Projekto lyginamasis variantas
2, 10 ir 25 straipsnių pakeitimo
1Pakeisti 2 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:
„8. Didelis transporto priemonės trūkumas (toliau – didelis trūkumas) – techninio patikrinimo kelyje arba privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros metu nustatytas transporto priemonės trūkumas, dėl kurio gali pablogėti jos sauga, kuris gali daryti kenksmingą (neigiamą) poveikį aplinkai arba dėl kurio gali kilti pavojus kitiems eismo dalyviams, taip pat kiti Susisiekimo ministerijos ar jos įgaliotos institucijos tvirtinamų motorinių transporto priemonių ir jų priekabų trūkumų, aptinkamų privalomosios techninės apžiūros ir techninio patikrinimo metu, sąraše nustatyti neatitikimai. Techninio patikrinimo kelyje arba privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros metu nustatyti keli Keli nedideli transporto priemonės trūkumai Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatytais atvejais laikomi dideliu trūkumu.“
2Pakeisti 2 straipsnio 44 dalį ir ją išdėstyti taip:
„44. Nedidelis transporto priemonės trūkumas (toliau – nedidelis trūkumas) – techninio patikrinimo kelyje arba privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros metu nustatytas transporto priemonės trūkumas, nedarantis neigiamo poveikio jos saugai arba kenksmingo (neigiamo) poveikio aplinkai, taip pat kiti Susisiekimo ministerijos ar jos įgaliotos institucijos tvirtinamų motorinių transporto priemonių ir jų priekabų trūkumų, aptinkamų privalomosios techninės apžiūros, ir techninio patikrinimo kelyje metu, sąraše nustatyti neatitikimai.“
3Pakeisti 2 straipsnio 47 dalį ir ją išdėstyti taip:
„47.
Pavojingas transporto priemonės trūkumas (toliau – pavojingas trūkumas) – techninio patikrinimo kelyje arba privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros metu nustatytas transporto priemonės trūkumas, keliantis tiesioginį ir neišvengiamą pavojų eismo saugumui arba darantis kenksmingą (neigiamą) poveikį aplinkai. Techninio patikrinimo kelyje arba privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros metu nustatyti keli Keli dideli transporto priemonės trūkumai Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatytais atvejais laikomi pavojingu trūkumu.“
4Pakeisti 2 straipsnio 99 dalį ir ją išdėstyti taip:
„99. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatyme, Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatyme, Lietuvos Respublikos aplinkos oro apsaugos įstatyme, Lietuvos Respublikos kelių įstatyme, ir Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos įstatyme.“
1Pakeisti 10 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) tvirtina techninius motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimus, nustato motorinių transporto priemonių ir jų priekabų trūkumų, aptinkamų privalomosios techninės apžiūros, ir techninio patikrinimo metu, sąrašą ir jų klasifikaciją, tvirtina motorinių transporto priemonių ir jų priekabų gamybos ir perdirbimo reikalavimus, normatyvinius statybos techninius dokumentus, nustatančius kelių projektavimo, tiesimo, rekonstravimo, remonto, priežiūros reikalavimus ir tvarką, taip pat dokumentus, nustatančius eismo organizavimo, juodųjų dėmių nustatymo, tyrimo ir šalinimo, kelių saugumo audito atlikimo, poveikio kelių saugumui vertinimo, kelių saugumo auditorių mokymo, egzaminavimo reikalavimus ir tvarką, pažymėjimų išdavimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir galiojimo panaikinimo reikalavimus ir tvarką;“. 2.
2Pakeisti 10 straipsnio 1 dalies 24 punktą ir jį išdėstyti taip:
„24) nustato motorinių transporto priemonių ir jų priekabų, kurios neatitinka techninių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimų ir gali kelti arba kelia grėsmę eismo saugumui, gali daryti ar daro kenksmingą (neigiamą) poveikį aplinkai, privalomosios techninės apžiūros dokumentų galiojimo panaikinimo tvarką, ir tvirtina techninių reikalavimų neatitikimų motorinių transporto priemonių ir (ar) jų priekabų trūkumų, kuriuos nustačius panaikinamas grėsmę eismo saugumui galinčių kelti arba keliančių ar kenksmingą (neigiamą) poveikį aplinkai galinčių daryti, ar darančių motorinių transporto priemonių ir (ar) priekabų privalomosios techninės apžiūros dokumentų galiojimas, sąrašą;“. 3. Pripažinti netekusiu galios 10 straipsnio 1 dalies 28 punktą. 28) tvirtina reikalavimus transporto priemonių techninę priežiūrą ir remontą atliekantiems asmenims ir nustato transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto paslaugų teikimo tvarką;
4Papildyti 10 straipsnį 1¹ dalimi:
„1¹. Užtikrindamos eismo saugumą ir siekdamos mažinti kenksmingą (neigiamą) poveikį aplinkai, Susisiekimo ministerija kartu su Aplinkos ministerija nustato transporto priemonių techninės priežiūros, remonto, techninės pagalbos ir perdirbimo paslaugų teikimo tvarką ir aplinkos apsaugos reikalavimus.“
5Papildyti 10 straipsnio 10 dalį 5 punktu:
„5) turi teisę stabdyti M₁ ir N₁ klasių transporto priemones ir tikrinti jų į aplinką išmetamų teršalų atitiktį techniniams motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimams.“
6Papildyti 10 straipsnį 12¹ dalimi:
„12¹. Užtikrindami eismo saugumą ir siekdami mažinti kenksmingą (neigiamą) poveikį aplinkai, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai turi teisę stabdyti M₁, M₂, M₃, N₁, N₂, N₃ klasių transporto priemones ir tikrinti jų į aplinką išmetamų teršalų atitiktį techniniams motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimams.“
Pakeisti 25 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Panaikinti motorinių transporto priemonių ir (ar) priekabų privalomosios techninės apžiūros dokumentų galiojimą Susisiekimo ministerijos ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka turi teisę:
1) policijos pareigūnai – visų motorinių transporto priemonių ir (ar) priekabų;
2) Lietuvos transporto saugos administracijos pareigūnai – motorinių transporto priemonių ir (ar) priekabų, kurių didžiausioji leidžiamoji masė didesnė kaip 3 500 kg, arba motorinių transporto priemonių, kurios skirtos ir suprojektuotos vežti daugiau kaip aštuonis keleivius, neįskaitant vairuotojo; M₁ ir N₁ klasių transporto priemonių, kurių į aplinką išmetami teršalai neatitinka techninių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimų;
3) muitinės įstaigų pareigūnai – motorinių transporto priemonių ir (ar) priekabų, kurios pritaikytos neteisėtam prekių (daiktų) gabenimui;
4) aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai – M₁, M₂, M₃, N₁, N₂, N₃ klasių transporto priemonių, kurių į aplinką išmetami teršalai neatitinka techninių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimų.“
1Šis įstatymas, išskyrus šio įstatymo 2 straipsnio 3 ir 4 dalis ir šio straipsnio 3 dalį, įsigalioja 2024 m. sausio 1 d. 2. Šio įstatymo 2 straipsnio 3 ir 4 dalys įsigalioja 2024 m. gegužės 1 d. 3. Susisiekimo ministras kartu su aplinkos ministru, aplinkos ministras, susisiekimo ministras ar jo įgaliota institucija iki 2023 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas part_528ff59379bd42a0aa751fc348de308e_end
Projekto Nr. XIVP-2866(2) lyginamasis variantas
2, 10 ir 25 straipsnių pakeitimo
2023 m. d. Nr. Vilnius
2 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip: „8. Didelis transporto priemonės trūkumas (toliau – didelis trūkumas) – techninio patikrinimo kelyje arba privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros metu nustatytas transporto priemonės trūkumas, dėl kurio gali pablogėti jos sauga, kuris gali daryti poveikį aplinkai arba dėl kurio gali kilti pavojus kitiems eismo dalyviams, taip pat kiti motorinių transporto priemonių ir jų priekabų trūkumų, aptinkamų privalomosios techninės apžiūros ir techninio patikrinimo metu, sąraše nustatyti neatitikimai neatitiktis techniniams transporto priemonių reikalavimams, dėl kurios gali pablogėti šios transporto priemonės sauga arba kuri gali daryti neigiamą (kenksmingą) poveikį aplinkai, arba dėl kurios gali kilti pavojus kitiems eismo dalyviams, arba transporto priemonės neatitiktis kitiems reikalavimams, susijusiems su leidimu motorinei transporto priemonei ir (ar) jos priekabai dalyvauti viešajame eisme. Techninio patikrinimo kelyje arba privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros metu nustatyti keli Keli nedideli transporto priemonės trūkumai, nustatyti Susisiekimo ministerijos ar jos įgaliotos institucijos nustatytais atvejais atliekant privalomąją transporto priemonių techninę apžiūrą arba Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatytais atvejais atliekant techninį patikrinimą kelyje, laikomi dideliu transporto priemonės trūkumu.“
ją išdėstyti taip: „44.
Nedidelis transporto priemonės trūkumas (toliau – nedidelis trūkumas) – techninio patikrinimo kelyje arba privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros metu nustatytas transporto priemonės trūkumas, nedarantis poveikio jos saugai arba aplinkai, taip pat kiti motorinių transporto priemonių ir jų priekabų trūkumų, aptinkamų privalomosios techninės apžiūros ir techninio patikrinimo metu, sąraše nustatyti neatitikimai neatitiktis techniniams transporto priemonių reikalavimams, nedaranti reikšmingo neigiamo poveikio šios transporto priemonės saugai arba kenksmingo (neigiamo) poveikio aplinkai, arba transporto priemonės neatitiktis kitiems reikalavimams, susijusiems su leidimu motorinei transporto priemonei ir (ar) jos priekabai dalyvauti viešajame eisme.“
straipsnio 47 dalį ir ją išdėstyti taip:
„47. Pavojingas transporto priemonės trūkumas (toliau – pavojingas
trūkumas) – techninio patikrinimo kelyje arba privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros metu nustatytas transporto priemonės trūkumas, neatitiktis techniniams transporto priemonių reikalavimams, kelianti tiesioginį ir neišvengiamą pavojų eismo saugumui arba daranti kenksmingą (neigiamą) poveikį aplinkai. Techninio patikrinimo kelyje arba privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros metu nustatyti keli Keli dideli transporto priemonės trūkumai, nustatyti Susisiekimo ministerijos ar jos įgaliotos institucijos nustatytais atvejais atliekant privalomąją transporto priemonių techninę apžiūrą arba Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatytais atvejais atliekant techninį patikrinimą kelyje, laikomi pavojingu trūkumu.“
4Pakeisti 2 straipsnio 99 dalį ir ją išdėstyti taip:
„99.
Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip apibrėžiamos Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatyme, Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatyme, Lietuvos Respublikos aplinkos oro apsaugos įstatyme, Lietuvos Respublikos kelių įstatyme, ir Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos įstatyme.“2 straipsnis. 10 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 10 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) tvirtina techninius motorinių transporto priemonių ir jų
priekabų reikalavimus, nustato motorinių transporto priemonių ir jų priekabų trūkumų, aptinkamų privalomosios techninės apžiūros, ir techninio patikrinimo metu, sąrašą ir jų klasifikaciją, tvirtina motorinių transporto priemonių ir jų priekabų gamybos ir perdirbimo reikalavimus, normatyvinius statybos techninius dokumentus, nustatančius kelių projektavimo, tiesimo, rekonstravimo, remonto, priežiūros reikalavimus ir tvarką, taip pat dokumentus, nustatančius eismo organizavimo, juodųjų dėmių nustatymo, tyrimo ir šalinimo, kelių saugumo audito atlikimo, poveikio kelių saugumui vertinimo, kelių saugumo auditorių mokymo, egzaminavimo reikalavimus ir tvarką, pažymėjimų išdavimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir galiojimo panaikinimo reikalavimus ir tvarką;“. 2.
10 straipsnio 1 dalies 24 punktą ir jį išdėstyti taip: „24) nustato motorinių transporto priemonių ir jų priekabų, kurios neatitinka techninių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimų ir gali kelti arba kelia grėsmę eismo saugumui, gali daryti arba daro kenksmingą (neigiamą) poveikį aplinkai, privalomosios techninės apžiūros dokumentų galiojimo panaikinimo tvarką, ir tvirtina techninių reikalavimų neatitikimų motorinių transporto priemonių ir jų priekabų trūkumų, kuriuos nustačius panaikinamas grėsmę eismo saugumui galinčių kelti arba keliančių ar kenksmingą (neigiamą) poveikį aplinkai galinčių daryti arba darančių motorinių transporto priemonių ir (ar) priekabų privalomosios techninės apžiūros dokumentų galiojimas, sąrašą;“. 3. Pripažinti netekusiu galios 10 straipsnio 1 dalies 28 punktą. 28) tvirtina reikalavimus transporto priemonių techninę priežiūrą ir remontą atliekantiems asmenims ir nustato transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto paslaugų teikimo tvarką;
4Papildyti 10 straipsnį 1¹ dalimi:
„1¹. Užtikrindamos eismo saugumą ir siekdamos mažinti
kenksmingą (neigiamą) poveikį aplinkai, Susisiekimo ministerija kartu su Aplinkos ministerija nustato transporto priemonių techninės priežiūros, remonto, techninės pagalbos ir perdirbimo paslaugų teikimo tvarką ir aplinkos apsaugos reikalavimus.“
5Papildyti 10 straipsnio 10 dalį 5 punktu:
„5) turi teisę stabdyti M₁ ir N₁ klasių transporto priemones ir tikrinti jų į aplinką išmetamų teršalų atitiktį techniniams motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimams.“
6Papildyti 10 straipsnį 12¹ dalimi:
„12¹. Užtikrindama eismo saugumą ir siekdama mažinti kenksmingą
(neigiamą) poveikį aplinkai, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės institucija turi teisę stabdyti M₁, M₂, M₃, N₁, N₂, N₃ klasių transporto priemones ir tikrinti jų į aplinką išmetamų teršalų atitiktį techniniams motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimams.“
Pakeisti 25 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Susisiekimo ministerijos ar jos įgaliotos institucijos
nustatyta tvarka Ppanaikinti motorinių transporto priemonių ir (ar) priekabų privalomosios techninės apžiūros dokumentų galiojimą turi teisę:
1) policijos pareigūnai – visų motorinių transporto priemonių ir (ar) priekabų;
2) Lietuvos transporto saugos administracijos pareigūnai – motorinių transporto priemonių ir (ar) priekabų, kurių didžiausioji leidžiamoji masė didesnė kaip 3 500 kg, arba motorinių transporto priemonių, kurios skirtos ir suprojektuotos vežti daugiau kaip aštuonis keleivius, neįskaitant vairuotojo, M₁ ir N₁ klasių transporto priemonių, kurių į aplinką išmetami teršalai neatitinka techninių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimų;
3) muitinės įstaigų pareigūnai – motorinių transporto priemonių ir (ar) priekabų, kurios pritaikytos neteisėtam prekių
(daiktų) gabenimui;
4) aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai – M₁,
klasių transporto priemonių, kurių į aplinką išmetami teršalai neatitinka techninių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimų.“4 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1Šis įstatymas,
išskyrus 2 straipsnio 3 ir 4 dalis ir šio straipsnio 3 dalį, įsigalioja 2024 m. sausio 1 d. 2. Šio įstatymo 2 straipsnio 3 ir 4 dalys įsigalioja 2024 m. gegužės 1 d. 3. Susisiekimo ministras kartu su aplinkos ministru, aplinkos ministras, susisiekimo ministras ar jo įgaliota institucija iki 2023 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SAUGAUS EISMO AUTOMOBILIŲ KELIAIS ĮSTATYMO NR. VIII-2043 2, 10 ir 25 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO IR LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS APSAUGOS VALSTYBINĖS KONTROLĖS ĮSTATYMO NR. IX-1005 6¹ IR 12 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTŲ
1Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai
1.1. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 (toliau – SEAKĮ) 2, 10 ir 25 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – SEAKĮ projektas) parengtas siekiant:
1) stiprinti motorinių transporto priemonių taršos kontrolę kelyje ir mažinti transporto priemonių neigiamą poveikį aplinkai, eismo saugumui;
2) sudaryti teisines sąlygas Susisiekimo ministerijai kartu su Aplinkos ministerija vienu bendru teisiniu dokumentu nustatyti transporto priemonių techninės priežiūros, remonto, techninės pagalbos ir perdirbimo paslaugų teikimo tvarką ir aplinkos apsaugos reikalavimus. 1.1.1. Dėl transporto priemonių (toliau – TP) taršos kontrolės kelyje stiprinimo ir TP neigiamo poveikio aplinkai ir eismo saugumui mažinimo Aplinkos oro tarša Pasaulio sveikatos organizacijos (toliau – PSO) Tarptautinės vėžio tyrimų agentūros paskelbta kancerogenine žmogui – sukeliančia vėžį (yra pakankamai įrodymų, kad sukelia plaučių vėžį; nustatytas tiesioginis ryšys tarp oro užterštumo ir padidėjusios šlapimo pūslės vėžio rizikos ir kt.); kietosios dalelės (toliau – KD) yra priskirtos prie kancerogeninių veiksnių; sumažinus kietųjų dalelių KD₂,₅ (toliau – KD₂,₅) koncentraciją aplinkos ore 10 (dešimčia) µg/m³, apie 6 proc. gali sumažėti bendras mirtingumas, mirtingumo rizika nuo širdies ir kraujagyslių ligų bei plaučių vėžio – atitinkamai 12 proc. ir 14 proc. Kelių transportas yra oro taršos KD, azoto oksidais (toliau – NOx) ir kitais teršalais bei šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis šaltinis.
Tarptautinių vertinimų duomenimis, kelių transporto išmetami NOx dėl savo greito patekimo į žmogaus organizmą yra daug pavojingesni, nei išmetami iš aukštų kaminų; dyzelinu varomi lengvieji automobiliai realiomis važiavimo sąlygomis (keliuose) išmeta 4–7 kartus daugiau NOx nei išmetamųjų teršalų standartuose (EURO standartai) patvirtintas kiekis; apie 10 tūkst. vyresnių nei 30 metų Europos Sąjungos (toliau – ES) (kartu Norvegija ir Šveicarija) gyventojų priešlaikinės mirtys dėl KD₂,₅ ir ozono poveikio susijusios su dyzelinu varomų lengvųjų keleivinių ir lengvųjų krovininių automobilių išmetamais NOx ir pusė šių mirčių būtų galima išvengti jei keliuose šie automobiliai atitiktų nustatytas normas ir jų neviršytų. Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis[¹] 2021 m. kelių transporto sektorius išmetė 55 proc. viso Lietuvoje išmesto NOx kiekio (sunkieji krovininiai automobiliai (N₂, N₃ klasės) ir autobusai (M₂, M₃ klasės) – 34,7 proc., lengvieji automobiliai (M₁ klasė) – 17,3 proc., lengvieji krovininiai automobiliai (N₁ klasė) – 2,8 proc.) ir 12,9 proc. KD₂,₅ (lengvieji automobiliai (M₁ klasė) – 4,3 proc., sunkieji krovininiai automobiliai (N₂, N₃ klasės) ir autobusai (M₂, M₃ klasės) – 2,6 proc., lengvieji krovininiai automobiliai (N₁ klasė) – 0,5 proc.). 2022 m. vidutinė metinė azoto dioksido (NO₂) koncentracija aplinkos ore daugelyje valstybinio oro monitoringo sistemoje veikiančių oro kokybės tyrimo stočių (toliau – OKT) viršijo PSO rekomenduojamą lygį; KD₂,₅ koncentracija viršijo PSO rekomenduojamą lygį visose OKT, KD₁₀ – daugelyje OKT.
Atsižvelgiant į tai, kad Europos Komisija (toliau – EK) šiuo metu keisdama ES oro kokybės direktyvas[²] siūlo vėliausia 2030 m. reikšmingai sugriežtinti ES oro kokybės normas jas priartinant prie PSO rekomenduojamų lygių, Lietuvoje iš antropogeninių šaltinių išmetamas teršalų, tarp jų NOx, kiekis mažėja lėtai ir dėl nepasiekto Lietuvai ES ir tarptautiniuose teisės aktuose (Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2016/2284/ES dėl tam tikrų valstybėse narėse į atmosferą išmetamų teršalų kiekio mažinimo, kuria iš dalies keičiama direktyva 2003/35/EB ir panaikinama direktyva 2001/81/EB (toliau – NEL direktyva) ir JT Tolimųjų tarpvalstybinių oro teršalų pernašų konvencijos 1999 m. Protokolas dėl rūgštėjimo, eutrofikacijos ir pažemio ozono mažinimo) nustatyto sumažinimo, palyginus su 2005 m išmestu kiekiu, tikslo (2020–2029 m. tikslas -48 proc., iki 2021 m. sumažinta tik 23,9 proc.), 2023 m. sausio 26 d. prieš Lietuvą pradėta ES teisės pažeidimo dėl NEL direktyvos neįgyvendinimo Lietuvos nacionalinėje teisėje procedūra, kelių transporto keliama tarša turi būti mažinama kuo skubiau. 2022–2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos susisiekimo plėtros programoje prie 5.3 uždavinio „Gerinti transporto junglumą šalies viduje, su ES valstybėmis narėmis ir trečiosiomis šalimis, užtikrinti eismo saugumą“ 2 problemos „Lietuvoje eismo saugos lygis žemesnis negu ES vidurkis“ spręstinų priežasčių nurodyta, kad „3. Daugiau kaip pusė eisme dalyvaujančių priemonių yra techniškai netvarkingos“.
Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacijos „Transeksta“ duomenimis, iš pirmo karto praėjusių privalomąją techninę apžiūrą TP kiekis pagal klases 2022 m. (proc.) buvo: M₁ – 49,9; M₂ – 43,8; M₃ – 56,9; N₁ – 52,9; N₂ – 47,3; N₃ – 57,1. Taip pat nustatyta, kad 6-10 proc. M₁ ir N₁ klasių[³] TP (t. y., 77 731 iš 777 316 2022 m. pateiktų techninei apžiūrai TP) neatitiko į aplinką išmetamų teršalų reikalavimų (pvz., nustatytas per didelis išmetamųjų dujų dūmingumas, aptiktas eksploatacinių skysčių nuotėkis)[⁴]. Taigi, apytiksliai pusė ir daugiau TP į techninę apžiūrą atvyksta netvarkingos techninės būklės (ir galimai kurį laiką iki apžiūros dalyvauja eisme būdamos tokios techninės būklės) ir apie 10 proc. jų – neleistinai teršia aplinką. Techniškai netvarkingos eisme dalyvaujančios TP ne tik kelia grėsmę eismo saugumui, didina aplinkos užterštumo lygį, bet ir kenkia sveikatai, kelia aktyvios ir norinčios gyventi švaresnėje aplinkoje visuomenės susirūpinimą ir nepasitenkinimą. Galimai techniškai netvarkingų kelių TP eksploatavimą rodo ir 2021 m. Vilniaus mieste atlikto transporto taršos nuotolinio matavimo rezultatai ir šio projekto vykdytojų įvardintos galimos taršą lemiančios priežastys (labiausiai aplinkos orą teršia autobusai, sunkieji krovininiai automobiliai ir senesni dyzelinu varomi lengvieji automobiliai; rekomenduota stiprinti senų automobilių techninę priežiūrą, identifikuoti pačias taršiausias TP ir atlikti jų pakartotinę techninę apžiūrą; šviesti visuomenę kaip išlaikyti gerą TP būklę; užtikrinti tinkamą TP (ypač M₂ klasės EURO 5 standarto autobusų) techninę priežiūrą)[⁵]. Lietuvoje kelių TP kontrolės sistema sukurta pagal ES reikalavimus – TP techninės būklės atitiktis techniniams reikalavimams[⁶], kurie apima ir reikalavimus aplinkos taršai riboti, tikrinama privalomosios techninės apžiūros metu[⁷] ir techninių patikrinimų kelyje metu[⁸].
TP techninės būklės patikrinimus kelyje atliekantys policijos pareigūnai ir Lietuvos transporto saugos administracijos (toliau – LTSA) pareigūnai turi teisę atlikti SEAKĮ įstatyme ir jo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose numatytus veiksmus, susijusius su draudimu ar laikinu ribojimu techninių reikalavimų neatitinkančioms TP dalyvauti eisme. ES reikalavimai TP kontrolei keliuose netaikomi M₁ ir N₁ klasių TP. Vykdydamas aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos (toliau – AAD), už nustatytus TP į aplinkos orą išmetamų teršalų kiekio (TP su benzininiais vidaus degimo varikliais) ar išmetamųjų dujų dūmingumo (TP su dyzeliniais varikliais) ribinių dydžių (toliau – taršos reikalavimai)[⁹], pažeidimus taiko Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 307 straipsnyje[¹⁰] ir Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo (toliau – AAĮ) 75 straipsnyje numatytas poveikio priemones fiziniams ir juridiniams asmenims, tačiau neturi įgaliojimų apriboti taršos reikalavimus pažeidusių, t. y. neatitinkančių techninių reikalavimų, TP dalyvavimą eisme, panaikinti tokių TP techninės apžiūros dokumentų galiojimą. Tokiu būdu nėra užtikrinamas techniškai netvarkingų, taršos reikalavimų neatitinkančių TP pašalinimas iš eismo. Pažymėtina, kad 2021 m. AAD vykdytų TP taršos kelyje patikrinimų metu nustatyta, kad 10 proc. patikrintų TP neatitiko taršos reikalavimų, t. y. buvo techniškai netvarkingos. Taip pat pažymėtina, kad nustačius TP į aplinką išmetamų teršalų neatitikimą taršos reikalavimams privalomosios techninės apžiūros metu, tokiai TP teisė toliau dalyvauti eisme nesuteikiama, kol bus pašalinti neatitikimą lėmę trūkumai.
Siekiant mažinti eisme dalyvaujančių taršos reikalavimų neatitinkančių TP neigiamą poveikį aplinkai, būtina sudaryti teisines sąlygas netikėtai TP taršos kontrolei keliuose stiprinti, suteikiant papildomus įgaliojimus AAD ir LTSA[¹¹], ir riboti taršos reikalavimų neatitinkančių TP dalyvavimą eisme panaikinant privalomosios techninės apžiūros dokumentų galiojimą. 1.1.2. Dėl TP techninės priežiūros, remonto, techninės pagalbos ir perdirbimo paslaugų reglamentavimo Šešėlinės ekonomikos mažinimo koordinavimo komisija[¹²] (toliau – Komisija) atkreipė dėmesį, kad šiuo metu paslaugų subjektams reikalavimai paslaugų teikimo tvarkai, darbų vietai ir darbų metu susidarančių atliekų ir nuotekų tvarkymui, aplinkos oro apsaugai yra įtvirtinti atskiruose teisės aktuose ir rekomendavo Susisiekimo ministerijai ir Aplinkos ministerijai įvertinti galimybę reikalavimus patvirtinti vienu teisės aktu. Komisijos nuomone, TP techninės priežiūros, remonto, techninės pagalbos ir perdirbimo paslaugų subjektams taikomų reikalavimų nustatymas viename teisės akte užtikrintų teisėkūros aiškumo ir sistemiškumo principą, suteiktų daugiau aiškumo paslaugų subjektams. Išanalizavus Komisijos rekomendacijas, nustatytas poreikis SEAKĮ sudaryti teisines sąlygas patvirtinti bendrą Susisiekimo ministerijos ir Aplinkos ministerijos teisės aktą, nustatantį TP techninės priežiūros, remonto, techninės pagalbos ir perdirbimo paslaugų teikimo tvarką ir aplinkosauginius reikalavimus. 1.2. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo Nr.
IX‑1005 (toliau – AAVKĮ) 6¹ ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – AAVKĮ projektas) parengtas siekiant optimizuoti valstybinių laboratorinių tyrimų atlikimą, sudaryti galimybes efektyviau vykdyti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę. Vadovaujantis AAVKĮ 2 straipsnio 9 dalimi, valstybiniai laboratoriniai tyrimai, tai aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės tikslais atliekami į aplinką patenkančių teršalų, jų paveiktos aplinkos ir atliekų cheminės sudėties ir fizikinių savybių tyrimai ir matavimai (ėminių ėmimas, laboratorinių tyrimų ir matavimų atlikimas). AAVKĮ 6¹ straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad valstybinius laboratorinius tyrimus pagal aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos pavedimus vykdo Aplinkos apsaugos agentūra (toliau – Agentūra). Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai (toliau – pareigūnai), kai reikia nustatyti išmetamų /išleidžiamų teršalų atitiktį nustatytiems normatyvams, kai galimai neleistinai teršiama aplinka paveda Agentūrai atlikti valstybinius laboratorinius tyrimus. Atsižvelgiant į tai, net ir tais atvejais, kai tikrinami parametrai gaunami atlikus matavimus vietoje, pavyzdžiui, anglies monoksido (CO) kiekis TP išmetamosiose dujose, pareigūnai turi kviesti Agentūros darbuotoją atlikti šiuos matavimus. AVVKĮ projektu siekiama, kad kai yra galimybė atlikti matavimus vietoje, suteikti teisę patiems pareigūnams atlikti operatyvius į aplinką patenkančių teršalų ir jų paveiktos aplinkos matavimus vietoje. Taip pat siekiama sudaryti galimybę pareigūnams efektyviau vykdyti TP taršos kontrolę kelyje, papildant AAVKĮ 12 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir numatant, kad pareigūnai, siekdami užkirsti kelią aplinkos apsaugos įstatymų pažeidimams, turi teisę, sustabdę TP, ne tik apžiūrėti įtariamų asmenų TP, bet ir atlikti TP taršos kontrolę.
Priėmus AVVKĮ projektą, pažeidimai bus fiksuojami operatyviau, kadangi nebereikės kviesti kitų institucijų darbuotojų atlikti tokius matavimus ar dalyvauti atliekant patikrinimus. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai SEAKĮ projektą parengė Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos politikos grupės (vadovas – Vitalijus Auglys, mob. 8 686 46 087, el. p. [email protected]) vyriausioji specialistė Renata Gagienė (mob. 8 695 41 940, el. p. [email protected]), AAVKĮ projektą – Aplinkos ministerijos Aplinkos apsaugos politikos įgyvendinimo koordinavimo grupės (vadovas – Raimondas Sakalauskas, mob. 8 686 00 052, el. p. [email protected]) vyriausioji patarėja Toma Leonova (mob. 8 695 62973, el. p. [email protected]). 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai
SEAKĮ 25 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad Lietuvos Respublikoje viešajame eisme leidžiama dalyvauti tik techniškai tvarkingoms motorinėms TP ir (ar) priekaboms, išskyrus Kelių eismo taisyklėse[¹³] (toliau – KET) numatytus atvejus, o SEAKĮ 20 straipsnio 3 dalimi rūpintis ir atsakyti už nuosavybės ar kita teise priklausančia TP yra įpareigotas jos savininkas ar valdytojas.
Be to, SEAKĮ 13 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas draudimas vairuoti techniškai netvarkingą, transporto priemonėms keliamų techninių reikalavimų neatitinkančią TP, o tuo atveju, kai važiuojanti TP sugenda ir dėl to neatitinka techninių reikalavimų, o gedimo pašalinti neįmanoma, vairuotojas, laikydamasis būtinų atsargumo priemonių, gali važiuoti iki stovėjimo ar remonto vietos, išskyrus KET nustatytus atvejus. KET 234 punkte yra išvardinti tam tikri atvejai ir sąlygos, kuomet kategoriškai draudžiama važiuoti, pavyzdžiui, neveikia pagrindinis stabdys ar vairo mechanizmas (vairuotojas juo negali sustabdyti TP ar jos valdyti). Motorinių TP ir jų priekabų atitiktis techniniams reikalavimas, kurie apima ir taršos reikalavimus, tikrinama privalomosios techninės apžiūros metu. Privalomosios techninės apžiūros periodiškumas ir atlikimo tvarka yra nustatyti Privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros atlikimo tvarkos apraše[¹⁴]. Teisę tikrinti visų klasių TP techninę būklę keliuose turi policija, o tam tikrų TP klasių – LTSA SEAKĮ 10 straipsnio 9 dalies 6 punkte nurodyta, kad, užtikrindama eismo saugumą, policija kontroliuoja TP techninę būklę, o SEAKĮ 10 straipsnio 10 dalies 2 punkte nustatyta, kad LTSA atlieka M₂, M₃, N₂, N₃, O₃ ir O₄klasių TP (autobusų, sunkiųjų krovininių TP ir jų priekabų) pradinius techninius patikrinimus kelyje (išskyrus M₁ ir N₁ klasių – lengvąsias keleivines ir lengvąsias krovinines TP).
Techninį patikrinimą kelyje sudaro krovinio išdėstymo ir pritvirtinimo, o taip pat transporto priemonės techninės būklės patikrinimas (SEAKĮ 2 straipsnio 71 dalis). Tikrinimo metu policijos ir LTSA pareigūnai, nustatę tam tikrų trūkumų, kurie yra įtraukti į techninių reikalavimų neatitikimų sąrašą, panaikina tikrinamos TP techninės apžiūros dokumento galiojimą, kadangi SEAKĮ 25 straipsnio 7 dalyje jiems yra suteikta tokia teisė. SEAKĮ 10 straipsnio 1 dalies 24 punktu tvirtinti techninių reikalavimų neatitikimų, kuriuos nustačius panaikinamas grėsmę eismo saugumui keliančių motorinių TP ir (ar) priekabų privalomosios techninės apžiūros dokumentų galiojimas, sąrašą (toliau – Techninių reikalavimų neatitikimų sąrašas) yra įgaliota Susisiekimo ministerija arba jos įgaliotos institucijos. Šiuo metu Techninių reikalavimų neatitikimų sąraše[¹⁵] TP taršos aspektai atsispindi tik iš dalies, nes SEAKĮ nuostatose, reguliuojančiose šią sritį, akcentuojamos tik grėsmę eismo saugumui keliančios TP. 3.2.
3.2. Dėl TP techninės priežiūros, remonto, techninės pagalbos ir perdirbimo paslaugų reglamentavimo Šiuo metu TP techninės priežiūros, remonto, techninės pagalbos ir perdirbimo paslaugų veiklą reglamentuoja Transporto priemonių techninio aptarnavimo ir remonto paslaugų teikimo tvarkos aprašas[¹⁶], kuriam patvirtinti teisinis pagrindas kyla iš SEAKĮ 10 straipsnio 1 dalies 28 punkto, numatančio, kad, užtikrindama eismo saugumą, Susisiekimo ministerija arba jos įgaliotos institucijos „tvirtina reikalavimus transporto priemonių techninę priežiūrą ir remontą atliekantiems asmenims ir nustato transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto paslaugų teikimo tvarką“. Kitas nurodytų paslaugų subjektų veiklą reglamentuojantis teisės aktas yra Aplinkos apsaugos reikalavimų transporto priemonių techninei priežiūrai ir remontui aprašas[¹⁷](toliau – Aprašas Nr. D1-405), kuriam patvirtinti teisiniai pagrindai kyla iš Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 6 straipsnio 5 dalies 4 punkto ir Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 20 straipsnio 1 dalies ir 34⁸ straipsnio 2 dalies. Pažymėtina, kad paslaugų subjektų kontrolę atlieka LTSA ir AAD, kuriems šie įgaliojimai suteikti atitinkamais teisės aktais:
Pagal AAVKĮ 6 straipsnyje suteiktus įgaliojimus vykdyti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, AAD vykdo TP atitikties taršos reikalavimams kontrolę kelyje[¹⁹] ir šių reikalavimų neatitinkančioms TP taiko ANK ir AAĮ nustatytas poveikio priemones. AAVKĮ 6¹ straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad Aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdanti institucija, t. y. AAD, aplinkos apsaugos valstybinei kontrolei reikalingus tyrimus ir matavimus, išskyrus valstybinius laboratorinius tyrimus, vykdo pati arba organizuoja jų vykdymą teisės aktų nustatyta tvarka. Valstybinius laboratorinius tyrimus vadovaujantis AAVKĮ 6¹ straipsnio 2 dalimi vykdo Agentūra pagal AAD pavedimus. Pagal AAD pavedimus Agentūra vyksta į AAD nurodytą vietą paimti ėminius laboratoriniams tyrimams atlikti ir (ar) atlieka išmetamų /išleidžiamų teršalų ar jų paveiktos aplinkos matavimus vietoje, atlieka paimtų ėminių laboratorinius tyrimus. AAVKĮ 12 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad siekiant užkirsti kelią aplinkos apsaugos įstatymų pažeidimams, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai turi teisę sustabdyti ir apžiūrėti įtariamų asmenų transporto priemones. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama 4.1. SEAKĮ projektu siūloma:
Tam siūloma papildyti SEAKĮ 10 straipsnį nauja 12¹ dalimi, nustatančia aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų funkcijas TP taršos kontrolės srityje, 25 straipsnio 7 dalį papildyti nauju 4 punktu, suteikiančiu aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams teisę naikinti šių klasių TP privalomosios techninės apžiūros dokumentų galiojimą.
1 745 738 TP; 2023-03-01 duomenimis) Lietuvoje registruotų TP (įskaitant priekabas) parko; 10 proc. iš 2022 m. privalomajai techninei apžiūrai pateiktų 777 316 M₁ ir N₁ klasių TP iš pirmo karto nepraėjo techninės apžiūros dėl taršos reikalavimų neatitikimo[²¹]; tai reiškia, kad galimai buvo eksploatuojama apie 78 000 taršos reikalavimų neatitinkančių TP; šių klasių TP tik AAD vykdomo taršos kelyje kontrolės nepakanka (tik akcijų metu, per metus patikrinama 100–1200 TP).
TP taršos patikrinimai nėra nauja LTSA funkcija – vykdydama TP pradinius techninius patikrinimus kelyje LTSA tikrina M₂, M₃, N₂, N₃ klasių, t. y. komercinei veiklai naudojamų autobusų, sunkiųjų krovininių TP keliamos aplinkos taršos atitiktį reikalavimams (TP pradiniai techniniai patikrinimai kelyje neapima M₁ir N₁ klasių TP patikrinimų).
TP taršos patikrinimai nėra nauja LTSA funkcija – vykdydama TP pradinius techninius patikrinimus kelyje LTSA tikrina M₂, M₃, N₂, N₃ klasių, t. y. komercinei veiklai naudojamų autobusų, sunkiųjų krovininių TP keliamos aplinkos taršos atitiktį reikalavimams (TP pradiniai techniniai patikrinimai kelyje neapima M₁ir N₁ klasių TP patikrinimų).
Tam siūloma pakeisti SEAKĮ 10 straipsnio 1 dalies 24 punktą patikslinant jį pagal terminų „didelis transporto priemonės trūkumas“ ir „pavojingas transporto priemonės trūkumas“ apibrėžtis ir nurodant TP daromą kenksmingą (neigiamą) poveikį aplinkai.
Tuo tikslu siūloma pakeisti SEAKĮ 25 straipsnio 7 dalies 1 punktą.
Tuo tikslu siūloma pakeisti SEAKĮ 10 straipsnio 1 dalies punkto dalį, nustatančią Susisiekimo ministerijai ar jos įgaliotoms institucijoms teisę patvirtinti kelių saugumo auditorių pažymėjimų išdavimo, jų galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir galiojimo panaikinimo reikalavimus ir tvarką išbraukiant žodį „reikalavimus“.
Priėmus SEAKĮ projektą, bus sustiprinta TP taršos kontrolė kelyje, sudarytos sąlygos mažinti aplinką teršiančių, techniškai netvarkingų transporto priemonių skaičių, pagerės aplinkos būklė ir eismo sauga, bus sudarytos teisinės sąlygos Susisiekimo ministerijai kartu su Aplinkos ministerija vienu bendru teisiniu dokumentu nustatyti TP techninės priežiūros, remonto, techninės pagalbos ir perdirbimo paslaugų teikimo tvarką ir aplinkos apsaugos reikalavimus. 4.2. AVVKĮ projektu siūloma:
Taip pat atsižvelgiant į AAVKĮ 12 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtintos teisės įgyvendinamą, siūloma nustatyti, kad aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai turėtų teisę stabdyti TP, nepriklausomai nuo įtarimo apie pažeidimą. Šis pakeitimas suteiktų teisę efektyviai įgyvendinti prevencines priemones. Priėmus AVVKĮ projektą, pažeidimai bus fiksuojami operatyviau, bus sudarytos galimybės efektyviau vykdyti TP taršos kontrolę, kadangi atliekant matavimus vietoje ar vykdant TP taršos kontrolę, nebereikės kviesti kitų institucijų darbuotojų.
5Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta
Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai pateikiami pažymoje. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priėmus Įstatymų projektus neigiamų pasekmių kriminogeninei situacijai ir korupcijai nenumatoma. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Priėmus SEAKĮ projektą bus sudarytos teisinės sąlygos Susisiekimo ministerijai kartu su Aplinkos ministerija vienu bendru teisiniu dokumentu nustatyti TP techninės priežiūros, remonto, techninės pagalbos ir perdirbimo paslaugų teikimo tvarką ir aplinkos apsaugos reikalavimus. Tai suteiks daugiau aiškumo ir patogumo nurodytas paslaugas teikiantiems asmenims, t. y. bus sudarytos palankesnės sąlygos jų veiklai. 8. Ar įstatymo pakeitimo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams Įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus Įstatymų projektus, jų inkorporavimui į teisinę sistemą, kitų teisės aktų priimti ar keisti nereikės. 10. Ar Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o Įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo, Lietuvos Respublikos Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas.
SEAKĮ projekte tikslinamos terminų apibrėžtys įvertintos Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 11. Ar Įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektų nuostatos neprieštarauja Europos Sąjungos dokumentams ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai. SEAKĮ projekte tikslinamos terminų apibrėžtys ir kt. nuostatos susijusios su 2014 m. balandžio 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/47/ES dėl Sąjungoje važinėjančių komercinių transporto priemonių techninio patikrinimo kelyje, kuria panaikinama Direktyva 2000/30/EB, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2021 m. birželio 29 d. Komisijos deleguotąja direktyva (ES) 2021/1716, ir 2014 m. balandžio 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/45/ES dėl motorinių transporto priemonių ir jų priekabų periodinės techninės apžiūros, kuria panaikinama Direktyva 2009/40/EB, nuostatų įgyvendinimu. SEAKĮ projekto atitiktis nurodytų direktyvų nuostatoms pateikta atitikties lentelėse. 12. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Iki SEAKĮ ir AAVKĮ įsigaliojimo turės būti pakeisti ar priimti šie teisės aktai:
1Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 10 d. Nr. nutarimas Nr. 1919 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo įgyvendinimo“ (projektą parengs Aplinkos ministerija);
2.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 6 d. nutarimas Nr. 95 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 39⁴, 39⁵ ir 39⁶ straipsnius“ (projektą parengs Aplinkos ministerija);
3Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymas, nustatantis TP techninės priežiūros, remonto, techninės pagalbos ir perdirbimo paslaugų teikimo tvarką ir aplinkos apsaugos reikalavimus. (projektą parengs Susisiekimo ministerija ir Aplinkos ministerija);
4Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2021 m. liepos 30 d. įsakymas Nr. D1-449 „Dėl Valstybinių laboratorinių tyrimų organizavimo, planavimo, pavedimų vykdyti tyrimus teikimo ir vykdymo, valstybinių laboratorinių tyrimų rezultatų teikimo tvarkos aprašo ir Pavedimo vykdyti valstybinius laboratorinius tyrimus formos patvirtinimo“ (projektą parengs Aplinkos ministerija);
5Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. rugpjūčio 8 d. įsakymas Nr. 418 „Dėl aplinkos apsaugos įstatymų pažeidimais įtariamų asmenų transporto priemonių stabdymo bei apžiūros tvarkos patvirtinimo“ (projektą parengs Aplinkos ministerija);
6Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. kovo 8 d. įsakymas Nr. 89 „Dėl Aplinkos apsaugos normatyvinių dokumentų LAND 14–2015 ir LAND 15‑2015 patvirtinimo“ (projektą parengs Aplinkos ministerija);
7LTSA direktoriaus 2022 m. liepos 28 d. įsakymas Nr. 2BE-189 „Dėl Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų, kurios neatitinka techninių reikalavimų ir kelia grėsmę eismo saugumui, privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros dokumentų galiojimo panaikinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (projektą parengs LTSA). 8. LTSA direktoriaus 2022 m. spalio 20 d. įsakymas Nr.
2BE-260 „Dėl Techninių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimų patvirtinimo“ (projektą parengs LTSA). 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) AAD funkcijai – savarankiškai stabdyti ir tikrinti M₁, M₂, M₃, N₁, N₂, N₃ klasių TP į aplinką išmetamų teršalų atitiktį nustatytiems techniniams reikalavimams – vykdyti reikalingi resursai: keturios tarnautojų pareigybės, kurioms išlaikyti kasmet reikės apie 100 000 eurų, išlaidos įrangai (5 komplektai (komplektą sudaro 1 dujų analizatorius ir 1 dūmų matuoklis)) įsigyti ir jos priežiūrai (pirmaisiais metais) 75 500 eurų. 2024 m. funkcijai vykdyti reikia numatyti 175 500 eurų biudžeto lėšų, vėlesniais metais – 100 500 eurų biudžeto lėšų. LTSA naujai funkcijai – stabdyti ir tikrinti M₁, N₁ klasių TP į aplinką išmetamų teršalų atitiktį nustatytiems techniniams reikalavimams – vykdyti preliminariu LTSA vertinimu reikalingi resursai: trys tarnautojų pareigybės (reikalingos 1 patikrinimų ekipažui sudaryti), kurioms išlaikyti pirmaisiais vykdymo metais reikės 88 000 eurų, vėlesniais metais – 76 000 eurų Taip pat pirmaisiais metais reikės 15 000 eurų įrangai (1 dujų analizatorius ir 1 dūmų matuoklis) įsigyti, o vėlesniais metais – 2 100 eurų kasmet įrangai prižiūrėti (nevertinamas galimas paslaugų brangimas). Įrangos kiekis pagrįstas atsižvelgiant į sudaromų patikrinimų ekipažų skaičių – jam didėjant, poreikis įrangai taip pat lygiagrečiai didėtų. 2024 m. funkcijai vykdyti reikia numatyti 103 000 eurų biudžeto lėšų, vėlesniais metais – 78 100 eurų biudžeto lėšų. Iš viso naujoms AAD ir LTSA funkcijoms vykdyti 2024 m. reikia numatyti 278 500 eurų biudžeto lėšų. 14. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Nėra. 15.
15Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis
„Valstybiniai laboratoriniai tyrimai“, „aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdanti institucija“, „automobilių tarša“, „į aplinkos orą išmetami teršalai“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai
Nėra. part_da028d1684384d4f80d0feebe78efd81_end [¹] Nacionalinė į aplinkos orą išmetamų teršalų apskaitos 2021 m. ataskaita. [²] Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/50/EB dėl aplinkos oro kokybės ir dėl švaresnio oro Europoje ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/107/EB dėl arseno, kadmio, gyvsidabrio, nikelio ir policiklinių aromatinių angliavandenilių aplinkos ore. [³]2023-03-01 šios klasės sudarė 80,82 proc., t. y., 1 745 738 Lietuvoje įregistruotų TP (įskaitant priekabas); VĮ Regitra atviri duomenys: https://www.regitra.lt/lt/atviri-duomenys. [⁴] Reikalavimai patvirtinti LTSA direktoriaus 2022 m. spalio 20 d. įsakymu Nr. 2BE-260 „Dėl Techninių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimų patvirtinimo“. [⁵]https://am.lrv.lt/uploads/am/documents/files/Aplinkos%20oras/OpusRSE_Lithuania-report-2021_Issue03_22-09-2021.pdf . [⁶] LTSA direktoriaus 2022 m. spalio 20 d. įsakymu Nr. 2BE-260 patvirtinti Techninių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimų aprašas; Techninių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimų sąrašas, Techninių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų tikrinimo pozicijų ir trūkumų vertinimo kriterijų sąrašas. [⁷] Privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros atlikimo tvarkos aprašas, patvirtintas susisiekimo ministro 2008 m. spalio 24 d. įsakymu Nr.
3-406. [⁸] M₂, M₃, N₂, N₃, O₃, O₄ klasių kelių transporto priemonių ir T₁b, T₂b, T₃b, T₄.₁b, T₄.₂b, T₄.₃b, T₅ kategorijų ratinių traktorių techninių patikrinimų organizavimo Lietuvos Respublikos keliuose taisyklės, patvirtintos Vyriausybės 2005 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 403. [⁹] ES reikalavimus atitinkantys TP taršos reikalavimai nustatyti šiuose teisės aktuose: LTSA direktoriaus 2022 m. spalio 20 d. įsakymu Nr. 2BE-260 patvirtintuose - Techninių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimų apraše; Techninių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimų sąraše, Techninių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų tikrinimo pozicijų ir trūkumų vertinimo kriterijų sąraše (taikomi techninių apžiūrų ir techninių patikrinimų kelyje metu) ir Aplinkos apsaugos normatyviniuose dokumentuose - „Automobiliai su benzininiais (kibirkštinio uždegimo) varikliais. Anglies monoksidas išmetamosiose dujose. Normos ir matavimo metodai. LAND 14–2015 ir „Automobiliai su dyzeliniais (uždegimo suspaudimu) varikliais. Išmetamųjų dujų dūmingumas. Normos ir matavimo metodai. LAND 15‑2015“, patvirtintuose AM 2000 m. kovo 8 d. įsakymu Nr.
89 (taikomi aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės metu). [¹⁰] 2022 m. gegužės 1 d. įsigaliojo pakeistas ANK 307 straipsnis, kuriame:
1) nustatytos baudos:
[¹¹] TP taršos atitikties reikalavimams patikrinimai nėra nauja LTSA funkcija – vykdydama TP pradinius techninius patikrinimus kelyje LTSA tikrina M₂, M₃, N₂, N₃ klasių, t. y. komercinei veiklai naudojamų autobusų, sunkiųjų krovininių TP keliamos aplinkos taršos atitiktį reikalavimams. TP pradiniai techniniai patikrinimai kelyje neapima M₁ir N₁ klasių (lengvųjų keleivinių ir lengvųjų krovinių TP) TP patikrinimų. [¹²] Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. liepos 18 d. nutarimas Nr. 697 „Dėl Šešėlinės ekonomikos mažinimo koordinavimo komisijos sudarymo“. [¹³] Patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 „Dėl Kelių eismo taisyklių patvirtinimo“. [¹⁴] Patvirtinta Susisiekimo ministro 2008 m. spalio 24 d. įsakymu Nr. 3-406 „Dėl Privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros atlikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. [¹⁵] Patvirtintas LTSA direktoriaus 2022 m. liepos 28 d. įsakymu Nr.
2BE-189 „Dėl Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų, kurios neatitinka techninių reikalavimų ir kelia grėsmę eismo saugumui, privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros dokumentų galiojimo panaikinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. [¹⁶] Transporto priemonių techninio aptarnavimo ir remonto paslaugų teikimo tvarkos aprašas, patvirtintas Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2016 m vasario 1 d. įsakymu Nr.2BE-45 „Dėl transporto priemonių techninio aptarnavimo ir remonto paslaugų teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. [¹⁷] Aplinkos apsaugos reikalavimų transporto priemonių techninei priežiūrai ir remontui aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. D1-405 „Dėl Aplinkos apsaugos reikalavimų transporto priemonių techninei priežiūrai ir remontui aprašo patvirtinimo“. [¹⁸] Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008 m. sausio 21 d. įsakymo Nr. 3-13 „Dėl Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo įgyvendinimo“ 2.20 papunktis. [¹⁹] Taršos reikalavimai nustatyti Aplinkos apsaugos normatyviniuose dokumentuose - „Automobiliai su benzininiais (kibirkštinio uždegimo) varikliais. Anglies monoksidas išmetamosiose dujose. Normos ir matavimo metodai. LAND 14–2015 ir „Automobiliai su dyzeliniais (uždegimo suspaudimu) varikliais. Išmetamųjų dujų dūmingumas. Normos ir matavimo metodai. LAND 152015“, patvirtintuose aplinkos ministro 2000 m. kovo 8 d. įsakymu Nr.
[²¹] Lietuvos techninių apžiūrų įmonių asociacijos „Transeksta“ duomenys. [²²] Patvirtinti LTSA direktoriaus 2022 m. spalio 20 d. įsakymu Nr. 2BE-260 „Dėl Techninių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimų patvirtinimo“.
2023-06-12 Nr. XIVP-2866 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto 1 straipsnio 1 dalimi Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 2 straipsnio 8 dalyje dėstomame sąvokos „Didelis transporto priemonės trūkumas“ apibrėžime siūloma nustatyti, kad dideliems transporto priemonės trūkumams priskiriami
„kiti Susisiekimo ministerijos ar jos įgaliotos institucijos tvirtinamų
motorinių transporto priemonių ir jų priekabų trūkumų sąraše nustatyti neatitikimai“. Atkreiptinas dėmesys, kad projekte nėra siūloma nustatyti kriterijų, pagal kuriuos Susisiekimo ministerija ar jos įgaliota institucija turėtų įrašyti į sąrašą konkrečius motorinių transporto priemonių ir jų priekabų trūkumus, kurie būtų laikomi dideliais transporto priemonės trūkumais. Svarstytina, ar tokių kriterijų nereikėtų nustatyti, o Susisiekimo ministerija ar jos įgaliota institucija, tvirtindama motorinių transporto priemonių ir jų priekabų didelių trūkumų sąrašą, įstatyme nustatytus kriterijus detalizuotų. Kitu atveju, nebūtų aišku, kokiais konkrečiai vertinimais remiantis būtų nuspręsta, kad atitinkami trūkumai turėtų būti įtraukti į motorinių transporto priemonių ir jų priekabų trūkumų, kurie būtų laikomi dideliais transporto priemonių trūkumais, sąrašą. Pastebėtina ir tai, kad projekto nuostatos
„trūkumų sąraše nustatyti neatitikimai“ turinys nėra pakankamai aiškus ir
vertintinas kaip stokojantis išbaigtumo, nes nėra aišku, ar turimi omenyje neatitikimai atitinkamiems transporto priemonių eismo saugos reikalavimams, ar neatitikimai kitiems reikalavimams. Svarstytina, ar projekto nuostatos nereikėtų patikslinti, pašalinant šį neaiškumą.
Jeigu būtų pritarta aukščiau išdėstytai pastabai, vadovaujantis analogiškais argumentais, reikėtų patikslinti ir projekto 1 straipsnio 2 dalyje dėstomas keičiamo įstatymo 2 straipsnio 44 dalies nuostatas. 2. Atkreipiame dėmesį, kad projekto 1 straipsnio 3 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 2 straipsnio 47 dalyje pateiktame sąvokos „pavojingas transporto priemonės trūkumas“ apibrėžime, priešingai nei projekto 1 straipsnio
sąvokų „didelis transporto priemonės trūkumas“ bei „nedidelis transporto priemonių trūkumas“ apibrėžimuose, pavojingi transporto priemonių trūkumai nesiejami su tokių transporto priemonių priekabų trūkumais. Kyla abejonių, ar transporto priemonių priekabų trūkumai negalėtų kelti tiesioginio ir neišvengiamo pavojaus eismo saugumui arba daryti kenksmingą (neigiamą) poveikį aplinkai, t. y. būti vertinami kaip pavojingi transporto priemonės trūkumai. Pastebėtina ir tai, kad pagal projekto 2 straipsnio 2 dalyje dėstomas keičiamo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 24 punkto nuostatas Susisiekimo ministerija ar jos įgaliota institucija tvirtintų motorinių transporto priemonių ir (ar) jų priekabų trūkumų, kuriuos nustačius panaikinamas grėsmę eismo saugumui galinčių kelti arba keliančių ar kenksmingą (neigiamą) poveikį aplinkai galinčių daryti, ar darančių motorinių transporto priemonių ir (ar) priekabų privalomosios techninės apžiūros dokumentų galiojimas, sąrašą. Taigi, pagal pastarąją projekto nuostatą motorinių transporto priemonių priekabų trūkumai taip pat galėtų būti vertinami kaip keliantys grėsmę eismo saugumui arba darantys kenksmingą (neigiamą) poveikį aplinkai, t. y. kaip pavojingi transporto priemonės trūkumai.
Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar vertinamosios projekto nuostatos nereikėtų papildyti, nurodant, kad ir atitinkami transporto priemonių priekabų trūkumai gali būti vertinami kaip pavojingi transporto priemonių trūkumai. 3. Projekto 2 straipsnio 5 dalimi siūloma papildyti keičiamo įstatymo 10 straipsnio 10 dalį 5 punktu, nustatant, kad Lietuvos transporto saugos administracija „turi teisę stabdyti M₁ir N₁klasių transporto priemones ir tikrinti jų į aplinką išmetamų teršalų atitiktį techniniams motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimams“. Svarstytina, ar vertinamosios projekto nuostatos nereikėtų patikslinti, nustatant, kad ne Lietuvos transporto saugos administracija, o šios institucijos pareigūnai, turi teisę stabdyti bei tikrinti atitinkamas transporto priemones. Jeigu būtų pritarta šiai pastabai, atitinkamai reikėtų patikslinti ir keičiamo įstatymo 10 straipsnio 10 dalies 3 punkto nuostatas. Kartu atkreipiame dėmesį, kad pagal projekto 2 straipsnio 6 dalimi keičiamo įstatymo 10 straipsnio 12¹dalyje siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą šioje dalyje nurodytas motorines transporto priemones turėtų teisę stabdyti ir tikrinti ne atitinkamos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės institucijos, bet aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai. Departamento direktorius Dainius Zebleckis N. Azguridienė, tel. (8 5) 239 6546, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]
2023-10-11 Nr. XIVP-2866(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto 1 straipsnio 1 dalimi Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 2 straipsnio 8 dalyje dėstomame sąvokos „didelis transporto priemonės trūkumas“ apibrėžime siūloma nustatyti, kad dideliems transporto priemonės trūkumams priskiriama „transporto priemonės neatitiktis kitiems reikalavimams, susijusiems su leidimu motorinei transporto priemonei ir (ar) jos priekabai dalyvauti viešajame eisme“. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 1 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 44 dalyje pateiktos sąvokos „nedidelis transporto priemonės trūkumas“ apibrėžime vartojama analogiška nuostata, t.y. nedideliu transporto priemonės trūkumu taip pat būtų laikoma „transporto priemonės neatitiktis kitiems reikalavimams, susijusiems su leidimu motorinei transporto priemonei ir
(ar) jos priekabai dalyvauti viešajame eisme“. Iš abiejų sąvokų apibrėžimų nėra aišku, kokia transporto priemonės neatitiktis kitiems reikalavimams, susijusiems su leidimu motorinei transporto priemonei ir (ar) jos priekabai dalyvauti viešajame eisme, būtų laikoma dideliu transporto priemonės trūkumu, o kokia - nedideliu transporto priemonės trūkumu.
Svarstytina, ar tiek projekto 1 straipsnio 1 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 2 straipsni 8 dalyje, tiek projekto 1 straipsnio 2 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 2 straipsnio 44 dalyje nereikėtų nurodyti papildomų požymių, kuriems esant, transporto priemonės neatitiktis kitiems reikalavimams, susijusiems su leidimu motorinei transporto priemonei ir (ar) jos priekabai dalyvauti viešajame eisme, būtų laikoma dideliu, o kuriems esant, - nedideliu transporto priemonės trūkumu. 2. Atkreipiame dėmesį, kad pagal projekto 1 straipsnio
transporto priemonės trūkumas“ apibrėžimą pavojingais transporto priemonių trūkumais nebūtų laikomi tokių transporto priemonių priekabų trūkumai. Manytina, kad transporto priemonių priekabų trūkumai taip pat galėtų kelti tiesioginį ir neišvengiamą pavojų eismo saugumui arba daryti kenksmingą (neigiamą) poveikį aplinkai, t. y. būti vertinami kaip pavojingi transporto priemonės trūkumai. Pastebėtina ir tai, kad pagal projekto 1 straipsnio 1 dalyje dėstomas keičiamo įstatymo 2 straipsnio 8 dalies ir projekto 1 straipsnio 2 dalyje dėstomas keičiamo įstatymo 2 straipsnio 44 dalies nuostatas transporto priemonių priekabų neatitiktis reikalavimams, susijusiems su jų dalyvavimu viešajame transporte, atitinkamai būtų laikomi dideliu arba nedideliu transporto priemonės trūkumu. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projekto 1 straipsnio 3 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 2 straipsnio 47 dalies sąvokos „pavojingas transporto priemonės trūkumas” apibrėžimo nereikėtų papildyti, šalia transporto priemonių nurodant ir transporto priemonių priekabas.
Tokiu būdu transporto priemonių priekabų neatitiktis techniniams reikalavimams taip pat būtų vertinama kaip pavojingas transporto priemonės trūkumas. Departamento direktorius Dainius Zebleckis N. Azguridienė, tel. +370 5 209 6546, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. +370 5 209 6165, el. p. [email protected]
Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 2, 10 ir 25 straipsnių pakeitimo įstatymo projektO Nr. XIVP-2866 2023-10-04 Nr. 102-P-46 Vilnius Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkė Irena Haase, komiteto pirmininko pavaduotoja Agnė Širinskienė, nariai: Arvydas Anušauskas, Aušrinę Armonaitę Marius Matijošaitis, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Vilius Semeška, Algirdas Stončaitis, Andrius Vyšniauskas. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjai: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, vyriausioji specialistė Aidena Bacevičienė, padėjėjos: Meile Čeputienė, Rivena Zegerienė. Aplinkos viceministrė R. Radavičienė, Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos politikos grupės atstovai: vadovas V. Auglys, patarėjas P. Žvirblis, vyresnioji patarėja E. Auglienė, vyriausioji specialistė R. Gagienė, Aplinkos apsaugos politikos įgyvendinimo koordinavimo grupės atstovai: vadovas R. Sakalauskas, vyriausioji patarėja T. Leonova, Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos atstovai: direktoriaus pavaduotojos: J. Rūkštelienė, K. Malaškaitė, Teisės departamento direktorė L. Virvelienė, Veiklos organizavimo skyriaus vyriausiasis specialistas R. Širvinskas, Lietuvos transporto saugos administracijos direktoriaus pavaduotojas T. Kolendo, Susisiekimo ministerijos Kelių ir oro transporto politikos grupės Transporto saugos klausimais patarėjai: G. Pilipavičius, A. Karnilavičius, Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus vyriausiasis tyrėjas R. Vosylius. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
1 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto 1 straipsnio 1 dalimi Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 2 straipsnio 8 dalyje dėstomame sąvokos „Didelis transporto priemonės trūkumas“ apibrėžime siūloma nustatyti, kad dideliems transporto priemonės trūkumams priskiriami
„kiti Susisiekimo ministerijos ar jos įgaliotos institucijos tvirtinamų
motorinių transporto priemonių ir jų priekabų trūkumų sąraše nustatyti neatitikimai“. Atkreiptinas dėmesys, kad projekte nėra siūloma nustatyti kriterijų, pagal kuriuos Susisiekimo ministerija ar jos įgaliota institucija turėtų įrašyti į sąrašą konkrečius motorinių transporto priemonių ir jų priekabų trūkumus, kurie būtų laikomi dideliais transporto priemonės trūkumais. Svarstytina, ar tokių kriterijų nereikėtų nustatyti, o Susisiekimo ministerija ar jos įgaliota institucija, tvirtindama motorinių transporto priemonių ir jų priekabų didelių trūkumų sąrašą, įstatyme nustatytus kriterijus detalizuotų. Kitu atveju, nebūtų aišku, kokiais konkrečiai vertinimais remiantis būtų nuspręsta, kad atitinkami trūkumai turėtų būti įtraukti į motorinių transporto priemonių ir jų priekabų trūkumų, kurie būtų laikomi dideliais transporto priemonių trūkumais, sąrašą. Pastebėtina ir tai, kad projekto nuostatos „trūkumų sąraše nustatyti neatitikimai“ turinys nėra pakankamai aiškus ir vertintinas kaip stokojantis išbaigtumo, nes nėra aišku, ar turimi omenyje neatitikimai atitinkamiems transporto priemonių eismo saugos reikalavimams, ar neatitikimai kitiems reikalavimams. Svarstytina, ar projekto nuostatos nereikėtų patikslinti, pašalinant šį neaiškumą. Jeigu būtų pritarta aukščiau išdėstytai pastabai, vadovaujantis analogiškais argumentais, reikėtų patikslinti ir projekto 1 straipsnio 2 dalyje dėstomas keičiamo įstatymo 2 straipsnio 44 dalies nuostatas.
Pritarti Reikalavimai, susiję su leidimu motorinei TP ar priekabai dalyvauti viešajame eisme nurodyti keičiamo įstatymo 27 straipsnio
apžiūra, TP ir (ar) priekaba neapdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, nesumokėti valstybės nustatyti su transporto priemone ar jos dalyvavimu viešajame eisme susiję mokesčiai). Konkretūs reikalavimai nustatyti kituose teisės aktuose, pvz., Vyriausybės 2005 m. balandžio 21 d. nutarime Nr. 447 „Dėl Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo įgyvendinimo“[1], Mokesčio už Lietuvoje registruotas krovinines transporto priemones dydžių ir šio mokesčio mokėjimo, administravimo ir priežiūros tvarkos apraše[2], Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme[3]. Detalių reikalavimų sąvokose, nurodyti nėra galimybės, nes jie kyla iš kitų teisės aktų, kurių sąrašas nėra baigtinis. Atsižvelgiant į tai, keičiamo įstatymo 2 straipsnio 8 ir 44 ir dalis išdėstyti taip: „8.
Didelis transporto priemonės trūkumas (toliau – didelis trūkumas) – techninio patikrinimo kelyje arba privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros metu nustatytas transporto priemonės trūkumas, dėl kurio gali pablogėti jos sauga, kuris gali daryti poveikį aplinkai arba dėl kurio gali kilti pavojus kitiems eismo dalyviams, taip pat kiti motorinių transporto priemonių ir jų priekabų trūkumų, aptinkamų privalomosios techninės apžiūros ir techninio patikrinimo metu, sąraše nustatyti neatitikimai neatitiktis techniniams transporto priemonių reikalavimams, dėl kurios gali pablogėti šios transporto priemonės sauga arba kuri gali daryti neigiamą (kenksmingą) poveikį aplinkai, arba dėl kurios gali kilti pavojus kitiems eismo dalyviams, arba transporto priemonės neatitiktis kitiems reikalavimams, susijusiems su leidimu motorinei transporto priemonei ir (ar) jos priekabai dalyvauti viešajame eisme. Techninio patikrinimo kelyje arba privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros metu nustatyti keli Keli nedideli transporto priemonės trūkumai, nustatyti Susisiekimo ministerijos ar jos įgaliotos institucijos nustatytais atvejais atliekant privalomąją transporto priemonių techninę apžiūrą arba Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatytais atvejais atliekant techninį patikrinimą kelyje, laikomi dideliu transporto priemonės trūkumu.“ „44.
Nedidelis transporto priemonės trūkumas (toliau – nedidelis trūkumas) – techninio patikrinimo kelyje arba privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros metu nustatytas transporto priemonės trūkumas, nedarantis poveikio jos saugai arba aplinkai, taip pat kiti motorinių transporto priemonių ir jų priekabų trūkumų, aptinkamų privalomosios techninės apžiūros ir techninio patikrinimo metu, sąraše nustatyti neatitikimai neatitiktis techniniams transporto priemonių reikalavimams, nedaranti reikšmingo neigiamo poveikio šios transporto priemonės saugai arba kenksmingo (neigiamo) poveikio aplinkai, arba transporto priemonės neatitiktis kitiems reikalavimams, susijusiems su leidimu motorinei transporto priemonei ir (ar) jos priekabai dalyvauti viešajame eisme.“
3
2Atkreipiame dėmesį,
kad projekto 1 straipsnio 3 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 2 straipsnio 47 dalyje pateiktame sąvokos „pavojingas transporto priemonės trūkumas“ apibrėžime, priešingai nei projekto 1 straipsnio 1 ir 2 dalyse dėstomuose keičiamo įstatymo 2 straipsnio 8 ir 44 dalyse pateiktų sąvokų „didelis transporto priemonės trūkumas“ bei „nedidelis transporto priemonių trūkumas“ apibrėžimuose, pavojingi transporto priemonių trūkumai nesiejami su tokių transporto priemonių priekabų trūkumais.
Kyla abejonių, ar transporto priemonių priekabų trūkumai negalėtų kelti tiesioginio ir neišvengiamo pavojaus eismo saugumui arba daryti kenksmingą (neigiamą) poveikį aplinkai, t. y. būti vertinami kaip pavojingi transporto priemonės trūkumai. Pastebėtina ir tai, kad pagal projekto 2 straipsnio 2 dalyje dėstomas keičiamo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 24 punkto nuostatas Susisiekimo ministerija ar jos įgaliota institucija tvirtintų motorinių transporto priemonių ir (ar) jų priekabų trūkumų, kuriuos nustačius panaikinamas grėsmę eismo saugumui galinčių kelti arba keliančių ar kenksmingą (neigiamą) poveikį aplinkai galinčių daryti, ar darančių motorinių transporto priemonių ir (ar) priekabų privalomosios techninės apžiūros dokumentų galiojimas, sąrašą. Taigi, pagal pastarąją projekto nuostatą motorinių transporto priemonių priekabų trūkumai taip pat galėtų būti vertinami kaip keliantys grėsmę eismo saugumui arba darantys kenksmingą (neigiamą) poveikį aplinkai, t. y. kaip pavojingi transporto priemonės trūkumai. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar vertinamosios projekto nuostatos nereikėtų papildyti, nurodant, kad ir atitinkami transporto priemonių priekabų trūkumai gali būti vertinami kaip pavojingi transporto priemonių trūkumai. Pritarti Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 47 dalį išdėstyti taip: „47.
Pavojingas transporto priemonės trūkumas (toliau – pavojingas trūkumas) – techninio patikrinimo kelyje arba privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros metu nustatytas transporto priemonės trūkumas, neatitiktis techniniams transporto priemonių reikalavimams, kelianti tiesioginį ir neišvengiamą pavojų eismo saugumui arba daranti kenksmingą (neigiamą) poveikį aplinkai. Techninio patikrinimo kelyje arba privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros metu nustatyti keli Keli dideli transporto priemonės trūkumai, nustatyti Susisiekimo ministerijos ar jos įgaliotos institucijos nustatytais atvejais atliekant privalomąją transporto priemonių techninę apžiūrą arba Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatytais atvejais atliekant techninį patikrinimą kelyje, laikomi pavojingu trūkumu.“
5
straipsnio 5 dalimi siūloma papildyti keičiamo įstatymo 10 straipsnio 10 dalį
teisę stabdyti M₁ir N₁klasių transporto priemones ir tikrinti jų į aplinką išmetamų teršalų atitiktį techniniams motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimams“. Svarstytina, ar vertinamosios projekto nuostatos nereikėtų patikslinti, nustatant, kad ne Lietuvos transporto saugos administracija, o šios institucijos pareigūnai, turi teisę stabdyti bei tikrinti atitinkamas transporto priemones. Jeigu būtų pritarta šiai pastabai, atitinkamai reikėtų patikslinti ir keičiamo įstatymo 10 straipsnio 10 dalies 3 punkto nuostatas.
Kartu atkreipiame dėmesį, kad pagal projekto 2 straipsnio 6 dalimi keičiamo įstatymo 10 straipsnio 12¹dalyje siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą šioje dalyje nurodytas motorines transporto priemones turėtų teisę stabdyti ir tikrinti ne atitinkamos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės institucijos, bet aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai. Pritarti iš dalies Klausymų metu sutarus dėl formuluotės keičiamo įstatymo 10 straipsnio naują 12¹ dalį išdėstyti taip:
„12¹. Užtikrindama eismo saugumą ir siekdama
mažinti kenksmingą (neigiamą) poveikį aplinkai, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės institucija turi teisę stabdyti M₁, M₂, M₃, N₁, N₂, N₃ klasių transporto priemones ir tikrinti jų į aplinką išmetamų teršalų atitiktį techniniams motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimams.“
partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Specialiųjų tyrimų tarnyba
2 Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba (toliau – Specialiųjų tyrimų tarnyba), vadovaudamasi Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 5 dalies 4 punkto nuostatomis, atliko Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 2, 10 ir 25 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto[4] Nr. XIVP-2866 (toliau – Projektas) antikorupcinį vertinimą. Siekdami mažinti korupcijos rizikos veiksnių atsiradimo tikimybę, taip pat siekdami teisinio reguliavimo išsamumo, nuoseklumo, skaidrumo ir atsparumo korupcijai, teikiame žemiau išdėstytas pastabas ir pasiūlymus:
pasiūlymai: 1.1.
Transporto priemonių patikrinimą atliekantiems nekvalifikuotiems subjektams suteikiama teisė priimti prognozuojamojo pobūdžio sprendimus, kurių pagrindu galėtų būti panaikinamas techninės apžiūros galiojimas. Kyla rizika, kad nebus užtikrinamas tokių asmenų priimamų sprendimų pagrįstumas, objektyvumas ir atsiras sąlygos pasielgti nesąžiningai. Projekto 2 straipsnio 2 dalimi keičiamos Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – Įstatymas) 10 straipsnio 1 dalies 24 punkto nuostatos, nustatančios Susisiekimo ministerijos arba jos įgaliotos institucijos kompetenciją tvirtinti techninių reikalavimų neatitikimų (kuriuos nustačius panaikinamas grėsmę eismo saugumui keliančių motorinių transporto priemonių ir (ar) priekabų privalomosios techninės apžiūros dokumentų galiojimas) sąrašą ir motorinių transporto priemonių ir jų priekabų, kurios neatitinka techninių reikalavimų ir kelia grėsmę eismo saugumui, privalomosios techninės apžiūros dokumentų galiojimo panaikinimo tvarką. Atkreipiame dėmesį, kad Projekto siūlomomis nuostatomis išplečiamas motorinių transporto priemonių ir (ar) jų priekabų trūkumų, turinčių reikšmės privalomosios techninės apžiūros dokumentų galiojimo panaikinimui, turinys ir esmė – Projekto priėmimo atveju trūkumų sąrašas apimtų ne tik trūkumus /neatitikimus, kurie kelia grėsmę eismo saugumui (kaip nustato galiojantis Įstatymas), bet taip pat ir trūkumus, kurie gali kelti grėsmę eismo saugumui ir /ar gali daryti kenksmingą (neigiamą) poveikį aplinkai.
Specialiųjų tyrimų tarnybos vertinimu, Projekto priėmimo atveju motorinių transporto priemonių ir jų priekabų atitikties techniniams reikalavimams įvertinimą atliekantiems asmenims būtų suteikiamos teisės ne tik konstatuoti (kaip nustatoma galiojančiu Įstatymu) faktines aplinkybes (pavyzdžiui: kad motorinės transporto priemonė ir (ar) jų priekabos neatitinka techninių reikalavimų ir kelia realią grėsmę eismo saugumui), bet ir priimti prognozuojamo /sąlyginio pobūdžio sprendimus (pavyzdžiui: kad nors motorinė transporto priemonė ir (ar) jos priekaba patikrinimo metu ir nekelia realios grėsmės eismo saugumui, tačiau tokia grėsmė gali pasireikšti (dėl vienokių ar kitokių priežasčių /aplinkybių) ir pan.). Tokio sprendimo pagrindu motorinės transporto priemonės ir (ar) jų priekabos techninės apžiūros galiojimas galės būti panaikinamas. Atkreipiame dėmesį, kad Projektu siūlomų nuostatų įgyvendinimas susijęs (ir) su nespecializuoto /nekvalifikuoto pobūdžio (pavyzdžiui: sustabdžius kelyje) motorinių transporto priemonių ir
(ar) jų priekabų būklės patikros nustatytiems techniniams reikalavimams atlikimu: Projektu siūlomas nuostatas (ir jų pagrindu priimtus teisės aktus) įgyvendintų ne tik privalomąją techninę apžiūrą atliekantys asmenys (techninės apžiūros kontrolieriai), bet ir kiti įgalioti asmenys[5].
Šiuo atveju svarbu yra tai, kad:
priekabų privalomąją techninę apžiūrą atliekantiems asmenims keliami specialieji kvalifikaciniai ir reputacijos reikalavimai[6], o motorinių transporto priemonių ir (ar) jų priekabų atitikties nustatytiems techniniams reikalavimas vertinamo procedūros atliekamos atitinkamus reikalavimus (apimančius ne tik reikalavimus naudojamai įrangai, bet ir taikomoms procedūroms) atitinkančiose įmonėse[7]. Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, šiuo atveju maksimaliai užtikrinamos kvalifikuotos, objektyvios ir skaidrios motorinių transporto priemonių ir (ar) jų priekabų atitikties nustatytiems techniniams reikalavimams įvertinimo ir su tuo susijusių sprendimų priėmimo procedūros.
transporto priemonių ir jų priekabų, kurios neatitinka techninių reikalavimų ir kelia grėsmę eismo saugumui, privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros dokumentų galiojimo panaikinimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos transporto saugos administracijos direktoriaus 2022 m. liepos 28 d. įsakymu[8] Nr. 2BE-189, kelyje patikrintų motorinių transporto priemonių ir jų priekabų techninės apžiūros dokumentų galiojimas panaikinamas esant akivaizdiems transporto priemonių gedimams, trūkumams arba neatitikimams nustatytiems techniniams reikalavimams.
Šioms aplinkybėms konstatuoti nereikia turėti specialiųjų žinių, įgūdžių ar patirties (pavyzdžiui: konstatuoti, kad lyjant, sningant arba esant rūkui transporto priemonės vairuotojo pusėje neveikia stiklo valytuvas). Be to, vadovaujantis Įstatymo nuostatomis[9] atlikus pradinį techninį patikrinimą kelyje esant pagrįstam poreikiui gali būti atliekamas išsamesnis techninis patikrinimas techninės apžiūros įmonėje (kitaip sakant, motorinių transporto priemonių ir jų priekabų techninį patikrinimą kelyje atliekantiems policijos ir Lietuvos transporto saugos administracijos pareigūnams sudaromos sąlygos esant poreikiui kreiptis dėl kvalifikuoto patikrinimo atlikimo). Taigi, Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, nors galiojantys teisės aktai ir nustato atvejus, kada motorinių transporto priemonių ir (ar) jų priekabų atitikties nustatytiems techniniams reikalavimams įvertinimo ir su tuo susijusių sprendimų priėmimo procedūras gali atlikti specialiųjų žinių ir įgūdžių neturintys asmenys, tačiau tokie atvejai yra pateisinami dėl aplinkybių, kurių pagrindu tokie sprendimai gali būti priimami, akivaizdumo. Tačiau, kaip minėjome aukščiau, Projekto priėmimo atveju motorinių transporto priemonių ir jų priekabų atitikties techniniams reikalavimams įvertinimą atliekantiems nekvalifikuotiems asmenims būtų suteikiamos teisės ne tik konstatuoti faktines aplinkybes, bet ir priimti prognozuojamo /sąlyginio pobūdžio sprendimus. Šiuo atveju, mūsų manymu, kyla rizika, kad praktiškai įgyvendinant Projektu siūlomas nuostatas nebus užtikrinamas tokių asmenų priimamų sprendimų objektyvumas.
Be to, manytume, kad šiuo atveju didėja motorinių transporto priemonių ir jų priekabų atitikties techniniams reikalavimams įvertinimą atliekančių asmenų nesąžiningo elgesio pasireiškimo tikimybė (pavyzdžiui: kad atliekant transporto priemonės patikrinimą kelyje bus nepagrįstai „konstatuojama“ žalingų padarinių /grėsmių atsiradimo rizika), o tai laikytina korupcijos rizikos veiksniu. Atsižvelgdami į aukščiau išdėstytą manytume, kad kyla pagrįstų abejonių, ar visais atvejais įgyvendinant Projektu siūlomas nuostatas ir atliekant motorinės transporto priemonės įvertinimo kelyje nustatytiems techniniams reikalavimams procedūras bus užtikrinamas priimamų sprendimų pagrįstumas, objektyvumas ir skaidrumas. Nepritarti Pažymėtina, kad transporto priemonių (toliau – TP) taršos kontrolė kelyje nėra nauja Aplinkos apsaugos departamento (toliau – AAD) ir LTSA funkcija. LTSA, vykdydama TP pradinius techninius patikrinimus kelyje[10], tikrina M₂, M₃, N₂, N₃ klasių, t. y. komercinei veiklai naudojamų autobusų, sunkiųjų krovininių TP keliamos aplinkos taršos atitiktį reikalavimams, nustatytiems LTSA direktoriaus įsakymu patvirtintuose Techniniuose motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimuose[11] (toliau – Techniniai reikalavimai), o pagal Projekto nuostatas papildomai tikrins lengvųjų transporto priemonių (M₁ ir N₁ klasės) atitiktį aplinkos taršos reikalavimams. AAD pareigūnai pagal Projekto nuostatas vykdys jiems įprastas Aplinkos apsaugos įstatymo, Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo[12] ir jų įgyvendinamuosiuose teisės aktuose numatytas funkcijas – kontroliuos ar asmenys dalyvauja eisme su TP atitinkančiomis joms nustatytas išmetamų teršalų normas.
Šiuo metu AAD pareigūnai TP taršos kontrolę vykdo vadovaudamiesi Aplinkos ministro įsakymais patvirtintais dokumentais[13]
AAD nepavedama. Pažymėtina, kad tiek Aplinkos ministro patvirtintuose dokumentuose, tiek Techniniuose reikalavimuose nustatytos išmetamų teršalų normos ir matavimų procedūros atitinka ES direktyvose[14] nustatytas išmetamų teršalų matavimų procedūras ir normas. Kontrolė ir toliau bus vykdoma instrumentiniais matavimais naudojant metrologiškai patikrintą įrangą, atsižvelgiant į Metrologijos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatą, kad teisinis metrologinis reglamentavimas taikomas matavimo priemonėms, kurios naudojamos atliekant matavimus, kai nuo matavimo rezultatų priklauso baudžiamosiose, administracinių nusižengimų ar civilinėse bylose skiriamos baudos arba turtinės žalos atlyginimo dydis. Išmetamų teršalų matavimas metrologiškai patikrinta matavimų įranga užtikrina pareigūnų priimamų sprendimų, nustačius neatitikimą taršos normoms, objektyvumą. TP taršos kontrolė kaip ir iki šiol bus vykdoma vadovaujantis Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 4 straipsnyje įtvirtintais kontrolės principais, tame tarpe, sprendimų priėmimo savarankiškumo ir pareigūnų asmeninės atsakomybės už priimtus sprendimus principu, objektyvumo principu, nepiktnaudžiavimo valdžia principu.
AAD ir LTSA pareigūnai turi tam reikalingą išsilavinimą, kvalifikacijas, praktinę patirtį, jų žinios ir įgūdžiai pagal poreikį yra tobulinami mokymuose. 2. Specialiųjų tyrimų tarnyba
pasiūlymai:
laikomi dideliu trūkumu“ taikymo galimybės, nors nedideli trūkumai (nepriklausomai nuo jų skaičiaus) tokiais (dideliais trūkumais) virsti negali. Minėtos galimybės taikymo sąlygų išplėtimas yra naudingas transporto priemonių techninę apžiūrą atliekančioms įmonėms. Projekto 1 straipsniu siūlomi Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – Įstatymas) 2 straipsnio 8 ir 44 dalimis nustatytų „didelių“ ir „nedidelių“ transporto priemonių trūkumų sąvokų pakeitimai. Nors Projektu nekeičiama minėtų sąvokų apibrėžties esmė, Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, dalis minėtų nuostatų yra svarstytinos keliais aspektais:
laikomas transporto priemonės trūkumas, nedarantis poveikio jos saugai arba aplinkai, taip pat kiti motorinių transporto priemonių ir jų priekabų trūkumų sąraše nustatyti neatitikimai. Pagal Projektu siūlomas Įstatymo 2 straipsnio
priemonės trūkumas, dėl kurio gali pablogėti jos sauga, kuris gali daryti neigiamą poveikį aplinkai arba dėl kurio gali kilti pavojus kitiems eismo dalyviams, taip pat kiti motorinių transporto priemonių ir jų priekabų trūkumų sąraše nustatyti neatitikimai.
Keli nedideli transporto priemonės trūkumai Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatytais atvejais būtų laikomi dideliu trūkumu. Taigi, tiek pagal galiojantį Įstatymą, tiek ir pagal Projektu siūlomą teisinį reglamentavimą „didelių“ transporto priemonių trūkumų atskirties (atribojimo) nuo „nedidelių“ transporto priemonės trūkumų kriterijai susiję su žalingų padarinių transporto priemonės saugai, aplinkai ir /ar kitų eismo dalyvių saugumui pasireiškimo tikimybe. Šiuo atveju svarbu yra tai, kad (atsižvelgiant į tiek galiojančiame Įstatyme nustatytos, tiek ir į Projektu siūlomos sąvokos turinį) „nedideli“ transporto priemonių trūkumai neturi ir negali turėti reikšmės tokių neigiamų padarinių atsiradimui. Dėl minėtos aplinkybės manytume, kad Įstatymo (taip pat Projektu siūlomos) 2 straipsnio 8 dalies nuostatos ta apimtimi, kad „dideliu trūkumu“ būtų laikomi keli nedideli transporto priemonės trūkumai yra svarstytini pagrįstumo ir logiškumo aspektais, kadangi nedideli trūkumai, kurie neturi /nedaro neigiamo poveikio transporto priemonių saugai arba aplinkai, nepriklausomai nuo jų skaičiaus iš esmės negali „pavirsti“ („dideliais“) trūkumais, dėl kurių gali pablogėti transporto priemonės sauga, atsirasti neigiamas poveikis aplinkai arba kilti pavojus kitiems eismo dalyviams.
Pritarti iš dalies Sąvoką tikslinti atsižvelgiant į ES direktyvų[15] - Direktyvos 2014/45/ES (7 straipsnio 2 dalies a) punkto) ir Direktyvos 2014/47/ES (12 straipsnio 2 dalies a) punkto) - nuostatas, nustatančias TP trūkumų priskyrimą nedidelių trūkumų grupei („nedideli trūkumai, nedarantys didelio poveikio transporto priemonės saugai arba aplinkai, ir kiti nežymūs neatitikties faktai“ (angl. minor deficiencies having no significant effect on the safety of the vehicle or impact on the environment, and other minor non-compliances). Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 44 dalį išdėstyti taip:
„44. Nedidelis transporto priemonės trūkumas (toliau –
nedidelis trūkumas) – techninio patikrinimo kelyje arba privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros metu nustatytas transporto priemonės trūkumas, nedarantis poveikio jos saugai arba aplinkai, taip pat kiti motorinių transporto priemonių ir jų priekabų trūkumų, aptinkamų privalomosios techninės apžiūros ir techninio patikrinimo metu, sąraše nustatyti neatitikimai neatitiktis techniniams transporto priemonių reikalavimams, nedaranti reikšmingo neigiamo poveikio šios transporto priemonės saugai arba kenksmingo (neigiamo) poveikio aplinkai, arba transporto priemonės neatitiktis kitiems reikalavimams, susijusiems su leidimu motorinei transporto priemonei ir (ar) jos priekabai dalyvauti viešajame eisme.“
2023-07-25 2.1.2.
Nors minėtų sąvokų nustatymas Įstatyme[16] yra susijęs su Europos Sąjungos direktyvų įgyvendinimu, atkreipiame dėmesį, kad pagal 2014 m. balandžio 3 d. Europos parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/45/ES „Dėl motorinių transporto priemonių ir jų priekabų periodinės techninės apžiūros, kuria panaikinama Direktyva 2009/40/EB“ (toliau – Direktyva) 7 straipsnio nuostatas[17]:
didelio poveikio transporto priemonės saugai arba aplinkai, ir kiti nežymūs neatitikties faktai“ (taigi, skirtingai nei apibrėžiama nacionaliniu Įstatymu, turintys nežymų neigiamą poveikį transporto priemonės saugai arba aplinkai);
nuostatas kelis trūkumus leidžiama priskirti prie didesnių trūkumų grupės, pagal Direktyvą tai siejama su atvejais, kada keli trūkumai nustatomi pagal tą pačią tikrinimo sritį (pavyzdžiui: stabdymo įranga) ir jeigu galima įrodyti, kad dėl bendro tų trūkumų poveikio kyla didesnis pavojus kelių saugai. Atsižvelgdami į tai, kad Įstatymas (taip pat Projektu siūlomos) nuostatos nereglamentuoja „kelių nedidelių trūkumų“ priskyrimo „dideliems trūkumams“ sąlygų /kriterijų (pavyzdžiui, kaip numato Direktyva), manome, kad Įstatymo (Projektu siūlomos) 2 straipsnio 44 dalies nuostatos svarstytinos teisinio aiškumo ir pagrįstumo aspektais. Nepritarti Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 8 ir 47 dalyse nustatytų sąvokų „didelis trūkumas“ ir „pavojingas trūkumas“ apibrėžtyse nustatyta, kad keli nedideli arba dideli transporto priemonės trūkumai Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatytais atvejais laikomi atitinkamai dideliu arba pavojingu trūkumu.
Šias nuostatas įgyvendina M₂, M₃, N₂, N₃, O₃, O₄ klasių kelių transporto priemonių ir T₁b, T₂b, T₃b, T₄.₁b, T₄.₂b, T₄.₃b, T₅ kategorijų ratinių traktorių techninių patikrinimų organizavimo Lietuvos Respublikos keliuose taisyklių[18] 11 punktas, nustatantis sąlygas ir aplinkybes kuriomis tai atliekama:
„11. Būklės patikrinimo metu nustatyti du dideli
transporto priemonės vienos srities trūkumai laikomi vienu pavojingu transporto priemonės trūkumu, o nustatyti du nedideli transporto priemonės vienos srities trūkumai arba keturi skirtingų sričių nedideli trūkumai, kurie nebuvo pašalinti praėjus 30 kalendorinių dienų nuo paskutinės privalomosios techninės apžiūros ar paskutinio techninio patikrinimo, – vienu dideliu transporto priemonės trūkumu.“
2023-07-25
trūkumų fakto nustatymas yra pagrindas konstatuoti, kad transporto priemonė yra techniškai netvarkinga. Tokiais atvejais transporto priemonės savininkas /valdytojas, pašalinęs nustatytus trūkumus, turi teisę[19]:
(taikomi mažesni techninės apžiūros įkainiai[20]);
bendrieji techninės apžiūros įkainiai). Taigi, Projekto nuostatos, pagal kurias keli nedideli transporto priemonės trūkumai (Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone – nepagrįstai) prilyginami dideliam /dideliems transporto priemonės trūkumams, gali būti naudingos transporto priemonių technines apžiūras atliekančioms įmonėms, kadangi sudaro sąlygas gauti didesnę finansinę naudą.
Nepritarti Transporto priemonės valdytojams sudarytos galimybės nesutikti su techninės apžiūros rezultatais ir juos apskųsti, todėl manytina, kad pastabose pateiktos prielaidos yra nepagrįstos – Privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros atlikimo tvarkos aprašo[21] 49 punktas nustato:
„49. Valdytojas, nesutinkantis su privalomosios
apžiūros rezultatais, gali pateikti techninės apžiūros įmonei skundą, kuris nagrinėjamas techninės apžiūros įmonės vadovo nustatyta tvarka. Jeigu valdytojas nesutinka su skundo nagrinėjimo techninės apžiūros įmonėje rezultatais, jis gali pateikti Administracijai (LTSA) skundą, kuris nagrinėjamas Administracijos nustatyta tvarka. Jeigu valdytojas nesutinka su skundo nagrinėjimo Administracijoje rezultatais, skundas teikiamas ir nagrinėjamas Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka.“
2023-07-25
trūkumų sąvokas atitinkamais („dideliais“ ir „nedideliais“) trūkumais būtų laikomi ir kiti motorinių transporto priemonių ir jų priekabų trūkumų sąraše nustatyti neatitikimai. Iš minėtų Projekto nuostatų neaišku, ar kiti motorinių transporto priemonių ir jų priekabų trūkumų sąraše nustatyti neatitikimai, būsiantys priskirti dideliems ir nedideliems transporto priemonės trūkumams, privalės atitikti atitinkamai nedidelius ir didelius trūkumus kvalifikuojančius kriterijus (pavyzdžiui: ar kiti motorinių transporto priemonių ir jų priekabų sąraše nustatyti nedideli trūkumai savo pobūdžiu privalės daryti /nedaryti poveikio transporto priemonės saugai ir /arba aplinkai ir pan.).
Siekiant teisinio aiškumo, išvengiant kitų motorinių transporto priemonių ir jų priekabų trūkumų sąrašus nustatančių subjektų diskrecijos bei nepagrįsto kitų trūkumų priskyrimo dideliems / nedideliems trūkumams, siūlytume apsvarstyti Projekto /galiojančio įstatymo nuostatų tobulinimo tikslingumą. Atlikus Projekto antikorupcinį vertinimą darytina išvada, kad Projektu siūlomas teisinis reglamentavimas gali būti ydingas antikorupciniu požiūriu, kadangi:
priemonių atitikties nustatytiems reikalavimams patikrą ir vertinimą atliekančių asmenų diskrecijai ir nesąžiningam elgesiui; neužtikrina priimamų sprendimų objektyvumo ir skaidrumo;
transporto priemonės trūkumams;
transporto priemonių ir jų priekabų trūkumų priskyrimo dideliems /nedideliems trūkumus priimančių subjektų diskrecijai;
sudarytų palankesnes sąlygas techninę apžiūrą atliekančioms įmonėms nepagrįstai gauti didesnę finansinę naudą.
Pritarti Reikalavimai, susiję su leidimu motorinei TP ar priekabai dalyvauti viešajame eisme nurodyti keičiamo įstatymo 27 straipsnio
apžiūra, TP ir (ar) priekaba neapdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, nesumokėti valstybės nustatyti su transporto priemone ar jos dalyvavimu viešajame eisme susiję mokesčiai). Konkretūs reikalavimai nustatyti kituose teisės aktuose, pvz., Vyriausybės 2005 m. balandžio 21 d. nutarime Nr. 447 „Dėl Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo įgyvendinimo“[22], Mokesčio už Lietuvoje registruotas krovinines transporto priemones dydžių ir šio mokesčio mokėjimo, administravimo ir priežiūros tvarkos apraše[23], Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme[24]. Detalių reikalavimų sąvokose, nurodyti nėra galimybės, nes jie kyla iš kitų teisės aktų, kurių sąrašas nėra baigtinis. Atsižvelgiant į tai, keičiamo įstatymo 2 straipsnio 8 ir 44 ir dalis išdėstyti taip: „8.
Didelis transporto priemonės trūkumas (toliau – didelis trūkumas) – techninio patikrinimo kelyje arba privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros metu nustatytas transporto priemonės trūkumas, dėl kurio gali pablogėti jos sauga, kuris gali daryti poveikį aplinkai arba dėl kurio gali kilti pavojus kitiems eismo dalyviams, taip pat kiti motorinių transporto priemonių ir jų priekabų trūkumų, aptinkamų privalomosios techninės apžiūros ir techninio patikrinimo metu, sąraše nustatyti neatitikimai neatitiktis techniniams transporto priemonių reikalavimams, dėl kurios gali pablogėti šios transporto priemonės sauga arba kuri gali daryti neigiamą (kenksmingą) poveikį aplinkai, arba dėl kurios gali kilti pavojus kitiems eismo dalyviams, arba transporto priemonės neatitiktis kitiems reikalavimams, susijusiems su leidimu motorinei transporto priemonei ir (ar) jos priekabai dalyvauti viešajame eisme. Techninio patikrinimo kelyje arba privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros metu nustatyti keli Keli nedideli transporto priemonės trūkumai, nustatyti Susisiekimo ministerijos ar jos įgaliotos institucijos nustatytais atvejais atliekant privalomąją transporto priemonių techninę apžiūrą arba Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatytais atvejais atliekant techninį patikrinimą kelyje, laikomi dideliu transporto priemonės trūkumu.“ „44.
Nedidelis transporto priemonės trūkumas (toliau – nedidelis trūkumas) – techninio patikrinimo kelyje arba privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros metu nustatytas transporto priemonės trūkumas, nedarantis poveikio jos saugai arba aplinkai, taip pat kiti motorinių transporto priemonių ir jų priekabų trūkumų, aptinkamų privalomosios techninės apžiūros ir techninio patikrinimo metu, sąraše nustatyti neatitikimai neatitiktis techniniams transporto priemonių reikalavimams, nedaranti reikšmingo neigiamo poveikio šios transporto priemonės saugai arba kenksmingo (neigiamo) poveikio aplinkai, arba transporto priemonės neatitiktis kitiems reikalavimams, susijusiems su leidimu motorinei transporto priemonei ir (ar) jos priekabai dalyvauti viešajame eisme.“
teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų pasiūlymai: negauta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
komiteto patobulintam Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 2, 10 ir 25 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-2866 ir komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: už – 9, prieš – 0, susilaikė – 0. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Julius Sabatauskas, Irena Haase, Agnė Širinskienė. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkė Irena Haase Komiteto biuro patarėja I.
Leonavičiūtė [1] Prieiga internetu: https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.479B13E87700/asr. [2] Patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 21 d. nutarimu Nr. 447.
447Prieiga internetu: https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.479B13E87700/asr.
[3] Prieiga internetu: https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.4961DA7FA79F/asr. [4] Prieiga internetu: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/462dde70053911eebc0bd16e3a4d3b97?jfwid=k5bz8lpq2. [5] Pavyzdžiui: policijos pareigūnai (pagal Įstatymo 25 straipsnio 7 dalies 1 punkto nuostatas turintys teisę panaikinti visų motorinių transporto priemonių ir (ar) priekabų privalomosios techninės apžiūros dokumentų galiojimą) ir Lietuvos transporto saugos administracijos pareigūnai (pagal Įstatymo 25 straipsnio
priemonių ir (ar) priekabų, kurių didžiausioji leidžiamoji masė didesnė kaip 3
vežti daugiau kaip aštuonis keleivius, neįskaitant vairuotojo, privalomosios techninės apžiūros dokumentų galiojimą). [6] Pagal įstatymo 2 straipsnio 58 punkto nuostatas „Privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros kontrolierius – privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros įmonėje dirbantis asmuo, turintis Susisiekimo ministerijos arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka suteiktą teisę atlikti privalomąją techninę apžiūrą“, o Įstatymo 29¹ straipsnis nustato konkrečius reikalavimus techninės apžiūros kontrolieriams (pavyzdžiui: kad kontrolierius privalo turėti aukštąjį išsilavinimą, įgytą baigus transporto inžinerijos arba mechanikos inžinerijos studijas; turėti žinių kelių transporto priemonių mechanikos, dinamikos, vidaus degimo variklių, medžiagų ir medžiagų apdirbimo, elektronikos, elektros, elektroninių transporto priemonės dalių, informacinių technologijų taikymo srityse; būti nepriekaištingos reputacijos; būti išlaikęs kvalifikacinį egzaminą ir kt.
Prieiga internetu: https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.479B13E87700/asr. [3] Prieiga internetu: https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.4961DA7FA79F/asr. [4] Prieiga internetu: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/462dde70053911eebc0bd16e3a4d3b97?jfwid=k5bz8lpq2. [5] Pavyzdžiui: policijos pareigūnai (pagal Įstatymo 25 straipsnio 7 dalies 1 punkto nuostatas turintys teisę panaikinti visų motorinių transporto priemonių ir (ar) priekabų privalomosios techninės apžiūros dokumentų galiojimą) ir Lietuvos transporto saugos administracijos pareigūnai (pagal Įstatymo 25 straipsnio
priemonių ir (ar) priekabų, kurių didžiausioji leidžiamoji masė didesnė kaip 3
vežti daugiau kaip aštuonis keleivius, neįskaitant vairuotojo, privalomosios techninės apžiūros dokumentų galiojimą). [6] Pagal įstatymo 2 straipsnio 58 punkto nuostatas „Privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros kontrolierius – privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros įmonėje dirbantis asmuo, turintis Susisiekimo ministerijos arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka suteiktą teisę atlikti privalomąją techninę apžiūrą“, o Įstatymo 29¹ straipsnis nustato konkrečius reikalavimus techninės apžiūros kontrolieriams (pavyzdžiui: kad kontrolierius privalo turėti aukštąjį išsilavinimą, įgytą baigus transporto inžinerijos arba mechanikos inžinerijos studijas; turėti žinių kelių transporto priemonių mechanikos, dinamikos, vidaus degimo variklių, medžiagų ir medžiagų apdirbimo, elektronikos, elektros, elektroninių transporto priemonės dalių, informacinių technologijų taikymo srityse; būti nepriekaištingos reputacijos; būti išlaikęs kvalifikacinį egzaminą ir kt. Įstatymo 6² straipsnis nustato reikalavimus kontrolierių nepriekaištingai reputacijai. [7] Pagal Įstatymo 2 straipsnio 57 punkto nuostatas „Privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros įmonė – juridinis asmuo, kuriam suteikta teisė atlikti motorinių transporto priemonių ir jų priekabų privalomąją techninę apžiūrą“, o pagal Įstatymo 29 straipsnio 4 dalies nuostatas Privalomąsias technines apžiūras ir technines ekspertizes atlieka įmonės, kurioms suteikta teisė verstis šia veikla.
Techninės apžiūros įmonės turi būti akredituotos kaip A tipo kontrolės įstaigos pagal tarptautinį standartą LST EN ISO/IEC 17020
„Atitikties įvertinimas. Reikalavimai, keliami įvairių tipų kontrolės įstaigų
veiklai (ISO/IEC 17020)“. Techninės apžiūros įmonės privalo turėti ir naudoti įrangą ir prietaisus, kurie yra įtraukti į įrangos ir prietaisų, kurių reikia privalomajai techninei apžiūrai atlikti, sąrašą ir atitinka jiems taikomus reikalavimus ir kt. [8] Prieiga internetu: https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/3f0af4200e6d11edb4cae1b158f98ea5. [9] Įstatymo 2 straipsnio 71 dalis nustato, kad „Techninis patikrinimas kelyje – policijos ir (ar) Lietuvos transporto saugos administracijos atliekamas netikėtas M2, M3, N2, N3, O3, O4 klasių transporto priemonių, T1b, T2b, T3b, T4.1b, T4.2b, T4.3b ir T5 kategorijų ratinių traktorių, kurie dažniausiai naudojami viešuosiuose keliuose vežimams už atlygį ir kurių didžiausiasis projektinis greitis yra didesnis kaip 40 km/h, techninės būklės, krovinio išdėstymo ir (ar) pritvirtinimo patikrinimas kelyje.
Techninį patikrinimą sudaro pradinis techninis patikrinimas kelyje ir esant pagrįstam poreikiui išsamesnis techninis patikrinimas techninės apžiūros įmonėje“. [10] Patikrinimai vykdomi M₂, M₃, N₂, N₃, O₃, O₄ klasių kelių transporto priemonių ir T₁b, T₂b, T₃b, T₄.₁b, T₄.₂b, T₄.₃b, T₅ kategorijų ratinių traktorių techninių patikrinimų organizavimo Lietuvos Respublikos keliuose taisyklėse, patvirtintose Vyriausybės 2005 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 403, nustatyta tvarka. [11] Patvirtinti LTSA direktoriaus 2022 m. spalio 20 d. įsakymu Nr. 2BE-260. [12] Pagal 3 straipsnio 1 dalies 5 punktą AAD kontroliuoja, ar fiziniai ir juridiniai asmenys laikosi nustatytų teršalų išmetimo ir išleidimo į aplinką bei aplinkos kokybės reikalavimų normų. [13] aplinkos apsaugos normatyviniai dokumentai: „Automobiliai su benzininiais (kibirkštinio uždegimo) varikliais. Anglies monoksidas išmetamosiose dujose. Normos ir matavimo metodai. LAND 14–2015“ ir „Automobiliai su dyzeliniais (uždegimo suspaudimu) varikliais. Išmetamųjų dujų dūmingumas. Normos ir matavimo metodai. LAND 15–2015“, patvirtintais LR aplinkos ministro 2000 m. įsakymu Nr. 89.
įstatymų pažeidimais įtariamų asmenų transporto priemonių stabdymo bei apžiūros tvarka, patvirtinta LR aplinkos ministro 2003 m. rugpjūčio 8 d. įsakymu Nr. 418. [14] 2014 m. balandžio 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/47/ES dėl Sąjungoje važinėjančių komercinių transporto priemonių techninio patikrinimo kelyje, kuria panaikinama Direktyva 2000/30/EB, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2021 m. birželio 29 d. Komisijos deleguotąja direktyva (ES) 2021/1716 ir 2014 m. balandžio 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/45/ES dėl motorinių transporto priemonių ir jų priekabų periodinės techninės apžiūros, kuria panaikinama Direktyva 2009/40/EB. [15] 2014 m. balandžio 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/45/ES dėl motorinių transporto priemonių ir jų priekabų periodinės techninės apžiūros, kuria panaikinama Direktyva 2009/40/EB ir 2014 m. balandžio 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/47/ES dėl Sąjungoje važinėjančių komercinių transporto priemonių techninio patikrinimo kelyje, kuria panaikinama Direktyva 2000/30/EB, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2021 m. birželio 29 d. Komisijos deleguotąja direktyva (ES) 2021/1716. [16] „Didelių“ ir „nedidelių“ transporto priemonės trūkumų sąvokos nustatytos 018 m. gegužės 10 d. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 2 ir 25 straipsnių pakeitimo įstatymu Nr. XIII-1139. Prieiga internetu: https://www.e-tar.lt/portal/legalAct.html?documentId=4eb8cd60584211e89f00961ca6c2310f. [17] Prieiga internetu: https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/HTML/?uri=CELEX:32014L0045&qid=1686826341685. [18] Patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 403.
403Prieiga internetu: https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.5BD0E6CE167F/asr.
[19] Prieiga internetu: https://www.e-tar.lt/portal/legalAct.html?documentId=ef87fc30506c11edbc04912defe897d1. [20] Prieiga internetu: http://www.mtac.lt/lt/kainos/. [21] Patvirtintas Susisiekimo ministro 2008 m. spalio 24 d. įsakymu Nr. 3-406. Prieiga internetu: https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.2298555622BF/asr . [22] Prieiga internetu: https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.479B13E87700/asr. [23] Patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 21 d. nutarimu Nr. 447. Prieiga internetu: https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.479B13E87700/asr. [24] Prieiga internetu: https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.4961DA7FA79F/asr.