Projekto lyginamasis variantas
PRIDĖTINĖS VERTĖS MOKESČIO ĮSTATYMO NR. IX-751 19, 21, 71, 92 STRAIPSNIŲ IR 2 PRIEDO PAKEITIMO
Pakeisti 19 straipsnio 4 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) neįgaliųjų asmenų su negalia techninės pagalbos priemonėms ir jų remontui;“. 2 straipsnis. 21 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 21 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„21 straipsnis. Socialinės paslaugos ir susijusios prekės
1PVM neapmokestinamos pagal Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymą socialinių paslaugų įstaigų teikiamos socialinės paslaugos, jeigu jas teikia vaikų ir jaunimo globos institucijos, senelių ir (arba) neįgaliųjų globos (rūpybos) institucijos ar kiti pelno nesiekiantys juridiniai asmenys. 2. PVM neapmokestinamos šio straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų tiekiamos prekės ir teikiamos kitos, negu nurodyta šio straipsnio 1 dalyje, paslaugos, kai tenkinamos visos šios sąlygos:
1) šios prekės tiekiamos ir paslaugos teikiamos šio straipsnio 1 dalyje nurodytų paslaugų vartotojams;
2) šių prekių tiekimas ir paslaugų teikimas yra susiję su šio straipsnio 1 dalyje nurodytų paslaugų teikimu. 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė turi teisę nustatyti šio straipsnio 2 dalies nuostatų taikymo sąlygas ir apribojimus.“
Pakeisti 71 straipsnio 2 dalies nuostatą iki dvitaškio ir ją išdėstyti taip:
„2. Neatsižvelgiant į šio straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos apmokestinamasis asmuo neprivalo pateikti prašymo įregistruoti jį PVM mokėtoju bei už tiekiamas prekes (išskyrus į kitas valstybes nares tiekiamas naujas transporto priemones) ir (arba) teikiamas paslaugas šio Įstatymo nustatyta tvarka skaičiuoti PVM ir mokėti jį į biudžetą, jeigu bendra atlygio už vykdant ekonominę veiklą šalies teritorijoje patiektas prekes ir (arba) suteiktas paslaugas suma per metus (paskutinius 12 mėnesių) neviršijo 45 000 55 000 eurų.
PVM turi būti pradėtas skaičiuoti nuo to mėnesio, kurį minėta riba buvo viršyta. Už patiektas prekes ir suteiktas paslaugas, už kurias atlygis neviršijo nurodytosios nurodytos 45 000 55 000 eurų sumos, PVM neskaičiuojamas. Skaičiuojant nurodytąją nurodytą 45 000 55 000 eurų sumą, neatsižvelgiama į:“. 4 straipsnis. 92 straipsnio pakeitimas Pakeisti 92 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Apmokestinamasis asmuo, privalėjęs pateikti prašymą įregistruoti jį PVM mokėtoju pagal šio Įstatymo 71 straipsnį arba pagal 71¹ straipsnį, tačiau to nepadaręs, privalo laikydamasis šiame straipsnyje nustatytos tvarkos skaičiuoti ir mokėti į biudžetą PVM už prekes ir paslaugas, už kurias jis pagal šio Įstatymo nuostatas privalėtų skaičiuoti ir mokėti PVM būdamas PVM mokėtoju.
Mokėtina už patiektas prekes ir (arba) suteiktas paslaugas PVM suma apskaičiuojama pagal tokią formulę (kai taikoma šio Įstatymo 71 straipsnio 2 dalis, – už patiektas prekes ir suteiktas paslaugas, už kurias atlygis neviršijo šio Įstatymo 71 straipsnio 2 dalyje nurodytos 45 000 55 000 eurų sumos, PVM neskaičiuojamas, tačiau tuo atveju, kai nurodytoji nurodyta riba viršijama, PVM privalo būti apskaičiuojamas už visas patiektas prekes ir (arba) suteiktas paslaugas, dėl kurių tiekimo (teikimo) nurodytoji nurodyta riba buvo viršyta):
Mokėtina PVM suma = atlygis × T / (100 % + T), kur čia: T – šioms prekėms ir (arba) paslaugoms šiame Įstatyme nustatytas PVM tarifas (procentais); × – daugybos ženklas.“
Pakeisti Įstatymo 2 priedo 6 punktą ir jį išdėstyti taip:
„6. 2011 m. gegužės 30 d. Tarybos įgyvendinimo sprendimas 2011/335/ES, kuriuo leidžiama Lietuvos Respublikai taikyti priemonę, kuria nukrypstama nuo Tarybos direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos 287 straipsnio 2021 m. sausio 22 d. Tarybos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2021/86, kuriuo Lietuvos Respublikai leidžiama taikyti specialią priemonę, kuria nukrypstama nuo Tarybos direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos 287 straipsnio.“
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2024 m. sausio 1 d. 2. Centrinis mokesčių administratorius iki 2023 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
Respublikos Prezidentas part_f576b9664616463d844cc393f767ae6b_end
LIETUVOS RESPUBLIKOS PRIDĖTINĖS VERTĖS MOKESČIO ĮSTATYMO NR. IX-751 19, 21, 71, 92 STRAIPSNIŲ IR 2 PRIEDO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO AIŠKINAMASIS RAŠTAS
1Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai
Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 19, 21, 71, 92 straipsnių ir 2 priedo pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas) parengtas siekiant įgyvendinti Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. XIV-72 „Dėl Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“, ir Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. kovo 10 d. nutarimu Nr. 155 „Dėl Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano patvirtinimo“, nuostatas, susijusias su administracinės ir mokestinės naštos smulkiajam verslui mažinimu ir socialinių paslaugų individualizavimu. Įstatymo projektu siekiama:
Įstatymo projektą parengė Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Mokesčių politikos departamento (direktorė Jūratė Laurikėnaitė, tel. 239 0151) Netiesioginių mokesčių skyriaus (vedėja Asta Zelo, tel. 219 9383) patarėja Rūta Pileckienė (tel. 219 9359) ir vyriausioji specialistė Giedrė Morkūnienė (tel. 239 0229). 3.
Sąvokos Šiuo metu PVM įstatymo 19 straipsnio 4 dalies 2 punkte vartojama sąvoka „neįgaliųjų techninės pagalbos priemonės“. Registravimosi PVM mokėtojais riba 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyva 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos (toliau – PVM direktyva) valstybėms narėms suteikta galimybė smulkiojo verslo įmonėms taikyti specialią schemą nuo PVM atleidžiant apmokestinamuosius asmenis, kurių metinė apyvarta neviršija tam tikros ribos. Nors pagal PVM direktyvos 287 straipsnio 11 punktą Lietuva turi nustatyti 29 000 eurų metinės apyvartos ribą, tačiau iki 2020 m. gruodžio 31 d. Lietuvai buvo leista taikyti 45 000 eurų ribą. Atitinkamos nuostatos perkeltos ir į Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymą (toliau – PVM įstatymas). 2021 m. sausio 22 d. Tarybos įgyvendinimo sprendimu (ES) 2021/86, kuriuo Lietuvos Respublikai leidžiama taikyti specialią priemonę, kuria nukrypstama nuo Tarybos direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos 287 straipsnio, Lietuvai suteiktas leidimas nuo PVM atleisti apmokestinamuosius asmenis, kurių metinė apyvarta neviršija 55 000 eurų ribos. Socialinės paslaugos PVM direktyvos 132 ir 133 straipsniai ES valstybėms narėms suteikia tam tikrą diskreciją nustatant socialinių paslaugų neapmokestinimo PVM apimtį.
Šiuo metu Lietuvoje socialinės paslaugos ir su jomis susijusios prekės neapmokestinamos PVM tik kai jas teikia (tiekia) pelno nesiekiantys asmenys, t. y. vaikų ir jaunimo globos institucijos, senelių ir (arba) neįgaliųjų globos (rūpybos) institucijos ar kiti pelno nesiekiantys juridiniai asmenys (PVM įstatymo 2 straipsnio 21 dalyje pelno nesiekiantis juridinis asmuo apibrėžiamas kaip juridinis asmuo, kurio veiklos tikslas nėra pelno siekimas ir kuris gauto pelno pagal jo veiklą reglamentuojančius teisės aktus neturi teisės skirstyti savo steigėjams ir (arba) dalyviams, išskyrus tuos juridinius asmenis, kurių veiklos reikšmingą dalį sudaro veikla, iš kurios gaunama pelno, nors tų juridinių asmenų veiklos tikslas nėra pelno siekimas). Šiuo metu PVM įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė turi teisę nustatyti šio straipsnio 2 dalies nuostatų taikymo sąlygas ir apribojimus. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Sąvokos Atsižvelgiant į tai, kad 2024 m. sausio 1 d. įsigalios Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo Nr. I-2044 pakeitimo įstatyme Nr. XIV-1722 išdėstytas Lietuvos Respublikos asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymas, kuriuo sąvoka „neįgalusis“ keičiama į sąvoką „asmuo su negalia“, Įstatymo projekte siūloma PVM įstatymo 19 straipsnio 4 dalies 2 punkte vartojamą sąvoką „neįgaliųjų techninės pagalbos priemonės“ keisti į sąvoką „asmenų su negalia techninės pagalbos priemonės“. Registravimosi PVM mokėtojais riba Įstatymo projekte siūloma pasinaudoti Lietuvos Respublikai suteiktu leidimu ir nuo 2024 m. sausio 1 d. Lietuvoje taikomą registravimosi PVM mokėtojais ribą padidinti nuo 45 000 iki 55 000 eurų.
Socialinės paslaugos Atsižvelgiant į tai, kad socialinės paslaugos yra reikšmingos ir svarbios siekiant visuomenės socialinės gerovės, ir į tai, kad PVM direktyva leidžia neapmokestinimą PVM taikyti, kai tokias paslaugas teikia viešosios teisės reglamentuojamos įstaigos ar kitos organizacijos, kurias atitinkama ES valstybė narė pripažino socialine gerove besirūpinančiomis organizacijomis, patikslinti PVM įstatymo nuostatas, nustatant, kad PVM neapmokestinamos pagal Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymą (toliau – SP įstatymas) socialinių paslaugų įstaigų teikiamos socialinės paslaugos. Pagal SP įstatymą socialinių paslaugų įstaigos – Lietuvos Respublikoje ar kitoje ES valstybėje narėje arba kitoje Europos ekonominės erdvės valstybėje įsisteigę juridiniai asmenys ar kitos organizacijos, jų padaliniai, atitinkantys SP įstatyme nustatytus reikalavimus. SP įstatyme nustatyti reikalavimai, kad socialinės paslaugos būtų teikiamos kokybiškai, teisėtai ir kvalifikuotai. Prevencines, bendrąsias socialines paslaugas ir specialiąsias socialines paslaugas (socialinę priežiūrą ir socialinę globą) teikia tos socialinių paslaugų įstaigos, kurių veiklos sritis – socialinių paslaugų teikimas ir kurių teikiamos socialinės paslaugos atitinka teisės aktų reglamentuotus prevencinėms, bendrosioms socialinėms paslaugoms, socialinei priežiūrai ir socialinei globai keliamus reikalavimus. Socialinę priežiūrą akredituoja savivaldybės socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka. Valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšomis gali būti finansuojama tik akredituota socialinė priežiūra. Socialinę globą teikia tos socialinės globos įstaigos, kurių veiklos sritis yra socialinių paslaugų teikimas, o jų teikiama socialinė globa atitinka socialinės globos normas, jos turi licenciją teikti socialinę globą.
Socialinės priežiūros akreditavimo ir socialinės globos licencijavimo sąlygas nustato SP įstatymas ir jo įgyvendinamieji teisės aktai. Socialinių paslaugų valdymas apima socialinių paslaugų planavimą, organizavimą, kompetencijos pasiskirstymą ir socialinių paslaugų kokybės vertinimą, priežiūrą bei kontrolę valstybės ir vietos savivaldos lygmenimis. Tokiu būdu, priėmus siūlomus pakeitimus, į neapmokestinimo PVM režimo taikymo apimtį būtų įtraukti ir nustatyta tvarka socialines paslaugas teikiantys pelno siekiantys asmenys. Įstatymo projektu siūloma atsisakyti PVM Įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje numatytos nuostatos, nes ji yra perteklinė. Kartu pažymėtina, kad Vyriausybė nuo nuostatos įsigaliojimo (2002 m. liepos 1 d.) nepriėmė jos įgyvendinamojo teisės akto. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant Įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Socialinių paslaugų neapmokestinimo PVM apimties išplėtimas turės teigiamą įtaką siekiant padėti asmeniui (šeimai) ir (ar) bendruomenei išvengti socialinių problemų ir (ar) socialinės rizikos atsiradimo, sudaryti sąlygas asmeniui (šeimai) ugdyti ir (ar) stiprinti gebėjimus savarankiškai spręsti socialines problemas, palaikyti socialinius ryšius su visuomene, taip pat padėti didinti socialinę įtrauktį. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Nenumatoma. 7.
Registravimosi PVM mokėtojais 55 000 eurų metinės apyvartos riba bus naudinga smulkiajam verslui, ypač smulkųjį verslą vykdantiems fiziniams asmenims, ūkininkams, kuriems taikoma kompensacinio PVM tarifo schema, taip pat asmenims, kurie verčiasi paslaugų, už kurias atskaitomos sąlyginai nedidelės PVM sumos, teikimu galutiniams vartotojams ir pan., t. y. galimybė nesiregistruoti PVM mokėtojais neviršijus 55 000 eurų metinės apyvartos ribos tokiems asmenims sumažins administracinę ir mokestinę naštą. Taip pat tokia priemonė padės smulkiajam verslui, atsižvelgiant į susiklosčiusią geopolitinę ir ekonominę situaciją, infliacijos ir energijos kainų pokytį. 8. Ar Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Kitų įstatymų pakeisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės. 10. Ar Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o Įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 11. Ar Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir ES dokumentus Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir ES dokumentus. 12.
12Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti
Turės būti pakeisti mokesčių administratoriaus kompetencijai priklausantys teisės aktai, susiję su registravimusi (išsiregistravimu) PVM mokėtoju. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Metiniai valstybės biudžeto pajamų netekimai dėl registravimosi PVM mokėtojais ribos padidinimo nuo 45 000 iki 55 000 eurų ‑ apie 7,2 mln. eurų. PVM lengvatos socialinėms paslaugoms taikymo apimties išplėtimo poveikis valstybės biudžeto pajamoms neutralus. 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymo projektas teiktas išvadoms gauti įvairias valstybės valdymo sritis kuruojančioms valstybės institucijoms ir įvairioms asociacijoms. Pastabas dėl didesnės registravimosi PVM mokėtojais ribos arba jos indeksavimo pateikė Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija, Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacija, Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacija. Lietuvos bankas nepritaria ribos didinimui, argumentuodamas tuo, kad toks didinimas yra sunkiai suderinamas su pastangomis mažinti Lietuvos pajamų iš PVM atotrūkį. Įvertinus pateiktas pastabas, pažymėtina, kad Įstatymo projektu teikiamas tikslinis siūlymas, siekiant pasinaudoti Lietuvos Respublikai suteiktu leidimu ir sumažinti administracinę ir mokestinę naštą smulkiajam verslui. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis
„Pridėtinės vertės mokestis“, „registravimosi PVM mokėtojais riba“, „socialinės paslaugos“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai
Nėra. part_b177cf5e88cd454bb248d6d87f3474f6_end
2023-06-26 Nr. XIVP-2931 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą. Projekto 3 ir 4 straipsniais siūloma pakeisti Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) atitinkamai 71 straipsnio 2 dalį ir 91 straipsnio 1 dalį, padidinant dabar galiojančiu reguliavimu nustatytą 45 000 eurų ribą iki 55 000 eurų. Projekto nuostatos įsigaliotų 2024 m. sausio 1 d. Atsižvelgus į Seimo statute nustatytas įstatymų priėmimo procedūras ir terminus, laikytina, jog teikiamas projektas galėtų būti priimtas vėliau negu 2023 m. liepos 1 d., t. y. likus mažiau nei 6 mėnesiams iki įstatymo įsigaliojimo. Pažymėtina, kad tai prieštarautų Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 3 daliai bei Mokesčių administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 daliai, pagal kurią „Lietuvos Respublikos Seimas turi užtikrinti, kad Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymai, nustatantys <...> mokesčio lengvatą <...> turėtų įsigalioti ne anksčiau kaip po 6 mėnesių nuo jų paskelbimo dienos“. Atsižvelgus į tai, koreguotina įstatymo įsigaliojimo data. Departamento direktorius Dainius Zebleckis R. Dirgėlienė, tel. (8 5) 239 6350, el. p. [email protected] A. Dulevičiūtė-Akimovienė, tel. (8 5) 239 6164, el. p. [email protected]
Kaimo reikalų komitetas
ĮSTATYMO NR. IX-751 19, 21, 71, 92 STRAIPSNIŲ IR 2 PRIEDO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIVP-2931 2023-08-23
1Komiteto posėdyje dalyvavo: Viktoras Pranckietis – Komiteto pirmininkas, Vidmantas Kanopa –
Komiteto pirmininko pavaduotojas, Komiteto nariai: Juozas Baublys, Jonas Gudauskas, Vigilijus Jukna, Kęstutis Mažeika, Sergejus Jovaiša. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-06-06 3(71) 4(91)
Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą. Projekto 3 ir 4 straipsniais siūloma pakeisti Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) atitinkamai 71 straipsnio 2 dalį ir 91 straipsnio 1 dalį, padidinant dabar galiojančiu reguliavimu nustatytą 45 000 eurų ribą iki 55 000 eurų. Projekto nuostatos įsigaliotų 2024 m. sausio 1 d. Atsižvelgus į Seimo statute nustatytas įstatymų priėmimo procedūras ir terminus, laikytina, jog teikiamas projektas galėtų būti priimtas vėliau negu 2023 m. liepos 1 d., t. y. likus mažiau nei 6 mėnesiams iki įstatymo įsigaliojimo. Pažymėtina, kad tai prieštarautų Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 3 daliai bei Mokesčių administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 daliai, pagal kurią
„Lietuvos Respublikos Seimas turi užtikrinti, kad Lietuvos Respublikos
mokesčių įstatymai, nustatantys <...> mokesčio lengvatą <...> turėtų įsigalioti ne anksčiau kaip po 6 mėnesių nuo jų paskelbimo dienos“. Atsižvelgus į tai, koreguotina įstatymo įsigaliojimo data.
Pritarti 3.Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos ūkininkų sąjunga, 2023-04-06 * Lietuvos ūkininkų sąjunga sutinka didinti privalomą PVM registravimo ribą iki 55 000 Eur pajamų per paskutinius 12 mėn. Pritarti
pasiūlymai: negauta
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo nariai: Vytautas Mitalas, Aušrinė Armonaitė, Monika Ošmianskienė, Tomas Vytautas Raskevičius, Ieva Pakarklytė, Marius Matijošaitis, Silva Lengvinienė, Artūras Žukauskas,
2 Argumentai: PVM mokėtojo ribos didinimas gali teigiamai prisidėti prie smulkių įmonių konkurencingumo didinimo, kainų mažinimo vartotojams ir mažinti paskatas veikti šešėlyje. Nuo
suderinti PVM mokėtojo ribos didinimo su ES, tuo atveju, kai ši riba neviršys
ir kitos ES šalys, tačiau ši riba santykinai mažėja dėl aukštos infliacijos. Siūlomas pakeitimas užtikrinti, kad PVM mokėtojo riba kistų pagal infliaciją. Finansų ministerijos pasiūlyta 55 tūkst. Eur PVM mokėtojo riba turėtų būti indeksuojama metų pabaigoje pagal vidutinės metinės infliacijos prieaugį. Pasiūlymas:
Papildyti Įstatymo projekto 3 straipsnį nauja 2 dalimi ir ją išdėstyti taip: „2. Papildyti 71 straipsnį nauja 3 dalimi (atitinkamai pakeičiant kitų dalių numeraciją) ir ją išdėstyti taip: „3. Kiekvienais metais mokesčių administratorius turi pateikti patikslintą 71 str.
ribą pagal vidutinės metinės infliacijos prieaugį.“
6Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
pateiktam Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 19, 21, 71, 92 straipsnių ir 2 priedo pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-2931. Pasiūlyti pagrindiniam Biudžeto ir finansų komitetui tobulinti įstatymo projektą pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir pasiūlymus, kuriems komitetas pritarė. 7. Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš – 0, susilaikė – 0. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: J. Gudauskas. Komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis Komiteto biuro patarėja Donata Černiavskienė