1 straipsnis. 18 straipsnio pakeitimas Pakeisti 18 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „Administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Respublikos Prezidento, Seimo, Seimo narių, Ministro Pirmininko, Vyriausybės, Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų, taip pat prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu, ir Seimo kontrolieriaus, lygių galimybių kontrolieriaus, žvalgybos kontrolieriaus ir vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus sprendimų.“. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Viktorija Čmilytė-Nielsen
1 straipsnis. 18 straipsnio pakeitimas Pakeisti 18 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Respublikos Prezidento, Seimo, Seimo narių, Ministro Pirmininko, Vyriausybės, Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų, taip pat prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu, ir Seimo kontrolieriaus, lygių galimybių kontrolieriaus, žvalgybos kontrolieriaus ir vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus sprendimų.“
taikymas
sprendimų, priimtų dėl skundų, pateiktų lygių galimybių kontrolieriui ar pradėtų nagrinėti iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, apskundimo tvarkai galioja iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusios nuostatos. 2. Iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos pateikti ar pradėti nagrinėti skundai dėl lygių galimybių kontrolieriaus sprendimų nagrinėjami ir baigiami nagrinėti pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusias nuostatas. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
paskatinusios priežastys. Parengtų projektų tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymo Nr. IX-1826 29 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą (toliau – LGĮ projektas) ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 18 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą (toliau – ABTĮ projektas) parengti paskatino siekis suvienodinti lygių galimybių kontrolieriaus rekomendacinių sprendimų apskundimo tvarka su Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių, žvalgybos kontrolierių ir vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus rekomendacinių sprendimų apskundimo tvarka. Atsižvelgiant į tai, kad lygių galimybių kontrolieriaus sprendimai yra rekomendacinio pobūdžio, kurių įgyvendinimo siekiama geranoriškais pagrindais, siūloma pakeisti teisės aktuose nustatytą lygių galimybių kontrolieriaus rekomendacinių sprendimų apskundimo tvarką. Tuo tikslu siūloma atitinkamai koreguoti Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymo (toliau – LGĮ) 29 straipsnio 2 dalį ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 18 straipsnio 2 dalį. Pirma, siūloma LGĮ 29 straipsnio 2 dalies 7 punktą, kuriame numatytas vienintelis įpareigojamojo pobūdžio lygių galimybių kontrolieriaus sprendimas (įpareigoti reklamos veiklos subjektus nutraukti neleidžiamą reklamą ir nustatyti šio įpareigojimo įvykdymo terminus ir sąlygas), pripažinti netekusiu galios. Tokio pobūdžio lygių galimybių kontrolieriaus sprendimas gali būti priimtas tik labai specifinėje srityje (prekių, gaminių ar paslaugų reklamoje) bei itin siauram subjektų ratui (reklamos platintojams). Praktikoje tokie lygių galimybių kontrolieriaus sprendimai priimami itin retai.
Be to, susiformavusi lygių galimybių kontrolieriaus skundų tyrimo, sprendimų priėmimo bei jų formulavimo tvarka yra pagrįsta europine ombudsmenų praktika bei rekomendacijomis. Pažymėtina jog Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos
siūloma pasirinkti vieną iš trijų sprendimų, kuriuo būtų baigtas ginčo tarp asmens ir viešojo administravimo subjekto ar valstybės institucijos nagrinėjimas: (i) rekomendaciją, (ii) ataskaitą arba (iii) viešinimą. Ombudsmeno sprendimo, kuris nėra įpareigojantis, vykdymas iš esmės pagrįstas ombudsmeno autoritetu, kvalifikacija ir nepriklausomumu nuo kitų valstybės institucijų. Antra, siūloma patikslinti ABTĮ 18 straipsnio 2 dalį, kurioje nustatyta, kad atitinkamų valstybės institucijų ir pareigūnų (inter alia Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių, žvalgybos kontrolierių ir vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus) sprendimai negali būti skundžiami, į šį sąrašą įtraukiant ir lygių galimybių kontrolierių. Priežastys, dėl kurių lygių galimybių kontrolieriaus sprendimai nėra įvardinti šioje išimtyje, nėra aiškios. Taip pat jo nepagrįstos, nes nustatytu teisiniu reguliavimu formaliai sukuriami skirtumai dėl iš esmės panašių sprendimų apskundimo (neskundimo). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad lygių galimybių kontrolierius, priimdamas rekomendacinio pobūdžio sprendimą, toliau atlieka tokio sprendimo vykdymo priežiūrą, t. y. domisi sprendimo vykdymo eiga, aiškinasi sprendimo nevykdymo priežastis, taip pat pagal savo kompetenciją teikia pasiūlymus dėl teisės aktų tobulinimo, kad juose būtų panaikintos diskriminuojamo pobūdžio nuostatos bei būtų užtikrintos lygios galimybės (LGĮ 30 str. 3 d., 17 str. 2 d.). Privalomojo pobūdžio sprendimas, kurio siūloma atsisakyti, laikytinas pertekliniu ir neatitinkančiu ombudsmeno institucijos priimamų sprendimų tikrosios paskirties ir tikslo.
Be to, LGĮ 29 straipsnio 2 dalies 2 punkte yra įtvirtintas bendresnio pobūdžio lygių galimybių kontrolieriaus sprendimas (kreiptis į atitinkamą asmenį ir siūlyti nutraukti lygias galimybes pažeidžiančius veiksmus (neveikimą)), kuris gali būti priimamas įvairiais diskriminacijos pasireiškimo atvejais, t. y. paprastai praktikoje priimamas būtent tokio pobūdžio sprendimas, kai konstatuojama, jog reklamos turinys yra diskriminacinio / neleidžiamo pobūdžio. Kiti LGĮ numatyti lygių galimybių kontrolieriaus sprendimai yra rekomendacinio pobūdžio ir laikytini tiesiogiai nesukuriančiais nei teisių, nei pareigų, dėl ko neturėtų būti skundžiami administraciniam teismui. Nesant teisines pasekmes sukeliančio sprendimo, jo apskundimas ir nagrinėjimas, kuriame dalyvauja ikiteisminio nagrinėjimo institucijos, atskirais atvejais ir mediaciją vykdantys asmenys, vėliau ‒ teismai, yra ilgai besitęsiantis didelių žmogiškųjų išteklių ir finansinių resursų reikalaujantis procesas. Tai ir didina administracinių teismų darbo krūvį. Rekomendacijomis ar siūlymais, teikiamais remiantis LGĮ, išreiškiama lygių galimybių kontrolieriaus nuomonė, teikiamas siūlymas, kaip pagerinti lygių galimybių užtikrinimą ir konkretaus pareiškėjo teisių apsaugą. Tokiais sprendimais siekiama, kad konkretus subjektas, kuriam skirtas sprendimas, geriau suvoktų lygių galimybių užtikrinimo svarbą, vykdytų siūlomas rekomendacijas savanoriškai, suvokdamas diskriminacinio elgesio pasekmes. Rekomendacinio pobūdžio sprendimais sukuriamos galimybės greičiau užtikrinti lygių galimybių įgyvendinimą ir asmenų teisių apsaugą nei teismine tvarka. Pažymėtina, kad tai neatima galimybės asmenims pažeistas teises ginti teisme ar reikalauti žalos atlyginimo teismine tvarka.
Be to, teismams nagrinėjant bylas dėl diskriminacijos nėra privalomas lygių galimybių kontrolieriaus sprendimas. Lietuvos Respublikos lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba (toliau – Tarnyba) 2022 m. dalyvavo
sprendimų apskundimo. 2021 m. Tarnyba dalyvavo 32 teisminiuose procesuose, iš kurių 27 buvo administracinės bylos, dalis jų – dėl lygių galimybių kontrolieriaus priimtų sprendimų. 2020 m. Tarnyba dalyvavo net 38 administracinėse bylose. Visose šiose bylose procesinių dokumentų rengimo ir atstovavimo teisme funkcija tenka Tarnybos teisininkams. Šiame kontekste yra svarbus ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarimas konstitucinės justicijos byloje Nr. KT177-A-N14/2021, kurioje buvo nagrinėjama, ar Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui neprieštarauja Administracinių bylų teisenos įstatymo 18 straipsnio 2 dalis tiek, kiek pagal ją administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus sprendimų atsisakyti nagrinėti skundą. Šioje konstitucinės justicijos byloje Konstitucinis Teismas prieštaravimo Konstitucijai nenustatė. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai ir rengėjai Projekto iniciatorė ir rengėja yra Lietuvos Respublikos Seimo narė Viktorija Čmilytė-Nielsen. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai LGĮ 29 straipsnio 2 dalies 7 punkte numatyta, kad tyrimo metu ar jį atlikęs lygių galimybių kontrolierius priima sprendimą įpareigoti reklamos veiklos subjektus nutraukti neleidžiamą reklamą ir nustatyti šio įpareigojimo įvykdymo terminus ir sąlygas.
ABTĮ 18 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Respublikos Prezidento, Seimo, Seimo narių, Ministro Pirmininko, Vyriausybės, Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų, taip pat prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu, ir Seimo kontrolieriaus, žvalgybos kontrolieriaus ir vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus sprendimų. 4. Siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Kaip minėta, siūloma atitinkamai koreguoti LGĮ 29 straipsnio 2 dalį ir ABTĮ 18 straipsnio 2 dalį, t. y. atsisakyti įpareigojamojo pobūdžio lygių galimybių kontrolieriaus sprendimų bei papildyti išimtį, numatančią, kad atitinkamų valstybės institucijų ir pareigūnų (inter alia Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių, žvalgybos kontrolierių ir vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus) sprendimai negali būti skundžiami, į šį sąrašą įtraukiant ir lygių galimybių kontrolieriaus sprendimus. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamų priimtų įstatymų pasekmių nenumatoma. 6. Galima priimtų įstatymų įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimti įstatymai įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Galima priimtų įstatymų įgyvendinimo įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai Priimtų įstatymų įgyvendinimas įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8.
atitiktis strateginio lygmens planavimo dokumentams Projektai strateginio lygmens dokumentams neprieštarauja. 9. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus įstatymus, nenumatomas poreikis keisti kitus galiojančius įstatymus. 10. Įstatymų projektų atitiktis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams, sąvokų ir terminų įvertinimas Projektai parengti laikantis nustatytų reikalavimų. 11. Įstatymų projektų atitiktis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams Projektai neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms bei Europos Sąjungos teisės aktams. 12. Įstatymų įgyvendinimui reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, juos priimti turintys subjektai Priimtų įstatymų įgyvendinimui nereikalingi įgyvendinamieji teisės aktai. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti Priimtų įstatymų įgyvendinimui papildomų valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų neprireiks. Netgi priešingai – nenaudojant Tarnybos ir teismų žmogiškųjų išteklių ir finansinių resursų tokiam tikslui ‒ bus sutaupoma. 14. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Projektų rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų neprašyta. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis „Lygių galimybių kontrolierius“, „sprendimas“, „rekomendacija“, „administracinis teismas“, „administracinė byla“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia Viktorija Čmilytė-Nielsen
2023-07-04 Nr. XIVP-2973 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Atkreiptinas dėmesys, jog iki projekto nuostatų įsigaliojimo lygių galimybių kontrolierius gali būti gavęs skundą, pradėjęs tyrimą dėl reklamos veiklos subjekto neleidžiamos reklamos ar priėmęs sprendimą įpareigoti reklamos veiklos subjektus nutraukti neleidžiamą reklamą ir nustatyti šio įpareigojimo įvykdymo terminus ir sąlygas. Siekiant teisinio aiškumo, svarstytina, ar projektas neturėtų būti papildytas nuostatomis dėl jo taikymo, nustatant, kokiais atvejais lygių galimybių kontrolieriaus sprendimai gali būti skundžiami priskiriant juos tirti administracinių teismų kompetencijai. 2. Projektas taisytinas vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijomis, patvirtintomis teisingumo ministro 2013 m. gruodžio
patvirtinimo“. Atsižvelgiant į tai, kad keičiamo Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 18 straipsnis turi dvi struktūrines dalis, pakeitimų esmėje turi būti nurodytas keičiamo įstatymo 18 straipsnio keičiamos struktūrinės dalies numeris – „2.“ Departamento direktorius Dainius Zebleckis E. Drėgvaitė, tel. (85) 239 6891, el. p. [email protected] A. Dulevičiūtė-Akimovienė, tel. (85) 239 6164, el. p. [email protected]
2023-11-07 Nr. XIVP-2973(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Dainius Zebleckis E. Drėgvaitė, tel. +370 5 209 6891, el. p. [email protected] A. Dulevičiūtė-Akimovienė, tel. +370 5 209 6164, el. p. [email protected]
pirmininkė Irena Haase, komiteto pirmininko pavaduotoja Agnė Širinskienė, komiteto nariai: Arvydas Anušauskas, Aušrinę Armonaitę pavaduojantis Kasparas Adomaitis, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Vilius Semeška, Algirdas Stončaitis, Andrius Vyšniauskas. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjos: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, vyriausioji specialistė Aidena Bacevičienė, padėjėjos: Meilė Čeputienė, Rivena Zegerienė. Kviestieji asmenys: Lygių galimybių kontrolierė Birutė Sabatauskaitė, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos Teisės grupės vadovė Audronė Daukšaitė-Timpė, Teisingumo ministerijos Teisėkūros politikos grupės patarėja Renata Abromavičiūtė, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko patarėja Agnė Veršelytė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-07-04 2(N) Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Atkreiptinas dėmesys, jog iki projekto nuostatų įsigaliojimo lygių galimybių kontrolierius gali būti gavęs skundą, pradėjęs tyrimą dėl reklamos veiklos subjekto neleidžiamos reklamos ar priėmęs sprendimą įpareigoti reklamos veiklos subjektus nutraukti neleidžiamą reklamą ir nustatyti šio įpareigojimo įvykdymo terminus ir sąlygas.
Siekiant teisinio aiškumo, svarstytina, ar projektas neturėtų būti papildytas nuostatomis dėl jo taikymo, nustatant, kokiais atvejais lygių galimybių kontrolieriaus sprendimai gali būti skundžiami priskiriant juos tirti administracinių teismų kompetencijai. Pritarti Nors Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos praktikoje sprendimas, numatytas Lygių galimybių įstatymo 29 str. 2 d. 7 p. „įpareigoti reklamos veiklos subjektus nutraukti neleidžiamą reklamą ir nustatyti šio įpareigojimo įvykdymo terminus ir sąlygas“, taikomas itin retais atvejais (per pastaruosius
sprendimas, įtvirtintas 29 str. 2 d. 7 p.) ir šiuo metu tyrimų dėl įpareigojimo nutraukti neleidžiamą reklamą pradėtų nėra, tačiau siekiant teisinio aiškumo projektas pildytinas 2 straipsniu: “2 straipsnis. Įstatymo taikymas
lygių galimybių kontrolieriui ar pradėtų nagrinėti iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, apskundimo tvarkai galioja iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusios nuostatos. 2. Iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos pateikti ar pradėti nagrinėti skundai dėl lygių galimybių kontrolieriaus sprendimų nagrinėjami ir baigiami nagrinėti pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusias nuostatas.“
taisytinas vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijomis, patvirtintomis teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298
„Dėl Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“.
Atsižvelgiant į tai, kad keičiamo Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 18 straipsnis turi dvi struktūrines dalis, pakeitimų esmėje turi būti nurodytas keičiamo įstatymo 18 straipsnio keičiamos struktūrinės dalies numeris – „2.“
Sąjungos teisės grupė 2023-07-18 Įvertinę Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 18 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2973 atitiktį Europos Sąjungos teisei, pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų neturime. Atsižvelgti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija 2023-10-03 2(N) Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, atsakydama į Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto 2023 m. rugsėjo 13 d. raštą Nr. S-2023-3890 ir pagal kompetenciją įvertinusi pateiktą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 18 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr.
XIVP-2973 (toliau – Projektas), teikia šią pastabą: Nors Projekto 1 straipsniu keičiamoje Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 18 straipsnio 2 dalyje nustatomas naujas teisinis reguliavimas, kuriuo administracinių teismų kompetencijai nebebūtų priskiriama tirti lygių galimybių kontrolieriaus sprendimų, tačiau pastebėtina, kad Projekto lydimojoje medžiagoje nėra aptarta, kaip siūlomas teisinis reguliavimas paveiktų šiuo metu lygių galimybių kontrolieriui pateiktus skundus dėl reklamos veiklos subjekto neleidžiamos reklamos, taip pat tuos skundus, dėl kurių lygių galimybių kontrolierius jau yra pradėjęs tyrimą arba dėl kurių jau yra priėmęs sprendimą, įpareigojantį reklamos veiklos subjektą per tam tikrą terminą nutraukti neleidžiamą reklamą. Teisingumo ministerijos nuomone, šie aspektai yra itin svarbūs ir susiję su galimybės apskųsti teisines pasekmes asmenims sukuriantį sprendimą panaikinimu, o tai, manytina, taip pat galėtų sudaryti prielaidas pažeisti asmens konstitucinę teisę kreiptis į teismą. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje ne kartą yra konstatuota, kad įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad visus ginčus dėl asmenų teisių ir laisvių pažeidimo būtų galima spręsti teisme. Teisės aktais gali būti nustatyta ir ikiteisminė ginčų sprendimo tvarka. Tačiau negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo būtų paneigta asmens, manančio, kad jo teisės ar laisvės pažeistos, teisė ginti savo teises ar laisves teisme[¹].
Atsižvelgiant į tai, siūlytina Projektą papildyti pereinamojo laikotarpio nuostatomis, numatant, kuo remiantis bei kokia tvarka iki naujo teisinio reguliavimo įsigaliojimo lygių galimybių kontrolieriui pateikti arba jau pradėti tirti skundai dėl reklamos veiklos subjekto neleidžiamos reklamos bus baigiami tirti, taip pat įvertinant tuos jau lygių galimybių kontrolieriaus priimtus sprendimus, kurių apskundimo terminas, įsigaliojus ABTĮ 18 straipsnio 2 dalies nuostatų pakeitimams, dar nebus pasibaigęs. Pritarti Nors Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos praktikoje sprendimas, numatytas Lygių galimybių įstatymo 29 str. 2 d. 7 p. „įpareigoti reklamos veiklos subjektus nutraukti neleidžiamą reklamą ir nustatyti šio įpareigojimo įvykdymo terminus ir sąlygas“, taikomas itin retais atvejais (per pastaruosius 5 metus iš 63 tyrimų dėl netinkamos reklamos tik 5 atvejais buvo priimtas sprendimas, įtvirtintas 29 str. 2 d. 7 p.) ir šiuo metu tyrimų dėl įpareigojimo nutraukti neleidžiamą reklamą pradėtų nėra, tačiau siekiant teisinio aiškumo projektas pildytinas 2 straipsniu: “2 straipsnis. Įstatymo taikymas
lygių galimybių kontrolieriui ar pradėtų nagrinėti iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, apskundimo tvarkai galioja iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusios nuostatos. 2. Iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos pateikti ar pradėti nagrinėti skundai dėl lygių galimybių kontrolieriaus sprendimų nagrinėjami ir baigiami nagrinėti pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusias nuostatas.“
teismas 2023-10-09 Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, atsakydamas į Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto 2023 m. rugsėjo 13 d. raštu Nr.
S-2023-3890 pateiktą prašymą pateikti pastabas ir pasiūlymus dėl Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 18 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2973, informuoja, jog pastabų ar pasiūlymų dėl šio įstatymo projekto neturi. Atsižvelgti
2023-10-10 Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyboje (toliau – Tarnyba) gautas Seimo Teisės ir Teisėtvarkos komiteto raštas dėl nuomonės pateikimo dėl Administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 18 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2973 (toliau – Projektas). Projekte yra siūloma papildyti Administracinių bylų teisenos įstatymo 18 str. 2 dalį, įtvirtinant kad administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti inter alia lygių galimybių kontrolieriaus sprendimų. Tarnyba minėtam Projektui pritaria. Tarnybos nuomone, yra būtina suvienodinti lygių galimybių kontrolieriaus rekomendacinių sprendimų apskundimo tvarką su Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių ir Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolierių sprendimų apskundimo tvarka. Iki šiol nėra aišku, dėl kokių priežasčių iš esmės vienodų savo pasekmėmis minėtų institucijų sprendimų apskundimo tvarka yra skirtinga, t. y. panašių savo prigimtimi ir pobūdžiu ombuds institucijų rekomendacinio pobūdžio sprendimai yra traktuojami skirtingai. Lygių galimybių įstatyme numatyti lygių galimybių kontrolieriaus sprendimai yra rekomendacinio pobūdžio ir laikytini tiesiogiai nesukuriančiais nei teisių, nei pareigų, dėl ko neturėtų būti skundžiami administraciniam teismui.
Nesant teisines pasekmes sukeliančio sprendimo, jo apskundimas ir nagrinėjimas, kuriame dalyvauja ikiteisminio nagrinėjimo institucijos, atskirais atvejais ir mediaciją vykdantys asmenys, vėliau teismai, yra ilgai besitęsiantis didelių žmogiškųjų išteklių ir finansinių resursų reikalaujantis procesas. Tai tuo pačiu didina administracinių teismų naštą. Rekomendacijomis ar siūlymais, teikiamais remiantis Lygių galimybių įstatymu išreiškiama lygių galimybių kontrolieriaus nuomonė, teikiamas siūlymas, kaip pagerinti lygių galimybių užtikrinimą konkretaus pareiškėjo teisių apsaugą. Tokiais sprendimais siekiama, kad konkretus subjektas, kuriam skirtas sprendimas geriau suvoktų lygių galimybių užtikrinimo svarbą, vykdytų siūlomas rekomendacijas savanoriškai, suvokdamas diskriminacinio elgesio pasekmes. Rekomendacinio pobūdžio sprendimais sukuriamos galimybės kaip tik greičiau užtikrinti lygių galimybių įgyvendinimą ir asmenų teisių apsaugą, nei teismine tvarka. Tačiau pažymėtina, kad tai neatima galimybės pažeistų asmenų teises ginti teisme ar reikalauti žalos atlyginimo teismine tvarka. Teismams nagrinėjant bylas dėl diskriminacijos nėra privalomas lygių galimybių kontrolieriaus sprendimas. Subjektai, kuriems adresuojami lygių galimybių kontrolieriaus sprendimai, juos vykdo geranoriškai (virš 90 procentų sprendimų yra įgyvendinama geranoriškai), kitos, pvz., priverstinės, sprendimų vykdymo tvarkos nėra, todėl lygių galimybių kontrolieriaus sprendimai iš esmės nesukelia teisinių pasekmių asmenims, kuriems jie adresuojami.
Pažymėtina, jog 2023 metais Tarnyba dalyvavo 14 teisminių procesų, 7 iš jų Tarnyba dalyvavo kaip atsakovė dėl savo priimtų sprendimų, 2022 metais Tarnyba dalyvavo 15 teisminių procesų, iš kurių 8 buvo dėl lygių galimybių kontrolieriaus sprendimų apskundimo. 2021 metais Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba (toliau – Tarnyba) dalyvavo 32 teisminiuose procesuose iš kurių 27 buvo būtent dėl administracinių bylų nagrinėjimo, dalis jų – dėl lygių galimybių kontrolieriaus priimtų sprendimų, 2020 metais Tarnyba dalyvavo net 38 administracinėse bylose. Visose šiose bylose procesinių dokumentų rengimo ir atstovavimo teisme funkcijos tenka Tarnybos teisininkėms (-ams). Atkreipiame dėmesį, jog didžiąja dauguma atvejų lygių galimybių kontrolieriaus sprendimai administracinių ginčų sprendimai yra paliekami galioti, tačiau patys procesai trunka dvejus – trejus metus, bylinėjimuisi skiriami dideli žmogiškieji resursai, teismai yra apkraunami papildomu darbu ir pan. Lygių galimybių kontrolierius, priimdamas rekomendacinio pobūdžio sprendimą, toliau atlieka tokio sprendimo vykdymo priežiūrą, t. y. domisi sprendimo vykdymo eiga, aiškinasi sprendimo nevykdymo priežastis, taip pat pagal savo kompetenciją teikia pasiūlymus dėl teisės aktų tobulinimo, kad juose būtų panaikintos diskriminuojamo pobūdžio nuostatos bei būtų užtikrintos lygios galimybės (Lygių galimybių įstatymo 30 str. 3 d., 17 str. 2 d.). Pažymėtina, jog šiame kontekste svarbus Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarimas byloje Nr.
KT177-A-N14/2021, kurioje buvo nagrinėjama, ar Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui neprieštarauja Administracinių bylų teisenos įstatymo 18 straipsnio 2 dalis tiek, kiek pagal ją administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus sprendimų atsisakyti nagrinėti skundą. Minėtoje byloje Konstitucinis Teismas yra pabrėžęs ir Lietuvos Vyriausiojo Administracinio Teismo poziciją, jog Seimo kontrolierius, nors tiesiogiai ir neatlieka viešojo administravimo funkcijų, yra priskiriamas valstybės pareigūnų kategorijai (inter alia 2015 m. gegužės
teismų kompetencijos ribojimas dėl Seimo kontrolieriaus sprendimų iš esmės siejamas su tokių sprendimų teisiniais padariniais; Seimo kontrolieriaus tyrimo galutiniai aktai yra tik rekomendacinio pobūdžio ir nei pareiškėjui, nei viešojo administravimo subjektui, kurio sprendimai, veiksmai ar neveikimas buvo skundžiami Seimo kontrolieriui, tiesiogiai nesukuria nei teisių, nei pareigų ir dėl to negali būti skundžiami administraciniam teismui (inter alia 2010 m. balandžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS556-249/2010, 2012 m. rugpjūčio 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS444-611/2012).
AS444-611/2012). Be to, Konstitucinis Teismas konstatavo, jog Seimo kontrolieriaus sprendimu atsisakyti nagrinėti skundą dėl pareigūnų piktnaudžiavimo ir biurokratizmo, kurį tirti pagal ginčijamą Administracinių bylų teisenos įstatymo 18 straipsnio 2 dalį nepriskiriama administracinių teismų kompetencijai, nėra užkertamas kelias asmeniui, manančiam, kad jo konstitucinės teisės ar laisvės yra pažeistos atitinkamais valstybės ar savivaldybių pareigūnų veiksmais (neveikimu) ir (arba) sprendimais, kreiptis į teismą. Savo konstitucinę teisę kreiptis į teismą, garantuojamą inter alia Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, asmuo gali įgyvendinti nepriklausomai nuo Seimo kontrolieriaus priimtų sprendimų dėl jam pateikto skundo, t. y. nepriklausomai nuo to, ar Seimo kontrolierius, kuris pagal Konstituciją, inter alia jos 73 straipsnio 1 dalį, kaip nepriklausoma ir savarankiškai veikianti papildoma (subsidiari) neteisminė žmogaus teisių gynimo institucija, padeda užtikrinti iš inter alia konstitucinio teisinės valstybės principo kylančių atsakingo valdymo, valdžios atsakomybės visuomenei bei žmogaus teisių ir laisvių apsaugos imperatyvų įgyvendinimą ir atlieka valstybės ir savivaldybių pareigūnų (išskyrus teisėjus) veiklos kontrolės funkciją, ištyrė to asmens skundą ir pateikė atitinkamus siūlymus (rekomendacijas) pagal Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsnį (su 2017 m. gruodžio 7 d. pakeitimu), ar atsisakė jį nagrinėti šio įstatymo 17 straipsnio
įstatymo Nr. IX-1826 29 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIVP-2972(2) siūlytina iš Lygių galimybių įstatymo 29 str. 2 dalies išbraukti
kontrolieriaus sprendimą – „įpareigoti reklamos veiklos subjektus nutraukti neleidžiamą reklamą ir nustatyti šio įpareigojimo įvykdymo terminus ir sąlygas“. Šis Lygių galimybių įstatymo 29 str. 2 d.
pertekliniu, neatitinkančiu tikrosios ombuds institucijų paskirties ir tikslo. Atkreiptinas dėmesys, jog minėto sprendimo taikymas yra galimas tik labai specifinėje srityje – prekių, gaminių ar paslaugų reklamoje bei itin siauram subjektų ratui – reklamos platintojams, dėl to praktikoje taikomas itin retai. Dažniausiai dėl netinkamos, diskriminacinio turinio reklamos taikomi kiti rekomendacinio pobūdžio sprendimai, pvz., Lygių galimybių įstatymo 29 str. 2 d. 2 p., t. y. siūloma nutraukti lygias galimybes pažeidžiančius veiksmus. Pritarti
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:
7Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Teisės ir teisėtvarkos komitetas 2023-10-252 N Argumentai: Siekiant teisinio aiškumo bei atsižvelgiant į LRSK Teisės departamento bei Teisingumo ministerijos pastabas dėl projekto papildymo nuostatomis dėl įstatymo taikymo, nustatant, kokiais atvejais lygių galimybių kontrolieriaus sprendimai gali būti skundžiami priskiriant juos tirti administracinių teismų kompetencijai, siūlytina projektą papildyti 2 straipsniu. Pasiūlymas:
Įstatymo projektą papildyti 2 straipsniu: “2 straipsnis. Įstatymo taikymas
1Lygių galimybių kontrolieriaus sprendimų,
priimtų dėl skundų, pateiktų lygių galimybių kontrolieriui ar pradėtų nagrinėti iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, apskundimo tvarkai galioja iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusios nuostatos. 2. Iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos pateikti ar pradėti nagrinėti skundai dėl lygių galimybių kontrolieriaus sprendimų nagrinėjami ir baigiami nagrinėti pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusias nuostatas. Pritarti 8.
8Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš – 0,
susilaikė – 0. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Irena Haase, Agnė Širinskienė. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA. Komiteto patobulintas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkė (Parašas) Irena Haase Komiteto biuro patarėja L.Zdanavičienė [1] Konstitucinio Teismo 2002 m. liepos 2 d., 2003 kovo 4 d. nutarimai.