Projekto lyginamasis variantas Lietuvos Respublikos
2023 m. d. Nr. Vilnius
pakeitimas Pakeisti 25 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Tarptautinį ar supaprastintą pirkimą perkančioji organizacija atlieka šiame įstatyme nustatyta tvarka, išskyrus šio straipsnio 2, 3, 4 ir 5 dalyse nurodytus atvejus. Atliekant supaprastintus pirkimus šio įstatymo 46 straipsnyje nustatytų reikalavimų gali būti nesilaikoma, kai tiekėjas pateikia Europos bendrojo viešųjų pirkimų dokumentą, o pažymų, patvirtinančių pašalinimo pagrindų nebuvimą, perkančioji organizacija iš tiekėjų reikalauti turi tik esant abejonėms dėl jų patikimumo.“
pakeitimas Pakeisti Viešųjų pirkimų įstatymo 71 straipsnio 6 dalies 8 punktą ir jį išdėstyti taip:
„8) prekės, gaminamos ir (ar) naudojamos tik mokslinių
tyrimų, eksperimentų, studijų ar eksperimentinės plėtros tikslais, kai norimo rezultato negalima pasiekti naudojant kitus tokios pačios paskirties gaminius, jei perkančioji organizacija yra mokslo ir studijų institucija, kaip tai numato Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymas, ir sutarties dalykas yra tiesiogiai susijęs su moksliniais tyrimais ir eksperimentine plėtra;“
pakeitimas Pakeisti Viešųjų pirkimų įstatymo 86 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Pirkimo sutartis žodžiu gali būti sudaroma tik tada,
kai supaprastinto pirkimo sutarties vertė neviršija 5 000 Eur (penkių tūkstančių eurų) (be pridėtinės vertės mokesčio).
Šio įstatymo 25 straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytuose aprašuose nustatytais atvejais bei prekių ir paslaugų pirkimų atvejais, kai jie yra skirti moksliniams tyrimams ar eksperimentinei plėtrai, gali būti leidžiama žodžiu sudaryti supaprastinto pirkimo sutartis, kurių vertė ne didesnė kaip 15 000 Eur (penkiolika tūkstančių eurų) (be pridėtinės vertės mokesčio).“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia:
Lietuvos Respublikos Seimo Ateities komiteto Raimundas Lopata vardu komiteto pirmininkas
Projekto Nr. XIVP-3089(2) lyginamasis variantas Lietuvos Respublikos
2023 m. d. Nr. Vilnius
pakeitimas Pakeisti 25 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Tarptautinį ar supaprastintą pirkimą perkančioji organizacija atlieka šiame įstatyme nustatyta tvarka, išskyrus šio straipsnio 2, 3, 4 ir 5 dalyse nurodytus atvejus. Atliekant supaprastintus pirkimus, pažymų, patvirtinančių šio įstatymo 46 straipsnyje nurodytų tiekėjo pašalinimo pagrindų nebuvimą, nereikalaujama, kai tiekėjas pateikia Europos bendrąjį viešųjų pirkimų dokumentą. Pažymų, patvirtinančių tiekėjo pašalinimo pagrindų nebuvimą, perkančioji organizacija gali reikalauti iš tiekėjų tik turėdama pagrįstų abejonių dėl šių tiekėjų patikimumo.“
pakeitimas
taip: „8) tiesiogiai su moksliniais tyrimais ir eksperimentine plėtra susijęs pirkimo objektas, kai perkančioji organizacija yra aukštoji mokykla arba mokslinių tyrimų institutas;“
2Buvusį 71 straipsnio 6 dalies 8 punktą laikyti 9 punktu. 3. Pakeisti 71 straipsnio 6 dalies 9 punktą ir jį išdėstyti
taip:
„89) prekės, gaminamos ir (ar) naudojamos tik
mokslinių tyrimų, eksperimentų, studijų ar eksperimentinės plėtros tikslais, kai norimo rezultato negalima pasiekti naudojant kitus tokios pačios paskirties gaminius ir kai šios prekės yra tiesiogiai susijusios su moksliniais tyrimais ir eksperimentine plėtra;“
4Buvusius 71 straipsnio 6 dalies 9,
10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 18 punktus laikyti atitinkamai 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 19 punktais. 3 straipsnis. 86 straipsnio pakeitimas Pakeisti 86 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „7. Pirkimo sutartis žodžiu gali būti sudaroma tik tada, kai supaprastinto pirkimo sutarties vertė neviršija 5 10 000 Eur (penkių dešimt tūkstančių eurų) (be pridėtinės vertės mokesčio).
Šio įstatymo 25 straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytuose aprašuose nustatytais atvejais gali būti leidžiama žodžiu sudaryti supaprastinto pirkimo sutartis, kurių vertė ne didesnė kaip 10 000 Eur (dešimt tūkstančių eurų) (be pridėtinės vertės mokesčio), taip pat prekių ir paslaugų, skirtų moksliniams tyrimams ir
(ar) eksperimentinei veiklai, pirkimo atvejais pirkimo sutartis žodžiu gali būti sudaroma, kai supaprastinto pirkimo sutarties vertė neviršija 15 000 (penkiolikos tūkstančių eurų) (be pridėtinės vertės mokesčio).“
įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
m. sausio 1 d. 2. Viešųjų pirkimų tarnyba iki 2023 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos pradėtos viešųjų pirkimų procedūros tęsiamos pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusias Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimo įstatymo Nr. I-1491 25, 71 ir 86 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Įstatymo projektas) rengimą paskatino Seimo Ateities komiteto vykdyta parlamentinė kontrolė, kurios metu išryškėjo, kad mokslinių tyrimų, eksperimentų, studijų ar eksperimentinės plėtros tikslams skirti pirkimai yra nesuderinami su standartinėmis viešųjų pirkimų procedūromis, kurių nuostatos įtvirtintos Viešųjų pirkimų įstatyme (toliau – Įstatymas). Dėl mokslinio neapibrėžtumo neretai nėra galimybės iš anksto suplanuoti pirkimų ir jiems pasiruošti, todėl, siekiant neprarasti konkurencinio pranašumo pasaulinio masto tyrimų srityje bei išvengti prastovų, atsiranda ypatinga skuba. Dėl šios priežasties mokslinių tyrimų pirkimams yra būtinos išimtys, ypač kai tyrimai atliekami sparčios globalios konkurencijos sąlygomis. Įstatymo projektas buvo parengtas įvertinus Lietuvos mokslo bendruomenės, Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos ir Viešųjų pirkimų tarnybos pateiktą nuomonę dėl probleminių aspektų bei aktualijų, išryškėjusių taikant galiojančias Įstatymo nuostatas mokslinių tyrimų, technologinės ir eksperimentinės plėtros srityse. Pažymėtina, kad Lietuvos mokslo bendruomenė galiojančias viešųjų pirkimų procedūras vertina kaip ilgas, nelanksčias ir sudėtingas, trukdančias mokslo plėtrai ir darančias neigiamą įtaką Lietuvos mokslininkų (taip pat ir į Lietuvą atvykusių užsienio šalių mokslininkų) konkurencingumui tarptautinėje erdvėje. Mokslinių tyrimų, technologinė ir eksperimentinė plėtra, ypač gamtos, medicinos ir technologijos mokslų srityse, reikalauja įvairių sudėtingų, šiuolaikiškų ir inovatyvių darbo priemonių ir prietaisų, ypač vykdant tarptautinius projektus ir užsakomuosius darbus.
Vykdant tokius darbus, prekes ir priemones reikia įsigyti greitai, planavimas yra praktiškai negalimas dėl nuolat besikeičiančio tyrimų pobūdžio bei naujų nenumatytų tyrimų poreikio, paaiškėjusio mokslinių tyrimų procesų metu, todėl siūlytina Įstatyme įtvirtinti tam tikrą specialų reguliavimą, kuris būtų taikomas Lietuvos mokslo ir studijų institucijoms perkant prekes ir paslaugas, susijusias su mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros darbų vykdymu. Parengto Įstatymo projekto tikslas – užtikrinti efektyvų ir skaidrų Lietuvos mokslo ir studijų institucijų vydomą viešųjų pirkimų procesą mokslinių tyrimų, technologinės ir eksperimentinės plėtros srityje. Parengto Įstatymo projekto uždaviniai: supaprastinti viešųjų pirkimų procedūras ir sumažinti administracinę naštą perkančioms organizacijoms mokslinių tyrimų, technologinės ir eksperimentinės plėtros srityje. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Įstatymo projektą inicijavo Seimo Ateities komitetas. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Šiuo metu galiojančio Įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nustatoma, kad tarptautinį ar supaprastintą pirkimą perkančioji organizacija atlieka Įstatyme nustatyta tvarka, išskyrus šio straipsnio 2, 3, 4 ir 5 dalyse nurodytus atvejus. Įstatymo 71 straipsnio 6 dalies 8 punkte nustatoma, kad supaprastintų pirkimų atvejais neskelbiamų derybų būdu gali būti perkamos prekės, gaminamos ir (ar) naudojamos tik mokslinių tyrimų, eksperimentų, studijų ar eksperimentinės plėtros tikslais, kai norimo rezultato negalima pasiekti naudojant tokios pačios paskirties gaminius.
Įstatymo 86 straipsnio 7 dalyje nustatoma, kad pirkimo sutartis žodžiu gali būti sudaroma tik tada, kai supaprastinto pirkimo sutarties vertė neviršija 5 000 Eur (penkių tūkstančių eurų) (be pridėtinės vertės mokesčio). Šio įstatymo 25 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytais atvejais gali būti leidžiama žodžiu sudaryti supaprastinto pirkimo sutartis, kurių vertė ne didesnė kaip 15 000 Eur (penkiolika tūkstančių eurų) (be pridėtinės vertės mokesčio). 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Įstatymo projektu siekiama nustatyti ir įteisinti supaprastintų viešųjų pirkimų siūlymus, kurie leistų gerokai (1–2 mėnesiais) sutrumpinti Lietuvos mokslo ir studijų institucijų vykdomų supaprastintų pirkimų procedūras, kai prekės ar paslaugos perkamos mokslinių tyrimų, technologinės ir eksperimentinės plėtros tikslais, bei mažintų administracinę naštą perkančiosioms organizacijos. Siūloma atliekant supaprastintus pirkimus atsisakyti pažymų, patvirtinančių tiekėjų pašalinimo pagrindų nebuvimą. Atsižvelgiant į tai, kad užsienio tiekėjų arba Lietuvos tiekėjų, kurių vadovai ar buhalteriai yra užsieniečiai, pažymų, įrodančių pašalinimo pagrindų nebuvimą, gavimas kartais užtrunka itin ilgai (gali trukti ir iki poros mėnesių), siūloma kaip šių duomenų įrodymą iš tiekėjų reikalauti pateikti tik Europos bendrųjų viešųjų pirkimų dokumentą, o pažymų, patvirtinančių pašalinimo pagrindų nebuvimą, iš tiekėjų reikalauti tik esant abejonėms dėl jų patikimumo.
Taip pat siūloma tikslinti pirkimų neskelbiamų derybų būdu atvejus, numatant, kad supaprastintų pirkimų atvejais neskelbiamų derybų būdu taip pat gali būti perkamos prekės, gaminamos ir (ar) naudojamos tik mokslinių tyrimų, eksperimentų, studijų ar eksperimentinės plėtros tikslais, kai norimo rezultato negalima pasiekti naudojant tokios pačios paskirties gaminius, jei perkančioji organizacija yra mokslo ir studijų institucija, kaip tai numato Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymas, ir sutarties dalykas yra tiesiogiai susijęs su moksliniais tyrimais ir eksperimentine plėtra. Taip pat yra siūloma didinti moksliniams tyrimams ar eksperimentinei plėtrai skirtų prekių ir paslaugų, kurias perkant sutartis gali būti sudaroma žodžiu, vertę nuo 5 000 Eur be PVM iki 15 000 Eur be PVM. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Įstatymo projektas įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Įstatymo projekto įgyvendinimas neturės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8.
lygmens planavimo dokumentams: Įstatymo projektu siūlomos nuostatos neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios: Priėmus Įstatymą, kitų teisės aktų priimti, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės. 10. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. Įstatymų projektuose naujų sąvokų nėra. 11. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus: Įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją bei Europos Sąjungos dokumentus. 12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti:
Įstatymo projektui įgyvendinti įgyvendinamųjų teisės aktų priimti nereikės. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Įstatymo projektui įgyvendinti papildomų valstybės biudžeto lėšų nereikės. 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Įstatymo projektas buvo parengtas įvertinus Lietuvos mokslo bendruomenės, Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos ir Viešųjų pirkimų tarnybos pateiktus vertinimus. 15.
projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis:
„Viešieji pirkimai“, „neskelbiamos derybos“, „supaprastinti pirkimai“,
„pašalinimo pagrindai“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi
pagrindimai ir paaiškinimai: Nėra. Teikia: Lietuvos Respublikos Seimo Ateities komiteto Raimundas Lopata vardu komiteto pirmininkas
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ ĮSTATYMO NR. I-1491 25, 71 IR 86 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO Įstatymo PROJEKTO 2023-09-20 Nr. XIVP-3089 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Sistemiškai vertinant projekto 1 straipsniu keičiamo Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 25 straipsnio 1 dalies nuostatas ir projekto aiškinamojo rašto argumentus, galima daryti išvadą, kad projektu siūloma nustatyti, kad atliekant supaprastintus pirkimus gali būti ne nesilaikoma šio įstatymo 46 straipsnyje nustatytų reikalavimų, o gali būti nereikalaujama pažymų, patvirtinančių šio įstatymo
tai bei siekiant teisinio aiškumo, projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje vietoj žodžių „šio įstatymo 46 straipsnyje nustatytų reikalavimų gali būti nesilaikoma“ reikėtų įrašyti žodžius „pažymų, patvirtinančių šio įstatymo 46 straipsnyje nurodytų tiekėjo pašalinimo pagrindų nebuvimą, nereikalaujama“. Taip pat pažymime, kad šioje dalyje vietoj žodžio
„bendrojo“ įrašytinas žodis „bendrąjį“. 2. Pastebėtina, kad iš
projektu siūlomo teisinio reguliavimo ir projekto aiškinamojo rašto nuostatų nėra aišku, kodėl projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 71 straipsnio 6 dalies 8 punkte yra susiaurinamas perkančiųjų organizacijų ratas, nurodant, kad supaprastintų pirkimų atvejais neskelbiamų derybų būdu prekės, gaminamos ir (ar) naudojamos tik mokslinių tyrimų, eksperimentų, studijų ar eksperimentinės plėtros tikslais, kai norimo rezultato negalima pasiekti naudojant tokios pačios paskirties gaminius, galės būti perkamos ne visų perkančiųjų organizacijų, o tik jei perkančioji organizacija yra mokslo ir studijų institucija ir sutarties dalykas bus tiesiogiai susijęs su moksliniais tyrimais ir eksperimentine plėtra.
Atkreiptinas dėmesys, kad, pavyzdžiui, nacionaliniai, valstybiniai ir savivaldybių muziejai savarankiškai ar bendradarbiaudami su mokslo ir studijų institucijomis, mokslinių tyrimų įstaigomis ar mokslininkais taip pat vykdo muziejaus rinkinių mokslinius ir kitus tyrimus (Muziejų įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 9 punktas; 9 straipsnio 2 dalies 9 punktas; 9 straipsnio 2 dalies 9 punktas). Lietuvos nacionalinė, audiosensorinė, apskrities viešoji bei savivaldybės bibliotekos taip pat gali atlikti mokslinius tyrimus ir eksperimentinę (socialinę, kultūrinę) plėtrą (Bibliotekų įstatymo 8 straipsnio
3 dalis). Atsižvelgiant į išdėstytą, svarstytina, ar projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 71 straipsnio
organizacija susiaurinama iki mokslo ir studijų institucijos, yra pagrįstas. 3.
bei atsižvelgiant į tai, kad yra tik dvi mokslo ir studijų institucijų grupės – aukštosios mokyklos ir mokslinių tyrimų institutai, projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 71 straipsnio 6 dalies 8 punkte vietoj žodžių „mokslo ir studijų institucija, kaip tai numato Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymas“ siūlome įrašyti žodžius „aukštoji mokykla arba mokslinių tyrimų institutas“. Taip pat siūlome šiame punkte vietoj žodžių „sutarties dalykas yra tiesiogiai susijęs“ įrašyti žodžius „perkamos prekės yra tiesiogiai susijusios“ (nes sutarties dalykas gali apimti ne tik perkamas prekes). 4. Projekto 2 ir 3 straipsnių pakeitimų esmėse brauktini žodžiai „Viešųjų pirkimų įstatymo“. 5. Turėtų būti patikslinta projekto 2 ir 3 straipsnių numeracija. Departamento direktorius Dainius Zebleckis M. Masteikienė, tel. +370 5 239 6843, el. p. [email protected] E. Mušinskis, tel. +370 5 239 6536, el. p. [email protected]
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ ĮSTATYMO NR. I-1491 25, 71 IR 86 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO Įstatymo PROJEKTO 2023-12-06 Nr. XIVP-3089(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Derinant keičiamo Viešųjų pirkimų įstatymo ir projekto nuostatas tarpusavyje, projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 71 straipsnio 6 dalies 8 punkte vietoj žodžių „susijęs pirkimo objektas“ siūlome įrašyti žodžius „susijusios prekės, paslaugos ar darbai“. 2. Projekto 2 straipsnio 1 dalies pakeitimų esmė dėstytina taip: „Papildyti 71 straipsnio 6 dalį nauju 8 punktu“. 3. Projekto 2 straipsnio 2 dalies pakeitimų esmė dėstytina taip: „Buvusius 71 straipsnio 6 dalies 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 18 punktus laikyti atitinkamai 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 19 punktais“. Tuo tarpu projekto 2 straipsnio 4 dalies reikia atsisakyti. 4. Projekto 4 straipsnio 1 dalyje po žodžio „įstatymas“ įrašytina formuluotė „išskyrus šio straipsnio 2 dalį“. Departamento direktorius Dainius Zebleckis M. Masteikienė, tel. +370 5 239 6843, el. p. [email protected] E. Mušinskis, tel. +370 5 239 6536, el. p. [email protected]
nr. xivp-3089 2023-11-15
pirmininkas Kazys Starkevičius, Komiteto pirmininko pavaduotojas Gintautas Paluckas; Komiteto nariai: Andrius Bagdonas; Viktoras Fiodorovas; Andrius Kupčinskas; Deividas Labanavičius; Laima Mogenienė; Ieva Pakarklytė; Jonas Pinskus; Paulius Saudargas; Lukas Savickas; Mindaugas Skritulskas. Komiteto biuro vedėja Rima Petkūnienė, patarėjai: Raimonda Danė, Rasa Ona Duburaitė, Laura Jasiukėnienė, Irina Jurkšuvienė, Darius Šaltmeris, padėjėja Zita Jodkonienė. Kviestieji asmenys: Lietuvos Respublikos Seimo narė Laima Nagienė, Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos Viešųjų pirkimų politikos skyriaus vedėja Aurelija Ylė, Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus pavaduotoja Viktorija Namavičienė, Centrinės projektų valdymo agentūros Pirkimų ir pažeidimų prevencijos skyriaus ekspertas Gediminas Golcevas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-09-201
vertinant projekto 1 straipsniu keičiamo Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 25 straipsnio 1 dalies nuostatas ir projekto aiškinamojo rašto argumentus, galima daryti išvadą, kad projektu siūloma nustatyti, kad atliekant supaprastintus pirkimus gali būti ne nesilaikoma šio įstatymo 46 straipsnyje nustatytų reikalavimų, o gali būti nereikalaujama pažymų, patvirtinančių šio įstatymo 46 straipsnyje nurodytų tiekėjo pašalinimo pagrindų nebuvimą.
Atsižvelgiant į tai bei siekiant teisinio aiškumo, projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje vietoj žodžių
„šio įstatymo 46 straipsnyje nustatytų reikalavimų gali būti nesilaikoma“
reikėtų įrašyti žodžius „pažymų, patvirtinančių šio įstatymo 46 straipsnyje nurodytų tiekėjo pašalinimo pagrindų nebuvimą, nereikalaujama“. Taip pat pažymime, kad šioje dalyje vietoj žodžio „bendrojo“ įrašytinas žodis „bendrąjį“. Pritarti iš dalies Žr. Komiteto pasiūlymą Nr. 1. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-09-202
kad iš projektu siūlomo teisinio reguliavimo ir projekto aiškinamojo rašto nuostatų nėra aišku, kodėl projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 71 straipsnio 6 dalies 8 punkte yra susiaurinamas perkančiųjų organizacijų ratas, nurodant, kad supaprastintų pirkimų atvejais neskelbiamų derybų būdu prekės, gaminamos ir (ar) naudojamos tik mokslinių tyrimų, eksperimentų, studijų ar eksperimentinės plėtros tikslais, kai norimo rezultato negalima pasiekti naudojant tokios pačios paskirties gaminius, galės būti perkamos ne visų perkančiųjų organizacijų, o tik jei perkančioji organizacija yra mokslo ir studijų institucija ir sutarties dalykas bus tiesiogiai susijęs su moksliniais tyrimais ir eksperimentine plėtra.
Atkreiptinas dėmesys, kad, pavyzdžiui, nacionaliniai, valstybiniai ir savivaldybių muziejai savarankiškai ar bendradarbiaudami su mokslo ir studijų institucijomis, mokslinių tyrimų įstaigomis ar mokslininkais taip pat vykdo muziejaus rinkinių mokslinius ir kitus tyrimus (Muziejų įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 9 punktas; 9 straipsnio 2 dalies 9 punktas; 9 straipsnio 2 dalies 9 punktas). Lietuvos nacionalinė, audiosensorinė, apskrities viešoji bei savivaldybės bibliotekos taip pat gali atlikti mokslinius tyrimus ir eksperimentinę (socialinę, kultūrinę) plėtrą (Bibliotekų įstatymo 8 straipsnio 6 dalis; 8¹straipsnio 3 dalis; 9 straipsnio 3 dalis; 10 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgiant į išdėstytą, svarstytina, ar projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 71 straipsnio 6 dalies 8 punkte siūlomas įtvirtinti teisinis reguliavimas, kuriuo perkančioji organizacija susiaurinama iki mokslo ir studijų institucijos, yra pagrįstas. Pritarti Žr. Ekonomikos komiteto pasiūlymą Nr. 2. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-09-202
Siekiant teisinio aiškumo bei atsižvelgiant į tai, kad yra tik dvi mokslo ir studijų institucijų grupės – aukštosios mokyklos ir mokslinių tyrimų institutai, projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 71 straipsnio 6 dalies 8 punkte vietoj žodžių „mokslo ir studijų institucija, kaip tai numato Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymas“ siūlome įrašyti žodžius „aukštoji mokykla arba mokslinių tyrimų institutas“. Taip pat siūlome šiame punkte vietoj žodžių „sutarties dalykas yra tiesiogiai susijęs“ įrašyti žodžius
„perkamos prekės yra tiesiogiai susijusios“ (nes sutarties dalykas gali
apimti ne tik perkamas prekes). Pritarti Žr. Komiteto argumentus dėl Teisės departamento pastabos Nr. 2. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-09-20 2,3
brauktini žodžiai „Viešųjų pirkimų įstatymo“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-09-20 2,3
numeracija. Pritarti
Respublikos teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupė, 2023-10-041
pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3089 (toliau – Projekto) atitiktį Europos Sąjungos teisei, teikiame šias pastabas. Projekto 1 straipsniu keičiama Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 25 straipsnio 1 dalimi nustatoma, kad „tarptautinį ar supaprastintą pirkimą perkančioji organizacija atlieka šiame įstatyme nustatyta tvarka, išskyrus šio straipsnio 2, 3, 4 ir 5 dalyse nurodytus atvejus. Atliekant supaprastintus pirkimus šio įstatymo 46 straipsnyje nustatytų reikalavimų gali būti nesilaikoma, kai tiekėjas pateikia Europos bendrąjį viešųjų pirkimų dokumentą, o pažymų, patvirtinančių pašalinimo pagrindų nebuvimą, perkančioji organizacija iš tiekėjų reikalauti turi tik esant abejonėms dėl jų patikimumo“.
Šioje nuostatoje minimas įstatymo 46 straipsnis perkelia 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/18/EB 57 straipsnį, kuris reguliuoja pašalinimo pagrindus. Viešųjų pirkimų įstatymo 17 straipsnio 1 dalis nustato, kad perkančioji organizacija užtikrina, kad vykdant pirkimą būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo, skaidrumo principų. Nors Projekto nuostatomis siūlomam keisti supaprastintų pirkimų reguliavimui nėra taikoma Direktyva 2014/24/ES, tačiau pašalinimo pagrindų reguliavimas yra glaudžiai susijęs ir su lygiateisiškumo bei skaidrumo principų užtikrinimu. Atitinkamai, leidimas netaikyti įstatymo 46 straipsnyje įtvirtintų pašalinimo pagrindų supaprastintų pirkimų atveju galėtų lemti situacijas, kai pažeidžiami lygiateisiškumo ir skaidrumo principų reikalavimai, įtvirtinti Viešųjų pirkimų įstatyme, todėl pritariame Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2023-09-20 išvados Nr. XIVP-3089 1-ajai pastabai. Pritarti iš dalies Žr. Ekonomikos komiteto pasiūlymą Nr. 1. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: nėra. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
valdymo agentūra, 2023-09-281
susipažino su Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo Nr.
I-1491 25, 71 ir 86 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIVP-3089 (toliau – Projektas) ir teikia jam šias pastabas bei pasiūlymus:
Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 25 straipsnis. Projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad [siūloma atliekant supaprastintus pirkimus atsisakyti pažymų, patvirtinančių tiekėjų pašalinimo pagrindų nebuvimą <...> o pažymų, patvirtinančių pašalinimo pagrindų nebuvimą, iš tiekėjų reikalauti tik esant abejonėms dėl jų patikimumo. Projekto 1 straipsniu, kuriuo keičiama VPĮ 25 straipsnio 1 dalis, numatoma nustatyti, jog VPĮ 46 straipsnyje nustatytų reikalavimų gali būti nesilaikoma, kai tiekėjas pateikia Europos bendrąjį viešųjų pirkimų dokumentą, o pažymų patvirtinančių pašalinimo pagrindų nebuvimą, perkančioji organizacija iš tiekėjų reikalauti turi tik esant abejonėms dėl jų patikimumo. Atkreiptinas dėmesys, kad VPĮ 46 straipsnis reglamentuoja viešuosiuose pirkimuose taikomus pašalinimo pagrindus, jų taikymo išimtis ir taikymo ypatumus, tuo tarpu Projekto aiškinamajame rašte nurodytų pažymų privalomą pateikimą reglamentuoja VPĮ 50 straipsnio 6 dalis, o įrodančius dokumentus nustato VPĮ 51 straipsnio 2 dalis. Taigi Projektu siūlomas nustatyti reguliavimas perkančiosioms organizacijoms apskritai panaikintų pareigą nustatyti pašalinimo pagrindus, bei atitinkamai sudarytų galimybę pirkimo sutartis sudaryti su tiekėjais, kurie yra padarę pažeidimus ar teisti už įvairias VPĮ 46 straipsnyje nurodytas nusikalstamas veikas, o Europos bendrojo viešųjų pirkimų dokumento ar bet kokių įrodančių dokumentų teikimas (esant abejonėms dėl tiekėjo patikimumo, ar jų nesant) apskritai prarastų prasmę.
Atsižvelgiant į tai, siekiant aiškinamajame rašte nurodyto tikslo, siūlome keisti ne VPĮ 25 straipsnio nuostatas, nustatant kad gali būti netaikomas VPĮ 46 straipsnis, o keisti VPĮ 50 straipsnio 6 dalies ir (ar) VPĮ
gali būti netaikomas reikalavimas teikti pašalinimo pagrindų nebuvimą įrodančius dokumentus, nebent kiltų pagrįstų abejonių dėl tiekėjo atitikties pašalinimo pagrindams. Be to, atsižvelgiant į tai, kad pirkimo procedūrų metu perkančiosios organizacijos privalo vadovautis ir savo pasirengtomis pirkimo sąlygomis, kurios paprastai nustato ir įrodančių dokumentų teikimo sąlygas, siūlome nustatyti, kad galimybe supaprastintų pirkimų atveju pašalinimo pagrindų nebuvimą įrodančių dokumentų reikalauti tik kilus pagrįstoms abejonėms, perkančiosios organizacijos gali pasinaudoti tik tokiu atveju, jeigu tokią vertinimo tvarką jos yra nurodžiusios pirkimo dokumentuose. Atitinkamai siūlome įvertinti, ar tuo pačiu nereikėtų pakeisti (papildyti) ir VPĮ 35 straipsnio 2 dalies, reglamentuojančios pirkimo dokumentų turinį, nuostatų.
Papildomai pažymėtina ir tai, kad pakeitus VPĮ 50 straipsnio 6 dalį arba VPĮ 51 straipsnio 2 dalies nuostatas, analogiška galimybe galėtų pasinaudoti ne tik pagal VPĮ pirkimus vykdančios perkančiosios organizacijos, bet ir perkantieji subjektai, pirkimus vykdantys pagal Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymą, atsižvelgiant į tai, kad pagal pastarojo įstatymo 59 straipsnio 1 dalį, jiems mutatis mutandis taikomos VPĮ 46, 47, 50, 51 straipsnio nuostatos. Pritarti iš dalies
pasiūlymo daliai, kuria siūloma tikslinti ne Įstatymo 25 str. 1 dalį, tačiau
organizacija nurodo bendrą informaciją pagal Įstatymo 35 straipnsio 2 dalį. Minėtos dalies punkte nurodyta, kad pateikiama informacija, kad tiekėjas turi pateikti Europos bendrąjį viešųjų pirkimų dokumentą pagal šio įstatymo 50 straipsnyje nustatytus reikalavimus. 3. Žr. Ekonomikos komiteto pasiūlymus Nr. 1 ir Nr. 5. 2. Centrinė projektų valdymo agentūra, 2023-09-283
straipsnio, kuriuo keičiamas VPĮ 86 straipsnis.
Šiuo metu galiojančios VPĮ redakcijos 86 straipsnio
ir 4 dalyse nurodytuose aprašuose nustatytais atvejais gali būti leidžiama žodžiu sudaryti supaprastinto pirkimo sutartis, kurių vertė ne didesnė kaip 15 000 Eur <...>“, t. y. iš esmės nustatoma, kad VPĮ
nuostatos, leidžiančios žodžiu sudaryti sutartis iki 15 000 eurų. Į šią formuluotę įterpus prekių ir paslaugų, kai jos yra skirtos moksliniams tyrimams ar eksperimentinei veiklai, pirkimus, Projektu siūloma formuluotė tampa neaiški, kadangi nėra aišku, kokiame teisės akte „gali būti leidžiama“ žodžiu sudaryti sutartį šių perkamų objektų pirkimo atvejais. Manytina, kad šiuo atveju VPĮ turėtų nustatyti kas yra leidžiama, o ne kas „gali būti leidžiama“, kadangi nėra atskiro aprašo prekių ir paslaugų, naudojamų moksliniams tyrimams ir eksperimentinei veiklai, viešiesiems pirkimams. Atitinkamai siūlome tikslinti keičiamą 86 straipsnio 7 dalies formuluotę, ją išdėstant taip: „7. Pirkimo sutartis žodžiu gali būti sudaroma tik tada, kai supaprastinto pirkimo sutarties vertė neviršija 5 000 Eur (penkių tūkstančių eurų) (be pridėtinės vertės mokesčio), o prekių ir paslaugų, kai jos yra skirtos moksliniams tyrimams ar eksperimentinei veiklai, pirkimų atvejais pirkimo sutartis žodžiu gali būti sudaryta kai supaprastinto pirkimo sutarties vertė neviršija 15 000 (penkiolikos tūkstančių eurų) (be pridėtinės vertės mokesčio).
Šio įstatymo 25 straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytuose aprašuose nustatytais atvejais bei prekių ir paslaugų pirkimų atvejais, kai jie yra skirti moksliniams tyrimams ar eksperimentinei plėtra gali būti leidžiama žodžiu sudaryti supaprastinto pirkimo sutartis, kurių vertė ne didesnė kaip 15 000 Eur (penkiolika tūkstančių eurų) (be pridėtinės vertės mokesčio).“ Pritarti iš dalies Įvertinus infliaciją bei siekį mažinti adminsitracinę naštą, manytina, kad poreikis didinti žodžiu sudaromų sutarčių ribą aktualus visoms perkančiosioms organizacijoms, o ne tik prekėms ar paslaugoms, skirtoms moksliniams tyrimams ar eksperimentinei veiklai. Tačiau kartu pastebėtina, kad siūloma žodinės sutarties vertė didėtų labai ženkliai. Todėl siūlytina žodinės sutarties vertę didinti iki 10 000 Eur. Žr. Ekonomikos komiteto pasiūlymą Nr. 3. 3. Centrinė projektų valdymo agentūra,
keitimai gali turėti įtakos jau vykstančioms pirkimo procedūroms, Projektą tikslinga papildyti nuostatomis, numatančiomis jog „Iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtos pirkimų procedūros tęsiamos pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusias Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas.“ Pritarti Siekiant teisės aktų suderinamumo ir tinkamo įstatymo nuostatų taikymo, iki įstatymo įsigaliojimo turi būti pakeisti Viešųjų pirkimų tarnybos rengiami įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai ir rekomendacijos.
Šiems darbams reikia bent pusės metų laikotarpio, todėl siūloma įstatymo įsigaliojimą numatyti 2024 m. liepos 1 d. Žr. Ekonomikos komiteto pasiūlymą Nr. 4. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: nėra. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 6.1. Sprendimas: pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir siūlyti pagrindiniam Seimo Ateities komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kitas pastabas bei pasiūlymus, kuriems Ekonomikos komitetas pritarė. 6.2. Pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę str. str. d. p. 1. Ekonomikos komitetas, 2023-11-151 (25) Argumentai: iš dalies pritariant Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymui Nr. 1, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupės pastabai bei Centrinės projektų valdymo agentūros pasiūlymui Nr. 1, reikalinga patikslinti ne įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo Įstatymo 25 straipsnio 1 dalį, tačiau Įstatymo 50 straipsnio 6 dalį. Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„1 straipsnis. 25 50 straipsnio pakeitimas Pakeisti 25 50 straipsnio 1 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1.
Tarptautinį ar supaprastintą pirkimą perkančioji organizacija atlieka šiame įstatyme nustatyta tvarka, išskyrus šio straipsnio 2, 3, 4 ir 5 dalyse nurodytus atvejus. Atliekant supaprastintus pirkimus šio įstatymo
pateikia Europos bendrojo viešųjų pirkimų dokumentą, o pažymų, patvirtinančių pašalinimo pagrindų nebuvimą, perkančioji organizacija iš tiekėjų reikalauti turi tik esant abejonėms dėl jų patikimumo. 6. Prieš nustatydama laimėjusį pasiūlymą, išskyrus atvejus, kai pirkimo sutartis sudaroma preliminariosios sutarties pagrindu pagal šio įstatymo 78 straipsnio 4 dalį ar 5 dalies 1 punktą, perkančioji organizacija reikalauja, kad ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą pateikęs tiekėjas pateiktų aktualius dokumentus, patvirtinančius jo pašalinimo pagrindų nebuvimą, ir atitiktį kvalifikacijos reikalavimams, pagal šio įstatymo 51 straipsnį ir, jeigu taikytina, patvirtinančius jo atitiktį kokybės vadybos sistemos ir (arba) aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartams, pagal šio įstatymo 48 straipsnį. Šis reikalavimas netaikomas, kai pirkimo sutartis sudaroma preliminariosios sutarties pagrindu pagal šio įstatymo 78 straipsnio 4 dalį ar 5 dalies 1 punktą ir gali būti netaikomas, kai atliekant supaprastintą pirkimą vertinamas šio įstatymo 46 straipsnyje nurodytų tiekėjo pašalinimo pagrindų nebuvimas ir perkančiajai organizacijai nekyla abejonių dėl ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą pateikusio tiekėjo nurodytos informacijos patikimumo.“
komitetas, 2023-11-152
pateikto Įstatymo projekto 3 straipsniu keičiamo Įstatymo 71 straispnio 6 dalies 8 punkte siūloma įtvirtinti supaprastintų pirkimų neskelbiamų derybų sąlyga susiaurina galimybes perkančiosioms organizacijoms pasinaudoti šias sąlyga.
Atsižvelgiant į tai bei į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą Nr. 2, nuostatos keitimo siūloma atsisakyti. Pasiūlymas: Išbraukti įstatymo projekto 2 straipsnį: „32 straipsnis. 71 straipsnio pakeitimas Pakeisti Viešųjų pirkimų įstatymo 71 straipsnio 6 dalies 8 punktą ir jį išdėstyti taip: „8) prekės, gaminamos ir (ar) naudojamos tik mokslinių tyrimų, eksperimentų, studijų ar eksperimentinės plėtros tikslais, kai norimo rezultato negalima pasiekti naudojant kitus tokios pačios paskirties gaminius, jei perkančioji organizacija yra mokslo ir studijų institucija, kaip tai numato Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymas, ir sutarties dalykas yra tiesiogiai susijęs su moksliniais tyrimais ir eksperimentine plėtra;“ Pritarti PASTABA. Pritarus pasiūlymui, bus reikalinga patikslinti Įstatymo pavadinimą. 3. Ekonomikos komitetas, 2023-11-153
Argumentai: iš dalies pritariant iniciatorių siūlymui dėl poreikio didinti žodžiu sudaromų sutarčių ribą bei įvertinus infliaciją bei siekį mažinti adminsitracinę naštą, manytina, kad toks poreikis aktualus visoms perkančiosioms organizacijoms, o ne tik prekėms ar paslaugoms, skirtoms moksliniams tyrimams ar eksperimentinei veiklai, t.y. tik tam tikrai perkančiųjų organziacijų grupei. Tačiau kartu pastebėtina, kad siūloma žodinės sutarties vertė – 15 000 Eur – didėtų labai ženkliai. Todėl siūlytina žodinės sutarties vertę visoms perkančiosioms organizacijoms didinti iki 10 000 Eur. Atsižvelgiant į tai, siūloma pakeisti Įstatymo projekto 4 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„4 3 straipsnis. 86 straipsnio pakeitimas
Pakeisti Viešųjų pirkimų įstatymo 86 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „7.
Pirkimo sutartis žodžiu gali būti sudaroma tik tada, kai supaprastinto pirkimo sutarties vertė neviršija 5 10 000 Eur (penkių dešimt tūkstančių eurų) (be pridėtinės vertės mokesčio). Šio įstatymo 25 straipsnio
ir paslaugų pirkimų atvejais, kai jie yra skirti moksliniams tyrimams ar eksperimentinei plėtrai, gali būti leidžiama žodžiu sudaryti supaprastinto pirkimo sutartis, kurių vertė ne didesnė kaip 15 000 Eur (penkiolika tūkstančių eurų) (be pridėtinės vertės mokesčio).“
komitetas, 2023-11-15 * Argumentai: Siekiant teisės aktų suderinamumo ir tinkamo įstatymo nuostatų taikymo, iki įstatymo įsigaliojimo turi būti pakeisti Viešųjų pirkimų tarnybos rengiami įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai ir rekomendacijos. Šiems darbams reikia bent pusės metų laikotarpio, todėl siūloma įstatymo įsigaliojimą numatyti 2024 m. liepos 1 d. Pasiūlymas:
Papildyti įstatymo projektą nauju straipsniu:
“… straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2024 m. liepos 1 d. 2. Viešųjų pirkimų tarnyba iki 2024 m. birželio
įstatymo įsigaliojimo pradėtos pirkimų procedūros tęsiamos pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusias Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas.“
komitetas, 2023-11-15 * Argumentai: viešuosius pirkimus reglamentuoja keli įstatymai: LR viešųjų pirkimų įstatymas, LR pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymas ir LR viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymas. Pasiūlymas: atsižvelgiant į išdėstytus argumentus ir tai, kad Centrinė projektų vadymo agentūra savo pasiūlyme Nr.
pakeitus Viešųjų pirkimų įstatymo 50 straipsnio 6 dalį arba 51 straipsnio 2 dalies nuostatas, analogiška galimybe galėtų pasinaudoti ne tik pagal Viešųjų pirkimų įstatymą pirkimus vykdančios perkančiosios organizacijos, bet ir perkantieji subjektai, pirkimus vykdantys pagal Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymą (atsižvelgiant į tai, kad pagal pastarojo įstatymo 59 straipsnio 1 dalį, jiems mutatis mutandis taikomos VPĮ 46, 47, 50, 51 straipsnio nuostatos), siūlome pagrindiniam Ateities komitetui įvertinti poreikį analogiškomis nuostatomis patikslinti ir LR pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymą. Pritarti
sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Kazys Starkevičius, Laima Mogenienė. Komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius Ekonomikos komiteto biuro patarėja Raimonda Danė
DĖL
Įstatymo PROJEKTO NR. XIVP-3089 2023-11-15
dalyvavo: Komiteto pirmininkas Artūras Žukauskas, Komiteto pirmininko pavaduotoja Ieva Kačinskaitė-Urbonienė, Komiteto nariai: Dalia Asanavičiūtė, Eugenijus Jovaiša, Laima Nagienė, Aušrinė Norkienė, Beata Pietkiewicz, Edmundas Pupinis, Edita Rudelienė, Jurgita Šiugždinienė, Vilija Targamadzė, Švietimo ir mokslo komiteto biuro vedėja Lina Vingrytė, patarėjos Justina Paukštė, Rūta Steponėnienė, Deimantė Žegunė, padėjėja Girmantė Petrauskaitė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-09-201 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Sistemiškai vertinant projekto 1 straipsniu keičiamo Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 25 straipsnio 1 dalies nuostatas ir projekto aiškinamojo rašto argumentus, galima daryti išvadą, kad projektu siūloma nustatyti, kad atliekant supaprastintus pirkimus gali būti ne nesilaikoma šio įstatymo 46 straipsnyje nustatytų reikalavimų, o gali būti nereikalaujama pažymų, patvirtinančių šio įstatymo 46 straipsnyje nurodytų tiekėjo pašalinimo pagrindų nebuvimą. Atsižvelgiant į tai bei siekiant teisinio aiškumo, projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje vietoj žodžių „šio įstatymo 46 straipsnyje nustatytų reikalavimų gali būti nesilaikoma“ reikėtų įrašyti žodžius „pažymų, patvirtinančių šio įstatymo 46 straipsnyje nurodytų tiekėjo pašalinimo pagrindų nebuvimą, nereikalaujama“.
vietoj žodžio „bendrojo“ įrašytinas žodis „bendrąjį“. Pritarti
2Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
ir projekto aiškinamojo rašto nuostatų nėra aišku, kodėl projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 71 straipsnio 6 dalies 8 punkte yra susiaurinamas perkančiųjų organizacijų ratas, nurodant, kad supaprastintų pirkimų atvejais neskelbiamų derybų būdu prekės, gaminamos ir (ar) naudojamos tik mokslinių tyrimų, eksperimentų, studijų ar eksperimentinės plėtros tikslais, kai norimo rezultato negalima pasiekti naudojant tokios pačios paskirties gaminius, galės būti perkamos ne visų perkančiųjų organizacijų, o tik jei perkančioji organizacija yra mokslo ir studijų institucija ir sutarties dalykas bus tiesiogiai susijęs su moksliniais tyrimais ir eksperimentine plėtra. Atkreiptinas dėmesys, kad, pavyzdžiui, nacionaliniai, valstybiniai ir savivaldybių muziejai savarankiškai ar bendradarbiaudami su mokslo ir studijų institucijomis, mokslinių tyrimų įstaigomis ar mokslininkais taip pat vykdo muziejaus rinkinių mokslinius ir kitus tyrimus (Muziejų įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 9 punktas; 9 straipsnio 2 dalies 9 punktas; 9 straipsnio 2 dalies 9 punktas). Lietuvos nacionalinė, audiosensorinė, apskrities viešoji bei savivaldybės bibliotekos taip pat gali atlikti mokslinius tyrimus ir eksperimentinę (socialinę, kultūrinę) plėtrą (Bibliotekų įstatymo 8 straipsnio 6 dalis; 81 straipsnio 3 dalis; 9 straipsnio 3 dalis; 10 straipsnio 3 dalis).
Atsižvelgiant į išdėstytą, svarstytina, ar projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 71 straipsnio 6 dalies 8 punkte siūlomas įtvirtinti teisinis reguliavimas, kuriuo perkančioji organizacija susiaurinama iki mokslo ir studijų institucijos, yra pagrįstas. Pritarti Žiūrėti Komiteto pasiūlymą Nr. 1. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
tik dvi mokslo ir studijų institucijų grupės – aukštosios mokyklos ir mokslinių tyrimų institutai, projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 71 straipsnio 6 dalies 8 punkte vietoj žodžių „mokslo ir studijų institucija, kaip tai numato Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymas“ siūlome įrašyti žodžius „aukštoji mokykla arba mokslinių tyrimų institutas“. Taip pat siūlome šiame punkte vietoj žodžių „sutarties dalykas yra tiesiogiai susijęs“ įrašyti žodžius „perkamos prekės yra tiesiogiai susijusios“
4Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
žodžiai „Viešųjų pirkimų įstatymo“. Pritarti
5Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
būti patikslinta projekto 2 ir 3 straipsnių numeracija. Pritarti
teisės grupė, 2023-10-04 Įvertinę Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 25, 71 ir 86 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3089 (toliau – Projekto) atitiktį Europos Sąjungos teisei, teikiame šias pastabas.
Projekto 1 straipsniu keičiama Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 25 straipsnio 1 dalimi nustatoma, kad
„[t]arptautinį ar supaprastintą pirkimą perkančioji organizacija atlieka
šiame įstatyme nustatyta tvarka, išskyrus šio straipsnio 2, 3, 4 ir 5 dalyse nurodytus atvejus. Atliekant supaprastintus pirkimus šio įstatymo 46 straipsnyje nustatytų reikalavimų gali būti nesilaikoma, kai tiekėjas pateikia Europos bendrąjį viešųjų pirkimų dokumentą, o pažymų, patvirtinančių pašalinimo pagrindų nebuvimą, perkančioji organizacija iš tiekėjų reikalauti turi tik esant abejonėms dėl jų patikimumo“. Šioje nuostatoje minimas įstatymo 46 straipsnis perkelia 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/18/EB 57 straipsnį, kuris reguliuoja pašalinimo pagrindus. Viešųjų pirkimų įstatymo 17 straipsnio 1 dalis nustato, kad perkančioji organizacija užtikrina, kad vykdant pirkimą būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo, skaidrumo principų. Nors Projekto nuostatomis siūlomam keisti supaprastintų pirkimų reguliavimui nėra taikoma Direktyva 2014/24/ES, tačiau pašalinimo pagrindų reguliavimas yra glaudžiai susijęs ir su lygiateisiškumo bei skaidrumo principų užtikrinimu. Atitinkamai, leidimas netaikyti įstatymo 46 straipsnyje įtvirtintų pašalinimo pagrindų supaprastintų pirkimų atveju galėtų lemti situacijas, kai pažeidžiami lygiateisiškumo ir skaidrumo principų reikalavimai, įtvirtinti Viešųjų pirkimų įstatyme, todėl pritariame Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2023-09-20 išvados Nr. XIVP-3089 1-ąjai pastabai. Pritarti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. VŠĮ Centrinės projektų valdymo agentūros direktorė Lidija Kašubienė, 2023-09-281 Viešoji įstaiga Centrinė projektų valdymo agentūra (toliau – CPVA) susipažino su Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 25, 71 ir 86 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIVP-3089 (toliau – Projektas) ir teikia jam šias pastabas bei pasiūlymus:
Projekto 1 straipsnio, kuriuo keičiamas Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 25 straipsnis. Projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad [siūloma atliekant supaprastintus pirkimus atsisakyti pažymų, patvirtinančių tiekėjų pašalinimo pagrindų nebuvimą <...> o pažymų, patvirtinančių pašalinimo pagrindų nebuvimą, iš tiekėjų reikalauti tik esant abejonėms dėl jų patikimumo. Projekto 1 straipsniu, kuriuo keičiama VPĮ 25 straipsnio 1 dalis, numatoma nustatyti, jog VPĮ 46 straipsnyje nustatytų reikalavimų gali būti nesilaikoma, kai tiekėjas pateikia Europos bendrąjį viešųjų pirkimų dokumentą, o pažymų patvirtinančių pašalinimo pagrindų nebuvimą, perkančioji organizacija iš tiekėjų reikalauti turi tik esant abejonėms dėl jų patikimumo. Atkreiptinas dėmesys, kad VPĮ 46 straipsnis reglamentuoja viešuosiuose pirkimuose taikomus pašalinimo pagrindus, jų taikymo išimtis ir taikymo ypatumus, tuo tarpu Projekto aiškinamajame rašte nurodytų pažymų privalomą pateikimą reglamentuoja VPĮ 50 straipsnio 6 dalis, o įrodančius dokumentus nustato VPĮ 51 straipsnio 2 dalis.
Taigi Projektu siūlomas nustatyti reguliavimas perkančiosioms organizacijoms apskritai panaikintų pareigą nustatyti pašalinimo pagrindus, bei atitinkamai sudarytų galimybę pirkimo sutartis sudaryti su tiekėjais, kurie yra padarę pažeidimus ar teisti už įvairias VPĮ 46 straipsnyje nurodytas nusikalstamas veikas, o Europos bendrojo viešųjų pirkimų dokumento ar bet kokių įrodančių dokumentų teikimas (esant abejonėms dėl tiekėjo patikimumo, ar jų nesant) apskritai prarastų prasmę. Atsižvelgiant į tai, siekiant aiškinamajame rašte nurodyto tikslo, siūlome keisti ne VPĮ 25 straipsnio nuostatas, nustatant kad gali būti netaikomas VPĮ 46 straipsnis, o keisti VPĮ 50 straipsnio 6 dalies ir (ar) VPĮ 51 straipsnio 2 dalies nuostatas, nustatant, jog supaprastintų pirkimų atveju gali būti netaikomas reikalavimas teikti pašalinimo pagrindų nebuvimą įrodančius dokumentus, nebent kiltų pagrįstų abejonių dėl tiekėjo atitikties pašalinimo pagrindams. Be to, atsižvelgiant į tai, kad pirkimo procedūrų metu perkančiosios organizacijos privalo vadovautis ir savo pasirengtomis pirkimo sąlygomis, kurios paprastai nustato ir įrodančių dokumentų teikimo sąlygas, siūlome nustatyti, kad galimybe supaprastintų pirkimų atveju pašalinimo pagrindų nebuvimą įrodančių dokumentų reikalauti tik kilus pagrįstoms abejonėms, perkančiosios organizacijos gali pasinaudoti tik tokiu atveju, jeigu tokią vertinimo tvarką jos yra nurodžiusios pirkimo dokumentuose. Atitinkamai siūlome įvertinti, ar tuo pačiu nereikėtų pakeisti (papildyti) ir VPĮ 35 straipsnio 2 dalies, reglamentuojančios pirkimo dokumentų turinį, nuostatų.
Papildomai pažymėtina ir tai, kad pakeitus VPĮ 50 straipsnio 6 dalį arba VPĮ 51 straipsnio 2 dalies nuostatas, analogiška galimybe galėtų pasinaudoti ne tik pagal VPĮ pirkimus vykdančios perkančiosios organizacijos, bet ir perkantieji subjektai, pirkimus vykdantys pagal Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymą, atsižvelgiant į tai, kad pagal pastarojo įstatymo 59 straipsnio 1 dalį, jiems mutatis mutandis taikomos VPĮ 46, 47, 50, 51 straipsnio nuostatos. Spręsti pagrindiniam komitetui
projektų valdymo agentūros direktorė Lidija Kašubienė, 2023-09-283 Dėl Projekto 4 straipsnio, kuriuo keičiamas VPĮ 86 straipsnis. Šiuo metu galiojančios VPĮ redakcijos 86 straipsnio 7 dalies nuostatos nustato, kad „<...> Šio įstatymo 25 straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytuose aprašuose nustatytais atvejais gali būti leidžiama žodžiu sudaryti supaprastinto pirkimo sutartis, kurių vertė ne didesnė kaip 15 000 Eur <...>“, t. y. iš esmės nustatoma, kad VPĮ 25 straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytuose aprašuose gali būti nustatytos nuostatos, leidžiančios žodžiu sudaryti sutartis iki
skirtos moksliniams tyrimams ar eksperimentinei veiklai, pirkimus, Projektu siūloma formuluotė tampa neaiški, kadangi nėra aišku, kokiame teisės akte
„gali būti leidžiama“ žodžiu sudaryti sutartį šių perkamų objektų pirkimo
atvejais. Manytina, kad šiuo atveju VPĮ turėtų nustatyti kas yra leidžiama, o ne kas „gali būti leidžiama“, kadangi nėra atskiro aprašo prekių ir paslaugų, naudojamų moksliniams tyrimams ir eksperimentinei veiklai, viešiesiems pirkimams. Atitinkamai siūlome tikslinti keičiamą 86 straipsnio 7 dalies formuluotę, ją išdėstant taip: „7.
Pirkimo sutartis žodžiu gali būti sudaroma tik tada, kai supaprastinto pirkimo sutarties vertė neviršija 5 000 Eur (penkių tūkstančių eurų) (be pridėtinės vertės mokesčio), o prekių ir paslaugų, kai jos yra skirtos moksliniams tyrimams ar eksperimentinei veiklai, pirkimų atvejais pirkimo sutartis žodžiu gali būti sudaryta kai supaprastinto pirkimo sutarties vertė neviršija 15 000 (penkiolikos tūkstančių eurų) (be pridėtinės vertės mokesčio). Šio įstatymo 25 straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytuose aprašuose nustatytais atvejais bei prekių ir paslaugų pirkimų atvejais, kai jie yra skirti moksliniams tyrimams ar eksperimentinei plėtra gali būti leidžiama žodžiu sudaryti supaprastinto pirkimo sutartis, kurių vertė ne didesnė kaip 15 000 Eur (penkiolika tūkstančių eurų) (be pridėtinės vertės mokesčio).“
pagrindiniam komitetui
projektų valdymo agentūros direktorė Lidija Kašubienė, 2023-09-28 Atsižvelgiant į tai, kad Projektu siūlomi keitimai gali turėti įtakos jau vykstančioms pirkimo procedūroms, Projektą tikslinga papildyti nuostatomis, numatančiomis jog „Iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtos pirkimų procedūros tęsiamos pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusias Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas.“
pagrindiniam komitetui
pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
pateiktam Viešųjų pirkimų įstatymo NR. I-1491 25,
projektui NR. XIVP-3089 ir komiteto išvadoms. 6.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
1Seimo Švietimo ir mokslo komitetas,
2023-11-152 Argumentai: Atsižvelginat į Seimo Teisės departamento pastabas, kad supaprastintų pirkimų atvejais neskelbiamų derybų būdu vykdo ne tik mokslo ir studijų institucijos, bet ir kitos valstybinės įstaigos, pažymint, kad tokius pirkimus reglamentuoja ne tik Mokslo ir studijų įstatymas, bet ir Technologijų įstatymas, kuriame įtvirtinta, kad kiti ūkio subjektai atskirai ar bendradarbiaudami su mokslo ir studijų institucijomis ir kt. vykdo mokslinius tyrimus, gali netekti galimybės vykdyti supaprastintų pirkimų atvejais neskelbiamų derybų būdu pirkimus, siūlo pakeisti Viešųjų pirkimo 71 straipsnio 6 dalies 8 punktą. Pasiūlymas:
Pakeisti Projekto 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „2 straipsnis. 71 straipsnio pakeitimas Pakeisti Viešųjų pirkimų įstatymo 71 straipsnio 6 dalies 8 punktą ir jį išdėstyti taip: „8) prekės, gaminamos ir (ar) naudojamos tik mokslinių tyrimų, eksperimentų, studijų ar eksperimentinės plėtros tikslais, kai norimo rezultato negalima pasiekti naudojant kitus tokios pačios paskirties gaminius, ir perkamosios prekės yra tiesiogiai susijęs su moksliniais tyrimais ir eksperimentine plėtra;“
sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Laima Nagienė. Komiteto pirmininkas (Parašas) Artūras Žukauskas Komiteto biuro patarėja Rūta Steponėnienė
Ateities komitetas
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ ĮSTATYMO NR. I-1491 25, 71 IR 86 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO Nr. XIVP-3089
1Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkas Raimundas Lopata,
komiteto pirmininko pavaduotojai: Matas Maldeikis ir Lukas Savickas, komiteto nariai: Kasparas Adomaitis, Zigmantas Balčytis, Rasa Budbergytė, Angelė Jakavonytė, Paulė Kuzmickienė, Laima Nagienė,Andrius Navickas, Monika Ošmianskienė, Rasa Petrauskienė, Liuda Pociūnienė, Viktoras Pranckietis, Arūnas Valinskas, Kęstutis Vilkauskas. Komiteto biuras: vedėja Kosma Gulbinskienė, patarėjai: Arūnas Augustinaitis, Agnė Grigienė, Ieva Lavišienė, Miglė Paulauskė, Giedrius Viliūnas, padėjėjos Dovilė Indrašiutė, Jūratė Ozarovskienė. Kviestieji asmenys: Aurelija Ylė, Rasa Kulvietienė, Viktorija Namavičienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-09-201
projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Sistemiškai vertinant projekto 1 straipsniu keičiamo Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 25 straipsnio 1 dalies nuostatas ir projekto aiškinamojo rašto argumentus, galima daryti išvadą, kad projektu siūloma nustatyti, kad atliekant supaprastintus pirkimus gali būti ne nesilaikoma šio įstatymo 46 straipsnyje nustatytų reikalavimų, o gali būti nereikalaujama pažymų, patvirtinančių šio įstatymo 46 straipsnyje nurodytų tiekėjo pašalinimo pagrindų nebuvimą.
Atsižvelgiant į tai bei siekiant teisinio aiškumo, projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo
reikalavimų gali būti nesilaikoma“ reikėtų įrašyti žodžius „pažymų, patvirtinančių šio įstatymo 46 straipsnyje nurodytų tiekėjo pašalinimo pagrindų nebuvimą, nereikalaujama“. Taip pat pažymime, kad šioje dalyje vietoj žodžio „bendrojo“ įrašytinas žodis „bendrąjį“. Pritarti Pasiūlymas: Pakeisti 25 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Tarptautinį ar supaprastintą pirkimą perkančioji
organizacija atlieka šiame įstatyme nustatyta tvarka, išskyrus šio straipsnio 2, 3, 4 ir 5 dalyse nurodytus atvejus. Atliekant supaprastintus pirkimus šio įstatymo 46 straipsnyje nustatytų reikalavimų gali būti nesilaikoma, kai tiekėjas pateikia Europos bendrojo viešųjų pirkimų dokumentą, o pažymų, patvirtinančių pašalinimo pagrindų nebuvimą, perkančioji organizacija iš tiekėjų reikalauti turi tik esant abejonėms dėl jų patikimumo , pažymų, patvirtinančių šio įstatymo 46 straipsnyje nurodytų tiekėjo pašalinimo pagrindų nebuvimą, nereikalaujama, kai tiekėjas pateikia Europos bendrąjį viešųjų pirkimų dokumentą. Pažymų, patvirtinančių tiekėjo pašalinimo pagrindų nebuvimą, perkančioji organizacija gali reikalauti iš tiekėjų tik turėdama pagrįstų abejonių dėl šių tiekėjų patikimumo.“
kanceliarijos Teisės departamentas 2023-09-202
Pastebėtina, kad iš projektu siūlomo teisinio reguliavimo ir projekto aiškinamojo rašto nuostatų nėra aišku, kodėl projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 71 straipsnio 6 dalies 8 punkte yra susiaurinamas perkančiųjų organizacijų ratas, nurodant, kad supaprastintų pirkimų atvejais neskelbiamų derybų būdu prekės, gaminamos ir (ar) naudojamos tik mokslinių tyrimų, eksperimentų, studijų ar eksperimentinės plėtros tikslais, kai norimo rezultato negalima pasiekti naudojant tokios pačios paskirties gaminius, galės būti perkamos ne visų perkančiųjų organizacijų, o tik jei perkančioji organizacija yra mokslo ir studijų institucija ir sutarties dalykas bus tiesiogiai susijęs su moksliniais tyrimais ir eksperimentine plėtra. Atkreiptinas dėmesys, kad, pavyzdžiui, nacionaliniai, valstybiniai ir savivaldybių muziejai savarankiškai ar bendradarbiaudami su mokslo ir studijų institucijomis, mokslinių tyrimų įstaigomis ar mokslininkais taip pat vykdo muziejaus rinkinių mokslinius ir kitus tyrimus (Muziejų įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 9 punktas; 9 straipsnio 2 dalies 9 punktas; 9 straipsnio 2 dalies 9 punktas). Lietuvos nacionalinė, audiosensorinė, apskrities viešoji bei savivaldybės bibliotekos taip pat gali atlikti mokslinius tyrimus ir eksperimentinę (socialinę, kultūrinę) plėtrą (Bibliotekų įstatymo 8 straipsnio 6 dalis; 81 straipsnio 3 dalis; 9 straipsnio 3 dalis; 10 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgiant į išdėstytą, svarstytina, ar projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 71 straipsnio 6 dalies 8 punkte siūlomas įtvirtinti teisinis reguliavimas, kuriuo perkančioji organizacija susiaurinama iki mokslo ir studijų institucijos, yra pagrįstas. Pritarti Argumentai: siūloma išimtis orientuota į studijų ir mokslo institucijas, tačiau išimtys skirtos konkrečioms pirkimo organizacijoms jau yra įtvirtintos Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ), pvz. 71 str. 6 d.
6 d. 7 p. – yra skirtas būtent „7) mokslo ir studijų institucijų veiklos, mokslo, meninės veiklos, studijų, taip pat mokslo ir studijų institucijų paraiškų, reikalingų leidimui vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą gauti, mokslinių darbų ekspertinio vertinimo paslaugos“. Ateities komitetas, taip pat mano, kad Viešųjų pirkimų įstatyme privalo atsirasti tam tikras specialus reguliavimas perkant prekes ir paslaugas, kurios susijusios su mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros darbų vykdymu, ypač įgyvendinant „Europos horizonto“ ir kitus tarptautinius ir nacionalinius konkursinius projektus dėl kurių pirkimų procesai taptų veiksmingesni. Pasiūlymas:
71 straipsnio 6 dalį 8 punktu ir jį išdėstyti taip: „8) tiesiogiai su moksliniais tyrimais ir eksperimentine plėtra susijęs pirkimo objektas, kai perkančioji organizacija yra aukštoji mokykla arba mokslinių tyrimų institutas;“
straipsnio 6 dalies 8 punktą laikyti 9 punktu. 3. Pakeisti 71 straipsnio 6 dalies 8 9 punktą ir jį išdėstyti taip: „89) prekės, gaminamos ir (ar) naudojamos tik mokslinių tyrimų, eksperimentų, studijų ar eksperimentinės plėtros tikslais, kai norimo rezultato negalima pasiekti naudojant kitus tokios pačios paskirties gaminius, jei perkančioji organizacija yra mokslo ir studijų institucija, kaip tai numato Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymas, ir sutarties dalykas yra tiesiogiai susijęs su moksliniais tyrimais ir eksperimentine plėtra ir kai šios prekės yra tiesiogiai susijusios su moksliniais tyrimais ir eksperimentine plėtra;“
3Buvusius 71 straipsnio 6 dalies 9, 10,
11, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 18 punktus laikyti atitinkamai 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 19 punktais. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-09-20 3.
Siekiant teisinio aiškumo bei atsižvelgiant į tai, kad yra tik dvi mokslo ir studijų institucijų grupės – aukštosios mokyklos ir mokslinių tyrimų institutai, projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 71 straipsnio 6 dalies 8 punkte vietoj žodžių „mokslo ir studijų institucija, kaip tai numato Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymas“ siūlome įrašyti žodžius „aukštoji mokykla arba mokslinių tyrimų institutas“. Taip pat siūlome šiame punkte vietoj žodžių „sutarties dalykas yra tiesiogiai susijęs“ įrašyti žodžius
„perkamos prekės yra tiesiogiai susijusios“ (nes sutarties dalykas gali
apimti ne tik perkamas prekes). Pritarti
departamento pastabos Nr. 2
kanceliarijos Teisės departamentas 2023-09-20 2,3
žodžiai „Viešųjų pirkimų įstatymo“. Pritarti
departamento pastabos Nr. 1 ir Nr. 2
kanceliarijos Teisės departamentas 2023-09-20 2,3
numeracija. Pritarti Pasiūlymas: Patikslinti projekto 2 ir 3 straipsnių numeracijas. 6. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupė 2023-10-041
Projekto) atitiktį Europos Sąjungos teisei, teikiame šias pastabas. Projekto 1 straipsniu keičiama Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 25 straipsnio 1 dalimi nustatoma, kad „tarptautinį ar supaprastintą pirkimą perkančioji organizacija atlieka šiame įstatyme nustatyta tvarka, išskyrus šio straipsnio 2, 3, 4 ir 5 dalyse nurodytus atvejus.
Atliekant supaprastintus pirkimus šio įstatymo 46 straipsnyje nustatytų reikalavimų gali būti nesilaikoma, kai tiekėjas pateikia Europos bendrąjį viešųjų pirkimų dokumentą, o pažymų, patvirtinančių pašalinimo pagrindų nebuvimą, perkančioji organizacija iš tiekėjų reikalauti turi tik esant abejonėms dėl jų patikimumo“. Šioje nuostatoje minimas įstatymo 46 straipsnis perkelia
2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/18/EB 57 straipsnį, kuris reguliuoja pašalinimo pagrindus. Viešųjų pirkimų įstatymo 17 straipsnio 1 dalis nustato, kad perkančioji organizacija užtikrina, kad vykdant pirkimą būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo, skaidrumo principų. Nors Projekto nuostatomis siūlomam keisti supaprastintų pirkimų reguliavimui nėra taikoma Direktyva 2014/24/ES, tačiau pašalinimo pagrindų reguliavimas yra glaudžiai susijęs ir su lygiateisiškumo bei skaidrumo principų užtikrinimu. Atitinkamai, leidimas netaikyti įstatymo 46 straipsnyje įtvirtintų pašalinimo pagrindų supaprastintų pirkimų atveju galėtų lemti situacijas, kai pažeidžiami lygiateisiškumo ir skaidrumo principų reikalavimai, įtvirtinti Viešųjų pirkimų įstatyme, todėl pritariame Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2023-09-20 išvados Nr. XIVP-3089 1-ajai pastabai. Pritarti
departamento pastabos Nr. 1
3Piliečių, asociacijų,
politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Centrinė projektų valdymo agentūra, 2023-09-281
(toliau – CPVA) susipažino su Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 25, 71 ir 86 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIVP-3089 (toliau – Projektas) ir teikia jam šias pastabas bei pasiūlymus:
straipsnio, kuriuo keičiamas Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 25 straipsnis. Projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad [siūloma atliekant supaprastintus pirkimus atsisakyti pažymų, patvirtinančių tiekėjų pašalinimo pagrindų nebuvimą <...> o pažymų, patvirtinančių pašalinimo pagrindų nebuvimą, iš tiekėjų reikalauti tik esant abejonėms dėl jų patikimumo. Projekto 1 straipsniu, kuriuo keičiama VPĮ 25 straipsnio 1 dalis, numatoma nustatyti, jog VPĮ 46 straipsnyje nustatytų reikalavimų gali būti nesilaikoma, kai tiekėjas pateikia Europos bendrąjį viešųjų pirkimų dokumentą, o pažymų patvirtinančių pašalinimo pagrindų nebuvimą, perkančioji organizacija iš tiekėjų reikalauti turi tik esant abejonėms dėl jų patikimumo. Atkreiptinas dėmesys, kad VPĮ 46 straipsnis reglamentuoja viešuosiuose pirkimuose taikomus pašalinimo pagrindus, jų taikymo išimtis ir taikymo ypatumus, tuo tarpu Projekto aiškinamajame rašte nurodytų pažymų privalomą pateikimą reglamentuoja VPĮ 50 straipsnio 6 dalis, o įrodančius dokumentus nustato VPĮ 51 straipsnio 2 dalis.
Taigi Projektu siūlomas nustatyti reguliavimas perkančiosioms organizacijoms apskritai panaikintų pareigą nustatyti pašalinimo pagrindus, bei atitinkamai sudarytų galimybę pirkimo sutartis sudaryti su tiekėjais, kurie yra padarę pažeidimus ar teisti už įvairias VPĮ 46 straipsnyje nurodytas nusikalstamas veikas, o Europos bendrojo viešųjų pirkimų dokumento ar bet kokių įrodančių dokumentų teikimas (esant abejonėms dėl tiekėjo patikimumo, ar jų nesant) apskritai prarastų prasmę. Atsižvelgiant į tai, siekiant aiškinamajame rašte nurodyto tikslo, siūlome keisti ne VPĮ 25 straipsnio nuostatas, nustatant kad gali būti netaikomas VPĮ 46 straipsnis, o keisti VPĮ 50 straipsnio 6 dalies ir (ar) VPĮ 51 straipsnio 2 dalies nuostatas, nustatant, jog supaprastintų pirkimų atveju gali būti netaikomas reikalavimas teikti pašalinimo pagrindų nebuvimą įrodančius dokumentus, nebent kiltų pagrįstų abejonių dėl tiekėjo atitikties pašalinimo pagrindams. Be to, atsižvelgiant į tai, kad pirkimo procedūrų metu perkančiosios organizacijos privalo vadovautis ir savo pasirengtomis pirkimo sąlygomis, kurios paprastai nustato ir įrodančių dokumentų teikimo sąlygas, siūlome nustatyti, kad galimybe supaprastintų pirkimų atveju pašalinimo pagrindų nebuvimą įrodančių dokumentų reikalauti tik kilus pagrįstoms abejonėms, perkančiosios organizacijos gali pasinaudoti tik tokiu atveju, jeigu tokią vertinimo tvarką jos yra nurodžiusios pirkimo dokumentuose. Atitinkamai siūlome įvertinti, ar tuo pačiu nereikėtų pakeisti (papildyti) ir VPĮ 35 straipsnio 2 dalies, reglamentuojančios pirkimo dokumentų turinį, nuostatų.
Papildomai pažymėtina ir tai, kad pakeitus VPĮ 50 straipsnio 6 dalį arba VPĮ 51 straipsnio 2 dalies nuostatas, analogiška galimybe galėtų pasinaudoti ne tik pagal VPĮ pirkimus vykdančios perkančiosios organizacijos, bet ir perkantieji subjektai, pirkimus vykdantys pagal Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymą, atsižvelgiant į tai, kad pagal pastarojo įstatymo 59 straipsnio 1 dalį, jiems mutatis mutandis taikomos VPĮ 46, 47, 50, 51 straipsnio nuostatos. Pritarti iš dalies Argumentai:
Atsižvelgiant į pastabą, ,,kad perkančiosioms organizacijoms apskritai panaikintų pareigą nustatyti pašalinimo pagrindus“ bei siekiant teisinio aiškumo Įstatymo projekto 1 straipsnis patikslintas. Žr. Komiteto pasiūlymą prie Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabos Nr. 1. Nepritarti tai pastabos daliai, kurioje siūloma ,,keisti ne VPĮ 25 straipsnio nuostatas, nustatant kad gali būti netaikomas VPĮ 46 straipsnis, o keisti VPĮ 50 straipsnio 6 dalies ir (ar) VPĮ 51 straipsnio 2 dalies nuostatas“, kadangi pateikto VPĮ projekto 25 str. 1 d. reguliavimas tiksliau atspindi siekį sumažinti perteklinę dažnai nepagrįstą administracinę naštą perkančiosioms organizacijoms.
Nepritarti tai pastabos daliai, kurioje siūloma ,,analogiška galimybe galėtų pasinaudoti ne tik pagal VPĮ pirkimus vykdančios perkančiosios organizacijos, bet ir perkantieji subjektai, pirkimus vykdantys pagal Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymą, atsižvelgiant į tai, kad pagal pastarojo įstatymo 59 straipsnio 1 dalį, jiems mutatis mutandis taikomos VPĮ 46, 47, 50, 51 straipsnio nuostatos.“, kadangi Ateities komitetas svarsto tik tuos VPĮ nuostatų pakeitimus, kurie susiję su aukštųjų mokyklų arba mokslinių tyrimų institutų vykdomais pirkimais ir, kurie susiję su kliūtimis inovacijoms, mokslo progresui per viešuosius pirkimus. 2. Centrinė projektų valdymo agentūra, 2023-09-283
straipsnio, kuriuo keičiamas VPĮ 86 straipsnis. Šiuo metu galiojančios VPĮ redakcijos 86 straipsnio
ir 4 dalyse nurodytuose aprašuose nustatytais atvejais gali būti leidžiama žodžiu sudaryti supaprastinto pirkimo sutartis, kurių vertė ne didesnė kaip 15 000 Eur <...>“, t. y. iš esmės nustatoma, kad VPĮ
nuostatos, leidžiančios žodžiu sudaryti sutartis iki 15 000 eurų. Į šią formuluotę įterpus prekių ir paslaugų, kai jos yra skirtos moksliniams tyrimams ar eksperimentinei veiklai, pirkimus, Projektu siūloma formuluotė tampa neaiški, kadangi nėra aišku, kokiame teisės akte „gali būti leidžiama“ žodžiu sudaryti sutartį šių perkamų objektų pirkimo atvejais. Manytina, kad šiuo atveju VPĮ turėtų nustatyti kas yra leidžiama, o ne kas „gali būti leidžiama“, kadangi nėra atskiro aprašo prekių ir paslaugų, naudojamų moksliniams tyrimams ir eksperimentinei veiklai, viešiesiems pirkimams.
Atitinkamai siūlome tikslinti keičiamą 86 straipsnio 7 dalies formuluotę, ją išdėstant taip: „7. Pirkimo sutartis žodžiu gali būti sudaroma tik tada, kai supaprastinto pirkimo sutarties vertė neviršija 5 000 Eur (penkių tūkstančių eurų) (be pridėtinės vertės mokesčio), o prekių ir paslaugų, kai jos yra skirtos moksliniams tyrimams ar eksperimentinei veiklai, pirkimų atvejais pirkimo sutartis žodžiu gali būti sudaryta kai supaprastinto pirkimo sutarties vertė neviršija 15 000 (penkiolikos tūkstančių eurų) (be pridėtinės vertės mokesčio).
Šio įstatymo 25 straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytuose aprašuose nustatytais atvejais bei prekių ir paslaugų pirkimų atvejais, kai jie yra skirti moksliniams tyrimams ar eksperimentinei plėtra gali būti leidžiama žodžiu sudaryti supaprastinto pirkimo sutartis, kurių vertė ne didesnė kaip 15 000 Eur (penkiolika tūkstančių eurų) (be pridėtinės vertės mokesčio).“ Pritarti iš dalies Argumentai:
Atsižvelgiant į CPVA pastabą pritarti, šiai daliai: ,,o prekių ir paslaugų, kai jos yra skirtos moksliniams tyrimams ar eksperimentinei veiklai, pirkimų atvejais pirkimo sutartis žodžiu gali būti sudaryta kai supaprastinto pirkimo sutarties vertė neviršija 15 000 (penkiolikos tūkstančių eurų) (be pridėtinės vertės mokesčio).“ Nepritarti šiai pastabos daliai: ,,Pirkimo sutartis žodžiu gali būti sudaroma tik tada, kai supaprastinto pirkimo sutarties vertė neviršija 5 000 Eur (penkių tūkstančių eurų) (be pridėtinės vertės mokesčio), <...> Šio įstatymo 25 straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytuose aprašuose nustatytais atvejais bei prekių ir paslaugų pirkimų atvejais, kai jie yra skirti moksliniams tyrimams ar eksperimentinei plėtra gali būti leidžiama žodžiu sudaryti supaprastinto pirkimo sutartis, kurių vertė ne didesnė kaip 15 000 Eur (penkiolika tūkstančių eurų) (be pridėtinės vertės mokesčio).“ Pasiūlymas:
Pakeisti 86 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: Šio įstatymo 25 straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytuose aprašuose nustatytais atvejais bei prekių ir paslaugų pirkimų atvejais, kai jie yra skirti moksliniams tyrimams ar eksperimentinei plėtrai, gali būti leidžiama žodžiu sudaryti supaprastinto pirkimo sutartis, kurių vertė ne didesnė kaip 15 000 Eur (penkiolika tūkstančių eurų) (be pridėtinės vertės mokesčio).“ „7.
Šio įstatymo 25 straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytuose aprašuose nustatytais atvejais bei prekių ir paslaugų pirkimų atvejais, kai jie yra skirti moksliniams tyrimams ar eksperimentinei plėtra gali būti leidžiama žodžiu sudaryti supaprastinto pirkimo sutartis, kurių vertė ne didesnė kaip 15 000 Eur (penkiolika tūkstančių eurų) (be pridėtinės vertės mokesčio).“ Pritarti iš dalies Argumentai:
Atsižvelgiant į CPVA pastabą pritarti, šiai daliai: ,,o prekių ir paslaugų, kai jos yra skirtos moksliniams tyrimams ar eksperimentinei veiklai, pirkimų atvejais pirkimo sutartis žodžiu gali būti sudaryta kai supaprastinto pirkimo sutarties vertė neviršija 15 000 (penkiolikos tūkstančių eurų) (be pridėtinės vertės mokesčio).“ Nepritarti šiai pastabos daliai: ,,Pirkimo sutartis žodžiu gali būti sudaroma tik tada, kai supaprastinto pirkimo sutarties vertė neviršija 5 000 Eur (penkių tūkstančių eurų) (be pridėtinės vertės mokesčio), <...> Šio įstatymo 25 straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytuose aprašuose nustatytais atvejais bei prekių ir paslaugų pirkimų atvejais, kai jie yra skirti moksliniams tyrimams ar eksperimentinei plėtra gali būti leidžiama žodžiu sudaryti supaprastinto pirkimo sutartis, kurių vertė ne didesnė kaip 15 000 Eur (penkiolika tūkstančių eurų) (be pridėtinės vertės mokesčio).“ Pasiūlymas:
Pakeisti 86 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: Šio įstatymo 25 straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytuose aprašuose nustatytais atvejais bei prekių ir paslaugų pirkimų atvejais, kai jie yra skirti moksliniams tyrimams ar eksperimentinei plėtrai, gali būti leidžiama žodžiu sudaryti supaprastinto pirkimo sutartis, kurių vertė ne didesnė kaip 15 000 Eur (penkiolika tūkstančių eurų) (be pridėtinės vertės mokesčio).“ „7. Pirkimo sutartis žodžiu gali būti sudaroma tik tada, kai supaprastinto pirkimo sutarties vertė neviršija 5 10 000 Eur (penkių dešimt tūkstančių eurų) (be pridėtinės vertės mokesčio).
Šio įstatymo 25 straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytuose aprašuose nustatytais atvejais, bei prekių ir paslaugų pirkimų atvejais, kai jie yra skirti moksliniams tyrimams ar eksperimentinei plėtrai, gali būti leidžiama žodžiu sudaryti supaprastinto pirkimo sutartis, kurių vertė ne didesnė kaip taip pat prekių ir paslaugų, skirtų moksliniams tyrimams ir (ar) eksperimentinei veiklai, pirkimo atvejais pirkimo sutartis žodžiu gali būti sudaroma, kai supaprastinto pirkimo sutarties vertė neviršija 15
projektų valdymo agentūra,
siūlomi keitimai gali turėti įtakos jau vykstančioms pirkimo procedūroms, Projektą tikslinga papildyti nuostatomis, numatančiomis jog „Iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtos pirkimų procedūros tęsiamos pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusias Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas.“ Pritarti Pasiūlymas:
Papildyti įstatymo projektą 4 straipsniu:
„4 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
1Šis įstatymas įsigalioja 2024 m. sausio 1 d. 2. Viešųjų pirkimų tarnyba iki 2023 m. gruodžio 31 d.
priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos pradėtos viešųjų pirkimų procedūros tęsiamos pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusias Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas.“
iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
1Ekonomikos komitetas,
2023-11-151
Teisės departamento pasiūlymui Nr. 1, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupės pastabai bei Centrinės projektų valdymo agentūros pasiūlymui Nr. 1, reikalinga patikslinti ne įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo Įstatymo 25 straipsnio 1 dalį, tačiau Įstatymo 50 straipsnio 6 dalį. Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„1 straipsnis. 25 50 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 25 50 straipsnio 1 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Tarptautinį ar supaprastintą pirkimą perkančioji
organizacija atlieka šiame įstatyme nustatyta tvarka, išskyrus šio straipsnio 2, 3, 4 ir 5 dalyse nurodytus atvejus. Atliekant supaprastintus pirkimus šio įstatymo 46 straipsnyje nustatytų reikalavimų gali būti nesilaikoma, kai tiekėjas pateikia Europos bendrojo viešųjų pirkimų dokumentą, o pažymų, patvirtinančių pašalinimo pagrindų nebuvimą, perkančioji organizacija iš tiekėjų reikalauti turi tik esant abejonėms dėl jų patikimumo. 6. Prieš nustatydama laimėjusį pasiūlymą, išskyrus atvejus, kai pirkimo sutartis sudaroma preliminariosios sutarties pagrindu pagal šio įstatymo 78 straipsnio 4 dalį ar 5 dalies 1 punktą, perkančioji organizacija reikalauja, kad ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą pateikęs tiekėjas pateiktų aktualius dokumentus, patvirtinančius jo pašalinimo pagrindų nebuvimą, ir atitiktį kvalifikacijos reikalavimams, pagal šio įstatymo 51 straipsnį ir, jeigu taikytina, patvirtinančius jo atitiktį kokybės vadybos sistemos ir (arba) aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartams, pagal šio įstatymo 48 straipsnį.
Šis reikalavimas netaikomas, kai pirkimo sutartis sudaroma preliminariosios sutarties pagrindu pagal šio įstatymo 78 straipsnio 4 dalį ar 5 dalies 1 punktą ir gali būti netaikomas, kai atliekant supaprastintą pirkimą vertinamas šio įstatymo 46 straipsnyje nurodytų tiekėjo pašalinimo pagrindų nebuvimas ir perkančiajai organizacijai nekyla abejonių dėl ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą pateikusio tiekėjo nurodytos informacijos patikimumo.“ Nepritarti Argumentai:
Pažymėtina, kad Seimo kanceliarijos Teisės departamentas nesiūlo keisti keičiamo įstatymo 50 straipsnį ir teikia pastabas 25 straipsnio pakeitimams. Todėl siūlytina likti prie keičiamo įstatymo 25 straipsnio pakeitimų. Žr. Komiteto pasiūlymą prie Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabos Nr. 1. 2. Ekonomikos komitetas, 2023-11-152
projekto 3 straipsniu keičiamo Įstatymo 71 straispnio 6 dalies 8 punkte siūloma įtvirtinti supaprastintų pirkimų neskelbiamų derybų sąlyga susiaurina galimybes perkančiosioms organizacijoms pasinaudoti šias sąlyga. Atsižvelgiant į tai bei į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą Nr. 2, nuostatos keitimo siūloma atsisakyti. Pasiūlymas:
Išbraukti įstatymo projekto 2 straipsnį: „32 straipsnis.
Pakeisti Viešųjų pirkimų įstatymo 71 straipsnio 6 dalies 8 punktą ir jį išdėstyti taip: „8) prekės, gaminamos ir (ar) naudojamos tik mokslinių tyrimų, eksperimentų, studijų ar eksperimentinės plėtros tikslais, kai norimo rezultato negalima pasiekti naudojant kitus tokios pačios paskirties gaminius, jei perkančioji organizacija yra mokslo ir studijų institucija, kaip tai numato Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymas, ir sutarties dalykas yra tiesiogiai susijęs su moksliniais tyrimais ir eksperimentine plėtra;“ Nepritarti Argumentai:
Nepritarti siūlymui išbraukti įstatymo projekto 2 straipsnį. Siekiant aiškesnio reglamentavimo, siūloma nauja straipsnio redakcija. Žr. Komiteto pasiūlymą prie Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabos Nr. 2. 3. Ekonomikos komitetas, 2023-11-153
Argumentai: iš dalies pritariant iniciatorių siūlymui dėl poreikio didinti žodžiu sudaromų sutarčių ribą bei įvertinus infliaciją bei siekį mažinti adminsitracinę naštą, manytina, kad toks poreikis aktualus visoms perkančiosioms organizacijoms, o ne tik prekėms ar paslaugoms, skirtoms moksliniams tyrimams ar eksperimentinei veiklai, t.y. tik tam tikrai perkančiųjų organziacijų grupei. Tačiau kartu pastebėtina, kad siūloma žodinės sutarties vertė – 15 000 Eur – didėtų labai ženkliai. Todėl siūlytina žodinės sutarties vertę visoms perkančiosioms organizacijoms didinti iki 10 000 Eur. Atsižvelgiant į tai, siūloma pakeisti Įstatymo projekto 4 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „4 3 straipsnis. 86 straipsnio pakeitimas Pakeisti Viešųjų pirkimų įstatymo 86 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „7. Pirkimo sutartis žodžiu gali būti sudaroma tik tada, kai supaprastinto pirkimo sutarties vertė neviršija 5 10 000 Eur (penkių dešimt tūkstančių eurų) (be pridėtinės vertės mokesčio).
Šio įstatymo 25 straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytuose aprašuose nustatytais atvejais bei prekių ir paslaugų pirkimų atvejais, kai jie yra skirti moksliniams tyrimams ar eksperimentinei plėtrai, gali būti leidžiama žodžiu sudaryti supaprastinto pirkimo sutartis, kurių vertė ne didesnė kaip 15 000 Eur (penkiolika tūkstančių eurų) (be pridėtinės vertės mokesčio).“ Pritarti iš dalies Argumentai:
Pritarti pasiūlymui, kad pirkimo sutartis žodžiu gali būti sudaroma tada, kai supaprastinto pirkimo sutarties vertė neviršija ne 5000, o 10000 Eur. Tačiau nepritartina siūlymui atsisakyti nuostatos, kad prekių ir paslaugų pirkimų atvejais, kai jie yra skirti moksliniams tyrimams ar eksperimentinei plėtrai gali būti leidžiama žodžiu sudaryti supaprastinto pirkimo sutartis, kurių vertė ne didesnė kaip 15 000 Eur (penkiolika tūkstančių eurų) (be pridėtinės vertės mokesčio). Manytina, kad iniciatorių siūlomas reguliavimas palengvintų mokslo įstaigų vykdomus pirkimus ir sudarytų sąlygas mokslo plėtrai. Žr. Komiteto pasiūlymą prie CPVA pastabos Nr. 2. 4. Ekonomikos komitetas, 2023-11-154 N Argumentai:
Siekiant teisės aktų suderinamumo ir tinkamo įstatymo nuostatų taikymo, iki įstatymo įsigaliojimo turi būti pakeisti Viešųjų pirkimų tarnybos rengiami įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai ir rekomendacijos. Šiems darbams reikia bent pusės metų laikotarpio, todėl siūloma įstatymo įsigaliojimą numatyti 2024 m. liepos 1 d. Pasiūlymas:
Papildyti įstatymo projektą nauju straipsniu: “… straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
1Šis įstatymas,
išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2024 m. liepos 1 d. 2. Viešųjų pirkimų tarnyba iki 2024 m. birželio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3.
pirkimų procedūros tęsiamos pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusias Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas.“ Pritarti iš dalies Argumentai: Pritarti pasiūlymui įstatymo projektą papildyti įgyvendinamosiomis nuostatomis. Tačiau manytina, kad siūlomas įsigaliojimo laikas – 2024 m. liepos 1 d., yra per ilgas, todėl siūloma, kad įstatymas įsigaliotų 2024 m. sausio 1 d. Žr. Komiteto pasiūlymą prie CPVA pastabos Nr. 3. 5. Ekonomikos komitetas, 2023-11-15 * Argumentai: viešuosius pirkimus reglamentuoja keli įstatymai: LR viešųjų pirkimų įstatymas, LR pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymas ir LR viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymas. Pasiūlymas: atsižvelgiant į išdėstytus argumentus ir tai, kad Centrinė projektų vadymo agentūra savo pasiūlyme Nr. 1 pažymi, kad pakeitus Viešųjų pirkimų įstatymo 50 straipsnio 6 dalį arba 51 straipsnio 2 dalies nuostatas, analogiška galimybe galėtų pasinaudoti ne tik pagal Viešųjų pirkimų įstatymą pirkimus vykdančios perkančiosios organizacijos, bet ir perkantieji subjektai, pirkimus vykdantys pagal Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymą (atsižvelgiant į tai, kad pagal pastarojo įstatymo 59 straipsnio 1 dalį, jiems mutatis mutandis taikomos VPĮ 46, 47, 50, 51 straipsnio nuostatos), siūlome pagrindiniam Ateities komitetui įvertinti poreikį analogiškomis nuostatomis patikslinti ir LR pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymą. Nepritarti Argumentai:
Manytina, kad kitų susijusių teisės aktų pakeitimai gali būti vykdomi po šio įstatymo įsigaliojimo. 6.
6Seimo Švietimo ir mokslo komitetas,
2023-11-152
Atsižvelgiant į Seimo Teisės departamento pastabas, kad supaprastintų pirkimų atvejais neskelbiamų derybų būdu vykdo ne tik mokslo ir studijų institucijos, bet ir kitos valstybinės įstaigos, pažymint, kad tokius pirkimus reglamentuoja ne tik Mokslo ir studijų įstatymas, bet ir Technologijų įstatymas, kuriame įtvirtinta, kad kiti ūkio subjektai atskirai ar bendradarbiaudami su mokslo ir studijų institucijomis ir kt. vykdo mokslinius tyrimus, gali netekti galimybės vykdyti supaprastintų pirkimų atvejais neskelbiamų derybų būdu pirkimus, siūlo pakeisti Viešųjų pirkimo 71 straipsnio 6 dalies 8 punktą. Pasiūlymas:
Pakeisti Projekto 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „2 straipsnis. 71 straipsnio pakeitimas Pakeisti Viešųjų pirkimų įstatymo 71 straipsnio 6 dalies 8 punktą ir jį išdėstyti taip: „8) prekės, gaminamos ir (ar) naudojamos tik mokslinių tyrimų, eksperimentų, studijų ar eksperimentinės plėtros tikslais, kai norimo rezultato negalima pasiekti naudojant kitus tokios pačios paskirties gaminius, ir perkamosios prekės yra tiesiogiai susijęs su moksliniais tyrimais ir eksperimentine plėtra;“ Pritarti Žr. Komiteto pasiūlymą prie Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabos Nr. 2. 7. Komiteto sprendimas: Pritarti komiteto patobulintam Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 25, 71 ir 86 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-3089(2) ir komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu
siūlomas projektas Nr. XIVP-3089(2), jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Raimundas Lopata Komiteto biuro patarėjos Miglė Paulauskė, Ieva Lavišienė