Projekto lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS JAUNIMO POLITIKOS PAGRINDŲ ĮSTATYMO NR. IX-1871 2, 6, 7 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO
d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas Papildyti 2 straipsnį 7¹ dalimi ir ją išdėstyti taip:
„7¹. Jaunimo darbuotojas – šiame įstatyme nustatytus reikalavimus atitinkantis fizinis asmuo, dirbantis su jaunais žmonėmis jų laisvalaikiu individualiai ir (ar) grupėmis ir siekiantis asmeninio ir socialinio jaunų žmonių tobulėjimo.“ 2 straipsnis. 6 straipsnio pakeitimas Pakeisti 6 straipsnio 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) atviro ir neformalaus bendravimo – jaunimo darbuotojo asmens, dirbančio su jaunu žmogumi, ir jauno žmogaus santykis yra paremtas tarpusavio pasitikėjimu, lygiavertiškumu ir mokymusi vienam iš kito;“. 3 straipsnis. Įstatymo papildymas 6¹ straipsniu Papildyti šį įstatymą 6¹ straipsniu ir jį išdėstyti taip:
„6¹ straipsnis. Jaunimo darbuotojui keliami reikalavimai
1Asmuo, siekiantis tapti jaunimo darbuotoju, turi atitikti šiuos bendruosius reikalavimus:
1) teisėtai būti Lietuvos Respublikos teritorijoje;
2) mokėti valstybinę lietuvių kalbą;
3) būti ne jaunesnis kaip 18 metų;
4) turėti ne žemesnį nei aukštąjį universitetinį arba aukštąjį koleginį socialinio darbo, socialinės pedagogikos, psichologijos, ugdymo mokslų arba edukologijos išsilavinimą, mokytojo profesinę kvalifikaciją, socialinio darbuotojo ar socialinio darbuotojo padėjėjo kvalifikaciją;
5) būti nepriekaištingos reputacijos. 2.
2. Asmuo, siekiantis tapti jaunimo darbuotoju, nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis:
1) įsiteisėjusiu apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu už nusikalstamas veikas žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, už vaiko išnaudojimą pornografijai, pelnymąsi iš vaiko prostitucijos, vaiko įtraukimą į prostituciją ar disponavimą pornografinio turinio dalykais, kuriuose vaizduojamas vaikas ar asmuo pateikiamas kaip vaikas, vaiko pirkimą ar pardavimą, taip pat už kitus tyčinius sunkius ar labai sunkius nusikaltimus ar už analogiškas veikas, numatytas kitų valstybių baudžiamuosiuose įstatymuose, neatsižvelgiant į tai, ar teistumas yra išnykęs ar panaikintas;
2) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu padarius kitą, negu nurodyta šios dalies 1 punkte, nesunkų ir
(ar) apysunkį nusikaltimą, jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas;
3) jam yra ar buvo apribota tėvų valdžia;
4) jis buvo vaiko globėjas (rūpintojas) ir buvo nušalintas nuo globėjo (rūpintojo) pareigų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.246 straipsnio 2 dalyje numatytais atvejais arba jo su globos centru sudaryta tarpusavio bendradarbiavimo ir paslaugų teikimo sutartis buvo nutraukta dėl netinkamo jos vykdymo;
5) yra ar buvo įstatymų nustatyta tvarka uždraustos organizacijos narys, jeigu nuo narystės pabaigos nepraėjo 3 metai;
6) jis piktnaudžiauja alkoholiu, psichotropinėmis, narkotinėmis ar kitomis psichiką veikiančiomis medžiagomis;
7) kitais įstatymų nustatytais atvejais. 3. Su jaunimu dirbančios organizacijos ir kiti jaunimo darbuotojus įdarbinantys subjektai privalo užtikrinti, kad į jaunimo darbuotojų pareigas būtų priimti ir jose dirbtų tik nepriekaištingos reputacijos asmenys. Nepriekaištingos reputacijos užtikrinimo tikslu jaunimo darbuotojus įdarbinantys subjektai turi teisę rinkti ir tvarkyti ypatingus jaunimo darbuotojų asmens duomenis.“
Įstatymo papildymas 6² straipsniu Papildyti šį įstatymą 6² straipsniu ir jį išdėstyti taip: „6² straipsnis. Jaunimo darbuotojų veiklos principai Jaunimo darbuotojai savo veikloje laikosi šių principų:
1) supratimo – suvokia jauną žmogų kaip besiformuojančią asmenybę, sugeba įsijausti į jo patyrimus, išgyvenimus, suvokia jauną žmogų supančią aplinką ir pasitelkia ją vykdydami veiklas jauno žmogaus labui;
2) pagarbos – supranta ir gerbia jauną žmogų ir jauno žmogaus apsisprendimus, kurie nedaro žalos pačiam jaunam žmogui ir aplinkiniams;
3) pavyzdingumo – suvokia, kad savo veiksmais ir pavyzdžiu daro įtaką jaunam žmogui, todėl elgiasi atitinkamai, atsižvelgdami į jauno žmogaus poreikius ir brandumą;
4) konfidencialumo ir teisingumo – atlikdami savo funkcijas, laikosi konfidencialumo principo, jei tai neprieštarauja įstatymams ir kitiems teisės aktams;
5) profesionalumo
Papildyti šį įstatymą 6³ straipsniu ir jį išdėstyti taip: „6³ straipsnis.
Jaunimo darbuotojų funkcijos Jaunimo darbuotojai atlieka šias funkcijas:
1) vykdo atvirąjį darbą su jaunimu ir (ar) mobilųjį darbą su jaunimu, ir (ar) darbą gatvėje su jaunimu, ir (ar) jaunimo praktinių įgūdžių ugdymą, ir (ar) įgyvendina kitas darbo su jaunimu formas;
2) konsultuoja (individualiai ir grupėmis) jaunus žmones, teikia jiems emocinę bei socialinę pagalbą ir didina jų motyvaciją naudotis esama pagalbos sistema, dalyvauti pagalbos ar prevencinės pagalbos teikimo procese;
3) kuria ugdymosi galimybes jaunuoliams, padeda jiems įgyti kompetencijas asmeninėje, socialinėje, sociokultūrinėje ir kitose aktualiose srityse, jas tobulinti;
4) naudodamiesi pagalbos sistemomis, formuoja ir stiprina jaunų žmonių įgūdžius savarankiškai spręsti kylančias problemas;
5) rengia ir įgyvendina socialines programas ir projektus, padedančius užtikrinti jaunimo veiklos įvairovę, tarpkultūriškumą ir ugdymosi galimybes;
6) dirba su bendruomene: dalyvauja tarpžinybiniuose susitikimuose, atstovauja jaunimui, rengia su juo bendrus projektus, organizuoja renginius, palaiko jaunimo iniciatyvas;
7) organizuoja ir vykdo įvairias prevencines, sveikatingumo, motyvacijos priemones jaunimui;
8) vykdo kitas darbo su jaunimu funkcijas. 6 straipsnis. 7 straipsnio pakeitimas Papildyti 7 straipsnį 2¹ dalimi ir ją išdėstyti taip:
„2¹. Atvirąjį darbą su jaunimu, mobilųjį darbą su jaunimu, darbą su jaunimu gatvėje,
jaunimo praktinių įgūdžių ugdymą turi teisę vykdyti tik jaunimo darbuotojai.“7 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narė Viktorija Čmilytė-Nielsen
6¹, 6², 6³
rengimą paskatinusios priežastys. Parengto projekto tikslai ir uždaviniai
teikimo grandinės vertinimas. II etapas: į jaunimo poreikius orientuotos psichikos sveikatos paslaugų sprendimo alternatyvos“[¹] (angl. Governance of the Service Delivery Chain for Youth Mental Health in Lithuania) rodo, kad Lietuva šiuo metu išgyvena jaunimo emocinės sveikatos krizę. Analizuojant vaikų ir paauglių psichikos sveikatos klausimus svarbu paminėti, kad pagal bendrus vaikų gerovės vertinimo rezultatus Lietuva užima tik 33 vietą iš 38 šalių, o pagal vaikų geros psichikos sveikatą užima tik 36 poziciją (UNICEF, 2020[2]). 2018 m. atlikti tarptautiniai 11, 13 ir 15 metų amžiaus mergaičių ir berniukų gyvensenos ir sveikatos tyrimai[3] (angl. Health Behaviour in School-aged Children, HBSC) atskleidžia, kad penkiolikmečiai Lietuvoje patiria daug skirtingų emocinių, psichologinių bei socialinių dirgiklių. Ypatingai jautri sritis – patyčios. Didelė dalis jaunuolių taip pat jaučia įtampą, spaudimą mokykloje ir kitus dirgiklius. Tik 24 proc. merginų ir 44 proc. vaikinų savo sveikatą vertina labai gerai. Remiantis 2020 m. Aukštųjų mokyklų studentų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo paplitimo ir prevencijos tyrimo rezultatais[4], daugiau nei pusė studentų propaguoja sveiką gyvenseną, yra patenkinti gyvenimu, mano, kad juos supranta ir palaiko jų šeima ir draugai. Tik kiek mažiau nei pusė studentų yra patenkinti savo fizine sveikata, o daugiau nei ketvirtadalis studentų nėra patenkinti savo sveikata.
PSO (2017) duomenimis, savižudybė yra pirma pagal svarbumą paauglių mirties priežastis tarp mažas ir vidutines pajamas gaunančiose šalyse ir pagal antra pagal svarbumą paauglių mirties priežastis tarp dideles pajamas gaunančiose šalyse. Bendras mirčių dėl savižudybės procentas tarp 10–19 metų paauglių 2017 m. šalyse, priklausančioms PSO, buvo 15 proc., o tuo tarpu Lietuvoje jis viršijo net 20 proc., ir Lietuvos savižudybių statistika buvo antra blogiausia PSO šalyse. Remiantis Valstybės duomenų agentūros duomenimis (2020)[5], ši situacija negerėjo ir 2019 m.: tarp 15‒29 m. jaunuolių 2014‒2019 m. savižudybės vidutiniškai sudarė 24,36 proc. visų mirties priežasčių, o daugiausia jų įvykdė 25‒29 m. vyrai. Remiantis Aukštųjų mokyklų studentų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo paplitimo ir prevencijos tyrimo 2020 m. rezultatais, net 28,1 proc. studentų yra galvoję apie savižudybę. Panašūs rodikliai nurodyti ir Lietuvos emocinės pagalbos tarnybų asociacijos 2021 m. ataskaitoje[6]: per pastaruosius metus jaunimo skambučiai „Jaunimo linijoje“ savęs žalojimo /savižudybės rizikos tema sudarė 22 proc. visų skambučių, o „Vaiko linijoje“ žymiai (nuo 9 iki 17 proc.) padažnėjo vaikų skambučiai su savižudybės rizika (šios temos padažnėjimas stebimas jau ilgą laiką, ir tai yra viena iš dažniausių vaikų skambučių temų). Minėtas 2021 m. atliktas tyrimas „Lietuvos jaunimo psichikos sveikatos paslaugų teikimo grandinės vertinimas. II etapas: į jaunimo poreikius orientuotos psichikos sveikatos paslaugų sprendimo alternatyvos“, be kita ko, rodo ir tai, kad mokyklų personalas turi mažai žinių, susijusių su jaunų žmonių emocine sveikata. Remiantis Alkoholio ir kitų psichoaktyvių medžiagų vartojimo Europos mokyklose tyrimo rezultatais[7] (ESPAD, 2019), bent kartą per pastarąsias 30 dienų iki apklausos alkoholį prisipažino vartoję 27 proc.
Lietuvos 15‒16 amžiaus mokinių, bent kartą gyvenime alkoholio ragavo 79 proc. Lietuvos mokinių, o 54 proc. jų teigė, kad bent kartą gyvenime rūkė įprastines cigaretes. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento užsakymu Vilmorus
populiacijoje tyrimo rezultatai[8] rodo, kad rūkymo ir alkoholio vartojimo įpročiai daugeliui susiformuoja paauglystės laikotarpiu: respondentai rūkyti pradėjo būdami vidutiniškai 16,4 metų amžiaus. Dažniausiai rūkyti pradedama dar nesulaukus pilnametystės – 63,2 proc. rūkiusių jaunų asmenų pradėjo rūkyti būdami jaunesni nei 18 m. Beveik pusė (47 proc.) rūkiusiųjų respondentų nurodė, kad pradėjo rūkyti būdami 16 m. ar jaunesni, ketvirtis (26,1 proc.) – 15 m. ar jaunesni. Vidutinis alkoholio vartojimo pradžios amžius buvo 17 metų. Dauguma (70,1 proc.) alkoholį vartojusio jaunimo pradėjo jį vartoti būdami jaunesni nei 20 m. amžiaus, 42,6 proc. pradėjo vartoti alkoholį būdami jaunesni nei 18 m., o 13,2 proc. – jaunesni nei 16 m. Remiantis 2020 m. atlikto Jaunimo problematikos tyrimo rezultatais[9], Lietuvoje vis daugiau jaunuolių lytinius santykius pradeda dar būdami nepilnamečiai. Lyginant 2010‒2011 m. atlikto tyrimo ir 2020 m. tyrimo rezultatus, pastebima, kad lytinių santykių tarp nepilnamečių padidėjimas yra 11,3 proc. ‒ nuo 54,7 iki 66 proc. Lietuvoje padaugėjo fiziškai pasyvių gyventojų – nuo 46 proc. 2013 metais iki 51 proc. 2017 metais. Šiuo aspektu Lietuva lenkia ES šalių vidurkį (46 proc.). Maždaug du trečdaliai Europos Sąjungos gyventojų per dieną sėdėdami praleidžia nuo 2,5 iki 8,5 valandų, o didžiausią dalį asmenų, sėdint praleidžiančių apie 5,5 valandos per dieną, sudaro 15–24 metų amžiaus jaunimas.
Valstybės duomenų agentūros duomenimis[10], 18–24 metų amžiaus jaunimo, neįgijusio vidutinio išsilavinimo ir nesimokančio, dalis paskutinius keletą metų išlieka pakankamai aukšta (5,4 proc.), o niekur nedirbančių, nesimokančių ir mokymuose nedalyvaujančių jaunuolių skaičius augo (nuo 9,4 proc. 2016 m. iki 10,9 proc. 2021 m.). Taigi atlikti tyrimai akivaizdžiai rodo, kad įvairūs rodikliai įvairiose jaunimo politikos srityse išlieka sudėtingi ir visi minėti rodikliai turi didelę sąsaja su paauglystės laikotarpiu (11–15 m. amžiaus tarpsnis, pasižymintis sudėtingais fizinio ir psichinio vystymosi prieštaravimais), Tyrimai rodo ir tai, kad Lietuvoje trūksta infrastruktūros ir kryptingai apmokytų darbuotojų, kurie sugebėtų dirbti su jaunimu paauglystės periodu. Kai dirbama su aptariamomis problemomis, jauniems žmonėms daugeliu atvejų svarbus kokybiškas palaikymas, išklausymas, palydėjimas, individualus dėmesys ir įsigilinimas į konkrečią problematiką. Šiuo metu darbo su jaunimo sistema iš dalies atliepia šiuos iššūkius, tačiau nepakankamai. Lietuvoje yra patvirtintos 5 konkrečios darbo su jaunimu formos: atvirasis darbas su jaunimu, darbas su jaunimu gatvėje, jaunimo informavimas ir konsultavimas, mobilusis darbas su jaunimu ir jaunimo praktinių įgūdžių ugdymas (Lietuvos Respublikos jaunimo politikos pagrindų įstatymo (toliau – Įstatymas)
įgyvendinamos trys ar daugiau darbo su jaunimu formos. Taip yra pirmiausia todėl, kad daugumoje savivaldybių nepakankamai pritaikyta jaunimui palanki infrastruktūra, daliai jaunimo, ypač ‒ gyvenančio kaimo vietovėse, sudėtinga gauti laisvalaikio užimtumo paslaugas jų gyvenamojoje teritorijoje.
Todėl būtina plėtoti ne tik atvirąjį darbą su jaunimu Lietuvos savivaldybėse, bet ir kitas darbo su jaunimu formas – mobilųjį darbą su jaunimu arba darbą su jaunimu gatvėje, taip pat jaunimo praktinių įgūdžių ugdymą, įvairius darbo su jaunimu metodus. 2021 m. gruodžio mėn. Jaunimo reikalų agentūros duomenimis[11], Lietuvoje mobilųjį darbą su jaunimu vykdė 24 mobiliojo darbo su jaunimu komandos dvidešimt dviejose Lietuvos savivaldybėse, o darbą su jaunimu gatvėje vykdė 8 darbo su jaunimu gatvėje komandos 4 didžiosiose Lietuvos savivaldybėse (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Alytuje). 2021 m. pabaigoje jaunimo praktinių įgūdžių ugdymą, kaip naują darbo su jaunimu formą, pradėta taikyti keturiose Lietuvos savivaldybėse (Vilniuje, Kuršėnuose, Šilutėje ir Jurbarke). Jaunimo reikalų agentūros duomenimis, 2022 m. gegužės mėnesį Lietuvoje veikė 49 atvirieji jaunimo centrai (toliau – AJC) ir 74 atviros jaunimo erdvės (toliau ‒ AJE), taigi iš viso ‒ 123. 2021 m. AJC ir AJE, gavusių finansavimą iš Jaunimo reikalų departamento, veiklose dalyvavo 24 810 unikalių jaunų žmonių ir 4 118 unikalių jaunų žmonių aplankė /dalyvavo mobiliųjų komandų vykdomose veiklose. Taigi iš viso – 28 928 jauni žmonės arba maždaug 6 proc. visų Lietuvos jaunų žmonių, tačiau, remiantis Valstybės duomenų agentūros duomenimis[12], vien tik nedirbančio, nesimokančio ir mokymuose nedalyvaujančio 15‒29 m. jaunimo dalis 2021 m. pabaigoje buvo dvigubai didesnė, t. y. 12,3 proc. (arba maždaug 56,6 tūkst.) jaunų žmonių. Jaunimo reikalų agentūros duomenimis, darbuotojų, dirbančių su jaunimu (toliau – jaunimo darbuotojai), skaičius auga: 2020 m.
AJC ir AJE buvo 118,7 jaunimo darbuotojo etato (įdarbinti buvo 156 jaunimo darbuotojai), mobilaus darbo komandose – 15,75 etato (įdarbinti buvo 29 darbuotojai), o 2022 m. ‒ jau 178,1 etato AJC ir AJE (įdarbinti buvo 239 jaunimo darbuotojai), mobilaus darbo komandose ‒ 61 etatas (įdarbinti buvo 89 jaunimo darbuotojai). Jaunimo darbuotojams tenka didelis darbo krūvis: 2021 m. vienam jaunimo darbuotojui, dirbančiam AJC arba AJE, vidutiniškai teko 103 jauni žmonės, o vienam mobilųjį darbą dirbančiam jaunimo darbuotojui – 63 jauni žmonės. Nors Lietuvoje jaunimo darbuotojų skaičius auga, ši profesija net nėra įtraukta į profesijų katalogą, nors daugelyje dalyje Europos šalių (pavyzdžiui, Estijoje, Suomijoje, Maltoje, Didžiojoje Britanijoje)[13] jaunimo darbuotojas yra išskiriamas kaip atskira profesija, universitetuose ir kolegijose yra atskira jaunimo darbuotojų specialybė arba specializacija. Be to, tokiems darbuotojams užtikrinamas nuoseklus kvalifikacijos kėlimas, kiti elementai, rodantys tokios specialybės /profesijos pripažinimą. Lietuvoje vis labiau susiduriama su kvalifikuotų jaunimo darbuotojų trūkumo problema, ypač regionuose. Jiems keliami aukšti reikalavimai ir dideli lūkesčiai, tačiau tinkamo, aiškaus ir oraus tokio darbo reguliavimo nėra: jaunimo darbuotojų institutas Įstatyme nėra įtvirtintas. Visa, kas yra susiję su jaunimo darbuotojais, yra reguliuojama Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymais, nors akivaizdu, kad tokio lygmens teisės aktai gali būti skirtas tik įstatymui įgyvendinti.
Per pastaruosius 10 metų buvo sukurta visa jaunimo darbuotojų palaikymo sistema, tačiau šiuo metu jai kyla daug iššūkių dėl skirtingose įstaigose taikomo skirtingo jaunimo darbuotojų priskyrimo atitinkamai profesijai (metodininkai, renginių organizatoriai ir kt.) Tokia situacija didina jaunimo darbuotojų profesijos ir veiklos neapibrėžtumą, neaiškumą, mažina jaunimo darbuotojų skaičių, jų motyvaciją ir, žinoma, šios profesijos patrauklumą. Jeigu šis klausimas nebus sprendžiamas, darbo su jaunimu sistema pradės stagnuoti ir vis mažiau galės atliepti tikslinės grupės poreikius. Siekiant to išvengti bei užtikrinti tolygią darbo su jaunimu sistemos plėtrą, būtina atitinkamai keisti Įstatymą, t. y. jame įteisinti jaunimo darbuotojo profesiją. Tam ir skirtas Lietuvos Respublikos jaunimo politikos pagrindų įstatymo Nr. IX-1871 2, 6, 7 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 6¹, 6², 6³ straipsniais įstatymo projektas (toliau ‒ Projektas). 2. Įstatymo projekto iniciatoriai ir rengėjai Projekto iniciatorė ir rengėja yra Seimo narė Viktorija Čmilytė-Nielsen. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Įstatyme nėra įtvirtintas jaunimo darbuotojų institutas. Šiuo metu šį klausimą reguliuoja Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro
veiklos aprašas. 4. Siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Projektu siūloma papildyti Įstatymo 2 straipsnį, kuriame paaiškinamos Įstatyme vartojamos sąvokos, 7¹dalimi, kuri apibrėžtų jaunimo darbuotojo sąvoką. Atitinkamai Projektu siūloma patikslinti Įstatymo 6 straipsnio 1 punkte įtvirtintą darbo su jaunimu principą (atviro ir neformalaus bendravimo).
Projektu siūloma Įstatymą papildyti 6¹straipsniu, kuriame būtų nustatyti jaunimo darbuotojui keliami reikalavimai (1 dalis) bei sureguliuoti nepriekaištingos reputacijos klausimai (2 ir 3 dalys). Projektu taip pat siūloma Įstatymą papildyti 6²straipsniu, kuriame būtų nustatyti jaunimo darbuotojų veiklos principai. Projektu siūloma Įstatymą papildyti ir 6³straipsniu, kuriame būtų numatytos jaunimo darbuotojų funkcijos. Projektu siūloma papildyti Įstatymo 7 straipsnį 2¹dalimi, kuri numatytų, kad dalį darbo su jaunimu formų – atvirąjį darbą su jaunimu, mobilųjį darbą su jaunimu, darbą su jaunimu gatvėje, jaunimo praktinių įgūdžių ugdymą – galėtų tik jaunimo darbuotojai. Projektu siūlomas nustatyti teisinis reguliavimas turėtų įsigalioti
reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamų priimto įstatymo pasekmių nenumatoma. 6. Galima priimto įstatymo įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimtas įstatymas įtakos korupcijai neturės, tačiau turės teigiamos įtakos kriminogeninei situacijai (tikėtina, kad kiek sumažės nepilnamečių nusikalstamumas ir pan.). 7. Galima priimto įstatymo įgyvendinimo įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai Priimto įstatymo įgyvendinimas verslo sąlygoms ir jo plėtrai įtakos neturės. 8. Įstatymo projekto atitiktis strateginio lygmens planavimo dokumentams Projektas strateginio lygmens dokumentams neprieštarauja. 9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus įstatymą, nenumatomas poreikis keisti kitus galiojančius įstatymus. 10.
atitiktis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams, sąvokų ir terminų įvertinimas Projektas parengtas laikantis nustatytų reikalavimų. 11. Įstatymo projekto atitiktis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams Projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms bei Europos Sąjungos teisės aktams. 12. Įstatymo įgyvendinimui reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, juos priimti turintys subjektai Priimto įstatymo įgyvendinimui yra būtina pakeisti šiuos įgyvendinamuosius teisės aktus:
Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro 2013 m. kovo 6 d. įsakymą Nr. 4-171 „Dėl Lietuvos profesijų klasifikatoriaus LPK 2012 patvirtinimo“ Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2014 m. spalio 13 d. įsakymą Nr. A1-487 „Dėl Socialinių paslaugų srities darbuotojų pareigybių ir atliekamų funkcijų sąrašo patvirtinimo“;
Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. balandžio 5 d. įsakymą Nr. A1-93 „Dėl Socialinių paslaugų katalogo patvirtinimo“; Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2013 m. gegužės 14 d. įsakymą Nr. A1-208 „Dėl Jaunimo darbuotojų veiklos aprašo patvirtinimo“;
Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2019 m. spalio 15 d. įsakymą Nr. A1-614 „Dėl Darbo su jaunimu gatvėje tvarkos aprašo, Mobiliojo darbo su jaunimu tvarkos aprašo, Atvirojo darbo su jaunimu tvarkos aprašo, Jaunimo informavimo ir konsultavimo tvarkos aprašo ir Jaunimo praktinių įgūdžių ugdymo tvarkos aprašo patvirtinimo“. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti Priimto įstatymo įgyvendinimui papildomų valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų neprireiks. 14.
rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų neprašyta. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis „Jaunimas“, „darbas su jaunais asmenimis“, „jaunimo darbuotojas“, „keliami reikalavimai“, „nepriekaištinga reputacija“, „sertifikavimas‘, „funkcijos“, „principai“, „kompetencijos“,
„Vyriausybė ar jos įgaliota institucija“, „darbo su jaunimu formos“. 16. Kiti, iniciatorių
nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia Seimo narė Viktorija Čmilytė-Nielsen [1] Prieiga per internetą: https://www.google.com/search?q=Governance+of+the+Service+Delivery+Chain+for+Youth+Mental+Health+in+Lithuania&rlz=1C1CAFA_enLT722LT722&oq=Governance+of+the+Service+Delivery+Chain+for+Youth+Mental+Health+in+Lithuania&aqs=chrome..69i57.950j0j15&sourceid=chrome&ie=UTF-8. [2] Worlds of Influence: Understanding What Shapes Child WellBeing in Rich Countries’. Innocenti Report Card 16. Florence: UNICEF Office of Research – Innocenti.
Prieiga per internetą: https://www.unicef.org/media/77571/file/Worlds-of-Influence-understanding-what-shapes-child-well-beingin-rich-countries-2020.pdf. [3] Prieiga per internetą: http://hbsc.lt/wp-content/uploads/2020/04/2018reportLT.pdf. [4] Prieiga per internetą: https://ntakd.lrv.lt/uploads/ntakd/documents/files/PREVENCIJA/studentai.pdf. [5] Prieiga per internetą: https://osp.stat.gov.lt/statistiniu-rodikliu-analize?hash=a721ae58-8d16-4242-a446-329529744046#/. [6] Prieiga per internetą: http://www.klausau.lt/index.php?p=31. [7] Prieiga per internetą: https://ntakd.lrv.lt/uploads/ntakd/documents/files/ESPAD%202019%20tyrimo%20ataskaita%20LT.pdf. [8] Prieiga per internetą: https://ntakd.lrv.lt/uploads/ntakd/documents/files/GPS%20Santrauka.pdf. [9] Prieiga per internetą: https://jra.lt/dirbantiems/suzinok-daugiau/informacija-apie-jaunima/tyrimai-apie-jaunima. [10] Prieiga per internetą: https://osp.stat.gov.lt/lietuvos-jaunimas. [11] Prieiga per internetą: https://jra.lt/dirbantiems/suzinok-daugiau/darbo-su-jaunimu-formos/atvirasis-darbas-su-jaunimu. [12]Prieiga per internetą: https://osp.stat.gov.lt/web/guest/statistiniu-rodikliu-analize?portletFormName=visualization&hash=110b0a03-3a70-42ad-ae09-65b5b0a81ff7#/. [13] Prieiga per internetą: https://pjp-eu.coe.int/documents/42128013/47261623/Web-PREMS-051920-Education-of-youth-workers-in-Europe.pdf/484a2b36-7784-d953-bfc4-2a34c988e854?t=1592400488000.
DĖL
20024-05-31
Kuzmickienė – komiteto pirmininkė, Vilija Aleknaitė-Abramikienė, Rima Baškienė, Algimantas Dumbrava, Justas Džiugelis, Vaida Giraitytė-Juškevičienė, Linas Kukuraitis, Monika Ošmianskienė, Rasa Petrauskienė, Audrius Petrošius (pavaduojantis Gintarę Skaistę), Algirdas Sysas; komiteto biuras: Ieva Kuodienė – biuro vedėja, patarėjos Dalia Aleksejūnienė, Diana Jonėnienė, Asta Kazlauskienė, Indrė Žukauskaitė, padėjėja Renata Liekienė; kviestieji asmenys: Rita Buitvydė
Elena Masnevaitė – Seimo Pirmininkės patarėja, Oksana Pedaniuk – Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos Teisės skyriaus patarėja, Jolanta Sakalauskienė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Lygių galimybių, moterų ir vyrų lygybės grupės vadovė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.1 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
9 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Atkreiptinas dėmesys, kad galiojantis Jaunimo politikos pagrindų įstatymas (toliau – keičiamas įstatymas) jau turi
straipsnis, „jaunimo darbuotojo“ sąvoką apibrėžiant kitoje keičiamo įstatymo 2 straipsnio dalyje.
Pritarti. Pasiūlymas. Kadangi keičiamame įstatymo projekte keičiama daugiau kaip pusė jo straipsnių, vadovaujantis Teisingumo ministro įsakymo 2013-12-23 Nr. 1R-298 „Dėl teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“ 141 punktu, siūlome Įstatymo projektu siūlomas keisti Jaunimo politikos pagrindų įstatymo nuostatas dėstyti nauja redakcija. Atsižvelgiant į tai, atitinkamai pernumeruotas ir projektu keičiamo įstatymo 2 straipsnis. 1.2 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
9
nuoseklumo, siūlytina tikslinti projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 7¹dalyje pateikiamą „jaunimo darbuotojo“ sąvoką, vietoje žodžių „siekiantis asmeninio ir socialinio jaunų žmonių tobulėjimo“ įrašant žodžius „siekiantis jauno žmogaus asmeninių ir socialinių kompetencijų ugdymo“. Be to, siūloma nauja sąvoka ir ją įvardijantis terminas turi būti suderintas Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Pritarti iš dalies. „Jaunimo darbuotojo“ sąvoka tikslinama, atsižvelgiant į Vyriausybės nutarime pateiktą pasiūlymą Nr. 1.2 (žr. Komiteto pasiūlymą prie jo). 1.3 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
26
atsižvelgus į tai, kad projekto 1 straipsniu yra keičiamas keičiamo įstatymo
socialinės integracijos įstatymo Nr. I-2044 pakeitimo įstatymas Nr.
XIV-1722 (šis įstatymas išdėstytas nauja redakcija ir pavadintas Lietuvos Respublikos asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymu), siūlytina projekte taip pat pakeisti keičiamo įstatymo 2 straipsnio 22 dalyje pateiktą nuorodą į šio įstatymo pavadinimą (pagal Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų, patvirtintų teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 „Dėl Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“, 140 punktą teisėkūros subjektas pirmą kartą keičiant teisės aktus dėl kitų priežasčių turi pareigą patikslinti nebeaktualias nuorodas). Pritarti. Pasiūlymas. Pakeisti keičiamo įstatymo 2 straipsnio 22 dalį, ją laikyti 26 dalimi ir išdėstyti taip: „22. 26. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtoiamos Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatyme, Lietuvos Respublikos pilietybės įstatyme, Lietuvos Respublikos statybos įstatyme, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatyme, Lietuvos Respublikos savanoriškos veiklos įstatyme, Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatyme ir Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme.“ 1.4
1
įstatymo 6¹ straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas jaunimo darbuotojui keliamas reikalavimas – teisėtai būti Lietuvos Respublikos teritorijoje, kaip ne šio įstatymo reguliavimo dalykas, nes užsieniečio teisėto buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu įsidarbinimą Lietuvos Respublikoje reglamentuoja Užsieniečių teisinės padėties įstatymas (žr. jo 62 straipsnį), kuriame nustatytos papildomos sąlygos, norint užsieniečiui dirbti Lietuvos Respublikoje. Pritarti. Siūlome išbraukti pateikto įstatymo projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 6¹ straipsnio 1 dalies 1 punktą, žr.
Komiteto pasiūlymą dėl Vyriausybės pastabos Nr. 1.3.3. 1.5 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1
keičiamo įstatymo 6¹ straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyti jaunimo darbuotojui keliami išsilavinimo reikalavimai nėra per dideli, ar nebus sudėtinga rasti darbuotojų, atitinkančių nurodytus reikalavimus, ypač regionuose. Atkreiptinas dėmesys, kad darbo su jaunimu veikla yra skirta jauniems suaugusiems, t. y. pilnamečiams asmenims, turintiems civilinį veiksnumą, galintiems savarankiškai priimti sprendimus rinktis jų poreikius atliepiančią su jaunimu dirbančią organizaciją, ar visai nedalyvauti jokios su jaunimu dirbančios organizacijos veiklose. Taigi svarstytina, ar detalus
„jaunimo darbuotojo“ išsilavinimo (kvalifikacijos) įvardijimas įstatyme
tikrai padėtų pasiekti projekto aiškinamajame rašte nurodytų tikslų – išspręsti kvalifikuotų jaunimo darbuotojų problemą, nes sistemiškai vertinant keičiamo įstatymo nuostatas nėra aišku, kodėl ugdant jaunimo praktinius įgūdžius ir suteikiant žinių ir gebėjimų, padedančių įsitraukti į darbo rinką, negalėtų sėkmingai vykdyti jaunimo darbuotojas, pavyzdžiui turintis verslo ir viešosios vadybos, technologijų ar informatikos mokslų studijų krypčių grupės išsilavinimą. Atsižvelgiant į išdėstytą, svarstytina, ar projekto nuostatų nereikėtų tikslinti, jaunimo darbuotojų kvalifikaciją siejant su aukštuoju mokslu, nevardijant konkrečių studijų krypčių ar krypčių grupių, arba jas formuluojant plačiau. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal Socialinių paslaugų įstatymą, tik socialiniam darbuotojui yra keliamas reikalavimas turėti aukštąjį išsilavinimą, socialinio darbuotojo padėjėjui toks reikalavimas nėra taikomas. Pritarti iš dalies. Pritarta Vyriausybės nutarime pasiūlytai formuluotei (žr. Vyriausybės pastabą Nr. 1.3.3).
1.3.3). 1.6 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
7
straipsnio 2 dalyje jau yra nustatyti atvejai, kada asmuo siekiantis tapti jaunimo darbuotoju nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, ir įvertinus tai, kad šiuo metu galiojančiuose kituose įstatymuose (pvz. Valstybės tarnybos įstatyme, Teismų ir kt. įstatymuose) nustatyti skirtingi nepriekaištingos reputacijos reikalavimai, priklausomai nuo asmens einamų pareigų arba atliekamų funkcijų pobūdžio, siūlytume braukti projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 6¹ straipsnio 2 dalies 7 punktą, kadangi būtų neaišku, kokiais kriterijais remiantis būtų nustatoma, kurio įstatymo nustatyti nepriekaištingos reputacijos reikalavimai būti papildomai taikomi asmeniui, siekiančiam tapti jaunimo darbuotoju. Pritarti. Siūlome išbraukti pateikto įstatymo projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 6¹ straipsnio 2 dalies 7 punktą, žr. Komiteto pasiūlymą dėl Vyriausybės pastabos Nr. 1.3.3. 1.7 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
3
straipsnio 3 dalis, kadangi 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (toliau –Reglamentas) nenustato tokios duomenų kategorijos kaip ypatingi asmens duomenys (šio Reglamento 9 straipsnyje vartojama sąvoka „specialių kategorijų asmens duomenys). Pritarti. Projektu keičiamo įstatymo 7 straipsnio 3 dalis patikslinta, atsižvelgiant į Vyriausybės pasiūlymą Nr. 1.3.3. 1.8 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
15 8.
Pastebėtina, kad nėra aiškus projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 6³straipsnio 5 punkto (jaunimo darbuotojas „rengia ir įgyvendina socialines programas ir projektus“) santykis su keičiamo įstatymo
įgyvendinamas jaunimo politikos programas ir priemones rengia ir įgyvendina savivaldybės jaunimo reikalų koordinatorius. Projekto nuostatos derintinos tarpusavyje. Pritarti. Pritarta Vyriausybės pasiūlymui Nr. 1.4. 1.9 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-07-03 1, 3, 4, 5,6
nustatytus teisės technikos reikalavimus, tikslintinos projekto 1, 3, 4, 5, 6 straipsnių pakeitimo esmės, išbraukiant žodžius „šį“ ir „ir ją/jį išdėstyti taip“ kaip perteklinius. Atsižvelgti. Pastaba neaktuali, nes projektas dėstomas nauja redakcija. 1.10 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
10Atsižvelgiant į tai, kad pagal keičiamo įstatymo 3 straipsnį,
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija formuoja jaunimo politiką, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja jos įgyvendinimą, manytina, kad dėl įstatymo projekto turėtų būti gauta Vyriausybės nuomonė. Be to, atsižvelgiant į Reglamento 36 straipsnio 4 dalį, kurioje numatyta, kad rengiant pasiūlymą dėl teisėkūros priemonės, kurią turi priimti nacionalinis parlamentas, susijusios su duomenų tvarkymu turi būti konsultuojamasi su priežiūros institucija, dėl įstatymo projekte siūlomo reguliavimo (dėl jaunimo darbuotojų asmens duomenų tvarkymo), turėtų būti gauta ir Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos išvada. Pritarti. Dėl projekto gauta Vyriausybės nuomonė (Vyriausybės nutarimas 2024-03-13 Nr. 185) ir Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos išvada (2023-08-21 raštas Nr. g-2023-7268). 2.
Respublikos teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupė, 2023-07-14 * Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo pateikto derinti Lietuvos Respublikos jaunimo politikos pagrindų įstatymo Nr. IX-1871 2, 6, 7 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 6(1), 6(2), 6(3) straipsniais įstatymo projekto Nr. XVIP-2990 (toliau – Įstatymo projektas), atitiktį Europos Sąjungos teisei, teikiame šias pastabas. Atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis 2018 m. birželio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2018/958 dėl proporcingumo patikros prieš priimant naujas profesijų reglamentavimo nuostatas nuostatomis, valstybės narės, prieš priimdamos naujas arba iš dalies keisdamos esamas įstatymų ar kitų teisės aktų nuostatas, kuriomis ribojama galimybė užsiimti reglamentuojamomis profesijomis ar jomis verstis, atlieka proporcingumo vertinimą pagal šioje direktyvoje nustatytas taisykles. Įgyvendinant Direktyvą (ES) 2018/958 Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 16 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo nustatytais atvejais, t. y., prieš nustatydami naują ar keisdami esamą teisinį reguliavimą, kurio nuostatomis ribojama galimybė užsiimti reglamentuojama profesija ar ja verstis, teisės aktų projektų rengėjai atlieka teisės aktų projektų, susijusių su reglamentuojamomis profesijomis, proporcingumo vertinimą, kurio tvarką nustato Vyriausybė. Ši tvarka nustatyta
Teisės aktų projektų nuostatų, ribojančių galimybę užsiimti reglamentuojama profesija ar ja verstis, proporcingumo vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.
Vadovaujantis Teisės aktų projektų nuostatų, ribojančių galimybę užsiimti reglamentuojama profesija ar ja verstis, proporcingumo vertinimo tvarkos aprašo (toliau – Tvarkos aprašas) 9–11 punktais, norminių teisės aktų projektų nuostatų, ribojančių galimybę užsiimti reglamentuojama profesija ar ja verstis (toliau – Nuostatos), proporcingumo vertinimą atlieka teisės akto projekto rengėjas, kuris įvertina kiekvieną nuostatą pagal jos pobūdį, turinį ir galimą poveikį. Teisės akto projekto rengėjas, atlikęs Nuostatų proporcingumo vertinimą, parengia Nuostatų proporcingumo vertinimo išvadą, pagrįstą kokybiniais ir, jei įmanoma, kiekybiniais, rodikliais, pateikdamas duomenis apie kiekvienos Nuostatos atitiktį kriterijams, nurodytiems Tvarkos aprašo 5 punkte. Teisės akto projekto rengėjas vertinimo išvadą kartu su teisės akto projektu pateikia profesinių kvalifikacijų pripažinimo koordinatoriui, kuris užtikrina Nuostatų proporcingumo vertinimo objektyvumą ir nepriklausomumą. Atsižvelgiant į tai, turi būti atliktas Įstatymo projekto
numatytų kvalifikacinių reikalavimų proporcingumo vertinimas, kuris turi būti pateiktas kvalifikacijų pripažinimo koordinatoriui (Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijai). Pritarti. Projekte numatytų kvalifikacinių reikalavimų proporcingumo vertinimas atliktas. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p.
1.1 Jaunimo reikalų agentūra, 2023-07-21 Nr. g-2023-6652 * Jaunimo reikalų agentūra, išnagrinėjusi Teisės aktų informacinėje sistemoje Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos jaunimo politikos pagrindų įstatymo Nr. IX1871 2, 6, 7 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 6(1), 6(2), 6(3) straipsniais įstatymo projekto Nr. XVIP-2990 (toliau – Įstatymo projektas) bei atsižvelgdama į tai, kad Įstatymo projekte numatytos nuostatos aktualios Jaunimo reikalų agentūros tiesioginei veiklai, siekiant užtikrinti tinkamą jaunimo politikos įgyvendinimą Lietuvoje, teikia pastabas ir pasiūlymus bei susijusią informaciją. Dėl tikslinės grupės Atkreiptinas dėmesys, kad darbas su jaunimu yra reglamentuotas Lietuvos Respublikos jaunimo politikos pagrindų įstatyme ir darbo su jaunimu sistema Lietuvoje veikia jau daugiau nei 10 metų. Darbas su jaunimu vykdomas pagal įstatyme nustatytas formas su 14-29 metų amžiaus asmenimis, t.y. mobilusis darbas su jaunimu, darbas su jaunimu gatvėje, atvirasis darbas su jaunimu, kt. Kaip rodo praktika, dažniausiai atvirojo darbo, mobiliojo, darbo su jaunimu gatvėje paslaugos teikiamos jauniems žmonėms, neturintiems laisvalaikio praleidimo galimybių, iš sunkumus patiriančių šeimų, turintiems mokymosi sunkumų ar elgesio ir emocijų sutrikimų, gyvenantiems arti skurdo ribos (apie 35 000 jaunų žmonių per metus). 2022 m. gruodžio mėn. duomenimis, Lietuvoje mobilųjį darbą su jaunimu vykdė 27 mobiliojo darbo su jaunimu komandos 25-ose Lietuvos savivaldybėse, o darbą su jaunimu gatvėje vykdė 9 darbo su jaunimu gatvėje komandos 5 didžiosiose Lietuvos savivaldybėse. 2023 m. birželio mėnesį, Jaunimo reikalų agentūros duomenimis, Lietuvoje veikė 54 atvirieji jaunimo centrai (toliau – AJC) ir 75 atviros jaunimo erdvės (toliau
Jaunimo reikalų agentūros duomenimis, darbuotojų, dirbančių su jaunimu (toliau – jaunimo darbuotojai), skaičius auga: 2020 m. AJC ir AJE buvo 118,7 jaunimo darbuotojo etato (įdarbinti buvo 156 jaunimo darbuotojai), mobilaus darbo komandose – 15,75 etato (įdarbinti buvo 29 darbuotojai), o 2022 m. ‒ 178,1 etato AJC ir AJE (įdarbinti buvo 239 jaunimo darbuotojai), mobilaus darbo komandose ‒ 61 etatas (įdarbinti buvo 89 jaunimo darbuotojai). Atsižvelgiant į jaunimo poreikius šalyje bei reikalingas suteikti paslaugas, jaunimo darbuotojų skaičius auga – 2021 m. AJC ir AJE buvo 180 savivaldybės biudžeto lėšų ir kitų finansavimo šaltinių finansuojamų jaunimo darbuotojų etatų, kuriuose įdarbinti 240 jaunimo darbuotojai, o mobiliojo darbo su jaunimu darbo su jaunimu gatvėje komandose – 45,4 etato, kuriuose dirbo 65 darbuotojai, tuo tarpu 2022 m. – jau 200,3 etato AJC ir AJE, kuriuose dirbo
komandose – 54,1 etatas, kuriuose dirbo 81 darbuotojas. Tačiau jaunimo darbuotojo profesija nėra įtraukta į profesijų katalogą. Paminėtina, kad nemažoje dalyje Europos šalių (pvz., Estijoje, Didžiojoje Britanijoje, kt.) jaunimo darbuotojas yra išskiriamas kaip atskira profesija, universitetuose ir kolegijose yra atskira jaunimo darbuotojų specialybė arba specializacija. Tokiems darbuotojams užtikrinamas nuoseklus kvalifikacijos kėlimas, kiti elementai, rodantys tokios specialybės, profesijos pripažinimą. Pritarti.
Pritarti. 1.2 Jaunimo reikalų agentūra, 2023-07-21 Nr. g-2023-6652
1 Dėl išsilavinimo Siūlytina įteisinant jaunimo darbuotojo profesiją, reikalavimus jaunimo darbuotojo išsilavinimui dėstyti ne įstatyme, o poįstatyminiame teisės akte (analogija – Karjeros specialistai, kuriems reikalavimai įtvirtinti Švietimo įstatymu), pavyzdžiui, atnaujinant Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2013 m. gegužės 14 d. įsakymu Nr. A1-208 „Dėl Jaunimo darbuotojų veiklos aprašo patvirtinimo“ patvirtintą Jaunimo darbuotojų veiklos aprašą. Siūlytina Įstatymo projekto 3 straipsniu keičiamą įstatymo 6¹ straipsnį papildyti 3 dalimi ir nustatyti, kad „Jaunimo darbuotojui keliamus išsilavinimo ir (ar) kompetencijų reikalavimus nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras.“ Įgyvendinus šį pasiūlymą, būtų išlaikyta galimybė jaunimo darbuotojo profesijai taikyti išsilavinimo kriterijų arba jaunimo darbuotojo sertifikato turėjimo kriterijų (šiuo metu tokius sertifikatus, išduodamus Jaunimo reikalų agentūros, turi 70 su jaunimu dirbančių asmenų Lietuvoje. Daroma prielaida, kad dalis iš jų neturi Įstatymo projekto 3 straipsniu keičiamame 6¹‒straipsnyje minimo reikalingo išsilavinimo, tačiau įgijus papildomų kompetencijų jaunimo darbuotojų sertifikavimo programoje, geba kokybiškai išpildyti jaunimo darbuotojo funkcijas). Taip pat, įgyvendinus šį pasiūlymą, būtų aiškiai reglamentuotas jaunimo darbuotojų profesinės kompetencijos tobulinimas. Jaunimo darbuotojų sertifikavimas leistų žmonėms, kurie turi aukštąjį išsilavinimą (tačiau ne aukštąjį universitetinį arba aukštąjį koleginį socialinio darbo, socialinės pedagogikos, psichologijos, ugdymo mokslų arba edukologijos išsilavinimą, mokytojo profesinę kvalifikaciją, socialinio darbuotojo ar socialinio darbuotojo padėjėjo kvalifikaciją) dirbti su jaunuoliais. Praktikoje darbe su jaunimu šiuo metu dirba ir kitokį išsilavinimą turintys žmonės (pvz., viešasis administravimas).
Dažnu atveju tokiems specialistams puikiai sekasi dirbti su jaunimu, todėl svarbu siekti, kad darbuotojai, kurie turi gebėjimų dirbti su jaunuoliais, tačiau neturi tinkamo išsilavinimo, irgi turėtų galimybę būti jaunimo darbuotojais. Pritarti iš dalies. Pažymėtina, jog naujos profesijos reglamentavimas turi būti įteisintas įstatyminiu lygmeniu. Atsižvelgiant į tai, siūloma jaunimo darbuotojo profesiją įteisinti Jaunimo politikos pagrindų įstatyme, po to atitinkamai reglamentuojant ir poįstatyminiuose teisės aktuose. Pažymėtina, kad Vyriausybės nutarime pasiūlyta, jog jaunimo darbuotoju būtų galima tapti ne tik turint atitinkamos srities išsilavinimą, bet ir turint kitos srities išsilavinimą + gebėjimus dirbti su jaunimu (pasiūlymas Nr. 1.3.3). 1.3 Jaunimo reikalų agentūra,
Jaunimo darbuotojų veiklos apraše, patvirtintame Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2013 m. gegužės 14 d. įsakymu Nr. A1-208 „Dėl jaunimo darbuotojų veiklos aprašo patvirtinimo“, jaunimo darbuotojų kompetencijas sudaro bendrosios kompetencijos: asmeninė kompetencija, socialinė kompetencija, iniciatyvumo ir kūrybingumo kompetencija, komunikavimo kompetencija, pažinimo kompetencija, mokėjimo mokytis kompetencija; dalykinės darbo su jaunimu kompetencijos, metodinės kompetencijos, specialiosios kompetencijos ir kt. Viena iš specialiųjų kompetencijų, kurias jaunimo darbuotojai turi turėti – gebėjimas rengti paraiškas projektams planuoti ir vykdyti. Jaunimo darbuotojai, dirbantys su jaunimu dirbančiose įstaigose, šalia kitų savo funkcijų (santykio su jaunais žmonėmis mezgimo, poreikio atpažinimo, veiklų organizavimo ir pan.) dažnai rengia paraiškas finansavimo konkursams, kuriuos organizuoja tiek savivaldybės, tiek Jaunimo reikalų agentūra, tiek kitos įstaigos.
Paraiškos rengiamos siekiant gauti finansavimą veiklų organizavimui, jaunimo mainams, įvairių priemonių įsigijimui. Atkreiptinas dėmesys, kad savivaldybių jaunimo reikalų koordinatorių (toliau – JRK) ir jaunimo darbuotojų veikla skiriasi savo paskirtimi, tikslu, turiniu, reikalavimais dirbantiesiems. Jaunimo reikalų koordinatoriai yra valstybės tarnautojai, vykdantys valstybinę (valstybės perduotą savivaldybėms) jaunimo politikos įgyvendinimo funkciją, o tuo tarpu jaunimo darbuotojai yra pagal darbo sutartį dirbantys darbuotojai, vykdantys konkrečias funkcijas pagal jiems nustatytą pareigybės aprašymą. JRK yra atsakingas už bendradarbiavimą tarp jaunimo ir sprendimų priėmėjų, o jaunimo darbuotojas – už tiesioginį darbą su jaunimu. JRK viena iš funkcijų pagal tipinį pareigybės aprašymą yra koordinuoti su jaunimo politika tiesiogiai susijusių teisės aktų, strategijų ir jų priemonių įgyvendinimą savivaldybėje. Tai reiškia, jog JRK funkcija yra užtikrinti darbo sąlygas jaunimo darbuotojams, kad būtų skiriamas finansavimas darbui su jaunimu, o jaunimo darbuotojo funkcija – kurti mokymosi galimybes jauniems žmonėms, padėti jiems įgyti ir tobulinti kompetencijas asmeninėje, socialinėje, sociokultūrinėje ir kitose jauniems žmonėms aktualiose srityse. Siūlome nustatant jaunimo darbuotojo profesijai vykdyti skirtas funkcijas, viena iš darbuotojo funkcijų įvardinti projektų ir iniciatyvų organizavimą ir vykdymą
Pridedame Įstatymo projekto tekstą su aukščiau rašte įvardytųjų pasiūlymų formuluotėmis (3 straipsnyje – keičiamo įstatymo 6 1 str., 5 straipsnyje – keičiamo įstatymo 6
iš dalies. Pritarta Vyriausybės siūlymui Nr. 1.4, kuris rengiant buvo derintas su Jaunimo reikalų agentūra. 2.1 Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija,
2 Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija (toliau – Inspekcija) pagal kompetenciją išnagrinėjo Jūsų pateiktą derinti Lietuvos Respublikos jaunimo politikos pagrindų įstatymo Nr. IX-1871 2, 6, 7 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 6¹, 6², 6³straipsniais įstatymo projektą (toliau – Projektas). I. Projekto 3 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos jaunimo politikos pagrindų įstatymo (toliau
Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau
Reglamento 6 straipsnio 3 dalyje, pagal kurią, be kita ko, teisės aktuose numatomas asmens duomenų tvarkymas turi atitikti viešojo intereso tikslą ir turi būti proporcingas teisėtam tikslui, kurio siekiama. Vienas iš būdų, kaip pagrįsti teisės aktuose numatomo asmens duomenų tvarkymo būtinumą ir proporcingumą, yra teisės akto aiškinamasis raštas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, siūlytina papildyti Projekto aiškinamąjį raštą, aptariant teistumo duomenų, nurodytų Projekto
punktuose, rinkimo būtinumą, t. y. Projekto aiškinamajame rašte detaliau atskleisti, kodėl asmenų, siekiančių tapti jaunimo darbuotojais, teistumo duomenų tvarkymas yra būtinas ir kaip prisidėtų prie viešojo intereso tikslo. Tuo pačiu aspektu siūlytina papildyti Projekto aiškinamąjį raštą ir dėl kitų Projekto 3 straipsniu keičiamo Įstatymo 6¹ straipsnio
įgyvendinant būtų tvarkomi asmens duomenys. 2.
nepriekaištingos reputacijos, kai jam yra ar buvo apribota tėvų valdžia; jis buvo vaiko globėjas (rūpintojas) ir buvo nušalintas nuo globėjo (rūpintojo) pareigų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.246 straipsnio 2 dalyje numatytais atvejais arba jo su globos centru sudaryta tarpusavio bendradarbiavimo ir paslaugų teikimo sutartis buvo nutraukta dėl netinkamo jos vykdymo; jis piktnaudžiauja alkoholiu, psichotropinėmis, narkotinėmis ar kitomis psichiką veikiančiomis medžiagomis (Projekto 3 straipsniu keičiamo Įstatymo 6¹ straipsnio 2 dalies 3–4 ir 6 punktai). Pastebėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pasisakęs, kad „nustatant <...> reikalavimą nebūti teistam už tam tikrus nusikaltimus turi būti atsižvelgiama į nusikaltimų pavojingumą, todėl neterminuotas draudimas stoti į valstybės tarnybą gali būti nustatytas tik asmenims, padariusiems itin pavojingus nusikaltimus <...>“[3]. Taigi, neterminuoti nepriekaištingos reputacijos reikalavimai sietini su itin pavojingomis visuomenei nusikalstamomis veikomis. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, siūlytina papildomai įvertinti, ar Projekto 3 straipsniu keičiamo Įstatymo 6¹ straipsnio 2 dalies 3–4 ir 6 punktuose nustatytiems kriterijams yra reikalingos galiojimo laike ribos[4], be kita ko siekiant užtikrinti, kad numatomas asmens duomenų tvarkymas atitiktų Reglamento 6 straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus ir ESTT formuojamą praktiką, kad teisės aktu nustatomas reguliavimas turi būti būtinas ir proporcingas. Tuo pačiu, Inspekcija siūlo atsižvelgti į Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2023-07-03 išvados Nr. XIVP-2990 6 punkte pateiktą pastabą, kurioje pažymima, kad: „galiojančiuose kituose įstatymuose (pvz.
Valstybės tarnybos įstatyme, Teismų ir kt. įstatymuose) nustatyti skirtingi nepriekaištingos reputacijos reikalavimai, priklausomai nuo asmens einamų pareigų arba atliekamų funkcijų pobūdžio, siūlytume braukti projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 6¹ straipsnio 2 dalies 7 punktą, kadangi būtų neaišku, kokiais kriterijais remiantis būtų nustatoma, kurio įstatymo nustatyti nepriekaištingos reputacijos reikalavimai būti papildomai taikomi asmeniui, siekiančiam tapti jaunimo darbuotoju“. Pritarti iš dalies. Komitetas pritarė Vyriausybės siūlymui Nr. 1.3.3. Atkreiptinas dėmesys, kad jaunimo darbuotojai dirbs su 14-29 m. jaunimu. Dirbti su nepilnamečiais asmenimis gali tik Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme nustatytus reikalavimus atitinkantys darbuotojai, todėl aktualus nepriekaištingos reputacijos reikalavimas, su kuriuo taip pat susijęs ir specialių kategorijų asmens duomenų bei duomenų apie apkaltinamuosius nuosprendžius tvarkymas. 2.2 Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija, 2023-08-21 Nr. g-2023-7268
3 II. Projekto 3 straipsniu keičiamo Įstatymo 6¹ straipsnio 3 dalies antrajame sakinyje nustatyta, kad: „Nepriekaištingos reputacijos užtikrinimo tikslu jaunimo darbuotojus įdarbinantys subjektai turi teisę rinkti ir tvarkyti ypatingus jaunimo darbuotojų asmens duomenis.“ Pirmiausiai, Reglamentas nenustato tokios asmens duomenų kategorijos kaip „ypatingi asmens duomenys“. Reglamento 9 straipsnio 1 dalyje vartojamas terminas „specialių kategorijų asmens duomenys“[5]. Antra, teistumo duomenys, kurių tvarkymo taisyklės numatytos Reglamento 10 straipsnyje, nėra priskirtini prie specialiųjų kategorijų asmens duomenų. Trečia, Projekto
pirmas sakinys numato pareigą tvarkyti teistumo ir kitus asmens duomenis.
Taigi, siūlytina apsvarstyti galimybę atsisakyti Projekto 3 straipsniu keičiamo Įstatymo 6¹ straipsnio 3 dalies antrojo sakinio, kaip perteklinio. Pritarti. Keičiamo įstatymo 7 straipsnio 3 dalis patikslinta, atsižvelgiant į Vyriausybės pasiūlymą Nr. 1.3.3 bei Teisės departamento pastabą Nr. 1.7. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2024-03-13, nutarimas Nr. 185 * Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos
išvadų“, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos jaunimo politikos pagrindų įstatymo Nr. IX-1871 2, 6, 7 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 6¹, 6², 6³ straipsniais įstatymo projekto Nr. XIVP‑2990 (toliau – Įstatymo projektas) tikslui, tačiau pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui jį tobulinti, atsižvelgiant į šias pastabas ir pasiūlymus:
Pritarti. Žr. pasiūlymus žemiau lentelėje. 1.1 Vyriausybė, 2024-03-13, nutarimas Nr. 185
aiškumo ir atsižvelgiant į tai, kad Įstatymo projektu siūloma nustatyti tam tikrus reikalavimus profesijai, siūlytina patikslinti Lietuvos Respublikos jaunimo politikos pagrindų įstatymo (toliau – Įstatymas) 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „1 straipsnis.
Įstatymo paskirtis Šis įstatymas nustato jaunimo politikos formavimo, įgyvendinimo, darbo su jaunimu ypatumus, patariamąsias institucijas, jaunimo organizacijų ir su jaunimu dirbančių organizacijų kompetenciją, jaunimo darbuotojų veiklos principus, funkcijas, jaunimo darbuotojams keliamus reikalavimus.“ Pritarti. Pasiūlymas. Siūlome įstatymo projektu keičiamo įstatymo 1 straipsnį išdėstyti taip: „1 straipsnis. Įstatymo paskirtis Šis įstatymas nustato jaunimo politikos formavimo, įgyvendinimo, darbo su jaunimu ypatumus, patariamąsias institucijas, jaunimo organizacijų ir su jaunimu dirbančių organizacijų kompetenciją, jaunimo darbuotojų veiklos principus, funkcijas, jaunimo darbuotojams keliamus reikalavimus.“ 1.2 Vyriausybė,
9
būti kalbama ne apie fizinį asmenį, o apie darbuotoją, nes omenyje turimos būtent darbo santykių pagrindu vykdomos funkcijos. Taip pat pažymėtina tai, kad siūloma sąvokos „jaunimo darbuotojas“ apibrėžtis neaiški, nes neįvardyta, kokia tiksliai turėtų būti jaunimo darbuotojo veikla. Atsižvelgiant į Įstatymo
jaunimo ir su jaunimu dirbančios organizacijos, siūlytina atitinkamai koreguoti ir sąvoką „jaunimo darbuotojas“. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūlytina Įstatymo projekto 1 straipsnį išdėstyti taip: „1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas Papildyti 2 straipsnį nauja 7¹ dalimi ir ją išdėstyti taip: „7¹.
Jaunimo darbuotojas
Pritarti iš dalies. Pasiūlymas. Papildyti keičiamo įstatymo 2 straipsnį 9 dalimi (pateikto projekto buvęs 1 straipsnis), patikslinant siūlomą formuluotę: „7¹. 9. Jaunimo darbuotojas – šiame įstatyme asmeniui, dirbančiam su jaunimu, nustatytus reikalavimus atitinkantis fizinis asmuo, dirbantis su jaunais žmonėmis jų laisvalaikiu individualiai ir (ar) grupėmis ir siekiantis asmeninio ir socialinio jaunų žmonių tobulėjimo darbuotojas, jaunimo ir su jaunimu dirbančiose organizacijose individualiai ir (ar) grupėmis dirbantis su jaunais žmonėmis jų laisvalaikiu, taikydamas atvirojo darbo, darbo su jaunimu gatvėje, mobiliojo darbo su jaunimu, jaunimo praktinių įgūdžių ugdymo, jaunimo informavimo ir konsultavimo ir (ar) kitas darbo su jaunimu
projektą papildyti nuostatomis, kurios įstatymo lygmeniu įtvirtintų jaunimo darbuotojų sertifikavimą ir asmenims, siekiantiems tapti jaunimo darbuotojais, suteiktų galimybę dirbti jaunimo darbuotojais turint jaunimo darbuotojo sertifikatą. Šiuo metu atvirąjį darbą su jaunimu, darbą su jaunimu gatvėje, mobilųjį darbą su jaunimu, praktinių įgūdžių ugdymo veiklas vykdo
papildyti Įstatymo 6¹ straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyto išsilavinimo ir, patvirtinus šiame punkte siūlomą jaunimo darbuotojo sertifikavimo alternatyvą, turėtų įgyti jaunimo darbuotojo sertifikatą.
Jaunimo darbuotojo sertifikatą šiuo metu išduoda Jaunimo reikalų agentūra, vadovaudamasi Jaunimo darbuotojų sertifikavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Jaunimo reikalų agentūros direktoriaus 2023 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. 2V-167 (1.4E) „Dėl Jaunimo darbuotojų sertifikavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Praktikos įtvirtinimas įstatymo lygmeniu leistų ir toliau nuosekliai plėsti šiuo metu jau veikiančią ir taikomą darbo su jaunimu sistemą, o tai prisidėtų prie efektyvaus darbo su jaunimu plėtros Lietuvoje, stiprintų jaunimo darbuotojo, kaip profesionalaus su jaunimu dirbančio darbuotojo, vaidmenį. Jaunimo darbuotojų sertifikavimas aktualus, nes jau dabar daugelyje regionų įstaigos susiduria su iššūkiu atrasti specialistus, kurie galėtų dirbti su jaunimu. Jaunimo reikalų agentūros atliktos darbuotojų, dirbančių su jaunimu, išsilavinimo analizės duomenimis, pastebima tendencija, jog apie pusė visų jaunimo darbuotojų neturi specialaus išsilavinimo (socialinio darbo, psichologijos, socialinės pedagogikos, edukologijos). Pabrėžtinas faktas, jog šis išsilavinimo reikalavimo, kuriuo ketinama apriboti jaunimo darbuotojo profesinį statusą, neatitikimas nepaneigia fakto, kad dauguma šių su jaunimu dirbančių asmenų yra kompetentingi profesionalai, turintys vertingos patirties ir kompetencijų, reikalingų dirbant su jaunimu.
Todėl siūlytina sudaryti galimybę šiems profesionalams, neturintiems reikalaujamo išsilavinimo, nustatyto Įstatymo projekto
dalies 4 punkte, bet turintiems aukštojo mokslo kvalifikaciją, įgytą baigus kitų studijų krypčių studijas, įgyti jaunimo darbuotojo statusą, juos sertifikuojant. Sertifikato išdavimo asmeniui, siekiančiam tapti jaunimo darbuotoju, procedūrą sudarys asmens turimų gebėjimų vertinimas ir jų pripažinimas jaunimo darbuotojo sertifikatu arba papildomas tikslinių kompetencijų tobulinimas, papildomas įgytų gebėjimų vertinimas ir jaunimo darbuotojo sertifikato išdavimas. Įsigaliojus Įstatymo projektui, jaunimo darbuotojo sertifikatai būtų išduodami neterminuotam laikotarpiui, nurodant sąlygas, kurioms esant jie nebegaliotų. Priimtam Įstatymo projektui įgyvendinti prireiks papildomų valstybės biudžeto lėšų. Skaičiuotina, kad vieno asmens sertifikavimas, neįtraukiant mokymų, galėtų kainuoti apie
Įstatymo projekto įsigaliojimo metais ir po 10 000 Eur kiekvienais kitais metais. Planuojama, kad, siekdama užtikrinti jaunimo darbuotojų veiklą, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija galės padengti kaštus, reikalingus asmenims jaunimo darbuotojo sertifikatui įgyti. Paslaugų teikimas jaunuoliams – valstybės socialinės politikos dalis, o jaunimo darbuotojų sertifikavimas – kokybės užtikrinimo sistemos dalis. Siekiant didinti šios profesijos patrauklumą, svarbu užtikrinti jos prieinamumą.
Jeigu jaunimo darbuotojų sertifikavimo išlaidos bus apmokamos pačių asmenų, siekiančių tapti jaunimo darbuotojais, nebus galima užtikrinti profesionalių jaunimo darbuotojų skaičiaus, reikalingo kokybiškam darbui su jaunais žmonėmis užtikrinti. Valstybės teikiamas nemokamas (sertifikavimo išlaidas apmokės jaunimo politiką įgyvendinanti institucija) jaunimo darbuotojų sertifikavimas gali būti vienas iš valstybės paramos būdų, reikalingų specialistams pritraukti. Atitinkamai siūlytina:
Pritarti. Žr. pasiūlymus žemiau lentelėje. 1.3.1 Vyriausybė,
10 N
straipsnį nauja 7² dalimi, įtvirtinant sąvoką „jaunimo darbuotojo sertifikatas“, o dabar galiojančią Įstatymo 2 straipsnio 7¹dalį laikyti 7³dalimi: „7². Jaunimo darbuotojo sertifikatas – dokumentas, išduotas Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos, nurodytos šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje, kuriuo suteikiama teisė asmeniui, turinčiam šio įstatymo 6¹ straipsnyje nustatytą išsilavinimą ir gebėjimus, dirbti su jaunimu.“ Pritarti iš dalies. 1. Pasiūlymas. Papildyti keičiamo įstatymo 2 straipsnį 10 dalimi, patikslinant siūlomą formuluotę:
„7². 10. Jaunimo darbuotojo sertifikatas – dokumentas,
išduotas jaunimo politiką įgyvendinančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos, nurodytos šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje, kuriuo suteikiama teisė asmeniui, turinčiam šio įstatymo 6¹ straipsnyje nustatytą aukštąjį išsilavinimą ir darbui su jaunimu reikalingų gebėjimų, suteikiama teisė dirbti su jaunimu.“
2Pasiūlymas. Pakeisti keičiamo įstatymo 2 straipsnio dalių numeraciją:
buvusią 5¹ dalį laikyti 6 dalimi, buvusias 6 ir 7 dalis atitinkamai laikyti 7 ir 8 dalimis, buvusias 7¹ – 21 dalis atitinkamai laikyti 11 – 25 dalimis. 1.3.2 Vyriausybė,
7 N 3.2.
185
7 N
straipsnį 7 dalimi, įtvirtinant pareigą jaunimo politiką įgyvendinančiai institucijai patvirtinti Asmenų, siekiančių tapti jaunimo darbuotojais, sertifikavimo tvarkos aprašą, kuris reglamentuotų jaunimo darbuotojų sertifikavimo procedūrą, ir padengti išlaidas, reikalingas asmenų, siekiančių tapti jaunimo darbuotojais, sertifikavimo procedūroms atlikti: „7. Jaunimo politiką įgyvendinanti institucija tvirtina Asmenų, siekiančių tapti jaunimo darbuotojais, sertifikavimo tvarkos aprašą ir iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skiriamų asignavimų jaunimo politikos priemonėms įgyvendinti padengia asmenų, siekiančių tapti jaunimo darbuotojais, sertifikavimo išlaidas.“ Pritarti. Pasiūlymas. Papildyti keičiamo įstatymo 3 straipsnį 7 dalimi: „7. Jaunimo politiką įgyvendinanti institucija tvirtina asmenų, siekiančių tapti jaunimo darbuotojais, sertifikavimo tvarkos aprašą ir iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skiriamų asignavimų jaunimo politikos priemonėms įgyvendinti padengia asmenų, siekiančių tapti jaunimo darbuotojais, sertifikavimo išlaidas.“ 1.3.3 Vyriausybė, 2024-03-13, nutarimas Nr. 185 7P N
įtvirtinti visus reikalavimus asmenims, kurie ketina dirbti su jaunimu, ir sudaryti sąlygas pripažinti kitose valstybėse įgytas profesines kvalifikacijas, reikalingas jaunimo darbuotojo pareigybei. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, vadovaujantis Įstatymo 7 straipsnio 1 dalimi, darbą su jaunimu gali atlikti tik jaunimo ir su jaunimu dirbančios organizacijos. Pastebėtina tai, kad jaunimo darbuotojas, gavęs jaunimo darbuotojo sertifikatą, įgis teisę atlikti darbą su jaunimu, todėl siūloma nustatyti ne tik asmens išsilavinimo, bet ir gebėjimų, reikalingų šiam darbui atlikti, reikalavimus.
Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad Įstatymo projekto 3 straipsniu siūlomo papildyti Įstatymo 6¹ straipsnio 1 dalies
Lietuvos Respublikos teritorijoje – yra ne Įstatymo reguliavimo dalykas, nes užsieniečio įsidarbinimą Lietuvos Respublikoje teisėto jo buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“, kuriame nustatyti papildomi reikalavimai užsieniečiui, norinčiam dirbti Lietuvos Respublikoje. Tikslintina ir Įstatymo projekto 3 straipsniu siūlomo papildyti Įstatymo 6¹straipsnio
reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) nenustato tokios duomenų kategorijos kaip ypatingi asmens duomenys (Reglamento (ES) 2016/679 9 straipsnyje vartojama sąvoka „specialių kategorijų asmens duomenys“). Svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad jaunimo darbuotojai dirbs su jaunimu nuo 14 iki 29 metų. Dirbti su nepilnamečiais asmenimis gali tik Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme nustatytus reikalavimus atitinkantys darbuotojai, todėl aktualus nepriekaištingos reputacijos reikalavimas. Su nepriekaištingos reputacijos reikalavimu taip pat susijęs ir specialių kategorijų asmens duomenų bei duomenų apie apkaltinamuosius nuosprendžius tvarkymas. Tai būtina, siekiant, kad į jaunimo darbuotojo pareigas būtų priimami tik asmenys, atitinkantys nepriekaištingos reputacijos reikalavimus, nepripažinti kaltais dėl įvairių nusikalstamų veikų.
Kadangi valstybinį mokslo ir studijų reguliavimą nustato Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymas, siūloma Įstatymo sąvokas, susijusias su aukštojo mokslo kvalifikacija, suderinti su Mokslo ir studijų įstatyme ir jį įgyvendinančiuose teisės aktuose vartojamomis sąvokomis. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūlytina Įstatymo projekto
išdėstyti taip: „6¹ straipsnis. Jaunimo darbuotojui keliami reikalavimai
1Asmuo gali tapti jaunimo darbuotoju, jeigu jis:
1) turi aukštojo mokslo kvalifikaciją, įgytą baigus socialinio darbo, psichologijos studijų krypties studijas ar ugdymo mokslų studijų krypčių grupės studijas, arba jai lygiavertę aukštojo mokslo kvalifikaciją bei socialinio pedagogo kvalifikaciją ir yra nepriekaištingos reputacijos arba
2) turi aukštąjį išsilavinimą, gebėjimus, nustatytus šio įstatymo 6² straipsnio 2 dalyje, patvirtintus jaunimo darbuotojo sertifikatu, ir yra nepriekaištingos reputacijos. 2.
2Asmuo, siekiantis tapti jaunimo darbuotoju,
nelaikomas nepriekaištingos reputacijos asmeniu, jeigu:
1) jis įsiteisėjusiu apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu dėl nusikalstamų veikų žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, dėl vaiko išnaudojimo pornografijai, pelnymosi iš vaiko prostitucijos, vaiko įtraukimo į prostituciją ar disponavimo pornografinio turinio dalykais, kuriuose vaizduojamas vaikas ar asmuo pateikiamas kaip vaikas, vaiko pirkimo ar pardavimo, taip pat dėl kitų tyčinių sunkių ar labai sunkių nusikaltimų ar dėl analogiškų veikų, numatytų kitų valstybių baudžiamuosiuose įstatymuose, neatsižvelgiant į tai, ar teistumas yra išnykęs ar panaikintas;
2) jis įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs kitą, negu nurodyta šios dalies
neišnykęs ar nepanaikintas;
3) jis įstatymų nustatyta tvarka atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimus, nurodytus šios dalies 1 punkte;
4) jam yra ar buvo apribota tėvų valdžia;
5) jis buvo vaiko globėjas (rūpintojas) ir buvo nušalintas nuo globėjo (rūpintojo) pareigų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.246 straipsnio 2 dalyje numatytais atvejais arba jo su globos centru sudaryta tarpusavio bendradarbiavimo ir paslaugų teikimo sutartis buvo nutraukta dėl netinkamo jos vykdymo;
6) jis yra ar buvo įstatymų nustatyta tvarka uždraustos organizacijos narys, jeigu nuo narystės pabaigos nepraėjo 3 metai;
7) jis piktnaudžiauja alkoholiu, psichotropinėmis, narkotinėmis ar kitomis psichiką veikiančiomis medžiagomis. 3. Jaunimo ir su jaunimu dirbančios organizacijos privalo užtikrinti, kad į jaunimo darbuotojų pareigas būtų priimti ir jas eitų tik šio įstatymo reikalavimus atitinkantys nepriekaištingos reputacijos asmenys.
Šiuo tikslu jaunimo ir su jaunimu dirbančios organizacijos turi teisę rinkti ir tvarkyti pretendentų į jaunimo darbuotojus ir jaunimo darbuotojų specialių kategorijų asmens duomenis bei duomenis apie apkaltinamuosius nuosprendžius. Teisėto specialių kategorijų asmens duomenų tvarkymo sąlyga – 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) 9 straipsnio 2 dalies b punktas.
Tvarkant specialių kategorijų asmens duomenis ir duomenis apie apkaltinamuosius nuosprendžius, taikomos šios duomenų subjekto pagrindinių teisių ir interesų apsaugos priemonės:
1) pretendento į jaunimo darbuotojus, netapusio jaunimo darbuotoju, specialių kategorijų asmens duomenys ir duomenys apie apkaltinamuosius nuosprendžius saugomi dvejus metus nuo jo nepriekaištingos reputacijos patikrinimo procedūros pabaigos, o vėliau sunaikinami;
2) jaunimo darbuotojo specialių kategorijų asmens duomenys ir duomenys apie apkaltinamuosius nuosprendžius saugomi atrankos procedūros, jo darbo jaunimo ir (ar) su jaunimu dirbančioje organizacijoje metu ir dvejus metus nuo darbo šioje organizacijoje pabaigos, vėliau sunaikinami;
3) pretendentui į jaunimo darbuotojus ir jaunimo darbuotojui suteikiama išsami informacija apie jo asmens duomenų tvarkymą pagal Reglamento (ES) 2016/679 13 ir 14 straipsnių reikalavimus;
4) jaunimo ir su jaunimu dirbančios organizacijos privalo užtikrinti, kad už šių asmens duomenų tvarkymą atsakingi organizacijos darbuotojai būtų pasirašę konfidencialumo pasižadėjimus arba jiems būtų taikoma teisės aktuose nustatyta konfidencialumo pareiga;
5) jaunimo ir su jaunimu dirbančios organizacijos privalo užtikrinti, kad organizacijoje būtų nustatytos organizacinės ir techninės duomenų saugumo priemonės, skirtos šiems asmens duomenims apsaugoti nuo asmens duomenų saugumo pažeidimo. 4. Užsienio valstybėse įgyta jaunimo darbuotojo profesinė kvalifikacija pripažįstama Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo nustatyta tvarka.“ Pritarti. Pasiūlymas. Papildyti keičiamą įstatymą 7 (buvęs pateikto projekto 3 straipsnis) straipsniu: „3 straipsnis.
Įstatymo papildymas 6¹ straipsniu Papildyti šį įstatymą 6¹ straipsniu ir jį išdėstyti taip:
„6¹ 7 straipsnis. Jaunimo darbuotojui keliami
reikalavimai
darbuotoju, turi atitikti šiuos bendruosius reikalavimus:
1) teisėtai būti Lietuvos Respublikos teritorijoje;
2) mokėti valstybinę lietuvių kalbą;
3) būti ne jaunesnis kaip 18 metų;
4) turėti ne žemesnį nei aukštąjį universitetinį arba aukštąjį koleginį socialinio darbo, socialinės pedagogikos, psichologijos, ugdymo mokslų arba edukologijos išsilavinimą, mokytojo profesinę kvalifikaciją, socialinio darbuotojo ar socialinio darbuotojo padėjėjo kvalifikaciją;
5) būti nepriekaištingos reputacijos. 2.
darbuotoju, nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis:
1) įsiteisėjusiu apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu už nusikalstamas veikas žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, už vaiko išnaudojimą pornografijai, pelnymąsi iš vaiko prostitucijos, vaiko įtraukimą į prostituciją ar disponavimą pornografinio turinio dalykais, kuriuose vaizduojamas vaikas ar asmuo pateikiamas kaip vaikas, vaiko pirkimą ar pardavimą, taip pat už kitus tyčinius sunkius ar labai sunkius nusikaltimus ar už analogiškas veikas, numatytas kitų valstybių baudžiamuosiuose įstatymuose, neatsižvelgiant į tai, ar teistumas yra išnykęs ar panaikintas;
2) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu padarius kitą, negu nurodyta šios dalies 1 punkte, nesunkų ir (ar) apysunkį nusikaltimą, jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas;
3) jam yra ar buvo apribota tėvų valdžia;
4) jis buvo vaiko globėjas (rūpintojas) ir buvo nušalintas nuo globėjo (rūpintojo) pareigų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.246 straipsnio 2 dalyje numatytais atvejais arba jo su globos centru sudaryta tarpusavio bendradarbiavimo ir paslaugų teikimo sutartis buvo nutraukta dėl netinkamo jos vykdymo;
5) yra ar buvo įstatymų nustatyta tvarka uždraustos organizacijos narys, jeigu nuo narystės pabaigos nepraėjo 3 metai;
6) jis piktnaudžiauja alkoholiu, psichotropinėmis, narkotinėmis ar kitomis psichiką veikiančiomis medžiagomis;
7) kitais įstatymų nustatytais atvejais. 3. Su jaunimu dirbančios organizacijos ir kiti jaunimo darbuotojus įdarbinantys subjektai privalo užtikrinti, kad į jaunimo darbuotojų pareigas būtų priimti ir jose dirbtų tik nepriekaištingos reputacijos asmenys. Nepriekaištingos reputacijos užtikrinimo tikslu jaunimo darbuotojus įdarbinantys subjektai turi teisę rinkti ir tvarkyti ypatingus jaunimo darbuotojų asmens duomenis.“ 1.
Asmuo gali tapti jaunimo darbuotoju, jeigu jis:
1) turi aukštojo mokslo kvalifikaciją, įgytą baigus socialinio darbo, psichologijos studijų krypties studijas ar ugdymo mokslų studijų krypčių grupės studijas, arba jai lygiavertę aukštojo mokslo kvalifikaciją bei socialinio pedagogo kvalifikaciją ir yra nepriekaištingos reputacijos arba
2) turi aukštąjį išsilavinimą, gebėjimus, nustatytus šio įstatymo 6² 8 straipsnio 2 dalyje nurodytų gebėjimų, patvirtintų jaunimo darbuotojo sertifikatu, ir yra nepriekaištingos reputacijos. 2.
darbuotoju, nelaikomas nepriekaištingos reputacijos asmeniu, jeigu:
1) jis atitinka Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas įsiteisėjusiu apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu dėl nusikalstamų veikų žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, dėl vaiko išnaudojimo pornografijai, pelnymosi iš vaiko prostitucijos, vaiko įtraukimo į prostituciją ar disponavimo pornografinio turinio dalykais, kuriuose vaizduojamas vaikas ar asmuo pateikiamas kaip vaikas, vaiko pirkimo ar pardavimo, taip pat dėl kitų tyčinių sunkių ar labai sunkių nusikaltimų ar dėl analogiškų veikų, numatytų kitų valstybių baudžiamuosiuose įstatymuose, neatsižvelgiant į tai, ar teistumas yra išnykęs ar panaikintas;
2) jis įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs kitą, negu nurodyta šios dalies
neišnykęs ar nepanaikintas;
3) jis įstatymų nustatyta tvarka atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimus, nurodytus šios dalies 1 punkte;
4) jam yra ar buvo apribota tėvų valdžia;
5) jis buvo vaiko globėjas (rūpintojas) ir buvo nušalintas nuo globėjo (rūpintojo) pareigų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.246 straipsnio 2 dalyje numatytais atvejais arba jo su globos centru sudaryta tarpusavio bendradarbiavimo ir paslaugų teikimo sutartis buvo nutraukta dėl netinkamo jos vykdymo;
6) jis yra ar buvo įstatymų nustatyta tvarka uždraustos organizacijos narys, jeigu nuo narystės šioje organizacijoje pabaigos nepraėjo 3 metai;
7) jis piktnaudžiauja alkoholiu, psichotropinėmis, narkotinėmis ar kitomis psichiką veikiančiomis medžiagomis. 3. Jaunimo ir su jaunimu dirbančios organizacijos privalo užtikrinti, kad į jaunimo darbuotojų pareigas būtų priimti ir jas eitų tik šio įstatymo reikalavimus atitinkantys nepriekaištingos reputacijos asmenys.
Šiuo tikslu jaunimo ir su jaunimu dirbančios organizacijos turi teisę rinkti ir tvarkyti pretendentų į jaunimo darbuotojus ir jaunimo darbuotojų specialių kategorijų asmens duomenis bei duomenis apie apkaltinamuosius teismo nuosprendžius. Teisėto specialių kategorijų asmens duomenų tvarkymo sąlyga – nurodyta
2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrojo duomenų apsaugos reglamento) 9 straipsnio 2 dalies b punkte.
Tvarkant specialių kategorijų asmens duomenis ir duomenis apie apkaltinamuosius teismo nuosprendžius, taikomos šios duomenų subjekto pagrindinių teisių ir teisėtų interesų apsaugos priemonės:
1) pretendento į jaunimo darbuotojus, netapusio jaunimo darbuotoju, specialių kategorijų asmens duomenys ir duomenys apie apkaltinamuosius teismo nuosprendžius saugomi dvejus metus nuo jo nepriekaištingos reputacijos patikrinimo procedūros pabaigos, o vėliau sunaikinami;
2) jaunimo darbuotojo specialių kategorijų asmens duomenys ir duomenys apie apkaltinamuosius teismo nuosprendžius saugomi atrankos procedūros, jo darbo jaunimo ir (ar) su jaunimu dirbančioje organizacijoje metu ir dvejus metus nuo darbo šioje organizacijoje pabaigos, vėliau sunaikinami;
3) pretendentui į jaunimo darbuotojus ir jaunimo darbuotojui suteikiama išsami informacija apie jo asmens duomenų tvarkymą pagal Reglamento (ES) 2016/679 13 ir 14 straipsniuose išdėstytus reikalavimus;
4) jaunimo ir su jaunimu dirbančios organizacijos privalo užtikrinti, kad už šių asmens duomenų tvarkymą atsakingi organizacijos darbuotojai būtų pasirašę konfidencialumo pasižadėjimus arba jiems būtų taikoma teisės aktuose nustatyta konfidencialumo pareiga;
5) jaunimo ir su jaunimu dirbančios organizacijos privalo užtikrinti, kad organizacijoje būtų nustatytos organizacinės ir techninės duomenų saugumo priemonės, skirtos šiems asmens duomenims apsaugoti nuo asmens duomenų saugumo pažeidimo. 4. Užsienio valstybėse įgyta jaunimo darbuotojo profesinė kvalifikacija pripažįstama Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo nustatyta tvarka.“ 1.3.4 Vyriausybė, 2024-03-13, nutarimas Nr. 185 8P N 3.4.
185 8P N 3.4. Atsižvelgiant į tai, kad siūloma įtvirtinti jaunimo darbuotojo sertifikatą, kaip alternatyvų dokumentą, patvirtinantį asmens teisę dirbti su jaunimu ir jaunimo darbuotojo kvalifikaciją, siūloma Įstatymo projektą papildyti 6² straipsniu ir jame nustatyti jaunimo darbuotojo sertifikavimo sąlygas, o Įstatymo projekto 4 ir 5 straipsniuose išdėstytus 6²–6³ straipsnius laikyti atitinkamai 6³–6⁴ straipsniais: „6² straipsnis. Jaunimo darbuotojo sertifikavimas
įstatymo 6¹ straipsnio
reikalavimus, išduoda jaunimo politiką įgyvendinanti institucija. Asmuo, siekiantis tapti jaunimo darbuotoju, turi teisę ne dažniau kaip kas penkerius metus kreiptis dėl jaunimo darbuotojo sertifikato išdavimo nemokamai, jei jis atitinka šio įstatymo 6¹ straipsnio
reikalavimus. Sprendimas išduoti (atsisakyti išduoti) jaunimo darbuotojo sertifikatą priimamas ne vėliau kaip per 60 kalendorinių dienų nuo asmens kreipimosi į jaunimo politiką įgyvendinančią instituciją dienos. Jeigu jaunimo politiką įgyvendinanti institucija priima sprendimą atsisakyti išduoti jaunimo darbuotojo sertifikatą dėl to, kad asmuo neturi gebėjimų, nurodytų šio straipsnio 2 dalyje, asmuo gali pakartotinai kreiptis dėl jaunimo darbuotojo sertifikato išdavimo nemokamai ne anksčiau kaip po 1 metų nuo sprendimo atsisakyti išduoti jaunimo darbuotojo sertifikatą priėmimo dienos. 2. Jaunimo darbuotojo sertifikatu patvirtinami gebėjimai:
1) įvertinti jauno žmogaus poreikius ir vykdyti intervenciją;
2) bendrauti ir dirbti komandoje;
3) imtis iniciatyvos, planuoti ir prisiimti atsakomybę;
4) analizuoti situaciją (reflektuoti);
5) tobulėti;
6) plėtoti tarpinstitucinį bendradarbiavimą;
7) daryti teigiamą įtaką jauniems žmonėms ir jų aplinkai. 3.
panaikinamas jaunimo politiką įgyvendinančios institucijos nustatyta tvarka, jeigu:
1) jaunimo politiką įgyvendinanti institucija savo nustatyta tvarka nustato, kad asmuo, gavęs jaunimo darbuotojo sertifikatą, nebedirba jaunimo darbuotoju daugiau kaip 5 metus nuo dienos, kai nutrūko jo darbiniai santykiai su jį įdarbinusia jaunimo ir (ar) su jaunimu dirbančia organizacija, kurioje jis dirbo jaunimo darbuotoju;
2) asmuo, turintis jaunimo darbuotojo sertifikatą, jaunimo politiką įgyvendinančiai institucijai jos nustatyta tvarka pateikia prašymą pripažinti jaunimo darbuotojo sertifikatą negaliojančiu;
3) išdavus jaunimo darbuotojo sertifikatą paaiškėja, kad prašyme išduoti jaunimo darbuotojo sertifikatą pateikti klaidingi duomenys, arba nustatoma, kad asmuo, gavęs jaunimo darbuotojo sertifikatą, jaunimo politiką įgyvendinančiai institucijai pateikė klaidingą su sertifikavimo procedūra susijusią informaciją ar suklastotus dokumentus;
4) paaiškėja, kad asmuo, turintis jaunimo darbuotojo sertifikatą, neatitinka šio įstatymo 6¹ straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų.“
4Siūlytina, nustatant jaunimo darbuotojo funkcijas,
Įstatymo projekto 5 straipsnyje išdėstyto Įstatymo 6³ straipsnio
(valstybės tarnautojo) funkcijas, nurodytas Įstatymo 3 straipsnio
išdėstyti taip: „5) rengia ir įgyvendina socialinius projektus, padedančias užtikrinti jaunimo veiklos įvairovę, tarpkultūriškumą ir ugdymosi galimybes;“. Pritarti. Pasiūlymas. Keičiamą įstatymą papildyti nauju 8 straipsniu:
„6² 8 straipsnis. Jaunimo darbuotojo sertifikavimas
darbuotojo sertifikatą asmeniui, atitinkančiam šio įstatymo 6¹ 7 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytus reikalavimus, išduoda jaunimo politiką įgyvendinanti institucija.
Asmuo, atitinkantis šio įstatymo 7 straipsnio
ir siekiantis tapti jaunimo darbuotoju, turi teisę ne dažniau kaip kas penkerius metus kreiptis dėl jaunimo darbuotojo sertifikato išdavimo nemokamai, jei jis atitinka šio įstatymo 6¹ straipsnio
išduoti) jaunimo darbuotojo sertifikatą priimamas ne vėliau kaip per
įgyvendinančią instituciją dienos. Jeigu jaunimo politiką įgyvendinanti institucija priima sprendimą atsisakyti išduoti jaunimo darbuotojo sertifikatą dėl to, kad asmuo neturi gebėjimų, nurodytų šio straipsnio
jaunimo darbuotojo sertifikato išdavimo nemokamai ne anksčiau kaip po 1 metų nuo sprendimo atsisakyti išduoti jaunimo darbuotojo sertifikatą priėmimo dienos. 2. Jaunimo darbuotojo sertifikatu patvirtinami gebėjimai:
1) įvertinti jauno žmogaus poreikius ir vykdyti intervenciją;
2) bendrauti ir dirbti komandoje;
3) imtis iniciatyvos, planuoti ir prisiimti atsakomybę;
4) analizuoti situaciją (reflektuoti);
5) tobulėti;
6) plėtoti tarpinstitucinį bendradarbiavimą;
7) daryti teigiamą įtaką jauniems žmonėms ir jų aplinkai. 3.
panaikinamas jaunimo politiką įgyvendinančios institucijos nustatyta tvarka, jeigu:
1) jaunimo politiką įgyvendinanti institucija savo nustatyta tvarka nustato, kad asmuo, gavęs jaunimo darbuotojo sertifikatą, nebedirba jaunimo darbuotoju daugiau ilgiau kaip 5 metus nuo dienos, kai nutrūko jo darbiniai santykiai su jį įdarbinusia jaunimo ir (ar) su jaunimu dirbančia organizacija, kurioje jis dirbo jaunimo darbuotoju;
2) asmuo, turintis jaunimo darbuotojo sertifikatą, jaunimo politiką įgyvendinančiai institucijai jos nustatyta tvarka pateikia prašymą pripažinti jaunimo darbuotojo sertifikatą negaliojančiu;
3) išdavus jaunimo darbuotojo sertifikatą paaiškėja, kad prašyme išduoti jaunimo darbuotojo sertifikatą pateikti klaidingi duomenys, arba nustatoma, kad asmuo, gavęs jaunimo darbuotojo sertifikatą, jaunimo politiką įgyvendinančiai institucijai pateikė klaidingą su sertifikavimo procedūra susijusią informaciją ar suklastotus dokumentus;
4) paaiškėja, kad asmuo, turintis jaunimo darbuotojo sertifikatą, neatitinka šio įstatymo 6¹ 7 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų.“ 1.4. Vyriausybė,
15
4Siūlytina, nustatant jaunimo darbuotojo funkcijas,
Įstatymo projekto 5 straipsnyje išdėstyto Įstatymo 6³ straipsnio
(valstybės tarnautojo) funkcijas, nurodytas Įstatymo 3 straipsnio
išdėstyti taip: „5) rengia ir įgyvendina socialinius projektus, padedančias užtikrinti jaunimo veiklos įvairovę, tarpkultūriškumą ir ugdymosi galimybes.“. Pritarti. Pasiūlymas.
Pasiūlymas. Pateikto įstatymo projekto 6³straipsnį pernumeruoti ir jį laikyti projektu keičiamo įstatymo 9 straipsniu, šio straipsnio 5 punktą pakeisti ir išdėstyti taip: „5) rengia ir įgyvendina socialines programas ir socialinius projektus, padedančius užtikrinti jaunimo veiklos įvairovę, tarpkultūriškumą ir ugdymosi galimybes;“ 1.5. Vyriausybė,
Įstatymo 6 straipsnyje suformuluoti darbo su jaunimu principai, nėra tikslinga Įstatymą pildyti ir jaunimo darbuotojų veiklos principais, kurie siūlomi Įstatymo projekto 4 straipsnyje. Pritarti. Pasiūlymas: atsisakyti pateiktu projektu siūlomo 4 straipsnio nuostatų:
„4 straipsnis. Įstatymo papildymas 6² straipsniu
Papildyti šį įstatymą 6² straipsniu ir jį išdėstyti taip: „6² straipsnis. Jaunimo darbuotojų veiklos principai Jaunimo darbuotojai savo veikloje laikosi šių principų:
1) supratimo – suvokia jauną žmogų kaip besiformuojančią asmenybę, sugeba įsijausti į jo patyrimus, išgyvenimus, suvokia jauną žmogų supančią aplinką ir pasitelkia ją vykdydami veiklas jauno žmogaus labui;
2) pagarbos – supranta ir gerbia jauną žmogų ir jauno žmogaus apsisprendimus, kurie nedaro žalos pačiam jaunam žmogui ir aplinkiniams;
3) pavyzdingumo – suvokia, kad savo veiksmais ir pavyzdžiu daro įtaką jaunam žmogui, todėl elgiasi atitinkamai, atsižvelgdami į jauno žmogaus poreikius ir brandumą;
4) konfidencialumo ir teisingumo – atlikdami savo funkcijas, laikosi konfidencialumo principo, jei tai neprieštarauja įstatymams ir kitiems teisės aktams;
5) profesionalumo – aiškiai apsibrėžia savo vaidmenį darbe su jaunais žmonėmis, laikosi pagarbaus ir konstruktyvaus santykio su jaunais žmonėmis, kolegomis ir kitais jauno žmogaus aplinkos asmenimis.“ 1.6 Vyriausybė, 2024-03-13, nutarimas Nr. 1852 6.
1852
suformuluotos nuostatos, skirtos santykiams reguliuoti iki Įstatymo projektu siūlomų nuostatų įsigaliojimo ir užtikrinančios teisėtus asmenų, kurie jaunimo darbuotojo sertifikatus gavo iki Įstatymo projektu siūlomų nuostatų įsigaliojimo, lūkesčius. Atitinkamai turi būti sudarytos sąlygos asmenims, šiuo metu dirbantiems jaunimo ir
(ar) su jaunimu dirbančiose organizacijose tiesiogiai su jaunimu, bet neturintiems jaunimo darbuotojams reikalingo aukštojo išsilavinimo arba jaunimo darbuotojo sertifikato, juos įgyti. Atsižvelgiant į tai, siūlytina Įstatymo projekto 7 straipsnyje nustatyti išimtį asmenims, šiuo metu dirbantiems jaunimo ir (ar) su jaunimu dirbančiose organizacijose tiesiogiai su jaunimu, priimtiems į šias pareigas iki Įstatymo projektu siūlomų nuostatų įsigaliojimo datos, bet neturintiems Įstatymo projekto 3 straipsniu siūlomo papildyti Įstatymo 6¹ straipsnio 1 dalyje nustatyto aukštojo išsilavinimo. Taip pat iki Įstatymo projektu siūlomų nuostatų įsigaliojimo turi būti atnaujinti Įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai, atitinkamai turi būti koreguojamas ir Įstatymo projekto 7 straipsnio 2 dalyje nurodytas įgyvendinamųjų teisės aktų priėmimo terminas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūloma Įstatymo projekto 7 straipsnį išdėstyti taip: „7 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2026 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos iki 2025 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3.
darbuotojų sertifikatai, jaunimo politiką įgyvendinančios institucijos, nurodytos Lietuvos Respublikos jaunimo pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje (toliau – jaunimo politiką įgyvendinanti institucija), nustatyta tvarka išduoti iki šio įstatymo įsigaliojimo datos, galioja 5 metus nuo jaunimo politiką įgyvendinančios institucijos direktoriaus įsakymo, kuriuo buvo išduoti jaunimo darbuotojų sertifikatai, priėmimo datos. 4. Asmenims, dirbantiems jaunimo ir (ar) su jaunimu dirbančiose organizacijose tiesiogiai su jaunimu, priimtiems į šias pareigas iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos ir neturintiems šio įstatymo 3 straipsniu papildomo įstatymo 6¹ straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nustatyto aukštojo išsilavinimo, reikalavimas turėti nurodytą išsilavinimą ir jaunimo darbuotojo sertifikatą netaikomas iki 2029 m. rugsėjo 1 d. 5. Prašymai gauti jaunimo darbuotojo sertifikatą, pateikti jaunimo politiką įgyvendinančiai institucijai iki šio įstatymo įsigaliojimo, nagrinėjami ir sprendimai dėl jaunimo darbuotojo sertifikato išdavimo priimami jaunimo politiką įgyvendinančios institucijos nustatyta tvarka, galiojusia iki šio įstatymo įsigaliojimo.“ Pritarti. Pasiūlymas. Pakeisti pateikto įstatymo projekto 7 straipsnį, jį laikyti įstatymo projekto 2 straipsniu ir išdėstyti taip:
ir įgyvendinimas
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį,
įsigalioja 2024 m. sausio 1 d. 2026 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos iki 2023 m. gruodžio 31 d. Vyriausybės įgaliotos institucijos iki 2025 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3.
sertifikatai, jaunimo politiką įgyvendinančios institucijos, nurodytos šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos jaunimo politikos pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje (toliau – jaunimo politiką įgyvendinanti institucija), nustatyta tvarka išduoti iki šio įstatymo įsigaliojimo datos, galioja 5 metus nuo jaunimo politiką įgyvendinančios institucijos direktoriaus įsakymo, kuriuo buvo išduoti jaunimo darbuotojų sertifikatai, priėmimo datos. 4. Asmenims, dirbantiems jaunimo ir (ar) su jaunimu dirbančiose organizacijose tiesiogiai su jaunimu, priimtiems į šias pareigas iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos ir neturintiems šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Jaunimo politikos pagrindų įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nustatyto aukštojo išsilavinimo, reikalavimas turėti nurodytą išsilavinimą ir jaunimo darbuotojo sertifikatą netaikomas iki 2029 m. rugsėjo 1 d. 5. Prašymai gauti išduoti jaunimo darbuotojo sertifikatą, pateikti jaunimo politiką įgyvendinančiai institucijai iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, nagrinėjami ir sprendimai dėl jaunimo darbuotojo sertifikato išdavimo priimami jaunimo politiką įgyvendinančios institucijos nustatyta tvarka, galiojusia iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos.“
6Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Jaunimo ir sporto reikalų komisija, 2024-04-24 * Pritarti įstatymo projektui ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir Vyriausybės pasiūlymus, kuriems komisija pritarė. Pritarti. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p
1Socialinių reikalų ir darbo komitetas,
2024-05-31 I Argumentai: Kadangi keičiamame įstatymo projekte keičiama daugiau kaip pusė jo straipsnių, vadovaujantis Teisingumo ministro įsakymo 2013-12-23 Nr. 1R-298 „Dėl teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“ 141 punktu, siūlome Įstatymo projektu siūlomas keisti Jaunimo politikos pagrindų įstatymo nuostatas dėstyti nauja redakcija. Atsižvelgiant į tai, atitinkamai siūlome pakeisti įstatymo projekto pavadinimą. Pasiūlymas. Pakeisti įstatymo projekto pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
ĮSTATYMAS“. Pritarti. 2. Socialinių reikalų ir darbo komitetas, 2024-05-31 10,11 Argumentai: Kadangi įstatymo projektas dėstomas nauja redakcija, siūlome pernumeruoti atitinkamus straipsnius ar jų dalis. 1. Pasiūlymas. Pernumeruoti keičiamo įstatymo 7 ir 8 straipsnius, juos atitinkamai laikyti 10 ir 11 straipsniais. 2. Pasiūlymas. Pernumeruoti pateikto įstatymo projekto
keičiamo įstatymo 10 straipsnio 3 dalimi, o šio straipsnio 3 ir 4 dalis atitinkamai laikyti 4 ir 5 dalimis. Pritarti. 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirta pranešėja: Rasa Petrauskienė. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas. Komiteto pirmininkė (Parašas) Paulė Kuzmickienė Komiteto biuro patarėja A. Kazlauskienė [1] 2016 m. balandžio 27 d.
Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas). [2] ESTT 2021 m. birželio 22 d. sprendimo byloje C-439/19 74–75 pastraipos. [³] Pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2021 m. balandžio 14 d. nutarimo Nr. KT58-A-N4/2021 byloje 12.3 pastraipa. [4] Pavyzdžiui, Socialinių paslaugų įstatymo Nr. X-493 pakeitimo įstatymo projekto (nauja redakcija) 22 straipsnio 8 dalis, „piktnaudžiauja alkoholiu, narkotinėmis, psichotropinėmis ar kitomis psichiką veikiančiomis medžiagomis, kai šios aplinkybės nustatytos socialinių paslaugų įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos nustatyta tvarka, ir nuo piktnaudžiavimo fakto nustatymo nepraėjo 3 metai“. [5] Jiems yra priskirtini asmens duomenys apie rasinę ar etninę kilmę, politines pažiūras, religinius ar filosofinius įsitikinimus ar narystę profesinėse sąjungose, genetiniai duomenys, biometriniai duomenys, siekiant konkrečiai nustatyti fizinio asmens tapatybę, sveikatos duomenys arba duomenys apie fizinio asmens lytinį gyvenimą ir lytinę orientaciją.