Projekto Projekto lyginamasis variantas
KARO PADĖTIES įstatymo NR. VIII-1721 2, 8, 9, 11, 12, 13, 28 STRAIPSNIŲ, VI SKYRIAUS PAVADINIMO PAKEITIMO IR ĮSTATYMO
1Pakeisti 2 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Ginkluotosios pajėgos – Lietuvos kariuomenė ir, įvedus karo padėtį, kitos
institucijos: Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Valstybės sienos apsaugos tarnyba), Valstybės sienos apsaugos tarnybos rezervas, Viešojo saugumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Viešojo saugumo tarnyba), Viešojo saugumo tarnybos rezervas, Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos tarnyba, Vadovybės apsaugos tarnybos rezervas, Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas prie Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos (toliau – Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas) ir Lietuvos šaulių sąjungos koviniai būriai, taip pat šio įstatymo nustatyta tvarka ginkluotosioms pajėgoms priskirti komendantiniai Lietuvos šaulių sąjungos ginkluoto pasipriešinimo vienetai ir koviniai asmenų ir jų organizacijų ginkluoto pasipriešinimo vienetai ir partizanų vienetai, veikiantys okupuotoje Lietuvos valstybės teritorijoje.“
2Papildyti 2 straipsnį nauja 4 dalimi:
„4. Karo komendantūra – valstybės institucija su
patvirtinta struktūra, kuri remia karo komendantą, teikdama jam pasiūlymus, administruodama žmogiškųjų išteklių kaitą komendantiniame vienete ir užtikrindama kitų ginkluotųjų pajėgų vado karo komendantui skirtų užduočių vykdymą.“
dalimis. 4. Papildyti 2 straipsnį nauja 7 dalimi: „7.
Koviniai asmenų ir jų organizacijų ginkluoto pasipriešinimo vienetai – ginkluoto pasipriešinimo dalyvių būriai, savanoriškumo pagrindu sudaromai iš pilnamečių Lietuvos Respublikos piliečių, kurie turi teisę įsigyti ir turėti ginklą, netarnauja Lietuvos kariuomenėje, nėra institucijų, kurios, įvedus karo padėtį, tampa ginkluotųjų pajėgų dalimi, pareigūnai ar nariai, nėra įtraukti į civilinį mobilizacinį personalo rezervą, vykdantys ginkluotos gynybos ar teritorinės apsaugos užduotis.“
5Buvusią 2 straipsnio 6 dalį laikyti 8 dalimi. 6. Papildyti 2 straipsnį nauja 9 dalimi:
„9. Partizanų vienetai – ginkluoto pasipriešinimo
dalyvių būriai, savanoriškumo pagrindu sudaromai iš pilnamečių Lietuvos Respublikos piliečių, kurie turi teisę įsigyti ir turėti ginklą, netarnauja Lietuvos kariuomenėje, nėra institucijų, kurios, įvedus karo padėtį, tampa ginkluotųjų pajėgų dalimi, pareigūnai ar nariai, nėra įtraukti į civilinį mobilizacinį personalo rezervą, ir savarankiškai veikiantys okupuotoje Lietuvos valstybės teritorijoje, priešo užnugaryje.“
dalimis. 2 straipsnis. 8 straipsnio pakeitimas Paleisti 8 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Ginkluotosioms pajėgoms vadovauja, Valstybės ginkluotos gynybos koncepcijos įgyvendinimą ir ginkluotos gynybos planų vykdymą užtikrina ginkluotųjų pajėgų vadas, pavaldus Respublikos Prezidentui.“
straipsniu Papildyti Įstatymą 8¹ straipsniu: „8¹ straipsnis. Karo komendantūros
apsaugos vykdymui karo padėties metu, karo komendantų paramai, teikiant jiems pasiūlymus, administruojant žmogiškųjų išteklių kaitą komendantiniuose vienuose ir užtikrinant kitų ginkluotųjų pajėgų vado karo komendantams skirtų užduočių vykdymą savivaldybėse įsteigiamos karo komendantūros (toliau – komendantūros). 2. Komendantūrų darbą organizuoja ir jų veiklai vadovauja karo komendantai. 3.
ir komendantinio vieneto išteklius taikos metu administruoja, o karo padėties metu remia karo komendantą, sąveikaudamas su savivaldybės institucijomis ir įstaigomis bei joms pavaldžiomis institucijomis ir įstaigomis ir koordinuodamas mobilizacinių planų įgyvendinimą paskirtoje savivaldybėje, karo komendanto pavaduotojas. Karo komendanto pavaduotoją skiria ir atleidžia Lietuvos kariuomenės vadas. Karo komendanto pavaduotoju skiriamas karys savanoris, turintis karininko laipsnį. Lietuvos kariuomenė rengia Lietuvos kariuomenės vado ar jo įgalioto asmens atrinktus karininko laipsnį turinčius karius savanorius vykdyti šiame įstatyme nustatytas karo komendanto pavaduotojo funkcijas konkrečioje savivaldybėje. Karo komendantų pavaduotojų rengimo tvarką ir reikalavimus nustato Lietuvos kariuomenės vadas. 4. Komendantūrą sudaro administracijos, paramos ir operacijų skyriai, taip pat valstybės ir savivaldybių atstovai. Administracijos skyrius užtikrina tinkamą komendantūros dokumentų tvarkymą, gyventojų prašymų ir skundų priėmimą ir keitimąsi informacija su savivaldybės administracija. Paramos skyrius organizuoja nenutrūkstamą komendantūros ir komendantinio vieneto aprūpinimą būtiniausiais ištekliais, o nustojus funkcionuoti savivaldybės administracijai, perima būtiniausių jos funkcijų vykdymą. Operacijų skyrius planuoja ir koordinuoja ginkluotųjų pajėgų vado skirtų užduočių vykdymą, fizinę komendantūros ir ypatingos svarbos objektų apsaugą, komendanto valandos laikymąsi, pagalbą policijai užtikrinant viešąją tvarką. 5.
5Komendantūra atlieka šias funkcijas:
1) renka, analizuoja ir vertina situaciją, karo komendantui nuolat teikia atnaujintą informaciją apie situaciją;
2) planuoja užduotis komendantiniam vienetui ir koordinuoja šių užduočių vykdymą;
3) organizuoja logistinį aprūpinimą komendantūrai bei komendantiniam vienetui;
4) teikia pasiūlymus karo komendantui;
5) rengia įsakymų projektus, planus bei kitus dokumentus pagal poreikį;
6) administruoja karo komendantūros personalą;
7) koordinuoja komendantinių vienetų veiksmus su teritoriniu Krašto apsaugos savanorių pajėgų vienetu. 6. Komendantūros turi karo komendantams pavaldžius komendantinius vienetus. Komendantiniai vienetai sudaromi iš aktyviojo ir parengtojo kariuomenės personalo rezervo, komendantinių Lietuvos šaulių sąjungos ginkluoto pasipriešinimo vienetų, kovinių asmenų ir jų organizacijų ginkluoto pasipriešinimo vienetų (toliau – ginkluoto pasipriešinimo vienetai). Aktyviojo ir parengtojo kariuomenės personalo rezervo priskyrimą komendantiniams vienetams vykdo Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnyba. Komendantinių Lietuvos šaulių sąjungos ginkluoto pasipriešinimo vienetų ir ginkluoto pasipriešinimo vienetų priskyrimą komendantams vienetams vykdo karo komendantai. Komendantiniai vienetai sudaromi laikantis atitinkamo dydžio karinių vienetų struktūrai nustatytų reikalavimų ir atsižvelgiant į savivaldybės teritorijos dydį bei joje esančių saugotinų ypatingos svarbos objektų skaičių ir skiriamas užduotis. 7.
7Komendantinis vienetas:
1) vykdo komendantūros bei valstybės ir savivaldybės ypatingos svarbos objektų apsaugą;
2) vykdo komendantūros fizinę apsaugą;
3) užtikrina viešąją tvarką, padedant policijai, ir komendanto valandos metu taikomų reikalavimų įgyvendinimą;
4) remia savivaldybės administraciją, vykdant laikiną turto paėmimą ar rekvizavimą;
5) prisideda organizuojant ir vykdant civilių asmenų judėjimą, perkėlimą ar evakavimą;
6) kovoja su priešiškomis diversinėmis grupėmis;
7) vykdo kitas karo komendanto pavestas užduotis. 8. Karo komendantūros aprūpinimą darbui skirtomis patalpomis ir kitomis jos nurodytoms funkcijoms atlikti būtinomis priemonėmis užtikrina savivaldybės, kurioje ji įsteigta, administracija, o aprūpinimą ryšio ir informacinėmis sistemomis, reikalingomis sąveikai su ginkluotosiomis pajėgomis užtikrinti, bei ginkluote ir specialiosiomis priemonėmis, reikalingomis teritorinės apsaugos vykdymui, – Lietuvos kariuomenė. 9. Karo komendantūros veikla aktyvuojama įvedus karo padėtį.“
1Pakeisti 9 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Lietuvos kariuomenės vadas, siekdamas užtikrinti sąveiką tarp ginkluotųjų pajėgų ir savivaldybės institucijų ir įstaigų bei joms pavaldžių institucijų ir įstaigų, vietos savivaldos veiklos tęstinumą, paremti ginkluotųjų pajėgų padalinių ir sąjungininkų veiksmus, šalinti grėsmes viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui ir įgyvendinti laisvių ir teisių apribojimus, skiria ir atleidžia karo komendantus, taip pat nustato savivaldybę, kurioje konkretus karo komendantas veiks. Karo komendantu skiriamas asmuo, turintis karininko laipsnį. Karo komendantu paskirtas asmuo eina tik karo komendanto pareigas. Lietuvos kariuomenė rengia Lietuvos kariuomenės vado ar jo įgalioto asmens atrinktus karininko laipsnį turinčius asmenis vykdyti šiame įstatyme nustatytas karo komendanto funkcijas konkrečioje savivaldybėje.
Karo komendantų rengimo tvarką ir reikalavimus nustato Lietuvos kariuomenės vadas.“
2Papildyti 9 straipsnio 3 dalį 4 punktu:
„4) organizuoja savivaldybės, kurioje jis veikia,
teritorinę apsaugą.“
taip:
„1) gauti iš savivaldybės institucijų ir įstaigų,
ginkluotųjų pajėgų dokumentus, ir informaciją ir priemones, būtiną būtinas karo komendanto funkcijoms atlikti;“. 3. Pripažinti 9 straipsnio 7 dalį netekusia galios. 4. Buvusią 9 straipsnio 8 dalį laikyti 7 dalimi, ją pakeisti ir išdėstyti taip:
„8. Karo komendanto funkcijoms užtikrinti teikiama ginkluotųjų
pajėgų parama, taip pat Lietuvos šaulių sąjungos įstatymo nustatyta tvarka gali būti pasitelkta šaulių, Lietuvos Respublikos policijos įstatymo nustatyta tvarka gali būti pasitelktos specializuotos policijos įstaigos.“
1Pakeisti 11 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Įvedus karo padėtį, Valstybės sienos apsaugos tarnyba, Valstybės sienos apsaugos tarnybos rezervas, Viešojo saugumo tarnyba, Viešojo saugumo tarnybos rezervas, Vadovybės apsaugos tarnyba, Vadovybės apsaugos tarnybos rezervas, Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas ir Lietuvos šaulių sąjungos koviniai būriai tampa pavaldūs ir atskaitingi ginkluotųjų pajėgų vadui ir vykdo valstybės ginkluotos gynybos ir ginkluotųjų pajėgų mobilizacijos planuose numatytas užduotis.“
2Papildyti 11 straipsnį papildyti nauja 3 dalimi:
„3. Komendantiniai Lietuvos šaulių sąjungos ginkluoto
pasipriešinimo vienetai ginkluotųjų pajėgų vado ar jo įgalioto asmens sprendimu priskiriami ginkluotosioms pajėgoms.
Ginkluotųjų pajėgų vadas ar jo įgaliotas asmuo ginkluoto pasipriešinimo vienetams skiria ginkluotos gynybos užduotis. Komendantinio Lietuvos šaulių sąjungos ginkluoto pasipriešinimo vieneto vadas informuoja ginkluotųjų pajėgų vadą ar jo įgaliotą asmenį apie jo vadovaujamo vieneto sudėtį.“
3Papildyti 11 straipsnį nauja 4 dalimi:
„4. Ginkluoto pasipriešinimo vienetai ir partizanų
vienetai sudaromi ir šių vienetų nariai atrenkami bei patikrinami Lietuvos šaulių sąjungos vado nustatyta tvarka. Ginkluoto pasipriešinimo vienetų ir partizanų vienetų nariais savanoriškais pagrindais gali tapti nepriekaištingos reputacijos, kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme, pilnamečiai Lietuvos Respublikos piliečiai, turintys teisę įsigyti ir turėti ginklą, kurie pagal sveikatos būklę pateikia galiojančią medicininę patikrinimo išvadą, patvirtinančią, kad yra tinkami tarnybai ginkluoto pasipriešinimo vienete ir partizanų vienete, netarnauja Lietuvos kariuomenėje, nėra institucijų, kurios, įvedus karo padėtį, tampa ginkluotųjų pajėgų dalimi, pareigūnai ar nariai, nėra įtraukti į civilinį mobilizacinį personalo rezervą. Ginkluoto pasipriešinimo vienetai ir partizanų vienetai sudaromi laikantis atitinkamo dydžio karinių vienetų struktūrai nustatytų reikalavimų. Sudarius ginkluoto pasipriešinimo vienetą ir partizanų vienetą, Lietuvos šaulių sąjungos vadas apie tai informuoja Lietuvos kariuomenės vadą. Ginkluoto pasipriešinimo vieneto ir partizanų vieneto nariai rengiami pagal Lietuvos šaulių sąjungos vado patvirtintą programą. Prireikus Lietuvos kariuomenės vado nustatyta tvarka ginkluoto pasipriešinimo vienetai ir partizanų vienetai gali būti rengiami kariuomenei priskirtose karinėse teritorijose.
Ginkluoto pasipriešinimo vienetams ir partizanų vienetams taikomus karinio rengimo reikalavimus ir detalią jų sąveikos su ginkluotosiomis pajėgomis bei aprūpinimo ginkluote ir kitais materialiniais ištekliais tvarką nustato Lietuvos kariuomenės vadas ar jo įgaliotas asmuo. Ginkluoto pasipriešinimo vienetų ir partizanų vienetų nariai Lietuvos šaulių sąjungos vado nustatyta tvarka dalyvauja mokymuose ir pratybose. Ginkluoto pasipriešinimo vieneto ir partizanų vieneto nariai į pratybas ir mokymus šaukiami Lietuvos šaulių sąjungos vado arba jo įgalioto rinktinės vado įsakymu.“
4Papildyti 11 straipsnį nauja 5 dalimi:
„5. Kiekvienas Lietuvos Respublikos pilietis, paskirtas
į ginkluoto pasipriešinimo vieneto ar partizanų vienetą, iškilmingoje aplinkoje prisiekia Lietuvos valstybei ir pasirašo vardinį priesaikos lapą. Prisiekiantis asmuo turi teisę pasirinkti vieną iš šių priesaikos tekstų:
1) „Aš, (vardas, pavardė), prisiekiu būti ištikimas (ištikima) Lietuvos valstybei, negailėdamas (negailėdama) jėgų ir gyvybės ginti ir saugoti jos nepriklausomybę, teritorinį vientisumą ir konstitucinę santvarką; pasižadu laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, sąžiningai vykdyti savo vadų įsakymus; pasižadu gerbti žmogaus teises ir saugoti visas man patikėtas paslaptis. Tepadeda man Dievas!“;
2) „Aš, (vardas, pavardė), prisiekiu būti ištikimas (ištikima) Lietuvos valstybei, negailėdamas (negailėdama) jėgų ir gyvybės ginti ir saugoti jos nepriklausomybę, teritorinį vientisumą ir konstitucinę santvarką; pasižadu laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, sąžiningai vykdyti savo vadų įsakymus; pasižadu gerbti žmogaus teises ir saugoti visas man patikėtas paslaptis.““
5Papildyti 11 straipsnį nauja 6 dalimi:
„6.
Šio straipsnio 4 dalyje nurodytą priesaiką priima Lietuvos šaulių sąjungos vadas ar jo įgaliotas asmuo. Pasirašytas vardinis priesaikos lapas saugomas asmens byloje. Jeigu asmuo atsisako pasirašyti vardinį priesaikos lapą arba šį lapą pasirašo su išlyga, laikoma, kad asmuo neprisiekė ir dėl to negali būti ginkluoto pasipriešinimo vieneto ar partizanų vieneto nariu. Priesaiką sulaužęs ginkluoto pasipriešinimo vieneto ar partizanų vieneto narys pašalinamas iš ginkluoto pasipriešinimo vieneto ar partizanų vieneto.“
pakeisti ir išdėstyti taip:
„37. Koviniai asmenų ir jų organizacijų ginkluoto pasipriešinimo
vienetai (toliau – ginkluoto Ginkluoto pasipriešinimo vienetai) ginkluotųjų pajėgų vado ar jo įgalioto asmens sprendimu priskiriami ginkluotosioms pajėgoms. Ginkluotųjų pajėgų vadas ar jo įgaliotas asmuo ginkluoto pasipriešinimo vienetams skiria ginkluotos gynybos užduotis. Ginkluoto pasipriešinimo vieneto vadas informuoja ginkluotųjų pajėgų vadą ar jo įgaliotą asmenį apie jo vadovaujamo vieneto sudėtį.“
dalimi. 8. Papildyti 11 straipsnį papildyti 9 dalimi:
„9. Šauliai, priklausantys šio straipsnio 3 dalyje
nurodytiems komendantiniams Lietuvos šaulių sąjungos ginkluoto pasipriešinimo vienetams, privalo veikti organizuotai (turėti vadą ir struktūrą, koordinuoti veiksmus tarpusavyje), laikytis visuotinai pripažintų tarptautinės humanitarinės teisės normų ir papročių, taip pat vykdydami karinę operaciją atvirai nešioti ginklą, dėvėti šaulio uniformą ir šaulio skiriamuosius ženklus, turėti šaulio pažymėjimą.“
pakeisti ir išdėstyti taip: „510.
Asmenys, priklausantys šio straipsnio 3 7 ir 4 8 dalyse nurodytiems ginkluoto pasipriešinimo ir partizanų vienetams, privalo veikti organizuotai (turėti vadą ir struktūrą, koordinuoti veiksmus tarpusavyje), laikytis visuotinai pripažintų tarptautinės humanitarinės teisės normų ir papročių, taip pat vykdydami karinę operaciją atvirai nešioti ginklą, turėti sutartinį skiriamąjį, gerai iš toli matomą ženklą.“
taip: „2) Valstybės sienos apsaugos tarnybos ir Viešojo saugumo tarnybos statutiniai valstybės tarnautojai, Valstybės sienos apsaugos tarnybos rezervo ir Viešojo saugumo tarnybos rezervo nariai, Vadovybės apsaugos tarnybos pareigūnai, Vadovybės apsaugos tarnybos rezervo nariai, Antrajame operatyvinių tarnybų departamente pagal žvalgybos pareigūno tarnybos sutartį tarnaujantys žvalgybos pareigūnai;“. 2. Pakeisti 12 straipsnio 1 dalį nauju 4 punktu: „4) šauliai, tarnaujantys komendantiniuose Lietuvos šaulių sąjungos ginkluoto pasipriešinimo vienetuose ir šio įstatymo 11 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka priskirtų ginkluotosioms pajėgoms;“. 3. Buvusį 12 straipsnio 1 dalies 4 punktą laikyti 5 puntu, jį pakeisti ir išdėstyti taip: „45) ginkluoto pasipriešinimo vienetų, šio įstatymo 11 straipsnio 3 5 dalyje nustatyta tvarka priskirtų ginkluotosioms pajėgoms, nariai;“. 4. Buvusį 12 straipsnio 1 dalies 5 punktą laikyti 6 puntu, jį pakeisti ir išdėstyti taip: „56) partizanų vienetų, šio įstatymo 11 straipsnio 4 6 dalyje nustatyta tvarka tapusių ginkluotųjų pajėgų dalimi, nariai.“
5Pakeisti 12 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4.
Valstybės sienos apsaugos tarnybos ir Viešojo saugumo tarnybos statutinių valstybės tarnautojų einamos pareigos ir laipsniai karių laipsniams prilyginami ir tarnybos metai pagal atitinkamą kario laipsnį, atsižvelgiant į vidaus tarnybos stažą, nustatomi, Valstybės sienos apsaugos tarnybos rezervo ir Viešojo saugumo tarnybos rezervo narių eitos pareigos ir laipsniai karių laipsniams prilyginami ir tarnybos metai pagal atitinkamą kario laipsnį, atsižvelgiant į vidaus tarnybos stažą, nustatomi, Vadovybės apsaugos tarnybos pareigūnų einamos pareigos ir tarnybiniai rangai karių laipsniams prilyginami ir tarnybos metai pagal atitinkamą kario laipsnį, atsižvelgiant į Vadovybės apsaugos tarnybos pareigūno tarnybos stažą, nustatomi, Vadovybės apsaugos tarnybos rezervo narių eitos pareigos ir tarnybiniai rangai karių laipsniams prilyginami ir tarnybos metai pagal atitinkamą kario laipsnį, atsižvelgiant į buvusio Vadovybės apsaugos tarnybos pareigūno tarnybos stažą, nustatomi, taip pat žvalgybos pareigūnų tarnybiniai rangai karių laipsniams prilyginami Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Karo prievolininkams, pašauktiems atlikti karo tarnybą, šauliams, tarnaujantiems Lietuvos šaulių sąjungos koviniuose būriuose ir komendantiniuose Lietuvos šaulių sąjungos ginkluoto pasipriešinimo vienetuose, ir ginkluoto pasipriešinimo vienetų nariams jų įrašymo į ginkluotųjų pajėgų narių sąrašą dieną kario laipsnį, vadovaudamasis krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka, suteikia ginkluotųjų pajėgų vadas ar jo įgaliotas asmuo.“ 6.
Pakeisti 12 straipsnio 13 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) tikrosios karo tarnybos karys, Valstybės sienos apsaugos tarnybos ir Viešojo saugumo tarnybos statutinis valstybės tarnautojas, Vadovybės apsaugos tarnybos pareigūnas, Antrajame operatyvinių tarnybų departamente pagal žvalgybos pareigūno tarnybos sutartį tarnaujantis žvalgybos pareigūnas ar šaulys, tarnaujantis Lietuvos šaulių sąjungos koviniuose būriuose ir komendantiniuose Lietuvos šaulių sąjungos ginkluoto pasipriešinimo vienetuose, Karo prievolės įstatyme nustatytais atvejais paleidžiamas iš tarnybos paskelbus mobilizaciją;“. 7. Papildyti 12 straipsnio 13 dalį nauju 3 punktu: „3) Valstybės sienos apsaugos tarnybos rezervo, Viešojo saugumo tarnybos rezervo ar Vadovybės apsaugos tarnybos rezervo narys negali tarnauti ginkluotosiose pajėgose dėl sveikatos būklės;“. 8. Papildyti 12 straipsnio 13 dalį nauju 4 punktu: „4) Valstybės sienos apsaugos tarnybos rezervo, Viešojo saugumo tarnybos rezervo ar Vadovybės apsaugos tarnybos rezervo narys pasitraukia iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos rezervo, Viešojo saugumo tarnybos rezervo ar Vadovybės apsaugos tarnybos rezervo savo noru;“. 9. Buvusius 12 straipsnio 13 dalies 3–5 punktus laikyti atitinkamai 5–7 punktais. 7 straipsnis.
Pakeisti 13 straipsnio 1 dalies 11 punktą ir jį išdėstyti taip: „11) pašalinti fizines kliūtis, įrengti inžinerines užtvaras, kontrmobilumo priemones ir (arba) atlikti kitus vietos įtvirtinimo darbus, jeigu tai būtina Lietuvos Respublikos teritorijos gynybai organizuoti.“
Pakeisti VI skyriaus pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
POLITINIŲ PARTIJŲ, ASOCIACIJŲ, ŽMOGAUS TEISIŲ IR LAISVIŲ LAIKINAS APRIBOJIMAS“. 9 straipsnis. 28 straipsnio pakeitimas Pakeisti 28 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Karo padėties metu politinės partijos, asociacijos ir
(ar) jų padaliniai nesteigiami, išskyrus tas asociacijas ir (ar) jų padalinius, kurios steigiamos humanitarinės pagalbos teikimo tikslu.“ 10 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį,
įsigalioja 2024 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2023 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai: Laurynas Kasčiūnas Arvydas Pocius Jonas Jarutis Kęstutis Vilkauskas Andrius Mazuronis Valdas Rakutis Raimundas Lopata Marius Matijošaitis Vytautas Bakas Andrius Palionis
įstatymo NR. VIII-1721 2, 8, 9, 11,
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Konstitucijos 3 straipsnio 2 dalį, skelbiančią, kad Tauta ir kiekvienas pilietis turi teisę priešintis bet kam, kas prievarta kėsinasi į Lietuvos valstybės nepriklausomybę, teritorijos vientisumą, konstitucinę santvarką, taip pat atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Konstitucijos 139 straipsnio 1 dalį, skelbiančią, kad Lietuvos valstybės gynimas nuo užsienio ginkluoto užpuolimo yra kiekvieno Lietuvos Respublikos piliečio teisė ir pareiga, ir įgyvendinant Lietuvos Respublikos Seimo patvirtintą Lietuvos Respublikos piliečių rengimo pilietiniam pasipriešinimui strategiją, 2023 m. balandžio
reglamentuotas Vadovybės apsaugos tarnybos (toliau – VAT) rezervo formavimas, rezervo narių turimų gebėjimų palaikymas ir tobulinimas bei pasitelkimą tarnybos funkcijoms vykdyti. Tai leidžia buvusius VAT pareigūnus, turėjusius specialias žinias ir įgūdžius, įtraukti į rengimą ginkluotam pasipriešinimui, sudarys galimybes atnaujinti žinias, susipažinti su bendrais ginkluotosios gynybos principais, galimomis jų užduotimis su Lietuvos kariuomene, karo padėties metu sklandžiai integruotis į ginkluotąsias pajėgas. Taip pat tai stiprins VAT ir įstaigų, Lietuvos Respublikos karo padėties įstatyme nustatyta tvarka priskirtų ginkluotosioms pajėgoms, sąveiką. Tai svarbus žingsnis įgyvendinant visuotinės gynybos principą.
Turint omeny, kad, įvedus karo padėtį, VAT tampa ginkluotųjų pajėgų dalimi ir vykdo valstybės ginkluotos gynybos ir ginkluotųjų pajėgų mobilizacijos planuose numatytas užduotis, yra tikslinga keisti Karo padėties įstatymą ir numatyti, kad VAT rezervas karo padėties metu taip pat taptų ginkluotųjų pajėgų dalimi. Taip pat ketinama reglamentuoti ir kitų vidaus reikalų sistemos institucijų – t. y. Valstybės sienos apsaugos tarnybos ir Viešojo saugumo tarnybos, – kurios įvedus karo padėtį tampa ginkluotųjų pajėgų dalimi, rezervų formavimą. Todėl atitinkamai šie rezervai karo padėties metu turėtų tapti ginkluotųjų pajėgų dalimi. 2022 m. lapkričio 8 d. Seimui priėmus naujos redakcijos Lietuvos šaulių sąjungos (toliau – LŠS) įstatymą, atsirado galimybė LŠS vadui sudaryti komendantinius LŠS ginkluoto pasipriešinimo vienetus, kurie Karo padėties įstatyme nustatyta tvarka ir sąlygomis priskiriami ginkluotosioms pajėgoms ir vykdo ginkluotos gynybos plane numatytas užduotis. Siekiant šiuos vienetus integruoti į gynybos planus, būtini Karo padėties įstatymo pakeitimai. Galiojančiame Karo padėties įstatyme yra nurodyti koviniai asmenų ir jų organizacijų ginkluoto pasipriešinimo vienetai (veikiantys neokupuotoje Lietuvos valstybės teritorijoje) ir partizanų vienetai (veikiantys okupuotoje Lietuvos valstybės teritorijoje), kurie, įvedus karo padėtį, šio įstatymo nustatyta tvarka priskiriami ginkluotosioms pajėgoms. Tačiau įstatyme šie vienetai nėra apibrėžti, nereglamentuota jų sudarymo, atrankos, mokymų, sąveikos su ginkluotosiomis pajėgomis ir aprūpinimo tvarka.
Atsižvelgiant į šiuo metu kuriamą komendantūrų sistemą Lietuvos savivaldybėse ir tai, kad karo komendanto funkcijoms užtikrinti gali būti teikiama ginkluotųjų pajėgų, tarp jų ir komendantinių LŠS ginkluoto pasipriešinimo vienetų bei kovinių asmenų ir jų organizacijų ginkluoto pasipriešinimo vienetų, parama, tikslinga reglamentuoti karo komendantūras, papildyti karo komendantų funkcijas dėl teritorinės apsaugos organizavimo savo atsakomybės rajone. Komendantūros gali atlikti daug kariuomenę ar kitas valstybės institucijas remiančių darbų. Komendantams padėti galėtų ir specializuoti policijos padalinai, pavyzdžiui, komendanto valandos režimui užtikrinti. Valstybės ginkluotos gynybos koncepcija yra svarbiausias gynybos dokumentas. Tačiau Karo padėties įstatyme ji nėra akcentuota, – minimi tik ginkluotos gynybos planai, kurių vykdymą karo padėties metu turi užtikrinti ginkluotųjų pajėgų vadas, pavadus Respublikos Prezidentui. Įstatyme tikslinga aiškiau reglamentuoti kontrmobilumo priemonių įrengimo galimybę. Pagrindinis tokių priemonių tikslas – stabdyti priešo pajėgų judėjimą ar priversti skirti papildomų laiko ar materialinių resursų jas pašalinti. Atitinkamai tai suteikia papildomai laiko šalies ir sąjungininkų pajėgoms reaguoti ir mėginti neutralizuoti priešą. Priešas dar prieš peržengdamas valstybės sieną turi susidurti su sunkumais. Taigi, kontrmobilumo priemonės yra labai svarbios siekiant sulėtinti, sustabdyti priešo pajėgų judėjimą ar nukreipti į reikiamą kovos zoną, kur jos gali būti sunaikintos. Todėl kontrmobilumo priemonės turi tapti integralia šalies gynybos koncepcijos dalimi.
Karo metu valstybei būtų svarbi ir reikalinga įvairių nevyriausybinių organizacijų, asociacijų, teikiančių humanitarinę pagalbą, veikla, tačiau pagal galiojantį teisinį reguliavimą, bet kokios asociacijos, net ir orientuotos į humanitarinės pagalbos teikimą, negali būti steigiamos. Todėl, siekiant įgyvendinti aukščiau nurodytus tikslus, parengtas Karo padėties įstatymo Nr. VIII-1721 2, 8, 9, 11, 12, 13, 28 straipsnių, VI skyriaus pavadinimo pakeitimo ir įstatymo papildymo 8¹ straipsniu įstatymo (toliau – Įstatymo projektas). 2. Įstatymo projekto iniciatoriai ir rengėjai. Įstatymo projekto iniciatorius – Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai? Šiuo metu galiojantis Karo padėties įstatymas nenumato, kad įvedus karo padėtį ar ginkluotos gynybos nuo agresijos (karo) metu ginkluotųjų pajėgų dalimi gali tapti Valstybės sienos apsaugos tarnybos, Viešojo saugumo tarnybos ir VAT rezervai, kurie, esant poreikiui, ne tik gali būti pasitelkti šių tarnybų funkcijoms vykdyti, bet ir karo padėties metu kartu integruotis į ginkluotąsias pajėgas ir dalyvauti ginkluotoje valstybės gynyboje. Vadovaujantis LŠS įstatymu, karo padėties ar ginkluotos gynybos nuo agresijos (karo) metu LŠS dalyvauja valstybės ginkluotoje gynyboje ir pilietiniame pasipriešinime. LŠS vadas sudaro komendantinius LŠS ginkluoto pasipriešinimo vienetus, kurie Karo padėties įstatyme nustatyta tvarka ir sąlygomis priskiriami ginkluotosioms pajėgoms ir vykdo ginkluotos gynybos plane numatytas užduotis. Tačiau pastarajame įstatyme tai nėra reglamentuota.
Pagal Karo padėties įstatymą karo padėties metu ginkluotoje valstybės gynyboje dalyvautų ir koviniai asmenų ir jų organizacijų ginkluoto pasipriešinimo vienetai (veikiantys neokupuotoje Lietuvos valstybės teritorijoje) ir partizanų vienetai (veikiantys okupuotoje Lietuvos valstybės teritorijoje), kurie, įvedus karo padėtį, šio įstatymo nustatyta tvarka priskiriami ginkluotosioms pajėgoms Karo padėties įstatyme kaip ginkluotųjų pajėgų dalis numatyti koviniai asmenų ir jų organizacijų ginkluoto pasipriešinimo vienetai, kurie, įvedus karo padėtį, ginkluotųjų pajėgų vado ar jo įgalioto asmens sprendimu priskiriami ginkluotosioms pajėgoms ir vykdo jiems skirtas ginkluotos gynybos užduotis. Tuo metu partizanų vienetai ginkluotųjų pajėgų vado ar jo įgalioto asmens sprendimu tampa ginkluotųjų pajėgų dalimi ir ginkluotųjų pajėgų vado ar jo įgalioto asmens nurodymus ir kitus savarankiškus ginkluoto pasipriešinimo veiksmus okupuotoje Lietuvos valstybės teritorijoje vykdo koordinuodami su ginkluotųjų pajėgų vadu ar jo įgaliotu asmeniu. Kai ginkluotųjų pajėgų vadas negali veikti, partizanų vienetai ginkluotųjų pajėgų dalimi tampa Tautos pasipriešinimo vadovybės sprendimu ir ginkluoto pasipriešinimo veiksmus okupuotoje Lietuvos valstybės teritorijoje vykdo koordinuodami su šia vadovybe. Tačiau, kaip minėta, šie vienetai įstatyme nėra apibrėžti, nereglamentuota jų sudarymo, atrankos, mokymų, sąveikos su ginkluotosiomis pajėgomis ir aprūpinimo tvarka. Karo padėties įstatyme (9 ir 10 straipsniai) numatyti du subjektai, veikiantys savivaldybės teritorijoje: savivaldybės administracijos direktorius ir karo komendantas. Įstatyme reglamentuotas karo komendanto, veikiančio konkrečios savivaldybės teritorijoje, institutas – įvardytas jo statusas (karininko laipsnį turintis asmuo), funkcijos, teisės, kompetencija, reikalavimai asmeniui, kuris gali būti paskirtas karo komendantu.
Karo komendanto paskirtis – sąveikos tarp ginkluotųjų pajėgų ir savivaldybės institucijų ir įstaigų bei joms pavaldžių institucijų ir įstaigų užtikrinimas. Karo komendanto funkcijoms užtikrinti teikiama ginkluotųjų pajėgų parama, taip pat LŠS įstatymo nustatyta tvarka gali būti pasitelkta šaulių. Tačiau įstatymas nenumato karo komendantų funkcijos, susisijusios su apsaugos organizavimu savivaldybės, kurioje jie veikia, teritorijose. Taip pat pastebėtina, kad karo komendanto pareigos yra antraeilės, todėl kai kurie paskirti karo komendantai iki šiol net nėra apsilankę jiems priskirtose savivaldybėse, kuriose jie turėtų veikti. Nors įstatyme įtvirtintas karo komendantų institutas, jame visiškai nereglamentuotos karo komendantūros, kurios turi veikti kartu su komendantais, – t. y. kas tai yra ir kokia jų struktūra, kokie jų uždaviniai ir funkcijos. Tačiau kuriant komendantūrų sistemą, yra numatyta, kad paskyrus komendantus ir jų pavaduotojus turi būti sudaromi komendantiniai vienetai, kurie karo metu savivaldybėse vykdys svarbių objektų apsaugą, dirbs užkardų postuose, ardys diversines grupes. Vadovaujantis Karo padėties įstatymo 8 straipsnio 2 dalimi, ginkluotosioms pajėgoms vadovauja ir ginkluotos gynybos planų vykdymą užtikrina ginkluotųjų pajėgų vadas, pavaldus Respublikos Prezidentui. Įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 11 punkte numatyta, kad ginkluotųjų pajėgų nariai, vykdydami karines operacijas ir siekdami jų tikslų, turi teisę pašalinti fizines kliūtis, įrengti inžinerines užtvaras ir (arba) atlikti kitus vietos įtvirtinimo darbus, jeigu tai būtina Lietuvos Respublikos teritorijos gynybai organizuoti.
Inžinerinėmis užtvaromis tam tikra prasme gali būti laikomos ir inžinerinės-fortifikacinės kontrmobilumo priemonės, tačiau reikalinga ir konkretesnė formuluotė. Karo padėties įstatymo VI skyrius įvardytas reglamentuojantis žmogaus teisių ir laisvių laikinus apribojimus, tačiau jame reglamentuojami ne tik žmogaus teisių ir laisvių laikini apribojimai karo padėties metu, bet ir politinių partijų bei asociacijų laikini apribojimai. Taip pat pagal galiojantį įstatymą karo padėties metu draudžiamas bet kokių politinių partijų, asociacijų ir (ar) jų padalinių steigimas. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama? Įstatymo projektu siūloma papildyti ginkluotąsias pajėgas sudarančių subjektų sąrašą, nustatant, kad, įvedus karo padėtį, ginkluotosios pajėgos yra ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos rezervas, Viešojo saugumo tarnybos rezervas, Vadovybės apsaugos tarnybos rezervas, taip pat Karo padėties įstatymo nustatyta tvarka ginkluotosioms pajėgoms priskirti komendantiniai LŠS ginkluoto pasipriešinimo vienetai. Visi šie subjektai būtų ginkluotųjų pajėgų nariai. Atsižvelgiant į galiojančio LŠS įstatymo nuostatas, siūloma nustatyti, kad komendantiniai LŠS ginkluoto pasipriešinimo vienetai ginkluotosioms pajėgoms būtų priskiriami ginkluotųjų pajėgų vado ar jo įgalioto asmens sprendimu. Ginkluotųjų pajėgų vadas ar jo įgaliotas asmuo komendantiniams LŠS ginkluoto pasipriešinimo vienetams skirtų ginkluotos gynybos užduotis. Komendantinio LŠS ginkluoto pasipriešinimo vieneto vadas privalėtų informuoti ginkluotųjų pajėgų vadą ar jo įgaliotą asmenį apie jo vadovaujamo vieneto sudėtį.
Šauliai, priklausantys komendantiniams LŠS ginkluoto pasipriešinimo vienetams, kurie priskirti ginkluotosioms pajėgoms, privalėtų veikti organizuotai (turėti vadą ir struktūrą, koordinuoti veiksmus tarpusavyje), laikytis visuotinai pripažintų tarptautinės humanitarinės teisės normų ir papročių, taip pat vykdydami karinę operaciją atvirai nešioti ginklą, dėvėti šaulio uniformą ir šaulio skiriamuosius ženklus, turėti šaulio pažymėjimą. Valstybės sienos apsaugos tarnybos rezervo ir Viešojo saugumo tarnybos rezervo narių eitos pareigos ir laipsniai karių laipsniams būtų prilyginami ir tarnybos metai pagal atitinkamą kario laipsnį, atsižvelgiant į vidaus tarnybos stažą, būtų nustatomi, Vadovybės apsaugos tarnybos rezervo narių eitos pareigos ir tarnybiniai rangai karių laipsniams būtų prilyginami ir tarnybos metai pagal atitinkamą kario laipsnį, atsižvelgiant į buvusio Vadovybės apsaugos tarnybos pareigūno tarnybos stažą, būtų nustatomi Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Šauliams, tarnaujantiems komendantiniuose LŠS ginkluoto pasipriešinimo vienetuose, jų įrašymo į ginkluotųjų pajėgų narių sąrašą dieną kario laipsnį, vadovaudamasis krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka, suteiktų ginkluotųjų pajėgų vadas ar jo įgaliotas asmuo. Numatoma, kad kai Valstybės sienos apsaugos tarnybos rezervo, Viešojo saugumo tarnybos rezervo ar Vadovybės apsaugos tarnybos rezervo narys negali tarnauti ginkluotosiose pajėgose dėl sveikatos būklės arba kai jis pasitraukia iš atitinkamo rezervo savo noru, jis būtų išbraukiamas iš ginkluotųjų pajėgų narių sąrašo. Tuo tarpu šaulys, tarnaujantis komendantiniuose LŠS ginkluoto pasipriešinimo vienetuose, būtų išbraukiamas iš ginkluotųjų pajėgų sąrašo, kai jis Karo prievolės įstatyme nustatytais atvejais paleidžiamas iš tarnybos paskelbus mobilizaciją.
Įstatymo projektu siūloma apibrėžti kovinius asmenų ir jų organizacijų ginkluoto pasipriešinimo vienetus, nustatant, kad tai – ginkluoto pasipriešinimo dalyvių būriai, savanoriškumo pagrindu sudaromai iš pilnamečių Lietuvos Respublikos piliečių, kurie turi teisę įsigyti ir turėti ginklą, netarnauja Lietuvos kariuomenėje, nėra institucijų, kurios, įvedus karo padėtį, tampa ginkluotųjų pajėgų dalimi, pareigūnai ar nariai, nėra įtraukti į civilinį mobilizacinį personalo rezervą, vykdantys ginkluotos gynybos ar teritorinės apsaugos užduotis. Partizanų vienetai būtų apibrėžiami, nustatant, kad tai – ginkluoto pasipriešinimo dalyvių būriai, savanoriškumo pagrindu sudaromai iš pilnamečių Lietuvos Respublikos piliečių, kurie turi teisę įsigyti ir turėti ginklą, netarnauja Lietuvos kariuomenėje, nėra institucijų, kurios, įvedus karo padėtį, tampa ginkluotųjų pajėgų dalimi, pareigūnai ar nariai, nėra įtraukti į civilinį mobilizacinį personalo rezervą, ir savarankiškai veikiantys okupuotoje Lietuvos valstybės teritorijoje, priešo užnugaryje. Numatoma, kad koviniai asmenų ir jų organizacijų ginkluoto pasipriešinimo vienetai ir partizanų vienetai būtų sudaromi ir šių vienetų nariai atrenkami bei patikrinami LŠS vado nustatyta tvarka. Tokią funkciją siūloma priskirti būtent LŠS vadui, nes LŠS yra vienintelė sukarinta visuomeninė organizacija, galinti užtikrinti visuomenės narių atrinkimą, patikrinimą ir atitinkamą parengimą.
Kovinių asmenų ir jų organizacijų ginkluoto pasipriešinimo vienetų ir partizanų vienetų nariais savanoriškais pagrindais galėtų tapti nepriekaištingos reputacijos, kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme, pilnamečiai Lietuvos Respublikos piliečiai, turintys teisę įsigyti ir turėti ginklą, kurie pagal sveikatos būklę pateikia galiojančią medicininę patikrinimo išvadą, patvirtinančią, kad yra tinkami tarnybai ginkluoto pasipriešinimo vienete ir partizanų vienete, netarnauja Lietuvos kariuomenėje, nėra institucijų, kurios, įvedus karo padėtį, tampa ginkluotųjų pajėgų dalimi, pareigūnai ar nariai, nėra įtraukti į civilinį mobilizacinį personalo rezervą. Koviniai asmenų ir jų organizacijų ginkluoto pasipriešinimo vienetai ir partizanų vienetai būtų sudaromi laikantis atitinkamo dydžio karinių vienetų struktūrai nustatytų reikalavimų. Sudarius ginkluoto pasipriešinimo vienetą ir partizanų vienetą, LŠS vadas apie tai informuotų Lietuvos kariuomenės vadą. Kovinio asmenų ir jų organizacijų ginkluoto pasipriešinimo vieneto ir partizanų vieneto nariai būtų rengiami pagal LŠS vado patvirtintą programą. Prireikus Lietuvos kariuomenės vado nustatyta tvarka ginkluoto pasipriešinimo vienetai ir partizanų vienetai galėtų būti rengiami kariuomenei priskirtose karinėse teritorijose. Ginkluoto pasipriešinimo vienetams ir partizanų vienetams taikomus karinio rengimo reikalavimus ir detalią jų sąveikos su ginkluotosiomis pajėgomis bei aprūpinimo ginkluote ir kitais materialiniais ištekliais tvarką nustatytų Lietuvos kariuomenės vadas ar jo įgaliotas asmuo. Ginkluoto pasipriešinimo vienetų ir partizanų vienetų nariai LŠS vado nustatyta tvarka dalyvautų mokymuose ir pratybose.
Ginkluoto pasipriešinimo vieneto ir partizanų vieneto nariai į pratybas ir mokymus būtų šaukiami LŠS vado arba jo įgalioto rinktinės vado įsakymu. Sudarytų kovinių asmenų ir jų organizacijų ginkluoto pasipriešinimo vienetų ir partizanų vienetų nariai turės prisiekti būti ištikimi Lietuvos valstybei, ginti ir saugoti jos nepriklausomybę, teritorijos vientisumą ir konstitucinę santvarką, laikytis Konstitucijos ir įstatymų, sąžiningai vykdyti pareigas. Priesaiką priimtų LŠS vadas. Įstatymo projekte reglamentuojama karo komendantūra. Ji būtų apibrėžiama, kaip valstybės institucija su patvirtinta struktūra, kuri remia karo komendantą, teikdama jam pasiūlymus, administruodama žmogiškųjų išteklių kaitą komendantiniame vienete ir užtikrindama kitų ginkluotųjų pajėgų vado karo komendantui skirtų užduočių vykdymą. Taigi, komendantūros savivaldybėse steigiamos teritorinės apsaugos vykdymui karo padėties metu. Komendantūroms vadovautų ir jų darbą organizuotų karo komendantai. Komendantas turėtų pavaduotoją, kuris taikos metu administruotų komendantūros ir komendantinio vieneto išteklius, o įvedus karo padėtį remtų komendantą, sąveikaudamas su civilinėmis organizacijomis ir koordinuodamas mobilizacinių planų įgyvendinimą paskirtoje savivaldybėje. Numatyta, kad karo komendanto pavaduotoją skirtų ir atleistų Lietuvos kariuomenės vadas. Karo komendanto pavaduotoju būtų skiriamas karys savanoris, turintis, turintis karininko laipsnį. Lietuvos kariuomenė rengtų Lietuvos kariuomenės vado ar jo įgalioto asmens atrinktus karininko laipsnį turinčius karius savanorius vykdyti šiame įstatyme nustatytas karo komendanto pavaduotojo funkcijas konkrečioje savivaldybėje. Karo komendantų pavaduotojų rengimo tvarką ir reikalavimus nustatytų Lietuvos kariuomenės vadas. Struktūriškai komendantūrą sudarytų administracijos, paramos ir operacijų skyriai.
Administracijos skyrius užtikrintų tinkamą komendantūros dokumentų tvarkymą, gyventojų prašymų ir skundų priėmimą ir keitimąsi informacija su savivaldybės administracija, taip pat valstybės ir savivaldybių institucijų atstovai. Paramos skyrius organizuotų nenutrūkstamą komendantūros ir komendantinio vieneto aprūpinimą būtiniausiais ištekliais, o nustojus funkcionuoti savivaldybės administracijai, perimtų būtiniausių jos funkcijų vykdymą. Operacijų skyrius planuotų ir koordinuotų ginkluotųjų pajėgų vado skirtų užduočių vykdymą, fizinę komendantūros ir ypatingos svarbos objektų apsaugą, komendanto valandos laikymąsi, pagalbą policijai užtikrinant viešąją tvarką. Komendantūra atliktų tokias funkcijas: · rintų, analizuotų ir vertintų situaciją, karo komendantui nuolat teiktų atnaujintą informaciją apie situaciją; · planuotų užduotis komendantiniam vienetui ir koordinuotų šių užduočių vykdymą; · organizuotų logistinį aprūpinimą komendantūrai bei komendantiniam vienetui; · teiktų pasiūlymus karo komendantui; · rengtų įsakymų projektus, planus bei kitus dokumentus pagal poreikį; · administruotų karo komendantūros personalą; · koordinuotų komendantinių vienetų veiksmus su teritoriniu Krašto apsaugos savanorių pajėgų vienetu. Komendantūros turėtų karo komendantams pavaldžius komendantinius vienetus. Komendantiniai vienetai būtų formuojami iš aktyviojo ir parengtojo kariuomenės personalo rezervo, komendantinių LŠS ginkluoto pasipriešinimo vienetų ir kovinių asmenų ir jų organizacijų ginkluoto pasipriešinimo vienetų. Aktyviojo ir parengtojo kariuomenės personalo rezervo priskyrimą komendantiniams vienetams vykdytų Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnyba, o komendantinių LŠS ginkluoto pasipriešinimo vienetų ir kovinių asmenų ir jų organizacijų ginkluoto pasipriešinimo vienetų – karo komendantai.
Komendantiniai vienetai būtų sudaromi laikantis atitinkamo dydžio karinių vienetų struktūrai nustatytų reikalavimų ir atsižvelgiant į savivaldybės teritorijos dydį bei joje esančių saugotinų ypatingos svarbos objektų skaičių ir skiriamas užduotis. Komendantinis vienetas atliktų tokias funkcijas, orientuotas į teritorinę apsaugą: · vykdytų komendantūros bei valstybės ir savivaldybės ypatingos svarbos objektų apsaugą; · vykdo komendantūros fizinę apsaugą; · užtikrintų viešąją tvarką, padedant policijai, ir komendanto valandos metu taikomų reikalavimų įgyvendinimą; · remtų savivaldybės administraciją, vykdant laikiną turto paėmimą ar rekvizavimą; · prisidėtų organizuojant ir vykdant civilių asmenų judėjimą, perkėlimą ar evakavimą; · kovotų su priešiškomis diversinėmis grupėmis; · vykdytų kitas karo komendanto pavestas užduotis. Numatoma, kad komendantūros aprūpinimą darbui skirtomis patalpomis ir kitomis jos nurodytoms funkcijoms atlikti būtinomis priemonėmis užtikrintų savivaldybės, kurioje ji įsteigta, administracija, o aprūpinimą ryšio ir informacinėmis sistemomis, reikalingomis sąveikai su ginkluotosiomis pajėgomis užtikrinti, bei ginkluote ir specialiosiomis priemonėmis, reikalingomis teritorinės apsaugos vykdymui, – Lietuvos kariuomenė. Komendantūros veikla būtų aktyvuojama įvedus karo padėtį. Siūloma įtvirtinti, kad kariuomenės vado karo komendantu paskirtas asmuo eitų tik karo komendanto pareigas. Tokiu atveju šios pareigos karo komendantui būtų pirmaeilės. Komendantai būtų įpareigoti daugiau dėmesio skirti komendantūroms.
Numatomi papildomi karo komendanto uždaviniai – t. y. ne tik užtikrinti sąveiką tarp ginkluotųjų pajėgų ir savivaldybės institucijų ir įstaigų bei joms pavaldžių institucijų ir įstaigų, bet ir šalinti grėsmes viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, remti ginkluotųjų pajėgų padalinių ir sąjungininkų veiksmus, įgyvendinti laisvių ir teisių apribojimus, užtikrinti vietos savivaldos tęstinumą. Taip pat siūloma papildyti karo komendanto funkcijas, numatant, kad jis, be kita ko, organizuoja savivaldybės, kurioje jis veikia, teritorinę apsaugą. Savo funkcijoms užtikrinti komendantai galėtų pasitelkti ne tik šaulius, bet ir specializuotus policijos padalinius Lietuvos Respublikos policijos įstatymo nustatyta tvarka. Išplečiamos karo komendanto teisės, numatant, kad jis turi teisę gauti iš savivaldybės institucijų ir įstaigų, ginkluotųjų pajėgų ne tik dokumentus ir informaciją, bet ir priemones, būtinas karo komendanto funkcijoms atlikti. Nors tai daugiau techninio pobūdžio patikslinimas, nes iš esmės tai buvo reglamentuota Karo padėties įstatymo 9 straipsnio 7 dalyje, pagal kurią karo komendanto aprūpinimą darbui skirtomis patalpomis ir kitomis jam nurodytoms funkcijoms atlikti būtinomis priemonėmis užtikrina savivaldybės, kurioje jis atlieka funkcijas, administracija, o aprūpinimą ryšio ir informacinėmis sistemomis, reikalingomis sąveikai su ginkluotosiomis pajėgomis užtikrinti, – Lietuvos kariuomenė. Tik ši nuostata savo esme parkeliama į naujo 8¹ straipsnio 8 dalį, papildomai nurodant, kad kariuomenė turės aprūpinti ne komendantą, o komendantūrą ir ginkluote bei specialiosiomis priemonėmis, reikalingomis teritorinės apsaugos vykdymui. Todėl buvusi 9 straipsnio 7 dalis pripažįstama netekusia galios. Tuo tarpu įstatymo
teisė į materialinį aprūpinimą.
Įstatymo projektu siūloma patikslinti Karo padėties įstatymo 8 straipsnio nuostatą, numatant, kad ginkluotųjų pajėgų vadas turėtų užtikrinti ne tik ginkluotos gynybos planų vykdymą, bet ir Valstybės ginkluotos gynybos koncepcijos įgyvendinimą. Taip pat siūloma sukonkretinti įstatymo
nariai, vykdydami karines operacijas ir siekdami jų tikslų, turi teisę pašalinti fizines kliūtis, įrengti inžinerines užtvaras, kontrmobilumo priemones ir (arba) atlikti kitus vietos įtvirtinimo darbus, jeigu tai būtina Lietuvos Respublikos teritorijos gynybai organizuoti. Atsižvelgiant į tai, kad Karo padėties įstatymo VI skyriuje reglamentuojami ne tik žmogaus teisių ir laisvių laikini apribojimai karo padėties metu, siūloma tikslinti šio skyriaus pavadinimą, numatant, kad jame reglamentuojami ir politinių partijų bei asociacijų laikini apribojimai. Taip papt šiame skyriuje siūloma numatyti išimtį asociacijų ir (ar) jų padalinių steigimo apribojimui karo padėties metu, jei jos steigiamos humanitarinės pagalbos teikimo tikslu. Tikimasi, kad siūlomas teisinis reguliavimas prisidės prie visuotinės gynybos principo įgyvendinimo, numatant, kad Lietuvos valstybės gynybinius pajėgumus įvedus karo padėtį galėtų papildyti ir institucijų, kurios priskiriamos ginkluotosioms pajėgoms, rezervas. Tuo tarpu kitos siūlomos nuostatos suteiks daugiau teisinio aiškumo ir pašalins teisinio reguliavimo trūkumus. Siūloma, kad teikiamas Įstatymo projektas įsigaliotų 2024 m. sausio 1 d., kad valstybės institucijos ir įstaigos spėtų pasirengti jo įgyvendinimui ir parengtų reikiamas tvarkas. 5.
teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta? Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimas neatliekamas. Priėmus Įstatymo projektą neigiamų pasekmių nenumatoma. Priešingai, siūlomi teisinio reguliavimo pakeitimai labiau atlieps visuotinės gynybos principą ir sustiprins valstybės gynybinės galios potencialą. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai? Įstatymas įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai? Įstatymas neturės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams? Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą: kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios? Priėmus Įstatymo projektą, reikės keisti Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos bei Lietuvos Respublikos viešojo saugumo tarnybos įstatymus ir juose reglamentuoti atitinkamai Valstybės sienos apsaugos tarnybos rezervo ir Viešojo saugumo tarnybos rezervo formavimą. Taip pat reikės keisti Policijos įstatymą ir jame nustatyti specializuotų policijos įstaigų pasitelkimo karo komendanto funkcijoms užtikrinti tvarką. 10. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka?
Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o Įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 11. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus? Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir yra suderintas su Europos Sąjungos teisės aktais. 12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų priimti? Įstatymui įgyvendinti Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2023 m. gruodžio 31 d. turės priimti šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais)? Įstatymui įgyvendinti papildomų valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšų nereikės. 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Nebuvo gauta. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas ir sritis.
„Valstybės sienos apsaugos tarnybos rezervas“, „Viešojo saugumo tarnybos rezervas“, „Vadovybės apsaugos tarnybos rezervas“, „komendantiniai Lietuvos šaulių sąjungos ginkluoto pasipriešinimo vienetai“, „koviniai asmenų ir jų organizacijų ginkluoto pasipriešinimo vienetai“, „ginkluoto pasipriešinimo vienetai“, „partizanų vienetai“, „ginkluotosios pajėgos“, „karo padėtis“, „komendantai“, „ginkluota gynyba“, „kontrmobilumo priemonės“, „specializuotos policijos įstaigos“, „asociacijos“, „humanitarinė pagalba“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra. Teikia Seimo nariai:
Laurynas Kasčiūnas Arvydas Pocius Jonas Jarutis Kęstutis Vilkauskas Andrius Mazuronis Valdas Rakutis Raimundas Lopata Marius Matijošaitis Vytautas Bakas Andrius Palionis
2023-08-28 Nr. XIVP-2978 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto 1 straipsniu keičiamo Karo padėties įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 2 straipsnio 1 dalyje siūloma pakeisti sąvoką
„ginkluotosios pajėgos“. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šiuo metu Seime yra
svarstomas Karo padėties įstatymo Nr. VIII-1721 2, 8, 11 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2963, kuriuo taip pat yra keičiama keičiamo įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi apibrėžta sąvoka
„ginkluotosios pajėgos“ ir kurios įsigaliojimas numatytas 2024 m. kovo 1 d. Todėl siekiant, kad teikiamu projektu siūlomi pakeitimai liktų galioti,
abiejų projektų nuostatos derintinos tarpusavyje. Analogiško turinio pastaba taikytina ir toms keičiamo įstatymo 11 ir 12 straipsnių nuostatoms, kurios abiejuose projektuose tai pat skirtingai keičiamos. 2. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 4, 7 ir 9 dalimis siūlomos naujos sąvokos ir jas įvardijantys terminai turi būti suderinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad projekto aiškinamajame rašte klaidingai nurodoma, kad įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka, kadangi suderintos sąvokos nėra paskelbtos Terminų banke (http://terminai.vlkk.lt). 3.
keičiamo įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje siūloma apibrėžti sąvoką „partizanų vienetai“ ir šioje sąvokoje numatyta, kad jie savarankiškai veikia ,,okupuotoje Lietuvos valstybės teritorijoje, priešo užnugaryje“, siūlytume projekto
,,veikiantys okupuotoje Lietuvos valstybės teritorijoje“ kaip perteklinius arba reikėtų vartoti vienodas formuluotes. 4. Tikslintinas projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje siūlomos apibrėžti sąvokos ,,karo komendantūra“ turinys, nes nėra aišku kokios ,,valstybės institucijos su patvirtinta struktūra“ turimos omenyje. Siekiant teisinio aiškumo, reikėtų vartoti ne neapibrėžto ir bendro pobūdžio sąvoką „valstybės institucija“, o aiškiai nurodyti karo komendantūros teisinę formą, jos steigimo tvarką, valstybės kaip savininko teises ir pareigas įgyvendinančią instituciją (jeigu savininkas būtų valstybė, o ne savivaldybė), šios institucijos valdymo tvarką. Pažymėtina, kad šios nuostatos turėtų būti nustatomos ne pagrindines įstatymo sąvokas apibrėžiančiame straipsnyje, o straipsnyje, reglamentuojančiame pačių karo komendantūrų veiklą (keičiamo įstatymo 8¹ straipsnyje). Taip pat pažymime, kad keičiamo įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje reikėtų atsisakyti tokių perteklinių ar netikslių formuluočių, kaip „institucija su patvirtina struktūra“ (nes visi juridiniai asmenys turi savo steigimo dokumentuose numatytą struktūrą), ar „institucija remia komendantą“ (nes rėmimas gali būti suprantamas ir kaip parama, teikiama pagal Labdaros ir paramos įstatymą, o akivaizdu, kad karo komendantūros veiklos paskirtis būtų ne „remti“ savo vadovą, o užtikrinti jam nustatytų funkcijų įgyvendinimą).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūlome keičiamo įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje tiesiog nustatyti, kad „karo komendantūra yra (kažkokio subjekto) steigiama valstybės (turbūt biudžetinė) įstaiga, kurios paskirtis yra šio įstatymo nustatyta tvarka užtikrinti karo komendanto veiklą ir ginkluotųjų pajėgų vado karo komendantui skirtų užduočių vykdymą (tam tikroje savivaldybės ar savivaldybių teritorijoje)“. 5. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 1 ir 7 dalyse vietoj formuluotės „koviniai asmenų ir jų organizacijų ginkluoto pasipriešinimo vienetai“ siūlome vartoti formuluotę „koviniai asmenų ir (ar) organizacijų ginkluoto pasipriešinimo vienetai“, nes tokia sąvoka kaip
„asmenų organizacijos“ teisėkūroje paprasčiausiai nėra vartojama, o vietoj
jungtuko „ir“ jungtukai „ir (ar)“ turėtų būti vartojami todėl, kad turi būti numatyta ir alternatyvi galimybė sudaryti vienetus tiek iš jokioms organizacijoms nepriklausančių asmenų, tiek tik iš organizacijoms priklausančių narių. 6. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje, apibrėžiančioje „kovinių asmenų ir jų organizacijų ginkluoto pasipriešinimo vienetų“ sąvoką, reikėtų atsisakyti nuostatų, numatančių įstatyminius reikalavimus šių vienetų nariams, kaip perteklinių, pasikartojančių ir ne šio straipsnio reguliavimo dalyko, nes tokių kovinių vienetų sudarymą, reikalavimus jų nariams bei tokių vienetų jų veiklą apibrėžiančios nuostatos yra įtvirtintos keičiamo įstatymo 11 straipsnyje.
Taip pat pažymime, kad keičiamame įstatyme nėra nei apibrėžta, nei vartojama
„teritorinės apsaugos“ sąvoka, todėl jos siūlytina atsisakyti (manytina, kad
ginkluota gynyba apimtų ir tam tikrų teritorijų ginkluotos apsaugos funkciją, todėl šios sąvokos reikėtų atsisakyti ir projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 8¹ straipsnio 1 ir 8 dalyse bei projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 4 punkte). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, keičiamo įstatymo 2 straipsnio 7 dalį siūlome dėstyti taip: „Koviniai asmenų ir (ar) organizacijų ginkluoto pasipriešinimo vienetai – savanoriškumo pagrindu iš Lietuvos Respublikos piliečių Lietuvos šaulių sąjungos vado įsakymu sudaromi ginkluoto pasipriešinimo dalyvių būriai, karo padėties metu vykdantys ginkluotos gynybos užduotis“. 7. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą pastabą, projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 9 dalį siūlome dėstyti taip: „Partizanų vienetai – savanoriškumo pagrindu iš Lietuvos Respublikos piliečių Lietuvos šaulių sąjungos vado įsakymu sudaromi ginkluoto pasipriešinimo dalyvių būriai, karo padėties metu savarankiškai veikiantys okupuotoje Lietuvos valstybės teritorijoje“. 8. Projekto 2 straipsnio pakeitimų esmėje vietoj žodžio „Paleisti“ įrašytinas žodis „Pakeisti“. 9. Siekiant teisinio aiškumo, projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje prieš žodžius „Valstybės ginkluotos gynybos koncepcijos“ siūlytina įrašyti žodžius „Valstybės gynimo tarybos tvirtinamos“. 10.
įstatymo nuostatų sistemiškumo ir nuoseklumo, projektu neturėtų būti keičiamas ir įstatymo 8 straipsnio 5 dalies 11 punktas, numatant, kad ginkluotųjų pajėgų vadas paramą ginkluote, kitais materialiniais ir finansiniais ištekliais teikia ne tik partizanų vienetams, veikiantiems okupuotoje Lietuvos valstybės teritorijoje, tačiau ir koviniams asmenų ir (ar) organizacijų ginkluoto pasipriešinimo vienetams. 11. Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 8¹ straipsnio 1 dalyje siūlome atsisakyti karo komendantūrų veiklos tikslų ir kelių funkcijų išvardijimo (nes visos funkcijos detaliai vardijamos šio straipsnio 5 dalyje), o išsamiai ir aiškiai nustatyti karo komendantūrų steigimo tvarką, šių subjektų teisinę formą, nurodyti karo komendantūrų veiklos teisinius pagrindus, valdymo tvarką, vadovų skyrimo į pareigas bei jų ir darbuotojų teisinį statusą, komendantūrų finansavimo šaltinius ir tvarką. Siūloma keičiamo įstatymo 8¹ straipsnio 1 dalies formuluotė suponuoja, kad karo komendantūros būtų steigiamos kiekvienoje savivaldybėje. Pažymėtina, kad nors keičiamo įstatymo 8¹ straipsnio 1 dalies formuluotė, numatanti, kad „teritorinės apsaugos vykdymui karo padėties metu <...> savivaldybėse įsteigiamos karo komendantūros“ lyg ir implikuoja, kad karo komendantūros būtų steigiamos tik karo padėties metu, tačiau šio straipsnio nuostata, nustatanti, kad komendantūros ir komendantinio vieneto išteklius taikos metu administruoja karo komendanto pavaduotojas, paneigia tokią prielaidą ir suponuoja, kad jos turėtų būti steigiamos įsigaliojus įstatymui ir veikti nuolatos. Svarstytina, ar efektyvaus valstybės biudžeto lėšų naudojimo požiūriu (o akivaizdu, kad karo komendantūrų išlaikymui ir jų veiklos užtikrinimui net ir taikos metu reikėtų nemažai valstybės biudžeto lėšų) būtų pagrįstas ir reikalingas toks daugybinis iš valstybės biudžeto išlaikomų įstaigų steigimas ir jų išlaikymas net ir taikos metu. 12.
įstatymo 8¹ straipsnio 2 dalis, nustatanti, kad komendantūrų darbą organizuoja ir jų veiklai vadovauja karo komendantai, nedera su šio straipsnio
administruoja karo komendanto pavaduotojas. Sistemiškai vertinant šių nuostatų turinį, lieka neaišku, koks karo komendantūrų valdymo modelis apskritai turimas omenyje. Jei karo komendantas būtų skiriamas šios įstaigos (jeigu karo komendantūros teisinė forma būtų biudžetinė įstaiga) vadovu, nėra aišku, kodėl jis, kaip įstaigos vadovas, įstaigos valdymo funkcijų neturėtų vykdyti ir taikos metu. Galbūt turima omenyje, kad taikos metu karo komendantas galėtų pavesti tam tikras karo komendantūros administravimo funkcijas ir karo komendanto pavaduotojui. Taip pat siūlytume sukonkretinti, koks būtų
„komendantūros ir komendantinio vieneto išteklių administravimo taikos metu“
turinys, ir ar tai būtų iš esmės prilyginta visos karo komendantūros veiklos vadovavimui taikos metu. 13. Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 8¹ straipsnio 3 dalyje vietoj žodžių „karo padėties metu remia karo komendantą, sąveikaudamas su savivaldybės institucijomis ir įstaigomis bei joms pavaldžiomis institucijomis ir įstaigomis ir koordinuodamas mobilizacinių planų įgyvendinimą paskirtoje savivaldybėje“ siūlome įrašyti žodžius „karo padėties metu padeda karo komendantui, užtikrindamas sąveiką su karo komendantūros veiklos teritorijai priskirtos (-ų) savivaldybės (-ių) institucijomis ir įstaigomis ar joms pavaldžiomis institucijomis ir įstaigomis bei koordinuodamas mobilizacinių planų įgyvendinimą šioje ( šiose) savivaldybėje (-ėse)“. 14.
glaustumo, projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 8¹ straipsnio 3 dalies 3 ir 4 sakinių nuostatas siūlome apjungti ir ją išdėstyti taip: „Karo komendanto pavaduotoju atitinkamoje savivaldybėje ar savivaldybėse skiriamas karys savanoris, turintis karininko laipsnį, pabaigęs rengimo kursus vykdyti šiame įstatyme nustatytas karo komendanto pavaduotojo funkcijas toje konkrečioje savivaldybėje ar savivaldybėse“. 15. Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 8¹ straipsnio 4 dalyje po žodžio „savivaldybių“ įrašytini praleisti žodžiai „institucijų ir įstaigų“. Taip pat reikėtų aiškiau atskleisti valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų atstovų darbo (veiklos) karo komendantūroje teisinius pagrindus (kokia tvarka jie pasitelkiami, koks jų teisinis statusas ir darbo (tarnybos) santykių su karo komendantūra kaip valstybės įstaiga pobūdis (jeigu jų darbdaviu (laikinai, tam tikrų užduočių vykdymo laikotarpiu) būtų laikoma karo komendantūra). 16. Svarstytinas projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 8¹ straipsnio 4 dalies, kurioje nurodomi karo komendantūros skyriai bei vardijamos kiekvieno iš jų funkcijos, pagrįstumas ir reikalingumas. Pažymėtina, kad šie skyriai turbūt nebūtų savarankiški teisinį veiksnumą turintys subjektai, su savarankiškomis teisėmis, pareigomis bei funkcijomis. Manytina, kad už visas šias funkcijas atsakinga kaip įgaliota valstybės institucija (įstaiga) būtų būtent karo komendantūra. Ir būtent karo komendantas kaip šios institucijos (įstaigos) vadovas būtų atsakingas už tinkamą institucijos (įstaigos) veiklos organizavimą bei funkcijų tarp atitinkamų skyrių paskirstymą. Atsižvelgiant į tai, siūlytume keičiamo įstatymo 8¹ straipsnio 4 dalies nuostatas dėl atitinkamų komendantūros funkcijų dėstyti šio straipsnio 5 dalyje (nedetalizuojant skyrių, atsakingų už konkrečias komendantūros funkcijas). 17.
įstatymo 8¹ straipsnio 4 dalies nuostata, nustatanti, kad nustojus funkcionuoti savivaldybės administracijai, komendantūra perima būtiniausių jos funkcijų vykdymą, derintina su Tiesioginio valdymo savivaldybės teritorijoje įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 6 punktu, numatančiu, kad tiesioginis valdymas savivaldybės teritorijoje gali būti įvedamas Seimo nutarimu, kai savivaldybės administracijos direktorius neatlieka Karo padėties įstatyme nustatytų funkcijų ar jas atlieka neatsižvelgdamas į ginkluotųjų pajėgų poreikius ir savivaldybės meras, gavęs Karo padėties įstatyme nustatytų subjektų siūlymą atleisti savivaldybės administracijos direktorių iš pareigų, jo neatleidžia. Bet tokiu atveju tiesioginį valdymą savivaldybės teritorijoje įgyvendina Vyriausybė per Vyriausybės įgaliotinį. Jeigu, vis dėlto, turima omenyje keičiamo įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje numatyta situacija, kad jeigu karo padėties metu savivaldybės administracijos direktorius ir jį pavaduojantis asmuo laikinai negali eiti pareigų, šio straipsnio 1 dalyje nurodytas savivaldybės administracijos direktoriaus funkcijas, iki savivaldybės administracijos direktorius ar jį pavaduojantis asmuo pradės eiti pareigas ar bus paskirtas kitas savivaldybės administracijos direktorius, atlieka karo komendantas, tokiu nuostatos siūlytina atsisakyti kaip perteklinės. 18. Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 8¹ straipsnio 5 dalies 1 punkte reikėtų patikslinti apie kokio pobūdžio „situaciją“ komendantūra renka, analizuoja ir vertina informaciją. 19. Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 8¹ straipsnio 5 dalies 5 punkte prieš žodį „įsakymų“ įrašytini žodžiai „karo komendanto“ (o gal ir „ir karo komendanto pavaduotojo – taikos metu“). 20.
projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 8¹ straipsnio 6 dalyje braukti pateiktą nuorodą į Lietuvos kariuomenės padalinį – Karo prievolės ir komplektavimo tarnybą, kadangi jeigu ateityje iškiltų poreikis pakeisti minėtos tarnybos pavadinimą ar ją pertvarkyti, atitinkami sprendimai negalėtų būti priimami, kol nebūtų pakeistas keičiamas įstatymas. 21. Atsižvelgiant į tai, kad projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 8¹ straipsnio 1 dalyje yra įvestas trumpinys „komendantūros“, šio straipsnio 5 dalies 6 punkte, 8 ir 9 dalyse prieš žodį ,,komendantūros“ brauktinas žodis ,,karo“. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad šiame straipsnyje nurodytos dvi 9 dalys, todėl tikslintina straipsnių numeracija. 22. Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 8¹ straipsnio 7 dalies 1 punkto formuluotė „valstybės ir savivaldybės ypatingos svarbos objektai“ derintina su Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatyme vartojama terminija. 23. Nėra aišku, kuo skiriasi projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 8¹ straipsnio 7 dalies 1 punkte nurodytas komendantūros apsaugos vykdymas nuo šios dalies 2 punkte nurodyto komendantūros fizinės apsaugos vykdymo. 24. Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 8¹ straipsnio 7 dalies 4 punkte vietoj žodžio „remia“ įrašytinas žodis „padeda“. 25. Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 8¹ straipsnio 8 dalies nuostata, numatanti, kad komendantūros aprūpinimą darbui skirtomis patalpomis ir kitomis jos nurodytoms funkcijoms atlikti būtinomis priemonėmis užtikrina savivaldybės, kurioje ji įsteigta, administracija, iš esmės nedera su projekte numatytu karo komendantūros veiklos modeliu, pagal kurį karo komendantūros laikomos savarankiškomis valstybės institucijomis su savo valdymo organais ir personalu.
Pažymėtina, kad steigiant valstybės institucijas (juridinius asmenis) numatytoms valstybės funkcijoms vykdyti, yra numatoma ir valstybės biudžeto lėšomis išlaikoma ir visa tam reikalinga infrastruktūra, skiriami visi organizaciniai ir žmogiškieji ištekliai. Jeigu, vis dėlto, projekte siūlomas kitoks, specifinis karo komendantūrų veiklos modelis, jis turėtų būti aiškiai reglamentuotas, kad nekiltų jokių praktinių įstatymo nuostatų aiškinimo ir taikymo problemų. 26. Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 8¹ straipsnio 9 dalyje reikėtų atskleisti karo komendantūros „aktyvavimo“ turinį, ir komendantūrų veiklos „aktyvavimo“ skirtumus nuo komendantūrų veiklos taikos metu joms projekte nustatytų funkcijų apimties ir įgyvendinimo požiūriu. 27. Atsižvelgiant į tai, kad projektu keičiamame įstatyme siūloma savivaldybėse steigti karo komendantūras, bei siekiant teisės akto nuostatų nuoseklumo, manytina, kad projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje karo komendantų skyrimą reiktų sieti ne su savivaldybės, kurioje karo komendantas veiks, nustatymu, o su karo komendantūros, kuriai karo komendantas vadovaus, nurodymu. 28. Siekiant teisino aiškumo, projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje prieš žodžius
„vietos savivaldos veiklos tęstinumą“ įrašytini žodžiai „o taip pat karo
padėties metu“. 29.
29Siekiant teisės akto glaustumo,
projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 sakinių nuostatas siūlome apjungti ir ją išdėstyti taip: „Karo komendantu atitinkamoje savivaldybėje ar savivaldybėse skiriamas asmuo, turintis karininko laipsnį, pabaigęs rengimo kursus vykdyti šiame įstatyme nustatytas karo komendanto funkcijas toje konkrečioje savivaldybėje ar savivaldybėse“. 30. Projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 1 dalies nuostatai, numatančiai, kad karo komendantu paskirtas asmuo eina tik karo komendanto pareigas, trūksta aiškumo. Visų pirma, neaišku, ar į karo komendanto pareigas gali būti skiriamas tik profesinės karo tarnybos karys, ar, vis dėlto, ir savanorišką nenuolatinę karo tarnybą, tarnybą aktyviajame kariuomenės personalo rezerve atliekantis karys, atsargos karys ar dimisijos karys. Svarstytina, ar pirmuoju atveju neturėtų būti aptartas laikinas profesinės karo tarnybos kario perkėlimas į karo komendanto pareigas. Antra, nėra aišku, ar reikalavimas eiti tik karo komendanto pareigas būtų taikomas tik karo padėties metu, t. y. kai karo komendantūros veikla būtų aktyvuojama. Svarstytina, ar reikalavimas vienu metu eiti tik karo komendanto pareigas ir taikos metu, neatsižvelgiant į kito darbo ar kitų pareigų pobūdį bei galimą Lietuvos kariuomenės vado leidimą tokį darbą dirbti, būtų pagrįstas ir proporcingas. Trečia, atsižvelgiant į draudimą dirbti kitą darbą ar užimti kitas pareigas, keičiame įstatyme turėtų būti aptartas ir karo komendanto darbo užmokesčio klausimas. Ketvirta, manytina, kad siekiant teisinio aiškumo, keičiamame įstatyme turėtų būti aiškiai aptartas ir karo komendanto skyrimo į pareigas termino klausimas. Pažymėtina, kad aukščiau išdėstytos pastabos mutatis mutandis taikytinos ir karo komendanto pavaduotojo atžvilgiu. 31.
keičiamo įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje yra vardijamos karo komendanto funkcijos, tikslintina projekto 4 straipsnio 2 dalies pakeitimo esmė –4 punktu turėtų būti pildoma ne 9 straipsnio 3 dalis, o 2 dalis. Be to, šiame punkte vietoj žodžių „kurioje jis veikia“ įrašytini žodžiai „kurios teritorijoje veikia jo vadovaujama karo komendantūra“. 32. Ginčytina projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 1 punkto nuostata, numatanti, kad karo komendantas priemones, reikalingas karo komendanto funkcijoms atlikti, turi gauti iš savivaldybės institucijų ir įstaigų. Manytina, kad vadovaujantis keičiamo įstatymo 8 straipsnio 5 dalies 9 punktu bei 6 dalies 2 punktu, karo komendantui reikalingus materialinius ir finansinius išteklius turėtų organizuoti ginkluotųjų pajėgų vadas bei krašto apsaugos ministras. 33. Svarstytinas projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 11 straipsnio 4 dalies nuostatos, pagal kurią ginkluoto pasipriešinimo vienetai ir partizanų vienetai būtų sudaromi ir šių vienetų nariai atrenkami bei patikrinami Lietuvos šaulių sąjungos vado, o ne ginkluotųjų pajėgų vado (kuris būtent ir yra atsakingas už vadovavimą valstybės ginkluotai gynybai) nustatyta tvarka, pagrįstumas. 34. Projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 11 straipsnio 4 dalies antrajame sakinyje žodžiai „pagal sveikatos būklę“ turėtų būti dėstomi prieš žodžius „yra tinkami“, o vietoj žodžio
„nariai“ įrašytinas žodis „kiti darbuotojai“. 35. Siekiant teisinio aiškumo,
projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 11 straipsnio 4 dalyje reikėtų aptarti reikalavimų sveikatos būklei, patvirtinančiai, kad asmuo yra tinkamas tarnybai ginkluoto pasipriešinimo vienete ir partizanų vienete, nustatymo pagrindus. 36. Projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 11 straipsnio 6 dalyje turi būti nuoroda į šio straipsnio 5, o ne 4 dalį. 37.
įstatymo 11 straipsnio 9 ir 10 dalyse siūlytina vietoj žodžio „papročių“ įrašyti žodį „principų“, nes keičiamo įstatymo 31 straipsnyje numatyta pareiga visiems asmenims laikytis visuotinai pripažintų tarptautinės humanitarinės teisės normų ir principų. 38. Projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 5 punkte turi būti nuoroda į šio įstatymo 11 straipsnio 7, o ne 5 dalį, o keičiamo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 6 punkte
Politinių organizacijų įstatymo Nr. XIV-1415 2 straipsnio 7 dalyje apibrėžtą
„politinės organizacijos“ sąvoką (po ja patenka tiek politinė partija, tiek
politinis komitetas), svarstytina, ar nereikėtų patikslinti projekto 8 straipsnį bei 9 straipsniu keičiamo įstatymo 28 straipsnio 2 dalį, t.y. vietoj žodžių „politinė partija“ rašyti žodžius „politinė organizacija“. Pritarus šiai pastabai kartu reikėtų pakeisti keičiamo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 9 punktą ir 28 straipsnio 1 dalį. 40. Derinant keičiamo įstatymo nuostatas tarpusavyje bei atsižvelgiant į projekto 9 straipsniu siūlomą įstatymo 28 straipsnio 2 dalies pakeitimą dėl galimo asociacijų ir (ar) jų padalinių, kurios steigiamos humanitarinės pagalbos teikimo tikslu, steigimo karo padėties metu, reikėtų atitinkamai keisti ir šio straipsnio 1 dalį bei 10 straipsnio 1 dalies 9 punktą (juose įtvirtinant išlygą dėl asociacijų ir (ar) jų padalinių, kurios steigiamos humanitarinės pagalbos teikimo tikslu). 41. Atsižvelgiant į teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 (2021 m. lapkričio 18 d. įsakymo Nr. 1R-388 redakcija) patvirtintose Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose nustatytas teisės technikos taisykles:
žodžiai „netekusia galios“ rašytini po žodžio „pripažinti“.
41.2. tikslintina projekto 4 straipsnio 4 dalies pakeitimų esmė, kadangi pripažinus netekusia galios teisės akto struktūrinę dalį, po jos einančių struktūrinių dalių pernumeruoti nereikia. Atitinkamai projekto 4 straipsnio 5 dalies apskritai atsisakytina. 41.3. projekto 5 straipsniu visas keičiamo įstatymo 11 straipsnis turėtų būti dėstomas nauja redakcija, nes keičiama daugiau kaip pusė jo dalių. Jeigu nebūtų atsižvelgta į šią pastabą, projekto 5 straipsnio struktūrinių dalių pakeitimų esmės pagal Teisės aktų rengimo rekomendacijose išdėstytus reikalavimus tikslintinos iš esmės. 41.4. projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 12 straipsnio 1 dalis turėtų būti dėstoma nauja redakcija, nes keičiama daugiau kaip pusė jos punktų. 42. Tikslintinas projekto 10 straipsnio pavadinimas, kadangi šis straipsnis jokių įstatymo taikymo nuostatų nenustato. 43. Pažymėtina, kad atsižvelgiant į Seimo statuto 135 straipsnio 5 dalies reikalavimus, kartu su įstatymo projektu turėtų būti teikiami ir kiti įstatymų projektai (dėl Valstybės sienos ir jos apsaugos, Policijos įstatymų pakeitimų), kuriuos būtina priimti, atsižvelgiant į projektu teikiamus keičiamo įstatymo pakeitimus.. 44. Atsižvelgiant į tai, kad projektu siūloma praplėsti subjektų, kurie karo padėties metų galėtų būti priskirti ginkluotosioms pajėgoms, ratą, o Konstitucijos 94 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad Vyriausybė tvarko krašto reikalaus, saugo Lietuvos Respublikos teritorijos neliečiamybę, garantuoja valstybės saugumą ir viešąją tvarką, manytina, kad dėl teikiamo įstatymo projekto turėtų būti gauta Vyriausybės išvada. Viešosios teisės skyriaus vedėja, pavaduojanti departamento direktorių Jurgita Meškienė E. Drėgvaitė, tel. (8 5) 239 6891, el. p. [email protected] J.
Meškienė, tel. (85) 239 6089, el. p. j[email protected] E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6536, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]