Projekto lyginamasis variantas
4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„Nepavojingųjų atliekų šalinimas į jūrą, kai šalinamas 5 kubinių metrų
ir didesnis, bet mažesnis kaip 50 15 kubinių metrų nepavojingųjų atliekų kiekis, užtraukia baudą nuo aštuonių tūkstančių iki keturiolikos tūkstančių eurų.“
netekusia galios 70 straipsnio 5 dalį
„Nepavojingųjų atliekų šalinimas į jūrą, kai šalinamas 50 kubinių
metrų ir didesnis nepavojingųjų atliekų kiekis, užtraukia baudą nuo keturiolikos tūkstančių iki dvidešimt trijų tūkstančių eurų.“
straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:
„Nepavojingųjų atliekų šalinimas į jūrą, padarytas pakartotinai, kai
šalinamas 5 kubinių metrų ir didesnis, bet mažesnis kaip 50 15 kubinių metrų nepavojingųjų atliekų kiekis, užtraukia baudą nuo dešimt tūkstančių iki dvidešimt trijų tūkstančių eurų.“
netekusia galio 72 straipsnio 10 dalį. „Nepavojingųjų atliekų šalinimas į jūrą, padarytas pakartotinai, kai šalinamas 50 kubinių metrų ir didesnis nepavojingųjų atliekų kiekis, užtraukia baudą nuo dvidešimt trijų tūkstančių iki keturiasdešimt tūkstančių eurų.“
straipsnio pakeitimas
taip:
„Pavojingųjų atliekų šalinimas į jūrą, kai šalinamas 5 kubinių metrų ir
didesnis, bet mažesnis kaip 50 7 kubinių metrų pavojingųjų atliekų kiekis, užtraukia baudą nuo septyniolikos tūkstančių iki trisdešimt tūkstančių eurų.“
netekusia galios 73 straipsnio 5 dalį. „ Pavojingųjų atliekų šalinimas į jūrą, kai šalinamas 50 kubinių metrų ir didesnis pavojingųjų atliekų kiekis, užtraukia baudą nuo keturiasdešimt tūkstančių iki septyniasdešimt tūkstančių eurų.“ 3.
Pakeisti 73 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip“
„Pavojingųjų atliekų šalinimas į jūrą, padarytas pakartotinai, kai
šalinamas 5 kubinių metrų ir didesnis, bet mažesnis kaip 50 7 kubinių metrų pavojingųjų atliekų kiekis, užtraukia baudą nuo trisdešimt tūkstančių iki penkiasdešimt penkių tūkstančių eurų.“
dalį. „ Pavojingųjų atliekų šalinimas į jūrą, padarytas pakartotinai, kai šalinamas 50 kubinių metrų ir didesnis pavojingųjų atliekų kiekis, užtraukia baudą nuo septyniasdešimt tūkstančių iki vieno šimto penkiasdešimt tūkstančių eurų.“
straipsnio pakeitimas
straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„Nepavojingųjų atliekų išmetimas į aplinką, kai išmestas 5 kubinių
metrų ir didesnis, bet mažesnis kaip 50 15 kubinių metrų nepavojingųjų atliekų kiekis, užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių dviejų tūkstančių aštuonių šimtų iki šešių tūkstančių eurų.“
netekusia galios 90 straipsnio 4 dalį. „Nepavojingųjų atliekų išmetimas į aplinką, kai išmestas 50 kubinių metrų ir didesnis nepavojingųjų atliekų kiekis, užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio septynių šimtų iki šešių tūkstančių eurų.“
straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„Nepavojingųjų atliekų išmetimas į aplinką,
padarytas pakartotinai, kai išmestas 5 kubinių metrų ir didesnis, bet mažesnis kaip 50 15 kubinių metrų nepavojingųjų atliekų kiekis, užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio septynių šimtų iki keturių trijų tūkstančių keturių šimtų iki aštuonių tūkstančių eurų.“
dalį.
„Nepavojingųjų atliekų išmetimas į aplinką, padarytas pakartotinai, kai išmestas 50 kubinių metrų ir didesnis nepavojingųjų atliekų kiekis, užtraukia baudą nuo trijų tūkstančių iki aštuonių tūkstančių eurų.“
straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„Pavojingųjų atliekų išmetimas į aplinką, kai išmestas 5 kubinių metrų
ir didesnis, bet mažesnis kaip 50 7 kubinių metrų pavojingųjų atliekų kiekis, užtraukia baudą nuo aštuonių šešiolikos tūkstančių iki keturiolikos dvidešimt aštuonių tūkstančių eurų. 2. Pripažinti netekusia galios 91 straipsnio 5 dalį. „Pavojingųjų atliekų išmetimas į aplinką, kai išmestas 50 kubinių metrų ir didesnis pavojingųjų atliekų kiekis, užtraukia baudą nuo dvidešimt tūkstančių iki trisdešimt penkių tūkstančių eurų.“
straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:
„Pavojingųjų atliekų išmetimas į aplinką, padarytas pakartotinai, kai išmestas
pavojingųjų atliekų kiekis, užtraukia baudą nuo keturiolikos dvidešimt aštuonių tūkstančių iki trisdešimt šešiasdešimt tūkstančių eurų. 4. Pripažinti netekusia galios 91 straipsnio 10 dalį. „Pavojingųjų atliekų išmetimas į aplinką, padarytas pakartotinai, kai išmestas 50 kubinių metrų ir didesnis pavojingųjų atliekų kiekis, užtraukia baudą nuo trisdešimt penkių tūkstančių iki septyniasdešimt tūkstančių eurų.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia:
Seimo nariai: Simonas Gentvilas Irena Haase Vilius Semeška
Projekto Nr. XIVP-2857(2) lyginamasis variantas
Pakeisti 37 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) Lietuvos transporto saugos administracijos įgalioti pareigūnai, kitų valstybinę kelių transporto kontrolę atliekančių viešojo administravimo subjektų įgalioti pareigūnai – dėl šio įstatymo 90 straipsnio 3, 4, 7, 8 dalyse, 91 straipsnio 3, 4, 5, 8, 9, 10 dalyse numatytų pažeidimų, padarytų keliuose ir kelių apsaugos zonose:“. 2 straipsnis. 72 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 72 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„Nepavojingųjų atliekų šalinimas į jūrą, kai šalinamas 5 kubinių metrų
ir didesnis, bet mažesnis kaip 50 15 kubinių metrų nepavojingųjų atliekų kiekis, užtraukia baudą nuo aštuonių vienuolikos tūkstančių iki keturiolikos trisdešimt tūkstančių eurų.“
„Nepavojingųjų atliekų šalinimas į jūrą, kai šalinamas 50 kubinių
metrų ir didesnis nepavojingųjų atliekų kiekis, užtraukia baudą nuo keturiolikos tūkstančių iki dvidešimt trijų tūkstančių eurų.“
3Pakeisti 72 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:
„Nepavojingųjų atliekų šalinimas į jūrą, padarytas pakartotinai, kai
šalinamas 5 kubinių metrų ir didesnis, bet mažesnis kaip 50 15 kubinių metrų nepavojingųjų atliekų kiekis, užtraukia baudą nuo dešimt keturiolikos tūkstančių iki dvidešimt trijų trisdešimt dviejų tūkstančių eurų.“
4Pripažinti netekusia galio 72 straipsnio 10 dalį. „Nepavojingųjų atliekų šalinimas į jūrą, padarytas pakartotinai, kai
šalinamas 50 kubinių metrų ir didesnis nepavojingųjų atliekų kiekis, užtraukia baudą nuo dvidešimt trijų tūkstančių iki keturiasdešimt tūkstančių eurų.“
straipsnio pakeitimas 1.
73 straipsnio pakeitimas
73 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„Pavojingųjų atliekų šalinimas į jūrą, kai šalinamas 5 kubinių metrų ir
didesnis, bet mažesnis kaip 50 7 kubinių metrų pavojingųjų atliekų kiekis, užtraukia baudą nuo septyniolikos dvidešimt keturių tūkstančių iki trisdešimt keturiasdešimt dvejų tūkstančių eurų.“
2Pripažinti netekusia galios 73 straipsnio 5 dalį. „ Pavojingųjų atliekų šalinimas į jūrą, kai šalinamas 50 kubinių
metrų ir didesnis pavojingųjų atliekų kiekis, užtraukia baudą nuo keturiasdešimt tūkstančių iki septyniasdešimt tūkstančių eurų.“
3Pakeisti 73 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:
„Pavojingųjų atliekų šalinimas į jūrą, padarytas pakartotinai, kai
šalinamas 5 kubinių metrų ir didesnis, bet mažesnis kaip 50 7 kubinių metrų pavojingųjų atliekų kiekis, užtraukia baudą nuo trisdešimt keturiasdešimt dvejų tūkstančių iki penkiasdešimt penkių septyniasdešimt septynių tūkstančių eurų.“
netekusia galios 73 straipsnio 10 dalį. „ Pavojingųjų atliekų šalinimas į jūrą, padarytas pakartotinai, kai šalinamas 50 kubinių metrų ir didesnis pavojingųjų atliekų kiekis, užtraukia baudą nuo septyniasdešimt tūkstančių iki vieno šimto penkiasdešimt tūkstančių eurų.“
straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 90 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„Nepavojingųjų atliekų išmetimas į aplinką, kai išmestas 5 kubinių
metrų ir didesnis, bet mažesnis kaip 50 15 kubinių metrų nepavojingųjų atliekų kiekis, užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių trijų tūkstančių devynių šimtų iki aštuonių tūkstančių keturių šimtų eurų.“
straipsnio 4 dalį. „Nepavojingųjų atliekų išmetimas į aplinką, kai išmestas 50 kubinių metrų ir didesnis nepavojingųjų atliekų kiekis, užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio septynių šimtų iki šešių tūkstančių eurų.“ 3.
Pakeisti 90 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„Nepavojingųjų atliekų išmetimas į aplinką,
padarytas pakartotinai, kai išmestas 5 kubinių metrų ir didesnis, bet mažesnis kaip 50 15 kubinių metrų nepavojingųjų atliekų kiekis, užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio septynių šimtų iki keturių keturių tūkstančių aštuonių šimtų iki vienuolikos tūkstančių eurų.“
aplinką, padarytas pakartotinai, kai išmestas 50 kubinių metrų ir didesnis nepavojingųjų atliekų kiekis, užtraukia baudą nuo trijų tūkstančių iki aštuonių tūkstančių eurų.“
1Pakeisti 91 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„Pavojingųjų atliekų išmetimas į aplinką, kai išmestas 5 kubinių metrų
ir didesnis, bet mažesnis kaip 50 7 kubinių metrų pavojingųjų atliekų kiekis, užtraukia baudą nuo aštuonių dvidešimt dviejų tūkstančių iki keturiolikos trisdešimt devynių tūkstančių eurų. 2. Pripažinti netekusia galios 91 straipsnio 5 dalį. „Pavojingųjų atliekų išmetimas į aplinką, kai išmestas 50 kubinių metrų ir didesnis pavojingųjų atliekų kiekis, užtraukia baudą nuo dvidešimt tūkstančių iki trisdešimt penkių tūkstančių eurų.“
3Pakeisti 91 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:
„Pavojingųjų atliekų išmetimas į aplinką, padarytas pakartotinai, kai
išmestas 5 kubinių metrų ir didesnis, bet mažesnis kaip 50 7 kubinių metrų pavojingųjų atliekų kiekis, užtraukia baudą nuo keturiolikos trisdešimt devynių tūkstančių iki trisdešimt aštuoniasdešimt keturių tūkstančių eurų. 4. Pripažinti netekusia galios 91 straipsnio 10 dalį.
„Pavojingųjų atliekų išmetimas į aplinką, padarytas pakartotinai,
kai išmestas 50 kubinių metrų ir didesnis pavojingųjų atliekų kiekis, užtraukia baudą nuo trisdešimt penkių tūkstančių iki septyniasdešimt tūkstančių eurų.“6 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2024 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia:
Seimo nariai: Simonas Gentvilas Irena Haase Vilius Semeška
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Siekiant užkirsti kelią itin grubiems aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimams, dėl kurių dideliu mastu niokojama aplinka bei kyla rezonansinis visuomenės pasipiktinimas, inicijuoti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) pakeitimai Nr. XIVP-2661 ir Nr. XIVP-2502. Vykstant klausymams Lietuvos Respublikos Teisės ir teisėtvarkos komitete dėl BK projekto XIVP-2502(2) (XIVP-2502 sujungtam su XIVP-2661), siekiant sukurti subalansuotą teisinės atsakomybės sistemą, prieita prie išvados dėl tikslingumo inicijuoti Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo (toliau – AAĮ) ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) pakeitimus. AAĮ ir ANK pakeitimai būtini, siekiant atriboti baudžiamąją ir administracinę atsakomybę už atliekų išmetimą aplinkoje, peržiūrėti baudas. AAĮ ir ANK pakeitimais siūloma įtvirtinti, kad administracinė atsakomybė būtų taikoma tuo atveju, kai į aplinką išmetama ne daugiau kaip 15 kubinių metrų nepavojingųjų atliekų ir ne daugiau kaip 7 kubiniai metrai pavojingųjų atliekų. Jeigu būtų išmesti didesni negu nurodyti AAĮ ir ANK kiekiai, tai užtrauktų baudžiamąją atsakomybę. Šie pakeitimai leistų užkardyti galimas neteisėtas veikas, o sankcijos būtų atgrasančios ir efektyvios. Stebima tendencija, kad asmenys vis dar išmeta didelius atliekų kiekius į aplinką, tokiu būdu, siekdami išvengti atliekų tvarkymo kaštų; taip pat plačiai taikomos schemos, nelegalūs verslai, kai asmenys siekdami komercinės naudos, gavę atlygį, atliekas ne tinkamai, laikantis teisės aktų reikalavimų sutvarko, o tiesiog išmeta aplinkoje.
Išmetant atliekas aplinkoje kyla ypač didelis visuomenės nepasitenkinimas, mažinama ekosisteminių paslaugų vertė, kuriama našta valstybei ir visiems mokesčių mokėtojams jas tvarkant, todėl būtina imtis teisinių priemonių ir kovoti su šiuo reiškiniu. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Projektą inicijavo Seimo nariai: Simonas Gentvilas, Irena Haase, Vilius Semeška. Projektą parengė Aplinkos ministerija. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Už atliekų išmetimą aplinkoje galima administracinė, baudžiamoji ir civilinė atsakomybė, tačiau atlikus normų analizę, darytina išvada, kad reglamentavimas yra nepakankamas ir egzistuoja teisinių spragų. ANK 247 straipsnyje įtvirtinta administracinė atsakomybė fiziniams asmenims už atliekų išmetimą aplinkoje.
Priklausomai nuo atliekų rūšies ir aplinkoje išmesto atliekų kiekio, bei teritorijos, kurioje atliekos išmestos, numatytos sankcijos: įspėjimas arba bauda nuo trisdešimt iki devyniasdešimt eurų ir pati griežčiau atsakomybė už aplinkos užteršimą penkių kubinių metrų ir didesniu pavojingų atliekų kiekiu
begalybės, t. y. nuo kelių nedidelių priekabų iki neteisėto sąvartyno supylimo). Valstybės galima taikyti maksimali sankcija – tik šeši tūkstančiai eurų. Disproporcija dar labiau išryškėja administracinės ir baudžiamosios atsakomybės palyginimo kontekste. Juridinių asmenų administracinė atsakomybė už atliekų išmetimą (pašalinimą) jūroje įtvirtinta AAĮ 72 ir 73 straipsniuose, o bendra norma, nustatanti atsakomybę už atliekų išmetimą aplinkoje – 90 ir 91 straipsniuose.
Nors AAĮ pateikiamas platesnis diferencijavimas pagal išmetamą aplinkoje atliekų kiekį ir didesnės baudos, tačiau dėl ekonominės naudos, gaunamos atliekas ne tinkamai sutvarkius, o tiesiog išmetus aplinkoje (miške, naudingųjų iškasenų karjere ir pan.) yra ypač pelningas „verslas“ ir dėl to ši veika yra patraukli. Civilinė atsakomybė taikoma greta administracinės ir baudžiamosios atsakomybės ir tik tuo atveju, kai veika padaroma žala aplinkai, todėl plačiau neanalizuojama. Europos Komisija, įvertinusi 2008 m. lapkričio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos Nr. 2008/99/EB dėl aplinkos apsaugos pagal baudžiamąją teisę taikymą nustatė, kad sėkmingai išaiškintų nusikalstamų veikų aplinkai skaičius per 10 metų buvo nedidelis, o sankcijos buvo per mažos, kad būtų atgrasančios. Europos Komisija nurodo, kad nusikalstamos veiklos aplinkai yra pelningos (pvz., metinės pajamos iš neteisėtos atliekų tvarkymo veiklos Europos Sąjungoje svyruoja tarp 4-15 milijardų eurų per metus), kaip ir neteisėta prekyba narkotikais, tačiau sankcijos už nusikalstamas veikas aplinkai yra daug mažesnės ir (ar) už jas rečiau patraukiama baudžiamojon atsakomybėn, kas lemia šios veiklos patrauklumą . Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso XXXVIII skyriuje, kuriame kriminalizuojamos baudžiamosios veikos aplinkai ir žmogaus sveikatai, yra tik vienas straipsnis – 270² kuriame įtvirtinama atsakomybė už neteisėtą atliekų gabenimą per Lietuvos Respublikos sieną. Šios normos sudėtis yra formalioji, t. y. baudžiamoji atsakomybė įtvirtinama už patį faktą – atliekų gabenimą per Lietuvos Respublikos sieną. Baudžiamasis įstatymas kriminalizuoja vieną iš atliekų veiklų, tačiau neįtvirtina teisinės atsakomybės už atliekų išmetimą aplinkoje.
Tam tikrais atvejais, kai atliekų išmetimas aplinkoje gali sukelti didelės žalos aplinkai grėsmę, ar didelę žalą aplinkai, galima atsakomybė pagal Baudžiamojo kodekso 270 straipsnį. Žalos aplinkai institutas įtvirtintas AAĮ. Žala aplinkai suprantama, kaip neigiamas aplinkos ar jos komponentų, funkcijų pokytis. AAĮ ir BK normų analizės pagrindu darytina išvada, kad už veikas, kai neteisėtai aplinkoje išmetamos atliekos, jeigu tai nesukėlė didelės žalos aplinkai ar grėsmę aplinkai, baudžiamoji atsakomybė neįtvirtinta. Svarbu pažymėti, kad atliekų išmetimas aplinkoje de facto ir de jure nesuponuoja didelės žalos aplinkai kilimo. Tačiau dažnu atveju yra ekonominio pobūdžio nusikalstama veika, kuri mažina aplinkos ir jos elementų ekosisteminių paslaugų vertę, sukuria valstybei ir savivaldybėms naštą tvarkant atliekas, sukelia didelį visuomenės nepasitenkinimą, blogina valstybės įvaizdį. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Atsižvelgiant į aplinkybę, kad už atliekų, kad ir labai didelių kiekių, išmetimą aplinkoje realiai taikytina tik administracinė atsakomybė ir šios veikos ekonominį „patrauklumą“, tikslinga griežtinti atsakomybę už atliekų išmetimą aplinkoje ir įtvirtinti baudžiamąją atsakomybę. Administracinė atsakomybė neatlieka prevencinės funkcijos, akivaizdžiai yra nepakankama. Siekiant atriboti administracinę atsakomybę už atliekų išmetimą aplinkoje ir sistemiškai papildyti siūlomas Baudžiamojo kodekso pataisas, patikslintinos Aplinkos apsaugos įstatymo ir Administracinių nusižengimų kodekso nuostatos. Siūloma nustatyti, kad administracinė atsakomybė už atliekų išmetimą aplinkoje būtų taikoma, kai į aplinką išmetama ne daugiau kaip 15 kubinių metrų nepavojingųjų atliekų ir ne daugiau kaip 7 kubiniai metrai pavojingųjų atliekų. Viršijus šią ribą – kiltų baudžiamoji atsakomybė.
Siekiant subalansuoti AAĮ, ANK ir BK normas, siūloma ne tik siaurinti administracinės atsakomybės taikymą už atliekų išmetimą aplinkoje, tačiau ir peržiūrėti administracines baudas. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priėmus Įstatymų projektus neigiamų pasekmių kriminogeninei situacijai ir korupcijai nenumatoma. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Pažeidimai atliekų srityje ypač glaudžiai susiję su siekiu gauti ekonominės naudos. Pažeidžiant teisės aktų reikalavimus iškreipiama sąžininga konkurencija. Užtikrinus efektyvią teisinę atsakomybę už atliekų išmetimą aplinkoje, ūkio subjektams (verslui), kurie laikosi įstatymų reikalavimų, būtų sudarytos konkurencingos ir sąžiningos veikimo sąlygos. 8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams Įstatymo projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Siekiant sistemiškai suderinti teisinės atsakomybės už atliekų išmetimą aplinkoje normas, AAĮ ir ANK projektai turi būti priimti kartu su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso projektu. Jeigu AAĮ ir ANK projektai būtų priimti atskirai nuo Baudžiamojo kodekso pakeitimo, susiklostytų situacija, kad išmetus į aplinką ar jūrą 7 kubinius metrus ir daugiau pavojingųjų atliekų ir 15 kubinių metrų ir daugiau nepavojingųjų atliekų, neliktų teisės normų, įtvirtinančių administracinę atsakomybę už šias veikas. 10.
įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. Įstatymų projektais neapibrėžiamos sąvokos ir jas įvardijantys terminai. 11. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų,
Įstatymui įgyvendinti nereikės priimti įgyvendinamųjų teisės aktų. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymų įgyvendinimas nepareikalaus papildomų valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų. 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados
žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis „Atliekos“, „nepavojingosios atliekos“, „pavojingosios atliekos“, „jūra“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
2023-06-07 Nr. XIVP-2857 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą. Atsižvelgiant į tai kad projekto 3 straipsnio 2 ir 4 dalimis pripažįstamos netekusiomis galios keičiamo Aplinkos apsaugos įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 90 straipsnio 4 ir 8 dalys bei projekto 4 straipsnio 2 ir 4 dalimis pripažįstamos netekusiomis galios keičiamo įstatymo
tikslinama ir keičiamo įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostata, kurioje, be kita ko, yra nuorodos į keičiamo įstatymo 90 straipsnio 4 ir 8 dalis bei 91 straipsnio 5 ir 10 dalis (t. y. nuorodos į teikiamu projektu pripažįstamas netekusiomis galiomis nuostatas), šias nuorodas išbraukiant. Departamento direktorius Dainius Zebleckis N. Azguridienė, tel. (8 5) 239 6546, el. p. [email protected] E. Drėgvaitė, tel. (85) 239 6891, el. p. [email protected]
2023-11-07 Nr. XIVP-2857(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pažymime, kad Seime priimtas Baudžiamojo kodekso 270, 271¹, 277¹straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 270⁴straipsniu įstatymas Nr. XIV-2152, įsigaliosiantis 2024 m. sausio 1 d., kuriuo Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas (toliau – BK) pildomas nauju 270⁴straipsniu, numatančiu atsakomybę už atliekų išmetimą į aplinką. Minėto BK straipsnio 1 dalyje nustatoma atsakomybė už neteisėtą išmetimą į aplinką 15 kubinių metrų ir daugiau nepavojingųjų atliekų (išskyrus neteisėtą inertinių atliekų panaudojimą), o to paties straipsnio 2 dalyje - už neteisėtą išmetimą į aplinką 7 kubinių metrų ir daugiau pavojingųjų atliekų, be kita ko, šiomis nusikalstamomis veikomis negali būti padaroma didelė žala aplinkos elementams, nurodytiems BK 270⁴straipsnio
BK 270⁴straipsnyje numatytas veikas atsakomybė numatoma ir juridiniams asmenims. Pagrindinis kriterijus, sprendžiant kokia atsakomybė bus taikoma, - išmetamų į aplinką nepavojingų ir pavojingų atliekų kiekis. Už BK 270⁴straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, kuri pagal pavojingumą priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis) ir už BK 270⁴straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, kuri pagal pavojingumą priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis) juridiniam asmeniui galėtų būti skiriama nuo 200 iki 100 000 MGL dydžio bauda (BK 47 straipsnio 4 dalis).
Reiktų pastebėti, kad teikiamu projektu juridiniam asmeniui už Aplinkos apsaugos įstatymo (toliau – AAĮ) 72 straipsnio 4 ir 9 dalyje (už nepavojingų atliekų šalinimą į jūrą), AAĮ 73 straipsnio 4 ir 9 dalyje (už pavojingų atliekų šalinimą į jūrą) bei AAĮ 91 straipsnio 4 ir 9 dalyje (už pavojingų atliekų išmetimą į aplinką) numatytus pažeidimus siūlomos net ir minimalios baudos ribos savo dydžiu prilygsta kriminalinei bausmei, kuri galėtų būti skirta juridiniam asmeniui už nusikalstamas veikas, numatytas BK 270⁴straipsnyje. Taigi, vertinant tai, kad pagal savo pobūdį, pagal neigiamų padarinių mastą AAĮ minėtuose straipsniuose numatytos veikos nebūtų tokios pavojingos kaip veikos, apibrėžtos BK 270⁴straipsnio 1 ir 2 dalyse, svarstytina, ar projektu siūlomi baudų dydžiai už AAĮ
straipsnio 4 ir 9 dalyje numatytus pažeidimus, neturėtų būti koreguojami taip, kad jie būtų proporcingi veikos pavojingumui bei valstybei daromai žalai. Departamento direktorius Dainius Zebleckis N. Azguridienė, tel. +370 5 209 6546, el. p. [email protected] E. Drėgvaitė, tel. +370 5 209 6891, el. p. [email protected]
aplinkos apsaugos komitetas
2023-09-27
dalyvavo: komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė, komiteto nariai: Kasparas Adomaitis, Aidas Gedvilas, Ligita Girskienė, Linas Jonauskas, Tomas Tomilinas, Justinas Urbanavičius, Romualdas Vaitkus; komiteto biuro darbuotojai: vedėja Birutė Pūtienė, patarėjai: Rasa Liucija Matusevičiūtė, Jolita Jakučionytė, Aistrida Latvėnė, Audrius Želvys, padėjėja Vida Katinaitė; kviestieji asmenys: Aplinkos viceministrė Raminta Radavičienė, Aplinkos apsaugos politikos įgyvendinimo koordinavimo grupės vyr. patarėja Toma Leonova, Aplinkos apsaugos departamento direktoriaus pavaduotoja Kristina Malaiškaitė, Gyvosios gamtos apsaugos departamento direktorė Mantė Ramanauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-06-073 2,4 Atsižvelgiant į tai kad projekto 3 straipsnio 2 ir 4 dalimis pripažįstamos netekusiomis galios keičiamo Aplinkos apsaugos įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 90 straipsnio 4 ir 8 dalys bei projekto 4 straipsnio 2 ir 4 dalimis pripažįstamos netekusiomis galios keičiamo įstatymo 91 straipsnio 5 ir 10 dalys, siekiant teisinio aiškumo, projektu turėtų būti atitinkamai tikslinama ir keičiamo įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostata, kurioje, be kita ko, yra nuorodos į keičiamo įstatymo 90 straipsnio 4 ir 8 dalis bei 91 straipsnio 5 ir 10 dalis (t. y. nuorodos į teikiamu projektu pripažįstamas netekusiomis galiomis nuostatas), šias nuorodas išbraukiant.
Pritarti Papildyti projektą nauju pirmu straipsniu, kuriuo keičiamas 37 straipsnis, ir atitinkamai projekto 1-4 straipsnius laikyti 2-5 straipsniais. Projekto 1 straipsnį išdėstyti taip: „1 straipsnis. 37 straipsnio pakeitimas
jį išdėstyti taip: „3) Lietuvos transporto saugos administracijos įgalioti pareigūnai, kitų valstybinę kelių transporto kontrolę atliekančių viešojo administravimo subjektų įgalioti pareigūnai – dėl šio įstatymo 90 straipsnio 3, 4, 7, 8 dalyse, 91 straipsnio 3, 4, 5, 8, 9, 10 dalyse numatytų pažeidimų, padarytų keliuose ir kelių apsaugos zonose.““ Atitinkamai papildant projekto pavadinimą ir pakeičiant paskesnių projekto straipsnių numeraciją. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta
pasiūlymai: negauta
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p.
1 Seimo narė Ligita Girskienė 2023-09-191 Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad Lietuva kaip ir Europos sąjunga vis daugiau dėmesio skiria aplinkos apsaugai ir į tai, kad vis dar pasitaiko atvejų, kai itin dideliu mastu niokojama aplinka ir išleidžiamas neproporcingai didelis teršalų kiekis, o teršėjai siekia išvengti brangaus atliekų tvarkymo kaštų, siūloma dar daugiau padidinti baudos dydžius, nes manytina, kad jie šiame įstatymo projekte nėra pakankamai dideli ir neužkardo nusižengimų. Pasiūlymas:
Pakeisti projekto 1 straipsnį ir išdėstyti jį taip:
„1. Pakeisti 72 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„Nepavojingųjų atliekų šalinimas į jūrą, kai šalinamas 5
kubinių metrų ir didesnis, bet mažesnis kaip 15 kubinių metrų nepavojingųjų atliekų kiekis, užtraukia baudą nuo aštuonių vienuolikos tūkstančių iki keturiolikos trisdešimt dviejų tūkstančių eurų.“
3Pakeisti 72 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:
„Nepavojingųjų atliekų šalinimas į jūrą, padarytas
pakartotinai, kai šalinamas 5 kubinių metrų ir didesnis, bet mažesnis kaip 15 kubinių metrų nepavojingųjų atliekų kiekis, užtraukia baudą nuo dešimt keturiolikos tūkstančių iki dvidešimt trijų trisdešimt dviejų tūkstančių eurų.“
2 Seimo narė Ligita Girskienė 2023-09-192 Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad Lietuva kaip ir Europos sąjunga vis daugiau dėmesio skiria aplinkos apsaugai ir į tai, kad vis dar pasitaiko atvejų, kai itin dideliu mastu niokojama aplinka ir išleidžiamas neproporcingai didelis teršalų kiekis, o teršėjai siekia išvengti brangaus atliekų tvarkymo kaštų, siūloma dar daugiau padidinti baudos dydžius, nes manytina, kad jie šiame įstatymo projekte nėra pakankamai dideli ir neužkardo nusižengimų.
Pasiūlymas: Pakeisti projekto 2 straipsnį ir išdėstyti jį taip: „1. Pakeisti 73 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „Pavojingųjų atliekų šalinimas į jūrą, kai šalinamas 5 kubinių metrų ir didesnis, bet mažesnis kaip 7 kubinių metrų pavojingųjų atliekų kiekis, užtraukia baudą nuo septyniolikos dvidešimt keturių tūkstančių iki trisdešimt tūkstančių keturiasdešimt dvejų eurų.“
straipsnio 5 dalį. 3. Pakeisti 73 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip“ „Pavojingųjų atliekų šalinimas į jūrą, padarytas pakartotinai, kai šalinamas 5 kubinių metrų ir didesnis, bet mažesnis kaip 7 kubinių metrų pavojingųjų atliekų kiekis, užtraukia baudą nuo trisdešimt tūkstančių keturiasdešimt dvejų iki penkiasdešimt penkių septyniasdešimt septynių tūkstančių eurų.“
straipsnio 10 dalį.“
3 Seimo narė Ligita Girskienė 2023-09-193 Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad Lietuva kaip ir Europos sąjunga vis daugiau dėmesio skiria aplinkos apsaugai ir į tai, kad vis dar pasitaiko atvejų, kai itin dideliu mastu niokojama aplinka ir išleidžiamas neproporcingai didelis teršalų kiekis, o teršėjai siekia išvengti brangaus atliekų tvarkymo kaštų, siūloma dar daugiau padidinti baudos dydžius, nes manytina, kad jie šiame įstatymo projekte nėra pakankamai dideli ir neužkardo nusižengimų. Pasiūlymas:
Pakeisti projekto 3 straipsnį ir išdėstyti jį taip: „1.
Pakeisti 90 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „Nepavojingųjų atliekų išmetimas į aplinką, kai išmestas 5 kubinių metrų ir didesnis, bet mažesnis kaip 15 kubinių metrų nepavojingųjų atliekų kiekis, užtraukia baudą nuo dviejų tūkstančių aštuonių šimtų trijų tūkstančių devynių šimtų iki šešių tūkstančių aštuonių tūkstančių keturių šimtų eurų.“
straipsnio 4 dalį. 3. Pakeisti 90 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „Nepavojingųjų atliekų išmetimas į aplinką, padarytas pakartotinai, kai išmestas 5 kubinių metrų ir didesnis, bet mažesnis kaip 15 kubinių metrų nepavojingųjų atliekų kiekis, užtraukia baudą nuo trijų tūkstančių keturių šimtų keturių tūkstančių aštuonių šimtų iki aštuonių vienuolika tūkstančių eurų.“
4 Seimo narė Ligita Girskienė 2023-09-194 Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad Lietuva kaip ir Europos sąjunga vis daugiau dėmesio skiria aplinkos apsaugai ir į tai, kad vis dar pasitaiko atvejų, kai itin dideliu mastu niokojama aplinka ir išleidžiamas neproporcingai didelis teršalų kiekis, o teršėjai siekia išvengti brangaus atliekų tvarkymo kaštų, siūloma dar daugiau padidinti baudos dydžius, nes manytina, kad jie šiame įstatymo projekte nėra pakankamai dideli ir neužkardo nusižengimų. Pasiūlymas:
Pakeisti projekto 4 straipsnį ir išdėstyti jį taip: „1. Pakeisti 91 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „Pavojingųjų atliekų išmetimas į aplinką, kai išmestas 5 kubinių metrų ir didesnis, bet mažesnis kaip 7 kubinių metrų pavojingųjų atliekų kiekis, užtraukia baudą nuo šešiolikos tūkstančių dvidešimt dvejų iki dvidešimt aštuonių trisdešimt devynių tūkstančių eurų. 2. Pripažinti netekusia galios 91 straipsnio 5 dalį. 3.
išdėstyti taip: „Pavojingųjų atliekų išmetimas į aplinką, padarytas pakartotinai, kai išmestas 5 kubinių metrų ir didesnis, bet mažesnis kaip 7 kubinių metrų pavojingųjų atliekų kiekis, užtraukia baudą nuo dvidešimt aštuonių trisdešimt devynių tūkstančių iki šešiasdešimt aštuoniasdešimt keturių tūkstančių eurų. 4. Pripažinti netekusia galios 91 straipsnio 10 dalį.“
7Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
įstatymo Nr. I-2223 72, 73, 90 ir 91 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-2857 ir komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Aplinkos apsaugos komitetas 2023-09-20 Argumentai: 2023-07-11 Seimas priėmė Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 270, 271¹, 277¹ straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 270⁴straipsniu įstatymą Nr. XIV-2152, nustatydamas šio įstatymo įsigaliojimo datą 2024 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo pakeitimo projektas Nr. XIVP-2857 laikytinas minėto priimto įstatymo lydinčiuoju projektu, nes juo siekiama atriboti baudžiamąją ir administracinę atsakomybę už atliekų išmetimą aplinkoje. Pasiūlymas: Atsižvelgiant į tai, siūlytina nustatyti įstatymo įsigaliojimo datą – 2024 m. sausio 1 d., papildyti projektą 6 straipsniu ir išdėstyti jį taip: „6 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2024 m. sausio 1 d.“ Pritarti Papildyti projektą 6 straipsniu ir išdėstyti jį taip: „6 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2024 m. sausio 1 d.“
8Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš – 0,
susilaikė – 1. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: L. Girskienė. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo Nr.
I-2223 72, 73, 90 ir 91 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2857(2), jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkė (Parašas) Aistė Gedvilienė Biuro patarėjas A. Želvys, el. p. [email protected]