Projekto lyginamasis variantas
AUTOMOBILIŲ KELIAIS įstatymo Nr. VIII-2043 2 straipsnio pakeitimo ir papildymo
įstatymas 2023 m. d. Nr. .......... 1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas Papildyti įstatymo 2 straipsnį 67¹ dalimi ir ją išdėstyti taip:
„67¹. Stacionari eismo priežiūros priemonė – techninė ir programinė įranga, nejudamai
įtvirtinta keliuose (greičio matuokliai, vaizdo kameros su duomenų perdavimo įranga ir kt.), gebanti fiksuoti automobilio greitį, vietą, laiką, vaizdą ar kitus duomenis, šiuos duomenis perduoti, apdoroti, sugretinti su kitais duomenimis ir skirta Kelių eismo taisyklių pažeidimams fiksuoti.“. 2 straipsnis. Įstatymo papildymas 11⁴ straipsniu Papildyti įstatymą 11⁴ straipsniu:
straipsnis. Stacionarių eismo priežiūros priemonių įrengimas ir naudojimas
didinti eismo saugumą keliuose gali būti įrengiamos stacionarios eismo priežiūros priemonės. Stacionarių eismo priežiūros priemonių įrengimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. 2. Stacionarios eismo priežiūros priemonės, fiksuojančios, kaupiančios ir perduodančios duomenis apie visus ar dalį eismo dalyvių tam tikrame kelio ruože (vidutinio greičio matuokliai ir pan.) gali būti įrengiamos išimtinai tik kelių ruožuose, kuriuose iš anksto yra identifikuota aukšta rizika dėl viršyto greičio ar kitų pažeidimų, kurių užkardymo tikslais šios priemonės planuojamos įrengti, ir kuomet nėra galimybės sumažinti keliamo pavojaus eismo saugumui kitomis kelio infrastruktūros gerinimo priemonėmis. 3. Stacionarios eismo priežiūros priemonės, fiksuojančios, kaupiančios ir perduodančios duomenis apie visus ar dalį eismo dalyvių tam tikrame kelio ruože (vidutinio greičio matuokliai ir pan.), privalo būti įrengtos taip, jog jų veikimo atstumas nebūtų didesnis nei 10 kilometrų. Vidutinio greičio matavimo ruožų gali būti ne daugiau kaip 3, bendras stacionarių eismo greičio matavimo vietų skaičius gali būti ne didesnis kaip 5 viename kelyje.
4Automagistralėse stacionarios eismo priežiūros priemonės, fiksuojančios,
kaupiančios ir perduodančios duomenis apie visus ar dalį eismo dalyvių tam tikrame kelio ruože (vidutinio greičio matuokliai ir pan.) gali būti įrengiamos ir eksploatuojamos tik tuose automagistralių ruožuose, kuriuose nėra kelio dangos savybių, galinčių turėti įtakos saugiam eismui kelyje, ir kuriuose, įgyvendinus kitas saugumo priemones (priemonės, mažinančios susidūrimus su laukiniais gyvūnais, apšvietimas, sulėtėjimo juostos ir pan.), autoįvykių skaičius per 4 metus nuo priemonių įgyvendinimo nesumažėjo. 5. Prieš priimant sprendimus dėl stacionarių eismo priežiūros priemonių įrengimo, teisės aktų nustatyta tvarka privalo būti atliktas poveikio asmens duomenų apsaugai vertinimas ir numatytos priemonės užtikrinančios, jog fizinių asmenų teisės ir laisvėms nekiltų didelis pavojus. 3 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
įsigalioja 2024 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2023 m. gruodžio 31 d. priima stacionarių eismo priežiūros priemonių įrengimo tvarką. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai: Mindaugas Skritulskas Kazys Starkevičius Andrius Mazuronis Andrius Kupčinskas Viktoras Fiodorovas Rasa Petrauskienė Eugenijus Gentvilas
Projekto Nr. XIVP-3015(2) lyginamasis variantas
AUTOMOBILIŲ KELIAIS įstatymo Nr. VIII-2043
pakeitimo ir ĮSTATYMO papildymo 11⁴ straipsniu įstatymas 2023 m. d. Nr. .......... 1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas Papildyti 2 straipsnį 66¹ dalimi: „66¹. Stacionarusis greičio matuoklis – kelyje nejudamai įtvirtintas įrenginys su programine įranga momentiniam arba vidutiniam motorinių transporto priemonių, jų junginių su priekabomis greičiui matuoti.“
Papildyti Įstatymą 11⁴ straipsniu: „11⁴ straipsnis. Stacionariųjų greičio matuoklių įrengimas
didinti eismo saugumą keliuose gali būti įrengiami stacionarieji greičio matuokliai (toliau – greičio matuokliai). Greičio matuoklių įrengimo ir naudojimo tvarką valstybinės reikšmės keliuose nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. 2. Greičio matuokliai keliuose įrengiami siekiant užtikrinti eismo saugumą, įvertinus kelio ar jo ruožo eismo saugumo situaciją, eismo įvykių, kilusių viršijus leistiną važiavimo greitį, aplinkybes, leistino važiavimo greičio viršijimo atvejų mastą, eismo intensyvumą, eismo organizavimą ir kitus eismo saugumo požiūriu svarbius veiksnius ar rizikas. Greičio matuoklius valstybinės reikšmės keliuose įrengia kelio savininkas (valdytojas), vadovaudamasis Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta greičio matuoklių įrengimo ir naudojimo valstybinės reikšmės keliuose tvarka. 3. Greičio matuokliai privalo būti įrengti taip, kad atstumas tarp jų nebūtų didesnis kaip
daugiau kaip trys, o greičio matuoklių vietų – ne daugiau kaip penkios. 4.
keliuose stacionariosios eismo priežiūros priemonės, fiksuojančios, kaupiančios ir perduodančios duomenis apie visus ar dalį eismo dalyvių tam tikrame kelio ruože (greičio matuokliai ir pan.), gali būti eksploatuojamos tik tuose magistralinių kelių ruožuose, kuriuose kelio dangos būklė gali turėti įtakos saugiam eismui tame kelyje ir kuriuose, įrengus kitas saugumo priemones (priemones, mažinančias susidūrimų su laukiniais gyvūnais, apšvietimą, lėtėjimo juostas ir pan.), eismo įvykių skaičius per 3 metus nuo šių priemonių įrengimo ženkliai nesumažėjo. 5. Greičio matuokliai, stacionariosios eismo priežiūros priemonės, kurios fiksuoja motorinės transporto priemonės greitį ir stacionariosios eismo priežiūros priemonės, kurios fiksuoja kitus duomenis, išskyrus greitį, ženklinamos skirtingais kelio ženklais.“3 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 ir 3 dalis, įsigalioja 2024 m. liepos 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2024 m. birželio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Akcinė bendrovė Lietuvos automobilių kelių direkcija (toliau – Lietuvos automobilių kelių direkcija) iki 2024 m. liepos 1 d. peržiūri nustatytus vidutinio greičio matavimo ruožus ir įrengtus greičio matuoklius. Jeigu vidutinio greičio matavimo ruožų ir (ar) greičio matuoklių vietų viename kelyje yra daugiau, negu nustatyta šio įstatymo 2 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 11⁴ straipsnio 3 dalyje, Lietuvos automobilių kelių direkcija juos panaikina ir (ar) išmontuoja. Lietuvos automobilių kelių direkcija taip pat išmontuoja magistraliniuose keliuose įrengtas stacionariąsias eismo priežiūros priemones, kurios neatitinka šio įstatymo 2 straipsnyje išdėstyto Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 11⁴ straipsnio 4 dalyje nustatytų reikalavimų. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
Respublikos Prezidentas
Projekto Nr. XIVP-3015(3) lyginamasis variantas
AUTOMOBILIŲ KELIAIS įstatymo Nr. VIII-2043
pakeitimo ir ĮSTATYMO papildymo 11⁴ straipsniu įstatymas 2023 m. d. Nr. .......... 1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas Papildyti 2 straipsnį 66¹ dalimi: „66¹. Stacionarusis greičio matuoklis – kelyje nejudamai įtvirtintas įrenginys su programine įranga momentiniam arba vidutiniam motorinių transporto priemonių, jų junginių su priekabomis greičiui matuoti.“
Papildyti Įstatymą 11⁴ straipsniu: „11⁴ straipsnis. Stacionariųjų greičio matuoklių įrengimas
didinti eismo saugumą keliuose gali būti įrengiami stacionarieji greičio matuokliai (toliau – greičio matuokliai). Greičio matuoklių įrengimo ir naudojimo tvarką valstybinės reikšmės keliuose nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. 2. Greičio matuokliai keliuose įrengiami siekiant užtikrinti eismo saugumą, įvertinus kelio ar jo ruožo eismo saugumo situaciją, eismo įvykių, kilusių viršijus leistiną važiavimo greitį, aplinkybes, leistino važiavimo greičio viršijimo atvejų mastą, eismo intensyvumą, eismo organizavimą ir kitus eismo saugumo požiūriu svarbius veiksnius ar rizikas. Greičio matuoklius valstybinės reikšmės keliuose įrengia kelio savininkas (valdytojas), vadovaudamasis Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta greičio matuoklių įrengimo ir naudojimo valstybinės reikšmės keliuose tvarka. 3. Vidutinio greičio matavimo ruožas negali būti didesnis kaip 10 kilometrų. Viename kelyje vidutinio greičio matavimo ruožų gali būti ne daugiau kaip trys, o greičio matuoklių vietų – ne daugiau kaip penkios. 4.
4Magistraliniuose keliuose stacionariosios eismo priežiūros priemonės,
fiksuojančios, kaupiančios ir perduodančios duomenis apie visus ar dalį eismo dalyvių tam tikrame kelio ruože (greičio matuokliai ir pan.), gali būti eksploatuojamos tik tuose magistralinių kelių ruožuose, kuriuose kelio dangos būklė neturi įtakos saugiam eismui tame kelyje ir kuriuose, įrengus kitas saugumo priemones (priemones, mažinančias susidūrimų su laukiniais gyvūnais, apšvietimą, lėtėjimo juostas ir pan.), eismo įvykių skaičius per 3 metus nuo šių priemonių rengimo ženkliai nesumažėjo. 5. Greičio matuokliai, stacionariosios eismo priežiūros priemonės, kurios fiksuoja motorinės transporto priemonės greitį, ir stacionariosios eismo priežiūros priemonės, kurios fiksuoja kitus duomenis, išskyrus greitį, ženklinamos skirtingais kelio ženklais.“
įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 ir 3 dalis, įsigalioja 2024 m. liepos 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2024 m. birželio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Akcinė bendrovė Lietuvos automobilių kelių direkcija (toliau – Lietuvos automobilių kelių direkcija) iki 2024 m. liepos 1 d. peržiūri nustatytus vidutinio greičio ruožus ir įrengtus greičio matuoklius. Jeigu vidutinio greičio ruožų skaičius ir (ar) greičio matuoklių skaičius viršija maksimalius skaičius, nustatytus šio įstatymo 2 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 11⁴ straipsnio 3 dalyje, Lietuvos automobilių kelių direkcija panaikina tiek vidutinio greičio matavimo ruožų ir (ar) išmontuoja tiek greičio matuoklių, kad vidutinio greičio ruožų skaičius ir bendras greičio matuoklių skaičius neviršytų maksimalių skaičių, nustatytų šio įstatymo 2 straipsnyje išdėstyto Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 11⁴ straipsnio 3 dalyje.
Lietuvos automobilių kelių direkcija taip pat išmontuoja magistraliniuose keliuose įrengtas stacionarias eismo priežiūros priemones, kurių įrengimas neatitinka šio įstatymo 2 straipsnyje išdėstyto Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 11⁴ straipsnio 4 dalyje nustatytų reikalavimų. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
straipsniu
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Šiuo metu įstatymais nėra reglamentuojama ir įtvirtinta valstybės institucijų teisė vykdyti nuolatinį eismo dalyvių duomenų rinkimą stacionariomis eismo priežiūros priemonėmis. Nors vykdyti eismo priežiūrą ir tirti KET pažeidimus pavesta specializuotiems policijos padaliniams (Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 str. 9 d. 1 ir 3 p.), o eismo įvykių tyrimus kelių infrastruktūros saugumo požiūriu vykdo Transporto kompetencijų agentūra (Saugaus eismo automobilio keliais įstatymo 10 str. 10 d. 2 p.), tačiau sprendimus dėl stacionarių eismo priežiūros priemonių diegimo priima privatus juridinis asmuo (AB Lietuvos automobilių kelių direkcija – toliau LAKD), kuriai įstatymais tokie įgaliojimai nėra suteikti. Šiuo metu vidutinio greičio matuoklių, pasižyminčių ypatingai jautriu asmens duomenų tvarkymu – tvarkomi didelės apimties duomenis apie visus eismo dalyvius, kurių didžioji dalis nėra kelių eismo reikalavimų pažeidėjai, įrengimas vykdomas vadovaujantis privataus juridinio asmens pasitvirtintomis vidaus taisyklėmis (Vidutinio greičio matuoklių vietų ne gyvenviečių teritorijose parinkimo ir įrengimo prioritetinės eilės sudarymo metodika, patvirtinta 2021-12-13 Valstybės įmonės Lietuvos automobilių kelių direkcijos įsakymu Nr. VE-233 (toliau vadinama - Metodika), nors įstatymais šiam privačiam juridiniam asmeniui tokia teisė nėra suteikta. Saugaus eismo automobilių keliuose įstatymo 10 str. 11 dalyje LAKD pavestos tik išimtinai kelių infrastruktūros saugumą užtikrinančių priemonių įgyvendinimas. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, jog įvykus LAKD reorganizacijai ir šiai įmonei tapus privačiu juridiniu asmeniu, šios įmonės pagrindiniu veiklos tikslu tapo pelno siekimas.
Pagal Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo
sumokėtų ar išieškotų baudų už nustatyto greičio viršijimą, užfiksuotą stacionariąja Kelių eismo taisyklių pažeidimų fiksavimo įranga, įrengta valstybinės reikšmės keliuose. O pagal minėto įstatymo 9 straipsnio 1 dalį - didžioji dalis programos lėšų yra skiriama LAKD įgyvendinamoms veikloms finansuoti, Programos finansavimo lėšų naudojimo tvarką įgyvendina AB LAKD (9 str. 3 d.). Todėl šiuo metu galiojantis reglamentavimas, kuomet privatus juridinis asmuo pats gali priimti sprendimus dėl stacionarių greičio matuoklių įrengimo ir dėl to tiesiogiai didėja jo veiklos pajamos, iš esmės neskatina jo vykdant Saugaus eismo automobilių keliuose įstatymo pavestas viešąsias funkcijas įgyvendinti kitų kelių infrastruktūros gerinimo priemonių (remontuoti ar keisti kelio dangą, įrengti kitas eismo saugumą didinančias priemones, pvz., priemones, mažinančias susidūrimus su laukiniais gyvūnais, apšvietimą, sulėtėjimo juostas ir pan.), kurios didintų eismo saugumą, tačiau nėra susijusios su tiesioginių papildomų pajamų uždirbimu. Pažymėtina, jog techninės kelių eismo priežiūros priemonės, skirtos nustatyti kelių eismo taisyklių reikalavimų pažeidimus - stacionarios eismo priežiūros priemonės (greičio matuokliai, vaizdo kameros su duomenų perdavimo įranga ir kt.), visų pirma pasižymi labai didele tvarkomų asmens duomenų aprėptimi ir geba fiksuoti automobilio greitį, vietą, laiką, vaizdą ar kitus duomenis, šiuos duomenis perduoti, apdoroti, sugretinti su kitais duomenimis.
Stacionarios eismo priežiūros priemonės fiksuojančios visų eismo duomenis tam tikrame kelio ruože (vidutinio greičio matuokliai ir pan.) kaupia asmens duomenis apie neribotą asmenų kiekį, nors šie asmenys ir nėra pažeidėjai. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnyje yra įtvirtinta asmenų teisė į privataus gyvenimo neliečiamumą. Todėl siekiant apriboti šias asmenų teises, toks teisių apribojimas ir teisės vykdyti asmenų sekimą eismo saugumo užtikrinimo tikslais, gali būti įtvirtintas tik įstatyme, aiškiai apibrėžiant pagrindinius šio apribojimo taikymo principus ir sąlygas. Papildomai pažymėtina, jog šiuo metu galiojantys teisės aktai užtikrinantys asmens duomenų apsaugą, įpareigoja kiekvieną duomenų valdytoją, prieš priimant sprendimą dėl asmens duomenų tvarkymo, tais atvejais jei dėl planuojamos duomenų tvarkymo rūšies, visų pirma, kai naudojamos naujos technologijos, ir atsižvelgiant į duomenų tvarkymo pobūdį, aprėptį, kontekstą ir tikslus, fizinių asmenų teisėms bei laisvėms gali kilti didelis pavojus, duomenų valdytojas, prieš pradėdamas tvarkyti duomenis, atlikti numatytų duomenų tvarkymo operacijų poveikio asmens duomenų apsaugai vertinimą (2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas), toliau vadinama – BDAR) 35 str. 1 d.).
poveikio vertinimą, duomenų valdytojas privalo įgyvendinti pavojų fiziniams asmenims mažinančias priemones, o tais atvejais, kuomet šio pavojaus sumažinti nėra galimybės – atsisakyti vykdyti numatomą duomenų tvarkymo veiklą. Todėl LAKD šiuo metu priimdama sprendimus dėl stacionarių greičio matuoklių įrengimo privalo vertinti ne tik eismo saugumo rizikas, bet ir rizikas, keliančias pavojus asmenų privatumui. Tuo tarpu LAKD patvirtintoje metodikoje, kuria remiantys yra įrengiami vidutinio greičio matuokliai, nėra numatyta, priimant sprendimus dėl stacionarių greičio matuoklių įrengimo turi būti vertinami ir galimi pavojai fizinių asmenų teisės ir pagrindinėms laisvėms. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai: .Įstatymo projekto iniciatorius ir rengėjas - Seimo narys Mindaugas Skritulskas. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai:
Šiuo metu įstatymu numatyti sureguliuoti teisiniai santykiai nėra reglamentuojami įstatymu. Įgyvendinus LAKD reorganizaciją ir įmonei tapus privačiu juridiniu asmeniu, nebuvo atsižvelgta, jog reorganizuota įmonė turi teisę vykdyti tik įstatymais pavestas funkcijas ir įmonė toliau priiminėja sprendimus, remiantis savo vidinėmis metodikomis, nors įstatymais jai tokia teisė nesuteikta. Sprendimų dėl stacionarių eismo priežiūros priemonių įrengimas turėtų būti grindžiamas Trasnsporto kompetencijų agentūros sprendimais, priimtais vadovaujantis Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 str. 12 dalyje numatytais pagrindais. Įstatymo projektu nenumatoma keisti šių nuostatų. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Siekiant įtvirtinti principą, jog eismo saugumo užtikrinimo tikslais gali būti naudojamos stacionarios eismo priežiūros priemonės, Įstatymo projektu siūloma įtvirtinti naują
"stacionarios eismo priežiūros priemonės" sąvoką (Įstatymo projekto 1
straipsnis).
Įstatymo projekto 2 straipsniu, keičiamą įstatymą siūloma papildyti nauju 11(4) staipsniu, kuriame nustatoma, jog stacionarios eismo priežiūros priemonės gali būti įrengiamos eismo saugumo užtikrinimo tikslais (1 dalis). Įstatymu nustatomas principas, jog tokių priemonių įrengimas visų pirma turi būti susietas su pavojumi eismo saugumui identifikuotame kelio ruože, kurio sumažinti įgyvendinant kitas kelio infrastruktūros gerinimo priemones nėra galimybės (2 dalis). Tuo atveju, kai priemonė įrengiama kelio ruože (pvz. vidutiniai greičio matuokliai), jie turi būti įrengiami taip, jog jų veikimas apimtų ne daugiau nei 10 kilometrų, - t.y. tik ribotoje kelio atkarpoje, taip pat numatoma, kad vidutinio greičio matavimo ruožų gali būti ne daugiau kaip 3, bendras stacionarių eismo greičio matavimo vietų skaičius gali būti ne didesnis kaip 5 viename kelyje (3 dalis). Nustatomi reikalavimai stacionarių eismo priemonių įrengimui automagistralėse, kurios pasižymi ypatingai dideliu eismu (4 dalis). Siekiant, jog stacionarias eismo priežiūros priemones būtų galima teisėtai naudoti, atsižvelgiant į asmens duomenų apsaugos reikalavimus, įstatymą siūlome papildyti, jog poveikio asmens duomenų apsaugai vertinimas privalo būti atliktas iki sprendimo dėl stacionarių eismo priežiūros priemonių įrengimo priėmimo (5 dalis). 5.
teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta: Neigiamų įstatymo projekto priėmimo pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai:
Priimtas įstatymas kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės, tačiau padidins sprendimų dėl stacionarių eismo priežiūros priemonių priėmimo skaidrumą. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Verslo sąlygoms ir plėtrai įstatymo įgyvendinimas poveikio neturės. 8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams:
Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios: Priėmus teikiamą projektą kitų galiojančių teisės aktų keisti ar panaikinti nereikės. 10. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Taip. 11. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus: Taip. 12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti: Nereikia. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Įstatymui įgyvendinti papildomų valstybės ar savivaldybių biudžetų lėšų nereikės. 14.
14Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:
Nėra. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis:
"Stacionari eismo priežiūros priemonė", "vidutinio greičio matuokliai". 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:
Nėra. Teikia Seimo nariai Parašas Mindaugas Skritulskas Kazys Starkevičius Andrius Mazuronis Andrius Kupčinskas Viktoras Fiodorovas Rasa Petrauskienė Eugenijus Gentvilas
2023-08-23 Nr. XIVP-3015 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Teikiamo projekto 1 straipsniu siūloma papildyti Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – SEAKĮ) 2 straipsnį 67¹dalimi ir įtvirtinti naują – stacionarios eismo priežiūros priemonės, sąvoką. Projektas diskutuotinas. Pirma, iš projekto aiškinamojo rašto (toliau – aiškinamasis raštas) bei projektu siūlomos sąvokos turinio matyti, jog siekiama apibrėžti stacionarius automatinius prietaisus, skirtus Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) pažeidimams fiksuoti. Pagal SEAKĮ 10 straipsnio 9 dalį eismo priežiūrą vykdo specializuoti policijos padaliniai ir įgalioti policijos pareigūnai. Svarstytina, ar projektu teikiama sąvoka ir ją įvardijantis terminas koreliuoja tarpusavyje, ar stacionarias priemones, tam tikrame kelio ruože fiksuojančias automobilių ir motorinių transporto priemonių KET pažeidimus, nėra tikslingiau apibrėžti kaip stacionariomis eismo kontrolės priemonėmis. Antra, pažymėtina, jog Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje yra apibrėžtas sąvokos „stacionarioji Kelių eismo taisyklių pažeidimų fiksavimo įranga“ turinys – „tam tikrose vietose nejudamai įtvirtinta įranga (greičio matuokliai, vaizdo kameros su duomenų perdavimo įranga ir kt.), skirta Kelių eismo taisyklių pažeidimams fiksuoti“. Atsižvelgus į tai, kad tiek minėtame įstatyme, tiek projekte kalbama apie tą pačią sąvoką ir jos apibrėžtį, projekto nuostatos derintinos su galiojančiu teisiniu reguliavimu. Trečia, tam tikroje kelio atkarpoje įrengiamomis priemonėmis yra fiksuojami ne tik automobiliais, bet ir kitomis motorinėmis transporto priemonėmis daromi KET pažeidimai.
Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar šiuo aspektu teikiamas projektas neturėtų būti patikslintas. Ketvirta, projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 67¹dalimi siūloma nauja sąvoka ir ją įvardijantis terminas turi būti suderintas Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad projekto aiškinamajame rašte klaidingai nurodoma, jog projekto sąvoka ir ją įvardijantis terminas įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka, kadangi suderinta sąvoka nėra paskelbta Terminų banke (http://terminai.vlkk.lt). 2. Projekto 2 straipsniu SEAKĮ siūloma papildyti nauju 11⁴straipsniu, kurio pavadinimas neatitinka šio straipsnio turinio, kadangi šiame straipsnyje nėra reglamentuojamas stacionarių eismo priežiūros priemonių naudojimas. 3. Projekto 2 straipsniu SEAKĮ naujai pildomo 11⁴straipsnio 2 dalies formuluotė „Stacionarios eismo priežiūros priemonės, fiksuojančios, kaupiančios ir perduodančios duomenis apie visus ar dalį eismo dalyvių tam tikrame kelio ruože“ stokoja teisino aiškumo. SEAKĮ 2 straipsnio 13 dalyje nurodyta, kad eismo dalyvis yra kelių eisme dalyvaujantis asmuo (vairuotojas, pėsčiasis, keleivis). Šiuo aspektu, iš siūlomos projekto formuluotės nėra aišku, kokių eismo dalyvių ir kokie konkretūs jų duomenys bus fiksuojami, kokiais kriterijais remiantis bus atrenkama dalis eismo dalyvių, kurių duomenys bus fiksuojami, taip pat nėra aišku, kam konkrečiai šie duomenys bus teikiami ir kas bei kokiu pagrindu juos vertins.
Be to, siūloma projekto formuluotė nedera su projekto 1 straipsniu keičiamo SEAKĮ 2 straipsnio 67¹ dalyje teikiamos stacionarios eismo priežiūros priemonės sąvokos turiniu, kadangi ši priemonė apibrėžiama kaip automobilio greitį, vietą, laiką ir kitus duomenis fiksuojanti priemonė, o ne priemonė, fiksuojanti eismo dalyvių duomenis. Analogiško turinio pastaba teiktina ir dėl projekto 2 straipsnio 3 ir 4 dalyse vartojamų analogiško turinio formuluočių. 4. Atsižvelgus į tai, kad viršijant nustatytą greitį kartu gali būti padaromi ir kiti KET pažeidimai, svarstytina, ar naujai pildomo SEAKĮ 11⁴straipsnio 2 dalyje po formuluotės „dėl viršyto greičio“ neturėtų būti vartojamas antras jungtukas „ir“, jungtuką „ar“ įrašant skliaustuose. Be to, žodis „užkardymo“ keistinas žodžiu „prevencijos“. 5. Projektu siūloma SEAKĮ 11⁴straipsnio 3 dalyje nustatyti, kad stacionarios eismo priežiūros priemonės privalo būti įrengtos taip, jog jų veikimo atstumas nebūtų didesnis nei 10 kilometrų. Pažymėtina, jog aptariama projekto nuostata stokoja teisinio aiškumo bei logiškumo. Iš projekto nuostatų nėra aišku, kas šiuo konkrečiu atveju yra laikoma veikimo atstumu, t. y. ar atstumas, nuo kurio fiksuojami eismo dalyvio duomenys, ar atstumas tarp kelio ruože statomų priemonių. 6. Svarstytina, ar SEAKĮ 11⁴straipsnio
eismo greičio matavimo vietų skaičių keliuose, neatsižvelgiant į kelio reikšmę bei ilgį, būtų pasiekiami įstatymo projektu siekiami tikslai – užtikrintas eismo saugumas.
Be to, atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis Kelių įstatymo 3 straipsnio nuostatomis keliai atsižvelgiant į transporto priemonių eismo pralaidumą, socialinę ir ekonominę jų reikšmę yra skirstomi į valstybinės reikšmės ir vietinės reikšmės kelius. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar šioje dalyje vartojama kelio sąvoka neturėtų būti detalizuojama, konkrečiai nustatant, kokios reikšmės keliuose projekte nurodytos priemonės būtų įrengiamos. 7. Tikslintina projektu siūlomo SEAKĮ 11⁴straipsnio 4 dalis ir vietoje „automagistralėse“, nurodant
„magistraliniuose keliuose“, kadangi pagal Kelių įstatymo 3 straipsnio 2 dalies
1 punktą viena iš valstybinės reikšmės kelių rūšių yra magistraliniai keliai. 8. Projektu siūlomo SEAKĮ 11⁴ straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad „Automagistralėse stacionarios eismo priežiūros priemonės, fiksuojančios, kaupiančios ir perduodančios duomenis apie visus ar dalį eismo dalyvių tam tikrame kelio ruože (vidutinio greičio matuokliai ir pan.) gali būti įrengiamos ir eksploatuojamos tik tuose automagistralių ruožuose, kuriuose nėra kelio dangos savybių, galinčių turėti įtakos saugiam eismui kelyje, ir kuriuose, įgyvendinus kitas saugumo priemones (priemonės, mažinančios susidūrimus su laukiniais gyvūnais, apšvietimas, sulėtėjimo juostos ir pan.), autoįvykių skaičius per 4 metus nuo priemonių įgyvendinimo nesumažėjo.“ Teikiamas siūlymas svarstytinas keliais aspektais.
Pirma, iš projektu siūlomos nuostatos nėra aišku, kodėl magistraliniuose keliuose įrengiant stacionarias eismo priežiūros priemones prioritetas būtų teikiamas kitoms saugumo priemonėms, kuriomis būtų galima užtikrinti eismo saugumą šiuose keliuose ir tik tuo atveju, kai tokios priemonės teigiamų rezultatų dėl saugumo šiuose keliuose neduotų, būtų įrengiamos stacionarios eismo priežiūros priemonės. Tuo tarpu prieš įrengiant tokias priemones kitos reikšmės keliuose jokių papildomų veiksmų dėl saugumo keliuose atlikti nereiktų. Antra, pažymėtina, jog iš teikiamo siūlymo sektų, jog magistralinių kelių ruožuose stacionarių eismo priežiūros priemonių įrengimas užtruktų labai ilgą laiką, kadangi iš pradžių visais atvejais turėtų būti įgyvendintos kitos saugumo priemonės ir 4 metus turėtų būti stebima, ar dėl kitų priemonių įrengimo nesumažėjo autoįvykių skaičius, t. y. su priemonių įrengimo darbais trukmė galėtų sudaryti 5 ir daugiau metų. Svarstytina, ar tokių sąlygų nustatymas saugumo priemonėms įrengti yra objektyviai pagrįstas. Trečia, atkreiptinas dėmesys, jog siūlomoje nuostatoje vartojama konstrukcija „priemonės gali būti įrengiamos ir eksploatuojamos“.
Iš projekto nuostatų nėra aišku, kodėl siūloma ši konstrukcija, t. y. neaišku, ar galimos situacijos, kai atitinkamos priemonės bus įrengtos, tačiau nebus eksploatuojamos. Siekiant teisinio aiškumo ir racionalaus valstybės finansinių išteklių naudojimo, manytina, jog esant priežasčių, kai tam tikros priemonės negali būti eksploatuojamos, jos net neturėtų būti įrengiamos, t. y. atitinkamos sąlygos turėtų būti įvertinamos prieš įrengiant priemones. Ketvirta, iš projekto nuostatų nėra aišku, ką konkrečiai reiškia projekto formuluotė „autoįvykių skaičius per
1-3 autoįvykiais, kai per laikotarpį įvyksta 50 autoįvykių, jau reikštų, kad autoįvykių sumažėjo tiek, kad negalima įrengti stacionarių eismo priežiūros priemonių. Projektas tobulintinas pašalinant šį neaiškumą. Penkta, siekiant teisinio aiškumo formuluotė „nuo priemonių įgyvendinimo“ tikslintina, kadangi priemonės ne įgyvendinamos, o įrengiamos ir pradedamos eksploatuoti. 9. Įstatymo projekto 2 straipsniu pildomo SEAKĮ 11⁴straipsnio 5 dalimi siūloma nustatyti, jog prieš priimant sprendimus dėl stacionarių eismo priežiūros priemonių įrengimo būtų atliktas poveikio asmens duomenų apsaugai vertinimas ir numatytos priemonės, užtikrinančios, jog fizinių asmenų teisėms ir laisvėms nekiltų didelis pavojus. Siūlomas reglamentavimas diskutuotinas. Pažymėtina, kad 2016 m. balandžio 27 d.
Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) netaikomas asmens duomenų tvarkymui, kai duomenis tvarko kompetentingos valdžios institucijos nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, nustatymo ar patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už jas, baudžiamųjų sankcijų vykdymo, įskaitant apsaugą nuo grėsmių visuomenės saugumui ir jų prevenciją, tikslais. Iš teikiamo projekto nuostatų seka, kad stacionarios eismo priežiūros priemonės bus įrengiamos KET pažeidimams fiksuoti, tokiu būdu užtikrinant saugų eismą keliuose, o tuo pačiu ir visuomenės saugumą. Be kita ko, kaip yra pažymėjęs Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2000 m. gegužės 8 d. nutarime, asmuo, darydamas nusikalstamas ar kitas priešingas teisei veikas, neturi ir negali tikėtis privatumo. Žmogaus privataus gyvenimo apsaugos ribos baigiasi tada, kai jis savo veiksmais nusikalstamai ar kitaip neteisėtai pažeidžia teisės saugomus interesus, daro žalą atskiriems asmenims, visuomenei ir valstybei. Remiantis tuo, kas išdėstyta, svarstytinas siūlomo teisinio reguliavimo pagrįstumas. 10. Projekto 3 straipsnis pildytinas nuostatomis dėl įstatymo taikymo. Pažymėtina, jog projektas stokoja nuostatų dėl stacionarių eismo priežiūros priemonių, įrengtų iki projektu siūlomų nuostatų įsigaliojimo, eksploatavimo. Iš projekto nuostatų yra neaišku, ar iki naujai siūlomo teisinio reguliavimo įsigaliojimo įrengtos stacionarios eismo priežiūros priemonės galės būti toliau eksploatuojamos, jeigu, pavyzdžiui, neatitiks projekte nustatytų reikalavimų dėl priemonių skaičiaus, atstumų ir pan. Projektas pildytinas nuostatomis, pašalinančiomis šį neaiškumą.
Tuo atveju, jeigu projektu siūlomi reikalavimai būtų taikomi iki įstatymo įsigaliojimo įrengtoms priemonėms, projekte turėtų būti nustatytas pakankamas terminas pasirengti įstatymo nuostatų įgyvendinimui, t. y. identifikuoti priemones, neatitinkančias nustatytų reikalavimų, ir jas modifikuoti, išmontuoti ar priimti kitus reikalingus sprendimus. Atsižvelgus į Seimo statute nustatytas teisėkūros procedūras, svarstytina, ar projekto 3 straipsnio 1 dalyje neturėtų būti nustatytas vėlesnis terminas. 11. Atkreiptinas dėmesys, jog sklandžiam projekto nuostatų įgyvendinimui stacionarias eismo priežiūros priemones įrengiantiems ir eksploatuojantiems subjektams būtina iš anksto pasirengti Vyriausybės nutarimu tvirtinamos stacionarių eismo priežiūros priemonių įrengimo tvarkos taikymui. Atsižvelgus į tai, manytina, jog aptariama tvarka turėtų būti patvirtina anksčiau negu paskutinę dieną iki įstatymo įsigaliojimo (projekto 3 straipsnio 2 dalis). 12. Atsižvelgus į tai, kad Vyriausybė dalyvauja formuojant saugaus eismo užtikrinimo keliuose politiką, manytina, kad dėl projekto turėtų būti gauta Vyriausybės išvada. 13. Projektas taisytinas vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijomis, patvirtintomis teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 „Dėl Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“. 13.1. Projekto 1 straipsnio pakeitimo esmėje kaip pertekliniai išbrauktini žodžiai „ir ją išdėstyti taip“. 13.2. Projekto 1 straipsnis tikslintinas, kadangi įstatymo straipsnyje, reglamentuojančiame pagrindines įstatymo sąvokas, sąvokas įvardijantys terminai turi būti dėstomi abėcėlės tvarka. Dėl to stacionarių eismo priežiūros priemonių terminas ir jo apibrėžtis turėtų būti dėstomi ne keičiamo įstatymo 2 straipsnio 67¹ dalyje, o keičiamo įstatymo 2 straipsnio 66¹ dalyje. 13.3. Projekto 3 straipsnio 1 dalyje po žodžio „įstatymas“ įrašytini žodžiai „išskyrus šio straipsnio 2 dalį“.
dalyje vietoj formuluotės „priima stacionarių eismo priežiūros priemonių įrengimo tvarką“ įrašytina formuluotė „priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus“. Viešosios teisės skyriaus vedėja, pavaduojanti departamento direktorių Jurgita Meškienė E. Drėgvaitė, tel. (85) 239 6891, el. p. [email protected] A. Dulevičiūtė-Akimovienė, tel. (85) 239 6164, el. p. [email protected]
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SAUGAUS EISMO AUTOMOBILIŲ KELIAIS ĮSTATYMO NR. VIII-2043 2 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR PAPILDYMO 11(4) STRAIPSNIU ĮSTATYMO
2023-12-13
posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkė Irena Haase, komiteto pirmininko pavaduotoja Agnė Širinskienė, nariai: Arvydą Anušauską pavaduojanti Jurgita Sejonienė, Aušrinę Armonaitė, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Vilius Semeška, Algirdas Stončaitis, Andrius Vyšniauskas. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjai: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, vyriausioji specialistė Aidena Bacevičienė, padėjėjos: Meile Čeputienė, Rivena Zegerienė. Seimo narys M. Skritulskas, Susisiekimo ministerijos atstovai: viceministras J. Skačkauskas, A. Karnilavičius, Policijos departamento prie VRM Viešosios tvarkos biuro atstovai: V. Grašys, R. Vosylius, Specialiųjų tyrimų tarnybos Korupcijos prevencijos valdybos Antikorupcinio vertinimo skyriaus atstovai: M. Guščius, G. Kerbelis, Lietuvos automobilių kelių direkcijos atstovas R. Lipkevičius. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-08-231 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Teikiamo projekto 1 straipsniu siūloma papildyti Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – SEAKĮ) 2 straipsnį 67¹dalimi ir įtvirtinti naują – stacionarios eismo priežiūros priemonės, sąvoką. Projektas diskutuotinas.
Projektas diskutuotinas. Pirma, iš projekto aiškinamojo rašto (toliau – aiškinamasis raštas) bei projektu siūlomos sąvokos turinio matyti, jog siekiama apibrėžti stacionarius automatinius prietaisus, skirtus Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) pažeidimams fiksuoti. Pagal SEAKĮ 10 straipsnio 9 dalį eismo priežiūrą vykdo specializuoti policijos padaliniai ir įgalioti policijos pareigūnai. Svarstytina, ar projektu teikiama sąvoka ir ją įvardijantis terminas koreliuoja tarpusavyje, ar stacionarias priemones, tam tikrame kelio ruože fiksuojančias automobilių ir motorinių transporto priemonių KET pažeidimus, nėra tikslingiau apibrėžti kaip stacionariomis eismo kontrolės priemonėmis. Antra, pažymėtina, jog Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje yra apibrėžtas sąvokos „stacionarioji Kelių eismo taisyklių pažeidimų fiksavimo įranga“ turinys – „tam tikrose vietose nejudamai įtvirtinta įranga (greičio matuokliai, vaizdo kameros su duomenų perdavimo įranga ir kt.), skirta Kelių eismo taisyklių pažeidimams fiksuoti“. Atsižvelgus į tai, kad tiek minėtame įstatyme, tiek projekte kalbama apie tą pačią sąvoką ir jos apibrėžtį, projekto nuostatos derintinos su galiojančiu teisiniu reguliavimu. Trečia, tam tikroje kelio atkarpoje įrengiamomis priemonėmis yra fiksuojami ne tik automobiliais, bet ir kitomis motorinėmis transporto priemonėmis daromi KET pažeidimai. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar šiuo aspektu teikiamas projektas neturėtų būti patikslintas. Ketvirta, projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 67¹dalimi siūloma nauja sąvoka ir ją įvardijantis terminas turi būti suderintas Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad projekto aiškinamajame rašte klaidingai nurodoma, jog projekto sąvoka ir ją įvardijantis terminas įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka, kadangi suderinta sąvoka nėra paskelbta Terminų banke
neatitinka šio straipsnio turinio, kadangi šiame straipsnyje nėra reglamentuojamas stacionarių eismo priežiūros priemonių naudojimas. Nepritarti Vyriausybė siūlo atsisakyti įstatymo papildymo 11⁴straipsniu. Siūloma įstatymo 11 straipsnį papildyti nauja dalimi. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
234
2 dalies formuluotė „Stacionarios eismo priežiūros priemonės, fiksuojančios, kaupiančios ir perduodančios duomenis apie visus ar dalį eismo dalyvių tam tikrame kelio ruože“ stokoja teisinio aiškumo. SEAKĮ 2 straipsnio 13 dalyje nurodyta, kad eismo dalyvis yra kelių eisme dalyvaujantis asmuo (vairuotojas, pėsčiasis, keleivis). Šiuo aspektu, iš siūlomos projekto formuluotės nėra aišku, kokių eismo dalyvių ir kokie konkretūs jų duomenys bus fiksuojami, kokiais kriterijais remiantis bus atrenkama dalis eismo dalyvių, kurių duomenys bus fiksuojami, taip pat nėra aišku, kam konkrečiai šie duomenys bus teikiami ir kas bei kokiu pagrindu juos vertins.
Be to, siūloma projekto formuluotė nedera su projekto 1 straipsniu keičiamo SEAKĮ 2 straipsnio 67¹ dalyje teikiamos stacionarios eismo priežiūros priemonės sąvokos turiniu, kadangi ši priemonė apibrėžiama kaip automobilio greitį, vietą, laiką ir kitus duomenis fiksuojanti priemonė, o ne priemonė, fiksuojanti eismo dalyvių duomenis. Analogiško turinio pastaba teiktina ir dėl projekto 2 straipsnio 3 ir 4 dalyse vartojamų analogiško turinio formuluočių. Nepritarti Vyriausybė siūlo atsisakyti įstatymo papildymo 11⁴straipsniu. Siūloma įstatymo 11 straipsnį papildyti nauja dalimi. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2
padaromi ir kiti KET pažeidimai, svarstytina, ar naujai pildomo SEAKĮ 11⁴straipsnio 2 dalyje po formuluotės „dėl viršyto greičio“ neturėtų būti vartojamas antras jungtukas „ir“, jungtuką „ar“ įrašant skliaustuose. Be to, žodis „užkardymo“ keistinas žodžiu „prevencijos“. Nepritarti Vyriausybė siūlo atsisakyti įstatymo papildymo 11⁴straipsniu. Siūloma įstatymo 11 straipsnį papildyti nauja dalimi. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
3
priežiūros priemonės privalo būti įrengtos taip, jog jų veikimo atstumas nebūtų didesnis nei 10 kilometrų. Pažymėtina, jog aptariama projekto nuostata stokoja teisinio aiškumo bei logiškumo. Iš projekto nuostatų nėra aišku, kas šiuo konkrečiu atveju yra laikoma veikimo atstumu, t. y. ar atstumas, nuo kurio fiksuojami eismo dalyvio duomenys, ar atstumas tarp kelio ruože statomų priemonių.
Nepritarti Vyriausybė siūlo atsisakyti įstatymo papildymo 11⁴straipsniu. Siūloma įstatymo 11 straipsnį papildyti nauja dalimi. 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
3
maksimalų vidutinio greičio matavimo ruožų ir bendrą stacionarių eismo greičio matavimo vietų skaičių keliuose, neatsižvelgiant į kelio reikšmę bei ilgį, būtų pasiekiami įstatymo projektu siekiami tikslai – užtikrintas eismo saugumas. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis Kelių įstatymo 3 straipsnio nuostatomis keliai atsižvelgiant į transporto priemonių eismo pralaidumą, socialinę ir ekonominę jų reikšmę yra skirstomi į valstybinės reikšmės ir vietinės reikšmės kelius. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar šioje dalyje vartojama kelio sąvoka neturėtų būti detalizuojama, konkrečiai nustatant, kokios reikšmės keliuose projekte nurodytos priemonės būtų įrengiamos. Nepritarti Vyriausybė siūlo atsisakyti įstatymo papildymo 11⁴straipsniu. Siūloma įstatymo 11 straipsnį papildyti nauja dalimi. 7. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
4
dalis ir vietoje „automagistralėse“, nurodant „magistraliniuose keliuose“, kadangi pagal Kelių įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punktą viena iš valstybinės reikšmės kelių rūšių yra magistraliniai keliai. Nepritarti Vyriausybė siūlo atsisakyti įstatymo papildymo 11⁴straipsniu. Siūloma įstatymo 11 straipsnį papildyti nauja dalimi. 8. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
4 8.
Projektu siūlomo SEAKĮ 11⁴ straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad „Automagistralėse stacionarios eismo priežiūros priemonės, fiksuojančios, kaupiančios ir perduodančios duomenis apie visus ar dalį eismo dalyvių tam tikrame kelio ruože (vidutinio greičio matuokliai ir pan.) gali būti įrengiamos ir eksploatuojamos tik tuose automagistralių ruožuose, kuriuose nėra kelio dangos savybių, galinčių turėti įtakos saugiam eismui kelyje, ir kuriuose, įgyvendinus kitas saugumo priemones (priemonės, mažinančios susidūrimus su laukiniais gyvūnais, apšvietimas, sulėtėjimo juostos ir pan.), autoįvykių skaičius per 4 metus nuo priemonių įgyvendinimo nesumažėjo.“ Teikiamas siūlymas svarstytinas keliais aspektais. Pirma, iš projektu siūlomos nuostatos nėra aišku, kodėl magistraliniuose keliuose įrengiant stacionarias eismo priežiūros priemones prioritetas būtų teikiamas kitoms saugumo priemonėms, kuriomis būtų galima užtikrinti eismo saugumą šiuose keliuose ir tik tuo atveju, kai tokios priemonės teigiamų rezultatų dėl saugumo šiuose keliuose neduotų, būtų įrengiamos stacionarios eismo priežiūros priemonės. Tuo tarpu prieš įrengiant tokias priemones kitos reikšmės keliuose jokių papildomų veiksmų dėl saugumo keliuose atlikti nereiktų. Antra, pažymėtina, jog iš teikiamo siūlymo sektų, jog magistralinių kelių ruožuose stacionarių eismo priežiūros priemonių įrengimas užtruktų labai ilgą laiką, kadangi iš pradžių visais atvejais turėtų būti įgyvendintos kitos saugumo priemonės ir 4 metus turėtų būti stebima, ar dėl kitų priemonių įrengimo nesumažėjo autoįvykių skaičius, t. y. su priemonių įrengimo darbais trukmė galėtų sudaryti 5 ir daugiau metų. Svarstytina, ar tokių sąlygų nustatymas saugumo priemonėms įrengti yra objektyviai pagrįstas. Trečia, atkreiptinas dėmesys, jog siūlomoje nuostatoje vartojama konstrukcija „priemonės gali būti įrengiamos ir eksploatuojamos“.
Iš projekto nuostatų nėra aišku, kodėl siūloma ši konstrukcija, t. y. neaišku, ar galimos situacijos, kai atitinkamos priemonės bus įrengtos, tačiau nebus eksploatuojamos. Siekiant teisinio aiškumo ir racionalaus valstybės finansinių išteklių naudojimo, manytina, jog esant priežasčių, kai tam tikros priemonės negali būti eksploatuojamos, jos net neturėtų būti įrengiamos, t. y. atitinkamos sąlygos turėtų būti įvertinamos prieš įrengiant priemones. Ketvirta, iš projekto nuostatų nėra aišku, ką konkrečiai reiškia projekto formuluotė „autoįvykių skaičius per 4 metus nuo priemonių įgyvendinimo nesumažėjo“ – ar autoįvykių skaičiaus sumažėjimas 1-3 autoįvykiais, kai per laikotarpį įvyksta 50 autoįvykių, jau reikštų, kad autoįvykių sumažėjo tiek, kad negalima įrengti stacionarių eismo priežiūros priemonių. Projektas tobulintinas pašalinant šį neaiškumą. Penkta, siekiant teisinio aiškumo formuluotė „nuo priemonių įgyvendinimo“ tikslintina, kadangi priemonės ne įgyvendinamos, o įrengiamos ir pradedamos eksploatuoti. Pritarti iš dalies Vyriausybė siūlo atsisakyti įstatymo papildymo 11⁴straipsniu. Siūloma įstatymo 11 straipsnį papildyti nauja dalimi. 9. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
5
eismo priežiūros priemonių įrengimo būtų atliktas poveikio asmens duomenų apsaugai vertinimas ir numatytos priemonės, užtikrinančios, jog fizinių asmenų teisėms ir laisvėms nekiltų didelis pavojus. Siūlomas reglamentavimas diskutuotinas. Pažymėtina, kad 2016 m. balandžio 27 d.
Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) netaikomas asmens duomenų tvarkymui, kai duomenis tvarko kompetentingos valdžios institucijos nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, nustatymo ar patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už jas, baudžiamųjų sankcijų vykdymo, įskaitant apsaugą nuo grėsmių visuomenės saugumui ir jų prevenciją, tikslais. Iš teikiamo projekto nuostatų seka, kad stacionarios eismo priežiūros priemonės bus įrengiamos KET pažeidimams fiksuoti, tokiu būdu užtikrinant saugų eismą keliuose, o tuo pačiu ir visuomenės saugumą. Be kita ko, kaip yra pažymėjęs Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2000 m. gegužės 8 d. nutarime, asmuo, darydamas nusikalstamas ar kitas priešingas teisei veikas, neturi ir negali tikėtis privatumo. Žmogaus privataus gyvenimo apsaugos ribos baigiasi tada, kai jis savo veiksmais nusikalstamai ar kitaip neteisėtai pažeidžia teisės saugomus interesus, daro žalą atskiriems asmenims, visuomenei ir valstybei. Remiantis tuo, kas išdėstyta, svarstytinas siūlomo teisinio reguliavimo pagrįstumas. Pritarti
dėl įstatymo taikymo. Pažymėtina, jog projektas stokoja nuostatų dėl stacionarių eismo priežiūros priemonių, įrengtų iki projektu siūlomų nuostatų įsigaliojimo, eksploatavimo. Iš projekto nuostatų yra neaišku, ar iki naujai siūlomo teisinio reguliavimo įsigaliojimo įrengtos stacionarios eismo priežiūros priemonės galės būti toliau eksploatuojamos, jeigu, pavyzdžiui, neatitiks projekte nustatytų reikalavimų dėl priemonių skaičiaus, atstumų ir pan. Projektas pildytinas nuostatomis, pašalinančiomis šį neaiškumą.
Tuo atveju, jeigu projektu siūlomi reikalavimai būtų taikomi iki įstatymo įsigaliojimo įrengtoms priemonėms, projekte turėtų būti nustatytas pakankamas terminas pasirengti įstatymo nuostatų įgyvendinimui, t. y. identifikuoti priemones, neatitinkančias nustatytų reikalavimų, ir jas modifikuoti, išmontuoti ar priimti kitus reikalingus sprendimus. Atsižvelgus į Seimo statute nustatytas teisėkūros procedūras, svarstytina, ar projekto 3 straipsnio 1 dalyje neturėtų būti nustatytas vėlesnis terminas. Pritarti
2
nuostatų įgyvendinimui stacionarias eismo priežiūros priemones įrengiantiems ir eksploatuojantiems subjektams būtina iš anksto pasirengti Vyriausybės nutarimu tvirtinamos stacionarių eismo priežiūros priemonių įrengimo tvarkos taikymui. Atsižvelgus į tai, manytina, jog aptariama tvarka turėtų būti patvirtina anksčiau negu paskutinę dieną iki įstatymo įsigaliojimo (projekto
12Atsižvelgus į tai,
kad Vyriausybė dalyvauja formuojant saugaus eismo užtikrinimo keliuose politiką, manytina, kad dėl projekto turėtų būti gauta Vyriausybės išvada. Pritarti
aktų projektų rengimo rekomendacijomis, patvirtintomis teisingumo ministro
rekomendacijų patvirtinimo“. 13.1.Projekto 1 straipsnio pakeitimo esmėje kaip pertekliniai išbrauktini žodžiai „ir ją išdėstyti taip“. 13.2. Projekto 1 straipsnis tikslintinas, kadangi įstatymo straipsnyje, reglamentuojančiame pagrindines įstatymo sąvokas, sąvokas įvardijantys terminai turi būti dėstomi abėcėlės tvarka.
Dėl to stacionarių eismo priežiūros priemonių terminas ir jo apibrėžtis turėtų būti dėstomi ne keičiamo įstatymo 2 straipsnio 67¹ dalyje, o keičiamo įstatymo 2 straipsnio 66¹ dalyje. 13.3. Projekto 3 straipsnio 1 dalyje po žodžio „įstatymas“ įrašytini žodžiai „išskyrus šio straipsnio 2 dalį“. 13.4. Projekto 3 straipsnio 2 dalyje vietoj formuluotės „priima stacionarių eismo priežiūros priemonių įrengimo tvarką“ įrašytina formuluotė
„priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus“. Pritarti
grupė 2023-08-30 Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo pateikto derinti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 2 straipsnio pakeitimo ir papildymo 11(4) straipsniu įstatymo projekto Nr. XIVP-3015 atitiktį Europos Sąjungos teisei pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų neturime. Atsižvelgti
partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Specialiųjų tyrimų tarnyba
24 Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba (toliau – Specialiųjų tyrimų tarnyba), vadovaudamasi Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 5 dalies 1 ir 2 punktų nuostatomis (įvertinusi Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos prašymą), atliko Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 2 straipsnio pakeitimo ir papildymo 11⁴straipsniu įstatymo projekto[1] Nr. XIVP-3015 antikorupcinį vertinimą.
Atkreiptinas dėmesys, kad minėtu teisės akto projektu siekiama nustatyti stacionarių eismo priežiūros priemonių įrengimo kriterijus: kaip nurodoma teisės akto projekto Aiškinamajame rašte[2], tai siūloma padaryti atsižvelgiant į tai, kad kyla pagrįstų abejonių, ar akcinės bendrovės
„Lietuvos automobilių kelių direkcija“ (toliau – Direkcija) sprendimai dėl
tokių priemonių įrengimo vietų ir priežasčių yra objektyvūs ir sąžiningi. Siekiant įvertinti teisės akto projektu siūlomo teisinio reglamentavimo pagrįstumą (ar galiojantys teisės aktai užtikrina, kad sprendimai dėl stacionarių eismo priežiūros priemonių įrengiamo priimami pagrįstai ir objektyviai), Specialiųjų tyrimų tarnyba taip pat atliko ir Momentinių greičio matuoklių vietų gyvenviečių teritorijose parinkimo ir įrengimo prioritetinės eilės sudarymo metodikos, patvirtintos Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos direktoriaus 2020 m. balandžio 29 d. įsakymu[3] Nr. V-66 ir Vidutinio greičio matuoklių vietų ne gyvenviečių teritorijose parinkimo ir įrengimo prioritetinės eilės sudarymo metodikos, Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos direktoriaus 2020 m. balandžio 29 d. įsakymu[4] Nr. V-66, antikorupcinį vertinimą. Siekdami mažinti korupcijos rizikos veiksnių atsiradimo tikimybę, taip pat siekdami teisinio reguliavimo išsamumo, nuoseklumo, skaidrumo ir atsparumo korupcijai, dėl aukščiau nurodyto teisės akto projekto bei galiojančių teisės aktų teikiame šias pastabas ir pasiūlymus:
I. Dėl Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 2 straipsnio pakeitimo ir papildymo 11⁴ straipsniu įstatymo projekto Nr. XIVP-3015 (toliau šiame skirsnyje – Projektas)
pasiūlymų neturime. 2. Kitos antikorupcinės pastabos ir pasiūlymai: 2.1.
Projekto nuostatos, nustatančios stacionarių eismo priežiūros priemonių įrengimo kriterijus, gali būti interpretuojamos nevienareikšmiškai, o taip atskirais atvejais sudarytų sąlygas galimai nepagrįstam ir (eismo saugumo požiūriu) netikslingam stacionarių eismo priežiūros priemonių įrengimui ir jų įrengimui skirtų lėšų panaudojimui. Projekto 2 straipsniu siūlomos Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – Įstatymas) 11⁴straipsnio 2 dalies nuostatos, kad:
„2. Stacionarios eismo priežiūros priemonės,
fiksuojančios, kaupiančios ir perduodančios duomenis apie visus ar dalį eismo dalyvių tam tikrame kelio ruože (vidutinio greičio matuokliai ir pan.) gali būti įrengiamos išimtinai tik kelių ruožuose, kuriuose iš anksto yra identifikuota aukšta rizika dėl viršyto greičio ar kitų pažeidimų, kurių užkardymo tikslais šios priemonės planuojamos įrengti, ir kuomet nėra galimybės sumažinti keliamo pavojaus eismo saugumui kitomis kelio infrastruktūros gerinimo priemonėmis“. Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, minėtos Projekto nuostatos svarstytinos šiais aspektais: 2.1.1. Pagal Projekto nuostatas vienas iš stacionarių eismo priežiūros priemonių įrengimo pagrindų būtų „iš anksto identifikuota aukšta (pažeidimų, kuriuos užkardyti turėtų planuojamos įrengti priemonės) rizika“.
Mūsų nuomone, minėta formuluotė yra itin abstraktaus pobūdžio, sudaranti galimybes minėtos formuluotės prasmę interpretuoti itin plačiai, kadangi, pavyzdžiui: „aukštos rizikos“ faktorius gali būti identifikuojamas /pagrindžiamas tiek tiesioginiais duomenimis ar faktinėmis aplinkybėmis (pavyzdžiui: faktiškai nustatyti konkrečių pažeidimų, įvykusių eismo įvykių, sužeistų ir /ar žuvusių asmenų skaičiai ir pan.), arba netiesioginiais (išvestinio pobūdžio) duomenimis (pavyzdžiui: kada atsižvelgiant į įvairius kriterijus, aspektus ar netiesiogines aplinkybes (eismo intensyvumą, avaringumo (ar kito pobūdžio) situaciją kituose tos pačios kategorijos keliuose ar pan.) daroma prielaida apie
„aukštos rizikos“ egzistavimą. Atsižvelgiant į tai, kas pasakyta, Projektu
siūlomos nuostatos jas įgyvendinantiems asmenims suteiktų diskrecinę teisę spręsti kaip ir kokiu būdu pagrįsti šios aplinkybės (kad egzistuoja aukšta pažeidimų rizika) konstatavimą. Šiuo atveju taip pat svarstytinas sprendimų dėl „aukštos rizikos“ priėmimo objektyvumo aspektas, kadangi neobjektyvus sprendimas dėl „aukštos rizikos“ lemtų nepagrįstą stacionarių eismo priežiūros priemonių įrengimą, o tai reikštų, kad jų įrengimui skirtos lėšos būtų panaudotos netikslingai (kadangi tikslas užtikrinti eismo saugumą galimai būtų neįgyvendintas). 2.1.2. Pagal Projekto nuostatas stacionarios eismo priežiūros priemonės galėtų būti įrengiamos tik atvejais, kada nėra galimybės sumažinti keliamo pavojaus eismo saugumui kitomis kelio infrastruktūros gerinimo priemonėmis.
Specialiųjų tyrimų tarnyba vertinimu, minėta formuluotė taip pat gali būti traktuojama nevienareikšmiškai: ji gali būti suvokiama arba, kad įgyvendinus kitas infrastruktūros gerinimo priemones laukiamas (eismo saugumo požiūriu) efektas nepasiekiamas; arba, kad kitos infrastruktūros gerinimo priemonės neįgyvendinamos, nes iš anksto manoma ar daroma prielaida, kad jų efektas eismo saugumo gerinimo požiūriu nebus reikšmingas. Taigi, manytume, minėta Projekto nuostata ją įgyvendinantiems subjektams taip pat suteiktų diskrecinę teisę spręsti kaip ją interpretuoti. Taip pat minėtos nuostatos taikymas atskirais atvejais galėtų sudaryti sąlygas nepagrįstam (eismo saugumo požiūriu) stacionarių eismo priežiūros priemonių įrengimui ir netikslingam lėšų panaudojimui. 2.1.3. Atkreipiame dėmesį, kad minėtose Projekto nuostatose skliaustuose pateikiama konkretinanti stacionarių eismo priežiūros priemonių nuostata (t. y. skliaustuose nurodoma formuluotė „vidutinio greičio matuokliai ir pan.“) savo turiniu yra siauresnė negu Projektu siūloma Įstatymo 2 straipsnio 67¹ dalis (t. y. formuluotė neapima vaizdo kamerų su duomenų perdavimo įranga). Dėl minėtos priežasties minėtų nuostatų taikymas gali būti siejamas arba tik su vidutinio greičio matuoklių įrengimu, arba ir su kitų stacionarių eismo priežiūros priemonių, atitinkančių Įstatymo 2 straipsnio 67¹ dalies nuostatas. Siekiant išvengti dviprasmiškumų siūlytume apsvarstyti minėtų nuostatų tobulinimo tikslingumą. Ši pastaba taip pat aktuali ir Projektu siūlomoms Įstatymo 11⁴ straipsnio 4 dalies nuostatoms.
Atlikus Projekto antikorupcinį vertinimą darytina išvada, kad Projekto nuostatos gali būti ydingos antikorupciniu požiūriu, kadangi:
nuostatos, nustatančios stacionarių eismo priežiūros priemonių įrengimo kriterijus, gali būti interpretuojamos nevienareikšmiškai;
b) Projekto nuostatos gali sudaryti sąlygas nepagrįstam ir (eismo saugumo požiūriu) netikslingam stacionarių eismo priežiūros priemonių įrengimui bei tam skirtų lėšų panaudojimui. Pritarti
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo nariai: Andrius Bagdonas Edita Rudelienė Andrius Kupčinskas Jonas Pinskus Ričardas Juška 2023-09-213 Argumentai: Įstatymo projektu siekiama nustatyti stacionarių eismo priežiūros priemonių įrengimo principus, kurių iki šiol nustatyta nebuvo. Siekiant užtikrinti iki įstatymo įsigaliojimo įrengtų eismo priežiūros priemonių atitiktį projekte numatytiems reikalavimas, būtina įvertinti jų atitiktį, iškilus poreikiui – pakeisti jų įrengimo vietas ar dalį priemonių išmontuoti. Šių darbų atlikimui reikalingas tam tikras pereinamasis laikotarpis, jog AB automobilių kelių direkcija turėtų galimybę atlikti šiuos darbus. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pasiūlymu siūloma nustatyti 6 mėnesių pereinamąjį laikotarpį, per kurį AB automobilių kelių direkcija turėtų galimybę užtikrinti įstatymo projekte numatytų reikalavimų įgyvendinimą. Pasiūlymas:
Pakeisti projekto 3 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
stacionarių eismo priežiūros priemonių įrengimo tvarką. 3.
nustatytus vidutinio greičio ruožus ir įrengtas stacionarias eismo priežiūros priemones. Jeigu vidutinio greičio ruožų skaičius ir (ar) stacionarių eismo priežiūros vietų skaičius viršija maksimalius skaičius, nustatytus įstatymo 11⁴ straipsnio 3 dalyje, AB automobilių kelių direkcija panaikina tiek vidutinio greičio matavimo ruožų ir (ar) išmontuoja tiek stacionarių eismo priežiūros priemonių, kad vidutinio greičio ruožų skaičius ir bendras stacionarių eismo greičio matavimo vietų skaičius neviršytų maksimalių skaičių, nustatytų įstatymo 11⁴ straipsnio 3 dalyje. AB automobilių kelių direkcija taip pat išmontuoja automagistralėse įrengtas stacionarias eismo priežiūros priemones, fiksuojančias, kaupiančias ir perduodančias duomenis apie visus ar dalį eismo dalyvių tam tikrame kelio ruože (vidutinio greičio matuokliai ir pan.), kurių įrengimas neatitinka įstatymo 11⁴ straipsnio 4 dalyje nustatytų reikalavimų. Nepritarti Kaip pažymėjo Vyriausybė išvadoje, tikslintina įstatymo projekto 3 straipsnio 1 dalis, nustatant vėlesnį įstatymo įsigaliojimo terminą (pavyzdžiui, 2024 m. liepos 1 d.), kad Vyriausybė ar jos įgaliota institucija spėtų parengti ir priimti stacionariųjų greičio matuoklių įrengimo ir naudojimo valstybinės reikšmės keliuose tvarką reglamentuojantį teisės aktą, o šias priemones įrengiantys subjektai pasirengtų taikyti jo reikalavimus keliuose. Taip pat siūloma keisti Įstatymo projekto 3 straipsnio 2 dalyje nurodyti, kad Vyriausybė ar jos įgaliota institucija nustatys stacionariųjų greičio matuoklių įrengimo ir naudojimo valstybinės reikšmės keliuose tvarką, ir atitinkamai nustatyti ankstesnį šio teisės akto priėmimo terminą, kad iki įstatymo įsigaliojimo būtų pakankamai laiko pasirengti jį taikyti. Pažymėtina, kad Vyriausybė siūlo įstatymo nepildyti 11⁴straipsniu. 2.
2023-11-291 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2023 m. rugsėjo 14 d. sprendimo Nr. SV-S-1087 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 7 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: Pritarti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 2 straipsnio pakeitimo ir papildymo 11⁴ straipsniu įstatymo projekto Nr. XIVP-3015 (toliau – Įstatymo projektas) tikslui – reglamentuoti stacionariųjų eismo priežiūros priemonių – stacionariųjų greičio matuoklių įrengimo valstybinės reikšmės keliuose principus ir pagrindus, vietų, kur ketinama įrengti stacionariuosius greičio matuoklius, parinkimo kriterijus, tačiau pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui tobulinti Įstatymo projektą pagal šias pastabas ir pasiūlymus:
Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – Įstatymas) 2 straipsnio 67¹ dalyje dėstoma sąvoka „stacionari eismo priežiūros priemonė“ iš esmės atkartoja Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje apibrėžtą sąvoką „stacionarioji Kelių eismo taisyklių pažeidimų fiksavimo įranga“. Be to, Įstatymo projekto 1 straipsnyje dėstomo Įstatymo 2 straipsnio 67¹ dalyje siūloma apibrėžti sąvoka „stacionari eismo priežiūros priemonė“ apimtų visus automatinius Kelių eismo taisyklių (toliau – KET), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr.
prietaisus (vidutinius greičio matuoklius, momentinius greičio matuoklius, kelių mokesčio sumokėjimo kontrolės sistemą, stebėjimo sistemą, kontroliuojančią privalomosios techninės apžiūros dokumento ir transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimo
(poliso) galiojimą, ir kt.), nors Įstatymo projekte ir jo aiškinamajame rašte akcentuojama vidutinio greičio matuoklių įrengimo problematika ir siūlomi jų įrengimo kriterijai. Atsižvelgiant į tai, siūlytina vietoj sąvokos „stacionari eismo priežiūros priemonė“ apibrėžti sąvoką „stacionarusis greičio matuoklis“ – nurodyti, kad tai yra techninė ir programinė įranga, nejudamai įtvirtinta keliuose, matuojanti momentinį motorinių transporto priemonių, jų junginių su priekabomis greitį arba vidutinį važiavimo greitį. Terminas „stacionarusis greičio matuoklis“ apimtų tiek momentinius, tiek vidutinio greičio matuoklius. Pritarti
1
įrengimo prioritetinę eilę valstybinės reikšmės kelių ruožai vertinami vadovaujantis šiais kriterijais: vidutinis metinis paros eismo intensyvumas (svarbus veiksnys, nulemiantis eismo įvykio tikimybę), eismo įvykių pasekmės (atitinkamame kelio ruože nukentėjusių eismo dalyvių skaičius liudija apie ruožo pavojingumą), nesaugus važiavimo greitis (tikėtina pagrindinė eismo įvykius nulemianti priežastis, o leistino važiavimo greičio viršijimas lemia eismo įvykių pasekmių sunkumą) ir lenkimo ribojimas kelio ruože (ruožuose, kuriuose yra draudžiama lenkti, būtina užtikrinti, kad būtų laikomasi leistino važiavimo greičio).
Dažnai eismo įvykio priežastimi tampa nesaugūs lenkimai ir jų metu viršijamas leistinas važiavimo greitis. Būtina paminėti, kad vidutinio greičio matuokliai įrengiami avaringuose ruožuose, kuriuose užfiksuota skaudžiausių eismo įvykių, tuo atveju, kai atitinkame kelio ruože artimiausiu metu nenumatoma vykdyti kelio kapitalinio remonto, rekonstravimo darbų ar įrengti kitų alternatyvių eismo saugumą gerinančių priemonių. Sudarant momentinių greičio matuoklių įrengimo prioritetinę eilę valstybinės reikšmės kelių ruožai vertinami vadovaujantis šiais kriterijais: gyvenvietės tipas (dažnai leistinas važiavimo greitis viršijamas gyvenvietėse, kurias kerta valstybinės reikšmės keliai), teritorijos užstatymas (kai gyvenamosios teritorijos yra išsidėsčiusios abipus valstybinės reikšmės kelio, pažeidžiami eismo dalyviai dažniau kerta važiuojamąją dalį), eismo intensyvumas, formaliojo švietimo įstaigos (vyksta intensyvus pėsčiųjų (ypač vaikų) eismas), įskaitiniai eismo įvykiai, esamos greičio valdymo priemonės kelio ruože.
Atsižvelgiant į šio nutarimo 1 punkte išdėstytus argumentus ir galiojančią stacionariųjų greičio matuoklių įrengimo gerąją praktiką, siūlytina pakeisti Įstatymo projekto 2 straipsnyje dėstomo Įstatymo 11⁴ straipsnio
siekiant užtikrinti eismo saugumą, įvertinus kelio ar jo ruožo eismo saugumo situaciją, eismo įvykių, kilusių dėl leistino važiavimo greičio viršijimo, aplinkybes, leistino važiavimo greičio viršijimo atvejų mastą, eismo intensyvumą, eismo organizavimą ir kitus eismo saugumo požiūriu svarbius veiksnius ar rizikas. Stacionariuosius greičio matuoklius valstybinės reikšmės keliuose įrengia kelio savininkas (valdytojas), vadovaudamasis stacionariųjų greičio matuoklių įrengimo ir naudojimo valstybinės reikšmės keliuose tvarka, kurią nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Be stacionariųjų greičio matuoklių vietų parinkimo ir įrengimo kriterijų, nurodytoje tvarkoje tikslinga reglamentuoti stacionariaisiais greičio matuokliais renkamų duomenų apsaugos ir tvarkymo principus. Stacionariųjų greičio matuoklių įrengimo ir naudojimo valstybinės reikšmės keliuose tvarką galėtų nustatyti Vyriausybė, Susisiekimo ministerija ar kita už eismo saugumo sritį atsakinga institucija. Pritarti
2023-11-292 3.
Siūlytina atsisakyti Įstatymo projekto 2 straipsnyje dėstomo Įstatymo 11⁴ straipsnio 2–5 dalių dėl šių priežasčių:
Įstatymo 11⁴ straipsnio 2–5 dalyse nustatomos stacionarių eismo priežiūros priemonių įrengimo sąlygos, kriterijai ir ribojimai, neatsižvelgiant į kelių suskirstymą pagal reikšmę (valstybinės, vietinės reikšmės), vietą (gyvenvietė, ne gyvenvietė), kelio ilgį, eismo intensyvumą, specifiką ar pavojingus kelio ruožus (avaringumą, juodąsias dėmes ir kt.). Įstatymo projekte siūlomi stacionarių eismo priežiūros priemonių įrengimo ribojimai nepagrįsti jokiais moksliniais tyrimais, skaičiavimais ar eismo saugumo rekomendacijomis. Teisinis reguliavimas, kuriuo nustatomi pertekliniai ir nepagrįsti ribojimai už eismo saugumą tam tikrame kelyje atsakingų subjektų atžvilgiu, turės esminių neigiamų padarinių eismo saugumo situacijai šalies keliuose, nes mažės transporto priemonių leistino važiavimo greičio kontrolės apimtis, vykdoma šiuolaikiškomis nuotolinėmis priemonėmis – stacionariaisiais greičio matuokliais, o policijos pajėgumai minėtą kontrolę vykdyti turimais nestacionariais matavimo prietaisais viso kelių tinklo mastu yra riboti. Kaip rodo praktika, kai transporto priemonių leistino važiavimo greičio kontrolė nepakankama, srautinis transporto priemonių greitis išauga. Greitis yra vienas iš esminių veiksnių, lemiančių eismo įvykių riziką, jų kilimą ir eismo įvykių sunkumą, kuomet eismo dalyviai žūsta ar yra sunkiai sužalojami. Kuo didesnis transporto priemonės greitis (kuo labiau viršijamas leistinas važiavimo greitis), tuo didesnė tikimybė vairuotojui patekti į eismo įvykį, sukėlusį sunkias pasekmes (OECD/ITF. Speed and Crash Risk, 2018). 3.2.
Įstatymo 11⁴ straipsnio 2 ir 4 dalyse nurodytos eismo įvykio kilimo rizikos dėl leistino važiavimo greičio viršijimo yra valdomos kompleksiškai, t. y. parenkant tinkamiausius inžinerinių eismo saugos priemonių rinkinius, iš kurių vienos svarbiausių yra eismo kontrolės sistemos (greičio matavimo sistemos). Pagal VšĮ Transporto kompetencijos agentūros atliktus tyrimus ir apskaičiuotus Lietuvos eismo saugos rodiklius 2022 m. automagistralėse leistiną važiavimo greitį viršijo apie 23 proc., o užmiesčio keliuose (išskyrus automagistrales) – apie 53 proc. vairuotojų. 2022 m. policijos duomenimis, net 45 proc. visų daromų KET pažeidimų šalyje sudarė nustatyto leistino važiavimo greičio pažeidimai. Leistino važiavimo greičio viršijimas – viena pagrindinių eismo įvykių priežasčių. Net ir nedidelis leistino važiavimo greičio viršijimas ne tik padidina eismo įvykio tikimybę, bet ir lemia sunkesnes eismo įvykio pasekmes, kuomet eismo dalyviai žūsta ar yra sunkiai sužalojami. Policijos skelbiamais duomenimis, 2022 m. pagrindinė 48 proc. eismo įvykių, kuriuose žuvo eismo dalyviai, priežastis buvo saugaus važiavimo greičio nepasirinkimas ar leistino važiavimo greičio viršijimas. Todėl labai svarbu parenkant tinkamiausius inžinerinių eismo saugos priemonių rinkinius atlikti detalią priežasčių analizę be išankstinių ribojimų, kuriuos siūloma įtvirtinti Įstatymo 11⁴ straipsnio 2 ir 4 dalyse. Sprendžiant eismo saugumo problemas, siekiant pakeisti eismo dalyvių elgesį ir pagerinti eismo saugumo rezultatus, eismo saugumo užtikrinimo ar kontrolės priemonės turi būti parenkamos ir taikomos pagal paskirtį konkrečiai problemai spręsti.
Įstatymo projekto 2 straipsnyje dėstomo Įstatymo 11⁴ straipsnio 2 ir 4 dalyse minimos kelio infrastruktūros gerinimo priemonės (aiškinamajame rašte nurodoma, kad tai kelio dangos keitimas, priemonės, mažinančios susidūrimus su laukiniais gyvūnais, apšvietimas, lėtėjimo juostos ir pan.) negali sumažinti pavojaus, kurį sukelia leistino važiavimo greičio viršijimas, ir užkardyti leistino važiavimo greičio viršijimo pažeidimų. Siekiant sumažinti leistiną važiavimo greitį viršijančių vairuotojų skaičių kelių ruože turi būti naudojamos ne Įstatymo projekto aiškinamajame rašte minimos infrastruktūros gerinimo priemonės, bet konkrečiam keliui tinkančios leistino važiavimo greičio viršijimo prevencijos priemonės. 3.3. Šiuo metu valstybinės reikšmės keliuose yra įrengti 78 momentiniai greičio matuokliai ir 135 vidutinio greičio matavimo sistemos. Statistiškai vertinant 2022 m. įrengtų naujų 106 vidutinio greičio matuoklių duomenis, palyginti su ankstesnių ketverių metų vidurkiu, aktualiuose ruožuose per vienerius metus maždaug 8 kartus sumažėjo žuvusiųjų skaičius ir 59 proc. sumažėjo sužeistų eismo dalyvių skaičius. Įrengtų vidutinio greičio matuoklių efektyvumas (vertinant jų naudojimą ankstyvoje stadijoje) mažinant skaudžiausių eismo įvykių skaičių leidžia daryti prielaidą, kad taikomos metodikos leido parinkti tinkamas vidutinio greičio matuoklių įrengimo vietas. Siūlomi nauji stacionariųjų greičio matuoklių įrengimo ribojimai gerokai sumažins šių priemonių skaičių keliuose ir kelio savininkai neteks galimybės efektyviai, šiuolaikiškomis, moderniomis priemonėmis kovoti su leistino važiavimo greičio viršijimo pažeidimais, todėl siūlomas reglamentavimas nepriimtinas eismo saugumo požiūriu.
Pažymėtina, kad ne visos greičio mažinimo priemonės (pavyzdžiui, greičio mažinimo kalneliai ar važiuojamosios dalies susiaurinimas) gali būti pritaikomos užmiesčio keliuose ir atvirkščiai – ne visi užmiesčio keliuose taikomi eismo saugumo gerinimo sprendimai gali būti pritaikomi miestų gatvėse. 3.4. Pagal Įstatymo projekto 2 straipsnyje dėstomo Įstatymo 11⁴ straipsnio 2 dalies nuostatą, stacionarios eismo priežiūros priemonės „gali būti įrengiamos išimtinai tik kelių ruožuose, kuriuose iš anksto yra identifikuota aukšta rizika dėl viršyto greičio ar kitų pažeidimų, kurių užkardymo tikslais šios priemonės planuojamos įrengti, ir kuomet nėra galimybės sumažinti keliamo pavojaus eismo saugumui kitomis kelio infrastruktūros gerinimo priemonėmis“, todėl kelio ruožuose, kuriuose nėra aukštos rizikos dėl viršyto greičio ir galimybių įrengti kitas priemones, leistino važiavimo greičio viršijimas būtų tam tikra prasme toleruotinas, o tai jau prieštarautų eismo saugumo užtikrinimo principui, įtvirtintam Įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte, –
„valstybės pareiga – sudaryti saugias ir vienodas visiems eismo dalyviams
dalyvavimo eisme sąlygas, eismo dalyvių pareiga – žinoti ir laikytis valstybės nustatytos eismo tvarkos“. 3.5. Įstatymo projekto 2 straipsnyje dėstomo Įstatymo 11⁴ straipsnio 3 dalyje nurodytos sąlygos ribotų galimybę parinkti avaringus ruožus pagal eismo įvykių rizikos vertinimą, nes tokių ruožų ilgiai iš anksto nėra standartizuoti ir gali būti ilgesni kaip 10 km arba trumpesni kaip 1 km.
Tokie ruožai parenkami atsižvelgiant į tai, kaip keičiasi eismo intensyvumas, vidutinis važiavimo greitis, eismo organizavimo pobūdis ir kiti rodikliai. Lietuvoje kelių ilgis yra nuo kelių dešimčių iki kelių šimtų kilometrų, todėl tam tikruose keliuose kontrolė gali tapti neproporcinga ir ji nebus vykdoma atsižvelgiant į kelio ruožo avaringumą. Pavyzdžiui, jei kelio ilgis 30 km, visas šis kelias galėtų būti kontroliuojamas vidutinio greičio matuokliais trijuose ruožuose po 10 km, o jei kelio ilgis 300 km, būtų galima kontroliuoti tik 3 ruožus po 10 km (10 proc. viso kelio). Įstatymo 11⁴ straipsnio 3 dalies reguliavimas nepriimtinas, nes dėl siūlomų ribojimų ilgesniuose keliuose greičio matavimo priemonės negalės būti įrengiamos ten, kur jų reikia, ir nebus užtikrinamas eismo saugumas. Vadovaujantis Įstatymo projekte siūlomais apribojimais, kurie neturi jokio aiškaus pagrindimo, reikėtų demontuoti didžiąją dalį šiuo metu jau įrengtų ir efektyviai veikiančių stacionarių eismo priežiūros priemonių, nes Įstatymo projekte nėra nurodyta, kad siūlomi ribojimai nebus taikomi jau įrengtiems stacionariesiems greičio matuokliams. Akcinės bendrovės Lietuvos automobilių kelių direkcijos sukaupta greičio matuoklių naudojimo patirtis rodo, kad ilgesniuose kelio ruožuose įrengti vidutinio greičio matuokliai eismo saugos požiūriu tarnauja patikimai, o vairuotojai šiuose kelio ruožuose taip pat laikosi leistino važiavimo greičio kaip ir trumpesniuose vidutinio greičio matuoklių veikimo ruožuose.
Todėl nei vidutinio greičio matuoklių veikimo atstumo apribojimas, nei kitų stacionarių eismo priežiūros priemonių ribojimas niekaip nekoreliuoja su valstybės tikslais eismo saugos srityje, priešingai, dirbtinai būtų sunkinamas eismo priežiūros priemonių panaudojimas vietose, kur tokios priemonės būtų efektyviausios. 3.6. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte neatskleista, kodėl Įstatymo projekto
įtvirtinamais ribojimais automagistralės yra išskiriamos iš kitų valstybinės reikšmės kelių tinklo. Įrengus vidutinio greičio matuoklius automagistralėje A2 Vilnius–Panevėžys, tuose ruožuose, kuriuose per penkerius metus buvo sužeisti 69 eismo dalyviai ir 7 žuvo, per pusantrų metų buvo sužeisti 4 eismo dalyviai. Ši patirtis aiškiai parodo, kad įrengiant vidutinio greičio matuoklius automagistralėse galima pagerinti eismo saugumą, nes vairuotojai rizikingą kelio ruožą įveikia būdami dėmesingesni. Be to, turima automagistralėse eismo intensyvumo įranga rodo, kad automagistralės ruožuose, kuriuose nėra stacionarių eismo priežiūros priemonių, vairuotojai linkę gerokai viršyti leistiną, ir taip jau didelį, važiavimo greitį. Tai ypač rizikinga didesnio avaringumo kelių ruožuose. Pavyzdžiui, eismo intensyvumo matuoklio, esančio automagistralėje A1 Vilnius–Klaipėda 190,7 km, š. m. liepos mėnesio duomenimis, net 26,5 tūkstančio (4 proc. srauto) vairuotojų rinkosi 160–190 km/val.
Ši automagistralės A1 Vilnius–Klaipėda vieta patenka į ruožą, kuriame artimiausiu metu planuojama įrengti vidutinio greičio matuoklius ir kuris prioritetinėje eilėje užima 10 vietą iš 3881 vertinto homogeninio kelio ruožo valstybinės reikšmės kelių tinkle. Šiame ruože per vertinamą
tai, automagistralių išskyrimas iš viso valstybinės reikšmės kelių tinklo ir atskirų ribojimų nustatymas yra netikslingas ir netaikytinas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad priėmus Įstatymo projekto 2 straipsnyje dėstomo Įstatymo 11⁴ straipsnio 3 dalyje nurodytus kiekybinius stacionariųjų greičio matuoklių įrengimo ribojimus viename kelyje (gali būti įrengti ne daugiau kaip 3 vidutinio greičio matavimo ruožai ir ne daugiau kaip 5 stacionarieji greičio matuokliai), automagistralėje A1 Vilnius–Klaipėda stacionarieji greičio matuokliai, kurie spręstų nurodytą leistino važiavimo greičio viršijimo problemą, negalės būti įrengti, nes visame kelyje jau yra įrengti 5 stacionarieji greičio matuokliai. 3.7. Pareiga atlikti poveikio duomenų apsaugai vertinimą duomenų valdytojui tiesiogiai kyla iš 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) 35 straipsnio ir Lietuvos Respublikos asmens duomenų, tvarkomų nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas, bausmių vykdymo arba nacionalinio saugumo ar gynybos tikslais, teisinės apsaugos įstatymo 25 straipsnio.
Nurodytuose teisės aktų straipsniuose nustatyta, kad poveikio duomenų apsaugai vertinimas turi būti atliekamas visais atvejais, kai dėl duomenų tvarkymo rūšies, visų pirma, naudojant naujas technologijas, ir atsižvelgiant į duomenų tvarkymo pobūdį, aprėptį, kontekstą ir tikslus, žmogaus teisėms ir laisvėms gali kilti didelis pavojus. Naudojant greičio matuoklius atliekamas vaizdo stebėjimas viešosiose vietose savaime patenka į atvejus, kurie laikomi galinčiais sukelti didelį pavojų žmogaus teisėms ir laisvėms (pavyzdžiui, Reglamento (ES) 2016/679 35 straipsnio 3 dalies c punktas), todėl pakartotinai nustatyti tą pačią pareigą ir nacionaliniuose teisės aktuose (Įstatymo projekto 2 straipsnyje dėstomo Įstatymo 11⁴ straipsnio 5 dalyje) nėra tikslinga ar suderinama su teisėkūros reikalavimais. Pritarti
į tai, kad siūloma atsisakyti didžiosios dalies Įstatymo projekto 2 straipsnyje dėstomo Įstatymo 11⁴ straipsnio dalių, siūlytina nepildyti Įstatymo nauju 11⁴ straipsniu, o pagal šio nutarimo 2 punktą patikslintą 11⁴ straipsnio 1 dalį įtvirtinti Įstatymo 11 straipsnyje – papildyti jį nauja dalimi.
Siūloma keisti Įstatymo projekto 3 straipsnio 1 dalį ir nustatyti vėlesnį įstatymo įsigaliojimo terminą (pavyzdžiui, 2024 m. liepos 1 d.), kad Vyriausybė ar jos įgaliota institucija spėtų parengti ir priimti stacionariųjų greičio matuoklių įrengimo ir naudojimo valstybinės reikšmės keliuose tvarką reglamentuojantį teisės aktą, o šias priemones įrengiantys subjektai pasirengtų taikyti jo reikalavimus keliuose. Taip pat siūloma keisti Įstatymo projekto 3 straipsnio 2 dalį – nurodyti, kad Vyriausybė ar jos įgaliota institucija nustatys stacionariųjų greičio matuoklių įrengimo ir naudojimo valstybinės reikšmės keliuose tvarką, ir atitinkamai nustatyti ankstesnį šio teisės akto priėmimo terminą, kad iki įstatymo įsigaliojimo būtų pakankamai laiko pasirengti jį taikyti. Pritarti
6Seimo nariai:
Mindaugas Skritulskas Andrius Bagdonas Rasa Petrauskienė Andrius Kupčinskas ir kt. 2 Automatinė eismo kontrolę, t.y. kelio ruožas, kuriame įrengti stacionarūs (nekilnojami) nustatyto greičio režimo ar kitus pažeidimus fiksuojantys automatiniai prietaisai, tačiau kuo tie abu ženklai skiriasi, nėra aišku Pažymėtina, kad greičio matavimo prietaisas lyginant su eismo priežiūros priemone, kuri renka duomenis apie techninę apžiūrą, civilinės atsakomybės draudimą ir pan., koreguoja vairuotojo elgesį, todėl siūloma, kad stacionari eismo priežiūros priemonė, kuri fiksuoja greitį, ir stacionari eismo priežiūros priemonė, kuri fiksuoja kitus duomenis, išskyrus greitį, būtų ženklinamos skirtingais kelio ženklais. Pasiūlymas: Pakeisti projekto 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip:2 straipsnis. Įstatymo papildymas 11⁴ straipsniu Papildyti įstatymą 11⁴ straipsniu: „11⁴ straipsnis.
eismo priežiūros priemonės. Stacionarių eismo priežiūros priemonių įrengimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. 2. Stacionarios eismo priežiūros priemonės, fiksuojančios, kaupiančios ir perduodančios duomenis apie visus ar dalį eismo dalyvių tam tikrame kelio ruože (vidutinio greičio matuokliai ir pan.) gali būti įrengiamos išimtinai tik kelių ruožuose, kuriuose iš anksto yra identifikuota aukšta rizika dėl viršyto greičio ar kitų pažeidimų, kurių užkardymo tikslais šios priemonės planuojamos įrengti, ir kuomet nėra galimybės sumažinti keliamo pavojaus eismo saugumui kitomis kelio infrastruktūros gerinimo priemonėmis. 3. Stacionarios eismo priežiūros priemonės, fiksuojančios, kaupiančios ir perduodančios duomenis apie visus ar dalį eismo dalyvių tam tikrame kelio ruože (vidutinio greičio matuokliai ir pan.), privalo būti įrengtos taip, jog jų veikimo atstumas nebūtų didesnis nei 10 kilometrų. Vidutinio greičio matavimo ruožų gali būti ne daugiau kaip 3, bendras stacionarių eismo greičio matavimo vietų skaičius gali būti ne didesnis kaip 5 viename kelyje. 4. Automagistralėse stacionarios eismo priežiūros priemonės, fiksuojančios, kaupiančios ir perduodančios duomenis apie visus ar dalį eismo dalyvių tam tikrame kelio ruože (vidutinio greičio matuokliai ir pan.) gali būti įrengiamos ir eksploatuojamos tik tuose automagistralių ruožuose, kuriuose nėra kelio dangos savybių, galinčių turėti įtakos saugiam eismui kelyje, ir kuriuose, įgyvendinus kitas saugumo priemones (priemonės, mažinančios susidūrimus su laukiniais gyvūnais, apšvietimas, sulėtėjimo juostos ir pan.), autoįvykių skaičius per 4 metus nuo priemonių įgyvendinimo nesumažėjo. ............5.
Prieš priimant sprendimus dėl stacionarių eismo priežiūros priemonių įrengimo, teisės aktų nustatyta tvarka privalo būti atliktas poveikio asmens duomenų apsaugai vertinimas ir numatytos priemonės užtikrinančios, jog fizinių asmenų teisės ir laisvėms nekiltų didelis pavojus. 6. Stacionari eismo priežiūros priemonė, kuri fiksuoja greitį ir stacionari eismo priežiūros priemonė, kuri fiksuoja kitus duomenis, išskyrus greitį, ženklinamos skirtingais kelio ženklais.“. Nepritarti Pasiūlymas yra perteklinis. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 27 dalyje sąvoka kelio ženklas apibrėžta su nuoroda į Kelių eismo taisykles, kurios tvirtinamos Vyriausybės nutarimu: „27. Kelio ženklas – Kelių eismo taisyklėse (toliau – KET) nurodytas ženklas, kuriuo nustatoma eismo tvarka, įspėjami eismo dalyviai arba jiems suteikiama informacija.“ To paties įstatymo 3 straipsnis numato, kad eismo tvarką Lietuvos Respublikos teritorijoje nustato KET, kurias tvirtina Vyriausybė. Be to, Vyriausybė siūlo įstatymo nepildyti 11⁴straipsniu. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
straipsnio pakeitimo ir papildymo 11(4) straipsniu įstatymo projektui Nr. XIVP-3015, siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti pagal komiteto pateiktą pasiūlymą bei pagal pateiktas pastabas ir pasiūlymus, kuriems pritarė komitetas.
6.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Teisės ir teisėtvarkos komitetas 2023-12-132 Argumentai: Komitetui pritarus visiems Vyriausybės pasiūlymams, atkreiptinas dėmesys į Vyriausybės išvados 3 dalį, kuria siūloma atsisakyti Įstatymo projekto 2 straipsnyje dėstomo Įstatymo 11⁴ straipsnio 2–5 dalių, kuriose nustatomos stacionarių eismo priežiūros priemonių įrengimo sąlygos, kriterijai ir ribojimai, neatsižvelgiant į kelių suskirstymą pagal reikšmę (valstybinės, vietinės reikšmės), vietą (gyvenvietė, ne gyvenvietė), kelio ilgį, eismo intensyvumą, specifiką ar pavojingus kelio ruožus (avaringumą, juodąsias dėmes ir kt.). Įstatymo projekte siūlomi stacionarių eismo priežiūros priemonių įrengimo ribojimai nepagrįsti jokiais moksliniais tyrimais, skaičiavimais ar eismo saugumo rekomendacijomis. Teisinis reguliavimas, kuriuo nustatomi pertekliniai ir nepagrįsti ribojimai už eismo saugumą tam tikrame kelyje atsakingų subjektų atžvilgiu, turės esminių neigiamų padarinių eismo saugumo situacijai šalies keliuose, nes mažės transporto priemonių leistino važiavimo greičio kontrolės apimtis, vykdoma šiuolaikiškomis nuotolinėmis priemonėmis – stacionariaisiais greičio matuokliais, o policijos pajėgumai minėtą kontrolę vykdyti turimais nestacionariais matavimo prietaisais viso kelių tinklo mastu yra riboti. Pasiūlymas:
Nepildyti Įstatymo nauju 11⁴ straipsniu, o pagal Vyriausybės pasiūlymą (Vyriausybės nutarimo 2 punktas) 11⁴ straipsnio 1 dalį įtvirtinti Įstatymo 11 straipsnyje – papildyti jį nauja dalimi. Pritarti
7Balsavimo rezultatai: už – 8, prieš – 0,
susilaikė – 0. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Julius Sabatauskas, Irena Haase, Agnė Širinskienė.
Komiteto pirmininkė Irena Haase Komiteto biuro patarėja I. Leonavičiūtė [1] Prieiga internetu: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAP/d0de4c60376811eeb4b9a076396dcf81?positionInSearchResults=0&searchModelUUID=cac414ee-84a2-4165-ba0b-88de5aef9395. [2] Prieiga internetu: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/3614f160376911eeb4b9a076396dcf81?positionInSearchResults=4&searchModelUUID=03afee8e-1dad-491a-8b58-0f598d289d0c. [3] Prieiga internetu: https://lakd.lt/wp-content/uploads/2021/08/MGM_PES_metodika-1.pdf. [4] Prieiga internetu: https://lakd.lt/wp-content/uploads/2021/08/VGM_PES_metodika-1.pdf.
Papildomos komisijos išvada
Energetikos IR Darnios plėtros komisija
2023-12-11
1Komisijos posėdyje dalyvavo: Komisijos nariai, prisijungę elektroninėmis ryšio priemonėmis: Kasparas
Adomaitis, Kęstutis Masiulis, Laima Nagienė, Jonas Pinskus, Audrius Petrošius, Paulius Saudargas, Mindaugas Skritulskas, Justinas Urbanavičius, Romualdas Vaitkus. Seimo kanceliarijos patarėjos, aptarnaujančios Seimo komisijas: Rūta Bėčiūtė, Jolanta Žaltkauskienė. Kviestieji asmenys, prisijungę elektroninėmis ryšio priemonėmis: Lietuvos Respublikos energetikos viceministrė Inga Žilienė, Energetikos ministerijos Energetinio saugumo grupės vadovas Dainius Bražiūnas, Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (toliau
Adamavičiūtė, VERT Tarybos techninės priežiūros departamento direktorius Andrius Daščioras, AB "Energijos skirstymo operatorius" (toliau - ESO) Tinklų vystymo tarnybos vadovas Ovidijus Martinonis, AB „Ignitis gamyba“ Techninės priežiūros vadovas Dainius Puidokas, Lietuvos pramonininkų konfederacijos (toliau - LPK) viceprezidentas Martynas Nagevičius, LPK Energetikos ir klimato kaitos komiteto koordinatorė Еlana Astramovič, LPK, Energetikos ir klimato kaitos komiteto narys Valdas Albutavičius. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komisijos nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1 LRS kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-08-231 1.
Teikiamo projekto 1 straipsniu siūloma papildyti Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – SEAKĮ) 2 straipsnį 67¹dalimi ir įtvirtinti naują – stacionarios eismo priežiūros priemonės, sąvoką. Projektas diskutuotinas. Pirma, iš projekto aiškinamojo rašto (toliau – aiškinamasis raštas) bei projektu siūlomos sąvokos turinio matyti, jog siekiama apibrėžti stacionarius automatinius prietaisus, skirtus Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) pažeidimams fiksuoti. Pagal SEAKĮ 10 straipsnio 9 dalį eismo priežiūrą vykdo specializuoti policijos padaliniai ir įgalioti policijos pareigūnai. Svarstytina, ar projektu teikiama sąvoka ir ją įvardijantis terminas koreliuoja tarpusavyje, ar stacionarias priemones, tam tikrame kelio ruože fiksuojančias automobilių ir motorinių transporto priemonių KET pažeidimus, nėra tikslingiau apibrėžti kaip stacionariomis eismo kontrolės priemonėmis. Antra, pažymėtina, jog Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje yra apibrėžtas sąvokos „stacionarioji Kelių eismo taisyklių pažeidimų fiksavimo įranga“ turinys – „tam tikrose vietose nejudamai įtvirtinta įranga (greičio matuokliai, vaizdo kameros su duomenų perdavimo įranga ir kt.), skirta Kelių eismo taisyklių pažeidimams fiksuoti“. Atsižvelgus į tai, kad tiek minėtame įstatyme, tiek projekte kalbama apie tą pačią sąvoką ir jos apibrėžtį, projekto nuostatos derintinos su galiojančiu teisiniu reguliavimu. Trečia, tam tikroje kelio atkarpoje įrengiamomis priemonėmis yra fiksuojami ne tik automobiliais, bet ir kitomis motorinėmis transporto priemonėmis daromi KET pažeidimai. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar šiuo aspektu teikiamas projektas neturėtų būti patikslintas. Ketvirta, projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 67¹dalimi siūloma nauja sąvoka ir ją įvardijantis terminas turi būti suderintas Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad projekto aiškinamajame rašte klaidingai nurodoma, jog projekto sąvoka ir ją įvardijantis terminas įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka, kadangi suderinta sąvoka nėra paskelbta Terminų banke (http://terminai.vlkk.lt). Pritarti iš dalies Siūlytina sąvoka patikslinti pagal LR
2 straipsniu SEAKĮ siūloma papildyti nauju 11⁴straipsniu, kurio pavadinimas neatitinka šio straipsnio turinio, kadangi šiame straipsnyje nėra reglamentuojamas stacionarių eismo priežiūros priemonių naudojimas. Pritarti Pavadinimą išdėstyti taip: „11⁴ straipsnis. Stacionarių eismo priežiūros priemonių įrengimas ir naudojimas“. 3
2
formuluotė „Stacionarios eismo priežiūros priemonės, fiksuojančios, kaupiančios ir perduodančios duomenis apie visus ar dalį eismo dalyvių tam tikrame kelio ruože“ stokoja teisino aiškumo. SEAKĮ 2 straipsnio 13 dalyje nurodyta, kad eismo dalyvis yra kelių eisme dalyvaujantis asmuo (vairuotojas, pėsčiasis, keleivis). Šiuo aspektu, iš siūlomos projekto formuluotės nėra aišku, kokių eismo dalyvių ir kokie konkretūs jų duomenys bus fiksuojami, kokiais kriterijais remiantis bus atrenkama dalis eismo dalyvių, kurių duomenys bus fiksuojami, taip pat nėra aišku, kam konkrečiai šie duomenys bus teikiami ir kas bei kokiu pagrindu juos vertins.
Be to, siūloma projekto formuluotė nedera su projekto 1 straipsniu keičiamo SEAKĮ 2 straipsnio 67¹ dalyje teikiamos stacionarios eismo priežiūros priemonės sąvokos turiniu, kadangi ši priemonė apibrėžiama kaip automobilio greitį, vietą, laiką ir kitus duomenis fiksuojanti priemonė, o ne priemonė, fiksuojanti eismo dalyvių duomenis. Analogiško turinio pastaba teiktina ir dėl projekto 2 straipsnio 3 ir 4 dalyse vartojamų analogiško turinio formuluočių. Pritarti Nuostatos tikslintinos pagal LR Vyriausybės išvadoje išdėstytą pasiūlymą. 4
2
į tai, kad viršijant nustatytą greitį kartu gali būti padaromi ir kiti KET pažeidimai, svarstytina, ar naujai pildomo SEAKĮ 11⁴straipsnio
vartojamas antras jungtukas „ir“, jungtuką „ar“ įrašant skliaustuose. Be to, žodis „užkardymo“ keistinas žodžiu „prevencijos“. Pritarti Nuostatos tikslintinos pagal LR Vyriausybės išvadoje išdėstytą pasiūlymą. 5
siūloma SEAKĮ 11⁴straipsnio 3 dalyje nustatyti, kad stacionarios eismo priežiūros priemonės privalo būti įrengtos taip, jog jų veikimo atstumas nebūtų didesnis nei 10 kilometrų. Pažymėtina, jog aptariama projekto nuostata stokoja teisinio aiškumo bei logiškumo. Iš projekto nuostatų nėra aišku, kas šiuo konkrečiu atveju yra laikoma veikimo atstumu, t. y. ar atstumas, nuo kurio fiksuojami eismo dalyvio duomenys, ar atstumas tarp kelio ruože statomų priemonių.
Pritarti Nuostatą patikslinti taip: „Greičio matuokliai privalo būti įrengti taip, jog jų veikimo atstumas tarp jų nebūtų didesnis nei 10 kilometrų.“6
6Svarstytina,
ar SEAKĮ 11⁴straipsnio 3 dalyje nustatant maksimalų vidutinio greičio matavimo ruožų ir bendrą stacionarių eismo greičio matavimo vietų skaičių keliuose, neatsižvelgiant į kelio reikšmę bei ilgį, būtų pasiekiami įstatymo projektu siekiami tikslai – užtikrintas eismo saugumas. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis Kelių įstatymo 3 straipsnio nuostatomis keliai atsižvelgiant į transporto priemonių eismo pralaidumą, socialinę ir ekonominę jų reikšmę yra skirstomi į valstybinės reikšmės ir vietinės reikšmės kelius. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar šioje dalyje vartojama kelio sąvoka neturėtų būti detalizuojama, konkrečiai nustatant, kokios reikšmės keliuose projekte nurodytos priemonės būtų įrengiamos. Nepritarti Šio straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad: „Greičio matuoklius valstybinės reikšmės keliuose įrengia kelio savininkas (valdytojas), vadovaudamasis greičio matuoklių įrengimo ir naudojimo valstybinės reikšmės keliuose tvarka, kurią nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.“7
projektu siūlomo SEAKĮ 11⁴straipsnio 4 dalis ir vietoje „automagistralėse“, nurodant „magistraliniuose keliuose“, kadangi pagal Kelių įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punktą viena iš valstybinės reikšmės kelių rūšių yra magistraliniai keliai. Pritarti8 LRS kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-08-23 8.
Projektu siūlomo SEAKĮ 11⁴ straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad
„Automagistralėse stacionarios eismo priežiūros priemonės, fiksuojančios,
kaupiančios ir perduodančios duomenis apie visus ar dalį eismo dalyvių tam tikrame kelio ruože (vidutinio greičio matuokliai ir pan.) gali būti įrengiamos ir eksploatuojamos tik tuose automagistralių ruožuose, kuriuose nėra kelio dangos savybių, galinčių turėti įtakos saugiam eismui kelyje, ir kuriuose, įgyvendinus kitas saugumo priemones (priemonės, mažinančios susidūrimus su laukiniais gyvūnais, apšvietimas, sulėtėjimo juostos ir pan.), autoįvykių skaičius per 4 metus nuo priemonių įgyvendinimo nesumažėjo.“ Teikiamas siūlymas svarstytinas keliais aspektais. Pirma, iš projektu siūlomos nuostatos nėra aišku, kodėl magistraliniuose keliuose įrengiant stacionarias eismo priežiūros priemones prioritetas būtų teikiamas kitoms saugumo priemonėms, kuriomis būtų galima užtikrinti eismo saugumą šiuose keliuose ir tik tuo atveju, kai tokios priemonės teigiamų rezultatų dėl saugumo šiuose keliuose neduotų, būtų įrengiamos stacionarios eismo priežiūros priemonės. Tuo tarpu prieš įrengiant tokias priemones kitos reikšmės keliuose jokių papildomų veiksmų dėl saugumo keliuose atlikti nereiktų. Antra, pažymėtina, jog iš teikiamo siūlymo sektų, jog magistralinių kelių ruožuose stacionarių eismo priežiūros priemonių įrengimas užtruktų labai ilgą laiką, kadangi iš pradžių visais atvejais turėtų būti įgyvendintos kitos saugumo priemonės ir 4 metus turėtų būti stebima, ar dėl kitų priemonių įrengimo nesumažėjo autoįvykių skaičius, t. y. su priemonių įrengimo darbais trukmė galėtų sudaryti 5 ir daugiau metų. Svarstytina, ar tokių sąlygų nustatymas saugumo priemonėms įrengti yra objektyviai pagrįstas. Trečia, atkreiptinas dėmesys, jog siūlomoje nuostatoje vartojama konstrukcija „priemonės gali būti įrengiamos ir eksploatuojamos“.
Iš projekto nuostatų nėra aišku, kodėl siūloma ši konstrukcija, t. y. neaišku, ar galimos situacijos, kai atitinkamos priemonės bus įrengtos, tačiau nebus eksploatuojamos. Siekiant teisinio aiškumo ir racionalaus valstybės finansinių išteklių naudojimo, manytina, jog esant priežasčių, kai tam tikros priemonės negali būti eksploatuojamos, jos net neturėtų būti įrengiamos, t. y. atitinkamos sąlygos turėtų būti įvertinamos prieš įrengiant priemones. Ketvirta, iš projekto nuostatų nėra aišku, ką konkrečiai reiškia projekto formuluotė „autoįvykių skaičius per 4 metus nuo priemonių įgyvendinimo nesumažėjo“ – ar autoįvykių skaičiaus sumažėjimas 1-3 autoįvykiais, kai per laikotarpį įvyksta 50 autoįvykių, jau reikštų, kad autoįvykių sumažėjo tiek, kad negalima įrengti stacionarių eismo priežiūros priemonių. Projektas tobulintinas pašalinant šį neaiškumą. Penkta, siekiant teisinio aiškumo formuluotė „nuo priemonių įgyvendinimo“ tikslintina, kadangi priemonės ne įgyvendinamos, o įrengiamos ir pradedamos eksploatuoti. Pritarti iš dalies Patikslinti 11⁴straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Magistraliniuose keliuose stacionarios eismo priežiūros priemonės, fiksuojančios, kaupiančios ir perduodančios duomenis apie visus ar dalį eismo dalyvių tam tikrame kelio ruože (greičio matuokliai ir pan.) gali būti įrengiamos ir eksploatuojamos tik tuose magistralinių kelių ruožuose, kuriuose nėra kelio dangos savybių, galinčių turėti įtakos saugiam eismui kelyje, ir kuriuose, įgyvendinus kitas saugumo priemones (priemonės, mažinančios susidūrimus su laukiniais gyvūnais, apšvietimas, sulėtėjimo juostos ir pan.), autoįvykių skaičius per 4 3 metus nuo šių priemonių įgyvendinimo įrengimo ženkliai nesumažėjo.“9 LRS kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-08-23 9.
Įstatymo projekto 2 straipsniu pildomo SEAKĮ 11⁴straipsnio
eismo priežiūros priemonių įrengimo būtų atliktas poveikio asmens duomenų apsaugai vertinimas ir numatytos priemonės, užtikrinančios, jog fizinių asmenų teisėms ir laisvėms nekiltų didelis pavojus. Siūlomas reglamentavimas diskutuotinas. Pažymėtina, kad 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) netaikomas asmens duomenų tvarkymui, kai duomenis tvarko kompetentingos valdžios institucijos nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, nustatymo ar patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už jas, baudžiamųjų sankcijų vykdymo, įskaitant apsaugą nuo grėsmių visuomenės saugumui ir jų prevenciją, tikslais. Iš teikiamo projekto nuostatų seka, kad stacionarios eismo priežiūros priemonės bus įrengiamos KET pažeidimams fiksuoti, tokiu būdu užtikrinant saugų eismą keliuose, o tuo pačiu ir visuomenės saugumą.
Be kita ko, kaip yra pažymėjęs Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2000 m. gegužės 8 d. nutarime, asmuo, darydamas nusikalstamas ar kitas priešingas teisei veikas, neturi ir negali tikėtis privatumo. Žmogaus privataus gyvenimo apsaugos ribos baigiasi tada, kai jis savo veiksmais nusikalstamai ar kitaip neteisėtai pažeidžia teisės saugomus interesus, daro žalą atskiriems asmenims, visuomenei ir valstybei. Remiantis tuo, kas išdėstyta, svarstytinas siūlomo teisinio reguliavimo pagrįstumas. Pritarti Šios straipsnio dalies siūloma atsisakyti: „5. Prieš priimant sprendimus dėl stacionarių eismo priežiūros priemonių įrengimo, teisės aktų nustatyta tvarka privalo būti atliktas poveikio asmens duomenų apsaugai vertinimas ir numatytos priemonės užtikrinančios, jog fizinių asmenų teisės ir laisvėms nekiltų didelis pavojus.“10
projektas stokoja nuostatų dėl stacionarių eismo priežiūros priemonių, įrengtų iki projektu siūlomų nuostatų įsigaliojimo, eksploatavimo. Iš projekto nuostatų yra neaišku, ar iki naujai siūlomo teisinio reguliavimo įsigaliojimo įrengtos stacionarios eismo priežiūros priemonės galės būti toliau eksploatuojamos, jeigu, pavyzdžiui, neatitiks projekte nustatytų reikalavimų dėl priemonių skaičiaus, atstumų ir pan. Projektas pildytinas nuostatomis, pašalinančiomis šį neaiškumą. Tuo atveju, jeigu projektu siūlomi reikalavimai būtų taikomi iki įstatymo įsigaliojimo įrengtoms priemonėms, projekte turėtų būti nustatytas pakankamas terminas pasirengti įstatymo nuostatų įgyvendinimui, t. y. identifikuoti priemones, neatitinkančias nustatytų reikalavimų, ir jas modifikuoti, išmontuoti ar priimti kitus reikalingus sprendimus.
Atsižvelgus į Seimo statute nustatytas teisėkūros procedūras, svarstytina, ar projekto 3 straipsnio 1 dalyje neturėtų būti nustatytas vėlesnis terminas. Pritarti11
dėmesys, jog sklandžiam projekto nuostatų įgyvendinimui stacionarias eismo priežiūros priemones įrengiantiems ir eksploatuojantiems subjektams būtina iš anksto pasirengti Vyriausybės nutarimu tvirtinamos stacionarių eismo priežiūros priemonių įrengimo tvarkos taikymui. Atsižvelgus į tai, manytina, jog aptariama tvarka turėtų būti patvirtina anksčiau negu paskutinę dieną iki įstatymo įsigaliojimo (projekto 3 straipsnio 2 dalis). Pritarti12
į tai, kad Vyriausybė dalyvauja formuojant saugaus eismo užtikrinimo keliuose politiką, manytina, kad dėl projekto turėtų būti gauta Vyriausybės išvada. Pritarti Vyriausybės išvada, iš esmės teigiama, gauta. 13
taisytinas vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijomis, patvirtintomis teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298
„Dėl Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“. 13.1. Projekto
išdėstyti taip“. 13.2. Projekto
pagrindines įstatymo sąvokas, sąvokas įvardijantys terminai turi būti dėstomi abėcėlės tvarka.
Dėl to stacionarių eismo priežiūros priemonių terminas ir jo apibrėžtis turėtų būti dėstomi ne keičiamo įstatymo 2 straipsnio 67¹ dalyje, o keičiamo įstatymo 2 straipsnio 66¹ dalyje. 13.3. Projekto
priemonių įrengimo tvarką“ įrašytina formuluotė „priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus“. Pritarti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komisijos nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Specialiųjų tyrimų tarnyba, 2023-11-08 Dėl Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 2 straipsnio pakeitimo ir papildymo 11⁴ straipsniu įstatymo projekto Nr. XIVP-3015 (toliau šame skirsnyje – Projektas)
antikorupcinių pastabų ir pasiūlymų neturime. 2. Kitos antikorupcinės pastabos ir pasiūlymai: 2.1. Projekto nuostatos, nustatančios stacionarių eismo priežiūros priemonių įrengimo kriterijus, gali būti interpretuojamos nevienareikšmiškai, o taip atskirais atvejais sudarytų sąlygas galimai nepagrįstam ir (eismo saugumo požiūriu) netikslingam stacionarių eismo priežiūros priemonių įrengimui ir jų įrengimui skirtų lėšų panaudojimui. Projekto 2 straipsniu siūlomos Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – Įstatymas) 11⁴straipsnio 2 dalies nuostatos, kad: „2.
Stacionarios eismo priežiūros priemonės, fiksuojančios, kaupiančios ir perduodančios duomenis apie visus ar dalį eismo dalyvių tam tikrame kelio ruože (vidutinio greičio matuokliai ir pan.) gali būti įrengiamos išimtinai tik kelių ruožuose, kuriuose iš anksto yra identifikuota aukšta rizika dėl viršyto greičio ar kitų pažeidimų, kurių užkardymo tikslais šios priemonės planuojamos įrengti, ir kuomet nėra galimybės sumažinti keliamo pavojaus eismo saugumui kitomis kelio infrastruktūros gerinimo priemonėmis“. Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, minėtos Projekto nuostatos svarstytinos šiais aspektais:
vienas iš stacionarių eismo priežiūros priemonių įrengimo pagrindų būtų „iš anksto identifikuota aukšta (pažeidimų, kuriuos užkardyti turėtų planuojamos įrengti priemonės) rizika“. Mūsų nuomone, minėta formuluotė yra itin abstraktaus pobūdžio, sudaranti galimybes minėtos formuluotės prasmę interpretuoti itin plačiai, kadangi, pavyzdžiui: „aukštos rizikos“ faktorius gali būti identifikuojamas /pagrindžiamas tiek tiesioginiais duomenimis ar faktinėmis aplinkybėmis (pavyzdžiui: faktiškai nustatyti konkrečių pažeidimų, įvykusių eismo įvykių, sužeistų ir /ar žuvusių asmenų skaičiai ir pan.), arba netiesioginiais (išvestinio pobūdžio) duomenimis (pavyzdžiui: kada atsižvelgiant į įvairius kriterijus, aspektus ar netiesiogines aplinkybes (eismo intensyvumą, avaringumo (ar kito pobūdžio) situaciją kituose tos pačios kategorijos keliuose ar pan.) daroma prielaida apie „aukštos rizikos“ egzistavimą. Atsižvelgiant į tai, kas pasakyta, Projektu siūlomos nuostatos jas įgyvendinantiems asmenims suteiktų diskrecinę teisę spręsti kaip ir kokiu būdu pagrįsti šios aplinkybės (kad egzistuoja aukšta pažeidimų rizika) konstatavimą.
Šiuo atveju taip pat svarstytinas sprendimų dėl „aukštos rizikos“ priėmimo objektyvumo aspektas, kadangi neobjektyvus sprendimas dėl „aukštos rizikos“ lemtų nepagrįstą stacionarių eismo priežiūros priemonių įrengimą, o tai reikštų, kad jų įrengimui skirtos lėšos būtų panaudotos netikslingai (kadangi tikslas užtikrinti eismo saugumą galimai būtų neįgyvendintas). Pritarti Įstatymo projekto nuostatos tikslintinos pagal Vyriausybės išvadoje pateiktus pasiūlymus bei Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas. 2. Specialiųjų tyrimų tarnyba, 2023-11-08
stacionarios eismo priežiūros priemonės galėtų būti įrengiamos tik atvejais, kada nėra galimybės sumažinti keliamo pavojaus eismo saugumui kitomis kelio infrastruktūros gerinimo priemonėmis. Specialiųjų tyrimų tarnyba vertinimu, minėta formuluotė taip pat gali būti traktuojama nevienareikšmiškai: ji gali būti suvokiama arba, kad įgyvendinus kitas infrastruktūros gerinimo priemones laukiamas (eismo saugumo požiūriu) efektas nepasiekiamas; arba, kad kitos infrastruktūros gerinimo priemonės neįgyvendinamos, nes iš anksto manoma ar daroma prielaida, kad jų efektas eismo saugumo gerinimo požiūriu nebus reikšmingas. Taigi, manytume, minėta Projekto nuostata ją įgyvendinantiems subjektams taip pat suteiktų diskrecinę teisę spręsti kaip ją interpretuoti. Taip pat minėtos nuostatos taikymas atskirais atvejais galėtų sudaryti sąlygas nepagrįstam (eismo saugumo požiūriu) stacionarių eismo priežiūros priemonių įrengimui ir netikslingam lėšų panaudojimui. Pritarti Įstatymo projekto nuostatos tikslintinos pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas. 3. Specialiųjų tyrimų tarnyba, 2023-11-08 2.1.3.
Atkreipiame dėmesį, kad minėtose Projekto nuostatose skliaustuose pateikiama konkretinanti stacionarių eismo priežiūros priemonių nuostata (t. y. skliaustuose nurodoma formuluotė „vidutinio greičio matuokliai ir pan.“) savo turiniu yra siauresnė negu Projektu siūloma Įstatymo 2 straipsnio 671 dalis (t. y. formuluotė neapima vaizdo kamerų su duomenų perdavimo įranga). Dėl minėtos priežasties minėtų nuostatų taikymas gali būti siejamas arba tik su vidutinio greičio matuoklių įrengimu, arba ir su kitų stacionarių eismo priežiūros priemonių, atitinkančių Įstatymo 2 straipsnio 67¹ dalies nuostatas. Siekiant išvengti dviprasmiškumų siūlytume apsvarstyti minėtų nuostatų tobulinimo tikslingumą. Ši pastaba taip pat aktuali ir Projektu siūlomoms Įstatymo 11⁴ straipsnio 4 dalies nuostatoms. Pritarti Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 67¹ dalis patikslinta sąvoką „stacionari eismo priežiūros priemonė“ keičiant į sąvoką „stacionarusis greičio matuoklis“. 4. Specialiųjų tyrimų tarnyba, 2023-11-08
pastabų ir pasiūlymų neteikiame. Atlikus Projekto antikorupcinį vertinimą darytina išvada, kad Projekto nuostatos gali būti ydingos antikorupciniu požiūriu, kadangi:
nuostatos, nustatančios stacionarių eismo priežiūros priemonių įrengimo kriterijus, gali būti interpretuojamos nevienareikšmiškai;
nuostatos gali sudaryti sąlygas nepagrįstam ir (eismo saugumo požiūriu) netikslingam stacionarių eismo priežiūros priemonių įrengimui bei tam skirtų lėšų panaudojimui. Atsižvelgti
Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo pateikto derinti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 2 straipsnio pakeitimo ir papildymo 11(4) straipsniu įstatymo projekto Nr. XIVP-3015 atitiktį
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komisijos nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę str. str. d. p. 1. Seimo nariai: Andrius Bagdonas Edita Rudelienė Andrius Kupčinskas Jonas Pinskus Ričardas Juška Lukas Savicka, Saulius Skverneli, Guoda Burokienė Stasys Tumėnas Domas Griškevičius Eugenijus Sabutis Valentinas Bukauskas Artūras Skardžius Vytautas Gapšys Audrius Petrošius Paulius Saudargas Vytautas Juozapaitis Antanas Čepononis Laurynas Kasčiūnas, 2023-09-213 Argumentai: Įstatymo projektu siekiama nustatyti stacionarių eismo priežiūros priemonių įrengimo principus, kurių iki šiol nustatyta nebuvo. Siekiant užtikrinti iki įstatymo įsigaliojimo įrengtų eismo priežiūros priemonių atitiktį projekte numatytiems reikalavimas, būtina įvertinti jų atitiktį, iškilus poreikiui – pakeisti jų įrengimo vietas ar dalį priemonių išmontuoti. Šių darbų atlikimui reikalingas tam tikras pereinamasis laikotarpis, jog AB automobilių kelių direkcija turėtų galimybę atlikti šiuos darbus. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pasiūlymu siūloma nustatyti 6 mėnesių pereinamąjį laikotarpį, per kurį AB automobilių kelių direkcija turėtų galimybę užtikrinti įstatymo projekte numatytų reikalavimų įgyvendinimą. Pasiūlymas: Pakeisti projekto 3 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„3 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 3 dalį, įsigalioja 2024 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2023 m. gruodžio 31 d. priima stacionarių eismo priežiūros priemonių įrengimo tvarką. 3. AB automobilių kelių direkcija iki 2024 m. liepos 1 d. peržiūri nustatytus vidutinio greičio ruožus ir įrengtas stacionarias eismo priežiūros priemones.
Jeigu vidutinio greičio ruožų skaičius ir (ar) stacionarių eismo priežiūros vietų skaičius viršija maksimalius skaičius, nustatytus įstatymo 11⁴ straipsnio
matavimo ruožų ir (ar) išmontuoja tiek stacionarių eismo priežiūros priemonių, kad vidutinio greičio ruožų skaičius ir bendras stacionarių eismo greičio matavimo vietų skaičius neviršytų maksimalių skaičių, nustatytų įstatymo 11⁴ straipsnio 3 dalyje. AB automobilių kelių direkcija taip pat išmontuoja automagistralėse įrengtas stacionarias eismo priežiūros priemones, fiksuojančias, kaupiančias ir perduodančias duomenis apie visus ar dalį eismo dalyvių tam tikrame kelio ruože (vidutinio greičio matuokliai ir pan.), kurių įrengimas neatitinka įstatymo 11⁴ straipsnio
Pritarti iš dalies 3 straipsnio 1 dalį patikslinti taip: „1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 ir 3 dalįis, įsigalioja 2024 m. sausio 1 d.“ Atsižvelgiant į tai, kad sąvoka „stacionari eismo priežiūros priemonė“ keičiama į sąvoką „stacionarusis greičio matuoklis“, atitinkamai tikslintina 3 straipsnio 3 dalis: „3. Akcinė bendrovė „Lietuvos automobilių kelių direkcija“ (toliau – „Lietuvos automobilių kelių direkcija“) iki 2024 m. liepos 1 d. peržiūri nustatytus vidutinio greičio ruožus ir įrengtus greičio matuoklius. Jeigu vidutinio greičio ruožų skaičius ir (ar) greičio matuoklių skaičius viršija maksimalius skaičius, nustatytus įstatymo 11⁴ straipsnio 3 dalyje, Lietuvos automobilių kelių direkcija panaikina tiek vidutinio greičio matavimo ruožų ir (ar) išmontuoja tiek greičio matuoklių, kad vidutinio greičio ruožų skaičius ir bendras greičio matuoklių skaičius neviršytų maksimalių skaičių, nustatytų įstatymo 11⁴ straipsnio 3 dalyje.
Lietuvos automobilių kelių direkcija taip pat išmontuoja magistraliniuose keliuose įrengtas stacionarias eismo priežiūros priemones, kurių įrengimas neatitinka šio įstatymo 11⁴ straipsnio 4 dalyje nustatytų reikalavimų.“
Skritulskas, Andrius Bagdonas, Rasa Petrauskienė, Andrius Kupčinskas, Andrius Mazuronis, Andrius. Viktoras Fiodorovas, 2023-12-052 Argumentai: Pagal Kelių eismo taisykles kelio ženklai Nr. 636 žymi Automatinė eismo kontrolę, t.y. kelio ruožas, kuriame įrengti stacionarūs (nekilnojami) nustatyto greičio režimo ar kitus pažeidimus fiksuojantys automatiniai prietaisai, tačiau kuo tie abu ženklai skiriasi, nėra aišku. Pažymėtina, kad greičio matavimo prietaisas lyginant su eismo priežiūros priemone, kuri renka duomenis apie techninę apžiūrą, civilinės atsakomybės draudimą ir pan., koreguoja vairuotojo elgesį, todėl siūloma, kad stacionari eismo priežiūros priemonė, kuri fiksuoja greitį, ir stacionari eismo priežiūros priemonė, kuri fiksuoja kitus duomenis, išskyrus greitį, būtų ženklinamos skirtingais kelio ženklais. Pasiūlymas:
Pakeisti projekto 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„2 straipsnis. Įstatymo papildymas 11⁴ straipsniu
Papildyti įstatymą 11⁴ straipsniu:
„11⁴ straipsnis. Stacionarių eismo priežiūros priemonių įrengimas ir naudojimas
keliuose gali būti įrengiamos stacionarios eismo priežiūros priemonės. Stacionarių eismo priežiūros priemonių įrengimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. 2.
priemonės, fiksuojančios, kaupiančios ir perduodančios duomenis apie visus ar dalį eismo dalyvių tam tikrame kelio ruože (vidutinio greičio matuokliai ir pan.) gali būti įrengiamos išimtinai tik kelių ruožuose, kuriuose iš anksto yra identifikuota aukšta rizika dėl viršyto greičio ar kitų pažeidimų, kurių užkardymo tikslais šios priemonės planuojamos įrengti, ir kuomet nėra galimybės sumažinti keliamo pavojaus eismo saugumui kitomis kelio infrastruktūros gerinimo priemonėmis. 3. Stacionarios eismo priežiūros priemonės, fiksuojančios, kaupiančios ir perduodančios duomenis apie visus ar dalį eismo dalyvių tam tikrame kelio ruože (vidutinio greičio matuokliai ir pan.), privalo būti įrengtos taip, jog jų veikimo atstumas nebūtų didesnis nei 10 kilometrų. Vidutinio greičio matavimo ruožų gali būti ne daugiau kaip 3, bendras stacionarių eismo greičio matavimo vietų skaičius gali būti ne didesnis kaip 5 viename kelyje. 4. Automagistralėse stacionarios eismo priežiūros priemonės, fiksuojančios, kaupiančios ir perduodančios duomenis apie visus ar dalį eismo dalyvių tam tikrame kelio ruože (vidutinio greičio matuokliai ir pan.) gali būti įrengiamos ir eksploatuojamos tik tuose automagistralių ruožuose, kuriuose nėra kelio dangos savybių, galinčių turėti įtakos saugiam eismui kelyje, ir kuriuose, įgyvendinus kitas saugumo priemones (priemonės, mažinančios susidūrimus su laukiniais gyvūnais, apšvietimas, sulėtėjimo juostos ir pan.), autoįvykių skaičius per 4 metus nuo priemonių įgyvendinimo nesumažėjo. 5. Prieš priimant sprendimus dėl stacionarių eismo priežiūros priemonių įrengimo, teisės aktų nustatyta tvarka privalo būti atliktas poveikio asmens duomenų apsaugai vertinimas ir numatytos priemonės užtikrinančios, jog fizinių asmenų teisės ir laisvėms nekiltų didelis pavojus. 6.
stacionari eismo priežiūros priemonė, kuri fiksuoja kitus duomenis, išskyrus greitį, ženklinamos skirtingais kelio ženklais.“ Pritarti iš dalies Pasiūlymo nuostatą patikslinti taip:
„6. 5. Greičio matuoklis, stacionari eismo priežiūros priemonė, kuri fiksuoja greitį
ir stacionari eismo priežiūros priemonė, kuri fiksuoja kitus duomenis, išskyrus greitį, ženklinami skirtingais kelio ženklais.“
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2023 m. rugsėjo 14 d. sprendimo Nr. SV-S-1087 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 7 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: Pritarti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 2 straipsnio pakeitimo ir papildymo 11⁴ straipsniu įstatymo projekto Nr. XIVP-3015 (toliau – Įstatymo projektas) tikslui – reglamentuoti stacionariųjų eismo priežiūros priemonių – stacionariųjų greičio matuoklių įrengimo valstybinės reikšmės keliuose principus ir pagrindus, vietų, kur ketinama įrengti stacionariuosius greičio matuoklius, parinkimo kriterijus, tačiau pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui tobulinti Įstatymo projektą pagal šias pastabas ir pasiūlymus:
įstatymo (toliau – Įstatymas) 2 straipsnio 67¹ dalyje dėstoma sąvoka „stacionari eismo priežiūros priemonė“ iš esmės atkartoja Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje apibrėžtą sąvoką „stacionarioji Kelių eismo taisyklių pažeidimų fiksavimo įranga“.
Be to, Įstatymo projekto 1 straipsnyje dėstomo Įstatymo 2 straipsnio 67¹ dalyje siūloma apibrėžti sąvoka „stacionari eismo priežiūros priemonė“ apimtų visus automatinius Kelių eismo taisyklių (toliau – KET), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės
patvirtinimo“, pažeidimus fiksuojančius prietaisus (vidutinius greičio matuoklius, momentinius greičio matuoklius, kelių mokesčio sumokėjimo kontrolės sistemą, stebėjimo sistemą, kontroliuojančią privalomosios techninės apžiūros dokumento ir transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimo (poliso) galiojimą, ir kt.), nors Įstatymo projekte ir jo aiškinamajame rašte akcentuojama vidutinio greičio matuoklių įrengimo problematika ir siūlomi jų įrengimo kriterijai. Atsižvelgiant į tai, siūlytina vietoj sąvokos „stacionari eismo priežiūros priemonė“ apibrėžti sąvoką „stacionarusis greičio matuoklis“ – nurodyti, kad tai yra techninė ir programinė įranga, nejudamai įtvirtinta keliuose, matuojanti momentinį motorinių transporto priemonių, jų junginių su priekabomis greitį arba vidutinį važiavimo greitį. Terminas „stacionarusis greičio matuoklis“ apimtų tiek momentinius, tiek vidutinio greičio matuoklius. Pritarti Įstatymo projekto 1 straipsnį išdėstyti taip: „67¹.
Stacionari eismo priežiūros priemonė Stacionarusis greičio matuoklis – techninė ir programinė įranga, nejudamai įtvirtinta keliuose (greičio matuokliai, vaizdo kameros su duomenų perdavimo įranga ir kt.), gebanti fiksuoti automobilio greitį, vietą, laiką, vaizdą ar kitus duomenis, šiuos duomenis perduoti, apdoroti, sugretinti su kitais duomenimis ir skirta Kelių eismo taisyklių pažeidimams fiksuoti matuojanti momentinį motorinių transporto priemonių, jų junginių su priekabomis greitį arba vidutinį važiavimo greitį.“
greičio matuoklių įrengimo prioritetinę eilę valstybinės reikšmės kelių ruožai vertinami vadovaujantis šiais kriterijais: vidutinis metinis paros eismo intensyvumas (svarbus veiksnys, nulemiantis eismo įvykio tikimybę), eismo įvykių pasekmės (atitinkamame kelio ruože nukentėjusių eismo dalyvių skaičius liudija apie ruožo pavojingumą), nesaugus važiavimo greitis (tikėtina pagrindinė eismo įvykius nulemianti priežastis, o leistino važiavimo greičio viršijimas lemia eismo įvykių pasekmių sunkumą) ir lenkimo ribojimas kelio ruože (ruožuose, kuriuose yra draudžiama lenkti, būtina užtikrinti, kad būtų laikomasi leistino važiavimo greičio). Dažnai eismo įvykio priežastimi tampa nesaugūs lenkimai ir jų metu viršijamas leistinas važiavimo greitis. Būtina paminėti, kad vidutinio greičio matuokliai įrengiami avaringuose ruožuose, kuriuose užfiksuota skaudžiausių eismo įvykių, tuo atveju, kai atitinkame kelio ruože artimiausiu metu nenumatoma vykdyti kelio kapitalinio remonto, rekonstravimo darbų ar įrengti kitų alternatyvių eismo saugumą gerinančių priemonių.
Sudarant momentinių greičio matuoklių įrengimo prioritetinę eilę valstybinės reikšmės kelių ruožai vertinami vadovaujantis šiais kriterijais: gyvenvietės tipas (dažnai leistinas važiavimo greitis viršijamas gyvenvietėse, kurias kerta valstybinės reikšmės keliai), teritorijos užstatymas (kai gyvenamosios teritorijos yra išsidėsčiusios abipus valstybinės reikšmės kelio, pažeidžiami eismo dalyviai dažniau kerta važiuojamąją dalį), eismo intensyvumas, formaliojo švietimo įstaigos (vyksta intensyvus pėsčiųjų (ypač vaikų) eismas), įskaitiniai eismo įvykiai, esamos greičio valdymo priemonės kelio ruože. Atsižvelgiant į šio nutarimo 1 punkte išdėstytus argumentus ir galiojančią stacionariųjų greičio matuoklių įrengimo gerąją praktiką, siūlytina pakeisti Įstatymo projekto 2 straipsnyje dėstomo Įstatymo 11⁴ straipsnio 1 dalį ir nustatyti, kad stacionarieji greičio matuokliai keliuose įrengiami siekiant užtikrinti eismo saugumą, įvertinus kelio ar jo ruožo eismo saugumo situaciją, eismo įvykių, kilusių dėl leistino važiavimo greičio viršijimo, aplinkybes, leistino važiavimo greičio viršijimo atvejų mastą, eismo intensyvumą, eismo organizavimą ir kitus eismo saugumo požiūriu svarbius veiksnius ar rizikas. Stacionariuosius greičio matuoklius valstybinės reikšmės keliuose įrengia kelio savininkas (valdytojas), vadovaudamasis stacionariųjų greičio matuoklių įrengimo ir naudojimo valstybinės reikšmės keliuose tvarka, kurią nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Be stacionariųjų greičio matuoklių vietų parinkimo ir įrengimo kriterijų, nurodytoje tvarkoje tikslinga reglamentuoti stacionariaisiais greičio matuokliais renkamų duomenų apsaugos ir tvarkymo principus.
Stacionariųjų greičio matuoklių įrengimo ir naudojimo valstybinės reikšmės keliuose tvarką galėtų nustatyti Vyriausybė, Susisiekimo ministerija ar kita už eismo saugumo sritį atsakinga institucija. Pritarti Įstatymo projekto 2 straipsnio 1 ir 2 dalis išdėstyti taip:
„1. Siekiant didinti eismo saugumą keliuose gali būti įrengiamosi
stacionarios eismo priežiūros priemonės stacionarieji greičio matuokliai. Stacionarių eismo priežiūros priemonių Stacionariųjų greičio matuoklių įrengimo ir naudojimo tvarką valstybinės reikšmės keliuose nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.“
2Stacionarios eismo priežiūros priemonės, fiksuojančios,
kaupiančios ir perduodančios duomenis apie visus ar dalį eismo dalyvių tam tikrame kelio ruože (vidutinio greičio matuokliai ir pan.) gali būti įrengiamos išimtinai tik kelių ruožuose, kuriuose iš anksto yra identifikuota aukšta rizika dėl viršyto greičio ar kitų pažeidimų, kurių užkardymo tikslais šios priemonės planuojamos įrengti, ir kuomet nėra galimybės sumažinti keliamo pavojaus eismo saugumui kitomis kelio infrastruktūros gerinimo priemonėmis. Stacionarieji greičio matuokliai keliuose įrengiami siekiant užtikrinti eismo saugumą, įvertinus kelio ar jo ruožo eismo saugumo situaciją, eismo įvykių, kilusių dėl leistino važiavimo greičio viršijimo, aplinkybes, leistino važiavimo greičio viršijimo atvejų mastą, eismo intensyvumą, eismo organizavimą ir kitus eismo saugumo požiūriu svarbius veiksnius ar rizikas. Stacionariuosius greičio matuoklius valstybinės reikšmės keliuose įrengia kelio savininkas (valdytojas), vadovaudamasis stacionariųjų greičio matuoklių įrengimo ir naudojimo valstybinės reikšmės keliuose tvarka, kurią nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.“6 LR Vyriausybė, 2023-11-29 3.
Siūlytina atsisakyti Įstatymo projekto 2 straipsnyje dėstomo Įstatymo 11⁴ straipsnio 2–5 dalių dėl šių priežasčių:
projekto 2 straipsnyje dėstomo Įstatymo 11⁴ straipsnio 2–5 dalyse nustatomos stacionarių eismo priežiūros priemonių įrengimo sąlygos, kriterijai ir ribojimai, neatsižvelgiant į kelių suskirstymą pagal reikšmę (valstybinės, vietinės reikšmės), vietą (gyvenvietė, ne gyvenvietė), kelio ilgį, eismo intensyvumą, specifiką ar pavojingus kelio ruožus (avaringumą, juodąsias dėmes ir kt.). Įstatymo projekte siūlomi stacionarių eismo priežiūros priemonių įrengimo ribojimai nepagrįsti jokiais moksliniais tyrimais, skaičiavimais ar eismo saugumo rekomendacijomis. Teisinis reguliavimas, kuriuo nustatomi pertekliniai ir nepagrįsti ribojimai už eismo saugumą tam tikrame kelyje atsakingų subjektų atžvilgiu, turės esminių neigiamų padarinių eismo saugumo situacijai šalies keliuose, nes mažės transporto priemonių leistino važiavimo greičio kontrolės apimtis, vykdoma šiuolaikiškomis nuotolinėmis priemonėmis – stacionariaisiais greičio matuokliais, o policijos pajėgumai minėtą kontrolę vykdyti turimais nestacionariais matavimo prietaisais viso kelių tinklo mastu yra riboti. Kaip rodo praktika, kai transporto priemonių leistino važiavimo greičio kontrolė nepakankama, srautinis transporto priemonių greitis išauga. Greitis yra vienas iš esminių veiksnių, lemiančių eismo įvykių riziką, jų kilimą ir eismo įvykių sunkumą, kuomet eismo dalyviai žūsta ar yra sunkiai sužalojami. Kuo didesnis transporto priemonės greitis (kuo labiau viršijamas leistinas važiavimo greitis), tuo didesnė tikimybė vairuotojui patekti į eismo įvykį, sukėlusį sunkias pasekmes (OECD/ITF.
Speed and Crash Risk, 2018). 3.2. Įstatymo projekto 2 straipsnyje dėstomo Įstatymo 11⁴ straipsnio 2 ir 4 dalyse nurodytos eismo įvykio kilimo rizikos dėl leistino važiavimo greičio viršijimo yra valdomos kompleksiškai, t. y. parenkant tinkamiausius inžinerinių eismo saugos priemonių rinkinius, iš kurių vienos svarbiausių yra eismo kontrolės sistemos (greičio matavimo sistemos). Pagal VšĮ Transporto kompetencijos agentūros atliktus tyrimus ir apskaičiuotus Lietuvos eismo saugos rodiklius 2022 m. automagistralėse leistiną važiavimo greitį viršijo apie 23 proc., o užmiesčio keliuose (išskyrus automagistrales) – apie 53 proc. vairuotojų. 2022 m. policijos duomenimis, net 45 proc. visų daromų KET pažeidimų šalyje sudarė nustatyto leistino važiavimo greičio pažeidimai. Leistino važiavimo greičio viršijimas – viena pagrindinių eismo įvykių priežasčių. Net ir nedidelis leistino važiavimo greičio viršijimas ne tik padidina eismo įvykio tikimybę, bet ir lemia sunkesnes eismo įvykio pasekmes, kuomet eismo dalyviai žūsta ar yra sunkiai sužalojami. Policijos skelbiamais duomenimis, 2022 m. pagrindinė 48 proc. eismo įvykių, kuriuose žuvo eismo dalyviai, priežastis buvo saugaus važiavimo greičio nepasirinkimas ar leistino važiavimo greičio viršijimas. Todėl labai svarbu parenkant tinkamiausius inžinerinių eismo saugos priemonių rinkinius atlikti detalią priežasčių analizę be išankstinių ribojimų, kuriuos siūloma įtvirtinti Įstatymo 11⁴ straipsnio
dalyvių elgesį ir pagerinti eismo saugumo rezultatus, eismo saugumo užtikrinimo ar kontrolės priemonės turi būti parenkamos ir taikomos pagal paskirtį konkrečiai problemai spręsti.
Įstatymo projekto 2 straipsnyje dėstomo Įstatymo 11⁴ straipsnio 2 ir 4 dalyse minimos kelio infrastruktūros gerinimo priemonės (aiškinamajame rašte nurodoma, kad tai kelio dangos keitimas, priemonės, mažinančios susidūrimus su laukiniais gyvūnais, apšvietimas, lėtėjimo juostos ir pan.) negali sumažinti pavojaus, kurį sukelia leistino važiavimo greičio viršijimas, ir užkardyti leistino važiavimo greičio viršijimo pažeidimų. Siekiant sumažinti leistiną važiavimo greitį viršijančių vairuotojų skaičių kelių ruože turi būti naudojamos ne Įstatymo projekto aiškinamajame rašte minimos infrastruktūros gerinimo priemonės, bet konkrečiam keliui tinkančios leistino važiavimo greičio viršijimo prevencijos priemonės. 3.3. Šiuo metu valstybinės reikšmės keliuose yra įrengti 78 momentiniai greičio matuokliai ir 135 vidutinio greičio matavimo sistemos. Statistiškai vertinant 2022 m. įrengtų naujų 106 vidutinio greičio matuoklių duomenis, palyginti su ankstesnių ketverių metų vidurkiu, aktualiuose ruožuose per vienerius metus maždaug 8 kartus sumažėjo žuvusiųjų skaičius ir 59 proc. sumažėjo sužeistų eismo dalyvių skaičius. Įrengtų vidutinio greičio matuoklių efektyvumas (vertinant jų naudojimą ankstyvoje stadijoje) mažinant skaudžiausių eismo įvykių skaičių leidžia daryti prielaidą, kad taikomos metodikos leido parinkti tinkamas vidutinio greičio matuoklių įrengimo vietas. Siūlomi nauji stacionariųjų greičio matuoklių įrengimo ribojimai gerokai sumažins šių priemonių skaičių keliuose ir kelio savininkai neteks galimybės efektyviai, šiuolaikiškomis, moderniomis priemonėmis kovoti su leistino važiavimo greičio viršijimo pažeidimais, todėl siūlomas reglamentavimas nepriimtinas eismo saugumo požiūriu.
Pažymėtina, kad ne visos greičio mažinimo priemonės (pavyzdžiui, greičio mažinimo kalneliai ar važiuojamosios dalies susiaurinimas) gali būti pritaikomos užmiesčio keliuose ir atvirkščiai – ne visi užmiesčio keliuose taikomi eismo saugumo gerinimo sprendimai gali būti pritaikomi miestų gatvėse. 3.4. Pagal Įstatymo projekto 2 straipsnyje dėstomo Įstatymo 11⁴ straipsnio
įrengiamos išimtinai tik kelių ruožuose, kuriuose iš anksto yra identifikuota aukšta rizika dėl viršyto greičio ar kitų pažeidimų, kurių užkardymo tikslais šios priemonės planuojamos įrengti, ir kuomet nėra galimybės sumažinti keliamo pavojaus eismo saugumui kitomis kelio infrastruktūros gerinimo priemonėmis“, todėl kelio ruožuose, kuriuose nėra aukštos rizikos dėl viršyto greičio ir galimybių įrengti kitas priemones, leistino važiavimo greičio viršijimas būtų tam tikra prasme toleruotinas, o tai jau prieštarautų eismo saugumo užtikrinimo principui, įtvirtintam Įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte, – „valstybės pareiga – sudaryti saugias ir vienodas visiems eismo dalyviams dalyvavimo eisme sąlygas, eismo dalyvių pareiga – žinoti ir laikytis valstybės nustatytos eismo tvarkos“. 3.5. Įstatymo projekto 2 straipsnyje dėstomo Įstatymo 11⁴ straipsnio 3 dalyje nurodytos sąlygos ribotų galimybę parinkti avaringus ruožus pagal eismo įvykių rizikos vertinimą, nes tokių ruožų ilgiai iš anksto nėra standartizuoti ir gali būti ilgesni kaip 10 km arba trumpesni kaip 1 km.
Tokie ruožai parenkami atsižvelgiant į tai, kaip keičiasi eismo intensyvumas, vidutinis važiavimo greitis, eismo organizavimo pobūdis ir kiti rodikliai. Lietuvoje kelių ilgis yra nuo kelių dešimčių iki kelių šimtų kilometrų, todėl tam tikruose keliuose kontrolė gali tapti neproporcinga ir ji nebus vykdoma atsižvelgiant į kelio ruožo avaringumą. Pavyzdžiui, jei kelio ilgis 30 km, visas šis kelias galėtų būti kontroliuojamas vidutinio greičio matuokliais trijuose ruožuose po 10 km, o jei kelio ilgis 300 km, būtų galima kontroliuoti tik 3 ruožus po 10 km (10 proc. viso kelio). Įstatymo 11⁴ straipsnio
greičio matavimo priemonės negalės būti įrengiamos ten, kur jų reikia, ir nebus užtikrinamas eismo saugumas. Vadovaujantis Įstatymo projekte siūlomais apribojimais, kurie neturi jokio aiškaus pagrindimo, reikėtų demontuoti didžiąją dalį šiuo metu jau įrengtų ir efektyviai veikiančių stacionarių eismo priežiūros priemonių, nes Įstatymo projekte nėra nurodyta, kad siūlomi ribojimai nebus taikomi jau įrengtiems stacionariesiems greičio matuokliams. Akcinės bendrovės Lietuvos automobilių kelių direkcijos sukaupta greičio matuoklių naudojimo patirtis rodo, kad ilgesniuose kelio ruožuose įrengti vidutinio greičio matuokliai eismo saugos požiūriu tarnauja patikimai, o vairuotojai šiuose kelio ruožuose taip pat laikosi leistino važiavimo greičio kaip ir trumpesniuose vidutinio greičio matuoklių veikimo ruožuose.
Todėl nei vidutinio greičio matuoklių veikimo atstumo apribojimas, nei kitų stacionarių eismo priežiūros priemonių ribojimas niekaip nekoreliuoja su valstybės tikslais eismo saugos srityje, priešingai, dirbtinai būtų sunkinamas eismo priežiūros priemonių panaudojimas vietose, kur tokios priemonės būtų efektyviausios. 3.6. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte neatskleista, kodėl Įstatymo projekto
įtvirtinamais ribojimais automagistralės yra išskiriamos iš kitų valstybinės reikšmės kelių tinklo. Įrengus vidutinio greičio matuoklius automagistralėje A2 Vilnius–Panevėžys, tuose ruožuose, kuriuose per penkerius metus buvo sužeisti 69 eismo dalyviai ir 7 žuvo, per pusantrų metų buvo sužeisti 4 eismo dalyviai. Ši patirtis aiškiai parodo, kad įrengiant vidutinio greičio matuoklius automagistralėse galima pagerinti eismo saugumą, nes vairuotojai rizikingą kelio ruožą įveikia būdami dėmesingesni. Be to, turima automagistralėse eismo intensyvumo įranga rodo, kad automagistralės ruožuose, kuriuose nėra stacionarių eismo priežiūros priemonių, vairuotojai linkę gerokai viršyti leistiną, ir taip jau didelį, važiavimo greitį. Tai ypač rizikinga didesnio avaringumo kelių ruožuose. Pavyzdžiui, eismo intensyvumo matuoklio, esančio automagistralėje A1 Vilnius–Klaipėda 190,7 km, š. m. liepos mėnesio duomenimis, net 26,5 tūkstančio (4 proc. srauto) vairuotojų rinkosi 160–190 km/val.
Ši automagistralės A1 Vilnius–Klaipėda vieta patenka į ruožą, kuriame artimiausiu metu planuojama įrengti vidutinio greičio matuoklius ir kuris prioritetinėje eilėje užima 10 vietą iš 3881 vertinto homogeninio kelio ruožo valstybinės reikšmės kelių tinkle. Šiame ruože per vertinamą 4 metų periodą žuvo 4 ir sužeista 10 eismo dalyvių. Atsižvelgiant į tai, automagistralių išskyrimas iš viso valstybinės reikšmės kelių tinklo ir atskirų ribojimų nustatymas yra netikslingas ir netaikytinas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad priėmus Įstatymo projekto 2 straipsnyje dėstomo Įstatymo 11⁴ straipsnio 3 dalyje nurodytus kiekybinius stacionariųjų greičio matuoklių įrengimo ribojimus viename kelyje (gali būti įrengti ne daugiau kaip 3 vidutinio greičio matavimo ruožai ir ne daugiau kaip 5 stacionarieji greičio matuokliai), automagistralėje A1 Vilnius–Klaipėda stacionarieji greičio matuokliai, kurie spręstų nurodytą leistino važiavimo greičio viršijimo problemą, negalės būti įrengti, nes visame kelyje jau yra įrengti 5 stacionarieji greičio matuokliai. 3.7. Pareiga atlikti poveikio duomenų apsaugai vertinimą duomenų valdytojui tiesiogiai kyla iš 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) 35 straipsnio ir Lietuvos Respublikos asmens duomenų, tvarkomų nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas, bausmių vykdymo arba nacionalinio saugumo ar gynybos tikslais, teisinės apsaugos įstatymo 25 straipsnio.
Nurodytuose teisės aktų straipsniuose nustatyta, kad poveikio duomenų apsaugai vertinimas turi būti atliekamas visais atvejais, kai dėl duomenų tvarkymo rūšies, visų pirma, naudojant naujas technologijas, ir atsižvelgiant į duomenų tvarkymo pobūdį, aprėptį, kontekstą ir tikslus, žmogaus teisėms ir laisvėms gali kilti didelis pavojus. Naudojant greičio matuoklius atliekamas vaizdo stebėjimas viešosiose vietose savaime patenka į atvejus, kurie laikomi galinčiais sukelti didelį pavojų žmogaus teisėms ir laisvėms (pavyzdžiui, Reglamento (ES) 2016/679 35 straipsnio 3 dalies c punktas), todėl pakartotinai nustatyti tą pačią pareigą ir nacionaliniuose teisės aktuose (Įstatymo projekto
nėra tikslinga ar suderinama su teisėkūros reikalavimais. Nepritarti Nepritarti siūlymui atsisakyti Įstatymo projekto 2 straipsnyje dėstomo Įstatymo 11⁴ straipsnio 2–5 dalių. Šiose dalyse siūlomas reguliavimas yra viena iš įstatymo projekto esmių, tikslų ir uždavinių. 7. LR Vyriausybė, 2023-11-29
į tai, kad siūloma atsisakyti didžiosios dalies Įstatymo projekto 2 straipsnyje dėstomo Įstatymo 11⁴ straipsnio dalių, siūlytina nepildyti Įstatymo nauju 11⁴ straipsniu, o pagal šio nutarimo 2 punktą patikslintą 11⁴ straipsnio 1 dalį įtvirtinti Įstatymo 11 straipsnyje – papildyti jį nauja dalimi.
Siūloma keisti Įstatymo projekto 3 straipsnio 1 dalį ir nustatyti vėlesnį įstatymo įsigaliojimo terminą (pavyzdžiui, 2024 m. liepos 1 d.), kad Vyriausybė ar jos įgaliota institucija spėtų parengti ir priimti stacionariųjų greičio matuoklių įrengimo ir naudojimo valstybinės reikšmės keliuose tvarką reglamentuojantį teisės aktą, o šias priemones įrengiantys subjektai pasirengtų taikyti jo reikalavimus keliuose. Taip pat siūloma keisti Įstatymo projekto 3 straipsnio 2 dalį – nurodyti, kad Vyriausybė ar jos įgaliota institucija nustatys stacionariųjų greičio matuoklių įrengimo ir naudojimo valstybinės reikšmės keliuose tvarką, ir atitinkamai nustatyti ankstesnį šio teisės akto priėmimo terminą, kad iki įstatymo įsigaliojimo būtų pakankamai laiko pasirengti jį taikyti. Pritarti iš dalies Nepritarti siūlymui atsisakyti didžiosios dalies Įstatymo projekto 2 straipsnyje dėstomo Įstatymo 11⁴ straipsnio dalių, nepildyti Įstatymo nauju 11⁴ straipsniu, o pagal šio nutarimo 2 punktą, patikslintą 11⁴ straipsnio 1 dalį, įtvirtinti Įstatymo 11 straipsnyje - papildyti jį nauja dalimi. Pritarti siūlymui keisti Įstatymo projekto 3 straipsnio 1 dalį ir nustatyti vėlesnį įstatymo įsigaliojimo terminą. Įstatymo projekto 3 straipsnį išdėstyti taip: „3 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
straipsnio 2 ir 3 dalis, įsigalioja 2024 m. sausio liepos 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki
stacionarių eismo priežiūros priemonių įrengimo tvarką. 3.
automobilių kelių direkcija“) iki 2024 m. liepos 1 d. peržiūri nustatytus vidutinio greičio ruožus ir įrengtus stacionariuosius greičio matuoklius. Jeigu vidutinio greičio ruožų skaičius ir (ar) stacionariųjų greičio matuoklių vietų skaičius viršija maksimalius skaičius, nustatytus įstatymo 11⁴ straipsnio 3 dalyje, Lietuvos automobilių kelių direkcija panaikina tiek vidutinio greičio matavimo ruožų ir (ar) išmontuoja tiek stacionariųjų greičio matuoklių, kad vidutinio greičio ruožų skaičius ir bendras stacionariųjų greičio matuoklių vietų skaičius neviršytų maksimalių skaičių, nustatytų įstatymo 11⁴ straipsnio 3 dalyje. Lietuvos automobilių kelių direkcija taip pat išmontuoja automagistralėse įrengtus stacionarias eismo priežiūros priemones, kurių įrengimas neatitinka šio įstatymo 11⁴ straipsnio
6Komisijos sprendimas ir pasiūlymai:
ir siūlyti pagrindiniam Ekonomikos komitetui įstatymo projektą tobulinti atsižvelgiant į pastabas, kurioms Komisija pritarė. 7. Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš – 2, susilaikė – 0. 8. Komisijos paskirti pranešėjai: Justinas Urbanavičius. Komisijos pirmininkas (Parašas) Justinas Urbanavičius Seimo kanceliarijos patarėja, aptarnaujanti komisijas, Jolanta Žaltkauskienė
EISMO AUTOMOBILIŲ KELIAIS įstatymo Nr. VIII-2043 2 straipsnio pakeitimo ir papildymo 11⁴ straipsniu įstatymO PROJEKTO XIVP-3015
posėdyje (nuotoliniu būdu) dalyvavo: komiteto pirmininkas K.Starkevičius; komiteto pirmininko pavaduotojas G. Paluckas; komiteto nariai: A. Bagdonas, V. Fiodorovas, A .Kupčinskas, D. Labanavičius, L. Mogenienė, I. Pakarklytė, P. Saudargas, L. Savickas, M. Skritulskas. Komiteto biuro: vedėja R.Petkūnienė; patarėjai: D. Šaltmeris, R. Duburaitė, R.Danė, L. Jasiukėnienė, I. Jurkšuvienė; padėjėja Z. Jodkonienė. Kviestieji asmenys: susisiekimo viceministras J. Skačkauskas, AB „Lietuvos automobilių kelių direkcija“ generalinis direktorius M. Švaikauskas ir atstovai: A. Karnilavičius, R. Lipkevičius. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1
projekto 1 straipsniu siūloma papildyti Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – SEAKĮ) 2 straipsnį 67¹dalimi ir įtvirtinti naują – stacionarios eismo priežiūros priemonės, sąvoką. Projektas diskutuotinas. Pirma, iš projekto aiškinamojo rašto (toliau – aiškinamasis raštas) bei projektu siūlomos sąvokos turinio matyti, jog siekiama apibrėžti stacionarius automatinius prietaisus, skirtus Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) pažeidimams fiksuoti. Pagal SEAKĮ 10 straipsnio 9 dalį eismo priežiūrą vykdo specializuoti policijos padaliniai ir įgalioti policijos pareigūnai.
Svarstytina, ar projektu teikiama sąvoka ir ją įvardijantis terminas koreliuoja tarpusavyje, ar stacionarias priemones, tam tikrame kelio ruože fiksuojančias automobilių ir motorinių transporto priemonių KET pažeidimus, nėra tikslingiau apibrėžti kaip stacionariomis eismo kontrolės priemonėmis. Antra, pažymėtina, jog Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje yra apibrėžtas sąvokos „stacionarioji Kelių eismo taisyklių pažeidimų fiksavimo įranga“ turinys – „tam tikrose vietose nejudamai įtvirtinta įranga (greičio matuokliai, vaizdo kameros su duomenų perdavimo įranga ir kt.), skirta Kelių eismo taisyklių pažeidimams fiksuoti“. Atsižvelgus į tai, kad tiek minėtame įstatyme, tiek projekte kalbama apie tą pačią sąvoką ir jos apibrėžtį, projekto nuostatos derintinos su galiojančiu teisiniu reguliavimu. Trečia, tam tikroje kelio atkarpoje įrengiamomis priemonėmis yra fiksuojami ne tik automobiliais, bet ir kitomis motorinėmis transporto priemonėmis daromi KET pažeidimai. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar šiuo aspektu teikiamas projektas neturėtų būti patikslintas. Ketvirta, projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 67¹dalimi siūloma nauja sąvoka ir ją įvardijantis terminas turi būti suderintas Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad projekto aiškinamajame rašte klaidingai nurodoma, jog projekto sąvoka ir ją įvardijantis terminas įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka, kadangi suderinta sąvoka nėra paskelbta Terminų banke (http://terminai.vlkk.lt). Pritarti iš dalies. Sąvoka patikslinta pagal LR Vyriausybės išvadoje išdėstytą pasiūlymą ir suderinta su Terminų komisija. 2 LRS kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-08-232 2.
Projekto 2 straipsniu SEAKĮ siūloma papildyti nauju 11⁴straipsniu, kurio pavadinimas neatitinka šio straipsnio turinio, kadangi šiame straipsnyje nėra reglamentuojamas stacionarių eismo priežiūros priemonių naudojimas. Pritarti. Pavadinimą išdėstyti taip: „11⁴ straipsnis. Stacionarių eismo priežiūros priemonių įrengimas ir naudojimas“. 3
2
formuluotė „Stacionarios eismo priežiūros priemonės, fiksuojančios, kaupiančios ir perduodančios duomenis apie visus ar dalį eismo dalyvių tam tikrame kelio ruože“ stokoja teisino aiškumo. SEAKĮ 2 straipsnio 13 dalyje nurodyta, kad eismo dalyvis yra kelių eisme dalyvaujantis asmuo (vairuotojas, pėsčiasis, keleivis). Šiuo aspektu, iš siūlomos projekto formuluotės nėra aišku, kokių eismo dalyvių ir kokie konkretūs jų duomenys bus fiksuojami, kokiais kriterijais remiantis bus atrenkama dalis eismo dalyvių, kurių duomenys bus fiksuojami, taip pat nėra aišku, kam konkrečiai šie duomenys bus teikiami ir kas bei kokiu pagrindu juos vertins. Be to, siūloma projekto formuluotė nedera su projekto 1 straipsniu keičiamo SEAKĮ 2 straipsnio 67¹ dalyje teikiamos stacionarios eismo priežiūros priemonės sąvokos turiniu, kadangi ši priemonė apibrėžiama kaip automobilio greitį, vietą, laiką ir kitus duomenis fiksuojanti priemonė, o ne priemonė, fiksuojanti eismo dalyvių duomenis. Analogiško turinio pastaba teiktina ir dėl projekto 2 straipsnio 3 ir 4 dalyse vartojamų analogiško turinio formuluočių. Pritarti. Nuostatos patikslintos pagal LR Vyriausybės išvadoje išdėstytą pasiūlymą. 4
2 4.
Atsižvelgus į tai, kad viršijant nustatytą greitį kartu gali būti padaromi ir kiti KET pažeidimai, svarstytina, ar naujai pildomo SEAKĮ 11⁴straipsnio
vartojamas antras jungtukas „ir“, jungtuką „ar“ įrašant skliaustuose. Be to, žodis „užkardymo“ keistinas žodžiu „prevencijos“. Pritarti. Nuostatos patikslintos pagal LR Vyriausybės išvadoje išdėstytą pasiūlymą. 5
siūloma SEAKĮ 11⁴straipsnio 3 dalyje nustatyti, kad stacionarios eismo priežiūros priemonės privalo būti įrengtos taip, jog jų veikimo atstumas nebūtų didesnis nei 10 kilometrų. Pažymėtina, jog aptariama projekto nuostata stokoja teisinio aiškumo bei logiškumo. Iš projekto nuostatų nėra aišku, kas šiuo konkrečiu atveju yra laikoma veikimo atstumu, t. y. ar atstumas, nuo kurio fiksuojami eismo dalyvio duomenys, ar atstumas tarp kelio ruože statomų priemonių. Pritarti. Nuostatą patikslinti taip:
„Greičio matuokliai privalo būti įrengti taip, jog jų
veikimo atstumas tarp jų nebūtų didesnis nei 10 kilometrų.“6
6Svarstytina,
ar SEAKĮ 11⁴straipsnio 3 dalyje nustatant maksimalų vidutinio greičio matavimo ruožų ir bendrą stacionarių eismo greičio matavimo vietų skaičių keliuose, neatsižvelgiant į kelio reikšmę bei ilgį, būtų pasiekiami įstatymo projektu siekiami tikslai – užtikrintas eismo saugumas. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis Kelių įstatymo 3 straipsnio nuostatomis keliai atsižvelgiant į transporto priemonių eismo pralaidumą, socialinę ir ekonominę jų reikšmę yra skirstomi į valstybinės reikšmės ir vietinės reikšmės kelius. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar šioje dalyje vartojama kelio sąvoka neturėtų būti detalizuojama, konkrečiai nustatant, kokios reikšmės keliuose projekte nurodytos priemonės būtų įrengiamos. Nepritarti.
Nepritarti. Šio straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad: „Greičio matuoklius valstybinės reikšmės keliuose įrengia kelio savininkas (valdytojas), vadovaudamasis greičio matuoklių įrengimo ir naudojimo valstybinės reikšmės keliuose tvarka, kurią nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.“7
projektu siūlomo SEAKĮ 11⁴straipsnio 4 dalis ir vietoje „automagistralėse“, nurodant „magistraliniuose keliuose“, kadangi pagal Kelių įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punktą viena iš valstybinės reikšmės kelių rūšių yra magistraliniai keliai. Pritarti. 8
siūlomo SEAKĮ 11⁴ straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad
„Automagistralėse stacionarios eismo priežiūros priemonės, fiksuojančios,
kaupiančios ir perduodančios duomenis apie visus ar dalį eismo dalyvių tam tikrame kelio ruože (vidutinio greičio matuokliai ir pan.) gali būti įrengiamos ir eksploatuojamos tik tuose automagistralių ruožuose, kuriuose nėra kelio dangos savybių, galinčių turėti įtakos saugiam eismui kelyje, ir kuriuose, įgyvendinus kitas saugumo priemones (priemonės, mažinančios susidūrimus su laukiniais gyvūnais, apšvietimas, sulėtėjimo juostos ir pan.), autoįvykių skaičius per 4 metus nuo priemonių įgyvendinimo nesumažėjo.“ Teikiamas siūlymas svarstytinas keliais aspektais. Pirma, iš projektu siūlomos nuostatos nėra aišku, kodėl magistraliniuose keliuose įrengiant stacionarias eismo priežiūros priemones prioritetas būtų teikiamas kitoms saugumo priemonėms, kuriomis būtų galima užtikrinti eismo saugumą šiuose keliuose ir tik tuo atveju, kai tokios priemonės teigiamų rezultatų dėl saugumo šiuose keliuose neduotų, būtų įrengiamos stacionarios eismo priežiūros priemonės. Tuo tarpu prieš įrengiant tokias priemones kitos reikšmės keliuose jokių papildomų veiksmų dėl saugumo keliuose atlikti nereiktų.
Antra, pažymėtina, jog iš teikiamo siūlymo sektų, jog magistralinių kelių ruožuose stacionarių eismo priežiūros priemonių įrengimas užtruktų labai ilgą laiką, kadangi iš pradžių visais atvejais turėtų būti įgyvendintos kitos saugumo priemonės ir 4 metus turėtų būti stebima, ar dėl kitų priemonių įrengimo nesumažėjo autoįvykių skaičius, t. y. su priemonių įrengimo darbais trukmė galėtų sudaryti 5 ir daugiau metų. Svarstytina, ar tokių sąlygų nustatymas saugumo priemonėms įrengti yra objektyviai pagrįstas. Trečia, atkreiptinas dėmesys, jog siūlomoje nuostatoje vartojama konstrukcija „priemonės gali būti įrengiamos ir eksploatuojamos“. Iš projekto nuostatų nėra aišku, kodėl siūloma ši konstrukcija, t. y. neaišku, ar galimos situacijos, kai atitinkamos priemonės bus įrengtos, tačiau nebus eksploatuojamos. Siekiant teisinio aiškumo ir racionalaus valstybės finansinių išteklių naudojimo, manytina, jog esant priežasčių, kai tam tikros priemonės negali būti eksploatuojamos, jos net neturėtų būti įrengiamos, t. y. atitinkamos sąlygos turėtų būti įvertinamos prieš įrengiant priemones. Ketvirta, iš projekto nuostatų nėra aišku, ką konkrečiai reiškia projekto formuluotė „autoįvykių skaičius per
skaičiaus sumažėjimas 1-3 autoįvykiais, kai per laikotarpį įvyksta 50 autoįvykių, jau reikštų, kad autoįvykių sumažėjo tiek, kad negalima įrengti stacionarių eismo priežiūros priemonių. Projektas tobulintinas pašalinant šį neaiškumą. Penkta, siekiant teisinio aiškumo formuluotė „nuo priemonių įgyvendinimo“ tikslintina, kadangi priemonės ne įgyvendinamos, o įrengiamos ir pradedamos eksploatuoti. Pritarti iš dalies. Patikslinti 11⁴straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4.
Magistraliniuose keliuose stacionarios eismo priežiūros priemonės, fiksuojančios, kaupiančios ir perduodančios duomenis apie visus ar dalį eismo dalyvių tam tikrame kelio ruože (greičio matuokliai ir pan.) gali būti įrengiamos ir eksploatuojamos tik tuose magistralinių kelių ruožuose, kuriuose nėra kelio dangos savybių, galinčių turėti įtakos saugiam eismui kelyje, ir kuriuose, įgyvendinus kitas saugumo priemones (priemonės, mažinančios susidūrimus su laukiniais gyvūnais, apšvietimas, sulėtėjimo juostos ir pan.), autoįvykių skaičius per 4 3 metus nuo šių priemonių įgyvendinimo įrengimo ženkliai nesumažėjo.“9
projekto 2 straipsniu pildomo SEAKĮ 11⁴straipsnio
eismo priežiūros priemonių įrengimo būtų atliktas poveikio asmens duomenų apsaugai vertinimas ir numatytos priemonės, užtikrinančios, jog fizinių asmenų teisėms ir laisvėms nekiltų didelis pavojus. Siūlomas reglamentavimas diskutuotinas. Pažymėtina, kad 2016 m. balandžio
asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) netaikomas asmens duomenų tvarkymui, kai duomenis tvarko kompetentingos valdžios institucijos nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, nustatymo ar patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už jas, baudžiamųjų sankcijų vykdymo, įskaitant apsaugą nuo grėsmių visuomenės saugumui ir jų prevenciją, tikslais. Iš teikiamo projekto nuostatų seka, kad stacionarios eismo priežiūros priemonės bus įrengiamos KET pažeidimams fiksuoti, tokiu būdu užtikrinant saugų eismą keliuose, o tuo pačiu ir visuomenės saugumą.
Be kita ko, kaip yra pažymėjęs Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2000 m. gegužės 8 d. nutarime, asmuo, darydamas nusikalstamas ar kitas priešingas teisei veikas, neturi ir negali tikėtis privatumo. Žmogaus privataus gyvenimo apsaugos ribos baigiasi tada, kai jis savo veiksmais nusikalstamai ar kitaip neteisėtai pažeidžia teisės saugomus interesus, daro žalą atskiriems asmenims, visuomenei ir valstybei. Remiantis tuo, kas išdėstyta, svarstytinas siūlomo teisinio reguliavimo pagrįstumas. Pritarti. Šios straipsnio dalies siūloma atsisakyti:
„5. Prieš priimant sprendimus dėl stacionarių
eismo priežiūros priemonių įrengimo, teisės aktų nustatyta tvarka privalo būti atliktas poveikio asmens duomenų apsaugai vertinimas ir numatytos priemonės užtikrinančios, jog fizinių asmenų teisės ir laisvėms nekiltų didelis pavojus.“10
projektas stokoja nuostatų dėl stacionarių eismo priežiūros priemonių, įrengtų iki projektu siūlomų nuostatų įsigaliojimo, eksploatavimo. Iš projekto nuostatų yra neaišku, ar iki naujai siūlomo teisinio reguliavimo įsigaliojimo įrengtos stacionarios eismo priežiūros priemonės galės būti toliau eksploatuojamos, jeigu, pavyzdžiui, neatitiks projekte nustatytų reikalavimų dėl priemonių skaičiaus, atstumų ir pan. Projektas pildytinas nuostatomis, pašalinančiomis šį neaiškumą. Tuo atveju, jeigu projektu siūlomi reikalavimai būtų taikomi iki įstatymo įsigaliojimo įrengtoms priemonėms, projekte turėtų būti nustatytas pakankamas terminas pasirengti įstatymo nuostatų įgyvendinimui, t. y. identifikuoti priemones, neatitinkančias nustatytų reikalavimų, ir jas modifikuoti, išmontuoti ar priimti kitus reikalingus sprendimus.
Atsižvelgus į Seimo statute nustatytas teisėkūros procedūras, svarstytina, ar projekto 3 straipsnio 1 dalyje neturėtų būti nustatytas vėlesnis terminas. Pritarti. Įstatymo projektas papildytas 2023-09-21 Seimo narių grupės atitinkamu pasiūlymu. 11
dėmesys, jog sklandžiam projekto nuostatų įgyvendinimui stacionarias eismo priežiūros priemones įrengiantiems ir eksploatuojantiems subjektams būtina iš anksto pasirengti Vyriausybės nutarimu tvirtinamos stacionarių eismo priežiūros priemonių įrengimo tvarkos taikymui. Atsižvelgus į tai, manytina, jog aptariama tvarka turėtų būti patvirtina anksčiau negu paskutinę dieną iki įstatymo įsigaliojimo (projekto 3 straipsnio 2 dalis). Pritarti. 12
į tai, kad Vyriausybė dalyvauja formuojant saugaus eismo užtikrinimo keliuose politiką, manytina, kad dėl projekto turėtų būti gauta Vyriausybės išvada. Pritarti. Vyriausybės išvada, iš esmės teigiama, gauta. 13
taisytinas vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijomis, patvirtintomis teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298
„Dėl Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“. 13.1. Projekto
išdėstyti taip“. 13.2. Projekto
pagrindines įstatymo sąvokas, sąvokas įvardijantys terminai turi būti dėstomi abėcėlės tvarka.
Dėl to stacionarių eismo priežiūros priemonių terminas ir jo apibrėžtis turėtų būti dėstomi ne keičiamo įstatymo 2 straipsnio 67¹ dalyje, o keičiamo įstatymo 2 straipsnio 66¹ dalyje. 13.3. Projekto
straipsnio 2 dalį“. 13.4. Projekto
priemonių įrengimo tvarką“ įrašytina formuluotė „priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus“. Pritarti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Specialiųjų tyrimų tarnyba, 2023-11-08 Dėl Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 2 straipsnio pakeitimo ir papildymo 11⁴ straipsniu įstatymo projekto Nr. XIVP-3015 (toliau šame skirsnyje – Projektas)
antikorupcinių pastabų ir pasiūlymų neturime. 2. Kitos antikorupcinės pastabos ir pasiūlymai:
nuostatos, nustatančios stacionarių eismo priežiūros priemonių įrengimo kriterijus, gali būti interpretuojamos nevienareikšmiškai, o taip atskirais atvejais sudarytų sąlygas galimai nepagrįstam ir (eismo saugumo požiūriu) netikslingam stacionarių eismo priežiūros priemonių įrengimui ir jų įrengimui skirtų lėšų panaudojimui. Projekto 2 straipsniu siūlomos Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – Įstatymas) 11⁴straipsnio 2 dalies nuostatos, kad: „2.
Stacionarios eismo priežiūros priemonės, fiksuojančios, kaupiančios ir perduodančios duomenis apie visus ar dalį eismo dalyvių tam tikrame kelio ruože (vidutinio greičio matuokliai ir pan.) gali būti įrengiamos išimtinai tik kelių ruožuose, kuriuose iš anksto yra identifikuota aukšta rizika dėl viršyto greičio ar kitų pažeidimų, kurių užkardymo tikslais šios priemonės planuojamos įrengti, ir kuomet nėra galimybės sumažinti keliamo pavojaus eismo saugumui kitomis kelio infrastruktūros gerinimo priemonėmis“. Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, minėtos Projekto nuostatos svarstytinos šiais aspektais:
Projekto nuostatas vienas iš stacionarių eismo priežiūros priemonių įrengimo pagrindų būtų „iš anksto identifikuota aukšta (pažeidimų, kuriuos užkardyti turėtų planuojamos įrengti priemonės) rizika“. Mūsų nuomone, minėta formuluotė yra itin abstraktaus pobūdžio, sudaranti galimybes minėtos formuluotės prasmę interpretuoti itin plačiai, kadangi, pavyzdžiui: „aukštos rizikos“ faktorius gali būti identifikuojamas /pagrindžiamas tiek tiesioginiais duomenimis ar faktinėmis aplinkybėmis (pavyzdžiui: faktiškai nustatyti konkrečių pažeidimų, įvykusių eismo įvykių, sužeistų ir /ar žuvusių asmenų skaičiai ir pan.), arba netiesioginiais (išvestinio pobūdžio) duomenimis (pavyzdžiui: kada atsižvelgiant į įvairius kriterijus, aspektus ar netiesiogines aplinkybes (eismo intensyvumą, avaringumo (ar kito pobūdžio) situaciją kituose tos pačios kategorijos keliuose ar pan.) daroma prielaida apie
„aukštos rizikos“ egzistavimą. Atsižvelgiant į tai, kas pasakyta, Projektu siūlomos
nuostatos jas įgyvendinantiems asmenims suteiktų diskrecinę teisę spręsti kaip ir kokiu būdu pagrįsti šios aplinkybės (kad egzistuoja aukšta pažeidimų rizika) konstatavimą.
Šiuo atveju taip pat svarstytinas sprendimų dėl
„aukštos rizikos“ priėmimo objektyvumo aspektas, kadangi neobjektyvus
sprendimas dėl „aukštos rizikos“ lemtų nepagrįstą stacionarių eismo priežiūros priemonių įrengimą, o tai reikštų, kad jų įrengimui skirtos lėšos būtų panaudotos netikslingai (kadangi tikslas užtikrinti eismo saugumą galimai būtų neįgyvendintas). Pritarti. Konkrečių pasiūlymų nėra pateikta. Įstatymo projekto nuostatos patikslintos pagal Vyriausybės išvadoje pateiktus pasiūlymus bei Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas. 2. Specialiųjų tyrimų tarnyba, 2023-11-08
Projekto nuostatas stacionarios eismo priežiūros priemonės galėtų būti įrengiamos tik atvejais, kada nėra galimybės sumažinti keliamo pavojaus eismo saugumui kitomis kelio infrastruktūros gerinimo priemonėmis. Specialiųjų tyrimų tarnyba vertinimu, minėta formuluotė taip pat gali būti traktuojama nevienareikšmiškai: ji gali būti suvokiama arba, kad įgyvendinus kitas infrastruktūros gerinimo priemones laukiamas (eismo saugumo požiūriu) efektas nepasiekiamas; arba, kad kitos infrastruktūros gerinimo priemonės neįgyvendinamos, nes iš anksto manoma ar daroma prielaida, kad jų efektas eismo saugumo gerinimo požiūriu nebus reikšmingas. Taigi, manytume, minėta Projekto nuostata ją įgyvendinantiems subjektams taip pat suteiktų diskrecinę teisę spręsti kaip ją interpretuoti. Taip pat minėtos nuostatos taikymas atskirais atvejais galėtų sudaryti sąlygas nepagrįstam (eismo saugumo požiūriu) stacionarių eismo priežiūros priemonių įrengimui ir netikslingam lėšų panaudojimui. Pritarti. Konkrečių pasiūlymų nėra pateikta. Įstatymo projekto nuostatos patikslintos pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas. 3. Specialiųjų tyrimų tarnyba, 2023-11-08 2.1.3.
Atkreipiame dėmesį, kad minėtose Projekto nuostatose skliaustuose pateikiama konkretinanti stacionarių eismo priežiūros priemonių nuostata (t. y. skliaustuose nurodoma formuluotė „vidutinio greičio matuokliai ir pan.“) savo turiniu yra siauresnė negu Projektu siūloma Įstatymo 2 straipsnio 671 dalis (t. y. formuluotė neapima vaizdo kamerų su duomenų perdavimo įranga). Dėl minėtos priežasties minėtų nuostatų taikymas gali būti siejamas arba tik su vidutinio greičio matuoklių įrengimu, arba ir su kitų stacionarių eismo priežiūros priemonių, atitinkančių Įstatymo 2 straipsnio 67¹ dalies nuostatas. Siekiant išvengti dviprasmiškumų siūlytume apsvarstyti minėtų nuostatų tobulinimo tikslingumą. Ši pastaba taip pat aktuali ir Projektu siūlomoms Įstatymo 11⁴ straipsnio 4 dalies nuostatoms. Pritarti. Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 67¹ dalis patikslinta sąvoką „stacionari eismo priežiūros priemonė“ keičiant į sąvoką
„stacionarusis greičio matuoklis“. 4. Specialiųjų tyrimų
tarnyba, 2023-11-08
darytina išvada, kad Projekto nuostatos gali būti ydingos antikorupciniu požiūriu, kadangi:
priežiūros priemonių įrengimo kriterijus, gali būti interpretuojamos nevienareikšmiškai;
(eismo saugumo požiūriu) netikslingam stacionarių eismo priežiūros priemonių įrengimui bei tam skirtų lėšų panaudojimui. Susipažinta. 5. Teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupė, 2023-08-30 Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo pateikto derinti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 2 straipsnio pakeitimo ir papildymo 11(4) straipsniu įstatymo projekto Nr. XIVP-3015 atitiktį Europos Sąjungos teisei pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų neturime. Susipažinta. 5.
teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo nariai: Andrius Bagdonas Edita Rudelienė Andrius Kupčinskas Jonas Pinskus Ričardas Juška Lukas Savicka, Saulius Skverneli, Guoda Burokienė Stasys Tumėnas Domas Griškevičius Eugenijus Sabutis Valentinas Bukauskas Artūras Skardžius Vytautas Gapšys Audrius Petrošius Paulius Saudargas Vytautas Juozapaitis Antanas Čepononis Laurynas Kasčiūnas, 2023-09-213 Argumentai: Įstatymo projektu siekiama nustatyti stacionarių eismo priežiūros priemonių įrengimo principus, kurių iki šiol nustatyta nebuvo. Siekiant užtikrinti iki įstatymo įsigaliojimo įrengtų eismo priežiūros priemonių atitiktį projekte numatytiems reikalavimas, būtina įvertinti jų atitiktį, iškilus poreikiui – pakeisti jų įrengimo vietas ar dalį priemonių išmontuoti. Šių darbų atlikimui reikalingas tam tikras pereinamasis laikotarpis, jog AB automobilių kelių direkcija turėtų galimybę atlikti šiuos darbus. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pasiūlymu siūloma nustatyti 6 mėnesių pereinamąjį laikotarpį, per kurį AB automobilių kelių direkcija turėtų galimybę užtikrinti įstatymo projekte numatytų reikalavimų įgyvendinimą. Pasiūlymas: Pakeisti projekto 3 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „3 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
šio straipsnio 3 dalį, įsigalioja 2024 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2023 m. gruodžio 31 d. priima stacionarių eismo priežiūros priemonių įrengimo tvarką. 3. AB automobilių kelių direkcija iki 2024 m. liepos 1 d. peržiūri nustatytus vidutinio greičio ruožus ir įrengtas stacionarias eismo priežiūros priemones.
Jeigu vidutinio greičio ruožų skaičius ir (ar) stacionarių eismo priežiūros vietų skaičius viršija maksimalius skaičius, nustatytus įstatymo 11⁴ straipsnio
matavimo ruožų ir (ar) išmontuoja tiek stacionarių eismo priežiūros priemonių, kad vidutinio greičio ruožų skaičius ir bendras stacionarių eismo greičio matavimo vietų skaičius neviršytų maksimalių skaičių, nustatytų įstatymo 11⁴ straipsnio 3 dalyje. AB automobilių kelių direkcija taip pat išmontuoja automagistralėse įrengtas stacionarias eismo priežiūros priemones, fiksuojančias, kaupiančias ir perduodančias duomenis apie visus ar dalį eismo dalyvių tam tikrame kelio ruože (vidutinio greičio matuokliai ir pan.), kurių įrengimas neatitinka įstatymo 11⁴ straipsnio
Pritarti iš dalies. 3 straipsnio 1 dalį patikslinti taip: „1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 ir 3 dalįis, įsigalioja
Atsižvelgiant į tai, kad sąvoka „stacionari eismo priežiūros priemonė“ keičiama į sąvoką
„stacionarusis greičio matuoklis“ atitinkamai tikslintina 3 straipsnio 3
dalis: „3. Akcinė bendrovė „Lietuvos automobilių kelių direkcija“ (toliau – „Lietuvos automobilių kelių direkcija“) iki 2024 m. liepos 1 d. peržiūri nustatytus vidutinio greičio ruožus ir įrengtus greičio matuoklius. Jeigu vidutinio greičio ruožų skaičius ir (ar) greičio matuoklių skaičius viršija maksimalius skaičius, nustatytus įstatymo 11⁴ straipsnio
greičio matavimo ruožų ir (ar) išmontuoja tiek greičio matuoklių, kad vidutinio greičio ruožų skaičius ir bendras greičio matuoklių skaičius neviršytų maksimalių skaičių, nustatytų įstatymo 11⁴ straipsnio 3 dalyje.
Lietuvos automobilių kelių direkcija taip pat išmontuoja magistraliniuose keliuose įrengtas stacionarias eismo priežiūros priemones, kurių įrengimas neatitinka šio įstatymo 11⁴ straipsnio
2Seimo nariai: Mindaugas Skritulskas, Andrius Bagdonas,
Rasa Petrauskienė, Andrius Kupčinskas, Andrius Mazuronis, Andrius. Viktoras Fiodorovas, 2023-12-052 Argumentai: Pagal Kelių eismo taisykles kelio ženklai Nr. 636 žymi Automatinė eismo kontrolę, t.y. kelio ruožas, kuriame įrengti stacionarūs (nekilnojami) nustatyto greičio režimo ar kitus pažeidimus fiksuojantys automatiniai prietaisai, tačiau kuo tie abu ženklai skiriasi, nėra aišku. Pažymėtina, kad greičio matavimo prietaisas lyginant su eismo priežiūros priemone, kuri renka duomenis apie techninę apžiūrą, civilinės atsakomybės draudimą ir pan., koreguoja vairuotojo elgesį, todėl siūloma, kad stacionari eismo priežiūros priemonė, kuri fiksuoja greitį, ir stacionari eismo priežiūros priemonė, kuri fiksuoja kitus duomenis, išskyrus greitį, būtų ženklinamos skirtingais kelio ženklais. Pasiūlymas:
Pakeisti projekto 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„2 straipsnis. Įstatymo papildymas 11⁴ straipsniu
Papildyti įstatymą 11⁴ straipsniu: „11⁴ straipsnis. Stacionarių eismo priežiūros priemonių įrengimas ir naudojimas
įrengiamos stacionarios eismo priežiūros priemonės. Stacionarių eismo priežiūros priemonių įrengimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. 2.
2Stacionarios eismo priežiūros priemonės,
fiksuojančios, kaupiančios ir perduodančios duomenis apie visus ar dalį eismo dalyvių tam tikrame kelio ruože (vidutinio greičio matuokliai ir pan.) gali būti įrengiamos išimtinai tik kelių ruožuose, kuriuose iš anksto yra identifikuota aukšta rizika dėl viršyto greičio ar kitų pažeidimų, kurių užkardymo tikslais šios priemonės planuojamos įrengti, ir kuomet nėra galimybės sumažinti keliamo pavojaus eismo saugumui kitomis kelio infrastruktūros gerinimo priemonėmis. 3. Stacionarios eismo priežiūros priemonės, fiksuojančios, kaupiančios ir perduodančios duomenis apie visus ar dalį eismo dalyvių tam tikrame kelio ruože (vidutinio greičio matuokliai ir pan.), privalo būti įrengtos taip, jog jų veikimo atstumas nebūtų didesnis nei 10 kilometrų. Vidutinio greičio matavimo ruožų gali būti ne daugiau kaip 3, bendras stacionarių eismo greičio matavimo vietų skaičius gali būti ne didesnis kaip 5 viename kelyje. 4. Automagistralėse stacionarios eismo priežiūros priemonės, fiksuojančios, kaupiančios ir perduodančios duomenis apie visus ar dalį eismo dalyvių tam tikrame kelio ruože (vidutinio greičio matuokliai ir pan.) gali būti įrengiamos ir eksploatuojamos tik tuose automagistralių ruožuose, kuriuose nėra kelio dangos savybių, galinčių turėti įtakos saugiam eismui kelyje, ir kuriuose, įgyvendinus kitas saugumo priemones (priemonės, mažinančios susidūrimus su laukiniais gyvūnais, apšvietimas, sulėtėjimo juostos ir pan.), autoįvykių skaičius per 4 metus nuo priemonių įgyvendinimo nesumažėjo. 5. Prieš priimant sprendimus dėl stacionarių eismo priežiūros priemonių įrengimo, teisės aktų nustatyta tvarka privalo būti atliktas poveikio asmens duomenų apsaugai vertinimas ir numatytos priemonės užtikrinančios, jog fizinių asmenų teisės ir laisvėms nekiltų didelis pavojus. 6.
stacionari eismo priežiūros priemonė, kuri fiksuoja kitus duomenis, išskyrus greitį, ženklinamos skirtingais kelio ženklais.“ Pritarti iš dalies. Pasiūlymo nuostatą patikslinti taip:
„6. 5. Greičio matuoklis, stacionari eismo priežiūros priemonė, kuri fiksuoja greitį
ir stacionari eismo priežiūros priemonė, kuri fiksuoja kitus duomenis, išskyrus greitį, ženklinamos skirtingais kelio ženklais. Greičio matuokliai, stacionariosios eismo priežiūros priemonės, kurios fiksuoja motorinės transporto priemonės greitį ir stacionariosios eismo priežiūros priemonės, kurios fiksuoja kitus duomenis, išskyrus greitį, ženklinamos skirtingais kelio ženklais.“
3LR Vyriausybė,
2023-11-29 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto
valdybos 2023 m. rugsėjo 14 d. sprendimo Nr. SV-S-1087 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 7 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: Pritarti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043
įstatymo projekto Nr. XIVP-3015 (toliau – Įstatymo projektas) tikslui
Seimui tobulinti Įstatymo projektą pagal šias pastabas ir pasiūlymus: Pritarti. 4. LR Vyriausybė, 2023-11-291 1.
Įstatymo projekto 1 straipsnyje dėstomo Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – Įstatymas) 2 straipsnio 67¹ dalyje dėstoma sąvoka
„stacionari eismo priežiūros priemonė“ iš esmės atkartoja Lietuvos
Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje apibrėžtą sąvoką „stacionarioji Kelių eismo taisyklių pažeidimų fiksavimo įranga“. Be to, Įstatymo projekto 1 straipsnyje dėstomo Įstatymo 2 straipsnio 67¹ dalyje siūloma apibrėžti sąvoka „stacionari eismo priežiūros priemonė“ apimtų visus automatinius Kelių eismo taisyklių (toliau – KET), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės
patvirtinimo“, pažeidimus fiksuojančius prietaisus (vidutinius greičio matuoklius, momentinius greičio matuoklius, kelių mokesčio sumokėjimo kontrolės sistemą, stebėjimo sistemą, kontroliuojančią privalomosios techninės apžiūros dokumento ir transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimo (poliso) galiojimą, ir kt.), nors Įstatymo projekte ir jo aiškinamajame rašte akcentuojama vidutinio greičio matuoklių įrengimo problematika ir siūlomi jų įrengimo kriterijai. Atsižvelgiant į tai, siūlytina vietoj sąvokos „stacionari eismo priežiūros priemonė“ apibrėžti sąvoką „stacionarusis greičio matuoklis“ – nurodyti, kad tai yra techninė ir programinė įranga, nejudamai įtvirtinta keliuose, matuojanti momentinį motorinių transporto priemonių, jų junginių su priekabomis greitį arba vidutinį važiavimo greitį. Terminas „stacionarusis greičio matuoklis“ apimtų tiek momentinius, tiek vidutinio greičio matuoklius. Pritarti. Suderinus su Terminų komisija, įstatymo projekto 1 straipsnį išdėstyti taip: „66¹.
Stacionari eismo priežiūros priemonė Stacionarusis greičio matuoklis – techninė ir programinė įranga, nejudamai įtvirtinta keliuose (greičio matuokliai, vaizdo kameros su duomenų perdavimo įranga ir kt.), gebanti fiksuoti automobilio greitį, vietą, laiką, vaizdą ar kitus duomenis, šiuos duomenis perduoti, apdoroti, sugretinti su kitais duomenimis ir skirta Kelių eismo taisyklių pažeidimams fiksuoti matuojanti momentinį motorinių transporto priemonių, jų junginių su priekabomis greitį arba vidutinį važiavimo greitį.“
5LR Vyriausybė,
2023-11-292 1,2
matuoklių įrengimo prioritetinę eilę valstybinės reikšmės kelių ruožai vertinami vadovaujantis šiais kriterijais: vidutinis metinis paros eismo intensyvumas (svarbus veiksnys, nulemiantis eismo įvykio tikimybę), eismo įvykių pasekmės (atitinkamame kelio ruože nukentėjusių eismo dalyvių skaičius liudija apie ruožo pavojingumą), nesaugus važiavimo greitis (tikėtina pagrindinė eismo įvykius nulemianti priežastis, o leistino važiavimo greičio viršijimas lemia eismo įvykių pasekmių sunkumą) ir lenkimo ribojimas kelio ruože (ruožuose, kuriuose yra draudžiama lenkti, būtina užtikrinti, kad būtų laikomasi leistino važiavimo greičio). Dažnai eismo įvykio priežastimi tampa nesaugūs lenkimai ir jų metu viršijamas leistinas važiavimo greitis. Būtina paminėti, kad vidutinio greičio matuokliai įrengiami avaringuose ruožuose, kuriuose užfiksuota skaudžiausių eismo įvykių, tuo atveju, kai atitinkame kelio ruože artimiausiu metu nenumatoma vykdyti kelio kapitalinio remonto, rekonstravimo darbų ar įrengti kitų alternatyvių eismo saugumą gerinančių priemonių.
Sudarant momentinių greičio matuoklių įrengimo prioritetinę eilę valstybinės reikšmės kelių ruožai vertinami vadovaujantis šiais kriterijais: gyvenvietės tipas (dažnai leistinas važiavimo greitis viršijamas gyvenvietėse, kurias kerta valstybinės reikšmės keliai), teritorijos užstatymas (kai gyvenamosios teritorijos yra išsidėsčiusios abipus valstybinės reikšmės kelio, pažeidžiami eismo dalyviai dažniau kerta važiuojamąją dalį), eismo intensyvumas, formaliojo švietimo įstaigos (vyksta intensyvus pėsčiųjų (ypač vaikų) eismas), įskaitiniai eismo įvykiai, esamos greičio valdymo priemonės kelio ruože. Atsižvelgiant į šio nutarimo 1 punkte išdėstytus argumentus ir galiojančią stacionariųjų greičio matuoklių įrengimo gerąją praktiką, siūlytina pakeisti Įstatymo projekto 2 straipsnyje dėstomo Įstatymo 11⁴ straipsnio 1 dalį ir nustatyti, kad stacionarieji greičio matuokliai keliuose įrengiami siekiant užtikrinti eismo saugumą, įvertinus kelio ar jo ruožo eismo saugumo situaciją, eismo įvykių, kilusių dėl leistino važiavimo greičio viršijimo, aplinkybes, leistino važiavimo greičio viršijimo atvejų mastą, eismo intensyvumą, eismo organizavimą ir kitus eismo saugumo požiūriu svarbius veiksnius ar rizikas. Stacionariuosius greičio matuoklius valstybinės reikšmės keliuose įrengia kelio savininkas (valdytojas), vadovaudamasis stacionariųjų greičio matuoklių įrengimo ir naudojimo valstybinės reikšmės keliuose tvarka, kurią nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Be stacionariųjų greičio matuoklių vietų parinkimo ir įrengimo kriterijų, nurodytoje tvarkoje tikslinga reglamentuoti stacionariaisiais greičio matuokliais renkamų duomenų apsaugos ir tvarkymo principus.
Stacionariųjų greičio matuoklių įrengimo ir naudojimo valstybinės reikšmės keliuose tvarką galėtų nustatyti Vyriausybė, Susisiekimo ministerija ar kita už eismo saugumo sritį atsakinga institucija. Pritarti. Įstatymo projekto 2 straipsnio 1, 2 dalis ir jas išdėstyti taip: „1. Siekiant didinti eismo saugumą keliuose gali būti įrengiamosi stacionarios eismo priežiūros priemonės stacionarieji greičio matuokliai. Stacionarių eismo priežiūros priemonių Stacionariųjų greičio matuoklių įrengimo ir naudojimo tvarką valstybinės reikšmės keliuose nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.“
eismo priežiūros priemonės, fiksuojančios, kaupiančios ir perduodančios duomenis apie visus ar dalį eismo dalyvių tam tikrame kelio ruože (vidutinio greičio matuokliai ir pan.) gali būti įrengiamos išimtinai tik kelių ruožuose, kuriuose iš anksto yra identifikuota aukšta rizika dėl viršyto greičio ar kitų pažeidimų, kurių užkardymo tikslais šios priemonės planuojamos įrengti, ir kuomet nėra galimybės sumažinti keliamo pavojaus eismo saugumui kitomis kelio infrastruktūros gerinimo priemonėmis. Stacionarieji greičio matuokliai keliuose įrengiami siekiant užtikrinti eismo saugumą, įvertinus kelio ar jo ruožo eismo saugumo situaciją, eismo įvykių, kilusių dėl leistino važiavimo greičio viršijimo, aplinkybes, leistino važiavimo greičio viršijimo atvejų mastą, eismo intensyvumą, eismo organizavimą ir kitus eismo saugumo požiūriu svarbius veiksnius ar rizikas. Stacionariuosius greičio matuoklius valstybinės reikšmės keliuose įrengia kelio savininkas (valdytojas), vadovaudamasis stacionariųjų greičio matuoklių įrengimo ir naudojimo valstybinės reikšmės keliuose tvarka, kurią nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.“6 LR Vyriausybė, 2023-11-29 3.
Siūlytina atsisakyti Įstatymo projekto 2 straipsnyje dėstomo Įstatymo 11⁴ straipsnio 2–5 dalių dėl šių priežasčių:
straipsnyje dėstomo Įstatymo 11⁴ straipsnio 2–5 dalyse nustatomos stacionarių eismo priežiūros priemonių įrengimo sąlygos, kriterijai ir ribojimai, neatsižvelgiant į kelių suskirstymą pagal reikšmę (valstybinės, vietinės reikšmės), vietą (gyvenvietė, ne gyvenvietė), kelio ilgį, eismo intensyvumą, specifiką ar pavojingus kelio ruožus (avaringumą, juodąsias dėmes ir kt.). Įstatymo projekte siūlomi stacionarių eismo priežiūros priemonių įrengimo ribojimai nepagrįsti jokiais moksliniais tyrimais, skaičiavimais ar eismo saugumo rekomendacijomis. Teisinis reguliavimas, kuriuo nustatomi pertekliniai ir nepagrįsti ribojimai už eismo saugumą tam tikrame kelyje atsakingų subjektų atžvilgiu, turės esminių neigiamų padarinių eismo saugumo situacijai šalies keliuose, nes mažės transporto priemonių leistino važiavimo greičio kontrolės apimtis, vykdoma šiuolaikiškomis nuotolinėmis priemonėmis – stacionariaisiais greičio matuokliais, o policijos pajėgumai minėtą kontrolę vykdyti turimais nestacionariais matavimo prietaisais viso kelių tinklo mastu yra riboti. Kaip rodo praktika, kai transporto priemonių leistino važiavimo greičio kontrolė nepakankama, srautinis transporto priemonių greitis išauga. Greitis yra vienas iš esminių veiksnių, lemiančių eismo įvykių riziką, jų kilimą ir eismo įvykių sunkumą, kuomet eismo dalyviai žūsta ar yra sunkiai sužalojami. Kuo didesnis transporto priemonės greitis (kuo labiau viršijamas leistinas važiavimo greitis), tuo didesnė tikimybė vairuotojui patekti į eismo įvykį, sukėlusį sunkias pasekmes (OECD/ITF.
Speed and Crash Risk, 2018). 3.2. Įstatymo projekto 2 straipsnyje dėstomo Įstatymo 11⁴ straipsnio 2 ir 4 dalyse nurodytos eismo įvykio kilimo rizikos dėl leistino važiavimo greičio viršijimo yra valdomos kompleksiškai, t. y. parenkant tinkamiausius inžinerinių eismo saugos priemonių rinkinius, iš kurių vienos svarbiausių yra eismo kontrolės sistemos (greičio matavimo sistemos). Pagal VšĮ Transporto kompetencijos agentūros atliktus tyrimus ir apskaičiuotus Lietuvos eismo saugos rodiklius 2022 m. automagistralėse leistiną važiavimo greitį viršijo apie 23 proc., o užmiesčio keliuose (išskyrus automagistrales) – apie 53 proc. vairuotojų. 2022 m. policijos duomenimis, net 45 proc. visų daromų KET pažeidimų šalyje sudarė nustatyto leistino važiavimo greičio pažeidimai. Leistino važiavimo greičio viršijimas – viena pagrindinių eismo įvykių priežasčių. Net ir nedidelis leistino važiavimo greičio viršijimas ne tik padidina eismo įvykio tikimybę, bet ir lemia sunkesnes eismo įvykio pasekmes, kuomet eismo dalyviai žūsta ar yra sunkiai sužalojami. Policijos skelbiamais duomenimis, 2022 m. pagrindinė 48 proc. eismo įvykių, kuriuose žuvo eismo dalyviai, priežastis buvo saugaus važiavimo greičio nepasirinkimas ar leistino važiavimo greičio viršijimas. Todėl labai svarbu parenkant tinkamiausius inžinerinių eismo saugos priemonių rinkinius atlikti detalią priežasčių analizę be išankstinių ribojimų, kuriuos siūloma įtvirtinti Įstatymo 11⁴ straipsnio
dalyvių elgesį ir pagerinti eismo saugumo rezultatus, eismo saugumo užtikrinimo ar kontrolės priemonės turi būti parenkamos ir taikomos pagal paskirtį konkrečiai problemai spręsti.
Įstatymo projekto 2 straipsnyje dėstomo Įstatymo 11⁴ straipsnio 2 ir 4 dalyse minimos kelio infrastruktūros gerinimo priemonės (aiškinamajame rašte nurodoma, kad tai kelio dangos keitimas, priemonės, mažinančios susidūrimus su laukiniais gyvūnais, apšvietimas, lėtėjimo juostos ir pan.) negali sumažinti pavojaus, kurį sukelia leistino važiavimo greičio viršijimas, ir užkardyti leistino važiavimo greičio viršijimo pažeidimų. Siekiant sumažinti leistiną važiavimo greitį viršijančių vairuotojų skaičių kelių ruože turi būti naudojamos ne Įstatymo projekto aiškinamajame rašte minimos infrastruktūros gerinimo priemonės, bet konkrečiam keliui tinkančios leistino važiavimo greičio viršijimo prevencijos priemonės. 3.3. Šiuo metu valstybinės reikšmės keliuose yra įrengti 78 momentiniai greičio matuokliai ir 135 vidutinio greičio matavimo sistemos. Statistiškai vertinant 2022 m. įrengtų naujų 106 vidutinio greičio matuoklių duomenis, palyginti su ankstesnių ketverių metų vidurkiu, aktualiuose ruožuose per vienerius metus maždaug
dalyvių skaičius. Įrengtų vidutinio greičio matuoklių efektyvumas (vertinant jų naudojimą ankstyvoje stadijoje) mažinant skaudžiausių eismo įvykių skaičių leidžia daryti prielaidą, kad taikomos metodikos leido parinkti tinkamas vidutinio greičio matuoklių įrengimo vietas. Siūlomi nauji stacionariųjų greičio matuoklių įrengimo ribojimai gerokai sumažins šių priemonių skaičių keliuose ir kelio savininkai neteks galimybės efektyviai, šiuolaikiškomis, moderniomis priemonėmis kovoti su leistino važiavimo greičio viršijimo pažeidimais, todėl siūlomas reglamentavimas nepriimtinas eismo saugumo požiūriu.
Pažymėtina, kad ne visos greičio mažinimo priemonės (pavyzdžiui, greičio mažinimo kalneliai ar važiuojamosios dalies susiaurinimas) gali būti pritaikomos užmiesčio keliuose ir atvirkščiai – ne visi užmiesčio keliuose taikomi eismo saugumo gerinimo sprendimai gali būti pritaikomi miestų gatvėse. 3.4. Pagal Įstatymo projekto 2 straipsnyje dėstomo Įstatymo 11⁴ straipsnio 2 dalies nuostatą, stacionarios eismo priežiūros priemonės „gali būti įrengiamos išimtinai tik kelių ruožuose, kuriuose iš anksto yra identifikuota aukšta rizika dėl viršyto greičio ar kitų pažeidimų, kurių užkardymo tikslais šios priemonės planuojamos įrengti, ir kuomet nėra galimybės sumažinti keliamo pavojaus eismo saugumui kitomis kelio infrastruktūros gerinimo priemonėmis“, todėl kelio ruožuose, kuriuose nėra aukštos rizikos dėl viršyto greičio ir galimybių įrengti kitas priemones, leistino važiavimo greičio viršijimas būtų tam tikra prasme toleruotinas, o tai jau prieštarautų eismo saugumo užtikrinimo principui, įtvirtintam Įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte, –
„valstybės pareiga – sudaryti saugias ir vienodas visiems eismo dalyviams
dalyvavimo eisme sąlygas, eismo dalyvių pareiga – žinoti ir laikytis valstybės nustatytos eismo tvarkos“. 3.5. Įstatymo projekto 2 straipsnyje dėstomo Įstatymo 11⁴ straipsnio 3 dalyje nurodytos sąlygos ribotų galimybę parinkti avaringus ruožus pagal eismo įvykių rizikos vertinimą, nes tokių ruožų ilgiai iš anksto nėra standartizuoti ir gali būti ilgesni kaip 10 km arba trumpesni kaip 1 km.
Tokie ruožai parenkami atsižvelgiant į tai, kaip keičiasi eismo intensyvumas, vidutinis važiavimo greitis, eismo organizavimo pobūdis ir kiti rodikliai. Lietuvoje kelių ilgis yra nuo kelių dešimčių iki kelių šimtų kilometrų, todėl tam tikruose keliuose kontrolė gali tapti neproporcinga ir ji nebus vykdoma atsižvelgiant į kelio ruožo avaringumą. Pavyzdžiui, jei kelio ilgis 30 km, visas šis kelias galėtų būti kontroliuojamas vidutinio greičio matuokliais trijuose ruožuose po 10 km, o jei kelio ilgis 300 km, būtų galima kontroliuoti tik 3 ruožus po 10 km (10 proc. viso kelio). Įstatymo 11⁴ straipsnio
keliuose greičio matavimo priemonės negalės būti įrengiamos ten, kur jų reikia, ir nebus užtikrinamas eismo saugumas. Vadovaujantis Įstatymo projekte siūlomais apribojimais, kurie neturi jokio aiškaus pagrindimo, reikėtų demontuoti didžiąją dalį šiuo metu jau įrengtų ir efektyviai veikiančių stacionarių eismo priežiūros priemonių, nes Įstatymo projekte nėra nurodyta, kad siūlomi ribojimai nebus taikomi jau įrengtiems stacionariesiems greičio matuokliams. Akcinės bendrovės Lietuvos automobilių kelių direkcijos sukaupta greičio matuoklių naudojimo patirtis rodo, kad ilgesniuose kelio ruožuose įrengti vidutinio greičio matuokliai eismo saugos požiūriu tarnauja patikimai, o vairuotojai šiuose kelio ruožuose taip pat laikosi leistino važiavimo greičio kaip ir trumpesniuose vidutinio greičio matuoklių veikimo ruožuose.
Todėl nei vidutinio greičio matuoklių veikimo atstumo apribojimas, nei kitų stacionarių eismo priežiūros priemonių ribojimas niekaip nekoreliuoja su valstybės tikslais eismo saugos srityje, priešingai, dirbtinai būtų sunkinamas eismo priežiūros priemonių panaudojimas vietose, kur tokios priemonės būtų efektyviausios. 3.6. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte neatskleista, kodėl Įstatymo projekto 2 straipsnyje dėstomo Įstatymo 11⁴ straipsnio 4 dalyje įtvirtinamais ribojimais automagistralės yra išskiriamos iš kitų valstybinės reikšmės kelių tinklo. Įrengus vidutinio greičio matuoklius automagistralėje A2 Vilnius–Panevėžys, tuose ruožuose, kuriuose per penkerius metus buvo sužeisti
dalyviai. Ši patirtis aiškiai parodo, kad įrengiant vidutinio greičio matuoklius automagistralėse galima pagerinti eismo saugumą, nes vairuotojai rizikingą kelio ruožą įveikia būdami dėmesingesni. Be to, turima automagistralėse eismo intensyvumo įranga rodo, kad automagistralės ruožuose, kuriuose nėra stacionarių eismo priežiūros priemonių, vairuotojai linkę gerokai viršyti leistiną, ir taip jau didelį, važiavimo greitį. Tai ypač rizikinga didesnio avaringumo kelių ruožuose. Pavyzdžiui, eismo intensyvumo matuoklio, esančio automagistralėje A1 Vilnius–Klaipėda 190,7 km, š. m. liepos mėnesio duomenimis, net 26,5 tūkstančio (4 proc. srauto) vairuotojų rinkosi 160–190 km/val.
Ši automagistralės A1 Vilnius–Klaipėda vieta patenka į ruožą, kuriame artimiausiu metu planuojama įrengti vidutinio greičio matuoklius ir kuris prioritetinėje eilėje užima 10 vietą iš 3881 vertinto homogeninio kelio ruožo valstybinės reikšmės kelių tinkle. Šiame ruože per vertinamą 4 metų periodą žuvo 4 ir sužeista 10 eismo dalyvių. Atsižvelgiant į tai, automagistralių išskyrimas iš viso valstybinės reikšmės kelių tinklo ir atskirų ribojimų nustatymas yra netikslingas ir netaikytinas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad priėmus Įstatymo projekto 2 straipsnyje dėstomo Įstatymo 11⁴ straipsnio 3 dalyje nurodytus kiekybinius stacionariųjų greičio matuoklių įrengimo ribojimus viename kelyje (gali būti įrengti ne daugiau kaip 3 vidutinio greičio matavimo ruožai ir ne daugiau kaip 5 stacionarieji greičio matuokliai), automagistralėje A1 Vilnius–Klaipėda stacionarieji greičio matuokliai, kurie spręstų nurodytą leistino važiavimo greičio viršijimo problemą, negalės būti įrengti, nes visame kelyje jau yra įrengti 5 stacionarieji greičio matuokliai. 3.7. Pareiga atlikti poveikio duomenų apsaugai vertinimą duomenų valdytojui tiesiogiai kyla iš 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) 35 straipsnio ir Lietuvos Respublikos asmens duomenų, tvarkomų nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas, bausmių vykdymo arba nacionalinio saugumo ar gynybos tikslais, teisinės apsaugos įstatymo 25 straipsnio.
Nurodytuose teisės aktų straipsniuose nustatyta, kad poveikio duomenų apsaugai vertinimas turi būti atliekamas visais atvejais, kai dėl duomenų tvarkymo rūšies, visų pirma, naudojant naujas technologijas, ir atsižvelgiant į duomenų tvarkymo pobūdį, aprėptį, kontekstą ir tikslus, žmogaus teisėms ir laisvėms gali kilti didelis pavojus. Naudojant greičio matuoklius atliekamas vaizdo stebėjimas viešosiose vietose savaime patenka į atvejus, kurie laikomi galinčiais sukelti didelį pavojų žmogaus teisėms ir laisvėms (pavyzdžiui, Reglamento (ES) 2016/679 35 straipsnio 3 dalies c punktas), todėl pakartotinai nustatyti tą pačią pareigą ir nacionaliniuose teisės aktuose (Įstatymo projekto
nėra tikslinga ar suderinama su teisėkūros reikalavimais. Nepritarti. Nepritarti siūlymui atsisakyti Įstatymo projekto 2 straipsnyje dėstomo Įstatymo 11⁴ straipsnio 2–5 dalių. Šiose dalyse siūlomas reguliavimas yra viena iš įstatymo projekto esmių, tikslų ir uždavinių. Vienas iš įstatymo tikslų - paskatinti spręsti saugumą keliuose diegiant ne tik prevencines, bet realias saugumo priemones. Todėl greičio matuokliai turėtų būti statomi pavojinguose kelio ruožuose, kur dažnai vyksta žūtys keliuose. Daugiau nei 5 pavojingi kelio ruožai viename kelyje rodo, kad pats kelias yra pavojingas, keliantis pavojų ir jau reikalingos ne vien prevencinės priemonės, bet realios saugumo priemonės, pvz., žiedinės sankryžos, lėtėjimo juostos ar kt. 7. LR Vyriausybė, 2023-11-29 4.
LR Vyriausybė,
į tai, kad siūloma atsisakyti didžiosios dalies Įstatymo projekto 2 straipsnyje dėstomo Įstatymo 11⁴ straipsnio dalių, siūlytina nepildyti Įstatymo nauju 11⁴ straipsniu, o pagal šio nutarimo 2 punktą patikslintą 11⁴ straipsnio 1 dalį įtvirtinti Įstatymo 11 straipsnyje – papildyti jį nauja dalimi. Siūloma keisti Įstatymo projekto 3 straipsnio 1 dalį ir nustatyti vėlesnį įstatymo įsigaliojimo terminą (pavyzdžiui, 2024 m. liepos 1 d.), kad Vyriausybė ar jos įgaliota institucija spėtų parengti ir priimti stacionariųjų greičio matuoklių įrengimo ir naudojimo valstybinės reikšmės keliuose tvarką reglamentuojantį teisės aktą, o šias priemones įrengiantys subjektai pasirengtų taikyti jo reikalavimus keliuose. Taip pat siūloma keisti Įstatymo projekto 3 straipsnio 2 dalį – nurodyti, kad Vyriausybė ar jos įgaliota institucija nustatys stacionariųjų greičio matuoklių įrengimo ir naudojimo valstybinės reikšmės keliuose tvarką, ir atitinkamai nustatyti ankstesnį šio teisės akto priėmimo terminą, kad iki įstatymo įsigaliojimo būtų pakankamai laiko pasirengti jį taikyti. Pritarti iš dalies. Nepritarti siūlymui atsisakyti didžiosios dalies Įstatymo projekto 2 straipsnyje dėstomo Įstatymo 11⁴ straipsnio dalių, nepildyti Įstatymo nauju 11⁴ straipsniu, o pagal šio nutarimo 2 punktą patikslintą 11⁴ straipsnio 1 dalį įtvirtinti Įstatymo 11 straipsnyje – papildyti jį nauja dalimi. Pritarti siūlymui keisti Įstatymo projekto 3 straipsnio 1 dalį ir nustatyti vėlesnį įstatymo įsigaliojimo terminą. Įstatymo projekto 3 straipsnį išdėstyti taip: „3 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
straipsnio 2 ir 3 dalis, įsigalioja 2024 m. sausio liepos 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2023 4 m. gruodžio 31 birželio 30 d. priima stacionarių eismo priežiūros priemonių įrengimo tvarką. 3.
automobilių kelių direkcija“) iki 2024 m. liepos 1 d. peržiūri nustatytus vidutinio greičio ruožus ir įrengtus stacionariuosius greičio matuoklius. Jeigu vidutinio greičio ruožų skaičius ir (ar) stacionariųjų greičio matuoklių vietų skaičius viršija maksimalius skaičius, nustatytus įstatymo 11⁴ straipsnio
greičio matavimo ruožų ir (ar) išmontuoja tiek stacionariųjų greičio matuoklių, kad vidutinio greičio ruožų skaičius ir bendras stacionariųjų greičio matuoklių vietų skaičius neviršytų maksimalių skaičių, nustatytų įstatymo 11⁴ straipsnio
automagistralėse įrengtus stacionarias eismo priežiūros priemones, kurių įrengimas neatitinka šio įstatymo 11⁴ straipsnio 4 dalyje nustatytų reikalavimų.“
6Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. Teisės ir teisėtvarkos komitetas, 2023-12-12 Pritarti Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 2 straipsnio pakeitimo ir papildymo 11(4) straipsniu įstatymo projektui Nr. XIVP-3015 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti pagal pateiktas pastabas ir pasiūlymus, kuriems pritarė komitetas. Pritarti iš dalies. Siūloma pritarti ne visoms Teisės ir teisėtvarkos komiteto pritartoms pastaboms ir pasiūlymams. Energetikos ir darnios plėtros komisija, 2023-12-11 Iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui Nr. XIVP-3015 ir siūlyti pagrindiniam Ekonomikos komitetui įstatymo projektą tobulinti atsižvelgiant į pastabas, kurioms Komisija pritarė. Pritarti. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai: nėra. 8.
8Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Gintautas Paluckas, Andrius Bagdonas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. PRIDEDAMA. Komiteto patobulintas įstatymo projektas ir jo lyginamasis variantas. Komiteto
pirmininkas Kazys Starkevičius Komiteto biuro patarėjas Darius Šaltmeris