DĖL
2021-03-01 Nr. XIVP-287 Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
valstybinių socialinio draudimo našlių ir našlaičių, maitintojo netekimo, ištarnauto laiko, valstybinių pensijų, kompensacijų už ypatingas darbo sąlygas, rentų, kompensacinių išmokų, šalpos, slaugos ir priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinių kompensacijų dalinio kompensavimo įstatymą Nr. XIII-2719 (toliau – keičiamas įstatymas) ir jį išdėstyti nauja redakcija, t. y. nustatyti tolesnį socialinių išmokų kompensavimą 2021-2024 metais (ankstesnis įstatymas numatė dalinį 10 procentų dydžio praradimų, susidariusių sumažinus socialines išmokas pagal Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinąjį įstatymą, kompensavimą 2020 metais ir tolesnio kompensavimo nenustatė). Manytina, kad įstatymo projektu siūlomas teisinis reguliavimas turėtų būti įtvirtinamas ne keičiamame įstatyme, o naujame įstatyme, nes įstatymo projektu keičiamame įstatyme nustatytas reguliavimas iš esmės jau yra įgyvendintas (visos jame numatytos kompensuojamos sumos buvo išmokėtos 2020 metais).
Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad įstatymų leidėjas, įgyvendindamas Konstitucinio Teismo nutarimus dėl teisinio reguliavimo, susijusio su teisiniais santykiais, susiklosčiusiais valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, įskaitant finansinių apribojimų priemonių taikymą viešojo sektoriaus darbuotojams, pensijų, išmokų mažinimą ir kt. (pvz., 2012 m. vasario 6 d., 2013 m. liepos 1 d., 2014 m. gruodžio 22 d. nutarimai), atitikties Konstitucijai, jau yra priėmęs teisės aktus dėl patirtų nepriemokų ta apimtimi, kuria jos pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai, kompensavimo. Šiuo metu kompensacijos pagal įstatymus ar teismų priteistos sumos jau yra išmokėtos, teisiniai santykiai šioje srityje yra nusistovėję ir įgavę konstitucinius teisinio tikrumo ir teisinio aiškumo principus atitinkančio reguliavimo pobūdį. 2. Brauktinas įstatymo projekto 1 straipsnio 1 dalyje nurodyto Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo numeris ,,Nr. XI-537“ bei nurodyta priėmimo data, kadangi pagal teisės technikos taisyklių reikalavimus, teisės akte teikiant nuorodą į tam tikrą įstatymą, įstatymo numeris ir priėmimo data nenurodoma. 3. Įstatymo projekto 1 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad „Asmenys, kuriems paveldėjimo tvarka pereina (perėjo) mirusio asmens turtas, turi teisę gauti kompensuojamąją sumą ar jos dalį už asmenį, mirusį įsigaliojus šiam įstatymui, kuris būtų turėjęs teisę gauti kompensuojamąją sumą pagal šį įstatymą, jeigu ji dar nebuvo išmokėta ar buvo išmokėta jos dalis 2020 metais.” Šios dalies nuostatos svarstytinos ir tikslintinos dėl kelių priežasčių.
Iš aptariamos dalies formuluotės nėra aišku, kokią taisyklę siekiama nustatyti formuluote „buvo išmokėta jos dalis 2020 metais“ ir kam ši taisyklė būtų taikoma. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad keičiamame įstatyme buvo nustatyta teisė paveldėti tik tas sumas, į kurias teisę buvo įgijęs pats išmokos gavėjas, tačiau išmoka jam nebuvo išmokėta dėl gavėjo mirties. Taigi, kompensuojamų sumų neturėjo teisės paveldėti išmokų gavėjų paveldėtojai, jeigu patys išmokų gavėjai buvo mirę iki įstatymo įsigaliojimo. Iš įstatymo projekto 1 straipsnio 3 dalies formuluotės galima numanyti, kad siekiama nustatyti teisę paveldėti kompensuojamos sumos dalį ir tiems paveldėtojams, kurie paveldėjo keičiamo įstatymo 2 straipsnyje nustatytą 10 procentų dydžio kompensuojamąją sumą. Taigi, teisę paveldėti kompensuojamas sumas turėtų asmenys, kuriems paveldėjimo tvarka pereina (perėjo) turtas asmens, mirusio įsigaliojus šiam įstatymui, kuris būtų turėjęs teisę gauti kompensuojamąją sumą pagal šį įstatymą, jeigu ji dar nebuvo išmokėta bei paveldėtojai, kurie paveldėjo keičiamo įstatymo 2 straipsnyje nustatytą 10 procentų dydžio kompensuojamąją sumą. Tačiau, pagal aptariamos dalies nuostatas, išmokų gavėjų, kurie patys gavo 10 procentų kompensuojamąją sumą ir mirė iki įstatymo projekte nustatytos jo įsigaliojimo dienos, paveldėtojai neturėtų teisės paveldėti įstatymo projekte numatytų kompensuojamųjų sumų. Todėl svarstytina, ar nustačius siūlomą teisinį reguliavimą, nebūtų pažeistas konstitucinis asmenų lygiateisiškumo principas.
Pažymėtina, kad iš įstatymo projekto nuostatų neaišku, kaip turėtų būti taikomos kompensuojamųjų sumų paveldėjimą reguliuojančios taisyklės tuo atveju, kai 10 procentų kompensuojamą sumą paveldėjęs asmuo pats yra miręs. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas pastabas, atitinkamai tikslintina ir įstatymo projekto 3 straipsnio 6 dalis. 4. Tikslintina projekto 3 straipsnio dalių numeracija (jame nurodytos dvi 9 dalys) bei straipsnio pavadinime po 3 straipsnio numerio išbrauktinas padėtas taškas. 5. Tikslintina projekto 3 straipsnio 6 dalyje pateikta nuoroda, t. y. vietoj žodžių ,,kaip nustatyta šio įstatymo 3 straipsnio 7 dalyje“ įrašytini žodžiai ,,kaip nustatyta šio straipsnio 7 dalyje“ bei 9 dalyje vietoj žodžių ,,šio įstatymo 3 straipsnio 6 dalyje“ įrašytini žodžiai ,,šio straipsnio 6 dalyje“. 6. Tikslintina įstatymo projekto 3 straipsnio 8 dalyje pateikta nuoroda į šio straipsnio 6 dalį – prašymų teikimo elektroninėmis ryšių priemonėmis tvarka numatyta šio straipsnio 7 dalyje. 7. Projekto 2 straipsnyje siekiama nustatyti, kad Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktorius priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus per vieną kalendorinį mėnesį nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos. Pažymėtina, kad tokios normos buvimas lemtų situaciją, kad Seimo priimtas įstatymas nebūtų tinkamai taikomas dėl jam reikalingų poįstatyminių teisės aktų nebuvimo, t. y. galima situacija, kad įstatymas nors ir galiotų de jure, de facto nebūtų taikomas. Atsižvelgiant į tai ir siekiant tarpusavyje suderinti įstatymo įsigaliojimo terminą su įstatymo projekto turinyje apibrėžtais jo normų įgyvendinimo terminais, siūlytina nustatyti tarpusavyje suderintą šio įstatymo įsigaliojimo datą. 8.
projekto lyginamajame variante turėtų būti nurodyti įstatymo projekto teikėjai. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2021 m. sausio 1 d. įsigaliojo Seimo statuto pataisos, kuriomis Seimo statuto 135 straipsnis, reglamentuojantis reikalavimus aiškinamajam raštui, buvo papildytas nauju 8 punktu (atsirado papildomas reikalavimas aiškinamajame rašte nurodyti ir ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams), todėl atitinkamai pildytinas aiškinamasis raštas. 9. Atsižvelgiant į įstatymo projektu siūlomą nustatyti reguliavimą, kartu su šiuo įstatymo projektu turėtų būti teikiami Lietuvos Respublikos 2021 metų valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo pakeitimo įstatymo bei Lietuvos Respublikos 2021 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektai, o taip pat turėtų būti gauta Vyriausybės kaip valstybės biudžeto planuotojos išvada. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Andriuškevičiūtė, tel. (8 5) 239 6159, el. p. [email protected] J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]