priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Kodekso 151² projektas parengtas dėl šių priežasčių:
1Būna atvejų,
kai dėl įtarimų dėl savanoriško lytinio santykiavimo tarp artimų giminaičių gimsta neįgalūs kūdikiai. 2. Lietuvos Respublikos Baudžiamajame kodekse nėra nustatyta baudžiamoji atsakomybė už savanorišką lytinį santykiavimą tarp artimų giminaičių. Dėl to prokuratūros ir policijos pareigūnams, nustačius lytinius santykius su artimu giminaičiu, nėra galimybių pradėti baudžiamąjį procesą. 3. Lietuvoje neatliekami genetiniai tyrimai, kad nustatyti kraujomaišą, nėra specializuotos institucijos. Dėl šių priežasčių nėra ir statistikos apie kraujomaišos atvejus, bei dėl to gimusius neįgalius vaikus. 4. Tiek žiniasklaidoje pateikti seksualinių nusikaltimų atvejai, tiek Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Informatikos ir ryšių departamento skelbiami statistiniai duomenys apie seksualinius nusikaltimus prieš vaikus rodo, kad didžioji dauguma šių nusikaltimų įvykdomi vaikui artimoje aplinkoje. LR vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės 2023 06 01 pateikti statistiniai duomenys: per pastaruosius trejus metus 957 Lietuvos vaikai pripažinti nukentėjusiais nuo įvairaus pobūdžio seksualinių nusikaltimų. 42 proc. seksualinį smurtą patyrusių vaikų nukentėjo nuo artimo žmogaus – tėvo, mokytojo, motinos sugyventinio, brolio ar globėjo, t. y. vaikai, dažniausiai smurtą patiria artimoje aplinkoje. Vaikai, ar net kiti šeimos nariai nedrįsta prabilti apie patirtą seksualinį smurtą artimoje aplinkoje. Tai yra susiję su socialine priklausomybe, materialiniu išlaikymu, baime už pranešimą patirti fizinį ir kitokį smurtą. 5. Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga 2008 m., siekdama įvertinti esamą situaciją dėl vaikų seksualinės prievartos, anoniminės apklausos metodu atliko tyrimą.
Tyrimas parodė, kad iš 3674 apklaustų vaikų 158 (4,3 proc.) patyrė seksualinę prievartą. Seksualinę prievartą artimoje aplinkoje - iš tėvų, patėvių, mamos sugyventinių, senelių ir kitų giminaičių – patyrė 58 vaikai (34 proc.). Net 90 vaikų (57 proc.) seksualinę prievartą patyrė ne kartą. 313 apklaustųjų vaikų (8 proc. seksualinę prievartą patyrusių vaikų) nurodė, kad žino, jog draugai ar pažįstami vaikai patiria ar buvo patyrę seksualinę prievartą iš artimų jiems asmenų. Apklausos rezultatai parodė, kad seksualinis smurtas artimoje vaikui aplinkoje egzistuoja. Darytina prielaida, kad visi šie atvejai gali būti traktuojami kaip kraujomaiša. 6. Vienas iš svarbių šio įstatymo projekto tikslų – teisiškai sureguliuoti savanoriškus lytinius santykius tarp artimų giminaičių klausimus, ir dėl to kylančių problemų gimus neįgaliam vaikui. Kraujomaiša, incestas (lot. incestus - nusikalstamas, nuodėmingas) – lytinis nukrypimas, seksualiniai santykiai tarp artimų kraujo giminaičių. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvoje VšĮ VULSK Medicininės genetikos centro vadovo, VU Medicinos fakulteto Biomedicinos mokslų instituto Žmogaus ir medicininės genetikos katedros vedėjo, Nacionalinės sveikatos tarybos pirmininko, prof. dr. Algirdo Utkaus nuomone - sveikas vystymasis yra viena iš vaiko teisių, todėl saugoma vertybe reikėtų laikyti visas vaiko teises, kurios yra pažeidžiamos nusikalstamomis veikomis, kurioms priskirtina ir kraujomaiša (incestas). Kraujomaišos – lytinių santykių tarp artimų kraujo giminių (tėvų ir vaikų, brolių ir seserų) įrodymui turi būti atliekami biologinės giminystės nustatymo ir kiti reikalingi molekuliniai genetiniai tyrimai, patvirtinantys kraujomaišą. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų, Genetikos ir molekulinės medicinos klinikos vadovės, prof.
Rasos Ugenskienės nuomone, bendrai, kraujomaiša ženkliai didina autosominiu recesyviniu būdu paveldimų monogeninių ligų riziką. Pirmos eilės giminės (tėvai ir vaikai) turi 50 proc. bendrų genetinių variantų, todėl didelė tikimybė, kad jie bus tą pačia ligą (pvz. cistinė fibrozė) lemiančio geno varianto nešiotojai. Tokiu atvejų jų palikuoniams yra 25 proc. autosominiu recesyviniu būdu paveldimos tam tikros ligos rizika. Abiejų mokslininkų teigimu Lietuvoje oficialiai registruotų kraujomaišos atvejų ir nėštumų nėra. Taip pat nėra statistikos/duomenų/mokslinių tyrimų. Manytina, kad Lietuvos Respublikos sveikatos ministerija ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija turėtų neatidėliotinai spręsti kraujomaišos genetinių tyrimų atlikimo klausimą. 7. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.17 straipsnyje Draudimas tuoktis artimiesiems giminaičiams įteisinta, kad draudžiama tuoktis tėvams su vaikais, įtėviams su įvaikiais, seneliams su vaikaičiais, tikriems ir netikriems broliams su seserimis, pusbroliams su pusseserėmis, dėdėms su dukterėčiomis, tetoms su sūnėnais. Atkreiptinas dėmesys, kad Katalikų bažnyčios Kanonų teisės 1091 kanone numatyta: §1. Pagal tiesiąją giminystės liniją negalioja visų, tiek santuokinių, tiek nesantuokinių, aukštutinės ir žemutinės linijos giminių santuoka. §2. Pagal šoninę liniją santuoka yra negaliojanti iki ketvirtojo laipsnio imtinai. Giminystė - tai kraujo ryšys tarp asmenų, teisėtai ar neteisėtai kilusių iš bendro protėvio. Visos visuomenės, tiek senovės, tiek šiuolaikinės, stengėsi užkirsti kelią santuokoms tarp artimų kraujo giminaičių. Toks priešiškumas giminystės santuokoms kyla iš beveik visuotinio incesto tabu ir patirties, kad toleruojant artimų giminaičių lytinius santykius daromas žalingas poveikis šeimos darnai ir stabilumui.
Naujausiais laikais prieštaravimą tokioms santuokoms sustiprino moksliniai duomenys apie neigiamas genetines pasekmes vaikams. Dėl giminystės santuokos negalioja visų laipsnių tiesioginės linijos (tėvas, dukra, anūkė) ir iki ketvirtojo laipsnio šalutinės linijos (pirmieji pusbroliai ir pusseserės) imtinai. Dėl giminystės kliūčių nebegalioja antros eilės pusbrolių ir pusseserių santuokos (pagal dabartinį skaičiavimo metodą - šešto laipsnio pagal šalutinę liniją, pagal senąjį - trečio laipsnio). Be to, pagal 1094 kanoną — negali galiojamai sudaryti santuokos tie, kurie susiję iš įvaikinimo kylančia teisine giminyste pagal tiesiąją liniją arba šoninės linijos antrąjį laipsnį. Tokiu būdu, tiek civilinės, tiek bažnytinės institucijos nepripažįsta santuokų sudarymo tarp artimųjų giminaičių, lytiniai santykiai tarp artimųjų giminaičių turi būti įvardinti kaip kraujomaiša. 8. Kraujomaiša yra kriminalizuota daugumoje Europos Sąjungos valstybių, taip pat ir kitose valstybėse, nepriklausančiose Europos Sąjungai, t.y. Jungtinėje Karalystėje, Islandijoje, Norvegijoje ir Šveicarijoje. Baudžiamoji atsakomybė taip pat yra taikoma Australijoje, Kanadoje ir 48-iose JAV valstijose. Baudžiamoji atsakomybė už kraujomaišą nėra taikoma tik 9-iose Europos Sąjungos valstybėse: Lietuvoje, Latvijoje. Liuksemburge, Ispanijoje, Italijoje, Nyderlanduose, Portugalijoje, Prancūzijoje ir Slovėnijoje. Dažniausiai už kraujomaišą yra baudžiama laisvės atėmimo bausme. Bauda už šias veikas vietoje laisvės atėmimo gali būti skiriama tik Austrijoje, JAV, JK, Šveicarijoje ir Vokietijoje.
Asmenims, kurie turi seksualinių santykių su savo artimais giminėmis: tėvais, seneliais, patėviais (pamotėmis), vaikaičiais, vaikais, įvaikiais, dėdėmis, tetomis, broliais, seserimis, pusiau broliais /seserimis, sūnėnais, dukterėčiomis, įvairių valstybių baudžiamaisiais kodeksais yra taikomos skirtingos laisvės atėmimo bausmės – nuo
valstybėmis, Australijoje, JAV ir Kanadoje numatyta griežtesnė atsakomybė: pvz.: Australijoje nuo 8 metų laisvės atėmimo iki galimos maksimalios bausmės -
Seksualinių nusikaltėlių registrą 15 metų laikotarpiui; Jungtinėse Amerikos Valstijose bausmės yra nuo 1 metų laisvės atėmimo, o kai kuriose valstijose net iki gyvos galvos; Kanadoje yra baudžiama laisvės atėmimu iki 14 metų. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Projektą parengė Seimo narė Rimantė Šalaševičiūtė. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Šiuo metu atsakomybė asmenims, kurie turėjo lytinių santykių ar kitokio pobūdžio seksualinių santykių su vienu iš tėvų, senelių, patėvių (pamočių), vaikaičių, vaikų, įvaikių, dėdžių, tetų, brolių, seserų, pusiau brolių/seserų, sūnėnų, dukterėčių nereglamentuojama. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Šiuo metu nėra numatyta baudžiamoji atsakomybė asmenims, kurie savanoriškai lytiškai santykiavo su kitos lyties asmeniu, kuris yra artimas giminaitis: vaikas, tėvas, motina, brolis, sesuo, pusiau brolis/sesuo. Siūloma Baudžiamąjį kodeksą papildyti 151¹ straipsniu, numatant šiems asmenims baudžiamąją atsakomybę-bauda arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.
Jei dėl šių santykių gimė fiziškai ar protiškai neįgalus vaikas, asmuo būtų baudžiamas laisvės atėmimu iki šešerių metų. Siūlomas reglamentavimas, apribojant artimų giminaičių savanorišką lytišką santykiavimą, turėtų sumažinti nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, ypatingai prieš vaikus. Numatyti apribojimai padės ginti viešąjį interesą, kas būtina atsižvelgiant į didėjančių seksualinių nusikaltimų tendenciją ir naujų rūšių grėsmes šioje srityje, ypač vaikų artimoje aplinkoje, užtikrins dėl kraujomaišos vaikų apsigimimų mažėjimą, mažins paveldimų ligų riziką, stiprins visuomenės fizinę ir psichinę sveikatą, gerovę bei dorovę. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Priėmus įstatymą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Papildomos baudžiamosios poveikio priemonės asmenims, nuteistiems už lytinių santykių ar kitokio pobūdžio seksualinių santykių su vienu iš tėvų, senelių, patėvių (pamočių), vaikaičių, vaikų, įvaikių, dėdžių, tetų, brolių, seserų, pusiau brolių/seserų, sūnėnų, dukterėčių numatymas turės teigiamą įtaką kriminogeninei situacijai. Įstatymo projekto įtaką korupcijai nenumatoma. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai:
Įstatymo projektas verslo sąlygoms ir jo plėtrai įtakos neturės. 8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams: Neprieštarauja. 9.
9Įstatymo inkorporavimo į teisinę sistemą,
kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios: Priėmus Įstatymo projektą kitų įstatymų keisti nereikės. 10. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 11. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti: Priėmus įstatymo projektą įgyvendinamųjų teisės aktų priimti nereikės. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Papildomų biudžeto lėšų nereikės. 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno Eurovoc temas bei sritis:
Reikšminiai Įstatymo projekto žodžiai, kurių reikia jam įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyno Eurovoc, yra
„Baudžiamasis kodeksas“, „nusikaltimas“, „baudžiamojo poveikio priemonė“,
seksualinio pobūdžio nusikaltimas“. 16.
16Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:
Kitų reikalingų pagrindimų ir paaiškinimų nėra. Teikia LR Seimo narė Rimantė Šalaševičiūtė
Įstatymo projektas Nr. XIVP-3031(2)
priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Kodekso 309¹ straipsnio projektas parengtas dėl šių priežasčių:
tarp artimų giminaičių gimsta neįgalūs kūdikiai. Lietuvos Respublikos Baudžiamajame kodekse nėra nustatyta baudžiamoji atsakomybė už savanorišką lytinį santykiavimą tarp artimų giminaičių. Dėl to prokuratūros ir policijos pareigūnams, nustačius lytinius santykius su artimu giminaičiu ir dėl to gimus neįgaliam kūdikiui, nėra galimybių pradėti baudžiamąjį procesą. 2. Lietuvos negalių organizacijos forumo 2021 metais atlikto tyrimo duomenimis, moterys su negalia Lietuvoje patiria visų rūšių smurtą, taip pat ir susijusį su negalia (pavyzdžiui, manipuliavimas pagalba). Daugiau nei pusė apklaustųjų nurodė, kad smurtautojai yra sutuoktiniai /partneriai, o beveik trečdalis moterų smurtą patyrė iš globėjų (įtėvių /patėvių) arba kraujo ryšiais susijusių šeimos narių (mamos, tėvai, broliai /seserys, vaikai). 2023 m. gruodžio 1 d. Lietuvos Respublikos Seime Jaunimo ir sporto komisijos organizuotos konferencijos „Negalia ir smurtas: patirtys ir kovos būdai” metu, Lietuvos negalios organizacijų forumo advokacijos projektų vadovė Simona Aginskaitė pateikė atlikto tyrimo rezultatus – didžioji dalis moterų su negalia Lietuvoje patiria seksualinį smurtą. Tyrime dalyvavo per 100 moterų, kurios nurodė, kad 27 proc. smurtautojų su moterimis su negalia yra susiję kraujo ryšiais; tik 19 proc. moterų su negalia, patyrusių seksualinį smurtą, kreipiasi pagalbos į teisėsaugos institucijas; net 50 proc. - pagalbos neieško dėl fizinės ir ekonominės ar kitokios priklausomybės nuo smurtautojo.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, pradėjus veikti smurto orderiui, t.y. nuo 2023 m. liepos iki spalio mėnesio pabaigos policijoje registruota beveik 18 tūkst. pranešimų dėl smurto artimoje aplinkoje. Atlikus pavojaus rizikos vertinimą, skirta daugiau kaip 7 tūkst. orderių. Tyrimų, apklausų, statistikos rezultatai parodė, kad seksualinis smurtas artimoje aplinkoje egzistuoja. Darytina prielaida, kad tarp jų gali būti ir atvejai, traktuojami kaip kraujomaiša. 3. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės 2023
vaikai pripažinti nukentėjusiais nuo įvairaus pobūdžio seksualinių nusikaltimų. 42 proc. seksualinį smurtą patyrusių vaikų nukentėjo nuo artimo žmogaus – tėvo, mokytojo, motinos sugyventinio, brolio ar globėjo, t. y. vaikai, dažniausiai smurtą patiria artimoje aplinkoje. Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga 2008 m., siekdama įvertinti esamą situaciją dėl vaikų seksualinės prievartos, anoniminės apklausos metodu atliko tyrimą. Tyrimas parodė, kad iš 3674 apklaustų vaikų 158 (4,3 proc.) patyrė seksualinę prievartą. Seksualinę prievartą artimoje aplinkoje - iš tėvų, patėvių, motinos sugyventinių, senelių ir kitų giminaičių
Tiek Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Informatikos ir ryšių departamento skelbiami statistiniai duomenys apie seksualinius nusikaltimus prieš vaikus, tiek Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos atliktas tyrimas rodo, kad didžioji dauguma šių nusikaltimų įvykdomi vaikui artimoje aplinkoje. Vaikai, asmenys, turintys negalią, kiti šeimos nariai, nedrįsta prabilti apie patirtą seksualinį smurtą artimoje aplinkoje. Tai yra susiję su socialine priklausomybe, materialiniu išlaikymu, baime už pranešimą patirti fizinį ir kitokį smurtą. 4. Svarbiausias šio įstatymo projekto tikslas – teisiškai sureguliuoti savanoriškų lytinių santykių tarp artimų giminaičių klausimus, ir dėl to kylančias problemas, gimus neįgaliam vaikui. Kraujomaiša, incestas (lot. incestus - nusikalstamas, nuodėmingas) – lytinis nukrypimas, seksualiniai santykiai tarp artimų kraujo giminaičių. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvoje VšĮ VULSK Medicininės genetikos centro vadovo, VU Medicinos fakulteto Biomedicinos mokslų instituto Žmogaus ir medicininės genetikos katedros vedėjo, Nacionalinės sveikatos tarybos pirmininko, prof. dr. Algirdo Utkaus nuomone - sveikas vystymasis yra viena iš vaiko teisių, todėl saugoma vertybe reikėtų laikyti visas vaiko teises, kurios yra pažeidžiamos nusikalstamomis veikomis, kurioms priskirtina ir kraujomaiša (incestas). Kraujomaišos – lytinių santykių tarp artimų kraujo giminių (tėvų ir vaikų, brolių ir seserų) – įrodymui turi būti atliekami biologinės giminystės nustatymo ir kiti reikalingi molekuliniai genetiniai tyrimai, patvirtinantys kraujomaišą. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų, Genetikos ir molekulinės medicinos klinikos vadovės, prof. Rasos Ugenskienės nuomone, bendrai, kraujomaiša ženkliai didina autosominiu recesyviniu būdu paveldimų monogeninių ligų riziką.
Pirmos eilės giminės (tėvai ir vaikai) turi 50 proc. bendrų genetinių variantų, todėl didelė tikimybė, kad jie bus tą pačią ligą (pvz., cistinė fibrozė) lemiančio geno varianto nešiotojai. Tokiu atvejų jų palikuoniams yra 25 proc. autosominiu recesyviniu būdu paveldimos tam tikros ligos rizika. Abiejų mokslininkų teigimu, Lietuvoje oficialiai registruotų kraujomaišos atvejų ir nėštumų nėra. Taip pat nėra pakankamai statistikos/duomenų/mokslinių tyrimų. Nors genetiniai tyrimai Lietuvoje ir nėra atliekami, vyrauja nuomonė, kad tokie tyrimai ateityje turėtų būti atliekami. 5. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.17 straipsnyje „Draudimas tuoktis artimiesiems giminaičiams“ numato draudimą tuoktis tėvams su vaikais, įtėviams su įvaikiais, seneliams su vaikaičiais, tikriems ir netikriems broliams su seserimis, pusbroliams su pusseserėmis, dėdėms su dukterėčiomis, tetoms su sūnėnais. Katalikų bažnyčios Kanonų teisės 1091 kanonas numato: §1. Pagal tiesiąją giminystės liniją negalioja visų, tiek santuokinių, tiek nesantuokinių, aukštutinės ir žemutinės linijos giminių santuoka. §2. Pagal šoninę liniją santuoka yra negaliojanti iki ketvirtojo laipsnio imtinai. Giminystė - tai kraujo ryšys tarp asmenų, teisėtai ar neteisėtai kilusių iš bendro protėvio. Visos visuomenės, tiek senovės, tiek šiuolaikinės, stengėsi užkirsti kelią santuokoms tarp artimų kraujo giminaičių. Toks priešiškumas giminystės santuokoms kyla iš beveik visuotinio incesto tabu ir patirties, kad toleruojant artimų giminaičių lytinius santykius daromas žalingas poveikis šeimos darnai ir stabilumui. Naujausiais laikais prieštaravimą tokioms santuokoms sustiprino moksliniai duomenys apie neigiamas genetines pasekmes vaikams.
Dėl giminystės santuokos negalioja visų laipsnių tiesioginės linijos (tėvas, dukra, anūkė) ir iki ketvirtojo laipsnio šalutinės linijos (pirmieji pusbroliai ir pusseserės) imtinai. Dėl giminystės kliūčių nebegalioja antros eilės pusbrolių ir pusseserių santuokos (pagal dabartinį skaičiavimo metodą - šešto laipsnio pagal šalutinę liniją, pagal senąjį - trečio laipsnio). Tokiu būdu, tiek civilinės, tiek bažnytinės institucijos nepripažįsta santuokų sudarymo tarp artimųjų giminaičių, lytiniai santykiai tarp artimųjų giminaičių turėtų būti įvardinti kaip kraujomaiša. 6. Kraujomaiša yra kriminalizuota daugumoje Europos Sąjungos valstybių, taip pat ir kitose valstybėse, nepriklausančiose Europos Sąjungai, t.y. Jungtinėje Karalystėje, Islandijoje, Norvegijoje ir Šveicarijoje. Baudžiamoji atsakomybė taip pat yra taikoma Australijoje, Kanadoje ir 48-iose JAV valstijose. Baudžiamoji atsakomybė už kraujomaišą nėra taikoma tik 9-iose Europos Sąjungos valstybėse: Lietuvoje, Latvijoje. Liuksemburge, Ispanijoje, Italijoje, Nyderlanduose, Portugalijoje, Prancūzijoje ir Slovėnijoje. Dažniausiai už kraujomaišą yra baudžiama laisvės atėmimo bausme. Bauda už šias veikas skiriama tik Austrijoje, JAV, JK, Šveicarijoje ir Vokietijoje. Asmenims, kurie turi seksualinių santykių su savo artimais giminėmis: tėvais, seneliais, patėviais (pamotėmis), vaikaičiais, vaikais, įvaikiais, dėdėmis, tetomis, broliais, seserimis, tikrais ir netikrais broliais /seserimis, sūnėnais, dukterėčiomis, įvairių valstybių baudžiamaisiais kodeksais yra taikomos skirtingos laisvės atėmimo bausmės – nuo 1 metų iki 10 metų.
Lyginant su Europos sąjungos valstybėmis, Australijoje, JAV ir Kanadoje numatyta griežtesnė atsakomybė: pvz.: Australijoje nuo 8 metų laisvės atėmimo iki galimos maksimalios bausmės - 25 metų laisvės atėmimo, be to, pripažinti kaltais asmenys įtraukiami į Seksualinių nusikaltėlių registrą 15 metų laikotarpiui;
Jungtinėse Amerikos Valstijose bausmės yra nuo 1 metų laisvės atėmimo, o kai kuriose valstijose net iki gyvos galvos; Kanadoje yra baudžiama laisvės atėmimu iki 14 metų. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai: Projektą parengė Seimo narė Rimantė Šalaševičiūtė. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai:
Šiuo metu atsakomybė asmenims, kurie savanoriškai turėjo lytinių santykių ar kitokio pobūdžio seksualinių santykių su vienu iš tėvų, senelių, vaikaičių, vaikų, dėdžių, tetų, tikrų ir netikrų brolių/seserų, sūnėnų, dukterėčių, nereglamentuojama. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Šiuo metu nėra numatyta baudžiamoji atsakomybė asmenims, kurie savanoriškai lytiškai santykiavo su kitos lyties asmeniu, kuris yra giminystės ryšiais su juo susijęs: vaikas, tėvas, motina, tikras ir netikras brolis/sesuo, senelis, vaikaitis, dėdė, teta, sūnėnas, dukterėčia. Siūloma Baudžiamąjį kodeksą papildyti 309¹ straipsniu, numatant šiems asmenims baudžiamąją atsakomybę – laisvės apribojimą arba areštą, arba laisvės atėmimą iki trejų metų.
Jei dėl šių santykių gimė fiziškai ar protiškai neįgalus vaikas, asmuo būtų baudžiamas laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. Siūlomas reglamentavimas, apribojant giminystės ryšiais susijusių asmenų savanorišką lytišką santykiavimą, turėtų sumažinti nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, ypatingai prieš vaikus. Numatyti apribojimai padės ginti viešąjį interesą, kas būtina atsižvelgiant į didėjančių seksualinių nusikaltimų tendenciją ir naujų rūšių grėsmes šioje srityje, ypač vaikų artimoje aplinkoje, užtikrins dėl kraujomaišos vaikų apsigimimų mažėjimą, mažins paveldimų ligų riziką, stiprins visuomenės fizinę ir psichinę sveikatą, gerovę bei dorovę. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Priėmus įstatymą, neigiamų pasekmių nenumatoma. Bus atliekama daugiau medicininių tyrimų nagrinėjant bylas, taip kartu gerinant gyventojų sveikatą. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Papildomos baudžiamosios poveikio priemonės asmenims, nuteistiems už savanoriškų lytinių santykių ar kitokio pobūdžio seksualinių santykių su vienu iš tėvų, senelių, vaikaičių, vaikų, dėdžių, tetų, tikrų ir netikrų brolių/seserų, sūnėnų, dukterėčių numatymas turės teigiamą įtaką kriminogeninei situacijai. Įstatymo projekto įtaką korupcijai nenumatoma. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai:
Įstatymo projektas verslo sąlygoms ir jo plėtrai įtakos neturės. 8.
strateginio lygmens planavimo dokumentams: Neprieštarauja. 9. Įstatymo inkorporavimo į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios: Priėmus Įstatymo projektą kitų įstatymų keisti nereikės. 10. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 11. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti: Priėmus įstatymo projektą įgyvendinamųjų teisės aktų priimti nereikės. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Papildomų biudžeto lėšų nereikės. Būtiniems tyrimams atlikti, susijusiems su šios normos taikymu, bus naudojamos sveikatos priežiūrai skiriamos lėšos. 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 15.
paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno Eurovoc temas bei sritis: Reikšminiai Įstatymo projekto žodžiai, kurių reikia jam įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyno Eurovoc, yra
„Baudžiamasis kodeksas“, „nusikaltimas“, „baudžiamojo poveikio priemonė“, „seksualinio
pobūdžio nusikaltimas“, „kraujomaiša“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai: Kitų reikalingų pagrindimų ir paaiškinimų nėra. Teikia LR Seimo narė Rimantė Šalaševičiūtė
2023-09-01 Nr. XIVP-3031 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Teikiamu projektu siekiama kriminalizuoti savanoriškus lytinius santykius tarp pilnamečių asmenų, siejamų artimais giminystės ryšiais. Pažymėtina, kad pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą (Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) XXI skyrių „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui“) savanoriškumas (apsisprendimo laisvė) lytiniuose santykiuose ribojamas tik nepilnametystės kriterijaus pagrindu. BK specialioji dalis struktūrizuota į skyrius pagal rūšinį objektą, į kurį kėsinamasi nusikalstama veika. Rūšinis objektas atsispindi iš konkretaus BK skyriaus pavadinimo. BK XXI skyriaus rūšinis objektas – seksualinio apsisprendimo laisvė ir neliečiamumas. Seksualinio apsisprendimo laisvė pažeidžiama, kai lytinis santykiavimas vyksta prieš nukentėjusiojo valią (pavyzdžiui, naudojant prievartą ar pasinaudojant priklausomumu). BK normos nedraudžia pilnamečių asmenų savanoriškų lytinių santykių. Siūlomo kriminalizuoti BK 151² straipsnio („Kraujomaiša“) konkretusis objektas nedera su rūšiniu šio skyriaus objektu, nes atitinkama veika nėra pažeidžiama nei seksualinio apsisprendimo laisvė, nei neliečiamumas, taip pat šia nusikalstama veika nėra padaroma jokia žala. Atsižvelgiant į išdėstytą, manytina, kad projektu teikiamo BK 151² straipsnio vieta BK sistemoje parinkta netinkamai. Pagal rūšinį objektą svarstytini keli alternatyvūs BK skyriai, kuriuose galėtų rasti vietą panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų sudėtys, pavyzdžiui, XLIV skyrius „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai dorovei“. 2.
aiškinamasis raštas (toliau – aiškinamasis raštas) iš esmės nepateikia aiškių argumentų, lėmusių tokios veikos kriminalizavimą. Vertinant teikiamą projektą sudėtinga pasakyti, ar siūloma uždrausti veika išties yra tokia pavojinga, kad už jos padarymą būtų pagrįsta nustatyti baudžiamąją atsakomybę. Aiškinamajame rašte neišdėstyta išsamesnė informacija apie siūlomos kriminalizuoti veikos (socialinės problemos) pavojingumą, esamą (galimą) reiškinio paplitimą, galimus kitus socialinės problemos sprendimo būdus, potencialius tiesioginius ir šalutinius kriminalizavimo rezultatus. Neturint duomenų apie šio reiškinio paplitimą Lietuvoje, nėra pagrindo teigti, kad egzistuojančios ar galimos švietimo, visuomenės poveikio priemonės yra nepakankamos kraujomaišos prevencijai. Įstatymo projektas parengtas remiantis kitų valstybių praktika, kuriose kriminalizuota kraujomaiša, tačiau aiškinamajame rašte nėra pateikta jokia statistinė informacija apie tokio įstatymo veikimą praktikoje. Vien tai, kad Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas bei kanonų teisė draudžia santuoką tarp artimų giminaičių nesuponuoja būtinumo kriminalizuoti savanoriškus lytinius santykius tarp šių asmenų. Etikos ir moralės normų pažeidimas nebūtinai sutampa su baudžiamosios teisės pažeidimu. Baudžiamoji teisė turi būti orientuota tik į tokį elgesį, kurio pavojingumas asmens, visuomenės ar valstybės egzistencijai nekelia jokių abejonių. Baudžiamoji teisė, kaip ir kiekvienas socialinis institutas, gali funkcionuoti tik tam tikrų santykių srityje ir neviršijant tam tikrų ribų, o jas peržengus galimas netgi neigiamas rezultatas. Nekyla abejonių, kad su baudžiamosios teisės pagalba neįmanoma reguliuoti meilės, draugystės ar šeimos santykių. 3. Abejonių kelia teikiamos kriminalizuoti veikos pavojingumo kriterijus ir jo atitikimas ultima ratio principui.
Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, jog „siekiant užkirsti kelią neteisėtoms veikoms ne visuomet yra tikslinga tokią veiką pripažinti nusikaltimu, taikyti pačią griežčiausią priemonę – kriminalinę bausmę. Todėl kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis ir pan.)“ (Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d.,
santykiai yra ta sritis, į kurią valstybė reaguoti baudžiamosios teisės priemonėmis turėtų tik kraštutiniu atveju, o atitinkama reakcija šeimai ir visuomenei gali padaryti daugiau žalos, nei duoti naudos. Konstitucijos 22 straipsnio pirmojoje dalyje nustatytas bendrojo pobūdžio principas, kad
„žmogaus privatus gyvenimas neliečiamas“. Tai santykių sritis, kurią užkardyti
baudžiamosios teisės priemonėmis gali būti itin sunku (ar net apskritai neįmanoma), o procesiniai kaštai yra neproporcingai dideli. 4. Iš aiškinamojo rašto matyti, kad vieną priežasčių, sąlygojusių tokio projekto rengimą, buvo vaikų seksualinė prievarta, patiriama iš artimos aplinkos asmenų. Vertinant BK 151² straipsnio 1 dalyje dėstomą dispozicijos formuluotę darytina išvada, kad už šią veiką atsakys tik pilnamečiai asmenys, siejami artimais giminystės ryšiais ir laisva valia turėję lytinius santykius, todėl šio straipsnio priėmimas neturės jokios reikšmės seksualinių nusikaltimų, padaromų prieš mažamečius ar nepilnamečius asmenis, tyrimui. Šiuo aspektu pažymėtina, kad galiojančiame Baudžiamajame kodekse jau dabar nustatytos reikiamos ir pakankamos priemonės, ginančios mažamečių ir nepilnamečių asmenų apsisprendimo laisvę ar neliečiamumą.
Akcentuotina ir tai, kad artimas giminystės ryšys (ne tik kraujo) BK traktuojamas kaip viena iš pasinaudojimo priklausomumu formų ir BK 151¹straipsnio („Lytinės aistros tenkinimas pažeidžiant nepilnamečio asmens seksualinio apsisprendimo laisvę ir
(ar) neliečiamumą“) 3 dalyje netgi įtvirtintas kaip veiką kvalifikuojanti aplinkybė: „Tėvas, motina, globėjas, rūpintojas ar kitas teisėtas vaiko atstovas arba įstatymuose nustatytų įgaliojimų nepilnamečio asmens atžvilgiu turintis asmuo, arba pasitikėjimu, autoritetu arba įtaka nepilnamečiui piktnaudžiavęs asmuo, lytiškai santykiavęs ar kitaip tenkinęs lytinę aistrą su tuo nepilnamečiu asmeniu, jeigu nebuvo išžaginimo, seksualinio prievartavimo ar privertimo lytiškai santykiauti požymių, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų.“
„kraujomaišos“ sudėtyje iš esmės sutampa nusikalstamos veikos subjektas ir
nukentėjusysis. Kaip teigė naujojo (2000 m.) BK projekto rengėjai,
„Specialiosios dalies straipsnių dispozicijos formuluojamos pradedant žodžiais
„Tas, kas…”. Šiuo atveju akcentuojama, jog baudžiama ne veika, o veikėjas.“[1] Iš BK 151²
straipsnio 1 dalies dispozicijos nėra aišku kas atsakytų už šią veiką ir kas būtų nukentėjusysis, jeigu lytiniai santykiai tarp artimų giminaičių vyko laisvanoriškai. Pažymėtina, kad vienas ir tas pats asmuo negali būti ir kaltininku (įtariamuoju), ir nukentėjusiuoju dėl tos pačios nusikalstamos veikos padarymo, nes tai pažeidžia pamatinius baudžiamosios teisės ir baudžiamojo proceso principus (pavyzdžiui, nullum crimen sine lege, teisėtumo ir kt.). 6.
nusikalstamos veikos pobūdį, tai kad baudžiamoji atsakomybė būtų nustatoma už laisvanoriškus, suaugusių žmonių lytinius santykius, kyla abejonių dėl šios veikos įrodinėjimo. Pažymėtina, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas abejotinais faktais, prielaidomis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-268-697/2018, 2K-224-942/2016, 2K-67-746/2015, 2K-232/2014, 2K-619/2012, 2K-P-218/2009). Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta arba kad kaltinamasis dalyvavo ją padarant, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-268-697/2018, 2K-24/2014). Kiekviena inkriminuojamos nusikalstamos veikos faktinė aplinkybė gali būti konstatuojama tik tada, kai jos buvimą patvirtina teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma. Šiuo atveju nėra aišku, kas turėtų lemiamos reikšmės įrodinėjant faktą, jog asmenys, siejami artimais giminystės ryšiais, turėjo lytinius santykius. Šiuo aspektu svarbu įvertinti ir tai, kad vadovaujantis Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 82 straipsnio 2 dalimi asmuo gali neduoti parodymų arba neatsakyti į kai kuriuos pateiktus klausimus prieš savo šeimos narius ar artimuosius giminaičius. Draudimo versti duoti parodymus prieš savo šeimos narius ar artimuosius giminaičius principas yra įtvirtintas ir Konstitucijos
fizinis asmuo gali atsisakyti duoti parodymus, kuriais remiantis jis pats, jo šeimos narys ar artimas giminaitis galėtų būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, taip pat kitokion teisinėn atsakomybėn, jeigu galima sankcija pagal savo pobūdį ir dydį (griežtumą) prilygtų kriminalinei bausmei. Taigi, kyla klausimas, kaip būtų išaiškintos tokios nusikalstamos veikos ir kokie duomenys turėtų įrodomosios reikšmės. 7.
straipsnyje pateiktą „artimo giminaičio“ sąvokos išaiškinimą, turėtų būti patikslinta BK 151² straipsnio 1 dalies dispozicija. Šiuo aspektu pažymėtina, kad nei Baudžiamajame kodekse nei Civiliniame kodekse, apibrėžiant artimųjų giminaičių sąvoką nėra vartojama formuluotė „pusiau brolis/sesuo“. 8. BK 151² straipsnio 2 dalyje įtvirtinta kvalifikuota sudėtis „<...>jei dėl to gimė fiziškai ar protiškai neįgalus vaikas <...>“. Kaip teigiama aiškinamajame rašte „Lietuvoje neatliekami genetiniai tyrimai, kad nustatyti kraujomaišą, nėra specializuotos institucijos. Dėl šių priežasčių nėra ir statistikos apie kraujomaišos atvejus, bei dėl to gimusius neįgalius vaikus.“ Vertinant šiuos teiginius, nėra aišku kaip šiuo atveju bus įrodinėjama, kad vaiko fizinį ar protinį neįgalumą lėmė vien tai, kad vaiko tėvai yra siejami artimais giminystės ryšiais. Įrodinėjimas yra esminė baudžiamojo proceso dalis, jokių neaiškumų, prieštaringumų ar spėjimų, įrodinėjant negali būti. Be kita ko, iš straipsnio sankcijos „baudžiamas <...>“ nėra aišku, kas šiuo atveju būtų kaltininkas (įtariamasis), o kas nukentėjusysis. 9. Projekto rengėjai aiškinamajame rašte neaptaria kriminalizuojamos veikos subjektyviosios pusės požymių. Lieka neaišku, kaip pagal teikiamą dispoziciją būtų kvalifikuojami atvejai, kai savanoriškai santykiauja artimu kraujo ryšiu susiję asmenys, patys apie tai nežinodami (pavyzdžiui, sesuo sutinka brolį, apie kurio egzistavimą nėra žinoma ir ji su juo lytiškai santykiauja). 10. Teikiamo projekto BK 151² straipsnio
skiriama laisvės apribojimo arba laisvės atėmimo bausmė.
Baudžiamosios teisės doktrinoje teigiama, jog sankcijų sistema yra darni (subalansuota), jeigu BK normomis nustatytos bausmės bei kitos poveikio priemonės tiek pagal rūšis, tiek ir pagal dydžius yra proporcingos nusikalstamų veikų, už kurias gali būti skiriamos tos bausmės bei kitos poveikio priemonės, pavojingumui; sankcijų rezervai, nusakomi sankcijų diapazonais ir intervalais, yra pagrįsti racionalios baudžiamosios politikos požiūriu; visa tai sudaro teismams galimybę teisingai individualizuoti bausmes ir kitas poveikio priemones. Svarstytina, ar BK 151² straipsnio 2 dalies sankcijoje neturėtų būti numatyta daugiau alternatyvių bausmių, labai nesiskiriančių griežtumu, kas leistų individualizuoti baudžiamąją atsakomybę ir parinkti teisingą bei proporcingą bausmę. 11. Aiškinamojo rašto 13 dalyje teigiama, kad „Papildomų biudžeto lėšų nereikės“. Tačiau manytina, kad BK papildymas nauja nusikaltimo sudėtimi, už ją numatant ir laisvės atėmimo bausmę, pareikalaus papildomų valstybės biudžeto lėšų. Pastebėtina ir tai, kad aiškinamajame rašte teigiama, kad „<...> Lietuvos Respublikos sveikatos ministerija ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija turėtų neatidėliotinai spręsti kraujomaišos genetinių tyrimų atlikimo klausimą <...>“, kas taip pat neabejotinai pareikalaus ir papildomų lėšų. 12. Kaip teigiama aiškinamajame rašte, „Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta.“ Atsižvelgus į tai, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. liepos 9 d. nutarimu Nr.
patvirtinimo“, 7 ir 8.1. punktuose nurodyti Teisingumo ministerijos veiklos tikslai yra be kita ko formuoti valstybės politiką baudžiamosios teisės, baudžiamojo proceso, suėmimo, bausmių ir probacijos vykdymo srityse bei rengti minėtų sričių įstatymų, Vyriausybės nutarimų ir kitų teisės aktų projektus, manytina, kad dėl siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Vyriausybės nuomonė. 13. Iš projekto nuostatų nėra aišku, kokius su įstatymo įgyvendinimu tiesiogiai susijusius teisės aktus turėtų priimti Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Atsižvelgiant į tai, projekto 2 straipsnio 2 dalies siūlome atsisakyti. 14. Jeigu nebūtų atsižvelgta į aukščiau išdėstytą pastabą, projektas taisytinas vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijomis, patvirtintomis teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 „Dėl Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“. 14.1. Atsižvelgiant į tai, kad projekto 2 straipsnio 2 dalyje siūloma Vyriausybei priimti šio įstatymo įgyvendinamuosius aktus, tikslintinas projekto 2 straipsnio pavadinimas, įrašant žodžius „ir įgyvendinimas“. 14.2. Projekto 2 straipsnio 1 dalyje po žodžio „įstatymas“ įrašytini žodžiai
„išskyrus šio straipsnio 2 dalį“. Viešosios
teisės skyriaus vedėja, pavaduojanti departamento direktorių Jurgita Meškienė E. Drėgvaitė, tel. (8 5) 239 6891, el. p. [email protected] E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6536, el. p. [email protected] [1]Žr. Baudžiamojo kodekso projekto Nr. P-2143 ir įstatymo projekto Nr. P-2144 aiškinamąjį raštą. Prieiga internete: http://www3.lrs.lt/pls/inter/dokpaieska.showdoc_l?p_id=89840
2024-01-29 Nr. XIVP-3031(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Teikiamu projektu siekiama kriminalizuoti savanoriškus lytinius santykius tarp pilnamečių asmenų, siejamų giminystės ryšiais. Pastebėtina, jog įstatymo projekto aiškinamasis raštas (toliau – aiškinamasis raštas) iš esmės nepateikia aiškių argumentų, lėmusių tokios veikos kriminalizavimą. Vertinant teikiamą įstatymo projektą sudėtinga pasakyti, ar siūloma uždrausti veika išties yra tokia pavojinga, kad už jos padarymą būtų pagrįsta nustatyti baudžiamąją atsakomybę. Aiškinamajame rašte neišdėstyta išsamesnė informacija apie siūlomos kriminalizuoti veikos (socialinės problemos) pavojingumą, esamą (galimą) reiškinio paplitimą, galimus kitus socialinės problemos sprendimo būdus, potencialius tiesioginius ir šalutinius kriminalizavimo rezultatus. Neturint duomenų apie šio reiškinio paplitimą Lietuvoje, nėra pagrindo teigti, kad egzistuojančios ar galimos švietimo, visuomenės poveikio priemonės yra nepakankamos kraujomaišos prevencijai. Įstatymo projektas parengtas remiantis kitų valstybių praktika, kuriose kriminalizuota kraujomaiša, tačiau aiškinamajame rašte nėra pateikta jokia statistinė informacija apie tokio įstatymo veikimą praktikoje. Viena tai, kad Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas bei kanonų teisė draudžia santuoką tarp artimų giminaičių nesuponuoja būtinumo kriminalizuoti savanoriškus lytinius santykius tarp šių asmenų. Etikos ir moralės normų pažeidimas nebūtinai sutampa su baudžiamosios teisės pažeidimu. Baudžiamoji teisė turi būti orientuota tik į tokį elgesį, kurio pavojingumas asmens, visuomenės ar valstybės egzistencijai nekelia jokių abejonių.
Baudžiamoji teisė, kaip ir kiekvienas socialinis institutas, gali funkcionuoti tik tam tikrų santykių srityje ir neviršijant tam tikrų ribų, o jas peržengus galimas netgi neigiamas rezultatas. Niekam nekyla abejonių, kad su baudžiamosios teisės pagalba neįmanoma reguliuoti meilės, draugystės ar šeimos santykių. 2. Abejonių kelia teikiamos kriminalizuoti veikos pavojingumo kriterijus ir jo atitikimas ultima ratio principui. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, jog „siekiant užkirsti kelią neteisėtoms veikoms ne visuomet yra tikslinga tokią veiką pripažinti nusikaltimu, taikyti pačią griežčiausią priemonę – kriminalinę bausmę. Todėl kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis ir pan.)“ (Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d.,
santykiai yra ta sritis, į kurią valstybė reaguoti baudžiamosios teisės priemonėmis turėtų tik kraštutiniu atveju, o atitinkama reakcija šeimai ir visuomenei gali padaryti daugiau žalos, nei duoti naudos. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnio pirmojoje dalyje nustatytas bendrojo pobūdžio principas, kad „žmogaus privatus gyvenimas neliečiamas“. Tai santykių sritis, kurią užkardyti baudžiamosios teisės priemonėmis gali būti itin sunku (ar net apskritai neįmanoma), o procesiniai kaštai yra neproporcingai dideli. 3. Iš aiškinamojo rašto matyti, kad viena priežasčių, sąlygojusių tokio projekto rengimą, buvo moterų su negalia bei vaikų seksualinė prievarta, patiriama iš artimos aplinkos asmenų.
Vertinant Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 309¹straipsnio 1 dalyje dėstomą dispozicijos formuluotę darytina išvada, kad už šią veiką atsakys tik pilnamečiai asmenys, siejami giminystės ryšiais ir laisva valia turėję lytinius santykius, todėl šio straipsnio priėmimas neturės jokios reikšmės seksualinių nusikaltimų, padaromų prieš moteris su negalia, mažamečius ar nepilnamečius asmenis, tyrimui. Šiuo aspektu pažymėtina, kad galiojančiame Baudžiamajame kodekse jau dabar nustatytos reikiamos ir pakankamos priemonės, ginančios mažamečių ir nepilnamečių asmenų, taip pat ir pilnamečių asmenų seksualinio apsisprendimo laisvę ar neliečiamumą. Akcentuotina ir tai, kad giminystės ryšys (ne tik kraujo) BK traktuojama kaip viena iš pasinaudojimo priklausomumu formų ir BK 151¹straipsnio („Lytinės aistros tenkinimas pažeidžiant nepilnamečio asmens seksualinio apsisprendimo laisvę ir (ar) neliečiamumą“) 3 dalyje netgi įtvirtintas kaip veiką kvalifikuojanti aplinkybė: „Tėvas, motina, globėjas, rūpintojas ar kitas teisėtas vaiko atstovas arba įstatymuose nustatytų įgaliojimų nepilnamečio asmens atžvilgiu turintis asmuo, arba pasitikėjimu, autoritetu arba įtaka nepilnamečiui piktnaudžiavęs asmuo, lytiškai santykiavęs ar kitaip tenkinęs lytinę aistrą su tuo nepilnamečiu asmeniu, jeigu nebuvo išžaginimo, seksualinio prievartavimo ar privertimo lytiškai santykiauti požymių, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų.“
„kraujomaišos“ sudėtyje iš esmės sutampa nusikalstamos veikos subjektas ir
nukentėjusysis. Kaip teigė naujojo (2000 m.) BK projekto rengėjai,
„Specialiosios dalies straipsnių dispozicijos formuluojamos pradedant žodžiais
„Tas, kas…”.
Šiuo atveju akcentuojama, jog baudžiama ne veika, o veikėjas.“[1] Iš BK 309¹ straipsnio 1 dalies dispozicijos nėra aišku kas atsakytų už šią veiką ir kas būtų nukentėjusysis, jeigu lytiniai santykiai tarp giminaičių vyko laisvanoriškai. Pažymėtina, kad vienas ir tas pats asmuo negali būti ir kaltininku (įtariamuoju), ir nukentėjusiuoju dėl tos pačios nusikalstamos veikos padarymo, nes tai pažeidžia pamatinius baudžiamosios teisės ir baudžiamojo proceso principus (pavyzdžiui, nullum crimen sine lege, teisėtumo ir kt.). 5. Vertinant pačios nusikalstamos veikos pobūdį, tai kad baudžiamoji atsakomybė būtų nustatoma už laisvanoriškus, suaugusių žmonių lytinius santykius, kyla abejonių dėl šios veikos įrodinėjimo. Pažymėtina, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas abejotinais faktais, prielaidomis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-268-697/2018, 2K-224-942/2016, 2K-67-746/2015, 2K-232/2014, 2K-619/2012, 2K-P-218/2009). Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta arba kad kaltinamasis dalyvavo ją padarant, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-268-697/2018, 2K-24/2014). Kiekviena inkriminuojamos nusikalstamos veikos faktinė aplinkybė gali būti konstatuojama tik tada, kai jos buvimą patvirtina teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma. Šiuo atveju nėra aišku, kas turėtų lemiamos reikšmės įrodinėjant faktą, jog asmenys, siejami giminystės ryšiais, turėjo lytinius santykius. Šiuo aspektu svarbu įvertinti ir tai, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau
Draudimo versti duoti parodymus prieš savo šeimos narius ar artimuosius giminaičius principas yra įtvirtintas ir Konstitucijos 31 straipsnio 3 dalyje. Ši sisteminė nuostatų analizė suponuoja, kad fizinis asmuo gali atsisakyti duoti parodymus, kuriais remiantis jis pats, jo šeimos narys ar artimas giminaitis galėtų būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, taip pat kitokion teisinėn atsakomybėn, jeigu galima sankcija pagal savo pobūdį ir dydį (griežtumą) prilygtų kriminalinei bausmei. Taigi, kyla klausimas, kaip būtų išaiškintos tokios nusikalstamos veikos ir kokie duomenys turėtų įrodomosios reikšmės. 6. Giminystė yra kraujo ryšys tarp asmenų, kilusių vienas iš kito arba iš bendro protėvio (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.130 straipsnio 1 dalis). Civiliniame kodekse nėra apibrėžtas toks giminystės ryšys kaip „tikras ar netikras brolis ar sesuo“, todėl šiuo aspektu siūlomas reguliavimas turėtų būti patikslintas. Pastebėtina ir tai, kad iš aiškinamojo rašto nėra aišku, kodėl siekiama nustatyti baudžiamąją atsakomybę už savanoriškus lytinius santykius su seneliu, o savanoriški lytiniai santykiai su senele, kuri, vadovaujantis CK 3.132 straipsnio nuostatomis, kaip ir senelis, yra tiesiosios linijos giminaitė, baudžiamoji atsakomybė nėra numatoma. Ta pati pastaba taikytina ir tuo aspektu, kad pagal siūlomą teisinį reguliavimą atsakomybė kiltų už savanorišką lytinį santykiavimą su broliu, seserimi, teta, dėde tarp kurių yra šoninės giminystės linijos ryšys (CK 3.133 straipsnis), o tarp pusbrolių ir pusseserių, kurie taip pat yra šoninės giminystės linijos giminaičiai, savanoriški lytiniai santykiai baudžiamosios atsakomybės neužtrauktų. 7.
7BK 309¹straipsnio 2 dalyje siūloma įtvirtinti kvalifikuotą sudėtį „<...>jei dėl to gimė fiziškai ar protiškai
neįgalus vaikas <...>“. Kaip teigiama aiškinamajame rašte „Lietuvoje oficialiai registruotų kraujomaišos atvejų ir nėštumų nėra. Taip pat nėra pakankamai statistikos/duomenų/mokslinių tyrimų.“ Vertinant šiuos teiginius, nėra aišku kaip bus įrodinėjama, kad vaiko fizinį ar protinį neįgalumą lėmė būtent tai, kad gimusio vaiko tėvas ir motina yra susiję giminystės ryšiais. Įrodinėjimas yra esminė baudžiamojo proceso dalis, jokių neaiškumų, prieštaringumų ar spėjimų, įrodinėjant negali būti. Be kita ko, nėra aišku, kas šiuo atveju būtų kaltininkas (įtariamasis), o kas nukentėjusysis. 8. Projekto aiškinamojo rašto
biudžeto lėšų nereikės. Būtiniems tyrimams atlikti, susijusiems su šios normos taikymu, bus naudojamos sveikatos priežiūrai skiriamos lėšos.“ Tačiau manytina, kad BK papildymas nauja nusikaltimo sudėtimi, už ją numatant ir laisvės atėmimo bausmę, pareikalaus papildomų valstybės biudžeto lėšų. Pastebėtina ir tai, kad sveikatai skiriamos lėšos yra naudojamos numatytiems tikslams. Šiuo atveju papildomi genetiniai tyrimai gali pareikalauti itin daug papildomų lėšų. 9. Kaip teigiama projekto aiškinamajame rašte, „Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta.“ Atsižvelgus į tai, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 851 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos nuostatų patvirtinimo“, 7 ir 8.1. punktuose nurodyti Teisingumo ministerijos veiklos tikslai yra be kita ko formuoti valstybės politiką baudžiamosios teisės, baudžiamojo proceso, suėmimo, bausmių ir probacijos vykdymo srityse bei rengti minėtų sričių įstatymų, Vyriausybės nutarimų ir kitų teisės aktų projektus, manytina, kad dėl siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Vyriausybės nuomonė. 10.
dalis nenumeruotina. Departamento direktorius Dainius Zebleckis E. Drėgvaitė, tel. +370 5 209 6891, el. p. [email protected] E. Mušinskis, tel. +370 5 209 6356, el. p. [email protected] [1]Žr. Baudžiamojo kodekso projekto Nr. P-2143 ir įstatymo projekto Nr. P-2144 aiškinamąjį raštą. Prieiga internete: http://www3.lrs.lt/pls/inter/dokpaieska.showdoc_l?p_id=89840