1097 Įstatymo projektas Laisvės gynėjo teisinio statuso įstatymo Nr. XIV-389 1, 2, 9 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 8-1 straipsniu įstatymo projektas Parengė: Lietuvos Respublikos Seimas, Seimo narys Laurynas Kasčiūnas XIVP-2924 2023-06-20 Registruotas

Lietuva · XIVP-2924 · 2023-06-20 · Registruotas · LT_SEIMAS

Autentiškas šaltinis — oficialus registras ↗.

Mūsų sistemoje

Projekto eiga, iniciatoriai ir keičiamas įstatymas →

Dosjė dokumentai

  1. Lyginamasis variantas · 2023-06-20
  2. Aiškinamasis raštas · 2023-06-20
  3. Teisės departamento išvada · 2023-06-20

Lyginamasis variantas

2023-06-20 · oficialus registras ↗

Projekto Projekto lyginamasis variantas

LIETUVOS RESPUBLIKOS

LAISVĖS GYNĖJO TEISINIO STATUSO ĮSTATYMO NR. XIV-389

1, 2, 9 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR

ĮSTATYMO PAPILDYMO 8¹ STRAIPSNIU

ĮSTATYMAS

1 straipsnis. 1 straipsnio pakeitimas

„1 straipsnis. Įstatymo paskirtis Šis įstatymas įtvirtina laisvės gynėjo teisinį statusą, apibrėžia laisvės gynėjo kario savanorio, laisvės gynėjo Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Apsaugos skyriaus pareigūno, laisvės gynėjo Valstybės saugumo departamento pareigūno, laisvės gynėjo Muitinės departamento pareigūno, laisvės gynėjo policijos pareigūno, laisvės gynėjo šaulio, laisvės gynėjo Valstybės kontrolės pareigūno sąvoką ir nustato pagrindinius laisvės gynėjo teisinio statuso pripažinimo kriterijus.“

2 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas

„2 straipsnis. Laisvės gynėjas

1. Laisvės gynėjas – Lietuvos Respublikos pilietis, kuris

1990 m. kovo 11 d. – 1991 m. rugpjūčio 21 d. Sovietų Sąjungos karinės agresijos

metu dalyvavo atkuriant Lietuvos valstybingumą ar šalinant grėsmę Lietuvos valstybingumui ir vientisumui, įvairiomis nesmurtinio pasipriešinimo formomis priešinosi agresyviems SSRS ekonominiams ar kariniams veiksmams, saugojo ar gynė valstybės sieną, kitus valstybinės svarbos ir ūkio objektus, kūrė krašto apsaugos struktūras, muitines, specifinėmis priemonėmis padėjo atkurti Lietuvos Respublikos valstybingumą, tarnaudamas Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Apsaugos skyriuje, Krašto apsaugos departamente prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir jo struktūriniuose padaliniuose, Pasienio apsaugos tarnyboje, Savanoriškojoje krašto apsaugos tarnyboje, Valstybės saugumo departamente, Lietuvos Respublikos policijoje, Lietuvos šaulių sąjungoje, Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės departamente, ir prisiekė Lietuvos valstybei iki 1991 m. rugpjūčio 21 d., priklausydamas vienai iš šio straipsnio

2 dalyje išvardytų laisvės gynėjų grupių ir šio įstatymo 3–88¹

straipsniuose numatytais teisiniais pagrindais. 2.

1) kariai savanoriai;

2) Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Apsaugos skyriaus pareigūnai;

3) Valstybės saugumo departamento pareigūnai;

4) Muitinės departamento pareigūnai;

5) policijos pareigūnai;

6) šauliai.;

7) Valstybės kontrolės pareigūnai.“

3 straipsnis. Įstatymo papildymas 8¹ straipsniu

Papildyti įstatymą 8¹ straipsniu:

„8¹ straipsnis. Laisvės gynėjo Valstybės kontrolės

pareigūno teisinio statuso pripažinimas

1. Laisvės gynėjai

Valstybės kontrolės pareigūnai yra asmenys, kurie nuo 1990 m. rugsėjo 1 d. iki 1991m. rugpjūčio 21 d., vadovaujantis 1990 m. gegužės 31 d. Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės departamento įstatymo Nr. I-258 ir 1990 m. gruodžio 28 d. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės departamento statuto patvirtinimo“ Nr. I-894 nuostatomis dirbo Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės departamente. 2. Laisvės gynėjo Valstybės kontrolės pareigūno teisinis statusas pripažįstamas asmeniui ir po jo mirties.“

4 straipsnis. 9 straipsnio pakeitimas

„1. Laisvės gynėjo teisinį statusą pripažįsta, pažymėjimus

išduoda ir jų apskaitą tvarko Laisvės gynėjo teisinio statuso pripažinimo komisija (toliau – Komisija), sudaryta iš Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės, Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento, Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos tarnybos, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro ir Lietuvos šaulių sąjungos atstovų. Komisijos narių skaičių, jos kompetenciją, sudarymo ir pirmininko skyrimo, sprendimų priėmimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.“

„2.

Dėl laisvės gynėjo teisinio statuso pripažinimo į Komisiją gali kreiptis šio įstatymo 2–88¹ straipsniuose nustatytus laisvės gynėjo teisinio statuso pripažinimo kriterijus atitinkantys asmenys, jų artimieji giminaičiai (sutuoktiniai, tėvai, vaikai, įvaikiai, taip pat broliai ir seserys), taip pat krašto apsaugos ministras, vidaus reikalų ministras, Valstybės saugumo departamento direktorius, valstybės kontrolierius, Muitinės departamento generalinis direktorius, Vadovybės apsaugos tarnybos direktorius, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinis direktorius, Lietuvos šaulių sąjungos vadas.“

„4. Laisvės gynėjo teisinis statusas nepripažįstamas

asmenims, kurie neatitinka šio įstatymo 2–88¹ straipsniuose nustatytų laisvės gynėjo teisinio statuso pripažinimo kriterijų.“

5 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir

įgyvendinimas

1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja

2024 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota

institucija iki 2023 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas

Aiškinamasis raštas

2023-06-20 · oficialus registras ↗

AIŠKINAMASIS RAŠTAS

AIŠKINAMASIS RAŠTAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS LAISVĖS GYNĖJO TEISINIO STATUSO

ĮSTATYMO NR. XIV-389 1, 2, 9 straipsnių pakeitimo ĮSTATYMO papildymo 8¹ straipsniu

ĮSTATYMO PROJEKTO

1. Įstatymo projekto rengimą paskatinusios

priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Teikiamo Lietuvos Respublikos laisvės gynėjo teisinio statuso įstatymo NR. XIV-389 1, 2, 9 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 8¹ straipsniu įstatymo projekto (toliau – Įstatymo projektas) parengimą paskatino siekis pagerbti ir įvertinti tuometinio Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės departamento (dabar – Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė) pareigūnus, kurie 1990–1991 m., t. y. tuo dėl Sovietų Sąjungos karinės agresijos itin pavojingu metu, davę priesaiką Lietuvos Respublikai, dirbo ir gynė Nepriklausomybę atkūrusią Lietuvos valstybę bei Valstybės kontrolės instituciją. Pažymėtina, kad 1990 m. kovo 11 d. atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę, prasidėjo naujas valstybės, o kartu ir Valstybės kontrolės, raidos etapas. Institucija buvo apibrėžta kaip Aukščiausiajai Tarybai – Atkuriamajam Seimui atskaitingas organas, tikrinantis valstybės finansinių ir materialinių išteklių naudojimo teisėtumą, tikslingumą ir efektyvumą, taip pat – valstybės turto apsaugą. Todėl tikslinga ir prasminga tuometiniams Valstybės kontrolės pareigūnams suteikti laisvės gynėjo teisinį statusą. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projekto iniciatorius Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas. Įstatymo projektą parengė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko patarėjas Simonas Klimanskis. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai 2021 m. rugpjūčio 21 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos laisvės gynėjo teisinio statuso įstatymas.

Įstatyme apibrėžiama laisvės gynėjo sąvoka, nustatomi pagrindiniai laisvės gynėjo teisinio statuso pripažinimo kriterijai. Pagal įstatymo nuostatas, laisvės gynėjais pripažįstami asmenys, kurie 1990 m. kovo 11 d. – 1991 m. rugpjūčio 21 d. Sovietų Sąjungos karinės agresijos metu tarnavo tokiose institucijose kaip Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Apsaugos skyrius, Krašto apsaugos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir jo struktūriniai padaliniai, Pasienio apsaugos tarnyba, Savanoriškoji krašto apsaugos tarnyba, Valstybės saugumo departamentas, Lietuvos Respublikos policija, Lietuvos šaulių sąjunga. Tačiau šiame baigtiniame sąraše nėra Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės departamento. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo projektu siūloma numatyti, kad laisvės gynėjais pripažįstami ir asmenys, 1990 m. kovo 11 d. – 1991 m. rugpjūčio 21 d. Dirbę Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės departamente. Jiems būtų pripažįstamas laisvės gynėjo Valstybės kontrolės pareigūno teisinis statusas. Siūloma, kad įstatymas įsigaliotų 2024 m. sausio 1 d. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus Įstatymo projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimtas Įstatymo projektas neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo projektas neturės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8.

8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja

strateginio lygmens planavimo dokumentams Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus Įstatymo projektą, kitų galiojančių teisės aktų keisti ar panaikinti nereikės. 10. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o Įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 11. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisės aktams. 12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2023 d. gruodžio 31 d. turės pakeisti laisvės gynėjo teisinio statuso pripažinimo, pažymėjimų išdavimo ir jų apskaitos nuostatus. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymui įgyvendinti kitų metų biudžete reikės suplanuoti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui papildomai 25 tūkst. eurų Laisvės gynėjo pažymėjimams ir ženkleliams gaminti. 14.

14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti

specialistų vertinimai ir išvados Nebuvo gauta. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis „Laisvės gynėjai“,

„valstybės kontrolės pareigūnai“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi

pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.

Teisės departamento išvada

2023-06-20 · oficialus registras ↗

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS

TEISĖS DEPARTAMENTAS

IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS LAISVĖS GYNĖJO TEISINIO STATUSO

ĮSTATYMO NR. XIV-389 1, 2, 9 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO

IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 8¹ STRAIPSNIU

ĮSTATYMO PROJEKTO

2023-06-22 Nr. XIVP-2924 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Dainius Zebleckis J. Andriuškevičiūtė, tel. (8 5) 239 6159, el. p. [email protected] J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected]