Lyginamasis variantas
2023 m. rugpjūčio d. Nr. Vilnius
pakeitimas Papildyti 225 straipsnį 3 dalimi ir jį išdėstyti taip:
intervencijos, sveikatos priežiūros, resocializacijos, bendravimo su vaikais tobulinimo, smurtinio elgesio keitimo ar kitose programose (kursuose), kai šių asmenų sutikimu jiems buvo paskirta ši administracinio poveikio priemonė, užtraukia baudą nuo vieno šimto dvidešimt iki vieno šimto septyniasdešimt eurų. 2. Šio kodekso nustatyta tvarka paskirtos administracinio poveikio priemonės – draudimo lankytis viešose vietose vykstančiuose renginiuose nesilaikymas užtraukia baudą nuo vieno šimto keturiasdešimt iki trijų šimtų eurų. 3. Asmenų, įtariamų ar nuteistų už nusikaltimus ar baudžiamuosius nusižengimus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui padarytus prieš vaikus, pareigos pranešti apie faktinį gyvenamosios vietos adresą, jo pakeitimą nevykdymas užtraukia baudą nuo penkiasdešimt iki vieno šimto penkiasdešimt eurų. 2. straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą Respublikos Prezidentas Teikia: LR Seimo narė Rimantė Šalaševičiūtė
Projekto Nr. XIVP-3059(2) Lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS ADMINISTRACINIŲ NUSIŽENGIMŲ KODEKSO 225 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS 2023 m. rugpjūčio d. Nr. Vilnius
1straipsnis. 225 straipsnio pakeitimas Papildyti 225 straipsnį 3 dalimi ir jį išdėstyti taip:
3Asmenų, įtariamų ar nuteistų už nusikaltimus ar baudžiamuosius nusižengimus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui padarytus prieš vaikus, pareigos pranešti apie faktinį gyvenamosios vietos adresą, jo pakeitimą nevykdymas užtraukia baudą nuo penkiasdešimt iki vieno šimto penkiasdešimt eurų. 2.
straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1Šio įstatymo 1 straipsnio 3 dalis įsigalioja 2025 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą Respublikos Prezidentas Teikia:
LR Seimo narė Rimantė Šalaševičiūtė
225 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS 2024 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 225 straipsnio pakeitimas Papildyti 225 straipsnį 3 dalimi ir jį išdėstyti taip:
3Asmenų, įtariamųjų, kaltinamųjų ar nuteistųjų už nusikalstamas veikas seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, padarytas prieš vaikus, taip pat už padarytas nusikalstamas veikas dėl vaiko išnaudojimo pornografijai, pelnymosi iš nepilnamečio asmens prostitucijos, nepilnamečio asmens įtraukimo į prostituciją, vaiko pirkimo arba pardavimo, pareigos pranešti apie faktinį gyvenamosios vietos adresą, jo pakeitimą nevykdymas užtraukia baudą nuo penkiasdešimt iki vieno šimto penkiasdešimt eurų. 2. straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas Šio įstatymo 1 straipsnio 3 dalis įsigalioja 2025 m. liepos 1d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą Respublikos Prezidentas Teikia:
LR Seimo narė Rimantė Šalaševičiūtė
Projekto Nr. XIVP- 2784 (2)
DĖL Lietuvos respublikos asmenų, įtariamų ar nuteistų už nusikaltimus ar baudžiamuosius nusižengimus seksualinio apsisprendimo laisvEI ir neliečiamumUI
įstatymO PROJEKTO
ir uždaviniai. Seksualiniai nusikaltimai tampa vis didesne problema daugelyje šalių, kurios imasi įvairių apsaugos veiksmų nuo seksualinių nusikaltimų, padarytų prieš vaikus, nusikaltėlių nustatymu ir nubaudimu. Žinoma, kad seksualinis išnaudojimas ir seksualinė prievarta yra labiausiai vaiką žalojantis suaugusio asmens nusikalstamas elgesys, turintis ilgalaikį poveikį nukentėjusiam ir jo artimiesiems. Vaikai seksualinę prievartą dažniausiai patiria jiems artimoje aplinkoje, o taip pat mokyklose, vaikų ikimokyklinio ugdymo, asmens sveikatos priežiūros įstaigose, tačiau patirtos prievartos faktas vis dar yra slepiamas ir laikomas „šeimos gėda“. Iššūkis, su kuriuo susiduria visuomenė, yra aktyvių apsaugos priemonių tokio pobūdžio nusikaltimams kontroliuoti taikymas. Šis iššūkis – vaikų apsauga nuo seksualinio išnaudojimo – įgauna prioritetinį statusą. Viena iš tokių prevencijos priemonių gali būti Lietuvos Respublikos asmenų, įtariamų ar nuteistų už nusikaltimus ar baudžiamuosius nusižengimus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui padarytus prieš vaikus, registras. Nevyriausybinių organizacijų iniciatyva, dar 2017 m. aktyviai svarstyta galimybė steigti lytinių nusikaltėlių registrą, tačiau Lietuvoje po įvairaus lygio tarpinstitucinių pasitarimų buvo apsispręsta atidėti minėto registro steigimą ir įgyvendinti kitus teisinius bei techninius sprendimus (pvz., optimizuoti institucijų informacinių sistemų darbą, patobulinti vaiko teisių apsaugos teisės aktus ir pan.). Tačiau registro įsteigimo idėjos atsisakyta nebuvo. Pastaruoju metu ženkliai išaugo seksualinių nusikaltimų prieš nepilnamečius skaičius.
Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – IRD) Nusikalstamų veikų žinybinio registro duomenimis, nepilnamečių asmenų atžvilgiu 2021–2022 m. buvo: Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) str. Registruota nusikalstamų veikų Tyrimo rezultatai/ baigta Tyrimo rezultatai/nutraukta
asmens išžaginimas (BK 149 str. 3 d.)211921141718 Mažamečio asmens išžaginimas (BK 149 str. 4 d.)19202019109 Nepilnamečio asmens seksualinis prievartavimas (BK 150 str. 3 d.)17812975 Mažamečio asmens seksualinis prievartavimas (BK 150 str. 4 d.)343630291514 Nepilnamečio asmens privertimas lytiškai santykiauti (BK 151 str. 2 d.)202104 Lytinės aistros tenkinimas pažeidžiant nepilnamečio asmens apsisprendimo laisvę ir
šešiolikos metų asmens viliojimas (BK 152¹ str.)213001 Jaunesnio nei šešiolikos metų asmens tvirkinimas (BK 153 str.)109115100915463 Vaiko išnaudojimas pornografijai (BK 162 str.)261430922 Pelnymasis iš nepilnamečio asmens prostitucijos (BK 307 str. 3 d.)120201 Kai kuriose Europos valstybėse (pvz., Lenkijoje, Portugalijoje, Prancūzijoje, Austrijoje, Jungtinėje Karalystėje (Anglijoje ir Velse, Škotijoje, Šiaurės Airijoje) yra sukurti specialūs lytinius nusikaltimus padariusių asmenų registrai, tarp jų ir viešieji, kuriuose sukauptą informaciją gali naudoti teisėsaugos institucijos ir veiklą, susijusią su vaikų ugdymu ar priežiūra, vykdantys subjektai. Daugelyje Europos valstybių asmenims, kurie yra padarę lytinius nusikaltimus, taikomi tam tikri veiklos ribojimai, susiję, visų pirma, su draudimu užimti pareigas, kurioms būdingas nuolatinis kontaktavimas su vaikais.
Tokiems asmenims taip pat gali būti nustatyti tam tikri specialūs įpareigojimai (pvz., įpareigojimas reguliariai informuoti policiją apie savo gyvenamąją vietą ar nesilankyti tam tikrose vietose). Kai kuriose ne Europos valstybėse taip pat yra viešai prieinami registrai (pvz., Jungtinėse Amerikos Valstijose, Maldyvuose, Pietų Korėjoje, Bermuduose). Atitinkamai vienų nuteistųjų duomenys yra viešai skelbiami, kitų duomenų prieinamumas yra ribojamas. Australijoje toks registras nėra įdiegtas nacionaliniu lygmeniu, tačiau tokius registrus turi atskiros valstijos. Sunkiausias uždavinys – išspręsti galimą konfliktą tarp nusikaltėlio teisės apsaugoti savo asmens duomenis ir privatumą bei poreikio užtikrinti potencialių jo aukų saugumą pastarųjų naudai. Tokių registrų sukūrimas stiprina socialinį saugumo jausmą bei leidžia imtis individualių priemonių žmonių, kuriems gresia tokių nusikaltimų pavojus, apsaugai. Įstatymo tikslas – sustiprinti prevencines priemones, kurios užkardys kelią seksualiniams nusikaltimams. Dėl nukentėjusiųjų nuo tokių nusikaltimų (dažniausiai nepilnamečių, silpnesnių, bejėgių, priklausomų ar turinčių psichikos sutrikimų) ir tokių nusikaltimų poveikio nukentėjusiųjų emocinei ir psichinei būklei, būtina seksualinius nusikaltėlius kontroliuoti, net ir atlikus jiems skirtas bausmes. Tai sustiprins valstybės vaidmenį užkertant kelią nusikaltimams ir saugantis socialiai žalingų veiksmų. Įstatymas palengvins tam tikrų valstybės organų ir institucijų bylų (ypač baudžiamųjų) vykdymo procesą. Be to, būtina sugriežtinti asmenų, dirbančių mokymosi sferose, įdarbinimo kriterijus – turi būti atliekamos periodinės patikros kelis kartus per metus.
Vienas iš spręstinų klausimų – administracinės atsakomybės sugriežtinimas darbdaviams, juridiniams ir fiziniams asmenims tikrinant darbuotojus, kurie priimami į darbą. Tai asmenys, kurie ketina vykdyti individualią veiklą, susijusią su vaikais, pagal verslo liudijimus ar individualios veiklos pažymėjimus. Siekiamybė, kad į subjektų, turinčių teisę tikrinti priimamus dirbti darbuotojus, patikrą būtų įtraukti Darbo inspekcijos darbuotojai. Viena iš principinių nuostatų – nusikaltusių asmenų, išėjusių į laisvę, stebėsena ir jų kontrolės mechanizmo sukūrimas. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai. Projektą parengė Seimo nariai: Rimantė Šalaševičiūtė, Aušrinė Norkienė, Rita Tamašunienė ir kiti Seimo valstiečių ir žaliųjų frakcijos nariai. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai. Šiuo metu baudžiamąją atsakomybę asmenų, įtariamų ar nuteistų už nusikaltimus ar baudžiamuosius nusižengimus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui padarytus prieš vaikus, kontrolės priemones reglamentuoja:
1Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas (Nr. VIII-1968). 2. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas (Nr. IX-785). 3. Lietuvos Respublikos policijos įstatymas (Nr. VIII-2048). 4. Lietuvos Respublikos įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro įstatymas (Nr. XI-1503). 5. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas (Nr. I-1234). 6. Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas (Nr. XI-1860). 7. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. balandžio 18 d nutarimu Nr. 435 patvirtinti
Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro nuostatai. 8. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. gegužės 25 d. nutarimu Nr.
Darbų, veiklų ir paslaugų, kurių dirbti, atlikti ar teikti dėl tiesioginių kontaktų su vaikais neturi teisės asmenys, įsiteisėjusiu apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu pripažinti kaltais už nusikalstamas veikas, nurodytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso XXI skyriuje, ar už kitas nusikalstamas veikas, susijusias su vaiko seksualiniu išnaudojimu, vaikų pornografija ar prostitucija, sąrašas. 9. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. IV-776 patvirtintos Nusikalstamų veikų žinybinio registro duomenų tvarkymo taisyklės. Šiuo metu Lietuvoje nėra atskiro įstatymo, kuris detaliai reglamentuotų įtariamų ar nuteistų asmenų kontrolės priemones, nenumatyta pareiga fiziniams ir juridiniams asmenims sudarant darbo sutartį, kai darbas susijęs su vaiko laisvalaikiu, auklėjimu, švietimu, gydymu ar priežiūra, tikrinti ar asmuo nėra teistas už seksualinius nusikaltimus. Lietuvoje įstatymu nereglamentuota teisė gauti iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ribotos prieigos duomenis apie asmenis, įtariamus, kaltinamus ar nuteistus už nusikaltimus, tarp jų ir seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui padarytus prieš vaikus, tai reglamentuota tik lokaliniais teisės aktais. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. balandžio 18 d. nutarimu Nr. 435 patvirtintų Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro nuostatų 81 punkte nurodyta, kad Registro duomenų bazėje ar Registro duomenų bazės archyve tvarkomi Registro duomenys ir Registro dokumentai teikiami tik įstatymų ir tiesiogiai taikomų Europos Sąjungos teisės aktų nustatytais atvejais.
Įstatymu nenustatyta ir teisės aktais nereglamentuotas asmenų, įtariamų ar nuteistų už nusikaltimus ar baudžiamuosius nusižengimus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui padarytus prieš vaikus, nusikaltimų rizikos vietų nustatymas, nusikalstamų veikų žemėlapio steigimo ir tvarkymo tvarka. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama. Įstatymo projekte numatoma sukurti šias konkrečias priemones, kurios turėtų užkardyti seksualinius nusikaltimus asmenų, įtariamų ar nuteistų už nusikaltimus ar baudžiamuosius nusižengimus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, padarytus prieš vaikus. Tai:
nusikaltimus ar baudžiamuosius nusižengimus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui padarytus prieš vaikus, registras – sudarytas iš dviejų atskirų duomenų bazių:
rizikos vietų nustatymo žemėlapis. 3. Registrą valdys Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerija, kurios valdymo ir veiklos sričiai priskirtas registras ir kuri metodiškai vadovauja registro tvarkytojui bei koordinuoja registro funkcionavimą; tvarkys - Informatikos ir ryšių departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos. Registre bus tvarkomi dėl Registro objektų ikiteisminio tyrimo metu priimtų nutarimų ir nutarčių bei teisminio nagrinėjimo metu priimtų nutarčių ir nuosprendžių duomenys, duomenys apie įtariamiesiems ir nuteistiesiems paskirtų bausmių vykdymą ir atlikimą, taip pat duomenys apie jų teistumą, teistumo laiko sutrumpinimą, teistumo panaikinimą ir išnykimą.
Ribotos prieigos duomenų bazėje bus kaupiami duomenys apie įtariamų ar nuteistų už nusikaltimus ar baudžiamuosius nusižengimus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui padarytus prieš vaikus. Viešoje duomenų bazėje bus kaupiami duomenys apie nuteistuosius už nusikaltimus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui padarytus prieš vaikus: asmenį identifikuojantys duomenys - gimimo šalis, pavardė, vardas, išskyrus tėvų vardus, motinos mergautinė pavardė, vietovės, kurioje šis asmuo gyvena, pavadinimas, nuosprendžio paskelbimo ir įsiteisėjimo data, nuteistojo asmens nuotraukos. Įstatymo projekte numatyta, kad duomenis iš Ribotos prieigos duomenų bazės galės gauti teismai ir kitos teisėsaugos institucijos, vykdančios įstatymuose nustatytus įgaliojimus, darbdaviai, kiti juridiniai ir fiziniai asmenys, sudarantys sutartis darbui su asmeniu susijusiu su nepilnamečių auklėjimu, švietimu, poilsiu, gydymu ar jų priežiūra turi teisę gauti tik informaciją, ar asmuo įtariamas ar nuteistas už nusikaltimus ar baudžiamuosius nusižengimus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui padarytus prieš vaikus.
Numatytos nuteistojo pareigos: per 3 kalendorines dienas nuo pranešimo, kad jis įtrauktas į Registrą gavimo dienos, apie faktinį gyvenamosios vietos adresą pagal gyvenamą vietą ir, ne vėliau kaip per 3 kalendorines dienas, apie kiekvieną faktinį gyvenamosios vietos pakeitimą pagal gyvenamą vietą - pranešti Probacijos tarnybos pareigūnui, arba, būdamas įkalinimo įstaigoje, psichiatrijos įstaigoje, jaunimo ugdymo centre, gydymo įstaigoje privalo pranešti tos įstaigos vadovui, pastarasis privalės nedelsiant perduoti informaciją apie asmens įtraukto į Registrą faktinį gyvenamosios vietos adresą atitinkamam Probacijos tarnybos padaliniui. Pakeitus faktinį gyvenamosios vietos adresą už Lietuvos Respublikos ribų, asmuo prieš išvykdamas ar sugrįžus i Lietuvą privalės pranešti apie tai atitinkamam pagal gyvenamąją vietą Probacijos tarnybos pareigūnui. Probacijos tarnybos pareigūnas gautą informaciją turės nedelsiant perduoti Registro tvarkytojui. Projektas numato, kad Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Generalinis policijos komisaras sukurs ir tvarkys seksualinių nusikaltimų rizikos žemėlapį, kuriame bus pateikiami naujausi duomenys apie vietas, kuriose yra ypač didelė nusikaltimų seksualinei laisvei ir apsisprendimui rizika. Šis žemėlapis visuomenei bus skelbiamas Policijos komisariato interneto svetainėje. Toks žemėlapis padės užtikrinti vaikų saugumą ir turės prevencinę reikšmę.
Siūlomas reglamentavimas užtikrins:
ar baudžiamuosius nusižengimus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui padarytus prieš vaikus, sumažėjimą;
ginti viešąjį interesą;
įstaigų, dirbančių su nepilnamečiais asmenimis, informacijos apie seksualinius nusikaltėlius prieinamumą ir jų kontrolę;
asmenis;
įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimas neatliekamas. Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai. Priimtas įstatymo projektas neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Priimtas įstatymo projektas neigiamos įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Priėmus įstatymo projektą, turės būti pakeisti šie teisės aktai:
Respublikos įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro įstatymas Nr. XI-1503. 3. Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas Nr.XI-1860. 4. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas Nr. IX-994. 5. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. balandžio 18 d. nutarimu Nr. 435 patvirtinti Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro nuostatai. 6.
Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. IV-776 patvirtinti Nusikalstamų veikų žinybinio registro duomenų tvarkymo taisyklės. Kartu su šiuo projektu teikiami jį lydintieji įstatymų projektai: Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, numatantis 1 straipsnio 2 dalies pakeitimą, kad įstatymo nuostatos netaikomos asmenims, įtariamiems ar nuteistiems už seksualinius nusikaltimus prieš vaikus ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 225 straipsnio Vengimas vykdyti administracinio poveikio priemones papildymo
ar baudžiamuosius nusižengimus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui padarytus prieš vaikus, administracinio poveikio priemonių – pranešimo apie faktinį gyvenamosios vietos adresą ir jo pakeitimą – nevykdymą. Toks įpareigojimas numatytas Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 14 straipsnyje ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 342 straipsnio 4 dalyje. 9. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos įstatymų ir kitų teisės normų rengimo tvarkos reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, projekte naujų sąvokų nėra, jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. Įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir laisvių apsaugos konvencijos nuostatas, neprieštarauja Europos Sąjungos dokumentams. 11.
juos turėtų priimti. Įstatymui įgyvendinti reikės pakeisti dabar galiojančius ir priimti naujus teisės aktus, kuriuos paruošti turės Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ir Teisingumo ministrai iki 2024 m. gegužės 30 dienos. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais). Įstatymo įgyvendinimui iš valstybės biudžeto reikės:
investicijų (CAPEX) – 705 tūkst. eurų. 2. Metinėms veiklos išlaidoms (OPEX) – 226 tūkst. eurų asignavimų (licencijų palaikymui, sistemos iš išorės II lygmens palaikymui, probacijos tarnybos administraciniai kaštai, IRD administraciniai kaštai, IT infrastruktūros sąnaudos). Iš viso – 931 tūkst. eurų. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis. Registro objektas, Registro tvarkytojas, Registro valdytojas. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra. Teikia Seimo nariai:
Rimantė Šalaševičiūtė Aušrinė Norkienė Rita Tamašunienė Jonas Jarutis Dainius Gaižauskas Aurelijus Veryga Valius Ąžuolas Ligita Girskienė Antanas Vinkus Gintautas Kindurys Deividas Labanavičius Dainius Kepenis Guoda Burokienė Eugenijus Jovaiša Algimantas Dumbrava Giedrius Surplys Robertas Šarknickas Asta Kubilienė
Projekto Nr. XIVP- 2784 (3)
DĖL Lietuvos respublikos asmenų, įtariamų, KALTINAMŲJŲ ar nuteistų už nusikaltimus ar baudžiamuosius nusižengimus seksualinio apsisprendimo laisvEI ir neliečiamumUI, PADARYTUS PRIEŠ NEPILNAMEČIUS, KONTROLĖS IR PREVENCIJOS įstatymO
ir uždaviniai. Seksualiniai nusikaltimai tampa vis didesne problema daugelyje šalių, kurios imasi įvairių apsaugos veiksmų nuo seksualinių nusikaltimų, padarytų prieš nepilnamečius, dėl greitesnio tokių nusikaltimų atskleidimo ir juos padariusių asmenų nubaudimo. Žinoma, kad seksualinis išnaudojimas ir seksualinė prievarta yra labiausiai nepilnametį žalojantis suaugusio asmens nusikalstamas elgesys, turintis ilgalaikį poveikį ne tik nukentėjusiajam, bet ir jo artimiesiems. Statistiniai duomenys patvirtina, kad nepilnamečiai seksualinę prievartą dažniausiai patiria jiems artimoje aplinkoje, o taip pat mokyklose, vaikų ikimokyklinio ugdymo, asmens sveikatos priežiūros įstaigose, tačiau patirtos prievartos faktas vis dar yra slepiamas ir laikomas „šeimos gėda“. Iššūkis, su kuriuo susiduria visuomenė, yra aktyvių apsaugos priemonių tokio pobūdžio nusikaltimams kontroliuoti taikymas. Šis iššūkis – nepilnamečių apsauga nuo seksualinio išnaudojimo – įgauna prioritetinį statusą. Viena iš tokių prevencijos priemonių gali būti Lietuvos Respublikos asmenų, įtariamų, kaltinamųjų ar nuteistų už nusikaltimus ar baudžiamuosius nusižengimus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, padarytus prieš nepilnamečius, registras.
Nevyriausybinių organizacijų iniciatyva, dar 2017 m. aktyviai svarstyta galimybė steigti lytinių nusikaltėlių registrą, tačiau Lietuvoje po įvairaus lygio tarpinstitucinių pasitarimų buvo apsispręsta atidėti minėto registro steigimą ir įgyvendinti kitus teisinius bei techninius sprendimus (pvz., optimizuoti institucijų informacinių sistemų darbą, patobulinti vaiko teisių apsaugos teisės aktus ir pan.). Tačiau registro įsteigimo idėjos atsisakyta nebuvo. Pastaruoju metu ženkliai išaugo seksualinių nusikaltimų prieš nepilnamečius skaičius. Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – IRD) Nusikalstamų veikų žinybinio registro duomenimis, nepilnamečių asmenų atžvilgiu 2021–2022 m. buvo:
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) str. Registruota nusikalstamų veikų Tyrimo rezultatai/ Baigta Tyrimo rezultatai/nutraukta 2021 m. 2022 m. 2021 m. 2022 m. 2021 m. 2022 m. Nepilnamečio asmens išžaginimas (BK 149 str. 3 d.)2119211417
1920201910
1781297
3436302915
20210 4 Lytinės aistros tenkinimas pažeidžiant nepilnamečio asmens apsisprendimo laisvę ir neliečiamumą (BK 151¹ str.)3444292531
21300
1091151009154
26143092 2 Pelnymasis iš nepilnamečio asmens prostitucijos (BK 307 str.
120201 Kai kuriose Europos valstybėse (pvz., Lenkijoje, Portugalijoje, Prancūzijoje, Austrijoje, Jungtinėje Karalystėje (Anglijoje ir Velse, Škotijoje, Šiaurės Airijoje) yra sukurti specialūs seksualinius nusikaltimus padariusių asmenų registrai, tarp jų ir viešieji, kuriuose sukauptą informaciją gali naudoti teisėsaugos institucijos ir kiti subjektai, vykdantys veiklą, susijusią su vaikų ugdymu ar priežiūra. Daugelyje Europos valstybių asmenims, kurie yra padarę seksualinio pobūdžio nusikaltimus, taikomi tam tikri veiklos ribojimai, susiję, visų pirma, su draudimu užimti pareigas, kurioms būdingas nuolatinis kontaktavimas su vaikais. Tokiems asmenims taip pat gali būti nustatyti tam tikri specialūs įpareigojimai (pvz., įpareigojimas reguliariai informuoti policiją apie savo gyvenamąją vietą ar nesilankyti tam tikrose vietose). Kai kuriose ne Europos valstybėse taip pat yra viešai prieinami registrai (pvz., Jungtinėse Amerikos Valstijose, Maldyvuose, Pietų Korėjoje, Bermuduose). Atitinkamai vienų nuteistųjų duomenys yra viešai skelbiami, kitų duomenų prieinamumas yra ribojamas. Australijoje toks registras nėra įdiegtas nacionaliniu lygmeniu, tačiau tokius registrus turi atskiros valstijos. Sunkiausias uždavinys – išspręsti galimą konfliktą tarp nusikaltusiojo teisės apsaugoti savo asmens duomenis ir privatumą bei poreikio užtikrinti potencialių jo aukų saugumą pastarųjų naudai.
Tokių registrų sukūrimas stiprina socialinį saugumo jausmą bei leidžia imtis individualių priemonių žmonių, kuriems gresia tokių nusikaltimų pavojus, apsaugai. Įstatymo tikslas – sustiprinti prevencines priemones, kurios užkardys kelią seksualiniams nusikaltimams. Dėl nukentėjusiųjų nuo tokių nusikaltimų (dažniausiai nepilnamečių, silpnesnių, bejėgių, priklausomų ar turinčių psichikos sutrikimų) ir tokių nusikaltimų poveikio nukentėjusiųjų emocinei ir psichinei būklei, būtina seksualinius nusikaltėlius kontroliuoti, net ir atlikus jiems skirtas bausmes. Tai sustiprins valstybės vaidmenį užkertant kelią nusikaltimams ir saugantis socialiai žalingų veiksmų. Įstatymas palengvins tam tikrų valstybės organų ir institucijų bylose priimtų sprendimų, nuosprendžių (ypač baudžiamųjų) vykdymo procesą. Viena iš principinių nuostatų – nusikaltusių asmenų, išėjusių į laisvę, stebėsena ir jų kontrolės mechanizmo sukūrimas. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai. Projektą parengė Seimo nariai: Rimantė Šalaševičiūtė, Aušrinė Norkienė, Rita Tamašunienė ir kiti Seimo valstiečių ir žaliųjų frakcijos nariai. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai. Šiuo metu baudžiamąją atsakomybę asmenų, įtariamų, kaltinamųjų ar nuteistų už nusikaltimus ar baudžiamuosius nusižengimus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui padarytus prieš nepilnamečius, kontrolės priemones reglamentuoja:
1Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas (Nr. VIII-1968). 2. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas (Nr. IX-785). 3. Lietuvos Respublikos policijos įstatymas (Nr. VIII-2048). 4. Lietuvos Respublikos įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro įstatymas (Nr. XI-1503). 5.
5Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas (Nr. I-1234). 6. Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas (Nr. XI-1860). 7. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. balandžio 18 d nutarimu Nr. 435 patvirtinti
Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro nuostatai. 8. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. gegužės 25 d. nutarimu Nr. 517 patvirtintas Darbų, veiklų ir paslaugų, kurių dirbti, atlikti ar teikti dėl tiesioginių kontaktų su vaikais neturi teisės asmenys, įsiteisėjusiu apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu pripažinti kaltais už nusikalstamas veikas, nurodytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso XXI skyriuje, ar už kitas nusikalstamas veikas, susijusias su vaiko seksualiniu išnaudojimu, vaikų pornografija ar prostitucija, sąrašas. 9. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. IV-776 patvirtintos Nusikalstamų veikų žinybinio registro duomenų tvarkymo taisyklės. Šiuo metu Lietuvoje nėra atskiro įstatymo, kuris detaliai reglamentuotų įtariamų, kaltinamųjų ar nuteistųjų asmenų kontrolės priemones ar numatytų tokių nusikaltimų prevenciją. Lietuvoje įstatymu nereglamentuota teisė gauti iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ribotos prieigos duomenis apie asmenis, įtariamus, kaltinamus ar nuteistus už nusikaltimus, tarp jų ir seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, padarytus prieš nepilnamečius. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. balandžio 18 d. nutarimu Nr. 435 patvirtintų Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro nuostatų 81 punkte nurodyta, kad Registro duomenų bazėje ar Registro duomenų bazės archyve tvarkomi Registro duomenys ir Registro dokumentai teikiami tik įstatymų ir tiesiogiai taikomų Europos Sąjungos teisės aktų nustatytais atvejais. Lietuvos Respublikos vaiko teisių pagrindų įstatymas numato teisę gauti duomenis tik darbdaviams vieną kartą, kai asmuo pradeda savo darbinę veiklą.
Įstatymais nereglamentuotas asmenų, nuteistų už nusikaltimus ar baudžiamuosius nusižengimus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui padarytus prieš nepilnamečius, nusikaltimų rizikos vietų nustatymas, seksualinių nusikaltimų rizikos vietovių žemėlapio sudarymo ir duomenų iš jo gavimas. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama. Įstatymo projekte numatomos kelios priemonės, kurios skirtos užkardyti seksualinius nusikaltimus asmenų, įtariamų, kaltinamų ar nuteistų už nusikaltimus ar baudžiamuosius nusižengimus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, padarytus prieš nepilnamečius. Šiuo įstatymu steigiamas naujas Asmenų, įtariamųjų, kaltinamųjų ar nuteistųjų už nusikaltimus ar baudžiamuosius nusižengimus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, padarytus prieš nepilnamečius, registras, kuris sudaromas iš dviejų atskirų duomenų bazių: Riboto naudojimo duomenų bazės ir Viešosios duomenų bazės. Registrą valdys Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerija, kurios valdymo ir veiklos sričiai priskirtas registras ir kuri metodiškai vadovauja registro tvarkytojui bei koordinuoja registro funkcionavimą; Registro tvarkytojas bus skiriamas Vyriausybės nutarimu, kuriuo tvirtinami Registro nuostatai.
Ribotos prieigos duomenų bazėje bus kaupiami duomenys apie įtariamųjų, kaltinamųjų ar nuteistųjų už nusikaltimus ar baudžiamuosius nusižengimus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, padarytus prieš nepilnamečius, atžvilgiu ikiteisminio tyrimo metu priimtų nutarimų ir nutarčių duomenys, teisminio nagrinėjimo metu priimtų nutarčių ir nuosprendžių duomenys, duomenys apie jiems paskirtų bausmių vykdymą ir atlikimą, duomenys apie jų teistumą, teistumo laiko sutrumpinimą, teistumo panaikinimą ir išnykimą, taip pat kiti asmenį identifikuojantys duomenys. Duomenis iš Ribotos prieigos duomenų bazės galės gauti tik teismai ir kitos teisėsaugos institucijos, vykdančios įstatymuose nustatytus įgaliojimus. Vienas iš esminių Projekto pakeitimų yra tai, kad sukuriama Viešoji duomenų bazė, kurioje bus kaupiami duomenys dėl nuteistųjų teisminio nagrinėjimo metu priimtų nuosprendžių už nusikaltimus žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, padarytus prieš nepilnamečius, duomenys apie nuteistiesiems asmenims paskirtų bausmių vykdymo ir atlikimo vietą bei kiti duomenys: asmenį identifikuojantys duomenys: gimimo vietos šalis, pavardė, vardas; nuosprendžio paskelbimo ir įsiteisėjimo data; nuteistojo asmens nuotrauka, ar kitoks jo atvaizdas; aktuali asmens, įtraukto į Registrą, nuolatinė ar laikinoji gyvenamoji vietovė. Šie duomenys, įsiteisėjus apkaltinamajam nuosprendžiui, atitinkamą laikotarpį po asmens nuteisimo bus vieši – atviri visuomenei. Siekiant turėti tikslią konkrečiu laiku informaciją, duomenys nuolat bus atnaujinami.
Todėl tuo tikslu numatytos nuteistojo pareigos: nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 3 kalendorines dienas nuo pranešimo, kad jis įtrauktas į Registrą gavimo dienos, pranešti apie nuolatinį gyvenamosios vietos adresą, o jei jos neturi – laikiną gyvenamosios vietos adresą ir taip pat nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 3 kalendorines dienas nuo gyvenamosios vietos pakeitimo, apie kiekvieną faktinį (laikiną ar nuolatinį) gyvenamosios vietos pakeitimą pagal gyvenamą vietą, ir apie darbo ar mokymosi vietą, kai išvykstama toliau nei 1 kilometras nuo gyvenamosios vietos arba, kai išvykstama iš gyvenamosios vietos kitais atvejais ilgiau nei 3 dienoms, Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos teritoriniam padaliniui. Be to, nustatoma pareiga, kai asmeniui yra laikinai apribota laisvė, priklausomybės ligų ar kitoje gydymo įstaigoje jis privalo pranešti tos įstaigos vadovui tą gyvenamąją vietą, kurioje gyvens išėjęs iš įstaigos, o pastarasis privalės šią informaciją perduoti atitinkamam Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos teritoriniam padaliniui. Pakeitus faktinį gyvenamosios vietos adresą už Lietuvos Respublikos ribų, asmuo prieš išvykdamas ar sugrįžus i Lietuvą privalės pranešti apie tai atitinkamam Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos teritoriniam padaliniui asmens pagal gyvenamąją vietą, o Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos teritorinio padalinio vadovas turės užtikrinti, kad gauta informacija nedelsiant būtų perduota Registro tvarkytojui. Įstatymo projektu reglamentuojamas ir Seksualinių nusikaltimų rizikos vietovių žemėlapio sudarymas bei nuolatinis jo atnaujinimas, siekiant apsaugoti nepilnamečius nuo asmenų, kurie daro seksualinio pobūdžio nusikaltimus. Šis žemėlapis visuomenei bus skelbiamas Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos interneto svetainėje.
Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos Vidaus reikalų ministro įsakymu patvirtintų taisyklių nustatyta tvarka sukurs ir tvarkys seksualinių nusikaltimų rizikos vietovių žemėlapį, kuriame bus pateikiami naujausi duomenys apie vietoves, kuriose yra ypač didelė nusikaltimų seksualinei laisvei ir apsisprendimui rizika. Toks žemėlapis padės užtikrinti nepilnamečių saugumą ir turės prevencinę reikšmę. Be to, tikslinamos prevencinės priemonės skirtos nepilnamečiui, patyrusiam ar galinčiam patirti seksualinį smurtą, kurios yra nustatytos Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme, bet stokoja aiškumo. Šiame Projekte siūlome nustatyti, kad :
įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimas neatliekamas. Neigiamų pasekmių nenumatoma. Siūlomas reglamentavimas užtikrins:
nusižengimus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, padarytus prieš nepilnamečius, sumažėjimą;
nepilnamečiais asmenimis, informacijos apie seksualinius nusikaltėlius prieinamumą, jų kontrolę, greitesnį seksualinio pobūdžio nusikaltimų išaiškinamumą ir savalaikį pagalbos nukentėjusiems nuo seksualinių nusikaltimų nepilnamečiams teikimą. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai. Priimtas įstatymo projektas neigiamos įtakos korupcijai neturės; Projektu kriminogeninei situacijai sudaromos teisinės prielaidos pagerėti. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Priimtas įstatymo projektas neigiamos įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Priėmus įstatymo projektą, turės būti pakeisti šie teisės aktai:
1Lietuvos Respublikos policijos įstatymas Nr. VIII-2048. 2. Lietuvos Respublikos įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro įstatymas
Nr. XI-1503. 3. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas Nr. IX-994. 4. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. balandžio 18 d. nutarimu Nr. 435 patvirtinti Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro nuostatai. 5.
5Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. IV-776 patvirtinti Nusikalstamų veikų žinybinio registro duomenų tvarkymo
taisyklės. Kartu su šiuo projektu teikiami jį lydintieji įstatymų projektai: Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, numatantis 1 straipsnio 2 dalies pakeitimą, kad įstatymo nuostatos netaikomos asmenims, įtariamiems, kaltinamiems ar nuteistiems už seksualinius nusikaltimus prieš nepilnamečius ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso
dalimi, numatančia asmenų, nuteistų už nusikaltimus ar baudžiamuosius nusižengimus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, padarytus prieš vaikus, administracinio poveikio priemonių – pranešimo apie faktinį gyvenamosios vietos adresą ir jo pakeitimą – nevykdymą. Įpareigojimas pranešti apie faktinį gyvenamosios vietos adresą ir jo pakeitimą numatytas Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 14 straipsnyje ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 342 straipsnio 4 dalyje. 9. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos įstatymų ir kitų teisės normų rengimo tvarkos reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, projekte naujų sąvokų nėra, jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. Įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir laisvių apsaugos konvencijos nuostatas, neprieštarauja Europos Sąjungos dokumentams. 11.
juos turėtų priimti. Įstatymui įgyvendinti reikės pakeisti dabar galiojančius ir priimti naujus teisės aktus, kuriuos parengti turės Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ir Teisingumo ministrai iki 2024 m. lapkričio
prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais). Įstatymo įgyvendinimui iš valstybės biudžeto reikės:
baudžiamuosius nusižengimus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, padarytus prieš nepilnamečius, registro diegimui investicijų (CAPEX) – 705 tūkst. eurų. 2. Metinėms veiklos išlaidoms (OPEX) – 226 tūkst. eurų asignavimų (licencijų palaikymui, sistemos iš išorės II lygmens palaikymui, Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos administraciniai kaštai, IT infrastruktūros sąnaudos), Seksualinių nusikaltimų rizikos vietovių žemėlapio sudarymui ir palaikymui. Iš viso – 931 tūkst. eurų. Panašus biudžetas Registro palaikymui planuotinas artimiausiais 3 biudžetiniais metais. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. Su projektu susipažino Generalinės prokuratūros prokurorai, kitų institucijų specialistai, turintys kompetencijos taikant BK normas tiriant seksualinius nusikaltimus, taip pat specialistai, tvarkantys valstybės registrus ir į jų žodinius pasiūlymus Projekte atsižvelgta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis. Registro objektas, Registro tvarkytojas, Registro valdytojas, Seksualinių nusikaltimų rizikos vietovių žemėlapis. 15.
nariai: Rimantė Šalaševičiūtė
Projekto Nr. XIVP- 2784 (5)
PREVENCIJOS įstatymo ir Lietuvos respublikos administracinių nusižengimų kodekso 225 straipsnio pakeitimo projektų
paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai. Seksualiniai nusikaltimai tampa vis didesne problema daugelyje šalių, kurios imasi įvairių apsaugos veiksmų nuo seksualinių nusikaltimų, padarytų prieš vaikus, dėl greitesnio tokių nusikaltimų atskleidimo ir juos padariusių asmenų nubaudimo. Žinoma, kad seksualinis išnaudojimas ir seksualinė prievarta yra labiausiai vaiką žalojantis suaugusio asmens nusikalstamas elgesys, turintis ilgalaikį poveikį ne tik nukentėjusiajam, bet ir jo artimiesiems. Statistiniai duomenys patvirtina, kad vaikai seksualinę prievartą dažniausiai patiria jiems artimoje aplinkoje, o taip pat mokyklose, vaikų ikimokyklinio ugdymo, asmens sveikatos priežiūros įstaigose, tačiau patirtos prievartos faktas vis dar yra slepiamas ir laikomas
„šeimos gėda“. Iššūkis, su kuriuo susiduria visuomenė, yra aktyvių apsaugos
priemonių tokio pobūdžio nusikaltimams kontroliuoti taikymas. Šis iššūkis – vaikų apsauga nuo seksualinio išnaudojimo – įgauna prioritetinį statusą. Viena iš tokių prevencijos priemonių gali būti Lietuvos Respublikos asmenų, įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų už seksualinio pobūdžio veikas, padarytas prieš vaikus, registras. Nevyriausybinių organizacijų iniciatyva, dar 2017 m. aktyviai svarstyta galimybė steigti lytinių nusikaltėlių registrą, tačiau Lietuvoje po įvairaus lygio tarpinstitucinių pasitarimų buvo apsispręsta atidėti minėto registro steigimą ir įgyvendinti kitus teisinius bei techninius sprendimus (pvz., optimizuoti institucijų informacinių sistemų darbą, patobulinti vaiko teisių apsaugos teisės aktus ir pan.). Tačiau registro įsteigimo idėjos atsisakyta nebuvo.
Pastaruoju metu ženkliai išaugo seksualinių nusikaltimų prieš vaikus skaičius. Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – IRD) Nusikalstamų veikų žinybinio registro duomenimis, vaikų asmenų atžvilgiu 2021–2022 m. buvo: Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) str. Registruota nusikalstamų veikų Tyrimo rezultatai/ Baigta Tyrimo rezultatai/nutraukta 2021 m. 2022 m. 2021 m. 2022 m. 2021 m. 2022 m. Nepilnamečio asmens išžaginimas (BK 149 str. 3 d.)2119211417
1920201910
1781297
3436302915
20210 4 Lytinės aistros tenkinimas pažeidžiant nepilnamečio asmens apsisprendimo laisvę ir neliečiamumą (BK 151¹ str.)3444292531
21300
1091151009154
26143092
12020 1 Pažymėtina, kad Valstybės vaikų teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos duomenimis, seksualinio smurto prieš vaikus tema tampa vis aktualesnė, nes vien per pastaruosius metus pranešimų apie galimai nukentėjusius vaikus skaičius išaugo daugiau nei 28 proc.: 2021 m. – 237 atvejų, 2022 m. – 300 atvejų, 2023 m. – 384 atvejų. 2023 m. gruodžio 1 d.
Seime Jaunimo ir sporto komisijos organizuotos konferencijos „Negalia ir smurtas: patirtys ir kovos būdai” metu, Lietuvos negalios organizacijų forumo advokacijos projektų vadovė Simona Aginskaitė pateikė 2021-2023 m. atlikto tyrimo rezultatus – didžioji dalis moterų su negalia Lietuvoje patiria seksualinį smurtą. Tyrime dalyvavo per 100 moterų, kurios nurodė, kad 27 proc. smurtautojų su moterimis su negalia yra susiję kraujo ryšiais; tik 19 proc. moterų su negalia, patyrusių seksualinį smurtą, kreipiasi pagalbos į teisėsaugos institucijas; net 50 proc. - pagalbos neieško dėl fizinės ir ekonominės ar kitokios priklausomybės nuo smurtautojo. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, pradėjus veikti smurto orderiui, t. y. nuo 2023 m. liepos iki spalio mėnesio pabaigos policijoje registruota beveik 18 tūkst. pranešimų dėl smurto artimoje aplinkoje. Atlikus pavojaus rizikos vertinimą, skirta daugiau kaip 7 tūkst. orderių. Tyrimų, apklausų, statistikos rezultatai parodė, kad seksualinis smurtas artimoje aplinkoje egzistuoja. Dienraščio „Lietuvos rytas“ organizuotoje apklausoje „Ar reikėtų Lietuvoje sukurti viešą seksualinių nusikaltėlių registrą?“, į klausimą atsakė 3595 skaitytojai: 73,05 proc. atsakė „Būtinai“, 1,95 proc. atsakė „Ne“, 20,56 proc. atsakė „Tokio registro reikia, tačiau jis neturi būti viešas“, 4,44 proc. atsakė „Man tai nerūpi“. Kai kuriose Europos valstybėse (pvz., Lenkijoje, Portugalijoje, Prancūzijoje, Austrijoje, Jungtinėje Karalystėje (Anglijoje ir Velse, Škotijoje, Šiaurės Airijoje) yra sukurti specialūs seksualines nusikalstamas veikas padariusių asmenų registrai, tarp jų ir viešieji, kuriuose sukauptą informaciją gali naudoti teisėsaugos institucijos ir kiti subjektai, vykdantys veiklą, susijusią su vaikų ugdymu ar priežiūra.
Daugelyje Europos valstybių asmenims, kurie yra padarę seksualinio pobūdžio nusikaltimus, taikomi tam tikri veiklos ribojimai, susiję, visų pirma, su draudimu užimti pareigas, kurioms būdingas nuolatinis kontaktavimas su vaikais. Tokiems asmenims taip pat gali būti nustatyti tam tikri specialūs įpareigojimai (pvz., įpareigojimas reguliariai informuoti policiją apie savo gyvenamąją vietą ar nesilankyti tam tikrose vietose). Kai kuriose ne Europos valstybėse taip pat yra viešai prieinami registrai (pvz., Jungtinėse Amerikos Valstijose, Maldyvuose, Pietų Korėjoje, Bermuduose). Atitinkamai vienų nuteistųjų duomenys yra viešai skelbiami, kitų duomenų prieinamumas yra ribojamas. Australijoje toks registras nėra įdiegtas nacionaliniu lygmeniu, tačiau tokius registrus turi atskiros valstijos. Sunkiausias uždavinys – išspręsti galimą konfliktą tarp nusikaltusiojo teisės apsaugoti savo asmens duomenis ir privatumą bei poreikio užtikrinti potencialių jo aukų saugumą pastarųjų naudai. Tokių registrų sukūrimas stiprina socialinį saugumo jausmą bei leidžia imtis individualių priemonių žmonių, kuriems gresia tokių nusikaltimų pavojus, apsaugai. Įstatymo tikslas – sustiprinti kontrolės ir prevencines priemones, kurios užkardys kelią seksualinio pobūdžio nusikalstamoms veikoms. Dėl nukentėjusiųjų nuo tokių nusikalstamų veikų (dažniausiai vaikų, silpnesnių, bejėgių, priklausomų ar turinčių psichikos sutrikimų) ir tokių nusikalstamų veikų poveikio nukentėjusiųjų emocinei ir psichinei būklei, būtina seksualinius nusikaltėlius kontroliuoti, net ir atlikus jiems skirtas bausmes.
Tai sustiprins valstybės vaidmenį užkertant kelią nusikalstamoms veikoms ir saugantis socialiai žalingų veiksmų. Principinės šio įstatymo nuostatos – nusikaltusių asmenų, išėjusių į laisvę, stebėsena ir jų kontrolės mechanizmo sukūrimas, prevencijos priemonės. Įstatymo projekto uždaviniai: 1) nustatyti įtariamųjų, kaltinamųjų ar nuteistųjų už nusikalstamas veikas seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, padarytas prieš vaikus, taip pat už padarytas nusikalstamas veikas dėl vaiko išnaudojimo pornografijai, pelnymosi iš nepilnamečio asmens prostitucijos, nepilnamečio asmens įtraukimo į prostituciją, vaiko pirkimo arba pardavimo Registro steigimo ir jo veiklos pagrindus, 2) reglamentuoti Seksualinių nusikalstamų veikų rizikos žemėlapio viešo skelbimo sąlygas, 3) prevencijos priemonių, skirtų pagalbai vaikams, nukentėjusiems nuo seksualinio smurto, numatymas. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai. Projektą parengė Seimo nariai: Rimantė Šalaševičiūtė, Aušrinė Norkienė, Rita Tamašunienė ir kiti Seimo valstiečių ir žaliųjų frakcijos nariai. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai. Šiuo metu baudžiamąją atsakomybę asmenų, įtariamųjų, kaltinamųjų ar nuteistųjų už seksualinio pobūdžio veikas, padarytas prieš vaikus, reglamentuoja: Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas (Nr. VIII-1968), veikų tyrimą - Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas (Nr. IX-785). Asmenų, padariusių nusikaltimus, registrą reglamentuoja Lietuvos Respublikos įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro įstatymas (Nr.
XI-1503), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. balandžio 18 d nutarimu Nr. 435 patvirtinti Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro nuostatai, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro
žinybinio registro duomenų tvarkymo taisyklės. Tam tikros prevencinės priemonės nurodytos Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme (Nr. I-1234). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. gegužės 25 d. nutarimu Nr. 517 patvirtintas Darbų, veiklų ir paslaugų, kurių dirbti, atlikti ar teikti dėl tiesioginių kontaktų su vaikais neturi teisės asmenys, įsiteisėjusiu apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu pripažinti kaltais už nusikalstamas veikas, nurodytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso XXI skyriuje, ar už kitas nusikalstamas veikas, susijusias su vaiko seksualiniu išnaudojimu, vaikų pornografija ar prostitucija, sąrašas. Lietuvoje šiuo metu nėra atskiro įstatymo, kuris detaliai reglamentuotų įtariamųjų, kaltinamųjų ar nuteistųjų asmenų už seksualinio pobūdžio veikas, padarytas prieš vaikus, kontrolės priemones ar numatytų tokių nusikalstamų veikų prevenciją. Lietuvoje įstatymu nereglamentuota teisė gauti iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro riboto naudojimo duomenis apie asmenis, įtariamus, kaltinamus ar nuteistus už nusikalstamas veikas, tarp jų ir seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, padarytas prieš vaikus. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. balandžio 18 d. nutarimu Nr. 435 patvirtintų Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro nuostatų 81 punkte nurodyta, kad Registro duomenų bazėje ar Registro duomenų bazės archyve tvarkomi Registro duomenys ir Registro dokumentai teikiami tik įstatymų ir tiesiogiai taikomų Europos Sąjungos teisės aktų nustatytais atvejais.
Lietuvos Respublikos vaiko teisių pagrindų įstatymas numato teisę gauti duomenis tik darbdaviams vieną kartą, kai asmuo pradeda savo darbinę veiklą. Įstatymu nėra nustatytas asmenų, nuteistų už nusikalstamas veikas, tarp jų ir seksualinio pobūdžio nusikalstamas veikas, padarytas prieš vaikus, atskiras registras; taip pat nėra reglamentuotas nusikalstamų veikų rizikos vietų žemėlapis, jo sudarymas ir duomenų iš jo gavimas. Be to, galiojančiame Švietimo įstatyme ir Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme nepakankamai aiškiai detalizuota pagalba vaikui, nukentėjusiam nuo seksualinio smurto. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama. Įstatymo projekte numatomos priemonės yra skirtos užkardyti seksualinio pobūdžio nusikalstamas veikas, padarytas prieš vaikus. Šiuo įstatymu kuriamas naujas Asmenų, įtariamųjų, kaltinamųjų ar nuteistųjų už nusikalstamas veikas seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, padarytas prieš vaikus, taip pat už padarytas nusikalstamas veikas dėl vaiko išnaudojimo pornografijai, pelnymosi iš nepilnamečio asmens prostitucijos, nepilnamečio asmens įtraukimo į prostituciją, vaiko pirkimo arba pardavimo registras. Registras kuriamas pertvarkant veikiantį Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registrą, pertvarkant pastarąjį į du registrus - Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registrą bei Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų už seksualinio pobūdžio veikas, padarytas prieš vaikus, registrą, siekiant sudaryti galimybę naujai sukurto registro vieną dalį padaryti prieinamą visuomenei.
Naujas asmenų, įtariamųjų, kaltinamųjų ar nuteistųjų už nusikalstamas veikas seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, padarytas prieš vaikus, taip pat už padarytas nusikalstamas veikas dėl vaiko išnaudojimo pornografijai, pelnymosi iš nepilnamečio asmens prostitucijos, nepilnamečio asmens įtraukimo į prostituciją, vaiko pirkimo arba pardavimo registras bus nuolat papildomas (atnaujinimas) siekiant turėti aktualią informaciją apie nuteistuosius asmenis, įskaitant ir tokių asmenų pavardės, vardo pakeitimą. Šių asmenų duomenys, atsižvelgiant į tokių veikų pavojingumą ir itin sunkias patirtas vaikų traumas dėl jų atžvilgiu padarytų nusikalstamų veikų, bus tvarkomi 20 metų, nepriklausomai nuo to, yra ar nėra išnykęs teistumas. Įstatymu nustatoma galimybė šį terminą sutrumpinti, jei asmuo, kurio duomenys tvarkomi registre, atitinka Įstatyme numatytas sąlygas ir jis kreipiasi į apylinkės teismą dėl tokio termino sutrumpinimo. Tokį prašymą apylinkės teismas nagrinėtų vadovaujantis šiuo ir Teismų įstatymo 15 straipsnio
atskirų duomenų bazių: Riboto naudojimo duomenų bazės ir Viešosios duomenų bazės. Registro informacinės sistemos valdytojas yra Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija, kuri skiria Registro informacinės sistemos duomenų valdytoją, tvarkytoją ir tvirtina Registro nuostatus.
Registro informacinės sistemos duomenų šaltiniai yra šiuo metu veikiantis Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registras, kuriam duomenis teikia ikiteisminio tyrimo įstaigos, prokuratūra, Lietuvos Respublikos teismai, taip pat ir užsienio valstybių kompetentingos institucijos, kai jų veiklą reglamentuojantys teisės aktai tai numato. Registro informacinėje sistemoje bus tvarkomi šie riboto naudojimo duomenys: dėl Registro informacinės sistemos objekto ikiteisminio tyrimo metu priimtų nutarimų ir nutarčių duomenys, teisminio nagrinėjimo metu priimtų nutarčių ir nuosprendžių duomenys, duomenys apie fiziniams asmenims paskirtų bausmių vykdymą ir atlikimą, duomenys apie jų teistumą, teistumo laiko sutrumpinimą, teistumo panaikinimą ir išnykimą, taip pat kiti asmenį identifikuojantys duomenys: pavardė, įskaitant prisiimtą, vardas, motinos mergautinė pavardė, lytis, gimimo data ir vieta, gimimo vietos šalis, tėvų vardai, pavardės, pilietybė ar pilietybės, nuolatinės ar laikinosios gyvenamosios vietos adresas, asmens kodas. Duomenis iš Riboto naudojimo duomenų bazės Registro nuostatų nustatyta tvarka galės gauti teismai, teisėsaugos institucijos ir kitos institucijos, kai tai numato įstatymas. Registro informacinėje sistemoje bus tvarkomi šie viešai prieinami duomenys: dėl Registro objekto teisminio nagrinėjimo metu priimtų nuosprendžių už seksualinio pobūdžio nusikalstamas veikas, padarytas prieš vaikus, duomenys apie nuteistiesiems asmenims paskirtų bausmių vykdymo ir atlikimo vietą, jeigu paskirta laisvės atėmimo bausmė, bei šie duomenys:
1) asmenį identifikuojantys duomenys: gimimo vietos šalis, pavardė, vardas. 2) Nuosprendžio paskelbimo ir įsiteisėjimo data. 3) Nuteistojo asmens nuotrauka.
4) Aktuali asmens, įregistruoto Registro informacinėje sistemoje, nuolatinė ar laikinoji gyvenamoji vieta. Šie duomenys, įsiteisėjus apkaltinamajam nuosprendžiui, atitinkamą laikotarpį po asmens nuteisimo bus vieši – atviri visuomenei. Siekiant turėti tikslią konkrečiu laiku informaciją, duomenys nuolat bus atnaujinami. Todėl tuo tikslu Įstatymu nustatoma pareiga, kai asmeniui yra laikinai apribota laisvė, priklausomybės ligų ar kitoje gydymo įstaigoje, jis privalo pranešti tos įstaigos vadovui tą gyvenamąją vietą, kurioje gyvens išėjęs iš įstaigos, o pastarasis privalės šią informaciją perduoti atitinkamam Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos struktūriniam padaliniui. Šiuo metu šie santykiai iš dalies reglamentuoti Bausmių vykdymo kodekse, bet stokoja aiškumo. Taip pat pakeitus faktinį gyvenamosios vietos adresą už Lietuvos Respublikos ribų, asmuo prieš išvykdamas ir nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 3 kalendorines dienas, po sugrįžimo privalės pranešti apie tai atitinkamam pagal faktinę gyvenamąją vietą Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos struktūriniam padaliniui (policijos komisariatui), o Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos struktūrinio padalinio vadovas turės užtikrinti, kad gauta informacija nedelsiant būtų perduota Registro tvarkytojui. Įstatymo projektu reglamentuojamas ir Seksualinių nusikaltimų rizikos žemėlapio sudarymas bei nuolatinis jo atnaujinimas, siekiant apsaugoti vaikus nuo asmenų, kurie daro seksualinio pobūdžio nusikaltimus. Seksualinių nusikaltimų rizikos žemėlapį sudarys Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos vidaus reikalų ministro patvirtintame Seksualinių nusikaltimų rizikos žemėlapio sudarymo ir skelbimo tvarkos apraše nustatyta tvarka. Šis žemėlapis visuomenei bus skelbiamas Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos interneto svetainėje.
Toks žemėlapis padės užtikrinti nepilnamečių saugumą ir turės prevencinę reikšmę. Be to, tikslinamos prevencinės ir pagalbos priemonės skirtos vaikui, patyrusiam ar galinčiam patirti seksualinį smurtą. Šiuo metu Švietimo įstatymas numato pareigą švietimo, mokslo ir sporto ministrui nustatyti prevencinių programų kriterijus ir atitikties jiems vertinimo tvarką, tačiau nėra tiesiogiai nurodyta, kad šioje tvarkoje privalo būti aprašomi seksualinį smurtą patyrusio mokinio atpažinimo būdai ir mokinio nukreipimo tolimesnei pagalbai metodai. Be to, nėra pakankamai aiškiai nustatyta, kad švietimo įstaiga, atpažinusi mokinio galimai patirtą seksualinį smurtą, užtikrina pirminės pagalbos mokiniui suteikimą ir užtikrina jo nukreipimą tolimesnei pagalbai gauti bei reikalingos pagalbos suteikimo terminai.
Todėl šiame Įstatyme aiškiai reglamentuojama, kad:
1) švietimo, mokslo ir sporto ministras, nustatydamas prevencinių programų kriterijus ir atitikties jiems vertinimo tvarką, įtraukia seksualinį smurtą patyrusio mokinio atpažinimo būdus ir mokinio nukreipimo tolimesnei pagalbai metodus;
2) seksualinį smurtą patyręs mokinys turi teisę neatlygintinai nedelsiant gauti medicininę pagalbą ir ne vėliau kaip per
psichologinę pagalbą;
3) psichologinė pagalba vaikui teikiama teikėjams bendradarbiaujant su vaiko tėvais (globėjais, rūpintojais), jei jie nėra įtariami padarę nusikalstamas veikas seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui vaiko atžvilgiu, taip pat nėra padarę nusikalstamų veikų dėl vaiko išnaudojimo pornografijai, pelnymosi iš nepilnamečio asmens prostitucijos, nepilnamečio asmens įtraukimo į prostituciją, vaiko pirkimo arba pardavimo;
4) kitos prevencinės priemonės numatytos vaikams, patyrusiems ar galintiems patirti seksualinį smurtą, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimas neatliekamas. Neigiamų pasekmių nenumatoma.
Neigiamų pasekmių nenumatoma. Siūlomas reglamentavimas užtikrins:
teistumu už seksualinio pobūdžio veikas, padarytas prieš vaikus, skaičiaus sumažėjimą;
priemonės padės ginti viešąjį interesą;
kitų įstaigų, dirbančių su vaikais, asmenimis, informacijos apie seksualinius nusikaltėlius prieinamumą, jų kontrolę, greitesnį seksualinio pobūdžio nusikalstamų veikų išaiškinamumą ir savalaikį pagalbos nukentėjusiems nuo seksualinių nusikalstamų veikų vaikams teikimą. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai. Priimtas įstatymo projektas neigiamos įtakos korupcijai neturės. Projektu sudaromos teisinės prielaidos pagerėti kriminogeninei situacijai. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Priimtas įstatymo projektas neigiamos įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Priėmus įstatymo projektą, turės būti pakeistos arba papildytos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. 1V-776 patvirtintos Nusikalstamų veikų žinybinio registro duomenų tvarkymo taisyklės, Vyriausybė ar jos įgaliota institucija parengs nutarimą dėl Lietuvos Respublikos įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro pertvarkymo ir patvirtins steigiamo registro nuostatus.
Kartu su šiuo projektu teikiamas jį lydintis įstatymo projektas – Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso
dalimi, kad asmenų, įtariamųjų, kaltinamųjų ar nuteistųjų už nusikalstamas veikas seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, padarytas prieš vaikus, taip pat už padarytas nusikalstamas veikas dėl vaiko išnaudojimo pornografijai, pelnymosi iš nepilnamečio asmens prostitucijos, nepilnamečio asmens įtraukimo į prostituciją, vaiko pirkimo arba pardavimo, pareigos pranešti apie faktinį gyvenamosios vietos adresą, jo pakeitimą nevykdymas, užtraukia baudą nuo penkiasdešimt iki vieno šimto penkiasdešimt eurų. 9. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos įstatymų ir kitų teisės normų rengimo tvarkos reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, projekte naujų sąvokų nėra. 10. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. Įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir laisvių apsaugos konvencijos nuostatas, neprieštarauja Europos Sąjungos dokumentams. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti. Įstatymui įgyvendinti reikės pakeisti dabar galiojančius ir priimti naujus teisės aktus, kuriuos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija (žr.
31 dienos. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais). Įstatymo įgyvendinimui iš valstybės biudžeto reikės:
ar nuteistųjų už nusikalstamas veikas seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, padarytas prieš vaikus, taip pat už padarytas nusikalstamas veikas dėl vaiko išnaudojimo pornografijai, pelnymosi iš nepilnamečio asmens prostitucijos, nepilnamečio asmens įtraukimo į prostituciją, vaiko pirkimo arba pardavimo, registro diegimui investicijų (CAPEX) – 705 tūkst. eurų. 2. Metinėms veiklos išlaidoms (OPEX) – 226 tūkst. eurų asignavimų (licencijų palaikymui, sistemos iš išorės II lygmens palaikymui, Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos administraciniai kaštai, IT infrastruktūros sąnaudos), Seksualinių nusikaltimų rizikos žemėlapio sudarymui ir palaikymui. Registro palaikymui artimiausiais trimis biudžetiniais metais – kasmet apie 226 tūkst. eurų. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados.
2023-06-14 įvykusios apskritojo stalo diskusijos dėl asmenų įtariamų ar nuteistų už seksualinius nusikaltimus, užkardymo (Įstatymo projekto XIVP-2784) metu dalyvavo LRS narė Rimantė Šalaševičiūtė, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie SADM direktorė Ilma Skuodienė, VRM Viešojo saugumo politikos grupės vyresnioji patarėja Sonata Mickutė, VRM ministrės patarėja Agneta Ladek, Lietuvos probacijos tarnybos direktorius Romas Ostanavičius, Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro vadovė Kristina Stonytė – Mišinienė, SADM Šeimos ir vaiko teisių apsaugos grupės vadovė Kristina Stepanova, Vaiko teisių apsaugos kontrolierės vyr. patarėja Audronė Bedorf, Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė, Policijos generalinio komisaro vyr. patarėjas Donatas Matuiza, Informatikos ir ryšių departamento diektoriaus pavaduotoja Alvyda Pupkovienė, Vyriausioji darbo teisės inspektorė Ieva Piličiauskaitė, Neteisėtos veiklos priežiūros skyriaus vedėja Birutė Macijauskienė, Lietuvos psichologų sąjungos prezidentė Aina Adomaitytė bei Seimo Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos nariai. Diskusijos metu išsakytos pozicijos dėl reikalingų atlikti korekcijų, tačiau iš esmės rengiamo įstatymo projekto reikalingumui pritarta. Į gautus pasiūlymus atsižvelgta.
2023-06-28 vykusiame Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos Šešėlinės vyriausybės posėdyje dėl asmenų įtariamų ar nuteistų už seksualinius nusikaltimus, užkardymo įstatymo projekto svarstyme dalyvavo Šešėlinės vyriausybės premjeras Ramūnas Karbauskis, LRS narė Rimantė Šalaševičiūtė bei kiti frakcijos nariai, Lietuvos psichologų sąjungos prezidentė Aina Adomaitytė, VMI prie FM Teisės departamento Tiesioginių mokesčių sk.vedėjas Rolandas Ragėnas, VMI Mokestinių prievolių departamento paslaugų administravimo sk.patarėja Lina Kučinskienė, Lietuvos kriminalinės policijos biuro viršininko pavaduotoja Eglė Maziliauskienė, SADM Šeimos ir vaiko teisių apsaugos grupės vadovė Kristina Stepanova, Generalinės prokuratūros prokuroras Arūnas Meška, Lietuvos psichiatrų asociacijos prezidentė Ramunė Mazaliauskienė, Lietuvos verslo konfederacijos generalinio direktoriaus pavaduotojas Emilis Ruželė, Lietuvos verslo konfederacijos generalinė direktorė Ineta Rizgelė. Posėdžio metu buvo iš esmės pritarta projekto būtinumui, siūlyta tobulinti projekto nuostatas. Į gautus pasiūlymus atsižvelgta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis. Registro objektas, Registro tvarkytojas, Registro valdytojas, Seksualinių nusikaltimų rizikos vietovių žemėlapis. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra. Teikia Seimo nariai:
Rimantė Šalaševičiūtė Aušrinė Norkienė
2023-09-18 Nr. XIVP-3059 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Įstatymo projektu siūloma papildyti Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 225 straipsnį nauja 3 dalimi, joje įtvirtinant administracinę atsakomybę asmenims, kurie įtariami ar nuteisti už nusikaltimus ar baudžiamuosius nusižengimus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui padarytus prieš vaikus, nevykdo pareigos pranešti apie faktinį gyvenamosios vietos adresą ar jo pakeitimą. Projektas diskutuotinas. Pirma. Pažymėtina, kad administracinio poveikio priemonės gali būti skiriamos kartu su administracine nuobauda, arba kai kuriais atvejais – ir nuobaudos neskiriant. Kadangi administracinio poveikio priemonės varžo asmens teises ir laisves, atvejai, kai administracinio poveikio priemonės gali būti taikomos, yra tiesiogiai nustatomi ANK specialiosios dalies straipsnyje. ANK 27 straipsnyje įtvirtintas baigtinis administracinio poveikio priemonių sąrašas. Įstatymų leidėjas yra numatęs, kad dviejų[1] administracinio poveikio priemonių nevykdymas gali užtraukti savarankišką administracinę atsakomybę (ANK 225 straipsnis). Šiuo atveju jau pats ANK 225 straipsnio pavadinimas „Vengimas vykdyti administracinio poveikio priemones“ suponuoja, kad šiame straipsnyje numatoma atsakomybė asmenims, vengiantiems vykdyti administracinio poveikio priemones. Pažymėtina, kad ANK 27 straipsnyje nėra įtvirtinta administracinio poveikio priemonė - asmenims, įtariamiems ar nuteistiems už nusikaltimus ar baudžiamuosius nusižengimus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui padarytus prieš vaikus, pranešti apie faktinį gyvenamosios vietos adresą, jo pasikeitimą.
Toks įpareigojimas savo esme panašus į baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 67 straipsnio 2 dalies 11 punkte. Taigi, remiantis tuo, kas pirmiau išdėstyta, manytina, kad projektu teikiamas pasiūlymas papildyti ANK 225 straipsnį nauja 3 dalimi sistemiškai nedera su įtvirtintu teisiniu reguliavimu. Antra. Pastebėtina, jog įstatymo projekto aiškinamajame rašte (toliau – aiškinamasis raštas) nėra pateikta aiškių argumentų, lėmusių būtinybę inicijuoti ANK 225 straipsnio pakeitimus. Kaip teigiama aiškinamajame rašte, įpareigojimas pranešti apie gyvenamosios vietos pakeitimą ar išvykimą iš jos „numatytas Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 14 straipsnyje ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 342 straipsnio 4 dalyje“. Šiuo aspektu pažymėtina, kad administracinio poveikio priemonių ir baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo tvarką ir ypatumus reglamentuoja atskiri įstatymai, todėl aukščiau nurodyti aiškinamojo rašto teiginiai nekoreliuoja su projekto 1 straipsniu siūlomais ANK 225 straipsnio pakeitimais. Trečia. Vadovaujantis ANK nuostatomis, administracinio nusižengimo subjektas yra asmuo, pažeidęs administracinės teisės normų reikalavimus (ANK 2, 6 ir 577 straipsniai). Projekto 1 straipsnyje dėstoma ANK 225 straipsnio 3 dalies dispozicijos formuluotė suponuoja, kad atsakomybė šiuo atveju kiltų įtariamiesiems ar nuteistiesiems asmenims. Įtariamasis yra ikiteisminio tyrimo dalyvis, kurio teises apibrėžia Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) normos. Nuteistasis taip pat yra baudžiamojo proceso dalyvis, kurio atžvilgiu teismas priima apkaltinamąjį nuosprendį.
Svarbu pabrėžti, kad pagal dabar galiojantį teisinį reguliavimą, įpareigojimas pranešti apie gyvenamosios vietos pakeitimą ar išvykimą iš jos gali būti skiriamas tik baudžiamajame procese (tai yra kaip viena iš baudžiamojo poveikio priemonių). Kaip ir minėta, projekte nurodytas įpareigojimas už kurio nesilaikymą siūloma numatyti administracinę atsakomybę, savo turiniu panaši į baudžiamojo poveikio priemonę. Taigi, vertinant tai, kad už projekto 1 straipsniu pildomo ANK 225 straipsnio 3 dalies pažeidimus atsakomybė kiltų baudžiamojo proceso dalyviams, kurie nevykdė jiems skirto įpareigojimo, kuris gali būti skiriamas vadovaujantis baudžiamaisiais įstatymais, darytina išvada, kad toks siūlomas reguliavimas stokoja teisinės logikos. Pažymėtina, kad baudžiamoji atsakomybė ir administracinė atsakomybė yra skirtingos atsakomybės rūšys, todėl nustatant atsakomybę už tam tikrus asmens veiksmus turi būti paisoma teisės sistemos nuoseklumo. Ketvirta. Pažymėtina, kad BK 67 straipsnyje yra įtvirtinta eilė baudžiamojo poveikio priemonių, kuriomis, panašiai kaip ir administracinio poveikio priemonių atveju, siekiama įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių - įpareigojimas pranešti apie gyvenamosios vietos pakeitimą ar išvykimą iš jos, įtvirtinta BK
priemonė gali būti skiriama asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės BK X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, taip pat ši baudžiamojo poveikio priemonė gali būti taikoma ir atidėjus bausmės vykdymą (BK 75 straipsnio
vykdymo atidėjimas yra vienas iš probacijos vykdymo pagrindų (Probacijos įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Šiame kontekste atkreipiame dėmesį į Probacijos įstatymo 14 straipsnio 3 punktą, nustatantį probuojamojo asmens pareigą „pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų“. Nevykdant šios pareigos Probacijos įstatymo 30 straipsnyje yra nustatytos tokios pareigos nesilaikymo pasekmės. Šiuo aspektu pažymėtina ir tai, kad BK 243 straipsnyje numatyta atsakomybė asmenims už vengimą atlikti baudžiamojo poveikio priemonę. Žvelgiant sistemiškai galima pastebėti, kad pareiga pranešti apie gyvenamosios vietos pakeitimą ar išvykimą iš jos ir atitinkamos pasekmės už šios pareigos nevykdymą jau yra numatyta įstatyme, todėl projektu siūlomas teisinis reguliavimas yra ydingas ir kaip minėta aukščiau, nedera su jau esamu teisiniu reguliavimu. Penkta. Diskutuotina ir dėl projekto 1 straipsniu keičiamo ANK
ANK 225 straipsnio 3 dalies sankcija, pagal sankcijos dydį, sistemiškai nedera su ANK 225 straipsnio 1 ir 2 dalimis, kadangi pirmos ir antros dalies sankcijos yra didesnės už trečios dalies sankciją. 2. Atsižvelgiant į tai, kad Teisingumo ministerija formuoja valstybės politiką administracinių nusižengimų teisenos srityse, siūlytina dėl projektu siūlomo nustatyti teisinio reguliavimo gauti Vyriausybės išvadą. 3. Projektas taisytinas vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijomis, patvirtintomis teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 „Dėl Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“. 3.1. Pildant straipsnį viena nauja struktūrine dalimi, viso straipsnio struktūrinių dalių, kurios nėra keičiamos, dėstyti nereikia. 3.2.
kokius su įstatymo įgyvendinimu tiesiogiai susijusius teisės aktus turėtų priimti, todėl siūlytina įstatymo projekto 2 straipsnio pavadinime išbraukti žodžius „ir įgyvendinimas”. 3.3. Jeigu nebūtų atsižvelgta į šios išvados 3.2. pastabą, tuomet įstatymo projekto 2 straipsnio 1 dalyje po žodžių „Šis įstatymas” įrašytini žodžiai „išskyrus šios straipsnio 2 dalį” ir projekto 2 straipsnį papildyti 2 dalimi, nurodant kokia institucija turėtų priimti su įstatymo įgyvendinimu tiesiogiai susijusius teisės aktus. Departamento direktorius Dainius Zebleckis E. Drėgvaitė, tel. +370 5 239 6891, el. p. [email protected] M. Masteikienė, tel. +370 5 239 6843, el. p. [email protected] E. Mušinskis, tel. +370 5 239 6536, el. p. [email protected] [1] Vengimas dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, sveikatos priežiūros, resocializacijos, bendravimo su vaikais tobulinimo, smurtinio elgesio keitimo ar kitose programose (kursuose) (kai buvo paskirta asmens sutikimu) bei draudimo lankytis viešosiose vietose vykstančiuose renginiuose nesilaikymas.
2024-01-11 Nr. XIVP-3059(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto 1 straipsniu keičiamo Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 225 straipsnio, kuris reglamentuoja atsakomybę už vengimą vykdyti administracinio poveikio priemones,
baudžiamuosius nusižengimus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui padarytus prieš vaikus, pareigos pranešti apie faktinį gyvenamosios vietos adresą, jo pakeitimą nevykdymą. Projektas svarstytinas keliais aspektais. 1.1. ANK 225 straipsnis numato atsakomybę asmens už vengimą vykdyti administracinio poveikio priemones, kurių baigtinis sąrašas numatytas ANK 27 straipsnyje. Įstatymų leidėjas šiuo metu yra numatęs, kad tik dviejų[1] administracinio poveikio priemonių nevykdymas gali užtraukti savarankišką administracinę atsakomybę. Atsižvelgiant į tai, kad ANK 27 straipsnyje nėra įtvirtinta administracinio poveikio priemonė
prieš nepilnamečius kontrolės ir prevencijos įstatymo projekto reg. Nr. XIVP-2784(3) projektas (toliau - projektas reg. Nr. XIVP-2784(3)), tačiau ANK
reg. Nr.
Nr. XIVP-2784(3) formuluotėmis, kadangi projekte reg. Nr. XIVP-2784(3) numatomos asmenų, įtariamųjų, kaltinamųjų ar nuteistų už nusikaltimus ar baudžiamuosius nusižengimus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, padarytus prieš nepilnamečius kontrolės ir prevencijos priemonės, o siūlomoje ANK
nuteistų už nusikaltimus ar baudžiamuosius nusižengimus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, padarytus prieš vaikus. 1.3. Vadovaujantis ANK nuostatomis, administracinio nusižengimo subjektas yra asmuo, pažeidęs administracinės teisės normų reikalavimus (ANK 2, 6 ir 577 straipsniai). Projekto 1 straipsnyje dėstoma ANK 225 straipsnio 3 dalies dispozicijos formuluotė suponuoja, kad šiuo atveju atsakomybė kiltų asmenims, įtariamiesiems ar nuteistiesiems. Iš įstatymo aiškinamojo rašto bei siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, kas šiuo atveju būtų „asmenys“, turintys pareigą pranešti apie faktinį gyvenamosios vietos adresą ar jo pakeitimą. Dėl kitų projekte minimų subjektų pažymėtina, kad įtariamasis yra ikiteisminio tyrimo dalyvis, kurio teises apibrėžia Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) normos ir kuris ikiteisminio tyrimo metu, paskyrus kardomąsias priemones, pavyzdžiui, rašytinį pasižadėjimą neišvykti, gali būti įpareigotas pranešti apie savo gyvenamąją vietą ar jos pakeitimus. Nuteistasis taip pat yra baudžiamojo proceso dalyvis, kurio atžvilgiu teismas priima apkaltinamąjį nuosprendį, kuriam teismo nuosprendžiu gali būti skirta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas pranešti apie gyvenamosios vietos pakeitimą ar išvykimą iš jos. Pareiga pranešti apie gyvenamąją vietą ir jos pakeitimus baudžiamojo proceso dalyvis gali būti įpareigotas ir kitais Baudžiamajame kodekse numatytais pagrindais, pavyzdžiui lygtinio paleidimo metu, atidėjus bausmės vykdymą.
Taigi pagal straipsnio dispozicijos turinį subjektai, kuriems numatoma administracinė atsakomybė už pareigos pranešti apie faktinį gyvenamosios vietos adresą, jo pakeitimą nevykdymą, būtų baudžiamojo proceso dalyviai, todėl manytina, kad toks ANK siūlomas įtvirtinti reguliavimas stokoja teisinės logikos. 1.4. Projekto reg. Nr. XIVP-2784(3) 20 straipsnyje siūloma įtiriamiesiems, kaltinamiesiems ar nuteistiesiems už nusikaltimus ar baudžiamuosius nusižengimus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, padarytus prieš nepilnamečius, už pareigos pranešti apie gyvenamosios vietos adresą ar jos pasikeitimą nevykdymą taikyti administracinę atsakomybę, tačiau pagal ANK 225 straipsnio 3 dalies dispoziciją ši atsakomybė numatoma tik asmenims, įtariamiems ar nuteistiems, taigi šiuo aspektu siūlomas reguliavimas sistemiškai nedera su projekto reg. Nr. XIVP-2784(3) 20 straipsnyje siūlomu įtvirtinti teisniu reguliavimu. Be to, projekto reg. Nr. XIVP-2784(3) 12 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtariamiesiems, kaltinamiesiems ir nuteistiesiems už nusikaltimus ar baudžiamuosius nusižengimus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, padarytus prieš nepilnamečius, nustatyta pareiga pranešti ne tik apie gyvenamosios vietos adresą ar jo pasikeitimą, tačiau ir apie darbo ar mokymosi vietą, kai išvykstama toliau nei 1 kilometras nuo gyvenamosios vietos arba, kai išvykstama iš gyvenamosios vietos kitais atvejais ilgiau nei 3 dienoms. Todėl siūloma ANK 225 straipsnio 3 dalies dispozicija tikslintina ir šiuo požiūriu. 1.5.
projekte numatomas teisinis reguliavimas kelia abejonių ir tuo aspektu, kad projekte numatoma veika iš esmės turėtų būti vertinama kaip įtariamajam ar nuteistajam baudžiamojo proceso metu skirtų įpareigojimų ar numatytų pareigių nevykdymas. Šiuo metu galiojantis reguliavimas baudžiamojo proceso dalyviams, nesilaikantiems jiems nustatytų pareigų, numato eilę atsakomybės priemonių. Pavyzdžiui, už kardomųjų priemonių nevykdymą, įtariamajam skirta kardomoji priemonė gali būti pakeista griežtesne;
BK 243 straipsnyje numatyta atsakomybė asmenims už vengimą atlikti baudžiamojo poveikio priemonę; Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnyje probuojamajam yra numatomos pasekmės už pareigos pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų nevykdymą. Žvelgiant sistemiškai galima pastebėti, kad pareiga įstatymo projekte nurodytiems subjektams, turintiems pareigą pranešti apie gyvenamosios vietos pakeitimą ar išvykimą iš jos, už šios pareigos nevykdymą atsakomybė jau yra numatyta kitose įstatymuose, todėl siūlymas ANK 225 straipsnį papildyti nuostatomis, numatančiomis atsakomybę už baudžiamuosiuose įstatymuose numatomų pareigų nevykdymą iš esmės nesuderinamas su ANK sistema. Pažymėtina, kad baudžiamoji atsakomybė ir administracinė atsakomybė yra skirtingos atsakomybės rūšys, todėl nustatant atsakomybę už tam tikrus asmens veiksmus turi būti paisoma teisės sistemos nuoseklumo. 2. Nepritarus aukščiau išdėstytoms pastaboms ir neatsisakius siūlomo teisinio reguliavimo, atsižvelgiant į tai, kad projekto 1 straipsniu siūloma normos dispozicija yra klaidinanti ir iš esmės neatitinkanti administracinio nusižengimo požymiams keliamo teisinio tikslumo ir aiškumo reikalavimų (nullum crimen sine lege certa), siūloma normos dispozicija turėtų būti iš esmės pakoreguota ir atitinkamai parinkta šiam siūlomam reguliavimui vieta ANK sistemoje. 3.
Teisingumo ministerija formuoja valstybės politiką administracinių nusižengimų teisenos srityse, siūlytina dėl projektu siūlomo nustatyti teisinio reguliavimo gauti Vyriausybės išvadą. 4. Projektas taisytinas vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijomis, patvirtintomis teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 „Dėl Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“. 4.1. Iš projekto nuostatų nėra aišku, kokia institucija ir kokius su įstatymo įgyvendinimu tiesiogiai susijusius teisės aktus turėtų priimti, todėl siūlytina įstatymo projekto 2 straipsnio pavadinime išbraukti žodžius „ir įgyvendinimas”. 4.2. Jeigu nebūtų atsižvelgta į šios išvados 3.1. pastabą, tuomet įstatymo projekto 2 straipsnio 1 dalyje po žodžių „Šis įstatymas” įrašytini žodžiai „išskyrus šios straipsnio 2 dalį” ir projekto 2 straipsnį papildyti 2 dalimi, nurodant kokia institucija turėtų priimti su įstatymo įgyvendinimu tiesiogiai susijusius teisės aktus. Departamento direktorius Dainius Zebleckis E. Drėgvaitė, tel. +370 5 209 6891, el. p. [email protected] M. Masteikienė, tel. +370 5 209 6843, el. p. [email protected] E. Mušinskis, tel. +370 5 209 6536, el. p. [email protected] [1] Vengimas dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, sveikatos priežiūros, resocializacijos, bendravimo su vaikais tobulinimo, smurtinio elgesio keitimo ar kitose programose (kursuose) (kai buvo paskirta asmens sutikimu) bei draudimo lankytis viešosiose vietose vykstančiuose renginiuose nesilaikymas.
2024-07-02 Nr. XIVP-3059(3) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto 1 straipsniu keičiamo Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 225 straipsnio, kuris reglamentuoja atsakomybę už vengimą vykdyti administracinio poveikio priemones,
nusikalstamas veikas seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, padarytas prieš vaikus, taip pat už padarytas nusikalstamas veikas dėl vaiko išnaudojimo pornografijai, pelnymosi iš nepilnamečio asmens prostitucijos, nepilnamečio asmens įtraukimo į prostituciją, vaiko pirkimo arba pardavimo, pareigos pranešti apie faktinį gyvenamosios vietos adresą, jo pakeitimą nevykdymą. Projektas svarstytinas keliais aspektais. 1.1. ANK 225 straipsnis numato atsakomybę asmens už vengimą vykdyti administracinio poveikio priemones, kurių baigtinis sąrašas numatytas ANK 27 straipsnyje. Įstatymų leidėjas šiuo metu yra numatęs, kad tik dviejų[1] administracinio poveikio priemonių nevykdymas gali užtraukti savarankišką administracinę atsakomybę. Atsižvelgiant į tai, kad ANK 27 straipsnyje nėra įtvirtinta administracinio poveikio priemonė
Projekto 1 straipsnyje dėstoma ANK 225 straipsnio 3 dalies dispozicijos formuluotė suponuoja, kad šiuo atveju atsakomybė kiltų asmenims, įtariamiesiems, kaltinamiesiems ar nuteistiesiems. Iš įstatymo aiškinamojo rašto bei siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, kas šiuo atveju būtų „asmenys“, turintys pareigą pranešti apie faktinį gyvenamosios vietos adresą ar jo pakeitimą. Dėl kitų projekte minimų subjektų pažymėtina, kad įtariamasis yra ikiteisminio tyrimo dalyvis, kurio teises apibrėžia Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) normos ir kuris ikiteisminio tyrimo metu, paskyrus kardomąsias priemones, pavyzdžiui, rašytinį pasižadėjimą neišvykti, gali būti įpareigotas pranešti apie savo gyvenamąją vietą ar jos pakeitimus. Nuteistasis taip pat yra baudžiamojo proceso dalyvis, kurio atžvilgiu teismas priima apkaltinamąjį nuosprendį, kuriam teismo nuosprendžiu gali būti skirta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas pranešti apie gyvenamosios vietos pakeitimą ar išvykimą iš jos. Pareiga pranešti apie gyvenamąją vietą ir jos pakeitimus baudžiamojo proceso dalyvis gali būti įpareigotas ir kitais Baudžiamajame kodekse numatytais pagrindais, pavyzdžiui, lygtinio paleidimo metu, atidėjus bausmės vykdymą. Taigi pagal straipsnio dispozicijos turinį subjektai, kuriems numatoma administracinė atsakomybė už pareigos pranešti apie faktinį gyvenamosios vietos adresą, jo pakeitimą nevykdymą, būtų baudžiamojo proceso dalyviai, todėl manytina, kad toks ANK siūlomas įtvirtinti reguliavimas stokoja teisinės logikos. 1.3. Įstatymo projekte numatomas teisinis reguliavimas kelia abejonių ir tuo aspektu, kad projekte numatoma veika iš esmės turėtų būti vertinama kaip įtariamajam ar nuteistajam baudžiamojo proceso metu skirtų įpareigojimų ar numatytų pareigių nevykdymas.
Šiuo metu galiojantis reguliavimas baudžiamojo proceso dalyviams, nesilaikantiems jiems nustatytų pareigų, numato eilę atsakomybės priemonių. Pavyzdžiui, už kardomųjų priemonių nevykdymą, įtariamajam skirta kardomoji priemonė gali būti pakeista griežtesne; BK 243 straipsnyje numatyta atsakomybė asmenims už vengimą atlikti baudžiamojo poveikio priemonę; Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnyje probuojamajam yra numatomos pasekmės už pareigos pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų nevykdymą. Žvelgiant sistemiškai galima pastebėti, kad pareiga įstatymo projekte nurodytiems subjektams, turintiems pareigą pranešti apie gyvenamosios vietos pakeitimą ar išvykimą iš jos, už šios pareigos nevykdymą atsakomybė jau yra numatyta kitose įstatymuose, todėl siūlymas ANK 225 straipsnį papildyti nuostatomis, numatančiomis atsakomybę už baudžiamuosiuose įstatymuose numatomų pareigų nevykdymą iš esmės nesuderinamas su ANK sistema. Pažymėtina, kad baudžiamoji atsakomybė ir administracinė atsakomybė yra skirtingos atsakomybės rūšys, todėl nustatant atsakomybę už tam tikrus asmens veiksmus turi būti paisoma teisės sistemos nuoseklumo. Nepritarus aukščiau išdėstytoms pastaboms ir neatsisakius siūlomo teisinio reguliavimo, atsižvelgiant į tai, kad projekto 1 straipsniu siūloma normos dispozicija yra klaidinanti ir iš esmės neatitinkanti administracinio nusižengimo požymiams keliamo teisinio tikslumo ir aiškumo reikalavimų (nullum crimen sine lege certa), siūloma normos dispozicija turėtų būti iš esmės pakoreguota ir atitinkamai ANK sistemoje parinkta kita vieta siūlomam reguliavimui. 2.
Teisingumo ministerija formuoja valstybės politiką administracinių nusižengimų teisenos srityse, siūlytina dėl projektu siūlomo nustatyti teisinio reguliavimo gauti Vyriausybės išvadą. 3. Projektas taisytinas vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijomis, patvirtintomis teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 „Dėl Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“. 3.1. Projekto 1 straipsnio pakeitimų esmėje brauktini žodžiai „ir jį išdėstyti taip“. 3.2. Iš projekto nuostatų nėra aišku, kokia institucija ir kokius su įstatymo įgyvendinimu tiesiogiai susijusius teisės aktus turėtų priimti, todėl siūlytina įstatymo projekto 2 straipsnio pavadinime išbraukti žodžius „ir įgyvendinimas”. 3.3. Jeigu nebūtų atsižvelgta į šios išvados 3.2. pastabą, tuomet įstatymo projekto 2 straipsnio 1 dalyje po žodžių „Šis įstatymas” įrašytini žodžiai „išskyrus šios straipsnio 2 dalį” ir projekto 2 straipsnį papildyti 2 dalimi, nurodant kokia institucija turėtų priimti su įstatymo įgyvendinimu tiesiogiai susijusius teisės aktus. 3.4. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 1 straipsnis turi tik vieną dalį, todėl projekto 2 straipsnis dėstytinas taip: „Šis įstatymas įsigalioja 2025 m. liepos 1 d.“ (arba „Šis įstatymas, išskyrus šios straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2025 m. liepos 1 d.“ – jeigu nebūtų atsižvelgta į šios išvados 3.2. pastabą). Departamento direktorius Dainius Zebleckis M. Masteikienė, tel. (0 5) 209 6843, el. p. [email protected] E. Mušinskis, tel. (0 5) 209 6356, el. p. [email protected] [1] Vengimas dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, sveikatos priežiūros, resocializacijos, bendravimo su vaikais tobulinimo, smurtinio elgesio keitimo ar kitose programose (kursuose) (kai buvo paskirta asmens sutikimu) bei draudimo lankytis viešosiose vietose vykstančiuose renginiuose nesilaikymas.