Projekto lyginamasis variantas
BAUDŽIAMOJO KODEKSO 7, 8, 13, 18, 25, 27, 30, 37, 38, 39, 40, 42, 43, 47, 48, 52, 54, 59, 61, 62, 64, 65, 66, 67, 69, 70, 72¹, 72², 74, 75, 76, 82, 84, 85, 87, 89, 90, 92, 93, 97, 98, 243 IR 244 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO BEI KODEKSO PAPILDYMO 5¹, 40¹, 58¹, 72⁵, 72⁶, 72⁷, 72⁸ IR 72⁹ STRAIPSNIAIS
Pakeisti 7 straipsnio 12 punktą ir jį išdėstyti taip:
„12) nusikaltimus, susijusius su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis, nuodingosiomis ar stipriai veikiančiomis medžiagomis (259–269 260–267¹straipsniai);“. 2 straipsnis. Kodekso papildymas 5¹ straipsniu
Papildyti Kodeksą 5¹ straipsniu:
„5¹ straipsnis. Užsieniečių baudžiamoji atsakomybė už užsienyje padarytus nusikaltimus Lietuvos Respublikos piliečiams ir kitiems nuolat Lietuvoje gyvenantiems asmenims
Užsieniečiai, neturintys nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, atsako pagal šį kodeksą, jeigu jie užsienyje padarė sunkų ar labai sunkų nusikaltimą Lietuvos Respublikos piliečiams ar kitiems nuolat Lietuvoje gyvenantiems asmenims, tačiau nusikaltimo padarymo vietos valstybė arba kaltininko pilietybės valstybė atsisako arba nevykdo baudžiamojo persekiojimo.“
Pakeisti 8 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„8 straipsnis. Baudžiamoji atsakomybė už užsienyje padarytus nusikaltimus
1Asmuo, padaręs užsienyje nusikaltimus, numatytus šio kodekso 5 ir 6 5¹ straipsniuose, atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu padaryta veika pripažįstama nusikaltimu ir už jos padarymą baudžiama pagal nusikaltimo padarymo vietos valstybės ir Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą.
Jeigu asmuo, padaręs nusikaltimą užsienyje, teisiamas Lietuvos Respublikoje, bet abiejose valstybėse už šį nusikaltimą numatytos skirtingos bausmės, bausmė nusikaltusiam asmeniui skiriama pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, tačiau ji negali viršyti nusikaltimo padarymo vietos valstybės baudžiamuosiuose įstatymuose nustatyto maksimalaus dydžio. 2. Asmuo, padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 5, 6, 5¹ ir 7 straipsniuose, neatsako pagal šį kodeksą, jeigu jis:
1) atliko užsienio valstybės teismo paskirtą bausmę;
2) buvo atleistas nuo visos ar dalies užsienio valstybės teismo paskirtos bausmės atlikimo;
3) užsienio valstybės teismo nuosprendžiu buvo išteisintas, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ar bausmės arba bausmė nebuvo paskirta dėl senaties ar kitais toje valstybėje numatytais teisiniais pagrindais. 3. Lietuvos Respublikos pilietis ar kitas nuolat Lietuvoje gyvenantis asmuo, užsienyje padarę padaręs vieną ar kelis nusikaltimus, numatytus šio kodekso 129, 135, 138, 148, 149, 150, 151, 151¹, 152¹, 153 straipsniuose, 162 straipsnio 1 dalyje, 307 straipsnio 3 dalyje, 308 straipsnio 3 dalyje, 309 straipsnio 2 ir 3 dalyse, baudžiami baudžiamas nepaisant to, ar už padarytą veiką baudžiama pagal nusikaltimo padarymo vietos valstybės baudžiamąjį įstatymą.“
Pakeisti 13 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Asmuo, kuriam iki nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo padarymo buvo suėję keturiolika metų, atsako už nužudymą (129 straipsnis), sunkų sveikatos sutrikdymą (135 straipsnis), išžaginimą (149 straipsnis), seksualinį prievartavimą (150 straipsnis), privertimą lytiškai santykiauti (151 straipsnis), vagystę (178 straipsnis), plėšimą (180 straipsnis), turto prievartavimą (181 straipsnis), turto sunaikinimą ar sugadinimą (187 straipsnio 2 dalis), šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų pagrobimą (254 straipsnis), neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti arba neteisėtą disponavimą labai dideliu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu (260 straipsnis), narkotinių ar psichotropinių medžiagų platinimą nepilnamečiams (261 straipsnis), narkotinių ar psichotropinių medžiagų vagystę, prievartavimą arba kitokį neteisėtą užvaldymą (263 straipsnis), transporto priemonių ar kelių, juose esančių įrenginių sugadinimą (280 straipsnio 2 dalis).“
Pakeisti 18 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Asmuo, padaręs sunkų arba labai sunkų nusikaltimą ir teismo pripažintas ribotai pakaltinamu, atsako pagal baudžiamąjį įstatymą, tačiau bausmė jam gali būti švelninama remiantis šio kodekso 59 straipsniu, arba jis gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir jam taikomos šio kodekso 98 straipsnyje numatytos priverčiamosios medicinos priemonės.“
Pakeisti 25 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai.“
1Pakeisti 27 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
„27 straipsnis.
Nusikaltimų recidyvas Recidyvistas ir pavojingas recidyvistas“. 2. Pakeisti 27 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Toks asmuo yra recidyvistas. Teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jeigu jis vėl padaro vieną ar daugiau panašių pagal savo pobūdį tyčinių nusikaltimų. Teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo recidyvistu, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes.“
3Pakeisti 27 straipsnio 2 dalies nuostatą iki dvitaškio ir ją išdėstyti taip:
„2. Nusikaltimų recidyvas yra pavojingas, o nusikaltimusNusikaltimus padaręs asmuo teismo gali būti pripažintas pavojingu recidyvistu, jeigu šis asmuo:“. 8 straipsnis. 30 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 30 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„30 straipsnis. Profesinių pareigų vykdymas
1Asmuo pagal šį kodeksą neatsako už žalą veiką, kurią padarė vykdydamas profesines pareigas, jeigu jis neviršijo įstatymų ar kitų teisės aktų nustatytų įgaliojimų. 2. Asmuo pagal šį kodeksą atsako už žalą veiką, kurią padarė vykdydamas profesines pareigas, jeigu jis viršijo įstatymų ar kitų teisės aktų nustatytus įgaliojimus, tačiau bausmė jam gali būti švelninama remiantis šio kodekso 59 straipsniu.“
Pakeisti 37 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „37 straipsnis.
Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo nusikalstamos veikos mažareikšmiškumo Padaręs nusikaltimą nusikalstamą veiką asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo nusikalstamos veikos dalyko ar kitų nusikaltimo jos požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme.“
1Pakeisti 38 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo per ne ilgesnį kaip trejų metų laikotarpį, ir“. 2. Pakeisti 38 straipsnį 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Šio straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo sprendimo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės įsiteisėjimo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau negu ketveri treji metai.“
Pakeisti 39 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„39 straipsnis. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, kai yra lengvinančių aplinkybių
1Asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą arba neatsargų nusikaltimą, teismo motyvuotu sprendimu gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu:
1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir
2) yra nors viena šio kodekso 59 straipsnyje numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, ir
3) nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių. 2.
2Asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų tyčinį nusikaltimą, teismo motyvuotu sprendimu gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu:
1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir
2) yra ne mažiau kaip dvi šio kodekso 59 straipsnio straipsnyje 1 dalyje numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės, ir
3) nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių.“
1Pakeisti 40 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą arba neatsargų ar nesunkų nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu:
1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir
2) 1) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir
3) 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas, ir
4) 3) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.“
2Papildyti 40 straipsnį nauja 3 dalimi:
„3. Asmuo, padaręs apysunkį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu:
1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir
2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir
3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas, ir
4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.“
3Buvusias 40 straipsnio 3–8 dalis laikyti atitinkamai 4–9 dalimis. 4. Pakeisti 40 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7.8.
Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas.“
5Papildyti 40 straipsnį 10 dalimi:
„10. Šio straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytais pagrindais nuo baudžiamosios atsakomybės negali būti atleistas pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu nuo ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo sprendimo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės įsiteisėjimo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau negu treji metai.“
Papildyti Kodekso VI skyrių 40¹ straipsniu:
„40¹ straipsnis. Juridinio asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės
Šio kodekso 36, 37, 38, ir 39 straipsniuose numatyti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindai gali būti taikomi ir juridiniams asmenims.“
Pakeisti 42 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6.
Padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme, remiantis šio kodekso 67, 68, 68¹, 68², 69, 70, 71, 72, 72¹, 72², 72³,ir 72⁴ ir 72⁵ straipsniais, gali būti skiriamos viena arba daugiau šių baudžiamojo poveikio priemonių. – uždraudimas naudotis specialia teise, viešųjų teisių atėmimas, teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas, įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, turto konfiskavimas, įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu, dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, išplėstinis turto konfiskavimas, įpareigojimas pranešti apie gyvenamosios vietos pakeitimą ar išvykimą iš jos. Kartu su baudos bausme įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą neskiriama. Kartu su viešųjų darbų bausme neskiriama atlikti nemokamų darbų.“
1Pakeisti 43 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Teismas, paskyręs bausmę juridiniam asmeniui, gali nutarti paskelbti šį nuosprendį per visuomenės informavimo priemones. Nuosprendis, kuriuo teismas juridiniam asmeniui paskiria bausmę už sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir šio kodekso XXXIII skyriuje numatytus nusikaltimus, privalo būti paskelbtas per visuomenės informavimo priemones.“
2Pakeisti 43 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Juridiniam asmeniui kartu su bausme, remiantis šio kodekso 67, 69, 71, 72,ir 72³, 72⁶, 72⁷, 72⁸ ir 72⁹ straipsniais, gali būti skiriamos viena arba daugiau šių baudžiamojo poveikio priemonių–įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, turto konfiskavimas, išplėstinis turto konfiskavimas. Įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą gali būti skiriama tik su juridinio asmens veiklos apribojimo bausme.“
Pakeisti 47 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4.
Juridiniam asmeniui nustatoma nuo 200 iki 100 000 MGL dydžio bauda. Jei juridinio asmens metinės pajamos iki nusikalstamos veikos padarymo ėjusiais metais viršijo 300 000 MGL, jam skiriama nuo 3 iki 15 procentų metinių pajamų, gautų iki nusikalstamos veikos padarymo ėjusiais metais, dydžio bauda. Šiuo atveju juridiniam asmeniui skiriamos baudos maksimalus dydis yra 100 000 MGL arba iki 15 procentų nuo jo metinių pajamų, priklausomai nuo to, kuris baudos dydis yra didesnis.“
1Pakeisti 48 straipsnio 4 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) neatlygintinai išdirbti iki 200 valandų per teismo nustatytą, bet ne ilgesnį kaip laisvės apribojimo laiką sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais asmenimis su negalia ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;“. 2. Pakeisti 48 straipsnio 4 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą ar jos dalį arba tokią žalą pašalinti savo darbu per teismo nustatytą terminą, kuris negali būti ilgesnis negu treji metai;“. 3. Pakeisti 48 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Teismas asmeniui, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, kitų baudžiamojo proceso dalyvių prašymu taip pat savo nuožiūra gali paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytą vieną ar kelias baudžiamojo poveikio priemones arba XI skyriuje numatytą vieną ar kelias auklėjamojo poveikio priemones, kai laisvės apribojimo bausmė skiriama nepilnamečiui, ir (ar) kitus baudžiamajame įstatyme nenumatytus draudimus ar įpareigojimus, jeigu, teismo nuomone, tai darytų teigiamą įtaką jo elgesiui.“
Pakeisti 52 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Teismas, skirdamas juridinio asmens veiklos apribojimo bausmę, uždraudžia juridiniam asmeniui dalyvauti tam tikruose sandoriuose, verstis tam tikra veikla ar panaikina veiklos, kurią vykdant buvo padaryta nusikalstama veika, leidimus ir (ar) licencijas, ar įpareigoja uždaryti tam tikrą juridinio asmens padalinį.“
Pakeisti 54 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę arba bausmės vykdymo atidėjimą, išskyrus atvejus, kai padaromas labai sunkus nusikaltimas.“
Papildyti Kodeksą 58¹ straipsniu:
„58¹ straipsnis. Bausmės skyrimo juridiniam asmeniui ypatumai
1Teismas bausmę juridiniam asmeniui skiria vadovaudamasis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais ir atsižvelgdamas į šiame straipsnyje nurodytus ypatumus. 2. Skirdamas bausmę juridiniam asmeniui teismas papildomai atsižvelgia į:
1) juridinio asmens organizacinę kultūrą ir veiklos kontrolės politiką;
2) juridinio asmens veiksmus, kurių buvo imtasi siekiant pašalinti nusikalstamos veikos sukeltus padarinius ir įgyvendinti nusikalstamų veikų prevenciją;
3) anksčiau taikytas poveikio priemones bei jų veiksmingumą;
4) kitas reikšmingas aplinkybes.“
Pakeisti 59 straipsnio 1 dalies 8 punktą ir jį išdėstyti taip:
„8) veika padaryta pažeidžiant nusikalstamą veiką padariusio asmens sulaikymo, būtinojo reikalingumo, profesinės pareigos arba teisėsaugos institucijų užduoties vykdymo, įsakymo vykdymo, gamybinės ar ūkinės rizikos, mokslinio eksperimento teisėtumo sąlygas;“. 22 straipsnis. 61 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 61 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
„61 straipsnis.
Bausmės skyrimasskyrimo, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių taisyklės“. 2. Pakeisti 61 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir, taip pat nustato skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.“
3Pakeisti 61 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Jeigu kaltininkas savo noru prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, aktyviai padėjo išaiškinti nusikaltimą ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismas paprastai skiria jam ne didesnę kaip minimalią straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytą bausmės vidurkis laisvės atėmimo bausmę arba su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Skirdamas didesnę nei minimalią sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytą laisvės atėmimo bausmę, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą. Už sunkų arba labai sunkų nusikaltimą teismas, esant šioje dalyje nurodytoms aplinkybėms, skiria ne didesnę kaip straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytos bausmės vidurkis laisvės atėmimo bausmę, išskyrus atvejus, kai straipsnio sankcijoje numatyta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė.“
1Pakeisti 62 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1.
Teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, už kiekvieną nusikalstamą veiką gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką arba sulaikytas nedelsiant po nusikalstamos veikos padarymo prisipažino ją padaręs ir, nuoširdžiai gailisi ir (ar), padėjo ikiteisminiam tyrimui bei ir teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, ir visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą, jeigu ji buvo padaryta.“
2Pakeisti 62 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, gali už kiekvieną nusikalstamą veiką paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę ir tuo atveju, kai jei yra atsakomybę lengvinančių lengvinanti aplinkybių aplinkybė, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, ir jei:
1) kaltininkas išlaiko asmenį su negalia asmenis, kurie serga ar sunkia liga sergantį asmenį ar yra neįgalūs ir nėra nebūtų kam juos jo prižiūrėti arba
2) kaltininkas išlaiko mažamečius vaikus mažametį vaiką, kurių kurio dėl paskirtos įstatyme numatytos bausmės nebūtų kam prižiūrėti, arba
3) kaltininko kaip bendrininko vaidmuo darant nusikalstamą veiką buvo antraeilis, arba
4) veika nutrūko rengiantis padaryti nusikaltimą ar pasikėsinant daryti nusikalstamą veiką, arba
5) veika padaryta peržengiant būtinosios ginties ribas, arba
6) veika padaryta pažeidus nusikalstamą veiką padariusio asmens sulaikymo, būtinojo reikalingumo, profesinės pareigos arba teisėsaugos institucijų užduoties arba įsakymo vykdymo, gamybinės ar ūkinės rizikos, mokslinio eksperimento teisėtumo sąlygas.“
Papildyti 64 straipsnį 6 dalimi:
„6. Lietuvos Respublikoje pripažinti ir vykdytini užsienio valstybės nuosprendžiai, kuriais paskirta laisvės atėmimo bausmė, yra nebendrinami ir vykdomi atskirai.“
Pakeisti 65 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Paskirtos bausmės sudedamos, taip pat vienos bausmės keičiamos kitomis bausmėmis pagal šias taisykles:
1) viena laisvės atėmimo diena prilyginama:
a) vienai arešto parai (1:1);
b) dviem trims laisvės apribojimo dienoms (1:23);
2) viena arešto para prilyginama:
a) dviejų šešių MGL dydžio baudai (1:26);
b) šešioms dvylikai viešųjų darbų valandoms valandų (1:612);
c) dviem trims laisvės apribojimo dienoms (1:23);
3) viena laisvės apribojimo diena prilyginama:
a) trims keturioms viešųjų darbų valandoms (1:34);
b) vieno dviejų MGL dydžio baudai (1:12);
4) vieno MGL dydžio bauda prilyginama šešioms dviem viešųjų darbų valandoms.“
Pakeisti 66 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„66 straipsnis. Kardomojo kalinimo Suėmimo ir (ar) laikino sulaikymo įskaitymas į paskirtą bausmę
1Teismas, skirdamas bausmę asmeniui, kuriam buvo taikytas kardomasis kalinimas (suėmimas)suėmimas ir (ar) laikinas sulaikymas, privalo jį įskaityti į paskirtą bausmę. 2. Kardomasis kalinimas (suėmimas) Suėmimas ir (ar) laikinas sulaikymas į paskirtą bausmę įskaitomas pagal šio kodekso 65 straipsnio 1 dalies taisykles vieną kardomojo kalinimo (suėmimo) suėmimo ir (ar) laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo ar arešto parai, dviejų šešių MGL dydžio baudai, šešioms dvylikai viešųjų darbų valandoms valandų, dviem trims laisvės apribojimo dienoms.“
Pakeisti 67 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„67 straipsnis. Baudžiamojo poveikio priemonių paskirtis ir rūšys
1Baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. 2.
2Pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, gali būti skiriamos šios baudžiamojo poveikio priemonės:
1) uždraudimas naudotis specialia teise;
2) viešųjų teisių atėmimas;
3) teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas;
4) turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimas ar pašalinimas;
5) nemokami darbai;
6) įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą;
7) turto konfiskavimas;
8) įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu;
9) dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose;
10) dalyvavimas alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose bei kursuose; 10)11) išplėstinis turto konfiskavimas; 11)12) įpareigojimas pranešti apie gyvenamosios vietos pakeitimą ar išvykimą iš jos. 3. Uždraudimas naudotis specialia teise, viešųjų teisių atėmimas, teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas, įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, turto konfiskavimas, įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu, dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, išplėstinis turto konfiskavimas, įpareigojimas pranešti apie gyvenamosios vietos pakeitimą ar išvykimą iš jos Fiziniam asmeniui baudžiamojo poveikio priemonės gali būti skiriami skiriamos kartu su bausme. Kartu su baudos bausme įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą neskiriama. Kartu su viešųjų darbų bausme neskiriama atlikti nemokamų darbų. 4.
4Nepilnamečiui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI ar XI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje arba 92 straipsnyje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, gali būti skiriama skiriamos šios baudžiamojo poveikio priemonės: įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, turto konfiskavimas, įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu, dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, dalyvavimas alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose bei kursuose, išplėstinis turto konfiskavimas. Kartu su baudos bausme įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą neskiriama. 5. Juridiniam asmeniui atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės arba kartu su bausme gali būti skiriamas skiriamos šios baudžiamojo poveikio priemonės: turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimas ar pašalinimas, įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, turto konfiskavimas, išplėstinis turto konfiskavimas, visuomenei naudingi darbai, uždraudimas juridiniam asmeniui dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, uždraudimas juridiniam asmeniui gauti paramą, subsidiją ar dotaciją, uždraudimas juridiniam asmeniui reorganizuotis. Kartu su baudos bausme įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą neskiriama. Baudžiamojo poveikio priemonės, išskyrus įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą ar pašalinimą, turto konfiskavimą ar išplėstinį turto konfiskavimą, negali būti skiriamos kartu su juridinio asmens likvidavimo bausme. 6. Kai baudžiamojo poveikio priemonės skiriamos kartu su bausme arba skiriamos dvi ar daugiau baudžiamojo poveikio priemonių, atsižvelgiama į jų suderinamumą ir galimybes taisomai veikti nuteistąjį.“
Pakeisti 69 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„69 straipsnis. Turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimas ar pašalinimas
1Teismas skiria turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą ar pašalinimą, kai dėl nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo buvo padaryta žalos asmeniui, nuosavybei ar gamtai. 2. Į atlyginamos žalos dydį neįskaičiuojamos sumos, nukentėjusio asmens gautos iš draudimo ar kitų institucijų patirtai žalai padengti. 3. Žala turi būti atlyginta ar pašalinta per teismo nustatytą terminą, kuris negali būti ilgesnis negu treji metai.“
Pakeisti 70 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Teismas skiria nuo 20 iki 100 200 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose. Skirdamas nemokamus darbus, teismas nustato terminą, per kurį jie turi būti atlikti. Šis terminas negali būti ilgesnis kaip vieneri metai.“
Papildyti 72¹ straipsnį 3 dalimi:
„3. Įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu gali būti skiriamas nepilnamečiui tik prieš tai įvertinus, ar šio įpareigojimo skyrimas nesudarys sąlygų ir (ar) teisinio pagrindo nustatyti jam laikinąją globą (rūpybą).“
Pakeisti 72² straipsnį ir jį išdėstyti taip: „72² straipsnis.
Dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose Teismas gali įpareigoja įpareigoti dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas, kuriomis kėsinamasi į asmens gyvybę, sveikatą, laisvę, seksualinio apsisprendimo laisvę ir neliečiamumą, lygiateisiškumą ir sąžinės laisvę artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą, kuris negali būti ilgesnis negu dveji metai. Šios baudžiamojo poveikio priemonės terminas skaičiuojamas metais ir mėnesiais.“
Papildyti Kodeksą 72⁵ straipsniu:
„72⁵ straipsnis. Dalyvavimas alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose bei kursuose
Teismas gali įpareigoti asmenį dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos, ar kitose programose bei kursuose, jeigu jis padarė šiame kodekse numatytą nusikalstamą veiką būdamas abstinencijos būsenos arba apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą, kuris negali būti ilgesnis negu dveji metai. Šios baudžiamojo poveikio priemonės terminas skaičiuojamas metais ir mėnesiais.“
Papildyti Kodeksą 72⁶ straipsniu:
„72⁶ straipsnis. Visuomenei naudingi darbai
Juridiniam asmeniui teismas skiria nuo 30 iki 90 dienų neatlygintinai atlikti visuomenei naudingus darbus. Skirdamas šiuos darbus, teismas nustato terminą, per kurį jie turi būti atlikti. Šis terminas negali būti ilgesnis kaip vieneri metai.“
Papildyti Kodeksą 72⁷ straipsniu: „72⁷ straipsnis.
Uždraudimas juridiniam asmeniui dalyvauti viešuosiuose pirkimuose Teismas uždraudžia juridiniam asmeniui dalyvauti viešuosiuose pirkimuose. Dalyvauti viešuosiuose pirkimuose juridiniam asmeniui gali būti uždraudžiama nuo penkerių iki septynerių metų. Šios baudžiamojo poveikio priemonės terminas skaičiuojamas metais ir mėnesiais.“
Papildyti Kodeksą 72⁸ straipsniu:
„72⁸ straipsnis. Uždraudimas juridiniam asmeniui gauti paramą, subsidiją ar dotaciją
Teismas uždraudžia juridiniam asmeniui gauti paramą, subsidiją, dotaciją arba kitas išmokas iš valstybės, savivaldybės ar Europos Sąjungos biudžeto arba kitų fondų lėšų. Gauti paramą, subsidiją, dotaciją arba kitas išmokas asmeniui gali būti uždraudžiama nuo vienerių iki penkerių metų. Šios baudžiamojo poveikio priemonės terminas skaičiuojamas metais ir mėnesiais.“
Papildyti Kodeksą 72⁹ straipsniu:
„72⁹ straipsnis. Uždraudimas juridiniam asmeniui reorganizuotis
Teismas uždraudžia juridiniam asmeniui reorganizuotis. Reorganizuotis juridiniam asmeniui gali būti uždrausta nuo vienerių iki penkerių metų. Šios baudžiamojo poveikio priemonės terminas skaičiuojamas metais ir mėnesiais.“
Pakeisti 74 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Asmuo, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą ir išplėstinį turto konfiskavimą), atsako pagal šio kodekso 243 straipsnį.“
1Pakeisti 75 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„75 straipsnis. Bausmės vykdymo atidėjimas
1Asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų.
Atidėdamas paskirtos arešto bausmės vykdymą ir, teismas gali paskirti jam nuteistajam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Šiuo atveju Nuteistojo nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti Teismas taip pat paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. 2. Asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. 3. Asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, arba ne daugiau kaip penkeriems metams už sunkų nusikaltimą, išskyrus sunkius nusikaltimus, numatytus šio kodekso XV, XVI, XVIII, XX, XXI, XXIII, XXXIII, XXXV, XXXVII, ir XLIV skyriuose, teismas gali iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Iš dalies atidėdamas bausmės vykdymą, teismas nustato po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuri negali būti trumpesnė kaip šeši mėnesiai ir ilgesnė kaip dveji metai, taip pat nuo vienerių iki trejų metų likusios neatliktos bausmės vykdymo atidėjimo terminą. 4.
4Asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba už vieną ar kelis nesunkius, apysunkius ar sunkius tyčinius nusikaltimus, teismas, remdamasis šio kodekso 54 straipsnio 3 dalimi, gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. 45. Bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3, ir 4 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį. 56. Atidėdamas bausmės vykdymą pagal šio straipsnio 2, ir 3 ir 4 dalis, teismas paskiria gali paskirti nuteistajam šio straipsnio 1 dalyje numatytą intensyvią priežiūrą. Teismas taip pat paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones, šio straipsnio 1 dalyje nustatytą intensyvią priežiūrą ir (ar) šias pareigas:
1) atsiprašyti nukentėjusio asmens;
2) teikti nukentėjusiam asmeniui pagalbą, kol šis gydosi;
3) gydytis priklausomybės ligas, kai nuteistasis sutinka;
4) auklėti ir prižiūrėti savo nepilnamečius vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos;
5) pradėti dirbti arba mokytis, tęsti darbą ar mokslą;
6) dalyvauti elgesio pataisos programoje;
7) neišeiti iš namų tam tikru laiku, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi;
8) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;
9) nesilankyti tam tikrose vietose arba nebendrauti su tam tikrais asmenimis ar asmenų grupėmis;
10) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų;
11) neturėti, nenaudoti, neįsigyti tam tikrų daiktų arba neužsiimti tam tikra veikla. 7. Asmeniui, nuteistam už nusikaltimo padarymą, kai šią veiką padarė būdamas priklausomas nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bausmės vykdymas gali būti atidėtas tik jam sutinkant gydytis priklausomybės ligas. 68.
68Teismas asmeniui jo ar kitų baudžiamojo proceso dalyvių prašymu, taip pat savo nuožiūra gali paskirti kitas baudžiamajame įstatyme nenumatytas pareigas, kurios, teismo nuomone, turėtų teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui. 79. Skirdamas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse numatytas pareigas, teismas nustato laiką, per kurį nuteistasis privalo jas įvykdyti. 810. Skirdamas arešto arba laisvės atėmimo bausmę ir šiame šio straipsnyje straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatyta tvarka neatidėdamas bausmės vykdymo, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą. 911. Bausmės vykdymo atidėjimo vykdymo tvarką ir sąlygas nustato Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas.“
Pakeisti 76 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Asmuo, kuriam po nusikalstamos veikos padarymo ar bausmės paskyrimo sutrinka psichika ir dėl to jis negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti, atleidžiamas nuo tolesnio bausmės atlikimo. Atleisdamas tokį asmenį nuo bausmės, teismas nusprendžia dėl priverčiamųjų medicinos priemonių skyrimo. Jeigu toks asmuo pasveiksta, jis gali būti siunčiamas toliau atlikti bausmę. Tokiu atveju laikas, kurį buvo taikomos priverčiamosios medicinos priemonės, įskaitomas į laisvės atėmimo laiką diena už dieną.“
Pakeisti 82 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„82 straipsnis. Auklėjamojo poveikio priemonės nepilnamečiams
1.
Nepilnamečiui, padariusiam baudžiamąjį nusižengimą ar nusikaltimą ir atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės ar bausmės, taip pat nepilnamečiui, kuriam atidėtas bausmės vykdymas arba kuris lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, gali būti skiriamos šios auklėjamojo poveikio priemonės:
1) įspėjimas;
2) turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimas arba jos pašalinimas;
3) nemokami auklėjamojo pobūdžio darbai;
4) atidavimas tėvams ar kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims, kurie rūpinasi vaikais, ugdyti ir prižiūrėti;
5) elgesio apribojimas;
6) atidavimas į specialią auklėjimo įstaigą. 2. Teismas nepilnamečiui gali paskirti ne daugiau kaip tris tarpusavyje suderintas auklėjamojo poveikio priemones. 3. Nepilnamečiui, vykdančiam šio straipsnio 1 dalies 2, 3 ir 5 punktuose numatytas auklėjamojo poveikio priemones, sulaukus aštuoniolikos metų, paskirtų auklėjamojo poveikio priemonių vykdymas tęsiamas iki teismo nustatyto termino pabaigos.“
Pakeisti 84 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„84 straipsnis. Turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimas arba jos pašalinimas
1Turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimas arba jos pašalinimas skiriamas tik tuo atveju, kai nepilnametis turi lėšų, kuriomis savarankiškai disponuoja, arba padarytą žalą gali pašalinti savo darbu. 2. Turtinė žala Žala turi būti atlyginta arba pašalinta savo darbu per teismo nustatytą terminą, kuris negali būti ilgesnis negu treji metai.“
Pakeisti 85 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Nemokami auklėjamojo pobūdžio darbai skiriami nuo 20 iki 100 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kuriose darbas gali turėti auklėjamąjį pobūdį. Skirdamas šiuos darbus, teismas nustato terminą, per kurį jie turi būti atlikti.
Šis terminas negali būti ilgesnis kaip vieneri metai.“
Pakeisti 87 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Teismas nepilnamečiui jo ar kitų baudžiamojo proceso dalyvių prašymu, taip pat savo nuožiūra gali paskirti kitus baudžiamajame įstatyme nenumatytus įpareigojimus ir ar (ar) draudimus, kurie, teismo nuomone, turėtų teigiamos įtakos nepilnamečio elgesiui.“
Pakeisti 89 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„89 straipsnis. Auklėjamojo poveikio priemonių nevykdymo pasekmės
1Jeigu nepilnametis, kuriam paskirta viena auklėjamojo poveikio priemonė, jos nevykdo ar netinkamai ją vykdo ir dėl to buvo ne mažiau kaip du kartus įspėtas, teismas, remdamasis šios priemonės vykdymą kontroliuojančių kontroliuojančios institucijų institucijos teikimu, gali pakeisti tą poveikio priemonę bet kokia kita auklėjamojo poveikio priemone, išskyrus atidavimą į specialią auklėjimo įstaigą. 2. Jeigu nepilnametis, kuriam yra paskirtos dvi ar trys auklėjamojo poveikio priemonės, jų nevykdo ar netinkamai jas vykdo ir dėl to buvo ne mažiau kaip du kartus įspėtas, teismas, remdamasis šių priemonių vykdymą kontroliuojančių institucijų teikimu, gali pakeisti jas kitomis auklėjamojo poveikio priemonėmis, įskaitant atidavimą į specialią auklėjimo įstaigą. dėl pateisinamų priežasčių negali įvykdyti jam paskirtos auklėjamojo poveikio priemonės, teismas, remdamasis šios priemonės vykdymą kontroliuojančios institucijos teikimu, gali atleisti nepilnametį nuo paskirtos auklėjamojo poveikio priemonės vykdymo arba pakeisti ją kita auklėjamojo poveikio priemone, išskyrus atidavimą į specialią auklėjimo įstaigą.“
1Papildyti 90 straipsnį nauja 2 dalimi:
„2.
Padariusiam nusikalstamą veiką nepilnamečiui kartu su bausme, remiantis šio kodekso 69, 71, 72, 72¹, 72², 72³, 72⁴ ir 72⁵ straipsniais, gali būti skiriamos viena arba daugiau baudžiamojo poveikio priemonių. Kartu su baudos bausme įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą neskiriama.“
2Buvusias 90 straipsnio 2–5 dalis laikyti atitinkamai 3–6 dalimis. 3. Pakeisti 90 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. 3. Nepilnamečiams Nepilnamečiui negali būti paskirta daugiau nei 240 valandų viešųjų darbų.“
4Papildyti 90 straipsnį nauja 5 dalimi:
„5. Laisvės apribojimo bausmė nepilnamečiui negali viršyti vienerių metų ir šešių mėnesių.“
5Buvusias 90 straipsnio 5 ir 6 dalis laikyti atitinkamai 6 ir 7 dalimis. 46 straipsnis. 92 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 92 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„92 straipsnis. Bausmės vykdymo atidėjimas nepilnamečiui
1Nepilnamečiui, nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vieno mėnesio iki devynių mėnesių. Atidėdamas paskirtos arešto bausmės vykdymą, ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nepilnamečio buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nepilnamečio buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nepilnamečiui paskiria vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso 82 straipsnyje numatytas auklėjamojo poveikio priemones, išskyrus atidavimą į specialią auklėjimo įstaigą, ir nustatyti nustato laiką, per kurį nepilnametis turi jas įvykdyti. 2. Nepilnamečiui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis neatsargius nusikaltimus arba laisvės atėmimu ne daugiau kaip penkeriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. 3.
3Nepilnamečiui, nuteistam daugiau kaip penkeriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus, išskyrus labai sunkius nusikaltimus ir sunkius nusikaltimus, numatytus šio kodekso XV, XVI, XVII, XVIII, XX, XXI, XXIII, XXXIII, XXXV, XXXVII, ir XLIV skyriuose, teismas gali iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Iš dalies atidėdamas bausmės vykdymą, teismas nustato po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuri negali būti trumpesnė kaip šeši mėnesiai ir ilgesnė kaip vieneri metai, taip pat nuo vienerių iki trejų metų likusios neatliktos bausmės vykdymo atidėjimo terminą. 4. Nepilnamečiui, nuteistam laisvės atėmimu už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba už vieną ar kelis nesunkius, apysunkius ar sunkius tyčinius nusikaltimus, teismas, remdamasis šio kodekso 54 straipsnio 3 dalimi, gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. 45. Bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, ir 3 ir 4 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį. 56. Atidėdamas bausmės vykdymą pagal šio straipsnio 2, ir 3 ir 4 dalis, teismas nepilnamečiui paskiria vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso 82 straipsnyje numatytas auklėjamojo poveikio priemones, išskyrus atidavimą į specialią auklėjimo įstaigą. Kartu teismas nustato laiką, per kurį nepilnametis turi įvykdyti auklėjamojo poveikio priemones. 67. Skirdamas arešto arba laisvės atėmimo bausmę ir šiame šio straipsnyje straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatyta tvarka neatidėdamas bausmės vykdymo, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą. 78. Bausmės vykdymo atidėjimo vykdymo nepilnamečiams tvarką ir sąlygas nustato Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas.“
Pakeisti 93 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Teismas, atleidęs nepilnametį nuo baudžiamosios atsakomybės šio straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais, skiria jam šio kodekso 82 straipsnyje numatytas auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) šio kodekso 67 straipsnio 4 dalyje numatytas baudžiamojo poveikio priemones. 48 straipsnis. 97 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 97 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Turinčiais teistumą laikomi už nusikaltimo padarymą nuteisti fiziniai ar juridiniai asmenys, kuriems įsiteisėjo Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Turinčiais teistumą taip pat laikomi už nusikaltimo padarymą ne Europos Sąjungos valstybėje narėje nuteisti fiziniai ar juridiniai asmenys, jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių pagrindu gauta informacijos, kad jiems įsiteisėjo tos valstybės teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Į teistumą teismas atsižvelgia skirdamas bausmę už naujos nusikalstamos veikos padarymą, spręsdamas dėl kaltininko atleidimo nuo bausmės ar baudžiamosios atsakomybės, taip pat pripažindamas asmenį pavojingu recidyvistu.“
2Pakeisti 97 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Atsižvelgiant į teistumą, gali būti varžomos tik tos piliečių fizinių ar juridinių asmenų teisės ir laisvės, kurių apribojimą numato Lietuvos Respublikos įstatymai.“
Pakeisti 98 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Ambulatorinį stebėjimą teismas taiko asmeniui, kurio dėl padarytos veikos pavojingumo ir jo psichikos sutrikimo nereikia stebėti ir gydyti stacionare arba kuris gali toliau ambulatoriškai gydytis, kai po stacionarinio gydymo jo psichikos būklė pagerėja.
Jeigu asmuo nesilaiko nustatytų ambulatorinio stebėjimo sąlygų, pirminę psichikos sveikatos priežiūrą vykdančios institucijos teikimu teismas gali pakeisti šią priverčiamąją medicinos priemonę į stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje.“
Pakeisti 243 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„243 straipsnis. Vengimas atlikti vykdyti baudžiamojo poveikio priemones
Tas, kas vengė atlikti vykdyti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą ir išplėstinį turto konfiskavimą), padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu.“
Pakeisti 244 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„244 straipsnis. Juridiniam asmeniui paskirtos bausmės ar baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymas
Juridinio asmens vadovas ar darbuotojas, atsakingas už šiam juridiniam asmeniui paskirtos bausmės ar baudžiamojo poveikio priemonės (išskyrus turto konfiskavimą ir išplėstinį turto konfiskavimą) vykdymą, jos nevykdęs padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu.“
Šis įstatymas įsigalioja 2024 m. birželio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas part_4931f0b6319f4d63916ffbc4046fdce2_end
Projekto Nr. XIVP-3066(2) lyginamasis variantas
61, 62, 63, 64, 65, 66, 67, 69, 70, 72², 74, 75, 76, 82, 84, 85, 87,
40¹, 58¹, 72⁵, 72⁷, 72⁸,
straipsnio pakeitimas Pakeisti 5 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „5 straipsnis. Lietuvos Respublikos piliečių ir kitų nuolat Lietuvoje gyvenančių asmenų baudžiamoji atsakomybė už užsienyje padarytus nusikaltimus padarytas nusikalstamas veikas Lietuvos Respublikos piliečiai ir kiti nuolat Lietuvoje gyvenantys asmenys už užsienyje padarytus nusikaltimus padarytas nusikalstamas veikas atsako pagal šį kodeksą.“
papildymas 5¹ straipsniu Papildyti Kodeksą 5¹ straipsniu: „5¹ straipsnis. Užsieniečių baudžiamoji atsakomybė už užsienyje padarytas nusikalstamas veikas Lietuvos Respublikos piliečiams ir kitiems nuolat Lietuvoje gyvenantiems asmenims Užsieniečiai, neturintys nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, atsako pagal šį kodeksą, jeigu jie užsienyje padarė nusikalstamą veiką Lietuvos Respublikos piliečiams ar kitiems nuolat Lietuvoje gyvenantiems asmenims, tačiau nusikalstamos veikos padarymo vietos valstybė arba kaltininko pilietybės valstybė atsisako arba nevykdo baudžiamojo persekiojimo.“
Pakeisti 7 straipsnio 12 punktą ir jį išdėstyti taip: „12) nusikaltimus, susijusius su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis, nuodingosiomis ar stipriai veikiančiomis medžiagomis (259–269 260–267¹straipsniai);“. 4 straipsnis. 8 straipsnio pakeitimas Pakeisti 8 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „8 straipsnis. Baudžiamoji atsakomybė už užsienyje padarytus nusikaltimus padarytas nusikalstamas veikas 1.
Asmuo, padaręs užsienyje nusikaltimus nusikalstamas veikas, numatytus numatytas šio kodekso 5 ir 6 5¹ straipsniuose, atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, kai jeigu padaryta veika pripažįstama nusikaltimu nusikalstama ir už jos padarymą baudžiama pagal nusikaltimo padarymo vietos valstybės ir Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą. Jeigu asmuo, padaręs nusikaltimą nusikalstamą veiką užsienyje, teisiamas Lietuvos Respublikoje, bet abiejose valstybėse už šį nusikaltimą šią veiką numatytos skirtingos bausmės, bausmė nusikaltusiam asmeniui skiriama pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, tačiau ji negali viršyti nusikaltimo nusikalstamos veikos padarymo vietos valstybės baudžiamuosiuose įstatymuose nustatyto maksimalaus dydžio. 2. Asmuo, padaręs nusikaltimus nusikalstamas veikas, numatytus numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 5, 5¹, 6 ir 7 straipsniuose, neatsako pagal šį kodeksą, jeigu jis:
1) atliko užsienio valstybės teismo paskirtą bausmę;
2) buvo atleistas nuo visos ar dalies užsienio valstybės teismo paskirtos bausmės atlikimo;
3) užsienio valstybės teismo nuosprendžiu buvo išteisintas, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ar bausmės arba bausmė nebuvo paskirta dėl senaties ar kitais toje valstybėje numatytais teisiniais pagrindais. 3. Lietuvos Respublikos pilietis ar kitas nuolat Lietuvoje gyvenantis asmuo, užsienyje padarę padaręs vieną ar kelis nusikaltimus, numatytus šio kodekso 129, 135, 138, 148, 149, 150, 151, 151¹, 152¹,
straipsnio 3 dalyje, 309 straipsnio 2 ir 3 dalyse, baudžiami baudžiamas nepaisant to, ar už padarytą veiką baudžiama pagal nusikaltimo padarymo vietos valstybės baudžiamąjį įstatymą.“
Pakeisti 18 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3.
Asmuo, padaręs sunkų arba labai sunkų nusikaltimą ir teismo pripažintas ribotai pakaltinamu, atsako pagal baudžiamąjį įstatymą, tačiau bausmė jam gali būti švelninama remiantis šio kodekso 59 straipsniu arba jis gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir jam taikomos šio kodekso 98 straipsnyje numatytos priverčiamosios medicinos priemonės.“
Pakeisti 25 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Organizuota grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų iš anksto susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vieną apysunkį, sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį.“
1Pakeisti 27 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
„27 straipsnis. Nusikaltimų recidyvas Recidyvistas ir pavojingas recidyvistas“. 2. Pakeisti 27 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Toks asmuo yra recidyvistas. Teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo recidyvistu, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes.“
3Pakeisti 27 straipsnio 2 dalies nuostatą iki dvitaškio ir ją išdėstyti taip:
„2.
Nusikaltimų recidyvas yra pavojingas, o nusikaltimus Nusikaltimus padaręs asmuo teismo gali būti pripažintas pavojingu recidyvistu, jeigu šis asmuo:“. 8 straipsnis. 37 straipsnio pakeitimas Pakeisti 37 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „37 straipsnis. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo nusikalstamos veikos mažareikšmiškumo Asmuo, padaręs Padaręs nusikaltimą asmuo baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų, nesunkų ar apysunkį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo nusikalstamos veikos dalyko ar kitų nusikaltimo jos požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme.“
punktą ir jį išdėstyti taip: „2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą turtinę ir
(ar) neturtinę žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir“. 2. Pakeisti 38 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Šio straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo sprendimo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės įsiteisėjimo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau negu ketveri treji metai.“
Pakeisti 39 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„39 straipsnis. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, kai yra lengvinančių aplinkybių
1.
Asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą arba neatsargų nusikaltimą, teismo motyvuotu sprendimu gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu:
1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir
2) yra nors viena šio kodekso 59 straipsnyje numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, ir
3) nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių. 2. Asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų tyčinį nusikaltimą, teismo motyvuotu sprendimu gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu:
1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir
2) yra ne mažiau kaip dvi šio kodekso 59 straipsnio straipsnyje 1 dalyje numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės, ir
3) nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių.“
1Pakeisti 40 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą arba neatsargų ar nesunkų nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu:
1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir
2) 1) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir
3) 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas, ir
4) 3) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir
(ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.“
2Papildyti 40 straipsnį nauja 3 dalimi:
„3.
Asmuo, padaręs apysunkį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu:
1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir
2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir
3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas, ir
4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.“
3–8 dalis laikyti atitinkamai 4–9 dalimis. 4. Pakeisti 40 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7.8. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios
atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo patvirtinto susitarimo dėl turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas.“
5Papildyti 40 straipsnį 10 dalimi:
„10. Šio straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytais pagrindais nuo baudžiamosios atsakomybės negali būti atleistas pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu nuo ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo sprendimo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės įsiteisėjimo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau negu treji metai.“
Papildyti Kodekso VI skyrių 40¹ straipsniu: „40¹ straipsnis. Juridinio asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės Šio kodekso 36, 37, 38, 39 ir 40 straipsniuose numatyti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindai gali būti taikomi ir juridiniams asmenims.“
1Pakeisti 42 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme, remiantis šio kodekso 67, 68, 68¹, 68², 69, 70, 71, 72, 72¹, 72², 72³,ir 72⁴ ir 72⁵ straipsniais, gali būti skiriamos viena arba daugiau šių baudžiamojo poveikio priemonių. – uždraudimas naudotis specialia teise, viešųjų teisių atėmimas, teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas, įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, turto konfiskavimas, įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu, dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, išplėstinis turto konfiskavimas, įpareigojimas pranešti apie gyvenamosios vietos pakeitimą ar išvykimą iš jos. Kartu su baudos bausme įmoka į nukentėjusių Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą neskiriama. Kartu su viešųjų darbų bausme neskiriama atlikti nemokamų darbų.“
straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „7. Bausmių rūšis juridiniams asmenims ir bausmių skyrimo nepilnamečiams ypatumus nustato šio kodekso 43, 58¹ ir 90 straipsniai.“
1Pakeisti 43 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Teismas, paskyręs bausmę juridiniam asmeniui, gali nutarti paskelbti šį nuosprendį per visuomenės informavimo priemones. Nuosprendis, kuriuo teismas juridiniam asmeniui paskiria bausmę už sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir šio kodekso XXXIII skyriuje numatytus nusikaltimus, privalo būti paskelbtas per visuomenės informavimo priemones.“
straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5.
Juridiniam asmeniui kartu su bausme, remiantis šio kodekso 67, 69, 71, 72,ir 72³, 72⁶, 72⁷, 72⁸ ir 72⁹ straipsniais, gali būti skiriamos viena arba daugiau šių baudžiamojo poveikio priemonių–įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, turto konfiskavimas, išplėstinis turto konfiskavimas. Įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą gali būti skiriama tik su juridinio asmens veiklos apribojimo bausme.“
straipsnio pakeitimas
straipsnį 4¹ dalimi: „4¹. Jeigu juridinio asmens metinės pajamos iki nusikaltimo padarymo ėjusiais metais viršijo 300 000 MGL, jam skiriama nuo 2 iki 15 procentų metinių pajamų, gautų iki nusikaltimo padarymo ėjusiais metais, dydžio bauda. Šiuo atveju juridiniam asmeniui skiriamos baudos maksimalus dydis negali būti mažesnis nei 100 000 MGL.“
straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Už šio kodekso XXXIII skyriuje numatytas nusikalstamas veikas skiriama bauda negali būti mažesnė negu nustatyto nusikalstamos veikos dalyko, kaltininko padarytos turtinės žalos arba kaltininko gautos ar siektos gauti turtinės naudos sau ar kitam asmeniui dydis. Kai yra keli baudos dydžio apskaičiavimo kriterijai, skiriamos baudos dydis apskaičiuojamas pagal tą, kurio vertė, išreikšta pinigais, yra didžiausia. Kai bauda skiriama vadovaujantis šioje dalyje nustatytomis taisyklėmis, galutinė teismo paskirta bauda už šio kodekso XXXIII skyriuje numatytas nusikalstamas veikas gali viršyti šio straipsnio 3, 4 ir 4¹ dalyse nurodytus maksimalius baudos dydžius, tačiau negali būti mažesnė negu šio straipsnio 3, 4 ir 4¹ dalyse numatyti minimalūs baudos dydžiai.“
straipsnio pakeitimas 1.
48 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 48 straipsnio 4 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) neatlygintinai išdirbti iki 200 valandų per teismo
nustatytą, bet ne ilgesnį kaip laisvės apribojimo laiką sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais asmenimis su negalia ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;“. 2. Pakeisti 48 straipsnio 4 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą ar jos dalį arba tokią žalą pašalinti savo darbu per teismo nustatytą terminą, kuris negali būti ilgesnis negu dveji metai;“. 3. Pakeisti 48 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Teismas asmeniui, kuriam paskirta laisvės apribojimo
bausmė, kitų baudžiamojo proceso dalyvių prašymu taip pat savo nuožiūra gali paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytą vieną ar kelias baudžiamojo poveikio priemones arba XI skyriuje numatytą vieną ar kelias auklėjamojo poveikio priemones, kai laisvės apribojimo bausmė skiriama nepilnamečiui, ir (ar) kitus baudžiamajame įstatyme nenumatytus draudimus ar įpareigojimus, jeigu, teismo nuomone, tai darytų teigiamą įtaką jo elgesiui.“
Pakeisti 51 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Šio straipsnio 2 dalyje nurodytas dvidešimties metų laisvės
atėmimo iki gyvos galvos bausmės terminas skaičiuojamas nuo kardomojo kalinimo (suėmimo) taikymo arba paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės atlikimo pradžios. Jeigu nuteistasis laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės atlikimo metu padaro naują tyčinį nusikaltimą, šio straipsnio 2 dalyje nurodyto dvidešimties metų termino skaičiavimo eiga nutrūksta ir terminas pradedamas skaičiuoti iš naujo nuo tyčinio nusikaltimo padarymo dienos.“
Pakeisti 52 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Teismas, skirdamas juridinio asmens veiklos apribojimo bausmę, uždraudžia juridiniam asmeniui dalyvauti tam tikruose sandoriuose, verstis tam tikra veikla ar panaikina šio juridinio asmens veiklos, kurią vykdant buvo padaryta nusikalstama veika, leidimus ir
(ar) licencijas, ar įpareigoja uždaryti tam tikrą juridinio asmens padalinį.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 54 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę, taip pat visiškai arba iš dalies atidėti paskirtosios bausmės vykdymą, išskyrus atvejus, kai padaromas labai sunkus nusikaltimas.“
Papildyti Kodeksą 58¹ straipsniu: „58¹ straipsnis. Bausmės skyrimo juridiniam asmeniui ypatumai
bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais ir atsižvelgdamas į šiame straipsnyje nurodytus ypatumus. 2. Skirdamas bausmę juridiniam asmeniui, teismas papildomai atsižvelgia į:
1) juridinio asmens organizacinę kultūrą ir veiklos kontrolės politiką;
2) juridinio asmens veiksmus, kurių šis juridinis asmuo ėmėsi, siekdamas pašalinti nusikalstamos veikos sukeltus padarinius ir įgyvendinti nusikalstamų veikų prevenciją;
3) anksčiau taikytas poveikio priemones ir jų veiksmingumą;
4) kitas reikšmingas aplinkybes.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 59 straipsnio 1 dalies 8 punktą ir jį išdėstyti taip: „8) veika padaryta pažeidžiant nusikalstamą veiką padariusio asmens sulaikymo, būtinojo reikalingumo, profesinės pareigos arba teisėsaugos institucijų užduoties vykdymo, įsakymo vykdymo, gamybinės ar ūkinės rizikos, mokslinio eksperimento teisėtumo sąlygas;“. 22 straipsnis. 61 straipsnio pakeitimas 1.
61 straipsnio pakeitimas
taip:
„61 straipsnis. Bausmės skyrimas skyrimo, kai yra
atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių taisyklės“. 2. Pakeisti 61 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir, taip pat nustato skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.“
3Pakeisti 61 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Jeigu kaltininkas savo noru prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, aktyviai padėjo išaiškinti nusikaltimą ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismas paprastai skiria jam ne didesnę kaip minimalią straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytą bausmės vidurkis laisvės atėmimo bausmę arba su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Esant šios dalies pirmame sakinyje nustatytoms sąlygoms, teismas gali skirti didesnę nei minimalią sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytą laisvės atėmimo bausmę, tačiau tokį savo sprendimą privalo motyvuoti. Už sunkų arba labai sunkų nusikaltimą teismas, esant šioje dalyje nurodytoms aplinkybėms, skiria ne didesnę kaip straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytos bausmės vidurkis laisvės atėmimo bausmę arba su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, išskyrus atvejus, kai straipsnio sankcijoje numatyta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė.“
taip: „1.
Teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, už kiekvieną nusikalstamą veiką gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką arba sulaikytas užklupus darant nusikalstamą veiką ar tuoj po jos padarymo prisipažino ją padaręs ir, nuoširdžiai gailisi ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei ir teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, ir visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą.“
straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, gali už kiekvieną nusikalstamą veiką paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę ir tuo atveju, kai jeigu yra atsakomybę lengvinančių lengvinanti aplinkybių aplinkybė, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, ir jeigu:
1) kaltininkas išlaiko asmenį su negalia asmenis, kurie serga ar sunkia liga sergantį asmenį ar yra neįgalūs ir nėra nebūtų kam juos jo prižiūrėti arba
2) kaltininkas išlaiko mažamečius vaikus mažametį vaiką, kurių kurio dėl paskirtos įstatyme numatytos bausmės nebūtų kam prižiūrėti, arba
3) kaltininko kaip bendrininko vaidmuo darant nusikalstamą veiką buvo antraeilis, arba
4) veika nutrūko rengiantis padaryti nusikaltimą ar pasikėsinant daryti nusikalstamą veiką, arba
5) veika padaryta peržengiant būtinosios ginties ribas, arba
6) veika padaryta pažeidus nusikalstamą veiką padariusio asmens sulaikymo, būtinojo reikalingumo, profesinės pareigos arba teisėsaugos institucijų užduoties arba įsakymo vykdymo, gamybinės ar ūkinės rizikos, mokslinio eksperimento teisėtumo sąlygas.“
straipsnio 3 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) paskirti mažesnę bausmę, negu nustatyta šio kodekso 47 straipsnio 3, 4, 4¹ir
straipsnio pakeitimas Papildyti 63 straipsnį 11 dalimi: „11.
Lietuvos Respublikoje pripažinti ir vykdytini užsienio valstybės nuosprendžiai, kuriais paskirta laisvės atėmimo bausmė arba su laisvės atėmimu susijusi bausmė, yra nebendrinami ir vykdomi atskirai.“ 25 straipsnis. 64 straipsnio pakeitimas Papildyti 64 straipsnį 6 dalimi:
„6. Lietuvos Respublikoje pripažinti ir vykdytini užsienio valstybės nuosprendžiai, kuriais paskirta laisvės atėmimo bausmė arba su laisvės atėmimu susijusi bausmė, yra nebendrinami ir vykdomi atskirai.“ 26 straipsnis. 65 straipsnio pakeitimas Pakeisti 65 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Paskirtos bausmės sudedamos, taip pat vienos bausmės keičiamos kitomis bausmėmis pagal šias taisykles:
1) viena laisvės atėmimo diena prilyginama:
a) vienai arešto parai (1:1);
b) dviem trims laisvės apribojimo dienoms (1:23);
2) viena arešto para prilyginama:
a) dviejų šešių MGL dydžio baudai (1:26);
b) šešioms devynioms viešųjų darbų valandoms (1:69);
c) dviem trims laisvės apribojimo dienoms (1:23);
3) viena laisvės apribojimo diena prilyginama:
a) trims keturioms viešųjų darbų valandoms (1:34);
b) vieno dviejų MGL dydžio baudai (1:12);
4) vieno MGL dydžio bauda prilyginama šešioms dviem viešųjų darbų valandoms.“ 27 straipsnis. 66 straipsnio pakeitimas Pakeisti 66 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„66 straipsnis. Kardomojo kalinimo Suėmimo ir (ar) laikino sulaikymo įskaitymas į paskirtą bausmę
1Teismas, skirdamas bausmę asmeniui, kuriam buvo taikytas kardomasis kalinimas (suėmimas)suėmimas ir (ar) laikinas sulaikymas, privalo jį įskaityti į paskirtą bausmę. 2.
kalinimas (suėmimas) Suėmimas ir (ar) laikinas sulaikymas į paskirtą bausmę įskaitomas pagal šio kodekso 65 straipsnio 1 dalies taisykles vieną kardomojo kalinimo (suėmimo) suėmimo ir (ar) laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo ar arešto parai, dviejų šešių MGL dydžio baudai, šešioms devynioms viešųjų darbų valandoms, dviem trims laisvės apribojimo dienoms.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 67 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „67 straipsnis. Baudžiamojo poveikio priemonių paskirtis ir rūšys
priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. 2. Pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, gali būti skiriamos šios baudžiamojo poveikio priemonės:
1) uždraudimas naudotis specialia teise;
2) viešųjų teisių atėmimas;
3) teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas;
4) turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimas ar pašalinimas;
5) nemokami darbai;
6) įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą;
7) turto konfiskavimas;
8) įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu;
9) dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose;
10) dalyvavimas alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose; 10)11) išplėstinis turto konfiskavimas; 11)12) įpareigojimas pranešti apie gyvenamosios vietos pakeitimą ar išvykimą iš jos. 3.
naudotis specialia teise, viešųjų teisių atėmimas, teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas, įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, turto konfiskavimas, įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu, dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, išplėstinis turto konfiskavimas, įpareigojimas pranešti apie gyvenamosios vietos pakeitimą ar išvykimą iš jos Fiziniam asmeniui baudžiamojo poveikio priemonės gali būti skiriami skiriamos kartu su bausme. Kartu su baudos bausme įmoka į nukentėjusių Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą neskiriama. Kartu su viešųjų darbų bausme neskiriama atlikti nemokamų darbų. 4. Nepilnamečiui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI ar XI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje arba 92 straipsnyje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, gali būti skiriama skiriamos šios baudžiamojo poveikio priemonės: įmoka į nukentėjusių Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, turto konfiskavimas, įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu, dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, dalyvavimas alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, išplėstinis turto konfiskavimas. Kartu su baudos bausme įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą neskiriama. 5.
nuo baudžiamosios atsakomybės arba kartu su bausme, gali būti skiriamas skiriamos šios baudžiamojo poveikio priemonės: turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimas ar pašalinimas, įmoka į nukentėjusių Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, turto konfiskavimas, išplėstinis turto konfiskavimas, uždraudimas juridiniam asmeniui dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, uždraudimas juridiniam asmeniui gauti paramą, subsidiją ar dotaciją, uždraudimas juridiniam asmeniui reorganizuotis. Kartu su baudos bausme įmoka į nukentėjusių Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą neskiriama. Baudžiamojo poveikio priemonės, išskyrus įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą ar pašalinimą, turto konfiskavimą ar išplėstinį turto konfiskavimą, negali būti skiriamos kartu su juridinio asmens likvidavimo bausme. 6. Kai baudžiamojo poveikio priemonės skiriamos kartu su bausme arba skiriamos dvi ar daugiau baudžiamojo poveikio priemonių, atsižvelgiama į jų suderinamumą ir galimybes taisomai veikti nuteistąjį.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 69 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „69 straipsnis. Turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimas ar pašalinimas
turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą ar pašalinimą, kai dėl nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo buvo padaryta žalos asmeniui, nuosavybei ar gamtai. 2. Į atlyginamos žalos dydį neįskaičiuojamos sumos, nukentėjusio asmens gautos iš draudimo ar kitų institucijų patirtai žalai padengti. 3. Žala turi būti atlyginta ar pašalinta per teismo nustatytą terminą, kuris negali būti ilgesnis negu treji metai.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 70 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Teismas skiria nuo 20 iki 100 200 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose.
Skirdamas nemokamus darbus, teismas nustato terminą, per kurį jie turi būti atlikti. Šis terminas negali būti ilgesnis kaip vieneri metai.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 72² straipsnį ir jį išdėstyti taip: „72² straipsnis. Dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose Teismas gali įpareigoja įpareigoti dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas, kuriomis kėsinamasi į asmens gyvybę, sveikatą, laisvę, seksualinio apsisprendimo laisvę ir neliečiamumą, lygiateisiškumą ir sąžinės laisvę artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą, kuris negali būti ilgesnis negu dveji metai. Šios baudžiamojo poveikio priemonės terminas skaičiuojamas metais ir mėnesiais.“
Papildyti Kodeksą 72⁵ straipsniu: „72⁵ straipsnis. Dalyvavimas alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose Teismas gali įpareigoti asmenį dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, jeigu šis asmuo padarė šiame kodekse numatytą nusikalstamą veiką būdamas abstinencijos būsenos arba apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą, kuris negali būti ilgesnis negu dveji metai.“
Papildyti Kodeksą 72⁷ straipsniu:
„72⁷ straipsnis. Uždraudimas juridiniam asmeniui dalyvauti viešuosiuose pirkimuose
tiekėjui.
Dalyvauti viešuosiuose pirkimuose juridiniam asmeniui gali būti uždraudžiama nuo dvejų iki penkerių metų. Šios baudžiamojo poveikio priemonės terminas skaičiuojamas metais ir mėnesiais. 2. Ši baudžiamojo poveikio priemonė gali būti skiriama tais atvejais, kai draudimas dalyvauti viešuosiuose pirkimuose kaip tiekėjui juridiniam asmeniui nekyla pagal viešuosius pirkimus reglamentuojančius teisės aktus.“
Papildyti Kodeksą 72⁸ straipsniu: „72⁸ straipsnis. Uždraudimas juridiniam asmeniui gauti paramą, subsidiją ar dotaciją Teismas uždraudžia juridiniam asmeniui gauti paramą, subsidiją, dotaciją arba kitas išmokas iš valstybės, savivaldybės ar Europos Sąjungos biudžeto arba kitų fondų lėšų. Gauti paramą, subsidiją, dotaciją arba kitas išmokas asmeniui gali būti uždraudžiama nuo vienerių iki penkerių metų. Šios baudžiamojo poveikio priemonės terminas skaičiuojamas metais ir mėnesiais.“
Papildyti Kodeksą 72⁹ straipsniu: „72⁹ straipsnis. Uždraudimas juridiniam asmeniui reorganizuotis Teismas uždraudžia juridiniam asmeniui reorganizuotis. Reorganizuotis juridiniam asmeniui gali būti uždraudžiama tol, kol įvykdoma jam paskirta bausmė (išskyrus juridinio asmens likvidavimą) ar baudžiamojo poveikio priemonė.“
Pakeisti 74 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Asmuo, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą ir išplėstinį turto konfiskavimą), atsako pagal šio kodekso 243 ar 244 straipsnį.“
1Pakeisti 75 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„75 straipsnis. Bausmės vykdymo atidėjimas
nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų.
Atidėdamas paskirtos arešto bausmės vykdymą ir, teismas gali paskirti jam nuteistajam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Šiuo atveju Nuteistojo nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti Teismas taip pat paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. 2. Asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. 3. Asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, arba ne daugiau kaip penkeriems metams už sunkų nusikaltimą, išskyrus sunkius nusikaltimus, numatytus šio kodekso XV, XVI, XVIII, XX, XXI, XXIII, XXXIII, XXXV, XXXVII, XLII ir XLIV skyriuose, teismas gali iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Iš dalies atidėdamas bausmės vykdymą, teismas nustato po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuri negali būti trumpesnė kaip šeši mėnesiai ir ilgesnė kaip dveji metai, taip pat nuo vienerių iki trejų metų likusios neatliktos bausmės vykdymo atidėjimo terminą. 4.
4. Asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba už vieną ar kelis nesunkius, apysunkius ar sunkius tyčinius nusikaltimus, teismas, remdamasis šio kodekso 54 straipsnio 3 dalimi, gali visiškai arba iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. 45. Bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3, ir 4 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį. 56. Atidėdamas bausmės vykdymą pagal šio straipsnio 2, ir 3 ir 4 dalis, teismas paskiria gali paskirti nuteistajam šio straipsnio 1 dalyje numatytą intensyvią priežiūrą. Teismas taip pat paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones, šio straipsnio 1 dalyje nustatytą intensyvią priežiūrą ir (ar) šias pareigas:
išlaikyti juos;
vykdančios institucijos leidimo;
asmenų grupėmis;
veikla. 67. Teismas asmeniui jo ar kitų baudžiamojo proceso dalyvių prašymu, taip pat savo nuožiūra gali paskirti kitas baudžiamajame įstatyme nenumatytas pareigas, kurios, teismo nuomone, turėtų teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui. 78.
(ar) šio straipsnio 5 6 ir 6 7 dalyse numatytas pareigas, teismas nustato laiką, per kurį nuteistasis privalo jas įvykdyti. 89. Skirdamas arešto arba laisvės atėmimo bausmę ir šiame šio straipsnyje straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatyta tvarka neatidėdamas bausmės vykdymo, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą. 910. Bausmės vykdymo atidėjimo vykdymo tvarką ir sąlygas nustato Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas.“
Pakeisti 76 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Asmuo, kuriam po nusikalstamos veikos padarymo ar bausmės paskyrimo sutrinka psichika ir dėl to jis negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti, atleidžiamas nuo tolesnio bausmės atlikimo. Atleisdamas tokį asmenį nuo bausmės, teismas nusprendžia dėl priverčiamųjų medicinos priemonių skyrimo. Jeigu toks asmuo pasveiksta, jis gali būti siunčiamas toliau atlikti bausmę. Tokiu atveju laikas, kurį buvo taikomos priverčiamosios medicinos priemonės, įskaitomas į laisvės atėmimo laiką diena už dieną.“
pakeitimas Pakeisti 82 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „82 straipsnis. Auklėjamojo poveikio priemonės nepilnamečiams
1Nepilnamečiui,
padariusiam baudžiamąjį nusižengimą ar nusikaltimą ir atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės ar bausmės, taip pat nepilnamečiui, kuriam atidėtas bausmės vykdymas arba kuris lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, gali būti skiriamos šios auklėjamojo poveikio priemonės:
1) įspėjimas;
2) turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimas arba jos pašalinimas;
3) nemokami auklėjamojo pobūdžio darbai;
4) atidavimas tėvams ar kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims, kurie rūpinasi vaikais, ugdyti ir prižiūrėti;
5) elgesio apribojimas;
6) atidavimas į specialią auklėjimo įstaigą. 2. Teismas nepilnamečiui gali paskirti ne daugiau kaip tris tarpusavyje suderintas auklėjamojo poveikio priemones. 3.
auklėjamojo poveikio priemones, sulaukus aštuoniolikos metų, paskirtų auklėjamojo poveikio priemonių vykdymas tęsiamas iki teismo nustatyto termino pabaigos.“
pakeitimas Pakeisti 84 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „84 straipsnis. Turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimas arba jos pašalinimas
neturtinės žalos atlyginimas arba jos pašalinimas skiriamas tik tuo atveju, kai nepilnametis turi lėšų, kuriomis savarankiškai disponuoja, arba padarytą žalą gali pašalinti savo darbu. 2. Turtinė ir (ar) neturtinė žala turi būti atlyginta arba pašalinta savo darbu per teismo nustatytą terminą, kuris negali būti ilgesnis negu dveji metai.“
Pakeisti 85 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Nemokami auklėjamojo pobūdžio darbai skiriami nuo 20 iki 100 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kuriose darbas gali turėti auklėjamąjį pobūdį. Skirdamas šiuos darbus, teismas nustato terminą, per kurį jie turi būti atlikti. Šis terminas negali būti ilgesnis kaip vieneri metai.“
Pakeisti 87 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Teismas nepilnamečiui jo ar kitų baudžiamojo proceso dalyvių prašymu, taip pat savo nuožiūra gali paskirti kitus baudžiamajame įstatyme nenumatytus įpareigojimus ir ar (ar) draudimus, kurie, teismo nuomone, turėtų teigiamos įtakos nepilnamečio elgesiui.“
pakeitimas Pakeisti 89 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„89 straipsnis. Auklėjamojo poveikio priemonių nevykdymo pasekmės
1.
Jeigu nepilnametis, kuriam paskirta viena auklėjamojo poveikio priemonė, jos nevykdo ar netinkamai ją vykdo ir dėl to buvo ne mažiau kaip du kartus įspėtas, teismas, remdamasis šios priemonės vykdymą kontroliuojančių kontroliuojančios institucijų institucijos teikimu, gali pakeisti tą poveikio priemonę bet kokia kita auklėjamojo poveikio priemone, išskyrus atidavimą į specialią auklėjimo įstaigą. 2. Jeigu nepilnametis nevykdo pagal šio straipsnio 1 dalį pakeistos auklėjamojo poveikio priemonės ar netinkamai ją vykdo ir dėl to buvo ne mažiau kaip du kartus įspėtas, teismas, remdamasis šios priemonės vykdymą kontroliuojančios institucijos teikimu, gali pakeisti tą poveikio priemonę bet kokia kita auklėjamojo poveikio priemone, įskaitant atidavimą į specialią auklėjimo įstaigą. 2. 3. Jeigu nepilnametis, kuriam yra paskirtos dvi ar trys auklėjamojo poveikio priemonės, jų nevykdo ar netinkamai jas vykdo ir dėl to buvo ne mažiau kaip du kartus įspėtas, teismas, remdamasis šių priemonių vykdymą kontroliuojančių institucijų teikimu, gali pakeisti jas kitomis auklėjamojo poveikio priemonėmis, įskaitant atidavimą į specialią auklėjimo įstaigą. 4. Jeigu nepilnametis dėl pateisinamų priežasčių nevykdo jam paskirtos auklėjamojo poveikio priemonės ar netinkamai ją vykdo, teismas, remdamasis šios priemonės vykdymą kontroliuojančios institucijos teikimu, gali atleisti nepilnametį nuo paskirtos auklėjamojo poveikio priemonės vykdymo arba pakeisti ją kita auklėjamojo poveikio priemone, išskyrus atidavimą į specialią auklėjimo įstaigą.“
dalimi:
„2. Padariusiam nusikalstamą veiką nepilnamečiui
kartu su bausme, remiantis šio kodekso 72, 72¹, 72², 72³ ir 72⁵ straipsniais, gali būti skiriamos viena arba daugiau baudžiamojo poveikio priemonių.“
straipsnio 2–5 dalis laikyti atitinkamai 3–6 dalimis. 3.
straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. 3. Nepilnamečiams Nepilnamečiui negali būti paskirta daugiau nei 240 valandų viešųjų darbų.“
nauja 5 dalimi: „5. Laisvės apribojimas nepilnamečiui gali būti skiriamas nuo dvejų mėnesių iki vienerių metų.“
straipsnio 5 ir 6 dalis laikyti atitinkamai 6 ir 7 dalimis. 45 straipsnis. 92 straipsnio pakeitimas Pakeisti 92 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „92 straipsnis. Bausmės vykdymo atidėjimas nepilnamečiui
1Nepilnamečiui,
nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vieno mėnesio iki devynių mėnesių. Atidėdamas paskirtos arešto bausmės vykdymą, ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nepilnamečio buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nepilnamečio buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nepilnamečiui paskiria vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso 82 straipsnyje numatytas auklėjamojo poveikio priemones, išskyrus atidavimą į specialią auklėjimo įstaigą, ir nustatyti nustato laiką, per kurį nepilnametis turi jas įvykdyti. 2. Nepilnamečiui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis neatsargius nusikaltimus arba laisvės atėmimu ne daugiau kaip penkeriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. 3. Nepilnamečiui, nuteistam daugiau kaip penkeriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus, išskyrus labai sunkius nusikaltimus ir sunkius nusikaltimus, numatytus šio kodekso XV, XVI, XVII, XVIII, XX, XXI, XXIII, XXXIII, XXXV, XXXVII, XLII ir XLIV skyriuose, teismas gali iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą.
Iš dalies atidėdamas bausmės vykdymą, teismas nustato po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuri negali būti trumpesnė kaip šeši mėnesiai ir ilgesnė kaip vieneri metai, taip pat nuo vienerių iki trejų metų likusios neatliktos bausmės vykdymo atidėjimo terminą. 4. Nepilnamečiui, nuteistam laisvės atėmimu už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba už vieną ar kelis nesunkius, apysunkius ar sunkius tyčinius nusikaltimus, teismas, remdamasis šio kodekso 54 straipsnio 3 dalimi, gali visiškai arba iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. 45. Bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, ir 3 ir 4 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį. 56. Atidėdamas bausmės vykdymą pagal šio straipsnio 2, ir 3 ir 4 dalis, teismas nepilnamečiui paskiria vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso 82 straipsnyje numatytas auklėjamojo poveikio priemones, išskyrus atidavimą į specialią auklėjimo įstaigą. Kartu teismas nustato laiką, per kurį nepilnametis turi įvykdyti auklėjamojo poveikio priemones. Taip pat gali būti skiriamos šio kodekso 67 straipsnio 4 dalyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės. 67. Skirdamas arešto arba laisvės atėmimo bausmę ir šiame šio straipsnyje straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatyta tvarka neatidėdamas bausmės vykdymo, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą. 78. Bausmės vykdymo atidėjimo vykdymo nepilnamečiams tvarką ir sąlygas nustato Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas.“
Pakeisti 93 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„93 straipsnis. Nepilnamečio atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės
kartą padaręs baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu jis:
1) nukentėjusio asmens atsiprašė ir visiškai ar iš dalies savo darbu ar pinigais atlygino arba pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba
2) pripažintas ribotai pakaltinamu, arba
3) pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką arba yra kitų pagrindų manyti, kad nepilnametis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. 2. Teismas, atleidęs nepilnametį nuo baudžiamosios atsakomybės šio straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais, skiria jam šio kodekso 82 straipsnyje numatytas auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) šio kodekso 67 straipsnio
1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Turinčiais teistumą laikomi už nusikaltimo padarymą nuteisti fiziniai ar juridiniai asmenys, kuriems įsiteisėjo Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Turinčiais teistumą taip pat laikomi už nusikaltimo padarymą ne Europos Sąjungos valstybėje narėje nuteisti asmenys, jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių pagrindu gauta informacijos, kad jiems įsiteisėjo tos valstybės teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Į teistumą teismas atsižvelgia skirdamas bausmę už naujos nusikalstamos veikos padarymą, spręsdamas dėl kaltininko atleidimo nuo bausmės ar baudžiamosios atsakomybės, taip pat pripažindamas asmenį pavojingu recidyvistu.“
straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Atsižvelgiant į teistumą, gali būti varžomos tik tos piliečių asmenų teisės ir laisvės, kurių apribojimą numato Lietuvos Respublikos įstatymai.“
Pakeisti 243 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„243 straipsnis. Vengimas atlikti vykdyti baudžiamojo poveikio priemones
Tas, kas vengė atlikti vykdyti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą ir išplėstinį turto konfiskavimą), padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu.“
Pakeisti 244 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„244 straipsnis. Juridiniam asmeniui paskirtos bausmės ar baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymas
Juridinio asmens vadovas ar darbuotojas, atsakingas už šiam juridiniam asmeniui paskirtos bausmės ar baudžiamojo poveikio priemonės (išskyrus turto konfiskavimą ir išplėstinį turto konfiskavimą) vykdymą, jos nevykdęs padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu.“
įsigaliojimas ir taikymas
įsigalioja 2024 m. lapkričio 1 d. 2. Šio įstatymo nuostatos taikomos tik toms nusikalstamoms veikoms, kurios padarytos po įstatymo įsigaliojimo dienos. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS BAUDŽIAMOJO KODEKSO 7, 8, 13, 18, 25, 27, 30, 37, 38, 39, 40, 42, 43, 47, 48, 52, 54, 59, 61, 62, 64, 65, 66, 67, 69, 70, 72¹, 72², 74, 75, 76, 82, 84, 85, 87, 89, 90, 92, 93, 97, 98, 243 IR 244 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO BEI KODEKSO PAPILDYMO 5¹, 40¹, 58¹, 72⁵, 72⁶, 72⁷, 72⁸IR 72⁹STRAIPSNIAIS ĮSTATYMO IR LIETUVOS RESPUBLIKOS BAUDŽIAMOJO PROCESO KODEKSO 53, 217, 307, 338, 357, 392 IR 405 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO BEI KODEKSO PAPILDYMO 357¹ STRAIPSNIU ĮSTATYMO PROJEKTŲ PATEIKIMO LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMUI
1Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 7, 8, 13, 18, 25, 27, 30, 37, 38, 39, 40, 42, 43, 47, 48, 52, 54, 59, 61, 62, 64, 65, 66, 67, 69, 70, 72¹, 72², 74, 75, 76, 82, 84, 85, 87, 89, 90, 92, 93, 97, 98, 243 ir 244 straipsnių pakeitimo bei Kodekso papildymo 5¹, 40¹, 58¹, 72⁵, 72⁶, 72⁷, 72⁸ir 72⁹straipsniais įstatymo (toliau – BK projektas) ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 53, 217, 307, 338, 357, 392 ir 405 straipsnių pakeitimo bei Kodekso papildymo 357¹ straipsniu įstatymo (toliau – BPK projektai) (toliau – Įstatymų projektai) parengti siekiant sistemiškai peržiūrėti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) bendrosios dalies institutus, įvertinant valstybės baudžiamosios politikos, kaip ultima ratio priemonės, pagrįstumą, proporcingumą ir veiksmingumą, kartu užtikrinti teisingumo, proporcingumo bei teisėtumo principų įgyvendinimą realizuojant baudžiamąją atsakomybę tiek fizinių, tiek juridinių asmenų atžvilgiu. Kartu, Įstatymų projektais įgyvendinama Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr.
XIV-72, 193.6. p. nuostatos (Baudžiamojo kodekso ex post vertinimas) priemonė – atlikti bausmių taikymo reglamentavimo kompleksinę analizę ir sisteminę peržiūrą, siekiant bausmių taikymo proporcingumo ir pagrįstumo (8.2.7 punktas). 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymų projektus parengė Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Baudžiamosios justicijos grupės (grupės vadovė Simona Mesonienė, tel. (+370) 602 56889, el. p. [email protected]) vyresnysis patarėjas Martynas Dobrovolskis, tel. (+370) 602 67271, el. p. [email protected] ir vyriausiasis patarėjas Jevgenijus Kuzma, tel. (+370) 618 51147, el. p. [email protected]. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas) savo jurisprudencijoje yra pažymėjęs, kad konstitucinė teisė į teisingą teismą inter alia reiškia ne tik tai, kad teismo proceso metu turi būti laikomasi baudžiamojo proceso teisės principų ir normų, bet ir tai, kad baudžiamajame įstatyme nustatyta ir teismo paskirta bausmė turi būti teisinga; baudžiamajame įstatyme turi būti numatytos visos galimybės teismui, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, paskirti teisingą bausmę. Konstitucinis Teismas taip pat yra pabrėžęs, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės ir jų sistema turi būti tokios, kad teismas, skirdamas bausmes, galėtų vykdyti teisingumą[¹].
Konstitucinio Teismo jurisprudencijos kontekste pažymėtina, kad teisingos, proporcingos ir efektyvios bausmės paskyrimas yra neatsiejamas nuo BK bendrojoje dalyje įtvirtinto fiziniams ir juridiniams asmenims skiriamų bausmių ir su jomis susijusių aspektų reglamentavimo, įskaitant konkrečias bausmių rūšis, jų skyrimo ir keitimo taisykles, atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės institutą įtvirtinančias nuostatas ir pan. Neabejotina, kad šie BK bendrosios dalies institutai yra kertiniai, realizuojant pačią griežčiausią atsakomybės formą – baudžiamąją atsakomybę, todėl jų įtvirtinimas baudžiamajame įstatyme privalo būti aiškus, logiškas, tarpusavyje sistemiškai suderintas bei užtikrinantis balansą tarp humaniškumo bei teisingumo principų. Minėtų BK bendrosios dalies institutų teisinis reguliavimas turi sudaryti prielaidas tinkamai individualizuoti nuteistajam skirtiną bausmę, kuri būtų veiksminga ir nebūtų orientuota vien tik į laisvės atėmimo bausmės skyrimą, taip pat kuri atitiktų ekonomiškumo principą, ir kuria asmuo būtų ne tik nubaustas, bet ir būtų sudarytos prielaidos efektyviai tokio asmens resocializacijai. 2003 m. gegužės 1 d. įsigaliojęs BK turėjo sukurti prielaidas plėtotis baudžiamajai politikai, kurioje teisingumo principo įgyvendinimas, be kita ko, būtų suderinamas ir su nuteistojo asmens teisėtais interesais, tarp kurių ir efektyvios, proporcingos ir veiksmingos bausmės paskyrimas. Neabejotina, kad BK įnešė daug naujovių[²], kurios turėjo prisidėti prie subalansuotos baudžiamosios politikos, orientuotos į asmens pataisymą, įgyvendinimo.
Tačiau pastarųjų dešimtmečių baudžiamojo įstatymo pakeitimai, statistinė informacija, susijusi su baudžiamosios politikos tendencijomis Lietuvos Respublikoje, baudžiamosios teisės mokslininkų darbai, be kita ko, aptariantys ir probleminius BK specialiosios dalies straipsnių sankcijų aspektus[³], bei pasisakymai viešojoje erdvėje[⁴] atskleidžia tai, kad Lietuvos baudžiamoji politika vis dar vertinama kaip itin griežta, o tam didelę įtaką turi ir galiojanti sankcijų sistema. 2020 m. Teisingumo ministerijos atlikta baudžiamosios politikos tendencijų Lietuvoje analizė – „Baudžiamosios politikos tendencijos Lietuvoje 2016 – 2019 metais“[⁵] aiškiai parodo, kad Lietuvos Respublikoje laisvės atėmimo bausmė vis dar sudaro ketvirtadalį visų skiriamų bausmių. Tą patvirtina ir pastarųjų metų baudžiamųjų bylų nagrinėjimo statistika. Pavyzdžiui, 2015 m. ir 2016 m. laisvės atėmimo bausmė teismų buvo skiriama dažniausiai, paskirta atitinkamai 5286 ir 5029 kartus; 2017 m. ir 2018 m. – laisvės atėmimo bausmė buvo antra dažniausiai skiriama bausmė, paskirta atitinkamai 5140 ir 4882 kartus; atitinkamai 2019 m. laisvės atėmimo bausmė buvo paskirta 4307, o 2020 m. – 3389 kartus). Europos Sąjungos (toliau – ES) valstybėse su laisvės atėmimu susijusios bausmės taikomos daug rečiau nei Lietuvoje, pavyzdžiui: Vokietijoje – 5,4 proc., Danijoje – 6,8 proc., Lenkijoje – 9,2 proc., Vengrijoje – 11,6 proc., Prancūzijoje – 17,8 proc., Nyderlanduose – 23 proc. nuteistųjų ir pan.
Tuo tarpu Lietuvoje, pavyzdžiui, vien per 2020 metus terminuoto laisvės atėmimo bausmė buvo skiriama kas penktam nuteistajam, o terminuoto laisvės atėmimo bausmė kartu su arešto bausme sudarė 40 proc. visų teismų paskirtų bausmių nuteistiesiems Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos baudžiamajai politikai vis dar būdinga ne tik dažnas su laisvės atėmimu susijusių bausmių taikymas, bet ir tai, kad skiriamos terminuoto laisvės atėmimo bausmės yra itin griežtos, orientuotos į ilgalaikį nuteistųjų izoliavimą. Pavyzdžiui, 2021 m. duomenimis, Lietuvos pataisos įstaigose daugiau nei pusė visų nuteistųjų (55,5 proc.) atlieka ilgesnes nei 5 m. laisvės atėmimo bausmes (vidutinė laisvės atėmimo bausmės trukmė yra net 7 metai, 16 dienų). Tuo tarpu ES ilgesnes nei 5 m. laisvės atėmimo bausmes atlieka ženkliai mažesnė nuteistųjų dalis, pavyzdžiui: Lenkijoje – 16,1 proc., Nyderlanduose – 20,4 proc., Austrijoje – 22 proc., Danijoje – 25,7 proc., Švedijoje – 27,3 proc., Slovėnijoje – 27,8 proc., Čekijoje ir Suomijoje – 31,7 proc., Slovakijoje – 34,3 proc., Kroatijoje – 34,7 proc., Liuksemburge – 34,9 proc., Prancūzijoje – 35,6 proc., Estijoje – 38,7 proc. ir pan. Į laisvės atėmimo bausmę orientuota baudžiamoji politika, neproporcingai ilgi šios bausmės terminai, įkalinimo įstaigų populiacija rodo ne tik vyraujančias baudžiamosios politikos tendencijas Lietuvoje, kurios neatitinka demokratinių valstybių baudimo tradicijų bei principų, bet sukelia ir kitų neigiamų padarinių ne tik nuteistiesiems, bet ir pačiai valstybei. nuteistieji kreipiasi į teismus dėl netinkamų kalinimo sąlygų konstatavimo ir atitinkamai dėl neturtinės žalos priteisimo, o tai valstybei kainuoja ženklias biudžeto lėšas[⁶].
Be to, laikant nuteistuosius ženkliai užpildytose laisvės atėmimo vietose iškyla nemažai saugumo iššūkių – išauga personalo darbo rizikingumas, atsiranda pasipriešinimo pareigūnams atvejų, daugėja pačių nuteistųjų tarpusavio konfliktų. Nepaisant to, kad realią laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų skaičius įkalinimo įstaigose pastaraisiais metais mažėja (2018 m. – 235, 2019 m. – 220, 2020 m. – 190, 2021 m. – 182, 2022 m. - 174 asmenys 100 tūkst. gyventojų), pagal šį rodiklį vis dar ženkliai viršijame ES valstybių narių vidurkį (115 asmenų 100 tūkst. gyventojų 2022 m.).[⁷] Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Vyriausybės programos įgyvendinimo plane, kuriuo, siekiant vieno iš strateginių tikslų – atkurtas pasitikėjimas teisingumo sistema, be kita ko, numatyta mažinti ir neproporcingai didelį realia laisvės atėmimo bausme nuteistų asmenų skaičių. Tam numatytas siektinas poveikio rodiklis – 150 laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų 100 tūkst. gyventojų 2024 m. Įgyvendinant Vyriausybės programos priemonę, siektinas poveikio rodiklis – 140 laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų 100 tūkst. gyventojų 2030 m. Atsižvelgiant į aukščiau pateiktus statistinius duomenis, susijusius su laisvės atėmimo bausme, abejotina, ar toks dažnas, itin ilgai trunkančios laisvės atėmimo bausmės skyrimas yra suderinamas su humanizmo, teisingumo, proporcingumo ir teisinės valstybės principais.
Nuo pat 2003 m., kai įsigaliojo naujasis BK, nepaisant gana dažno šio teisės akto nuostatų keitimo, kai kurie baudžiamojo įstatymo bendrosios dalies institutai, kurie turi įtakos tiek griežtai baudžiamajai politikai, tiek dažnam laisvės atėmimo bausmės skyrimui, nebuvo sistemiškai peržiūrėti, siekiant įvertinti, ar jų turinys atitinka kitus, per beveik du dešimtmečius atliktus baudžiamojo įstatymo pakeitimus. Nepaisant ne kartą keistų BK nuostatų, susijusių su bausmių dydžiais, bausmių sudėjimo ir keitimo taisyklės taip pat nebuvo keičiamos. Dėl šios priežasties šios taisyklės nedera su galiojančiais bausmių dydžiais, o į tai dėmesį atkreipia ir baudžiamosios teisės mokslininkai[⁸]. Taip pat, baudžiamojo įstatymo nuostatos, reglamentuojančios juridinio asmens baudžiamąją atsakomybę, vertintinos kaip fragmentiškos ir stokojančios išsamumo – šiuo metu BK nėra įtvirtinti bausmės skyrimo pagrindai juridiniam asmeniui, kurie atspindėtų juridinio asmens, kaip nusikalstamos veikos subjekto, specifiką, atskirai neišskirtos ir baudžiamojo poveikio priemonės, skirtinos juridiniams asmenims, diskusijų kyla ir dėl kitų BK nuostatų ir jų pritaikomumo sprendžiant su juridinio asmens baudžiamąja atsakomybe susijusius klausimus (pavyzdžiui, atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir kt.). Kartu, siekiant baudžiamosios politikos subalansavimo, akcentuojant ne griežtą baudimą, o galimybę asmeniui pasitaisyti arba baudžiamosios atsakomybės apskritai netaikyti, atskiras dėmesys turėtų būti skiriamas ir BK bendrosios dalies nuostatoms, reglamentuojančioms atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, ją šalinančių aplinkybių institutus.
Tačiau, akcentuotina ir tai, kad galiojantis BK teisinis reglamentavimas atitinkamais atvejais nesukuria prielaidų visapusiškai įgyvendinti teisingumo principo turinio reikalavimų realizuojant baudžiamąją atsakomybę. Šiame kontekste pažymėtina, kad tam tikros bausmės bei baudžiamojo poveikio priemonės stokoja aiškumo, numato per švelnius reikalavimus ir (ar) terminus jų įvykdymui, kas sukuria prielaidas iš esmės nepasiekti baudžiamosios atsakomybės realizavimo tikslų, Kartu, analogiška problema vyrauja ir nepilnamečių asmenų baudžiamosios politikoje, kadangi nors ir siekiama užtikrinti, kad nepilnamečiams asmenims kuo rečiau būtų skiriamos su laisvės atėmimu susijusios bausmės, tačiau nėra įtvirtinta pakankamai švelnesnio pobūdžio poveikio priemonių, kurios galėtų teigiamai paveikti nuteistą nepilnametį ir užtikrinti, kad jis ateityje nedarytų naujų nusikalstamų veikų. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Teisingumo ministerijos nuomone, aptartos BK bendrosios dalies nuostatos, įtvirtinančios pamatinius baudžiamosios teisės institutus, sudarančius baudžiamosios atsakomybės realizavimo pagrindą, turi būti sistemiškai peržiūrėtos, siekiant subalansuoto teisinio reguliavimo ir baudžiamosios teisės kaip ultima ratio priemonės įgyvendinimo, kartu visapusiškai užtikrinant teisingumo, proporcingumo ir teisėtumo principų įgyvendinimą realizuojant baudžiamąją atsakomybę. 1. Galiojančio BK VII (Bausmė) ir VII (Bausmės skyrimas) skyriuose yra įtvirtintos baudžiamojo įstatymo normos, kurios sudaro vieną iš esminių baudžiamosios atsakomybės realizavimo teisinių pamatų – bausmę bei jos skyrimo taisykles.
Aptariamų skyrių sisteminė, doktrininė ir teismų praktikos analizė atskleidė, kad juose įtvirtintos baudžiamojo įstatymo normos ne tik, kad atitinkamais atvejais stokoja aiškumo, pagrįstumo, bet kartu sukuria prielaidas plėtotis nepagrįstai griežtai baudžiamajai politikai, nepaliekant teismui pakankamos laisvės tinkamai individualizuoti asmeniui skirtiną bausmę. 1.1. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad BK 42 straipsnio 6 dalis šiuo metu nenumato galimybės kartu su bausme asmenims skirti baudžiamojo poveikio priemonių, įtvirtintų BK 69 straipsnyje (Turtinės žalos pašalinimas) bei 70 straipsnyje (Nemokami darbai). Toks baudžiamojo įstatymo teisinis reglamentavimas nepagrįstai užkerta kelią skirti aptariamas baudžiamojo poveikio priemones asmenims kartu su bausme, nors jų paskyrimas neabejotinai gali prisidėti prie bausmės tikslų ir teisingumo principo įgyvendinimo, tinkamai paveikti nuteistą asmenį, kad jis ateityje daugiau nedarytų nusikalstamų veikų, užtikrintų nukentėjusiųjų teisių platesnę apsaugą, taip pat galėtų prisidėti prie visuomenei reikšmingų tikslų įgyvendinimo. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad visos šiuo metu BK įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, atitinkamai suderinus jas su skirtinomis bausmės, pavyzdžiui, neleidžiant skirti nemokamų darbų kartu su viešųjų darbų bausme, ne tik, kad gali, bet ir turėtų būti skiriamos kartu su bausme, siekiant įgyvendinti aptariamus tikslus. 1.2. Pažymėtina, kad BK 48 straipsnio 4 dalies 3 punkte įtvirtintas įpareigojimas numato neterminuotą pareigą atlyginti nusikalstama veika padarytą tik turtinę žalą, dėl to yra neįvertinama ta aplinkybė, kad nusikalstama veika dažniausiai yra padaroma ir neturtinė žala.
Kartu, yra nenumatomas aiškus terminas, per kurį turėtų būti atlyginta tiek turtinė, tiek neturtinė žala. 1.3. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad BK 54 straipsnio 3 dalyje šiuo metu nėra įtvirtinta galimybė paskirti bausmės vykdymo atidėjimą. Manytina, kad tokio pobūdžio teisinis reglamentavimas iš esmės nepagrįstai apriboja teismo pareigą tinkamai individualizuoti asmeniui skirtiną bausmę, kadangi aptariama baudžiamojo įstatymo norma įpareigoja teismą pasirinkti išimtinai tik dėl švelnesnės bausmės rūšis. 1.4. Pažymėtina ir tai, kad BK bendrojoje dalyje vis dar tebėra išlikusi ir itin kritikuotina skirtinos bausmės vidurkio taisyklė, kuri prisideda prie neproporcingai griežtos baudžiamosios politikos plėtojimosi. Ši taisyklė kritikuojama tiek baudžiamosios teisės mokslininkų, tiek ir praktikų, kadangi BK 61 straipsnio 2 dalies interpretavimas, kaip imperatyvas skirti bausmę, didesnę negu taikomo BK straipsnio sankcijoje numatytos tam tikros bausmės rūšies vidurkis, nėra tikslus, nes nepagrįstai yra perkeliamas akcentą nuo bausmės dydžio apskaičiavimo metodo į patį bausmės dydį. Teisinga bausmė paskiriama nebūtinai pirmiausia kreipiant dėmesį į aritmetinį sankcijoje numatytų bausmių vidurkį, o kruopščiai vertinant nusikalstamą veiką ir ją padariusį asmenį. Be to, anot baudžiamosios teisės mokslininkų, bausmės vidurkio taisyklė prieštarauja ir ultima ratio principui, nes neatitinka kriminologinės nusikalstamo elgesio sunkumo analizės rezultatų[⁹].
Teisingumo ministerijos vertinimu, BK 61 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta taisyklė, formuluojama kaip privalomas skirtinos asmeniui bausmės dydžio atskaitos taškas, nėra suderinama nei su teisingumo, nei baudžiamosios atsakomybės, kaip kraštutinės priemonės principų turinio reikalavimais. Dėl minėtų priežasčių, atitinkamai ir BK 61 straipsnio 4 dalyje yra įtvirtintas neproporcingai griežtas teisinis reglamentavimas, kuris prisideda prie ženkliai griežtesnių laisvės atėmimo bausmių skyrimo, kadangi švelnesnės bausmės skyrimo atskaitos taškas taip pat numatomas išimtinai sankcijos vidurkis, kuris daugumo nusikaltimų veikų atžvilgiu yra itin didelis. 1.5. Kartu, atkreiptinas dėmesys į tai, kad BK 62 straipsnyje įtvirtintos švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimo taisyklės taip pat stokoja aiškumo, nepagrįstai užkerta kelią taikyti švelnesnę bausmę, kai realiai egzistuoja objektyvios aplinkybės ir sąlygos ją taikyti. Šiame kontekste pažymėtina, kad BK 62 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas reikalavimas asmeniui pačiam savo noru atvykti ar pranešti apie galimai padarytą nusikalstamą veiką, nepagrįstai apriboja šio straipsnio taikymo galimybes asmenims, kurie buvo iškart ar per trumpą laiko tarpą sulaikyti po nusikalstamos veikos padarymo, nepriklausomai nuo to, kad jie prisipažįstą padarę aptariamą veiką bei aktyviai bendradarbiauja su ikiteisminio tyrimo institucijomis. Tokio pobūdžio teisinis reglamentavimas, manytina, nėra suderinama su teisėtumo bei teisingumo principų turinio reikalavimais. Taip pat, akcentuotina ir tai, kad šio straipsnio 2 dalyje įtvirtintos būtinos sąlygos nuteistiems asmenims taikyti švelnesnę bausmę, įvertinus jų aprašymo būdą bei turinį, yra neproporcingai griežtos, sukuriančios prielaidas nepagrįstai diskriminuoti atitinkamų asmenų grupės.
Pažymėtina, kad šios straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinamas reikalavimas išlaikyti daugiau nei vieną sunkiai sergantį ar turintį negalią asmenį, kai jų nėra kam prižiūrėti, analogiško pobūdžio formuluotė pastebėtina ir šio straipsnio 2 dalies 2 punkte, reikalaujanti kaltininkui iš esmės turėti daugiau nei vieną mažametį vaiką. Aptariamų subjektų, kuriais rūpinasi kaltininkas, skaičius neturėtų turėti įtakos aptariamo straipsnio nuostatų taikymui, kadangi net ir vienam aptariamam asmeniui yra būtinas rūpestis bei priežiūra. 1.6. Taip pat, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad BK 64 straipsnyje nėra įtvirtinti taisyklė dėl draudimo bendrinti pripažintus ir vykdytinus užsienio valstybės nuosprendžius. Šiame kontekste pažymėtina, kad nėra galima bendrinti aptariamų nuosprendžių, kuriais skiriama laisvės atėmimo bausmė, kadangi tokiu būdu sukuriamos prielaidos nevykdyti užsienio valstybės paskirto nuosprendžio (pavyzdžiui, subendrinus bausmę su nacionaliniu sprendimus, asmuo gali būti visiškai atleidžiamas nuo atsakomybės taikant amnestijos institutą ir kt.). Pažymėtina, kad užsienio valstybės nuosprendis, jį adaptavus, turi būti vykdomas visa apimtimi, nesukuriant prielaidų asmeniui nepagrįstai išvengti baudžiamosios atsakomybės. 1.7. Akcentuotina ir tai, kad galiojančio BK 75 straipsnio nuostatos įtvirtina nepagrįstai griežtas bausmės vykdymo atidėjimo taikymo taisykles tuo atveju, kai sprendžiamas klausimas dėl arešto bausmės vykdymo atidėjimo. Kartu, šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta pareiga teismui visais atvejais skirti intensyvią priežiūrą asmenims, kuriems taikomas bausmės vykdymo atidėjimas šio straipsnio 2 ir 3 dalies atvejais, nepriklausomai nuo to, ar toks poreikis realiai egzistuoja.
Galiausiai, pažymėtina ir tai, kad aptariamame straipsnyje nėra įtvirtinta jokių nuostatų, kurios būtų orientuotus į nuo priklausomybės ligų kenčiančius asmenis, siekiant užtikrinti, kad jie ateityje daugiau nebedarytų nusikalstamų veikų bei būtų užtikrinta jų efektyvi resocializacija. 1.8. Pažymėtina ir tai, kad, nepaisant to, jog 2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymu Nr. XIII-653 buvo pakeltos maksimalios baudos bausmės ribos, su bausmių keitimo taisyklėmis susijusios BK nuostatos nebuvo koreguotos. Praktikoje susiklostė situacija, kai iš esmės visos po 2017 m. pakeitimų paskirtos baudos bausmės, kurios buvo neįvykdytos, keičiant jas, vadovaujantis BK 65 straipsnyje nustatyta tvarka, į griežtesnę bausme – areštą, visuomet viršijo maksimalų 90 parų arešto bausmės dydį, kadangi maksimalus arešto bausmės dydis prilygsta 180 MGL. 2019 m. BK buvo įtvirtinta taisyklė, pagal kurią baudos bausmė keičiama nebe į areštą, o į laisvės apribojimą, tačiau aptariama problematika išliko nepakitusi – itin didelės baudos ir sistemiškai nesuderintas bausmių keitimo tarpusavio santykis sukūrė prielaidas, kad didžioji dalis paskirtų baudos bausmių yra keičiamos į maksimalų 2 metų laisvės apribojimo terminą, kuris atitinka tik 730 MGL dydžio baudą. 1.9. Taip pat, akcentuotina, kad BK bendrojoje dalyje iš esmės yra išlikusi itin nusikaltimus padarius asmenis stigmatizuojanti sąvoka – recidyvistas. Aptariamas „statusas“ asmeniui yra pritaikomas automatiškai, nevertinant nei jo asmenybės, nei padarytų nusikalstamų veikų pobūdžio.
Tai, kad nusikalstamą veiką padarė recidyvistas atitinkamai laikoma baudžiamąją atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), todėl jo atžvilgiu nėra galimybės taikyti atitinkamų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindų, jam skirtina bausmė visuomet bus griežtesnė. Todėl, manytina, kad tokio pobūdžio teisinis reglamentavimas nepagrįstai sukuria prielaidas plėtotis griežtai baudžiamajai politikai, kai iš esmės net nėra atliekamas kokybinis teisinis asmenį charakterizuojančių ir kitų aplinkybių vertinimas. Atsižvelgiant į tai, neabejotina, kad tokio teisinio statuso, ypatingai reikšmingo baudžiamosios atsakomybės realizavimo apimčiai, asmeniui suteikimas negali būti savaime automatizuotas procesas. Kiekvienu atveju, kai atsiranda pagrindas pripažinti asmenį recidyvistu, teismas turėtų ne tik įvertinti tai, kad buvo pakartotinai padarytas tyčinis nusikaltimas, bet ir atsižvelgti į kaltinamojo asmenybę, padarytų nusikaltimų pavojingumo pobūdį bei laipsnį, tarpusavio ryšį bei kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Manytina, kad tarp nusikaltimų turi būti atitinkamas ryšis, jie turėtų būti vienarūšiai, siekiant objektyviai nustatyti, kad atitinkamas asmuo linkęs daryti tam tikros kategorijos nusikaltimus ir turi būti pripažintas recidyvistu. 1.10. BK 18 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta galimybė atleisti ribotai pakaltinamą asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės ir taikyti jo atžvilgiu priverčiamąsias medicinos priemones, kai jis yra padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą. Tačiau, tokios galimybės nėra, jeigu asmuo, būdamas ribotai pakaltinamu padaro sunkų arba labai sunkų nusikaltimą, ir tai yra ne tik, kad nelogiška, bet ir esmingai prieštarauja teisingumo bei teisėtumo principų turinio reikalavimams.
Neabejotina, kad riboto pakaltinamumo institutas suponuoja atitinkamo kaltininko santykio su objektyviaisiais ar subjektyviaisiais nusikalstamos veikos sudėties požymiais nebuvimą ar neteisingą jų suvokimą, kuris yra nulemtas atitinkamos ligos, nepriklausomai nuo kokio pavojingo laipsnio nusikalstama veika yra padaryta. Tokio pobūdžio teisinis reglamentavimas iš esmės yra panašus į nepagrįstą poreikį taikyti represyviausias baudžiamosios atsakomybės realizavimo priemones tik dėl to, kad jis padarė sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, visiškai nevertinant, ar asmuo serga atitinkama liga, kuri ne tik, kad jau nusikalstamos veikos padarymo metu iškreipė tokio asmens psichinį santykį su padaryta veika, bet ir negydoma ateityje gali dar labiau neigiamai paveikti asmens galimybę suvokti savo veiksmus. 2. Atkreiptinas dėmesys ir į baudžiamojo įstatymo nuostatas, reglamentuojančias juridinio asmens baudžiamąją atsakomybę, kurios vertintinos kaip fragmentiškos ir stokojančios išsamumo – šiuo metu BK įtvirtintas baudos bausmė juridiniams asmenims reglamentavimas atitinkamais atvejais nepasiekia šios bausmės tikslų, atskirai neišskirtos ir baudžiamojo poveikio priemonės, skirtinos juridiniams asmenims, taip pat nėra įtvirtinta išimtinai juridiniams asmenims skirtinų baudžiamojo poveikio priemonių, nenustatyti ir bausmės skyrimo juridiniams asmenims pagrindai, kurie atspindėtų juridinio asmens, kaip nusikalstamos veikos subjekto, specifiką. Taip pat, diskusijų kyla ir dėl kitų BK nuostatų ir jų pritaikomumo sprendžiant su juridinio asmens baudžiamąja atsakomybe susijusius klausimus (pavyzdžiui, atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, teistumo ir kt.).
Dėl šios priežasties, manytina, kad galiojantis reglamentavimas, kiek jis susijęs su juridinio asmens atžvilgiu realizuojama baudžiamąja atsakomybe, ne tik, kad stokoja aiškumo, sisteminio požiūrio, yra fragmentiškas, nesudaranti tinkinamų sąlygų visapusiškai paveikti juridinį asmenį, padaryti jam teigiamą poveikį bei tinkamai individualizuoti baudžiamosios atsakomybės realizavimo priemones, bet ir nėra suderinama su teisingumo principo turinio reikalavimais. 2.1. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad BK šiuo metu nėra įtvirtintas aiškus teisinis reglamentavimas, susijęs su galimybe juridiniams asmenims taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės, vadovaujantis atitinkamais BK VI skyriuje (Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės) numatytais pagrindais. Visose įstatymo formuluotėse vartojama sąvoka „asmuo“, kuri gali būti aiškinama siaurai arba plečiamai. Tuo atveju, jeigu pasirenkamas siaurinamasis aiškinimas, ši sąvoka apima tik fizinius asmenis, o aiškinant plečiamai apima tiek fizinius, tiek juridinius asmenis. Teismų praktikoje konstatuojama, kad atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindai (BK VI skyrius) taikytini ne tik fiziniam, bet ir juridiniam asmeniui, tačiau teismas, atleisdamas juridinį asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, privalo įvertinti tai, kad šis subjektas yra specialus ir atsižvelgti į jo specifiką.[¹⁰] Taigi, šiuo metu BK egzistuoja šiuo klausimu nepakankamas aiškumas. 2.2. Kartu, akcentuotina ir tai, kad BK 43 straipsnio 2 dalis įpareigoja paskelbti nuosprendį, kuriuo nuteisiamas juridinis asmuo, per visuomenės informavimo priemones tik tuo atveju, kai jis nuteisiamas už BK XXXIII skyriuje (Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams) numatytus nusikaltimus.
Teisingumo ministerijos vertinimu, privalomas nuosprendžių paskelbimas dėl juridinių asmenų padarytų nusikalstamų veikų tik dėl tam tikros kategorijos nusikalstamų veikų nėra visapusiškai suderintas su BK Specialiosios dalies normų sistema ir nepagrįstai apriboja visuomenės teisę žinoti apie juridinių asmenų padarytas pačias pavojingiausias nusikalstamas veikas, kadangi juridiniai asmenys baudžiamojon atsakomybėn gali būti patraukti ir dėl kitų sunkių bei labai sunkių nusikalstamų veikų (pavyzdžiui, BK 147 straipsnyje įtvirtinta prekyba žmonėmis, BK 182 straipsnyje įtvirtintas sukčiavimas, BK 216 įtvirtintas nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimas ir kt.), kuriais daroma didžiausia žala baudžiamojo įstatymo saugomiems gėriams, padarymą. 2.3. Taip pat, manytina, kad šiuo metu BK 52 straipsnyje įtvirtinta bausmė juridiniam asmeniui (Juridinio asmens veiklos apribojimas) yra reglamentuojama nepakankamai, neatspindi šios bausmės tikslo, dėl to praktikoje taikoma iš esmės nėra[¹¹], teikiant prioritetą savo pobūdžiu griežtesnei baudos bausmei. Šiame kontekste pažymėtina, kad galiojančios BK 52 straipsnio nuostatos numato per siaurą efektyvių priemonių, kuriomis gali būti pagrįstai ribojama juridinio asmens veikla, sąrašą, numatant tik draudimą verstis tam tikra veikla ar atitinkamo juridinio asmens padalinio uždarymą. Tai nėra laikytina efektyvia ir proporcinga bausme juridiniam asmeniui.
Tokio pobūdžio teisinis reglamentavimas iš esmės suponuoja praktinę situaciją, kai teismai, skirdami bausmę juridiniam asmeniui, nemato kaip skiriant šią bausmę būtų pasiekti bausmės tikslai bei užtikrinta, kad juridinis asmuo nebedarytų nusikalstamų veikų. 2.4. Galiojančio BK 47 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas baudos bausmės dydis juridiniams asmenims sukuria prielaidas atitinkamais atvejais pažeisti bausmės tikslus, neįgyvendinti teisingumo principo turinio reikalavimų realizuojant baudžiamąją atsakomybę. Šiame kontekste pažymėtina, kad šiuo metu įtvirtinta maksimali 100 000 MGL (5 mln. Eur) baudos bausmės juridiniam asmeniui ne tik apriboja teismo teisę paskirti teisingą bausmę, bet ir atitinkamais atvejais yra visiškai neefektyvi priemonė stambių juridinių asmenų atveju, kadangi net ir aptariamos bausmės vidurkis – 2, 5 mln. Eur, šių juridinių asmenų atžvilgiu yra nereikšmingas ir gali būti įtrauktas į savotiškas juridinio asmens veiklos sąnaudas, įvertinus gaunamą naudą iš nusikalstamų veikų darymo. BK įtvirtintos statinės baudos bausmės ribos neleidžia visapusiškai įvertinti konkretaus juridinio asmens dydžio, finansinio kapitalo, dėl to atitinkami juridiniais asmenys, darydami baudžiamajame įstatyme numatytas nusikalstamas veikas, gali net įvertinti potencialių finansinių sankcijų poveikį kaip pagrįstas „išlaidas“, siekiant ženkliai didesnių nusikalstamos veikos rezultatų. Dėl šios priežasties, specialūs sektoriniai teisės aktai, kuriais įtvirtinamos finansinės sankcijos juridiniam asmenims už jų pažeidimą, pavyzdžiui Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymas (toliau – PPTFĮ), baudos bausmės dydį apskaičiuoja įvertindami konkretaus juridinio asmens metinių pajamų dydį. PPTFĮ 39 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad už šio įstatymo pažeidimus finansų įstaiga gali būti skirtina nuo 0,5 iki 5 procentų bendrųjų metinių pajamų dydžio bauda.
Analogiško pobūdžio teisinis reglamentavimas yra įtvirtintas ir Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatyme, kurio 36 straipsnio 1 dalis numato, kad už <...> įsipareigojimų nesilaikymą ūkio subjektams skiriama piniginė bauda iki 10 procentų bendrųjų metinių pasaulinių pajamų praėjusiais ūkiniais metais<..>. Kartu, pažymėtina ir tai, kad tokio pobūdžio baudos bausmės juridiniam asmeniui apskaičiavimo metodika yra siūloma ir naujausiuose Europos Sąjungos direktyvose, kurios šiuo metu svarstomos Europos Sąjungos Taryboje (pavyzdžiui, pasiūlymas dėl direktyvos, pakeičiančios Direktyvą 99/2008/EB dėl aplinkos apsaugos per baudžiamąją teisę, Pasiūlymas dėl direktyvos dėl nusikalstamų veikų apibrėžties ir sankcijų už Sąjungos ribojamųjų priemonių pažeidimus ir kt.) 2.4. Pažymėtina, kad galiojantis baudžiamasis įstatymas nenumato jokių specialių aplinkybių, kurios turėtų būti įvertintos, juridiniams asmeniui skiriant bausmę už padarytą nusikalstamą veiką. Šiuo metu galiojantys bendrieji bausmių skyrimo pagrindai iš esmės neatspindi šio specialaus baudžiamosios atsakomybės subjekto požymių, neleidžia visapusiškai individualizuoti juridiniams asmenims skirtinos bausmės. Tai kelia abejonių dėl tokio pobūdžio teisinio reglamentavimo suderinamumo su teisingumo, teisėtumo principų turinio reikalavimais. 2.5 Galiojančios BK bendrosios dalies nuostatos iš esmės neskiria pakankamo dėmesio galimybei juridiniams asmenims skirti ir baudžiamojo poveikio priemones, kurios galėtų prisidėti ne tik prie bausmės tikslų įgyvendinimo, bet ir sukurtų prielaidas juridiniams asmenims savo veikla prisidėti prie socialinių valstybės tikslų įgyvendinimo, o tai neabejotinai turėtų teigiamą poveikį tiek nuteistam juridiniam asmeniui, tiek visuomenei.
Pažymėtina, kad šiuo metu galiojantis BK reglamentavimas iš esmės leidžia skirti juridiniam asmeniui tik įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 71 straipsnis) turto konfiskavimą (BK 72 straipsnis) ir išplėstinį turto konfiskavimą (BK 72³ straipsnis). BK nėra įtvirtinta jokių specialių baudžiamojo poveikio priemonių, kurios galėtų būti skiriamos išimtinai juridiniams asmenims. Dėl šios priežasties, atsižvelgiant į juridinių asmenų baudžiamosios atsakomybės specifiką, manytina, kad egzistuoja realus poreikis plėsti baudžiamojo poveikio priemonių institutą išimtinai juridinių asmenų atžvilgiu. Tokio pobūdžio teisinio reglamentavimo pakeitimai leistų užtikrinti ne tik efektyvesnį juridinių asmenų baudžiamosios atsakomybės, teisingumo principo įgyvendinimą, bet ir sukurtų prielaidas juridiniams asmenims savo veikla esmingai prisidėti prie bendrų visuomenės tikslų įgyvendinimo. Kartu, atitinkamų naujų baudžiamojo poveikio priemonių įtvirtinimas (pavyzdžiui, draudimas juridiniams asmenims dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, gauti valstybės subsidijas, dotacijas ir kt. išmokas, reorganizuotis) leistų sumažinti pakartotinio juridinio asmens nusikalstamumo riziką.
Pavyzdžiui, galiojančio Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – Viešųjų pirkimo įstatymas) 46 straipsnio 1 ir 2 dalys numato, kad tiekėjas negali dalyvauti viešuosiuose pirkimuose penkerius metus, jeigu jis nuteistas už atitinkamų nusikalstamų veikų[¹²] padarymą, tačiau atitinkamas nusikalstamų veikų sąrašas yra per siauras ir neapima tokių nusikaltimų, kaip nusikaltimai aplinkai ir žmonių sveikatai (BK XXXVIII skyrius), dokumentų klastojimą (BK 300 straipsnis), pelnymasis iš kito asmens prostitucijos (BK 307 straipsnis) ir kt. Dėl šios priežasties, manytina, kad juridiniam asmeniui turėtų būti galimybė atimti teisę dalyvauti viešuosiuose pirkimuose už visų nusikalstamų veikų padarymą, kurio terminas negalėtų būti trumpesnis, negu penkeri metai. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Europos Sąjungos teisės instrumentai, pavyzdžiui 2017 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2017/1371 dėl kovos su Sąjungos finansiniams interesams kenkiančiu sukčiavimu baudžiamosios teisės priemonėmis (toliau – Direktyva 2017/1371) valstybėms narėms rekomenduoja įtvirtinti atitinkamas baudžiamojo poveikio priemones juridiniams asmenims, kurios galėtų būti: a) teisės į valstybės skiriamas išmokas arba pagalbą atėmimas; b)laikinas arba nuolatinis teisės dalyvauti viešuosiuose konkursuose atėmimas; c) laikinas arba nuolatinis teisės verstis komercine veikla atėmimas; d) teisminės priežiūros skyrimas ir kt. (Direktyvos 2017/1371 9 straipsnis). Tokio požiūrio į juridinių asmenų baudžiamąją atsakomybę yra laikomasi ir kituose priimtuose Europos Sąjungos teisės instrumentuose[¹³] bei naujai svarstomuose pasiūlymuose.[¹⁴] 2.6.
Pažymėtina ir tai, kad šiuo metu galiojantis teisinis reglamentavimas, kiek jis susijęs su juridinių asmenų teistumu, kelia problemų, kadangi nėra aiškiai įtvirtinta, ar juridinis asmuo gali būti laikomas teistu. Atsižvelgiant į tai, kad specialiuose įstatymuose juridiniam asmeniui taip pat yra keliama su nepriekaištinga reputacija susiję reikalavimai dėl atitinkamų nusikalstamų veikų padarymo (teistumo už juos buvimo ar išnykimo), neabejotina, kad aptariamas institutas turėtų būti aiškiai reglamentuotas, tinkamai apibrėžiant tiek fizinių, tiek juridinių asmenų teistumo terminus. 3. Siekiant baudžiamosios politikos subalansavimo, akcentuojant ne griežtą baudimą, o asmens elgesio korekcijos galimybę arba baudžiamosios atsakomybės apskritai netaikyti, atskiras dėmesys turėtų būti skiriamas ir BK bendrosios dalies nuostatoms, reglamentuojančioms atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamąją atsakomybę šalinančių aplinkybių institutus, kurios nuo pat BK įsigaliojimo nebuvo sistemiškai ir nuosekliai vertintos. Atitinkami atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindai stokoja sisteminio suderinamumo, nediferencijuoja šių pagrindų taikymo apimties atsižvelgiant į nusikalstamų veikų pavojingumo pobūdį ir laipsnį. Tai nepagrįstai apriboja jų taikymo galimybę, įtvirtina švelnesnių nusikalstamų veikų atžvilgiu neadekvačiai griežtas sąlygas. Kartu, nėra visapusiškai reglamentuojamos šių atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindų sąlygos, atitinkamais atvejais nenumatant konkretaus jų įgyvendinimo termino ir apimties. 3.1. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad BK 30 straipsnyje (Profesinių pareigų vykdymas) įtvirtinta, kad asmuo pagal BK neatsako už žalą, kurią padarė vykdydamas profesines pareigas, jeigu neviršijo įstatymų ar kitų teisės aktų nustatytų įgaliojimų.
Tokio pobūdžio teisinis reglamentavimas, suponuoja, kad baudžiamoji atsakomybė už profesinių pareigų vykdymą ir tik tuo atveju, kai yra padaroma materiali nusikalstama veika, numatanti konkrečius padarinius (žalą), kas galimai nepagrįstai apriboja jos taikymą ir formalių nusikalstamų veikų atžvilgiu. 3.2. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad galiojančiame BK 37 straipsnyje iš esmės įtvirtintas nelogiškas, nepagrįstai griežtas teisinis reglamentavimas, kuris užkerta kelią asmenis atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl mažareikšmiškumo tuo atveju, jeigu jie padaro baudžiamąjį nusižengimą, kadangi šiuo metu numatyta galimybė atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės tik dėl nusikaltimo padarymo. Šią poziciją ne kartą yra patvirtinęs ir LAT[¹⁵]. Dėl šios priežasties, įtvirtinama tokia situacija, kai egzistuojant BK 37 straipsnyje įtvirtintoms sąlygoms asmuo galėtų hipotetiškai būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės net dėl sunkaus nusikaltimo padarymo, bet baudžiamojo nusižengimo atveju šios įstatymo normos pritaikyti galimybės nėra. Tokia teisinė situacija nėra suderinama su protingumo, teisingumo principų turinio reikalavimais. 3.3. Taip pat, vertinant ir kitus atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindus, pastebėtina tai, kad yra įtvirtinamos analogiškos sąlygos atleisti asmenis nuo baudžiamosios atsakomybės, nepriklausomai nuo nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnio. Atitinkamai, BK 39 straipsnyje (Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, kai yra lengvinančių aplinkybių) numatytas reikalavimas, kad egzistuotų bent dvi baudžiamąją atsakomybę lengvinančios aplinkybės tiek baudžiamųjų nusižengimų, tiek nesunkių nusikaltimų atvejais, nepagrįstai apriboja šio atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pritaikomumą.
Manytina, kad mažiau pavojingų nusikalstamų veikų atveju (baudžiamieji nusižengimai, neatsargūs nusikaltimai), sprendžiant dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės taikymo, yra pakankama nustatyti bent vieną lengvinančią aplinkybę, o tik sprendžiant dėl atleidimo nuo nesunkaus tyčinio nusikaltimo, turėtų būti nustatytos bent dvejos. Taip pat, pažymėtina ir tai, kad BK 40 straipsnyje įtvirtinta atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindas (Laidavimas), taip pat taiko analogiškas sąlygas tiek baudžiamųjų nusižengimų, tiek neatsargių, nesunkių ar net apysunkių nusikaltimų atžvilgiu. Šiame kontekste akcentuotina, kad visais atvejais privaloma sąlyga – nusikalstamos veikos padarymas pirmą kartą, nepagrįstai apriboja šio itin nusikaltusio asmens resocializacijai reikšmingo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindo taikymą, kas prisideda prie griežtos baudžiamosios politikos plėtojimosi. Atlikus atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir susitaikius lyginamąją analizę, pastebėtina, kad atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius, nėra keliamas reikalavimas, kad asmuo būtų pirmą kartą padaręs nusikalstamą veiką. 3.4 Kartu, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad tiek BK 38, tiek BK 40 straipsnio, nėra įtvirtintas aiškus ir konkretus terminas, per kurį turi būti atlyginta arba pašalinta padaryta žala.
Atsižvelgiant į tai, kad ši sąlyga ir viena iš pagrindinių, sprendžiant dėl galimybės atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, baudžiamajame įstatyme turime būti aiškiai įtvirtinta jos įgyvendinimo apimtis, kartu užtikrinant, kad nukentėjusysis turėtų apibrėžtą laike lūkestį sulaukti žalos atlyginimo. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad priešingai negu susitaikymo atveju (BK 38 straipsnio 3 dalis), atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą negali būti panaikintas tuo atveju, jeigu asmuo per nustatytą terminą neatlygina ar nepašalina padarytos žalos, ir tokia padėtis yra nepagrįsta ir neteisinga nuo nusikaltimo nukentėjusių asmenų atžvilgiu. Kartu, šiuo metu nėra įstatyme aiškiai numatyta, kada laikoma, kad asmuo atitinkamai yra susitaikęs ar atleistas pagal laidavimą. Nėra aišku, ar šių institutų skaičiavimo terminas turėtų prasidėti nuo prokuroro nutarimo priėmimo momento, ar teismo sprendimo, kuriuo patvirtinamas prokuroro nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą aptariamais pagrindais. Akcentuotina ir tai, kad BK 40 straipsnyje įtvirtintas laidavimo taikymas apskritai yra neapribotas, todėl sukuriamos prielaidos nepagrįstai taikyti aptariamą institutą asmenims, kurie nuolatinai vykdo nusikalstamas veikas. 4. Moderni ir humaniška baudžiamoji politika yra nukreipta ne tik į klasikinių bausmių taikymą, siekiant tik itin griežtomis priemonėmis užtikrinti, kad būtų įgyvendintas teisingumo principas ir asmuo daugiau ateityje nebenusikalstų, bet ir į baudžiamojo poveikio priemonių sistemą, kuri ženkliai prisideda prie BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausmės tikslų įgyvendinimo, kaltininkų resocializacijos prielaidų sudarymo.
Šių baudžiamojo įstatymo normų taikymas ne tik, kad prisideda prie aptariamų tikslų įgyvendinimo, tačiau kartu sukuria realias prielaidas švelnesnėmis baudžiamosios atsakomybės realizavimo priemonėmis užtikrinti retesnį pačių pačios griežčiausios – laisvės atėmimo, bausmės taikymą. Atsižvelgiant į tai, tikslinga peržiūrėti šiuo metu įtvirtintas baudžiamojo poveikio priemones, išplėsti jų taikymo apimtį ar įtvirtinti naujas poveikio priemones, kuriomis būtų daroma teigiama įtaka nuteistiesiems ar nuo baudžiamosios atsakomybės atleidžiamiems asmenims. 4.1. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atitinkamos baudžiamojo poveikio priemonės yra suformuotos netiksliai, neaiškiai apibrėžtas jų vykdymo turinys ir apimtis. Pavyzdžiui, BK 69 straipsnyje įtvirtinta baudžiamojo poveikio priemonė numato įpareigojimą atlyginti tik padarytą nusikaltimu turtinę žalą, kartu nenustatant jos įvykdymo termino, daroma esminė žala nukentėjusiųjų teisėtiems interesams baudžiamajame procese. 4.2. BK 70 straipsnyje įtvirtinta baudžiamojo poveikio priemonė (Nemokami darbai) numato itin trumpą maksimalų nemokamų darbų terminą (tik iki 100 valandų). Tai trukdo tinkamai individualizuoti šią baudžiamojo poveikio priemonę ir sukuria prielaidas neefektyviam šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymui praktinėje veikloje, kartu neužtikrinamas jos suderinamumas su BK 41 straipsnyje įtvirtintais bausmės tikslais. 4.3.
4.3. Taip pat, pažymėtina, kad BK 72¹ straipsnyje įtvirtinta baudžiamojo poveikio priemonė sukuria prielaidas pažeisti nepilnamečio nuteistojo asmens teises, kadangi skiriant aptariamą baudžiamojo poveikio priemonę nėra pareigos teismui įvertinti, ar jos paskyrimas nesukliudys nepilnamečiui paskirti laikinąją globą (rūpybą). 4.4. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šiuo metu BK 72² straipsnyje įtvirtinta baudžiamojo poveikio priemonė (Dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose) numato, kad ji yra skiriama tik tuo atveju, jeigu asmuo atitinkamą smurtinio pobūdžio nusikalstamą veiką padarė prieš savo šeimos narį ar artimąjį giminaitį. Šiame straipsnyje įtvirtintas teisinis reglamentavimas iš esmės nepagrįstai apriboja teismo teisę paskirti šią baudžiamojo poveikio priemonę asmenims, kurie padarė smurtinio pobūdžio nusikalstamą veiką ne prieš savo šeimos narį ar artimąjį giminaitį, dėl ko visapusiškai nėra įvertinamas visų asmenų, linkusių daryti smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, poreikis keisti smurtinio elgesio tendencijas. 4.5. Pažymėtina, kad šiuo metu baudžiamojo poveikio priemonių sistemoje nėra įtvirtinta jokių priemonių, kurios būtų nukreiptos į nuo alkoholio ar narkotinių medžiagų priklausomus, socialinių įgūdžių stokojančius kaltininkus. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikoje vis dar dažnai nusikaltimų padarymui turi įtakos apsvaigimas nuo alkoholio ar narkotinių medžiagų, išsilavinimo ir socialinių įgūdžių trūkumas, svarstytinas tikslingumas įtvirtinti į šiuos asmenis nukreiptą poveikio priemonę. Pažymėtina ir tai, kad panašaus pobūdžio poveikio priemonė yra įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 33 straipsnio 1 dalies 4 punkte. 4.6. BK 73 straipsnio nuostatos nenumato galimybės atleisti kaltininko nuo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės, kuri yra nesuderinama su bausme, vykdymo.
Tokio pobūdžio teisinis reglamentavimas iš esmės sukuria prielaidas asmeniui nustatyti tokius įpareigojimus, kurių įvykdymas tam tikrais atvejais yra apskritai neįmanomas dėl jam paskirtos bausmės pobūdžio. 5. BK XI skyriuje įtvirtintas teisinis reglamentavimas, kiek jis susijęs su nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumais, stokoja sisteminio suderinamumo su kitais BK bendrosios dalies skyriais, užkerta kelią vystyti efektyvią ir į nepilnamečių asmenų resocializaciją nukreiptą baudžiamąją politiką, kartu visapusiškai užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą. 5.1. BK 13 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nusikaltimų, už kurių padarymą gali būti baudžiamojon atsakomybėn traukiamas asmuo nuo 14 metų, sąrašas nebuvo sistemiškai peržiūrėtas ir subalansuotas, atsižvelgiant į asmenų, nuo 14 metų, galimumą suvokti visus atitinkamų nusikalstamų viekų objektyviuosius bei subjektyviuosius požymius. 5.2. Galiojanti auklėjimo poveikio priemonių sistema iš esmės neatitinka modernios baudžiamosios politikos realijų, nesukuria prielaidų efektyviomis priemonėmis paveikti nepilnamečių elgesį, užtikrinant, kad baudžiamosios atsakomybės realizavimas būtų nukreiptas ne į šio asmens nubaudimą, bet į jo resocializaciją. Šiame kontekste ypatingas dėmesys turėtų būti kreipiamas į nepilnamečius, kurie yra priklausomi alkoholio ar narkotinių medžiagų bei turinčius polinkį smurtauti. 5.3. BK XI skyriaus normų sistema sukuria prielaidas plėtotis neproporcingai griežtai baudžiamajai politikai nepilnamečių asmenų atžvilgiu. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad nepilnamečių atžvilgiu taikomų auklėjimo poveikio priemonių nevykdymo pasekmės šiuo metu neįvertina tos aplinkybės, kad egzistuoja realios objektyvios ir (ar) pateisinamos aplinkybės, dėl kurių nepilnametis negali jų visapusiškai įvykdyti.
Kartu, nepilnamečiams asmenims nėra apribota laisvės apribojimo bausmės taikymo trukmė, ir tai sistemiškai nėra suderinama su baudžiamosios atsakomybės realizavimo nepilnamečių atžvilgiu principais bei sistema. 6. Teisingumo ministerija atkreipia dėmesį į tai, kad atliekant sisteminę BK bendrosios dalies analizę, identifikuoti ir kiti baudžiamojo įstatymo trūkumai, kurie turi reikšmės tinkamam baudžiamosios atsakomybės realizavimui. 6.1. BK nėra įtvirtinta jurisdikcijos taisyklė, kuri leistų apsaugoti Lietuvos piliečius ir kitus nuolat Lietuvoje gyvenančius asmenis nuo užsienyje jų atžvilgiu padarytų sunkių ar labai sunkių nusikalstamų veikų, kai toje valstybėje atsisakoma vykdyti baudžiamąjį persekiojimą arba jis yra realiai nevykdomas. Tokio pobūdžio teisinio reglamentavimo trūkumas neleidžia visapusiškai apsaugoti aptariamų asmenų nuo nusikalstamų veikų, kai atitinkama valstybė nevykdo pareigos inicijuoti baudžiamąjį persekiojimą. Kartu, BK 7 straipsnio 12 punkte įtvirtintas per platus universalios jurisdikcijos taisyklės taikymas, kada tarptautinės sutartys nenumato pareigos taikyti aptariamą jurisdikciją nusikaltimų, susijusių su disponavimu narkotinėmis medžiagomis neturint tikslo jų platinti. 6.2. BK 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas abipusio baudžiamumo principą dėl BK 6 straipsnyje įtvirtintų nusikalstamų veikų, tačiau, pažymėtina, kad BK 6 straipsnis numato baudžiamojo įstatymo galiojimo taisyklę užsieniečiams, kurie užsienyje padarė BK 114–128 straipsniuose numatytus nusikaltimus Lietuvos valstybei. Šiame kontekste manytina, kad abipusio baudžiamumo principo taikymas aptariamų nusikalstamų veikų atžvilgiu yra ne tik, kad nelogiškas, bet ir nepagrįstas.
Tokio pobūdžio teisinis reglamentavimas iš esmės užkerta kelią efektyviai taikyti baudžiamąjį persekiojimą, kadangi užsienio valstybės tikrai nėra kriminalizavusios savo įstatymuose tokių nusikalstamų veikų, kaip BK 115 straipsnyje įtvirtintas kėsinimasis į Lietuvos Respublikos Prezidento gyvybę, BK 118 straipsnyje įtvirtintas padėjimo kitai valstybei veikti prieš Lietuvos Respubliką nusikaltimas. Atsižvelgiant į tai, pagrindo taikyti abipusio baudžiamumo principą nusikaltimų, kurie yra išimtinai padaromi prieš Lietuvos Respubliką, nėra. 6.3. BK 25 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas bendrininkų grupės apibrėžimas nepagrįstai įtvirtina reikalavimą, kad bendrininkų grupe pripažįstamas tik toks dviejų asmenų veikimas, kai jie abu yra bendravykdytojai. Akcentuotina, kad bendrininku grupe nebūtinai gali būti pripažįstami tik du bendravykdytojai, bet ir kitų bendrininkų rūšių kartu padarytos nusikalstamos veikos (pavyzdžiui, padėjėjas ir vykdytojas, kurstytojas ir vykdytojas ir t.t.). 6.4. Baudžiamajame įstatyme nėra numatyta, kad į arešto ar terminuoto laisvės atėmimo bausmės laiką nebūtų įskaičiuojamas laikas, kada nuteistasis buvo pabėgęs ar savavališkai pasišalinęs iš laisvės atėmimų vietų įstaigos, nors praktikoje šis laikas nėra įskaičiuojamas. 6.5. BK 98 straipsnio 2 dalyje, reglamentuojančioje stacionarinio stebėjimo pakeitimą į ambulatorinį gydymą, nėra įtvirtinta jokių saugiklių tuo atveju, kai asmuo nesilaiko nustatytų ambulatorinio stebėjimo sąlygų ir tokiu būdu sudaromos prielaidos asmenims, kuriems būtina taikyti priverčiamąsias medicinos priemones, išvengti gydymo.
Aptariamas teisinis reglamentavimas suponuoja tokią situaciją, kad tokio asmens psichinė sveikata, netaikant gydymo, gali pablogėti dėl ko jis gali pakartotinai padaryti atitinkamą nusikalstamą veiką ir tik po jos padarymo, būtų sprendžiamas klausimas dėl stacionarinio stebėjimo taikymo jo atžvilgiu, kas ženkliai padidina pakartotinio nusikalstamumo riziką. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama
1Atsižvelgiant į šio rašto 3 punkto 1 papunktyje identifikuotus baudžiamojo įstatymo trūkumus, BK projektu siūloma peržiūrėti atitinkamas bausmes bei bausmių skyrimo taisykles. 1.1. BK projekto 14 straipsniu keičiamoje BK 42 straipsnio 6 dalyje išplečiamas fiziniams asmenims taikytinų baudžiamojo poveikio priemonių sąrašas, įtvirtinant, kad su bausme būtų galima skirti bet kurią baudžiamojo poveikio priemonę, kartu nustatant taisyklę, jog nemokami darbai yra neskiriami kartu su viešųjų darbų bausme. Šie pakeitimai sukurs prielaidas efektyviau įgyvendinti teisingumo principą ir pasiekti bausmės tikslus, kadangi atitinkamais atvejais yra tikslinga asmenis įpareigoti tiek atlyginti padarytą turtinę ar neturtinę žalą, tiek asmeniui sutikus, skirti nemokamus darbus, užtikrinant, kad skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės yra suderinamos su paskirta bausme. 1.2. BK projekto 17 straipsniu keičiamame BK 48 straipsnyje įtvirtinamas įpareigojimas atlyginti padarytą ne tik turtinę, bet ir neturtinę žalą, nustatant maksimalų trejų metų terminą šiam įpareigojimui įgyvendinti.
Atitinkamai tikslinamos ir BK 48 straipsnio 2, 6 dalių nuostatos keičiant neįgaliojo sąvoką, kartu numatant kad tik kiti proceso dalyviai turėtų teisę prašyti, kad skiriant laisvės apribojimo bausmę asmeniui būtų paskirta atitinkami įpareigojimai, Šiais pakeitimais bus visapusiškai užtikrinta, kad nuteistasis turėtų pakankamai laiko įgyvendinti sudėtingus ir dažnu atveju ilgą laiko tarpą trunkančius įpareigojimus ir prisidės prie efektyvesnės tokio asmens resocializacijos, teismus paskatins dažniau taikyti šią bausmės rūšį, mažins pačios griežčiausios – laisvės atėmimo bausmės, taikymą. Taip pat, užtikrinama ir tai, kad nukentėjusiems asmenims būtų atlyginta visa nusikaltimu padaryta žala, aiškiai apibrėžiant jos atlyginimo terminą, ir tai prisidės prie nukentėjusiųjų teisėtų ir pagrįstų interesų efektyvesnės apsaugos. 1.4. BK projekto 21 straipsniu kaičiamoje BK 54 straipsnio 3 dalyje išplečiama teismo teisė paskirti ne tik švelnesnę kitos rūšies bausmę, bet ir bausmės vykdymo atidėjimą, išskyrus labai sunkių nusikaltimų atveju. Manytina, kad BK 54 straipsnio pakeitimai sukurs prielaidas geriau individualizuoti asmeniui skirtiną bausmę, atsižvelgiant į visas reikšmingas aplinkybes, kartu bus užtikrintas teisingumo, humaniškumo principo įgyvendinimas tuo atveju, kai asmeniui nėra galimybės, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta išimtine taisykle, paskirti visiškai kitos rūšies švelnesnę bausmę. Atitinkamai, tikslinamos BK 75 bei 92 straipsnių nuostatos, numatant, kokia tvarka turėtų būti atidedamas bausmės vykdymas, tuo atveju, jeigu būtų taikomos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos.
BK projekto 40 bei 48 straipsniai keičiamose BK 75 ir 92 straipsnyje numatoma, kad asmeniui ar nepilnamečiui, šio kodekso 54 straipsnio 3 dalyje numatytu atveju, nuteistam laisvės atėmimu už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba už vieną ar kelis nesunkius, apysunkius ar sunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Tokio pobūdžio teisinsi reglamentavimas suponuos, kad tuo atveju, jeigu bausmės skyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, asmenims būtų galima atidėti bausmės vykdymą nepriklausomai nuo paskirtos bausmės dydžio. 1.4. BK projekto 24 straipsniu siūloma pakeisti BK 61 straipsnio 2 dalį visiškai atsisakant bausmės apskaičiavimas nuo jos vidurkio taisyklės. Kartu, šio straipsnio 4 dalyje siūloma įtvirtinti ir kitą bausmės apskaičiavimo orientyrą, kad tuo atveju, kai kaltininkas savo noru prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, aktyviai padėjo išaiškinti nusikaltimą ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismas paprastai skiria jam minimalią straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytos laisvės atėmimo bausmę arba su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, išskyrus sunkių ir labai sunkių nusikaltimų atveju. Skirdamas didesnį, negu minimalų laisvės atėmimo bausmės dydį, teismas tokį sprendimą privalėtų motyvuoti.
Atitinkamai, šio straipsnio 4 dalies pakeitimais yra įvertinamas ir padarytos nusikalstamos veikos pavojingo pobūdis ir laipsnis, įtvirtinant, kad tuo atveju, jeigu buvo padarytas sunkus ar labai sunkus nusikaltimas, egzistuojant aptartoms sąlygoms, asmeniui būtų skiriama ne didesnė, kaip atitinkamo straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis, išskyrus atvejus, kai straipsnio sankcijoje numatyta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės. Neabejotina, kad tokio pobūdžio pakeitimai turės itin didelę įtaką humaniškos, į asmenų resocializaciją, o ne baudimą nukreiptos baudžiamosios politikos vystymuisi, sumažins skirtinų laisvės atėmimo bausmių dydį, kas visapusiškai atitiks baudžiamosios atsakomybės, kaip kraštutinės priemonės principo įgyvendinimą. 1.5. BK projekto 25 straipsniu siūloma BK 62 straipsnio 1 dalyje įtvirtinama papildoma sąlyga, numatanti, kad asmeniui būtų galima taikyti aptariamo straipsnio nuostatas ir tuo atveju, kai jis buvo nedelsiant sulaikytas po nusikalstamos veikos padarymo,. Kartu, yra tikslinamos BK 62 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punkte įtvirtintos sąlygos, užtikrinant, kad švelnesnė bausmė asmenims galėtų būti paskirta nepriklausomai nuo išlaikomų asmenų su negalia, ar sunkia liga sergančių asmenų skaičiaus (1 punktas), taip pat į tai, kad asmuo išlaiko daugiau kaip vieną mažametį vaiką. 1.8. BK projekto 27 straipsniu papildomas BK 64 straipsnis nauja 6 dalimi, numatančia, kad Lietuvos Respublikoje pripažinti ir vykdytini užsienio valstybės nuosprendžiai, kuriais paskirta laisvės atėmimo bausmė, yra nebendrinami ir vykdomi atskirai. Tokiu būdu bus užtikrinta, kad užsienio teismų sprendimai nebūtų pažeidžiami Lietuvos Respublikoje. 1.9.
1.9. BK projekto 27 ir 28 straipsniai keičiamos BK 65 ir 66 straipsnyje įtvirtintos bausmių keitimo proporcijos, padvigubinant ar atitinkamu atveju net patrigubinant jų keitimo koeficientus. Šie pakeitimai leis užtikrinti, kad keičiant bausmes jų santykis būtų proporcingas bei leidžiantis paskirti tinkamą bei teisingą bausmę, bus subalansuota bausmių keitimo taisyklių sistemą 1.10. BK projekto 40 straipsniu keičiamame BK 75 straipsnyje numatoma galimybė pritaikyti arešto bausmės vykdymo atidėjimą ne tik tuo atveju, kai asmuo yra teisiamas pirmą kartą, kadangi toks reikalavimas nėra keliamas taikant bausmės vykdymo atidėjimą dėl laisvės atėmimo bausmės. Taip pat, šiame straipsnyje įtvirtinama teismo diskrecijos teisės skirti intensyvią priežiūrą, kadangi privalomas reikalavimas ją skirti visais atvejais nėra suderinamas su proporcingumo, protingumo principų turinio reikalavimais. Kartu, siekiant užtikrinti efektyvesnę resocializaciją bei užkardyti potencialių nusikalstamų veikų padarymą ateityje, BK 75 straipsnis papildomas nauja 6 dalimi, kuri įtvirtina taisyklę, kad tuo atveju, tuo atveju, jeigu asmuo nuteisiamas už nusikaltimo padarymą, kai šią veiką padarė būdamas priklausomas nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bausmės vykdymas gali būti atidėtas tik nuteistajam sutinkant gydytis priklausomybės ligas. 1.11. BK projekto 7 straipsniu yra keičiamas BK 27 straipsnis, įtvirtinantis asmens pripažinimo recidyvistų sąlygas, atsisakant automatinio asmens pripažinimo recidyvistu. Siūloma BK 27 straipsnyje numatyti, kad tik teismas gali pripažinti asmenį, jau teistą už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, kuris vėl padaro vieną ar daugiau panašių pagal savo pobūdį tyčinių nusikaltimų, recidyvistu.
Atitinkamai, teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo recidyvistu, turėtų atsižvelgti į kaltininko asmenybę, į padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes. Šie pakeitimai leis užtikrinti, kad itin nuteistuosius stigmatizuojančio teisinio statuso, kuris kartu įtvirtina privalomą griežtesnės baudžiamosios atsakomybės realizavimą jų atžvilgiu, suteikimas būtų motyvuotai ir pagrįstai įgyvendinama teismo teisė. Tai užtikrins, kad asmens pavojingumą didinantis požymis nebūtų priskiriamas automatiškai kiekvienu atveju, kai asmuo tiesiog padaro naują tyčinį nusikaltimą. 1.12. BK projekto 5 straipsniu keičiamoje BK 18 straipsnio 3 dalyje papildomai numatoma, kad asmuo, padaręs sunkų arba labai sunkų nusikaltimą ir teismo pripažintas ribotai pakaltinamu, atsako pagal baudžiamąjį įstatymą, tačiau jis gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir jam taikomos priverčiamosios medicinos priemonės. Tokio pobūdžio teisinio reglamentavimo pakeitimai sukurs visapusiškas prielaidas tinkamai ir teisingai realizuoti baudžiamąją atsakomybę ribotai pakaltinamų asmenų atžvilgiu, užtikrinant, kad asmenims, kuriems yra būtinas gydymas, būtų taikomas priverčiamosios medicinos priemonės, nepriklausomai nuo to, kokio pavojingumo laipsnio nusikalstama veika buvo padaryta. 2. Atsižvelgiant į šio rašto 3 punkto 2 papunktyje identifikuotus baudžiamojo įstatymo trūkumus, BK projektu siūloma peržiūrėti juridinių asmenų baudžiamąją atsakomybę reglamentuojančias normas, siekiant užtikrinti efektyvesnį baudžiamosios atsakomybės realizavimą jų atžvilgiu. 2.1.
2.1. BK projekto 13 straipsniu įtvirtinamas naujas BK 40¹straipsnis, kuriame numatoma, kad atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindai, įtvirtinti BK 36, 37, 38, ir 39 straipsniuose, gali būti taikomi ir juridinių asmenų atžvilgiu. Šiais pakeitimais bus įtvirtintas aiškesnis baudžiamojo įstatymo reglamentavimas, užtikrinant, kad teismų praktikos suformuotas teisės aiškinimas būtų įtvirtintas BK. 2.2. BK projekto 15 straipsniu keičiamoje BK 43 straipsnio 2 dalyje įtvirtinama privaloma taisyklė, kad visi nuosprendžiai dėl juridinio asmens padaryto sunkaus ir labai sunkaus nusikaltimo, privalomai būtų skelbiami per visuomenės informavimo priemones. Manytina, kad tokio pobūdžio informacija yra itin reikšminga ne tik siekiant informuoti visuomenę apie juridinių asmenų daromas pačias sunkiausias nusikalstamas veikas, bet ir sukurs prielaidas kitiems verslo subjektams įvertinti visą reikšmingą informaciją, prieš inicijuojant civilinius teisinius santykius su teistu juridinius asmeniu. Kartu, šiais pakeitimais yra pašalinamas sisteminio suderinamumo trūkumas. Taip pat šio straipsnio 3 dalyje atsisakoma perteklinio baudžiamojo poveikio priemonių pavadinimo vardinimo. 2.3. BK projekto 16 straipsniu keičiamame BK 47 straipsnio 4 dalyje yra įtvirtinama visiškai nauja baudos bausmės skyrimo taisyklė juridiniams asmenims, kuri yra paremta šio baudžiamosios atsakomybės subjekto metinių pajamų kriterijumi. Siūloma numatyti, kad tuo atveju, jeigu juridinio asmens metinės pajamos iki nusikalstamos veikos padarymo ėjusiais metais viršija 300 000 MGL (15 000 000 Eur), juridiniam asmeniui baudos bausmės dydis būtų nuo 3 iki 15 procentų jo metinių pajamų dydžio iki nusikalstamos veikos padarymo ėjusiais metais.
Siekiant užtikrinti, kad nebūtų sušvelninamas šiuo metu įtvirtintas maksimalus baudos bausmės dydis, numatoma, kad skiriamos baudos bausmės maksimalus dydis yra 100 000 MGL arba iki 15 procentų nuo jo metinių pajamų, priklausomai nuo to, kuris dydis yra didesnis.[¹⁶] Siūlomi pakeitimai leis visapusiškai užtikrinti, kad dideles pajamas generuojantys ir nusikalstamas veikas darantys juridiniai asmenys negalėtų išvengti efektyvios baudžiamosios atsakomybės realizavimo jų atžvilgiu ir įtraukti baudžiamajame procese skirtinas baudos bausmes į „veiklos sąnaudas“. Kartu, tokio pobūdžio pakeitimai visapusiškai suderintų nacionalinės teisės nuostatas su naujai siūlomais Europos Sąjungos teisės instrumentais baudžiamosios teisės srityje. 2.4. BK projekto 20 straipsniu keičiamame BK 52 straipsnyje išplečiama juridinio asmens veiklos apribojimo bausmė, numatant, kad teismas gali juridiniam asmeniui uždrausti dalyvauti tam tikruose sandoriuose, panaikinti veiklos, kurią vykdant buvo padaryta nusikalstama veika, leidimus ir (ar) licencijas. Tokio pobūdžio pakeitimai leis užtikrinti efektyvesnį šios bausmės taikymą, kurie padės įgyvendinti bausmės juridiniam asmeniui tikslus bei, tikėtina, paskatins dažnesnį šios bausmės taikymą praktikoje. 2.5. Siekiant tinkamai individualizuoti juridinio asmens baudžiamąją atsakomybę, yra tikslinga baudžiamajame įstatyme įtvirtinti specialias aplinkybes, kurias turėtų įvertinti teismas, skiriant bausmę juridiniams asmeniui, kurios yra išimtinai susijusios tik su šiuo specialiu subjektu.
BK projekto 22 straipsniu įtvirtinamas naujas BK 58¹ straipsnis (Bausmės skyrimo juridiniam asmeniui ypatumai), kuriame numatoma, kad teismas bausmę juridiniam asmeniui skiria vadovaudamasis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais ir papildomai atsižvelgia į: 1) juridinio asmens organizacinę kultūrą ir veiklos kontrolės politiką; 2) juridinio asmens veiksmus, kurių buvo imtasi siekiant pašalinti nusikalstamos veikos sukeltus padarinius ir įgyvendinti nusikalstamų veikų prevenciją; 3) ankščiau taikytas poveikio priemones ir jų veiksmingumą; 4) kitas reikšmingas aplinkybes. Tokio pobūdžio aplinkybių įvertinimas leis užtikrinti visapusišką juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės individualizavimą, kuris turėtų esminę reikšmę parenkant konkrečią bausmę ir jos dydį. 2.6. BK projekto 35, 36, 37, 38 straipsniai siūloma įtvirtinti naujas baudžiamojo poveikio priemones, pritaikytas išimtinai juridiniam asmeniui, kurios leis užtikrinti ne tik tai, kad juridinis asmuo būtų nubaustas, bet ir būtų sukurtos prielaidos efektyviau įgyvendinti bausmės tikslus, sumažinti pakartotinio nusikalstamumo riziką bei prisidėti prie visuomenei reikšmingų tikslų įgyvendinimo. 2.6.1. BK projekto 35 straipsniu yra siūloma įtvirtinti naują BK 72⁶ straipsnį, kuriame būtų numatyta nauja baudžiamojo poveikio priemonė – visuomenei naudingi darbai. Atitinkamai, kaip ir nemokamų darbų atžvilgiu, juridinis asmuo galėtų teismo būti įpareigojamas nuo 30 iki 90 dienų neatlygintinai teikti visuomenei naudingus darbus, kurios turėtų būti suteikiamos per ne ilgesnį, kaip vienerių metų terminą.
Manytina, kad tokio pobūdžio teisinis reglamentavimas sukurs prielaidas juridiniams asmenims savo veikla prisidėti prie visuomenei reikšmingų ir reikalingų tikslų įgyvendinimo, tokiu būdu įgyvendinant bausmės paskirtį ir parodant, kad juridinio asmens veikla gali būti nukreipta ne tik į nusikalstamų veikų darymą. 2.6.2 BK projekto 36 straipsniu įtvirtinamas naujas BK 72⁷ straipsnis (Draudimas juridiniam asmeniui dalyvauti viešuosiuose pirkimuose), numatantis teisę teismui uždrausti juridiniam asmeniui dalyvauti viešuosiuose pirkimuose. Šis baudžiamojo įstatymo pakeitimas leis užtikrinti, kad juridiniai asmenys, kurių veikla susijusi su nusikalstamų veikų darymu, negalėtų dalyvauti viešųjų pirkimų procedūrose ir kurti civilinius teisinius santykius su valstybės institucijomis nuo penkerių iki septynerių metų, kas numatys platesnę teisinę apsaugą, negu galiojančio Viešųjų pirkimų įstatymo reglamentavimas. 2.6.3. BK projekto 37 straipsniu yra siūloma papildyti BK nauju 72⁸ straipsniu (Draudimas juridiniam asmeniui gauti tikslinę paramą, subsidiją ar dotaciją), kuri leistų teismui uždrausti juridiniam asmeniui gauti paramą, subsidiją ar dotaciją arba kitas išmokas iš valstybės, savivaldybės ar Europos Sąjungos biudžeto arba kitų fondų lėšų. Tokio pobūdžio draudimas, atsižvelgiant į juridinį asmenį charakterizuojančias aplinkybes, galėtų būti skiriamas nuo vienerių iki penkerių metų. Šis teisinis reglamentavimas sukurs prielaidas apsaugoti aptariamas lėšas nuo jų panaudojimo pakartotiniam nusikalstamumui, kartu bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, užtikrinant, kad nusikalstamas veikas darantys juridiniai asmenys negalėtų savo tikslų siekti panaudojant viešuosius finansus. 2.6.4.
2.6.4. BK projekto 38 straipsniu yra siūloma įtvirtinti naują BK 72⁹ straipsnį, kuriame numatoma nauja baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas juridiniam asmeniui reorganizuotis. Aptariama baudžiamojo poveikio priemone siekiama užtikrinti, kad juridinis asmuo negalėtų išvengti baudžiamosios atsakomybės realizavimo formaliai panaikinant pirminį nuteistą juridinį asmenį. Ši priemonė galėtų būti skiriama nuo vienerių iki penkerių metų. 2.6.5. BK projekto 29 straipsniu keičiamame BK 67 straipsnyje yra aiškiai įtvirtinamos taisyklės, numatančios kokios ir kokiomis sąlygomis konkrečios baudžiamojo poveikio priemonės gali būti skiriamos juridiniams asmenims, bei jų suderinamumas su skirtinomis bausmėmis. Kartu, siekiant užtikrinti galimybę įvykdyti atitinkamas baudžiamojo poveikio priemones ir tuo atveju, jeigu paskiriama juridinio asmens likvidavimo bausmė, numatoma, kad įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą ar pašalinimą, turto konfiskavimą, išplėstinį turto konfiskavimą, gali būti skiriamos kartu su juridinio asmens likvidavimo bausme. Tokiu būdu numatant, kad aptariamos priemonės galėtų būti vykdomo iš likviduojama juridinio asmens turto. 2,6,6. Atsižvelgiant į naujai įtvirtintas baudžiamojo poveikio priemones bei jų vykdymo tvarką, BPK projekto 5 straipsniu BPK yra papildomas nauju 357¹ straipsniu, reglamentuojančiu juridiniam asmeniui paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių vykdymo tvarką. Jame numatoma, kad apie aptariamų baudžiamojo poveikio priemonių paskyrimą juridinio asmens atžvilgiu, informacija turės būti perduodama VĮ Registrų centrui, kuri įregistruos atitinkamas žymas juridinių asmenų registre. Tokio pobūdžio teisinis reglamentavimas leis užtikrinti, kad juridiniams asmenims taikomi apribojimai būtų žinomi ir jie negalėtų nuslėpti informacijos apie teistumą bei paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę nuo atitinkamą funkciją vykdančių įstaigų ar kitų juridinių asmenų. 2.6.7.
2.6.7. BK projekto 53 straipsniu yra keičiamas BK 244 straipsnis numatant baudžiamąją atsakomybę juridinio asmens atstovui ar vadovui ir už baudžiamojo poveikio priemonės, išskyrus turto konfiskavimą ir išplėstinį turto konfiskavimą, nevykdymą, kartu įtvirtinant papildomą laisvės apribojimo bausmę. Manytina, kad siūlomi pakeitimai leis užtikrinti baudžiamojo poveikio priemonių, paskirtų juridiniam asmeniui, tinkamą įgyvendinimą. 3. Atsižvelgiant į šio rašto 3 punkto 3 papunktyje identifikuotus baudžiamojo įstatymo trūkumus, BK projektu siūloma peržiūrėti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamąją atsakomybę šalinančių aplinkybių institutus, kurie nuo pat BK įsigaliojimo nebuvo sistemiškai ir nuosekliai vertinti. 3.1. BK projekto 8 straipsniu keičiamame BK 30 straipsnyje aiškiai įtvirtinama, kad asmuo pagal šį kodeksą neatsako už veiką, kurią padarė vykdydamas profesines pareigas, jeigu jis neviršijo įstatymų ar kitų teisės aktų nustatytų įgaliojimų. Šie pakeitimai visapusiškai užtikrins, kad baudžiamąją atsakomybę šalinanti aplinkybė būtų pritaikoma visų nusikalstamų veikų atžvilgiu ir nekeltų nepagrįstų neaiškumų jos taikymo apimtis. 3.2. BK projekto 9 straipsniu keičiame BK 37 straipsnyje numatoma, kad asmuo nuo baudžiamosios atsakomybės dėl mažareikšmiškumo gali būti atleistas, jeigu jis padarė nusikalstamą veiką. Tokio pobūdžio teisinis reglamentavimo pokyčiai sukurs prielaidas atleisti asmenis nuo baudžiamosios atsakomybės ir dėl baudžiamųjų nusižengimų padarymo, kas prisidės prie švelnesnės baudžiamosios politiko formavimo. 3.3.
3.3. BK projekto 11 straipsniu keičiamame BK 39 straipsnyje numatoma nauja 1 dalis, kurioje įtvirtinama, kad, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą arba neatsargų nusikaltimą, teismo motyvuotu sprendimu gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) yra ne mažiau kaip viena šio kodekso 59 straipsnyje numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, ir 3) nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Atitinkamai, BK projekto 12 straipsnius keičiamame BK 40 straipsnio numatoma, įtvirtinama nauja 1 dalis, kuri numato, kad tuo atveju, jeigu asmuo yra atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės už laidavimą dėl baudžiamojo nusižengimo ar neatsargaus nusikaltimo, nebūtų privaloma sąlyga tai, kad jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką (kitos sąlygos išlieka nepakitusios). Manytina, kad tokio pobūdžio baudžiamojo įstatymo pakeitimai leis tinkamai įvertinti konkrečios nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, užtikrins, jog asmenys, mažiausiai pavojingas nusikalstamas veikas, galėtų būti dažniau atleidžiami nuo baudžiamosios atsakomybės, bus užtikrintas baudžiamosios atsakomybės, kaip kraštutinės priemonės principas. 3.4. BK projekto 10 bei 12 straipsniais keičiamame BK 38 (Susitaikymas) straipsnyje įtvirtinama, kad padaryta turtinė ir (ar) neturtinė žala privalo būti atlyginta ne ilgiau, kaip per trejus metus, o BK 40 (Laidavimas) straipsnyje įtvirtinama, kad padaryta turtinė ir (ar) neturtinė žala atlyginimo terminas negali būti ilgesnis, negu laidavimo laikotarpis. Atsižvelgiant į tai, kartu tikslinamos BK 40 straipsnio 8 dalies nuostatos, numatant, kad tuo atveju, jeigu be pateisinamų priežasčių yra nevykdomas teismo patvirtintas susitarimas dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas.
Taip pat, BK 40 straipsnis papildomas nauja 10 dalimi, numatančia, kad pagal laidavimą negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu nuo ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo sprendimo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės įsiteisėjimo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau negu treji metai Šie pakeitimai užtikrins efektyvesnį nukentėjusių teisių užtikrinimą baudžiamojo procesu metu, kartu sukurs prielaidas patraukti asmenis baudžiamojon atsakomybėn tuo atveju, kai asmuo piktnaudžiauja savo pareiga atlyginti padarytą žalą, užkertant kelia piktnaudžiauti laidavimo instituto taikymu. Galiausiai, tikslinamos BK 40 straipsnio nuostatos, numatant, kad apysunkių nusikaltimų atveju, asmuo nuo baudžiamosios atsakomybės gali būti atleistas tik tada, kai jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, tuo pačiu atsisakant šio reikalavimo mažiau pavojingų nusikalstamų veikų atveju. 4. Atsižvelgiant į šio rašto 3 punkto 4 papunktyje identifikuotus baudžiamojo įstatymo trūkumus, BK projektu siūloma peržiūrėti baudžiamojo poveikio priemonių, skirtinų fiziniams asmenims, sistemą. 4.1. BK projekto 30 straipsniu keičiamame BK 69 straipsnyje aiškiai įtvirtinama, kad asmuo gali būti įpareigotas atlyginti tiek turtinę, tiek neturtinę žalą. Dėl šios priežasties, keičiamas BK 69 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės pavadinimas, kartu suderinant šiuos pakeitimus su BK 67 straipsnio 2 dalies 4 punktu.
Taip pat, keičiamo BK 69 straipsnio 3 dalyje įtvirtinamas maksimalus šios baudžiamojo poveikio priemonės įvykdymo terminas – treji metai. Šie pakeitimai leis užtikrinti, kad nuo nusikalstamų veikų nukentėję asmenys galėtų gauti visapusišką žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimą, kartu žinant konkretų terminą, per kurį aptariami turtiniai reikalavimai privalo būti patenkinti, taip pat leis prisidėti prie efektyvesnės nukentėjusiųjų teisių apsaugos. Analogiški pakeitimai daromi ir BK projekto 44 straipsnius keičiamoje BK 84 straipsnyje įtvirtintoje poveikio priemonėje, skirtoje nepilnamečiams asmenims. 4.2. Taip pat, siekiant užtikrinti, kad baudžiamojo poveikio priemonė – nemokami darbai, būtų suderinama su BK 41 straipsnyje įtvirtintais bausmės tikslais, BK projekto 31 straipsniu keičiamame BK 70 straipsnyje numatomas ilgesnis maksimalus nemokamų darbų terminas nuo 100 iki 200 valandų. Šie pakeitimai leis užtikrinti, kad skiriant apariamą baudžiamojo poveikio priemonę, teismai turės efektyvesnę galimybę tinkamai individualizuoti aptariamą priemonę, atsižvelgiant į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, kas kartu sukurs prielaidas dažniau taikyti šią baudžiamojo poveikio priemonę. Taip pat galimybė paskirti ilgesnį šios itin socialiai naudingos priemonės terminą neabejotinai prisidės prie teisingumo principo įgyvendinimo realizuojant baudžiamąją atsakomybę. 4.3. BK projekto 32 straipsniu keičiamas BK 72¹ straipsnis papildomas nauja 3 dalimi, numatančia, kad įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu gali būti skiriama nepilnamečiui tik prieš tai įvertinus ar šios priemonės paskyrimas nesudarys sąlygų ir(ar) teisinių pagrindų nepilnamečiui nustatyti vaiko laikinąją globą (rūpybą).
Šie pakeitimai užtikrins, kad nuteistų nepilnamečių interesai nebūtų pažeisti. 4.4. BK projekto 33 straipsniu keičiamame BK 72² straipsnyje išplečiama teisinis reglamentavimas, numatant, kad įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose gali būti skiriamas tuo atveju, kai padaroma nusikalstama veika, kuria kėsinamasi į asmens gyvybę, sveikatą, laisvę, seksualinio apsisprendimo laisvę ir neliečiamumą, lygiateisiškumą ir sąžinės laisvę, nepriklausomai nuo to, ar nukentėjęs asmuo yra šeimos narys, ar artimasis giminaitis. Numatoma, kad teismo nustatomas terminas įvykdyti šią baudžiamojo poveikio priemonę negali būti ilgesnis, negu dveji metai. Manytina, kad šie pakeitimai leis visapusiškai užtikrinti, kad visi asmenys, kurie atlieka smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, būtų įpareigojami dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, ženkliai prisidės prie smurtinių nusikaltimų, kurie šiai dienai yra visa dar itin opūs Lietuvos Respublikoje, skaičiaus sumažinimo. 4.5.
4.5. BK projekto 34 straipsniu siūloma papildyti baudžiamąjį įstatymą nauju BK 72⁵ straipsniu (Dalyvavimas alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose bei kursuose), kuriame būtų įtvirtinta galimybė teismui įpareigoti asmenį dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos, ar kitose programose bei kursuose, jeigu jis padarė šiame kodekse numatytą nusikalstamą veiką būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą, kuris negali būti trumpesnis negu vieneri metai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šios programos nėra susijusios su priverstiniu gydymu nuo konkrečių priklausomybės ligų, o su edukacinių programų, nukreiptų į alkoholio, narkomanijos ir kt. priklausomybių lygių daromą žalą asmenims, išklausymą, paskatinimą asmenis įvertinti galimybę pradėti ir atitinkamą savanorišką gydymą nuo aptariamų priklausomybės ligų. Manytina, kad tokio pobūdžio baudžiamojo poveikio priemonės įtvirtinimas baudžiamajame įstatyme paskatins kaltininkus įvertinti priklausomybės ligų daromą neigiamą įtaką jų elgesiui, ilgojoje perspektyvoje padėtų sumažinti nusikalstamų veikų, padarytų dėl atitinkamų medžiagų vartojimo įtakos, skaičių. 4.6. BK projekto 39 straipsniu keičiamoje BK 74 straipsnio 2 dalyje atliekami techninio pobūdžio pakeitimai, numatant, kad asmuo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn už vengimą įvykdyti ir išplėstinį turto konfiskavimą, kadangi, kaip ir turto konfiskavimo atveju, šios baudžiamojo poveikio priemonės įvykdymas nepriklauso nuo kaltininko valios. 5.
5Atsižvelgiant į šio rašto 3 punkto 5 papunktyje identifikuotą problematiką, kiek ji susijusi su nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumais, BK projektu siūloma peržiūrėti atitinkamas baudžiamojo įstatymo normas, reglamentuojančias baudžiamosios atsakomybės taikymą bei realizavimą nepilnamečių asmenų atžvilgiu. 5.1. Siekiant sistemiškai suderinti nusikalstamų veikų, už kurių padarymą asmuo gali atsakyti nuo 14 metų, sąrašą, atsižvelgiant į šių nusikalstamų veikų pavojingumą, paplitimą bei galėjimą nepilnamečiui suvokti tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius atitinkamų nusikalstamų veikų požymius, BK projekto 4 straipsniu keičiamoje BK 13 straipsnio 2 dalyje įtvirtinamos naujos nusikalstamos veikos. Pagal siūlomus pakeitimus, asmenys nuo 14 metų papildomai galėtų atsakyti už privertimą lytiškai santykiauti (BK 151 straipsnis), neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti arba neteisėtą disponavimą labai dideliu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu (BK 260 straipsnis), narkotinių ar psichotropinių medžiagų platinimą nepilnamečiams (BK 261 straipsnis). Šie pakeitimai užtikrins efektyvesnį valstybės atsaką į nepilnamečių daromus itin pavojingus seksualinio pobūdžio ir su narkotinių bei psichotropinių medžiagų platinimu susijusius nusikaltimus, kadangi asmenys nuo 14 metų visapusiškai gali suvokti šių nusikaltimų tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius požymius. 5.2. BK projekto 29 straipsniu keičiamoje BK 67 straipsnio 4 dalyje yra išplečiamas baudžiamojo poveikio priemonių sąrašas nepilnamečiams asmenims, kurie yra atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI ar XI skyriuje numatytais pagrindais arba atleisti nuo bausmės BK X skyriuje arba 92 straipsnyje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
Siūloma numatyti, kad nepilnamečiui tokiu atveju būtų galimybė skirti šias baudžiamojo poveikio priemones, kurios nėra dubliuojamos su nepilnamečiams skirtinomis auklėjamojo poveikio priemonėmis. Atitinkamai, BK projekto 48 straipsniu keičiamame BK 90 straipsnyje įtvirtinama nauja 2 dalis, kurioje siūloma įtvirtinto teismui teisę nepilnamečiui asmeniui su bausme skirti BK 69, 71, 72, 72¹, 72², 72³, 72⁴ ir 72⁵ straipsniuose įtvirtintas baudžiamojo poveikio priemones, kartu numatant išimtį, kad su baudos bausme įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą neskiriama. Šie pakeitimai užtikrins efektyvesnį nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės realizavimą, kuris būtų nukreiptas išimtinai į priemonių, skirtų tokio asmens resocializacijai, įgyvendinimą. BK projekto 42 straipsniu keičiame 82 straipsnyje įtvirtinama, nauja taisyklė, kad nepilnamečiui, vykdančiam šio straipsnio 1 dalies 2 (Turtinės žalos atlyginimas ar pašalinimas), 3 (Nemokami auklėjamojo pobūdžio darbai ir 5 (Elgesio apribojimas) punktuose numatytos auklėjamojo poveikio priemones, sulaukus aštuoniolikos metų, paskirtų auklėjamojo poveikio priemonių vykdymas tęsiamas iki teismo nustatyto termino pabaigos. Šie pakeitimai leis užtikrinti efektyvesnį auklėjamojo poveikio priemonių taikymą nepilnamečių asmenų atžvilgiu, prisidės prie jų resocializacijos, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo, taip pat sukurs prielaidas teismui tinkamai individualizuoti šią specialią poveikio priemonę. 5.3.
5.3. BK projekto 46 straipsniu keičiamo BK 89 straipsnio 1 dalyje įtvirtinama taisyklė numato, kad jeigu nepilnametis, kuriam paskirta auklėjamojo poveikio priemonė, jos nevykdo ar netinkamai ją vykdo ir dėl to buvo ne mažiau kaip du kartus įspėtas, teismas, remdamasis šios priemonės vykdymą kontroliuojančios institucijos teikimu, gali pakeisti tą poveikio priemonę bet kokia kita auklėjamojo poveikio priemone. Kartu, šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinama, kad jeigu dėl pateisinamų priežasčių nepilnametis negali įvykdyti jam paskirtos auklėjamojo poveikio priemonės, teismas, remdamasis šios priemonės vykdymą kontroliuojančios institucijos teikimu, gali atleisti nepilnametį nuo paskirtos auklėjamojo poveikio priemonės vykdymo arba pakeisti ją kita auklėjamojo poveikio priemone, išskyrus atidavimą į specialią auklėjimo įstaigą. Tokio pobūdžio teisinis reglamentavimas ženkliai sušvelnins auklėjamojo poveikio priemonių nevykdymo pasekmes nepilnamečių asmenų atžvilgiu, prisidės prie baudžiamosios politikos švelninimo jų atžvilgiu, kadangi nepilnamečiui paskirtą auklėjamojo priemonę ne tik, kad bus galima pakeisti kita, bet ir apskritai atleisti nuo jos vykdymo. 5.4. Siekiant suderinti BK projektu teikiamus pakeitimus, susijusius su ribotai pakaltinamų asmenų atleidimu nuo baudžiamosios atsakomybės, kurie aptariami aiškinamojo rašto 1.14 papunktyje, atitinkamai tikslinamos ir BK 93 straipsnio 2 dalies nuostatos, numatant, kad atleidus nepilnametį nuo baudžiamosios atsakomybės, vadovaujantis šio straipsnio 1 dalyje įtvirtintais pagrindais, jam gali būti taikomos BK 67 straipsnio 4 dalyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės. 6. Atliekant sisteminę BK bendrosios dalies analizę, identifikuoti ir kiti baudžiamojo įstatymo trūkumai, kurie turi reikšmės tinkamam baudžiamosios atsakomybės realizavimui. 6.1. BK projekto 2 straipsniu įtvirtinama naujas BK 5¹ straipsnis, kuriame numatoma nauja baudžiamosios jurisdikcijos taisyklė.
Naujas teisinis reglamentavimas leis užtikrinti, kad užsieniečiai, neturintys nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, atsakytų pagal BK, jeigu jie užsienyje padarė sunkų ar labai sunkų nusikaltimą prieš Lietuvos Respublikos piliečius ar kitus nuolat Lietuvoje gyvenančius asmenis, tačiau nusikaltimo padarymo vietos valstybė arba kaltininko pilietybės valstybė atsisako arba nevykdo baudžiamojo persekiojimo. Atitinkamai, BK projekto 2 straipsniu atliekami techniniai pakeitimai BK 8 straipsnyje, kuris apibrėžia atitinkamų jurisdikcijos taisyklių taikymo sąlygas. Manytina, kad tokio pobūdžio siūlomi pakeitimai leis užtikrinti didesnę Lietuvos Respublikos piliečių ar joje nuolatinai gyvenančių asmenų teisinę apsaugą tuo atveju, kai valstybė, kurioje įvykdytas nusikaltimas jų atžvilgiu, neatlieka savo pareigos vykdyti baudžiamąjį persekiojimą. 6.2 BK projekto 1 straipsniu tikslinamas BK 7 straipsnio 12 punktas, atsisakant jurisdikcijos taisyklės taikymo nusikalstamų veikų, susijusių su disponavimu narkotinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti, kadangi tokio pobūdžio teisinis reglamentavimas nepagrįstai per plačiai išplečia universalios jurisdikcijos taikymo galimybes, kai to net nereikalauja jokios tarptautinės sutartys ar susitarimai. 6.3. BK projekto 6 straipsniu keičiamoje BK 25 straipsnio 2 dalyje atsisakoma privalomo reikalavimo, kad bendrininku grupėje privalomai du asmenys turėtų būti bendravykdytojai. 6.4.
6.4. Siekiant užtikrinti, kad asmenys, kuriems yra pritaikytas ambulatorinio stebėjimo sąlygos ir, kurie jų nevykdo, būtų siunčiami atgal stebėjimui į stacionarą, BK projekto 52 straipsniu keičiamoje BK 98 straipsnio 2 dalyje įtvirtinama taisyklė, kad jeigu asmuo nesilaiko nustatytų ambulatorinio stebėjimo sąlygų, pirminę psichikos sveikatos priežiūrą vykdančios institucijos teikimu teismas gali pakeisti šią priverčiamąją medicinos priemonę į stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje. Kartu, siekiant visapusiškai užtikrinti asmenų, kuriems taikomos priverčiamosios medicinos priemonės, teises BPK projekto 7 straipsniu keičiamame BPK 405 straipsnio 4 dalyje numatoma, kad sprendžia klausimą dėl priverčiamosios medicinos priemonės pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo, teismo posėdyje turi dalyvauti išvadą apie asmens sveikatos būklę pateikusios sveikatos priežiūros įstaigos atstovas ir asmens, kuriam taikomos priverčiamosios medicinos priemonės, gynėjas. 7. Įtvirtinamos įgyvendinimo nuostatos, numatant vėlesnę pokyčių įsigaliojimo datą. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Numatoma, kad Įstatymų projektai neturės neigiamų pasekmių. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymų projektais siūlomi pakeitimai neturės įtakos korupcijai. Įstatymų projektų priėmimas turės teigiamos įtakos kriminogeninei situacijai, kadangi baudžiamosios atsakomybės realizavimas bus nukreiptas į priemonių, kuriomis pasiekiamas geresnis resocializacijos rezultatas, taikymą.
Siūlomos įtvirtinti naujos baudžiamojo poveikio priemonės prisidės prie pagalbos teikimo asmenims, kurie nusikalstamas veikas daro dėl priklausomybės nuo atitinkamų medžiagų (alkoholio, narkotikų ar kt.). Kartu, tikimasi, kad iki 2030 m. mažes skirtinų terminuotų laisvės atėmimo bausmių ir jų santykis su kitomis bausmėmis, sudarys iki 15 proc. (2020, 2021 m. sudarė 21 proc. visų skirtų bausmių). Taip pat, manome, kad siūlomi pakeitimai sutrumpinsi skirtinų laisvės atėmimo bausmių dydį, teikiant prioritetą atskirų nusikalstamų veikų sudėtyse įtvirtintam laisvės atėmimo bausmės minimaliam dydžiui. Galiausiai, pažymėtina ir tai, kad aptariami pokyčiai turėtų sumažinti ir vidutinį laisvės atėmimo bausmės atlikimo ilgį, kuris 2021 m. duomenimis buvo net 7 metai ir 16 dienų. Taip pat, Įstatymų projektais teikiami pokyčiai ženkliai prisidės prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo, kuriuo, siekiant vieno iš strateginių tikslų – atkurtas pasitikėjimas teisingumo sistema, be kita ko, numatyta mažinti ir neproporcingai didelį realia laisvės atėmimo bausme nuteistų asmenų skaičių. Tam numatytas siektinas poveikio rodiklis – 150 laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų 100 tūkst. gyventojų 2024 m. Kartu, manome, kad aptariamos Vyriausybės programos priemonės įgyvendinimas duos pozityvius rezultatus ateityje, sukuriant prielaidas šį asmenų skaičių 2030 m. sumažinti iki 140 asmenų 100 tūkst. gyventojų. 7.
Įstatymų projektų priėmimas turės teigiamą poveikį verslo sąlygoms ir jo plėtrai, kadangi BK projektu peržiūrima juridinių asmenų baudžiamosios atsakomybės sistema sukurs prielaidas plėtotis skaidriai veikiantiems juridiniams asmenims ir sumažins pakartotinio juridinių asmenų nusikalstamumo riziką. 8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams? Įstatymų projektai strateginio lygmens planavimo dokumentams neprieštarauja. 9. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus Įstatymų projektus, kitų teisės aktų priimti, keisti ar pripažinti negaliojančiais nereikės. 10. Ar įstatymų projektai parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. Įstatymų projektuose naujų sąvokų nėra. 11. Ar įstatymų projektais atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir yra suderinti su Europos Sąjungos teisės aktais. 12. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Įstatymų projektams įgyvendinti nereikės įgyvendinamųjų teisės aktų. 13.
13Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais)
Įgyvendinti Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse įtvirtinti naują baudžiamojo poveikio priemonę (Dalyvavimas alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose bei kursuose) preliminariai reikės 723 tūkst. Eur per metus. Lėšų poreikis yra teikiamas kartu su Nacionalinės darbotvarkės narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės, vartojimo prevencijos ir žalos mažinimo klausimais iki 2035 m. įgyvendinimo 2023-2026 m. planu, kadangi aptariamos BPP įtvirtinimas įgyvendina šio plano 6.3 uždavinį – peržiūrėti esamą baudžiamąją politiką, taikomą narkotikų vartotojams, siekiant subalansuotos narkotikų kontrolės politikos Lietuvoje. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Kalėjimų departamentas) duomenimis[¹⁷], kalinčių asmenų skaičius 2022 m. gruodžio 31 d. buvo 4300 asmenys, o vieno kalinčio asmens išlaikymui vidutiniškai per dieną panaudotų lėšų laisvės atėmimo įstaigose dydis 2022 m. buvo 37,44 Eur (13,655 Eur per metus). Atitinkamai, BK projektu keičiamos nuostatos, orientuotos į alternatyvių laisvės atėmimui bausmių taikymą bei įtvirtinamos švelnesnės baudžiamosios atsakomybės realizavimo priemonės, turės pozityvią įtaką kalinčių asmenų Lietuvos Respublikoje skaičiui bei laisvės atėmimo trukmei. Nors BK projektu siūlomi pakeitimai didžiąja dalimi nėra nukreipti į šiuo metu laisvės atėmimo bausmę atliekančius asmenis, tačiau ilgojoje perspektyvoje neabejotina, kad įkalinamu realia laisvės atėmimo bausme turėtų ženkliai mažėti, prioritetą teikiant švelnesnėms, į jų resocializaciją nukreiptų bausmių ir poveikio priemonių taikymą. 14.
Pabrėžtina, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija 2021 m. spalio 14 d. raštu Nr. (1.39E) 7R-5525 kreipėsi į visas suinteresuotas institucijas, įskaitant ministerijas, Lietuvos teismus, prokuratūrą, teisėsaugos institucijas bei mokslo įstaigas, kurių absoliuti dauguma pritarė šio rašto 3 punkte išdėstytiems BK bendrosios dalies sisteminiams trūkumams bei pateikdamos preliminarius pasiūlymus ir vertinimus dėl valstybės baudžiamosios politikos švelninimo ir subalansavimo galimybių, kurie buvo įvertinti Įstatymų projektų rengimo metu. Kartu Įstatymų projektų rengimo metu buvo atsižvelgiama į Vilniaus universiteto atliktame tyrime – G. Švedas, P. Veršekys, J. Levon. D. Prapiestis. Baudžiamojo kodekso bendrosios dalies vientisumo ir naujovių (su)derinimo iššūkiai. Vilniaus universiteto leidykla, 2017. Vilnius – pateiktus siūlymus. Įstatymų projektai derinti su Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija, Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Lietuvos Respublikos generaline prokuratūra, Lietuvos advokatūra, Lietuvos probacijos tarnyba, Lietuvos savivaldybių asociacija, Teisėjų taryba, Kalėjimų departamentu prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos, Mykolo Romerio universitetu, Vilniaus universiteto Teisės fakultetu, Lietuvos socialinių mokslų centro Teisės institutu. 15. Įstatymų projektų reikšminiai žodžiai Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems Įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc: „Baudžiamasis kodeksas“, „baudžiamoji atsakomybė“, „bausmė“, „bausmės tikslai“, „baudžiamojo poveikio priemonė“, „nusikalstama veika“, „juridinis asmuo“, „priverčiamosios medicinos priemonės“. 16.
Nėra. part_636902d30d3445558538f78968da24cb_end [¹] Konstitucinio Teismo 2003 m. birželio 10 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2009 m. birželio 8 d., 2012 m. birželio 4 d. nutarimai. [²] Pavyzdžiui, įtvirtintas naujas nusikalstamų veikų skirstymas į nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus, nustatant, kad už pastaruosius galima paskirti bausmė, negali būti susijusi su laisvės atėmimu, išskyrus areštą, bausmių sistema papildyta naujomis, su laisvės atėmimu nesusijusiomis, bausmėmis (pavyzdžiui, laisvės apribojimas ir kt.) ir pan. [³] Pavyzdžiui, Švedas G. Baudžiamosios politikos tendencijos Lietuvos Respublikoje 1995–2004 metais. Teisė, 2005 (Nr. 56); Bikelis. S. Baudžiamosios politikos orientavimo į su laisvės atėmimu nesusijusių poveikio priemonių taikymą galimybės. Teisės institutas, 2010; Švedas G. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnių sankcijų sudarymo probleminiai aspektai. Teisė, 2011 (Nr. 79); Sakalauskas G., Bikelis S., Kalpokas V., Pocienė A.. Baudžiamoji politika Lietuvoje: tendencijos ir lyginamieji aspektai. Teisės institutas, 2012; Sakalauskas G. Šiuolaikinės baudžiamosios politikos Lietuvoje bruožai ir padariniai. Ketvirtis amžiaus tiriant ir reformuojant Lietuvos teisinę sistemą. Recenzuotų straipsnių rinkinys Lietuvos teisės instituto 25 metų sukakčiai. VšĮ Akademinė leidykla, 2016; Pranka D. Baudžiamosios atsakomybės už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis praktinės problemos ir teisinio reguliavimo trūkumai. Teisės problemos, 2019 (Nr. 2 (98)). [⁴] Plačiau skaityti, pavyzdžiui, „R. Norkus: už blogį mokama teisingumu“ („Teismai.lt“, Nr. 2 (18), 2015) (https://www.teismai.lt/data/public/uploads/2015/06/zurnalas_teismai_lt_nr_2.pdf); „A.
Čepas: Lietuvos baudžiamoji politika yra labai griežta“ (2018 m. sausio 3 d.) (https://kriminologija.lt/2018/01/03/a-cepas-lietuvos-baudziamoji-politika-yra-labai-griezta/) Pokalbis su teisėju: bausmių politika Lietuvoje (2022 m. balandžio 15 d.) (https://www.apeliacinis.lt/naujienos/pokalbis-su-teiseju-bausmiu-politika-lietuvoje/1225). [⁵]https://tm.lrv.lt/uploads/tm/documents/files/BP%20analiz%C4%97%20(galutinis%20variantas)%202020%2003%2025.pdf. [⁶] Pavyzdžiui, 2015 m. dėl netinkamų kalinimo sąlygų Teisingumo ministerija tokiems asmenims išmokėjo 1 066 200 eurų, 2016 m. – 1 358 000 eurų, 2017 m. – 849 300 eurų, 2018 m. – 750 000 eurų, 2019 m. – 466 400 eurų, o per 2020 m. – 296 900 eurų. [⁷] https://ec.europa.eu/eurostat/statistics-explained/index.php?title=Prison_statistics [⁸] Pavyzdžiui, D. Pranka, V. Gelžinytė. Baudos bausmės keitimo į kitas bausmes tvarka ir jos tobulinimo galimybės. Mokslo studija, 2018. Teisės institutas. [⁹] Pavyzdžiui, G. Švedas, P. Veršekys, J. Levon. D. Prapiestis. Baudžiamojo kodekso bendrosios dalies vientisumo ir naujovių (su)derinimo iššūkiai. Vilniaus universiteto leidykla, 2017. Vilnius; „G. Sakalauskas. Įkalinimo sistemos Lietuvoje reforma: vienuolika žingsnių per artimiausius dešimt metų“ (https://www.teise.pro/index.php/2019/01/16/g-sakalauskas-ikalinimo-sistemos-lietuvoje-reforma-vienuolika-zingsniu-per-artimiausius-desimt-metu/); LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-2/2007. [¹⁰] Teismų praktikos dėl juridinių asmenų baudžiamosios atsakomybės taikymo apžvalga Nr.
AB-49-1 [¹¹] Nuo 2020 iki 2022 metų ši bausmė buvo pritaikyta tik 1 kartą. [¹²] 1) dalyvavimą nusikalstamame susivienijime, jo organizavimą ar vadovavimą jam; 2) kyšininkavimą, prekybą poveikiu, papirkimą; 3) sukčiavimą, turto pasisavinimą, turto iššvaistymą, apgaulingą pareiškimą apie juridinio asmens veiklą, kredito, paskolos ar tikslinės paramos panaudojimą ne pagal paskirtį ar nustatytą tvarką, kreditinį sukčiavimą, neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimą, deklaracijos, ataskaitos ar kito dokumento nepateikimą, apgaulingą apskaitos tvarkymą ar piktnaudžiavimą, kai šiomis nusikalstamomis veikomis kėsinamasi į Europos Sąjungos finansinius interesus, kaip apibrėžta Konvencijos dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos 1 straipsnyje; 4) nusikalstamą bankrotą; 5) teroristinį ir su teroristine veikla susijusį nusikaltimą; 6) nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimą; 7) prekybą žmonėmis, vaiko pirkimą arba pardavimą; 8) kitos valstybės tiekėjo atliktą nusikaltimą, apibrėžtą Direktyvos 2014/24/ES 57 straipsnio 1 dalyje išvardytus Europos Sąjungos teisės aktus įgyvendinančiuose kitų valstybių teisės aktuose [¹³] 2018 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2018/1673 dėl kovos su pinigų plovimu baudžiamosios teisės priemonėmis 8 straipsnis, 2019 m. balandžio 17 d.
Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2019/713 dėl kovos su sukčiavimu negrynosiomis mokėjimo priemonėmis ir jų klastojimu, kuria pakeičiamas Tarybos pamatinis sprendimas 2001/413/TVR 11 straipsnis. [¹⁴] Aplinkos direktyva [¹⁵] „Būtent baudžiamajame įstatyme, BK 37 straipsnyje, yra aiškiai nurodyti asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ne dėl bet kokios nusikalstamos veikos, o dėl nusikaltimo (BK 11 straipsnis) pripažinimo mažareikšmiu pagrindai ir sąlygos“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2022 m. liepos 5 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-191-489/2022) [¹⁶] Pavyzdžiui, tuo atveju, jeigu juridinio asmens metinės pajamos iki nusikalstamos veikos sudarė 15mln. Eur, jam skirtina baudos bausmė būtų ribose nuo 450 tūkst. Eur iki maksimalios 5 mln. Eur ribos, nors 15 procentų nuo metinių pajamų suma būtų tik 2.25 mln. Eur. O tuo atveju, jeigu teisiamo juridinio asmens metinės pajamos iki nusikalstamos veikos būtų 100 000 000 Eur, jam skirtina baudos bausmė būtų atitinkamai nuo 3 iki 15 mln. Eur kadangi viršyti maksimalų 100 000 MGL (5 mln. Eur) dydį yra leistina. [¹⁷] Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2021 m. sausio – gruodžio mėn. nuteistųjų laisvės atėmimu skaičiaus, sudėties (pagal padarytą nusikaltimą, amžių, bausmės terminą ir kt.) ir jų kaitos statistinės suvestinė.
7, 8, 13, 18, 25, 27, 30, 37, 38, 39, 40, 42, 43, 47, 48, 52, 54, 59, 61, 62, 64, 65, 66, 67, 69, 70, 72¹, 72², 74, 75, 76, 82, 84, 85,
2023-09-18 Nr. XIVP-3066 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto 7 straipsniu siūloma pakeisti Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 27 straipsnio 1 dalį, numatant teismui diskreciją pripažinti asmenį recidyvistu. Projektu siūlomi šio straipsnio pakeitimai svarstytini tikslingumo ir teisinio aiškumo principų aspektais. Atkreiptinas dėmesys, kad asmens pripažinimas recidyvistu, siejant jo nusikalstamų veikų darymą tik su panašiomis pagal savo pobūdį nusikalstamomis veikomis, kelia pagrįstų abejonių, kadangi šiuo atveju nėra aišku, į ką teismas turėtų atsižvelgti pripažindamas asmenį recidyvistu, tai yra ar į įstatymo ginamas vertybes, ar kaltės formą, ar žalingų pasekmių turinį. Toks sąvokos „panašus pagal savo pobūdį tyčinis nusikaltimas“ neaiškumas ir neapibrėžtumas, netoleruotinas, atsižvelgiant į tai, kad siūloma keisti baudžiamosios teisės normas ir į tai, kokias teisines pasekmes sukelia normos taikymas. Todėl svarstytina, ar nebūtų tikslinga patikslinti siūlomą teisinį reguliavimą, nustatant, jog teismas spręsdamas klausimą dėl asmens pripažinimo recidyvistu, pavyzdžiui, atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ar į baudžiamojo įstatymo ginamas vertybes. Kartu pažymėtina, kad nuolatinis tyčinių nusikalstamų veikų darymas neišnykus teistumui, nepriklausomai nuo to, kokioms įstatymo ginamoms vertybėms padaryta žala, jau savaime rodo asmens pavojingumą.
Todėl svarstytina, ar iš tiesų tik panašaus pobūdžio nusikaltimų darymas, turėtų lemti asmens pripažinimą recidyvistu. Taip pat pažymėtina, jog siūlomos keisti normos taikymas šiuo metu, teismams nesukelia sunkumų, tačiau nuostatą pakeitus siūlomu būdu - įnešus neapibrėžtumo ir neaiškumo, tokių sunkumų, tikėtina, atsirastų. Šiame kontekste svarstytina, ar siūlomas nuostatos keitimas yra pagrįstas. 2. Projekto 10 straipsniu keičiamo BK 38 straipsnio 1 dalies 2 punkte siūloma nustatyti tikslų terminą (ne ilgesnį kaip trejų metų), per kurį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, galėtų būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu jis atlygintų ar pašalintų padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba susitartų dėl šios žalos atlyginimo. Pažymėtina, kad iki sprendimo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės priėmimo turi būti išspręstas nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo klausimas arba pasiektas aiškus kaltininko ir nukentėjusiojo susitarimas dėl tokio atlyginimo dydžio ir būdo ateityje. Įprastai kaltininkas su nukentėjusiuoju sudarydami susitarimą dėl žalos atlyginimo patys įvertina žalos dydį, šios žalos atlyginimo galimybes ir nusistato tiek kaltininkui, tiek nukentėjusiajam tinkamą terminą dėl tokios žalos atlyginimo. Svarstytina, ar yra būtinas siūlomas papildomas reglamentavimas dėl termino nustatymo padarytos žalos atlyginimui. Analogiško turinio pastaba teiktina ir dėl projekto 28 straipsniu keičiamo BK 69 straipsnio 3 dalies. 3. Projekto 12 straipsniu siūloma papildyti BK 40¹ straipsniu, numatančiu galimybę atleisti juridinį asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės.
Nustatant juridinių asmenų atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės, perkelta dalis nuostatų, numatančių atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės fiziniams asmenims. Atsižvelgiant į juridinio asmens, kaip teisės subjekto, specifiškumą, svarstytina, ar neturėtų būti sistemiškai peržiūrimos BK nuostatos, reglamentuojančios atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindus. Be kita ko, vertinant besiklostančią naujausią teismų praktiką[1], svarstytina, įtvirtinti galimybę nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atleisti ir juridinį asmenį. 4. Vertinant tai, kad projekto 20 straipsniu siūloma BK papildyti 58¹straipsniu, numatančiu bausmės skyrimo juridiniam asmeniui ypatumus, svarstytina ar neturėtų būti atitinkamai tikslinama ir BK 42 straipsnio 7 dalis. 5. Projekto 16 straipsniu siūloma pakeisti BK 47 straipsnio 4 dalį, įtvirtinant baudos dydžio apskaičiavimo sistemą juridiniam asmeniui, kai bauda apskaičiuojama priklausomai nuo atsakomybėn traukiamo asmens pajamų dydžio. Siūlomas baudos dydžio apskaičiavimo mechanizmas kelia abejones. Pirma. Teikiamos nuostatos formuluotė, jog „<...> juridiniam asmeniui skiriamos baudos maksimalus dydis yra 100 000 MGL arba iki 15 procentų nuo jo metinių pajamų, priklausomai nuo to, kuris baudos dydis yra didesnis.“ suponuoja, kad juridiniam asmeniui skiriamos baudos dydis gali būti ženkliai didesnis nei pirmu sakiniu nustatytas maksimalus – 100 000 MGL baudos dydis, kas kelia abejones, ar siūlomas teisinis reguliavimas sistemiškai dera su tos pačios dalies pirmu sakiniu, kur numatyti juridiniam asmeniui skiriami baudos minimalūs (200 MGL) ir maksimalūs (100 000 MGL) dydžiai. Be kita ko, svarstytina, ar tokie atvejai, kai skiriant bausmę yra akcentuojama tik nusikalstamą veiką padariusio juridinio asmens finansinė padėtis, užtikrins bausmės individualizavimo ir teisingumo principų įgyvendinimą.
Antra. BK 47 straipsnio nuostatos aiškiai apibrėžia baudų minimalius ir maksimalius dydžius. Iš įstatymo aiškinamojo rašto (toliau – aiškinamasis raštas) matyti, kad tokius pakeitimus sąlygojo siekis, jog didesnes pajamas gaunantys ir nusikalstamas veikas darantys juridiniai asmenys negalėtų išvengti efektyvios baudžiamosios atsakomybės realizavimo, tačiau fizinių asmenų atžvilgiu, kurie gauna itin dideles pajams, toks kriterijus nebūtų taikomas (pvz. asmeniui, gaunančiam itin dideles pajamas už sunkų nusikaltimą galėtų būti skiriama maksimali - 6000 MGL dydžio bauda), todėl kyla abejonės ar teikiama nuostata sistemiškai dera su BK
Teismas yra konstatavęs, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi asmens varžyti akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Teisingumo ir teisinės valstybės konstituciniai principai reiškia ir tai, „kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp teisės pažeidimų ir už šiuos pažeidimus nustatytų nuobaudų turi būti teisinga pusiausvyra (proporcija). Šie principai neleidžia nustatyti už teisės pažeidimus tokių nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos teisės pažeidimui bei siekiamam tikslui“ (Konstitucinio Teismo
pat jos įgyvendinimą, turi būti išlaikoma teisinga pusiausvyra tarp visuomenės ir asmens interesų, kad būtų išvengta nepagrįsto asmens teisių ribojimo.
Svarstytina, ar mažiau pavojingas nusikalstamas veikas (baudžiamuosius nusižengimus, nesunkius ar apysunkius nusikaltimus) padariusiems juridiniams asmenims, kurių metinės pajamos yra pakankamai didelės, skiriama bauda atitiktų proporcingumo principą. 6. Projekto 19 straipsnio siūlomais BK 54 straipsnio 3 dalies pakeitimais, nustatoma teismo diskrecija taikyti bausmės vykdymo atidėjimą, išskyrus labai sunkių nusikaltimų atveju. Vertinant projektu siūlomą BK 54 straipsnio 3 dalies pakeitimą aiškinamojo rašto kontekste bei atsižvelgiant į vieną iš BK projekto tikslų - mažinti neproporcingai didelį realia laisvės atėmimo bausme nuteistų asmenų skaičių, svarstytina, ar teikiamu projektu neturėtų būti įtvirtinta teismui galimybė taikyti bausmės vykdymo atidėjimą ir asmenims, padariusiems labai sunkius nusikaltimus, pavyzdžiui, jeigu teismas įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, nustatęs, kad padaryto nusikaltimo pavojingumas yra žymiai mažesnis negu rūšinis tos nusikalstamos veikos pavojingumas, įvertinęs, kad kaltininko asmenybė yra mažiau pavojinga, ir nustatęs, kad bausmės vykdymo atidėjimas, net ir labai sunkų nusikaltimą padariusiam asmeniui, būtų adekvati ir proporcinga valstybės reakcija į nusikalstamą veiką padariusio asmens elgesį ir bausmės vykdymo atidėjimas neprieštarautų teisingumo principo įgyvendinimui, atidėtų bausmės vykdymą. Pritarus šiai pastabai, atitinkamai turėtų būti koreguojamas ir projekto 38 straipsnis, kuriuo keičiamas BK 75 straipsnis, reglamentuojantis bausmės vykdymo atidėjimą bei projekto 46 straipsnis, kuriuo keičiamas BK 92 straipsnis. 7.
BK pakeitimus, laikantis sistemiškumo principo, neturėtų būti patikslinta projekto 23 straipsniu keičiamo BK 62 straipsnio 1 dalies formuluotė: „pašalinta turtinė žala“, nustatant: „pašalinta turtinė ir (ar) neturtinė žala“. Iš esmės analogiško turinio pastaba teiktina ir dėl projekto 23 straipsniu keičiamos BK 62 straipsnio 2 dalies. 8. Atsižvelgiant į projekto 26 straipsniu teikiamus BK
formuluotės, svarstytina, ar laikantis sistemiškumo principo, neturėtų būti atitinkamai tikslinama ir BK 51 straipsnio 4 dalis bei 242 straipsnis, kuriuose vartojamos kardomojo kalinimo formuluotės. 9. BK 72⁶straipsnyje siūloma juridiniam asmeniui įtvirtinti naują baudžiamojo poveikio priemonę – visuomenei naudingus darbus. Pastebėtina, kad ši baudžiamojo poveikio priemonė iš esmės panaši į fiziniams asmenims skiriamą baudžiamojo poveikio priemonę – nemokamus darbus (BK 67 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Nemokamai darbai fiziniam asmeniui skiriami tik jo sutikimu (BK 70 straipsnio 2 dalis), tuo tarpu juridiniam asmeniui skiriant baudžiamojo poveikio priemonę - visuomenei naudingus darbus, joks sutikimas, juridinio asmens vadovo ar jo darbuotojo, dėl tokių darbų atlikimo nėra numatytas. Svarstytina, ar BK 72⁶straipsnis neturėtų būti papildomas nuostata, numatančia, jog ši baudžiamojo poveikio priemonė skiriama tik juridinio asmens įgalioto atstovo sutikimu. 10. BK 72⁷straipsnyje siūloma numatyti naują baudžiamojo poveikio priemonę, uždraudžiant juridiniam asmeniui dalyvauti viešuosiuose pirkimuose. Pastebėtina, kad minimalus (penkerių metų) ir maksimalus (septynerių metų) šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminas, yra pakankamai didelis. Šiuo aspektu pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 46 straipsnyje įtvirtintas draudimas dalyvauti viešuosiuose pirkimuose.
Šis terminas trunka 5 metus po apkaltinamojo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo ir kuris siejamas su tam tikrų šiame straipsnyje nurodytų nusikalstamų veikų padarymu. Svarstytina, ar tokios baudžiamojo poveikio priemonės nustatymas nepažeistų non bis in idem principo. Pastebėtina, kad aiškinamojo rašto teiginiai, kad šios baudžiamojo poveikio priemonės įtvirtinimas „<...> numatys platesnę teisinę apsaugą, negu galiojančio Viešųjų pirkimų įstatymo reglamentavimas.“ suponuoja, kad turėtų būti inicijuojami Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimai, o ne naujomis nuostatomis pildomas BK. Be kita ko, atžvelgiant į tai, kad viešuosiuose pirkimuose gali dalyvauti ir fiziniai asmenys, nėra aišku, kodėl BK 72⁷straipsnyje siūloma baudžiamojo poveikio priemonė orientuota išskirtinai tik į juridinius asmenis. 11. BK 72⁸straipsnyje siūloma juridiniams asmenims numatyti naują baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą juridiniam asmeniui gauti paramą, subsidiją ar dotaciją. Atsižvelgiant į tai, kad ir fizinis asmuo, tam tikrais įstatymų numatytais atvejais, gali gauti paramą, subsidiją ir kitas išmokas iš valstybės, savivaldybės biudžeto, nėra aišku, kodėl ši baudžiamojo poveikio priemonė numatoma tik juridiniams asmenims. 12. Siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo, svarstytina, ar BK 74 straipsnis neturėtų būti pildomas nauja 3 dalimi, numatančia teisines pasekmes juridinio asmens vadovui ar darbuotojui, už vengimą vykdyti juridiniam asmeniui skirtas baudžiamojo poveikio priemones. 13.
siūloma nustatyti, kad „Asmeniui, nuteistam už nusikaltimo padarymą, kai šią veiką padarė būdamas priklausomas nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bausmės vykdymas gali būti atidėtas tik jam sutinkant gydytis priklausomybės ligas.“ Šios nuostatos formuluotė „būdamas priklausomas“ suponuoja, kad kiekvienu atveju turėtų būti įrodinėja, jog asmuo, nuteistas už nusikaltimo padarymą, turi priklausomybę nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Svarstytina, ar šios normos taikymas tik tuo atveju, kai yra įrodoma, jog asmuo yra priklausomas nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, neapsunkins jos taikymo. 14. Projekto 45 straipsniu BK 90 straipsnis pildomas nauja
viršyti vienerių metų ir šešių mėnesių. Siūlytina svarstyti galimybę nustatyti ir minimalų šios bausmės terminą, nes BK 48 straipsnyje, reglamentuojančiame laisvės apribojimo bausmės skyrimą ir tvarką, numatytas šios bausmės terminas - nuo trijų mėnesių iki dvejų metų. Šiuo aspektu analizuojant bausmių ypatumus nepilnamečiams, taip pat pastebėtina, kad bausmės paprastai turi įstatyme įtvirtintą minimalią ir maksimalią ribą, pavyzdžiui: BK 90 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad nepilnamečiui gali būti skiriama nuo penkių iki keturiasdešimt penkių parų arešto, o bauda - nuo 5 iki 50 MGL dydžio (BK 90 straipsnio 3 dalis). 15. Sistemiškai vertinant BK daromus pakeitimus (BK 38 straipsnio 1 dalies 2 punktas, BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas bei 3 dalies 3 punktas), kuriuose nustatoma viena iš atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygų - turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimas.
Svarstytina, ar atitinkamai su šiais daromais pakeitimais neturėtų būti derinamos ir galiojančios redakcijos BK 93 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatos, kuriomis vadovaujantis, nepilnametis, pirmą kartą padaręs baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu jis nukentėjusio asmens atsiprašė ir visiškai ar iš dalies savo darbu ar pinigais atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą, tai yra 93 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodant, jog turi būti atlyginta arba pašalinta ne tik turtinė bet ir
(ar) neturtinė žala. 16. Dėl BK 98 straipsnio 2 dalies pakeitimų, kuriais numatoma, jog asmeniui, nesilaikančiam nustatytų ambulatorinio stebėjimo sąlygų, pirminę psichikos sveikatos priežiūrą vykdančios institucijos teikimu teismas gali pakeisti šią priverčiamąją medicinos priemonę į stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje, pažymėtina, kad vadovaujantis galiojančiomis BK nuostatomis, teismas ne rečiau kaip kartą per šešis mėnesius pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą privalo spręsti klausimą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar jų taikymo panaikinimo (BK
Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 405 straipsnio nuostatos. Sisteminis šių normų aiškinimas leidžia teigti, kad teismas, remdamasis gydytojų komisijos išvada, turi galimybę asmeniui, kuriam taikoma tam tikros rūšies priverčiamoji medicinos priemonė, esant pagrindui, pakeisti ją kita. Atsižvelgiant į tai, svarstytinas tokio teisinio reguliavimo tikslingumas.
Neatsižvelgus į šią pastabą, svarstytina, ar nebūtų tikslingiau siūlomą normą įtvirtinti BPK 405 straipsnyje, kuris ir reglamentuoja priverčiamosios medicinos priemonės rūšies pakeitimo ar panaikinimo klausimus. 17. Laikanti eiliškumo, projekto
projekto 1 straipsniu keičiamas BK 7 straipsnio 12 punktas, o projekto 2 straipsniu BK pildomas 5¹straipsniu. Departamento direktorius Dainius Zebleckis E. Drėgvaitė, tel. +370 5 239 6891, el. p. [email protected] M. Masteikienė, tel. +370 5 239 6843, el. p. [email protected] [1] Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 10 d. nutartis byloje Nr. 2K-7-44-719/2021. Šioje byloje Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 9 d. nuosprendžiu juridinis asmuo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybė pagal laidavimą. Nors LAT grąžino bylą žemesnės instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nes teismai nepakankamai atskleidė ir motyvavo BK
nematė problemos, kad už juridinį asmenį, prisipažįsta jo atstovas.
39, 40, 42, 43, 47, 48, 51, 52, 54, 59, 61, 62, 63, 64, 65, 66, 67, 69, 70, 72²,
2024-04-19 Nr. XIVP-3066(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą. Atkreiptinas dėmesys, kad iš projekto 19 straipsniu keičiamo Baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalies formuluotės nėra aišku, ar nuostata „taip pat visiškai arba iš dalies atidėti paskirtosios bausmės vykdymą, išskyrus atvejus, kai padaromas labai sunkus nusikaltimas“ būtų taikoma visai keičiamo Baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 daliai, ar tik nuostatai dėl bausmės atidėjimo. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos tikslintinos, projektu siūlomą teisinį reguliavimą išskiriant į atskirą sakinį. Departamento direktorius Dainius Zebleckis M. Masteikienė, tel. (0 5) 209 6843, el. p. [email protected]
Teisės ir teisėtvarkos komitetas
13, 18, 25, 27, 30, 37, 38, 39, 40, 42, 43, 47, 48, 52, 54, 59, 61, 62, 64, 65, 66, 67, 69, 70, 72¹, 72², 74, 75, 76, 82, 84, 85, 87, 89,
40¹, 58¹, 72⁵, 72⁶, 72⁷,
pirmininkė Irena Haase, komiteto pirmininko pavaduotoja Agnė Širinskienė, komiteto nariai: Aušrinę Armonaitę pavaduojantis Kasparas Adomaitis, Gabrielių Landsbergį pavaduojanti Jurgita Sejonienė, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Vilius Semeška, Algirdas Stončaitis, Andrius Vyšniauskas. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjos: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, vyriausioji specialistė Aidena Bacevičienė, padėjėjos: Meilė Čeputienė, Rivena Zegerienė. Kviestieji asmenys: Teisingumo ministerijos atstovai: viceministrė Gabija Grigaitė-Daugirdė, Baudžiamosios justicijos grupės vadovė Simona Mesonienė, Baudžiamosios justicijos grupės vyresnysis patarėjas Martynas Dobrovolskis, Vidaus reikalų ministerijos Viešojo saugumo politikos grupės patarėjas Andrius Šaparnis, Seimo kanceliarijos Teisės departamento Viešosios teisės skyriaus patarėja Eglė Drėgvaitė. 2. – 4. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai, pataisos, pastabos, subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai (toliau
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2023-11-17 *
Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 7, 8, 13, 18, 25, 27, 30, 37, 38, 39, 40, 42, 43, 47, 48, 52, 54, 59, 61, 62, 64, 65, 66, 67, 69, 70, 72¹, 72², 74, 75, 76, 82, 84, 85, 87, 89, 90, 92, 93, 97, 98, 243 ir 244 straipsnių pakeitimo bei Kodekso papildymo 5¹, 40¹, 58¹, 72⁵, 72⁶, 72⁷, 72⁸ ir 72⁹ straipsniais (toliau – BK projektas) ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 53, 217, 307, 338, 357, 392 ir 405 straipsnių pakeitimo bei Kodekso papildymo 357¹ straipsniu (toliau – BPK projektas) įstatymų projektų, nekvestionuojant siekio sistemiškai peržiūrėti BK bendrosios dalies normų, įvertinant valstybės baudžiamosios politikos, kaip kraštutinės priemonės (ultima ratio), pagrįstumą, proporcingumą ir veiksmingumą, kartu užtikrinti teisingumo, proporcingumo bei teisėtumo principų įgyvendinimą realizuojant baudžiamąją atsakomybę tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims, teikiamos šios pastabos ir pasiūlymai: (žiūrėti žemiau, nuo projekto 7 straipsnio). Atsižvelgti
teismų administracija 2023-11-24 *
Nacionalinė teismų administracija (toliau – Administracija) susipažino su Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pateiktais derinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau
Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau
Administracija, pagal kompetenciją įvertinusi Įstatymų projektus, teikia pastabas dėl jų nuostatų, kiek nebuvo atsižvelgta ar nors ir atsižvelgta, bet netiksliai pakoreguotos teisės normos, pagal Teisėjų tarybos 2023 m. kovo 27 d. raštu Nr. 36P-32-(7.1.10. Mr) „Dėl įstatymų projektų Nr. 23-2298 – 23-2300 derinimo“ (toliau – Raštas) pateiktas pastabas ir siūlymus Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pateiktiems derinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 8, 13, 18, 25, 27, 30, 37, 38, 39, 39², 40, 42, 43, 46, 47, 48, 49, 52, 54, 55, 59, 60, 61, 62, 63, 64, 65, 66, 67, 69, 70, 72², 72³,
ir Kodekso papildymo 6¹, 27¹, 40¹, 58¹, 72⁵, 72⁶, 72⁷, 72⁸ straipsniais ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 217, 307, 338, 357, 392 ir 405 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 357¹straipsniu įstatymų projektams. Atsižvelgti
apeliacinis teismas 2023-11-10 *
Lietuvos apeliaciniame teisme buvo gauti Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto raštai, kuriais prašoma pateikti pasiūlymus ir pastabas dėl <...> Baudžiamojo kodekso 7, 8, 13, 18, 25, 27, 30, 37, 38, 39, 40, 42, 43, 47, 48, 52, 54, 59, 61, 62, 64, 65, 66, 67, 69, 70, 72¹, 72², 74, 75, 76, 82, 84, 85, 87, 89, 90, 92, 93, 97, 98, 243 ir 244 straipsnių pakeitimo bei Kodekso papildymo 5¹, 40¹, 58¹, 72⁵, 72⁶, 72⁷, 72⁸ ir 72⁹ straipsniais įstatymo projekto Nr. XIVP-3066 (toliau – BK Bendrosios dalies pakeitimo įstatymo projektas) ir Baudžiamojo proceso kodekso 53, 217, 307, 338, 357, 392 ir 405 straipsnių pakeitimo bei Kodekso papildymo 357¹straipsniu įstatymo projekto Nr.
(toliau – BPK pakeitimo įstatymo projektas) ir Baudžiamojo kodekso 114, 119,
Įstatymų projektai). Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjai palaiko siekį tobulinti ir aktualizuoti teisės aktus pagal praktikoje iškylančias jų taikymo problemas ir vykstančius pokyčius. Sprendžiant dėl siūlomų pakeitimų, pažymime, kad į nemažą dalį Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. kovo 7 d. pateiktų pastabų ir pasiūlymų dėl pirminio BK Bendrosios dalies pakeitimo įstatymo projekto ir BPK pakeitimo įstatymo projekto buvo atsižvelgta. Tačiau kartu teikiame keletą naujų, taip pat jau pirmiau teiktų pastabų bei pasiūlymų dėl Įstatymų projektų<...> (pastabos žemiau):
universiteto Teisės fakultetas 2023-11-06 *, N, 5, 8, Atsakydami į Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto 2023 m. spalio 17 d. raštą Nr. S-2023-4539 „Dėl Baudžiamojo kodekso pakeitimo ir papildymo projekto Nr. XIVP-3066 ir Baudžiamojo proceso kodekso pakeitimo ir papildymo projekto Nr. XIVP-3067“, perduodame Vilniaus universiteto Teisės fakulteto Baudžiamosios Justicijos katedros mokslininkų išvadą. Vilniaus universiteto Teisės fakulteto Baudžiamosios justicijos katedros mokslininkai (prof., habil. dr. G. Švedas, prof. dr. J. Prapiestis, doc. dr. I. Michailovič, doc. dr. G. Sakalauskas, dr. G. Višinskis, lekt. U. Markevičiūtė, M. Aidukas, D. Prapiestis ir L.
Prapiestis ir L. Šivickaitė-Moldarienė) teikia šią nuomonę dėl Baudžiamojo kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto XIVP-3066 (toliau – Projektas) ir Baudžiamojo proceso kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto XIVP-3067 (toliau – Projektas-2). Prireikus, prof., habil. dr. G. Švedas galėtų dalyvauti diskusijose svarstant projektą Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitete. Vilniaus universiteto Teisės fakulteto Baudžiamosios Justicijos katedros mokslininkų išvada
tikslinama ir BK 5 straipsnio redakcija numatant, kad Lietuvos Respublikos piliečiai ir kiti nuolat Lietuvoje gyvenantys asmenys atsakytų pagal Lietuvos Respublikos BK ne tik už užsienyje padarytus nusikaltimus, bet taip pat ir baudžiamuosius nusižengimus. Dabartinis teisinis reguliavimas sudaro teisines prielaidas Lietuvos Respublikos piliečiams ir kitiems nuolat Lietuvoje gyvenantiems asmenims išvengti baudžiamosios atsakomybės už užsienyje padarytą baudžiamąjį nusižengimą (pavyzdžiui, seksualinį priekabiavimą, smulkų kyšininkavimą ir pan.), nes padarius užsienyje baudžiamąjį nusižengimą negalima asmens ekstradicija arba išdavimas pagal Europos arešto orderį, kadangi už šios rūšies veiką negali būti numatyta laisvės atėmimo bausmė. Pažymėtina, kad pritarus šiam siūlymui, analogiškas pakeitimas turėtų būti daromas ir BK 8 straipsnio redakcijoje. Pritarti Patikslinti BK 5 ir 8 straipsniai, o taip pat suformuluotas naujas 5¹ straipsnis. 5. Lietuvos socialinių mokslų centro Teisės institutas 2023-10-26 *
Pritariame daugeliui Projektu Nr. XIVP-3066 (toliau – Projektas) siūlomų Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) pakeitimų ir papildymų.
Nepritariame arba siūlome koreguoti keletą nuostatų:
a) dėl nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės amžiau ribos mažinimo (BK 13 straipsnis),
b) dėl recidyvisto sąvokos (BK 27 straipsnis),
c) dėl apribojimų taikyti bausmės vykdymo atidėjimą priklausomybės liga sergantiems asmenims (siūloma nauja BK 75 straipsnio 7 dalis). Taip pat siūlome kelis pakeitimus, kurie nėra siūlomi Projekto rengėjų, bet, manome, yra būtini:
d) išplėstinio turto konfiskavimo reguliavimo pakeitimą (BK 72³ straipsnis), kuris, atsižvelgiant į šio straipsnio galiojančios redakcijos prieštaravimą Direktyvai 2014/42/ES, yra būtinas ir skubus.
e) Baudžiamojo poveikio priemonės viešųjų teisių atėmimo reguliavimo papildymas (BK 68¹ straipsnis), kuris užpildytų reguliavimo spragą, likusią nepaisant 2023 m. spalio 10 d. įstatymu Nr. XIV-2187 priimtų šio straipsnio korekcijų. Atsižvelgti Atsižvelgiant į Teisės instituto ir daugelio kitų teikėjų pastabas iš projekto išbrauktas BK 13 straipsnio pakeitimas (dėl nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės amžiau ribos mažinimo), taip pat atsisakyta rengėjų siūlytos naujos BK 75 str. 7 dalies (7. Asmeniui, nuteistam už nusikaltimo padarymą, kai šią veiką padarė būdamas priklausomas nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bausmės vykdymas gali būti atidėtas tik jam sutinkant gydytis priklausomybės ligas.) Kitos siūlomos naujos iniciatyvos, kurių nesiūlė Vyriausybė, šiame projekte nesvarstomos, bet ateityje galėtų būti teikiamos Konstitucijos 69 straipsnyje numatytų įstatymų leidybos iniciatyvos teisę turinčių subjektų. 6.
prokuratūra 2023-11-14 * Dėl teisės aktų projektų NR. xiVp-3066 IR NR. xiVp-3067 Generalinė prokuratūra, susipažinusi su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 7, 8, 13, 18, 25, 27, 30, 37, 38, 39, 40, 42, 43, 47, 48, 52, 54, 59, 61, 62, 64, 65, 66, 67, 69, 70, 72¹, 72², 74, 75, 76, 82, 84, 85, 87, 89, 90, 92, 93, 97, 98, 243 ir 244 straipsnių pakeitimo bei Kodekso papildymo 5¹, 40¹, 58¹, 72⁵, 72⁶, 72⁷, 72⁸ ir 72⁹ straipsniais įstatymo projektu Nr. XIVP-3066 ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 53, 217, 307, 338, 357, 392 ir 405 straipsnių pakeitimo bei Kodekso papildymo 357¹ straipsniu įstatymo projektu Nr. XIVP-3067, iš esmės pritaria didelei daliai teikiamuose teisės aktų projektuose siūlomų pakeitimų ir teikia šias pastabas ir pasiūlymus. Atsižvelgti
kanceliarijos Teisės departamentas 2023-09-18 2, 3 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 17. Laikanti eiliškumo, projekto 1 ir 2 straipsniai turėtų būti keičiami vietomis, kadangi projekto 1 straipsniu keičiamas BK 7 straipsnio 12 punktas, o projekto 2 straipsniu
universiteto Teisės fakultetas
straipsniu, įgyvendinančiam konstitucinę valstybės pareigą globoti Lietuvos Respublikos piliečius (ir kiti nuolat Lietuvoje gyvenančius asmenis) užsienyje. Kita vertus, kyla rimtos abejonės, kodėl Lietuva numato baudžiamosios jurisdikcijos galimybę tik tada, kai Lietuvos Respublikos pilietis (kitas nuolat Lietuvoje gyvenantis asmuo) tampa sunkaus arba labai sunkaus nusikaltimo auka.
Mūsų nuomone, ši baudžiamosios jurisdikcijos taisyklė galėtų (ir turėtų) būti taikoma visais atvejais, kai Lietuvos Respublikos pilietis (kitas nuolat Lietuvoje gyvenantis asmuo) tampa nusikalstamos veikos auka, o valstybė, kurioje padaryta nusikalstama veika, ir valstybė, kurios piliečiu yra kaltininkas, atsisako pradėti arba nevykdo baudžiamojo persekiojimo. Pritarti
apeliacinis teismas
įtvirtintą veikų, už kurias asmuo gali atsakyti nuo keturiolikos metų, sąrašą siūloma įtraukti BK 260 straipsnyje įtvirtintą veiką, siūlytina į šį sąrašą įtraukti ir BK 260¹ straipsnio 3, 4 ir 5 dalyse įtvirtintas veikas, kurios iš esmės savo pavojingumu nesiskiria nuo BK 260 straipsnyje įtvirtintos veikos. Nepritarti Atkreiptinas dėmesys į tai, kad absoliuti dauguma suinteresuotų institucijų prieštarauja naujų nusikalstamų veikų įtvirtinimui BK 13 straipsnio 2 dalyje, numatančioje baudžiamosios atsakomybės kilimą nuo 14 metų, klausymų metu atsisakyta BK 13 straipsnio pakeitimų. Taigi, buvęs projekto 4 straipsnis, kuriuo buvo siūlyta keisti BK 13 straipsnį, išbrauktas, atitinkamai pernumeruoti kiti projekto straipsniai. 10.
socialinių mokslų centro Teisės institutas 2023-10-264 Dėl nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės minimalios amžiau ribos mažinimo (BK 13 straipsnis) Negalime pritarti siūlymui nustatyti, kad už narkotinių ar psichotropinių medžiagų (toliau sutrumpintai
1) Lietuvoje kvaišalų bet kokios formos platinimas – tiek komercinis, tiek nekomercinis, pvz., pasidalijimas su draugais, yra laikomas sunkiu nusikaltimu, o pasidalijimas su nepilnamečiu (net jei jis bendraamžis ar net vyresnis už kaltininką), laikomas labai sunkiu nusikaltimu. Už šiuos nusikaltimus numatytos vien ilgalaikės laisvės atėmimo bausmės (pvz., už pasidalijimą kvaišalo dūmu su klasioku – nepilnamečiams numatyta nuo 1,5 iki 10 metų laisvės atėmimo (kaip ir už nužudymą)). Manytume, septintokams ir aštuntokams grasinti tokiomis bausmėmis už minėtas veikas vietoj kitokio pobūdžio intervencijos priemonių nėra išmintinga. 2) Šiuolaikinės psichotropinės medžiagos (ypač naujosios) yra labai įvairios, jų sudėtis, grynasis kiekis ir poveikis įvairus. Manytume, neretai 14-15 metų vaikai net nesupranta, kokios sudėties ir poveikio, kokio grynumo medžiagą turi ar platina (dalijasi ar parduoda). Tad teigti, kad septintokai ir aštuntokai puikiai supranta savo elgesio pavojingumą ir turėtų atsakyti pagal baudžiamąjį įstatymų kaip už labai sunkų nusikaltimą, nematytume pakankamo pagrindo. Jei vaikas į tokias nusikalstamas veikas yra įtrauktas suaugusiųjų ar vyresnių jaunuolių – tokiu atveju juo labiau ne grasinimas vaikui ilgalaikiu laisvės atėmimu, kitokios, jo brandą ir raidą labiau atitinkančios intervencijos priemonės turėtų būti prioritetas. 3) Aiškinamajame rašte teigiama, kad pakeitimas siūlomas „siekiant sistemiškai suderinti nusikalstamų veikų, už kurių padarymą asmuo gali atsakyti nuo 14 metų, sąrašą“.
Abejotina dėl tokio motyvo pagrįstumo, sunku įžvelgti, su kuo sistemiškai būtų suderinta žemesnė atsakomybės riba už kvaišalų platinimą. BK numato keturiolikmečių baudžiamąją atsakomybę už nužudymą arba plėšimą, bet argi būtų sistemiška sulyginti keturiolikmečio suvokimą apie gyvybei pavojingo smurto žalą su jo suvokimu apie pasekmes jam pasidalijus ar pardavus draugui gramą kanapės arba gerai nežinomo kvaišalo, kurį jis, galbūt, pats kartu rūko? Manytume, kad nebūtų sistemiška sulyginti tokius skirtingus nusikaltimus ir atsakomybės už juos minimalaus amžiaus ribą. Projektu taip pat siūloma sulyginti minimalų amžių tokiems nusikaltimams kaip seksualinė prievarta panaudojant fizinį smurtą ar grasinant jį tuojau pat panaudoti (išžaginimas ir seksualinis prievartavimas, BK 149, 150 str.) ir seksualinis prievartavimas (BK 151 str., kai smurtas nenaudojamas, taip pat nėra grasinama jį tuojau pat panaudoti, o pasinaudojama aukos priklausomybe nuo kaltininko ar kaltininko naudojama bendresnio pobūdžio psichine prievarta, ne grasinimus tuojau pat smurtauti). Kadangi eina kalba apie keturiolikmečius ir penkiolikmečius kaltininkus, vėlgi kyla abejonių, ar sistemiškumo argumentas yra pakankamai svarus sulyginant atsakomybės už tokius nusikaltimus minimalų amžių. Projekto autoriai nepateikia kokių nors konkretesnių duomenų, kodėl yra poreikis daryti tokį pakeitimą ir kokia būtų jo pridėtinė vertė – ar tikrai dabar taikomos priemonės minėtą seksualinę prievartą panaudojusiems keturiolikmečiams ar penkiolikmečiams yra nepakankamos, o baudžiamosios atsakomybės taikymas keturiolikmečiams ir penkiolikmečiams šiais atvejais leistų pasiekti geresnių rezultatų.
Pritarti Atkreiptinas dėmesys į tai, kad absoliuti dauguma suinteresuotų institucijų prieštarauja naujų nusikalstamų veikų įtvirtinimui BK 13 straipsnio 2 dalyje, numatančioje baudžiamosios atsakomybės kilimą nuo 14 metų, klausymų metu atsisakyta BK 13 straipsnio pakeitimų. Taigi, buvęs projekto 4 straipsnis, kuriuo buvo siūlyta keisti BK 13 straipsnį, išbrauktas, atitinkamai pernumeruoti kiti projekto straipsniai. 11. Generalinė prokuratūra
1Nepritartina siūlomiems Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (BK) 13 straipsnio 2 dalies
pakeitimams, nustatant, kad asmuo, kuriam iki nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo padarymo buvo suėję keturiolika metų, atsako ir už „privertimą lytiškai santykiauti“ (BK 151 straipsnis). Atkreiptinas dėmesys, kad BK
yra dvi alternatyvos – „grasindamas panaudoti smurtą, panaudodamas kitokią psichinę prievartą arba pasinaudodamas asmens priklausomumu privertė jį lytiškai santykiauti ar kitaip tenkinti lytinę aistrą su kaltininku ar kitu asmeniu“. Manytina, kad asmuo, kurį priverčia lytiškai santykiauti ar kitaip tenkinti lytinę aistrą, negali būti priklausomas nuo asmens (kaltininko), kuriam iki nusikaltimo padarymo buvo suėję keturiolika metų, tačiau jam gali grasinti smurtu, panaudoti kitokią psichinę prievartą, todėl nepilnamečiui netiktų BK 151 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodyta antroji alternatyva.
Pritarti Atkreiptinas dėmesys į tai, kad absoliuti dauguma suinteresuotų institucijų prieštarauja naujų nusikalstamų veikų įtvirtinimui BK 13 straipsnio 2 dalyje, numatančioje baudžiamosios atsakomybės kilimą nuo 14 metų, klausymų metu atsisakyta BK 13 straipsnio pakeitimų. Taigi, buvęs projekto 4 straipsnis, kuriuo buvo siūlyta keisti BK 13 straipsnį, išbrauktas, atitinkamai pernumeruoti kiti projekto straipsniai. 12. Vilniaus universiteto Teisės fakultetas
straipsnio 2 dalies pakeitimai atitinka demokratinėse teisinėse valstybėse pastebimą tendenciją siaurinti baudžiamųjų įstatymų taikymo ribas nepilnamečiams, o jei baudžiamieji įstatymai jiems taikomi – tai tik kaip ultima ratio (kraštutinė priemonė). Tuo tarpu siūlomi pakeitimai plečia BK taikymo galimybes patiems jauniausiems nusikaltėliams. Šiuo atveju norėtųsi matyti statistinius duomenys ir praktikos pavyzdžius, patvirtinančius, jog 14 metų sulaukusių asmenų kategorija yra pagrindiniai minimų nusikaltimų vykdytojai ir kokios prognozės tokių nusikaltimų atskleidime ir prevencijoje po siūlomų pakeitimų įtvirtinimo BK. Pastebėtina, kad siūlymas papildyti sąrašą nusikaltimų, už kuriuos baudžiamoji atsakomybė kyla nuo 14 metų amžiaus, narkotinių ar psichotropinių medžiagų platinimu nepilnamečiams (261 straipsnis) yra nelogiškas, nes šį nusikaltimą gali padaryti tik pilnametis.
Pritarti Atkreiptinas dėmesys į tai, kad absoliuti dauguma suinteresuotų institucijų prieštarauja naujų nusikalstamų veikų įtvirtinimui BK 13 straipsnio 2 dalyje, numatančioje baudžiamosios atsakomybės kilimą nuo 14 metų, klausymų metu atsisakyta BK 13 straipsnio pakeitimų. Taigi, buvęs projekto 4 straipsnis, kuriuo buvo siūlyta keisti BK 13 straipsnį, išbrauktas, atitinkamai pernumeruoti kiti projekto straipsniai. 13. Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga 2023-11-084 DĖL įstatymo projekto Nr. xivp-3066 Vaiko teisių apsaugos kontrolierė, susipažinusi su Lietuvos Respublikos Seime svarstomu Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 7, 8, 13, 18, 25, 27, 30, 37, 38, 39, 40, 42, 43, 47, 48, 52, 54, 59, 61, 62, 64, 65, 66, 67, 69, 70, 72¹, 72², 74, 75, 76, 82, 84, 85, 87, 89, 90, 92, 93, 97, 98, 243 ir 244 straipsnių pakeitimo bei Kodekso papildymo 5¹, 40¹, 58¹, 72⁵, 72⁶, 72⁷, 72⁸ir 72⁹straipsniais įstatymo projektu Nr. XIVP-3066, kritiškai vertina siūlymą mažinti nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės amžių iki 14 metų už nusikalstamas veikas, numatytas Baudžiamojo kodekso (toliau
Aiškinamajame rašte projekto rengėjai argumentuoja iniciatyvą mažinti nepilnamečių atsakomybės amžių iki 14 metų už BK 151, 260 ir 261 straipsniuose įtvirtintus nusikaltimus tuo, jog BK 13 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nusikaltimų, už kurių padarymą gali būti baudžiamojon atsakomybėn traukiamas asmuo nuo 14 metų, sąrašas nebuvo sistemiškai peržiūrėtas ir subalansuotas ir kt. Taigi, šiuo pakeitimu, siekiama sistemiškai suderinti nusikalstamų veikų, už kurių padarymą asmuo gali atsakyti nuo 14 metų, sąrašą, atsižvelgiant į šių nusikalstamų veikų pavojingumą, paplitimą bei galėjimą nepilnamečiui suvokti tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius atitinkamų nusikalstamų veikų požymius. Projekto rengėjų teigimu, šie pakeitimai užtikrins efektyvesnį valstybės atsaką į nepilnamečių daromus itin pavojingus seksualinio pobūdžio ir su narkotinių bei psichotropinių medžiagų platinimu susijusius nusikaltimus, kadangi asmenys nuo 14 metų visapusiškai gali suvokti šių nusikaltimų tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius požymius. Neneigiant nusikalstamų veikų pavojingumo, visgi, šių pakeitimų argumentai yra abstraktūs ir kelia abejonių, kadangi aiškinamajame rašte nėra išsamiau paaiškintos šios iniciatyvos priežastys, aplinkybės bei teiginiai, jog asmenys nuo 14 metų visapusiškai gali suvokti BK 151, 260 ir 261 straipsniuose įtvirtintų nusikalstamų veikų objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, taip pat teigiami pokyčiai, baudžiamojon atsakomybėn traukiant daugiau vaikų.
Taip pat turint omenyje aiškinamojo rašto nuostatas dėl baudžiamosios atsakomybės kaip ultima ratio priemonės, siekio subalansuoti baudžiamąją politiką, nuostatas dėl nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės principų, siekio išvengti neproporcingai griežtos baudžiamosios politikos nepilnamečių atžvilgiu plėtojimo ir t.t. Teikiamo siūlymo kontekste, atkreiptinas dėmesys į Jungtinių Tautų Vaiko teisių komiteto bendrojo komentaro Nr. 24 (2019) dėl vaikų teisių vaikų justicijos sistemoje[1] (toliau – Komentaras) nuostatas[2]. Vaiko teisių komitetas minėtame komentare valstybes dalyves ragina atsižvelgti į naujausius mokslinius duomenis ir padidinti minimalų amžių bent iki 14 metų, jeigu šis amžius yra mažesnis. Tuo pačiu Komitetas giria valstybes, kurios yra nustatę didesnį minimalų amžių ir ragina dalyves jokiu būdu nemažinti minimalaus baudžiamosios atsakomybės amžiaus (Konvencijos 41 straipsnis), atkreipdamas dėmesį į tai, kad paauglystė yra unikalus, formuojantis žmogaus vystymosi etapas, kuriam būdingas greitas smegenų vystymasis, ir tai daro įtaką prisiimant riziką, tam tikrų sprendimų priėmimui ir gebėjimui kontroliuoti impulsus; kad raidos ir neurologijos mokslų duomenys rodo, jog paauglių smegenys vystosi net ir paauglystėje, todėl tai turi įtakos tam tikrų sprendimų priėmimui. Vaiko teisių komitetas taip pat reiškia susirūpinimą dėl praktikų, leidžiančių taikyti išimtis dėl mažesnio minimalaus baudžiamosios atsakomybės amžiaus taikymo tais atvejais, kai, pavyzdžiui, vaikas kaltinamas padaręs sunkų nusikaltimą.
Komentare minima, kad tokios praktikos paprastai kuriamos, siekiant reaguoti į visuomenės spaudimą ir nėra pagrįstos racionaliu vaikų vystymosi proceso supratimu. Vaiko teisių komitetas pripažįsta, kad visuomenės saugumo išsaugojimas yra teisėtas justicijos sistemos, įskaitant vaikų justicijos sistemą, tikslas, tačiau valstybės dalyvės turėtų siekti šio tikslo, atsižvelgdamos į savo įsipareigojimus gerbti ir įgyvendinti vaikų justicijos principus, įtvirtintus Vaiko teisių konvencijoje. Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijoje CM/Rec(2008)11 valstybėms narėms dėl Europos nepilnamečių teisės pažeidėjų, kuriems paskirtos sankcijos arba poveikio priemonės, taisyklių nurodoma, kad minimalus amžius, nuo kurio gali būti skiriamos sankcijos arba poveikio priemonės kaip teisės pažeidimo įvykdymo pasekmė, negali būti pernelyg jaunas ir turi būti nustatytas įstatymu (4 punktas). Šių taisyklių komentare nurodoma, kad minimalus amžius neturėtų būti per mažas ir turėtų būti susietas su amžiumi, nuo kurio nepilnamečiai prisiima pilietines pareigas kitose srityse, tokiose kaip santuoka, privalomo mokymosi pabaiga ir darbas. Jungtinių Tautų standartinėse minimalios nepilnamečių teisenos įgyvendinimo taisyklėse (Pekino taisyklės, 1985), Europos Tarybos Ministrų komiteto gairėse dėl vaiko interesus atitinkančio teisingumo (2010) nurodoma, kad minimalaus baudžiamosios atsakomybės amžiaus riba neturėtų būti per žema, atsižvelgiant į emocinės, protinės ir intelektinės brandos faktus. Europos vaikų ombudsmenų tinklo (ENOC) nuomone[3], minimalus baudžiamosios atsakomybės amžius turėtų būti palaipsniui didinamas iki 18 metų.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, projekto rengėjų aiškinamajame rašte įvardintas šios iniciatyvos priežastis, projekto tikslus sistemiškai peržiūrėti Baudžiamojo kodekso bendrosios dalies institutus, įvertinant valstybės baudžiamosios politikos, kaip ultima ratio priemonės, pagrįstumą, proporcingumą ir veiksmingumą, kartu užtikrinti teisingumo, proporcingumo bei teisėtumo principų įgyvendinimą realizuojant baudžiamąją atsakomybę; Konstitucinio Teismo jurisprudencijos kontekste išdėstytus pastebėjimus, kad Baudžiamojo kodekso bendrosios dalies institutai yra kertiniai, realizuojant pačią griežčiausią atsakomybės formą – baudžiamąją atsakomybę, todėl jų įtvirtinimas baudžiamajame įstatyme privalo būti aiškus, logiškas, tarpusavyje sistemiškai suderintas bei užtikrinantis balansą tarp humaniškumo bei teisingumo principų ir t.t., taip pat turint omenyje bausmės paskirtį (sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą) bei bausmes už konkrečias nusikalstamas veikas, svarstytina, ar baudžiamosios atsakomybės amžiaus mažinimas yra tinkamiausia ir veiksmingiausia priemonė bei, jog kitomis intervencijos (elgesio korekcijos, auklėjamojo pobūdžio, priežiūros ir kt.) priemonėmis nebūtų galima pasiekti teigiamų pokyčių, tuo pačiu užtikrinant visuomenės saugumą. Pritarti Atkreiptinas dėmesys į tai, kad absoliuti dauguma suinteresuotų institucijų prieštarauja naujų nusikalstamų veikų įtvirtinimui BK 13 straipsnio 2 dalyje, numatančioje baudžiamosios atsakomybės kilimą nuo 14 metų, klausymų metu atsisakyta BK 13 straipsnio pakeitimų.
Taigi, buvęs projekto 4 straipsnis, kuriuo buvo siūlyta keisti BK 13 straipsnį, išbrauktas, atitinkamai pernumeruoti kiti projekto straipsniai. 14. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2023-11-144
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) 2023-10-27 registruotas Lietuvos socialinių mokslų centro Teisės instituto kreipimasis (toliau – Kreipimasis) „Dėl keturiolikmečių griežtos atsakomybės“, kuriuo prašoma pateikti nuomonę dėl Projektu Nr. XIVP-3066 (toliau – Projektas) siūlomų Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) pakeitimų ir papildymų ir išreiškiamas nerimas dėl plataus baudžiamojo kodekso pataisų paketo, kuriame viena pataisų (dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso
metų už narkotinių medžiagų platinimą. Tarnyba susipažino su Projektu bei Aiškinamajame rašte nurodytais motyvais, kurie grindžia pataisų poreikį bei su Lietuvos socialinių mokslų centro Teisės instituto pateikta nuomone dėl Projekto bei pateikia savo nuomonę dėl Projekto tiek, kiek tai susiję su tinkama nepilnamečių asmenų teisių ir geriausių interesų apsauga.
Tarnyba iš esmės sutinka su Projekto siekiamu tikslu – sukurti kelią vystyti efektyvią ir į nepilnamečių asmenų resocializaciją nukreiptą baudžiamąją politiką, kartu visapusiškai užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, tačiau iš dalies sutiktina su Lietuvos socialinių mokslų centro Teisės instituto pateikta nuomone, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 ir 261 straipsniuose numatytos nusikalstamos veikos priskiriamos prie sunkių ir labai sunkių nusikaltimų, už kuriuos numatomos laisvės atėmimo bausmės, o už nusikalstamą veiką numatytą BK 261 straipsnyje numatyta tik laisvės atėmimo bausmė. Nors šiuo metu galiojančio BK 90 straipsnio 5 dalis numato, kad laisvės atėmimo bausmė nepilnamečiui negali viršyti dešimties metų, tačiau 91 straipsnio 3 dalis numato, kad terminuotą laisvės atėmimą nepilnamečiui teismas gali skirti, jeigu nepilnametis padarė sunkų ar labai sunkų nusikaltimą. BK numato, kad kai skiriama laisvės atėmimo bausmė nepilnamečiui, jos minimumą sudaro pusė minimalios bausmės, numatytos šio kodekso straipsnio, pagal kurį teisiamas nepilnametis, sankcijoje.
Atsižvelgiant į Lietuvos socialinių mokslų centro Teisės instituto pateiktus argumentus bei iliustruojantį pavyzdį dėl pasidalijimo su kitu nepilnamečiu, svarstytina, ar mažinant nepilnamečių, traukiamų baudžiamojon atsakomybėn amžių, nebūtų tikslinga baudžiamajame įstatyme, skiriant baudžiamąją atsakomybę kaip kraštutinę priemonę, numatyti kitų alternatyvių bausmių, auklėjimo priemonių, kurios būtų paveikėsnės ir efektyvesnės konkrečioje situacijoje, siekiant kiekvieną nusikalstamą veiką padariusį nepilnametį vertinti individualiai ir siekti, kad taikoma atsakomybė būtų ne tik proporcinga padarytai nusikalstamai veikai, bet būtų efektyvi siekiant padėti nepilnamečiui pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį derinant baudimą už padarytą nusikalstamą veiką su jo asmenybės ugdymu, auklėjimu, neteisėto elgesio priežasčių šalinimu. Dėkojame už bendradarbiavimą. Pritarti Atkreiptinas dėmesys į tai, kad absoliuti dauguma suinteresuotų institucijų prieštarauja naujų nusikalstamų veikų įtvirtinimui BK 13 straipsnio 2 dalyje, numatančioje baudžiamosios atsakomybės kilimą nuo 14 metų, klausymų metu atsisakyta BK 13 straipsnio pakeitimų. Taigi, buvęs projekto 4 straipsnis, kuriuo buvo siūlyta keisti BK 13 straipsnį, išbrauktas, atitinkamai pernumeruoti kiti projekto straipsniai. 15. Generalinė prokuratūra
BK 18 straipsnio 3 dalies pakeitimams.
Nesutiktina su aiškinamajame rašte nurodytais motyvais, kad tokio pobūdžio teisinio reglamentavimo pakeitimai sukurs visapusiškas prielaidas tinkamai ir teisingai realizuoti baudžiamąją atsakomybę ribotai pakaltinamų asmenų atžvilgiu, užtikrinant, kad asmenims, kuriems yra būtinas gydymas, būtų taikomas priverčiamosios medicinos priemonės, nepriklausomai nuo to, kokio pavojingumo laipsnio nusikalstama veika buvo padaryta. Prokuratūros nuomone, siūlomas BK 18 straipsnio 3 dalies pakeitimas prieštarauja proporcingumo, teisingumo ir racionalumo principams, taip pat juo pažeidžiami bendrieji bausmių skyrimo pagrindai. Veikų pavojingumo laipsnis pernelyg didelis, kad ribotai pakaltinamas asmuo, padaręs sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Manytina, kad galiojantis reglamentavimas yra pakankamas – pripažinus ribotai pakaltinamą asmenį kaltu, yra galimybė pritaikyti BK 59 straipsnyje numatytas atsakomybę lengvinančias aplinkybes, be to, paskyrus bausmę ribotai pakaltinamam asmeniui, gali būti taikomas nepriverstinis gydymas ir bausmės atlikimo metu. Atleidus ribotai pakaltinamą asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, įžvelgtinos rizikos, kad nebus realizuota bausmės už itin pavojingas nusikalstamas veikas paskirtis ir bausmės tikslai. Taip pat įžvelgtinos per didelės rizikos dėl tokių asmenų pakartotinio nusikaltimų darymo. Nepritarti Atkreiptinas dėmesys, kad tokio pobūdžio pakeitimams išimtinai nepritaria tik Generalinė prokuratūra. Pažymėtina, kad šiuo metu BK 18 straipsnyje įtvirtintas teisinis reglamentavimas yra prieštaringas, sukuriantis prielaidas nepagrįstai griežtai taikyti baudžiamąją atsakomybę ribotai pakaltinamų asmenų atžvilgiu. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kaip ir nepakaltinamumo atveju, riboto pakaltinamumo institutas yra susijęs su nusikalstamą veiką darančio asmens galimybe suvokti pavojingos veikos pobūdį ar galėjimu valdyti savo veiksmus.
Taigi, atsižvelgiant į šiuos kriterijus, BK 18 straipsnio 2 dalyje yra aiškiai nurodoma, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą ir teismo pripažintas ribotai pakaltinamu, atsako pagal baudžiamąjį įstatymą, tačiau jam gali būti taikomos šio kodekso 98 straipsnyje numatytos priverčiamosios medicinos priemonės. Dėl šios priežasties neabejotina, kad gali būti tokio pobūdžio situacijų, kai riboto pakaltinamumo būklė suponuotų ne asmens baudimą ordinarinėmis baudžiamosios atsakomybės realizavimo priemonėmis, o priverčiamųjų medicinos priemonių taikymą, kadangi yra akivaizdus poreikis asmenį gydyti. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad būtent medicininis kriterijus galėtų būti vertinamas nepriklausomai nuo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnio, o visais atvejais, kas užtikrintų, jog asmenys, kuriems yra būtina taikyti gydomąsias priemones, būtų ne izoliuojami nuo visuomenės įkalinimo įstaigose, kur jų sveikatos būklė gali nepataisomai pablogėti. Kartu, akcentuotina ir tai, kad BK projektu yra įtvirtinama tik galimybė, o ne privalomas reikalavimas teismui, kas pagrįstai suteikia didesnę diskrecijos laisvę , siekiant tinkamai įvertinti kiekvieną atvejį ir priimti teisingą sprendimą, visiškai nesukuriant prielaidų nepagrįstai švelninti baudžiamosios atsakomybės. 16. Vilniaus universiteto Teisės fakultetas
keisti BK 25 straipsnio 2 dalies nuostatas. Visų pirma, šiuo pakeitimu iš esmės siūloma sutrumpinta forma pakartoti bendrąją bendrininkavimo sampratą, numatytą BK 24 straipsnio 1 dalyje, o tuo pačiu atsisakyti „bendrininkų grupės“ kaip bendrininkavimo formos.
Antra, toks pakeitimas sukels teorinių ir praktinių sunkumų atribojant bendrininkų grupę nuo organizuotos grupės, nes praktiškai sutampa visi jų požymiai. Be to, prokurorams ir teismams kils rimtų problemų inkriminuojant bendrininkų grupę kaip kvalifikuojantį požymį numatančias nusikaltimo sudėtis (pavyzdžiui, BK 149 straipsnio 2 dalis ir 150 straipsnio 2 dalis „bendrininkų grupės“ kvalifikuojantį požymį sieja bent su dviejų vykdytojų veiksmais), taip pat taikant organizuotą grupę (kurios turinys sutampa su bendrininkų grupės požymiais) kaip kvalifikuojantį požymį numatančias nusikaltimų sudėtis (pavyzdžiui, BK 178 straipsnio 3 dalis, 180 straipsnio 3 dalis, 181 straipsnio 3 dalis, 182 straipsnio 2 dalis ir pan.). Pritarti iš dalies Pažymėtina, kad BK bendrojoje dalyje nėra įtvirtinta ar apibrėžta „paprasto bendrininkavimo“ ar „beformio bendrininkavimo“ forma. Manytina, kad būtent aukščiau minėta neapibrėžta bendrininkavimo forma būtent ir atsirado dėl, rengėjų vertinimu, ydingo teisinio reglamentavimo, kuris yra įtvirtintas BK 25 straipsnio 2 dalyje, numatančioje privalomą bent dviejų vykdytojų dalyvavimą. Neabejotina, kad bendrininkavimo buvimas darant nusikalstamas veikas yra pavojingesnis reiškinys, nepriklausomai nuo to, kokie yra bendrininkų vaidmenys. Teigti, kad padėjėjo ir vykdytojo bendrininkavimas, pavyzdžiui, padėjėjui suteikiant galimybę įsibrauti į patalpą, yra mažiau pavojingas, negu dviejų vykdytojų atliekamas tiesioginis įsilaužimas, nėra logiška.. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad bet kokio pobūdžio bendrininkavimas turėtų atitikti tam tikrą bendrininkavimo formą, šiuo atveju – bendrininkų grupę, nepriklausomai nuo to, kokie yra toje grupėje bendrininkų vaidmenys.
Dėl atribojimo nuo organizuotos grupės, nėra aiškūs pastabų rengėjų argumentai, kadangi jau šiuo metu yra aiškus atribojimas nuo bendrininkų numatant, kad organizuota grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vieną apysunkį, sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį. Tokio pobūdžio požymiai aiškiai atskleidžia ženkliai didesnį organizuotumo laipsnį, tačiau pritariant iš dalies dar aiškesniam šių bendrininkavimo formų atribojimui, numatoma, kad organizuota grupė yra įmanoma tik iš anksto susitarus. Galiausiai, šis pasiūlymams taip atspindėtas ir Vilniaus universiteto atliktame tyrime – G. Švedas, P. Veršekys, J. Levon. D. Prapiestis. Baudžiamojo kodekso bendrosios dalies vientisumo ir naujovių (su)derinimo iššūkiai. Vilniaus universiteto leidykla, 2017. 17. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
pakeisti Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 27 straipsnio 1 dalį, numatant teismui diskreciją pripažinti asmenį recidyvistu. Projektu siūlomi šio straipsnio pakeitimai svarstytini tikslingumo ir teisinio aiškumo principų aspektais. Atkreiptinas dėmesys, kad asmens pripažinimas recidyvistu, siejant jo nusikalstamų veikų darymą tik su panašiomis pagal savo pobūdį nusikalstamomis veikomis, kelia pagrįstų abejonių, kadangi šiuo atveju nėra aišku, į ką teismas turėtų atsižvelgti pripažindamas asmenį recidyvistu, tai yra ar į įstatymo ginamas vertybes, ar kaltės formą, ar žalingų pasekmių turinį.
Toks sąvokos „panašus pagal savo pobūdį tyčinis nusikaltimas“ neaiškumas ir neapibrėžtumas, netoleruotinas, atsižvelgiant į tai, kad siūloma keisti baudžiamosios teisės normas ir į tai, kokias teisines pasekmes sukelia normos taikymas. Todėl svarstytina, ar nebūtų tikslinga patikslinti siūlomą teisinį reguliavimą, nustatant, jog teismas spręsdamas klausimą dėl asmens pripažinimo recidyvistu, pavyzdžiui, atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ar į baudžiamojo įstatymo ginamas vertybes. Kartu pažymėtina, kad nuolatinis tyčinių nusikalstamų veikų darymas neišnykus teistumui, nepriklausomai nuo to, kokioms įstatymo ginamoms vertybėms padaryta žala, jau savaime rodo asmens pavojingumą. Todėl svarstytina, ar iš tiesų tik panašaus pobūdžio nusikaltimų darymas, turėtų lemti asmens pripažinimą recidyvistu. Taip pat pažymėtina, jog siūlomos keisti normos taikymas šiuo metu, teismams nesukelia sunkumų, tačiau nuostatą pakeitus siūlomu būdu – įnešus neapibrėžtumo ir neaiškumo, tokių sunkumų, tikėtina, atsirastų. Šiame kontekste svarstytina, ar siūlomas nuostatos keitimas yra pagrįstas. Pritarti iš dalies Šio projekto Komitete klausymų metu po labai ilgų diskusijų šį straipsnį patobulinus (atsisakius nuostatos „panašių pagal savo pobūdį veikų“), daugumos sutarimu pasilikta prie Vyriausybės pasiūlyto varianto, t. y. atsisakyta BK galiojančių nuostatų – asmenį automatiškai pripažinti recidyvistu. BK projekto pakeitimai, susiję su recidyvisto instituto keitimu, buvo svarstyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso priežiūros komitete.
Dauguma Komiteto narių, tarp kurių buvo ir teismų, Policijos departamento, Generalinės prokuratūros, teisės mokslo ir kt. institucijų atstovai, sutiko, kad asmens pripažinimo recidyvistu tvarka negali būti automatinė ir turi turėti aiškius bei nedviprasmiškus pagrindus. Pažymėtina, kad šis itin nusikaltimus padariusius asmenis stigmatizuojantis „statusas“ yra pritaikomas automatiškai, nevertinant nei asmenybės, nei padarytų nusikalstamų veikų pobūdžio (pvz. asmuo padarė du neatsargius, net nesusijusius nusikaltimus). Tai, kad nusikalstamą veiką padarė recidyvistas atitinkamai laikoma baudžiamąją atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), todėl jo atžvilgiu nėra galimybės taikyti atitinkamų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindų, jam skirtina bausmė visuomet bus griežtesnė. Todėl, manytina, kad tokio pobūdžio teisinis reglamentavimas nepagrįstai sukuria prielaidas plėtotis griežtai baudžiamajai politikai, kai iš esmės net nėra atliekamas kokybinis teisinis asmenį charakterizuojančių ir kitų aplinkybių vertinimas. 18. Lietuvos
1Dėl BK projekto:
BK 27 straipsnyje įtvirtinti diskreciją teismui spręsti dėl asmens pripažinimo recidyvistu ir susieti asmens pripažinimą recidyvistu su panašių pagal savo pobūdį tyčinių nusikaltimų padarymu. Pažymėtina, kad nusikaltimų kartojimas neišnykus teistumui rodo kaltininko pavojingumą nepriklausomai nuo to, ar tai yra pagal savo pobūdį panašūs nusikaltimai. Pritarti Nuostatos
„panašių pagal savo pobūdį“ patobulintame projekte atsisakyta. 19. Lietuvos
apeliacinis teismas 2023-11-107 1.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjai visiškai nepritaria BK Bendrosios dalies pakeitimo įstatymo projekto siūlymui pakeisti BK 27 straipsnio 1 dalį, kadangi šiuo metu galiojanti norma, pagal kurią pakartotinai tyčinį nusikaltimą padaręs asmuo savaime laikomas recidyvistu, yra aiški ir nepalieka tiek daug vietos interpretacijai, skirtingam iš esmės vienodų situacijų įvertinimui, užtikrina lygiateisiškumo, teisėtumo principus, nes yra aišku, kokiais atvejais asmuo laikomas recidyvistu. Šios nuostatos pakeitimas neturi jokio racionalaus pagrindimo. Atsižvelgiant į šio rašto 1 punkte išdėstytą siūlymą nekeisti BK 27 straipsnio nuostatų, nepritartina ir siūlomiems BPK 307 straipsnio 1 dalies 5 punkto pakeitimams. Nepritarti Žiūrėti argumentus 17 p. 20. Nacionalinė teismų administracija 2023-11-247 Teisėjų taryba Rašto 1.3 punkte, be kita ko, nurodė, jog nėra aišku, kas, keičiant BK 27 straipsnį, turi būti laikoma „panašiais pagal savo pobūdį tyčiniais nusikaltimais“: ar turi būti vertinamas nusikaltimo sunkumas, ar panašus objektas, padariniai, žala ar kas kita. Teisėjų taryba pažymėjo, kad nusikaltimų darymas/vykdymas neišnykus teistumui rodo kaltininko pavojingumą nepriklausomai nuo to, ar tai yra pagal savo pobūdį panašūs nusikaltimai. Administracijos nuomone, aptariamo straipsnio pakeitimui vis dar trūksta aiškumo ir konkretumo, kadangi kelia abejonių asmens pripažinimas recidyvistu, siejant tai su panašių pagal savo pobūdį tyčinių nusikaltimų padarymu. Atsižvelgiant į tai, Administracija pažymi, jog kartu nepritaria ir siūlomiems BPK 307 straipsnio 1 dalies 5 punkto pakeitimams. Pritarti Nuostatos
„panašių pagal savo pobūdį“ patobulintame projekte atsisakyta“. 21. Lietuvos
socialinių mokslų centro Teisės institutas 2023-10-267 Dėl recidyvisto sąvokos (BK 27 straipsnis) Visų pirma norime atkeipti dėmesį, kad recidyvisto sąvoka yra teisinis rudimentas.
Skirtingai nuo pavojingo recidyvisto sąvokos, su kuria siejamos įvairios atleidimo nuo atsakomybės ir bausmės skyrimo, taip pat bausmės vykdymo taisyklės, (paprastas) recidyvas turi reikšmės vieninteliu atveju, numatytu BK – tai atsakomybę sunkinanti aplinkybė. (Paprasto) recidyvo, recidyvisto sąvoka bausmių vykdymo kodekse apskritai neminima. Dėl to manytume, kad (paprasto) recidyvo sąvokos apibrėžimo BK apskritai nereikia, pakaktų pavojingo recidyvisto sąvokos. Tai grįstina ne tik sąvokos aktualumo praradimu, bet ir žvelgiant platesniu kriminologiniu – psichologiniu požiūriu. Recidyvisto sąvoka yra ne kas kita kaip asmeniui klijuojama etiketė. Jei tai dar galima kažkiek pateisinti kalbant apie pavojingus nusikaltimus padariusius asmenis (pavojingus recidyvistus), tai paprasto recidyvo atveju recidyvisto etiketė skamba neadekvačiai, be pagrindo demonizuojančiai asmenį. Siūlytume recidyvo ir recidyvisto sąvokų atsisakyti, o minėtą sunkinančią aplinkybę apibrėžti paaiškinant jos turinį ir BK 60 straipsnio 1 dalies 13) punktą suformuluoti taip: veiką padarė pilnametis asmuo, turintis teistumą už tyčinį nusikaltimą, pagal pobūdį panašų į naujai padarytą nusikaltimą. Pritarti iš dalies Buvo svarstyta ir galimybės atsisakyti recidyvisto sąvokos ir palikti tik pavojingo recidyvisto sąvoką, tačiau dėl to prarandamas nuoseklumas, todėl patobulinus recidyvisto sąvoką, pritarta Vyriausybės pateiktai recidyvisto sąvokai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pateiktas pasiūlymas iš esmės realios įtakos neturi, kadangi tik techniškai atsisakoma recidyvisto sąvokos.
Šiame kontekste pažymėtina, kad pritarus tokiam pasiūlymui būtų išlaikyta šiuo metu galiojanti automatinio pripažinimo tvarka ir taikoma griežtesnė baudžiamoji atsakomybė be jokio asmens vertinimo vartojant siūlomą „veiką padarė pilnametis asmuo, turintis teistumą už tyčinį nusikaltimą“ apibrėžtį. Kartu, sąvokos atsisakymas taip pat turėtų neigiamą įtaką ir būtų nesuderinta su pavojingo recidyvisto institutu, kadangi asmens pripažinimas recidyvistu yra viena iš sąlygų jį pripažinti pavojingu recidyvistu (BK 27 str. 2 d. 2 ir 3 p.). Taigi, BK projektu siūlomas, patikslintas atsižvelgiant į pateiktas institucijų pastabas, recidyvisto institutas, suteiks daugiau pridėtinės vertės. 22. Generalinė prokuratūra
3Nepritartina siūlomiems BK 27 straipsnio pakeitimams. Galiojantis baudžiamasis įstatymas pakankamai išsamiai ir aiškiai numato
sąlygas, kurioms esant asmuo pripažįstamas recidyvistu, nusikaltimų recidyvas yra baudžiamąją atsakomybę sunkinanti aplinkybė, lemianti griežtesnės bausmės skyrimą. Numačius teismui išimtinę teisę pripažinti asmenį recidyvistu, teisinės pasekmės tokiam asmeniui dėl recidyvo atsiras ne tuo metu nagrinėjamoje byloje, o tik ateityje, taip užkertant galimybę tinkamai individualizuoti bausmę nagrinėjamoje byloje. Be to, pagal galiojančią šio BK straipsnio redakciją yra aišku, ką laikyti recidyvistu. Prokuroras, nurodydamas, kad veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), kaltinamajame akte gali pažymėti, kad tai sunkinanti aplinkybė. Pagal projekte siūlomą redakciją aplinkybės, kad veiką padarė recidyvistas, prokuroras jau negalės nurodyti kaip sunkinančios, o teisminio proceso metu įtraukti naują sunkinančią aplinkybę nebus teisinio pagrindo. Taip pat nepagrįstai lengvinama asmens, nuolat darančio nusikaltimus, teisinė padėtis.
Nepriklausomai nuo to, kokio pobūdžio tyčinis nusikaltimas yra padarytas, tai laikoma tokia pačia pavojinga veika. Pažymėtina, kad projekte vartojama sąvoka „panašūs pagal savo pobūdį nusikaltimai“ yra vertinamojo pobūdžio, t. y. nėra imperatyviai apibrėžta įstatyme, tačiau, taikant baudžiamąją atsakomybę ir apibrėžiant asmens pavojingumą, BK turėtų būti vengiama vertinamojo pobūdžio sąvokų. Manytina, kad siūlomu reglamentavimu skatinami pakartotiniai tyčiniai nusikalstami veiksmai, nes pakartotinis tyčinio nusikaltimo padarymas asmeniui, kuris jau buvo teistas už tyčinį nusikaltimą, nesukels jokių neigiamų pasekmių. Pritarti iš dalies Buvo patikslinta redakcija – nuostatos „panašių pagal savo pobūdį“ patobulintame projekte atsisakyta. Žiūrėti argumentus 17 p. 23. Vilniaus universiteto Teisės fakultetas
pakeitimais asmens pripažinimas recidyvistu siejamas su vieno ar daugiau „panašių pagal savo pobūdį tyčinių nusikaltimų padarymu“, tačiau nėra aišku, kokios veikos turėtų būti laikomos panašiais pagal savo pobūdį tyčiniais nusikaltimais. Tuo tarpu Projekto aiškinamajame rašte minima, kad nusikaltimai turėtų būti „<...> vienarūšiai, siekiant objektyviai nustatyti, kad atitinkamas asmuo linkęs daryti tam tikros kategorijos nusikaltimus ir turi būti pripažintas recidyvistu.“ Neapibrėžtų ir neaiškių sąvokų vartojimas BK tekste yra nesuderinamas su baudžiamosios teisės paskirtimi ir funkcijomis, todėl siūlytina tikslinti pakeitimo formuluotę. Pritarti Sąvokos turi būti aiškios, todėl nuostatos – „panašių pagal savo pobūdį“ patobulintame projekte neliko. 24. Vilniaus universiteto Teisės fakultetas
straipsnio nuostatas (pirminiame projekte buvo 8 straipsnis, 30 str. atsisakius, 8 tapo 37 str. pakeitimas).
Pažymėtina, kad profesinių pareigų vykdymas, kuris nepadarė žalos, net jeigu ir buvo viršytos įstatymų ar kitų teisės aktų nustatytų įgaliojimų ribos, nėra nusikalstamas ir neužtraukia baudžiamosios atsakomybės, todėl nereikia numatyti ir tokios baudžiamąją atsakomybę šalinančios aplinkybės sąlygos. Priešingai, kaip tik projekte siūloma redakcija gali sukelti rimtų problemų, nes pagal joje numatytą taisyklę asmuo neatsakys pagal BK tik jeigu padarė veiką vykdant profesines pareigas, tačiau baudžiamoji atsakomybė kils ir asmuo atsakys, jei jo veika vykdant profesines pareigas padarys žalą (pavyzdžiui, chirurgas atsakys už gangrenuojančios rankos amputavimą, policininkas – už sulaikymo metu suplėšytą sulaikomojo striukę, ir pan. Pritarti Atsižvelgiant į pastabą, po diskusijos Komiteto klausymų metu atsisakyta BK 30 straipsnio pakeitimo (atitinkamai pernumeruoti projekto straipsniai). 25. Generalinė prokuratūra
4Siūlomiems BK 37 straipsnio pakeitimams pritartina iš dalies. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs praktiką, pagal kurią, taikant
mažareikšmiškumo institutą, negalima asmens atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už sunkius ir labai sunkius nusikaltimus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-139-507/2016). Atsižvelgiant į šią praktiką, siūlytina reglamentuoti, kad dėl mažareikšmiškumo galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės asmenis, padariusius visas nusikalstamas veikas, išskyrus sunkius ir labai sunkius nusikaltimus. Be to, taip sistemiškai būtų suderintos BK 38–40 straipsnių nuostatos. Atsižvelgiant į tai, siūlytina BK 37 straipsnį išdėstyti taip: „37 straipsnis.
Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo nusikalstamos veikos mažareikšmiškumo Asmuo, Ppadaręs nusikaltimą nusikalstamą veiką asmuo baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų, nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo nusikalstamos veikos dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme.“ Pritarti Patikslinta pagal pasiūlymą. 26. Vilniaus universiteto Teisės fakultetas
keisti BK 37 straipsnio nuostatas. Pažymėtina, kad baudžiamojo nusižengimo kaip nusikalstamos veikos rūšies išskyrimas būtent ir grindžiamas nusikalstamos veikos objekto, dalyko, veikos, padarinių ir (arba) kitų požymių ypatumais, rodančiais tokios veikos mažesnį pavojingumo pobūdį arba laipsnį. Antai, nedidelės vertės (viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL dydžio sumos) vagystės, turto pasisavinimo, turto sunaikinimo ar sugadinimo ir pan. atvejais dėl mažos pagrobto, pasisavinto ar sunaikinto turto vertės tokią veiką būtų galima pripažinti mažareikšme. Toks teisinis reguliavimas, atsižvelgiant į įstatymų leidėjo požiūrį ir baudžiamosios teisės principą, draudžiantį tą pačią aplinkybę taikyti du kartus, būtų nepagrįsta dėl tų pačių ypatumų baudžiamąjį nusižengimą pripažinti mažareikšmiu. Nepritarti Atkreiptinas dėmesys į tai, kad net Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 12 str. (Mažai pavojinga veika) numato galimybę netaikyti administracinės atsakomybės už atitinkamų administracinių nusižengimų padarymą. Taigi, ANK 108 str. (Smulki vagystė) atveju (vagystė iki 150 Eurų) galima atleisti asmenį nuo administracinės atsakomybės dėl mažo pavojingumo, bet pastabos autorių vertinimu, nuo 150 Eurų iki 500 Eurų vagystės atveju (BK 178 str.
5 d. įtvirtintas baudžiamasis nusižengimas), mažareikšmiu atveju būti negali, nors viršijus 500 Eurų ribą vėl atsiranda galimybė taikyti BK 37 straipsnį (BK 178 str. 1 d.). Manytina, kad tokio pobūdžio pavyzdys parodo, jog šiuo metu galiojantis teisinis reglamentavimas stokoja logikos, pagrįstumo, todėl pagrįstai BK projektu numatoma galimybė atleisti asmenį aptariamu pagrindu ir dėl baudžiamojo nusižengimo padarymo. 27. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
dalies 2 punkte siūloma nustatyti tikslų terminą (ne ilgesnį kaip trejų metų), per kurį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, galėtų būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu jis atlygintų ar pašalintų padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba susitartų dėl šios žalos atlyginimo. Pažymėtina, kad iki sprendimo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės priėmimo turi būti išspręstas nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo klausimas arba pasiektas aiškus kaltininko ir nukentėjusiojo susitarimas dėl tokio atlyginimo dydžio ir būdo ateityje. Įprastai kaltininkas su nukentėjusiuoju sudarydami susitarimą dėl žalos atlyginimo patys įvertina žalos dydį, šios žalos atlyginimo galimybes ir nusistato tiek kaltininkui, tiek nukentėjusiajam tinkamą terminą dėl tokios žalos atlyginimo. Svarstytina, ar yra būtinas siūlomas papildomas reglamentavimas dėl termino nustatymo padarytos žalos atlyginimui. Analogiško turinio pastaba teiktina ir dėl projekto 28 straipsniu keičiamo BK 69 straipsnio 3 dalies. Pritarti
Aukščiausiasis Teismas 2023-11-179 1.2.
Abejonių kelia siūlymas BK 38 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinti turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimo terminą – ne ilgesnį kaip trejų metų laikotarpį – kaltininko ir nukentėjusio asmens susitarimo atveju, nes tokiu siūlymu yra ribojama asmenų susitarimo laisvė ir kartu atitinkamai pati susitaikymo galimybė. Paprastai kaltininkas su nukentėjusiuoju susitardami dėl žalos atlyginimo patys įvertina žalos dydį, šios žalos atlyginimo galimybes ir nusistato tiek kaltininkui, tiek nukentėjusiajam tinkamą terminą dėl tokios žalos atlyginimo. Pritarti
apeliacinis teismas
trejų metų terminą, per kurį turi būti atlyginta ar pašalinta žala. Visų pirma nėra aišku, kodėl galima susitarti būtent dėl ne ilgesnio kaip trejų metų laikotarpio, skirto žalai atlyginti ar pašalinti. Be to, toks trejų metų terminas sistemiškai nėra suderintas su galiojančia BK 38 straipsnio 3 dalimi, numatančia, kad „jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šio straipsnio 1 dalį, per vienerius metus <...> be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.“ Be to, nėra aišku, kodėl dėl šio sąlyginio atleidimo yra siūlomas trejų metų terminas, kai aptariamu pakeitimo įstatymo projektu dėl kito sąlyginio atleidimo – laidavimo, siūlomas visai kitoks terminas. Kaip matyti, siūloma BK 40 straipsnyje įtvirtinti, kad gali būti įsipareigojama atlyginti ar pašalinti žalą per terminą, kuris negali būti ilgesnis nei laidavimo terminas, t. y. siejama su bandomuoju laikotarpiu.
Manome, kad būtent BK 40 straipsnyje siūlomas terminas yra logiškesnis, be kita ko ir dėl to, kad tokio įsipareigojimo nevykdymas gali būti pagrindas panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės. Pritarti
apeliacinis teismas 2023-11-10 9, 11,16
bei 3 dalies 3 punkte ir 48 straipsnio 2 dalies 3 punkte vietoj sąvokos
„žala“ įrašyti „turtinę ir (ar) neturtinę žalą“ yra perteklinis, kadangi žala
apima turtinę ir neturtinę žalą, t. y. visą žalą. Be to, jungtukų „ir (ar)“ vartojimas yra dviprasmiškas, nes kelia abejonių, ar vis tik reikalaujama atlyginti ar pašalinti ir turtinę, ir neturtinę žalą, ar tik vieną iš minėtų žalų. Atsižvelgiant į tai, kad minėtų straipsnių turinys leidžia teigti, jog siekiama įtvirtinti visišką padarytos žalos atlyginimą ar pašalinimą, paliktinas tik jungtukas „ir“. Nepritarti Siūlomi pokyčiai kaip tik įneša daugiau aiškumo baudžiamajam įstatymui. Jungtukas naudojamas tam, kad gali būti padaryta tiek abiejų pobūdžių žala, tiek išimtinai turtinė, tiek išimtinai neturtinė žala. 31. Vilniaus universiteto Teisės fakultetas 2023-11-06 9,11
38, 40 straipsnių (taip pat BK 48, 67, 82 ir 84 straipsnių) nuostatas papildyti reikalavimu dėl „neturtinės žalos atlyginimo“ (arba susitarimo dėl jos atlyginimo arba pašalinimo). Visų pirma, nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo klausimai yra civilinės teisės dalykas, kuris neturėtų nulemti baudžiamosios atsakomybės realizavimo formos (atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės arba bausmės skyrimo).
Antra, LAT jurisprudencijoje yra pabrėžta, kad neturtinės žalos dydis yra teisminio ginčo objektas, o tai reiškia, kad atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 ir 40 straipsnius iš esmės bus taikomas tik teisminio bylos nagrinėjimo metu išsprendus ginčą dėl neturtinės žalos dydžio (t. y. teismo nuosprendžiu ar nutartimi, neretai – apeliacinėje ar net kasacinėje instancijoje). Neabejotina, kad tai ne tik sudarys teisines prielaidas ženkliam šių institutų taikymo sumažėjimui, bet ir didins šių institutų taikymo darbo laiko, žmogiškųjų ir ekonominių resursų sąnaudas. Pažymėtina, kad ši pastaba nesiejama su kaltininko pareiga atlyginti nusikaltimu padarytą neturtinę žalą. Nepritarti Civilinio ieškinio objektas gali būti tiek turtinė, tiek neturtinė žala. Tokio pobūdžio teisinis reglamentavimas nėra neįprastas baudžiamajai teisei. Nėra pagrindo apskritai teigti, kad asmenys negali susitarti dėl neturtinės žalos atlyginimo pavyzdžiui, susitaikymo atveju, kai asmuo pats įvertina patirtą neturtinę žalą, o kaltininkas sutinka ją atlyginti. Tokio pobūdžio susitarimai nereikalingas teismo konkretus sprendimas dėl neturtinės žalos dydžio. Priešingai, šis pakeitimas nesusiaurins taikymo pagrindų, o labiau užtikrins nukentėjusiojo teise gauti tiek turtinės, tiek neturtinės žalos atlyginimą. 32. Vilniaus universiteto Teisės fakultetas
straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyti maksimalų – ne ilgesnį nei trejų metų laikotarpį žalos atlyginimui. Viena iš privalomų asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko, sąlygų yra susitarimas dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo.
Pažymėtina, kad kokiu būdu ir per kiek laiko žala bus atlyginta priklauso nuo nukentėjusio asmens ir kaltininko susitarimo, kuris yra nukreiptas į ateitį. Gyvenime būna situacijų, kuomet kaltininkas susitaria su nukentėjusiu asmeniu, kad, pavyzdžiui, finansiškai rems nukentėjusio asmens vaikus iki pilnametystės ar studijų pabaigos. Tokiais atvejais žalos atlyginimo laikotarpis objektyviai būtų ilgesnis nei treji metai ir, jeigu jis atitiktų nukentėjusio asmens ir kaltininko susitarimą, turėtų būti laikomas tinkamu. Be to, tam tikrais atvejais, atsižvelgiant į kaltininko asmenines savybes
nustatytas žalos atlyginimo terminas galėtų būti pratęstas. Pritarti
universiteto Teisės fakultetas
išplėsti BK 38 straipsnio taikymo galimybę ir kai kurių sunkių (nesmurtinio pobūdžio) nusikaltimų atvejais, pavyzdžiui, BK 183 straipsnio 3 dalis („tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį labai didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki aštuonerių metų“), BK 221 straipsnio 2 dalis („tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką, kai mokesčių ar kitokių įmokų suma viršija 900 MGL, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki septynerių metų“), BK 222 straipsnio 2 dalis („tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką padarydamas labai didelę turtinę žalą valstybei arba fiziniam ar juridiniam asmeniui, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki septynerių metų“), ir pan. Atsižvelgti Tokio pobūdžio pasiūlymų BK projekte nebuvo, tai yra nauja iniciatyva.
Atsižvelgiant į tai, kad aptariami pakeitimai turėtų itin didelę įtaką baudžiamajai politikai (jos švelninimo prasme), būtinos platesnės diskusijos šiuo klausimu su visomis suinteresuotomis institucijomis. 34. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
straipsniu, numatančiu galimybę atleisti juridinį asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Nustatant juridinių asmenų atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės, perkelta dalis nuostatų, numatančių atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės fiziniams asmenims. Atsižvelgiant į juridinio asmens, kaip teisės subjekto, specifiškumą, svarstytina, ar neturėtų būti sistemiškai peržiūrimos BK nuostatos, reglamentuojančios atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindus. Be kita ko, vertinant besiklostančią naujausią teismų praktiką[¹], svarstytina, įtvirtinti galimybę nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atleisti ir juridinį asmenį. Pritarti iš dalies Nėra tikslo kurti atskiras specialias nuostatas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindų juridiniams asmenims, kadangi jų taikymas ir šiuo metu praktikoje problemų nekelia. Juolab atsižvelgiant į tai, kad jau ir šiuo metu atleidimo nuo atsakomybės nuostatos taikomos praktikoje. Kartu, neegzistuoja jokios specifinės sąlygos juridinių asmenų atžvilgiu, kurias reikėtų adaptuoti prie jų atleidimo nuo atsakomybės. Pritartina dėl galimybės atleisti juridinį asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. 35. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2023-11-17 11, 21, 41
teisinio aiškumo, nuoseklumo BK 40 straipsnyje įtvirtinta kaltės pripažinimo sąvoka neturėtų būti suderinta su BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte vartojama prisipažinimo kaltu sąvoka.
Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad ir kituose BK VI skyriaus, reglamentuojančio atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės institutą, straipsniuose taip pat vartojama prisipažinimo padarius nusikalstamą veiką sąvoka. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad BK
dalyje, siūloma konkretizuoti ir žalą apibrėžti kaip turtinę ir (ar) neturtinę, tačiau BK 40 straipsnio 3 dalies 4 punkte, 8 dalyje, 84 straipsnio 2 dalyje žala apibrėžiama jos nekonkretizuojant. Svarstytina, ar siekiant teisinio aiškumo, nuoseklumo, šios formuluotės neturėtų būti suvienodintos. Nepritarti BK vartojamo termino „pripažino“ pakeitimas į „prisipažino“ neturi jokios pridėtinės vertės, yra techninio pobūdžio pakeitimas, kurį atlikti nėra tikslinga. 36. Lietuvos apeliacinis teismas 2023-11-1011 Pakeitimais siūloma BK 40 straipsnį papildyti 10 dalimi, įtvirtinant, kad „šio straipsnio
atleistas pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu nuo ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo sprendimo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės įsiteisėjimo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau negu treji metai“, t. y. tokią pačią taisyklę, kokia yra nustatyta šiuo metu galiojančioje BK 38 straipsnio 2 dalyje.
Tačiau šiuo atveju neatsižvelgta į tai, kad pagal siūlomus pakeitimus BK 40 straipsnio 3 dalyje viena iš sąlygų atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra „pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką“, kuri savaime užkerta kelią atleisti pavojingą recidyvistą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, dėl to siūlytina patikslinti siūlomos 10 dalies formuluotę, atsisakant perteklinių nuostatų. Pažymėtina, kad BK 38 straipsnio 2 dalyje nėra įtvirtintos sąlygos „pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką“, todėl BK 38 straipsnio nuostatos savaime neturėtų būti perkeltos į BK 40 straipsnį. Nepritarti Atkreiptinas dėmesys į tai, kad siūlomas teisinis reglamentavimas yra nuoseklus bei logiškas, atsižvelgiant į tai, kad pavojingo recidyvisto sąvoka yra aktuali BK projekto keičiamo BK 40 str. 2 d. kontekste. 37. Nacionalinė teismų administracija 2023-11-24 11,21 Teisėjų taryba Rašto 1.5 punkte nurodė, jog, siekiant teisinio aiškumo, nuoseklumo, BK 40 straipsnyje įtvirtinta kaltės pripažinimo sąvoka turėtų būti suderinta su BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte vartojama prisipažinimo kaltu sąvoka. Be to, Teisėjų taryba atkreipė dėmesį į tai, kad ir kituose BK VI skyriaus, reglamentuojančio atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės institutą, straipsniuose taip pat vartojama prisipažinimo padarius nusikalstamą veiką sąvoka.
BK projekte į šią pastabą neatsižvelgta, todėl siūlytina tikslinti BK projekto 12 straipsnį (dabar 11 straipsnis). Nepritarti Žiūrėti argumentus 35 p. 38. Lietuvos apeliacinis teismas
atsakomybės rūšys gali būti taikomos ir juridiniam asmeniui, tačiau siūlytina ne BK papildyti 40¹ straipsniu, tačiau straipsnius, reglamentuojančius atskiras atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšis, papildyti naujomis dalimis, numatančiomis, kad galima atleisti ir juridinius asmenis. Be to, atsižvelgiant į kasacinio teismo praktiką (žr., pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-44-719/2021), siūlytina numatyti, kad atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 straipsnis) gali būti taikomas ir juridiniams asmenims. Pritarti iš dalies Žiūrėti 34 p. 39. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2023-11-1712 1.4. Dėl siūlymo BK papildyti 40¹straipsniu, numatančiu galimybę atleisti juridinį asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, pažymėtina, kad įtvirtinant tokį institutą, turėtų būti ne automatiškai perkeliamos fiziniams asmenims taikomos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės nuostatos, bet sistemiškai peržiūrimos BK nuostatos dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir, atsižvelgiant į juridinio asmens prigimtį, įtvirtinamos atitinkamos juridinio asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygos. Nepritarti Žiūrėti 34 p. 40. Vilniaus universiteto Teisės fakultetas
straipsniu, numatančiu galimybę atleisti juridinį asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, iš esmės pritartina.
Be to, atsižvelgiant į šiuo metu formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką (LAT 2021 m. lapkričio 10 d. nutartis byloje Nr. 2K-7-44-719/2021), svarstytina, ar nereikėtų įtvirtinti galimybę juridinį asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti ir pagal laidavimą. Pritarti
straipsnių pakeitimai ir papildymai, susiję su baudžiamojo poveikio priemonių taikymo kartu su bausme galimybių išplėtimu. Visų pirma, įstatymų leidėjui siūloma iš esmės visiškai atsisakyti baudžiamojo poveikio priemonių taikymo principų, kurie numatė šių priemonių taikymo galimybę tik atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės arba atleidimo nuo bausmės atvejais, taip pat lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų atveju. Tokiu įstatymų leidėjo sprendimu buvo siekiama sumažinti baudžiamosios politikos represyvumą, kai už vieną nusikaltimą buvo galima skirti dvi pagrindines ir dvi papildomas bausmes. Tuo tarpu dabartinis siūlymas leistų vykdyti dar represyvesnę baudžiamąją politiką, nes už vieną nusikalstamą veiką būtų galima skirti vieną bausmę ir neribotą baudžiamojo poveikio priemonių skaičių, o už dvi nusikalstamas veikas – dvi bausmes ir neribotą baudžiamojo poveikio priemonių skaičių. Pastebėtina, kad projekte siūloma numatyti baudžiamojo poveikio priemonių taikymo galimybę net ir nepilnamečiams (BK 90 straipsnio papildymas nauja 2 dalimi). Toks baudžiamosios represijos laipsnio didinimas, mūsų nuomone, neturi jokio objektyvaus pagrindimo. Nepritarti Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ir šiuo metu galiojantis baudžiamasis įstatymas suteikia teisę skirti praktiškai visas baudžiamojo poveikio priemones kartu su bausme (išskyrus nemokamus darbus bei turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą).
Šiuo klausimu BK projektu nesiekiama atlikti jokių esminių sisteminių reformų, o padaryti galiojantį teisinį reglamentavimą nuoseklesnį, įtraukiant dvi likusias baudžiamojo poveikio priemones, kurių negalimumas taikyti su bausme neturi jokio loginio paaiškinimo. Pažymėtina ir tai, kad vadovaujantis BK
skirti daugiau nei vieną baudžiamojo poveikio priemonę. Galiausiai, pažymėtina ir tai, kad vertinamoms BK projekto nuostatoms pritarė visos suinteresuotos institucijos. 42. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
straipsniu siūloma pakeisti BK 47 straipsnio 4 dalį, įtvirtinant baudos dydžio apskaičiavimo sistemą juridiniam asmeniui, kai bauda apskaičiuojama priklausomai nuo atsakomybėn traukiamo asmens pajamų dydžio. Siūlomas baudos dydžio apskaičiavimo mechanizmas kelia abejones. Pirma. Teikiamos nuostatos formuluotė, jog „<...> juridiniam asmeniui skiriamos baudos maksimalus dydis yra 100 000 MGL arba iki 15 procentų nuo jo metinių pajamų, priklausomai nuo to, kuris baudos dydis yra didesnis.“ suponuoja, kad juridiniam asmeniui skiriamos baudos dydis gali būti ženkliai didesnis nei pirmu sakiniu nustatytas maksimalus – 100 000 MGL baudos dydis, kas kelia abejones, ar siūlomas teisinis reguliavimas sistemiškai dera su tos pačios dalies pirmu sakiniu, kur numatyti juridiniam asmeniui skiriami baudos minimalūs (200 MGL) ir maksimalūs (100 000 MGL) dydžiai. Be kita ko, svarstytina, ar tokie atvejai, kai skiriant bausmę yra akcentuojama tik nusikalstamą veiką padariusio juridinio asmens finansinė padėtis, užtikrins bausmės individualizavimo ir teisingumo principų įgyvendinimą. Antra.
Antra. BK 47 straipsnio nuostatos aiškiai apibrėžia baudų minimalius ir maksimalius dydžius. Iš įstatymo aiškinamojo rašto (toliau – aiškinamasis raštas) matyti, kad tokius pakeitimus sąlygojo siekis, jog didesnes pajamas gaunantys ir nusikalstamas veikas darantys juridiniai asmenys negalėtų išvengti efektyvios baudžiamosios atsakomybės realizavimo, tačiau fizinių asmenų atžvilgiu, kurie gauna itin dideles pajams, toks kriterijus nebūtų taikomas (pvz. asmeniui, gaunančiam itin dideles pajamas už sunkų nusikaltimą galėtų būti skiriama maksimali –
dera su BK 47 straipsnyje įtvirtinu teisiniu reguliavimu. Trečia. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi asmens varžyti akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Teisingumo ir teisinės valstybės konstituciniai principai reiškia ir tai, „kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp teisės pažeidimų ir už šiuos pažeidimus nustatytų nuobaudų turi būti teisinga pusiausvyra (proporcija). Šie principai neleidžia nustatyti už teisės pažeidimus tokių nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos teisės pažeidimui bei siekiamam tikslui“ (Konstitucinio Teismo
pat jos įgyvendinimą, turi būti išlaikoma teisinga pusiausvyra tarp visuomenės ir asmens interesų, kad būtų išvengta nepagrįsto asmens teisių ribojimo. Svarstytina, ar mažiau pavojingas nusikalstamas veikas (baudžiamuosius nusižengimus, nesunkius ar apysunkius nusikaltimus) padariusiems juridiniams asmenims, kurių metinės pajamos yra pakankamai didelės, skiriama bauda atitiktų proporcingumo principą. Nepritarti 1.
naujas baudos bausmės skyrimo modelis juridiniams asmenims, pagal kurį bauda skiriama atsižvelgiant į pajamas, Lietuvos teisinėje sistemoje nėra naujovė. Tokio pobūdžio teisinis reglamentavimas yra plačiai naudojamas specialiuose teisės aktuose, kurie nustato juridinių asmenų atsakomybę iš esmės už administracinio pobūdžio pažeidimus. Pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymas (toliau – PPTFĮ), baudos bausmės dydį apskaičiuoja įvertindami konkretaus juridinio asmens metinių pajamų dydį. PPTFĮ 39 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad už šio įstatymo pažeidimus finansų įstaiga gali būti skirtina nuo 0,5 iki 5 procentų bendrųjų metinių pajamų dydžio bauda. Analogiško pobūdžio teisinis reglamentavimas yra įtvirtintas ir Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatyme, kurio 36 straipsnio 1 dalis numato, kad už <...> įsipareigojimų nesilaikymą ūkio subjektams skiriama piniginė bauda iki 10 procentų bendrųjų metinių pasaulinių pajamų praėjusiais ūkiniais metais<..>. Tokio modelio netaikymas baudžiamojoje justicijoje, priešingai nei teigiama pateiktoje pastaboje, sukuria prielaidas neįgyvendinti teisingumo principo, neužtikrina baudžiamosios ir administracinės atsakomybės tarpusavio tinkamo santykio. Nėra logiška, kad už pavyzdžiui, net ir formalius minėtų įstatymų pažeidimus, juridiniams asmenims būtų taikomas procentinis modelis, ko pasekoje baudos dydis aiškiai gali viršyti BK numatytą maksimalią baudos ribą, tačiau baudžiamojoje teisėje toks modelis dėl nežinomų priežasčių nėra naudojamas. 2. BK projektu siūlomas įtvirtinti modelis, lyginant su specialiaisiais teisės aktais, yra ženkliai siauresnis, orientuotas tik į pačius stambiausius juridinius asmenis, siekiant užtikrinti, kad vadovaujantis teisingumo interesais, baudos bausmė turėtų būti adekvati ir atitikti bausmės paskirtį, o ne būti formalia, nominalia, kurią būtų galima tiesiog įtraukti į įmonės veiklos sąnaudas.
baudos bausmės maksimalaus dydžio viršijimas nėra naujovė BK, kadangi tai yra speciali norma leidžianti nukrypti nuo bendros taisyklės, toks pavyzdys būtų BK
maksimalius įtvirtintus baudos dydžius. 4. Pažymėtina, kad ir šiuo metu juridiniam asmeniui baudos dydis negraduojamas pagal veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, nustatant tik minimalios ir maksimalios skirtinos bausmės ribas juridiniam asmeniui, į kurias atsižvelgdamas teismas, parenka proporcingą baudą. Net ir šiuo metu, teoriškai, už nesunkaus nusikaltimo padarymą juridiniam asmeniui galėtų būti skirtina maksimali 5 mln. Eurų bauda. 5. Kartu, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad jau šiuo metu patvirtintose naujose ES direktyvose dėl nusikalstamų veikų apibrėžties ir sankcijų už Sąjungos ribojamųjų priemonių pažeidimus bei dėl aplinkos apsaugos baudžiamosios teisės priemonėmis ir kuria pakeičiama Direktyva 2008/99/EB yra numatomas privalomos procentinės baudos skyrimo modelis, kuris siejamas išimtinai su juridinio asmens metinėmis pajamomis. Dėl šios priežasties, Lietuva ankščiau ar vėliau privalės įgyvendinant minėtų direktyvų (ir šiuo metu dar svarstomų) reikalavimus bei tokį modelį vis tiek įtvirtinti BK. 43. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2023-11-1715
juridiniam asmeniui nuostatas, baudos apskaičiavimą susiejant ir su atsakomybėn traukiamo juridinio asmens pajamų dydžiu.
Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje nurodyta, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi asmens varžyti akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Teisingumo ir teisinės valstybės konstituciniai principai reiškia ir tai, „kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp teisės pažeidimų ir už šiuos pažeidimus nustatytų nuobaudų turi būti teisinga pusiausvyra (proporcija). Šie principai neleidžia nustatyti už teisės pažeidimus tokių nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos teisės pažeidimui bei siekiamam tikslui“ (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d nutarimai). Toks BK projekto siūlymas kelia abejonių baudžiamosios atsakomybės taikymo proporcingumo aspektu, ypač atsižvelgiant į juridinio asmens padarytos veikos pavojingumą ir sunkumą. Nepritarti Žiūrėti 42 p. 44. Lietuvos apeliacinis teismas
8Siūlymas papildyti BK 47 straipsnio 4 dalį,
įtvirtinant nuostatas dėl baudos bausmės dydžio juridiniam asmeniui apskaičiavimo pagal juridinio asmens metines pajamas, yra kritikuotinas. Lietuvos apeliacinis teismas dar iki projekto pateikimo įstatymų leidėjui siūlė išdėstyti šią normą aiškiai ir nedviprasmiškai, tačiau net ir pataisytas projektas yra neaiškus, dviprasmiškas ir neatitinkantis teisinio apibrėžtumo principo, kadangi iš siūlomos formuluotės nėra aiškus maksimalus bausmės dydis.
Kaip matyti, pirmame sakinyje nurodytas maksimalus dydis yra
nėra maksimalus baudos dydis, nes jis priklauso nuo individualios nagrinėjamos situacijos ir gali viršyti 10 000 MGL (siūlomos 47 straipsnio 4 dalies 3 sakinys visiškai neaiškus ir dėl to praktikoje gali būti daug klaidų, taikant tokį įstatymą, todėl jį būtina taisyti). Be to, finansinę padėtį išimtinai išskiriančios nuostatos yra nesuderinamos su bausmių skyrimo taisyklėmis, neužtikrina tinkamo bausmės individualizavimo principo įgyvendinimo, kadangi iš esmės vienintelė vertintina aplinkybė juridiniams asmenims, kurių metinės pajamos viršys 300 000 MGL, – jų finansinė padėtis. Nepritarti Žiūrėti 42 p. 45. Vilniaus universiteto Teisės fakultetas
BK 47 straipsnio 4 dalį, įtvirtinant specifinę baudos bausmės maksimalaus dydžio nustatymo taisyklę. Šiuo metu BK 47 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad juridiniam asmeniui nustatoma nuo 200 iki 100 000 MGL (tiksliau – bazinį baudos ir nuobaudos dydį, BBND) dydžio bauda. Projekte siūloma pakeisti BK 47 straipsnio 4 dalį ir nustatyti, kad: „<...> juridiniam asmeniui skiriamos baudos maksimalus dydis yra 100 000 MGL arba iki 15 procentų nuo jo metinių pajamų, priklausomai nuo to, kuris baudos dydis yra didesnis“. Taigi, atrodytų, kad tam tikrais atvejais juridiniam asmeniui skiriamos baudos dydis galėtų viršyti 100 000 MGL, o tai nėra suderinama su expressis verbis BK
MGL).
Be to, nėra aišku, ar baudos bausmės dydį išimtinai didinanti apskaičiavimo taisyklė, akcentuojanti juridinio asmens finansinę padėtį, dera su bendraisiais bausmės paskirtimi (tikslais) ir bausmės individualizavimo, proporcingumo, teisingumo principais. Nepritarti Žiūrėti 42 p. 46. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2023-11-17 16, 42
BK 48 straipsnio 6 dalyje, 87 straipsnio 4 dalyje riboti teismo diskreciją paskirti baudžiamojo poveikio priemonę paliekant tik galimybę ją paskirti kitų baudžiamojo proceso dalyvių prašymu. Svarstytina, ar pirmiau nurodytuose BK straipsniuose neturėtų būti įtvirtinta tiesiog nuostata, kad Teismas, asmeniui, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, gali paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytą vieną ar kelias baudžiamojo poveikio priemones arba XI skyriuje numatytą vieną ar kelias auklėjamojo poveikio priemones, kai laisvės apribojimo bausmė skiriama nepilnamečiui, ir (ar) kitus baudžiamajame įstatyme nenumatytus draudimus ar įpareigojimus, jeigu, teismo nuomone, tai darytų teigiamą įtaką jo elgesiui. Pritarti
apeliacinis teismas
priežiūros, atsisakant bendros taisyklės, įtvirtintos 3 dalyje, kad teismas paprastai paskiria intensyvią priežiūrą, ir BK 48 straipsnio 6 dalyje įtvirtinant, kad teismas gali paskirti intensyvią priežiūrą. Tokiu būdu teismui suteikiama platesnė diskrecija dėl intensyvios priežiūros paskyrimo. Nepritarti Atkreiptinas dėmesys į tai, kad BK 48 straipsnio pakeitimai priimti tik 2019 m., todėl nėra pagrįstų argumentų atsisakyti padarytų pakeitimų. Taip pat, pažymėtina, kad vadovaujantis BK 48 str.
priežiūrą, todėl nėra aišku, kokią dar platesnę diskreciją reikėtų suteikti. 48. Lietuvos apeliacinis teismas
terminas, per kurį turi būti atlyginta ar pašalinta padaryta žala, negali būti ilgesnis negu treji metai. Toks siūlomas reglamentavimas kelia abejonių, kadangi laisvės apribojimo bausmės maksimalus terminas yra dveji metai, dėl to ir įpareigojimų, kurie sudaro laisvės apribojimo bausmės turinį, įgyvendinimo terminas negali būti ilgesnis nei pačios bausmės. Kaip matyti, kito įpareigojimo, nustatyto minėtos dalies 2 punkte, terminas siejamas su laisvės apribojimo trukme: „neatlygintinai išdirbti iki 200 valandų per teismo nustatytą, bet ne ilgesnį kaip laisvės apribojimo laiką <...>“. Be to, įpareigojimų nevykdymo pasekmės įtvirtintos BK 48 straipsnio 8 dalyje, o tai taip pat leidžia teigti, kad įpareigojimų vykdymo terminas turi sutapti su bausmės trukme. Pritarti
apeliacinis teismas 2023-11-10 16, 37,42
galiojančioje BK 48 straipsnio 6 dalyje dėl baudžiamojo ar auklėjamojo poveikio priemonių, kitų BK nenumatytų draudimų ar įpareigojimų paskyrimo, taip pat BK 75 straipsnio 6 dalyje (pagal siūlomus pakeitimus 8 dalyje) dėl kitų baudžiamajame įstatyme nenumatytų pareigų paskyrimo ir BK 87 straipsnio
paskyrimo. Pritarti
universiteto Teisės fakultetas
2
straipsnio 4 dalies 3 punktą ir nustatyti maksimalų trejų metų terminą, per kurį turi būti įvykdyta pareiga atlyginti žalą ar jos dalį, kelia tam tikrų abejonių. Pagal BK 48 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimo bausmė gali būti skiriama nuo trijų mėnesių iki dvejų metų.
Pareiga atlyginti žalą ar pašalinti ją savo darbu yra sudėtinė laisvės apribojimo bausmės turinio dalis, todėl manytina, kad Projekte siūlomas trejų metų terminas nėra suderintas su laisvės apribojimo bausmės maksimaliu terminu. Pažymėtina, kad įstatymo Projekte nesiūloma nustatyti taisyklę, kaip turėtų elgtis teismas, jei suėjus dviejų metų laisvės apribojimo bausmės terminui, kai bausmė yra įvykdyta, kaltininkas neatlygina nusikalstama veika padarytos žalos ar jos dalies, kurios atlyginimo terminas buvo nustatytas iki trejų metų. Pritarti
universiteto Teisės fakultetas
3
aiškūs argumentai, kodėl siūloma pakeisti BK 48 straipsnio 6 dalį ir panaikinti galimybę teismui savo iniciatyva paskirti kaltininkui kartu su jam paskirta laisvės apribojimo bausme BK IX skyriuje numatytą vieną ar kelias baudžiamojo poveikio priemones arba XI skyriuje numatytą vieną ar kelias auklėjamojo poveikio priemones, kai laisvės apribojimo bausmė skiriama nepilnamečiui, ir
(ar) kitus baudžiamajame įstatyme nenumatytus draudimus ar įpareigojimus, jeigu, teismo nuomone, tai darytų teigiamą įtaką jo elgesiui. Mūsų nuomone, toks siūlymas nedera su Projekto siekiu sušvelninti baudimo politiką, nes ribų teismo diskrecijai nustatymas gali lemti griežtesnės bausmės rūšies už laisvės apribojimą parinkimą (jei laisvės apribojimo bausmė be kitų poveikio priemonių teismui atrodytų per švelni, o kitas baudžiamojo proceso dalyvis neprašytų jų skirti, tikėtina, kad teismas skirtų griežtesnę bausmės rūšį). Pritarti iš dalies Teismui nėra ribojama teisė ne tik skirti teisingą bausmę, bet ir parinkti tinkamą baudžiamojo ar auklėjamojo poveikio priemonę Teismas visais atvejais turi diskreciją savo nuožiūra paskirti baudžiamojo poveikio priemones, net to neįrašius į t. normą. 52. Generalinė prokuratūra
3 5.
Nepritartina siūlomiems BK 48 straipsnio 6 dalies pakeitimams. Aiškinamajame rašte taip pat nenurodyti motyvai, kodėl, be aiškaus pagrindo, siaurinama teismo diskrecija savarankiškai, be proceso dalyvių prašymo, savo nuožiūra skirti baudžiamojo ar auklėjamojo poveikio priemones. Bausmės paskirties įgyvendinimas nepagrįstai paliekamas proceso dalyvių nuožiūrai. Teismui neturi būti ribojama teisė ne tik skirti teisingą bausmę, bet ir parinkti tinkamą baudžiamojo ar auklėjamojo poveikio priemonę, kuri padėtų įgyvendinti bausmės paskirtį. Taip pat pažymėtina, kad siūlomas reglamentavimas prieštarauja šiuo metu galiojančioms BK 67 straipsnio 3 dalies nuostatoms, numatančioms, kad kartu su bausme gali būti skiriama baudžiamojo poveikio priemonė, o baudžiamojo poveikio priemones skiria teismas. Pritarti Teismui neturi būti ribojama teisė ne tik skirti teisingą bausmę, bet ir parinkti tinkamą baudžiamojo ar auklėjamojo poveikio priemonę, net ir to neįrašius į t. normą. 53. Generalinė prokuratūra
iš dalies. Siekiant efektyvaus šios bausmės taikymo ir atsižvelgiant į tai, kad praktikoje pasitaiko atvejų, kai nubausto juridinio asmens steigėjai, akcininkai ar darbuotojai įsteigia kitą juridinį asmenį arba tokio paties pobūdžio veiklą vykdo per kitus juridinius asmenis, siūlytina BK 52 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip:
„1. Teismas, skirdamas juridinio asmens veiklos apribojimo
bausmę, uždraudžia juridiniam asmeniui tiesiogiai ar per kitus asmenis dalyvauti tam tikruose sandoriuose, atlikti tam tikrus veiksmus, verstis tam tikra veikla arba panaikina veiklos, kurią vykdant buvo padaryta nusikalstama veika, leidimus ir (ar) licencijas, arba įpareigoja uždaryti tam tikrą juridinio asmens padalinį.“
universiteto Teisės fakultetas 2023-11-0618 16.
Siūlomi BK 52 straipsnio papildymai, atrodytų, yra pertekliniai, nes „draudimas dalyvauti tam tikruose sandoriuose“ ar panaikinimas
„veiklos, kurią vykdant buvo padaryta nusikalstama veika, leidimus ir (ar)
licencijas“, yra draudimo verstis tam tikra veikla arba įpareigojimo uždaryti tam tikrą juridinio asmens padalinį sudedamoji dalis. Pažymėtina, kad perteklinės sąvokos sunkina baudžiamojo įstatymo tikrosios prasmės nustatymą ir kelia sunkumų tinkamam baudžiamojo įstatymo taikymui. Nepritarti Siūlomi pakeitimai atlikti įvertinus Vilniaus universiteto atliktame tyrime – G. Švedas, P. Veršekys, J. Levon. D. Prapiestis. Baudžiamojo kodekso bendrosios dalies vientisumo ir naujovių (su)derinimo iššūkiai. Vilniaus universiteto leidykla, 2017. tyrime pateiktus pasiūlymus, kuriame aiškiai šie požymiai yra išskirti kaip savarankiški. Manome, kad yra pagrindo juos išskirti tiek vengiant teisinių spragų, tiek užtikrinant veiklos apribojimo bausmės taikymo aiškumą ir efektyvumą, kadangi mūsų vertinimu, „draudimas verstis tam tikra veikla“ požymio turinys lieka neaiškus ir gali būti itin skirtingai interpretuojamas. Kartu, akcentuotina ir tai, kad šiam požiūriui pritaria visos kitos suinteresuotos institucijos. 55. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-09-18 19, 37,45
dalies pakeitimais, nustatoma teismo diskrecija taikyti bausmės vykdymo atidėjimą, išskyrus labai sunkių nusikaltimų atveju.
Vertinant projektu siūlomą BK 54 straipsnio 3 dalies pakeitimą aiškinamojo rašto kontekste bei atsižvelgiant į vieną iš BK projekto tikslų - mažinti neproporcingai didelį realia laisvės atėmimo bausme nuteistų asmenų skaičių, svarstytina, ar teikiamu projektu neturėtų būti įtvirtinta teismui galimybė taikyti bausmės vykdymo atidėjimą ir asmenims, padariusiems labai sunkius nusikaltimus, pavyzdžiui, jeigu teismas įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, nustatęs, kad padaryto nusikaltimo pavojingumas yra žymiai mažesnis negu rūšinis tos nusikalstamos veikos pavojingumas, įvertinęs, kad kaltininko asmenybė yra mažiau pavojinga, ir nustatęs, kad bausmės vykdymo atidėjimas, net ir labai sunkų nusikaltimą padariusiam asmeniui, būtų adekvati ir proporcinga valstybės reakcija į nusikalstamą veiką padariusio asmens elgesį ir bausmės vykdymo atidėjimas neprieštarautų teisingumo principo įgyvendinimui, atidėtų bausmės vykdymą. Pritarus šiai pastabai, atitinkamai turėtų būti koreguojamas ir projekto 38 straipsnis, kuriuo keičiamas BK 75 straipsnis, reglamentuojantis bausmės vykdymo atidėjimą bei projekto 46 straipsnis, kuriuo keičiamas BK 92 straipsnis. Nepritarti BK projektu siūlomas reguliavimas numato galimybę atidėti bausmės vykdymą už sunkius nusikaltimus tik kaip griežtai išimtinį atvejį, kai bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principo turinio reikalavimams. Manome, kad siūlomas modelis atspindi tinkamą kompromisą tarp itin skirtingų institucijų požiūrių. Siūlymas išplėsti ties labai sunkiais nusikaltimais, manytina, būtų netinkama priemonė, įvertinus itin sunkių nusikaltimų pavojingo pobūdį. Bausmės vykdymo institutas būtų išplėstas taip, kaip niekada nebuvo taikomas baudžiamajame įstatyme.
Manytina, kad tokios švelnios priemonės taikymas pavyzdžiui, už kvalifikuotus nužudymus, genocidą, nusikalstamą susivienijimą, terorizmą ir kt. itin sunkius nusikaltimus, pats savaime prieštarautų teisingumo principui. 56. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2023-11-17 19, 38
siūloma įtvirtinti, kad tuo atveju, jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę arba bausmės vykdymo atidėjimą, išskyrus atvejus, kai padaromas labai sunkus nusikaltimas. Pirmiausia pažymėtina, kad pati siūloma formuluotė nėra aiški ir praktikoje dėl šių BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo, tikėtina, galėtų kilti neaiškumų. Konstitucinis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti aiškus, suprantamas, neprieštaringas, teisės aktų formuluotės turi būti tikslios, turi būti užtikrinami teisės sistemos nuoseklumas ir vidinė darna (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas). Antra vertus, sistemiškai vertinant BK nuostatas, BK 54 straipsnio nuostatos yra susijusios su bausmės skyrimu, o ne su jau paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo taikymo galimybe. Taigi, svarstytina, ar siekiant sistemiškumo, nuoseklumo, pirmiau nurodytos nuostatos, susijusios su bausmės vykdymo atidėjimu, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, neturėtų būti įtvirtintos tik BK 75 straipsnyje su atitinkama nuoroda į BK 54 straipsnio 3 dalį. Nepritarti Pažymėtina, kad tai yra teisės technikos klausimas. Būtent BK 54 str. 3 d. nustato pagrindus, kada gali būti paskirtas bausmės vykdymo atidėjimas, o BK 75 str. numato konkrečią tvarką, kuri būtų taikoma jį atidėjus, kai bausmės skyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui.
Manytina, kad pasirinkta teisės technika, priešingai nei teigiama pastaboje, suteikia baudžiamajam įstatymui daugiau aiškumo. 57. Lietuvos apeliacinis teismas 2023-11-10 19, 37,45
galimybes, įtvirtinant išimtinę galimybę atidėti bausmės vykdymą. Tačiau nepritartina siūlymui kartu įtvirtinti ir išimtį, kad, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, negalima atidėti bausmės vykdymo, kai padaromas labai sunkus nusikaltimas. Atsižvelgiant į BK 54 straipsnio 3 dalies išimtinį taikymą, taip pat šios nuostatos paskirtį, kad ši nuostata taikoma tik išimtiniais atvejais, siekiant užtikrinti teisingumo principą, siūlytina įtvirtinti galimybę atidėti bausmės vykdymą, nenumatant papildomų sąlygų (išimčių). Siūlymai papildyti BK 75 straipsnį ir 92 straipsnį naujomis dalimis, įtvirtinančiomis, kad teismas, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, gali atidėti bausmės vykdymą nuo vienų iki trejų metų, yra pertekliniai, kadangi pakanka pakeisti BK 54 straipsnio 3 dalį. Nepritarti Žiūrėti 55 p. 58. Vilniaus universiteto Teisės fakultetas 2023-11-06 19, 37,45
dalies papildymas yra priimtinas ir pagrįstas. Kita vertus, draudimas taikyti bausmės vykdymo atidėjimą labai sunkaus nusikaltimo atveju nėra nuoseklus ir logiškas, nes teismas labai sunkaus nusikaltimo atveju gali paskirti pačią švelniausią (BK straipsnio sankcijoje nenumatytą) bausmę, tačiau negali atidėti paskirtos arešto arba laisvės atėmimo bausmės vykdymą, kuris savo esme gali būti ženkliai griežtesnis, nei kai kurios bausmės. Atsižvelgiant į tai, siūlytina keisti BK 54 straipsnio 3 dalį išdėstyti taip: „3.
Jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę, taip pat pilnai arba iš dalies atidėti paskirtosios bausmės vykdymą.“ Pastebėtina, kad numačius tokią taisyklę tampa nebereikalingi BK 75 ir 92 straipsnių papildymai naujomis 4 dalių nuostatomis. Nepritarti Žiūrėti 55 p. 59. Generalinė prokuratūra 2023-11-14 19,37
pakeitimams. Siūlomas reglamentavimas neatitinka BK 75 straipsnyje nustatytų bausmės vykdymo atidėjimo principų, nes, priėmus šį siūlymą, būtų galima taikyti bausmės vykdymo atidėjimą už sunkius nusikaltimus. BK straipsnių sankcijose bausmės numatytos atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pavojingumą, todėl jų vykdymo atidėjimas turi būti taikomas tik išimtiniais atvejais. Pagal siūlomą reglamentavimą, nesunkus nusikaltimas prilyginamas sunkiam nusikaltimui ir taip bausmė nebetenka savo paskirties. Manytina, kad šis pakeitimas padidintų ir korupcijos pasireiškimo riziką, nes per daug išplečiama teisėjo diskrecija dėl bausmės vykdymo atidėjimo dėl sunkių nusikaltimų. Šiuo metu Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) darbo grupė dėl kovos su papirkinėjimu tarptautiniuose verslo sandoriuose (toliau – darbo grupė) vykdo Lietuvos 3-iojo etapo vertinimą dėl EBPO konvencijos dėl užsienio pareigūnų papirkinėjimo tarptautiniuose verslo sandoriuose įgyvendinimo. 2023 m. rugsėjo 15 d. darbo grupė pateikė vertinimo ataskaitos projektą, kuriame nurodoma, kad teismų skiriamos sankcijos už kyšininkavimą Lietuvoje yra per mažos. Vertintojai rekomenduoja Lietuvai imtis priemonių, kad sankcijos (įskaitant baudas) už kyšininkavimą būtų veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios, ypač kai taikomi baudžiamieji įsakymai arba BK 40 straipsnis.
Taip pat Europos Tarybos kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu priemonių įvertinimo ekspertų komitetas (MONEYVAL) Lietuvos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos vertinimo metu pažymėjo, kad bausmės už finansinius nusikaltimus turi būti atgrasančios. Nepritarti Žiūrėti 55 p. 60. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-09-18 20,132
papildyti 58¹straipsniu, numatančiu bausmės skyrimo juridiniam asmeniui ypatumus, svarstytina ar neturėtų būti atitinkamai tikslinama ir BK
prokuratūra
nevartojamos sąvokos „organizacinė kultūra“, „veiklos kontrolės politika“, todėl siūlytina BK 58¹ straipsnio 2 dalį išdėstyti taip:
„2. Skirdamas bausmę juridiniam asmeniui teismas papildomai
atsižvelgia į:
1) juridinio asmens organizacinę kultūrą ir veiklos kontrolės politiką;
1) juridinio asmens veiksmus, kurių buvo imtasi siekiant įgyvendinti nusikalstamų veikų prevenciją;
2) juridinio asmens veiksmus, kurių buvo imtasi siekiant pašalinti nusikalstamos veikos sukeltus padarinius ir įgyvendinti nusikalstamų veikų prevenciją;
2) veiksmus, kurių buvo imtasi siekiant pašalinti nusikalstamos veikos sukeltus padarinius.“ Nepritarti Pažymėtina, kad šiuo metu BK nėra įtvirtinti bausmės skyrimo pagrindai juridiniam asmeniui. Atsižvelgiant į šio baudžiamosios atsakomybės subjekto specifiką, tikslingi įtvirtinti tokio pobūdžio vertintinas aplinkybes, kurios galėjo turėti įtakos nusikalstamos veikos padarymui bei juridinio asmens teisiniam įvertinimui. Aptariama sąvoka yra plačiai naudojama juridinių asmenų atžvilgiu. Organizacinė kultūra (angl.
Organizacinė kultūra (angl. Corporate culture) įvardija organizacijos vertybes, įsitikinimus ir papročius. Manytina, kad ši aplinkybė yra itin reikšminga vertinant juridiniam asmeniui skirtinos bausmės rūšį ar dydį, kadangi šis požymis atskleidžia juridinio asmens požiūrį į jo vykdomą veiklą, darbuotojus, darbo organizacinį valdymą, siekį išvengti neteisėtų veikų apraiškų juridiniame asmenyje. Neabejotina, kad juridinis asmuo, kuris savo veikloje stengiasi puoselėti tinkamą organizacinę kultūrą, turėtų būti baudžiamas švelniau, negu tas, kurio aptariama kultūra nukreipta ne į tinkamą bei teisėtą darbo organizavimą, bet į nusikalstamų veikų darymą. Kartu, pažymėtina ir tai, kad EBPO darbo grupė dėl kovos su užsienio pareigūnų papirkimo sudarant tarptautinius verslo sandorius, patvirtino trečiojo etapo Lietuvos vertinimo ataskaitą, kurioje yra viena iš rekomendacijų - audžiamuosiuose įstatymuose numatyti galimybę teismui atsižvelgti į įmonės antikorupcinę atitikties programą švelninant baudžiamąją atsakomybę už padarytą korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką, o jeigu tokios programos įmonėje nėra – numatyti pareigą ją įdiegti. Akcentuotina ir tai, kad visos suinteresuotos institucijos palaikė tokio pobūdžio vertintinų aplinkybių įtvirtinimą BK. Taigi, neabejotina, kad vertinant įmonei skirtiną bausmę, būtina atsižvelgti į organizacinę kultūrą ir veiklos kontrolės politiką bei kokių veiksmų juridinis asmuo savarankiškai ėmėsi, stengdamasis kiek įmanoma labiau sumažinti padarinius. 62. Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos 2023-11-0620 DĖL
Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, įvertinęs pateiktus derinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 7, 8, 13, 18, 25, 27, 30, 37, 38, 39, 40, 42, 43, 47, 48, 52, 54, 59, 61, 62, 64, 65, 66, 67, 69, 70, 721, 722, 74, 75, 76, 82, 84, 85, 87, 89, 90, 92, 93, 97, 98, 243 ir 244 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 51, 401, 581, 725, 726, 727, 728 ir 729 straipsniais įstatymo projekto Nr. XIVP-3066 (toliau – BK projektas) ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 53, 217, 307, 338, 357, 392 ir 405 straipsnių pakeitimo bei Kodekso papildymo 3571 straipsniu įstatymo projekto Nr. XIVP-3067 (toliau – BPK projektas) projektus, teikia šias pastabas ir pasiūlymus:
(toliau – BK) papildyti 581 straipsniu, kuriame numatyti bausmės skyrimo juridiniam asmeniui ypatumai, rekomenduotina tikslinti ir BK 42 straipsnio 7 dalį. Pritarti
teismų administracija 2023-11-2422 Teisėjų taryba Rašto 1.15 punkte siūlė aiškiai išdėstyti, kad siūloma BK 61 straipsnio 4 dalies nuostata, numatanti, jog, skirdamas didesnę nei minimalią sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytą laisvės atėmimo bausmę, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą, taikoma tik tuo atveju, kai yra nustatomos šios dalies pirmame sakinyje numatytos sąlygos. Atsižvelgiant į tai, kad į šį siūlymą projekto rengėjai neatsižvelgė, BK projekto 22 straipsnį pakartotinai siūlytina koreguoti, įtvirtinant: „Esant šios dalies pirmame sakinyje nustatytoms sąlygoms, teismas gali skirti didesnę nei minimalią sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytą laisvės atėmimo bausmę, tačiau tokį savo sprendimą privalo motyvuoti.“
prokuratūra
dalies pakeitimams.
Siūlomu reglamentavimu atsisakoma bausmių vidurkio skyrimo taisyklės. Atkreiptinas dėmesys, kad už nusikaltimus ar baudžiamuosius nusižengimus numatytos gana didelės minimalių ir maksimalių sankcijų ribos. Atsisakius bausmių vidurkio skyrimo taisyklės, būtų pernelyg išplėsta teismų diskrecija skirti sankcijoje numatytą bausmės minimumą, taip pat pažeidžiama ir paties teisiamo asmens teisė numanyti gresiančios bausmės dydį, atsirastų korupcijos pasireiškimo rizika. Siūlomas reglamentavimas neatitinka ir kitų valstybių taikomos praktikos. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad siūlomuose BK 61 straipsnio 2 ir 4 dalių pakeitimuose yra prieštaravimų, nes 2 dalyje siūloma atsisakyti bausmės vidurkio taisyklės, o 4 dalyje ji paliekama. Nepritarti BK bendrojoje dalyje vis dar tebėra išlikusi ir itin kritikuotina skirtinos bausmės vidurkio taisyklė, kuri prisideda prie neproporcingai griežtos baudžiamosios politikos plėtojimosi. Ši taisyklė kritikuojama tiek baudžiamosios teisės mokslininkų, tiek ir praktikų, kadangi BK 61 straipsnio 2 dalies interpretavimas, kaip imperatyvas skirti bausmę, didesnę negu taikomo BK straipsnio sankcijoje numatytos tam tikros bausmės rūšies vidurkis, nėra tikslus, nes nepagrįstai yra perkeliamas akcentą nuo bausmės dydžio apskaičiavimo metodo į patį bausmės dydį. Teisinga bausmė paskiriama nebūtinai pirmiausia kreipiant dėmesį į aritmetinį sankcijoje numatytų bausmių vidurkį, o kruopščiai vertinant nusikalstamą veiką ir ją padariusį asmenį. Be to, anot baudžiamosios teisės mokslininkų, bausmės vidurkio taisyklė prieštarauja ir ultima ratio principui, nes neatitinka kriminologinės nusikalstamo elgesio sunkumo analizės rezultatų[⁴]. Tokiam požiūriui, kad tikslinga atsisakyti formalios medianos taisyklės pritaria tiek teismų, tiek teisės mokslo atstovai ir jokių pastabų iš suinteresuotų institucijų šiuo klausimu negauta. 65. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-09-1823 7.
Svarstytina, ar atsižvelgiant į projektu siūlomus BK pakeitimus, laikantis sistemiškumo principo, neturėtų būti patikslinta projekto 23 straipsniu keičiamo BK 62 straipsnio 1 dalies formuluotė: „pašalinta turtinė žala“, nustatant: „pašalinta turtinė ir (ar) neturtinė žala“. Iš esmės analogiško turinio pastaba teiktina ir dėl projekto 23 straipsniu keičiamos BK 62 straipsnio 2 dalies. Nepritarti Manytina, kad tai nėra išimtinai techninio suderinimo klausimas. Šioje proceso stadijoje asmuo nežino padarytos neturtinės žalos dydžio, kadangi ją tiksliai nustatys tik teismas nuosprendžiu, atsižvelgiant į tai, kad ši taisyklė yra skirta būtent teismui sprendžiant dėl bausmės skyrimo. Todėl, manytina, kad BK 62 str. 1 d. turėtų išlikti nuostata tik dėl turtinės žalos atlyginimo, kuri yra aiški iškart po nusikalstamos veikos padarymo ir gali būti atlyginti bent jos dalis. 66. Lietuvos apeliacinis teismas
nedelsiant po nusikalstamos veikos padarymo“ pažymėtina, kad ji gali būti įvairiai interpretuojama. Visų pirma gali būti vertinama, kad asmuo nedelsiant turi prisipažinti po sulaikymo. Tačiau gali būti traktuojama, kad po nusikalstamos veikos padarymo asmuo turi būti nedelsiant sulaikytas, t. y. reikalavimas „nedelsiant“ nesiejamas su prisipažinimu. Šiuo antruoju atveju abejonių kelia sąvokos „nedelsiant“ turinys, kuris teismų praktikoje gali būti itin įvairiai aiškinamas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, tikslinga patikslinti formuluotę, užtikrinant teisinį aiškumą dėl siūlomos sąlygos turinio. Pritarti
universiteto Teisės fakultetas
nesukuria teisinių prielaidų platesniam švelnesnės, negu numatyta įstatymo, bausmės instituto taikymui, kai, teismo nuomone, tai yra būtina siekiant paskirti teisingą bausmę.
Nepritarti BK projektu siūlomai pakeitimais nėra techninio pobūdžio, o jais yra praplečiama galimybė plačiau taikyti aptariamas nuostatas. 68. Generalinė prokuratūra
iš dalies. Siūlomas reglamentavimas numato galimybę švelninti bausmę asmeniui, kuris buvo sulaikytas užkluptas darant nusikalstamą veiką arba tuoj po jos padarymo ir, išreikšdamas savo valią, prisipažino ją padaręs. Nepritartina siūlymui išbraukti jungtukus „ir (ar)“, nes asmuo gali neprisipažinti padaręs nusikalstamą veiką (nesutikti su jos klasifikacija, nepripažinti tam tikrų aplinkybių), tačiau gali padėti ją atskleisti ir surinkti duomenis. Šių jungtukų išbraukimas siaurintų 62 straipsnio 1 dalies taikymą. Taip pat nepritartina siūlymui BK 62 straipsnio
yra perteklinė ir nelogiška. Atsižvelgiant į tai, siūlytina 62 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip:
„1. Teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, už kiekvieną
nusikalstamą veiką gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką arba sulaikytas užklupus nedelsiant darant nusikalstamą veiką ar tuoj po nusikalstamos veikos jos padarymo prisipažino ją padaręs, ir nuoširdžiai gailisi ir (ar) ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei ir teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, ir visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą, jeigu ji buvo padaryta.“ Pritarti 69.
Lietuvos advokatūra 2023-11-0825 DĖL
39, 40, 42, 43, 47, 48, 52, 54, 59, 61, 62, 64, 65, 66, 67, 69, 70, 72¹, 72², 74, 75, 76, 82, 84, 85, 87, 89, 90, 92, 93, 97, 98, 243 IR
58¹, 72⁵, 72⁶, 72⁷, 72⁸
Lietuvos advokatūra susipažinusi su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) straipsnių pakeitimo ir papildymo projektu (toliau – Projektas), teikia pastabas ir pasiūlymus. Dėl Lietuvos Respublikoje pripažintinų ir vykdytinų užsienio valstybės nuosprendžių, kuriais paskirta laisvės atėmimo bausmė yra nebendrinama ir vykdoma atskirai Projektu siekiama papildyti BK 64 straipsnį 6 dalimi „Lietuvos Respublikoje pripažinti ir vykdytini užsienio valstybės nuosprendžiai, kuriais paskirta laisvės atėmimo bausmė, yra nebendrinami ir vykdomi atskirai“. Manytina, kad toks pasiūlymas nėra pagrįstas, prieštarauja galiojančiam teisiniam reguliavimui ir jo aiškinimui teismų praktikoje.
Projekto aiškinamajame rašte[5] dėl siūlomo BK pakeitimo nurodyta, jog „nėra galima bendrinti aptariamų nuosprendžių, kuriais skiriama laisvės atėmimo bausmė, kadangi tokiu būdu sukuriamos prielaidos nevykdyti užsienio valstybės paskirto nuosprendžio (pavyzdžiui, subendrinus bausmę su nacionaliniu sprendimus, asmuo gali būti visiškai atleidžiamas nuo atsakomybės taikant amnestijos institutą ir kt.). Pažymėtina, kad užsienio valstybės nuosprendis, jį adaptavus, turi būti vykdomas visa apimtimi, nesukuriant prielaidų asmeniui nepagrįstai išvengti baudžiamosios atsakomybės“. Projekto aiškinamajame rašte nėra pateikta jokios galiojančių teisės aktų analizės ir tokio teiginio teisinio pagrindimo. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuva, užtikrindama tam tikrų baudžiamąjį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos teisės aktų įgyvendinimą, kuriuose taikomas sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo principas, yra priėmusi įgyvendinamuosius nacionalinius teisės aktus. Lietuvos Respublikos įstatymo dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo Nr. XII-1322 (toliau- Įstatymas) 5 straipsnio 1 dalies nuostatas, sprendimas dėl laisvės atėmimo bausmės gali būti pripažįstamas ir vykdomas Lietuvos Respublikoje tik esant kitos kompetetingos ES valstybės narės institucijos kreipimuisi. Pagal Įstatymo 9 straipsnio 6 dalį teismas privalo įskaityti į (nustatytą suderintą) bausmę ar kitą priemonę visą kitoje ES valstybėje narėje atliktos bausmės ar kitos priemonės laiką ir visą kardomojo kalinimo laiką, kurį nuteistasis buvo sulaikytas ir suimtas kitoje ES valstybėje narėje ar Lietuvos Respublikoje tol, kol buvo sprendžiamas klausimas dėl sprendimo dėl laisvės atėmimo bausmės perėmimo vykdyti Lietuvos Respublikoje.
Įstatymo straipsnio 9 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta: „Jeigu nuteistajam Lietuvos Respublikos teismo įsiteisėjusiu apkaltinamuoju nuosprendžiu už kitą nusikalstamą veiką paskirta terminuoto laisvės atėmimo bausmė arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso nuostatomis ir atsižvelgdamas į šio įstatymo 15 straipsnio nuostatas, išsprendžia klausimą dėl paskirtų bausmių subendrinimo“. Taigi, Įstatymo nuostatos expressis verbis įtvirtina įpareigojimą subendrinti bausmę, paskirtą Lietuvos Respublikos teismo priimtu apkaltinamuoju nuosprendžiu, su bausme, paskirta kitos ES valstybės teismo nuosprendžiu, kuris buvo pripažintas ir kuriuo paskirta bausmė buvo suderinta su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso reikalavimais šio Įstatymo nustatyta tvarka. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-2-489/2020, Nr. 2K-292-303/2020) aiškinant Įstatymo, Pamatinio sprendimo 2008/909/TVR, Pagrindų sprendimo 2008/675/TVR aktualias nuostatas yra konstatuota, jog negali būti bendrinama bausmė, paskirta Lietuvos Respublikos teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu, su kitos ES valstybės narės teismo priimtu nuosprendžiu paskirta bausme, jei kitos valstybės teismo priimtas sprendimas nebuvo pripažintas Įstatymo nustatyta tvarka.
Tačiau kasacinės instancijos teismas nėra konstatavęs, jog egzistuotų kokios nors kliūtys bendrinti bausmes, jei Įstatymo nustatyta tvarka kitos ES valstybės narės priimtas sprendimas dėl laisvės atėmimo bausmės yra pripažintas Lietuvos Respublikos teismo ir vykdomas Lietuvos Respublikoje. Aukščiau pateikti argumentai pagrindžia, kad Projekto 24 straipsniu siūloma įtvirtinti BK 64 straipsnį 6 dalies formuluotė nėra pagrįsta ir nepagrįstai apsunkintų nuteistųjų teisinę padėtį, tai prieštarautų ir Pagrindų sprendime 2008/675/TVR įtvirtintam principui, kad valstybės narės kitose valstybėse narėse priimtam apkaltinamajam nuosprendžiui turėtų priskirti teisines pasekmes, lygiavertes jos teismų pagal nacionalinę teisę priimtų apkaltinamųjų nuosprendžių pasekmėms. Nepritarti Pažymėtina, kad Tarybos pamatinis sprendimas 2008/675/TVR dėl atsižvelgimo į apkaltinamuosius nuosprendžius Europos Sąjungos valstybėse narėse naujose baudžiamosiose bylose įgyvendina abipusio pripažinimo principą, remiantis nesikišimo principu: atsižvelgimas negali reikšti, jog ankstesnis užsienio valstybės nuosprendis būtų kaip nors peržiūrimas ar juo labiau keičiamas (Pamatinio sprendimo 3 str. 3, 4 d.). Tai išplaukia iš tarptautinio nesikišimo principo, kuris draudžia (nepageidaujamą) intervenciją į svetimų valstybių jurisdikciją. Pamatinio sprendimo dėl atsižvelgimo 3 str.
„atsižvelgimo į ankstesnius kitose valstybėse narėse priimtus
apkaltinamuosius nuosprendžius, kaip numatyta 1 dalyje, pasekmės negali būti ankstesnių apkaltinamųjų nuosprendžių ir visų su jų vykdymu susijusių sprendimų užprotestavimas, panaikinimas ar peržiūrėjimas naują bylą nagrinėjančioje valstybėje narėje“. Tokios pozicijos laikos ir teisės mokslo doktrina, konstatuojant, kad bausmių bendrinimas su užsienio valstybės teismo nuosprendžiu yra neįmanomas visais atvejais, jeigu užsienio valstybės teismo nuosprendžiu paskirta bausmė nėra (visiškai) įvykdyta (Namavičius, Justas. "Atsižvelgimas į užsienio valstybės teismo apkaltinamąjį nuosprendį nagrinėjant naują baudžiamąją bylą Lietuvoje." Teisės problemos, 2018, Nr. 1 (95), pp. 5-25). Teismų praktika bylose dėl laisvės atėmimo bausmių subendrinimo rodo, kad daugeliu atvejų, kai tam pačiam asmeniui laisvės atėmimo bausmės yra paskirtos Lietuvos Respublikos ir kitos ES valstybės narės teismo apkaltinamaisiais nuosprendžiais, šį nuosprendį pripažįstant ir vykdant Lietuvos Respublikoje, yra priimami sprendimai dėl bausmių subendrinimo pagal BK 64 straipsnio nuostatas. BK nėra tiesiogiai įtvirtintos Lietuvos Respublikos ir kitos ES valstybės narės teismo nuosprendžiais paskirtų bausmių subendrinimo taisyklės, taigi to paties asmens atžvilgiu Lietuvos Respublikos teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu ir kitos ES valstybės narės teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu, kuris pripažįstamas ir vykdomas Lietuvos Respublikoje, paskirtos laisvės atėmimo bausmės neturėtų būti subendrinamos ir tokie nuosprendžiai turėtų būti vykdomi atskirai (Markevičiūtė, U. tran. 2022. Determination of the Duration of a Custodial Sentence Imposed by the Court of Another Member State of the European Union by Adapting it to the Criminal Laws of the Republic of Lithuania. Teisė. 123, (Jul. 2022), 115–132).
2022), 115–132). Atsižvelgiant į tai, manytina, kad BK projektu siūlomi pakeitimai yra tinkami ir pagrįsti. 70. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2023-11-1725
straipsnį papildyti nauja 6 dalimi, įtvirtinant nuostatą, pagal kurią Lietuvos Respublikoje pripažinti ir vykdytini užsienio valstybės nuosprendžiai, kuriais paskirta laisvės atėmimo bausmė, yra nebendrinami ir vykdomi atskirai, realus įgyvendinimas praktikoje, ypač tais atvejais, kai nuteistajam nėra įvykdyti keli nuosprendžiai. Tai, manytina, prieštarauja BK 63–64 straipsniuose nustatytoms bausmių skyrimo, padarius kelias nusikalstamas veikas, taisyklėms ir nepagrįstai diferencijuojama nuteistųjų, pripažintų kaltais užsienio ar Lietuvos Respublikos kompetentingų institucijų nuosprendžiais, teisinė padėtis. Nepritarti Žiūrėti 69 p. 71. Generalinė prokuratūra
pakeitimams. Pagal siūlomą reglamentavimą būtų nepagrįstai švelninama nuteistųjų pareiga atlikti paskirtą bausmę. Sumažėjus bausmės dydžiui dėl naujai reglamentuojamų bausmių sudėjimo ir keitimo taisyklių, švelninama baudžiamoji atsakomybė dažnai neatitiks Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (BPK) 41 straipsnyje įtvirtinto teisingos bausmės principo arba prilygs Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse numatytai švelnesnei atsakomybei. Pažymėtina, kad bausmė turi būti teisinga, asmenys neturi jaustis nebaudžiami. Taigi siūlomoms įtvirtinti bausmių sudėjimo ir pakeitimo kitomis bausmėmis taisyklėms trūksta pagrindimo. Atsižvelgus į bendrą šalies pragyvenimo lygį, nustatytą minimalaus darbo užmokesčio dydį ir kitus ekonominius rodiklius, manytina, kad vienos arešto paros prilyginimas 6 MGL dydžio baudai būtų neproporcingas, ženkliai iškreiptų ekonominius rodiklius ir skatintų asmenis ne mokėti baudą, bet rinktis arešto bausmę. Nepritarti Pažymėtina, kad, nepaisant to, jog 2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymu Nr.
XIII-653 buvo pakeltos maksimalios baudos bausmės ribos, su bausmių keitimo taisyklėmis susijusios BK nuostatos nebuvo koreguotos. Praktikoje susiklostė situacija, kai iš esmės visos po 2017 m. pakeitimų paskirtos baudos bausmės, kurios buvo neįvykdytos, keičiant jas, vadovaujantis BK 65 straipsnyje nustatyta tvarka, į griežtesnę bausme – areštą, visuomet viršijo maksimalų 90 parų arešto bausmės dydį, kadangi maksimalus arešto bausmės dydis prilygsta 180 MGL. 2019 m. BK buvo įtvirtinta taisyklė, pagal kurią baudos bausmė keičiama nebe į areštą, o į laisvės apribojimą, tačiau aptariama problematika išliko nepakitusi – itin didelės baudos ir sistemiškai nesuderintas bausmių keitimo tarpusavio santykis sukūrė prielaidas, kad didžioji dalis paskirtų baudos bausmių yra keičiamos į maksimalų 2 metų laisvės apribojimo terminą, kuris atitinka tik 730 MGL dydžio baudą. Taigi, manytina, kad yra tikslinga proporcingai subalansuoti bausmių keitimo proporcijas, siekiant užtikrinti tinkamos ir pagrįsto bausmės skyrimą. 72. Vilniaus universiteto Teisės fakultetas
straipsnio 1 dalies pakeitimai, kuriais siūloma griežtinti bausmės sudėjimo ir keitimo taisykles. Atkreiptinas dėmesys, jog viešieji darbai skiriami tik kaltinamajam sutikus (BK 46 straipsnio 1 dalis), todėl ši bausmė užtikrina didesnę nuteistojo resocializaciją nei arešto ar baudos bausmių atvejais. Atsižvelgiant į tai, rekomenduotina nustatyti tokias proporcijas, kurios skatintų šios bausmės pasirinkimą (ypač keičiant bausmes). Nepritarti Priešingai nei teigiama, BK projektu siūlomi pokyčiai yra švelninančio pobūdžio ir sukuriantys prielaidas dažniau asmenims sutikti su viešųjų darbų bausmės paskyrimu.
Pažymėtina, kad šiuo metu paskyrus tik 80 MGL baudą, ji būtų konvertuojama į maksimalų 480 valandų viešųjų darbų terminą, o priėmus BK projekto pokyčius 80 MGL bauda būtų konvertuojama į 160 valandų viešųjų darbų, kas ženkliai labiau skatintų asmenis sutikti su aptariamos švelniausios bausmės paskyrimu. 73. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2023-11-1727
siūloma įtvirtinti, be kita ko, nuostatų dėl ir (ar) laikino sulaikymo įskaitymo į paskirtą bausmę. Siekiant teisinio aiškumo ir nuoseklumo, atitinkamai turėtų būti pakeistos BK 51 straipsnio 4 dalies, 242 straipsnio,
kanceliarijos Teisės departamentas
straipsnio pakeitimus, kuriais keičiamos kardomojo kalinimo (suėmimo) formuluotės, svarstytina, ar laikantis sistemiškumo principo, neturėtų būti atitinkamai tikslinama ir BK 51 straipsnio 4 dalis bei 242 straipsnis, kuriuose vartojamos kardomojo kalinimo formuluotės. Pritarti
prokuratūra
straipsnio 2 dalies pakeitimams. Siūlomam reglamentavimui trūksta aiškaus pagrindimo dėl suėmimo ir (ar) laikino sulaikymo užskaitymo proporcijų dydžių. Siūlytina palikti galiojantį reglamentavimą. Nepritarti Žiūrėti 71 p. 76. Lietuvos socialinių mokslų centro Teisės institutas 2023-10-26 N Dėl baudžiamojo poveikio priemonės viešųjų teisių atėmimo reguliavimo papildymo (BK 68¹ straipsnis) Dėl spragos BK numatytos baudžiamojo poveikio priemonės – viešųjų teisių atėmimo – reguliavime dviejų baudžiamojo poveikio priemonių – viešųjų teisių atėmimo ir uždraudimo dirbti tam tikrą darbą – santykis yra komplikuotas. Situaciją buvo mėginama taisyti 2023 m. spalio 10 d. įstatymu Nr.
XIV-2187, tačiau juo spraga nebuvo ištaisyta, tik abi komplikuoto santykio baudžiamojo poveikio priemonės buvo sujungtos į vieną BK straipsnį. Viešųjų teisių atėmimo reguliavimo problema ta, kad šioje baudžiamojo poveikio priemonėje dėmesys sutelkiamas tik į procedūrinius dalykus – asmens teisę būti išrinktam ar paskirtam, bet pamirštas materialinis aspektas (kuris sudaro šios priemonės prasmę) – nusikaltusio asmens teisė eiti atitinkamas pareigas. Problema kyla situacijose, kai nuosprendis, kuriuo, skiriama atitinkama poveikio priemonė, įsiteisėja tuomet, kai asmuo jau eina viešąsias pareigas – rinkimai pasibaigę ir jau paskelbti galutiniai jų rezultatai. Tokiu atveju teisės būti išrinktam ar paskirtam klausimas nebeaktualus, ir nusikaltusiam asmeniui, kuriam uždrausta būti renkamam į pareigas, nėra teisinių kliūčių eiti tas pareigas iki kadencijos pabaigos. Mūsų manymu, pagal dabartinį painų reguliavimą, reikiamam rezultatui – kad asmuo ne tik netektų teisės būti išrinktas, bet ir negalėtų eiti pareigų, į kurias jau buvo išrinktas – vienos baudžiamojo poveikio priemonės nepakanka. Tenka skirti dar vieną papildomą (draudimą dirbti tam tikrą darbą), kuri savo prigimtimi neskirta viešųjų teisių ribojimui. Vakarietiškuose baudžiamuosiuose įstatymuose (pvz., Vokietijos BK), kuriuose yra aiškiai atribotos viešųjų teisių atėmimo ir teisės dirbti tam tikrą darbą ar užsiimti tam tikra veikla uždraudimo priemonės, viešųjų teisių atėmimas kartu apima ir asmens teisės eiti atitinkamas pareigas atėmimą. Antai, Vokietijos BK 45 straipsnio 3 dalis numato specialią nuostatą, kad asmuo, kuriam atimta teisė eiti viešąsias pareigas, kartu netenka jau turimo atitinkamo teisinio statuso ir teisių.[6] Tad siūlytume pašalinti teisinę spragą ir kartu padaryti minėtų baudžiamojo poveikio priemonių sistemą nuoseklią jas aiškiai atribojant. Tam siūlytume papildyti BK 68¹ straipsnį: 1.
Viešųjų teisių atėmimas yra teisės būti išrinktam ar paskirtam į valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų, įmonių ar nevalstybinių organizacijų renkamas ar skiriamas pareigas atėmimas. Asmeniui gali būti skiriamas vienos arba abiejų šių teisių atėmimas. Asmuo, kuriam yra atimtos viešosios teisės, netenka teisės eiti pareigų, į kurias jam uždrausta būti išrinktam ar paskirtam. Asmenų, kurių pašalinimui iš pareigų Konstitucija ar Europos Sąjungos teisės aktai numato specialią tvarką, pašalinimo iš pareigų klausimas sprendžiamas Konstitucijoje ar Europos Sąjungos teisės aktais numatyta tvarka. Dėl siūlymo antrojo sakinio reikalingumo galima diskutuoti, kadangi Konstitucija yra aukštesnės teisinės galios ir tiesiogiai taikomas teisės aktas, tad būtų savaime suprantama, kad Konstitucijoje numatytais atvejais (Konstitucijos 63, 86, 108, 116 straipsniai) būtų taikoma Konstitucijoje numatyta pašalinimo iš pareigų tvarka (pašalinimas rengiant apkaltą). Tas pats pasakytina apie Europos Parlamento narius. Atsižvelgti Pasiūlymas apsvarstytas. Tai Nauja teisėkūros Iniciatyva, o Vyriausybė projekte šio straipsnio nekeičia. Pagal Konstitucijos 68 str., įstatymų leidybos iniciatyvos teisė Seime priklauso Seimo nariams, Respublikos Prezidentui ir Vyriausybei. Šią teisę turi taip pat ir piliečiai – 50 tūkstančių piliečių, turinčių rinkimų teisę, gali teikti Seimui įstatymo projektą. 77. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2023-11-1728
straipsnio 3 dalies nuostatos, kad kartu su baudos bausme įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą neskiriama, kad kartu su viešųjų darbų bausme neskiriama atlikti nemokamų darbų dubliuojasi su analogiškomis BK 42 straipsnio 6 dalies nuostatomis. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondas turi būti rašomas iš didžiosios raidės.
Pritarti iš dalies BK 67 straipsnio 3 dalies ir 42 straipsnio 6 dalies nuostatų dubliavimas esminių problemų nekelia ir tai yra tik techninio pobūdžio pakeitimas. Abu šie straipsniai apibrėžia galimybę skirti baudžiamojo poveikio priemonę su bausme, todėl tikslinga išlaikyti galiojantį BK teisinį reglamentavimą. 78. Lietuvos apeliacinis teismas
dalimi turinys. Kaip matyti, siūloma įtvirtinti, kad įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu gali būti skiriamas nepilnamečiui tik prieš tai įvertinus, ar šio įpareigojimo skyrimas nesudarys sąlygų ir (ar) teisinio pagrindo nustatyti jam laikinąją globą (rūpybą). Iš tokios nuostatos nėra aišku, ar tais atvejais, kai yra sąlygos ir (ar) teisinis pagrindas nustatyti laikinąją globą (rūpybą), tokia baudžiamojo poveikio priemonė vis tiek gali būti paskirta. Taigi nėra aišku, kada jau tokia poveikio priemonė negalėtų būti paskirta, siūlytina aiškiai įtvirtinti, kokias pasekmes sukelia įvertinimo dėl globos (rūpybos) nustatymo rezultatas. Pritarti Komitete klausymų metu šio straipsnio pakeitimo atsisakyta (atitinkamai pernumeruoti projekto straipsniai). 79. Lietuvos socialinių mokslų centro Teisės institutas 2023-10-26 N Dėl išplėstinio turto konfiskavimo sąlygų korekcijų (BK 72³ straipsnio 2 dalis) Projektu nesiūloma keisti BK 72³ straipsnio sąlygų, tačiau tai padaryti būtina dėl vienos sąlygų prieštaravimo Direktyvai 2014/42/ES.[7] Probleminė sąlyga yra toji, kuri nustato minimalios konfiskuotino turto vertės (250 MGL) reikalavimą. Pagal galiojantį BK, teismas, net ir nustatęs, kad nuteistojo turtas yra nusikalstamos kilmės, negali jo konfiskuoti BK 72³ straipsnio pagrindu, jei, pavyzdžiui, pas kyšininką rasti pinigai nesiekia 250 MGL (12500 Eur) vertės.
Teismų praktikoje jau yra pavyzdžių, kai teismui teko nuteistajai už kyšininkavimą grąžinti virš 8000 Eur nusikalstamos kilmės pinigų, į kuriuos jos teisė buvo laikinai apribota siekiant užtikrinti turto konfiskavimą.[8] Taip dėl Direktyvai 2014/42/ES prieštaraujančių formalumų nebuvo įvykdytas teisingumas. Minimalios konfiskuotino turto vertės sąlygos Direktyva 2014/42/ES nenumato. Valstybės neturi teisės nustatyti didesnių ribojimų taikyti direktyvose numatytą instrumentą, nei tai numato konkrečios direktyvos. Valstybės turi teisę direktyvose numatytus instrumentus taikyti plačiau, bet ne siauriau, nei numato direktyvos. Jei valstybės turėtų teisę savarankiškai nustatyti papildomus ribojimus taikyti direktyvoje numatytus instrumentus, jos galėtų labai susiaurinti numatytos priemonės taikymą ir direktyva neįgyvendintų savo tikslų. Nesunku numanyti, kad nustatydama aukštą turto vertės slenkstį valstybė narė galėtų iš esmės išvengti ar itin susiaurinti Direktyvos 2014/42/ES įpareigojimą taikyti nusikalstamos kilmės išplėstinį turto konfiskavimą. Tai, kokiais keliais, per kokį nesusipratimą minimalios vertės reikalavimas buvo numatytas BK 72³ straipsnyje ir kaip šis reikalavimas atrodo Direktyvos 2014/42/ES kontekste yra išsamiai aprašyta moksliniame viešai prieinamame straipsnyje Bikelis S. (2022) Minimali konfiskuotino turto vertė legalumo ir proporcingumo principų bei racionalios baudžiamosios politikos kontekste.[9] Straipsnyje grindžiamas teiginys, kad imperatyvus draudimas konfiskuoti tam tikros vertės nesiekiantį nusikalstamu būdu gautą turtą prieštarauja principui iš neteisės teisė nekyla ir nėra pakankamai svarių argumentų, kurie pagrįstų tokios išimties iš minėto principo taikymą.
Minimalios konfiskuotino turto vertės nustatymas buvo įstatymų leidėjo klaida, kurią reiktų ištaisyti. Atitinkamai siūlytume pakeisti BK 72³ straipsnio 2 dalies 2) punktą:
arba per penkerius metus iki jos padarymo įgyto turto, kurio vertė neatitinka jo teisėtų pajamų, ir šis skirtumas viršija 250 MGL dydžio sumą, arba per šiame punkte nurodytą laikotarpį kitiems asmenims yra perleidęs tokio turto. Atsižvelgti Pasiūlymas apsvarstytas. Tai nauja teisėkūros iniciatyva, nes Vyriausybė projekte šio straipsnio nekeičia. Pagal Konstitucijos 68 str., įstatymų leidybos iniciatyvos teisė Seime priklauso Seimo nariams, Respublikos Prezidentui ir Vyriausybei. Šią teisę turi taip pat ir piliečiai – 50 tūkstančių piliečių, turinčių rinkimų teisę, gali teikti Seimui įstatymo projektą. 80. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2023-11-1732
straipsniu kontekste pažymėtina, kad abstinencijos būsena yra medicininis kriterijus, šios būsenos nustatymui reikalingos medicinos žinios, t. y. eksperto (specialisto) išvada byloje, todėl svarstytina, ar, atsižvelgiant į proceso ekonomiškumo principą, yra tikslinga įtvirtinti tokį požymį.
Nepritarti Abstinencijos požymis yra būtinas, kadangi veika gali būti padaroma abstinencijos būsenoje, kas indikuoja, jog žmogus yra galimai priklausomas nuo atitinkamų medžiagų ir jam būtų tikslinga skirti aptariamą baudžiamojo poveikio priemonę. Šio požymio atsisakymas sukurtų prielaidas netinkamai identifikuoti nuo priklausomybės ligų kenčiančius asmenis, prie kurių tinkamos resocializacijos galėtų ženkliai prisidėti siūloma įtvirtinti baudžiamojo poveikio priemonė. 81. Lietuvos apeliacinis teismas
abejonių siūlymas įtvirtinti galimybę nepilnamečiui skirti naują baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą BK 72⁵ straipsnyje („Dalyvavimas alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose bei kursuose“), kadangi teismas, skirdamas auklėjamojo poveikio priemonę elgesio apribojimą, gali įpareigoti atlikti visą gydymosi nuo alkoholizmo, narkomanijos, toksikomanijos ar venerinės ligos kursą (BK 87 straipsnis. Šis įpareigojimas skiriamas tėvų ar globėjų prašymu, jeigu nepilnametis sutinka), taigi iš esmės atitinka naujos baudžiamojo poveikio priemonės turinį, dėl to nepilnamečiui turėtų būti skiriama ne baudžiamojo, o auklėjamojo poveikio priemonė. Nepritarti Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tai yra visiškai skirtingos poveikio priemonės. Aptariama baudžiamojo poveikio priemonė nėra susijusi su asmens medicininiu gydymų nuo priklausomybių ligų ir ja siekiama visiškai skirtingų prevencinių ir resocializacijos tikslų. 82. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-09-1833 9.
BK 72⁶straipsnyje siūloma juridiniam asmeniui įtvirtinti naują baudžiamojo poveikio priemonę – visuomenei naudingus darbus. Pastebėtina, kad ši baudžiamojo poveikio priemonė iš esmės panaši į fiziniams asmenims skiriamą baudžiamojo poveikio priemonę – nemokamus darbus (BK 67 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Nemokamai darbai fiziniam asmeniui skiriami tik jo sutikimu (BK 70 straipsnio 2 dalis), tuo tarpu juridiniam asmeniui skiriant baudžiamojo poveikio priemonę - visuomenei naudingus darbus, joks sutikimas, juridinio asmens vadovo ar jo darbuotojo, dėl tokių darbų atlikimo nėra numatytas. Svarstytina, ar BK 72⁶straipsnis neturėtų būti papildomas nuostata, numatančia, jog ši baudžiamojo poveikio priemonė skiriama tik juridinio asmens įgalioto atstovo sutikimu. Pritarti Juridiniams asmenims siūloma nauja baudžiamojo poveikio priemonė – visuomenei naudingi darbai – visiems klausymų dalyviams sukėlė daugybę klausimų, negu buvo gauta atsakymų, jos įgyvendinimas neaiškus ir komplikuotas, todėl šios baudžiamojo poveikio priemonės buvo atsisakyta (atitinkamai buvo pernumeruoti projekto straipsniai). 83. Vilniaus universiteto Teisės fakultetas
straipsniu yra abejotinas etiniu ir teisės požiūriu, nes visuomenei naudingus darbus, paskirtus juridiniam asmeniui, atlikti turėtų konkretus fizinis asmuo. Tokiu asmeniu pagal siūlomą taisyklę galėtų būti net ne juridinio asmens darbuotojas, o tiesiog juridinio asmens pasamdytas asmuo. Pažymėtina, kad projekte nėra apibrėžta, kas yra visuomenei naudingi darbai (bausmė ar baudžiamojo poveikio priemonė), taip pat nėra numatytos taisyklės tiems atvejams, kai juridinis asmuo arba fizinis asmuo, atsakingas už visuomenei naudingų darbų atlikimą, neatlieka arba netinkamai atlieka šią baudžiamojo poveikio priemonę.
Atsižvelgiant į tai, visuomenei naudingi darbai juridiniam asmeniui iš esmės būtų tik papildoma finansinė našta, todėl tokiais atvejais geriausia taikyti jau BK numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Pritarti Juridiniams asmenims siūloma nauja baudžiamojo poveikio priemonė – visuomenei naudingi darbai – visiems klausymų dalyviams sukėlė daugybę klausimų, daugiau, negu buvo gauta atsakymų, jos įgyvendinimas neaiškus ir komplikuotas, todėl šios baudžiamojo poveikio priemonės buvo atsisakyta (atitinkamai buvo pernumeruoti projekto straipsniai). 84. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
siūloma numatyti naują baudžiamojo poveikio priemonę, uždraudžiant juridiniam asmeniui dalyvauti viešuosiuose pirkimuose. Pastebėtina, kad minimalus (penkerių metų) ir maksimalus (septynerių metų) šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminas, yra pakankamai didelis. Šiuo aspektu pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 46 straipsnyje įtvirtintas draudimas dalyvauti viešuosiuose pirkimuose. Šis terminas trunka 5 metus po apkaltinamojo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo ir kuris siejamas su tam tikrų šiame straipsnyje nurodytų nusikalstamų veikų padarymu. Svarstytina, ar tokios baudžiamojo poveikio priemonės nustatymas nepažeistų non bis in idem principo.
Pastebėtina, kad aiškinamojo rašto teiginiai, kad šios baudžiamojo poveikio priemonės įtvirtinimas „<...> numatys platesnę teisinę apsaugą, negu galiojančio Viešųjų pirkimų įstatymo reglamentavimas.“ suponuoja, kad turėtų būti inicijuojami Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimai, o ne naujomis nuostatomis pildomas BK. Be kita ko, atžvelgiant į tai, kad viešuosiuose pirkimuose gali dalyvauti ir fiziniai asmenys, nėra aišku, kodėl BK 72⁷straipsnyje siūloma baudžiamojo poveikio priemonė orientuota išskirtinai tik į juridinius asmenis. Pritarti iš dalies Manytina, kad BK numatytas uždraudimo juridiniam asmeniui dalyvauti viešuosiuose pirkimuose kaip tiekėjui, terminas turėtų būti ilgesnis, negu specialiame įstatyme (šiuo atveju - Viešųjų pirkimų įstatymas). Kita vertus, minėtas terminas, atsižvelgiant į institucijų pastabas, buvo sumažintas. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad tikslinga tokio pobūdžio priemonę įtvirtinti būtent BK ir taikyti ją juridiniams asmenims būtent už nusikalstamos veikos padarymą, kadangi iš esmės visose Europos Sąjungos teisės aktuose baudžiamosios teisės srityje ji yra įtvirtinta kaip pavyzdinė bausmė juridiniams asmenims, kuri Lietuvos BK iki šiol nėra įtvirtinta. Taip pat, šios bausmės įtvirtinimas turėtų realų poveikį juridiniams asmenims ir apimtų visas BK numatytas veikas, todėl tikslinga palikti BK kaip visą apimančią baudžiamojo poveikio priemonę, o kartu ir taisyti VPĮ, tarpusavyje suderinant nuostatas. Dėl fizinių asmenų, atkreiptinas dėmesys į tai, kad nėra praktinių galimybių užtikrinti jų atžvilgiu tokio pobūdžio baudžiamojo poveikio priemonės įgyvendinimą. Kartu su BK 72⁷ straipsnio pakeitimais teikiami Komiteto parengti Viešųjų pirkimų įstatymo 46 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas ir Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo Nr.
XI-1491 34 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, siekiant suderinti šių įstatymų su BK nuostatas. 85. Vilniaus universiteto Teisės fakultetas
straipsniu idėja iš esmės yra priimtina, tačiau jos realizavimo forma kelia rimtų abejonių. Visų pirma, siūlomos baudžiamojo poveikio priemonės turinys yra per platus: draudimas juridiniam asmeniui dalyvauti viešuosiuose pirkimuose turėtų apimti tik galimybę būti “pardavėju”, bet neturėtų būti draudžiama būti “pirkėju” viešuosiuose pirkimuose. Antra, siūlomos baudžiamojo poveikio priemonės turinys ir ypač trukmė (nuo penkerių iki septynerių metų), kuri yra griežtesnė už visų kitų baudžiamojo poveikio priemonių ir net juridiniam asmeniui taikomų bausmių trukmę, leidžia teigti, kad ji turėtų būti įteisinama kaip juridiniam asmeniui taikoma bausmė. Pritarti iš dalies Manytina, kad šios baudžiamojo poveikio priemonės pavertimas savarankiška bausme būtų nepagrįstas, kadangi ji per švelni, atsižvelgiant į tai, kad asmeniui galima skirti tik vieną bausmę (susidarytų analogiška netinkama padėtis, kai BK fiziniams asmenims už nusikalstamos veikos padarymą buvo galima skirti tokią savarankišką bausmę, kaip teisės dirbti tam tikrą darbą atėmimas – vėliau ši netinkama praktika buvo ištaisyta teisės dirbti tam tikrą darbą bausmę konvertavus į baudžiamojo poveikio priemonę). Kartu, šios baudžiamojo poveikio priemonės turinys bei paskirtis labiau atitinka baudžiamojo poveikio priemonių, o ne bausmės sistemą. Daugiau argumentų žr. 84 p. 86. Lietuvos advokatūra 2023-11-0833 Dėl uždraudimo dalyvauti viešuosiuose pirkimuose Projekto 34 (pernumeravus-33)straipsniu siūloma BK papildyti 72⁷ straipsniu „Teismas uždraudžia juridiniam asmeniui dalyvauti viešuosiuose pirkimuose.
Dalyvauti viešuosiuose pirkimuose juridiniam asmeniui gali būti uždraudžiama nuo penkerių iki septynerių metų. Šios baudžiamojo poveikio priemonės terminas skaičiuojamas metais ir mėnesiais“. Draudimo laikotarpis nuo penkerių iki septynerių metų juridiniam asmeniui dalyvauti viešuosiuose pirkimuose yra pakankamai ilgas. 2023 m. rugsėjo 18 d. išvadoje Nr. XIVP-3066 pastabą dėl šio pasiūlymo taip pat yra pateikęs ir Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (toliau – Teisės departamentas), su kurio pastabomis pilnai sutiktina. Teisės departamentas savo išvadoje nurodė, jog siūlomas nustatyti minimalus (penkerių metų) ir maksimalus (septynerių metų) šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminas, yra pakankamai didelis. Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 46 straipsnyje įtvirtintas draudimas dalyvauti viešuosiuose pirkimuose penkerius metus po apkaltinamojo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo ir yra siejamas su tam tikrų šiame straipsnyje nurodytų nusikalstamų veikų padarymu. Svarstytina, ar tokios baudžiamojo poveikio priemonės nustatymas nepažeistų non bis in idem principo. Teisės departamentas pastebėjo, kad Projekto aiškinamojo rašto teiginiai, kad šios baudžiamojo poveikio priemonės įtvirtinimas „<...> numatys platesnę teisinę apsaugą, negu galiojančio Viešųjų pirkimų įstatymo reglamentavimas“ suponuoja, kad turėtų būti inicijuojami Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimai, o ne naujomis nuostatomis pildomas BK. Pritarti iš dalies BK projektu siūlomi pakeitimai neprieštarauja non bis in idem principui. Pažymėtina, kad tokio pobūdžio teisinis reglamentavimas, kuriuo skirtinguose įstatymuose numatomi panašaus pobūdžio ribojimai, jau yra galiojantis ir efektyviai veikiantis.
Šiame kontekste pažymėtina, kad pavyzdžiui BK 68² straipsnyje įtvirtinta baudžiamojo poveikio priemonė - teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas visiškai suderinamas su specialiuose įstatymuose numatytais draudimais tam tikrą laiko tarpą užimti tam tikras pareigas ar verstis atitinkama veikla (pavyzdžiui, Valstybės tarnybos įstatymo 4 straipsnio 2 dalis, Advokatūros įstatymo 8 straipsnis, Azartinių lošimų įstatymo 11 straipsnis ir daug kt.). Kartu su BK 72⁷ straipsnio pakeitimais teikiami Komiteto parengti Viešųjų pirkimų įstatymo 46 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas ir Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo Nr. XI-1491 34 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, siekiant suderinti šių įstatymų su BK nuostatas. 87. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
siūloma juridiniams asmenims numatyti naują baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą juridiniam asmeniui gauti paramą, subsidiją ar dotaciją. Atsižvelgiant į tai, kad ir fizinis asmuo, tam tikrais įstatymų numatytais atvejais, gali gauti paramą, subsidiją ir kitas išmokas iš valstybės, savivaldybės biudžeto, nėra aišku, kodėl ši baudžiamojo poveikio priemonė numatoma tik juridiniams asmenims. Nepritarti Nėra galimybių tokio pobūdžio baudžiamojo poveikio priemonės praktiškai įgyvendinti fizinių asmenų atžvilgiu. 88. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
12Siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo,
svarstytina, ar BK 74 straipsnis neturėtų būti pildomas nauja 3 dalimi, numatančia teisines pasekmes juridinio asmens vadovui ar darbuotojui, už vengimą vykdyti juridiniam asmeniui skirtas baudžiamojo poveikio priemones. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas 2023-09-1837 13.
Projekto 36 (pernumeravus-37) straipsniu BK 75 straipsnio 7 dalyje siūloma nustatyti, kad „Asmeniui, nuteistam už nusikaltimo padarymą, kai šią veiką padarė būdamas priklausomas nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bausmės vykdymas gali būti atidėtas tik jam sutinkant gydytis priklausomybės ligas.“ Šios nuostatos formuluotė „būdamas priklausomas“ suponuoja, kad kiekvienu atveju turėtų būti įrodinėjama, jog asmuo, nuteistas už nusikaltimo padarymą, turi priklausomybę nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Svarstytina, ar šios normos taikymas tik tuo atveju, kai yra įrodoma, jog asmuo yra priklausomas nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, neapsunkins jos taikymo. Pritarti BK projektu siūlomų pakeitimų atsisakyta. 90. Vilniaus universiteto Teisės fakultetas
straipsniu idėja yra priimtina, tačiau jos realizavimo forma yra diskutuotina. Mūsų nuomone, juridinis asmuo, kuriam paskirta bausmė ir (arba) baudžiamojo poveikio priemonė, savaime negali būti reorganizuojamas tol, kol vykdoma bausmė ir (arba) baudžiamojo poveikio priemonė. Atsižvelgiant į tai, toks draudimas turi būti numatytas Bausmių vykdymo kodekse ir baudžiamojo poveikio priemonių vykdymą reglamentuojančiuose teisės aktuose. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
straipsnio 1 dalies 2 punktas, BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas bei 3 dalies 3 punktas), kuriuose nustatoma viena iš atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygų – turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimas.
Svarstytina, ar atitinkamai su šiais daromais pakeitimais neturėtų būti derinamos ir galiojančios redakcijos BK 93 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatos, kuriomis vadovaujantis, nepilnametis, pirmą kartą padaręs baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu jis nukentėjusio asmens atsiprašė ir visiškai ar iš dalies savo darbu ar pinigais atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą, tai yra 93 straipsnio
turtinė bet ir (ar) neturtinė žala. Pritarti
Aukščiausiasis Teismas 2023-11-1737
BK 75 straipsnio 7 dalyje vartojama sąvoka priklausomas nuo alkoholio (priklausomybė nuo alkoholio ir kitų medžiagų yra medicininis kriterijus, kuriam konstatuoti reikalingos medicinos žinios, t. y. eksperto (specialisto) išvada), kai tuo tarpu kituose BK straipsniuose yra vartojama sąvoka būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Svarstytina, ar siekiant teisinio aiškumo, nuoseklumo, šios sąvokos neturėtų būti suvienodintos. Atsižvelgti Pasiūlymo įtvirtinti BK 75 str. 7 d. numatyta nuostatą yra atsisakoma dėl itin skirtingų institucijų pozicijų. 93. Lietuvos apeliacinis teismas
nusikaltimo padarymą, kai šią veiką padarė būdamas priklausomas nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bausmės vykdymas gali būti atidėtas tik jam sutinkant gydytis priklausomybės ligas.
Siūlytina šią nuostatą keisti, nesudarant prielaidų asmenims piktnaudžiauti tokiu teisiniu reglamentavimu ir išvengiant atvejų, kai asmenys duos formalų sutikimą bylos nagrinėjimo metu, o vėliau tokio sprendimo nevykdys. Siekiant užkirsti kelią tokiam galimam piktnaudžiavimui, būtina numatyti galimybę atidėti bausmės vykdymą tokiais atvejais, kai asmuo iki įrodymų tyrimo pradžios pateikia teismui duomenis apie jau vykstantį gydymąsi ir jo rezultatus arba bent informaciją apie tai, kad kreipėsi dėl gydymosi, bet jis nėra pradėtas ne dėl jo kaltės (pvz., gydymo įstaiga negalėjo pradėti gydymo dėl susidariusios norinčių gydytis eilės ir pan.). Atsižvelgti Pasiūlymo įtvirtinti BK 75 str. 7 d. numatyta nuostatą yra atsisakoma dėl itin skirtingų institucijų pozicijų. 94. Vilniaus universiteto Teisės fakultetas
papildyti BK 75 straipsnį nauja 7 dalimi, pagal kurią tuo atveju, jeigu asmuo nuteisiamas už nusikaltimo padarymą, kai šią veiką padarė būdamas priklausomas nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bausmės vykdymas gali būti atidėtas tik nuteistajam sutinkant gydytis priklausomybės ligas. Viena vertus, numatomas reglamentavimas nėra pakankamai tikslus, nes gydytis priklausomybės ligą gali tik ja sergantis asmuo, tuo tarpu padaryti nusikaltimą būdamas apsvaigęs (kai apsvaigimas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui) gali ir asmuo, kuris neserga priklausomybės liga.
Kita vertus, mokslinių tyrimų rezultatai rodo, kad, pavyzdžiui, dalyvavimas elgesio keitimo programose ne savo noru, bet įpareigojus teismui, neturint motyvacijos keistis gali būti neveiksmingas, todėl tokių priemonių skyrimą reikėtų palikti teismo diskrecijai. Atsižvelgti Pasiūlymo įtvirtinti BK 75 str. 7 d. numatyta nuostatą yra atsisakoma dėl itin skirtingų institucijų pozicijų. 95. Vilniaus universiteto Teisės fakultetas
siūloma pakeisti BK 75 straipsnio 8 dalį ir panaikinti galimybę teismui savo iniciatyva paskirti kitas baudžiamajame įstatyme nenumatytas pareigas, kurios, teismo nuomone, turėtų teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui. Pritarti
universiteto Teisės fakultetas
25Atsižvelgiant į tai,
kad žmonių socialinė branda vyksta skirtingai, o pastaraisiais dešimtmečiais ji yra pasiekiama vis vėlesniame asmens amžiuje, svarstytina, ar BK 81 straipsnio 2 dalyje nereikėtų numatyti nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės taikymo ypatumų galimybę tokiems asmenims, kuriems dar nesuėję 23 metai. Atsižvelgti Nauja iniciatyva Pagal Konstitucijos 68 str. įstatymų leidybos iniciatyvos teisė Seime priklauso Seimo nariams, Respublikos Prezidentui ir Vyriausybei. Šią teisę turi taip pat ir piliečiai 50 tūkstančių piliečių, turinčių rinkimų teisę, gali teikti
prokuratūra
galimybę atidėti už sunkų nusikaltimą paskirtos bausmės vykdymą. BK 54 straipsnio 3 dalyje numatyta galimybė skirti švelnesnę bausmės rūšį, todėl nepritartina papildomai galimybei švelninti atsakomybę už sunkų nusikaltimą.
Manytina, kad neturėtų būti galimybės atidėti bausmės vykdymą, jeigu yra pagrindai ir sąlygos skirti laisvės atėmimo bausmę. Teismas už sunkų nusikaltimą gali skirti švelnesnę bausmės rūšį, o ne atidėti jos vykdymą. Taigi teismas jau dabar turi pakankamai diskrecijos parinkdamas bausmės rūšį. Nepritarti Palikta teismui diskrecija atidėti paskirtos bausmės vykdymą ir dėl sunkių tyčinių nusikaltimų, kaip buvo pasiūlyta autorių. 98. Generalinė prokuratūra
14Siūlytina BK 75 straipsnio 8 punktą išdėstyti taip:
„68. Teismas asmeniui jo ar kitų baudžiamojo proceso dalyvių prašymu, taip pat savo nuožiūra gali paskirti kitas baudžiamajame įstatyme nenumatytas pareigas, kurios, teismo nuomone, turėtų teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui.“
departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos
BK 75 straipsnį 7 dalimi ir numatyti, kad asmeniui, nuteistam už nusikaltimo padarymą, kai šią veiką padarė būdamas priklausomas nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bausmės vykdymas gali būti atidėtas tik jam sutinkant gydytis priklausomybės ligas. Pritartina siūlymo esmei, tačiau kyla klausimas, kokiais duomenimis turės būti grindžiama asmens priklausomybė ir jos įtaka nusikalstamos veikos padarymui, atsižvelgiant į tai, kad tokius duomenis reikės surinkti ikiteisminio tyrimo metu. Atsižvelgti Pasiūlymo įtvirtinti BK 75 str. 7 d. numatyta nuostatą yra atsisakoma dėl itin skirtingų institucijų pozicijų. 100. Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos 2023-11-0637 3.
Atsižvelgiant į tai, kad BK projekto 38 straipsniu siūloma papildyti BK 75 straipsnį 4 ir 7 dalimis, turėtų būti tikslinamos ir BK 75 straipsnio 9 dalyje nurodytos šio straipsnio dalys. BPK projektui pastabų neturime. Pritarti
socialinių mokslų centro Teisės institutas 2023-10-2637 Dėl apribojimų taikyti bausmės vykdymo atidėjimą priklausomybės liga sergantiems asmenims (siūloma nauja BK 75 straipsnio 7 dalis) Negalime pritarti siūlymui, kad sergantiems priklausomybe būtų numatytos siauresnės teisės į bausmės vykdymo atidėjimą nei visiems kitiems asmenims (siūloma BK 75 straipsnio 7 dalis), t. y. tokiems asmenims nebūtų atidedamas bausmės vykdymas nepaisant to, kad teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Kokia prasmė atimti laisvę žmogui, kai teismas tiki, kad bausmės tikslai bus pasiekti ir be laisvės atėmimo? Kartu manytume, kad tokia nuostata būtų diskriminacinio pobūdžio. Antai, jei asmuo apsvaigęs nusikalsta, bet jis neserga priklausomybe (bet galbūt negeba valdyti savo agresijos), jam bausmės vykdymas galėtų būti atidedamas bendrais pagrindais, o jei jis turi ligos įrašą – jam keliama papildoma sąlyga – sutikimas gydytis priklausomybę. Net jei ir vieno, ir kito asmens pakartotinio nusikaltimo rizika būtų vienoda. Norint paskatinti nusikaltusius priklausomybe segančius ligonius gydytis, galima numatyti papildomą bausmės vykdymo atidėjimo pagrindą, o ne kitus pagrindus ribojančią sąlygą.
Pavyzdžiui, siūloma BK 75 straipsnio 7 dalis galėtų numatyti: Asmeniui, nuteistam už nusikaltimo padarymą, kai jis šią veiką padarė būdamas priklausomas nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, jam įsipareigojus gydytis priklausomybės ligas, gali būti atidedamas bausmės vykdymo atidėjimas, jeigu jis nuteistas už neatsargų nusikaltimą arba jis nuteistas ne daugiau kaip 6 metams už tyčinį nusikaltimą ir teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Siekiant paskatinti priklausomybe sergančius asmenis gydytis, tikslinga numatyti bausmės vykdymo atidėjimo galimybę ne tik už apysunkius ir nesunkius, bet ir sunkius nusikaltimus (pvz., sergantieji priklausomybe būna platina nedidelio kiekio narkotines ar psichotropines medžiagas, arba išgertuvių metu padaro sunkų sveikatos sutrikdymą, kuris gali ir nesukelti ilgalaikių pasekmių). Manome, kad tinkamiau remtis realiu nusikaltimo sunkumu ir nuteistojo asmenybe, ką atspindi teismo paskirta bausmė, o ne nusikaltimo teorine kategorija (apysunkis, sunkus). Šis principas ateityje turėtų būti taikomas kaip bendra bausmės vykdymo atidėjimo taisyklė, o kol kas siūlome jį numatyti bent sprendžiant sergančiųjų priklausomybe ir įsipareigojančių ją gydytis bausmės vykdymo atidėjimo klausimui. Atsižvelgti Pasiūlymo įtvirtinti BK 75 str. 7 d. numatyta nuostatą yra atsisakoma dėl itin skirtingų institucijų pozicijų. 102. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-09-1838 15.
Nepritartina siūlymui panaikinti BK 76 straipsnyje įtvirtintą diskreciją dėl tolimesnės bausmės atlikimo (galiojanti nuostata numato, kad „jeigu toks asmuo pasveiksta, jis gali būti siunčiamas toliau atlikti bausmę“), kadangi galimos situacijos, kai lieka itin maža neatliktos bausmės dalis ir dėl to nėra tikslinga asmenį siųsti ją atlikti. Nepritarti Nėra aišku kokiu pagrindu galėtume paneigti teismo paskirtos bausmės dalį ir suteikti visišką laisvę jos nevykdyti, kai yra pašalinamos kliūtys jos vykdymui. 103. Vilniaus universiteto Teisės fakultetas
vykdomos iki teismo nustatyto termino pabaigos. Pritarus tokiam pasiūlymui reikėtų patikslinti ir BK 88 straipsnio 1 dalies nuostatas. Nepritarti Pasiūlymas perteklinis, kadangi visos auklėjimo priemonės ir taip vykdomos iki teismo nustatyto termino pabaigos. 104. Vilniaus universiteto Teisės fakultetas
remiantis BK 84 straipsnio 2 dalyje numatoma galimybė žalos atlyginimo arba pašalinimo terminą numatyti net iki trejų metų. Turint omenyje, kad ši auklėjamojo poveikio priemonė „skiriamas tik tuo atveju, kai nepilnametis turi lėšų, kuriomis savarankiškai disponuoja, arba padarytą žalą gali pašalinti savo darbu“, todėl žala turėtų būti atlyginama kiek įmanoma greičiau ir nesitęsti nepagrįstai ilgai. Atsižvelgiant į tai, siūlytina šį terminą sutrumpinti iki ne ilgesnio, nei dvejų metų. Pritarti
Aukščiausiasis Teismas 2023-11-1741
nurodoma, kad „siekiant užtikrinti, kad baudžiamojo poveikio priemonė – nemokami darbai, būtų suderinama su BK 41 straipsnyje įtvirtintais bausmės tikslais, BK projekto 31 straipsniu keičiamame BK 70 straipsnyje numatomas ilgesnis maksimalus nemokamų darbų terminas nuo 100 iki 200 valandų.
Šie pakeitimai leis užtikrinti, kad skiriant apariamą baudžiamojo poveikio priemonę, teismai turės efektyvesnę galimybę tinkamai individualizuoti aptariamą priemonę, atsižvelgiant į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, kas kartu sukurs prielaidas dažniau taikyti šią baudžiamojo poveikio priemonę. Taip pat galimybė paskirti ilgesnį šios itin socialiai naudingos priemonės terminą neabejotinai prisidės prie teisingumo principo įgyvendinimo realizuojant baudžiamąją atsakomybę.“ Svarstytina, ar siekiant tų pačių tikslų ir užtikrinant teisinio reguliavimo nuoseklumą, nuo 100 iki 200 valandų neturėtų būti padidintas ir maksimalus nemokamų auklėjamojo pobūdžio darbų terminas, taikytinas nepilnamečiams pagal BK 85 straipsnį. Nepritarti Nepilnamečiam nustatomų įpareigojimų maksimalus dydis negali būti identiškas, kaip ir pilnamečių asmenų atžvilgiu. Sistemiškai vertinant BK normas, pažymėtina, kad nepilnamečių atžvilgiu dažniausiai nustatomas per pusę trumpesnis konkrečios priemonės ir (ar) bausmės vykdymo terminas. Manome, kad toks požiūris yra suderinamas su tikslu nepilnamečių atžvilgiu taikyti mažiau represyvią baudžiamąją politiką. 106. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2023-11-1742
BK 87 straipsnio 4 dalyje riboti teismo diskreciją nepilnamečiui paskirti kitus baudžiamajame įstatyme nenumatytus įpareigojimus ir (ar) draudimus, kurie, teismo nuomone, turėtų teigiamos įtakos nepilnamečio elgesiui paliekant tik galimybę tokius įpareigojimus ir (ar) draudimus paskirti jo ar kitų baudžiamojo proceso dalyvių prašymu.
Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudenciją valstybės pareigūnų, taip pat ir teisėjų, įgaliojimai teisės aktuose negali būti apibūdinami kaip jų subjektinė teisė, kurią jie gali įgyvendinti savo nuožiūra (pvz., Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimas). Dėl to svarstytina, ar BK 87 straipsnio 4 dalyje neturėtų būti įtvirtinta tiesiog nuostata, kad Teismas nepilnamečiui gali paskirti kitus baudžiamajame įstatyme nenumatytus įpareigojimus ir (ar) draudimus, kurie, turėtų teigiamos įtakos nepilnamečio elgesiui. Pritarti
prokuratūra
straipsnio 4 dalies pakeitimams, nes be aiškaus pagrindo siaurinama teismo diskrecija – savarankiškai, be proceso dalyvių prašymo, savo nuožiūra skirti baudžiamojo ar auklėjamojo poveikio priemones. Siūlytina 87 straipsnio 4 dalį išdėstyti taip:
„4. Teismas nepilnamečiui jo ar kitų baudžiamojo proceso
dalyvių prašymu, taip pat savo nuožiūra gali paskirti kitus baudžiamajame įstatyme nenumatytus įpareigojimus.“ Pritarti Taip pat atsisakoma žodžių “savo nuožiūra“. 108. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
straipsnis pildomas nauja 5 dalimi, numatančia, kad laisvės apribojimo bausmė nepilnamečiui negali viršyti vienerių metų ir šešių mėnesių. Siūlytina svarstyti galimybę nustatyti ir minimalų šios bausmės terminą, nes BK 48 straipsnyje, reglamentuojančiame laisvės apribojimo bausmės skyrimą ir tvarką, numatytas šios bausmės terminas – nuo trijų mėnesių iki dvejų metų.
Šiuo aspektu analizuojant bausmių ypatumus nepilnamečiams, taip pat pastebėtina, kad bausmės paprastai turi įstatyme įtvirtintą minimalią ir maksimalią ribą, pavyzdžiui: BK 90 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad nepilnamečiui gali būti skiriama nuo penkių iki keturiasdešimt penkių parų arešto, o bauda – nuo 5 iki 50 MGL dydžio (BK 90 straipsnio 3 dalis). Pritarti
Aukščiausiasis Teismas 2023-11-1745
atidėjimas nepilnamečiui nėra keičiamas ir išlieka treji metai (BK 92 straipsnio 2 dalis). Todėl svarstytina, ar pagrįstai siūloma BK 90 straipsnio
nustatoma maksimali laisvės apribojimo bausmė vieneriems metams šešiems mėnesiams, o ne paliekama galimybė taikyti bendrą maksimalią dvejų metų laisvės apribojimo bausmę. Toks siūlomas ribojimas siaurina laisvės apribojimo bausmės taikymo galimybes ir mažina galimybes netaikyti su laisvės atėmimu susijusių bausmių nepilnamečiams. Nepritarti Žiūrėti 105 p. 110. Lietuvos apeliacinis teismas 2023-11-10 44,40
baudžiamojo poveikio priemonės kartu su bausme gali būti skiriamos nepilnamečiui, yra perteklinis ir nesuderintas su BK 67 straipsnio 4 dalimi, reglamentuojančia nepilnamečiui skiriamų baudžiamojo poveikio priemonių sąrašą. Kaip matyti, siūloma BK 90 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti ir tokias priemones, kurios nėra numatytos ir kurių aptariamais pakeitimais nesiūloma įtvirtinti BK 67 straipsnio 4 dalyje, t. y. BK 72⁴ straipsnyje įtvirtintą įpareigojimą pranešti apie gyvenamosios vietos pakeitimą ar išvykimą iš jos ir BK 69 straipsnyje įtvirtintą turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą ar pašalinimą.
Be to, BK 67 straipsnio 4 dalyje pagrįstai nenumatytas turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimas, kadangi BK 84 straipsnyje nustatyta analogiško turinio auklėjamojo poveikio priemonė. Pritarti iš dalies Atsižvelgiant į pateiktą pastabą BK projektas patikslintas numatant, kad nepilnamečiams asmenims yra išplečiamas išimtinai tik į jų efektyvesnė resocializaciją bei nukentėjusiųjų apsaugą nukreiptomis baudžiamojo poveikio priemonėmis – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu, dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose bei alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose bei kursuose. 111. Lietuvos apeliacinis teismas
tikros rūšies bausme, turėtų būti įtvirtintos BK 67 straipsnio 3–5 dalyse, o BK 42, 43 ir 90 straipsniuose tokios nuostatos vertintinos kaip perteklinės. Atsižvelgiant į tai, siūlytina patikslinti BK Bendrosios dalies pakeitimo įstatymo projektą, kuriuo siūlomi itin skirtingi pakeitimai minėtu aspektu. Nepritarti Žiūrėti 77 p. 112. Vilniaus universiteto Teisės fakultetas
baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo nepilnamečiams galimybes (BK 90 straipsnio 2 dalis, BK 93 straipsnio 2 dalis), nes baudžiamojo poveikio priemonės neturi auklėjamojo pobūdžio ir neatitinka BK 80 straipsnyje numatytų nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumų. Be to, jų taikymo galimybių nepilnamečiams išplėtimas tik padidins baudžiamąją represiją nepilnamečių atžvilgiu, nes sumažins auklėjamojo poveikio priemonių taikymą.
Nepritarti Atkreiptinas dėmesys į tai, kad jau ir šiuo metu nepilnamečių asmenų atžvilgiu gali būti taikomos baudžiamojo poveikio priemonės. Šiame kontekste pažymėtina, kad baudžiamojo poveikio priemonių sąrašas nepilnamečiams asmenims yra išplečiamas išimtinai tik į jų efektyvesnė resocializaciją bei nukentėjusiųjų apsaugą nukreiptomis baudžiamojo poveikio priemonėmis – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu, dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose bei alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose bei kursuose. Tokio pobūdžio priemonės nepilnamečių asmenų atžvilgiu neturi represyvaus pobūdžio, o priešingai nei teigiama pastaboje, padėtų su kvalifikuotų specialistų pagalba spręsti sudėtingas jų gyvenimo problemas, kartu užtikrinant mažesnę pakartotinio nusikalstamumo riziką nukentėjusiųjų atžvilgiu. Galiausiai, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pasirinktos baudžiamojo poveikio priemonės visiškai neprieštarauja auklėjamojo poveikių sistemai, o tik ją papildo priemonėmis, kurios šiuo metu nėra numatytos. Kartu pažymėtina, kad tokiam siūlomam modeliui pritaria visos kitos suinteresuotos institucijos. 113. Generalinė prokuratūra
16Nepritartina siūlomiems BK 92 straipsnio pakeitimams,
papildant straipsnį 4 dalimi, reglamentuojančia bausmės už sunkius nusikaltimus vykdymo atidėjimą. Argumentai išdėstyti šio rašto 13 punkte. Nepritartina Žiūrėti 55 p. 114. Generalinė prokuratūra
iš dalies. Atkreiptinas dėmesys, kad BK
nuostatomis.
Nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumai numatyti atskirame skyriuje, todėl siūlytina papildyti BK 92 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„56. Atidėdamas bausmės vykdymą pagal šio straipsnio 2, ir 3 ir 4
dalis, teismas nepilnamečiui paskiria vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso 82 straipsnyje numatytas auklėjamojo poveikio priemones, išskyrus atidavimą į specialią auklėjimo įstaigą. Kartu teismas nustato laiką, per kurį nepilnametis turi įvykdyti auklėjamojo poveikio priemones. Taip pat gali būti skiriamos šio kodekso 67 straipsnio 4 dalyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės.“
universiteto Teisės fakultetas
švelninti BK 93 straipsnio 1 dalyje numatytų nepilnamečio atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės keliamų sąlygų, pavyzdžiui, turint omenyje, kad tai yra teismo diskrecinė teisė, numatyti galimybę taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės ir ne pirmą kartą nusikalstamą veiką padariusiam nepilnamečiui. Nepritarti Nepritarta, nes manytina, kad tai būtų per didelis baudžiamosios atsakomybės nepilnamečių atžvilgiu švelninimas. 116. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
numatoma, jog asmeniui, nesilaikančiam nustatytų ambulatorinio stebėjimo sąlygų, pirminę psichikos sveikatos priežiūrą vykdančios institucijos teikimu teismas gali pakeisti šią priverčiamąją medicinos priemonę į stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje, pažymėtina, kad vadovaujantis galiojančiomis BK nuostatomis, teismas ne rečiau kaip kartą per šešis mėnesius pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą privalo spręsti klausimą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar jų taikymo panaikinimo (BK 98 straipsnio 6 dalis).
Tokių klausimų sprendimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 405 straipsnio nuostatos. Sisteminis šių normų aiškinimas leidžia teigti, kad teismas, remdamasis gydytojų komisijos išvada, turi galimybę asmeniui, kuriam taikoma tam tikros rūšies priverčiamoji medicinos priemonė, esant pagrindui, pakeisti ją kita. Atsižvelgiant į tai, svarstytinas tokio teisinio reguliavimo tikslingumas. Neatsižvelgus į šią pastabą, svarstytina, ar nebūtų tikslingiau siūlomą normą įtvirtinti BPK 405 straipsnyje, kuris ir reglamentuoja priverčiamosios medicinos priemonės rūšies pakeitimo ar panaikinimo klausimus. Pritarti Atsižvelgiant į pastabą, atsisakyta 98 straipsnio pakeitimo. 117. Vilniaus universiteto Teisės fakultetas
straipsnio 2 dalies papildymas, kuriuo numatoma: “jeigu asmuo nesilaiko nustatytų ambulatorinio stebėjimo sąlygų, pirminę psichikos sveikatos priežiūrą vykdančios institucijos teikimu teismas gali pakeisti šią priverčiamąją medicinos priemonę į stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje.“ Visų pirma, priverčiamosios medicinos priemonės nėra skirstomos pagal jų griežtumą, o yra susijusios su psichikos sutrikimo gydymo poreikiais.
Remiantis BK 98 straipsnio 3 dalimis „stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis teismas taiko asmeniui, kurį dėl jo psichikos sutrikimo reikia stebėti ir gydyti specializuotame stacionare“, o ne tada, kai asmuo nesilaiko nustatytų ambulatorinio stebėjimo sąlygų (pastebėtina, kad pagal siūlomą taisyklę net nereikalaujama, kad tas nesilaikymas būtų bent jau piktybinis arba šiurkštus). Antra, BK 98 straipsnio 6 dalis jau dabar numato, kad „teismas ne rečiau kaip kartą per šešis mėnesius pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą privalo spręsti klausimą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar jų taikymo panaikinimo.“ Pritarti Atsižvelgiant į pastabą, atsisakyta 98 straipsnio pakeitimo. 118. Lietuvos apeliacinis teismas
nenumatyta jokia tokio svarbaus ir reikšmingai situaciją keičiančio įstatymo įgyvendinimo tvarka (Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų įsitikinimu, vien dėl to įstatymas arba turi būti grąžintas tobulinti jo rengėjams, arba turi būti labai aiškiai ir tvirtai pasakyta, kad šio įstatymo nuostatos taikomos tik toms veikoms, kurios padarytos po įstatymo įsigaliojimo). Aiškios siūlomų pakeitimų įstatymo galiojimo laike nuostatos yra privalomos pagal formuojamą Konstitucinio Teismo jurisprudenciją ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką. 23.1.
įtvirtinta, kad švelninantis įstatymas taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims, tačiau teismų praktika patvirtina, kad ne visi baudžiamojo įstatymo atskirų institutų reglamentavimo pakeitimai turi atgalinį veikimą. Pavyzdžiui, BK 38 straipsnyje įtvirtintas atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali būti taikomas asmenų, kurių bylose jau yra pasibaigęs bylos teisminis nagrinėjimas pirmosios, apeliacinės arba kasacinės instancijos teisme. Priešingas teisės aiškinimas, Lietuvos apeliacinio teismo vertinimu, sukurtų prielaidas manyti, kad jau išnagrinėtose bylose, kuriose anksčiau vien dėl padarytų nusikaltimų pavojingumo nebuvo spręstas klausimas dėl BK 38 straipsnio nuostatų taikymo, būtina peržiūrėti procesus ir visus baigiamuosius aktus, kviesti į posėdžius nukentėjusiuosius, kurių gali ir nebūti, klausti jų nuomonės apie galimą susitaikymą, nors nuteistasis seniai atlieka bausmę ir pan. (tokių klausimų ir ginčų pobūdį, nesant konkrečių įstatymo įgyvendinimo nuostatų, atskleidžia teismų praktikos pavyzdžiai, sprendžiant 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusių BK nuostatų pakeitimų galiojimo laike klausimus, pvz., Lietuvos apeliacinio teismo nutartis byloje Nr. 1S-224-1020/2023). 23.2. Kasacinės instancijos teismo praktikoje ne vieną kartą konstatuota, kad įstatymų leidėjas, pakeisdamas BK Bendrosios dalies nuostatas, nepagrįstai nenustatė tokių pakeitimų įgyvendinimo tvarkos ir taip nesilaikė iš Konstitucinio Teismo doktrinos kylančių reikalavimų, kad turi būti aiškiai įtvirtintos galiojimo laike taisyklės, iš kurių būtų aišku, ar teisės akto nuostatos galioja atgal ir kokia jų galiojimo atgal apimtis. Pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl naujo BK 64¹ straipsnio nuostatų galiojimo laike, nutartyje baudžiamojoje byloje Nr.
2A-7-1/2014 pažymėjo, „kad, remiantis konstitucine jurisprudencija, įstatymų leidėjas, priimdamas teisės aktą, turintį atgalinio veikimo galią, paprastai privalo nustatyti tokių aktų įgyvendinimo tvarkos taisykles, numatyti probleminius klausimus, kurie gali kilti įgyvendinant naujas teisės normas ir kurių sprendimui gali būti reikalingos minėtos taisyklės (Konstitucinio Teismo 1998 m. kovo 25 d., 1998 m. liepos 9 d. ir kt. nutarimai). Dėl BK 64¹ straipsnio tai nėra padaryta. Vadinasi, įstatymų leidėjas, priimdamas BK 64¹ straipsnį, nenumatė jo atgalinio veikimo. Aiškinimas priešingai iš esmės reikštų konstatavimą, kad įstatymų leidėjas, priimdamas BK 64¹ straipsnį, nesilaikė konstitucinio imperatyvo: teisės aktais negalima reikalauti neįmanomų dalykų (lex non cogit ad impossibilia) (pvz., Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. sausio 16 d.nutarimai), nes taikant BK 64¹ straipsnį atgal šalies teismai turėtų iš naujo spręsti bausmių skyrimo klausimą daugelyje baudžiamųjų bylų, išnagrinėtų iki 2013 m. liepos 13 d.“ Panašiai kasacinės instancijos teismas pasisakė ir dėl BK 75 straipsnio 1 dalies pakeitimų galiojimo laike. Kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-386-746/2015 atkreiptas dėmesys į tai, kad „pagal konstitucinę jurisprudenciją įstatymų leidėjas, priimdamas teisės aktą, turintį atgalinio veikimo galią, paprastai privalo nustatyti tokių aktų įgyvendinimo tvarkos taisykles, numatyti probleminius klausimus, kurie gali kilti įgyvendinant naujas teisės normas ir kurių sprendimui gali būti reikalingos minėtos taisyklės (Konstitucinio Teismo 1998 m. kovo 25 d., 1998 m. liepos 9 d. ir kt. nutarimai). Tuo tarpu dėl BK 75 straipsnio 1 dalies tai nėra padaryta. Vadinasi, įstatymų leidėjas, priimdamas naują BK 75 straipsnio 1 dalį, nenumatė neriboto jos atgalinio veikimo.
Aiškinimas priešingai iš esmės reikštų konstatavimą, kad įstatymų leidėjas, priimdamas BK 75 straipsnio 1 dalį, nesilaikė konstitucinio imperatyvo: teisės aktais negalima reikalauti neįmanomų dalykų (lex non cogit ad impossibilia) (pvz., Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. sausio 16 d. nutarimai), nes taikant BK 75 straipsnio 1 dalį atgal be ribų šalies teismai, net ir nesant nuteistųjų prašymų, turėtų iš naujo spręsti bausmių vykdymo atidėjimo klausimą daugelyje baudžiamųjų bylų dėl padarytų sunkių nusikaltimų, išnagrinėtų iki 2015 m. kovo 24 d. ir kuriose teisminio nagrinėjimo stadija visose instancijose (pirmosios, apeliacinės, kasacinės) yra pasibaigus. Tokiose bylose turėtų būti priimami nauji teismo baigiamieji aktai, tokie procesai neišvengiamai prailgintų kitų baudžiamųjų bylų nagrinėjimų teismuose laiką ir t. t.“
kasacinio teismo išplėstinėse teisėjų kolegijose suformuota praktika tik labai nežymiai ir itin siaura apimtimi iliustruoja gausybę žemesnės instancijos teismuose sprendžiamų ginčų, kylančių po tokių reikšmingų įstatymų pokyčių, dėl kurių galiojimo laike įstatymo rengėjai aiškiai nepasisakė ir iš esmės neatsakingai, išvengiant ir apeinant problemą, paliko įstatymo įgyvendinimo klausimą spręsti teismų praktikai. 23.4. Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytą Konstitucinio Teismo jurisprudenciją, kasacinio teismo praktiką, siūlomų BK pakeitimų apimtį ir siekiant užtikrinti teisinio aiškumo, teisėtų lūkesčių ir teisinio tikrumo principus, būtina BK pakeitimo įstatyme atskirai įtvirtinti nuostatas dėl galiojimo laike. Įstatymų leidėjas yra laisvas nuspręsti, kokį tokių nuostatų modelį pasirinkti.
Jis gali numatyti kiekvieno atskiro instituto ar atskiros įstatymo nuostatos įgyvendinimo laiką ir tai aptarti panašiai, kaip tai buvo padaryta 2000 m. rugsėjo 26 d. priėmus naują BK, kuris įsigaliojo 2003 m. gegužės 1 d., t. y. dėl kiekvieno instituto, įvertinus jo specifiką, nustatyti atskiras galiojimo laike taisykles (žr. 2002 m. spalio 29 d. įstatymą Nr. IX-1162, kuriame neatsitiktinai buvo net 48 straipsniai), arba aiškiai ir nedviprasmiškai numatyti, kad įstatymas taikomas tik toms veikoms, kurios padarytos po įstatymo įsigaliojimo (tokiu būdu įstatymų leidėjas įtvirtintų BK 3 straipsnio 2 dalyje nuostatų išimtį ir teismai neturėtų peržiūrėti kiekvieno nuteisto ir bausmę atliekančio asmens prašymo dėl teisinės padėties sušvelninimo, esant bendram BK 3 straipsnio 2 dalies principui. Projekte pasirinktas kelias – nutylėti įgyvendinimo nuostatas šiuo atveju yra negalimas ir teismai, atsižvelgdami į gausybę problemų, kilusių taikant 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusius BK pakeitimus, neišvengiamai spręs klausimą dėl tokio įstatymo atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai, inter alia, atsižvelgdami ir į šio rašto 23.2 pastraipoje išsakytus argumentus. Pritarti BK projektas patikslintas, tad aptariamų įgyvendinimo problemų nesukels. 119. Lietuvos apeliacinis teismas
to, Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjai, atsižvelgdami ir į 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusių BK pakeitimų įgyvendinimo iššūkius, iš esmės paralyžavusius dalies teismų darbą, viena vertus, nespėjus pasirengti įstatymo įgyvendinimui, kita vertus, neturint žmogiškųjų išteklių ir nesant galimybės vasaros laikotarpiu užtikrinti suinteresuotų proceso dalyvių dalyvavimą teismo posėdžiuose vasaros laikotarpiu, visiškai nepritaria BK Bendrosios dalies pakeitimo įstatymo projekto ir BPK pakeitimo įstatymo projekto įsigaliojimo datai – 2024 m. birželio 1 d.
Atsižvelgiant į neišvengiamai atsirasiantį didelį nuteistųjų prašymų peržiūrėti jų bylas skaičių (nepaisant to, kokį reglamentavimo modelį pasirinks įstatymų leidėjas), toks įstatymų įsigaliojimo laikas yra pats netinkamiausias, todėl jis turi būti perkeltas į rudenį (pvz., numatant įsigaliojimo datą 2024 m. rugsėjo 1 d.), arba iš esmės paankstintas (numatant ne vėlesnį laiką nei 2024 m. balandžio 1 d.). 25. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjai nėra abejingi įstatymų leidybos procesui, tačiau dėl pakankamai mažo šio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų skaičiaus ir didelio darbo krūvio, nagrinėjant bylas tik teisėjų kolegijose (teisme tėra keturios teisėjų kolegijos visoms apeliacine tvarka gaunamoms byloms išnagrinėti), neturi fizinių galimybių visuomet pateikti pastabas dėl gaunamų teisės aktų projektų, aktyviai dalyvauti teisėkūros procese ir įsitraukti į itin svarbią Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto veiklą, bet, Komitetui įžvelgiant poreikį išklausyti teismo teisėjų poziciją, šiuo atveju įsitrauks į itin svarbaus įstatymo projekto svarstymą. Be to, Komitetui pageidaujant, Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjai visada atviri bet kokio formato diskusijai su Komiteto nariais bet kokiais teismų veiklos ir baudžiamosios justicijos klausimais.
Pritarti BK projektas patikslintas, tad aptariamų įgyvendinimo problemų nesukels. Suderinus su rengėjais, atsižvelgiant į teismų prašymus, įstatymo įsigaliojimo data numatyta 2024 m. lapkričio 1d. 120. Nacionalinė teismų administracija 2023-11-2450 N2 Administracija, pasitarusi su Teisėjų taryba ir atsižvelgdama į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. lapkričio 17 d. išvadoje dėl įstatymų projektų Nr. XIVP-3066–3067 bei Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų 2023 m. lapkričio 10 d. išvadoje dėl įstatymų projektų Nr. XIVP-2570, Nr. XIVP-2656, Nr. XIVP-3066–3067 ir Nr. XIVP-3001 pateiktas pastabas dėl aptariamų Įstatymų projektų, be kita ko, pažymi, kad palaiko visas teisėjų išsakytas pastabas, ir ypač atkreipia dėmesį į tai, kad esminis BK projekto trūkumas yra tas, jog nenumatyta jokia tokio svarbaus ir reikšmingai situaciją keičiančio įstatymo įgyvendinimo tvarka. Pabrėžtina, kad vien dėl to BK projektas arba turi būti grąžintas tobulinti jo rengėjams, arba turi būti labai aiškiai ir tvirtai pasakyta, kad šio įstatymo nuostatos taikomos tik toms veikoms, kurios padarytos po įstatymo įsigaliojimo. Pritartina Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų išsakytai nuomonei, kad aiškios siūlomų pakeitimų įstatymo galiojimo laike nuostatos yra privalomos pagal formuojamą Konstitucinio Teismo jurisprudenciją ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką. Taip pat pažymėtina, kad, atsižvelgiant į Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų 2023 m. lapkričio 10 d. išvadoje dėl įstatymų projektų Nr. XIVP-2570, Nr. XIVP-2656, Nr. XIVP-3066–3067 ir Nr.
XIVP-3066–3067 ir Nr. XIVP-3001 išdėstytą Konstitucinio Teismo jurisprudenciją, kasacinio teismo praktiką, aptariamą siūlomų BK pakeitimų apimtį ir siekiant užtikrinti teisinio aiškumo, teisėtų lūkesčių ir teisinio tikrumo principus, pritartina, jog BK projekte būtina atskirai įtvirtinti nuostatas dėl įstatymo galiojimo laike. Todėl šiame kontekste akcentuotinas Teisėkūros pagrindų įstatyme įtvirtintas teisėkūros sistemiškumo principas, reiškiantis, kad teisės normos turi derėti tarpusavyje, žemesnės teisinės galios teisės aktai neturi prieštarauti aukštesnės teisinės galios teisės aktams, įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai turi būti rengiami ir priimami taip, kad įsigaliotų kartu su įstatymu ar atskiromis jo nuostatomis, kurias šie teisės aktai įgyvendina. Administracijos nuomone, teisėjai minėtose išvadose pagrįstai nurodė, jog įstatymų leidėjas yra laisvas nuspręsti, kokį nuostatų modelį pasirinkti, kadangi jis gali numatyti kiekvieno atskiro instituto ar atskiros įstatymo nuostatos įgyvendinimo laiką. Tačiau tai reikėtų aptarti panašiai, kaip tai buvo padaryta 2000 m. rugsėjo 26 d. priėmus naująjį BK, kuris įsigaliojo 2003 m. gegužės 1 d., t. y. dėl kiekvieno instituto, įvertinus jo specifiką, nustatyti atskiras galiojimo laike taisykles (žr. 2002 m. spalio 29 d. įstatymą Nr. IX-1162, kuriame neatsitiktinai buvo net 48 straipsniai), arba aiškiai ir nedviprasmiškai numatyti, kad įstatymas taikomas tik toms veikoms, kurios padarytos po įstatymo įsigaliojimo (taip įstatymų leidėjas įtvirtintų BK 3 straipsnio 2 dalyje nuostatų išimtį ir teismai neturėtų peržiūrėti kiekvieno nuteisto ir bausmę atliekančio asmens prašymo dėl teisinės padėties sušvelninimo, esant bendrajam BK 3 straipsnio 2 dalies principui). Pabrėžtina, jog šiuo metu BK projekte pasirinktas kelias – nutylėti įgyvendinimo nuostatas – vertintinas neigiamai, todėl yra taisytinas. Pritarti BK projektas patikslintas, tad aptariamų įgyvendinimo problemų nesukels.
Suderinus su rengėjais, atsižvelgiant į teismų prašymus, įstatymo įsigaliojimo data numatyta 2024 m. lapkričio 1d. 121. Nacionalinė teismų administracija 2023-11-2450 Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, taip pat į Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų pastabas, susijusias su praktiniu BK pakeitimų įsigaliojimo taikymu, siūlytina koreguoti BK projekto ir BPK projekto įsigaliojimo datą – 2024 m. birželio 1 d., ją perkeliant į rudenį arba paankstinant, tačiau numatant ne vėlesnį laiką, nei 2024 m. balandžio 1 d. Pritarti Atsižvelgiant į teismų, Nacionalinės teismų administracijos prašymą ir suderinus su rengėjais, įstatymų paketo įsigaliojimo data numatyta 2024 m. lapkričio 1 d. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai: negauta. 7. Komiteto sprendimas: pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr. XIVP-3066(2) ir komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: už – 8, prieš – 0, susilaikė – 0. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Irena Haase, Agnė Širinskienė, Julius Sabatauskas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkė Irena Haase Komiteto biuro patarėja Dalia Latvelienė [1] UN Committee on the Rights of the Child General comment No. 24 (2019) on children’s rights in the child justice system. [2] Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje numatyta, jog valstybės dalyvės turi nustatyti minimalų amžių, kurio nesulaukę vaikai laikomi negalinčiais pažeisti baudžiamųjų įstatymų, prireikus ir pageidaujant imtis priemonių (40 straipsnio 3 dalies a punktas). [3] ENOC Position Statement on „The rights of children/young people in conflict with the law“ (2012). [4] Pavyzdžiui, G. Švedas, P. Veršekys, J. Levon. D. Prapiestis.
Prapiestis. Baudžiamojo kodekso bendrosios dalies vientisumo ir naujovių (su)derinimo iššūkiai. Vilniaus universiteto leidykla, 2017. Vilnius; „G. Sakalauskas. Įkalinimo sistemos Lietuvoje reforma: vienuolika žingsnių per artimiausius dešimt metų“ (https://www.teise.pro/index.php/2019/01/16/g-sakalauskas-ikalinimo-sistemos-lietuvoje-reforma-vienuolika-zingsniu-per-artimiausius-desimt-metu/);
LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-2/2007. [5] https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/439cc0d04e0a11ee8e3cc6ee348ebf6d?jfwid=-157sopalf7 [6] Mit dem Verlust der Fähigkeit, öffentliche Ämter zu bekleiden, verliert der Verurteilte zugleich die entsprechenden Rechtsstellungen und Rechte, die er innehat. (StGB §45 (3)). [7] Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/42/ES Dėl nusikaltimų priemonių ir pajamų iš nusikaltimų įšaldymo ir konfiskavimo Europos Sąjungoje. [8] Apeliacinio teismo nutartis byloje Nr. 1A-30-579/2023. [9] Kriminologijos studijos, 2022/10, pp. 30-47. Straipsnis lietuvių kalba, pasiekiamas https://doi.org/10.15388/CrimLithuan.2022.10.2