LIETUVOS RESPUBLIKOS APYLINKIŲ TEISMŲ ĮSTEIGIMO IR JŲ VEIKLOS TERITORIJŲ NUSTATYMO ĮSTATYMO NR. I-2375 PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS APYLINKIŲ TEISMŲ REORGANIZAVIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮSTATYMO „DĖL LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO, LIETUVOS APELIACINIO TEISMO, APYGARDŲ TEISMŲ ĮSTEIGIMO, APYGARDŲ TEISMŲ VEIKLOS TERITORIJŲ NUSTATYMO IR LIETUVOS RESPUBLIKOS PROKURATŪROS REFORMAVIMO“ NR. I-497 6 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO NUTARIMO „DĖL APYLINKIŲ TEISMŲ REORGANIZAVIMO“, LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISMŲ ĮSTATYMO NR. I-480 57, 101 IR 119 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO IR LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIO PROCESO KODEKSO 62¹, 304, 441 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR KODEKSO PAPILDYMO 62² IR 62³STRAIPSNIAIS ĮSTATYMO PROJEKTŲ
1Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys. Įstatymų projektų tikslai ir uždaviniai. Lietuvos Respublikos apylinkių teismų įsteigimo ir jų veiklos teritorijų nustatymo įstatymo Nr. I-2375 pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Apylinkių teismų įsteigimo projektas), Lietuvos Respublikos apylinkių teismų reorganizavimo įstatymo projekto (toliau – Reorganizavimo įstatymo projektas), Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos apeliacinio teismo, apygardų teismų įsteigimo, apygardų ir apylinkių teismų veiklos teritorijų nustatymo bei Lietuvos Respublikos prokuratūros reformavimo“ Nr. I-497 pavadinimo ir 6 straipsnio pakeitimo 7 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projekto (toliau – Apygardų teismų įsteigimo projektas), Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl apylinkių teismų reorganizavimo“, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo Nr.
I-480 57, 101 ir 119 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Teismų įstatymo projektas), Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 62¹, 304, 441 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 62² ir 62³straipsniais įstatymo projekto (toliau – CPK projektas) (toliau visi kartu – Įstatymų projektai) parengimą paskatino poreikis didinti lėšų, skiriamų teismams išlaikyti, panaudojimo efektyvumą, peržiūrėti apylinkių teismų tinklą, įvertinus bylų mažėjimo teismuose tendencijas, ypač tam tikruose regionuose, optimizuoti, balansuoti darbo krūvio pasiskirstymą teismuose, esančiuose didžiuosiuose miestuose, kur didesnė gyventojų ir verslo koncentracija, ir regionuose, atsižvelgiant ir į numatomas gyventojų pokyčių tendencijas, gerinti teisingumo vykdymo kokybę, didinant teisėjų specializacijos galimybes, finansinių išteklių poreikis teismų sistemoje, vis dar išliekantis netolygiai pasiskirstęs ir neefektyvus žmogiškųjų bei infrastruktūros išteklių naudojimas, teisėjų korpuso formavimo ir optimalaus teisėjų skaičiaus nustatymo problemos, atsižvelgiant į gaunamų bylų pokyčius bei tendencijas ir finansavimo problemas, poreikis efektyvinti civilinį procesą. 2016 m. birželio 23 d. Lietuvos Respublikos teismų reorganizavimo įstatymu Nr. XII-2474 nuo 2018 m. sausio 1 d. buvo reorganizuoti apylinkių teismai, sujungiant 49 apylinkių teismus į 12 apylinkių teismų, iš jų 11 teismų su teritoriniais padaliniais – teismo rūmais, tačiau reforma pakeitė tik juridinį teismų statusą, o ne jų skaičių ar faktines veiklos teritorijas.
Nacionalinei teismų administracijai atlikus teismų reformos stebėseną, paaiškėjo, kad ne visi apylinkių teismų rūmai yra efektyvūs, didelė dalis teismui skiriamų finansinių išteklių sunaudojama teismo rūmų pastatams išlaikyti ir administracinio, pagalbinio personalo darbo užmokesčiui, nors teismo rūmuose dirba 3-5 teisėjai, o bylų srautas teismo rūmuose ir teismo rūmų darbo krūvis, lyginant su Lietuvos apylinkių teismų darbo krūvio vidurkiu, yra santykinai nedidelis. Maži bylų srautai, iš kurių didelę dalį sudaro teisiniu turiniu nesudėtingos bylos, teismo rūmų teisėjams tenkantis mažas darbo krūvis turi neigiamos įtakos teisėjų korpuso formavimui ir jo profesiniam lygiui, nėra galimybės nustatyti teisėjų specializacijų, tai užkerta kelią teisėjų profesiniam tobulėjimui. Tai lemia ir pretendentų į teisėjus, pageidaujančių dirbti mažuose, geografiškai nutolusiuose nuo didžiųjų Lietuvos miestų teismo rūmuose, trūkumo problemą. Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės valstybinio audito ataskaitoje „Teismų sistema“[¹] nurodyta, kad būtina priimti sprendimus, siekiant kryptingiau organizuoti teismų sistemos veiksmingumo didinimą. Pavyzdžiui, minėtoje ataskaitoje nurodyta, kad nors 2019 metais, lyginant su 2017 metais, teismuose 14 proc. mažėjo nagrinėjamų bylų skaičius bei teisėjų vidutiniai darbo krūviai, tačiau civilinių bylų vidutinė nagrinėjimo trukmė apylinkių teismuose pailgėjo 4,4 proc. ir sudarė 95 dienas ginčo teisenos bylose.
Valstybės kontrolė valstybinio audito ataskaitoje „Teismų sistema“ nustatė, kad Lietuva neturi teismų sistemos tobulinimo vizijos, negerėja teismų veiksmingumo rodikliai, ribotos teisėjų specializacijos galimybės: siekiant sudaryti tinkamas sąlygas vykdyti teisingumą ir užtikrinti nuoseklų teismų sistemos tobulinimą, būtina numatyti ilgalaikes teismų sistemos plėtros prioritetines kryptis, tikslus, uždavinius ir laukiamą rezultatą. Tam reikia sukurti teismų sistemos tobulinimo viziją ir, įvertinus jos nuostatas ir kryptis, numatyti teisėkūros ir organizacines priemones, sudarančias galimybes didinti teisėjų, besispecializuojančių nagrinėti civilines arba baudžiamąsias ir (ar) administracinių nusižengimų bylas apylinkės teismuose, dalį. Pagrindinė priežastis, ribojanti teisėjų specializacijos galimybes, yra mažas teisėjų skaičius apylinkių teismų rūmuose, nes nustačius specializaciją nebus galimybės užtikrinti, kad atitinkamos kategorijos bylos nebūtų skiriamos nagrinėti tam pačiam iš anksto žinomam teisėjui. Taip pat minėtoje valstybinio audito ataskaitoje nurodyti teismų veiklos sąlygų, tiesiogiai susijusių su tinkamu teismo proceso organizavimu, užtikrinimo trūkumai dėl neišnaudotų informacinių technologijų galimybių nuotoliniam darbui ir teismų veiklai nepritaikytų pastatų. Dėl bylų mažėjimo tendencijų, ypač tam tikruose regionuose, kyla poreikis peržiūrėti teismų tinklą. Apylinkių teismų įsteigimo įstatymo projektu siekiama peržiūrėti teismų tinklą, visų pirma įvertinus bylų mažėjimo tendencijas teismuose, ypatingai tam tikruose regionuose.
Pavyzdžiui, Telšių apylinkės teisme 2021 m. gauta 6 631 byla, tuo tarpu 2020 m. buvo gauta 8 415 bylų, 2019 m. – 8 806 bylos. Žemiau pateikiami statistiniai duomenys apie 2019-2022 m. lapkričio mėn. laikotarpiu gautų bylų tendencijas apylinkių teismuose. Iš viso gautų bylų skaičius
2020 2021 2022 11 mėn.
2019 2020 2021 2022 11 mėn. 2019-2020 2020-2021 2021-2022* Alytaus apylinkės teismas 10673 10859 9526 10928 1,7 -12,3 14,7 Alytaus rūmai 4677 5093 4643 4245 8,9 -8,8 -8,6 Druskininkų rūmai 1561 1371 1278 1919 -12,2 -6,8 50,2 Lazdijų rūmai 1050 1120699 899 6,7 -37,6 28,6 Prienų rūmai 1771 1687 1602 1898 -4,7 -5,0 18,5 Varėnos rūmai 1614 1588 1304 1967 -1,6 -17,9 50,8 Kauno apylinkės teismas 38898 37183 36238 29335 -4,4 -2,5 -19,0 Kauno rūmai 28893 27894 26855 20685 -3,5 -3,7 -23,0 Jonavos rūmai 3168 3114 3276 3184 -1,7 5,2 -2,8 Kaišiadorių rūmai 3110 2621 2306 2132 -15,7 -12,0 -7,5 Kėdainių rūmai 3727 3554 3801 3334 -4,6 6,9 -12,3 Klaipėdos apylinkės teismas 17721 16090 15178 12941 -9,2 -5,7 -14,7 Klaipėdos m. rūmai 14309 12831 12054 10262 -10,3 -6,1 -14,9 Klaipėdos r. rūmai 3412 3259 3124 2679 -4,5 -4,1 -14,2 Marijampolės apylinkės teismas 12293 11792 10913 11766 -4,1 -7,5 7,8 Marijampolės rūmai 6399 6035 5307 5536 -5,7 -12,1 4,3 Jurbarko rūmai 1760 1874 1726 2242 6,5 -7,9 29,9 Šakių rūmai 1740 1621 1571 1639 -6,8 -3,1 4,3 Vilkaviškio rūmai 2394 2262 2309 2349 -5,5 2,1 1,7 Panevėžio apylinkės teismas 15416 15067 13720 13621 -2,3 -8,9 -0,7 Panevėžio rūmai 7948 8524 7853 6729 7,2 -7,9 -14,3 Biržų rūmai 1845 1655 1523 1808 -10,3 -8,0 18,7 Kupiškio rūmai 1418 1111 1121 1284 -21,7 0,9 14,5 Pasvalio rūmai 1410 1346 1156 1458 -4,5 -14,1 26,1 Rokiškio rūmai 2795 2431 2067 2342 -13,0 -15,0 13,3 Plungės apylinkės teismas 6046 6058 5673 6837 0,2 -6,4 20,5 Plungės rūmai 2275 2368 1998 2179 4,1 -15,6 9,1 Kretingos rūmai 1940 1751 1856 2082 -9,7 6,0 12,2 Palangos rūmai 1177 1250 1203 1503 6,2 -3,8 24,9 Skuodo rūmai654689 616 1073 5,4 -10,6 74,2 Šiaulių apylinkės teismas 21405 20162 19538 18133 -5,8 -3,1 -7,2 Šiaulių rūmai 11601 10783 10575 9076 -7,1 -1,9 -14,2 Joniškio rūmai 1528 1522 1444 1319 -0,4 -5,1 -8,7 Kelmės rūmai 1746 1979 1499 1875 13,3 -24,3 25,1 Pakruojo rūmai 1510 1491991 932 -1,3 -33,5 -6,0 Radviliškio rūmai 3197 2943 3076 2809 -7,9 4,5 -8,7 Raseinių rūmai 1823 1444 1953 2122 -20,8 35,2 8,7 Tauragės apylinkės teismas 6987 6628 6211 7138 -5,1 -6,3 14,9 Tauragės rūmai 3048 2969 2569 3066 -2,6 -13,5 19,3 Šilalės rūmai 1162 1076 967 1134 -7,4 -10,1 17,3 Šilutės rūmai 2777 2583 2675 2938 -7,0 3,6 9,8 Telšių apylinkės teismas 8806 8415 6631 7152 -4,4 -21,2 7,9 Telšių rūmai 2967 2948 2303 2745 -0,6 -21,9 19,2 Akmenės rūmai 1723 1659 1344 1038 -3,7 -19,0 -22,8 Mažeikių rūmai 4116 3808 2984 3369 -7,5 -21,6 12,9 Utenos apylinkės teismas 8942 7615 7184 9323 -14,8 -5,7 29,8 Utenos rūmai 2611 2106 1983 2428 -19,3 -5,8 22,4 Anykščių rūmai 1510 1273 1242 1376 -15,7 -2,4 10,8 Ignalinos rūmai 1108 1115
930 888 1226 -14,4 -4,5 38,1 Visagino rūmai 1493 1244 1263 1266 -16,7 1,5 0,2 Zarasų rūmai 1134947 920 1548 -16,5 -2,9 68,3 Vilniaus regiono apylinkės teismas 17858 16257 16635 16726 -9,0 2,3 0,5 Vilniaus r. rūmai 5818 5766 5916 5069 -0,9 2,6 -14,3 Šalčininkų rūmai 2268 1774 1579 2217 -21,8 -11,0 40,4 Širvintų rūmai 1878 1367 1399 1284 -27,2 2,3 -8,2 Švenčionių rūmai 2136 1358 1845 1874 -36,4 35,9 1,6 Trakų rūmai 3257 3712 3305 3309 14,0 -11,0 0,1 Ukmergės rūmai 2501 2280 2591 2973 -8,8 13,6 14,7 Vilniaus miesto apylinkės teismas 52299 48108 44063 30931 -8,0 -8,4 -29,8 *Duomenys apima 2022 m. sausio – lapkričio mėn.
2019-2020 2020-2021 2021-2022* Alytaus apylinkės teismas 10673 10859 9526 10928 1,7 -12,3 14,7 Alytaus rūmai 4677 5093 4643 4245 8,9 -8,8 -8,6 Druskininkų rūmai 1561 1371 1278 1919 -12,2 -6,8 50,2 Lazdijų rūmai 1050 1120699 899 6,7 -37,6 28,6 Prienų rūmai 1771 1687 1602 1898 -4,7 -5,0 18,5 Varėnos rūmai 1614 1588 1304 1967 -1,6 -17,9 50,8 Kauno apylinkės teismas 38898 37183 36238 29335 -4,4 -2,5 -19,0 Kauno rūmai 28893 27894 26855 20685 -3,5 -3,7 -23,0 Jonavos rūmai 3168 3114 3276 3184 -1,7 5,2 -2,8 Kaišiadorių rūmai 3110 2621 2306 2132 -15,7 -12,0 -7,5 Kėdainių rūmai 3727 3554 3801 3334 -4,6 6,9 -12,3 Klaipėdos apylinkės teismas 17721 16090 15178 12941 -9,2 -5,7 -14,7 Klaipėdos m. rūmai 14309 12831 12054 10262 -10,3 -6,1 -14,9 Klaipėdos r. rūmai 3412 3259 3124 2679 -4,5 -4,1 -14,2 Marijampolės apylinkės teismas 12293 11792 10913 11766 -4,1 -7,5 7,8 Marijampolės rūmai 6399 6035 5307 5536 -5,7 -12,1 4,3 Jurbarko rūmai 1760 1874 1726 2242 6,5 -7,9 29,9 Šakių rūmai 1740 1621 1571 1639 -6,8 -3,1 4,3 Vilkaviškio rūmai 2394 2262 2309 2349 -5,5 2,1 1,7 Panevėžio apylinkės teismas 15416 15067 13720 13621 -2,3 -8,9 -0,7 Panevėžio rūmai 7948 8524 7853 6729 7,2 -7,9 -14,3 Biržų rūmai 1845 1655 1523 1808 -10,3 -8,0 18,7 Kupiškio rūmai 1418 1111 1121 1284 -21,7 0,9 14,5 Pasvalio rūmai 1410 1346 1156 1458 -4,5 -14,1 26,1 Rokiškio rūmai 2795 2431 2067 2342 -13,0 -15,0 13,3 Plungės apylinkės teismas 6046 6058 5673 6837 0,2 -6,4 20,5 Plungės rūmai 2275 2368 1998 2179 4,1 -15,6 9,1 Kretingos rūmai 1940 1751 1856 2082 -9,7 6,0 12,2 Palangos rūmai 1177 1250 1203 1503 6,2 -3,8 24,9 Skuodo rūmai654689 616 1073 5,4 -10,6 74,2 Šiaulių apylinkės teismas 21405 20162 19538 18133 -5,8 -3,1 -7,2 Šiaulių rūmai 11601 10783 10575 9076 -7,1 -1,9 -14,2 Joniškio rūmai 1528 1522 1444 1319 -0,4 -5,1 -8,7 Kelmės rūmai 1746 1979 1499 1875 13,3 -24,3 25,1 Pakruojo rūmai 1510 1491991 932 -1,3 -33,5 -6,0 Radviliškio rūmai 3197 2943 3076 2809 -7,9 4,5 -8,7 Raseinių rūmai 1823 1444 1953 2122 -20,8 35,2 8,7 Tauragės apylinkės teismas 6987 6628 6211 7138 -5,1 -6,3 14,9 Tauragės rūmai 3048 2969 2569 3066 -2,6 -13,5 19,3 Šilalės rūmai 1162 1076 967 1134 -7,4 -10,1 17,3 Šilutės rūmai 2777 2583 2675 2938 -7,0 3,6 9,8 Telšių apylinkės teismas 8806 8415 6631 7152 -4,4 -21,2 7,9 Telšių rūmai 2967 2948 2303 2745 -0,6 -21,9 19,2 Akmenės rūmai 1723 1659 1344 1038 -3,7 -19,0 -22,8 Mažeikių rūmai 4116 3808 2984 3369 -7,5 -21,6 12,9 Utenos apylinkės teismas 8942 7615 7184 9323 -14,8 -5,7 29,8 Utenos rūmai 2611 2106 1983 2428 -19,3 -5,8 22,4 Anykščių rūmai 1510 1273 1242 1376 -15,7 -2,4 10,8 Ignalinos rūmai 1108 1115
930 888 1226 -14,4 -4,5 38,1 Visagino rūmai 1493 1244 1263 1266 -16,7 1,5 0,2 Zarasų rūmai 1134947 920 1548 -16,5 -2,9 68,3 Vilniaus regiono apylinkės teismas 17858 16257 16635 16726 -9,0 2,3 0,5 Vilniaus r. rūmai 5818 5766 5916 5069 -0,9 2,6 -14,3 Šalčininkų rūmai 2268 1774 1579 2217 -21,8 -11,0 40,4 Širvintų rūmai 1878 1367 1399 1284 -27,2 2,3 -8,2 Švenčionių rūmai 2136 1358 1845 1874 -36,4 35,9 1,6 Trakų rūmai 3257 3712 3305 3309 14,0 -11,0 0,1 Ukmergės rūmai 2501 2280 2591 2973 -8,8 13,6 14,7 Vilniaus miesto apylinkės teismas 52299 48108 44063 30931 -8,0 -8,4 -29,8 *Duomenys apima 2022 m. sausio – lapkričio mėn. Atkreiptinas dėmesys, kad 2022 m. apylinkių teismuose, turinčiuose mažesnį darbo krūvį, gautų bylų skaičius išaugo, lyginant su prieš tai buvusiais metais, dėl teisinio reguliavimo pokyčių, sudarančių galimybę padalinti tarp teismų gautas bylas dėl teismo įsakymo išdavimo, siekiant sumažinti Vilniaus miesto apylinkės teismo darbo krūvį[²], bei dėl bylų, susijusių su neteisėtų migrantų antplūdžiu šalyje.
Žemiau pateikiami statistiniai duomenys apie 2019-2022 m. lapkričio mėn. laikotarpiu gautų bylų dėl teismo įsakymo išdavimo ir dėl neteisėtų migrantų tendencijas apylinkių teismuose. Klausimus dėl neteisėtų migrantų sulaikymo, sulaikymui alternatyvių priemonių taikymo, pratęsimo, pakeitimo sprendžia apylinkių teismai pagal užsieniečio buvimo vietą. Nepaprastosios padėties, paskelbtos ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio metu atitinkamus klausimus taip pat gali spręsti kitas artimiausias užsieniečio buvimo vietai apylinkės teismas. Pabėgėlių bylos
2021
2020 2021 2022 11 mėn.
71
28
616 28,9% Kėdainių rūmai 1247 33,5% 1281 36,0% 1280 33,7% 1126 33,8% Klaipėdos apylinkės teismas 3987 22,5% 3479 21,6% 3311 21,8% 2773 21,4% Klaipėdos m. rūmai 3129 21,9% 2781 21,7% 2543 21,1% 1957 19,1% Klaipėdos r. rūmai
214
75
944 40,2% Panevėžio apylinkės teismas 4879 31,6% 5147 34,2% 4689 34,2% 5315 39,0% Panevėžio rūmai 2548 32,1% 2948 34,6% 2705 34,4% 1926 28,6% Biržų rūmai
942 40,2% Plungės apylinkės teismas 1560 25,8% 1684 27,8% 1597 28,2% 3343 48,9% Plungės rūmai
691 64,4% Šiaulių apylinkės teismas 5909 27,6% 5675 28,1% 5860 30,0% 6552 36,1% Šiaulių rūmai 3187 27,5% 2784 25,8% 3018 28,5% 2511 27,7% Joniškio rūmai
982 46,3% Tauragės apylinkės teismas 1918 27,5% 1974 29,8% 1983 31,9% 3191 44,7% Tauragės rūmai
933 34,9% 1219 41,5% Telšių apylinkės teismas 2678 30,4% 2621 31,1% 1972 29,7% 2955 41,3% Telšių rūmai 1088 36,7% 1080 36,6%
81
844 54,5% Vilniaus regiono apylinkės teismas 1054 1174 4832 27,1% 4692 28,9% 4468 26,9% 5775 34,5% Vilniaus r. rūmai206
176258
170 14511 27,7% 13925 28,9% 12097 27,5% 3761 12,2% Netolygus darbo krūvis, ypač didžiuosiuose miestuose, kur didesnė gyventojų ir verslo koncentracija.
71
28
616 28,9% Kėdainių rūmai 1247 33,5% 1281 36,0% 1280 33,7% 1126 33,8% Klaipėdos apylinkės teismas 3987 22,5% 3479 21,6% 3311 21,8% 2773 21,4% Klaipėdos m. rūmai 3129 21,9% 2781 21,7% 2543 21,1% 1957 19,1% Klaipėdos r. rūmai
214
75
944 40,2% Panevėžio apylinkės teismas 4879 31,6% 5147 34,2% 4689 34,2% 5315 39,0% Panevėžio rūmai 2548 32,1% 2948 34,6% 2705 34,4% 1926 28,6% Biržų rūmai
942 40,2% Plungės apylinkės teismas 1560 25,8% 1684 27,8% 1597 28,2% 3343 48,9% Plungės rūmai
691 64,4% Šiaulių apylinkės teismas 5909 27,6% 5675 28,1% 5860 30,0% 6552 36,1% Šiaulių rūmai 3187 27,5% 2784 25,8% 3018 28,5% 2511 27,7% Joniškio rūmai
982 46,3% Tauragės apylinkės teismas 1918 27,5% 1974 29,8% 1983 31,9% 3191 44,7% Tauragės rūmai
933 34,9% 1219 41,5% Telšių apylinkės teismas 2678 30,4% 2621 31,1% 1972 29,7% 2955 41,3% Telšių rūmai 1088 36,7% 1080 36,6%
81
844 54,5% Vilniaus regiono apylinkės teismas 1054 1174 4832 27,1% 4692 28,9% 4468 26,9% 5775 34,5% Vilniaus r. rūmai206
176258
170 14511 27,7% 13925 28,9% 12097 27,5% 3761 12,2% Netolygus darbo krūvis, ypač didžiuosiuose miestuose, kur didesnė gyventojų ir verslo koncentracija. Remiantis 2020–2022 m.
Remiantis 2020–2022 m. Lietuvos teismų veiklos rezultatų statistiniais duomenimis, apylinkių teismuose 2022 m. vidutinis darbo krūvio rodiklis buvo 33,75 (2021 m. šis rodiklis siekė 34,25, 2020 m. – 34,24). Mažiausias darbo krūvis 2022 m. buvo Utenos apylinkės teismo Utenos rūmuose – 26,00. Šio teismo rūmų darbo krūvio rodiklis buvo 23 proc. mažesnis nei bendras apylinkių teismų darbo krūvio vidurkis. Taip pat mažiausias darbo krūvis 2022 m. užfiksuotas Plungės apylinkės teismo Palangos rūmuose (26,72), Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmuose (27,5). Didžiausias darbo krūvio rodiklis 2022 metais buvo užfiksuotas Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmuose, kur darbo krūvio rodiklis buvo 53,27, t. y. 58 proc. didesnis nei bendras apylinkių teismų darbo krūvio vidurkis. Taip pat didžiausias darbo krūvis 2022 m. užfiksuotas Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmuose (48,97), Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmuose (42,81). 2021 m. mažiausias darbo krūvis buvo Utenos apylinkės teisme (24,51), Alytaus apylinkės teisme (27,29), Tauragės apylinkės teisme (27,43), Plungės apylinkės teisme (27,79). Didžiausias darbo krūvis 2021 m. buvo užfiksuotas Kauno apylinkės teisme (39,02), Vilniaus miesto apylinkės teisme (38,89). Statistiniai duomenys rodo, kad darbo krūvis teismuose nėra subalansuotas – vienuose teismuose jis žymiai mažesnis nei darbo krūvio vidurkis, kituose – žymiai jį viršija, nors teismų pirmininkai organizuodami teismo darbą ir siekdami didinti bylų nagrinėjimo operatyvumą, suvienodinant teisėjų ir teismų darbuotojų darbo krūvį, aktyviai naudoja įstatyme numatytas galimybes dėl darbo krūvio vienodinimo teismo, susidedančio iš teismo rūmų, viduje.
Atsižvelgiant į tai, kad bylos nagrinėjimo vieta negali būti nutolinama nuo proceso šalių, skirtingi darbo krūviai tarp teismo rūmų gali būti vienodinami šiais būdais:
a) bylas, nagrinėtinas rašytinio proceso tvarka, perduodant nagrinėti mažesnį darbo krūvį turintiems to paties teismo padaliniams (rūmams), kuriuose ir vyksta bylos nagrinėjimas;
b) bylas, nagrinėtinas žodinio proceso tvarka, paskiriant nagrinėti teisėjams iš mažesnį darbo krūvį turinčio to paties teismo padalinio (rūmų), nekeičiant bylos nagrinėjimo vietos, teisėjui atvykstant į žodinį nagrinėjimą kitame teismo padalinyje;
c) teismo pirmininko sprendimu, pripažinus, kad byla gali būti ekonomiškiau ir operatyviau išnagrinėta kitame teismo padalinyje (rūmuose), bylas perduodant nagrinėti kitam to paties teismo padaliniui, arčiau kurio yra daugumos proceso dalyvių gyvenamoji ar buveinės vieta, daugumos įrodymų, įvykių, su kuriais reikalavimas labiausiai susijęs, ar procesinio dokumento padavimo vieta. Tai sudaro sąlygas priartinti apylinkės teismus prie proceso dalyvių, sumažina jų patiriamus bylinėjimosi kaštus. Proceso įstatymuose įtvirtintina galimybė byloje dalyvaujantiems asmenims pareikšti prašymą, kuriame teismo padalinyje bylos nagrinėjimas jiems būtų priimtinesnis, tačiau teismas nėra saistomas šios nuomonės.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 62¹ straipsnyje nustatyta teismo administracinę priežiūrą atliekančio subjekto (apygardos teismų pirmininkų ar atitinkamai Lietuvos apeliacinio teismo pirmininko) teisė nutartimi dar nepaskirtas konkrečiam teisėjui (teisėjų kolegijai) bylas, atrinktas atsitiktine tvarka, priskirti nagrinėti kito teismo teisėjams. Tokia teise minėti subjektai gali pasinaudoti įžvelgdami galimybę paspartini bylų nagrinėjimą tais atvejais, kai dėl skirtingo atskiruose teismuose gaunamo bylų srauto esmingai skiriasi teisėjų ir teismo darbo krūviai. Įstatymų leidėjas tokias praktikoje itin pasiteisinusias nuostatas numatė tik 2015 metais ir tik reglamentuodamas civilinių bylų nagrinėjimą. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 229 straipsnyje nustatytos taisyklės, siekiant užtikrinti svarbius valstybės saugumo, viešosios tvarkos, taip pat ir teisingumo interesus, kurie apima ir siekį paspartinti bylų nagrinėjimą, leidžia perduoti bylas kitam teismui. Šis instrumentas yra išimtinis ir tik retais atvejais leidžia perduoti kitam teismui konkrečią bylą, kurioje jau žinomi proceso dalyviai, o ne atsitiktine tvarka atrinktų bylų tam tikrą skaičių. 2023 m. sausio 1 d. įsigaliojo BPK 229¹ straipsnis, kuris numato galimybę apygardų teismų pirmininkams ir Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkui iš esmės analogišką teisę kaip ir CPK nutartimi dar nepaskirtas konkrečiam teisėjui (teisėjų kolegijai) bylas, atrinktas atsitiktine tvarka, priskirti nagrinėti kito teismo teisėjams, konstatavus esminį darbo krūvio skirtumą apylinkės teismuose.
Šiame straipsnyje nustatytais pagrindais nagrinėti kito teismo teisėjams gali būti priskiriamos bylos, kurios BPK nustatytais atvejais gali būti nagrinėjamos nerengiant teismo posėdžio arba rašytinio proceso tvarka, taip pat, kai BPK nustatyta tvarka jos nagrinėjamos naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas. Vis dėlto šis teisinis reguliavimas yra naujas, todėl jo įtaka apylinkių teismų darbo krūvio paskirstymui dar negali būti įvertinta. Pažymėtina ir tai, kad teismuose, kuriuose krūvis yra didesnis, tam tikrų kategorijų bylų nagrinėjimas užtrunka ilgiau, dėl didelio krūvio nukenčia tam tikrų bylų proceso operatyvumas, todėl būtinos organizacinės, teisinės ir finansinės priemonės, leisiančios sparčiai reaguoti ir į gaunamų bylų srautų pokyčius. Poreikis gerinti teisingumo vykdymo kokybę (nesudarytos galimybės teisėjams specializuotis regionuose, sunku pritraukti kvalifikuotus darbuotojus, teisėjo profesijos nepatrauklumo problema). Teisėjų skaičius įvairiose Europos valstybių teisės sistemose reikšmingai skiriasi. Lietuvoje 100 tūkst. gyventojų tenka 26,5 teisėjų skaičius (vidutiniškai Europos Sąjungoje – 21,8). Pagal 100 tūkst. gyventojų tenkančių teisėjų skaičių Lietuva tarp Europos Sąjungos šalių yra 10-oje vietoje (26,5 teisėjai), Latvija yra 6-oje vietoje (29,1 teisėjai), Estija – 17-oje vietoje (17,6 teisėjų)[³]. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad reikšmingai skiriasi ir teismuose gaunamų bei išnagrinėjamų bylų skaičius 100 gyventojų: Lietuvoje – 3,554 (išnagrinėjamų 3,682), vidutiniškai kitose Europos valstybėse – 2,27 (išnagrinėjamų 2,14).
Europos veiksmingo teisingumo komisijos (CEPEJ) ataskaitose teigiama, kad profesionalių teisėjų skaičiui 100 tūkst. gyventojų gali turėti įtakos geografiniai veiksniai ir (arba) Europos teisinių sistemų raida. Daug Vidurio ir Pietryčių Europos valstybių turi daugiau nei 20 teisėjų 100 tūkst. gyventojų. Tai iš esmės teisinės sistemos, paveiktos germanų teisės, būtent Austrija, Bosnija ir Hercegovina, Bulgarija, Kroatija, Čekija, Vokietija, Graikija, Vengrija, Latvija, Lietuva, Juodkalnija, Šiaurės Makedonija, Lenkija, Serbija, Slovakijos Respublika ir Slovėnija. Be to, kaip jau pabrėžta ankstesnėse ataskaitose, Rytų Europos šalyse tradiciškai daugiau teisėjų ir valstybės tarnautojų, tenkančių vienam gyventojui. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal CEPEJ duomenis Lietuva reikšmingai išsiskiria ir pagal prokurorų skaičių vienam gyventojui – Lietuvoje jų 23,8, vidurkis kitose Europos valstybėse – 11,2, nors pagal finansavimo rodiklį prokuratūra beveik siekia kitų valstybių vidurkį – 11,3, kitose valstybėse – 11,8; kai toks pats rodiklis teismų finansavimo atžvilgiu atitinkamai 28 ir 40,79 Eur vienam gyventojui. Lietuvoje teisėjų skaičius – 786 teisėjai. Pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 12 straipsnio 8 dalį Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų skaičių nustato Lietuvos Respublikos Seimas Respublikos Prezidento teikimu, pasiūlius Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkui. Lietuvos Respublikos Seimo 2019 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. XIII-2682 „Dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų skaičiaus nustatymo“ nuo 2020 m. birželio 1 d. nustatytas Lietuvos Aukščiausiojo teismo teisėjų skaičius – 32.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų skaičių nustato Respublikos Prezidentas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko siūlymu (Teismų įstatymo 12 straipsnio 9 dalis). 2019 m. gruodžio 16 d. dekretu Nr. 1K-163 „Dėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų skaičiaus“ nustatytas teisėjų skaičius – 21. Kitų teismų teisėjų skaičių nustato Respublikos Prezidentas Teisėjų tarybos patarimu. Kai teismas sudarytas iš teismo rūmų, teisėjų skaičių teismo rūmuose nustato Respublikos Prezidentas Teisėjų tarybos patarimu (Teismų įstatymo 12 straipsnio 10 dalis). 2022 metais apylinkių teismuose buvo 491 teisėjo etatas, apygardų teismuose – 162 teisėjo etatai. Kriterijų, kuriais remiantis turėtų būti nustatomas ar keičiamas teisėjų skaičius, įstatyme nėra įtvirtinta. Tačiau akivaizdu, kad tinkamas teismų sistemos veikimas susijęs su adekvačiais žmogiškaisiais ir materialiaisiais ištekliais. Tinkami ištekliai (teisėjų, teismo personalo ir finansiniai resursai, mokymo paslaugos) turėtų užtikrinti gerą teisingumo sistemos veikimą, tinkamas sąlygas teismuose ir kvalifikuotus darbuotojus. Europos Komisija pabrėžia, kad dėl nepakankamo reikalingą kvalifikaciją ir įgūdžius turinčių darbuotojų skaičiaus, be tęstinių mokymų galimybės kyla pavojus proceso ir sprendimų kokybei. Valstybės kontrolė valstybinio audito ataskaitoje „Teisingumo sistema“[⁴] nustatė, kad Lietuvos teismų sistemoje nėra rodikliais įvertintas teisėjų poreikis, nėra nustatytas optimalus teismo (teisėjo) darbo krūvis, teisėjų komandoms suformuoti trūksta teisėjų padėjėjų ir teismo posėdžių sekretorių. Pastaraisiais metais Lietuvos teismai susiduria su ypatingai didele problema – kvalifikuoto personalo pritraukimu ir (ar) jo išlaikymu teismų sistemoje.
Pavyzdžiui, remiantis Nacionalinės teismų administracijos pateiktais duomenimis, 2022 m. spalio mėn. teismuose buvo neužimti 95 teisėjų padėjėjų ir 74 teismo posėdžių sekretorių etatai ir teismai nuolat ieško trūkstamo personalo, bet jo neranda. Net ir aukščiausi šalies teismai šiuo požiūriu yra nekonkurencingi darbo rinkoje bei nepajėgūs pritraukti į teismų sistemą geriausių specialistų. Neužimtų teisėjų pareigybių skaičius kasmet didėja: per 2017–2019 m. laisvų teisėjų etatų dalis padidėjo nuo 2,3 iki 4,7 procento[⁵]. 2021 m. teismuose dirbo 721 teisėjas (iš jų vienas teisėjas, paskirtas dvejiems metams) (2020 m. – 746, 2019 m. – 750), taigi, iš 786 etatų 66 buvo neužimti. 2022 m. teismuose dirbo 705 teisėjai (iš jų du teisėjai, paskirti dvejiems metams), o etatų buvo 786 ir iš jų tik 703 užimti. Matoma tendencija, kad didėja neužimtų etatų skaičius teismuose. Atkreiptinas dėmesys, kad 2021 m. pabaigoje buvo mažiausias dirbančių teisėjų skaičius, lyginant su ankstesniais metais, be to, 2021 metais teisėjų korpusą papildė mažiau teisėjų nei per pastaruosius dvejus metus – buvo paskirta tik 12 naujų teisėjų[⁶]. 2022 m. buvo paskirti 27 apylinkių teismų teisėjai, iš jų 2 metams – 2 teisėjai. Tačiau bendras neužimtų teisėjų skaičius 2022 m. išliko didesnis nei 2021 m. – 81 etatas neužimtas. Taip pat pastaruoju metu nuolat susiduriama su pretendentų į apylinkės teismų teisėjų pareigas trūkumu. Mažiausiai sulaukiama pretendentų į mažesnių, labiau nutolusių rajonų teismų teisėjus, pavyzdžiui, Akmenės, Švenčionių, Visagino ir kt. Daugėjant neužimtų teisėjų darbo vietų, didėja darbo krūvis dirbantiems teisėjams ir atitinkamai ilgėja tam tikrų kategorijų bylų nagrinėjimo trukmė. Net vieno teisėjo trūkumas ypač didelę įtaką turi mažos sudėties (2–5 teisėjų) apylinkių teismų rūmų, kurių Lietuvoje yra didžioji dalis, darbui.
Tokie atvejai neišvengiamai lemia ir tai, jog administravimo ir infrastruktūros išlaikymo kaštai tampa neproporcingai per dideli. Būtina sudaryti praktines sąlygas vienai iš teismų veiklos efektyvumą sąlygojančių priemonių – teisėjų specializacijai, įgyvendinti. Pagrindinė priežastis, ribojanti teisėjų specializacijos galimybes, yra bylų teismingumas, nustatytas teismo rūmams, ir mažas teisėjų skaičius teismo rūmuose, nes nustačius specializaciją mažuose teismo rūmuose nebus galimybės užtikrinti, kad atitinkamos kategorijos bylos nebūtų skiriamos nagrinėti tam pačiam iš anksto žinomam teisėjui. Šiuo metu daugiau nei pusėje apylinkių teismų rūmų yra 3-5 teisėjų etatai, todėl specializacijų nustatymas yra ribotas. Teismo rūmuose, kuriuose dirba 2-3 teisėjai, specializacijų nėra[⁷]. Nuolatinis naujų teisės aktų priėmimas tiek tarptautiniu, tiek Europos ar nacionaliniu lygmenimis ir besikeičianti teismų praktika bei doktrina plečia teisės mokslo ribas ir daro jį sudėtingą. Teisėjui darosi sunku įvaldyti visas šias sritis, tuo tarpu visuomenė ir bylos šalys iš teismų reikalauja vis daugiau profesionalumo ir efektyvumo. Teisėjų specializacija gali užtikrinti, kad jie turėtų reikiamų žinių ir patirties savo jurisdikcijos srityje. Puikus nagrinėjamos srities išmanymas gali pagerinti teisėjo priimamo sprendimo kokybę. Besispecializuojantys teisėjai gali tapti geresniais savo specifinės srities ekspertais, tai atitinkamai gali sustiprinti jų teismo autoritetą. Bylų dokumentų koncentravimas pasirinktų besispecializuojančių teisėjų rankose gali prisidėti prie teismų sprendimų nuoseklumo ir, galiausiai, skatinti teisinį tikrumą.
Specializacija gali padėti teisėjams, pakartotinai dirbantiems su panašiomis bylomis, geriau suvokti tikrovę, susijusią su jiems pateiktomis bylomis, tiek techniniu, tiek socialiniu ar ekonominiu lygmenimis ir atitinkamai rasti sprendimus, labiau atitinkančius šias gyvenimo situacijas. Besispecializuojantys teisėjai, turintys žinių kitose nei teisė srityse, gali plačiau pažvelgti į nagrinėjamas problemas. Specializacija, padidindama kompetenciją tam tikroje teisinėje sferoje, gali padėti padidinti teismų efektyvumą ir pagerinti bylų tvarkymą, atsižvelgiant į nuolat didėjantį bylų skaičių[⁸]. Valstybės kontrolė valstybinio audito ataskaitoje „Teisingumo sistema“[⁹] įvertino, kokia dalis panaikintų sprendimų grąžinama į pirmąją instanciją iš naujo nagrinėti apylinkių teismuose, kuriuose specializacija nenustatyta, ir teismuose, kuriuose bylos nagrinėjamos pagal specializaciją: teismuose, kuriuose specializacija nenustatyta, panaikintų ir į pirmąją instanciją iš naujo nagrinėti grąžintų civilinių bylų dalis 2018 m. sudarė vidutiniškai 70 proc. nuo visų panaikintų sprendimų, 2019 m. ~75 proc., ir buvo ~15,5 proc. didesnė negu teismuose, kuriuose specializacija nustatyta. Tai rodo tiesioginę teisėjų specializacijos bei teismo sprendimų kokybės ir stabilumo priklausomybę. Konsultacinė Europos teisėjų taryba (CCJE) nuomonėje (2012) Nr. 15 „Dėl teisėjų specializacijų“ taip pat yra pažymėjusi, kad specializacijos turėtų būti nustatomos teismuose, kuriuose yra pakankamas skaičius teisėjų specializacijoms nustatyti. Tai neturėtų būti daroma teismuose, turinčiuose labai mažą teisėjų skaičių. Specializacijos nustatymas prisideda prie teismo veiklos veiksmingumo didinimo ir efektyvesnio bylų valdymo proceso, atsižvelgiant, pavyzdžiui, į didėjantį bylų skaičių.
Tačiau steigiant specializuotus teismus ar nustatant teisme specializacijas turi būti užtikrinamos pagrindinės žmogaus teisės ir laisvės: teisė į teisingą teismą, teisminės gynybos prieinamumo principas, bylos išnagrinėjimas per protingą laiką[¹⁰]. Finansinių išteklių poreikis. Pakankami žmogiškieji ir finansiniai ištekliai yra efektyvių teisingumo sistemų pagrindas. Remiantis 2022 m. Europos Sąjungos teisingumo rezultatų suvestinės duomenimis ir vertinant Lietuvą Europos Sąjungos šalių kontekste, pažymėtina, kad Lietuva yra tarp šalių, kurių valdžios sektoriaus išlaidos teismams yra mažiausios, nepaisant teismams keliamų aukštų reikalavimų. Lietuva yra priešpaskutinėje vietoje pagal valdžios sektoriaus išlaidas teismams, skaičiuojant eurais vienam gyventojui, taip pat Lietuva yra viena iš tų valstybių, kurioje valdžios sektoriaus išlaidos teismams, kaip bendrojo vidaus produkto (BVP) procentinė dalis, yra mažiausios (nesiekia 0,3 proc. BVP). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. spalio 20 d. Nr. 861 nutarimu patvirtinta 2021–2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos teisingumo sistemos plėtros programa, skirta 2021–2030 m. nacionalinio pažangos plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. rugsėjo 9 d. nutarimu Nr. 998, teisingumo srities strateginiams tikslams ir uždaviniams įgyvendinti. Programoje nurodytos esminės teisingumo srities problemos ir iššūkiai, numatytos konkrečios priemonės, leisiančios padidinti teisingumo sistemos ir bausmių vykdymo sistemos veiksmingumą. Viena iš problemų, akcentuojamų programoje – esamas finansavimo skyrimo modelis nesusietas su teismų, kaip nepriklausomų valdžios institucijų, teisiniu statusu ir poreikiais.
Pažymėtina, kad Teismų įstatymo 113 straipsnyje įtvirtinta, kad teismų savivalda – teisėjų ir teismų teisė ir reali galia pagal Konstituciją ir kitus įstatymus laisvai ir savarankiškai, savo atsakomybe spręsti teismų veiklos klausimus. Teisėjų taryba, būdama vykdomoji teismų savivaldos institucija, kasmet teikia teismų poreikius dėl finansavimo, atsižvelgusi į teismų veiklos aktualijas. Teismų kasmet teikiamas biudžetų poreikis yra ženkliai didesnis nei skiriami biudžeto asignavimai, o biudžetinius metus teismai baigia turėdami įsiskolinimų. Pavyzdžiui, 2022 metams, lyginant su 2021 metais, papildomai teismų biudžetų poreikiams teismai pateikė 15 263 tūkst. eurų poreikį, o papildomai skirta – 4 374 tūkst. eurų, dalis poreikių nefinansuojami ilgą laiką ir kartojami metai iš metų, bet problemos nėra sprendžiamos. Į pačių teismų pateikiamus poreikius strateginiuose planuose taip pat iš esmės neatsižvelgiama. Kiekvienais metais skiriamas papildomas finansavimas iš esmės skirtas tik dalies skolų padengimui bei užtikrinti neišvengiamai atsirandančias išmokas (pvz., dėl priemokų už stažą ar minimalios mėnesinės algos padidinimo ir pan.). Realūs teismų poreikiai iš esmės motyvuotai nėra vertinami. Nėra motyvuoto paaiškinimo ir pagrindimo, kodėl ne teisėjams skiriami asignavimai nesiekia nustatyto etatų skaičiaus, ir tesiekia tik apie 80 proc. poreikio. Nors pagal anksčiau minėtus duomenis šiuo metu yra neužimta apie 10 proc. teisėjų etatų, vis dėlto net ir įvertinus šį aspektą, ne teisėjams skiriami asignavimai nėra pakankami. 2022 m. rugsėjo 16 d. vykusiame Visuotiniame teisėjų susirinkime buvo priimta rezoliucija, kuria atkreiptas dėmesys į itin prastą teismų finansinę situaciją (nepakankami ištekliai teismų bendruomenės atlyginimams, pašto išlaidoms ir kt.).
Rezoliucijoje Lietuvos Respublikos Seimas, Lietuvos Respublikos Prezidentas ir Lietuvos Respublikos Vyriausybė paraginti „susitelkti ir artimiausiu metu bendromis pastangomis išspręsti nepakankamo ir neadekvataus teismų sistemos finansavimo klausimą <...>; pasirašyti nacionalinį valdžių susitarimą, skirtą Lietuvos teisingumo sistemos finansavimo ir vystymosi problemoms spręsti; teismų darbo organizavimą, valstybės biudžeto formavimą reglamentuojančiuose įstatymuose įtvirtinti europinius standartus atitinkantį teismų sistemos finansavimo modelį“. Kad teisingumo sistema veiktų efektyviai, būtina turėti pakankamai išteklių (įskaitant reikalingas investicijas į fizinę ir techninę infrastruktūrą) ir kvalifikuotų, tinkamai apmokytų visų kategorijų darbuotojų. Neturint tinkamos infrastruktūros, priemonių ir darbuotojų, turinčių reikiamą kvalifikaciją, įgūdžių ir galimybių toliau mokytis, kyla grėsmė teismų procesų ir sprendimų kokybei. Nepakankamas teismų finansavimas taip pat riboja teismų galimybes diegti inovacijas teismo procese, siekiant palengvinti teismų darbą, prisidedant ir prie teismo veiklos efektyvumo didinimo, kadangi didelė dalis finansavimo skiriama atlyginimams. Pavyzdžiui, Europos Sąjungoje vidutiniškai 70 proc. teismams skiriamo biudžeto išleidžiama teisėjų, teismo darbuotojų atlyginimams, tuo tarpu Lietuvoje – 88 proc., Airijoje – 37 proc.[¹¹] Neefektyvus žmogiškųjų ir infrastruktūros išteklių naudojimas. Įvykdžius 2018 m. teismų reformą paaiškėjo, kad ne visi apylinkių teismų rūmai yra efektyvūs.
Teismams skiriami finansiniai resursai sunaudojami pastatų išlaikymui, transportui ir pagalbinio personalo darbuotojų darbo užmokesčiui, nors teismo rūmuose dirba vidutiniškai 3-5 teisėjai, o bylų srautas teismo rūmuose ir teismo rūmų darbo krūvis, lyginant jį su bylų srautu Lietuvos apylinkės teismuose ir jų darbo krūvio vidurkiu, yra santykinai nedidelis. Vieno apylinkės teismo teisėjo ir jo komandos (teisėjo padėjėjo, posėdžių sekretoriaus) išlaikymas per metus valstybei kainuoja apie 76 tūkst. eurų. Remiantis Nacionalinės teismų administracijos 2022 m. duomenimis apie teismų ir jų rūmų pastatų būklę, dalis teismų pastatų yra neefektyvūs, teismo rūmų veikloje akivaizdžiai nepanaudojami ir nereikalingi. Pavyzdžiui, Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų atveju teismo pastato plotas – 2 333,74 kv. m., teismo rūmuose dirba apie 20 teismo darbuotojų, todėl akivaizdu, kad pastatas teismo reikmėms yra per didelis, yra nenaudojamų, su teismo veikla nesusijusių patalpų. Viso pastato bendros išlaidos siekia 29 377,61 euro per metus (komunaliniai mokesčiai: šildymas, vanduo, nuotekų tvarkymas ir kt.). Atsižvelgiant į tai, būtina atsisakyti neefektyviai veikiančių teismo rūmų infrastruktūros, finansinius išteklius panaudojant žmogiškiesiems ištekliams. Reaguojant į šias visuomenės ir teismų sistemos išsakomas problemas, parengti Įstatymų projektai, kuriais keičiamas apylinkių teismų žemėlapis ir kurie leistų didinti lėšų, skiriamų teismams išlaikyti, panaudojimo efektyvumą, optimizuoti, balansuoti apylinkių teismų, teismų rūmų, jų teisėjų darbo krūvį, didinti teisėjų specializacijos galimybes.
CPK projektu siekiama spręsti apylinkių teismų krūvio balanso problemą, spartinti civilinį procesą, paskirstant bylas, nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tarp visų apylinkių teismų, atsižvelgiant į jų darbo krūvį, taip pat didinant ieškinio sumą, kada ginčas laikomas ginču dėl nedidelių sumų, iki 5 000 eurų, apeliaciniu skundu ginčijamą sumą, iki kurios bylą apeliacine tvarka nagrinėja vienas teisėjas, didinant iki 5 000 eurų. CPK projektu CPK 441 straipsnio 1 dalyje nustatyta ieškinio suma derinama su 2007 m. liepos 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 861/2007, nustatančiame Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūrą (toliau – Reglamentas (EB) Nr. 861/2007), nustatyta ieškinio suma. Be to, didinant tiek nurodytą sumą, tiek apeliaciniu skundu ginčijamą sumą, iki kurios bylą apeliacine tvarka nagrinėja vienas teisėjas, atsižvelgta ir į kitų Europos Sąjungos valstybių narių reguliavimą, kada ginčas laikomas ginču dėl nedidelių sumų, į tai, kad šalies ekonomika išaugo, augo vidutinio darbo užmokesčio, prekių ir paslaugų kainų rodikliai (pavyzdžiui, remiantis Valstybės duomenų agentūros skelbiamais duomenimis, vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) 2022 m. lapkritį, palyginti su 2021 m. lapkričiu, padidėjo 13,1 proc.; Ekonominės raidos scenarijuje 2022–2025 metams, viešai paskelbtame Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto svetainėje, taip pat prognozuojamas vidutinio darbo užmokesčio augimas). 2. Įstatymų projektų iniciatoriai ir rengėjai.
Įstatymų projektus inicijavo Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko 2022 m. vasario 3 d. potvarkiu Nr. 25 „Dėl darbo grupės sudarymo“ sudaryta darbo grupė siūlymams pateikti ir galimoms teismų veiklos efektyvinimo bei teismų darbo krūvio sureguliavimo priemonėms įvertinti. Galutinius Įstatymų projektus ir jų pagrindimą parengė Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, Teisėjų taryba ir Nacionalinė teismų administracija. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai. Lietuvos Respublikos apylinkių teismų įsteigimo ir jų veiklos teritorijų nustatymo įstatyme (toliau – Apylinkių teismų įstatymas) nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje yra 12 apylinkių teismų (Alytaus apylinkės teismas, Kauno apylinkės teismas, Klaipėdos apylinkės teismas, Marijampolės apylinkės teismas, Panevėžio apylinkės teismas, Plungės apylinkės teismas, Šiaulių apylinkės teismas, Tauragės apylinkės teismas, Telšių apylinkės teismas, Utenos apylinkės teismas, Vilniaus regiono apylinkės teismas ir Vilniaus miesto apylinkės teismas), 11 iš jų yra su teritoriniais padaliniais – teismo rūmais. Bendras teismo rūmų skaičius – 48. Apylinkių teismus sudarančių teismo rūmų veiklos teritorijos atitinka savivaldybių teritorijas su tam tikromis išimtimis, pavyzdžiui, Klaipėdos miesto rūmų veiklos teritorija apima Klaipėdos miesto savivaldybės teritoriją ir Neringos savivaldybės teritoriją; Alytaus rūmų veiklos teritorija – Alytaus miesto savivaldybės teritoriją ir Alytaus rajono savivaldybės teritoriją; Prienų rūmų veiklos teritorija – Birštono savivaldybės teritoriją ir Prienų rajono savivaldybės teritoriją; Kauno rūmų veiklos teritorija – Kauno miesto savivaldybės teritoriją ir Kauno rajono savivaldybės teritoriją; Trakų rūmų veiklos teritorija – Elektrėnų savivaldybės teritoriją ir Trakų rajono savivaldybės teritoriją[¹²]. Toliau pateikiamame žemėlapyje yra nurodytos esamos teismų veiklos teritorijos.
Apylinkių teismų teisėjų etatų skaičius – 491, iš jų Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos teismuose – 234 teisėjų etatai. Iš 491 apylinkių teisėjų etatų skaičiaus užimti 430 teisėjų etatai, 61 etatas – laisvas ir atsilaisvinantis. Pastaruoju metu nuolat susiduriama su pretendentų į apylinkės teismų teisėjų pareigas trūkumu. Pavyzdžiui, šiuo metu viename didžiausių apylinkių teismų – Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose yra 12 laisvų etatų. Atrankos į Kauno apylinkės teismo Kauno, Jonavos, Kaišiadorių ir Kėdainių rūmus vykdomos vienu metu. Pretendentų didelis trūkumas ir jie sutampa, tad paskyrimų artimiausiu metu į Kauno rūmus, tikėtina, bus nedaug. Mažiausiai sulaukiama pretendentų į mažesnių, labiau nutolusių rajonų teismų teisėjus, pavyzdžiui, Akmenės, Švenčionių, Visagino ir kt. Po įgyvendintos 2018 m. apylinkių teismų reformos teismo rūmų, kuriuose dirba teisėjai ir nagrinėjamos bylos, išliko tiek pat, tačiau teismai administruojami iš keliolikos pagrindinių centrų. Atstumai tarp to paties apylinkės teismo rūmų siekia nuo 19 km iki 120 km. Lietuvos Respublikoje yra 10 apskričių, daugumos apskričių ir apylinkių teismų centrai sutampa, su dviem išimtimis – dėl gyventojų skaičiaus ir juos aptarnaujančių teismų dydžio atskirtas Vilniaus miesto apylinkės teismas ir Vilniaus regiono apylinkės teismas. Tačiau pažymėtina, kad po įvykdytos reformos 2018 m. liko atskiri Plungės apylinkės teismas ir Telšių apylinkės teismas, turintys tik po 17-18 teisėjų etatų, o tai nėra efektyvu vertinant valdymo aspektą, nes teismai kaip atskiri juridiniai vienetai greta teisėjų išlaiko kiekvienas savo atskirą administracinį personalą.
Taip pat svarbu atkreipti dėmesį ir į Tauragės teismo rūmų situaciją: Jurbarkas yra Tauragės apskrityje, kuri savo ruožtu yra Klaipėdos apygardos teismo veiklos teritorijoje, o Jurbarko teismo rūmai priklauso Marijampolės apylinkės teismo veiklos teritorijai, kuri yra Kauno apygardos teismo veiklos teritorijoje. Lietuvoje veikiantys 12 apylinkės teismų turi nuo 2 iki 6 teritorinių padalinių (teismo rūmų). Teismų įstatymo 36 straipsnio 11 dalyje nustatyta, kad, kai teismas yra sudarytas iš teismo rūmų, bylų paskirstymo teisėjams ir teisėjų kolegijų sudarymo taisyklės taip pat turi užtikrinti, kad bylos būtų skiriamos teismo rūmų, kurie nustatomi mutatis mutandis taikant įstatymuose numatytas teritorinio teismingumo taisykles, teisėjams, išskyrus atvejus, kai byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka arba kai bylą operatyviau ir ekonomiškiau išnagrinės kitų teismo rūmų teisėjai. Viena vertus, ši taisyklė sąlygoja, kad byla būtų nagrinėjama arčiau asmens gyvenamosios vietos ar buveinės, kita vertus, minėta taisyklė riboja galimybes balansuoti krūvį tarp teismų ir teismo rūmų, kadangi teismingumo teritorija yra apribota kiekvienų rūmų teritorija. Atitinkamai yra ribojamos mažų teismo rūmų teisėjų specializacijos galimybės. Nacionalinė teismų administracija 2020 m. gegužės mėn. apklausė reorganizuotus apylinkių teismus, prašydama pateikti informaciją apie 2018–2019 m. laikotarpiu taikytas vidinio administravimo teisme priemones, skirtas vienodinti darbo krūvį tarp teismo rūmų. Apklausos rezultatai parodė, kad efektyviau taikyti vidinio administravimo priemones teismams trukdo ribotos galimybės perskirstyti bylas.
Siekiant efektyviai spręsti darbo krūvio netolygumo aspektus apylinkių teismuose, Teisėjų tarybos 2022 m. lapkričio 25 d. nutarimu sudaryta darbo grupė pasiūlymams dėl optimalaus apylinkės teismo (teisėjo) darbo krūvio nustatymo kriterijų ir jo apskaičiavimo tvarkos pateikimo. Vis dėlto būtina pažymėti, kad šis reguliavimas Teismų įstatyme buvo nustatytas siekiant nesumažinti asmenų prieigos prie teismo galimybių. Teismo fizinis pasiekiamumas gyventojams yra svarbus bylose, nagrinėjamose žodinio proceso tvarka, ir yra pagrindinis kontrargumentas tinklo optimizavimui. Tačiau didėjanti elektroninių bylų dalis ir pasiteisinusi nuotolinių teismo posėdžių vedimo forma, kurią tikslinga plėtoti, ypač baudžiamosiose bylose, parodė, kad teismo pasiekiamumas gyventojams iš esmės gali būti nepriklausomas nuo atstumo iki teismo rūmų. 2023 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, CPK, kitų susijusių įstatymų pakeitimai, kuriais atsisakyta kai kurių teismų vykdomų funkcijų, nesusijusių su tarp šalių kilusio teisinio ginčo sprendimu (pavyzdžiui, teismo leidimų sudaryti sandorius dėl šeimos turto išdavimo), dalį šių klausimų perduodant notarams bei antstoliams ir taip siekiant sumažinti teismų darbo krūvį, taip pat nuo 40 000 eurų iki 100 000 eurų padidinta ieškinio sumos, nuo kurios civilinės bylos pirmąja instancija priskiriamos apygardų teismams, riba, tai leidžia efektyviau paskirstyti apylinkių ir apygardų teismams tenkantį darbo krūvį. Tikimasi, kad šiais įstatymų pakeitimais bus daugiau kaip 10 proc. sumažintas bendras apylinkių teismų, nagrinėjančių civilines bylas, darbo krūvis, vis dėlto teisinis reguliavimas yra naujas, todėl jo įtaka apylinkių teismų darbo krūvio paskirstymui galutinai dar negali būti įvertinta.
Sprendžiant Vilniaus miesto apylinkės teismo itin didelio darbo krūvio problemą, vadovaujantis CPK 432¹ straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1R-171 nuo 2022 m. gegužės 1 d. nustatyta, kad bylos pagal pareiškimus dėl teismo įsakymo išdavimo, kurie paduodami elektroninių ryšių priemonėmis, paskirstomos šiame įsakyme nurodytų teismų teisėjams, siekiant užtikrinti tolygų apylinkių teismų darbo krūvį, susijusį su gaunamomis bylomis. Minėtame įsakyme nustatyta, kad bylas pagal pareiškimus dėl teismo įsakymo išdavimo, kurie paduodami elektroninių ryšių priemonėmis, nagrinėja visi apylinkių teismai, išskyrus Vilniaus miesto apylinkės teismą. Taigi, elektronine forma pateikiamų pareiškimų dėl teismo įsakymų, anksčiau priskirtų Vilniaus miesto apylinkės teismo kompetencijai, nagrinėjimas perduotas kitų apylinkių teismų kompetencijai. 2021 m. Vilniaus miesto apylinkės teisme bylos dėl teismo įsakymo išdavimo sudarė apie 40 proc. visų teisme išnagrinėtų bylų. Įdiegus pokyčius matyti, kad per šešis mėnesius Vilniaus miesto apylinkės teisme teismo įsakymai sudarė 4 proc. nuo visų teisme išnagrinėtų bylų skaičiaus., t. y. per šešis mėnesius teisme tokių bylų gauta žymiai mažiau. Galiojančios CPK nuostatos nenumato galimybės bylas, kurios gali būti nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, automatizuotai paskirstyti tarp apylinkių teismų ir jų rūmų, atsižvelgiant į šių apylinkių teismų ir jų rūmų darbo krūvį.
Tik CPK 62¹ straipsnis numato galimybę, konstatavus esminį darbo krūvio skirtumą apylinkės teismuose, esančiuose to apygardos teismo veiklos teritorijoje, apygardos teismo pirmininko nutartimi atsitiktine tvarka atrinktas bylas priskirti nagrinėti kito apylinkės teismo, esančio to paties apygardos teismo veiklos teritorijoje, teisėjams. Taip pat numatyta, kad pirmiausiai nagrinėti kito teismo teisėjams priskiriamos bylos, kurios šio kodekso nustatytais atvejais gali būti nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, taip pat bylos, kurias nagrinėja vienas teisėjas. Vis dėlto, vadovaujantis galiojančiu reguliavimu, kiekvienu atveju reikia visų pirma konstatuoti esminį darbo krūvio skirtumą apylinkės teismuose, be to, reikia priimti atitinkamą nutartį dėl bylų priskyrimo nagrinėti kito apylinkės teismo teisėjams. Tokios procesinės priemonės laikytinos nepakankamomis, siekiant efektyviai paskirstyti bylas, nagrinėtinas rašytinio proceso tvarka, tarp apylinkių teismų. CPK 304 straipsnyje nustatyta, kad, kai apeliaciniu skundu ginčijama suma yra ne didesnė negu 2 000 eurų, apeliacine tvarka bylą nagrinėja vienas teisėjas, tačiau apeliacinės instancijos teismo pirmininkas arba Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, atsižvelgdamas į bylos sudėtingumą, turi teisę bylai nagrinėti sudaryti trijų teisėjų kolegiją. Vadovaujantis galiojančiu CPK 441 straipsniu, bylos dėl pinigų sumų, neviršijančių 2 000 eurų, laikomos ginčais dėl nedidelių sumų priteisimo ir gali būti nagrinėjamos taikant paprastesnes taisykles. Šiame straipsnyje taip pat numatyta, kad byla nagrinėjama žodinio proceso tvarka, jeigu dėl to yra bent vienos šalies prašymas. Reglamento (EB) Nr.
Reglamento (EB) Nr. 861/2007, kurio nuostatos buvo pakeistos nuo 2017 m. liepos 14 d., 2 straipsnyje nustatyta, kad šis reglamentas taikomas tarpvalstybinio pobūdžio, kaip apibrėžta 3 straipsnyje, civilinėms ir komercinėms byloms, neatsižvelgiant į teismo pobūdį, kai ieškinio suma, neskaičiuojant palūkanų, išlaidų ir sąnaudų, neviršija 5 000 eurų tuo metu, kai jurisdikciją turintis teismas gauna ieškinio formą. CPK 441 straipsnyje įtvirtinta taisyklė, kad bylą nagrinėjantis teismas turi teisę pats nuspręsti, kokia forma ir tvarka nagrinėti bylą, o byla nagrinėjama žodinio proceso tvarka, jeigu dėl to yra bent vienos šalies prašymas. Teismų įstatymo 101 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad Vyriausybės nustatyta tvarka kompensuojamos teisėjo komandiruotės išlaidos, taip pat važiavimo išlaidos, kai vykstama nagrinėti bylą kitose negu teismo, kurio teisėjas ar teisėjai nagrinėja bylą, o kai teismas sudarytas iš teismo rūmų, – teismo rūmų, į kuriuos yra paskirtas bylą nagrinėjantis teisėjas ar teisėjai, patalpose. Ši teismų įstatymo nuostata nebūtų pakankama, atsižvelgiant į planuojamus apylinkių teismų ir jų rūmų veiklos teritorijų pasikeitimus. Teismų įstatymo 119 straipsnio 2 dalyje nustatyta Teisėjų tarybos sudėtis pagal teismus, o 6 dalyje numatyti teisėjų tarybos nario įgaliojimai pasibaigimo pagrindai, tačiau nėra numatyta, kad, teisėją paskyrus kitos pakopos ar kitos jurisdikcijos teismo teisėju, pasibaigia jo, kaip Teisėjų tarybos nario, įgaliojimai, ir tai šiais atvejais neužtikrina minėto straipsnio 2 dalyje nustatytos Teisėjų tarybos sudėties pagal teismus išlaikymo. 4. Siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama. Dėl apylinkių teismų reorganizavimo, apylinkių teismų rūmų jungimo ir veiklos teritorijų keitimo.
Valstybės kontrolės valstybinio audito ataskaitoje „Teismų sistema“ raginama ieškoti sprendimų, padėsiančių spręsti minimalaus teismo (teismo rūmų) dydžio, optimalaus teisėjų skaičiaus ir specializacijos poreikio bei optimalaus teisėjo darbo krūvio klausimus. Šie klausimai turi būti sprendžiami kompleksiškai, tačiau esminė sąlyga – asmenims turi būti užtikrintas teismo paslaugų prieinamumas. Statistiniai 2021 m. Lietuvos teismų veiklos rezultatų duomenys[¹³] rodo, kad didžiąją visų bylų dalį sudaro civilinės bylos. Dauguma teismuose gaunamų civilinių bylų yra tvarkomos elektronine forma. 2021 m. elektroninių civilinių bylų dalis procentine išraiška siekė 85,39 proc. (133 868 bylų). Daugiausia elektroninių civilinių bylų pirmąja instancija išnagrinėta dėl teismo įsakymo išdavimo – 41,36 proc. Panaši tendencija išlieka ir 2022 m. Remiantis 2022 m. statistiniais duomenimis, teismuose išnagrinėtos 158 246 civilinės bylos, išnagrinėtų elektroninių civilinių bylų skaičius 2022 m. – 137 627, šių bylų dalis 2022 m. siekė 86,97 proc., o išnagrinėtų popierine forma tvarkytų civilinių bylų skaičius 2022 m. buvo 20 619[¹⁴]. Atsižvelgiant į tai, kad didžioji dalis civilinių bylų tvarkomos elektronine forma, teisėjo darbas ne teisėjo darbo vietoje palengvėja. Vertinant teismų veiklos optimizavimo galimybes, atsižvelgta ir į 2013 m. birželio 23 d.
Europos veiksmingo teisingumo komisijos (CEPEJ) Teisingumo kokybės užtikrinimo darbo grupės (CEPEJ-GT-QUAL) pateiktas Teismų sistemos žemėlapių sudarymo rekomendacijas[¹⁵]:
a) užtikrinti teisę į teisingumą teismo įstaigų artumo piliečiams prasme;
b) mažiausio dydžio teismo, kuriam pakaktų įvairių kompetencijų ir kuris galėtų užtikrinti, jog vykdys visas jam priskirtas funkcijas, nustatymą;
c) išlaidų mažinimą – optimaliai panaudoti teismo administravimo išlaidas, kurios negali ir neturi būti švaistomos;
d) užtikrinti, kad teismuose būtų teikiamos aukščiausios kokybės ir tinkamo veiksmingumo lygio paslaugos. Taigi, optimizuojant teismų veiklą, būtina užtikrinti teismo paslaugų prieinamumą žmogui, sudarant galimybes atlikti procesinius veiksmus kuo arčiau asmens gyvenamosios vietos. Teismingumo taisyklių pakeitimas iš esmės negali padaryti neigiamos įtakos teisės į teisminę gynybą įgyvendinimui (teismo pasiekiamumui teritoriniu aspektu) ir taip dar labiau gilinti socialinę atskirtį atskiruose Lietuvos regionuose. Todėl teismai tais atvejais, kai kyla poreikis bylos nagrinėjimą organizuoti ne centriniame teismo pastate, numato posėdį organizuoti kitame teismo pastate, kuris būtų arčiausiai byloje dalyvaujančio asmens buvimo vietos (tai priklauso nuo konkretaus teismingumo pagrindo pagal procesinius įstatymus) arba rengti išvažiuojamuosius teismo posėdžius. Pavyzdžiui, jei asmuo gyventų Prienų rajono savivaldybėje, byla būtų teisminga Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmams, sujungus Prienų ir Alytaus rūmų veiklos teritorijas, liktų veikti Alytaus rūmų patalpos Prienuose (bylų nagrinėjimo vieta), kur asmeniui būtų sudaryta galimybė kreiptis į teismą. Svarstant teisminės gynybos prieinamumą teritoriniu aspektu, vertinti šie esminiai kriterijai:
a) gyventojų skaičius atitinkamo teismo ar teismo rūmų veiklos teritorijoje;
b) atstumai tarp atskirų teismo rūmų (pastatų).
Apylinkių teismų ar teismo rūmų veiklos teritorijų apjungimą siūloma vykdyti vadovaujantis šiais principais: nuo centrinių teismo rūmų iki kitų to paties teismo rūmų būtų ne didesnis kaip 60 km atstumas (važiuojant keliu), išskyrus nereikšmingus skirtumus; yra išvystyta gera, patogi susisiekimo infrastruktūra. Tais atvejais, kai nėra galimybių perkelti teismo rūmų veiklos į kitus to paties teismo rūmus, sujungus kelis to teismo rūmus, apjungus skirtingų apylinkių teismų teismo rūmus, pavyzdžiui, dėl patalpų trūkumo ir kt., fiziškai tokie teismo rūmai bus išlaikomi ir veikla organizuojama juose, ateityje periodiškai įvertinant, ar vis dar egzistuoja teismo infrastruktūros; jei taip, kuriuose teismo rūmuose tokią veiklą organizuoti efektyviau. Analizuojant galimybes optimizuoti apylinkių teismus, vadovautasi šiais pagrindiniais kriterijais:
a) Teismo geografinis išsidėstymas ir gyventojų skaičius. Atstumai tarp teismo rūmų yra svarbūs, vertinant tiek teismų teritorinį prieinamumą gyventojams, tiek teisėjo darbo organizavimą (vykimo į bylos nagrinėjimo vietą trukmę). Gyventojų skaičiaus kitimo tendencijos savivaldybėse yra svarbios numatant demografinius pokyčius bei vertinant teismo paslaugų poreikį atitinkamose teritorijose. Be to, būtina vertinti ir teismo veiklos teritorijos plotą.
b) Bylų srautai ir darbo krūvis. Gautų bylų srautai teismuose leidžia objektyviai įvertinti teismo paslaugų paklausą tam tikroje teritorijoje, o darbo krūviai – įvertinti teismo užimtumą. Buvo analizuojami 2019, 2020, 2021 ir dalies 2022 m. statistiniai duomenys.
c) Teismo sudėtis ir žmogiškieji ištekliai. Šiuo aspektu svarbu įvertinti teisėjų ir teismo darbuotojų skaičių, galimybes perkelti teisėjus ir darbuotojus į kitus teismus ar teismo rūmus.
Vertinta, kad apylinkės teisme turėtų būti ne mažiau kaip 20 teisėjų etatų, teismo rūmuose – 7 teisėjų etatai (minimalus teisėjų etatų skaičius specializacijos įtvirtinimui).
d) Teismo infrastruktūra ir jos išlaikymas. Teismo patalpos, darbo ir klientų aptarnavimo sąlygos, atvykstančio nagrinėti bylą teisėjo ir teismo darbuotojų, atliekančių organizacinius veiksmus teismo posėdyje, darbo sąlygos, teismo patalpų išlaikymo kaštai bei ilgalaikių investicijų poreikis yra svarbūs efektyvios teismo veiklos organizavimo rodikliai.
e) Papildomai atsižvelgta ir į: galimybę organizuoti nuotolinius ir išvažiuojamuosius teismo posėdžius, panaikinus teismo rūmus ir (ar) perkėlus jų veiklą į kitus teismo rūmus; rašytinio proceso tvarka išnagrinėjamų bylų kiekius; prognozuojamus darbo krūvio pokyčius, įgyvendinus siūlomus pokyčius dėl apylinkių teismų veiklos optimizavimo; apylinkių teismų veiklos teritorijose esančias prokuratūras, antstolių veiklos teritorijas ir atstumus nuo jų iki artimiausių teismo rūmų, taip pat centrinių rūmų. Vadovaujantis nurodytais kriterijais, analizuotos kiekvieno apylinkės teismo galimybės optimizuoti veiklą ir tikslingumas sujungti ir (ar) panaikinti atitinkamo teismo rūmus, kurių veikla nėra efektyvi. Ministro Pirmininko sudaryta darbo grupė kreipėsi į Valstybės duomenų agentūrą ir, remiantis aukščiau išdėstytais kriterijais, atlikta duomenų dėl teismų geografinio išsidėstymo, bylų pasiskirstymo tarp teismų (ir jų rūmų), teisėjų darbo krūvių ir jų pokyčių pagal prognozuojamas apylinkių teismų ar teismo rūmų veiklos (teismingumo) teritorijas analizė. Nustatyta, kad optimizavus teismų tinklą pagal aukščiau išvardintus kriterijus, nebus pažeidžiama asmens teisė į teisingumą teismo artumo piliečiams prasme, bus sudarytos galimybės darbo krūvio subalansavimui tarp apylinkių teismų.
Su Valstybės duomenų agentūros parengta analize (interaktyviais žemėlapiais ir švieslentėmis) galima susipažinti: https://storymaps.arcgis.com/stories/d0202ad896704b5cabbcbf2719c0aac0 Reorganizavimo įstatymo projektu siūloma reorganizuoti Plungės apylinkės teismą išdalijimo būdu, šio teismo teises ir pareigas išdalijant Klaipėdos apylinkės teismui ir Telšių apylinkės teismui. Siūloma, kad Plungės apylinkės teismo teisės ir pareigos, susijusios su Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmais ir Plungės apylinkės teismo Palangos rūmais, pereitų Klaipėdos apylinkės teismui, o Plungės apylinkės teismo teisės ir pareigos, susijusios su Plungės apylinkės teismo Plungės rūmais ir Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmais – Telšių apylinkės teismui. Visos po reorganizavimo pasibaigsiančio Plungės apylinkės teismo teisės ir pareigos po reorganizavimo veiksiantiems Klaipėdos apylinkės teismui ir Telšių apylinkės teismui pereitų nuo 2024 m. sausio 1 d. Siekiant apsaugoti teisėjų teisėtus lūkesčius, siūloma numatyti, kad iki 2023 m. gruodžio 31 d. paskirti reorganizuojamo Plungės apylinkės teismo ir reorganizavime dalyvaujančių Klaipėdos apylinkės teismo ir Telšių apylinkės teismo teisėjai toliau dirba po reorganizavimo veikiančiuose Klaipėdos apylinkės teisme ir Telšių apylinkės teisme ir yra laikomi paskirtais į tą apylinkės teismą ar tuos teismo rūmus, kurių veiklos teritorijoje veikė atitinkami Klaipėdos apylinkės teismo, Plungės apylinkės teismo ar Telšių apylinkės teismo rūmai, į kuriuos jie buvo paskirti. Kitų apylinkių teismų reorganizuoti nesiūloma – visi likę apylinkių teismai išliktų veikiantys kaip atskiri juridiniai asmenys – biudžetinės įstaigos.
Pritardamas pasiūlytam teismų reorganizavimui, Seimas pirmiausia turėtų priimti Lietuvos Respublikos Seimo nutarimą „Dėl apylinkių teismų reorganizavimo“, kuriuo būtų inicijuojama reorganizavimo procedūra. Šio nutarimo projekte reorganizuojamų teismų pirmininkams pavedama nustatyta tvarka parengti, paskelbti ir pateikti Juridinių asmenų registrui šių teismų reorganizavimo sąlygų aprašą. Reorganizavimo įstatymo projekte teismų pirmininkams pavedama užtikrinti, kad visi veiksmai, susiję su po reorganizavimo pasibaigsiančio Plungės apylinkės teismo išregistravimu iš Juridinių asmenų registro, būtų atlikti iki 2023 m. gruodžio 31 d. Reorganizavimo įstatymo projektas turėtų būti priimamas baigus Civiliniame kodekse numatytas pasirengimo reorganizavimui procedūras, kartu su reorganizuojamų teismų pirmininkų nustatyta tvarka parengtu ir paskelbtu šių teismų reorganizavimo sąlygų aprašu. Apylinkių teismų įstatymo projektu siūloma, atsižvelgiant į esamų apylinkių teismų ir jų rūmų darbo krūvį, veikimo efektyvumą ir kitus aukščiau aptartus kriterijus, stambinti kai kuriuos apylinkių teismų rūmus, dalies rūmų atsisakyti, taip pat pakeisti dalies apylinkių teismų veiklos teritorijas. Alytaus apylinkės teismo atveju siūloma sujungti šio teismo Alytaus rūmų, Lazdijų rūmų ir Prienų rūmų veiklos teritorijas, įstatyme numatant esamus tris rūmus apjungiančius Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus. Šiuo metu veikiančiuose Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmuose išliktų teismo infrastruktūra, o Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų infrastruktūros būtų atsisakoma kaip neefektyvios ir reikalaujančios daug išlaikymo kaštų (kaip minėta aukščiau, per metus pastato išlaikymo išlaidos siekia 29 377,61 euro).
Taip pat siūloma apjungti Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmus ir Varėnos rūmus, įstatyme numatant Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmus, tačiau paliekant veikti ir Varėnos rūmų infrastruktūrą (šiuo atveju teismo rūmai veikia viename pastate ir su kitomis institucijomis ir pastato išlaikymo kaštai pasidalinami su jomis). Kauno apylinkės teisme siūloma sujungti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų ir Kaišiadorių rūmų veiklos teritorijas, paliekant Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus ir kartu išlaikant Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų infrastruktūrą. Taip pat siūloma sujungti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus ir Kėdainių rūmus, įstatyme numatant Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus ir išlaikant Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų infrastruktūrą. Klaipėdos apylinkės teisme siūloma sujungti šį teismą sudarančius Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus ir Klaipėdos rajono rūmus, taip pat prijungti Plungės apylinkės teismo Palangos ir Kretingos rūmų veiklos teritorijas (atitinkami pokyčiai numatomi ir Reorganizavimo įstatymo projektu, reorganizuojant Plungės apylinkės teismą). Po reformos Klaipėdos apylinkės teismas sudarytų vieną teismingumo teritoriją ir veiktų be teismo rūmų, tačiau būtų išlaikyta minėtų esamų teismo rūmų infrastruktūra Palangoje, Kretingoje ir Gargžduose. Marijampolės apylinkės teismo atveju siūloma sujungti Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmus ir Vilkaviškio rūmus, įstatyme numatant Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus, tačiau išlaikant ir esamą Šakių rūmų infrastruktūrą. Taip pat liktų veikti šiuo metu esantys Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmai.
Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų veiklos teritoriją siūloma priskirti Tauragės apylinkės teismui. Panevėžio apylinkės teisme siūloma sujungti Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmus ir Pasvalio rūmus, atsisakant neefektyvios ir reikalaujančios daug išlaikymo kaštų Pasvalio rūmų infrastruktūros. Pasvalio rūmų pastato išlaikymo išlaidos per metus sudaro 16 988,04 euro, iš jų – 4 554 eurai patalpų, žemės nuoma, 11 853,23 euro – komunaliniai mokesčiai ir 580,81 euro su pastato priežiūra susijusios išlaidos (pastato inžinerinių sistemų priežiūra, draudimas, apsauga, teritorijų priežiūra, valymas ir kt.). Taip pat siūloma sujungti Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmus ir Rokiškio rūmus, įstatyme numatant Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmus ir kartu išlaikant esamų rūmų infrastruktūrą. Liktų veikti šiuo metu esantys Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai. Plungės apylinkės teismo kaip atskiros biudžetinės įstaigos siūloma atsisakyti, kaip minėta, Plungės apylinkės teismo Palangos ir Kretingos rūmų veiklos teritorijas prijungiant prie Klaipėdos apylinkės teismo, o Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų ir Skuodo rūmų veiklos teritorijas – prie Telšių apylinkės teismo, atsisakant neefektyvios ir reikalaujančios daug išlaikymo kaštų Skuodo rūmų infrastruktūros. Atitinkami pokyčiai numatomi Reorganizavimo įstatymo projektu. Šiaulių apylinkės teisme siūloma sujungti Šaulių apylinkės teismo Joniškio rūmus, Pakruojo rūmus ir Radviliškio rūmus, paliekant veikti Šaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmus, išlaikant Joniškio rūmų infrastruktūrą ir atsisakant neefektyvios ir reikalaujančios daug išlaikymo kaštų Pakruojo rūmų infrastruktūros. Taip pat siūloma sujungti Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus ir Raseinių rūmus, įstatyme numatant Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus, ir išlaikyti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.
Tauragės apylinkės teisme siūloma sujungti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus, Šilalės rūmus ir Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmus, įstatyme numatant Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus ir išlaikant nurodytų šiuo metu veikiančių rūmų infrastruktūrą. Taip pat liktų veikti ir šiuo metu esantys Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmai. Telšių apylinkės teisme siūloma sujungti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus ir Akmenės rūmus, išlaikant Mažeikių rūmus ir atsisakant Akmenės rūmų infrastruktūros. Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų ir Skuodo rūmų veiklos teritorijas siūloma prijungti prie Telšių apylinkės teismo, išlaikant Plungės rūmus ir atsisakant neefektyvios ir reikalaujančios daug išlaikymo kaštų Skuodo rūmų infrastruktūros. Liktų veikti šiuo metu esantys Telšių apylinkės teismo Telšių rūmai. Utenos apylinkės teisme siūloma sujungti Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmus ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmus, įstatyme numatant Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmus, sujungti Utenos apylinkės teismo Visagino rūmus ir Zarasų rūmus, įstatyme numatant Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmus, taip pat sujungti Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmus ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus, įstatyme numatant Utenos apylinkės teismo Ukmergės rūmus, išlaikant visų nurodytų rūmų infrastruktūrą. Vilniaus regiono apylinkės teisme siūloma sujungti Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmus ir Vilniaus rajono rūmus, įstatyme numatant Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.
Dėl atstumo nuo centrinių apylinkės teismo rūmų iki Šalčininkų ir Trakų rūmų, taip pat dėl geros Trakų rūmų infrastruktūros būklės siūloma palikti veikti esamus Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmus ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus. Atsižvelgiant į aptartus siūlomus pakeitimus, atitinkamai siūloma keisti ir apylinkių teismų ir jų rūmų veiklos teritorijas. Apjungus aptartus apylinkių teismus, teismo rūmus, jų veiklos teritorijas, apylinkių teismų ir jų rūmų veiklos teritorijos būtų didesnės, taip būtų balansuojamas apylinkių teismų, jų rūmų darbo krūvis, bylos konkrečiuose teismuose ar rūmuose būtų skirstomos didesniam teisėjų skaičiui, absoliuti dauguma teisėjų turėtų galimybes specializuotis, taip būtų užtikrinama aukštesnė teisėjų kvalifikacija, greitesnis ir efektyvesnis bylų nagrinėjimas. Siūlomais pakeitimais būtų didinamas lėšų, skiriamų teismams išlaikyti, panaudojimo efektyvumas. Be to, numatoma pertvarka, atsižvelgiant į teismų ir jų rūmų darbo krūvį, leistų sumažinti teisėjų skaičių apylinkių teismuose. Pažymėtina, kad apjungus apylinkių teismus ir jų rūmus ir padidinus bylų nagrinėjimo efektyvumą, asmenys ne tik galės gauti teismų sprendimus greičiau, bet ir bus užtikrinama prieiga prie teismo. Kaip minėta, dalyje esamų teismų rūmų bus išlaikyta infrastruktūra, darbo vietos teisėjams, todėl bylų nagrinėjimas galės vykti arti asmens gyvenamosios vietos ar buveinės. Tais atvejais, kai pagal naujas teismų ir jų rūmų veiklos teritorijas ir teismingumo taisykles byla bus priskirta nagrinėti teisėjui, kurio darbo vieta yra labiau nutolusi nuo asmens gyvenamosios vietos ar buveinės, numatomas teisėjo vykimas nagrinėti bylą į arčiau asmens gyvenamosios vietos ar buveinės esančius teismo rūmus ar teismo infrastruktūrą.
Nors teisėjo vykimas nagrinėti bylą į kitą vietą pareikalaus papildomų valstybės biudžeto lėšų, tačiau tai bus daroma gana retai, prieš tai išnaudojus alternatyvias galimybes, pavyzdžiui, teismo posėdį organizuojant nuotoliniu būdu, dėl to bendras teismų reformos rezultatas leis sutaupyti lėšas. Numatomas valstybės biudžeto lėšų sutaupymas plačiau aptariamas šio aiškinamojo rašto 13 dalyje. Teismo rūmų kaip fizinės infrastruktūros objekto (bylos nagrinėjimo vietos) poreikis tam tikroje vietovėje išlieka bylose, nagrinėtinose žodinio proceso tvarka, taip pat užtikrinant susipažinimą su bylomis, tvarkomomis popierine forma. Tačiau atsisakant teismo pastato vertintina galimybė ir išvažiuojamųjų posėdžių organizavimui, pavyzdžiui, savivaldybės suteiktoje patalpoje. Teismų išvažiuojamųjų teismo posėdžių organizavimui gali būti pasinaudota Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų patirtimi, organizuojant posėdžius Elektrėnų savivaldybėje. Vilniaus regiono apylinkės teismas yra sudaręs neterminuotą bendradarbiavimo sutartį su Elektrėnų savivaldybe dėl patalpų skyrimo bylų nagrinėjimui, Elektrėnų savivaldybėje skiriami teismo posėdžiai, atsižvelgiant į poreikį, be to, sėkmingai išnaudojamos ir nuotolinių teismo posėdžių galimybės. Remiantis statistiniais duomenimis, į Elektrėnuose organizuotus teismo posėdžius asmenys atvykdavo mažiau nei trečdaliu atvejų, todėl padaryta išvada, kad asmenims nėra būtina turėti teismą šalia namų.
Dėl susipažinimo su bylomis pažymėtina, kad, nuosekliai didėjant elektroninių civilinių bylų skaičiui, teismai galės organizacinėmis priemonėmis sudaryti galimybę asmenims susipažinti su elektroninių bylų medžiaga teismo patalpose, jiems artimiausiame teisme. Kaip minėta, 2022 m. teismuose išnagrinėtos 158 246 civilinės bylos, išnagrinėtų elektroninių civilinių bylų skaičius 2022 m. – 137 627, šių bylų dalis 2022 m. siekė 86,97 proc., o išnagrinėtų popierine forma tvarkytų civilinių bylų skaičius 2022 m. buvo 20 619. Susipažinimas su popierine forma tvarkomų bylų medžiaga taip pat galės būti užtikrintas organizacinėmis priemonėmis, pavyzdžiui, bylas atvežant susipažinimui į artimiausią asmeniui teismą, bendradarbiaujant atskirų teismų administraciniam personalui ir pan. Be to, Nacionalinės teismų administracijos duomenimis, 2022 m. apylinkių teismuose civilinėse bylose gauti 2729 dokumentai dėl susipažinimo su bylų medžiaga, taigi, lyginant su bendru civilinių bylų skaičiumi, toks prašymų skaičius yra labai nedidelis. Svarbu pabrėžti, kad asmenys, siekdami pateikti dokumentus teismui, taip pat ir elektroniniu būdu, gali naudotis pagal Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymą visiems gyventojams savivaldybėse užtikrinama pirmine valstybės garantuojama teisine pagalba. Savivaldybės nurodo, kad praktikoje savivaldybių specialistai, teikiantys pirminę valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, jau šiuo metu asmenims padeda išsiaiškinti, kokius dokumentus reikia pateikti teismui, kokių dokumentų trūksta, kaip pateikti dokumentus teismui, kaip tai padaryti elektroninio ryšio priemonėmis ir pan. Taigi, visoje Lietuvoje dokumentus teismui gali padėti pateikti ir nurodyti specialistai.
Apylinkių teismų įstatymo projektu taip pat siūloma įtvirtinti nuostatas, susijusias su teisėjų įgaliojimų tęstinumu, ir numatyti, kad pasikeitusio įstatymo nuostatos neturi įtakos iki įstatymo įsigaliojimo paskirtų apylinkių teismų teisėjų įgaliojimų vykdymui, o iki nurodytos datos paskirti apylinkių teismų, kurių struktūros keičiamos įstatymu, teisėjai toliau dirba po įstatymo įsigaliojimo veikiančiame atitinkamame apylinkės teisme ir yra laikomi paskirtais į tą apylinkės teismą ar tuos teismo rūmus, kurių veiklos teritorijoje veikė atitinkami teismo rūmai, į kuriuos jie buvo paskirti. Be to, tais atvejais, kai būtų panaikinta konkrečių teismo rūmų infrastruktūra ar kai anksčiau vieno apylinkės teismo sudėtyje buvę teismo rūmai būtų priskiriami kitam apylinkės teismui, vadovaujantis Teismų įstatymo 44² straipsnio nuostatomis, teisėjai būtų informuojami apie darbo sąlygų pasikeitimus Teisėjų tarybos nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į Reorganizavimo projektu ir Apylinkių teismų įstatymo projektu siūlomus pakeitimus, taip pat siūloma keisti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos Aukščiausiojo teismo, Lietuvos apeliacinio teismo, apygardų teismų įsteigimo, apygardų teismų veiklos teritorijų nustatymo ir Lietuvos Respublikos prokuratūros reformavimo“ Nr. I-497 6 straipsnį, keičiant Klaipėdos apygardos teismo veiklos teritoriją ir iš jos išbraukiant Plungės apylinkės teismo veiklos teritoriją. Dėl teisėjų korpuso formavimo ir optimalaus teisėjų skaičiaus. Pažymėtina, kad ateityje teismų bendruomenėje planuojama nustatyti optimalaus teisėjo ar teismo darbo krūvio kriterijus, atitinkamai turėtų būti išgrynintos teisėjų korpuso formavimo kryptys ir kriterijai, kuriais remiantis ateityje būtų sprendžiama dėl teisėjų skaičiaus pokyčio.
Optimizuojant apylinkių teismų tinklą, įvertinus šiuo metu laisvų ir atsilaisvinančių teisėjų vietų skaičių, pradėtas vykdyti atrankas į tam tikrus teismus, teisėjų skaičių numatoma sumažinti 10 proc., t. y. 49 etatais. Pavyzdžiui, 2022 m. gruodžio 1 d. duomenimis, 12 apylinkių teismuose yra 61 laisvas ir atsilaisvinantis etatas. Detaliau su informacija galima susipažinti Nacionalinės teismų administracijos interneto svetainėje: https://www.teismai.lt/lt/teismams/siekiantiems-teisejo-karjeros/informacija-apie-laisvus-ir-atsilaisvinsiancius-etatus/1839. Šiuo metu teismuose dirbantys teisėjai nebūtų atleidžiami, siekiant sumažinti teisėjų skaičių, į tam tikruose regionuose atsilaisvinusias vietas, pavyzdžiui, dėl teisėjo įgaliojimų pasibaigimo, sulaukus įstatyme nustatyto amžiaus, atrankos nebūtų skelbiamos ar paskelbtos būtų sustabdomos. Nacionalinės teismų administracijos duomenimis, teisėjų, sulaukusių 65 m. amžiaus, skaičius per 2023-2028 m. teismuose pasieks 87. Praėjus tam tikram laikotarpiui, pavyzdžiui, trejiems metams, po įvykusių teismų žemėlapio pokyčių, tikslinga atlikti Įstatymų projektais inicijuotų teisinio reguliavimo pakeitimų stebėseną, įvertinti, ar buvo pasiekti teisinio reguliavimo pakeitimų tikslai, įvertinant poreikį peržiūrėti ir apygardos teismų veiklos teritorijas ir sprendžiant dėl tikslingumo jas apjungti, organizuojant apeliacinės instancijos teismų pertvarką, pakartotinai peržiūrėti teismų pastatų infrastruktūrą (pasikeitus teismo sudėčiai), spręsti dėl teisėjų skaičiaus peržiūros, proporcingo paskirstymo ir kt. atsižvelgiant į tai, Apylinkių teismų įstatymo projekte siūloma numatyti ex post peržiūros nuostatą.
Lietuvos apeliacinis teismas, kaip bendrosios kompetencijos apygardų teismų administracinės veiklos priežiūrą (išorinį teismų administravimą) atliekantis subjektas, stebi ne vienerius metus išliekančią tendenciją dėl nevienodų darbo krūvių ir apygardų teismuose. Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas periodiškai sprendžia dėl galimybės perduoti bylas iš apygardos teismo, kuriam jos teismingos, kitam apygardos teismui. Tokiu būdu siekiama sumažinti tam tikrų apygardų teismų teisėjų darbo krūvio skirtumus, išlyginti išnagrinėjamų bylų skaičiaus rodiklius bei užtikrinti operatyvesnį bylų nagrinėjimą. Vis dėlto, analizuojant statistinius duomenis matoma, kad didžiosiose apygardose (Vilniaus ir Kauno) darbo krūvis vis tiek išlieka didesnis. Teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimas, be kita ko, sudarytų galimybes įvertinti pokyčių bendrosios kompetencijos teismų apeliacinėje instancijoje tikslingumą. Dėl CPK pakeitimų.
Dėl CPK pakeitimų. Atsižvelgiant į tai, kad bylų, kurios nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, atveju nėra svarbu, kokio konkretaus teismo teisėjas nagrinės bylą, kur vyks bylos nagrinėjimas, CPK projektu siūloma įtvirtinti taisyklę, pagal kurią rašytiniai procesai (kuriems nėra taikomos išimtinio teismingumo taisyklės) galėtų būti paskirstomi bendrai visiems apylinkių teismams ir jų rūmams, atsižvelgiant į teismų, jų rūmų darbo krūvį. CPK siūloma papildyti 62² straipsniu ir numatyti, kad bylos, kurios CPK nustatytais atvejais apylinkės teismuose gali būti nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, automatizuotai paskirstomos tarp apylinkių teismų ir jų rūmų, atsižvelgiant į šių apylinkių teismų ir jų rūmų darbo krūvį ir vadovaujantis Teisėjų tarybos patvirtintomis bylų paskirstymo taisyklėmis. Pastebėtina, kad panašus reguliavimas jau yra nustatytas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1R-171, pagal kurį nuo 2022 m. gegužės 1 d. bylos pagal pareiškimus dėl teismo įsakymo išdavimo, kurie paduodami elektroninių ryšių priemonėmis, paskirstomos šiame įsakyme nurodytų teismų teisėjams, siekiant užtikrinti tolygų apylinkių teismų darbo krūvį, susijusį su gaunamomis bylomis.
CPK įtvirtintos šios bylų kategorijos, kurios gali būti nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka ir kurios būtų paskirstomos automatizuotai: dokumentinis procesas (CPK 427 straipsnio 2 dalis); teismo įsakymai (CPK 431 straipsnis, būtų paskirstomi tie pareiškimai dėl teismo įsakymo išdavimo, kurie paduodami paprasta rašytine forma, t. y. ne elektroninių ryšių priemonėmis; pastarieji pareiškimai paskirstomi pagal minėtą teisingumo ministro įsakymą); ginčai dėl nedidelių sumų priteisimo (CPK 441 straipsnio 2 dalis); ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjamos bylos (CPK 443 straipsnio 5 dalis) – konkrečiai: dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo (CPK 444 straipsnis), dėl antstolių ir notarinių veiksmų (CPK 510, 511 straipsniai), dėl civilinės būklės aktų registravimo, įrašų atkūrimo, pakeitimo, papildymo, ištaisymo ar anuliavimo (CPK 515 straipsnis, nuo 2023 m. sausio 1 d.), dėl teisių atkūrimo pagal prarastus pareikštinius vertybinius dokumentus (šaukiamoji teisena) (CPK 517 straipsnis), dėl valdymo fakto patvirtinimo (CPK 526 straipsnis), dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo (CPK 533 straipsnio 1 dalis), dėl daikto pripažinimo bešeimininkiu (CPK 534 straipsnis), dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių (CPK 544 straipsnis), dėl prarastos teismo ar vykdomosios bylos atkūrimo (CPK 570 straipsnis); dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo (CPK 577 straipsnis, nuo 2023 m. sausio 1 d.); bylos dėl teismo leidimų išdavimo (CPK 582 straipsnio 1 dalis; išskyrus CPK 582 straipsnyje nurodytas bylas dėl teismo leidimų išdavimo, kurios nagrinėjamos žodinio proceso tvarka); pareiškimai teismui vykdymo proceso metu (CPK 593 straipsnio 3 dalis).
CPK įtvirtintos šios bylų kategorijos, kurios gali būti nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka ir kurios būtų paskirstomos automatizuotai: dokumentinis procesas (CPK 427 straipsnio 2 dalis); teismo įsakymai (CPK 431 straipsnis, būtų paskirstomi tie pareiškimai dėl teismo įsakymo išdavimo, kurie paduodami paprasta rašytine forma, t. y. ne elektroninių ryšių priemonėmis; pastarieji pareiškimai paskirstomi pagal minėtą teisingumo ministro įsakymą); ginčai dėl nedidelių sumų priteisimo (CPK 441 straipsnio 2 dalis); ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjamos bylos (CPK 443 straipsnio 5 dalis) – konkrečiai: dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo (CPK 444 straipsnis), dėl antstolių ir notarinių veiksmų (CPK 510, 511 straipsniai), dėl civilinės būklės aktų registravimo, įrašų atkūrimo, pakeitimo, papildymo, ištaisymo ar anuliavimo (CPK 515 straipsnis, nuo 2023 m. sausio 1 d.), dėl teisių atkūrimo pagal prarastus pareikštinius vertybinius dokumentus (šaukiamoji teisena) (CPK 517 straipsnis), dėl valdymo fakto patvirtinimo (CPK 526 straipsnis), dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo (CPK 533 straipsnio 1 dalis), dėl daikto pripažinimo bešeimininkiu (CPK 534 straipsnis), dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių (CPK 544 straipsnis), dėl prarastos teismo ar vykdomosios bylos atkūrimo (CPK 570 straipsnis); dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo (CPK 577 straipsnis, nuo 2023 m. sausio 1 d.); bylos dėl teismo leidimų išdavimo (CPK 582 straipsnio 1 dalis; išskyrus CPK 582 straipsnyje nurodytas bylas dėl teismo leidimų išdavimo, kurios nagrinėjamos žodinio proceso tvarka); pareiškimai teismui vykdymo proceso metu (CPK 593 straipsnio 3 dalis). Taip pat siūloma nustatyti, kad automatizuotai paskirstytų bylų teismingumas nekeičiamas – bylą nagrinėjantis teisėjas (teisėjų kolegija) veikia teismo, kuriam byla teisminga, vardu. Analogiška nuostata įtvirtinta galiojančio CPK 62¹ straipsnio 4 dalyje.
Siekiant, kad net ir nusprendus bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, bylos nagrinėjimas nenutoltų nuo asmens gyvenamosios vietos ar buveinės, taip pat siekiant bylų nagrinėjimo efektyvumo, kartu siūloma įtvirtinti svarbią taisyklę, kad tais atvejais, kai atitinkamą paskirstytą bylą teismas nusprendžia nagrinėti žodinio proceso tvarka, byla nagrinėjama CPK 175² straipsnio nustatyta tvarka naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas, o jei bent viena šalis motyvuotai prašo nagrinėti bylą tiesiogiai dalyvaujant teismo posėdyje, nenaudojant informacinių ir elektroninių ryšių technologijų, ir teismas tokį prašymą pripažįsta pagrįstu arba teismas savo iniciatyva pripažįsta, kad būtinas bylos nagrinėjimas tiesiogiai dalyvaujant teismo posėdyje, nenaudojant informacinių ir elektroninių ryšių technologijų, bylos nagrinėjimas vyksta tame apylinkės teisme arba tuose teismo rūmuose, kuriems byla teisminga. Be to, jei atitinkamą bylą teismas nusprendžia nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byla nagrinėjama naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas, šalims suteikiama teisė reikalauti užtikrinti galimybę pasinaudoti teismo informacinėmis ir elektroninių ryšių technologijomis (vaizdo konferencijomis, telekonferencijomis ir kita) to apylinkės teismo arba tų teismo rūmų, kuriems byla teisminga, patalpose, t. y. toje vietoje, kur šaliai tektų atvykti, jei byla žodinio proceso tvarka būtų nagrinėjama gyvai. Pažymėtina, kad teismai, spręsdami dėl konkrečios bylos nagrinėjimo formos ir būdo parinkimo, privalės įvertinti individualios situacijos aplinkybes ir užtikrinti efektyvų teisės į teisingą teismą įgyvendinimą, kaip to reikalauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija ir Europos Žmogaus Teisių Teismo suformuota šios konvencijos taikymo praktika.
Atsižvelgiant į tai, kad CPK 321 straipsnyje įtvirtinta bendra taisyklė, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, CPK projektu taip pat siūloma įtvirtinti taisyklę, pagal kurią būtų analogiškai paskirstomos bylos pagal apeliacinius skundus (atskiruosius skundus) dėl neįsiteisėjusio apylinkės teismo sprendimo: CPK siūloma papildyti 62³ straipsniu ir numatyti, kad bylos pagal apeliacinius skundus (atskiruosius skundus) dėl neįsiteisėjusio apylinkės teismo sprendimo, nutarties automatizuotai paskirstomos tarp apygardų teismų, atsižvelgiant į šių apygardų teismų darbo krūvį ir vadovaujantis Teisėjų tarybos patvirtintomis bylų paskirstymo taisyklėmis. Taip pat siūloma įtvirtinti jau minėtą taisyklę, pagal kurią, nusprendus bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, bylos nagrinėjimas nenutoltų nuo asmens gyvenamosios vietos ar buveinės, taip pat šalis galėtų reikalauti galimybės pasinaudoti informacinėmis technologijomis teisme. Siekiama, kad dėl rašytinių procesų galiotų viena pagrindinė bylų paskirstymo taisyklė, t. y. kad tokios bylos būtų paskirstomos (perskirstomos) vieną kartą. Atsižvelgiant į tai, kartu su siūlomu CPK 62² straipsniu keičiama galiojančio CPK 62¹ straipsnio 6 dalis, išbraukiant nuorodą į bylų, kurios gali būti nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, prioritetą, kadangi šių bylų tolygų paskirstymą užtikrins naujos CPK 62² straipsnio nuostatos.
Siekiant, kad pagal naują teisinį reguliavimą galėtų būti paskirstomos ir bylos dėl ginčų dėl nedidelių sumų priteisimo, CPK 441 straipsnyje siūloma nustatyti konkrečią taisyklę, kad tokia byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai bylą žodinio proceso tvarka prašo nagrinėti bent viena šalis arba teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas būtinas. Remiantis Nacionalinės teismų administracijos pateiktais 2022 m. statistiniais duomenimis, šiais metais apylinkių teismuose gautos 145 445 civilinės bylos. Pagal aptartas bylų kategorijas gauta apytikriai 30 000 civilinių bylų, taigi pagal naują siūloma reguliavimą tarp apylinkių teismų ir jų rūmų galėtų būti automatizuotai paskirstyta apie 30 000 civilinių bylų ir tai sudarytų apie 21 proc. visų gautų civilinių bylų. Pastebėtina, kad net apie 90 proc. pareiškimų dėl teismo įsakymo išdavimo yra paduodami elektroninių ryšių priemonėmis, šie teismo įsakymai perskirstomi pagal jau minėtą teisingumo ministro 2022 m. balandžio 27 d. įsakymą Nr. 1R-171. Remiantis 2022 m. statistiniais duomenimis, pagal šį įsakymą būtų perskirstoma daugiau kaip 51 000 bylų pagal pareiškimus dėl teismo įsakymo išdavimo ir tai papildomai sudarytų apie 35 proc. visų gautų civilinių bylų. Siekiant sudaryti sąlygas efektyviau nagrinėti civilines bylas apeliacinės instancijos teismuose, taip pat atsižvelgiant į tai, kad šalies ekonomika išaugo, augo vidutinio darbo užmokesčio, prekių ir paslaugų kainų rodikliai, CPK projektu taip pat siūlomi CPK 304 straipsnio pakeitimai, pagal kuriuos apeliaciniu skundu ginčijama suma, iki kurios bylą apeliacine tvarka nagrinėja vienas teisėjas, didinama iki 5 000 eurų.
Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo atveju nėra keičiama CPK 304 straipsnio 1 dalyje nustatyta taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismo pirmininkas arba Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, atsižvelgdamas į bylos sudėtingumą, turi teisę bylai nagrinėti sudaryti trijų teisėjų kolegiją ir kad nutartimi perduoti bylą nagrinėti trijų teisėjų kolegijai turi teisę ir bylą apeliacine tvarka nagrinėjantis teisėjas. Taigi, sudėtingų bylų atvejais išlaikoma galimybė sudaryti trijų teisėjų kolegiją. Remiantis Nacionalinės teismų administracijos pateiktais 2021 m. statistiniais duomenimis, šiais metais buvo apskųsti 928 sprendimai, priimti dėl ieškinių nuo 1 iki 2 000 eurų, ir 492 sprendimai, priimti dėl ieškinių nuo 2 000 iki 5 000 eurų. CPK 441 straipsnio pakeitimais siekiama ieškinio sumą, kada ginčas laikomas ginču dėl nedidelių sumų, didinti iki 5 000 eurų. Kaip minėta, Reglamente (EB) Nr. 861/2007 taip pat nustatyta, kad šis reglamentas taikomas civilinėms ir komercinėms byloms, kai ieškinio suma, neskaičiuojant palūkanų, išlaidų ir sąnaudų, neviršija 5 000 eurų. Be to, remiantis Europos e. teisingumo portale skelbiama informacija[¹⁶], reikalavimų dėl nedidelių sumų dydžiai, lygūs 5 000 eurų (ar apie 5 000 eurų), yra nustatyti Lenkijoje, Graikijoje, Prancūzijoje, Italijoje, Maltoje, o kai kuriose kitose Europos Sąjungos valstybėse įtvirtinti dar didesni dydžiai (pavyzdžiui, Kroatijoje – daugiau kaip 6 000 eurų, Portugalijoje – 15 000 eurų, Liuksemburge – 10 000 eurų).
Remiantis Nacionalinės teismų administracijos pateiktais 2021 m. statistiniais duomenimis, kaip minėta, šiais metais apylinkių teismuose gautos 141 182 civilinės bylos. Iš jų gauta 23 931 byla, kurioje ieškinio suma yra nuo 1 iki 2 000 eurų. Iš visų apylinkių teismuose gautų bylų yra 3 943 bylos, kuriose ieškinio suma yra nuo 2 000 iki 5 000 eurų ir tai sudaro 2,79 proc. visų gautų civilinių bylų. Taigi, pritarus siūlomam ieškinio sumos, kada ginčas laikomas ginču dėl nedidelių sumų, didinimui iki 5 000 eurų, taikant paprastesnes proceso taisykles papildomai galėtų būti išnagrinėjama apie 3 proc. civilinių bylų. CPK projekte taip pat siūloma numatyti ex post peržiūros nuostatą, siekiant įvertinti teisinio reguliavimo pakeitimų įtaką apylinkių ir apygardų teismų darbo krūvio vienodinimui. Pritarus siūlomiems CPK pakeitimams, būtų sudarytos sąlygos balansuoti apylinkių teismų krūvį, spartinti ir efektyvinti civilinį procesą. Dėl Teismų įstatymo pakeitimų. Apylinkių teismų įsteigimo projektu bus apjungiamos apylinkių teismų rūmų veiklos teritorijos, tačiau kai kuriais atvejais bus išlaikyta ir buvusių teismo rūmų infrastruktūra, todėl bus atvejų, kai tų pačių apylinkės teismo rūmų teisėjams reikės vykti nagrinėti bylas iš vienų teismo rūmų patalpų į kitas patalpas.
Atsižvelgiant į tai, Teismų įstatymo projektu siūloma išplėsti Teismų įstatymo 101 straipsnio 10 dalies nuostatų taikymą ir papildomai numatyti, kad, jei teismo ar teismo rūmų, į kuriuos yra paskirtas bylą nagrinėjantis teisėjas ar teisėjai, patalpos yra kelios, Vyriausybės nustatyta tvarka teisėjo važiavimo išlaidos kompensuojamos, kai vykstama nagrinėti bylos kitoje gyvenamojoje vietovėje esančiose to paties teismo ar tų pačių teismo rūmų patalpose. Be to, siekiant, kad teisėjai aiškiai žinotų, kokiose konkrečiose patalpose gali būti jų darbo vieta, Teismų įstatymas papildomas nuostata, kad, jei teismo ar teismo rūmų patalpos yra kelios, Respublikos Prezidentas, skirdamas apylinkės teismo teisėją, nurodo gyvenamąsias vietoves, kuriose esančiose teismo ar teismo rūmų patalpose teisėjas dirbs. Praktikoje Respublikos Prezidento dekrete būtų nurodomi konkretūs apylinkės teismo rūmai, į kuriuos skiriamas teisėjas, ir, pavyzdžiui, du miestai, kuriuose yra konkrečių teismo rūmų patalpos. Pažymėtina, kad visais atvejais, kaip minėta, teisėju būtų kompensuojamos važiavimo išlaidos, jei būtų poreikis vykti iš vienų teismo rūmų patalpų į kitas patalpas.
Siekiant užtikrinti nuoseklų Teismų įstatymo 119 straipsnio 2 dalies, kurioje nustatyta Teisėjų tarybos sudėtis pagal teismus, nuostatų įgyvendinimą, kai teisėjas – Teisėjų tarybos narys siekia karjeros ir yra paskiriamas kitos pakopos ar jurisdikcijos teismo teisėju, Teismų įstatymo projektu taip pat siūloma įtvirtinti papildomą Teisėjų tarybos nario įgaliojimų pasibaigimo pagrindą – kai pasibaigia jo, kaip atitinkamo teismo (atitinkamos jurisdikcijos ir pakopos teismų grandies), nuo kurio ( kurios) jis buvo išrinktas į Teisėjų tarybą, teisėjo, įgaliojimai. Dėl Įstatymų projektų nuostatų įsigaliojimo. Siekiant sudaryti reikiamas sąlygas pasirengti teismų reformai ir ją įgyvendinti, siūloma atidėti Įstatymų projektų nuostatų įsigaliojimą iki 2024 m. sausio 1 d. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Įstatymų projektuose siūlomo teisinio reguliavimo pasekmės aptartos šio aiškinamojo rašto 4 dalyje. 6. Galima priimtų įstatymų įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai. Priimti įstatymai neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Galima priimtų įstatymų įgyvendinimo įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Apylinkių teismų veiklos teritorijų ir CPK pakeitimai sukurtų teisines prielaidas greitesniam ginčų sprendimui ir teisinės taikos tarp šalių atkūrimui, o tai darytų teigiamą poveikį verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8. Įstatymų projektų atitiktis strateginio lygmens planavimo dokumentams Įstatymų projektai atitinka strateginio lygmens planavimo dokumentus.
Įstatymų projektais prisidedama prie Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. +XIV-72, 195.2 punkte numatyto siekio – tęsti teisinio reguliavimo peržiūrą, atsisakant teismams nebūdingų funkcijų, efektyvinant teisminį procesą ir tokiu būdu sumažinant teismams tenkančių bylų krūvius ir padidinant teismų darbo kokybę, efektyvumą, greitį – įvykdymo. Taip pat Įstatymų projektais tiesiogiai įgyvendinama Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. kovo 10 d. nutarimu Nr. 155, 8.3.3 papunktyje numatyta priemonė „priimti Vyriausybės sprendimą dėl apylinkių teismų tolesnio reorganizavimo ir teisėjų specializacijos didinimo, atsižvelgiant į teismų tinklo regionuose efektyvinimo ir teisėjų specializacijos didinimo galimybių vertinimą, atliktą su teismų savivaldos institucijomis“. 9. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Siekiant Įstatymų projektuose siūlomus pakeitimus inkorporuoti į teisinę sistemą, priimti naujų, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios kitų galiojančių įstatymų nereikės. 10. Įstatymų projektų atitiktis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams, įstatymų projektų sąvokų ir jas įvardijančių terminų įvertinimas Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas.
Įstatymų projektuose nepateikiama naujų sąvokų ir sąvokas įvardijančių terminų, todėl projektai nevertintini Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 11. Įstatymų projektų atitiktis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei. Įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. Įstatymų projektais siūlomi apylinkių teismų žemėlapio pakeitimai atitinka 2013 m. birželio 23 d. Europos veiksmingo teisingumo komisijos (CEPEJ) Teisingumo kokybės užtikrinimo darbo grupės (CEPEJ-GT-QUAL) pateiktas Teismų sistemos žemėlapių sudarymo rekomendacijas. 12. Įstatymų įgyvendinimui reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, juos priimti turintys subjektai. Įstatymų projektuose siūlomiems pakeitimams įgyvendinti reikės atitinkamai papildyti ar patikslinti šiuos įstatymų įgyvendinamuosius teisės aktus:
Įvertinus bylų mažėjimo tendencijas, atsižvelgus į gyventojų demografines tendencijas regionuose, teismo administravimo bei organizavimo aspektus, optimizuojant teismų tinklą numatoma mažinti 10 proc. apylinkių teismų teisėjų skaičių (48 teisėjai) keliais etapais, pradedant 2024 m. ir baigiant 2026 m. Kartu analogišku skaičiumi būtų mažinamos teisėjų komandos – teisėjų padėjėjų, teismo posėdžių sekretorių skaičius, tai būtų ne realus asmenų atleidimas, o mažinamas neužimtų etatų skaičius. Šiuo metu apylinkių teismų teisėjų etatų skaičius – 491, faktinis teisėjų skaičius – 435. Pažymėtina, kad, sumažinus apylinkių teisėjų skaičių, teisėjų ir jų komandų (teismo posėdžių sekretorių, teisėjo padėjėjų) etatų sumažinimo atveju būsimas sutaupymas būtų sąlyginis, kadangi šiuo metu nėra finansuojama dalis teisėjų padėjėjų ir kitų pareigybių, tačiau toks sutaupymas sumažintų esamą deficitą ir leistų efektyviai perskirstyti teismų lėšas esamų pareigybių finansavimui. Visas sutaupytas finansavimas privalo likti teismų sistemai, nes, dirbančiųjų teismuose atlyginimai yra ypač maži, tad sutaupytos lėšos padėtų padengti šiuo metu nefinansuojamus teismų poreikius bei pagerinti darbo sąlygas. Toliau pateikiamos lentelės su detaliais sutaupymais, mažinant teisėjų ir jų komandų skaičių, taip pat nurodyti etatų mažinimo etapai.
Etapai Laikotarpis Mažinamas teisėjų etatų skaičius Teisėjo DU dydis (su mokesčiais) 2022 Sutaupymų suma (EUR) I etapas 202423 41 051,09 944175,07 II etapas 202514 41 051,09 574715,26 III etapas 202611 41 051,09 451561,99 Iš viso: 48 Iš viso: 1970452,32 Etapai Laikotarpis Mažinamas teisėjų padėjėjų etatų skaičius Padėjėjo DU dydis 2022 (su mokesčiais) Sutaupymų suma (EUR) I etapas 202423 20018,8 460432,4 II etapas 202514 20018,8 280263,2 III etapas 202611 20018,8 220206,8 Iš viso 48 Iš viso 960902,4 Etapai Laikotarpis Mažinamas teismo posėdžių sekretorių etatų skaičius Sekretoriaus DU dydis 2022 (su mokesčiais) Sutaupymų suma (EUR) I etapas 202410 14697,3 338037,9 II etapas 202514 14697,3 205762,2 III etapas 202611 14697,3 161670,3 Iš viso 48 Iš viso 705470,4 Visų etapų metu, mažinant teisėjų ir jų komandų skaičių, būtų sutaupyta beveik 3 637 tūkst. eurų (3 636 825,12 euro) darbo užmokesčio išlaidų, o sutaupymai kiekvieno etapo metu būtų proporcingi mažinamų etatų skaičiui. Vidutiniškai kasmet būtų sutaupoma apie 1 213 tūkst. eurų. Toliau pateikiama lentelė su detaliais sutaupymais kasmet (pagal etapus), mažinant teisėjų ir jų komandų skaičių. Etapai Laikotarpis Sutaupymų suma (EUR) mažinant teisėjų etatų skaičių Sutaupymų suma (EUR) mažinant teisėjų padėjėjų etatų skaičių Sutaupymų suma (EUR) mažinant teismo posėdžių sekretorių etatų skaičių Sutaupymų suma (EUR) iš viso I etapas 2024 944175,07 460432,4 338037,9 1 742 645,37 II etapas 2025 574715,26 280263,2 205762,2 1 060 740,66 III etapas 2026 451561,99 220206,8 161670,3 833 439,09 Iš viso 1970452,32 960902,4 705470,4 3 636 825,12 Teismų pertvarkos metu taip pat būtų sutaupomas 5 teismo rūmų administracinio ir pagalbinio personalo darbo užmokestis (neefektyviai veikiantys teismo pastatai, kuriuos siūloma uždaryti).
Kasmet, skaičiuojant nuo 2024 m. sausio 1 d., būtų sutaupoma apie 482 tūkst. eurų (482 018,09 euro). Toliau pateikiama lentelė su detaliais sutaupymais. Teismas Rūmai Iš viso valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis Su darbdavio mokesčiais (EUR) Šiaulių apyl. t. Pakruojo
6 85 946,49 Iš viso kasmet 33,5 482 018,09 Plungės ir Telšių apylinkės teismų jungimo į vieną teismą atveju besidubliuojančio administracinio personalo darbo užmokestis kasmet leistų sutaupyti apie 139 tūkst. eurų (138 522,38 euro). Toliau pateikiama lentelė su detaliais sutaupymais.
Pareigybė Pareiginė alga, kai BD 186 Eur Su darbdavio mokesčiais (EUR) 1 Teismo pirmininko ir teisėjo koefic. skirtumas (18.2-16.2)2
7 1302 16 326,06 1 Teismo administracijos sekretorius 5,5 1023 12 827,62 1 Ūkio skyriaus vedėjas 8 1488 18 114,91 1 Raštinės spec./Archyvaras 5,5 1023 12 454 Iš viso kasmet 138 522,38 Teismų pertvarkos metu taip pat kasmet būtų sutaupomas 5 teismo neefektyviai veikiančių teismo pastatų išlaikymo išlaidos – kasmet apie 93 tūkst. eurų (92 983,72 euro) pagal 2022 m. faktinius išlaikymo duomenis. Toliau pateikiama lentelė su detaliais sutaupymais. Teismas Teismo rūmai Iš viso bendros pastato išlaidos metams, eurais Nuoma (Patalpų, žemės sklypo ar kt.) Komunaliniai mokesčiai (šildymas, vanduo, nuotekų tvarkymas ir kt.) Su pastato priežiūra susijusios išlaidos (pastato inžinerinių sistemų priežiūra, draudimas, apsauga, teritorijų priežiūra, valymas ir kt.) Šiaulių apylinkės teismas Pakruojo rūmai 15 571,00 0,00 15 515,00 56,00 Panevėžio apylinkės teismas Pasvalio rūmai 15 471,76 4 554,00 10 308,43 609,33 Alytaus apylinkės teismas Lazdijų rūmai 29 377,61 0,00 29 377,61 0,00 Plungės apylinkės teismas Skuodo rūmai 18 302,17 0,00 16 653,71 1 648,46 Telšių apylinkės teismas Akmenės rūmai 14 261,18 0,00 12 545,76 1 715,42 Iš viso kasmet 92 983,72 4 554,00 84 400,51 4 029,21 Teisėjų tarybos ir Nacionalinės teismų administracijos atliktais paskaičiavimais, įgyvendinus apylinkės teismų reformą, kasmet teismų sistema sutaupytų apie 1 927 tūkst. eurų ir šias lėšas teismų sistema galėtų panaudoti likusių teismų veiklos gerinimui, sritims, kurioms šiuo metu skiriamas nepakankamas finansavimas.
Teisėjų taryba ir Nacionalinė teismų administracija atliko preliminarius paskaičiavimus, kiek ir kokių išlaidų reikės apylinkių teismų reformos poreikių įgyvendinimui 2024 m.: teismų veikloje naudojamų informacinių sistemų (Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) ir Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalo e.teismas.lt (EPP) ir kt.), teismų interneto svetainės Teismai.lt pritaikymui – apie 355 tūkst. eurų; transporto išlaidoms, siekiant užtikrinti teisėjo mobilumą po teismų žemėlapio pertvarkos, – apie 330 tūkst. eurų; teisėjų mobilaus darbo užtikrinimui (kompiuterinė įranga ir kt.) – apie 120 tūkst. eurų; reformos viešinimui ir visuomenės informavimui – apie 80 tūkst. eurų; atleidžiamo administracinio ir pagalbinio personalo išeitinėms išmokoms – apie 170 tūkst. eurų. Tai sudarytų apie 1 055 tūkst. eurų.
Pažymėtina, kad tai yra vienkartiniai reformos įgyvendinimo kaštai, kurie būtų patiriami tik 2024 m., vėlesniais metais reformos įgyvendinimas kasmet pareikalaus apie 20 tūkst. eurų padidėjusioms teisėjų vykimo į bylos nagrinėjimo išlaidoms (kurui) padengti. 14. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Įstatymų projektais siūlomi pakeitimai išsamiai išanalizuoti Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko 2022 m. vasario 3 d. potvarkiu Nr. 25 „Dėl darbo grupės sudarymo“ sudarytoje darbo grupėje siūlymams pateikti ir galimoms teismų veiklos efektyvinimo bei teismų darbo krūvio sureguliavimo priemonėms įvertinti. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia Įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis. Reikšminiai Įstatymų projektų žodžiai, kurių reikia jam įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, yra „teismas“, „teismo rūmai“, „rašytinis procesas“, „teismingumas“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra. part_5ae1d0bcfe964e4f8383f38afd182175_end [¹] Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės 2020 m. birželio 22 d. valstybinio audito ataskaita „Teismų sistema“ Nr. VAE-5. https://www.vkontrole.lt/audito_ataskaitos.aspx?tipas=2 [²] Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1R-171, pagal kurį nuo 2022 m. gegužės 1 d. bylos pagal pareiškimus dėl teismo įsakymo išdavimo, kurie paduodami elektroninių ryšių priemonėmis, paskirstomos šiame įsakyme nurodytų teismų teisėjams. [³] Europos Komisijos 2022 m. paskelbta Europos Sąjungos teisingumo rezultatų suvestinė https://commission.europa.eu/system/files/2022-05/eu_justice_scoreboard_2022.pdf, 29 psl. [⁴] Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės 2020 m. birželio 22 d. valstybinio audito ataskaita „Teismų sistema“ Nr.
VAE-5. https://www.vkontrole.lt/audito_ataskaitos.aspx?tipas=2 (20-23, 28-30 psl.). [⁵] Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės 2020 m. birželio 22 d. valstybinio audito ataskaita „Teismų sistema“ Nr. VAE-5. https://www.vkontrole.lt/audito_ataskaitos.aspx?tipas=2 (23 psl.). [⁶] Lietuvos teismai. Veiklos rezultatai 2021 m. teismai2022-taisytas.pdf (6-7 psl). [⁷] Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės 2020 m. birželio 22 d. valstybinio audito ataskaita „Teismų sistema“ Nr. VAE-5. https://www.vkontrole.lt/audito_ataskaitos.aspx?tipas=2 (40 psl.). [⁸] CCJE nuomonė (2012) Nr. 15 „Dėl teisėjų specializacijų“ CCJE Opinions and Magna Carta - Consultative Council of European Judges (coe.int) [⁹] Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės 2020 m. birželio 22 d. valstybinio audito ataskaita „Teismų sistema“ Nr. VAE-5. https://www.vkontrole.lt/audito_ataskaitos.aspx?tipas=2 (27-28 psl.) [¹⁰] CCJE nuomonė (2012) Nr. 15 „Dėl teisėjų specializacijų“ CCJE Opinions and Magna Carta - Consultative Council of European Judges (coe.int) [¹¹] Europos Komisijos 2021 m. paskelbta Europos Sąjungos teisingumo rezultatų suvestinė https://commission.europa.eu/system/files/2021-07/eu_justice_scoreboard_2021.pdf, 27 psl. [¹²] Su teismo (teismo rūmų) veiklos teritorijomis galima susipažinti: www.teismai.lt (Visuomenei ir žiniasklaidai/Teismai ir teisėjai/ Teismų veiklos teritorijų sąrašas). [¹³] www.teismai.lt Visuomenei ir žiniasklaidai/Statistika/2021 m.
Lietuvos teismų veiklos rezultatai, teismai2022-taisytas.pdf 56-58 psl. [¹⁴] 2022 m. Lietuvos teismų veiklos rezultatai, https://www.teismai.lt/data/public/uploads/2023/03/teismai2023-1.pdf [¹⁵] https://rm.coe.int/europos-veiksmingo-teisingumo-komisija-cepej-teismu-sistemos-zemelapiu/16807482f4 [¹⁶] https://e-justice.europa.eu/42/LT/small_claims.
2023-06-05 Nr. XIVP-2825 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto 1 straipsnyje siūloma nustatyti, kad šis įstatymas nustato 2 straipsnyje nurodytų apylinkių teismų reorganizavimo būdą ir sąlygas. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 2 straipsnyje siūloma nustatyti, kad reorganizuojami ne apylinkių teismai, bet išdalijimo būdu reorganizuojamas vienas Plungės apylinkės teismas. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad ir projekto 4 straipsnio 3 dalyje nurodoma, kad reorganizuojamas Plungės apylinkės teismas, o Klaipėdos apylinkės teismas ir Telšių apylinkės teismas yra reorganizavime procese dalyvaujantys teismai. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatas reikėtų suderinti tarpusavyje, aiškiai nurodant, kuris teismas yra reorganizuojamas, o kurie teismai dalyvauja reorganizavimo procese. 2. Projekto 3 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad Klaipėdos apylinkės teismo, Plungės apylinkės teismo ir Telšių apylinkės teismo reorganizavimo sąlygų aprašas yra šio įstatymo priedas. Atkreiptinas dėmesys, kad priedas nėra pridėtas prie šio įstatymo projekto. Nesant priedo, nėra galimybių įvertinti ir jo turinio. 3. Atkreipiame dėmesį, kad pagal Civilinio kodekso
nustatytas momentas, nuo kurio pasibaigiančio juridinio asmens teisės ir pareigos pereina tęsiančiam veiklą po reorganizavimo juridiniam asmeniui.
Atsižvelgiant į tai, kad pagal Civiliniame kodekse nustatytą teisinį reguliavimą reorganizuojamo juridinio asmens teisių ir pareigų perėjimas po reorganizavimo tęsiančiam veiklą juridiniam asmeniui siejamas su tam tikru momentu, o pats teisių ir pareigų perėjimas nėra tęstinis veiksmas, svarstytina, ar projekto 3 straipsnio 4 dalyje nereikėtų atsisakyti žodelio ,,nuo”. 4. Svarstytina, ar projekto 4 straipsnio 3 dalies nuostatos „Iki 2023 m. gruodžio 31 d. paskirti reorganizuojamo Plungės apylinkės teismo ir reorganizavimo procese dalyvaujančių Klaipėdos apylinkės teismo ir Telšių apylinkės teismo teisėjai toliau dirba po reorganizavimo veikiančiuose Klaipėdos apylinkės teisme ir Telšių apylinkės teisme <...>“ nereikėtų patikslinti, nes pagal ją Plungės apylinkės teismo teisėjai po teismo reorganizavimo tęstų darbą iš karto dviejuose teismuose, t.y. Klaipėdos apylinkės teisme ir Telšių apylinkės teisme. Manytina, kad Plungės apylinkės teismo teisėjai, pasibaigus teismo reorganizavimui, turėtų dirbti viename iš nurodytų teismų, o jų darbo vieta turėtų būti nustatyta remiantis projekto 3 straipsnio 2 ir 3 dalyse siūlomais nustatytus kriterijais. Departamento direktorius Dainius Zebleckis E. Drėgvaitė, tel. (8 5) 239 6891, el. p. [email protected] M. Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]
Įstatymo PROJEKTO 2024-06-20 Nr. XIVP-2825(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto 3 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad Plungės apylinkės teismo reorganizavimo sąlygų aprašas yra šio įstatymo priedas. Teismų įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismai gali būti reorganizuojami tik įstatymu, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad reorganizuojamas Plungės apylinkės teismas yra biudžetinė įstaiga, todėl jo reorganizavimui turėtų būti taikomas ir Biudžetinių įstaigų įstatymas. Biudžetinių įstaigų įstatymo 24 straipsnio, kuriame reglamentuojamas biudžetinių įstaigų reorganizavimas, 12 dalyje nustatyta, kad sprendimą dėl biudžetinės įstaigos reorganizavimo priima ir kartu biudžetinės įstaigos reorganizavimo sąlygų aprašą tvirtina kiekvienos reorganizuojamos ir reorganizavime dalyvaujančios biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija. Atsižvelgiant į tai, reorganizuojamo teismo reorganizavimo sąlygų aprašą turėtų tvirtinti Seimas, kuris yra reorganizuojamo teismo steigėjas (savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija). Todėl, svarstytina, ar projekto 3 straipsnio 1 dalies nuostatų nereikėtų patikslinti, nustatant, kad šiuo įstatymu yra patvirtinamas Plungės apylinkės teismo reorganizavimo sąlygų aprašas. Kitu atveju, lieka neaišku, kokiu tikslu siūloma nustatyti, kad Plungės apylinkės teismo reorganizavimo sąlygų aprašas yra šio įstatymo priedas. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad pagal prie projekto pridėtą Plungės apylinkės teismo reorganizavimo sąlygų aprašą (toliau – aprašas), kai kurie apraše nurodyti Plungės apylinkės teismo reorganizavimo veiksmai jame nurodytais terminais negalėtų būti atlikti.
Kaip antai, aprašo 14 punkte nurodyti veiksmai turėjo būti atlikti priėmus įstatymą dėl Plungės apylinkės teismo reorganizavimo, bet ne vėliau kaip iki 2024 m. kovo 1 d. Pažymėtina, kad minėtas įstatymas dar nėra priimtas, o apraše nurodytas terminas jau yra pasibaigęs. Pastebėtina ir tai, kad kai kurie kiti apraše nurodyti veiksmai turėjo būti atlikti iki Seimui patvirtinant aprašą. Pavyzdžiui, pagal aprašo 23 punktą iki 2024 m. balandžio 1 d. Plungės apylinkės teismas turėjo pateikti informaciją Klaipėdos apylinkės teismui ir Telšių apylinkės teismui apie galiojančias sutartis, o reorganizuojamas teismas kartu su reorganizacijoje dalyvaujančiais teismais iki 2024 m. gegužės 1 d. turėjo peržiūrėti, įvertinti galiojančias sutartis ir prireikus inicijuoti jų nutraukimą. Nėra aišku, ar tokie veiksmai buvo atlikti. Jeigu buvo atlikti, tai nėra aiškus tokių veiksmų teisinis pagrindas. Atsižvelgus į tai, manytina, kad įstatymas dėl Plungės apylinkės teismo reorganizavimo turėjo būti priimtas ir aprašas pavirtintos iki apraše nurodytų veiksmų atlikimo terminų pabaigos. Svarbu paminėti, kad toks teisinis reguliavimas, kai įstatymu patvirtinamos teismo
(teismų) reorganizavimo sąlygos, o po to atliekami reorganizavimo sąlygose nurodyti veiksmai buvo nustatytas įstatymuose, reglamentuojančiuose kitų teismų reorganizavimą, kaip antai, 2012 m. rugsėjo 11 d. Lietuvos Respublikos apylinkių teismų reorganizavimo įstatyme Nr. XI-2208, 2022 m. lapkričio 24 d. Lietuvos Respublikos administracinių teismų reorganizavimo įstatyme Nr. XIV-1574. Atsižvelgiant į tai, projektu siūlomas nustatyti teisinis reguliavimas yra ydingas bei neatitinka anksčiau nusistovėjusios teismų reorganizavimo praktikos. 2.
straipsnio 4 dalies, 4 straipsnio 2 dalies nuostatas Plungės apylinkės teismas yra reorganizuojamas išdalijimo būdu, šio teismo teises ir pareigas nuo 2024 m. liepos 1 d. perima Klaipėdos apylinkės teismas ir Telšių apylinkės teismas, o Plungės apylinkės teismas pasibaigia ir yra išregistruojamas iš Juridinių asmenų registro. Atkreiptinas dėmesys, kad 2024 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo 2 priede atskira eilute yra numatytos valstybės biudžeto lėšos Plungės apylinkės teismo veiklai finansuoti. 2024 m. liepos 1 d. Klaipėdos apylinkės teismui ir Telšių apylinkės teismui perėmus pasibaigusio po reorganizavimo Plungės apylinkės teismo teises ir pareigas, minėtame įstatyme numatytos lėšos Plungės apylinkės teismui turėtų būti atitinkamai paskirstytos teismams, kurie perima po reorganizavimo pasibaigiančio teismo teises ir pareigas. Kitu atveju lieka neaišku iš kokių lėšų šaltinių Klaipėdos apylinkės teismas ir Telšių apylinkės teismas nuo 2024 m. liepos 1 d. finansuotų iš Plungės apylinkės teismo perimtų funkcijų vykdymą, tame tarpe, apmokėtų išlaidas, numatytas prie projekto pridėtame Plungės apylinkės teismo reorganizavimo sąlygų apraše. Atsižvelgiant į tai, turėtų būti teikiamas 2024 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas, iš šio įstatymo 2 priedo išbraukiant Plungės apylinkės teismą, o Plungės apylinkės teismui skirtą finansavimą paskirstant atitinkamai Klaipėdos apylinkės teismui ir Telšių apylinkės teismui. 2024 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo pakeitimo įstatymas turėtų įsigalioti 2024 m. liepos 1 d. 3.
dalies nuostatas iki 2024 m. birželio 30 d. paskirti reorganizuojamo Plungės apylinkės teismo teisėjai „toliau dirba po reorganizavimo veikiančiuose Klaipėdos apylinkės teisme ar Telšių apylinkės teisme ir yra laikomi paskirtais į tą apylinkės teismą ar tuos teismo rūmus, kurių veiklos teritorijoje veikė atitinkami Klaipėdos apylinkės teismo, Plungės apylinkės teismo ar Telšių apylinkės teismo rūmai, į kuriuos jie buvo paskirti“. Iš projekto nuostatų nėra aišku, kuriame teisme ir kuriuose teismo rūmuose po reorganizavimo dirbtų Plungės apylinkės teismo teisėjai, nes nei Plungės apylinkės teismas, nei šio teismo rūmai iki reorganizavimo neveikė Klaipėdos apylinkės teismui ar Telšių apylinkės teismui priskirtose veiklos teritorijose, tačiau jie veiks po reorganizavimo užbaigimo, pakeitus atitinkamų apylinkių teismų veiklos teritorijas. Siekiant aiškumo, svarstytina, ar projekto nuostatų nereikėtų patikslinti, nustatant, kad iki
apylinkės teismo teisėjai ir Telšių apylinkės teismo teisėjai, pasibaigus Plungės apylinkės teismo reorganizavimui, toliau dirba tuose Klaipėdos apylinkės teismo ir Telšių apylinkės teismo rūmuose, į kuriuos iki Plungės apylinkės teismo reorganizavimo pabaigos jie buvo paskirti. Iki 2024 m. birželio 30 d. paskirti Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų ir Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų teisėjai, pasibaigus Plungės apylinkės teismo reorganizavimui, dirba atitinkamai Klaipėdos apylinkės teismo Kretingos rūmų ar Klaipėdos apylinkės teismo Palangos rūmų teisėjais. Iki 2024 m. birželio 30 d. paskirti Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų teisėjai, pasibaigus Plungės apylinkės teismo reorganizavimui, dirba Telšių apylinkės teismo Plungės rūmų teisėjais. Be to, svarstytina, ar projekto nuostatos negalėtų būti patikslintos ir kitu būdu, t. y. vietoj žodžio „veikė“ įrašant žodį „veiks“. 4.
dalyje siūlomą nustatyti teisinį įreguliavimą reorganizuojamo ir reorganizavimo procese dalyvaujančių apylinkių teismų pirmininkai privalėtų užtikrinti, kad visi veiksmai, susiję su po reorganizavimo procese pasibaigusio Plungės apylinkės teismo išregistravimu iš Juridinių asmenų registro iki 2024 m. birželio
įsigaliojimo datos, todėl, įstatymą priėmus, jis, atsižvelgiant į Teisėkūros pagrindų įstatyme nustatytą teisinį reguliavimą, įsigaliotų kitą dieną po jo oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre. Atsižvelgiant į Seimo statute nustatytų įstatymų leidybos procedūrų trukmę, taip pat į tai, kad Seimo priimtas įstatymas pagal Konstituciją turi būti promulguojamas, svarstytina, ar, įsigaliojus įstatymui, liktų pakankamai laiko atlikti projekto 4 straipsnio 2 dalyje nurodytus veiksmus. Departamento direktorius Dainius Zebleckis M. Masteikienė, tel. (0 5) 209 6843, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (0 5) 209 6165, el. p. [email protected]
2023-06-21
pirmininkė Irena Haase, komiteto pirmininko pavaduotoja Agnė Širinskienė, nariai: Arvydą Anušauską pavaduojanti Liuda Pociūnienė, Aušrinę Armonaitę pavaduojantis Tomas Vytautas Raskevičius, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Vilius Semeška, Algirdas Stončaitis, Andrius Vyšniauskas. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjos: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, vyriausioji specialistė Aidena Bacevičienė, padėjėjos: Meilė Čeputienė, Rivena Zegerienė. Seimo narys J. Razma, Respublikos Prezidento vyriausiasis patarėjas A. Kabišaitis, Teisėjų tarybos pirmininkė S. Rudėnaitė, pirmininkės pavaduotoja E. Tamošiūnienė, Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas N. Meilutis, teisingumo viceministrė J. Greičienė, Respublikos Prezidento patarėjas S. Mikšys, Nacionalinės teismų administracijos direktorės pavaduotojas A. Jatkevičius, Teisingumo ministerijos Teisėkūros politikos grupės vyriausioji patarėja R. Gabrilavičiūtė, šios grupės patarėja S. Delekaitė, Nacionalinės teismų administracijos Teismų veiklos skyriaus vedėja R. Valkavičienė, Seimo kanceliarijos Teisės departamento atstovai: E. Drėgvaitė, M. Masteikienė, S. Švedas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
243 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1.
įstatymas nustato 2 straipsnyje nurodytų apylinkių teismų reorganizavimo būdą ir sąlygas. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 2 straipsnyje siūloma nustatyti, kad reorganizuojami ne apylinkių teismai, bet išdalijimo būdu reorganizuojamas vienas Plungės apylinkės teismas. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad ir projekto 4 straipsnio 3 dalyje nurodoma, kad reorganizuojamas Plungės apylinkės teismas, o Klaipėdos apylinkės teismas ir Telšių apylinkės teismas yra reorganizavime procese dalyvaujantys teismai. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatas reikėtų suderinti tarpusavyje, aiškiai nurodant, kuris teismas yra reorganizuojamas, o kurie teismai dalyvauja reorganizavimo procese. Nesvarstyta Iki Seimas priims Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl teismų reorganizavimo“ projektą Nr. XIVP-2822, ir bus atlikti nutarimo projekte minimo teismo reorganizavimo veiksmai, daryti nutarimo projekto lydimojo įstatymo projekto Nr. XIVP-2825 svarstymo komitete pertrauką. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
1
apylinkės teismo, Plungės apylinkės teismo ir Telšių apylinkės teismo reorganizavimo sąlygų aprašas yra šio įstatymo priedas. Atkreiptinas dėmesys, kad priedas nėra pridėtas prie šio įstatymo projekto. Nesant priedo, nėra galimybių įvertinti ir jo turinio. Nesvarstyta
dalies 4 punkto nuostatas reorganizavimo sąlygose turi būti nustatytas momentas, nuo kurio pasibaigiančio juridinio asmens teisės ir pareigos pereina tęsiančiam veiklą po reorganizavimo juridiniam asmeniui.
Atsižvelgiant į tai, kad pagal Civiliniame kodekse nustatytą teisinį reguliavimą reorganizuojamo juridinio asmens teisių ir pareigų perėjimas po reorganizavimo tęsiančiam veiklą juridiniam asmeniui siejamas su tam tikru momentu, o pats teisių ir pareigų perėjimas nėra tęstinis veiksmas, svarstytina, ar projekto 3 straipsnio 4 dalyje nereikėtų atsisakyti žodelio ,,nuo”. Nesvarstyta
33 2,3
apylinkės teismo ir reorganizavimo procese dalyvaujančių Klaipėdos apylinkės teismo ir Telšių apylinkės teismo teisėjai toliau dirba po reorganizavimo veikiančiuose Klaipėdos apylinkės teisme ir Telšių apylinkės teisme <...>“ nereikėtų patikslinti, nes pagal ją Plungės apylinkės teismo teisėjai po teismo reorganizavimo tęstų darbą iš karto dviejuose teismuose, t.y. Klaipėdos apylinkės teisme ir Telšių apylinkės teisme. Manytina, kad Plungės apylinkės teismo teisėjai, pasibaigus teismo reorganizavimui, turėtų dirbti viename iš nurodytų teismų, o jų darbo vieta turėtų būti nustatyta remiantis projekto 3 straipsnio 2 ir 3 dalyse siūlomais nustatytus kriterijais. Nesvarstyta
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų darbuotojai 2023-06-06 Vyriausybės pateikti Seimui svarstymui įstatymų projektai dėl Lietuvos Respublikos apylinkių teismų įsteigimo ir jų veiklos teritorijų nustatymo įstatymo Nr.
1-2375, pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos apylinkių teismų reorganizavimo įstatymo, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos apeliacinio teismo, apygardų teismų įsteigimo, apygardų teismų veiklos teritorijų nustatymo ir Lietuvos Respublikos prokuratūros reformavimo“ Nr. 1-497 6 str. pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos seimo nutarimo „Dėl apylinkių teismų reorganizavimo“, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo Nr. 1-480 101 str. 119 str. pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 62-1 str., 304 str., 441 str., pakeitimo ir kodekso papildymo 62-2 ir 62-3 straipsniais įstatymo ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 168 str., 214 str., 225 str., 372 str. 373 str. pakeitimo įstatymo projektai. Pagrindinis šių įstatymų pakeitimų tikslas yra panaikinti Plungės apylinkės teismą ir panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmus, Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmus, Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmus, Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmus, Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmus. Taip pat numatoma sujungti apylinkės teismuose skirtingų administracinių rajonų teismų rūmus, paliekant vieną kažkurį, neaišku kokiais kriterijais atrinktą, pasirinktą teismo pavadinimą. Kelmės teismo rūmų darbuotojams aktualu tai, kad planuojama sujungti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus ir Kelmės rūmus, paliekant Raseinių rūmų pavadinimą, eliminuojant Kelmės rūmų pavadinimą. Pirminiame įstatymo projekte (2023 m. balandžio mėn. 18 d.) buvo numatyta sujungti Kelmės teismo rūmus ir Raseinių teismo rūmus paliekant Kelmės teismo rūmų pavadinimą.
Kelmės teismo rūmų darbuotojų nuomone pirminis įstatymo projektas logiškas ir pagrįstas, atsižvelgiant į ekonomiškumo, proporcingumo ir kitus aktualius kriterijus. Susipažinus su viešai prieinama informacija akivaizdu, jog pirminis įstatymo projektas buvo pakeistas atsižvelgiant j vienintelio subjekto, Raseinių rajono savivaldybės mero Arvydo Nekrošiaus, pateiktą nuomonę dėl teisės aktų projektų derinimo (2023-04 Nr. Į 2023-04-18 SAVP-271). Tokio pobūdžio pakeitimai yra vienašališki ir daro neigiamą įtaką Šiaulių apylinės teismo Kelmės rūmų darbuotojams ir kitoms susijusioms institucijoms, tokioms kaip Policija ir Prokuratūra, bei Kelmės miesto ir rajono bendruomenėms. Tokio pobūdžio įstatymų projektų pakeitimai, nepaliekant teisės pateikti argumentus visoms tiesiogiai susijusioms šalims, kelia abejones dėl įstatymo projekto pakeitimų pagrįstumo ir teisėtumo. Susipažinus su Raseinių rajono savivaldybės mero Arvydo Nekrošiaus pateiktu atsiliepimu dėl teisės aktų projektų derinimo (2023-04 Nr. Į 2023-04-18 SAVP-271) daroma išvada, jog pateikti duomenys apie Kelmės ir Raseinių rūmų teismų darbo krūvius yra seni (2014-2017 m. laikotarpio). Atkreiptinas dėmesys, jog šiuo metu dauguma civilinių bylų ir tam tikros baudžiamosios bylos pateikiamos elektroniniu būdu ir nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka. Šis procesas neturi įtakos darbo krūvio paskirstymui tarp teisėjų, dirbančių Kelmės ir Raseinių rūmų teismuose. Pateiktų įstatymų projektų deklaruojami tikslai - teisėjų darbo krūvio suvienodinimas, teisingumo vykdymo kokybės gerinimas, siekis specializuotis teisėjams, efektyviau naudoti žmogiškuosius ir infrastruktūros išteklius. Pastarieji (infrastruktūros) ištekliai yra bene opiausia problema: itin dideli kaštai skiriami pastatų išlaikymui, jų remontui ir atnaujinimui.
Svarbu pažymėti, kad Kelmės rūmų pastatas yra renovuotas, pastatui nereikalingas kapitalinis remontas, kai tuo tarpu Raseinių rūmų pastatas – pastatytas sovietmečiu ir nuo to laiko nebuvo renovuotas. Raseinių rūmų pastato langų rėmai seni, nesandarūs, dalis jų - sutrūniję; mūsų žiniomis dėl šios problemos buvo kreiptasi net keletą kartų siekiant gauti lėšų langų pakeitimui, tačiau jie nebuvo pakeisti. Taip pat Raseinių rūmų pastato stogas kiauras, nesandarus, praleidžiantis lietaus vandenį ir drėgmę, šis stogas - daug kartų remontuotas ir problema nebuvo išspręsta. Akivaizdu, jog sujungus Kelmės ir Raseinių rūmus ir perkėlus darbuotojus dirbti j Raseinių rūmus - sąlygos taptų netinkamos darbui. Raseinių rūmų pastato stogo remontui, kaip žinoma, reikalingos didelės išlaidos, kurios gali būti prilyginamos pastato kapitaliniam remontui. Taip pat Raseinių rūmų pastatas nėra renovuotas ir apšiltintas, todėl šio pastato išlaikymas šaltuoju sezonu yra itin brangus ir siekia 5000 Eur. (kartu su elektros išlaidomis), kai tuo tarpu Kelmės rūmų pastato išlaikymas šaltuoju sezonu kainuoja iki 1000 Eur. (kartu su elektra). Kelmės rūmų pastatas taip pat turi moderniai įrengtą vaiko apklausos kambarį, visiškai naujai įrengtas modernias konvojaus patalpas bei tris laisvus darbo kabinetus.
Atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos pateiktame atsiliepime Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijai (Į 2023-04-18 Nr. (1.6Mr) 2T-424) pažymima, jog „nėra pateiktas detalus sutaupytos sumos apskaičiavimas, teisėjų ir kitų dirbančiųjų atleidimo, pastatų atsisakymo mechanizmas ir terminai, galimo taupymo bei Projektų Įgyvendinimo išlaidų tarpusavio ryšys bei išsidėstymas 3 metų laikotarpyje.“, todėl nesant detaliam sutaupytų lėšų valdymo planui ir pastatų atsisakymo mechanizmui, įstatymo projekte numatytas Kelmės rūmų sujungimas paliekant Raseinių rūmų pastatą yra klaidingas finansine prasme. Svarbu pažymėti, kad Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos pateiktame atsiliepime Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijai (Į 2023-04-18 Nr. (1.6Mr) 2T-424) pažymima, jog pastatų remontui lėšos biudžete nėra numatytos, todėl nurodomas 804 tūkst. Eur vienkartinis taupymas pastatų remontui yra klaidinantis o tai reiškia, jog Raseinių rūmų pastato būklė nebus pagerinta ir tinkama darbo funkcijoms atlikti. Viešai prieinamais duomenimis tiek Raseinių rūmuose, tiek Kelmės rūmuose dirbo po 4 (keturis) teisėjus, Kelmės rūmuose tik pastaruoju metu dirba 3 (trys) teisėjai, vieną teisėją perkėlus dirbti į Šiaulių rūmus. Raseinių rajono savivaldybės mero Arvydo Nekrošiaus pateiktame atsiliepime dėl teisės aktų projektų derinimo (2023-04 Nr. Į 2023-04-18 SAVP271) akcentuojama, jog Raseinių rūmuose dirba du jauni perspektyvūs teisėjai ir sujungus Kelmės ir Raseinių rūmus pastarieji galimai išvyktų dirbti į didžiuosius miestus.
Iš viešai prieinamos šių teisėjų biografijos matoma, jog teisėjų trejų metų darbo paskyrimo terminas sueina 2023 m., vienos iš teisėjų gyvenamoji vieta Kauno mieste ir ji važinėja dirbti iš Kauno miesto į Raseinius, todėl galima daryti prielaidą, kad pastaroji teisėją savo karjerą ketina pratęsti kitame mieste. Taip pat svarbu pažymėti, jog 2024 m. vienai Kelmės rūmų teisėjai išėjus į pensiją, likusieji Kelmės ir Raseinių rūmų teisėjai - panašaus amžiaus, kuriems iki pensijos bus likę nuo
pranašesnis nei Kelmės rūmų teisėjų. Raseinių rajono savivaldybės mero Arvydo Nekrošiaus pateiktame atsiliepime dėl teisės aktų projektų derinimo (2023-04 Nr. Į 2023-04-18 SAVP-271) nurodoma, jog Finansų ir apskaitos skyriaus vedėja, gyvenanti Raseinių mieste, turi kabinetą Raseinių rūmuose. Raseinių mieste gyvenančios Finansų ir apskaitos skyriaus vedėjos turimas darbo kabinetas Raseinių rūmuose negali būti laikomas pakankamu pagrindu Kelmės rūmų prijungimui prie Raseinių rūmų. Be to, mūsų žiniomis, vedėja važinėja dirbti j Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus tarnybiniu transportu su vairuotoju keletą kartų per savaitę ir turi ten darbo vietą. Siūlomoje apylinkių teismų (teismo rūmų) reformoje pažymima, jos „apjungimą siūloma vykdyti vadovaujantis principu, kad atstumas nuo centrinių teismo rūmų iki kitų to paties teismo rūmų būtų apie 60 kilometrų. Toks atstumas akcentuojamas tarptautinėse rekomendacijose dėl teismų sistemos žemėlapių sudarymo, kaip užtikrinantis teisę į teismą teritoriniu prieinamumo žmonėms aspektu.“. Akivaizdu, jog šio principo nebūtų laikomasi, sujungus Kelmės ir Raseinių rūmus ir palikus Raseinių rūmus:
Raseinių rūmai nuo centrinių Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutolę 85 kilometrų atstumu.
Raseinių rajono savivaldybės mero Arvydo Nekrošiaus pateiktame atsiliepime dėl teisės aktų projektų derinimo (2023-04 Nr. Į 2023-04-18 SAVP-271) akcentuojamos Prokuratūros reformos klaidos, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog minėta reforma yra jau įvykusi, o Raseinių mieste dirbančių trijų (3) prokurorų darbo vieta yra nustatyta Kelmės mieste. Raseinių prokurorai dirba viename kabinete, esančiame pašto pastate, kuris yra nuomojamas, o Šiaulių apylinkės prokuratūros Kelmės padalinyje yra tinkamas, Prokuratūrai priklausantis, pastatas, kuriame yra trys (3) laisvi darbo kabinetai. Nesvarstyta
Susiklostė situacija, kuri mane neramina, todėl prašau su ja susipažinti. Informuoju, kad šis laiškas siunčiamas Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto nariams, Ministrei pirmininkei, Teisingumo ministrei, Prezidentui, Teisėjų tarybai. gerbiami Teisės ir teisėtvarkos komiteto nariai, Kreipiuosi į Jus turėdama informaciją, jog Jums yra perduotas svarstyti Seimo pritarimu 2023-06-06 priimtas Seimo nutarimas „Dėl apylinkių teismų reorganizavimo“ projektas Nr. XIVP-2822 ir lydimieji teisės aktai. Šį Nutarimą ir lydinčiuosius įstatymų projektus inicijavo Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas 2022-02-03 Potvarkiu Nr. 25 „dėl darbo grupės sudarymo“, kurio pagrindu sudaryta darbo grupė siūlymams pateikti ir galimoms teismų veiklos efektyvinimo bei teismų darbo krūvio sureguliavimo priemonėms įvertinti.
Konstitucijos VII skirsnyje „Lietuvos Respublikos Vyriausybė“ reglamentuotos ministrui pirmininkui ir ministrams suteiktos teisės ir pareigos: - Ministras pirmininkas ir ministrai pradėdami eiti savo pareigas prisiekia būti ištikimi Lietuvos Respublikai, laikytis Konstitucijos ir įstatymų (Konstitucijos 93 straipsnis); - Ministras pirmininkas ne vėliau kaip per 155 dienų nuo jo paskyrimo pristato Seimui savo sudarytą ir Respublikos Prezidento patvirtintą Vyriausybę ir pateikia svarstyti jos programą (Konstitucijos 92 straipsnio 3 dalis); - Ministras pirmininkas atstovauja Lietuvos Respublikos Vyriausybei ir vadovauja jos veiklai (Konstitucijos 97 straipsnio 1 dalis); - Ministras pirmininkas ir ministrai negali užimti jokių kitų renkamų ar skiriamų pareigų, , taip pat gauti kitokį atlyginimą, išskyrus jam nustatytą pagal pareigas Vyriausybėje bei užmokestį už kūrybinę veiklą (Konstitucijos 99 straipsnis); - Vyriausybė – Ministras pirmininkas ir ministrai: 1) tvarko krašto reikalus, saugo Lietuvos Respublikos teritorijos neliečiamybę, garantuoja valstybės saugumą ir viešąją tvarką; 2) vykdo įstatymus ir Seimo nutarimus dėl įstatymų įgyvendinimo, taip pat Respublikos Prezidento dekretus; 3) koordinuoja ministerijų ir kitų Vyriausybės įstaigų veiklą; 4) rengia valstybės biudžeto Seimo kanceliarijoje GAUTA 2023-06-09 Nr. G-2023-5310 2 projektą ir teikia jį Seimui; vykdo valstybės biudžetą, teikia Seimui biudžeto įvykdymo apyskaitą; 5) rengia ir teikia Seimui svarstyti įstatymų projektus; 6) užmezga diplomatinius santykius ir palaiko ryšius su užsienio valstybėmis ir tarptautinėmis organizacijomis; 7) vykdo kitas pareigas, kurias Vyriausybei paveda Konstitucija ir kiti įstatymai (Konstitucijos 94 straipsnis).
Vyriausybės funkcijos gana plačiai aprašytos Konstitucinio Teismo 1999-04-20 nutarime. Konstitucinio Teismo 1999-11-23 nutarime išaiškinta, kad „Konstitucijos 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta ministro kompetencija vadovauti ministerijai suponuoja ministro asmeninę atsakomybę už ministerijos veiklą. Pagal Konstitucijos 96 straipsnio 2 dalį ministrai, vadovaudami jiems pavestoms valdymo sritims, yra atsakingi Seimui, Respublikos Prezidentui ir tiesiogiai pavaldūs ministrui pirmininkui. Konstitucijos 101 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ministrai turi atsiskaityti Seime už savo veiklą. Konstitucijoje nustatyta ministro kompetencija vadovauti ministerijai reiškia, kad jis turi teisę priimti sprendimus ministerijos kompetencijai priklausančiais klausimais, duoti visiems ministerijos darbuotojams privalomus vykdyti nurodymus, reikalauti, kad tie nurodymai būtų vykdomi, taikyti drausminio ir kitokio poveikio priemones jo nurodymų nevykdantiems ministerijos darbuotojams ir pan. Įgaliojimai vadovauti ministerijai taip pat suponuoja asmeninę ministro atsakomybę už visą ministerijos veiklą ir už tai, kad ministerijos darbuotojai tinkamai atliktų savo pareigas.“ Šiuo konkrečiu atveju iniciatyvą dėl Teisminės valdžios veiklos pokyčių (apylinkių teismų reorganizavimo) pradėjo Vykdomoji valdžia, t.y. Ministras pirmininkas Potvarkiu. Vertinant iš teisinės pusės, tai Ministrui pirmininkui Konstitucija nesuteikia teisės inicijuoti savarankiškos Teisminės valdžios veiklos pokyčių (apylinkių teismų reorganizavimo).
Teisminės valdžios veiklos (apylinkių teismų reorganizavimas, vidaus ir išorės administravimo klausimai) bei kilusių problemų sprendimas, nepatenka nė į vienos ministerijos kuruojamas sritis. Keltinas klausimas – kokiu teisiniu pagrindu Ministras pirmininkas inicijuoja Teisminės valdžios pokyčius veikloje (apylinkių teismų reorganizavimą), t.y. kišasi į vienos iš valdžių veiklą? Ar Ministro pirmininko priimtas Potvarkis yra teisėtas? Ar Ministras pirmininkas, viešojo administravimo subjektas, turintis teisę daryti tai, kas numatyta įstatyme, prisiekęs vykdant pareigas vadovautis Konstitucija, neperžengė kompetencijos ribų? Ar Ministras pirmininkas turi inicijavimo valdžios veiklos pokyčiams (apylinkės teismų reorganizavimui) teisę? Ar Ministras pirmininkas turi teisę sudarinėti darbo grupes valstybės valdžių veiklos pokyčiams (optimizuoti, reorganizuoti)? Ministrė pirmininkė, kuri niekada nedirbo Teisminėje valdžioje, teisme, neturinti teisinio išsilavinimo, inicijuoja Teisminės valdžios veiklos pokytį (apylinkių teismų reorganizavimą) potvarkiu sudarant darbo grupę. Nurodomi Teisminės valdžios veiklos pokyčio (apylinkių teismų reorganizavimo) tikslai
Ar užtikrinta proceso šalims (bet kokio amžiaus) gyvenamosiose vietose turėti kompiuterius, internetinį ryšį, ar įvertintas jų kompiuterinis raštingumas? Ar Lietuvos piliečius 3 tenkina rašytinis bylos (teisinio ginčo) nagrinėjimas ir kaip jis vertinamas teisininkų bendruomenėje? Ar galima įtariamajam skirti kardomąją priemonę rašytinio proceso būdu? Ar galima išnagrinėti baudžiamąją bylą rašytinio proceso būdu? Ar bus didesnis pasitikėjimas Teismais nelikus 5 teismo rūmų, teismo posėdžių salių, sumažinus teisėjų darbo vietas ir teisėjų skaičių? Ar, sumažinus teismo rūmų skaičių, teismo posėdžių salių skaičių, teisėjų skaičių ir jų darbo vietas, sumažės darbo krūvis likusiems apylinkės teismuose teisėjams ir nereikės dirbti viršvalandžių? Ar bus patrauklesnė teisėjo pareigybė? Ar bus išspręstos Teisminės valdžios problemos?) Demokratinėje valstybėje Teisminė valdžia yra savarankiška ir nepriklausoma valdžia, kaip Įstatymų leidžiamoji ir Vykdomoji valdžios. Demokratinėje valstybėje iniciatyvą dėl valdžios veikloje būtino pokyčio inicijuoja pati valdžia. Nė viena kita valdžia, o juo labiau kažkokios valdžios vienas narys neturi teisės inicijuoti bei priimti įpareigojimo (šiuo atveju Patvarkymo) tokiems veiksmams. Teisminė valdžia neinicijavo apylinkių teismų reorganizavimo. Ministro pirmininko tokią iniciatyvą būtų galima vertinti dviprasmiškai.
Būtų galima svarstyti prielaidas tokiai Ministro pirmininko parodytai iniciatyvai, tai: - „tarybinių laikų palikimas“; - demokratijos pagrindų nežinojimas; - žodžio „savarankiškas“ reikšmės nežinojimas; - Konstitucijos, konstitucinės doktrinos ir jurisprudencijos nežinojimas; - senos asmeninės nuoskaudos ar išgyvenimai; - trečiųjų asmenų prašymai; - asmeninių tikslų siekimas; ar pan. Iškyla klausimai - Ar Ministrė pirmininkė Seime inicijuoja optimizavimą ar reorganizavimą? Ar Ministrė pirmininkė inicijuoja Prezidentūroje reorganizavimą ar optimizavimą? O kodėl Ministrė pirmininkė neinicijuoja 14 ministerijų optimizavimą ar reorganizavimą sumažinant iki 5 ministerijų? Neatmestinas tikėtinumas, jog Ministrė pirmininkė dar gyvena tarybiniais laikais, kai teismai nebuvo valdžia, kai juos kontroliavo. Tačiau nuo 1992-10-25 Konstitucijos priėmimo, padėtis keitėsi, visi Teismai sudaro savarankišką Teisminę valdžią, kurią atstovauja Teisėjų taryba. Jau 30 metų Teisminė valdžia yra savarankiška ir nepriklausoma, tačiau nuolat turinti tai įrodinėti. Teisminės valdžios atstovai, teisininkai siekia įvairiausiais būdais ir formomis (moksliniais straipsniais, Konstitucine doktrina ir jurisprudencija, dialogais, susirašinėjimais tarp valdžių ir t.t.) visiems valdžios nariams, politikams ir Lietuvos piliečiams paaiškinti, kad demokratinėje valstybėje yra trys valdžios, kad viena iš jų yra Teisminė valdžia, kuri savarankiškai sprendžia su jos veikla (vidine ir išorine) susijusius klausimus. Demokratinėje valstybėje negali vienos valdžios narys primesti savo iniciatyvos Potvarkiu kitos valdžios atžvilgiu ar kelti reikalavimus kurių nenustato kitoms valdžioms. Teisminė valdžia nėra institucija prie Teisingumo ministerijos, nėra įstaiga prie Vyriausybės, nėra Vykdomajai valdžiai ar Įstatymų leidžiamajai valdžiai pavaldi.
Demokratinėje valstybėje tarp valdžių nėra pavaldumo santykių, visos valdžios lygios, jos savarankiškos. Ar Teisminės valdžios atstovai negali patys savarankiškai išspręsti Teisminėje valdžioje esamų problemų? A Teisminės valdžios atstovai, jeigu būtų būtinybė, negalėtų inicijuoti apylinkių teismų reorganizavimo? Akcentuotina, kad Teisėjai yra eruditai plačiąja prasme, susidūrę su įvairiausiais iššūkiais, įvairiausiose srityse išnagrinėję tūkstančius teisinių ginčų, turintys visapusiškos patirties bei žinių ir gali išsispręsti bet kokias Teisminės valdžios problemas. Teisminė valdžia jau ne vieneri metai viešoje erdvėje nurodo Teisminėje valdžioje kilusias problemas ir išsprendimo negalimumo priežastis: - Vykdomoji valdžia neužtikrina 4 pakankamo finansavimo Teisminei valdžiai, - Įstatymų leidžiamoji valdžia nesprendžia Teisminės valdžios narių darbo užmokesčio atitikimo valdžios nariui. Pastarųjų 15 metų įvykiai leidžia teigti, kad sumažinus Lietuvos Aukščiausiajame Teisme 4 teisėjų etatus pasitikėjimas teismais nepadidėjo. Teisminės valdžios siūlymas sutaupyti valstybės biudžeto lėšas perkeliant 2 teismus ir Nacionalinę teismų administraciją į vieną pastatą, buvo neįgyvendintas šios valdžios, kas rodo, kad išmesti 360 tūkstančių eurų projektui nėra problema, nes galimai nėra valstybės lėšų taupymo. Teisminės valdžios prašymas padidinti teisėjų skaičių padidėjus darbo krūviui nebuvo išgirstas, kas turėjo įtakos teisėjų skaičiaus mažėjimui. Šiandien sunaikinus apylinkės teismo teisėjų etatus ir darbo vietas, vėliau teisėjų skaičius ir darbo vietos nebus atkurtos/atstatyta į pradinę padėtį.
Apibendrintai galima daryti išvadą, kad teisėjų skaičiaus mažinimas panaikinant teismų rūmus, teisėjų darbo vietas nepadidins pasitikėjimo teismais, o priešingai, turės neigiamos įtakos teisėjų pareigybės patrauklumui dėl dirbantiems teisėjams tenkančio didelio darbo krūvio, blogų darbo sąlygų. Įstatymų leidžiamajai valdžiai, priėmusiai 2023-06-06 nutarimą ir perdavusiai Teisės ir teisėtvarkos komitetui svarstyti dėl apylinkės teismų reorganizavimo, teiktinas prašymas atsakingai įvertinti, ar Įstatymų leidžiamajai valdžiai suteikta teisė bei pareiga spręsti Teisminės valdžios veiklos pokyčius (apylinkės teismų reorganizavimo) nesant Teisminės valdžios iniciatyvos, teisinio pagrindo ir Teisminės valdžios in corpore pritarimo. Svarstyti kitos savarankiškos valdžios veiklos pokyčių klausimą, kuris pateiktas subjekto neturinčio iniciatyvos teisės, neturinčio teisės sudarinėti darbo grupes valdžios veiklos pokyčių klausimais ir galimai nevykdant pareigų bei darant įtaką – neskiriant pakankamo finansavimo ilgą laiką (neskiriant pakankamo finansavimo už paslaugas bei sudarant sąlygas negalimumui įgyvendinti sutartinius įsipareigojimus, neskiriant pakankamo finansavimo įgyvendinant tarptautinius valstybės įsipareigojimus ir t.t.). Ex injuria jus non oritur (iš neteisės negali kilti teisė). Nesvarstyta
sąjunga 2023-06-15 Dėl didelio užimtumo darbe ir kitų Sąjungos valdybos narių atostogų dėl ko yra sudėtinga gauti jų nuomonę dėl įstatymų projektų, pastabų pateikti nespėsime ir jų neteiksime. Nesvarstyta
2023-06-15 Teisėjų taryba iš Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto gavo prašymą pateikti pastabas ir pasiūlymus Seimo nutarimo „Dėl apylinkių teismų reorganizavimo“ projektui (Nr.
XIVP-2822), Įstatymo „Dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos apeliacinio teismo, apygardų teismų įsteigimo, apygardų teismų veiklos teritorijų nustatymo ir Lietuvos Respublikos prokuratūros reformavimo“ Nr. I-1497 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui (Nr. XIVP-2823), Apylinkių teismų įsteigimo ir jų veiklos teritorijų nustatymo įstatymo Nr. I-2375 pakeitimo įstatymo projektui (nauja redakcija) (Nr. XIVP-2824), Apylinkių teismų reorganizavimo įstatymo projektui (Nr. XIVP-2825), Teismų įstatymo Nr. I-480 57, 101 ir 119 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui (Nr. XIVP-2826), Civilinio proceso kodekso 62¹, 304 ir 441 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 62² ir 62³ straipsniais įstatymo projektui (Nr. XIVP-2827) (toliau – Įstatymų projektai). Teisėjų taryba, susipažinusi su pateiktais Įstatymų projektais, palaikydama siekiamą tikslą – didinti lėšų, skiriamų teismams išlaikyti, panaudojimo efektyvumą, ypač tam tikruose regionuose, optimizuoti, balansuoti darbo krūvio pasiskirstymą teismuose, esančiuose didžiuosiuose miestuose, kur didesnė verslo ir gyventojų koncentracija, ir regionuose, atsižvelgiant į numatomus gyventojų pokyčių tendencijas, gerinti teisingumo vykdymo kokybę, didinant teisėjų specializacijos galimybes, pastabų ir pasiūlymų pateiktiems derinti Įstatymų projektams neturi. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai darbine tvarka pateikti siūlymai dėl Įstatymų projektuose numatomų įsigaliojimo terminų, į kuriuos buvo atsižvelgta.
Siūlytina teismų tinklo peržiūrą vykdyti dviem etapais: 1) dėl neefektyviai valdomų teismo pastatų ir jiems tenkančių didelių išlaidų, 2024 m. sausio 1 d. atsisakyti 5 teismo rūmų (Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų, Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų, Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų, Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų, Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų); 2) dėl teismų veikloje naudojamų sistemų (Lietuvos teismų informacinės sistemos, Buhalterinės apskaitos ir finansų valdymo sistemos ir kt.) pritaikymo, likusių apylinkių teismų ir jų rūmų pertvarkos ir kitų susijusių pakeitimų įsigaliojimą numatyti 2024 m. liepos 1 d. Atsižvelgiant į tai, siūlytina numatyti dvi skirtingas Apylinkių teismų įsteigimo ir jų veiklos teritorijų nustatymo įstatymo redakcijas, kurios įsigaliotų atitinkamai 2024 m. sausio 1 d. ir 2024 m. liepos 1 d. Nesvarstyta
2023-06-15 Lietuvos Respublikos teisėjų asociacijos valdyba, susipažinusi su teisės aktų projektais Nr. XIVP-2822 - XIVP-2827, įvertinusi asociacijos narių pateiktas pastabas, Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų darbuotojų
teisėjų 2023 m. birželio 8 d. rašte ir Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų teisėjų 2023 m. birželio 14 d. rašte pateiktus duomenis ir argumentus, siūlo svarstant teisės aktų projektus, be kita ko, atkreipti dėmesį į šiuos klausimus:
apylinkės teismą išdalijimo būdu, šio teismo teises ir pareigas išdalijant Klaipėdos apylinkės teismui ir Telšių apylinkės teismui (XIVP-2822 – XIVP-2825):
metu veikiančių apylinkių teismų esmės: 1.1.1.
Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės 2020 m. birželio 22 d. valstybinio audito ataskaitoje „Teismų sistema“ nustatė, kad Lietuva neturi teismų sistemos tobulinimo vizijos. Teisėjų tarybos 2022 m. gruodžio 19 d. nutarimu patvirtinta Lietuvos teismų 2023-2033 m. vystymosi vizija (žr. www.teismai.lt/data/public/uploads/2022/12/vizija-pilna-versija.pdf), kurioje, be kita ko, numatyta priemonė – „Racionalaus ir efektyvaus teismų sistemos valdymo modelio (teismų tinklo) sukūrimas“ ir šios priemonės siektini rezultatai: 1) patvirtintas peržiūrėtas teismų tinklo modelis, atitinkantis finansavimą ir visuomenės lūkesčius; 2) sukurtas modelis (reformos projektas), apibrėžiantis bendro teisėjų etatų skaičiaus, besispecializuojančių teisėjų skaičiaus, teismų žemėlapio ir teismų struktūrų nustatymo kriterijus; 3) modelis aprobuotas teismų sistemos viduje ir pristatytas visuomenei; <...>. Ar siūlymas reorganizuoti vieną iš dvylikos šiuo metu veikiančių apylinkių teismų yra vienetinis veiksmas, kurį įgyvendinus (kartu su kitais projektuose numatytais siūlymais) finansavimą ir visuomenės lūkesčius atitinkantis teismų tinklo modelis bus laikomas sukurtu ir teisės aktų projektų aiškinamajame rašte nurodyti apylinkių teismų optimizavimo tikslai bus laikomi visiškai pasiektais, ar tai yra tik viena iš platesnės apimties teismų tinklo modelio kūrimo dalių (stadijų)? 1.1.2. ar vieno iš dvylikos šiuo metu veikiančių apylinkių teismų reorganizavimas yra būtina ir proporcinga (kaštų ir naudos aspektu) priemonė aiškinamajame rašte išdėstytiems teisės aktų projektų tikslams (didinti lėšų, skiriamų teismams išlaikyti, panaudojimo efektyvumą, optimizuoti, balansuoti apylinkių teismų, teismų rūmų, jų teisėjų darbo krūvį, didinti teisėjų specializacijos galimybes ir kt.) pasiekti?
Ar šių tikslų neįmanoma pasiekti kitais būdais (pvz., tik panaikinant atitinkamus teismų rūmus, kurių veikla nėra efektyvi, atsisakant dalies teismų rūmų infrastruktūros ir kt.)? 1.1.3. ar aiškinamajame rašte nurodyti galimybių optimizuoti teismus kriterijai (teismo geografinis išsidėstymas, gyventojų skaičius, bylų srautai ir darbo krūvis, teismo sudėtis ir žmogiškieji ištekliai, teismo infrastruktūra ir jos išlaikymas ir kt.) yra tinkami (pakankami) sprendžiant tiek dėl konkretaus teismo reorganizavimo, tiek dėl galutinio siektino teismų tinklo modelio sukūrimo? Pavyzdžiui, ar į kriterijų sąrašą nuturėtų būti įtraukti tokie kriterijai kaip kitų teisėsaugos institucijų (prokuratūros, policijos) teritorinis pasiskirstymas, atitinkamo miesto (rajono) gyventojų ir verslo subjektų į valstybės biudžetą sumokamų mokesčių dydis, savivaldybių gerovės indeksas, sveikos demografijos komponentas ir kt.? 1.2. Dėl siūlymo reorganizuoti būtent Plungės apylinkės teismą pagrįstumo: ar siūlymas atitinka aiškinamajame rašte išdėstytus teisės aktų projektų tikslus ir galimybių optimizuoti teismus kriterijus? Pirma, Plungės apylinkės teismo veiklos teritorijoje gyvena net didesnis gyventojų skaičius nei Telšių apylinkės teismo veiklos teritorijoje[¹]. Antra, iš aiškinamojo rašto matyti, kad 2021 m. mažesnis darbo krūvis nei Plungės apylinkės teisme buvo Utenos, Alytaus, Tauragės apylinkės teismuose.
Pagal šių metų duomenis (2023 m. birželio 12 d.), Plungės apylinkės teisme išnagrinėtos 216 baudžiamosios bylos, 3273 civilinės bylos, kai per tą patį laikotarpį Telšių apylinkės teisme atitinkamai 222 ir 3055 bylos. 2022 m. lapkričio mėn. duomenimis Plungės apylinkės teisme bylų srautai (skaičius), priešingai nei kituose teismuose, padidėjo net 20,5 procento. Trečia, projektais nemažai visuomenės daliai būtų apsunkinamas teismo paslaugų prieinamumas, nes, pvz., Plungės m. gyventojams atstumai tarp teismų padidėja: jeigu byla nagrinėjama Klaipėdos apygardos teisme, proceso dalyviui vykstant iš Plungės m. į Klaipėdos m. tenka įveikti 56 km atstumą, o nagrinėjant bylą Šiaulių apygardos teisme atstumas nuo Plungės m. iki Šiaulių m. būtų 98,3 km. Ketvirta, Plungės apylinkės teisme dirba 17 teisėjų, todėl apjungus Plungės apylinkės teismo veikiančių rūmų veiklos teritorijas ir bylas skirstant bendrai visiems rūmų teisėjams, nebūtų jokių kliūčių teisėjų specializacijai. 1.3. Dėl siūlymo ta apimtimi, kuria Plungės apylinkės teismo teisės ir pareigos, susijusios su Plungės apylinkės teismo Plungės rūmais ir Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmais, pereitų ne Klaipėdos, o Telšių apylinkės teismui: 1.3.1. ar nurodytas siūlymas atitinka teismo paslaugų prieinamumo tikslą, nes, pvz., Plungės m. gyventojams atstumai tarp teismų padidėja: jeigu byla nagrinėjama Klaipėdos apygardos teisme, proceso dalyviui vykstant iš Plungės m. į Klaipėdos m. tenka įveikti 56 km atstumą, o nagrinėjant bylą Šiaulių apygardos teisme atstumas nuo Plungės m. iki Šiaulių m. būtų 98,3 km. 1.3.2. ar nurodytas siūlymas nesukels sunkumų dėl darbo organizavimo, atsižvelgiant į tai, kad teismų ir prokuratūros, policijos bei probacijos tarnybų veiklos teritorijos nebesutaptų? 2.
teismo Molėtų rūmų ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus, numatant Utenos apylinkės teismo Ukmergės rūmus (XIVP-2824): 2.1. ar nurodytas siūlymas atitinka aiškinamajame rašte išdėstytus teisės aktų projektų tikslus ir galimybių optimizuoti teismus kriterijus ir ar šių tikslų bei kriterijų labiau neatitiktų alternatyvūs variantai (Širvintų rūmų prijungimas prie Ukmergės rūmų, Ukmergės rūmus paliekant Vilniaus regiono apylinkės teismo struktūroje, o Molėtų rūmus prijungiant prie Utenos rūmų)? Pavyzdžiui, Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėjų pateiktais duomenimis, trumpiausias atstumas tarp Ukmergės rūmų ir Utenos rūmų yra 64,8 km , nesant eismo kelionės laikas yra 54 min. Kelias eina per kelias gyvenvietes, kur mažinamas greitis. Atstumas tarp Ukmergės rūmų ir Vilniaus rajono rūmų yra 66,8 km, nesant eismo kelionės laikas 43 min., kelias eina automagistrale A2, greitis yra pastovus, kelias prižiūrimas visą parą visais metų laikais. Per dieną iš Ukmergės į Vilnių būna apie 15 tiesioginių autobusų, Vilniaus r. rūmai yra prie įvažiavimo į Vilnių ir visi tarpmiestiniai autobusai pravažiuoja pro Vilniaus r. rūmus. Iš Ukmergės į Uteną per dieną yra apie 8 tiesioginiai autobusai ir
bei tarp Ukmergės rūmų ir Vilniaus r. rūmų yra beveik panašus (skirtumas yra
geresnė būtent tarp Ukmergės rūmų ir Vilniaus r. rūmų. Atstumas tarp Ukmergės rūmų ir Molėtų rūmų yra 45,7 km, nesant eismo kelionės laikas yra 37 min., kelias eina per kelias gyvenvietes, tarpais per miškingą teritoriją. Atstumas tarp Ukmergės rūmų ir Širvintų rūmų yra 30,1 km, nesant eismo kelionės laikas yra 25 min., kelias eina automagistrale A2 ir nuvažiavimo nuo automagistralės iki Širvintų m. keliu (apie 4 km).
Susisiekimas autobusais: iš Ukmergės į Molėtus tiesioginio autobuso nėra, su persėdimu kelionės trukmė nuo 3 val. 30 min iki 2 val. Iš Ukmergės į Širvintas yra tiesioginis autobusas (į abi puses), kelionės trukmė yra 30 min., su persėdimu nuo 3 val. iki 2 val. Nuo Ukmergės iki Širvintų rūmų yra trumpesnis atstumas, mažesnis kelionės laikas, geresnė ir patogesnė susisiekimo infrastruktūra; nuo Ukmergės rūmų iki Vilniaus rajono rūmų (centrinių rūmų) yra 2 km ilgesnis atstumas, tačiau 11 min trumpesnis kelionės laikas ir daug geresnė, labiau išvystyta ir patogesnė susisiekimo infrastruktūra. Atstumas nuo Molėtų rūmų iki Utenos rūmų yra 34,5 km, t. y. 11,2 km mažesnis nei iki Ukmergės rūmų, kelionės laikas 27 min., t. y. 10 min. greitesnis nei iki Ukmergės rūmų, susisiekimais autobusais daug geresnis – yra 10 tiesioginių autobusų, kelionės laikas 35 min. (į Ukmergę tiesioginių autobusų nėra, o su persėdimais vidutinis laikas apie 2 val. 30 min.). Be to, Ukmergės rūmuose yra 6 teisėjų etatai, šiuo metu visi 6 yra užimti. Širvintų rūmuose yra 3 teisėjų etatai, dirba 2 teisėjai. Taigi, net ir su realiai šiuo metu dirbančiais teisėjais (5 Ukmergės rūmuose ir 2 Širvintų rūmuose) sujungus Ukmergės ir Širvintų rūmus, būtų 7 realiai šiuo metu dirbantys teisėjai ir būtų galimybė specializuotis (pavyzdžiui, 3 baudžiamąsias bylas nagrinėjantys teisėjai ir 4 civilines bylas nagrinėjantys teisėjai). Utenos rūmuose šiuo metu yra 7 teisėjai, prie jų prijungus dar 2 Molėtų rūmų teisėjus, teisėjai galėtų specializuotis. 2.2. ar nurodytas siūlymas nesukels sunkumų dėl darbo organizavimo, atsižvelgiant į prokuratūros, policijos, probacijos tarnybų veiklos teritorijas? 3.
sujungti Utenos apylinkės teismo Visagino rūmus ir Zarasų rūmus, įstatyme numatant Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmus (XIVP-2824): 3.1. ar nurodytas siūlymas atitinka aiškinamajame rašte nurodytus teisės aktų projektų tikslus ir galimybių optimizuoti teismus kriterijus? Pavyzdžiui, Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų darbuotojų pateiktais duomenimis, bendras Visagino savivaldybės gyventojų skaičius
dinamiką pagal amžiaus grupes matyti, kad vaikų demografinė grupė iki 6 metų ir nuo 7 iki 17 metų Visagino savivaldybėje yra dvigubai didesnė, turinti akivaizdžią augimo tendenciją. Tuo pačių Zarasų rajono savivaldybėje gyvenančių vaikų grupė nuosekliai mažėja. Vaikų skaičius ir jo skaičiaus augimo/mažėjimo dinamika savivaldybėje svarbus kriterijus vertinant šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus, kadangi ginant vaiko teises ir interesus bylose dalyvauja valstybės institucijos, kurių buveinių skyriai yra savivaldybės teritorijoje. Zarasų rajono pensinio amžiaus žmonių grupė yra pakankamai stabili, tuo tarpu Visagine gyvenanti pensinio amžiaus asmenų grupė sparčiai didėja, tarp jų yra nemaža dalis vienišų žmonių, kurie savarankiškai negali įgyvendinti savo teisių ir jiems būtina Socialinės apsaugos darbuotojų pagalba ir konsultacijos. Vertinant geografinį išdėstymą, Visagino rūmų darbuotojų pateiktais duomenimis, Zarasų rajono savivaldybę (Zarasų rūmų veiklos teritorija) sudaro 10 seniūnijų, savivaldybės plotas 1334 kv. km, gyventojų tankumas 14,3 žm./kv. km. (https://www.vle.lt/straipsnis/zarasu-rajono-savivaldybe/). Visagino savivaldybę (Visagino rūmų veiklos teritorija) sudaro Visagino miestas ir 17 šalia esančių kaimų. Savivaldybės plotas 58 kv. km, gyventojų tankumas 467,5 žm. kv. km (https://www.vle.lt/straipsnis/visagino-savivaldybe/).
Todėl vertinant susisiekimo galimybes, turėtų būti vertinamas ne tik atstumas tarp teismo rūmų (27,6 km), o atsižvelgiama ir į tai, kokie neigiami pokyčiai kiltų dviejų savivaldybių gyventojams vykstant į Zarasų arba Visagino rūmus. Žemiau pateiktoje lentelėje pateikiami duomenys apie atstumus tarp didžiausių Zarasų rajono gyvenviečių iki Zarasų rūmų, Visagino rūmų ir atstumų skirtumai. Iš lentelės matyti, kad kelionė vykstant į Visagino rūmus iš atokiausios Zarasų rajono gyvenvietės pailgėtų tik 24 km., o kai kuriais atvejais ir sutrumpėtų. Tuo daugumai Visagino savivaldybės gyventojų, jų atstovų pagal įstatymą, valstybinių institucijų atstovų teks kiekvieną kartą įveikti 27,6 km atstumą iki Zarasų rūmų bei grįžti atgal. Vietovės pavadinimas
1117
Aiškinamajame rašte pateikti duomenys dėl bylų srautų Utenos apylinkės teisme nuo 2019 iki 2022 m. lapkričio mėn. laikotarpiu. Visagino rūmų darbuotojų teigimu, būtina atsižvelgti į tai, kad, siekiant lyginti teisėjų darbo krūvius teisme, atsižvelgiant į gaunamų rūmuose bylų kiekį, dirbančių rūmuose teisėjų skaičių, bylos buvo perduodamos iš vienų rūmų kitiems pagal teismo pirmininko ar pirmininko pavaduotojų patvarkymus. Utenos apylinkės teismo vidaus apskaitos dokumentuose užfiksuota, kad laikotarpiu nuo 2020 m. iki 2022 m. Visagino rūmuose gautos elektroninės bylos buvo perduodamos nagrinėti kitiems teismo rūmams, t. y. nepateko į Visagino rūmuose gautų bylų apskaitą (srautą), o buvo apskaitytos kituose teismo rūmuose. Siekiant nustatyti faktinį bylų srauto sumažėjimą ar padidėjimą, būtina perduotas bylas apskaityti pagal bylos gavimo vietą, laikantis teismingumo taisyklių.
Duomenys apie 2019-2022 metais perduotų bylų kiekį iš Visagino rūmų. Metai Anykščių rūmai Ignalinos rūmai Molėtų rūmai Utenos rūmai Zarasų rūmai[²] Perduotų bylų skaičius Faktinis bylų srautas Visagino rūmuose 201914
28 1294 (1266+ 28) Palyginimui pateikiami duomenys apie 2019-2022 metais perduotų/gautų bylų kiekį Zarasų rūmuose. Metai Anykščių rūmai Ignalinos rūmai Molėtų rūmai Utenos rūmai Perduotų bylų skaičius Gautų bylų skaičius Faktinis bylų srautas Zarasų rūmuose 201919 1115 (1134–19) 202027830
71117 42 962 (920 +42) 2022 1548 Visagino rūmų darbuotojų duomenimis, vertinant tai, kad 2022 m. Zarasų rūmuose gautų bylų srautas padidėjo virš 60 proc. reikia įvertinti tai, kad, sprendžiant Vilniaus miesto apylinkės teismo didelio darbo krūvio problemą nuo 2022 m. gegužės 1 d. bylos pagal pareiškimus dėl teismo įsakymo išdavimo, kurie paduodami elektroninių ryšių priemonėmis, paskirstomos kitų teismų teisėjams, siekiant užtikrinti tolygų apylinkių teismų darbo krūvį, susijusį su gaunamomis bylomis. Bylos dėl teismo įsakymo išdavimo skirstomos teismų rūmams automatizuotu būdu, atsižvelgiant į rūmuose dirbančių teisėjų darbo krūvį. Kadangi teismo Visagino rūmuose dirba tik du teisėjai, o du teisėjų etatai yra neužimti, dirbančių teisėjų darbo krūvis ženkliai viršija Lietuvos teisėjų darbo krūvio vidurkį, faktiškai pareiškimai dėl teismo įsakymų išdavimo skirstomi ne pagal teritorijas, o tarp faktiškai dirbančių teisėjų, todėl nuo 2022 m. gegužės 1 d. iki metų pabaigos Visagino rūmuose buvo gauta tik 607 bylos dėl teismo įsakymo išdavimo, Zarasų rūmuose – 841 byla.
3.2. ar nurodytas siūlymas nesukels sunkumų dėl darbo organizavimo, atsižvelgiant į prokuratūros veiklos teritorijas, atsižvelgiant į tai, kad vykdant Lietuvos prokuratūros reformą, Utenos apskrities prokuratūros Zarasų skyriaus veikla perkelta į Visaginą? 4. Dėl teisės aktų projektų tikslo „sudaryti galimybes atlikti procesinius veiksmus kuo arčiau asmens gyvenamosios vietos“[³]: 4.1. ar galimybės atlikti procesinius veiksmus kuo arčiau asmens gyvenamosios vietos užtikrinimas išties laikytinas valstybės prioritetiniu tikslu kitų valstybės funkcijų (pvz., švietimo, sveikatos priežiūros) kontekste? 4.2. ar šio tikslo įgyvendinimui reikalingos priemonės (teisėjo ir posėdžio sekretoriaus(-ės) pareiga vykti nagrinėti bylų į kitus teismo rūmus (infrastruktūrą) yra pagrįstos teismų sistemos turimais ir/ar teismų sistemai planuojamais skirti resursais: 4.2.1. žmogiškaisiais, pvz., teisėjų pasirengimas asmeniškai vairuoti transporto priemonę, vairuotojų etatų skaičius teismuose? 4.2.2. materialiaisiais, pvz., teismų valdomų transporto priemonių skaičius, galimybė kompensuoti teisėjui gyvenamosios patalpos nuomos išlaidas jo darbo kitame rajone metu, apdrausti visas transporto priemones, kuriomis teisėjai vyksta į kitą vietovę, ne tik privalomuoju civilinės atsakomybės, bet ir kasko draudimu? 5.
apylinkių teismų tinklą, įvertinus šiuo metu laisvų ir atsilaisvinančių teisėjų vietų skaičių, pradėtas vykdyti atrankas į tam tikrus teismus, teisėjų skaičių numatoma sumažinti 10 proc., t. y. 49 etatais. 2020 m. Valstybės kontrolė (valstybinio audito ataskaita „Teisingumo sistema“) nustatė, kad Lietuvos teismų sistemoje nėra rodikliais įvertintas teisėjų poreikis, nėra nustatytas optimalus teismo (teisėjo) darbo krūvis. Iki šiol nėra nustatyta, kokiu normaliu krūviu turi dirbti teisėjas. Todėl kyla klausimas, kokiais kriterijais remiantis šiuo metu numatoma sumažinti teisėjų skaičių ir būtent tokiu skaičiumi. Nesvarstyta
pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Plungės apylinkės teismo Plungės rūmai 2023-06-14 Susipažinę su Lietuvos Respublikos Seimui pateiktu nutarimo projektu „Dėl apylinkių teismų reorganizavimo11, pagal kurį numatoma pradėti apylinkių teismų reorganizavimo išdalijimo būdu procedūras, Plungės apylinkės teismo teises ir pareigas išdalijant Klaipėdos apylinkės teismui ir Telšių apylinkės teismui11 bei Lietuvos Respublikos apylinkių teismų įsteigimo ir jų veiklos teritorijų nustatymo įstatymo Nr. 1-2375 pakeitimo įstatymo projektu, pagal kurį Plungės apylinkės teismo Plungės rūmai veiktų kaip Telšių apylinkės teismo Plungės rūmai, o Plungės rūmų veiklos teritorija apimtų Plungės rajono ir Skuodo rajono savivaldybių teritorijas, Rietavo savivaldybės teritoriją, kreipiamės dėl įstatymų projektų, susijusių su teismo reorganizavimu, tikslinimo. Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų teisėjų nuomone, netikslinga reorganizuoti išdalijimo būdu šiuo metu veikiantį Plungės apylinkės teismą, susidedantį iš Plungės, Skuodo, Palangos ir Kretingos rūmų dėl žemiau nurodytų priežasčių: 1.
Teismų reformos įstatymo paketo aiškinamajame rašte nėra jokių kriterijų, pagrindžiančių tokio reorganizavimo būtinumą, todėl nėra aišku, dėl kokių priežasčių Plungės apylinkės teismas turėtų būti reorganizuojamas išdalijimo būdu. Jeigu kaip galimą kriterijų laikyti gyventojų skaičių, tai šiuo metu veikiančio Plungės apylinkės teismo veiklos teritorijoje gyvena 110 584 gyventojai, iš jų 37 415 Kretingos r. savivaldybėje, 16 945 Palangos m., 15 774 Skuodo r. savivaldybėje, 7 247 Rietavo savivaldybėje ir 33 203 Plungės r. savivaldybėje (2022 m. duomenys, https://osp.stat.gov.lt/lietuvos-regionai-2020/lietuvos-apskritys). Telšių apylinkės teismo veiklos teritorijoje gyvena 105 219 gyventojų (atitinkamai
šiuos duomenis Plungės apylinkės teismo veiklos teritorijoje gyvena net didesnis skaičius gyventojų nei Telšių apylinkės teismo veiklos teritorijoje, todėl nesuprantamas tikslas reorganizuoti Plungės apylinkės teismą išdalijimo būdu, dalį teismo teisių ir pareigų išdalijant tokio paties dydžio pagal veiklos teritoriją to paties dydžio Telšių apylinkės teismui. Plungės apylinkes teismo Plungės rūmai g® L
reorganizavimo išsakyta nuomonė dėl Plungės apylinkės teismo neefektyvumo, tačiau iš aiškinamojo rašto matyti, kad 2021 m. mažesnis darbo krūvis nei Plungės apylinkės teisme buvo Utenos, Alytaus, Tauragės apylinkės teismuose, tačiau siūloma reorganizuoti būtent Plungės apylinkės teismą.
Pagal šių metų teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis (2023 m. birželio 12 d.), Plungės apylinkės teisme išnagrinėtos 216 baudžiamosios bylos, 3273 civilinės bylos, kai per tą patį laikotarpį Telšių apylinkės teisme atitinkamai 222 ir
Plungės apylinkės teisme, tiek Telšių apylinkės teisme yra toks pat, 2022 m. lapkričio mėn. duomenimis Plungės apylinkės teisme bylų skaičius priešingai nei kituose teismuose net padidėjo 20,5 procento (informacija iš aiškinamojo rašto), dėl ko negalima daryti išvados, kad Plungės apylinkės teismas dirba neefektyviai ir dėl to būtina dalį teismo prijungti prie Telšių apylinkės teismo. Tik nustačius teisėjo optimalų darbo krūvį, įvertinus bylų srautus, juos siejant su numatomais teisėjų skaičiaus pokyčiais, galėtų būti vertinamas vieno ar kito teismo darbo efektyvumas. 3. Pritardami numatomos teismų reformos tikslui sudaryti galimybę teisėjams specializuotis, pažymime, kad Plungės apylinkės teisme dirba 17 teisėjų, todėl apjungus Plungės apylinkės teismo veikiančių rūmų veiklos teritorijas ir bylas skirstant bendrai visiems rūmų teisėjams, nebūtų jokių kliūčių teisėjų specializacijai. 4. Atkreipiame dėmesį, jog po numatomo Plungės apylinkės teismo reorganizavimo gali kilti tam tikrų sunkumų organizuojant darbą dėl nebesutapsiančios prokuratūros, policijos, probacijos tarnybų veiklos teritorijos. 4. Atkreipiame dėmesį, jog po numatomo Plungės apylinkės teismo reorganizavimo gali kilti tam tikrų sunkumų organizuojant darbą dėl nebesutapsiančios prokuratūros, policijos, probacijos tarnybų veiklos teritorijos. 5.
planuojama reforma bus užtikrintas teismo paslaugų prieinamumas žmogui, sudarant galimybes atlikti procesinius veiksmus kuo arčiau asmens gyvenamosios vietos, tačiau faktiškai numatomais projektais paslaugų prieinamumas apsunkinamas, teisminės paslaugos nutolinamos, nes atstumai tarp teismų padidėja. Pav., jeigu byla nagrinėjama Klaipėdos apygardos teisme, proceso dalyviui tenka įveikti 56 km atstumą, vykstant iš Plungės m. į Klaipėdos m., o nagrinėjant bylą Šiaulių apygardos teisme atstumas nuo Plungės m. iki Šiaulių m. padidėja iki 98,3 km. Be to, pagal susiklosčiusias tradicijas gyventojų srautai nukreipti ne į Šiaulių m., bet į Klaipėdos m., kur įsikūrusios pagrindinės sveikatos įstaigos, aptarnaujančios Klaipėdos regiono gyventojus, kultūros, švietimo įstaigos ir pan. Tai galbūt lėmė ir 1919-1947 m. buvęs administracinis paskirstymas, kai dalis šiuo metu Plungės r. savivaldybės teritorijos (Kulių ir Platelių mst.), buvo Kretingos apskrities valsčiais (Kretingos apskritis - Visuotinė lietuvių enciklopedija (vle.lt)). 6. Diskutuotinos projekto aiškinamojo rašto nuostatos dėl efektyvesnio finansinių išteklių naudojimo. Rašte teigiama, kad teismai kaip atskiri juridiniai vienetai greta teisėjų išlaiko kiekvienas savo atskirą administracinį personalą, kas anot projekto rengėjų, nėra efektyvu, vertinant valdymo aspektu. Teisėjo komandos narių skaičius dėl teismo reorganizavimo nepasikeis, todėl administracinio personalo būtinybė išliks. Apjungus teismus, padidės bendras darbuotojų skaičius, dėl ko aptarnaujančio personalo (finansininkų, personalo specialistų, vertėjų, vairuotojų ir kt.) skaičius mažės nežymiai arba iš viso nesikeis. Galbūt vietoj teismo pirmininko, reikės pirmininko pavaduotojo, padidėjus teisėjų skaičiui sujungtame teisme.
Mūsų nuomone, pateiktas įstatymų paketas dėl Plungės apylinkės teismo reorganizavimo yra skubotas, be aiškių kriterijų, nepristačius jo teismo bendruomenei, kitiems suinteresuotiems asmenims, siūlome svarstyti Plungės apylinkės teismo reorganizavimo tikslingumą. Nesvarstyta
teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo narys Jurgis Razma 20223-06-21 Argumentai: Teismų reformos įstatymų projektų paketo aiškinamajame rašte nėra aiškių argumentų, kodėl būtent Plungės apylinkės teismą reikia panaikinti. Jeigu yra tikslas panaikinti vieną apylinkės teismą Vakarų Lietuvos regione, tai objektyvūs rodikliai pagrindžia, kad reiktų naikinti ne Plungės, o Telšių apylinkės teismą. Plungės apylinkės teismo veiklos teritorijoje yra 110 584 gyventojai, o Telšių – 105 219 gyventojai. Iki šių metų birželio 12 d. Plungės apylinkės teisme išnagrinėta 216 baudžiamųjų ir 3273 civilinių bylų, Telšių – atitinkamai 222 ir 3055 bylų. Plungės apylinkės teisme bylų skaičius yra ryškiai augantis. Mažiau bylų išnagrinėjama Alytaus, Tauragės, Utenos apylinkių teismuose, tačiau šių teismų nesiūloma naikinti, jie „gelbėjami“ priskiriant papildomas teritorijas. Pažymėtina, kad Plungės teismas įsikūręs naujai pastatytuose, moderniai įrengtuose rūmuose. Geriausia išeitis būtų palikti visus dabar veikiančius apylinkių teismus, o ateityje imtis esminės jų reformos paliekant juos tik prie penkių didžiųjų miestų pagal dabar veikiančią prokuratūrų ir policijos struktūrų sistemą. Bet, kaip minėjau, jeigu žūtbūt norima vieną apylinkės teismą panaikinti, tai teikiamais pasiūlymais siūlau naikinti ne Plungės, bet Telšių apylinkės teismą. Pasiūlymas:
Pakeisti 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „2 straipsnis.
Reorganizavimo būdas Plungės Telšių apylinkės teismas reorganizuojamas prijungimo išdalijimo būdu, šio teismo teises ir pareigas perduodant Plungės apylinkės teismui išdalijant Klaipėdos apylinkės teismui ir Telšių apylinkės teismui.“
20223-06-21 Pasiūlymas: Pakeisti 3 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „3 straipsnis. Reorganizavimo sąlygos
apylinkės teismo reorganizavimo sąlygų aprašas yra šio įstatymo priedas. 2. Plungės apylinkės teismo teisės ir pareigos, susijusios su Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmais ir Plungės apylinkės teismo Palangos rūmais, pereina Klaipėdos apylinkės teismui. 3. Plungės Telšių apylinkės teismo teisės ir pareigos, susijusios su Telšių Plungės apylinkės teismo Mažeikių Plungės rūmais ir Telšių Plungės apylinkės teismo Akmenės bei Telšių apylinkės teismo Telšių rūmais Skuodo rūmais, pereina Plungės Telšių apylinkės teismui. 4. Visos po reorganizavimo pasibaigusio Telšių Plungės apylinkės teismo teisės ir pareigos po reorganizavimo veikiančiam Plungės veikiantiems
20223-06-21 Pasiūlymas: Pakeisti 4 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„ 3. Iki 2023 m. gruodžio 31 d. paskirti reorganizuojamo Telšių
Plungės apylinkės teismo ir reorganizavimo procese dalyvaujančio Plungės Klaipėdos apylinkės teismo ir Telšių apylinkės teismo teisėjai toliau dirba po reorganizavimo veikiančiame Klaipėdos apylinkės teisme ir Telšių Plungės apylinkės teisme ir yra laikomi paskirtais į tą apylinkės teismą ar tuos teismo rūmus, kurių veiklos teritorijoje veikė atitinkami Klaipėdos apylinkės teismo, Plungės apylinkės teismo ar Telšių apylinkės teismo rūmai, į kuriuos jie buvo paskirti. Nesvarstyta 4.
20223-06-21 Pasiūlymas: Lietuvos Respublikos apylinkių teismų reorganizavimo įstatymo priedo pavadinimą išdėstyti taip:
pasiūlymai: negauta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
„Dėl apylinkių teismų reorganizavimo“ projektą Nr. XIVP-2822, ir bus atlikti nutarimo projekte minimo teismo
reorganizavimo veiksmai, daryti nutarimo projekto lydimojo įstatymo projekto Nr. XIVP-2825 svarstymo komitete pertrauką. 8. Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš – 0, susilaikė – 3. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Irena Haase, Agnė Širinskienė. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. Komiteto pirmininkė Irena HaaseIr Komiteto biuro patarėja I. Leonavičiūtė [1] Plungės apylinkės teismo teisėjų pateiktais duomenimis, šiuo metu veikiančio Plungės apylinkės teismo veiklos teritorijoje gyventojų skaičius siekia 110 584 žmones, iš jų 37 415 Kretingos r. savivaldybėje, 16 945 Palangos m., 15 774 Skuodo r. savivaldybėje, 7 247 Rietavo savivaldybėje ir 33 203 Plungės r. savivaldybėje (žr. https://osp.stat.gov.lt/lietuvos-regionai-2020/lietuvos-apskritys). Telšių apylinkės teismo veiklos teritorijoje gyvena 110 219 gyventojų (atitinkamai 51 507, 39 483 ir 19 229 Mažeikių, Telšių ir Akmenės r. savivaldybėse). [2] Utenos apylinkės teismo 2019 metų veiklos ataskaita, https://utenos.teismai.lt/data/public/uploads/2020/02/2019-m.-utenos-apylinkes-teismo-veiklos-apzvalga-galutinis.pdf (18 psl.) [3] Aiškinamajame rašte nurodyta, kad „<...> optimizuojant teismų veiklą, būtina užtikrinti teismo paslaugų prieinamumą žmogui, sudarant galimybes atlikti procesinius veiksmus kuo arčiau asmens gyvenamosios vietos.
Teismingumo taisyklių pakeitimas iš esmės negali padaryti neigiamos įtakos teisės į teisminę gynybą įgyvendinimui (teismo pasiekiamumui teritoriniu aspektu) ir taip dar labiau gilinti socialinę atskirtį atskiruose Lietuvos regionuose. Todėl teismai tais atvejais, kai kyla poreikis bylos nagrinėjimą organizuoti ne centriniame teismo pastate, numato posėdį organizuoti kitame teismo pastate, kuris būtų arčiausiai byloje dalyvaujančio asmens buvimo vietos (tai priklauso nuo konkretaus teismingumo pagrindo pagal procesinius įstatymus) arba rengti išvažiuojamuosius teismo posėdžius. Pavyzdžiui, jei asmuo gyventų Prienų rajono savivaldybėje, byla būtų teisminga Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmams, sujungus Prienų ir Alytaus rūmų veiklos teritorijas, liktų veikti Alytaus rūmų patalpos Prienuose (bylų nagrinėjimo vieta), kur asmeniui būtų sudaryta galimybė kreiptis į teismą“.
2024-06-12
pirmininkė Irena Haase, komiteto pirmininko pavaduotoja Agnė Širinskienė, nariai: Gabrielių Landsbergį pavaduojanti Jurgita Sejonienė, Aušrinę Armonaitę pavaduojantis Marius Matijošaitis, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Vilius Semeška, Algirdas Stončaitis, Andrius Vyšniauskas. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjos: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, vyriausioji specialistė Aidena Bacevičienė, padėjėjos: Meilė Čeputienė, Rivena Zegerienė. Seimo narys J. Razma, teisingumo viceministrė J. Greičienė, Teisingumo ministerijos Teisėkūros politikos grupė: vadovė J. Šlikienė, patarėja S. Delekaitė, Lietuvos Respublikos Prezidento vyriausiasis patarėjas A. Kabišaitis, Nacionalinės teismų administracijos atstovai: direktoriaus pavaduotojas A. Jatkevičius, patarėja V. Struckienė, Plungės apylinkės teismo teisėja, l.e.p teismo pirmininko pareigas A. Volskytė, Lietuvos savivaldybių asociacijos l.e. prezidento pareigas, Plungės rajono savivaldybės meras A. Klišonis. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2343 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto 1 straipsnyje siūloma nustatyti, kad šis įstatymas nustato 2 straipsnyje nurodytų apylinkių teismų reorganizavimo būdą ir sąlygas.
Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 2 straipsnyje siūloma nustatyti, kad reorganizuojami ne apylinkių teismai, bet išdalijimo būdu reorganizuojamas vienas Plungės apylinkės teismas. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad ir projekto 4 straipsnio 3 dalyje nurodoma, kad reorganizuojamas Plungės apylinkės teismas, o Klaipėdos apylinkės teismas ir Telšių apylinkės teismas yra reorganizavime procese dalyvaujantys teismai. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatas reikėtų suderinti tarpusavyje, aiškiai nurodant, kuris teismas yra reorganizuojamas, o kurie teismai dalyvauja reorganizavimo procese. Pritarti Patikslinta ir projekto 3 straipsnio 1 dalis. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
1
apylinkės teismo, Plungės apylinkės teismo ir Telšių apylinkės teismo reorganizavimo sąlygų aprašas yra šio įstatymo priedas. Atkreiptinas dėmesys, kad priedas nėra pridėtas prie šio įstatymo projekto. Nesant priedo, nėra galimybių įvertinti ir jo turinio. Pritarti
dalies 4 punkto nuostatas reorganizavimo sąlygose turi būti nustatytas momentas, nuo kurio pasibaigiančio juridinio asmens teisės ir pareigos pereina tęsiančiam veiklą po reorganizavimo juridiniam asmeniui. Atsižvelgiant į tai, kad pagal Civiliniame kodekse nustatytą teisinį reguliavimą reorganizuojamo juridinio asmens teisių ir pareigų perėjimas po reorganizavimo tęsiančiam veiklą juridiniam asmeniui siejamas su tam tikru momentu, o pats teisių ir pareigų perėjimas nėra tęstinis veiksmas, svarstytina, ar projekto 3 straipsnio 4 dalyje nereikėtų atsisakyti žodelio ,,nuo”. Pritarti
33 2,3 4.
Svarstytina, ar projekto 4 straipsnio 3 dalies nuostatos „Iki
apylinkės teismo ir reorganizavimo procese dalyvaujančių Klaipėdos apylinkės teismo ir Telšių apylinkės teismo teisėjai toliau dirba po reorganizavimo veikiančiuose Klaipėdos apylinkės teisme ir Telšių apylinkės teisme <...>“ nereikėtų patikslinti, nes pagal ją Plungės apylinkės teismo teisėjai po teismo reorganizavimo tęstų darbą iš karto dviejuose teismuose, t.y. Klaipėdos apylinkės teisme ir Telšių apylinkės teisme. Manytina, kad Plungės apylinkės teismo teisėjai, pasibaigus teismo reorganizavimui, turėtų dirbti viename iš nurodytų teismų, o jų darbo vieta turėtų būti nustatyta remiantis projekto 3 straipsnio 2 ir 3 dalyse siūlomais nustatytus kriterijais. Pritarti
Irma Leonavičiūtė Nuo
reformos iniciatoriais, kad 2023 m. lapkričio 17 d. Seimo kanceliarijoje gautas Plungės apylinkės teismo reorganizavimo sąlygų aprašas ir, kad siekiant sklandžios reformos, yra būtinas Apylinkių teismų įsteigimo ir jų veiklos teritorijų nustatymo įstatymo Nr. I-2375 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-2136 pakeitimas, išbraukiant Plungės apylinkės teismą (kaip ir buvo apsispręsta 2023 m. birželio 19 d. klausymuose dėl projektų Nr. XIVP-2822-2827). Abejotina, ar teismai spės laiku atlikti Plungės apylinkės teismo reorganizavimo sąlygų apraše nurodytus veiksmus. Nepritarti Siūloma pritarti Plungės apylinkės teismo reformai nuo 2024 m. liepos 1 d. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 4.
2023-06-15 Teisėjų taryba iš Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto gavo prašymą pateikti pastabas ir pasiūlymus Seimo nutarimo „Dėl apylinkių teismų reorganizavimo“ projektui (Nr. XIVP-2822), Įstatymo „Dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos apeliacinio teismo, apygardų teismų įsteigimo, apygardų teismų veiklos teritorijų nustatymo ir Lietuvos Respublikos prokuratūros reformavimo“ Nr. I-1497 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui (Nr. XIVP-2823), Apylinkių teismų įsteigimo ir jų veiklos teritorijų nustatymo įstatymo Nr. I-2375 pakeitimo įstatymo projektui (nauja redakcija) (Nr. XIVP-2824), Apylinkių teismų reorganizavimo įstatymo projektui (Nr. XIVP-2825), Teismų įstatymo Nr. I-480 57, 101 ir 119 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui (Nr. XIVP-2826), Civilinio proceso kodekso 62¹, 304 ir 441 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 62² ir 62³ straipsniais įstatymo projektui (Nr. XIVP-2827) (toliau – Įstatymų projektai). Teisėjų taryba, susipažinusi su pateiktais Įstatymų projektais, palaikydama siekiamą tikslą – didinti lėšų, skiriamų teismams išlaikyti, panaudojimo efektyvumą, ypač tam tikruose regionuose, optimizuoti, balansuoti darbo krūvio pasiskirstymą teismuose, esančiuose didžiuosiuose miestuose, kur didesnė verslo ir gyventojų koncentracija, ir regionuose, atsižvelgiant į numatomus gyventojų pokyčių tendencijas, gerinti teisingumo vykdymo kokybę, didinant teisėjų specializacijos galimybes, pastabų ir pasiūlymų pateiktiems derinti Įstatymų projektams neturi. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai darbine tvarka pateikti siūlymai dėl Įstatymų projektuose numatomų įsigaliojimo terminų, į kuriuos buvo atsižvelgta.
Siūlytina teismų tinklo peržiūrą vykdyti dviem etapais: 1) dėl neefektyviai valdomų teismo pastatų ir jiems tenkančių didelių išlaidų, 2024 m. sausio 1 d. atsisakyti 5 teismo rūmų (Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų, Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų, Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų, Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų, Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų); 2) dėl teismų veikloje naudojamų sistemų (Lietuvos teismų informacinės sistemos, Buhalterinės apskaitos ir finansų valdymo sistemos ir kt.) pritaikymo, likusių apylinkių teismų ir jų rūmų pertvarkos ir kitų susijusių pakeitimų įsigaliojimą numatyti 2024 m. liepos 1 d. Atsižvelgiant į tai, siūlytina numatyti dvi skirtingas Apylinkių teismų įsteigimo ir jų veiklos teritorijų nustatymo įstatymo redakcijas, kurios įsigaliotų atitinkamai 2024 m. sausio 1 d. ir 2024 m. liepos 1 d. Pritarti
2023-06-15 Lietuvos Respublikos teisėjų asociacijos valdyba, susipažinusi su teisės aktų projektais Nr. XIVP-2822 - XIVP-2827, įvertinusi asociacijos narių pateiktas pastabas, Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų darbuotojų
teisėjų 2023 m. birželio 8 d. rašte ir Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų teisėjų 2023 m. birželio 14 d. rašte pateiktus duomenis ir argumentus, siūlo svarstant teisės aktų projektus, be kita ko, atkreipti dėmesį į šiuos klausimus:
apylinkės teismą išdalijimo būdu, šio teismo teises ir pareigas išdalijant Klaipėdos apylinkės teismui ir Telšių apylinkės teismui (XIVP-2822 – XIVP-2825):
metu veikiančių apylinkių teismų esmės: 1.1.1.
Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės 2020 m. birželio 22 d. valstybinio audito ataskaitoje „Teismų sistema“ nustatė, kad Lietuva neturi teismų sistemos tobulinimo vizijos. Teisėjų tarybos 2022 m. gruodžio 19 d. nutarimu patvirtinta Lietuvos teismų 2023-2033 m. vystymosi vizija (žr. www.teismai.lt/data/public/uploads/2022/12/vizija-pilna-versija.pdf), kurioje, be kita ko, numatyta priemonė – „Racionalaus ir efektyvaus teismų sistemos valdymo modelio (teismų tinklo) sukūrimas“ ir šios priemonės siektini rezultatai: 1) patvirtintas peržiūrėtas teismų tinklo modelis, atitinkantis finansavimą ir visuomenės lūkesčius; 2) sukurtas modelis (reformos projektas), apibrėžiantis bendro teisėjų etatų skaičiaus, besispecializuojančių teisėjų skaičiaus, teismų žemėlapio ir teismų struktūrų nustatymo kriterijus; 3) modelis aprobuotas teismų sistemos viduje ir pristatytas visuomenei; <...>. Ar siūlymas reorganizuoti vieną iš dvylikos šiuo metu veikiančių apylinkių teismų yra vienetinis veiksmas, kurį įgyvendinus (kartu su kitais projektuose numatytais siūlymais) finansavimą ir visuomenės lūkesčius atitinkantis teismų tinklo modelis bus laikomas sukurtu ir teisės aktų projektų aiškinamajame rašte nurodyti apylinkių teismų optimizavimo tikslai bus laikomi visiškai pasiektais, ar tai yra tik viena iš platesnės apimties teismų tinklo modelio kūrimo dalių (stadijų)? 1.1.2. ar vieno iš dvylikos šiuo metu veikiančių apylinkių teismų reorganizavimas yra būtina ir proporcinga (kaštų ir naudos aspektu) priemonė aiškinamajame rašte išdėstytiems teisės aktų projektų tikslams (didinti lėšų, skiriamų teismams išlaikyti, panaudojimo efektyvumą, optimizuoti, balansuoti apylinkių teismų, teismų rūmų, jų teisėjų darbo krūvį, didinti teisėjų specializacijos galimybes ir kt.) pasiekti?
Ar šių tikslų neįmanoma pasiekti kitais būdais (pvz., tik panaikinant atitinkamus teismų rūmus, kurių veikla nėra efektyvi, atsisakant dalies teismų rūmų infrastruktūros ir kt.)? 1.1.3. ar aiškinamajame rašte nurodyti galimybių optimizuoti teismus kriterijai (teismo geografinis išsidėstymas, gyventojų skaičius, bylų srautai ir darbo krūvis, teismo sudėtis ir žmogiškieji ištekliai, teismo infrastruktūra ir jos išlaikymas ir kt.) yra tinkami (pakankami) sprendžiant tiek dėl konkretaus teismo reorganizavimo, tiek dėl galutinio siektino teismų tinklo modelio sukūrimo? Pavyzdžiui, ar į kriterijų sąrašą nuturėtų būti įtraukti tokie kriterijai kaip kitų teisėsaugos institucijų (prokuratūros, policijos) teritorinis pasiskirstymas, atitinkamo miesto (rajono) gyventojų ir verslo subjektų į valstybės biudžetą sumokamų mokesčių dydis, savivaldybių gerovės indeksas, sveikos demografijos komponentas ir kt.? 1.2. Dėl siūlymo reorganizuoti būtent Plungės apylinkės teismą pagrįstumo: ar siūlymas atitinka aiškinamajame rašte išdėstytus teisės aktų projektų tikslus ir galimybių optimizuoti teismus kriterijus? Pirma, Plungės apylinkės teismo veiklos teritorijoje gyvena net didesnis gyventojų skaičius nei Telšių apylinkės teismo veiklos teritorijoje[¹]. Antra, iš aiškinamojo rašto matyti, kad 2021 m. mažesnis darbo krūvis nei Plungės apylinkės teisme buvo Utenos, Alytaus, Tauragės apylinkės teismuose.
Pagal šių metų duomenis (2023 m. birželio 12 d.), Plungės apylinkės teisme išnagrinėtos 216 baudžiamosios bylos, 3273 civilinės bylos, kai per tą patį laikotarpį Telšių apylinkės teisme atitinkamai 222 ir 3055 bylos. 2022 m. lapkričio mėn. duomenimis Plungės apylinkės teisme bylų srautai (skaičius), priešingai nei kituose teismuose, padidėjo net 20,5 procento. Trečia, projektais nemažai visuomenės daliai būtų apsunkinamas teismo paslaugų prieinamumas, nes, pvz., Plungės m. gyventojams atstumai tarp teismų padidėja: jeigu byla nagrinėjama Klaipėdos apygardos teisme, proceso dalyviui vykstant iš Plungės m. į Klaipėdos m. tenka įveikti 56 km atstumą, o nagrinėjant bylą Šiaulių apygardos teisme atstumas nuo Plungės m. iki Šiaulių m. būtų 98,3 km. Ketvirta, Plungės apylinkės teisme dirba 17 teisėjų, todėl apjungus Plungės apylinkės teismo veikiančių rūmų veiklos teritorijas ir bylas skirstant bendrai visiems rūmų teisėjams, nebūtų jokių kliūčių teisėjų specializacijai. 1.3. Dėl siūlymo ta apimtimi, kuria Plungės apylinkės teismo teisės ir pareigos, susijusios su Plungės apylinkės teismo Plungės rūmais ir Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmais, pereitų ne Klaipėdos, o Telšių apylinkės teismui: 1.3.1. ar nurodytas siūlymas atitinka teismo paslaugų prieinamumo tikslą, nes, pvz., Plungės m. gyventojams atstumai tarp teismų padidėja: jeigu byla nagrinėjama Klaipėdos apygardos teisme, proceso dalyviui vykstant iš Plungės m. į Klaipėdos m. tenka įveikti 56 km atstumą, o nagrinėjant bylą Šiaulių apygardos teisme atstumas nuo Plungės m. iki Šiaulių m. būtų 98,3 km. 1.3.2. ar nurodytas siūlymas nesukels sunkumų dėl darbo organizavimo, atsižvelgiant į tai, kad teismų ir prokuratūros, policijos bei probacijos tarnybų veiklos teritorijos nebesutaptų?
<...>
Nepritarti 2023 m. birželio 29 d. Seimas nutarimu Nr.
Seimas nutarimu Nr. XIV-2135 „Dėl apylinkės teismo reorganizavimoׅ“ pritarė Plungės apylinkės teismo reorganizavimo išdalijimo būdu procedūrų pradėjimui, šio teismo teises ir pareigas išdalijant Klaipėdos apylinkės teismui ir Telšių apylinkės teismui. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Plungės apylinkės teismo Plungės rūmai 2023-06-14 Susipažinę su Lietuvos Respublikos Seimui pateiktu nutarimo projektu „Dėl apylinkių teismų reorganizavimo11, pagal kurį numatoma pradėti apylinkių teismų reorganizavimo išdalijimo būdu procedūras, Plungės apylinkės teismo teises ir pareigas išdalijant Klaipėdos apylinkės teismui ir Telšių apylinkės teismui11 bei Lietuvos Respublikos apylinkių teismų įsteigimo ir jų veiklos teritorijų nustatymo įstatymo Nr. 1-2375 pakeitimo įstatymo projektu, pagal kurį Plungės apylinkės teismo Plungės rūmai veiktų kaip Telšių apylinkės teismo Plungės rūmai, o Plungės rūmų veiklos teritorija apimtų Plungės rajono ir Skuodo rajono savivaldybių teritorijas, Rietavo savivaldybės teritoriją, kreipiamės dėl įstatymų projektų, susijusių su teismo reorganizavimu, tikslinimo. Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų teisėjų nuomone, netikslinga reorganizuoti išdalijimo būdu šiuo metu veikiantį Plungės apylinkės teismą, susidedantį iš Plungės, Skuodo, Palangos ir Kretingos rūmų dėl žemiau nurodytų priežasčių:
rašte nėra jokių kriterijų, pagrindžiančių tokio reorganizavimo būtinumą, todėl nėra aišku, dėl kokių priežasčių Plungės apylinkės teismas turėtų būti reorganizuojamas išdalijimo būdu.
Jeigu kaip galimą kriterijų laikyti gyventojų skaičių, tai šiuo metu veikiančio Plungės apylinkės teismo veiklos teritorijoje gyvena 110 584 gyventojai, iš jų 37 415 Kretingos r. savivaldybėje, 16 945 Palangos m., 15 774 Skuodo r. savivaldybėje, 7 247 Rietavo savivaldybėje ir 33 203 Plungės r. savivaldybėje (2022 m. duomenys, https://osp.stat.gov.lt/lietuvos-regionai-2020/lietuvos-apskritys). Telšių apylinkės teismo veiklos teritorijoje gyvena 105 219 gyventojų (atitinkamai
šiuos duomenis Plungės apylinkės teismo veiklos teritorijoje gyvena net didesnis skaičius gyventojų nei Telšių apylinkės teismo veiklos teritorijoje, todėl nesuprantamas tikslas reorganizuoti Plungės apylinkės teismą išdalijimo būdu, dalį teismo teisių ir pareigų išdalijant tokio paties dydžio pagal veiklos teritoriją to paties dydžio Telšių apylinkės teismui. Plungės apylinkes teismo Plungės rūmai g® L
reorganizavimo išsakyta nuomonė dėl Plungės apylinkės teismo neefektyvumo, tačiau iš aiškinamojo rašto matyti, kad 2021 m. mažesnis darbo krūvis nei Plungės apylinkės teisme buvo Utenos, Alytaus, Tauragės apylinkės teismuose, tačiau siūloma reorganizuoti būtent Plungės apylinkės teismą. Pagal šių metų teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis (2023 m. birželio 12 d.), Plungės apylinkės teisme išnagrinėtos 216 baudžiamosios bylos, 3273 civilinės bylos, kai per tą patį laikotarpį Telšių apylinkės teisme atitinkamai 222 ir 3055 bylos.
Vertinant šiuos duomenis, matyti, kad darbo krūvis iš esmės tiek Plungės apylinkės teisme, tiek Telšių apylinkės teisme yra toks pat, 2022 m. lapkričio mėn. duomenimis Plungės apylinkės teisme bylų skaičius priešingai nei kituose teismuose net padidėjo 20,5 procento (informacija iš aiškinamojo rašto), dėl ko negalima daryti išvados, kad Plungės apylinkės teismas dirba neefektyviai ir dėl to būtina dalį teismo prijungti prie Telšių apylinkės teismo. Tik nustačius teisėjo optimalų darbo krūvį, įvertinus bylų srautus, juos siejant su numatomais teisėjų skaičiaus pokyčiais, galėtų būti vertinamas vieno ar kito teismo darbo efektyvumas. 3. Pritardami numatomos teismų reformos tikslui sudaryti galimybę teisėjams specializuotis, pažymime, kad Plungės apylinkės teisme dirba 17 teisėjų, todėl apjungus Plungės apylinkės teismo veikiančių rūmų veiklos teritorijas ir bylas skirstant bendrai visiems rūmų teisėjams, nebūtų jokių kliūčių teisėjų specializacijai. 4. Atkreipiame dėmesį, jog po numatomo Plungės apylinkės teismo reorganizavimo gali kilti tam tikrų sunkumų organizuojant darbą dėl nebesutapsiančios prokuratūros, policijos, probacijos tarnybų veiklos teritorijos. 4. Atkreipiame dėmesį, jog po numatomo Plungės apylinkės teismo reorganizavimo gali kilti tam tikrų sunkumų organizuojant darbą dėl nebesutapsiančios prokuratūros, policijos, probacijos tarnybų veiklos teritorijos. 5. Projektų aiškinamajame rašte nurodoma, kad planuojama reforma bus užtikrintas teismo paslaugų prieinamumas žmogui, sudarant galimybes atlikti procesinius veiksmus kuo arčiau asmens gyvenamosios vietos, tačiau faktiškai numatomais projektais paslaugų prieinamumas apsunkinamas, teisminės paslaugos nutolinamos, nes atstumai tarp teismų padidėja.
Pav., jeigu byla nagrinėjama Klaipėdos apygardos teisme, proceso dalyviui tenka įveikti 56 km atstumą, vykstant iš Plungės m. į Klaipėdos m., o nagrinėjant bylą Šiaulių apygardos teisme atstumas nuo Plungės m. iki Šiaulių m. padidėja iki 98,3 km. Be to, pagal susiklosčiusias tradicijas gyventojų srautai nukreipti ne į Šiaulių m., bet į Klaipėdos m., kur įsikūrusios pagrindinės sveikatos įstaigos, aptarnaujančios Klaipėdos regiono gyventojus, kultūros, švietimo įstaigos ir pan. Tai galbūt lėmė ir 1919-1947 m. buvęs administracinis paskirstymas, kai dalis šiuo metu Plungės r. savivaldybės teritorijos (Kulių ir Platelių mst.), buvo Kretingos apskrities valsčiais (Kretingos apskritis - Visuotinė lietuvių enciklopedija (vle.lt)). 6. Diskutuotinos projekto aiškinamojo rašto nuostatos dėl efektyvesnio finansinių išteklių naudojimo. Rašte teigiama, kad teismai kaip atskiri juridiniai vienetai greta teisėjų išlaiko kiekvienas savo atskirą administracinį personalą, kas anot projekto rengėjų, nėra efektyvu, vertinant valdymo aspektu. Teisėjo komandos narių skaičius dėl teismo reorganizavimo nepasikeis, todėl administracinio personalo būtinybė išliks. Apjungus teismus, padidės bendras darbuotojų skaičius, dėl ko aptarnaujančio personalo (finansininkų, personalo specialistų, vertėjų, vairuotojų ir kt.) skaičius mažės nežymiai arba iš viso nesikeis. Galbūt vietoj teismo pirmininko, reikės pirmininko pavaduotojo, padidėjus teisėjų skaičiui sujungtame teisme.
Mūsų nuomone, pateiktas įstatymų paketas dėl Plungės apylinkės teismo reorganizavimo yra skubotas, be aiškių kriterijų, nepristačius jo teismo bendruomenei, kitiems suinteresuotiems asmenims, siūlome svarstyti Plungės apylinkės teismo reorganizavimo tikslingumą. Nepritarti
pritarė Plungės apylinkės teismo reorganizavimo išdalijimo būdu procedūrų pradėjimui, šio teismo teises ir pareigas išdalijant Klaipėdos apylinkės teismui ir Telšių apylinkės teismui. 2. Nacionalinė teismų administracija 2023-11-17 Lietuvos Respublikos Seimas 2023 m. birželio 29 d. nutarimu Nr. XIV-
pradėti Plungės apylinkės teismo reorganizavimo išdalijimo būdu procedūras, šio teismo teises ir pareigas išdalijant Klaipėdos apylinkės teismui ir Telšių apylinkės teismui. Nutarimo 2 straipsnyje pavesta minėtų teismų pirmininkams teisės aktų nustatyta tvarka parengti, paskelbti ir pateikti Juridinių asmenų registro (toliau – JAR) tvarkytojui Plungės apylinkės teismo reorganizavimo sąlygų aprašą (toliau – Sąlygų aprašas), taip pat Sąlygų aprašą pateikti Lietuvos Respublikos Seimui. Visos reorganizavimo procedūros turėtų būti įgyvendintos iki 2024 m. liepos 1 d., ir nuo šios datos po reorganizavimo pasibaigusio teismo teisės ir pareigos turėtų pereiti veiklą tęsiantiems Klaipėdos apylinkės ir Telšių apylinkės teismams (Nutarimo 3 straipsnis).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.99 straipsnio 2 dalimi, 2.101 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo 14 straipsnio 7, 8 dalimis, apie reorganizavimą turi būti paskelbta viešai minėtų teismų nuostatuose nurodytuose viešuose šaltiniuose tris kartus ne mažesniais kaip 30 (trisdešimties) dienų intervalais arba paskelbta vieną kartą ir pranešta raštu visiems teismų kreditoriams, o Sąlygų aprašas ne vėliau kaip pirmą viešo paskelbimo apie jų parengimą dieną turi būti pateiktas JAR tvarkytojui. Nacionalinė teismų administracija (toliau – Administracija) informuoja, kad:
teismas parengė Sąlygų aprašą ir jį pateikė JAR tvarkytojui (Plungės apylinkės ir Telšių apylinkės teismai pateikė 2023 m. spalio 4 d., Klaipėdos apylinkės teismas – 2023 m. spalio 6 d.). 2. Apie Plungės apylinkės teismo reorganizavimą viešai paskelbta 2023 m. spalio 4 d. Plungės apylinkės teismo, Klaipėdos apylinkės teismo, Telšių apylinkės teismo ir Administracijos interneto svetainėse. Nuorodos į viešus pranešimus: https://plunges.teismai.lt/naujienos/pranesimas-apie-plunges-apylinkes-teismo-reorganizavima-ir-parengta-reorganizavimo-salygu-aprasa/363 https://klaipedos.teismai.lt/naujienos/pranesimas-apie-plunges-apylinkes-teismo-reorganizavima-ir-parengta-reorganizavimo-salygu-aprasa/513 https://telsiu.teismai.lt/naujienos/pranesimas-apie-plunges-apylinkes-teismo-reorganizavima-ir-parengta-reorganizavimo-salygu-aprasa/612 https://www.teismai.lt/lt/pranesimas-apie-plunges-apylinkes-teismo-reorganizavima-ir-parengta-reorganizavimo-salygu-aprasa/11589) 3.
Apie Plungės apylinkės teismo reorganizavimą raštu pranešta visiems minėtų teismų kreditoriams:
apylinkės teismo kreditoriams, 2023 m. lapkričio 9 d. – Telšių apylinkės teismo kreditoriams. 4. JAR registruoti minėtų teismų teisinio statuso pasikeitimai ir Sąlygų aprašas: Plungės apylinkės teismo teisinis statusas „reorganizuojamas“ įregistruotas
teisinis statusas „dalyvaujantis reorganizavime“ – atitinkamai 2023 m. spalio
paskelbto Sąlygų aprašo tikslinimo teismuose negauta. Viešo paskelbimo ir kreditorių informavimo raštu pareigų įvykdymas bei 30 (trisdešimties) dienų termino pasibaigimas sudaro prielaidas tęsti reorganizavimo procedūras ir priimti sprendimą dėl Plungės apylinkės teismo reorganizavimo (Biudžetinių įstaigų įstatymo 14 straipsnio 11 dalis). PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos apylinkės teismo reorganizavimo įstatymu Nr. PLUNGĖS
I
1.
Plungės apylinkės teismo reorganizavimo sąlygų aprašas (toliau – Aprašas) nustato Plungės apylinkės teismo (toliau – ir reorganizuojamas teismas) reorganizavimo išdalijimo būdu, šio teismo teises ir pareigas išdalijant Klaipėdos apylinkės teismui ir Telšių apylinkės teismui (toliau kartu – reorganizavime dalyvaujantys teismai), tvarką. 2. Aprašas parengtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.95–2.97 straipsniais, 2.99 straipsnio 1 ir 2 dalimis bei 2.101 straipsniu, Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo 14 straipsniu, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 13 straipsniu, Lietuvos Respublikos Seimo 2023 m. birželio 29 d. nutarimu Nr. XIV-2135 „Dėl apylinkės teismo reorganizavimo“. 3. Plungės apylinkės teismo teisės ir pareigos, susijusios su Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmais ir Plungės apylinkės teismo Palangos rūmais, pereina Klaipėdos apylinkės teismui. Plungės apylinkės teismo teisės ir pareigos, susijusios su Plungės apylinkės teismo Plungės rūmais ir Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmais, pereina Telšių apylinkės teismui. Reorganizuojamo teismo turtas paskirstomas perduodant reorganizavime dalyvaujančiam teismui tą turtą, kuris reikalingas jo perimamoms teisėms ir pareigoms vykdyti. II
teismas: 4.1. teisinė forma – biudžetinė įstaiga; 4.2. buveinė – Laisvės al. 4, Plungė; 4.3. juridinio asmens kodas – 191447033;
juridinį asmenį kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre. 5. Reorganizavime dalyvaujantys teismai: 5.1. Klaipėdos apylinkės teismas: 5.1.1. teisinė forma – biudžetinė įstaiga; 5.1.2. buveinė – S. Daukanto g. 8, Klaipėda; 5.1.3. juridinio asmens kodas – 191443889;
juridinį asmenį kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre. 5.2.
5.2. Telšių apylinkės teismas: 5.2.1. teisinė forma – biudžetinė įstaiga; 5.2.2. buveinė – Kęstučio g. 13, Telšiai; 5.2.3. juridinio asmens kodas – 191448854;
asmenų registre. III
6Reorganizavimo tikslas – optimizuoti apylinkių teismų tinklą,
siekiant visiems apylinkių teismų teisėjams užtikrinti galimybę specializuotis, tarp jų ir visuose Plungės apylinkės teismo rūmuose dirbantiems teisėjams, suvienodinti apylinkių teismų teisėjų, tarp jų Klaipėdos, Telšių ir Plungės apylinkių teismuose dirbančių, darbo krūvį taip, kad vienodą atlygį gaunantys teisėjai gautų nagrinėti iš esmės vienodą kiekį bylų, efektyviai valdyti Plungės, Telšių ir Klaipėdos apylinkių teismams skiriamus asignavimus, optimizuoti Plungės, Telšių ir Klaipėdos apylinkių teismų administravimą, subalansuoti šiuos teismus administruojančių ir apeliacine tvarka šių apylinkių teismų bylas nagrinėjančių Klaipėdos ir Šiaulių apygardų teismų krūvį. 7. Reorganizavimo būdas – Plungės apylinkės teismas reorganizuojamas išdalijimo būdu, jo teises ir pareigas išdalijant Klaipėdos apylinkės teismui ir Telšių apylinkės teismui, numatant, kad Plungės apylinkės teismo kaip biudžetinės įstaigos teises ir pareigas po reorganizavimo perima ir užbaigia vykdyti tas reorganizavime dalyvaujantis teismas, kuris perima Plungės apylinkės teismo buveinę (Plungės rūmus). Plungės apylinkės teismas po reorganizavimo baigs veiklą ir bus išregistruotas iš Juridinių asmenų registro, o Klaipėdos apylinkės teismas ir Telšių aplinkės teismas perims visas Plungės apylinkės teismo teises ir pareigas ir tęs veiklą. 8. Reorganizuojamo teismo – Plungės apylinkės teismo – teisės ir pareigos pereina reorganizavime dalyvaujantiems teismams – Klaipėdos apylinkės teismui ir Telšių apylinkės teismui – nuo 2024 m. liepos 1 d. 9.
teismo steigėjas – Lietuvos Respublikos Seimas. IV
10Reorganizavimo pradžia – parengto Aprašo viešo paskelbimo diena. Reorganizavimo pabaiga – Plungės apylinkės
teismo išregistravimo iš Juridinių asmenų registro diena. 11. Apie Aprašo parengimą vieną kartą viešai paskelbiama Plungės apylinkės teismo interneto svetainėje adresu https://plunges.teismai.lt/, Klaipėdos apylinkės teismo interneto svetainėje https://klaipedos.teismai.lt/, Telšių apylinkės teismo interneto svetainėje adresu https://telsiu.teismai.lt/ir Lietuvos teismų bei Nacionalinės teismų administracijos interneto svetainėje www.teismai.lt bei pranešama raštu visiems reorganizuojamos įstaigos ir reorganizavime dalyvaujančių įstaigų kreditoriams. Pranešime turi būti nurodyta Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo 14 straipsnio 7 dalyje nurodyta informacija (atsakingi vykdytojai – Plungės apylinkės teismas, Klaipėdos apylinkės teismas, Telšių apylinkės teismas). 12. Nuo viešo paskelbimo apie Aprašo parengimą dienos, Plungės apylinkės teismas įgyja reorganizuojamos įstaigos statusą, o Klaipėdos apylinkės teismas ir Telšių apylinkės teismas – reorganizavime dalyvaujančių įstaigų statusą. Dokumentai, reikalingi Plungės apylinkės teismo, Klaipėdos apylinkės teismo ir Telšių apylinkės teismo teisiniam statusui įregistruoti, Juridinių asmenų registrui pateikiami ne vėliau kaip pirmą viešo paskelbimo apie Aprašo parengimą dieną (atsakingi vykdytojai – Plungės apylinkės teismas, Klaipėdos apylinkės teismas, Telšių apylinkės teismas). 13. Lietuvos Respublikos Seimui priėmus įstatymą dėl Plungės apylinkės teismo reorganizavimo, per 5 dienas apie tai pranešama Juridinių asmenų registro tvarkytojui (atsakingas vykdytojas – Plungės apylinkės teismas). 14.
Plungės apylinkės teismo reorganizavimo, bet ne vėliau kaip iki 2024 m. kovo
apylinkės teismo ir Telšių apylinkės teismo struktūros ir pareigybių sąrašai arba atliekami esamų pakeitimai ir papildymai ir apie tai informuojamas Plungės apylinkės teismas (atsakingi vykdytojai – Klaipėdos apylinkės teismas, Telšių apylinkės teismas). 15. Reorganizuojamo teismo darbuotojai teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais informuojami apie darbo sąlygų pakeitimą ar įspėjami apie galimą atleidimą iš tarnybos (darbo) (atsakingas vykdytojas – Plungės apylinkės teismas). 16. Iki 2024 m. birželio 30 d. parengiami ir priimami Klaipėdos apylinkės teismo ir Telšių apylinkės teismo nuostatų pakeitimai, kurie įsigalios 2024 m. liepos 1 d. (atsakingas vykdytojas – Klaipėdos apylinkės teismas, Telšių apylinkės teismas). 17. Iki 2024 m. birželio 30 d. pagal 2024 m. birželio 1 d. finansinės apskaitos duomenis inventorizuojamas reorganizuojamo teismo turtas ir parengiami teisės aktų projektai dėl valstybei nuosavybės teise priklausančio Plungės apylinkės teismo patikėjimo teise valdomo turto perdavimo Klaipėdos apylinkės teismui ir Telšių apylinkės teismui valdyti, naudoti ir disponuoti juo patikėjimo teise. Šiame punkte nustatyta tvarka perdavus po reorganizavimo veiksiantiems teismams reorganizuojamo teismo patikėjimo teise valdomą nekilnojamąjį turtą, atitinkamai pakeičiami Nekilnojamojo turto registro duomenys (atsakingas vykdytojas – Klaipėdos apylinkės teismas, Telšių apylinkės teismas). 18. Iki 2024 m. birželio 30 d. pagal 2024 m. birželio 30 d. finansinės apskaitos duomenis inventorizuojamos reorganizuojamo teismo piniginės lėšos, mokėtinos ir gautinos sumos. Visos sąskaitos faktūros, išrašytos už laikotarpį iki 2024 m. birželio 30 d., bet gautos po 2024 m. birželio 30 d., įtraukiamos į Telšių apylinkės teismo apskaitą. 19. Iki 2024 m. birželio 30 d.
Iki 2024 m. birželio 30 d. Plungės apylinkės teismo bylos (procesiniai dokumentai) ir su bylomis susijusi medžiaga, teismo neprocesiniai dokumentai teisės aktų nustatyta tvarka pagal perdavimo-priėmimo aktus perduodami reorganizavime dalyvaujantiems teismams. Dokumentai tarp reorganizavime dalyvaujančių teismų padalinami perduodant reorganizavime dalyvaujančiam teismui dokumentus, kurie susiję su jo perimamomis teisėmis ir pareigomis (atsakingi vykdytojai – Plungės apylinkės teismas, Klaipėdos apylinkės teismas, Telšių apylinkės teismas). 20. Iki
ir kitų lėšų sąskaitos, ir jose esančios lėšos pervedamos į Telšių apylinkės teismo sąskaitas, išskyrus depozitines lėšas, kurios pervedamos iki sąskaitos uždarymo: 20.1. į Klaipėdos apylinkės teismo depozitinę sąskaitą – lėšos, sumokėtos Plungės apylinkės teismo proceso bylose, kurios perduodamos Klaipėdos apylinkės teismui;
Plungės apylinkės teismo proceso bylose, kurios perduodamos Telšių apylinkės teismui. 21. Iki 2024 m. birželio 30 d., vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymu, reorganizuojamas teismas parengia metinį finansinių ataskaitų rinkinį ir žemesniojo lygio biudžeto išlaidų sąmatos vykdymo ataskaitas pagal 2024 d. birželio 30 d. duomenis. 22. Iki 2024 m. birželio 30 d. reorganizuojamo Plungės apylinkės teismo apskaitos ir finansinės atskaitomybės dokumentai perduodami Telšių apylinkės teismui. Apskaitos ir finansinės atskaitomybės dokumentų perdavimo-priėmimo aktą ne vėliau kaip iki 2024 m. birželio 30 d. pasirašo Plungės apylinkės teismo ir Telšių apylinkės teismo pirmininkai (atsakingi vykdytojai – Plungės apylinkės teismas, Telšių apylinkės teismas).
Telšių apylinkės teismas užtikrina reorganizuoto Plungės apylinkės teismo metinio finansinių ataskaitų rinkinio pateikimą į Viešojo sektoriaus apskaitos ir ataskaitų konsolidavimo informacinę sistemą (VSAKIS) ir žemesniojo lygio biudžeto išlaidų sąmatos vykdymo ataskaitų pateikimą Lietuvos Respublikos finansų ministerijai. 23. Iki 2024 m. balandžio 1 d. Plungės apylinkės teismas pateikia informaciją Klaipėdos apylinkės teismui ir Telšių apylinkės teismui apie galiojančias sutartis (sutarties dalyką, pabaigos terminą (jei neterminuota – sutarties nutraukimo tvarką), sandorio kainą ar įsipareigojimus pinigine išraiška, kitos (-ų) sutarties šalies (-ių) pavadinimą (-us)) (atsakingas vykdytojas – Plungės apylinkės teismas). Reorganizuojamas teismas, kartu su reorganizavime dalyvaujančiais teismais, iki 2024 m. gegužės 1 d. peržiūri, įvertina galiojančias sutartis ir prireikus inicijuoja jų nutraukimą (atsakingi vykdytojai – Plungės apylinkės teismas, Klaipėdos apylinkės teismas, Telšių apylinkės teismas). 24. Iki 2024 m. birželio 30 d. Juridinių asmenų registrui pateikiami dokumentai, reikalingi reorganizuojamam Plungės apylinkės teismui išregistruoti iš Juridinių asmenų registro (atsakingas vykdytojas – Plungės apylinkės teismas). 25. Antspaudai su Lietuvos Respublikos valstybės herbu, kuriais disponuoja reorganizuojamas Plungės apylinkės teismas, po to, kai pasirašomi turto, įsipareigojimų ir dokumentų perdavimo-priėmimo aktai ir Plungės apylinkės teismas išregistruojamas iš Juridinių asmenų registro, teisės aktų nustatyta tvarka sunaikinami (atsakingas vykdytojas – Telšių apylinkės teismas). 26. Nuo 2024 m. liepos 1 d.
Nuo 2024 m. liepos 1 d. Telšių apylinkės teismas ir Klaipėdos apylinkės teismas perima reorganizuotam Plungės apylinkės teismui Lietuvos Respublikos 2024 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu nustatytų ir iki reorganizavimo pabaigos nepanaudotų valstybės biudžeto asignavimų likutį procentiniu santykiu 55/45. 27. Nuo 2024 m. liepos 1 d. atleistiems reorganizuoto Plungės apylinkės teismo darbuotojams išeitinės išmokos, jeigu jos mokamos po atleidimo dienos, mokamos iš Telšių apylinkės teismo lėšų. 28. Nuo 2024 m. liepos 1 d. Telšių apylinkės teismas perima visas būsimas reorganizuoto Plungės apylinkės teismo kaip reorganizuotos biudžetinės įstaigos teises ir pareigas, tarp jų (bet neapsiribojant) turtą, neperduotą Klaipėdos apylinkės teismui ir nenurodytą Plungės apylinkės teismo turto inventorizacijos akte, finansinės atskaitomybės dokumentuose, taip pat visas mokestines teises ir pareigas, tarp jų (bet neapsiribojant) teises ir pareigas, kurios gali paaiškėti mokesčių administratoriui ar kitoms valstybės institucijoms įstatymų nustatyta tvarka Plungės apylinkės teismui priskaičiavus mokesčių ar kitų įmokų nepriemokas, baudas bei delspinigius. 29. Nuo 2024 m. liepos 1 d. Telšių apylinkės teismas perima visas reorganizuoto Plungės apylinkės teismo procesines teises ir pareigas ginčuose, kurie šiuo metu vyksta ir ateityje kils, įskaitant (bet neapsiribojant) skundų nagrinėjimą visų instancijų teismuose ir (ar) išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijose, arbitražuose, ikiteisminio tyrimo institucijose, skolų išieškojimo įmonėse. V
ir reorganizavime dalyvaujančių teismų turtas 2023 m. birželio 30 d. (pagal finansinės atskaitomybės dokumentus): 30.1.
Reorganizuojamo Plungės apylinkės teismo turtas: 30.1.1. ilgalaikis materialusis ir nematerialusis turtas (likutinė vertė) – 2 865 004,06 Eur;
materialusis ir nematerialusis turtas (įsigijimo vertė) – 4 056 149,33 Eur;
turtas – 206 760,52 Eur. 30.2. Dalyvaujančio reorganizavime Klaipėdos apylinkės teismo turtas: 30.2.1. ilgalaikis materialusis ir nematerialusis turtas (likutinė vertė) – 3 332 274,62 Eur; 30.2.2. ilgalaikis materialusis ir nematerialusis turtas (įsigijimo vertė) – 5 161 919,83 Eur;
turtas – 599 525,15 Eur. 30.3. Dalyvaujančio reorganizavime Telšių apylinkės teismo turtas: 30.3.1. ilgalaikis materialusis ir nematerialusis turtas (likutinė vertė) – 1 744 160,25 Eur; 30.3.2. ilgalaikis materialusis ir nematerialusis turtas (įsigijimo vertė) – 3 147 524,67 Eur; 30.3.3. trumpalaikis turtas – 190 616,41 Eur. 31. Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos, skirtos 2024 metams, reorganizuojamam ir reorganizavime dalyvaujantiems teismams bus nustatytos Lietuvos Respublikos
patvirtinimo įstatymu. 32. Reorganizuojamas teismas ir reorganizavime dalyvaujantys teismai turi šias sąskaitas bankuose:
apylinkės teismas – LUMINOR, AB banke sąskaitas LT46 4010 04300 0003 0007;
apylinkės teismas – Swedbank, AB banke sąskaitas: LT67 7300 0101 4535 3253, LT42
apylinkės teismas – Swedbank, AB banke, sąskaitas: LT73 7300 0101 6210 0971;
33.
Po reorganizavimo veiksiančių įstaigų – Klaipėdos apylinkės teismo ir Telšių apylinkės teismo – savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija – Lietuvos Respublikos Seimas. 34. Reorganizacijos metu turi būti užtikrintas reorganizuojamos įstaigos veiklos tęstinumas ir įsipareigojimų vykdymas.
Pritarti Atsižvelgiant į tai, kad nuo 2024 m. sausio 1 d. pagal įstatymo Nr. XIV-2136 1 straipsnį neliko Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų, patikslintas įstatymo priedo 3 punktas. Taip pat siekiant reformos efektyvaus įgyvendinimo, patikslintas priedo 13 punktas, kad nedelsiant būtų pranešama registro tvarkytojui, paliekant 5 dienų terminą pranešti. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo narys Jurgis Razma 2023-06-212 Argumentai: Teismų reformos įstatymų projektų paketo aiškinamajame rašte nėra aiškių argumentų, kodėl būtent Plungės apylinkės teismą reikia panaikinti. Jeigu yra tikslas panaikinti vieną apylinkės teismą Vakarų Lietuvos regione, tai objektyvūs rodikliai pagrindžia, kad reiktų naikinti ne Plungės, o Telšių apylinkės teismą. Plungės apylinkės teismo veiklos teritorijoje yra 110 584 gyventojai, o Telšių – 105 219 gyventojai. Iki šių metų birželio 12 d. Plungės apylinkės teisme išnagrinėta 216 baudžiamųjų ir 3273 civilinių bylų, Telšių – atitinkamai 222 ir 3055 bylų. Plungės apylinkės teisme bylų skaičius yra ryškiai augantis. Mažiau bylų išnagrinėjama Alytaus, Tauragės, Utenos apylinkių teismuose, tačiau šių teismų nesiūloma naikinti, jie „gelbėjami“ priskiriant papildomas teritorijas. Pažymėtina, kad Plungės teismas įsikūręs naujai pastatytuose, moderniai įrengtuose rūmuose.
Geriausia išeitis būtų palikti visus dabar veikiančius apylinkių teismus, o ateityje imtis esminės jų reformos paliekant juos tik prie penkių didžiųjų miestų pagal dabar veikiančią prokuratūrų ir policijos struktūrų sistemą. Bet, kaip minėjau, jeigu žūtbūt norima vieną apylinkės teismą panaikinti, tai teikiamais pasiūlymais siūlau naikinti ne Plungės, bet Telšių apylinkės teismą. Pasiūlymas:
Pakeisti 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „2 straipsnis. Reorganizavimo būdas Plungės Telšių apylinkės teismas reorganizuojamas prijungimo išdalijimo būdu, šio teismo teises ir pareigas perduodant Plungės apylinkės teismui išdalijant Klaipėdos apylinkės teismui ir Telšių apylinkės teismui.“ Nepritarti
pritarė Plungės apylinkės teismo reorganizavimo išdalijimo būdu procedūrų pradėjimui, šio teismo teises ir pareigas išdalijant Klaipėdos apylinkės teismui ir Telšių apylinkės teismui. 2. Seimo narys Jurgis Razma 2023-06-213 Pasiūlymas: Pakeisti 3 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „3 straipsnis. Reorganizavimo sąlygos
apylinkės teismo reorganizavimo sąlygų aprašas yra šio įstatymo priedas. 2. Plungės apylinkės teismo teisės ir pareigos, susijusios su Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmais ir Plungės apylinkės teismo Palangos rūmais, pereina Klaipėdos apylinkės teismui. 3. Plungės Telšių apylinkės teismo teisės ir pareigos, susijusios su Telšių Plungės apylinkės teismo Mažeikių Plungės rūmais ir Telšių Plungės apylinkės teismo Akmenės bei Telšių apylinkės teismo Telšių rūmais Skuodo rūmais, pereina Plungės Telšių apylinkės teismui. 4.
teisės ir pareigos po reorganizavimo veikiančiam Plungės veikiantiems Klaipėdos apylinkės teismui ir Telšių apylinkės teismui pereina nuo
Pasiūlymas susijęs su pirmuoju Seimo nario pasiūlymu. 3. Seimo narys Jurgis Razma
3 Pasiūlymas: Pakeisti 4 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„ 3. Iki 2023 m. gruodžio 31 d. paskirti reorganizuojamo Telšių
Plungės apylinkės teismo ir reorganizavimo procese dalyvaujančio Plungės Klaipėdos apylinkės teismo ir Telšių apylinkės teismo teisėjai toliau dirba po reorganizavimo veikiančiame Klaipėdos apylinkės teisme ir Telšių Plungės apylinkės teisme ir yra laikomi paskirtais į tą apylinkės teismą ar tuos teismo rūmus, kurių veiklos teritorijoje veikė atitinkami Klaipėdos apylinkės teismo, Plungės apylinkės teismo ar Telšių apylinkės teismo rūmai, į kuriuos jie buvo paskirti. Nepritarti Pasiūlymas susijęs su pirmuoju Seimo nario pasiūlymu. 4. Seimo narys Jurgis Razma 2023-06-21 * Pasiūlymas: Lietuvos Respublikos apylinkių teismų reorganizavimo įstatymo priedo pavadinimą išdėstyti taip:
Nepritarti Pasiūlymas susijęs su pirmuoju Seimo nario pasiūlymu. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: negauta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
teismų reorganizavimo įstatymo projektui Nr. XIVP-2825 ir komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš – 0, susilaikė – 2. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Irena Haase, Agnė Širinskienė. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas. Komiteto pirmininkė Irena HaaseIr Komiteto biuro patarėja I.
Leonavičiūtė [1] Plungės apylinkės teismo teisėjų pateiktais duomenimis, šiuo metu veikiančio Plungės apylinkės teismo veiklos teritorijoje gyventojų skaičius siekia 110 584 žmones, iš jų 37 415 Kretingos r. savivaldybėje, 16 945 Palangos m., 15 774 Skuodo r. savivaldybėje, 7 247 Rietavo savivaldybėje ir 33 203 Plungės r. savivaldybėje (žr. https://osp.stat.gov.lt/lietuvos-regionai-2020/lietuvos-apskritys). Telšių apylinkės teismo veiklos teritorijoje gyvena 110 219 gyventojų (atitinkamai 51 507, 39 483 ir 19 229 Mažeikių, Telšių ir Akmenės r. savivaldybėse).