Projekto lyginamasis variantas
Pakeisti 5 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Šio įstatymo 3 straipsnis savivaldybių merams, Lietuvos
Respublikos Konstitucinio Teismo, bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų teisėjams, žvalgybos pareigūnams ir Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnams taikomas nuo 2023 m. liepos 1 d. Jiems nuo 2023 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų, valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2023 metais, įstatymas nebetaikomas. Šio įstatymo 3 straipsnis prokurorams taikomas nuo 2023 m. spalio 1 d. Jiems nuo 2023 m. spalio 1 d. Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų, valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2023 metais, įstatymas nebetaikomas.“. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
LIETUVOS RESPUBLIKOS PROKURATŪROS ĮSTATYMO NR. I-599 49 STRAIPSNIO IR 1 PRIEDO PAKEITIMO ĮSTATYMO IR LIETUVOS RESPUBLIKOS
projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai Parengti Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo Nr. I-599 49 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio nustatymo ir asignavimų darbo užmokesčiui perskaičiavimo įstatymo Nr. XIV-2011 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektai (toliau – įstatymų projektai). Lietuvos Respublikos prokuratūra – valstybės institucija, atliekanti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatyme ir kituose įstatymuose nustatytas funkcijas. Prokuratūra padeda užtikrinti teisėtumą ir teismui vykdyti teisingumą. Lietuvoje pagrindinės prokurorų funkcijos nustatytos Lietuvos Respublikos Konstitucijos IX skirsnio „Teismas“ 118 straipsnyje. Pagrindinis šalies įstatymas, įtvirtinantis piliečių laisves ir teises bei nustatantis valdžios šakų tarpusavio santykius ir ryšius, įpareigoja prokurorus įstatymų nustatytais atvejais ginti asmens, visuomenės ir valstybės teises ir teisėtus interesus, kartu tiesiogiai įtvirtindamas prokurorų nepriklausomumo principą, kad prokuroras, vykdydamas savo funkcijas, yra nepriklausomas ir klauso tik įstatymo. Taigi prokurorui, kaip teisinės sistemos daliai, valstybė suteikė didelius įgaliojimus, tuo pačiu suteikdama ir didelę atsakomybę.
Prokuratūra užduotis vykdo vadovaudamasi aukščiausiais profesinės veiklos kokybės ir veiksmingumo kriterijais, siekia proceso veiksmingumo, formuoja žmogaus teises ir laisves užtikrinančią baudžiamojo persekiojimo ir viešojo intereso gynimo praktiką, gina ir saugo teisinės valstybės principus, pripažįsta objektyvumo, skaidrumo, bendradarbiavimo, atskaitomybės, baudžiamojo proceso ekonomiškumo vertybes. Prokurorams taikomi aukšti profesinės veiklos kokybės reikalavimai, jų atliekamos funkcijos yra sudėtingos ir labai atsakingos, tačiau sparčiai didėjant darbo užmokesčiui Lietuvoje ir atsižvelgiant į augantį infliacijos lygį, prokurorų atlyginimai yra nekonkurencingi ir neleidžia sistemoje išlaikyti aukštos kvalifikacijos profesionalų. Iš prokuratūros savo iniciatyva dažnai traukiasi patyrę ir autoritetą turintys prokurorai, prokuroro profesija nebėra patraukli jaunų teisininkų tarpe. Faktinis prokurorų skaičius
paliko 84 prokurorai, iš jų net 40 – savo iniciatyva. Vien tik 2021 – 2023 m. tarnybą prokuratūroje paliko 53 prokurorai. Mažėja asmenų, pageidaujančių laikyti pretendentų į prokurorus egzaminą, skaičius – egzaminas paprastai organizuojamas, kai susirenka pageidaujančių jį laikyti 15 asmenų grupė, todėl
neįvyko, nes jį laikyti pageidavo tik 8 asmenys. Be to, šiuo metu itin mažas vadovaujančios grandies prokurorų ir eilinių prokurorų atlyginimų skirtumas. Dėl šios priežasties atrankose į vadovų pareigas labai trūksta potencialių pretendentų, jose dalyvauja 2 ar 3, dažnai – tik vienas pretendentas. Teikiamų įstatymų projektų tikslai ir uždaviniai: 1.
Pagerinti prokurorų socialines garantijas, sudaryti teisines sąlygas atitinkamai padidinti visų lygių prokurorų darbo užmokestį ir didinti prokurorų profesijos patrauklumą, kas galimai reikšmingai prisidėtų, kad prokuratūros sistemoje dirbtų tik aukštos kvalifikacijos pareigūnai. 2. Mažinti ženklų teisėjų ir prokurorų darbo užmokesčių dydžių atotrūkį. 3. Nustatyti, kad prokurorų darbo užmokesčiui apskaičiuoti nuo 2023 m. spalio 1 d. būtų taikomas Lietuvos Respublikos pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio nustatymo ir asignavimų darbo užmokesčiui perskaičiavimo įstatyme nustatytas pareiginės algos (atlyginimo) bazinis dydis (1 785,4 euro). 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai. Įstatymų projektų rengėjas – Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija. 3. Dabartinis teisinis įstatymų projektuose aptartų teisinių santykių reglamentavimas Prokuratūros įstatyme prokurorų pareiginės algos koeficientai yra numatyti šio įstatymo 1 priede, o nuostatos dėl prokurorų darbo užmokesčio išdėstytos 49 straipsnyje. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Prokuratūros įstatymo 1 priedo pakeitimu siekiama padidinti visų lygių prokurorų darbo užmokestį. Siūlomas darbo užmokesčio padidinimo dydis negali ženkliai skirtis nuo teisėjų darbo užmokesčio. Atsižvelgiant į tai, Prokuratūros įstatymo Nr. I-599
įstatymo projekte siūlomas subalansuotas darbo užmokesčio santykis tarp atitinkamų grandžių teismų ir prokuratūrų, numatant tokius prokurorų pareiginės algos koeficientus, kurie skirtųsi vidutiniškai 10 proc., lyginant su teisėjų koeficientais. Atsižvelgiant į 2023 m. liepos 1 d. įsigaliosiantį Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimo įstatymą Nr. X-1771, prokurorams, kaip ir teisėjams nėra numatomas priedas už tarnybos Lietuvos valstybei stažą.
Šie siūlymai teikiami, atsižvelgiant į Konstitucijos 118 straipsnio nuostatas, o taip pat ir į patariamųjų Europos Tarybos institucijų (Konsultacinės Europos teisėjų tarybos ir Konsultacinės Europos prokurorų tarybos) nuomonę, kad, nustatant prokurorų statusą ir jų darbo užmokesčio dydžius, turi būti atsižvelgiama į būtinumą išlaikyti tam tikrą teisėjų ir prokurorų atlyginimų pusiausvyrą[1]. Panašus teisinis reglamentavimas yra ir kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse. Europos Tarybos Europos veiksmingumo teisingumo komisijos (CEPEJ) 2022 m. ataskaitos duomenimis (2020 m.), 21 valstybėje[2] teisėjai ir prokurorai vidutiniškai gauna vienodą arba beveik vienodą (besiskiriantį ne daugiau kaip 10 proc.) darbo užmokestį. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūlomi pakeitimai ne tik užtikrintų didesnę prokurorų motyvaciją eiti prokuroro pareigas ir išlaikyti aukštos kvalifikacijos profesionalus, bet ir prisidėtų prie prokurorų profesijos patrauklumo didinimo ir, tikėtina, į visą prokuratūros sistemą pritrauktų naujų perspektyvių specialistų bei didintų prokurorų motyvaciją pretenduoti užimti vadovaujančias pareigas prokuratūros sistemoje. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Galima priimtų įstatymų įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimtų įstatymų projektų nuostatos neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai neturės, tačiau turės teigiamą įtaką kovai su korupcija ir nusikalstamumu, kadangi didins prokurorų motyvaciją dirbti, pritrauks naujų aukštos kvalifikacijos teisininkų dirbti prokuratūroje. 7.
priimtų įstatymų įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai Priimtos įstatymų projektų nuostatos įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8. Ar įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams Neprieštarauja. 9. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, galiojantys teisės aktai, kuriuos būtina pakeisti, panaikinti ar priimti priėmus teikiamus įstatymus Siekiant į teisinę sistemą inkorporuoti priimtus įstatymų projektus, galiojančių įstatymų keisti, panaikinti ar priimti naujų nereikės. 10. Įstatymų projektų atitiktis Valstybinės kalbos įstatymo ir Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimams ir bendrinės lietuvių kalbos normoms, sąvokų ir terminų įvertinimas Įstatymų projektams parengti laikantis Valstybinės kalbos įstatymo ir Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymų projektuose nepateikiama naujų sąvokų ir sąvokas įvardijančių terminų, todėl projektai nevertintini Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 11. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektuose reglamentuojami klausimai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 12. Įstatymams įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, šių aktų rengėjai Priėmus Įstatymus nereikės pakeisti ar priimti kitus teisės aktus. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų pareikalaus ar leis sutaupyti įstatymo įgyvendinimas Įstatymų nuostatoms, susijusioms su prokurorų pareiginės algos koeficientų didinimu, įgyvendinti papildomų darbo užmokesčio lėšų poreikis 12 mėn. laikotarpiu 627 prokurorų etatams sudaro 15 914 919,1 Eur. 14. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Gautos ir įvertintos Generalinės prokuratūros pastabos. 15.
Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc: „prokuroras“, „darbo užmokestis“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. ----------------------------- [1] Europos Tarybos Bordo deklaracija „<...> dėl teisėjų ir prokurorų uždavinių panašumo panašūs yra ir reikalavimai bei garantijos, susiję su jų statusu ir pareigų vykdymo sąlygomis, būtent su priėmimu į pareigas, mokymusi, karjera, drausme, perkėlimu, atlyginimu, atleidimu iš pareigų ir laisve kurti profesines asociacijas (37 punktas).“ Europos Tarybos Ministrų komiteto rekomendacija R(2000)19 „Nustatant prokurorų statusą bei jų darbo užmokesčio ir pensijų dydžius turi būti atsižvelgiama į būtinumą išlaikyti tam tikrą pusiausvyrą tarp teisėjų (members of judiciary) ir prokurorų, nes nepaisant to, kad jų pareigos skiriasi iš prigimties, abi šios grupės atlieka lemiamą vaidmenį teisingumo sistemoje. Prokurorų darbo užmokestis taip pat turi atspindėti pareigybės reikšmingumą ir tinkamumą“. Konsultacinės Europos teisėjų tarybos (CCJE) nuomonės Nr. 1 (2001) 61 paragrafas „<...> adekvatus darbo užmokestis būtinas tam, kad būtų užtikrintas laisvas ir atsparus įtakai darbas. Ši pastaba taikoma ir kalbant apie prokurorų darbo užmokestį.“ 2014 m. gruodžio 17 d.
Romoje priimta Konsultacinės Europos prokurorų tarybos (CCPE) Europos Tarybos Ministrų Komitetui pateikta nuomonė „Dėl Europos normų ir principų, susijusių su prokurorais“ (53 punktas) „Teisėjų ir prokurorų misijų panašumas ir joms būdinga komplementarumo (viena kitos papildymo) specifika reikalauja panašių garantijų dėl jų statuso ir tarnybos sąlygų, o konkrečiai – dėl priėmimo į tarnybą, mokymų, karjeros galimybių, darbo užmokesčio, darbo drausmės ir perkėlimo (kuris turi būti vykdomas tik įstatyme nustatytais pagrindais arba jų sutikimu)“. [2] Albanija, Andora, Austrija, Belgija, Bosnija ir Hercegovina, Bulgarija, Estija, Kroatija, Prancūzija Vokietija, Italija, Latvija, Liuksemburgas, Monakas, Šiaurės Makedonija, Lenkija, Portugalija, Slovakija, Slovėnija, Ispanija, Marokas.
2023-06-15 Nr. XIVP-2910 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Dainius Zebleckis E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6536, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]
Nr. XIVP-2910 2023-11-15
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkas Ričardas Juška, pirmininko pavaduotojas Valentinas Bukauskas, komiteto nariai: Guoda Burokienė, Domas Griškevičius, Kęstutis Masiulis, Bronislovas Matelis, Kęstutis Navickas, Audrius Petrošius, Eugenijus Sabutis, Algis Strelčiūnas, Rita Tamašunienė, Valdemaras Valkiūnas. Komiteto biuras: vedėja Lina Milonaitė, patarėjai: Rasa Mačiulytė, Rasa Šidlauskaitė, Juras Taminskas, padėjėja Vilma Keidūnė. Kviestieji asmenys:
Respublikos Prezidento vyriausiasis patarėjas Andrius Kabišaitis ir patarėjas Paulius Baltokas, Generalinė prokurorė Nida Grunskienė, Vidaus reikalų viceministrė Sigita Ščajevienė, Ministro Pirmininko patarėjas strateginio planavimo, viešojo administravimo, reformų ir pokyčių valdymo klausimais Darius Žeruolis, Vyriausybės kanceliarijos vyriausioji patarėja valstybės tarnybos įgyvendinimo klausimais Jūra Ivonaitytė, Finansų ministerijos Biudžeto departamento Valstybės valdymo ir apsaugos sektorių skyriaus vedėjas Andrius Jautakis ir vyriausioji specialistė Rūta Miškinienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-06-15 * Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Įvertinta 2.
Respublikos teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupė, 2023-06-30 * Įvertinę Lietuvos Respublikos pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio nustatymo ir asignavimų darbo užmokesčiui perskaičiavimo įstatymo Nr. XIV-2011 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2910 atitiktį Europos
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Generalinė prokuratūra, 2023-08-25 * Generalinė prokuratūra, atsižvelgdama į tai, kad Lietuvos Respublikos Seimas 2023 m. birželio 27 d. posėdyje pritarė po pateikimo Lietuvos Respublikos Prezidento pateiktiems Prokuratūros įstatymo Nr. I-599 49 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-2909, Pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio nustatymo ir asignavimų darbo užmokesčiui perskaičiavimo įstatymo Nr. XIV-2011 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-2910 (toliau kartu – Projektai) ir paskyrė Socialinių reikalų ir darbo komitetą papildomu komitetu Projektams svarstyti, pritardama Projektų aiškinamajame rašte nurodytiems šios teisėkūros iniciatyvos pagrindams, teikia papildomus argumentus dėl Projektų priėmimo tikslingumo. Projektais siūloma prokurorų darbo užmokestį didinti nuo 2023 m. spalio 1 d. Siekiama, kad nuo 2023 m. liepos 1 d. susidarę neproporcingai dideli prokurorų ir teisėjų darbo užmokesčio skirtumai būtų atitinkamai sumažinti. Atkreipiame dėmesį, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė inicijavo valstybės tarnybos reformą, susijusią su darbo apmokėjimo viešajame sektoriuje sistemos pakeitimais, apie kurią Generalinės prokuratūros vadovybė sužinojo tik 2022 m. liepos mėn.
Įgyvendinant šią reformą buvo parengti Valstybės tarnybos ir kitų susijusių įstatymų pakeitimų projektai. Šios sistemos keitimo įgyvendinimas buvo numatytas keliais etapais. Pirmajame etape buvo siūloma pertvarkyti teisėjų ir kai kurių valstybės pareigūnų atlygio sistemą, kuri turėjo įsigalioti nuo 2023 m. liepos 1 d. Prokurorų darbo apmokėjimo sistemos pakeitimas atskirtas nuo teisėjų ir numatyta, kad jis bus vykdomas tik antrajame etape, kurio įsigaliojimas planuojamas 2024 m. sausio 1 d., tačiau nenumatyta, ar prokurorams atlyginimai bus padidinti ir kokiais dydžiais. Generalinė prokuratūra nuo 2022 m. liepos mėn. inicijuodama pasitarimus ir teikdama rašytines pastabas siekė atkreipti Vyriausybės, Seimo narių ir minėtų teisės aktų rengėjų dėmesį į tai, kad atsižvelgiant į bendrą teismų ir prokuratūros sistemos tikslą – įgyvendinti teisingumą ir į patariamųjų Europos Tarybos institucijų (Konsultacinės Europos teisėjų tarybos ir Konsultacinės Europos prokurorų tarybos) nuomonę, kad, nustatant prokurorų statusą ir jų darbo užmokesčio dydžius, turi būti atsižvelgiama į būtinumą išlaikyti tam tikrą teisėjų ir prokurorų atlyginimų pusiausvyrą, šių dviejų profesijų atstovų darbo apmokėjimo nuostatų pakeitimai turėtų būti svarstomi sistemiškai, taip siekiant užtikrinti subalansuotą darbo užmokesčio santykį tarp atitinkamų grandžių teismų ir prokuratūrų bei išlaikyti jo proporcingumą. Deja, į šias pastabas atsižvelgta nebuvo. Nuo 2023 m. liepos 1 d. įsigaliojo nauja teisėjų darbo apmokėjimo sistema, o nuostatos, numatančios prokurorų darbo apmokėjimo klausimus, pakeistos nebuvo.
Nuo 2023 m. liepos 1 d. skirtumai tarp teisėjų ir prokurorų darbo užmokesčio tapo neproporcingai dideli, kadangi dabar teisėjui mokamas beveik dvigubai didesnis atlyginimas nei atitinkamos grandies prokurorui. Pavyzdžiui, pagal naujai įsigaliojusią teisėjų darbo apmokėjimo sistemą, pradedančio apylinkės teismo teisėjo atlyginimas, atskaičius mokesčius, siekia apie 3780 eurų, o pradedančio apylinkės prokuratūros prokuroro yra beveik 60 proc. mažesnis, t. y. apie 1600 eurus. Net ir aukščiausio prokuratūros vadovo – generalinio prokuroro atlyginimas, atskaičius mokesčius, šiuo metu yra beveik 32 proc. mažesnis nei žemiausios grandies teisėjo ir siekia apie 2580 eurų. Pažymėtina, kad prokuratūroje nuo 2012 m. įgyvendinti darbo organizavimo pakeitimai, kuriais patobulinta prokuratūros struktūra, užtikrintas veiklos efektyvumas, racionaliau valdomi turimi žmogiškieji, materialiniai ir finansiniai ištekliai, geriau paskirstytos darbo funkcijos ir taip pagerintas vidaus administravimas. Pavyzdžiui: visos administracinio pobūdžio funkcijos (turto, personalo valdymo, finansų, informacinių technologijų, vertimų ir kt.) sutelktos centrinėje būstinėje – Generalinėje prokuratūroje, taip teritorinėse prokuratūrose paliekant tik procesinio pobūdžio funkcijas; atsisakyta kai kurių padalinių juos reorganizuojant, tai leido sumažinti administruojančių asmenų skaičių, užtikrinti tolygesnį darbo krūvį; kai kuriose nuo centrinių prokuratūros padalinių nutolusių vietovių atsisakyta prokuratūros kaip infrastruktūros pastatų, kurie perduoti VĮ Turto bankui, sumažintas vadovų skaičius iki darbo krūviais ir faktiniu poreikiu pagrįsto skaičiaus ir kt. Veiklos ir struktūros optimizavimas prokuratūroje vykdomas nuolat – 2022 m. panaikintos 6 vadovaujančių prokurorų pareigybės, sujungti specializuoti skyriai 3-ose apygardų prokuratūrose.
Generalinė prokuratūra, taip pat atkreipia dėmesį į naujausias Europos Sąjungos ir Europos Tarybos institucijų išvadas dėl prokurorų atlyginimų Lietuvoje. Europos Komisija 2023 m. liepos 5 d. paskelbtoje 2023 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaitoje, skyriuje dėl teisinės valstybės principo taikymo padėties Lietuvoje, pažymėjo, kad, be kita ko, prokurorų pradiniai atlyginimai Lietuvoje, lyginant su šalies vidutiniu metiniu atlyginimu neatskaičius mokesčių, yra vieni mažiausių Europos Sąjungoje. Paminėjo, kad Venecijos komisija 2020 m. ataskaitos „Teisminės sistemos nepriklausomumas“ antroje dalyje „Prokuratūra“ taip pat pabrėžė pakankamų prokurorų atlyginimų užtikrinimo svarbą. Atsižvelgdama į tai, Europos Komisija pateikė Lietuvai rekomendaciją toliau dėti pastangas, kad teisingumo sistemai būtų skirta pakankamai išteklių, susijusių su, be kita ko, prokurorų atlyginimų dydžiu, atsižvelgiant į teisingumo sistemos išteklių ir atlyginimo Europos standartus. Be to, Konsultacinės Europos prokurorų tarybos biuras (toliau – Tarybos biuras) 2023 m. rugpjūčio 1 d. paskelbė nuomonę atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos generalinės prokurorės kreipimąsi dėl teisės aktų pakeitimų, lemiančių neproporcingai didelį prokurorų ir teisėjų atlyginimų skirtumą[1]. Tarybos biuras minėtoje nuomonėje atsižvelgė į ankstesnes Konsultacinės Europos prokurorų tarybos nuomones, taip pat į atitinkamus Europos Tarybos Ministrų komiteto, Europos komisijos ,,Demokratija per teisę“ dokumentus, Valstybių prieš korupciją grupės (GRECO), Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komiteto, Europos teismų tarybų tinklo, Tarptautinės prokurorų asociacijos ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos standartus.
Tarybos biuras pažymėjo, kad tarptautinė bendruomenė plačiai sutaria, kad ,,prokurorų atlyginimo dydis turi būti analogiškas arba bent jau panašus į teisėjų atlyginimą, nes abi profesinės grupės yra pagrindiniai bet kurios teisingumo sistemos dalyviai ir abi iš esmės ir daug prisideda prie teisinės valstybės principo užtikrinimo“. Tarybos biuras nurodė visiškai pripažįstantis ir sutinkantis, kad Europos Tarybos valstybės narės šiuo atžvilgiu turi vertinimo laisvę ir kad jos turi visišką ir išimtinę teisę nustatyti atlyginimų dydžius įvairioms profesinėms grupėms, įskaitant prokurorus. Nepaisant to, Tarybos biuro nuomone, ,,toks didelis ir esminis teisėjų ir prokurorų atlyginimų skirtumas, kuris, kaip pranešama, pastebimas Lietuvoje, peržengia tokią vertinimo ribą ir iš esmės prieštarauja įvairių tarptautinių institucijų tiek Europos Taryboje, tiek už jos ribų rekomendacijoms“. Atsižvelgdami į tai, kas nurodyta, prašome svarstant šį klausimą ir esant poreikiui kviesti prokuratūros atstovus dar išsamiau pristatyti esamą situaciją, siekiant išsklaidyti bet kokias abejones dėl šių
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Vyriausybė, 2023-10-25 * Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2023 m. liepos 5 d. sprendimo Nr.
SV‑S‑1014 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 1.6 ir 1.7 punktus, taip pat į Lietuvos Respublikos 2024 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą, kuriam pritarta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. spalio 5 d. nutarimu Nr. 763
„Dėl Lietuvos Respublikos 2024 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių
biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo ir su juo susijusių teisės aktų projektų pateikimo Lietuvos Respublikos Seimui“, Lietuvos Respublikos Vyriausybė n u t a r i a:
Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo Nr. I-599 49 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2909 (toliau – projektas Nr. XIVP-2909) ir Lietuvos Respublikos pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio nustatymo ir asignavimų darbo užmokesčiui perskaičiavimo įstatymo Nr. XIV-2011 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2910 (toliau – projektas Nr. XIVP-2910) tikslui, tačiau siūlyti Lietuvos Respublikos Seimui tobulinti projektus pagal šias pastabas ir pasiūlymus:
[...]
perteklinio.“
6Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas, 2023-11-09 * Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projektu siūlomi pakeitimai nuo 2024 m. sausio 1 d. tampa nebeaktualūs, siūlome pagrindiniam komitetui įstatymo projektą atmesti. Pritarti
7Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
projektu siūlomi pakeitimai tampa neaktualūs nuo 2024 m. sausio 1 d., įstatymo projektą Nr. XIVP-2910 atmesti. 7.2. Pasiūlymai: nėra. 8.
sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Ričardas Juška. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. Komiteto pirmininkas (Parašas) Ričardas Juška Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto biuro patarėjas Juras Taminskas [1] Nuoroda internete: https://rm.coe.int/opinion-prosecutors-in-lithuania-2023-/1680ac1eeb
Socialinių reikalų ir darbo komitetas
Nr. XIVP-2910 2023-11-08
posėdyje dalyvavo: Justas Džiugelis – komiteto pirmininkas, Vilija Aleknaitė-Abramikienė, Rima Baškienė, Algimantas Dumbrava, Vaida Giraitytė-Juškevičienė, Gintautas Kindurys, Linas Kukuraitis, Rasa Petrauskienė, Audrius Petrošius (pavaduojantis Gintarę Skaistę), Algirdas Sysas, Jonas Varkalys; komiteto biuras: Evelina Bulotaitė – vedėja, patarėjos: Dalia Aleksejūnienė, Diana Jonėnienė, Asta Kazlauskienė, Ieva Kuodienė, padėjėja Renata Liekienė; kviestieji asmenys: Vita Baliukevičienė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo teisės grupės vedėja, Nida Grunskienė – generalinė prokurorė, Sigita Ščajevienė – vidaus reikalų viceministrė, Darius Žeruolis – Ministrės Pirmininkės patarėjas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
kanceliarijos Teisės departamentas 2023-06-15 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Įvertinta. 5. LR Teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupė 2023-06-30 Įvertinę Lietuvos Respublikos pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio nustatymo ir asignavimų darbo užmokesčiui perskaičiavimo įstatymo Nr. XIV-2011 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2910 atitiktį Europos Sąjungos teisei, pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų neturime. Įvertinta. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4.
pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Respublikos Vyriausybė
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2023 m. liepos 5 d. sprendimo Nr. SV‑S‑1014 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 1.6 ir 1.7 punktus, taip pat į Lietuvos Respublikos 2024 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą, kuriam pritarta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. spalio 5 d. nutarimu Nr. 763 „Dėl Lietuvos Respublikos 2024 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo ir su juo susijusių teisės aktų projektų pateikimo Lietuvos Respublikos Seimui“, Lietuvos Respublikos Vyriausybė n u t a r i a:
Nr. I-599 49 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2909 (toliau – projektas Nr. XIVP-2909) ir Lietuvos Respublikos pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio nustatymo ir asignavimų darbo užmokesčiui perskaičiavimo įstatymo Nr. XIV-2011 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2910 (toliau – projektas Nr. XIVP-2910) tikslui, tačiau siūlyti Lietuvos Respublikos Seimui tobulinti projektus pagal šias pastabas ir pasiūlymus: <...> 3.6. Projekto Nr. XIVP-2910 atsisakytina kaip perteklinio. Pritarti. 6. Komiteto sprendimas: atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projektu siūlomi pakeitimai nuo 2024 m. sausio 1 d. tampa nebeaktualūs, siūlome pagrindiniam komitetui įstatymo projektą atmesti. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirtas pranešėjas: Algirdas Sysas (Vilija Aleknaitė-Abramikienė). 9.Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepareikšta.
Komiteto pirmininkas Justas Džiugelis Komiteto biuro patarėja Ieva Kuodienė