Projekto lyginamasis variantas
2023 m. d. Nr. Vilnius1 straipsnis. 4 straipsnio pakeitimas Papildyti 4 straipsnį nauja 3¹ dalimi ir ją išdėstyti taip: „3¹. Asociacija arba kitas viešasis juridinis asmuo, kurio steigimo dokumentuose kaip vienas iš veiklos tikslų yra nurodyta gyvūnų gerovės apsauga, administracinio nusižengimo ir (ar) baudžiamojoje byloje, kuri pradėta pagal šio juridinio asmens skundą ar pranešimą ir kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 346 straipsnį arba Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso
gerovės interesus.”2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas
įstatymas įsigalioja 2024 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narė Ieva Pakarklytė
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS GYVŪNŲ GEROVĖS IR APSAUGOS ĮSTATYMO NR. VIII-500 4 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO,
Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai: Lietuvos Respublikos Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo Nr. VII-500 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodekso 584 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 53 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (toliau kartu – Įstatymų projektai) parengti siekiant numatyti galimybę nevyriausybinėms organizacijoms, veikiančioms gyvūnų gerovės srityje, atstovo teisėmis dalyvauti administracinio nusižengimo ir (ar) baudžiamojoje byloje dėl Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo nuostatų pažeidimų, jeigu byla pradėta pagal šios nevyriausybinės organizacijos pateiktą informaciją. Projektų rengimą paskatino kreipimasis iš gyvūnų gerovės srityje veikiančios nevyriausybinės organizacijos, kuriame nurodoma, kad viena iš šios organizacijos veiklos sričių yra teikti pareiškimus dėl žiauraus elgesio su gyvūnais pagal Baudžiamojo kodekso 310 straipsnį bei Administracinių nusižengimų kodekso 346 straipsnį atsakingoms institucijoms, tačiau organizacijai tik retais atvejais suteikiama teisė gauti informaciją apie bylos, kuri pradėta jų pateikto pareiškimo pagrindu, eigą ir rezultatus. Tai riboja nevyriausybinės organizacijos galimybes apskųsti priimtą sprendimą teisės aktų numatyta tvarka ir apsunkina jos galimybę įgyvendinti savo funkciją – gyvūnų gerovės interesų atstovavimą.
Pagrindinis Įstatymų projektų tikslas – užtikrinti efektyvesnę gyvūnų gerovės apsaugą administracinio nusižengimo ir baudžiamajame procesuose sudarant sąlygas juose dalyvauti gyvūnų gerovės srityje veikiančiai nevyriausybinei organizacijai, informavusiai atsakingą instituciją apie galimą įstatymo pažeidimą. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Įstatymų projektų iniciatorė ir rengėja – Seimo narė Ieva Pakarklytė. Rengiant Įstatymų projektus buvo konsultuotasi su Lietuvos policijos atstovais, Lietuvos aukščiausiojo teismo atstovais, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atstovais, Teisingumo ministerijos atstovais bei nevyriausybinėmis organizacijomis, veikiančiomis gyvūnų gerovės srityje. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai:
Šiuo metu susipažinti su bylos medžiaga gyvūnų gerovės srityje veikiančios nevyriausybinės organizacijos gali tik tuo atveju, kai administracinį nusižengimą tiriantis pareigūnas pripažįsta šią organizaciją nukentėjusiuoju dėl patirtos neturtinės žalos. Gyvūnų gerovės srityje veikiančių nevyriausybinių organizacijų teigimu, nukentėjusiojo statusas joms yra suteikiamas tik retais atvejais, tad dažniausiai šios organizacijos negali susipažinti su jų pranešimo pagrindu pradėtų bylų medžiaga ir rezultatu, o tai apsunkina jų galimybes skųsti byloje priimtą sprendimą.
Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama: Įstatymų projektais siūloma, kad gyvūnų gerovės srityje veikianti nevyriausybinė organizacija, pateikusi pranešimą, kurio pagrindu pradėta administracinio nusižengimo ir (ar) baudžiamoji byla dėl galimo Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo nuostatų pažeidimo, būtų laikoma atstovu pagal įstatymą ir turėtų teisę susipažinti su bylos medžiaga bei apskųsti priimtą sprendimą. Šios teisinio reguliavimo nuostatos užtikrintų efektyvesnę gyvūnų teisinę apsaugą ir didesnę atsakingų institucijų sprendimų kontrolę, kadangi sudarytų sąlygas suinteresuotoms šalims susipažinti su institucijų priimtais sprendimais gyvūnų gerovės bylose ir motyvuotai juos apskųsti. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Priėmus įstatymus, neigiamų pasekmių nenumatoma. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Priimtų įstatymų įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai yra nenumatoma. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Įstatymų įgyvendinimas neturės pasekmių verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams:
Įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams.
Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios: Įstatymus inkorporuojant į teisinę sistemą, kitų įstatymų priimti, keisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymų projektai neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams. Jeigu įstatymas reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti: Priėmus Įstatymo projektą įgyvendinamųjų teisės aktų nereikės. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Įstatymams įgyvendinti nereikės papildomų valstybės biudžeto lėšų. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Rengiant Įstatymų projektus buvo konsultuotasi su Lietuvos policijos atstovais, Lietuvos aukščiausiojo teismo atstovais, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atstovais, Teisingumo ministerijos atstovais bei nevyriausybinėmis organizacijomis, veikiančiomis gyvūnų gerovės srityje.
Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: Reikšminiai žodžiai, kurių reikia Įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą: „gyvūnų apsauga“, „gyvūnų gerovė“. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:
Nėra.
2023-09-21 Nr. XIVP-3076 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad jis teikiamas kartu su Administracinių nusižengimų kodekso 584 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIVP-3077 ir Baudžiamojo proceso kodekso 53 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIVP-3078 siekiant „ <...> numatyti galimybę nevyriausybinėms organizacijoms, veikiančioms gyvūnų gerovės srityje, atstovo teisėmis dalyvauti administracinio nusižengimo ir (ar) baudžiamojoje byloje dėl Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo nuostatų pažeidimų, jeigu byla pradėta pagal šios nevyriausybinės organizacijos pateiktą informaciją“. Pažymėtina, kad projektu keičiamo Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo paskirtis – nustatyti „<...> valstybės ir savivaldybių institucijų kompetenciją užtikrinant gyvūnų, kaip juslių būtybių, gerovę ir apsaugą, fizinių ir juridinių asmenų, kitų organizacijų ir filialų (toliau – asmuo) pareigas gyvūnų apsaugos ir gerovės srityje, bepriežiūrių gyvūnų gerovę ir apsaugą, bešeimininkių gyvūnų populiacijos mažinimo priemones, humaniško elgesio su gyvūnais reikalavimus, kad gyvūnai būtų apsaugoti nuo žiauraus elgesio, kankinimo ir kito neigiamo poveikio ir būtų užtikrintas žmonių saugumas“ (keičiamo įstatymo 1 straipsnio 1 dalis), o ne nustatyti, kokie subjektai yra (ar gali būti) administracinio ar baudžiamojo procesų dalyviais, reglamentuoti jų teises ir pareigas.
Šie klausimai sprendžiami atitinkamus procesus reglamentuojančiuose įstatymuose – Administracinių nusižengimų ir Baudžiamojo proceso kodeksuose, administracinio ar baudžiamojo procesų dalyvių statuso suteikimas asmenims, jų procesinių teisių ir pareigų reglamentavimas nėra projektu keičiamo įstatymo dalykas. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, projektas vertintinas kaip neatitinkantis Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinto teisėkūros tikslingumo principo, reiškiančio, kad teisės akto projektas turi būti rengiamas ir teisės aktas priimamas tik tuo atveju, kai siekiamų tikslų negalima pasiekti kitomis priemonėmis. 2. Jei būtų nuspręsta nepritarti išvados 1 pastabai, projekto 1 straipsniu teikiamas teisinis reguliavimas vertintinas Teisės departamento išvadų Administracinių nusižengimų kodekso 584 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-3077 ir Baudžiamojo proceso kodekso 53 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-3078 kontekste. 3.
įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punktą valstybės politiką laukinių gyvūnų ir gyvūnų augintinių gerovės ir apsaugos srityje pagal kompetenciją formuoja Aplinkos ministerija ar jos įgaliotos institucijos, pagal 3 straipsnio 4 dalies 1 punktą valstybės politiką ūkinių gyvūnų gerovės ir apsaugos srityje pagal kompetenciją formuoja Žemės ūkio ministerija ar jos įgaliotos institucijos, manytina, kad dėl siūlomo reguliavimo turėtų būti gauta Vyriausybės išvada. Departamento direktorius Dainius Zebleckis E. Drėgvaitė, tel. +370 5 239 6891, el. p. [email protected] M. Masteikienė, tel. +370 5 239 6843, el. p. [email protected] J. Meškienė, tel. +370 5 209 6089, el. p. [email protected]
Aplinkos apsaugos komitetas
dalyvavo: komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė, komiteto nariai: Kasparas Adomaitis, Ligita Girskienė, Tomas Tomilinas, Justinas Urbanavičius, Romualdas Vaitkus. Komiteto biuras: biuro vedėja Birutė Pūtienė, patarėjai: Evelina Bulotaitė, Aistrida Latvėnė, Rasa Matusevičiūtė, Audrius Želvys, padėjėja Vida Katinaitė. Kviestieji asmenys: Seimo narė Ieva Pakarklytė; Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos politikos grupės vyresnioji patarėja Lina Čaplikaitė-Denisovienė, patarėja Aleksandra Voicechovska;
Teisingumo ministerijos Baudžiamosios justicijos grupės vyresnysis patarėjas Martynas Dobrovolskis; VšĮ ,,Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ vadovė Beatričė Vaitiekūnaitė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2023-09-21)1
N Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad jis teikiamas kartu su Administracinių nusižengimų kodekso 584 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIVP-3077 ir Baudžiamojo proceso kodekso 53 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIVP-3078 siekiant „ <...> numatyti galimybę nevyriausybinėms organizacijoms, veikiančioms gyvūnų gerovės srityje, atstovo teisėmis dalyvauti administracinio nusižengimo ir (ar) baudžiamojoje byloje dėl Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo nuostatų pažeidimų, jeigu byla pradėta pagal šios nevyriausybinės organizacijos pateiktą informaciją“.
Pažymėtina, kad projektu keičiamo Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo paskirtis – nustatyti
„<...> valstybės ir savivaldybių institucijų kompetenciją užtikrinant
gyvūnų, kaip juslių būtybių, gerovę ir apsaugą, fizinių ir juridinių asmenų, kitų organizacijų ir filialų (toliau – asmuo) pareigas gyvūnų apsaugos ir gerovės srityje, bepriežiūrių gyvūnų gerovę ir apsaugą, bešeimininkių gyvūnų populiacijos mažinimo priemones, humaniško elgesio su gyvūnais reikalavimus, kad gyvūnai būtų apsaugoti nuo žiauraus elgesio, kankinimo ir kito neigiamo poveikio ir būtų užtikrintas žmonių saugumas“ (keičiamo įstatymo 1 straipsnio
ar baudžiamojo procesų dalyviais, reglamentuoti jų teises ir pareigas. Šie klausimai sprendžiami atitinkamus procesus reglamentuojančiuose įstatymuose – Administracinių nusižengimų ir Baudžiamojo proceso kodeksuose, administracinio ar baudžiamojo procesų dalyvių statuso suteikimas asmenims, jų procesinių teisių ir pareigų reglamentavimas nėra projektu keičiamo įstatymo dalykas. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, projektas vertintinas kaip neatitinkantis Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinto teisėkūros tikslingumo principo, reiškiančio, kad teisės akto projektas turi būti rengiamas ir teisės aktas priimamas tik tuo atveju, kai siekiamų tikslų negalima pasiekti kitomis priemonėmis. Nepritarti.
Nepritarti. Atsižvelgiant į įstatymo projekto tikslą (užtikrinti efektyvesnę gyvūnų apsaugą administraciniame ir baudžiamajame procesuose sudarant sąlygas gyvūnų gerovės srityje veikiančioms nevyriausybinėms organizacijoms, pranešusioms atsakingoms institucijoms apie galimus Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pažeidimus, atstovauti gyvūnų gerovės interesams paminėtuose procesuose), Komitete pritarta iniciatorių pateiktam įstatymo projektui. 1.2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2023-09-21)1
2Jei būtų nuspręsta nepritarti išvados 1 pastabai,
projekto 1 straipsniu teikiamas teisinis reguliavimas vertintinas Teisės departamento išvadų Administracinių nusižengimų kodekso 584 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-3077 ir Baudžiamojo proceso kodekso 53 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-3078 kontekste. Nepritarti. Komitete pritarta projekto iniciatorių siūlomam teisiniam reguliavimui dėl gyvūnų gerovės interesų atstovavimo administraciniame ir baudžiamajame procesuose. 1.3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2023-09-21)
keičiamo įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punktą valstybės politiką laukinių gyvūnų ir gyvūnų augintinių gerovės ir apsaugos srityje pagal kompetenciją formuoja Aplinkos ministerija ar jos įgaliotos institucijos, pagal 3 straipsnio 4 dalies 1 punktą valstybės politiką ūkinių gyvūnų gerovės ir apsaugos srityje pagal kompetenciją formuoja Žemės ūkio ministerija ar jos įgaliotos institucijos, manytina, kad dėl siūlomo reguliavimo turėtų būti gauta Vyriausybės išvada. Pritarti. Vyriausybės išvada gauta (TAR, 2024-01-11, Nr. 371). 2. Teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupė (2023-10-04) Įvertinę Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo Nr. VIII-500 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3076 atitiktį Europos Sąjungos teisei, pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų neturime. Atsižvelgti. 3.
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (2023-10-31)
susipažinusi su Įstatymų projektais, informuoja, kad nepritaria Įstatymų projektams ir siekiui jų pagrindu įstatymuose įtvirtinti galimybę konkretiems juridiniams asmenims, paprastai neturintiems teisėto intereso administracinių nusižengimų ar baudžiamosiose bylose (toliau – bylos), supaprastintomis sąlygomis tapti proceso šalimis bylose, nes toks reglamentavimas nesiderintų su teisinės atsakomybės taikymo procesinėmis taisyklėmis ir principais, teisėkūros principais ir praktikoje apsunkintų teisinius procesus instituciniu ir teisminiu lygmeniu. VMVT savo nepritarimą grindžia toliau pateiktais argumentais. 1. Dėl projektų tikslų. Aiškinamajame rašte dėl Įstatymų projektų nurodoma, kad „organizacijai tik retais atvejais suteikiama teisė gauti informaciją apie bylos, kuri pradėta jų pateikto pareiškimo pagrindu, eigą ir rezultatus. Tai riboja nevyriausybinės organizacijos galimybes apskųsti priimtą sprendimą teisės aktų numatyta tvarka ir apsunkina jos galimybę įgyvendinti savo funkciją – gyvūnų gerovės interesų atstovavimą.“ VMVT abejoja, ar Įstatymų projektais siekiama gyvūnų gerovės apsaugos tikslų ar organizacijų, kurių steigimo dokumentuose kaip vienas iš veiklos tikslų yra nurodyta gyvūnų gerovės apsauga (toliau – organizacijos) privačių tikslų – gauti administracinių nusižengimų ir baudžiamųjų bylų medžiagą, ir siekti dubliuoti ar tariamai kontroliuoti priežiūros institucijų ir teismų veiklą. Visų pirma, VMVT nuomone, Aiškinamajame rašte pateikti argumentai, kad organizacijos tariamai negauna iš institucijų informacijos, neatitinka tikrovės.
Organizacijos VMVT teikia pranešimus apie galimus gyvūnų gerovės ir apsaugos reikalavimų pažeidimus ir teisės aktų nustatyta tvarka, t. y. laikantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 30 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtinto viešumo principo, gauna apibendrintą viešą informaciją apie ūkio subjektų veiklos priežiūros rezultatus. Įstatymų projektais sudaromas įspūdis, kad siekiama gauti daugiau ar visą informaciją apie administracinių nusižengimų ar baudžiamąsias bylas (toliau – bylos), nepaisant kitų įstatymų nustatytų ribojimų, pvz., dėl asmens duomenų apsaugos. Aiškinamajame rašte nėra paaiškinama Įstatymų projektų nuostatų atitiktis teisėkūros pagarbos asmens teisėms ir laisvėms principui. VMVT taip pat nėra aišku, kodėl Aiškinamajame rašte pagrindinis tikslas yra nurodytas skųsti institucijų sprendimus, tarsi institucijos būtų tapatinamos su pagrindiniais gyvūnų gerovės ir apsaugos reikalavimų pažeidimus darančiais asmenimis, nors valstybė per valstybės institucijoms suteiktus įgaliojimus yra tikslingai paskirsčiusi atsakomybes valstybės institucijoms užtikrinti viešųjų interesų apsaugą gyvūnų gerovės apsaugos srityje. Gyvūnų gerovė – pirminėje ir antrinėje Europos Sąjungos teisėje įtvirtinta vertybė. Atitinkamai gyvūnų gerovės apsaugos svarba ir kontrolės mechanizmai įtvirtinti ir Lietuvos nacionalinėje teisėje. Viešojo intereso gyvūnų gerovės srityje gynimo įgaliojimai (t. y. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 589 straipsnį tirti ir nagrinėti bylas dėl ANK 346 straipsnyje nurodytų administracinių nusižengimų) įstatymais pavesti keturioms kompetentingoms institucijoms (policijai, VMVT, aplinkos apsaugai ir savivaldybių administracijoms).
VMVT Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 3 straipsnio 9 dalies 1 punktu pavesta pagal kompetenciją įgyvendinti valstybės politiką gyvūnų gerovės ir apsaugos srityje. Pagal Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. 744 „Dėl Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nuostatų patvirtinimo“, 10.3.1 papunktį VMVT pavesta kontroliuoti gyvūnų gerovės apsaugos privalomųjų reikalavimų laikymąsi. ANK 580 straipsnio 1 dalis nustato, kad viešąjį interesą administracinio nusižengimo byloje gina būtent institucijos, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, atstovas. Įstatymų projektais siūlomas veiksmas įtvirtinti atstovo pagal įstatymą kaip atstovaujančio gyvūnų gerovės interesams statusą tiesiogiai dubliuotų valstybės institucijų vaidmenį administracinių nusižengimų ir baudžiamosiose bylose. Todėl nėra pagrįstas Įstatymų projektų atitikimas teisėkūros tikslingumo, proporcingumo ir sistemiškumo principams. VMVT pažymi, kad sprendimai administracinių nusižengimų bylose priimami dviem etapais, t. y. pirmiausia instituciniu lygmeniu, kai institucijos vykdo administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimą ne teismo tvarka, ir antruoju lygmeniu – teismuose, kai pirmosios instancijos teisme nagrinėjami skundai dėl ne teismo tvarka priimtų nutarimų administracinių nusižengimų bylose ir vėliau teisme gali vykti ir apeliacinis procesas dėl pirmosios instancijos teismo procesinių sprendimų.
Atsižvelgiant į tai, Įstatymų projektuose pateiktos įteisinti nuostatos praktikoje tiesiogiai paveiktų tiek priežiūros institucijų, tiek teismų darbą, nes bus sukuriama našta aptarnauti papildomą bylų proceso šalį. Nėra pagrindžiama, kaip Įstatymų projektų nuostatos atitinka teisėkūros proporcingumo principą. Be to, Aiškinamajame rašte nurodytas tikslas „skųsti institucijų sprendimus ir gauti informaciją“ sistemiškai nesiderina su Įstatymų projektais siūlomų keisti teisės aktų tikslais. Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymas reglamentuoja asmenų teises ir pareigas, įtvirtina draudimus elgesio su gyvūnais srityse ir nustato pažeidimų prevencijos ir teisinės atsakomybės pagrindus, o ANK ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas (toliau – BPK) nustato materialines ir procesines teisinės atsakomybės normas. Nėra aišku, kaip Įstatymų projektų nuostatos derinasi su Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo nuostatomis. Be to, Atstovo pagal įstatymą sąvoka yra įtvirtinta tiek ANK, tiek BPK, todėl nėra aišku, kodėl tą pačią sąvoką bandoma įtvirtinti ir Gerovės įstatymo projekte, nors Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymas nėra skirtas reglamentuoti teisinės atsakomybės procesinius klausimus. 2. Dėl Įstatymų projektų nuostatų praktinio pritaikomumo.
Aiškinamajame rašte nurodytas organizacijų siekis skųsti institucijų sprendimus administracinių nusižengimų bylose nebūtų pasiektas pateiktu derinti Gerovės įstatymo projektu ir ANK projektu, nes šių Įstatymo projektų nuostatos nesiderina su kitomis ANK įtvirtintomis nuostatomis ir būtų nepakankamos. Pirma, Įstatymų projektuose siūloma, kad organizacijos turėtų teisę tapti „atstovais pagal įstatymą kaip atstovaujantis gyvūnų gerovės interesus“, tačiau siūloma įtvirtinti atstovavimą ne asmeniui, bet teisinei vertybei – gyvūnų globai (gerovės apsaugai). Atstovavimas gyvūnui taip pat nebūtų tinkamas atstovo pagal įstatymą statusas, nes civilinės teisės prasme gyvūnas yra daiktas ir nepatektų į nukentėjusiojo ar kitos proceso šalies sampratos sritį. Aiškinamajame rašte nurodytas tikslas skųsti institucijų sprendimus nebūtų pasiektas, nes atstovas pagal įstatymą kaip atstovaujantis gyvūnų gerovės interesams nėra nurodytas ANK 621 straipsnyje pateikiamame subjektų, kurie turi teisę apskųsti nutarimą administracinio nusižengimo byloje, sąraše. Be to, nėra aišku, kaip praktikoje būtų taikomas nutarimą administracinio nusižengimo byloje ne teismo tvarka priėmusios institucijos sutikimo su skundu institutas, reglamentuotas ANK 625 straipsnyje, kadangi jis neatsiejamas nuo aukščiau nurodyto ANK 621 straipsnio taikymo. Įstatymų projektų nuostatos nesiderina su teisėkūros aiškumo ir sistemiškumo principais.
Iš Įstatymų projektuose pateiktų formuluočių, kad organizacijos galėtų tapti atstovais pagal įstatymą „administracinio nusižengimo byloje, kuri pradėta pagal šio juridinio asmens skundą ar pranešimą ir kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 346 straipsnį“ galima suprasti, kad organizacijos siekia tapti atstovais pagal įstatymą bylose nuo to momento, kai suformuojama byla (pvz. pagal ANK – nuo administracinio nusižengimo protokolo surašymo, nes pagal ANK 570 straipsnio 3 dalies nuostatą „surašius administracinio nusižengimo protokolą, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, nukentėjusysis ar jų atstovai turi teisę susipažinti su visa pareigūnų atlikto tyrimo medžiaga, taip pat su bylos medžiaga, pateikta bylos nagrinėjimo metu.“ Taigi, praktikoje organizacijos tarsi turėtų galimybę susipažinti su administracinio nusižengimo tyrimo medžiaga nuo administracinio nusižengimo protokolo surašymo, nors asmuo dar nebūtų patrauktas administracinėn atsakomybėn. Manytina, kad Įstatymų projektais siūlomas reglamentavimas prieštarautų administracinės atsakomybės principams, pvz., nekaltumo prezumpcijos, atsakomybės proporcingumo ir kt. Antra, Įstatymo projektais siūloma įtvirtinti, kad vienas iš kriterijų, lemiančių, kad organizacija taptų proceso šalimi administracinio nusižengimo byloje, yra tai, kad tokia byla būtų kvalifikuota pagal ANK 346 straipsnį. VMVT atkreipia dėmesį, kad toks kriterijus yra ydingas, nes administracinio nusižengimo teisenoje bylos nagrinėjimo stadijoje (t. y. administracinių nusižengimų teisenos etape po administracinio nusižengimo protokolo surašymo) galimas asmens veikos perkvalifikavimas.
Tai numato ANK 617 straipsnio 3 dalies nuostata, pagal kurią „nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, pareigūnas turi teisę pakeisti nuorodą į šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, kuriame nustatyta atsakomybė už šį nusižengimą, jeigu administracinio nusižengimo protokole nurodyta administracinio nusižengimo esmė yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, kuriame nustatyta atsakomybė už padarytą administracinį nusižengimą.“ Galėtų susidaryti situacija, kad organizacija, iš pradžių tapusi administracinio nusižengimo proceso šalimi, bylos pabaigoje turėtų būti eliminuota iš proceso šalių, jei bylos nagrinėjimo metu asmens veika būtų perkvalifikuota arba teisena nutraukta. Darytina išvada, kad negalėtų būti objektyviai pateisinamas organizacijos dalyvavimas ankstesnėse proceso stadijose. Įstatymų projektuose siūlomos įtvirtinti nuostatos sukurtų teisinio neaiškumo ir neapibrėžtumo situaciją ir prieštarautų teisėkūros pagarbos asmens teisėms ir laisvėms principui. 3. Dėl išskirtinių teisių juridiniams asmenims suteikimo. ANK projekte siūloma nustatyti, kad „atstovais pagal įstatymą kaip atstovaujančiais gyvūnų gerovės interesus, gali būti asociacija arba kitas viešasis juridinis asmuo, kurio steigimo dokumentuose kaip vienas iš veiklos tikslų yra nurodyta gyvūnų gerovės apsauga, <...>.“ Galima suprasti, kad atstovu pagal įstatymą siūloma įteisinti organizacijas, kurios veiktų susivienijusios į asociacijas ar kaip pavieniai juridiniai asmenys (viešosios įstaigos) ir tokius kriterijus atitiktų daugiau nei 70 VMVT registruotų gyvūnų globėjų, t. y.
VMVT kontrolės subjektų, kurių veiklos kontrolės metu nustatoma ir ANK 346 straipsnyje nurodytų administracinių nusižengimų, susijusių su gyvūnų gerovės ir apsaugos srities reikalavimų pažeidimais. VMVT per 2022 m. atliko apie 80 patikrinimų dėl gyvūnų globėjų veiklos ir apie 80 procentų patikrinimų metu buvo nustatyta teisės aktų reikalavimų pažeidimai ir apie 13 procentų atvejų taikyta administracinė atsakomybė. Apie gyvūnų globėjų daromus grubius teisės aktų reikalavimų pažeidimus pastaraisiais metais plačiai kalbama ir visuomenės informavimo priemonėse. Aiškinamajame rašte pasigendama pagrindimo, kodėl į administracinius teisinius santykius, kurie pasižymi valdžios ir pavaldumo santykiais, pilnateisiais proceso dalyviais išimtinėmis teisėmis yra būtina įtraukti tam tikrus ūkio subjektus, kurių atsakingi asmenys patys buvo ar gali būti traukiami administracinėn atsakomybėn už administracinius nusižengimus, nurodytus ANK 346 straipsnyje. ANK projekte siūloma nustatyti ir kad kiti viešieji juridiniai asmenys[1], jei tokių juridinių asmenų steigimo dokumentuose kaip vienas iš veiklos tikslų būtų nurodyta gyvūnų gerovės apsauga, galėtų tapti atstovais pagal įstatymą kaip atstovaujančiais gyvūnų gerovės interesams.
Tokius kriterijus galėtų atitikti VMVT ir galimai Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – AM) institucijos, tačiau tokiu būdu institucijoms priskirtos funkcijos būtų kartojamos, nes, pvz., VMVT ir taip yra įgaliota veikti gyvūnų gerovės ir apsaugos srityje. Įstatymų projektais būtų įtvirtinta papildoma VMVT ir galimai AM institucijų teisė papildomai kontroliuoti kitų institucijų teisinės atsakomybės taikymo procesus, tačiau policija ir savivaldybių administracijos, tikėtina, kad tokios teisės neturėtų, nes jų nuostatuose galimai nėra nuostatų apie gyvūnų gerovės apsaugą. Darytina išvada, kad būtų sukurti nauji įgaliojimai valstybės institucijoms, atsirastų funkcijų dubliavimosi rizika. VMVT nuomone, dabar yra tinkamai reglamentuotos anksčiau šiame rašte nurodytų keturių institucijų, turinčių įgaliojimus taikyti administracinę atsakomybę pagal ANK 346 straipsnį, teisės ir pareigos ir bendradarbiavimo galimybės. Be to, iš Įstatymo projektų nėra aišku, kokia tvarka ir kokiais kriterijais vadovaujantis atstovai pagal įstatymą įgytų tokį statusą bylose. VMVT pažymi, kad paprastai organizacijos net nebūna ANK 346 straipsnyje nurodytų nusižengimų padarymo liudininkais. Kitais atvejais ANK yra įtvirtintas liudytojo institutas, kuris, manytina, yra pakankamas ir be Įstatymų projektuose siūlomų nuostatų įtvirtinimo. VMVT taip pat matytų poreikį Įstatymų projektus pateikti derinti savivaldybių administracijoms, kurios taip pat turi įgaliojimus tirti ANK 346 straipsnyje nurodytus administracinius nusižengimus ir nagrinėti administracinių nusižengimų bylas. Nepritarti.
Nepritarti. Atsižvelgiant į įstatymo projekto tikslą (užtikrinti efektyvesnę gyvūnų apsaugą administraciniame ir baudžiamajame procesuose sudarant sąlygas gyvūnų gerovės srityje veikiančioms nevyriausybinėms organizacijoms, pranešusioms atsakingoms institucijoms apie galimus Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pažeidimus, atstovauti gyvūnų gerovės interesams paminėtuose procesuose), Komitete pritarta iniciatorių pateiktam įstatymo projektui. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2023 m. spalio 11 d. sprendimo Nr. SV-S-1131
„Dėl įstatymų projektų išvadų“ 1–3 punktus, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo Nr. VIII-500 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3076, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 584 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3077 ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 53 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3078 (toliau kartu – Įstatymų projektai) tikslui – užtikrinti efektyvesnę gyvūnų apsaugą administraciniame ir baudžiamajame procesuose, tačiau pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui Įstatymų projektus tobulinti pagal šias pastabas ir pasiūlymus: 1.
Siekiant užtikrinti, kad gyvūnų gerovės ir (ar) apsaugos srityje veikiančios organizacijos gautų informaciją apie pagal jų pareiškimą pradėtą administracinio nusižengimo teiseną ir (ar) baudžiamąjį procesą ir priimtus sprendimus, atsižvelgiant į Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo
pakeisti ne Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 4 straipsnį, o šio įstatymo
žinomą žiauraus elgesio su gyvūnais ar jų kankinimo atvejus, gauti informaciją apie jo pranešimo išnagrinėjimo rezultatus, ir ją išdėstyti taip:
„1. Asmuo privalo pasirūpinti arba pranešti
kompetentingoms institucijoms, gyvūnų globėjams apie sužeistus, sergančius, bešeimininkius, bepriežiūrius gyvūnus, taip pat pranešti kompetentingoms institucijoms apie jam žinomus žiauraus elgesio su gyvūnais ar jų kankinimo atvejus. Asmuo, pranešęs kompetentingoms institucijoms apie jam žinomus žiauraus elgesio su gyvūnais ar jų kankinimo atvejus, turi teisę iš institucijos, kuriai pateikė pranešimą, gauti informaciją apie jo pranešimo išnagrinėjimo rezultatus.“
2Neabejotina, kad gyvūnų gerovė ir apsauga yra itin svarbus teisinis gėris,
kuris yra bendrojo visuomenės intereso dalis ir kurio apsauga atitinka tiek Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 1 straipsnio
administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą šio kodekso paskirtį. 3.
dalyvauti baudžiamajame procese ir padėti įgyvendinti visuomenės intereso apsaugą, kai yra atitinkamas pagrindas ir sąlygos. Pavyzdžiui, BPK 168 straipsnis suteikia teisę nevyriausybinėms organizacijoms tiek gauti informaciją apie atsisakymą pradėti ikiteisminį tyrimą, tiek skųsti tokius sprendimus. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą nuorašas siunčiamas skundą, pareiškimą ar pranešimą padavusiam asmeniui (šiuo atveju – nevyriausybinei organizacijai). Taigi ikiteisminio tyrimo institucijos turi pareigą pranešti skundą padavusiam asmeniui apie priimtą sprendimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Atitinkamai šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad, atsisakius pradėti ikiteisminį tyrimą, skundą, pareiškimą ar pranešimą padavęs asmuo turi teisę susipažinti su visa medžiaga, kurios pagrindu buvo priimtas ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, ar jos dalimi, taip pat susipažinimo metu daryti šios medžiagos kopijas ar išrašus, siekiant įgyvendinti 5 dalyje numatytą teisę skųsti tokį sprendimą. Pažymėtina ir tai, kad jeigu nevyriausybinė organizacija patiria turtinę žalą dėl BK 310 straipsnyje padarytos nusikalstamos veikos, ji baudžiamajame procese turi teisę dalyvauti kaip civilinis ieškovas. Vertinant ANK įtvirtintą teisinį reguliavimą, pažymėtina, kad asmuo, pranešęs apie administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą ir nurodęs, kad šia veika jam padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala, turi teisę skųsti tiek nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, kai ji nutraukiama pagal ANK 565¹ straipsnio 1 punktą (ANK 620 straipsnio 1 dalis), tiek administracinį nusižengimą tiriančio pareigūno atsisakymą pripažinti jį nukentėjusiuoju (ANK 578 straipsnio 1 dalis). 4.
tiek baudžiamajame procese, tiek administracinių nusižengimų teisenoje galimybes, netinkama prilyginti nevyriausybinę organizaciją atstovui pagal įstatymą, kadangi tokie pokyčiai nepadėtų pasiekti nei BPK, nei ANK projekto tikslų, juolab kad šis procesų subjektas turi itin specifinį teisinį statusą ir atsiradimo pagrindus, susijusius pirmiausia su tuo, kad turi būti asmuo, kuriam atstovaujama. Taigi, siekiant suteikti nevyriausybinėms organizacijoms daugiau teisių baudžiamojo proceso metu ir atsižvelgiant į tai, kad šios organizacijos jau turi pareiškėjo statusą, tikslinga plėsti pareiškėjo, suinteresuoto baudžiamosios bylos baigtimi, institutą, numatant parengti išsamų teisių ir pareigų katalogą, kuris padėtų įgyvendinti nevyriausybinių organizacijų tikslus, atitiktų baudžiamojo proceso teisinį reglamentavimą ir sukurtų prielaidas dar efektyviau ginti visuomenės interesą. Administracinių nusižengimų teisenoje, siekiant tų pačių tikslų, siūloma nevyriausybinėms organizacijoms, pranešusioms apie administracinį nusižengimą, suteikti analogiškas teises, kokios numatomos baudžiamajame procese. 5. Kartu pažymėtina ir tai, kad tokio pobūdžio baudžiamojo proceso ar administracinių nusižengimų teisenos teisinio reglamentavimo pokyčiai privalo būti ne tik nukreipti į visų nevyriausybinių organizacijų, atstovaujančių atitinkamam visuomenės interesui (pavyzdžiui, aplinkos apsaugos, moterų bei vaikų teisių srityje veikiančios organizacijos ir t. t.), įtraukimą į baudžiamąjį ar administracinių nusižengimų teisenos procesą, bet ir sistemiškai suderinti su visomis BPK ir ANK normomis, reglamentuojančiomis proceso dalyvių statusą, vaidmenį skirtingose baudžiamosios ar administracinių nusižengimų bylos stadijose.
Neužtikrinus kitų nevyriausybinių organizacijų teisių ir teisėtų interesų įgyvendinimo, aiškaus aptariamo dalyvio vaidmens procese, siūlomas teisinis reglamentavimas būtų sistemiškai nesuderintas. Dėl šios priežasties nepakankamas teisinis reglamentavimas būtų fragmentiškas, galimai užkirstų kelią kitus visuomenei svarbius gėrius atstovaujančioms nevyriausybinėms organizacijoms siekti reikšmingų tikslų. 6. Naujo baudžiamojo proceso ar administracinių nusižengimų teisenos dalyvio įtvirtinimas kodeksuose būtų laikytinas esminio pobūdžio reforma, kuri neabejotinai turėtų įtakos tiek baudžiamojo proceso ir administracinių nusižengimų teisenos trukmei, tiek valstybinio kaltinimo baudžiamajame procese palaikymo procesui, todėl, rengiant tokio pobūdžio BPK ir ANK pakeitimus, būtina atlikti išsamų jų poveikio minėtų procesų ekonomiškumo, greitumo ir veiksmingumo principams vertinimą. Tobulinant aptariamą baudžiamojo proceso teisinį reglamentavimą, būtina itin glaudžiai bendradarbiauti su ikiteisminio tyrimo institucijomis, teismų savivalda, o tobulinant ANK įtvirtintą teisinį reguliavimą – ir su institucijomis, kurioms pavesta pradėti administracinių nusižengimų teiseną, atlikti tyrimą ir surašyti administracinių nusižengimų protokolus, kadangi jų veiklą tokio pobūdžio pokyčiai paveiktų labiausiai. 7.
pokyčiams įgyvendinti būtinas ilgesnis terminas, kad visi proceso dalyviai susipažintų su nauju teisiniu reguliavimu, pasirengtų jį taikyti. Atsižvelgiant į tai, siūlytina Įstatymų projektuose numatyti vėlesnę jų įsigaliojimo datą. Nepritarti. Atsižvelgiant į įstatymo projekto tikslą (užtikrinti efektyvesnę gyvūnų apsaugą administraciniame ir baudžiamajame procesuose sudarant sąlygas gyvūnų gerovės srityje veikiančioms nevyriausybinėms organizacijoms, pranešusioms atsakingoms institucijoms apie galimus Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pažeidimus, atstovauti gyvūnų gerovės interesams paminėtuose procesuose), Komitete pritarta iniciatorių pateiktam įstatymo projektui. 6. Komiteto sprendimas: pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui siekiant užtikrinti didesnį gyvūnų gerovės interesų atstovavimą. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirtas pranešėjas: Aistė Gedvilienė. Komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė Komiteto biuro patarėja E. Bulotaitė [1] Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.34 straipsnio 2 dalis: „Viešieji juridiniai asmenys yra valstybės ar savivaldybės, jų institucijų arba kitų asmenų, nesiekiančių naudos sau, įsteigti juridiniai asmenys, kurių tikslas – tenkinti viešuosius interesus (valstybės ir savivaldybės įmonės, valstybės ir savivaldybės įstaigos, viešosios įstaigos, religinės bendruomenės ir t. t.).“