Projekto lyginamasis variantas Lietuvos Respublikos GYVENTOJŲ PAJAMŲ mokesčio įstatymo NR. iX-1007 2, 6, 8, 13¹, 16, 17, 18, 18², 19, 20, 21, 22, 24, 25, 27, 34, 35 ir 37 straipsniŲ Pakeitimo IR įstatymo papildymo 12¹straipsniu įstatymas
1Pakeisti 2 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip:
„11. Išvestinės finansinės priemonės – Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymo 3 straipsnio 4 15 dalies 4, 5, 6, 7, 8, 9 ir 10 punktuose nurodytos finansinės priemonės.“
2Pakeisti 2 straipsnio 22 dalį ir ją išdėstyti taip:
„22. Verslo liudijimas – šio Įstatymo ir jį įgyvendinančių teisės aktų nustatyta tvarka išduotas dokumentas, patvirtinantis nustatyto fiksuoto dydžio pajamų mokesčio sumokėjimą verčiantis individualia veikla ir (arba) nekilnojamojo pagal prigimtį daikto nuomos veikla, jeigu šios ši veiklos rūšys įtrauktos rūšis įtraukta į Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą veiklos rūšių sąrašą.“
3Papildyti 2 straipsnį nauja 39 dalimi:
„39. Investicinė sąskaita – Europos ekonominės erdvės valstybėje, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos valstybėje narėje ar valstybėje, su kuria Lietuva yra sudariusi ir taiko dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartį, įsteigtoje finansų įstaigoje, subjekte, kuris laikomas mokėjimo paslaugų teikėju, arba šios įstaigos ar subjekto filiale arba nuolatinėje buveinėje, esančiuose minėtose valstybėse, nuolatinio Lietuvos gyventojo turima sąskaita, deklaruota kaip sąskaita, kurios lėšas nuolatinis Lietuvos gyventojas naudoja tik investicijoms į šio Įstatymo 12¹straipsnyje nurodytus finansinius produktus.“
4Buvusią 2 straipsnio 39 dalį laikyti atitinkamai 40 dalimi. 5. Pakeisti 2 straipsnio 40 dalį ir ją išdėstyti taip:
„40.
Kitos šiame Įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme (toliau – Mokesčių administravimo įstatymas), Pelno mokesčio įstatyme, Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – Civilinis kodeksas), Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse (toliau – Baudžiamasis kodeksas), finansų rinkas ir finansines paslaugas reglamentuojančiuose Lietuvos Respublikos įstatymuose, Lietuvos Respublikos įstatyme „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ ir Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatyme, kiek tai neprieštarauja šiam Įstatymui (išskyrus Civilinio kodekso įsakmiai nurodytus atvejus).“
Pakeisti 6 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „6 straipsnis. Pajamų mokesčio tarifai
1Pajamų mokesčio tarifas yra 15 procentų, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip. 1¹.
1¹. Gyventojo pajamos iš darbo santykių arba jų esmę atitinkančių santykių (išskyrus ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros ir ilgalaikio darbo išmokas), tantjemos ar atlygis už veiklą stebėtojų taryboje ar valdyboje, paskolų komitete, mokamas vietoj tantjemų arba kartu su tantjemomis, iš asmens, susijusio su gyventoju darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais, gautos pajamos pagal autorines sutartis, taip pat mažųjų bendrijų vadovų, kurie pagal Lietuvos Respublikos mažųjų bendrijų įstatymą nėra tų mažųjų bendrijų nariai, pagal civilinę (paslaugų) sutartį už vadovavimo veiklą gautos pajamos apmokestinamos taip:
1) metinė pajamų dalis, neviršijanti 60 vidutinių šalies darbo užmokesčių (toliau – VDU) dydžio sumos, taikomos apdraustųjų asmenų einamųjų metų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti, apmokestinama taikant 20 procentų pajamų mokesčio tarifą;
2) metinė pajamų dalis, viršijanti 60 VDU dydžio sumą, taikomą apdraustųjų asmenų einamųjų metų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti, apmokestinama taikant 32 procentų pajamų mokesčio tarifą. 1². Metinė pajamų ne iš darbo santykių arba jų esmę atitinkančių santykių (išskyrus individualios veiklos pajamas, pajamas iš paskirstytojo pelno, tantjemas ar atlygį už veiklą stebėtojų taryboje ar valdyboje, paskolų komitete, mokamą vietoj tantjemų arba kartu su tantjemomis, iš asmens, susijusio su gyventoju darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais, gautas pajamas pagal autorines sutartis, taip pat mažųjų bendrijų vadovų, kurie pagal Lietuvos Respublikos mažųjų bendrijų įstatymą nėra tų mažųjų bendrijų nariai, pagal civilinę (paslaugų) sutartį už vadovavimo veiklą gautas pajamas) dalis, viršijanti 120 VDU dydžio sumą, taikomą apdraustųjų asmenų einamųjų metų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti, apmokestinama taikant 20 procentų pajamų mokesčio tarifą. 2.
2Pajamų mokesčio 5 procentų tarifas taikomas ne individualios veiklos pajamoms, gautoms pardavus ar kitaip nuosavybėn perleidus atliekas. 3. Už per mokestinį laikotarpį gautas pajamas, nuo kurių mokestis sumokamas įsigyjant verslo liudijimą, mokamas savivaldybių tarybų nustatytas fiksuoto dydžio pajamų mokestis. Savivaldybių tarybos turi teisę savo biudžeto sąskaita taikyti fiksuoto dydžio pajamų mokesčio už pajamas, gautas iš veiklos, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą, lengvatas. 4. Fiksuoto dydžio pajamų mokesčiu gali būti apmokestinamos 45 000 eurų per mokestinį laikotarpį neviršijančios individualios veiklos pajamos (kai vykdoma kelių rūšių veikla, pajamos sudedamos). 45 000 eurų sumą per mokestinį laikotarpį viršijančios individualios veiklos pajamos apmokestinamos taikant šio straipsnio 1 dalyje nustatytą pajamų mokesčio tarifą. Už mokestinį laikotarpį (ar jo dalį) sumokėto fiksuoto dydžio pajamų mokesčio dalis, proporcingai tenkanti tai mokestinio laikotarpio daliai, kai gyventojo individualios veiklos pajamos viršijo 45 000 eurų sumą, įskaitoma į gyventojo nuo tų pajamų mokėtino pajamų mokesčio sumą. 5. Fiksuoto dydžio pajamų mokesčiu gali būti apmokestinamos 45 000 eurų per mokestinį laikotarpį neviršijančios nekilnojamojo pagal prigimtį daikto nuomos pajamos (kai nuomojami keli tokie daiktai, pajamos sudedamos). 45 000 eurų sumą per mokestinį laikotarpį viršijančios nekilnojamojo pagal prigimtį daikto nuomos pajamos apmokestinamos taikant šio straipsnio 1 dalyje nustatytą pajamų mokesčio tarifą. Už mokestinį laikotarpį (ar jo dalį) sumokėto fiksuoto dydžio pajamų mokesčio dalis, proporcingai tenkanti tai mokestinio laikotarpio daliai, kai gyventojo nekilnojamojo pagal prigimtį daikto nuomos pajamos apmokestinamos taikant šio straipsnio 1 dalyje nustatytą pajamų mokesčio tarifą, įskaitoma į gyventojo nuo tų pajamų mokėtino pajamų mokesčio sumą. 1.
1Gyventojo pajamos apmokestinamos taikant tokius pajamų mokesčio tarifus:
1) pajamų mokesčio 20 procentų tarifas taikomas pajamoms iš darbo santykių arba jų esmę atitinkančių santykių (išskyrus ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros ir ilgalaikio darbo išmokas), tantjemoms ar atlygiui už veiklą stebėtojų taryboje ar valdyboje, paskolų komitete, mokamam vietoj tantjemų arba kartu su tantjemomis, iš asmens, susijusio su gyventoju darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais, gautoms pajamoms pagal autorines sutartis, taip pat mažųjų bendrijų vadovų, kurie pagal Lietuvos Respublikos mažųjų bendrijų įstatymą nėra tų mažųjų bendrijų nariai, pagal civilinę (paslaugų) sutartį už vadovavimo veiklą gautoms pajamoms;
2) savivaldybių tarybų nustatyto fiksuoto dydžio pajamų mokestis mokamas už per mokestinį laikotarpį gautas pajamas, nuo kurių mokestis sumokamas įsigyjant verslo liudijimą. Savivaldybių tarybos turi teisę savo biudžeto sąskaita taikyti fiksuoto dydžio pajamų mokesčio už pajamas, gautas iš veiklos, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą, lengvatas. Gyventojui pasirinkus mokėti fiksuoto dydžio pajamų mokestį, mokamas savivaldybės, kurios teritorijoje vykdoma verslo liudijime nurodytos rūšies veikla, tarybos nustatytas fiksuoto dydžio mokestis; veiklą vykdant kelių savivaldybių teritorijose, mokamas gyventojo deklaruotos gyvenamosios vietos savivaldybės tarybos nustatytas fiksuoto dydžio mokestis. Šis mokestis mokamas apmokestinant 20 000 eurų per mokestinį laikotarpį neviršijančias individualios veiklos pajamas (kai vykdoma kelių rūšių veikla, pajamos sudedamos). Pajamos, gautos iš juridinių asmenų, gali sudaryti ne daugiau kaip 10 procentų nuo 20 000 eurų sumos, o verslo liudijime nurodytos veiklos rūšis negali būti viena iš veiklos, kuria verčiasi juridinis asmuo, rūšių. Šias sumas per mokestinį laikotarpį viršijančios individualios veiklos pajamos apmokestinamos taikant šios dalies 4 punkte nustatytą pajamų mokesčio tarifą.
Už mokestinį laikotarpį (ar jo dalį) sumokėto fiksuoto dydžio pajamų mokesčio dalis, proporcingai tenkanti tai mokestinio laikotarpio daliai, kai gyventojo individualios veiklos pajamos viršija 20 000 eurų, įskaitoma į gyventojo nuo tų pajamų mokėtino pajamų mokesčio sumą. Fiksuoto dydžio pajamų mokestis mokamas už pageidaujamą kalendorinių metų laikotarpį, bet ne trumpesnį kaip 30 dienų iš eilės, išskyrus atvejus, kai mokestis mokamas paskutinį kalendorinių metų mėnesį už laikotarpį iki kalendorinių metų pabaigos, taip pat kai mokestis mokamas iki turimo leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje arba Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimo gyventi Europos Sąjungoje, išduotų Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nustatyta tvarka, galiojimo pabaigos, jeigu fiksuoto dydžio pajamų mokestį moka užsienietis;
3) pajamų mokesčio 5 procentų tarifas taikomas ne individualios veiklos pajamoms, gautoms pardavus ar kitaip nuosavybėn perleidus atliekas;
4) pajamų mokesčio 15 procentų tarifas taikomas kituose šios dalies punktuose nenurodytoms pajamoms. 2. Neatsižvelgiant į šio straipsnio 1 dalį, gyventojo metinės apmokestinamosios pajamos papildomai apmokestinamos:
1) pajamų dalis, viršijanti 60, bet neviršijanti 180 vidutinių šalies darbo užmokesčių (toliau – VDU) dydžio sumą, taikomą apdraustųjų asmenų einamųjų metų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti, apmokestinama taikant 5 procentų pajamų mokesčio tarifą;
2) pajamų dalis, viršijanti 180 VDU dydžio sumą, taikomą apdraustųjų asmenų einamųjų metų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti, apmokestinama taikant 7 procentų pajamų mokesčio tarifą. 3.
3Apskaičiuojant šio straipsnio 2 dalyje nurodytų gyventojo metinių apmokestinamųjų pajamų sumą, į ją taip pat įtraukiama 80 procentų gyventojo gautų pajamų, apmokestinamų įsigijus verslo liudijimą, ir nuolatinio Lietuvos gyventojo užsienio valstybėje gautos apmokestinamosios pajamos, nuo kurių mokestis Lietuvoje nėra mokamas dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo sutarties ar šio Įstatymo 37 straipsnio nuostatų taikymo.“
1Papildyti 6 straipsnio 1 dalį 1¹ punktu:
„1¹) gyventojo individualios veiklos pajamos apmokestinamos taikant 17 procentų pajamų mokesčio tarifą;“. 2. Pakeisti 6 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) savivaldybių tarybų nustatyto fiksuoto dydžio pajamų mokestis mokamas už per mokestinį laikotarpį gautas pajamas, nuo kurių mokestis sumokamas įsigyjant verslo liudijimą. Savivaldybių tarybos turi teisę savo biudžeto sąskaita taikyti fiksuoto dydžio pajamų mokesčio už pajamas, gautas iš veiklos, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą, lengvatas. Gyventojui pasirinkus mokėti fiksuoto dydžio pajamų mokestį, mokamas savivaldybės, kurios teritorijoje vykdoma verslo liudijime nurodytos rūšies veikla, tarybos nustatytas fiksuoto dydžio mokestis; veiklą vykdant kelių savivaldybių teritorijose, mokamas gyventojo deklaruotos gyvenamosios vietos savivaldybės tarybos nustatytas fiksuoto dydžio mokestis. Šis mokestis mokamas apmokestinant 20 000 eurų per mokestinį laikotarpį neviršijančias individualios veiklos pajamas (kai vykdoma kelių rūšių veikla, pajamos sudedamos). Pajamos, gautos iš juridinių asmenų, gali sudaryti ne daugiau kaip 10 procentų nuo 20 000 eurų sumos, o verslo liudijime nurodytos veiklos rūšis negali būti viena iš veiklos, kuria verčiasi juridinis asmuo, rūšių. Šias sumas per mokestinį laikotarpį viršijančios individualios veiklos pajamos apmokestinamos taikant šios dalies 4 1¹ punkte nustatytą pajamų mokesčio tarifą.
Už mokestinį laikotarpį (ar jo dalį) sumokėto fiksuoto dydžio pajamų mokesčio dalis, proporcingai tenkanti tai mokestinio laikotarpio daliai, kai gyventojo individualios veiklos pajamos viršija 20 000 eurų, įskaitoma į gyventojo nuo tų pajamų mokėtino pajamų mokesčio sumą. Fiksuoto dydžio pajamų mokestis mokamas už pageidaujamą kalendorinių metų laikotarpį, bet ne trumpesnį kaip 30 dienų iš eilės, išskyrus atvejus, kai mokestis mokamas paskutinį kalendorinių metų mėnesį už laikotarpį iki kalendorinių metų pabaigos, taip pat kai mokestis mokamas iki turimo leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje arba Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimo gyventi Europos Sąjungoje, išduotų Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nustatyta tvarka, galiojimo pabaigos, jeigu fiksuoto dydžio pajamų mokestį moka užsienietis;“. 4 straipsnis. 6 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 6 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) pajamų mokesčio 20 procentų tarifas taikomas pajamoms iš darbo santykių arba jų esmę atitinkančių santykių (išskyrus ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros ir ilgalaikio darbo išmokas), tantjemoms ar atlygiui už veiklą stebėtojų taryboje ar valdyboje, paskolų komitete, mokamam vietoj tantjemų arba kartu su tantjemomis, iš asmens, susijusio su gyventoju darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais, gautoms pajamoms pagal autorines sutartis, taip pat mažųjų bendrijų vadovų, kurie pagal Lietuvos Respublikos mažųjų bendrijų įstatymą nėra tų mažųjų bendrijų nariai, pagal civilinę (paslaugų) sutartį už vadovavimo veiklą gautoms pajamoms, taip pat individualios veiklos pajamoms;“. 2. Pripažinti netekusiu galios 6 straipsnio 1 dalies 1¹ punktą. 1¹) gyventojo individualios veiklos pajamos apmokestinamos taikant 17 procentų pajamų mokesčio tarifą;
3.
Pakeisti 6 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) savivaldybių tarybų nustatyto fiksuoto dydžio pajamų mokestis mokamas už per mokestinį laikotarpį gautas pajamas, nuo kurių mokestis sumokamas įsigyjant verslo liudijimą. Savivaldybių tarybos turi teisę savo biudžeto sąskaita taikyti fiksuoto dydžio pajamų mokesčio už pajamas, gautas iš veiklos, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą, lengvatas. Gyventojui pasirinkus mokėti fiksuoto dydžio pajamų mokestį, mokamas savivaldybės, kurios teritorijoje vykdoma verslo liudijime nurodytos rūšies veikla, tarybos nustatytas fiksuoto dydžio mokestis,; veiklą vykdant kelių savivaldybių teritorijose, mokamas gyventojo deklaruotos gyvenamosios vietos savivaldybės tarybos nustatytas fiksuoto dydžio mokestis. Šis mokestis mokamas apmokestinant 20 000 eurų per mokestinį laikotarpį neviršijančias individualios veiklos pajamas (kai vykdoma kelių rūšių veikla, pajamos sudedamos). Pajamos, gautos iš juridinių asmenų, gali sudaryti ne daugiau kaip 10 procentų nuo 20 000 eurų sumos, o verslo liudijime nurodytos veiklos rūšis negali būti viena iš veiklos, kuria verčiasi juridinis asmuo, rūšių. Šias sumas per mokestinį laikotarpį viršijančios individualios veiklos pajamos apmokestinamos taikant šios dalies 1¹ 1 punkte nustatytą pajamų mokesčio tarifą. Už mokestinį laikotarpį (ar jo dalį) sumokėto fiksuoto dydžio pajamų mokesčio dalis, proporcingai tenkanti tai mokestinio laikotarpio daliai, kai gyventojo individualios veiklos pajamos viršija 20 000 eurų, įskaitoma į gyventojo nuo tų pajamų mokėtino pajamų mokesčio sumą.
Fiksuoto dydžio pajamų mokestis mokamas už pageidaujamą kalendorinių metų laikotarpį, bet ne trumpesnį kaip 30 dienų iš eilės, išskyrus atvejus, kai mokestis mokamas paskutinį kalendorinių metų mėnesį už laikotarpį iki kalendorinių metų pabaigos, taip pat kai mokestis mokamas iki turimo leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje arba Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimo gyventi Europos Sąjungoje, išduotų Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nustatyta tvarka, galiojimo pabaigos, jeigu fiksuoto dydžio pajamų mokestį moka užsienietis;“. 5 straipsnis. 8 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 8 straipsnio 2 dalies nuostatą iki dvitaškio ir ją išdėstyti taip:
„2. Pajamų, išskyrus per investicinę sąskaitą gautas pajamas, pozityviąsias pajamas bei priskiriamas Europos ekonominių interesų grupės pajamas, gavimo momentu laikomas momentas:“. 2. Papildyti 8 straipsnį 7 dalimi:
„7. Pajamų per investicinę sąskaitą gavimo momentu laikomas lėšų išmokėjimas iš investicinės sąskaitos, kaip jis suprantamas pagal šio Įstatymo 12¹ straipsnį.“
Papildyti Įstatymą 12¹ straipsniu:
„12¹ straipsnis. Per investicinę sąskaitą gautos pajamos
1.
Per investicinę sąskaitą gautomis pajamomis laikomos pajamos iš investicijų į tokius finansinius produktus:
1) perleidžiamuosius vertybinius popierius, kuriais prekiaujama prekybos vietose, kaip jos apibrėžtos Finansinių priemonių rinkų įstatyme (toliau – prekybos vieta);
2) pinigų rinkos priemones, kuriomis prekiaujama prekybos vietose;
3) kolektyvinio investavimo subjektų vertybinius popierius;
4) išvestines finansines priemones, susietas su šios dalies 1–3 punktuose nurodytais finansiniais produktais;
5) sutelktinį finansavimą pagal 2020 m. spalio 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2020/1503 dėl Europos sutelktinio finansavimo paslaugų verslui teikėjų, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2017/1129 ir Direktyva (ES) 2019/1937;
6) tarpusavio skolinimą pagal Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymą ir Lietuvos Respublikos su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymą. 2. Per investicinę sąskaitą gautomis pajamomis nelaikomos pajamos, gyventojo gautos investuojant į finansinius produktus, išleistus vienetų, kuriuose tas gyventojas ir (arba) su juo susijęs asmuo turi daugiau kaip 10 procentų to vieneto akcijų, pajų, dalių, balsų dalyvių susirinkime ar kitų teisių į vieneto pelną ar pajamas. 3. Per investicinę sąskaitą gautoms pajamoms priskiriamos šios už investicinės sąskaitos lėšomis įsigytus finansinius produktus gautos pajamos:
1) palūkanos ir kitos pajamos, gautos už šio straipsnio 1 dalyje nurodytus finansinius produktus, išskyrus pajamas iš paskirstytojo pelno;
2) pajamos, gautos pardavus ar kitaip perleidus nuosavybėn šio straipsnio 1 dalyje nurodytus finansinius produktus. 4.
4Laikoma, kad lėšos išmokėtos iš investicinės sąskaitos, jeigu iš investicinės sąskaitos atlikto mokėjimo suma ar išimtos lėšos nebuvo naudojamos šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems finansiniams produktams įsigyti, lėšoms į kitą investicinę sąskaitą pervesti, išlaidoms, tiesiogiai susijusioms su finansinių produktų įsigijimu ir perleidimu, taip pat investicinių sąskaitų tvarkymu, apmokėti. Jei uždarius investicinę sąskaitą joje esančios lėšos nepervedamos į kitą gyventojo investicinę sąskaitą, laikoma, kad šios lėšos išmokėtos iš investicinės sąskaitos. Investicinės sąskaitos uždarymu laikomi ir tie atvejai, kai sąskaita nebelaikoma investicine sąskaita gyventojo sprendimu arba gyventojas tapo nenuolatiniu Lietuvos gyventoju. 5. Apmokestinamosioms pajamoms priskiriamos iš investicinės sąskaitos išmokėtos lėšos (jų dalis), viršijančios į investicinę sąskaitą iki lėšų išmokėjimo įneštų lėšų sumą. Į investicinę sąskaitą įneštoms lėšoms priskiriamos visos į šią sąskaitą gautos mokėjimų sumos, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nurodytas į investicinę sąskaitą gautas pajamas. 6. Nuolatinis Lietuvos gyventojas iš pajamų mokesčio, apskaičiuoto nuo per investicinę sąskaitą gautų pajamų, sumos gali atskaityti užsienio valstybėje, išskyrus užsienio valstybes, įtrauktas į finansų ministro nustatytą Tikslinių teritorijų sąrašą, nuo šių pajamų sumokėto pajamų mokesčio ar jam tapataus mokesčio sumą, jeigu yra pateikti įrodymai apie užsienio valstybėje nuo šių pajamų sumokėtą pajamų mokesčio arba jam tapataus mokesčio sumą. Jeigu nuo užsienio valstybėje gautų pajamų šio Įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuota pajamų mokesčio suma yra mažesnė negu pajamų mokesčio arba jam tapataus mokesčio suma, sumokėta nuo tų pajamų užsienio valstybėje, atskaitoma tik šio Įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuota pajamų mokesčio suma.
Jeigu per investicinę sąskaitą gautoms pajamoms priskiriamos pajamos, gautos keliose valstybėse, atskaitoma pajamų mokesčio suma apskaičiuojama atskirai nuo kiekvienoje valstybėje gautų pajamų. Sumokėtas pajamų mokestis atskaitomas neatsižvelgiant į mokestinį laikotarpį, kuriuo jis buvo mokamas. 7. Jeigu šio straipsnio 5 dalyje nurodytų įneštų lėšų suma viršija per mokestinį laikotarpį iš investicinės sąskaitos išmokėtas lėšas, ši viršijanti sumos dalis perkeliama į kitą mokestinį laikotarpį. 8. Bet kokie nuostoliai, patirti iš investicinės sąskaitos lėšų įsigytus finansinius produktus perleidžiant susijusiam asmeniui už kainą, kuri yra mažesnė už tikrąją rinkos kainą, arba įsigyjant iš tokio asmens finansinių produktų už kainą, didesnę nei tikroji rinkos kaina, neatskaitomi apskaičiuojant apmokestinamąsias pajamas, gautas per investicinę sąskaitą. 9. Šio straipsnio nuostatos netaikomos pajamoms iš per investicinę sąskaitą įsigytų finansinių produktų, įskaitant šių produktų pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamas, jeigu šios pajamos nebuvo įskaitytos į investicinę sąskaitą. 10. Dovanojimo ar paveldėjimo būdu gauti finansiniai produktai gyventojo sprendimu gali būti laikomi įsigytais per investicinę sąskaitą, apie tokį sprendimą informuojant mokesčių administratorių. Dovanojimo ar paveldėjimo būdu gautų finansinių produktų, laikomų įsigytais per investicinę sąskaitą, įsigijimo kaina apskaičiuojama šio Įstatymo 19 straipsnyje nustatyta tvarka. 11. Nuolatinio Lietuvos gyventojo sąskaita deklaruojama mokesčio administratoriui kaip investicinė sąskaita centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka. 12.
12Gyventojas mokesčio administratorių informuoja apie mokestiniu laikotarpiu į jo deklaruotas investicines sąskaitas įneštas lėšas, mokestinio laikotarpio pradžioje šiose sąskaitose turėtą ankstesniais mokestiniais laikotarpiais įneštų lėšų likutį, mokestiniu laikotarpiu išmokėtų lėšų sumas, dovanojimo ar paveldėjimo būdu gautus finansinius produktus, laikomus įsigytais per investicinę sąskaitą, investicinės sąskaitos uždarymą ir kitą pajamų mokesčiui nuo per investicinę sąskaitą gautų pajamų apskaičiuoti reikalingą informaciją centrinio mokesčio administratoriaus nustatyta tvarka ir terminais.“
1Pakeisti 13¹ straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Gyventojo individualios veiklos pajamoms ir leidžiamiems atskaitymams, susijusiems su individualios veiklos pajamų gavimu arba uždirbimu, priskiriamos Europos ekonominių interesų grupės pajamos ir sąnaudos apskaičiuojamos ta pačia tvarka kaip vienetui pagal Pelno mokesčio įstatymo 39⁽¹⁾ straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatas.“
2Pakeisti 13¹ straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Priskiriamos Europos ekonominių interesų grupės pajamos ir sąnaudos išreiškiamos eurais taikant euro ir užsienio valiutos santykį, nustatytą pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės finansinės apskaitos įstatymą pajamų ir sąnaudų priskyrimo dieną.“
1Pakeisti 16 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1.
Jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip, apskaičiuojant apmokestinamąsias pajamas, iš pajamų šio Įstatymo nustatyta tvarka atimama:
1) šio Įstatymo 17 straipsnyje nurodytos neapmokestinamosios pajamos;
2) pajamos, apmokestintos įsigijus verslo liudijimą, išskyrus 80 procentų šios veiklos pajamų, skaičiuojant metines gyventojo pajamas šio Įstatymo 6 straipsnio 2 dalies tikslais;
3) leidžiami atskaitymai, susiję su individualios veiklos pajamų gavimu arba uždirbimu, – šio Įstatymo 18 straipsnyje nustatyta tvarka;
4) per mokestinį laikotarpį parduoto ar kitaip perleisto nuosavybėn ne individualios veiklos turto, išskyrus finansinius produktus, įsigytus iš investicinės sąskaitos lėšų, ir individualios veiklos turtui priskirto nekilnojamojo pagal prigimtį daikto įsigijimo kaina ir su to turto ar daikto pardavimu ar kitokiu perleidimu nuosavybėn susijusios išlaidos – šio Įstatymo 19 straipsnyje nustatyta tvarka;
5) neapmokestinamasis pajamų dydis, apskaičiuojant mokestinio laikotarpio vieno mėnesio apmokestinamąsias pajamas, arba metinis neapmokestinamasis pajamų dydis, apskaičiuojant mokestinio laikotarpio apmokestinamąsias pajamas, arba jo dalis (šio Įstatymo 29 straipsnyje nustatytais atvejais) – šio Įstatymo nustatyta tvarka;
6) nuolatinio Lietuvos gyventojo patirtos išlaidos (apskaičiuojant mokestinio laikotarpio apmokestinamąsias pajamas, kurioms taikomi šio Įstatymo 6 straipsnio 1, 1¹ ir 1² dalyse 1 dalies 1 ir 4 punktuose nustatyti pajamų mokesčio tarifai) – šio Įstatymo 21 straipsnyje nustatyta tvarka;
7) 20 procentų nekilnojamojo pagal prigimtį daikto (išskyrus žemę) nuomos pajamų, jeigu šis daiktas išnuomotas gyventojui.“
2Papildyti 16 straipsnį 4 dalimi:
„4. Per investicinę sąskaitą gautos apmokestinamosios pajamos apskaičiuojamos šio Įstatymo 12¹ straipsnyje nustatyta tvarka.“
Pakeisti 16 straipsnio 1 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip:
„6) nuolatinio Lietuvos gyventojo patirtos išlaidos (apskaičiuojant mokestinio laikotarpio apmokestinamąsias pajamas, kurioms taikomi šio Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 1, 1¹ ir 4 punktuose nustatyti pajamų mokesčio tarifai) – šio Įstatymo 21 straipsnyje nustatyta tvarka.“
Pakeisti 16 straipsnio 1 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip:
„6) nuolatinio Lietuvos gyventojo patirtos išlaidos (apskaičiuojant mokestinio laikotarpio apmokestinamąsias pajamas, kurioms taikomi šio Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 1, 1¹ ir 4 punktuose nustatyti pajamų mokesčio tarifai) – šio Įstatymo 21 straipsnyje nustatyta tvarka.“
1.
1Pakeisti 17 straipsnio 1 dalies 9 punktą ir jį išdėstyti taip:
„9) pasibaigus draudimo sutarties galiojimo terminui gauta gyvybės draudimo išmoka pagal gyvybės draudimo sutartį, sudarytą kuri sudaryta nuo 2003 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d., ir kurioje numatyta, kad draudimo išmoka išmokama ne tik įvykus draudžiamajam įvykiui, bet ir pasibaigus draudimo sutarties galiojimo terminui, jeigu gyvybės draudimo sutarties terminas yra ne trumpesnis kaip 5 metai ir išmokos gavimo momentu išmokos gavėjas yra sulaukęs 55 metų arba išmokos gavimo momentu išmokos gavėjui yra nustatytas 0–25 procentų ar 30 0–40 procentų darbingumo dalyvumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. nustatytas 0–40 procentų darbingumo lygis), arba išmokos gavėjas yra neįgalus vaikas su negalia, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos pirmo ar antro lygio individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis), taip pat nutraukus tokią sutartį gyventojui mokamos sumos, jeigu sutartis nutraukta ne anksčiau kaip praėjus 5 metams nuo jos sudarymo dienos ir gyventojas yra sulaukęs 55 metų arba išmokos gavimo momentu išmokos gavėjui yra nustatytas 0–25 procentų ar 30 0–40 procentų darbingumo dalyvumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. nustatytas 0–40 procentų darbingumo lygis), arba išmokos gavėjas yra neįgalus vaikas su negalia, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis pirmo ar antro lygio individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis);“. 2.
2Pakeisti 17 straipsnio 1 dalies 9¹ punktą ir jį išdėstyti taip:
„9¹) pasibaigus draudimo sutarties galiojimo terminui gauta gyvybės draudimo išmoka pagal gyvybės draudimo sutartį, kuri sudaryta nuo 2013 m. sausio 1 d. ir kurioje numatyta, kad draudimo išmoka išmokama ne tik įvykus draudžiamajam įvykiui, bet ir pasibaigus draudimo sutarties galiojimo terminui, jeigu gyvybės draudimo sutarties terminas yra ne trumpesnis kaip 5 metai ir išmokos gavimo momentu išmokos gavėjui iki senatvės pensijos amžiaus, nustatyto gyvybės draudimo sutarties sudarymo metu galiojusiame Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatyme (toliau – Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymas), yra likę ne daugiau kaip 5 metai arba išmokos gavimo momentu išmokos gavėjui yra nustatytas 0–25 procentų ar 30 0–40 procentų darbingumo dalyvumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. nustatytas 0–40 procentų darbingumo lygis), arba išmokos gavėjas yra neįgalus vaikas su negalia, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos pirmo ar antro lygio individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis), taip pat nutraukus gyvybės draudimo sutartį gyventojui mokamos sumos, jeigu sutartis nutraukta ne anksčiau kaip praėjus 5 metams nuo jos sudarymo dienos ir gyventojui iki senatvės pensijos amžiaus, nustatyto gyvybės draudimo sutarties sudarymo metu galiojusiame Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatyme, yra likę ne daugiau kaip 5 metai arba išmokos gavimo momentu išmokos gavėjui yra nustatytas 0–25 procentų ar 30 0–40 procentų darbingumo dalyvumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. nustatytas 0–40 procentų darbingumo lygis), arba išmokos gavėjas yra neįgalus vaikas su negalia, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos pirmo ar antro lygio individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis);“.
Pakeisti 17 straipsnio 1 dalies 9¹ punktą ir jį išdėstyti taip:
„9¹) pasibaigus draudimo sutarties galiojimo terminui gauta gyvybės draudimo išmoka pagal gyvybės draudimo sutartį, kuri sudaryta nuo 2013 m. sausio 1 d. ir kurioje numatyta, kad draudimo išmoka išmokama ne tik įvykus draudžiamajam įvykiui, bet ir pasibaigus draudimo sutarties galiojimo terminui, jeigu gyvybės draudimo sutarties terminas yra ne trumpesnis kaip 5 metai ir išmokos gavimo momentu išmokos gavėjui iki senatvės pensijos amžiaus, nustatyto gyvybės draudimo sutarties sudarymo metu galiojusiame Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatyme (toliau – Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymas), yra likę ne daugiau kaip 5 metai arba išmokos gavimo momentu išmokos gavėjui yra nustatytas 0–25 procentų ar 30 0–40 procentų darbingumo dalyvumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. nustatytas 0–40 procentų darbingumo lygis), arba išmokos gavėjas yra neįgalus vaikas su negalia, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos pirmo ar antro lygio individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis), taip pat nutraukus gyvybės draudimo sutartį gyventojui mokamos sumos, jeigu sutartis nutraukta ne anksčiau kaip praėjus 5 metams nuo jos sudarymo dienos ir gyventojui iki senatvės pensijos amžiaus, nustatyto gyvybės draudimo sutarties sudarymo metu galiojusiame Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatyme, yra likę ne daugiau kaip 5 metai arba išmokos gavimo momentu išmokos gavėjui yra nustatytas 0–25 procentų ar 30 0–40 procentų darbingumo dalyvumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. nustatytas 0–40 procentų darbingumo lygis), arba išmokos gavėjas yra neįgalus vaikas su negalia, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos pirmo ar antro lygio individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis);“. 3.
3Pakeisti 17 straipsnio 1 dalies 16 punktą ir jį išdėstyti taip:
„16) pagal iki 2012 m. gruodžio 31 d. sudarytą pensijų kaupimo sutartį iš pensijų fondo gauta pensijų išmoka, jeigu pensijų kaupimo sutarties terminas yra ne trumpesnis kaip 5 metai ir išmoką gaunantis pensijų fondo dalyvis yra sulaukęs 55 metų arba išmokos gavimo momentu išmokos gavėjui yra nustatytas 0–25 procentų ar 30 0–40 procentų darbingumo dalyvumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. nustatytas 0–40 procentų darbingumo lygis), taip pat gyventojui išstojus iš pensijų fondo ir neperėjus į kitą pensijų fondą išmokama suma, jeigu išstojama iš pensijų fondo ne anksčiau kaip praėjus 5 metams nuo pensijų kaupimo sutarties sudarymo dienos ir pensijų išmoką gaunantis pensijų fondo dalyvis yra sulaukęs 55 metų;“. 4. Pakeisti 17 straipsnio 1 dalies 16¹ punktą ir jį išdėstyti taip:
„16¹) iš pensijų fondo gauta pensijų išmoka, jeigu pagal nuo 2013 m. sausio 1 d. sudarytą pensijų kaupimo sutartį šios sutarties terminas yra ne trumpesnis kaip 5 metai ir išmoką gaunančiam pensijų fondo dalyviui iki senatvės pensijos amžiaus, nustatyto pensijų kaupimo sutarties sudarymo metu galiojusiame Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatyme, yra likę ne daugiau kaip 5 metai arba išmokos gavimo momentu išmokos gavėjui yra nustatytas 0–25 procentų ar 30 0–40 procentų darbingumo dalyvumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. nustatytas 0–40 procentų darbingumo lygis), taip pat gyventojui išstojus iš pensijų fondo ir neperėjus į kitą pensijų fondą išmokama suma, jeigu išstojama iš pensijų fondo ne anksčiau kaip praėjus 5 metams nuo pensijų kaupimo sutarties sudarymo dienos ir išmoką gaunančiam pensijų fondo dalyviui iki senatvės pensijos amžiaus, nustatyto pensijų kaupimo sutarties sudarymo metu galiojusiame Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatyme, yra likę ne daugiau kaip 5 metai;“. 5.
5Pakeisti 17 straipsnio 1 dalies 26 punktą ir jį išdėstyti taip:
„26) paveldėjimo būdu gautos pajamos, kurios yra mokesčio objektas pagal Lietuvos Respublikos paveldimo turto mokestį reglamentuojančius teisės aktus; pajamos, gautos iš sutuoktinių, vaikų (įvaikių), tėvų (įtėvių), brolių, seserų, vaikaičių ir senelių, šiems dovanojimo būdu gautos pajamos perdavus žemės ūkio veikloje naudojamą turtą, jeigu dovanotas turtas bus naudojamas apdovanotojo individualioje žemės ūkio veikloje bent 3 metus nuo dovanojimo dienos; kitų iš sutuoktinių, vaikų (įvaikių), tėvų (įtėvių), brolių, seserų, vaikaičių ir senelių dovanojimo būdu gautų pajamų suma (vertė), neviršijanti 300 000 eurų per mokestinį laikotarpį; taip pat iš kitų gyventojų dovanojimo būdu per mokestinį laikotarpį gautų pajamų suma (vertė), neviršijanti 2 500 eurų;“. 6. Pakeisti 17 straipsnio 1 dalies 39 punktą ir jį išdėstyti taip:
„39) iš asmens, susijusio su gyventoju darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais, per mokestinį laikotarpį gautų prizų ir dovanų vertė, neviršijanti 200 eurų, taip pat gyventojo nauda, gauta asmeniui, susijusiam su gyventoju darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais, sumokėjus apmokėjus (visiškai ar iš dalies) už geležinkelio ar kelių viešojo transporto bilietus, skirtus kelionės išlaidas, skirtas gyventojui atvykti į darbo vietą ir parvykti iš jos;“. 7. Pakeisti 17 straipsnio 1 dalies 58 punktą ir jį išdėstyti taip:
„58) darbuotojo pagal pasirinkimo sandorius gyventojo nauda, gauta iš darbdavio, buvusio darbdavio ar su juo jais susijusio asmens nauda, gauta įsigijus akcijų neatlygintinai ar už lengvatinę kainą pagal sandorius, kuriais gyventojui suteikta teisė įsigyti akcijų iš minėtų asmenų ateityje, jeigu akcijos įsigyjamos ne anksčiau kaip po 3 metų nuo teisės į pasirinkimo sandorį suteikimo sandorio sudarymo dienos ir darbo santykiai su šiuo darbdaviu ar buvusiu darbdaviu po sandorio sudarymo dienos truko ne trumpiau kaip 3 metus;“. 8.
8Papildyti 17 straipsnį 7 dalimi:
„7. Šio straipsnio 1 dalies 20, 20¹, 20², 21 ir 30 punktų nuostatos netaikomos, jeigu minėtuose punktuose nurodytos pajamos gaunamos per investicinę sąskaitą.“
1Pakeisti 18 straipsnio 3 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip:
„5) į biudžetą mokamas pridėtinės vertės mokestis, valstybinio socialinio draudimo įmokos, privalomojo sveikatos draudimo įmokos ir šio Įstatymo nustatytas pajamų mokestis;“. 2. Pakeisti 18 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:
„8. Išlaidos turi būti pagrįstos dokumentais, turinčiais visus Lietuvos Respublikos buhalterinės finansinės apskaitos įstatyme ir kituose Lietuvos Respublikos teisės aktuose numatytus privalomus apskaitos dokumentų rekvizitus, jeigu Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija nenustato, kad tam tikri rekvizitai atitinkamiems dokumentams nėra būtini.“
3Pripažinti netekusia galios 18 straipsnio 11 dalį. 11. Nuo individualios veiklos pajamų gyventojo mokėtinos socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokos priskiriamos leidžiamiems atskaitymams tuo mokestiniu laikotarpiu, kuriuo gautos arba uždirbtos individualios veiklos pajamos, nuo kurių tos įmokos apskaičiuotos. 4. Pakeisti 18 straipsnio 12 dalį ir ją išdėstyti taip:
„12. Apskaičiuojant apmokestinamąsias individualios veiklos pajamas, gyventojo pasirinkimu vietoj kitose šio straipsnio dalyse nurodytų patirtų išlaidų gyventojo, kuris verčiasi individualia veikla, leidžiamais atskaitymais gali būti pripažįstama suma, lygi 30 20 procentų gautų (uždirbtų) individualios veiklos pajamų, kai individualios veiklos pajamos neviršija 55 000 eurų per mokestinį laikotarpį. Ši nuostata netaikoma, kai individualios veiklos pajamas ar jų dalį gyventojas gauna iš su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusio asmens.
Gyventojas, pasirinkęs apmokestinamąsias individualios veiklos pajamas apskaičiuoti šioje dalyje nustatyta tvarka, neprivalo turėti atskaitomą sumą pagrindžiančių dokumentų.“
Pakeisti 18² straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„18² straipsnis. Nuo individualios veiklos pajamų mokėtino pajamų mokesčio apskaičiavimas
1Nuo individualios veiklos pajamų mokėtino pajamų mokesčio dydis nustatomas iš metinėms apmokestinamosioms pajamoms pritaikius šio Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 4 punkte dalyje nustatytą pajamų mokesčio tarifą gautos sumos atėmus pajamų mokesčio kredito sumą, apskaičiuotą pagal šio straipsnio 2 ir 3 dalis. 2. Apskaičiuojant nuo individualios veiklos pajamų mokėtiną pajamų mokestį, kai metinės apmokestinamosios individualios veiklos pajamos neviršija 20 000 eurų per metus, taikytinas pajamų mokesčio kreditas apskaičiuojamas pagal šią formulę:
Pajamų mokesčio kreditas = metinės individualios veiklos apmokestinamosios pajamos x 0,1 0,11. 3. Apskaičiuojant nuo individualios veiklos pajamų mokėtiną pajamų mokestį, kai metinės apmokestinamosios individualios veiklos pajamos yra didesnės negu 20 000 eurų per metus, taikytinas pajamų mokesčio kreditas apskaičiuojamas pagal šią formulę:
Pajamų mokesčio kreditas = metinės individualios veiklos apmokestinamosios pajamos x (0,1 – 2/300 000 0,11 – 2,2/300 000 x (metinės individualios veiklos apmokestinamosios pajamos – 20 000)). 4. Jeigu pagal šio straipsnio 3 dalyje nustatytą formulę apskaičiuotas pajamų mokesčio kreditas yra neigiamas, laikoma, kad jis lygus 0.“
Pakeisti 18² straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„18² straipsnis. Nuo individualios veiklos pajamų mokėtino pajamų mokesčio apskaičiavimas
1.
Nuo individualios veiklos pajamų mokėtino pajamų mokesčio dydis nustatomas iš metinėms apmokestinamosioms pajamoms pritaikius šio Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 4 1¹ punkte nustatytą pajamų mokesčio tarifą gautos sumos atėmus pajamų mokesčio kredito sumą, apskaičiuotą pagal šio straipsnio 2 ir 3 dalis. 2. Apskaičiuojant nuo individualios veiklos pajamų mokėtiną pajamų mokestį, kai metinės apmokestinamosios individualios veiklos pajamos neviršija 20 000 15 000 eurų per metus, taikytinas pajamų mokesčio kreditas apskaičiuojamas pagal šią formulę:
Pajamų mokesčio kreditas = metinės individualios veiklos apmokestinamosios pajamos x 0,11 0,14. 3. Apskaičiuojant nuo individualios veiklos pajamų mokėtiną pajamų mokestį, kai metinės apmokestinamosios individualios veiklos pajamos yra didesnės negu 20 000 15 000 eurų per metus, taikytinas pajamų mokesčio kreditas apskaičiuojamas pagal šią formulę:
Pajamų mokesčio kreditas = metinės individualios veiklos apmokestinamosios pajamos x (0,11 – 2,2/300 000 0,14 – 2,1/300 000 x (metinės individualios veiklos apmokestinamosios pajamos – 20 000 15 000)). 4. Jeigu pagal šio straipsnio 3 dalyje nustatytą formulę apskaičiuotas pajamų mokesčio kreditas yra neigiamas, laikoma, kad jis lygus 0.“
Pakeisti 18² straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„18² straipsnis. Nuo individualios veiklos pajamų mokėtino pajamų mokesčio apskaičiavimas
1Nuo individualios veiklos pajamų mokėtino pajamų mokesčio dydis nustatomas iš metinėms apmokestinamosioms pajamoms pritaikius šio Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 1¹ 1 punkte nustatytą pajamų mokesčio tarifą gautos sumos atėmus pajamų mokesčio kredito sumą, apskaičiuotą pagal šio straipsnio 2 ir 3 dalis. 2.
2Apskaičiuojant nuo individualios veiklos pajamų mokėtiną pajamų mokestį, kai metinės apmokestinamosios individualios veiklos pajamos neviršija 15 000 eurų per metus, taikytinas pajamų mokesčio kreditas apskaičiuojamas pagal šią formulę:
Pajamų mokesčio kreditas = metinės individualios veiklos apmokestinamosios pajamos x 0,14 0,17. 3. Apskaičiuojant nuo individualios veiklos pajamų mokėtiną pajamų mokestį, kai metinės apmokestinamosios individualios veiklos pajamos yra didesnės negu 15 000 eurų per metus, taikytinas pajamų mokesčio kreditas apskaičiuojamas pagal šią formulę:
Pajamų mokesčio kreditas = metinės individualios veiklos apmokestinamosios pajamos x (0,14 – 2,1/300 000 0,17 – 2,55/300 000 x (metinės individualios veiklos apmokestinamosios pajamos – 20 000 15 000)). 4. Jeigu pagal šio straipsnio 3 dalyje nustatytą formulę apskaičiuotas pajamų mokesčio kreditas yra neigiamas, laikoma, kad jis lygus 0.“
Pakeisti 19 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Leidžiama atimti tik tas sumas, kurios pagrindžiamos dokumentais, turinčiais visus Lietuvos Respublikos buhalterinės finansinės apskaitos įstatyme ir kituose teisės aktuose numatytus privalomus apskaitos dokumentų rekvizitus, ir (arba) galiojančiais sandoriais, ir (arba) užsienio vienetų bei gyventojų surašytais dokumentais, jei iš šių dokumentų galima nustatyti ūkinės operacijos turinį.“
1Pakeisti 20 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Neapmokestinamasis pajamų dydis (toliau – NPD) taikomas tik su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusioms pajamoms.
Metinis NPD (toliau – MNPD), jeigu šio straipsnio 6 dalyje nenustatyta kitaip, taikomas tokia tvarka:
1) MNPD negali būti didesnis negu 7 500 9 012 eurų, jeigu gyventojo metinės pajamos (toliau – GMP) neviršija minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, dvylikos dydžių sumos;
2) kai GMP viršija minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, dvylikos dydžių sumą, tačiau neviršija 23 112 24 480 eurų per metus, MNPD negali būti didesnis negu suma, apskaičiuota pagal šią formulę: Gyventojui taikytinas MNPD = 7 500 – 0,42 9 012 – 0,54 × (GMP – dvylika minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, dydžių);
3) kai GMP viršija 23 112 24 480 eurų eurų per metus, MNPD negali būti didesnis negu suma, apskaičiuota pagal šią formulę: Gyventojui taikytinas MNPD = 4 800 – 0,18 × (GMP – 12 × 642).“
2Pakeisti 20 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2.
Jeigu šio straipsnio 6 dalyje nenustatyta kitaip, NPD mokestiniu laikotarpiu taikomas tokia tvarka:
1) gyventojui, kurio su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos per mėnesį neviršija minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, vieno dydžio, taikomas mėnesio NPD yra 625 eurai 751 euras;
2) gyventojui, kurio su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos per mėnesį viršija minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, vieną dydį, tačiau neviršija 1 926 eurų 2 040 eurų, taikytinas mėnesio NPD apskaičiuojamas pagal šią formulę: Gyventojui taikytinas mėnesio NPD = 625 – 0,42 751 – 0,54 × (gyventojo mėnesio su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos – minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, vienas dydis);
3) gyventojui, kurio su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos per mėnesį viršija 1 926 eurus 2 040 eurų, taikytinas mėnesio NPD apskaičiuojamas pagal šią formulę: Gyventojui taikytinas mėnesio NPD = 400 – 0,18 × (gyventojo mėnesio su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos – 642).“
3Pakeisti 20 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Asmenims, kuriems nustatytas 0–25 procentų darbingumo dalyvumo lygis, arba senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. nustatytas 0–25 procentų darbingumo lygis arba didelių specialiųjų poreikių lygis), arba asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas sunkus neįgalumo lygis, taikomas mėnesio NPD yra 1 005 eurai 1 131 euras.
Asmenims, kuriems nustatytas 30–55 procentų darbingumo dalyvumo lygis, arba senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas vidutinių ar nedidelių specialiųjų poreikių lygis, (iki 2023 m. gruodžio 31 d. nustatytas 30–55 proc. darbingumo lygis arba vidutinių ar nedidelių specialiųjų poreikių lygis), arba asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas vidutinis ar lengvas neįgalumo lygis, taikomas mėnesio NPD yra 935 eurai 1 061 euras. Atsiradus arba pasibaigus teisei į šioje dalyje nurodytą mėnesio NPD, šis dydis pradedamas arba nustojamas taikyti nuo kitą, negu atsirado arba pasibaigė teisė į jį, mėnesį gautų pajamų. Šioje dalyje nurodytiems gyventojams taikytina MNPD suma yra lygi jiems pagal šios dalies nuostatas atitinkamais mokestinio laikotarpio mėnesiais taikytinų NPD sumai, pridėjus pagal šio straipsnio 1 dalį šiems gyventojams apskaičiuotą MNPD dalį, proporcingą mokestinio laikotarpio mėnesių, kuriais jie neturėjo teisės į NPD pagal šios dalies nuostatas, skaičiui.“
4Pakeisti 20 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7.
GMP yra lygios gyventojo mokestinio laikotarpio apmokestinamųjų pajamų, išskyrus apmokestinamąsias pajamas, kurioms taikomas šio Įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje 1 dalies 3 punkte nustatytas mokesčio tarifas, pajamas, nuo kurių mokestis sumokėtas įsigyjant verslo liudijimą, taip pat išmokas, mokamas pasibaigus ar nutraukus gyvybės draudimo ar pensijų kaupimo sutartį, neviršijančias sumokėtų įmokų dydžio, sumai, neatėmus šio Įstatymo 21 straipsnyje nurodytų išlaidų ir gyventojui taikytino MNPD.“
1Pakeisti 21 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1.
Iš pajamų gali būti atimamos šios per mokestinį laikotarpį patirtos nuolatinio Lietuvos gyventojo išlaidos:
1) savo, sutuoktinio arba savo nepilnamečių vaikų (įvaikių, globotinių, kuriems nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje), iki 18 metų ir vyresnių neįgaliųjų vaikų su negalia (įvaikių, globotinių, kuriems nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje, pilnamečių asmenų, kuriems iki pilnametystės buvo nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje), kuriems nustatytas specialusis nuolatinės slaugos pirmo ar antro lygio individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis), bei iki 18 metų ir vyresnių vaikų (įvaikių, globotinių, kuriems nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje, pilnamečių asmenų, kuriems iki pilnametystės buvo nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje), kuriems iki 2005 m. birželio 30 d. buvo nustatyta visiška negalia, naudai iki 2032 m. gruodžio 31 d. sumokėtos gyvybės draudimo įmokos pagal iki 2023 m. gruodžio 31 d. sudarytas gyvybės draudimo sutartis, kuriose numatyta, kad draudimo išmoka išmokama ne tik įvykus draudžiamajam įvykiui, bet ir pasibaigus draudimo sutarties galiojimo terminui;
2) savo, sutuoktinio, iki 18 metų ir vyresnių neįgaliųjų vaikų su negalia (įvaikių, globotinių, kuriems nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje), kuriems nustatytas specialusis nuolatinės slaugos pirmo ar antro lygio individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis), bei iki 18 metų ir vyresnių vaikų (įvaikių, globotinių, kuriems nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje, pilnamečių asmenų, kuriems iki pilnametystės buvo nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje), kuriems iki 2005 m. birželio 30 d. buvo nustatyta visiška negalia, naudai iki 2032 m. gruodžio 31 d. sumokėtos pensijų įmokos į pensijų fondus, profesinių pensijų fondų dalyvių asociacijų ir (ar) jiems analogiškų subjektų, veikiančių Europos ekonominės erdvės valstybėje, turimus pensijų fondus pagal iki 2023 m. gruodžio 31 d. sudarytas pensijų kaupimo sutartis; 2¹) pensijų įmokos į pensijų fondus, profesinių pensijų fondų dalyvių asociacijų ir (ar) jiems analogiškų subjektų, veikiančių Europos ekonominės erdvės valstybėje ar Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos valstybėje narėje, turimus pensijų fondus, kurias Lietuvos nuolatinis gyventojas moka kaip papildomas kaupiamąsias pensijų įmokas pagal Pensijų kaupimo įstatymo 8 straipsnio 4 dalies nuostatas ir kurios yra didesnės negu 3 procentai šio gyventojo pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos;
3) už profesinį mokymą pagal formaliojo profesinio mokymo programą, kurią baigus įgyjama atitinkama kvalifikacija, formaliojo profesinio mokymo programos modulį, kurį baigus įgyjama atitinkama kompetencija (kompetencijos), ir (ar) už studijas, kurias baigus įgyjama aukštojo mokslo kvalifikacija, nuolatinių Lietuvos gyventojų, kurie mokosi ar studijuoja, sumokėtos sumos.
Iš pajamų gali būti atimamos šios per mokestinį laikotarpį patirtos nuolatinio Lietuvos gyventojo išlaidos:
1) savo, sutuoktinio arba savo nepilnamečių vaikų (įvaikių, globotinių, kuriems nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje), iki 18 metų ir vyresnių neįgaliųjų vaikų su negalia (įvaikių, globotinių, kuriems nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje, pilnamečių asmenų, kuriems iki pilnametystės buvo nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje), kuriems nustatytas specialusis nuolatinės slaugos pirmo ar antro lygio individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis), bei iki 18 metų ir vyresnių vaikų (įvaikių, globotinių, kuriems nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje, pilnamečių asmenų, kuriems iki pilnametystės buvo nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje), kuriems iki 2005 m. birželio 30 d. buvo nustatyta visiška negalia, naudai iki 2032 m. gruodžio 31 d. sumokėtos gyvybės draudimo įmokos pagal iki 2023 m. gruodžio 31 d. sudarytas gyvybės draudimo sutartis, kuriose numatyta, kad draudimo išmoka išmokama ne tik įvykus draudžiamajam įvykiui, bet ir pasibaigus draudimo sutarties galiojimo terminui;
2) savo, sutuoktinio, iki 18 metų ir vyresnių neįgaliųjų vaikų su negalia (įvaikių, globotinių, kuriems nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje), kuriems nustatytas specialusis nuolatinės slaugos pirmo ar antro lygio individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis), bei iki 18 metų ir vyresnių vaikų (įvaikių, globotinių, kuriems nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje, pilnamečių asmenų, kuriems iki pilnametystės buvo nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje), kuriems iki 2005 m. birželio 30 d. buvo nustatyta visiška negalia, naudai iki 2032 m. gruodžio 31 d. sumokėtos pensijų įmokos į pensijų fondus, profesinių pensijų fondų dalyvių asociacijų ir (ar) jiems analogiškų subjektų, veikiančių Europos ekonominės erdvės valstybėje, turimus pensijų fondus pagal iki 2023 m. gruodžio 31 d. sudarytas pensijų kaupimo sutartis; 2¹) pensijų įmokos į pensijų fondus, profesinių pensijų fondų dalyvių asociacijų ir (ar) jiems analogiškų subjektų, veikiančių Europos ekonominės erdvės valstybėje ar Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos valstybėje narėje, turimus pensijų fondus, kurias Lietuvos nuolatinis gyventojas moka kaip papildomas kaupiamąsias pensijų įmokas pagal Pensijų kaupimo įstatymo 8 straipsnio 4 dalies nuostatas ir kurios yra didesnės negu 3 procentai šio gyventojo pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos;
3) už profesinį mokymą pagal formaliojo profesinio mokymo programą, kurią baigus įgyjama atitinkama kvalifikacija, formaliojo profesinio mokymo programos modulį, kurį baigus įgyjama atitinkama kompetencija (kompetencijos), ir (ar) už studijas, kurias baigus įgyjama aukštojo mokslo kvalifikacija, nuolatinių Lietuvos gyventojų, kurie mokosi ar studijuoja, sumokėtos sumos. Jei už profesinį mokymą pagal formaliojo profesinio mokymo programą, formaliojo profesinio mokymo programos modulį ir (ar) už studijas sumokėta skolintomis lėšomis (tam tikslui paimta iš kredito įstaigos paskola), tai iš pajamų gali būti atimta per mokestinį laikotarpį grąžinta šios paskolos dalis;“.
2Pakeisti 21 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Bendra atimamų išlaidų, nurodytų šio straipsnio 1 dalyje, suma negali viršyti 25 procentų apmokestinamųjų pajamų, į kurias neįskaičiuojamos ne individualios veiklos pajamos, gautos pardavus ar kitaip nuosavybėn perleidus atliekas, ir (ar) pajamos, nuo kurių mokamas fiksuoto dydžio pajamų mokestis, kurioms taikomi šio Įstatymo 6 straipsnio 1, 1¹ ir 1² dalyse nustatyti pajamų mokesčio tarifai, sumos, apskaičiuotos šio Įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, atėmus šio Įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 1–5 punktuose ir 7 punkte nurodytas sumas. Šio straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 2¹punktuose nurodytų išlaidų suma bet kokiu atveju negali viršyti 1 500 eurų.“
Pakeisti 22 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) iš nuolatinio Lietuvos gyventojo gautos su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos, sporto veiklos pajamos, atlikėjo veiklos pajamos, palūkanos ir honorarai, taip pat iš nuolatinio Lietuvos gyventojo, vykdančio individualią atliekų supirkimo veiklą, už parduotas arba kitaip perleistas nuosavybėn atliekas gautos individualios ir ne individualios veiklos pajamos, taip pat iš individualią veiklą vykdančio nuolatinio Lietuvos gyventojo už nekilnojamųjų pagal prigimtį daiktų nuomą gautos pajamos, išskyrus pajamas, nuo kurių mokamas fiksuoto dydžio pajamų mokestis.“
Pakeisti 24 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Pajamų mokesčio, išskaičiuoto iš A klasės pajamų, deklaracijos yra mėnesinės ir metinės.
Mėnesinė deklaracija, kurioje deklaruojama bendra ir centrinio mokesčio administratoriaus nustatytais atvejais kiekvienam gyventojui per tą mėnesį išmokėtų išmokų, priskirtų apmokestinamosioms pajamoms, išskaičiuoto pajamų mokesčio suma, pateikiama už kiekvieną mokestinio laikotarpio mėnesį iki mokestinio laikotarpio kito mėnesio 15 dienos. Gruodžio mėnesio deklaracija pateikiama iki kito mokestinio laikotarpio sausio mėnesio 15 dienos. Metinė deklaracija, kurioje deklaruojama bendra per mokestinį laikotarpį išmokėtų išmokų, priskirtų apmokestinamosioms ir neapmokestinamosioms pajamoms, išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio suma ir kiekvienam gyventojui per tą mokestinį laikotarpį išmokėtų išmokų, priskirtų apmokestinamosioms ir neapmokestinamosioms pajamoms, išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio suma, pateikiama už mokestinį laikotarpį iki kito mokestinio laikotarpio antrojo mėnesio 15 dienos.“
Pakeisti 25 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Pajamų mokestis nuo per mokestinį laikotarpį gautų pajamų, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamų B klasės pajamoms, deklaruojamas, apskaičiuojamas ir sumokamas šio Įstatymo 27 straipsnyje nustatyta tvarka, kai gyventojas, užpildęs metinės pajamų mokesčio deklaracijos formą arba patikslinęs mokesčio administratoriaus užpildytą šios deklaracijos formą, deklaraciją pateikia mokesčio administratoriui.“
Pakeisti 22 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) per atitinkamą mokestinį laikotarpį gavo tik A klasei priskiriamų su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių pajamų, kuriam neatsiranda pareiga perskaičiuoti mokėtiną pajamų mokestį atsižvelgiant į šio Įstatymo 6 straipsnio 1¹ ir 1² dalių 2 dalies nuostatas ir kuriam pritaikytas NPD neturi būti perskaičiuotas šio Įstatymo 20 straipsnyje nustatyta tvarka.
Toks gyventojas turi teisę neteikti metinės pajamų mokesčio deklaracijos ir tais atvejais, kai gauna šio punkto pirmajame sakinyje nenurodytų pajamų, jeigu šios pajamos įtrauktos į centrinio mokesčio administratoriaus nustatytą neapmokestinamųjų pajamų, kurių gavus deklaracija gali būti neteikiama, sąrašą. 23 straipsnis. 27 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 27 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip, metinės pajamų mokesčio deklaracijos turi teisę neteikti nuolatinis Lietuvos gyventojas, kuris:
1) nepageidauja pasinaudoti teise iš pajamų atimti šio Įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nurodytas išlaidas ir
2) per atitinkamą mokestinį laikotarpį gavo tik A klasei priskiriamų su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių pajamų, kuriam neatsiranda pareiga perskaičiuoti mokėtiną pajamų mokestį atsižvelgiant į šio Įstatymo 6 straipsnio 2 dalies nuostatas ir kuriam pritaikytas NPD neturi būti perskaičiuotas šio Įstatymo 20 straipsnyje nustatyta tvarka. Toks gyventojas turi teisę neteikti metinės pajamų mokesčio deklaracijos ir tais atvejais, kai gauna šio punkto pirmajame sakinyje nenurodytų pajamų, jeigu šios pajamos įtrauktos į centrinio mokesčio administratoriaus nustatytą neapmokestinamųjų pajamų, kurių gavus deklaracija gali būti neteikiama, sąrašą.
Metinių pajamų mokesčio deklaracijų formas užpildo ir iki balandžio 1 dienos pateikia gyventojams mokesčio administratorius, išskyrus atvejus, kai gyventojas gauna individualios veiklos pajamų arba tik tokių pajamų, dėl kurių nenustatyta prievolė šioms pajamoms priskiriamas išmokas išmokėjusiems asmenims pateikti mokesčių administratoriui informaciją apie išmokas. Kai gyventojai iki gegužės 1 dienos nepateikia patikslintos metinės pajamų mokesčio deklaracijos, laikoma, kad mokesčio administratoriaus užpildytos formos metinė pajamų mokesčio deklaracija buvo pateikta šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka.“
2Pakeisti 27 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Gyventojas, kuris mokestiniu laikotarpiu buvo įsigijęs verslo liudijimą ar įregistravęs individualią veiklą privalo pateikti metinę pajamų mokesčio deklaraciją ir tuo atveju, kai individualios veiklos pajamų negavo., jeigu:
1) jis mokestiniu laikotarpiu vertėsi individualia veikla;
2) Gyventojas, kuriam jam atsiranda prievolė deklaruoti turimą turtą Gyventojų turto deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka, išskyrus gyventoją, pageidaujantį gauti piniginę socialinę paramą ar paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti, taip pat išskyrus atskaitinę gyventojo turto deklaraciją teikiančius Gyventojų turto deklaravimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 22 punkte nurodytus asmenis, privalo pateikti metinę pajamų mokesčio deklaraciją nepaisydamas šio straipsnio 2 dalyje nustatytų išimčių.
Gyventojas, kuriam atsiranda prievolė deklaruoti turimą turtą Gyventojų turto deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka, po kalendorinių metų, už kuriuos teikiama gyventojo turto deklaracija, gegužės 1 dienos privalo pats arba per savo įgaliotą asmenį pateikti mokesčio administratoriui metinę pajamų mokesčio deklaraciją už praėjusį mokestinį laikotarpį laikydamasis gyventojo turto deklaracijos pateikimo terminų.“
3Pakeisti 27 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Nuolatinis Lietuvos gyventojas, kuriam pagal šį straipsnį nustatyta prievolė teikti metinę pajamų mokesčio deklaraciją, pajamų mokesčio skirtumą tarp metinėje pajamų mokesčio deklaracijoje už mokestinį laikotarpį apskaičiuotos pajamų mokesčio sumos ir mokestiniu laikotarpiu sumokėtos (išskaičiuotos) pajamų mokesčio sumos privalo sumokėti į biudžetą iki šiame straipsnyje nustatyto metinės pajamų mokesčio deklaracijos pateikimo termino pabaigos.
Jeigu mokesčio administratorius pateikia patikslintą metinę pajamų mokesčio deklaraciją pasibaigus šiame straipsnyje nustatytam metinės pajamų mokesčio deklaracijos pateikimo terminui, šioje dalyje nurodytas pajamų mokesčio skirtumas turi būti sumokėtas į biudžetą per 30 dienų nuo mokesčio administratoriaus patikslintos deklaracijos pateikimo gyventojui dienos.“
4Pakeisti 27 straipsnio 9 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) jam atsiranda pareiga perskaičiuoti mokėtiną pajamų mokestį atsižvelgiant į šio Įstatymo 6 straipsnio 1¹ ir 1² dalių 2 dalies nuostatas.“
5Papildyti 27 straipsnį 10 dalimi:
„10. Jeigu metinėje pajamų mokesčio deklaracijoje apskaičiuota pajamų mokesčio suma nuo per mokestinį laikotarpį gautų apmokestinamųjų pajamų neviršija 2 eurų, gyventojas atleidžiamas nuo prievolės sumokėti šią sumą.“
Pakeisti 34 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Gyventojams ir mokestį išskaičiuojantiems asmenims deklaracijų blankai ir metodiniai jų pildymo nurodymai išduodami nemokamai. Mokesčio administratorius pas jį atvykusiems Lietuvos gyventojams jų prašymu padeda užpildyti deklaracijas ir (ar) prašymus pervesti dalį pajamų mokesčio, mokėtino pagal metinę pajamų mokesčio deklaraciją, sumos, o jeigu nuolatinis Lietuvos gyventojas metinės pajamų mokesčio deklaracijos neteikia, – prašymą pervesti dalį mokestį išskaičiuojančio asmens išskaičiuoto pajamų mokesčio sumos.“
Pakeisti 35 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Nuolatinis Lietuvos gyventojas, pradėjęs prieš pradėdamas vykdyti kokios nors rūšies individualią veiklą, privalo apie tai informuoti mokesčio administratorių centrinio mokesčio administratoriaus nustatyta tvarka.“
1Pakeisti 37 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Jeigu nuo užsienio valstybėje gautų pajamų šio Įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuota pajamų mokesčio suma yra mažesnė negu pajamų mokesčio arba jam tapataus mokesčio suma, sumokėta nuo tų pajamų užsienio valstybėje, tai atskaitoma tik šio Įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuota pajamų mokesčio suma, išskyrus šio straipsnio 6 dalyje nustatytus atvejus.“
2Papildyti 37 straipsnį 7 dalimi:
„7. Per investicinę sąskaitą gautų pajamų dvigubas apmokestinimas panaikinamas leidžiant atimti užsienio valstybėje sumokėto pajamų mokesčio ar jam tapataus mokesčio sumą šio Įstatymo 12¹ straipsnyje nustatyta tvarka.“
1Šis įstatymas, išskyrus šio įstatymo 3, 4, 9, 10, 14, 15, 21 straipsnius, 23 straipsnio 1, 2, 3 ir 5 dalis, 24 straipsnį ir šio straipsnio 9 dalį, įsigalioja 2024 m. sausio 1 d. 2. Šio įstatymo 3, 9, 14, 21 straipsniai, 23 straipsnio 1, 2, 3 ir 5 dalys ir 24 straipsnis įsigalioja 2025 m. sausio 1 d. 3. Šio įstatymo 4, 10 ir 15 straipsniai įsigalioja 2026 m. sausio 1 d. 4. Šio įstatymo nuostatos, išskyrus šio įstatymo 3, 4, 9, 10, 14, 15, 21 straipsnius, 23 straipsnio 1, 2, 3 ir 5 dalis ir 24 straipsnį, taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2024 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas. 5. Šio įstatymo 3, 9 ir 14 straipsnių nuostatos taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2025 metų pajamas. 6. Šio įstatymo 21 straipsnio, 23 straipsnio 1, 2, 3 ir 5 dalių ir 24 straipsnio nuostatos taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2025 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas. 7.
7Šio įstatymo 4, 10 ir 15 straipsnių nuostatos taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2026 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas. 8. Iki 2023 m. gruodžio 31 d. įsigyti šio įstatymo 6 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 12¹ straipsnio 1 dalyje nurodyti finansiniai produktai gali būti laikomi įsigytais per investicinę sąskaitą, jeigu gyventojas tokių produktų įsigijimo kainą priskiria investicinei sąskaitai iki 2024 m. gruodžio 31 d. centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka. 9. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, centrinis mokesčių administratorius iki 2023 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo, išskyrus šio įstatymo 21, 23, 24 straipsnius, įgyvendinamuosius teisės aktus. Centrinis mokesčių administratorius iki 2024 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo 21, 23 ir 24 straipsnių įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
part_c967a75db039452098c7231d2d9c9bcd_end
1 Lietuvos Respublikos GYVENTOJŲ PAJAMŲ mokesčio įstatymo NR. iX-1007 2, 6, 8, 13¹, 16, 17, 18, 18², 19, 20, 21, 22, 24, 25, 27, 34, 35 ir 37 straipsniŲ Pakeitimo IR įstatymo papildymo 12¹straipsniu įstatymo projektO
1Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto Įstatymo projekto tikslai ir uždaviniai
Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 2, 6, 8, 13¹, 16, 17, 18, 18², 19, 20, 21, 22, 24, 25, 27, 34, 35 ir 37 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 12¹straipsniu įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas) parengtas, įgyvendinant Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. XIV-72 „Dėl Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“ (toliau – Vyriausybės programa), teisingesnės ir augti palankios mokesčių sistemos krypties iniciatyvas įvertinti mokesčių lengvatų tikslingumą ir poveikį, peržiūrėti mokesčių lengvatas ir specialias sąlygas, iškreipiančias apmokestinimo teisingumą ir kuriančias mokestinį arbitražą, taip pat įvertinti galimų pokyčių apmokestinant gyventojų pajamas poveikį mažinant pajamų nelygybę. Be to, taikomų mokesčių lengvatų ir specialių apmokestinimo sąlygų peržiūra numatyta ir kaip viena iš 2021 m. liepos 20 d. Europos Sąjungos Tarybos sprendimu patvirtinto Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įgyvendinimo priemonių. Didelė pajamų nelygybė poliarizuoja visuomenę. Vyriausybės programoje nurodoma, kad problemų sprendimo būdai negali apsiriboti vien išmokų politika. Orientuojantis į teisingesnę, į pajamų nelygybės mažinimą nukreiptą mokesčių sistemą, Įstatymo projektu kartu siekiama paskatinti kurti aukštą pridėtinę vertę sukuriančias darbo vietas ir pritraukti daugiau aukštos kvalifikacijos darbuotojų, dalį didesniam darbo užmokesčiui tenkančios pajamų mokesčio naštos perkeliant kitoms didesnėms (paprastai – kapitalo) pajamoms.
Sprendimai dėl individualios veiklos pajamų apmokestinimo pokyčių, be kita ko, siūlomi:
Tačiau GPM tarifas, taikomas savarankiškai dirbantiems asmenims, nebuvo perskaičiuotas, kas iš esmės reiškia, kad šis tarifas vis dar neapima socialinio draudimo bazinės pensijos dalies;
Taip pat peržiūrint individualios veiklos apmokestinimą, siekiama užtikrinti, kad iš esmės lengvatinės apmokestinimo sąlygos, tokios kaip galimybė mokėti fiksuoto dydžio pajamų mokestį, taikyti mažesnį 5 procentų mokesčio tarifą, atskaityti prezumpcines išlaidas jų negrindžiant dokumentais, būtų taikomos tik smulkiajam verslui (kai gaunamos pajamos iš darbo santykių, mažesnis efektyvus mokesčio tarifas per NPD taikymą taip pat užtikrinamas tik mažiausias pajamas gaunantiems). Pastaraisiais metais stebima tendencija, kad individualios veiklos vykdytojų daugėja, o skaitmeninių technologijų plėtra lemia tolesnius darbo rinkos pokyčius, atsiranda naujų verslo modelių (pvz., platformos), apdorojant gausius duomenis vystomi robotizavimo ir automatizavimo procesai, todėl tikėtina, kad ateityje dėl šių tendencijų silpnėjant darbdavio ir darbuotojo ryšiui individuali veikla bus dar plačiau naudojama kaip alternatyva veiklai darbo santykių pagrindu, todėl sprendimai, kurie užtikrintų adekvatų ir teisingesnį individualios veiklos pajamų apmokestinimą bei užtikrintų tinkamą šių asmenų socialinę apsaugą, tampa vis aktualesni. EBPO atliktose studijose[²] nors ir siūloma individualios veiklos pajamų apmokestinimą priartinti prie pajamų iš darbo santykių apmokestinimo, tačiau kartu pažymima, kad tam tikras atotrūkis galėtų būti pagrįstas (pvz., poreikiu skatinti ekonomikos augimą ar darbo vietų susikūrimą, prisiimamą riziką dėl pajamų neužtikrintumo ir kt.), tačiau tik toks, kuris neskatintų darbo santykius dirbtinai keisti individualia veikla.
Be to, nepaisant individualią veiklą vykdančių gyventojų skaičiaus augimo, šių asmenų pajamos pastarąjį dešimtmetį išlieka panašaus lygio ir sudaro tik apie 5 procentus nuo bendros su darbo santykiais susijusių pajamų bei individualios veiklos pajamų sumos. Todėl Įstatymo projektu siūloma individualios veiklos pajamų apmokestinimą keisti palaipsniui (atskirų siūlymo elementų įsigaliojimą išdėstant per tam tikrą laikotarpį), kartu stiprinant paprastesnio mokesčių nuo tokių pajamų sumokėjimo priemones ir tokiu būdu sudarant galimybes nuosekliai prisitaikyti prie pagrįstai kintančios mokestinės naštos, kuri pereinamojo laikotarpio pabaigoje vis dar būtų, nors ir nežymiai, mažesnė. Įstatymo projektu taip pat siekiama prisidėti prie pažeidžiamų asmenų grupių realiųjų pajamų lygio išsaugojimo, skurdo ir nelygybės mažinimo didinant maksimalų taikytiną NPD. NPD didinimo tikslas ir uždaviniai – mažinti darbo jėgos apmokestinimą mažas ir vidutines pajamas gaunantiems asmenims, taikant didesnį maksimalų taikytiną NPD 2024 ir vėlesniais mokestiniais metais. Ši priemonė, pirmiausia, veiktų kaip tikslinė priemonė, nukreipta į socialiai jautresnes gyventojų grupes, užtikrindama jų pajamų į rankas augimą.
Kartu, atsižvelgiant į naujai atsirandančius finansų rinkų produktus bei siekiant užtikrinti pajamų, gautų iš investavimo į įvairius finansų rinkose siūlomus produktus, apmokestinimo neutralumą, taip pat įvertinus Lietuvos banko siūlomame kapitalo rinkos plėtros priemonių plane[³] pateiktą informaciją, kad, rinkos dalyvių nuomone, viena iš pasyvaus investavimo į finansinius produktus priežasčių yra sudėtingas pajamų iš tokių produktų apmokestinimo režimas, o investicinės sąskaitos įteisinimas matomas kaip vienas iš esminių mokestinių pakeitimų, kuris paskatintų naujų investuotojų pritraukimą ir investuotojų aktyvumą, taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. lapkričio 30 d. sprendimu patvirtintose Kapitalo rinkos plėtros gairėse[⁴] numatytą rekomendaciją įteisinti investicinės sąskaitos institutą, peržiūrimos pajamų iš aktyvaus investavimo apmokestinimo sąlygos. Taip pat įvertinus 2023 metų pradžioje Lietuvos banko atlikto investicinio gyvybės draudimo produkto platinimo tyrimo[⁵] rezultatus, kurie parodė, kad dažnai klientui siūloma jo poreikių neatitinkanti gyvybės draudimo sutartis, taip pat nenurodoma, kad tiesioginiai ir netiesioginiai atskaitymai gali sudaryti nuo 20 iki 51 proc. sumokėtų draudimo įmokų, tačiau kaip vienas pagrindinių sutarties privalumų beveik visais atvejais pateikiama galimybė pasinaudoti GPM mokesčio lengvata, peržiūrimos atskiriems investavimo produktams taikomos pajamų mokesčio lengvatos. Pažymėtina, kad peržiūrėti lengvatas III pensijų pakopos pensijų fondams bei gyvybės draudimo produktams jau anksčiau ne kartą yra siūlęs Lietuvos bankas[⁶].
Anot Lietuvos banko, šios mokestinės lengvatos prisideda prie investicinių paslaugų rinkos iškraipymo ir nėra efektyvios, gyvybės draudimo įmonės ir III pakopos pensijų fondai yra įgiję konkurencinį pranašumą, palyginti su kitomis finansų įmonėmis, dėl to gali nustatyti didesnius paslaugų mokesčius. Be to, gyventojų sprendimą naudotis produktais, kuriems galioja mokestinė lengvata, gali lemti siekis pasinaudoti tik pačia lengvata, todėl su lengvata siejamas tikslas gali likti nepasiektas, juolab, kad pagal dabar esančią sąrangą gyventojai nėra skatinami toliau investuoti susigrąžinamą GPM dalį. Taip pat įvertinus mokesčių administratoriaus gaunamos informacijos kiekį ir pobūdį bei siekiant optimizuoti pajamų mokesčio deklaravimo ir sumokėjimo procesą, kartu skatinant savanorišką mokesčių mokėjimą, Įstatymo projektu siekiama mokesčių administratoriui priskirti daugiau funkcijų formuojant gyventojams pateikiamas preliminarias deklaracijas bei grąžinant deklaracijose užfiksuotas pajamų mokesčio permokas. Minėtų mokesčių sistemos elementų peržiūros tikslu Lietuvos Respublikos finansų ministerijos iniciatyva buvo įsteigta beveik 50 įvairių institucijų, verslo asociacijų, visuomenės atstovų vienijanti mokestinių lengvatų ir kitų specialiųjų apmokestinimo sąlygų peržiūros tarpinstitucinė darbo grupė, vertinusi mokesčių sistemą 6 kryptimis, tarp kurių mokesčių lengvatų ir specialiųjų apmokestinimo sąlygų peržiūra, investicinės sąskaitos modelio įvedimo galimybės, taip pat pajamų nelygybės mažinimas.
Šiomis kryptimis atlikta galimų reglamentavimo pokyčių, jų alternatyvų ir poveikio analizė pristatyta darbo grupei (prezentacijas paskelbiant ir viešai[⁷]), o Įstatymo projektas parengtas, atsižvelgiant ir į darbo grupės susitikimuose vykusias diskusijas, išsakytus argumentus ir pastebėjimus dėl vienos ar kitos alternatyvos. Įstatymo projektu taip pat siekiama pašalinti pastebėtus redakcinio pobūdžio Įstatymo netikslumus bei jo nuostatas suderinti su Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatyme vartojamomis sąvokomis. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai ir rengėjai Įstatymo projektą parengė Finansų ministerijos Mokesčių politikos departamento (direktorė – Jūratė Laurikėnaitė, tel. 239 0151) Tiesioginių mokesčių ir tarptautinio apmokestinimo skyriaus (skyriaus vedėjas – Evaldas Putrimas, tel. 219 9476, el. paštas [email protected]) patarėja Živilė Kvedytė (tel. 219 9301, el. paštas [email protected]); jame numatytų pakeitimų poveikio viešiesiems finansams vertinimus atliko Finansų politikos departamento (direktorius Irmantas Mikulėnas, tel. 219 9342), Pajamų analizės ir planavimo skyriaus vedėja Eglė Bajorinienė (tel. 219 9377, el. p. [email protected]). 3.
Pagal galiojančio Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 6 straipsnio nuostatas gyventojų pajamos apmokestinamos taikant tokius tarifus:
Dabartinis teisinis Įstatymo projekte aptartų teisinių santykių reglamentavimas Pagal galiojančio Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 6 straipsnio nuostatas gyventojų pajamos apmokestinamos taikant tokius tarifus:
Be to, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarime Nr. 1797 „Dėl verslo liudijimų išdavimo gyventojams taisyklių ir veiklų, kuriomis gali būti verčiamasi turint verslo liudijimą, rūšių sąrašo“ numatomi galimybių mokėti fiksuotą pajamų mokestį ribojimai, numatant, kad fiksuotas pajamų mokestis negali būti mokamas, kai pajamos, gaunamos iš juridinių asmenų, viršija 4 500 eurų sumą (t. y. 10 proc. nuo minėtos 45 000 ribos), o tais atvejais, kai juridinis asmuo užsiima tokia pačia veikla kaip ir verslo liudijimą turintis gyventojas – fiksuoto dydžio mokestis apskritai negali būti mokamas. Nekilnojamojo turto nuomos atveju fiksuoto dydžio pajamų mokestis taip pat gali būti mokamas tik jei neviršijama 45 000 eurų pajamų riba. Pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 39 punkto nuostatas, neapmokestinamosioms pajamoms priskiriama darbuotojo nauda, gauta darbdaviui sumokėjus už viešojo transporto bilietus, skirtus atvykti į darbą ar parvykti iš jo. Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 58 punkte nustatyta mokesčio lengvata – darbuotojo pagal pasirinkimo sandorius iš darbdavio ar su juo susijusio asmens nauda, gauta įsigijus akcijų neatlygintinai ar už lengvatinę kainą, neapmokestinama, jeigu akcijos įsigyjamos ne anksčiau kaip po 3 metų nuo teisės į pasirinkimo sandorį suteikimo.
Pagal šiuo metu galiojančias Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo nuostatas, pajamos iš finansinių produktų (pvz., vertybinių popierių perleidimo pajamos, taip pat palūkanos už skolos vertybinius popierius, pajamos iš išvestinių finansinių priemonių ir kt.), jei minėtoms pajamoms netaikomos Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje numatytos lengvatos, apmokestinamos 15 procentų (arba 20 proc., jei viršijama 120 VDU dydžių suma) GPM tarifu. Pajamos apmokestinamos tuo mokestiniu laikotarpiu, kuriuo jos gautos, o finansinių produktų įsigijimo išlaidas leidžiama atimti tik iš finansinių produktų pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamų, nors mokestiniu laikotarpiu gautos pajamos iš finansinių produktų laikymo (pvz., palūkanos) apmokestinamos neatimant iš jų jokių išlaidų, kas atskirais atvejais reiškia, kad šios pajamos apmokestinamos net jei pardavus patį produktą patiriama nuostolių. Pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 26 punktą, šiuo metu neapmokestinamosioms pajamoms priskiriamos dovanos, gautos iš sutuoktinių, vaikų (įvaikių), tėvų (įtėvių), brolių, seserų, vaikaičių ir senelių, nepriklausomai nuo dovanų vertės. Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 18 straipsnis numato, kad visi individualią veiklą vykdantys gyventojai, apskaičiuodami tokios veiklos apmokestinamąsias pajamas, gali pasirinkti šioms pajamoms uždirbti patirtomis išlaidomis laikyti ne faktiškai patirtas dokumentais pagrįstas sąnaudas, o preziumuojamas išlaidas – 30 procentų gautų (uždirbtų) individualios veiklos pajamų.
Gyventojas, pasirinkęs apmokestinamąsias individualios veiklos pajamas apskaičiuoti šiuo būdu, neprivalo turėti atskaitomos sumos pagrindimo dokumentų. Be to, individualios veiklos pajamų leidžiamiems atskaitymams priskiriamos valstybinio socialinio draudimo (toliau – VSD) ir privalomojo sveikatos draudimo (toliau – PSD) įmokos, t. y. šiomis įmokomis mažinama apmokestinimo bazė (deklaruojant numanomas išlaidas GPM apskaičiavimo tikslais laikoma, kad į 30 proc. numanomas išlaidas įtrauktos ir VSD bei PSD), nors skaičiuojant pajamų mokestį nuo gyventojo su darbo santykiais susijusių pajamų, į gyventojo sumokamas minėtas įmokas neatsižvelgiama. Taip pat, gyventojams, vykdantiems individualią veiklą, VSD ir PSD bazė skiriasi priklausomai nuo pasirinkto išlaidų apskaitymo metodo – kai renkamasi nurodyti faktines išlaidas, VSD ir PSD įmokomis apmokestinamas pelnas, įvertinus patirtas veiklos išlaidas, kai deklaruojamos numanomos 30 procentų išlaidos, minėtos įmokos skaičiuojamos nuo pajamų, sumažintų 30 procentų, t. y. nuo pelno, kurį skaičiuojant atskaitytos ne tik numanomos veiklos išlaidos, bet ir numanomos VSD bei PSD įmokos. Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 20 straipsnyje nustatyta, kad apmokestinant pajamas iš darbo santykių ar jų esmę atitinkančių santykių taikomas maksimalus mėnesio neapmokestinamasis pajamų dydis šiuo metu siekia 625 eurus (t. y. 7 500 eurų per metus). Asmenims su negalia, priklausomai nuo negalios lygio, taikomas 1 005 eurų, arba 935 eurų, mėnesio (atitinkamai, 12 060 eurų, arba 11 220 eurų per metus) neapmokestinamasis pajamų dydis.
Pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 21 straipsnį, gyventojas iš savo apmokestinamųjų pajamų gali atimti pagal investicinio gyvybės draudimo sutartis, taip pat į pensijų fondus sumokėtas sumas, per mokestinį laikotarpį neviršijančias 1 500 eurų. Pensijų įmokos į pensijų fondus, mokamos pagal Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo nuostatas (II pakopos pensijų kaupimas), iš pajamų atimamos tik tada, kai gyventojas jas moka kaip papildomas kaupiamąsias pensijų įmokas, yra didesnės negu 3 procentai šio gyventojo pajamų, nuo kurių skaičiuojamos VSD įmokos. Pagal šiuo metu galiojančią GPM deklaravimo tvarką, pajamų mokesčio deklaraciją privalo pateikti pats gyventojas (išskyrus įstatyme nustatytus atvejus, kai deklaracija neteikiama). Mokesčių administratorius pagal turimus duomenis parengia preliminarias deklaracijas, kurias gyventojas, teikiantis deklaraciją, iki gegužės 1 dienos patvirtina be pakeitimų arba patikslina. Tačiau dažnai gyventojai patvirtina mokesčių administratoriaus suformuotas preliminarias deklaracijas be papildomo jų tikslinimo. Nepaisant to, kad preliminarioje deklaracijoje tikslintinų duomenų nėra, tokia deklaracija nebus laikoma pateikta, jeigu gyventojas papildomai jos nepažymės kaip teikiamos, taip pat nesudaromos galimybės mokesčių administratoriui mokesčio permoką grąžinti per nustatytą terminą. 4.
Pajamų mokesčio tarifų peržiūra Perskirstant mokesčio naštą tarp su darbo santykiais ir jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių pajamų, kurioms taikomas didesnis pajamų mokesčio tarifas (32 proc.), ir kitų rūšių aukštesnių pajamų, siūloma peržiūrėti taikomų pajamų mokesčio tarifų dydžius:
1) Pajamoms, nepriklausomai nuo gautų metinių pajamų sumos, taikyti pagrindinius tarifus: · su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusioms pajamoms, tantjemoms, iš darbdavio gautiems autoriniams atlyginimams, mažųjų bendrijų vadovų (ne narių) pajamoms – 20 procentų; · pajamoms iš individualios veiklos:
a) nominalusis tarifas (tarifas palaipsniui didinamas nuo 2-ųjų metų):
Pritaikius mokesčio kreditą, efektyvusis tarifas svyruos nuo 3 iki 15, 17 ar 20 procentų;
b) mokesčio kreditas (palaipsniui mažinamas apatinis efektyvusis GPM tarifas, kartu nuo 2-ųjų metų sumažinant ribą, kurią pasiekus taikomo kredito dydis pradeda mažėti):
· nekilnojamojo turto nuomos pajamoms – 15 procentų, kartu atsisakant galimybės mokėti fiksuoto dydžio pajamų mokestį nuo gyvenamosios paskirties patalpų nuomos pajamų ir užtikrinant nuoseklų fiksuoto pajamų mokesčio traktavimą, kai fiksuotas GPM galėtų būti mokamas tik iš tų veiklos rūšių pajamų, kurios laikomos individualia veikla.
2021 metų duomenimis, 15,1 tūkst. gyventojų vykdė veiklą įsigiję verslo liudijimą gyvenamosios paskirties patalpų nuomai ir šių gyventojų mokėtina pajamų mokesčio suma sudarė 4,8 mln. eurų; · atliekų pridavimo pajamoms – 5 procentai nuo apyvartos; · kitoms pajamoms, įskaitant pajamas iš kapitalo ir turto nuomos, – 15 procentų. 2) Tam tikrą sumą viršijančioms bendroms apmokestinamosioms metinėms pajamoms (įskaitant dividendus, individualios veiklos pajamas ir kt.) taikyti papildomą pajamų mokesčio tarifą: · bet kokios rūšies apmokestinamųjų pajamų sumos daliai, viršijančiai 60 VDU, bet neviršijančiai 180 VDU dydžio sumą, – papildomai 5 procentus; · bet kokios rūšies apmokestinamųjų pajamų sumos daliai, viršijančiai 180 VDU dydžio sumą – papildomai 7 procentus. 1 grafikas.
1 grafikas. Apmokestinamųjų pajamų struktūra ir asmenų skaičius pagal apmokestinamųjų pajamų intervalus Toks mokesčių naštos aukštesnes pajamas gaunantiems asmenims perskirstymas lemtų, kad mokėtojų, mokančių papildomą GPM nuo pajamų, viršijančių 60 VDU, skaičius padvigubėtų (1 lentelė), o didesnę papildomai apmokestinamų pajamų krepšelio dalį, ypač kai pajamos viršija 180 VDU, sudarytų apmokestinamosios pajamos, kurios iki šiol nebuvo apmokestinamos papildomai (pvz., individualios veiklos, dividendų pajamos, taip pat tos su darbo santykiais susijusios arba turto pardavimo bei nuomos pajamos, kurios, vertinamos atskirai, nesiekė pajamų ribos, nuo kurios taikomas progresinis apmokestinimas). Kartu tarifų pokyčiai lemtų, kad aukštoms darbinėms pajamoms tenkanti mokesčių našta sumažėtų. Toks naštos perskirstymas neturėtų sukurti reikšmingų paskatų fiziniams ir juridiniams asmenims keisti rezidavimo mokesčių tikslais jurisdikciją mokesčių optimizavimo tikslais, nes, kaip nurodoma Lietuvos banko pateikiamoje informacijoje, net ir įsigaliojus siūlomiems pakeitimams Lietuvoje taikomi mokesčių tarifai, pavyzdžiui, pajamoms iš dividendų, tebebus mažesni nei daugumoje kitų EBPO valstybių. 1 lentelė. Aukštesnes pajamas gaunančių asmenų skaičius Šiuo metu Po pakeitimų
(32 % tarifas) 16,5 tūkst. gaunančių bet kokios rūšies apmokestinamųjų pajamų (pajamų daliai nuo 60 VDU iki 180 VDU taikomas +5 % tarifas)
0,4 tūkst. gaunančių kitų apmokestinamųjų pajamų (20% tarifas) iš 16,5 tūkst. asmenų, 2,5 tūkst. gaunančių bet kokios rūšies apmokestinamųjų pajamų (pajamų daliai, viršijančiai 180 VDU, taikomas +7% tarifas) 2 grafikas.
Papildomai apmokestinamų pajamų struktūra po pakeitimų (asmenų apmokestinamųjų pajamų dalis, viršijanti 60 VDU)
3) Fiksuotas pajamų mokestis galės būti taikomas tik individualios veiklos pajamoms iki 20 000 eurų, kartu išlaikant galimybę 10 procentų nuo šios sumos gauti iš juridinių asmenų, kurių vykdoma veikla nėra analogiška verslo liudijime įrašytai veiklos rūšiai. Pajamų ribą, iki kurios gali būti mokamas fiksuoto dydžio pajamų mokestis, siūloma mažinti įvertinus tai, kad šiuo metu galiojanti 45 000 eurų riba lemia itin žemą efektyvųjį pajamų mokesčio tarifą – vidutiniškai apie 1,7 procento (vertinant visas verslo liudijimų rūšis, išskyrus gyvenamosios paskirties patalpų nuomos verslo liudijimus), nors iš individualios veiklos, mokant pajamų mokestį nuo metinio veiklos rezultato, pajamos apmokestinamos bent 5 procentų efektyviuoju GPM tarifu, o nuo 20 000 eurų apmokestinamojo pelno šis efektyvusis tarifas pradeda didėti (Įstatymo projektu siūloma šį 20 000 eurų slenkstį mažinti iki 15 000 eurų). Minėtoje EBPO studijoje nurodoma, kad esama 45 000 eurų riba, kurią pasiekia tik itin maža verslo liudijimus įsigijusių asmenų dalis, lemia horizontalaus apmokestinimo teisingumo trūkumą. Remiantis 2019 metų verslo liudijimų (išskyrus gyvenamosios paskirties patalpų nuomos verslo liudijimus) statistika, matyti, kad fiksuoto dydžio GPM mokėjo apie 77 tūkst. asmenų, 84 procentai iš jų generavo iki 20 000 eurų pajamų (apyvartos) per metus.
Be to, vertinant Valstybinės mokesčių inspekcijos teikiamų paslaugų prieinamumą ir kitas aplinkybes, būtų tikslinga palaipsniui pereiti prie vienodos individualios veiklos pajamų apmokestinimo sistemos, pajamų mokestį mokant nuo faktinio pelno. Kartu atsižvelgiant į tai, kad fiksuotas pajamų mokestis mokamas nuo individualios veiklos pajamų, o individuali veikla savo esme yra tęstinė veikla, apimanti ne tik tiesioginį bendravimą su klientais, tačiau ir įvairius parengiamuosius darbus (pvz., prekių užsakymą, tiekėjų ir klientų paiešką ir pan.), kuri neturėtų būti laikoma nutrūkusia tomis dienomis, kai ją vykdantis gyventojas konkrečią dieną (pvz., savaitgalį) neatlieka su verslo liudijime nurodytos rūšies veikla susijusių veiksmų, siūloma nustatyti, kad verslo liudijimas negali būti išduodamas trumpesniam nei 30 iš eilės einančių kalendorinių dienų laikotarpiui. Individualios veiklos sąnaudų atskaitymo pokyčiai Peržiūrint individualios veiklos apmokestinimo sąlygas, siūloma neleidžiamiems atskaitymams priskirti nuo tokios veiklos pajamų sumokėtas VSD ir PSD įmokas, kurios iš esmės skirtos ne pajamoms uždirbti, o gyventojo socialinei apsaugai užtikrinti. Toks pakeitimas, be kita ko, reikštų teisingesnę apmokestinimo sistemą pagal darbo sutartis dirbančių asmenų, kurių pajamos apmokestinamos GPM, neatsižvelgiant į nuo tų pačių pajamų sumokėtas privalomas VSD ir PSD įmokas, atžvilgiu (šis aspektas išskirtas ir minėtoje EBPO studijoje).
Be to, būtent VSD įmokų neatskaitymu iš pajamų apskaičiuojant gyventojų pajamų mokestį grindžiamas socialinio draudimo pensijų neapmokestinimas (skirtingai, nei įprasta užsienio valstybėse), tačiau iki šiol VSD įmokos nebuvo atskaitomos tik iš pajamų, susijusių su darbo santykiais, nors pensijoms taikomu neapmokestinimu naudojasi ir gaunantys individualios veiklos pajamų asmenys. Kadangi šiuo metu GPM apskaičiavimo tikslais laikoma, kad į prezumpcines išlaidas įtrauktos ir VSD bei PSD įmokos, šias įmokas priskyrus neleidžiamiems atskaitymams, atitinkamai siūloma mažinti ir prezumpcinių išlaidų dydį. Minėtos įmokos sudaro 12,3 procentinio punkto iš 30 procentų prezumpcinių išlaidų dydžio, tad siūloma jų įtaką vertinti individualią veiklą vykdančių asmenų naudai suapvalinus iki 10 procentinių punktų, atitinkamai prezumpcines išlaidas mažinant nuo 30 procentų iki 20 procentų. Taip pat šis pakeitimas suvienodintų VSD ir PSD įmokų bazės apskaičiavimo principus tarp faktines ir prezumpcines išlaidas deklaruojančių asmenų. Kartu įvertinus tai, kad pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) mokėtojai bet kokiu atveju turi vesti detalią apskaitą, t. y., be kita ko, kaupti prekių ar paslaugų įsigijimo dokumentus PVM tikslais, o paprastai PVM mokėtoju tampama viršijus Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatyme nustatytą pajamų (apyvartos) ribą, siūloma galimybę kaip išlaidas atskaityti fiksuotą dalį pajamų sumos (20 proc.) individualią veiklą vykdantiems gyventojams palikti, tik kai jų mokestinio laikotarpio individualios veiklos pajamos neviršija 55 000 eurų sumos.
Galimybe deklaruoti prezumpcines išlaidas 2021 metais naudojosi apie 75 procentai[⁸] visų pajamas iš individualios veiklos deklaravusių asmenų, iš kurių 2,7 tūkst. gyventojų (arba 2,4 proc. prezumpcines išlaidas taikiusių mokėtojų) buvo PVM mokėtojai. Tokie pokyčiai atlieptų ir minėtoje EBPO studijoje pateiktą siūlymą sumažinti prezumpcinių išlaidų atskaitymo galimybes, siekiant prisidėti prie mokesčių administratoriaus galimybių vykdyti efektyvią kontrolę, užtikrinant tinkamą savarankiškai dirbančių asmenų mokestinių prievolių vykdymą. Mokesčių naštos skirtumo tarp individualios veiklos ir darbo santykių mokesčių naštos sumažėjimas Dėl pajamų tarifų peržiūros ir individualios veiklos sąnaudų atskaitymo pokyčių, asmenų, vykdančių individualią veiklą, mokestinė našta palaipsniui priartėtų prie asmenų, gaunančių su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusias pajamas, mokestinės naštos. Šiuo metu individualios veiklos pajamos (uždirbtas pelnas prieš mokesčius) neretai apmokestinamos daug mažiau lyginant su tuo, kaip apmokestinama tokio paties dydžio darbo vietos kaina dirbant pagal darbo santykius. Nors tokiu būdu skatinama individuali veikla, tai neatitinka horizontalaus mokesčių teisingumo principo, kad mokestinė našta neturėtų reikšmingai skirtis, kai vykdomos veiklos savo esme itin artimos.
Įgyvendinus siūlomus pakeitimus, mokestinės naštos skirtumas tarp šių veiklos formų sumažėtų, o siekiant laipsniško mokesčių naštos pasikeitimo, skirtumą siūloma sumažinti per 3 metus (2 lentelė). 2 lentelė. Individualios veiklos apmokestinimo pokyčių suvestinė
Metinių apmokestinamųjų pajamų (pelno prieš mokesčius) intervalas, kuriame taikomas regresyvus pajamų iš individualios veiklos mokesčio kreditas
Neleidžiama iš apmokestinamųjų pajamų atimti VSD ir PSD įmokų (deklaruojantiems prezumpcines sąnaudas atitinkamai jų dydį sumažinant nuo 30 proc. iki 20 proc.) Taip Taip Taip Leidžiama taikyti prezumpcines sąnaudas tik iki PVM registracijos ribos Taip Taip Taip Individualios veiklos mokestinės naštos (GPM, VSD ir PSD įmokų suma, padalyta iš individualios veiklos pelno prieš mokesčius) ir asmenų, gaunančių pajamų iš darbo santykių, mokestinės naštos (GPM, VSD įmokų ir PSD suma, padalyta iš darbo vietos kainos) pokyčiai pavaizduoti 3 grafike (kai asmuo, vykdantis individualią veiklą, deklaruoja faktines išlaidas) ir 4 grafike (kai asmuo, vykdantis individualią veiklą, deklaruoja prezumpcines išlaidas). 3 grafikas. Individualios veiklos apmokestinimo naštos (standartiniu atveju) pokyčiai, kai individualią veiklą vykdantis asmuo deklaruoja faktines sąnaudas 4 grafikas. Individualios veiklos apmokestinimo naštos (standartiniu atveju) pokyčiai, kai individualią veiklą vykdantis asmuo deklaruoja prezumpcines sąnaudas, faktiškai patirdamas 10 procentų sąnaudų nuo apyvartos Pastabos: 3 ir 4 grafikuose (1) x ašyje lyginami darbo santykiai ir individuali veikla prieš ir po pakeitimų.
Darbo santykiai x ašyje atvaizduojami kaip darbo vietos kaina (iš esmės sutampa su bruto atlyginimu). Kai vykdoma individuali veikla, x ašyje atvaizduojamas tokią veiklą vykdančio pelnas prieš mokesčius; (2) linijomis atvaizduojama vidutinė mokestinė našta prieš ir po pokyčių, matuojama kaip mokėtinų mokesčių (GPM + VSD + PSD arba tik GPM) dalis nuo darbo vietos kainos (darbo santykių atveju) arba nuo pelno prieš mokesčius (individualios veiklos atveju). (3) žalia stulpeline diagrama atvaizduojamas pajamas iš individualios veiklos deklaruojančių asmenų (deklaruojančių tiek faktines, tiek prezumpcines išlaidas) skaičiaus pasiskirstymas pagal pajamų dydį; (4) individualią veiklą vykdančių asmenų mokestinės naštos pasikeitimai modeliuojami darant prielaidą, kad antrais metais po pakeitimų VSD ir PSD įmokų lubos taikomos nuo 60 VDU metinių pajamų (šiuo metu lubos pradedamos taikyti ties 43 VDU); (5) įvertintas individualią veiklą vykdančiųjų įtraukimas į nedarbo draudimą antrais metais po pakeitimų; (6) pritaikytos PSD įmokų grindys, nors jos aktualios ne visais atvejais[⁹]; (7) 3 grafike juoda vertikali linija žymi 15 tūkst. eurų ribą, 4 grafike – 16,875 tūkst. eurų ribą. 4 grafike individualios veiklos mokestinė našta ties PVM riba staigiai išauga dėl galimybės taikyti prezumpcines sąnaudas atsisakymo PVM mokėtojams (nes nagrinėjamas hipotetinis atvejis, kai faktinės sąnaudos sudaro 10 procentų, ties šia riba įvyksta staigus šuolis, sulyginantis naštą su faktines sąnaudas deklaruojančio asmens).
Iš individualios veiklos gaunantiems iki 15 tūkst. eurų pelno prieš mokesčius[¹⁰] (projektuojama, kad pasibaigus pereinamajam laikotarpiui tokie mokėtojai sudarys apie 85 proc. nuo visų deklaruojančių individualios veiklos pajamas asmenų) pasibaigus pereinamajam laikotarpiui mokesčių našta augtų nežymiai: faktines išlaidas deklaruojantiems asmenims VSD ir PSD įmokų ir GPM mokesčių naštos suminis prieaugis sudarytų tik 0,06 proc. punkto dėl siūlymo šiuo metu taikomą efektyvųjį apatinį GPM tarifą sumažinti nuo 5 proc. iki 3 proc., taip amortizuojant VSD ir PSD įmokų priskyrimą neleidžiamiems atskaitymams ir apmokestinimą nedarbo draudimo įmokomis. Prezumpcines išlaidas deklaruojantiems asmenims (kai faktinės veiklos išlaidos sudaro 10 proc. nuo apyvartos) atitinkamai našta išaugtų šiek tiek daugiau – 1,8 procentinio punkto. Deklaruojant prezumpcines išlaidas naštos prieaugis didesnis dėl šiuo metu taikomo palankesnio, nei deklaruojant faktines sąnaudas, VSD ir PSD įmokų bazės skaičiavimo. Deklaruojant prezumpcines išlaidas, dalį mokesčių naštos išaugimo, kaip ir deklaruojant faktines išlaidas, amortizuoja sumažintas efektyvusis apatinis GPM tarifas. Taigi, siūlomi individualios veiklos apmokestinimo pakeitimai mokestinę naštą užaugintų nežymiai, o mokėtojai papildomai gautų iki šiol netaikytą nedarbo draudimo suteikiamą naudą sumažėjusių pajamų iš GPM sąskaita.
Mažiausias pajamas iš individualios veiklos gaunantiems asmenims, kai deklaruojamos faktinės išlaidos, svarbus PSD įmokų grindų faktorius – uždirbantiems ne daugiau nei minimalioji mėnesinė alga (toliau – MMA), mokestinės naštos pasikeitimai tais atvejais, kai taikomos PSD įmokų grindys, skirsis nuo pirmiau nurodytų, nes PSD įmokas priskyrus neleidžiamiems atskaitymams tokie asmenys turėtų pradėti mokėti GPM (arba mokėtų daugiau GPM, nei mokėjo anksčiau). Tačiau atvejų, kai faktinėms sąnaudoms taikomos PSD įmokų grindys, nėra daug, nes PSD įmokų grindys netaikomos, kai PSD įmokos mokamos nuo kitos rūšies pajamų (pavyzdžiui, kai asmuo tuo pačiu metu dirba pagal darbo sutartį, yra valstybės tarnautojas, pareigūnas, gauna ligos, motinystės, vaiko priežiūros išmokas ir kt.). PSD įmokos nuo individualios veiklos pajamų apskritai nėra mokamos (tad ir PSD grindys nėra taikomos), jei asmuo yra draustas valstybės lėšomis (turi būtinąjį stažą senatvės pensijai gauti, yra studentas, studijuojantis pagal nuolatines studijų programas ir kt.). Iš individualios veiklos gaunantiems daugiau nei 15 tūkst. eurų pelno prieš mokesčius (projektuojama, kad pasibaigus pereinamajam laikotarpiui tokie mokėtojai sudarys apie 15 proc. nuo visų deklaruojančių individualios veiklos pajamas) apmokestinimo skirtumai, palyginti su dirbančių pagal darbo sutartis asmenų apmokestinimu, bus sumažinti reikšmingiau. Šiuo metu iš individualios veiklos gaunantiems daugiau nei 15 tūkst. eurų pelno prieš mokesčius maksimali mokestinė našta neviršija 29,9 procento, o tokio paties dydžio darbo vietos kainos apmokestinimas siekia 40,6 proc.
Įgyvendinus pasiūlymus, pasibaigus pereinamajam 3 metų laikotarpiui, didesnes individualios veiklos pajamas gaunančių asmenų mokestinė našta padidėtų maksimaliai iki 38,7 procento, iš esmės dėl didinamo efektyviojo GPM tarifo. Apmokestinimo skirtumai, palyginti su darbo santykių apmokestinimu, sumažėtų ir itin dideles pajamas (virš 43 VDU) deklaruojantiems asmenims – šiuo metu virš 43 VDU individualios veiklos pajamų gaunančių asmenų mokestinė našta mažėja dėl VSD ir PSD įmokų lubų. Tuo tarpu gaunančių pajamų iš darbo santykių asmenų VSD įmokų lubos yra aukštesnės – 60 VDU. Be to, 60 ir daugiau VDU pagal darbo santykius uždirbantiems asmenims taikomas aukštesnis, 32 procentų, GPM tarifas, o dirbantiems pagal individualią veiklą dėl tokios VSD ir PSD įmokų lubų ribos GPM tarifas nesikeičia. Įgyvendinus siūlymus, VSD įmokų lubos ir nominalūs GPM tarifai individualios veiklos ir darbo santykių pajamoms būtų suvienodinti, todėl mokesčių naštos skirtumo beveik neliktų. Maksimalų individualios veiklos pajamoms taikomą GPM tarifą (šiuo metu 15 procentų, pasibaigus pereinamajam laikotarpiui bus 20 proc.) mokančių gyventojų dalis nuo visų pajamas iš individualios veiklos gaunančių asmenų sudaro apie 2 procentus.
Kartu atsižvelgiant į Valstybinės mokesčių inspekcijos pateiktą informaciją apie praktikoje pasitaikančius piktnaudžiavimo atvejus, kai Valstybinės mokesčių inspekcijos ar Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pareigūnų vykdytų patikrinimų metu nustatoma, kad asmuo vykdo individualią veiklą nei pranešęs apie veiklos vykdymą, nei sudaręs darbo sutartį, o apie individualią veiklą informuoja tą pačią dieną po patikrinimo, dėl ko tampa sudėtingiau įrodyti ir nelegalaus darbo atvejus, siūloma patikslinti Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme nustatytą pareigą individualią veiklą vykdantiems gyventojams apie veiklos vykdymo pradžią informuoti mokesčių administratorių, nustatant, kad tokia informacija turi būti pateikiama iki veiklos vykdymo pradžios, t. y. nepaliekant galimybės informaciją teikti pirmąją veiklos vykdymo dieną, kas iš esmės veiklos registravimo sąlygų gyventojui nekeistų, tačiau kartu leistų užtikrinti efektyvesnę kontrolę. Mokesčio lengvatų peržiūra Įstatymo projektu siūloma patikslinti Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 39 punkte nustatytą lengvatą, sudarant galimybes neapmokestinti gyventojo gaunamos naudos, darbdaviui apmokėjus darbuotojo vykimo į darbą išlaidas, neatsižvelgiant į tai, kokiomis transporto priemonėmis darbuotojas naudojasi – viešuoju, priklausančiu įmonei ar nuosavu transportu. Siūlymas teikiamas įvertinus tai, kad darbuotojai, ypač gyvenantys atokesnėse vietovėse, dažnai neturi galimybės į darbą atvykti viešuoju transportu, ir siekiant užtikrinti vienodą gyventojui darbdavio kompensuotų vykimo į darbą išlaidų vertinimą mokesčio tikslais.
Įstatymo projektu siūloma sudaryti galimybes Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 58 punkte nustatyta lengvata naudotis ir tais atvejais, jei gyventojas buvo atitinkamos įmonės darbuotoju pasirinkimo sandorio sudarymo momentu ir darbo santykius išlaikė visą pasirinkimo sandorio laikotarpį, net jei realizavimo momentu darbo santykiai bus nutrūkę. Tokiu būdu būtų didinamas lengvatos darbuotojų įsitraukimo skatinimui poveikis, ypač įvertinus tai, kad pasirinkimo sandoriu įgytos teisės įsigyti darbdavio akcijų realizavimo laikas dažnai priklauso nuo akcijų vertės konkrečiu momentu, dėl ko realizavimo momentas gali nusikelti į daug vėlesnį laikotarpį nei įstatyme nustatytas 3 metų išlaikymo terminas. Kartu, įvertinus iš visuomenės gautas pastabas dėl konkretesnio pasirinkimo sandorio sąvokos apibrėžimo šio įstatymo tikslais, Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 58 punkte aiškiai nurodoma, kad lengvata taikoma tokiems sandoriams, kuriais darbuotojui suteikiama teisė ateityje įsigyti darbdavio ar su juo susijusio asmens akcijų lengvatine kaina ar nemokamai, kartu nebevartojant pačios pasirinkimo sandorio sąvokos. Įvertinus užsienio valstybių praktiką, pagal kurią apmokestinamos ir dovanos tarp artimų giminaičių, tačiau taikant lengvatinį režimą, bei tarptautinių organizacijų rekomendacijas[¹¹], siūloma neapmokestinamosioms pajamoms priskirti tik tam tikros sumos neviršijančią dovanų iš artimųjų vertę: 300 000 eurų per mokestinį laikotarpį – dovanoms, gautoms iš sutuoktinio, tėvų (įtėvių) vaikų (įvaikių), senelių, vaikaičių, brolių, seserų.
Siūloma gana didelė neapmokestinamoji vertė, viena vertus, leistų į apmokestinamų asmenų ratą įtraukti dovanas gaunančius giminaičius, kita vertus, atitiktų galėjimo sumokėti mokesčius kriterijų. Pagal turimą deklaruotų dovanojimo sandorių statistiką[¹²] galima daryti išvadą, kad dėl siūlomų ribų dauguma sandorių tarp artimų giminaičių išliktų. Be to, įvertinus žemės ūkio veiklos specifiką ir siekiant nesudaryti mokestinių kliūčių žemės ūkio veiklos tęstinumui perdavus ūkininko ūkį (turtą) šeimos nariams[¹³], siūloma nustatyti, kad žemės ūkio veikloje naudojamo turto perdavimas artimiesiems yra neapmokestinamas, tačiau tik su sąlyga, kad dovaną gavęs artimasis toliau vykdys žemės ūkio veiklą bent 3 metus nuo dovanos gavimo dienos. Laikantis nuoseklios Vyriausybės linijos palaipsniui artinti maksimalų taikytiną NPD prie MMA, kartu siekiant toliau nuosekliai mažinti mokesčių naštą mažiausias pajamas uždirbantiems, 2024 metams siūloma gyventojams, kurių mėnesio pajamos neviršija 2 040 eurų, už 2024 metus taikyti 20,2 procento didesnį nei šiuo metu galiojantis maksimalus taikytinas mėnesio NPD – 751 euro (atitinkamai didesnį – 9 012 eurų – metinį NPD); gyventojams, kurių pajamos per mėnesį viršija 2 040 eurų, būtų išlaikytas šiuo metu taikomas NPD, t. y. jiems taikytinas NPD ir toliau būtų apskaičiuojamas pagal šiuo metu Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme nustatytą formulę.
2 040 eurų bruto mėnesio atlyginimo riba, iki kurios taikomas didesnis NPD (palyginti 2023 metais galiojanti riba, iki kurios taikomas didesnis NPD, yra 1 926 eurai), parinkta atsižvelgiant į projektuojamą VDU 2024 metais ir siekiant užtikrinti tolygų mokesčių naštos pasikeitimą tarp asmenų, kuriems NPD didėja, ir asmenų, kurių NPD nesikeičia. Kadangi dėl šio siūlymo pajamos į rankas didėtų asmenims, uždirbantiems iki maždaug vieno VDU, ir nesikeistų daugiau uždirbantiems, ši priemonė tikslingai prisidėtų prie piniginio skurdo ir pajamų nelygybės lygio Lietuvoje mažinimo, kartu išlaikant efektyvų biudžeto lėšų panaudojimą. Be to, gyventojų pajamų mokesčiu neapmokestinamos MMA dalis taip pat padidėtų – šiuo metu NPD sudaro 74,4 procento MMA, o priėmus Įstatymo projektą, darant prielaidą, kad MMA 2024 metais siektų 924 eurus, NPD ir MMA santykis 2024 metais sudarytų 81,3 procento. Kartu tuo pačiu dydžiu, kuriuo didėja maksimalus taikytinas NPD, siūloma padidinti neįgaliesiems ir riboto darbingumo asmenims taikytiną NPD, t. y. nuo 1 005 iki 1 131 euro (didesnį neįgalumą ar mažesnį darbingumą turintiems asmenims), kitiems nuo 935 iki 1 061 euro. 5 grafikas.
5 grafikas. Siūlomi NPD pakeitimai 2024 metams Priėmus pakeitimus, asmens, uždirbančio MMA, mėnesio pajamos į rankas padidėtų 76 eurais (įskaitant paties MMA didėjimo poveikį), uždirbančio 1 000 eurų asmens pajamos padidėtų 30,43 euro, o uždirbančio 2 040 eurų ir daugiau – nesikeistų. Vėlesniais metais maksimalų taikytiną NPD numatoma toliau artinti prie MMA, taip mažinant mažiausias pajamas gaunančiųjų apmokestinimą. Atsižvelgiant į pastarųjų metų MMA didėjimo tempą ir poveikio vertinimo tikslais projektuojant tolesnį MMA bei NPD didėjimą, atsižvelgiant į vidutinio darbo užmokesčio augimo projekcijas ir į valstybės finansines galimybes, numatoma, kad NPD susilyginti su MMA galėtų 2028 metais. 3 lentelė. NPD didinimo poveikis 2024–2028 metais 2024 2025 2026 2027 2028 Projektuojamas mėnesio MMA dydis, eurais
751870 960 1 060 1 160 NPD ir MMA santykis, proc. 81,3 87 % 91,4 % 96,4 % 100 % Poveikis valstybės ir savivaldybių biudžetų pajamoms iš GPM (x metais, lyginant su x-1 metais), mln. eurų –210,3 –204,5 –158,7 –166,9 –170,5 Poveikis MMA uždirbančio pajamoms į rankas (x metais, lyginant su x-1 metais), eurais per mėnesį76704850 56 6 grafikas. NPD pakeitimai 2024–2028 metais. Taip pat siūloma Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 21 straipsnyje nustatytas lengvatas ilgalaikio taupymo produktams visa apimtimi palikti tik pagal Pensijų kaupimo įstatymą (t. y. II pensijų pakopoje) gyventojo mokamoms pensijų įmokoms. Vis dėlto lengvatų ilgalaikio draudimo ir III pakopos pensijų įmokoms siūloma atsisakyti palaipsniui, t. y. lengvatą taikyti ateinančius 10 metų iki 2023 metų pabaigos sudarytoms gyvybės draudimo ar pensijų kaupimo sutartims.
Atsisakius lengvatos taikymo būtų užtikrinta, kad ilgalaikio taupymo produkto nesirinktų tie, kurie tą daro tik dėl grąžinamos mokesčio dalies, o draudimo bei pensijų fondų valdymo įmonės savo klientui pateikiamo investicinės veiklos rezultato dirbtinai nedidintų grąžinamo mokesčio suma, kartu būtų užtikrintas vienodas ilgalaikio taupymo rezultato apmokestinimas, nepriklausomai nuo to, iš kokio šaltinio jis gautas (Valstybinio socialinio draudimo fondo, privačių pensijų kaupimo fondų ar ilgalaikio investicinio gyvybės draudimo). Be to, pereinamasis 10 metų laikotarpis, kurio metu bus leidžiama atskaityti sumokėtas investicinio gyvybės draudimo ir III pakopos pensijų kaupimo įmokas pagal iki 2024 metų sudarytas sutartis, suteiks pakankamai laiko priimti sprendimus dėl jau sudarytų investicinio gyvybės draudimo ar pensijų kaupimo sutarčių pakeitimo, nutraukimo ar tolesnio kaupimo nebetaikant mokesčio lengvatos tikslingumo. Investicinė sąskaita Kartu Įstatymo projektu siūloma keisti pajamų iš finansinių investicijų apmokestinimo tvarką, sudarant sąlygas gyventojams patogiau investuoti į įvairius finansų rinkose platinamus produktus, nustatant, kad apmokestinamas tik galutinis investavimo į įvairius finansinius produktus rezultatas – iš sąskaitos išsiimtos uždirbto pelno lėšos.
Kadangi kaip viena iš pasyvaus investavimo į finansinius produktus priežasčių įvardijamas sudėtingas pajamų iš tokių produktų apmokestinimo režimas, Įstatymo projekte siūloma supaprastinti galiojantį režimą įvedant naują priemonę – investicinę sąskaitą, kuri sudarytų galimybes nuolatiniams Lietuvos gyventojams vykdyti tęstines investicijas į tam tikrus vertybinių popierių biržose platinamus vertybinius popierius ar kitas nustatytas investavimo priemones, GPM mokant tik nuo gautos investicinės grąžos, kuri panaudojama ne reinvestavimui, o kitiems tikslams. Siekiant, kad nauja priemone norintys pasinaudoti gyventojai neprivalėtų atidaryti specialios tikslinės sąskaitos, t. y. nepriklausytų nuo kredito ar mokėjimo įstaigos sutikimo tokią sąskaitą atidaryti, ir kartu, kad sąskaitą būtų lengva administruoti, investicine sąskaita siūloma laikyti bet kurią gyventojo sprendimu mokesčių administratoriui deklaruotą sąskaitą, atidarytą Europos ekonominės erdvės valstybėje, EBPO valstybėje narėje ar valstybėje, su kuria Lietuva yra sudariusi ir taiko dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartį, įsteigtoje finansų įstaigoje ar mokėjimo paslaugas teikiančiame subjekte, kurios lėšas nuolatinis Lietuvos gyventojas naudoja tik investicijoms į Įstatymo projekto 12¹straipsnyje nurodytus finansinius produktus. Jei gyventojas kaip investicines sąskaitas deklaruotų kelias sąskaitas, per šias sąskaitas gautų investicijų rezultatas būtų apskaičiuojamas bendrai.
Investicinę sąskaitą turintis gyventojas neprivalėtų visų investicijų atlikti per šią sąskaitą, pajamos iš investicijų ne per investicinę sąskaitą būtų apmokestinamos bendra galiojančia tvarka. Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme siūloma apibrėžti ir šiuos finansų rinkų produktus, į kuriuos būtų leidžiama investuoti per investicinę sąskaitą: o perleidžiamieji vertybiniai popieriai (pvz., viešai platinamos akcijos, obligacijos); o pinigų rinkos priemonės; o kolektyvinio investavimo subjektų vertybiniai popieriai; o tam tikros išvestinės finansinės priemonės; o per sutelktinio finansavimo platformas platinamos priemonės; o per tarpusavio skolinimo platformas platinamos priemonės. Siūloma nustatyti, kad į tokią deklaruotą sąskaitą gautos pajamos iš finansinių produktų būtų apmokestinamos tik tuo atveju, jeigu šios pajamos yra išimamos iš investicinės sąskaitos, t. y. atliekami mokėjimai arba išimami grynieji pinigai, kurie neskirti investicijoms į numatytus finansinius produktus ir tokių iš sąskaitos išsiimtų lėšų suma viršija į investicinę sąskaitą įneštų lėšų sumą. Tokiu būdu būtų užtikrinama, kad finansinių produktų įsigijimo išlaidos galėtų būti atimamos ne tik iš finansinių produktų pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamų, bet ir iš tokių produktų turėjimo generuojamų pajamų (pvz., palūkanų). Kartu siūloma neriboti per investicinę sąskaitą galimų investuoti lėšų sumos, taip sudarant galimybes gyventojams turimas sukauptas didesnes lėšų sumas (pvz., gautas, pasibaigus terminuotojo indėlio sutarties terminui, pajamas iš nekilnojamo turto pardavimo ir pan.) toliau patogiai investuoti į finansų produktus per investicinę sąskaitą, o kartu išvengiant sudėtingo sąskaitos administravimo ir poreikio gyventojui analogiškos kilmės pajamoms taikyti 2 apmokestinimo sistemas.
Įvertinant tai, kad investicinę sąskaitą turintis gyventojas finansinius produktus gali ir paveldėti arba gauti dovanų, ir siekiant sudaryti galimybę tokiam gyventojui visas turimas investicijas valdyti per vieną sąskaitą, siūloma nustatyti, kad tokiu būdu įgyti finansiniai produktai gali būti laikomi įgytais per investicinę sąskaitą, jeigu gyventojas apie tai informuoja mokesčių administratorių bei iš tokių produktų gautas pajamas priskiria investicinei sąskaitai. Atsižvelgiant į tai, kad apmokestinant per investicinę sąskaitą gautas pajamas taikomas GPM atidėjimas, šioms pajamoms nebūtų taikomos Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 20, 20¹, 20², 21 ir 30 punktuose nustatytos mokesčio lengvatos. Tai reiškia, kad visais atvejais, kai iš investicinės sąskaitos įsigytų finansinių priemonių gautos pajamos neįskaitomos (nepervedamos) į investicinę sąskaitą, bet iš karto panaudojamos kitiems tikslams (išimamos iš sąskaitos), jos būtų laikomos apmokestinamosiomis gyventojo pajamomis, net jeigu konkretus sandoris iš esmės ir atitiktų Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 20, 20¹, 20², 21 ar 30 punktuose numatytų lengvatų sąlygas. Tačiau minėtos Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 20, 20¹, 20², 21 ar 30 punkte numatytos lengvatos ir toliau būtų taikomos pajamoms iš finansinių produktų, įsigytų ne per investicinę sąskaitą.
Pajamų mokesčio deklaravimo tvarkos supaprastinimas Atsižvelgiant į Valstybinės mokesčių inspekcijos pateiktą pajamų deklaravimo duomenų analizę ir pasiūlymus, Įstatymo projektu siūloma keisti pajamų deklaravimo ir mokėtino mokesčio apskaičiavimo procesą, daugiau funkcijų pavedant mokesčių administratoriui: siūloma nustatyti, kad mokesčių administratorius iki balandžio 1 dienos pateiks turimais duomenimis užpildytas deklaracijas; jeigu gyventojas negavo pajamų, apie kurias mokesčių administratorius informacijos negauna ir neturi pastabų dėl mokesčių administratoriaus pateiktos užpildytos deklaracijos (t. y. nepateikia patikslintos deklaracijos iki gegužės 1 dienos), tokia deklaracija būtų laikoma pateikta automatiškai be atskiro gyventojo patvirtinimo. Iš Valstybinės mokesčių inspekcijos pateiktų duomenų matyti, kad šiuo metu didžioji dalis gyventojų patvirtina mokesčių administratoriaus suformuotas preliminarias deklaracijas be jokių patikslinimų (pvz., 2021 m. tokių gyventojų buvo 65 proc., t. y. 960 tūkst. iš 1,46 mln. gyventojų, pateikusių deklaracijas). Be to, mokesčių administratoriaus užpildytos deklaracijos pateikimas be atskiro gyventojo patvirtinimo sudarytų galimybes mokesčių administratoriui iškart po deklaracijos pateikimo termino visiems gyventojams grąžinti dėl per metus nepritaikyto jiems priklausančio metinio neapmokestinamojo pajamų dydžio ar patirtų leidžiamų iš pajamų atimti išlaidų (pvz., įmokos už mokslą, įmokos pensijų kaupimui ir kt.), susidariusią pajamų mokesčio permoką (pvz., už 2021 metus net 131 tūkst. gyventojų nepateikė deklaracijų dėl pritaikyto per mažo NPD; deklaracijų dėl patirtų išlaidų nepateikė 64 tūkst. gyventojų).
Siekiant sumažinti administracinę naštą ir išvengti neproporcingai didelių su mokesčio sumokėjimu susijusių gyventojų išlaidų, siūloma nustatyti, kad apskaičiuotas mokėtinas GPM neprivalo būti mokamas, jeigu jis neviršija 2 eurų. Kiti pakeitimai Įvertinant tai, kad skirtingai nei gaunant pasyviųjų pajamų iš kapitalo investicijų (pvz., dividendų, palūkanų), nuomojant nekilnojamąjį turtą patiriama išlaidų, į kurias šiuo metu neatsižvelgiama, taip pat į tai, kad nuomojant nekilnojamąjį turtą juridiniams asmenims išlaidas paprastai dengia juridinis asmuo, siūloma apmokestinant pajamas iš nekilnojamojo turto (išskyrus žemę) nuomos gyventojams jas mažinti 20 procentų nuo gautų pajamų sumos, ją prilyginant prezumpcinėms išlaidoms. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo pakeitimus, kuriais nuo 2024 m. sausio 1 d. keičiamos šiame įstatyme vartojamos sąvokos, Įstatymo projektu siūloma suderinti Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo nuostatas su minėtame įstatyme vartojamomis, asmenis su negalia apibrėžiančiomis, sąvokomis. Taip pat teisinio aiškumo tikslais siūlomi redakciniai Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 13¹ straipsnio, 19 ir 24 straipsnio keitimai. 5.
5Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta
Dėl tarifų pakeitimo, fiksuoto pajamų mokesčio ribos mažinimo, pajamų mokesčio lengvatų siaurinimo didės pajamų mokesčio našta atitinkamų pajamų gaunantiems gyventojams, tačiau toks didėjimas pagrįstas poreikiu užtikrinti teisingesnį apmokestinimą perskirstant pajamų naštą tarp didesnes pajamas gaunančių gyventojų bei atsisakant sektorinių ar kitų socialiai nepagrįstų mokesčio lengvatų, kas ilguoju laikotarpiu galėtų iš dalies prisidėti, nors ir nežymiai, prie pajamų nelygybės rodiklio gerinimo. Atlikus simuliacijas EUROMOD modeliu nustatyta, kad dėl aukštesnėms visų rūšių pajamoms taikomų mokesčių tarifų peržiūros, dalį aukštesniam darbo užmokesčiui tenkančios pajamų mokesčio naštos perkeliant kitoms (paprastai – kapitalo) pajamoms, kartu įvertinus ir pakeitimus, susijusius su individualios veiklos pagal pažymą pajamų apmokestinimu bei NPD dydžio pokyčiais, pajamų nelygybė sumažėtų – Gini indeksas trečiaisiais metais po pakeitimų sumažėtų 0,48 procentinio punkto. 7 grafikas. Pajamų nelygybės pokytis po siūlomų pakeitimų Nustačius palankesnę finansinių produktų apmokestinimo sistemą, galima tikėtis aktyvesnės kapitalo rinkų plėtros. Įdiegus naują pajamų deklaravimo procesą, mažės gyventojų ir mokesčių administratoriaus administracinė našta, susijusi su pajamų deklaravimu, ir kartu bus užtikrinta, kad gyventojams daugeliu atvejų bus grąžintos mokesčio permokos, taip užtikrinant, kad gyventojas sumokėtų tiek mokesčių, kiek priklauso pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą. 6. Galima priimto įstatymo įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai Įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai nenumatoma. 7.
Dėl sumažinto pajamų mokesčio tarifo dideles pajamas gaunantiems darbuotojams ir išplėstos lengvatos darbuotojų naudai, gautai iš akcijų, įsigytų pagal pasirinkimo sandorius, bus sudarytos palankesnės sąlygos Lietuvos įmonėms pritraukiant aukštos kvalifikacijos darbuotojų. NPD padidinimas lemtų mažiausias pajamas uždirbančių gyventojų gaunamų pajamų į rankas padidėjimą, kartu prisidėtų prie vartojimo, o tai turėtų teigiamą įtaką ir verslui. 8. Ar Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, galiojantys teisės aktai, kuriuos būtina pakeisti ar panaikinti, priėmus teikiamą įstatymo projektą Priėmus Įstatymo projektą, galiojančių teisės aktų keisti nereikės. 10. Įstatymo projekto atitiktis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų ir kitų norminių teisės aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimams ir bendrinės lietuvių kalbos normoms, sąvokų ir terminų įvertinimas Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo projektu apibrėžiama nauja investicinės sąskaitos sąvoka suderinta su Valstybine lietuvių kalbos komisija. 11. Įstatymo projekto atitiktis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams. 12. Įstatymui įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, šių aktų rengėjai Priėmus Įstatymo projektą, reikės pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimą Nr. 1797 „Dėl verslo liudijimų išdavimo gyventojams taisyklių ir veiklų, kuriomis gali būti verčiamasi turint verslo liudijimą, rūšių sąrašo“.
Taip pat turės būti priimti mokesčių administratoriaus teisės aktai dėl investicinės sąskaitos deklaravimo bei pajamų mokesčio deklaravimo (rengėja – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos). 13.
13Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų pareikalaus ar leis sutaupyti įstatymo įgyvendinimas
Įgyvendinus Įstatymo projekto nuostatas, preliminariu skaičiavimu galima tikėtis papildomų valstybės ir savivaldybių biudžetų pajamų iš GPM:
Įstatymo projektas buvo teiktas išvadoms gauti ministerijoms ir skirtingoms visuomenės grupėms atstovaujančioms organizacijoms: asocijuotoms verslo struktūroms, atstovaujančioms tiek smulkiajam ir vidutiniam, tiek stambiajam verslui ar atskiroms verslo šakoms ir profesijoms, taip pat kūrėjų ir darbuotojų profesinių sąjungų atstovams ir kitoms visuomeninėms bei mokslo organizacijoms. Be to, į viešai paskelbtą Įstatymo projektą aktyviai reagavo ir kiti juridiniai asmenys, kuriems tiesiogiai projektas teiktas nebuvo, taip pat pasiūlymų gauta iš fizinių asmenų. Iš viso sulaukta beveik 70 suinteresuotų institucijų ir organizacijų bei fizinių asmenų pasiūlymų. Daugiausia pastebėjimų ir pasiūlymų buvo sulaukta dėl:
Atsižvelgiant į pateiktus pastebėjimus ir pasiūlymus, patikslintos Įstatymo projekto nuostatos dėl:
Atsižvelgiant į pateiktus pastebėjimus ir pasiūlymus, patikslintos Įstatymo projekto nuostatos dėl:
Verslo liudijimas, pajamų deklaravimas, gyventojų pajamų mokestis, individuali veikla, tarifai, pajamų nelygybė. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Paaiškinimai dėl visuomenės pastabų, į kurias neatsižvelgta ar atsižvelgta iš dalies, pateikiami pridedamame priede. part_bb71b90c4a294c3884fa1da528fea934_end part_7982cf2ec83e4dd9aa714ed11d750918_end Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 2, 6, 8, 13¹, 16, 17, 18, 18², 20, 21, 24, 25, 27, 34, 35 ir 37 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 12¹ straipsniu įstatymo projekto aiškinamojo rašto priedas VISUOMENĖS PASTABOS IR PASIŪLYMAI (ASOCIJUOTOS VERSLO STRUKTŪROS, NEVYRIAUSYBINĖS ORGANIZACIJOS) Institucijos pavadinimas, rašto data, numeris Pastabos ir pasiūlymai Pastabų ir pasiūlymų įvertinimas Bendros pastabos dėl pateiktų projektų Smulkaus ir vidutinio verslo taryba (2023 m. balandžio 11 d. raštas Nr. LSVVT-23/04/11, balandžio 12 d. raštas Nr. LSVVTS-4-23/04/11) Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacija (2023 m. balandžio 4 d. raštas Nr. 20230411-1) Lietuvos mediatorių rūmai (2023 m. balandžio 11 d. raštas Nr. S-04) Nepritaria GPMĮ ir VSDĮ projektams iš esmės, nes projektų poveikio vertinimas neatitinka Teisėkūros pagrindų įstatymo nuostatų:
Lietuvos advokatūra taip pat teikia pastabas dėl netinkamo vertinimo. Įvertinta. Aiškinamasis raštas papildytas atitinkamais duomenimis ir pagrindimais; pastabų buvo laukiama ir po numatyto termino joms teikti; įvyko 20 tikslinių susitikimų su įvairiomis asociacijomis pateiktų mokesčių įstatymų projektų paketui aptarti (socialinio tinklo „Facebook“ paskyra buvo naudojama kaip platforma informacijai pateikti, tačiau ji nebuvo numatyta kaip tinkama konstruktyvioms diskusijoms). Kalbant apie naudotus duomenis, buvo naudojami naujausi prieinami duomenys, buvę konkrečios alternatyvos vertinimo metu. Atsižvelgta iš dalies. Atsižvelgiant į išsakytą institucijų ir organizacijų susirūpinimą dėl mokesčio naštos peržiūrėjimo visiems individualią veiklą vykdantiems gyventojams, t. y. įskaitant mažiausiai gaunančius, bei įvertinus statistinius duomenis apie gyventojų gaunamas individualios veiklos 10 000–20 000 eurų apmokestinamąsias pajamas, patikslintame Įstatymo projekte vietoj anksčiau siūlytos 10 000 eurų ribos, kurią pasiekus taikomas tarifas pradeda palaipsniui didėti, siūloma nustatyti 15 000 eurų ribą, į kurią, turimais duomenimis, patenka net 85 proc. individualios veiklos vykdytojų, kartu peržiūrint ir mokesčio kredito formulę, kuri leis užtikrinti, kad mažiausiai gaunantiesiems taikomas efektyvus mokesčio tarifas sumažės iki 3 procentų, kas lems, kad jiems tenkantis mokesčio naštos pokytis bus nežymus. Lietuvos profesinė sąjunga "Solidarumas" – (2023 m. balandžio 18 d. raštas Nr.10-64) Nepritaria mokesčių peržiūrai, nes didelė dalis iš gyventojų surinktų papildomų mokesčių, didžiąja dalimi teksiančių viduriniajai klasei, bus perskirstyti įvairioms lengvatoms verslui.
Atkreipiame dėmesį, kad patikslintame Įstatymo projekte teikiamas siūlymas didinti taikomą neapmokestinamąjį dydį, todėl nėra tikslu teigti, kad iš didesnes pajamas gaunančių asmenų apmokestinimo surinktas pajamų mokestis bus skirtas verslo lengvatoms finansuoti. Įvairios kūrybines ir kultūrines profesijas ir veiklas vienijančios asociacijos ir organizacijos (iki 30 asociacijų (pvz., LATGA, Agata, Lietuvos kompozitorių sąjunga, Lietuvos leidėjų asociacija ir kt.) 2023 m. balandžio 7 d. raštas Nr. SR-2023/04-03) Komunikacijos su visuomene trūkumas (netiksli informacija dėl to, ką palies siūlomi pakeitimai); pageidautinas preliminarios skaičiuoklės sukūrimas. Atsižvelgta. Suorganizuota daug susitikimų su įvairiomis asociacijomis, siekiant kuo aiškiau pateikti siūlomus keitimus ir jų priežastis. Taip pat sukurta ir Finansų ministerijos svetainėje paskelbta skaičiuoklė, leisianti preliminariai įsivertinti numatomų individualios veiklos pajamų apmokestinimo pokyčių poveikį. Pastabos dėl papildomų mokesčio tarifų Lietuvos pramoninkų konfederacija (2023 m. balandžio 11 d. raštas Nr. S.90) Lietuvos verslo konfederacija (2023 . balandžio 11 d. raštas Nr. 23-066VK) Investor‘s Forum (2023 m. balandžio 11 d. raštas) Lietuvos ūkininkų sąjunga (2023 m. balandžio 11 d. raštas Nr. 23-04/128, balandžio 24 d. raštas Nr. 23-04/149) Įvairias kūrybines ir kultūrines profesijas ir veiklas vienijančios asociacijos ir organizacijos (iki 30 asociacijų) Lietuvos laisvosios rinkos institutas (2023 m. balandžio 11 d. raštas Nr. 1.16-12) Nepritaria papildomų tarifų nustatymui, ypač dividendams.
Pagrindiniai argumentai:
Tokiu būdu 180 VDU vidutiniškai prilygs 300 000 EUR, t.y. ribai, taikomai smulkioms įmonėms, taikančioms mažesnį 5 proc. pelno mokesčio tarifą;
Be to, įsigaliojus siūlomiems pakeitimams Lietuvoje taikomi mokesčių tarifai, pavyzdžiui, pajamoms iš dividendų, tebebus mažesni nei daugumoje kitų EBPO valstybių, dėl ko siūlomi pakeitimai nesukurs reikšmingų mokestinių paskatų gyventojams ir juridiniams asmenims keisti rezidavimo jurisdikciją mokesčių optimizavimo tikslais. Įstatymo projektu nekeičiamos šiuo metu galiojančios nuostatos dėl pajamų priskyrimo A ir B klasėms, kurios taikomos atskiroms pajamų rūšims. Lietuvos mokesčių konsultantų asociacija (2023 m. balandžio 11 d. raštas) Nepritaria tik aukštesniojo 7 proc. mokesčio tarifo įvedimui, kaip įnešančiam į mokesčių sistemą neaiškumo ir skatinančiam didžiausių pajamų gavėjus perkelti mokesčių rezidavimą į palankesnio apmokestinimo šalis. Atsižvelgta iš dalies. Patikslintame projekte nuo 120 iki 180 VDU padidinta bendrų pajamų riba, kurią viršijus taikomas aukštesnis papildomas 7 proc. pajamų mokestis. Pažymėtina, kad viršijus 180VDU laiptelį bus taikomas tik aukštesnysis 7 proc. mokesčio tarifas, t. y. + 2 proc. prie žemesniajam laipteliui taikomų 5 proc. tarifo. Toks tarifo augimas 2 proc. iš vienos pusės didina sistemos progresyvumą, kas yra rekomenduojama ir tarptautinių organizacijų, iš kitos pusės nėra toks didelis, kad tarifo pasikeitimas nuo 5 iki 7 būtų pagrindinė rezidavimo vietos keitimo priežastis. Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacija Siūloma nustatyti mažesnius laiptelius iki 1 mln. eurų metinių pajamų, kai maksimalus tarifas būtų taikomas pasiekus 1 mln. eurų metines pajamas. Atsižvelgta iš dalies. Patikslintame projekte nuo 120 iki 180 VDU padidinta bendrų pajamų riba, kurią viršijus taikomas aukštesnis papildomas 7 proc. pajamų mokestis.
Didesne apimtimi Įstatymo projekto tikslinti nesiūloma atsižvelgiant į Įstatymo projektu pateikto apmokestinimo modelio tikslą – papildomą apmokestinimą taikyti atsižvelgiant į gyventojų pajamų pasiskirstymo aibę (t.y. kad atskiras tarifas nebūtų įvedamas tik dėl itin mažo skaičiaus į aukščiausią pajamų skalę patenkančių gyventojų). Lietuvos pramoninkų konfederacija Lietuvos advokatūra (2023 m. balandžio 7 d. raštas Nr.152, balandžio 11 d. raštas Nr. 159) Svarstyti galimybę mažinti darbo jėgos apmokestinimą. Pagrindiniai argumentai:
Atsižvelgiant į prastus Lietuvoje esančios pajamų nelygybės rodiklius ir tarptautinių organizacijų rekomendacijas, nemažinti šiuo metu taikomų progresinių mokesčio tarifų. Įvertinta.
Įvertinta. Nors aukštesnysis darbo santykiams taikomas mokesčio tarifas mažėja, tačiau per papildomus pajamų mokesčio tarifus įvedamas horizontalus pajamų apmokestinimo progresyvumas, taikomas neatsižvelgiant į pajamų rūšį, kas leis dvigubai išplėsti progresinius mokesčius mokančių gyventojų skaičių ir perkelti dalį mokesčių naštos nuo darbo santykių ant ekonomikos augimo nestabdančių mokesčių (ką taip pat Lietuvai ne kartą yra rekomendavusi Europos Sąjungos Taryba), nes turimais duomenimis aukščiausias pajamas (virš 180 VDU) gaunančių gyventojų pajamų skalėje būtent kapitalo pajamos yra dominuojančios. Kartu tokiu aukštesnėms su darbo santykiais susijusioms pajamoms taikomo tarifo mažinimu siekiama kvalifikuotos darbo jėgos pritraukimo. Vilniaus universitetas (2023 m. kovo 27 d. el. laiškas) Siūloma peržiūrėti progresinius GPM tarifus taip, kad šie labiau atitiktų EBPO, Pasaulio banko siūlymus ir kitų šalių praktikas taikant progresinius apmokestinimo tarifus, t.y. nauji tarifai neturėtų mažinti GPM surinkimo bei esamos mokestinės naštos aukščiausioms pajamoms, nes toks pakeitimas būtų iš esmės regresinio pobūdžio, didintų nelygybę šalyje; turėtų būti svarstomas esamų tarifų taikymas visoms pajamoms, taip pat galima galvoti papildomus progresinius ribinių GPM tarifų laiptelius (pvz., pajamoms nuo 30 VDU iki 60 VDU arba pajamoms virš 120 VDU). Įvertinta.
Įvertinta. Siūloma mažinti mokesčių naštą mažiausias pajamas gaunantiems asmenims, tačiau įvertinus tai, kad nors aukštesnysis darbo santykiams taikomas mokesčio tarifas mažėja, tačiau per papildomus pajamų mokesčio tarifus įvedamas progresyvumas ir kitų rūšių pajamoms, kas leis išplėsti progresinius mokesčius mokančių gyventojų skaičių ir perkelti dalį mokesčių naštos nuo darbo santykių ant ekonomikos augimo nestabdančių mokesčių (ką taip pat Lietuvai ne kartą yra rekomendavusi Europos Sąjungos Taryba), nes turimais duomenimis aukščiausias pajamas (virš 180 VDU) gaunančių gyventojų pajamų skalėje būtent kapitalo pajamos yra dominuojančios. Be to, papildomas tarifas vertintinas bendrame siūlymų kontekste, t. y. atsižvelgiant ir į kitas Įstatymo projekto nuostatas nukreiptas į teisingesnį įvairių rūšių pajamų apmokestinimą. Savivaldybių asociacija (2023 m. balandžio 7 d. raštas Nr. (17)-SD-253, balandžio 12 d. raštas) Iš esmės pritaria didesniam progresyvumui, tačiau siūlo pereiti prie klasikinės progresinės sistemos nustatant tokius progresinius GPM tarifus: visų rūšių suminėms pajamoms iki 60 VDU (pritaikius NPD neatsižvelgiant į pajamų rūšį) – 19 proc., nuo 60 iki 120 VDU – 25 proc., virš 120 VDU – 32 proc. Alternatyva: suminėms pajamoms virš 120 VDU taikyti ne 7 proc. papildomą tarifą, o bent jau 12 proc. tarifą. Įvertinta. Didesnis progresyvumas yra užtikrinamas per papildomą 5 ir 7 proc. pajamų mokestį bei didinamą NPD, kartu išlaikant tam tikrą pasyvios ir aktyvios veiklos pajamų apmokestinimo skirtumą (palūkanoms, dividendams, kitoms kapitalo pajamoms) taikant mažesnį pagrindinį tarifą. Pastabos dėl individualios veiklos pajamų apmokestinimo pokyčių Lietuvos antstolių rūmai 2023-04-11 raštas Nr. S-895-733 Lietuvos pramoninkų konfederacija Lietuvos verslo konfederacija Investor‘s Forum Lietuvos laisvosios rinkos institutas Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmai (2023 m. balandžio 11 d. raštas Nr.
P7-23-033) Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacija (2023 m. balandžio 9 d. raštas Nr. (IN-23)-6) Lietuvos mokesčių konsultantų asociacija Asociacija Baltic Film & Creative Tech Cluster (2023 m. balandžio 4 d. raštas Nr. 2023/03/31-01) Lietuvos ūkininkų sąjunga Žemės ūkio rūmai (2023 m. balandžio 11 d. raštas Nr. 1.05-0184) Lietuvos advokatūra Lietuvos auditorių rūmai (2023 m. balandžio 11 d. raštas Nr. 1.9-S0466) Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacija (2023 m. balandžio 7 d. raštas Nr. 1071) Lietuvos konferencijų vertėjų asociacija (2023 m. balandžio 11 d. raštas) Įvairios kūrybines ir kultūrines profesijas ir veiklas vienijančios asociacijos ir organizacijos (iki 30 asociacijų) Jaunųjų rinkos dalyvių asociacija (2023 m. kovo 27 d. el. laiškas) Nepritaria individualios veiklos pajamoms tenkančios mokesčių naštos peržiūrai (visiems elementams: tarifo didinimui, leidžiamų atskaitymų tvarkos pokyčiams, kredito ribos mažinimui) apmokestinimo lygį suvienodinant su pajamoms iš darbo santykių taikomu apmokestinimu.
Pagrindiniai argumentai:
Pagrindiniai argumentai:
Atsižvelgta iš dalies. Individualios veiklos pajamas gaunančių asmenų apmokestinimo sąlygų peržiūros pagrindimas pateikiamas aiškinamajame rašte (pvz., tarifo perskaičiavimas dėl bazinės pensijos dalies perkėlimo, prezumpcinių išlaidų peržiūra dėl VSD ir PSD priskyrimo neleidžiamiems atskaitymams ir detalios apskaitos vedimas PVM tikslais), tačiau atsižvelgiant į išsakytą institucijų ir organizacijų susirūpinimą dėl mokesčio naštos peržiūrėjimo visiems individualią veiklą vykdantiems gyventojams, t. y. įskaitant mažiausiai pajamų gaunančius gyventojus, bei įvertinus statistinius duomenis apie gyventojų individualios veiklos apmokestinamąsias pajamas nuo 10 000 iki 20 000 eurų, patikslintame Įstatymo projekte vietoje anksčiau siūlytos 10 000 eurų ribos, kurią pasiekus taikomas tarifas pradeda palaipsniui didėti, siūloma nustatyti 15 000 eurų ribą, į kurią, turimais duomenimis, patenka net 85 proc. individualios veiklos vykdytojų, kartu peržiūrint ir mokesčio kredito formulę, kuri leis užtikrinti, kad mažiausiai gaunantiesiems taikomas efektyvus mokesčio tarifas sumažės iki 3 procentų, kas lems, kad jiems tenkantis mokesčio naštos pokytis dėl visų siūlomų pakeitimų (įskaitant siūlymus dėl leidžiamų atskaitymų tvarkos keitimo) bus nežymus. Atsižvelgiant į pateiktus pastebėjimus dėl prievolės registruotis PVM mokėtoju ypatumų, siūloma galimybę naudotis prezumpcinių sąnaudų atskaitymu sieti ne su PVM mokėtojo statusu, o su apyvartos suma, kurią pasiekus bendruoju atveju atsiranda prievolė registruotis PVM mokėtoju. Įstatymo projektu nesiūloma individualios veiklos pajamoms nesiūloma taikyti NPD, nes individualios veiklos atveju efektyvaus mokesčio tarifo mažinimo funkciją atlieka mokesčio kreditas.
Kalbant apie šešėlinės ekonomikos augimą, visų pirma, turėtų būti keliamas jį kuriančių ir skatinančių asmenų moralinės atsakomybės klausimas, nes nuslėpti mokesčiai reiškia mažesnes galimybes valstybei ir savivaldybėms teikti kokybiškas viešąsias paslaugas visai visuomenei, t. y. kad nemokėdamas mokesčių asmuo ne tik pats naudojasi viešosiomis paslaugomis (važinėja bendraisiais keliais, leidžia vaikus į mokyklą ir pan.) kitų mokesčių mokėtojų sąskaita, bet kartu nesudaro didesnių galimybių valstybei teikti kokybiškesnes paslaugas tam, kam to labiausiai reikia, pavyzdžiui, socialiai pažeidžiamoms visuomenės grupėms. Greta moralinės atsakomybės, primintina, kad už mokesčių įstatymų ir finansinės apskaitos tvarkos pažeidimus yra numatyta teisinė atsakomybė. Kartu pažymėtina, kad šešėlinės ekonomikos mažinimas yra svarbus Vyriausybės uždavinys, tuo tikslu patvirtintas Šešėlinės ekonomikos ir PVM atotrūkio mažinimo priemonių planas, kuriame numatytos ir įgyvendinamos atitinkamos priemonės. Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacija Jaunųjų rinkos dalyvių asociacija Palikti 30% prezumpcinių išlaidų taikymą ir koreguoti kredito formulę, kurioje progresyvus GPM tarifas būtų taikomas ne fiksuotame intervale (20‘000-35‘000 eurų), bet indeksuotame intervale, pvz. 12VDU-24VDU. Indeksuojamus su VDU susietus dydžius individualios veiklos pajamų apmokestinimo tikslais siūlo taikyti ir Jaunųjų rinkos dalyvių asociacija. Atsižvelgta iš dalies.
Atsižvelgta iš dalies. Kredito formulė koreguojama, siekiant amortizuoti siūlomų individualios veiklos pajamų apmokestinimo pokyčių poveikį mažiausias pajamas gaunantiems asmenims, tačiau jos nesiejant su kintančiais dydžiais tiek dėl neaiškaus poveikio biudžetui, tiek įvertinus tai, kad kreditas vertintinas kaip progresyvumo sistemos, kurioje įprasta pajamų intervalus nustatyti konkrečiais dydžiais, elementas. Savivaldybių asociacija Pritaria prezumpcinių išlaidų atskaitymo galimybės siaurinimui, o lygiagrečiai su smulkiojo verslininko sąskaitos įteisinimu siūlo panaikinti galimybę pasirinkti prezumpcinių išlaidų atskaitymą. Pagrindiniai argumentai:
Lietuvos advokatūra Lietuvos verslo konfederacija (siūlymas teikiamas ir 2023 m. birželio 12 d. rašte teikiant papildomas pastabas dėl Įstatymo projekto) Siūlo individualią veiklą vykdantiems gyventojams leidžiamiems atskaitymams priskirti visas išlaidas, kurios yra atskaitomos įmonių pelno mokesčio tikslais (įskaitant darbdavio lėšomis dengiamas atskaitomas išlaidas darbuotojų naudai, kurios neapmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu. Įvertinta.
Įvertinta. Nors Įstatymo projektu nesiūloma suvienodinti visų įmonių ir individualią veiklą vykdančių gyventojų galimų atskaityti išlaidų sąrašo (įvertinant, tai kad individualioje veikloje neleidžiamiems atskaitymams priskiriamos tokios išlaidos, kurios yra sunkiai atribojamos nuo asmeninio turto ir sudarytų sąlygas individualios veiklos pajamas mažinti iš esmės šeimos reikmėms įsigyjamu turtu), tačiau numatoma, peržiūrėti individualią veiklą vykdančių asmenų momentinio ilgalaikio turto įsigijimo išlaidų atskaitymo galimybes. Jaunųjų rinkos dalyvių asociacija Siūlo palikti galimybę individualią veiklą registruoti ją pradėjus vykdyti. Įvertinta. Įstatymo projektu neatsisakoma siūlomo keitimo dėl aiškinamajame rašte nurodytų priežasčių. Individualią veiklą planuojančio vykdyti gyventojo pareiga įregistruoti veiklą paankstės tik viena diena. Pastabos dėl fiksuoto pajamų mokesčio (verslo liudijimai) Lietuvos ūkininkų sąjunga Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacija Jaunųjų rinkos dalyvių asociacija Nepritaria ribos mažinimui iki 20 000 eurų, nes esant tokiai aukštai infliacijai, paslaugų ir kainų padidėjimui, dauguma įsigijusiųjų verslo liudijimus tokią ribą viršytų, kas reikštų poreikį pereiti į kitą ne tokią paprastą mokesčio mokėjimo sistemą ir atitinkamai, didesnius administravimo kaštus. Įvertinta. Atsižvelgiant į tai, kad fiksuotas pajamų mokestis, kaip paprasčiausia mokesčio sumokėjimo forma, vis dėlto turėtų būti orientuotas į smulkiausią verslą, o pagal turimus deklaracijų duomenis matyti, kad tokia apyvarta apima didžiąją dalį verslo liudijimų turėtojų, taip pat atitinka tarptautines rekomendacijas (EBPO parengtoje Lietuvos mokesčių politikos studijoje siūloma galimybę mokėti fiksuotą pajamų mokestį sieti su 20 000 eurų ar mažesne apyvartos riba). Lietuvos bankas (2023 m. balandžio 13 d. raštas Nr.
S 2023/(22.7.E-3600)-12-1658) Lietuvos verslo konfederacija Perspektyvoje atsisakyti galimybės mokėti fiksuoto dydžio pajamų mokestį, o pereinamuoju laikotarpiu taikomą pajamų ribą, iki kurios gali būti mokamas fiksuotas mokestis, susieti su individualios veiklos pajamoms taikomo kredito dydžiu bei trumpinti veiklos rūšių sąrašą. Lietuvos verslo konfederacija siūlymą atsisakyti fiksuoto pajamų mokesčio, kaip sudarančio nelygias apmokestinimo sąlygas tarp individualią veiklą vykdančių asmenų, be kita ko sieja ir su smulkiojo verslininko sąskaitos įvedimu. Atsižvelgta iš dalies. Įvertinus tai, kad fiksuotas mokestis yra itin paprasta ir daugeliui suprantama mokesčio sumokėjimo forma, orientuota į patį smulkiausią verslą, nesiūloma jos visiškai atsisakyti, tačiau mažinama pajamų riba, iki kurios pajamos šiuo mokesčiu gali būti apmokestinamos. Siūloma didesnė riba nei taikant mokesčio kreditą, įvertinus tai, kad kreditas taikomas apmokestinamosioms pajamoms, o fiksuotas mokestis – apyvartai, todėl įvertinant galimų išlaidų dalį nustatoma didesnė 20 000 riba. Smulkiojo verslininko sąskaitos įteisinimas palengvins individualią veiklą vykdančio verslininko mokesčių apskaičiavimą pagal galiojančius įstatymus, tačiau nebus atskiras mokestinis režimas. Be to, diskusijos dėl smulkiojo verslininko sąskaitos parametrų dar vyksta, todėl Įstatymo projekto nuostatas vertinti šio būsimo instrumento kontekste nėra pagrindo.
Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacija Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacija Jaunųjų rinkos dalyvių asociacija Siūlo išlaikyti galimybę įsigijus verslo liudijimą prekes parduoti ir paslaugas teikti ir juridiniams asmenims (iki 4 500 eurų ribos), nes:
Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacija Jaunųjų rinkos dalyvių asociacija Nenustatyti minimalaus 30 dienų laikotarpio, kuriam gali būti išduodamas verslo liudijimas, nes dažnu atveju gyventojo vykdoma veikla yra tik papildoma ir nenuolatinio pobūdžio. Įvertinta. Įstatymo projektas netikslinamas, įvertinus tai, kaip nurodoma ir aiškinamajame rašte, kad fiksuotas pajamų mokestis mokamas nuo individualios veiklos, kuri iš esmės yra tęstinio pobūdžio. Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacija Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacija Palikti verslo liudijimą gyvenamosios paskirties patalpų nuomai dėl galimo nuomotojų grįžimo į „šešėlį“ dėl nepatogios mokesčio sumokėjimo sistemos ir sunkesnės kontrolės. Įvertinta.
Įvertinta. Įstatymo projektas netikslinamas, įvertinus aiškinamajame rašte pateiktus argumentus dėl poreikio užtikrinti nuoseklų fiksuoto pajamų mokesčio traktavimą, kai fiksuotas pajamų mokestis galėtų būti mokamas tik iš tų veiklos rūšių pajamų, kurios laikomos individualia veikla. Pastabos dėl investicinės sąskaitos Investor’s Forum Lietuvos bankų asociacija (2023 m. balandžio 7 d. el. laiškas) Lietuvos bankas Pajamoms iš investicinės sąskaitos taikyti 500 eurų lengvatą:
Tarpusavio skolinimo ir sutelktinio finansavimo asociacija (2023 m. balandžio 5 d. el. laiškas) Lietuvos bankų asociacija AB Nasdaq Vilnius (2023 m. balandžio 11 d raštas Nr. 1.2-525 1.2-184) Investavimo rezultatui taikyti analogiškas lengvatas kaip ir išmokoms pagal ilgalaikio pensijų kaupimo bei investicinio gyvybės draudimo sutartis. Pagrindiniai argumentai:
AB Nasdaq Vilnius, Lietuvos bankų asociacija papildomai siūlo svarstyti kitas lengvatų/paskatų alternatyvas, pvz. įmokas atimti iš gyventojo pajamų, subsidijuoti pirminį įnašą. Įvertinta.
Įvertinta. Siūlomas modelis leidžia atidedant apmokestinimo momentą kartu įvertinti įvairių finansinių priemonių tiek pirkimo pardavimo, tiek ir laikymo rezultatą, taip pat neriboja galimos per investicinę sąskaitą investuoti sumos, dėl ko siūlomas režimas vertintinas kaip alternatyvi lengvata, todėl taikyti papildomų lengvatų nesiūloma. Lietuvos ūkininkų sąjunga Neįvesti investicinės sąskaitos, nes neaiški jos nauda ūkininko ūkiui. Įvertinta. Siūlymas yra orientuotas į pajamų iš investavimo apmokestinimo pokyčius, t. y. nesusijęs su ūkininko vykdoma veikla. Tarpusavio skolinimo ir sutelktinio finansavimo asociacija Tikslinti investicinės sąskaitos formuluotę, numatant, kad investicine sąskaita gali būti laikoma ne tik gyventojo turima, bet ir finansų rinkos dalyvio vardu atidaryta sąskaita, per kurią gyventojo vardu atliekamos investicijos į tam tikus finansinius produktus, taip pat kelių investuotojų bendrai atidaryta sąskaita. Įvertinta. Siūlomos formuluotės, leidžiančios gyventojui investicine sąskaita laikyti ir jam nepriklausančią bendrą maklerio įmonės ar sutelktinio finansavimo platformos vardu atidarytą sąskaitą, atneštų administravimo sunkumų, tačiau vertinant esamą formuluotę, numatančią, kad iš gyventojo turimos sąskaitos lėšų gali būti daromos investicijos į sutelktinį finansavimą, iš esmės apima ir tuos atvejus, kai dėl finansų rinkos specifikos lėšos pirma turi patekt į rinkos dalyvio tikslinę sąskaitą, o tik tada gali būti įsigyjamos investicijos. Atitinkamai, siūloma formuluotė neriboja gyventojo galimybių investicine sąskaita laikyti jo kartu su kitu asmeniu atidarytą sąskaitą, jeigu tokia sąskaita visų bendraturčių naudojama tik investavimo tikslais. Užsieniečių gaunamas palūkanas priskirti prie neapmokestinamųjų pajamų, siekiant didinti investavimo Lietuvoje patrauklumą. Įvertinta. Siūlymas nėra tiesiogiai susijęs su pateiktomis projekto nuostatomis.
Lietuvos mokesčių konsultantų asociacija Lietuvos verslo konfederacija (siūlymai teikiami 2023 m. birželio 12 d. rašte teikiant papildomas pastabas dėl patikslinto Įstatymo projekto) Leisti investicijas ir į:
Leisti investicijas į indėlius, valstybės taupymo lakštus, įmokas į investicinį gyvybės draudimą bei pensijų kaupimą. Įvertinta. Įstatymo projekto tikslinti nesiūloma atsižvelgiant į tai, kad investicine sąskaita siekiama aktyvesnio gyventojų įsitraukimo į investavimą; be to, išlaikant lengvatas gyvybės draudimo ir pensijų kaupimo išmokoms, šiuos produktus netikslinga įtraukti į investicinės sąskaitos režimą, kaip lemiantį didesnį šių produktų grąžos, orientuotos į papildomas pajamas senatvėje, apmokestinimą. Lietuvos verslo konfederacija (siūlymai teikiami 2023 m. birželio 12 d. rašte teikiant papildomas pastabas dėl patikslinto Įstatymo projekto) Į investicinės sąskaitos apibrėžimą įtraukti ne tik pinigų, bet ir pačių produktų sąskaitas. Įvertinta. Apibrėžimo nesiūloma tikslinti atsižvelgiant į tai, kad finansinių produktų sąskaitoje vykstantys pokyčiai (t.y. vienų finansinių priemonių keitimas kitomis) mokesčių prasme aktualūs tiek, kiek jie atsispindi pinigų sąskaitose. Lengvatos pajamoms iš akcijų opcionų plėtra Ernst&Young Baltic 2023-04-11 raštas Nr. bn Įstatyme aiškiau apibrėžti situacijas, atitinkančias įstatymo tikslus, nepaliekant jų aiškinti administratoriui. Įvertinta.
Įvertinta. Patikslintame Įstatymo projekte apibrėžiama, kokiam sandoriui taikoma nustatyta lengvata, nepaliekant neaiškumų dėl pasirinkimo sandorio sąvokos aiškinimo. Investor‘s Forum Pasirinkimo sandorio trukmę iki realizavimo trumpinti iki 1 m. Pagrindiniai argumentai:
Lietuvos verslo konfederacija Lengvatą taikyti ne tik akcijų, bet ir kitų darbuotojų lojalumo skatinimo planų atveju. Įvertinta. Atsižvelgiant į tai, kad nustatant lengvatą pasirinkimo sandoriams, kaip darbuotojų motyvavimo priemonei, buvo numatyta sietis būtent su darbuotojo valdomų akcijų verte ir jo galimybe tapti akcininku ateityje (kas papildomai prisideda prie darbuotojo efektyvumo ir produktyvumą darbe), kartu lengvatos netaikant kitoms priemonėms (planams), kuriais lengviau pakeisti darbuotojui norimą išmokėti apmokestinamą premiją. Pastabos dėl mokesčio lengvatos dovanoms iš artimųjų siaurinimui Ernst&Young Baltic Lietuvos pramoninkų konfederacija Investor‘s Forum Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacija Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmai Lietuvos ūkininkų sąjunga Lietuvos verslo konfederacija Atsisakyti siūlymo apmokestinti dovanas tarp artimų giminaičių.
Pagrindiniai argumentai:
Lietuvos mokesčių konsultantų asociacija Svartyti nustatyti aukštesnes ribas ar konkrečius apmokestinamus objektus; neaiškus siūlomų ribų pagrindimas. Atsižvelgta iš dalies. Atsižvelgiant į žemės ūkio veiklos specifiką, siūloma neapmokestinamosioms pajamoms priskirti iš artimiausių šeimos narių dovanų gautą turtą, kuris buvo naudojamas individualioje žemės ūkio veikloje, su sąlyga, kad dovaną gavęs gyventojas tęs šios veiklos vykdymą; brolių, seserų dovanoto tirto atveju neapmokestinamų pajamų riba padidinta iki sumos, siūlomos nustatyti iš kitų artimų šeimos narių gautoms neapmokestinamosioms pajamoms. Savivaldybių asociacija Iš esmės pritaria dovanų apmokestinimui, bet siūlo kitą modelį: visais atvejais taikyti standartinę (šiuo metu galiojančią) neapmokestinamų dovanų 2500 eurų sumą, o šią sumą viršijančioms dovanoms iš sutuoktinių, vaikų, tėvų taikyti lengvatinį 1-2 proc. mokesčio tarifą, dovanoms iš kitų giminaičių (senelių, vaikaičių, brolių, seserų) taikyti lengvatinį 3-5 proc. mokesčio tarifą. Pagrindiniai argumentai:
Pritariant dovanų apmokestinimui siūloma neapmokestinamos dovanos vertės ribą taikyti jos nesiejant su mokestiniu laikotarpiu. Įvertinta.
Įvertinta. Įstatymo projektas netikslinamas atsižvelgiant į bendrą principą, kad gyventojų pajamų mokesčio mokestinis laikotarpis yra kalendoriniai metai, taip pat galimus administravimo sunkumus, įskaitant senaties terminą, taikomą apskaičiuojant gyventojo mokėtiną mokestį. Pastabos dėl galimybės iš pajamų atimti įmokas pagal gyvybės draudimo ir pensijų kaupimo sutartis siaurinimo Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacija (2023 m. balandžio 7 d. raštas Nr. 1071) Lietuvos laisvosios rinkos institutas Lietuvos verslo konfederacija (lengvatas siūloma išlaikyti ir 2023 m. birželio 12 d. rašte teikiant papildomas pastabas dėl patikslinto Įstatymo projekto) Lietuvos mokesčių konsultantų asociacija Jaunųjų rinkos dalyvių asociacija Nepritaria mokesčio lengvatos įmokoms pagal gyvybės draudimo ir pensijų kaupimo sutartis siaurinimui.
Pagrindiniai argumentai:
10 metų laikotarpis vertintinas kaip pakankamas gyventojui prisitaikyti prie pasikeitusių apmokestinimo sąlygų. Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacija (2023 m. balandžio 11 d. raštas Nr. 2304-11) Nepritaria lengvatos įmokoms į pensijų fondus naikinimui Pagrindiniai argumentai:
Keisti taikomą mokesčio lengvatą įmokoms į II pakopos pensijų fondus, atsisakant 3 proc. išlygos, taip paskatinant kaupti ir tuos gyventojus, kurie neturi galimybių atitinkamo dydžio įmokas mokėti reguliariai, bei įvertinant, kad atitinkam išlyga netaikoma III pakopos fondų atveju. Įvertinta.
Įvertinta. Įstatymo projektas netikslinamas, įvertinus kaupimo II pakopoje ypatumus, t. y. tai, kad iki tam tikros ribos valstybė jau ir taip prisideda papildomomis įmokomis. Kiti siūlymai ir pastabos Investor‘s Forum NPD taikyti pajamoms iki 2 VDU, t. y. iki 3369,80 EUR.
Pagrindiniai argumentai:
NPD taikyti visoms pajamoms, kurios apmokestinamos 20 proc. tarifu, nes dabar dirbantieji naudojasi 625 eurų NPD, o individualią veiklą vykdantys bet kokiu atveju moka 5 proc. Įvertinta. Nors NPD taikymo tvarka nekeičiama, tačiau vertinant siūlymą atsižvelgta į tai, kad MMA gaunantis darbuotojas, prisitaikantis projektu siūlomą maksimalų NPD vis dar moka pajamų mokestį, kuris sudarys apie 3 proc., t. y. tiek pat, kiek siūloma ir individualią veiklą vykdančiam gyventojui, gaunančiam iki 15 000 apmokestinamųjų pajamų. Investor‘s Forum Galėtų būti įvedamos lengvatos gyventojams, leidžiančios deklaruojant apmokestinamąsias metines pajamas atskaityti tam tikras su tvarumu susijusias išlaidas (pvz. elektromobilio, saulės jėgainių įsigijimui, ar kt.). Įvertinta. Lengvata didžiausią naudą teiktų didesnes pajamas gaunantiems.
Be to, tikslinė parama yra teikiama su tvarumu susijusiems objektams įsigyti. Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmai, Mažinti dabar esančių bene 72 mokesčių tipų skaičių. Įvertinta. Nėra visai tikslu įvardyti tai kaip skirtingus „mokesčių tipus“, nes minimi skirtumai (įskaitant skirtingų kodų priskyrimą pajamoms deklaravimo tikslais) atsiranda ne tik dėl įstatyme nustatytų skirtingų apmokestinimo sąlygų atskiroms pajamų rūšims, tačiau ir mokesčių administravimo tikslais. Įvairios kūrybines ir kultūrines profesijas ir veiklas vienijančios asociacijos ir organizacijos (iki 30 asociacijų) Siūloma vienodinti individualią veiklą vykdančių asmenų pajamų skirstymo A ir B klasės pajamoms tvarką, juridinių asmenų mokamas pajamas atlikėjams pripažįstant B klasės pajamomis. Įvertinta. Siūlymas nėra susijęs su institucijoms ir visuomenei teiktomis konkrečiomis Įstatymo projekto nuostatomis, dėl ko sprendimui dėl šių siūlymų priimti reikalingas papildomas siūlymų vertinimas. Lietuvos auditorių rūmai Projekte nepateikiami siūlymai dėl skaidresnės ir aiškesnės mažųjų bendrijų narių apmokestinimo sistemos. Įvertinta. Siūlymas nėra susijęs su institucijoms ir visuomenei teiktomis konkrečiomis Įstatymo projekto nuostatomis, dėl ko sprendimui dėl šių siūlymų priimti reikalingas papildomas siūlymų vertinimas. Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacija Visus projekte numatomus konkrečius dydžius numatyti ne fiksuotomis sumomis, o susieti su kintančia infliacija. Įvertinta. Įstatymo projekte dalis dydžių nurodomi konkrečia eurų suma, atsižvelgiant į tai, kad ne visais atvejais pasikeitus ekonominiams rodikliams yra tikslinga automatiškai keisti visus įstatyme nustatytus dydžius (pvz., kalbant apie mokesčio lengvatas); be to, automatinis dydžių keitimas be atskiro netekimų įvertinimo galėtų turėti neigiamą įtaką valstybės ir savivaldybių biudžetų planavimui.
Lietuvos verslo konfederacija (2023 m. birželio 12 d. rašte teikiant papildomas pastabas dėl patikslinto Įstatymo projekto) Siūloma aiškiai apibrėžti, kad už papildomo pajamų mokesčio išskaičiavimą ir sumokėjimą atsakingas pats gyventojas, neatsižvelgiant į tai, kokiai klasei (A ar B) gautos pajamos priskirtinos. Įvertinta.
Įvertinta. Projekte nesiūloma įtraukti papildomų nuostatų šio klausimo reglamentavimui, atsižvelgiant į tai, kad sistemiškai aiškinant įstatymo bei Įstatymo projekto nuostatas dėl mokesčio apskaičiavimo ir sumokėjimo tvarkos ir terminų, prievolė sumokėti papildomą mokestį ir pagal galiojančias/siūlomas nuostatas tenka pačiam gyventojui, nes šis mokestis išskaičiuojamas ir sumokamas ne nuo konkrečios išmokos šios išmokos išmokėjimo metu, o nuo bendrų visų rūšių gyventojo pajamų pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, dėl ko mokestį išskaičiuojantis asmuo tokio mokesčio apskaičiuoti negalėtų. [¹] OECD Tax Policy Reviews: Lithuania 2022 | en | OECD [²] Strengthening the design of the tax and benefit system in Lithuania to reduce inequality and poverty and stimulate economic growth; OECD Tax Policy Reviews: Lithuania 2022 | en | OECD Taxation and the future of work: How tax systems influence choice of employment form; 20f7164a-en.pdf (oecd-ilibrary.org) [³] 36955_91fc34c23b45b9cd434ffba0d0b4653a.pdf (lb.lt) [⁴] 22535_imp_8b79df977ceee66c4f642425a960c743.elektroninio dokumento nuorašas (lrv.lt) [⁵] 39962_7ec6e0f0108847c4083ee6b81fb04680.pdf (lb.lt) [⁶] Pvz.: https://www.lb.lt/uploads/documents/files/2018%2004%2030%20LB%20vertinimai%20ir%20pasiulymai%20del%20mokesciu%20pertvarkos_fin.pdf [⁷] https://finmin.lrv.lt/lt/aktualus-valstybes-finansu-duomenys/mokesciu-darbo-grupe [⁸] Nevertinant asmenų, gavusių individualios veiklos pajamų iš žemės ūkio veiklos, kurie dažniausiai deklaruoja faktines sąnaudas. [⁹] PSD įmokų grindys individualioje veikloje nėra taikomos, jei šios įmokos yra mokamos nuo kitos rūšies pajamų, pavyzdžiui, kai asmuo tuo pačiu metu dirba pagal darbo sutartį, yra valstybės tarnautojas, pareigūnas, gauna ligos, motinystės, vaiko priežiūros išmokas ir kt.
Projekte nesiūloma įtraukti papildomų nuostatų šio klausimo reglamentavimui, atsižvelgiant į tai, kad sistemiškai aiškinant įstatymo bei Įstatymo projekto nuostatas dėl mokesčio apskaičiavimo ir sumokėjimo tvarkos ir terminų, prievolė sumokėti papildomą mokestį ir pagal galiojančias/siūlomas nuostatas tenka pačiam gyventojui, nes šis mokestis išskaičiuojamas ir sumokamas ne nuo konkrečios išmokos šios išmokos išmokėjimo metu, o nuo bendrų visų rūšių gyventojo pajamų pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, dėl ko mokestį išskaičiuojantis asmuo tokio mokesčio apskaičiuoti negalėtų. [¹] OECD Tax Policy Reviews: Lithuania 2022 | en | OECD [²] Strengthening the design of the tax and benefit system in Lithuania to reduce inequality and poverty and stimulate economic growth; OECD Tax Policy Reviews: Lithuania 2022 | en | OECD Taxation and the future of work: How tax systems influence choice of employment form; 20f7164a-en.pdf (oecd-ilibrary.org) [³] 36955_91fc34c23b45b9cd434ffba0d0b4653a.pdf (lb.lt) [⁴] 22535_imp_8b79df977ceee66c4f642425a960c743.elektroninio dokumento nuorašas (lrv.lt) [⁵] 39962_7ec6e0f0108847c4083ee6b81fb04680.pdf (lb.lt) [⁶] Pvz.: https://www.lb.lt/uploads/documents/files/2018%2004%2030%20LB%20vertinimai%20ir%20pasiulymai%20del%20mokesciu%20pertvarkos_fin.pdf [⁷] https://finmin.lrv.lt/lt/aktualus-valstybes-finansu-duomenys/mokesciu-darbo-grupe [⁸] Nevertinant asmenų, gavusių individualios veiklos pajamų iš žemės ūkio veiklos, kurie dažniausiai deklaruoja faktines sąnaudas. [⁹] PSD įmokų grindys individualioje veikloje nėra taikomos, jei šios įmokos yra mokamos nuo kitos rūšies pajamų, pavyzdžiui, kai asmuo tuo pačiu metu dirba pagal darbo sutartį, yra valstybės tarnautojas, pareigūnas, gauna ligos, motinystės, vaiko priežiūros išmokas ir kt. PSD įmokos nuo individualios veiklos pajamų iš viso nėra mokamos (tad ir PSD grindys nėra taikomos), jei asmuo yra draustas valstybės lėšomis (turi būtinąjį stažą senatvės pensijai gauti, yra studentas, studijuojantis pagal nuolatines studijų programas ir kt.). [¹⁰] Prezumpcinėms sąnaudoms ši riba šiek tiek kitokia, priklauso nuo to, kokios yra faktinės patirtos sąnaudos, pavyzdžiui. jei asmuo renkasi deklaruoti prezumpcines sąnaudas, kai jo faktinės sąnaudos yra 10 procentų nuo apyvartos, ši riba yra 16,875 tūkst. eurų pelno prieš mokesčius. [¹¹] EBPO rekomenduoja šalims plačiau taikyti turto perdavimo mokesčius (pvz., paveldimo turto ir dovanų apmokestinimas), nes jie:
Inheritance Taxation in OECD Countries | READ online (oecd-ilibrary.org) [¹²] 2018 metais buvo deklaruota 461,4 mln. eurų gautų dovanų iš artimų giminaičių, bent 95 procentų šių asmenų gaunamų dovanų vertė neviršija 100 000 eurų, tačiau pagal vertę sandoriai iki šios sumos sudaro apie 60 procentų sandorių vertės. [¹³] Iš Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos atliktoje studijoje „Apmokestinimas žemės ūkyje“ pateiktos informacijos matyti, kad mokesčių lengvatos ūkio perdavimo artimiesiems atveju, siekiant užtikrinti sklandų ūkio veiklos tęstinumą, yra gana įprasta užsienio šalių praktika. Taxation in Agriculture | OECD iLibrary (oecd-ilibrary.org)
2, 6, 8, 13¹, 16, 17, 18, 18², 19, 20, 21, 22,
2023-06-26 Nr. XIVP-2929 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto 11 straipsnio 5 dalimi siūloma pakeisti Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas)
pajamos yra „<...> pajamos, gautos iš sutuoktinių, vaikų (įvaikių), tėvų (įtėvių), brolių, seserų, vaikaičių ir senelių, šiems dovanojimo būdu perdavus žemės ūkio veikloje naudojamą turtą, jeigu dovanotas turtas bus naudojamas apdovanotojo individualioje žemės ūkio veikloje bent 3 metus nuo dovanojimo dienos; kitų iš sutuoktinių, vaikų (įvaikių), tėvų (įtėvių), brolių, seserų, vaikaičių ir senelių dovanojimo būdu gautų pajamų suma (vertė), neviršijanti
siūlymas svarstytinas keliais aspektais. Pirma, projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad „įvertinus žemės ūkio veiklos specifiką ir siekiant nesudaryti mokestinių kliūčių žemės ūkio veiklos tęstinumui perdavus ūkininko ūkį (turtą) šeimos nariams, siūloma nustatyti, kad žemės ūkio veikloje naudojamo turto perdavimas artimiesiems yra neapmokestinamas, tačiau tik su sąlyga, kad dovaną gavęs artimasis toliau vykdys žemės ūkio veiklą bent 3 metus nuo dovanos gavimo dienos“. Pažymėtina, jog ne tik žemės ūkio veikloje naudojamo turto apmokestinimas padovanojus turtą artimiesiems gali sudaryti mokestinių kliūčių veiklos tęstinumui.
Tiek žemės ūkio individualiai veiklai vykdyti, tiek apgyvendinimo, turizmo, statybų ar kitai individualiai veiklai vykdyti gali būti naudojamas turtas, kurio vertė viršija 300 000 eurų, ir kuris dovanojamas artimiesiems su tikslu, kad jie toliau naudotų šį turtą tai pačiai individualiai veiklai vykdyti. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad veikla gali būti vykdoma pasirenkant ne tik individualios veiklos vykdymo formą, fiziniai asmenys, planuodami savo ūkinę veiklą yra laisvi pasirinkti veiklos vykdymo formą, įskaitant ir vykdyti ūkinę veiklą įsteigus juridinį asmenį. Ūkinės veiklos vykdymui pasirinkus įsteigti juridinį asmenį priklausomai nuo pasirinktos juridinio asmens teisinės formos dovanojimo objektu gali būti akcijos, pajai, perleidžiamos dalyvio teisės ar kt. Atitinkamai ir žemės ūkio ar bet kuriai kitai, pavyzdžiui, apgyvendinimo, turizmo, statybų ar kitai veiklai, kuria gali būti užsiimama vykdant individualią veiklą, vykdyti gali būti įsteigiamas juridinis asmuo. Taigi siekis „nesudaryti mokestinių kliūčių veiklos tęstinumui“ neturėtų būti siejamas tik su viena veiklos rūšimi (žemės ūkio veikla) ar su viena atitinkamos veiklos forma (individualia veikla), kai egzistuoja tiek kitos veiklos rūšys, tiek veiklos formos. Vienas iš pagrindinių apmokestinimo teisinio reglamentavimo ir taikymo principų yra mokesčių mokėtojų lygybės principas, kuris įtvirtina konstitucinį asmenų lygiateisiškumo principą, nustatytą Konstitucijos 29 straipsnyje. Šis principas draudžia diskriminuoti mokesčių mokėtojus (jų grupes) ar dėl tam tikrų priežasčių sudaryti išskirtines apmokestinimo sąlygas pastariesiems.
Pastebėtina, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad Konstitucijos
diskriminacijos bei privilegijų draudimą (2003 m. lapkričio 17 d. nutarimas). Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad konstitucinis visų asmenų lygybės principas, kurio turi būti laikomasi ir leidžiant įstatymus, ir juos taikant, ir vykdant teisingumą, įpareigoja vienodus faktus teisiškai vertinti vienodai ir draudžia iš esmės tokius pat faktus savavališkai vertinti skirtingai (inter alia 2012 m. vasario 27 d., 2017 m. sausio 25 d., 2022 m. vasario 10 d. nutarimai). Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintas asmenų lygiateisiškumo principas suponuoja pareigą įstatymų leidėjui nustatyti vienodą (nediferencijuotą) teisinį reguliavimą tam tikrų asmenų kategorijų, esančių vienodoje padėtyje, atžvilgiu, kai tarp tų asmenų kategorijų nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad nevienodas jų traktavimas būtų objektyviai pateisinamas (inter alia 2013 m. vasario 22 d., 2015 m. vasario 6 d., 2019 m. rugsėjo 19 d. nutarimai). Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad galima nustatyti diferencijuotą teisinį reguliavimą tam tikriems asmenims, priklausantiems skirtingoms kategorijoms, tik tada, jeigu tarp šių asmenų yra tokio pobūdžio skirtumų, kurie tokį diferencijuotą reguliavimą daro objektyviai pateisinamą. Priešingu atveju toks teisinis reguliavimas būtų laikomas kaip įtvirtinantis privilegiją.
Šiame kontekste pažymėtina, kad Konstitucija nesaugo ir negina tokių asmens įgytų teisių, kurios savo turiniu yra privilegijos; privilegijų gynimas ir apsauga reikštų, kad yra pažeidžiami konstituciniai asmenų lygiateisiškumo, teisingumo principai (Konstitucinio Teismo 1995 m. gruodžio 22 d., 2000 m. gruodžio 6 d., 2003 m. kovo 17 d., 2003 m. lapkričio 17 d., 2003 m. gruodžio 3 d., 2008 m. gruodžio 24 d. nutarimai). Pažymėtina, jog projekto aiškinamajame rašte nėra nurodyta, kokie yra objektyvūs skirtumai tarp asmenų, užsiimančių žemės ūkio ir kita individualia veikla, taip pat tarp asmenų, kurie užsiima žemės ūkio veikla vykdydami individualią veiklą ar pasirinkdami kitą veiklos modelį, kad projektu siūlomas teisinis reguliavimas galėtų būti laikomas pagrįsta diferenciacija. Taigi projektu siūlomos nuostatos, kiek tai susiję su pajamų, gautų iš sutuoktinių, vaikų (įvaikių), tėvų (įtėvių), brolių, seserų, vaikaičių ir senelių, šiems dovanojimo būdu perdavus žemės ūkio veikloje naudojamą turtą, pripažinimu neapmokestinamosiomis pajamomis neribojant pajamų sumos, kai gyventojų pajamų mokesčiu apmokestinama visų kitų rūšių dovanų, gautų iš sutuoktinių, vaikų (įvaikių), tėvų (įtėvių), brolių, seserų, vaikaičių ir senelių, suma (vertė), viršijanti
29 straipsnio 1 dalyje įtvirtintam asmenų lygiateisiškumo principui. Antra, atkreiptinas dėmesys, kad žemės ūkio veikloje naudojamas turtas jį padovanojus asmeniui, kuris taip pat vykdo žemės ūkio veiklą, tačiau yra pasirinkęs kitą veiklos formą (pavyzdžiui, yra registravęs ne individualią žemės ūkio veiklą, o įsteigęs juridinį asmenį, kuris užsiima žemės ūkio veikla) gali būti naudojamas nebūtinai individualioje žemės ūkio veikloje, tačiau bus naudojamas tai pačiai paskirčiai – žemės ūkio veiklai.
Svarstytina, ar tos pačios veiklos formos pasirinkimas naudojant padovanotą turtą žemės ūkio veiklai vykdyti yra būtinas. 2. Projekto 2 straipsniu siūloma pakeisti keičiamo įstatymo 6 straipsnį ir jo 1 dalies 2 punkte nustatyti, kad „Fiksuoto dydžio pajamų mokestis mokamas už pageidaujamą kalendorinių metų laikotarpį, bet ne trumpesnį kaip 30 dienų iš eilės, išskyrus atvejus, kai mokestis mokamas paskutinį kalendorinių metų mėnesį už laikotarpį iki kalendorinių metų pabaigos, taip pat kai mokestis mokamas iki turimo leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje arba Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimo gyventi Europos Sąjungoje, išduotų Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nustatyta tvarka, galiojimo pabaigos, jeigu fiksuoto dydžio pajamų mokestį moka užsienietis“. Teikiamas siūlymas svarstytinas tuo aspektu, kad be projekte nustatytų atvejų yra ir kitų objektyvių situacijų, kai fiksuoto dydžio pajamų mokestis turėtų būti mokamas už trumpesnį nei 30 dienų laikotarpį.
Pavyzdžiui, kai fizinis asmuo galutinai išvyksta iš Lietuvos; kai fizinis asmuo tampa nedarbingas ar dėl kitų priežasčių turi neplanuotai nutraukti vykdomą (tokiu atveju jis nutrauktų individualią veiklą ir likusi sumokėta fiksuoto dydžio pajamų mokesčio dalis būtų grąžinta arba įskaityta kitam laikotarpiui); kai fizinis asmuo negali atitinkamos veiklos vykdyti dėl nuo jo nepriklausančių aplinkybių (pasikeitus oro sąlygoms, nustačius veiklos apribojimus ir pan.); kai fizinis asmuo parduoda savo pagamintus rankdarbius, keramikos dirbinius ir pan. kelis kartus per metus (tradicinių mugių metu), tačiau klientų paieškos ar kitų su šia veikla susijusių veiksmų neatlieka. Be to, šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 4, 5, 10, 11 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (reg. Nr. XIVP-2933) 5 straipsnio 2 dalimi keičiamoje Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 12 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad „Verslo liudijimus turintys asmenys socialinio draudimo įmokas moka už kalendorinį veiklos vykdymo mėnesį, kurį galioja verslo liudijimas. Jeigu asmuo pagal verslo liudijimą dirba ne visą kalendorinį mėnesį, socialinio draudimo įmokos mokamos už visą kalendorinį mėnesį.“ Taigi pagal abiejuose projektuose dėstomas nuostatas galėtų susidaryti situacija, kai vykdant individualią veiklą su verslo liudijimu ne nuo pirmos mėnesio dienos, tektų mokėti socialinio draudimo įmokas už 2 mėnesius, nors individuali veikla būtų vykdoma tik 30 dienų, o asmeniui, siekiančiam vykdyti individualią veiklą su verslo liudijimu tik vasario mėnesį, socialinio draudimo įmokas reikės mokėti ne mažiau kaip už 2 mėnesius. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projektas neturėtų būti patikslintas. 3.
keičiamo įstatymo 12¹ straipsnio 10 dalyje siūloma nustatyti, kad
„dovanojimo ar paveldėjimo būdu gauti finansiniai produktai gyventojo sprendimu
gali būti laikomi įsigytais per investicinę sąskaitą, apie tokį sprendimą informuojant mokesčio administratorių. Dovanojimo ar paveldėjimo būdu gautų finansinių produktų, laikomų įsigytais per investicinę sąskaitą, įsigijimo kaina apskaičiuojama Įstatymo 19 straipsnyje nustatyta tvarka“. Atkreiptinas dėmesys, jog per investicinę sąskaitą įsigyti finansiniai produktai gali būti dovanojami, todėl svarstytina, ar projekto nereikėtų papildyti nuostatomis, reglamentuojančiomis šiuos teisinius santykius. 4. Projekto 11 straipsnio 6 dalimi keičiamo įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 39 punkte siūloma nustatyti, kad neapmokestinamosiomis pajamomis laikoma gyventojo nauda, gauta asmeniui, susijusiam su gyventoju darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais, apmokėjus (visiškai ar iš dalies) kelionės išlaidas, skirtas gyventojui atvykti į darbo vietą ir parvykti iš jos. Pagal projekto 27 straipsnio 1 dalį siūloma nustatyti, kad aptariama nuostata įsigaliotų 2024 m. sausio 1 d. Pažymėtina, kad atitinkamas nuostatas siūloma nustatyti ir Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 4, 5, 10, 11 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (reg. Nr. XIVP-2933) 4 straipsnio 2 dalimi keičiamame Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 27 punkte, tačiau šio pakeitimo įsigaliojimą siūloma nustatyti 2025 m. sausio 1 d. Atsižvelgus į tai, abiejų projektų nuostatos derintinos tarpusavyje. Atitinkamai ši pastaba taikytina ir projekto 11 straipsnio 7 dalimi keičiamo įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 58 punktui. 5.
dalimi keičiamo įstatymo 18 straipsnio 12 dalyje siūloma nustatyti, kad apskaičiuojant apmokestinamąsias individualios veiklos pajamas, gyventojo pasirinkimu vietoj kitose šio straipsnio dalyse nurodytų patirtų išlaidų gyventojo, kuris verčiasi individualia veikla, leidžiamais atskaitymai gali būti pripažįstama suma, lygi 20 procentų gautų (uždirbtų) individualios veiklos pajamų, kai individualios veiklos pajamos neviršija 55 000 eurų per mokestinį laikotarpį. Teikiamas siūlymas svarstytinas. Kartu su projektu pateiktame aiškinamajame rašte nurodoma, kad „įvertinus tai, kad pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) mokėtojai bet kokiu atveju turi vesti detalią apskaitą, t.y. be kita ko, kaupti prekių ar paslaugų įsigijimo dokumentus PVM tikslais, o paprastai PVM mokėtoju tampama viršijus Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatyme nustatytą pajamų (apyvartos) ribą, siūloma galimybę kaip išlaidas atskaityti fiksuotą dalį pajamų sumos (20 proc.) individualią veiklą vykdantiems gyventojams palikti, tik kai jų mokestinio laikotarpio individualios veiklos pajamos neviršija 55 000 eurų sumos“. Svarstytina, ar individualią veiklą vykdančių gyventojų galimybės atskaityti fiksuotą dalį pajamų sumos susiejimas su prievolės registruotis PVM mokėtoju atsiradimu yra pagrįstas. Pastebėtina, jog pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 71 straipsnio 2 dalį PVM pajamų (apyvartos) riba yra skaičiuojama ne už kalendorinius metus, o už „metus (paskutinius 12 mėnesių)“, kai gyventojų pajamų mokesčio mokestinis laikotarpis – kalendoriniai metai. Be to, PVM mokėtojai detalią apskaitą pradeda vesti nuo registravimosi PVM mokėtoju, kai tuo tarpu detalią apskaitą gyventojų pajamų mokesčio tikslais mokesčių mokėtojui jau reikėtų būti susivedus nuo atitinkamo mokestinio laikotarpio pradžios (kalendorinių metų pradžios), t. y. už praėjusį laikotarpį. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projekto nuostatos neturėtų būti patobulintos. 6.
keičiamo įstatymo 35 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad nuolatinis Lietuvos gyventojas, prieš pradėdamas vykdyti kokios nors rūšies individualią veiklą, privalo apie tai informuoti mokesčio administratorių centrinio mokesčio administratoriaus nustatyta tvarka. Atkreiptinas dėmesys, kad tik kartu su projektu pateikto aiškinamojo rašto priede nurodoma, jog „individualią veiklą planuojančio vykdyti gyventojo pareiga įregistruoti veiklą paankstės tik viena diena“. Svarstytina, ar siekiant teisinio aiškumo, projektas neturėtų būti papildytas atitinkama nuostata. 7. Pagal projekto 1 straipsnio 1 dalį įstatymas, išskyrus jo 3, 4, 9, 10, 14, 15, 21 straipsnius, 23 straipsnio 1, 2, 3 ir 5 dalis, 24 straipsnį įsigaliotų 2024 m. sausio 1 d. Atsižvelgus į Seimo statute nustatytas įstatymų priėmimo procedūras ir terminus, laikytina, jog teikiamas projektas galėtų būti priimtas vėliau negu
įsigaliojimo. Pažymėtina, kad tai prieštarautų Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 3 daliai bei Mokesčių administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 daliai, pagal kurią „Lietuvos Respublikos Seimas turi užtikrinti, kad Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymai, nustatantys naują mokestį, naują mokesčio tarifą, mokesčio lengvatą, sankcijas už mokesčių įstatymų pažeidimus arba iš esmės pakeičiantys apmokestinimo tam tikru mokesčiu tvarką ar apmokestinimo teisinio reglamentavimo bei taikymo principus, turėtų įsigalioti ne anksčiau kaip po 6 mėnesių nuo jų paskelbimo dienos“. Atsižvelgus į tai, koreguotina įstatymo įsigaliojimo data. 8. Projektas taisytinas vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijomis, patvirtintomis teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 „Dėl Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“: projekto 22 straipsnio pakeitimų esmėje skaičius „22“ keistinas skaičiumi „27“. 9.
9Teisės departamentas,
atsižvelgdamas į tai, kad 2023 m. birželio 21 d. įregistruotas projektas įrašytas į 2023 m. birželio 27 d. Seimo posėdžio darbotvarkę, pasilieka sau teisę patikslinti ar (ir) papildyti šią išvadą. Departamento direktorius Dainius Zebleckis R. Dirgėlienė, tel. (8 5) 239 6350, el. p. [email protected] A. Dulevičiūtė-Akimovienė, tel. (8 5) 239 6164, el. p. [email protected]
Kaimo reikalų komitetas
2, 6, 8, 13¹, 16, 17, 18, 18²,
1Komiteto posėdyje dalyvavo: Viktoras Pranckietis – Komiteto pirmininkas, Vidmantas Kanopa –
Komiteto pirmininko pavaduotojas, Komiteto nariai: Juozas Baublys, Jonas Gudauskas, Vigilijus Jukna, Kęstutis Mažeika, Sergejus Jovaiša. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-06-26 11(17) 5(1)
įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1.Projekto 11 straipsnio 5 dalimi siūloma pakeisti Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 17 straipsnio 1 dalies 26 punktą ir jame nustatyti, kad neapmokestinamosios pajamos yra „<...> pajamos, gautos iš sutuoktinių, vaikų (įvaikių), tėvų (įtėvių), brolių, seserų, vaikaičių ir senelių, šiems dovanojimo būdu perdavus žemės ūkio veikloje naudojamą turtą, jeigu dovanotas turtas bus naudojamas apdovanotojo individualioje žemės ūkio veikloje bent 3 metus nuo dovanojimo dienos; kitų iš sutuoktinių, vaikų (įvaikių), tėvų (įtėvių), brolių, seserų, vaikaičių ir senelių dovanojimo būdu gautų pajamų suma (vertė), neviršijanti 300 000 eurų per mokestinį laikotarpį <...>“. Teikiamas siūlymas svarstytinas keliais aspektais.
Pirma, projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad
„įvertinus žemės ūkio veiklos specifiką ir siekiant nesudaryti mokestinių
kliūčių žemės ūkio veiklos tęstinumui perdavus ūkininko ūkį (turtą) šeimos nariams, siūloma nustatyti, kad žemės ūkio veikloje naudojamo turto perdavimas artimiesiems yra neapmokestinamas, tačiau tik su sąlyga, kad dovaną gavęs artimasis toliau vykdys žemės ūkio veiklą bent 3 metus nuo dovanos gavimo dienos“. Pažymėtina, jog ne tik žemės ūkio veikloje naudojamo turto apmokestinimas padovanojus turtą artimiesiems gali sudaryti mokestinių kliūčių veiklos tęstinumui. Tiek žemės ūkio individualiai veiklai vykdyti, tiek apgyvendinimo, turizmo, statybų ar kitai individualiai veiklai vykdyti gali būti naudojamas turtas, kurio vertė viršija 300 000 eurų, ir kuris dovanojamas artimiesiems su tikslu, kad jie toliau naudotų šį turtą tai pačiai individualiai veiklai vykdyti. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad veikla gali būti vykdoma pasirenkant ne tik individualios veiklos vykdymo formą, fiziniai asmenys, planuodami savo ūkinę veiklą yra laisvi pasirinkti veiklos vykdymo formą, įskaitant ir vykdyti ūkinę veiklą įsteigus juridinį asmenį. Ūkinės veiklos vykdymui pasirinkus įsteigti juridinį asmenį priklausomai nuo pasirinktos juridinio asmens teisinės formos dovanojimo objektu gali būti akcijos, pajai, perleidžiamos dalyvio teisės ar kt. Atitinkamai ir žemės ūkio ar bet kuriai kitai, pavyzdžiui, apgyvendinimo, turizmo, statybų ar kitai veiklai, kuria gali būti užsiimama vykdant individualią veiklą, vykdyti gali būti įsteigiamas juridinis asmuo. Taigi siekis „nesudaryti mokestinių kliūčių veiklos tęstinumui“ neturėtų būti siejamas tik su viena veiklos rūšimi (žemės ūkio veikla) ar su viena atitinkamos veiklos forma (individualia veikla), kai egzistuoja tiek kitos veiklos rūšys, tiek veiklos formos.
Vienas iš pagrindinių apmokestinimo teisinio reglamentavimo ir taikymo principų yra mokesčių mokėtojų lygybės principas, kuris įtvirtina konstitucinį asmenų lygiateisiškumo principą, nustatytą Konstitucijos 29 straipsnyje. Šis principas draudžia diskriminuoti mokesčių mokėtojus (jų grupes) ar dėl tam tikrų priežasčių sudaryti išskirtines apmokestinimo sąlygas pastariesiems. Pastebėtina, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintas visų asmenų lygybės principas apima ir diskriminacijos bei privilegijų draudimą (2003 m. lapkričio 17 d. nutarimas). Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad konstitucinis visų asmenų lygybės principas, kurio turi būti laikomasi ir leidžiant įstatymus, ir juos taikant, ir vykdant teisingumą, įpareigoja vienodus faktus teisiškai vertinti vienodai ir draudžia iš esmės tokius pat faktus savavališkai vertinti skirtingai (inter alia 2012 m. vasario 27 d.,
straipsnyje įtvirtintas asmenų lygiateisiškumo principas suponuoja pareigą įstatymų leidėjui nustatyti vienodą (nediferencijuotą) teisinį reguliavimą tam tikrų asmenų kategorijų, esančių vienodoje padėtyje, atžvilgiu, kai tarp tų asmenų kategorijų nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad nevienodas jų traktavimas būtų objektyviai pateisinamas (inter alia 2013 m. vasario 22 d., 2015 m. vasario 6 d., 2019 m. rugsėjo 19 d. nutarimai).
Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad galima nustatyti diferencijuotą teisinį reguliavimą tam tikriems asmenims, priklausantiems skirtingoms kategorijoms, tik tada, jeigu tarp šių asmenų yra tokio pobūdžio skirtumų, kurie tokį diferencijuotą reguliavimą daro objektyviai pateisinamą. Priešingu atveju toks teisinis reguliavimas būtų laikomas kaip įtvirtinantis privilegiją. Šiame kontekste pažymėtina, kad Konstitucija nesaugo ir negina tokių asmens įgytų teisių, kurios savo turiniu yra privilegijos; privilegijų gynimas ir apsauga reikštų, kad yra pažeidžiami konstituciniai asmenų lygiateisiškumo, teisingumo principai (Konstitucinio Teismo 1995 m. gruodžio 22 d., 2000 m. gruodžio 6 d., 2003 m. kovo 17 d., 2003 m. lapkričio 17 d., 2003 m. gruodžio
nurodyta, kokie yra objektyvūs skirtumai tarp asmenų, užsiimančių žemės ūkio ir kita individualia veikla, taip pat tarp asmenų, kurie užsiima žemės ūkio veikla vykdydami individualią veiklą ar pasirinkdami kitą veiklos modelį, kad projektu siūlomas teisinis reguliavimas galėtų būti laikomas pagrįsta diferenciacija.
Taigi projektu siūlomos nuostatos, kiek tai susiję su pajamų, gautų iš sutuoktinių, vaikų (įvaikių), tėvų (įtėvių), brolių, seserų, vaikaičių ir senelių, šiems dovanojimo būdu perdavus žemės ūkio veikloje naudojamą turtą, pripažinimu neapmokestinamosiomis pajamomis neribojant pajamų sumos, kai gyventojų pajamų mokesčiu apmokestinama visų kitų rūšių dovanų, gautų iš sutuoktinių, vaikų (įvaikių), tėvų (įtėvių), brolių, seserų, vaikaičių ir senelių, suma (vertė), viršijanti 300 000 eurų per mokestinį laikotarpį, prieštarauja Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtintam asmenų lygiateisiškumo principui. Antra, atkreiptinas dėmesys, kad žemės ūkio veikloje naudojamas turtas jį padovanojus asmeniui, kuris taip pat vykdo žemės ūkio veiklą, tačiau yra pasirinkęs kitą veiklos formą (pavyzdžiui, yra registravęs ne individualią žemės ūkio veiklą, o įsteigęs juridinį asmenį, kuris užsiima žemės ūkio veikla) gali būti naudojamas nebūtinai individualioje žemės ūkio veikloje, tačiau bus naudojamas tai pačiai paskirčiai – žemės ūkio veiklai. Svarstytina, ar tos pačios veiklos formos pasirinkimas naudojant padovanotą turtą žemės ūkio veiklai vykdyti yra būtinas.
Nepritarti Pažymėtina, kad atsižvelgiant į Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą, Įstatymo projektu siūlomos nuostatos, kad
„<...> pajamos, gautos iš sutuoktinių, vaikų (įvaikių), tėvų (įtėvių),
brolių, seserų, vaikaičių ir senelių, šiems dovanojimo būdu perdavus žemės ūkio veikloje naudojamą turtą, jeigu dovanotas turtas bus naudojamas apdovanotojo individualioje žemės ūkio veikloje bent 3 metus nuo dovanojimo dienos; kitų iš sutuoktinių, vaikų (įvaikių), tėvų (įtėvių), brolių, seserų, vaikaičių ir senelių dovanojimo būdu gautų pajamų suma (vertė), neviršijanti
Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintam asmens lygiateisiškumo principui. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-06-26 2(6)
2.Projekto 2 straipsniu siūloma pakeisti keičiamo įstatymo 6 straipsnį ir jo 1 dalies 2 punkte nustatyti, kad „Fiksuoto dydžio pajamų mokestis mokamas už pageidaujamą kalendorinių metų laikotarpį, bet ne trumpesnį kaip 30 dienų iš eilės, išskyrus atvejus, kai mokestis mokamas paskutinį kalendorinių metų mėnesį už laikotarpį iki kalendorinių metų pabaigos, taip pat kai mokestis mokamas iki turimo leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje arba Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimo gyventi Europos Sąjungoje, išduotų Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nustatyta tvarka, galiojimo pabaigos, jeigu fiksuoto dydžio pajamų mokestį moka užsienietis“. Teikiamas siūlymas svarstytinas tuo aspektu, kad be projekte nustatytų atvejų yra ir kitų objektyvių situacijų, kai fiksuoto dydžio pajamų mokestis turėtų būti mokamas už trumpesnį nei 30 dienų laikotarpį.
Pavyzdžiui, kai fizinis asmuo galutinai išvyksta iš Lietuvos; kai fizinis asmuo tampa nedarbingas ar dėl kitų priežasčių turi neplanuotai nutraukti vykdomą (tokiu atveju jis nutrauktų individualią veiklą ir likusi sumokėta fiksuoto dydžio pajamų mokesčio dalis būtų grąžinta arba įskaityta kitam laikotarpiui); kai fizinis asmuo negali atitinkamos veiklos vykdyti dėl nuo jo nepriklausančių aplinkybių (pasikeitus oro sąlygoms, nustačius veiklos apribojimus ir pan.); kai fizinis asmuo parduoda savo pagamintus rankdarbius, keramikos dirbinius ir pan. kelis kartus per metus (tradicinių mugių metu), tačiau klientų paieškos ar kitų su šia veikla susijusių veiksmų neatlieka. Be to, šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 4, 5, 10, 11 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (reg. Nr. XIVP-2933) 5 straipsnio 2 dalimi keičiamoje Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 12 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad „Verslo liudijimus turintys asmenys socialinio draudimo įmokas moka už kalendorinį veiklos vykdymo mėnesį, kurį galioja verslo liudijimas. Jeigu asmuo pagal verslo liudijimą dirba ne visą kalendorinį mėnesį, socialinio draudimo įmokos mokamos už visą kalendorinį mėnesį.“ Taigi pagal abiejuose projektuose dėstomas nuostatas galėtų susidaryti situacija, kai vykdant individualią veiklą su verslo liudijimu ne nuo pirmos mėnesio dienos, tektų mokėti socialinio draudimo įmokas už 2 mėnesius, nors individuali veikla būtų vykdoma tik 30 dienų, o asmeniui, siekiančiam vykdyti individualią veiklą su verslo liudijimu tik vasario mėnesį, socialinio draudimo įmokas reikės mokėti ne mažiau kaip už 2 mėnesius. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projektas neturėtų būti patikslintas. Pritarti 3.
6(12¹)
keičiamo įstatymo 12¹ straipsnio 10 dalyje siūloma nustatyti, kad „dovanojimo ar paveldėjimo būdu gauti finansiniai produktai gyventojo sprendimu gali būti laikomi įsigytais per investicinę sąskaitą, apie tokį sprendimą informuojant mokesčio administratorių. Dovanojimo ar paveldėjimo būdu gautų finansinių produktų, laikomų įsigytais per investicinę sąskaitą, įsigijimo kaina apskaičiuojama Įstatymo 19 straipsnyje nustatyta tvarka“. Atkreiptinas dėmesys, jog per investicinę sąskaitą įsigyti finansiniai produktai gali būti dovanojami, todėl svarstytina, ar projekto nereikėtų papildyti nuostatomis, reglamentuojančiomis šiuos teisinius santykius. Pritarti
siūloma nustatyti, kad neapmokestinamosiomis pajamomis laikoma gyventojo nauda, gauta asmeniui, susijusiam su gyventoju darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais, apmokėjus (visiškai ar iš dalies) kelionės išlaidas, skirtas gyventojui atvykti į darbo vietą ir parvykti iš jos. Pagal projekto 27 straipsnio 1 dalį siūloma nustatyti, kad aptariama nuostata įsigaliotų 2024 m. sausio 1 d. Pažymėtina, kad atitinkamas nuostatas siūloma nustatyti ir Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 4, 5, 10, 11 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (reg. Nr. XIVP-2933) 4 straipsnio 2 dalimi keičiamame Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 27 punkte, tačiau šio pakeitimo įsigaliojimą siūloma nustatyti 2025 m. sausio 1 d. Atsižvelgus į tai, abiejų projektų nuostatos derintinos tarpusavyje. Atitinkamai ši pastaba taikytina ir projekto 11 straipsnio 7 dalimi keičiamo įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 58 punktui. Pritarti
12(18) 4(12) 5.
Projekto 12 straipsnio 4 dalimi keičiamo įstatymo
apmokestinamąsias individualios veiklos pajamas, gyventojo pasirinkimu vietoj kitose šio straipsnio dalyse nurodytų patirtų išlaidų gyventojo, kuris verčiasi individualia veikla, leidžiamais atskaitymai gali būti pripažįstama suma, lygi 20 procentų gautų (uždirbtų) individualios veiklos pajamų, kai individualios veiklos pajamos neviršija 55 000 eurų per mokestinį laikotarpį. Teikiamas siūlymas svarstytinas. Kartu su projektu pateiktame aiškinamajame rašte nurodoma, kad „įvertinus tai, kad pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) mokėtojai bet kokiu atveju turi vesti detalią apskaitą, t.y. be kita ko, kaupti prekių ar paslaugų įsigijimo dokumentus PVM tikslais, o paprastai PVM mokėtoju tampama viršijus Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatyme nustatytą pajamų (apyvartos) ribą, siūloma galimybę kaip išlaidas atskaityti fiksuotą dalį pajamų sumos (20 proc.) individualią veiklą vykdantiems gyventojams palikti, tik kai jų mokestinio laikotarpio individualios veiklos pajamos neviršija 55 000 eurų sumos“. Svarstytina, ar individualią veiklą vykdančių gyventojų galimybės atskaityti fiksuotą dalį pajamų sumos susiejimas su prievolės registruotis PVM mokėtoju atsiradimu yra pagrįstas. Pastebėtina, jog pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 71 straipsnio 2 dalį PVM pajamų (apyvartos) riba yra skaičiuojama ne už kalendorinius metus, o už „metus (paskutinius 12 mėnesių)“, kai gyventojų pajamų mokesčio mokestinis laikotarpis – kalendoriniai metai. Be to, PVM mokėtojai detalią apskaitą pradeda vesti nuo registravimosi PVM mokėtoju, kai tuo tarpu detalią apskaitą gyventojų pajamų mokesčio tikslais mokesčių mokėtojui jau reikėtų būti susivedus nuo atitinkamo mokestinio laikotarpio pradžios (kalendorinių metų pradžios), t. y. už praėjusį laikotarpį.
patobulintos. Pritarti
25(35)
straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad nuolatinis Lietuvos gyventojas, prieš pradėdamas vykdyti kokios nors rūšies individualią veiklą, privalo apie tai informuoti mokesčio administratorių centrinio mokesčio administratoriaus nustatyta tvarka. Atkreiptinas dėmesys, kad tik kartu su projektu pateikto aiškinamojo rašto priede nurodoma, jog „individualią veiklą planuojančio vykdyti gyventojo pareiga įregistruoti veiklą paankstės tik viena diena“. Svarstytina, ar siekiant teisinio aiškumo, projektas neturėtų būti papildytas atitinkama nuostata. Pritarti
1
projekto 1 straipsnio 1 dalį įstatymas, išskyrus jo 3, 4, 9, 10, 14, 15, 21 straipsnius, 23 straipsnio 1, 2, 3 ir 5 dalis, 24 straipsnį įsigaliotų 2024 m. sausio 1 d. Atsižvelgus į Seimo statute nustatytas įstatymų priėmimo procedūras ir terminus, laikytina, jog teikiamas projektas galėtų būti priimtas vėliau negu
įsigaliojimo.
Pažymėtina, kad tai prieštarautų Teisėkūros pagrindų įstatymo
daliai, pagal kurią „Lietuvos Respublikos Seimas turi užtikrinti, kad Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymai, nustatantys naują mokestį, naują mokesčio tarifą, mokesčio lengvatą, sankcijas už mokesčių įstatymų pažeidimus arba iš esmės pakeičiantys apmokestinimo tam tikru mokesčiu tvarką ar apmokestinimo teisinio reglamentavimo bei taikymo principus, turėtų įsigalioti ne anksčiau kaip po 6 mėnesių nuo jų paskelbimo dienos“. Atsižvelgus į tai, koreguotina įstatymo įsigaliojimo data. Pritarti
projektų rengimo rekomendacijomis, patvirtintomis teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 „Dėl Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“: projekto 22 straipsnio pakeitimų esmėje skaičius „22“ keistinas skaičiumi „27“. Pritarti 3.Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos ūkininkų sąjunga, 2023-04-06 Nr. 23-04/128 * Ūkininkų bendruomenė kategoriškai nepritaria: 1.Sprendimo pasiūlymui Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo projekte pripažinti netekusiu galios 18 straipsnio 11 dalį, kuriuo nuo individualios veiklos pajamų gyventojo mokėtinos VSD ir PSD įmokos butų neleidžiami atskaitymai.
Pritarti Kaimo reikalų komiteto 1 pasiūlymas: Siekiant sumažinti ūkininkų mokestinę naštą Komitetas siūlo sumokėtas VSD ir PSD įmokas priskirti prie ribojamų dydžių leidžiamų atskaitymų GPM atžvilgiu, t.y. dalis sumokėtų įmokų gali būti priskiriama leidžiamiems atskaitymams pvz. 50 proc sumokėtų įmokų. Todėl komitetas siūlo palikti galioti dabartinį reglamentavimą. 2. Sprendimo pasiūlymui Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo projekte pakeisti 18 straipsnio 12 dalį, kuriame siūloma, kad tik gyventojai, kurie nėra PVM mokėtojai, galėtų naudotis galimybe dokumentais nefiksuoti išlaidų, o dokumentais nefiksuojamų išlaidų suma būtų mažinama nuo
Dėl išlaidų fiksavimo: Įstatymo projektu siūloma, kad tik gyventojai, kurie nėra PVM mokėtojai galėtų naudotis galimybe dokumentais nefiksuoti išlaidų, o dokumentais nefiksuojamų išlaidų suma mažinama nuo 30 proc. iki 20 proc. pajamų. Pažymėtina, kad dėl šių pakeitimų ūkininkai GPM mokėtojai iš viso praranda galimybę nefiksuoti išlaidų, todėl kad visi ūkininkai GPM mokėtojai yra ir PVM mokėtojais. Tačiau pastebėtina, kad ūkininkų produkcijos savikaina yra didelė, todėl dažnu atveju ūkininkai pasirenka fiksuoti faktiškai patirtas išlaidas. 3. Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo projekte su siūlomu mažinti apmokestinamos individualios veiklos pajamų per metus ribomis ir GPM procento didinimu iki 25 proc., kai planuojama, jog palaipsniui nuo
siektų 20 proc. ir maksimaliai netgi 32 proc., jeigu būtų pasiekta 120 VDU individualių pajamų riba, sumuojant visų rūšių pajamas.
Įmonės, dirbančios kaip UAB, AB, ZŪB, gaunančios pajamų iki 300 000 Eur, turinčios iki 10 darbuotojų, savo pelną apmokestina 5 proc. tarifu, o pirmų metų jų veiklos pelnas apmokestinamas 0 proc. tarifu. Be to, tokioms įmonėms siūloma mokesčių pakete Pelno mokesčio įstatymo 5 straipsnio 2 dalies keitimas panaikinti reikalavimą darbuotojų skaičiui iki 10, dar palengvins turimas sąlygas. Didesnės įmonės moka maksimaliai iki 15 proc. pelno mokestį, tad siūlomas individualios veiklos apmokestinimo prilyginimas su darbo užmokesčio pajamas gaunančiais tikrai prasilenkia su bet kokia logika. Pritarti Kaimo reikalų komiteto 2 pasiūlymas: Komitetas nepritaria mokestinės naštos ūkininkams didinimui (siūlymui mažinti apmokestinamos individualios veiklos pajamų per metus ribas ir GPM procento didinimui) Siūlome palikti esamą reglamentavimą. 4. Pasiūlymui, jog būtų sumuojamos visų rūšių pajamos ir jos taip dar kartą būtų apmokestinamos papildomai, kai nuo kiekvienų iš jų ir taip yra sumokami priklausomi mokesčiai kiekvienai gaunamai pajamų rūšiai. Nepritarti Pasiūlymas nėra aiškiai suformuluotas 5.Pasiūlymui, kad verslo liudijimo maksimali pajamų suma būtų mažinama nuo 45 tūkst. Eur iki 20 tūkst. Eur. Kaimo vietovėse ir taip yra nelengva susikurti sau darbo vietą, o lėtai atsirandantys smulkūs verslai leidžia žmonėms pragyventi, nebūti pašalpų prašytojais. Nepritarti Ši nuostata taikoma visiems vykdantiems veiklą su verslo liudijimu, o ne konkrečiai žemės ūkio veiklos subjektams. Pastebėtina, kad šis pakeitimas palies nežymią žemės ūkio veiklą vykdančių subjektų dalį, kadangi su verslo liudijimais vykdomos tik kelios žemės ūkio veiklos: bitininkystė, bičių medaus ir vaško gavyba; sliekų ir kitų kirminų, sausumos moliuskų, sraigių ūkių veikla.
6.Pasiūlymui Gyventojų pajamų mokesčių įstatymo projekte "Investicinė sąskaita" atsiradimui (siūlymas papildyti 2 straipsnį nauja 39 dalimi, 8 straipsnio 7 dalimi ir 121 straipsniu), kuri tikrai yra per sudėtinga suprasti, kam ji yra reikalinga ir kaip ja ūkininkas galės disponuoti savo veikloje, kokia jis prasmė ir nauda ūkio veiklai. Nepritarti „Investicinės sąskaitos“ naudojimas yra laisvanoriškas, asmuo gali rinktis ją naudoti ar ne. 7.Daug abejonių kelia Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme ir siūlymai apmokestinti dovanas iš artimųjų (siūlomas 17 straipsnio
nekurti bendro ūkio, kai vienas iš sutuoktinių perduoda asmeninį turtą į bendrą ūkį, skyrybų atveju galimai nukentėtų silpnesnioji pusė dėl mažesnių mokesčių mokėjimo pasirinkimo, tėvai susidurtų su dilema perleidžiant ūkius vaikams. Perėmę jauni žmonės iš savo tėvų, senelių ūkį, gamybinius pastatus, žemę, gyvulius, techniką tikrai viršys dovanojimu būdų siūlomą apmokestinimo ribą ir bus priversti tiesiog skolintis lėšų, kad sumokėti jiem s priklausantį GPM bei spręsti, ką daryti su tolimesne ūkio veikla. Pritarti Po Vyriausybės lygmenyje vykusių diskusjų įstatymo projekto nuostatos dėl dovanojimo būdu gauto žemės ūkio veikloje naudojamo turto apmokestinimo pakeistos:
Įstatymo projektu prie neapmokestinamųjų pajamų priskiriama pajamos, gautos iš sutuoktinių, vaikų (įvaikių), tėvų (įtėvių), vaikaičių ir senelių, šiems dovanojimo būdu perdavus žemės ūkio veikloje naudojamą turtą, jeigu dovanotas turtas bus naudojamas apdovanotojo individualioje žemės ūkio veikloje bent 3 metus nuo dovanojimo dienos.
Numatyta, kad perleidžiant ūkį , t. y. žemės ūkio veikloje naudojamą turtą artimam giminaičiui dovanojimo būdu, pajamų suma (vertė), neapmokestinama. Kitų iš sutuoktinių, vaikų (įvaikių), tėvų (įtėvių), brolių, seserų, vaikaičių ir senelių dovanojimo būdu gautų pajamų suma
(vertė) būtų neapmokestinama GPM mokesčiu tuo atveju jeigu ji neviršys 300
per mokestinį laikotarpį gautų pajamų suma (vertė) būtų neapmokestinama GPM jeigu ji neviršys 2 500 eurų. 2. Lietuvos ūkininkų sąjunga, 2023-04-24 Nr. 23-04/149 * Siunčiame ūkininkų pasiūlymus dėl ūkininkų vykdomos veiklos, kurioje vietoje būtų galima padėti dėl atskirų padarytų išlaidų priskyrimo leidžiamiems atskaitymams:
1) Ūkininko visas patirtas žemės pirkimo išlaidas siūloma mokesčių tikslais priskirti žemės ūkio veiklos leidžiamiems atskaitymams. Pritarti Žemė naudojama žemės ūkio veikloje, tačiau ji nenusidėvi, todėl Komiteto vertinimu būtų tikslinga ūkininkams pritaikyti apmokestinamųjų pajamų mažinimo dėl vykdomo investicinio projekto lengvatą tokią pat, kaip yra taikoma juridiniams asmenims. 2) Leisti priskirti leidžiamiems atskaitymams pažeistų melioracinių sistemų atnaujinimą, kurios nėra ūkininko nuosavybė, o joms atnaujinti padarytos išlaidos šiuo metu nėra priskiriamos ūkininko vykdomai veiklai Pritarti Šiuo metu pažeistų melioracinių sistemų atnaujinimą, kuris nėra ūkininko nuosavybė, leidžiama priskirti leidžiamiems atskaitymams.
3) Siūloma leisti ūkininkams, vykdantiems individualią žemės ūkio veiklą, iš uždirbtų veiklos pajamų išsiimti lėšas saviems poreikiams, lygią sumokamoms VSD ir PSD įmokoms, paskaičiuotoms nuo apmokestinamųjų pajamų (šiuo metu nuo 90%) arba taikant 19,5% nuo paskaičiuotų apmokestinamųjų pajamų (šiuo metu nuo 90%) ir jas priskirti leidžiamiems atskaitymams. Pritarti Kaimo reikalų komiteto 1 pasiūlymas:
Siekiant sumažinti ūkininkų mokestinę naštą Komitetas siūlo sumokėtas VSD ir PSD įmokas priskirti prie ribojamų dydžių leidžiamų atskaitymų GPM atžvilgiu, t.y. dalis sumokėtų įmokų gali būti priskiriama leidžiamiems atskaitymams pvz. 50 proc sumokėtų įmokų. Todėl komitetas siūlo palikti galioti dabartinį reglamentavimą. 4. Siūloma apsvarstyti galimybę fiziniams asmenims, vykdantiems individualią veiklą, pritaikyti apmokestinamųjų pajamų mažinimo dėl vykdomo investicinio projekto lengvatą, tokią pat kaip yra taikoma juridiniams asmenims. Pritarti ŽŪM siūlė apsvarstyti galimybę fiziniams asmenims, vykdantiems individualią veiklą, pritaikyti apmokestinamųjų pajamų mažinimo dėl vykdomo investicinio projekto lengvatą, tokią pat kaip yra taikoma juridiniams asmenims. FM į šį siūlymą neatsižvelgė. Tačiau FM žadėjo papildyti 2022-09-25 įsakymą Nr. 303, numatant, kad momentinis nusidėvėjimas būtų taikomas didesniam turto sąrašui (papildomai krovininiams automobiliams, priekaboms ir puspriekabėms), bei nustatyti, kad momentinį nusidėvėjimą būtų galima taikyti ir ne naujam ilgalaikiam turtui. 5. Nepritariama siūlomam dovanų iš artimųjų apmokestinimui. Siūloma nustatyti didesnę - 500 000 Eur ribą.
Pritarti Pasiūlymas kartojasi, Komitetas pritarė. 3. Lietuvos ūkininkų sąjunga, 2023-08-10 Nr. 23-08/236 * LŪS pastebėjimai dėl dabar galiojančių ir siūlomų mokesčių keitimų:
moka tie ūkininkai, kurie registruoti PVM mokėtojų registre (registruojami į PVM mokėtojų registrą asmenys, kurių per 12 einamųjų mėn. pajamos viršijo 45
PVM mokėtojų registre (registruojami į PVM mokėtojų registrą asmenys, kurių per 12 einamųjų mėn. projekte siūloma, kad pajamos viršijo 55 000 Eur). Panaikinama galimybė iš skaičiuojamų apmokestinti pajamų atimti sumokėtas valstybinio socialinio draudimo (VSD) ir privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokas. Skaičiuojama, jog šeimos ūkiui, kuriame veiklą vykdo ūkininkas ir jo partnerė – žmona, kai ūkis gauna maždaug 300 tūkst. Eur pajamų per metus, atėmus jų ūkio veiklos galimas išlaidas (siekiančias maždaug 230 tūkst. Eur) dėl naikinamos galimybės atimti VSD ir PSD įmokas, dėl didėjančio GPM, mokestinė našta padidėtų keliasdešimt tūkstančių Eur per metus. Pritarti Kaimo reikalų komiteto 2 pasiūlymas: Komitetas nepritaria mokestinės naštos ūkininkams didinimui (siūlymui mažinti apmokestinamos individualios veiklos pajamų per metus ribas ir GPM procento didinimui) Siūlome palikti esamą reglamentavimą. Dėl VSD, PSD priskyrimo leidžiamiems atskaitymas žr. Kaimo reikalų komiteto 1 pasiūlymą:
Siekiant sumažinti ūkininkų mokestinę naštą Komitetas siūlo sumokėtas VSD ir PSD įmokas priskirti prie ribojamų dydžių leidžiamų atskaitymų GPM atžvilgiu, t.y. dalis sumokėtų įmokų gali būti priskiriama leidžiamiems atskaitymams pvz. 50 proc sumokėtų įmokų. Todėl komitetas siūlo palikti galioti dabartinį reglamentavimą. 2. Privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokos mokėtojais yra visi ūkininkai ir jų partneriai.
Kai žemės ūkio valdos ar ūkio ekonominis dydis yra 2 ir mažiau EDV, taikomas 2,33 proc. tarifas nuo MMA. Kai žemės ūkio valdos ar ūkio ekonominis dydis didesni nei 2 EDV dabar mokama 6,98 proc. nuo 90 proc. apmokestinamųjų pajamų, tačiau ne didesnės negu praėjusių metų 43 VDU sumos arba nuo 12 MMA, jeigu pajamos nėra deklaruojamos. Pagal siūlomą tvarką, kai žemės ūkio valdos ar ūkio ekonominis dydis didesni nei 2 EDV bus mokama 6,98 proc. nuo 90 proc. apmokestinamųjų pajamų, tačiau ne didesnės negu praėjusių metų 60 VDU sumos arba nuo 12 MMA, jeigu pajamos nėra deklaruojamos. Pritarti Komitetas nepritaria lubų kėlimui ir siūlo palikti esamą reglamentavimą. 4. Lietuvos žemės ūkio taryba, 2023-08-14 * LŽŪT kategoriškai nepritaria:
įstatymo projekte pripažinti netekusiu galios 18 straipsnio 11 dalį, kuriuo nuo individualios veiklos pajamų gyventojo mokėtinos VSD ir PSD įmokos butų neleidžiami atskaitymai. Pritarti Kaimo reikalų komiteto 1 pasiūlymas: Komitetas siūlo sumokėtas VSD ir PSD įmokas priskirti prie ribojamų dydžių leidžiamų atskaitymų GPM atžvilgiu. 2. Sprendimo pasiūlymui Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo projekte pakeisti 18 straipsnio 12 dalį, kuriame siūloma, kad tik gyventojai, kurie nėra PVM mokėtojai, galėtų naudotis galimybe dokumentais nefiksuoti išlaidų, o dokumentais nefiksuojamų išlaidų suma būtų mažinama nuo
Pasiūlymas kartojasi, Komitetas nepritarė. 3. Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo projekte su siūlomu mažinti apmokestinamos individualios veiklos pajamų per metus ribomis ir GPM procento didinimu iki 25 proc., kai planuojama, jog palaipsniui nuo
siektų 20 proc. ir maksimaliai netgi 32 proc., jeigu būtų pasiekta 120 VDU individualių pajamų riba, sumuojant visų rūšių pajamas.
Įmonės, dirbančios kaip UAB, AB, ŽŪB, gaunančios pajamų iki 300 000 Eur, turinčios iki 10 darbuotojų, savo pelną apmokestina 5 proc. tarifu, o pirmų metų jų veiklos pelnas apmokestinamas 0 proc. tarifu. Be to, tokioms įmonėms siūloma mokesčių pakete Pelno mokesčio įstatymo 5 straipsnio 2 dalies keitimas panaikinti reikalavimą darbuotojų skaičiui iki 10, dar palengvins turimas sąlygas. Didesnės įmonės moka maksimaliai iki 15 proc. pelno mokestį, tad siūlomas individualios veiklos apmokestinimo prilyginimas su darbo užmokesčio pajamas gaunančiais tikrai prasilenkia su bet kokia logika. Pritarti Kaimo reikalų komiteto 2 pasiūlymas: Komitetas nepritaria mokestinės naštos ūkininkams didinimui (siūlymui mažinti apmokestinamos individualios veiklos pajamų per metus ribas ir GPM procento didinimui) Siūlome palikti esamą reglamentavimą. 4. Pasiūlymui, jog būtų sumuojamos visų rūšių pajamos ir jos taip dar kartą būtų apmokestinamos papildomai, kai nuo kiekvienų iš jų ir taip yra sumokami priklausomi mokesčiai kiekvienai gaunamai pajamų rūšiai. Nepritarti
suma būtų mažinama nuo 45 tūkst. Eur iki 20 tūkst. Eur. Kaimo vietovėse ir taip yra nelengva susikurti sau darbo vietą, o lėtai atsirandantys smulkūs verslai leidžia žmonėms pragyventi, nebūti pašalpų prašytojais. Nepritarti Pasiūlymas kartojasi, Komitetas nepritarė. 6. Pasiūlymui Gyventojų pajamų mokesčių įstatymo projekte "Investicinė sąskaita" atsiradimui (siūlymas papildyti 2 straipsnį nauja 39 dalimi, 8 straipsnio 7 dalimi ir 121 straipsniu), kuri tikrai yra per sudėtinga suprasti, kam ji yra reikalinga ir kaip ja ūkininkas galės disponuoti savo veikloje, kokia jos prasmė ir nauda ūkio veiklai. Nepritarti Pasiūlymas kartojasi, Komitetas nepritarė.
4.Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo narys Andrius Bagdonas,
12 Argumentai: Dabartiniame reglamentavime savivaldybės gali nustatyti fiksuoto dydžio pajamų mokestį (sumokamas įsigyjant verslo liudijimą), kartu nustatant mokestinio laikotarpio sumą – 45
taip pat gali būti mokamas tik jei neviršijama 45 000 eurų pajamų riba. Finansų ministerijos siūlomu įstatymo projektu numatoma, kad fiksuotas pajamų mokestis galės būti taikomas tik individualios veiklos pajamoms iki 20 000 eurų, kartu išlaikant galimybę 10 procentų nuo šios sumos gauti iš juridinių asmenų, kurių vykdoma veikla nėra analogiška verslo liudijime įrašytai veiklos rūšiai. Sumažinus bendrą pajamų ribą, kuriai taikomas 10 procentų apribojimas teikti paslaugas juridiniams asmenims, siūloma atsisakyti perteklinio 10 procentų apribojimo. Pasiūlymas: 2 straipsnio pakeitimas. „Pakeisti 6 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
2) savivaldybių tarybų nustatyto fiksuoto dydžio pajamų mokestis mokamas už per mokestinį laikotarpį gautas pajamas, nuo kurių mokestis sumokamas įsigyjant verslo liudijimą. Savivaldybių tarybos turi teisę savo biudžeto sąskaita taikyti fiksuoto dydžio pajamų mokesčio už pajamas, gautas iš veiklos, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą, lengvatas.
Gyventojui pasirinkus mokėti fiksuoto dydžio pajamų mokestį, mokamas savivaldybės, kurios teritorijoje vykdoma verslo liudijime nurodytos rūšies veikla, tarybos nustatytas fiksuoto dydžio mokestis; veiklą vykdant kelių savivaldybių teritorijose, mokamas gyventojo deklaruotos gyvenamosios vietos savivaldybės tarybos nustatytas fiksuoto dydžio mokestis. Šis mokestis mokamas apmokestinant 20 000 eurų per mokestinį laikotarpį neviršijančias individualios veiklos pajamas (kai vykdoma kelių rūšių veikla, pajamos sudedamos). Pajamos, gautos iš juridinių asmenų, gali sudaryti ne daugiau kaip 10 procentų nuo 20 000 eurų sumos, o. vVerslo liudijime nurodytos veiklos rūšis negali būti viena iš veiklos, kuria verčiasi juridinis asmuo, rūšių. Šias sumas per mokestinį laikotarpį viršijančios individualios veiklos pajamos apmokestinamos taikant šios dalies
dalį) sumokėto fiksuoto dydžio pajamų mokesčio dalis, proporcingai tenkanti tai mokestinio laikotarpio daliai, kai gyventojo individualios veiklos pajamos viršija 20 000 eurų, įskaitoma į gyventojo nuo tų pajamų mokėtino pajamų mokesčio sumą. Fiksuoto dydžio pajamų mokestis mokamas už pageidaujamą kalendorinių metų laikotarpį, bet ne trumpesnį kaip 30 dienų iš eilės, išskyrus atvejus, kai mokestis mokamas paskutinį kalendorinių metų mėnesį už laikotarpį iki kalendorinių metų pabaigos, taip pat kai mokestis mokamas iki turimo leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje arba Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimo gyventi Europos Sąjungoje, išduotų Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nustatyta tvarka, galiojimo pabaigos, jeigu fiksuoto dydžio pajamų mokestį moka užsienietis;“. Spręsti pagrindiniame komitete 2.
Seimo narys Andrius Bagdonas,
2 Argumentai: Įstatymo projektu siekiama uždrausti pagal verslo liudijimą teikti nekilnojamojo pagal prigimtį daikto nuomos paslaugas. Atsižvelgiant į tai, kad tokiu būdu būtų ribojama asmenų galimybė veikti bei tai, jog šie ribojimai gali pastūmėti daugelį visuomenės narių į šešėlį, siūloma tokio reglamentavimo atsisakyti. Pasiūlymas: 1 straipsnio pakeitimas. Pakeisti 1 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Pakeisti 2 straipsnio 22 dalį ir ją išdėstyti taip:
liudijimas – šio Įstatymo ir jį įgyvendinančių teisės aktų nustatyta tvarka išduotas dokumentas, patvirtinantis nustatyto fiksuoto dydžio pajamų mokesčio sumokėjimą verčiantis individualia veikla ir
(arba) nekilnojamojo pagal prigimtį daikto nuomos veikla, jeigu šios ši veiklos rūšys įtrauktos rūšis įtraukta į Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą veiklos rūšių sąrašą.“
3Seimo narys Andrius Bagdonas,
5 Argumentai: Vienas iš pagrindinių apmokestinimo teisinio reglamentavimo ir taikymo principų yra mokesčių mokėtojų lygybės principas, kuris įtvirtina konstitucinį asmenų lygiateisiškumo principą, nustatytą Konstitucijos 29 straipsnyje. Šis principas draudžia diskriminuoti mokesčių mokėtojus (jų grupes) ar dėl tam tikrų priežasčių sudaryti išskirtines apmokestinimo sąlygas pastariesiems. Numatytas reglamentavimas išskiria tik vieną veiklos rūšį, kuriai būtų taikomas, taip sudarydamas prielaidą, kad ūkininkas ar bet koks kitas fizinis asmuo, įsteigęs ar veikdamas kitoje formoje, o ne individualioje veikloje, galės laisvai, be papildomo apmokestinimo disponuoti savo turtu. Be kita ko, nustatant dovanų vertę, nuo kurios yra apmokestinamos dovanos, antrą kartą bus apmokestinamas tas pats turtas, nuo kurio jau buvo sumokėti mokesčiai. Atsižvelgiant į tai, siūloma palikti dovanų apmokestinimo reglamentavimą tokį, koks jis yra iki dabar. Pasiūlymas: 11 straipsnio pakeitimas.
Pakeisti 11 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Pakeisti 17 straipsnio 1 dalies 26 punktą ir jį išdėstyti taip:
26) paveldėjimo būdu gautos pajamos, kurios yra mokesčio objektas pagal Lietuvos Respublikos paveldimo turto mokestį reglamentuojančius teisės aktus; pajamos, gautos iš sutuoktinių, vaikų (įvaikių), tėvų (įtėvių), brolių, seserų, vaikaičių ir senelių, šiems dovanojimo būdu gautos pajamos perdavus žemės ūkio veikloje naudojamą turtą, jeigu dovanotas turtas bus naudojamas apdovanotojo individualioje žemės ūkio veikloje bent 3 metus nuo dovanojimo dienos; kitų iš sutuoktinių, vaikų (įvaikių), tėvų (įtėvių), brolių, seserų, vaikaičių ir senelių dovanojimo būdu gautų pajamų suma (vertė), neviršijanti 300 000 eurų per mokestinį laikotarpį; taip pat iš kitų gyventojų dovanojimo būdu per mokestinį laikotarpį gautų pajamų suma (vertė), neviršijanti 2 500 eurų;“. Spręsti pagrindiniame komitete
Mitalas, Monika Ošmianskienė, Tomas Vytautas Raskevičius, Ieva Pakarklytė, Marius Matijošaitis, Silva Lengvinienė, Artūras Žukauskas,
1169 Argumentai: Neapmokestinamosioms pajamoms natūra yra taikomi individualūs reikalavimai ar sumos. Tačiau kiekvienam sektoriui ar darbuotojui ne visos pajamos natūra yra vienodai aktualios. Pavyzdžiui, remiantis Airijos tyrimu Ireland Benefits Survey, sporto salės abonementu statybų sektoriuje naudojosi tik 3,2 proc. darbuotojų, kai tuo tarpu IT sektoriuje - 33 proc. darbuotojų. Atsižvelgiant į skirtingus sektorių ir darbuotojų poreikius, siūlome sudaryti pajamų natūra sąrašą, kurioms būtų skiriama bendra neapmokestinama suma (toliau – krepšelis).
Į šį sąrašą būtų galima įtraukti nemokamą arba dalinai kompensuojamą maistą (šiuo metu apmokestinama), parkavimo vietos bei kelionės į darbą ir iš jo išlaidas, įskaitant transporto priemonių įsigijimą, nuomą ir dalijimosi paslaugas (šiuo metu neapmokestinama sumokėjus (visiškai ar iš dalies) už geležinkelio ar kelių viešojo transporto bilietus, skirtus gyventojui atvykti į darbo vietą ir parvykti iš jos), sporto salės abonementus bei sveikatinimo paslaugas (šiuo metu apmokestinama), apgyvendinimą (šiuo metu apmokestinama), papildomą sveikatos draudimą šeimos nariams (šiuo metu šis punktas neišskiriamas), darbo vietos įrengimą namuose (šiuo metu šis punktas neišskiriamas). Darbo vietos įrengimas namuose taip pat būtų naujas neapmokestinamasis objektas pajamoms natūra. Jis įtraukiamas remiantis tyrimu The Future of Work, kuriame privalumai, pritaikyti darbui namuose, priskiriami prie labiausiai aktualių naudų darbui ateityje. Pirminis neapmokestinamų pajamų natūra sąrašas sudarytas Ekonomikos ir inovacijų ministerijos vadovaujantis verslo atstovų nuomone ir kitų šalių praktika. Siekiant atliepti įvairių sektorių ir darbuotojų poreikius, būtų reikalinga sukurti daug skirtingų lengvatų, o našta valstybės biudžetui būtų didelė. Neapmokestinamojo krepšelio sukūrimas leistų atliepti įvairius poreikius, minimizuojant naštą valstybės biudžetui. Bendra neapmokestinama suma, kuri būtų skiriama darbuotojui, galėtų siekti 5 proc. nuo per mokestinį laikotarpį darbuotojui apskaičiuoto bruto darbo užmokesčio (vidutines pajamas gaunančio asmens metinis krepšelis būtų 1147,5 EUR pagal Finansų ministerijos vidutinio darbo užmokesčio 2022 m. rugsėjo prognozę 2023-iems metams). Viršijus numatytą ribą, pajamos gautos natūra nuo šią ribą viršijusios sumos būtų apmokestinamos įprastai.
Siekiant apriboti biudžeto netekimus atvejais, kai asmenys gauna labai dideles pajamas, tikslinga taikyti lengvatos lubas. Lubų dydis yra diskutuotinas, tačiau, pavyzdžiui, maksimalus krepšelis galėtų būti apribotas 2,5 vidutinių mėnesinių bruto šalies darbo užmokesčių per metus, t. y. maksimaliai 2023 m. siektų 2868,75 EUR. Siekiant apskaičiuoti galimus netekimus biudžetui, remiamasi tyrimu Non-taxable Benefits in Kind: Survey of Employees, kurio rezultatuose teigiama, kad 14 proc. darbuotojų gauna pasiūlymą pasinaudoti neapmokestinamomis pajamomis, 9 proc. iš visų darbuotojų pasinaudoja gautais pasiūlymais, panaudota suma siekia 63 proc. nuo visos galimos sumos. Šie dydžiai perskaičiuoti įtraukiant tik tas pajamas natūra, kurios patenka į siūlytiną sąrašą. Remiantis Sodros duomenimis, pajamų natūra krepšelio kaina biudžetui galėtų siekti apie 28 mln. eurų. Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto 11 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Pakeisti 17 straipsnio 1 dalies 39 punktą ir jį
išdėstyti taip:
„39) iš asmens, susijusio su gyventoju darbo santykiais
ar jų esmę atitinkančiais santykiais, per mokestinį laikotarpį gautų prizų ir dovanų vertė, neviršijanti 200 eurų, taip pat gyventojo nauda, gauta asmeniui, susijusiam su gyventoju darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais, sumokėjus (visiškai ar iš dalies) už geležinkelio ar kelių viešojo transporto bilietus, skirtus gyventojui atvykti į darbo vietą ir parvykti iš jos;“. Argumentai:
Neapmokestinamosioms pajamoms natūra yra taikomi individualūs reikalavimai ar sumos. Tačiau kiekvienam sektoriui ar darbuotojui ne visos pajamos natūra yra vienodai aktualios. Pavyzdžiui, remiantis Airijos tyrimu Ireland Benefits Survey, sporto salės abonementu statybų sektoriuje naudojosi tik 3,2 proc. darbuotojų, kai tuo tarpu IT sektoriuje - 33 proc. darbuotojų.
Atsižvelgiant į skirtingus sektorių ir darbuotojų poreikius, siūlome sudaryti pajamų natūra sąrašą, kurioms būtų skiriama bendra neapmokestinama suma (toliau – krepšelis). Į šį sąrašą būtų galima įtraukti nemokamą arba dalinai kompensuojamą maistą (šiuo metu apmokestinama), parkavimo vietos bei kelionės į darbą ir iš jo išlaidas, įskaitant transporto priemonių įsigijimą, nuomą ir dalijimosi paslaugas (šiuo metu neapmokestinama sumokėjus (visiškai ar iš dalies) už geležinkelio ar kelių viešojo transporto bilietus, skirtus gyventojui atvykti į darbo vietą ir parvykti iš jos), sporto salės abonementus bei sveikatinimo paslaugas (šiuo metu apmokestinama), apgyvendinimą (šiuo metu apmokestinama), papildomą sveikatos draudimą šeimos nariams (šiuo metu šis punktas neišskiriamas), darbo vietos įrengimą namuose (šiuo metu šis punktas neišskiriamas). Darbo vietos įrengimas namuose taip pat būtų naujas neapmokestinamasis objektas pajamoms natūra. Jis įtraukiamas remiantis tyrimu The Future of Work, kuriame privalumai, pritaikyti darbui namuose, priskiriami prie labiausiai aktualių naudų darbui ateityje. Pirminis neapmokestinamų pajamų natūra sąrašas sudarytas Ekonomikos ir inovacijų ministerijos vadovaujantis verslo atstovų nuomone ir kitų šalių praktika. Siekiant atliepti įvairių sektorių ir darbuotojų poreikius, būtų reikalinga sukurti daug skirtingų lengvatų, o našta valstybės biudžetui būtų didelė. Neapmokestinamojo krepšelio sukūrimas leistų atliepti įvairius poreikius, minimizuojant naštą valstybės biudžetui.
Bendra neapmokestinama suma, kuri būtų skiriama darbuotojui, galėtų siekti 5 proc. nuo per mokestinį laikotarpį darbuotojui apskaičiuoto bruto darbo užmokesčio (vidutines pajamas gaunančio asmens metinis krepšelis būtų 1147,5 EUR pagal Finansų ministerijos vidutinio darbo užmokesčio 2022 m. rugsėjo prognozę 2023-iems metams). Viršijus numatytą ribą, pajamos gautos natūra nuo šią ribą viršijusios sumos būtų apmokestinamos įprastai. Siekiant apriboti biudžeto netekimus atvejais, kai asmenys gauna labai dideles pajamas, tikslinga taikyti lengvatos lubas. Lubų dydis yra diskutuotinas, tačiau, pavyzdžiui, maksimalus krepšelis galėtų būti apribotas 2,5 vidutinių mėnesinių bruto šalies darbo užmokesčių per metus, t. y. maksimaliai 2023 m. siektų 2868,75 EUR. Siekiant apskaičiuoti galimus netekimus biudžetui, remiamasi tyrimu Non-taxable Benefits in Kind: Survey of Employees, kurio rezultatuose teigiama, kad 14 proc. darbuotojų gauna pasiūlymą pasinaudoti neapmokestinamomis pajamomis, 9 proc. iš visų darbuotojų pasinaudoja gautais pasiūlymais, panaudota suma siekia 63 proc. nuo visos galimos sumos. Šie dydžiai perskaičiuoti įtraukiant tik tas pajamas natūra, kurios patenka į siūlytiną sąrašą. Remiantis Sodros duomenimis, pajamų natūra krepšelio kaina biudžetui galėtų siekti apie 28 mln. eurų. Pasiūlymas:
Papildyti Įstatymo projekto 11 straipsnį nauja 9 dalimi ir išdėstyti ją taip: „9.
Papildyti 17 straipsnio 1 dalį 61 punktu ir jį išdėstyti taip:
„61) gyventojo nauda, gauta asmeniui, susijusiam su
gyventoju darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais, sumokėjus (visiškai ar iš dalies) už geležinkelio ar kelių viešojo transporto bilietus, skirtus gyventojui atvykti į darbo vietą ir parvykti iš jos, automobilio parkavimą, kelionės į darbą ir iš jo išlaidas, įskaitant transporto priemonių įsigijimą, nuomą ir dalijimosi paslaugas, apgyvendinimą, sporto salės abonementus bei sveikatinimo paslaugas, papildomą sveikatos draudimą gyventojo šeimos nariams, darbo vietos įrengimą gyventojo gyvenamojoje vietoje, maistą, neviršijanti 5 procentų per mokestinį laikotarpį gyventojo apskaičiuoto darbo užmokesčio, bet ne didesnė nei 2,5 VDU dydžio sumos.“
Armonaitė, Monika Ošmianskienė, Tomas Vytautas Raskevičius, Ieva Pakarklytė, Marius Matijošaitis, Silva Lengvinienė, Artūras Žukauskas,
5 Argumentai: Siekiant įstatymu įtvirtinti įsipareigojimą, kurio pagrindu buvo sutarta dėl minimaliosios algos didinimo
planuoti savo veiklą bei būsimas pajamas, siūlome įstatymu numatyti, kad Finansų ministerijos išsakytas siekis suvienodinti nepriklausomą pajamų dydį su minimalia mėnesine alga būtų praktiškai įgyvendintas. Įstatyme neįtvirtinus neapmokestinamojo pajamų dydžio ir minimaliosios mėnesinės algos suvienodinimo su pereinamuoju laikotarpiu, šis įsipareigojimas galėtų likti neįgyvendintas. Atkreiptinas dėmesys, kad dėl NPD ir MMA suvienodinimo buvo sutarta trišalėje taryboje dar 2017 m., tačiau šis siekis yra neįgyvendintas iki šiol. Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto 17 straipsnį nauja 5 dalimi ir ją išdėstyti taip: „5.
Papildyti 20 straipsnį naujomis 3¹, 3², 3³, 3⁴ ir 3⁵ dalimis ir išdėstyti jas taip: „3¹. Gyventojui, kurio su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos per mėnesį neviršija minimaliosios mėnesinės algos, taikomas toks NPD dydis - 0.81× MMA. Atitinkamai centrinis mokesčių administratorius iki
uždirbantiems gyventojams, keičiant šiame straipsnyje pateiktas formules. 3². Jeigu šio straipsnio 6 dalyje nenustatyta kitaip, gyventojui, kurio su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos per mėnesį neviršija minimaliosios mėnesinės algos, taikomas toks NPD dydis - 0.87× MMA. Atitinkamai centrinis mokesčių administratorius iki 2025 m. sausio 1 d perskaičiuoja taikomą NPD dydį daugiau nei MMA uždirbantiems gyventojams, keičiant šiame straipsnyje pateiktas formules. 3³. Gyventojui, kurio su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos per mėnesį neviršija minimaliosios mėnesinės algos, taikomas toks NPD dydis - 0.914 × MMA. Atitinkamai centrinis mokesčių administratorius iki 2026 m. sausio 1 d. perskaičiuoja taikomą NPD dydį daugiau nei MMA uždirbantiems gyventojams, keičiant šiame straipsnyje pateiktas formules. 3⁴. Gyventojui, kurio su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos per mėnesį neviršija minimaliosios mėnesinės algos taikomas toks NPD dydis - 0.963 × MMA. Atitinkamai centrinis mokesčių administratorius iki
uždirbantiems gyventojams, keičiant šiame straipsnyje pateiktas formules. 3⁵. Gyventojui, kurio su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos per mėnesį neviršija minimaliosios mėnesinės algos, taikomas toks NPD dydis - NPD lygus MMA.
Atitinkamai centrinis mokesčių administratorius iki 2028 m. sausio 1 d. perskaičiuoja taikomą NPD dydį daugiau nei MMA uždirbantiems gyventojams, keičiant šiame straipsnyje pateiktas formules.“. Spręsti pagrindiniame komitete
Armonaitė, Monika Ošmianskienė, Tomas Vytautas Raskevičius, Ieva Pakarklytė, Marius Matijošaitis, Silva Lengvinienė, Artūras Žukauskas,
6 Argumentai: Remiantis Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymu, iš asmens, susijusio su gyventoju darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais, per mokestinį laikotarpį gautų prizų ir dovanų vertė, neviršijanti 200 eurų, nėra apmokestinama. Šiuo metu tai būtų 0,94 proc. nuo vidutinių bruto metinių pajamų. Kuomet 2008 m. gruodžio 30 d. buvo priimtas įstatymo pakeitimas, ši suma sudarė apie 2,67 proc. tuometinių vidutinių bruto metinių pajamų. Siūlome neapmokestinamą dydį dovanoms susieti su vidutiniu metiniu bruto darbo užmokesčiu išlaikant analogišką santykį, kuris buvo 2008 m. Pagal Finansų ministerijos prognozuojamą vidutinį darbo užmokestį 2023 m., neapmokestinamas dydis dovanoms galėtų siekti apie 573,75 EUR. Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto 11 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Pakeisti 17 straipsnio 1 dalies 39 punktą ir jį išdėstyti taip: „39) iš asmens, susijusio su gyventoju darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais, per mokestinį laikotarpį gautų prizų ir dovanų vertė, neviršijanti 0,33 vidutinių mėnesinių bruto šalies darbo užmokesčių dydžio sumos 200 eurų, taip pat gyventojo nauda, gauta asmeniui, susijusiam su gyventoju darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais, apmokėjus (visiškai ar iš dalies) kelionės išlaidas, skirtas gyventojui atvykti į darbo vietą ir parvykti iš jos;“.
Armonaitė, Monika Ošmianskienė, Tomas Vytautas Raskevičius, Ieva Pakarklytė, Marius Matijošaitis, Silva Lengvinienė, Artūras Žukauskas,
12 Argumentai: Nustačius fiksuotą verslo liudijimų ribą, ilguoju laikotarpiu dėl vartotojų kainų pokyčių riba taps per maža vystyti tokią veiklą. Todėl, siekdami apsaugoti Finansų ministerijos pasiūlytą 20 tūkst. Eur verslo liudijimų ribą, siūlome ją susieti su vidutiniu šalies darbo užmokesčiu. Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto 2 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) savivaldybių tarybų nustatyto fiksuoto dydžio pajamų mokestis mokamas už
per mokestinį laikotarpį gautas pajamas, nuo kurių mokestis sumokamas įsigyjant verslo liudijimą. Savivaldybių tarybos turi teisę savo biudžeto sąskaita taikyti fiksuoto dydžio pajamų mokesčio už pajamas, gautas iš veiklos, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą, lengvatas. Gyventojui pasirinkus mokėti fiksuoto dydžio pajamų mokestį, mokamas savivaldybės, kurios teritorijoje vykdoma verslo liudijime nurodytos rūšies veikla, tarybos nustatytas fiksuoto dydžio mokestis; veiklą vykdant kelių savivaldybių teritorijose, mokamas gyventojo deklaruotos gyvenamosios vietos savivaldybės tarybos nustatytas fiksuoto dydžio mokestis.
Šis mokestis mokamas apmokestinant 20 000 eurų 12 vidutinių mėnesinių bruto šalies darbo užmokesčių dydžio sumą per mokestinį laikotarpį neviršijančias individualios veiklos pajamas (kai vykdoma kelių rūšių veikla, pajamos sudedamos). Pajamos, gautos iš juridinių asmenų, gali sudaryti ne daugiau kaip 10 procentų nuo 20 000 eurų 12 vidutinių mėnesinių bruto šalies darbo užmokesčių dydžio sumos, o verslo liudijime nurodytos veiklos rūšis negali būti viena iš veiklos, kuria verčiasi juridinis asmuo, rūšių. Šias sumas per mokestinį laikotarpį viršijančios individualios veiklos pajamos apmokestinamos taikant šios dalies
dalį) sumokėto fiksuoto dydžio pajamų mokesčio dalis, proporcingai tenkanti tai mokestinio laikotarpio daliai, kai gyventojo individualios veiklos pajamos viršija 20 000 eurų 12 vidutinių mėnesinių bruto šalies darbo užmokesčių dydžio sumą, įskaitoma į gyventojo nuo tų pajamų mokėtino pajamų mokesčio sumą. Fiksuoto dydžio pajamų mokestis mokamas už pageidaujamą kalendorinių metų laikotarpį, bet ne trumpesnį kaip 30 dienų iš eilės, išskyrus atvejus, kai mokestis mokamas paskutinį kalendorinių metų mėnesį už laikotarpį iki kalendorinių metų pabaigos, taip pat kai mokestis mokamas iki turimo leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje arba Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimo gyventi Europos Sąjungoje, išduotų Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nustatyta tvarka, galiojimo pabaigos, jeigu fiksuoto dydžio pajamų mokestį moka užsienietis;“ Spręsti pagrindiniame komitete 8.
Seimo nariai: Vytautas Mitalas, Aušrinė Armonaitė, Monika Ošmianskienė, Tomas Vytautas Raskevičius, Ieva Pakarklytė, Marius Matijošaitis, Silva Lengvinienė, Artūras Žukauskas,
141523 Argumentai: Nustačius fiksuotą mokesčio kredito dydį, ilguoju laikotarpiu augant vidutiniam šalies darbo užmokesčiui ir didėjant kainoms, santykinė mokestinė našta augs. Jei riba būtų nustatoma nominalia verte, ją reiktų (kasmet) peržiūrėti, keisti mokesčių įstatymų projektus, kas didintų administracinę ir prisitaikymo naštą bei neužtikrintų teisėkūros efektyvumo. Siekiant to išvengti, siūlome šį dydį indeksuoti automatiškai, susiejant su vidutiniu mėnesiniu bruto šalies darbo užmokesčiu. Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto 13 straipsnio 2 ir 3 dalis ir jas išdėstyti taip: „2. Apskaičiuojant nuo individualios veiklos pajamų mokėtiną pajamų mokestį, kai metinės apmokestinamosios individualios veiklos pajamos neviršija 20 000 eurų per metus 18 vidutinių mėnesinių bruto šalies darbo užmokesčių per metus, taikytinas pajamų mokesčio kreditas apskaičiuojamas pagal šią formulę:“ Pajamų mokesčio kreditas = metinės individualios veiklos apmokestinamosios pajamos x 0,11. 3.
mokėtiną pajamų mokestį, kai metinės apmokestinamosios individualios veiklos pajamos yra didesnės negu 20 000 eurų per metus 18 vidutinių mėnesinių bruto šalies darbo užmokesčių per metus, taikytinas pajamų mokesčio kreditas apskaičiuojamas pagal šią formulę: “ Pajamų mokesčio kreditas = metinės individualios veiklos apmokestinamosios pajamos x (0,11 – 2,2/300 000 x (metinės individualios veiklos apmokestinamosios pajamos – 20 000 18 vidutinių mėnesinių bruto šalies darbo užmokesčių per metus)). Argumentai:
Nustačius fiksuotą mokesčio kredito dydį, ilguoju laikotarpiu augant vidutiniam šalies darbo užmokesčiui ir didėjant kainoms, santykinė mokestinė našta augs. Jei riba būtų nustatoma nominalia verte, ją reiktų (kasmet) peržiūrėti, keisti mokesčių įstatymų projektus, kas didintų administracinę ir prisitaikymo naštą bei neužtikrintų teisėkūros efektyvumo. Siekiant to išvengti, siūlome šį dydį indeksuoti automatiškai, susiejant su vidutiniu mėnesiniu bruto šalies darbo užmokesčiu. Pasiūlymas:
Išbraukti Įstatymo projekto 14 ir 15 straipsnius (atitinkamai keičiant kitų straipsnių numeraciją):
pakeitimas Pakeisti 18² straipsnį ir jį išdėstyti taip: „18² straipsnis. Nuo individualios veiklos pajamų mokėtino pajamų mokesčio apskaičiavimas
pajamų mokesčio dydis nustatomas iš metinėms apmokestinamosioms pajamoms pritaikius šio Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 1¹ punkte nustatytą pajamų mokesčio tarifą gautos sumos atėmus pajamų mokesčio kredito sumą, apskaičiuotą pagal šio straipsnio 2 ir 3 dalis. 2. Apskaičiuojant nuo individualios veiklos pajamų mokėtiną pajamų mokestį, kai metinės apmokestinamosios individualios veiklos pajamos neviršija 15 000 eurų per metus, taikytinas pajamų mokesčio kreditas apskaičiuojamas pagal šią formulę:
Pajamų mokesčio kreditas = metinės individualios veiklos apmokestinamosios pajamos x 0,14. 3.
veiklos pajamų mokėtiną pajamų mokestį, kai metinės apmokestinamosios individualios veiklos pajamos yra didesnės negu 15 000 eurų per metus, taikytinas pajamų mokesčio kreditas apskaičiuojamas pagal šią formulę: Pajamų mokesčio kreditas = metinės individualios veiklos apmokestinamosios pajamos x (0,14 – 2,1/300 000 x (metinės individualios veiklos apmokestinamosios pajamos 15 000)). 4. Jeigu pagal šio straipsnio 3 dalyje nustatytą formulę apskaičiuotas pajamų mokesčio kreditas yra neigiamas, laikoma, kad jis lygus 0.“
pakeitimas Pakeisti 18² straipsnį ir jį išdėstyti taip: „18² straipsnis. Nuo individualios veiklos pajamų mokėtino pajamų mokesčio apskaičiavimas
mokėtino pajamų mokesčio dydis nustatomas iš metinėms apmokestinamosioms pajamoms pritaikius šio Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą pajamų mokesčio tarifą gautos sumos atėmus pajamų mokesčio kredito sumą, apskaičiuotą pagal šio straipsnio 2 ir 3 dalis. 2. Apskaičiuojant nuo individualios veiklos pajamų mokėtiną pajamų mokestį, kai metinės apmokestinamosios individualios veiklos pajamos neviršija 15 000 eurų per metus, taikytinas pajamų mokesčio kreditas apskaičiuojamas pagal šią formulę:
Pajamų mokesčio kreditas = metinės individualios veiklos apmokestinamosios pajamos x 0,17. 3. Apskaičiuojant nuo individualios veiklos pajamų mokėtiną pajamų mokestį, kai metinės apmokestinamosios individualios veiklos pajamos yra didesnės negu 15 000 eurų per metus, taikytinas pajamų mokesčio kreditas apskaičiuojamas pagal šią formulę:
Pajamų mokesčio kreditas = metinės individualios veiklos apmokestinamosios pajamos x (0,14 – 2,1/300 000 0,17 – 2,55/300 000 x (metinės individualios veiklos apmokestinamosios pajamos – 15 000)). 4. Jeigu pagal šio straipsnio 3 dalyje nustatytą formulę apskaičiuotas pajamų mokesčio kreditas yra neigiamas, laikoma, kad jis lygus 0.“ Spręsti pagrindiniame komitete 9.
Seimo nariai: Vytautas Mitalas, Aušrinė Armonaitė, Monika Ošmianskienė, Tomas Vytautas Raskevičius, Ieva Pakarklytė, Marius Matijošaitis, Silva Lengvinienė, Artūras Žukauskas,
4 Argumentai: Mokestinė našta pagal individualią veiklą dirbantiems asmenims didėja reikšmingai – iki 5 proc. p. didinamas GPM tarifas bei papildomai mažinamos prezumpcinės sąnaudos nuo
tūkst. EUR ir įvedamos privalomos nedarbo draudimo įmokos. Pagal individualią veiklą dirbančiam asmeniui, uždirbusiam 40 tūkst. EUR per metus, reali mokestinė našta didėja 9.65 proc. p., iš kurių 4.5 proc. p. dėl GPM tarifo didinimo, 2.4 proc. p. dėl prezumpcinių sąnaudų mažinimo, 1.06 proc. p. dėl priemokos į nedarbo draudimą, 1.68 proc. p. dėl mokesčių kredito. Toks reikšmingas mokesčių padidinimas neigiamai atsilieps pagal individualią veiklą dirbančių asmenų veiklos sąlygoms. Pagal individualią veiklą dirbantys asmenys dažniausiai prisiima didesnę riziką, nei samdomi darbuotojai, patys organizuodami savo veiklą. Galimybė pradėti vykdyti ekonominę veiklą mažais kaštais ir paprastesnėmis veiklos sąlygomis (individualios veiklos forma) suteikia darbo jėgai lankstumo ir leidžia ekonomikai lengviau išgyventi susitraukimo fazes, kai darbo jėgos paklausa mažėja, kas itin aktualu Lietuvai artimiausiu laikotarpiu. Neribojama administracine našta ir mokesčiais ekonominės veiklos pradžia, skatina fizinių asmenų verslumą bei sukuria prielaidas naujų verslų atsiradimui. Visa tai gali lemti išaugsiantį šešėlio mastą tarp individualia veikla dirbančių asmenų ir sumažėjusias biudžeto pajamas.
Siekiant subalansuotų pokyčių ir atsižvelgiant į reikšmingai didėjančią mokestinę naštą dėl kitų su individualia veikla susijusių pokyčių, siūlome nepritarti prezumpcinių sąnaudų mažinimui, paliekant 30 proc. ribą. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 12 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Pakeisti 18 straipsnio 12 dalį ir ją išdėstyti taip: „12. Apskaičiuojant apmokestinamąsias individualios veiklos pajamas, gyventojo pasirinkimu vietoj kitose šio straipsnio dalyse nurodytų patirtų išlaidų gyventojo, kuris verčiasi individualia veikla, leidžiamais atskaitymais gali būti pripažįstama suma, lygi 20 30 procentų gautų (uždirbtų) individualios veiklos pajamų, kai individualios veiklos pajamos neviršija 55
veiklos pajamas ar jų dalį gyventojas gauna iš su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusio asmens. Gyventojas, pasirinkęs apmokestinamąsias individualios veiklos pajamas apskaičiuoti šioje dalyje nustatyta tvarka, neprivalo turėti atskaitomą sumą pagrindžiančių dokumentų.“
10Seimo nariai:
Algirdas Butkevičius, Rima Baškienė, Vilija Targamadzė, Zenonas Streikus, Algirdas Stončaitis, Laima Nagienė, Laima
ministerijos teikiamomis Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisomis siekiama suvienodinti mokesčių aplinką asmenims, užsiimantiems individualia veikla ir dirbantiems pagal darbo sutartį.
Toks suvienodinimas iš esmės yra neteisingas, nes individualią veiklą vykdantys asmenys patys kuria darbo vietas, turi rūpintis savo darbo aplinka bei darbo priemonėmis, jų pajamos yra nepastovios, nes dažniausiai priklauso nuo paklausos konkretaus asmens vykdomai veiklai, todėl skirtumai tarp pagal darbo sutartis dirbančių ir savarankiškai veiklą vykdančių asmenų apmokestinimo yra pagrįsti dėl prisiimtos rizikos. Pažymėtina, kad individualią veiklą vykdančių asmenų mokesčiai augs ne tik dėl nuo 15 iki 20 proc. didinamo tarifo, bet reikšmingai plėsis ir apmokestinamųjų pajamų bazė, prezumpcinių sąnaudų, kurias leidžiama atskaityti nevykdant sąnaudų apskaitos, procentas mažės nuo 30 iki 20 proc. nuo apyvartos.
Siekiant ir toliau skatinti smulkiuosius verslininkus deklaruoti visas pajamas, išeiti iš šešėlio, nes kaip rodo kitų šalių patirtis – mokesčių didinimas – dažnai duoda priešingą rezultatą, todėl teikiamu pasiūlymu siūlome: · 2024 m., 2025 m. ir 2026 m. individuliai veiklai nekeisti 15 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifą; · Siūlome padidinti 45 tūkst. eurų vietoj 20 tūkst. eurų ribą dirbantiems su verslo liudijimu; · Metinių pajamų ribą, nuo kurios įmonėms būtų privaloma registruotis pridėtinės vertės mokesčio (PVM) mokėtojais, nuo 55 tūkst. eurų siūlome didinti iki 65 tūkst. eurų; · Prezumpcinių sąnaudų, kurias leidžiama atskaityti nevykdant sąnaudų apskaitos, procentą palikti 30 proc. vietoj 20 proc. nuo apyvartos, o apatinę ribą, nuo kurios taikomas mokesčių kreditas, 2025 m ir 2026 m.. padidinti iki 20 tūkst. eurų vietoj 15 tūkst. eurų apmokestinamųjų pajamų. Pasiūlymas:
Pakeisti 2 straipsniu keičiamo 6 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) savivaldybių tarybų nustatyto fiksuoto dydžio pajamų mokestis mokamas už per mokestinį laikotarpį gautas pajamas, nuo kurių mokestis sumokamas įsigyjant verslo liudijimą. Savivaldybių tarybos turi teisę savo biudžeto sąskaita taikyti fiksuoto dydžio pajamų mokesčio už pajamas, gautas iš veiklos, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą, lengvatas. Gyventojui pasirinkus mokėti fiksuoto dydžio pajamų mokestį, mokamas savivaldybės, kurios teritorijoje vykdoma verslo liudijime nurodytos rūšies veikla, tarybos nustatytas fiksuoto dydžio mokestis; veiklą vykdant kelių savivaldybių teritorijose, mokamas gyventojo deklaruotos gyvenamosios vietos savivaldybės tarybos nustatytas fiksuoto dydžio mokestis.
Šis mokestis mokamas apmokestinant 20 000 45
veiklos pajamas (kai vykdoma kelių rūšių veikla, pajamos sudedamos). Pajamos, gautos iš juridinių asmenų, gali sudaryti ne daugiau kaip 10 procentų nuo 20 000 45 000 eurų sumos, o verslo liudijime nurodytos veiklos rūšis negali būti viena iš veiklos, kuria verčiasi juridinis asmuo, rūšių. Šias sumas per mokestinį laikotarpį viršijančios individualios veiklos pajamos apmokestinamos taikant šios dalies 4 punkte nustatytą pajamų mokesčio tarifą. Už mokestinį laikotarpį (ar jo dalį) sumokėto fiksuoto dydžio pajamų mokesčio dalis, proporcingai tenkanti tai mokestinio laikotarpio daliai, kai gyventojo individualios veiklos pajamos viršija 20 000 45 000 eurų, įskaitoma į gyventojo nuo tų pajamų mokėtino pajamų mokesčio sumą. Fiksuoto dydžio pajamų mokestis mokamas už pageidaujamą kalendorinių metų laikotarpį, bet ne trumpesnį kaip 30 dienų iš eilės, išskyrus atvejus, kai mokestis mokamas paskutinį kalendorinių metų mėnesį už laikotarpį iki kalendorinių metų pabaigos, taip pat kai mokestis mokamas iki turimo leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje arba Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimo gyventi Europos Sąjungoje, išduotų Lietuvos Respublikos įstatymo
„Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nustatyta tvarka, galiojimo pabaigos,
jeigu fiksuoto dydžio pajamų mokestį moka užsienietis;“ Pasiūlymas: Pakeisti 3 straipsniu keičiamo 6 straipsnio 1 dalies 1¹ punktą ir jį išdėstyti taip: „1¹) gyventojo individualios veiklos pajamos apmokestinamos taikant 17 15 procentų pajamų mokesčio tarifą; ” Pasiūlymas: 1.
Pakeisti 4 straipsniu keičiamo 6 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) pajamų mokesčio 20 procentų tarifas taikomas pajamoms iš darbo santykių arba jų esmę atitinkančių santykių (išskyrus ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros ir ilgalaikio darbo išmokas), tantjemoms ar atlygiui už veiklą stebėtojų taryboje ar valdyboje, paskolų komitete, mokamam vietoj tantjemų arba kartu su tantjemomis, iš asmens, susijusio su gyventoju darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais, gautoms pajamoms pagal autorines sutartis, taip pat mažųjų bendrijų vadovų, kurie pagal Lietuvos Respublikos mažųjų bendrijų įstatymą nėra tų mažųjų bendrijų nariai, pagal civilinę (paslaugų) sutartį už vadovavimo veiklą gautoms pajamoms, taip pat individualios veiklos pajamoms;“. 2. Pakeisti
jį išdėstyti taip: „1¹) gyventojo individualios veiklos pajamos apmokestinamos taikant 15 procentų pajamų mokesčio tarifą;” 3.
Pakeisti
taip: „2) savivaldybių tarybų nustatyto fiksuoto dydžio pajamų mokestis mokamas už per mokestinį laikotarpį gautas pajamas, nuo kurių mokestis sumokamas įsigyjant verslo liudijimą. Savivaldybių tarybos turi teisę savo biudžeto sąskaita taikyti fiksuoto dydžio pajamų mokesčio už pajamas, gautas iš veiklos, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą, lengvatas. Gyventojui pasirinkus mokėti fiksuoto dydžio pajamų mokestį, mokamas savivaldybės, kurios teritorijoje vykdoma verslo liudijime nurodytos rūšies veikla, tarybos nustatytas fiksuoto dydžio mokestis; veiklą vykdant kelių savivaldybių teritorijose, mokamas gyventojo deklaruotos gyvenamosios vietos savivaldybės tarybos nustatytas fiksuoto dydžio mokestis. Šis mokestis mokamas apmokestinant 20 000 45 000 eurų per mokestinį laikotarpį neviršijančias individualios veiklos pajamas (kai vykdoma kelių rūšių veikla, pajamos sudedamos). Pajamos, gautos iš juridinių asmenų, gali sudaryti ne daugiau kaip 10 procentų nuo 20 000 45 000 eurų sumos, o verslo liudijime nurodytos veiklos rūšis negali būti viena iš veiklos, kuria verčiasi juridinis asmuo, rūšių. Šias sumas per mokestinį laikotarpį viršijančios individualios veiklos pajamos apmokestinamos taikant šios dalies 1 1¹punkte nustatytą pajamų mokesčio tarifą. Už mokestinį laikotarpį (ar jo dalį) sumokėto fiksuoto dydžio pajamų mokesčio dalis, proporcingai tenkanti tai mokestinio laikotarpio daliai, kai gyventojo individualios veiklos pajamos viršija 20 000 45 000 eurų, įskaitoma į gyventojo nuo tų pajamų mokėtino pajamų mokesčio sumą.
Fiksuoto dydžio pajamų mokestis mokamas už pageidaujamą kalendorinių metų laikotarpį, bet ne trumpesnį kaip 30 dienų iš eilės, išskyrus atvejus, kai mokestis mokamas paskutinį kalendorinių metų mėnesį už laikotarpį iki kalendorinių metų pabaigos. Pasiūlymas: Pakeisti 12 straipsniu keičiamą 18 straipsnio 12 dalį ir ją išdėstyti taip: „12. Apskaičiuojant apmokestinamąsias individualios veiklos pajamas, gyventojo pasirinkimu vietoj kitose šio straipsnio dalyse nurodytų patirtų išlaidų gyventojo, kuris verčiasi individualia veikla, leidžiamais atskaitymais gali būti pripažįstama suma, lygi 30 20 procentų gautų (uždirbtų) individualios veiklos pajamų, kai individualios veiklos pajamos neviršija 55 000 65 000 eurų per mokestinį laikotarpį. Ši nuostata netaikoma, kai individualios veiklos pajamas ar jų dalį gyventojas gauna iš su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusio asmens. Gyventojas, pasirinkęs apmokestinamąsias individualios veiklos pajamas apskaičiuoti šioje dalyje nustatyta tvarka, neprivalo turėti atskaitomą sumą pagrindžiančių dokumentų.“ Pasiūlymas:
Pakeisti 13 straipsniu keičiamas 18² straipsnio 2 ir 3 dalis ir jas išdėstyti taip: „2. Apskaičiuojant nuo individualios veiklos pajamų mokėtiną pajamų mokestį, kai metinės apmokestinamosios individualios veiklos pajamos neviršija 20 000 eurų per metus, taikytinas pajamų mokesčio kreditas apskaičiuojamas pagal šią formulę:
Pajamų mokesčio kreditas = metinės individualios veiklos apmokestinamosios pajamos x 0,11 0,1. 3.
veiklos pajamų mokėtiną pajamų mokestį, kai metinės apmokestinamosios individualios veiklos pajamos yra didesnės negu 20 000 eurų per metus, taikytinas pajamų mokesčio kreditas apskaičiuojamas pagal šią formulę: Pajamų mokesčio kreditas = metinės individualios veiklos apmokestinamosios pajamos x ( 0,11 – 2,2/300 000 0,1 – 2/300
(metinės individualios veiklos apmokestinamosios pajamos – 20 000)).“ Pasiūlymas: Pakeisti 14 straipsniu keičiamas 18² straipsnio 2 ir 3 dalis ir jas išdėstyti taip: „2. Apskaičiuojant nuo individualios veiklos pajamų mokėtiną pajamų mokestį, kai metinės apmokestinamosios individualios veiklos pajamos neviršija 15 000 20 000 eurų per metus, taikytinas pajamų mokesčio kreditas apskaičiuojamas pagal šią formulę:
Pajamų mokesčio kreditas = metinės individualios veiklos apmokestinamosios pajamos x 0,14 0,1. 3. Apskaičiuojant nuo individualios veiklos pajamų mokėtiną pajamų mokestį, kai metinės apmokestinamosios individualios veiklos pajamos yra didesnės negu
apskaičiuojamas pagal šią formulę: Pajamų mokesčio kreditas = metinės individualios veiklos apmokestinamosios pajamos x (0,14 – 2,1/300 000 0,1 – 2/300 000 x (metinės individualios metinės individualios veiklos apmokestinamosios pajamos –15 000 20 000)).“ Pasiūlymas: Pakeisti 15 straipsniu keičiamas 18² straipsnio 1, 2 ir 3 dalis ir jas išdėstyti taip: „1. Nuo individualios veiklos pajamų mokėtino pajamų mokesčio dydis nustatomas iš metinėms apmokestinamosioms pajamoms pritaikius šio Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 1¹ 1 punkte nustatytą pajamų mokesčio tarifą gautos sumos atėmus pajamų mokesčio kredito sumą, apskaičiuotą pagal šio straipsnio 2 ir 3 dalis. 2.
individualios veiklos pajamų mokėtiną pajamų mokestį, kai metinės apmokestinamosios individualios veiklos pajamos neviršija 15 000 20 000 eurų per metus, taikytinas pajamų mokesčio kreditas apskaičiuojamas pagal šią formulę: Pajamų mokesčio kreditas = metinės individualios veiklos apmokestinamosios pajamos x 0,17 0,1. 3. Apskaičiuojant nuo individualios veiklos pajamų mokėtiną pajamų mokestį, kai metinės apmokestinamosios individualios veiklos pajamos yra didesnės negu 15 000 20 000 eurų per metus, taikytinas pajamų mokesčio kreditas apskaičiuojamas pagal šią formulę:
Pajamų mokesčio kreditas = metinės individualios veiklos apmokestinamosios pajamos x (0,14
11Seimo nariai:
Vytautas Gapšys, Viktoras Fiodorovas, Andrius Mazuronis, Ieva Kačinskaitė-Urbonienė, Vigilijus Jukna, Vaida Giraitytė-Juškevičienė,
9 Argumentai: Gaminantiems elektros vartotojams atsirandant naujų apskaitos galimybių, t. y. pereinant iš net metering (apskaitos kilovatvalandėmis) atsiskaitymo būdo prie net billing (apskaitos eurais) kyla praktinių klausimų dėl pajamų apmokestinimo. Šiuo siūlymu teikiama, kad gaminančio elektros vartotojo iki 2000 eurų per metus gautos pajamos už jo pagamintą ir parduotą elektros energiją nebūtų apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu. Vidutinė 2022 m. biržos kaina buvo 230,23 Eur/MWh, tikėtina, kad 2023-iaisiais ji bus žemesnė ir leis gaminančiam vartotojui parduoti tiekėjui daugiau nei 10 MWh elektros energijos pajamų neapmokestinant. Aiškiai sureglamentavus apmokestinimo santykius, gaminantys vartotojai galės lanksčiau išnaudoti gautas pajamas už elektros energiją, t.y. ne tik pirkdami trūkstamą energiją iš tiekėjo, bet ir, pvz., įkraudami elektromobilį viešojo įkrovimo tinkle. Pasiūlymas: Papildyti 11 straipsnį nauja 9 dalimi ir ją išdėstyti taip: „9.
Papildyti 17 straipsnio 1 dalį nauju 61 punktu:
61) Gyventojų, kurie yra gaminantys elektros vartotojai, pajamos už pasigamintą ir parduotą elektros energiją, neviršijančios 2000 eurų per mokestinį laikotarpį “. Spręsti pagrindiniame komitete
Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 2, 6, 8, 13¹, 16, 17, 18, 18², 19, 20, 21, 22, 24, 25, 27, 34, 35 ir 37 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 12¹straipsniu įstatymo projekto aiškinamajame rašte yra nurodyta, kad „atsižvelgiant į tai, kad fiksuotas pajamų mokestis mokamas nuo individualios veiklos pajamų, o individuali veikla savo esme yra tęstinė veikla, apimanti ne tik tiesioginį bendravimą su klientais, tačiau ir įvairius parengiamuosius darbus (pvz., prekių užsakymą, tiekėjų ir klientų paiešką ir pan.), kuri neturėtų būti laikoma nutrūkusia tomis dienomis, kai ją vykdantis gyventojas konkrečią dieną (pvz., savaitgalį) neatlieka su verslo liudijime nurodytos rūšies veikla susijusių veiksmų, siūloma nustatyti, kad verslo liudijimas negali būti išduodamas trumpesniam nei 30 iš eilės einančių kalendorinių dienų laikotarpiui.“ Su aiškinimu, kad individuali veikla savo esme yra tęstinė veikla nuolat ir visais atvejais, negalima sutikti, nes tai priklauso nuo daugelio faktorių. Dažnais atvejais žmogui gali elementariai trūkti laiko nuolat užsiimti papildoma veikla su verslo liudijimu, nes jis gauna (gali gauti) darbo užmokestį pagal sutartį (t. y. dirbti samdomą darbą ir tai bus pagrindinis darbas, veikla, iš kurio gauna didžiausias pajamas) ir tik laisvu laiku imtis papildomos veiklos pagal verslo liudijimą.
Kaip elementarų pavyzdį galima paminėti langų valymo ar malkų skaldymo paslaugą (bei kitas panašias) – tai paslaugos, kurios bus teikiamos tik užsakius ir joms nereikia parengiamųjų darbų, o be to, abejotina, kad žmogus fiziškai galėtų tokius darbus dirbti 30 dienų iš eilės, be to, tam gali trukdyti ir oro sąlygos. Kitų panašių pavyzdžių galima pateikti labai daug. Šiuo metu gamybos ir paslaugų verslo liudijimai išduodami ir pratęsiami pageidaujamam kalendorinių metų laikotarpiui, bet ne ilgiau kaip kalendoriniams metams ir ne trumpiau kaip 5 dienoms (kurios neprivalo eiti paeiliui). Taigi, įgyvendinant įstatymo projekto nuostatą, kad verslo liudijimas negali būti išduodamas trumpesniam nei 30 iš eilės, gausis, kad tiems asmenims, kuriems verslo liudijimo pakako 5 dienoms, po minėto įstatymo įsigaliojimo verslo liudijimai, t. y. Gyventojų pajamų mokestis jiems pabrangs nuo 6 kartų (lyginant, kai 5 dienų verslo liudijimai buvo išduodami mėnesio laikotarpiui) iki keliasdešimt kartų (kai verslo liudijimai buvo išduodami 5 ir daugiau dienų metams). Be to, pagal verslo liudijimo dienų skaičių asmuo moka dar du mokesčius – privalomojo sveikatos draudimo (PSD) ir valstybinio socialinio draudimo (VSD) įmokas, kurios yra daug didesnės nei fiksuotas savivaldybės tarybos nustatytas GPM už verslo liudijimą. Taigi, daugeliui asmenų, kurie veiklas vykdė su verslo liudijimais ne visą mėnesį (30 dienų iš eilės), drastiškai pakils mokesčiai ir jie savo veiklos turės atsisakyti.
Tikėtina, kad yra piktnaudžiavimo atvejų, kai verslo liudijimai yra imami tik 5 dienoms per metus, todėl suprantama, kad šia mokesčių reforma siekiama skaidrumo ir surinkti daugiau mokesčių. Siekiant taip drastiškai nekeisti verslo liudijimų išdavimo sąlygų, o kartu siekti skaidrumo ir geresnio mokesčių surinkimo, siūlytinas kompromisas: asmenims, kurie planuoja užsiimti veikla su verslo liudijimu ne visą mėnesį, nustatyti, kad verslo liudijimas negali būti išduodamas mažiau kaip 20 dienų per metus. Taigi, jei laikyti, kad gyventojai paimdami verslo liudijimą tik 5 dienos per metus tuo galimai piktnaudžiavo, tai jiems verslo liudijimų ir su tuo susiję kiti mokesčiai pakiltų 4 kartus. 1 pasiūlymas:
Pakeisti Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 2, 6, 8, 13¹, 16, 17, 18, 18², 19, 20, 21, 22, 24, 25, 27, 34, 35 ir 37 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 12¹straipsniu įstatymo projekto Nr. XIVP-2929 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „2 straipsnis. 6 straipsnio pakeitimas Pakeisti 6 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „6 straipsnis. Pajamų mokesčio tarifai 1.
mokesčio tarifai
apmokestinamos taikant tokius pajamų mokesčio tarifus:
1) pajamų mokesčio
atitinkančių santykių (išskyrus ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros ir ilgalaikio darbo išmokas), tantjemoms ar atlygiui už veiklą stebėtojų taryboje ar valdyboje, paskolų komitete, mokamam vietoj tantjemų arba kartu su tantjemomis, iš asmens, susijusio su gyventoju darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais, gautoms pajamoms pagal autorines sutartis, taip pat mažųjų bendrijų vadovų, kurie pagal Lietuvos Respublikos mažųjų bendrijų įstatymą nėra tų mažųjų bendrijų nariai, pagal civilinę (paslaugų) sutartį už vadovavimo veiklą gautoms pajamoms;
2) savivaldybių tarybų nustatyto fiksuoto dydžio pajamų mokestis mokamas už per mokestinį laikotarpį gautas pajamas, nuo kurių mokestis sumokamas įsigyjant verslo liudijimą. Savivaldybių tarybos turi teisę savo biudžeto sąskaita taikyti fiksuoto dydžio pajamų mokesčio už pajamas, gautas iš veiklos, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą, lengvatas. Gyventojui pasirinkus mokėti fiksuoto dydžio pajamų mokestį, mokamas savivaldybės, kurios teritorijoje vykdoma verslo liudijime nurodytos rūšies veikla, tarybos nustatytas fiksuoto dydžio mokestis; veiklą vykdant kelių savivaldybių teritorijose, mokamas gyventojo deklaruotos gyvenamosios vietos savivaldybės tarybos nustatytas fiksuoto dydžio mokestis. Šis mokestis mokamas apmokestinant 20 000 eurų per mokestinį laikotarpį neviršijančias individualios veiklos pajamas (kai vykdoma kelių rūšių veikla, pajamos sudedamos). Pajamos, gautos iš juridinių asmenų, gali sudaryti ne daugiau kaip 10 procentų nuo 20 000 eurų sumos, o verslo liudijime nurodytos veiklos rūšis negali būti viena iš veiklos, kuria verčiasi juridinis asmuo, rūšių.
Šias sumas per mokestinį laikotarpį viršijančios individualios veiklos pajamos apmokestinamos taikant šios dalies 4 punkte nustatytą pajamų mokesčio tarifą. Už mokestinį laikotarpį (ar jo dalį) sumokėto fiksuoto dydžio pajamų mokesčio dalis, proporcingai tenkanti tai mokestinio laikotarpio daliai, kai gyventojo individualios veiklos pajamos viršija 20 000 eurų, įskaitoma į gyventojo nuo tų pajamų mokėtino pajamų mokesčio sumą. Fiksuoto dydžio pajamų mokestis mokamas už pageidaujamą kalendorinių metų laikotarpį, bet ne trumpesnį kaip 30 dienų iš eilės, pageidaujamas kalendorinių metų dienas, bet ne mažiau kaip 20 dienų per kalendorinius metus, išskyrus atvejus, kai mokestis mokamas paskutinį kalendorinių metų mėnesį už laikotarpį iki kalendorinių metų pabaigos, taip pat kai mokestis mokamas iki turimo leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje arba Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimo gyventi Europos Sąjungoje, išduotų Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nustatyta tvarka, galiojimo pabaigos, jeigu fiksuoto dydžio pajamų mokestį moka užsienietis;
3) pajamų mokesčio 5 procentų tarifas taikomas ne individualios veiklos pajamoms, gautoms pardavus ar kitaip nuosavybėn perleidus atliekas;
4) pajamų mokesčio 15 procentų tarifas taikomas kituose šios dalies punktuose nenurodytoms pajamoms. 2 pasiūlymas Pakeisti Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 2, 6, 8, 13¹, 16, 17, 18, 18², 19, 20, 21, 22, 24, 25, 27, 34, 35 ir 37 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 12¹straipsniu įstatymo projekto Nr. XIVP-2929 3 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Pakeisti 6 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) savivaldybių tarybų nustatyto fiksuoto dydžio pajamų mokestis mokamas už per mokestinį laikotarpį gautas pajamas, nuo kurių mokestis sumokamas įsigyjant verslo liudijimą. Savivaldybių tarybos turi teisę savo biudžeto sąskaita taikyti fiksuoto dydžio pajamų mokesčio už pajamas, gautas iš veiklos, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą, lengvatas. Gyventojui pasirinkus mokėti fiksuoto dydžio pajamų mokestį, mokamas savivaldybės, kurios teritorijoje vykdoma verslo liudijime nurodytos rūšies veikla, tarybos nustatytas fiksuoto dydžio mokestis; veiklą vykdant kelių savivaldybių teritorijose, mokamas gyventojo deklaruotos gyvenamosios vietos savivaldybės tarybos nustatytas fiksuoto dydžio mokestis. Šis mokestis mokamas apmokestinant 20 000 eurų per mokestinį laikotarpį neviršijančias individualios veiklos pajamas (kai vykdoma kelių rūšių veikla, pajamos sudedamos). Pajamos, gautos iš juridinių asmenų, gali sudaryti ne daugiau kaip 10 procentų nuo 20 000 eurų sumos, o verslo liudijime nurodytos veiklos rūšis negali būti viena iš veiklos, kuria verčiasi juridinis asmuo, rūšių. Šias sumas per mokestinį laikotarpį viršijančios individualios veiklos pajamos apmokestinamos taikant šios dalies 1¹ punkte nustatytą pajamų mokesčio tarifą. Už mokestinį laikotarpį (ar jo dalį) sumokėto fiksuoto dydžio pajamų mokesčio dalis, proporcingai tenkanti tai mokestinio laikotarpio daliai, kai gyventojo individualios veiklos pajamos viršija 20 000 eurų, įskaitoma į gyventojo nuo tų pajamų mokėtino pajamų mokesčio sumą.
Fiksuoto dydžio pajamų mokestis mokamas už pageidaujamą kalendorinių metų laikotarpį, bet ne trumpesnį kaip 30 dienų iš eilės, pageidaujamas kalendorinių metų dienas, bet ne mažiau kaip 20 dienų per kalendorinius metus, išskyrus atvejus, kai mokestis mokamas paskutinį kalendorinių metų mėnesį už laikotarpį iki kalendorinių metų pabaigos, taip pat kai mokestis mokamas iki turimo leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje arba Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimo gyventi Europos Sąjungoje, išduotų Lietuvos Respublikos įstatymo
„Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nustatyta tvarka, galiojimo pabaigos,
jeigu fiksuoto dydžio pajamų mokestį moka užsienietis;“. 3 pasiūlymas Pakeisti Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 2, 6, 8, 13¹, 16, 17, 18, 18², 19, 20, 21, 22, 24, 25, 27, 34, 35 ir 37 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 12¹straipsniu įstatymo projekto Nr. XIVP-2929 4 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip „3. Pakeisti 6 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) savivaldybių tarybų nustatyto fiksuoto dydžio pajamų mokestis mokamas už per mokestinį laikotarpį gautas pajamas, nuo kurių mokestis sumokamas įsigyjant verslo liudijimą. Savivaldybių tarybos turi teisę savo biudžeto sąskaita taikyti fiksuoto dydžio pajamų mokesčio už pajamas, gautas iš veiklos, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą, lengvatas.
Gyventojui pasirinkus mokėti fiksuoto dydžio pajamų mokestį, mokamas savivaldybės, kurios teritorijoje vykdoma verslo liudijime nurodytos rūšies veikla, tarybos nustatytas fiksuoto dydžio mokestis; veiklą vykdant kelių savivaldybių teritorijose, mokamas gyventojo deklaruotos gyvenamosios vietos savivaldybės tarybos nustatytas fiksuoto dydžio mokestis. Šis mokestis mokamas apmokestinant 20 000 eurų per mokestinį laikotarpį neviršijančias individualios veiklos pajamas (kai vykdoma kelių rūšių veikla, pajamos sudedamos). Pajamos, gautos iš juridinių asmenų, gali sudaryti ne daugiau kaip 10 procentų nuo 20 000 eurų sumos, o verslo liudijime nurodytos veiklos rūšis negali būti viena iš veiklos, kuria verčiasi juridinis asmuo, rūšių. Šias sumas per mokestinį laikotarpį viršijančios individualios veiklos pajamos apmokestinamos taikant šios dalies 1 punkte nustatytą pajamų mokesčio tarifą. Už mokestinį laikotarpį (ar jo dalį) sumokėto fiksuoto dydžio pajamų mokesčio dalis, proporcingai tenkanti tai mokestinio laikotarpio daliai, kai gyventojo individualios veiklos pajamos viršija 20 000 eurų, įskaitoma į gyventojo nuo tų pajamų mokėtino pajamų mokesčio sumą.
Fiksuoto dydžio pajamų mokestis mokamas už pageidaujamą kalendorinių metų laikotarpį, bet ne trumpesnį kaip 30 dienų iš eilės, pageidaujamas kalendorinių metų dienas, bet ne mažiau kaip 20 dienų per kalendorinius metus, išskyrus atvejus, kai mokestis mokamas paskutinį kalendorinių metų mėnesį už laikotarpį iki kalendorinių metų pabaigos, taip pat kai mokestis mokamas iki turimo leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje arba Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimo gyventi Europos Sąjungoje, išduotų Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nustatyta tvarka, galiojimo pabaigos, jeigu fiksuoto dydžio pajamų mokestį moka užsienietis;“. Spręsti pagrindiniame komitete
Gapšys, Vaida Giraitytė-Juškevičienė, Vigilijus Jukna, Viktoras Fiodorovas, Ieva Kačinskaitė-Urbonienė, Valdemaras Valkiūnas, Andrius Mazuronis, Valentinas Bukauskas,
1 Argumentai: Lietuvos Respublikos Vyriausybės pateiktas pasiūlymas dėl valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo įmokų priskyrimo neleidžiamiems atskaitymams ir atitinkamai sumažinant preziumuojamas išlaidas nuo 30 iki 20 proc. gautų individualios veiklos pajamų nėra išsamiai pagrįstas. Taip pat nėra detalaus vertinimo kaip šie pakeitimai paveiktų asmenis užsiimančius individualia veikla. Įstatymo pakeitimas reikšmingai didintų mokestinę naštą vidutines pajamas gaunantiems asmenims arba sukurtų nepagrįstai didelius biurokratinius apsunkinimus papildomai tvarkant išlaidų apskaitą.
Siūlome atsisakyti šių projekto nuostatų, bet išlaikyti apribojimą, kad leidžiamais atskaitymais gali būti pripažįstama suma, lygi 30 procentų gautų (uždirbtų) individualios veiklos pajamų, kai individualios veiklos pajamos neviršija 65000 per mokestinį laikotarpį. Maksimalią sumą, iki kurios gali būti renkamasi taikyti prezumpcines išlaidas, didiname nuo
įstatymą didinant sumą iki 65000, nuo kurios turi būti pradėtas skaičiuoti pridėtinės vertės mokestis. Pasiūlymas: Pakeisti 12 straipsnio 1 dalį, kuria keičiamas Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 5 punktas, ir ją išdėstyti taip:
„1. Pakeisti 18 straipsnio 3 dalies 5 punktą ir jį
išdėstyti taip:
„5) į biudžetą mokamas pridėtinės vertės mokestis,
valstybinio socialinio draudimo įmokos, privalomojo sveikatos draudimo įmokos ir šio Įstatymo nustatytas pajamų mokestis;“.“
124 Pasiūlymas: Pakeisti 12 straipsnio 4 dalį, kuria keičiama Įstatymo 18 straipsnio 12 dalis, ir ją išdėstyti taip: „4. Pakeisti 18 straipsnio 12 dalį ir ją išdėstyti taip: „12. Apskaičiuojant apmokestinamąsias individualios veiklos pajamas, gyventojo pasirinkimu vietoj kitose šio straipsnio dalyse nurodytų patirtų išlaidų gyventojo, kuris verčiasi individualia veikla, leidžiamais atskaitymais gali būti pripažįstama suma, lygi 20 30 procentų gautų (uždirbtų) individualios veiklos pajamų, kai individualios veiklos pajamos neviršija 55 000 65000 eurų per mokestinį laikotarpį. Ši nuostata netaikoma, kai individualios veiklos pajamas ar jų dalį gyventojas gauna iš su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusio asmens.
Gyventojas, pasirinkęs apmokestinamąsias individualios veiklos pajamas apskaičiuoti šioje dalyje nustatyta tvarka, neprivalo turėti atskaitomą sumą pagrindžiančių dokumentų.“.“
111 Argumentai: Vyriausybė siūlo Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo
produktams visa apimtimi palikti tik pagal Pensijų kaupimo įstatymą (t. y. II pensijų pakopoje) gyventojo mokamoms pensijų įmokoms, o lengvatų ilgalaikio draudimo ir III pakopos pensijų įmokoms siūloma atsisakyti palaipsniui, t. y. lengvatą taikyti ateinančius 10 metų iki 2023 metų pabaigos sudarytoms gyvybės draudimo ar pensijų kaupimo sutartims. Atsižvelgiant į tai siūloma sudaryti galimybę esamų ilgalaikio taupymo produktų turėtojams atsisakyti šių instrumentų neapmokestinant gyventojų gaunamų sumų. Tai leistų gyventojams apsispręsti kokį taupymo instrumentą pasirinkti pasikeitus sąlygoms. Pasiūlymas:
Pakeisti 11 straipsnio 1 dalį, kuria keičiamas Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 9 punktas, ir ją išdėstyti taip: „1.
Pakeisti 17 straipsnio 1 dalies 9 punktą ir jį išdėstyti taip: „9) pasibaigus draudimo sutarties galiojimo terminui gauta gyvybės draudimo išmoka pagal gyvybės draudimo sutartį, kuri sudaryta nuo 2003 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. ir kurioje numatyta, kad draudimo išmoka išmokama ne tik įvykus draudžiamajam įvykiui, bet ir pasibaigus draudimo sutarties galiojimo terminui, jeigu gyvybės draudimo sutarties terminas yra ne trumpesnis kaip 5 metai ir išmokos gavimo momentu išmokos gavėjas yra sulaukęs 55 metų arba išmokos gavimo momentu išmokos gavėjui yra nustatytas 0–40 procentų dalyvumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. nustatytas 0–40 procentų darbingumo lygis), arba išmokos gavėjas yra vaikas su negalia, kuriam nustatytas pirmo ar antro lygio individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis), taip pat nutraukus tokią sutartį gyventojui mokamos sumos, jeigu sutartis nutraukta ne anksčiau kaip praėjus 5 metams nuo jos sudarymo dienos ir gyventojas yra sulaukęs
procentų dalyvumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. nustatytas 0–40 procentų darbingumo lygis), arba išmokos gavėjas yra vaikas su negalia, kuriam nustatytas pirmo ar antro lygio individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis);“.“
112 Pasiūlymas: Pakeisti 11 straipsnio 2 dalį, kuria keičiamas Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 9¹ punktas, ir ją išdėstyti taip: „ 2.
Pakeisti 17 straipsnio 1 dalies 9 punktą ir jį išdėstyti taip: „9) pasibaigus draudimo sutarties galiojimo terminui gauta gyvybės draudimo išmoka pagal gyvybės draudimo sutartį, kuri sudaryta nuo 2003 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. ir kurioje numatyta, kad draudimo išmoka išmokama ne tik įvykus draudžiamajam įvykiui, bet ir pasibaigus draudimo sutarties galiojimo terminui, jeigu gyvybės draudimo sutarties terminas yra ne trumpesnis kaip 5 metai ir išmokos gavimo momentu išmokos gavėjas yra sulaukęs 55 metų arba išmokos gavimo momentu išmokos gavėjui yra nustatytas 0–40 procentų dalyvumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. nustatytas 0–40 procentų darbingumo lygis), arba išmokos gavėjas yra vaikas su negalia, kuriam nustatytas pirmo ar antro lygio individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis), taip pat nutraukus tokią sutartį gyventojui mokamos sumos, jeigu sutartis nutraukta ne anksčiau kaip praėjus 5 metams nuo jos sudarymo dienos ir gyventojas yra sulaukęs
procentų dalyvumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. nustatytas 0–40 procentų darbingumo lygis), arba išmokos gavėjas yra vaikas su negalia, kuriam nustatytas pirmo ar antro lygio individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis);“.“
112 Pasiūlymas: Pakeisti 11 straipsnio 2 dalį, kuria keičiamas Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 9¹ punktas, ir ją išdėstyti taip:
„ 2. Pakeisti 17 straipsnio 1 dalies 9¹ punktą
ir jį išdėstyti taip: „9¹) pasibaigus draudimo sutarties galiojimo terminui gauta gyvybės draudimo išmoka pagal gyvybės draudimo sutartį, kuri sudaryta nuo 2013 m. sausio 1 d. ir kurioje numatyta, kad draudimo išmoka išmokama ne tik įvykus draudžiamajam įvykiui, bet ir pasibaigus draudimo sutarties galiojimo terminui, jeigu gyvybės draudimo sutarties terminas yra ne trumpesnis kaip 5 metai ir išmokos gavimo momentu išmokos gavėjui iki senatvės pensijos amžiaus, nustatyto gyvybės draudimo sutarties sudarymo metu galiojusiame Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatyme (toliau – Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymas), yra likę ne daugiau kaip 5 metai arba išmokos gavimo momentu išmokos gavėjui yra nustatytas 0–40 procentų dalyvumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. nustatytas 0–40 procentų darbingumo lygis), arba išmokos gavėjas yra vaikas su negalia, kuriam nustatytas pirmo ar antro lygio individualios pagalbos teikimo išlaidų poreikis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis), taip pat nutraukus gyvybės draudimo sutartį gyventojui mokamos sumos, jeigu sutartis nutraukta ne anksčiau kaip praėjus
amžiaus, nustatyto gyvybės draudimo sutarties sudarymo metu galiojusiame Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatyme, yra likę ne daugiau kaip 5 metai arba išmokos gavimo momentu išmokos gavėjui yra nustatytas 0–40 procentų dalyvumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. nustatytas 0–40 procentų darbingumo lygis), arba išmokos gavėjas yra vaikas su negalia, kuriam nustatytas pirmo ar antro lygio individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis); arba nutraukus gyvybės draudimo sutartį gyventojui mokamos sumos, jeigu sutartis sudaryta iki 2023 m. birželio 1 d. ir nutraukta ne anksčiau kaip praėjus 5 metams nuo jos sudarymo dienos;“.“
113 Pasiūlymas: Pakeisti 11 straipsnio 3 dalį, kuria keičiamas Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 16 punktas, ir ją išdėstyti taip: „3.
Pakeisti 17 straipsnio 1 dalies 9¹ punktą ir jį išdėstyti taip: „9¹) pasibaigus draudimo sutarties galiojimo terminui gauta gyvybės draudimo išmoka pagal gyvybės draudimo sutartį, kuri sudaryta nuo 2013 m. sausio 1 d. ir kurioje numatyta, kad draudimo išmoka išmokama ne tik įvykus draudžiamajam įvykiui, bet ir pasibaigus draudimo sutarties galiojimo terminui, jeigu gyvybės draudimo sutarties terminas yra ne trumpesnis kaip 5 metai ir išmokos gavimo momentu išmokos gavėjui iki senatvės pensijos amžiaus, nustatyto gyvybės draudimo sutarties sudarymo metu galiojusiame Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatyme (toliau – Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymas), yra likę ne daugiau kaip 5 metai arba išmokos gavimo momentu išmokos gavėjui yra nustatytas 0–40 procentų dalyvumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. nustatytas 0–40 procentų darbingumo lygis), arba išmokos gavėjas yra vaikas su negalia, kuriam nustatytas pirmo ar antro lygio individualios pagalbos teikimo išlaidų poreikis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis), taip pat nutraukus gyvybės draudimo sutartį gyventojui mokamos sumos, jeigu sutartis nutraukta ne anksčiau kaip praėjus
amžiaus, nustatyto gyvybės draudimo sutarties sudarymo metu galiojusiame Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatyme, yra likę ne daugiau kaip 5 metai arba išmokos gavimo momentu išmokos gavėjui yra nustatytas 0–40 procentų dalyvumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. nustatytas 0–40 procentų darbingumo lygis), arba išmokos gavėjas yra vaikas su negalia, kuriam nustatytas pirmo ar antro lygio individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis); arba nutraukus gyvybės draudimo sutartį gyventojui mokamos sumos, jeigu sutartis sudaryta iki 2023 m. birželio 1 d. ir nutraukta ne anksčiau kaip praėjus 5 metams nuo jos sudarymo dienos;“.“
113 Pasiūlymas: Pakeisti 11 straipsnio 3 dalį, kuria keičiamas Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 16 punktas, ir ją išdėstyti taip: „3. Pakeisti 17 straipsnio 1 dalies 16 punktą ir jį išdėstyti taip: „16) pagal iki 2012 m. gruodžio 31 d. sudarytą pensijų kaupimo sutartį iš pensijų fondo gauta pensijų išmoka, jeigu pensijų kaupimo sutarties terminas yra ne trumpesnis kaip 5 metai ir išmoką gaunantis pensijų fondo dalyvis yra sulaukęs 55 metų arba išmokos gavimo momentu išmokos gavėjui yra nustatytas 0–40 procentų dalyvumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. nustatytas 0–40 procentų darbingumo lygis), taip pat gyventojui išstojus iš pensijų fondo ir neperėjus į kitą pensijų fondą išmokama suma, jeigu išstojama iš pensijų fondo ne anksčiau kaip praėjus 5 metams nuo pensijų kaupimo sutarties sudarymo dienos ir pensijų išmoką gaunantis pensijų fondo dalyvis yra sulaukęs 55 metų;“.
114 Pasiūlymas: Pakeisti 11 straipsnio 4 dalį, kuria keičiamas Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 16¹ punktas, ir ją išdėstyti taip: „4.
Pakeisti 17 straipsnio 1 dalies 16¹ punktą ir jį išdėstyti taip: „16¹) iš pensijų fondo gauta pensijų išmoka, jeigu pagal nuo 2013 m. sausio 1 d. sudarytą pensijų kaupimo sutartį šios sutarties terminas yra ne trumpesnis kaip 5 metai ir išmoką gaunančiam pensijų fondo dalyviui iki senatvės pensijos amžiaus, nustatyto pensijų kaupimo sutarties sudarymo metu galiojusiame Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatyme, yra likę ne daugiau kaip 5 metai arba išmokos gavimo momentu išmokos gavėjui yra nustatytas 0–40 procentų dalyvumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. nustatytas 0–40 procentų darbingumo lygis), taip pat gyventojui išstojus iš pensijų fondo ir neperėjus į kitą pensijų fondą išmokama suma, jeigu išstojama iš pensijų fondo ne anksčiau kaip praėjus 5 metams nuo pensijų kaupimo sutarties sudarymo dienos ir išmoką gaunančiam pensijų fondo dalyviui iki senatvės pensijos amžiaus, nustatyto pensijų kaupimo sutarties sudarymo metu galiojusiame Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatyme, yra likę ne daugiau kaip 5 metai; arba pagal iki 2023 m. birželio
neperėjus į kitą pensijų fondą išmokama suma, jeigu išstojama iš pensijų fondo ne anksčiau kaip praėjus 5 metams nuo pensijų kaupimo sutarties sudarymo dienos; “.“ Spręsti pagrindiniame komitete 14.
Pakeisti 17 straipsnio 1 dalies 16¹ punktą ir jį išdėstyti taip: „16¹) iš pensijų fondo gauta pensijų išmoka, jeigu pagal nuo 2013 m. sausio 1 d. sudarytą pensijų kaupimo sutartį šios sutarties terminas yra ne trumpesnis kaip 5 metai ir išmoką gaunančiam pensijų fondo dalyviui iki senatvės pensijos amžiaus, nustatyto pensijų kaupimo sutarties sudarymo metu galiojusiame Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatyme, yra likę ne daugiau kaip 5 metai arba išmokos gavimo momentu išmokos gavėjui yra nustatytas 0–40 procentų dalyvumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. nustatytas 0–40 procentų darbingumo lygis), taip pat gyventojui išstojus iš pensijų fondo ir neperėjus į kitą pensijų fondą išmokama suma, jeigu išstojama iš pensijų fondo ne anksčiau kaip praėjus 5 metams nuo pensijų kaupimo sutarties sudarymo dienos ir išmoką gaunančiam pensijų fondo dalyviui iki senatvės pensijos amžiaus, nustatyto pensijų kaupimo sutarties sudarymo metu galiojusiame Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatyme, yra likę ne daugiau kaip 5 metai; arba pagal iki 2023 m. birželio
neperėjus į kitą pensijų fondą išmokama suma, jeigu išstojama iš pensijų fondo ne anksčiau kaip praėjus 5 metams nuo pensijų kaupimo sutarties sudarymo dienos; “.“
14Seimo nariai:
Vytautas Gapšys, Vaida Giraitytė-Juškevičienė, Vigilijus Jukna, Viktoras Fiodorovas, Ieva Kačinskaitė-Urbonienė, Valdemaras Valkiūnas, Andrius Mazuronis, Valentinas Bukauskas,
1 Argumentai: Lietuvos Respublikos Vyriausybės siūlymas apriboti verslo liudijimų išdavimą taip, kad trumpiausias laikotarpis verslo liudijimui gauti turėtų būti 30 kalendorinių dienų iš eilės, apribos asmenų galimybes teikti trumpalaikes paslaugas, apkraus papildoma mokestine našta. Siekis apriboti piktnaudžiavimus šioje veiklos srityje gali būti pasiektas ir kitais būdais.
Pasiūlymu nustatoma, jog renkantis verslo liudijimą trumpesniam nei 30 kalendorinių dienų laikotarpiui, būtų iki 100 eurų per dieną ribojamos pajamos, kurios laikomos apmokestinamos verslo liudijimu. Jei asmuo rinktųsi verslo liudijimą, pvz., 5 dienom, jo pajamos, kurios laikomos apmokestintomis būtų
deklaruojamos maksimaliai didelės pajamos, tačiau neribotų smulkių verslų galimybių. Pasiūlymas: Pakeisti 2 straipsnio 1 dalį, kuria keičiamas Įstatymo 6 straipsnis, ir ją išdėstyti taip: „Pakeisti 6 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „6 straipsnis. Pajamų mokesčio tarifai
taikant tokius pajamų mokesčio tarifus:
1) pajamų mokesčio 20 procentų tarifas taikomas pajamoms iš darbo santykių arba jų esmę atitinkančių santykių (išskyrus ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros ir ilgalaikio darbo išmokas), tantjemoms ar atlygiui už veiklą stebėtojų taryboje ar valdyboje, paskolų komitete, mokamam vietoj tantjemų arba kartu su tantjemomis, iš asmens, susijusio su gyventoju darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais, gautoms pajamoms pagal autorines sutartis, taip pat mažųjų bendrijų vadovų, kurie pagal Lietuvos Respublikos mažųjų bendrijų įstatymą nėra tų mažųjų bendrijų nariai, pagal civilinę (paslaugų) sutartį už vadovavimo veiklą gautoms pajamoms;
2) savivaldybių tarybų nustatyto fiksuoto dydžio pajamų mokestis mokamas už per mokestinį laikotarpį gautas pajamas, nuo kurių mokestis sumokamas įsigyjant verslo liudijimą. Savivaldybių tarybos turi teisę savo biudžeto sąskaita taikyti fiksuoto dydžio pajamų mokesčio už pajamas, gautas iš veiklos, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą, lengvatas.
Gyventojui pasirinkus mokėti fiksuoto dydžio pajamų mokestį, mokamas savivaldybės, kurios teritorijoje vykdoma verslo liudijime nurodytos rūšies veikla, tarybos nustatytas fiksuoto dydžio mokestis; veiklą vykdant kelių savivaldybių teritorijose, mokamas gyventojo deklaruotos gyvenamosios vietos savivaldybės tarybos nustatytas fiksuoto dydžio mokestis. Šis mokestis mokamas apmokestinant 20 000 eurų per mokestinį laikotarpį neviršijančias individualios veiklos pajamas (kai vykdoma kelių rūšių veikla, pajamos sudedamos). Pajamos, gautos iš juridinių asmenų, gali sudaryti ne daugiau kaip 10 procentų nuo 20 000 eurų sumos arba sumos gaunamos sudėjus 100 eurų už kiekvieną laikotarpio trumpesnio kaip 30 dienų dieną, o verslo liudijime nurodytos veiklos rūšis negali būti viena iš veiklos, kuria verčiasi juridinis asmuo, rūšių. Šias sumas per mokestinį laikotarpį viršijančios individualios veiklos pajamos apmokestinamos taikant šios dalies 4 punkte nustatytą pajamų mokesčio tarifą. Už mokestinį laikotarpį (ar jo dalį) sumokėto fiksuoto dydžio pajamų mokesčio dalis, proporcingai tenkanti tai mokestinio laikotarpio daliai, kai gyventojo individualios veiklos pajamos viršija 20 000 eurų arba sumą gaunamą sudėjus 100 eurų už kiekvieną laikotarpio trumpesnio kaip 30 dienų dieną, įskaitoma į gyventojo nuo tų pajamų mokėtino pajamų mokesčio sumą.
Fiksuoto dydžio pajamų mokestis mokamas už pageidaujamą kalendorinių metų laikotarpį, bet ne trumpesnį kaip 30 dienų iš eilės 1 diena, jei per kalendorinius metus mokestis mokamas už laikotarpį trumpesnį kaip 30 dienų, mokesčiu už kiekvieną dieną apmokestinamos 100 eurų per mokestinį laikotarpį neviršijančios pajamos (kai vykdoma kelių rūšių veikla, pajamos sudedamos). išskyrus atvejus, kai mokestis mokamas paskutinį kalendorinių metų mėnesį už laikotarpį iki kalendorinių metų pabaigos, taip pat kai mokestis mokamas iki turimo leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje arba Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimo gyventi Europos Sąjungoje, išduotų Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nustatyta tvarka, galiojimo pabaigos, jeigu fiksuoto dydžio pajamų mokestį moka užsienietis;
3) pajamų mokesčio 5 procentų tarifas taikomas ne individualios veiklos pajamoms, gautoms pardavus ar kitaip nuosavybėn perleidus atliekas;
4) pajamų mokesčio 15 procentų tarifas taikomas kituose šios dalies punktuose nenurodytoms pajamoms. 2.
apmokestinamos:
1) pajamų dalis, viršijanti 60, bet neviršijanti 180 vidutinių šalies darbo užmokesčių (toliau – VDU) dydžio sumą, taikomą apdraustųjų asmenų einamųjų metų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti, apmokestinama taikant 5 procentų pajamų mokesčio tarifą;
2) pajamų dalis, viršijanti 180 VDU dydžio sumą, taikomą apdraustųjų asmenų einamųjų metų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti, apmokestinama taikant 7 procentų pajamų mokesčio tarifą. 3. Apskaičiuojant šio straipsnio 2 dalyje nurodytų gyventojo metinių apmokestinamųjų pajamų sumą, į ją taip pat įtraukiama 80 procentų gyventojo gautų pajamų, apmokestinamų įsigijus verslo liudijimą, ir nuolatinio Lietuvos gyventojo užsienio valstybėje gautos apmokestinamosios pajamos, nuo kurių mokestis Lietuvoje nėra mokamas dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo sutarties ar šio Įstatymo 37 straipsnio nuostatų taikymo.““
32 Pasiūlymas: Pakeisti 3 straipsnio 2 dalį, kuria keičiamas Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 2 punktas, ir ją išdėstyti taip:
„2. Pakeisti 6 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) savivaldybių tarybų nustatyto fiksuoto dydžio pajamų mokestis mokamas už per mokestinį laikotarpį gautas pajamas, nuo kurių mokestis sumokamas įsigyjant verslo liudijimą. Savivaldybių tarybos turi teisę savo biudžeto sąskaita taikyti fiksuoto dydžio pajamų mokesčio už pajamas, gautas iš veiklos, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą, lengvatas. Gyventojui pasirinkus mokėti fiksuoto dydžio pajamų mokestį, mokamas savivaldybės, kurios teritorijoje vykdoma verslo liudijime nurodytos rūšies veikla, tarybos nustatytas fiksuoto dydžio mokestis; veiklą vykdant kelių savivaldybių teritorijose, mokamas gyventojo deklaruotos gyvenamosios vietos savivaldybės tarybos nustatytas fiksuoto dydžio mokestis.
Šis mokestis mokamas apmokestinant 20 000 eurų per mokestinį laikotarpį neviršijančias individualios veiklos pajamas (kai vykdoma kelių rūšių veikla, pajamos sudedamos). Pajamos, gautos iš juridinių asmenų, gali sudaryti ne daugiau kaip 10 procentų nuo 20 000 eurų sumos arba sumos gaunamos sudėjus 100 eurų už kiekvieną laikotarpio trumpesnio kaip 30 dienų dieną, o verslo liudijime nurodytos veiklos rūšis negali būti viena iš veiklos, kuria verčiasi juridinis asmuo, rūšių. Šias sumas per mokestinį laikotarpį viršijančios individualios veiklos pajamos apmokestinamos taikant šios dalies 1¹ punkte nustatytą pajamų mokesčio tarifą. Už mokestinį laikotarpį (ar jo dalį) sumokėto fiksuoto dydžio pajamų mokesčio dalis, proporcingai tenkanti tai mokestinio laikotarpio daliai, kai gyventojo individualios veiklos pajamos viršija 20 000 eurų arba sumą gaunamą sudėjus 100 eurų už kiekvieną laikotarpio trumpesnio kaip 30 dienų dieną, įskaitoma į gyventojo nuo tų pajamų mokėtino pajamų mokesčio sumą.
Fiksuoto dydžio pajamų mokestis mokamas už pageidaujamą kalendorinių metų laikotarpį, bet ne trumpesnį kaip 30 dienų iš eilės 1 diena, jei per kalendorinius metus mokestis mokamas už laikotarpį trumpesnį kaip 30 dienų, mokesčiu už kiekvieną dieną apmokestinamos 100 eurų per mokestinį laikotarpį neviršijančios pajamos (kai vykdoma kelių rūšių veikla, pajamos sudedamos). išskyrus atvejus, kai mokestis mokamas paskutinį kalendorinių metų mėnesį už laikotarpį iki kalendorinių metų pabaigos, taip pat kai mokestis mokamas iki turimo leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje arba Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimo gyventi Europos Sąjungoje, išduotų Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nustatyta tvarka, galiojimo pabaigos, jeigu fiksuoto dydžio pajamų mokestį moka užsienietis; ““
43 Pasiūlymas Pakeisti 4 straipsnio 3 dalį, kuria keičiamas Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 2 punktas, ir ją išdėstyti taip:
„3. Pakeisti 6 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) savivaldybių tarybų nustatyto fiksuoto dydžio pajamų mokestis mokamas už per mokestinį laikotarpį gautas pajamas, nuo kurių mokestis sumokamas įsigyjant verslo liudijimą. Savivaldybių tarybos turi teisę savo biudžeto sąskaita taikyti fiksuoto dydžio pajamų mokesčio už pajamas, gautas iš veiklos, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą, lengvatas.
Gyventojui pasirinkus mokėti fiksuoto dydžio pajamų mokestį, mokamas savivaldybės, kurios teritorijoje vykdoma verslo liudijime nurodytos rūšies veikla, tarybos nustatytas fiksuoto dydžio mokestis; veiklą vykdant kelių savivaldybių teritorijose, mokamas gyventojo deklaruotos gyvenamosios vietos savivaldybės tarybos nustatytas fiksuoto dydžio mokestis. Šis mokestis mokamas apmokestinant 20 000 eurų per mokestinį laikotarpį neviršijančias individualios veiklos pajamas (kai vykdoma kelių rūšių veikla, pajamos sudedamos). Pajamos, gautos iš juridinių asmenų, gali sudaryti ne daugiau kaip 10 procentų nuo 20 000 eurų sumos arba sumos gaunamos sudėjus 100 eurų už kiekvieną laikotarpio trumpesnio kaip 30 dienų dieną, o verslo liudijime nurodytos veiklos rūšis negali būti viena iš veiklos, kuria verčiasi juridinis asmuo, rūšių. Šias sumas per mokestinį laikotarpį viršijančios individualios veiklos pajamos apmokestinamos taikant šios dalies 1 punkte nustatytą pajamų mokesčio tarifą. Už mokestinį laikotarpį (ar jo dalį) sumokėto fiksuoto dydžio pajamų mokesčio dalis, proporcingai tenkanti tai mokestinio laikotarpio daliai, kai gyventojo individualios veiklos pajamos viršija 20 000 eurų arba sumą gaunamą sudėjus 100 eurų už kiekvieną laikotarpio trumpesnio kaip 30 dienų dieną, įskaitoma į gyventojo nuo tų pajamų mokėtino pajamų mokesčio sumą.
Fiksuoto dydžio pajamų mokestis mokamas už pageidaujamą kalendorinių metų laikotarpį, bet ne trumpesnį kaip 30 dienų iš eilės 1 diena, jei per kalendorinius metus mokestis mokamas už laikotarpį trumpesnį kaip 30 dienų, mokesčiu už kiekvieną dieną apmokestinamos 100 eurų per mokestinį laikotarpį neviršijančios pajamos (kai vykdoma kelių rūšių veikla, pajamos sudedamos). išskyrus atvejus, kai mokestis mokamas paskutinį kalendorinių metų mėnesį už laikotarpį iki kalendorinių metų pabaigos, taip pat kai mokestis mokamas iki turimo leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje arba Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimo gyventi Europos Sąjungoje, išduotų Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nustatyta tvarka, galiojimo pabaigos, jeigu fiksuoto dydžio pajamų mokestį moka užsienietis; ““
pasiūlymai:
pateiktam Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 2, 6, 8, 13(1), 16, 17, 18, 18(2), 19, 20, 21, 22, 24, 25, 27, 34, 35 ir 37 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 12(1) straipsniu įstatymo projektui Nr. XIVP-2929. pasiūlyti pagrindiniam Biudžeto ir finansų komitetui tobulinti įstatymo projektą pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir pasiūlymus, Lietuvos ūkininkų sąjungos, Lietuvos žemės ūkio tarybos, Kaimo reikalų komiteto pasiūlymus, kuriems komitetas pritarė. 6.2. Pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
1Kaimo reikalų komitetas,
2023-08-23 12(18) 3(11) Argumentai: Pažymėtina, kad šiuo metu VSD ir PSD įmokos priskiriamos leidžiamiems atskaitymams (apmokestinamas pajamas mažinančios išlaidos susijusios su vykdoma veikla) GPM atžvilgiu t.y. mažina GPM apmokestinamas pajamas. Seimui pateiktuose projektuose siūloma VSD ir PSD įmokas priskirti neleidžiamiems atskaitymams, toks siūlymas ūkininkams stipriai padidintų mokestinę naštą. Siekiant sumažinti ūkininkų mokestinę naštą Komitetas siūlo sumokėtas VSD ir PSD įmokas priskirti prie ribojamų dydžių leidžiamų atskaitymų GPM atžvilgiu, t.y. dalis sumokėtų įmokų gali būti priskiriama leidžiamiems atskaitymams pvz. 50 proc sumokėtų įmokų. Todėl komitetas siūlo palikti galioti dabartinį reglamentavimą. Pasiūlymas: Įstatymo projekto 12 straipsnio pakeitimas. Pakeisti Įstatymo projekto 12 straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo 18 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip:
„11. Nuo individualios veiklos pajamų gyventojo mokėtinos socialinio
draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokos priskiriamos leidžiamiems atskaitymams tuo mokestiniu laikotarpiu, kuriuo gautos arba uždirbtos individualios veiklos pajamos, nuo kurių tos įmokos apskaičiuotos.“
2Kaimo reikalų komitetas,
2023-08-23 2(6) Argumentai: Komitetas nepritaria mokestinės naštos ūkininkams didinimui (siūlymui mažinti apmokestinamos individualios veiklos pajamų per metus ribas ir GPM procento didinimui). Siūlome palikti esamą reglamentavimą. Pasiūlymas: Pasiūlymas: Įstatymo projekto 2 straipsnio pakeitimas. Pakeisti Įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 6 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „6 straipsnis. Pajamų mokesčio tarifai
straipsnyje nenustatyta kitaip. 1¹.
1¹. Gyventojo pajamos iš darbo santykių arba jų esmę atitinkančių santykių (išskyrus ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros ir ilgalaikio darbo išmokas), tantjemos ar atlygis už veiklą stebėtojų taryboje ar valdyboje, paskolų komitete, mokamas vietoj tantjemų arba kartu su tantjemomis, iš asmens, susijusio su gyventoju darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais, gautos pajamos pagal autorines sutartis, taip pat mažųjų bendrijų vadovų, kurie pagal Lietuvos Respublikos mažųjų bendrijų įstatymą nėra tų mažųjų bendrijų nariai, pagal civilinę (paslaugų) sutartį už vadovavimo veiklą gautos pajamos apmokestinamos taip:
1) metinė pajamų dalis, neviršijanti 60 vidutinių šalies darbo užmokesčių (toliau – VDU) dydžio sumos, taikomos apdraustųjų asmenų einamųjų metų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti, apmokestinama taikant 20 procentų pajamų mokesčio tarifą;
2) metinė pajamų dalis, viršijanti 60 VDU dydžio sumą, taikomą apdraustųjų asmenų einamųjų metų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti, apmokestinama taikant 32 procentų pajamų mokesčio tarifą. 1². Metinė pajamų ne iš darbo santykių arba jų esmę atitinkančių santykių (išskyrus individualios veiklos pajamas, pajamas iš paskirstytojo pelno, tantjemas ar atlygį už veiklą stebėtojų taryboje ar valdyboje, paskolų komitete, mokamą vietoj tantjemų arba kartu su tantjemomis, iš asmens, susijusio su gyventoju darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais, gautas pajamas pagal autorines sutartis, taip pat mažųjų bendrijų vadovų, kurie pagal Lietuvos Respublikos mažųjų bendrijų įstatymą nėra tų mažųjų bendrijų nariai, pagal civilinę (paslaugų) sutartį už vadovavimo veiklą gautas pajamas) dalis, viršijanti 120 VDU dydžio sumą, taikomą apdraustųjų asmenų einamųjų metų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti, apmokestinama taikant 20 procentų pajamų mokesčio tarifą. 2.
individualios veiklos pajamoms, gautoms pardavus ar kitaip nuosavybėn perleidus atliekas. 3. Už per mokestinį laikotarpį gautas pajamas, nuo kurių mokestis sumokamas įsigyjant verslo liudijimą, mokamas savivaldybių tarybų nustatytas fiksuoto dydžio pajamų mokestis. Savivaldybių tarybos turi teisę savo biudžeto sąskaita taikyti fiksuoto dydžio pajamų mokesčio už pajamas, gautas iš veiklos, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą, lengvatas. 4. Fiksuoto dydžio pajamų mokesčiu gali būti apmokestinamos 45 000 eurų per mokestinį laikotarpį neviršijančios individualios veiklos pajamos (kai vykdoma kelių rūšių veikla, pajamos sudedamos). 45 000 eurų sumą per mokestinį laikotarpį viršijančios individualios veiklos pajamos apmokestinamos taikant šio straipsnio 1 dalyje nustatytą pajamų mokesčio tarifą. Už mokestinį laikotarpį (ar jo dalį) sumokėto fiksuoto dydžio pajamų mokesčio dalis, proporcingai tenkanti tai mokestinio laikotarpio daliai, kai gyventojo individualios veiklos pajamos viršijo 45 000 eurų sumą, įskaitoma į gyventojo nuo tų pajamų mokėtino pajamų mokesčio sumą. 5. Fiksuoto dydžio pajamų mokesčiu gali būti apmokestinamos 45 000 eurų per mokestinį laikotarpį neviršijančios nekilnojamojo pagal prigimtį daikto nuomos pajamos (kai nuomojami keli tokie daiktai, pajamos sudedamos). 45 000 eurų sumą per mokestinį laikotarpį viršijančios nekilnojamojo pagal prigimtį daikto nuomos pajamos apmokestinamos taikant šio straipsnio 1 dalyje nustatytą pajamų mokesčio tarifą. Už mokestinį laikotarpį (ar jo dalį) sumokėto fiksuoto dydžio pajamų mokesčio dalis, proporcingai tenkanti tai mokestinio laikotarpio daliai, kai gyventojo nekilnojamojo pagal prigimtį daikto nuomos pajamos apmokestinamos taikant šio straipsnio 1 dalyje nustatytą pajamų mokesčio tarifą, įskaitoma į gyventojo nuo tų pajamų mokėtino pajamų mokesčio sumą.“ Pritarti 3.
Kaimo reikalų komitetas, 2023-08-23
Argumentai:
NPD padidintas iki 751 eurų per mėnesį. Siekiant, kad už žemės ūkio ir miškininkystės paslaugas, teikiamas pagal paslaugų kvitą, gaunamoms pajamoms būtų taikomas toks pats NPD, kaip ir minimaliajam darbo užmokesčiui, siūloma padidinti neapmokestinamųjų pajamų dydį, taikomą pajamoms, gautoms kaip atlygis teikiant paslaugas pagal žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų kvitą, nuo dabar galiojančios 1750 Eur iki 2253 eurų per mokestinį laikotarpį (751*3 mėn. = 2253). Pasiūlymas. Įstatymo 17 straipsnio pakeitimas. Pakeisti Įstatymo 17 straipsnio 55 dalį ir ją išdėstyti taip:
„55) 1 750 2253 eurų per mokestinį laikotarpį
neviršijančios pajamos, gautos kaip atlygis teikiant paslaugas pagal paslaugų kvitą, kai šių paslaugų teikimą nustato Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimo pagal paslaugų kvitą įstatymas;“. Pritarti
4Kaimo reikalų komitetas,
2023-08-23 (12¹)
Argumentai: Lietuvoje šiuo metu taikoma pelno klasikinė sistema, kai pelnas apmokestinamas jo gavimo momentu. Pajamos iš paskirstytojo pelno (taip pat ir reinvestuojamo) apmokestinamos taikant 15 procentų mokesčio tarifą. Dėl dabartinio reguliavimo, žemės ūkio subjektų sukauptos piniginės lėšos, kurios skirtos ūkių investicijoms ir plėtrai, apmokestinamos, o įgyvendindami investicinius projektus dėl lėšų trūkumo ūkininkai yra priversti papildomai skolintis ir prisiimti atitinkamus įsipareigojimus.
Žemės ūkio sektoriuje ypač reikalingos investicijos siekiant užtikrinti tinkamą ūkių plėtrą ir naujų technologijų diegimą. Taip pat svarbu, kad žemės ūkio subjektų apmokestinimo sąlygos leistų jiems išlikti konkurencingais kaimyninių šalių atžvilgiu. Estija, Latvija ir Lenkija taiko skirstomojo pelno apmokestinimo sistemą, atsisakant reinvestuoto pelno apmokestinimo. Todėl komitetas siūlo žemės ūkio subjektų apmokestinamąsias pajamas/pelną, kuris panaudojamas investicijoms į ūkių plėtrą, apmokestinti taikant 0 proc. mokesčio tarifą. Pasiūlymas. Įstatymo papildymas 12¹ straipsniu. Papildyti Įstatymą 12¹ straipsniu: „12¹ straipsnis. Žemės ūkio subjektų pajamos iš paskirstytojo (reinvestuojamo) pelno. 1.Žemės ūkio subjektų apmokestinamosios pajamos (pelnas), kurios panaudojamos investicijoms į ūkių plėtrą, apmokestinamos taikant 0 procentų mokesčio tarifą.“. Pritarti
7Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš – 0,
susilaikė – 0. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: J. Gudauskas. Komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis Komiteto biuro patarėja Donata Černiavskienė
Teisės ir teisėtvarkos komitetas
DĖL
2, 6, 8, 13(1), 16, 17, 18, 18(2), 19, 20, 21, 22, 24,
2023-06-27
posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkė Irena Haase, nariai: Arvydą Anušauską pavaduojanti Jurgita Sejonienė, Aušrinė Armonaitė, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Vilius Semeška, Algirdas Stončaitis, Andrius Vyšniauskas. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, komiteto biuro patarėjos: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Dalia Latvelienė, Rita Karpavičiūtė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, vyriausioji specialistė Aidena Bacevičienė, komiteto biuro padėjėjos: Meilė Čeputienė, Rivena Zegerienė. Kviestieji asmenys: Finansų ministerijos atstovai: ministrė Gintarė Skaistė, viceministrė Rūta Blikšytė, Ekonomikos ir inovacijų ministerijos patarėjas Lukas Stravinskas, Seimo kanceliarijos Teisės departamento Privatinės teisės skyriaus vyresnioji patarėja Akvilė Dulevičiūtė – Akimovienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
5 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1.
Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 17 straipsnio 1 dalies 26 punktą ir jame nustatyti, kad neapmokestinamosios pajamos yra „<...> pajamos, gautos iš sutuoktinių, vaikų (įvaikių), tėvų (įtėvių), brolių, seserų, vaikaičių ir senelių, šiems dovanojimo būdu perdavus žemės ūkio veikloje naudojamą turtą, jeigu dovanotas turtas bus naudojamas apdovanotojo individualioje žemės ūkio veikloje bent 3 metus nuo dovanojimo dienos; kitų iš sutuoktinių, vaikų (įvaikių), tėvų (įtėvių), brolių, seserų, vaikaičių ir senelių dovanojimo būdu gautų pajamų suma (vertė), neviršijanti 300 000 eurų per mokestinį laikotarpį <...>“. Teikiamas siūlymas svarstytinas keliais aspektais. Pirma, projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad
„įvertinus žemės ūkio veiklos specifiką ir siekiant nesudaryti mokestinių
kliūčių žemės ūkio veiklos tęstinumui perdavus ūkininko ūkį (turtą) šeimos nariams, siūloma nustatyti, kad žemės ūkio veikloje naudojamo turto perdavimas artimiesiems yra neapmokestinamas, tačiau tik su sąlyga, kad dovaną gavęs artimasis toliau vykdys žemės ūkio veiklą bent 3 metus nuo dovanos gavimo dienos“. Pažymėtina, jog ne tik žemės ūkio veikloje naudojamo turto apmokestinimas padovanojus turtą artimiesiems gali sudaryti mokestinių kliūčių veiklos tęstinumui. Tiek žemės ūkio individualiai veiklai vykdyti, tiek apgyvendinimo, turizmo, statybų ar kitai individualiai veiklai vykdyti gali būti naudojamas turtas, kurio vertė viršija 300 000 eurų, ir kuris dovanojamas artimiesiems su tikslu, kad jie toliau naudotų šį turtą tai pačiai individualiai veiklai vykdyti. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad veikla gali būti vykdoma pasirenkant ne tik individualios veiklos vykdymo formą, fiziniai asmenys, planuodami savo ūkinę veiklą yra laisvi pasirinkti veiklos vykdymo formą, įskaitant ir vykdyti ūkinę veiklą įsteigus juridinį asmenį.
Ūkinės veiklos vykdymui pasirinkus įsteigti juridinį asmenį priklausomai nuo pasirinktos juridinio asmens teisinės formos dovanojimo objektu gali būti akcijos, pajai, perleidžiamos dalyvio teisės ar kt. Atitinkamai ir žemės ūkio ar bet kuriai kitai, pavyzdžiui, apgyvendinimo, turizmo, statybų ar kitai veiklai, kuria gali būti užsiimama vykdant individualią veiklą, vykdyti gali būti įsteigiamas juridinis asmuo. Taigi siekis „nesudaryti mokestinių kliūčių veiklos tęstinumui“ neturėtų būti siejamas tik su viena veiklos rūšimi (žemės ūkio veikla) ar su viena atitinkamos veiklos forma (individualia veikla), kai egzistuoja tiek kitos veiklos rūšys, tiek veiklos formos. Vienas iš pagrindinių apmokestinimo teisinio reglamentavimo ir taikymo principų yra mokesčių mokėtojų lygybės principas, kuris įtvirtina konstitucinį asmenų lygiateisiškumo principą, nustatytą Konstitucijos
grupes) ar dėl tam tikrų priežasčių sudaryti išskirtines apmokestinimo sąlygas pastariesiems. Pastebėtina, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintas visų asmenų lygybės principas apima ir diskriminacijos bei privilegijų draudimą (2003 m. lapkričio 17 d. nutarimas). Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad konstitucinis visų asmenų lygybės principas, kurio turi būti laikomasi ir leidžiant įstatymus, ir juos taikant, ir vykdant teisingumą, įpareigoja vienodus faktus teisiškai vertinti vienodai ir draudžia iš esmės tokius pat faktus savavališkai vertinti skirtingai (inter alia 2012 m. vasario 27 d., 2017 m. sausio 25 d., 2022 m. vasario 10 d. nutarimai).
Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintas asmenų lygiateisiškumo principas suponuoja pareigą įstatymų leidėjui nustatyti vienodą (nediferencijuotą) teisinį reguliavimą tam tikrų asmenų kategorijų, esančių vienodoje padėtyje, atžvilgiu, kai tarp tų asmenų kategorijų nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad nevienodas jų traktavimas būtų objektyviai pateisinamas (inter alia 2013 m. vasario 22 d., 2015 m. vasario 6 d., 2019 m. rugsėjo 19 d. nutarimai). Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad galima nustatyti diferencijuotą teisinį reguliavimą tam tikriems asmenims, priklausantiems skirtingoms kategorijoms, tik tada, jeigu tarp šių asmenų yra tokio pobūdžio skirtumų, kurie tokį diferencijuotą reguliavimą daro objektyviai pateisinamą. Priešingu atveju toks teisinis reguliavimas būtų laikomas kaip įtvirtinantis privilegiją. Šiame kontekste pažymėtina, kad Konstitucija nesaugo ir negina tokių asmens įgytų teisių, kurios savo turiniu yra privilegijos; privilegijų gynimas ir apsauga reikštų, kad yra pažeidžiami konstituciniai asmenų lygiateisiškumo, teisingumo principai (Konstitucinio Teismo 1995 m. gruodžio 22 d., 2000 m. gruodžio 6 d., 2003 m. kovo 17 d., 2003 m. lapkričio 17 d., 2003 m. gruodžio 3 d., 2008 m. gruodžio 24 d. nutarimai).
Pažymėtina, jog projekto aiškinamajame rašte nėra nurodyta, kokie yra objektyvūs skirtumai tarp asmenų, užsiimančių žemės ūkio ir kita individualia veikla, taip pat tarp asmenų, kurie užsiima žemės ūkio veikla vykdydami individualią veiklą ar pasirinkdami kitą veiklos modelį, kad projektu siūlomas teisinis reguliavimas galėtų būti laikomas pagrįsta diferenciacija. Taigi projektu siūlomos nuostatos, kiek tai susiję su pajamų, gautų iš sutuoktinių, vaikų (įvaikių), tėvų (įtėvių), brolių, seserų, vaikaičių ir senelių, šiems dovanojimo būdu perdavus žemės ūkio veikloje naudojamą turtą, pripažinimu neapmokestinamosiomis pajamomis neribojant pajamų sumos, kai gyventojų pajamų mokesčiu apmokestinama visų kitų rūšių dovanų, gautų iš sutuoktinių, vaikų (įvaikių), tėvų (įtėvių), brolių, seserų, vaikaičių ir senelių, suma (vertė), viršijanti 300 000 eurų per mokestinį laikotarpį, prieštarauja Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtintam asmenų lygiateisiškumo principui. Antra, atkreiptinas dėmesys, kad žemės ūkio veikloje naudojamas turtas jį padovanojus asmeniui, kuris taip pat vykdo žemės ūkio veiklą, tačiau yra pasirinkęs kitą veiklos formą (pavyzdžiui, yra registravęs ne individualią žemės ūkio veiklą, o įsteigęs juridinį asmenį, kuris užsiima žemės ūkio veikla) gali būti naudojamas nebūtinai individualioje žemės ūkio veikloje, tačiau bus naudojamas tai pačiai paskirčiai – žemės ūkio veiklai. Svarstytina, ar tos pačios veiklos formos pasirinkimas naudojant padovanotą turtą žemės ūkio veiklai vykdyti yra būtinas.
Nepritarti Žemės ūkio sektorius yra labiau pažeidžiamas ir rizikingesnis nei daugelis kitų sektorių. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad žemės ūkio sektorius yra labiau pažeidžiamas ir rizikingesnis nei daugelis kitų sektorių. Didelę įtaką, ypač augalininkystei, turi gamtos reiškiniai, nekontroliuojamos oro sąlygos, biologinio turto naudojimo ypatumai. Gyvulininkystei didžiausią įtaką daro ligų protrūkiai. Dėl šių priežasčių, taip pat ir dažnų kainų svyravimų rinkoje, ūkių pajamų kitimai žemės ūkio sektoriuje gali būti labai dideli, neretai viršijantys 30 proc., tad sąnaudų mažinimas ar kompensavimas, mokestinės lengvatos, subsidijavimas įvairiomis formomis ir būdais yra labai svarbus ir būtinas. Mažėja gyventojų suinteresuotumas užsiimti žemės ūkio veikla. Lietuvoje ūkių skaičius išlaiko spartaus mažėjimo tendenciją: 2012 m.–2022 m. laikotarpiu žemės ūkio valdų valdytojų sumažėjo 29,1 proc. Tai rodo, kad mažėja gyventojų suinteresuotumas užsiimti žemės ūkio veikla, kuri, palyginti su kitomis veiklomis, yra labiau veikiama neapibrėžtumo, susijusio su klimatinėmis sąlygomis, rinkos nepastovumu ir kainų svyravimais. Mažėjant žemės ūkio veiklos patrauklumui, kyla grėsmė, kad blogės šalies apsirūpinimas maistu. Viena pagrindinių ūkių traukimosi iš veiklos priežasčių – finansinė. Ūkininkai, apsispręsdami dėl veiklos tęstinumo, žemės ūkio pajamas lygina su pajamomis kitose ekonominėse veiklose. 2017–2021 m. vidutinės ūkio grynosios pajamos, tenkančios vienam šeimos sąlyginiam darbuotojui, atėmus gautinas palūkanas už turtą ir sumokėtą nuomą už žemę, vidutiniškai per metus siekė 10 tūkst. Eur ir buvo 71 proc. nuo darbo užmokesčio pramonės, statybos ir paslaugų sektoriuose.
Mažesnės pajamos žemės ūkyje nei kituose ekonomikos sektoriuose daro didelį neigiamą poveikį žemės ūkio sektoriaus plėtrai ir jo patrauklumui pajamų atžvilgiu. (Šaltinis: Ūkių apskaitos duomenų tinklo (ŪADT) ir Valstybės duomenų agentūros duomenimis). Kartų veiklos tęstinumas. Ūkininkas žemės ūkio veiklą vykdo kartu su savo šeimos nariais. Pasitraukdamas iš žemės ūkio veiklos ūkininkas siekia užtikrinti ūkio veiklos tęstinumą, todėl perleidžia ūkį jaunesniems šeimos nariams. Ūkininkas dovanodamas ūkį savo vaikui neturi galimybės ūkį dovanoti dalimis, nes ūkis yra vientisas gamybinis kompleksas, kuriame vykdoma tęstinė veikla, yra tęstiniai įsipareigojimai. Žemės ūkio veiklai vykdyti reikalinga turėti daug brangios technikos, gamybinių įrenginių, pastatų. Šio turto vertė neretais atvejais viršija 300 000 Eur sumą (pvz. vien traktoriaus ar kombaino vertė gali siekti apie 300 000 Eur). Todėl apmokestinus pajamas, gautas perdavus žemės ūkio veikloje naudojamą turtą, mokestinė našta jaunam ūkininkui didėtų, kas finansiškai būtų nepatrauklu. Per 10 metų laikotarpį jaunų ūkininkų (iki 40 m.) sumažėjo virš 30 proc. Gyvybingam žemės ūkio sektoriui reikalingi kvalifikuoti ir novatoriški jauni ūkininkai, kad būtų galima reaguoti į visuomenės poreikius – nuo kokybiško maisto iki aplinkos viešųjų gėrybių, tačiau Lietuvoje, kaip ir visoje ES, žemės ūkio sektoriuje ryški ūkininkų senėjimo problema. Remiantis Žemės ūkio duomenų centro duomenimis pensinio amžiaus valdų valdytojai 2022 m. sudarė – 35,7 proc. visų valdų valdytojų. Valdų valdytojai iki 40 m. amžiaus 2022 m. sudarė
Lietuvos ateities vizijoje „LIETUVA 2050“ numatyta, kad Lietuva plėtos atsakingą ir konkurencingą žemės ūkį ir maisto gamybą, skatindama pereiti prie ekosistemų regeneravimo. Taip pat Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje numatyta sudaryti sąlygas ūkių, ypač gaunančių mažesnes pajamas, bet turinčių didesnį vystymosi potencialą, gyvybingumui, stiprinti žemės ūkio sektoriaus konkurencingumą, užtikrinant tvarų produktyvumo ir darbo našumo augimą. Pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad „konstitucinis asmenų lygybės principas savaime nepaneigia to, kad įstatymu gali būti nustatytas nevienodas teisinis reguliavimas tam tikrų asmenų kategorijų, esančių skirtingose padėtyse, atžvilgiu. Tai taikytina ne tik fiziniams, bet ir juridiniams asmenims, nes jie paprastai yra fizinių asmenų susivienijimai“ (1996 m. vasario 28 d. nutarimas). Konstitucinis asmenų lygybės įstatymui principas, kuris reiškia žmogaus prigimtinę teisę būti traktuojamam vienodai su kitais, įpareigoja vienodus faktus vertinti vienodai ir draudžia iš esmės tokius pat faktus savavališkai vertinti skirtingai, bet nepaneigia to, kad įstatymu gali būti nustatytas nevienodas teisinis reguliavimas tam tikrų asmenų kategorijų, esančių skirtingoje padėtyje, atžvilgiu. Konstitucinis asmenų lygybės įstatymui principas būtų pažeistas, jeigu tam tikri asmenys ar jų grupės būtų traktuojami skirtingai, nors tarp jų nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas (inter alia Konstitucinio Teismo 2012 m. birželio 29 d., 2012 m. gruodžio 14 d., 2013 m. vasario 15 d., 2013 m. gegužės 16 d., 2013 m. lapkričio 15 d. nutarimai).
Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad konstitucinis asmenų lygiateisiškumo principas savaime nepaneigia galimybės įstatymu nustatyti nevienodą, diferencijuotą teisinį reguliavimą tam tikriems asmenims, priklausantiems skirtingoms kategorijoms, jeigu tarp šių asmenų yra tokio pobūdžio skirtumų, kurie tokį diferencijuotą reguliavimą daro objektyviai pateisinamą. Diferencijuotas teisinis reguliavimas, taikomas tam tikroms vienodais požymiais pasižyminčioms asmenų grupėms, jeigu juo siekiama pozityvių, visuomeniškai reikšmingų tikslų arba jeigu tam tikrų ribojimų ar sąlygų nustatymas yra susijęs su reguliuojamų visuomeninių santykių ypatumais, savaime nelaikytinas diskriminaciniu (inter alia Konstitucinio Teismo 2006 m. gegužės 31 d., 2006 m. rugsėjo 26 d., 2006 m. gruodžio 21 d., 2009 m. kovo 2 d., 2011 m. birželio 21 d., 2013 m. gegužės
taikomas teisinis reguliavimas pagrįstas nurodytomis objektyviomis aplinkybėmis dėl didesnio veiklos pažeidžiamumo ir rizikingumo, mažesnių pajamų, kas turi tiesioginę įtaką gyventojų suinteresuotumui užsiimti žemės ūkio veikla, jaunesniems ūkininkų šeimos nariams perimti žemės ūkio veiklą ir užtikrinti ūkio veiklos tęstinumą (tai patvirtina nurodyti duomenis apie jaunų ūkininkų mažėjimą).
Sąnaudų mažinimas ar kompensavimas, mokestinės lengvatos, subsidijavimas įvairiomis formomis ir būdais yra labai svarbios ir būtinos priemonės siekiant didinti suinteresuotumą užsiimti žemės ūkio veikla, jaunesniems šeimos nariams perimti ūkius bei užtikrinti jų veiklos tęstinumą bei tuo pačiu Lietuvai vykdyti įsipareigojimą plėtoti konkurencingą žemės ūkį ir maisto gamybą. Asmenų besiverčiančių žemės ūkio veikla galimybės dovanoti žemės ūkio veikloje naudojamą turtą jeigu dovanotas turtas bus naudojamas apdovanotojo individualioje žemės ūkio veikloje bent 3 metus nuo dovanojimo dienos reglamentavimu siekiama pozityvių, visuomeniškai reikšmingų tikslų atsižvelgiant į asmenų besiverčiančių žemės ūkio veikla ypatumus, todėl tai savaime nelaikytina prieštaravimu asmenų lygybės įstatymui principui. 3.
Respublikos Seimo statuto 67 straipsnio 3 punktu ir atsižvelgdamas į Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadas, Teisės ir teisėtvarkos komitetas preliminariai įvertino, kad Įstatymo projektu siūlomos nuostatos, kad „<...> pajamos, gautos iš sutuoktinių, vaikų (įvaikių), tėvų (įtėvių), brolių, seserų, vaikaičių ir senelių, šiems dovanojimo būdu perdavus žemės ūkio veikloje naudojamą turtą, jeigu dovanotas turtas bus naudojamas apdovanotojo individualioje žemės ūkio veikloje bent 3 metus nuo dovanojimo dienos; kitų iš sutuoktinių, vaikų (įvaikių), tėvų (įtėvių), brolių, seserų, vaikaičių ir senelių dovanojimo būdu gautų pajamų suma (vertė), neviršijanti 300 000 eurų per mokestinį laikotarpį <...>“, neprieštarauja Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintam asmens lygiateisiškumo principui. 4. Balsavimo rezultatai: už – 4, prieš – 2, susilaikė – 2 (lėmė pirmininko balsas). 5. Komiteto paskirti pranešėjai: Irena Haase, Agnė Širinskienė. 6. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta Komiteto pirmininkė (Parašas) Irena Haase Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja Jurgita Janušauskienė