222 Įstatymo projektas Nedarbo socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-1904 5, 6 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Parengė: Lietuvos Respublikos Seimas, Seimo narė Dovilė Šakalienė, Seimo narys Julius Sabatauskas, Seimo narys Eugenijus Sabutis, Seimo narys Kęstutis Vilkauskas, Seimo narys Lin

Lietuva · XIVP-291 · 2021-03-01 · Registruotas · LT_SEIMO_KANCELIARIJOS_TEISES_DEPARTAMENTAS

Autentiškas šaltinis — oficialus registras ↗.

Mūsų sistemoje

Projekto eiga, iniciatoriai ir keičiamas įstatymas →

Dosjė dokumentai

  1. Lyginamasis variantas · 2021-03-01
  2. Teisės departamento išvada · 2021-03-01

Lyginamasis variantas

2021-03-01 · oficialus registras ↗

Projekto lyginamasis variantas Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymO NR. IX-1904 5, 6 ir 7 straipsNių pakeitimo įstatymas 2021 m. d. Nr. Vilnius1 straipsnis. 5 straipsnio 1 dalies pakeitimas Pakeisti įstatymo 5 straipsnio 1 dalį: „1. Teisę į nedarbo draudimo išmoką turi Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyba) įsiregistravę šio įstatymo

4 straipsnyje nurodyti asmenys, kuriems suteiktas bedarbio statusas, jeigu

Užimtumo tarnyba jiems nepasiūlė tinkamo darbo ar aktyvios darbo rinkos politikos priemonių ir jeigu jie atitinka bent vieną iš šių sąlygų:

  • 1) iki įsiregistravimo Užimtumo tarnyboje turi ne mažesnį kaip 12 mėnesių nedarbo draudimo stažą per paskutinius 30

mėnesių, išskyrus 2 šios dalies punkte nurodytą atvejį;

  • 2) iki įsiregistravimo Užimtumo tarnyboje turi ne mažesnį kaip 6

mėnesių nedarbo draudimo stažą per paskutinius 30 mėnesių, tuo atveju, kai asmens, kuriam suteiktas bedarbio statusas, įsiregistravimo Užimtumo tarnyboje ketvirtį Lietuvos Respublikos Vyriausybė yra paskelbusi ekstremaliąją situaciją ir (ar) karantiną;

2) 3) baigė privalomąją pradinę karo tarnybą ar alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą arba buvo paleisti iš nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos, kurios metu įgijo pagrindinį karinį parengtumą. 2 straipsnis. 6 straipsnio pakeitimas Papildyti 6 straipsnį nauja 3 dalimi:

“3. Bedarbiams, nurodytiems šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkte, kurių darbo sutartis buvo nutraukta jų iniciatyva be svarbių

priežasčių, nedarbo draudimo išmoka pradedama mokėti praėjus 1 kalendoriniam mėnesiui nuo įsiregistravimo Užimtumo tarnyboje dienos.”3 straipsnis. 7 straipsnio 2 dalies pakeitimas Pakeisti įstatymo 7 straipsnio 2 dalį:

„2. Nedarbo draudimo išmoka mokama 9 mėnesius, o šio įstatymo 5 straipsnio 1

dalies 2 punkte nurodytu atveju - 12 mėnesių.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narė Dovilė Šakalienė

Teisės departamento išvada

2021-03-01 · oficialus registras ↗

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS

TEISĖS

DEPARTAMENTAS

IŠVADA

DĖL Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymO NR. IX-1904 5, 6 ir 7 straipsNių pakeitimo

ĮSTATYMO PROJEKTO

2021-03-03 Nr. XIVP-291 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:

1. Įstatymo projektu

siūloma pakeisti Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymą (toliau – keičiamas įstatymas) ir šiais pakeitimais, kaip numatyta įstatymo projekto aiškinamajame rašte, sutrumpinti nedarbo draudimo išmokai gauti reikalaujamo draudimo stažo trukmę iki 6 mėnesių tuo atveju, kai asmens, kuriam suteiktas bedarbio statusas, įsiregistravimo Užimtumo tarnyboje ketvirtį Lietuvos Respublikos Vyriausybė yra paskelbusi ekstremaliąją situaciją ir (ar) karantiną, taip pat šiems asmenims prailginti nedarbo draudimo išmokos mokėjimo trukmę iki 12 mėnesių. Siūlomas teisinis reguliavimas tobulintinas. Keičiamo įstatymo 5 straipsnio

1 dalies 2 punkte siūloma nustatyti išimtį, pagal kurią teisę į nedarbo

draudimo išmoką turėtų bedarbiai, kurie iki įsiregistravimo Užimtumo tarnyboje turi ne mažesnį kaip 6 mėnesių nedarbo draudimo stažą per paskutinius 30 mėnesių, tuo atveju, kai asmens, kuriam suteiktas bedarbio statusas, įsiregistravimo Užimtumo tarnyboje ketvirtį Lietuvos Respublikos Vyriausybė yra paskelbusi ekstremaliąją situaciją ir (ar) karantiną. Svarstytina, ar siūlymas susieti teisę į nedarbo draudimo išmoką su įsiregistravimo Užimtumo tarnyboje ketvirčiu (kai Lietuvos Respublikos Vyriausybė yra paskelbusi ekstremaliąją situaciją ir (ar) karantiną)) yra objektyvus kriterijus nustatyti trumpesnį nedarbo draudimo stažą.

Svarstytina, ar čia nereikėtų nustatyti sąlygos, pagal kurią teisę į nedarbo draudimo išmoką turėtų bedarbis, kuris iki įsiregistravimo Užimtumo tarnyboje dienos turi ne mažesnį kaip 6 mėnesių nedarbo draudimo stažą per paskutinius 30 mėnesių, jeigu per tuos mėnesius (pavyzdžiui, vieną, du ar daugiau mėnesių) Lietuvos Respublikos Vyriausybė buvo paskelbusi ekstremaliąją situaciją ir (ar) karantiną). 2. Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projektu keičiama įstatymo 5 straipsnio 1 dalies punktų numeracija, įstatymo projekte turėtų būti teikiamas ir keičiamo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies, kurioje yra nuoroda į šio straipsnio 1 dalies 2 punktą, pakeitimas. 3. Įstatymo projekto 2 straipsniu pildomoje keičiamo įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti taisyklę, pagal kurią bedarbiams, nurodytiems šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkte, kurių darbo sutartis buvo nutraukta jų iniciatyva be svarbių priežasčių, nedarbo draudimo išmoka pradedama mokėti praėjus 1 kalendoriniam mėnesiui nuo įsiregistravimo Užimtumo tarnyboje dienos. Siūlomas reguliavimas svarstytinas ir tikslintinas.

Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad „siekiant sumažinti galimo piktnaudžiavimo galimybę, siūloma, kad nedarbo draudimo išmoka bedarbiui būtų pradedama mokėti tik po vieno mėnesio tuo atveju, kai jo darbo sutartis buvo nutraukta darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių.“ Atkreiptinas dėmesys į tai, kad įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodytas siekis įtvirtinti bendro pobūdžio taisyklę, tačiau keičiamo įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje teikiama nuoroda į šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytus bedarbius, kuri suponuoja prielaidą, kad šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyti bedarbiai savo išimtine teise nepiktnaudžiautų. Manytina, kad abiejų asmenų grupių teisinė padėtis turėtų būti vienoda, todėl nuostatos tikslintinos. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad aptarta taisyklė nebūtų taikoma tais atvejais, kai, pvz., darbo sutartis nutraukta šalių susitarimu. 4. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintų Teisės aktu projektų rengimo rekomendacijų

81 punkte įtvirtinta, kad pildyti teisės aktą nauju straipsniu ar punktu su tuo

pačiu numeriu, kaip jau pripažinto netekusiu galios straipsnio ar punkto numeris, nerekomenduotina. Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymo projektu keičiamo įstatymo 6 straipsnį siūloma pildyti 3 dalimi vietoj anksčiau pripažintos netekusia galios 3 dalies. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo

6 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta bendro pobūdžio taisyklė dėl nedarbo

išmokos mokėjimo pradžios, su nuorodomis į išimtis. Nustatant naują išimtį iš šios taisyklės, turėtų būti atitinkamai keičiama ir 6 straipsnio 1 dalis. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, visą 6 straipsnį siūlytina dėstyti nauja redakcija. 5.

5. Įstatymo projektą reikia papildyti ir teikti keičiamo įstatymo 8

straipsnio 3 dalies pakeitimą, nes šioje dalyje nustatytas 9 mėnesius mokamos išmokos kintamosios dalies dydis, o pagal keičiamo įstatymo 7 straipsnio 2 dalį, šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu atveju išmoka būtų mokama 12 mėnesių. 6. Atsižvelgiant į teisės technikos taisyklių reikalavimus:

6.1. įstatymo projekto 1

straipsnio pavadinime reikia išbraukti skaičių ir žodį „1 dalies“, o pakeitimo esmėje po žodžio „dalį“ reikia įrašyti žodžius „ir ją išdėstyti taip“. Analogiškai reikėtų tikslinti įstatymo projekto 3 straipsnį;

6.2. keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto pakeitimo

formuluotę siūlytina dėstyti taip: „išskyrus šios dalies 2 punkte nurodytą atvejį“. 7. Įstatymo projekte siūlytina nustatyti jo įsigaliojimo datą. Atsižvelgiant į tai, kad turės būti priimti įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai, reikėtų nustatyti juos priimsiančius subjektus ir priėmimo terminus. 8. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad

2021 m. sausio 1 d. įsigaliojo Seimo statuto pataisos, kuriomis Seimo statuto

135 straipsnis, reglamentuojantis reikalavimus aiškinamajam raštui, buvo

papildytas nauju 8 punktu (atsirado papildomas reikalavimas aiškinamajame rašte nurodyti ir ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams), todėl atitinkamai pildytinas aiškinamasis raštas. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Andriuškevičiūtė, tel. (8 5) 239 6159, el. p. [email protected] J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected]