Projekto lyginamasis variantas
1 straipsnis. 8 straipsnio pakeitimas
ir jį išdėstyti taip: „8 straipsnis. Vystomojo bendradarbiavimo politikos finansavimas
Užsienio reikalų ministerijai, kitoms valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms patvirtintų biudžeto asignavimų, Fondo lėšomis bei kilnojamuoju turtu ir kitomis įstatymų nustatyta tvarka gautomis lėšomis, kurios, remiantis EBPO metodologija, laikomos oficialia parama vystymuisi. 2. Programų, skirtų konkretiems vystomojo bendradarbiavimo tikslams pasiekti, lėšų šaltiniais gali būti dotacijos iš valstybės biudžeto, užsienio valstybių, tarptautinių organizacijų, finansinių institucijų savanoriški tiksliniai įnašai, savanoriškos fizinių ir juridinių asmenų lėšos bei kilnojamasis turtas, palūkanos už bankuose saugomas lėšas ir kitos teisėtai įgytos lėšos. Tokių programų valdymą nustato susitarimas tarp programos donorų, o kai tokio susitarimo nėra, – Vyriausybės patvirtintas programos aprašas. Programos lėšos kaupiamos atskiroje sąskaitoje, kurią atidaro programos donorų susitarime arba programos apraše nurodyta institucija. 3. Įgyvendindama ES ir kitus tarptautinius susitarimus dėl oficialios paramos vystymuisi, Lietuva sieks didinti savo oficialią paramą vystymuisi, atsižvelgdama į valstybės finansines galimybes.“
pakeitimas
straipsnį ir jį išdėstyti taip: „13 straipsnis. Fondas
straipsnyje nurodytus Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo politikos tikslus. Fondo lėšos ir Fondui perduotas kilnojamasis turtas skiriami projektams ir programoms Projektai ir programos Fondo lėšomis yra finansuojami pagal skelbiamus konkursus arba tiesioginio finansavimo būdu. 2.
sudaromas Fondo lėšos sudaromos iš valstybės biudžeto asignavimų, savivaldybių biudžetų lėšų, užsienio šalių, tarptautinių organizacijų bei finansų institucijų, akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių, kurių akcijos ar dalis akcijų, suteikiančių daugiau kaip 1/2 visų balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, priklauso valstybei nuosavybės teise (toliau – valstybės valdomos bendrovės) bei jų dukterinių akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių, kaip jos suprantamos pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 5 straipsnio 1 dalį, taip pat visų kitų su valstybės valdomomis bendrovėmis per dukterines bendroves susijusių paskesnių eilių dukterinių akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių, kaip jos suprantamos pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 5 straipsnio 3 dalį (toliau – dukterinės bendrovės), ir Lietuvos Respublikos juridinių bei fizinių asmenų savanoriškų tikslinių įnašų bei Fondui perduoto kilnojamojo turto, pajamų už investuotas laikinai laisvas lėšas, sugrąžintų projektų lėšų, delspinigių, palūkanų, baudų ir kitų teisėtai gautų lėšų. Planuojant kiekvienų metų valstybės biudžeto asignavimus, Fondui lėšos skiriamos atsižvelgiant į būtinybę tinkamai įgyvendinti šio įstatymo 3 straipsnyje nurodytus Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo politikos tikslus siekiant, kad ilgalaikėje perspektyvoje oficiali Lietuvos parama vystymuisi atitiktų Lietuvos tarptautinius įsipareigojimus. Siekiant užtikrinti daugiašalės ir dvišalės Lietuvos oficialios paramos vystymuisi (toliau – OPV) konvergenciją, Fondui skiriami valstybės biudžeto asignavimai gali būti panaudojami tik kaip dvišalė OPV ir siekiama šiuos asignavimus didinti atsižvelgiant į Lietuvos tarptautinius įsipareigojimus. 4. Fondas administruojamas pagal šį įstatymą ir kitus teisės aktus, nustatančius valstybės biudžeto lėšų naudojimo principus ir tvarką, ir Vyriausybės patvirtintus Fondo nuostatus. Fondą administruoja
Fondą administruoja CPVA. Fondo lėšos laikomos atskiroje CPVA sąskaitoje banke, Fondui perduotas kilnojamasis turtas turi būti atskirti nuo CPVA valdomo turto. Fondo lėšos ir Fondui perduotas kilnojamasis turtas negali būti perduodami perduodamos į valstybės biudžetą arba naudojami naudojamos kitoms valstybės reikmėms finansuoti. Per biudžetinius metus nepaskirstytos, taip pat nuo įgyvendinamų projektų likusios nepanaudotos Fondo lėšos bei Fondui perduotas kilnojamasis turtas lieka Fondo žinioje sąskaitoje ir naudojami naudojamos kitais biudžetiniais metais. 5. Sprendimus dėl Fondo lėšų ir Fondui perduoto kilnojamojo turto skyrimo Fondo nuostatuose nustatyta tvarka priima Fondo taryba. Fondo tarybą sudaro septyni nariai: keturi valstybės institucijų atstovai, po vieną Lietuvos savivaldybių asociacijos, verslo asocijuotų struktūrų ir nevyriausybinių organizacijų atstovą. Fondo tarybai vadovauja pirmininkas, kurį iš narių skiria užsienio reikalų ministras. Fondo tarybos nariu gali būti skiriamas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme nustatytus nepriekaištingos reputacijos reikalavimus atitinkantis asmuo. Fondo tarybos institucinę sudėtį užsienio reikalų ministro teikimu trejiems metams tvirtina Vyriausybė. Personalinę Fondo tarybos sudėtį tvirtina užsienio reikalų ministras. Fondo tarybos darbą organizuoja Užsienio reikalų ministerija. Fondo tarybos sudarymo tvarka, Fondo tarybos narių kompetencijos reikalavimai nustatomi Fondo nuostatuose. Fondo tarybos nariams, kurie nėra valstybės institucijų ir įstaigų atstovai, už darbą apmokama Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo nustatyta tvarka.“
6Fondo veikla nutraukiama įstatymų nustatyta tvarka. Nutraukus Fondo veiklą, jo lėšos ir kilnojamasis turtas, atsižvelgiant į
jų šaltinį, grąžinami pervedamos į valstybės biudžetą arba atitinkamam subjektui, nurodytam šio straipsnio 3 dalyje. 7.
tiksliniams įnašams, mokamiems į Fondą, taip pat į Fondą perduodamam kilnojamajam turtui Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo nuostatos netaikomos.“
įgyvendinimas
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2023 m. d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija ir Lietuvos Respublikos užsienio
reikalų ministras iki 2023 m. d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys Laurynas Kasčiūnas
Projekto lyginamasis variantas Lietuvos Respublikos
įstatymas 2023 m. d. Nr. Vilnius
Pakeisti 2 straipsnio 13 dalį ir ją išdėstyti taip:
„13. Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos –
atstovaujamosios, valstybės vadovo, vykdomosios, teisminės valdžios institucijos, teisėsaugos institucijos ir įstaigos, auditą, kontrolę (priežiūrą) atliekančios institucijos ir įstaigos, kitos valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, kurios finansuojamos iš valstybės ar savivaldybių biudžetų bei valstybės pinigų fondų ir kurioms Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka yra suteikti viešojo administravimo įgaliojimai, įmonės ir įstaigos, teikiančios asmenims viešąsias paslaugas; taip pat valstybės ir savivaldybių įmonės, viešosios įstaigos, kurių savininkė arba bent viena iš dalininkių yra valstybė ar savivaldybė, akcinės bendrovės ir uždarosios akcinės bendrovės, kurių akcijos ar dalis akcijų, suteikiančių daugiau kaip 1/2 visų balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, priklauso valstybei arba savivaldybei nuosavybės teise, akcinės bendrovės ir uždarosios akcinės bendrovės, kuriose valstybei ir (ar) savivaldybei nuosavybės teise priklausančios akcijos visuotiniame akcininkų susirinkime suteikia daugiau kaip 50 procentų balsų.
Ši sąvoka taip pat apima akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių, kuriose valstybei ir (ar) savivaldybei nuosavybės teise priklausančios akcijos visuotiniame akcininkų susirinkime suteikia daugiau kaip 50 procentų balsų, patronuojamąsias akcines bendroves ir uždarąsias akcines bendroves, kaip jos suprantamos Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje, bei visas kitas su valstybės ir (ar) savivaldybės valdomomis bendrovėmis per patronuojamąsias bendroves susijusias paskesnių eilių patronuojamąsias bendroves, kaip jos suprantamos Akcinių bendrovių įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje, kai jos teikia humanitarinę pagalbą pagal šio įstatymo nuostatas
1Pakeisti 11 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2.
Humanitarinę pagalbą valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos teikia iš joms patvirtintų biudžeto asignavimų Vyriausybės nustatyta tvarka. Valstybei arba savivaldybei nuosavybės teise priklausantį turtą, patikėjimo teise valdomą valstybės arba savivaldybės institucijų ir įstaigų, skirtą humanitarinei pagalbai teikti, valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos gali neatlygintinai perduoti tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių valstybinių ar savivaldybių institucijų, užsienio valstybių viešųjų juridinių asmenų nuosavybėn Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo nustatyta tvarka. Akcinės bendrovės ir uždarosios akcinės bendrovės, kuriose valstybei ir (ar) savivaldybei nuosavybės teise priklausančios akcijos visuotiniame akcininkų susirinkime suteikia daugiau kaip 50 procentų balsų, ir jų dukterinės bendrovės humanitarinę pagalbą taip pat teikia neatlygintinai perduodamos jų turimas pinigines lėšas ar kitą joms nuosavybės teise priklausantį turtą (daiktus) tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių valstybinių ar savivaldybių institucijų, užsienio valstybių viešųjų juridinių asmenų ar užsienio valstybių valstybinių institucijų prašymu kitų juridinių asmenų, kuriuos užsienio valstybė įgaliojo ar kuriems pavedė imtis priemonių ir veiksmų siekiant šio įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje nurodytų tikslų, nuosavybėn ar suteikdamos tokį turtą naudotis panaudos teise bei kitais šio įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nurodytais būdais.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys Laurynas Kasčiūnas
Projekto Nr. XIVP-2913(3) lyginamasis variantas Lietuvos Respublikos
įstatymas 2023 m. d. Nr. Vilnius
Papildyti 11 straipsnį 2¹ dalimi:
„2¹. Akcinės bendrovės ir uždarosios akcinės
bendrovės, kuriose valstybei ir (ar) savivaldybei nuosavybės teise priklausančios akcijos visuotiniame akcininkų susirinkime suteikia daugiau kaip
bendrovės, kaip jos suprantamos Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo
valdomomis bendrovėmis per patronuojamąsias bendroves susijusios paskesnių eilių patronuojamosios bendrovės, kaip jos suprantamos Akcinių bendrovių įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje, gavusios valstybės institucijos, kuri įgyvendina atitinkamos patronuojančios bendrovės dalininko (savininko) teises ir pareigas, pritarimą dėl humanitarinės pagalbos teikimo tikslingumo, priimtą atsižvelgus į Užsienio reikalų ministerijos rekomendaciją dėl humanitarinės pagalbos teikimo atitikties Lietuvos užsienio politikos prioritetams ir tarptautiniams įsipareigojimams, gali teikti humanitarinę pagalbą neatlygintinai perduodamos savo turimas lėšas ar kitą sau nuosavybės teise priklausantį turtą (daiktus) tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių valstybinių ar savivaldybių institucijų, užsienio valstybių viešųjų juridinių asmenų ar užsienio valstybių valstybinių institucijų prašymu kitų juridinių asmenų, kuriuos užsienio valstybė įgaliojo ar kuriems pavedė imtis priemonių ir veiksmų siekiant šio įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje nurodytų tikslų, nuosavybėn ar suteikdamos tokį turtą naudotis panaudos teise bei kitais šio įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nurodytais būdais.
Akcinės bendrovės ir uždarosios akcinės bendrovės, kuriose valstybei ir (ar) savivaldybei nuosavybės teise priklausančios akcijos visuotiniame akcininkų susirinkime suteikia daugiau kaip
bendrovės, kaip jos suprantamos Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo
valdomomis bendrovėmis per patronuojamąsias bendroves susijusios paskesnių eilių patronuojamosios bendrovės, kaip jos suprantamos Akcinių bendrovių įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje, gavusios valstybės institucijos, kuri įgyvendina atitinkamos patronuojančios bendrovės dalininko (savininko) teises ir pareigas, pritarimą dėl humanitarinės pagalbos teikimo tikslingumo, priimtą atsižvelgus į Užsienio reikalų ministerijos rekomendaciją dėl humanitarinės pagalbos teikimo atitikties Lietuvos užsienio politikos prioritetams ir tarptautiniams įsipareigojimams, gali teikti humanitarinę pagalbą neatlygintinai perduodamos savo turimas lėšas ar kitą sau nuosavybės teise priklausantį turtą (daiktus) tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių valstybinių ar savivaldybių institucijų, užsienio valstybių viešųjų juridinių asmenų ar užsienio valstybių valstybinių institucijų prašymu kitų juridinių asmenų, kuriuos užsienio valstybė įgaliojo ar kuriems pavedė imtis priemonių ir veiksmų siekiant šio įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje nurodytų tikslų, nuosavybėn ar suteikdamos tokį turtą naudotis panaudos teise bei kitais šio įstatymo 10 straipsnio
Užsienio reikalų ministerija informuojama per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis
LIETUVOS RESPUBLIKOS VYSTOMOJO BENDRADARBIAVIMO IR HUMANITARINĖS PAGALBOS ĮSTATYMO NR. XII-311 8, 13 straipsniŲ pakeitimo
1Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, įstatymo projekto tikslai ir uždaviniai. Lietuvos Respublikos vystomojo bendradarbiavimo ir humanitarinės pagalbos įstatymo Nr. XII-311 8, 13 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – VBHPĮ projektas) parengtas siekiant atliepti nuo Rusijos Federacijos vykdomų karo veiksmų kenčiančios Ukrainos poreikius, dalyvaujant jos strateginių ūkio sektorių atkūrime (atstatyme) ir (ar) atkūrimo (atstatymo) finansavime. Šiuo tikslu prie pagalbos Ukrainai galėtų prisidėti ir akcinės bendrovės bei uždarosios akcinės bendrovės, kurių akcijos ar dalis akcijų, suteikiančių daugiau kaip 1/2 visų balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, priklauso valstybei nuosavybės teise (toliau – valstybės valdomos bendrovės), taip pat jų dukterinės bendrovės, ypatingai vykdančios veiklą tuose ūkio sektoriuose, kurių atstatymas (atkūrimas) yra aktualus Ukrainai. Projektų, skirtų Ukrainos atstatymui, finansavimas galėtų būti įgyvendinamas per Vystomojo bendradarbiavimo ir humanitarinės pagalbos fondą (toliau – Fondas). Fondas savo veiklą vykdo nuo 2022 m. liepos mėn. Fondas finansuoja įvairių vystomojo bendradarbiavimo projektų ir programų įgyvendinimą. Iš esmės Fondas yra įrankis, per kurį Lietuvos Respublikoje veikiantys subjektai gali prisidėti prie vystomojo bendradarbiavimo projektų įgyvendinimo finansavimo. Iš VBHPĮ matyti, kad Fondo lėšos sudaromos iš valstybės biudžeto asignavimų, savivaldybių biudžetų lėšų, užsienio šalių, tarptautinių organizacijų, tarptautinių finansų institucijų ir Lietuvos Respublikos juridinių bei fizinių asmenų savanoriškų tikslinių įnašų, pajamų už investuotas laikinai laisvas lėšas, sugrąžintų projektų lėšų, delspinigių, palūkanų, baudų ir kitų teisėtai gautų lėšų.
Pažymėtina, kad VBHPĮ atskirai nepasisako apie valstybės valdomų bendrovių bei jų dukterinių bendrovių teisę į Fondą pervesti tikslinius įnašus. Atkreiptinas dėmesys, kad valstybės valdomos bendrovės bei jų dukterinės bendrovės iš kitų juridinių asmenų išsiskiria tuo, kad jų savininkas yra valstybė, kuri yra suinteresuota ne tik efektyvia tokių bendrovių veikla valstybei svarbiose srityse, bet ir bendrovių finansine grąža, išmokant dividendus valstybei. Siekiant užtikrinti, kad valstybės valdomų bendrovių ir jų dukterinių bendrovių uždirbto pelno naudojimas neprieštarautų valstybės lūkesčiams dėl finansinės grąžos, teisės aktuose svarbu atskirai nustatyti atvejus, kai valstybė sutinka, jog tam tikra valstybės valdomų bendrovių ir jų dukterinių bendrovių uždirbto pelno dalis būtų panaudota ne dividendams išmokėti, o kitiems tikslams. Tokiu būdu užtikrinamas teisinio reguliavimo aiškumas ir tikslumas. Atsižvelgiant į tai, VBHPĮ projektu siūloma VBHPĮ aiškiai įvardyti valstybės valdomas bendroves bei jų dukterines bendroves kaip subjektus, kurie gali įnešti įnašus į Fondą. Dar daugiau – iš VBHPĮ matyti, kad Fondas iš esmės yra sudaromas tik iš įstatyme nurodytų subjektų pervestų piniginių lėšų, nors nukentėjusios nuo karo veiksmų Ukrainos atstatymo (atkūrimo) kontekste akivaizdu, jog vystomojo bendradarbiavimo projektų ir programų finansavimas, perduodant konkrečius Ukrainos atstatymui reikalingus daiktus (kilnojamąjį turtą), gali reikšmingai prisidėti prie vystomojo bendradarbiavimo tikslų įgyvendinimo.
Atsižvelgiant į tai, VBHPĮ papildytinas nuostatomis, leidžiančiomis tiek valstybės valdomoms bendrovėms ir jų dukterinėms bendrovėms, tiek kitiems subjektams įnešti kilnojamąjį turtą į Fondą ir taip prisidėti prie vystomojo bendradarbiavimo projektų ir programų finansavimo. VBHPĮ projekte nustačius, jog valstybės valdomos bendrovės bei jų dukterinės bendrovės gali įnešti į Fondą tiek pinigines lėšas, tiek įnašus kilnojamuoju turtu, siekiant teisinio reguliavimo aiškumo ir tikslumo, svarbu apibrėžti, kaip valstybės valdomų bendrovių bei jų dukterinių bendrovių teikiami neatlygintiniai įnašai į Fondą būtų vertinami Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo (toliau – LPĮ) kontekste. Pažymėtina, jog LPĮ nustato valstybės valdomų bendrovių bei jų dukterinių bendrovių teikiamos paramos principus, reikalavimus ir ribojimus (pvz. nustato maksimalios paramai skirtinos sumos ribas, taip pat ribojimus, kiek vienam paramos gavėjui gali būti skirta paramos per kalendorinius metus). Siekiant sudaryti palankesnes sąlygas ir paskatinti valstybės valdomas bendroves bei jų dukterines bendroves prisidėti prie Lietuvos Respublikos vystomojo bendradarbiavimo tikslų įgyvendinimo, tikslinga VBHPĮ projekte nustatyti, kad LPĮ nuostatos nėra taikomos jų pervedamiems įnašams bei perduodamam kilnojamajam turtui į Fondą.
VBHPĮ projekto tikslai ir uždaviniai – sukurti dar palankesnes sąlygas efektyvios, lanksčios, tvarios, gebančios greitai reaguoti vystomojo bendradarbiavimo politikos įgyvendinimui, naujiems šios politikos kokybiniams pokyčiams ir:
1sudaryti galimybę valstybės valdomoms bendrovėms bei jų dukterinėms akcinėms bendrovėms prisidėti prie vystomojo bendradarbiavimo projektų finansavimo, pervedant savanoriškus tikslinius įnašus į Fondą. 2. sudaryti galimybę VBHPĮ nurodytiems subjektams perduoti Fondui ne tik pinigines lėšas, bet ir kilnojamąjį turtą, taip pat sudaryti sąlygas Fondui finansuoti vystomojo bendradarbiavimo programas ir projektus ne tik turimomis lėšomis, bet ir Fondui perduotu kilnojamuoju turtu. 3. nustatyti, kad LPĮ netaikomas valstybės valdomų bendrovių, jų dukterinių bendrovių tiksliniams įnašams, pervedamiems į Fondą, taip pat Fondui perduodamam kilnojamajam turtui. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai ir rengėjai
Projektą inicijavo ir parengė Seimo narys Laurynas Kasčiūnas. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymo projekte aptariami teisiniai santykiai. VBHPĮ nėra aiškiai reglamentuota valstybės valdomų bendrovių bei jų dukterinių bendrovių, kaip valstybės valdomų juridinių asmenų, teisė įnešti savanoriškus tikslinius įnašus į Fondą. VBHPĮ 8 straipsnis numato, kad vystomojo bendradarbiavimo veikla gali būti finansuojama Fondo lėšomis, tačiau nenumato galimybės šią veiklą finansuoti Fondui perduotais kilnojamaisiais daiktais. VBHPĮ 13 straipsnis nustato, kad Fondą sudaro įvairių subjektų Fondui perduotos lėšos, kuriomis Fondas finansuoja vystomojo bendradarbiavimo projektus ir programas.
VBHPĮ nustato Fondui perduotų lėšų administravimo principus bei įtvirtina Fondo lėšų atskirumą nuo Centrinės projektų valdymo agentūros (toliau – CPVA) lėšų. Pažymėtina, jog VBHPĮ nėra nuostatų, kurios leistų įnašus į Fondą įnešti kilnojamaisiais daiktais, taip pat nuostatų, leidžiančių Fondui teikti finansavimą kilnojamaisiais daiktais vystomojo bendradarbiavimo programoms ir projektams. VBHPĮ nereglamentuoja, ar valstybės valdomoms bendrovėms, jų dukterinėms bendrovėms perduodant į Fondą tikslinius įnašus ir (ar) kilnojamuosius daiktus būtų taikomi LPĮ įtvirtinti valstybės valdomų bendrovių paramos teikimo principai, reikalavimai ir ribojimai. 4. Siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama. Projektu siūloma:
1Papildyti 13 straipsnį nuostatomis, leidžiančiomis valstybės valdomoms bendrovėms bei jų dukterinėms bendrovėms įnešti savanoriškus tikslinius įnašus į Fondą, taip pat numatančiomis VBHPĮ numatytiems subjektams teisę perduoti į Fondą kilnojamąjį turtą, kuriuo Fondas finansuotų vystomojo bendradarbiavimo projektus ir programas. 2. Patikslinti 8 straipsnį, atsižvelgiant į tai, kad VBHPĮ projekto 13 straipsniu siūloma nustatyti galimybę ne tik Fondo lėšomis, bet ir Fondui perduotais kilnojamaisiais daiktais finansuoti vystomojo bendradarbiavimo programas ir projektus. 3. Papildyti 13 straipsnį nuostatomis, aiškiai apibrėžiančiomis, kad valstybės valdomų bendrovių bei jų dukterinių bendrovių į Fondą įnešti savanoriški tiksliniai įnašai bei perduotas kilnojamasis turtas nepatenka į LPĮ reguliavimo sritį.
Priėmus VBHPĮ siūlomus pakeitimus, bus sudarytos sąlygos valstybės valdomoms bendrovėms bei jų dukterinėms bendrovėms perduoti kilnojamąjį turtą Fondui, taip pat įnešti savanoriškus tikslinius įnašus į Fondą ir taip prisidėti prie Lietuvos Respublikos vystomojo bendradarbiavimo tikslų įgyvendinimo. Siūlomi pakeitimai leis ir Lietuvos Respublikos juridiniams ir fiziniams asmenims įnešti kilnojamuosius daiktus į Fondą. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. VBHPĮ projektu siūlomo teisinio reguliavimo pasekmės aptartos šio aiškinamojo rašto 4 dalyje. 6. Galima priimto įstatymo įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai. Priimtas VBHPĮ projektas neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai bei korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Priimtas VBHPĮ projektas neigiamos įtakos verslo sąlygoms bei jo plėtrai neturės. 8. Ar Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams? VBHPĮ projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Siekiant VBHPĮ projektu siūlomus pakeitimus inkorporuoti į teisinę sistemą, priimti naujų, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios kitų galiojančių įstatymų nereikės. 10. Įstatymo projekto atitiktis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams, sąvokų ir terminų įvertinimas.
VBHPĮ projektas atitinka Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimus. VBHPĮ projekte nepateikiama naujų sąvokų ir sąvokas įvardijančių terminų, todėl jie nevertintini Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 11. Įstatymo projekto atitiktis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei. VBHPĮ projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 12. Įstatymui įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, juos priimti turintys subjektai. VBHPĮ projektu siūlomiems pakeitimams įgyvendinti reikės papildyti ir patikslinti Vystomojo bendradarbiavimo ir humanitarinės pagalbos fondo nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. gruodžio 15 d. nutarimu Nr. 1096, taip pat Vystomojo bendradarbiavimo ir humanitarinės pagalbos fondo veiklos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2022 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. V-197, bei kitus VBHPĮ įgyvendinančius teisės aktus, reglamentuojančius Fondo veiklą. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti. VBHPĮ projektui įgyvendinti valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų nereikės. 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Rengiant VBHPĮ projektą specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 15. Įstatymo projekto reikšminiai žodžiai. Reikšminiai VBHPĮ projekto žodžiai, kurių reikia jam įtraukti į kompiuterinę sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc: „valstybės valdoma bendrovė“, „kilnojamasis turtas“. 16.
Seimo narys Laurynas Kasčiūnas
2, 11 straipsniŲ pakeitimo
paskatinusios priežastys, įstatymo projekto tikslai ir uždaviniai. Lietuvos Respublikos vystomojo bendradarbiavimo ir humanitarinės pagalbos įstatymo Nr. XII-311 2, 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – VBHPĮ projektas) parengtas pirmiausia siekiant atliepti nuo Rusijos Federacijos vykdomų karo veiksmų kenčiančios Ukrainos poreikius, tačiau siūlomi įstatymo pakeitimai sukurtų prielaidas, vadovaujantis užsienio politikos prioritetais ir tarptautiniais įsipareigojimais, plėsti Lietuvos humanitarinės pagalbos apimtis ir trumpinti jos pristatymo laiką, taip efektyviau prisidedant prie pastangų gelbėti žmonių gyvybes, palengvinti jų kančias ir išsaugoti jų orumą per stichines ir dėl žmogaus veiklos kylančias nelaimes ir esant jų padariniams. Prie Lietuvos teikiamos humanitarinės pagalbos galėtų prisidėti ne tik valstybės valdomos bendrovės, bet ir tokių valstybės valdomų bendrovių grupėms priklausančios ir jų patronuojamos dukterinės bendrovės, ypatingai vykdančios veiklą ūkio sektoriuose, tiesiogiai susijusiuose su būtiniausių gyvenimo sąlygų užtikrinimu ir todėl galinčiose svariai prisidėti teikiant skubią ir ilgalaikę humanitarinę pagalbą tokių sąlygų atkūrimui Ukrainoje ar kitose humanitarinių krizių paveiktose valstybėse. Pastebėtina, kad valstybės valdomos bendrovės ir jų grupei priklausančios dukterinės bendrovės turi vykdyti Lietuvos Respublikos įmonių konsoliduotos finansinės atskaitomybės įstatymo reikalavimus, duomenys apie tokias valstybės valdomos bendroves ir jų dukterines bendroves vieningai ir bendrai pateikiami Lietuvos valstybės valdomų įmonių veiklos ataskaitose, valstybė daro joms tam tikrą tiesioginį ar netiesioginį poveikį įgyvendindama savo turtines ir neturtines teises.
Galiausiai pagal Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktą šios valstybės valdomų bendrovių dukterinės bendrovės gali teikti paramą. Atsižvelgiant į tai, VBHPĮ projektu siūloma VBHPĮ aiškiai įvardyti valstybės valdomų bendrovių dukterines bendroves kaip subjektus, kurie gali teikti humanitarinę pagalbą. Atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis VPHPĮ
valstybei arba savivaldybei nuosavybės teise priklausantį turtą humanitarinės pagalbos gavėjams, valstybės ir savivaldybių institucijos vadovaujasi Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo nustatyta tvarka. Kadangi valstybės valdomų bendrovių ir jų dukterinių bendrovių turtas nepatenka į Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo reguliavimo sritį, VPHPĮ projektu siūloma išplėsti VBHPĮ 11 str. 2 dalį, apibrėžiant valstybės valdomų bendrovių ir jų dukterinių bendrovių perduodamo turto apimtį. Be to, teikiant humanitarinę pagalbą ypatingai svarbu užtikrinti, kad ji kuo efektyviau ir greičiau pasiektų galutinius gavėjus.
Karo Ukrainoje patirtis parodė, kad itin didelio masto ir ilgalaikių humanitarinių krizių metu ne tik valstybės institucijos ir viešieji juridiniai asmenys, bet ir privatūs subjektai, visuomenė susitelkia siekiant kovoti su ištikusios humanitarinės krizės padariniais, o valstybė, dažnai ir dėl trūkstamų pajėgumų, dalį stichinių ar dėl žmogaus veiklos kylančių nelaimių padarinių šalinimo, taip pat tokių nelaimių rizikos mažinimo, įskaitant pasirengimą nelaimėms ir atsigavimą po jų, funkcijų, kurias taikos metu atlieka valstybės ir savivaldybių institucijos bei viešieji juridiniai asmenys, formaliai deleguoja kitiems juridiniams asmenims. Tačiau VBHPĮ nuostatos leidžia teikti humanitarinę pagalbą ją perduodant tik tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių valstybinių ar savivaldybių institucijų bei užsienio valstybių viešųjų juridinių asmenų nuosavybėn ir nenumato galimybės tiesiogiai perduoti humanitarinę pagalbą kitiems juridiniams asmenims, kuriems užsienio valstybė suteikė teisė ar įpareigojo kovoti su karo (humanitarinės krizės) padariniais ir šiuo tikslu priimti tarptautinių organizacijų ar kitų valstybių, jų subjektų teikiamą humanitarinę pagalbą. Susiklosčiusi situacija atskleidė, kad taikos metu priimtos VBHPĮ nuostatos nėra efektyvios, dėl jų kyla biurokratinės kliūtys Lietuvos humanitarinės pagalbos teikimui ir papildomą biurokratinę naštą priimančios šalies institucijoms, ieškant mechanizmų, kaip priimti ir šalies viduje toliau perduoti šią pagalbą ją valdyti įgaliotiems subjektams. Taigi reikšmingai pailgėja laikas nuo sprendimo suteikti humanitarinę pagalbą priėmimo iki šios pagalbos pristatymo ją valdyti įgaliotam juridiniam asmeniui ir, atitinkamai, galutiniams pagalbos gavėjams.
Sprendžiant šią problemą, VBHPĮ projektu siūloma VBHPĮ numatyti, kad valstybės valdomos bendrovės ir jų dukterinės bendrovės humanitarinę pagalbą užsienio valstybių valstybinių institucijų prašymu gali perduoti kitiems juridiniams asmenims, kuriuos užsienio valstybė įgaliojo ar kuriems pavedė imtis priemonių ir veiksmų, kurių tikslas gelbėti žmonių gyvybes, palengvinti jų kančias ir išsaugoti jų orumą per stichines ir dėl žmogaus veiklos kylančias nelaimes ir esant jų padariniams, taip pat veiksmų, nukreiptų į nelaimių rizikos mažinimą, įskaitant pasirengimą nelaimėms ir atsigavimą po jų. VBHPĮ projekto tikslai ir uždaviniai – sukurti dar palankesnes sąlygas efektyvios, lanksčios, gebančios greitai reaguoti humanitarinės pagalbos politikos įgyvendinimui ir:
valdomoms bendrovėms bei jų grupėms priklausančioms dukterinėms bendrovėms teikti humanitarinę pagalbą;
bendrovės humanitarinę pagalbą gali teikti ne tik tarptautinių organizacijų ir užsienio valstybių valstybinių ar savivaldybių institucijų bei viešųjų juridinių asmenų nuosavybėn, bet tada ir tik tada, kai to prašo užsienio valstybių valstybinės institucijos – ir kitų juridinių asmenų, kuriuos užsienio valstybė įgaliojo ar kuriems pavedė tokią pagalbą priimti, nuosavybėn ar panaudai. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai ir rengėjai Projektą inicijavo ir parengė Seimo narys Laurynas Kasčiūnas. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymo projekte aptariami teisiniai santykiai.
numato, kad humanitarinę pagalbą gali teikti valstybės valdomos bendrovės ar netgi viešosios įstaigos, kurių bent viena iš dalininkių yra valstybė ar savivaldybė, tačiau nėra aiškiai reglamentuota valstybės valdomų bendrovių kontroliuojamų dukterinių bendrovių, kurioms tokios valstybės valdomo bendrovės ir pati valstybė, kaip numatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintame Valstybės turtinių ir neturtinių teisių įgyvendinimo valstybės valdomose įmonėse tvarkos apraše, gali daryti tiesioginį ar netiesioginį lemiamą poveikį, teisė teikti humanitarinę pagalbą. VBHPĮ
humanitarinė pagalba gali būti neatlygintinai perduodama tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių valstybinių ar savivaldybių institucijų ir užsienio valstybių viešųjų juridinių asmenų nuosavybėn, tačiau nereglamentuojami atvejai, kai užsienio valstybė yra įgaliojusi ar pavedusi kitiems juridiniams asmenims imtis priemonių ir veiksmų siekiant humanitarinės krizės metu gelbėti žmonių gyvybes, palengvinti jų kančias ir išsaugoti jų orumą ir šiuo tikslu priimti ir naudoti teikiamą humanitarinę pagalbą. VBHPĮ 11 straipsnio 2 dalyje nustatoma, kad humanitarinei pagalbai skiriamas valstybės ir savivaldybių turtas humanitarinės pagalbos gavėjų nuosavybėn perduodamas vadovaujantis Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo nustatyta tvarka, tačiau nereglamentuojama, kaip humanitarinės pagalbos tikslais gali būti perduodamas turtas, nepatenkantis į Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo reguliavimo apimtį. 4. Siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama. Projektu siūloma:
valdomų bendrovių dukterinėms bendrovėms teikti humanitarinę pagalbą. 2.
2Patikslinti 11 straipsnio 2 dalį,
atsižvelgiant į tai, kad valstybės valdomų bendrovių ir jų dukterinių bendrovių turto perdavimas nereglamentuojamas Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymu. 3. Papildyti 11 straipsnio 2 dalį nuostata, aiškiai apibrėžiančia, kad valstybės valdomos bendrovės ir jų dukterinės bendrovės gali perduoti humanitarinę pagalbą ne tik tarptautinėms organizacijoms, užsienio valstybių valstybinėms ir savivaldybių institucijoms bei viešiesiems juridiniams asmenims, bet ir, kai to prašo užsienio valstybių valstybinės institucijos – kitiems juridiniams asmenims, kuriuos užsienio valstybė įgaliojo ar įpareigojo spręsti dėl humanitarinės krizės kilusias problemas ir šiuo tikslu tokią pagalbą priimti ir ją naudoti. Priėmus VBHPĮ siūlomus pakeitimus bus sudarytos sąlygos valstybės valdomų bendrovių dukterinėms bendrovėms prisidėti prie valstybės teikiamos humanitarinės pagalbos, o humanitarinę pagalbą priimančioje šalyje šią pagalbą teikti tiesiogiai ją priimti įgaliotiems juridiniams asmenims. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. VBHPĮ projektu siūlomo teisinio reguliavimo neigiamų pasekmių nenumatoma, teigiamos pasekmės aptartos šio aiškinamojo rašto 1 ir 4 dalyse. 6. Galima priimto įstatymo įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai. Priimtas VBHPĮ projektas neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai bei korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Priimtas VBHPĮ projektas neigiamos įtakos verslo sąlygoms bei jo plėtrai neturės. 8. Ar Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams? VBHPĮ projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9.
sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Siekiant VBHPĮ projektu siūlomus pakeitimus inkorporuoti į teisinę sistemą, priimti naujų, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios kitų galiojančių įstatymų nereikės. 10. Įstatymo projekto atitiktis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams, sąvokų ir terminų įvertinimas. VBHPĮ projektas atitinka Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimus. 11. Įstatymo projekto atitiktis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei. VBHPĮ projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 12. Įstatymui įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, juos priimti turintys subjektai. Siekiant įgyvendinti VBHPĮ projektu siūlomus pakeitimus įgyvendinamųjų teisės aktų priimti nereikės. Atkreiptinas dėmesys, kad priėmus siūlomus pakeitimus, valstybės valdomų bendrovių dukterinės bendrovės, teikdamos humanitarinę pagalbą, turės vadovautis 2014 m. kovo 26 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 278 „Dėl valstybės ir savivaldybės institucijų ir įstaigų vystomojo bendradarbiavimo veiklos įgyvendinimo ir humanitarinės pagalbos teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Priėmus siūlomas VBHPĮ įstatymo pataisas šio Vyriausybės nutarimo keisti ar papildyti nereikės. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti. VBHPĮ projektui įgyvendinti valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų nereikės. 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Rengiant VBHPĮ projektą specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 15. Įstatymo projekto reikšminiai žodžiai.
Reikšminiai VBHPĮ projekto žodžiai, kurių reikia jam įtraukti į kompiuterinę sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc: „valstybės valdoma bendrovė“, „dukterinė bendrovė“, „humanitarinė pagalba“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra. Teikia Seimo narys Laurynas Kasčiūnas
2023-06-22 Nr. XIVP-2913 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto rengėjai siūlo papildyti Vystomojo bendradarbiavimo ir humanitarinės pagalbos įstatymo (toliau
bendroves susijusių paskesnių eilių dukterinių akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių, kaip jos suprantamos pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 5 straipsnio 3 dalį (toliau – dukterinės bendrovės), <...> savanoriškų tikslinių įnašų bei Fondui perduoto kilnojamojo turto, pajamų už investuotas laikinai laisvas lėšas, sugrąžintų projektų lėšų, delspinigių, palūkanų, baudų ir kitų teisėtai gautų lėšų“. Projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad „prie pagalbos Ukrainai galėtų prisidėti ir akcinės bendrovės bei uždarosios akcinės bendrovės, kurių akcijos ar dalis akcijų, suteikiančių daugiau kaip 1/2 visų balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, priklauso valstybei nuosavybės teise (toliau – valstybės valdomos bendrovės), taip pat jų dukterinės bendrovės, ypatingai vykdančios veiklą tuose ūkio sektoriuose, kurių atstatymas (atkūrimas) yra aktualus Ukrainai.
Projektų, skirtų Ukrainos atstatymui, finansavimas galėtų būti įgyvendinamas per Vystomojo bendradarbiavimo ir humanitarinės pagalbos fondą (toliau – Fondas). <...> Fondas finansuoja įvairių vystomojo bendradarbiavimo projektų ir programų įgyvendinimą. Iš esmės Fondas yra įrankis, per kurį Lietuvos Respublikoje veikiantys subjektai gali prisidėti prie vystomojo bendradarbiavimo projektų įgyvendinimo finansavimo. <...> Pažymėtina, kad VBHPĮ atskirai nepasisako apie valstybės valdomų bendrovių bei jų dukterinių bendrovių teisę į Fondą pervesti tikslinius įnašus. <...> Atsižvelgiant į tai, VBHPĮ projektu siūloma VBHPĮ aiškiai įvardyti valstybės valdomas bendroves bei jų dukterines bendroves kaip subjektus, kurie gali įnešti įnašus į Fondą.“ Siūloma nuostata diskutuotina. Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 2 straipsnio 13 dalyje yra pateikta valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų sąvoka, į kurią patenka „taip pat valstybės ir savivaldybių įmonės, viešosios įstaigos, kurių savininkė arba bent viena iš dalininkių yra valstybė ar savivaldybė, akcinės bendrovės ir uždarosios akcinės bendrovės, kurių akcijos ar dalis akcijų, suteikiančių daugiau kaip 1/2 visų balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, priklauso valstybei arba savivaldybei nuosavybės teise“.
Šio straipsnio 7 dalyje pateikiama oficialios paramos vystymuisi sąvoka – valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų teikiama parama ir humanitarinė pagalba besivystančioms valstybėms, o šio straipsnio 4 dalyje apibrėžiama, kas yra dvišalė parama vystymuisi – valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų teikiama parama valstybės partnerės institucijoms ar pilietinei visuomenei, įskaitant nevyriausybines organizacijas, atsižvelgiant į jų poreikius. Pastebėtina, kad keičiamo įstatymo 7 straipsnio 7 dalies 3 punkte numatyta, jog „valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos Vyriausybės nustatyta tvarka iš joms patvirtintų biudžeto asignavimų teikia dvišalę ir (arba) daugiašalę paramą per tarptautinius donorus valstybės partnerės institucijoms ar pilietinei visuomenei, įskaitant nevyriausybines organizacijas“. Be to, keičiamo įstatymo 13 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad
„Fondo lėšos sudaromos iš valstybės biudžeto asignavimų, savivaldybių biudžetų
lėšų, užsienio šalių, tarptautinių organizacijų, tarptautinių finansų institucijų ir Lietuvos Respublikos juridinių bei fizinių asmenų savanoriškų tikslinių įnašų, pajamų už investuotas laikinai laisvas lėšas, sugrąžintų projektų lėšų, delspinigių, palūkanų, baudų ir kitų teisėtai gautų lėšų“.
Atsižvelgus į tai, manytina, kad projekto rengėjų siūlomas reguliavimas yra perteklinis, nes ir pagal esamą reguliavimą projekto rengėjų siūlomos valstybės valdomos bendrovės tiek kaip valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, tiek ir kaip juridiniai asmenys gali dalyvauti vystomojo bendradarbiavimo veikloje bei prisidėti savanoriškais tiksliniais įnašais. 2. Projekto rengėjai siūlo papildyti keičiamo įstatymo 8 ir 13 straipsnių nuostatas, kad būtų galima tiek valstybės valdomoms bendrovėms ir jų dukterinėms bendrovėms, tiek kitiems subjektams įnešti kilnojamąjį turtą į Fondą ir taip prisidėti prie vystomojo bendradarbiavimo projektų ir programų finansavimo. Be to, projektu siūloma sudaryti sąlygas Fondui finansuoti vystomojo bendradarbiavimo programas ir projektus ne tik turimomis lėšomis, bet ir Fondui perduotu kilnojamuoju turtu. Projekto nuostatos diskutuotinos keliais aspektais. Pirma, projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad „iš VBHPĮ matyti, kad Fondas iš esmės yra sudaromas tik iš įstatyme nurodytų subjektų pervestų piniginių lėšų, nors nukentėjusios nuo karo veiksmų Ukrainos atstatymo (atkūrimo) kontekste akivaizdu, jog vystomojo bendradarbiavimo projektų ir programų finansavimas, perduodant konkrečius Ukrainos atstatymui reikalingus daiktus (kilnojamąjį turtą), gali reikšmingai prisidėti prie vystomojo bendradarbiavimo tikslų įgyvendinimo.
Atsižvelgiant į tai, VBHPĮ papildytinas nuostatomis, leidžiančiomis tiek valstybės valdomoms bendrovėms ir jų dukterinėms bendrovėms, tiek kitiems subjektams įnešti kilnojamąjį turtą į Fondą ir taip prisidėti prie vystomojo bendradarbiavimo projektų ir programų finansavimo“. Atkreiptinas dėmesys į keičiamo įstatymo 7 straipsnio 8 dalį, kurioje numatyta, kad „Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, vadovaudamosi Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymu, gali neatlygintinai perduoti tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių valstybinių ar savivaldybių institucijų, užsienio valstybių viešųjų juridinių asmenų nuosavybėn valstybei arba savivaldybei nuosavybės teise priklausantį patikėjimo teise valdomą turtą, skirtą vystomojo bendradarbiavimo veiklai vykdyti“. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projektu siūlomas pakeitimas nėra perteklinis, nes valstybės valdomos bendrovės ir pagal dabar galiojantį teisinį reguliavimą gali perduoti valstybei nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį turtą vystomojo bendradarbiavimo veiklai vykdyti, o projektu keičiamame įstatyme neturėtų būti reglamentuojamos valstybės valdomų bendrovių nuosavybės teise valdomo kilnojamojo turto perdavimo vystomojo bendradarbiavimo veiklai vykdyti sąlygos ir tvarka. Antra, atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje yra nurodyta, kad Fondas nėra juridinis asmuo. Tai yra CPVA administruojama lėšų sąskaita.
Pastebėtina, kad nei iš projekto, nei iš jo aiškinamojo rašto nėra aišku, kaip bus administruojamas Fondui perduotas kilnojamasis turtas, kur jis bus laikomas, kas įvertins jo kainą, kaip jis bus perduodamas kitoms valstybėms. Atsižvelgus į tai, siūlytina projektą koreguoti. 3. Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 13 straipsnio
tiksliniams įnašams, mokamiems į Fondą, taip pat į Fondą perduodamam kilnojamajam turtui Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo nuostatos netaikomos.“ Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Labdaros ir paramos įstatyme (toliau šioje pastaboje – Įstatymas) yra nustatomi tam tikri reikalavimai tiek paramos teikėjams, tiek ir paramos gavėjams. Įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje paramos sąvoka apibrėžiama kaip „paramos teikėjų savanoriškas ir neatlygintinas <...> paramos dalykų teikimas šiame įstatyme nurodytiems paramos gavėjams <...>“. Baigtinis sąrašas subjektų, galinčių būti paramos gavėjais, yra nustatytas Įstatymo 7 straipsnyje
bendruomenės ir kitos lietuviškos įstaigos ir organizacijos ir 5 dalyje nurodyti ir tam tikrus reikalavimus atitinkantys Europos ekonominės erdvės valstybėse ir į Vyriausybės sudarytą sąrašą įtrauktose demokratinėse bei teisinėse valstybėse įsteigti juridiniai asmenys ar kitos organizacijos. Kaip jau buvo minėta, Fondas nėra juridinis asmuo, taip pat jis negalėtų būti priskirtas jokiai kitai kategorijai subjektų, nurodytų Įstatymo 7 straipsnyje.
Tai reiškia, kad Fondas pagal Įstatymą negalėtų būti paramos gavėju, o aptariamoje projekto nuostatoje nurodyti valstybės valdomų bendrovių savanoriški įnašai, taip pat Fondui perduodamas kilnojamasis turtas atitinkamai negalėtų būti laikomi parama. Atsižvelgus į tai, manome, kad keičiamo įstatymo 13 straipsnio 7 dalies nuostata yra perteklinė. 4. Neatsižvelgus į 1 - 3 pastabas, atkreipiame dėmesį, kad projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostata „vystomojo bendradarbiavimo veikla finansuojama <…> kilnojamuoju turtu” bei 2 dalies nuostata „programų, skirtų konkretiems vystomojo bendradarbiavimo tikslams pasiekti, lėšų šaltiniais gali būti <...> kilnojamasis turtas“ nedera su keičiamo įstatymo 8 straipsnio pavadinimu, nes finansavimas paprastai suprantamas kaip negrąžintinų piniginių išteklių skyrimas numatytoms išlaidoms dengti. Atsižvelgus į tai, turėtų būti keičiamas šio straipsnio pavadinimas. 5. Siekiant suvienodinti projekte vartojamas sąvokas, siūlytina projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 8 straipsnyje ir projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 13 straipsnio 6 dalyje vietoj formuluotės „kilnojamasis turtas“ vartoti formuluotę „Fondui perduotas kilnojamasis turtas“. 6. Keičiamo įstatymo 8 straipsnio
laikomos oficialia parama vystymuisi. Projektu ši keičiamo įstatymo nuostata papildoma taip, kad vystomojo bendradarbiavimo veikla gali būti finansuojamas ir Fondui perduotu kilnojamuoju turtu. Pastebėtina, kad nėra aiškus šios nuostatos santykis su EBPO metodologija – t. y. ar toks turtas būtų laikomas oficialia parama vystymuisi pagal EBPO metodologiją. 7.
programos donorų susitarime arba programos apraše nurodyta institucija“. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 8 straipsnio 2 dalis papildoma nuostata, kad programų lėšų šaltiniu gali būti ir Fondui perduotas kilnojamasis turtas. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar atitinkamai nereikėtų papildyti projekto nuostata dėl šio kilnojamojo turto laikymo (kaupimo). 8. Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 13 straipsnio 1 dalis papildoma nuostata „Fondo lėšos ir Fondui perduotas kilnojamasis turtas skiriami projektams ir programoms pagal skelbiamus konkursus arba tiesioginio finansavimo būdu“. Manytina, kad atitinkamai turėtų būti tikslinama ir keičiamo įstatymo 6 straipsnio 2 dalis. 9. Svarstytina, ar, siekiant aiškumo, projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 13 straipsnio 3 dalies nuostatos „fondas sudaromas iš“ nereikėtų pakeisti nuostata „fondo lėšas ir turtą sudaro“. 10. Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 13 straipsnio 3 dalies nuostata „su valstybės valdomomis bendrovėmis per dukterines bendroves susijusių paskesnių eilių dukterinių akcinių ir uždarųjų akcinių bendrovių“ taikant įstatymą gali būti nevienodai aiškinama, nes nėra aišku, kaip turėtų būti suprantama nuostata „su valstybės valdomomis bendrovėmis <...> susijusios paskesnių eilių dukterinės akcinės ir uždarosios akcinės bendrovės“. Ši nuostata tikslintina taip, kad būtų aiškūs teisinio reguliavimo tikslai, taip pat svarstytina, ar nereikėtų atsisakyti žodžio „susijusios“, pakeičiant nuostata „valstybės valdomų bendrovių dukterinių bendrovių paskesnių eilių dukterinės akcinės ir uždarosios akcinės bendrovės“. 11. Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 13 straipsnio 4 dalis papildoma nuostata: „Fondo lėšos laikomos atskiroje CPVA sąskaitoje banke, Fondui perduotas kilnojamasis turtas turi būti atskirti nuo CPVA valdomo turto“.
Atkreiptinas dėmesys, kad nei iš projekto, nei iš jo aiškinamojo rašto nėra aišku, kaip praktikoje turėtų būti taikoma ši nuostata – nėra aišku, kur konkrečiai Fondui perduotas kilnojamasis turtas turėtų būti laikomas ir kaip jis turi būti atskirtas nuo CPVA valdomo turto. 12. Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 13 straipsnio
perduotas kilnojamasis turtas negali būti perduodami į valstybės biudžetą arba naudojami kitoms valstybės reikmėms finansuoti“ tikslintina, kadangi į valstybės biudžetą kilnojamieji daiktai patekti negali, nes pagal Biudžeto sandaros įstatymą tai yra Lietuvos Respublikos Seimo tvirtinamas valstybės biudžeto pajamų ir asignavimų planas biudžetiniams metams. Atsižvelgus į tai, projektas koreguotinas. 13. Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 13 straipsnio
biudžetinius metus nepaskirstytos, taip pat nuo įgyvendinamų projektų likusios nepanaudotos Fondo lėšos bei Fondui perduotas kilnojamasis turtas lieka Fondo žinioje ir naudojami kitais biudžetiniais metais“. Nei iš projekto, nei iš jo aiškinamojo rašto nėra aišku, ką turėtų reikšti formuluotė „Fondo žinioje“. Siekiant teisinio aiškumo, projektas koreguotinas. Be to, siūlytina prieš formuluotę „Fondui perduotas kilnojamasis turtas“ įrašyti patikslinančią formuluotę „per biudžetinius metus neperduotas“. 14. Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 13 straipsnio 4 dalyje yra numatyta, jog „Fondas administruojamas pagal šį įstatymą ir kitus teisės aktus, nustatančius valstybės biudžeto lėšų naudojimo principus ir tvarką, ir Vyriausybės patvirtintus Fondo nuostatus“.
Atsižvelgus į tai, kad projektu keičiamas įstatymas papildomas nuostatomis, pagal kurias Fondas gali būti sudaromas ne tik iš asignavimų ir lėšų, bet ir iš Fondui perduoto kilnojamojo turto, svarstytina, ar minėta keičiamo įstatymo 13 straipsnio 4 dalies nuostata neturėtų būti papildyta nuostatomis dėl turto naudojimo principų ir tvarkos. 15. Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 13 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad „Nutraukus Fondo veiklą, jo lėšos ir kilnojamasis turtas, atsižvelgiant į jų šaltinį, grąžinami į valstybės biudžetą arba atitinkamam subjektui, nurodytam šio straipsnio 3 dalyje“. Atsižvelgus į tai, kad kilnojamasis turtas negali būti grąžinamas į valstybės biudžetą, siūlytina pakeitimą dėstyti taip: „Nutraukus Fondo veiklą, jo lėšos, atsižvelgiant į jų šaltinį, pervedamos į valstybės biudžetą arba atitinkamam subjektui, nurodytam šio straipsnio 3 dalyje, o Fondui perduodamas kilnojamasis turtas grąžinamas atitinkamam subjektui, nurodytam šio straipsnio 3 dalyje“. 16. Keičiamo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad Užsienio reikalų ministerija formuoja Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo politiką, organizuoja, koordinuoja, kontroliuoja šios politikos įgyvendinimą ir atsako už šios politikos įgyvendinimą, o šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad Finansų ministerija yra atsakinga už vystomojo bendradarbiavimo politikos įgyvendinimo koordinavimą su tarptautinėmis finansų institucijomis. Atsižvelgus į tai, manytina, kad dėl projekto turėtų būti gauta Vyriausybės išvada. 17. Atsižvelgus į Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 3 punkto ir 5 dalies nuostatas, turėtų būti atliktas teikiamo projekto antikorupcinis vertinimas. 18.
dėmesys, kad projekto nuostatos tikslintinos kalbos požiūriu. 19. Projektas taisytinas vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijomis, patvirtintomis teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 „Dėl Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“ (2021 m. lapkričio 18 d. įsakymo Nr. 1R-388 redakcija). 19.1. Atsižvelgus į tai, kad projekto 1 ir 2 straipsnius sudaro tik viena dalis, ji neturėtų būti numeruojama. 19.2. Projekto 3 straipsnio pavadinime išbrauktinas perteklinis žodis „taikymas“. Departamento direktorius Dainius Zebleckis R. Dirgėlienė, tel. (8 5) 239 6350, el. p. [email protected] L. Schulte-Ebbert, tel. (8-5) 239 6055, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]
2023-11-21 Nr. XIVP-2913(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto 1 straipsniu siūlomu Vystomojo bendradarbiavimo ir humanitarinės pagalbos įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas)
įstatymo 11 straipsnio 2 dalies pakeitimu siūloma išplėsti įmonių, kurios vadovaudamosi keičiamo įstatymo nuostatomis galėtų teikti humanitarinę pagalbą, ratą. Pagal galiojantį teisinį reguliavimą tokią paramą gali teikti akcinės ir uždarosios akcinės bendrovės, kurių akcijos ar dalis akcijų, suteikiančių daugiau kaip 1/2 visų balsų visuotiniame akcininkių susirinkime, priklauso valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise. Projektu siūloma nustatyti, kad humanitarinę pagalbą galėtų teikti ir tokių įmonių patronuojamosios akcinės ir uždarosios akcinės bendrovės, taip pat ir visos kitos su valstybės ir (ar) savivaldybės valdomomis bendrovėmis per patronuojamąsias bendroves susijusios paskesnių eilių patronuojamosios bendrovės (toliau – dukterinės bendrovės). Be to, pagal projekto
reguliavimą tiek akcinės ir uždarosios akcinės bendrovės, kurių akcijos ar dalis akcijų, suteikiančių daugiau kaip 1/2 visų balsų visuotiniame akcininkių susirinkime, priklauso valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise, tiek jų dukterinės bendrovės galėtų teikti humanitarinę pagalbą neatlygintinai perduodamos projekte nurodytiems subjektams jų turimas lėšas ar kitą joms nuosavybės teise priklausantį turtą.
Taigi, projektu siūlomu teisiniu reguliavimu taip pat siūloma išplėsti turto, kuris galėtų būti neatlygintinai perduotas atitinkamiems subjektams kaip humanitarinė pagalba, apimtis. Mūsų vertinimu, projektu siūlomas teisinis reguliavimas nėra pakankamas. Galiojančio keičiamo įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad humanitarinę pagalbą valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos teikia iš joms patvirtintų biudžeto asignavimų Vyriausybės nustatyta tvarka. Valstybei arba savivaldybei nuosavybės teise priklausantį turtą, patikėjimo teise valdomą valstybės arba savivaldybės institucijų ir įstaigų, skirtą humanitarinei pagalbai teikti, valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos gali neatlygintinai perduoti tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių valstybinių ar savivaldybių institucijų, užsienio valstybių viešųjų juridinių asmenų nuosavybėn Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad projekte nėra siūloma nustatyti jokių sąlygų, taip pat tvarkos, kuria valstybės ar savivaldybės valdomos bendrovės, taip pat jų dukterinės bendrovės teiktų humanitarinę pagalbą piniginėmis lėšomis, taip pat joms nuosavybės teise priklausančiu turtu.
Atkreiptinas dėmesys, kad, pavyzdžiui, Labdaros ir paramos įstatymo 9¹ straipsnyje yra nustatyti valstybės ir (ar) savivaldybės bendrovių paramos teikimo principai ir apribojimai, o 9² straipsnyje nustatytos valstybės ir (ar) savivaldybės bendrovių paramos valdymo taisyklės ir paramos teikimo turinys. Manytina, kad keičiamame įstatyme valstybės ar savivaldybės valdomos bendrovėms, taip pat jų dukterinėms bendrovėms taip pat turėtų būti nustatyti humanitarinės pagalbos teikimo principai, sąlygos ir tvarka. 2. Atsižvelgus į keičiamame įstatyme nustatytą Vyriausybės kompetenciją humanitarinės pagalbos teikimo srityje, manytina, kad dėl projekto turėtų būti gauta Vyriausybės išvada. 3. Atsižvelgus į Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 3 punkto ir 5 dalies nuostatas, turėtų būti atliktas teikiamo projekto antikorupcinis vertinimas. 4. Vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijomis, patvirtintomis teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298
„Dėl Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“ (2021 m.
lapkričio 18 d. įsakymo Nr. 1R-388 redakcija), bei atsižvelgus į tai, kad projekto 1 ir 2 straipsnius sudaro tik po vieną dalį, jos neturėtų būti numeruojamos. Departamento direktorius Dainius Zebleckis R. Dirgėlienė, tel. +370 5 209 6350, el. p. [email protected] L. Schulte-Ebbert, tel. +370 5 209 6055, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8 5) +370 5 209 6165, el. p. [email protected]
2023-12-06 Nr. XIVP-2913(3) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą. Projekto 1 straipsnyje dėstomo Vystomojo bendradarbiavimo ir humanitarinės pagalbos įstatymo (toliau–keičiamas įstatymas) 11 straipsnio 2¹ dalies nuostatos tobulintinos šiais aspektais. Pirma, siekiant aiškumo, kurių subjektų patronuojamosios akcinės bendrovės ir uždarosios akcinės bendrovės turimos omenyje, prieš žodžius „patronuojamosios akcinės bendrovės ir uždarosios akcinės bendrovės“ reikėtų įrašyti žodį „jų“. Tokiu būdu būtų aišku, kad turimos omenyje akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių, kuriose valstybei ir (ar) savivaldybei nuosavybės teise priklausančios akcijos visuotiniame akcininkų susirinkime suteikia daugiau kaip 50 procentų balsų, patronuojamosios akcinės ir uždarosios akcinės bendrovės. Antra, siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo bei atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 2 straipsnio 13 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą, nuostata „daugiau kaip 50 procentų balsų“ keistina nuostata „daugiau kaip ½ balsų“. Trečia, projektą derinant su Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 23 straipsnio 1 dalies nuostatomis, vietoj žodžių
„valstybės institucijos“ įrašytini žodžiai „Vyriausybės įgaliotos institucijos“,
o vietoj žodžių „dalininko (savininko)“ įrašytinas žodis „dalyvio“.
Be to, tuo atveju, jeigu turimas tikslas nustatyti, kad humanitarinę pagalbą teiktų ir bendrovės, kuriose savivaldybei nuosavybės teise priklausančios akcijos visuotiniame akcininkų susirinkime suteikia daugiau kaip 50 procentų balsų, manytina, kad tokiu atveju turėtų būti gautas ir savivaldybės vykdomosios institucijos, kuri įgyvendina savivaldybės kaip bendrovės dalyvės teises ir pareigas, pritarimas. Pastaruoju atveju vietoj žodžių „valstybės institucijos“ įrašytini žodžiai „Vyriausybės įgaliotos institucijos ir (ar) savivaldybės vykdomosios institucijos“. Ketvirta, atkreiptinas dėmesys, kad Vyriausybės įgaliota ir (ar) savivaldybės vykdomoji institucija būtų tik akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių, kuriose valstybei ir
(ar) savivaldybei nuosavybės teise priklausančios akcijos visuotiniame akcininkų susirinkime suteikia daugiau kaip 50 procentų balsų bei kurios būtų tik savo dukterinių bendrovių patronuojančiomis bendrovėmis, bet nebūtų paskesnių eilių patronuojamąsias bendroves patronuojančiųjų bendrovių dalyvio teises ir pareigas įgyvendinančiomis institucijomis. Iš projekto nuostatų lieka neaišku, kuris subjektas turėtų pritarti paskesnių eilių patronuojamųjų bendrovių humanitarinės pagalbos teikimui. Projektą reikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šį neaiškumą. Departamento direktorius Dainius Zebleckis R. Dirgėlienė, tel. +370 5 209 6350, el. p. [email protected] L. Schulte-Ebbert, tel. +370 5 209 6055, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8 5) +370 5 209 6165, el. p. [email protected]
Užsienio reikalų komitetas
DĖL
Nr. XIVP-2913(2) 2023 m. gruodžio 1 d. Nr. 105-P-119
dalyvavo: Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis, Užsienio reikalų komiteto nariai Arminas Lydeka, Marius Matijošaitis, Rūta Miliūtė, Matas Skamarakas, Giedrius Surplys. Užsienio reikalų komiteto biuras: biuro vedėjas Evaldas Zelenka, patarėjos Eglė Mažėlė ir Laura Plyniuvienė, padėjėja Silvija Vaičiulytė. Kviestieji asmenys: Seimo narys Laurynas Kasčiūnas, užsienio reikalų viceministrė Jovita Neliupšienė, Energetikos atašė Lietuvos Respublikos Ambasadoje Ukrainoje Laura Pušinskaitė, Užsienio reikalų ministerijos (URM) Vystomojo bendradarbiavimo departamento direktorė Rasa Kairienė, URM Vystomojo bendradarbiavimo departamento direktorės pavaduotoja Eglė Bloznelienė, URM Teisės ir tarptautinių sutarčių departamento Teisės skyriaus vedėja Inga Galdikaitė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
2023-11-211 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. Projekto 1 straipsniu siūlomu Vystomojo bendradarbiavimo ir humanitarinės pagalbos įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 2 straipsnio
straipsnio 2 dalies pakeitimu siūloma išplėsti įmonių, kurios vadovaudamosi keičiamo įstatymo nuostatomis galėtų teikti humanitarinę pagalbą, ratą.
Pagal galiojantį teisinį reguliavimą tokią paramą gali teikti akcinės ir uždarosios akcinės bendrovės, kurių akcijos ar dalis akcijų, suteikiančių daugiau kaip 1/2 visų balsų visuotiniame akcininkių susirinkime, priklauso valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise. Projektu siūloma nustatyti, kad humanitarinę pagalbą galėtų teikti ir tokių įmonių patronuojamosios akcinės ir uždarosios akcinės bendrovės, taip pat ir visos kitos su valstybės ir (ar) savivaldybės valdomomis bendrovėmis per patronuojamąsias bendroves susijusios paskesnių eilių patronuojamosios bendrovės (toliau – dukterinės bendrovės). Be to, pagal projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą tiek akcinės ir uždarosios akcinės bendrovės, kurių akcijos ar dalis akcijų, suteikiančių daugiau kaip 1/2 visų balsų visuotiniame akcininkių susirinkime, priklauso valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise, tiek jų dukterinės bendrovės galėtų teikti humanitarinę pagalbą neatlygintinai perduodamos projekte nurodytiems subjektams jų turimas lėšas ar kitą joms nuosavybės teise priklausantį turtą. Taigi, projektu siūlomu teisiniu reguliavimu taip pat siūloma išplėsti turto, kuris galėtų būti neatlygintinai perduotas atitinkamiems subjektams kaip humanitarinė pagalba, apimtis. Mūsų vertinimu, projektu siūlomas teisinis reguliavimas nėra pakankamas. Galiojančio keičiamo įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad humanitarinę pagalbą valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos teikia iš joms patvirtintų biudžeto asignavimų Vyriausybės nustatyta tvarka.
Valstybei arba savivaldybei nuosavybės teise priklausantį turtą, patikėjimo teise valdomą valstybės arba savivaldybės institucijų ir įstaigų, skirtą humanitarinei pagalbai teikti, valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos gali neatlygintinai perduoti tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių valstybinių ar savivaldybių institucijų, užsienio valstybių viešųjų juridinių asmenų nuosavybėn Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad projekte nėra siūloma nustatyti jokių sąlygų, taip pat tvarkos, kuria valstybės ar savivaldybės valdomos bendrovės, taip pat jų dukterinės bendrovės teiktų humanitarinę pagalbą piniginėmis lėšomis, taip pat joms nuosavybės teise priklausančiu turtu. Atkreiptinas dėmesys, kad, pavyzdžiui, Labdaros ir paramos įstatymo 9¹ straipsnyje yra nustatyti valstybės ir (ar) savivaldybės bendrovių paramos teikimo principai ir apribojimai, o 9² straipsnyje nustatytos valstybės ir
(ar) savivaldybės bendrovių paramos valdymo taisyklės ir paramos teikimo turinys. Manytina, kad keičiamame įstatyme valstybės ar savivaldybės valdomos bendrovėms, taip pat jų dukterinėms bendrovėms taip pat turėtų būti nustatyti humanitarinės pagalbos teikimo principai, sąlygos ir tvarka. Pritarti Žr. URK pasiūlymą – URK siūlo naują įstatymo projekto redakciją
2Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
Vyriausybės kompetenciją humanitarinės pagalbos teikimo srityje, manytina, kad dėl projekto turėtų būti gauta Vyriausybės išvada. Nepritarti Ruošiantis Įstatymo projekto svarstymui pagrindiniame komitete, projektas darbiniu lygiu buvo suderintas tarpinstituciškai su už humanitarinės pagalbos teikimą atsakingomis institucijomis.
Manytina, kad ir laiko sąnaudų prasme, nėra tikslinga prašyti Vyriausybės išvados, nes humanitarinę pagalbą galinčios ir norinčios suteikti keičiamame įstatymo projekte nurodytos bendrovės yra pasirengusios tai atlikti kuo skubiau. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
dalies 3 punkto ir 5 dalies nuostatas, turėtų būti atliktas teikiamo projekto antikorupcinis vertinimas. Atsižvelgti Atsižvelgiant į tikslus ir formuluotę, Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 3 punktas (ir su juo susijusi 5 dalis) reglamentuoja atvejus, kai finansinė parama teikiama valstybės biudžeto, įskaitant ir Europos Sąjungos ar kitų fondų finansinę paramą, ir tikrai nėra skirtas tiems atvejams, kai parama teikiama naudojant ne valstybės lėšas ar kitą turtą (skirtingai nei parama ar labdara, kurių teikimas gali turėti tiesioginę įtaką valstybės biudžetui). Nagrinėjamu įstatymo projektu siūloma reglamentuoti būtent tokią pagalbą, kuri teikiama naudojant ne valstybės skirtas lėšas ar perduotą turtą, todėl atlikti antikorupcinį vertinimą nėra privaloma ir tikslinga. Pažymėtina, kad remiantis Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 5 dalimi, Specialiųjų tyrimų tarnyba gali atlikti norminio teisės akto projekto ar galiojančio norminio teisės akto antikorupcinį vertinimą neatsižvelgdama į tai, ar teisės akto ar jo projekto antikorupcinis vertinimas buvo atliktas anksčiau. Taip pat STT gali atlikti ir ex post vertinimą (po įstatymo priėmimo), nestabdant dabartinio proceso. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
rekomendacijomis, patvirtintomis teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr.
1R-298 „Dėl Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“ (2021 m. lapkričio 18 d. įsakymo Nr. 1R-388 redakcija), bei atsižvelgus į tai, kad projekto 1 ir 2 straipsnius sudaro tik po vieną dalį, jos neturėtų būti numeruojamos. Pritarti
teisės grupė, 2023-11-30 Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo pateikto derinti Lietuvos Respublikos vystomojo bendradarbiavimo ir humanitarinės pagalbos įstatymo Nr. XII-311 2, 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2913(2) atitiktį Europos Sąjungos teisei pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų neturime. Pritarti
suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: nepaskirta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadai. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
1Seimo Užsienio reikalų komitetas,
2023-12-01 * Argumentai: Užsienio reikalų komitetas, atsižvelgdamas į Užsienio reikalų ministerijos darbiniu lygiu su kitų atsakingų institucijų atstovais suderintą ir prieš Komiteto posėdį pateiktą Užsienio reikalų ministerijos poziciją, kad: „1) Esame suinteresuoti, kad Lietuvos teikiama humanitarinė pagalba didėtų, kad būtų plečiamas tokią pagalbą teikiančiųjų ratas, o tuo pačiu platesnis įsitraukimas ir konkrečiais veiksmais skleidžiama žinia prisidėtų prie visuomenės švietimo ir palankios nuomonės vystomojo bendradarbiavimo ir humanitarinės pagalbos (VBHP) teikimo atžvilgiu formavimo. 2) Šiuo metu VBHP įstatyme apibrėžta sąvoka „valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos“ atitinka EBPO direktyvoje Converged Statistical Reporting Directives (DCD/DAC/STAT(2023)9/FINAL) 14 punkte (8 psl.) nurodytą apibrėžimą, kuris naudojamas oficialiai paramai vystymuisi (OPV) apskaičiuoti. VBHP įstatyme sąvoka „valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos“ vartojama 34 kartus, įskaitant OPV apibrėžime (7 punktas). Naujai apibrėžta sąvoka turi ir toliau atitikti OPV tinkamumo kriterijus, nesutrikdyti įstatymo nuoseklumo ir nesukurti prieštaravimų. 3) Svarbu įvertinti siūlomų įstatymo pakeitimų korupcinę riziką. Jei tokia rizika pasireikštų ir būtų užfiksuoti piktnaudžiavimo atvejai, tai turėtų neigiamos įtakos Lietuvos vystomajam bendradarbiavimui ir Lietuvos, kaip tarptautinės donorų bendrijos narės (įskaitant EBPO PVK narės, kuri vadovaujasi atitinkamomis EBPO kovos su korupcija direktyvomis), reputacijai.
Atsižvelgdami į šiuos argumentus, teikiame alternatyvų įstatymo pakeitimo siūlymą, kuris, mūsų vertinimu, atitiks pakeitimui keliamą tikslą (išplėsti humanitarinės pagalbos teikėjų ratą), tačiau – pasirinkus išimties nustatymo kelią 11 straipsnyje – neturės galimų neigiamų pasekmių, išdėstytų aukščiau.“ Užsienio reikalų komitetas, atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytus argumentus, Įstatymo projektą siūlo išdėstyti taip:
Pasiūlymas: „Lietuvos Respublikos
IR HUMANITARINĖS PAGALBOS įstatymo Nr. XII-311 11 STRAIPSNIO pakeitimo įstatymas
Papildyti 11 straipsnį 2¹ dalimi: „2¹.
Akcinės bendrovės ir uždarosios akcinės bendrovės, kuriose valstybei ir (ar) savivaldybei nuosavybės teise priklausančios akcijos visuotiniame akcininkų susirinkime suteikia daugiau kaip 50 procentų balsų, patronuojamosios akcinės bendrovės ir uždarosios akcinės bendrovės, kaip jos suprantamos Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje, bei visos kitos su valstybės ir (ar) savivaldybės valdomomis bendrovėmis per patronuojamąsias bendroves susijusios paskesnių eilių patronuojamosios bendrovės, kaip jos suprantamos Akcinių bendrovių įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje, gavusios valstybės institucijos, kuri įgyvendina atitinkamos patronuojančios bendrovės dalininko (savininko) teises ir pareigas, pritarimą dėl humanitarinės pagalbos teikimo tikslingumo, priimtą atsižvelgus į Užsienio reikalų ministerijos rekomendaciją dėl humanitarinės pagalbos teikimo atitikties Lietuvos užsienio politikos prioritetams ir tarptautiniams įsipareigojimams, gali teikti humanitarinę pagalbą neatlygintinai perduodamos savo turimas lėšas ar kitą sau nuosavybės teise priklausantį turtą (daiktus) tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių valstybinių ar savivaldybių institucijų, užsienio valstybių viešųjų juridinių asmenų ar užsienio valstybių valstybinių institucijų prašymu kitų juridinių asmenų, kuriuos užsienio valstybė įgaliojo ar kuriems pavedė imtis priemonių ir veiksmų siekiant šio įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje nurodytų tikslų, nuosavybėn ar suteikdamos tokį turtą naudotis panaudos teise bei kitais šio įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nurodytais būdais. Apie sprendimą suteikti humanitarinę pagalbą Užsienio reikalų ministerija informuojama per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas“
8Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Ž. Pavilionis. 10.
10Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas Vystomojo bendradarbiavimo ir humanitarinės pagalbos įstatymo
Nr. XII-311 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas ir jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis Užsienio reikalų komiteto biuro patarėja Laura Plyniuvienė