Projekto lyginamasis variantas
pakeitimas Pakeisti 114 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „114 straipsnis. Valstybės perversmas
sąmoksle valstybės perversmui įvykdyti arba dalyvavo perversme, baudžiamas laisvės atėmimu nuo ketverių iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimu iki gyvos galvos. 2. Tas, kas darydamas šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką panaudojo ginkluotą jėgą arba jeigu dėl jo veikos žuvo žmogus ar atsirado kitokių sunkių padarinių, baudžiamas laisvės atėmimu nuo dešimties iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimu iki gyvos galvos. 3. Nuo baudžiamosios atsakomybės atleidžiamas šio straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytame sąmoksle dalyvavęs asmuo, jeigu jis savo noru valstybės institucijai suteikė svarbią informaciją apie rengiamą valstybės perversmą.“
straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 119 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Tas, kas turėdamas tikslą perduoti užsienio valstybei, jos organizacijai ar jų atstovui pagrobė, pirko ar kitaip rinko informaciją, kuri yra Lietuvos Respublikos valstybės ar tarnybos paslaptis, arba kitą informaciją, kuri gali būti panaudota kėsinantis į Lietuvos Respublikos konstitucinę santvarką, suverenitetą, teritorijos vientisumą, gynybos ar ekonomikos galią, kitus Lietuvos Respublikos interesus, žmogaus sveikatą arba gyvybę, arba šią informaciją bet kurią iš nurodytų informacijos rūšių perdavė užsienio valstybei, jos organizacijai ar jų atstovui, baudžiamas laisvės atėmimu nuo ketverių iki dešimties metų.“
2Pakeisti 119 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2.
Tas, kas vykdydamas kitos valstybės, ar jos organizacijos ar jų atstovo užduotį pagrobė, pirko ar kitaip rinko arba perdavė informaciją, kuri yra Lietuvos Respublikos valstybės ar tarnybos paslaptis, arba kitą užsienio valstybės žvalgybą dominančią informaciją, baudžiamas laisvės atėmimu nuo šešerių iki penkiolikos metų.“
pakeitimas Pakeisti 120 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „120 straipsnis. Kolaboravimas Lietuvos Respublikos pilietis, okupacijos ar aneksijos sąlygomis padėjęs neteisėtos valdžios struktūroms įtvirtinti okupaciją ar aneksiją, slopinti Lietuvos gyventojų pasipriešinimą arba kitaip talkinęs neteisėtai valdžiai veikti prieš Lietuvos Respubliką, baudžiamas laisvės atėmimu iki nuo penkerių iki penkiolikos metų.“
pakeitimas Pakeisti 121 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„121 straipsnis. Antikonstituciniųės grupiųės
air organizacijųos kūrimas ir veikla
organizacijųas ar ginkluotas grupiųes, turinčiųas tikslą neteisėtu būdu pakeisti Lietuvos valstybės konstitucinę santvarką, kėsintis į jos nepriklausomybę, pažeisti teritorijos vientisumą, arba dalyvavo tokių organizacijų ar grupių veikloje, baudžiamas laisvės atėmimu nuo trejų penkerių iki dešimties penkiolikos metų. 2. Tas, kas dalyvavo šaunamaisiais ginklais, sprogmenimis ar sprogstamosiomis medžiagomis ginkluotų organizacijų ar grupių, turinčių tikslą neteisėtu būdu pakeisti Lietuvos valstybės konstitucinę santvarką, kėsintis į jos nepriklausomybę, pažeisti teritorijos vientisumą, veikloje, baudžiamas laisvės atėmimu nuo aštuonerių iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimu iki gyvos galvos. 3. Tas, kas organizavo šio straipsnio 1 ar 2 dalyje numatytas organizacijas ar grupes arba joms vadovavo, baudžiamas laisvės atėmimu nuo dvylikos iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimu iki gyvos galvos. 4.
juridinis asmuo.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Projektą teikia: Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda
Projekto Nr. XIVP-3001(2) lyginamasis variantas
pakeitimas Pakeisti 114 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „114 straipsnis. Valstybės perversmas
sąmoksle valstybės perversmui įvykdyti arba dalyvavo perversme, baudžiamas laisvės atėmimu nuo ketverių iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimu iki gyvos galvos. 2. Tas, kas darydamas šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką panaudojo ginkluotą jėgą arba jeigu dėl jo veikos žuvo žmogus ar atsirado kitokių sunkių padarinių, baudžiamas laisvės atėmimu nuo dešimties iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimu iki gyvos galvos. 3. Nuo baudžiamosios atsakomybės atleidžiamas šio straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytame sąmoksle dalyvavęs asmuo, jeigu jis savo noru valstybės institucijai suteikė svarbią informaciją apie rengiamą valstybės perversmą.“
Pakeisti 118 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„118 straipsnis. Padėjimas kitai valstybei veikti prieš
1. Tas, kas padėjo kitai valstybei ar jos organizacijai veikti prieš Lietuvos Respubliką – jos konstitucinę santvarką, suverenitetą, teritorijos vientisumą, gynybos ar ekonomikos galią, baudžiamas laisvės atėmimu nuo dvejų iki septynerių metų. 2. Tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką pasinaudodamas ekstremaliąja situacija, nepaprastąja padėtimi ar mobilizacija, baudžiamas laisvės atėmimu nuo trejų iki dešimties metų. 23.
asmuo, padaręs šiame straipsnyje šio straipsnio 1 ar 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, jeigu jis iki jo pripažinimo įtariamuoju prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir aktyviai bendradarbiavo nustatant užsienio valstybės ar jos organizacijos atstovus ir jų vykdomą veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos Respublikos konstitucinę santvarką, suverenitetą, teritorijos vientisumą, gynybos ar ekonomikos galią. 34. Šio straipsnio 23 dalis netaikoma asmeniui, kuris šiame straipsnyje ar šio kodekso 119 straipsnyje nustatytais pagrindais nuo baudžiamosios atsakomybės jau buvo atleistas, taip pat jeigu dėl šio straipsnio 1 ar 2 dalyje numatytos veikos padarymo žuvo žmogus ar atsirado kitokių sunkių padarinių. 45. Už šiame straipsnyje numatytą veiką numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.“
straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 119 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Tas, kas turėdamas tikslą perduoti užsienio valstybei, jos organizacijai ar jų atstovui pagrobė, pirko ar kitaip rinko informaciją, kuri yra Lietuvos Respublikos valstybės ar tarnybos paslaptis, arba šią informaciją perdavė užsienio valstybei, jos organizacijai ar jų atstovui, baudžiamas laisvės atėmimu nuo ketverių iki dešimties metų.“
2Pakeisti 119 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Tas, kas vykdydamas kitos valstybės, ar
jos organizacijos ar jų atstovo užduotį pagrobė, pirko ar kitaip rinko arba perdavė informaciją, kuri yra Lietuvos Respublikos valstybės ar tarnybos paslaptis, arba kitą užsienio valstybės žvalgybą dominančią informaciją, baudžiamas laisvės atėmimu nuo šešerių iki penkiolikos metų.“
pakeitimas Pakeisti 120 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „120 straipsnis.
Kolaboravimas Lietuvos Respublikos pilietis, okupacijos ar aneksijos sąlygomis padėjęs neteisėtos valdžios struktūroms įtvirtinti okupaciją ar aneksiją, slopinti Lietuvos gyventojų pasipriešinimą arba kitaip talkinęs neteisėtai valdžiai veikti prieš Lietuvos Respubliką, baudžiamas laisvės atėmimu iki penkerių nuo ketverių iki dvylikos metų.“
pakeitimas Pakeisti 121 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„121 straipsnis. Antikonstitucinių grupių ar
organizacijų kūrimas ir veikla Antikonstitucinės grupės ir organizacijos
organizacijas ar ginkluotas grupes, turinčias dalyvavo grupės ar organizacijos, turinčių tikslą neteisėtu būdu pakeisti Lietuvos valstybės konstitucinę santvarką, kėsintis į jos nepriklausomybę, pažeisti teritorijos vientisumą, arba dalyvavo tokių organizacijų ar grupių veikloje, baudžiamas laisvės atėmimu nuo trejų penkerių iki dešimties penkiolikos metų. 2. Tas, kas dalyvavo šaunamaisiais ginklais, sprogmenimis ar sprogstamosiomis medžiagomis ginkluotos grupės ar organizacijos, turinčių tikslą neteisėtu būdu pakeisti Lietuvos valstybės konstitucinę santvarką, kėsintis į jos nepriklausomybę, pažeisti teritorijos vientisumą, veikloje, baudžiamas laisvės atėmimu nuo aštuonerių iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimu iki gyvos galvos. 3. Tas, kas organizavo šio straipsnio 1 ar 2 dalyje numatytą grupę ar organizaciją arba bet kuriai iš jų vadovavo, baudžiamas laisvės atėmimu nuo dvylikos iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimu iki gyvos galvos. 4. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai
d. prasidėjo intensyvi Rusijos karinė invazija į nepriklausomą Ukrainos valstybę. Šalies agresorės veiksmai kelia grėsmę ne tik Ukrainos valstybingumui, bet ir visos Europos saugumui bei tarptautine teise grįstiems pasaulio valstybių santykiams. Be išorinių grėsmių, taip pat pastebimos tęstinės Rusijos pastangos kištis į kitų valstybių, įskaitant Lietuvą, vidaus reikalus. Lietuvos žvalgybos institucijų 2023 m. parengtame grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime[1] pažymima, kad Kremlius siekia išlaikyti įtaką Lietuvoje, todėl imasi iniciatyvų pristatyti Rusiją kaip patrauklią alternatyvą Lietuvos visuomenės pasirinktai vakarietiškai orientacijai. Nors daugiau kaip trys ketvirtadaliai Lietuvos gyventojų nurodo Rusiją kaip pagrindinę grėsmę nacionaliniam saugumui ir smerkia jos invaziją į Ukrainą, tačiau maždaug dešimtadalis šalies gyventojų yra linkę manyti, kad dėl karo Ukrainoje atsakinga ne Rusija, o kitos valstybės. Egzistuoja rizika, kad prorusiškai nusiteikę Lietuvos piliečiai ir į Lietuvą atvykę Rusijos piliečiai gali kėsintis į Lietuvos valstybės nepriklausomybę, teritorinį vientisumą bei konstitucinę santvarką. Iš esmės analogiškas grėsmes kelia ir Rusijos pradėtame kare dalyvaujanti Baltarusija, kurios žvalgybos tarnybos aktyviai verbuoja į Lietuvą bėgančius Baltarusijos piliečius. Valstybė, siekdama apsaugoti visus asmenis ir save pačią nuo grėsmių išvardintoms konstitucinėms vertybėms, taiko įvairias prevencines ir represines priemones, be kita ko, baudžiamąją atsakomybę kaip pačią griežčiausią teisinės atsakomybės rūšį.
Nusikaltimų, kuriais kėsinamasi į Lietuvos valstybės nepriklausomybę, teritorinį vientisumą ir konstitucinę santvarką, sudėtys reglamentuojamos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) XVI skyriuje. Išanalizavus šį BK skyrių ir įvertinus Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros bei nacionalinių žvalgybos institucijų pateiktą informaciją buvo prieita prie išvados, kad BK XVI skyriuje nustatytas teisinis reguliavimas pasižymi akivaizdžiais trūkumais – viena vertus, kai kurios nusikalstamų veikų sudėtys suformuluotos per siaurai arba nepakankamai aiškiai, kita vertus, pernelyg maži gresiančių bausmių dydžiai nekoreliuoja su veikų pavojingumo pobūdžiu ir BK XVI skyriaus vieta BK specialiojoje dalyje[2]. Atsižvelgiant į tai, Respublikos Prezidento iniciatyva buvo parengtas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 114, 119, 120 ir 121 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas, kuriuo tikimasi šiuos trūkumus ištaisyti ir tokiu būdu užtikrinti efektyvesnę itin svarbių valstybės egzistencijai teisinių gėrių – nepriklausomybės, teritorinio vientisumo ir konstitucinės santvarkos – apsaugą. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai ir rengėjai Projektą inicijavo Lietuvos Respublikos Prezidentas, parengė Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos Teisės grupė bendradarbiaudama su Generaline prokuratūra, Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentu ir Antruoju operatyvinių tarnybų departamentu prie Krašto apsaugos ministerijos. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymo projekte aptariami teisiniai santykiai
3.1.1.
BK 114 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad „Tas, kas organizavo ar dalyvavo sąmoksle valstybės perversmui įvykdyti arba dalyvavo perversme, baudžiamas laisvės atėmimu nuo ketverių iki dvidešimties metų“. Terminuotas laisvės atėmimas yra vienintelė bausmės rūšis, kurią galima paskirti už šios nusikalstamos veikos padarymą. Laisvės atėmimas iki gyvos galvos kaip alternatyvi bausmė BK 114 straipsnio 1 dalyje nėra įtvirtinta. 3.1.2. BK 114 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad „Tas, kas darydamas šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką panaudojo ginkluotą jėgą arba jeigu dėl jo veikos atsirado sunkių padarinių, baudžiamas laisvės atėmimu nuo dešimties iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimu iki gyvos galvos“. Šioje dalyje išskiriami du veiką kvalifikuojantys požymiai: ginkluotos jėgos panaudojimas ir sunkūs padariniai. Pastarojo veiką kvalifikuojančio požymio apibrėžimas sistemiškai nedera su kitais BK XVI skyriaus straipsniais (118, 119 straipsniai), kuriuose kaip viena iš sunkių padarinių rūšių expressis verbis įvardijama žmogaus žūtis. 3.2. BK 119 straipsnis „Šnipinėjimas“ 3.2.1. BK 119 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad „Tas, kas turėdamas tikslą perduoti užsienio valstybei, jos organizacijai pagrobė, pirko ar kitaip rinko informaciją, kuri yra Lietuvos Respublikos valstybės paslaptis, arba šią informaciją perdavė užsienio valstybei, jos organizacijai ar jų atstovui, baudžiamas laisvės atėmimu nuo ketverių iki dešimties metų“. Baudžiamoji atsakomybė pagal šią dalį kyla tik tada, kai pagrobiama, perkama, kitaip renkama arba perduodama tokia informacija, kuri yra Lietuvos Respublikos valstybės paslaptis, t. y. nusikalstamos veikos dalykas turi atitikti Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatyme numatytus valstybės paslapties kriterijus.
BK 119 straipsnio 1 dalis asmeniui negali būti inkriminuojama, jeigu šios nusikalstamos veikos dalykas yra tarnybos paslaptis arba kita informacija, kuri gali būti panaudota kėsinantis į Lietuvos Respublikos konstitucinę santvarką, suverenitetą, teritorijos vientisumą, gynybos ar ekonomikos galią, kitus Lietuvos Respublikos interesus, žmogaus sveikatą arba gyvybę. Taigi pagal galiojantį teisinį reguliavimą dalis veikų, kurių pavojingumas yra itin didelis, nepagrįstai negali būti kvalifikuojamos kaip šnipinėjimas. 3.2.2 BK 119 straipsnio 1 dalies dispozicija dėstoma nenuosekliai, nes dispozicijos pradžioje kalbama apie veiksmus, kurie atliekami turint tikslą perduoti valstybės paslaptį sudarančią informaciją valstybei ar jos organizacijai, o dispozicijos pabaigoje kriminalizuotas tokios informacijos perdavimas valstybei, jos organizacijai ar jų atstovui, t. y. valstybės ar jos organizacijos atstovai išskiriami kaip savarankiškas nusikalstamos veikos sudėties požymis. 3.2.3. BK 119 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad „Tas, kas vykdydamas kitos valstybės ar jos organizacijos užduotį pagrobė, pirko ar kitaip rinko arba perdavė informaciją, kuri yra Lietuvos Respublikos valstybės paslaptis, arba kitą užsienio valstybės žvalgybą dominančią informaciją, baudžiamas laisvės atėmimu nuo šešerių iki penkiolikos metų“. Šioje dalyje, priešingai negu to paties straipsnio 1 dalyje, nusikaltimo dalykas formuluojamas gerokai plačiau ir apima ne tik valstybės paslaptį sudarančią informaciją, bet ir bet kokią kitą informaciją, kuri renkama vykdant užsienio valstybės žvalgybos nurodymus. 3.2.4.
suderinamumo trūkumas pastebėtas kalbant apie subjektus, kurie duoda užduotį surinkti tam tikrą užsienio valstybės žvalgybą dominančią informaciją, t. y. šioje dalyje nėra paminėti užsienio valstybės ar jos organizacijos atstovai. 3.3. BK 120 straipsnis „Kolaboravimas“ BK 120 straipsnyje nustatyta, jog „Lietuvos Respublikos pilietis, okupacijos ar aneksijos sąlygomis padėjęs neteisėtos valdžios struktūroms įtvirtinti okupaciją ar aneksiją, slopinti Lietuvos gyventojų pasipriešinimą arba kitaip talkinęs neteisėtai valdžiai veikti prieš Lietuvos Respubliką, baudžiamas laisvės atėmimu iki penkerių metų“. Sankcijos dydis akivaizdžiai neproporcingas tiek kalbant apie šios veikos pavojingumo pobūdį, tiek jį lyginant su kituose BK specialiosios dalies straipsniuose nustatytais sankcijų dydžiais už panašias nusikalstamas veikas. 3.4. BK 121 straipsnis „Antikonstitucinių grupių ar organizacijų kūrimas ir veikla“
organizacijas ar ginkluotas grupes, turinčias tikslą neteisėtu būdu pakeisti Lietuvos valstybės konstitucinę santvarką, kėsintis į jos nepriklausomybę, pažeisti teritorijos vientisumą, arba dalyvavo tokių organizacijų ar grupių veikloje, baudžiamas laisvės atėmimu nuo trejų iki dešimties metų“. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal galiojančios redakcijos BK 25 straipsnio 4 dalį antikonstitucinės grupės bei organizacijos prilyginamos pačiai pavojingiausiai bendrininkavimo formai – nusikalstamam susivienijimui. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad BK 121 straipsnis numato akivaizdžiai neproporcingas bausmes, nes BK 249 straipsnyje už „paprasto“ nusikalstamo susivienijimo (t. y. tokio, kuris neturi tikslo kėsintis į tokias pamatines konstitucines vertybes kaip konstitucinė santvarka, nepriklausomybė ir pan.) organizavimą ar dalyvavimą jame numatyta, be kita ko, laisvės atėmimas iki dvidešimties metų bei laisvės atėmimas iki gyvos galvos.
Taigi galiojančios redakcijos BK 121 straipsnis be jokio teisinio pagrindo įtvirtina privilegijuotą sudėtį BK 249 straipsnio atžvilgiu. Tai vertintina kaip akivaizdi baudžiamojo įstatymo klaida, kurią teikiamu įstatymo projektu siūloma ištaisyti. 3.4.2. BK 121 straipsnis taip pat turi teisinio reguliavimo spragų – pavyzdžiui, jame nėra numatyta baudžiamosios atsakomybės už neginkluotų grupių, turinčių tikslą neteisėtu būdu pakeisti Lietuvos valstybės konstitucinę santvarką, kėsintis į jos nepriklausomybę ar pažeisti teritorijos vientisumą, kūrimą ar dalyvavimą jose. Be to, BK 121 straipsnyje, lyginant su panašią veiką kriminalizuojančiu BK 249 straipsniu, trūksta veiką kvalifikuojančių požymių, kurie leistų diferencijuoti baudžiamosios atsakomybės ribas priklausomai nuo: a) veiką padariusio asmens vaidmens antikonstitucinėje grupėje ar organizacijoje (t. y. atsižvelgiant į tai, ar tai buvo organizatorius ar vadovas, ar galbūt tik mažesniu pavojingumo lygiu pasižymintis „paprastas“ dalyvis); b) šios grupės ar organizacijos apsiginklavimo šaunamaisiais ginklais, sprogmenimis ar sprogstamosiomis medžiagomis. 4. Siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir laukiami teigiami rezultatai
pakeitimai
papildyti nuostata, kad tas, kas organizavo ar dalyvavo sąmoksle valstybės perversmui įvykdyti arba dalyvavo perversme, gali būti baudžiamas ne tik laisvės atėmimu nuo ketverių iki dvidešimties metų, bet ir laisvės atėmimu iki gyvos galvos.
Pabrėžtina, kad šis pakeitimas tinkamai atspindėtų BK 114 straipsnio 1 dalyje kriminalizuotos veikos išskirtinai didelį pavojingumą ir tuo pačiu geriau užtikrintų BK 114 straipsnio 1 dalies suderinamumą su BK specialiosios dalies sistema. Antai visuose kituose BK specialiosios dalies straipsniuose[3], kuriuose numatytos terminuotos laisvės atėmimo bausmės maksimali riba yra dvidešimt metų, kaip alternatyva yra įtvirtinta ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė. Taigi BK 114 straipsnio 1 dalies papildymas pastarąja bausme, be kita ko, užtikrins teisinio reguliavimo nuoseklumą. 4.1.2. BK 114 straipsnio 2 dalyje siūloma expressis verbis nurodyti vieną iš pavyzdinių sunkių padarinių rūšių – žmogaus žūtį. Akcentuotina, jog toks pakeitimas reikalingas siekiant užtikrinti vidinį BK XVI skyriaus suderinamumą, nes visuose kituose šio BK skyriaus straipsniuose (118 straipsnio 3 dalis, 119 straipsnio 5 dalis), kuriuose kalbama apie „sunkių padarinių“ sukėlimą, yra tiesiogiai įvardijama, kad vienas iš galimų sunkių padarinių yra žmogaus žūtis. Šis pakeitimas taip pat suteiks didesnį teisinį aiškumą, kadangi vertinamajam „sunkių padarinių“ požymiui suteikiama tam tikra formalizuota išraiška (t. y. aiškiai ir nedviprasmiškai nurodoma viena iš galimų sunkių padarinių rūšių). Kartu atkreiptinas dėmesys, kad BK 114 straipsnio 2 dalies papildymas „žmogaus žūties“ požymiu nesuponuoja poreikio keisti šioje dalyje nustatytų sankcijų dydžių, nes BK 114 straipsnio 2 dalyje numatytos bausmės – laisvės atėmimas nuo dešimties iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos – yra proporcingos ir nužudymo atveju. 4.2. BK 119 straipsnio „Šnipinėjimas“ pakeitimai 4.2.1.
BK 119 straipsnio 1 dalį siūloma išdėstyti taip:
„Tas, kas turėdamas tikslą perduoti užsienio valstybei, jos organizacijai ar jų
atstovui pagrobė, pirko ar kitaip rinko informaciją, kuri yra Lietuvos Respublikos valstybės ar tarnybos paslaptis, arba kitą informaciją, kuri gali būti panaudota kėsinantis į Lietuvos Respublikos konstitucinę santvarką, suverenitetą, teritorijos vientisumą, gynybos ar ekonomikos galią, kitus Lietuvos Respublikos interesus, žmogaus sveikatą arba gyvybę, arba bet kurią iš nurodytų informacijos rūšių perdavė užsienio valstybei, jos organizacijai ar jų atstovui, baudžiamas laisvės atėmimu nuo ketverių iki dešimties metų“. Šiuo pakeitimu yra kriminalizuojama: a) tarnybos paslapties arba kitos informacijos, kuri nepriskirtina nei valstybės, nei tarnybos paslapčių kategorijoms, tačiau kuri gali būti panaudota kėsinantis į Lietuvos Respublikos konstitucinę santvarką, suverenitetą, teritorijos vientisumą, gynybos ar ekonomikos galią, kitus Lietuvos Respublikos interesus, žmogaus sveikatą arba gyvybę, pagrobimas, pirkimas ar kitoks rinkimas turint tikslą ją perduoti užsienio valstybei, jos organizacijai ar jų atstovui; b) taip pat bet kurios iš nurodytų informacijos rūšių perdavimas išvardintiems subjektams. Akcentuotina, kad Lietuvai priešiškų valstybių žvalgybos institucijos yra suinteresuotos gauti ne tik valstybės paslaptį sudarančią informaciją, bet taip pat ir kitokio pobūdžio informaciją – pavyzdžiui, informaciją apie tam tikrų svarbias valstybines pareigas einančių asmenų gyvenamąją vietą[4], informaciją apie strateginių objektų išsidėstymą erdvėje ir pan. Rengiant įstatymo projektą buvo nustatyta, kad šiuo metu galiojančios BK ir Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) normos yra nepakankamos, kadangi arba nenustato jokios, arba nustato neadekvačiai švelnią atsakomybę už tam tikras de facto šnipinėjimo veikas.
Pavyzdžiui, ANK 557¹ straipsnio 1 dalis numato baudą nuo 20 iki 50 eurų už karinės teritorijos, kurią draudžiama filmuoti, fotografuoti ar kitu būdu vizualizuoti, filmavimą, fotografavimą ar vizualizavimą kitu būdu arba gautos vaizdinės informacijos perdavimą kitiems asmenims neturint tam teisės. Nurodytame ANK straipsnyje išvardinti veiksmai, daromi turint tikslą užfiksuota informacija pasidalinti ne su atsitiktinais subjektais, o su kitų valstybių žvalgybos institucijomis, atitinka šnipinėjimo sampratą ir turėtų būti kvalifikuojami ne kaip administracinis nusižengimas, bet būtent pagal įstatymo projektu keičiamą BK 119 straipsnio 1 dalį kaip nusikaltimas. Įstatymo projektu keičiamoje BK 119 straipsnio 1 dalyje vartojama „tarnybos paslapties“ sąvoka apibrėžta Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 2 straipsnio 21 dalyje. Joje įtvirtinta, kad tarnybos paslaptis yra įslaptinta informacija, kurios praradimas arba neteisėtas atskleidimas gali pakenkti valstybės institucijų interesams arba sudaryti prielaidas kilti pavojui žmogaus sveikatai. Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje pateikiamas sąrašas informacijos, kuri gali būti pripažįstama tarnybos paslaptimi, – pavyzdžiui, detalūs duomenys, atskleidžiantys valstybės ir savivaldybių institucijų galimybes ir užduočių įgyvendinimą teikiant priimančiosios šalies paramą, mobilizacijos, nepaprastosios ar karo padėties sąlygomis; detalūs duomenys apie valstybės institucijų ar jų padalinių saugomų asmenų ir svarbių valstybės bei karinių objektų apsaugos organizavimą, naudojamas apsaugos sistemas, tokių objektų projektavimo, statybos ir remonto darbų dokumentai ir kt.
Sąvokos „kita informacija, kuri gali būti panaudota kėsinantis į Lietuvos Respublikos konstitucinę santvarką, suverenitetą, teritorijos vientisumą, gynybos ar ekonomikos galią, kitus Lietuvos Respublikos interesus, žmogaus sveikatą arba gyvybę“ turinys teisės aktuose nėra reglamentuojamas, todėl baudžiamąsias bylas nagrinėjantys teismai jį turėtų nustatinėti ad hoc (esant konkrečiai situacijai). Be aukščiau minėtų užsienio valstybės žvalgybas dominančių informacijos rūšių, pastarąjį šnipinėjimo dalyką apibūdinantį požymį taip pat galėtų atitikti, be kita ko, informacija apie Lietuvos valstybės vadovų poziciją įvairiais valstybės valdymui svarbiais klausimais, informacija apie dvišalių ir daugiašalių tarptautinių susitikimų turinį, planuojamus Lietuvos užsienio politikos sprendimus, informacija apie situaciją Lietuvos ekonomikai ir nacionaliniam saugumui svarbiuose ūkio sektoriuose ir t. t. Akcentuotina, jog asmens veika turėtų būti kvalifikuojama pagal požymį „kita informacija, kuri <...>“ tik nustačius, kad ši informacija galėtų būti panaudota kėsinantis į baigtinį sąrašą teisinių gėrių – konstitucinę santvarką, suverenitetą ir kt. (past. – taikant įstatymo projektu keičiamą BK 119 straipsnio 1 dalį įrodinėti realaus tokios informacijos panaudojimo kėsinantis į išvardintas vertybes nereikėtų).
Šis numerus clausus (riboto skaičiaus) principu suformuluotas teisinių gėrių sąrašas iš dalies susiaurina įstatymo projektu keičiamos BK 119 straipsnio 1 dalies inkriminavimo galimybes, bet, kita vertus, apsaugo asmenis nuo itin plataus šnipinėjimo veikos traktavimo BK taikančių subjektų praktikoje ir tuo pačiu užtikrina įstatymo projektu keičiamos BK 119 straipsnio 1 dalies suderinamumą su BK XVI skyriaus rūšiniu objektu. Vienas iš formaliųjų pagrindų, požymį „kita informacija, kuri <...>“ skiriančių nuo informacijos, kuri sudaro valstybės ar tarnybos paslaptį, yra slaptumo žymos nebuvimas. Kita vertus, darbo su įslaptinta informacija praktinė patirtis rodo, kad pasitaiko atvejų, kuomet tam tikra informacija nors ir atitinka Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatyme nustatytus valstybės ar tarnybos paslapties kriterijus, tačiau ji dėl objektyvių ir (ar) subjektyvių aplinkybių nėra įslaptinama. Tokiose situacijose siūlomas įtvirtinti požymis „kita informacija, kuri <...>“ garantuotų atsakomybės neišvengiamumą taikant įstatymo projektu keičiamą BK 119 straipsnio 1 dalį asmenims, renkantiems ir (ar) perduodantiems užsienio agentams valstybės ar tarnybos paslapties kriterijus de facto atitinkančią informaciją. Įstatymo projektu keičiamoje BK 119 straipsnio 1 dalyje siūlomo įtvirtinti naujo šnipinėjimo dalyką apibūdinančio požymio „kita informacija, kuri <...>“ tekstinė išraiška nesutampa su to paties BK straipsnio
informacija“.
Skirtumą lemia ta aplinkybė, jog BK 119 straipsnio 2 dalyje numatyta veika – kitos užsienio valstybės žvalgybą dominančios informacijos rinkimas arba perdavimas užsienio valstybės subjektams – visais atvejais daroma vykdant prieš tai gautą užsienio valstybės žvalgybos užduotį („2. Tas, kas vykdydamas kitos valstybės ar jos organizacijos užduotį <...>“). Iš to logiškai išplaukia, jog BK 119 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką darantis asmuo jau iš anksto žino, kad jo renkama ar perduodama konkreti informacija užsienio valstybės žvalgybai yra iš tikrųjų svarbi ir ją domina. Tuo tarpu įstatymo projektu keičiama BK 119 straipsnio 1 dalis tiek pagal galiojančias BK nuostatas, tiek pagal įstatymo projekte dėstomą BK 119 straipsnio 1 dalies apibrėžimą gali būti inkriminuojama asmenims, atitinkamą informaciją renkantiems ir (ar) perduodantiems užsienio valstybės žvalgybai neturint jokių išankstinių nurodymų (past. – taip pat asmenims, šioje dalyje nurodytą informaciją renkantiems ir (ar) perduodantiems vykdant išankstinį užsienio valstybės žvalgybos pavedimą, kurio baudžiamojo proceso metu dėl įvairių priežasčių nepavyksta įrodyti[5]). Dėl to įstatymo projektu plečiant BK 119 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą šnipinėjimo veikos sudėtį nebūtų pagrįsta iš to paties BK straipsnio 2 dalies mechaniškai perkelti požymį „kita užsienio valstybės žvalgybą dominanti informacija“.
Tarnybos paslaptį sudarančios ar kitos informacijos, kuri gali būti panaudota kėsinantis į Lietuvos Respublikos konstitucinę santvarką, suverenitetą, teritorijos vientisumą, gynybos ar ekonomikos galią, kitus Lietuvos Respublikos interesus, žmogaus sveikatą arba gyvybę, rinkimas turint tikslą ją perduoti užsienio subjektams arba tokios informacijos perdavimas pasižymi dideliu pavojingumu, todėl BK 119 straipsnio 1 dalyje numatyta sankcija – laisvės atėmimas nuo ketverių iki dešimties metų – vertintina kaip atitinkanti proporcingumo principo reikalavimus. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad BK 119 straipsnio 2 dalyje, kuri yra glaudžiai susijusi su to paties straipsnio 1 dalimi, tokios pačios bausmės numatytos tiek už veikas, kurių dalykas yra valstybės paslaptį sudaranti informacija, tiek už veikas, kurių dalykas yra kita užsienio valstybės žvalgybą dominanti informacija. Pastaroji aplinkybė pagrindžia, kad šnipinėjimo pavojingumo pobūdį labiausiai atskleidžia ne informacijos, kuri yra renkama arba kuri yra perduodama užsienio žvalgybai, slaptumo žyma, o pats bendradarbiavimo (arba tikslo bendradarbiauti) su užsienio žvalgybomis faktas. Dėl to ir įstatymo projektu keičiamoje BK 119 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti tokius pačius sankcijų dydžius nepriklausomai nuo konkrečios šio nusikaltimo dalyko rūšies[6]. Svarbu pažymėti, jog siūlomi BK 119 straipsnio 1 dalies pakeitimai nereiškia bet kokio jautrios informacijos fiksavimo kriminalizacijos.
Aptariama BK norma galėtų būti inkriminuojama tik nustačius, kad informacijos, sudarančios valstybės ar tarnybos paslaptį, taip pat kitos informacijos, kuri gali būti panaudota kėsinantis į Lietuvos Respublikos konstitucinę santvarką, suverenitetą, teritorijos vientisumą, gynybos ar ekonomikos galią, kitus Lietuvos Respublikos interesus, žmogaus sveikatą arba gyvybę, pagrobimas, pirkimas ar kitoks rinkimas buvo atliekamas turint tikslą bet kurią iš nurodytų informacijos rūšių realiai perduoti užsienio valstybei, jos organizacijai ar jų atstovui. Kaltinimo pusė privalėtų įrodyti ne tik objektyviai pasireiškusius veiksmus, bet ir subjektyvųjį požymį – tikslą atitinkamą informaciją perduoti išvardintiems subjektams. Taigi įstatymo projektu keičiama BK 119 straipsnio 1 dalis numato pakankamą „saugiklį“ nuo nepagrįsto ir perteklinio baudžiamosios atsakomybės taikymo. Tikslo kaip nusikalstamos veikos sudėties požymio nereikėtų įrodinėti tik tada, kai asmuo BK 119 straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją jau būtų perdavęs užsienio valstybei, jos organizacijai ar jų atstovui. 4.2.2. Įstatymo projektu siūloma patikslinti BK 119 straipsnio 1 dalies dispoziciją, nurodant, kad baudžiamas asmuo, kuris pagrobė, pirko ar kitaip rinko informaciją, kuri yra Lietuvos Respublikos valstybės ar tarnybos paslaptis, arba kitą informaciją, kuri gali būti panaudota kėsinantis į Lietuvos Respublikos konstitucinę santvarką, suverenitetą, teritorijos vientisumą, gynybos ar ekonomikos galią, kitus Lietuvos Respublikos interesus, žmogaus sveikatą arba gyvybę, jeigu šie veiksmai buvo daromi turint tikslą bet kurią iš nurodytų informacijos rūšių perduoti užsienio valstybei, jos organizacijai ar jų atstovui, t. y. valstybės ar jos organizacijos atstovas išskiriamas kaip savarankiškas nurodytos informacijos potencialus gavėjas.
Toks pakeitimas reikalingas siekiant užtikrinti vidinį BK 119 straipsnio 1 dalies suderinamumą, kadangi galiojančios redakcijos BK 119 straipsnio 1 dalies dispozicijos pabaigoje, apibrėžiančioje alternatyvią veiką, valstybių ar jų organizacijų atstovai jau yra nurodyti. 4.2.3. Remiantis įstatymo projekte dėstoma BK 119 straipsnio 1 dalies dispozicijos konstrukcija, taip pat siūloma patikslinti BK
ko, yra ir tarnybos paslaptį sudaranti informacija: „Tas, kas vykdydamas kitos valstybės, jos organizacijos ar jų atstovo užduotį pagrobė, pirko ar kitaip rinko arba perdavė informaciją, kuri yra Lietuvos Respublikos valstybės ar tarnybos paslaptis, arba kitą užsienio valstybės žvalgybą dominančią informaciją <...>“. Šis pakeitimas yra techninio pobūdžio, kadangi BK 119 straipsnio
dabar apima tokią informaciją. Vis dėlto, tarnybos paslapties išskyrimas kaip vienos iš galimų nusikalstamos veikos dalyko rūšių suteiks daugiau teisinio aiškumo visiems šios normos adresatams ir garantuos efektyvesnį baudžiamosios teisės bendrosios prevencijos funkcijos įgyvendinimą. 4.2.4.
BK 119 straipsnio 1 ir 2 dalis, 2 dalyje siūloma nustatyti, kad baudžiamąją atsakomybę gali užtraukti ne tik valstybės ar jos organizacijos užduoties vykdymas, bet ir valstybės ar jos organizacijos atstovo užduoties vykdymas. Nors šis pakeitimas taip pat yra iš esmės techninio pobūdžio, tačiau jis leis užtikrinti BK 119 straipsnio 2 dalyje dėstomos nusikalstamos veikos sudėties atitiktį konstituciniam nullum crimen sine lege certa (nusikalstamos veikos sudėties požymiai turi būti apibrėžiami tiksliai ir aiškiai) principui. 4.3. BK 120 straipsnio „Kolaboravimas“ pakeitimai BK 120 straipsnyje siūloma ženkliai griežtinti baudžiamąją atsakomybę už kolaboravimo veiką. Pagal galiojančios redakcijos BK
trukmė – nuo trejų mėnesių[7] iki penkerių metų. Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad „Lietuvos Respublikos pilietis, okupacijos ar aneksijos sąlygomis padėjęs neteisėtos valdžios struktūroms įtvirtinti okupaciją ar aneksiją, slopinti Lietuvos gyventojų pasipriešinimą arba kitaip talkinęs neteisėtai valdžiai veikti prieš Lietuvos Respubliką, baudžiamas laisvės atėmimu nuo penkerių iki penkiolikos metų“. Atkreiptinas dėmesys, kad siūlymas griežtinti bausmę grindžiamas, visų pirma, objektyviu šios veikos pavojingumo pobūdžiu. Kolaboravimo veiką darantis asmuo sudaro sąlygas okupacijos ar aneksijos įtvirtinimui, tokiu būdu tiesiogiai kėsindamasis į vieną iš svarbiausių teisinių gėrių – Lietuvos valstybės nepriklausomybę. Siūloma nustatyti pakankamai plačias laisvės atėmimo bausmės „žirkles“ – nuo penkerių iki penkiolikos metų – dėl to, kad kolaboravimo norma apima platų spektrą įvairaus pavojingumo veikų.
BK 120 straipsnyje aprašytos veikos praktikoje gali pasireikšti prieš neteisėtą valdžią kovojančių asmenų įskundimu, dalyvavimu marionetinėje vyriausybėje, tarnavimu okupacinės valdžios represinėse institucijose ir pan.[8] Toks sankcijos konstravimo būdas leistų individualizuoti baudžiamąją atsakomybę ir parinkti teisingą bei proporcingą bausmės dydį atsižvelgiant į konkrečioje situacijoje pasireiškusią kolaboravimo formą. Apatinės ir viršutinės laisvės atėmimo bausmės ribų didinimas taip pat būtinas siekiant užtikrinti teisinio reguliavimo sistemiškumo principo įgyvendinimą. Kolaboravimo norma kriminalizuoja panašią veiką kaip ta, kuri numatyta BK 117 straipsnyje „Išdavystė“. Pastarajame BK straipsnyje nustatyta, kad „Lietuvos Respublikos pilietis, karo metu ar po karo padėties paskelbimo perėjęs į priešo pusę arba padėjęs priešui veikti prieš Lietuvos valstybę, baudžiamas aisvės atėmimu nuo penkerių iki penkiolikos metų“. Baudžiamosios teisės doktrinoje pažymima, kad išdavystė konkrečiu atveju gali pasireikšti savanoriška tarnyba priešo represinėse institucijose, perskridimu į priešišką valstybę ir pan.[9] Išanalizavus BK 117 ir 120 straipsniuose įtvirtintų nusikalstamų veikų sudėčių objektyviuosius požymius matyti, kad kolaboravimą nuo išdavystės iš esmės skiria tai, kad kolaboravimas vykdomas jau pasibaigus aktyviajai karo fazei, o išdavystė – vykstant karui arba karo padėties metu. Taigi pagrindinis šių dviejų veikų skiriamasis bruožas yra jų padarymo momentas, kuris, manytina, neturi esminės įtakos svarbiausiam sankcijų dydžius lemiančiam veiksniui – veikų pavojingumo pobūdžiui. Atsižvelgiant į tai, BK 120 straipsnyje siūloma nustatyti analogiškus laisvės atėmimo bausmės dydžius kaip ir tie, kurie numatyti BK 117 straipsnyje,
Įstatymo projektu pakoregavus BK 120 straipsnio sankciją, kolaboravimo veika būtų priskiriama nebe apysunkių, o labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 6 dalis). Tai baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui sąlygotų, be kita ko, ir kitus nepalankius teisinius padarinius – pavyzdžiui, atsakomybė galėtų būti taikoma ir už veiką, nutrūkusią rengimosi stadijoje (BK 21 straipsnio 1 dalis); nebebūtų galima pritaikyti didžiosios dalies atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšių (BK 36-40 straipsniai); nebeliktų galimybės atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymo (BK
papunktis) ir kt. 4.4. BK 121 straipsnio „Antikonstitucinių grupių ar organizacijų kūrimas ir veikla“ pakeitimai
organizacijos pagal galiojančios redakcijos BK 25 straipsnio 4 dalį prilyginamos pačiai pavojingiausiai bendrininkavimo formai – nusikalstamam susivienijimui. Baudžiamąją atsakomybę už bet kokia forma pasireiškiantį dalyvavimą nusikalstamame susivienijime numatantis BK 249 straipsnis įtvirtina ženkliai griežtesnes bausmes nei BK 121 straipsnis. Pavyzdžiui, BK 249 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad „Tas, kas organizavo šio straipsnio 1 ar 2 dalyje numatytus nusikalstamus susivienijimus arba jiems vadovavo, baudžiamas laisvės atėmimu nuo dešimties iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimu iki gyvos galvos“. Tuo tarpu galiojančios redakcijos BK 121 straipsnio sankcijoje numatyta laisvės atėmimas nuo trejų iki dešimties metų. Tai akivaizdžiai suponuoja būtinybę griežtinti baudžiamąją atsakomybę už BK 121 straipsnyje nurodytų veikų padarymą.
Juo labiau, kad antikonstitucinės grupės bei organizacijos, atsižvelgiant į jų specialų tikslą neteisėtu būdu pakeisti Lietuvos valstybės konstitucinę santvarką, kėsintis į jos nepriklausomybę ar pažeisti teritorijos vientisumą, iš esmės yra netgi pavojingesnės bendrininkavimo formos negu nusikalstami susivienijimai. 4.4.2. Remiantis aukščiau išdėstytais argumentais bei vadovaujantis BK 249 straipsnio konstravimo logika, teikiamu įstatymo projektu siūloma: a) BK 121 straipsnį papildyti naujomis dalimis su veiką kvalifikuojančiais požymiais ir juridinių asmenų baudžiamąją atsakomybę numatančia dalimi; b) BK 121 straipsnyje maksimalias laisvės atėmimo bausmės ribas nustatyti tokias pačias kaip ir BK 249 straipsnyje, o minimalias ribas padidinti dvejais metais dėl antikonstitucinių grupių bei organizacijų santykinai didesnio pavojingumo lygmens. 4.4.2.1. BK 121 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad „Tas, kas dalyvavo organizacijų ar grupių, turinčių tikslą neteisėtu būdu pakeisti Lietuvos valstybės konstitucinę santvarką, kėsintis į jos nepriklausomybę, pažeisti teritorijos vientisumą, veikloje, baudžiamas laisvės atėmimu nuo penkerių iki penkiolikos metų“. Lyginant su galiojančia BK 121 straipsnio redakcija, keičiami ne tik sankcijų dydžiai, bet taip pat iš pagrindinės nusikalstamos veikos sudėties į savarankišką BK 121 straipsnio 3 dalį perkeliamos atitinkamų organizacijų bei grupių organizavimo (kūrimo) veikos. Be to, atsisakoma nuostatos, kad baudžiamoji atsakomybė kyla tik už dalyvavimą tokiose antikonstitucinėse grupėse, kurios yra ginkluotos. Manytina, kad antikonstitucinių grupių ginkluotumo požymis turi būti ne būtinasis (toks, be kurio apskritai nebus galimybės inkriminuoti BK 121 straipsnio), o veiką kvalifikuojantis požymis.
Būtent taip yra dėstomas ir BK 249 straipsnis, kuriame atsakomybė už dalyvavimą neginkluotame nusikalstame susivienijime numatyta 1 dalyje, o atsakomybė už dalyvavimą ginkluotame nusikalstamame susivienijime – to paties straipsnio 2 dalyje. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad galiojančios redakcijos BK 121 straipsnis šiuo požiūriu suformuluotas prieštaringai dar ir dėl to, kad antikonstitucinėms grupėms apsiginklavimo reikalavimas yra keliamas, o antikonstitucinėms organizacijoms – ne. Skirtingas antikonstitucinių grupių bei organizacijų traktavimas aptariamo požymio kontekste yra niekuo nepagrįstas. Antikonstitucines grupes nuo organizacijų tarpusavyje reikėtų atskirti ne pagal tam tikrų ginklų turėjimą, o atsižvelgiant, visų pirma, į bendrai veikiančių asmenų struktūros ypatumus (past. – antikonstitucinė organizacija yra struktūriškai sudėtingesnis darinys negu grupė). Taip pat svarbu pažymėti, kad dalyvavimas antikonstitucinių organizacijų ar grupių veikloje turėtų būti suprantamas kaip bet koks sąmoningas nuolatinis nusiteikimas veikti šių grupių ar organizacijų labui. Konkrečiose situacijose tai gali pasireikšti priklausymu grupių ar organizacijų, turinčių tikslą neteisėtu būdu pakeisti Lietuvos valstybės konstitucinę santvarką, kėsintis į jos nepriklausomybę ar pažeisti teritorijos vientisumą, struktūroms, rūpinimusi narių apsauga, bendros kasos laikymu, informacijos teikimu ir pan. Būtent taip dalyvavimo požymis teismų praktikoje aiškinamas ir taikant su BK 121 straipsniu susijusį BK 249 straipsnį[10].
Rengiant įstatymo projektą buvo gauta pasiūlymų BK 121 straipsnio 1 dalyje šalia dalyvavimo antikonstitucinėse grupėse bei organizacijose kaip alternatyvius nusikaltimo sudėties požymius išskirti tokių grupių bei organizacijų finansavimą ir verbavimą į jas, tačiau jiems nebuvo pritarta, kadangi teismų praktikoje
„dalyvavimo“ samprata formuluojama labai plačiai ir, manytina, turėtų apimti abi
nurodytas veikas. Šiame kontekste aktualu paminėti ir tai, kad nors BK 121 bei
straipsniuose dalyvavimo teroristinių grupių veikloje, jų finansavimo ir verbavimo į jas veikos išskaidytos kaip savarankiški nusikaltimai su skirtingais bausmių dydžiais, tačiau pastarasis BK specialiosios dalies straipsnių konstravimo pavyzdys yra iš dalies nulemtas pažodinio tarptautinių teisės aktų reikalavimų įgyvendinimo ir vertintinas kaip nederantis su BK sistema. 4.4.2.2. BK 121 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad „Tas, kas dalyvavo šaunamaisiais ginklais, sprogmenimis ar sprogstamosiomis medžiagomis ginkluotų organizacijų ar grupių, turinčių tikslą neteisėtu būdu pakeisti Lietuvos valstybės konstitucinę santvarką, kėsintis į jos nepriklausomybę, pažeisti teritorijos vientisumą, veikloje, baudžiamas laisvės atėmimu nuo aštuonerių iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimu iki gyvos galvos“. Šios dalies dispozicija formuluojama lygiai taip pat kaip ir BK 249 straipsnio 2 dalis, kurioje numatyta griežtesnė baudžiamoji atsakomybė už šaunamųjų ginklų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų turėjimą. 4.4.2.3. BK 121 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad „Tas, kas organizavo šio straipsnio 1 ar 2 dalyje numatytas organizacijas ar grupes arba joms vadovavo, baudžiamas laisvės atėmimu nuo dvylikos iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimu iki gyvos galvos“.
Ši dalis dėstoma analogiškai kaip BK 249 straipsnio 3 dalis, kurioje organizavimo bei vadovavimo požymiai irgi turi veiką kvalifikuojančių požymių statusą. Taip pat pastebėtina, jog įstatymo projektu ištaisomas galiojančios redakcijos BK 121 straipsnyje esantis netikslumas, pagal kurį baudžiamąją atsakomybę užtraukia ne antikonstitucinių grupių ar organizacijų „organizavimas“, o jų „kūrimas“. Šiuo atveju sąvoka
„organizavimas“ yra tinkamesnė ne tik dėl to, kad ji yra vartojama BK 249
straipsnio 3 dalyje, bet ir dėl to, kad jos kalbinė išraiška yra artimesnė BK
sukuriančiam bendrininkų struktūrą) asmeniui – organizatoriui. Be to, sąvokai
„organizavimas“ pirmenybė teikiama ir teismų praktikoje nagrinėjant bylas,
kuriose sprendžiami bendrininkų baudžiamosios atsakomybės klausimai[11]. Kalbant apie įstatymo projekte numatomą „vadovavimo“ požymį, atskirai pažymėtina, kad nors BK bendrojoje dalyje vadovo vaidmuo bendrininkavimą reglamentuojančiuose straipsniuose nėra apibrėžtas, tačiau šis vienas iš pačių pavojingiausių bendrininkų yra numatytas BK 249 straipsnio 3 dalyje. Ją aiškinančioje teismų praktikoje[12] pažymima, kad vadovavimas turėtų būti suprantamas kaip nusikalstamų susivienijimų dalyvių ryšių koordinavimas, vidinių elgesio taisyklių, drausmės palaikymas, nusikalstamos veiklos planų parengimas, informacijos rinkimo ir sisteminimo, ginklų, sprogstamųjų medžiagų, transporto, ryšio ar kitokių techninių priemonių įgijimo, saugojimo, priežiūros, paskirstymo valdymas ir kiti panašūs veiksmai.
Kadangi BK 249 straipsnyje ir teismų praktikoje vadovavimas siejamas su nusikalstamais susivienijimais, todėl logiška ir nuoseklu šį požymį įtvirtinti ir antikonstitucinių grupių bei organizacijų, pagal BK 25 straipsnio 4 dalį prilyginamų nusikalstamam susivienijimui, veiklą kriminalizuojančiame BK 121 straipsnyje. 4.4.2.4. BK 121 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad pagal šį straipsnį atsako ne tik fiziniai, bet ir juridiniai asmenys. Šiuo požiūriu BK 121 straipsnis taip pat suvienodinamas su BK 249 straipsnio 4 dalimi. 4.4.2.5. Įstatymo projektu koreguojamas BK 121 straipsnio pavadinimas, iš jo išbraukiant žodžius „kūrimas ir veikla“. Nurodyti žodžiai vertintini kaip pertekliniai, kadangi konkrečios veikos, už kurias kyla baudžiamoji atsakomybė, nurodomos įstatymo projektu keičiamo BK 121 straipsnio 1-3 dalių dispozicijose. 5. Numatomo teisinio reguliavimo vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus įstatymo projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Galima priimto įstatymo įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai Numatoma, kad priimtas įstatymas turės teigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir neturės neigiamos įtakos korupcijai.
Pabrėžtina, kad nors siūlomi BK pakeitimai savaime neužkardys absoliučiai visų potencialių nusikaltimų Lietuvos valstybės nepriklausomybei, teritorijos vientisumui ir konstitucinei santvarkai, tačiau tikslesnis nusikalstamų veikų sudėčių išdėstymas bei proporcingų sankcijų įtvirtinimas neabejotinai suteiks daugiau teisinio aiškumo visiems asmenims ir BK taikantiems subjektams, taip pat sudarys prielaidas teismams paskirti teisingas bausmes konkrečiose baudžiamosiose bylose. 7. Galima įstatymo įgyvendinimo įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai Priėmus įstatymo projektą, neigiamų pasekmių verslo sąlygoms ir jo plėtrai nenumatoma. 8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, teisės aktai, kuriuos būtina priimti, galiojantys teisės aktai, kuriuos reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus įstatymo projektą, priimti, keisti ar pripažinti negaliojančiais kitų teisės aktų nereikės. 10. Įstatymo projekto atitiktis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams, įstatymo projekto sąvokų ir jas įvardijančių terminų įvertinimas Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo projektu keičiamame įstatyme vartojamos sąvokos ir (ar) jas įvardijantys terminai nekeičiami, taip pat nesiūloma naujų sąvokų. 11.
pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams Įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisės aktams. 12. Įstatymui įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, šių teisės aktų rengėjai ir parengimo terminai Įstatymui įgyvendinti nereikės priimti įgyvendinamųjų teisės aktų. 13. Valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšos, kurių prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymui įgyvendinti papildomų biudžeto lėšų nereikės. 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Rengiant įstatymo projektą, specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinės paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas ir sritis
„Nusikaltimai Lietuvos valstybės nepriklausomybei, teritorijos
vientisumui ir konstitucinei santvarkai“, „apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis“, „valstybės perversmas“, „šnipinėjimas“, „kolaboravimas“, „antikonstitucinės grupės ir organizacijos“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindiniai paaiškinimai Nėra. Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda [1] Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas ir Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos. Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimas 2023. Vilnius: 2023, p. 67. [2] BK XVI skyrius yra antras pagal eiliškumą iš 32 BK specialiosios dalies skyrių. Tai, be kita ko, reiškia, kad jame dėstomų nusikalstamų veikų grupė visame BK yra antra pagal pavojingumą.
Atitinkamai, bausmės už šiame BK skyriuje numatytas nusikalstamas veikas BK specialiosios dalies kontekste taip pat turėtų būti vienos iš griežčiausių. [3] BK 99, 100, 101, 110 straipsniai, 111 straipsnio 2 dalis, 114 straipsnio 2 dalis, 115,
straipsnio 3, 4 dalys, 250 straipsnio 4, 5 dalys, 251 straipsnio 5 dalis, 251¹ straipsnio 3 dalis. [4] Būtent toks atvejis buvo nustatytas Lietuvos Aukčiausiojo Teismo išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-53-489/2023. [5] Pavyzdžiui, išankstinio užsienio valstybės žvalgybos pavedimo surinkti arba perduoti tam tikrą informaciją gali nepavykti įrodyti dėl to, kad toks pavedimas buvo duotas užsienio valstybės teritorijoje. [6] Kita vertus, į nusikaltimo dalyko rūšį galėtų būti atsižvelgiama ne veikos kvalifikavimo, bet bausmės skyrimo stadijoje. Tokia pozicija atsispindi ir Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 1A-96-626/2022, kurioje baudžiamojon atsakomybėn patraukto asmens veika buvo kvalifikuota pagal BK 119 straipsnio 2 dalį: „Įvertinta ir tai, kad <...> rinkta užsienio valstybės žvalgybą dominanti informacija <...> nepriskiriama valstybės paslaptį sudarančiai informacijai, kas, teisėjų kolegijos manymu, pagrįstai pirmosios instancijos teismo buvo pripažinta kaip aplinkybė, patvirtinanti <...> padarytos nusikalstamos veikos mažesnį pavojingumą“. [7] Past.
A., et al. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso komentaras. Specialioji dalis (99-212 straipsniai). Vilnius: Registrų centras, 2009, p. 92-93. [9] Ibid., p. 86. [10] Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr.
2K-7-2-699/2016. [11] Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-209-699/2017, 2K-31-511/2018, 2K-281-942/2018. [12] Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 22 d. Teismų praktikos nusikalstamo susivienijimo baudžiamosiose bylose apibendrinimo apžvalga.
2023-08-28 Nr. XIVP-3001 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą. Įstatymo projektu siūloma griežtinti atsakomybę už šiuo metu galiojančios redakcijos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 120 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką - kolaboravimą, tačiau kyla abejonių, ar projekte siūlomas bausmės didinimas už šią padarytą nusikalstamą veiką yra proporcingas šios nusikalstamos veikos pavojingumui. Atkreiptinas dėmesys, jog bausmių rūšis ir jų dydžius, visų pirma, turi lemti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis. Į veikos pavojingumą kaip į vieną iš esminių kriterijų nustatant bausmes dėmesį atkreipia ir Konstitucinis Teismas[¹]. Iš projekto aiškinamojo rašto matyti, kad šiuo atveju apatinės ir viršutinės laisvės atėmimo bausmės ribų didinimui reikšmės turėjo BK 117 straipsnis, nustatantis atsakomybę už išdavystę, kurio sankcijoje nustatyta laisvės atėmimo bausmė nuo penkerių iki penkiolikos metų. Šio aspektu pažymėtina, kad kolaboravimas yra veika iš esmės tapati ir padėjimui kitai valstybei veikti prieš Lietuvos Respubliką (BK 118 straipsnis), nes asmuo padeda veikloje, kuri yra priešiška valstybės interesams, tik kolaboravimas vykdomas okupacijos ar aneksijos sąlygomis, o padėjimas kitai valstybei veikti prieš Lietuvos Respubliką – taikos metu arba iškilus karo grėsmei, tačiau abiem atvejais yra veikiama prieš Lietuvos valstybę, jos suverenitetą.
Padėjimas kitai valstybei veikti prieš Lietuvos Respubliką (BK 118 straipsnis) pagal BK 11 straipsnio 5 dalį priklauso sunkiems nusikaltimams, o kolaboravimas – pagal projektą priklausytų labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 6 dalis), nors pagal šiuo metu numatytą sankciją kolaboravimas priklauso apysunkių nusikaltimų grupei (BK 11 straipsnio 4 dalis). Svarstytina, ar projektu siūloma sankcija, pagal kurią kolaboravimas priklausytų labai sunkių nusikaltimų kategorijai, nėra pernelyg griežta, ar toks bausmės griežtinimas darys atitinkamą įtaką praktikai. Viešosios teisės skyriaus vedėja, pavaduojanti departamento direktorių Jurgita Meškienė E. Drėgvaitė, tel. (8 5) 239 6891, el. p. [email protected] M. Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected] E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6536, el. p. [email protected] [1] Konstitucinio Teismo 2012 m. birželio 4 d. nutarime konstatuota, jog „Įstatymų leidėjas gali, atsižvelgdamas į nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą (sunkumą), mastą, kitus požymius, kitas turinčias reikšmės aplinkybes, įtvirtinti diferencijuotą teisinį reguliavimą ir nustatyti skirtingą baudžiamąją atsakomybę už atitinkamas nusikalstamas veikas“.
2024-05-22 Nr. XIVP-3001(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Dainius Zebleckis M. Masteikienė, tel. (0 5) 209 6843, el. p. [email protected] E. Mušinskis, tel. (0 5) 209 6356, el. p. [email protected]
Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas
pavaduotojas Dainius Gaižauskas, komiteto nariai: Virgilijus Alekna, Jonas Jarutis, Raimundas Lopata, Arvydas Pocius, Valdas Rakutis, Saulius Skvernelis, Dovilė Šakalienė. Komiteto biuras: vedėjas Evaldas Sinkevičius, patarėjai Vilma Greckaitė, Vilma Kaminskienė, Gediminas Kazėnas, padėjėja Vilma Pesliakienė. Kviestieji asmenys: Respublikos Prezidento patarėjas Simonas Mikšys, Generalinės prokurorės pavaduotojas Gintas Ivanauskas, Valstybės saugumo departamento žvalgybos pareigūnas Nerijus Andriusevičius, Antrojo operatyvinių tarnybų departamento atstovas Paulius Pasaulis. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-08-283 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą. Įstatymo projektu siūloma griežtinti atsakomybę už šiuo metu galiojančios redakcijos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 120 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką - kolaboravimą, tačiau kyla abejonių, ar projekte siūlomas bausmės didinimas už šią padarytą nusikalstamą veiką yra proporcingas šios nusikalstamos veikos pavojingumui. Atkreiptinas dėmesys, jog bausmių rūšis ir jų dydžius, visų pirma, turi lemti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis. Į veikos pavojingumą kaip į vieną iš esminių kriterijų nustatant bausmes dėmesį atkreipia ir Konstitucinis Teismas[¹].
Iš projekto aiškinamojo rašto matyti, kad šiuo atveju apatinės ir viršutinės laisvės atėmimo bausmės ribų didinimui reikšmės turėjo BK 117 straipsnis, nustatantis atsakomybę už išdavystę, kurio sankcijoje nustatyta laisvės atėmimo bausmė nuo penkerių iki penkiolikos metų. Šio aspektu pažymėtina, kad kolaboravimas yra veika iš esmės tapati ir padėjimui kitai valstybei veikti prieš Lietuvos Respubliką (BK 118 straipsnis), nes asmuo padeda veikloje, kuri yra priešiška valstybės interesams, tik kolaboravimas vykdomas okupacijos ar aneksijos sąlygomis, o padėjimas kitai valstybei veikti prieš Lietuvos Respubliką – taikos metu arba iškilus karo grėsmei, tačiau abiem atvejais yra veikiama prieš Lietuvos valstybę, jos suverenitetą. Padėjimas kitai valstybei veikti prieš Lietuvos Respubliką (BK 118 straipsnis) pagal BK 11 straipsnio 5 dalį priklauso sunkiems nusikaltimams, o kolaboravimas – pagal projektą priklausytų labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 6 dalis), nors pagal šiuo metu numatytą sankciją kolaboravimas priklauso apysunkių nusikaltimų grupei (BK 11 straipsnio 4 dalis). Svarstytina, ar projektu siūloma sankcija, pagal kurią kolaboravimas priklausytų labai sunkių nusikaltimų kategorijai, nėra pernelyg griežta, ar toks bausmės griežtinimas darys atitinkamą įtaką praktikai. Spręsti pagrindiniam komitetui
3Piliečių, asociacijų, politinių partijų,
lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, 2023-08-10 Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo pateikto derinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 114, 119, 120 ir 121 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr.
pasiūlymų neturime. Pritarti
leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: siūlyti pagrindiniam Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetui pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui Nr. XIVP-3001. 7. Balsavimo rezultatai: už – 9, prieš – 0, susilaikė – 0. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Laurynas Kasčiūnas, Jonas Jarutis. Komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto biuro patarėja Vilma Kaminskienė
Teisės ir teisėtvarkos komitetas
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
komiteto pirmininkė Irena Haase, komiteto pirmininko pavaduotoja Agnė Širinskienė, komiteto nariai: Gabrielių Landsbergį pavaduojanti Liuda Pociūnienė, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Vilius Semeška, Algirdas Stončaitis, Andrius Vyšniauskas. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjos: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, vyriausioji specialistė Aidena Bacevičienė, padėjėjos: Meilė Čeputienė, Rivena Zegerienė. Kviestieji asmenys: Respublikos Prezidento patarėjas Simonas Mikšys; Lietuvos kriminalinės policijos biuro Veiklos koordinavimo ir kontrolės valdybos patarėjas Matas Tamošaitis. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-08-284 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą. Įstatymo projektu siūloma griežtinti atsakomybę už šiuo metu galiojančios redakcijos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 120 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką
Iš projekto aiškinamojo rašto matyti, kad šiuo atveju apatinės ir viršutinės laisvės atėmimo bausmės ribų didinimui reikšmės turėjo BK 117 straipsnis, nustatantis atsakomybę už išdavystę, kurio sankcijoje nustatyta laisvės atėmimo bausmė nuo penkerių iki penkiolikos metų. Šio aspektu pažymėtina, kad kolaboravimas yra veika iš esmės tapati ir padėjimui kitai valstybei veikti prieš Lietuvos Respubliką (BK 118 straipsnis), nes asmuo padeda veikloje, kuri yra priešiška valstybės interesams, tik kolaboravimas vykdomas okupacijos ar aneksijos sąlygomis, o padėjimas kitai valstybei veikti prieš Lietuvos Respubliką – taikos metu arba iškilus karo grėsmei, tačiau abiem atvejais yra veikiama prieš Lietuvos valstybę, jos suverenitetą. Padėjimas kitai valstybei veikti prieš Lietuvos Respubliką (BK 118 straipsnis) pagal BK 11 straipsnio 5 dalį priklauso sunkiems nusikaltimams, o kolaboravimas – pagal projektą priklausytų labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 6 dalis), nors pagal šiuo metu numatytą sankciją kolaboravimas priklauso apysunkių nusikaltimų grupei (BK 11 straipsnio 4 dalis). Svarstytina, ar projektu siūloma sankcija, pagal kurią kolaboravimas priklausytų labai sunkių nusikaltimų kategorijai, nėra pernelyg griežta, ar toks bausmės griežtinimas darys atitinkamą įtaką praktikai. Pritarti NSGK – papildomas komitetas
Toks sankcijos dydis, viena vertus, sudarys prielaidas už pačias pavojingiausias kolaboravimo formas asmenims paskirti proporcingas bausmes, ir, kita vertus, geriau koreliuos su bausmėmis, kurias galima skirti už kitus panašius BK XVI skyriuje „Nusikaltimai Lietuvos valstybės nepriklausomybei, teritorijos vientisumui ir konstitucinei santvarkai“ numatytus nusikaltimus. Klausymų metu taip pat buvo pritarta Vyriausybės nuomonei, kad kolaboravimas turėtų būti baudžiamas griežčiau negu padėjimas kitai valstybei veikti prieš Lietuvos Respubliką esant paskelbtai nepaprastajai padėčiai ar ekstremaliajai situacijai (BK 118 straipsnio nauja 2 dalis, kuri dėstoma Vyriausybės išvadoje šiam įstatymo projektui). 2. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupė 2023-08-03 * DĖL
Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo pateikto derinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 114, 119, 120 ir 121 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3001 atitiktį Europos
partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos šeimų sąjūdis 2023-07-243 Pareiškimas dėl ketinimo priimti antikonstitucinį įstatymą Šių metų liepos 20 d. Prezidento dekretu Nr. 1K-1404 Seimui pateiktas svarstyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso pakeitimo įstatymo projektas. Jame siūloma 119 straipsnio "Šnipinėjimas" 1 dalį pakeisti taip: „1.
Tas, kas turėdamas tikslą perduoti užsienio valstybei, jos organizacijai ar jų atstovui pagrobė, pirko ar kitaip rinko informaciją, kuri yra Lietuvos Respublikos valstybės ar tarnybos paslaptis, arba kitą informaciją, kuri gali būti panaudota kėsinantis į Lietuvos Respublikos konstitucinę santvarką, suverenitetą, teritorijos vientisumą, gynybos ar ekonomikos galią, kitus Lietuvos Respublikos interesus, žmogaus sveikatą arba gyvybę, arba bet kurią iš nurodytų informacijos rūšių perdavė užsienio valstybei, jos organizacijai ar jų atstovui, baudžiamas laisvės atėmimu nuo ketverių iki dešimties metų.“ Priėmus šį įstatymą šnipinėjimu būtų laikomas ne tik nustatyta tvarka valstybės įslaptintos, tačiau ir tarnybinio naudojimo bei "kitos informacijos", t. y. viešos, legaliai prieinamos absoliučiai kiekvienam piliečiui informacijos rinkimas. Kriminalizuojamas ne konkrečiai apibrėžtos, valstybės saugumui svarbios, o bet kokios informacijos, "kuri gali būti panaudota kėsinantis", rinkimas bet kokiu būdu. Baudžiamasis persekiojimas būtų vykdomas net informacijos niekam neperdavus, o tik
"turint tikslą ją perduoti", t. y. būtų kriminalizuojamas ne pats
veikimas, o ketinimas jį atlikti. Tokiu būdu būtų neribotai išplėsta šnipinėjimo sąvoka ir akivaizdžiai galėtų būti kriminalizuojamas bet koks informacijos rinkimas. Tokia įstatymo nuostata, kriminalizuojanti viešosios informacijos rinkimą, yra antikonstitucinė ir pažeidžia Lietuvos Respublikos pasirašytas tarptautines sutartis, nes prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsniui bei Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 19 straipsniui, garantuojantiems teisę kiekvienam žmogui laisvai gauti ir skleisti informaciją. Apgailėtina, kad tokios nuostatos buvo ir totalitarinės valstybės – RTFSR baudžiamojo kodekso 58 straipsnyje, pagal kurį buvo represuoti, ištremti ir nuteisti milijonai žmonių.
Šio kodekso 58-6 straipsnyje apibrėžiama šnipinėjimo veika yra praktiškai pažodžiui tokia pati, kaip ir siūlomose LR BK 119 straipsnio pataisose. Dar daugiau, stalinistiniame įstatyme buvo nustatytos bausmės tik už valstybės ir tarnybinės paslapties, o siūlomose LR BK pataisose kriminalizuojamas net viešosios informacijos rinkimas. Tokio, net griežtesnio už stalininių represijų laikais galiojusio, įstatymo įvedimas neturi absoliučiai nieko bendra su jokia, net imitacine-procedūrine demokratija, buvusia iki šiol. Šiuo bandymu valdžia, susitapatinusi su valstybe, valstybiniu nusikaltimu iš esmės skelbia bet kokią grėsmę savo pačios egzistavimui. Atsakomybės už griaunamą valstybę išsigandę politinės grupuotės, ciniškai pasinaudodamos karo Ukrainoje pretekstu, kuria teisinę bazę tolesniam visuomenės bauginimui ir totaliam visuomenės sekimui, sudarant realias galimybes susidoroti su bet kokia, organizuota ar neorganizuota opozicija. Be to, toks įstatymas – paranki priemonė pridengti bet kokiems galimiems vyriausybės, jos institucijų ir valstybės strateginių įmonių korupciniams veiksmams nuo žurnalistinių tyrimų ir visuomenės. Jį priėmus, bet koks - net viešos medžiagos, nepalankios valdžiai – rinkimas ar turėjimas prireikus gali būti laikomas nusikaltimu ir baudžiamas. Lietuvos šeimų sąjūdis:
svarstymui Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 119 straipsnio 1 dalies pakeitimo įstatymas yra antikonstitucinis, prieštaraujantis valstybės pasirašytoms tarptautinėms sutartims ir gali būti panaudotas antidemokratiniams tikslams, totaliai visuomenės kontrolei ir piliečių persekiojimui už savo įsitikinimus. 2. Kreipiasi į Lietuvos Respublikos Seimo narius ir politines partijas, reikalaudamas šio įstatymo nepriimti. 3.
tarybas, šeimų, tikinčiųjų ir patriotines organizacijas, bendruomenes, profsąjungas ir visuomenines organizacijas paremti šį kreipimąsi. Pritarti iš dalies BK 119 straipsnio 1 dalies papildymas nusikaltimo dalyką apibrėžiančia formuluotę „kita informacija, kuri gali būti panaudota kėsinantis į Lietuvos Respublikos konstitucinę santvarką, suverenitetą, teritorijos vientisumą, gynybos ar ekonomikos galią, kitus Lietuvos Respublikos interesus, žmogaus sveikatą arba gyvybę“ nesudarytų prielaidų BK 119 straipsnio 1 dalies inkriminuoti vien tik už „bet kokį informacijos rinkimą“, kaip kad nurodoma Lietuvos šeimų sąjūdžio pasiūlyme, kadangi BK 119 straipsnio 1 dalis galėtų būti taikoma tik esant bet kuriai iš šių alternatyvių sąlygų: a) arba esant asmens tikslui surinkta informacija pasidalinti su užsienio valstybe, jos organizacija ar jų atstovu (t. y. užsienio žvalgais); b) arba nustačius faktą, kad asmuo surinkta informacija jau realiai pasidalino su išvardintais subjektais. Kita vertus, siekiant atsižvelgti į kuo daugiau pastabų, kurias pateikė suinteresuoti asmenys, siūlytina pritarti Lietuvos šeimų sąjūdžio, Vilniaus universiteto Teisės fakulteto ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės siūlymams iš įstatymo projektu keičiamos BK 119 straipsnio 1 dalies pašalinti nusikaltimo dalyką apibrėžiančią formuluotę „kita informacija, kuri gali būti panaudota kėsinantis į Lietuvos Respublikos konstitucinę santvarką, suverenitetą, teritorijos vientisumą, gynybos ar ekonomikos galią, kitus Lietuvos Respublikos interesus, žmogaus sveikatą arba gyvybę“. Be to, nepritartina Lietuvos šeimų sąjūdžio siūlymui atmesti visą įstatymo projektą.
Pabrėžtina, kad Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ir nacionalinių žvalgybos institucijų pateikta informacija, taip pat BK XVI skyriaus „Nusikaltimai Lietuvos valstybės nepriklausomybei, teritorijos vientisumui ir konstitucinei santvarkai“ nuostatų analizė suponuoja poreikį koreguoti BK nustatytą teisinį reguliavimą. Pavyzdžiui, „Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime 2024 m.“ akcentuojama suintensyvėjusi Baltarusijos ir Kinijos žvalgybos institucijų veikla, nukreipta prieš Lietuvą; pabrėžiama „suverenais“ save vadinančių asmenų keliama grėsmė konstitucinei santvarkai ir normaliam valstybės institucijų funkcionavimui; primenama apie tebesitęsiančias Rusijos pastangas kištis į Lietuvos vidaus reikalus ir t. t. Taigi akivaizdu, kad būtina garantuoti kaip įmanoma didesnę valstybės nepriklausomybės, teritorijos vientisumo ir konstitucinės santvarkos apsaugą (t. y. tų teisinių gėrių, kuriuos saugo BK XVI skyrius). Nors BK XVI skyriaus pataisos savaime neužkardys visų potencialių nusikaltimų, nukreiptų prieš Lietuvos valstybę, tačiau nusikalstamų veikų sudėčių korekcijos bei proporcingų sankcijų įtvirtinimas neabejotinai sudarys prielaidas taikyti baudžiamąją atsakomybę už išties pavojingas veikas, taip pat leis teismams paskirti teisingas bausmes konkrečiose baudžiamosiose bylose. Galiausiai paminėtina, kad, išskyrus keletą fragmentinio pobūdžio pataisų, BK XVI skyrius nuo pat 2003 m., kai įsigaliojo naujasis BK, išliko kaip vienas iš nedaugelio BK specialiosios dalies skyrių, kuris nebuvo reikšmingai koreguojamas nei nusikaltimų sudėčių apibrėžimų, nei sankcijų dydžių požiūriu. Atsižvelgiant į tai, kad per daugiau nei 20 metų įvyko didelių pokyčių tiek kalbant apie išorės, tiek apie vidaus grėsmes, prasminga atlikti sisteminę BK XVI skyriaus peržiūrą ir šį BK skyrių adaptuoti prie pasikeitusios situacijos valstybėje. 4.
institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Vilniaus universiteto Teisės fakultetas 2023-10-313
Baudžiamojo kodekso 114, 119, 120 ir 121 str. pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIVP – 3001 ( toliau – Projektas Nr. XIVP – 3001) siūloma keisti BK 119 str. Toks pakeitimas kelia abejones, kadangi tokiu siūlymų siekiama išplėsti baudžiamosios atsakomybės ribas ir bausti asmenis, kurie surenka viešai prieinamą informaciją. Manytina, kad tokio pakeitimo nereikia. Pritarti Argumentus žr. prie Lietuvos šeimų sąjūdžio teiktos pastabos. 2. Lietuvos apeliacinis teismas 2023-11-105 Lietuvos apeliaciniame teisme buvo gauti Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto raštai, kuriais prašoma pateikti pasiūlymus ir pastabas dėl <...> Baudžiamojo kodekso 114, 119, 120 ir 121 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3001 (toliau – BK Specialiosios dalies pakeitimo įstatymo projektas). Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjai palaiko siekį tobulinti ir aktualizuoti teisės aktus pagal praktikoje iškylančias jų taikymo problemas ir vykstančius pokyčius. <...> BK Specialiosios dalies pakeitimo įstatymo projektu siūlomas BK 121 straipsnio pavadinimas neatskleidžia nusikaltimo esmės, dėl to siūlytina palikti galiojančiame BK esantį pavadinimą. Be to, pavadinime vartojama vienaskaita (antikonstitucinė grupė ir organizacija), o straipsnio dispozicijose – daugiskaita (organizacijų ar grupių), o tai gali sukelti abejonių dėl to, ar pagal šį straipsnį atsako asmuo, dalyvavęs tik vienos organizacijos ar grupės veikloje, dėl to siūlytina suvienodinti, vartojant vienaskaitos formą.
Pritarti iš dalies Asmens veika turėtų būti kvalifikuojama pagal BK 121 straipsnį tada, kai nustatoma, kad jis priklausė arba bent vienai antikonstitucinei grupei, arba bent vienai antikonstitucinei organizacijai. Dėl to pritartina siūlymui visų BK 121 straipsnio dalių dispozicijose nuosekliai vartoti vienaskaitos formą „grupė“, „organizacija“. Tačiau nėra pagrindo pritarti siūlymui palikti galiojančiame BK 121 straipsnio pavadinime vartojamus žodžius „kūrimas ir veikla“. Pabrėžtina, kad konkrečios veikos, už kurias kyla baudžiamoji atsakomybė, vardijamos įstatymo projektu keičiamo BK
straipsnio dalys, įtvirtinančios nusikalstamų veikų sudėtis, yra reikšmingos nusikalstamų veikų kvalifikavimo procese. Pastebėtina, kad analogiškai sukonstruotas ir BK 249 straipsnis, kuris buvo pasirinktas kaip „pavyzdinis“ keičiant BK 121 straipsnį, - antai BK 249 straipsnio pavadinimas yra „Nusikalstamas susivienijimas“, t. y. jame nevardijamos konkrečios baudžiamąją atsakomybę užtraukiančios veikos (pvz., dalyvavimas nusikalstamų susivienijimų veikloje ar jų kūrimas). 3. Vilniaus universiteto Teisės fakultetas 2023-10-315 Pažymėtina, kad pasiūlymas keisti BK 121 str. 1 d. irgi kelia abejonių.
numatymas baudžiamosios atsakomybės už dalyvavimą neginkluotose grupėse, kurios siekia neteisėtu būdu pakeisti Lietuvos valstybės konstitucinę santvarką, kėsintis į jos nepriklausomybę, pažeisti teritorijos vientisumą, arba dalyvavo tokių organizacijų ar grupių veikloje, gali lemti nepagrįstą baudimą asmenų, kurie tiesiog nepritaria valdžios sprendimams ar organizuoja protesto akcijas. Daugiau pastabų ir pasiūlymų neturime. Vilniaus universiteto Teisės fakulteto Baudžiamosios justicijos katedros Lektorius Darius Prapiestis. Nepritarti Viena iš būtinųjų sąlygų, be kurios nebūtų įmanoma asmens veikos kvalifikuoti pagal BK 121 straipsnį, yra grupės ar organizacijos tikslas: a) arba neteisėtu būdu pakeisti Lietuvos valstybės konstitucinę santvarką; b) arba kėsintis į jos nepriklausomybę; c) arba pažeisti teritorijos vientisumą. Pastaboje nurodomas nepritarimas valdžios sprendimams ar protesto akcijų organizavimas yra teisėtos elgesio formos, kurias reglamentuoja Konstitucijos 33 straipsnis, Lietuvos Respublikos susirinkimų įstatymas ir kiti teisės aktai. Tuo tarpu BK 121 straipsnis galėtų būti inkriminuojamas asmenims, kurie dalyvauja grupėse ar organizacijose, kurios, pvz., turi tikslą ne rinkimų būdu, o jėga nuversti parlamentą, prijungti kurią nors Lietuvos teritorijos dalį prie kitos valstybės teritorijos ir pan. Kitaip tariant, BK 121 straipsnis nei pagal galiojančią šio straipsnio redakciją, nei pagal įstatymo projektu siūlomus pakeitimus negalėtų būti taikomas asmenims, kurie teisės aktuose neuždraustu būdu reiškia nepritarimą valstybės valdžią įgyvendinančių subjektų sprendimams. Taip pat galima pastebėti, kad Vilniaus universiteto Teisės fakulteto pastaba nėra nuosekli.
Antai joje yra siūloma nekriminalizuoti neginkluotų grupių, turinčių tikslą neteisėtu būdu pakeisti Lietuvos valstybės konstitucinę santvarką, kėsintis į jos nepriklausomybę, pažeisti teritorijos vientisumą, veiklos, tačiau visiškai neužsimenama apie tai, kad jau ir galiojančioje BK 121 straipsnio redakcijoje yra kriminalizuota analogiškus tikslus turinčių neginkluotų organizacijų veikla. Jeigu BK 121 straipsnis išties sudarytų prielaidas valdžią kritikuojančių asmenų persekiojimui, tuomet reikėtų dekriminalizuoti ir asmenų veiklą šiame straipsnyje minimose neginkluotose organizacijose. Tačiau, kaip jau minėta, BK 121 straipsnis numato pakankamus „saugiklius“ nuo nepagrįsto valdžią kritikuojančių asmenų persekiojimo, todėl baudžiamosios atsakomybės įtvirtinimas už neginkluotų antikonstitucinių grupių ar organizacijų veiklą vertintinas kaip suderinamas su pamatiniais baudžiamosios teisės principais (ultima ratio, proporcingumo, teisėtumo ir kt.). 4. Generalinė prokuratūra 2023-11-14 * Dėl teisės aktO projektO NR. xiVp-3001 Generalinė prokuratūra, susipažinusi su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 114, 119, 120 ir 121 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIVP-3001, pastabų ar pasiūlymų pagal kompetenciją dėl šio projekto neturi. Atsižvelgti
saugumo departamentas 2023-11-14 *
Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas, įvertinęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 114, 119, 120 ir 121 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-3001, pagal kompetenciją pastabų ir pasiūlymų neturi. Atsižvelgti
prie Vidaus reikalų ministerijos 2023-11-10 *
Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, pagal kompetenciją įvertinęs pateiktą derinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 114, 119, 120 ir 121 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-3001, jam pritaria, pastabų ir pasiūlymų neturi
teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2024-01-173
Vilnius Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2023 m. rugsėjo 27 d. sprendimo Nr. SV-S-1109 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 1.2 papunktį, Lietuvos Respublikos Vyriausybė n u t a r i a: Pritarti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 114, 119, 120 ir 121 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-3001 (toliau – BK projektas), tačiau pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui BK projektą tobulinti, atsižvelgiant į šias pastabas ir pasiūlymus:
BK projektu siūloma išplėsti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau
Dėl šios priežasties manytina, kad tokios nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis yra ženkliai mažesnis, kadangi, priešingai nei BK 119 straipsnio 2 dalies atveju, asmuo tą informaciją renka nevykdydamas jokios užsienio valstybės ar jos organizacijos užduoties, nežinodamas, ar jo surinkta informacija apskritai naudinga, reikalinga ir prasminga. Taigi, galiojančio BK 119 straipsnio 1 dalies siauresnė taikymo sritis, palyginti su to paties straipsnio 2 dalimi, nustatyta tikslingai ir pagrįstai. Todėl, siekiant proporcingos kriminalizavimo apimties, informacija, kurios savanoriškas rinkimas užtrauktų itin griežtą baudžiamąją atsakomybę, turėtų būti aiškiai apibrėžta tik kaip pati svarbiausia, reikšmingiausia, vertingiausia ir kad jos atskleidimas gali turėti realų itin neigiamą poveikį Lietuvos Respublikai. Todėl BK projektu siūlomas išplėtimas, numatantis, kad tokia informacija būtų laikoma ne tik valstybės, bet ir tarnybos paslaptis, yra logiškas ir pagrįstas. Tačiau BK projektu keičiamoje BK 119 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nusikaltimo sudėtyje ir kitokios informacijos, „kuri gali būti panaudota kėsinantis į Lietuvos Respublikos konstitucinę santvarką, suverenitetą, teritorijos vientisumą, gynybos ar ekonomikos galią, kitus Lietuvos Respublikos interesus, žmogaus sveikatą arba gyvybę“, savanoriško rinkimo, turint tikslą informaciją perduoti ar perduodant užsienio valstybei, jos organizacijai ar jų atstovui, kriminalizavimas nėra suderinamas su teisinio aiškumo ir proporcingumo principais.
Pirmiausia, pažymėtina, kad šnipinėjimo koncepciją siejant su savanorišku informacijos, „kuri gali būti panaudota kėsinantis į Lietuvos Respublikos konstitucinę santvarką, suverenitetą, teritorijos vientisumą, gynybos ar ekonomikos galią“, rinkimu ir jos perdavimu užsienio valstybei, jos organizacijai ar jų atstovui kyla BK 118 (Padėjimas kitai valstybei veikti prieš Lietuvos Respubliką) ir BK 119 straipsnio (Šnipinėjimas) konkurencija, kadangi minėtos informacijos rinkimas ir perdavimas užsienio valstybei, jos organizacijai ar jų atstovui savaime reiškia ir turi būti suprantamas kaip padėjimas kitai valstybei ar organizacijai veikti prieš Lietuvos Respubliką ir turėtų būti kvalifikuojamas pagal BK 118 straipsnį. O pripažįstant tokios informacijos savarankišką rinkimą ir jos perdavimą užsienio valstybei, jos organizacijai ar jų atstovui šnipinėjimu, ši veika būtų baudžiama ženkliai griežčiau negu pats tiesioginis betarpiškas padėjimas užsienio valstybei veikti prieš Lietuvos Respubliką. Kartu atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad BK projektu siūlomais pakeitimais iš esmės yra kriminalizuojamas bet kokios, net ir laisvai prieinamos informacijos rinkimas, kadangi siūloma kriminalizuoti ne tik informacijos, susijusios su Lietuvos Respublikos konstitucine santvarka, suverenitetu, teritorijos vientisumu, gynybos ar ekonomikos galia, bet ir informacijos, kuri yra susijusi su „kitais Lietuvos interesais“, rinkimą.
Tokio pobūdžio siūlomas įtvirtinti kriminalizavimas stokoja aiškumo ir neproporcingai išplečia aptariamos nusikalstamos veikos taikymo ribas, kadangi kitų Lietuvos interesų itin plataus ir vertinamojo pobūdžio sąvoka nėra ir negali būti apibrėžta, todėl baudžiamojo įstatymo taikymo ribos taptų neaiškios ir galimai per plačiai interpretuojamos. Pažymėtina ir tai, kad, BK 119 straipsnio 1 dalies dispozicijoje įtvirtinus „kitų Lietuvos interesų“ požymį, BK nurodyta šnipinėjimo koncepcija taptų žymiai platesnio pobūdžio negu, pavyzdžiui, BK 118 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta veikimo prieš Lietuvos Respubliką samprata, kadangi „kitų Lietuvos interesų“ požymis minėtoje nusikaltimo sudėtyje nėra įtvirtintas. Analogiškas požiūris taikytinas ir dėl siūlomų įtvirtinti informacijos pobūdį apibūdinančių požymių, susijusių su informacijos, kuria gali būti kėsinamasi į žmogaus sveikatą arba gyvybę, rinkimu. Atkreiptinas dėmesys, kad aptariamų požymių apsauga nėra šio BK skyriaus tiesiogiai saugotinas teisinis gėris ir aptariamieji požymiai apskritai nėra susiję su šnipinėjimo koncepcija. Taigi, aptariamo pobūdžio informacijos rinkimas ne tik kad sukurtų neproporcingai griežtą baudžiamosios atsakomybės taikymą asmenims, kurie savanoriškai renka ženkliai mažesnio pavojingumo ir visiškai su valstybės paslaptimi ar net svarbiausiais saugumo ar pan. interesais nesusijusią informaciją, turėdami tikslą ją perduoti užsienio valstybei ar jos organizacijai, bet kartu būtų nepagrįstas ir itin ženklus šnipinėjimo nusikaltimo koncepcijos išplėtimas.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūlytina BK projekto 2 straipsnio 1 dalimi keičiamą BK 119 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip: „1. Tas, kas turėdamas tikslą perduoti užsienio valstybei, jos organizacijai ar jų atstovui pagrobė, pirko ar kitaip rinko informaciją, kuri yra Lietuvos Respublikos valstybės ar tarnybos paslaptis, arba šią informaciją perdavė užsienio valstybei, jos organizacijai ar jų atstovui, baudžiamas laisvės atėmimu nuo ketverių iki dešimties metų.“ Pritarti Argumentus žr. prie Lietuvos šeimų sąjūdžio teiktos pastabos. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė
dėmesys, kad BK 120 straipsnis (Kolaboravimas) numato baudžiamąją atsakomybę už veikimą prieš Lietuvos Respubliką tik pačiomis valstybės egzistencijai pavojingiausiomis sąlygomis – aneksijos ar okupacijos metu. Baudžiamoji atsakomybė už veikimą prieš Lietuvos Respubliką taikos metu yra numatyta BK
Respubliką). Už tokią nusikalstamą veiką baudžiamasis įstatymas numato nuo dvejų iki septynerių metų laisvės atėmimo bausmę.
Kita vertus, nusikalstamas veikimas prieš Lietuvos Respubliką taikos metu, tačiau kitomis valstybės nacionaliniam saugumui pavojingomis sąlygomis, pavyzdžiui, ekstremaliosios situacijos ar nepaprastosios padėties metu, nėra tinkamai atspindėtas baudžiamajame įstatyme, kaip ir nėra tinkamai įvertintas tokios nusikalstamos veikos didesnis pavojingumo pobūdis bei laipsnis, palyginti su BK 118 straipsnyje kriminalizuotu veikimu prieš Lietuvos Respubliką. Manytina, kad nusikalstamas veikimas ekstremaliosios situacijos ar nepaprastosios padėties metu pasižymi mažesniu pavojingumo laipsniu negu analogiškas veikimas okupacijos ar aneksijos sąlygomis (BK 120 straipsnis), tačiau didesniu pavojingumu negu veikimas prieš Lietuvos Respubliką (BK 118 straipsnio 1 dalis) nesant anksčiau nurodytų sąlygų. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūlytina BK projektą papildyti BK 118 straipsnio pakeitimu, kuriuo BK 118 straipsnio nusikaltimo sudėtis būtų papildyta nauja kvalifikuota (nusikalstamos veikos pavojingumą didinančia) sudėtimi, numatančia griežtesnę baudžiamąją atsakomybę už padėjimą kitai valstybei veikti prieš Lietuvos Respubliką ekstremaliosios situacijos ar nepaprastosios padėties metu, ir šį straipsnį išdėstyti taip: „118 straipsnis. Padėjimas kitai valstybei veikti prieš Lietuvos Respubliką
jos organizacijai veikti prieš Lietuvos Respubliką – jos konstitucinę santvarką, suverenitetą, teritorijos vientisumą, gynybos ar ekonomikos galią, baudžiamas laisvės atėmimu nuo dvejų iki septynerių metų. 2. Tas, kas padėjo kitai valstybei ar jos organizacijai veikti prieš Lietuvos Respubliką – jos konstitucinę santvarką, suverenitetą, teritorijos vientisumą, gynybos ar ekonomikos galią, ekstremaliosios situacijos ar nepaprastosios padėties metu, baudžiamas laisvės atėmimu nuo trejų iki dešimties metų. 23.
baudžiamosios atsakomybės atleidžiamas asmuo, padaręs šiame straipsnyje šio straipsnio 1 ar 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, jeigu jis iki jo pripažinimo įtariamuoju prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir aktyviai bendradarbiavo nustatant užsienio valstybės ar jos organizacijos atstovus ir jų vykdomą veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos Respublikos konstitucinę santvarką, suverenitetą, teritorijos vientisumą, gynybos ar ekonomikos galią. 34. Šio straipsnio 2 3 dalis netaikoma asmeniui, kuris šiame straipsnyje ar šio kodekso 119 straipsnyje nustatytais pagrindais nuo baudžiamosios atsakomybės jau buvo atleistas, taip pat jeigu dėl šio straipsnio 1 ar 2 dalyje numatytos veikos padarymo žuvo žmogus ar atsirado kitokių sunkių padarinių. 45. Už šiame straipsnyje numatytą veiką numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.“ Pritarti iš dalies Klausymų metu pritarta Vyriausybės siūlymui suderinti ir pakeisti BK 118 straipsnį, todėl įstatymo projekto Nr. XIVP-3001 pavadinime įrašomi skaičiai „118“ ir įstatymo projekto straipsniai atitinkamai pernumeruojami. Vyriausybės siūlymas yra iš esmės pagrįstas, tačiau jis turi kelis teisinius trūkumus. Pirma, BK 118 straipsnio naujoje
nepaprastoji padėtis – logine prasme niekaip nėra susieti su pačia veika – asmens padėjimu kitai valstybei veikti prieš Lietuvos Respubliką. Vien tik veikos padarymas esant ekstremaliajai situacijai arba nepaprastajai padėčiai gali neturėti absoliučiai jokio ryšio nei su vienu iš išvardintų specialiųjų teisinių režimų ir, atitinkamai, nesuponuoti didesnio nei įprasta veikos pavojingumo (pvz., asmuo teikia finansinę paramą užsienio agentams esant paskelbtai ekstremaliajai situacijai dėl padangų sandėlyje neatsargiai sukelto gaisro).
Vyriausybės pasiūlyme trūksta nuostatos, kad griežtesnė baudžiamoji atsakomybė galėtų būti taikoma tik tada, kai kitai valstybei prieš Lietuvą padedantis veikti asmuo pasinaudoja arba ekstremaliąja situacija, arba nepaprastąja padėtimi. Žodis „pasinaudoja“ reiškia, kad asmuo BK 118 straipsnyje numatytą veiką realizuoja kryptingai išnaudodamas susidariusią pavojingą situaciją, tokiu būdu padarant didesnę nei įprasta žalą tiesioginiam BK 118 straipsnio objektui – Lietuvos Respublikos konstitucinei santvarkai, suverenitetui, teritoriniam vientisumui, gynybos ar ekonomikos galiai. Antra, klausymų metu nuspręsta, kad Vyriausybės siūlyme trūksta nuostatos, jog griežtesnė baudžiamoji atsakomybė taip pat turėtų kilti tais atvejais, kai asmuo daro BK 118 straipsnyje numatytą nusikaltimą pasinaudodamas paskelbta mobilizacija. Remiantis Mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos įstatymo 2 straipsnio 12 dalimi, mobilizacija yra valstybės, savivaldybių institucijų ar įstaigų ir ūkio subjektų veiklos pertvarkymas, taip pat karo prievolininkų šaukimas į privalomąją karo tarnybą ginti valstybės ir (ar) vykdyti Lietuvos valstybės tarptautinių įsipareigojimų. Akivaizdu, kad pastarasis teisinis režimas irgi suponuoja pavojingesnę nei įprasta padėtį valstybėje, todėl ir padėjimas kitai valstybei veikti prieš Lietuvos Respubliką pasinaudojant paskelbta mobilizacija taip pat pasižymi padidintu pavojingumu. Atsižvelgiant į visa, kas aukščiau išdėstyta, siūloma BK 118 straipsnio naują 2 dalį dėstyti pasiūlyme pateikta redakcija. Pasiūlymas:
BK 118 straipsnio naują 2 dalį išdėstyti taip: „2.
Tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką pasinaudodamas ekstremaliąja situacija, nepaprastąja padėtimi ar mobilizacija, baudžiamas laisvės atėmimu nuo trejų iki dešimties metų“. O kitas keičiamo BK 118 straipsnio 1, 3, 4, 5 dalis išdėstyti taip, kaip siūlo pastabos autorė – Lietuvos Respublikos Vyriausybė. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas 2023-09-27 * siūlyti pagrindiniam Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetui pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui Nr. XIVP-3001. Pritarti iš dalies Pritarti Komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr. XIVP-3001(2). 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr.XIVP-3001(2) ir komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš – 0, susilaikė – 0. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Irena Haase, Agnė Širinskienė, Julius Sabatauskas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkė Irena Haase Komiteto biuro patarėja Dalia Latvelienė