Projekto Projekto lyginamasis variantas
VALSTYBĖS TARNYBOS įstatymo
1Papildyti 2 straipsnį nauja 2 dalimi:
„2. Įvadinis mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo
mobilizacijos ir karo metu mokymas – priimtų į valstybės tarnautojo pareigas valstybės tarnautojų žinių apie mobilizaciją, priimančiosios šalies paramą bei pilietinį pasipriešinimą mobilizacijos ir karo metu įgijimas.“
dalimis. 3. Buvusią 2 straipsnio 6¹ dalį laikyti 8 dalimi. 4. Buvusias 2 straipsnio 7–11 dalis laikyti atitinkamai 9–13 dalimis. 2 straipsnis. 9 straipsnio pakeitimas Papildyti 9 straipsnį 6 dalimi:
„6. Pradėję eiti pareigas valstybės tarnautojai, kurie
prieš tai nėra išklausę mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo mobilizacijos ir karo metu mokymo programų, per metus nuo priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas dienos privalo Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka išklausyti įvadinį mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo mobilizacijos ir karo metu mokymą.“
ir taikymas
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį,
įsigalioja 2024 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2023 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Valstybės tarnautojai, kurie pradėjo eiti valstybės tarnautojo pareigas iki šio įstatymo įsigaliojimo ir kurie prieš tai nėra išklausę mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo mobilizacijos ir karo metu mokymo programų, per metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo privalo Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka išklausyti įvadinį mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo mobilizacijos ir karo metu mokymą. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys Laurynas Kasčiūnas
Projekto Projekto lyginamasis variantas
VALSTYBĖS TARNYBOS įstatymo
Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 3 straipsnį nauja 3 dalimi:
„3. Įvadinis mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo
mobilizacijos ir karo metu mokymas – priimtų į valstybės tarnautojo pareigas valstybės tarnautojų žinių apie mobilizaciją, priimančiosios šalies paramą bei pilietinį pasipriešinimą mobilizacijos ir karo metu įgijimas.“
Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 3 straipsnio 3–11 dalis laikyti atitinkamai 4–12 dalimis. 3. Papildyti 1 straipsnyje nauja redakcija išdėstyto Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 38 straipsnį 3 dalimi:
„3. Pradėję eiti pareigas valstybės tarnautojai, kurie
prieš tai nėra išklausę mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo mobilizacijos ir karo metu mokymo programų, per metus nuo priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas dienos privalo Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka išklausyti įvadinį mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo mobilizacijos ir karo metu mokymą.“
Papildyti 2 straipsnį 23 dalimi:
„23. Valstybės tarnautojai, kurie pradėjo eiti valstybės
tarnautojo pareigas iki šio įstatymo įsigaliojimo ir kurie prieš tai nėra išklausę mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo mobilizacijos ir karo metu mokymo programų, per metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo privalo Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka išklausyti įvadinį mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo mobilizacijos ir karo metu mokymą.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS TARNYBOS įstatymo NR. VIII-1316 2
priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai. Lietuvos Respublikos Seimas 2022 m. gegužės 17 d. patvirtino Nacionalinę darbotvarkę
„Lietuvos Respublikos piliečių rengimo pilietiniam pasipriešinimui strategija“,
kurios tikslas – numatyti pilietinio pasipriešinimo vietą valstybės gynyboje, Lietuvos Respublikos piliečių rengimo pilietiniam pasipriešinimui tikslus, uždavinius ir jų įgyvendinimo kryptis, kad pilietinis pasipriešinimas būtų veiksmingas Lietuvos gynybinės galios elementas, būtų užtikrintas Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintos piliečių teisės priešintis bet kam, kas prievarta kėsinasi į šalies nepriklausomybę, jos teritorijos vientisumą ir konstitucinę santvarką, ir jų teisės bei pareigos ginti valstybę nuo užsienio ginkluoto užpuolimo įgyvendinimas.[1] Pilietinis pasipriešinimas yra svarbiausio Lietuvos gynybos principo – visuotinės gynybos – dalis. Valstybės gynyba – ne vien gynyba ginklu, todėl ji yra ne tik Lietuvos kariuomenės ir kitų ginkluotąsias pajėgas sudarančių institucijų bei NATO sąjungininkų atsakomybė. Vykdyti grėsmių prevenciją, priešintis agresijai ir okupacijai turi būti pasiryžęs kiekvienas pilietis, nepriklausomai nuo amžiaus ir gyvenamosios vietos, taip pat turi būti pasirengusios visos civilinės valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, ūkio subjektai, visuomenė, piliečių bendrijos ir organizacijos. Gynybai turi būti sutelkiami ir naudojami visi valstybės ištekliai. Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos, kaip institucija, dalyvaujanti formuojant mobilizacijos politiką, nuo 2006 metų planuoja, organizuoja ir vykdo mobilizacinius ir priimančiosios šalies mokymus apie pasirengimą mobilizacijai, priimančios šalies paramos teikimą, pilietinį pasipriešinimą.
Tačiau šie mokymai privalomi tik tam tikrai asmenų grupei – į civilinio mobilizacinio personalo rezervą įtrauktiems asmenims. Dėl šios priežasties bei atsižvelgiant į geopolitinę ir saugumo situaciją regione, manytina, kad žinių apie mobilizaciją, priimančiosios šalies paramą ir pilietinį pasipriešinimą įgyti turėtų visi valstybės tarnautojai. Todėl šiuo tikslu parengtas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 2 ir
siekiama įtvirtinti reikalavimą, kad pradėję eiti pareigas valstybės tarnautojai, kurie prieš tai nėra išklausę mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo mobilizacijos ir karo metu mokymo programų, per metus nuo priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas dienos privalo Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka išklausyti įvadinį mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo mobilizacijos ir karo metu mokymą. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai ir rengėjai. Įstatymo projekto iniciatorius – Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas. Įstatymo projektą parengė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko patarėjas Simonas Klimanskis. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai? Šiuo metu galiojantis Valstybės tarnybos įstatymas nenumato įvadinio mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo mobilizacijos ir karo metu mokymo visiems į valstybės tarnautojo pareigas priimtiems asmenims. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama?
Įstatymo projektu siūloma apibrėžti įvadinį mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo mobilizacijos ir karo metu mokymą, numatant, kad tai yra priimtų į valstybės tarnautojo pareigas valstybės tarnautojų žinių apie mobilizaciją, priimančiosios šalies paramą bei pilietinį pasipriešinimą mobilizacijos ir karo metu įgijimas. Taip pat siūloma papildyti priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas reikalavimus, numatant, kad pradėję eiti pareigas valstybės tarnautojai, kurie prieš tai nėra išklausę mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo mobilizacijos ir karo metu mokymo programų, per metus nuo priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas dienos privalo Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka išklausyti įvadinį mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo mobilizacijos ir karo metu mokymą. Šis reikalavimas būtų taikomas visoms valstybės tarnautojų grupėms – karjeros valstybės tarnautojams, įstaigų vadovams, politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojams ir pakaitiniams valstybės tarnautojams. Įvadinį mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo mobilizacijos ir karo metu mokymą išklausę valstybės tarnautojai gautų sertifikatą, patvirtinantį, kad tarnautojas išklausė kursą ir įgijo žinias mobilizacijos, priimančiosios šalies paramos, pilietinio pasipriešinimo bei pilietiškumo stiprinimo srityse. Tikimasi, kad siūlomas teisinis reguliavimas padės labiau atliepti visuotinės gynybos principą ir pasiekti, kad kuo didesnė visuomenės dalis būtų informuota apie pilietinį pasipriešinimą, pasirengimą mobilizacijai ir karo padėčiai.
O tai taip pat reiškia, kad kiekvienas valstybės tarnautojas privalo būti susipažinęs su mobilizacijos teisiniu režimu, pasirengimu mobilizacijai ir karo padėčiai, mobilizacijos sistemos veikimo ir priimančiosios šalies paramos teikimo principais, pilietinio pasipriešinimo ir kitais valstybės gynimo būdais, taip pat žinoti savo veiksmus paskelbus mobilizaciją ir (ar) įvedus karo padėtį. Siūloma, kad teikiamas Įstatymo projektas įsigaliotų 2024 m. sausio 1 d., kad valstybės institucijos ir įstaigos spėtų pasirengti jo įgyvendinimui ir parengtų reikiamas tvarkas. Atkreiptinas dėmesys, kad tie valstybės tarnautojai, kurie pradėjo eiti valstybės tarnautojo pareigas iki šio įstatymo įsigaliojimo ir kurie prieš tai nėra išklausę mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo mobilizacijos ir karo metu mokymo programų, per metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo turės Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka išklausyti įvadinį mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo mobilizacijos ir karo metu mokymą. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta? Priėmus Įstatymo projektą neigiamų pasekmių nenumatoma. Priešingai, įtvirtinus reikalavimą asmenims, priimtiems į valstybės tarnautojo pareigas, išklausyti įvadinį mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo mobilizacijos ir karo metu mokymą, ilgainiui visi valstybės tarnautojai bus įgiję žinių apie mobilizaciją, priimančiosios šalies paramą ir pilietinį pasipriešinimą ir žinos, kaip elgtis mobilizacijos ir karo metu. 6.
priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai? Įstatymas įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai? Įstatymas neturės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams? Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą: kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios? Priėmus Įstatymo projektą, galiojančių teisės aktų keisti ar panaikinti nereikės. 10. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka? Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o Įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 11. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus? Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir yra suderintas su Europos Sąjungos teisės aktais. 12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų priimti? Įstatymui įgyvendinti Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2023 m. gruodžio 31 d. turės priimti šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 13.
valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais)? Įstatymui įgyvendinti papildomų biudžeto lėšų nereikės. 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Nebuvo gauta. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas ir sritis. „Valstybės tarnyba“, „valstybės tarnautojai“, „pilietinis pasipriešinimas“, „mobilizacija“, „įvadinis mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo mobilizacijos ir karo metu mokymas“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra. Teikia Seimo narys Laurynas Kasčiūnas [1] Lietuvos Respublikos Seimo 2022 m. gegužės 17 d. nutarimas Nr. XIV-1102 „Dėl Nacionalinės darbotvarkės „Lietuvos Respublikos piliečių rengimo pilietiniam pasipriešinimui strategija“ patvirtinimo“.
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS TARNYBOS įstatymo
priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai. Lietuvos Respublikos Seimas 2022 m. gegužės 17 d. patvirtino Nacionalinę darbotvarkę
„Lietuvos Respublikos piliečių rengimo pilietiniam pasipriešinimui strategija“,
kurios tikslas – numatyti pilietinio pasipriešinimo vietą valstybės gynyboje, Lietuvos Respublikos piliečių rengimo pilietiniam pasipriešinimui tikslus, uždavinius ir jų įgyvendinimo kryptis, kad pilietinis pasipriešinimas būtų veiksmingas Lietuvos gynybinės galios elementas, būtų užtikrintas Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintos piliečių teisės priešintis bet kam, kas prievarta kėsinasi į šalies nepriklausomybę, jos teritorijos vientisumą ir konstitucinę santvarką, ir jų teisės bei pareigos ginti valstybę nuo užsienio ginkluoto užpuolimo įgyvendinimas.[1] Pilietinis pasipriešinimas yra svarbiausio Lietuvos gynybos principo – visuotinės gynybos – dalis. Valstybės gynyba – ne vien gynyba ginklu, todėl ji yra ne tik Lietuvos kariuomenės ir kitų ginkluotąsias pajėgas sudarančių institucijų bei NATO sąjungininkų atsakomybė. Vykdyti grėsmių prevenciją, priešintis agresijai ir okupacijai turi būti pasiryžęs kiekvienas pilietis, nepriklausomai nuo amžiaus ir gyvenamosios vietos, taip pat turi būti pasirengusios visos civilinės valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, ūkio subjektai, visuomenė, piliečių bendrijos ir organizacijos. Gynybai turi būti sutelkiami ir naudojami visi valstybės ištekliai.
Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos, kaip institucija, dalyvaujanti formuojant mobilizacijos politiką, nuo 2006 metų planuoja, organizuoja ir vykdo mobilizacinius ir priimančiosios šalies mokymus apie pasirengimą mobilizacijai, priimančios šalies paramos teikimą, pilietinį pasipriešinimą. Tačiau šie mokymai privalomi tik tam tikrai asmenų grupei – į civilinio mobilizacinio personalo rezervą įtrauktiems asmenims. Dėl šios priežasties bei atsižvelgiant į geopolitinę ir saugumo situaciją regione, manytina, kad žinių apie mobilizaciją, priimančiosios šalies paramą ir pilietinį pasipriešinimą įgyti turėtų visi valstybės tarnautojai. Todėl šiuo tikslu parengtas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1985 1 ir 2 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas), kuriuo siekiama įtvirtinti reikalavimą, kad pradėję eiti pareigas valstybės tarnautojai, kurie prieš tai nėra išklausę mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo mobilizacijos ir karo metu mokymo programų, per metus nuo priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas dienos privalo Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka išklausyti įvadinį mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo mobilizacijos ir karo metu mokymą. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai ir rengėjai. Įstatymo projekto iniciatorius – Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas. Įstatymo projektą parengė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko patarėjas Simonas Klimanskis. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai? 2023 m. gegužės 25 d.
2023 m. gegužės 25 d. Seimo priimtas naujos redakcijos Valstybės tarnybos įstatymas nenumato įvadinio mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo mobilizacijos ir karo metu mokymo visiems į valstybės tarnautojo pareigas priimtiems asmenims. Nauja redakcija išdėstytame Valstybės tarnybos įstatyme atskirai reglamentuojamas aukštesniųjų vadovų kompetencijų ugdymas (jiems numatytas bendras įvadinis mokymas ir kompetencijų ugdymas (37 straipsnis)) ir kitų valstybės tarnautojų kvalifikacijos tobulinimas (numatyta, kad Valstybės tarnautojų kvalifikacijos tobulinimo prioritetus ir tvarką nustato Vyriausybė (38 straipsnis)). Tačiau nėra konkrečiai įtvirtina, kad tai turi apimti ir mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo mobilizacijos ir karo metu mokymą. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama? Įstatymo projektu siūloma apibrėžti įvadinį mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo mobilizacijos ir karo metu mokymą, numatant, kad tai yra priimtų į valstybės tarnautojo pareigas valstybės tarnautojų žinių apie mobilizaciją, priimančiosios šalies paramą bei pilietinį pasipriešinimą mobilizacijos ir karo metu įgijimas. Taip pat siūloma papildyti priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas reikalavimus, numatant, kad pradėję eiti pareigas valstybės tarnautojai, kurie prieš tai nėra išklausę mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo mobilizacijos ir karo metu mokymo programų, per metus nuo priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas dienos privalo Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka išklausyti įvadinį mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo mobilizacijos ir karo metu mokymą. Šis reikalavimas būtų taikomas visoms valstybės tarnautojų grupėms – karjeros valstybės tarnautojams, įstaigų vadovams, politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojams ir laikiniesiems valstybės tarnautojams.
Įvadinį mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo mobilizacijos ir karo metu mokymą išklausę valstybės tarnautojai gautų sertifikatą, patvirtinantį, kad tarnautojas išklausė kursą ir įgijo žinias mobilizacijos, priimančiosios šalies paramos, pilietinio pasipriešinimo bei pilietiškumo stiprinimo srityse. Tikimasi, kad siūlomas teisinis reguliavimas padės labiau atliepti visuotinės gynybos principą ir pasiekti, kad kuo didesnė visuomenės dalis būtų informuota apie pilietinį pasipriešinimą, pasirengimą mobilizacijai ir karo padėčiai. O tai taip pat reiškia, kad kiekvienas valstybės tarnautojas privalo būti susipažinęs su mobilizacijos teisiniu režimu, pasirengimu mobilizacijai ir karo padėčiai, mobilizacijos sistemos veikimo ir priimančiosios šalies paramos teikimo principais, pilietinio pasipriešinimo ir kitais valstybės gynimo būdais, taip pat žinoti savo veiksmus paskelbus mobilizaciją ir (ar) įvedus karo padėtį. Siūloma, kad teikiamas Įstatymo projektas įsigaliotų 2024 m. sausio 1 d., kad valstybės institucijos ir įstaigos spėtų pasirengti jo įgyvendinimui ir parengtų reikiamas tvarkas. Atkreiptinas dėmesys, kad tie valstybės tarnautojai, kurie pradėjo eiti valstybės tarnautojo pareigas iki šio įstatymo įsigaliojimo ir kurie prieš tai nėra išklausę mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo mobilizacijos ir karo metu mokymo programų, per metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo turės Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka išklausyti įvadinį mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo mobilizacijos ir karo metu mokymą. 5.
teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta? Priėmus Įstatymo projektą neigiamų pasekmių nenumatoma. Priešingai, įtvirtinus reikalavimą asmenims, priimtiems į valstybės tarnautojo pareigas, išklausyti įvadinį mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo mobilizacijos ir karo metu mokymą, ilgainiui visi valstybės tarnautojai bus įgiję žinių apie mobilizaciją, priimančiosios šalies paramą ir pilietinį pasipriešinimą ir žinos, kaip elgtis mobilizacijos ir karo metu. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai? Įstatymas įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai? Įstatymas neturės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams? Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą: kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios? Priėmus Įstatymo projektą, galiojančių teisės aktų keisti ar panaikinti nereikės. 10. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka? Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas.
Įstatymo projekto sąvoka „Įvadinis mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo mobilizacijos ir karo metu mokymas“ ir ją įvardijantys terminai kol kas nėra įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 11. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus? Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir yra suderintas su Europos Sąjungos teisės aktais. 12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų priimti? Įstatymui įgyvendinti Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2023 m. gruodžio 31 d. turės priimti šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais)? Įstatymui įgyvendinti papildomų biudžeto lėšų nereikės. 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Nebuvo gauta. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas ir sritis. „Valstybės tarnyba“, „valstybės tarnautojai“, „pilietinis pasipriešinimas“, „mobilizacija“, „įvadinis mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo mobilizacijos ir karo metu mokymas“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra. Seimo narys Laurynas Kasčiūnas [1] Lietuvos Respublikos Seimo 2022 m. gegužės 17 d. nutarimas Nr. XIV-1102 „Dėl Nacionalinės darbotvarkės „Lietuvos Respublikos piliečių rengimo pilietiniam pasipriešinimui strategija“ patvirtinimo“.
2023-06-22 Nr. XIVP-2923 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto 3 straipsniu siūloma nustatyti, kad šis įstatymas įsigalios 2024 m. sausio 1 d. Pažymėtina, kad 2023 m. gegužės 25 d. Seime buvo priimtas Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymas Nr. XIV-1985, kuriuo Valstybės tarnybos įstatymas (toliau – keičiamas įstatymas) išdėstytas nauja redakcija ir kurio įsigaliojimas numatytas 2024 m. sausio 1 d. Todėl siekiant projekto aiškinamajame rašte nurodytų tikslų, turėtų būti teikiamas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1985 1 ir 2 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Kartu pažymėtina, kad nauja redakcija išdėstytame Valstybės tarnybos įstatyme atskirai reglamentuojamas aukštesniųjų vadovų kompetencijų ugdymas (jiems numatytas bendras įvadinis mokymas ir kompetencijų ugdymas (37 straipsnis)) ir kitų valstybės tarnautojų kvalifikacijos tobulinimas (numatyta, kad Valstybės tarnautojų kvalifikacijos tobulinimo prioritetus ir tvarką nustato Vyriausybė (38 straipsnis)). Todėl projektu siūlomos nuostatos turėtų sistemiškai derėti su nustatytu reguliavimu. 2. Projektu siūloma apibrėžti sąvoką ,,įvadinis mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo mobilizacijos ir karo metu mokymas“ bei numatyti pareigą valstybės tarnautojams išklausyti įvadinį mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo mobilizacijos ir karo metu mokymą.
Pastebėtina, kad įsigaliojus naujos redakcijos Valstybės tarnybos įstatymui, turės būti peržiūrimos šio įstatymo 3 straipsnio 11 dalyje apibrėžtos valstybės tarnautojo sąvokos neatitinkančios valstybės tarnautojų pareigybės ir jos iki 2025 m. sausio 1 d. turės būti panaikintos arba vietoj jų įsteigtos darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybės. Todėl svarstytina, ar tik pakeitus Valstybės tarnybos įstatymą, būtų pasiekti projekto aiškinamajame rašte nurodyti tikslai, kad kuo daugiau asmenų įgytų žinių apie mobilizaciją, priimančiosios šalies paramą ir pilietinį pasipriešinimą. Svarstytina, ar siūlomos nuostatos neturėtų būti reglamentuojamos specialiuose įstatymuose, kaip, pavyzdžiui, Mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos įstatyme, kad tokie mokymai būtų organizuojami ne tik valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų valstybės tarnautojams, bet ir darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis. Kaip pavyzdys paminėtina Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymo 11 straipsnio 3 dalies nuostata, kurioje nustatyta, kad ministerijos ir kitos valstybės institucijos ir įstaigos organizuoja ministerijos ir kitos valstybės institucijos ir įstaigos darbuotojų
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad projekto aiškinamajame rašte klaidingai nurodoma, kad įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka, kadangi suderinta sąvoka nėra paskelbta Terminų banke (http://terminai.vlkk.lt). 4. Projekto 2 straipsniu siūlomos nuostatos nėra keičiamo įstatymo 9 straipsnio reguliavimo dalykas, kadangi šis straipsnis nustato priėmimo į valstybės tarnautojų pareigas reikalavimus. 5. Atsižvelgiant į tai, kad pagal Valstybės tarnybos įstatymo 52 straipsnį, Vyriausybė nustato valstybės tarnybos politiką, manytina, kad dėl siūlomo reguliavimo turėtų būti gauta Vyriausybės išvada. Departamento direktorius Dainius Zebleckis J. Meškienė, tel. (85) 239 6089, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]
2023-09-18 Nr. XIVP-2923(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projektu siūloma apibrėžti sąvoką ,,įvadinis mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo mobilizacijos ir karo metu mokymas“ bei numatyti pareigą valstybės tarnautojams išklausyti įvadinį mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo mobilizacijos ir karo metu mokymą. Pastebėtina, kad įsigaliojus Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymu Nr. XIV-1985 nauja redakcija išdėstyto Valstybės tarnybos įstatymui (toliau – keičiamas įstatymas), turės būti peržiūrimos keičiamo įstatymo 3 straipsnio 11 dalyje apibrėžtos valstybės tarnautojo sąvokos neatitinkančios valstybės tarnautojų pareigybės ir jos iki 2025 m. sausio 1 d. turės būti panaikintos arba vietoj jų įsteigtos darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybės. Todėl svarstytina, ar tik pakeitus keičiamą įstatymą, būtų pasiekti projekto aiškinamajame rašte nurodyti tikslai, kad kuo daugiau asmenų įgytų žinių apie mobilizaciją, priimančiosios šalies paramą ir pilietinį pasipriešinimą. Svarstytina, ar siūlomos nuostatos neturėtų būti reglamentuojamos specialiuose įstatymuose, kad tokie mokymai būtų organizuojami ne tik valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų valstybės tarnautojams, bet ir darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis.
Pažymėtina, kad pavyzdžiui, Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymo 11 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta, kad ministerijos ir kitos valstybės institucijos ir įstaigos organizuoja ministerijos ir kitos valstybės institucijos ir įstaigos darbuotojų – valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis krizių valdymo ir civilinės saugos mokymą. 2. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1985 2 straipsnio 8 dalyje yra pateikta nuoroda į nauja redakcija išdėstyto Valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 11 dalyje pateiktą sąvoką, siūlytume projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 3 straipsnį pildyti nauja dalimi su novela, nepernumeruojant kitų šio straipsnio dalių. 3. Siekiant teisinio reguliavimo glaustumo ir aiškumo, projekto 1 straipsnio 3 dalyje dėstomoje keičiamo įstatymo 38 straipsnio 3 dalyje formuluotės „pradėję eiti pareigas“ siūlytume atsisakyti kaip perteklinės ir nustatyti bendro pobūdžio pareigą valstybės tarnautojams per metus nuo priėmimo į pareigas išklausyti aptariamoje nuostatoje nurodytą mokymą, jei jo nėra išklausę iki priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas. 4. Atsižvelgiant į teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 (2021 m. lapkričio 18 d. įsakymo Nr. 1R-388 redakcija) patvirtintų Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose nustatytų teisės technikos taisyklių reikalavimų 175.7 punktą, tikslintinas įstatymo projekto 1 straipsnio pavadinimas ir pakeitimo esmė bei atskirais straipsniai keistini 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 3 ir 38 straipsniai. 5.
straipsnio 3 dalimi siūloma nauja sąvoka ir ją įvardijantis terminas turi būti suderintas Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 6. Atsižvelgiant į tai, kad pagal Valstybės tarnybos įstatymo 52 straipsnį, Vyriausybė nustato valstybės tarnybos politiką, manytina, kad dėl siūlomo reguliavimo turėtų būti gauta Vyriausybės išvada. Departamento direktorius Dainius Zebleckis J. Meškienė, tel. +370 5 209 6089, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. +370 5 209 6850, el. p. [email protected]