Projekto lyginamasis variantas
10, 11, 12, 20
2023 m. d. Nr. Vilnius
Pakeisti 10 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„10 straipsnis. Tradicinių religinių bendruomenių ir bendrijų juridinio
asmens teisių įforminimas Tradicinės religinės bendruomenės ir bendrijos, turinčios juridinio asmens teises, praneša apie tai praneša Teisingumo ministerijai. Naujai susikūrusios (atsikūrusios) tradicinės religinės bendruomenės ir bendrijos įgyja juridinio asmens teises, kai jų vadovybė apie susikūrimą (atsikūrimą) raštu praneša Teisingumo ministerijai ir yra nustatomas konkrečios bendruomenės ar bendrijos tradicijų tęstinumas atsižvelgiant į jos kanonus, statutus bei ar kitas normas. Tradicinių religinių bendruomenių, bendrijų ir centrų pagal jų kanonus, statutus ar kitas normas įsteigti juridiniai asmenys įgyja juridinio asmens teises, kai jų vadovybė raštu apie tai praneša Teisingumo ministerijai, o ši tai įformina įstatymų nustatyta tvarka. Šie juridiniai asmenys turi teisę užsiimti šiame įstatyme jų bendruomenei, bendrijai ar centrui numatyta veikla, taip pat veikla, numatyta šių juridinių asmenų įstatuose.
Norint į Juridinių asmenų registrą įtraukti tradicinę religinę bendruomenę, bendriją ar centrą, pagal jų kanonus, statutus ar kitas normas įsteigtą juridinį asmenį (toliau – tradicinė religinė bendruomenė ar bendrija), jų pasikeitusius duomenis, Teisingumo ministerijai pateikiamas į šį registrą įtrauktinos tradicinės religinės bendruomenės ar bendrijos vadovybės pagal jos kanonus, statutus ar kitas normas pasirašytas pranešimas, sprendimas(-ai) ar kitas (-i) dokumentas (-ai), kuriais įsteigtas juridinis asmuo ir (ar) patvirtinami į šį registrą įtrauktini duomenys, kiti teisingumo ministro tvirtinamame teikiamų dokumentų sąraše (toliau – teikiamų dokumentų sąrašas) nurodyti dokumentai. Jeigu pateikiami ne visi šio straipsnio 5 dalyje ir teikiamų dokumentų sąraše nurodyti dokumentai, pateiktuose dokumentuose yra trūkumų arba jeigu pateiktų dokumentų nepakanka religinės bendruomenės ar bendrijos tradicijų tęstinumui atsižvelgiant į jos kanonus, statutus ar kitas normas nustatyti, Teisingumo ministerija per 20 darbo dienų nuo šių dokumentų gavimo dienos apie tai raštu informuoja tradicinę religinę bendruomenę ar bendriją ir nurodo, kokie trūkumai turėtų būti pašalinti, taip pat nustato ne trumpesnį kaip vieno mėnesio terminą jiems pašalinti. Jeigu nėra šio straipsnio 6 dalyje ir šio įstatymo 12 straipsnyje nurodytų kliūčių, Teisingumo ministerija per 20 darbo dienų nuo teikiamų dokumentų sąraše nurodytų atitinkamų dokumentų gavimo dienos Juridinių asmenų registrui pateikia prašymą į šį registrą įtraukti tradicinę religinę bendruomenę ar bendriją, pakeistus jos duomenis, taip pat prideda dokumentą, patvirtinantį, kad tradicinę religinę bendruomenę ar bendriją, pakeistus jos duomenis į šį registrą įtraukti galima.
Vykdydama šiame straipsnyje nurodytas funkcijas, Teisingumo ministerija turi teisę susipažinti su tradicinių religinių bendruomenių ar bendrijų kanonais, statutais ar kitomis normomis, prašyti pateikti į Juridinių asmenų registrą prašomų įtraukti duomenų tikrumą patvirtinančius dokumentus, patikrinti dokumentuose nurodytų asmens duomenų tikrumą pagal valstybės registrų duomenis, tikrinti tradicinių religinių bendruomenių ir bendrijų pavadinimų atitiktį teisės aktų reikalavimams Juridinių asmenų registro nuostatuose nustatyta tvarka.“2 straipsnis. 11 straipsnio pakeitimas Pakeisti 11 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „11 straipsnis. Juridinio asmens teisių suteikimas kitoms religinėms bendruomenėms ir bendrijoms, jų įstatų ar juos atitinkančių dokumentų ir Juridinių asmenų registro duomenų keitimas Kitos religinės bendruomenės ir bendrijos įgyja juridinio asmens teises nuo jų įstatų ar juos atitinkančių dokumentų įregistravimo Juridinių asmenų registre. Religinės bendruomenės gali būti įregistruotos, jeigu vienija ne mažiau kaip 15 narių – pilnamečių Lietuvos Respublikos piliečių. ir (ar) užsieniečių, nuolat gyvenančių Lietuvos Respublikoje. Religinės bendrijos gali būti įregistruotos, jeigu vienija ne mažiau kaip dvi religines bendruomenes. Įregistruotos religinės bendrijos struktūrai priklausančios religinės bendruomenės ir centrai įgyja juridinio asmens teises, kai juos pripažįsta bendrijų vadovybė ir apie tai raštu praneša Teisingumo ministerijai.
Norint registruoti religinės bendruomenės, bendrijos Juridinių asmenų registre įregistruoti religinę bendruomenę ar bendriją, pakeistus jos duomenis, įstatus ar juos atitinkančius dokumentus arba Juridinių asmenų registro duomenis, taip pat norint ją išregistruoti iš Juridinių asmenų registro, Teisingumo ministerijai atitinkamai pateikiamas pareiškimas, religinės bendruomenės ar bendrijos įstatai ar juos atitinkantis dokumentas, steigiamojo susirinkimo protokolas ir, jos narių sąrašas, pakeistų jos įstatų ar juos atitinkančių dokumentų arba Juridinių asmenų registro duomenų teisėtumą patvirtinantys dokumentai ir kiti teikiamų dokumentų sąraše nurodyti dokumentai. Pateikiamuose registruoti religinės bendruomenės, bendrijos įstatuose ar juos atitinkančiame dokumente turi būti nurodoma nurodyta:
1) religinės bendruomenės ar bendrijos pavadinimas;
2) teisinė forma – religinė bendruomenė ar bendrija;
23) religinės bendruomenės ar bendrijos buveinės keitimo tvarka;
34) religinės bendruomenės ar bendrijos išpažįstamo religinio mokymo pagrindai, veiklos kryptys ir tikslai;
45) religinės bendruomenės ar bendrijos organizacinė struktūra, vadovybė;
6) religinės bendruomenės ar bendrijos pranešimų ir skelbimų paskelbimo tvarka, pagal kurią skelbiama vieša informacija;
57) religinei bendruomenei ar bendrijai priklausančio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarka;
68) religinės bendruomenės ar bendrijos įstatų ar juos atitinkančių dokumentų keitimo tvarka;
9) religinės bendruomenės ar bendrijos reorganizavimo tvarka, likvidavimo ir likusio turto paskirstymo ją likvidavus tvarka. Religinių bendruomenių, bendrijų įstatus ar juos atitinkantį dokumentą įregistruoja Teisingumo ministerija ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo jų pateikimo.
Teisingumo ministerija tikrina religinės bendruomenės ar bendrijos pateiktų dokumentų atitiktį šio įstatymo reikalavimams, jos pavadinimo atitiktį teisės aktų reikalavimams Juridinių asmenų registro nuostatuose nustatyta tvarka. Teisingumo ministerija taip pat tikrina religinės bendruomenės ar bendrijos narių sąraše nurodytų asmens duomenų tikrumą pagal valstybės registrų duomenis. Jei religinės bendruomenės ir bendrijos įstatuose ar juos atitinkančiame dokumente pateikti ne visi šio straipsnio penktojoje dalyje nurodyti duomenys, Teisingumo ministerija per 15 dienų nuo jų gavimo minėtą dokumentą grąžina pateikusiajai bendruomenei ar bendrijai nurodydama, kokie trūkumai turėtų būti ištaisyti. Pataisytų įstatų ar juos atitinkančio dokumento registravimo terminas skaičiuojamas iš naujo. Jeigu pateikti ne visi teikiamų dokumentų sąraše nurodyti dokumentai, taip pat jeigu religinės bendruomenės ar bendrijos įstatuose ar juos atitinkančiuose dokumentuose arba kituose pateiktuose dokumentuose yra trūkumų, Teisingumo ministerija per 20 darbo dienų nuo jų gavimo dienos apie tai raštu informuoja religinę bendruomenę ar bendriją ir nurodo, kokie trūkumai turėtų būti pašalinti, taip pat nustato ne trumpesnį kaip vieno mėnesio terminą jiems pašalinti.
Jeigu nėra šio straipsnio 7 dalyje ir šio įstatymo 12 straipsnyje nurodytų kliūčių, Teisingumo ministerija, išnagrinėjusi prašymą dėl religinės bendruomenės ar bendrijos įregistravimo, Juridinių asmenų registrui per 3 mėnesius pateikia prašymą įregistruoti religinę bendruomenę ar bendriją ir dokumentą, patvirtinantį, kad religinę bendruomenę ar bendriją įregistruoti galima, taip pat per 20 darbo dienų nuo teikiamų dokumentų sąraše nurodytų atitinkamų dokumentų gavimo dienos pateikia prašymą dėl pakeistų religinės bendruomenės ar bendrijos duomenų, įstatų ar juos atitinkančių dokumentų pakeitimų įregistravimo ir dokumentą, patvirtinantį, kad juos įregistruoti galima.“3 straipsnis. 12 straipsnio pakeitimas Pakeisti 12 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „12 straipsnis.
Atsisakymas registruoti religinės bendruomenės, bendrijos įstatus ar juos atitinkantį surašyti dokumentą dėl įtraukimo į Juridinių asmenų registrą ar įregistravimo Religinės bendruomenės, bendrijos įstatai ar juos atitinkantis dokumentas neregistruojami, jeigu: Teisingumo ministerija raštu atsisako surašyti dokumentą, patvirtinantį, kad tradicinę religinę bendruomenę ar bendriją įtraukti į Juridinių asmenų registrą, kitą religinę bendruomenę ar bendriją registruoti galima, jeigu:
1) juose nenurodyti šio įstatymo 11 straipsnyje numatyti duomenys; religinė bendruomenė ar bendrija buvo informuota apie pateiktų dokumentų trūkumus šio įstatymo 10 arba 11 straipsnyje nustatyta tvarka, tačiau per nustatytą terminą jų nepašalino;
2) neregistruotos religinės bendruomenės ar bendrijos veikla pažeidžia žmogaus teises ir laisves arba viešąją tvarką;
įstatai ar juos atitinkantis dokumentas. 3) nėra nustatytas tradicinės religinės bendruomenės ar bendrijos tradicijų tęstinumas atsižvelgiant į jos kanonus, statutus ar kitas normas. Atsisakius registruoti religinės bendruomenės, bendrijos įstatus ar juos atitinkantį dokumentą, pareiškėjams apie tai pranešama raštu ne vėliau kaip per 5 dienas nuo sprendimo priėmimo, nurodant konkrečius atsisakymo motyvus. Atsisakymas įregistruoti religinės bendruomenės, bendrijos įstatus ar juos atitinkantį dokumentą surašyti dokumentą, patvirtinantį, kad galima tradicinę religinę bendruomenę ar bendriją įtraukti į Juridinių asmenų registrą arba registruoti kitą religinę bendruomenę ar bendriją gali būti apskundžiamas skundžiamas teismui.“4 straipsnis. 20 straipsnio pakeitimas Pakeisti 20 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „20 straipsnis. Religinės bendruomenės, bendrijos ar centro veiklos sustabdymas arba nutraukimas Religinių bendruomenių ir bendrijų pabaiga.
Jei religinė bendruomenė, bendrija ar centras veikia ne pagal įregistruotus įstatus ar juos atitinkančius dokumentus arba jų veikla pažeidžia Konstituciją ar šį įstatymą, Teisingumo ministerija praneša apie tai raštu įstatymus pažeidusiai religinei bendruomenei, bendrijai ar centrui ir nurodo terminą, per kurį pažeidimai turi būti ištaisyti. Jei pažeidimai neištaisomi, Teisingumo ministerija gali kreiptis į teismą dėl religinės bendruomenės, bendrijos ar centro veiklos sustabdymo. Teismo sprendimu religinės bendruomenės, bendrijos ar centro veikla gali būti sustabdyta ne daugiau kaip 6 mėnesiams. Jei per šį laikotarpį teismo nurodytas pažeidimas neištaisomas, teismo sprendimu jų veikla gali būti nutraukta. Religinės bendruomenės, bendrijos ar centro veikla taip pat gali būti nutraukta jų pačių sprendimu. Religinės bendruomenės ar bendrijos veikla gali būti nutraukta jos aukštesnės valdymo institucijos sprendimu. Nutraukus religinės bendruomenės, bendrijos ar centro veiklą, likęs turtas pereina jų įstatuose ar juos atitinkančiame dokumente nurodytam turto perėmėjui. Jeigu turto perėmėjas nenurodytas arba jo nėra, turtas atitenka valstybei. Tradicinės religinės bendruomenės ir bendrijos pasibaigia jų kanonų, statutų ar kitų normų nustatytais pagrindais ir tvarka. Tradicinė religinė bendruomenė ar bendrija gali būti išbraukta iš Juridinių asmenų registro jos vadovybės sprendimu arba teismo sprendimu šio įstatymo nustatyta tvarka. Kitos religinės bendruomenės ar bendrijos pasibaigia jas reorganizavus ar likvidavus. Kita religinė bendruomenė ar bendrija gali būti reorganizuota jos pačios sprendimu šio įstatymo ir religinės bendruomenės ar bendrijos įstatų ar juos atitinkančių dokumentų nustatyta tvarka.
Kita religinė bendruomenė ar bendrija gali būti likviduota jos pačios sprendimu šio įstatymo ir religinės bendruomenės ar bendrijos įstatų ar juos atitinkančių dokumentų nustatyta tvarka, Juridinių asmenų registro tvarkytojo iniciatyva Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka ir teismo sprendimu Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso arba šio įstatymo nustatyta tvarka.“5 straipsnis. 21 straipsnio pripažinimas netekusiu galios Pripažinti netekusiu galios 21 straipsnį. 6 straipsnis. Įstatymo papildymas 22 straipsniu Papildyti Įstatymą 22 straipsniu: „22 straipsnis. Kitų religinių bendruomenių ir bendrijų reorganizavimas Kitos religinės bendruomenės ar bendrijos gali būti reorganizuotos jungimo ir skaidymo būdu, šias sąvokas aiškinant taip, kaip jos apibrėžiamos Civilinio kodekso 2.97 straipsnyje. Reorganizavime gali dalyvauti tik tos pačios teisinės formos juridiniai asmenys. Negalima reorganizuoti likviduojamos religinės bendruomenės ar bendrijos.
Reorganizavime dalyvaujančių religinių bendruomenių ar bendrijų vadovybės turi sudaryti po reorganizavimo naujai steigiamų juridinių asmenų įstatų ar juos atitinkančių dokumentų projektus, po reorganizavimo tęsiančių veiklą juridinių asmenų įstatų ar juos atitinkančių dokumentų pakeitimų projektus, jeigu numatoma juos keisti, taip pat juridinio asmens reorganizavimo sąlygas, kuriose turi būti nurodyta:
1) Civilinio kodekso 2.44 straipsnio 1 dalyje nurodyta informacija apie visus reorganizavime dalyvaujančius juridinius asmenis;
2) reorganizavimo būdas, pasibaigiantys juridiniai asmenys ir tęsiantys veiklą po reorganizavimo juridiniai asmenys;
3) reorganizuojamo juridinio asmens narių tapimo tęsiančio veiklą po reorganizavimo juridinio asmens nariais tvarka ir sąlygos;
4) momentas, nuo kurio pasibaigiančio juridinio asmens teisės ir pareigos pereina tęsiančiam veiklą po reorganizavimo juridiniam asmeniui. Apie reorganizavimo sąlygų sudarymą turi būti paskelbta viešai tris kartus ne trumpesniais kaip 30 dienų intervalais arba paskelbta viešai vieną kartą ir pranešta visiems juridinio asmens kreditoriams raštu. Pranešime turi būti nurodyti šio straipsnio 4 dalies 1, 2 ir 4 punktuose išvardyti duomenys ir nurodyta, kur ir nuo kada galima susipažinti su šio straipsnio 4 dalyje išvardytais dokumentais. Apie religinės bendruomenės ar bendrijos reorganizavimo sąlygų sudarymą ne vėliau kaip pirmą viešo paskelbimo dieną pranešama šio įstatymo 11 straipsnyje nustatyta dokumentų teikimo Teisingumo ministerijai tvarka, kai religinė bendruomenė ar bendrija prašo suteikti reorganizuojamo arba reorganizavime dalyvaujančio juridinio asmens statusą. Su reorganizavimo sąlygomis ir kitais šio straipsnio 4 dalyje nurodytais dokumentais turi teisę susipažinti reorganizuojamų ar dalyvaujančių reorganizavime juridinių asmenų kreditoriai.
Jie turi teisę reikalauti nutraukti ar įvykdyti prievolę prieš terminą, taip pat atlyginti nuostolius, jei tai numatyta sandoryje arba yra pagrindas manyti, kad prievolės įvykdymas dėl reorganizavimo pasunkės, ir kreditoriui pareikalavus juridinis asmuo nesuteikė papildomo prievolių įvykdymo užtikrinimo. Sprendimu dėl religinės bendruomenės ar bendrijos reorganizavimo turi būti patvirtintos reorganizavimo sąlygos ir pakeisti veiklą tęsiančių juridinių asmenų ar priimti steigiamų juridinių asmenų įstatai ar juos atitinkantys dokumentai, jeigu tokie pakeitimai buvo numatyti. Reorganizavus religinę bendruomenę ar bendriją, jos duomenų ir įstatų ar juos atitinkančių dokumentų pakeitimai įregistruojami šio įstatymo 11 straipsnyje nustatyta tvarka.“7 straipsnis. Įstatymo papildymas 23 straipsniu Papildyti Įstatymą 23 straipsniu: „23 straipsnis. Tradicinių religinių bendruomenių ir bendrijų išbraukimas iš Juridinių asmenų registro, kitų religinių bendruomenių ir bendrijų likvidavimas teismo sprendimu Tradicinės religinės bendruomenės ir bendrijos teismo sprendimu gali būti išbrauktos iš Juridinių asmenų registro, o kitos religinės bendruomenės ir bendrijos teismo sprendimu gali būti likviduotos, jeigu:
1) religinės bendruomenės ar bendrijos veikla pažeidžia žmogaus teises ir laisves arba viešąją tvarką, ir jos likvidavimas ar išbraukimas iš šio registro yra būtinas visuomenės saugumui, viešajai tvarkai, žmonių sveikatai ir dorovei ar kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti demokratinėje visuomenėje;
2) religinės bendruomenės ar bendrijos pagrindinė veikla neatitinka jos įstatuose ar juos atitinkančiuose dokumentuose (kanonuose, statutuose ar kitose normose) nurodytų veiklos tikslų.
Turėdama duomenų apie šio straipsnio 1 dalyje nurodytas aplinkybes, Teisingumo ministerija raštu kreipiasi į religinę bendruomenę ar bendriją su prašymu iki nustatyto termino pateikti paaiškinimus ir juos pagrindžiančius dokumentus (vadovybės sprendimą, patvirtinantį, kad religinė bendruomenė pašalino pažeidimus, religinės bendruomenės narių susirinkimo protokolą ar kita). Jeigu religinė bendruomenė ar bendrija nepateikia šio straipsnio 2 dalyje nurodytos informacijos arba pateiktų paaiškinimų ir dokumentų nepakanka nustatyti, kad nėra šio straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių, Teisingumo ministerija turi teisę kreiptis į teismą dėl tradicinės religinės bendruomenės ar bendrijos išbraukimo iš Juridinių asmenų registro ar kitos religinės bendruomenės ar bendrijos likvidavimo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.“8 straipsnis. Įstatymo papildymas 24 straipsniu Papildyti Įstatymą 24 straipsniu: „24 straipsnis.
Tradicinių religinių bendruomenių ir bendrijų dokumentų dėl išbraukimo iš Juridinių asmenų registro pateikimo tvarka Tradicinė religinė bendruomenė ar bendrija, norinti būti išbraukta iš Juridinių asmenų registro, pateikia prašymą Teisingumo ministerijai. Prašymas turi būti pasirašytas tradicinės religinės bendruomenės ar bendrijos vadovybės pagal tradicinės religinės bendruomenės ar bendrijos kanonus, statutus ar kitas normas. Kartu su prašymu išbraukti tradicinę religinę bendruomenę ar bendriją iš Juridinių asmenų registro Teisingumo ministerijai pateikiami teikiamų dokumentų sąraše nurodyti dokumentai. Išbraukiamos iš Juridinių asmenų registro tradicinės religinės bendruomenės turtas negali būti skirstomas religinės bendruomenės nariams. Jeigu turto paskirstymo tvarka nenurodyta tradicinės religinės bendruomenės ar bendrijos kanonuose, statutuose ar kitose normose arba nėra turto perėmėjo, turtas perduodamas valstybei Vyriausybės nustatyta tvarka.“9 straipsnis. Įstatymo papildymas 25 straipsniu Papildyti Įstatymą 25 straipsniu:
„25 straipsnis. Kitų religinių bendruomenių ar
bendrijų likvidavimo jų pačių arba teismo sprendimu tvarka Priėmusi sprendimą likviduoti kitą religinę bendruomenę ar bendriją jos vadovybė ar teismas paskiria likvidatorių. Religinės bendruomenės ar bendrijos vadovybė netenka įgaliojimų ir jų kompetencija dėl sandorių sudarymo pereina likvidatoriui nuo likvidatoriaus paskyrimo, o teismui priėmus sprendimą dėl religinės bendruomenės ar bendrijos likvidavimo, – nuo šio sprendimo įsigaliojimo. Religinė bendruomenė ar bendrija įgyja likviduojamo juridinio asmens teisinį statusą nuo jos vadovybės sprendimo dėl likvidavimo priėmimo ar teismo sprendimo dėl juridinio asmens likvidavimo įsigaliojimo. Prašymas dėl pasikeitusio teisinio statuso (pakeistų jos duomenų) įregistravimo Juridinių asmenų registre pateikiamas šio įstatymo 11 straipsnyje nustatyta tvarka.
Likvidatorius religinės bendruomenės ar bendrijos įstatų ar juos atitinkančių dokumentų nustatyta tvarka turi apie numatomą likvidavimą paskelbti viešai. Pranešime turi būti nurodyti Civilinio kodekso 2.44 straipsnio 1 dalyje išvardyti duomenys. Likviduojama religinė bendruomenė ar bendrija gali sudaryti tik tuos sandorius, kurie yra susiję su religinės bendruomenės ar bendrijos veiklos nutraukimu arba kurie nurodyti sprendime dėl religinės bendruomenės ar bendrijos likvidavimo. Patenkinus kreditorių reikalavimus, likvidatorius paskirsto likviduojamos religinės bendruomenės ar bendrijos turtą jos įstatų ar juos atitinkančių dokumentų nustatyta tvarka. Likviduojamos religinės bendruomenės turtas negali būti skirstomas religinės bendruomenės nariams. Jeigu turto paskirstymo tvarka nenurodyta religinės bendruomenės ar bendrijos įstatuose ar juos atitinkančiuose dokumentuose arba nėra turto perėmėjo, turtas perduodamas valstybei Vyriausybės nustatyta tvarka. Likvidatorius perduoda likviduotos religinės bendruomenės ar bendrijos dokumentus saugoti Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo nustatyta tvarka. Likvidatorius sudaro likvidavimo aktą, kuriame aprašo likvidavimo eigą ir patvirtina, kad atlikti visi likvidavimo veiksmai. Prašymas išregistruoti likviduotą religinę bendruomenę ar bendriją iš Juridinių asmenų registro kartu su likvidavimo aktu ir kitais teikiamų dokumentų sąraše nurodytais dokumentais teikiamas Teisingumo ministerijai šio įstatymo
10 straipsnis. Įstatymo pripažinimas netekusiu galios Pripažinti netekusiu galios Lietuvos Respublikos įstatymą Nr. I-1059 „Dėl Lietuvos Respublikos religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo įgyvendinimo tvarkos“. 11 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas 1.
Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2024 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir teisingumo ministras iki 2023 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
DĖL Lietuvos Respublikos RELIGINIŲ BENDRUOMENIŲ IR BENDRIJŲ ĮSTATYMO NR. I-1057 10, 11, 12, 20
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo Nr. I-1057 10, 11, 12, 20 straipsnių pakeitimo, papildymo 22, 23, 24, 25 straipsniais bei 21 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projekto (toliau – įstatymo projektas) rengimą paskatino dabartinio teisinio reguliavimo religinių bendruomenių ir bendrijų registravimo srityje trūkumai, poreikis nustatyti religinių bendruomenių ir bendrijų reorganizavimo, likvidavimo bei išbraukimo iš Juridinių asmenų registro (toliau
1) patikslinti Teisingumo ministerijos kaip išvadas registro tvarkytojui teikiančios institucijos ir registro tvarkytojo kaip religinių bendruomenių ir bendrijų registratoriaus funkcijas;
2) atsižvelgiant į 2016 m. balandžio 27 d.
Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (toliau – BDAR) nuostatas įtvirtinti Teisingumo ministerijos teises tvarkant religinių bendruomenių ir bendrijų narių asmens duomenis;
3) nustatyti, kad tikslūs religinių bendruomenių ir bendrijų dėl įregistravimo ar įtraukimo į registrą teikiamų dokumentų sąrašai tvirtinami poįstatyminiu teisės aktu – teisingumo ministro įsakymu;
4) sudaryti galimybes kitų religinių bendruomenių steigėjais būti nuolatiniams Lietuvos gyventojams iš dalies įgyvendinant 2003 m. lapkričio 25 d. Europos Sąjungos Tarybos direktyvos 2003/109/EB dėl trečiųjų valstybių piliečių, kurie yra ilgalaikiai gyventojais, statuso (OL 2004 m. specialusis leidimas, 19 skyrius, 6 tomas p.
272) reikalavimus;
5) suderinti reikalavimus kitų (netradicinių) religinių bendruomenių ir bendrijų įstatams ar juos atitinkantiems dokumentams su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – Civilinis kodeksas) reikalavimais;
6) sutrumpinti terminą, per kurį Teisingumo ministerija priima sprendimą dėl kitos (netradicinės) religinės bendruomenės ar bendrijos dokumentų atitikties teisės aktų reikalavimams;
7) nustatyti tradicinių religinių bendruomenių ir bendrijų dokumentų nagrinėjimo terminą, nustatyti pasikeitusių kitų (netradicinių) religinių bendruomenių ir bendrijų Registro duomenų ir dokumentų nagrinėjimo terminą;
8) nustatyti atsisakymo patvirtinti tradicinės religinės bendruomenės ar bendrijos dokumentus įtraukimui į registrą teisinius pagrindus, patikslinti atsisakymo patvirtinti kitos (netradicinės) religinės bendruomenės ar bendrijos įtraukimo į registrą teisinius pagrindus;
9) nustatyti atsisakymo patvirtinti tradicinės religinės bendruomenės ar bendrijos dokumentus apskundimo tvarką;
religinių bendruomenių ir bendrijų veiklos sustabdymo teismo sprendimu galimybės derinant reguliavimą su Civiliniu kodeksu;
reguliavimą dėl religinių bendruomenių ir bendrijų pabaigos (likvidavimo, reorganizavimo, išregistravimo ir išbraukimo iš registro) pagrindų;
kad religinės bendruomenės gali pasibaigti ne tik likvidavimo, bet ir reorganizavimo būdu (pvz., dvi religinės bendruomenės gali susijungti, paliekant veikti vieną juridinį asmenį), nustatyti kitų religinių bendruomenių ar bendrijų reorganizavimo tvarką;
tradicinių religinių bendruomenių ir bendrijų išbraukimo iš registro joms pasibaigus tvarką;
ir papildyti kitų religinių bendruomenių ar bendrijų likvidavimo tvarką.
272) reikalavimus;
5) suderinti reikalavimus kitų (netradicinių) religinių bendruomenių ir bendrijų įstatams ar juos atitinkantiems dokumentams su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – Civilinis kodeksas) reikalavimais;
6) sutrumpinti terminą, per kurį Teisingumo ministerija priima sprendimą dėl kitos (netradicinės) religinės bendruomenės ar bendrijos dokumentų atitikties teisės aktų reikalavimams;
7) nustatyti tradicinių religinių bendruomenių ir bendrijų dokumentų nagrinėjimo terminą, nustatyti pasikeitusių kitų (netradicinių) religinių bendruomenių ir bendrijų Registro duomenų ir dokumentų nagrinėjimo terminą;
8) nustatyti atsisakymo patvirtinti tradicinės religinės bendruomenės ar bendrijos dokumentus įtraukimui į registrą teisinius pagrindus, patikslinti atsisakymo patvirtinti kitos (netradicinės) religinės bendruomenės ar bendrijos įtraukimo į registrą teisinius pagrindus;
9) nustatyti atsisakymo patvirtinti tradicinės religinės bendruomenės ar bendrijos dokumentus apskundimo tvarką;
religinių bendruomenių ir bendrijų veiklos sustabdymo teismo sprendimu galimybės derinant reguliavimą su Civiliniu kodeksu;
reguliavimą dėl religinių bendruomenių ir bendrijų pabaigos (likvidavimo, reorganizavimo, išregistravimo ir išbraukimo iš registro) pagrindų;
kad religinės bendruomenės gali pasibaigti ne tik likvidavimo, bet ir reorganizavimo būdu (pvz., dvi religinės bendruomenės gali susijungti, paliekant veikti vieną juridinį asmenį), nustatyti kitų religinių bendruomenių ar bendrijų reorganizavimo tvarką;
tradicinių religinių bendruomenių ir bendrijų išbraukimo iš registro joms pasibaigus tvarką;
ir papildyti kitų religinių bendruomenių ar bendrijų likvidavimo tvarką. 15) pripažinti netekusiu galios Lietuvos Respublikos įstatymą Nr. I-1059 „Dėl Lietuvos Respublikos religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo įgyvendinimo tvarkos“. 2.
projekto iniciatoriai ir rengėjai Įstatymo ir Seimo statuto projektus parengė Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2022 m. balandžio
religinių bendrijų ir bendruomenių įstatymo nuostatoms tobulinti sudarymo“ sudaryta darbo grupė (darbo grupės pirmininkas Arūnas Valinskas (tel. 239 6550, el. p. [email protected]); Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Tarptautinio bendradarbiavimo ir žmogaus teisių politikos grupės patarėjas Donatas Glodenis (el. p. [email protected]), Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Teisėkūros politikos grupės vyresnioji patarėja Mėta Matuzevičienė (el. p. [email protected]). 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu religinių organizacijų veiklą reguliuoja ir įregistravimo, likvidavimo pagrindus nustato Lietuvos Respublikos religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymas, priimtas 1995 m. (toliau – ir Įstatymas). Įstatymo projekto kontekste aktualios šie galiojančio reguliavimo aspektai:
1) Įstatyme nenumatomas religinių bendruomenių registravimas Registre, Teisingumo ministerija laikoma religinių bendruomenių ir bendrijų dokumentų tikrinimą atliekančia ir registratoriaus funkcijas vykdančia institucija.
Šiais aspektais Įstatymas nėra suderintas su Civiliniu kodeksu;
2) Įstatymas neįtvirtina Teisingumo ministerijos teisės tikrinti religinių bendruomenių ar bendrijų dokumentuose esančius religinių bendruomenių ir bendrijų narių asmens duomenis;
3) Įstatymas nenustato tradicinių religinių bendruomenių ir bendrijų įregistravimui teikiamų dokumentų sąrašo, detalaus kitų religinių bendruomenių ar bendrijų teikiamų dokumentų sąrašo, taip pat nenustato, kad tokie sąrašai turėtų būti tvirtinami poįstatyminiu teisės aktu;
4) Įstatymo 11 straipsnis nustato, kad religinė bendruomenė gali būti įregistruota, jei vienija bent 15 pilnamečių Lietuvos Respublikos piliečių;
5) Įstatymo 11 straipsnio nustatyti reikalavimai kitos (netradicinės) religinės bendruomenės ar bendrijos įstatams nėra suderinti su Civilinio kodekso reikalavimais juridinio asmens įstatams;
6) Įstatymo 11 straipsnis nustato 6 mėnesių terminą kitos (netradicinės) religinės bendruomenės ar bendrijos įstatų įregistravimui. 7) Įstatymas nenustato tradicinių religinių bendruomenių ir bendrijų įtraukimui į Registrą pateiktų dokumentų nagrinėjimo terminų, taip pat kitų (netradicinių) religinių bendruomenių ir bendrijų prašymų dėl pasikeitusių duomenų ar įstatų įtraukimo į Registrą nagrinėjimo terminų;
8) Įstatymas nustato atsisakymo įregistruoti kitas (netradicines) religines bendruomenes ir bendrijas pagrindus, tačiau nenustato pagrindų atsisakyti įtraukti į Registrą tradicinių religinių bendruomenių ir bendrijų;
9) Įstatymo 20 straipsnis numato galimybę sustabdyti religinės bendruomenės ar bendrijos veiklą, tačiau detaliau neapibrėžia tokio veiklos sustabdymo pasekmių.
Pažymėtina, kad juridinio asmens veiklos sustabdymo institutas nėra numatytas Civiliniame kodekse, nėra nustatytas specialiuosiuose kitų teisinių formų juridinių asmenų steigimą, veiklą ir pabaigą reguliuojančiuose įstatymuose;
nėra detaliai reglamentuojama religinių bendruomenių ir bendrijų pabaiga, o Civilinio kodekso normos dėl juridinių asmenų pabaigos religinėms bendruomenėms ir bendrijoms nėra taikomos remiantis Civilinio kodekso 2.37 straipsniu. Todėl religinių bendruomenių ir bendrijų pabaigos pagrindai turi būti numatyti šiame specialiajame įstatyme. 11) religinių bendruomenių ir bendrijų reorganizavimo galimybė teisės aktuose nėra numatyta. 12) Įstatymas nenumato galimybės išbraukti tradicinės religinės bendruomenės ar bendrijos iš Registro teismo sprendimu, jei jos veikla iš esmės neatitinka jos pačios kanonų, statutų ar kitų normų. 13) Įstatymas nenustato tradicinių religinių bendruomenių ir bendrijų išbraukimo iš Registro joms pasibaigus tvarkos;
tik bendrais bruožais nustato kitų religinių bendrijų likvidavimo tvarką;
įstatymą Nr. I-1059 „Dėl Lietuvos Respublikos religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo įgyvendinimo tvarkos“, kurio nuostatos buvo įvykdytos iškart po įstatymo priėmimo. 4.
naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama
1) Įstatymo 10 ir 11 straipsniuose siūloma nustatyti, kad religinės bendruomenės ir bendrijos, jų dokumentų ir duomenų pakeitimus Registre registruoja Registro tvarkytojas, o prašymus ir išvadas dėl jų įtraukimo į Registrą rengia Teisingumo ministerija, įvertinusi religinių bendruomenių ir bendrijų pateikiamus dokumentus, tokiu būdu praktiniu aspektu iš esmės nekeičiant nuo 1995 m. veikusios tvarkos, tačiau įstatymo nuostatas suderinant su Civiliniu kodeksu;
2) atsižvelgiant į BDAR nuostatas, Įstatymo 10 ir 11 straipsnyje siūloma įtvirtinti nuostatą, kad Teisingumo ministerija turi teisę tikrinti religinių bendruomenių ar bendrijų dokumentuose nurodytų asmens duomenų tikrumą pagal valstybės registrų duomenis;
3) Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad religinių bendruomenių dėl įregistravimo ar įtraukimo į Registrą, taip pat išregistravimo ar išbraukimo iš Registro teikiamų dokumentų sąrašai būtų tvirtinami poįstatyminiu teisės aktu – teisingumo ministro įsakymu;
4) Įstatymo
bendruomenių steigėjais būti ne tik Lietuvos Respublikos piliečiams, bet ir užsieniečiams, nuolat gyvenantiems Lietuvos Respublikoje. Šiuo pakeitimu religijos laisvės srityje būtų iš dalies įgyvendinti 2003 m. lapkričio 25 d. Europos Sąjungos Tarybos direktyvos 2003/109/EB dėl trečiųjų valstybių piliečių, kurie yra ilgalaikiai gyventojais, statuso (OL 2004 m. specialusis leidimas, 19 skyrius, 6 tomas p.
5) Įstatymo 11 straipsniu siūloma patikslinti reikalavimus kitų (netradicinių) religinių bendruomenių ir bendrijų įstatų turiniui, šiuo aspektu suderinant šį straipsnį su Civilinio kodekso 2.47 straipsniu;
6) Įstatymo
terminą, per kurį Teisingumo ministerija turi įvertinti religinių bendruomenių ir bendrijų pranešimus ir prašymus dėl Registro duomenų ar dokumentų pakeitimo, taip pat dėl tradicinių religinių bendruomenių ar bendrijų įtraukimo į Registrą;
7) Įstatymo
kurį Teisingumo ministerija turi priimti sprendimą pateikti dokumentus jos įregistravimui į Registrą arba atsisakyti tai padaryti. Pažymėtina, kad kitų teisinių formų juridinių asmenų atžvilgiu teisės aktai nustato trumpesnius terminus (asociacija gali būti įregistruota per tris dienas, išvadą dėl politinės organizacijos Teisingumo ministerija turi Registrui pateikti per 30 dienų);
8) Įstatymo 12 straipsnyje siūloma papildyti atsisakymo patvirtinti kitos religinės bendruomenės ar bendrijos dokumentus įtraukimui į Registrą pagrindus nurodant, kad atsisakyti įregistruoti religinę bendruomenę galima, be kita ko, jei ji per nustatytą terminą nepataiso pateiktų dokumentų.
Taip pat siūloma nustatyti atsisakymo patvirtinti tradicinės religinės bendruomenės ar bendrijos dokumentus pagrindus, greta bendrai visoms religinėms bendruomenėms taikomų pagrindų nustatant, kad tokiu pagrindu gali būti ir tai, jog nėra nustatytas tradicinės religinės bendruomenės ar bendrijos tradicijų tęstinumas atsižvelgiant į jos kanonus, statutus bei kitas normas;
9) Įstatymo 12 straipsnyje siūloma nustatyti, kad atsisakymą patvirtinti, kad tradicinę religinę bendruomenę ar bendriją, jos Registro duomenų pakeitimus į Registrą įtraukti galima tvarka, kuri anksčiau buvo taikoma tik kitų religinių bendruomenių dokumentų tvirtinimo atveju;
į Civilinio kodekso normas, Įstatymo 20 straipsnyje siūloma atsisakyti religinių bendruomenių ar bendrijų veiklos sustabdymo instituto (veiklos sustabdymas nėra taikomas jokių kitų teisinių formų juridinių asmenų atžvilgiu);
ar bendrijos reorganizavimo galimybę, taip pat, didinant teisinio reguliavimo aiškumą, nurodyti galimybę likviduoti kitas religines bendruomenes Civilinio kodekso nustatyta tvarka Registro tvarkytojo iniciatyva bei nurodyti, kad religinių bendruomenių ir bendrijų likvidavimas gali vykti tiek šio įstatymo, tiek ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso nustatytais pagrindais;
nauju 22 straipsniu siūloma nustatyti kitų religinių bendruomenių ir bendrijų reorganizavimo tvarką.
Taip pat siūloma nustatyti atsisakymo patvirtinti tradicinės religinės bendruomenės ar bendrijos dokumentus pagrindus, greta bendrai visoms religinėms bendruomenėms taikomų pagrindų nustatant, kad tokiu pagrindu gali būti ir tai, jog nėra nustatytas tradicinės religinės bendruomenės ar bendrijos tradicijų tęstinumas atsižvelgiant į jos kanonus, statutus bei kitas normas;
9) Įstatymo 12 straipsnyje siūloma nustatyti, kad atsisakymą patvirtinti, kad tradicinę religinę bendruomenę ar bendriją, jos Registro duomenų pakeitimus į Registrą įtraukti galima tvarka, kuri anksčiau buvo taikoma tik kitų religinių bendruomenių dokumentų tvirtinimo atveju;
į Civilinio kodekso normas, Įstatymo 20 straipsnyje siūloma atsisakyti religinių bendruomenių ar bendrijų veiklos sustabdymo instituto (veiklos sustabdymas nėra taikomas jokių kitų teisinių formų juridinių asmenų atžvilgiu);
ar bendrijos reorganizavimo galimybę, taip pat, didinant teisinio reguliavimo aiškumą, nurodyti galimybę likviduoti kitas religines bendruomenes Civilinio kodekso nustatyta tvarka Registro tvarkytojo iniciatyva bei nurodyti, kad religinių bendruomenių ir bendrijų likvidavimas gali vykti tiek šio įstatymo, tiek ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso nustatytais pagrindais;
nauju 22 straipsniu siūloma nustatyti kitų religinių bendruomenių ir bendrijų reorganizavimo tvarką. Siūloma nustatyti, kad kitos religinės bendruomenės ar bendrijos gali būti reorganizuotos jungimo ir skaidymo būdu, šias sąvokas aiškinant taip, kaip jos yra apibrėžtos Civilinio kodekso 2.97 straipsnyje, kad reorganizavime gali dalyvauti tik tos pačios teisinės formos juridiniai asmenys (taigi, yra negalimas, pvz., religinės bendruomenės ir asociacijos susijungimas), siūloma nustatyti viešo paskelbimo ir pranešimo apie numatomą reorganizavimą Registrui tvarką.
Kartu šiuo straipsniu siūloma nustatyti, kad tradicinės religinės bendruomenės ir bendrijos reorganizavimą gali vykdyti savo kanonų, statutų ar kitų normų nustatyta tvarka;
išbraukimo iš Registro bei kitų religinių bendruomenių likvidavimo teismo sprendimu pagrindus. Siūloma nustatyti du likvidavimo pagrindus, kurie, kitaip nei dalis galiojančio įstatymo analogiškų nuostatų, būtų taikomi visoms religinėms bendruomenėms ir bendrijoms. Pirmasis pagrindas – religinė bendruomenė ar bendrija veikia pažeisdama žmogaus teises ir laisves arba viešąją tvarką, ir jos likvidavimas ar išbraukimas iš Registro yra būtinas demokratinėje visuomenėje visuomenės saugumui, viešajai tvarkai, žmonių sveikatai ir dorovei ar kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti.
Antrasis pagrindas – religinės bendruomenės ar bendrijos pagrindinė veikla, kuri neatitinka įstatuose ar juos atitinkančiuose dokumentuose nurodytų veiklos tikslų (šis pagrindas iki šiol buvo taikomas tik kitoms (netradicinėms) religinėms bendruomenėms ir bendrijoms);
tradicinių religinių bendruomenių išbraukimo iš Registro tvarką nustatant, kad prašymą dėl išbraukimo iš Registro Teisingumo ministerijai teikia religinės bendruomenės ar bendrijos vadovybė, kad detalų teiktinų dokumentų sąrašą nustato teisingumo ministras, įvardijant visiems viešiesiems juridiniams asmenims bendrą principą, kad jų turtas negali būti skirstomas juridinio asmens dalyviams – fiziniams asmenims;
likvidavimo tvarką nustatant kreipimosi dėl likviduojamo juridinio asmens statuso suteikimo, likvidatoriaus veiklos, likviduojamo juridinio asmens sandorių sudarymo, kreditorių reikalavimų, turto paskirstymo, dokumentų perdavimo nuolat saugoti ir išregistravimo iš Registro juridinį asmenį likvidavus tvarkos aspektus;
projekto 6 straipsniu siūloma pripažinti netekusiu galios Įstatymo 21 straipsnį, o įstatymo projekto 11 straipsniu siūloma pripažinti netekusiu galios Lietuvos Respublikos įstatymą Nr. I-1059 „Dėl Lietuvos Respublikos religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo įgyvendinimo tvarkos“, kurio nuostatos yra netekusios aktualumo. 5.
teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Numatomas teisinis reguliavimas:
užtikrinti Registro duomenų ir informacijos patikimumą;
galimybes religinėms bendruomenėms susijungti ar kitu būdu reorganizuotis;
aiškų religinių bendruomenių ir bendrijų likvidavimo jų pačių sprendimu mechanizmą;
didesnį teisinį aiškumą tradicinių religinių bendruomenių ir bendrijų įtraukimo į Registrą, kitų religinių bendruomenių ir bendrijų registravimo srityje, leidžiant religinėms bendruomenėms efektyviau įgyvendinti konstitucinę teisę į religijos ir tikėjimo laisvę;
įgyvendintų ir nebeaktualių teisės aktų skaičių. Numatoma, kad įstatymo projektas neturės neigiamų pasekmių, kadangi juo siūlomu reguliavimu siekiama tobulinti šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą naikinant jo spragas ir nustatant teisinius santykius tinkamo lygmens teisės aktais. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimtas įstatymas įtakos kriminogeninei situacijai bei korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo įgyvendinimas verslo sąlygoms ir jo plėtrai įtakos neturės. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Įstatymo inkorporavimui į teisinę sistemą keisti kitų įstatymų ar priimti naujų įstatymų nereikės. 9.
įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. Įstatymo projekte nėra įtvirtinama naujų sąvokų. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Įstatymo projekto įgyvendinimui iki įstatymo įsigaliojimo reikės pakeisti Juridinių asmenų registro nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407, ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. gegužės
Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai teikiamų dokumentų sąrašą“, todėl turi būti nustatytas bent 3 mėnesiais vėlesnis įstatymo įsigaliojimo terminas. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymo projektui įgyvendinti papildomų valstybės biudžeto lėšų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų nebuvo gauta. 14.
projekto reikšminiai žodžiai Reikšminiai žodžiai, kurių reikia įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc: „religinė grupė“,
„religinė institucija“, „religinė bendruomenė“, „religinė bendrija“, „religinių
organizacijų registravimas“, „valstybė ir bažnyčia“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
2023-08-14 Nr. XIVP-3013 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto 1 straipsniu keičiamo Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas)
kitas normas įsteigtą juridinį asmenį“ įrašant žodžius „tradicinės religinės bendruomenės, bendrijos ar centro“. 2. Pagal projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 10 straipsnio 5 dalį norint į Juridinių asmenų registrą įtraukti religinę bendruomenę, bendriją ar centrą ar jos įsteigtą juridinį asmenį, taip pat pasikeitusius jų duomenis, Teisingumo ministerijai reikėtų pateikti ne tik pranešimą, sprendimą ar kitą dokumentą, kuriuo įsteigtas juridinis asmuo ir (ar) patvirtinami į registrą įtrauktini duomenys, bet ir kitus teisingumo ministro tvirtiname teikiamų dokumentų sąraše nurodytus dokumentus. Toks teisinis reguliavimas svarstytinas keliais aspektais. Pirma, nustačius projektu siūlomą teisinį reguliavimą susiklostytų tokia teisinė situacija, kai tie patys visuomeniniai santykiai būtų reglamentuojami skirtingo lygmens teisės aktais – įstatymu ir įgyvendinamuoju teisės aktu – įsakymu.
Antra, atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1 punktą nepašalinus įstatymo 10 straipsnyje nustatytų trūkumų, tame tarpe ir nepateikus teisingumo ministro teikiamų dokumentų sąraše nurodytų dokumentų, religinei bendruomenei ar bendrijai kiltų rimtos teisinės pasekmės – nebūtų surašytas dokumentas, patvirtinantis, kad tradicinę religinę bendruomenę ar bendriją galima įtraukti į Juridinių asmenų registrą, o kitą religinę bendruomenę ar bendriją galima registruoti Juridinių asmenų registre. Pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad atsisakymas pripažinti juridinio asmens statusą religinei bendruomenei ar suteikti tokį statusą reiškia teisių, saugomų 9 straipsniu, ribojimą, apimantį jų išorinį ir kolektyvinį metmenis, ir liečiantį ne tik pačią religinę bendruomenę, bet ir jos narius (žr. sprendimus bylose Metropolitan Church of Bessarabia and Others v. Moldova, Religionsgemeinschaft der Zeugen Jehovas and Others v. Austria.). Pagal Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 9 straipsnį, reglamentuojantį minties, sąžinės ir religijos laisvę, laisvė skelbti savo religiją ar tikėjimą gali būti apribojama tik tiek, kiek yra nustatęs įstatymas. Atsižvelgiant į tai, manytume, kad Juridinių asmenų registrui teikiamų dokumentų sąrašas turėtų būti nustatytas ne teisingumo ministro įsakyme, o įstatyme. Analogiška pastaba taikytina ir projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 3 daliai. 3. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 10 straipsnio 6 dalyje prieš žodžius „religinės bendruomenės ar bendrijos tradicijų tęstinumui“ įrašytinas žodis „tradicinės“. 4.
galiojančiame Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatyme, tiek ir projektu keičiamame įstatyme yra vartojama „religinių bendruomenių ir bendrijų“ sąvoka, kuri apima tiek tradicines religines bendruomenes ir bendrijas, tiek ir kitas religines bendruomenes ir bendrijas. Atsižvelgiant į tai ir siekiant teisinio aiškumo, projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 11 straipsnyje, reglamentuojančiame juridinio asmens teisių suteikimą kitoms religinėms bendruomenėms ir bendrijoms, „kitos religinės bendruomenės ir bendrijos“ sąvoką reikėtų nuosekliai vartoti ne tik šio straipsnio 1 dalyje, bet ir kitose šio straipsnio dalyse. Analogiška pastaba taikytina ir projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 22 straipsniui ir projekto 9 straipsniu keičiamam
sudaryti“ įrašyti žodžius ,,turi parengti“, kadangi tiek įstatų projektas, tiek juridinio asmens reorganizavimo sąlygos turi būti rengiami, bet nesudaromi (žr., pvz., Civilinio kodekso 2.99 straipsnio 1 dalį). 6. Atsižvelgiant į Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų, patvirtintų Teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr.1R-298, 161 punkto nuostatas, projekto 10 straipsnyje nurodytas Lietuvos Respublikos įstatymas Nr. I-1059 „Dėl Lietuvos Respublikos religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo įgyvendinimo tvarkos“ turėtų būti pripažintas netekusiu galios atskiru įstatymu. 7. Siekiant teisinio aiškumo, svarstytina, ar nereikėtų papildyti projekto 11 straipsnį pereinamosiomis nuostatomis, reglamentuojančiomis iki teikiamo projekto susiklosčiusius teisinius santykius. 8. Atsižvelgiant į tai, kad projektu tikslinamos Teisingumo ministerijos kaip išvadas registro tvarkytojui teikiančios institucijos ir registro tvarkytojo kaip religinių bendruomenių ir bendrijų registratoriaus funkcijos, manytume, kad dėl projekto turėtų būti gauta Vyriausybės nuomonė.
Be to, atsižvelgiant į 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) 36 straipsnio 4 dalį, kurioje numatyta, kad rengiant pasiūlymą dėl teisėkūros priemonės, kurią turi priimti nacionalinis parlamentas, susijusios su duomenų tvarkymu turi būti konsultuojamasi su priežiūros institucija, dėl projekte siūlomo reguliavimo (dėl Teisingumo ministerijai suteikiamos teisės tikrinti religinių bendruomenių ar bendrijų dokumentuose nurodytų asmens duomenų tikrumą pagal valstybės registrų duomenis), turėtų būti gauta ir Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos išvada. Privatinės teisės skyriaus vedėja, pavaduojanti departamento direktorių Daina Petrauskaitė L. Schulte-Ebbert, tel. (8-5) 239 6055, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]