Lyginamasis variantas Lietuvos respublikos valstybės herbo, kitų herbų ir heraldinių ženklų įstatymo Nr. I-130 3 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymas 2023 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 3 straipsnio pakeitimas Papildyti 3 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Herbuose, herbinėse vėliavose, herbiniuose ženkluose, herbiniuose antspauduose negali būti simbolių ar kitokių ženklų, kurie yra susiję su tautinės, rasinės, religinės, socialinės ar kitokios nesantaikos ar neapykantos skleidimu, taip pat prieštarauja moralei ar viešajai tvarkai, visuomenės dorovės normoms. Kuriant apskrities, savivaldybės, etnografinio regiono, miesto, miestelio ar kaimo heraldinius projektus būtina užtikrinti, kad jų simbolių aktualumas subjektui ar teritorijai, kuriai kuriamas heraldinis projektas, būtų pagrįstas istorine medžiaga, o patys simboliai būtų priimtini vietos bendruomenei, kurios nuomonė išreiškiama per jai atstovaujančias visuomenines organizacijas, savivaldos ar valstybės institucijas.“ 2 straipsnis. 8 straipsnio pakeitimas Papildyti 8 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Etnografinio regiono herbas yra Lietuvos etnografinių regionų – Aukštaitijos, Dzūkijos (Dainavos), Suvalkijos (Sūduvos), Žemaitijos ir Mažosios Lietuvos – nematerialusis turtas. Lietuvos etnografiniai regionai teisę į etnografinio regiono herbą įgyvendina per jų teritorijoje, kurios ribas nustato Etninės kultūros globos taryba, veikiančias savivaldybes. Etnografinio regiono herbo naudojimo tvarką nustato Etninės kultūros globos taryba.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai:
Arvydas Pocius Ričardas Juška Andrius Bagdonas Valdas Rakutis Rasa Petrauskienė Stasys Tumėnas Jurgita Sėjonienė Robertas Šarknickas Jonas Varkalys Jonas Gudauskas Audrius Petrošius Romualdas Vaitkus Eugenijus Gentvilas
Nr. XIvP-2856 2023-09-27
pirmininkas Vytautas Juozapaitis, komiteto nariai: Angelė Jakavonytė, komiteto nario Vytauto Kernagio pavaduotoja Paulė Kuzmickienė, Liuda Pociūnienė, Robertas Šarknickas, Stasys Tumėnas, Kęstutis Vilkauskas. Komiteto biuro vedėja Agnė Jonaitienė, komiteto biuro patarėjos: Milda Gureckienė, Aušra Pocienė, Deimantė Pukytė, padėjėja Vaida Patiejūnienė. Kviestieji asmenys: Lietuvos Respublikos Seimo narys Arvydas Pocius, Lietuvos Respublikos Prezidento vyriausioji patarėja, Švietimo, mokslo ir kultūros grupės vadovė Jolanta Karpavičienė, Lietuvos heraldikos komisijos pirmininkė Agnė Railaitė-Bardė, Lietuvos heraldikos komisijos pirmininkės pavaduotojas Vytautas Aleksiejūnas, Lietuvos heraldikos komisijos narė Gitana Zujienė, Etninės kultūros globos tarybos pirmininkė Dalia Urbanavičienė, Mažosios Lietuvos regioninės tarybos pirmininko pavaduotoja Vilma Griškevičienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-06-121
Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto pavadinimas taisytinas, vietoj žodžio „heraldinių“ įrašant žodį „herbinių“. Pritarti Pastaboms pritartina, tačiau pažymėtina, kad atsižvelgiant į Lietuvos heraldikos komisijos pastabas, siūlytina įstatymo projektą grąžinti iniciatoriams tobulinti. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-06-121
2.
Atsižvelgiant į tai, kad projekto 1 straipsniu Valstybės herbo, kitų herbų ir herbinių ženklų įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 3 straipsnio 3 dalyje siūlomų įtvirtinti naujų nuostatų turinys tiesiogiai nesusijęs su šioje dalyje jau įtvirtintų nuostatų turiniu (skiriasi jų reguliavimo dalykas ir taikymo apimtis – siūlomos naujos nuostatos neapimtų Lietuvos valstybės herbo ir kitų valstybės heraldikos objektų), svarstytina, ar siūlomos nuostatos neturėtų būti išdėstytos atskiroje šio straipsnio dalyje arba keičiamo įstatymo trečiajame skirsnyje. Pritarti Pastaboms pritartina, tačiau pažymėtina, kad atsižvelgiant į Lietuvos heraldikos komisijos pastabas, siūlytina įstatymo projektą grąžinti iniciatoriams tobulinti. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-06-121
straipsniu teikiamoje keičiamo įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje pavartota sąvoka „heraldinis projektas“ šio įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje yra sutrumpinta (nors pagal teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintų Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų 35 punktą terminų apibrėžtyse trumpiniai neturėtų būti įvedami). Šiame projekto straipsnyje numatytas teisinis reguliavimas, kaip išreiškiama vietos bendruomenės nuomonė dėl kuriamame heraldikos objekte siūlomų atvaizduoti simbolių priimtinumo, mūsų nuomone, yra perteklinis, tai galėtų būti reguliuojama poįstatyminiu lygmeniu (šios nuomonės išraiškos būdai galėtų priklausyti, be kita ko, nuo atitinkamos bendruomenės dydžio).
Atsižvelgiant į visa tai, siūlomas teisinis reguliavimas galėtų būti išdėstytas glausčiau, pavyzdžiui, taip: „Apskrities, savivaldybės, etnografinio regiono, miesto, miestelio ar kaimo herbe vaizduojami simboliai turi būti pagrįsti istorine medžiaga ir priimtini vietos bendruomenei.“ Pritarti Pastaboms pritartina, tačiau pažymėtina, kad atsižvelgiant į Lietuvos heraldikos komisijos pastabas, siūlytina įstatymo projektą grąžinti iniciatoriams tobulinti. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-06-121
keičiamo įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad kuriant apskrities, savivaldybės, etnografinio regiono, miesto, miestelio ar kaimo heraldinius projektus būtina užtikrinti, kad simboliai būtų priimtini vietos bendruomenei, kurios nuomonė išreiškiama per „jai atstovaujančias visuomenines organizacijas, savivaldos ar valstybės institucijas“. Čia vartojamas terminas „visuomeninės organizacijos“ keistinas terminu „asociacijos“. Be to, neaišku, per kokias konkrečias valstybės institucijas galėtų būti išreiškiama apskrities, savivaldybės, etnografinio regiono, miesto, miestelio ar kaimo bendruomenės nuomonė, todėl, nusprendus nekeisti projekto 1 straipsniu teikiamo pakeitimo redakcijos, aptariama nuostata turėtų būti tikslinama ir šiuo aspektu. Pritarti Pastaboms pritartina, tačiau pažymėtina, kad atsižvelgiant į Lietuvos heraldikos komisijos pastabas, siūlytina įstatymo projektą grąžinti iniciatoriams tobulinti. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-06-12 5.
Atsižvelgiant į Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijas, patvirtintas teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 (2021 m. lapkričio 18 d. d. įsakymo Nr. 1R-388 redakcija), projekto 1 ir 2 straipsnių nuostatose, kuriomis nurodyta siūlomų pakeitimų esmė, žodis „Papildyti“ keistinas žodžiu „Pakeisti“. Pritarti Pastaboms pritartina, tačiau pažymėtina, kad atsižvelgiant į Lietuvos heraldikos komisijos pastabas, siūlytina įstatymo projektą grąžinti iniciatoriams tobulinti. 6. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupė 2023-06-22 Įvertinę Lietuvos Respublikos valstybės herbo, kitų herbų ir heraldinių ženklų įstatymo Nr. I-130 3 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2856 atitiktį Europos Sąjungos teisei, pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų neturime. Atsižvelgti
partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos heraldikos komisija 2023-07-04 Lietuvos heraldikos komisija (toliau - Komisija arba Heraldikos komisija), įvertinusi užregistruotą Lietuvos Respublikos valstybės herbo, kitų herbų ir heraldinių ženklų įstatymo (toliau-Įstatymas) Nr. 1-130 3 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą (toliau - Projektas) bei 2023 m. birželio 22 d. Seimo narių, Eugenijaus Sabučio, Vidmanto Kanopos, Tomo Bičiūno, Kęstučio Vilkausko ir Liudo Jonaičio, pateiktą pasiūlymą (toliau - Pasiūlymas) dėl šio Projekto ir Pasiūlymo teikia savo nuomonę: 1.
Dėl Projekto 1 straipsnyje keičiamo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo Nuostata, kad „simbolių aktualumas subjektui ar teritorijai, kuriai kuriamas heraldinis projektas, būtų pagrįstas istorine medžiaga" riboja bendruomenės simbolių pasirinkimo galimybę ir iš dalies prieštarauja tolesniam teiginiui, kad
„simboliai būtų priimtini vietos bendruomenei". Ne visos bendruomenės
nori ar gali kuriamo herbo simbolius grįsti istorine medžiaga. Tai ypač aktualu gyvenvietėms, iškilusioms tik sovietiniais laikais. Be to, ne kiekviena Lietuvos gyvenvietė profesionalių istorikų yra ištyrinėta, taigi istorinės medžiagos gali objektyviai net nebūti. Pažymėtina, kad praktikoje dažnai bendruomenės renkasi herbe įprasminti jas supančios gamtos motyvus, legendas, besiformuojančias vietos tradicijas, iš krašto kilusių žymių žmonių atminimą, smulkiąją architektūrą ir pan. Be kita ko pažymime, kad formuluotėje vartojama netinkama heraldinio projekto sąvoka. Heraldinis projektas įstatymo 1 straipsnio 3 dalyje įvardinamas kaip „teisės aktų nustatyta tvarka sukurtas ir patvirtintas piešinys, kurio pagrindu gaminamos herbinės vėliavos, herbiniai ženklai, herbiniai antspaudai ir kiti heraldikos objektai". Tokiu būdu ši sąvoka netaikoma herbo, apie kurį kalbama Projekte, apibūdinimui. Taip pat kelia abejonių ir medžiagos, kaip istorinės, apibrėžtis. Iš tokio apibūdinimo nėra aišku, ar šios istorinės medžiagos parengimui turi būti samdomas(-i) profesionalus(-ūs) istorikas(-ai) (tai susiję ir su papildomais finansiniais klausimais), ar pakanka bet kokios profesijos ir išsilavinimo asmeniui(-ims) pateikti savo įžvalgas ar tam tikrus dokumentus. Kyla klausimas, kas turėtų vertinti pateiktos medžiagos patikimumą ir, ar ji buvo parengta kompetentingai.
Komisija taip pat akcentuoja, kad heraldiniai simboliai turi būti priimtini ne tik vietos bendruomenei, bet ir Komisijai tam, kad ši galėtų tinkamai įgyvendinti jai deleguotas funkcijas, kurios aiškiai apibrėžtos įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje. Pažymėtina, kad heraldika (vok. Heraldik) yra pagalbinė istorijos mokslo disciplina, tirianti herbus, kaip istorinį šaltinį. Kaip mokslas galutinai susiformavo XIX a. antroje pusėje Vakarų ir Vidurio Europoje. Ši disciplina yra dėstoma ir tiriama Lietuvos ir kitų valstybių aukštosiose mokyklose, mokslinių tyrimų institutuose, veikia tarptautinės heraldikos organizacijos. Lietuvos heraldikos komisijos nariai yra Lietuvoje ir tarptautiniu mastu pripažinti humanitarinių mokslų daktarai, ekspertai, besispecializuojantys heraldikos, meno, istorijos srityse, šių sričių profesionalai. Neabejotina, kad demokratinėje valstybėje turi būti išklausomas ir girdimas bendruomenių ir jų atstovų balsas, bet didelę specializaciją išvystytose srityse, kaip ir kitose (pvz. medicinoje, architektūroje ir pan.), taip ir heraldikoje, lemiamą atsakomybę nešantį sprendimą turi priimti atitinkamos srities profesionalai. Aukštą profesinį lygį ir oficialias pareigas einantys tarnautojai sprendimą pirmiausia grindžia kompetencijos, patirties ir profesionalių žinių visumos pagrindu, o taip pat įdėmiai vertina gautus siūlymus. Neatitinkančių heraldikos reikalavimų projektų Heraldikos komisija neturi teisės tvirtinti. Taigi manome, kad įstatymas turi numatyti aiškią kompetenciją (šiuo metu taip ir reguliuojama), kad sprendimą priima Heraldikos komisija, o ne bet kuris kitas subjektas. Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 3 punkte apibrėžtas aiškumo principas, kuriuo teisėkūroje turėtų būti vadovaujamasi.
Aiškumo principas reiškia, kad teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti glaustas, suprantamas, tikslus, aiškus ir nedviprasmiškas. Keičiamo įstatymo
būtų priimtini vietos bendruomenei. Lieka neaišku, ką reiškia priimtini, kaip (kokia procedūra) šis priimtinumas yra nustatomas, kokia vietos bendruomenės dalis turi pasisakyti dėl priimtinumo. Taip pat neaiški nuostata, kad bendruomenę atstovauja visuomeninės organizacijos (koks procentas visos bendruomenės narių šioje organizacijoje turi būti, kad galima būtų konstatuoti organizacijos atstovavimą galimai net keliolika savivaldybių sudarantį etnografinį regioną), savivaldos (kokios savivaldybių institucijos, kiek savivaldybių, sudarančių etnografinį regioną proporcingai turi atstovauti) ar valstybės institucijos (kokios valstybės institucijos, juk Heraldikos komisija ir yra valstybės institucija). Neaišku, kaip būtų sprendžiama, jei skirtingas nuomones pareikštų visos iš nurodytų institucijų ir organizacijų, kuri iš jų turėtų reikšmingesnį vaidmenį; kaip Heraldikos komisija vertintų išsiskyrusias nuomones, kai būtų neaišku, kas yra „tikrasis" bendruomenės atstovas (keičiamas įstatymas numato pareigą Komisijai tokias nuomones ne tik įvertinti, bet net jomis vadovautis). Be kita ko, pažymime, kad ir galiojančiame teisiniame reguliavime yra užtikrinama visuomenės teisė dalyvauti heraldikos kūrimo ir tvirtinimo procese.
Nuolatinę diskusiją su bendruomene ir bendras geriausio varianto paieškas garantuoja Komisijos patvirtintų Herbų, herbinių vėliavų, herbinių antspaudų ir herbinių ženklų kūrimo taisyklių (toliau - Taisyklės) 21 punktas, kuriame teigiama, kad „Komisijoje svarstant, ar herbo etalonas ir (ar) heraldinio projekto pirminiai eskizai, eskizai, pagrindinis ir galutinis eskizai atitinka Herbo įstatymo, Taisyklių 19 punkto ir III skyriaus reikalavimus, gali dalyvauti su svarstomu klausimu susiję asmenys: Pareiškėjas, jo atstovas(-ai), dailininkas ir (ar) prireikus Komisijos pasitelkti ekspertai. Visi suinteresuoti asmenys turi teisę teikti paaiškinimus svarstomu klausimu". Tai, kad sukurtas herbas būtų priimtinas vietos bendruomenei užtikrina Taisyklių 14.1 papunktis, pagal kurį bendruomenės atstovai turi raštiškai patvirtinti savo pritarimą sukurtam herbo eskizui tam, kad Komisija galėtų jį aprobuoti ir teikti tvirtinti Prezidentui. Herbas - nevienadienis reiškinys. Jis patvirtinamas ilgam laikui ir nėra kaitaliojamas be ypač rimtos priežasties (nauja ikonografinė medžiaga, herbo keitimo pagrįstumą patvirtinantys istorijos šaltiniai - įstatymo 11 straipsnio 1 dalis). Bendruomenės yra sparčiai besikeičiančios. Dėl to, įtvirtinus įstatyme nuostatą, kad heraldiniai simboliai turi būti priimtini tik bendruomenei, sukuriama galimybė kiekvieną kartą bendruomenei nepriimtinus heraldinius simbolius, herbines figūras keisti. Komisija pažymi, kad šiuo atveju svarbesnis yra edukacinis aspektas šviečiant bendruomenes, pristatant herbo kūrimo istoriją, heraldinius simbolius, herbines figūras ir jų prasmę.
Pabrėžtina, kad daugelis besikreipiančių į Komisiją Pareiškėjų kartais dėl objektyvių priežasčių stokoja net ir elementarių heraldikos žinių norėdami herbe atvaizduoti daug simbolių, kas prieštarauja herbo kūrimo esmei, arba siūlo tokius, kurie nėra sėkmingas pasirinkimas heraldikos, ženklodaros, kultūros, istoriniu, komunikaciniu ir kt. požiūriais. Tokiu būdu priėmus minimą įstatymo pakeitimą, gali būti atveriamas kelias Lietuvos heraldikos, kuri aukštai vertinama ne tik šalies specialistų, bet ir tarptautiniu mastu, smukdymui. Dėl to manytina, kad siūlomi 3 straipsnio pakeitimai yra pertekliniai ir net ydingi. 2. Dėl Projekto 2 straipsnyje keičiamo Įstatymo 8 straipsnio 5 dalies pakeitimo Formuluotę „per jų teritorijoje veikiančias savivaldybes" reikėtų tikslinti, nes neaišku, kokia forma savivaldybės tą teisę į etnografinio regiono herbą turi įgyvendinti. Pagal dabartinę formuluotę bet kuri savivaldybė gali kreiptis į Komisiją su skirtingais pasiūlymais. Tačiau, jei ir būtų numatyta pareiga savivaldybėms susitarti ir Heraldikos komisijai teikti vieną projektą, svarbu pažymėti, kad Lietuvoje veikia 60 savivaldybių. Įstatymas numato 5 etnografinius regionus (Aukštaitijos, Dzūkijos (Dainavos), Suvalkijos (Sūduvos), Žemaitijos ir Mažosios Lietuvos). Taigi etnografiniai regionai sudaryti iš skirtingų politinių partijų valdomų net keliolikos savivaldybių. Norėtume atkreipti projektų rengėjų dėmesį, ar šiuo Projektu nebus kur kas apsunkintas įmanomas susitarimas tarp visų skirtingų savivaldybių ir perspektyva iš vis turėti etnografinių regionų heraldiką. Vertinant tai, siūlytina nustatyti centrinę atstovaujančią instituciją, pvz.
Etninės kultūros globos tarybą arba jos regioninius padalinius, skiriant šioms institucijoms adekvatų finansavimą heraldikos reikalams etnografiniuose regionuose tvarkyti. 3. Dėl Seimo narių Pasiūlymo Seimo narių siūlomos Įstatymo keitimo formuluotės Pasiūlyme,
dėmesj, kad šiuo metu seniūnijos naudoja savo centrų herbus, kurių naudojimo tvarką nustato savivaldybių tarybos. Seniūnijos centro herbas naudojamas seniūnijos antspaude. Pažymime, kad Įstatyme įteisinus galimybę seniūnijai turėti savo atskirą herbą, turės būti atnaujinami antspaudų heraldiniai projektai, naujų spaudų gamyba bei savivaldybių tarybų patvirtintos herbų naudojimo tvarkos. Manome, kad Įstatyme verta palikti išlygą, kad seniūnijos, neturinčios savo herbo, naudoja seniūnijos centro herbą, jei tokį turi. Tuo pačiu atkreipiame dėmesį, kad jeigu į Įstatymą norima įtraukti seniūnijų herbus, lygiagrečiai reikėtų pildyti ir Lietuvos Respublikos valstybės vėliavos ir kitų vėliavų įstatymą, Įtraukiant seniūnijų vėliavas, aptariant, kas tai yra, ir numatant jų santykį su seniūnijos centro, kaimo ir kitomis vėliavomis
teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo nariai Eugenijus Sabutis Vidmantas Kanopa Tomas Bičiūnas Kęstutis Vilkauskas
4 Argumentai: Lietuvos Respublikos valstybės herbo, kitų herbų ir heraldinių ženklų įstatymo Nr.
I-130 3 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu (toliau – Įstatymo projektas) siekiama įtvirtinti tam tikros Lietuvos teritorijos išskyrimui skirtų heraldinių projektų kūrimo aiškesnius kriterijus, tačiau Įstatymo projektu siūlomos nuostatos gali įnešti teisinį neapibrėžtumą ir galimą prieštaravimą seniūnijų, kaip teritorinių subjektų ir ten gyvenančių žmonių, atžvilgiu. Seniūnijos, kaip viešojo sektoriaus organizacijos, yra svarbus visuomenės gyvenimo elementas. Šiame sektoriuje sprendžiamos bendruomenėms aktualiausios problemos ir užtikrinami būtiniausi vietos gyventojų poreikiai. Tai vietos savivaldos sistemos dalis, veikianti arčiausiai gyventojų, dėl to geriausiai susipažinus su jų lūkesčiais, poreikiais ir socialinėmis bei ekonominėmis problemomis. Seniūnijų dėka savivaldybės vykdo savo veiklą arčiau vietos bendruomenių, tokiu būdu sudarydamos palankesnes sąlygas bendradarbiavimui plėtoti. Reikia pabrėžti, kad absoliuti dauguma regionuose ir kaimiškosiose gyvenvietėse įsikūrusių žmonių save labiausiai identifikuoja kaip tam tikros seniūnijos gyventoją, todėl seniūnijos, kaip teritoriniai vienetai turi teisę į herbą, kaip ir kiti Įstatymo projekte įvardinti teritoriniai subjektai. Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo 2 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
patvirtintas valstybės, apskrities, savivaldybės, etnografinio regiono, seniūnijos, miesto, miestelio ar kaimo skiriamasis ženklas, skirtas subjektui, kuriam jis sukurtas, simbolizuoti ir išskirti. Atsižvelgti 2.
Eugenijus Sabutis Vidmantas Kanopa Tomas Bičiūnas Kęstutis Vilkauskas Liudas
3 Argumentai: Žr. aukščiau Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 1 straipsniu keičiamo Įstatymo 3 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Herbuose, herbinėse vėliavose, herbiniuose ženkluose,
herbiniuose antspauduose negali būti simbolių ar kitokių ženklų, kurie yra susiję su tautinės, rasinės, religinės, socialinės ar kitokios nesantaikos ar neapykantos skleidimu, taip pat prieštarauja moralei ar viešajai tvarkai, visuomenės dorovės normoms. Kuriant apskrities, savivaldybės, etnografinio regiono, seniūnijos, miesto, miestelio ar kaimo heraldinius projektus būtina užtikrinti, kad jų simbolių aktualumas subjektui ar teritorijai, kuriai kuriamas heraldinis projektas, būtų pagrįstas istorine medžiaga, o patys simboliai būtų priimtini vietos bendruomenei, kurios nuomonė išreiškiama per jai atstovaujančias visuomenines organizacijas, savivaldos ar valstybės institucijas.“
pasiūlymai: nepaskirta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: grąžinti Lietuvos Respublikos valstybės herbo, kitų herbų ir heraldinių ženklų įstatymo Nr. I-130 3 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-2856 iniciatoriams tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir Lietuvos heraldikos komisijos pastabas. 8. Balsavimo rezultatai: už – 3, prieš – 0, susilaikė – 2. (Komiteto narys Robertas Šarknickas ir Komiteto nario Vytauto Kernagio pavaduotoja Paulė Kuzmickienė balsavime nedalyvavo.)
Jakavonytė. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepareikšta. Komiteto pirmininkas (Parašas) Vytautas Juozapaitis Komiteto biuro patarėja Milda Gureckienė