinimas
Vyriausybė turi parengti poįstatyminius teisės aktus suderintus su šio įstatymo nuostatomis. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai Andrius Bagdonas
priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai Nuo 2023 m. sausio
duomenų valdysenos įstatymas, kuris sudarė prielaidas išplėsti valstybės duomenų valdysenos teisinį reguliavimą bei nustatė platesnę Valstybės duomenų agentūros kompetenciją ir funkcijas, susijusias su valstybės duomenų valdymu, tvarkymu ir naudojimu. Platesnių galių Valstybės duomenų agentūrai suteikimas labai apsunkino valstybės duomenų teikėjų administracinę naštą, nes dažnai renkami duomenys dubliuojasi. Dažnai nustatomi neadekvatūs duomenų teikimo terminai, kurie yra nesuderinti su valstybės institucijoms teikiamų duomenų terminais. Praktikoje dažnai verslo subjektai pateikia statistikai netikslius duomenis, nes buhalterinėje apskaitoje šie duomenys kaupiami daug vėliau nei prašo agentūra. Todėl duomenys dažnai yra netikslūs. Nors ES lygyje direktyvose ir reglamentuose yra reguliuojamas duomenų teikimas, bet Valstybės duomenų agentūra direktoriaus įsakymu nustato ženkliai platesnį bei didesnį duomenų rinkimą nei numato ES reglamentai. 2021 m. balandžio 28 d. Europos parlamento ir tarybos reglamente ES 2021/690 skatinama stiprinti partnerystės su viešojo ir privačiojo sektorių duomenų turėtojais ir technologijų sektoriaus atstovais, siekiant sudaryti palankesnes sąlygas naudotis duomenimis statistikos reikmėms, integruoti įvairių šaltinių duomenis ir taikyti naujausias technologijas. Mažinti statistinės atskaitomybės naštą rekomendavo ir Valstybės kontrolė (VK) atlikdama auditą „Oficialiosios statistikos organizavimas“.
VK auditorių išvada labai aiški: „oficialiąją statistiką tvarkančios įstaigos turi ieškoti būdų mažinti statistinės atskaitomybės naštą respondentams, dalijantis duomenimis, išbandant naujus šaltinius, nuolat stebėti ir atsiskaityti už sukeliamą statistinės atskaitomybės naštą“. Skaitmeniniame amžiuje daugelis institucijų jau aprūpintos įvairiosiomis IT naujovėmis, tačiau valstybės funkcijas vykdančios institucijos vis dar nepakankamai tarpusavyje keičiasi informacija, kurią pateikia juridiniai vienetai, todėl pastarieji kone tuos pačius duomenis turi visoms institucijoms teikti atskirai. Jei dalies duomenų teikimas būtų standartizuotas, jei viena institucija juos galėtų gauti tiesiai iš kitos institucijos, nuo įmonių būtų galima „nuimti“ nemažą dalį besidubliuojančių deklaracijų ir ataskaitų, Projekto tikslas - palengvinti juridinių vienetų administracinę naštą ir paskatinti Valstybės duomenų agentūrą naudoti valstybės funkcijas vykdančių institucijų sukauptus duomenis. Valstybės duomenų agentūra, valdydama ir tvarkydama valstybės duomenis turėtų naudotis kitų valstybės funkcijas vykdančių institucijų sukauptais duomenimis ir informacija ir neturi teisės prašyti pakartotinai teikti duomenis, kurių juridiniai vienetai nekaupia pagal kitus teisės aktus. Uždaviniai:
principu;
Valstybės duomenų agentūra turi teisę prašyti tik tų duomenų, kurių negalima gauti iš kitų valstybės funkcijas vykdančių institucijų;
vadovo funkcijas nurodant, kad vadovas gali nustatyti statistinių duomenų teikimo Valstybės duomenų agentūrai tvarką ir terminus tik tų duomenų, kurių negalima gauti iš kitų valstybės funkcijas vykdančių institucijų. 2.
(institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projektas parengtas Lietuvos Respublikos Seimo Liberalų frakcijos narių Andriaus Bagdono, Romualdo Vaitkaus, Simono Gentvilo, Ričardo Juškos, Eugenijaus Gentvilo, Armino Lydekos, Viktoro Pranckiečio, Editos Rudelienės, Juozo Baublio, Virgilijaus Aleknos, Raimundo Lopatos ir Viktorijos Čmilytės - Nielsen iniciatyva. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymų projektuose aptarti teisiniai klausimai Nuo 2023 m. sausio
duomenų valdysenos įstatymas, kuris suteikė daug teisių Valstybės duomenų agentūrai. Pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus ši agentūra vadovo įsakymu nustato duomenis ir terminus, kurie dažnu atveju nesutampa su valstybės funkcijas vykdančių institucijų nustatytais terminais. Siekiant nedubliavimo principo šiuo projektu siekiama paskatinti naudotis kitų institucijų esamais duomenimis. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo projektų siūlomo papildyti įsigaliojo Lietuvos Respublikos oficialiosios statistikos ir valstybės duomenų valdysenos įstatymą duomenų ir prašomos informacijos nedubliavimo principu. Tikime, kad priėmus šio įstatymo pataisas bus lengvesnė buhalterinė atskaitomybė, finansinės ir statistinės ataskaitos bus kokybiškesnės ir duomenys bus tikslesni. Priėmus šio įstatymo pataisas bus įgyvendinta Valstybės duomenų agentūros prioritetinis tikslas- Statistinės atskaitomybės naštos mažinimas. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Tikime šio projekto tik teigiamomis pasekmėmis, nes tai palengvins tvarkyti buhalterinę apskaitą, statistinės ataskaitos bus daug tikslesnės, nebus dubliavimo. Teigiamas poveikis nurodytas šio aiškinamojo rašto 4 punkte.
Priėmus Įstatymo projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priėmus įstatymus, neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai nenumatoma. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Verslas iki šiol priverstas skirti daug laiko ir į visas valstybės funkcijas vykdančias institucijas siuntinėti dažnai tuos pačius duomenis – vien dėl to, kad vienos institucijos nepasiima pateiktų duomenų iš kitų institucijų, nepriima sprendimų dėl duomenų rinkimo formos pakeitimų ir pan. Verslas itin vertina savo laiką. Šio įstatymo projektas ypač palengvins verslo subjektų administracinę naštą. 8. Ar įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams Įstatymo projektas atitinka strateginio lygmens planavimo dokumentus. 9. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus Įstatymo projektą kitų įstatymų keisti nereikės. 10. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o Įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 11. Ar įstatymų projektai atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai bei Europos Sąjungos teisės aktams. 12.
įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Priėmus Įstatymo projektą pakeisti ar priimti naujų teisės aktų nereikės. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Priėmus Įstatymo projektą papildomų lėšų nereikės. 14. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai i išvados Nėra. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno Eurovoc terminus, temas bei sritis „Valstybės duomenys“, „Valstybės duomenų valdysena“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Seimo narys Andrius Bagdonas
Įstatymo PROJEKTO 2023-09-21 Nr. XIVP-3093 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto 1 straipsniu siūloma papildyti keičiamo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį 10 punktu, nustatančiu, kad vienas iš valstybės duomenų valdysenos principų yra duomenų nedubliavimo principas, reiškiantis, kad Valstybės duomenų agentūra, valdydama ir tvarkydama valstybės duomenis naudojasi kitų valstybės funkcijas vykdančių institucijų sukauptais duomenimis ir gali prašyti tik tokių duomenų, kurie nekaupiami valstybės ar valstybės funkcijas vykdančių asmenų duomenų bazėse. Siūloma nuostata svarstytina dėl kelių priežasčių. Pirma, nėra aiškus vartojamos formuluotės „naudojasi kitų valstybės funkcijas vykdančių institucijų sukauptais duomenimis“ turinys, nes sąvoka „naudojimasis duomenimis“ dažniausiai siejama būtent su duomenų vartotojais ir naudotojais, kurie naudojasi pagal jų prašymus iš registrų ir informacinių sistemų pateiktais (parengtais ir jau apdorotais) duomenimis. Tuo tarpu Valstybės duomenų agentūra savo statusu yra ne valstybės duomenų naudotoja, o pačios Valstybės duomenų valdysenos informacinės sistemos valdytoja ir tvarkytoja. Antra, iš siūlomos formuluotės nėra aišku, iš kokių subjektų Valstybės duomenų agentūra gali prašyti duomenų, kurie nekaupiami valstybės ar valstybės funkcijas vykdančių asmenų duomenų bazėse. Jeigu turima omenyje, kad Valstybės duomenų agentūra negali prašyti pateikti duomenis iš fizinių ar juridinių asmenų, kitų organizacijų ar jų padalinių, tą reikėtų aiškiai ir nurodyti.
Jeigu, vis dėlto, siekiama, kad Valstybės duomenų agentūra negali prašyti pateikti duomenis iš valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų (o tik naudotis šių institucijų ir įstaigų tvarkomais duomenimis), toks reguliavimas prieštarautų pačiai valstybės duomenų valdysenos esmei, pagal kurią valstybės duomenų valdysena leidžia užtikrinti valstybės duomenų patikimumą ir vientisumą bei sudaro galimybę valstybės duomenis apdorojant centralizuotai valdomomis ir naudojamomis priemonėmis vienoje bendroje techninėje, organizacinėje ir fizinėje aplinkoje juos gauti vieno langelio principu. Trečia, siūlomoje nuostatoje vartojamas sąvokas „valstybės funkcijas vykdančios institucijos“, „valstybės ar valstybės funkcijas vykdantys asmenys“ reikėtų derinti su keičiamame įstatyme vartojama terminija. Siūlytina projekte minimus asmenis tiesiog įvardinti kaip „valstybės registrų, valstybės ir kitų informacinių sistemų valdytojai ir tvarkytojai, kitos valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos“. 2. Dėl aukščiau išdėstytoje pastaboje nurodytų argumentų, turėtų būti tikslinama ir projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 5 punkto nuostata, nes siūloma jos formuluotė taip pat implikuoja valstybės duomenų valdysenos esmei prieštaraujančią nuostatą, pagal kurią Valstybės duomenų agentūra negalėtų prašyti neatlygintinai pateikti valstybės duomenis, kuriuos ir taip būtų galima gauti iš kitų valstybės institucijų (beje, siūloma nuostata stokoja elementarios logikos, nes valstybės ir savivaldybių institucijos yra vieni iš valstybės duomenų teikėjų, todėl įtvirtinus siūlomą nuostatą, būtų nustatytas toks reguliavimas, pagal kurį vieni iš pagrindinių valstybės duomenų teikėjų nebebūtų įpareigoti teikti tokių duomenų).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, galbūt būtų tikslingą dabar galiojančią keičiamo įstatymo 5 straipsnio 3 dalies
juridiniai asmenys, kitos organizacijos ar jų padaliniai Valstybės duomenų agentūrai neatlygintinai neturi teikti pirminių duomenų ir administracinių duomenų, informacijos, dokumentų ir (arba) jų kopijų, jeigu šiuos duomenis, informaciją ar dokumentus kaupia ir tvarko valstybės registrų, valstybės ir kitų informacinių sistemų valdytojai ir tvarkytojai, kitos valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos. 3. Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 5 punkto pakeitimo reikėtų atsisakyti kaip perteklinio, nes ir taip savaime suprantama, kad Valstybės duomenų agentūros generalinis direktorius savo tvirtinamo poįstatyminio teisės akto nuostatas turės suderinti su įstatyminėmis normomis. 4. Projekto 4 straipsnio 1 dalyje po žodžio „įstatymas“ įrašytina formuluotė „išskyrus šio straipsnio 2 dalį“, o šio straipsnio 2 dalį siūlome dėstyti taip: „Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Valstybės duomenų agentūros generalinis direktorius iki 2024 m. birželio 30 d. patvirtina šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus“. 5.
būti patikslintas keičiamo įstatymo numeris – vietoj numerio „IX-575“ įrašytas numeris „I-270“. 6. Projekto lyginamajame variante 1-3 straipsnių vienintelės dalys neturėtų būti numeruojamos. 7. Atsižvelgiant į tai, kad Valstybės duomenų agentūra yra Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstaiga, dalyvaujanti formuojant valstybės politiką finansų ministrui pavestose oficialiosios statistikos valdymo srityje ir valstybės duomenų valdysenos srityje, bei įgyvendinanti šią politiką, dėl teikiamo projekto siūlytina gauti Vyriausybės išvadą. Departamento direktorius Dainius Zebleckis E. Mušinskis, tel. +370 5 209 6536, el. p. [email protected] J. Raškauskaitė, tel. +370 5 209 6842 el. p. [email protected]
2025-06-11 Nr. 108-P-40 Vilnius Komiteto posėdyje (mišriu būdu) dalyvavo: Komiteto pirmininkas Saulius Bucevičius, Komiteto pirmininko pavaduotoja Birutė Vėsaitė, Komiteto nariai: Arvydas Anušauskas, Andrius Bagdonas, Zigmantas Balčytis, Viktoras Fiodorovas, Ilona Gelažnikienė, Robertas Kaunas, Dainius Kreivys, Aušrinė Norkienė, Jakaterina Rojaka, Tadas Sadauskis, Rimantas Sinkevičius. Komiteto biuro vedėja Raimonda Danė, patarėjai: Rasa Ona Duburaitė, Laura Jasiukėnienė, Irina Jurkšuvienė, Rima Petkūnienė, Darius Šaltmeris, padėjėja Zita Jodkonienė, vyr. specialistas Juozas Butė. Kviestieji asmenys:Valstybinės duomenų agentūros direktorės pavaduotoja Gita Literskė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-09-21 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto 1 straipsniu siūloma papildyti keičiamo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį 10 punktu, nustatančiu, kad vienas iš valstybės duomenų valdysenos principų yra duomenų nedubliavimo principas, reiškiantis, kad Valstybės duomenų agentūra, valdydama ir tvarkydama valstybės duomenis naudojasi kitų valstybės funkcijas vykdančių institucijų sukauptais duomenimis ir gali prašyti tik tokių duomenų, kurie nekaupiami valstybės ar valstybės funkcijas vykdančių asmenų duomenų bazėse. Siūloma nuostata svarstytina dėl kelių priežasčių.
Pirma, nėra aiškus vartojamos formuluotės „naudojasi kitų valstybės funkcijas vykdančių institucijų sukauptais duomenimis“ turinys, nes sąvoka
„naudojimasis duomenimis“ dažniausiai siejama būtent su duomenų vartotojais
ir naudotojais, kurie naudojasi pagal jų prašymus iš registrų ir informacinių sistemų pateiktais (parengtais ir jau apdorotais) duomenimis. Tuo tarpu Valstybės duomenų agentūra savo statusu yra ne valstybės duomenų naudotoja, o pačios Valstybės duomenų valdysenos informacinės sistemos valdytoja ir tvarkytoja. Antra, iš siūlomos formuluotės nėra aišku, iš kokių subjektų Valstybės duomenų agentūra gali prašyti duomenų, kurie nekaupiami valstybės ar valstybės funkcijas vykdančių asmenų duomenų bazėse. Jeigu turima omenyje, kad Valstybės duomenų agentūra negali prašyti pateikti duomenis iš fizinių ar juridinių asmenų, kitų organizacijų ar jų padalinių, tą reikėtų aiškiai ir nurodyti. Jeigu, vis dėlto, siekiama, kad Valstybės duomenų agentūra negali prašyti pateikti duomenis iš valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų (o tik naudotis šių institucijų ir įstaigų tvarkomais duomenimis), toks reguliavimas prieštarautų pačiai valstybės duomenų valdysenos esmei, pagal kurią valstybės duomenų valdysena leidžia užtikrinti valstybės duomenų patikimumą ir vientisumą bei sudaro galimybę valstybės duomenis apdorojant centralizuotai valdomomis ir naudojamomis priemonėmis vienoje bendroje techninėje, organizacinėje ir fizinėje aplinkoje juos gauti vieno langelio principu. Trečia, siūlomoje nuostatoje vartojamas sąvokas „valstybės funkcijas vykdančios institucijos“, „valstybės ar valstybės funkcijas vykdantys asmenys“ reikėtų derinti su keičiamame įstatyme vartojama terminija. Siūlytina projekte minimus asmenis tiesiog įvardinti kaip
„valstybės registrų, valstybės ir kitų informacinių sistemų valdytojai ir
tvarkytojai, kitos valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos“. Pritarti 2.
kanceliarijos Teisės departamentas,
nurodytų argumentų, turėtų būti tikslinama ir projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 5 punkto nuostata, nes siūloma jos formuluotė taip pat implikuoja valstybės duomenų valdysenos esmei prieštaraujančią nuostatą, pagal kurią Valstybės duomenų agentūra negalėtų prašyti neatlygintinai pateikti valstybės duomenis, kuriuos ir taip būtų galima gauti iš kitų valstybės institucijų (beje, siūloma nuostata stokoja elementarios logikos, nes valstybės ir savivaldybių institucijos yra vieni iš valstybės duomenų teikėjų, todėl įtvirtinus siūlomą nuostatą, būtų nustatytas toks reguliavimas, pagal kurį vieni iš pagrindinių valstybės duomenų teikėjų nebebūtų įpareigoti teikti tokių duomenų). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, galbūt būtų tikslingą dabar galiojančią keičiamo įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 5 punkto redakciją papildyti antru sakiniu, nustatančiu, kad fiziniai ar juridiniai asmenys, kitos organizacijos ar jų padaliniai Valstybės duomenų agentūrai neatlygintinai neturi teikti pirminių duomenų ir administracinių duomenų, informacijos, dokumentų ir (arba) jų kopijų, jeigu šiuos duomenis, informaciją ar dokumentus kaupia ir tvarko valstybės registrų, valstybės ir kitų informacinių sistemų valdytojai ir tvarkytojai, kitos valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas,
įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 5 punkto pakeitimo reikėtų atsisakyti kaip perteklinio, nes ir taip savaime suprantama, kad Valstybės duomenų agentūros generalinis direktorius savo tvirtinamo poįstatyminio teisės akto nuostatas turės suderinti su įstatyminėmis normomis. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-09-21 4.
Projekto 4 straipsnio 1 dalyje po žodžio „įstatymas“ įrašytina formuluotė „išskyrus šio straipsnio 2 dalį“, o šio straipsnio 2 dalį siūlome dėstyti taip: „Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Valstybės duomenų agentūros generalinis direktorius iki 2024 m. birželio
kanceliarijos Teisės departamentas,
patikslintas keičiamo įstatymo numeris – vietoj numerio „IX-575“ įrašytas numeris „I-270“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas,
lyginamajame variante 1-3 straipsnių vienintelės dalys neturėtų būti numeruojamos. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas,
į tai, kad Valstybės duomenų agentūra yra Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstaiga, dalyvaujanti formuojant valstybės politiką finansų ministrui pavestose oficialiosios statistikos valdymo srityje ir valstybės duomenų valdysenos srityje, bei įgyvendinanti šią politiką, dėl teikiamo projekto siūlytina gauti Vyriausybės išvadą. Pritarti
Teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupė, 2023-10-17 Įvertinę derinti pateikto Lietuvos Respublikos oficialiosios statistikos ir valstybės duomenų valdysenos įstatymo Nr. IX-575 4, 5 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3093 (toliau – Įstatymo projektas) atitiktį Europos Sąjungos teisei pažymime, kad 2009 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 223/2009 dėl Europos statistikos, panaikinančio Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1101/2008 dėl konfidencialių statistinių duomenų perdavimo Europos Bendrijų statistikos tarnybai, Tarybos reglamentą (EB) Nr.
322/97 dėl Bendrijos statistikos ir Tarybos sprendimą 89/382/EEB, Euratomas, įsteigiantį Europos Bendrijų statistikos programų komitetą, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2015 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2015/759, 2 straipsnio 1 dalies f punkte yra įtvirtintas ekonomiškumo principas. Tai vienas iš statistikos principų kuriais tobulinama, rengiama ir platinama Europos statistika. Šio principo esmė - statistikos rengimo sąnaudos turi būti proporcingos rezultatų svarbai ir siekiamai naudai, kad būtų optimaliai panaudoti ištekliai ir sumažinta statistinės atskaitomybės našta. Prašomą informaciją, jei įmanoma, turi būti galima iš karto gauti iš turimų registrų arba šaltinių. Įgyvendinant Reglamentą (EB) Nr. 223/2009 ekonomiškumo principas yra įtrauktas į Lietuvos Respublikos oficialiosios statistikos ir valstybės duomenų valdysenos įstatymo Nr. IX-575 (toliau – Įstatymas) 3 straipsnyje pateikiamą oficialiosios statistikos organizavimo principų sąrašą. Atkreipiame dėmesį, kad Įstatymo projektu siūlomi pakeitimai iš esmės įgyvendina minėtą statistikos principą. Atsižvelgiant į tai siūlytume vietoj Įstatymo projektu daromų pakeitimų atitinkamai papildyti
ekonomiškumo principo aprašymą. Pritarti
partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
išvada 2025-04-30 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto
valdybos 2025 m. kovo 19 d. sprendimo Nr. SV-S-115 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 7 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: Nepritarti Lietuvos Respublikos oficialiosios statistikos ir valstybės duomenų valdysenos įstatymo Nr. IX-575 4, 5 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-3093 (toliau – Įstatymo projektas) dėl šių priežasčių:
oficialiosios statistikos ir valstybės duomenų valdysenos įstatymo 4 straipsnio 1 dalį papildyti 10 punktu, neatitinka Įstatymo projektu siekiamo tikslo, susijusio su statistinės atskaitomybės naštos mažinimu respondentams. Siūlomas papildymas susijęs su valstybės duomenų valdysena, bet ne su oficialiąja statistika, todėl juo nebus pasiekti su oficialiąja statistika susiję tikslai. Be to, neaiškus siūlomos formuluotės „naudojasi kitų valstybės funkcijas vykdančių institucijų sukauptais duomenimis“ turinys, neįvardyti subjektai, iš kurių Valstybės duomenų agentūra gali prašyti duomenų, nekaupiamų valstybės ar valstybės funkcijas vykdančių asmenų duomenų bazėse. Taip pat Įstatymo projekte vartojamos sąvokos „valstybės funkcijas vykdančios institucijos“, „valstybės funkcijas vykdantys asmenys“ nėra suderintos su keičiamame Oficialiosios statistikos ir valstybės duomenų valdysenos įstatyme vartojamomis sąvokomis „valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos“, „valstybės duomenų teikėjai“. Pritarti iš dalies Žr. EK pasiūlymą. 2. LRV išvada 2025-04-302 2.
LRV išvada
statistikos ir valstybės duomenų valdysenos įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 5 punktą, įtvirtintų prieštaringą teisinį reguliavimą, nes Valstybės duomenų agentūra nebeturėtų teisės valstybės duomenų gauti iš pagrindinių valstybės duomenų teikėjų – valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, o tai prieštarautų siūlomam įtvirtinti duomenų nedubliavimo principui. Pritarti
išvada
statistikos ir valstybės duomenų valdysenos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 5 punktą, papildymas neatitinka Oficialiosios statistikos ir valstybės duomenų valdysenos įstatymo 2 straipsnio 14 dalyje nustatytos „statistinių duomenų“ sąvokos, t. y. kad statistiniais duomenimis laikomi statistinei informacijai rengti statistinio tyrimo metu surinkti statistinio stebėjimo vienetų duomenys, įskaitant asmens duomenis, tarp jų ir specialių kategorijų asmens duomenis. Siūlomas papildymas nuostata „kurių negalima gauti iš kitų valstybės funkcijas vykdančių institucijų“ būtų klaidinantis, nes duomenys, gauti iš kitų valstybės funkcijas vykdančių institucijų, nepriskirtini statistiniams duomenims. Pritarti
6Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
6.1. Sprendimas: siūlyti pagrindiniam Biudžeto ir finansų komitetui tobulinti Įstatymo projektą pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pateiktas pastabas ir pasiūlymus, kuriems Komitetas pritarė, ir pagal Komiteto pasiūlymus: 6.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
2025-06-111 Argumentai: Komitetas, atsižvelgdamas į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupės, Vyriausybės išvadose pateiktas pastabas ir pasiūlymus, siūlo vietoje Įstatymo projektu daromų pakeitimų atitinkamai papildyti Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtinto išteklių adekvatumo ir ekonomiškumo principo aprašymą. Pasiūlymas: „1 straipsnis. 3 straipsnio pakeitimas
5 punktą ir jį išdėstyti taip: „5) išteklių adekvatumo, ir ekonomiškumo ir nedubliavimo principu. Siekiant nedidinti statistinės atskaitomybės naštos respondentams, oficialiosios statistikos rengimo sąnaudos turi būti proporcingos rezultatų svarbai ir siekiamai naudai, o statistiniai duomenys iš respondentų turi būti renkami tik jei šių duomenų negalima pakeisti administraciniais duomenimis.” „1 straipsnis. 4 straipsnio pakeitimas
išdėstyti taip: „10) duomenų nedubliavimo principu. Valstybės duomenų agentūra, valdydama ir tvarkydama valstybės duomenis naudojasi kitų valstybės funkcijas vykdančių institucijų sukauptais duomenimis ir gali prašyti tik tokių duomenų, kurie nekaupiami valstybės ar valstybės funkcijas vykdančių asmenų duomenų bazėse.“
2025-06-112 Argumentai: Atsisakyti 2 straipsniu siūlomo 5 straipsnio 3 dalies 5 punkto pakeitimo , atsižvelgiant į Seimo TD ir LRV išvadoje išdėstytas pastabas ir palikti šiuo metu galiojantį 5 straipsnio 3 dalies 5 punkto dėstymą: Pasiūlymas: „2 straipsnis. 5 straipsnio pakeitimas 1.
pakeitimas
3 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip:
„5) neatlygintinai gauti pirminius duomenis
ir administracinius duomenis, informaciją, dokumentus ir (arba) jų kopijas šio įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nustatytais tikslais ir šiame įstatyme, Valstybės duomenų agentūros nuostatuose ir kituose teisės aktuose nurodytoms funkcijoms atlikti, jeigu duomenų negalima gauti iš kitų valstybės funkcijas vykdančių institucijų.“
2025-06-113 Argumentai: Atsisakyti 3 straipsniu siūlomo 6 straipsnio 2 dalies 5 punkto pakeitimo, atsižvelgiant į Seimo TD ir LRV išvadoje išdėstytas pastabas ir palikti šiuo metu galiojantį 6 straipsnio 2 dalies 5 punkto dėstymą: Pasiūlymas: „3 straipsnis. 6 straipsnio pakeitimas
2 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip:
„5) tvirtina ir skelbia Valstybės duomenų agentūros atliekamų
statistinių tyrimų statistinius formuliarus, statistinių rodiklių sąrašus, nustato statistinių duomenų, kurių negalima gauti iš kitų valstybės funkcijas vykdančių institucijų, teikimo Valstybės duomenų agentūrai tvarką ir terminus, tvirtina ir Oficialiosios statistikos portale skelbia Valstybės duomenų agentūros atliekamų statistinių tyrimų metodikas;“
sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Jakaterina Rojaka, Ilona Gelažnikienė, Dainius Kreivys. Komiteto pirmininkas Saulius Bucevičius Komiteto biuro patarėja Irina Jurkšuvienė