1981 Įstatymo projektas Viešųjų įstaigų įstatymo Nr. I-1428 pakeitimo įstatymo projektas (nauja redakcija) Parengė: Lietuvos Respublikos Seimas, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas XIVP-2835(3) 2023-11-03 Priimtas teisės aktas

Aiškinamasis raštas

2023-06-01 · oficialus registras ↗

AIŠKINAMASIS RAŠTAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS BIUDŽETINIŲ ĮSTAIGŲ ĮSTATYMO NR. I-1113 PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO, LIETUVOS RESPUBLIKOS VIEŠŲJŲ ĮSTAIGŲ ĮSTATYMO NR. 1-1428 PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO IR SU JAIS SUSIJUSIŲ ĮSTATYMŲ PROJEKTŲ

AIŠKINAMASIS RAŠTAS

1Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengtų įstatymų projektų tikslai ir uždaviniai

Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo Nr. I-1113 pakeitimo įstatymo projektas (toliau – BĮĮ pakeitimo projektas), Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo Nr. I-1428 pakeitimo įstatymo projektas (toliau – VĮĮ pakeitimo projektas) ir su jais susiję įstatymų projektai (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo Nr. VIII-1234 1, 2, 3, 4, 5, 7, 8, 9, 19, 20, 23 ir 30 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – VAĮ pakeitimo projektas), Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo Nr. I-464 5, 13, 22, 26, 28¹, 29, 29¹, 30, 30¹, 30², 31, 31¹, 32 ir 45 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – LRVĮ pakeitimo projektas), Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo Nr. I-430 4, 5, 6, 18, 19, 21, 26 ir 39 straipsnių pakeitimo ir 10¹ straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas (toliau – BSĮ pakeitimo projektas), Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 pakeitimo 15, 18, 21, 27, 33, 34, 55, 60, 67 ir 68 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – VSĮ pakeitimo projektas), Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 10 ir 15² straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – SPĮĮ pakeitimo projektas), Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 17 ir 110 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – ABTĮ pakeitimo projektas), Lietuvos Respublikos civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymo Nr.

X-1809 31⁵ ir 31⁹ straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – CRRESTTAĮĮ pakeitimo projektas), Lietuvos Respublikos koncesijų įstatymo Nr. I-1510 58, 62 ir 65 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – KĮ pakeitimo projektas), Lietuvos Respublikos oficialiosios statistikos ir valstybės duomenų valdysenos Nr. I-270 9, 20, 21 ir 25 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – OSVDVĮ pakeitimo projektas), Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo Nr. XIII-328 68, 100, 101 ir 104 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – PAVETPPSPSĮ pakeitimo projektas), Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją ir duomenų pakartotinio naudojimo įstatymo Nr. VIII-1524 1 ir 2 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – TGIDPNĮ pakeitimo projektas), Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 2, 5, 25, 26, 46, 58, 76, 92, 93 ir 98 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – VPĮ pakeitimo projektas) ir Lietuvos Respublikos strateginio valdymo įstatymo Nr. XIII-3096 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (toliau – SVĮ pakeitimo projektas) (susiję su BĮĮ pakeitimo projektu); Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.104 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymo Nr. VIII-450 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (toliau – PMĮ pakeitimo projektas), Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (toliau – VTĮ pakeitimo projektas), Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo Nr.

VIII-371 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (toliau – VPIDĮ pakeitimo projektas) (susiję su VĮĮ pakeitimo projektu) ir Lietuvos Respublikos darbo kodekso 33, 147 ir 210 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – DK pakeitimo projektas) (susijęs su BĮĮ pakeitimo projektu ir VĮĮ pakeitimo projektu) (toliau kartu – Įstatymų projektai), parengti įgyvendinant: · Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje, kuriai Lietuvos Respublikos Seimas pritarė 2020 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. XIV-72, numatytos kompleksinės viešojo valdymo reformos antrąjį etapą (pirmuoju šios reformos etapu laikoma – valstybės tarnybos pertvarka, antruoju etapu – biudžetinių ir viešųjų įstaigų valdysenos tobulinimas, trečiuoju etapu – dirbančiųjų pagal darbo sutartis biudžetinėse ir viešosiose įstaigose apmokėjimo tobulinimas). · Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos 205.1 papunktyje nurodytą iniciatyvą – optimizuoti institucijų tinklą, didinti jų veiklos skaidrumą ir atsakomybę, mažinti dubliuojamas funkcijas; · Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. kovo 10 d. nutarimu Nr. 155, 9.1.1 papunktyje nurodytą veiksmą, kuriuo siekiama tobulinti viešojo sektoriaus institucinę sąrangą (institucijų tinklą) ir viešojo valdymo procesus, įskaitant administracinės gebos stiprinimą per viešąją politiką įgyvendinančias agentūras; · 2021 m. balandžio 6 d. valstybinio audito ataskaitoje Nr.

VAE-3 „Valstybės ir savivaldybių valdomų įmonių bei viešųjų įstaigų valdysena“ pateikta 1 rekomendacija „Siekiant užtikrinti, kad valstybės ar savivaldybių institucijos pagal vykdomą veiklą galėtų pasirinkti tinkamiausią juridinio asmens teisinę formą, leidžiančią pasiekti geriausių rezultatų jį valdant, teisės aktuose nustatyti detalius VšĮ steigimo kriterijus juridinio asmens teisinei formai parinkti“ ir 7 rekomendacija „siekiant, kad viešųjų įstaigų, kurių valdyme dalyvauja valstybė ar savivaldybės, valdysena atitiktų gerojo valdymo principus ir būtų orientuota į efektyvią ir skaidrią jų veiklą, inicijuoti teisės aktų pakeitimus dėl gerosios valdysenos principų (tikslų iškėlimas, kolegialių organų sudarymas ir teikiamos paramos viešinimas) viešosiose įstaigose diegimo“; · Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos 2021 m. vasario 2 d. išvadoje dėl korupcijos rizikos analizės viešųjų įstaigų valdymo ir veiklos srityse Nr. 4-01-757 pateiktas Vidaus reikalų ministerijai pasiūlymas svarstyti dėl pavyzdinių viešojo sektoriaus institucijų steigiamų viešųjų įstaigų dokumentų patvirtinimo, atsižvelgiant į specialių teisės aktų reikalavimus. Juridinių asmenų registro duomenys[¹] rodo, kad valstybė ar savivaldybės dalyvauja 8 teisinių formų juridiniuose asmenyse – biudžetinėse įstaigose, viešosiose įstaigose, regionų plėtros tarybose, centriniame banke, valstybės įmonėse, savivaldybių įmonėse, akcinėse bendrovėse ir uždarosiose akcinėse bendrovėse. Daugiausia[²] tokių juridinių asmenų – biudžetinės įstaigos (valstybės – 352, savivaldybių – 2 322).

Biudžetinių įstaigų veiklos analizė leidžia šias įstaigas pagal jų atliekamos veiklos pobūdį suskirstyti į keturias sąlygines grupes: atliekančias valstybės funkcijas, siejamas su viešojo administravimo įgaliojimų įgyvendinimu (12 proc.); atliekančias valstybės funkcijas, kurios nesiejamos su viešojo administravimo įgaliojimų įgyvendinimu (3 proc.); teikiančias viešąsias paslaugas (84 proc.); teikiančias kitokio pobūdžio paslaugas (1 proc.). Antra pagal dydį yra juridinių asmenų, turinčių viešosios įstaigos teisinę formą, grupė. Juridinių asmenų registre yra įregistruotos 11 664 viešosios įstaigos[³], 324 viešųjų įstaigų savininkės ar dalininkės, turinčios daugiau nei pusę balsų visuotiniame dalininkų susirinkime, yra valstybė ar savivaldybės (valstybės – 103, savivaldybių – 216, veikiančių regioniniu lygiu – 5)ؘ. Viešųjų įstaigų, kuriuose valstybė ar savivaldybės turi pusę ar daugiau balsų visuotiniame dalininkų susirinkime, veiklos analizė rodo, kad 3 proc. viešųjų įstaigų atlieka valstybės funkcijas, siejamas su viešojo administravimo įgaliojimų įgyvendinimu, 3 proc. viešosios įstaigos atlieka valstybės funkcijas, kurios nesiejamos su viešojo administravimo įgaliojimų įgyvendinimu, 87 proc. viešųjų įstaigų pagrindinė veikla yra viešųjų paslaugų teikimas, 7 proc. viešųjų įstaigų teikia kitokio pobūdžio paslaugas. Pastebėta, kad viešosios įstaigos teisinė forma nėra reglamentuota taip griežtai ir išsamiai kaip biudžetinės įstaigos, todėl dažnai ji yra pasirenkama dėl didesnio patrauklumo (lankstesnių ir mažiau griežtų atlyginimų nustatymo sąlygų, galimybių gauti pajamų ar net pelno bei ne tokios griežtos atskaitomybės ir kontrolės nuostatų taikymo), ignoruojant viešosioms įstaigoms numatomų pavesti funkcijų pobūdį.

Visa tai lemia vieną iš viešojo sektoriaus institucinės sąrangos problemų – priimant sprendimus dėl biudžetinių įstaigų ar viešųjų įstaigų steigimo ar jų pertvarkymo, neatsižvelgiama į jų atliekamų (numatomų pavesti) funkcijų pobūdį ir šis pobūdis nėra sąlyga rinktis tam tikrą viešojo juridinio asmens teisinę formą. Siekiant spręsti šia problemą, parengti Įstatymų projektai, sudarysiantys sąlygas palaipsniui mažinti viešojo sektoriaus fragmentaciją ir gryninti (labiau atskirti) biudžetinių ir viešųjų įstaigų kompetenciją. Įstatymų projektais taip pat sprendžiamos ir kitos problemos, susijusios su valstybės ir savivaldybių dalyvavimu viešosiose įstaigose tikslingumu bei nepakankamu biudžetinių įstaigų ir viešųjų įstaigų, kuriose dalyvauja valstybė ar savivaldybė, valdysenos lankstumu, lyginant su kitais juridiniais asmenimis, kuriose dalyvauja valstybė ar savivaldybė (t. y. valstybės ir savivaldybių valdomomis įmonėmis).

Įstatymų projektų parengimą nulėmusi problematika: · pasitaiko atvejų, kai biudžetinės įstaigos ir viešosios įstaigos, kuriose dalyvauja valstybė ar savivaldybės, vykdo su valstybės ar savivaldybių funkcijų atlikimu nesusijusias veiklas (t. y. teikia kitokio pobūdžio paslaugas); · nėra įtvirtinti valstybės ar savivaldybės dalyvavimo viešosiose įstaigose pagrindai, o tai tam tikrais atvejais lemia savitikslį, naudos valstybei ir visuomenei nenešantį valstybės ir savivaldybių dalyvavimą viešųjų įstaigų veikloje; · per mažas biudžetinių įstaigų savarankiškumas spręsti valdymo klausimus; · viešųjų įstaigų, kurių valdyme dalyvauja valstybė ar savivaldybės, valdysena neatitinka gerojo valdymo principų (tikslų iškėlimas, kolegialių organų sudarymas ir teikiamos paramos viešinimas); · ribotos viešųjų įstaigų galimybės persitvarkyti į kitų teisinių formų juridinius asmenis; nėra centralizuotos biudžetinių įstaigų ir viešųjų įstaigų valdysenos stebėsenos. Įstatymų projektų tikslai: · padidinti biudžetinių įstaigų ir viešųjų įstaigų, kurių savininkė ar dalininkė yra valstybė ar savivaldybė, valdymo efektyvumą, skaidrumą ir administracinę gebą atlikti šioms įstaigoms pavestas funkcijas; · užtikrinti, kad valstybės ar savivaldybės dalyvavimas viešosiose įstaigose būtų tikslingas, neštų naudą visuomenei ir valstybei ar savivaldybei, gryninti viešųjų ir biudžetinių įstaigų kompetenciją ją susiejant su įstaigos paskirtimi (samprata).

Įstatymų projektų uždaviniai: · patikslinti biudžetinių ir viešųjų įstaigų sampratas; · įtvirtinti valstybės ir savivaldybių dalyvavimo viešosiose įstaigose pagrindus, numatyti institucijas, per kurias valstybė ar savivaldybės dalyvauja viešųjų įstaigų veikloje; · patobulinti esamą biudžetinių įstaigų ir viešųjų įstaigų, kurių savininkė ar dalininkė yra valstybė ar savivaldybė, valdysenos modelį ir tokiu būdu sudaryti sąlygas efektyvesnei šių įstaigų veiklai; · didinti viešųjų įstaigų, kurių savininkė ar dalininkė yra valstybė ar savivaldybė, orientaciją į tikslus įpareigojant viešųjų įstaigų savininko ar dalininko teises įgyvendinančias institucijas nustatyti valstybės ar savivaldybės tikslus viešosioms įstaigoms ir lūkesčius dėl viešųjų įstaigų; · užtikrinti didesnį viešųjų įstaigų, kuriose dalyvauja valstybė ar savivaldybė, veiklos viešumą ir skaidrumą įtvirtinant pareigą viešosioms įstaigoms, kuriose dalyvauja valstybė ar savivaldybė, viešinti informaciją ne tik apie gautą, bet ir teikiamą paramą; · užtikrinti, kad viešųjų įstaigų, kuriose dalyvauja valstybė ar savivaldybė, steigimo dokumentai (steigimo sutartis ir įstatai) būtų rengiami atsižvelgiant į jų specifiką, išskiriančią tokias viešąsias įstaigos iš bendro viešųjų įstaigų rato, taptų informatyvesni; · sukurti centralizuotą biudžetinių įstaigų ir viešųjų įstaigų, kurių savininkė ar dalininkė yra valstybė ar savivaldybė, valdysenos stebėsenos sistemą; · išplėsti viešojo administravimo įgaliojimus galinčių turėti subjektų ratą, papildant jį valstybės ir savivaldybių valdomomis bendrovėmis ir tuo sudarant dalį reikalingų sąlygų įgyvendinti Valstybės valdomų įmonių pertvarkos ir valdymo centralizavimo priemonių planą, kuriam pritarta Vyriausybės 2021 m. lapkričio 10 d. pasitarime; · konsoliduoti kitas teisinio reguliavimo tobulinimo iniciatyvas, kurias paskatino iškilusios praktinės Viešųjų įstaigų, Viešojo administravimo ir Vyriausybės įstatymų nuostatų taikymo problemos, atsisakyti neaktualių, perteklinių nuostatų.

Įstatymų projektų uždaviniai: · patikslinti biudžetinių ir viešųjų įstaigų sampratas; · įtvirtinti valstybės ir savivaldybių dalyvavimo viešosiose įstaigose pagrindus, numatyti institucijas, per kurias valstybė ar savivaldybės dalyvauja viešųjų įstaigų veikloje; · patobulinti esamą biudžetinių įstaigų ir viešųjų įstaigų, kurių savininkė ar dalininkė yra valstybė ar savivaldybė, valdysenos modelį ir tokiu būdu sudaryti sąlygas efektyvesnei šių įstaigų veiklai; · didinti viešųjų įstaigų, kurių savininkė ar dalininkė yra valstybė ar savivaldybė, orientaciją į tikslus įpareigojant viešųjų įstaigų savininko ar dalininko teises įgyvendinančias institucijas nustatyti valstybės ar savivaldybės tikslus viešosioms įstaigoms ir lūkesčius dėl viešųjų įstaigų; · užtikrinti didesnį viešųjų įstaigų, kuriose dalyvauja valstybė ar savivaldybė, veiklos viešumą ir skaidrumą įtvirtinant pareigą viešosioms įstaigoms, kuriose dalyvauja valstybė ar savivaldybė, viešinti informaciją ne tik apie gautą, bet ir teikiamą paramą; · užtikrinti, kad viešųjų įstaigų, kuriose dalyvauja valstybė ar savivaldybė, steigimo dokumentai (steigimo sutartis ir įstatai) būtų rengiami atsižvelgiant į jų specifiką, išskiriančią tokias viešąsias įstaigos iš bendro viešųjų įstaigų rato, taptų informatyvesni; · sukurti centralizuotą biudžetinių įstaigų ir viešųjų įstaigų, kurių savininkė ar dalininkė yra valstybė ar savivaldybė, valdysenos stebėsenos sistemą; · išplėsti viešojo administravimo įgaliojimus galinčių turėti subjektų ratą, papildant jį valstybės ir savivaldybių valdomomis bendrovėmis ir tuo sudarant dalį reikalingų sąlygų įgyvendinti Valstybės valdomų įmonių pertvarkos ir valdymo centralizavimo priemonių planą, kuriam pritarta Vyriausybės 2021 m. lapkričio 10 d. pasitarime; · konsoliduoti kitas teisinio reguliavimo tobulinimo iniciatyvas, kurias paskatino iškilusios praktinės Viešųjų įstaigų, Viešojo administravimo ir Vyriausybės įstatymų nuostatų taikymo problemos, atsisakyti neaktualių, perteklinių nuostatų. 2.

2Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai

Įstatymų projektų parengimą inicijavo Vidaus reikalų ministerija. Įstatymų projektus parengė Vidaus reikalų ministerijos Viešojo administravimo ir vietos savivaldos politikos grupė (vadovė Alma Bulkevičienė, tel. (8 5) 271 7105). 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai Galiojančio Biudžetinių įstaigų įstatymo: · 2 straipsnio 1 dalis nustato biudžetinės įstaigos sampratą ir šių įstaigų paskirtį. Biudžetinė įstaiga yra ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, įgyvendinantis valstybės ar savivaldybės funkcijas ir išlaikomas iš valstybės ar savivaldybės biudžetų asignavimų, taip pat iš Valstybinio socialinio draudimo fondo, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetų ir kitų valstybės pinigų fondų lėšų. · 4 straipsnio 3 dalis reglamentuoja biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos kompetenciją. Ši institucija tvirtina biudžetinės įstaigos nuostatus, priima į pareigas ir iš jų atleidžia biudžetinės įstaigos vadovą, priima sprendimą dėl biudžetinės įstaigos buveinės pakeitimo, priima sprendimą dėl biudžetinės įstaigos pertvarkymo, reorganizavimo ar likvidavimo, priima sprendimą dėl biudžetinės įstaigos filialo steigimo ir jo veiklos nutraukimo, skiria ir atleidžia likvidatorių arba sudaro likvidacinę komisiją ir nutraukia jos įgaliojimus, sprendžia kitus Biudžetinių įstaigų įstatyme, kituose įstatymuose ir biudžetinės įstaigos nuostatuose jos kompetencijai priskirtus klausimus. · 6 straipsnio 2 dalyje reglamentuoti biudžetinės įstaigos nuostatų turinio reikalavimai.

Biudžetinės įstaigos nuostatuose turi būti nurodytas biudžetinės įstaigos pavadinimas, jos teisinė forma, savininkas, savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija ir jos kompetencija, veiklos laikotarpis (jei jis ribotas), biudžetinei įstaigai priskirtos funkcijos ir veiklos tikslai, vadovo kompetencija, jo skyrimo ir atleidimo tvarka, kiti biudžetinės įstaigos organai, jei pagal kitus įstatymus ar Vyriausybės nutarimus tokie organai sudaromi, šių organų sudarymo tvarka ir kompetencija, sprendimų priėmimo tvarka, šaltinis, kuriame skelbiami vieši biudžetinės įstaigos pranešimai, biudžetinės įstaigos nuostatų keitimo tvarka. · 9 straipsnis nustato biudžetinės įstaigos valdymo pagrindus. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad vienasmenis biudžetinės įstaigos valdymo organas yra biudžetinės įstaigos vadovas.

9 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta biudžetinės įstaigos vadovo kompetencija – organizuoti biudžetinės įstaigos darbą, kad būtų įgyvendinami biudžetinės įstaigos tikslai ir atliekamos nustatytos funkcijos, užtikrinti, kad būtų laikomasi įstatymų, kitų teisės aktų ir biudžetinės įstaigos nuostatų, nustatyta tvarka priimti ir atleisti biudžetinės įstaigos darbuotojus, tvirtinti biudžetinės įstaigos struktūrą ir pareigybių sąrašą, neviršijant nustatyto didžiausio leistino pareigybių skaičiaus, organizuoti biudžetinės įstaigos buhalterinę apskaitą pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymą, užtikrinti racionalų ir taupų lėšų bei turto naudojimą, veiksmingą biudžetinės įstaigos vidaus kontrolės sistemos sukūrimą, jos veikimą ir tobulinimą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Biudžetinių įstaigų įstatyme nėra nuostatų, nustatančių galimybę sudaryti biudžetinės įstaigos veiklos priežiūrą atliksiantį kolegialų organą, taip pat nereglamentuota biudžetinių įstaigų valdysenos stebėsena ir šios valdysenos tobulinimas. Kaip parodė praktika, Biudžetinių įstaigų įstatyme įtvirtintas bendrasis biudžetinių įstaigų teisinis reguliavimas neužtikrina dabartiniam valstybės, ir konkrečiai – viešojo sektoriaus, raidos etapui reikalingo šių įstaigų veiklos rezultatyvumo ir efektyvios biudžetinių įstaigų veiklos priežiūros. Nėra sudarytos galimybės biudžetinių įstaigų veiklos priežiūroje dalyvauti kitiems nei pačios biudžetinės įstaigos ar savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos atstovams, taip padidinant tiek pačios priežiūros, tiek ir biudžetinės įstaigos veiklos skaidrumą. Galiojančio Viešojo administravimo įstatymo: · 2 straipsnio 20 dalyje yra reglamentuota viešojo administravimo subjekto sąvoka.

Juo yra laikomas viešasis juridinis asmuo, kolegiali ar vienasmenė institucija, neturinti juridinio asmens statuso, įstatymų nustatytą specialų statusą turintis fizinis asmuo, šio įstatymo nustatyta tvarka įgalioti atlikti viešąjį administravimą. 4 straipsnyje yra nustatyta viešojo administravimo subjektų sistema. Šiai sistemą sudaro trys viešojo administravimo subjektų rūšys – valstybinio administravimo subjektai, regioninio administravimo subjektai ir savivaldybių administravimo subjektai. Valstybinio administravimo subjektai yra kolegialios ar vienasmenės valstybės institucijos, biudžetinės įstaigos, išlaikomos iš valstybės biudžeto asignavimų ir kitų valstybės pinigų fondų lėšų, Lietuvos bankas, Lietuvos kariuomenė, įstatymų nustatytą specialų statusą turintys fiziniai asmenys, asociacijos, valstybės įmonės, viešosios įstaigos, kurių savininkė arba dalininkė yra valstybė, šio įstatymo nustatyta tvarka įgalioti atlikti viešąjį administravimą. Regioninio administravimo subjektai yra regionų plėtros tarybos. Savivaldybių administravimo subjektai yra kolegialios ar vienasmenės savivaldybių institucijos, biudžetinės įstaigos, išlaikomos iš savivaldybės biudžeto asignavimų, valstybės politikai, savivaldybės įmonės, viešosios įstaigos, kurių savininkė ar dalininkė yra savivaldybė, įgalioti atlikti viešąjį administravimą. Toks reguliavimas nenumato galimybės viešojo administravimo įgaliojimus suteikti valstybės valdomoms bendrovėms (akcinėms ir uždarosioms akcinėms bendrovėms). Ši aplinkybė trukdo sklandžiai įgyvendinti Valstybės valdomų įmonių pertvarkos ir valdymo centralizavimo priemonių planą, kurio tikslas – pertvarkyti šiuo metu veikiančias valstybės įmones į kitos teisinės formos juridinius asmenis, daugiausiai į valstybės valdomas bendroves (akcines bendroves ar uždarąsias akcines bendroves).

Didelė dalis šiuo metu veikiančių valstybės įmonių atlieka ūkinio-komercinio pobūdžio funkcijas, tačiau daliai valstybės įmonių skirtingu mastu yra pavesta atlikti funkcijas, kurios patenka į Viešojo administravimo įstatymo 6 straipsnyje nustatytas viešojo administravimo sritis, t. y. joms yra suteikti viešojo administravimo įgaliojimai. Šios valstybės įmonės teikia administracines paslaugas (kaip jos yra suprantamos pagal Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies ir 19 straipsnio 1 dalies nuostatas) ar priima administracinius sprendimus (kaip jie yra suprantami pagal Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 5 dalies nuostatas); · 8 straipsnis nustato minimalius reikalavimus viešojo administravimo subjektų, kurie turi biudžetinės įstaigos teisinę formą, administracijos struktūrai. Ši struktūra Viešojo administravimo įstatymo kontekste yra suprantama siaurąja prasme – jai priskiriami tik galimi padaliniai, nepriskiriant viešojo administravimo subjekto valdymo ar priežiūros organų ir kitų šiame subjekte sudaromų nuolatinių struktūrinių darinių, atliekančių patariamojo pobūdžio funkcijas. Šiame straipsnyje nustatyti galimi admininistracijos struktūros padaliniai – grupė, departamentas (valdyba), skyrius (biuras, tarnyba), o savivaldybės viešojo administravimo subjekto – ir poskyris. Taip pat reglamentuotos sąlygos, kurioms esant gali būti steigiamas atitinkamas padalinys ir nustatyta galima kai kurių padalinių sudėtis.

Pavyzdžiui, departamentas (valdyba) steigiamas viešojo administravimo subjekto funkcijoms atlikti, kai dėl didelės veiklos atliekant šias funkcijas apimties ir šios veiklos sudėtingumo ir kompleksiškumo reikia organizuoti, koordinuoti ir kontroliuoti šių funkcijų atlikimą, o jį gali sudaryti ne mažiau kaip du skyriai (biurai, tarnybos). 8 straipsnyje yra nustatyti kai kurių viešojo administravimo subjekto administracijos padalinių dydžio reikalavimai, pavyzdžiui, skyrius (biuras, tarnyba) turi sudarytas (-a) iš ne mažiau kaip 4 pareigybių, o poskyris – iš ne mažiau kaip 3 pareigybių. Taikant minėtą teisinį reguliavimą praktikoje, pastebėta, kad jis nėra nuoseklus, nes neapima visų viešojo administravimo subjekto, turinčio biudžetinės įstaigos teisinę formą, struktūros elementų, yra padalinių, kuriems nėra nustatytas minimalus pareigybių skaičius (grupei). Tai neleidžia formuotis vienodai biudžetinių įstaigų struktūrų formavimo ir jų tobulinimo praktikai. 9 straipsnis reglamentuoja Nacionalinės elektroninių siuntų pristatymo naudojant pašto tinklą informacinės (toliau – E. pristatymo) sistemos naudojimą viešojo administravimo subjektų veikloje – jiems keičiantis elektroniniais dokumentais, taip pat gaunant ir siunčiant elektroninius dokumentus gyventojams ar ūkio subjektams. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad elektroninio pristatymo paslaugos fiziniams asmenims, kai šie asmenys elektronines siuntas per E. pristatymo sistemą siunčia viešojo administravimo subjektams, yra teikiamos neatlygintinai. Tokio teisinio reguliavimo taikymas praktikoje susidūrė su tam tikromis problemomis. Norint per E. pristatymo sistemą viešojo administravimo subjektui nusiųsti elektroninę siuntą, jam šioje sistemoje turi būti sukurta pašto dėžutė.

Praktikoje iškilo problemų dėl tokių pašto dėžučių sukūrimo specialų statusą turintiems fiziniams asmenims, kurie Viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka yra įgalioti atlikti viešąjį administravimą. Didesnių problemų dėl pašto dėžučių sukūrimo viešojo administravimo įgaliojimus turintiems juridiniams asmenims nekyla, nes tai efektyviai galima daryti išnaudojant Juridinių asmenų registro turimas galimybes. Galiojančio Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo: · 22 straipsnyje yra reglamentuoti pagrindiniai Vyriausybės įgaliojimai. Šio straipsnio 9 punkte nustatyta, kad Vyriausybė tvirtina Vyriausybės įstaigų bei kitų Vyriausybės įsteigtų biudžetinių įstaigų, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina Vyriausybė, administracijos struktūrą arba paveda ją tvirtinti Vyriausybės įstaigos arba kitos Vyriausybės įsteigtos biudžetinės įstaigos vadovui, jei kiti įstatymai nenustato kitos jos tvirtinimo tvarkos. Tvirtinti įstaigų prie ministerijų administracijos struktūrą Vyriausybė gali pavesti atitinkamos valdymo srities ministrui, jei kiti įstatymai nenustato kitos jų tvirtinimo tvarkos. · 26 straipsnyje yra reglamentuota ministrų kompetencija.

Šio straipsnio 3 dalies 6, 8 ir 17 punktuose nustatytos ministro funkcijos, susijusios su ministerijai pavaldžių biudžetinių įstaigų veiklos reguliavimu: tvirtina įstaigų prie ministerijos ir kitų pavaldžių biudžetinių įstaigų metinius veiklos planus arba paveda tai daryti šių įstaigų vadovams, Vyriausybės pavedimu tvirtina įstaigų prie ministerijos nuostatus ir jų administracijos struktūrą, tvirtina didžiausią leistiną valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų, pareigybių skaičių jo valdymo sritims priskirtose atskirose įstaigose prie ministerijos ir kitose institucijose ir įstaigose, neviršydamas Vyriausybės patvirtinto bendro didžiausio leistino valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų, pareigybių skaičiaus jo valdymo sritims priskirtose įstaigose prie ministerijos ir kitose priskirtose institucijose ir įstaigose. · 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės politikos įgyvendinimo funkcijos ministerijai gali būti pavestos tik įstatymų nustatytais atvejais ir nustatytam terminui. Įgyvendinant įvairias viešojo sektoriaus tobulinimo iniciatyvas, susijusias su šiame sektoriuje veikiančių įstaigų kompetencijos išgryninimu, buvo pastebėta, kad praktikoje tokia nuostata nėra įgyvendinama. Jei valstybės politikos įgyvendinimo funkcijos ministerijai įstatymais ir yra pavedamos, niekada nėra nustatomas šių funkcijų atlikimo trukmės terminas.

Galiojantis Biudžeto sandaros įstatymas nenustato asignavimų valdytojui teisės padidinti biudžetinės įstaigos darbuotojų darbo užmokesčio fondą, lėšomis, kurias įstaiga sutaupė naudodama jai išlaikyti skirtus asignavimus. Tai riboja biudžetinių įstaigų galimybes formuoti jos poreikius atitinkančią darbuotojų darbo užmokesčio sistemą, kuri leistų pritraukti naujų reikalingos kompetencijos darbuotojų, išlaikyti esamus, didintų darbuotojų motyvaciją siekti geresnių įstaigos veiklos rezultatų. Galiojančiame Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatyme numatytas reguliavimas, skirtas visoms viešosioms įstaigoms, neįvertinant viešųjų įstaigų, kuriose dalyvauja valstybė ar savivaldybės, specifiškumo. Įstatymo lygiu nėra reglamentuoti valstybės ir savivaldybių dalyvavimo viešosiose įstaigose pagrindai, taip pat valstybės ar savivaldybės, kaip viešosios įstaigos savininkės ar dalininkės, teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos įsipareigojimai viešajai įstaigai. Šiuo metu galiojančio Viešųjų įstaigų įstatymo nuostatos valstybinėms mokslo ir studijų institucijoms, kurių teisinė forma yra viešoji įstaiga, taip pat profesinio mokymo įstaigoms, kurių teisinė forma yra viešoji įstaiga, taikomos tiek, kiek Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymas arba Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymas nenustato kitaip. Viešųjų įstaigų įstatymo 2 straipsnio 1 dalis nustato viešosios įstaigos sampratą. Viešoji įstaiga apibūdinama kaip pagal šį ir kitus įstatymus įsteigtas pelno nesiekiantis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas − tenkinti viešuosius interesus vykdant švietimo, mokymo ir mokslinę, kultūrinę, sveikatos priežiūros, aplinkos apsaugos, sporto plėtojimo, socialinės ar teisinės pagalbos teikimo, taip pat kitokią visuomenei naudingą veiklą.

Viešųjų įstaigų įstatymo 5 ir 6 straipsniuose reglamentuoti viešosios įstaigos steigimo sutarties ir įstatų turinio reikalavimai. Viešosios įstaigos steigimo sutartyje turi būti nurodyta steigėjai (jeigu steigėja yra valstybė ar savivaldybė, turi būti nurodyta valstybės ar savivaldybės institucija, kuriai pavedama atstovauti steigėjai), viešosios įstaigos pavadinimas ir buveinė, viešosios įstaigos veiklos sritis (sritys) ir tikslai, steigėjų (ne)turtiniai įsipareigojimai, jų vykdymo tvarka ir terminai, steigimo išlaidų kompensavimo tvarka, ginčų tarp steigėjų sprendimo tvarka, asmenys, kurie turi teisę atstovauti steigiamai viešajai įstaigai, jų teisės ir įgaliojimai, steigiamojo susirinkimo sušaukimo ir sprendimų priėmimo jame tvarka, jeigu steigiamasis susirinkimas šaukiamas, – steigimo sutarties sudarymo data.

Viešosios įstaigos įstatuose turi būti nurodyta viešosios įstaigos pavadinimas, teisinė forma – viešoji įstaiga, veiklos laikotarpis, jeigu jis ribotas, veiklos tikslai, asmens tapimo nauju dalininku tvarka, dalininko teisių pardavimo kitiems asmenims tvarka, dalininkų įnašų perdavimo viešajai įstaigai tvarka, visuotinio dalininkų susirinkimo kompetencija, sušaukimo tvarka, sprendimų priėmimo tvarka, kolegialių organų, jeigu tokie organai sudaromi, kompetencija, šių organų narių rinkimo ir atšaukimo tvarka, viešosios įstaigos vadovo skyrimo ir atšaukimo tvarka, jo kompetencija, įstatų keitimo tvarka, filialų ir atstovybių steigimo bei jų veiklos nutraukimo tvarka, dokumentų ir kitos informacijos apie viešosios įstaigos veiklą pateikimo dalininkams tvarka, šaltinis, kuriame skelbiami viešosios įstaigos vieši pranešimai, informacijos apie viešosios įstaigos veiklą pateikimo visuomenei tvarka. Viešosios įstaigos steigimo sutartyje ir įstatuose gali būti ir kitų šiam ir kitiems įstatymams neprieštaraujančių nuostatų. Viešųjų įstaigų įstatymo 9 straipsnyje reglamentuojami viešosios įstaigos organai.

Minėtame straipsnyje nustatyta, kad viešoji įstaiga turi turėti organą – visuotinį dalininkų susirinkimą ir vienasmenį valdymo organą − viešosios įstaigos vadovą, taip pat nustatyta, kad viešosios įstaigos įstatuose gali būti numatytas ir kolegialus viešosios įstaigos valdymo organas, taip pat kiti kolegialūs organai. Kolegialių viešosios įstaigos organų narių skaičius, kompetencija, šių organų narių rinkimo ir atšaukimo tvarka nustatoma viešosios įstaigos įstatuose. Visuotinis dalininkų susirinkimas neturi teisės pavesti kolegialiems viešosios įstaigos organams spręsti visuotinio dalininkų susirinkimo kompetencijai šiame Įstatyme ir viešosios įstaigos įstatuose priskirtų klausimų. Kolegialūs viešosios įstaigos organai veikia pagal jų patvirtintus darbo reglamentus. Už veiklą viešosios įstaigos kolegialiuose organuose šių organų nariams neatlyginama, jeigu viešosios įstaigos įstatuose nenustatyta kitaip. Viešųjų įstaigų įstatymo 10 straipsnyje reglamentuojama visuotinio dalininkų susirinkimo kompetencija ir sprendimų priėmimo tvarka.

Minėtame straipsnyje nustatyta, kad visuotinis dalininkų susirinkimas keičia viešosios įstaigos įstatus, priima sprendimą pakeisti viešosios įstaigos buveinę, nustato paslaugų, darbų bei produkcijos kainas ir tarifus ar jų nustatymo taisykles, skiria ir atšaukia viešosios įstaigos vadovą, nustato jo darbo sutarties sąlygas, renka ir atšaukia kolegialių organų narius, jeigu kolegialūs organai numatyti viešosios įstaigos įstatuose, per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos tvirtina metinių finansinių ataskaitų rinkinį arba metinę ataskaitą, išskyrus atvejus, kai Civilinio kodekso 2.106 straipsnio 2, 3, 4 ir 7 punktuose nustatytais atvejais viešoji įstaiga likviduojama, nustato informaciją, kuri pateikiama visuomenei apie viešosios įstaigos veiklą, priima sprendimą dėl viešajai įstaigai nuosavybės teise priklausančio ilgalaikio turto perleidimo, nuomos, perdavimo pagal panaudos sutartį ar įkeitimo, priima sprendimą dėl viešosios įstaigos reorganizavimo ir reorganizavimo sąlygų tvirtinimo, priima sprendimą pertvarkyti viešąją įstaigą, priima sprendimą likviduoti viešąją įstaigą ar atšaukti jos likvidavimą, skiria ir atšaukia likvidatorių, kai šio Įstatymo nustatytais atvejais sprendimą likviduoti viešąją įstaigą priima visuotinis dalininkų susirinkimas, nustato viešosios įstaigos vidaus kontrolės tvarką, priima sprendimą dėl viešosios įstaigos metinių finansinių ataskaitų rinkinio audito kitais, nei nurodyta šio Įstatymo 11 straipsnio 7 dalyje, atvejais ir renka auditorių ar audito įmonę, priima sprendimą dėl šio įstatymo 11¹ straipsnyje nurodytų funkcijų centralizuoto atlikimo, sprendžia kitus šiame Įstatyme ir viešosios įstaigos įstatuose visuotinio dalininkų susirinkimo kompetencijai priskirtus klausimus.

Minėtame straipsnyje nustatyta, kad visuotinis dalininkų susirinkimas keičia viešosios įstaigos įstatus, priima sprendimą pakeisti viešosios įstaigos buveinę, nustato paslaugų, darbų bei produkcijos kainas ir tarifus ar jų nustatymo taisykles, skiria ir atšaukia viešosios įstaigos vadovą, nustato jo darbo sutarties sąlygas, renka ir atšaukia kolegialių organų narius, jeigu kolegialūs organai numatyti viešosios įstaigos įstatuose, per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos tvirtina metinių finansinių ataskaitų rinkinį arba metinę ataskaitą, išskyrus atvejus, kai Civilinio kodekso 2.106 straipsnio 2, 3, 4 ir 7 punktuose nustatytais atvejais viešoji įstaiga likviduojama, nustato informaciją, kuri pateikiama visuomenei apie viešosios įstaigos veiklą, priima sprendimą dėl viešajai įstaigai nuosavybės teise priklausančio ilgalaikio turto perleidimo, nuomos, perdavimo pagal panaudos sutartį ar įkeitimo, priima sprendimą dėl viešosios įstaigos reorganizavimo ir reorganizavimo sąlygų tvirtinimo, priima sprendimą pertvarkyti viešąją įstaigą, priima sprendimą likviduoti viešąją įstaigą ar atšaukti jos likvidavimą, skiria ir atšaukia likvidatorių, kai šio Įstatymo nustatytais atvejais sprendimą likviduoti viešąją įstaigą priima visuotinis dalininkų susirinkimas, nustato viešosios įstaigos vidaus kontrolės tvarką, priima sprendimą dėl viešosios įstaigos metinių finansinių ataskaitų rinkinio audito kitais, nei nurodyta šio Įstatymo 11 straipsnio 7 dalyje, atvejais ir renka auditorių ar audito įmonę, priima sprendimą dėl šio įstatymo 11¹ straipsnyje nurodytų funkcijų centralizuoto atlikimo, sprendžia kitus šiame Įstatyme ir viešosios įstaigos įstatuose visuotinio dalininkų susirinkimo kompetencijai priskirtus klausimus. Tame pačiame straipsnyje nustatyta, kad vienas dalininkas visuotiniame dalininkų susirinkime turi vieną balsą, jei viešosios įstaigos įstatuose nenustatyta kitaip.

Viešųjų įstaigų įstatymo 11 straipsnyje reglamentuojamas metinių finansinių ataskaitų rinkinys, jo auditas ir veiklos ataskaita. Šiame straipsnyje nustatyta, kad jeigu viešoji įstaiga per ataskaitinius finansinius metus gavo paramą, finansinių ataskaitų aiškinamajame rašte taip pat turi būti nurodyta informacija apie gautą (ne)finansinę paramą (nefinansinei paramai priskiriant ir turtą, gautą naudotis panaudos teise) ir jos panaudojimą. Viešųjų įstaigų įstatymo 16 straipsnyje reglamentuojamas viešosios įstaigos pertvarkymas. Šiame straipsnyje nustatyta, kad viešoji įstaiga gali būti pertvarkoma į biudžetinę įstaigą ir labdaros ir paramos fondą. Atkreiptinas dėmesys, kad Viešųjų įstaigų įstatyme nustatytas teisinis reguliavimas didžiąja dalimi yra skirtas bendrai visoms viešosioms įstaigoms, neišskiriant viešųjų įstaigų, kurių steigėja, savininkė ar dalininkė yra valstybė ar savivaldybė, specifiškumo: nėra reglamentuoti valstybės ar savivaldybės dalyvavimo viešosiose įstaigose pagrindai, valstybei ar savivaldybei atstovaujančių institucijų pareigos viešajai įstaigai, viešųjų įstaigų, kuriose dalyvauja valstybė ar savivaldybė, valdysenos ypatumai. Be to, Viešųjų įstaigų įstatyme nėra nuostatų, kurios reglamentuotų viešųjų įstaigų valdysenos stebėseną ir šios valdysenos tobulinimą. Galiojančio Valstybės tarnybos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punkto d papunktyje nustatyta, kad valstybės tarnautojas turi teisę gauti įstatymų nustatytą darbo užmokestį, taip pat gauti įstatymų ir kitų teisės aktų pagrindu nustatytą atlyginimą už veiklą einant valstybės ar savivaldybės valdomos įmonės ar jos dukterinės bendrovės kolegialaus organo nario pareigas. Už šiame papunktyje nurodytą veiklą atlyginama valstybės ar savivaldybės valdomos įmonės ar jos dukterinės bendrovės lėšomis Vyriausybės nustatyta tvarka.

Galiojančio Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 4 punkte nustatyta, kad šio įstatymo nuostatos dėl privačių interesų deklaravimo ir šio įstatymo 11 ir 13 straipsniai taip pat taikomi valstybės ar savivaldybių įmonių valdybų nariams. Galiojančio Civilinio kodekso 2.104 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad viešasis juridinis asmuo, išskyrus valstybės ir savivaldybės įmones, negali būti pertvarkomas į privatųjį juridinį asmenį. Galiojančio Profesinio mokymo įstatymo 17 straipsnio 21 dalyje nustatyta, kad visuotiniame dalininkų susirinkime priimant sprendimus, numatytus Viešųjų įstaigų įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 8–11 punktuose, valstybė arba savivaldybė, arba jos kartu, jeigu ir valstybė, ir savivaldybė yra tos pačios profesinio mokymo įstaigos dalininkės, turi sprendžiamojo balso teisę. Galiojančio Darbo kodekso 210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šio kodekso, Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka darbuotojų atstovai turi teisę skirti dalį juridinio asmens kolegialaus valdymo ar priežiūros organo, kuris skiriamas ar renkamas pagal šių juridinių asmenų veiklą reglamentuojančius teisės aktus ar steigimo dokumentus, narių. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama BĮĮ pakeitimo projekte siūloma: · Papildyti biudžetinės įstaigos apibrėžtį požymiais, kurie tiksliau įvardintų šios įstaigos paskirtį.

Biudžetine įstaiga siūloma laikyti ribotos civilinės atsakomybės viešąjį juridinį asmenį, išlaikomą iš valstybės ar savivaldybės biudžetų asignavimų, taip pat iš Valstybinio socialinio draudimo fondo, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetų ir kitų valstybės pinigų fondų lėšų ir atliekantį viešojo administravimo, viešųjų paslaugų teikimo ar kitas funkcijas, kurios priskirtinos valstybės politikos tam tikrose (valstybės veiklos, ministrams pavestose valdymo ar visuomeninio gyvenimo) srityse formavimui ar įgyvendinimui ir šios politikos formavimo ir įgyvendinimo aptarnavimui arba atliekantį Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme ir kituose įstatymuose nustatytas savivaldybių savarankiškąsias ir valstybines (valstybės perduotos savivaldybėms) funkcijas.

Tokia biudžetinės įstaigos apibrėžtis leis lengviau apsispręsti dėl šios teisinės formos pasirinkimo, kai viešajame sektoriuje numatoma steigti naują juridinį asmenį, taip pat toliau gryninant viešajame sektoriuje jau veikiančių juridinių asmenų kompetenciją ir mažinant viešojo sektoriaus institucinės sąrangos fragmentaciją. · Papildyti biudžetinėms įstaigoms nustatytus draudimus ribojimu savo vardu prisiimti skolinius įsipareigojimus pagal įsipareigojamuosius skolos dokumentus, įskaitant paskolos, finansinės nuomos (lizingo) sutartis, bet jomis neapsiribojant. · Papildyti biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos kompetenciją, nustatant, kad ši institucija, be jau šiuo metu atliekamų funkcijų, skirtų ir atšauktų kolegialaus biudžetinės įstaigos priežiūros organo, jei biudžetinė įstaiga turi kolegialų priežiūros organą narius. · Patikslinti biudžetinės įstaigos nuostatų turinio reikalavimus, nustatant, kad biudžetinės įstaigos nuostatuose nebūtų kartojama Biudžetinių įstaigų įstatyme ir kituose įstatymuose nustatyta savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos kompetencija, o dėstoma kita, kuri yra reikalinga, tačiau minėtuose įstatymuose nėra nustatyta.

Tokia biudžetinės įstaigos apibrėžtis leis lengviau apsispręsti dėl šios teisinės formos pasirinkimo, kai viešajame sektoriuje numatoma steigti naują juridinį asmenį, taip pat toliau gryninant viešajame sektoriuje jau veikiančių juridinių asmenų kompetenciją ir mažinant viešojo sektoriaus institucinės sąrangos fragmentaciją. · Papildyti biudžetinėms įstaigoms nustatytus draudimus ribojimu savo vardu prisiimti skolinius įsipareigojimus pagal įsipareigojamuosius skolos dokumentus, įskaitant paskolos, finansinės nuomos (lizingo) sutartis, bet jomis neapsiribojant. · Papildyti biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos kompetenciją, nustatant, kad ši institucija, be jau šiuo metu atliekamų funkcijų, skirtų ir atšauktų kolegialaus biudžetinės įstaigos priežiūros organo, jei biudžetinė įstaiga turi kolegialų priežiūros organą narius. · Patikslinti biudžetinės įstaigos nuostatų turinio reikalavimus, nustatant, kad biudžetinės įstaigos nuostatuose nebūtų kartojama Biudžetinių įstaigų įstatyme ir kituose įstatymuose nustatyta savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos kompetencija, o dėstoma kita, kuri yra reikalinga, tačiau minėtuose įstatymuose nėra nustatyta. Be to, siūloma biudžetinės įstaigos nuostatuose nurodyti biudžetinės įstaigos vadovo skyrimo į pareigas ir atleidimo iš jų tvarką, kitų biudžetinės įstaigos organų, jei pagal įstatymus tokie organai sudaromi, sudarymo ar atšaukimo tvarka arba nurodyti, kad šios abi tvarkos bei biudžetinės įstaigos nuostatų pakeitimo tvarka nesiskiria nuo nurodytosios Biudžetinių įstaigų įstatyme. · Atsisakyti pareigos teisės aktuose, kuriais steigiama biudžetinė įstaiga (įstatyme, Vyriausybės nutarime ar savivaldybės tarybos sprendime), nurodyti ir biudžetinės įstaigos buveinę.

Buvo įvertinta, kad gali kilti nesklandumų įgyvendinant tokią nuostatą praktikoje, ypač tais atvejais, kai nauja biudžetinė įstaiga steigiama įstatymu ir kai įstatymų leidėjui, priimant įstatymą, dar gali būti nežinoma šios įstaigos buveinė, o nenurodžius buveinės steigimo dokumente (inter alia – įstatyme) – būtų pažeistos Biudžetinių įstaigų įstatymo nuostatos. Todėl siūloma nustatyti pareigą biudžetinės įstaigos buveinę nurodyti jos nuostatuose. · Įtvirtinti bendras nuostatas dėl biudžetinės įstaigos vadovo priėmimo į pareigas ir jo kadencijų – asmuo į biudžetinės įstaigos vadovo pareigas būtų priimamas 5 metų kadencijai konkurso būdu arba įstatymų nustatytais atvejais be konkurso, galėtų eiti tos pačios biudžetinės įstaigos vadovo pareigas ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Konkursai į biudžetinės įstaigos vadovo pareigas turėtų būti organizuojami ir vykdomi Vyriausybės nustatyta tvarka (atitinkamai turės būti patikslintas Konkursų valstybės ir savivaldybių įmonėse, iš valstybės, savivaldybių ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetų bei iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų finansuojamose valstybės ir savivaldybių įstaigose ir viešosiose įstaigose, kurių savininkė yra valstybė ar savivaldybė, organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašas, patvirtintas Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 496 „Dėl Lietuvos Respublikos darbo kodekso įgyvendinimo“).

Jeigu biudžetinės įstaigos vadovo veikla eitos kadencijos metu visuose atliktuose veiklos ar kasmetiniuose vertinimuose buvo įvertinta gerai ir (arba) labai gerai, į tos pačios biudžetinės įstaigos vadovo pareigas asmuo antrajai kadencijai galėtų būti priimamas be konkurso. · Nustatyti galimybę sudaryti kolegialų biudžetinės įstaigos veiklos priežiūros organą – biudžetinės įstaigos stebėtojų tarybą (toliau – stebėtojų taryba). Ši stebėtojų taryba biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai turės teikti išvadas dėl biudžetinės įstaigos veiklos planavimo dokumentų, veiklos ataskaitų, išlaidų sąmatų; pasiūlymus dėl geresnio biudžetinės įstaigos veiklos organizavimo, geresnio vidaus administravimo funkcijų atlikimo; išvadas ar pasiūlymus dėl kitų su biudžetinės įstaigos veikla susijusių klausimų, kuriuos pateikia savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija; išvadas dėl biudžetinės įstaigos vidaus kontrolės sistemos veikimo. Jei būtų poreikis, šias išvadas ir pasiūlymus stebėtojų taryba galėtų teikti ir biudžetinės įstaigos vadovui. Stebėtojų tarybos pateiktos išvados ir pasiūlymai savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai ir biudžetinės įstaigos vadovui nebūtų privalomi. Stebėtojų taryba būtų sudaroma savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos sprendimu.

Stebėtojų tarybos nebūtų sudaromos Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijoje, Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijoje, Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijoje, teismuose, ministerijose, biudžetinėse įstaigose, kuriose tarnybą reglamentuoja įstatymu patvirtintas statutas, biudžetinėse įstaigose, kurios priskiriamos teisėsaugos institucijoms, biudžetinėse įstaigose, priklausančiose krašto apsaugos sistemai, biudžetinėse įstaigose, kurių veiklą reguliuojantys specialieji įstatymai nustato pareigą šiose biudžetinėse įstaigose sudaryti kitokius, nei reglamentuoja šis įstatymas, kolegialius organus, kuriems nustatoma analogiška kaip stebėtojų tarybai kompetencija, biudžetinėse įstaigose, kurių nepriklausomumas atliekant įstatymų nustatytas funkcijas ir priimant sprendimus turi būti užtikrintas vadovaujantis Europos Sąjungos ir nacionalinės teisės aktais, savivaldybių administracijose ir savivaldybių kontrolės ir audito tarnybose. Remiantis VĮ Registrų centro skelbiamais atvirais Juridinių asmenų registro duomenimis, 2023 m. sausio 10 d. Lietuvos viešajame sektoriuje veikė apie 2 674 juridinių asmenų, turinčių biudžetinės įstaigos teisinę formą: 352 tokių juridinių asmenų savininku buvo valstybė, 2 322 – savivaldybės. Įstatymų projektų rengėjų nuomone, įvertinus BĮĮ pakeitimo projekte siūlomas išimtis, stebėtojų tarybos galėtų būti sudarytos apie 90 valstybės biudžetinių įstaigų (apie 25 proc. visų valstybės biudžetinių įstaigų). Stebėtojų tarybą turėtų sudaryti ne mažiau kaip 5 nariai ir ne daugiau kaip 15 narių, kurie būtų paskiriami 4 metų kadencijai.

Stebėtojų tarybos nariais turėtų būti skiriami savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos atstovai, biudžetinės įstaigos darbuotojų atstovai, kurie turi sudaryti ne mažiau kaip 1/5 biudžetinės įstaigos nuostatuose nurodyto stebėtojų tarybos narių skaičiaus, bet ne mažiau kaip vieną, ir kiti fiziniai asmenys, kurie turi sudaryti ne mažiau kaip 2/5 biudžetinės įstaigos nuostatuose nurodyto stebėtojų tarybos narių skaičiaus. Kandidatai į stebėtojų tarybos narius ir stebėtojų tarybos nariai turėtų atitikti tiek Biudžetinių įstaigų įstatyme nustatytus bendruosius, tiek savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos nustatytus specialiuosius reikalavimus. Siekiant užtikrinti stebėtojų tarybos veiklos skaidrumą, siūloma jos nariams nustatyti nepriekaištingos reputacijos reikalavimą ir stebėtojų tarybos narių kadencijų skaičių. Stebėtojų tarybos narių atranka bus vykdoma Vyriausybės nustatyta tvarka. Turės būti užtikrinta, kad savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija gautų informaciją, reikalingą kandidatų į stebėtojų tarybos narius ir stebėtojų tarybos narių atitikčiai bendriesiems ir specialiesiems reikalavimams patikrinti. Savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija turės teisę, esant Biudžetinių įstaigų įstatyme nustatytiems pagrindams, atšaukti visą stebėtojų tarybą ar atskirus jos narius. Už veiklą stebėtojų taryboje jos nariams turės būti atlyginama iš biudžetinės įstaigos darbuotojų darbo užmokesčio fondo. Konkrečius stebėtojų tarybos narių mėnesinio atlygio dydžius nustatys savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija. Stebėtojų tarybos nariui išmokama suma per mėnesį negalės būti mažesnė kaip 5 proc. ir didesnė kaip 10 proc. paskutinių 3 kalendorinių mėnesių biudžetinės įstaigos vadovo vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio.

Stebėtojų tarybos pirmininkui išmokama suma per mėnesį negali būti mažesnė kaip 7 proc. ir didesnė kaip 14 proc. paskutinių 3 kalendorinių mėnesių biudžetinės įstaigos vadovo vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio. Stebėtojų tarybos nariai turės pareigą savo veiklos laikotarpiu ir 3 metus po jos užbaigimo saugoti konfidencialią informaciją, kurią sužinojo būdami stebėtojų tarybos nariais ir kuri buvo nurodyta kaip konfidenciali informacija. · Išplėsti biudžetinės įstaigos vadovo kompetenciją, pavedant jam nustatyti biudžetinės įstaigos struktūrą, biudžetinės įstaigos darbuotojų pareigybių sąrašą ir biudžetinės įstaigos darbuotojų darbo apmokėjimo sistemą, jei biudžetinėje įstaigoje nėra sudaryta kolektyvinė sutartis, kurioje būtų nustatyta tokia sistema. Šios nuostatos į BĮĮ pakeitimo projektą įtrauktos siekiant suderinti keičiamo Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo nuostatas su Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo projekto, kuriam buvo pritarta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. lapkričio 7 d. nutarimu Nr. 1115 ir kuris buvo pateiktas svarstyti Lietuvos Respublikos Seimui (XIVP-2066(3)). · Patikslinti nuostatas, reglamentuojančias savivaldybių biudžetinių įstaigų audito atlikimą. Siekiant teisėkūros sistemiškumo ir Biudžetinių įstaigų įstatymo nuostatų suderinamumo su Seimo 2022 m. birželio 30 d. priimto Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 pakeitimo įstatymo Nr.

I-533 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1268 nuostatomis, siūloma nustatyti, kad savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba atlieka ne tik savivaldybės biudžetinės įstaigos išorės finansinį, veiklos, bet ir atitikties auditą. · Reglamentuoti biudžetinių įstaigų valdysenos stebėsenos pagrindus nustatant, kad stebėseną atliks Vyriausybės įgaliota institucija. Šiai institucijai būtų pavesta kaupti informaciją apie biudžetinių įstaigų valdyseną ir atlikti šios informacijos analizę, teikti apibendrintą informaciją apie biudžetinių įstaigų valdyseną ir šios informacijos analizės rezultatus valstybės politiką viešojo administravimo srityje formuojančiai ministerijai (Vidaus reikalų ministerijai), kaupti informaciją apie gerąją biudžetinių įstaigų valdysenos praktiką ir vykdyti šios informacijos skaidą, teikti metodinę pagalbą biudžetinių įstaigų valdysenos klausimais. Siūlomos nuostatos sudarys reikalingas prielaidas formuoti nuoseklią biudžetinių įstaigų valdysenos praktiką ir tobulinti šią valdyseną sisteminėmis, gilesne duomenų ir praktikos analize paremtomis priemonėmis. · Atlikti kai kuriuos redakcinio pobūdžio Biudžetinių įstaigų įstatymo teksto patikslinimus ir šiame įstatyme vartojamas sąvokas suderinti su kituose įstatymuose vartojamomis sąvokomis. VAĮ pakeitimo projekte siūloma: · Suvienodinti Viešojo administravimo įstatyme vartojamas ir BĮĮ pakeitimo projekte siūlomas formuluotes, susijusias su biudžetinės įstaigos administracijos (valdymo) struktūra ir kartu išplėsti biudžetinės įstaigos struktūros sampratą, įtraukiant į ją biudžetinės įstaigos valdymo ir priežiūros organus ir nuolatinius kolegialius struktūrinius darinius, įsteigtus (sudarytus) patariamojo pobūdžio sprendimams priimti. Tokios nuostatos leis aiškiau ir tiksliau apibūdinti biudžetinės įstaigos struktūrą ir į jai priskiriamus elementus. · Išplėsti subjektų, galinčių tvirtinti biudžetinės įstaigos struktūrą, ratą ir papildant jį kolegialiu biudžetinės įstaigos valdymo organu.

Susiklosčiusi viešojo administravimo subjektų, turinčių biudžetinės įstaigos teisinę formą, struktūrų tvirtinimo praktika rodo, kad gali būti atvejų, kai struktūrą tvirtina ne biudžetinės įstaigos vadovas, o specialiajame biudžetinės įstaigos veiklą reglamentuojančiame įstatyme nustatytas kolegialus valdymo organas, turintis atitinkamą kompetenciją. · Nustatyti, kad grupė yra savarankiškas (neįeinantis į kitų biudžetinės įstaigos struktūrinių padalinių sudėtį) struktūrinis padalinys, kurį sudaro ne mažiau kaip 4 pareigybės. Minimalus grupę sudarančių pareigybių skaičius pasirinktas atsižvelgiant į Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 5 dalyje skyriui, kuris yra vyraujantis struktūrinis padalinys biudžetinėse įstaigose, nustatytą minimalų pareigybių skaičių.

Atsižvelgiant į tai, taip pat siūloma nustatyti vėlesnį šio reikalavimo įsigaliojimo terminą, kad viešojo administravimo subjektai, kuriems turės būti taikomas minėtas reikalavimas, galėtų tinkamai pasiruošti jo įgyvendinimui. · Atsižvelgiant į tai, kad viešojo administravimo subjektų darbuotojams, kuriems yra pavesta atlikti funkcijas, tiesiogiai susijusias su šiems subjektams suteiktų viešojo administravimo įgaliojimų įgyvendinimu, arba asmenims, pretenduojantiems tokias pareigas eiti, turi būti taikomi Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme valstybės tarnautojams nustatyti nepriekaištingos reputacijos kiti kvalifikaciniai reikalavimai, proporcingai nustatyti tokį patį reikalavimą ir viešojo administravimo subjekto vadovui, kolegialaus valdymo organo nariams ir priežiūros organo nariams. · Atsisakyti įpareigojimo taikyti nepriekaištingos reputacijos reikalavimą viešojo administravimo subjektų darbuotojams, kuriems yra pavesta atlikti Viešojo administravimo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies nustatytas funkcijas – teikti asmenims įstatymų nustatytą viešojo administravimo subjekto turimą informaciją, konsultuoti asmenis viešojo administravimo subjekto kompetencijos klausimais, vykdyti administracinę procedūrą, atlikti viešojo administravimo subjekto vidaus administravimą.

Atsižvelgiant į tai, taip pat siūloma nustatyti vėlesnį šio reikalavimo įsigaliojimo terminą, kad viešojo administravimo subjektai, kuriems turės būti taikomas minėtas reikalavimas, galėtų tinkamai pasiruošti jo įgyvendinimui. · Atsižvelgiant į tai, kad viešojo administravimo subjektų darbuotojams, kuriems yra pavesta atlikti funkcijas, tiesiogiai susijusias su šiems subjektams suteiktų viešojo administravimo įgaliojimų įgyvendinimu, arba asmenims, pretenduojantiems tokias pareigas eiti, turi būti taikomi Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme valstybės tarnautojams nustatyti nepriekaištingos reputacijos kiti kvalifikaciniai reikalavimai, proporcingai nustatyti tokį patį reikalavimą ir viešojo administravimo subjekto vadovui, kolegialaus valdymo organo nariams ir priežiūros organo nariams. · Atsisakyti įpareigojimo taikyti nepriekaištingos reputacijos reikalavimą viešojo administravimo subjektų darbuotojams, kuriems yra pavesta atlikti Viešojo administravimo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies nustatytas funkcijas – teikti asmenims įstatymų nustatytą viešojo administravimo subjekto turimą informaciją, konsultuoti asmenis viešojo administravimo subjekto kompetencijos klausimais, vykdyti administracinę procedūrą, atlikti viešojo administravimo subjekto vidaus administravimą. Toks reikalavimas yra pernelyg griežtas atsižvelgiant į paminėtų funkcijų pobūdį. · Išplėsti subjektų, kuriems gali būti suteikti viešojo administravimo įgaliojimai, ratą ir nustatyti, kad šie įgaliojimai gali būti suteikti valstybės valdomoms įmonėms, t. y. ne tik valstybės įmonėms, bet ir valstybės ir savivaldybių valdomoms bendrovėms (taip kaip jos yra suprantamos pagal Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 2 straipsnio 5, 6, 15 ir 16 dalių nuostatas).

Siūloma reglamentuoti, kad valstybės ir savivaldybių valdomoms bendrovėms viešojo administravimo įgaliojimai būtų suteikiami laikantis analogiškų reikalavimų tiems, kuriuos šiuo metu viešojo administravimo įgaliojimų suteikimui valstybėms įmonėms nustato Viešojo administravimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 4 punktas, t. y. valstybės ar savivaldybių valdomoms įmonėms galėtų būti suteikiami įgaliojimai atlikti funkcijas šio įstatymo 6 straipsnio 2 ir 3 punktuose nustatytose viešojo administravimo srityse ir tik tais atvejais, kai pagrindžiama, kad nėra valstybės ar savivaldybių institucijų ar įstaigų, kurioms šie įgaliojimai gali būti suteikti, ir kai tokie įgaliojimai yra tiesiogiai susiję su tų valstybės ir savivaldybių valdomų įmonių veiklos tikslais.

Taip pat, siekiant teisėkūros sistemiškumo, ABTĮ pakeitimo projekte, CRRESTTAĮĮ pakeitimo projekte, KĮ pakeitimo projekte, OSVDVĮ pakeitimo projekte, PAVETPPSPSĮ pakeitimo projekte, TGIDPNĮ pakeitimo projekte ir VPĮ pakeitimo projekte siūloma keičiamuose įstatymuose įtvirtintą teisinį reguliavimą, susijusį su viešojo administravimo įgaliojimus turinčiais subjektais, suderinti su VAĮ pakeitimo projektu siūlomu išplėsti viešojo administravimo subjektų ratu. · Nustatyti, kad elektroninio pristatymo paslaugos fiziniams asmenims neatlygintinai teikiamos tada, kai jie elektronines siuntas per Nacionalinės elektroninių siuntų pristatymo naudojant pašto tinklą informacinę (toliau – E. pristatymo) sistemą siunčia viešojo administravimo subjektams, turintiems juridinio asmens statusą. Siūlomas teisinis reguliavimas leis geriau išnaudoti Juridinių asmenų registro teikiamas galimybes ir efektyviau naudoti kitus viešojo administravimo subjektų veiklai svarbius valstybės informacinius išteklius. Taip pat siūloma, kad šis teisinis reguliavimas įsigaliotų bendra tvarka, nes yra labai svarbu kuo greičiau išspręsti iškilusias praktines problemas dėl nemokamo E. pristatymo sistemos paslaugų teikimo.

LRVĮ pakeitimo projekte siūloma: · Atsisakyti nuostatų, reglamentuojančių Vyriausybės, ministrų ir Vyriausybės kanclerio kompetenciją tvirtinti atitinkamų biudžetinių įstaigų struktūrą, didžiausią leistiną valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų, pareigybių skaičių, taip Vyriausybės įstatymo nuostatas suderinant su BĮĮ pakeitimo projekte ir Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo projekte, kuriam buvo pritarta Vyriausybės 2022 m. lapkričio 7 d. nutarimu Nr. 1115 ir kuris buvo pateiktas svarstyti Lietuvos Respublikos Seimui (XIVP-2066(3)), siūlomu teisiniu reguliavimu. · Atsižvelgiant į 2023 m. sausio 1 d. įsigaliojusias Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo Nr. X-1212 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-3308 nuostatas, pakeitusias ataskaitų rengimo reguliavimą, vietoj metinės Vyriausybės veiklos ataskaitos nurodyti, kad Vyriausybė ne rečiau kaip kartą per metus pateikia Seimui valstybės pažangos ataskaitą. · Papildyti nuostatas, reglamentuojančias ministro pavadavimą. Siūloma, kad Vyriausybės įstatymo 26 straipsnio 3 dalies 6, 9, ir 16 ir 17 punktuose nustatytas funkcijas (šiuose punktuose nustatytos funkcijos yra susijusios pagrindiniais ministerijos veiklos klausimais) pavaduojantis ministras galėtų atlikti ne tik tada, kai pavaduojamas ministras negali atlikti savo funkcijų ilgiau negu 30 dienų, bet ir tada, kai ilgiau nei 30 dienų nėra paskirtas naujas ministras šio Vyriausybės įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje ir 11 straipsnio 4 dalyje nurodytais atvejais (ministrui atsistatydinus ir Seimui pareiškus nepasitikėjimą ministru).

Toks pasiūlymas teikiamas siekiant užtikrinti ministerijos veiklos stabilumą ir nuoseklumą. · Siekiant teisėkūros sistemiškumo ir strateginio valdymo sistemos vidinės darnos, atsisakyti Vyriausybei nustatytos pareigos tvirtinti savo prioritetinių darbų sąrašą. Lietuvos Respublikos strateginio valdymo įstatymas numato Vyriausybės prioritetinių darbų sąrašą kaip atskirą strateginio valdymo sistemos elementą. Pagal šio įstatymo 8 straipsnio 3 punkto nuostatas, Vyriausybės veiklos prioritetai turi būti nurodomi Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plane. · Atsisakyti praktikoje neįgyvendinamos nuostatos, numatančios galimybę įstatymu pavesti ministerijai valstybės politikos įgyvendinimo funkcijas „nustatytam terminui“. · Atsisakyti Vyriausybės įstaigos ir įstaigos prie ministerijos veiklą reguliuojančių nuostatų, reglamentuojančių struktūros tvirtinimą, valdymo organus ir jų atskaitomybę, nes tai bus reglamentuota Biudžetinių įstaigų įstatyme ir turės būti tiesiogiai taikoma šioms įstaigoms. · Nustatyti galimybę ministerijoms ir Vyriausybės įstaigoms pačioms spręsti dėl poreikio turėti metinį veiklos planą. Šiuo metu veikianti strateginio valdymo sistema sukurta taip, kad strateginio valdymo sistemos dalyviai patys galėtų apsispręsti dėl veiklos lygmens planavimo dokumentų rengimo – jie turėtų būti rengiami tais atvejais, kai reikalinga detalizuoti aukštesnio lygmens planavimo dokumentų įgyvendinimą.

Taip yra strateginio valdymo sistemos dalyviams būtų užtikrinta galimybė susiplanuoti savo veiklą norimu detalumu, nekuriant prielaidų didinti aukštesnio lygmens planavimo dokumentų skaičių, kuris mažintų strateginio valdymo sistemos efektyvumą. · Suvienodinti formuluotės „strateginis veiklos planas“ vartojimą visame Vyriausybės įstatymo tekste. Pagal Strateginio valdymo įstatyme nustatytą reguliavimą ir susiklosčiusią praktiką, vienam strateginio valdymo sistemos dalyviui yra rengiamas ir tvirtinamas vienas strateginis veiklos planas. Ministras tvirtina vieną visų jam pavestų valdymo sričių strateginį veiklos planą. · Atsisakyti ministrams pavestų valdymo sričių strateginių veiklos planų tvirtinimo procedūros detalizavimo, o konkrečiai – Vyriausybės įstatymo 26 straipsnio 3 dalies 6 punkte vartojamos formuluotės „suderinęs su Ministru Pirmininku“, nes tai jau yra padaryta Vyriausybės patvirtintoje Strateginio valdymo metodikoje, kuria ministras privalo vadovautis.

Paminėtina tai, kad Vyriausybė yra inicijavusi Strateginio valdymo metodikos peržiūrą, pagal kurią strateginių veiklos planų derinimo su Ministru Pirmininku numatoma atsisakyti. · Numatyti ministrui galimybę deleguoti ministerijos struktūrinių padalinių nuostatų ir valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų, pareigybių aprašymų tvirtinimą ministerijos kancleriui, taip sumažinant ministrui tenkančią vadovaujamojo darbo apimtį. · Patikslinti nuostatas dėl ministro diskrecijos, susijusios su darbdavio funkcijų atlikimu įstaigų prie ministerijos vadovų bei kitų Vyriausybės įsteigtų biudžetinių įstaigų, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina ministerija, vadovų atžvilgiu. Atsižvelgiant į tai, kad Vyriausybės įsteigtų biudžetinių įstaigų vadovai gali būti ne tik valstybės tarnautojai, bet ir dirbantys pagal darbo sutartis, bei siekiant suderinamumo su Darbo kodekso nuostatomis, siūloma nustatyti, kad ministras priima sprendimus ne tik dėl tarnybinių nuobaudų skyrimo įstaigų vadovams, kurie yra valstybės tarnautojai, bet ir priima sprendimus dėl įstaigų vadovų, kurie dirba pagal darbo sutartis, padaryto darbo pareigų pažeidimo.

Taip pat siūloma suvienodinti su tuo susijusių panašių formuluočių vartojimą visame Vyriausybės įstatymo tekste. · Nustatyti subjektą, kuris priims sprendimus dėl Vyriausybės įstaigos vadovų atostogų, papildomų poilsio dienų suteikimo, siuntimo į komandiruotes, kitus sprendimus, susijusius su jų tarnybos santykiais. Įvertinant tai, kad Vyriausybės įstaigos veikla bus susijusi su dviejų ar daugiau ministrų valdymo sritimis, siūloma, kad šias funkcijas atliktų Vyriausybės paskirtas atitinkamos valdymo srities ministras. · Atsisakyti Vyriausybės įstatymo 29¹ straipsnio 8 dalies ir 30 straipsnio 5 dalies nuostatų, reglamentuojančių Vyriausybės įstaigų ir įstaigų prie ministerijų vadovų skyrimą, nes šių biudžetinių įstaigų vadovų skyrimui turėtų būti taikomas BĮĮ pakeitimo projekte siūlomas teisinis reguliavimas. · Nustatyti pareigą Vyriausybės įsteigtoms įstaigoms, kurios centralizuotai atlieka dalį viešojo sektoriaus subjektų vidaus administravimo funkcijų, turėti metinį veiklos planą. Lietuvos Respublikos strateginio valdymo įstatymo 9 straipsnio 3 punkte ir 25 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad metiniai veiklos planai rengiami, jei jų rengimą numato atskirų strateginio valdymo sistemos dalyvių veiklą reglamentuojantys įstatymai. Šiuo metu veikianti vienintelė Vyriausybės įsteigta įstaiga, kuri centralizuotai atlieka dalį viešojo sektoriaus subjektų vidaus administravimo funkcijų, – Nacionalinis bendrųjų funkcijų centras neturi specialiojo šios įstaigos veiklą reglamentuojančio įstatymo.

Šios įstaigos veiklos valdysenai yra taikomas tik Biudžetinių įstaigų įstatymas ir Vyriausybės įstatymo 30¹ straipsnis, reglamentuojantis Vyriausybės įsteigtas kitas biudžetines įstaigas. Siūloma, kad tokių įstaigų metinius veiklos planus tvirtintų atitinkamos valdymo srities ministras arba jo pavedimu – atitinkamos įstaigos vadovas. Taip pat siūloma patikslinti šių įstaigų paskirtį, nurodant kad jos centralizuotai atlieka ne dalį viešojo sektoriaus subjektų bendrųjų, o vidaus administravimo funkcijų. Vidaus administravimo apibrėžtis yra nustatyta Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 17 dalyje (Vyriausybės 2022 m. lapkričio 14 d. nutarimu Nr. 1115 kartu su Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo projektu (XIVP-2066(3)) Seimui pateiktame Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo Nr. VIII-1234 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projekte Nr. XIVP-2094(3) yra siūloma tiksliau apibrėžti, kas turi būti laikoma vidaus administravimu). · Nebenurodyti Vyriausybės įstatyme viešosios įstaigos Vyriausybės strateginės analizės centro teisinės formos ir kitų šios viešosios įstaigos veiklos pagrindus reglamentuojančių nuostatų, kurios yra įtvirtintos Viešųjų įstaigų įstatyme. Toks pasiūlymas teikiamas, atsižvelgiant į Vyriausybės lygiu formuojamą teisėkūros praktiką – įstatymuose atsisakyti tikrinių biudžetinių įstaigų ir viešųjų įstaigų pavadinimų ir jų teisinių formų nurodymo (išskyrus pagrįstas išimtis). Šia praktika siekiama teisėkūros efektyvumo, nes prireikus pakeisti minėto centro teisinę formą, jį pertvarkyti, reorganizuoti ar pan., atitinkami sprendimai negalėtų būti priimami, kol nebūtų pakeistos Vyriausybės įstatymo nuostatos.

Siekiant teisėkūros sistemiškumo, dėl šios priežasties teikiamas ir SVĮ pakeitimo projektas. · Atsisakyti Vyriausybės įstatymo 31 straipsnio 2 dalyje Vyriausybei nustatytos pareigos tvirtinti viceministrų skaičių ministerijose, taip sumažinant Vyriausybei tenkančią teisėkūros naštą ir padidinant bendrą teisėkūros efektyvumą. · Atsisakyti privalomo ministro patariamosios institucijos – ministerijos kolegijos – sudarymo, paliekant ministrui diskreciją pačiam nuspręsti dėl jos reikalingumo. Įvertinus ministerijų valdysenos praktiką, pripažinta, kad Vyriausybės įstatymo 32 straipsnyje numatyta ministerijos kolegija praktikoje tapo nebeaktuali. Ministras rūpimiems klausimams svarstyti turi teisę sudaryti darbo grupes arba pasinaudoti kitais efektyviais formatais. · Patikslinti Vyriausybės kanclerio kompetenciją ir nustatyti, kad Vyriausybės kancleris padeda Vyriausybei koordinuoti ministerijų ir kitų valstybės institucijų veiklą įgyvendinant pirmiausia Vyriausybės programą, taip pat kitus planavimo dokumentus. Remiantis Vyriausybės įstatymo 3 straipsniu, Vyriausybės programa yra vienas iš svarbiausių dokumentų, kuriuo Vyriausybė vadovaujasi savo veikloje. Pagal Strateginio valdymo įstatymo 8 straipsnio 2 punkto nuostatas, Vyriausybės programa yra priskiriama planavimo dokumentams ir nustato Vyriausybės veiklos laikotarpio valstybės veiklos gaires. · Visame Vyriausybės įstatymo tekste patikslinti vartojamą Strateginio valdymo metodikos pavadinimą, taip suderinant Vyriausybės ir Strateginio valdymo įstatymų nuostatas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Vyriausybė 2022 m. lapkričio 14 d. nutarimu Nr. 1115 kartu su Valstybės tarnybos įstatymo Nr.

VIII-1316 pakeitimo įstatymo projektu (XIVP-2066(3)) Seimui pateikė ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo Nr. I-464 13, 22, 26 ir 45 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą. Tiek Seimui pateiktu projektu, tiek LRVĮ pakeitimo projektu yra siūloma keisti tuos pačius Vyriausybės įstatymo 26 ir 45 straipsnių punktus. Šių punktų redakcijos skiriasi dėl skirtingų pakeitimais yra siekiamų tikslų. BSĮ pakeitimo projekte siūloma: · Nustatyti asignavimų valdytojo teisę padidinti biudžetinės įstaigos darbuotojų darbo užmokesčio fondą lėšomis, kurias įstaiga sutaupė naudodama jai išlaikyti skirtus asignavimus. Tokia nuostata yra reikalinga tobulinant biudžetinių įstaigų valdysenos modelį, suteikiantį galimybę šioms įstaigoms pačioms spęsti daugiau savo valdymo klausimų.

Siūlomas reguliavimas leis biudžetinėms įstaigoms pačioms formuoti jų poreikius atitinkančią darbuotojų darbo užmokesčio sistemą, lengviau pritraukti naujų reikalingos kompetencijos darbuotojų, išlaikyti esamus, didinti darbuotojų motyvaciją siekti geresnių įstaigos veiklos rezultatų. · Atsižvelgiant į tai, kad Biudžeto sandaros įstatymo nuostatos dėl draudimo biudžetinėms įstaigoms savo vardu prisiimti bet kokius skolinius įsipareigojimus pagal įsipareigojamuosius skolos dokumentus, įskaitant paskolos, finansinės nuomos (lizingo) sutartis, bet jomis neapsiribojant, BĮĮ pakeitimo projektu perkeliamos į Biudžetinių įstaigų įstatymo 4 straipsnio 6 dalies 4 punktą, siūloma pripažinti netekusiu galios Biudžetinės sandaros įstatymo 10¹ straipsnį. · Atsižvelgiant į Viešojo administravimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytą Vyriausybės kompetenciją viešojo administravimo įgaliojimus viešosioms įstaigoms suteikti Vyriausybės nutarimais, siekiama sudaryti galimybę tokioms viešosioms įstaigoms skirti valstybės biudžeto asignavimus ne tik Strateginio valdymo įstatyme nustatytoms funkcijoms atlikti, bet ir Viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka suteiktiems viešojo administravimo įgaliojimams įgyvendinti. · Siekiant suderinti Biudžeto sandaros įstatymo ir Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo nuostatas, siūloma atitinkamai patikslinti Biudžeto sandaros įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje vartojamą formuluotę, nurodančią į savivaldybių atliekamas valstybines (valstybės perduotas savivaldybėms) funkcijas. · Atsižvelgiant į tai, kad BĮĮ pakeitimo projekte siūloma pakeitimų įsigaliojimo data – 2023 m. spalio 1 d., t. y. kai jau bus priimtas 2023 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymas ir patvirtinti valstybės ir savivaldybių biudžetai, kuriuose bus išskirti asignavimai darbo užmokesčiui, siūloma, kad BSĮ pakeitimo projekte siūlomas teisinis reguliavimas įsigaliotų 2024 m. sausio 1 d.

Siūlomas reguliavimas leis biudžetinėms įstaigoms pačioms formuoti jų poreikius atitinkančią darbuotojų darbo užmokesčio sistemą, lengviau pritraukti naujų reikalingos kompetencijos darbuotojų, išlaikyti esamus, didinti darbuotojų motyvaciją siekti geresnių įstaigos veiklos rezultatų. · Atsižvelgiant į tai, kad Biudžeto sandaros įstatymo nuostatos dėl draudimo biudžetinėms įstaigoms savo vardu prisiimti bet kokius skolinius įsipareigojimus pagal įsipareigojamuosius skolos dokumentus, įskaitant paskolos, finansinės nuomos (lizingo) sutartis, bet jomis neapsiribojant, BĮĮ pakeitimo projektu perkeliamos į Biudžetinių įstaigų įstatymo 4 straipsnio 6 dalies 4 punktą, siūloma pripažinti netekusiu galios Biudžetinės sandaros įstatymo 10¹ straipsnį. · Atsižvelgiant į Viešojo administravimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytą Vyriausybės kompetenciją viešojo administravimo įgaliojimus viešosioms įstaigoms suteikti Vyriausybės nutarimais, siekiama sudaryti galimybę tokioms viešosioms įstaigoms skirti valstybės biudžeto asignavimus ne tik Strateginio valdymo įstatyme nustatytoms funkcijoms atlikti, bet ir Viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka suteiktiems viešojo administravimo įgaliojimams įgyvendinti. · Siekiant suderinti Biudžeto sandaros įstatymo ir Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo nuostatas, siūloma atitinkamai patikslinti Biudžeto sandaros įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje vartojamą formuluotę, nurodančią į savivaldybių atliekamas valstybines (valstybės perduotas savivaldybėms) funkcijas. · Atsižvelgiant į tai, kad BĮĮ pakeitimo projekte siūloma pakeitimų įsigaliojimo data – 2023 m. spalio 1 d., t. y. kai jau bus priimtas 2023 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymas ir patvirtinti valstybės ir savivaldybių biudžetai, kuriuose bus išskirti asignavimai darbo užmokesčiui, siūloma, kad BSĮ pakeitimo projekte siūlomas teisinis reguliavimas įsigaliotų 2024 m. sausio 1 d. Siekiant teisėkūros sistemiškumo, VSĮ pakeitimo projektu siūloma suderinti Seimo 2022 m. birželio 30 d. priimto Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr.

I-533 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1268 nuostatas su keičiamų Biudžetinių įstaigų įstatymo ir Viešojo administravimo įstatymo nuostatomis: · atsisakoma savivaldybės tarybos funkcijos tvirtinti savivaldybės biudžetinių įstaigų struktūrą ir nustatyti joms didžiausią leistiną valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių skaičių, o nuo 2024 m. sausio 1 d. ir darbo užmokesčio fondą. Atitinkamai atsisakoma mero funkcijos teikti savivaldybės tarybai tvirtinti savivaldybės biudžetinių įstaigų didžiausią leistiną valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių skaičių, o nuo 2024 m. sausio 1 d. ir darbo užmokesčio fondą.

Siūlomas palaipsnis atsisakymas reguliuoti santykius, susijusius su savivaldybės biudžetinių įstaigų darbo užmokesčio fondo tvirtinimu ir didžiausio leistino valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių skaičiaus savivaldybės biudžetinėse įstaigose nustatymu, siejamas su BĮĮ pakeitimo projekte ir BSĮ pakeitimo projekte numatomais keičiamų įstatymų įsigaliojimo terminais, · atitinkamai numatoma savivaldybės administracijos direktoriaus, kaip biudžetinės įstaigos vadovo, funkcija tvirtinti savivaldybės administracijos struktūrą ir pareigybių sąrašą, · atsižvelgiant į tai, kad BĮĮ pakeitimo projektu siekiama įtvirtinti bendras nuostatas dėl biudžetinių įstaigų vadovų kadencijų (nustatomas pačių kadencijų privalomumas, jų trukmė ir galimas kadencijų skaičius) ir siekiant suvienodinti visų biudžetinių įstaigų valdysenos praktiką šiuo aspektu, atsisakoma Vietos savivaldos įstatyme įtvirtintos nuostatos, įtvirtinančios neribotą savivaldybės kontrolieriaus kadencijų skaičių. · visame Vietos savivaldos įstatymo tekste siūloma nuosekliai vartoti VAĮ pakeitimo projekte vartojamą formuluotę „struktūriniai padaliniai“, kai kalbama apie savivaldybės teritorijoje veikiančių valstybės institucijų, savivaldybės administracijos ar savivaldybės biudžetinių įstaigų padalinius, taip pat vietoje formuluotės „į struktūrinius padalinius neįeinantys valstybės tarnautojai“ siūloma vartoti VAĮ pakeitimo projekte vartojamą formuluotę „į struktūrinius padalinius neįeinančios pareigybės“, o vietoje formuluotės „struktūrinių padalinių veiklos nuostatai“ – VAĮ pakeitimo projekte vartojamą formuluotę „struktūrinių padalinių nuostatai“. · Atsižvelgiant į 2023 m. sausio 1 d. įsigaliojusias 2022 m. liepos 19 d.

Siūlomas palaipsnis atsisakymas reguliuoti santykius, susijusius su savivaldybės biudžetinių įstaigų darbo užmokesčio fondo tvirtinimu ir didžiausio leistino valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių skaičiaus savivaldybės biudžetinėse įstaigose nustatymu, siejamas su BĮĮ pakeitimo projekte ir BSĮ pakeitimo projekte numatomais keičiamų įstatymų įsigaliojimo terminais, · atitinkamai numatoma savivaldybės administracijos direktoriaus, kaip biudžetinės įstaigos vadovo, funkcija tvirtinti savivaldybės administracijos struktūrą ir pareigybių sąrašą, · atsižvelgiant į tai, kad BĮĮ pakeitimo projektu siekiama įtvirtinti bendras nuostatas dėl biudžetinių įstaigų vadovų kadencijų (nustatomas pačių kadencijų privalomumas, jų trukmė ir galimas kadencijų skaičius) ir siekiant suvienodinti visų biudžetinių įstaigų valdysenos praktiką šiuo aspektu, atsisakoma Vietos savivaldos įstatyme įtvirtintos nuostatos, įtvirtinančios neribotą savivaldybės kontrolieriaus kadencijų skaičių. · visame Vietos savivaldos įstatymo tekste siūloma nuosekliai vartoti VAĮ pakeitimo projekte vartojamą formuluotę „struktūriniai padaliniai“, kai kalbama apie savivaldybės teritorijoje veikiančių valstybės institucijų, savivaldybės administracijos ar savivaldybės biudžetinių įstaigų padalinius, taip pat vietoje formuluotės „į struktūrinius padalinius neįeinantys valstybės tarnautojai“ siūloma vartoti VAĮ pakeitimo projekte vartojamą formuluotę „į struktūrinius padalinius neįeinančios pareigybės“, o vietoje formuluotės „struktūrinių padalinių veiklos nuostatai“ – VAĮ pakeitimo projekte vartojamą formuluotę „struktūrinių padalinių nuostatai“. · Atsižvelgiant į 2023 m. sausio 1 d. įsigaliojusias 2022 m. liepos 19 d. Lietuvos Respublikos oficialiosios statistikos įstatymo Nr. I-270 pakeitimo įstatymo Nr.

I-270 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1396 nuostatas, Įstatymų projektais siūloma tikslinti keičiamuose įstatymuose vartojamą nuorodą į Lietuvos statistikos departamentą, pakeičiant jo pavadinimą į Valstybės duomenų agentūros pavadinimą.

Taip pat siūloma, kad šios nuostatos įsigaliotų bendra tvarka, tuomet, kai kitoms Įstatymų projektų nuostatoms, priklausomai nuo jomis siūlomo teisinio reguliavimo numatomas kitas įsigaliojimo terminas. · Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija nuo 2023 m. sausio 4 d. perėmė žemės tvarkymo – žemės reformos, žemėtvarkos, nekilnojamojo turto kadastro, žemės naudojimo valstybinės kontrolės, geodezijos, kartografijos, erdvinių duomenų rinkinių tvarkymo ir Lietuvos erdvinės informacijos infrastruktūros plėtojimo – politikos formavimo funkcijas iš Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, ir siekiant teisėkūros sistemiškumo SVĮ pakeitimo projekte siūloma patikslinti Strateginio valdymo įstatymo 3 straipsnio 27 dalies 2 ir 15 punktuose nurodytas valstybės veiklos sritis, žemės tvarkymą perkeliant prie aplinkos, miškų ir klimato kaitos valstybės veiklos sričių. · Atsižvelgiant į tai, kad Kertinis valstybės telekomunikacijų centras, Saugiuoju valstybiniu duomenų perdavimo tinklu teikdamas reikalingos kokybės elektroninių ryšių ir kibernetinio saugumo paslaugas šio tinklo naudotojams, kuriems yra priskirta ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija (įskaitant Lietuvos Respublikos diplomatines atstovybes ir konsulines įstaigas), turi įsigyti duomenų perdavimo paslaugas užsienio valstybėse, VPĮ pakeitimo projektu siūloma patikslinti Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 25 straipsnio 3 dalį, kurioje numatytos šio įstatymo nuostatų taikymo išimtys, kai prekės, paslaugos ir darbai perkami užsienio valstybėse, sudarant galimybes ne tik pačioms diplomatinėms atstovybėms bei konsulinėms įstaigoms, bet ir kitoms perkančiosioms organizacijoms, kurios prekes, paslaugas ar darbus perka ne savo, o atstovybių, konsulinių įstaigų poreikiams, pirkimus atlikti vadovaujantis Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintomis tokių pirkimų tvarkos apraše nustatytomis taisyklėmis.

Taip pat siūloma, kad šios nuostatos įsigaliotų bendra tvarka, tuomet, kai kitoms Įstatymų projektų nuostatoms, priklausomai nuo jomis siūlomo teisinio reguliavimo numatomas kitas įsigaliojimo terminas. · Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija nuo 2023 m. sausio 4 d. perėmė žemės tvarkymo – žemės reformos, žemėtvarkos, nekilnojamojo turto kadastro, žemės naudojimo valstybinės kontrolės, geodezijos, kartografijos, erdvinių duomenų rinkinių tvarkymo ir Lietuvos erdvinės informacijos infrastruktūros plėtojimo – politikos formavimo funkcijas iš Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, ir siekiant teisėkūros sistemiškumo SVĮ pakeitimo projekte siūloma patikslinti Strateginio valdymo įstatymo 3 straipsnio 27 dalies 2 ir 15 punktuose nurodytas valstybės veiklos sritis, žemės tvarkymą perkeliant prie aplinkos, miškų ir klimato kaitos valstybės veiklos sričių. · Atsižvelgiant į tai, kad Kertinis valstybės telekomunikacijų centras, Saugiuoju valstybiniu duomenų perdavimo tinklu teikdamas reikalingos kokybės elektroninių ryšių ir kibernetinio saugumo paslaugas šio tinklo naudotojams, kuriems yra priskirta ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija (įskaitant Lietuvos Respublikos diplomatines atstovybes ir konsulines įstaigas), turi įsigyti duomenų perdavimo paslaugas užsienio valstybėse, VPĮ pakeitimo projektu siūloma patikslinti Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 25 straipsnio 3 dalį, kurioje numatytos šio įstatymo nuostatų taikymo išimtys, kai prekės, paslaugos ir darbai perkami užsienio valstybėse, sudarant galimybes ne tik pačioms diplomatinėms atstovybėms bei konsulinėms įstaigoms, bet ir kitoms perkančiosioms organizacijoms, kurios prekes, paslaugas ar darbus perka ne savo, o atstovybių, konsulinių įstaigų poreikiams, pirkimus atlikti vadovaujantis Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintomis tokių pirkimų tvarkos apraše nustatytomis taisyklėmis. VĮĮ pakeitimo projekte siūloma: · Aiškiai reglamentuoti Viešųjų įstaigų įstatymo (toliau – Įstatymas) taikymą, numatant, kad Įstatymo nuostatos viešosioms įstaigoms, kurių veiklą reglamentuoja kiti įstatymai, taikomos tiek, kiek kiti įstatymai nenustato kitaip.

Šia nuostata siekiama reglamentuoti teisės normų kolizijos atvejus, kai kituose įstatymuose nustatytas reguliavimas (dėl įvairių priežasčių) neatitinka Įstatymo reguliavimo. Taip pat, Įstatyme papildomai numatyta, kad šio Įstatymo 5 straipsnio 5 dalies 3 punkto, 13–19 ir 21 straipsnių nuostatos (t. y. nuostatos, susijusios su valdysena ir vidaus administravimo funkcijų centralizavimu) netaikomos valstybinėms mokslo ir studijų institucijoms ir profesinio mokymo įstaigoms, kurių teisinė forma yra viešoji įstaiga, o dėl minėtų nuostatų taikymo Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos viešosioms įstaigoms sprendimą priima visuotinis dalininkų susirinkimas. Be to, numatoma, kad Įstatymo 8 straipsnio 3 dalis netaikoma valstybinėms aukštosioms mokykloms. · 13 – 19, 21 straipsnių nuostatų (t. y. nuostatų, susijusių su valdysena ir vidaus administravimo funkcijų centralizavimu) taikymo valstybinėms mokslo ir studijų institucijoms, profesinio mokymo įstaigoms, kurių teisinė forma yra viešoji įstaiga, ir Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos viešosioms įstaigoms priima visuotinis dalininkų susirinkimas (t.y. šioms viešosioms įstaigoms dėl jų specifikos minėtos nuostatos nėra privalomos). Be to, numatoma, kad Įstatymo 8 straipsnio 3 dalis netaikoma valstybinėms aukštosioms mokykloms. · Patikslinti viešosios įstaigos sampratą, ją susiejant su viešųjų paslaugų teikimu, tačiau tuo neapsiribojant – be viešųjų paslaugų teikimo, viešoji įstaiga galėtų vykdyti ir kitą valstybei ir visuomenei naudingą veiklą.

Patikslinus viešosios įstaigos sampratą, išryškėtų viešosios įstaigos specifiškumas ir išskirtinumas lyginant su kitais viešaisiais juridiniais asmenimis, būtų lengviau apsispręsti, kada steigti viešąją įstaigą, o kada – kitos juridinės formos viešąjį juridinį asmenį. · Reglamentuoti valstybės ir savivaldybių dalyvavimo viešųjų įstaigų veikloje pagrindus – nustatyti, kad valstybė ar savivaldybė galėtų dalyvauti tik viešąsias paslaugas teikiančiose ir viešojo administravimo įgaliojimus turinčiose viešosiose įstaigose. Taip pat, įtvirtinti nuostatą, kad steigėjo, savininko, dalininko teises ar pareigas valstybė įgyvendintų per vieną Vyriausybės įgaliotą valstybės įstaigą, o savivaldybė – arba per savivaldybės merą, išskyrus tas viešosios įstaigos steigėjo ir savininko teises ir pareigas, kurios yra priskirtos savivaldybės tarybos išimtinei ir paprastajai kompetencijai (jeigu paprastosios savivaldybės tarybos kompetencijos įgyvendinimo savivaldybės taryba nėra perdavusi savivaldybės merui), apibrėžti savininko ar dalininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos pareigas, t. y. veikti valstybės ar savivaldybės, viešosios įstaigos naudai, vertinti valstybės ar savivaldybės tolesnio dalyvavimo viešojoje įstaigoje tikslingumą ir prireikus inicijuoti atitinkamus sprendimus, nustatyti valstybės ar savivaldybės tikslus ir lūkesčius viešosios įstaigos atžvilgiu.

Apibrėžus valstybės ir savivaldybių galimybes steigti viešąsias įstaigas ir (ar) dalyvauti jose kaip savininkėms ar dalininkėms, valstybės ar savivaldybės dalyvavimas viešųjų įstaigų veikloje taps labiau pagrįstas, bus naudingesnis valstybei ar savivaldybei – bus išvengta situacijų, kai viešosios įstaigos steigiamos siekiant suinteresuotiems asmenims gauti finansavimą, turtą ar pan., o įsteigtos viešosios įstaigos veikla niekaip nesisieja su valstybės ar savivaldybės funkcijomis ir įsipareigojimais visuomenei (kitaip tariant, yra savitikslė) arba kai vietoj biudžetinės įstaigos pasirenkama viešoji įstaiga argumentuojant lankstesniais darbo santykiais ir galimybe mokėti didesnius atlyginimus. Įstatymo lygiu nustačius viešosios įstaigos savininko ar dalininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos pareigas viešajai įstaigai, atstovavimas valstybei ar savivaldybei taps mažiau formalus, labiau orientuotas į tikslus, kuriems pasiekti įsteigta viešoji įstaiga.

Įtvirtinus nuostatą, kad viešosios įstaigos steigėjo, savininko ar dalininko teises ir pareigas valstybė įgyvendina per vieną Vyriausybės įgaliotą valstybės įstaigą, valstybės atstovavimas visuotiniame dalininkų susirinkime bus sklandesnis, o sprendimų priėmimas – efektyvesnis (bus atsisakyta šiuo metu galiojančios praktikos, kai viešosiose įstaigose, kurios yra susijusios su kelių ministrų valdymo sritimis, valstybės kaip savininkės ar dalininkės teises ir pareigas įgyvendina dvi ministerijos).

Viešojoje įstaigoje, kurios veikla apims kelių ministrų valdymo sritis, turės būti steigiamas kolegialus valdymo organas – valdyba, kuriame turės dalyvauti ministerijos, kurios ministrui pavestose valdymo srityje veikia viešoji įstaiga, jei ši ministerija nėra savininko ar dalininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija, atstovai. · Numatyti papildomus viešųjų įstaigų, kuriose dalyvauja valstybė ar savivaldybė, steigimo sutarties ir įstatų turinio reikalavimus, tokiu būdu užtikrinant didesnį jų informatyvumą, kad būtų aiškiai atskleista tokių viešųjų įstaigų kompetencija ir jų veiklos sąsajos su konkrečiam ministrui pavesta valdymo sritimi (jeigu savininkė ar dalininkė yra valstybė) arba savivaldybėms pavestomis funkcijomis (jeigu savininkė ar dalininkė yra savivaldybė). · Nustatyti, kad viešosios įstaigos, kurios savininkė ar dalininkė, turinti daugiau kaip pusę balsų visuotiniame dalininkų susirinkime, yra valstybė ar savivaldybė, pavyzdinius įstatus ir įstatų rengimo rekomendacijas tvirtina Vyriausybės įgaliota institucija. · Atsižvelgiant į viešųjų įstaigų, kurių savininkė ar dalininkė, turinti daugiau kaip pusė balsų visuotiniame dalininkų susirinkime, yra valstybė ar savivaldybė, specifiką, įtvirtinti tokių viešųjų įstaigų visuotiniam dalininkų susirinkimui papildomas funkcijas: nustatyti viešajai įstaigai siektinus metinius jos veiklos tikslus, rezultatus (rodiklius), jeigu jie nėra nustatyti savininko ar dalininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos Strateginiame veiklos plane, tvirtinti ilgalaikę viešosios veiklos strategiją, tvirtinti pareigų, į kurias darbuotojai priimami konkurso būdu, kvalifikacinius reikalavimus, jeigu jų nenustato kiti teisės aktai, priimti sprendimus dėl centralizuoto vidaus administravimo funkcijų atlikimo.

Viešojoje įstaigoje, kurios veikla apims kelių ministrų valdymo sritis, turės būti steigiamas kolegialus valdymo organas – valdyba, kuriame turės dalyvauti ministerijos, kurios ministrui pavestose valdymo srityje veikia viešoji įstaiga, jei ši ministerija nėra savininko ar dalininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija, atstovai. · Numatyti papildomus viešųjų įstaigų, kuriose dalyvauja valstybė ar savivaldybė, steigimo sutarties ir įstatų turinio reikalavimus, tokiu būdu užtikrinant didesnį jų informatyvumą, kad būtų aiškiai atskleista tokių viešųjų įstaigų kompetencija ir jų veiklos sąsajos su konkrečiam ministrui pavesta valdymo sritimi (jeigu savininkė ar dalininkė yra valstybė) arba savivaldybėms pavestomis funkcijomis (jeigu savininkė ar dalininkė yra savivaldybė). · Nustatyti, kad viešosios įstaigos, kurios savininkė ar dalininkė, turinti daugiau kaip pusę balsų visuotiniame dalininkų susirinkime, yra valstybė ar savivaldybė, pavyzdinius įstatus ir įstatų rengimo rekomendacijas tvirtina Vyriausybės įgaliota institucija. · Atsižvelgiant į viešųjų įstaigų, kurių savininkė ar dalininkė, turinti daugiau kaip pusė balsų visuotiniame dalininkų susirinkime, yra valstybė ar savivaldybė, specifiką, įtvirtinti tokių viešųjų įstaigų visuotiniam dalininkų susirinkimui papildomas funkcijas: nustatyti viešajai įstaigai siektinus metinius jos veiklos tikslus, rezultatus (rodiklius), jeigu jie nėra nustatyti savininko ar dalininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos Strateginiame veiklos plane, tvirtinti ilgalaikę viešosios veiklos strategiją, tvirtinti pareigų, į kurias darbuotojai priimami konkurso būdu, kvalifikacinius reikalavimus, jeigu jų nenustato kiti teisės aktai, priimti sprendimus dėl centralizuoto vidaus administravimo funkcijų atlikimo. Šias funkcijas siūloma įtraukti atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugsėjo 26 d. nutarimo Nr.

1025 „Dėl valstybės ir savivaldybių turtinių ir neturtinių teisių įgyvendinimo viešosiose įstaigose“ 2.5.1 papunkčio nuostatas, kad dalininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija privalo siekti (o savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija – užtikrinti), kad viešosios įstaigos įstatuose visuotinio dalininkų susirinkimo kompetencijai būtų priskirti klausimai, atitinkantys prieš tai išvardintas funkcijas, taip pat į gerąją korporatyvinio valdymo praktiką. · Nustatyti, kad balsai visuotiniame dalininkų susirinkime paskirstomi proporcingai dalininkų įnašų dydžiui, jeigu įstatuose nenustatyta kitaip, tačiau visais atvejais užtikrinant, kad mažiausias įnašas suteiktų bent vieną balsą. Įtvirtinus šią nuostatą, balsavimas visuotiniame dalininkų taps mažiau komplikuotas, ypač tais atvejais, yra du dalininkai, dalininkų galimybės daryti įtaką viešosios įstaigos veiklai tiesiogiai priklausys nuo jų įnašų dydžio, nebent įstatuose būtų nustatyta kitaip. · Nustatyti kitokį viešųjų įstaigų, kuriose dalyvauja valstybė ar savivaldybė, valdysenos modelį. Šio modelio esmė – viešosios įstaigos galėtų turėti ne tik vienasmenį valdymo organą – viešosios įstaigos vadovą, bet ir kolegialų – viešosios įstaigos valdybą. Viešosios įstaigos valdyba būtų privaloma viešosiose įstaigose, kurių savininkė ar dalininkė, turinti daugiau kaip pusę balsų visuotiniame dalininkų susirinkime, yra valstybė ir kuri veikia keliems ministrams pavestose valdymo srityse, taip pat viešosiose įstaigose, kurių dalininkės yra ne mažiau kaip dvi savivaldybės ir kurios, kartu sudėjus, turi daugiau negu pusę balsų visuotiniame dalininkų susirinkime bei viešosiose įstaigose, kurių dalininkės yra valstybė ir viena ar daugiau savivaldybių ir kurios, kartu sudėjus, turi daugiau negu pusę balsų visuotiniame dalininkų susirinkime.

Minėtose viešosiose įstaigose, kurių veikla yra horizontalaus pobūdžio, sudarius valdybą, skirtingų interesų suderinimas, konsensuso radimas ir sprendimų priėmimas vyktų greičiau, valdymas taptų efektyvesnis. Tais atvejais, kai viešojoje įstaigoje valdybos sudarymas nėra privalomas, sprendimą dėl viešosios įstaigos valdybos priimtų visuotinis dalininkų susirinkimas. · Remiantis VĮ Registrų centro skelbiamais atvirais Juridinių asmenų registro duomenimis, 2023 m. sausio 10 d. Lietuvos viešajame sektoriuje veikė 324 viešosios įstaigos (103 valstybės, 5 – regionų, 216 – savivaldybių). Preliminariu vertinimu, jeigu būtų priimtas Įstatymas, valdybos privalėtų būti steigiamos 8 viešosiose įstaigose, o galėtų būti steigiamos – 51 viešojoje įstaigoje.

Jeigu viešojoje įstaigoje, kurios savininkė ar dalininkė, turinti daugiau kaip pusė balsų visuotiniame dalininkų susirinkime, yra valstybė ar savivaldybė, būtų sudaroma valdyba, jei būtų pavedama dalis visuotinio dalininko susirinkimo funkcijų, taip efektyvinant ir greitinant sprendimų priėmimo procesą: nustatyti paslaugų, darbų bei produkcijos kainas ir tarifus ar jų nustatymo taisykles, skirti ir atšaukti viešosios įstaigos vadovą, jeigu kiti įstatymai nenustato kitaip, nustatyti jo darbo sutarties sąlygas, priimti sprendimą dėl viešosios įstaigos metinių finansinių ataskaitų rinkinio audito, priimti sprendimą dėl vidaus administravimo funkcijų centralizuoto atlikimo, jeigu šio sprendimo priėmimas nėra pavestas Vyriausybei ar savivaldybės tarybai, tvirtinti pareigų, į kurias darbuotojai priimami konkurso būdu, kvalifikacinius reikalavimus, jeigu jų nenustato kiti teisės aktai. Taip pat valdybos teiktų siūlymus viešosios įstaigos vadovui dėl gerosios valdysenos principų diegimo, kitų veiksmų, skirtų didinti viešosios įstaigos veiklos efektyvumą ir skaidrumą. Pažymėtina, kad, esant valdybai, visuotinio dalininkų susirinkimo kompetencija susiaurėtų, apsiribojant tik esminių, strateginę reikšmę viešosios įstaigos veiklai turinčių funkcijų atlikimu, tokių kaip viešosios įstaigos įstatų pakeitimas, sprendimo pakeisti buveinę priėmimas, metinių finansinių ataskaitų ir veiklos ataskaitos tvirtinimas, viešosios įstaigos turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarkos nustatymas, taip pat sprendimų dėl viešosios įstaigos reorganizavimo, pertvarkymo ir likvidavimo priėmimas.

Atsižvelgus į derinimo metu suinteresuotų institucijų pateiktą pastabą ir į kitų juridinių asmenų (Asociacijų, Labdaros ir paramos fondų) veiklą reglamentuojančių įstatymų nuostatas ir siekiant užtikrinti efektyvesnį sprendimų priėmimą visuotiniame dalininkų susirinkime, Įstatyme numatytas visuotinio dalininkų susirinkimo kvorumas. Atkreiptinas dėmesys, kad viešosios įstaigos vadovui iš visuotinio dalininkų susirinkimo siūloma perduoti informacijos, kuri pateikiama visuomenei apie viešosios įstaigos veiklą, nustatymo funkciją, kuri yra labiau taktinio lygio, taip pat siūloma viešosios įstaigos vadovui pavesti tvirtinti viešosios įstaigos valdymo struktūrą ir pareigybių sąrašą, organizuoti auditoriaus ar audito įmonės parinkimą.

Be to, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 19 ir 20 straipsnių nuostatas, išplėsti viešosios įstaigos vadovo kompetenciją – esant viešojo administravimo subjekto, kuriam suteikti viešojo administravimo įgaliojimai administruoti viešosios įstaigos teikiamas viešąsias paslaugas, įpareigojimui, viešosios įstaigos vadovas būtų atsakingas už teikiamų viešųjų paslaugų sąrašo sudarymą, teikiamų viešųjų paslaugų aprašymų patvirtinimą, taip pat už teikiamų administracinių paslaugų sąrašo sudarymą ir administracinių paslaugų teikimo aprašymų patvirtinimą ir paskelbimą, už viešosios įstaigos vidaus kontrolės tvarkos nustatymą, jeigu tai įstatymu nepavesta kitam subjektui, už viešosios įstaigos politikų personalo, rizikos valdymo, darbo užmokesčio ir (ar) kitose pasirinktose srityse patvirtinimą bei jų įgyvendinimo priežiūrą. Viešųjų įstaigų, kurių savininkė ar dalininkė, turinti daugiau negu pusę balsų visuotiniame dalininkų susirinkime, yra valstybė ar savivaldybė, vadovas į pareigas būtų priimamas 5 metų kadencijai konkurso būdu arba įstatymų nustatytais atvejais be konkurso. Viešosios įstaigos vadovas visuotinio dalininkų susirinkimo arba kolegialaus valdymo organo sprendimu antrajai kadencijai galėtų būti skiriamas be konkurso, jeigu pirmosios kadencijos laikotarpiu viešoji įstaiga pasiekė visus jai nustatytus tikslus ir jeigu kituose įstatymuose nenustatyta kitaip. Asmuo negalėtų eiti tos pačios viešosios įstaigos vadovo pareigų daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės.

Konkursai į viešųjų įstaigų, kurių savininkė ar dalininkė, turinti daugiau kaip pusę balsų visuotiniame dalininkų susirinkime, yra valstybė ar savivaldybė, vadovų pareigas būtų organizuojami ir vykdomi Vyriausybės nustatyta tvarka. Minėtos nuostatos užtikrintų, kad į viešųjų įstaigų vadovus būtų atrenkami geriausi kandidatai ir skatinamas jų tobulėjimas. Viešosios įstaigos, kurios savininkė ar dalininkė yra valstybė ar savivaldybė, vadovui (kaip ir valdybos nariams) nustatomas nepriekaištingos reputacijos reikalavimas. Viešosios įstaigos valdybą turėtų sudaryti ne mažiau kaip 5 nariai, skiriami 5 metų kadencijai. Konkretus viešosios įstaigos valdybos narių skaičius būtų nustatomas viešosios įstaigos įstatuose. Viešosios įstaigos valdybai vadovautų jos pirmininkas, kurį iš savo narių išsirinktų pati valdyba. Mažiausias 5 narių skaičius pasirinktas atsižvelgiant į tai, kad valdyboms siūloma suteikti plačius įgaliojimus – valdybos perims dalį visuotinio dalininkų susirinkimo funkcijų. Viešosios įstaigos, kurių savininkė ar dalininkė, turinti daugiau negu pusę balsų visuotiniame dalininkų susirinkime, yra valstybė ar savivaldybė ir kurioje valdybos sudarymas nėra privalomas, galėtų turėti mažesnį valdybos narių skaičių – ne mažiau kaip 3 valdybos narius. Siekiant užtikrinti skaidrumą, objektyvumą ir profesionalumą priimant viešosios įstaigos valdybos sprendimus, valdybos nariais turėtų būti skiriami savininko ar dalininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos atstovai, taip kiti nustatytus nepriklausomumo reikalavimus atitinkantys fiziniai asmenys. Jeigu viešoji įstaiga veikia keliems ministrams pavestose valdymo srityse – ministerijos, kurios ministrui pavestose valdymo srityje veikia viešoji įstaiga, jei ši ministerija nėra savininko ar dalininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija, atstovai taip pat turėtų būti įtraukiami į valdybos sudėtį.

Visuotinio dalininkų susirinkimo sprendimu į valdybą galėtų būti skiriami ir viešosios įstaigos darbuotojai. Valdybos nariu negalėtų būti skiriamas viešosios įstaigos vadovas ir kitų kolegialų organų, jeigu jie sudaromi, nariai. Viešosios įstaigos valdybos nariu skiriamas asmuo turėtų atitikti visus šiuos reikalavimus: turėti aukštąjį universitetinį ar jam prilygintą išsilavinimą, būti nepriekaištingos reputacijos, būti nesusijęs su kitais juridiniais asmenimis ryšiais, dėl kurių galėtų kilti interesų konfliktas, atitikti nustatytus specialiuosius reikalavimus, o nepriklausomas valdybos narys – nepriklausomumo reikalavimus. Siekiant motyvuoti valdybų narius, už veiklą valdyboje jiems turėtų būti atlyginama viešosios įstaigos lėšomis Vyriausybės nustatyta tvarka. Siūloma nustatyti, kad valdybos nariui išmokama suma per mėnesį negali būti didesnė kaip 15 proc. viešosios įstaigos vadovo vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio. Valdybos pirmininkui išmokama suma per mėnesį negali būti didesnė kaip 20 proc. viešosios įstaigos vadovo vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio. Naujas viešųjų įstaigų valdysenos modelis yra siūlomas atsižvelgiant į sukauptą gerąją korporatyvinio organizacijų valdymo Lietuvoje praktiką.

Įdiegus šį modelį, viešosios įstaigos, kuriose veiks valdybos, galės lanksčiau, paprasčiau ir sklandžiau organizuoti savo veiklą, greičiau ir efektyviau priimti valdymo sprendimus, prisidėsiančius prie geresnių veiklos rezultatų. · Įtvirtinti nuostatą, kad viešųjų įstaigų, kurių savininkė ar dalininkė yra valstybė ar savivaldybė, finansinių ataskaitų aiškinamajame rašte būtų pateikiama informacija ne tik apie viešosios įstaigos gautą, bet ir suteiktą paramą, tokiu būdu prisidedant prie didesnio jų veiklos viešumo ir skaidrumo. · Numatyti galimybę viešąsias įstaigas pertvarkyti į asociacijas, mažąsias bendrijas, akcines ir uždarąsias akcines bendroves. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos mažųjų bendrijų įstatyme yra įtvirtinta galimybė mažąją bendriją pertvarkyti į viešąją įstaigą, todėl atvirkštinę galimybę siūloma įtvirtinti Įstatyme. Pasiūlymą dėl viešųjų įstaigų pertvarkymo į akcines bendroves pateikė Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija, tačiau, siekiant neišbalansuoti sistemos, šį pasiūlymą nuspręsta įgyvendinti siauresne apimtimi – viešoji įstaiga, kurios savininkė ar dalininkė yra valstybė ar savivaldybė, galėtų būti pertvarkoma į bendrovę, jeigu po pertvarkymo veiksiančios bendrovės veiklai keliami su pelno siekimu susiję tikslai ir jeigu viešosios įstaigos veikla iš valstybės ar savivaldybių biudžetų ir (ar) valstybės pinigų fondų nėra finansuojama daugiau kaip 50 procentų.. · Reglamentuoti viešųjų įstaigų valdysenos stebėsenos pagrindus nustatant, kad šią stebėseną atliks Vyriausybės įgaliota institucija.

Šiai institucijai būtų pavesta kaupti informaciją apie viešųjų įstaigų valdyseną ir atlikti šios informacijos analizę, teikti apibendrintą informaciją apie viešųjų įstaigų valdyseną ir šios informacijos analizės rezultatus teikti valstybės politiką viešųjų įstaigų srityje formuojančiai ministerijai (Vidaus reikalų ministerijai), kaupti informaciją apie gerąją viešųjų įstaigų valdysenos praktiką ir vykdyti šios informacijos skaidą, teikti metodinę pagalbą viešųjų įstaigų valdysenos klausimais. Siūlomos nuostatos sudarys reikalingas prielaidas formuoti nuoseklią viešųjų įstaigų valdysenos praktiką ir tobulinti šią valdyseną sisteminėmis, gilesne duomenų ir praktikos analize paremtomis priemonėmis. · Atsisakyti nuostatos, kad viešosios įstaigos buveinė yra Lietuvos Respublikoje, kaip neturinčios teisinio pagrindo. · Atsisakyti perteklinių, pridėtinės vertės nekuriančių nuostatų, pvz., Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatų atkartojimo. Siekiant sudaryti sąlygas viešosioms įstaigoms tinkamai pasirengti Įstatymo įgyvendinimui, yra numatytos pereinamosios nuostatos, pagal kurias viešosios įstaigos iki 2025 m. gruodžio 31 d. turės prisitaikyti prie pasikeitusio teisinio reguliavimo.

Pasikeitusio teisinio reguliavimo stebėseną atliks Vyriausybės įgaliota įstaiga (Viešojo valdymo agentūra), kuriai Įstatymu yra numatytos atitinkamos funkcijos, susijusios su informacijos apie viešųjų įstaigų valdyseną kaupimu ir analize. Rodiklių, pagal kuriuos bus atliekama Įstatymo įgyvendinimo stebėsena, rinkinys šiuo metu yra rengiamas bendradarbiaujant su Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos ekspertais (vykdant TCI (Technical suport instrument) projektą „Evaluating Public Administrations in Latvia and Lithuania“). Planuojama, kad rodiklių rinkinys bus patvirtintas Vyriausybės nutarimu. VTĮ pakeitimo projektu siūloma suteikti teisę valstybės tarnautojams gauti atlyginimą ne tik už veiklą einant valstybės ar savivaldybės valdomos įmonės ar jos dukterinės bendrovės (kaip yra šiuo metu), bet viešosios įstaigos, kurios savininkė ar dalininkė yra valstybė ar savivaldybė, kolegialaus organo nario pareigas. VPIDĮ pakeitimo projektu siūloma numatyti pareigą deklaruoti privačius interesus viešosios įstaigos, kurios savininkė ar dalininkė yra valstybė ar savivaldybė, valdybos nariams. CK pakeitimo projektu yra siūloma numatyti išimtį draudimui viešuosius juridinius asmenis pertvarkyti į privačius juridinius asmenis. DK pakeitimo projekte, suderinant Darbo kodekso 210 straipsnio nuostatas su Biudžetinių ir Viešųjų įstaigų įstatymuose numatomu nustatyti biudžetinės ir viešosios įstaigos kolegialių priežiūros ir valdymo organų teisiniu reguliavimu, siūloma įtvirtinti biudžetinės ir viešosios įstaigos darbuotojų atstovams teisę skirti savo narius į šiose įstaigose sudaromus priežiūros ir valdymo organus.

SPĮĮ pakeitimo projektu ir PMĮ pakeitimo projektu patikslinamos šiuose įstatymuose esančios blanketinės nuorodos į Biudžetinių ir Viešųjų įstaigų įstatymų straipsnius, kurių numeracija yra keičiama BĮĮ pakeitimo projektu ir VĮĮ pakeitimo projektu. 5.

5Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta

Numatoma, kad priėmus Įstatymų projektus: · bus aiškiau suprantama biudžetinių ir viešųjų įstaigų paskirtis, jų vieta viešajame sektoriuje, dėl ko palaipsniui turėtų mažėti viešojo sektoriaus fragmentacija; · valstybės ar savivaldybės dalyvavimas viešųjų įstaigų veikloje taps labiau pagrįstas, bus naudingesnis valstybei ar savivaldybei, labiau atitiks visuomenės lūkesčius; · bus patobulintas biudžetinių ir viešųjų įstaigų, kurių savininkė ar dalininkė yra valstybė ar savivaldybė, valdysenos modelis, dėl ko minėtų įstaigų valdymas taps efektyvesnis; · bus sukurta centralizuota biudžetinių ir viešųjų įstaigų, kurių savininkė ar dalininkė yra valstybė ar savivaldybė, valdysenos stebėsenos sistema; · viešųjų įstaigų, kurių savininkė ar dalininkė yra valstybė ar savivaldybė, veikla taps skaidresnė ir labiau orientuota į tikslus; · bus sudarytos platesnės galimybės viešąsias įstaigas pertvarkyti į kitų teisinių formų viešuosius juridinius asmenis; · bus aiškiau ir tiksliau apibrėžta kai kurių vykdomosios valdžios sistemoje veikiančių biudžetinių įstaigų organizacinių formų paskirtis ir taip pasiekta didesnė darna šių įstaigų grupėje; · bus nustatyta aiškesnė biudžetinės įstaigos struktūros samprata ir jos formavimo pagrindai; · bus sudarytos teisinės prielaidos suteikti viešojo administravimo įgaliojimus platesniam juridinių asmenų ratui ir tuo užtikrinti sklandų valstybės įmonių pertvarkos įgyvendinimą; · bus efektyviau naudojami valstybės informaciniai ištekliai, skirti asmenų ir viešojo administravimo subjektų susirašinėjimui. Neigiamų Įstatymų projektų pasekmių nenumatoma. 6.

6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai

Įstatymų projektai neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymų projektų nuostatų įgyvendinimas neturės tiesioginio poveikio verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8. Ar įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams Įstatymų projektų nuostatos neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Deklaruotiems tikslams pasiekti reikalingi Įstatymų projektai yra teikiami kartu su pagrindiniais projektais: BĮĮ pakeitimo projektu ir VĮĮ pakeitimo projektu. 10. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos ir Teisėkūros pagrindų įstatymuose nustatytų reikalavimų. Naujos sąvokos įstatymų projektuose neapibrėžiamos. 11. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektų nuostatos neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams. 12.

12Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų priimti

Siekiant įgyvendinti BĮĮ pakeitimo projekto ir su juo susijusių įstatymų projektų nuostatas, reikės: · Vyriausybės nutarimu patvirtinti atlyginimo biudžetinės įstaigos stebėtojų tarybos nariams už jų veiklą stebėtojų taryboje mokėjimo tvarkos aprašą; · patikslinti: Strateginio valdymo metodiką, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. balandžio 28 d. nutarimu Nr. 292 „Dėl Strateginio valdymo metodikos patvirtinimo“;

Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų sudarymo ir vykdymo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 14 d. nutarimu Nr. 543 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų sudarymo ir vykdymo taisyklių patvirtinimo“; Juridinių asmenų registro nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407 „Dėl Juridinių asmenų registro nuostatų patvirtinimo“;

Viešųjų ir administracinių paslaugų teikimo aprašymų rengimo tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2009 m. gruodžio 1 d. įsakymu Nr. 1V-644 „Dėl Viešųjų ir administracinių paslaugų teikimo aprašymų rengimo tvarkos aprašo patvirtinimo“; · Pripažinti netekusiu galios:

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. balandžio 8 d. nutarimą Nr. 259 „Dėl viceministrų skaičiaus patvirtinimo“; Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. rugpjūčio 31 d. nutarimą Nr. 1244 „Dėl Vyriausybės įstaigų kolegijų sudarymo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Siekiant įgyvendinti VĮĮ pakeitimo projekto nuostatas, reikės: · pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugsėjo 26 d nutarimą Nr. 1025 „Dėl valstybės ir savivaldybių turtinių ir neturtinių teisių įgyvendinimo viešosiose įstaigose“; · pripažinti netekusiu galios Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2013 m. gruodžio 20 d. įsakymą Nr.

4-1099 „Dėl Viešosios įstaigos pavyzdinių steigimo akto, steigimo sutarties formų, pavyzdinių įstatų ir jų pildymo rekomendacijų patvirtinimo“; · Vyriausybės nutarimu patvirtinti: viešųjų įstaigų valdybų narių atrankos tvarkos aprašą; atlyginimo viešosios įstaigos valdybos nariams už jų veiklą valdyboje tvarkos aprašą; · vidaus reikalų ministro įsakymu patvirtinti: valstybei ar savivaldybei atstovaujančios institucijos rašto dėl valstybės ar savivaldybės siekiamų tikslų viešojoje įstaigoje ir keliamų lūkesčių viešajai įstaigai turinio reikalavimus ir rengimo tvarkos aprašą; viešųjų įstaigų pavyzdines steigimo akto ir steigimo sutarties ir įstatų formas bei įstatų rengimo rekomendacijas bei viešųjų įstaigų, kuriose dalyvauja valstybė ar savivaldybė, pavyzdines steigimo akto ir steigimo sutarties ir įstatų formas bei įstatų rengimo rekomendacijas;

Siekiant įgyvendinti BĮĮ pakeitimo projekto ir VĮĮ pakeitimo projekto nuostatas, turės būti: · patikslintas Konkursų valstybės ir savivaldybių įmonėse, iš valstybės, savivaldybių ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetų bei iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų finansuojamose valstybės ir savivaldybių įstaigose ir viešosiose įstaigose, kurių savininkė yra valstybė ar savivaldybė, ir savivaldybių kultūros centruose, kurių teisinė forma yra viešoji įstaiga ir kurių dalininkės yra dvi ar daugiau savivaldybių, organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašas, patvirtintą Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 496 „Dėl Lietuvos Respublikos darbo kodekso įgyvendinimo“; · priimtas Vyriausybės nutarimas, kuriuo tam tikra institucija (Viešojo valdymo agentūra) būtų įgaliota atlikti biudžetinių ir viešųjų įstaigų, kurių savininkė ar dalininkė yra valstybė ar savivaldybės, valdysenos stebėseną.

Įstatymų projektuose numatyta, kad iki priimtų įstatymų įsigaliojimo Vyriausybė ir kitos institucijos pagal savo kompetenciją turės priimti reikalingus įstatymų įgyvendinamuosius teisės aktus. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti Numatyti, kiek tiksliai valstybės ar savivaldybių biudžetų lėšų pareikalaus pokyčiai, susiję su stebėtojų tarybų biudžetinėse įstaigose sudarymu, nėra galimybės, nes pagal siūlomas BĮĮ pakeitimo projekto nuostatas šių tarybų sudarymas savininko teises ir pareigas įgyvendinančioms institucijoms nebūtų privalomas, sprendimai būtų priimami šių institucijų iniciatyva, laisva valia, naudojant turimus darbo užmokesčiui skirtus asignavimus. Todėl valstybės biudžetinių įstaigų savininko teises ir pareigas įgyvendinančioms institucijoms papildomi valstybės biudžeto asignavimai nėra numatomi. Pagal preliminarius skaičiavimus, 5 narių stebėtojų tarybos išlaikymas biudžetinėje įstaigoje, kurios vadovo atlyginimas yra apie 4 000 eurų ir kurios pareigybių skaičius yra apie 200, apytiksliai sudarytų apie 1 proc. šiai įstaigai skiriamo darbo užmokesčio fondo. Numatoma, kad pokyčiai, susiję su valdybos viešosiose įstaigose sudarymu, turės būti įgyvendinami jas diegiančių viešųjų įstaigų lėšomis, papildomų lėšų skyrimas nėra planuojamas. Pagal siūlomas VĮĮ projekto nuostatas valdybos privalės būti steigiamos 12 viešųjų įstaigų (2 valstybės, 10 savivaldybių), likusiose viešosiose įstaigose, kurių savininkė ar dalininkė yra valstybė ar savivaldybė, valdybos galės būti steigiamos visuotinio dalininkų susirinkimo iniciatyva, laisva valia.

Be to, viešosioms įstaigoms, kuriose valstybė ar savivaldybė turi pusę ar mažiau balsų visuotiniame dalininkų susirinkime, VĮĮ projekto nuostatos, reglamentuojančios valdybos narių apmokėjimą už veiklą, nebus privalomos, net jei tokia viešoji įstaiga ir nuspręs steigti valdybą. Pagal preliminarius skaičiavimus, 5 narių valdybos viešojoje įstaigoje, kurios vadovo atlyginimas yra apie 4 000 eurų ir kurios pareigybių skaičius yra apie 200, išlaikymas viešojoje įstaigoje apytiksliai sudarytų apie 1,1 proc. šiai įstaigai skiriamo darbo užmokesčio fondo. Valstybės įmonei Registrų centrui prireiks papildomų valstybės biudžeto lėšų Juridinių asmenų registro funkcionalumams atnaujinti. Tiksliai nurodyti, kiek kainuos Juridinių asmenų registro funkcionalumo atnaujinimas, bus galima tada, kai bus kaip bus parengti Viešųjų įstaigų įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų projektai, t. y. pavyzdinių įstatų ir jų rengimo rekomendacijų projektai. Kitoms Įstatymų projektų nuostatoms įgyvendinti papildomų valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų nereikės. 14. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymų projektų rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų nebuvo gauta. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis

„Biudžetinė įstaiga“, „stebėtojų taryba“, „viešoji įstaiga“, „viešosios įstaigos valdyba“, „struktūra“, „viešojo administravimo įgaliojimai“. 16.

16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai

Atkreiptinas dėmesys tai, kad įgyvendindama Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano V misijos (prioriteto) 5.6 Vyriausybės programos projekto „Optimali valstybės įmonių ir viešojo valdymo sistema“ 5.6.1 darbą – numatyti valstybės įmonių pertvarkymą į kitos teisinės formos juridinius asmenį, ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos rekomendacijų Lietuvai bendrovių valdysenos srityje prioritetinę rekomendaciją – supaprastinti valstybės valdomų įmonių teisines ir korporatyvines formas, Vyriausybė rengia ir Seimui teiks Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo Nr. I-722 pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektą ir jį lydinčius įstatymų projektus. Šiais projektais bus siūloma tikslinti teisės aktuose vartojamų sąvokų „valstybės valdoma įmonė“, „valstybės valdoma bendrovė“, „savivaldybės valdoma įmonė“ ir „savivaldybės valdoma bendrovė“ vartojimą. Atsižvelgiant į tai, būtina svarstant Įstatymų projektus Seime užtikrinti VAĮ pakeitimo projekte vartojamų sąvokų suderinamumą su minėtu Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo Nr. I-722 pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektu ir jį lydinčiais įstatymų projektais siūlomu teisiniu reguliavimu. part_8a634ff61ab047f1bb068f286fb98dce_end [¹] 2023 m. sausio 10 d. valstybės įmonės Registrų centro skelbiami atviri duomenys. [²] Juridiniai asmenys, kurie nėra bankrutavę ar likviduojami. [³] Juridiniai asmenys, kurie nėra bankrutavę ar likviduojami.

Teisės departamento išvada

2023-06-01 · oficialus registras ↗

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS

TEISĖS DEPARTAMENTAS

IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VIEŠŲJŲ ĮSTAIGŲ ĮSTATYMO NR. I-1428

PAKEITIMO

ĮSTATYMO PROJEKTO

2023-06-07 Nr. XIVP-2835 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Derinant projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo Viešųjų įstaigų įstatymo (toliau - keičiamas įstatymas) nuostatas tarpusavyje, keičiamo įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje vietoj žodžio „valdymą“ įrašytinas žodis “valdyseną“. 2. Derinant keičiamo įstatymo nuostatas tarpusavyje, keičiamo įstatymo 1 straipsnio 3 dalyje vietoj skaičiaus ir žodžių „3 dalis netaikoma“ įrašytini skaičius ir žodžiai „3 dalies nuostatos netaikomos“. 3. Nėra aiškus keičiamo įstatymo 1 straipsnio 4 ir 5 dalių santykis. Keičiamo įstatymo 1 straipsnio 4 dalies nuostatas ir keičiamo įstatymo 1 straipsnio 5 dalies nuostatas reikėtų suderinti tarpusavyje, nes pagal keičiamo įstatymo 1 straipsnio 4 dalį keičiamo įstatymo 14-19 straipsnių nuostatos būtų taikomos viešosioms įstaigoms, kurių dalininkė ar savininkė yra valstybė. Tuo tarpu pagal keičiamo įstatymo 1 straipsnio 5 dalies nuostatas viešosioms įstaigoms, kuriose valstybė ar savivaldybė turi pusę ar mažiau balsų visuotiniame viešosios įstaigos dalininkų susirinkime, minėtos keičiamo įstatymo 14-19 straipsnių nuostatos būtų taikomos jau tik tuo atveju, jeigu sprendimą dėl jų taikymo priimtų viešosios įstaigos dalininkų susirinkimas. Atsižvelgus į tai, siekiant aiškumo, projekto nuostatos tikslintinos taip, kad būtų aišku, kokioms konkrečiai viešosioms įstaigoms būtų taikomos arba netaikomos keičiamo įstatymo 14-19 straipsnių nuostatos. 4.

4. Siekiant teisinio aiškumo, keičiamo įstatymo 1

straipsnio 6 dalyje reikėtų nurodyti, kokioms profesinio mokymo įstaigoms (valstybinėms, savivaldybės ar visoms), kurių teisinė forma – viešoji įstaiga, netaikomos šio Įstatymo 5 straipsnio 5 dalies 3 punkto, 13 – 19 ir 21 straipsnių nuostatos. 5. Siekiant teisinio aiškumo bei atsižvelgiant į Sveikatos priežiūros įstaigų įstatyme vartojamą terminiją, keičiamo įstatymo 1 straipsnio 7 dalyje vietoj žodžių „Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos viešosioms įstaigoms“ siūlome įrašyti žodžius „valstybės ir savivaldybių asmens sveikatos priežiūros viešajai įstaigai“. Be to, prieš žodžius „visuotinis dalininkų susirinkimas“ turėtų būti įrašyti žodžiai „tos įstaigos“. 6. Atsižvelgiant į tai, kad įstatymuose reikėtų vengti nereikalingų blanketinių nuorodų į kitus įstatymus bei į tai, kad Civilinio kodekso

2.74 straipsnio 2 dalis nustato ne viešųjų juridinių asmenų teisių ir pareigų

įgijimo tvarką, o tik tai, kad viešieji juridiniai asmenys turi specialųjį teisnumą, t. y. jie gali turėti ir įgyti tik tokias civilines teises ir pareigas, kurios neprieštarauja jų steigimo dokumentams ir veiklos tikslams, siūlytina keičiamo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje vietoj žodžių „Viešoji įstaiga įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.74 straipsnyje nustatyta tvarka ir jas“ įrašyti žodžius „Viešoji įstaiga įgytas civilines teises ir prisiimtas civilines pareigas, kurios negali prieštarauti jų steigimo dokumentams ir veiklos tikslams,“. Be to, šioje dalyje prieš žodį „pareigų“ įrašytinas žodis

„prisiimti“. 7. Keičiamo įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 1 punkto

nuostata tikslintina, nes Civiliniame kodekse nėra apibrėžiama „partnerio“ sąvoka. 8.

8. Siekiant teisės akto glaustumo, keičiamo įstatymo 3

straipsnio 4 dalyje vietoj žodžių „juridinio asmens pavadinimą, teisinę formą, buveinę, juridinio asmenes kodą, registrą, kuriame kaupiami ir saugomi duomenys apie viešąją įstaigą“ įrašytini žodžiai „šioje dalyje nurodytą informaciją“. 9. Atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 13 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtintą nuostatą, numatančią, kad viešosios įstaigos dalininkais gali būti ir valstybė, ir savivaldybė kartu, bei siekiant teisinio aiškumo, keičiamo įstatymo 3 straipsnio 5 dalies nuostatoje „kuriose valstybė ar savivaldybė turi pusę ar mažiau balsų visuotiniame dalininkų susirinkime“ (čia ir toliau išskirta – mūsų), vietoj jungtuko „ar“ rašytini jungtukai „ir (ar)“. Be to, šioje dalyje naudojama formuluotė „išskyrus viešąsias įstaigas, nurodytas šio Įstatymo 13 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punkte“ yra klaidinanti ir nereikalinga, nes keičiamo įstatymo 13 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punkte nurodytos viešosios įstaigos savo požymiais ir taip skiriasi nuo keičiamo įstatymo 3 straipsnio 5 dalyje minimų viešųjų įstaigų, todėl papildomos išlygos dėl jų išskyrimo nurodymas yra beprasmis. 10. Derinant keičiamo įstatymo nuostatas tarpusavyje bei atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje minimą Vyriausybės įgaliotą valstybės įstaigą, kuri įgyvendins valstybės kaip viešosios įstaigos steigėjo, savininko ar dalininko teises ir pareigas, keičiamo įstatymo 6 straipsnio 4 vietoj žodžių „paskirta valstybės įstaiga“ įrašytini žodžiai „įgaliota valstybės įstaiga“. 11. Svarstytina keičiamo įstatymo 6 straipsnio 4 dalies nuostata, implikuojanti, kad net ir tais atvejais, kai valstybė ar savivaldybė yra tik vienas iš steigiamos viešosios įstaigos steigėjų, viešosios įstaigos steigimo sutartis sudaroma vadovaujantis Vyriausybės nutarimu ar savivaldybės tarybos sprendimu dėl viešosios įstaigos steigimo ir valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto investavimo.

Manytina, kad tokiu reguliavimu galimai būtų pažeistas visų viešosios įstaigos steigėjų lygiateisiškumo principas, t. y. principas, pagal kurį steigėjai turi lygias teises ir galimybes dėl steigimo sutarties sudarymo, jos turinio, steigiamos įstaigos vardu sudarytinų sandorių ir panašiai. Galbūt šia nuostata siekiama nustatyti, kad tuo atveju, kai valstybė ar savivaldybė yra vienintelis viešosios įstaigos steigėjas, būtent Vyriausybės nutarime ar savivaldybės tarybos sprendime turėtų būti nustatomi valstybės ar savivaldybės dalyvavimo įstaigos steigime apimtis ir turinys bei valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto investavimo dydis ir tvarka. 12. Siekiant teisės akto glaustumo bei atsižvelgiant į Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų, patvirtintų teisingumo ministro

2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 (2021 m. lapkričio 18 d. d. įsakymo

Nr. 1R-388 redakcija) 118 punktą, keičiamo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 5 punktas dėstytinas taip: „aiškus (-ūs) ir išsamiai apibūdintas (-i) viešosios įstaigos veiklos tikslas (-ai)“. Atsižvelgiant į šią pastabą, turėtų būti revizuota bei patikslinta ir daugiau keičiamo įstatymo nuostatų. 13. Keičiamo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 9 punkte siūloma nustatyti, kad viešosios įstaigos steigimo sutartyje turi būti nurodytos asmenų, kurie turi teisę atstovauti steigiamai viešajai įstaigai, pareigos. Nėra aišku, kokiu tikslu siūloma nustatyti, kad steigimo sutartyje turėtų būti nustatytos aukščiau minėtų asmenų pareigos.

Manytina, kad pareigų nurodymas galimai būtų aktualus tuo atveju, kai viešąją įstaigą steigia valstybė arba savivaldybė, o jas, steigiant viešąją įstaigą, atstovauja atitinkama valstybės įstaiga ar savivaldybės meras. Kitu atveju, kai viešosios įstaigos steigime valstybė ar savivaldybė nedalyvauja, kyla abejonių, ar asmenų pareigų, kurie turėtų teisę atstovauti viešąją įstaigą steigimo metu, nurodymas būtų pagrįstas. Tokie asmenys viešosios įstaigos steigimo metu jokių pareigų gali ir neužimti. Be to, nėra aišku ir kokių tikslų siekiama, steigimo sutartyje siūlant nurodyti tokių asmenų pareigas. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar asmenų, kurie turėtų teisę veikti steigiamos viešosios įstaigos vardu, pareigų nurodymo viešosios įstaigos steigimo sutartyje nereikėtų atsisakyti. 14. Keičiamo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies nuostatoje iki dvitaškio vietoj žodžių „Jeigu viešosios įstaigos steigėja yra valstybė“ įrašytini žodžiai „jeigu viena iš viešosios įstaigos steigėjų yra valstybė“. Analogiško turinio pastaba taikytina ir šio straipsnio 3 daliai, kurioje taip pat turi būti reglamentuojama situacija, kai savivaldybė irgi gali būti tik viena iš steigėjų. 15. Atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 6 straipsnio 4 dalį, kurioje nustatyta, kad valstybę viešosios įstaigos steigimo metu atstovauja Vyriausybės įgaliota valstybės įstaiga, keičiamo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 1 punkte prieš žodį „įstaiga“ įrašytinas žodis „valstybės“. 16. Siekiant teisinio aiškumo, reikėtų atskleisti keičiamo įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 6 punkte minimo „kiekybinio atstovavimo“ turinį, nes nėra aišku nei atstovavimas kam, nei kokio pobūdžio atstovavimas turimas omenyje. 17.

17. Manytina, kad keičiamo įstatymo 8 straipsnio 3

dalies 3 punkto nuostata turėtų būti patikslinta, nes Vyriausybė yra patvirtinusi tik tokių viešųjų įstaigų vadovų darbo apmokėjimo tvarką, kurių savininkė yra valstybė arba kai valstybė turi daugumą balsų visuotiniame dalininkų susirinkime. Analogiško turinio pastaba taikytina ir šio straipsnio 4 dalies 3 punktui. 18. Siekiant teisės normų aiškumo ir tarpusavio suderinamumo keičiamo įstatymo 8 straipsnio 4 dalyje brauktinas žodis „papildomai“. 19. Keičiamo įstatymo 8 straipsnio 7 dalyje reikėtų nurodyti subjektą, kuris pasirašytų pakeistus viešosios įstaigos įstatus, kai viešojoje įstaigoje yra vienas savininkas (fizinis arba juridinis asmuo). 20. Keičiamo įstatymo 9 straipsnio 5 dalyje po žodžio

„paskyrimą“ įrašytinas žodis „atleidimą“. 21. Keičiamo įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje brauktini

pertekliniai žodžiai „įsteigtos vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymu“, nes Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos steigimo teisinis pagrindas nėra šio įstatymo reguliavimo dalykas. 22. Atkreipiame dėmesį, kad keičiamo įstatymo 10 straipsnio 8 dalyje siūloma nustatyti kriterijus, kuriais remiantis būtų nustatytas atlyginimas už Juridinių asmenų dalyvių informacinėje sistemoje sukauptų duomenų pagrindu parengtos informacijos teikimą, tačiau nėra nurodomas subjektas, kuris būtų įgaliotas nustatyti tokio atlyginimo dydį nustatyti. Svarstytina, ar projekto nereikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šį neaiškumą. 23. Keičiamo įstatymo 11 straipsnio 3 dalies antrąjį sakinį siūlome patikslinti, nurodant, kad ne tik visuotinis dalininkų susirinkimas, tačiau ir vienasmenis ar kolegialus įstaigos valdymo organas neturi teisės pavesti kolegialiems viešosios įstaigos organams spręsti valdymo organų kompetencijai keičiamame įstatyme ir viešosios įstaigos įstatuose priskirtų klausimų.

Be to, keičiamo įstatymo 11 straipsnio 3 dalies nuostatas reikėtų suderinti su keičiamo įstatymo 12 straipsnio 2 dalies nuostatomis, pagal kurias tam tikros viešosios įstaigos dalininkų funkcijos galėtų būti pavedamos atlikti kolegialiam viešosios įstaigos valdymo organui. 24. Siekiant teisinio aiškumo bei atsižvelgiant į tai, kad yra įstatymų, reglamentuojančių ir ne vienos konkrečios viešosios įstaigos veiklą, o visų tam tikroje srityje veikiančių viešųjų įstaigų veiklą, keičiamo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 4 punkte po žodžių „jei įstatymai, reglamentuojantys konkrečių viešųjų įstaigų“ siūlytina įrašyti žodžius „ar tam tikroje srityje veikiančių viešųjų įstaigų“. Analogiško turinio pastaba taikytina ir šios dalies 5 punktui. 25. Keičiamo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 4 punkte vietoj žodžių „skiria ir atšaukia“ bei „atšaukimo“ įrašytini atitinkamai žodžiai „skiria į pareigas ir atleidžia iš jų“ bei „atleidimo“. Analogiško turinio pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 20 straipsnio 3 daliai, kurioje taip pat ydingai vartojama „įstaigos vadovo atšaukimo“, o ne „atleidimo iš pareigų“ formuluotė. 26. Reikėtų patikslinti keičiamo įstatymo 12 straipsnio

1 dalies 11 punktą, jame nurodant, kad visuotinis dalininkų susirinkimas skiria

ir atšaukia likvidatorių tais atvejais, kai sprendimą likviduoti viešąją įstaigą priima pats visuotinis dalininkų susirinkimas. 27.

27. Siekiant aiškumo, nustatant viešosios įstaigos

organą, kuris turėtų teisę priimti sprendimą dėl viešajai įstaigai nuosavybės teise priklausančio ilgalaikio turto perleidimo, nuomos, panaudos ar jo įkeitimo, keičiamo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 7 punkte reikėtų išbraukti žodį „tvarkos“. 28. Keičiamo įstatymo 14 straipsnio 1 dalies nuostata, nustatanti įpareigojantį imperatyvą, kad viešosios įstaigos valdyba atlieka 12 straipsnio 1 dalies 3, 4, 12 punktuose nustatytas visuotinio dalininkų susirinkimo funkcijas, derintina su 12 straipsnio 2 dalies įgalinančia nuostata, numatančia, kad tuo atveju, jeigu sudaromas kolegialus valdymo organas (kolegialūs valdymo organai), visuotinio dalininkų susirinkimo funkcijos, nustatytos šio straipsnio 1 dalies 3, 4, 12 punktuose, gali būti pavedamos atlikti kolegialiam valdymo organui (kolegialiems valdymo organams). Papildomų neaiškumų kelia ir tai, kad keičiamo įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje nėra nurodytas viešosios įstaigos organas, kuris būtų įgaliotas viešosios įstaigos kolegialiam valdymo organui pavesti šioje dalyje nurodytas viešosios įstaigos dalininkų susirinkimo funkcijas (toms pačioms, kurioms pagal keičiamo įstatymo

14 straipsnio 1 dalies nuostatas atskiras viešosios įstaigos kompetentingo

organo pavedimas, vis dėlto, visai nebus reikalingas). Be to, neaiškus šių nuostatų santykis ir su keičiamo įstatymo 11 straipsnio 3 dalies nuostatomis, pagal kurias visuotinis dalininkų susirinkimas neturėtų teisės pavesti kolegialiems viešosios įstaigos organams spręsti visuotinio dalininkų susirinkimo kompetencijai keičiamame įstatyme ir viešosios įstaigos įstatuose priskirtų klausimų. Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta, keičiamo įstatymo 11 straipsnio 3 dalies, 12 straipsnio 2 dalies bei keičiamo įstatymo 14 straipsnio 1 dalies nuostatas reikėtų suderinti tarpusavyje. 29.

29. Svarstytina, ar, siekiant teisinio aiškumo bei

keičiamo įstatymo nuostatų suderinamumo, keičiamo įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje neturėtų būti nurodyta išlyga dėl šio straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytų valdybos pasiūlymų, t. y., svarstytina, ar neturėtų būti nurodyta, kad šiame punkte minimi valdybos sprendimai (dėl pasiūlymų) įstaigos vadovui nėra privalomi. Kitu atveju, reikėtų atskleisti, kokiais atvejais valdybos nutarimai turėtų būti įforminami sprendimų forma (kurie būtų privalomi įstaigos vadovui), o kokiais – ne privalomų sprendimų, o kažkokia kita, pavyzdžiui, pasiūlymų forma. 30. Atsižvelgiant į tai, kad keičiamo įstatymo 15 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtintas imperatyvas, pagal kurį valdybos nariais turi būti skiriami ir savininko ar dalininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos atstovai, bei siekiant keičiamo įstatymo nuostatų nuoseklumo, keičiamo įstatymo 15 straipsnio 3 dalies 1 punkte siūlome nustatyti, kad į valdybą turi būti skiriamas bent vienas savininko ar kiekvienos dalininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos atstovas. Analogiško turinio pastaba taikytina ir šios dalies 2 punktui. 31. Siekiant teisinio aiškumo, keičiamo įstatymo 15 straipsnio 3 dalies 3 punkte reikėtų atskleisti jame vartojamos formuluotės

„nepriklausomi valdybos nariai“ turinį, nes nėra aišku koks tokių valdybos

narių nepriklausomumo kriterijus turimas omenyje. Be to, šiame punkte prieš skaičių „16” įrašytini žodžiai „šio įstatymo“. 32. Diskutuotinas keičiamo įstatymo 15 straipsnio 5 dalies nuostatos, numatančios, kad tos pačios sudėties viešosios įstaigos valdyba gali vykdyti veiklą ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės, pagrįstumas ir logiškumas, nes pagal siūlomą reguliavimą valdybos teisėtumui užtikrinti vieną kartą per dešimt metų užtektų pakeisti tik vieną valdybos narį. Logiškesnis ir tikslingesnis būtų toks reguliavimas, pagal kurį valdybos nariu asmuo galėtų būti skiriamas ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. 33.

33. Keičiamo įstatymo 15 straipsnio 7 dalies nuostata

yra perteklinė, nes kitų atitinkamoje srityje veikiančių viešųjų įstaigų veiklą reglamentuojančių įstatymų taikymo viršenybė keičiamo įstatymo atžvilgiu jau įtvirtina keičiamo įstatymo 1 straipsnyje. 34. Keičiamo įstatymo 16 straipsnio 3 dalies 1 punkte brauktinas perteklinis žodis „dalininkė“, nes sąvoka „juridinio asmens dalyvis“ apima ir juridinio asmens dalininkus. Analogiško turinio pastaba taikytina ir šios dalies 3 punktui. 35. Atsižvelgiant į tai, kad viešosios įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija ar visuotinis dalininkų susirinkimas privalo užtikrinti imperatyvią nuostatą, kad valdybos nariu (ar viešosios įstaigos vadovu) gali būti skiriamas tik nepriekaištingos reputacijos reikalavimus atitinkantis asmuo, keičiamo įstatymo

17 straipsnio 2 dalyje siūlome atsisakyti nuostatos, numatančios, kad kreiptis

į teisėsaugos, kontrolės ir kitas valstybės ar savivaldybių institucijas ar įstaigas, kitus juridinius asmenis, kad jie pateiktų apie tokį asmenį turimą informaciją, viešosios įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija gali tik tuo atveju, kai ji turi duomenų, keliančių pagrįstų abejonių dėl kandidato į valdybos narius ar valdybos nario atitikties šiame įstatyme nurodytiems reikalavimams. Kitaip sakant, viešosios įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos ar visuotinio dalininkų susirinkimo teisė kreiptis į teisėsaugos, kontrolės ir kitas valstybės ar savivaldybių institucijas ar įstaigas, kitus juridinius asmenis, neturi būti siejama išimtinai tik su duomenų, keliančių pagrįstą abejonę, turėjimu.

Manytina, kad viešosios įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos pareiga užtikrinti, kad į valdybos narius skiriamas asmuo atitiktų įstatymo nustatytus reikalavimus yra besąlyginė, todėl kreipimasis į teisėsaugos, kontrolės ir kitas valstybės ar savivaldybių institucijas ar įstaigas, kitus juridinius asmenis turėtų būti privalomas, t. y., nesaistomas kažkokiu turimų duomenų abejotinumu ar patikimumu. 36. Keičiamo įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad visuotinis dalininkų susirinkimas gali atšaukti visą valdybą ar pavienius jos narius nesibaigus jų kadencijai, tačiau jokie pagrindai, kuriems esant toks atšaukimas būtų galimas, neįvardinti. Atsižvelgiant į teisinio tikrumo bei teisėtų lūkesčių apsaugos principus, bei į tai, kad į tam tikras pareigas valstybės reguliuojamos veiklos srityje paskirto asmens, atitinkančio visus toms pareigoms užimti keliamus reikalavimus bei tinkamai atliekančio jam pavestas funkcijas, pareigų užėmimas neturi būti nulemtas vien tik subjektyvia jį į tas pareigas paskyrusio subjekto nuožiūra, keičiamo įstatymo 18 straipsnio

1 dalyje reikėtų aiškiai nurodyti pagrindus, kuriems esant visa valdyba in

corpore ar pavieniai valdybos nariai visuotinio dalininko susirinkimo sprendimu galėtų būti atšaukti iš pareigų ir nesibaigus valdybos kadencijai. 37. Keičiamo įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje tikslintinas formuluotės „garantuojamas pagrindinis jų darbo užmokestis“ turinys, nes sąvoka „pagrindinis darbo užmokestis“ Lietuvos Respublikos teisės aktuose nėra vartojama. 38. Derinant keičiamo įstatymo nuostatas su kartu teikiamo Viešojo administravimo įstatymo Nr.

VIII-1234 1, 2, 3, 4, 5, 7, 8, 9,

19, 20, 23 ir 30 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (Reg. Nr. XIVP – 2836) nuostatomis, keičiamo įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 12 ir 13 punktuose brauktinas žodis „teikimo“. 39. Nėra aišku, kokia viešosios įstaigos vadovo tvirtinama įstaigos valdymo struktūra, numatyta keičiamo įstatymo 20 straipsnio

2 dalies 17 punkte, turima omenyje ir šios valdymo struktūros santykis su

keičiamame įstatyme aiškiai įtvirtinta viešosios įstaigos valdysenos struktūra

• visuotinis dalininkų susirinkimas, vienasmenis ir kolegialus valdymo organai. 40. Keičiamo įstatymo 20 straipsnio 4 dalyje brauktina perteklinė sąlyga, numatanti, kad vadovas, skiriamas antrai kadencijai be konkurso, turi atitikti šio straipsnio 7 dalyje nustatytus nepriekaištingos reputacijos reikalavimus, nes šio straipsnio 7 dalyje įtvirtinti imperatyvūs nepriekaištingos reputacijos reikalavimai, vienodai ir besąlygiškai taikomi tiek kandidatams į viešosios įstaigos, kurios savininkė ar dalininkė yra valstybė ar savivaldybė, vadovus, tiek jau tokias pareigas pirmą ar antrą kadenciją užimantiems vadovams. Be to, keičiamo įstatymo 20 straipsnio 4 dalyje nuostata „20 straipsnio” keistina nuostata „šio straipsnio”. 41. Siekiant teisės akto glaustumo, keičiamo įstatymo

20 straipsnio 5 dalyje brauktini pertekliniai žodžiai „Informacijos, kuri laikoma

konfidencialia, apimtį ir žymėjimo tvarką nustato visuotinis dalininkų susirinkimas“, nes identiško turinio nuostata jau įtvirtinta keičiamo įstatymo 19 straipsnio 4 dalyje. 42.

42. Keičiamo įstatymo 20 straipsnio 7 dalyje vietoj

žodžių „laikomas nepriekaištingos reputacijos šio Įstatymo tikslais jeigu atitinka šio Įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje nustatytus nepriekaištingos reputacijos reikalavimus“ siūlome vartoti tikslesnę formuluotę - „nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu atitinka šio Įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus“. Arba tiesiog galima būtų nurodyti, kad kandidatams į viešosios įstaigos, kurios savininkė ar dalininkė yra valstybė ar savivaldybė, vadovus arba tokios viešosios įstaigos vadovams taikomi tokie pat nepriekaištingos reputacijos reikalavimai, kurie nustatyti viešosios įstaigos valdybos nariams. 43. Nėra aišku, kodėl keičiamo įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje nustačius, kad centralizuoto viešųjų įstaigų, kurių savininkė arba dalininkė yra savivaldybė, vidaus administravimo funkcijų atlikimo tvarką nustato savivaldybės taryba, o šio straipsnio 4 dalyje jau siūloma įtvirtinti, kad tokių viešųjų įstaigų vadovo ir centralizuotai jos vidaus administravimo funkcijas atliekančios įstaigos vadovo funkcijos, pareigos ir atsakomybė paskirstomos ne savivaldybės tarybos, o Vyriausybės nustatyta tvarka. Kitaip sakant, nėra aišku, kodėl savivaldybės tarybos kompetencijai priskyrus centralizuoto viešųjų įstaigų, kurių savininkė arba dalininkė yra savivaldybė, vidaus administravimo funkcijų atlikimo tvarkos nustatymą, nėra priskiriama ir kita su tuo betarpiškai susijusi funkcija - viešųjų įstaigų vadovų ir centralizuotai jos vidaus administravimo funkcijas atliekančios įstaigos vadovo funkcijų, pareigų ir atsakomybės paskirstymas. 44. Keičiamo įstatymo 24 straipsnio 5 dalyje vietoj žodžių „įgijus kito viešosios įstaigos dalininko teisių“ siūlome vartoti tikslesnę formuluotę „įgijus dalininko teises iš kito viešosios įstaigos dalininko“ (pagal šio straipsnio 4 dalyje įtvirtintą nuostatą). 45.

45. Keičiamo įstatymo 26 straipsnio 2 dalies nuostatos

tikslintinos, nes siūloma šio dalies redakcija suponuoja, kad Civilinio kodekso

2.113 straipsnyje nustatyta tvarka turi būti ne tenkinami kreditorių

reikalavimai, o pertvarkoma viešoji įstaiga. 46. Keičiamo įstatymo 26 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad, patenkinus visus kreditorių reikalavimus, likęs viešosios įstaigos nuosavybės teise priklausantis turtas pereina bendrovės nuosavybėn kaip įnašas nustatant (formuojant) bendrovės įstatinį kapitalą. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Paramos ir labdaros įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 4 punkte,

3 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą paramos gavėjo statusą turinčios

viešosios įstaigos turi teisę gauti paramą. Pagal projektu siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą viešosios įstaigos kaip parama gautu turtu taip pat būtų formuojamas po viešosios įstaigos pertvarkymo veikiančios bendrovės įstatinis kapitalas. Svarstytina, ar siūlomas teisinis reguliavimas yra pagrįstas, nes paramos davėjai turtą viešajai įstaigai perduoda jų nurodytiems arba viešosios įstaigos steigimo dokumentuose nurodytiems tikslams, bet ne privačiam interesui tenkinti. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projekto nuostatų nereikėtų papildyti, nustatant, kad viešosios įstaigos kaip parama gautu turtu negali būti formuojamas po viešosios įstaigos pertvarkymo veiksiančios bendrovės įstatinis kapitalas, o toks turtas grąžinamas jį perdavusiems asmenims arba kitiems viešiesiems asmenims. 47. Keičiamo įstatymo 26 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad viešoji įstaiga, kurios savininkė ar dalininkė yra valstybė ar savivaldybė, gali būti pertvarkoma į bendrovę, jeigu po pertvarkymo veiksiančios bendrovės veiklai keliami su pelno siekimu susiję tikslai ir jeigu viešosios įstaigos veikla iš valstybės ar savivaldybių biudžetų ir (ar) valstybės pinigų fondų nėra finansuojama daugiau kaip 50 procentų.

Atsižvelgiant į tai, kad pagal projekto nuostatas galėtų būti pertvarkomos ir tos viešosios įstaigos, kurių veikla finansuojama iš valstybės ar savivaldybių biudžetų ir (ar) valstybės pinigų fondų, svarstytina, ar projektą nereikėtų papildyti nuostatomis dėl nepanaudotų lėšų grąžinimo finansavimą suteikusiems subjektams, jeigu yra priimamas sprendimas pertvarkyti tokį finansavimą gavusią viešąją įstaigą. 48. Atkreipiame dėmesį, kad pagal Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 14 straipsnio

1 dalies 2 punkto nuostatas viešosioms įstaigoms, kurios pagal Lietuvos

Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymą laikomos viešojo sektoriaus subjektais, taip pat viešosioms įstaigoms – mokykloms gali būti panaudos teise perduotas valstybės turtas. Pažymėtina, kad Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 14 straipsnyje nėra numatyta galimybė valstybės turtą panaudos pagrindais perduoti privatiems juridiniams asmenis, todėl, manytina, kad panaudos sutartys turėtų būti nutrauktos. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projekto 26 straipsnį nereikėtų papildyti nuostatomis, reglamentuojančiomis tokių sutarčių nutraukimą, kai viešoji įstaiga yra pertvarkoma. 49. Keičiamo įstatymo 24 straipsnio 9 dalies nuostatos tikslintinos taip, kad būtų aišku, ar viešosios įstaigos gauta parama tuo atveju, jeigu paramos davėjas nenurodo, kuriems tikslams ji turėtų būti panaudota, turėtų būti naudojama pagal viešosios įstaigos dalininkų susirinkimo patvirtintas paramos valdymo taisykles.

Be to, keičiamo įstatymo 24 straipsnio 8 dalies pirmajame sakinyje žodis „dalininko“ keistinas žodžiu „dalininkų“. 50. Pagal keičiamo įstatymo 26 straipsnio 1-8 dalių nuostatas viešoji įstaiga, kurios savininkas ar dalininkas yra valstybė arba savivaldybė, galėtų būti pertvarkoma į akcinę bendrovę arba uždarąją akcinę bendrovę, į jų įstatinį kapitalą investuojant viešosios įstaigos turtą, taip pat valstybės turtą, kurį viešoji įstaiga valdo patikėjimo teise. Atkreiptinas dėmesys, kad Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 22 straipsnio, reglamentuojančio valstybės ir savivaldybių turto investavimą, 1 dalies 1-7 punktuose yra nurodyti valstybės ir savivaldybių turto investavimo būdai. Pastarojo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad valstybės ir savivaldybių turtas gali būti investuojamas akcinei bendrovei ar uždarajai akcinei bendrovei nustatant (formuojant) įstatinį kapitalą, jeigu teisės aktų nustatyta tvarka valstybės ar savivaldybės įmonė pertvarkoma į akcinę bendrovę ar uždarąją akcinę bendrovę. Pažymėtina, kad Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme 22 straipsnyje valstybės ir savivaldybių turto investavimo būdas, kai pertvarkant viešąją įstaigą, kurios savininkas ar dalininkas yra valstybė arba savivaldybė, į po pertvarkymo veiksiančios akcinės ar uždarosios akcinės bedrovės įstatinį kapitalą investuojamas valstybės arba savivaldybės turtas, nėra numatytas.

Atsižvelgiant į tai, manytina, kad keičiamo įstatymo 26 straipsnio 1-8 dalių nuostatos nedera su Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme 22 straipsnio nuostatomis. Siekiant teisės aktų tarpusavio suderinamumo, keičiamo įstatymo 26 straipsnio 1-8 dalių nuostatų, kuriose reglamentuojamas viešosios įstaigos, kurios dalininkas arba savininkas yra valstybė arba savivaldybė, pertvarkymo į akcinę arba uždarąją akcinę bendrovę, reikėtų atsisakyti arba turėtų būti teikiamas atitinkamo turinio Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme 22 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. 51. Nėra aiškus keičiamo įstatymo 26 straipsnio 3 dalies nuostatos, nustatančios, kad viešoji įstaiga, kurios savininkė ar dalininkė yra valstybė ar savivaldybė, gali būti pertvarkoma į bendrovę, tik tuo atveju, kai po pertvarkymo veiksiančios bendrovės veiklai keliami su pelno siekimu susiję tikslai, turinys, nes visos akcinės bendrovės ir uždarosios akcinės bendrovės savo esme ir veiklos paskirtimi yra laikomos pelno siekiančiais subjektais (būtent tuo jos ir skiriasi nuo pelno nesiekiančių vienetų, kurių veiklos tikslas nėra pelno siekimas ir kurios gauto pelno neturi teisės skirstyti savo dalyviams). Be to, nėra aišku, kokiais argumentais remiantis siūloma nustatyti sąlygą, kad minėtos viešosios įstaigos gali būti pertvarkomos, jeigu pertvarkomos viešosios įstaigos veikla iš valstybės ar savivaldybių biudžetų ir (ar) valstybės pinigų fondų nėra finansuojama daugiau kaip 50 procentų.

Projekto aiškinamajame rašte šios sąlygos nustatymo argumentai nėra pateikiami, todėl minėta sąlyga vertintina teisėkūros tikslingumo ir proporcingumo principų kontekste. Taip pat pažymėtina, kad privatūs juridiniai asmenys siekdami gauti pelno paprastai vykdo ūkinę komercinę veiklą. Manytina, kad viešosios įstaigos galėtų būti pertvarkytos į privatųjį juridinį asmenį tuo atveju, kai jos nevykdo valstybės funkcijų, susijusių su viešojo administravimo įgaliojimų įgyvendinimu ar viešųjų paslaugų teikimu, taip pat priėmus sprendimą nevykdyti kitos viešuosius interesus atitinkančios veiklos, nes privatus juridinis asmuo siekia visai kitų tikslų nei viešieji juridiniai asmenys. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projekte siūlomų nustatyti sąlygų, kurioms esant galėtų būti pertvarkomos keičiamo įstatymo 26 straipsnio 3 dalyje nurodytos viešosios įstaigos, ratas neturėtų būti išplėstas. 52. Pagal keičiamo įstatymo 26 straipsnio 4 dalyje siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą, kai viešoji įstaiga, kurios savininkė ar dalininkė yra valstybė ar savivaldybė, yra pertvarkoma į akcinę arba uždarąją akcinę bendrovę, viešosios įstaigos patikėjimo teise valdomas valstybės turtas po pertvarkymo gali būti perduotas bendrovės nuosavybėn kaip įnašas, nustatant (formuojant) bendrovės įstatinį kapitalą. Pažymėtina, kad valstybės turtas yra skirtas tenkinti viešuosius interesus, teikti naudą visuomenei. Perdavus viešosios įstaigos patikėjimo teise valdomą valstybės turtą bendrovei, kuri veiktų po viešosios įstaigos pertvarkymo, toks turtas būtų skirtas privataus intereso tenkinimui, naudojamas pelnui gauti.

Atsižvelgiant į tai, manytina, kad viešosios įstaigos patikėjimo teise valdomas valstybės turtas galėtų būti perduodamas bendrovės įstatiniam kapitalui formuoti tik tokiu atveju, jeigu nėra poreikio ar nėra galimas jo tolesnis naudojimas viešiesiems interesams tenkinti, perduodant tokį turtą kitai valstybės kontroliuojamai viešajai įstaigai ar atitinkamai valstybės biudžetinei įstaigai. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projekto nuostatų nereikėtų papildyti, nustatant papildomas sąlygas, kurių būtų laikomasi formuojant bendrovių, į kurias pertvarkomos aukščiau minėtos viešosios įstaigos, įstatinį kapitalą. 53. Derinant keičiamo įstatymo nuostatas tarpusavyje, keičiamo įstatymo 26 straipsnio 4 dalyje po žodžių „patikėjimo teise valdomas valstybės“ įrašytini žodžiai „ar savivaldybės“, o šio straipsnio 5 ir 6 dalyse po žodžio „savininkė“ įrašytini žodžiai „ar dalininkė“ (nes pagal šio straipsnio 4 dalį sutikimas pertvarkyti viešąją įstaigą į bendrovę turi būti gautas ir tais atvejais, kai valstybė ar savivaldybė yra ir dalininkas). 54. Atsižvelgiant į tai, kad pagal Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 14 straipsnio

1 dalies 1 punktą biudžetinėms įstaigoms valstybės ir savivaldybių turtas gali

būti perduodamas neatlygintinai valdyti ir naudotis panaudos pagrindais, svarstytina, ar keičiamo įstatymo 26 straipsnio 7 dalyje nereikėtų nustatyti, kad valstybei ar savivaldybei tenkanti viešosios įstaigos nuosavybės teise priklaususio turto dalis biudžetinei įstaigai gali būti perduodama ne tik patikėjimo teise, tačiau ir panaudos pagrindais. 55.

55. Keičiamo įstatymo 27 straipsnio 7 dalyje siūloma

nustatyti, kad viešosios įstaigos likvidatorius Juridinių asmenų registrui turi pateikti duomenis apie save, tačiau nėra nurodoma, kokie konkrečiai duomenys turėtų būti pateikti. Svarstytina, ar projektą nereikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šį neaiškumą. 56. Projekto 2 straipsnio 3 dalyje vietoj žodžių

„savivaldybės taryba“ įrašytini žodžiai „savivaldybių tarybos“, o 4 dalyje

vietoj žodžių „Iki įsigaliojant šiam Įstatymui“ – žodžiai „iki šio įstatymo įsigaliojimo“. 57. Projekto 2 straipsnio 6 dalyje vietoj žodžių „šio Įstatymo“ įrašytini žodžiai „šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Viešųjų įstaigų įstatymo“. Analogiško turinio pastaba taikytina ir šio straipsnio 7 ir

8 dalių nuostatoms. 58. Pagal projekto 2 straipsnio 7 dalyje siūlomą

nustatyti teisinį reguliavimą iki įstatymo įsigaliojimo įsteigtų viešųjų įstaigų, kurių dalininkė yra valstybė ar savivaldybė, savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos turės užtikrinti, kad per 12 mėnesių nuo įstatymo įsigaliojimo dienos viešosios įstaigos įstatai būtų suderinti su įstatymo 8 straipsnio nuostatomis, o pakeistus įstatus ne vėliau kaip iki 2025 m. gruodžio 31 d. įregistruoti Juridinių asmenų registre. Pažymėtina, kad pagal keičiamo įstatymo 12 straipsnio 4 dalyje siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą viešosios įstaigos įstatai keičiami paprasta visų susirinkime dalyvaujančių balsų dauguma, todėl tuo atveju, jeigu valstybė ar savivaldybė viešosios įstaigos dalininkų susirinkime neturės daugiau kaip 50 proc. balsų, ji negalės užtikrinti, kad įstatai būtų pakeisti. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projekto nuostatų nereikėtų patikslinti, nustatant pareigą ne aukščiau minėtų viešųjų įstaigų savininko teises ir pareigas įgyvendinančioms institucijoms, bet atitinkamoms viešosioms įstaigoms. 59.

59. Siekiant teisinio

aiškumo bei įstatymo nuostatų suderinamumo, projekto 2 straipsnio 9-13 dalių nuostatos tikslintinos, nustatant, kad jos netaikomos tiems viešųjų įstaigų vadovams, kurių specialiosios darbo sąlygos neterminuotas darbo sutartis keičiant į terminuotas darbo sutartis iki šio įstatymo įsigaliojimo jau buvo nustatytos kituose tam tikros veiklos srityje veikiančių viešųjų įstaigų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose (nes Švietimo įstatyme bei Sveikatos priežiūros įstaigų įstatyme jau yra nustatytos specialios viešųjų švietimo bei sveikatos priežiūros įstaigų vadovo pareigų ėjimo sąlygos, jų neterminuotas darbo sutartis keičiant į terminuotas). 60. Projekto 2 straipsnio 12 dalyje nurodoma, kad „Viešųjų įstaigų, kurių savininkė ar dalininkė, turinti daugiau kaip pusę balsų visuotiniame dalininkų susirinkime, yra valstybė ar savivaldybė, vadovai, paskirti iki šio Įstatymo įsigaliojimo ir pareigas einantys daugiau negu 10 metų, toliau eina savo pareigas vienus metus nuo šio Įstatymo įsigaliojimo dienos. Šios dalies nuostatos netaikomos tais atvejais, kai viešųjų įstaigų vadovų pareigas einantiems asmenims šio įstatymo įsigaliojimo dieną iki teisės gauti visą senatvės pensiją yra likę ne daugiau kaip 5 metai“. Aptariamos projekto nuostatos antrasis sakinys vertintinas kaip stokojantis aiškumo ir išbaigtumo, nes jame nenurodoma, kokios pasekmės kiltų viešosios įstaigos vadovui, ėjusiam pareigas daugiau negu 10 metų, jei įstatymo įsigaliojimo dieną iki teisės gauti visą socialinio draudimo senatvės pensiją jam būtų likę ne daugiau kaip 5 metai. Jeigu siekiama nustatyti, kad toks asmuo turėtų būti atleidžiamas iš pareigų, tai reikėtų aiškiai nurodyti, aptariant atleidimo sąlygas. Jeigu, vis dėlto, siekiama nustatyti, kad tokiu atveju biudžetinės įstaigos vadovas pareigas eina iki jis įgis teisę gauti visą socialinio draudimo senatvės pensiją, tą taip pat aiškiai reikėtų nurodyti. 61.

61. Projekto 2 straipsnio 13 dalyje nurodoma, kad „Viešųjų

įstaigų vadovai, kurie įsigaliojant šiam įstatymui neatitiko šio Įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Viešųjų įstaigų įstatymo 20 straipsnio 7 dalyje nustatyto reikalavimo, toliau eina pareigas šio įstatymo 2 straipsnio 10 –12 dalyse nustatyta tvarka“. Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 20 straipsnio 7 dalyje siūloma nustatyti nepriekaištingos reputacijos reikalavimą viešųjų įstaigų vadovams, todėl abejotina, ar nepriekaištingos reputacijos kriterijų neatitinkantis asmuo galėtų eiti viešosios įstaigos vadovo pareigas, nedarydamas įstaigai reputacinės žalos. Atsižvelgiant į teisinio saugumo bei teisėtų lūkesčių principus, siūlome šią nuostatą patikslinti, nurodant, kad šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Viešųjų įstaigų įstatymo 20 straipsnio 7 dalies nuostata netaikoma viešųjų įstaigų vadovams, priimtiems į pareigas iki šio įstatymo įsigaliojimo, jeigu sąlygos, dėl kurių viešosios įstaigos vadovas nebūtų laikomas nepriekaištingos reputacijos, atsirado iki šio įstatymo įsigaliojimo, išskyrus atvejus, kai įsiteisėja teismo nuosprendis, kuriuo viešosios įstaigos vadovas pripažįstamas kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo. Šiuo atveju viešosios įstaigos vadovas, priimtas į pareigas iki šio įstatymo įsigaliojimo, atleidžiamas iš pareigų. Be to, projekto 2 straipsnio 13 dalyje vietoj žodžių

„įsigaliojant šiam įstatymui neatitiko“ įrašytini žodžiai „įsigaliojus šiam

įstatymui neatitinka“. 62.

62. Teikiamu projektu, be kita ko, siūloma

reglamentuoti valstybės turto investavimą į viešąsias įstaigas, taip pat viešųjų įstaigų pertvarkymą į privačius juridinius asmenis (bendroves), kurio metu viešosios įstaigos patikėjimo teise valdomas valstybės turtas galėtų būti perduodamas po pertvarkymo veiksiančiam privačiam juridiniam asmeniui (akcinei bendrovei arba uždarajai akcinei bendrovei), formuojant jos įstatinį kapitalą, o valstybei nuosavybės teise priklausantis turtas tokiu atveju taptų privataus juridinio asmens nuosavybe. Atsižvelgiant į tai, bei į Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies bei 5 dalies nuostatas, turėtų būti atliktas projekto antikorupcinis vertinimas. Departamento direktorius Dainius Zebleckis J. Meškienė, tel. (8 5) 239 6089, el. p. [email protected] E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]

Teisės departamento išvada

2023-11-03 · oficialus registras ↗

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS

TEISĖS DEPARTAMENTAS

IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VIEŠŲJŲ ĮSTAIGŲ ĮSTATYMO NR. I-1428 PAKEITIMO

ĮSTATYMO PROJEKTO

2023-11-13 Nr. XIVP-2835(3) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Derinant projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo Viešųjų įstaigų įstatymo (toliau - keičiamas įstatymas) 1 straipsnio 4 dalies ir 5 dalies nuostatas tarpusavyje bei siekiant teisinio aiškumo, keičiamo įstatymo 1 straipsnio 4 dalį siūlome dėstyti taip: „Šio įstatymo 14–19 straipsnių nuostatos taikomos viešosioms įstaigoms, kurių savininkė ar dalininkė, turinti daugiau nei 1/2 balsų visuotiniame dalininkų susirinkime, yra valstybė arba savivaldybė“. 2. Derinant keičiamo įstatymo terminiją su Profesinio mokymo įstatymu, keičiamo įstatymo 1 straipsnio 6 dalyje vietoj žodžio

„valstybės“ įrašytinas žodis „valstybinėms“. 3. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina ne keičiamo

įstatymo 1 straipsnio 8 dalyje numatyti išlygą dėl įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatos netaikymo tam tikrą statusą turinčioms viešosioms įstaigoms, o papildyti pačią 5 straipsnio 1 dalį nauju sakiniu, numatančiu, kad valstybė ir

(ar) savivaldybės taip pat gali būti viešųjų įstaigų, steigiamų atsinaujinančių išteklių energijos ar piliečių energetikos bendrijos statusui įgyti ar tokį statusą jau turinčių viešųjų įstaigų, kurių pagrindinė paskirtis – mažinti energijos nepriteklių ir (ar) teikti naudą pažeidžiamiems vartotojams, steigėjos, savininkės ar dalininkės. 4. Nėra aišku, kodėl keičiamo įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 3 punkte yra numatytas ne pačių sandorių (juridinių faktų) dėl neatlygintino turto perdavimo dalininkui ar su juo susijusiam asmeniui draudimas, o tik draudimas viešosioms įstaigoms sudaryti tokius sandorius įforminančias sutartis.

Manytina, kad imperatyvus draudimas viešosioms įstaigoms perduoti turtą dalininkui ar su juo susijusiam asmeniui būtų tikslesnis, platesnis ir labiau atspindėtų draudimo turinį, nei tiesiog draudimas sudaryti sutartis. Jeigu būtų atsižvelgta į šią pastabą, minėtas punktas galėtų būti dėstomas taip: „perduoti viešosios įstaigos turtą neatlygintinai valdyti, naudotis ar nuosavybės teise viešosios įstaigos dalininkui ar su juo susijusiam asmeniui“. 5. Svarstytina keičiamo įstatymo 6 straipsnio 4 dalies nuostata, implikuojanti, kad tuo atveju, kai viešosios įstaigos steigėjas yra vienasmenis (valstybė arba savivaldybė), turės būti priimami du teisės aktai, reglamentuojantys valstybės ar savivaldybės, kaip viešosios įstaigos steigėjos, įsipareigojimus dėl viešosios įstaigos steigimo – pirma, Vyriausybės nutarimas ar savivaldybės tarybos sprendimas, priimami Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo nustatyta tvarka (šiame teisės akte būtų nustatomi valstybės ar savivaldybės, kaip viešosios įstaigos steigėjos, įsipareigojimai dėl viešosios įstaigos steigimo ir valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto investavimo ir valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto investavimo); o antra, turėtų būti priimamas steigimo aktas, t. y. priimamas valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos teisės aktas, kuriuo būtų tvirtinamas steigimo aktas (į kurį turėtų būti įtrauktos aukščiau minėto Vyriausybės nutarimo ar savivaldybės tarybos sprendimo nuostatos).

Mūsų nuomone, nepagrįsta ir nelogiška būtų nustatyti tokį reguliavimą, pagal kurį turėtų būti priimami du iš esmės identiški to paties subjekto teisės aktai, reglamentuojantys viešosios įstaigos, kurių savininkė yra valstybė arba savivaldybė, steigimą. Atsižvelgiant į tai, siūlome keičiamo įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje išbraukti žodžius „ir įtraukiami į viešosios įstaigos steigimo sutartį arba steigimo aktą“, o vietoj to papildyti šią dalį nauju sakiniu, nustatančiu, kad tuo atveju, kai valstybė ar savivaldybė yra viena iš viešosios įstaigos steigėjų, Vyriausybės nutarimu ar savivaldybės tarybos sprendimu nustatyti įsipareigojimai dėl viešosios įstaigos steigimo ir valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto investavimo yra įtraukiami į viešosios įstaigos steigimo sutartį. 6.

6. Atsižvelgiant į tai, kad registruojant viešąją

įstaigą steigėjus atstovaujančių fizinių asmenų asmens duomuo - šių asmenų gyvenamosios vietos adresas, santykio su viešąja įstaiga aspektu nėra itin svarbus, o pakankamu galėtų būti laikomas ir adresas, kuriuo galima būtų pasiekti fizinį asmenį, įteikti jam dokumentus, siūlytina keičiamo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyti, kad steigimo sutartyje nurodomi ne fizinių asmenų gyvenamosios vietos adresai, o kiti fizinės vietos adresai – jų korespondencijos adresai. 7. Atsižvelgiant į tai, kad pagal keičiamo įstatymo 12 straipsnio 4 dalyje siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą viešosios įstaigos įstatuose turi būti nustatyta viešosios įstaigos pakartotinio visuotinio dalininkų susirinkimo sušaukimo tvarka, bei atsižvelgiant į keičiamo įstatymo

12 straipsnio 7 dalį, kurioje nustatyta, kad visuotinis dalininkų susirinkimas

šaukiamas viešosios įstaigos įstatų nustatyta tvarka, atitinkamai reikėtų papildyti keičiamo įstatymo 8 straipsnio, nustatančio viešosios įstaigos įstatų turinio sudėtines dalis, 2 dalies 4 punktą po žodžio „susirinkimo“ įrašant žodžius „sušaukimo ir“. 8. Pagal keičiamo įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą viešojoje įstaigoje gali būti sudaryti keli kolegialūs valdymo organai. Pažymėtina, kad keičiamo įstatymo 14 straipsnyje yra siūloma nustatyti tik vieno viešosios įstaigos kolegialaus valdymo organo – valdybos kompetenciją. Kiti kolegialūs valdymo organai keičiamame įstatyme nėra nurodomi, taip pat nenustatoma jų kompetencija. Civilinio kodekso 2.82 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad juridinio asmens organų kompetenciją ir funkcijas nustato atitinkamos teisinės formos juridinius asmenis reglamentuojantys įstatymai ir juridinio asmens steigimo dokumentai.

Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar kolegialių valdymo organų kompetencija neturėtų būti nustatyta viešosios įstaigos įstatuose, atitinkamai papildant keičiamo įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 5 punkto nuostatas. 9. Keičiamo įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 6 punkte vietoj žodžio „taisyklę“ įrašytinas žodis „taisykles“, o vietoj žodžių „teisių ribos“

• žodžiai „įgaliojimų apimtys“. 10. Keičiamo įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 9 punkte siūloma nustatyti, kad viešosios įstaigos įstatuose nurodoma informacijos apie viešosios įstaigos veiklą, įskaitant ir viešuosius pranešimus, pateikimo visuomenei tvarka. Pagal keičiamo įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 11 punkto nuostatas už informacijos, kuri pateikiama visuomenei apie viešosios įstaigos veiklą, nustatymą ir pateikimą visuomenei būtų atsakingas viešosios įstaigos vadovas. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal keičiamame įstatyme siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą kiekvienos viešosios įstaigos vadovas galėtų nustatyti skirtingą visuomenei teikiamą informaciją apie viešosios įstaigos veiklą bei jos apimtis. Siekiant to išvengti, manytina, kad informacija, kuri turėtų būti pateikta visuomenei apie viešosios įstaigos veiklą, turėtų būti aiškiai įvardinta keičiamame įstatyme. 11. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikoje teisės aktai oficialiai skelbiami Teisės aktų registre, o ne Teisės aktų informacinėje sistemoje, turėtų būti patikslintos keičiamo įstatymo 8

straipsnio 3 dalies 3 punkto ir šio straipsnio 4 dalies 3 punkto nuostatos. 12. Keičiamo įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 1-9 punktuose siūloma nustatyti baigtinį viešosios įstaigos įstatų sudėtinių dalių sąrašą.

Keičiamo statymo 8 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatyti duomenys, kurie papildomai nurodomi viešųjų įstaigų, kurių savininke yra valstybė ar savivaldybė, įstatuose. Atkreiptinas dėmesys, kad atskiruose keičiamo įstatymo straipsniuose siūloma nustatyti, kad viešosios įstaigos įstatuose gali būti ir kiti duomenys, nei nurodyti keičiamo įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 1-9 punktuose bei 3 ir 4 dalyse. Pavyzdžiui, pagal keičiamo įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 5 punkto nuostatas viešosios įstaigos įstatuose gali būti nustatytos ir kitos, nei numatytos keičiamo įstatymo

4 straipsnyje ir kituose įstatymuose, viešosios įstaigos dalininkų neturtinės

teisės. Pagal keičiamo įstatymo 6 straipsnio 5 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą asmenys, kurie turi teisę atstovauti steigiamai viešajai įstaigai, gali steigiamos viešosios įstaigos vardu ir dėl jos interesų sudaryti sandorius. Pagal šiuos sandorius viešajai įstaigai prievolės atsiranda tada, kai juos, įsteigus viešąją įstaigą, patvirtina viešosios įstaigos valdymo organas ar jos įstatuose nustatytas kitas organas. Nuostatos, kurios galėtų būti viešosios įstaigos įstatų sudėtine dalimi, yra nurodytos ir kituose keičiamo įstatymo straipsniuose. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar keičiamo įstatymo 8 straipsnio 2 dalies nereikėtų papildyti 10 punktu arba šį straipsnį papildyti nauja dalimi, nustatant, kad viešosios įstaigos įstatuose gali būti ir kitos nuostatos, neprieštaraujančios šiam ir kitiems įstatymams. 13. Keičiamo įstatymo 9 straipsnio 3 dalis, nustatanti, kad nuo įregistravimo Juridinių asmenų registre viešoji įstaiga laikoma įsteigta, brauktina kaip perteklinė, nes Civilinio kodekso 2.63 straipsnio 1 dalyje jau nustatyta, kad juridinis asmuo laikomas įsteigtu nuo jo įregistravimo juridinių asmenų registre. 14.

14. Pagal keičiamo įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje

siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą viešojoje įstaigoje gali būti sudaryti keli kolegialūs valdymo organai. Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 16 straipsnyje nustatomi reikalavimai (išsilavinimui, nepriekaištingai reputacijai, vengti interesų konflikto) tik vieno kolegialaus valdymo organo - valdybos nariams. Reikalavimai viešųjų įstaigų, tame tarpe ir tų, kurių savininke ar dalininke yra valstybė ar savivaldybė, kitų valdymo organų nariams projekte nėra nustatomi. Svarstytina, ar tokie reikalavimai neturėtų būti nustatytai keičiamame įstatyme. 15. Keičiamo įstatymo 11 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad viešoji įstaiga gali turėti kelis kolegialius organus. Iš keičiamo įstatymo nuostatų nėra aiški tokių organų kompetencija. Civilinio kodekso 2.82 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad juridinio asmens organų kompetenciją ir funkcijas nustato atitinkamos teisinės formos juridinius asmenis reglamentuojantys įstatymai ir juridinio asmens steigimo dokumentai. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar tokių organų kompetencija neturėtų būti nustatyta viešosios įstaigos įstatuose, atitinkamai papildant keičiamo įstatymo 8 straipsnio 2 dalį nauju punktu. 16. Pagal keičiamo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkte siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą visuotinis dalininkų susirinkimas turėtų teisę pats nustatyti viešosios įstaigos paslaugų, darbų bei produkcijos kainas bei tarifus arba nustatytų jų nustatymo tvarką. Pažymėtina, kad nėra aišku, kuris viešosios įstaigos organas, atsižvelgdamas į visuotinio dalininkų susirinkimo patvirtintą viešosios įstaigos paslaugų, darbų bei produkcijos kainų bei tarifų nustatymo tvarką, turėtų įgaliojimus nustatyti konkrečias viešosios įstaigos paslaugų, darbų bei produkcijos kainas bei tarifus.

Svarstytina, ar tokia teisė neturėtų būti suteikta viešosios įstaigos vadovui arba valdybai, atitinkamai papildant keičiamo įstatymo 20 straipsnyje arba 14 straipsnyje nustatyta jų kompetencijas. 17. Nėra aiškus keičiamo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktų nuostatų, nustatančių, kad kiti įstatymai, reglamentuojantys konkrečių viešųjų įstaigų ar tam tikroje srityje veikiančių viešųjų įstaigų veiklą, gali nustatyti kitokias viešosios įstaigos vadovo, kolegialių valdymo organų ar kolegialių organų narių skyrimo į pareigas ir atleidimo iš jų sąlygas, santykis su keičiamo įstatymo 1 straipsnio 2 dalimi, numatančia bendrąją normą, kad šio įstatymo nuostatos viešosioms įstaigoms, kurių veiklą reglamentuoja kiti įstatymai, taikomos tiek, kiek kiti įstatymai nenustato kitaip. Kitaip sakant, tuo atveju, jeigu visi kiti įstatymai turėtų taikymo viršenybę keičiamo įstatymo atžvilgiu, minėtosios keičiamo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktų nuostatos laikytinos perteklinėmis. Jeigu, vis dėlto, būtų siekiama nustatyti, kad Viešųjų įstaigų įstatymas yra universalus, aprėpiantis ir unifikuotai reglamentuojantis visose srityse veikiančių viešųjų įstaigų veiklą, keičiamo įstatymo 1 straipsnyje turėtų būti aiškiai įtvirtintas toks teisinio reguliavimo ir šio įstatymo taikymo viršenybės modelis, pagal kurį tais atvejais, kai kiti įstatymai nustatytų kitokias viešųjų įstaigų steigimą, pertvarkymą, pabaigą, veiklos organizavimą ar valdyseną reglamentuojančias nuostatas, būtų taikomos Viešųjų įstaigų įstatymo nuostatos, išskyrus atvejus, kai šis įstatymas pirmenybę suteiktų kitų įstatymų normoms.

Tokiu atveju tik tam tikrose konkrečiose Viešųjų įstaigų įstatymo nuostatose (kaip, pavyzdžiui, aukščiau minėtose keičiamo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktuose), kuriose reglamentuojami teisiniai santykiai, įstatymų leidėjo nuomone, galėtų skirtis ir būti reguliuojami kitaip, turėtų būti nustatoma galimo įstatymo netaikymo išlygą nustatanti formuluotė:

„jeigu konkrečių viešųjų įstaigų veiklą ar tam tikroje srityje veikiančių

viešųjų įstaigų veiklą reglamentuojantys įstatymai nenustato kitaip“. 18. Keičiamo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 4 punkte siūloma nustatyti, kad darbo sutartį su viešosios įstaigos vadovu sudaro viešosios įstaigos įstatuose nurodytas asmuo. Ši nuostata derintina su keičiamo įstatymo 20 straipsnio 3 dalimi, kurioje siūloma nustatyti, kad darbo sutartį su viešosios įstaigos vadovu sudaro ne viešosios įstaigos įstatuose nurodytas asmuo, bet į pareigas viešosios įstaigos vadovą skiriančio viešosios įstaigos organo (visuotinio dalininkų susirinkimo arba kolegialaus valdymo organo), jeigu įstatymai nenustato kito vadovą į pareigas skiriančio ir iš jų atleidžiančio subjekto, įgaliotas asmuo. Svarstytina, ar siekiant suderinamumo keičiamo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatos, kad darbo sutartį su viešosios įstaigos vadovu sudaro viešosios įstaigos įstatuose nurodytas asmuo, nereikėtų atsisakyti. 19.

19. Keičiamo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 11 punkte

siūloma nustatyti, kad visuotinis dalininkų susirinkimas skiria ir atšaukia likvidatorių tais atvejais, kai sprendimą likviduoti viešąją įstaigą priima pats visuotinis dalininkų susirinkimas. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Civilinio kodekso 2.108 straipsnio 3 straipsnio nuostatas juridinio asmenio likvidavimui gali būti sudaroma likvidacinė komisija. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar keičiamo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 11 punkto nuostatas nereikėtų atitinkamai papildyti. Pritarus aukščiau išdėstytai pastabai, atitinkamai reikėtų papildyti ir keičiamo įstatymo 27 straipsnio 2, 5, 7 dalių bei 28 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas. 20. Derinant keičiamo įstatymo nuostatas tarpusavyje, keičiamo įstatymo 12 straipsnio 3 dalies 3 punkte po žodžių „jeigu jų nenustato kiti teisės aktai“ įrašytini žodžiai „arba paveda šią funkciją atlikti viešosios įstaigos valdybai“. Atitinkamai pildytinos ir šios dalies 4 punkto nuostatos. 21. Keičiamo įstatymo 12 straipsnio 10 dalyje siūloma nustatyti, kad visuotinio dalininkų susirinkimai protokoluojami, išskyrus, kai viešosios įstaigos savininkas yra vienas asmuo. Pažymėtina, kad iš projekto nuostatų nėra aišku, kokia tvarka būtų parenkamas asmuo, kuris surašytų visuotinio susirinkimo protokolą, taip pat nėra aišku, kurie asmenys jį pasirašytų. Be to, nėra aišku, ar būtų renkamas visuotinio dalininkų susirinkimo pirmininkas. Jeigu taip, tai kokia tvarka jis būtų parenkamas (išrenkamas). Keičiamą įstatymą reikėtų papildyti nuostatomis pašalinančiomis šiuos neaiškumus. 22. Keičiamo įstatymo 12 straipsnyje siūloma reglamentuoti visuotinį dalininkų susirinkimą. Svarstytina, ar šiame straipsnyje siūlomas nustatyti teisinis reguliavimas yra pakankamas, o keičiamame įstatyme nereikėtų nustatyti, kad viešoji įstaiga privalo sudaryti galimybę viešosios įstaigos dalininkams dalyvauti visuotiniame dalininkų susirinkime ir balsuoti elektroninių ryšių priemonėmis.

Toks teisinis reguliavimas būtų ypač aktualus, esant ekstremaliai situacijai, taip pat esant kitoms svarbioms aplinkybėms, kad nesutriktų viešųjų paslaugų teikimas ar viešojo administravimo funkcijų vykdymas, kai jas teikia ar vykdo viešosios įstaigos, kurių savininkė ar dalininkė yra valstybė ar savivaldybės. 23. Nėra aišku, kaip būtų įgyvendinama keičiamo įstatymo 14 straipsnio 1 dalies nuostata, numatanti, kad viešosios įstaigos valdyba taip pat turi ir 20 straipsnio 2 dalies 15 punkte nustatytą viešosios įstaigos vadovo pareigą – būti atsakingam už viešosios įstaigos politikos personalo, rizikos valdymo, darbo užmokesčio ir (ar) kitose pasirinktose srityse patvirtinimą ir jų įgyvendinimo priežiūrą. Taigi, pagal siūlomą reguliavimą, ir vienasmenis viešosios įstaigos vadovas, ir valdyba būtų atsakingi už tos pačios funkcijos atlikimą. Papildomų neaiškumų sukelia ir tai, kad keičiamo įstatymo

14 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valdybos sprendimai, priimti vykdant šio

įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 15 punkte nustatytą pareigą, viešosios įstaigos vadovui yra privalomi. Atsižvelgiant į tai, lieka neaiškus šios valdybos pareigos turinys ir jos santykis su identiškos įstaigos vadovo, kuriam įstaigos sprendimai šiuo klausimu būtų privalomi, pareigos atlikimu. 24. Keičiamo įstatymo 15 straipsnio 5 dalies nuostata numatanti, kad valdybos nariai skiriami valdybos kadencijai, brauktina kaip perteklinė ir savaime suprantama.

Taip pat brauktinas šios dalies sakinys, numatantis, kad jeigu valdybos nario įgaliojimai nutrūksta anksčiau laiko, vietoj jo skiriamas kitas narys iki valdybos kadencijos pabaigos, nes analogiška nuostata įtvirtinta keičiamo įstatymo 18 straipsnio 4 dalyje. 25. Svarstytina, ar keičiamo įstatymo 16 straipsnio 1 dalis neturėtų būti patikslinta, joje nustatant, kad viešosios įstaigos valdybos nariu negali būti ne tik viešosios įstaigos ir su ja susijusio juridinio asmens steigėjo, dalyvio, vadovo, valdybos ar kito kolegialaus organo nario artimi asmenys, tačiau ir patys viešosios įstaigos ir su ja susijusio juridinio asmens steigėjai, dalyviai, vadovai, valdybos ar kito kolegialaus organo nariai. Kitu atveju, būtų nustatytas paradoksalus reguliavimas, pagal kurį valdybos nariais galės būti asmenys, objektyviai turėsiantys žymiai didesnę interesų konflikto galimybę (nei jų artimi asmenys). 26. Keičiamo įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 1 punkte siūloma nustatyti, kad kandidatas į viešosios įstaigos valdybos narius turi būti nepriekaištingos reputacijos, o šio straipsnio 3 dalyje nustatomi reikalavimai valdybos narių nepriekaištingai reputacijai. Pagal keičiamo įstatymo 20 straipsnio 7 dalyje siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą kandidatas į viešosios įstaigos, kurios savininkė ar dalininkė yra valstybė ar savivaldybė, vadovus arba tokios viešosios įstaigos vadovas turi būti nepriekaištingos reputacijos ir, kaip ir viešosios įstaigos valdybos nariai, atitikti keičiamo įstatymo 16 straipsnio 3 dalyje nustatytus kriterijus.

Pagal keičiamo įstatymo 1 straipsnio 4 dalyje siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą nepriekaištingos reputacijos reikalavimai būtų taikomi visų viešųjų įstaigų, kurių savininkė yra valstybė ar savivaldybė, tame tarpe ir vykdančių viešojo administravimo funkcijas, vadovui ir kitų valdymo organų nariams. Atkreiptinas dėmesys, kad kartu teikiamo Viešojo administravimo įstatymo Nr. VIII-1234 1, 2, 3, 4, 5, 7, 8, 9, 11, 14, 19, 20, 23, 25 ir 30 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2836 (2) (toliau – projektas Nr. XIVP-2836(2)) 5 straipsnyje dėstomo Viešojo administravimo įstatymo 5 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad viešojo administravimo subjektų vadovams, valdymo organų nariams, priežiūros organų nariams ir į šias pareigas pretenduojantiems asmenims taikomi Valstybės tarnybos įstatyme įstaigų vadovams nustatyti nepriekaištingos reputacijos reikalavimai. Pagal projekto Nr. XIVP-2836(2) 2 straipsnio 1 dalyje bei 5 straipsnyje dėstomo dėstomas Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 20 dalies ir 5 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktų nuostatas viešojo administravimo įgaliojimai galėtų būti suteikti viešosioms įstaigoms, kurių savininkė ar dalininkė yra valstybė ar savivaldybė. Taigi, abiejuose projektuose siūloma nustatyti skirtingus nepriekaištingos reputacijos reikalavimus viešųjų įstaigų, kurios vykdytų viešojo administravimo funkcijas, vadovams ir kitų valdymo organų nariams.

Atsižvelgiant į tai, abiejų projektų nuostatas reikėtų suderinti tarpusavyje, aiškiai nurodant, kurie nepriekaištingos reputacijos reikalavimai būtų taikomi viešųjų įstaigų, turinčių viešojo administravimo įgaliojimus, vadovui ir kolegialių valdymo organų nariams. 27. Keičiamo įstatymo 19 straipsnyje siūloma reglamentuoti valdybos darbo organizavimą, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad keičiamame įstatyme nėra siūloma nustatyti reikalavimo valdybos posėdžio kvorumui. Svarstytina, ar esminės valdybos darbo organizavimo taisyklės, pavyzdžiui, kaip valdybos posėdžio kvorumas, neturėtų būti nustatytas keičiamame įstatyme. Kitu atveju, viešosios įstaigos pačios nusistatytų galimai skirtingus reikalavimus savo valdybų posėdžių kvorumui. 28. Svarstytina, ar keičiamo įstatymo 25 straipsnio 10 dalyje antrajame sakinyje vietoj žodžių „nustatytais atvejais“ nereikėtų įrašyti žodžius „nustatytu atveju”, nes keičiamo įstatymo 25 straipsnio 7 dalyje nurodytas tik vienas atvejis, kai po reorganizavimo veiksiančios viešosios įstaigos įstatai gali būti nekeičiami, t. y. kai reorganizavimas vykdomas prijungimo būdu. 29. Keičiamo įstatymo 26 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad iki pertvarkymo viešosios įstaigos gauta parama naudojama paramos teikėjo nustatyta tvarka. Atkreiptinas dėmesys, kad galimi atvejai, kai paramos teikėjas būtų nenustatęs tvarkos, pagal kurią turėtų būti naudojama jo viešajai įstaigai suteikta parama. Tokiu atveju, nėra aišku, kokia tvarka iki viešosios įstaigos pertvarkymo turėtų būti naudojama jos gauta parama. Pažymėtina, kad pagal keičiamo įstatymo 24 straipsnio 9 dalyje siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą tokiu atveju parama turėtų būti naudojama pagal visuotinio viešosios įstaigos dalininkų susirinkimo nustatytas paramos valdymo taisykles.

Atsižvelgiant į tai, vertinamoji projekto nuostata derintina su keičiamo įstatymo 24 straipsnio 9 dalyje siūlomu nustatyti teisiniu reguliavimu, nustatant, kokia tvarka turėtų būti naudojama viešajai įstaigai suteikta parama iki jos pertvarkymo, jeigu paramos teikėjas nebūtų nustatęs tokios paramos naudojimo tvarkos. 30. Keičiamo įstatymo 26 straipsnio 2 dalies paskutinį sakinį siūlome papildyti nuostata, numatančia, kad tuo atveju, kai iki pertvarkymo viešoji įstaiga gautos paramos nepanaudojo ir pagal nustatytą paskirtį jos naudoti nebėra galimybių, toks turtas grąžinamas jį perdavusiam paramos teikėjui (nes, pavyzdžiui, pertvarkius viešąją įstaigą į bendrovę, akcinės bendrovės ir uždarosios akcinės bendrovės pagal Labdaros ir paramos įstatymo 7 straipsnio 1 dalį negali būti paramos gavėjais, o tai reiškia, kad ir naudoti iki pertvarkymo viešosios įstaigos gautos paramos). 31. Keičiamo įstatymo 26 straipsnio 4 dalies nuostata, numatanti, kad į bendrovę pertvarkomos viešosios įstaigos teisės ir pareigos, kurias viešoji įstaiga įgijo iki pertvarkymo buvusios teisinės formos pagrindu, pasibaigia nuo bendrovės, veiksiančios po pertvarkymo, steigimo dokumentų įregistravimo Juridinių asmenų registre dienos, prieštarauja imperatyviajai Civilinio kodekso 2.104 straipsnio 1 daliai, nustatančiai, kad pertvarkymas – tai juridinio asmens teisinės formos pakeitimas, kai naujos teisinės formos juridinis asmuo perima visas pertvarkytojo juridinio asmens teises ir pareigas. Jeigu, atsižvelgus į Teisės departamento pastabą, šia nuostata siekiama nustatyti, kad viešosios įstaigos sudarytos valstybės turto panaudos sutartys turėtų būti nutraukiamos iki viešosios įstaigos pertvarkymo pabaigos, tai turėtų būti aiškiai ir nustatyta. 32.

32. Keičiamo įstatymo 26 straipsnio 5 dalies pirmajame

sakinyje prieš žodį „nutarimo“ įrašytinas žodis „Vyriausybės“, o prieš žodį

„sprendimo“ įrašytini žodžiai „savivaldybės tarybos“. 33. Keičiamo įstatymo 26 straipsnio 8 dalies nuostata,

nustatanti, kad viešoji įstaiga gali būti pertvarkoma į biudžetinę įstaigą, tik kai viešosios įstaigos savininkė yra valstybė ar savivaldybė, nedera su šio straipsnio 9 dalimi, kurioje nustatyta, kad sprendimą pertvarkyti viešąją įstaigą, kurios savininkė arba dalininkė yra valstybė, į biudžetinę įstaigą priima Vyriausybė, o sprendimą pertvarkyti viešąją įstaigą, kurios savininkė arba dalininkė yra savivaldybė, į biudžetinę įstaigą priima savivaldybės taryba. Atsižvelgiant į tai, keičiamo įstatymo 26 straipsnio 9 dalies nuostatos tikslintinos. 34. Pagal keičiamo įstatymo 27 straipsnio 8 dalies paskutiniame sakinyje siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą, likviduojant viešąją įstaigą likęs nepaskirstytas turtas galėtų būti paskirstomas visiems dalininkams proporcingai jų įnašų dydžiui. Taigi, pagal keičiamo įstatymo nuostatas viešosios įstaigos turtas, tame tarpe turtas, kuris įsigytas iš viešosios įstaigos gauto perviršio (pelno), galėtų būti perduotas viešosios įstaigos dalininkams viršijant jų turimas dalis viešojoje įstaigoje. Atkreiptinas dėmesys, kad Civilinio kodekso 2.34 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad viešieji juridiniais asmenys yra valstybės ar savivaldybės, jų institucijų ir kitų asmenų, nesiekiančių naudos sau, įsteigti juridiniai asmenys, kurių tikslas tenkinti viešuosius interesus. Ši nuostata reiškia, kad viešojo juridinio asmens steigėjai (dalininkai) negali gauti viešojo juridinio asmens pelno dalies, jeigu viešojo juridinio asmens veikla pelninga, negali gauti viešojo juridinio asmens pelno dalies, viršijančios dalyvio įnašus į turtą. Viešojo juridinio asmens dalyviui – valstybei ar savivaldybei, tenkanti turto dalis likvidavus viešąjį juridinį asmenį, gali atitekti visa[1].

Atsižvelgiant į tai, vertinamojoje keičiamo įstatymo nuostatoje, derinant ją su Civilinio kodekso

2.34 straipsnio 2 dalies nuostatomis, siūlome išbraukti žodžius „arba

paskirstomas visiems dalininkams proporcingai jų įnašų dydžiui“. 35. Keičiamo įstatymo 27 straipsnio 9 dalyje, atsižvelgiant į tai, kad Civilinio kodekso 2.106 straipsnyje nustatyti juridinių asmenų likvidavimo pagrindai, o ne atvejai, vietoj žodžio „atvejais” įrašytinas žodis „pagrindais“. 36. Projekto 2 straipsnio 2, 3 ir 4 dalis reikėtų suderinti su keičiamo įstatymo 1 straipsnio 8 dalimi ir 5 straipsnio 1 dalimi, numatančiomis, kad valstybė ir savivaldybė po įstatymo įsigaliojimo galės būti ne tik viešųjų įstaigų, kurios teikia viešąsias paslaugas ir (arba) turi viešojo administravimo įgaliojimus, savininkėmis ar dalininkėmis. 37. Projekto 2 straipsnio 5, 6, 7, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16 ir 17 dalyse vietoj žodžių „iki įsigaliojant šiam įstatymui“ įrašytini žodžiai

„iki šio įstatymo įsigaliojimo“. 38. Projekto 2 straipsnio 7 dalyje brauktini

pertekliniai žodžiai „kurių savininkė ar dalininkė yra valstybė ar savivaldybė“, nes viešosios įstaigos įstatų atitiktį naujiems įstatyminiams reikalavimams turės užtikrinti visos be išimties viešosios įstaigos. 39. Projekto 2 straipsnio 9 dalyje vietoj žodžio

„atšaukiamas“ įrašytinas žodis „atleidžiamas“. 40. Projekto 2 straipsnio 16 dalyje siūloma nustatyti,

kad iki įsigaliojant šiam įstatymui pradėtos viešųjų įstaigų reorganizavimo ir likvidavimo procedūros tęsiamos iki tol, kol bus užbaigtos, iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusia tvarka. Svarstytina, ar šios nuostatos nereikėtų papildyti, nustatant kokia tvarka būtų užbaigiamos iki įstatymo įsigaliojimo pradėtos viešųjų įstaigų pertvarkymo procedūros. 41.

41. Svarstytina, ar projekto 3 straipsnio 3 dalyje

numatytas galiojančio reguliavimo ex post vertinimo laikotarpis – 2 metai nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos, yra pakankamas tinkamai ir objektyviai įvertinti, ar sudarytos būtinos prielaidos efektyviai ir racionaliai naudoti (perleisti) valstybės ir savivaldybių turtą viešąsias įstaigas pertvarkant į bendroves. Atkreiptinas dėmesys, kad nors Teisėkūros pagrindų įstatymo 23 straipsnio 3 dalyje nustatytas minimalus galiojančio teisinio reguliavimo, kuris be esminių pakeitimų galioja bent dvejus metus nuo įsigaliojimo, poveikio ex post vertinimas, tačiau įstatymų leidybos praktikoje pasirenkamas bent trijų metų ar dar ilgesnis ex post vertinimo laikotarpis. Departamento direktorius Dainius Zebleckis J. Meškienė, tel. +370 5 209 6089, el. p. [email protected] E. Mušinskis, tel. +370 5 209 6356, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. +370 5 209 6165, el. p. [email protected] [1] Lietuvos Respublikos civilinio kodekso komentaras. Antroji knyga. Asmenys. Vilnius: Justicija, 2001.

Komiteto išvada

2023-10-18 · oficialus registras ↗

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

VALSTYBĖS VALDYMO IR SAVIVALDYBIŲ KOMITETAS

PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS

RESPUBLIKOS VIEŠŲJŲ ĮSTAIGŲ ĮSTATYMO NR. I-1428 PAKEITIMO ĮSTATYMo projekto Nr. XIVP-2835

2023-10-11

Nr. 113-P-34

Vilnius

1Komiteto posėdyje dalyvavo:

Komiteto pirmininkas Ričardas Juška, pirmininko pavaduotojas Valentinas Bukauskas, komiteto nariai: Guoda Burokienė, Domas Griškevičius, Kęstutis Masiulis, Bronislovas Matelis, Kęstutis Navickas, Audrius Petrošius, Eugenijus Sabutis, Algis Strelčiūnas, Rita Tamašunienė, Valdemaras Valkiūnas. Komiteto biuras: vedėja Lina Milonaitė, patarėjai: Rasa Mačiulytė, Rasa Šidlauskaitė, padėjėja Vilma Keidūnė. Kviestieji asmenys: Finansų ministerijos Biudžeto departamento direktorė Daiva Kamarauskienė; Lietuvos Respublikos Prezidento patarėjas Paulius Baltokas; Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėja savivaldybių administravimo klausimais Linda Kreimerytė; Specialiųjų tyrimų tarnybos atstovai: Korupcijos prevencijos valdybos Antikorupcinio vertinimo skyriaus viršininkas Mindaugas Guščius ir vyriausioji specialistė Sandra Kaziukevičiūtė; Vidaus reikalų ministerijos atstovai: viceministrė Sigita Ščajevienė, Viešojo administravimo ir vietos savivaldos politikos grupės vadovė Alma Bulkevičienė, vyresnysis patarėjas Virginijus Vaškelis ir patarėja Alvija Vitkauskienė; Vyriausybės kanceliarijos Viešojo valdymo grupės patarėja Vilija Vervečkienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

• str. str. d.

p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-06-07¹¹ Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1.

1. Derinant projekto 1 straipsnyje nauja

redakcija dėstomo Viešųjų įstaigų įstatymo (toliau - keičiamas įstatymas) nuostatas tarpusavyje, keičiamo įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje vietoj žodžio

„valdymą“ įrašytinas žodis „valdyseną“. Pritarti

2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-06-07¹

3

2. Derinant keičiamo įstatymo nuostatas

tarpusavyje, keičiamo įstatymo 1 straipsnio 3 dalyje vietoj skaičiaus ir žodžių „3 dalis netaikoma“ įrašytini skaičius ir žodžiai „3 dalies nuostatos netaikomos“. Pritarti

3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-06-07¹

5

3. Nėra aiškus keičiamo įstatymo 1

straipsnio 4 ir 5 dalių santykis. Keičiamo įstatymo 1 straipsnio 4 dalies nuostatas ir keičiamo įstatymo 1 straipsnio 5 dalies nuostatas reikėtų suderinti tarpusavyje, nes pagal keičiamo įstatymo 1 straipsnio 4 dalį keičiamo įstatymo 14‑19 straipsnių nuostatos būtų taikomos viešosioms įstaigoms, kurių dalininkė ar savininkė yra valstybė. Tuo tarpu pagal keičiamo įstatymo 1 straipsnio 5 dalies nuostatas viešosioms įstaigoms, kuriose valstybė ar savivaldybė turi pusę ar mažiau balsų visuotiniame viešosios įstaigos dalininkų susirinkime, minėtos keičiamo įstatymo 14-19 straipsnių nuostatos būtų taikomos jau tik tuo atveju, jeigu sprendimą dėl jų taikymo priimtų viešosios įstaigos dalininkų susirinkimas. Atsižvelgus į tai, siekiant aiškumo, projekto nuostatos tikslintinos taip, kad būtų aišku, kokioms konkrečiai viešosioms įstaigoms būtų taikomos arba netaikomos keičiamo įstatymo 14‑19 straipsnių nuostatos. Pritarti Pasiūlymas:

Pakeisti įstatymo projektu keičiamo įstatymo 1 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5.

Sprendimą dėl šŠio Įįstatymo

14 – 19 straipsnių nuostatųos taikymo viešosioms

įstaigoms, kuriose valstybė ir (ar) savivaldybė turi pusę 1/2 ar mažiau balsų visuotiniame dalininkų susirinkime, išskyrus viešąsias įstaigas, nurodytas šio Įstatymo 13 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punkte, taikomos, jeigu taip nusprendžia jų priima visuotinis dalininkų susirinkimas.“

4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-06-07¹

6

4. Siekiant teisinio aiškumo, keičiamo

įstatymo 1 straipsnio 6 dalyje reikėtų nurodyti, kokioms profesinio mokymo įstaigoms (valstybinėms, savivaldybės ar visoms), kurių teisinė forma

• viešoji įstaiga, netaikomos šio Įstatymo 5 straipsnio 5 dalies 3 punkto, 13
• 19 ir 21 straipsnių nuostatos. Pritarti

Argumentai: Valstybinių ir savivaldybių profesinio mokymo įstaigų valdyseną reglamentuoja Profesinio mokymo įstatymas. Pagal šio įstatymo 16 straipsnį šios profesinio mokymo įstaigos turi tarybas. Atsižvelgiant į tai, valdybų formavimas jose būtų perteklinis. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projektu keičiamo įstatymo 1 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Šio Įįstatymo

5 straipsnio 5 dalies 3 punkto, 13 – 19 ir 21 straipsnių

nuostatos netaikomos valstybinėms mokslo ir studijų institucijoms ir valstybės ir savivaldybių profesinio mokymo įstaigoms, kurių teisinė forma yra viešoji įstaiga.“

5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-06-07¹

7

5. Siekiant teisinio aiškumo bei

atsižvelgiant į Sveikatos priežiūros įstaigų įstatyme vartojamą terminiją, keičiamo įstatymo 1 straipsnio 7 dalyje vietoj žodžių „Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos viešosioms įstaigoms“ siūlome įrašyti žodžius „valstybės ir savivaldybių asmens sveikatos priežiūros viešajai įstaigai“. Be to, prieš žodžius „visuotinis dalininkų susirinkimas“ turėtų būti įrašyti žodžiai „tos įstaigos“. Pritarti

6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-06-07³

1 6.

Atsižvelgiant į tai, kad įstatymuose reikėtų vengti nereikalingų blanketinių nuorodų į kitus įstatymus bei į tai, kad Civilinio kodekso 2.74 straipsnio 2 dalis nustato ne viešųjų juridinių asmenų teisių ir pareigų įgijimo tvarką, o tik tai, kad viešieji juridiniai asmenys turi specialųjį teisnumą, t. y. jie gali turėti ir įgyti tik tokias civilines teises ir pareigas, kurios neprieštarauja jų steigimo dokumentams ir veiklos tikslams, siūlytina keičiamo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje vietoj žodžių „Viešoji įstaiga įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.74 straipsnyje nustatyta tvarka ir jas“ įrašyti žodžius „Viešoji įstaiga įgytas civilines teises ir prisiimtas civilines pareigas, kurios negali prieštarauti jų steigimo dokumentams ir veiklos tikslams,“. Be to, šioje dalyje prieš žodį „pareigų“ įrašytinas žodis „prisiimti“. Pritarti Pasiūlymas:

Pakeisti įstatymo projektu keičiamo įstatymo 3 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Viešoji įstaiga įgyjatas civilines teises, ir prisiimtas civilines pareigas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.74 straipsnyje nustatyta tvarka ir jas įgyvendina per savo valdymo organus. Viešosios įstaigos įgytos civilinės teisės ir prisiimtos civilinės pareigos negali prieštarauti jos steigimo dokumentams ir veiklos tikslams. Viešoji įstaiga negali įgyti civilinių teisių ir prisiimti civilinių pareigų per savo dalininkus.“

7. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-06-07³

3¹

7. Keičiamo įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 1

punkto nuostata tikslintina, nes Civiliniame kodekse nėra apibrėžiama „partnerio“ sąvoka.

Pritarti Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projektu keičiamo įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) viešosios įstaigos dalininko fizinio asmens artimasis asmuo giminaitis, sutuoktinis, sutuoktinio artimasis giminaitis, dalininko sugyventinis ar partneris, kaip jies apibrėžiamias Civiliniame kodekse šio įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje;“

8. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-06-07³

4

8. Siekiant teisės akto glaustumo, keičiamo

įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje vietoj žodžių „juridinio asmens pavadinimą, teisinę formą, buveinę, juridinio asmenes kodą, registrą, kuriame kaupiami ir saugomi duomenys apie viešąją įstaigą“ įrašytini žodžiai „šioje dalyje nurodytą informaciją“. Pritarti

9. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-06-07¹

5

9. Atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 13

straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtintą nuostatą, numatančią, kad viešosios įstaigos dalininkais gali būti ir valstybė, ir savivaldybė kartu, bei siekiant teisinio aiškumo, keičiamo įstatymo 3 straipsnio 5 dalies nuostatoje

„kuriose valstybė ar savivaldybė turi pusę ar mažiau balsų

visuotiniame dalininkų susirinkime“ (čia ir toliau išskirta – mūsų), vietoj jungtuko „ar“ rašytini jungtukai „ir (ar)“. Be to, šioje dalyje naudojama formuluotė „išskyrus viešąsias įstaigas, nurodytas šio Įstatymo 13 straipsnio

2 dalies 2 ir 3 punkte“ yra klaidinanti ir nereikalinga, nes keičiamo

įstatymo 13 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punkte nurodytos viešosios įstaigos savo požymiais ir taip skiriasi nuo keičiamo įstatymo 3 straipsnio 5 dalyje minimų viešųjų įstaigų, todėl papildomos išlygos dėl jų išskyrimo nurodymas yra beprasmis. Pritarti Pastaba taikytina įstatymo projektu keičiamo įstatymo 1 straipsnio 5 daliai, o ne 3 straipsnio 5 daliai.

Keičiamo įstatymo korekcijos atspindėtos dėstant pasiūlymą dėl keičiamo įstatymo 1 straipsnio 5 dalies prie 3 Teisės departamento pastabos. 10. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-06-07⁶⁴

10. Derinant keičiamo įstatymo nuostatas

tarpusavyje bei atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje minimą Vyriausybės įgaliotą valstybės įstaigą, kuri įgyvendins valstybės kaip viešosios įstaigos steigėjo, savininko ar dalininko teises ir pareigas, keičiamo įstatymo 6 straipsnio 4 vietoj žodžių „paskirta valstybės įstaiga“ įrašytini žodžiai „įgaliota valstybės įstaiga“. Pritarti

11. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-06-07⁶

4

11. Svarstytina keičiamo įstatymo 6

straipsnio 4 dalies nuostata, implikuojanti, kad net ir tais atvejais, kai valstybė ar savivaldybė yra tik vienas iš steigiamos viešosios įstaigos steigėjų, viešosios įstaigos steigimo sutartis sudaroma vadovaujantis Vyriausybės nutarimu ar savivaldybės tarybos sprendimu dėl viešosios įstaigos steigimo ir valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto investavimo. Manytina, kad tokiu reguliavimu galimai būtų pažeistas visų viešosios įstaigos steigėjų lygiateisiškumo principas, t. y. principas, pagal kurį steigėjai turi lygias teises ir galimybes dėl steigimo sutarties sudarymo, jos turinio, steigiamos įstaigos vardu sudarytinų sandorių ir panašiai. Galbūt šia nuostata siekiama nustatyti, kad tuo atveju, kai valstybė ar savivaldybė yra vienintelis viešosios įstaigos steigėjas, būtent Vyriausybės nutarime ar savivaldybės tarybos sprendime turėtų būti nustatomi valstybės ar savivaldybės dalyvavimo įstaigos steigime apimtis ir turinys bei valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto investavimo dydis ir tvarka. Pritarti Pasiūlymas:

Pakeisti įstatymo projektu keičiamo įstatymo 6 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4.

Jeigu steigėja yra vValstybės ar savivaldybės, kaip viešosios įstaigos steigėjos, įsipareigojimai dėl viešosios įstaigos steigimo ir valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto investavimo viešosios įstaigos steigimo sutartis ar steigimo aktas sudaromi vadovaujantis nustatomi Vyriausybės nutarimu ar savivaldybės tarybos sprendimu dėl viešosios įstaigos steigimo ir valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto investavimo, priimtu Lietuvos Respublikos Vvalstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo nustatyta tvarka ir įtraukiami į viešosios įstaigos steigimo sutartį arba steigimo aktą. Jeigu steigėja yra valstybė, steigėją atstovauja ir valstybės, kaip viešosios įstaigos savininkės ar dalininkės, teises ir pareigas, įgyvendina Vyriausybės nutarimu dėl viešosios įstaigos steigimo ir valstybei nuosavybės teise priklausančio turto investavimo paskirta įgaliota valstybės įstaiga. Jeigu steigėja yra savivaldybė, steigėją atstovauja ir savivaldybės, kaip viešosios įstaigos savininkės ar dalininkės, teises ir pareigas, įgyvendina savivaldybės meras.“

12. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-06-07⁷

1⁵

12. Siekiant teisės akto glaustumo bei

atsižvelgiant į Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų, patvirtintų teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 (2021 m. lapkričio 18 d. įsakymo Nr. 1R-388 redakcija) 118 punktą, keičiamo įstatymo 7 straipsnio

1 dalies 5 punktas dėstytinas taip: „aiškus (-ūs) ir išsamiai apibūdintas

(-i) viešosios įstaigos veiklos tikslas (-ai)“. Atsižvelgiant į šią pastabą, turėtų būti revizuota bei patikslinta ir daugiau keičiamo įstatymo nuostatų. Pritarti Argumentai: Siekiant teisinio aiškumo ir tikrumo, teisės aktuose turi būti vengiama vartoti vertinamuosius žodžius, pvz., aiškiai, išsamiai ir pan.

Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projektu keičiamo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip: „5) aiškus ir išsamiai apibūdintas viešosios įstaigos veiklos tikslas (-ai) (aiškūs ir išsamiai apibūdinti viešosios įstaigos veiklos tikslai);“. 13. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-06-07⁷¹⁹

13. Keičiamo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies

9 punkte siūloma nustatyti, kad viešosios įstaigos steigimo sutartyje turi

būti nurodytos asmenų, kurie turi teisę atstovauti steigiamai viešajai įstaigai, pareigos. Nėra aišku, kokiu tikslu siūloma nustatyti, kad steigimo sutartyje turėtų būti nustatytos aukščiau minėtų asmenų pareigos. Manytina, kad pareigų nurodymas galimai būtų aktualus tuo atveju, kai viešąją įstaigą steigia valstybė arba savivaldybė, o jas, steigiant viešąją įstaigą, atstovauja atitinkama valstybės įstaiga ar savivaldybės meras. Kitu atveju, kai viešosios įstaigos steigime valstybė ar savivaldybė nedalyvauja, kyla abejonių, ar asmenų pareigų, kurie turėtų teisę atstovauti viešąją įstaigą steigimo metu, nurodymas būtų pagrįstas. Tokie asmenys viešosios įstaigos steigimo metu jokių pareigų gali ir neužimti. Be to, nėra aišku ir kokių tikslų siekiama, steigimo sutartyje siūlant nurodyti tokių asmenų pareigas. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar asmenų, kurie turėtų teisę veikti steigiamos viešosios įstaigos vardu, pareigų nurodymo viešosios įstaigos steigimo sutartyje nereikėtų atsisakyti. Pritarti iš dalies Argumentai:

Nepritarti pasiūlymui atsisakyti reikalavimo nurodyti pareigas. Pritarti pasiūlymui reikalavimą nurodyti pareigas taikyti tais atvejais, kai viešosios įstaigos steigėja yra valstybė ir (ar) savivaldybė.

Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projektu keičiamo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 9 punktą ir jį išdėstyti taip: „9) asmenys (vardas, pavardė, o kai viešosios įstaigos steigėjos yra valstybė ir (ar) savivaldybė, ir pareigos), kurie turi teisę atstovauti steigiamai viešajai įstaigai, jų teisės ir įgaliojimai;“. 14. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-06-07⁷

2, 3

14. Keičiamo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies

nuostatoje iki dvitaškio vietoj žodžių „Jeigu viešosios įstaigos steigėja yra valstybė“ įrašytini žodžiai „jeigu viena iš viešosios įstaigos steigėjų yra valstybė“. Analogiško turinio pastaba taikytina ir šio straipsnio 3 daliai, kurioje taip pat turi būti reglamentuojama situacija, kai savivaldybė irgi gali būti tik viena iš steigėjų. Pritarti

15. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-06-07⁷

2¹

15. Atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 6

straipsnio 4 dalį, kurioje nustatyta, kad valstybę viešosios įstaigos steigimo metu atstovauja Vyriausybės įgaliota valstybės įstaiga, keičiamo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 1 punkte prieš žodį „įstaiga“ įrašytinas žodis „valstybės“. Pritarti

16. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-06-07⁸

2⁶

16. Siekiant teisinio aiškumo, reikėtų

atskleisti keičiamo įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 6 punkte minimo

„kiekybinio atstovavimo“ turinį, nes nėra aišku nei atstovavimas kam, nei

kokio pobūdžio atstovavimas turimas omenyje. Pritarti Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projektu keičiamo įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip: „6) viešosios įstaigos kiekybinio atstovavimo, jeigu toks nustatomas, taisyklės ir duomenys apie viešosios įstaigos valdymo organus, kurie pagal kiekybinio atstovavimo taisyklę turi teisę kartu veikti viešosios įstaigos vardu, ir jų teisių ribos;“. 17. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-06-07⁸³⁴³³ 17.

Manytina, kad keičiamo įstatymo 8 straipsnio 3 dalies 3 punkto nuostata turėtų būti patikslinta, nes Vyriausybė yra patvirtinusi tik tokių viešųjų įstaigų vadovų darbo apmokėjimo tvarką, kurių savininkė yra valstybė arba kai valstybė turi daugumą balsų visuotiniame dalininkų susirinkime. Analogiško turinio pastaba taikytina ir šio straipsnio 4 dalies 3 punktui. Pritarti Pasiūlymas:

Pakeisti įstatymo projektu keičiamo įstatymo 8 straipsnio 3 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) viešosios įstaigos vadovo darbo apmokėjimo tvarka arba, kai ši tvarka nustatyta teisės aktu, blanketinė nuoroda į teisės aktą, paskelbtą Teisės aktų informacinėje sistemoje, kuriuo nustatyta viešosios įstaigos vadovo apmokėjimo už darbą tvarka;“ Pakeisti įstatymo projektu keičiamo įstatymo 8 straipsnio 4 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) viešosios įstaigos vadovo darbo apmokėjimo tvarka arba, kai ši tvarka nustatyta teisės aktu, blanketinė nuoroda į teisės aktą, paskelbtą Teisės aktų informacinėje sistemoje, kuriuo nustatyta viešosios įstaigos vadovo apmokėjimo už darbą tvarka.“

18. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-06-07⁸

4

18. Siekiant teisės normų aiškumo ir

tarpusavio suderinamumo keičiamo įstatymo 8 straipsnio 4 dalyje brauktinas žodis „papildomai“. Nepritarti Argumentai: Žodis „papildomai“ suponuoja, kad be kitų keičiamo įstatymo 8 straipsnyje nurodytų duomenų, esant tam tikroms aplinkybėms, turi būti nurodomi ir kiti duomenys. Manytina, kad žodis

„papildomai“ kaip tik užtikrina teisinio aiškumo principo laikymąsi. Jo

nenurodžius, gali susidaryti įspūdis, kad kai yra tam tikros sąlygos, tuomet nurodomi ne visi, o tik tam tikri duomenys. 19. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-06-07⁸⁷ 19.

Keičiamo įstatymo 8 straipsnio 7 dalyje reikėtų nurodyti subjektą, kuris pasirašytų pakeistus viešosios įstaigos įstatus, kai viešojoje įstaigoje yra vienas savininkas (fizinis arba juridinis asmuo). Pritarti Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projektu keičiamo įstatymo 8 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „7. Visuotiniam dalininkų susirinkimui arba viešosios įstaigos savininkui priėmus sprendimą įstatus pakeisti viešosios įstaigos įstatus, šiuos pakeistus įstatus pasirašo visuotinio dalininkų susirinkimo įgaliotas asmuo, savininkas arba jo įgaliotas asmuo, išskyrus atvejus, kai įstatai tvirtinami valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos priimamu teisės aktu.“

20. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-06-07⁹

5

20. Keičiamo įstatymo 9 straipsnio 5 dalyje

po žodžio „paskyrimą“ įrašytinas žodis „atleidimą“. Pritarti

21. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-06-07¹⁰

1

21. Keičiamo įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje

brauktini pertekliniai žodžiai „įsteigtos vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymu“, nes Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos steigimo teisinis pagrindas nėra šio įstatymo reguliavimo dalykas. Pritarti

22. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-06-07¹⁰

22. Atkreipiame dėmesį, kad keičiamo

įstatymo 10 straipsnio 8 dalyje siūloma nustatyti kriterijus, kuriais remiantis būtų nustatytas atlyginimas už Juridinių asmenų dalyvių informacinėje sistemoje sukauptų duomenų pagrindu parengtos informacijos teikimą, tačiau nėra nurodomas subjektas, kuris būtų įgaliotas nustatyti tokio atlyginimo dydį nustatyti. Svarstytina, ar projekto nereikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šį neaiškumą.

Nepritarti Argumentai: Subjektai, turintys teisę nustatyti atlyginimą už valstybės informacinių sistemų duomenų ir informacijos teikimą, ir atlyginimo nustatymo principai yra reglamentuojami Valstybės informacinių išteklių įstatymu. Atsižvelgiant į tai, įstatymo projektu keičiamo įstatymo 10 straipsnio 8 dalies nuostatos nėra keičiamo įstatymo reguliavimo dalykas ir yra perteklinės. Pasiūlymas:

Išbraukti įstatymo projektu keičiamo įstatymo 10 straipsnio 8 dalį: „8. Atlyginimo už Juridinių asmenų dalyvių informacinėje sistemoje sukauptų duomenų pagrindu parengtos informacijos teikimą dydis neturi viršyti Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos administravimo išlaidų kartu su pagrįsta investicijų grąža.“

23. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-06-07¹¹

3

23. Keičiamo įstatymo 11 straipsnio 3 dalies

antrąjį sakinį siūlome patikslinti, nurodant, kad ne tik visuotinis dalininkų susirinkimas, tačiau ir vienasmenis ar kolegialus įstaigos valdymo organas neturi teisės pavesti kolegialiems viešosios įstaigos organams spręsti valdymo organų kompetencijai keičiamame įstatyme ir viešosios įstaigos įstatuose priskirtų klausimų. Be to, keičiamo įstatymo 11 straipsnio 3 dalies nuostatas reikėtų suderinti su keičiamo įstatymo 12 straipsnio 2 dalies nuostatomis, pagal kurias tam tikros viešosios įstaigos dalininkų funkcijos galėtų būti pavedamos atlikti kolegialiam viešosios įstaigos valdymo organui. Pritarti iš dalies Argumentai:

Pritarti pirmai pastabos daliai. Nepritarti antrai pastabos daliai dėl suderinimo su 12 straipsnio 2 dalimi, nes šiose dalyse kalbama apie skirtingus kolegialius organus. Įstatymo projekto 11 straipsnio 3 dalyje kalbama apie kolegialius organus, o 12 straipsnio 2 dalyje kalbama apie kolegialius valdymo organus.

Visuotinis dalininkų susirinkimas gali tam tikras savo funkcijas pavesti kolegialiems valdymo organams, tačiau įstatymu draudžiama jas pavesti kitiems kolegialiems organams. 24. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-06-07¹²¹

4, 5

24. Siekiant teisinio aiškumo bei

atsižvelgiant į tai, kad yra įstatymų, reglamentuojančių ir ne vienos konkrečios viešosios įstaigos veiklą, o visų tam tikroje srityje veikiančių viešųjų įstaigų veiklą, keičiamo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 4 punkte po žodžių „jei įstatymai, reglamentuojantys konkrečių viešųjų įstaigų“ siūlytina įrašyti žodžius „ar tam tikroje srityje veikiančių viešųjų įstaigų“. Analogiško turinio pastaba taikytina ir šios dalies 5 punktui. Pritarti

25. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-06-07¹²

20¹³⁴

25. Keičiamo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies

4 punkte vietoj žodžių „skiria ir atšaukia“ bei „atšaukimo“ įrašytini

atitinkamai žodžiai „skiria į pareigas ir atleidžia iš jų“ bei „atleidimo“. Analogiško turinio pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 20 straipsnio 3 daliai, kurioje taip pat ydingai vartojama „įstaigos vadovo atšaukimo“, o ne

„atleidimo iš pareigų“ formuluotė. Pritarti

26. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-06-07¹²

1¹¹

26. Reikėtų patikslinti keičiamo įstatymo 12

straipsnio 1 dalies 11 punktą, jame nurodant, kad visuotinis dalininkų susirinkimas skiria ir atšaukia likvidatorių tais atvejais, kai sprendimą likviduoti viešąją įstaigą priima pats visuotinis dalininkų susirinkimas. Pritarti

27. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-06-07¹²

1⁷ 27.

Siekiant aiškumo, nustatant viešosios įstaigos organą, kuris turėtų teisę priimti sprendimą dėl viešajai įstaigai nuosavybės teise priklausančio ilgalaikio turto perleidimo, nuomos, panaudos ar jo įkeitimo, keičiamo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 7 punkte reikėtų išbraukti žodį „tvarkos“. Pritarti

28. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-06-07¹⁴

11¹²¹³²

28. Keičiamo įstatymo 14 straipsnio 1 dalies

nuostata, nustatanti įpareigojantį imperatyvą, kad viešosios įstaigos valdyba atlieka 12 straipsnio 1 dalies 3, 4, 12 punktuose nustatytas visuotinio dalininkų susirinkimo funkcijas, derintina su 12 straipsnio 2 dalies įgalinančia nuostata, numatančia, kad tuo atveju, jeigu sudaromas kolegialus valdymo organas (kolegialūs valdymo organai), visuotinio dalininkų susirinkimo funkcijos, nustatytos šio straipsnio 1 dalies 3, 4, 12 punktuose, gali būti pavedamos atlikti kolegialiam valdymo organui (kolegialiems valdymo organams). Papildomų neaiškumų kelia ir tai, kad keičiamo įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje nėra nurodytas viešosios įstaigos organas, kuris būtų įgaliotas viešosios įstaigos kolegialiam valdymo organui pavesti šioje dalyje nurodytas viešosios įstaigos dalininkų susirinkimo funkcijas (toms pačioms, kurioms pagal keičiamo įstatymo 14 straipsnio 1 dalies nuostatas atskiras viešosios įstaigos kompetentingo organo pavedimas, vis dėlto, visai nebus reikalingas). Be to, neaiškus šių nuostatų santykis ir su keičiamo įstatymo 11 straipsnio 3 dalies nuostatomis, pagal kurias visuotinis dalininkų susirinkimas neturėtų teisės pavesti kolegialiems viešosios įstaigos organams spręsti visuotinio dalininkų susirinkimo kompetencijai keičiamame įstatyme ir viešosios įstaigos įstatuose priskirtų klausimų. Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta, keičiamo įstatymo 11 straipsnio 3 dalies, 12 straipsnio 2 dalies bei keičiamo įstatymo 14 straipsnio 1 dalies nuostatas reikėtų suderinti tarpusavyje.

Pritarti iš dalies Argumentai: Pritarti pastaboms, išskyrus pastabai dėl suderinimo su 11 straipsnio 3 dalimi, nes šioje dalyje kalbama apie kolegialius organus, o 12 ir 14 straipsniuose kalbama apie kolegialius valdymo organus. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projektu keičiamo įstatymo 12 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Jeigu sudaromas kolegialus (-ūs) valdymo organas (kolegialūs valdymo organ-ai), visuotiniso dalininkų susirinkimoas gali funkcijos, nustatytos šio straipsnio 1 dalies 3, 4, ir 12 punktuose nustatytas funkcijas, gali būti pavedamos pavesti atlikti šiam (-iems) kolegialiam (-iems) valdymo organui (kolegialiems valdymo organ-ams).“ Pakeisti įstatymo projektu keičiamo įstatymo 14 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Visuotinio dalininkų susirinkimo pavedimu Vvaldyba atlieka šio Įįstatymo 12 straipsnio

1 dalies 3, 4, ir 12 punktuose ir 3 dalies 3, ir 4

punktuose nustatytas visuotinio dalininkų susirinkimo funkcijas bei ir turi 20 straipsnio 2 dalies 15 punkte nustatytą viešosios įstaigos vadovo pareigą, taip pat:“. 29. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-06-07¹⁴¹³³

29. Svarstytina, ar, siekiant teisinio

aiškumo bei keičiamo įstatymo nuostatų suderinamumo, keičiamo įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje neturėtų būti nurodyta išlyga dėl šio straipsnio 2 dalies

3 punkte numatytų valdybos pasiūlymų, t. y., svarstytina, ar neturėtų būti

nurodyta, kad šiame punkte minimi valdybos sprendimai (dėl pasiūlymų) įstaigos vadovui nėra privalomi. Kitu atveju, reikėtų atskleisti, kokiais atvejais valdybos nutarimai turėtų būti įforminami sprendimų forma (kurie būtų privalomi įstaigos vadovui), o kokiais – ne privalomų sprendimų, o kažkokia kita, pavyzdžiui, pasiūlymų forma.

Pritarti Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projektu keičiamo įstatymo 14 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Viešosios įstaigos valdybos sprendimai, priimti atliekant šio įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3, 4 ir 12 punktuose ir 3 dalies 3 ir 4 punktuose nustatytas funkcijas ir vykdant 20 straipsnio 2 dalies

15 punkte nustatytą pareigą, viešosios įstaigos vadovui yra privalomi.“

30. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-06-07¹⁵

2

1, 2

30. Atsižvelgiant į tai, kad keičiamo

įstatymo 15 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtintas imperatyvas, pagal kurį valdybos nariais turi būti skiriami ir savininko ar dalininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos atstovai, bei siekiant keičiamo įstatymo nuostatų nuoseklumo, keičiamo įstatymo 15 straipsnio 3 dalies 1 punkte siūlome nustatyti, kad į valdybą turi būti skiriamas bent vienas savininko ar kiekvienos dalininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos atstovas. Analogiško turinio pastaba taikytina ir šios dalies 2 punktui. Pritarti

31. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-06-07¹⁵

2³

31. Siekiant teisinio aiškumo, keičiamo

įstatymo 15 straipsnio 3 dalies 3 punkte reikėtų atskleisti jame vartojamos formuluotės „nepriklausomi valdybos nariai“ turinį, nes nėra aišku koks tokių valdybos narių nepriklausomumo kriterijus turimas omenyje. Be to, šiame punkte prieš skaičių „16“ įrašytini žodžiai „šio įstatymo“. Pritarti iš dalies Argumentai:

Pritarti pastabos daliai dėl žodžių „šio įstatymo“ įrašymo. Nepritarti pastabos daliai dėl formuluotės

„nepriklausomi valdybos nariai“ turinio atskleidimo.

Įstatymo projekto 16 straipsnyje nustatomi kriterijai, kuriuos atitinkantys asmenys, negali būti nepriklausomais valdybos nariais, t. y. valdybos narių nepriklausomumo kriterijus apibrėžiamas per draudimą tam tikriems asmenims būti nepriklausomais valdybos nariais. 32. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-06-07¹⁵

32. Diskutuotinas keičiamo įstatymo 15

straipsnio 5 dalies nuostatos, numatančios, kad tos pačios sudėties viešosios įstaigos valdyba gali vykdyti veiklą ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės, pagrįstumas ir logiškumas, nes pagal siūlomą reguliavimą valdybos teisėtumui užtikrinti vieną kartą per dešimt metų užtektų pakeisti tik vieną valdybos narį. Logiškesnis ir tikslingesnis būtų toks reguliavimas, pagal kurį valdybos nariu asmuo galėtų būti skiriamas ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Pritarti Pasiūlymas:

Pakeisti įstatymo projektu keičiamo įstatymo 15 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „15 straipsnis. Valdybos sudėtis

1. Valdyba sudaroma 5 metų kadencijai ne

mažiau kaip iš 5 narių – kai valdybos sudarymas pagal šio Įįstatymo

13 straipsnio 2 dalį yra privalomas, ir ne mažiau kaip iš 3 narių – kai dėl

valdybos sudarymo apsisprendžia visuotinis dalininkų susirinkimas. 2. Valdybai vadovauja valdybos pirmininkas, kurį iš savo narių išrenka valdyba. 32.

32. Valdybos nariais turi būti

skiriami:

1) bent vienas viešosios įstaigos savininko ar kiekvieno dalininkųo teises ir pareigas įgyvendinančiųos institucijųos atstovais;

2) jeigu viešoji įstaiga veikia keliems ministrams pavestose valdymo srityse – bent vienas kiekvienos ministerijos, kurios ministrui pavestose valdymo srityse veikia viešoji įstaiga (jeigu ši ministerija nėra viešosios įstaigos savininko ar dalininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija), atstovais;

3) nepriklausomi nariai – fiziniai asmenys, atitinkantys šio įstatymo 16 straipsnio 34 dalyje nustatytus reikalavimus,; kurjie turi sudaryti ne mažiau kaip 2/5 viešosios įstaigos įstatuose nurodyto valdybos narių skaičiaus. 43. Visuotinio dalininkų susirinkimo sprendimu į valdybą gali būti skiriami ir viešosios įstaigos darbuotojai. 54. Tos pačios sudėties viešosios įstaigos valdyba gali vykdyti veiklą ne daugiau kaip 2 kadencijas iš eilės. Valdybai vadovauja valdybos pirmininkas, kurį iš savo narių išrenka valdyba. Valdybos pirmininkas renkamas valdybos kadencijai. Jeigu valdybos pirmininko įgaliojimai nutrūksta anksčiau laiko, naujas valdybos pirmininkas išrenkamas iki veikiančios valdybos kadencijos pabaigos. 6. Valdybos nariu negali būti skiriamas viešosios įstaigos vadovas ir kitų kolegialių organų, jeigu jie sudaromi, nariai. 5. Valdybos nariai skiriami valdybos kadencijai. Asmuo tos pačios viešosios įstaigos valdybos nario pareigas gali eiti ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Jeigu valdybos nario įgaliojimai nutrūksta anksčiau laiko, vietoj jo skiriamas kitas narys iki valdybos kadencijos pabaigos. 7. Jeigu įstatymuose nustatyti kitokie, nei šiame Įstatyme, reikalavimai dėl viešųjų įstaigų, kurių savininkė ar dalininkė yra valstybė ar savivaldybė, valdybų sudėties, vadovaujamasi šių įstatymų nuostatomis.“

33. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-06-07¹⁵

33.

Keičiamo įstatymo 15 straipsnio 7 dalies nuostata yra perteklinė, nes kitų atitinkamoje srityje veikiančių viešųjų įstaigų veiklą reglamentuojančių įstatymų taikymo viršenybė keičiamo įstatymo atžvilgiu jau įtvirtina keičiamo įstatymo 1 straipsnyje. Pritarti Pasiūlymas: Išbraukti įstatymo projektu keičiamo įstatymo 15 straipsnio 7 dalį: „7. Jeigu įstatymuose nustatyti kitokie, nei šiame Įstatyme, reikalavimai dėl viešųjų įstaigų, kurių savininkė ar dalininkė yra valstybė ar savivaldybė, valdybų sudėties, vadovaujamasi šių įstatymų nuostatomis.“

34. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-06-07¹⁶

4¹

34. Keičiamo įstatymo 16 straipsnio 3 dalies

1 punkte brauktinas perteklinis žodis „dalininkė“, nes sąvoka „juridinio

asmens dalyvis“ apima ir juridinio asmens dalininkus. Analogiško turinio pastaba taikytina ir šios dalies 3 punktui. Pritarti

35. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-06-07¹⁷

2

35. Atsižvelgiant į tai, kad viešosios įstaigos

savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija ar visuotinis dalininkų susirinkimas privalo užtikrinti imperatyvią nuostatą, kad valdybos nariu (ar viešosios įstaigos vadovu) gali būti skiriamas tik nepriekaištingos reputacijos reikalavimus atitinkantis asmuo, keičiamo įstatymo 17 straipsnio

2 dalyje siūlome atsisakyti nuostatos, numatančios, kad kreiptis į

teisėsaugos, kontrolės ir kitas valstybės ar savivaldybių institucijas ar įstaigas, kitus juridinius asmenis, kad jie pateiktų apie tokį asmenį turimą informaciją, viešosios įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija gali tik tuo atveju, kai ji turi duomenų, keliančių pagrįstų abejonių dėl kandidato į valdybos narius ar valdybos nario atitikties šiame įstatyme nurodytiems reikalavimams.

Kitaip sakant, viešosios įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos ar visuotinio dalininkų susirinkimo teisė kreiptis į teisėsaugos, kontrolės ir kitas valstybės ar savivaldybių institucijas ar įstaigas, kitus juridinius asmenis, neturi būti siejama išimtinai tik su duomenų, keliančių pagrįstą abejonę, turėjimu. Manytina, kad viešosios įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos pareiga užtikrinti, kad į valdybos narius skiriamas asmuo atitiktų įstatymo nustatytus reikalavimus yra besąlyginė, todėl kreipimasis į teisėsaugos, kontrolės ir kitas valstybės ar savivaldybių institucijas ar įstaigas, kitus juridinius asmenis turėtų būti privalomas, t. y., nesaistomas kažkokiu turimų duomenų abejotinumu ar patikimumu. Pritarti Argumentai:

Pritarti Teisės departamento pasiūlymui. Be to, atsižvelgiant į Biudžetinių įstaigų įstatymo pakeitimo įstatymo projekte numatomą informacijos pateikimo terminą – 10 dienų – koreguoti keičiamame įstatyme numatomą informacijos pateikimo terminą. Taip pat patikslinti įstatymo nuostatas įrašant nuorodą į 16 straipsnį ir tokiu būdu sukonkretinant, kokia informacija turi būti pateikta.

Keičiamo įstatymo nuostata papildoma atsižvelgiant į Specialiųjų tyrimų tarnybos pastabą ir numatant išlygą, kad informacija neteikiama, jei tai nustato teisėsaugos, kontrolės ir kitų valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų veiklą reglamentuojantys įstatymai. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projektu keičiamo įstatymo 17 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Viešosios įstaigos visuotinis dalininkų susirinkimas arba viešosios įstaigos savininko ar dalininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija, turėdami duomenų, keliančių pagrįstų abejonių motyvuotu rašytiniu prašymu kreipiasi dėl kandidato į viešosios įstaigos valdybos narius ar viešosios įstaigos valdybos nario atitikties šiame Įstatyme nurodytiems reikalavimams, turi teisę motyvuotu rašytiniu prašymu kreiptis į teisėsaugos, kontrolės ir kitas valstybės ar savivaldybių institucijas ir įstaigas, valstybės ar savivaldybės valdomas įmones, kad jie pateiktų apie tokį asmenį kandidatą į valdybos narius turimą informaciją, kiek jos reikia minėtai atitikčiai šio įstatymo 16 straipsnyje nustatytiems reikalavimams pagrįsti. Ši informacija turi būti pateiktaiama ne vėliau kaip per

150 darbo dienų nuo prašymo pateikti tokią informaciją gavimo

dienos. Informacija neteikiama, jeigu tai nustato teisėsaugos, kontrolės ir kitų valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų veiklą reglamentuojantys įstatymai.“

36. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-06-07¹⁸

1

36. Keičiamo įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje

siūloma nustatyti, kad visuotinis dalininkų susirinkimas gali atšaukti visą valdybą ar pavienius jos narius nesibaigus jų kadencijai, tačiau jokie pagrindai, kuriems esant toks atšaukimas būtų galimas, neįvardinti.

Atsižvelgiant į teisinio tikrumo bei teisėtų lūkesčių apsaugos principus, bei į tai, kad į tam tikras pareigas valstybės reguliuojamos veiklos srityje paskirto asmens, atitinkančio visus toms pareigoms užimti keliamus reikalavimus bei tinkamai atliekančio jam pavestas funkcijas, pareigų užėmimas neturi būti nulemtas vien tik subjektyvia jį į tas pareigas paskyrusio subjekto nuožiūra, keičiamo įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje reikėtų aiškiai nurodyti pagrindus, kuriems esant visa valdyba in corpore ar pavieniai valdybos nariai visuotinio dalininko susirinkimo sprendimu galėtų būti atšaukti iš pareigų ir nesibaigus valdybos kadencijai. Nepritarti Argumentai:

Akcinių bendrovių įstatyme visuotinio akcininkų susirinkimo teisė atšaukti valdybą ar pavienius jos narius nėra saistoma jokių sąlygų. Praktikoje gali susiklostyti įvairios aplinkybės, dėl kurių atsiras poreikis atšaukti valdybą, pvz., pasikeis savininkas ar dalininkai, valdyba praras savininko ar visuotinio dalininkų susirinkimo pasitikėjimą ir pan. Visų aplinkybių įvardyti įstatymu neįmanoma ir netikslinga, siekiant išvengti teisinio reguliavimo spragų. Atkreiptinas dėmesys, kad valdybos narių santykiai su viešosios įstaigos visuotiniu dalininkų susirinkimu nėra darbo ar tarnybos santykiai, kurių pagrindu susiformuotų įstatymo ginami lūkesčiai. Šie santykiai grįsti pasitikėjimu, be kurio valdyba negalėtų tinkamai funkcionuoti. Atsižvelgiant į tai, visuotinio dalininkų susirinkimo teisės atšaukti valdybą siūloma nesieti su konkrečiomis aplinkybėmis. 37. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-06-07¹⁹³ 37.

Keičiamo įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje tikslintinas formuluotės „garantuojamas pagrindinis jų darbo užmokestis“ turinys, nes sąvoka „pagrindinis darbo užmokestis“ Lietuvos Respublikos teisės aktuose nėra vartojama. Pritarti Argumentai: Darbo užmokestis turėtų būti garantuojamas ir viešosios įstaigos darbuotojams, jei jie darbo metu atlieka valdybos nario pareigas. Bet to, atsižvelgiant į tai, kad valdybos nario veikla yra atlygintinė, visiems valdybos nariams be išimties turi būti mokamas atlygis. Pasiūlymas:

Pakeisti įstatymo projektu keičiamo įstatymo 19 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Viešosios įstaigos Ssavininko ar dalininkų teises ir pareigas įgyvendinančių institucijų, ministerijų atstovams ar viešosios įstaigos darbuotojams, tarnybos ar darbo metu vykdantiems atliekantiems valdybos nario pareigas ir gaunantiems už tai atlyginimą, garantuojamas pagrindinis jų savininko ar dalininko teises įgyvendinančioje institucijoje, ministerijoje ar viešojoje įstaigoje gaunamas darbo užmokestis papildomai išmokant valdybos nario atlygį.“

38. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-06-07²⁰

2

12, 13

38. Derinant keičiamo įstatymo nuostatas su

kartu teikiamo Viešojo administravimo įstatymo Nr. VIII-1234 1, 2, 3, 4, 5, 7, 8, 9, 19, 20, 23 ir 30 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (Reg. Nr. XIVP – 2836) nuostatomis, keičiamo įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 12 ir 13 punktuose brauktinas žodis „teikimo“. Pritarti

39. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-06-07²⁰

2¹⁷

39. Nėra aišku, kokia viešosios įstaigos

vadovo tvirtinama įstaigos valdymo struktūra, numatyta keičiamo įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 17 punkte, turima omenyje ir šios valdymo struktūros santykis su keičiamame įstatyme aiškiai įtvirtinta viešosios įstaigos valdysenos struktūra – visuotinis dalininkų susirinkimas, vienasmenis ir kolegialus valdymo organai.

Pritarti Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projektu keičiamo įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 17 punktą ir jį išdėstyti taip: „17) viešosios įstaigos valdymo struktūros ir pareigybių sąrašo patvirtinimą;“. 40. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-06-07²⁰⁴

40. Keičiamo įstatymo 20 straipsnio 4 dalyje

brauktina perteklinė sąlyga, numatanti, kad vadovas, skiriamas antrai kadencijai be konkurso, turi atitikti šio straipsnio 7 dalyje nustatytus nepriekaištingos reputacijos reikalavimus, nes šio straipsnio 7 dalyje įtvirtinti imperatyvūs nepriekaištingos reputacijos reikalavimai, vienodai ir besąlygiškai taikomi tiek kandidatams į viešosios įstaigos, kurios savininkė ar dalininkė yra valstybė ar savivaldybė, vadovus, tiek jau tokias pareigas pirmą ar antrą kadenciją užimantiems vadovams. Be to, keičiamo įstatymo 20 straipsnio 4 dalyje nuostata „20 straipsnio” keistina nuostata „šio straipsnio“. Pritarti

41. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-06-07²⁰

5

41. Siekiant teisės akto glaustumo, keičiamo

įstatymo 20 straipsnio 5 dalyje brauktini pertekliniai žodžiai „Informacijos, kuri laikoma konfidencialia, apimtį ir žymėjimo tvarką nustato visuotinis dalininkų susirinkimas“, nes identiško turinio nuostata jau įtvirtinta keičiamo įstatymo 19 straipsnio 4 dalyje. Pritarti

42. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-06-07²⁰

7 42.

Keičiamo įstatymo 20 straipsnio 7 dalyje vietoj žodžių „laikomas nepriekaištingos reputacijos šio Įstatymo tikslais jeigu atitinka šio Įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje nustatytus nepriekaištingos reputacijos reikalavimus“ siūlome vartoti tikslesnę formuluotę - „nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu atitinka šio Įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus“. Arba tiesiog galima būtų nurodyti, kad kandidatams į viešosios įstaigos, kurios savininkė ar dalininkė yra valstybė ar savivaldybė, vadovus arba tokios viešosios įstaigos vadovams taikomi tokie pat nepriekaištingos reputacijos reikalavimai, kurie nustatyti viešosios įstaigos valdybos nariams. Pritarti

43. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-06-07²¹

4

43. Nėra aišku, kodėl keičiamo įstatymo 21

straipsnio 3 dalyje nustačius, kad centralizuoto viešųjų įstaigų, kurių savininkė arba dalininkė yra savivaldybė, vidaus administravimo funkcijų atlikimo tvarką nustato savivaldybės taryba, o šio straipsnio 4 dalyje jau siūloma įtvirtinti, kad tokių viešųjų įstaigų vadovo ir centralizuotai jos vidaus administravimo funkcijas atliekančios įstaigos vadovo funkcijos, pareigos ir atsakomybė paskirstomos ne savivaldybės tarybos, o Vyriausybės nustatyta tvarka. Kitaip sakant, nėra aišku, kodėl savivaldybės tarybos kompetencijai priskyrus centralizuoto viešųjų įstaigų, kurių savininkė arba dalininkė yra savivaldybė, vidaus administravimo funkcijų atlikimo tvarkos nustatymą, nėra priskiriama ir kita su tuo betarpiškai susijusi funkcija - viešųjų įstaigų vadovų ir centralizuotai jos vidaus administravimo funkcijas atliekančios įstaigos vadovo funkcijų, pareigų ir atsakomybės paskirstymas. Pritarti

44. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-06-07²⁴

5 44.

Keičiamo įstatymo 24 straipsnio 5 dalyje vietoj žodžių „įgijus kito viešosios įstaigos dalininko teisių“ siūlome vartoti tikslesnę formuluotę „įgijus dalininko teises iš kito viešosios įstaigos dalininko“ (pagal šio straipsnio 4 dalyje įtvirtintą nuostatą). Pritrati

45. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-06-07²⁶

2

45. Keičiamo įstatymo 26 straipsnio 2 dalies

nuostatos tikslintinos, nes siūloma šio dalies redakcija suponuoja, kad Civilinio kodekso 2.113 straipsnyje nustatyta tvarka turi būti ne tenkinami kreditorių reikalavimai, o pertvarkoma viešoji įstaiga. Pritarti Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projektu keičiamo įstatymo 26 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Viešoji įstaiga gali būti pertvarkoma į

bendrovę, jeigu yra užtikrinamia atitiktis Lietuvos Respublikos Aakcinių bendrovių įstatyme atitinkamai tokiai bendrovei nustatytiems reikalavimaims. Šiuo atveju, pPrieš pertvarkant viešąją įstaigą į bendrovę, Civilinio kodekso 2.113 straipsnyje nustatyta tvarka, turi būti patenkinti viešosios įstaigos kreditorių reikalavimai. Patenkinus visus kreditorių reikalavimus, likęs viešosiosajai įstaigosai nuosavybės teise priklausantis turtas, išskyrus gautą paramą, pereina bendrovės nuosavybėn kaip įnašas nustatant (formuojant) bendrovės įstatinį kapitalą. Iki pertvarkymo viešosios įstaigos gauta parama naudojama paramos teikėjo nustatyta tvarka.“

46. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-06-07²⁶

2

46. Keičiamo įstatymo 26 straipsnio 2 dalyje

siūloma nustatyti, kad, patenkinus visus kreditorių reikalavimus, likęs viešosios įstaigos nuosavybės teise priklausantis turtas pereina bendrovės nuosavybėn kaip įnašas nustatant (formuojant) bendrovės įstatinį kapitalą. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Paramos ir labdaros įstatymo 7 straipsnio

1 dalies 4 punkte, 3 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą paramos gavėjo

statusą turinčios viešosios įstaigos turi teisę gauti paramą.

Pagal projektu siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą viešosios įstaigos kaip parama gautu turtu taip pat būtų formuojamas po viešosios įstaigos pertvarkymo veikiančios bendrovės įstatinis kapitalas. Svarstytina, ar siūlomas teisinis reguliavimas yra pagrįstas, nes paramos davėjai turtą viešajai įstaigai perduoda jų nurodytiems arba viešosios įstaigos steigimo dokumentuose nurodytiems tikslams, bet ne privačiam interesui tenkinti. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projekto nuostatų nereikėtų papildyti, nustatant, kad viešosios įstaigos kaip parama gautu turtu negali būti formuojamas po viešosios įstaigos pertvarkymo veiksiančios bendrovės įstatinis kapitalas, o toks turtas grąžinamas jį perdavusiems asmenims arba kitiems viešiesiems asmenims. Pritarti

Žr. Komiteto pasiūlymą prie 45 Teisės

departamento pastabos. 47. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-06-07²⁶³

47. Keičiamo įstatymo 26 straipsnio 3 dalyje

siūloma nustatyti, kad viešoji įstaiga, kurios savininkė ar dalininkė yra valstybė ar savivaldybė, gali būti pertvarkoma į bendrovę, jeigu po pertvarkymo veiksiančios bendrovės veiklai keliami su pelno siekimu susiję tikslai ir jeigu viešosios įstaigos veikla iš valstybės ar savivaldybių biudžetų ir (ar) valstybės pinigų fondų nėra finansuojama daugiau kaip 50 procentų. Atsižvelgiant į tai, kad pagal projekto nuostatas galėtų būti pertvarkomos ir tos viešosios įstaigos, kurių veikla finansuojama iš valstybės ar savivaldybių biudžetų ir (ar) valstybės pinigų fondų, svarstytina, ar projektą nereikėtų papildyti nuostatomis dėl nepanaudotų lėšų grąžinimo finansavimą suteikusiems subjektams, jeigu yra priimamas sprendimas pertvarkyti tokį finansavimą gavusią viešąją įstaigą.

Nepritarti Argumentai: Biudžeto sandaros įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad asignavimų valdytojai privalo naudoti skirtus asignavimus savo vadovaujamos įstaigos programoms vykdyti, paskirstyti juos pavaldžioms biudžetinėms įstaigoms ir kitiems subjektams, kuriems galimybė biudžeto lėšas gauti numatyta jų veiklos sritį reglamentuojančiuose įstatymuose, Vyriausybės nutarimuose, priimtuose vadovaujantis Strateginio valdymo įstatymu, arba Vyriausybės nutarimuose, priimtuose vadovaujantis tiesiogiai taikomais Europos Sąjungos teisės aktais ir tarptautinėmis sutartimis, nustatančiais Europos Sąjungos ar atskirų valstybių finansinės paramos, teikiamos Lietuvai, administravimo tvarką, programoms vykdyti. Taigi, biudžeto lėšų suteikimas nėra siejamas su juridinio asmens teisine forma, o su įstatymų nustatytomis galimybėmis. Vadinasi, pasikeitus juridinio asmens teisinei formai, valstybės ar savivaldybių biudžetų ir (ar) valstybės pinigų fondų lėšos ir toliau galėtų būti skiriamos. 48. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-06-07²⁶

48. Atkreipiame dėmesį, kad pagal Valstybės

ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas viešosioms įstaigoms, kurios pagal Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymą laikomos viešojo sektoriaus subjektais, taip pat viešosioms įstaigoms – mokykloms gali būti panaudos teise perduotas valstybės turtas.

Pažymėtina, kad Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 14 straipsnyje nėra numatyta galimybė valstybės turtą panaudos pagrindais perduoti privatiems juridiniams asmenis, todėl, manytina, kad panaudos sutartys turėtų būti nutrauktos. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projekto 26 straipsnį nereikėtų papildyti nuostatomis, reglamentuojančiomis tokių sutarčių nutraukimą, kai viešoji įstaiga yra pertvarkoma. Pritarti Pasiūlymas:

Papildyti įstatymo projektu keičiamo įstatymo 26 straipsnį nauja 4 dalimi: „4. Į bendrovę pertvarkomos viešosios įstaigos teisės ir pareigos, kurias viešoji įstaiga įgijo iki pertvarkymo buvusios teisinės formos pagrindu, pasibaigia nuo bendrovės, veiksiančios po pertvarkymo, steigimo dokumentų įregistravimo Juridinių asmenų registre dienos.“ Įstatymo projektu keičiamo įstatymo 26 straipsnio 4-12 dalis laikyti atitinkamai 5-13 dalimis. 49. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-06-07²⁴⁹

49. Keičiamo įstatymo 24 straipsnio 9 dalies

nuostatos tikslintinos taip, kad būtų aišku, ar viešosios įstaigos gauta parama tuo atveju, jeigu paramos davėjas nenurodo, kuriems tikslams ji turėtų būti panaudota, turėtų būti naudojama pagal viešosios įstaigos dalininkų susirinkimo patvirtintas paramos valdymo taisykles. Be to, keičiamo įstatymo

24 straipsnio 8 dalies pirmajame sakinyje žodis „dalininko“ keistinas žodžiu

„dalininkų“. Pritarti Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projektu keičiamo įstatymo 24 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip: „9.

Viešoji įstaiga gautą paramą (lėšas, bet kokį kitą turtą, jai suteiktas paslaugas), taip pat kitas negrąžintinai gautas lėšas naudoja paramą suteikusio ar lėšas perdavusio asmens nurodytiems (jeigu perduodamas šias lėšas, kitą turtą ar suteikdamas paslaugas asmuo davė tokius nurodymus) tikslams pagal viešosios įstaigos visuotinio dalininkoų susirinkimo patvirtintas paramos valdymo taisykles. Jeigu paramą suteikiantis ar lėšas perduodantis asmuo nenurodo, kuriems tikslams jos turėtų būti panaudotos, parama ir lėšos naudojamos pagal viešosios įstaigos visuotinio dalininkų susirinkimo patvirtintas paramos valdymo taisykles. Viešoji įstaiga privalo grąžinti paramą (lėšas, bet kokį kitą turtą ar nepriimti siūlomų paslaugų) ir kitas negrąžintinai gautas lėšas, jeigu paramą suteikiantis ar lėšas perduodantis asmuo nurodo šias lėšas, turtą ar paslaugas jas naudoti kitiems tikslams, negu nustatyta viešosios įstaigos įstatuose.“

50. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-06-07²⁶

1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8

50. Pagal keičiamo įstatymo 26 straipsnio

1-8 dalių nuostatas viešoji įstaiga, kurios savininkas ar dalininkas yra valstybė arba savivaldybė, galėtų būti pertvarkoma į akcinę bendrovę arba uždarąją akcinę bendrovę, į jų įstatinį kapitalą investuojant viešosios įstaigos turtą, taip pat valstybės turtą, kurį viešoji įstaiga valdo patikėjimo teise. Atkreiptinas dėmesys, kad Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 22 straipsnio, reglamentuojančio valstybės ir savivaldybių turto investavimą, 1 dalies 1-7 punktuose yra nurodyti valstybės ir savivaldybių turto investavimo būdai.

Pastarojo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad valstybės ir savivaldybių turtas gali būti investuojamas akcinei bendrovei ar uždarajai akcinei bendrovei nustatant (formuojant) įstatinį kapitalą, jeigu teisės aktų nustatyta tvarka valstybės ar savivaldybės įmonė pertvarkoma į akcinę bendrovę ar uždarąją akcinę bendrovę. Pažymėtina, kad Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme 22 straipsnyje valstybės ir savivaldybių turto investavimo būdas, kai pertvarkant viešąją įstaigą, kurios savininkas ar dalininkas yra valstybė arba savivaldybė, į po pertvarkymo veiksiančios akcinės ar uždarosios akcinės bedrovės įstatinį kapitalą investuojamas valstybės arba savivaldybės turtas, nėra numatytas. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad keičiamo įstatymo 26 straipsnio 1-8 dalių nuostatos nedera su Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme 22 straipsnio nuostatomis. Siekiant teisės aktų tarpusavio suderinamumo, keičiamo įstatymo 26 straipsnio 1-8 dalių nuostatų, kuriose reglamentuojamas viešosios įstaigos, kurios dalininkas arba savininkas yra valstybė arba savivaldybė, pertvarkymo į akcinę arba uždarąją akcinę bendrovę, reikėtų atsisakyti arba turėtų būti teikiamas atitinkamo turinio Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme 22 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Pritarti Pasiūlymas:

Komitetas inicijuoja Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo pakeitimo projektą. 51. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-06-07²⁶³ 51.

Nėra aiškus keičiamo įstatymo 26 straipsnio

3 dalies nuostatos, nustatančios, kad viešoji įstaiga, kurios savininkė ar

dalininkė yra valstybė ar savivaldybė, gali būti pertvarkoma į bendrovę, tik tuo atveju, kai po pertvarkymo veiksiančios bendrovės veiklai keliami su pelno siekimu susiję tikslai, turinys, nes visos akcinės bendrovės ir uždarosios akcinės bendrovės savo esme ir veiklos paskirtimi yra laikomos pelno siekiančiais subjektais (būtent tuo jos ir skiriasi nuo pelno nesiekiančių vienetų, kurių veiklos tikslas nėra pelno siekimas ir kurios gauto pelno neturi teisės skirstyti savo dalyviams). Be to, nėra aišku, kokiais argumentais remiantis siūloma nustatyti sąlygą, kad minėtos viešosios įstaigos gali būti pertvarkomos, jeigu pertvarkomos viešosios įstaigos veikla iš valstybės ar savivaldybių biudžetų ir (ar) valstybės pinigų fondų nėra finansuojama daugiau kaip 50 procentų. Projekto aiškinamajame rašte šios sąlygos nustatymo argumentai nėra pateikiami, todėl minėta sąlyga vertintina teisėkūros tikslingumo ir proporcingumo principų kontekste. Taip pat pažymėtina, kad privatūs juridiniai asmenys siekdami gauti pelno paprastai vykdo ūkinę komercinę veiklą. Manytina, kad viešosios įstaigos galėtų būti pertvarkytos į privatųjį juridinį asmenį tuo atveju, kai jos nevykdo valstybės funkcijų, susijusių su viešojo administravimo įgaliojimų įgyvendinimu ar viešųjų paslaugų teikimu, taip pat priėmus sprendimą nevykdyti kitos viešuosius interesus atitinkančios veiklos, nes privatus juridinis asmuo siekia visai kitų tikslų nei viešieji juridiniai asmenys. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projekte siūlomų nustatyti sąlygų, kurioms esant galėtų būti pertvarkomos keičiamo įstatymo 26 straipsnio 3 dalyje nurodytos viešosios įstaigos, ratas neturėtų būti išplėstas.

Pritarti iš dalies Argumentai: Pritarti pastabai, kad visos akcinės ir uždaros akcinės bendrovės yra pelno siekiantys asmenys ir išbraukti šią nuostatą iš keičiamo įstatymo. Nepritarti pastabai, kad į bendrovę gali būti pertvarkomos tik tos viešosios įstaigos, kurios nevykdo valstybės funkcijų, susijusių su viešojo administravimo įgaliojimų įgyvendinimu ar viešųjų paslaugų teikimu. Kartu su šiuo įstatymo projektu teikiamas ir Viešojo administravimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2836. Šiame įstatymo projekte numatoma suteikti viešojo administravimo įgaliojimus ir valstybės ar savivaldybių valdomoms įmonėms. Taip pat siūlytina nustatyti, kad į bendrovę gali būti pertvarkomos tik tokios viešosios įstaigos, kurios didžiąja dalimi savo veiklą išlaiko pačios, t. y. viešosios įstaigos veikla iš valstybės ar savivaldybių biudžetų ir (ar) valstybės pinigų fondų finansuojama ne daugiau kaip 20 procentų. Pasiūlymas:

Pakeisti įstatymo projektu keičiamo įstatymo 26 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Viešoji įstaiga, kurios savininkė ar dalininkė

yra valstybė ar savivaldybė, gali būti pertvarkoma į bendrovę, jeigu po pertvarkymo veiksiančios bendrovės veiklai keliami su pelno siekimu susiję tikslai ir jeigu viešosios įstaigos veikla iš valstybės ar savivaldybių biudžetų ir (ar) valstybės pinigų fondų nėra finansuojama daugiau kaip 50

20 procentų.“

52. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-06-07²⁶

4 52.

Pagal keičiamo įstatymo 26 straipsnio 4 dalyje siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą, kai viešoji įstaiga, kurios savininkė ar dalininkė yra valstybė ar savivaldybė, yra pertvarkoma į akcinę arba uždarąją akcinę bendrovę, viešosios įstaigos patikėjimo teise valdomas valstybės turtas po pertvarkymo gali būti perduotas bendrovės nuosavybėn kaip įnašas, nustatant (formuojant) bendrovės įstatinį kapitalą. Pažymėtina, kad valstybės turtas yra skirtas tenkinti viešuosius interesus, teikti naudą visuomenei. Perdavus viešosios įstaigos patikėjimo teise valdomą valstybės turtą bendrovei, kuri veiktų po viešosios įstaigos pertvarkymo, toks turtas būtų skirtas privataus intereso tenkinimui, naudojamas pelnui gauti. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad viešosios įstaigos patikėjimo teise valdomas valstybės turtas galėtų būti perduodamas bendrovės įstatiniam kapitalui formuoti tik tokiu atveju, jeigu nėra poreikio ar nėra galimas jo tolesnis naudojimas viešiesiems interesams tenkinti, perduodant tokį turtą kitai valstybės kontroliuojamai viešajai įstaigai ar atitinkamai valstybės biudžetinei įstaigai. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projekto nuostatų nereikėtų papildyti, nustatant papildomas sąlygas, kurių būtų laikomasi formuojant bendrovių, į kurias pertvarkomos aukščiau minėtos viešosios įstaigos, įstatinį kapitalą. Nepritarti Argumentai:

Valstybės ir savivaldybių turto perdavimo pagrindai ir būdai reglamentuojami ne Viešųjų įstaigų, o Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo įstatymu. Būtent šis įstatymas ir nustato sąlygas, kurioms esant valstybės ir savivaldybių turtas gali būti investuojamas ar perduodamas valdyti patikėjimo teise.

Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje ir 12 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad valstybės ar savivaldybės turtas patikėjimo teise gali būti perduotas valstybinėms ar savivaldybių funkcijoms atlikti ir kitiems juridiniams asmenims. Taigi, jeigu į bendrovę pertvarkyta viešoji įstaiga ir toliau vykdys valstybines ar savivaldybės funkcijas, ji ir toliau galės valdyti valstybės turtą patikėjimo teise. Atsižvelgiant į tai, įstatymo projektu keičiamo įstatymo nuostatų papildymas pagal Teisės departamento pastabą būtų perteklinis. 53. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-06-07²⁶

5, 6, 7

53. Derinant keičiamo įstatymo nuostatas

tarpusavyje, keičiamo įstatymo 26 straipsnio 4 dalyje po žodžių „patikėjimo teise valdomas valstybės“ įrašytini žodžiai „ar savivaldybės“, o šio straipsnio

5 ir 6 dalyse po žodžio „savininkė“ įrašytini žodžiai „ar dalininkė“ (nes

pagal šio straipsnio 4 dalį sutikimas pertvarkyti viešąją įstaigą į bendrovę turi būti gautas ir tais atvejais, kai valstybė ar savivaldybė yra ir dalininkas). Pritarti

54. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-06-07²⁶

8

54. Atsižvelgiant į tai, kad pagal Valstybės

ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 1 punktą biudžetinėms įstaigoms valstybės ir savivaldybių turtas gali būti perduodamas neatlygintinai valdyti ir naudotis panaudos pagrindais, svarstytina, ar keičiamo įstatymo 26 straipsnio 7 dalyje nereikėtų nustatyti, kad valstybei ar savivaldybei tenkanti viešosios įstaigos nuosavybės teise priklaususio turto dalis biudžetinei įstaigai gali būti perduodama ne tik patikėjimo teise, tačiau ir panaudos pagrindais. Pritarti Pasiūlymas:

Pakeisti įstatymo projektu keičiamo įstatymo 26 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „78.

Viešoji įstaiga gali būti pertvarkoma į biudžetinę įstaigą, kai viešosios įstaigos savininkas yra valstybė ar savivaldybė, jeigu po pertvarkymo veiksianti valstybės ar savivaldybės biudžetinė įstaiga gali įgyvendinti pertvarkytosios viešosios įstaigos įstatuose nurodytus nustatytus veiklos tikslus ir įgyti civilines teises ir pareigas, atitinkančias Lietuvos Respublikos Bbiudžetinių įstaigų įstatymo reikalavimusnuostatas. Šiuo atveju, pPrieš pertvarkant viešąją įstaigą, Civilinio kodekso 2.113 straipsnyje nustatyta tvarka turi būti patenkinti jos kreditorių reikalavimai. Patenkinus visus kreditorių reikalavimus, iš likusio viešosios įstaigos turto jos dalininkams grąžinamas turtas, kurio bendra vertė negali būti didesnė neigu dalininkų kapitalas. Dalininkams grąžinamas turtas paskirstomas proporcingai jų įnašų vertei, o valstybei ar savivaldybei tenkanti viešosiosajai įstaigosai nuosavybės teise priklaususio turto dalis perduodama biudžetinei įstaigai patikėjimo teise Valstybės ir savivaldybių turto valdymo ir disponavimo įstatymo nustatyta tvarka.“

55. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-06-07²⁷

7

55. Keičiamo įstatymo 27 straipsnio 7 dalyje

siūloma nustatyti, kad viešosios įstaigos likvidatorius Juridinių asmenų registrui turi pateikti duomenis apie save, tačiau nėra nurodoma, kokie konkrečiai duomenys turėtų būti pateikti. Svarstytina, ar projektą nereikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šį neaiškumą. Pritarti Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projektu keičiamo įstatymo 27 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „7.

Likvidatorius Juridinių asmenų registrui turi pateikti sprendimą likviduoti viešąją įstaigą patvirtinantį dokumentą ir duomenis apie save (vardą, pavardę, asmens kodą, paskyrimo likvidatoriumi ir likvidatoriaus įgaliojimų pabaigos datas, likvidatoriaus įgaliojimus, išskyrus nustatytus įstatymuose ir viešosios įstaigos įstatuose). Juridinių asmenų registro tvarkytojas apie šį nutarimą turi paskelbti Civilinio kodekso 2.72 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka.“

56. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-06-07

2 P

3, 4

56. Projekto 2 straipsnio 3 dalyje vietoj

žodžių „savivaldybės taryba“ įrašytini žodžiai „savivaldybių tarybos“, o 4 dalyje vietoj žodžių „Iki įsigaliojant šiam Įstatymui“ – žodžiai „iki šio įstatymo įsigaliojimo“. Pritarti

57. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-06-07

2 P

6, 7

57. Projekto 2 straipsnio 6 dalyje vietoj

žodžių „šio Įstatymo“ įrašytini žodžiai „šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto

Viešųjų įstaigų įstatymo“. Analogiško turinio pastaba taikytina ir šio

straipsnio 7 ir 8 dalių nuostatoms. Pritarti

58. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-06-07

2 P

7

58. Pagal projekto 2 straipsnio 7 dalyje

siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą iki įstatymo įsigaliojimo įsteigtų viešųjų įstaigų, kurių dalininkė yra valstybė ar savivaldybė, savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos turės užtikrinti, kad per 12 mėnesių nuo įstatymo įsigaliojimo dienos viešosios įstaigos įstatai būtų suderinti su įstatymo 8 straipsnio nuostatomis, o pakeistus įstatus ne vėliau kaip iki 2025 m. gruodžio 31 d. įregistruoti Juridinių asmenų registre.

Pažymėtina, kad pagal keičiamo įstatymo 12 straipsnio 4 dalyje siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą viešosios įstaigos įstatai keičiami paprasta visų susirinkime dalyvaujančių balsų dauguma, todėl tuo atveju, jeigu valstybė ar savivaldybė viešosios įstaigos dalininkų susirinkime neturės daugiau kaip 50 proc. balsų, ji negalės užtikrinti, kad įstatai būtų pakeisti. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projekto nuostatų nereikėtų patikslinti, nustatant pareigą ne aukščiau minėtų viešųjų įstaigų savininko teises ir pareigas įgyvendinančioms institucijoms, bet atitinkamoms viešosioms įstaigoms. Pritarti Pasiūlymas:

Pakeisti įstatymo projekto 2 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „7. Iki įsigaliojant šioam Įįstatymoui įsigaliojimo įsteigtųos viešųjųosios įstaigųos, kurių savininkė ar dalininkė yra valstybė ar savivaldybė, savininko ar dalininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos užtikrina, kad per 12 mėnesių nuo šio Įįstatymo įsigaliojimo dienos viešosios įstaigos įstatai būtų suderinti su šio Įįstatymo

1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos viešųjų

įstaigų įstatymo 8 straipsnio nuostatomis ir pakeisti įstatai ne vėliau kaip iki 2025 m. gruodžio 31 d. įregistruoti Juridinių asmenų registre.“

59. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-06-07

2 P

13N 59.

Siekiant teisinio aiškumo bei įstatymo nuostatų suderinamumo, projekto 2 straipsnio 9-13 dalių nuostatos tikslintinos, nustatant, kad jos netaikomos tiems viešųjų įstaigų vadovams, kurių specialiosios darbo sąlygos neterminuotas darbo sutartis keičiant į terminuotas darbo sutartis iki šio įstatymo įsigaliojimo jau buvo nustatytos kituose tam tikros veiklos srityje veikiančių viešųjų įstaigų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose (nes Švietimo įstatyme bei Sveikatos priežiūros įstaigų įstatyme jau yra nustatytos specialios viešųjų švietimo bei sveikatos priežiūros įstaigų vadovo pareigų ėjimo sąlygos, jų neterminuotas darbo sutartis keičiant į terminuotas). Pritarti Pasiūlymas:

Papildyti įstatymo projekto 2 straipsnį nauja 13 dalimi: „13. Šio straipsnio 9–12 dalių nuostatos netaikomos tiems viešųjų įstaigų, kurių savininkė ar dalininkė, turinti daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame dalininkų susirinkime, yra valstybė ar savivaldybė, vadovams, kurių specialiosios darbo sąlygos neterminuotas darbo sutartis keičiant į terminuotas darbo sutartis iki įsigaliojant šiam įstatymui jau buvo nustatytos kituose tam tikroje srityje veikiančių viešųjų įstaigų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose.“ Įstatymo projekto 2 straipsnio 13-16 dalis laikyti atitinkamai 14-17 dalimis. 60. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-06-07

2 P

12

60. Projekto 2 straipsnio 12 dalyje

nurodoma, kad „Viešųjų įstaigų, kurių savininkė ar dalininkė, turinti daugiau kaip pusę balsų visuotiniame dalininkų susirinkime, yra valstybė ar savivaldybė, vadovai, paskirti iki šio Įstatymo įsigaliojimo ir pareigas einantys daugiau negu 10 metų, toliau eina savo pareigas vienus metus nuo šio Įstatymo įsigaliojimo dienos. Šios dalies nuostatos netaikomos tais atvejais, kai viešųjų įstaigų vadovų pareigas einantiems asmenims šio įstatymo įsigaliojimo dieną iki teisės gauti visą senatvės pensiją yra likę ne daugiau kaip 5 metai“.

Aptariamos projekto nuostatos antrasis sakinys vertintinas kaip stokojantis aiškumo ir išbaigtumo, nes jame nenurodoma, kokios pasekmės kiltų viešosios įstaigos vadovui, ėjusiam pareigas daugiau negu 10 metų, jei įstatymo įsigaliojimo dieną iki teisės gauti visą socialinio draudimo senatvės pensiją jam būtų likę ne daugiau kaip 5 metai. Jeigu siekiama nustatyti, kad toks asmuo turėtų būti atleidžiamas iš pareigų, tai reikėtų aiškiai nurodyti, aptariant atleidimo sąlygas. Jeigu, vis dėlto, siekiama nustatyti, kad tokiu atveju biudžetinės įstaigos vadovas pareigas eina iki jis įgis teisę gauti visą socialinio draudimo senatvės pensiją, tą taip pat aiškiai reikėtų nurodyti. Pritarti Pasiūlymas:

Pakeisti įstatymo projekto 2 straipsnio 12 dalį ir ją išdėstyti taip: „12. Viešųjų įstaigų, kurių savininkė ar dalininkė, turinti daugiau kaip pusę ½ balsų visuotiniame dalininkų susirinkime, yra valstybė ar savivaldybė, vadovai, paskirti iki įsigaliojant šioam Įįstatymoui įsigaliojimo ir pareigas einantys daugiau negu 10 metų, toliau eina savo pareigas vienus metus nuo šio Įįstatymo įsigaliojimo dienos. Šios dalies nuostatos netaikomos tais atvejais, išskyrus, kai viešųjų įstaigų vadovų pareigas einantiems asmenims jiems šio įstatymo įsigaliojimo dieną iki teisės gauti visą senatvės pensiją yra likę ne daugiau mažiau kaip 5 metai. Šiuo atveju viešųjų įstaigų vadovai toliau eina savo pareigas iki teisės gauti senatvės pensiją įgijimo dienos.“

61. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-06-07

2 P

14 61.

Projekto 2 straipsnio 13 dalyje nurodoma, kad „Viešųjų įstaigų vadovai, kurie įsigaliojant šiam įstatymui neatitiko šio Įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Viešųjų įstaigų įstatymo

20 straipsnio 7 dalyje nustatyto reikalavimo, toliau eina pareigas šio

įstatymo 2 straipsnio 10 –12 dalyse nustatyta tvarka“. Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 20 straipsnio 7 dalyje siūloma nustatyti nepriekaištingos reputacijos reikalavimą viešųjų įstaigų vadovams, todėl abejotina, ar nepriekaištingos reputacijos kriterijų neatitinkantis asmuo galėtų eiti viešosios įstaigos vadovo pareigas, nedarydamas įstaigai reputacinės žalos. Atsižvelgiant į teisinio saugumo bei teisėtų lūkesčių principus, siūlome šią nuostatą patikslinti, nurodant, kad šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Viešųjų įstaigų įstatymo 20 straipsnio 7 dalies nuostata netaikoma viešųjų įstaigų vadovams, priimtiems į pareigas iki šio įstatymo įsigaliojimo, jeigu sąlygos, dėl kurių viešosios įstaigos vadovas nebūtų laikomas nepriekaištingos reputacijos, atsirado iki šio įstatymo įsigaliojimo, išskyrus atvejus, kai įsiteisėja teismo nuosprendis, kuriuo viešosios įstaigos vadovas pripažįstamas kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo. Šiuo atveju viešosios įstaigos vadovas, priimtas į pareigas iki šio įstatymo įsigaliojimo, atleidžiamas iš pareigų. Be to, projekto 2 straipsnio 13 dalyje vietoj žodžių „įsigaliojant šiam įstatymui neatitiko“ įrašytini žodžiai

„įsigaliojus šiam įstatymui neatitinka“. Pritarti

Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 2 straipsnio 13 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1314. Viešųjų įstaigų vadovai, kurie įsigaliojant šiam įstatymui

neatitiko šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Viešųjų įstaigų įstatymo 20 straipsnio 7 dalyje nustatyto reikalavimo, toliau eina pareigas šio įstatymo 2 straipsnio 10 –12 dalyse nustatyta tvarka.

Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Viešųjų įstaigų įstatymo 20 straipsnio 7 dalies nuostatos netaikomos viešųjų įstaigų vadovams, priimtiems į pareigas iki įsigaliojant šiam įstatymui, jeigu sąlygos, dėl kurių viešosios įstaigos vadovas nebūtų laikomas nepriekaištingos reputacijos, atsirado iki įsigaliojant šiam įstatymui, išskyrus, kai įsiteisėja teismo nuosprendis, kuriuo viešosios įstaigos vadovas pripažįstamas kaltu padaręs nusikalstamą veiką. Šiuo atveju viešosios įstaigos vadovas, priimtas į pareigas iki įsigaliojant šiam įstatymui, atleidžiamas iš pareigų.“

62. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-06-07

62. Teikiamu projektu, be kita ko, siūloma

reglamentuoti valstybės turto investavimą į viešąsias įstaigas, taip pat viešųjų įstaigų pertvarkymą į privačius juridinius asmenis (bendroves), kurio metu viešosios įstaigos patikėjimo teise valdomas valstybės turtas galėtų būti perduodamas po pertvarkymo veiksiančiam privačiam juridiniam asmeniui (akcinei bendrovei arba uždarajai akcinei bendrovei), formuojant jos įstatinį kapitalą, o valstybei nuosavybės teise priklausantis turtas tokiu atveju taptų privataus juridinio asmens nuosavybe. Atsižvelgiant į tai, bei į Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies bei 5 dalies nuostatas, turėtų būti atliktas projekto antikorupcinis vertinimas. Pritarti Antikorupcinio vertinimo išvada gauta 2023 m. rugsėjo 20 d. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:

Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

• str. str. d.

p. 1.

1Specialiųjų tyrimų tarnyba,

2023-09-27²⁶ Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba (toliau – Specialiųjų tyrimų tarnyba), vadovaudamasi Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 5 dalimi (įgyvendindama Lietuvos Respublikos Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto prašymą), atliko Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo Nr. I-1428 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2835 (toliau – Projektas) antikorupcinį vertinimą. Siekdami mažinti korupcijos rizikos veiksnių atsiradimo tikimybę, taip pat siekdami teisinio reguliavimo išsamumo, nuoseklumo, skaidrumo ir atsparumo korupcijai, dėl Projekto teikiame šias pastabas ir pasiūlymus:

1Kritinės antikorupcinės pastabos ir pasiūlymai:

1.1. Projekte

numatoma galimybė pertvarkius viešąją įstaigą į bendrovę, jai patikėjimo teise valdomą valstybės arba savivaldybės turtą perleisti bendrovės nuosavybėn, neatitinka valstybės ar savivaldybės turto investavimui keliamų sąlygų; neužtikrinamas valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo esminių principų įgyvendinimas 1.1.1. Projekto 26 straipsniu numatoma, kad viešosios įstaigos, kurios savininkė ar dalininkė yra valstybė ar savivaldybė, pertvarkymas į akcinę ir uždarąją akcinę bendrovę (toliau – bendrovė) būtų galimas esant dvejoms sąlygoms: (i) po pertvarkymo veiksiančios bendrovės veiklos tikslai turėtų būti susiję su pelno siekimu ir

(ii) jeigu viešosios įstaigos veikla iš valstybės ar savivaldybių biudžetų ir

(ar) valstybės pinigų fondų nėra finansuojama daugiau kaip 50 procentų. Tokiu atveju, pertvarkius viešąją įstaigą į bendrovę, jai nuosavybės teise priklausantis arba patikėjimo teise valdomas valstybės arba savivaldybės turtas, esant Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar savivaldybės tarybos sutikimui, pereitų bendrovės nuosavybėn kaip įnašas nustatant (formuojant) bendrovės įstatinį kapitalą.

Specialiųjų tyrimų tarnyba pažymi, kad valstybės ir savivaldybių turto investavimo galimybės nustatytos Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 22 straipsnyje, kuriame nenumatyta galimybė valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto kaip įnašo perdavimas viešajai įstaigai keičiant juridinę formą į bendrovės. Be to, pagal Projekto nuostatas viešųjų įstaigų pertvarkymas į bendroves yra siejamas išimtinai tik su pertvarkytos bendrovės veiklos pelningumo, bet ne su socialinio rezultato ar visuomenei naudingos veiklos siekimu. Tuo tarpu Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sprendimai dėl valstybės ir savivaldybių turto investavimo priimami, jeigu tenkinami ne mažiau kaip trys investavimo kriterijai, kurie yra tiesiogiai susiję su nauda Lietuvos visuomenei, ekonomikai, socialinio rezultato gavimu (švietimo, kultūros, mokslo, aplinkos, sveikatos ir socialinės apsaugos, kitų panašių sričių), pridėtinės vertės ir ilgalaikio ekonominio tvarumo kūrimu ir pan.[¹] Todėl, įvertinus keičiamą teisinį reguliavimą, pagal kurį po pertvarkymo įsteigtos bendrovės neturės jokių joms įstatymais ar kitais teisės aktais keliamų reikalavimų vykdyti visuomenei naudingą veiklą, keltina abejonė dėl valstybei ar savivaldybei priklausančio turto, kuris perduotas viešajai įstaigai valdyti patikėjimo teise, perdavimo tokių bendrovių nuosavybėn, pagrįstumo. 1.1.2.

1.1.2. Tiek pagal galiojančio Viešųjų įstaigų įstatymo, tiek ir

pagal Projektu siūlomas nuostatas apibrėžiama viešųjų įstaigų paskirtis yra veikla, susijusi su viešųjų paslaugų teikimu ar kitokios visuomeninės naudos teikimu. Šiems, su pelno pasiekimu nesusijusiems tikslams pasiekti valstybė ar savivaldybė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymu, turi galimybę viešosioms įstaigoms patikėjimo teise suteikti valdyti, naudoti ir disponuoti valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausantį turtą. Įvertinus tai, pabrėžtina, kad pagal Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymą viešosioms įstaigoms suteikiamo valstybės ar savivaldybių turto valdymo ir naudojimo tikslai yra tiesiogiai susiję su viešosios įstaigos paskirtimi (t. y. naudojimu ne pelno, bet viešųjų interesų tenkinimui ar kitokiai visuomenei naudingai veiklai), o suteikus tokį turtą privaloma užtikrinti Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnyje nustatytų valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principų[²] (pavyzdžiui, visuomeninės naudos, efektyvumo ir racionalumo) įgyvendinimą. Kadangi įgyvendinant Projektu siūlomas nuostatas toks konkretus turtas galėtų būti perduodamas pelno siekiančių bendrovių nuosavybėn, kyla klausimas, ar šiuo atveju nebūtų pažeidžiamas minėtų principų įgyvendinimas. Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, viešosioms įstaigoms konkrečiai veiklai suteiktas valstybės ar savivaldybės turtas atskirais atvejais gali būti nesuderinamas su tikslingu jo naudojimu bendrovei siekiant pelno; be to, toks turtas, užtikrinant minėtų principų įgyvendinimui, gali būti suteiktas kitų viešųjų įstaigų veiklai tikslingesniam (t. y. atitinkančiam ir užtikrinančiam šių principų įgyvendinimą) naudojimui ir pan.

Taigi, atsižvelgdami į išdėstytą, Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, Projekto nuostatomis neužtikrinamas tinkamas Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnyje nustatytų valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principų įgyvendinimas. Įvertinta Argumentai:

Pertvarkant viešąją įstaigą, kurios savininkė ar dalininkė yra valstybė ar savivaldybė, į valstybės ar savivaldybės valdomą bendrovę, valstybė ar savivaldybė tampa pertvarkytos bendrovės akcininke (t. y. valstybė ar savivaldybė ir toliau išlieka pertvarkyto juridinio asmens dalyviu (savininku) su visomis iš to išplaukiančiomis teisėmis ir pareigomis, ir toliau išsaugo tokio juridinio asmens kontrolę, turi galimybę per dalyvių susirinkimą daryti įtaką juridinio asmens veiklai). Atkreiptinas dėmesys, kad Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta galimybė valstybei ar savivaldybei investuoti tiek į viešąją įstaigą, tiek į akcinę bendrovę. Abiem minimais atvejais investuojant valstybės ar savivaldybės turtą taikomi 22 straipsnio 2 dalyje nustatyti investavimo kriterijai.

Siekiant teisinio aiškumo ir valstybės ir savivaldybių turtinių interesų apsaugos užtikrinimo, siūlytina papildyti Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 22 straipsnio 1 dalį 5 punktą ir numatyti, kad valstybės ir savivaldybių turto investavimas – valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto kaip įnašo perdavimas akcinei bendrovei ar uždarajai akcinei bendrovei galimas ir nustatant (formuojant) įstatinį kapitalą, jeigu teisės aktų nustatyta tvarka viešoji įstaiga, kurios savininkė ar dalininkė yra valstybė ar savivaldybė, pertvarkoma į akcinę bendrovę ar uždarąją akcinę bendrovę. Šis pakeitimas užtikrintų, kad investuojant valstybės ar savivaldybės turtą, būtų laikomasi investavimo kriterijų. Valstybės ir savivaldybių valdomos bendrovės (t. y. bendrovės, į kurias valstybė ar savivaldybė yra investavusios), nepaisant to, kad yra privatūs, pelno siekiantys juridiniai asmenys, vykdo visuomenei naudingą veiklą (teikia viešąsias paslaugas, vykdo kitas teisės aktais pavestas funkcijas ir pan.), nes tokia yra valstybės ar savivaldybės dalyvavimo bet kokiame juridiniame asmenyje sąlyga. Kartu su šiuo įstatymo projektu teikiami Viešojo administravimo įstatymo pakeitimai. Numatoma, kad valstybės ir savivaldybių valdomoms bendrovėms galės būti suteikti ir viešojo administravimo įgaliojimai, nes dauguma viešojo administravimo įgaliojimus turinčių valstybės įmonių, atsisakius šios teisinės formos, taps valstybės valdomomis bendrovėmis.

Siekiant užtikrinti valstybės ir savivaldybių turtinių interesų apsaugą, siūlytina numatyti, kad viešosios įstaigos, kurios savininkė ar dalininkė yra valstybė ar savivaldybė, pertvarkymas į akcinę bendrovę būtų galimas tik tuo atveju, jeigu viešosios įstaigos veikla iš valstybės ar savivaldybių biudžetų ir (ar) valstybės pinigų fondų nėra finansuojama daugiau kaip 20 procentų. Tokiu atveju į bendroves galėtų būti pertvarkomos tik tos viešosios įstaigos, kurios didžiąja dalimi yra pajėgios pačios savarankiškai, be valstybės ar savivaldybių biudžetų lėšų, užtikrinti savo vykdomos veiklos tęstinumą. Pasiūlymas:

Žr. komiteto pasiūlymą prie 51 Teisės departamento pastabos. 2. Specialiųjų tyrimų tarnyba, 2023-09-27

1.2. Numatomais atlikti pokyčiais nėra tinkamai užtikrinamas

vienų iš esminių skaidrumą teisėkūroje lemiančių principų – atvirumo ir skaidrumo, efektyvumo, tikslingumo – įgyvendinimas Teisėkūros pagrindų įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodyta, kad teisės aktų informacinėje sistemoje tvarkoma ir skelbiama teisės aktų projektų lydimieji dokumentai (teisės akto projekto lyginamasis variantas, aiškinamasis raštas, numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo išvada, jeigu šio vertinimo rezultatai nėra nurodyti aiškinamajame rašte, atlikto teisės akto projektui parengti reikalingo tyrimo ir kitų tyrimų, kuriais remtasi rengiant teisės akto projektą, išvados, <..>);

15 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įstatymo numatomo teisinio reguliavimo

poveikio vertinimo rezultatai pateikiami aiškinamajame rašte arba atskiru dokumentu, o 15 straipsnio 1 dalyje – šio vertinimo išsamumas turi būti proporcingas galimoms numatomo teisinio reguliavimo pasekmėms.

Įvertinus aukščiau nustatytą reglamentavimą, svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad kartu su Projektą lydinčiais dokumentais nėra pridedamas joks, aukščiau šioje dalyje minimo numatomo reguliavimo poveikio vertinimas, o aiškinamajame rašte apsiribojama tik keliais teiginiais, susijusiais su viešųjų įstaigų pertvarkymu į bendroves bei patikėjimo teise valdomu valstybės ar savivaldybės turto perdavimu bendrovių nuosavybėn.

Akcentuotina, kad aiškinamajame rašte nepateikiama tokia informacija kaip:

• kiek preliminariais duomenimis, viešųjų įstaigų turėtų teisę pakeisti savo juridinę formą į bendrovę;
• kiek viešųjų įstaigų valstybės ar savivaldybės patikėjimo teise naudojamo turto (ir kokios vertės bei prigimties tai turtas – kilnojamasis ar nekilnojamasis ir pan.) galėtų pereiti bendrovių nuosavybėn;
• kiek viešųjų įstaigų, kuriose valstybė ar savivaldybė yra savininkė arba dalininkė, bet kurios neteikia viešųjų paslaugų ir (arba) neturi viešojo administravimo įgaliojimų, turės teisę patikėjimo pagrindu naudojamą valstybės ar savivaldybės turtą perimti savo nuosavybėn[³];
• kokią realią įtaką šie teisinio reguliavimo pokyčiai turės valstybės ar savivaldybės turtiniams interesams;
• priežastys, įtakojusios, kad Projekto 26 straipsnio 3 dalyje numatyta sąlyga viešosios įstaigos pertvarkymui į bendrovę yra siejama su jos finansavimo iš valstybės ar savivaldybių biudžetų ir (ar) valstybės pinigų fondų gavimu ir gaunamo finansavimo sumos procentine dalimi. Atkreipiame dėmesį, kad dėl aiškiai teisinio reguliavimo neapibrėžtų valstybės ar savivaldybės turto perleidimo galimybių ar tinkamai neįvertinto numatomos teisinio reguliavimo pasekmių gali susiklostyti palankios sąlygos piktnaudžiavimo atvejams kilti.

Pavyzdžiui, reikėtų įvertinti ir galimą riziką, kuomet iki viešajai įstaigai priimant sprendimą pertvarkyti ją į bendrovę būtų siekiama, pasinaudojant viešosios įstaigos atstovų asmeniniais ar kitais ryšiais, būtų siekiama įgyti kuo daugiau patikėjimo teise valdomo turto tam, kad paskui jis atitektų bendrovės nuosavybėn. Vadovaujantis išdėstytu, Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, Projektu nėra tinkamai užtikrinamas vienas iš esminių teisėkūros principų, kad keičiant esamą teisinį reguliavimą būtų tinkamai įvertintos galimos numatomo teisinio reguliavimo pasekmės ir teisinio reguliavimo alternatyvos (kurios kartu su Projektu būtų pateiktos susipažinti visuomenei ir suinteresuotiems asmenims). Kartu su Projektu nėra pateikiami jokie pagrįsti duomenys ir informacija, jog siekiamu nustatyti reguliavimu bus sudarytos prielaidos efektyviam ir racionaliam valstybės ar savivaldybės turto panaudojimui (perleidimui), aiškinamajame rašte nepateiktas numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatas, o nurodytas teiginys, kad Projektu bus sudarytos platesnės galimybės viešąsias įstaigas pertvarkyti į kitų teisinių formų viešuosius juridinius asmenis iš esmės neatskleidžia, kokią įtaką tai turės valstybei ar savivaldybei, kaip viešųjų įstaigų savininkei ar dalininkei. Vadovaujantis išdėstytu, pabrėžtina, kad neaiškus teisinis reguliavimas, nesant galimybės identifikuoti jo keitimo poreikį bei galimas pasekmes, gali sudaryti palankias sąlygas korupcinio pobūdžio rizikoms kilti. Įvertinta

3Specialiųjų tyrimų tarnyba,

2023-09-27¹⁵

5

2Kitos antikorupcinės pastabos ir pasiūlymai:

2.1.

Antikorupciniu požiūriu ydingai vertinama Projektu numatoma kolegialaus organo valdybos narių galimybė eiti šias pareigas neribotą laiką Projekto 15 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad tos pačios sudėties valdyba gali veiklą vykdyti ne ilgiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Specialiųjų tyrimų tarnyba atkreipia dėmesį, kad Projektu numatomas teisinis reguliavimas užtikrintų galimybę pavieniams valdybos nariams eiti numatytas pareigas neribotą laiką, kadangi Projektu ribojamas ne atskirų valdybos narių kadencijų skaičius, bet tapačios valdybos sudėties kadencijos. Esant tokiai situacijai, pasibaigus dviem tos pačios sudėties valdybos kadencijoms, galima būtų pakeisti tik vieną valdybos narį, kad likę valdybos nariai galėtų toliau eiti kolegialaus valdymo organo nario pareigas ir tokiu būdu turėti ilgametę įtaką viešosios įstaigos veikloje. Galimybė kolegialaus organo nariams eiti numatytas pareigas neribotą laiką laikytina korupcijos rizikos veiksniu. Siekiant išvengti skaidrumo stokojančių situacijų, kai viešosiose įstaigose, kuriose savininkė ar dalininkė yra valstybė ar savivaldybė, vienas asmuo numatytas kolegialaus organo valdybos nario pareigas galėtų eiti neribotą laiką, rekomenduojame Projekte nustatyti maksimalų valdybos nario galimų kadencijų skaičių. Pritarti Žr. Komiteto pasiūlymą prie 32 Teisės departamento pastabos. 4. Specialiųjų tyrimų tarnyba,

2023-09-27¹⁷

2 2.2.

Numatoma visų viešųjų įstaigų visuotinio dalininkų susirinkimo arba savininko ar dalininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos teisė gauti iš teisėsaugos, kontrolės ir kitų institucijų bei įstaigų, valstybės ar savivaldybės valdomų įmonių informaciją apie kandidatus į valdybos narius kelia abejones, ar visais atvejais tokios informacijos atskleidimas būtų proporcingas Projekte numatytiems tikslams pasiekti, bei abejones dėl pateikimo teisinių pagrindų Projekto 17 straipsnio 2 dalyje numatyta viešosios įstaigos visuotinio dalininkų susirinkimo arba savininko ar dalininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos teisė, turint duomenų, keliančių pagrįstų abejonių dėl kandidato į viešosios valdybos narius ar viešosios valdybos nario atitikties Projekte numatytiems reikalavimams, motyvuotu rašytiniu prašymu kreiptis į teisėsaugos ir valstybines įstaigas, kad jos pateiktų apie tokį asmenį turimą informaciją, dėl tokių asmenų atitikties Įstatyme nurodytiems reikalavimams. Numatomu reguliavimu šioms įstaigoms nustatyta pareiga ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo prašymo pateikti tokią informaciją gavimo dienos. Pažymėtina, kad Projekto nuostatos neatskleidžia, kokios abejonės dėl kandidato nario atitikties keliamiems reikalavimams galėtų būti laikomomis pagrįstomis. Be to, atsižvelgiant į tai, kad Projekto 17 straipsnio 2 dalis galėtų būti taikoma ir toms viešosioms įstaigoms, kuriose valstybė ar savivaldybė turi pusę ar mažiau balsų visuotiniame dalininkų susirinkime[⁴], egzistuoja rizika, kad tokiu neapibrėžtu reguliavimu gali būti piktnaudžiaujama, siekiant gauti informaciją apie kandidato privataus gyvenimo aplinkybes.

Kadangi minėtu atveju, viešojoje įstaigoje valstybė ar savivaldybė gali turėti itin mažą dalį balsų, o kiti tokios viešosios įstaigos dalininkai gali būti išimtinai privataus verslo subjektai, siūlytina apsvarstyti, ar ir tais atvejais, kai valstybei ar savivaldybei priklauso itin maža dalis balso teisių visuotiniame dalininkų susirinkime, toks informacijos gavimas, pavyzdžiui, iš teisėsaugos institucijų, visais atvejais galėtų būti proporcingas Projektu keliamiems tikslams. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad Projekte numatoma imperatyvi teisėsaugos, kontrolės ir kitos valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų, valstybės ar savivaldybės valdomų įmonių pareiga pateikti tokią informaciją apie kandidatą, tačiau, pažymėtina, kad tokia informacija disponuojantys subjektai gali turėti specialiuose įstatymuose nustatytų apribojimų aptariamos informacijos teikimui. Siekiant teisinio reguliavimo sistemiškumo ir nuoseklumo, rekomenduojame Projekto 17 straipsnio 1 dalies paskutiniame sakinyje pridėti išlygą, kad tokia informacija gali būti teikiama, jeigu teisės aktuose nenustatyta kitaip, arba kitais būdais suderinant su institucijų veiklą reguliuojančiais įstatymais, kaip ir įstatymais, reguliuojančiais atitinkamos informacijos pateikimo ribojimus. Pritarti Žr. Komiteto pasiūlymą prie 35 Teisės departamento pastabos. 5. Specialiųjų tyrimų tarnyba,

2023-09-27¹⁸

1

2.3. Nenumatytos valdybos

ar pavienių jos narių atšaukimo sąlygos gali turėti įtakos piktnaudžiavimo atvejams kilti.

Projekto 18 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad visuotinis dalininkų susirinkimas gali atšaukti visą valdybą ar pavienius jos narius nesibaigus jų kadencijai. Atkreiptinas dėmesys, kad tuo atveju, kai valdybos sudarymas yra privalomas pagal Projekto

13 straipsnį 2 dalį, egzistuoja rizika, kad minėta visuotinio dalininkų

susirinkimo teise gali būti nepagrįstai naudojamasi siekiant asmeninių ar kitų tikslų. Pavyzdžiui, valdybą sudarius Projekto 13 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, valdybos sudėtį galėtų sudaryti du nepriklausomi nariai ir trys savininko ar dalininkų teises ir pareigas įgyvendinančių institucijų atstovai. Esant tokiai situacijai, gali pasitaikyti atvejų, kuomet valdybos daugumą galėtų formuoti, pavyzdžiui, tai pačiai partijai priklausantys asmenys, o jiems pasikeitus[⁵] – dalininkų susirinkimas (atsižvelgiant į Projekto 12 straipsnyje numatytas visuotinio dalininkų susirinkimo sprendimų priėmimo taisykles) galėtų bet kuriuo metu atšaukti galimai nepalankius valdybos narius (ar visą valdybą). Siekiant mažinti galinčias kilti piktnaudžiavimo rizikas, siejamas su valdybų (pavienių jos narių) atšaukimu, rekomenduojame apsvarstyti galimybę tam tikrais atvejais (pvz., kai valdybos sudarymas yra privalomas pagal Projekto 13 straipsnio 2 dalį) nustatyti tokios valdybos (pavienių jos narių) atšaukimo iš einamų pareigų sąlygas. Nepritarti Argumentai:

Akcinių bendrovių įstatyme visuotinio akcininkų susirinkimo teisė atšaukti valdybą ar pavienius jos narius nėra saistoma jokių sąlygų. Praktikoje gali susiklostyti įvairios aplinkybės, dėl kurių atsiras poreikis atšaukti valdybą, pvz., pasikeis savininkas ar dalininkai, valdyba praras savininko ar visuotinio dalininkų susirinkimo pasitikėjimą ir pan. Visų aplinkybių įvardyti įstatymu neįmanoma ir netikslinga, siekiant išvengti teisinio reguliavimo spragų.

Atkreiptinas dėmesys, kad valdybos narių santykiai su viešosios įstaigos visuotiniu dalininkų susirinkimu nėra darbo ar tarnybos santykiai, kurių pagrindu susiformuotų įstatymo ginami lūkesčiai. Šie santykiai grįsti pasitikėjimu, be kurio valdyba negalėtų tinkamai funkcionuoti. Atsižvelgiant į tai, visuotinio dalininkų susirinkimo teisės atšaukti valdybą siūloma nesieti su konkrečiomis aplinkybėmis. 6. Specialiųjų tyrimų tarnyba,

2023-09-27²

3Kitos pastabos ir pasiūlymai:

3.1. Projekto 2 straipsnyje numatyta

pakeisti viešosios įstaigos sampratą, ją susiejant su viešųjų paslaugų teikimu bei kitos visuomenei naudingos veiklos atlikimu. Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, viešosios įstaigos sampratos siejimas su viešųjų paslaugų teikimu neapibrėžia tik viešosioms įstaigoms būdingų bruožų, kadangi viešąsias paslaugas gali teikti ir kiti viešieji juridiniai asmenys[⁶], o sąvokoje minimos „kitos visuomenei naudingos veiklos atlikimas“ turinys nėra aiškus, todėl gali būti nevienareikšmiškai suprantama bei interpretuojama, kas yra visuomenei naudinga veikla. Atsižvelgiant į šį pastebėjimą, rekomenduojame patikslinti viešosios įstaigos sampratą tik pagal šiai įstaigai būdingus bruožus. Nepritarti Argumentai:

Įstatymo projektu siekiama išgryninti viešųjų įstaigų sampratą ją susiejant su viešųjų paslaugų teikimu. Šio pakeitimo tikslas - išskirti viešąsias įstaigas iš kitų viešųjų juridinių asmenų ir įtvirtinti šios teisinės formos tinkamumą steigiant viešąsias paslaugas teiksiančius juridinius asmenis bei taip prisidėti prie laipsniško institucinės sąrangos gryninimo. Sąvoka „kita visuomenei naudinga veikla“ yra minima ir šiuo metu galiojančioje viešosios įstaigos sampratoje. Dėl nuolat kintančių visuomenės poreikių, visuomenei naudingos veiklos turinys taip pat nuolat kinta. 7.

7Specialiųjų tyrimų tarnyba,

2023-09-27 Atlikus Projekto antikorupcinį vertinimą darytina išvada, kad Projektu siūlomos nuostatos gali būti ydingos antikorupciniu požiūriu, kadangi:

• Projekte

numatoma galimybė pertvarkius viešąją įstaigą į bendrovę, jai patikėjimo teise valdomą valstybės arba savivaldybės turtą perleisti bendrovės nuosavybėn, neatitinka valstybės ar savivaldybės turto investavimui keliamų sąlygų.

• Kartu su

Projektu nėra pateikiami jokie pagrįsti duomenys ir informacija, jog siekiamu nustatyti reguliavimu bus sudarytos prielaidos efektyviam ir racionaliam valstybės ar savivaldybės turto panaudojimui (perleidimui). Projektu numatoma kolegialaus organo valdybos narių galimybė eiti šias pareigas neribotą laiką suteikia galimybę asmenims turėti ilgametę įtaką viešosios įstaigos veikloje. Įvertinta

5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: nepaskirta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:

7.1. Sprendimas: pritarti Komiteto

patobulintam įstatymo projektui XIVP-2835(2) ir Komiteto išvadai. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

• str. str. d.

p. 1. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, 2023-10-11¹⁶ Argumentai: Siekiant teisinio aiškumo, visos nuostatos, numatančios reikalavimus ar apribojimus valdybos nariams dėstytinos tame pačiame įstatymo projektu keičiamo įstatymo straipsnyje. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad reikalavimai turi būti taikomi ne tik kandidatams į valdybos narius, bet ir valdybos nariams. Pasiūlymas:

Pakeisti įstatymo projektu keičiamo įstatymo 16 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„16 straipsnis. Reikalavimai valdybos nariams

1.

Valdybos nariu negali būti skiriamas viešosios įstaigos vadovas ir jos kolegialių organų narys, viešosios įstaigos ir su ja susijusio juridinio asmens, kurio dalyvė ar steigėja yra viešoji įstaiga (toliau – susijęs juridinis asmuo) steigėjo, dalyvio, vadovo, valdybos ar kito kolegialaus organo nario artimas asmuo – sutuoktinis, sugyventinis, partneris, kai partnerystė įregistruota įstatymų nustatyta tvarka, taip pat jų tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai (įbroliai), seserys (įseserės), seneliai, vaikaičiai ir jų sutuoktiniai, sugyventiniai ar partneriai. 12. Kandidatas į viešosios įstaigos valdybos narius ar valdybos narys turi atitikti šiame straipsnyje nustatytus bendruosius reikalavimus ir visuotinio dalininkų susirinkimo nustatytus specialiuosius reikalavimus valdybos nariams. Kandidatas į viešosios įstaigos valdybos narius ar valdybos narys turi:

1) turėti aukštąjį koleginį arba universitetinį išsilavinimą;

2) būti nepriekaištingos reputacijos;

3) su viešąja įstaiga neturėti ryšių, dėl kurių einant viešosios įstaigos valdybos nario pareigas galėtų kilti interesų konfliktas. 2.

2. Kandidatas į

viešosios įstaigos valdybos narius ar viešosios įstaigos valdybos narys nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis:

1) įstatymų nustatyta tvarka yra pripažintas kaltu dėl nusikaltimo valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar dėl korupcinio pobūdžio nusikaltimo, kaip jis apibrėžtas Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatyme, padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą arba nepasibaigusį laidavimo terminą;

2) įstatymų nustatyta tvarka yra pripažintas kaltu dėl nusikaltimo, kuriuo padaryta turtinė žala valstybei, ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą arba nepasibaigusį laidavimo terminą;

3) įstatymų nustatyta tvarka yra pripažintas kaltu dėl baudžiamojo nusižengimo valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar korupcinio pobūdžio baudžiamojo nusižengimo, kaip jis apibrėžtas Korupcijos prevencijos įstatyme, padarymo ir nuo apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nepraėjo 3 metai arba yra nepasibaigęs laidavimo terminas. 34.

34. Kandidatas į viešosios įstaigos

valdybos nepriklausomus valdybos narius arba nepriklausomas valdybos narys negali būti:

1) tos viešosios įstaigos, į kurios valdybą pretenduoja, ir su ja susijusio juridinio asmens, kurio dalyvė, dalininkė ar steigėja yra nurodyta viešoji įstaiga (toliau – susijęs juridinis asmuo), vadovas, darbuotojas, kolegialaus organo, išskyrus valdybą, narys ar pastaruosius vienus metus ėjęs tokias pareigas asmuo;

2) viešosios įstaigos dalininkas arba viešosios įstaigos savininko ar dalininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos valstybės tarnautojas ar darbuotojas arba pastaruosius vienus metus tokias pareigas ėjęs tokias pareigas asmuo;

3) viešosios įstaigos ar susijusio juridinio asmens dalyvio, dalininko, steigėjo, vadovo, valdybos ar kito kolegialaus organo nario artimas asmuo – sutuoktinis, sugyventinis, partneris, kai partnerystė įregistruota įstatymų nustatyta tvarka, taip pat jų tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai (įbroliai), seserys (įseserės), seneliai, vaikaičiai ir jų sutuoktiniai, sugyventiniai ar partneriai;

4) audito įmonės, kuri atlieka ar atliko viešosios įstaigos, į kurios valdybą pretenduoja, susijusio juridinio asmens auditą, partneris, dalyvis, vadovas, kolegialaus organo narys arba darbuotojas pastaruosius 2 metus.“

Pritarti

2. Valstybės valdymo ir savivaldybių

komitetas,

2023-10-11²¹

2 Argumentai: Įstatymo projektu keičiamo įstatymo 21 straipsnio 2 dalies nuostatos redaguojamos atsižvelgiant į tai, kad šiame straipsnyje eina kalba ne apie įstaigą, kuri centralizuotai atliks funkcijas, o apie įstaigas, kurių funkcijos bus atliekamos centralizuotai. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projektu keičiamo įstatymo 21 straipsnio 2 dalį iki dvitaškio ir ją išdėstyti taip:

„2. Sprendimą dėl viešosios (-ųjų) įstaigos

(-ų), kurios (kurios-ių) centralizuotai atliktų vidaus administravimo funkcijasos atliekamos centralizuotai, priima:“. Pritarti 3.

Pritarti

3. Valstybės valdymo ir savivaldybių

komitetas,

2023-10-11²⁶

11⁴ Argumentai: Priėmus sprendimą pertvarkyti viešąją įstaigą, sudaroma galimybė susipažinti su steigimo dokumentų projektais, o ne su pačiais dokumentais. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projektu keičiamo įstatymo 26 straipsnio 11 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) kur, kaip ir nuo kada galima susipažinti su veiksiančių po pertvarkymo veiksiančių juridinių asmenų steigimo dokumentaisų projektais.“

Pritarti

4. Valstybės valdymo ir savivaldybių

komitetas, 2023-10-11³ N Argumentai: Įvertinus Specialiųjų tyrimų tarnybos pateiktą pastabą dėl įstatymo projekto aiškinamojo rašto turinio ir į įstatymo projekto svarstymo komitete metu gautą informaciją apie teisinio reguliavimo poveikį, siūlytina papildyti įstatymo projektą nuostatomis, numatančiomis įsigaliosiančio teisinio reguliavimo ex post vertinimą. Pasiūlymas:

Papildyti įstatymo projektą nauju 3 straipsniu: „3 straipsnis. Galiojančio teisinio reguliavimo ex post vertinimas

1. Lietuvos

Respublikos vidaus reikalų ministerija atlieka šiame įstatyme nustatyto teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimą (toliau – ex post vertinimas). 2. Atliekant ex post vertinimą, įvertinama, ar sudarytos prielaidos efektyviai ir racionaliai naudoti (perleisti) valstybės ir savivaldybių turtą viešąsias įstaigas pertvarkant į bendroves. 3. Ex post vertinimo laikotarpis – 2 metai nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos. 4. Ex post vertinimas turi būti atliktas iki 2026 m. gegužės 1 d.“

Pritarti

8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru

sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Ričardas Juška. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas.

Komiteto pirmininkas Ričardas Juška Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto biuro patarėja Rasa Šidlauskaitė [1] Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 22 straipsnio 2 dalies 1-9 punktai. [2] Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnis nustato, kad: „Valstybės ir savivaldybių turtas turi būti valdomas, naudojamas ir juo disponuojama vadovaujantis šiais principais:

1) visuomeninės naudos – valstybės ir savivaldybių turtas turi būti valdomas, naudojamas ir disponuojama juo rūpestingai, siekiant užtikrinti visuomenės interesų tenkinimą; 2) efektyvumo – sprendimais, susijusiais su valstybės ir savivaldybių turto valdymu, naudojimu ir disponavimu juo, turi būti siekiama maksimalios naudos visuomenei; 3) racionalumo – valstybės ir savivaldybių turtas turi būti tausojamas, nešvaistomas, racionaliai valdomas ir naudojamas;

4) viešosios teisės – sandoriai dėl valstybės ir savivaldybių turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais. [3] Projekto 2 straipsnio 4 dalis. [4] Pavyzdžiui, Projekto 17 straipsnio 2 dalimi galėtų naudotis VšĮ Visorių informacinių technologijų centras, kurioje Vilniaus miesto savivaldybės (kaip dalininkės) dalis procentais yra lygi 4,75, o dalis kitų viešosios įstaigos dalininkų yra išimtinai privataus sektoriaus atstovų. [5] Projekto 5 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad savivaldybė viešosios įstaigos steigėjo, savininko ar dalininko teises ir pareigas įgyvendina per savivaldybės merą, išskyrus tas viešosios įstaigos steigėjo ir savininko teises ir pareigas, kurios yra priskirtos savivaldybės tarybos išimtinei ir paprastajai kompetencijai (jeigu paprastosios savivaldybės tarybos kompetencijos įgyvendinimo savivaldybės taryba nėra perdavusi savivaldybės merui). [6] Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 19 punkte numatyta, kad viešoji paslauga – pagal įstatymų ir (ar) viešojo administravimo subjektų nustatytus reikalavimus vykdoma šių subjektų prižiūrima veikla, kuria sukuriama valstybės ar savivaldybių garantuojama ir visuomenės nariams vienodai prieinama nauda.