Projekto lyginamasis variantas
straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymo papildymas VII skyriumi. 1. Papildyti Lietuvos Respublikos asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymą nauju VII skyriumi. 2. Buvusį Įstatymo VII skyrių laikyti VIII skyriumi. „VII SKYRIUS
komisija. 1. Ginčus tarp asmens, pensiją ar išmoką mokančios institucijos ir Agentūros nagrinėja ir sprendžia Socialinių ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Komisija). Komisija yra privalomo išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija. 2. Komisijos savininkė yra valstybė. Komisija yra viešasis juridinis asmuo biudžetinė įstaiga, kurios savininko teises ir pareigas įgyvendina Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Vyriausybė tvirtina Komisijos nuostatus, priima sprendimus dėl Komisijos buveinės pakeitimo, Komisijos pertvarkymo, reorganizavimo ir likvidavimo, taip pat sprendžia kitus biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos kompetencijai priskirtus klausimus. 3. Komisija sudaroma iš 7 narių, iš kurių vienas yra Komisijos pirmininkas ir vienas Komisijos narys – Komisijos pirmininko pavaduotojas, kuris skiriamas Komisijos pirmininko teikimu. Komisijos pirmininkas ir nariai skiriami į pareigas atrankos-konkurso būdu Valstybės tarnybos įstatyme numatytais pagrindais. Atranką-konkursą į Komisijos pirmininko ir narių pareigas skelbia ir organizuoja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija. Komisijos pirmininką ir narius į pareigas 5 metams skiria Lietuvos Respublikos Vyriausybė, vadovaudamasi atrankos-konkurso rezultatais.
Komisijos pirmininku ir nariais gali būti tik Lietuvos Respublikos piliečiai, turintys aukštąjį teisinį arba medicininį išsilavinimą ir ne mažesnę kaip 4 metų profesinę patirtį pagal šioje dalyje nurodytą išsilavinimą. Trys komisijos nariai turi būti teisininkai ir trys – medikai. Komisijos nariu negali būti asmuo, kuris įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo, nusikaltimo valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams, korupcinio pobūdžio nusikaltimo ar nusikaltimo, kuriuo padaryta turtinė žala valstybei, padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą. 4. Komisijos pirmininkas ir nariai yra valstybės pareigūnai, jų teisinį statusą ir socialines garantijas apibrėžia Valstybės tarnybos įstatymas. Komisijos pirmininkas yra Komisijos - viešojo juridinio asmens biudžetinės įstaigos vadovas (vienasmenis valdymo organas). 5. Komisijos pirmininkas ir Komisijos narys gali būti atleistas prieš terminą, kai:
1) atsistatydina savo noru;
2) praranda Lietuvos Respublikos pilietybę;
3) nedirba dėl laikinojo nedarbingumo ilgiau kaip 120 dienų iš eilės ar ilgiau kaip 140 dienų per paskutinius 12 mėnesių;
4) įsiteisėja teismo nuosprendis, pagal kurį jis nuteisiamas bausme, dėl kurios negali tęsti darbo;
5) šiurkščiai pažeidžia tarnybos pareigas. 6. Komisijos pirmininko ir narių darbas Komisijoje yra laikomas pagrindiniu darbu ir jiems draudžiama dirbti kitą darbą ar užsiimti kita veikla, jei tai trukdo vykdyti tiesiogines pareigas Komisijoje arba sukelia interesų konflikto rizikas, kaip tai yra apibrėžta Privačių ir viešų interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatyme. 7. Komisijos pirmininkui ir Komisijos nariams darbo užmokestis ir darbo apmokėjimo sąlygos nustatomos pagal Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymą ir kitus teisės aktus. 8.
Komisijos nariai gali būti skiriami į tas pačias pareigas ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. 9. Komisijos pirmininko ir narių pareigų vykdymą užtikrina Komisijos valstybės tarnautojai ir pagal darbo sutartys dirbantys darbuotojai. Komisijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų pareigybių etatų sąrašą bei aprašymą tvirtina Vyriausybė Komisijos pirmininko teikimu. 33 straipsnis. Skundų padavimas ir nagrinėjimas. 1. Skundas (prašymas) Komisijai gali būti paduodamas ne vėliau kaip per 30 dienų nuo raštiško Agentūros priimto sprendimo gavimo dienos. Prie skundo turi būti pridedamas Agentūros priimto sprendimo ir dokumentų, kurių reikia skundui (prašymui) pagrįsti, patvirtintos kopijos. Skundą turi pasirašyti pareiškėjas arba įstatymų nustatyta tvarka jo atstovas. 2. Visi skundai (prašymai) nagrinėjami ir sprendimai priimami Komisijos posėdžiuose; juos organizuoja ir jiems vadovauja Komisijos pirmininkas, jam nesant - Komisijos pirmininko pavaduotojas. Komisijos pirmininkas nusprendžia dėl skundo nagrinėjimo ir posėdžio formos (rašytine arba žodine tvarka) . 3. Komisijos sprendimas priimamas, kai už jį balsuoja dauguma Komisijos narių. Jeigu balsai pasiskirsto po lygiai, lemia posėdžio pirmininko balsas. 4. Komisija sprendimą turi priimti ne vėliau kaip per 30 dienų nuo pareiškėjo asmens dokumentų bylos iš Agentūros arba pareiškėjo medicininių dokumentų iš gydymo įstaigos (kai Komisija tokių pareikalauja) gavimo dienos. 5. Komisijos sprendimas turi būti pagrįstas išnagrinėtais dokumentais ir įstatymų bei kitų teisės aktų normomis. 6. Komisija priima vieną iš šių sprendimų:
1) skundą (prašymą) atmesti Agentūros sprendimą paliekant nepakeistą;
2) skundą (prašymą) patenkinti įpareigojant Agentūrą per Komisijos nustatytą laiką pakeisti sprendimą;
3) Skundą palikti nenagrinėtu. 7.
7Jei skundas (prašymas) paduodamas nesilaikant nustatytų skundo padavimo taisyklių, Komisija rašytiniu nutarimu nustato pareiškėjui ne mažesnį kaip 14 dienų terminą skundo trūkumams pašalinti. Jei per Komisijos nustatytą terminą pareiškėjas nepašalina nustatytų skundo trūkumų, Komisija skundą palieka nenagrinėtu. 8. Komisija, nagrinėdama skundus (prašymus), privalo vadovautis pagarbos žmogaus teisėms, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais. 34 straipsnis. Komisijos sprendimo apskundimas. 1. Komisijos sprendimas gali būti skundžiamas teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. 2. Komisijos sprendimo apskundimas teismui Komisijos sprendimo vykdymo nesustabdo. 35 straipsnis. Komisijos sprendimo privalomumas. Įsiteisėjęs Komisijos sprendimas yra privalomas ginčo šalims ir institucijoms. Komisijos sprendimo motyvai ir išaiškinimai saisto Agentūrą, kai Agentūra vykdo Komisijos sprendimą pakartotinai vertindama ir priimdama sprendimą dėl neįgalumo, dalyvumo lygio ar kitų asmens su negalia poreikių nustatymo.“
VIII SKYRIUS BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS 36 straipsnis. Asmens duomenų apsauga Šiame įstatyme nurodyti asmens duomenys tvarkomi laikantis 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) ir Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai:
Algimantas Dumbrava Rimantė Šalaševičiūtė Gintautas Kindurys Robertas Šarknickas Antanas Vinkus Guoda Burokienė Asta Kubilienė Aurelijus Veryga Ligita girskienė Dainius Gaižauskas Stasys Tumėnas Dainius Kepenis Valius Ąžuolas Deividas Labanavičius Jonas Jarutis Giedrius Surplys Eugenijus Jovaiša
Projekto XIVP-2925(2) lyginamasis variantas
straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymo papildymas nauju VII skyriumi. 1. Papildyti 1 straipsnyje išdėstytą Lietuvos Respublikos asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymą nauju VII skyriumi. 2. Buvusį 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymo VII skyrių laikyti VIII skyriumi. 3. Buvusį 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymo 33 straipsnį pernumeruoti 37 straipsniu. „VII
33 straipsnis. Socialinių ginčų komisija. 1. Ginčus tarp asmens, pensiją ar išmoką mokančios institucijos ir Agentūros nagrinėja ir sprendžia Socialinių ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Komisija). Komisija yra privalomo išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija. 2. Komisijos savininkė yra valstybė. Komisija yra iš valstybės biudžeto išlaikoma biudžetinė įstaiga, steigiama šiuo Įstatymu. Komisijos savininko teises ir pareigas įgyvendina Lietuvos Respublikos Vyriausybė. 3. Komisija sudaroma iš 7 narių, iš kurių vienas yra Komisijos pirmininkas ir vienas Komisijos narys – Komisijos pirmininko pavaduotojas. Komisijos pirmininką ir narius konkurso pagrindu ir Sveikatos apsaugos ministro teikimu į pareigas 5 metų kadencijai skiria ir iš jų atleidžia Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Konkursą Komisijos pirmininko ir narių pareigoms užimti skelbia ir organizuoja Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerija Sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka. Komisijos pirmininko pavaduotoją į pareigas skiria Lietuvos Respublikos Vyriausybė Komisijos pirmininko teikimu.
4.Komisijos pirmininku ir nariais gali būti Lietuvos Respublikos piliečiai, turintys aukštąjį universitetinį teisinį arba medicininį išsilavinimą ir ne mažesnę kaip 4 metų profesinę patirtį pagal šioje dalyje nurodytą išsilavinimą. Trys komisijos nariai turi būti teisininkai ir trys – medikai. Komisijos nariu negali būti asmuo, kuris įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo, nusikaltimo valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams, korupcinio pobūdžio nusikaltimo ar nusikaltimo, kuriuo padaryta turtinė žala valstybei, padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą. 5. Komisijos pirmininkas ir nariai yra valstybės pareigūnai. Komisijos pirmininkas yra Komisijos - biudžetinės įstaigos vadovas (vienasmenis valdymo organas). 6. Komisijos pirmininkas ir Komisijos narys atleidžiamas iš pareigų nesibaigus kadencijai, kai:
negali tęsti darbo;
ir jiems draudžiama dirbti kitą darbą ar užsiimti kita veikla, jei tai trukdo vykdyti tiesiogines pareigas Komisijoje arba sukelia interesų konflikto rizikas, kaip tai yra apibrėžta Privačių ir viešų interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatyme. 8. Komisijos pirmininkui ir Komisijos nariams darbo užmokestis ir darbo apmokėjimo sąlygos nustatomos pagal Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymą ir kitus teisės aktus. 9. Komisijos pirmininkas ir Komisijos nariai gali būti skiriami į tas pačias pareigas ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. 10.
tarnautojai ir pagal darbo sutartys dirbantys darbuotojai. Komisijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų pareigybių etatų sąrašą bei aprašymą tvirtina Vyriausybė Komisijos pirmininko teikimu. 34 straipsnis. Skundų padavimas ir nagrinėjimas. 1. Skundas (prašymas) Komisijai gali būti paduodamas ne vėliau kaip per 30 dienų nuo raštiško Agentūros priimto sprendimo gavimo dienos arba Agentūrai nepriėmus sprendimo per 30 dienų, skaičiuojant nuo Agentūros sprendimo priėmimo termino pasibaigimo dienos. Prie skundo turi būti pridedamas Agentūros priimto sprendimo ir dokumentų, kurių reikia skundui (prašymui) pagrįsti, patvirtintos kopijos. Skundą turi pasirašyti pareiškėjas arba įstatymų nustatyta tvarka jo atstovas. 2. Visi skundai (prašymai) nagrinėjami ir sprendimai priimami Komisijos posėdžiuose; juos organizuoja ir jiems vadovauja Komisijos pirmininkas, jam nesant - Komisijos pirmininko pavaduotojas. Komisijos pirmininkas nusprendžia dėl skundo nagrinėjimo ir posėdžio formos (rašytine arba žodine tvarka) . 3. Komisijos sprendimas priimamas, kai už jį balsuoja dauguma Komisijos narių. Jeigu balsai pasiskirsto po lygiai, lemia posėdžio pirmininko balsas. 4. Komisija sprendimą turi priimti ne vėliau kaip per 30 dienų nuo pareiškėjo asmens dokumentų bylos iš Agentūros arba pareiškėjo medicininių dokumentų iš gydymo įstaigos (kai Komisija tokių pareikalauja) gavimo dienos. 5. Komisijos sprendimas turi būti pagrįstas išnagrinėtais dokumentais ir įstatymų bei kitų teisės aktų normomis. 6. Komisija priima vieną iš šių sprendimų:
pakeisti sprendimą arba įpareigojant atlikti privalomus veiksmus, kai Agentūra per nustatytą terminą nepriėmė sprendimo. 3) Skundą palikti nenagrinėtu. 4) Gražinti asmens bylos medžiagą Agentūrai duomenų papildymui. 7.
taisyklių, Komisija rašytiniu nutarimu nustato pareiškėjui ne mažesnį kaip 7 dienų terminą skundo trūkumams pašalinti. Jei per Komisijos nustatytą terminą pareiškėjas nepašalina nustatytų skundo trūkumų, Komisija skundą palieka nenagrinėtu. 8. Komisija, nagrinėdama skundus (prašymus), privalo vadovautis pagarbos žmogaus teisėms, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais. 35 straipsnis. Komisijos sprendimo apskundimas. 1. Komisijos sprendimas per 30 dienų nuo Sprendimo įteikimo gali būti skundžiamas tam administraciniam teismui, kurio veikimo teritorijoje yra atsakovo buveinė. 2. Komisijos sprendimo apskundimas teismui Komisijos sprendimo vykdymo nesustabdo. 36 straipsnis. Komisijos sprendimo privalomumas. Įsiteisėjęs Komisijos sprendimas yra privalomas ginčo šalims ir institucijoms. Komisijos sprendimo motyvai ir išaiškinimai saisto Agentūrą, kai Agentūra vykdo Komisijos sprendimą pakartotinai vertindama ir priimdama sprendimą dėl neįgalumo, dalyvumo lygio ar kitų asmens su negalia poreikių nustatymo.“ Pakeisti Lietuvos Respublikos asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymo priedą. Lietuvos Respublikos asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymo priedas
2 straipsnis. 3 straipsnio pakeitimas Pakeisti 3 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Skundai, pateikti Ginčų komisijai prie SADM iki šio įstatymo
įsigaliojimo dienos, baigiami nagrinėti iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusio Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo nustatyta tvarka. Skundai, pateikti Ginčų komisijai prie SADM įsigaliojus šiam įstatymui, nagrinėjami Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos Asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymo nustatyta tvarka.“3 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas „1.
Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2024 m. sausio 1 d. 2. Vyriausybė iki 2023 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Iki Įstatymo įsigaliojimo paskirti Komisijos vadovas ir nariai pareigas eina iki nustatytos jų kadencijos pabaigos kai buvo paskirti į pareigas.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. RESPUBLIKOS PREZIDENTAS Teikia Seimo nariai:
Rimantė Šalaševičiūtė Algimantas Dumbrava Gintautas Kindurys Deividas Labanavičius Stasys Tumėnas Robertas Šarknickas Dainius Kepenis Aušrinė Norkienė Ligita Girskienė Antanas Vinkus Eugenijus Jovaiša Juozas Varžgalys Dainius Gaižauskas Asta Kubilienė Valius Ąžuolas Vytautas Gapšys Aurelijus Veryga Guoda Burokienė Giedrius Surplys
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Lietuva yra ratifikavusi Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvenciją (toliau – Konvencija). Vadovaujantis Konvencijos 33 straipsnio 2 dalimi, Lietuva yra įsipareigojusi sukurti struktūrą, prireikus apimančią vieną ar kelis nepriklausomus mechanizmus, skirtus skatinti, apsaugoti ir kontroliuoti šios Konvencijos įgyvendinimą, tuo pačiu užtikrinti nepriklausomą ir veiksmingą neįgaliųjų skundų nagrinėjimą. 2022-12-20 Lietuvos Respublikos Seimas priėmė naujos redakcijos Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymą (naujoje redakcijoje – „Asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymas“, toliau – Įstatymas, ANTAPĮ). Naujoje Įstatymo redakcijoje apskritai neliko jokių nuorodų į ginčų nagrinėjimo tvarką. Pagal dabar iki 2023-12-31 galiojantį teisinį reguliavimą neįgaliųjų skundus nagrinėja specializuota Ginčų komisija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – SADM, Ministerija). Remiantis naujos redakcijos Įstatymu, specializuota Ginčų komisija yra likviduojama nuo 2024-02-02, o jos funkcijos perduodamos nespecializuotai Lietuvos administracinių ginčų komisijai. Toks modelis negali užtikrinti Lietuvos įsipareigojimų pagal Konvencijos 33 str. vykdymo. Specializuotos ikiteisminės komisijos likvidavimas neatitinka ir bendrųjų Europos teisės sistemos raidos tendencijų – stiprinti specializuotų ikiteisminio ginčo nagrinėjimo institucijų sistemą įvairiose teisės šakose.
Ginčų nagrinėjimo perdavimas nespecializuotai Lietuvos administracinių ginčų komisijai kelia grėsmę, kad neįgaliųjų skundai nebus tinkamai ir kokybiškai nagrinėjami, dėl ko bus pažeidžiamos neįgaliųjų teisės ir teisėti interesai, juolab, kad iki šiol Ministerija nepateikė jokių duomenų, kaip ir kokia forma yra perduodama institucinė Ginčų komisijos prie SADM patirtis nespecializuotai Lietuvos administracinių ginčų komisijai. Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytą, Įstatymo pakeitimo įstatymo projektu siekiama ištaisyti padarytas teisinio reguliavimo klaidas, kurios rengiant naujos redakcijos Įstatymo projektą buvo užprogramuotos a priori. Projektu taip pat siekiama stiprinti šių specializuotų ginčų nagrinėjimo procesinę teisinę bazę, aiškiau jau įstatymo lygmeny reglamentuoti skundų nagrinėjimo tvarką. Siekiant didesnio Ginčų komisijos savarankiškumo, nepriklausomumo ir funkcijų aiškumo, atnaujintu teisiniu reguliavimu siūloma Komisiją įvardyti „Socialinių ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės“, Komisijos savininko teises ir pareigas pavedant įgyvendinti Vyriausybei, o ne vienai ministerijai. Taip pat siekiama Ginčų komisijai priskirti daugiau kompetencijų negalios politikos valdymo ir kontrolės srityje. Atsižvelgiant į tai, kad tarp Komisijos narių turi būti ir medikai, atrankos į Komisijos narius organizavimą tikslinga pavesti Sveikatos apsaugos ministerijai. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Pirminis projekto rengėjas Seimo narys Algimantas Dumbrava. 3.
įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Remiantis naujos redakcijos Įstatymu, specializuota Ginčų komisija yra likviduojama nuo 2024-02-02, o jos funkcijos perduodamos nespecializuotai Lietuvos administracinių ginčų komisijai. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Projektu siekiama nenaikinti Ginčų komisiją, o stiprinti šių specializuotų ginčų nagrinėjimo procesinę teisinę bazę, aiškiau jau įstatymo lygmeny reglamentuoti skundų nagrinėjimo tvarką. Siekiant didesnio Ginčų komisijos savarankiškumo, nepriklausomumo ir funkcijų aiškumo, atnaujintu teisiniu reguliavimu siūloma Komisiją įvardyti „Socialinių ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės“, Komisijos savininko teises ir pareigas pavedant įgyvendinti Vyriausybei, o ne vienai ministerijai. Taip pat siekiama Ginčų komisijai priskirti daugiau kompetencijų negalios politikos valdymo ir kontrolės srityje. Atsižvelgiant į tai, kad tarp Komisijos narių turi būti ir medikai, atrankos į Komisijos narius organizavimą tikslinga pavesti Sveikatos apsaugos ministerijai. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Priėmus įstatymą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Priimtas įstatymas kriminogeninei situacijai, korupcijai įtakos neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Įstatymas neigiamos įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams:
Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9.
inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios: Įgyvendinant įstatymo pakeitimą, būtina priimti ir įstatymą įgyvendinančius teisės aktus, visų pirma - Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą, kuriuo atšaukiamas dabartinės Komisijos likvidavimas, nauju Vyriausybės Nutarimu numatomas Komisijos savininko teisių ir pareigų perėmimas vadovaujantis įstatymu. Taip pat būtina išlaikyti turimą institucinę patirtį, personalo bazę, nedelsti organizuojant atranką į laisvas Komisijos narių pareigas. 10. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projektas parengtas, laikantis nustatytų reikalavimų. 11. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus: Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms bei Europos Sąjungos dokumentams. 12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, - kas ir kada juos turėtų priimti:
Įstatymui įgyvendinti lydimųjų teisės aktų rengti nereikės. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais): Šio įstatymo projekto įgyvendinimo apimtyje papildomų biudžeto asignavimų nereikia. 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:
Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ar išvadų nebuvo gauta. 15.
15Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis:
„Ginčų komisija“, „Socialinių ginčų komisija“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:
Nėra. Teikia Seimo nariai: Algimantas Dumbrava Rimantė Šalaševičiūtė Gintautas Kindurys Robertas Šarknickas Antanas Vinkus Guoda Burokienė Asta Kubilienė Aurelijus Veryga Ligita girskienė Dainius Gaižauskas Stasys Tumėnas Dainius Kepenis Valius Ąžuolas Deividas Labanavičius Jonas Jarutis Giedrius Surplys Eugenijus Jovaiša
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Lietuva yra ratifikavusi Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvenciją (toliau – Konvencija). Vadovaujantis Konvencijos 33 straipsnio 2 dalimi, Lietuva yra įsipareigojusi sukurti struktūrą, prireikus apimančią vieną ar kelis nepriklausomus mechanizmus, skirtus skatinti, apsaugoti ir kontroliuoti šios Konvencijos įgyvendinimą, tuo pačiu užtikrinti nepriklausomą ir veiksmingą neįgaliųjų skundų nagrinėjimą. 2022-12-20 Lietuvos Respublikos Seimas priėmė naujos redakcijos Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymą (naujoje redakcijoje – „Asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymas“, toliau – Įstatymas, ANTAPĮ). Naujoje Įstatymo redakcijoje apskritai neliko jokių nuorodų į ginčų nagrinėjimo tvarką. Pagal dabar iki 2023-12-31 galiojantį teisinį reguliavimą neįgaliųjų skundus nagrinėja specializuota Ginčų komisija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – SADM, Ministerija). Remiantis naujos redakcijos Įstatymu, specializuota Ginčų komisija yra likviduojama nuo 2024-02-02, o jos funkcijos perduodamos nespecializuotai Lietuvos administracinių ginčų komisijai. Toks modelis negali užtikrinti Lietuvos įsipareigojimų pagal Konvencijos 33 str. vykdymo. Specializuotos ikiteisminės komisijos likvidavimas neatitinka ir bendrųjų Europos teisės sistemos raidos tendencijų – stiprinti specializuotų ikiteisminio ginčo nagrinėjimo institucijų sistemą įvairiose teisės šakose.
Ginčų nagrinėjimo perdavimas nespecializuotai Lietuvos administracinių ginčų komisijai kelia grėsmę, kad neįgaliųjų skundai nebus tinkamai ir kokybiškai nagrinėjami, dėl ko bus pažeidžiamos neįgaliųjų teisės ir teisėti interesai, juolab, kad iki šiol Ministerija nepateikė jokių duomenų, kaip ir kokia forma yra perduodama institucinė Ginčų komisijos prie SADM patirtis nespecializuotai Lietuvos administracinių ginčų komisijai. Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytą, Įstatymo pakeitimo įstatymo projektu siekiama ištaisyti padarytas teisinio reguliavimo klaidas, kurios rengiant naujos redakcijos Įstatymo projektą buvo užprogramuotos a priori. Projektu taip pat siekiama stiprinti šių specializuotų ginčų nagrinėjimo procesinę teisinę bazę, aiškiau jau įstatymo lygmeny reglamentuoti skundų nagrinėjimo tvarką. Siekiant didesnio Ginčų komisijos savarankiškumo, nepriklausomumo ir funkcijų aiškumo, atnaujintu teisiniu reguliavimu siūloma Komisiją įvardyti „Socialinių ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės“, Komisijos savininko teises ir pareigas pavedant įgyvendinti Vyriausybei, o ne vienai ministerijai. Taip pat siekiama Ginčų komisijai priskirti daugiau kompetencijų negalios politikos valdymo ir kontrolės srityje. Atsižvelgiant į tai, kad tarp Komisijos narių turi būti ir medikai, atrankos į Komisijos narius organizavimą tikslinga pavesti Sveikatos apsaugos ministerijai. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Pirminis projekto rengėjas Seimo narys Algimantas Dumbrava. 3.
įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Remiantis naujos redakcijos Įstatymu, specializuota Ginčų komisija yra likviduojama nuo 2024-02-02, o jos funkcijos perduodamos nespecializuotai Lietuvos administracinių ginčų komisijai. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Projektu siekiama nenaikinti Ginčų komisiją, o stiprinti šių specializuotų ginčų nagrinėjimo procesinę teisinę bazę, aiškiau jau įstatymo lygmeny reglamentuoti skundų nagrinėjimo tvarką. Siekiant didesnio Ginčų komisijos savarankiškumo, nepriklausomumo ir funkcijų aiškumo, atnaujintu teisiniu reguliavimu siūloma Komisiją įvardyti „Socialinių ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės“, Komisijos savininko teises ir pareigas pavedant įgyvendinti Vyriausybei, o ne vienai ministerijai. Taip pat siekiama Ginčų komisijai priskirti daugiau kompetencijų negalios politikos valdymo ir kontrolės srityje. Atsižvelgiant į tai, kad tarp Komisijos narių turi būti ir medikai, atrankos į Komisijos narius organizavimą tikslinga pavesti Sveikatos apsaugos ministerijai. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Priėmus įstatymą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Priimtas įstatymas kriminogeninei situacijai, korupcijai įtakos neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Įstatymas neigiamos įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams:
Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9.
inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios: Įgyvendinant įstatymo pakeitimą, būtina priimti ir įstatymą įgyvendinančius teisės aktus, visų pirma - Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą, kuriuo atšaukiamas dabartinės Komisijos likvidavimas, nauju Vyriausybės Nutarimu numatomas Komisijos savininko teisių ir pareigų perėmimas vadovaujantis įstatymu. Taip pat būtina išlaikyti turimą institucinę patirtį, personalo bazę, nedelsti organizuojant atranką į laisvas Komisijos narių pareigas. 10. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projektas parengtas, laikantis nustatytų reikalavimų. 11. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus: Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms bei Europos Sąjungos dokumentams. 12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, - kas ir kada juos turėtų priimti:
Įstatymui įgyvendinti lydimųjų teisės aktų rengti nereikės. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais): Šio įstatymo projekto įgyvendinimo apimtyje papildomų biudžeto asignavimų nereikia. 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:
Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ar išvadų nebuvo gauta. 15.
15Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis:
„Ginčų komisija“, „Socialinių ginčų komisija“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:
Nėra. Teikia Seimo nariai: Rimantė Šalaševičiūtė Algimantas Dumbrava Gintautas Kindurys Deividas Labanavičius Stasys Tumėnas Robertas Šarknickas Dainius Kepenis Aušrinė Norkienė Ligita Girskienė Antanas Vinkus Eugenijus Jovaiša Juozas Varžgalys Dainius Gaižauskas Asta Kubilienė Valius Ąžuolas Vytautas Gapšys Aurelijus Veryga Guoda Burokienė Giedrius Surplys
2023-06-26 Nr. XIVP-2925 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad 2024 m. sausio 1 d. įsigaliosiančiame naujos redakcijos Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatyme (nuo 2024 m. sausio 1 d. jis vadinsis Asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymu) pasirinktas modelis, pagal kurį specializuota Ginčų komisija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos yra likviduojama, o jos funkcijos perduodamos nespecializuotai Lietuvos administracinių ginčų komisijai, negali užtikrinti Lietuvos įsipareigojimų pagal Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvenciją konvencijos (toliau – Konvencija) 33 straipsnį vykdymo. Projekto aiškinamajame rašte taip pat nurodoma, kad nėra pateikta jokių duomenų, kaip ir kokia forma yra perduodama institucinė Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos patirtis nespecializuotai Lietuvos administracinių ginčų komisijai.
Nekvestionuojant ir nevertinant nuo 2024 m. sausio 1 d. įsigaliosiančiame naujos redakcijos Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatyme pasirinkto modelio, pagal kurį Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sprendimai privaloma ikiteismine tvarka būtų skundžiami nespecializuotai Lietuvos administracinių ginčų komisijai, ir projekte siūlomo modelio, pagal kurį ginčus dėl atitinkamų sprendimų nagrinėtų Socialinių ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, santykinių tarpusavio privalumų ir minusų, pabrėžtina, kad projekto aiškinamojo rašto teiginys, jog nuo 2024 m. sausio 1 d. įsigaliosiančiame naujos redakcijos Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatyme yra padarytos teisinio reguliavimo klaidos a priori, o pasirinktas modelis negali užtikrinti Lietuvos įsipareigojimų pagal Konvencijos 33 straipsnį vykdymo, yra teisiškai nepagrįstas. Pažymėtina, kad valstybės, šios Konvencijos Šalys, yra įsipareigojusios paskirti ar sukurti struktūrą, skirtą skatinti, apsaugoti ir kontroliuoti šios Konvencijos įgyvendinimą, pagal savo teisines ir administracines sistemas. Paskirdamos ar kurdamos tokį mechanizmą, Konvencijos Šalys, atsižvelgia į principus, susijusius su nacionalinių institucijų, veikiančių žmogaus teisių apsaugos ir skatinimo srityje, statusu ir veikla. Kitaip sakant, valstybės, Konvencijos šalys, yra laisvos pasirinkti teisinį mechanizmą (modelį), skirtą apsaugoti ir kontroliuoti šios Konvencijos įgyvendinimą.
Vertinant projekto aiškinamojo rašto argumentą, kad nėra pateikta jokių duomenų, kaip ir kokia forma yra perduodama institucinė Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos patirtis nespecializuotai Lietuvos administracinių ginčų komisijai, pažymėtina, kad ir projekto nuostatose nėra jokių normų, užtikrinančių Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos patirties perdavimą projektu naujai kuriamai Socialinių ginčų komisijai prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Nors projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad būtina išlaikyti turimą institucinę patirtį, personalo bazę, pačiame projekte šis siekis niekaip neatsispindi ir nėra reglamentuojamas (t. y. nėra jokių nuostatų, užtikrinančių dabar veikiančios institucijos tolesnį veikimą (priėmus atitinkamus sprendimus dėl jos statuso ir veiklos pereinamuoju laikotarpiu) bei turimos institucinės patirties ir personalo bazės išlaikymą. 2. Projektu teikiamas siūlymas sistemiškai nedera su kitomis imperatyviomis Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo Nr. I-2044 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1722, ir 2024 m. sausio 1 d. įsigaliosiančiomis projektu keičiamo Asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) bei Ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo nuostatomis. Keičiamo įstatymo 15 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad „Agentūros priimti sprendimai yra privalomi ir gali būti skundžiami privaloma ikiteismine tvarka Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo nustatyta tvarka ir (ar) Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.“, Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo Nr. I-2044 pakeitimo įstatymo Nr.
I-2044 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1722 3 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad „skundai, pateikti Ginčų komisijai iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, baigiami nagrinėti iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusio Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo nustatyta tvarka. Skundai, pateikti Ginčų komisijai įsigaliojus šiam įstatymui, nagrinėjami Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo nustatyta tvarka.“, o Ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo Nr. VIII-1031 2, 3, 5, 11, 13, 14, 20 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1724 3 straipsnyje dėstomo Ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatoma, kad „Lietuvos administracinių ginčų komisija privaloma ikiteismine tvarka nagrinėja skundus (prašymus) dėl Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Agentūra) individualių administracinių aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl Agentūros vilkinimo atlikti jos kompetencijai priskirtus veiksmus.“ Atsižvelgus į Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 7 punkte nustatytą reikalavimą teisėkūroje vadovautis sistemiškumo principu, reiškiančiu, kad teisės normos turi derėti tarpusavyje, paminėti prieštaravimai šalintini atitinkamai tobulinant projektą ir teikiant Ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo Nr. VIII-1031 2, 3, 5, 11, 13, 14, 20 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1724 pakeitimo įstatymo projektą. 3.
nurodoma, kad ginčus tarp asmens, pensiją ar išmoką mokančios institucijos ir Agentūros nagrinėja ir sprendžia Socialinių ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Komisija), o keičiamo įstatymo 32 straipsnio
biudžetinė įstaiga, kurios savininko teises ir pareigas įgyvendina Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Šios nuostatos yra teisiškai ydingos dėl kelių priežasčių. Pirma, pažymėtina, kad tokio teisinio statuso institucijų ar įstaigų, kaip
„institucijos ar įstaigos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės“ nei Lietuvos
Respublikos Vyriausybės įstatymas, nei kiti Lietuvos Respublikos teisės aktai nenumato. Antra, pagal Vyriausybės įstatymo 27 straipsnį Vyriausybės komisijos sudaromos Vyriausybės pavestoms užduotims atlikti, ir jos gali būti sudaromos iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, asociacijų, mokslo ir studijų institucijų atstovų, nepriklausomų ekspertų, prireikus ir kitų asmenų. Vyriausybės komisijų darbo organizavimo tvarką nustato Vyriausybės darbo reglamentas (t. y. Vyriausybės komisijos neturi juridinio asmens statuso). Atsižvelgus į tai, darytina išvada, kad projekte siūloma ginčų nagrinėjimo institucija niekaip neatitinka Vyriausybės komisijų požymių ir jų veiklą reglamentuojančių nuostatų. Trečia, tokia institucija neatitiktų ir Vyriausybės įstaigai keliamų reikalavimų, nes pagal Vyriausybės įstatymo 29¹ straipsnį Vyriausybės įstaiga steigiama dalyvauti formuojant politiką ministrui pavestose valdymo srityse ir ją įgyvendinti (ginčų tarp atitinkamų subjektų sprendimas niekaip negali būti laikomas valstybės politikos formavimo ar jos įgyvendinimo dalimi).
Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, manytina, kad siūloma socialinių ginčų nagrinėjimo komisijos teisinė forma – biudžetinė įstaiga, ir jos teisinis statusas
Vyriausybės (ši ir kelios sekančios pastabos būtų aktualios tik tuo atveju, jeigu nebūtų atsižvelgta į aukščiau išdėstytą 3 išvados pastabą). 5. Nėra aiškus keičiamo įstatymo 32 straipsnio 1 dalies nuostatos, nustatančios, kad Socialinių ginčų komisija nagrinėja ir sprendžia ginčus tarp asmens, pensiją ar išmoką mokančios institucijos ir Agentūros, turinys, nes keičiame įstatyme nėra nuostatų, implikuojančių, kad šio įstatymo reguliavimo dalyku galėtų būti ir ginčų, kylančių dėl pagal kitus įstatymus skiriamų ir mokamų išmokų ir pensijų, sprendimas. Manytina, kad ginčai tarp asmenų ir valstybės institucijų, veikiančių ir atitinkamas išmokas ir pensijas skiriančių pagal kitus įstatymus, turėtų būti sprendžiami būtent tuose kituose specialiuose įstatymuose nustatyta tvarka. 6.
Biudžetinių įstaigų įstatymo nuostatas, keičiamo įstatymo 32 straipsnio 2 dalyje vietoj žodžių „Komisijos savininkė yra valstybė. Komisija yra viešasis juridinis asmuo biudžetinė įstaiga“ įrašytini žodžiai „Komisija yra iš valstybės biudžeto išlaikoma biudžetinė įstaiga“. Taip pat pažymėtina, kad ši dalis pildytina atsižvelgiant į Biudžetinių įstaigų įstatymo 5 straipsnio 2 dalį, nustatančią, kad iš valstybės biudžeto išlaikoma biudžetinė įstaiga steigiama įstatymu arba Vyriausybės nutarimu (t. y. reikėtų aiškiai sureglamentuoti teisines šios institucijos steigimo sąlygas). 7. Siekiant teisės akto glaustumo bei atsižvelgiant į Biudžetinių įstaigų įstatymo nuostatas, keičiamo įstatymo 32 straipsnio 2 dalies antrasis sakinys brauktinas kaip perteklinis, nes visi šiame sakinyje nurodyti Vyriausybės kaip Komisijos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos įgaliojimai yra aiškiai nurodyti Biudžetinių įstaigų įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje. 8. Projekto 32 straipsnio 3 dalis turėtų būti revizuota bei performuluota iš esmės, laikantis teisinio reguliavimo aiškumo ir nuoseklumo principų. Pirma, reikėtų aiškiai nustatyti, kiek narių sudaro Komisiją, kokia Komisijos narių ar Komisijos in corpore kadencijos trukmė ir koks subjektas juos skiria į pareigas ir atleidžia iš pareigų. Pavyzdžiui, galėtų būti įtvirtinta tokia nuostata: „Komisiją sudaro 7 nariai, kuriuos penkerių metų kadencijai į pareigas skiria ir iš jų atleidžia < (kažkoks subjektas) >“. Antra, reikėtų aiškiai reglamentuoti Komisijos narių skyrimo į pareigas tvarką.
Pažymėtina, kad projekte siūloma nuostata, kad Komisijos pirmininkas ir nariai skiriami į pareigas atrankos-konkurso būdu Valstybės tarnybos įstatyme numatytais pagrindais, o atranką-konkursą į Komisijos pirmininko ir narių pareigas skelbia ir organizuoja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, yra neaiški ir nederanti su tuo pačiu Valstybės tarnybos įstatymu, į kurį ji ir nukreipia. 2024 m. sausio 1 d. įsigaliosiančio naujos redakcijos Valstybės tarnybos įstatymo 1 straipsnio 4 dalyje netiesiogiai nustatyta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskirtiems valstybės institucijų ir įstaigų vadovams – valstybės pareigūnams, kitiems Vyriausybės paskirtiems valstybės pareigūnams, valstybinių (nuolatinių) komisijų ir tarybų pirmininkams, jų pavaduotojams ir nariams, taip pat pagal specialiuosius įstatymus įsteigtų komisijų, tarybų, fondų valdybų pirmininkams ir nariams Valstybės tarnybos įstatyme nustatytos priėmimo į pareigas valstybės tarnyboje nuostatos netaikomos. Be to, ir formuluotė „atrankos-konkurso būdu“ ir formuluotė „Valstybės tarnybos įstatyme numatytais pagrindais“ yra netikslios ir neaiškios, nes Valstybės tarnybos įstatyme yra numatyti tik šie priėmimo į pareigas būdai – konkurso būdu arba be jo, o kažkokie skyrimo į pareigas pagrindai (išskyrus skyrimo į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu) Valstybės tarnybos įstatyme apskritai nenumatyti. Galų gale, nelogiška ir nesuprantama pateikus nuorodą į Valstybės tarnybos įstatyme nurodytus skyrimo į pareigas pagrindus, iš karto po šios nuorodos dėstomoje nuostatoje reglamentuoti ir specialią kandidatų atrankos į Komisijos narius tvarką.
Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, galbūt tikslinga būtų tiesiog nustatyti, kad kandidatus į Komisijos narius konkurso būdu atrenka ir į pareigas priimančiam subjektui teikia Sveikatos apsaugos ministerija, o konkurso skelbimo ir organizavimo tvarką nustato sveikatos apsaugos ministras. Taip pat reikėtų aptarti, kiek geriausiai konkurse pasirodžiusių kandidatų teikiama (nes priimantis į pareigas subjektas turėtų teisę pats priimti galutinį sprendimą dėl Komisijos narių skyrimo), kokios pasekmės kiltų tuo atveju, jeigu kandidatų į Komisijos narius būtų mažiau nei pačių Komisijos narių (arba mažiau kandidatų nei Komisijos narių surinktų mažiausią reikiamą balų skaičių), arba priimantis į pareigas subjektas neskirtų į pareigas kažkurio ar visų teikiamų kandidatų. Trečia, reikėtų aiškiai išdėstyti Komisijos pirmininko (ir Komisijos pirmininko pavaduotojo – jeigu toks būtų) rinkimo ir (ar) skyrimo iš Komisijos narių tvarką. Kadangi Komisijos pirmininkas būtų biudžetinės įstaigos vadovas, jo skyrimo į pareigas tvarka turi būti aiškiai sureglamentuota. Ketvirta, nustatant reikalavimus Komisijos nariams, reikėtų sukonkretinti išsilavinimo reikalavimą, t. y. nurodyti, ar būtinas aukštasis universitetinis, ar aukštasis koleginis išsilavinimas, sukonkretinti reikalaujamą aukštojo mokslo kvalifikaciją, taip pat ir studijų kryptis, kurias baigus įgyta aukštojo mokslo kvalifikacija būtų pakankama.
Penkta, reikalavimus dėl nepriekaištingos reputacijos siūlytina suderinti su nustatytais Valstybės tarnybos įstatyme, arba tiesiog pateikti blanketinę nuorodą į minėtą įstatymą, jeigu būtų nuspręsta, kad Komisijos nariai turi atitikti visas Valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nustatytas sąlygas, o Komisijos pirmininkas – ir 5 straipsnio 3 dalyje nustatytą sąlygą. Šešta, reikėtų patikslinti, kad ne mažiau kaip trys Komisijos nariai, turi turėti išsilavinimą, įgytą pabaigus medicininės studijų krypties studijas, ir ne mažiau kaip trys – pabaigus teisės studijų krypties studijas. 9. Tikslintina keičiamo įstatymo 32 straipsnio 4 dalis, kadangi Komisijos pirmininko ir Komisijos narių, kaip valstybės pareigūnų teisinis statusas turi būti reglamentuojamas šiuo įstatymu – Valstybės tarnybos įstatymas valstybės pareigūnų teisinio statuso nereglamentuoja. Be to, pareigūnams taikomos tik kai kurios Valstybės tarnybos įstatymo nuostatos (žr. Valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio 4 ir 6 dalis), todėl nuostata, kurioje siūloma nustatyti, kad Komisijos pirmininkui ir nariams socialines garantijas apibrėžia Valstybės tarnybos įstatymas, nėra tinkama. 10. Keičiamo įstatymo 32 straipsnio 4 dalyje brauktini pertekliniai žodžiai „Komisijos – viešojo juridinio asmens“. 11. Tikslintina keičiamo įstatymo 32 straipsnio 5 dalis, kadangi Komisijos pirmininkas ir Komisijos nariai yra valstybės pareigūnai.
Atsižvelgus į tai, įstatyme turi būti nurodyti aiškiai atskirti imperatyvūs įgaliojimų nutrūkimo pagrindai, ir atleidimo pagrindai, kada į pareigas priimantis subjektas esant tam tikroms aplinkybėms yra įgaliotas pats priimti atitinkamą sprendimą. Pažymėtina, kad keičiamo įstatymo 32 straipsnio 5 dalies nuostatoje iki dvitaškio apskritai pasirinkta ydinga formuluotė, pagal kurią Komisijos narys ne privalo, o tik gali būti atleistas esant bet kuriai iš šioje dalyje nurodytų sąlygų. Be to, įgaliojimų nutrūkimo ir atleidimo pagrindus siūlytina derinti su kituose įstatymuose, kuriuose yra reguliuojami valstybės pareigūnų įgaliojimų nutrūkimo ir atleidimo pagrindai (pvz., Seimo 2023 m. gegužės 25 d. priimtuose Lygių galimybių įstatyme, Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstatyme, Seimo kontrolierių įstatyme) nurodytais įgaliojimų nutrūkimo ir atleidimo pagrindais ir sąlygomis. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad šiuo įstatymuose, atsižvelgus į tai, kad ir Darbo kodekse nebeliko atleidimo pagrindo dėl laikinojo nedarbingumo (kai nedirbama dėl laikinojo nedarbingumo ilgiau kaip
nurodomas atleidimo pagrindas – kai dėl sveikatos būklės nebegali eiti pareigų. Siekiant teisinio aiškumo, taip pat reikėtų reglamentuoti naujų Komisijos narių skyrimo į pareigas tvarką, kai Komisijos narių įgaliojimai nutrūksta nesibaigus kadencijai. 12. Keičiamo įstatymo 32 straipsnio 5 dalies nuostatoje iki dvitaškio vietoj žodžių „prieš terminą“ siūlytina įrašyti žodžius
„nesibaigus kadencijai“, o šios dalies 5 punkte – apibrėžti šiurkštaus Komisijos
nario pareigų pažeidimo turinį.
Taip pat ši dalis turėtų būti papildyta pagrindais, kada Komisijos narys atleidžiamas iš pareigų, kai nebeatitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimo, arba kai dirba kitą darbą, kuris trukdo vykdyti tiesiogines pareigas Komisijoje arba sukelia interesų konfliktą (pagal šio straipsnio 6 dalį). 13. Tikslintina keičiamo įstatymo 32 straipsnio 6 dalis, atsižvelgus į tai, kad pagal šiuo metu galiojančio Darbo kodekso nuostatas, darbovietės neskirstomos į pagrindinę ir antraeilę. Be to, šioje dalyje tikslintina nuoroda į įstatymo pavadinimą (2020 m. sausio 1 d. įsigaliojo naujos redakcijos Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymas) bei šiame įstatyme apibrėžiamas sąvokas (apibrėžiama sąvoka ,,interesų konfliktas“, bet ne ,,interesų konflikto rizikos“). 14. Tikslintina keičiamo įstatymo 32 straipsnio 7 dalis, kadangi Seimas 2023 m. gegužės 25 d. priėmė Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo Nr. VIII-1904 pakeitimo įstatymą Nr. XIV-2012 (jo įsigaliojimas numatytas
pavadintas Lietuvos Respublikos valstybės pareigūnų darbo užmokesčio įstatymu. Be to, šis įstatymas nustato tik valstybės pareigūnų darbo užmokesčio dydžius (darbo apmokėjimo sąlygos jame nėra nustatomos). 15. Pažymėtina, kad 2023 m. gegužės 25 d. Seime buvo priimtas Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymas Nr. XIV-1985, kuriuo Valstybės tarnybos įstatymas išdėstytas nauja redakcija ir kurio įsigaliojimas numatytas 2024 m. sausio 1 d.
Šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad „Valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių skaičių ir pareigybių sąrašus valstybės ar savivaldybių institucijose ar įstaigose nustato valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vadovai <...>“. Atsižvelgus į tai, tikslintinas keičiamo įstatymo 32 straipsnio 9 dalies paskutinis sakinys, numatant, kad Komisijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių skaičių ir pareigybių sąrašą Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka nustato Komisijos pirmininkas. 16. Keičiamo įstatymo 33, 34 ir 35 straipsniuose siūloma reglamentuoti skundų padavimo ir nagrinėjimo, Komisijos sprendimų apskundimo tvarką bei nustatyti, kad Komisijos sprendimai yra privalomi. Projektu teikiami siūlymai neatitinka Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 6 punkte keliamo reikalavimo teisėkūroje vadovautis aiškumo principu, reiškiančiu, kad teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti logiškas, nuoseklus, glaustas, suprantamas, tikslus, aiškus ir nedviprasmiškas. Pažymėtina, jog projektu siūlomas teisinis reguliavimas yra neišsamus, kadangi jame stokojama nuostatų, kurios leistų užtikrinti sklandų skundų nagrinėjimą.
Pavyzdžiui, keičiamo įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad
„skundas (prašymas) Komisijai gali būti paduodamas ne vėliau kaip per 30 dienų
nuo raštiško Agentūros priimto sprendimo gavimo dienos“, iš ko sektų, jog tuo atveju, jeigu Agentūra apskritai jokio sprendimo nepriimtų skundas Komisijai negalėtų būti paduodamas; keičiamo įstatymo 35 straipsnyje siūloma nustatyti, kad „įsiteisėjęs Komisijos sprendimas yra privalomas ginčo šalims ir institucijoms“, tačiau nereglamentuojama, kada Komisijos sprendimas įsiteisėja; keičiamo įstatymo 34 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad „Komisijos sprendimo apskundimas teismui Komisijos sprendimo vykdymo nesustabdo“, nors paprastai skundžiamas sprendimas įsiteisėja praėjus jo apskundimo terminui ir tik sprendimui įsiteisėjus jis yra vykdomas. Atsižvelgus į tai, kad aptariami teisiniai santykiai yra išsamiai sureguliuoti Ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymu, projekte dėstomos keičiamo įstatymo 33, 34 ir 35 straipsnių nuostatos iš esmės tobulintinos įvertinus minėtame įstatyme nustatytą teisinį reguliavimą. 17. Atsižvelgus į tai, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerija formuoja neįgaliųjų socialinės integracijos politiką, manytina, kad dėl siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Vyriausybės nuomonė. 18. Projektas taisytinas vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijomis, patvirtintomis teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 „Dėl Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“. 18.1. Projekto 1 straipsnio pavadinime po žodžio
„papildymas“ įrašytinas žodis „nauju“. 18.2. Projekto 1 straipsnio 1 dalies pakeitimų esmė
dėstytina taip: „Papildyti 1 straipsnyje išdėstytą Lietuvos Respublikos asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymą nauju VII skyriumi“. 18.3.
dėstoma po 1 dalies dėstomosios dalies, dėstytina taip: „Buvusį 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymo VII skyrių laikyti VIII skyriumi“. 18.4. Projekto 1 straipsnis pildytinas 3 dalimi, reglamentuojančia buvusį 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymo 33 straipsnio pernumeravimą 37 straipsniu. 18.5. Nei vienoje iš projekto 1 straipsnio struktūrinių dalių nereikia dėstyti nei pernumeruoto skyriaus pavadinimo, nei pernumeruoto
ne 32-35 straipsniai, nes 32 straipsnis yra paskutinis nekeičiamo įstatymo VI skyriaus straipsnis. Departamento direktorius Dainius Zebleckis A. Dulevičiūtė-Akimovienė, tel. (8 5) 239 6164, el. p. [email protected] E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6536, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]
2023-10-05 Nr. XIVP-2925(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad 2024 m. sausio 1 d. įsigaliosiančiame naujos redakcijos Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatyme (nuo 2024 m. sausio 1 d. jis vadinsis Asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymu) pasirinktas modelis, pagal kurį specializuota Ginčų komisija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos yra likviduojama, o jos funkcijos perduodamos nespecializuotai Lietuvos administracinių ginčų komisijai, negali užtikrinti Lietuvos įsipareigojimų pagal Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvenciją konvencijos (toliau – Konvencija) 33 straipsnį vykdymo. Projekto aiškinamajame rašte taip pat nurodoma, kad nėra pateikta jokių duomenų, kaip ir kokia forma yra perduodama institucinė Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos patirtis nespecializuotai Lietuvos administracinių ginčų komisijai.
Nekvestionuojant ir nevertinant nuo 2024 m. sausio 1 d. įsigaliosiančiame naujos redakcijos Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatyme pasirinkto modelio, pagal kurį Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sprendimai privaloma ikiteismine tvarka būtų skundžiami nespecializuotai Lietuvos administracinių ginčų komisijai, ir projekte siūlomo modelio, pagal kurį ginčus dėl atitinkamų sprendimų nagrinėtų Socialinių ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, santykinių tarpusavio privalumų ir minusų, pabrėžtina, kad projekto aiškinamojo rašto teiginys, jog nuo 2024 m. sausio 1 d. įsigaliosiančiame naujos redakcijos Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatyme yra padarytos teisinio reguliavimo klaidos a priori, o pasirinktas modelis negali užtikrinti Lietuvos įsipareigojimų pagal Konvencijos 33 straipsnį vykdymo, yra teisiškai nepagrįstas. Pažymėtina, kad valstybės, šios Konvencijos Šalys, yra įsipareigojusios paskirti ar sukurti struktūrą, skirtą skatinti, apsaugoti ir kontroliuoti šios Konvencijos įgyvendinimą, pagal savo teisines ir administracines sistemas. Paskirdamos ar kurdamos tokį mechanizmą, Konvencijos Šalys, atsižvelgia į principus, susijusius su nacionalinių institucijų, veikiančių žmogaus teisių apsaugos ir skatinimo srityje, statusu ir veikla. Kitaip sakant, valstybės, Konvencijos šalys, yra laisvos pasirinkti teisinį mechanizmą (modelį), skirtą apsaugoti ir kontroliuoti šios Konvencijos įgyvendinimą.
Vertinant projekto aiškinamojo rašto argumentą, kad nėra pateikta jokių duomenų, kaip ir kokia forma yra perduodama institucinė Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos patirtis nespecializuotai Lietuvos administracinių ginčų komisijai, pažymėtina, kad ir projekto nuostatose nėra jokių normų, užtikrinančių Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos patirties perdavimą projektu naujai kuriamai Socialinių ginčų komisijai prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Nors projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad būtina išlaikyti turimą institucinę patirtį, personalo bazę, pačiame projekte šis siekis niekaip neatsispindi ir nėra reglamentuojamas (t. y. nėra jokių nuostatų, užtikrinančių dabar veikiančios institucijos tolesnį veikimą (priėmus atitinkamus sprendimus dėl jos statuso ir veiklos pereinamuoju laikotarpiu) bei turimos institucinės patirties ir personalo bazės išlaikymą. 2. Projektu siūlomas reguliavimas sistemiškai nedera su 2024 m. sausio 1 d. įsigaliosiančio projektu keičiamo Asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 15 straipsnio 3 dalimi, kurioje nustatyta, kad „Agentūros priimti sprendimai yra privalomi ir gali būti skundžiami privaloma ikiteismine tvarka Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo nustatyta tvarka ir (ar) Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka“. Atsižvelgus į Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 7 punkte nustatytą reikalavimą teisėkūroje vadovautis sistemiškumo principu, reiškiančiu, kad teisės normos turi derėti tarpusavyje, paminėtas prieštaravimas šalintinas atitinkamai tobulinant projektą. 3.
nurodoma, kad ginčus tarp asmens, pensiją ar išmoką mokančios institucijos ir Agentūros nagrinėja ir sprendžia Socialinių ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Komisija), o to paties straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad Komisija yra iš valstybės biudžeto išlaikoma biudžetinė įstaiga, kurios savininko teises ir pareigas įgyvendina Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Šios nuostatos yra teisiškai ydingos dėl kelių priežasčių. Pirma, pažymėtina, kad tokio teisinio statuso institucijų ar įstaigų, kaip
„institucijos ar įstaigos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės“ nei Lietuvos
Respublikos Vyriausybės įstatymas, nei kiti Lietuvos Respublikos teisės aktai nenumato. Antra, pagal Vyriausybės įstatymo 27 straipsnį Vyriausybės komisijos sudaromos Vyriausybės pavestoms užduotims atlikti, ir jos gali būti sudaromos iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, asociacijų, mokslo ir studijų institucijų atstovų, nepriklausomų ekspertų, prireikus ir kitų asmenų. Vyriausybės komisijų darbo organizavimo tvarką nustato Vyriausybės darbo reglamentas (t. y. Vyriausybės komisijos neturi juridinio asmens statuso). Atsižvelgus į tai, darytina išvada, kad projekte siūloma ginčų nagrinėjimo institucija niekaip neatitinka Vyriausybės komisijų požymių ir jų veiklą reglamentuojančių nuostatų. Trečia, tokia institucija neatitiktų ir Vyriausybės įstaigai keliamų reikalavimų, nes pagal Vyriausybės įstatymo 29¹ straipsnį Vyriausybės įstaiga steigiama dalyvauti formuojant politiką ministrui pavestose valdymo srityse ir ją įgyvendinti (ginčų tarp atitinkamų subjektų sprendimas niekaip negali būti laikomas valstybės politikos formavimo ar jos įgyvendinimo dalimi).
Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, manytina, kad siūloma socialinių ginčų nagrinėjimo komisijos teisinė forma – biudžetinė įstaiga, ir jos teisinis statusas
Vyriausybės (ši ir kelios sekančios pastabos būtų aktualios tik tuo atveju, jeigu nebūtų atsižvelgta į aukščiau išdėstytą 3 išvados pastabą). 5. Nėra aiškus keičiamo įstatymo 33 straipsnio 1 dalies nuostatos, nustatančios, kad Socialinių ginčų komisija nagrinėja ir sprendžia ginčus tarp asmens, pensiją ar išmoką mokančios institucijos ir Agentūros, turinys, nes keičiame įstatyme nėra nuostatų, implikuojančių, kad šio įstatymo reguliavimo dalyku galėtų būti ir ginčų, kylančių dėl pagal kitus įstatymus skiriamų ir mokamų išmokų ir pensijų, sprendimas. Manytina, kad ginčai tarp asmenų ir valstybės institucijų, veikiančių ir atitinkamas išmokas ir pensijas skiriančių pagal kitus įstatymus, turėtų būti sprendžiami būtent tuose kituose specialiuose įstatymuose nustatyta tvarka. 6.
dalies nuostata, numatanti, kad Socialinių ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės steigiama šiuo įstatymu, iš esmės nedera su Vyriausybės įstatymo 22 straipsnio 8 punkto nuostata, kurioje įtvirtinta išimtinė Vyriausybės prerogatyva steigti, reorganizuoti ir likviduoti Vyriausybės įstaigas, steigti įstaigas prie ministerijų, steigti, reorganizuoti ir likviduoti kitas biudžetines įstaigas, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina Vyriausybė ar Vyriausybės įgaliota valstybės valdymo institucija. 7. Siekiant teisės akto glaustumo bei atsižvelgiant į Biudžetinių įstaigų įstatymo nuostatas, keičiamo įstatymo 33 straipsnio 2 dalyje brauktini pertekliniai žodžiai „Komisijos savininkė yra valstybė“. 8. Keičiamo įstatymo 33 straipsnio 3 ir 4 dalys turėtų būti revizuotos bei patikslintos, laikantis teisinio reguliavimo aiškumo ir nuoseklumo principų. Pirma, reikėtų aiškiai reglamentuoti Komisijos narių atrankos ir skyrimo į pareigas tvarką, nes formuluotės „Komisijos pirmininką ir narius konkurso pagrindu ir Sveikatos apsaugos ministro teikimu į pareigas 5 metų kadencijai skiria“ turinys nėra iki galo aiškus. Galbūt siekiama nustatyti, kad sveikatos apsaugos ministras į pareigas priimančiam subjektui teikia kandidatus į Komisijos narius, atrinktus konkurso būdu. Iš siūlomos formuluotės taip pat nėra aišku, ar būtų organizuojami atskiri konkursai Komisijos pirmininko ir Komisijos nario pareigoms užimti, ar, vis dėlto, sveikatos apsaugos ministras tiesiog vieną iš kandidatų į Komisijos narius teiktų į Komisijos pirmininko pareigas.
Taip pat reikėtų aptarti, ar sveikatos apsaugos ministras teikia tiek atrinktų kandidatų, kiek yra Komisijos narių, ar į Komisijos narius teikiama daugiau geriausiai konkurse pasirodžiusių kandidatų (tam, kad priimantis į pareigas subjektas turėtų galimybę pats priimti galutinį sprendimą dėl Komisijos narių skyrimo), kokios pasekmės kiltų tuo atveju, jeigu kandidatų į Komisijos narius būtų mažiau nei pačių Komisijos narių (arba mažiau kandidatų, nei turi būti paskirta Komisijos narių, surinktų reikiamą konkursinių balų skaičių), arba priimantis į pareigas subjektas neskirtų į pareigas kažkurio (ar visų teikiamų) kandidatų. Antra, reikėtų aiškiai išdėstyti Komisijos pirmininko (ir Komisijos pirmininko pavaduotojo – jeigu toks būtų) atrankos ir (ar) skyrimo iš Komisijos narių tvarką. Kadangi Komisijos pirmininkas būtų biudžetinės įstaigos vadovas, jo skyrimo į pareigas tvarka turi būti aiškiai sureglamentuota. Trečia, nustatant reikalavimus Komisijos nariams, reikėtų sukonkretinti išsilavinimo reikalavimą, t. y. aiškiai nurodyti reikalaujamą aukštojo mokslo kvalifikaciją, taip pat ir studijų kryptis, kurias baigus įgyta aukštojo mokslo kvalifikacija būtų pakankama. Ketvirta, reikalavimus dėl nepriekaištingos reputacijos siūlytina suderinti su nustatytais Valstybės tarnybos įstatyme, arba tiesiog pateikti blanketinę nuorodą į minėtą įstatymą, jeigu būtų nuspręsta, kad Komisijos nariai turi atitikti visas Valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nustatytas sąlygas, o Komisijos pirmininkas – ir 5 straipsnio 3 dalyje nustatytą sąlygą.
Penkta, reikėtų patikslinti, kad ne mažiau kaip trys Komisijos nariai, turi turėti išsilavinimą, įgytą pabaigus medicininės studijų krypties studijas, ir ne mažiau kaip trys – pabaigus teisės studijų krypties studijas. 9. Tikslintina keičiamo įstatymo 33 straipsnio 6 dalis, kadangi Komisijos pirmininkas ir Komisijos nariai yra valstybės pareigūnai. Atsižvelgus į tai, įstatyme turi būti nurodyti aiškiai atskirti imperatyvūs įgaliojimų nutrūkimo pagrindai ir atleidimo pagrindai, kada į pareigas priimantis subjektas esant tam tikroms aplinkybėms yra įgaliotas pats priimti atitinkamą sprendimą. Be to, įgaliojimų nutrūkimo ir atleidimo iš pareigų pagrindus siūlytina derinti su kituose įstatymuose, kuriuose yra reguliuojami valstybės pareigūnų įgaliojimų nutrūkimo ir atleidimo pagrindai, nurodytais įgaliojimų nutrūkimo ir atleidimo iš pareigų pagrindais ir sąlygomis. Siekiant teisinio aiškumo, taip pat reikėtų reglamentuoti naujų Komisijos narių skyrimo į pareigas tvarką, kai Komisijos narių įgaliojimai nutrūksta nesibaigus kadencijai. 10. Siekiant teisinio aiškumo, keičiamo įstatymo 33 straipsnio
pažeidimo turinį. Taip pat ši dalis turėtų būti papildyta pagrindais, kada Komisijos narys atleidžiamas iš pareigų, kai nebeatitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimo, arba kai dirba kitą darbą, kuris trukdo vykdyti tiesiogines pareigas Komisijoje arba sukelia interesų konfliktą (pagal šio straipsnio 7 dalį). 11.
dalis, atsižvelgus į tai, kad pagal šiuo metu galiojančio Darbo kodekso nuostatas, darbovietės neskirstomos į pagrindinę ir antraeilę. Be to, šioje dalyje tikslintina nuoroda į įstatymo pavadinimą (2020 m. sausio 1 d. įsigaliojo naujos redakcijos Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymas) bei šiame įstatyme apibrėžiamas sąvokas (apibrėžiama sąvoka ,,interesų konfliktas“, bet ne ,,interesų konflikto rizikos“). 12. Tikslintina keičiamo įstatymo 33 straipsnio 8 dalis, kadangi Seimas 2023 m. gegužės 25 d. priėmė Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo Nr. VIII-1904 pakeitimo įstatymą Nr. XIV-2012 (jo įsigaliojimas numatytas 2024 m. sausio 1 d.), kuriuo šis įstatymas išdėstytas nauja redakcija ir pavadintas Lietuvos Respublikos valstybės pareigūnų darbo užmokesčio įstatymu. Be to, šis įstatymas nustato tik valstybės pareigūnų darbo užmokesčio dydžius (darbo apmokėjimo sąlygos jame nėra nustatomos). 13. Pažymėtina, kad 2023 m. gegužės 25 d. Seime buvo priimtas Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymas Nr. XIV-1985, kuriuo Valstybės tarnybos įstatymas išdėstytas nauja redakcija ir kurio įsigaliojimas numatytas 2024 m. sausio 1 d. Šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad „Valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių skaičių ir pareigybių sąrašus valstybės ar savivaldybių institucijose ar įstaigose nustato valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vadovai <...>“. Atsižvelgus į tai, tikslintinas keičiamo įstatymo 33 straipsnio 10 dalies paskutinis sakinys, numatant, kad Komisijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių skaičių ir pareigybių sąrašą Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka nustato Komisijos pirmininkas. 14.
siūloma reglamentuoti skundų padavimo ir nagrinėjimo, Komisijos sprendimų apskundimo tvarką bei nustatyti, kad Komisijos sprendimai yra privalomi. Projektu teikiami siūlymai neatitinka Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 6 punkte keliamo reikalavimo teisėkūroje vadovautis aiškumo principu, reiškiančiu, kad teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti logiškas, nuoseklus, glaustas, suprantamas, tikslus, aiškus ir nedviprasmiškas. Pažymėtina, jog projektu siūlomas teisinis reguliavimas yra neišsamus, kadangi jame stokojama nuostatų, kurios leistų užtikrinti sklandų skundų nagrinėjimą. Pavyzdžiui, keičiamo įstatymo 34 straipsnio 6 dalies 3 punkte nurodoma, kad Komisija skundo gali ir apskritai nenagrinėti, tačiau jokie galimo skundo nenagrinėjimo pagrindai nenurodomi, keičiamo įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nelogiška ir perteklinė nuostata, kad Komisijos sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo įteikimo gali būti skundžiamas tam administraciniam teismui, kurio veikimo teritorijoje yra atsakovo buveinė (nes, pirma, teritorinio teismingumo taisyklės įtvirtintos pačiame Administracinių bylų teisenos įstatyme, o, antra, atsakovo (t. y. Agentūros) buveinė yra žinoma, todėl įstatyme galėtų būti aiškiai nurodytas konkretus administracinis teismas), keičiamo įstatymo 35 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad
„Komisijos sprendimo apskundimas teismui Komisijos sprendimo vykdymo
nesustabdo“, nors paprastai skundžiamas sprendimas įsiteisėja praėjus jo apskundimo terminui ir tik sprendimui įsiteisėjus jis yra vykdomas, keičiamo įstatymo 36 straipsnyje siūloma nustatyti, kad „įsiteisėjęs Komisijos sprendimas yra privalomas ginčo šalims ir institucijoms“, tačiau nereglamentuojama, kada Komisijos sprendimas įsiteisėja.
Atsižvelgus į tai, kad aptariami teisiniai santykiai yra išsamiai sureguliuoti Ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymu, projekte dėstomos keičiamo įstatymo 34, 35 ir 36 straipsnių nuostatos iš esmės tobulintinos įvertinus minėtame įstatyme nustatytą teisinį reguliavimą. 15. Projekto 2 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo Nr. I-2044 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1722 3 straipsnio 6 dalyje brauktini žodžiai „prie SADM“ nes „Ginčų komisijos“ santrumpa yra įvesta šio straipsnio 5 dalyje. Be to, šioje dalyje prieš žodžius „Lietuvos Respublikos Asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymo“ įrašytini žodžiai „šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto“. 16. Atsižvelgiant į Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų, patvirtintų teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 „Dėl Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos) 55 punktą, projekto 3 straipsnio 1 ir 2 dalys brauktinos, nes keičiant dar neįsigaliojusį teisės aktą, kai naujai daromi pakeitimai turi įsigalioti kartu su keičiamu teisės aktu, teisės akto pakeitimo projekte jo įsigaliojimo terminas nenurodomas (atitinkami neturi būti įtvirtinamos ir perteklinės tokių pakeitimų įgyvendinimą nustatančios nuostatos). 17.
dėl Ginčų komisijos pirmininko ir narių pareigų užėmimo iki jų kadencijos pabaigos turėtų būti dėstomos keičiamo Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo Nr. I-2044 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1722 3 straipsnio 5 dalyje, kurioje šiuo metu įtvirtinta, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos paskirtų Ginčų komisijos pirmininko ir narių įgaliojimai tęsiasi iki 2024 m. vasario 1 d. Taip pat pažymėtina, kad nustačius, kad Ginčų komisijos prie Socialinės ir darbo ministerijos pirmininkas ir nariai eina pareigas iki kadencijos, kuriai jie buvo paskirti, pabaigos, liktų neaiškus šios Ginčų komisijos ir Socialinių ginčų komisijos prie Vyriausybės, kuri vadovaujantis keičiamu įstatymu turėtų būti įsteigta iki 2024 m. sausio 1 d., santykis. 18. Atsižvelgiant į tai, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerija formuoja neįgaliųjų socialinės integracijos politiką, manytina, kad dėl siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Vyriausybės nuomonė. 19. Projektas taisytinas vadovaujantis Rekomendacijomis:
straipsnio“ įrašytini skaičiai ir žodžiai „1 ir 3 straipsnių“. 19.2. Projekto 1 straipsnio 2 ir 3 dalys turėtų būti dėstomos po 1 dalies dėstomosios dalies. 19.3. Projekto 1 straipsnio 3 dalyje vietoj žodžio
„pernumeruoti“ įrašytinas žodis „laikyti“. 19.4. Projekte brauktinos nuostatos, numatančios Lietuvos
Respublikos asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymo priedo keitimą (atitinkamai brauktini ir nurodyti priedo rekvizitai bei pavadinimas). Departamento direktorius Dainius Zebleckis A. Dulevičiūtė-Akimovienė, tel. +370 5 209 6164, el. p. [email protected] E. Mušinskis, tel. +370 5 209 6536, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. +370 5 209 6850, el. p. [email protected]