100 Įstatymo projektas Biudžetinių įstaigų įstatymo Nr. I-1113 pakeitimo įstatymo projektas (nauja redakcija) Parengė: Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija, Lietuvos Respublikos Vyriausybė XIVP-2834 2023-06-01 Senas variantas (kai užregistruotas kitas variantas)

Aiškinamasis raštas

2023-06-01 · oficialus registras ↗

AIŠKINAMASIS RAŠTAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS BIUDŽETINIŲ ĮSTAIGŲ ĮSTATYMO NR. I-1113 PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO, LIETUVOS RESPUBLIKOS VIEŠŲJŲ ĮSTAIGŲ ĮSTATYMO NR. 1-1428 PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO IR SU JAIS SUSIJUSIŲ ĮSTATYMŲ PROJEKTŲ

AIŠKINAMASIS RAŠTAS

1Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengtų įstatymų projektų tikslai ir uždaviniai

Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo Nr. I-1113 pakeitimo įstatymo projektas (toliau – BĮĮ pakeitimo projektas), Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo Nr. I-1428 pakeitimo įstatymo projektas (toliau – VĮĮ pakeitimo projektas) ir su jais susiję įstatymų projektai (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo Nr. VIII-1234 1, 2, 3, 4, 5, 7, 8, 9, 19, 20, 23 ir 30 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – VAĮ pakeitimo projektas), Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo Nr. I-464 5, 13, 22, 26, 28¹, 29, 29¹, 30, 30¹, 30², 31, 31¹, 32 ir 45 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – LRVĮ pakeitimo projektas), Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo Nr. I-430 4, 5, 6, 18, 19, 21, 26 ir 39 straipsnių pakeitimo ir 10¹ straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas (toliau – BSĮ pakeitimo projektas), Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 pakeitimo 15, 18, 21, 27, 33, 34, 55, 60, 67 ir 68 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – VSĮ pakeitimo projektas), Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 10 ir 15² straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – SPĮĮ pakeitimo projektas), Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 17 ir 110 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – ABTĮ pakeitimo projektas), Lietuvos Respublikos civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymo Nr.

X-1809 31⁵ ir 31⁹ straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – CRRESTTAĮĮ pakeitimo projektas), Lietuvos Respublikos koncesijų įstatymo Nr. I-1510 58, 62 ir 65 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – KĮ pakeitimo projektas), Lietuvos Respublikos oficialiosios statistikos ir valstybės duomenų valdysenos Nr. I-270 9, 20, 21 ir 25 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – OSVDVĮ pakeitimo projektas), Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo Nr. XIII-328 68, 100, 101 ir 104 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – PAVETPPSPSĮ pakeitimo projektas), Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją ir duomenų pakartotinio naudojimo įstatymo Nr. VIII-1524 1 ir 2 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – TGIDPNĮ pakeitimo projektas), Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 2, 5, 25, 26, 46, 58, 76, 92, 93 ir 98 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – VPĮ pakeitimo projektas) ir Lietuvos Respublikos strateginio valdymo įstatymo Nr. XIII-3096 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (toliau – SVĮ pakeitimo projektas) (susiję su BĮĮ pakeitimo projektu); Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.104 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymo Nr. VIII-450 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (toliau – PMĮ pakeitimo projektas), Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (toliau – VTĮ pakeitimo projektas), Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo Nr.

VIII-371 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (toliau – VPIDĮ pakeitimo projektas) (susiję su VĮĮ pakeitimo projektu) ir Lietuvos Respublikos darbo kodekso 33, 147 ir 210 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – DK pakeitimo projektas) (susijęs su BĮĮ pakeitimo projektu ir VĮĮ pakeitimo projektu) (toliau kartu – Įstatymų projektai), parengti įgyvendinant: · Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje, kuriai Lietuvos Respublikos Seimas pritarė 2020 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. XIV-72, numatytos kompleksinės viešojo valdymo reformos antrąjį etapą (pirmuoju šios reformos etapu laikoma – valstybės tarnybos pertvarka, antruoju etapu – biudžetinių ir viešųjų įstaigų valdysenos tobulinimas, trečiuoju etapu – dirbančiųjų pagal darbo sutartis biudžetinėse ir viešosiose įstaigose apmokėjimo tobulinimas). · Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos 205.1 papunktyje nurodytą iniciatyvą – optimizuoti institucijų tinklą, didinti jų veiklos skaidrumą ir atsakomybę, mažinti dubliuojamas funkcijas; · Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. kovo 10 d. nutarimu Nr. 155, 9.1.1 papunktyje nurodytą veiksmą, kuriuo siekiama tobulinti viešojo sektoriaus institucinę sąrangą (institucijų tinklą) ir viešojo valdymo procesus, įskaitant administracinės gebos stiprinimą per viešąją politiką įgyvendinančias agentūras; · 2021 m. balandžio 6 d. valstybinio audito ataskaitoje Nr.

VAE-3 „Valstybės ir savivaldybių valdomų įmonių bei viešųjų įstaigų valdysena“ pateikta 1 rekomendacija „Siekiant užtikrinti, kad valstybės ar savivaldybių institucijos pagal vykdomą veiklą galėtų pasirinkti tinkamiausią juridinio asmens teisinę formą, leidžiančią pasiekti geriausių rezultatų jį valdant, teisės aktuose nustatyti detalius VšĮ steigimo kriterijus juridinio asmens teisinei formai parinkti“ ir 7 rekomendacija „siekiant, kad viešųjų įstaigų, kurių valdyme dalyvauja valstybė ar savivaldybės, valdysena atitiktų gerojo valdymo principus ir būtų orientuota į efektyvią ir skaidrią jų veiklą, inicijuoti teisės aktų pakeitimus dėl gerosios valdysenos principų (tikslų iškėlimas, kolegialių organų sudarymas ir teikiamos paramos viešinimas) viešosiose įstaigose diegimo“; · Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos 2021 m. vasario 2 d. išvadoje dėl korupcijos rizikos analizės viešųjų įstaigų valdymo ir veiklos srityse Nr. 4-01-757 pateiktas Vidaus reikalų ministerijai pasiūlymas svarstyti dėl pavyzdinių viešojo sektoriaus institucijų steigiamų viešųjų įstaigų dokumentų patvirtinimo, atsižvelgiant į specialių teisės aktų reikalavimus. Juridinių asmenų registro duomenys[¹] rodo, kad valstybė ar savivaldybės dalyvauja 8 teisinių formų juridiniuose asmenyse – biudžetinėse įstaigose, viešosiose įstaigose, regionų plėtros tarybose, centriniame banke, valstybės įmonėse, savivaldybių įmonėse, akcinėse bendrovėse ir uždarosiose akcinėse bendrovėse. Daugiausia[²] tokių juridinių asmenų – biudžetinės įstaigos (valstybės – 352, savivaldybių – 2 322).

Biudžetinių įstaigų veiklos analizė leidžia šias įstaigas pagal jų atliekamos veiklos pobūdį suskirstyti į keturias sąlygines grupes: atliekančias valstybės funkcijas, siejamas su viešojo administravimo įgaliojimų įgyvendinimu (12 proc.); atliekančias valstybės funkcijas, kurios nesiejamos su viešojo administravimo įgaliojimų įgyvendinimu (3 proc.); teikiančias viešąsias paslaugas (84 proc.); teikiančias kitokio pobūdžio paslaugas (1 proc.). Antra pagal dydį yra juridinių asmenų, turinčių viešosios įstaigos teisinę formą, grupė. Juridinių asmenų registre yra įregistruotos 11 664 viešosios įstaigos[³], 324 viešųjų įstaigų savininkės ar dalininkės, turinčios daugiau nei pusę balsų visuotiniame dalininkų susirinkime, yra valstybė ar savivaldybės (valstybės – 103, savivaldybių – 216, veikiančių regioniniu lygiu – 5)ؘ. Viešųjų įstaigų, kuriuose valstybė ar savivaldybės turi pusę ar daugiau balsų visuotiniame dalininkų susirinkime, veiklos analizė rodo, kad 3 proc. viešųjų įstaigų atlieka valstybės funkcijas, siejamas su viešojo administravimo įgaliojimų įgyvendinimu, 3 proc. viešosios įstaigos atlieka valstybės funkcijas, kurios nesiejamos su viešojo administravimo įgaliojimų įgyvendinimu, 87 proc. viešųjų įstaigų pagrindinė veikla yra viešųjų paslaugų teikimas, 7 proc. viešųjų įstaigų teikia kitokio pobūdžio paslaugas. Pastebėta, kad viešosios įstaigos teisinė forma nėra reglamentuota taip griežtai ir išsamiai kaip biudžetinės įstaigos, todėl dažnai ji yra pasirenkama dėl didesnio patrauklumo (lankstesnių ir mažiau griežtų atlyginimų nustatymo sąlygų, galimybių gauti pajamų ar net pelno bei ne tokios griežtos atskaitomybės ir kontrolės nuostatų taikymo), ignoruojant viešosioms įstaigoms numatomų pavesti funkcijų pobūdį.

Visa tai lemia vieną iš viešojo sektoriaus institucinės sąrangos problemų – priimant sprendimus dėl biudžetinių įstaigų ar viešųjų įstaigų steigimo ar jų pertvarkymo, neatsižvelgiama į jų atliekamų (numatomų pavesti) funkcijų pobūdį ir šis pobūdis nėra sąlyga rinktis tam tikrą viešojo juridinio asmens teisinę formą. Siekiant spręsti šia problemą, parengti Įstatymų projektai, sudarysiantys sąlygas palaipsniui mažinti viešojo sektoriaus fragmentaciją ir gryninti (labiau atskirti) biudžetinių ir viešųjų įstaigų kompetenciją. Įstatymų projektais taip pat sprendžiamos ir kitos problemos, susijusios su valstybės ir savivaldybių dalyvavimu viešosiose įstaigose tikslingumu bei nepakankamu biudžetinių įstaigų ir viešųjų įstaigų, kuriose dalyvauja valstybė ar savivaldybė, valdysenos lankstumu, lyginant su kitais juridiniais asmenimis, kuriose dalyvauja valstybė ar savivaldybė (t. y. valstybės ir savivaldybių valdomomis įmonėmis).

Įstatymų projektų parengimą nulėmusi problematika: · pasitaiko atvejų, kai biudžetinės įstaigos ir viešosios įstaigos, kuriose dalyvauja valstybė ar savivaldybės, vykdo su valstybės ar savivaldybių funkcijų atlikimu nesusijusias veiklas (t. y. teikia kitokio pobūdžio paslaugas); · nėra įtvirtinti valstybės ar savivaldybės dalyvavimo viešosiose įstaigose pagrindai, o tai tam tikrais atvejais lemia savitikslį, naudos valstybei ir visuomenei nenešantį valstybės ir savivaldybių dalyvavimą viešųjų įstaigų veikloje; · per mažas biudžetinių įstaigų savarankiškumas spręsti valdymo klausimus; · viešųjų įstaigų, kurių valdyme dalyvauja valstybė ar savivaldybės, valdysena neatitinka gerojo valdymo principų (tikslų iškėlimas, kolegialių organų sudarymas ir teikiamos paramos viešinimas); · ribotos viešųjų įstaigų galimybės persitvarkyti į kitų teisinių formų juridinius asmenis; nėra centralizuotos biudžetinių įstaigų ir viešųjų įstaigų valdysenos stebėsenos. Įstatymų projektų tikslai: · padidinti biudžetinių įstaigų ir viešųjų įstaigų, kurių savininkė ar dalininkė yra valstybė ar savivaldybė, valdymo efektyvumą, skaidrumą ir administracinę gebą atlikti šioms įstaigoms pavestas funkcijas; · užtikrinti, kad valstybės ar savivaldybės dalyvavimas viešosiose įstaigose būtų tikslingas, neštų naudą visuomenei ir valstybei ar savivaldybei, gryninti viešųjų ir biudžetinių įstaigų kompetenciją ją susiejant su įstaigos paskirtimi (samprata).

Įstatymų projektų uždaviniai: · patikslinti biudžetinių ir viešųjų įstaigų sampratas; · įtvirtinti valstybės ir savivaldybių dalyvavimo viešosiose įstaigose pagrindus, numatyti institucijas, per kurias valstybė ar savivaldybės dalyvauja viešųjų įstaigų veikloje; · patobulinti esamą biudžetinių įstaigų ir viešųjų įstaigų, kurių savininkė ar dalininkė yra valstybė ar savivaldybė, valdysenos modelį ir tokiu būdu sudaryti sąlygas efektyvesnei šių įstaigų veiklai; · didinti viešųjų įstaigų, kurių savininkė ar dalininkė yra valstybė ar savivaldybė, orientaciją į tikslus įpareigojant viešųjų įstaigų savininko ar dalininko teises įgyvendinančias institucijas nustatyti valstybės ar savivaldybės tikslus viešosioms įstaigoms ir lūkesčius dėl viešųjų įstaigų; · užtikrinti didesnį viešųjų įstaigų, kuriose dalyvauja valstybė ar savivaldybė, veiklos viešumą ir skaidrumą įtvirtinant pareigą viešosioms įstaigoms, kuriose dalyvauja valstybė ar savivaldybė, viešinti informaciją ne tik apie gautą, bet ir teikiamą paramą; · užtikrinti, kad viešųjų įstaigų, kuriose dalyvauja valstybė ar savivaldybė, steigimo dokumentai (steigimo sutartis ir įstatai) būtų rengiami atsižvelgiant į jų specifiką, išskiriančią tokias viešąsias įstaigos iš bendro viešųjų įstaigų rato, taptų informatyvesni; · sukurti centralizuotą biudžetinių įstaigų ir viešųjų įstaigų, kurių savininkė ar dalininkė yra valstybė ar savivaldybė, valdysenos stebėsenos sistemą; · išplėsti viešojo administravimo įgaliojimus galinčių turėti subjektų ratą, papildant jį valstybės ir savivaldybių valdomomis bendrovėmis ir tuo sudarant dalį reikalingų sąlygų įgyvendinti Valstybės valdomų įmonių pertvarkos ir valdymo centralizavimo priemonių planą, kuriam pritarta Vyriausybės 2021 m. lapkričio 10 d. pasitarime; · konsoliduoti kitas teisinio reguliavimo tobulinimo iniciatyvas, kurias paskatino iškilusios praktinės Viešųjų įstaigų, Viešojo administravimo ir Vyriausybės įstatymų nuostatų taikymo problemos, atsisakyti neaktualių, perteklinių nuostatų.

Įstatymų projektų uždaviniai: · patikslinti biudžetinių ir viešųjų įstaigų sampratas; · įtvirtinti valstybės ir savivaldybių dalyvavimo viešosiose įstaigose pagrindus, numatyti institucijas, per kurias valstybė ar savivaldybės dalyvauja viešųjų įstaigų veikloje; · patobulinti esamą biudžetinių įstaigų ir viešųjų įstaigų, kurių savininkė ar dalininkė yra valstybė ar savivaldybė, valdysenos modelį ir tokiu būdu sudaryti sąlygas efektyvesnei šių įstaigų veiklai; · didinti viešųjų įstaigų, kurių savininkė ar dalininkė yra valstybė ar savivaldybė, orientaciją į tikslus įpareigojant viešųjų įstaigų savininko ar dalininko teises įgyvendinančias institucijas nustatyti valstybės ar savivaldybės tikslus viešosioms įstaigoms ir lūkesčius dėl viešųjų įstaigų; · užtikrinti didesnį viešųjų įstaigų, kuriose dalyvauja valstybė ar savivaldybė, veiklos viešumą ir skaidrumą įtvirtinant pareigą viešosioms įstaigoms, kuriose dalyvauja valstybė ar savivaldybė, viešinti informaciją ne tik apie gautą, bet ir teikiamą paramą; · užtikrinti, kad viešųjų įstaigų, kuriose dalyvauja valstybė ar savivaldybė, steigimo dokumentai (steigimo sutartis ir įstatai) būtų rengiami atsižvelgiant į jų specifiką, išskiriančią tokias viešąsias įstaigos iš bendro viešųjų įstaigų rato, taptų informatyvesni; · sukurti centralizuotą biudžetinių įstaigų ir viešųjų įstaigų, kurių savininkė ar dalininkė yra valstybė ar savivaldybė, valdysenos stebėsenos sistemą; · išplėsti viešojo administravimo įgaliojimus galinčių turėti subjektų ratą, papildant jį valstybės ir savivaldybių valdomomis bendrovėmis ir tuo sudarant dalį reikalingų sąlygų įgyvendinti Valstybės valdomų įmonių pertvarkos ir valdymo centralizavimo priemonių planą, kuriam pritarta Vyriausybės 2021 m. lapkričio 10 d. pasitarime; · konsoliduoti kitas teisinio reguliavimo tobulinimo iniciatyvas, kurias paskatino iškilusios praktinės Viešųjų įstaigų, Viešojo administravimo ir Vyriausybės įstatymų nuostatų taikymo problemos, atsisakyti neaktualių, perteklinių nuostatų. 2.

2Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai

Įstatymų projektų parengimą inicijavo Vidaus reikalų ministerija. Įstatymų projektus parengė Vidaus reikalų ministerijos Viešojo administravimo ir vietos savivaldos politikos grupė (vadovė Alma Bulkevičienė, tel. (8 5) 271 7105). 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai Galiojančio Biudžetinių įstaigų įstatymo: · 2 straipsnio 1 dalis nustato biudžetinės įstaigos sampratą ir šių įstaigų paskirtį. Biudžetinė įstaiga yra ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, įgyvendinantis valstybės ar savivaldybės funkcijas ir išlaikomas iš valstybės ar savivaldybės biudžetų asignavimų, taip pat iš Valstybinio socialinio draudimo fondo, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetų ir kitų valstybės pinigų fondų lėšų. · 4 straipsnio 3 dalis reglamentuoja biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos kompetenciją. Ši institucija tvirtina biudžetinės įstaigos nuostatus, priima į pareigas ir iš jų atleidžia biudžetinės įstaigos vadovą, priima sprendimą dėl biudžetinės įstaigos buveinės pakeitimo, priima sprendimą dėl biudžetinės įstaigos pertvarkymo, reorganizavimo ar likvidavimo, priima sprendimą dėl biudžetinės įstaigos filialo steigimo ir jo veiklos nutraukimo, skiria ir atleidžia likvidatorių arba sudaro likvidacinę komisiją ir nutraukia jos įgaliojimus, sprendžia kitus Biudžetinių įstaigų įstatyme, kituose įstatymuose ir biudžetinės įstaigos nuostatuose jos kompetencijai priskirtus klausimus. · 6 straipsnio 2 dalyje reglamentuoti biudžetinės įstaigos nuostatų turinio reikalavimai.

Biudžetinės įstaigos nuostatuose turi būti nurodytas biudžetinės įstaigos pavadinimas, jos teisinė forma, savininkas, savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija ir jos kompetencija, veiklos laikotarpis (jei jis ribotas), biudžetinei įstaigai priskirtos funkcijos ir veiklos tikslai, vadovo kompetencija, jo skyrimo ir atleidimo tvarka, kiti biudžetinės įstaigos organai, jei pagal kitus įstatymus ar Vyriausybės nutarimus tokie organai sudaromi, šių organų sudarymo tvarka ir kompetencija, sprendimų priėmimo tvarka, šaltinis, kuriame skelbiami vieši biudžetinės įstaigos pranešimai, biudžetinės įstaigos nuostatų keitimo tvarka. · 9 straipsnis nustato biudžetinės įstaigos valdymo pagrindus. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad vienasmenis biudžetinės įstaigos valdymo organas yra biudžetinės įstaigos vadovas.

9 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta biudžetinės įstaigos vadovo kompetencija – organizuoti biudžetinės įstaigos darbą, kad būtų įgyvendinami biudžetinės įstaigos tikslai ir atliekamos nustatytos funkcijos, užtikrinti, kad būtų laikomasi įstatymų, kitų teisės aktų ir biudžetinės įstaigos nuostatų, nustatyta tvarka priimti ir atleisti biudžetinės įstaigos darbuotojus, tvirtinti biudžetinės įstaigos struktūrą ir pareigybių sąrašą, neviršijant nustatyto didžiausio leistino pareigybių skaičiaus, organizuoti biudžetinės įstaigos buhalterinę apskaitą pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymą, užtikrinti racionalų ir taupų lėšų bei turto naudojimą, veiksmingą biudžetinės įstaigos vidaus kontrolės sistemos sukūrimą, jos veikimą ir tobulinimą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Biudžetinių įstaigų įstatyme nėra nuostatų, nustatančių galimybę sudaryti biudžetinės įstaigos veiklos priežiūrą atliksiantį kolegialų organą, taip pat nereglamentuota biudžetinių įstaigų valdysenos stebėsena ir šios valdysenos tobulinimas. Kaip parodė praktika, Biudžetinių įstaigų įstatyme įtvirtintas bendrasis biudžetinių įstaigų teisinis reguliavimas neužtikrina dabartiniam valstybės, ir konkrečiai – viešojo sektoriaus, raidos etapui reikalingo šių įstaigų veiklos rezultatyvumo ir efektyvios biudžetinių įstaigų veiklos priežiūros. Nėra sudarytos galimybės biudžetinių įstaigų veiklos priežiūroje dalyvauti kitiems nei pačios biudžetinės įstaigos ar savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos atstovams, taip padidinant tiek pačios priežiūros, tiek ir biudžetinės įstaigos veiklos skaidrumą. Galiojančio Viešojo administravimo įstatymo: · 2 straipsnio 20 dalyje yra reglamentuota viešojo administravimo subjekto sąvoka.

Juo yra laikomas viešasis juridinis asmuo, kolegiali ar vienasmenė institucija, neturinti juridinio asmens statuso, įstatymų nustatytą specialų statusą turintis fizinis asmuo, šio įstatymo nustatyta tvarka įgalioti atlikti viešąjį administravimą. 4 straipsnyje yra nustatyta viešojo administravimo subjektų sistema. Šiai sistemą sudaro trys viešojo administravimo subjektų rūšys – valstybinio administravimo subjektai, regioninio administravimo subjektai ir savivaldybių administravimo subjektai. Valstybinio administravimo subjektai yra kolegialios ar vienasmenės valstybės institucijos, biudžetinės įstaigos, išlaikomos iš valstybės biudžeto asignavimų ir kitų valstybės pinigų fondų lėšų, Lietuvos bankas, Lietuvos kariuomenė, įstatymų nustatytą specialų statusą turintys fiziniai asmenys, asociacijos, valstybės įmonės, viešosios įstaigos, kurių savininkė arba dalininkė yra valstybė, šio įstatymo nustatyta tvarka įgalioti atlikti viešąjį administravimą. Regioninio administravimo subjektai yra regionų plėtros tarybos. Savivaldybių administravimo subjektai yra kolegialios ar vienasmenės savivaldybių institucijos, biudžetinės įstaigos, išlaikomos iš savivaldybės biudžeto asignavimų, valstybės politikai, savivaldybės įmonės, viešosios įstaigos, kurių savininkė ar dalininkė yra savivaldybė, įgalioti atlikti viešąjį administravimą. Toks reguliavimas nenumato galimybės viešojo administravimo įgaliojimus suteikti valstybės valdomoms bendrovėms (akcinėms ir uždarosioms akcinėms bendrovėms). Ši aplinkybė trukdo sklandžiai įgyvendinti Valstybės valdomų įmonių pertvarkos ir valdymo centralizavimo priemonių planą, kurio tikslas – pertvarkyti šiuo metu veikiančias valstybės įmones į kitos teisinės formos juridinius asmenis, daugiausiai į valstybės valdomas bendroves (akcines bendroves ar uždarąsias akcines bendroves).

Didelė dalis šiuo metu veikiančių valstybės įmonių atlieka ūkinio-komercinio pobūdžio funkcijas, tačiau daliai valstybės įmonių skirtingu mastu yra pavesta atlikti funkcijas, kurios patenka į Viešojo administravimo įstatymo 6 straipsnyje nustatytas viešojo administravimo sritis, t. y. joms yra suteikti viešojo administravimo įgaliojimai. Šios valstybės įmonės teikia administracines paslaugas (kaip jos yra suprantamos pagal Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies ir 19 straipsnio 1 dalies nuostatas) ar priima administracinius sprendimus (kaip jie yra suprantami pagal Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 5 dalies nuostatas); · 8 straipsnis nustato minimalius reikalavimus viešojo administravimo subjektų, kurie turi biudžetinės įstaigos teisinę formą, administracijos struktūrai. Ši struktūra Viešojo administravimo įstatymo kontekste yra suprantama siaurąja prasme – jai priskiriami tik galimi padaliniai, nepriskiriant viešojo administravimo subjekto valdymo ar priežiūros organų ir kitų šiame subjekte sudaromų nuolatinių struktūrinių darinių, atliekančių patariamojo pobūdžio funkcijas. Šiame straipsnyje nustatyti galimi admininistracijos struktūros padaliniai – grupė, departamentas (valdyba), skyrius (biuras, tarnyba), o savivaldybės viešojo administravimo subjekto – ir poskyris. Taip pat reglamentuotos sąlygos, kurioms esant gali būti steigiamas atitinkamas padalinys ir nustatyta galima kai kurių padalinių sudėtis.

Pavyzdžiui, departamentas (valdyba) steigiamas viešojo administravimo subjekto funkcijoms atlikti, kai dėl didelės veiklos atliekant šias funkcijas apimties ir šios veiklos sudėtingumo ir kompleksiškumo reikia organizuoti, koordinuoti ir kontroliuoti šių funkcijų atlikimą, o jį gali sudaryti ne mažiau kaip du skyriai (biurai, tarnybos). 8 straipsnyje yra nustatyti kai kurių viešojo administravimo subjekto administracijos padalinių dydžio reikalavimai, pavyzdžiui, skyrius (biuras, tarnyba) turi sudarytas (-a) iš ne mažiau kaip 4 pareigybių, o poskyris – iš ne mažiau kaip 3 pareigybių. Taikant minėtą teisinį reguliavimą praktikoje, pastebėta, kad jis nėra nuoseklus, nes neapima visų viešojo administravimo subjekto, turinčio biudžetinės įstaigos teisinę formą, struktūros elementų, yra padalinių, kuriems nėra nustatytas minimalus pareigybių skaičius (grupei). Tai neleidžia formuotis vienodai biudžetinių įstaigų struktūrų formavimo ir jų tobulinimo praktikai. 9 straipsnis reglamentuoja Nacionalinės elektroninių siuntų pristatymo naudojant pašto tinklą informacinės (toliau – E. pristatymo) sistemos naudojimą viešojo administravimo subjektų veikloje – jiems keičiantis elektroniniais dokumentais, taip pat gaunant ir siunčiant elektroninius dokumentus gyventojams ar ūkio subjektams. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad elektroninio pristatymo paslaugos fiziniams asmenims, kai šie asmenys elektronines siuntas per E. pristatymo sistemą siunčia viešojo administravimo subjektams, yra teikiamos neatlygintinai. Tokio teisinio reguliavimo taikymas praktikoje susidūrė su tam tikromis problemomis. Norint per E. pristatymo sistemą viešojo administravimo subjektui nusiųsti elektroninę siuntą, jam šioje sistemoje turi būti sukurta pašto dėžutė.

Praktikoje iškilo problemų dėl tokių pašto dėžučių sukūrimo specialų statusą turintiems fiziniams asmenims, kurie Viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka yra įgalioti atlikti viešąjį administravimą. Didesnių problemų dėl pašto dėžučių sukūrimo viešojo administravimo įgaliojimus turintiems juridiniams asmenims nekyla, nes tai efektyviai galima daryti išnaudojant Juridinių asmenų registro turimas galimybes. Galiojančio Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo: · 22 straipsnyje yra reglamentuoti pagrindiniai Vyriausybės įgaliojimai. Šio straipsnio 9 punkte nustatyta, kad Vyriausybė tvirtina Vyriausybės įstaigų bei kitų Vyriausybės įsteigtų biudžetinių įstaigų, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina Vyriausybė, administracijos struktūrą arba paveda ją tvirtinti Vyriausybės įstaigos arba kitos Vyriausybės įsteigtos biudžetinės įstaigos vadovui, jei kiti įstatymai nenustato kitos jos tvirtinimo tvarkos. Tvirtinti įstaigų prie ministerijų administracijos struktūrą Vyriausybė gali pavesti atitinkamos valdymo srities ministrui, jei kiti įstatymai nenustato kitos jų tvirtinimo tvarkos. · 26 straipsnyje yra reglamentuota ministrų kompetencija.

Šio straipsnio 3 dalies 6, 8 ir 17 punktuose nustatytos ministro funkcijos, susijusios su ministerijai pavaldžių biudžetinių įstaigų veiklos reguliavimu: tvirtina įstaigų prie ministerijos ir kitų pavaldžių biudžetinių įstaigų metinius veiklos planus arba paveda tai daryti šių įstaigų vadovams, Vyriausybės pavedimu tvirtina įstaigų prie ministerijos nuostatus ir jų administracijos struktūrą, tvirtina didžiausią leistiną valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų, pareigybių skaičių jo valdymo sritims priskirtose atskirose įstaigose prie ministerijos ir kitose institucijose ir įstaigose, neviršydamas Vyriausybės patvirtinto bendro didžiausio leistino valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų, pareigybių skaičiaus jo valdymo sritims priskirtose įstaigose prie ministerijos ir kitose priskirtose institucijose ir įstaigose. · 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės politikos įgyvendinimo funkcijos ministerijai gali būti pavestos tik įstatymų nustatytais atvejais ir nustatytam terminui. Įgyvendinant įvairias viešojo sektoriaus tobulinimo iniciatyvas, susijusias su šiame sektoriuje veikiančių įstaigų kompetencijos išgryninimu, buvo pastebėta, kad praktikoje tokia nuostata nėra įgyvendinama. Jei valstybės politikos įgyvendinimo funkcijos ministerijai įstatymais ir yra pavedamos, niekada nėra nustatomas šių funkcijų atlikimo trukmės terminas.

Galiojantis Biudžeto sandaros įstatymas nenustato asignavimų valdytojui teisės padidinti biudžetinės įstaigos darbuotojų darbo užmokesčio fondą, lėšomis, kurias įstaiga sutaupė naudodama jai išlaikyti skirtus asignavimus. Tai riboja biudžetinių įstaigų galimybes formuoti jos poreikius atitinkančią darbuotojų darbo užmokesčio sistemą, kuri leistų pritraukti naujų reikalingos kompetencijos darbuotojų, išlaikyti esamus, didintų darbuotojų motyvaciją siekti geresnių įstaigos veiklos rezultatų. Galiojančiame Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatyme numatytas reguliavimas, skirtas visoms viešosioms įstaigoms, neįvertinant viešųjų įstaigų, kuriose dalyvauja valstybė ar savivaldybės, specifiškumo. Įstatymo lygiu nėra reglamentuoti valstybės ir savivaldybių dalyvavimo viešosiose įstaigose pagrindai, taip pat valstybės ar savivaldybės, kaip viešosios įstaigos savininkės ar dalininkės, teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos įsipareigojimai viešajai įstaigai. Šiuo metu galiojančio Viešųjų įstaigų įstatymo nuostatos valstybinėms mokslo ir studijų institucijoms, kurių teisinė forma yra viešoji įstaiga, taip pat profesinio mokymo įstaigoms, kurių teisinė forma yra viešoji įstaiga, taikomos tiek, kiek Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymas arba Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymas nenustato kitaip. Viešųjų įstaigų įstatymo 2 straipsnio 1 dalis nustato viešosios įstaigos sampratą. Viešoji įstaiga apibūdinama kaip pagal šį ir kitus įstatymus įsteigtas pelno nesiekiantis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas − tenkinti viešuosius interesus vykdant švietimo, mokymo ir mokslinę, kultūrinę, sveikatos priežiūros, aplinkos apsaugos, sporto plėtojimo, socialinės ar teisinės pagalbos teikimo, taip pat kitokią visuomenei naudingą veiklą.

Viešųjų įstaigų įstatymo 5 ir 6 straipsniuose reglamentuoti viešosios įstaigos steigimo sutarties ir įstatų turinio reikalavimai. Viešosios įstaigos steigimo sutartyje turi būti nurodyta steigėjai (jeigu steigėja yra valstybė ar savivaldybė, turi būti nurodyta valstybės ar savivaldybės institucija, kuriai pavedama atstovauti steigėjai), viešosios įstaigos pavadinimas ir buveinė, viešosios įstaigos veiklos sritis (sritys) ir tikslai, steigėjų (ne)turtiniai įsipareigojimai, jų vykdymo tvarka ir terminai, steigimo išlaidų kompensavimo tvarka, ginčų tarp steigėjų sprendimo tvarka, asmenys, kurie turi teisę atstovauti steigiamai viešajai įstaigai, jų teisės ir įgaliojimai, steigiamojo susirinkimo sušaukimo ir sprendimų priėmimo jame tvarka, jeigu steigiamasis susirinkimas šaukiamas, – steigimo sutarties sudarymo data.

Viešosios įstaigos įstatuose turi būti nurodyta viešosios įstaigos pavadinimas, teisinė forma – viešoji įstaiga, veiklos laikotarpis, jeigu jis ribotas, veiklos tikslai, asmens tapimo nauju dalininku tvarka, dalininko teisių pardavimo kitiems asmenims tvarka, dalininkų įnašų perdavimo viešajai įstaigai tvarka, visuotinio dalininkų susirinkimo kompetencija, sušaukimo tvarka, sprendimų priėmimo tvarka, kolegialių organų, jeigu tokie organai sudaromi, kompetencija, šių organų narių rinkimo ir atšaukimo tvarka, viešosios įstaigos vadovo skyrimo ir atšaukimo tvarka, jo kompetencija, įstatų keitimo tvarka, filialų ir atstovybių steigimo bei jų veiklos nutraukimo tvarka, dokumentų ir kitos informacijos apie viešosios įstaigos veiklą pateikimo dalininkams tvarka, šaltinis, kuriame skelbiami viešosios įstaigos vieši pranešimai, informacijos apie viešosios įstaigos veiklą pateikimo visuomenei tvarka. Viešosios įstaigos steigimo sutartyje ir įstatuose gali būti ir kitų šiam ir kitiems įstatymams neprieštaraujančių nuostatų. Viešųjų įstaigų įstatymo 9 straipsnyje reglamentuojami viešosios įstaigos organai.

Minėtame straipsnyje nustatyta, kad viešoji įstaiga turi turėti organą – visuotinį dalininkų susirinkimą ir vienasmenį valdymo organą − viešosios įstaigos vadovą, taip pat nustatyta, kad viešosios įstaigos įstatuose gali būti numatytas ir kolegialus viešosios įstaigos valdymo organas, taip pat kiti kolegialūs organai. Kolegialių viešosios įstaigos organų narių skaičius, kompetencija, šių organų narių rinkimo ir atšaukimo tvarka nustatoma viešosios įstaigos įstatuose. Visuotinis dalininkų susirinkimas neturi teisės pavesti kolegialiems viešosios įstaigos organams spręsti visuotinio dalininkų susirinkimo kompetencijai šiame Įstatyme ir viešosios įstaigos įstatuose priskirtų klausimų. Kolegialūs viešosios įstaigos organai veikia pagal jų patvirtintus darbo reglamentus. Už veiklą viešosios įstaigos kolegialiuose organuose šių organų nariams neatlyginama, jeigu viešosios įstaigos įstatuose nenustatyta kitaip. Viešųjų įstaigų įstatymo 10 straipsnyje reglamentuojama visuotinio dalininkų susirinkimo kompetencija ir sprendimų priėmimo tvarka.

Minėtame straipsnyje nustatyta, kad visuotinis dalininkų susirinkimas keičia viešosios įstaigos įstatus, priima sprendimą pakeisti viešosios įstaigos buveinę, nustato paslaugų, darbų bei produkcijos kainas ir tarifus ar jų nustatymo taisykles, skiria ir atšaukia viešosios įstaigos vadovą, nustato jo darbo sutarties sąlygas, renka ir atšaukia kolegialių organų narius, jeigu kolegialūs organai numatyti viešosios įstaigos įstatuose, per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos tvirtina metinių finansinių ataskaitų rinkinį arba metinę ataskaitą, išskyrus atvejus, kai Civilinio kodekso 2.106 straipsnio 2, 3, 4 ir 7 punktuose nustatytais atvejais viešoji įstaiga likviduojama, nustato informaciją, kuri pateikiama visuomenei apie viešosios įstaigos veiklą, priima sprendimą dėl viešajai įstaigai nuosavybės teise priklausančio ilgalaikio turto perleidimo, nuomos, perdavimo pagal panaudos sutartį ar įkeitimo, priima sprendimą dėl viešosios įstaigos reorganizavimo ir reorganizavimo sąlygų tvirtinimo, priima sprendimą pertvarkyti viešąją įstaigą, priima sprendimą likviduoti viešąją įstaigą ar atšaukti jos likvidavimą, skiria ir atšaukia likvidatorių, kai šio Įstatymo nustatytais atvejais sprendimą likviduoti viešąją įstaigą priima visuotinis dalininkų susirinkimas, nustato viešosios įstaigos vidaus kontrolės tvarką, priima sprendimą dėl viešosios įstaigos metinių finansinių ataskaitų rinkinio audito kitais, nei nurodyta šio Įstatymo 11 straipsnio 7 dalyje, atvejais ir renka auditorių ar audito įmonę, priima sprendimą dėl šio įstatymo 11¹ straipsnyje nurodytų funkcijų centralizuoto atlikimo, sprendžia kitus šiame Įstatyme ir viešosios įstaigos įstatuose visuotinio dalininkų susirinkimo kompetencijai priskirtus klausimus.

Minėtame straipsnyje nustatyta, kad visuotinis dalininkų susirinkimas keičia viešosios įstaigos įstatus, priima sprendimą pakeisti viešosios įstaigos buveinę, nustato paslaugų, darbų bei produkcijos kainas ir tarifus ar jų nustatymo taisykles, skiria ir atšaukia viešosios įstaigos vadovą, nustato jo darbo sutarties sąlygas, renka ir atšaukia kolegialių organų narius, jeigu kolegialūs organai numatyti viešosios įstaigos įstatuose, per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos tvirtina metinių finansinių ataskaitų rinkinį arba metinę ataskaitą, išskyrus atvejus, kai Civilinio kodekso 2.106 straipsnio 2, 3, 4 ir 7 punktuose nustatytais atvejais viešoji įstaiga likviduojama, nustato informaciją, kuri pateikiama visuomenei apie viešosios įstaigos veiklą, priima sprendimą dėl viešajai įstaigai nuosavybės teise priklausančio ilgalaikio turto perleidimo, nuomos, perdavimo pagal panaudos sutartį ar įkeitimo, priima sprendimą dėl viešosios įstaigos reorganizavimo ir reorganizavimo sąlygų tvirtinimo, priima sprendimą pertvarkyti viešąją įstaigą, priima sprendimą likviduoti viešąją įstaigą ar atšaukti jos likvidavimą, skiria ir atšaukia likvidatorių, kai šio Įstatymo nustatytais atvejais sprendimą likviduoti viešąją įstaigą priima visuotinis dalininkų susirinkimas, nustato viešosios įstaigos vidaus kontrolės tvarką, priima sprendimą dėl viešosios įstaigos metinių finansinių ataskaitų rinkinio audito kitais, nei nurodyta šio Įstatymo 11 straipsnio 7 dalyje, atvejais ir renka auditorių ar audito įmonę, priima sprendimą dėl šio įstatymo 11¹ straipsnyje nurodytų funkcijų centralizuoto atlikimo, sprendžia kitus šiame Įstatyme ir viešosios įstaigos įstatuose visuotinio dalininkų susirinkimo kompetencijai priskirtus klausimus. Tame pačiame straipsnyje nustatyta, kad vienas dalininkas visuotiniame dalininkų susirinkime turi vieną balsą, jei viešosios įstaigos įstatuose nenustatyta kitaip.

Viešųjų įstaigų įstatymo 11 straipsnyje reglamentuojamas metinių finansinių ataskaitų rinkinys, jo auditas ir veiklos ataskaita. Šiame straipsnyje nustatyta, kad jeigu viešoji įstaiga per ataskaitinius finansinius metus gavo paramą, finansinių ataskaitų aiškinamajame rašte taip pat turi būti nurodyta informacija apie gautą (ne)finansinę paramą (nefinansinei paramai priskiriant ir turtą, gautą naudotis panaudos teise) ir jos panaudojimą. Viešųjų įstaigų įstatymo 16 straipsnyje reglamentuojamas viešosios įstaigos pertvarkymas. Šiame straipsnyje nustatyta, kad viešoji įstaiga gali būti pertvarkoma į biudžetinę įstaigą ir labdaros ir paramos fondą. Atkreiptinas dėmesys, kad Viešųjų įstaigų įstatyme nustatytas teisinis reguliavimas didžiąja dalimi yra skirtas bendrai visoms viešosioms įstaigoms, neišskiriant viešųjų įstaigų, kurių steigėja, savininkė ar dalininkė yra valstybė ar savivaldybė, specifiškumo: nėra reglamentuoti valstybės ar savivaldybės dalyvavimo viešosiose įstaigose pagrindai, valstybei ar savivaldybei atstovaujančių institucijų pareigos viešajai įstaigai, viešųjų įstaigų, kuriose dalyvauja valstybė ar savivaldybė, valdysenos ypatumai. Be to, Viešųjų įstaigų įstatyme nėra nuostatų, kurios reglamentuotų viešųjų įstaigų valdysenos stebėseną ir šios valdysenos tobulinimą. Galiojančio Valstybės tarnybos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punkto d papunktyje nustatyta, kad valstybės tarnautojas turi teisę gauti įstatymų nustatytą darbo užmokestį, taip pat gauti įstatymų ir kitų teisės aktų pagrindu nustatytą atlyginimą už veiklą einant valstybės ar savivaldybės valdomos įmonės ar jos dukterinės bendrovės kolegialaus organo nario pareigas. Už šiame papunktyje nurodytą veiklą atlyginama valstybės ar savivaldybės valdomos įmonės ar jos dukterinės bendrovės lėšomis Vyriausybės nustatyta tvarka.

Galiojančio Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 4 punkte nustatyta, kad šio įstatymo nuostatos dėl privačių interesų deklaravimo ir šio įstatymo 11 ir 13 straipsniai taip pat taikomi valstybės ar savivaldybių įmonių valdybų nariams. Galiojančio Civilinio kodekso 2.104 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad viešasis juridinis asmuo, išskyrus valstybės ir savivaldybės įmones, negali būti pertvarkomas į privatųjį juridinį asmenį. Galiojančio Profesinio mokymo įstatymo 17 straipsnio 21 dalyje nustatyta, kad visuotiniame dalininkų susirinkime priimant sprendimus, numatytus Viešųjų įstaigų įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 8–11 punktuose, valstybė arba savivaldybė, arba jos kartu, jeigu ir valstybė, ir savivaldybė yra tos pačios profesinio mokymo įstaigos dalininkės, turi sprendžiamojo balso teisę. Galiojančio Darbo kodekso 210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šio kodekso, Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka darbuotojų atstovai turi teisę skirti dalį juridinio asmens kolegialaus valdymo ar priežiūros organo, kuris skiriamas ar renkamas pagal šių juridinių asmenų veiklą reglamentuojančius teisės aktus ar steigimo dokumentus, narių. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama BĮĮ pakeitimo projekte siūloma: · Papildyti biudžetinės įstaigos apibrėžtį požymiais, kurie tiksliau įvardintų šios įstaigos paskirtį.

Biudžetine įstaiga siūloma laikyti ribotos civilinės atsakomybės viešąjį juridinį asmenį, išlaikomą iš valstybės ar savivaldybės biudžetų asignavimų, taip pat iš Valstybinio socialinio draudimo fondo, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetų ir kitų valstybės pinigų fondų lėšų ir atliekantį viešojo administravimo, viešųjų paslaugų teikimo ar kitas funkcijas, kurios priskirtinos valstybės politikos tam tikrose (valstybės veiklos, ministrams pavestose valdymo ar visuomeninio gyvenimo) srityse formavimui ar įgyvendinimui ir šios politikos formavimo ir įgyvendinimo aptarnavimui arba atliekantį Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme ir kituose įstatymuose nustatytas savivaldybių savarankiškąsias ir valstybines (valstybės perduotos savivaldybėms) funkcijas.

Tokia biudžetinės įstaigos apibrėžtis leis lengviau apsispręsti dėl šios teisinės formos pasirinkimo, kai viešajame sektoriuje numatoma steigti naują juridinį asmenį, taip pat toliau gryninant viešajame sektoriuje jau veikiančių juridinių asmenų kompetenciją ir mažinant viešojo sektoriaus institucinės sąrangos fragmentaciją. · Papildyti biudžetinėms įstaigoms nustatytus draudimus ribojimu savo vardu prisiimti skolinius įsipareigojimus pagal įsipareigojamuosius skolos dokumentus, įskaitant paskolos, finansinės nuomos (lizingo) sutartis, bet jomis neapsiribojant. · Papildyti biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos kompetenciją, nustatant, kad ši institucija, be jau šiuo metu atliekamų funkcijų, skirtų ir atšauktų kolegialaus biudžetinės įstaigos priežiūros organo, jei biudžetinė įstaiga turi kolegialų priežiūros organą narius. · Patikslinti biudžetinės įstaigos nuostatų turinio reikalavimus, nustatant, kad biudžetinės įstaigos nuostatuose nebūtų kartojama Biudžetinių įstaigų įstatyme ir kituose įstatymuose nustatyta savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos kompetencija, o dėstoma kita, kuri yra reikalinga, tačiau minėtuose įstatymuose nėra nustatyta.

Tokia biudžetinės įstaigos apibrėžtis leis lengviau apsispręsti dėl šios teisinės formos pasirinkimo, kai viešajame sektoriuje numatoma steigti naują juridinį asmenį, taip pat toliau gryninant viešajame sektoriuje jau veikiančių juridinių asmenų kompetenciją ir mažinant viešojo sektoriaus institucinės sąrangos fragmentaciją. · Papildyti biudžetinėms įstaigoms nustatytus draudimus ribojimu savo vardu prisiimti skolinius įsipareigojimus pagal įsipareigojamuosius skolos dokumentus, įskaitant paskolos, finansinės nuomos (lizingo) sutartis, bet jomis neapsiribojant. · Papildyti biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos kompetenciją, nustatant, kad ši institucija, be jau šiuo metu atliekamų funkcijų, skirtų ir atšauktų kolegialaus biudžetinės įstaigos priežiūros organo, jei biudžetinė įstaiga turi kolegialų priežiūros organą narius. · Patikslinti biudžetinės įstaigos nuostatų turinio reikalavimus, nustatant, kad biudžetinės įstaigos nuostatuose nebūtų kartojama Biudžetinių įstaigų įstatyme ir kituose įstatymuose nustatyta savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos kompetencija, o dėstoma kita, kuri yra reikalinga, tačiau minėtuose įstatymuose nėra nustatyta. Be to, siūloma biudžetinės įstaigos nuostatuose nurodyti biudžetinės įstaigos vadovo skyrimo į pareigas ir atleidimo iš jų tvarką, kitų biudžetinės įstaigos organų, jei pagal įstatymus tokie organai sudaromi, sudarymo ar atšaukimo tvarka arba nurodyti, kad šios abi tvarkos bei biudžetinės įstaigos nuostatų pakeitimo tvarka nesiskiria nuo nurodytosios Biudžetinių įstaigų įstatyme. · Atsisakyti pareigos teisės aktuose, kuriais steigiama biudžetinė įstaiga (įstatyme, Vyriausybės nutarime ar savivaldybės tarybos sprendime), nurodyti ir biudžetinės įstaigos buveinę.

Buvo įvertinta, kad gali kilti nesklandumų įgyvendinant tokią nuostatą praktikoje, ypač tais atvejais, kai nauja biudžetinė įstaiga steigiama įstatymu ir kai įstatymų leidėjui, priimant įstatymą, dar gali būti nežinoma šios įstaigos buveinė, o nenurodžius buveinės steigimo dokumente (inter alia – įstatyme) – būtų pažeistos Biudžetinių įstaigų įstatymo nuostatos. Todėl siūloma nustatyti pareigą biudžetinės įstaigos buveinę nurodyti jos nuostatuose. · Įtvirtinti bendras nuostatas dėl biudžetinės įstaigos vadovo priėmimo į pareigas ir jo kadencijų – asmuo į biudžetinės įstaigos vadovo pareigas būtų priimamas 5 metų kadencijai konkurso būdu arba įstatymų nustatytais atvejais be konkurso, galėtų eiti tos pačios biudžetinės įstaigos vadovo pareigas ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Konkursai į biudžetinės įstaigos vadovo pareigas turėtų būti organizuojami ir vykdomi Vyriausybės nustatyta tvarka (atitinkamai turės būti patikslintas Konkursų valstybės ir savivaldybių įmonėse, iš valstybės, savivaldybių ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetų bei iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų finansuojamose valstybės ir savivaldybių įstaigose ir viešosiose įstaigose, kurių savininkė yra valstybė ar savivaldybė, organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašas, patvirtintas Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 496 „Dėl Lietuvos Respublikos darbo kodekso įgyvendinimo“).

Jeigu biudžetinės įstaigos vadovo veikla eitos kadencijos metu visuose atliktuose veiklos ar kasmetiniuose vertinimuose buvo įvertinta gerai ir (arba) labai gerai, į tos pačios biudžetinės įstaigos vadovo pareigas asmuo antrajai kadencijai galėtų būti priimamas be konkurso. · Nustatyti galimybę sudaryti kolegialų biudžetinės įstaigos veiklos priežiūros organą – biudžetinės įstaigos stebėtojų tarybą (toliau – stebėtojų taryba). Ši stebėtojų taryba biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai turės teikti išvadas dėl biudžetinės įstaigos veiklos planavimo dokumentų, veiklos ataskaitų, išlaidų sąmatų; pasiūlymus dėl geresnio biudžetinės įstaigos veiklos organizavimo, geresnio vidaus administravimo funkcijų atlikimo; išvadas ar pasiūlymus dėl kitų su biudžetinės įstaigos veikla susijusių klausimų, kuriuos pateikia savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija; išvadas dėl biudžetinės įstaigos vidaus kontrolės sistemos veikimo. Jei būtų poreikis, šias išvadas ir pasiūlymus stebėtojų taryba galėtų teikti ir biudžetinės įstaigos vadovui. Stebėtojų tarybos pateiktos išvados ir pasiūlymai savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai ir biudžetinės įstaigos vadovui nebūtų privalomi. Stebėtojų taryba būtų sudaroma savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos sprendimu.

Stebėtojų tarybos nebūtų sudaromos Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijoje, Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijoje, Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijoje, teismuose, ministerijose, biudžetinėse įstaigose, kuriose tarnybą reglamentuoja įstatymu patvirtintas statutas, biudžetinėse įstaigose, kurios priskiriamos teisėsaugos institucijoms, biudžetinėse įstaigose, priklausančiose krašto apsaugos sistemai, biudžetinėse įstaigose, kurių veiklą reguliuojantys specialieji įstatymai nustato pareigą šiose biudžetinėse įstaigose sudaryti kitokius, nei reglamentuoja šis įstatymas, kolegialius organus, kuriems nustatoma analogiška kaip stebėtojų tarybai kompetencija, biudžetinėse įstaigose, kurių nepriklausomumas atliekant įstatymų nustatytas funkcijas ir priimant sprendimus turi būti užtikrintas vadovaujantis Europos Sąjungos ir nacionalinės teisės aktais, savivaldybių administracijose ir savivaldybių kontrolės ir audito tarnybose. Remiantis VĮ Registrų centro skelbiamais atvirais Juridinių asmenų registro duomenimis, 2023 m. sausio 10 d. Lietuvos viešajame sektoriuje veikė apie 2 674 juridinių asmenų, turinčių biudžetinės įstaigos teisinę formą: 352 tokių juridinių asmenų savininku buvo valstybė, 2 322 – savivaldybės. Įstatymų projektų rengėjų nuomone, įvertinus BĮĮ pakeitimo projekte siūlomas išimtis, stebėtojų tarybos galėtų būti sudarytos apie 90 valstybės biudžetinių įstaigų (apie 25 proc. visų valstybės biudžetinių įstaigų). Stebėtojų tarybą turėtų sudaryti ne mažiau kaip 5 nariai ir ne daugiau kaip 15 narių, kurie būtų paskiriami 4 metų kadencijai.

Stebėtojų tarybos nariais turėtų būti skiriami savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos atstovai, biudžetinės įstaigos darbuotojų atstovai, kurie turi sudaryti ne mažiau kaip 1/5 biudžetinės įstaigos nuostatuose nurodyto stebėtojų tarybos narių skaičiaus, bet ne mažiau kaip vieną, ir kiti fiziniai asmenys, kurie turi sudaryti ne mažiau kaip 2/5 biudžetinės įstaigos nuostatuose nurodyto stebėtojų tarybos narių skaičiaus. Kandidatai į stebėtojų tarybos narius ir stebėtojų tarybos nariai turėtų atitikti tiek Biudžetinių įstaigų įstatyme nustatytus bendruosius, tiek savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos nustatytus specialiuosius reikalavimus. Siekiant užtikrinti stebėtojų tarybos veiklos skaidrumą, siūloma jos nariams nustatyti nepriekaištingos reputacijos reikalavimą ir stebėtojų tarybos narių kadencijų skaičių. Stebėtojų tarybos narių atranka bus vykdoma Vyriausybės nustatyta tvarka. Turės būti užtikrinta, kad savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija gautų informaciją, reikalingą kandidatų į stebėtojų tarybos narius ir stebėtojų tarybos narių atitikčiai bendriesiems ir specialiesiems reikalavimams patikrinti. Savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija turės teisę, esant Biudžetinių įstaigų įstatyme nustatytiems pagrindams, atšaukti visą stebėtojų tarybą ar atskirus jos narius. Už veiklą stebėtojų taryboje jos nariams turės būti atlyginama iš biudžetinės įstaigos darbuotojų darbo užmokesčio fondo. Konkrečius stebėtojų tarybos narių mėnesinio atlygio dydžius nustatys savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija. Stebėtojų tarybos nariui išmokama suma per mėnesį negalės būti mažesnė kaip 5 proc. ir didesnė kaip 10 proc. paskutinių 3 kalendorinių mėnesių biudžetinės įstaigos vadovo vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio.

Stebėtojų tarybos pirmininkui išmokama suma per mėnesį negali būti mažesnė kaip 7 proc. ir didesnė kaip 14 proc. paskutinių 3 kalendorinių mėnesių biudžetinės įstaigos vadovo vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio. Stebėtojų tarybos nariai turės pareigą savo veiklos laikotarpiu ir 3 metus po jos užbaigimo saugoti konfidencialią informaciją, kurią sužinojo būdami stebėtojų tarybos nariais ir kuri buvo nurodyta kaip konfidenciali informacija. · Išplėsti biudžetinės įstaigos vadovo kompetenciją, pavedant jam nustatyti biudžetinės įstaigos struktūrą, biudžetinės įstaigos darbuotojų pareigybių sąrašą ir biudžetinės įstaigos darbuotojų darbo apmokėjimo sistemą, jei biudžetinėje įstaigoje nėra sudaryta kolektyvinė sutartis, kurioje būtų nustatyta tokia sistema. Šios nuostatos į BĮĮ pakeitimo projektą įtrauktos siekiant suderinti keičiamo Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo nuostatas su Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo projekto, kuriam buvo pritarta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. lapkričio 7 d. nutarimu Nr. 1115 ir kuris buvo pateiktas svarstyti Lietuvos Respublikos Seimui (XIVP-2066(3)). · Patikslinti nuostatas, reglamentuojančias savivaldybių biudžetinių įstaigų audito atlikimą. Siekiant teisėkūros sistemiškumo ir Biudžetinių įstaigų įstatymo nuostatų suderinamumo su Seimo 2022 m. birželio 30 d. priimto Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 pakeitimo įstatymo Nr.

I-533 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1268 nuostatomis, siūloma nustatyti, kad savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba atlieka ne tik savivaldybės biudžetinės įstaigos išorės finansinį, veiklos, bet ir atitikties auditą. · Reglamentuoti biudžetinių įstaigų valdysenos stebėsenos pagrindus nustatant, kad stebėseną atliks Vyriausybės įgaliota institucija. Šiai institucijai būtų pavesta kaupti informaciją apie biudžetinių įstaigų valdyseną ir atlikti šios informacijos analizę, teikti apibendrintą informaciją apie biudžetinių įstaigų valdyseną ir šios informacijos analizės rezultatus valstybės politiką viešojo administravimo srityje formuojančiai ministerijai (Vidaus reikalų ministerijai), kaupti informaciją apie gerąją biudžetinių įstaigų valdysenos praktiką ir vykdyti šios informacijos skaidą, teikti metodinę pagalbą biudžetinių įstaigų valdysenos klausimais. Siūlomos nuostatos sudarys reikalingas prielaidas formuoti nuoseklią biudžetinių įstaigų valdysenos praktiką ir tobulinti šią valdyseną sisteminėmis, gilesne duomenų ir praktikos analize paremtomis priemonėmis. · Atlikti kai kuriuos redakcinio pobūdžio Biudžetinių įstaigų įstatymo teksto patikslinimus ir šiame įstatyme vartojamas sąvokas suderinti su kituose įstatymuose vartojamomis sąvokomis. VAĮ pakeitimo projekte siūloma: · Suvienodinti Viešojo administravimo įstatyme vartojamas ir BĮĮ pakeitimo projekte siūlomas formuluotes, susijusias su biudžetinės įstaigos administracijos (valdymo) struktūra ir kartu išplėsti biudžetinės įstaigos struktūros sampratą, įtraukiant į ją biudžetinės įstaigos valdymo ir priežiūros organus ir nuolatinius kolegialius struktūrinius darinius, įsteigtus (sudarytus) patariamojo pobūdžio sprendimams priimti. Tokios nuostatos leis aiškiau ir tiksliau apibūdinti biudžetinės įstaigos struktūrą ir į jai priskiriamus elementus. · Išplėsti subjektų, galinčių tvirtinti biudžetinės įstaigos struktūrą, ratą ir papildant jį kolegialiu biudžetinės įstaigos valdymo organu.

Susiklosčiusi viešojo administravimo subjektų, turinčių biudžetinės įstaigos teisinę formą, struktūrų tvirtinimo praktika rodo, kad gali būti atvejų, kai struktūrą tvirtina ne biudžetinės įstaigos vadovas, o specialiajame biudžetinės įstaigos veiklą reglamentuojančiame įstatyme nustatytas kolegialus valdymo organas, turintis atitinkamą kompetenciją. · Nustatyti, kad grupė yra savarankiškas (neįeinantis į kitų biudžetinės įstaigos struktūrinių padalinių sudėtį) struktūrinis padalinys, kurį sudaro ne mažiau kaip 4 pareigybės. Minimalus grupę sudarančių pareigybių skaičius pasirinktas atsižvelgiant į Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 5 dalyje skyriui, kuris yra vyraujantis struktūrinis padalinys biudžetinėse įstaigose, nustatytą minimalų pareigybių skaičių.

Atsižvelgiant į tai, taip pat siūloma nustatyti vėlesnį šio reikalavimo įsigaliojimo terminą, kad viešojo administravimo subjektai, kuriems turės būti taikomas minėtas reikalavimas, galėtų tinkamai pasiruošti jo įgyvendinimui. · Atsižvelgiant į tai, kad viešojo administravimo subjektų darbuotojams, kuriems yra pavesta atlikti funkcijas, tiesiogiai susijusias su šiems subjektams suteiktų viešojo administravimo įgaliojimų įgyvendinimu, arba asmenims, pretenduojantiems tokias pareigas eiti, turi būti taikomi Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme valstybės tarnautojams nustatyti nepriekaištingos reputacijos kiti kvalifikaciniai reikalavimai, proporcingai nustatyti tokį patį reikalavimą ir viešojo administravimo subjekto vadovui, kolegialaus valdymo organo nariams ir priežiūros organo nariams. · Atsisakyti įpareigojimo taikyti nepriekaištingos reputacijos reikalavimą viešojo administravimo subjektų darbuotojams, kuriems yra pavesta atlikti Viešojo administravimo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies nustatytas funkcijas – teikti asmenims įstatymų nustatytą viešojo administravimo subjekto turimą informaciją, konsultuoti asmenis viešojo administravimo subjekto kompetencijos klausimais, vykdyti administracinę procedūrą, atlikti viešojo administravimo subjekto vidaus administravimą.

Atsižvelgiant į tai, taip pat siūloma nustatyti vėlesnį šio reikalavimo įsigaliojimo terminą, kad viešojo administravimo subjektai, kuriems turės būti taikomas minėtas reikalavimas, galėtų tinkamai pasiruošti jo įgyvendinimui. · Atsižvelgiant į tai, kad viešojo administravimo subjektų darbuotojams, kuriems yra pavesta atlikti funkcijas, tiesiogiai susijusias su šiems subjektams suteiktų viešojo administravimo įgaliojimų įgyvendinimu, arba asmenims, pretenduojantiems tokias pareigas eiti, turi būti taikomi Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme valstybės tarnautojams nustatyti nepriekaištingos reputacijos kiti kvalifikaciniai reikalavimai, proporcingai nustatyti tokį patį reikalavimą ir viešojo administravimo subjekto vadovui, kolegialaus valdymo organo nariams ir priežiūros organo nariams. · Atsisakyti įpareigojimo taikyti nepriekaištingos reputacijos reikalavimą viešojo administravimo subjektų darbuotojams, kuriems yra pavesta atlikti Viešojo administravimo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies nustatytas funkcijas – teikti asmenims įstatymų nustatytą viešojo administravimo subjekto turimą informaciją, konsultuoti asmenis viešojo administravimo subjekto kompetencijos klausimais, vykdyti administracinę procedūrą, atlikti viešojo administravimo subjekto vidaus administravimą. Toks reikalavimas yra pernelyg griežtas atsižvelgiant į paminėtų funkcijų pobūdį. · Išplėsti subjektų, kuriems gali būti suteikti viešojo administravimo įgaliojimai, ratą ir nustatyti, kad šie įgaliojimai gali būti suteikti valstybės valdomoms įmonėms, t. y. ne tik valstybės įmonėms, bet ir valstybės ir savivaldybių valdomoms bendrovėms (taip kaip jos yra suprantamos pagal Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 2 straipsnio 5, 6, 15 ir 16 dalių nuostatas).

Siūloma reglamentuoti, kad valstybės ir savivaldybių valdomoms bendrovėms viešojo administravimo įgaliojimai būtų suteikiami laikantis analogiškų reikalavimų tiems, kuriuos šiuo metu viešojo administravimo įgaliojimų suteikimui valstybėms įmonėms nustato Viešojo administravimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 4 punktas, t. y. valstybės ar savivaldybių valdomoms įmonėms galėtų būti suteikiami įgaliojimai atlikti funkcijas šio įstatymo 6 straipsnio 2 ir 3 punktuose nustatytose viešojo administravimo srityse ir tik tais atvejais, kai pagrindžiama, kad nėra valstybės ar savivaldybių institucijų ar įstaigų, kurioms šie įgaliojimai gali būti suteikti, ir kai tokie įgaliojimai yra tiesiogiai susiję su tų valstybės ir savivaldybių valdomų įmonių veiklos tikslais.

Taip pat, siekiant teisėkūros sistemiškumo, ABTĮ pakeitimo projekte, CRRESTTAĮĮ pakeitimo projekte, KĮ pakeitimo projekte, OSVDVĮ pakeitimo projekte, PAVETPPSPSĮ pakeitimo projekte, TGIDPNĮ pakeitimo projekte ir VPĮ pakeitimo projekte siūloma keičiamuose įstatymuose įtvirtintą teisinį reguliavimą, susijusį su viešojo administravimo įgaliojimus turinčiais subjektais, suderinti su VAĮ pakeitimo projektu siūlomu išplėsti viešojo administravimo subjektų ratu. · Nustatyti, kad elektroninio pristatymo paslaugos fiziniams asmenims neatlygintinai teikiamos tada, kai jie elektronines siuntas per Nacionalinės elektroninių siuntų pristatymo naudojant pašto tinklą informacinę (toliau – E. pristatymo) sistemą siunčia viešojo administravimo subjektams, turintiems juridinio asmens statusą. Siūlomas teisinis reguliavimas leis geriau išnaudoti Juridinių asmenų registro teikiamas galimybes ir efektyviau naudoti kitus viešojo administravimo subjektų veiklai svarbius valstybės informacinius išteklius. Taip pat siūloma, kad šis teisinis reguliavimas įsigaliotų bendra tvarka, nes yra labai svarbu kuo greičiau išspręsti iškilusias praktines problemas dėl nemokamo E. pristatymo sistemos paslaugų teikimo.

LRVĮ pakeitimo projekte siūloma: · Atsisakyti nuostatų, reglamentuojančių Vyriausybės, ministrų ir Vyriausybės kanclerio kompetenciją tvirtinti atitinkamų biudžetinių įstaigų struktūrą, didžiausią leistiną valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų, pareigybių skaičių, taip Vyriausybės įstatymo nuostatas suderinant su BĮĮ pakeitimo projekte ir Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo projekte, kuriam buvo pritarta Vyriausybės 2022 m. lapkričio 7 d. nutarimu Nr. 1115 ir kuris buvo pateiktas svarstyti Lietuvos Respublikos Seimui (XIVP-2066(3)), siūlomu teisiniu reguliavimu. · Atsižvelgiant į 2023 m. sausio 1 d. įsigaliojusias Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo Nr. X-1212 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-3308 nuostatas, pakeitusias ataskaitų rengimo reguliavimą, vietoj metinės Vyriausybės veiklos ataskaitos nurodyti, kad Vyriausybė ne rečiau kaip kartą per metus pateikia Seimui valstybės pažangos ataskaitą. · Papildyti nuostatas, reglamentuojančias ministro pavadavimą. Siūloma, kad Vyriausybės įstatymo 26 straipsnio 3 dalies 6, 9, ir 16 ir 17 punktuose nustatytas funkcijas (šiuose punktuose nustatytos funkcijos yra susijusios pagrindiniais ministerijos veiklos klausimais) pavaduojantis ministras galėtų atlikti ne tik tada, kai pavaduojamas ministras negali atlikti savo funkcijų ilgiau negu 30 dienų, bet ir tada, kai ilgiau nei 30 dienų nėra paskirtas naujas ministras šio Vyriausybės įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje ir 11 straipsnio 4 dalyje nurodytais atvejais (ministrui atsistatydinus ir Seimui pareiškus nepasitikėjimą ministru).

Toks pasiūlymas teikiamas siekiant užtikrinti ministerijos veiklos stabilumą ir nuoseklumą. · Siekiant teisėkūros sistemiškumo ir strateginio valdymo sistemos vidinės darnos, atsisakyti Vyriausybei nustatytos pareigos tvirtinti savo prioritetinių darbų sąrašą. Lietuvos Respublikos strateginio valdymo įstatymas numato Vyriausybės prioritetinių darbų sąrašą kaip atskirą strateginio valdymo sistemos elementą. Pagal šio įstatymo 8 straipsnio 3 punkto nuostatas, Vyriausybės veiklos prioritetai turi būti nurodomi Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plane. · Atsisakyti praktikoje neįgyvendinamos nuostatos, numatančios galimybę įstatymu pavesti ministerijai valstybės politikos įgyvendinimo funkcijas „nustatytam terminui“. · Atsisakyti Vyriausybės įstaigos ir įstaigos prie ministerijos veiklą reguliuojančių nuostatų, reglamentuojančių struktūros tvirtinimą, valdymo organus ir jų atskaitomybę, nes tai bus reglamentuota Biudžetinių įstaigų įstatyme ir turės būti tiesiogiai taikoma šioms įstaigoms. · Nustatyti galimybę ministerijoms ir Vyriausybės įstaigoms pačioms spręsti dėl poreikio turėti metinį veiklos planą. Šiuo metu veikianti strateginio valdymo sistema sukurta taip, kad strateginio valdymo sistemos dalyviai patys galėtų apsispręsti dėl veiklos lygmens planavimo dokumentų rengimo – jie turėtų būti rengiami tais atvejais, kai reikalinga detalizuoti aukštesnio lygmens planavimo dokumentų įgyvendinimą.

Taip yra strateginio valdymo sistemos dalyviams būtų užtikrinta galimybė susiplanuoti savo veiklą norimu detalumu, nekuriant prielaidų didinti aukštesnio lygmens planavimo dokumentų skaičių, kuris mažintų strateginio valdymo sistemos efektyvumą. · Suvienodinti formuluotės „strateginis veiklos planas“ vartojimą visame Vyriausybės įstatymo tekste. Pagal Strateginio valdymo įstatyme nustatytą reguliavimą ir susiklosčiusią praktiką, vienam strateginio valdymo sistemos dalyviui yra rengiamas ir tvirtinamas vienas strateginis veiklos planas. Ministras tvirtina vieną visų jam pavestų valdymo sričių strateginį veiklos planą. · Atsisakyti ministrams pavestų valdymo sričių strateginių veiklos planų tvirtinimo procedūros detalizavimo, o konkrečiai – Vyriausybės įstatymo 26 straipsnio 3 dalies 6 punkte vartojamos formuluotės „suderinęs su Ministru Pirmininku“, nes tai jau yra padaryta Vyriausybės patvirtintoje Strateginio valdymo metodikoje, kuria ministras privalo vadovautis.

Paminėtina tai, kad Vyriausybė yra inicijavusi Strateginio valdymo metodikos peržiūrą, pagal kurią strateginių veiklos planų derinimo su Ministru Pirmininku numatoma atsisakyti. · Numatyti ministrui galimybę deleguoti ministerijos struktūrinių padalinių nuostatų ir valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų, pareigybių aprašymų tvirtinimą ministerijos kancleriui, taip sumažinant ministrui tenkančią vadovaujamojo darbo apimtį. · Patikslinti nuostatas dėl ministro diskrecijos, susijusios su darbdavio funkcijų atlikimu įstaigų prie ministerijos vadovų bei kitų Vyriausybės įsteigtų biudžetinių įstaigų, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina ministerija, vadovų atžvilgiu. Atsižvelgiant į tai, kad Vyriausybės įsteigtų biudžetinių įstaigų vadovai gali būti ne tik valstybės tarnautojai, bet ir dirbantys pagal darbo sutartis, bei siekiant suderinamumo su Darbo kodekso nuostatomis, siūloma nustatyti, kad ministras priima sprendimus ne tik dėl tarnybinių nuobaudų skyrimo įstaigų vadovams, kurie yra valstybės tarnautojai, bet ir priima sprendimus dėl įstaigų vadovų, kurie dirba pagal darbo sutartis, padaryto darbo pareigų pažeidimo.

Taip pat siūloma suvienodinti su tuo susijusių panašių formuluočių vartojimą visame Vyriausybės įstatymo tekste. · Nustatyti subjektą, kuris priims sprendimus dėl Vyriausybės įstaigos vadovų atostogų, papildomų poilsio dienų suteikimo, siuntimo į komandiruotes, kitus sprendimus, susijusius su jų tarnybos santykiais. Įvertinant tai, kad Vyriausybės įstaigos veikla bus susijusi su dviejų ar daugiau ministrų valdymo sritimis, siūloma, kad šias funkcijas atliktų Vyriausybės paskirtas atitinkamos valdymo srities ministras. · Atsisakyti Vyriausybės įstatymo 29¹ straipsnio 8 dalies ir 30 straipsnio 5 dalies nuostatų, reglamentuojančių Vyriausybės įstaigų ir įstaigų prie ministerijų vadovų skyrimą, nes šių biudžetinių įstaigų vadovų skyrimui turėtų būti taikomas BĮĮ pakeitimo projekte siūlomas teisinis reguliavimas. · Nustatyti pareigą Vyriausybės įsteigtoms įstaigoms, kurios centralizuotai atlieka dalį viešojo sektoriaus subjektų vidaus administravimo funkcijų, turėti metinį veiklos planą. Lietuvos Respublikos strateginio valdymo įstatymo 9 straipsnio 3 punkte ir 25 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad metiniai veiklos planai rengiami, jei jų rengimą numato atskirų strateginio valdymo sistemos dalyvių veiklą reglamentuojantys įstatymai. Šiuo metu veikianti vienintelė Vyriausybės įsteigta įstaiga, kuri centralizuotai atlieka dalį viešojo sektoriaus subjektų vidaus administravimo funkcijų, – Nacionalinis bendrųjų funkcijų centras neturi specialiojo šios įstaigos veiklą reglamentuojančio įstatymo.

Šios įstaigos veiklos valdysenai yra taikomas tik Biudžetinių įstaigų įstatymas ir Vyriausybės įstatymo 30¹ straipsnis, reglamentuojantis Vyriausybės įsteigtas kitas biudžetines įstaigas. Siūloma, kad tokių įstaigų metinius veiklos planus tvirtintų atitinkamos valdymo srities ministras arba jo pavedimu – atitinkamos įstaigos vadovas. Taip pat siūloma patikslinti šių įstaigų paskirtį, nurodant kad jos centralizuotai atlieka ne dalį viešojo sektoriaus subjektų bendrųjų, o vidaus administravimo funkcijų. Vidaus administravimo apibrėžtis yra nustatyta Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 17 dalyje (Vyriausybės 2022 m. lapkričio 14 d. nutarimu Nr. 1115 kartu su Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo projektu (XIVP-2066(3)) Seimui pateiktame Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo Nr. VIII-1234 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projekte Nr. XIVP-2094(3) yra siūloma tiksliau apibrėžti, kas turi būti laikoma vidaus administravimu). · Nebenurodyti Vyriausybės įstatyme viešosios įstaigos Vyriausybės strateginės analizės centro teisinės formos ir kitų šios viešosios įstaigos veiklos pagrindus reglamentuojančių nuostatų, kurios yra įtvirtintos Viešųjų įstaigų įstatyme. Toks pasiūlymas teikiamas, atsižvelgiant į Vyriausybės lygiu formuojamą teisėkūros praktiką – įstatymuose atsisakyti tikrinių biudžetinių įstaigų ir viešųjų įstaigų pavadinimų ir jų teisinių formų nurodymo (išskyrus pagrįstas išimtis). Šia praktika siekiama teisėkūros efektyvumo, nes prireikus pakeisti minėto centro teisinę formą, jį pertvarkyti, reorganizuoti ar pan., atitinkami sprendimai negalėtų būti priimami, kol nebūtų pakeistos Vyriausybės įstatymo nuostatos.

Siekiant teisėkūros sistemiškumo, dėl šios priežasties teikiamas ir SVĮ pakeitimo projektas. · Atsisakyti Vyriausybės įstatymo 31 straipsnio 2 dalyje Vyriausybei nustatytos pareigos tvirtinti viceministrų skaičių ministerijose, taip sumažinant Vyriausybei tenkančią teisėkūros naštą ir padidinant bendrą teisėkūros efektyvumą. · Atsisakyti privalomo ministro patariamosios institucijos – ministerijos kolegijos – sudarymo, paliekant ministrui diskreciją pačiam nuspręsti dėl jos reikalingumo. Įvertinus ministerijų valdysenos praktiką, pripažinta, kad Vyriausybės įstatymo 32 straipsnyje numatyta ministerijos kolegija praktikoje tapo nebeaktuali. Ministras rūpimiems klausimams svarstyti turi teisę sudaryti darbo grupes arba pasinaudoti kitais efektyviais formatais. · Patikslinti Vyriausybės kanclerio kompetenciją ir nustatyti, kad Vyriausybės kancleris padeda Vyriausybei koordinuoti ministerijų ir kitų valstybės institucijų veiklą įgyvendinant pirmiausia Vyriausybės programą, taip pat kitus planavimo dokumentus. Remiantis Vyriausybės įstatymo 3 straipsniu, Vyriausybės programa yra vienas iš svarbiausių dokumentų, kuriuo Vyriausybė vadovaujasi savo veikloje. Pagal Strateginio valdymo įstatymo 8 straipsnio 2 punkto nuostatas, Vyriausybės programa yra priskiriama planavimo dokumentams ir nustato Vyriausybės veiklos laikotarpio valstybės veiklos gaires. · Visame Vyriausybės įstatymo tekste patikslinti vartojamą Strateginio valdymo metodikos pavadinimą, taip suderinant Vyriausybės ir Strateginio valdymo įstatymų nuostatas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Vyriausybė 2022 m. lapkričio 14 d. nutarimu Nr. 1115 kartu su Valstybės tarnybos įstatymo Nr.

VIII-1316 pakeitimo įstatymo projektu (XIVP-2066(3)) Seimui pateikė ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo Nr. I-464 13, 22, 26 ir 45 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą. Tiek Seimui pateiktu projektu, tiek LRVĮ pakeitimo projektu yra siūloma keisti tuos pačius Vyriausybės įstatymo 26 ir 45 straipsnių punktus. Šių punktų redakcijos skiriasi dėl skirtingų pakeitimais yra siekiamų tikslų. BSĮ pakeitimo projekte siūloma: · Nustatyti asignavimų valdytojo teisę padidinti biudžetinės įstaigos darbuotojų darbo užmokesčio fondą lėšomis, kurias įstaiga sutaupė naudodama jai išlaikyti skirtus asignavimus. Tokia nuostata yra reikalinga tobulinant biudžetinių įstaigų valdysenos modelį, suteikiantį galimybę šioms įstaigoms pačioms spęsti daugiau savo valdymo klausimų.

Siūlomas reguliavimas leis biudžetinėms įstaigoms pačioms formuoti jų poreikius atitinkančią darbuotojų darbo užmokesčio sistemą, lengviau pritraukti naujų reikalingos kompetencijos darbuotojų, išlaikyti esamus, didinti darbuotojų motyvaciją siekti geresnių įstaigos veiklos rezultatų. · Atsižvelgiant į tai, kad Biudžeto sandaros įstatymo nuostatos dėl draudimo biudžetinėms įstaigoms savo vardu prisiimti bet kokius skolinius įsipareigojimus pagal įsipareigojamuosius skolos dokumentus, įskaitant paskolos, finansinės nuomos (lizingo) sutartis, bet jomis neapsiribojant, BĮĮ pakeitimo projektu perkeliamos į Biudžetinių įstaigų įstatymo 4 straipsnio 6 dalies 4 punktą, siūloma pripažinti netekusiu galios Biudžetinės sandaros įstatymo 10¹ straipsnį. · Atsižvelgiant į Viešojo administravimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytą Vyriausybės kompetenciją viešojo administravimo įgaliojimus viešosioms įstaigoms suteikti Vyriausybės nutarimais, siekiama sudaryti galimybę tokioms viešosioms įstaigoms skirti valstybės biudžeto asignavimus ne tik Strateginio valdymo įstatyme nustatytoms funkcijoms atlikti, bet ir Viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka suteiktiems viešojo administravimo įgaliojimams įgyvendinti. · Siekiant suderinti Biudžeto sandaros įstatymo ir Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo nuostatas, siūloma atitinkamai patikslinti Biudžeto sandaros įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje vartojamą formuluotę, nurodančią į savivaldybių atliekamas valstybines (valstybės perduotas savivaldybėms) funkcijas. · Atsižvelgiant į tai, kad BĮĮ pakeitimo projekte siūloma pakeitimų įsigaliojimo data – 2023 m. spalio 1 d., t. y. kai jau bus priimtas 2023 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymas ir patvirtinti valstybės ir savivaldybių biudžetai, kuriuose bus išskirti asignavimai darbo užmokesčiui, siūloma, kad BSĮ pakeitimo projekte siūlomas teisinis reguliavimas įsigaliotų 2024 m. sausio 1 d.

Siūlomas reguliavimas leis biudžetinėms įstaigoms pačioms formuoti jų poreikius atitinkančią darbuotojų darbo užmokesčio sistemą, lengviau pritraukti naujų reikalingos kompetencijos darbuotojų, išlaikyti esamus, didinti darbuotojų motyvaciją siekti geresnių įstaigos veiklos rezultatų. · Atsižvelgiant į tai, kad Biudžeto sandaros įstatymo nuostatos dėl draudimo biudžetinėms įstaigoms savo vardu prisiimti bet kokius skolinius įsipareigojimus pagal įsipareigojamuosius skolos dokumentus, įskaitant paskolos, finansinės nuomos (lizingo) sutartis, bet jomis neapsiribojant, BĮĮ pakeitimo projektu perkeliamos į Biudžetinių įstaigų įstatymo 4 straipsnio 6 dalies 4 punktą, siūloma pripažinti netekusiu galios Biudžetinės sandaros įstatymo 10¹ straipsnį. · Atsižvelgiant į Viešojo administravimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytą Vyriausybės kompetenciją viešojo administravimo įgaliojimus viešosioms įstaigoms suteikti Vyriausybės nutarimais, siekiama sudaryti galimybę tokioms viešosioms įstaigoms skirti valstybės biudžeto asignavimus ne tik Strateginio valdymo įstatyme nustatytoms funkcijoms atlikti, bet ir Viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka suteiktiems viešojo administravimo įgaliojimams įgyvendinti. · Siekiant suderinti Biudžeto sandaros įstatymo ir Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo nuostatas, siūloma atitinkamai patikslinti Biudžeto sandaros įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje vartojamą formuluotę, nurodančią į savivaldybių atliekamas valstybines (valstybės perduotas savivaldybėms) funkcijas. · Atsižvelgiant į tai, kad BĮĮ pakeitimo projekte siūloma pakeitimų įsigaliojimo data – 2023 m. spalio 1 d., t. y. kai jau bus priimtas 2023 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymas ir patvirtinti valstybės ir savivaldybių biudžetai, kuriuose bus išskirti asignavimai darbo užmokesčiui, siūloma, kad BSĮ pakeitimo projekte siūlomas teisinis reguliavimas įsigaliotų 2024 m. sausio 1 d. Siekiant teisėkūros sistemiškumo, VSĮ pakeitimo projektu siūloma suderinti Seimo 2022 m. birželio 30 d. priimto Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr.

I-533 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1268 nuostatas su keičiamų Biudžetinių įstaigų įstatymo ir Viešojo administravimo įstatymo nuostatomis: · atsisakoma savivaldybės tarybos funkcijos tvirtinti savivaldybės biudžetinių įstaigų struktūrą ir nustatyti joms didžiausią leistiną valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių skaičių, o nuo 2024 m. sausio 1 d. ir darbo užmokesčio fondą. Atitinkamai atsisakoma mero funkcijos teikti savivaldybės tarybai tvirtinti savivaldybės biudžetinių įstaigų didžiausią leistiną valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių skaičių, o nuo 2024 m. sausio 1 d. ir darbo užmokesčio fondą.

Siūlomas palaipsnis atsisakymas reguliuoti santykius, susijusius su savivaldybės biudžetinių įstaigų darbo užmokesčio fondo tvirtinimu ir didžiausio leistino valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių skaičiaus savivaldybės biudžetinėse įstaigose nustatymu, siejamas su BĮĮ pakeitimo projekte ir BSĮ pakeitimo projekte numatomais keičiamų įstatymų įsigaliojimo terminais, · atitinkamai numatoma savivaldybės administracijos direktoriaus, kaip biudžetinės įstaigos vadovo, funkcija tvirtinti savivaldybės administracijos struktūrą ir pareigybių sąrašą, · atsižvelgiant į tai, kad BĮĮ pakeitimo projektu siekiama įtvirtinti bendras nuostatas dėl biudžetinių įstaigų vadovų kadencijų (nustatomas pačių kadencijų privalomumas, jų trukmė ir galimas kadencijų skaičius) ir siekiant suvienodinti visų biudžetinių įstaigų valdysenos praktiką šiuo aspektu, atsisakoma Vietos savivaldos įstatyme įtvirtintos nuostatos, įtvirtinančios neribotą savivaldybės kontrolieriaus kadencijų skaičių. · visame Vietos savivaldos įstatymo tekste siūloma nuosekliai vartoti VAĮ pakeitimo projekte vartojamą formuluotę „struktūriniai padaliniai“, kai kalbama apie savivaldybės teritorijoje veikiančių valstybės institucijų, savivaldybės administracijos ar savivaldybės biudžetinių įstaigų padalinius, taip pat vietoje formuluotės „į struktūrinius padalinius neįeinantys valstybės tarnautojai“ siūloma vartoti VAĮ pakeitimo projekte vartojamą formuluotę „į struktūrinius padalinius neįeinančios pareigybės“, o vietoje formuluotės „struktūrinių padalinių veiklos nuostatai“ – VAĮ pakeitimo projekte vartojamą formuluotę „struktūrinių padalinių nuostatai“. · Atsižvelgiant į 2023 m. sausio 1 d. įsigaliojusias 2022 m. liepos 19 d.

Siūlomas palaipsnis atsisakymas reguliuoti santykius, susijusius su savivaldybės biudžetinių įstaigų darbo užmokesčio fondo tvirtinimu ir didžiausio leistino valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių skaičiaus savivaldybės biudžetinėse įstaigose nustatymu, siejamas su BĮĮ pakeitimo projekte ir BSĮ pakeitimo projekte numatomais keičiamų įstatymų įsigaliojimo terminais, · atitinkamai numatoma savivaldybės administracijos direktoriaus, kaip biudžetinės įstaigos vadovo, funkcija tvirtinti savivaldybės administracijos struktūrą ir pareigybių sąrašą, · atsižvelgiant į tai, kad BĮĮ pakeitimo projektu siekiama įtvirtinti bendras nuostatas dėl biudžetinių įstaigų vadovų kadencijų (nustatomas pačių kadencijų privalomumas, jų trukmė ir galimas kadencijų skaičius) ir siekiant suvienodinti visų biudžetinių įstaigų valdysenos praktiką šiuo aspektu, atsisakoma Vietos savivaldos įstatyme įtvirtintos nuostatos, įtvirtinančios neribotą savivaldybės kontrolieriaus kadencijų skaičių. · visame Vietos savivaldos įstatymo tekste siūloma nuosekliai vartoti VAĮ pakeitimo projekte vartojamą formuluotę „struktūriniai padaliniai“, kai kalbama apie savivaldybės teritorijoje veikiančių valstybės institucijų, savivaldybės administracijos ar savivaldybės biudžetinių įstaigų padalinius, taip pat vietoje formuluotės „į struktūrinius padalinius neįeinantys valstybės tarnautojai“ siūloma vartoti VAĮ pakeitimo projekte vartojamą formuluotę „į struktūrinius padalinius neįeinančios pareigybės“, o vietoje formuluotės „struktūrinių padalinių veiklos nuostatai“ – VAĮ pakeitimo projekte vartojamą formuluotę „struktūrinių padalinių nuostatai“. · Atsižvelgiant į 2023 m. sausio 1 d. įsigaliojusias 2022 m. liepos 19 d. Lietuvos Respublikos oficialiosios statistikos įstatymo Nr. I-270 pakeitimo įstatymo Nr.

I-270 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1396 nuostatas, Įstatymų projektais siūloma tikslinti keičiamuose įstatymuose vartojamą nuorodą į Lietuvos statistikos departamentą, pakeičiant jo pavadinimą į Valstybės duomenų agentūros pavadinimą.

Taip pat siūloma, kad šios nuostatos įsigaliotų bendra tvarka, tuomet, kai kitoms Įstatymų projektų nuostatoms, priklausomai nuo jomis siūlomo teisinio reguliavimo numatomas kitas įsigaliojimo terminas. · Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija nuo 2023 m. sausio 4 d. perėmė žemės tvarkymo – žemės reformos, žemėtvarkos, nekilnojamojo turto kadastro, žemės naudojimo valstybinės kontrolės, geodezijos, kartografijos, erdvinių duomenų rinkinių tvarkymo ir Lietuvos erdvinės informacijos infrastruktūros plėtojimo – politikos formavimo funkcijas iš Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, ir siekiant teisėkūros sistemiškumo SVĮ pakeitimo projekte siūloma patikslinti Strateginio valdymo įstatymo 3 straipsnio 27 dalies 2 ir 15 punktuose nurodytas valstybės veiklos sritis, žemės tvarkymą perkeliant prie aplinkos, miškų ir klimato kaitos valstybės veiklos sričių. · Atsižvelgiant į tai, kad Kertinis valstybės telekomunikacijų centras, Saugiuoju valstybiniu duomenų perdavimo tinklu teikdamas reikalingos kokybės elektroninių ryšių ir kibernetinio saugumo paslaugas šio tinklo naudotojams, kuriems yra priskirta ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija (įskaitant Lietuvos Respublikos diplomatines atstovybes ir konsulines įstaigas), turi įsigyti duomenų perdavimo paslaugas užsienio valstybėse, VPĮ pakeitimo projektu siūloma patikslinti Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 25 straipsnio 3 dalį, kurioje numatytos šio įstatymo nuostatų taikymo išimtys, kai prekės, paslaugos ir darbai perkami užsienio valstybėse, sudarant galimybes ne tik pačioms diplomatinėms atstovybėms bei konsulinėms įstaigoms, bet ir kitoms perkančiosioms organizacijoms, kurios prekes, paslaugas ar darbus perka ne savo, o atstovybių, konsulinių įstaigų poreikiams, pirkimus atlikti vadovaujantis Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintomis tokių pirkimų tvarkos apraše nustatytomis taisyklėmis.

Taip pat siūloma, kad šios nuostatos įsigaliotų bendra tvarka, tuomet, kai kitoms Įstatymų projektų nuostatoms, priklausomai nuo jomis siūlomo teisinio reguliavimo numatomas kitas įsigaliojimo terminas. · Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija nuo 2023 m. sausio 4 d. perėmė žemės tvarkymo – žemės reformos, žemėtvarkos, nekilnojamojo turto kadastro, žemės naudojimo valstybinės kontrolės, geodezijos, kartografijos, erdvinių duomenų rinkinių tvarkymo ir Lietuvos erdvinės informacijos infrastruktūros plėtojimo – politikos formavimo funkcijas iš Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, ir siekiant teisėkūros sistemiškumo SVĮ pakeitimo projekte siūloma patikslinti Strateginio valdymo įstatymo 3 straipsnio 27 dalies 2 ir 15 punktuose nurodytas valstybės veiklos sritis, žemės tvarkymą perkeliant prie aplinkos, miškų ir klimato kaitos valstybės veiklos sričių. · Atsižvelgiant į tai, kad Kertinis valstybės telekomunikacijų centras, Saugiuoju valstybiniu duomenų perdavimo tinklu teikdamas reikalingos kokybės elektroninių ryšių ir kibernetinio saugumo paslaugas šio tinklo naudotojams, kuriems yra priskirta ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija (įskaitant Lietuvos Respublikos diplomatines atstovybes ir konsulines įstaigas), turi įsigyti duomenų perdavimo paslaugas užsienio valstybėse, VPĮ pakeitimo projektu siūloma patikslinti Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 25 straipsnio 3 dalį, kurioje numatytos šio įstatymo nuostatų taikymo išimtys, kai prekės, paslaugos ir darbai perkami užsienio valstybėse, sudarant galimybes ne tik pačioms diplomatinėms atstovybėms bei konsulinėms įstaigoms, bet ir kitoms perkančiosioms organizacijoms, kurios prekes, paslaugas ar darbus perka ne savo, o atstovybių, konsulinių įstaigų poreikiams, pirkimus atlikti vadovaujantis Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintomis tokių pirkimų tvarkos apraše nustatytomis taisyklėmis. VĮĮ pakeitimo projekte siūloma: · Aiškiai reglamentuoti Viešųjų įstaigų įstatymo (toliau – Įstatymas) taikymą, numatant, kad Įstatymo nuostatos viešosioms įstaigoms, kurių veiklą reglamentuoja kiti įstatymai, taikomos tiek, kiek kiti įstatymai nenustato kitaip.

Šia nuostata siekiama reglamentuoti teisės normų kolizijos atvejus, kai kituose įstatymuose nustatytas reguliavimas (dėl įvairių priežasčių) neatitinka Įstatymo reguliavimo. Taip pat, Įstatyme papildomai numatyta, kad šio Įstatymo 5 straipsnio 5 dalies 3 punkto, 13–19 ir 21 straipsnių nuostatos (t. y. nuostatos, susijusios su valdysena ir vidaus administravimo funkcijų centralizavimu) netaikomos valstybinėms mokslo ir studijų institucijoms ir profesinio mokymo įstaigoms, kurių teisinė forma yra viešoji įstaiga, o dėl minėtų nuostatų taikymo Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos viešosioms įstaigoms sprendimą priima visuotinis dalininkų susirinkimas. Be to, numatoma, kad Įstatymo 8 straipsnio 3 dalis netaikoma valstybinėms aukštosioms mokykloms. · 13 – 19, 21 straipsnių nuostatų (t. y. nuostatų, susijusių su valdysena ir vidaus administravimo funkcijų centralizavimu) taikymo valstybinėms mokslo ir studijų institucijoms, profesinio mokymo įstaigoms, kurių teisinė forma yra viešoji įstaiga, ir Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos viešosioms įstaigoms priima visuotinis dalininkų susirinkimas (t.y. šioms viešosioms įstaigoms dėl jų specifikos minėtos nuostatos nėra privalomos). Be to, numatoma, kad Įstatymo 8 straipsnio 3 dalis netaikoma valstybinėms aukštosioms mokykloms. · Patikslinti viešosios įstaigos sampratą, ją susiejant su viešųjų paslaugų teikimu, tačiau tuo neapsiribojant – be viešųjų paslaugų teikimo, viešoji įstaiga galėtų vykdyti ir kitą valstybei ir visuomenei naudingą veiklą.

Patikslinus viešosios įstaigos sampratą, išryškėtų viešosios įstaigos specifiškumas ir išskirtinumas lyginant su kitais viešaisiais juridiniais asmenimis, būtų lengviau apsispręsti, kada steigti viešąją įstaigą, o kada – kitos juridinės formos viešąjį juridinį asmenį. · Reglamentuoti valstybės ir savivaldybių dalyvavimo viešųjų įstaigų veikloje pagrindus – nustatyti, kad valstybė ar savivaldybė galėtų dalyvauti tik viešąsias paslaugas teikiančiose ir viešojo administravimo įgaliojimus turinčiose viešosiose įstaigose. Taip pat, įtvirtinti nuostatą, kad steigėjo, savininko, dalininko teises ar pareigas valstybė įgyvendintų per vieną Vyriausybės įgaliotą valstybės įstaigą, o savivaldybė – arba per savivaldybės merą, išskyrus tas viešosios įstaigos steigėjo ir savininko teises ir pareigas, kurios yra priskirtos savivaldybės tarybos išimtinei ir paprastajai kompetencijai (jeigu paprastosios savivaldybės tarybos kompetencijos įgyvendinimo savivaldybės taryba nėra perdavusi savivaldybės merui), apibrėžti savininko ar dalininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos pareigas, t. y. veikti valstybės ar savivaldybės, viešosios įstaigos naudai, vertinti valstybės ar savivaldybės tolesnio dalyvavimo viešojoje įstaigoje tikslingumą ir prireikus inicijuoti atitinkamus sprendimus, nustatyti valstybės ar savivaldybės tikslus ir lūkesčius viešosios įstaigos atžvilgiu.

Apibrėžus valstybės ir savivaldybių galimybes steigti viešąsias įstaigas ir (ar) dalyvauti jose kaip savininkėms ar dalininkėms, valstybės ar savivaldybės dalyvavimas viešųjų įstaigų veikloje taps labiau pagrįstas, bus naudingesnis valstybei ar savivaldybei – bus išvengta situacijų, kai viešosios įstaigos steigiamos siekiant suinteresuotiems asmenims gauti finansavimą, turtą ar pan., o įsteigtos viešosios įstaigos veikla niekaip nesisieja su valstybės ar savivaldybės funkcijomis ir įsipareigojimais visuomenei (kitaip tariant, yra savitikslė) arba kai vietoj biudžetinės įstaigos pasirenkama viešoji įstaiga argumentuojant lankstesniais darbo santykiais ir galimybe mokėti didesnius atlyginimus. Įstatymo lygiu nustačius viešosios įstaigos savininko ar dalininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos pareigas viešajai įstaigai, atstovavimas valstybei ar savivaldybei taps mažiau formalus, labiau orientuotas į tikslus, kuriems pasiekti įsteigta viešoji įstaiga.

Įtvirtinus nuostatą, kad viešosios įstaigos steigėjo, savininko ar dalininko teises ir pareigas valstybė įgyvendina per vieną Vyriausybės įgaliotą valstybės įstaigą, valstybės atstovavimas visuotiniame dalininkų susirinkime bus sklandesnis, o sprendimų priėmimas – efektyvesnis (bus atsisakyta šiuo metu galiojančios praktikos, kai viešosiose įstaigose, kurios yra susijusios su kelių ministrų valdymo sritimis, valstybės kaip savininkės ar dalininkės teises ir pareigas įgyvendina dvi ministerijos).

Viešojoje įstaigoje, kurios veikla apims kelių ministrų valdymo sritis, turės būti steigiamas kolegialus valdymo organas – valdyba, kuriame turės dalyvauti ministerijos, kurios ministrui pavestose valdymo srityje veikia viešoji įstaiga, jei ši ministerija nėra savininko ar dalininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija, atstovai. · Numatyti papildomus viešųjų įstaigų, kuriose dalyvauja valstybė ar savivaldybė, steigimo sutarties ir įstatų turinio reikalavimus, tokiu būdu užtikrinant didesnį jų informatyvumą, kad būtų aiškiai atskleista tokių viešųjų įstaigų kompetencija ir jų veiklos sąsajos su konkrečiam ministrui pavesta valdymo sritimi (jeigu savininkė ar dalininkė yra valstybė) arba savivaldybėms pavestomis funkcijomis (jeigu savininkė ar dalininkė yra savivaldybė). · Nustatyti, kad viešosios įstaigos, kurios savininkė ar dalininkė, turinti daugiau kaip pusę balsų visuotiniame dalininkų susirinkime, yra valstybė ar savivaldybė, pavyzdinius įstatus ir įstatų rengimo rekomendacijas tvirtina Vyriausybės įgaliota institucija. · Atsižvelgiant į viešųjų įstaigų, kurių savininkė ar dalininkė, turinti daugiau kaip pusė balsų visuotiniame dalininkų susirinkime, yra valstybė ar savivaldybė, specifiką, įtvirtinti tokių viešųjų įstaigų visuotiniam dalininkų susirinkimui papildomas funkcijas: nustatyti viešajai įstaigai siektinus metinius jos veiklos tikslus, rezultatus (rodiklius), jeigu jie nėra nustatyti savininko ar dalininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos Strateginiame veiklos plane, tvirtinti ilgalaikę viešosios veiklos strategiją, tvirtinti pareigų, į kurias darbuotojai priimami konkurso būdu, kvalifikacinius reikalavimus, jeigu jų nenustato kiti teisės aktai, priimti sprendimus dėl centralizuoto vidaus administravimo funkcijų atlikimo.

Viešojoje įstaigoje, kurios veikla apims kelių ministrų valdymo sritis, turės būti steigiamas kolegialus valdymo organas – valdyba, kuriame turės dalyvauti ministerijos, kurios ministrui pavestose valdymo srityje veikia viešoji įstaiga, jei ši ministerija nėra savininko ar dalininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija, atstovai. · Numatyti papildomus viešųjų įstaigų, kuriose dalyvauja valstybė ar savivaldybė, steigimo sutarties ir įstatų turinio reikalavimus, tokiu būdu užtikrinant didesnį jų informatyvumą, kad būtų aiškiai atskleista tokių viešųjų įstaigų kompetencija ir jų veiklos sąsajos su konkrečiam ministrui pavesta valdymo sritimi (jeigu savininkė ar dalininkė yra valstybė) arba savivaldybėms pavestomis funkcijomis (jeigu savininkė ar dalininkė yra savivaldybė). · Nustatyti, kad viešosios įstaigos, kurios savininkė ar dalininkė, turinti daugiau kaip pusę balsų visuotiniame dalininkų susirinkime, yra valstybė ar savivaldybė, pavyzdinius įstatus ir įstatų rengimo rekomendacijas tvirtina Vyriausybės įgaliota institucija. · Atsižvelgiant į viešųjų įstaigų, kurių savininkė ar dalininkė, turinti daugiau kaip pusė balsų visuotiniame dalininkų susirinkime, yra valstybė ar savivaldybė, specifiką, įtvirtinti tokių viešųjų įstaigų visuotiniam dalininkų susirinkimui papildomas funkcijas: nustatyti viešajai įstaigai siektinus metinius jos veiklos tikslus, rezultatus (rodiklius), jeigu jie nėra nustatyti savininko ar dalininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos Strateginiame veiklos plane, tvirtinti ilgalaikę viešosios veiklos strategiją, tvirtinti pareigų, į kurias darbuotojai priimami konkurso būdu, kvalifikacinius reikalavimus, jeigu jų nenustato kiti teisės aktai, priimti sprendimus dėl centralizuoto vidaus administravimo funkcijų atlikimo. Šias funkcijas siūloma įtraukti atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugsėjo 26 d. nutarimo Nr.

1025 „Dėl valstybės ir savivaldybių turtinių ir neturtinių teisių įgyvendinimo viešosiose įstaigose“ 2.5.1 papunkčio nuostatas, kad dalininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija privalo siekti (o savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija – užtikrinti), kad viešosios įstaigos įstatuose visuotinio dalininkų susirinkimo kompetencijai būtų priskirti klausimai, atitinkantys prieš tai išvardintas funkcijas, taip pat į gerąją korporatyvinio valdymo praktiką. · Nustatyti, kad balsai visuotiniame dalininkų susirinkime paskirstomi proporcingai dalininkų įnašų dydžiui, jeigu įstatuose nenustatyta kitaip, tačiau visais atvejais užtikrinant, kad mažiausias įnašas suteiktų bent vieną balsą. Įtvirtinus šią nuostatą, balsavimas visuotiniame dalininkų taps mažiau komplikuotas, ypač tais atvejais, yra du dalininkai, dalininkų galimybės daryti įtaką viešosios įstaigos veiklai tiesiogiai priklausys nuo jų įnašų dydžio, nebent įstatuose būtų nustatyta kitaip. · Nustatyti kitokį viešųjų įstaigų, kuriose dalyvauja valstybė ar savivaldybė, valdysenos modelį. Šio modelio esmė – viešosios įstaigos galėtų turėti ne tik vienasmenį valdymo organą – viešosios įstaigos vadovą, bet ir kolegialų – viešosios įstaigos valdybą. Viešosios įstaigos valdyba būtų privaloma viešosiose įstaigose, kurių savininkė ar dalininkė, turinti daugiau kaip pusę balsų visuotiniame dalininkų susirinkime, yra valstybė ir kuri veikia keliems ministrams pavestose valdymo srityse, taip pat viešosiose įstaigose, kurių dalininkės yra ne mažiau kaip dvi savivaldybės ir kurios, kartu sudėjus, turi daugiau negu pusę balsų visuotiniame dalininkų susirinkime bei viešosiose įstaigose, kurių dalininkės yra valstybė ir viena ar daugiau savivaldybių ir kurios, kartu sudėjus, turi daugiau negu pusę balsų visuotiniame dalininkų susirinkime.

Minėtose viešosiose įstaigose, kurių veikla yra horizontalaus pobūdžio, sudarius valdybą, skirtingų interesų suderinimas, konsensuso radimas ir sprendimų priėmimas vyktų greičiau, valdymas taptų efektyvesnis. Tais atvejais, kai viešojoje įstaigoje valdybos sudarymas nėra privalomas, sprendimą dėl viešosios įstaigos valdybos priimtų visuotinis dalininkų susirinkimas. · Remiantis VĮ Registrų centro skelbiamais atvirais Juridinių asmenų registro duomenimis, 2023 m. sausio 10 d. Lietuvos viešajame sektoriuje veikė 324 viešosios įstaigos (103 valstybės, 5 – regionų, 216 – savivaldybių). Preliminariu vertinimu, jeigu būtų priimtas Įstatymas, valdybos privalėtų būti steigiamos 8 viešosiose įstaigose, o galėtų būti steigiamos – 51 viešojoje įstaigoje.

Jeigu viešojoje įstaigoje, kurios savininkė ar dalininkė, turinti daugiau kaip pusė balsų visuotiniame dalininkų susirinkime, yra valstybė ar savivaldybė, būtų sudaroma valdyba, jei būtų pavedama dalis visuotinio dalininko susirinkimo funkcijų, taip efektyvinant ir greitinant sprendimų priėmimo procesą: nustatyti paslaugų, darbų bei produkcijos kainas ir tarifus ar jų nustatymo taisykles, skirti ir atšaukti viešosios įstaigos vadovą, jeigu kiti įstatymai nenustato kitaip, nustatyti jo darbo sutarties sąlygas, priimti sprendimą dėl viešosios įstaigos metinių finansinių ataskaitų rinkinio audito, priimti sprendimą dėl vidaus administravimo funkcijų centralizuoto atlikimo, jeigu šio sprendimo priėmimas nėra pavestas Vyriausybei ar savivaldybės tarybai, tvirtinti pareigų, į kurias darbuotojai priimami konkurso būdu, kvalifikacinius reikalavimus, jeigu jų nenustato kiti teisės aktai. Taip pat valdybos teiktų siūlymus viešosios įstaigos vadovui dėl gerosios valdysenos principų diegimo, kitų veiksmų, skirtų didinti viešosios įstaigos veiklos efektyvumą ir skaidrumą. Pažymėtina, kad, esant valdybai, visuotinio dalininkų susirinkimo kompetencija susiaurėtų, apsiribojant tik esminių, strateginę reikšmę viešosios įstaigos veiklai turinčių funkcijų atlikimu, tokių kaip viešosios įstaigos įstatų pakeitimas, sprendimo pakeisti buveinę priėmimas, metinių finansinių ataskaitų ir veiklos ataskaitos tvirtinimas, viešosios įstaigos turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarkos nustatymas, taip pat sprendimų dėl viešosios įstaigos reorganizavimo, pertvarkymo ir likvidavimo priėmimas.

Atsižvelgus į derinimo metu suinteresuotų institucijų pateiktą pastabą ir į kitų juridinių asmenų (Asociacijų, Labdaros ir paramos fondų) veiklą reglamentuojančių įstatymų nuostatas ir siekiant užtikrinti efektyvesnį sprendimų priėmimą visuotiniame dalininkų susirinkime, Įstatyme numatytas visuotinio dalininkų susirinkimo kvorumas. Atkreiptinas dėmesys, kad viešosios įstaigos vadovui iš visuotinio dalininkų susirinkimo siūloma perduoti informacijos, kuri pateikiama visuomenei apie viešosios įstaigos veiklą, nustatymo funkciją, kuri yra labiau taktinio lygio, taip pat siūloma viešosios įstaigos vadovui pavesti tvirtinti viešosios įstaigos valdymo struktūrą ir pareigybių sąrašą, organizuoti auditoriaus ar audito įmonės parinkimą.

Be to, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 19 ir 20 straipsnių nuostatas, išplėsti viešosios įstaigos vadovo kompetenciją – esant viešojo administravimo subjekto, kuriam suteikti viešojo administravimo įgaliojimai administruoti viešosios įstaigos teikiamas viešąsias paslaugas, įpareigojimui, viešosios įstaigos vadovas būtų atsakingas už teikiamų viešųjų paslaugų sąrašo sudarymą, teikiamų viešųjų paslaugų aprašymų patvirtinimą, taip pat už teikiamų administracinių paslaugų sąrašo sudarymą ir administracinių paslaugų teikimo aprašymų patvirtinimą ir paskelbimą, už viešosios įstaigos vidaus kontrolės tvarkos nustatymą, jeigu tai įstatymu nepavesta kitam subjektui, už viešosios įstaigos politikų personalo, rizikos valdymo, darbo užmokesčio ir (ar) kitose pasirinktose srityse patvirtinimą bei jų įgyvendinimo priežiūrą. Viešųjų įstaigų, kurių savininkė ar dalininkė, turinti daugiau negu pusę balsų visuotiniame dalininkų susirinkime, yra valstybė ar savivaldybė, vadovas į pareigas būtų priimamas 5 metų kadencijai konkurso būdu arba įstatymų nustatytais atvejais be konkurso. Viešosios įstaigos vadovas visuotinio dalininkų susirinkimo arba kolegialaus valdymo organo sprendimu antrajai kadencijai galėtų būti skiriamas be konkurso, jeigu pirmosios kadencijos laikotarpiu viešoji įstaiga pasiekė visus jai nustatytus tikslus ir jeigu kituose įstatymuose nenustatyta kitaip. Asmuo negalėtų eiti tos pačios viešosios įstaigos vadovo pareigų daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės.

Konkursai į viešųjų įstaigų, kurių savininkė ar dalininkė, turinti daugiau kaip pusę balsų visuotiniame dalininkų susirinkime, yra valstybė ar savivaldybė, vadovų pareigas būtų organizuojami ir vykdomi Vyriausybės nustatyta tvarka. Minėtos nuostatos užtikrintų, kad į viešųjų įstaigų vadovus būtų atrenkami geriausi kandidatai ir skatinamas jų tobulėjimas. Viešosios įstaigos, kurios savininkė ar dalininkė yra valstybė ar savivaldybė, vadovui (kaip ir valdybos nariams) nustatomas nepriekaištingos reputacijos reikalavimas. Viešosios įstaigos valdybą turėtų sudaryti ne mažiau kaip 5 nariai, skiriami 5 metų kadencijai. Konkretus viešosios įstaigos valdybos narių skaičius būtų nustatomas viešosios įstaigos įstatuose. Viešosios įstaigos valdybai vadovautų jos pirmininkas, kurį iš savo narių išsirinktų pati valdyba. Mažiausias 5 narių skaičius pasirinktas atsižvelgiant į tai, kad valdyboms siūloma suteikti plačius įgaliojimus – valdybos perims dalį visuotinio dalininkų susirinkimo funkcijų. Viešosios įstaigos, kurių savininkė ar dalininkė, turinti daugiau negu pusę balsų visuotiniame dalininkų susirinkime, yra valstybė ar savivaldybė ir kurioje valdybos sudarymas nėra privalomas, galėtų turėti mažesnį valdybos narių skaičių – ne mažiau kaip 3 valdybos narius. Siekiant užtikrinti skaidrumą, objektyvumą ir profesionalumą priimant viešosios įstaigos valdybos sprendimus, valdybos nariais turėtų būti skiriami savininko ar dalininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos atstovai, taip kiti nustatytus nepriklausomumo reikalavimus atitinkantys fiziniai asmenys. Jeigu viešoji įstaiga veikia keliems ministrams pavestose valdymo srityse – ministerijos, kurios ministrui pavestose valdymo srityje veikia viešoji įstaiga, jei ši ministerija nėra savininko ar dalininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija, atstovai taip pat turėtų būti įtraukiami į valdybos sudėtį.

Visuotinio dalininkų susirinkimo sprendimu į valdybą galėtų būti skiriami ir viešosios įstaigos darbuotojai. Valdybos nariu negalėtų būti skiriamas viešosios įstaigos vadovas ir kitų kolegialų organų, jeigu jie sudaromi, nariai. Viešosios įstaigos valdybos nariu skiriamas asmuo turėtų atitikti visus šiuos reikalavimus: turėti aukštąjį universitetinį ar jam prilygintą išsilavinimą, būti nepriekaištingos reputacijos, būti nesusijęs su kitais juridiniais asmenimis ryšiais, dėl kurių galėtų kilti interesų konfliktas, atitikti nustatytus specialiuosius reikalavimus, o nepriklausomas valdybos narys – nepriklausomumo reikalavimus. Siekiant motyvuoti valdybų narius, už veiklą valdyboje jiems turėtų būti atlyginama viešosios įstaigos lėšomis Vyriausybės nustatyta tvarka. Siūloma nustatyti, kad valdybos nariui išmokama suma per mėnesį negali būti didesnė kaip 15 proc. viešosios įstaigos vadovo vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio. Valdybos pirmininkui išmokama suma per mėnesį negali būti didesnė kaip 20 proc. viešosios įstaigos vadovo vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio. Naujas viešųjų įstaigų valdysenos modelis yra siūlomas atsižvelgiant į sukauptą gerąją korporatyvinio organizacijų valdymo Lietuvoje praktiką.

Įdiegus šį modelį, viešosios įstaigos, kuriose veiks valdybos, galės lanksčiau, paprasčiau ir sklandžiau organizuoti savo veiklą, greičiau ir efektyviau priimti valdymo sprendimus, prisidėsiančius prie geresnių veiklos rezultatų. · Įtvirtinti nuostatą, kad viešųjų įstaigų, kurių savininkė ar dalininkė yra valstybė ar savivaldybė, finansinių ataskaitų aiškinamajame rašte būtų pateikiama informacija ne tik apie viešosios įstaigos gautą, bet ir suteiktą paramą, tokiu būdu prisidedant prie didesnio jų veiklos viešumo ir skaidrumo. · Numatyti galimybę viešąsias įstaigas pertvarkyti į asociacijas, mažąsias bendrijas, akcines ir uždarąsias akcines bendroves. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos mažųjų bendrijų įstatyme yra įtvirtinta galimybė mažąją bendriją pertvarkyti į viešąją įstaigą, todėl atvirkštinę galimybę siūloma įtvirtinti Įstatyme. Pasiūlymą dėl viešųjų įstaigų pertvarkymo į akcines bendroves pateikė Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija, tačiau, siekiant neišbalansuoti sistemos, šį pasiūlymą nuspręsta įgyvendinti siauresne apimtimi – viešoji įstaiga, kurios savininkė ar dalininkė yra valstybė ar savivaldybė, galėtų būti pertvarkoma į bendrovę, jeigu po pertvarkymo veiksiančios bendrovės veiklai keliami su pelno siekimu susiję tikslai ir jeigu viešosios įstaigos veikla iš valstybės ar savivaldybių biudžetų ir (ar) valstybės pinigų fondų nėra finansuojama daugiau kaip 50 procentų.. · Reglamentuoti viešųjų įstaigų valdysenos stebėsenos pagrindus nustatant, kad šią stebėseną atliks Vyriausybės įgaliota institucija.

Šiai institucijai būtų pavesta kaupti informaciją apie viešųjų įstaigų valdyseną ir atlikti šios informacijos analizę, teikti apibendrintą informaciją apie viešųjų įstaigų valdyseną ir šios informacijos analizės rezultatus teikti valstybės politiką viešųjų įstaigų srityje formuojančiai ministerijai (Vidaus reikalų ministerijai), kaupti informaciją apie gerąją viešųjų įstaigų valdysenos praktiką ir vykdyti šios informacijos skaidą, teikti metodinę pagalbą viešųjų įstaigų valdysenos klausimais. Siūlomos nuostatos sudarys reikalingas prielaidas formuoti nuoseklią viešųjų įstaigų valdysenos praktiką ir tobulinti šią valdyseną sisteminėmis, gilesne duomenų ir praktikos analize paremtomis priemonėmis. · Atsisakyti nuostatos, kad viešosios įstaigos buveinė yra Lietuvos Respublikoje, kaip neturinčios teisinio pagrindo. · Atsisakyti perteklinių, pridėtinės vertės nekuriančių nuostatų, pvz., Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatų atkartojimo. Siekiant sudaryti sąlygas viešosioms įstaigoms tinkamai pasirengti Įstatymo įgyvendinimui, yra numatytos pereinamosios nuostatos, pagal kurias viešosios įstaigos iki 2025 m. gruodžio 31 d. turės prisitaikyti prie pasikeitusio teisinio reguliavimo.

Pasikeitusio teisinio reguliavimo stebėseną atliks Vyriausybės įgaliota įstaiga (Viešojo valdymo agentūra), kuriai Įstatymu yra numatytos atitinkamos funkcijos, susijusios su informacijos apie viešųjų įstaigų valdyseną kaupimu ir analize. Rodiklių, pagal kuriuos bus atliekama Įstatymo įgyvendinimo stebėsena, rinkinys šiuo metu yra rengiamas bendradarbiaujant su Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos ekspertais (vykdant TCI (Technical suport instrument) projektą „Evaluating Public Administrations in Latvia and Lithuania“). Planuojama, kad rodiklių rinkinys bus patvirtintas Vyriausybės nutarimu. VTĮ pakeitimo projektu siūloma suteikti teisę valstybės tarnautojams gauti atlyginimą ne tik už veiklą einant valstybės ar savivaldybės valdomos įmonės ar jos dukterinės bendrovės (kaip yra šiuo metu), bet viešosios įstaigos, kurios savininkė ar dalininkė yra valstybė ar savivaldybė, kolegialaus organo nario pareigas. VPIDĮ pakeitimo projektu siūloma numatyti pareigą deklaruoti privačius interesus viešosios įstaigos, kurios savininkė ar dalininkė yra valstybė ar savivaldybė, valdybos nariams. CK pakeitimo projektu yra siūloma numatyti išimtį draudimui viešuosius juridinius asmenis pertvarkyti į privačius juridinius asmenis. DK pakeitimo projekte, suderinant Darbo kodekso 210 straipsnio nuostatas su Biudžetinių ir Viešųjų įstaigų įstatymuose numatomu nustatyti biudžetinės ir viešosios įstaigos kolegialių priežiūros ir valdymo organų teisiniu reguliavimu, siūloma įtvirtinti biudžetinės ir viešosios įstaigos darbuotojų atstovams teisę skirti savo narius į šiose įstaigose sudaromus priežiūros ir valdymo organus.

SPĮĮ pakeitimo projektu ir PMĮ pakeitimo projektu patikslinamos šiuose įstatymuose esančios blanketinės nuorodos į Biudžetinių ir Viešųjų įstaigų įstatymų straipsnius, kurių numeracija yra keičiama BĮĮ pakeitimo projektu ir VĮĮ pakeitimo projektu. 5.

5Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta

Numatoma, kad priėmus Įstatymų projektus: · bus aiškiau suprantama biudžetinių ir viešųjų įstaigų paskirtis, jų vieta viešajame sektoriuje, dėl ko palaipsniui turėtų mažėti viešojo sektoriaus fragmentacija; · valstybės ar savivaldybės dalyvavimas viešųjų įstaigų veikloje taps labiau pagrįstas, bus naudingesnis valstybei ar savivaldybei, labiau atitiks visuomenės lūkesčius; · bus patobulintas biudžetinių ir viešųjų įstaigų, kurių savininkė ar dalininkė yra valstybė ar savivaldybė, valdysenos modelis, dėl ko minėtų įstaigų valdymas taps efektyvesnis; · bus sukurta centralizuota biudžetinių ir viešųjų įstaigų, kurių savininkė ar dalininkė yra valstybė ar savivaldybė, valdysenos stebėsenos sistema; · viešųjų įstaigų, kurių savininkė ar dalininkė yra valstybė ar savivaldybė, veikla taps skaidresnė ir labiau orientuota į tikslus; · bus sudarytos platesnės galimybės viešąsias įstaigas pertvarkyti į kitų teisinių formų viešuosius juridinius asmenis; · bus aiškiau ir tiksliau apibrėžta kai kurių vykdomosios valdžios sistemoje veikiančių biudžetinių įstaigų organizacinių formų paskirtis ir taip pasiekta didesnė darna šių įstaigų grupėje; · bus nustatyta aiškesnė biudžetinės įstaigos struktūros samprata ir jos formavimo pagrindai; · bus sudarytos teisinės prielaidos suteikti viešojo administravimo įgaliojimus platesniam juridinių asmenų ratui ir tuo užtikrinti sklandų valstybės įmonių pertvarkos įgyvendinimą; · bus efektyviau naudojami valstybės informaciniai ištekliai, skirti asmenų ir viešojo administravimo subjektų susirašinėjimui. Neigiamų Įstatymų projektų pasekmių nenumatoma. 6.

6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai

Įstatymų projektai neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymų projektų nuostatų įgyvendinimas neturės tiesioginio poveikio verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8. Ar įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams Įstatymų projektų nuostatos neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Deklaruotiems tikslams pasiekti reikalingi Įstatymų projektai yra teikiami kartu su pagrindiniais projektais: BĮĮ pakeitimo projektu ir VĮĮ pakeitimo projektu. 10. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos ir Teisėkūros pagrindų įstatymuose nustatytų reikalavimų. Naujos sąvokos įstatymų projektuose neapibrėžiamos. 11. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektų nuostatos neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams. 12.

12Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų priimti

Siekiant įgyvendinti BĮĮ pakeitimo projekto ir su juo susijusių įstatymų projektų nuostatas, reikės: · Vyriausybės nutarimu patvirtinti atlyginimo biudžetinės įstaigos stebėtojų tarybos nariams už jų veiklą stebėtojų taryboje mokėjimo tvarkos aprašą; · patikslinti: Strateginio valdymo metodiką, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. balandžio 28 d. nutarimu Nr. 292 „Dėl Strateginio valdymo metodikos patvirtinimo“;

Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų sudarymo ir vykdymo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 14 d. nutarimu Nr. 543 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų sudarymo ir vykdymo taisyklių patvirtinimo“; Juridinių asmenų registro nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407 „Dėl Juridinių asmenų registro nuostatų patvirtinimo“;

Viešųjų ir administracinių paslaugų teikimo aprašymų rengimo tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2009 m. gruodžio 1 d. įsakymu Nr. 1V-644 „Dėl Viešųjų ir administracinių paslaugų teikimo aprašymų rengimo tvarkos aprašo patvirtinimo“; · Pripažinti netekusiu galios:

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. balandžio 8 d. nutarimą Nr. 259 „Dėl viceministrų skaičiaus patvirtinimo“; Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. rugpjūčio 31 d. nutarimą Nr. 1244 „Dėl Vyriausybės įstaigų kolegijų sudarymo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Siekiant įgyvendinti VĮĮ pakeitimo projekto nuostatas, reikės: · pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugsėjo 26 d nutarimą Nr. 1025 „Dėl valstybės ir savivaldybių turtinių ir neturtinių teisių įgyvendinimo viešosiose įstaigose“; · pripažinti netekusiu galios Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2013 m. gruodžio 20 d. įsakymą Nr.

4-1099 „Dėl Viešosios įstaigos pavyzdinių steigimo akto, steigimo sutarties formų, pavyzdinių įstatų ir jų pildymo rekomendacijų patvirtinimo“; · Vyriausybės nutarimu patvirtinti: viešųjų įstaigų valdybų narių atrankos tvarkos aprašą; atlyginimo viešosios įstaigos valdybos nariams už jų veiklą valdyboje tvarkos aprašą; · vidaus reikalų ministro įsakymu patvirtinti: valstybei ar savivaldybei atstovaujančios institucijos rašto dėl valstybės ar savivaldybės siekiamų tikslų viešojoje įstaigoje ir keliamų lūkesčių viešajai įstaigai turinio reikalavimus ir rengimo tvarkos aprašą; viešųjų įstaigų pavyzdines steigimo akto ir steigimo sutarties ir įstatų formas bei įstatų rengimo rekomendacijas bei viešųjų įstaigų, kuriose dalyvauja valstybė ar savivaldybė, pavyzdines steigimo akto ir steigimo sutarties ir įstatų formas bei įstatų rengimo rekomendacijas;

Siekiant įgyvendinti BĮĮ pakeitimo projekto ir VĮĮ pakeitimo projekto nuostatas, turės būti: · patikslintas Konkursų valstybės ir savivaldybių įmonėse, iš valstybės, savivaldybių ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetų bei iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų finansuojamose valstybės ir savivaldybių įstaigose ir viešosiose įstaigose, kurių savininkė yra valstybė ar savivaldybė, ir savivaldybių kultūros centruose, kurių teisinė forma yra viešoji įstaiga ir kurių dalininkės yra dvi ar daugiau savivaldybių, organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašas, patvirtintą Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 496 „Dėl Lietuvos Respublikos darbo kodekso įgyvendinimo“; · priimtas Vyriausybės nutarimas, kuriuo tam tikra institucija (Viešojo valdymo agentūra) būtų įgaliota atlikti biudžetinių ir viešųjų įstaigų, kurių savininkė ar dalininkė yra valstybė ar savivaldybės, valdysenos stebėseną.

Įstatymų projektuose numatyta, kad iki priimtų įstatymų įsigaliojimo Vyriausybė ir kitos institucijos pagal savo kompetenciją turės priimti reikalingus įstatymų įgyvendinamuosius teisės aktus. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti Numatyti, kiek tiksliai valstybės ar savivaldybių biudžetų lėšų pareikalaus pokyčiai, susiję su stebėtojų tarybų biudžetinėse įstaigose sudarymu, nėra galimybės, nes pagal siūlomas BĮĮ pakeitimo projekto nuostatas šių tarybų sudarymas savininko teises ir pareigas įgyvendinančioms institucijoms nebūtų privalomas, sprendimai būtų priimami šių institucijų iniciatyva, laisva valia, naudojant turimus darbo užmokesčiui skirtus asignavimus. Todėl valstybės biudžetinių įstaigų savininko teises ir pareigas įgyvendinančioms institucijoms papildomi valstybės biudžeto asignavimai nėra numatomi. Pagal preliminarius skaičiavimus, 5 narių stebėtojų tarybos išlaikymas biudžetinėje įstaigoje, kurios vadovo atlyginimas yra apie 4 000 eurų ir kurios pareigybių skaičius yra apie 200, apytiksliai sudarytų apie 1 proc. šiai įstaigai skiriamo darbo užmokesčio fondo. Numatoma, kad pokyčiai, susiję su valdybos viešosiose įstaigose sudarymu, turės būti įgyvendinami jas diegiančių viešųjų įstaigų lėšomis, papildomų lėšų skyrimas nėra planuojamas. Pagal siūlomas VĮĮ projekto nuostatas valdybos privalės būti steigiamos 12 viešųjų įstaigų (2 valstybės, 10 savivaldybių), likusiose viešosiose įstaigose, kurių savininkė ar dalininkė yra valstybė ar savivaldybė, valdybos galės būti steigiamos visuotinio dalininkų susirinkimo iniciatyva, laisva valia.

Be to, viešosioms įstaigoms, kuriose valstybė ar savivaldybė turi pusę ar mažiau balsų visuotiniame dalininkų susirinkime, VĮĮ projekto nuostatos, reglamentuojančios valdybos narių apmokėjimą už veiklą, nebus privalomos, net jei tokia viešoji įstaiga ir nuspręs steigti valdybą. Pagal preliminarius skaičiavimus, 5 narių valdybos viešojoje įstaigoje, kurios vadovo atlyginimas yra apie 4 000 eurų ir kurios pareigybių skaičius yra apie 200, išlaikymas viešojoje įstaigoje apytiksliai sudarytų apie 1,1 proc. šiai įstaigai skiriamo darbo užmokesčio fondo. Valstybės įmonei Registrų centrui prireiks papildomų valstybės biudžeto lėšų Juridinių asmenų registro funkcionalumams atnaujinti. Tiksliai nurodyti, kiek kainuos Juridinių asmenų registro funkcionalumo atnaujinimas, bus galima tada, kai bus kaip bus parengti Viešųjų įstaigų įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų projektai, t. y. pavyzdinių įstatų ir jų rengimo rekomendacijų projektai. Kitoms Įstatymų projektų nuostatoms įgyvendinti papildomų valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų nereikės. 14. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymų projektų rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų nebuvo gauta. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis

„Biudžetinė įstaiga“, „stebėtojų taryba“, „viešoji įstaiga“, „viešosios įstaigos valdyba“, „struktūra“, „viešojo administravimo įgaliojimai“. 16.

16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai

Atkreiptinas dėmesys tai, kad įgyvendindama Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano V misijos (prioriteto) 5.6 Vyriausybės programos projekto „Optimali valstybės įmonių ir viešojo valdymo sistema“ 5.6.1 darbą – numatyti valstybės įmonių pertvarkymą į kitos teisinės formos juridinius asmenį, ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos rekomendacijų Lietuvai bendrovių valdysenos srityje prioritetinę rekomendaciją – supaprastinti valstybės valdomų įmonių teisines ir korporatyvines formas, Vyriausybė rengia ir Seimui teiks Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo Nr. I-722 pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektą ir jį lydinčius įstatymų projektus. Šiais projektais bus siūloma tikslinti teisės aktuose vartojamų sąvokų „valstybės valdoma įmonė“, „valstybės valdoma bendrovė“, „savivaldybės valdoma įmonė“ ir „savivaldybės valdoma bendrovė“ vartojimą. Atsižvelgiant į tai, būtina svarstant Įstatymų projektus Seime užtikrinti VAĮ pakeitimo projekte vartojamų sąvokų suderinamumą su minėtu Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo Nr. I-722 pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektu ir jį lydinčiais įstatymų projektais siūlomu teisiniu reguliavimu. part_8a634ff61ab047f1bb068f286fb98dce_end [¹] 2023 m. sausio 10 d. valstybės įmonės Registrų centro skelbiami atviri duomenys. [²] Juridiniai asmenys, kurie nėra bankrutavę ar likviduojami. [³] Juridiniai asmenys, kurie nėra bankrutavę ar likviduojami.

Teisės departamento išvada

2023-06-01 · oficialus registras ↗

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS

TEISĖS DEPARTAMENTAS

IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS BIUDŽETINIŲ ĮSTAIGŲ ĮSTATYMO NR. I-1113

PAKEITIMO

ĮSTATYMO PROJEKTO

2023-06-07 Nr. XIVP-2834 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo Biudžetinių įstaigų įstatymo (toliau - keičiamas įstatymas) 1 straipsnio 1-3 dalyse vartojama tam tikrą įstatymo taikymo išlygą numatanti formuluotė – „jei kiti specialieji biudžetinių įstaigų veiklą reglamentuojantys įstatymai nenustato kitaip“ (čia ir toliau išskirta – mūsų). Vertinant šią nuostatą, kuri yra įtvirtinta ir galiojančiame įstatyme, atkreiptinas dėmesys, kad dėl sąvokos

„specialieji įstatymai“ turinio neapibrėžtumo (nes Lietuvos teisinėje sistemoje

įstatymai į bendruosius ir specialiuosius nėra skirstomi), kyla neaiškumų aiškinant ir taikant šią nuostatą. Pažymėtina, kad išlyga dėl specialiųjų biudžetinių įstaigų veiklą reglamentuojančių įstatymų nuostatų taikymo pirmenybės gali būti aiškinama arba taip, kad specialiąsias biudžetinių įstaigų veiklos nuostatas gali nustatyti tik specialūs konkrečių biudžetinių įstaigų veiklą reglamentuojantys įstatymai (pvz., Specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymas), arba taip, kad specifines biudžetinių įstaigų veiklos nuostatas gali įtvirtinti tam tikroje veiklos srityje veikiančių biudžetinių įstaigų veiklą reglamentuojantys įstatymai (pvz., Švietimo įstatymas, Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymas, Profesinio mokymo įstatymas, Muziejų įstatymas ir kt.). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, bei siekiant išvengti praktinių įstatyminės nuostatos aiškinimo problemų, siūlome keičiamo įstatymo 1 straipsnyje aiškiau atskleisti specialiųjų teisės normų, turėsiančių taikymo pirmenybę šio įstatymo atžvilgiu, turinį.

Keičiamo įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje vartojama formuluotė

„specialiajame biudžetinės įstaigos veiklą reglamentuojančiame įstatyme“

leidžia daryti išvadą, kad specialiąsias biudžetinių įstaigų veiklos nuostatas gali nustatyti tik konkrečių biudžetinių įstaigų veiklą reglamentuojantys įstatymai (ir tai, mūsų manymu, būtų logiškas reguliavimas, nes kitaip Biudžetinių įstaigų įstatyme nustatytas unifikuotas biudžetinių įstaigų reglamentavimas galėtų būti lengvai paneigiamas ir modifikuojamas kitų įstatymų normomis). 2. Keičiamo įstatymo 1 straipsnio 3 dalyje nustatyta įstatymo 10 straipsnio 4 dalies netaikymo išlyga, numatanti, kad ši dalis netaikoma toms biudžetinėms įstaigoms, kurių vadovams kitokias tarnybos sąlygas nustato Valstybės tarnybos įstatymas, nėra logiška ir tinkama, nes keičiamo įstatymo 10 straipsnio 4 dalis ir reglamentuoja būtent Valstybės tarnybos įstatyme nustatytų reikalavimų įstaigų vadovų nepriekaištingai reputacijai taikymą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, keičiamo įstatymo 1 straipsnio 3 dalį siūlome skaidyti į dvi dalis, iš kurių pirmoji nustatytų keičiamo įstatymo 10 straipsnio 2 ir 3 dalių netaikymą toms biudžetinėms įstaigoms, kurių vadovams kitokias tarnybos ar darbo sąlygas nustato Valstybės tarnybos įstatymas ar kiti specialieji tų biudžetinių įstaigų veiklą reglamentuojantys įstatymai, o antroji - 10 straipsnio 4 dalies netaikymą toms biudžetinėms įstaigoms, kurių vadovams kitokias darbo sąlygas nustato specialieji tų biudžetinių įstaigų veiklą reglamentuojantys įstatymai.

Taip pat nėra aiškus keičiamo įstatymo 1 straipsnio 1 ir 3 dalių santykis, nes 1 dalyje jau įtvirtinta įstatymo nuostatų dėl biudžetinių įstaigų valdysenos netaikymo išlyga tų biudžetinių įstaigų, kurių veiklą reglamentuojantys specialieji įstatymai nustato kitaip, atžvilgiu. Todėl atrodo perteklinis ir netikslingas iš esmės analogiškos išlygos, dėl biudžetinių įstaigų valdysenos netaikymo, pakartojimas šio straipsnio 3 dalyje. 3. Keičiamo įstatymo 1 straipsnio 3 dalyje vietoj žodžio „šis“ įrašytinas žodis „šio“. 4. Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje žodžiai

„valstybės veiklos, ministrams pavestose valdymo ar visuomeninio gyvenimo“,

atsižvelgiant į jų turinį ir bendrą nuostatos, kurioje jie išdėstyti, kontekstą, neturėtų būti dėstomi skliaustuose. 5. Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad pagal savo prievoles biudžetinė įstaiga atsako tik savo lėšomis. Tuo atveju, jeigu biudžetinės įstaigos prievolėms padengti lėšų nepakanka, prievolės padengiamos biudžetinės įstaigos savininko lėšomis neviršijant biudžetinės įstaigos teisės aktų nustatyta tvarka naudojamo, valdomo ir disponuojamo turto vertės. Keičiamame įstatyme siūlomas teisinis reguliavimas svarstytinas šiais aspektais. Pirma, atkreiptinas dėmesys, kad Civilinio proceso kodekso 668 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išieškojimas gali būti nukreiptas į biudžetinei įstaigai priklausančias lėšas.

Taigi, minėtame Civilinio proceso kodekso straipsnyje, nurodant biudžetinės įstaigos lėšas, iš kurių gali būti atliekamas išieškojimas vartojama šiek tiek kitokia formuluotė. Be to, Civilinio proceso kodekso 668 straipsnio 2 dalyje nurodomi išimtiniai atvejai, kada gali būti išieškoma ne tik iš biudžetinės įstaigos lėšų, bet ir iš kito biudžetinės įstaigos turto. Tuo tarpu, pagal keičiamo įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą biudžetinės įstaigos prievolės gali būti padengiamos tik iš biudžetinės įstaigos lėšų ir biudžetinės įstaigos savininko lėšų, neviršijant biudžetinės įstaigos naudojamo, valdomo ir disponuojamo turto vertės. Atsižvelgus į tai, keičiamo įstatymo nuostatos derintinos su Civilinio proceso kodekso 668 straipsnio 2 dalies nuostatomis. Antra, nėra aišku, ar vertinamojoje keičiamo įstatymo nuostatoje turimas omenyje biudžetinės įstaigos turtas, kurį biudžetinė įstaiga valdo patikėjimo teise. Projekto nuostata tikslintina, pašalinant šį neaiškumą. 6. Atsižvelgiant į Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų, patvirtintų teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 (2021 m. lapkričio 18 d. d. įsakymo Nr. 1R-388 redakcija) (toliau - Rekomendacijos) 76 punktą, numatantį, kad nuorodose turi būti įvardytas konkretus teisės aktas, į kurį jos nukreipia, bei turi būti vengiama pateikti nekonkrečių nuorodų, keičiamo įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje atsisakytina nekonkrečias nuorodas nustatančios formuluotės „kitais įstatymais, kitais teisės aktais“. Prireikus pateikti nuorodą į nekonkrečius teisės aktus, reikia paminėti bent sritį.

Analogiško turinio pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo

4 straipsnio 2 daliai, numatančiai, kad įstatymų nustatytais atvejais

biudžetinė įstaiga gali įgyti civilines teises ir pareigas per biudžetinės įstaigos savininką ar savininko teises ir pareigas įgyvendinančią instituciją. 7. Keičiamo įstatymo 4 straipsnio 1 ir 3 dalyse vartojamos formuluotės „kurios neprieštarauja biudžetinės įstaigos nuostatams ir jos veiklos tikslams“ bei „jeigu neprieštarauja biudžetinės įstaigos steigimo dokumentams ir veiklos tikslams“ derintinos tarpusavyje. 8. Atsižvelgiant į tai, kad visų ministerijų savininko teises ir pareigas įgyvendina Vyriausybė, keičiamo įstatymo 4 straipsnio 5 dalyje vietoj žodžių „jos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos pritarimu“ siūlome įrašyti konkretesnę nuostatą – „Lietuvos Respublikos Vyriausybės pritarimu“. 9. Derinant keičiamo įstatymo nuostatas su Vyriausybės įstatymo 22 straipsnio 8 punktu, numatančiu, kad Vyriausybė sprendimus dėl biudžetinių įstaigų reorganizavimo ir likvidavimo gali priimti ir tų biudžetinių įstaigų, kurių savininko teisių ir pareigų ji pati ir neįgyvendina, atžvilgiu, keičiamo įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 5 punkte po žodžių „ar likvidavimo“ įrašytini žodžiai „jei įstatymai ar biudžetinės įstaigos nuostatai nenustato kito subjekto, kuris priima sprendimus dėl biudžetinės įstaigos pertvarkymo, reorganizavimo ar likvidavimo“. 10. Siekiant teisinio aiškumo, keičiamo įstatymo 5 straipsnio 5 dalyje siūlome nurodyti, ar šioje dalyje nurodytu valstybės biudžetinės įstaigos savininko teisių ir pareigų perdavimo savivaldybei atveju, valstybei nuosavybės teise priklausantis turtas, kuriuo naudojosi valstybės biudžetinė įstaiga, perduodamas savivaldybės nuosavybėn, ar, vis dėlto, perduodamas jai valdyti patikėjimo teise. 11.

11. Pažymėtina, kad pagal keičiamo įstatymo 5

straipsnio 1 dalyje siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą valstybės biudžetinės įstaigos savininku gali būti tik valstybė. Atsižvelgiant į tai, keičiamo įstatymo 5 straipsnio 7 dalies nuostatas reikėtų patikslinti tuo aspektu, kad kitai valstybės institucijai ar įstaigai perduodamos ne valstybės biudžetinės įstaigos savininko teisės ir pareigos, bet nustatoma nauja (kita) valstybės institucija ar įstaiga, kuri įgyvendins valstybės biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas. 12. Svarstytina, ar keičiamo įstatymo 5 straipsnio 7 dalies sakiniai neturėtų būti dėstomi atskiromis dalimis, nes siūlomas 7 dalies nuostatų dėstymas implikuoja, kad valstybės biudžetinės įstaigos savininko teisių ir pareigų perdavimas kitai valstybės institucijai ar įstaigai savaime reiškia ir privalomą tos valstybės biudžetinės įstaigos naudoto valstybės turto perdavimą valdyti kitam subjektui. Tačiau pažymėtina, kad valstybės biudžetinės įstaigos, pavyzdžiui, patikėjimo teise valdomo valstybės turto perdavimas kitam subjektui tikrai neturėtų būti laikomas privalomu ir būtinu, kai keičiasi tik šios biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (nes valstybės biudžetinei įstaigai perduotas valdyti turtas ir toliau jai bus reikalingas pavestoms funkcijoms vykdyti). Galbūt keičiamo įstatymo 5 straipsnio 7 dalyje siekiama reglamentuoti būtent tuos atvejus, kai valstybės biudžetinės įstaigos naudotą valstybės turtą patikėjimo teise valdė valstybės institucija, kurios vykdytos valstybės biudžetinės įstaigos savininko teisės ir pareigos perduodamos kitai valstybės institucijai. 13. Keičiamo įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje reikėtų nurodyti, kokie konkrečiai duomenys apie biudžetinės įstaigos savininką turėtų būti nurodomi Juridinių asmenų registre. 14.

14. Kaip jau buvo minėta šioje išvadoje, pagal keičiamo

įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 2 punkto nuostatas savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija turėtų teisę nušalinti biudžetinės įstaigos vadovą. Atsižvelgiant į tai, kad nušalintas biudžetinės įstaigos vadovas nušalinimo laikotarpiu neturėtų įgaliojimų veikti biudžetinės įstaigos vardu, manytina, kad informacija apie tokį biudžetinės įstaigos vadovo nušalinimą turėtų būti pateikta Juridinių asmenų registrui, atitinkamai papildant keičiamo įstatymo 9 straipsnio

3 punktą ir 19 straipsnį. 15. Keičiamo įstatymo 9 straipsnio 4 punkte po žodžio

„narius“ įrašytini žodžiai „jei biudžetinėje įstaigoje stebėtojų taryba yra sudaryta“. Be to, reikėtų nurodyti, kokie konkrečiai duomenys apie stebėtojų tarybos

narius yra pateikiami Juridinių asmenų registrui. 16. Svarstytina, ar siekiant teisinio aiškumo, keičiamo įstatymo 9 straipsnio 6 punkto nereikėtų patikslinti, nurodant kokią visuomeninių santykių sritį reglamentuojančiuose teisės aktuose gali būti nustatyti Juridinių asmenų registre nurodyti biudžetinės įstaigos duomenys, t. y., nėra aišku, ar papildomų duomenų nurodymą įtvirtintų Juridinių asmenų registro veiklą reglamentuojantys teisės aktai, ar, vis dėlto, tam tikroje veiklos srityje veikiančių biudžetinių įstaigų veiklą reglamentuojantys įstatymai. 17. Keičiamo įstatymo 9 straipsnį reikėtų papildyti atskira struktūrine dalimi, nurodant subjektą, kuris turėtų pareigą teikti Juridinių asmenų registro tvarkytojui duomenis, kurie yra nurodomi Juridinių asmenų registre, išskyrus duomenis, nurodytus keičiamo įstatymo 19 straipsnyje, kuriuos teiktų biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos įgaliotas asmuo. 18.

18. Keičiamo įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje siūloma

nustatyti, kad biudžetinės įstaigos vadovas, kurio veikla eitos kadencijos metu visuose atliktuose kasmetiniuose veiklos vertinimuose buvo įvertinta gerai ir

(arba) labai gerai į tos pačios biudžetinės įstaigos vadovo pareigas antrajai kadencijai gali būti priimamas be konkurso. Vertinant šią nuostatą, nėra aiškus jos turinys bei tokiu reglamentavimu siekiamas tikslas. Kitaip sakant, nėra aišku, ar šia nuostata siekiama įgalinti biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinančią instituciją jos pačios nuožiūra priimti sprendimą dėl siūlymo įstaigos vadovui eiti pareigas antrą kadenciją be konkurso, ar, vis dėlto, šia nuostata siekiama nustatyti, kad imperatyvas dėl pareigų užėmimo konkurso būdu turi būti netaikomas (ir atitinkamai tokiam vadovui privalo būti pasiūlyta eiti pareigas antrą kadenciją). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta bei siekiant teisinio aiškumo, siūlome arba keičiamo įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje po žodžių „antrajai kadencijai“ įrašyti žodžius

„biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos

sprendimu“ (jeigu sprendimą dėl antros kadencijos būtų įgalinta priimti biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija), arba vietoj žodžių „gali būti“ įrašyti žodžius „jo sutikimu turi būti“ (jeigu siekiama įtvirtinti imperatyvą dėl siūlymo užimti pareigas antrai kadencijai gerai ir (arba) labai gerai įvertintam vadovui). Taip pat pažymėtina, kad pasibaigus pirmajai įstaigos vadovo kadencijai, asmuo nebūtų atleidžiamas iš pareigų ir iš naujo priimamas, o būtų skiriamas eiti pareigas (antrą kadenciją), todėl manytina, kad būtų tiksliau nustatyti, kad įstaigos vadovas ne priimamas, o skiriamas į tos pačios biudžetinės įstaigos vadovo pareigas antrai kadencijai. 19.

19. Keičiamo įstatymo 10 straipsnio 3 dalies 3 punkte siūloma

numatyti, kad biudžetinės įstaigos vadovu gali būti tik toks asmuo, kuris atitinka savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos nustatytus specialiuosius reikalavimus. Vertinant šios nuostatos turinį, atkreiptinas dėmesys, kad teisinis reguliavimas, susijęs su asmenų teisių ir laisvių turiniu bei šių teisių įgyvendinimu, turėtų būti įtvirtinamas įstatymu. Atsižvelgiant į tai, kad kvalifikacijos reikalavimai betarpiškai susiję su asmenų teisės užimti ir dirbti valstybės biudžeto lėšomis apmokamose pareigose įgyvendinimu, manytina, kad kvalifikaciniai reikalavimai turėtų būti nustatyti įstatyminiu lygiu, o ne poįstatyminiame teisės akte (poįstatyminiame teisės akte kvalifikaciniai reikalavimai galėtų būti nebent detalizuojami, atsižvelgiant į biudžetinių įstaigų veiklos specifiką). Pažymėtina, kad iš keičiamo įstatymo 10 straipsnio

3 dalies 3 punkto nuostatų nėra aišku, kokio turinio kvalifikaciniai reikalavimai

turimi omenyje apskritai: ar tai būtų su darbo patirtimi, kvalifikacijos kėlimu, užsienio kalbų mokėjimu susiję ar kitokias asmens kompetencijas pagrindžiantys reikalavimai. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūlytina tikslinti minėtą nuostatą, nurodant, kad asmuo turi atitikti (tam tikroje veiklos srityje veikiančių) biudžetinių įstaigų veiklą reglamentuojančiuose specialiuose įstatymuose įtvirtintus specialiuosius reikalavimus. 20. Keičiamo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nurodoma, kad kandidatas į biudžetinės įstaigos vadovus ar biudžetinės įstaigos vadovas yra laikomas nepriekaištingos reputacijos šio įstatymo tikslais, jeigu jis atitinka Valstybės tarnybos įstatyme nustatytus reikalavimus įstaigų vadovų nepriekaištingai reputacijai. Atkreiptinas dėmesys, kad nei dabar galiojančiame Valstybės tarnybos įstatyme, nei Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatyme Nr.

XIV-1985, kurį Seimas priėmė 2023 m. gegužės 25 d., jokie specialūs ar papildomi reikalavimai įstaigų vadovų nepriekaištingai reputacijai, lyginant juos su valstybės tarnautojais, nenustatomi, todėl aptariama nuostata koreguotina, įtvirtinant nuorodą į Valstybės tarnybos įstatyme nustatytus reikalavimus valstybės tarnautojų nepriekaištingai reputacijai. 21. Derinant keičiamo įstatymo nuostatas tarpusavyje, keičiamo įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje po žodžių „biudžetinėje įstaigoje“ įrašytina išlyga „išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nurodytas biudžetines įstaigas“. 22. Keičiamo įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje brauktini pertekliniai žodžiai „gali būti“ bei „iniciatyva ir jos“, papildant nuostata

„kai tokio biudžetinės įstaigos organo sudarymas nustatytas biudžetinės

įstaigos nuostatuose“. 23. Derinant keičiamo įstatymo nuostatas tarpusavyje, keičiamo įstatymo 12 straipsnio 3 dalies 9 punkte vietoj žodžio

„reguliuojantys“ įrašytinas žodis „reglamentuojantys“. 24. Keičiamo įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje yra

išskiriamos dvi stebėtojų tarybos priimamų aktų rūšys – išvados ir pasiūlymai, tačiau nei šioje dalyje, nei kitose keičiamo įstatymo nuostatose nėra atskleisti nei šių aktų rūšių skirtumai (teisinės reikšmės skirtumai), nei pagrindai, kuriems esant šie konkretūs aktai turėtų būti priimami, nei kažkokios skirtingos šių aktų priėmimo procedūros. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūlytina arba visiškai suvienodinti stebėtojų tarybos priimamų sprendimų statusą, arba aiškiai atskleisti priimamų sprendimų skirtumus. 25.

25. Atsižvelgiant į tai, kad keičiamo įstatymo 14 straipsnio

2 dalyje yra įtvirtintas imperatyvas, pagal kurį stebėtojų tarybos nariais turi

būti skiriami ir savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos atstovai, bei siekiant keičiamo įstatymo nuostatų nuoseklumo, keičiamo įstatymo 14 straipsnio 2 dalies 1 punkte reikėtų nustatyti minimalų biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos atstovų skaičių stebėtojų taryboje. 26. Keičiamo įstatymo 14 straipsnio 2 dalies 2 punkte formuluotės „bet ne mažiau kaip vieną“ siūlytina atsisakyti kaip perteklinės, nes pagal šio straipsnio 1 dalį minimalus stebėtojų tarybos narių skaičius yra 5, o 2 dalies 2 punkte nurodoma, kad biudžetinės įstaigos darbuotojų atstovai turi sudaryti ne mažiau kaip 1/5 biudžetinės įstaigos nuostatuose nurodyto stebėtojų tarybos narių skaičiaus, todėl ir taip aišku, kad 1/5 stebėtojų tarybos narių skaičiaus, nors ir šių narių būtų minimalus skaičius - 5, yra vienas. 27. Siekiant teisinio aiškumo, keičiamo įstatymo 14 straipsnio 2 dalies 3 punkte reikėtų atskleisti jame vartojamos formuluotės

„nepriklausomi stebėtojų tarybos nariai“ turinį, nes nėra aišku, koks tokių

stebėtojų tarybos narių nepriklausomumo kriterijus turimas omenyje. 28. Nėra aiški ir suprantama keičiamo įstatymo 14 straipsnio 6 dalies nuostata, numatanti, kad jeigu stebėtojų tarybos kadencijos metu pasikeičia daugiau negu pusė jos narių, turi būti iš naujo patvirtinta stebėtojų tarybos sudėtis laikotarpiui iki stebėtojų tarybos kadencijos pabaigos. Vadovaujantis bendraisiais kolegialių valstybės institucijų sudarymo principais, naujos institucijų sudėtys (in corpore) tvirtinamos tais atvejais, kai naujai sudarytos institucijos sudėties kadencija skaičiuojama iš naujo, t. y., tais atvejais, kai (sudaroma ir) tvirtinama naujos sudėties institucija, tai suponuoja ir naują kadencijos laikotarpio pradžią.

Jeigu, vis dėlto, siekiama nustatyti, kad nepaisant pasikeitusių stebėtojų tarybos narių skaičiaus, stebėtojų tarybos kadencija tęsiasi iki jos pabaigos, reikėtų tiesiog nustatyti, kad vietoj atšaukto stebėtojų tarybos nario kitas stebėtojų tarybos narys skiriamas iki kadencijos, kuriais buvo skirtas atšauktas narys, pabaigos. 29. Siekiant teisinio aiškumo bei atsižvelgiant į reikalavimą, kad specialios teisės normos turi būti dėstomos iš karto po bendrųjų, keičiamo įstatymo 15 straipsnio 3 dalies nuostatą siūlome dėstyti iš karto po keičiamo įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos normos. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, keičiamo įstatymo 15 straipsnio 1 dalį siūlome dėstyti taip: „Stebėtojų tarybos nariu, išskyrus biudžetinės įstaigos darbuotojų atstovus, gali būti tik toks asmuo, kuris atitinka visus šio įstatymo 10 straipsnio 3 dalyje nurodytus reikalavimus. Stebėtojų tarybos nariams, kurie yra biudžetinės įstaigos darbuotojų atstovai, nėra taikomas šio įstatymo 10 straipsnio 3 dalies 3 punkto reikalavimas“. Atitinkamai keičiamo įstatymo 15 straipsnio 3 dalies nuostatos reikėtų atsisakyti. 30.

30. Atsižvelgiant

į tai, kad biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija privalo užtikrinti imperatyvios nuostatos vykdymą, kad stebėtojų tarybos nariu gali būti skiriamas tik nepriekaištingos reputacijos reikalavimus atitinkantys asmenys, keičiamo įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje siūlome atsisakyti nuostatos, numatančios, kad kreiptis į teisėsaugos, kontrolės ir kitas valstybės ar savivaldybių institucijas ar įstaigas, kitus juridinius asmenis, kad jie pateiktų apie tokį asmenį turimą informaciją, biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija gali tik tuo atveju, kai ji turi duomenų, keliančių pagrįstų abejonių dėl kandidato į stebėtojų tarybos narius ar stebėtojų tarybos nario atitikties šiame įstatyme nurodytiems reikalavimams. Kitaip sakant, biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos teisė kreiptis į teisėsaugos, kontrolės ir kitas valstybės ar savivaldybių institucijas ar įstaigas, kitus juridinius asmenis, neturi būti siejama išimtinai tik su duomenų, keliančių pagrįstą abejonę, turėjimu. Manytina, kad biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos pareiga užtikrinti, kad į stebėtojų tarybos narius skiriamas asmuo atitiktų įstatymo nustatytus reikalavimus yra besąlyginė, todėl kreipimasis į teisėsaugos, kontrolės ir kitas valstybės ar savivaldybių institucijas ar įstaigas, kitus juridinius asmenis turėtų būti privalomas, t. y., nesaistomas kažkokiu turimų duomenų abejotinumu ar patikimumu. 31. Keičiamo įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad paaiškėjus, kad stebėtojų taryba netinkamai atlieka savo funkcijas, savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos sprendimu ji atšaukiama nesulaukus šio įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino. Ši nuostata tikslintina dėl kelių priežasčių.

Pirma, keičiamame įstatyme nėra įtvirtinta jokių kriterijų, įgalinančių formaliai konstatuoti, kad stebėtojų taryba netinkamai atlieka savo funkcijas. Kitaip sakant, pagal keičiamame įstatyme siūlomą teisinį reguliavimą (o tiksliau - atitinkamo reguliavimo nebuvimą) stebėtojų tarybos netinkamas savo funkcijų atlikimas būtų ne „išaiškinamas“, o tiesiog konstatuojamas subjektyviu savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos sprendimu. Antra, keičiamo įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje reikėtų reglamentuoti naujos sudėties stebėtojų tarybos sudarymą, kai senos sudėties stebėtojų taryba atšaukiama in corpore. Trečia, keičiamo įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje vietoj žodžių „nesulaukus šio įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino“ įrašytini žodžiai „nesibaigus 4 metų kadencijai“. 32. Siekiant teisinio aiškumo, keičiamo įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje siūlome aiškiai įtvirtinti visus stebėtojų tarybos narių įgaliojimų pasibaigimo pagrindus (kadencijos pabaiga, atsistatydinimas, neatitikimas įstatyme nustatytų reikalavimų, objektyvus negalėjimas vykdyti funkcijų, netinkamo funkcijų vykdymo konstatavimas) bei atitinkamus to sąlygotus savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos sprendimus. Pavyzdžiui, tuo atveju, kai stebėtojų tarybos narys atsistatydintų ar mirtų, jis iš stebėtojų tarybos nebūtų atšaukiamas, o tiesiog į jo vietą būtų skiriamas naujas narys. Atitinkamai keičiamo įstatymo 17 straipsnio 3 dalyje vietoj žodžių „Jeigu atšaukiami ar atsistatydina pavieniai stebėtojų tarybos nariai“ turėtų būti įrašytini žodžiai „Jeigu stebėtojų tarybos narių įgaliojimai nutrūksta nesibaigus tarybos kadencijai“, o vietoj žodžio „laikotarpio“ – žodis „kadencijos“. 33. Keičiamo įstatymo 18 straipsnio pavadinime po žodžių „darbo organizavimas“ įrašytini žodžiai

„ir atlygis stebėtojų tarybos nariams už jų veiklą“. 34.

34. Siekiant

įstatymo nuostatų dėstymo nuoseklumo, keičiamo įstatymo 19 straipsnio nuostatos turėtų būti dėstomos keičiamo įstatymo 9 straipsnio, reglamentuojančio Juridinių asmenų registre nurodomus biudžetinės įstaigos duomenis, 2 dalyje. 35. Iš keičiamo įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje siūlomo nustatyti teisinio reguliavimo nėra aišku, kokia teise biudžetinės įstaigos valdytų biudžetinių įstaigų savininko turtą. Siekiant pašalinti šį neaiškumą, svarstytina, ar projektu keičiamo įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nereikėtų nustatyti, kad biudžetinės įstaigos valdo, naudoja ir disponuoja tokiu turtu patikėjimo teise. 36. Atsižvelgiant į tai, kad pertvarkoma biudžetinė įstaiga ne visais atvejais valstybei nuosavybės teise priklausantį turtą valdys patikėjimo teise, keičiamo įstatymo

24 straipsnio 2 dalies 2 punkte prieš žodį „Vyriausybės“ įrašytini žodžiai

„jeigu pertvarkoma biudžetinė įstaiga valstybei ar savivaldybei nuosavybės

teise priklausantį turtą valdo patikėjimo teise“. 37. Keičiamo įstatymo 24 straipsnio 5 dalies 3 punkte nurodytini ne „juridinio asmens, kuris veiks po pertvarkymo, įstatai“, o šių įstatų projektas (žr. keičiamo įstatymo 25 straipsnio 7 dalies 2 punkto redakciją). 38. Atsižvelgiant į Konstitucijoje įtvirtintą valdžių padalijimo principą bei valdžią Lietuvos Respublikoje įgyvendinančių institucijų kompetenciją, keičiamo įstatymo 26 straipsnio 5 dalies nuostata, numatanti, kad tuo atveju, kai šio įstatymo 6 straipsnyje nurodytame teisės akte yra nustatytas laikotarpis, kuriam steigiama biudžetinė įstaiga, sprendimas pratęsti valstybės biudžetinės įstaigos veiklos laikotarpį gali būti priimamas gavus išankstinį Vyriausybės sutikimą, koreguotina, nes įstatymu (Seimo sprendimu) steigiamos valstybės biudžetinės įstaigos veiklos laikotarpio, nustatyto įstatyme, pratęsimui Vyriausybės sutikimo neturi reikėti, priešingu atveju, turėtų būti svarstomas reguliavimo derėjimas su Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatomis. 39.

39Projekto 2 straipsnio 3 dalyje nurodoma, kad „Biudžetinių įstaigų vadovai, kurie įsigaliojant šiam

įstatymui neatitiko šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Biudžetinių įstaigų įstatymo 10 straipsnio 3 dalyje nustatytų reikalavimų, toliau eina pareigas šio straipsnio 4–7 dalyse nustatyta tvarka“. Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 10 straipsnio 3 dalies 2 punkte siūloma nustatyti nepriekaištingos reputacijos reikalavimą biudžetinių įstaigų vadovams, todėl abejotina, ar nepriekaištingos reputacijos kriterijų neatitinkantis asmuo galėtų eiti biudžetinės įstaigos vadovo pareigas, nedarydamas įstaigai reputacinės žalos. Atsižvelgiant į teisinio saugumo bei teisėtų lūkesčių principus, siūlome šią nuostatą patikslinti, nurodant, kad šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Biudžetinių įstaigų įstatymo 10 straipsnio 3 dalies 2 punktas netaikomas biudžetinių įstaigų vadovams, priimtiems į pareigas iki šio įstatymo įsigaliojimo, jeigu Valstybės tarnybos įstatyme numatytos sąlygos, dėl kurių biudžetinės įstaigos vadovas nebūtų laikomas nepriekaištingos reputacijos, atsirado iki šio įstatymo įsigaliojimo, išskyrus atvejus, kai įsiteisėja teismo nuosprendis, kuriuo biudžetinės įstaigos vadovas pripažįstamas kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo. Šiuo atveju biudžetinės įstaigos vadovas, priimtas į pareigas iki šio įstatymo įsigaliojimo, atleidžiamas iš pareigų. Be to, projekto 2 straipsnio 3 dalyje vietoj žodžių

„įsigaliojant šiam įstatymui neatitiko“ įrašytini žodžiai „įsigaliojus šiam

įstatymui neatitinka“. 40. Projekto 2 straipsnio 7 dalyje nurodoma, kad „Biudžetinių įstaigų vadovai, kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo buvo priimti į biudžetinės įstaigos vadovo pareigas neterminuotai ir šio įstatymo įsigaliojimo dieną tos biudžetinės įstaigos vadovo pareigas ėjo daugiau negu 10 metų, toliau eina tos biudžetinės įstaigos vadovo pareigas 1 metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos.

Šios nuostatos netaikomos tais atvejais, kai biudžetinių įstaigų vadovų pareigas einantiems asmenims šio įstatymo įsigaliojimo dieną iki teisės gauti visą socialinio draudimo senatvės pensiją yra likę ne daugiau kaip 5 metai“. Aptariamos projekto nuostatos antrasis sakinys vertintinas kaip stokojantis aiškumo ir išbaigtumo, nes jame nenurodoma, kokios pasekmės kiltų biudžetinės įstaigos vadovui, ėjusiam pareigas daugiau negu 10 metų, jei įstatymo įsigaliojimo dieną iki teisės gauti visą socialinio draudimo senatvės pensiją jam būtų likę ne daugiau kaip 5 metai. Jeigu siekiama nustatyti, kad toks asmuo turėtų būti atleidžiamas iš pareigų, tai reikėtų aiškiai nurodyti, aptariant atleidimo sąlygas. Jeigu, vis dėlto, siekiama nustatyti, kad tokiu atveju biudžetinės įstaigos vadovas pareigas eina iki jis įgis teisę gauti visą socialinio draudimo senatvės pensiją, tą taip pat aiškiai reikėtų nurodyti. 41. Projekto 2 straipsnio 8 dalyje brauktini pertekliniai žodžiai „atsižvelgdamos į šio įstatymo 1 straipsniu išdėstyto Biudžetinių įstaigų įstatymo 12 straipsnio 3 dalyje nurodytas išimtis“. 42. Nėra aiškus projekto 2 straipsnio 8 dalyje įtvirtintų nuostatų, kurių viena nustato imperatyvą sprendimus dėl stebėtojų tarybų sudarymo priimti iki 2025 m. sausio 1 d., o kita – kad tokie sprendimai gali būti priimami ir vėliau, santykis. Galbūt turima omenyje, kad vėliau sprendimai dėl stebėtojų tarybos sudarymo galės būti priimami naujai steigiamų biudžetinių įstaigų, ar įstaigų, kuriose pasikeitė jų savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija, atžvilgiu. 43.

43. Atsižvelgiant

į Rekomendacijų 121 punktą, numatantį, kad skaičiai teisės aktuose paprastai rašomi skaitmenimis, tikslintinos projekto 2 straipsnio 5-7 dalių formuluotės. 44. Siekiant teisinio aiškumo bei įstatymų nuostatų suderinamumo, projekto 2 straipsnis pildytinas dalimi, nustatančia, kad šio straipsnio 3-7 dalių nuostatos netaikomos tiems biudžetinių įstaigų vadovams, kurių specialiosios darbo sąlygos neterminuotas darbo sutartis keičiant į terminuotas darbo sutartis iki šio įstatymo įsigaliojimo jau buvo nustatytos kituose atitinkamoje veiklos srityje veikiančių biudžetinių įstaigų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose (nes Švietimo įstatyme bei Sveikatos priežiūros įstaigų įstatyme jau yra nustatytos specialios biudžetinių švietimo bei sveikatos priežiūros įstaigų vadovo pareigų ėjimo sąlygos, jų neterminuotas darbo sutartis keičiant į terminuotas). Departamento direktorius Dainius Zebleckis J. Meškienė, tel. (8 5) 239 6089, el. p. [email protected] E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]

Teisės departamento išvada

2023-10-17 · oficialus registras ↗

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS

TEISĖS DEPARTAMENTAS

IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS BIUDŽETINIŲ ĮSTAIGŲ ĮSTATYMO NR. I-1113

PAKEITIMO

ĮSTATYMO PROJEKTO

2023-11-10 Nr. XIVP-2834(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo Biudžetinių įstaigų įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad šio įstatymo nuostatos netaikomos, jeigu konkrečių biudžetinių įstaigų veiklą ar tam tikroje srityje veikiančių biudžetinių įstaigų veiklą reglamentuojantys įstatymai kitaip nustato šių biudžetinių įstaigų steigimą, pertvarkymą, pabaigą, veiklos organizavimą ar valdyseną. Tokia formuluotė suponuoja, kad Biudžetinių įstaigų įstatymas turėtų tik bendrąsias biudžetinių įstaigų veiklą reglamentuojančias teisės normas nustatančio teisės akto statusą, jis neturėtų taikymo viršenybės jokio kito įstatymo, kuris nustatytų bet kokio turinio specialias tam tikroje srityje veikiančių biudžetinių įstaigų veiklos nuostatas, atžvilgiu. Kitaip sakant, bet kuris kitas įstatymas galėtų paneigti bendrąsias teisės normas nustatančio Biudžetinių įstaigų įstatymo nuostatas, ir nustatyti bet kokias kitokias – specialias, biudžetinių įstaigų veiklos sąlygas. Pagal siūlomą reguliavimą, pavyzdžiui, kitame įstatyme galės būti nustatyta, kad biudžetinei įstaigai leidžiama būti kitų juridinių asmenų dalyve, nors keičiamo įstatymo 4 straipsnio 6 dalies 1 punkte, atrodo, siekiama įtvirtinti universalų draudimą biudžetinei įstaigai būti kitų juridinių asmenų dalyve; pagal siūlomą reguliavimą kitame įstatyme galės būti nustatyta, kad biudžetinę įstaigą steigia, pavyzdžiui, ministerija, nors keičiamo įstatymo 6 straipsnyje įtvirtinamas bendras principas, kad valstybės biudžetinė įstaiga steigiama tik įstatymu arba Vyriausybės nutarimu.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, bei preziumuojant, kad Biudžetinių įstaigų įstatymas turėtų būti universalus, skėtinis, aprėpiantis ir unifikuotai reglamentuojantis visose srityse veikiančių biudžetinių įstaigų veiklą, svarstytina, ar keičiamame įstatyme neturėtų būti įtvirtintas toks teisinio reguliavimo ir šio įstatymo taikymo viršenybės modelis, pagal kurį tais atvejais, kai kiti įstatymai nustatytų kitokias biudžetinių įstaigų steigimą, pertvarkymą, pabaigą, veiklos organizavimą ar valdyseną reglamentuojančias nuostatas, būtų taikomos Biudžetinių įstaigų įstatymo nuostatos, išskyrus atvejus, kai šis įstatymas pirmenybę suteiktų kitų įstatymų normoms. Tokiu atveju tik būtent tam tikrose konkrečiose Biudžetinių įstaigų įstatymo nuostatose, kuriose reglamentuojami teisiniai santykiai, įstatymų leidėjo nuomone, galėtų skirtis ir būti reguliuojami kitaip, turėtų būti nustatoma galimo įstatymo netaikymo išlygą nustatanti formuluotė: „jeigu konkrečių biudžetinių įstaigų veiklą ar tam tikroje srityje veikiančių biudžetinių įstaigų veiklą reglamentuojantys įstatymai nenustato kitaip“ (suprantama, kad siekiant teisės akto glaustumo, turėtų būti įvedama šios formuluotės santrumpa).

Tokiu reguliavimu būtų pasiektas didesnis skirtingose srityse veikiančių biudžetinių įstaigų veiklą reglamentuojančių nuostatų unifikuotumas, vienodumas, būtų užkirsta galimybė nustatyti galimą labai diferencijuotą biudžetinių įstaigų veiklos reglamentavimą, savotiškai paneigiantį pačią Biudžetinių įstaigų įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas), kaip pagrindinio ir svarbiausio šios teisinės formos subjektų veiklą reglamentuojančio teisės akto, prigimtį. 2. Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad pagal savo prievoles biudžetinė įstaiga atsako tik savo lėšomis, o jeigu biudžetinės įstaigos prievolėms padengti lėšų nepakanka, prievolės padengiamos Civilinio proceso kodekse nustatyta tvarka. Vertinant šią nuostatą, pažymėtina, kad Civilinio proceso kodekso 668 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išieškojimas gali būti nukreiptas į biudžetinei įstaigai priklausančias lėšas. Taigi, minėtame Civilinio proceso kodekso straipsnyje, nurodant biudžetinės įstaigos lėšas, iš kurių gali būti atliekamas išieškojimas, vartojama šiek tiek kitokia formuluotė. Be to, Civilinio proceso kodekso 668 straipsnio 2 dalyje nurodomas vienintelis atvejis, kada gali būti išieškoma ne tik iš biudžetinės įstaigos lėšų, bet ir iš kito turto - kai vykdomas išieškojimas iš įkeisto turto.

Atsižvelgiant į tai, galima daryti išvadą, kad blanketinė nuoroda į Civilinio proceso kodekse numatytą biudžetinių įstaigų prievolių padengimo tvarką būtų faktiškai niekinė, nes Civilinio proceso kodeksas jokios tvarkos paprasčiausiai nenustato (jame įtvirtintas tik imperatyvus draudimas vykdant išieškojimą iš biudžetinių įstaigų, jį nukreipti į valstybės iždo bendrąją sąskaitą). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūlytina keičiamo įstatymo 2 straipsnio 2 dalį arba suderinti su Civilinio proceso kodekso 668 straipsnio 2 dalies nuostatomis, arba šioje dalyje nurodyti, kad išieškojimas pagal biudžetinės įstaigos prievoles (t. y., išieškojimas apskritai, o ne tada, kai biudžetinės įstaigos prievolėms padengti joms priklausančių lėšų nepakanka) vykdomas Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. 3. Svarstytina, ar keičiamo įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje neturėtų būti įtvirtinta išlyga ne tik dėl konkrečios biudžetinės įstaigos veiklą reglamentuojančiame įstatyme nustatytų atvejų, tačiau ir dėl tam tikroje srityje veikiančių biudžetinių įstaigų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose nustatytų atvejų, nes ir tokiuose įstatymuose galėtų būti nustatytos specialios galimą biudžetinių įstaigų teisių ir pareigų įgijimo per savininką ar savininko teises ir pareigas įgyvendinančią instituciją nustatančios normos. 4. Keičiamo įstatymo 4 straipsnio 5 dalyje siūlomas nustatyti, kad Ekonomikos ir inovacijų ministerija Vyriausybės pritarimu gali steigti ir panaikinti prekybos atstovybes.

Atkreiptinas dėmesys, kad pagal keičiamo įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 6 punkte siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą dėl biudžetinės įstaigos filialo, kuris taip pat yra biudžetinės įstaigos padalinys kaip ir atstovybė, biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija priima sprendimą nutraukti filialo veiklą, bet ne jį panaikinti. Atsižvelgiant į tai, siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo, svarstytina, ar projekto nuostatų nereikėtų suvienodinti, keičiamo įstatymo 4 straipsnio 5 dalyje nustatant, kad Ekonomikos ir inovacijų ministerija gali priimti priima sprendimą ne panaikinti prekybinę atstovybę, bet nutraukti jos veiklą. 5. Derinant keičiamo įstatymo nuostatas tarpusavyje, keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje prieš žodžius „kitų valstybės pinigų fondų“ vietoj jungtuko „ir“ įrašytini jungtukai „ar (ir)“. 6. Atsižvelgiant į tai, kad tuo atveju, kai valstybės biudžetinė įstaiga steigiama įstatymu, jos savininko teises ir pareigas ne visais įgyvendina įstatyme nurodyta konkreti valstybės institucija ar įstaiga (įstatyme gali būti nustatyta, kad savininko teises ir pareigas įgyvendina pati Vyriausybė ar jos įgaliota valstybės institucija ar įstaiga), keičiamo įstatymo

5 straipsnio 2 dalies antrajame sakinyje vietoj žodžio „įgyvendina“ įrašytini

žodžiai „gali įgyvendinti“. 7.

7Jeigu būtų atsižvelgta į 1 šios išvados pastabą,

derinant keičiamo įstatymo nuostatas su Vyriausybės įstatymo 22 straipsnio 8 punktu, numatančiu, kad Vyriausybė sprendimus dėl biudžetinių įstaigų reorganizavimo ir likvidavimo gali priimti ir tų biudžetinių įstaigų, kurių savininko teisių ir pareigų ji pati ir neįgyvendina, atžvilgiu, keičiamo įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 5 punkte po žodžių „ar likvidavimo“ įrašytini žodžiai „jei įstatymai ar biudžetinės įstaigos nuostatai nenustato kito subjekto, kuris priima sprendimus dėl biudžetinės įstaigos pertvarkymo, reorganizavimo ar likvidavimo“. Atitinkamą išlygą reikėtų nustatyti ir šios dalies 3 punkte, nes kiti biudžetinių įstaigų veiklą reglamentuojantys įstatymai atskirais atvejais nustato, atsižvelgiant į biudžetinės įstaigos veiklos specifiką, kitą biudžetinės įstaigos vadovą į pareigas skiriantį ir atleidžiantį iš jų subjektą (o ne biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinančią instituciją). 8. Siekiant teisinio aiškumo, bei atsižvelgiant į tai, kad Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme nustatyta, kad valstybės turtas savivaldybių funkcijoms vykdyti gali būti perduodamas tiek savivaldybių nuosavybėn (minėto įstatymo 6 straipsnio 2 punktas), tiek joms valdyti patikėjimo teise (minėto įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 2 punktas), keičiamo įstatymo 5 straipsnio 5 dalyje siūlome nurodyti, ar šioje dalyje numatytu valstybės biudžetinės įstaigos savininko teisių ir pareigų perdavimo savivaldybei atveju, valstybei nuosavybės teise priklausantis turtas, kuriuo naudojosi valstybės biudžetinė įstaiga, perduodamas savivaldybės nuosavybėn, ar, vis dėlto, perduodamas jai valdyti patikėjimo teise. 9.

9. Atsižvelgiant į tai, kad Civilinio kodekso 2.66

straipsnio 6 dalyje jau įtvirtintas imperatyvas, nustatantis, kad juridinių asmenų steigimo dokumentų pakeitimai įsigalioja tik nuo jų įregistravimo juridinių asmenų registre, siūlome išbraukti perteklinę keičiamo įstatymo 7 straipsnio 6 dalies nuostatą, numatančią, kad pakeisti biudžetinės įstaigos nuostatai įsigalioja nuo jų įregistravimo Juridinių asmenų registre dienos. 10. Keičiamo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį numatančią, kad biudžetinė įstaiga laikoma įsteigta nuo jos įregistravimo Juridinių asmenų registre dienos, reikėtų suderinti su Civilinio kodekso 2.63 straipsnio 2 dalimi, nustatančia, kad įstatymas ar įstatymų numatytais atvejais kitas teisės aktas, kuriuo yra įsteigtas viešasis juridinis asmuo, gali nustatyti, kad juridinis asmuo laikomas įsteigtu nuo teisės akto dėl jo įsteigimo įsigaliojimo. Be to, keičiamo įstatymo 8 straipsnio pavadinimą, atsižvelgiant į šio straipsnio turinį, siūlome dėstyti taip: „Biudžetinės įstaigos įsteigimo momentas ir jos įregistravimas“. 11. Keičiamo įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kokie dokumentai pateikiami Juridinių asmenų registrui siekiant įregistruoti biudžetinę įstaigą, tačiau nėra aišku, kuris subjektas turėtų teisę Juridinių asmenų registrui pateikti tokius dokumentus. Svarstytina, ar, siekiant aiškumo, keičiamo įstatymo 8 straipsnio 2 dalies nuostatų nereikėtų papildyti nustatant, kad dokumentus Juridinių asmenų registrui pateikia steigiamos biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos vardu veikiantis asmuo arba savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos įgaliotas asmuo. 12.

12. Keičiamo įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 6 punkte

siūlome išbraukti žodžius „arba Juridinių asmenų registro veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose“, nes visi juridinių asmenų registre privalomai nurodytini juridinių asmenų duomenys yra išdėstyti Civilinio kodekso

2.66 straipsnyje ( į kurį nuoroda jau pateikta šios dalies nuostatoje iki

dvitaškio). 13. Siekiant teisinio aiškumo, keičiamo įstatymo 9 straipsnio 3 dalį siūlome papildyti nuostata, numatančia, kad už biudžetinės įstaigos duomenų pateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui atsako biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos įgaliotas asmuo ir tais atvejais, kai naujai įsteigtos biudžetinės įstaigos vadovas dar nepaskirtas. 14. Keičiamo įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad biudžetinės įstaigos vadovas, kurio veikla eitos kadencijos metu buvo įvertinta kaip atitinkanti lūkesčius ir (ar) viršijanti lūkesčius, biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos sprendimu į tos pačios biudžetinės įstaigos vadovo pareigas antrajai kadencijai gali būti skiriamas be konkurso. Siekiant teisinio aiškumo, reikėtų aiškiai atskleisti, ar biudžetinės įstaigos vadovas taip turėtų būti įvertintais visuose jo eitos kadencijos metu vykdytuose jo veiklos vertinimuose, ar, vis dėlto, kaip atitinkanti lūkesčius ir (ar) viršijanti lūkesčius vadovo veikla turėtų būti įvertinta tik kažkurių vertinimų - paskutinio, dviejų paskutinių, ar, pavyzdžiui, ne mažiau kaip pusės vertinimų metu. Taip pat reikėtų numatyti, kad iki įstatymo įsigaliojimo, t. y. 2024 m. sausio 1 d. įvertinimą kaip atitinkantį lūkesčius ir (ar) viršijantį lūkesčius, atitiktų įvertinimas gerai ir (ar) labai gerai. 15.

15. Keičiamo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 3 punkto

formuluotė, nustatanti, kad biudžetinės įstaigos vadovas priima į pareigas ir atleidžia iš jų biudžetinės įstaigos valstybės tarnautojus ir darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartį ir gaunančius darbo užmokestį iš valstybės, savivaldybių biudžetų ir valstybės pinigų fondų, nėra aiški, nes ji implikuoja, kad biudžetinės įstaigos darbuotojus, kurių darbas būtų apmokamas ne iš valstybės ar savivaldybių biudžetų ar kitų valstybės pinigų fondų, į pareigas skirtų ar į darbą priimtų ne biudžetinės įstaigos vadovas. Atsižvelgiant į tai, kad visus biudžetinės įstaigos pareigybių sąraše esančius asmenis į pareigas skiria ir iš jų atleidžia būtent įstaigos vadovas, neatsižvelgiant į tai, kokias funkcijas biudžetinėje įstaigoje atliktų ir iš kokių teisės aktuose numatytų šaltinių jiems už tai būtų atlyginama, keičiamo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 3 punkto siūlytina išbraukti žodžius „ir gaunančius darbo užmokestį iš valstybės, savivaldybių biudžetų ir valstybės pinigų fondų“. 16. Derinant keičiamo įstatymo nuostatas tarpusavyje, keičiamo įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje po žodžio „partneriai“ įrašytini žodžiai „kai partnerystė įregistruota įstatymų nustatyta tvarka“. 17. Keičiamo įstatymo 15 straipsnio 4 dalies 1-3 punktuose vartojama sąvoka „biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai pavaldus juridinis asmuo“, kurios turinys projekte nėra atskleistas. Taikant įstatymą ši sąvoka gali būti nevienodai aiškinama. Nėra aišku, kokiais konkrečiai kriterijais vadovaujantis juridiniai asmenys būtų priskiriami biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai pavaldiems juridiniams asmenims. Atsižvelgiant į tai, projekte reikėtų atskleisti šios sąvokos turinį.

Jeigu turimi omenyje juridiniai asmenys (valstybės ar savivaldybės įmonės, akcinės bendrovės, uždarosios akcinės bendrovės, viešosios įstaigos ir kitos teisinės formos juridiniai asmenys), kurių dalyvio (valstybės ar savivaldybės), turtines ir neturtines teises ir pareigas įgyvendina biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija, tai projekto nuostatas reikėtų atitinkamai patikslinti. 18. Tinkamo ir nenutrūkstamo biudžetinės įstaigos stebėtojų tarybos funkcijų vykdymo užtikrinimo požiūriu, svarstytinas keičiamo įstatymo 17 straipsnio nuostatos, nustatančios, kad po stebėtojų tarybos ar jos nario atšaukimo dienos, naujų stebėtojų tarybos narių atranka gali būti organizuojama praėjus net visam mėnesiui, pagrįstumas ir logiškumas. Manytina, kad naujų narių atranka turėtų būti organizuojama kiek įmanoma greičiau (nes ir pats atrankos procesas užtrunka tam tikrą laiko tarpą). 19. Keičiamo įstatymo 18 straipsnyje siūloma reglamentuoti stebėtojų tarybos darbo organizavimą, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad projekte nėra siūloma nustatyti reikalavimo stebėtojų tarybos posėdžio kvorumui. Svarstytina, ar projektą nereikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šį neaiškumą. 20. Keičiamo įstatymo

19 straipsnio 1-5 dalyse siūloma reglamentuoti biudžetinių įstaigų vidaus funkcijų

centralizuotą atlikimą. Pažymėtina, kad keičiamo įstatymo 19 straipsnio 6 dalyje, reglamentuojant biudžetinių įstaigų vidaus funkcijų centralizuotą atlikimą, vartojama kiek kitokia formuluotė - biudžetinių įstaigų vidaus funkcijų centralizuotas atlikimas valstybės lygiu. Svarstytina, ar projekto nuostatas nereikėtų suvienodinti arba keičiamo įstatymo 19 straipsnio

6 dalyje atskleisti sąvokos „biudžetinių įstaigų vidaus funkcijų centralizuotas

atlikimas valstybės lygiu“ turinio. 21.

21. Atsižvelgiant

į tai, kad biudžetinė įstaiga ne visais atvejais valstybei nuosavybės teise priklausantį turtą valdo patikėjimo teise (pagal Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 1 punktą tokį turtą biudžetinė įstaiga gali valdyti ir panaudos pagrindais), keičiamo įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje po žodžių „patikėjimo teise“ įrašytini žodžiai

„arba panaudos pagrindais“. 22. Atsižvelgiant

į tai, kad biudžetinė įstaiga galės būti pertvarkoma išimtinai tik į viešąją įstaigą (keičiamo įstatymo 23 straipsnio 1 dalis), keičiamo įstatymo 23 straipsnio 5 dalies 2 ir 3 punktuose bei 7 dalyje vietoj formuluotės „juridinis asmuo, kuris veiks po pertvarkymo“ vartotina tikslesnė formuluotė „viešoji įstaiga, kuri veiks po pertvarkymo“, o vietoj formuluotės „naujos teisinės formos juridinis asmuo“ – formuluotė „viešoji įstaiga“. 23. Svarstytina, ar siekiant teisinio aiškumo keičiamo įstatymo 24 straipsnio 4 dalies nereikėtų papildyti nuostata, nustatančia, kad tais atvejais, kai reorganizuojama įstatymu įsteigta valstybės biudžetinė įstaiga, Vyriausybės sutikimas reikalingas dėl dalyvavimo biudžetinės įstaigos reorganizavime (kai reorganizavime dalyvauja Vyriausybės nutarimu įsteigtos biudžetinės įstaigos). Jeigu būtų atsižvelgta į šią pastabą, atitinkamai turėtų būti patikslinta ir šio straipsnio 5 dalis. 24. Keičiamo įstatymo 25 straipsnio 7 dalies 4 punkte siūloma nustatyti, kad skelbime arba pranešime apie sprendimą likviduoti biudžetinę įstaigą nurodomi duomenys apie likvidatorių arba likvidacinę komisiją. Pažymėtina, kad iš keičiamo įstatymo nuostatų nėra aišku, kokie konkrečiai duomenys apie likvidatorių arba likvidacinę komisiją turėtų būti skelbiami. Tokius duomenis reikėtų nurodyti keičiamame įstatyme. 25.

25. Siekiant teisinio aiškumo ir tinkamo keičiamo

įstatymo taikymo užtikrinant iki šio įstatymo įsigaliojimo priimtų į pareigas įstaigų vadovų teisėtus lūkesčius, projekto 2 straipsnio 3 dalį siūlome papildyti nuostata, kad šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Biudžetinių įstaigų įstatymo 10 straipsnio 3 dalies 1 ir 3 punktai netaikomi biudžetinių įstaigų vadovams, priimtiems į pareigas iki šio įstatymo įsigaliojimo, ir jie toliau eina pareigas šio straipsnio 4–8 dalyse nustatyta tvarka“. 26. Projekto 2 straipsnio 10 dalyje siūloma nustatyti, kad „sprendimai sudaryti stebėtojų tarybas turi būti priimti iki 2025 m. sausio 1 d.“. Atkreiptinas dėmesys, kad stebėtojų tarybos, įsigaliojus įstatymui, galėtų būtis sudarytos, jeigu toks organas būtų nustatytas biudžetinės įstaigos nuostatuose, kaip yra siūloma nustatyti keičiamo įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projektu siūlomas teisinis reguliavimas yra pakankamas, o aptariamos projekto nuostatos nereikėtų papildyti, nustatant, kad iki projekte siūlomos nustatyti datos taip pat atitinkamai turėtų būti pakeisti ir biudžetinių įstaigų nuostatai. Departamento direktorius Dainius Zebleckis J. Meškienė, tel. +370 5 209 6089, el. p. [email protected] E. Mušinskis, tel. +370 5 209 6356, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. +370 5 209 6165, el. p. [email protected]

Komiteto išvada

2023-10-17 · oficialus registras ↗

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

VALSTYBĖS VALDYMO IR SAVIVALDYBIŲ KOMITETAS

PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS

RESPUBLIKOS BIUDŽETINIŲ ĮSTAIGŲ ĮSTATYMO NR. I-1113 PAKEITIMO ĮSTATYMo projekto

Nr. XIVP-2834 2023-10-11

Nr. 113-P-34

Vilnius

1Komiteto posėdyje dalyvavo:

Komiteto pirmininkas Ričardas Juška, pirmininko pavaduotojas Valentinas Bukauskas, komiteto nariai: Guoda Burokienė, Domas Griškevičius, Kęstutis Masiulis, Bronislovas Matelis, Kęstutis Navickas, Audrius Petrošius, Eugenijus Sabutis, Algis Strelčiūnas, Rita Tamašunienė, Valdemaras Valkiūnas. Komiteto biuras: vedėja Lina Milonaitė, patarėjai: Rasa Mačiulytė, Rasa Šidlauskaitė, padėjėja Vilma Keidūnė. Kviestieji asmenys: Finansų ministerijos Biudžeto departamento direktorė Daiva Kamarauskienė; Lietuvos Respublikos Prezidento patarėjas Paulius Baltokas; Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėja savivaldybių administravimo klausimais Linda Kreimerytė; Specialiųjų tyrimų tarnybos atstovai: Korupcijos prevencijos valdybos Antikorupcinio vertinimo skyriaus viršininkas Mindaugas Guščius ir vyriausioji specialistė Sandra Kaziukevičiūtė; Vidaus reikalų ministerijos atstovai: viceministrė Sigita Ščajevienė, Viešojo administravimo ir vietos savivaldos politikos grupės vadovė Alma Bulkevičienė, vyresnysis patarėjas Virginijus Vaškelis ir patarėja Alvija Vitkauskienė; Vyriausybės kanceliarijos Viešojo valdymo grupės patarėja Vilija Vervečkienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

• str. str.
• d. p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės

departamentas, 2023-06-07¹ Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1.

1. Projekto

1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo Biudžetinių įstaigų įstatymo (toliau -

keičiamas įstatymas) 1 straipsnio 1-3 dalyse vartojama tam tikrą įstatymo taikymo išlygą numatanti formuluotė – „jei kiti specialieji biudžetinių įstaigų veiklą reglamentuojantys įstatymai nenustato kitaip“ (čia ir toliau išskirta – mūsų). Vertinant šią nuostatą, kuri yra įtvirtinta ir galiojančiame įstatyme, atkreiptinas dėmesys, kad dėl sąvokos „specialieji įstatymai“ turinio neapibrėžtumo (nes Lietuvos teisinėje sistemoje įstatymai į bendruosius ir specialiuosius nėra skirstomi), kyla neaiškumų aiškinant ir taikant šią nuostatą. Pažymėtina, kad išlyga dėl specialiųjų biudžetinių įstaigų veiklą reglamentuojančių įstatymų nuostatų taikymo pirmenybės gali būti aiškinama arba taip, kad specialiąsias biudžetinių įstaigų veiklos nuostatas gali nustatyti tik specialūs konkrečių biudžetinių įstaigų veiklą reglamentuojantys įstatymai (pvz., Specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymas), arba taip, kad specifines biudžetinių įstaigų veiklos nuostatas gali įtvirtinti tam tikroje veiklos srityje veikiančių biudžetinių įstaigų veiklą reglamentuojantys įstatymai (pvz., Švietimo įstatymas, Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymas, Profesinio mokymo įstatymas, Muziejų įstatymas ir kt.). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, bei siekiant išvengti praktinių įstatyminės nuostatos aiškinimo problemų, siūlome keičiamo įstatymo 1 straipsnyje aiškiau atskleisti specialiųjų teisės normų, turėsiančių taikymo pirmenybę šio įstatymo atžvilgiu, turinį.

Keičiamo įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje vartojama formuluotė „specialiajame biudžetinės įstaigos veiklą reglamentuojančiame įstatyme“ leidžia daryti išvadą, kad specialiąsias biudžetinių įstaigų veiklos nuostatas gali nustatyti tik konkrečių biudžetinių įstaigų veiklą reglamentuojantys įstatymai (ir tai, mūsų manymu, būtų logiškas reguliavimas, nes kitaip Biudžetinių įstaigų įstatyme nustatytas unifikuotas biudžetinių įstaigų reglamentavimas galėtų būti lengvai paneigiamas ir modifikuojamas kitų įstatymų normomis). Pritarti Pasiūlymas:

Pakeisti įstatymo projektu keičiamo įstatymo 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „1 straipsnis. Įstatymo paskirtis ir taikymas

1. Šis

įstatymas reglamentuoja nustato biudžetinių įstaigų sampratą, steigimą, pertvarkymą, pabaigą, veikląos organizavimą ir valdyseną, jei kiti specialieji biudžetinių įstaigų veiklą reglamentuojantys įstatymai nenustato kitaip. 2. Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetų ir kitų valstybės pinigų fondų, išlaikomoms biudžetinėms įstaigoms šis įstatymas taikomas tiek, kiek šių biudžetinių įstaigų veiklą reglamentuojantys specialieji įstatymai nenustato kitaip. 32. Šiso įstatymo 10 straipsnio 2, 3 ir 4 dalių nuostatos netaikomos, jeigu konkrečių biudžetinių įstaigų veiklą ar tam tikroje srityje veikiančių biudžetinių įstaigų toms biudžetinėms įstaigoms, kurių vadovams kitokias tarnybos ar darbo sąlygas nustato Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas ar kiti specialieji tų biudžetinių įstaigų veiklą reglamentuojantys įstatymai kitaip nustato šių biudžetinių įstaigų steigimą, pertvarkymą, pabaigą, veiklos organizavimą ar valdyseną.“

2Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2023-06-07¹ 2.

Keičiamo įstatymo 1 straipsnio 3 dalyje nustatyta įstatymo 10 straipsnio 4 dalies netaikymo išlyga, numatanti, kad ši dalis netaikoma toms biudžetinėms įstaigoms, kurių vadovams kitokias tarnybos sąlygas nustato Valstybės tarnybos įstatymas, nėra logiška ir tinkama, nes keičiamo įstatymo 10 straipsnio 4 dalis ir reglamentuoja būtent Valstybės tarnybos įstatyme nustatytų reikalavimų įstaigų vadovų nepriekaištingai reputacijai taikymą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, keičiamo įstatymo 1 straipsnio 3 dalį siūlome skaidyti į dvi dalis, iš kurių pirmoji nustatytų keičiamo įstatymo 10 straipsnio 2 ir 3 dalių netaikymą toms biudžetinėms įstaigoms, kurių vadovams kitokias tarnybos ar darbo sąlygas nustato Valstybės tarnybos įstatymas ar kiti specialieji tų biudžetinių įstaigų veiklą reglamentuojantys įstatymai, o antroji - 10 straipsnio 4 dalies netaikymą toms biudžetinėms įstaigoms, kurių vadovams kitokias darbo sąlygas nustato specialieji tų biudžetinių įstaigų veiklą reglamentuojantys įstatymai. Taip pat nėra aiškus keičiamo įstatymo 1 straipsnio 1 ir 3 dalių santykis, nes 1 dalyje jau įtvirtinta įstatymo nuostatų dėl biudžetinių įstaigų valdysenos netaikymo išlyga tų biudžetinių įstaigų, kurių veiklą reglamentuojantys specialieji įstatymai nustato kitaip, atžvilgiu. Todėl atrodo perteklinis ir netikslingas iš esmės analogiškos išlygos, dėl biudžetinių įstaigų valdysenos netaikymo, pakartojimas šio straipsnio 3 dalyje. Pritarti Žr. Komiteto pasiūlymą prie 1 Teisės departamento pastabos. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-06-07¹

3. Keičiamo

įstatymo 1 straipsnio 3 dalyje vietoj žodžio „šis“ įrašytinas žodis „šio“. Pritarti

4. Seimo kanceliarijos Teisės

departamentas, 2023-06-07²¹ 4.

Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje žodžiai „valstybės veiklos, ministrams pavestose valdymo ar visuomeninio gyvenimo“, atsižvelgiant į jų turinį ir bendrą nuostatos, kurioje jie išdėstyti, kontekstą, neturėtų būti dėstomi skliaustuose. Pritarti Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projektu keičiamo įstatymo 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„2 straipsnis. Biudžetinės įstaigos samprata

1. Biudžetinė įstaiga – ribotos civilinės

atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kuris yra išlaikomas iš valstybės ar savivaldybės biudžetų asignavimų, taip pat iš Valstybinio socialinio draudimo fondo, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetų ar

(ir) kitų valstybės pinigų fondų lėšų ir atliekantis vykdo viešojoąjį administravimoą, teikia viešųjųąsias paslaugųas, teikimo ar atlieka kitas funkcijas, kurios priskirtinosiamos prie valstybės politikos tam tikrose (valstybės veiklos, ministrams pavestose valdymo ar visuomeninio gyvenimo) nustatytose srityse formavimuio, ar įgyvendinimuio ir ar šios politikos formavimo, ar įgyvendinimo subjektų aptarnavimuio (toliau – valstybės funkcijos), arba atliekantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme ir kituose įstatymuose nustatytas savivaldybių savarankiškąsias ir valstybines (valstybės perduotas savivaldybėms) funkcijas. 2. Pagal savo prievoles biudžetinė įstaiga atsako tik savo lėšomis. Jeigu biudžetinės įstaigos prievolėms padengti lėšų nepakanka, prievolės padengiamos biudžetinės įstaigos savininko lėšomis neviršijant biudžetinės įstaigos teisės aktų nustatyta tvarka naudojamo, valdomo ir disponuojamo turto vertės Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse nustatyta tvarka. 3. Biudžetinė įstaiga savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu, šiuo ir kitais įstatymais, kitais teisės aktais ir savo nuostatais. 43.

43. Biudžetinės įstaigos interneto svetainėje

turi būti skelbiama Lietuvos Respublikos Ccivilinio kodekso 2.44 straipsnyje nurodyta informacija.“

5. Seimo kanceliarijos Teisės

departamentas, 2023-06-07²²

5. Keičiamo

įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad pagal savo prievoles biudžetinė įstaiga atsako tik savo lėšomis. Tuo atveju, jeigu biudžetinės įstaigos prievolėms padengti lėšų nepakanka, prievolės padengiamos biudžetinės įstaigos savininko lėšomis neviršijant biudžetinės įstaigos teisės aktų nustatyta tvarka naudojamo, valdomo ir disponuojamo turto vertės. Keičiamame įstatyme siūlomas teisinis reguliavimas svarstytinas šiais aspektais. Pirma, atkreiptinas dėmesys, kad Civilinio proceso kodekso 668 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išieškojimas gali būti nukreiptas į biudžetinei įstaigai priklausančias lėšas. Taigi, minėtame Civilinio proceso kodekso straipsnyje, nurodant biudžetinės įstaigos lėšas, iš kurių gali būti atliekamas išieškojimas vartojama šiek tiek kitokia formuluotė. Be to, Civilinio proceso kodekso 668 straipsnio 2 dalyje nurodomi išimtiniai atvejai, kada gali būti išieškoma ne tik iš biudžetinės įstaigos lėšų, bet ir iš kito biudžetinės įstaigos turto. Tuo tarpu, pagal keičiamo įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą biudžetinės įstaigos prievolės gali būti padengiamos tik iš biudžetinės įstaigos lėšų ir biudžetinės įstaigos savininko lėšų, neviršijant biudžetinės įstaigos naudojamo, valdomo ir disponuojamo turto vertės. Atsižvelgus į tai, keičiamo įstatymo nuostatos derintinos su Civilinio proceso kodekso 668 straipsnio 2 dalies nuostatomis. Antra, nėra aišku, ar vertinamojoje keičiamo įstatymo nuostatoje turimas omenyje biudžetinės įstaigos turtas, kurį biudžetinė įstaiga valdo patikėjimo teise. Projekto nuostata tikslintina, pašalinant šį neaiškumą. Pritarti Žr. Komiteto pasiūlymą prie 4 Teisės departamento pastabos. 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-06-07²⁴² 6.

Atsižvelgiant į Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų, patvirtintų teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 (2021 m. lapkričio 18 d. d. įsakymo Nr. 1R-388 redakcija) (toliau - Rekomendacijos) 76 punktą, numatantį, kad nuorodose turi būti įvardytas konkretus teisės aktas, į kurį jos nukreipia, bei turi būti vengiama pateikti nekonkrečių nuorodų, keičiamo įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje atsisakytina nekonkrečias nuorodas nustatančios formuluotės „kitais įstatymais, kitais teisės aktais“. Prireikus pateikti nuorodą į nekonkrečius teisės aktus, reikia paminėti bent sritį. Analogiško turinio pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 4 straipsnio 2 daliai, numatančiai, kad įstatymų nustatytais atvejais biudžetinė įstaiga gali įgyti civilines teises ir pareigas per biudžetinės įstaigos savininką ar savininko teises ir pareigas įgyvendinančią instituciją. Pritarti Žr. Komiteto pasiūlymą dėl 2 straipsnio 3 dalies prie 4 Teisės departamento pastabos. Argumentai:

Savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos sąvoka aprašoma keičiamo įstatymo 5 straipsnyje, tačiau pirmą kartą tekste ji vartojama 4 straipsnyje. Atsižvelgiant į tai, savininko teises ir pareigas įgyvendinančios sąvokos turinį atskleidžiančios įstatymo nuostatos turi būti perkeliamos į keičiamo įstatymo 4 straipsnį. Pasiūlymas:

Pakeisti įstatymo projektu keičiamo įstatymo 4 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Biudžetinė įstaiga įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per biudžetinės įstaigos vadovą.

Biudžetinė įstaiga Konkrečios biudžetinės įstaigos veiklą reglamentuojančiame įstatymųe ar jos nuostatų nustatytais atvejais biudžetinė įstaiga gali įgyti civilines teises ir pareigas per biudžetinės įstaigos savininką ar biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinančią Lietuvos Respublikos Vyriausybę arba jos įgaliotą valstybės instituciją ar įstaigą, įstatyme nurodytą valstybės instituciją ar įstaigą, taip pat savivaldybės tarybą ir savivaldybės merą (toliau – biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinančiąti institucijąa).“ Pakeisti keičiamo įstatymo 5 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Valstybės biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendina Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota valstybės institucija ar įstaiga. Kai valstybės biudžetinė įstaiga steigiama įstatymu, jos savininko teises ir pareigas įgyvendina įstatyme nurodyta valstybės institucija ar įstaiga. Savivaldybės biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendina savivaldybės meras, išskyrus tas biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas, kurios yra priskirtos savivaldybės tarybos išimtinei ir paprastajai kompetencijai (jeigu paprastosios savivaldybės tarybos paprastosios kompetencijos įgyvendinimo savivaldybės taryba nėra perdavusi savivaldybės merui). Toliau šiame įstatyme biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti Vyriausybė arba jos įgaliota valstybės institucija ar įstaiga, įstatyme nurodyta valstybės institucija ar įstaiga, taip pat savivaldybės taryba ir savivaldybės meras vadinamos savininko teises ir pareigas įgyvendinančia institucija.“

7. Seimo kanceliarijos Teisės

departamentas, 2023-06-07⁴ 1, 3 7.

Keičiamo įstatymo 4 straipsnio 1 ir 3 dalyse vartojamos formuluotės „kurios neprieštarauja biudžetinės įstaigos nuostatams ir jos veiklos tikslams“ bei

„jeigu neprieštarauja biudžetinės įstaigos steigimo dokumentams ir veiklos

tikslams“ derintinos tarpusavyje. Pritarti

8. Seimo kanceliarijos Teisės

departamentas, 2023-06-07⁴⁵

8. Atsižvelgiant į tai, kad visų ministerijų savininko teises ir pareigas

įgyvendina Vyriausybė, keičiamo įstatymo 4 straipsnio 5 dalyje vietoj žodžių

„jos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos pritarimu“

siūlome įrašyti konkretesnę nuostatą – „Lietuvos Respublikos Vyriausybės pritarimu“. Pritarti

9. Seimo kanceliarijos Teisės

departamentas, 2023-06-07⁵³⁵

9. Derinant keičiamo įstatymo nuostatas su Vyriausybės įstatymo 22 straipsnio 8

punktu, numatančiu, kad Vyriausybė sprendimus dėl biudžetinių įstaigų reorganizavimo ir likvidavimo gali priimti ir tų biudžetinių įstaigų, kurių savininko teisių ir pareigų ji pati ir neįgyvendina, atžvilgiu, keičiamo įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 5 punkte po žodžių „ar likvidavimo“ įrašytini žodžiai „jei įstatymai ar biudžetinės įstaigos nuostatai nenustato kito subjekto, kuris priima sprendimus dėl biudžetinės įstaigos pertvarkymo, reorganizavimo ar likvidavimo“. Nepritarti Argumentai:

Įstatymo projektu keičiamo įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje siūloma numatyti, kad šio įstatymo nuostatos netaikomos, jei konkrečių biudžetinių įstaigų ar tam tikroje srityje veikiančių biudžetinių įstaigų veiklą reglamentuojantys įstatymai kitaip reglamentuoja šių biudžetinių įstaigų steigimą, pertvarkymą, pabaigą, veiklos organizavimą ir valdyseną. Atsižvelgiant į tai, Teisės departamento siūlomas papildymas yra perteklinis. 10. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-06-07⁵⁵ 10.

Siekiant teisinio aiškumo, keičiamo įstatymo 5 straipsnio 5 dalyje siūlome nurodyti, ar šioje dalyje nurodytu valstybės biudžetinės įstaigos savininko teisių ir pareigų perdavimo savivaldybei atveju, valstybei nuosavybės teise priklausantis turtas, kuriuo naudojosi valstybės biudžetinė įstaiga, perduodamas savivaldybės nuosavybėn, ar, vis dėlto, perduodamas jai valdyti patikėjimo teise. Nepritarti Argumentai:

Kokiomis teisėmis biudžetinės įstaigos valdo turą ir kada ir kaip jis yra perduodamas, reglamentuoja Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymas. Šis klausimas nėra Biudžetinių įstaigų įstatymo reglamentavimo dalykas Atsižvelgiant į tai, įstatymo projektu keičiamo įstatymo 5 straipsnio 5 dalis neturi būti papildoma pagal Teisės departamento pastabą. Be to, turi būti koreguojama to paties straipsnio 6 dalis po žodžio „perduodamas“ išbraukiant žodžius „valstybės nuosavybėn“. 11. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2023-06-07⁵

11. Pažymėtina, kad pagal keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje siūlomą

nustatyti teisinį reguliavimą valstybės biudžetinės įstaigos savininku gali būti tik valstybė. Atsižvelgiant į tai, keičiamo įstatymo 5 straipsnio 7 dalies nuostatas reikėtų patikslinti tuo aspektu, kad kitai valstybės institucijai ar įstaigai perduodamos ne valstybės biudžetinės įstaigos savininko teisės ir pareigos, bet nustatoma nauja (kita) valstybės institucija ar įstaiga, kuri įgyvendins valstybės biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas. Nepritarti Argumentai:

Įstatymo projektu keičiamo įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje yra numatyta, kad valstybės biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendina Vyriausybė arba jos įgaliota valstybės institucija ar įstaiga. Vyriausybė gali tiek įgalioti, tiek perįgalioti valstybės institucijas ar įstaigas įgyvendinti valstybės biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas.

Valstybės biudžetinės įstaigos naudoto turto jos funkcijoms vykdyti perdavimas negali būti automatiškai susiejamas su savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos pasikeitimu, nes, pvz., gali būti, kad tuo pačiu turtu naudojosi kelios biudžetinės įstaigos, tas turtas patikėjimo teise valdomas ne biudžetinės įstaigos, o jos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad kiekvienas atvejis turi būti vertinamas atskirai ir turtas perduodamas vadovaujantis Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme nustatytais principais ir tvarka. Dėl išvardytų priežasčių siūloma išbraukti įstatymo projektu keičiamo įstatymo 5 straipsnio 7 dalį kaip perteklinę. Pasiūlymas:

Išbraukti įstatymo projektu keičiamo įstatymo 5 straipsnio 7 dalį. 7. Valstybės biudžetinės įstaigos savininko teisės ir pareigos Vyriausybės nutarimu gali būti perduotos kitai valstybės institucijai ar įstaigai įstatymų nustatytoms funkcijoms atlikti. Valstybei nuosavybės teise priklausantis turtas (išskyrus lėšas), kuriuo naudojosi valstybės biudžetinė įstaiga, kitai valstybės biudžetinei įstaigai perduodamas Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo nustatyta tvarka. 12. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-06-07⁵

12. Svarstytina, ar keičiamo įstatymo 5 straipsnio 7 dalies sakiniai neturėtų

būti dėstomi atskiromis dalimis, nes siūlomas 7 dalies nuostatų dėstymas implikuoja, kad valstybės biudžetinės įstaigos savininko teisių ir pareigų perdavimas kitai valstybės institucijai ar įstaigai savaime reiškia ir privalomą tos valstybės biudžetinės įstaigos naudoto valstybės turto perdavimą valdyti kitam subjektui.

Tačiau pažymėtina, kad valstybės biudžetinės įstaigos, pavyzdžiui, patikėjimo teise valdomo valstybės turto perdavimas kitam subjektui tikrai neturėtų būti laikomas privalomu ir būtinu, kai keičiasi tik šios biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (nes valstybės biudžetinei įstaigai perduotas valdyti turtas ir toliau jai bus reikalingas pavestoms funkcijoms vykdyti). Galbūt keičiamo įstatymo 5 straipsnio 7 dalyje siekiama reglamentuoti būtent tuos atvejus, kai valstybės biudžetinės įstaigos naudotą valstybės turtą patikėjimo teise valdė valstybės institucija, kurios vykdytos valstybės biudžetinės įstaigos savininko teisės ir pareigos perduodamos kitai valstybės institucijai. Pritarti Žr. komiteto pasiūlymą 11 Teisės departamento pastabos. 13. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-06-07⁹¹

13. Keičiamo įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje reikėtų nurodyti, kokie konkrečiai

duomenys apie biudžetinės įstaigos savininką turėtų būti nurodomi Juridinių asmenų registre. Pritarti

14. Seimo kanceliarijos Teisės

departamentas, 2023-06-07⁹⁹¹³³

14. Kaip jau buvo minėta šioje išvadoje, pagal keičiamo įstatymo 5 straipsnio 3

dalies 2 punkto nuostatas savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija turėtų teisę nušalinti biudžetinės įstaigos vadovą.

Atsižvelgiant į tai, kad nušalintas biudžetinės įstaigos vadovas nušalinimo laikotarpiu neturėtų įgaliojimų veikti biudžetinės įstaigos vardu, manytina, kad informacija apie tokį biudžetinės įstaigos vadovo nušalinimą turėtų būti pateikta Juridinių asmenų registrui, atitinkamai papildant keičiamo įstatymo

9 straipsnio 3 punktą ir 19 straipsnį. Pritarti

Argumentai: Keičiamo įstatymo 19 straipsnio nuostatos perkeliamos į 9 straipsnio 3 dalį. 15. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-06-07⁹¹⁴

15. Keičiamo įstatymo 9 straipsnio 4 punkte po žodžio „narius“ įrašytini žodžiai

„jei biudžetinėje įstaigoje stebėtojų taryba yra sudaryta“. Be to, reikėtų

nurodyti, kokie konkrečiai duomenys apie stebėtojų tarybos narius yra pateikiami Juridinių asmenų registrui. Pritarti

16. Seimo kanceliarijos Teisės

departamentas, 2023-06-07⁹¹⁶

16. Svarstytina, ar siekiant teisinio aiškumo, keičiamo įstatymo 9 straipsnio 6

punkto nereikėtų patikslinti, nurodant kokią visuomeninių santykių sritį reglamentuojančiuose teisės aktuose gali būti nustatyti Juridinių asmenų registre nurodyti biudžetinės įstaigos duomenys, t. y., nėra aišku, ar papildomų duomenų nurodymą įtvirtintų Juridinių asmenų registro veiklą reglamentuojantys teisės aktai, ar, vis dėlto, tam tikroje veiklos srityje veikiančių biudžetinių įstaigų veiklą reglamentuojantys įstatymai. Pritarti

17. Seimo kanceliarijos Teisės

departamentas, 2023-06-07⁹ 2N, 3N 17.

Keičiamo įstatymo 9 straipsnį reikėtų papildyti atskira struktūrine dalimi, nurodant subjektą, kuris turėtų pareigą teikti Juridinių asmenų registro tvarkytojui duomenis, kurie yra nurodomi Juridinių asmenų registre, išskyrus duomenis, nurodytus keičiamo įstatymo 19 straipsnyje, kuriuos teiktų biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos įgaliotas asmuo. Pritarti

18. Seimo kanceliarijos Teisės

departamentas, 2023-06-07¹⁰²

18. Keičiamo įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad biudžetinės

įstaigos vadovas, kurio veikla eitos kadencijos metu visuose atliktuose kasmetiniuose veiklos vertinimuose buvo įvertinta gerai ir (arba) labai gerai į tos pačios biudžetinės įstaigos vadovo pareigas antrajai kadencijai gali būti priimamas be konkurso. Vertinant šią nuostatą, nėra aiškus jos turinys bei tokiu reglamentavimu siekiamas tikslas. Kitaip sakant, nėra aišku, ar šia nuostata siekiama įgalinti biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinančią instituciją jos pačios nuožiūra priimti sprendimą dėl siūlymo įstaigos vadovui eiti pareigas antrą kadenciją be konkurso, ar, vis dėlto, šia nuostata siekiama nustatyti, kad imperatyvas dėl pareigų užėmimo konkurso būdu turi būti netaikomas (ir atitinkamai tokiam vadovui privalo būti pasiūlyta eiti pareigas antrą kadenciją).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta bei siekiant teisinio aiškumo, siūlome arba keičiamo įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje po žodžių „antrajai kadencijai“ įrašyti žodžius „biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos sprendimu“ (jeigu sprendimą dėl antros kadencijos būtų įgalinta priimti biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija), arba vietoj žodžių

„gali būti“ įrašyti žodžius „jo sutikimu turi būti“ (jeigu siekiama

įtvirtinti imperatyvą dėl siūlymo užimti pareigas antrai kadencijai gerai ir

(arba) labai gerai įvertintam vadovui). Taip pat pažymėtina, kad pasibaigus pirmajai įstaigos vadovo kadencijai, asmuo nebūtų atleidžiamas iš pareigų ir iš naujo priimamas, o būtų skiriamas eiti pareigas (antrą kadenciją), todėl manytina, kad būtų tiksliau nustatyti, kad įstaigos vadovas ne priimamas, o skiriamas į tos pačios biudžetinės įstaigos vadovo pareigas antrai kadencijai. Pritarti Argumentai:

Konkrečių biudžetinių įstaigų veiklą ar tam tikroje srityje veikiančių biudžetinių įstaigų veiklą reglamentuojantys įstatymai numato skirtingą biudžetinių įstaigų vadovų veiklos vertinimo tvarką, atsižvelgiant į tai, tikslinamos keičiamo įstatymo nuostatos Pasiūlymas: Pakeisti keičiamo įstatymo 10 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Asmuo į biudžetinės įstaigos vadovo pareigas priimamas 5 metų kadencijai konkurso būdu arba įstatymų nustatytais atvejais be konkurso.

Konkursai į biudžetinės įstaigos vadovo pareigas organizuojami ir vykdomi Vyriausybės nustatyta tvarka. Asmuo gali eiti tos pačios biudžetinės įstaigos vadovo pareigas ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Biudžetinės įstaigos vadovas, kurio veikla eitos kadencijos metu visuose atliktuose kasmetiniuose veiklos vertinimuose buvo įvertinta gerai ir (arba) labai gerai, kaip atitinkanti lūkesčius ir (ar) viršijanti lūkesčius, biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos sprendimu į tos pačios biudžetinės įstaigos vadovo pareigas antrajai kadencijai gali būti priimamas skiriamas be konkurso.“

19. Seimo kanceliarijos Teisės

departamentas, 2023-06-07¹⁰³³

19. Keičiamo įstatymo 10 straipsnio 3 dalies 3 punkte siūloma numatyti, kad

biudžetinės įstaigos vadovu gali būti tik toks asmuo, kuris atitinka savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos nustatytus specialiuosius reikalavimus. Vertinant šios nuostatos turinį, atkreiptinas dėmesys, kad teisinis reguliavimas, susijęs su asmenų teisių ir laisvių turiniu bei šių teisių įgyvendinimu, turėtų būti įtvirtinamas įstatymu. Atsižvelgiant į tai, kad kvalifikacijos reikalavimai betarpiškai susiję su asmenų teisės užimti ir dirbti valstybės biudžeto lėšomis apmokamose pareigose įgyvendinimu, manytina, kad kvalifikaciniai reikalavimai turėtų būti nustatyti įstatyminiu lygiu, o ne poįstatyminiame teisės akte (poįstatyminiame teisės akte kvalifikaciniai reikalavimai galėtų būti nebent detalizuojami, atsižvelgiant į biudžetinių įstaigų veiklos specifiką).

Pažymėtina, kad iš keičiamo įstatymo 10 straipsnio 3 dalies 3 punkto nuostatų nėra aišku, kokio turinio kvalifikaciniai reikalavimai turimi omenyje apskritai: ar tai būtų su darbo patirtimi, kvalifikacijos kėlimu, užsienio kalbų mokėjimu susiję ar kitokias asmens kompetencijas pagrindžiantys reikalavimai. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūlytina tikslinti minėtą nuostatą, nurodant, kad asmuo turi atitikti (tam tikroje veiklos srityje veikiančių) biudžetinių įstaigų veiklą reglamentuojančiuose specialiuose įstatymuose įtvirtintus specialiuosius reikalavimus. Pritarti Pasiūlymas:

Pakeisti įstatymo projektu keičiamo įstatymo 10 straipsnio 3 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) atitinka savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos konkrečių biudžetinių įstaigų veiklą ar tam tikroje srityje veikiančių biudžetinių įstaigų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose nustatytus specialiuosius reikalavimus arba, atsižvelgiant į biudžetinių įstaigų veiklos specifiką, biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos nustatytus profesinės patirties, kvalifikacijos, užsienio kalbų mokėjimo lygio ir (ar) skaitmeninio raštingumo reikalavimus;“. 20. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-06-07¹⁰⁴ 20.

Keičiamo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nurodoma, kad kandidatas į biudžetinės įstaigos vadovus ar biudžetinės įstaigos vadovas yra laikomas nepriekaištingos reputacijos šio įstatymo tikslais, jeigu jis atitinka Valstybės tarnybos įstatyme nustatytus reikalavimus įstaigų vadovų nepriekaištingai reputacijai. Atkreiptinas dėmesys, kad nei dabar galiojančiame Valstybės tarnybos įstatyme, nei Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatyme Nr. XIV-1985, kurį Seimas priėmė 2023 m. gegužės 25 d., jokie specialūs ar papildomi reikalavimai įstaigų vadovų nepriekaištingai reputacijai, lyginant juos su valstybės tarnautojais, nenustatomi, todėl aptariama nuostata koreguotina, įtvirtinant nuorodą į Valstybės tarnybos įstatyme nustatytus reikalavimus valstybės tarnautojų nepriekaištingai reputacijai. Nepritarti Argumentai:

Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1985 1 straipsnyje dėstomo Valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsnio 2 ir 3 dalys numato skirtingus reikalavimus valstybės tarnautojams ir įstaigų vadovams. Įstaigų vadovams taikomi griežtesni reikalavimai. 21. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-06-07¹²¹

21. Derinant keičiamo įstatymo nuostatas tarpusavyje, keičiamo įstatymo 12

straipsnio 1 dalyje po žodžių „biudžetinėje įstaigoje“ įrašytina išlyga

„išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nurodytas biudžetines įstaigas“. Pritarti

22. Seimo kanceliarijos Teisės

departamentas, 2023-06-07¹²²

22. Keičiamo įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje brauktini pertekliniai žodžiai „gali

būti“ bei „iniciatyva ir jos“, papildant nuostata „kai tokio biudžetinės įstaigos organo sudarymas nustatytas biudžetinės įstaigos nuostatuose“. Pritarti

23. Seimo kanceliarijos Teisės

departamentas, 2023-06-07¹²³⁹

23. Derinant keičiamo įstatymo nuostatas tarpusavyje, keičiamo įstatymo 12

straipsnio 3 dalies 9 punkte vietoj žodžio „reguliuojantys“ įrašytinas žodis „reglamentuojantys“.

Pritarti Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projektu keičiamo įstatymo 12 straipsnio 3 dalies 9 punktą ir jį išdėstyti taip: „9) biudžetinėse įstaigose, kurių kai konkrečių biudžetinių įstaigų veiklą ar tam tikroje srityje veikiančių biudžetinių įstaigų veiklą reguliuojantys specialieji reglamentuojantys įstatymai nustato pareigą šiose biudžetinėse įstaigose sudaryti kitokius, neigu reglamentuoja šis įstatymas, kolegialius organus, kuriems nustatoma analogiška kaip stebėtojų tarybai kompetencija,;“. 24. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-06-07¹³¹

24. Keičiamo įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje yra išskiriamos dvi stebėtojų

tarybos priimamų aktų rūšys – išvados ir pasiūlymai, tačiau nei šioje dalyje, nei kitose keičiamo įstatymo nuostatose nėra atskleisti nei šių aktų rūšių skirtumai (teisinės reikšmės skirtumai), nei pagrindai, kuriems esant šie konkretūs aktai turėtų būti priimami, nei kažkokios skirtingos šių aktų priėmimo procedūros. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūlytina arba visiškai suvienodinti stebėtojų tarybos priimamų sprendimų statusą, arba aiškiai atskleisti priimamų sprendimų skirtumus. Nepritarti Argumentai:

Stebėtojų taryba nepriima teisės aktų, jos vaidmuo – patariamasis: teikia savo vertinimus ir įžvalgas. Įstatymo projektu keičiamo įstatymo 13 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad stebėtojų tarybos pateiktos išvados ir pasiūlymai neprivalomi biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai ir biudžetinės įstaigos vadovui. Įstatymo projektu keičiamo įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje vartojami žodžiai „išvada“ ir „pasiūlymas“ apibūdina veiksmo turinį, o ne skirtingo statuso teisės aktus. 25. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-06-07¹⁴²¹ 25.

Atsižvelgiant į tai, kad keičiamo įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintas imperatyvas, pagal kurį stebėtojų tarybos nariais turi būti skiriami ir savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos atstovai, bei siekiant keičiamo įstatymo nuostatų nuoseklumo, keičiamo įstatymo 14 straipsnio 2 dalies 1 punkte reikėtų nustatyti minimalų biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos atstovų skaičių stebėtojų taryboje. Pritarti

26Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2023-06-07¹⁴

2²

26. Keičiamo įstatymo 14 straipsnio 2 dalies 2 punkte formuluotės „bet ne mažiau

kaip vieną“ siūlytina atsisakyti kaip perteklinės, nes pagal šio straipsnio 1 dalį minimalus stebėtojų tarybos narių skaičius yra 5, o 2 dalies 2 punkte nurodoma, kad biudžetinės įstaigos darbuotojų atstovai turi sudaryti ne mažiau kaip 1/5 biudžetinės įstaigos nuostatuose nurodyto stebėtojų tarybos narių skaičiaus, todėl ir taip aišku, kad 1/5 stebėtojų tarybos narių skaičiaus, nors ir šių narių būtų minimalus skaičius - 5, yra vienas. Pritarti

27. Seimo kanceliarijos Teisės

departamentas, 2023-06-07¹⁴²³

27. Siekiant teisinio aiškumo, keičiamo įstatymo 14 straipsnio 2 dalies 3

punkte reikėtų atskleisti jame vartojamos formuluotės „nepriklausomi stebėtojų tarybos nariai“ turinį, nes nėra aišku, koks tokių stebėtojų tarybos narių nepriklausomumo kriterijus turimas omenyje. Pritarti

Žr. komiteto

pasiūlymą Nr. 8

28. Seimo kanceliarijos Teisės

departamentas, 2023-06-07¹⁴⁵

28Nėra aiški ir suprantama keičiamo įstatymo 14 straipsnio 6 dalies nuostata,

numatanti, kad jeigu stebėtojų tarybos kadencijos metu pasikeičia daugiau negu pusė jos narių, turi būti iš naujo patvirtinta stebėtojų tarybos sudėtis laikotarpiui iki stebėtojų tarybos kadencijos pabaigos.

Vadovaujantis bendraisiais kolegialių valstybės institucijų sudarymo principais, naujos institucijų sudėtys (in corpore) tvirtinamos tais atvejais, kai naujai sudarytos institucijos sudėties kadencija skaičiuojama iš naujo, t. y., tais atvejais, kai (sudaroma ir) tvirtinama naujos sudėties institucija, tai suponuoja ir naują kadencijos laikotarpio pradžią. Jeigu, vis dėlto, siekiama nustatyti, kad nepaisant pasikeitusių stebėtojų tarybos narių skaičiaus, stebėtojų tarybos kadencija tęsiasi iki jos pabaigos, reikėtų tiesiog nustatyti, kad vietoj atšaukto stebėtojų tarybos nario kitas stebėtojų tarybos narys skiriamas iki kadencijos, kuriais buvo skirtas atšauktas narys, pabaigos. Pritarti

Žr. komiteto

pasiūlymą Nr. 8

29. Seimo kanceliarijos Teisės

departamentas, 2023-06-07¹⁵²

29. Siekiant teisinio aiškumo bei atsižvelgiant į reikalavimą, kad specialios

teisės normos turi būti dėstomos iš karto po bendrųjų, keičiamo įstatymo 15 straipsnio 3 dalies nuostatą siūlome dėstyti iš karto po keičiamo įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos normos. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, keičiamo įstatymo 15 straipsnio 1 dalį siūlome dėstyti taip: „Stebėtojų tarybos nariu, išskyrus biudžetinės įstaigos darbuotojų atstovus, gali būti tik toks asmuo, kuris atitinka visus šio įstatymo 10 straipsnio 3 dalyje nurodytus reikalavimus. Stebėtojų tarybos nariams, kurie yra biudžetinės įstaigos darbuotojų atstovai, nėra taikomas šio įstatymo 10 straipsnio 3 dalies 3 punkto reikalavimas“. Atitinkamai keičiamo įstatymo 15 straipsnio 3 dalies nuostatos reikėtų atsisakyti. Pritarti

30. Seimo kanceliarijos Teisės

departamentas, 2023-06-07¹⁶² 30.

Atsižvelgiant į tai, kad biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija privalo užtikrinti imperatyvios nuostatos vykdymą, kad stebėtojų tarybos nariu gali būti skiriamas tik nepriekaištingos reputacijos reikalavimus atitinkantys asmenys, keičiamo įstatymo 16 straipsnio

2 dalyje siūlome atsisakyti nuostatos, numatančios, kad kreiptis į

teisėsaugos, kontrolės ir kitas valstybės ar savivaldybių institucijas ar įstaigas, kitus juridinius asmenis, kad jie pateiktų apie tokį asmenį turimą informaciją, biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija gali tik tuo atveju, kai ji turi duomenų, keliančių pagrįstų abejonių dėl kandidato į stebėtojų tarybos narius ar stebėtojų tarybos nario atitikties šiame įstatyme nurodytiems reikalavimams. Kitaip sakant, biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos teisė kreiptis į teisėsaugos, kontrolės ir kitas valstybės ar savivaldybių institucijas ar įstaigas, kitus juridinius asmenis, neturi būti siejama išimtinai tik su duomenų, keliančių pagrįstą abejonę, turėjimu. Manytina, kad biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos pareiga užtikrinti, kad į stebėtojų tarybos narius skiriamas asmuo atitiktų įstatymo nustatytus reikalavimus yra besąlyginė, todėl kreipimasis į teisėsaugos, kontrolės ir kitas valstybės ar savivaldybių institucijas ar įstaigas, kitus juridinius asmenis turėtų būti privalomas, t. y., nesaistomas kažkokiu turimų duomenų abejotinumu ar patikimumu. Pritarti Pasiūlymas:

Pakeisti keičiamo įstatymo 16 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.

Biudžetinės įstaigos Ssavininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija, turėdama duomenų, keliančių pagrįstų abejonių dėl kandidato į stebėtojų tarybos narius ar stebėtojų tarybos nario atitikties šiame įstatyme nurodytiems reikalavimams, turi teisę motyvuotu rašytiniu prašymu kreiptisiasi į teisėsaugos, kontrolės ir kitas valstybės ar savivaldybių institucijas ar įstaigas, kitus juridinius asmenis, kad jie pateiktų apie tokį asmenį turimą informaciją, kiek jos reikia tokio asmens minėtai atitikčiai šio įstatymo 15 straipsnyje nustatytiems reikalavimams pagrįsti. Ši informacija turi būti pateiktaiama ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo prašymo pateikti tokią informaciją gavimo dienos.“

31Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2023-06-07¹⁷

1

31. Keičiamo

įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad paaiškėjus, kad stebėtojų taryba netinkamai atlieka savo funkcijas, savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos sprendimu ji atšaukiama nesulaukus šio įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino. Ši nuostata tikslintina dėl kelių priežasčių. Pirma, keičiamame įstatyme nėra įtvirtinta jokių kriterijų, įgalinančių formaliai konstatuoti, kad stebėtojų taryba netinkamai atlieka savo funkcijas. Kitaip sakant, pagal keičiamame įstatyme siūlomą teisinį reguliavimą (o tiksliau - atitinkamo reguliavimo nebuvimą) stebėtojų tarybos netinkamas savo funkcijų atlikimas būtų ne „išaiškinamas“, o tiesiog konstatuojamas subjektyviu savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos sprendimu. Antra, keičiamo įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje reikėtų reglamentuoti naujos sudėties stebėtojų tarybos sudarymą, kai senos sudėties stebėtojų taryba atšaukiama in corpore. Trečia, keičiamo įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje vietoj žodžių „nesulaukus šio įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino“ įrašytini žodžiai „nesibaigus 4 metų kadencijai“.

Nepritarti Argumentai: Akcinių bendrovių įstatyme visuotinio akcininkų susirinkimo teisė atšaukti stebėtojų tarybą ar pavienius jos narius nėra saistoma jokių sąlygų. Praktikoje gali susiklostyti įvairios aplinkybės, dėl kurių atsiras poreikis atšaukti stebėtojų tarybą, pvz., pasikeis savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija, stebėtojų taryba praras savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos pasitikėjimą ir pan. Visų aplinkybių įvardyti įstatymu neįmanoma ir netikslinga, siekiant išvengti teisinio reguliavimo spragų. Atsižvelgiant į tai, savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos teisės atšaukti stebėtojų tarybą siūloma nesieti su konkrečiomis aplinkybėmis. Žr. Komiteto pasiūlymą Nr. 10

32. Seimo kanceliarijos Teisės

departamentas, 2023-06-07¹⁷

32. Siekiant teisinio aiškumo, keičiamo įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje siūlome

aiškiai įtvirtinti visus stebėtojų tarybos narių įgaliojimų pasibaigimo pagrindus (kadencijos pabaiga, atsistatydinimas, neatitikimas įstatyme nustatytų reikalavimų, objektyvus negalėjimas vykdyti funkcijų, netinkamo funkcijų vykdymo konstatavimas) bei atitinkamus to sąlygotus savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos sprendimus. Pavyzdžiui, tuo atveju, kai stebėtojų tarybos narys atsistatydintų ar mirtų, jis iš stebėtojų tarybos nebūtų atšaukiamas, o tiesiog į jo vietą būtų skiriamas naujas narys. Atitinkamai keičiamo įstatymo 17 straipsnio 3 dalyje vietoj žodžių

„Jeigu atšaukiami ar atsistatydina pavieniai stebėtojų tarybos nariai“ turėtų

būti įrašytini žodžiai „Jeigu stebėtojų tarybos narių įgaliojimai nutrūksta nesibaigus tarybos kadencijai“, o vietoj žodžio „laikotarpio“ – žodis „kadencijos“.

Nepritarti Argumentai: Šis įstatymo projektu keičiamo įstatymo straipsnis reglamentuoja stebėtojų tarybos ar atskirų jos narių atšaukimą. Jis nėra skirtas aptarti atvejams, kai stebėtojų tarybos nario įgaliojimai anksčiau laiko nutrūksta dėl kitų priežasčių. Atsižvelgiant į tai, šiame straipsnyje neturi būti detalizuojami kiti įgaliojimų pasibaigimo terminai. Žr. Komiteto pasiūlymą Nr. 10

33. Seimo kanceliarijos Teisės

departamentas, 2023-06-07¹⁸

33. Keičiamo įstatymo 18 straipsnio pavadinime po žodžių „darbo organizavimas“

įrašytini žodžiai „ir atlygis stebėtojų tarybos nariams už jų veiklą“. Pritarti

34. Seimo kanceliarijos Teisės

departamentas, 2023-06-07⁹³

34. Siekiant įstatymo nuostatų dėstymo nuoseklumo, keičiamo įstatymo 19

straipsnio nuostatos turėtų būti dėstomos keičiamo įstatymo 9 straipsnio, reglamentuojančio Juridinių asmenų registre nurodomus biudžetinės įstaigos duomenis, 2 dalyje. Pritarti

35. Seimo kanceliarijos Teisės

departamentas, 2023-06-07²⁰¹

35. Iš

keičiamo įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje siūlomo nustatyti teisinio reguliavimo nėra aišku, kokia teise biudžetinės įstaigos valdytų biudžetinių įstaigų savininko turtą. Siekiant pašalinti šį neaiškumą, svarstytina, ar projektu keičiamo įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nereikėtų nustatyti, kad biudžetinės įstaigos valdo, naudoja ir disponuoja tokiu turtu patikėjimo teise. Pritarti

36. Seimo kanceliarijos Teisės

departamentas, 2023-06-07²³²² 36.

Atsižvelgiant į tai, kad pertvarkoma biudžetinė įstaiga ne visais atvejais valstybei nuosavybės teise priklausantį turtą valdys patikėjimo teise, keičiamo įstatymo 24 straipsnio 2 dalies 2 punkte prieš žodį

„Vyriausybės“ įrašytini žodžiai „jeigu pertvarkoma biudžetinė įstaiga

valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausantį turtą valdo patikėjimo teise“. Pritarti

37. Seimo kanceliarijos Teisės

departamentas, 2023-06-07²³⁵³

37. Keičiamo įstatymo 24 straipsnio 5 dalies 3 punkte nurodytini ne „juridinio

asmens, kuris veiks po pertvarkymo, įstatai“, o šių įstatų projektas (žr. keičiamo įstatymo 25 straipsnio 7 dalies 2 punkto redakciją). Pritarti

38. Seimo kanceliarijos Teisės

departamentas, 2023-06-07²⁵

2, 5

38. Atsižvelgiant į Konstitucijoje įtvirtintą valdžių padalijimo principą bei

valdžią Lietuvos Respublikoje įgyvendinančių institucijų kompetenciją, keičiamo įstatymo 26 straipsnio 5 dalies nuostata, numatanti, kad tuo atveju, kai šio įstatymo 6 straipsnyje nurodytame teisės akte yra nustatytas laikotarpis, kuriam steigiama biudžetinė įstaiga, sprendimas pratęsti valstybės biudžetinės įstaigos veiklos laikotarpį gali būti priimamas gavus išankstinį Vyriausybės sutikimą, koreguotina, nes įstatymu (Seimo sprendimu) steigiamos valstybės biudžetinės įstaigos veiklos laikotarpio, nustatyto įstatyme, pratęsimui Vyriausybės sutikimo neturi reikėti, priešingu atveju, turėtų būti svarstomas reguliavimo derėjimas su Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatomis. Pritarti Pasiūlymas:

Pakeisti įstatymo projektu keičiamo įstatymo 25 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Kai sprendimą likviduoti valstybės biudžetinę įstaigą priima jos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija, sprendimas gali būti priimtasamas tik tada, kai yra Vyriausybės nutarimas nutraukti valstybės biudžetinės įstaigos veiklą, išskyrus atvejus kai valstybės biudžetinė įstaiga įsteigta įstatymu.

Kai sprendimą likviduoti biudžetinę įstaigą priima Juridinių asmenų registro tvarkytojas, biudžetinė įstaiga likviduojama taikant Civilinio kodekso nuostatas, reglamentuojančias juridinio asmens likvidavimą Juridinių asmenų registro tvarkytojo iniciatyva.“ Pakeisti įstatymo projektu keičiamo įstatymo 25 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Jeigu biudžetinė įstaiga įsteigta ribotam laikui, likus ne mažiau kaip

90 dienų iki nustatyto laikotarpio pabaigos, biudžetinės įstaigos savininko

teises ir pareigas įgyvendinanti institucija privalo paskirti likvidatorių ar sudaryti likvidacinę komisiją arba priimti sprendimą pratęsti veiklos laikotarpį ir pakeisti biudžetinės įstaigos nuostatus. Jeigu šio įstatymo 6 straipsnyje nurodytame teisės akte yra nustatytas laikotarpis, kuriam steigiama biudžetinė įstaiga, sprendimas pratęsti valstybės biudžetinės įstaigos veiklos laikotarpį gali būti priimamas tik tada, kai gavusunamas išankstinįis Vyriausybės sutikimąas, išskyrus atvejus, kai valstybės biudžetinė įstaiga įsteigta įstatymu, savivaldybės biudžetinės įstaigos – išankstinįis savivaldybės tarybos sutikimąas.“

39. Seimo kanceliarijos Teisės

departamentas, 2023-06-07

2P

3

39Projekto 2 straipsnio 3 dalyje nurodoma, kad „Biudžetinių įstaigų vadovai,

kurie įsigaliojant šiam įstatymui neatitiko šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Biudžetinių įstaigų įstatymo 10 straipsnio 3 dalyje nustatytų reikalavimų, toliau eina pareigas šio straipsnio 4–7 dalyse nustatyta tvarka“.

Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 10 straipsnio 3 dalies

2 punkte siūloma nustatyti nepriekaištingos reputacijos reikalavimą

biudžetinių įstaigų vadovams, todėl abejotina, ar nepriekaištingos reputacijos kriterijų neatitinkantis asmuo galėtų eiti biudžetinės įstaigos vadovo pareigas, nedarydamas įstaigai reputacinės žalos. Atsižvelgiant į teisinio saugumo bei teisėtų lūkesčių principus, siūlome šią nuostatą patikslinti, nurodant, kad šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Biudžetinių įstaigų įstatymo 10 straipsnio 3 dalies 2 punktas netaikomas biudžetinių įstaigų vadovams, priimtiems į pareigas iki šio įstatymo įsigaliojimo, jeigu Valstybės tarnybos įstatyme numatytos sąlygos, dėl kurių biudžetinės įstaigos vadovas nebūtų laikomas nepriekaištingos reputacijos, atsirado iki šio įstatymo įsigaliojimo, išskyrus atvejus, kai įsiteisėja teismo nuosprendis, kuriuo biudžetinės įstaigos vadovas pripažįstamas kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo. Šiuo atveju biudžetinės įstaigos vadovas, priimtas į pareigas iki šio įstatymo įsigaliojimo, atleidžiamas iš pareigų. Be to, projekto 2 straipsnio 3 dalyje vietoj žodžių „įsigaliojant šiam įstatymui neatitiko“ įrašytini žodžiai „įsigaliojus šiam įstatymui neatitinka“. Pritarti

40. Seimo kanceliarijos Teisės

departamentas, 2023-06-07

2P

8

40Projekto 2 straipsnio 7 dalyje nurodoma, kad „Biudžetinių įstaigų vadovai,

kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo buvo priimti į biudžetinės įstaigos vadovo pareigas neterminuotai ir šio įstatymo įsigaliojimo dieną tos biudžetinės įstaigos vadovo pareigas ėjo daugiau negu 10 metų, toliau eina tos biudžetinės įstaigos vadovo pareigas 1 metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos.

Šios nuostatos netaikomos tais atvejais, kai biudžetinių įstaigų vadovų pareigas einantiems asmenims šio įstatymo įsigaliojimo dieną iki teisės gauti visą socialinio draudimo senatvės pensiją yra likę ne daugiau kaip 5 metai“. Aptariamos projekto nuostatos antrasis sakinys vertintinas kaip stokojantis aiškumo ir išbaigtumo, nes jame nenurodoma, kokios pasekmės kiltų biudžetinės įstaigos vadovui, ėjusiam pareigas daugiau negu 10 metų, jei įstatymo įsigaliojimo dieną iki teisės gauti visą socialinio draudimo senatvės pensiją jam būtų likę ne daugiau kaip 5 metai. Jeigu siekiama nustatyti, kad toks asmuo turėtų būti atleidžiamas iš pareigų, tai reikėtų aiškiai nurodyti, aptariant atleidimo sąlygas. Jeigu, vis dėlto, siekiama nustatyti, kad tokiu atveju biudžetinės įstaigos vadovas pareigas eina iki jis įgis teisę gauti visą socialinio draudimo senatvės pensiją, tą taip pat aiškiai reikėtų nurodyti. Pritarti

41. Seimo kanceliarijos Teisės

departamentas, 2023-06-07

2P

10

41. Projekto 2 straipsnio 8 dalyje brauktini pertekliniai žodžiai „atsižvelgdamos

į šio įstatymo 1 straipsniu išdėstyto Biudžetinių įstaigų įstatymo 12 straipsnio 3 dalyje nurodytas išimtis“. Pritarti

42. Seimo kanceliarijos Teisės

departamentas, 2023-06-07

2P

10

42. Nėra aiškus projekto 2 straipsnio 8 dalyje įtvirtintų nuostatų, kurių viena

nustato imperatyvą sprendimus dėl stebėtojų tarybų sudarymo priimti iki 2025 m. sausio 1 d., o kita – kad tokie sprendimai gali būti priimami ir vėliau, santykis.

Galbūt turima omenyje, kad vėliau sprendimai dėl stebėtojų tarybos sudarymo galės būti priimami naujai steigiamų biudžetinių įstaigų, ar įstaigų, kuriose pasikeitė jų savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija, atžvilgiu. Pritarti

43. Seimo kanceliarijos Teisės

departamentas, 2023-06-07 2P 5,

6, 7

43. Atsižvelgiant į Rekomendacijų 121 punktą, numatantį, kad skaičiai teisės

aktuose paprastai rašomi skaitmenimis, tikslintinos projekto 2 straipsnio

5-7 dalių formuluotės. Pritarti

44. Seimo kanceliarijos Teisės

departamentas, 2023-06-07

2P

9N

44. Siekiant teisinio aiškumo bei įstatymų nuostatų suderinamumo, projekto 2

straipsnis pildytinas dalimi, nustatančia, kad šio straipsnio 3-7 dalių nuostatos netaikomos tiems biudžetinių įstaigų vadovams, kurių specialiosios darbo sąlygos neterminuotas darbo sutartis keičiant į terminuotas darbo sutartis iki šio įstatymo įsigaliojimo jau buvo nustatytos kituose atitinkamoje veiklos srityje veikiančių biudžetinių įstaigų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose (nes Švietimo įstatyme bei Sveikatos priežiūros įstaigų įstatyme jau yra nustatytos specialios biudžetinių švietimo bei sveikatos priežiūros įstaigų vadovo pareigų ėjimo sąlygos, jų neterminuotas darbo sutartis keičiant į terminuotas). Pritarti

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir

kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

• str. str. d.

p. 1.

1. Seimo nariai Andrius Palionis, Jonas

Pinskus, Mindaugas Puidokas,

2023-06-15¹⁰

2 Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos regionuose šiuo metu ir taip ribotas skaičius specialistų, galinčių užimti biudžetinių įstaigų vadovų pareigas, siūlymas įvesti 5 metų ribojimus biudžetinių įstaigų vadovų kadencijoms yra neproporcingas ir nesavalaikis. Todėl teikiame žemiau nurodytus pasiūlymus, kad nebūtų įvedami ribojimai biudžetinių įstaigų vadovų kadencijoms. Pasiūlymas:

Pakeisti Projekto 1 straipsniu keičiamą įstatymo 10 straipsnio 2 dalį ją išdėstyti taip:

„2. Asmuo į biudžetinės įstaigos vadovo pareigas

priimamas 5 metų kadencijai konkurso būdu arba įstatymų nustatytais atvejais be konkurso. Konkursai į biudžetinės įstaigos vadovo pareigas organizuojami ir vykdomi Vyriausybės nustatyta tvarka. Asmuo gali eiti tos pačios biudžetinės įstaigos vadovo pareigas ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Biudžetinės įstaigos vadovas, kurio veikla eitos kadencijos metu visuose atliktuose kasmetiniuose veiklos vertinimuose buvo įvertinta gerai ir

(arba) labai gerai į tos pačios biudžetinės įstaigos vadovo pareigas antrajai kadencijai gali būti priimamas be konkurso.“ Nepritarti Argumentai: Vienas iš įstatymo projekto aiškinamajame rašte iškeltų tikslų – padidinti biudžetinių įstaigų valdymo efektyvumą, skaidrumą ir administracinę gebą atlikti šioms įstaigoms pavestas funkcijas. Siekiant šio tikslo, viena iš siūlomų priemonių – biudžetinių įstaigų bendrąjį reguliavimą įtvirtinančiame Biudžetinių įstaigų įstatyme numatyti biudžetinių įstaigų vadovų kadencijas. Atkreiptinas dėmesys, kad Biudžetinių įstaigų įstatymas numato, jog konkrečių biudžetinių įstaigų ar tam tikroje srityje veikiančių biudžetinių įstaigų veiklą reglamentuojantys įstatymai gali nustatyti kitokius reikalavimus biudžetinių įstaigų vadovų kadencijoms. Daugumos regionuose veikiančių biudžetinių įstaigų veiklą reglamentuoja kiti įstatymai ir šių įstaigų vadovų kadencijoms taikomos kitų įstatymų nuostatos.

Be to, kadencijos nustatomos ir kitų valstybės ar savivaldybių valdomų juridinių asmenų vadovams. Nustatytos trukmės kadencijos ir ribotos galimybės eiti pareigas kelias kadencijas iš eilės yra visuotinai pripažinta ir pasiteisinusi priemonė sprendžiant įstaigų veiklos skaidrumo bei atsinaujinimo problemą. 2. Seimo nariai Andrius Palionis, Jonas Pinskus, Mindaugas Puidokas, 2023-06-15² 5, 6, 7 P Argumentai:

Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos regionuose šiuo metu ir taip ribotas skaičius specialistų, galinčių užimti biudžetinių įstaigų vadovų pareigas, siūlymas įvesti 5 metų ribojimus biudžetinių įstaigų vadovų kadencijoms yra neproporcingas ir nesavalaikis. Todėl teikiame žemiau nurodytus pasiūlymus, kad nebūtų įvedami ribojimai biudžetinių įstaigų vadovų kadencijoms. Pasiūlymas:

Pakeisti Projekto 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir

taikymas

1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį,

įsigalioja 2023 m. spalio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2023 m. rugsėjo 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Biudžetinių įstaigų vadovai, kurie įsigaliojant šiam įstatymui neatitiko šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Biudžetinių įstaigų įstatymo 10 straipsnio 3 dalyje nustatytų reikalavimų, toliau eina pareigas šio straipsnio 4–7 dalyse nustatyta tvarka. 4. Iki šio įstatymo įsigaliojimo į biudžetinių įstaigų vadovų pareigas nustatytam terminui priimti asmenys toliau eina biudžetinės įstaigos vadovo pareigas iki šio termino pabaigos. 5.

5. Biudžetinių įstaigų vadovai, kurie iki šio įstatymo

įsigaliojimo buvo priimti į biudžetinės įstaigos vadovo pareigas neterminuotai ir šio įstatymo įsigaliojimo dieną tos biudžetinės įstaigos vadovo pareigas ėjo 5 metus ar trumpiau, toliau eina tos biudžetinės įstaigos vadovo pareigas 5 metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos. Biudžetinės įstaigos vadovo pareigų ėjimas 5 metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos yra laikomas pirmąja biudžetinės įstaigos vadovo kadencija. 6. Biudžetinių įstaigų vadovai, kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo buvo priimti į biudžetinės įstaigos vadovo pareigas neterminuotai ir šio įstatymo įsigaliojimo dieną tos biudžetinės įstaigos vadovo pareigas ėjo daugiau negu 5 metus, bet trumpiau nei 10 metų, toliau eina tos biudžetinės įstaigos vadovo pareigas 5 metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos. Biudžetinės įstaigos vadovo pareigų ėjimas 5 metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos yra laikomas antrąja biudžetinės įstaigos vadovo kadencija. 7. Biudžetinių įstaigų vadovai, kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo buvo priimti į biudžetinės įstaigos vadovo pareigas neterminuotai ir šio įstatymo įsigaliojimo dieną tos biudžetinės įstaigos vadovo pareigas ėjo daugiau negu 10 metų, toliau eina tos biudžetinės įstaigos vadovo pareigas 1 metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos. Šios nuostatos netaikomos tais atvejais, kai biudžetinių įstaigų vadovų pareigas einantiems asmenims šio įstatymo įsigaliojimo dieną iki teisės gauti visą socialinio draudimo senatvės pensiją yra likę ne daugiau kaip 5 metai. 8. 5.

5. Biudžetinių

įstaigų savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos, atsižvelgdamos į šio įstatymo 1 straipsniu išdėstyto Biudžetinių įstaigų įstatymo 12 straipsnio 3 dalyje nurodytas išimtis, iki 2023 m. gruodžio 1 d. įvertina stebėtojų tarybų sudarymo poreikį biudžetinėse įstaigose, kuriose jos įgyvendina savininko teises ir pareigas, ir apie tai iki 2023 m. gruodžio

31 d. raštu informuoja biudžetinių įstaigų valdysenos stebėseną atliekančią

Vyriausybės įgaliotą instituciją. Sprendimai sudaryti stebėtojų tarybas turi būti priimti iki 2025 m. sausio 1 d., o vėliau šie sprendimai priimami taip, kad stebėtojų tarybos pradėtų savo veiklą nuo kitų kalendorinių metų sausio 1 d. Nepritarti Argumentai: Vienas iš įstatymo projekto aiškinamajame rašte iškeltų tikslų – padidinti biudžetinių įstaigų valdymo efektyvumą, skaidrumą ir administracinę gebą atlikti šioms įstaigoms pavestas funkcijas. Siekiant šio tikslo, viena iš siūlomų priemonių – biudžetinių įstaigų bendrąjį reguliavimą įtvirtinančiame Biudžetinių įstaigų įstatyme numatyti biudžetinių įstaigų vadovų kadencijas. Atkreiptinas dėmesys, kad Biudžetinių įstaigų įstatymas numato, jog konkrečių biudžetinių įstaigų ar tam tikroje srityje veikiančių biudžetinių įstaigų veiklą reglamentuojantys įstatymai gali nustatyti kitokius reikalavimus biudžetinių įstaigų vadovų kadencijoms. Daugumos regionuose veikiančių biudžetinių įstaigų veiklą reglamentuoja kiti įstatymai ir šių įstaigų vadovų kadencijoms taikomos kitų įstatymų nuostatos. Be to, kadencijos nustatomos ir kitų valstybės ar savivaldybių valdomų juridinių asmenų vadovams. Nustatytos trukmės kadencijos ir ribotos galimybės eiti pareigas kelias kadencijas iš eilės yra visuotinai pripažinta ir pasiteisinusi priemonė sprendžiant įstaigų veiklos skaidrumo bei atsinaujinimo problemą. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: nepaskirta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 7.1.

Sprendimas: pritarti Komiteto patobulintam įstatymo projektui XIVP-2834(2) ir Komiteto išvadai. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

• str. str. d.

p. 1. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas,

2023-10-11⁵

2 Argumentai: Įstatymo projekto nuostatos tikslinamos atsižvelgiant į Teisės departamento pastabą ir siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikoje įtvirtinto valdžių padalijimo principo įgyvendinimą. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projektu keičiamo įstatymo 5 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Valstybės biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendina Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota valstybės institucija ar įstaiga. Kai valstybės biudžetinė įstaiga steigiama įstatymu, jos savininko teises ir pareigas įgyvendina įstatyme nurodyta valstybės institucija ar įstaiga. Savivaldybės biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendina savivaldybės meras, išskyrus tas biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas, kurios yra priskirtos savivaldybės tarybos išimtinei ir paprastajai kompetencijai (jeigu paprastosios savivaldybės tarybos paprastosios kompetencijos įgyvendinimo savivaldybės taryba nėra perdavusi savivaldybės merui).“

Pritarti

2. Valstybės valdymo ir savivaldybių

komitetas,

2023-10-11⁵

3² Argumentai: Įstatymo projektu keičiamo įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje siūloma numatyti, kad šio įstatymo nuostatos netaikomos, jei konkrečių biudžetinių įstaigų ar tam tikroje srityje veikiančių biudžetinių įstaigų veiklą reglamentuojantys įstatymai kitaip reglamentuoja šių biudžetinių įstaigų steigimą, pertvarkymą, pabaigą, veiklos organizavimą ir valdyseną. Atsižvelgiant į tai įstatymo projektu keičiamo įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 2 punkto sakinio dalis nuo žodžio „jei“ yra perteklinė.

Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projektu keičiamo įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) priima į pareigas ir, iš jų atleidžia iš jų ar nušalina nuo pareigų biudžetinės įstaigos vadovą, jei įstatymai nenustato kito subjekto, kuris priima į pareigas, iš jų atleidžia ar nušalina nuo pareigų biudžetinės įstaigos vadovą;“. Pritarti

3. Valstybės valdymo ir savivaldybių

komitetas,

2023-10-11⁵

6 Argumentai: Kokiomis teisėmis biudžetinės įstaigos valdo turtą ir kada ir kaip jis yra perduodamas, reglamentuoja Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymas. Šis klausimas nėra Biudžetinių įstaigų įstatymo reglamentavimo dalykas. Atsižvelgiant į tai, įstatymo projektu keičiamo įstatymo 5 straipsnio 6 dalis turi būti koreguojama išbraukiant žodžius „valstybės nuosavybėn“. Pasiūlymas:

Pakeisti įstatymo projektu keičiamo įstatymo 5 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:

„6. Savivaldybės biudžetinės įstaigos savininko teisės ir pareigos gali būti

perduotos valstybei savivaldybės tarybos sprendimu. Savivaldybei nuosavybės teise priklausantis turtas (išskyrus lėšas), kuriuo naudojosi savivaldybės biudžetinė įstaiga, perduodamas valstybės nuosavybėn Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymoe nustatyta tvarka. Tais atvejais, kai įstatymų nustatyta tvarka teismas pripažino, kad savivaldybė neatliko įstatymų nustatytų funkcijų, su šių funkcijų atlikimu susijusios savivaldybės biudžetinės įstaigos savininko teisės ir pareigos gali būti perduotos valstybei, o savivaldybei nuosavybės teise priklausantis turtas (išskyrus lėšas), kuriuo naudojosi savivaldybės biudžetinė įstaiga, – valstybės nuosavybėn Vyriausybės nutarimu (be savivaldybės tarybos sprendimo).

Vyriausybės nutarime taip pat turi būti nurodytaoma valstybės institucija ar įstaiga, įgyvendinsianti šios biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas.“

Pritarti

4. Valstybės valdymo ir savivaldybių

komitetas, 2023-10-11⁵ Argumentai: Įstatymo projektu keičiamo įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje yra numatyta, kad valstybės biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendina Vyriausybė arba jos įgaliota valstybės institucija ar įstaiga. Vyriausybė gali tiek įgalioti, tiek perįgalioti valstybės institucijas ar įstaigas įgyvendinti valstybės biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas. Valstybės biudžetinės įstaigos naudoto turto jos funkcijoms vykdyti perdavimas negali būti automatiškai susiejamas su savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos pasikeitimu, nes, pvz., gali būti, kad tuo pačiu turtu naudojosi kelios biudžetinės įstaigos, tas turtas patikėjimo teise valdomas ne biudžetinės įstaigos, o jos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad kiekvienas atvejis turi būti vertinamas atskirai ir turtas perduodamas vadovaujantis Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme nustatytais principais ir tvarka. Dėl išvardytų priežasčių siūloma išbraukti įstatymo projektu keičiamo įstatymo 5 straipsnio 7 dalį kaip perteklinę. Pasiūlymas:

Išbraukti įstatymo projektu keičiamo įstatymo 5 straipsnio 7 dalį. 7.

7. Valstybės

biudžetinės įstaigos savininko teisės ir pareigos Vyriausybės nutarimu gali būti perduotos kitai valstybės institucijai ar įstaigai įstatymų nustatytoms funkcijoms atlikti. Valstybei nuosavybės teise priklausantis turtas (išskyrus lėšas), kuriuo naudojosi valstybės biudžetinė įstaiga, kitai valstybės biudžetinei įstaigai perduodamas Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo nustatyta tvarka. Pritarti

5. Valstybės valdymo ir savivaldybių

komitetas,

2023-10-11⁷

2⁷ Argumentai: Siekiant teisinio aiškumo ir tikrumo, teisės aktuose turi būti vengiama vartoti vertinamuosius žodžius, pvz., aiškiai, išsamiai ir pan. Taip pat perteklinių žodžių, neatskleidžiančių dėstomų nuostatų esmės. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projektu keičiamo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip: „7) aiškiai ir išsamiai apibūdintos priskirtos biudžetinės įstaigos funkcijos ir veiklos tikslai;“. Pritarti

6. Valstybės valdymo ir savivaldybių

komitetas,

2023-10-11⁷

4 Argumentai: Atsižvelgiant į Teisės departamento pastabą dėl sąvokos „specialieji įstatymai“ tikslinamos įstatymo projekto nuostatos. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projektu keičiamo įstatymo 7 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Biudžetinės įstaigos vadovo priėmimo į pareigas ir atleidimo iš jų tvarkos, kitų biudžetinės įstaigos organų sudarymo, atšaukimo ir sprendimų priėmimo tvarkos, taip pat biudžetinės įstaigos nuostatų keitimo tvarkos nurodyti nereikia, jeigu tai nesiskiria nuo šiame įstatyme ar specialiajame konkrečios biudžetinės įstaigos veiklą reglamentuojančiame įstatyme nustatytųjų ir apie tai nurodoma tos biudžetinės įstaigos nuostatuose.“

Pritarti

7. Valstybės valdymo ir savivaldybių

komitetas, 2023-10-11⁹ Argumentai: Įstatymo projekto nuostatos tikslinamos pagal Teisės departamento 13‑17 pastabas: papildomos nuostatos dėl Juridinių asmenų registrui teikiamos informacijos ir numatomi už duomenų pateikimą atsakingi asmenys.

Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projektu keičiamo įstatymo 9 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„9 straipsnis. Juridinių asmenų registro duomenys

1. Be Civilinio kodekso

2.66 straipsnyje išvardytų duomenų, Juridinių asmenų registre nurodoma:

1) duomenys apie biudžetinės įstaigos savininkąas;

2) biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija;

3) biudžetinės įstaigos vadovoas, jo įgaliojimų pradžios ir pabaigos datos, nušalinimo nuo pareigų laikotarpis;

4) duomenys apie biudžetinės įstaigos stebėtojų tarybos nariusai, jeigu biudžetinėje įstaigoje stebėtojų taryba yra sudaroma;

5) biudžetinės įstaigos veiklos laikotarpis, jeigu jis yra ribotas;

6) kiti konkrečių biudžetinių įstaigų veiklą ar tam tikroje srityje veikiančių biudžetinių įstaigų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose arba Juridinių asmenų registro veiklą reglamentuojančiuose teisės aktųuose nustatyti duomenys. 2. Už duomenų, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nurodytus duomenis, pateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui atsako biudžetinės įstaigos vadovas. 3. Už duomenų, nurodytų šio straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktuose, pateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui atsako biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos įgaliotas asmuo. Šiuos duomenis Juridinių asmenų registro tvarkytojui jis privalo pateikti ne vėliau kaip per 5 dienas nuo sprendimų priimti biudžetinės įstaigos vadovą į pareigas ar atleisti iš pareigų, nušalinti jį nuo pareigų, paskirti ar atšaukti stebėtojų tarybos narius priėmimo dienos.“ Pritarti 8.

Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, 2023-10-11¹¹ Argumentai: Biudžetinėse įstaigose gali dirbti tiek valstybės tarnautojai, tiek darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis ir gaunantys darbo užmokestį iš valstybės, savivaldybių biudžetų ir valstybės pinigų fondų. Atsižvelgiant į tai ir siekiant teisinio aiškumo, pirmą kartą Biudžetinių įstaigų įstatymo projekte minint darbuotojus, reiktų minėti abi kategorijas. Pasiūlymas:

Pakeisti įstatymo projektu keičiamo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:

„3) nustatyta tvarka priima į pareigas ir

atleidžia iš jų biudžetinės įstaigos valstybės tarnautojus ir darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartį ir gaunančius darbo užmokestį iš valstybės, savivaldybių biudžetų ir valstybės pinigų fondų (toliau – darbuotojai);“. Pritarti

9. Valstybės valdymo ir savivaldybių

komitetas, 2023-10-11¹⁴ Argumentai: Įstatymo projekto nuostatos tikslinamos pagal Teisės departamento pastabą: nurodoma, kiek savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos atstovų gali būti biudžetinės įstaigos stebėtojų tarybos nariais. Reikalavimai ir apribojimai būti stebėtojų tarybos nariu išdėstyti įstatymo projektu keičiamo įstatymo 15 straipsnyje. Atsižvelgiant į tai, įstatymo projektu keičiamo įstatymo 14 straipsnio 3 dalies nuostatos turi būti perkeltos į 15 straipsnį. Atsižvelgiant į Teisės departamento pastabą, tikslinama 6 dalis, numatanti, kokios pasekmės kyla keičiantis stebėtojų tarybos nariui. Pasiūlymas:

Pakeisti įstatymo projektu keičiamo įstatymo 14 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„14 straipsnis. Stebėtojų tarybos sudėtis

1.

Stebėtojų tarybos sudėtis

1. Stebėtojų taryba sudaroma 4 metams iš ne

mažiau kaip 5 narių, bet ne daugiau, kaip iš 15 narių. Konkretus stebėtojų tarybos narių skaičius yra nustatomas biudžetinės įstaigos nuostatuose. 2. Stebėtojų tarybos nariais turi būti skiriami:

1) biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos atstovai, kurie turi sudaryti ne mažiau kaip 2/5 biudžetinės įstaigos nuostatuose nurodyto stebėtojų tarybos narių skaičiaus;

2) biudžetinės įstaigos darbuotojų atstovai, kurie turi sudaryti ne mažiau kaip 1/5 biudžetinės įstaigos nuostatuose nurodyto stebėtojų tarybos narių skaičiaus, bet ne mažiau kaip vieną;

3) nepriklausomi stebėtojų tarybos nariai, atitinkantys šio įstatymo 15 straipsnio 4 dalyje nustatytus reikalavimus, kurie turi sudaryti ne mažiau kaip 2/5 biudžetinės įstaigos nuostatuose nurodyto stebėtojų tarybos narių skaičiaus. 3. Stebėtojų tarybos nariu negali būti skiriamas biudžetinės įstaigos vadovas. 43. Stebėtojų tarybai vadovauja stebėtojų tarybos pirmininkas, kurį iš savo narių išrenka stebėtojų taryba. Stebėtojų tarybos pirmininkas renkamas laikotarpiui, kuriam yra sudaryta stebėtojų tarybaos kadencijai. Jeigu stebėtojų tarybos pirmininkaso yra atšaukiamas ar atsistatydina įgaliojimai nutrūksta anksčiau laiko, naujas stebėtojų tarybos pirmininkas išrenkamas iki veikiančios stebėtojų tarybos laikotarpio, kuriam ji buvo sudaryta, kadencijos pabaigos. Stebėtojų tarybos pirmininku negali būti biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos atstovas. 54. Asmuo stebėtojų tarybos nariuo pareigas gali būti eiti ne daugiau kaip dvi stebėtojų tarybos kadencijas iš eilės. 65. Jeigu stebėtojų tarybos kadencijos metu pasikeičia daugiau negu pusė jos narių, turi būti iš naujo patvirtinta stebėtojų tarybos sudėtis laikotarpiui iki stebėtojų tarybos kadencijos pabaigos.

Jeigu stebėtojų tarybos nario įgaliojimai nutrūksta anksčiau laiko, vietoj jo skiriamas kitas narys iki stebėtojų tarybos kadencijos pabaigos.“

Pritarti

10. Valstybės valdymo ir savivaldybių

komitetas, 2023-10-11¹⁵ Argumentai: Nuostata, susijusi su apribojimu biudžetinės įstaigos vadovui būti stebėtojų tarybos nariu perkeliama iš 14 straipsnio 3 dalies į 15 straipsnio 1 dalį. Taip pat papildoma nuostatomis, numatančiomis kitus apribojimus būti stebėtojų tarybos nariais. Atsižvelgiant į Teisės departamento pastabą, tikslinama 15 straipsnio 1 dalis prie jos prijungiant 3 dalies nuostatas. Manytina, kad stebėtojų tarybos nariams turi būti taikomi Valstybės tarnybos įstatyme įstaigų vadovams, o ne valstybės tarnautojams, nustatyti nepriekaištingos reputacijos reikalavimai. Straipsnio nuostatos papildomos 4 dalimi, numatant, kas yra laikomas nepriklausomu stebėtojų tarybos nariu. Pasiūlymas:

Pakeisti įstatymo projektu keičiamo įstatymo 15 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „15 straipsnis. Reikalavimai stebėtojų tarybos nariams

1. Stebėtojų tarybos nariu negali būti

skiriamas biudžetinės įstaigos vadovas, jam, biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos vadovui ar kitam stebėtojų tarybos nariui artimas asmuo – sutuoktinis, sugyventinis, partneris, kai partnerystė įregistruota įstatymų nustatyta tvarka, taip pat jų tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai (įbroliai), seserys (įseserės), seneliai, vaikaičiai ir jų sutuoktiniai, sugyventiniai ar partneriai. 12. Stebėtojų tarybos nariu, išskyrus biudžetinės įstaigos darbuotojų atstovus, gali būti tik toks asmuo, kuris atitinka visus šio įstatymo 10 straipsnio 3 dalyje nurodytus reikalavimus.

Stebėtojų tarybos nariams, kurie yra biudžetinės įstaigos darbuotojų atstovai, nėra taikomas šio įstatymo 10 straipsnio 3 dalies 3 punkte nustatytas reikalavimas. 23. Kandidatas į stebėtojų tarybos narius ar stebėtojų tarybos narys yra laikomas nepriekaištingos reputacijos šio įstatymo tikslais, jeigu jis atitinka Valstybės tarnybos įstatyme nustatytus reikalavimus valstybės tarnautojų nepriekaištingaios reputacijaios reikalavimus įstaigų vadovams. 3. Šio įstatymo 10 straipsnio 3 dalies 3 punkte nurodyti reikalavimai nėra taikomi biudžetinės įstaigos darbuotojų atstovams. 4. Kandidatas į nepriklausomus stebėtojų tarybos narius ir nepriklausomas stebėtojų tarybos narys turi atitikti šiuos nepriklausomumo reikalavimus:

1) ne trumpiau kaip vienus metus neturi būti biudžetinės įstaigos, į kurios stebėtojų tarybą pretenduoja, šios biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos ar jai pavaldaus juridinio asmens vadovu, valstybės tarnautoju ar darbuotoju;

2) neturėti reikšmingų verslo ryšių su biudžetine įstaiga, į kurios stebėtojų tarybą pretenduoja, su biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinančia institucija ar jai pavaldžiu juridiniu asmeniu nei tiesiogiai, nei kaip turinčio tokių ryšių juridinio asmens dalyvis, kolegialaus organo narys ar vadovas.

Turinčiu reikšmingų verslo ryšių laikomas fizinis ar juridinis asmuo, kuris yra prekių tiekėjas arba paslaugų teikėjas (įskaitant finansines, teisines, patariamąsias ir konsultacines paslaugas) ir kurio pajamos, gautos iš šiame punkte nurodytų juridinių asmenų per praėjusius finansinius metus, yra didesnės kaip 1 000 eurų, išskyrus atlygį už veiklą atliekant kolegialaus organo nario pareigas;

3) paskutinius 2 metus neturi būti audito įmonės, kuri atlieka ar atliko biudžetinės įstaigos, į kurios stebėtojų tarybą pretenduoja, šios biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos ar jai pavaldaus juridinio asmens auditą, partneris, dalyvis, vadovas, kolegialaus organo narys arba darbuotojas.“

Pritarti

11. Valstybės valdymo ir savivaldybių

komitetas, 2023-10-11¹⁷ Argumentai: Akcinių bendrovių įstatyme visuotinio akcininkų susirinkimo teisė atšaukti stebėtojų tarybą ar pavienius jos narius nėra saistoma jokių sąlygų. Praktikoje gali susiklostyti įvairios aplinkybės, dėl kurių atsiras poreikis atšaukti stebėtojų tarybą, pvz., pasikeis biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija, stebėtojų taryba praras savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos pasitikėjimą ir pan.

Visų aplinkybių įvardyti įstatymu neįmanoma ir netikslinga (siekiant išvengti teisinio reguliavimo spragų). Atsižvelgiant į tai, savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos teisės atšaukti stebėtojų tarybą ar atskirus jos narius siūloma nesieti su konkrečiomis aplinkybėmis. Įstatymo projektu keičiamo įstatymo 14 straipsnio 5 dalis numato, kokios pasekmės kyla, jei stebėtojų tarybos nario įgaliojimai nutrūksta anksčiau laiko ir kuriam laikui vietoj skiriamas naujas stebėtojų tarybos narys. Įstatymo projektu keičiamo įstatymo 17 straipsnio 2 ir 3 dalys, reglamentuojančios tą patį klausimą, tampa perteklinėmis ir yra brauktinos. Pasiūlymas:

Pakeisti įstatymo projektu keičiamo įstatymo 17 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „17 straipsnis. Stebėtojų tarybos ar jos nario atšaukimas

1. Biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti

institucija gali atšaukti visą stebėtojų tarybą arba pavienius jos narius nesibaigus stebėtojų tarybos kadencijai. Paaiškėjus, kad stebėtojų taryba netinkamai atlieka savo funkcijas, savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos sprendimu ji atšaukiama nesulaukus šio įstatymo

14 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino. Ne vėliau kaip per vieną

mėnesį nuo sprendimo atšaukti stebėtojų tarybą ar jos narį priėmimo dienos biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija inicijuoja stebėtojų tarybos narių atranką. 2.

2. Paaiškėjus, kad stebėtojų tarybos

narys neatitinka šiame įstatyme nustatytų reikalavimų, nebegali toliau atlikti stebėtojų tarybos nario funkcijų ar šias funkcijas atlieka netinkamai, savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos sprendimu jis atšaukiamas iš stebėtojų tarybos. 3. Jeigu atšaukiami ar atsistatydina pavieniai stebėtojų tarybos nariai, nauji stebėtojų tarybos nariai skiriami į stebėtojų tarybą iki veikiančios stebėtojų tarybos laikotarpio, kuriam ji buvo sudaryta, pabaigos.“

Pritarti

12. Valstybės valdymo ir savivaldybių

komitetas, 2023-10-11 Argumentai: Pagal Teisės departamento pastabas papildytos įstatymo projektu keičiamo įstatymo 9 straipsnio nuostatos, į kurias integruotos įstatymo projektu keičiamo įstatymo 19 straipsnio nuostatos. Atsižvelgiant į tai, įstatymo projekto keičiamo įstatymo 19 straipsnis brauktinas kaip perteklinis. Pasiūlymas:

Išbraukti įstatymo projektu keičiamo įstatymo 19 straipsnį. 19 straipsnis. Informacijos teikimas Juridinių asmenų registrui Apie biudžetinės įstaigos vadovo priėmimą į pareigas ar atleidimą iš jų, stebėtojų tarybos narių paskyrimą ar atšaukimą savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos įgaliotas asmuo ne vėliau kaip per 5 dienas nuo šių sprendimų priėmimo dienos privalo pranešti Juridinių asmenų registro tvarkytojui. Pritarti

13. Valstybės valdymo ir savivaldybių

komitetas,

2023-10-11¹⁹

2 Argumentai: Keičiamo įstatymo 19 straipsnio 3 dalyje numatyta, kas priima sprendimą dėl įstaigos, kuri centralizuotai atlieka vidaus administravimo funkcijas savivaldybės lygmeniu. To paties straipsnio 2 dalyje, nėra nurodyta, koks subjektas priima sprendimą dėl įstaigos, kuri centralizuotai atliks valstybės biudžetinių įstaigų vidaus administravimo funkcijas. Atsižvelgiant į tai, papildytina keičiamo įstatymo 19 straipsnio 2 dalis. Pasiūlymas:

Pakeisti keičiamo įstatymo 19 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.

Vyriausybė turi teisę priimti sprendimą dėl Vyriausybės kanceliarijos, ministerijų, Vyriausybės įstaigų, Vyriausybės atstovų įstaigos, atitinkamo ministro valdymo sritims priskirtų įstaigų prie ministerijos, kitų biudžetinių įstaigų, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina Vyriausybė arba jos įgaliota valstybės institucija ar įstaiga, vidaus administravimo funkcijų centralizuoto atlikimo ir konkrečių biudžetinių įstaigų, kurių vidaus administravimo funkcijos bus atliekamos centralizuotai. Sprendimą dėl įstaigos (įstaigų), kuri (kurios) centralizuotai atlieka šioje dalyje nurodytas funkcijas, priima Vyriausybė.“

Pritarti

14. Valstybės valdymo ir savivaldybių

komitetas,

2023-10-11²³

2 1,² Argumentai: Įstatymo projekto nuostatos tikslinamos atsižvelgiant į Teisės departamento pastabą ir siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikoje įtvirtinto valdžių padalijimo principo įgyvendinimą. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projektu keičiamo įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktus ir juos išdėstyti taip:

„1) Vyriausybės sutikimą pertvarkyti valstybės biudžetinę įstaigą,

išskyrus atvejus, kai valstybės biudžetinė įstaiga įsteigta įstatymu, arba savivaldybės tarybos sutikimą pertvarkyti savivaldybės biudžetinę įstaigą.

Vyriausybės nutarime ar savivaldybės tarybos sprendime dėl sutikimo pertvarkyti biudžetinę įstaigą taip pat turi būti nurodyti biudžetinės įstaigos pertvarkymo tikslai, viešosios įstaigos, į kurią pertvarkoma biudžetinė įstaiga, pavadinimas, buveinė, numatomi viešosios įstaigos veiklos tikslai ir jos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija;

2) jeigu pertvarkoma biudžetinė įstaiga valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausantį turtą valdo patikėjimo teise, Vyriausybės nutarimą, išskyrus atvejus, kai valstybės biudžetinė įstaiga įsteigta įstatymu, arba savivaldybės tarybos sprendimą dėl biudžetinės įstaigos patikėjimo teise valdomo viso ar dalies turto perdavimo viešosios įstaigos nuosavybėn kaip įnašo, nustatant (formuojant) viešosios įstaigos dalininkų kapitalą Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymoe nustatytais valstybės ir savivaldybės turto investavimo pagrindais ir tvarka.“

Pritarti

15. Valstybės valdymo ir savivaldybių

komitetas, 2023-10-11²⁵ 2, 5, 9 Argumentai: Įstatymo projekto nuostatos tikslinamos atsižvelgiant į Teisės departamento pastabą ir siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikoje įtvirtinto valdžių padalijimo principo įgyvendinimą. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projektu keičiamo įstatymo 25 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Kai sprendimą likviduoti valstybės biudžetinę įstaigą priima jos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija, sprendimas gali būti priimtasamas tik tada, kai yra Vyriausybės nutarimas nutraukti valstybės biudžetinės įstaigos veiklą, išskyrus atvejus, kai valstybės biudžetinė įstaiga įsteigta įstatymu.

Kai sprendimą likviduoti biudžetinę įstaigą priima Juridinių asmenų registro tvarkytojas, biudžetinė įstaiga likviduojama taikant Civilinio kodekso nuostatas, reglamentuojančias juridinio asmens likvidavimą Juridinių asmenų registro tvarkytojo iniciatyva.“ Pakeisti įstatymo projektu keičiamo įstatymo 25 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Jeigu biudžetinė įstaiga įsteigta ribotam laikui, likus ne mažiau kaip 90 dienų iki nustatyto laikotarpio pabaigos, biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija privalo paskirti likvidatorių ar sudaryti likvidacinę komisiją arba priimti sprendimą pratęsti veiklos laikotarpį ir pakeisti biudžetinės įstaigos nuostatus. Jeigu šio įstatymo 6 straipsnyje nurodytame teisės akte yra nustatytas laikotarpis, kuriam steigiama biudžetinė įstaiga, sprendimas pratęsti valstybės biudžetinės įstaigos veiklos laikotarpį gali būti priimamas tik tada, kai gavusunamas išankstinįis Vyriausybės sutikimąas, išskyrus atvejus, kai valstybės biudžetinė įstaiga įsteigta įstatymu, savivaldybės biudžetinės įstaigos – išankstinįis savivaldybės tarybos sutikimąas.“ Pakeisti įstatymo projektu keičiamo įstatymo 25 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:

„9. Likviduojamos biudžetinės įstaigos kreditorių reikalavimai

tenkinami įstatymų nustatyta tvarka.

Patenkinus visus likviduojamos biudžetinės įstaigos kreditorių reikalavimus, biudžetinei įstaigai skirti, bet nepanaudoti valstybės biudžeto ar savivaldybės biudžeto asignavimai grąžinami į atitinkamą biudžetą, o kitas turtas perduodamas biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai, jeigu Vyriausybė (kai likviduojama valstybės biudžetinė įstaiga, išskyrus atvejus, kai valstybės biudžetinė įstaiga įsteigta įstatymu) arba savivaldybės taryba (kai likviduojama savivaldybės biudžetinė įstaiga) nenustato kitaip.“

Pritarti

16. Valstybės valdymo ir savivaldybių

komitetas, 2023-09-27² P Argumentai: Įstatymo įsigaliojimo data perkeliama į 2024 m. sausio 1 d. Atsižvelgiant į Teisės departamento pastabą, tikslinamos 2 straipsnio 3 dalies nuostatos dėl reikalavimų biudžetinių įstaigų vadovams taikymo, taip pat nuostatos dėl įstaigų vadovų, kuriems iki senatvės pensijos amžiaus likę ne daugiau kaip 5 metai. Pasiūlymas:

Pakeisti įstatymo projekto 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas

1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį,

įsigalioja 20234 m. spalio sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2023 m. rugsėjo gruodžio 301 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Biudžetinių įstaigų vadovai, kurie įsigaliojant šiam įstatymui neatitiko šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Biudžetinių įstaigų įstatymo 10 straipsnio 3 dalyje nustatytų reikalavimų, toliau eina pareigas šio straipsnio 4–7 dalyse nustatyta tvarka.

Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo 10 straipsnio 3 dalies 2 punktas netaikomas biudžetinių įstaigų vadovams, priimtiems į pareigas iki šio įstatymo įsigaliojimo, jeigu Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme numatytos sąlygos, dėl kurių biudžetinės įstaigos vadovas nebūtų laikomas nepriekaištingos reputacijos, atsirado iki šio įstatymo įsigaliojimo, išskyrus atvejus, kai įsiteisėja teismo nuosprendis, kuriuo biudžetinės įstaigos vadovas pripažįstamas kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo. Šiuo atveju biudžetinės įstaigos vadovas, priimtas į pareigas iki šio įstatymo įsigaliojimo, atleidžiamas iš pareigų. 4. Iki šio įstatymo įsigaliojimo į biudžetinių įstaigų vadovų pareigas nustatytam terminui priimti asmenys toliau eina biudžetinės įstaigos vadovo pareigas iki šio termino pabaigos. 5. Biudžetinių įstaigų vadovai, kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo buvo priimti į biudžetinės įstaigos vadovo pareigas neterminuotai ir šio įstatymo įsigaliojimo dieną tos biudžetinės įstaigos vadovo pareigas ėjo 5 metus ar trumpiau, toliau eina tos biudžetinės įstaigos vadovo pareigas 5 metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos. Biudžetinės įstaigos vadovo pareigų ėjimas 5 metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos yra laikomas pirmąja biudžetinės įstaigos vadovo kadencija. 6. Biudžetinių įstaigų vadovai, kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo buvo priimti į biudžetinės įstaigos vadovo pareigas neterminuotai ir šio įstatymo įsigaliojimo dieną tos biudžetinės įstaigos vadovo pareigas ėjo daugiau ilgiau negu 5 metus, bet trumpiau negu 10 metų, toliau eina tos biudžetinės įstaigos vadovo pareigas 5 metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos.

Biudžetinės įstaigos vadovo pareigų ėjimas 5 metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos yra laikomas antrąja biudžetinės įstaigos vadovo kadencija. 7. Biudžetinių įstaigų vadovai, kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo buvo priimti į biudžetinės įstaigos vadovo pareigas neterminuotai ir šio įstatymo įsigaliojimo dieną tos biudžetinės įstaigos vadovo pareigas ėjo daugiau ilgiau negu 10 metų, toliau eina tos biudžetinės įstaigos vadovo pareigas 1 vienus metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos. Šios nuostatos netaikomos tais atvejais, kai biudžetinių įstaigų vadovų pareigas einantiems asmenims šio įstatymo įsigaliojimo dieną iki teisės gauti visą socialinio draudimo senatvės pensiją yra likę ne daugiau kaip 5 metai. 8. Biudžetinių įstaigų vadovai, kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo buvo priimti į biudžetinės įstaigos vadovo pareigas neterminuotai ir šio įstatymo įsigaliojimo dieną jiems iki teisės gauti visą socialinio draudimo senatvės pensiją yra likę ne daugiau kaip 5 metai, toliau eina tos biudžetinės įstaigos vadovo pareigas iki tos dienos, kai įgis teisę gauti visą socialinio draudimo senatvės pensiją. 9. Šio straipsnio 4–8 dalių nuostatos netaikomos tiems biudžetinių įstaigų vadovams, kurių specialiosios darbo sąlygos neterminuotas darbo sutartis keičiant į terminuotas darbo sutartis iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos jau buvo nustatytos kituose atitinkamoje veiklos srityje veikiančių biudžetinių įstaigų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose. 810.

810. Biudžetinių įstaigų savininko teises ir

pareigas įgyvendinančios institucijos, atsižvelgdamos į šio įstatymo 1 straipsniu išdėstyto Biudžetinių įstaigų įstatymo 12 straipsnio 3 dalyje nurodytas išimtis, iki 20234 m. gruodžio kovo 1 d. įvertina stebėtojų tarybų sudarymo poreikį biudžetinėse įstaigose, kuriose jos įgyvendina savininko teises ir pareigas, ir apie tai iki 20234 m. gruodžio balandžio 31 d. raštu informuoja biudžetinių įstaigų valdysenos stebėseną atliekančią Vyriausybės įgaliotą instituciją ar įstaigą. Sprendimai sudaryti stebėtojų tarybas turi būti priimti iki 2025 m. sausio 1 d., o vėliau šie sprendimai priimami taip, kad stebėtojų tarybos pradėtų savo veiklą nuo kitų kalendorinių metų sausio 1 d.“

Pritarti

8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru

sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Ričardas Juška. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas. Komiteto pirmininkas Ričardas Juška Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto biuro patarėja Rasa Šidlauskaitė