1200 Įstatymo projektas Darbo kodekso 134 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Parengė: Lietuvos Respublikos Seimas, Socialinių reikalų ir darbo komitetas XIVP-3056(2) 2024-04-18 Priimtas teisės aktas

Lietuva · XIVP-3056 · 2024-04-18 · Priimtas · LT_SEIMO_KANCELIARIJOS_TEISES_DEPARTAMENTAS

Autentiškas šaltinis — oficialus registras ↗.

Mūsų sistemoje

Projekto eiga, iniciatoriai ir keičiamas įstatymas →

Dosjė dokumentai

  1. Lyginamasis variantas · 2023-09-05
  2. Lyginamasis variantas · 2024-04-18
  3. Aiškinamasis raštas · 2023-09-05
  4. Teisės departamento išvada · 2023-09-05
  5. Teisės departamento išvada · 2024-04-18
  6. Komiteto išvada · 2024-04-18

Lyginamasis variantas

2023-09-05 · oficialus registras ↗

Projekto lyginamasis variantas

LIETUVOS

RESPUBLIKOS

darbo kodekso 134 straipsnio PAKEITIMO

ĮSTATYMAS

1 straipsnis. 134 straipsnio

pakeitimas

„1) Pagal šeimos pasirinkimą, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nurodytos trukmės atostogų vaikui prižiūrėti dalį, motinai (įmotei), tėvui (įtėviui), senelei, seneliui, vienam iš tėvų globėjų arba kitiems giminaičiams, faktiškai auginantiems vaiką, taip pat darbuotojui, paskirtam vaiko globėju, suteikiamos atostogos vaikui prižiūrėti, iki vaikui sukanka treji metai. Šias atostogas galima imti visas iš karto, dalimis ar pakaitomis. 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas Šis įstatymas įsigalioja 2024 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia:

Seimo narės Guoda Burokienė Aušrinė Norkienė

Lyginamasis variantas

2024-04-18 · oficialus registras ↗

Projekto Nr. XIVP-3056(2) lyginamasis variantas

LIETUVOS

RESPUBLIKOS

darbo kodekso 134 straipsnio PAKEITIMO

ĮSTATYMAS

2024 m. d. Nr. 1 straipsnis. 134 straipsnio pakeitimas Pakeisti 134 straipsnio 1 dalį ir išdėstyti ją taip:

„1. Pagal šeimos pasirinkimą, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje

nurodytos trukmės atostogų vaikui prižiūrėti dalį, motinai (įmotei), tėvui (įtėviui), senelei, seneliui, arba kitiems giminaičiams, faktiškai auginantiems vaiką, taip pat darbuotojui, paskirtam vaiko globėju, ar buvusiam vienam iš vaiko tėvų nuolatinių globėjų(rūpintojų), išskyrus atvejus, kai nuolatinis globėjas (rūpintojas) buvo teismo nutartimi nušalintas nuo nuolatinio globėjo (rūpintojo) pareigų, suteikiamos atostogos vaikui prižiūrėti, iki vaikui sukanka treji metai. Šias atostogas galima imti visas iš karto, dalimis ar pakaitomis. 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2025 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Socialinių reikalų ir darbo komiteto vardu Komiteto pirmininkė Paulė Kuzmickienė

Aiškinamasis raštas

2023-09-05 · oficialus registras ↗

LIETUVOS RESPUBLIKOS darbo kodekso 134 straipsnio ir lietuvos respublikos LiGOS IR MOTINYSTĖS SOCIALINIO DRAUDIMO

ĮSTATYMO Nr. IX-110 22 straipsnio pakeitimo įstatymo projektų

aiškinamasis raštAS

1. Įstatymo projekto rengimą paskatinusios

priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Šiuo metu Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatuose (toliau – Darbo kodeksas) numatyta, kad pagal šeimos pasirinkimą, atostogos vaikui prižiūrėti, iki vaikui sukanka treji metai gali būti suteikiamos motinai (įmotei), tėvui (įtėviui), senelei, seneliui arba kitiems giminaičiams, faktiškai auginantiems vaiką, taip pat darbuotojui, paskirtam vaiko globėju. Galiojančiame Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme Nr. IX-110 (toliau – Įstatymas) įteisintos nuostatos, derinančios darbo ir vaiko priežiūros pareigas, vyrų ir moterų lygybę dėl galimybių darbo rinkoje. Teisę gauti vaiko priežiūros išmoką turi vienas iš tėvų (įtėvių) ar globėjas, ar nustatytas sąlygas atitinkantis vienas iš vaiko senelių. Pasitaiko atvejų, kai vaiko tėvai turėjo tik globėjus, kuriems pagal Darbo kodekso nuostatas negali būti suteiktos atostogos vaikui prižiūrėti ir pagal Įstatymo nuostatas jiems nėra galimybės gauti vaiko priežiūros išmoką. Esant tokiems atvejams, tėvai praranda galimybę anksčiau grįžti į darbo rinką, pažeidžiamas lygiavertiškumo principas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, parengtas Lietuvos Respublikos darbo kodekso 134 straipsnio ir Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 22 straipsnio pakeitimo įstatymo projektai. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai ir rengėjai Įstatymo projekto rengimą inicijavo ir jį parengė Seimo narės Guoda Burokienė, Aušrinė Norkienė. 3.

3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymo

projekte aptarti teisiniai santykiai Darbo kodekso 134 straipsnio 1 dalyje įteisinta, kad pagal šeimos pasirinkimą motinai (įmotei), tėvui (įtėviui), senelei, seneliui arba kitiems giminaičiams, faktiškai auginantiems vaiką, taip pat darbuotojui, paskirtam vaiko globėju, suteikiamos atostogos vaikui prižiūrėti, iki vaikui sukanka treji metai. 2. Įstatymo 22 straipsnio, 1 dalyje nustatyta, kad teisę gauti vaiko priežiūros išmoką turi vienas iš tėvų (įtėvių) ar globėjas, ar šio straipsnio 6 dalyje nustatytas sąlygas atitinkantis vienas iš vaiko senelių, kuris:

1) yra apdraustas motinystės socialiniu draudimu, išskyrus atvejus, nustatytus šio straipsnio 10, 11 ir 12 dalyse;

2) įstatymų nustatyta tvarka išėjęs jam suteiktų vaiko priežiūros atostogų, išskyrus atvejus, kai vaiko priežiūros atostogos nutraukiamos dėl grįžimo į darbą ar tarnybą, taip pat atvejus, kai apdraustasis asmuo pagal šio įstatymo 5 straipsnio 4 dalį prilyginamas asmeniui, kuriam suteiktos vaiko priežiūros atostogos, ir atvejus, numatytus šio straipsnio 10 ir 11 dalyse;

3) iki pirmosios vaiko priežiūros atostogų dienos turi ne trumpesnį kaip 12 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius motinystės socialinio draudimo stažą, išskyrus šio straipsnio 7 dalyje numatytą atvejį. Įstatymo 22 straipsnio 6 dalyje, numatyta, kad vienas iš vaiko senelių turi teisę gauti vaiko priežiūros išmoką, išskyrus vaiko priežiūros išmoką, skiriamą ir mokamą vadovaujantis šio straipsnio 2 ir 3 dalimis, jeigu jis (ji) atitinka visas šias sąlygas:

1) ) jis (ji) atitinka šio straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas;

2) teisę gauti vaiko priežiūros išmoką tam pačiam vaikui prižiūrėti turi bent vienas iš vaiko tėvų.

Įstatymo 22 straipsnio, 10 ir 11 dalyse nustatyta, kad vienam iš tėvų (įtėvių) ar globėjui, ar vienam iš senelių, gaunančiam vaiko priežiūros išmoką, kuriam pasibaigė darbo sutartis arba kuris buvo atleistas iš tarnybos, vaiko priežiūros išmoka mokama šio įstatymo 23 ir 24 straipsniuose nustatyta tvarka. Ši nuostata taip pat taikoma skiriant vaiko priežiūros išmoką, jeigu teisė ją gauti atsirado prieš tai gimusio, globojamo ar įvaikinto vaiko auginimo iki 3 metų laikotarpiu. Vienam iš tėvų (įtėvių) ar globėjui, ar vienam iš senelių, turinčiam šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytą motinystės socialinio draudimo stažą, kuriam pasibaigė darbo sutartis arba kuris buvo atleistas iš tarnybos ir dėl to negavo vaiko priežiūros atostogų, vaiko priežiūros išmoka mokama šio įstatymo 23 ir 24 straipsniuose nustatyta tvarka. Ši nuostata taip pat taikoma skiriant vaiko priežiūros išmoką, jeigu teisė ją gauti atsirado prieš tai gimusio, globojamo ar įvaikinto vaiko auginimo iki 3 metų laikotarpiu. 4. Siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo projektais siūloma:

Įteisinti, kad atostogos vaikui prižiūrėti būtų suteiktos ir vaiko tėvų globėjams mokant jiems vaiko priežiūros išmoką. Pritarus siūlomiems pakeitimams, teisę gauti vaiko priežiūros išmoką įgytų seneliai arba vaiko tėvų globėjai. 5.

5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos

neigiamos priimto Įstatymo projekto pasekmės ir kokių priemonių reikia imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus įstatymą, neigiamų pasekmių nenumatoma. Numatomos teigiamos teisinio reguliavimo pasekmės aptartos šio aiškinamojo rašto 4 punkte. 6. Kokią įtaką priimtas Įstatymo projektas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimtas įstatymas neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 7. Kaip Įstatymo projekto įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir plėtrai Priimtas įstatymas tiesioginės įtakos verslo sąlygoms ir verslo plėtrai neturės. 8. Ar Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9. Įstatymo projekto inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus įstatymus, kitų įstatymų keisti nereikės. 10. Įstatymo projekto atitiktis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams ir Įstatymo projekto sąvokų bei jas įvardijančių terminų įvertinimas Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo projekte naujų sąvokų nepateikiama, galiojančios sąvokos nekeičiamos. 11. Įstatymo projekto atitiktis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentų nuostatas. 12. Įstatymo projektui įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, šių aktų rengėjai ir terminai Nėra. 13.

13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir

kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks Įstatymo projektui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti Preliminaraus valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų poreikio Įstatymo projektu teikiamiems siūlymams įgyvendinti neįmanoma apskaičiuoti, nes negalime įvertinti, koks bus galimų gavėjų skaičius. 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai, rekomendacijos ir išvados Rengiant Įstatymo projektą, specialistų vertinimų negauta, viešosios konsultacijos nevykdytos. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia Įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno Eurovoc terminus, temas bei sritis

„Vaiko tėvų globėjai“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi

pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.

Teisės departamento išvada

2023-09-05 · oficialus registras ↗

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS

TEISĖS DEPARTAMENTAS

IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS DARBO KODEKSO 134 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO

PROJEKTO

2023-09-11 Nr. XIVP-3056 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto 1 straipsniu keičiamo Darbo kodekso 134 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad atostogos vaikui prižiūrėti, iki vaikui sukanka treji metai, būtų suteikiamos vienam iš tėvų globėjų. Manytina, kad projektu siūlomas teisinis reguliavimas yra perteklinis ir netikslingas. Pažymėtina, kad vadovaujantis Civilinio kodekso (toliau – CK) trečiosios knygos VII dalies XII ir XIII skyriais, globa gali būti nustatoma tiek pilnamečiams, tiek ir nepilnamečiams asmenims. Jei projektu yra siekiama įtvirtinti teisę suteikti atostogas vaikui prižiūrėti pilnamečio neveiksnaus tam tikroje srityje vaiko tėvo globėjui, pažymėtina, kad neveiksnaus tam tikroje srityje pilnamečio asmens vaikui, vadovaujantis CK nuostatomis, būtų skiriamas globėjas, kuriam, vadovaujantis šiuo metu galiojančiomis Darbo kodekso 134 straipsnio 1 dalies nuostatomis, jau yra suteikta galimybė suteikti atostogas vaikui prižiūrėti – „darbuotojui, paskirtam vaiko globėju, suteikiamos atostogos vaikui prižiūrėti, iki vaikui sukanka treji metai“. Jei projektu yra siekiama įtvirtinti teisę suteikti atostogas vaikui prižiūrėti nepilnamečio tėvo globėjui, teisinis reguliavimas taip pat būtų perteklinis, nes vadovaujantis CK 3.158 straipsnio 2 dalimi, nepilnamečiai neveiksnūs ar ribotai veiksnūs tėvai turi teisę kartu su savo vaiku gyventi ir dalyvauti jį auklėjant, tačiau tokiais atvejais nepilnamečio asmens vaikui taip pat yra skiriamas globėjas (rūpintojas) CK nustatyta tvarka, kuriam, vadovaujantis šiuo metu galiojančiomis Darbo kodekso 134 straipsnio 1 dalies nuostatomis, jau yra suteikta galimybė suteikti atostogas vaikui prižiūrėti.

Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad skirtingai nei giminystės, globos (rūpybos) santykiai savo prigimtimi nėra nuolatiniai. Pagal CK 3.255 ir 3.258 straipsnius, vaiko globa (rūpyba) pasibaigia, be kita ko, kai vaikas sulaukia pilnametystės, yra emacipuojamas arba susituokia. Todėl vaikui įgijus visišką civilinį veiksnumą, pasibaigia ir jo globėjo (rūpintojo) teisės ir pareigos, t.y. toks asmuo jau nebeturi globėjo teisinio statuso. 2. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintose Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose nustatytus teisės technikos reikalavimus, projekto 1 straipsnio vienintelė dali nenumeruotina, šio straipsnio pakeitimo esmėje vietoj žodžio „punktą“ įrašytinas žodis „dalį“, dėstant Darbo kodekso

134 straipsnio 1 dalį, jos numeris rašytinas su tašku, be ne su skliausteliu; projekto

2 straipsnio pavadinime brauktini žodžiai „ir įgyvendinimas“, nes šiame straipsnyje jokių

įstatymą įgyvendinančių nuostatų nėra nustatoma. Departamento direktorius Dainius Zebleckis M. Masteikienė, tel. +370 5 209 6843, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. +370

5 209 6850, el. p. [email protected]

Teisės departamento išvada

2024-04-18 · oficialus registras ↗

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS

TEISĖS DEPARTAMENTAS

IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS DARBO KODEKSO 134 STRAIPSNIO PAKEITIMO

ĮSTATYMO PROJEKTO

2024-05-09 Nr. XIVP-3056(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Dainius Zebleckis M. Masteikienė, tel. (0 5) 209 6843, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (0 5) 209 6850, el. p. [email protected]

Komiteto išvada

2024-04-18 · oficialus registras ↗

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

Socialinių reikalų ir darbo komitetas Pagrindinio komiteto IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS DARBO KODEKSO 134 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIVP-3056 2024-04-17

Nr. 103-P-14

Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Paulė

Kuzmickienė – komiteto pirmininkė, Vilija Aleknaitė-Abramikienė, Rima Baškienė, Algimantas Dumbrava, Justas Džiugelis, Vaida Giraitytė-Juškevičienė, Linas Kukuraitis, Monika Ošmianskienė, Algirdas Sysas, Jonas Varkalys; komiteto biuras: Ieva Kuodienė – biuro vedėja, Diana Jonėnienė, Asta Kazlauskienė, Indrė Žukauskaitė, padėjėja Renata Liekienė; kviestieji asmenys: Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai: Rūta Juršaitė – Darbo teisės grupės vyresnioji patarėja, Vaidotas Kalinauskas – Socialinio draudimo grupės vadovas, Giedrė Mikalauskienė – Šeimos ir vaiko teisių apsaugos grupės vyresnioji patarėja, Vilma Pėčė – Socialinio draudimo grupės patarėja; Rimantas Mitkevičius – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Nepensinių išmokų skyriaus vedėjas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

  • str. str.
  • d. p. 1. Seimo

kanceliarijos Teisės departamentas 2023-09-111 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto 1 straipsniu keičiamo Darbo kodekso 134 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad atostogos vaikui prižiūrėti, iki vaikui sukanka treji metai, būtų suteikiamos vienam iš tėvų globėjų. Manytina, kad projektu siūlomas teisinis reguliavimas yra perteklinis ir netikslingas. Pažymėtina, kad vadovaujantis Civilinio kodekso (toliau – CK) trečiosios knygos VII dalies XII ir XIII skyriais, globa gali būti nustatoma tiek pilnamečiams, tiek ir nepilnamečiams asmenims.

Jei projektu yra siekiama įtvirtinti teisę suteikti atostogas vaikui prižiūrėti pilnamečio neveiksnaus tam tikroje srityje vaiko tėvo globėjui, pažymėtina, kad neveiksnaus tam tikroje srityje pilnamečio asmens vaikui, vadovaujantis CK nuostatomis, būtų skiriamas globėjas, kuriam, vadovaujantis šiuo metu galiojančiomis Darbo kodekso 134 straipsnio 1 dalies nuostatomis, jau yra suteikta galimybė suteikti atostogas vaikui prižiūrėti – „darbuotojui, paskirtam vaiko globėju, suteikiamos atostogos vaikui prižiūrėti, iki vaikui sukanka treji metai“. Jei projektu yra siekiama įtvirtinti teisę suteikti atostogas vaikui prižiūrėti nepilnamečio tėvo globėjui, teisinis reguliavimas taip pat būtų perteklinis, nes vadovaujantis CK 3.158 straipsnio 2 dalimi, nepilnamečiai neveiksnūs ar ribotai veiksnūs tėvai turi teisę kartu su savo vaiku gyventi ir dalyvauti jį auklėjant, tačiau tokiais atvejais nepilnamečio asmens vaikui taip pat yra skiriamas globėjas (rūpintojas) CK nustatyta tvarka, kuriam, vadovaujantis šiuo metu galiojančiomis Darbo kodekso 134 straipsnio 1 dalies nuostatomis, jau yra suteikta galimybė suteikti atostogas vaikui prižiūrėti. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad skirtingai nei giminystės, globos (rūpybos) santykiai savo prigimtimi nėra nuolatiniai. Pagal CK 3.255 ir 3.258 straipsnius, vaiko globa (rūpyba) pasibaigia, be kita ko, kai vaikas sulaukia pilnametystės, yra emacipuojamas arba susituokia. Todėl vaikui įgijus visišką civilinį veiksnumą, pasibaigia ir jo globėjo (rūpintojo) teisės ir pareigos, t.y. toks asmuo jau nebeturi globėjo teisinio statuso. Pritarti iš dalies.

Pritarti iš dalies. Pritarta pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės siūlymus patobulintam įstatymo projektui, kuriame patikslinta, kad atostogos vaikui prižiūrėti iki vaikui sukanka treji metai, būtų suteiktos buvusiems vaiko tėvų globėjams (rūpintojams), išskyrus atvejus, kai šis nuolatinis globėjas (rūpintojas) buvo teismo nutartimi nušalintas nuo nuolatinio globėjo (rūpintojo) pareigų (žr. Komiteto pasiūlymą Nr. 1). 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-09-11 1,2

2. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo

ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintose Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose nustatytus teisės technikos reikalavimus, projekto 1 straipsnio vienintelė dali nenumeruotina, šio straipsnio pakeitimo esmėje vietoj žodžio „punktą“ įrašytinas žodis „dalį“, dėstant Darbo kodekso 134 straipsnio 1 dalį, jos numeris rašytinas su tašku, be ne su skliausteliu; projekto 2 straipsnio pavadinime brauktini žodžiai „ir įgyvendinimas“, nes šiame straipsnyje jokių įstatymą įgyvendinančių nuostatų nėra nustatoma. Pritarti. 3. LR Teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupė 2023-09-22 Įvertinę Lietuvos Respublikos darbo kodekso 134 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3056 atitiktį Europos Sąjungos teisei, pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų neturime. Atsižvelgti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

  • str. str.
  • d. p. 1. LR Vyriausybės

2023 m. gruodžio 20 d. nutarimas Nr. 1017. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto

138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos

Seimo valdybos 2023 m. spalio 4 d. sprendimo Nr.

SV-S-1117 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 1 ir 2 punktus, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos darbo kodekso 134 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3056 (toliau – Įstatymo projektas Nr. 1) ir Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 22 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3057 (toliau – Įstatymo projektas Nr. 2) (toliau kartu – Įstatymų projektai) siekiui – išplėsti darbuotojų, kuriems gali būti suteiktos atostogos vaikui prižiūrėti ir mokama vaiko priežiūros išmoka, ratą, tačiau Lietuvos Respublikos Seimui pasiūlyti Įstatymų projektus tobulinti pagal toliau pateiktas pastabas ir pasiūlymus:

1. Atsižvelgiant į tai, kad vaikai tėvų globos netenka

dėl vaiką ypač traumuojančių įvykių, pavyzdžiui, įvairių rūšių smurto, įskaitant ir nepriežiūrą, tėvų priklausomybės ligų, pilnametystės sulaukę ir pradėję savarankiškai gyventi vaikai retai turi galimybę visiškai atkurti savo santykius su tėvais ir gauti jų pagalbą. Tėvų globos netekusių vaikų, augusių apleistoje, jų poreikius neatitinkančioje aplinkoje, gyvenimo įgūdžiai yra prastesni, jų artimos aplinkos paramos tinklas yra silpnesnis, jie yra pažeidžiamesni. Vaiko, kuris yra globojamas (rūpinamas) šeimoje nuolatinėje globoje (rūpyboje), santykis su globėju (rūpintoju) paprastai būna stipresnis nei su biologiniais tėvais, o ir globėjai (rūpintojai) turi daugiau nei biologiniai tėvai galimybių padėti jam suaugus. Tokiam vaikui, kuris, pasibaigus nuolatinei globai (rūpybai) dėl pilnametystės, emancipacijos ar santuokos sudarymo, pradėjo gyventi savarankiškai, būtina papildoma pagalba, kuri apimtų tiek finansines, tiek nefinansines priemones, ir jis galėtų susitvarkyti su didesniais iššūkiais nei tie, kurie kyla palankioje aplinkoje augusiems vaikams.

Tą patvirtina ir ilgamečiai įvairiose šalyse atlikti tyrimai, pavyzdžiui, 2023 m. paskelbtas „Didelės rizikos psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas ir psichosocialinis funkcionavimas tarp jaunų suaugusiųjų, palikusių globos sistemą: 10 metų trukmės tyrimo rezultatai“ (N. Kind, S. Seker, D. d'Huart, kt.). Siekiant stiprinti paramos vaikams, kuriems buvo nustatyta globa

(rūpyba) ir kurie, pasibaigus jų globai (rūpybai), pradeda savarankiškai gyventi, priemones ir, atsižvelgiant į tai, kad Įstatymų projektais siekiama įteisinti, kad atostogos vaikui prižiūrėti būtų suteiktos ir buvusiems vaiko tėvų globėjams (rūpintojams), mokant jiems vaiko priežiūros išmoką, kartu įvertinant, kad toks reguliavimas jau yra nustatytas vaiko seneliams, siūlytina:

1.1. Įstatymo projektu Nr. 1

keičiamą Lietuvos Respublikos darbo kodekso 134 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip:

„1. Pagal šeimos pasirinkimą, išskyrus šio

straipsnio 3 dalyje nurodytos trukmės atostogų vaikui prižiūrėti dalį, motinai (įmotei), tėvui (įtėviui), senelei, seneliui arba kitiems giminaičiams, faktiškai auginantiems vaiką, taip pat darbuotojui, paskirtam vaiko globėju ar buvusiam vienam iš vaiko tėvų nuolatiniam globėjui (rūpintojui), išskyrus atvejus, kai nuolatinis globėjas (rūpintojas) buvo teismo nutartimi nušalintas nuo nuolatinio globėjo (rūpintojo) pareigų, suteikiamos atostogos vaikui prižiūrėti, iki vaikui sukanka treji metai. Šias atostogas galima imti visas iš karto, dalimis ar pakaitomis.“

<...>

3. Atsižvelgiant į tai, kad Įstatymo projektu

Nr.

2 teikiamiems pasiūlymams įgyvendinti reikės pasiruošti (pritaikyti

informacines sistemas), siūlytina numatyti vėlesnę Įstatymų projektų įsigaliojimo datą – 2025 m. sausio 1 d. Pritarti. (Žr. Komiteto pasiūlymus.)

7.1. Komiteto sprendimas: pritarti komiteto

patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. 7.2. Komiteto pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

  • str. str.
  • d. p. 1. Socialinių reikalų

ir darbo komitetas 2024-04-171 Argumentai: atsižvelgiant į LR Vyriausybės 2023 m. gruodžio 20 d. nutarimo Nr. 1017 1.1. punktą, siūlome tikslinti įstatymo projekto 1 straipsnį, įrašant, kad atostogos vaikui prižiūrėti būtų suteiktos ir buvusiems vaiko tėvų globėjams (rūpintojams). Pasiūlymas: siūlome patikslinti įstatymo projekto 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „1 straipsnis. 134 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 134 straipsnio 1 punktą dalį ir išdėstyti jį ją

taip:

„1). Pagal šeimos pasirinkimą, išskyrus šio

straipsnio 3 dalyje nurodytos trukmės atostogų vaikui prižiūrėti dalį, motinai (įmotei), tėvui (įtėviui), senelei, seneliui, vienam iš tėvų globėjų arba kitiems giminaičiams, faktiškai auginantiems vaiką, taip pat darbuotojui, paskirtam vaiko globėju, ar buvusiam vienam iš vaiko tėvų nuolatinių globėjų (rūpintojų), išskyrus atvejus, kai nuolatinis globėjas (rūpintojas) buvo teismo nutartimi nušalintas nuo nuolatinio globėjo (rūpintojo) pareigų, suteikiamos atostogos vaikui prižiūrėti, iki vaikui sukanka treji metai. Šias atostogas galima imti visas iš karto, dalimis ar pakaitomis.“ Pritarti. 2.

2. Socialinių reikalų

ir darbo komitetas 2024-04-172 Argumentai: atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projektu siūlomų naujų nuostatų įgyvendinimui reikės pritaikyti informacines sistemas, siūlytina numatyti vėlesnę įstatymo projekto įsigaliojimo datą – 2025 m. sausio 1 d. (žr. LR Vyriausybės 2023 m. gruodžio 20 d. nutarimo Nr. 1017 3 punktą). Pasiūlymas: siūlome patikslinti įstatymo projekto 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas Šis įstatymas įsigalioja 2024 2025 m. sausio 1 d.“ Pritarti. 8. Balsavimo rezultatai: už – 9, prieš – 0, susilaikė – 1. 9. Komiteto paskirtas pranešėjas: Justas Džiugelis. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepareikšta. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas ir jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkė (Parašas) Paulė Kuzmickienė Biuro vedėja I. Kuodienė