Projekto lyginamasis variantas
2021 m. d. Nr. Vilnius
straipsnio pakeitimas
1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1 ) būsto šildymo išlaidos, kai naudingasis būsto plotas ir atskirų energijos ar kuro rūšių sąnaudos būstui šildyti ne didesni už šio įstatymo 12 straipsnyje nustatytus normatyvus, viršija 10 procentų skirtumo tarp bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens vidutinių pajamų per mėnesį ir po 1,5 valstybės remiamų pajamų tenkančių kiekvienam bendrai gyvenan tiems čiam asmeni ms ui dydžio arba 1,52 valstybės remiamų pajamų dydžio vienam gyvenančiam asmeniui arba (ir) „
2Papildyti 7 straipsnį 6 dalimi ir išdėstyti ją taip:
„
6. Jeigu viename būste gyvenamąją vietą yra deklaravę ir (arba) būstą nuomojasi bendrai gyvenantys asmenys ir vienas gyvenantis asmuo, ir (arba) dvi ar daugiau bendrai gyvenančių asmenų grupių, ir (arba) du ar daugiau vienų gyvenančių asmenų, turinčių teisę į būsto šildymo išlaidų kompensacijas, kurie už komunalines paslaugas atsiskaito pagal vieną sąskaitą (atsiskaitomąją knygelę), šioms bendrai gyvenančių asmenų grupėms ir (arba) vieniems gyvenantiems asmenims būsto šildymo išlaidų kompensacijos dydis apskaičiuojamas tokia pačia tvarka kaip vienai bendrai gyvenančiai asmenų grupei.“
Šio įstatymo nuostatos įsigalioja nuo 2021 m. liepos 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai
DĖL Lietuvos Respublikos
2021-03-05 Nr. XIVP-297 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
ietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 7 straipsnį ir šio straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyti, kad b endrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui, pagal šio straipsnio 1 dalį turintiems teisę į kompensacijas, kompensacijos skiriamos, jeigu laikotarpiu, už kurį kompensacijos apskaičiuojamos „ būsto šildymo išlaidos, kai naudingasis būsto plotas ir atskirų energijos ar kuro rūšių sąnaudos būstui šildyti ne didesni už šio įstatymo 12 straipsnyje nustatytus normatyvus, viršija 10 procentų skirtumo tarp bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens vidutinių pajamų per mėnesį ir po 1,5 valstybės remiamų pajamų tenkančių kiekvienam bendrai gyvenančiam asmeniui dydžio arba 2 valstybės remiamų pajamų dydžio vienam gyvenančiam asmeniui“ . Siūlomą reguliavimą reikėtų tikslinti, nes nevisiškai aišku, kaip būtų nustatyta bendrai gyvenančių asmenų teisė į kompensaciją. Pagal teikiamą pakeitimą, bendrai gyvenančių asmenų teisei į kompensaciją įgyti nustatytos dvi tarpusavyje nederančios sąlygos: 1) būsto šildymo išlaidos <...> viršija 10 procentų skirtumo tarp bendrai gyvenančių asmenų vidutinių pajamų per mėnesį;
valstybės remiamų pajamų, tenkančių kiekvienam bendrai gyvenančiam asmeniui dydžio . Neaišku, kokią taisyklę siūloma nustatyti formuluote „ ir po 1,5 valstybės remiamų pajamų, tenkančių kiekvienam bendrai gyvenančiam asmeniui dydžio“.
Neaišku, ar būtų nustatomos kiekvieno bendrai gyvenančio asmens pajamos, ar apskaičiuojamas vidutinis bendrai gyvenančių asmenų pajamų dydis ir nustatoma vidutinė dydžio dalis kiekvienam kartu gyvenančiam asmeniui. Taip pat neaišku, ar teisę į kompensaciją turėtų asmenys, kurių bent vienam bendrai gyvenančiam asmeniui tenkantis dydis būtų didesnis, nei nustatytas kaip bendrai gyvenantiems asmenims. Įstatymo projekte turėtų būti teikiamas keičiamo įstatymo
tarpusavyje derinami su teikiamais keičiamo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 1 punkte. 2. Keičiamo įstatymo 7 straipsnio 6 dalyje siūlomas teisinis reguliavimas nėra šio straipsnio reguliavimo dalykas, nes kompensacijų dydis yra reguliuojamas keičiamo įstatymo 11 straipsnyje. Be to, kituose keičiamo įstatymo straipsniuose yra nuorodų į keičiamo įstatymo 7 straipsnį, todėl palikus siūlomą normą keičiamo įstatymo 7 straipsnyje galėtų kilti neaiškumų taikant kitų straipsnių normas. Atsižvelgiant į tai ir siekiant sistemiškumo bei nuoseklumo, kompensacijos dydžio nustatymo taisyklės turėtų būti dėstomos keičiamo įstatymo 11 straipsnyje. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad keičiamo įstatymo 8 straipsnio 6 dalyje taip pat nustatytos dviejų ar daugiau bendrai gyvenančių asmenų grupių, ir (arba) dviejų ar daugiau vienų gyvenančių asmenų, kurie už būsto šildymą ir (ar) geriamąjį vandenį, ir (ar) karštą vandenį atsiskaito pagal vieną sąskaitą (atsiskaitomąją knygelę), kompensacijų skyrimo taisyklės. 3.
3Atsižvelgiant į teisės technikos taisyklių reikalavimus:
esmėje reikėtų išbraukti perteklinius žodžius „ ir išdėstyti ją taip“;
žodžio „taikymas“ reikėtų įrašyti žodį „įsigaliojimas“, nes šiame straipsnyje nėra įstatymo taikymą reguliuojančių normų, taip pat atsižvelgiant į tai, kad reikėtų nustatyti įstatymo, o ne jo nuostatų įsigaliojimą, ir į tai, kad įstatymo įsigaliojimas yra vienkartinis aktas, 2 straipsnis dėstytinas taip: „
Šis įstatymas įsigalioja 2021 m. liepos 1 d.“ Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Andriuškevičiūtė, tel. (8 5) 239 6159, el. p. [email protected] J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected]
Socialinių reikalų ir darbo komitetas Pagrindinio komiteto
DĖL
2021-11-17
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Mindaugas Lingė – komiteto pirmininkas, Vilija Aleknaitė-Abramikienė, Rima Baškienė, Algimantas Dumbrava, Justas Džiugelis, Vaida Giraitytė-Juškevičienė, Gintautas Kindurys, Linas Kukuraitis, Monika Ošmianskienė, Gintarė Skaistė, Algirdas Sysas, Jonas Varkalys; komiteto biuras: Evelina Bulotaitė – biuro vedėja, patarėjos: Dalia Aleksejūnienė, Diana Jonėnienė, Asta Kazlauskienė, Ieva Kuodienė, padėjėjos Renata Liekienė, Indrė Žukauskaitė; kviestieji asmenys: Audrius Bitinas – socialinės apsaugos ir darbo viceministras, Ana Selčinskienė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kanclerė, Svetlana Kulpina – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Piniginės paramos ir būsto skyriaus vedėja. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai) :
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. LR Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-03-0511 Išvada dėl <...> įstatymo projekto Nr. XIVP-297: Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1.
Įstatymo projekto 1 straipsniu siūloma pakeisti L ietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 7 straipsnį ir šio straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyti, kad b endrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui, pagal šio straipsnio 1 dalį turintiems teisę į kompensacijas, kompensacijos skiriamos, jeigu laikotarpiu, už kurį kompensacijos apskaičiuojamos „ būsto šildymo išlaidos, kai naudingasis būsto plotas ir atskirų energijos ar kuro rūšių sąnaudos būstui šildyti ne didesni už šio įstatymo 12 straipsnyje nustatytus normatyvus, viršija 10 procentų skirtumo tarp bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens vidutinių pajamų per mėnesį ir po 1,5 valstybės remiamų pajamų tenkančių kiekvienam bendrai gyvenančiam asmeniui dydžio arba 2 valstybės remiamų pajamų dydžio vienam gyvenančiam asmeniui“ . Siūlomą reguliavimą reikėtų tikslinti, nes nevisiškai aišku, kaip būtų nustatyta bendrai gyvenančių asmenų teisė į kompensaciją. Pagal teikiamą pakeitimą, bendrai gyvenančių asmenų teisei į kompensaciją įgyti nustatytos dvi tarpusavyje nederančios sąlygos: 1) būsto šildymo išlaidos <...> viršija 10 procentų skirtumo tarp bendrai gyvenančių asmenų vidutinių pajamų per mėnesį; 2) ir po 1,5 valstybės remiamų pajamų, tenkančių kiekvienam bendrai gyvenančiam asmeniui dydžio . Neaišku, kokią taisyklę siūloma nustatyti formuluote „ ir po 1,5 valstybės remiamų pajamų, tenkančių kiekvienam bendrai gyvenančiam asmeniui dydžio“. Neaišku, ar būtų nustatomos kiekvieno bendrai gyvenančio asmens pajamos, ar apskaičiuojamas vidutinis bendrai gyvenančių asmenų pajamų dydis ir nustatoma vidutinė dydžio dalis kiekvienam kartu gyvenančiam asmeniui.
Taip pat neaišku, ar teisę į kompensaciją turėtų asmenys, kurių bent vienam bendrai gyvenančiam asmeniui tenkantis dydis būtų didesnis, nei nustatytas kaip bendrai gyvenantiems asmenims. Įstatymo projekte turėtų būti teikiamas keičiamo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies pakeitimas, kuriame numatyti dydžiai turėtų būti tarpusavyje derinami su teikiamais keičiamo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 1 punkte. Įvertinta. Komitetas pritarė įstatymo projektui ir sujungė jį su Vyriausybės inicijuotu įstatymo projektu Nr. XIVP- 971, ir pateikė Seimui svarstyti vieną bendrą įstatymo projektą Nr. XIVP-971(2). 2. LR Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-03-0512
siūlomas teisinis reguliavimas nėra šio straipsnio reguliavimo dalykas, nes kompensacijų dydis yra reguliuojamas keičiamo įstatymo 11 straipsnyje. Be to, kituose keičiamo įstatymo straipsniuose yra nuorodų į keičiamo įstatymo 7 straipsnį, todėl palikus siūlomą normą keičiamo įstatymo 7 straipsnyje galėtų kilti neaiškumų taikant kitų straipsnių normas. Atsižvelgiant į tai ir siekiant sistemiškumo bei nuoseklumo, kompensacijos dydžio nustatymo taisyklės turėtų būti dėstomos keičiamo įstatymo 11 straipsnyje. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad keičiamo įstatymo 8 straipsnio 6 dalyje taip pat nustatytos dviejų ar daugiau bendrai gyvenančių asmenų grupių, ir (arba) dviejų ar daugiau vienų gyvenančių asmenų, kurie už būsto šildymą ir (ar) geriamąjį vandenį, ir (ar) karštą vandenį atsiskaito pagal vieną sąskaitą (atsiskaitomąją knygelę), kompensacijų skyrimo taisyklės. Įvertinta. Žr. argumentus ankstesnei pastabai. 3. LR Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-03-05 3.
Atsižvelgiant į teisės technikos taisyklių reikalavimus:
išbraukti perteklinius žodžius „ ir išdėstyti ją taip“;
<...>
Įvertinta. Žr. argumentus ankstesnei pastabai. 4. LR Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-03-05
3Atsižvelgiant į teisės technikos taisyklių reikalavimus:
<...>
„taikymas“ reikėtų įrašyti žodį „įsigaliojimas“, nes šiame straipsnyje nėra
įstatymo taikymą reguliuojančių normų, taip pat atsižvelgiant į tai, kad reikėtų nustatyti įstatymo, o ne jo nuostatų įsigaliojimą, ir į tai, kad įstatymo įsigaliojimas yra vienkartinis aktas, 2 straipsnis dėstytinas taip: „
Šis įstatymas įsigalioja 2021 m. liepos 1 d.“ Įvertinta. Žr. argumentus ankstesnei pastabai. 5. LR Teisingumo ministerija, 2021-03-15 Dėl
<...>
įstatymo projekto Nr. XIVP-297 atitikties Europos Sąjungos teisei Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo pateikto derinti įstatymo projekto Nr. XIVP-297 atitiktį Europos Sąjungos teisei pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų neturime. Įvertinta. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. LR Vyriausybė, 2021-06-16 Nutarimas Nr. 451 dėl <...> įstatymo projekto Nr. XIVP-297: <...> L ietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: Iš esmės pritarti įstatymo projekto Nr.
XIVP-297 (toliau – įstatymo projektas) aiškinamajame rašte nurodytam tikslui – sumažinti būsto šildymo kaštus mažas pajamas gaunantiems gyventojams dėl per didelės finansinės naštos ir taip užtikrinti pažeidžiamiausių visuomenės narių socialinės apsaugos didinimą, tačiau pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui nesvarstyti įstatymo projekto dėl toliau nurodytos priežasties. Įgyvendinant A štuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. XIV-72 „Dėl Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“ , nuostatas, susijusias su teisingesne ir augti palankia mokesčių sistema, ir vykdant jos
specialiųjų apmokestinimo sąlygų kaštų ir naudos analizę“, numatyta iki 2021 m. IV ketvirčio pabaigos atlikti mokesčių lengvatų (įskaitant mokesčių lengvatų taikymą energetikos srityje) sisteminę peržiūrą, siekiant įvertinti Lietuvoje taikomų mokesčių lengvatų (taip pat ir lengvatinio 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio tarifo taikymo šilumos energijai, tiekiamai gyvenamosioms patalpoms šildyti, karštam vandeniui paruošti ir šilumos energijai, sunaudotai šiam vandeniui pašildyti, bei tiekiamoms malkoms ir medienos produktams, skirtiems kūrenti) tikslingumą ir poveikį. Atsižvelgiant į tai, įstatymo projekto rengėjų pasiūlymas dėl būsto šildymo išlaidų kompensavimo mechanizmo tobulinimo , siekiant mažas pajamas gaunantiems gyventojams kompensuoti didesnę būsto šildymo išlaidų dalį, svarstytinas, kai L ietuvos Respublikos V yriausybė įvertins mokesčių lengvatų taikymo tikslingumą ir bus pateikti sisteminiai pasiūlymai dėl mokesčių sistemos tobulinimo.
Pritarus įstatymo projekte siūlomam teisiniam reguliavimui, preliminariais skaičiavimais, teisę į būsto šildymo išlaidų kompensaciją įgytų apie 10,6 tūkst. asmenų, papildomai iš savivaldybių biudžeto reikėtų apie 7,6 mln. eurų per metus . Pritarti iš dalies:
i š esmės pritarti įstatymo projekto tikslui. 2. Nepritarta siūlymui Seimui nesvarstyti įstatymo projekto. Argumentai dėl nepritarimo (2): Komitetas pritaria įstatymo projektui ir sujungia jį su Vyriausybės inicijuotu įstatymo projektu Nr. XIVP-971, ir pateikia Seimui svarstyti vieną bendrą įstatymo projektą Nr. XIVP-971(2). 1. Seimo nariai Linas Kukuraitis, Tomas Tomilinas, Domas Griškevičius, Audrius Petrošius, 2021-09-281 Argumentai:
Siūlomas keisti įstatymo projektas registruotas 2021 m. kovo 3 d., kuomet dar nebuvo žinoma apie dujų, šildymo bei kitų kainų kilimą nuo 2021 07 01. Stebint šildymo kainų kylimo prognozes, privalu imtis papildomų, ambicingesnių veiksmų. Pasiūlymu siekiama išplėsti kompensacijų gavėjų ratą, kadangi egzistuoja didžiulis neatitikimas tarp tikrųjų žmonių poreikių ir kompensacijos gavėjų skaičiaus: energetinį skurdą išgyvena 26,7% (2019 m., Eurostat), o kompensacijomis naudojasi 3,4% gyventojų (2021 I ketv., LR SADM informacija). Taip pat siūloma didinti kompensacijos dydį, siekiant, kad šildymui taupomos lėšos būtų naudojamos augančioms elektros ir kitoms kylančioms kainoms. Tokiu būdu šia viena socialinės paramos priemone būtų bent kažkiek amortizuojamas kilimas daugelyje sričių.
Pastebėtina, kad bet kokios kitos kompensavimo sistemos sukūrimas per trumpą laiką būtų neįmanomas, dėl to reikia vystyti šią, jau seniai egzistuojančią. Jeigu kompensacijos išsiplėstų 10 tūkst. gavėjų, tikėtinas papildomas lėšų poreikis būtų iki 8 mln. Eur. Kompensacijos būtų mokamos iš kasmet savivaldybėms skiriamų socialinės paramos lėšų, kurių savivaldybės pagal tiesioginę paskirtį panaudoja apie 100 mln., iš skiriamų 233 mln. Eur. Pasiūlymas: pakeisti 1 straipsnio 1 dalį ir jį išdėstyti taip:
ir jį išdėstyti taip: „1) būsto šildymo išlaidos, kai naudingasis būsto plotas ir atskirų energijos ar kuro rūšių sąnaudos būstui šildyti ne didesni už šio įstatymo 12 straipsnyje nustatytus normatyvus, viršija 10 procentų skirtumo tarp bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens vidutinių pajamų per mėnesį ir po 1,52 valstybės remiamų pajamų tenkančių kiekvienam bendrai gyvenančiam asmeniui dydžio arba2 2,5 valstybės remiamų pajamų dydžio vienam gyvenančiam asmeniui arba (ir)„ Pritarti iš dalies:
(siūlomas 2 VRP dydis sutampa su projekte Nr. XIVP-971 siūlomu dydžiu). 2. Nepritarti 2,5 VRP dydžiui. Argumentai dėl nepritarimo (2): Komitetas pritarė 3 VRP dydžiams – kaip siūloma Vyriausybės inicijuotame įstatymo projekte Nr. XIVP-971. 2. Seimo nariai Linas Kukuraitis, Tomas Tomilinas, Domas Griškevičius, Audrius Petrošius, 2021-09-282 Argumentai:
Kadangi jau yra praėjęs siūlomas įstatymo įsigaliojimo laikas, šiuo pasiūlymu siūloma išbraukti 2-ąjį straipsnį, siekiant, kad įstatymo nuostatų įsigaliojimas būtų nuo įstatymo priėmimo dienos. Pasiūlymas: išbraukti 2 straipsnį. 2 straipsnis. Įstatymo taikymas Šio įstatymo nuostatos įsigalioja nuo 2021 m. liepos 1 d. Nepritarti.
Nepritarti. Komitetas pritarė įstatymo įsigaliojimui nuo 2022-01-01 – kaip siūloma Vyriausybės inicijuotame įstatymo projekte Nr. XIVP-971. 3. Seimo nariai Linas Kukuraitis, Tomas Tomilinas, Domas Griškevičius, Audrius Petrošius, 2021-09-282 N Argumentai: Kaip ir pirmame siūlyme išdėstytoje argumentacijoje, taip pat ir šiuo keitimu siūloma išplėsti kompensacijos gavėjų aprėptį bei kompensacijos dydį. Pasiūlymas: įtraukti 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
2Straipsnis. 12 straipsnio pakeitimas. Pakeisti 12 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti
taip:
„1) naudingojo būsto ploto normatyvas būste gyvenamąją vietą
deklaravusiems arba būstą nuomojantiems asmenims:5055 kvadratinių metrų vienam gyvenančiam asmeniui;3845 kvadratiniai metrai pirmam bendrai gyvenančiam asmeniui;1215 kvadratinių metrų antram bendrai gyvenančiam asmeniui; 10 kvadratinių metrų trečiam ir kiekvienam paskesniam bendrai gyvenančiam asmeniui. Šie plotai nustatomi pagal kadastrinių matavimų duomenis;“ Nesvarstyti. Pasiūlymas atsiimtas posėdžio metu. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Biudžeto ir finansų komitetas, 2021-11-17 Komiteto išvada dėl įstatymo projekto Nr. XIVP-297: Komiteto sprendimas: pasiūlyti pagrindiniam Socialinių reikalų ir darbo komitetui įstatymų projektus Nr. XIVP-297 ir Nr. XIVP-971 sujungti ir pritarti Vyriausybės teikiamam įstatymo projektui Nr. XIVP-971 (pritarta bendru sutarimu). Pritarti. 7. Komiteto sprendimas: pritarti įstatymo projektui ir sujungti jį su Lietuvos Respublikos Vyriausybės inicijuotu P iniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo Nr. IX-1675 7 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIVP- 971, pateikiant Seimui svarstyti vieną bendrą įstatymo projektą Nr. XIVP-971(2), bei pritarti komiteto išvadai. 8.
rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirtas pranešėjas: Jonas Varkalys. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepareikšta. Komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė Komiteto biuro patarėja Dalia Aleksejūnienė
Biudžeto ir finansų komitetas
DĖL Lietuvos Respublikos PINIGINĖS SOCIALINĖS PARAMOS NEPASITURINTIEMS
2021-11-17
posėdyje dalyvavo: Mykolas Majauskas, Algirdas Butkevičius, Liudas Jonaitis, Valius Ąžuolas, Simonas Gentvilas, Antanas Čepononis, Vytautas Gapšys, Matas Maldeikis, Vytautas Mitalas, Andrius Palionis, Juozas Varžgalys. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-03-05 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
pakeisti Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 7 straipsnį ir šio straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyti, kad bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui, pagal šio straipsnio 1 dalį turintiems teisę į kompensacijas, kompensacijos skiriamos, jeigu laikotarpiu, už kurį kompensacijos apskaičiuojamos „ būsto šildymo išlaidos, kai naudingasis būsto plotas ir atskirų energijos ar kuro rūšių sąnaudos būstui šildyti ne didesni už šio įstatymo 12 straipsnyje nustatytus normatyvus, viršija 10 procentų skirtumo tarp bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens vidutinių pajamų per mėnesį ir po 1,5 valstybės remiamų pajamų tenkančių kiekvienam bendrai gyvenančiam asmeniui dydžio arba 2 valstybės remiamų pajamų dydžio vienam gyvenančiam asmeniui“ . Siūlomą reguliavimą reikėtų tikslinti, nes nevisiškai aišku, kaip būtų nustatyta bendrai gyvenančių asmenų teisė į kompensaciją.
Pagal teikiamą pakeitimą, bendrai gyvenančių asmenų teisei į kompensaciją įgyti nustatytos dvi tarpusavyje nederančios sąlygos:
bendrai gyvenančių asmenų vidutinių pajamų per mėnesį; 2) ir po 1,5 valstybės remiamų pajamų, tenkančių kiekvienam bendrai gyvenančiam asmeniui dydžio . Neaišku, kokią taisyklę siūloma nustatyti formuluote „ ir po 1,5 valstybės remiamų pajamų, tenkančių kiekvienam bendrai gyvenančiam asmeniui dydžio“. Neaišku, ar būtų nustatomos kiekvieno bendrai gyvenančio asmens pajamos, ar apskaičiuojamas vidutinis bendrai gyvenančių asmenų pajamų dydis ir nustatoma vidutinė dydžio dalis kiekvienam kartu gyvenančiam asmeniui. Taip pat neaišku, ar teisę į kompensaciją turėtų asmenys, kurių bent vienam bendrai gyvenančiam asmeniui tenkantis dydis būtų didesnis, nei nustatytas kaip bendrai gyvenantiems asmenims. Įstatymo projekte turėtų būti teikiamas keičiamo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies pakeitimas, kuriame numatyti dydžiai turėtų būti tarpusavyje derinami su teikiamais keičiamo įstatymo 7 straipsnio
pagrindiniam komitetui pritarti Vyriausybės teikiamam įstatymo projektui Nr. XIVP-971, kuriame atitinkamai keičiamas įstatymo 11 straipsnis. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
siūlomas teisinis reguliavimas nėra šio straipsnio reguliavimo dalykas, nes kompensacijų dydis yra reguliuojamas keičiamo įstatymo 11 straipsnyje.
Be to, kituose keičiamo įstatymo straipsniuose yra nuorodų į keičiamo įstatymo 7 straipsnį, todėl palikus siūlomą normą keičiamo įstatymo 7 straipsnyje galėtų kilti neaiškumų taikant kitų straipsnių normas. Atsižvelgiant į tai ir siekiant sistemiškumo bei nuoseklumo, kompensacijos dydžio nustatymo taisyklės turėtų būti dėstomos keičiamo įstatymo 11 straipsnyje. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad keičiamo įstatymo 8 straipsnio 6 dalyje taip pat nustatytos dviejų ar daugiau bendrai gyvenančių asmenų grupių, ir (arba) dviejų ar daugiau vienų gyvenančių asmenų, kurie už būsto šildymą ir (ar) geriamąjį vandenį, ir (ar) karštą vandenį atsiskaito pagal vieną sąskaitą (atsiskaitomąją knygelę), kompensacijų skyrimo taisyklės. Atsižvelgti. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
taisyklių reikalavimus:
pakeitimo esmėje reikėtų išbraukti perteklinius žodžius „ ir išdėstyti ją taip“;
pavadinime vietoj žodžio „taikymas“ reikėtų įrašyti žodį „įsigaliojimas“, nes šiame straipsnyje nėra įstatymo taikymą reguliuojančių normų, taip pat atsižvelgiant į tai, kad reikėtų nustatyti įstatymo, o ne jo nuostatų įsigaliojimą, ir į tai, kad įstatymo įsigaliojimas yra vienkartinis aktas, 2 straipsnis dėstytinas taip: „
Šis įstatymas įsigalioja 2021 m. liepos 1 d.“ Atsižvelgti. Teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupė, 2021-0315 Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo pateikto derinti Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo Nr. IX-1675 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-297 atitiktį Europos Sąjungos teisei pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų neturime. Atsižvelgti. 4.
institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2021-06-16 nutarimas Nr. 451 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2021 m. gegužės 5 d. sprendimo Nr. SV‑S-98 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 6 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutari a:
Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo Nr. IX-1675 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-297 (toliau – Įstatymo projektas) aiškinamajame rašte nurodytam tikslui – sumažinti būsto šildymo kaštus mažas pajamas gaunantiems gyventojams dėl per didelės finansinės naštos ir taip užtikrinti pažeidžiamiausių visuomenės narių socialinės apsaugos didinimą, tačiau pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui nesvarstyti Įstatymo projekto dėl toliau nurodytos priežasties. Įgyvendinant Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. XIV-72 „Dėl Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“, nuostatas, susijusias su teisingesne ir augti palankia mokesčių sistema, ir vykdant jos 10.1.1 papunktyje nurodytą veiksmą „Atlikti neterminuotų mokesčių lengvatų ir specialiųjų apmokestinimo sąlygų kaštų ir naudos analizę“, numatyta iki 2021 m.
IV ketvirčio pabaigos atlikti mokesčių lengvatų (įskaitant mokesčių lengvatų taikymą energetikos srityje) sisteminę peržiūrą, siekiant įvertinti Lietuvoje taikomų mokesčių lengvatų (taip pat ir lengvatinio 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio tarifo taikymo šilumos energijai, tiekiamai gyvenamosioms patalpoms šildyti, karštam vandeniui paruošti ir šilumos energijai, sunaudotai šiam vandeniui pašildyti, bei tiekiamoms malkoms ir medienos produktams, skirtiems kūrenti) tikslingumą ir poveikį. Atsižvelgiant į tai, Įstatymo projekto rengėjų pasiūlymas dėl būsto šildymo išlaidų kompensavimo mechanizmo tobulinimo, siekiant mažas pajamas gaunantiems gyventojams kompensuoti didesnę būsto šildymo išlaidų dalį, svarstytinas, kai Lietuvos Respublikos Vyriausybė įvertins mokesčių lengvatų taikymo tikslingumą ir bus pateikti sisteminiai pasiūlymai dėl mokesčių sistemos tobulinimo. Pritarus Įstatymo projekte siūlomam teisiniam reguliavimui, preliminariais skaičiavimais, teisę į būsto šildymo išlaidų kompensaciją įgytų apie 10,6 tūkst. asmenų, papildomai iš savivaldybių biudžeto reikėtų apie 7,6 mln. eurų per metus . Atsižvelgti. Komitetas siūlo pagrindiniam komitetui pritarti Vyriausybės teikiamam įstatymo projektui Nr. XIVP-971. 2. Seimo nariai:
Linas Kukuraitis Tomas Tomilinas Domas Griškevičius Audrius Petrošius,
1 Argumentai: Siūlomas keisti įstatymo projektas registruotas 2021 m. kovo 3 d., kuomet dar nebuvo žinoma apie dujų, šildymo bei kitų kainų kilimą nuo 2021 07
01Stebint šildymo kainų kylimo prognozes, privalu imtis papildomų,
ambicingesnių veiksmų.
Pasiūlymu siekiama išplėsti kompensacijų gavėjų ratą, kadangi egzistuoja didžiulis neatitikimas tarp tikrųjų žmonių poreikių ir kompensacijos gavėjų skaičiaus: energetinį skurdą išgyvena 26,7% (2019 m., Eurostat), o kompensacijomis naudojasi 3,4% gyventojų (2021 I ketv., LR SADM informacija). Taip pat siūloma didinti kompensacijos dydį, siekiant, kad šildymui taupomos lėšos būtų naudojamos augančioms elektros ir kitoms kylančioms kainoms. Tokiu būdu šia viena socialinės paramos priemone būtų bent kažkiek amortizuojamas kilimas daugelyje sričių. Pastebėtina, kad bet kokios kitos kompensavimo sistemos sukūrimas per trumpą laiką būtų neįmanomas, dėl to reikia vystyti šią, jau seniai egzistuojančią. Jeigu kompensacijos išsiplėstų 10 tūkst. gavėjų, tikėtinas papildomas lėšų poreikis būtų iki 8 mln. Eur. Kompensacijos būtų mokamos iš kasmet savivaldybėms skiriamų socialinės paramos lėšų, kurių savivaldybės pagal tiesioginę paskirtį panaudoja apie 100 mln., iš skiriamų 233 mln. Eur. Pasiūlymas: pakeisti 1 straipsnio 1 dalį ir jį išdėstyti taip:
punktą ir jį išdėstyti taip: „1) būsto šildymo išlaidos, kai naudingasis būsto plotas ir atskirų energijos ar kuro rūšių sąnaudos būstui šildyti ne didesni už šio įstatymo 12 straipsnyje nustatytus normatyvus, viršija 10 procentų skirtumo tarp bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens vidutinių pajamų per mėnesį ir po 1,52 valstybės remiamų pajamų tenkančių kiekvienam bendrai gyvenančiam asmeniui dydžio arba2 2,5 valstybės remiamų pajamų dydžio vienam gyvenančiam asmeniui arba (ir)„ Nepritarti. Komitetas siūlo pagrindiniam komitetui pritarti Vyriausybės teikiamam įstatymo projektui Nr. XIVP-971. 3.
nariai: Linas Kukuraitis Tomas Tomilinas Domas Griškevičius Audrius Petrošius, 2021-09-282 Argumentai: Kadangi jau yra praėjęs siūlomas įstatymo įsigaliojimo laikas, šiuo pasiūlymu siūloma išbraukti 2-ąjį straipsnį, siekiant, kad įstatymo nuostatų įsigaliojimas būtų nuo įstatymo priėmimo dienos. Pasiūlymas: išbraukti 2 straipsnį. 2 straipsnis. Įstatymo taikymas Šio įstatymo nuostatos įsigalioja nuo 2021 m. liepos 1 d. Pritarti. 4. Seimo nariai:
Linas Kukuraitis Tomas Tomilinas Domas Griškevičius Audrius Petrošius, 2021-09-282 N Argumentai: Kaip ir pirmame siūlyme išdėstytoje argumentacijoje, taip pat ir šiuo keitimu siūloma išplėsti kompensacijos gavėjų aprėptį bei kompensacijos dydį. Pasiūlymas: įtraukti 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
straipsnio pakeitimas. Pakeisti 12 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) naudingojo būsto ploto normatyvas būste gyvenamąją vietą deklaravusiems arba būstą nuomojantiems asmenims:5055 kvadratinių metrų vienam gyvenančiam asmeniui;3845 kvadratiniai metrai pirmam bendrai gyvenančiam asmeniui;1215 kvadratinių metrų antram bendrai gyvenančiam asmeniui; 10 kvadratinių metrų trečiam ir kiekvienam paskesniam bendrai gyvenančiam asmeniui. Šie plotai nustatomi pagal kadastrinių matavimų duomenis;“ Svarstyti pagrindiniame komitete. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
: Pasiūlyti pagrindiniam Socialinių reikalų ir darbo komitetui įstatymų projektus XIVP-297 ir XIVP-971 sujungti ir pritarti Vyriausybės teikiamam įstatymo projektui Nr. XIVP-971. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: M.Majauskas, V.Mitalas, A.Palionis, A.Butkevičius. . Komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas Komiteto biuro vedėja Alina Brazdilienė