127 Įstatymo projektas Socialinių paslaugų įstatymo Nr. X-493 pakeitimo įstatymo projektas (nauja redakcija) Parengė: Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Lietuvos Respublikos Vyriausybė XIVP-2812 2023-05-31 Senas variantas (kai užregistruotas kitas variantas)

Lietuva · XIVP-2812 · 2023-05-31 · Senas · LT_SEIMAS

Autentiškas šaltinis — oficialus registras ↗.

Mūsų sistemoje

Projekto eiga, iniciatoriai ir keičiamas įstatymas →

Dosjė dokumentai

  1. Lyginamasis variantas · 2023-05-31
  2. Aiškinamasis raštas · 2023-05-31
  3. Teisės departamento išvada · 2023-05-31
  4. Teisės departamento išvada · 2023-10-30
  5. Komiteto išvada · 2023-05-31
  6. Komiteto išvada · 2023-10-06

Lyginamasis variantas

2023-05-31 · oficialus registras ↗

Projekto lyginamasis variantas

LIETUVOS RESPUBLIKOS

SOCIALINIŲ PASLAUGŲ ĮSTATYMO NR. X-493 PAKEITIMO

ĮSTATYMAS

2023 m. d. Nr. Vilnius

<...>

2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas

„1. Asmuo su sunkia negalia:

1) vaikas su sunkia negalia – vaikas, kuriam pagal šį Lietuvos Respublikos asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymą nustatytas sunkaus neįgalumo lygis ir individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos pirmo ar antro lygio poreikis arba trečio lygio poreikis dėl protinio atsilikimo ar psichikos sutrikimų;

2) suaugęs asmuo su sunkia negalia – suaugęs asmuo, kuriam pagal šį–Asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymą nustatytas iki 25 procentų darbingumo lygis dalyvumo lygis ir individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos pirmo ar antro lygio poreikis arba trečio lygio poreikis dėl protinio atsilikimo ar psichikos sutrikimų ir kuris dėl negalios negali savimi pasirūpinti;

3) senatvės pensijos amžiaus asmuo su sunkia negalia – sukakęs socialinio draudimo senatvės pensijos amžių asmuo, kuriam pagal šį Asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymą nustatytas individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos pirmo ar antro lygio poreikis arba trečio lygio poreikis dėl protinio atsilikimo ar psichikos sutrikimų ir kuris dėl negalios negali savimi pasirūpinti.“

„4. Budintis globotojas – fizinis asmuo, pagal tarpusavio bendradarbiavimo ir paslaugų teikimo sutartį, sudarytą su globos centru, prireikus laikinai prižiūrintis be tėvų globos likusius (išskyrus vaikus, kuriems įstatymų nustatyta tvarka nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) ir kurie atitinka šio įstatymo 23 straipsnio 3 dalyje nustatytus požymius) ir (ar) socialinę riziką patiriančius vaikus, su kuriais jis nesusijęs giminystės ryšiais.“
„5. Globos centras – socialinių paslaugų įstaiga, kuri, įgyvendindama vaiko

globėjo (rūpintojo) teises ir pareigas, pagal tarpusavio bendradarbiavimo ir paslaugų teikimo sutartį perduoda likusį be tėvų globos ir (ar) socialinę riziką patiriantį vaiką prižiūrėti budinčiam arba nuolatiniam globotojui, pagal poreikį teikia ir organizuoja socialines paslaugas bei kitą pagalbą vaikui, budinčiam ir nuolatiniam globotojui, globėjui (rūpintojui), įtėviams, šeimynų dalyviams, socialinių paslaugų įstaigų, dirbančių su vaikais, darbuotojams, taip pat kitokią pagalbą vaiko tėvams vaiką grąžinant į šeimą.“

„5¹. Grupinio gyvenimo namai – socialinės globos įstaiga, teikianti trumpalaikę ir (ar) ilgalaikę socialinę globą ne daugiau kaip dešimčiai suaugusių asmenų su negalia ir (ar) senyvo amžiaus asmenų.

Grupinio gyvenimo namų gyventojams socialinės, sveikatos priežiūros, užimtumo, švietimo, kultūros ir kitos paslaugos organizuojamos ir teikiamos bendruomenėje.“

„7. Laikino atokvėpio paslauga – pagalba suteikiant galimybę pailsėti asmeniui (šeimai), prižiūrinčiam (-iaiiai) asmenį, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos ar specialusis nuolatinės priežiūros (individualios pagalbos) teikimo išlaidų kompensacijos poreikis.“
„9¹. Nuolatinis globotojas – fizinis asmuo, pagal tarpusavio bendradarbiavimo ir paslaugų teikimo sutartį, sudarytą su globos centru, prižiūrintis likusį be tėvų globos vaiką, kuriam įstatymų nustatyta tvarka yra arba turi būti nustatyta nuolatinė globa (rūpyba), su kuriuo nesusijęs giminystės ryšiais ir kuris atitinka bent vieną iš šio įstatymo 23 straipsnio 3 dalyje nurodytų požymių.“
„9². Psichologinės ir socialinės reabilitacijos įstaiga – socialinių paslaugų įstaiga, teikianti trumpalaikę socialinę globą socialinę riziką patiriantiems nuo psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo priklausomiems suaugusiems asmenims ir (ar) socialinę priežiūrą socialinę riziką patiriantiems nuo psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo priklausomiems, rizikingai ir žalingai alkoholį vartojantiems vaikams ir (ar) suaugusiems asmenims, siekiant suteikti jiems galimybę atsisakyti psichoaktyviųjų medžiagų ir alkoholio vartojimo ir pasiekti optimalų savarankiško funkcionavimo bendruomenėje lygį.“

10.

2024 m. sausio 1 d. įsigalioja tokia šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Socialinių paslaugų įstatymo 2 straipsnio 12 dalies redakcija:

„12. Socialines paslaugas teikiantis fizinis asmuo – fizinis asmuo, teikiantis socialines paslaugas asmeniui, su kuriuo jis nesusijęs artimais giminystės ryšiais (nėra socialines paslaugas gaunančio asmens tėvas (įtėvis) ar motina (įmotė), vaikas (įvaikis), senelis (-ė), vaikaitis (-ė), brolis, sesuo), santuokiniais ryšiais (nėra socialines paslaugas gaunančio asmens sutuoktinis) ar su kuriuo negyvena ir netvarko bendro ūkio neįregistravęs santuokos, taip pat nėra socialines paslaugas gaunančio asmens globėjas ar rūpintojas arba neįgaliojo aprūpintojas.“
„23. Suaugęs asmuo su negalia – suaugęs asmuo, kuriam Neįgaliųjų socialinės integracijos Asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymo nustatyta tvarka nustatytas 55 procentų ar mažesnis darbingumo lygis arba specialiųjų poreikių dalyvumo lygis ir kuris iš dalies ar visiškai netekęs gebėjimų kurio galimybės ir pajėgumai savarankiškai rūpintis asmeniniu (šeimos) gyvenimu, visapusiškai ir veiksmingai dalyvauti visuomenės gyvenime yra riboti.“

12.

2024 m. sausio 1 d. šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Socialinių paslaugų įstatymo 2 straipsnis papildomas 24¹ dalimi:

„24¹. Šeiminiai namai – trumpalaikę ar ilgalaikę socialinę globą bendruomenėje teikianti socialinių paslaugų įstaiga, kurios atskirose patalpose (name, bute), esančiose bendruomenės gyvenamoje vietoje, pagal šeimai artimos aplinkos modelį gyvena iki 8 vaikų ir jiems sudaromos sąlygos gauti reikiamas paslaugas bendruomenėje.“
„25. Vaikas su negalia – vaikas, kuriam Neįgaliųjų socialinės integracijos Asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymo nustatyta tvarka nustatytas neįgalumo lygis, kuris iš dalies ar visiškai neįgijęs amžių atitinkančio savarankiškumo ir kurio galimybės ugdytis ir dalyvauti visuomenės gyvenime yra ribotos.“

„27.

Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatyme, Lietuvos Respublikos asmenų perkėlimo į Lietuvos Respubliką įstatyme, Lietuvos Respublikos pagalbos nuo nusikalstamos veikos nukentėjusiems asmenims įstatyme, Lietuvos Respublikos įstatyme „Dėl užsieniečių teisinės padėties“, Lietuvos Respublikos šeimynų įstatyme, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme, Neįgaliųjų socialinės integracijos Asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatyme, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme ir 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas).“

„8) visapusiškumo. Socialinės paslaugos valdomos, skiriamos ir teikiamos, derinant jas su pinigine socialine parama, vaiko teisių apsauga, užimtumu, sveikatos priežiūra, švietimu ir ugdymu, socialinio būsto suteikimu, specialiosios pagalbos kitomis priemonėmis, padedančiomis patenkinti individualiuosius pagalbos poreikius (būsto pritaikymu asmeniui su negalia, aprūpinimu techninės pagalbos priemonėmis, asmenine pagalba ar kita asmeniui reikalinga pagalba);“. 16. 2024 m. sausio 1 d. įsigalioja tokia šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Socialinių paslaugų įstatymo 6 straipsnio redakcija:

„6 straipsnis. Asmens duomenų tvarkymas 1.

Asmens duomenų tvarkymas

„3. Socialinei priežiūrai priskiriamos pagalbos į namus, socialinių įgūdžių ugdymo, palaikymo ir (ar) atkūrimo, vaikų dienos socialinės priežiūros, socialinės priežiūros šeimoms, laikino apnakvindinimo, socialinės reabilitacijos neįgaliesiems asmenims su negalia bendruomenėje, socialinių dirbtuvių, psichologinės ir socialinės reabilitacijos vaikams bendruomenėje ir kitos paslaugos, numatytos socialinės apsaugos ir darbo ministro tvirtinamame socialinių paslaugų kataloge.“

„1.

Savivaldybės tarybos nustatytais atvejais, kai vaikus prižiūri ar juos globoja (jais rūpinasi) vaikus globojančios šeimos, šeimynos, budintys globotojai ar nuolatiniai globotojai arba kai bendrąsias socialines paslaugas ir socialinę priežiūrą asmeniui (šeimai) veiksmingiau organizuoti pinigais, vaikus globojančiai šeimai, šeimynai, budintiems globotojams ar nuolatiniams globotojams per globos centrą arba asmeniui (šeimai) gali būti mokama piniginė išmoka – pagalbos pinigai.“

„17 straipsnis. Kreipimasis dėl socialinių paslaugų skyrimo asmeniui (šeimai)
„2. Asmens savarankiškumas vertinamas kompleksiškai pagal asmens amžių, specialiuosius individualiuosius pagalbos poreikius, socialinių paslaugų poreikiui įtakos turinčias problemas (priežastis), asmens veiklas ir gebėjimą dalyvauti įvairiose veiklose, socialinę riziką ir su šiais veiksniais susijusius gebėjimus bei motyvaciją spręsti savo socialines problemas, šeimos galimybes rūpintis asmeniu, kitus veiksnius, turinčius įtakos asmens gebėjimui rūpintis savo (šeimos) gyvenimu ar dalyvauti visuomenės gyvenime.“

1) dalinis;

2) visiškas. 22. 2024 m. sausio 1 d. įsigalioja tokia šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Socialinių paslaugų įstatymo 20 straipsnio redakcija:

„20 straipsnis. Bendrosios socialinių paslaugų teikimo asmeniui (šeimai) nuostatos

4.

Socialinės paslaugos suaugusiam asmeniui su negalia teikiamos, sudarant jam sąlygas gyventi savo namuose, šeimoje ir organizuojant jam su švietimu ir ugdymu, užimtumu, asmens sveikatos priežiūra ir specialiosios pagalbos kitomis priemonėmis, padedančiomis patenkinti individualiuosius pagalbos poreikius, suderintą pagalbą. Tai turi padėti suaugusiam asmeniui su negalia ugdyti ar kompensuoti gebėjimus rūpintis savo (šeimos) gyvenimu ir dalyvauti darbo rinkoje, palaikyti ir stiprinti socialinius ryšius su šeima, artimaisiais ir visuomene.“

Tai turi užtikrinti rūpinimąsi savo (šeimos) gyvenimu ir dalyvavimą darbo rinkoje, padėti palaikyti socialinius ryšius su šeima, artimaisiais ir visuomene. 8. Socialinės paslaugos šeimai teikiamos, padedant šeimos nariams spręsti socialines problemas ir (ar) jų išvengti ateityje, ugdyti suaugusių šeimos narių, įskaitant tuos šeimos narius, kuriems laikinai apribota tėvų valdžia, tuos tėvus, kurių vaikams nustatyta laikinoji globa (rūpyba) arba kuriems apribota tėvų valdžia, socialinius įgūdžius, stiprinti jų motyvaciją kurti saugią, sveiką ir darnią aplinką savo namuose, šeimoje, palaikyti socialinius ryšius su visuomene, užtikrinti visapusį šioje šeimoje augančių vaikų vystymąsi, ugdymąsi ir organizuoti su sveikatos priežiūra, užimtumu, švietimu bei ugdymu suderintą koordinuotą pagalbą. Jeigu tėvams (tėvui ar motinai) tėvų valdžia apribota, sudaryti sąlygas jų elgesio pokyčiams, kurie leistų grąžinti vaiką į šeimą. Teikiant socialines paslaugas šeimai, turi būti užtikrinamas socialinių paslaugų teikimas ir vaikams. 9. Vaikus globojančiai šeimai, globėjams (rūpintojams), budintiems globotojams ar nuolatiniams globotojams, įtėviams (įtėvių prašymu) ir šeimynų dalyviams ar besirengiantiems jais tapti asmenims kiekvienoje savivaldybėje socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka globos centro specialistai nuolat teikia pagalbą, padedančią užtikrinti visapusį jų prižiūrimų, globojamų (rūpinamų) ar įvaikintų vaikų vystymąsi ir ugdymą.“

„8.

Socialinę priežiūrą, socialinę globą ir laikino atokvėpio paslaugą teikiančių darbuotojų darbo laiko sąnaudų normatyvus tvirtina socialinės apsaugos ir darbo ministras.“

„23 straipsnis. Budinčio globotojo ar nuolatinio globotojo vykdoma likusių be tėvų globos vaikų, socialinę riziką patiriančių vaikų priežiūra

1) atitikti Civiliniame kodekse asmeniui, kuris gali būti skiriamas vaiko globėju (rūpintoju), keliamus reikalavimus;

2) turėti valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atestuotų asmenų parengtą teigiamą išvadą dėl fizinio asmens, norinčio tapti budinčiu globotoju ar nuolatiniu globotoju, pasirengimo prižiūrėti globos centro globojamus (rūpinamus) vaikus;

3) būti įgijęs ne žemesnį nei vidurinį išsilavinimą;

4) būti išklausęs pagrindinę ir specializuotą pasirengimo globai ir įvaikinimui mokymų, vykdomų pagal programą, kurią tvirtina ir kurios reikalavimus nustato valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos direktorius, dalis. 35. Nuolatinis globotojas privalo ne tik atitikti šio straipsnio 4 dalyje nurodytus reikalavimus, bet ir turėti ne mažesnę kaip vienų metų vaiko globos (rūpinimo) ir (ar) budinčio globotojo veiklos patirtį. 6.

1) priimti vaiką savo gyvenamojoje vietoje prižiūrėti ir užtikrinti jo priežiūrą: emocinį bei fizinį vaiko saugumą, visavertį jo poreikius atitinkantį ugdymą, auklėjimą ir kasdienę priežiūrą;

2) bendradarbiauti su globos centru ir jo paskirtais darbuotojais ar specialistais (socialiniais darbuotojais, psichologais ir kt.), užtikrinti galimybę vaikui bendrauti su savo tėvais, kitais giminaičiais numatyta tvarka, suderinta su globos centru;

3) dalyvauti atliekant pagalbos vaikui, budinčiam globotojui ir nuolatiniam globotojui poreikių vertinimą ir sudarant pagalbos jiems planą, užtikrinti sudaryto plano įgyvendinimą;

4) su globos centru suderinta tvarka nedelsiant informuoti globos centro paskirtus darbuotojus apie vaikui kylančius emocinius, fiziologinius ar kito pobūdžio sunkumus, siekiant užtikrinti reikiamų specialistų pagalbą vaikui;

5) atsakingai pagal paskirtį naudoti globos centro vaikui išlaikyti skirtą vaiko globos (rūpybos) išmoką, numatytą Išmokų vaikams įstatyme;

6) su globos centru suderinta tvarka nedelsiant informuoti globos centrą apie atvejus, jei dėl objektyvių priežasčių laikinai negali vykdyti šiame įstatyme ir sutartyje numatytų įsipareigojimų;

7) vykdyti kitas teisės aktuose ir sutartyje nustatytas pareigas. 58. Budinčio globotojo, nuolatinio globotojo teisės:

1) gauti globos centro kas mėnesį mokamą atlygį už teikiamas paslaugas šiame įstatyme ir sutartyje nustatyta tvarka prižiūrint vaiką (vaikus). Jei sutartį sudaro sutuoktiniai, atlygis mokamas tik vienam iš jų;

2) gauti iš globos centro kas mėnesį mokamą prižiūrimam vaikui išlaikyti skirtą vaiko globos (rūpybos) išmoką pagal Išmokų vaikams įstatymą.

Ši išmoka vaikui išlaikyti mokama tik tol, kol vaikas gyvena pas budintį globotoją ar nuolatinį globotoją;

3) gauti papildomų lėšų vaikui išlaikyti ir prižiūrėti, jeigu tai numatyta sutartyje;

4) naudotis darbingumo atkūrimo ir resursų atgavimo (krizės atveju) paslauga;

5) įgyvendinti kitas teisės aktuose ir sutartyje nustatytas teises. 69.

1) budinčio globotojo ar nuolatinio globotojo priežiūrai perduoti vaiką (vaikus), kuriam (kuriems) budintis globotojas ar nuolatinis globotojas gali užtikrinti emocinį ir fizinį saugumą bei visavertį poreikius atitinkantį ugdymą ir priežiūrą, teikti ar organizuoti tęstinę pagalbą budinčiam globotojui ir jo ar nuolatiniam globotojui ir jų prižiūrimiems vaikams;

2) skirti darbuotoją (darbuotojus), atsakingą (atsakingus) už reikiamos pagalbos budinčiam globotojui ar nuolatiniam globotojui teikimą, ir užtikrinti, kad ši pagalba būtų teikiama laiku ir kokybiškai; kartu su budinčiu globotoju ar nuolatiniu globotoju užtikrinti švietimo pagalbos, sveikatos priežiūros ar kitų paslaugų teikimą jų prižiūrimiems vaikams;

3) teikiant socialines paslaugas ir kitą pagalbą budinčiam globotojui ar nuolatiniam globotojui, ne rečiau kaip vieną kartą per šešis mėnesius atlikti budinčio globotojo ar nuolatinio globotojo vykdomos vaiko priežiūros kokybės vertinimą įstaigos, atliekančios globos centro funkcijas, vadovo nustatyta tvarka atlikti budinčio globotojo vykdomos vaiko priežiūros kokybės vertinimą;

4) kiekvieną mėnesį skirti vaikui išlaikyti reikalingas lėšas ir atlygį už jo priežiūrą;

5) užtikrinti, kad budintis globotojas, nuolatinis globotojas nuolat tobulintų profesinę kompetenciją;

6) vykdyti asmenų, galinčių tapti budinčiais globotojais ir nuolatiniais globotojais, paiešką, atranką ir juos parengti;

7) įgyvendinti vaiko atstovo pagal įstatymą teises ir pareigas, numatytas Civiliniame kodekse;

8) vykdyti kitas teisės aktuose ir sutartyje nustatytas pareigas. 710. Globos centro teisės:

1) sudaryti sutartį su budinčiu globotoju ar nuolatiniu globotoju ar ją nutraukti;

2) sudaryti socialinių paslaugų teikimo ir finansavimo sutartį su savivaldybės administracija ar ją nutraukti savivaldybės tarybos nustatyta tvarka;

3) įgyvendinti kitas teisės aktuose ir sutartyse nustatytas teises. 811.

1) atlygis budinčiam globotojui globos centro ir budinčio globotojo tarpusavio bendradarbiavimo ir paslaugų teikimo sutarties galiojimo laikotarpiu mokamas net ir tuo atveju, kai globos centras neperduoda budinčiam globotojui prižiūrėti vaiko;

2) minimalus atlygio, mokamo budinčiam globotojui, dydis, neatsižvelgiant į faktiškai prižiūrimų vaikų skaičių, – ne mažesnis kaip 1 minimaliosios mėnesinės algos dydis per mėnesį;

3) jei vaikas (-ai) perduotas (-i) prižiūrėti budinčiam globotojui, jo (jų) priežiūros laikotarpiu atlygis budinčiam globotojui didinamas ne mažiau kaip po 0,5 minimaliosios mėnesinės algos dydžio per mėnesį už kiekvieną faktiškai prižiūrimą vaiką (už vaiką iki 3 metų ar vaiką nuo 12 metų, ar vaiką su negalia – po 0,75 minimaliosios mėnesinės algos dydžio per mėnesį);

94) jei vaikas (-ai) perduotas (-i) prižiūrėti nuolatiniam globotojui, jam mokamas atlygis – ne mažiau kaip 2 minimaliosios mėnesinės algos dydžiai per mėnesį už faktiškai prižiūrimą vaiką;

5) jei nuolatinis globotojas prižiūri daugiau nei vieną vaiką, atlygis jam didinamas už kiekvieną kitą vaiką, kuriam būdingas bent vienas iš šio straipsnio 3 dalyje nustatytų požymių, arba už vaiko, kuriam būdingas bent vienas iš šio straipsnio 3 dalyje nustatytų požymių, brolį ar seserį, pridedant po 0,75 minimaliosios mėnesinės algos dydžio per mėnesį;

6) jeigu, pasibaigus vaiko globai (rūpybai) dėl pilnametystės, asmuo ir toliau yra prižiūrimas budinčio ar nuolatinio globotojo ir mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, pagal formaliojo profesinio mokymo programą ar studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą, mokymosi laikotarpiu atlygis budinčiam ir nuolatiniam globotojui mokamas, bet ne ilgiau, iki asmeniui sukaks 24 metai.

Atlygį budintiems globotojams ir nuolatiniams globotojams už vaikų priežiūrą, jeigu šie globotojai yra sudarę sutartis su globos centru, kuris Civilinio kodekso ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka skiriamas vaikų atstovu pagal įstatymą, moka globos centras savivaldybės tarybos nustatyta tvarka:

1) atlygis budinčiam globotojui globos centro ir budinčio globotojo tarpusavio bendradarbiavimo ir paslaugų teikimo sutarties galiojimo laikotarpiu mokamas net ir tuo atveju, kai globos centras neperduoda budinčiam globotojui prižiūrėti vaiko;

2) minimalus atlygio, mokamo budinčiam globotojui, dydis, neatsižvelgiant į faktiškai prižiūrimų vaikų skaičių, – ne mažesnis kaip 1 minimaliosios mėnesinės algos dydis per mėnesį;

3) jei vaikas (-ai) perduotas (-i) prižiūrėti budinčiam globotojui, jo (jų) priežiūros laikotarpiu atlygis budinčiam globotojui didinamas ne mažiau kaip po 0,5 minimaliosios mėnesinės algos dydžio per mėnesį už kiekvieną faktiškai prižiūrimą vaiką (už vaiką iki 3 metų ar vaiką nuo 12 metų, ar vaiką su negalia – po 0,75 minimaliosios mėnesinės algos dydžio per mėnesį);

94) jei vaikas (-ai) perduotas (-i) prižiūrėti nuolatiniam globotojui, jam mokamas atlygis – ne mažiau kaip 2 minimaliosios mėnesinės algos dydžiai per mėnesį už faktiškai prižiūrimą vaiką;

5) jei nuolatinis globotojas prižiūri daugiau nei vieną vaiką, atlygis jam didinamas už kiekvieną kitą vaiką, kuriam būdingas bent vienas iš šio straipsnio 3 dalyje nustatytų požymių, arba už vaiko, kuriam būdingas bent vienas iš šio straipsnio 3 dalyje nustatytų požymių, brolį ar seserį, pridedant po 0,75 minimaliosios mėnesinės algos dydžio per mėnesį;

6) jeigu, pasibaigus vaiko globai (rūpybai) dėl pilnametystės, asmuo ir toliau yra prižiūrimas budinčio ar nuolatinio globotojo ir mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, pagal formaliojo profesinio mokymo programą ar studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą, mokymosi laikotarpiu atlygis budinčiam ir nuolatiniam globotojui mokamas, bet ne ilgiau, iki asmeniui sukaks 24 metai. 12.

„3) akredituotas socialines paslaugas teikiantys darbuotojai atitinka socialinės apsaugos ir darbo ministro tvirtinamame akredituotų socialinių paslaugų teikimo reikalavimų apraše nustatytus struktūros ir skaičiaus reikalavimus.“
„4) jeigu psichologinės ir socialinės reabilitacijos įstaiga numato teikti psichologinės ir socialinės reabilitacijos paslaugas vaikams bendruomenėje, ji turi turėti su Vyriausybės įgaliota institucija suderintą psichologinės ir socialinės reabilitacijos programą.“

„4.

Asmeniui (šeimai), teisės aktų nustatyta tvarka gaunančiam (gaunančiai) socialinę pašalpą, arba asmeniui (šeimai), kurio (kurios) pajamos (vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam asmeniui) yra mažesnės už 2 valstybės remiamų pajamų dydžius, bendrosios socialinės transporto organizavimo, maitinimo organizavimo paslaugos ir socialinė priežiūra teikiama teikiamos nemokamai, išskyrus atvejį atvejus, kai šis asmuo – socialinę riziką patiriantis suaugęs asmuo, ilgiau kaip mėnesį per kalendorinius metus gyvenantis socialinių paslaugų įstaigoje ir joje gaunantis socialinę priežiūrą, ar kai šis asmuo – asmuo gaunantis individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensaciją, mokamą pagal Lietuvos Respublikos tikslinių kompensacijų įstatymą.“

„5. Atskaičius nustatytą asmens (šeimos) mokėjimo už bendrąsias socialines transporto organizavimo, maitinimo organizavimo paslaugas ir (ar) socialinę priežiūrą dalį, asmens mėnesio pajamos (vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui per mėnesį) negali likti mažesnės už 2 valstybės remiamų pajamų dydžius, o socialinę riziką patiriančio suaugusio asmens, ilgiau kaip mėnesį per kalendorinius metus gyvenančio socialinių paslaugų įstaigoje ir joje gaunančio socialinę priežiūrą, mėnesio pajamos negali likti mažesnės nei 0,8 valstybės remiamų pajamų dydžio.“

„6.

Savivaldybės tarybos nustatyta tvarka asmuo (šeima) gali būti atleidžiamas (atleidžiama) nuo mokėjimo už socialines paslaugas ir kitais, šio straipsnio 4 dalyje nenustatytais, atvejais arba mokėjimas už socialines paslaugas jam (jai) gali būti sumažinamas.“

„1. Asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių), pageidaujantis gauti socialines paslaugas, ar jo globėjas, rūpintojas, neįgaliojo aprūpintojas turi pateikti informaciją apie asmens (šeimos) turimas pajamas, išvardytas šio įstatymo 39 straipsnyje (pajamų sumas).“
„2. Asmuo, pageidaujantis gauti ilgalaikę socialinę globą, ar jo globėjas, rūpintojas, neįgaliojo aprūpintojas turi pateikti informaciją apie asmens turimas pajamas, nurodytas šio įstatymo 39 straipsnyje (pajamų sumas), ir turtą, nurodytą šio įstatymo 40 straipsnyje (turto vertę).“
„37 straipsnis. Mokėjimo už prevencines ir bendrąsias socialines paslaugas dydis

„38 straipsnis.

Mokėjimo už specialiąsias socialines paslaugas dydis

1) socialinės reabilitacijos neįgaliesiems asmenims su negalia bendruomenėje paslaugos, vaikų dienos socialinės priežiūros, socialinės priežiūros socialinė priežiūra, socialinė priežiūra šeimoms ir pagalbos, psichosocialinė pagalba (jei ji neteikiama su apgyvendinimu), pagalba globėjams (rūpintojams), budintiems ir nuolatiniams globotojams, įtėviams ir šeimynų dalyviams ar besirengiantiesiems jais tapti paslaugos teikiamos, socialinių dirbtuvių paslaugos, intensyvi krizių įveikimo pagalba (jei neteikiamas laikinas apgyvendinimas), palydėjimo paslauga jaunuoliams (jei ji neteikiama su apgyvendinimu savarankiško gyvenimo namuose, apsaugotame būste), psichologinė ir socialinė reabilitacija vaikams bendruomenėje teikiama nemokamai;

2) mokėjimo už socialinės priežiūros paslaugas, išskyrus paslaugas, nurodytas šio straipsnio 1 dalies 1 punkte, dydis asmeniui neturi viršyti 20 procentų asmens pajamų arba 20 procentų šeimos pajamų, jei šios paslaugos teikiamos šeimai;

3) mokėjimo už socialinės priežiūros paslaugas, išskyrus paslaugas, nurodytas šio straipsnio 1 dalies 1 punkte, dydis asmeniui, gaunančiam individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensaciją, mokamą pagal Tikslinių kompensacijų įstatymą, neturi viršyti 30 procentų šios kompensacijos dydžio. 2. Mokėjimo už laikino atokvėpio paslaugą dydis neturi viršyti 30 procentų slaugos ar priežiūros individualios (pagalbos) teikimo išlaidų tikslinės kompensacijos, mokamos laikino atokvėpio gavėjo prižiūrimam asmeniui pagal Tikslinių kompensacijų įstatymą, dydžio. 3.

1) socialinė globa likusiam be tėvų globos vaikui ir socialinę riziką patiriančiam vaikui teikiama nemokamai;

2) jei asmuo gyvena vienas arba šeimoje, kurios pajamos vienam šeimos nariui neviršija 3 valstybės remiamų pajamų dydžio, mokėjimo už šiam asmeniui teikiamą dienos socialinę globą dydis asmeniui neturi viršyti 20 procentų jo pajamų;

3) jei asmuo gyvena šeimoje, kurios pajamos vienam šeimos nariui viršija 3 valstybės remiamų pajamų dydžius mokėjimo už šiam asmeniui teikiamą dienos socialinę globą dydis asmeniui, gaunančiam individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensaciją, mokamą pagal Tikslinių kompensacijų įstatymą, neturi viršyti 50 30 procentų jo pajamų šios kompensacijos dydžio;

4) mokėjimo už asmeniui teikiamą trumpalaikę socialinę globą dydis neturi viršyti 80 procentų jo pajamų. Jei asmuo pagal Tikslinių kompensacijų įstatymą gauna slaugos ar priežiūros individualios (pagalbos) teikimo išlaidų tikslinę kompensaciją, 100 procentų šios kompensacijos skiriama trumpalaikės socialinės globos išlaidoms padengti;

5) mokėjimo už suaugusiam asmeniui teikiamą ilgalaikę socialinę globą dydis neturi viršyti 80 procentų jo pajamų, jeigu jo turto vertė yra mažesnė už jo gyvenamosios vietos savivaldybėje nustatytą turto vertės normatyvą. Jei suaugęs asmuo pagal Tikslinių kompensacijų įstatymą gauna slaugos ar priežiūros (individualios pagalbos) teikimo išlaidų tikslinę kompensaciją, 100 procentų šios kompensacijos skiriama ilgalaikės socialinės globos išlaidoms padengti;

6) jei suaugusio asmens turto vertė yra didesnė už jo gyvenamosios vietos savivaldybėje nustatytą turto vertės normatyvą, mokėjimo už suaugusiam asmeniui teikiamą ilgalaikę socialinę globą dydis per mėnesį padidėja vienu procentu, skaičiuojant nuo jo turto vertės, viršijančios normatyvą;

7) mokėjimo už vaikui su negalia teikiamą ilgalaikę socialinę globą dydis neturi viršyti 80 procentų jo pajamų.

Jei vaikas su negalia pagal Tikslinių kompensacijų įstatymą gauna slaugos ar priežiūros (individualios pagalbos) teikimo išlaidų tikslinę kompensaciją, 100 procentų šios kompensacijos skiriama ilgalaikės socialinės globos išlaidoms padengti. 4. Jei asmeniui teikiamos kelios (bet ne daugiau kaip 3) specialiosios socialinės paslaugos, išskyrus socialinės globos paslaugas, taip pat jei specialiosios socialinės paslaugos, išskyrus socialinės globos paslaugas, teikiamos kartu su asmenine pagalba, teikiama pagal Asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymą, mokėjimo už visas specialiąsias socialines paslaugas, išskyrus socialinės globos paslaugas, ar visas specialiąsias socialines paslaugas, išskyrus socialinės globos paslaugas, ir asmeninę pagalbą, teikiamą pagal Asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymą, dydis neturi viršyti 20 procentų asmens pajamų, o jeigu asmuo gauna individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensaciją, mokamą pagal Tikslinių kompensacijų įstatymą, mokėjimo už minėtas paslaugas dydis neturi viršyti 30 procentų šios kompensacijos dydžio.“

„39 straipsnis. Asmens (šeimos) pajamos ir jų apskaičiavimas

1.

Nustatant asmens finansines galimybes, į jo gaunamas pajamas įskaitomos šios pajamos:

1) su darbo santykiais susijusios pajamos ar darbo santykiams prilygintų teisinių santykių pagrindu gaunamos pajamos, įskaitant išeitines išmokas ir kompensacijas, išskyrus asmens su negalia gaunamas su darbo santykiais susijusias pajamas ar darbo santykiams prilygintų teisinių santykių pagrindu gaunamas pajamas, jei jos neviršija Vyriausybės nustatytos minimaliosios mėnesinės algos;

2) individualios įmonės savininko, tikrosios ūkinės bendrijos, komanditinės ūkinės bendrijos tikrojo nario, mažosios bendrijos nario pajamos, gautos iš šios įmonės ar bendrijos apmokestinto pelno;

3) individualios veiklos pajamos;

4) autorinis atlyginimas;

5) išmokos žemės ūkio veiklai ar pajamos iš žemės ūkio veiklos, išskyrus pajamas iš žemės ūkio naudmenų, kurių bendras plotas neviršija 1 hektaro;

6) pensijos, išskyrus socialinio draudimo našlių pensijas5) pensijos, socialinio draudimo senatvės arba netekto darbingumo (invalidumo) pensijų priemokos, pensijų išmokos ir vietoj pensijų mokamos kompensacijos, rentos, išskyrus socialinio draudimo našlių pensijas;

76) šalpos išmokos, mokamos pagal Lietuvos Respublikos šalpos pensijų įstatymą, ir slaugos ar priežiūros (;

7) individualios pagalbos) teikimo išlaidų tikslinės kompensacijos bei tikslinis priedas, mokami, mokamos pagal Tikslinių kompensacijų įstatymą;

8) ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros išmokos, statutiniams valstybės tarnautojams (pareigūnams) ir krašto apsaugos sistemos kariams laikinojo nedarbingumo, nėštumo ir gimdymo atostogų, tėvystės atostogų ar atostogų vaikui prižiūrėti laikotarpiais išmokėtos išmokos;

9) nedarbo socialinio draudimo išmokos, mokamos pagal Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymą;

10) palūkanos;

11) dividendai;

12) periodinės vaiko išlaikymo išmokos, mokamos pagal Civilinį kodeksą;

13) išmokos, mokamos pagal Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo išmokų įstatymą;

14) turto nuomos pajamos (išskyrus atvejį, kai asmuo moka už ilgalaikę socialinę globą ir šio mokėjimo dydis nustatomas atsižvelgiant į jo turimą turtą);

15) periodinės netekto darbingumo kompensacijos ir išmokos, mokamos pagal Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą arba Lietuvos Respublikos žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinąjį įstatymą;

16) periodinės žalos atlyginimo išmokos, mokamos pagal Civilinį kodeksą;

17) stipendija, išskyrus socialinę stipendiją ir socialinių dirbtuvių paslaugos gavėjams mokamą piniginę skatinimo dalyvauti darbinio užimtumo veiklose išmoką; 1817) transporto išlaidų kompensacija (jei teikiamos transporto organizavimo paslaugos ar institucinė socialinė globa); 1918) išmoka besimokančio ar studijuojančio asmens vaiko priežiūrai, išmoka gimus vienu metu daugiau kaip vienam vaikui, išmoka privalomosios pradinės karo tarnybos kario vaikui, išmoka įvaikinus vaiką, mokamos pagal Išmokų vaikams įstatymą; 2019) socialinės pašalpos, mokamos pagal Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymą.

Nustatant asmens finansines galimybes, į jo gaunamas pajamas įskaitomos šios pajamos:

1) su darbo santykiais susijusios pajamos ar darbo santykiams prilygintų teisinių santykių pagrindu gaunamos pajamos, įskaitant išeitines išmokas ir kompensacijas, išskyrus asmens su negalia gaunamas su darbo santykiais susijusias pajamas ar darbo santykiams prilygintų teisinių santykių pagrindu gaunamas pajamas, jei jos neviršija Vyriausybės nustatytos minimaliosios mėnesinės algos;

2) individualios įmonės savininko, tikrosios ūkinės bendrijos, komanditinės ūkinės bendrijos tikrojo nario, mažosios bendrijos nario pajamos, gautos iš šios įmonės ar bendrijos apmokestinto pelno;

3) individualios veiklos pajamos;

4) autorinis atlyginimas;

5) išmokos žemės ūkio veiklai ar pajamos iš žemės ūkio veiklos, išskyrus pajamas iš žemės ūkio naudmenų, kurių bendras plotas neviršija 1 hektaro;

6) pensijos, išskyrus socialinio draudimo našlių pensijas5) pensijos, socialinio draudimo senatvės arba netekto darbingumo (invalidumo) pensijų priemokos, pensijų išmokos ir vietoj pensijų mokamos kompensacijos, rentos, išskyrus socialinio draudimo našlių pensijas;

76) šalpos išmokos, mokamos pagal Lietuvos Respublikos šalpos pensijų įstatymą, ir slaugos ar priežiūros (;

7) individualios pagalbos) teikimo išlaidų tikslinės kompensacijos bei tikslinis priedas, mokami, mokamos pagal Tikslinių kompensacijų įstatymą;

8) ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros išmokos, statutiniams valstybės tarnautojams (pareigūnams) ir krašto apsaugos sistemos kariams laikinojo nedarbingumo, nėštumo ir gimdymo atostogų, tėvystės atostogų ar atostogų vaikui prižiūrėti laikotarpiais išmokėtos išmokos;

9) nedarbo socialinio draudimo išmokos, mokamos pagal Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymą;

10) palūkanos;

11) dividendai;

12) periodinės vaiko išlaikymo išmokos, mokamos pagal Civilinį kodeksą;

13) išmokos, mokamos pagal Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo išmokų įstatymą;

14) turto nuomos pajamos (išskyrus atvejį, kai asmuo moka už ilgalaikę socialinę globą ir šio mokėjimo dydis nustatomas atsižvelgiant į jo turimą turtą);

15) periodinės netekto darbingumo kompensacijos ir išmokos, mokamos pagal Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą arba Lietuvos Respublikos žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinąjį įstatymą;

16) periodinės žalos atlyginimo išmokos, mokamos pagal Civilinį kodeksą;

17) stipendija, išskyrus socialinę stipendiją ir socialinių dirbtuvių paslaugos gavėjams mokamą piniginę skatinimo dalyvauti darbinio užimtumo veiklose išmoką; 1817) transporto išlaidų kompensacija (jei teikiamos transporto organizavimo paslaugos ar institucinė socialinė globa); 1918) išmoka besimokančio ar studijuojančio asmens vaiko priežiūrai, išmoka gimus vienu metu daugiau kaip vienam vaikui, išmoka privalomosios pradinės karo tarnybos kario vaikui, išmoka įvaikinus vaiką, mokamos pagal Išmokų vaikams įstatymą; 2019) socialinės pašalpos, mokamos pagal Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymą. 2.

„1.

Nustatant asmens finansines galimybes (kai asmeniui skiriama ar teikiama ilgalaikė socialinė globa), įskaitomas šis asmens nuosavybės teise turimas ar per praėjusius 12 mėnesių24 mėnesius iki kreipimosi dėl socialinių paslaugų skyrimo ar asmens finansinių galimybių vertinimo turėtas turtas:

1) statiniai, įskaitant nebaigtus statyti statinius;

2) privalomos registruoti transporto priemonės;

3) privaloma registruoti žemės ūkio technika;

42) žemė (įskaitant užimtą miško ir vandens telkinių);

5) akcijos, obligacijos, vekseliai ir kiti vertybiniai popieriai;

63) piniginės lėšos.“

„5. Turto normatyvas asmeniui yra 12 50 kvadratinių metrų būsto naudingojo ploto.“
„2. Valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšomis gali būti finansuojama tik akredituota socialinė priežiūra ir akredituota laikino atokvėpio paslauga. Socialinė priežiūra, laikino atokvėpio paslauga, socialinė globa finansuojama tiesiogiai, sudarant sutartį su akredituotą socialinę priežiūrą, akredituotą laikino atokvėpio paslaugą teikiančiu socialinių paslaugų teikėju ar socialinės globos įstaiga dėl asmeniui (šeimai) teikiamų socialinių paslaugų išlaidų finansavimo, jeigu šias įstaigas ar socialinių paslaugų teikėjus savivaldybės tarybos nustatyta tvarka pasirenka pats socialinių paslaugų gavėjas (globėjas, rūpintojas), neįgaliojo aprūpintojas, kiti teisėti asmens atstovai ir jeigu asmeniui (šeimai) nustatytas šių socialinių paslaugų poreikis.“

„6.

Socialinės paslaugos finansuojamos iš tos savivaldybės biudžeto lėšų ir (ar) iš valstybės biudžeto dotacijų savivaldybės, kurios administracija priėmė sprendimą dėl socialinių paslaugų skyrimo, biudžetui.“

„6. Jei asmeniui teikiama socialinė globa grupinio gyvenimo namuose ar šeiminiuose namuose ir jam nustatytas socialinės priežiūros paslaugų poreikis arba jam reikalingos prevencinės socialinės paslaugos, šių paslaugų teikimas finansuojamas iš tos savivaldybės biudžeto lėšų ir (ar) iš valstybės biudžeto dotacijų savivaldybės, kurios administracija priėmė sprendimą dėl socialinės globos skyrimo, biudžetui.“
„3. Socialinė priežiūra, išskyrus socialinę priežiūrą šeimoms, vaikų dienos socialinę priežiūrą, socialinę reabilitaciją neįgaliesiems asmenims su negalia bendruomenėje, socialinių dirbtuvių paslaugas, finansuojama iš savivaldybės biudžeto lėšų. Socialinė priežiūra šeimoms, vaikų dienos socialinė priežiūra, socialinė reabilitacija neįgaliesiems asmenims su negalia bendruomenėje finansuojama iš savivaldybės biudžeto lėšų ir iš valstybės biudžeto dotacijų savivaldybių biudžetams. Socialinių dirbtuvių paslaugos finansuojamos iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų ir iš savivaldybių biudžetų lėšų.“

„9.

Vaikų priežiūra ar globa (rūpyba) vaikus globojančioje šeimoje, pas budintį globotoją ar nuolatinį globotoją, taip pat globos centro vykdoma vaikų globa (rūpyba) ir kitos socialinės paslaugos finansuojamos iš savivaldybių biudžetų lėšų ir iš valstybės biudžeto lėšų, skirtų išmokoms vaikams, o jei vaikams nustatyta nuolatinė ar laikinoji globa (rūpyba), – ir iš lėšų, skirtų vaikų globos (rūpybos) išmokoms, globos (rūpybos) tiksliniams priedams pagal Išmokų vaikams įstatymą mokėti.“

„1. Savivaldybės mero nustatyta tvarka paskirtų socialinių darbuotojų, savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų ar darbuotojų, atitinkančių šio įstatymo 26 straipsnio 6 dalyje nustatytus reikalavimus, ir (ar) socialinių paslaugų įstaigų socialinių darbuotojų, nurodytų šio įstatymo 18 straipsnio 8 dalyje, išvadas dėl asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikio nustatymo asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjas, rūpintojas, neįgaliojo aprūpintojas, kiti suinteresuoti asmenys gali apskųsti savivaldybės merui.“
„3. Asmens (šeimos) socialinių paslaugų, kurių teikimas finansuojamas iš valstybės biudžeto dotacijų savivaldybių biudžetams, poreikio nustatymo ar asmens (šeimos) finansinių galimybių vertinimo išvadas, sprendimus dėl šių socialinių paslaugų skyrimo asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjas, rūpintojas, neįgaliojo aprūpintojas, kiti suinteresuoti asmenys gali apskųsti Socialinių paslaugų priežiūros departamentui.“

45.

2024 m. sausio 1 d. įsigalioja tokia šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Socialinių paslaugų įstatymo 43 straipsnio 5 dalies redakcija:

„5. Socialinių paslaugų teikėją dėl netinkamo prevencinių, bendrųjų socialinių paslaugų, socialinės priežiūros, laikino atokvėpio paslaugos teikimo asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjas, rūpintojas, neįgaliojo aprūpintojas, kiti suinteresuoti asmenys gali apskųsti savivaldybės merui.“
„7. Socialinės globos įstaigą, teikiančią netinkamą socialinę globą, asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjas, rūpintojas, neįgaliojo aprūpintojas, kiti suinteresuoti asmenys gali apskųsti Socialinių paslaugų priežiūros departamentui.“
„1) tvirtina savivaldybės strateginio planavimo dokumentus, nustatančius socialinių paslaugų teikimo mastui ir rūšims rūšis pagal gyventojų poreikius nustatyti kasmet sudaro ir tvirtina socialinių paslaugų planą. Socialinių paslaugų planas sudaromas vadovaujantis Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos tvirtinama socialinių paslaugų planavimo metodika, jų teikimo mastą ir finansavimą;“. 48.
„1) organizuoja socialinių paslaugų rūšių pagal gyventojų poreikius ir jų teikimo masto prognozavimą, vadovaudamasis Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos tvirtinama socialinės apsaugos ir darbo ministro tvirtinamomis socialinių paslaugų planavimo metodika metodinėmis rekomendacijomis ir socialinės apsaugos ir darbo ministro tvirtinamais socialinių paslaugų išvystymo normatyvais;“. 49. 2025 m. liepos 1 d. įsigalioja tokia šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Socialinių paslaugų įstatymo 28 straipsnio 4 dalies redakcija:
„4. Socialinių paslaugų priežiūros departamentas, vykdydamas socialinių paslaugų srities darbuotojų reguliaciją, socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka atlieka socialinių paslaugų srities darbuotojų atestaciją, renka, kaupia ir analizuoja duomenis apie socialinių paslaugų srities darbuotojus – jų skaičių, išsilavinimą (aukštąjį universitetinį, aukštąjį koleginį ir (ar) kitą turimą išsilavinimą), vidutinį darbo užmokestį suteiktas kvalifikacines kategorijas, profesinės kompetencijos tobulinimą, vidutinį darbo užmokestį, esančius socialinių paslaugų srities darbuotojų informacinėje sistemoje.“
„5) savivaldybės mero nustatyta tvarka vertina savivaldybės teritorijoje teikiamų prevencinių, bendrųjų socialinių paslaugų, socialinės priežiūros ir laikino atokvėpio paslaugų kokybę, vadovaudamasi socialinių paslaugų kokybės reikalavimais, tvirtinamais socialinės apsaugos ir darbo ministro, prižiūri, kaip laikomasi akredituojamų socialinių paslaugų (socialinės priežiūros ir laikino atokvėpio) organizavimo ir teikimo sąlygų, savivaldybės mero nustatyta tvarka;“
„1) teikia metodinę pagalbą socialinės globos įstaigoms dėl socialinių paslaugų kokybės reikalavimų, tvirtinamų socialinės globos normų taikymo apsaugos ir darbo ministro, laikymosi;“. 53. 2029 m. sausio 1 d. įsigalioja tokia šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Socialinių paslaugų įstatymo 15 straipsnio 2 punkto redakcija:
„2) formuoja bendrą socialinių paslaugų, išskyrus kompleksines paslaugas šeimai, kokybės reikalavimų, tvirtinamų socialinės globos normų taikymo apsaugos ir darbo ministro, laikymosi praktiką;“. 54. 2029 m. sausio 1 d. įsigalioja tokia šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Socialinių paslaugų įstatymo 15 straipsnio 3 punkto redakcija:
„3) vadovaudamasis socialinių paslaugų kokybės reikalavimais, tvirtinamais socialinės globos normomis apsaugos ir darbo ministro, vertina socialinės globos kokybę;“. 55. 2029 m. sausio 1 d. įsigalioja tokia šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Socialinių paslaugų įstatymo 21 straipsnio 1 dalies redakcija:

„1.

Prevencines ir bendrąsias socialines paslaugas teikia tos socialinių paslaugų įstaigos, kurių veiklos sritis – socialinių paslaugų teikimas, ir tie socialines paslaugas teikiantys fiziniai asmenys, kurie atitinka socialinių paslaugų srities darbuotojams šiame įstatyme nustatytus išsilavinimo ir (ar) kvalifikacijos, profesinės kompetencijos tobulinimo reikalavimus. Socialinių paslaugų įstaigų ir socialines paslaugas teikiančių fizinių asmenų teikiamos socialinės paslaugos turi atitikti prevencinėms ir bendrosioms socialinėms paslaugoms keliamus reikalavimus, nustatytus socialinės apsaugos ir darbo ministro tvirtinamame tvirtinamuose socialinių paslaugų kataloge ir socialinių paslaugų kokybės reikalavimų apraše.“

„2. Socialinę priežiūrą ir laikino atokvėpio paslaugą teikia tos socialinių paslaugų įstaigos, kurių veiklos sritis – socialinių paslaugų teikimas, ir tie socialines paslaugas teikiantys fiziniai asmenys, kurie atitinka socialinių paslaugų srities darbuotojams (socialiniams darbuotojams, individualios priežiūros darbuotojams, socialinės įtraukties koordinatoriams, socialinių paslaugų įstaigos užimtumo specialistams ir kitiems socialinių paslaugų srities darbuotojams, kurie nurodyti socialinės apsaugos ir darbo ministro tvirtinamame socialinių paslaugų srities darbuotojų pareigybių ir atliekamų funkcijų sąraše) šiame įstatyme nustatytus išsilavinimo ir (ar) kvalifikacijos, profesinės kompetencijos tobulinimo reikalavimus.

Socialinių paslaugų teikėjų teikiamos socialinės paslaugos turi atitikti socialinei priežiūrai ir laikino atokvėpio paslaugai keliamus reikalavimus, nustatytus socialinės apsaugos ir darbo ministro tvirtinamame tvirtinamuose socialinių paslaugų kataloge ir socialinių paslaugų kokybės reikalavimų apraše, jiems suteikta teisė teikti akredituotą socialinę priežiūrą ir (ar) akredituotą laikino atokvėpio paslaugą. Socialines paslaugas teikiantys fiziniai asmenys veikia individualiai (vykdo individualią veiklą)“

„3. Socialinę globą teikia tos socialinės globos įstaigos, kurių veiklos sritis yra– socialinių paslaugų teikimas, kurių teikiama socialinė globa atitinka socialinių paslaugų kokybės reikalavimus, tvirtinamus socialinės globos normas apsaugos ir darbo ministro, ir kurios turi licenciją teikti socialinę globą (toliau – licencija).“

58.

2029 m. sausio 1 d. įsigalioja tokia šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Socialinių paslaugų įstatymo 30 straipsnio 1 dalies 1 punkto redakcija:

„1) patalpos, kuriose bus teikiama socialinė globa, atitinka socialinės apsaugos ir darbo ministro tvirtinamame socialinės globos normų socialinių paslaugų kokybės reikalavimų apraše pagal socialinės globos gavėjų grupę ir socialinės globos teikimo vietą nustatytus reikalavimus (viename pastate galimų apgyvendinti socialinės globos gavėjų skaičių, patalpų paskirtį, įrengimą, viename kambaryje galimų apgyvendinti socialinės globos gavėjų skaičių, minimalų gyvenamąjį plotą, socialinės globos gavėjų grupę);“. 59. 2029 m. sausio 1 d. įsigalioja tokia šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Socialinių paslaugų įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 1 punkto redakcija:
„1) socialinės globos įstaiga gali užtikrinti nelydimų nepilnamečių užsieniečių ar likusių be tėvų globos vaikų nepertraukiamą priežiūrą, suteikti jiems tinkamas patalpas, kurioms pagal šiame punkte nurodytą socialinės globos gavėjų grupę keliami reikalavimai (jų paskirtis, įrengimas, viename kambaryje galimų apgyvendinti socialinės globos gavėjų skaičius, minimalus gyvenamasis plotas) nustatyti socialinės apsaugos ir darbo ministro tvirtinamame socialinės globos normų socialinių paslaugų kokybės reikalavimų apraše, maitinimą;“. 60. 2029 m. sausio 1 d. įsigalioja tokia šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Socialinių paslaugų įstatymo 31 straipsnio 2 dalies redakcija:

„2.

Socialinių paslaugų priežiūros departamentas, nustatęs, kad socialinės globos įstaiga, teikdama socialinę globą, nesilaiko šio įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje ir (ar) 32 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir (ar) 3 punkte, taip pat socialinės apsaugos ir darbo ministro tvirtinamame socialinės globos normų socialinių paslaugų kokybės reikalavimų apraše nustatytų reikalavimų, įspėja šią įstaigą, kad jei ji per nustatytą terminą nepašalins nurodytų trūkumų, licencijos teikti socialinę globą galiojimas bus sustabdytas. Įspėjimo terminas nustatytiems pažeidimams pašalinti negali būti trumpesnis kaip 1 mėnuo ir ilgesnis kaip 6 mėnesiai nuo Socialinių paslaugų priežiūros departamento įspėjimo išsiuntimo socialinės globos įstaigai dienos. Įspėjimo terminas nustatytiems pažeidimams pašalinti nustatomas, atsižvelgiant į tų pažeidimų pobūdį ir kitas svarbias aplinkybes, susijusias su paslaugų gavėjų individualių poreikių užtikrinimu, bei realią socialinės globos įstaigos galimybę pašalinti nustatytus pažeidimus. Įspėjimo terminas nustatytiems pažeidimams pašalinti gali būti pratęstas vieną kartą ne ilgiau kaip 6 mėnesiams.“

„3.

Socialinių paslaugų priežiūros departamentas, nustatęs, kad socialinės globos įstaiga, teikdama socialinę globą iš užsienio valstybės (-ių), kurią (-ias), Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos Socialinių paslaugų priežiūros departamentui pateiktais duomenimis, ištiko humanitarinė krizė, atvykusiems nelydimiems nepilnamečiams užsieniečiams ar likusiems be tėvų globos vaikams, nesilaiko šio įstatymo 30 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų, po 6 mėnesių nuo licencijos teikti institucinę socialinę globą išdavimo dienos neužtikrina, kad būtų laikomasi socialinės apsaugos ir darbo ministro tvirtinamuose socialinę globą teikiančių darbuotojų darbo laiko sąnaudų normatyvuose nustatytų socialinę globą teikiančių darbuotojų struktūros ir skaičiaus reikalavimų, o po 24 mėnesių nuo licencijos teikti institucinę socialinę globą išdavimo dienos – ir šio įstatymo 32 straipsnio 1 dalies 3 punkte, taip pat socialinės apsaugos ir darbo ministro tvirtinamame socialinės globos normų socialinių paslaugų kokybės reikalavimų apraše nustatytų likusių be tėvų globos vaikų socialinės globos reikalavimų, taiko šio straipsnio 2 dalies nuostatas.“

„6.

Įspėjimo terminas nustatytiems pažeidimams pašalinti ir licencijos galiojimo sustabdymo terminas, esant motyvuotam socialinės globos įstaigos prašymui ir kartu pateiktiems jį pagrindžiantiems rašytiniams dokumentams, Socialinių paslaugų priežiūros departamento sprendimu pratęsiamas, jei jis nustato, kad nustatyti pažeidimai susiję tik su socialinės apsaugos ir darbo ministro tvirtinamame socialinės globos normų socialinių paslaugų kokybės reikalavimų apraše nustatytais aplinkos ir būsto reikalavimais ir socialinės globos įstaiga negalėjo ar negali per nustatytą terminą pašalinti šių pažeidimų dėl nuo jos nepriklausančių priežasčių.“

„2) socialinės globos įstaigai, kuriai licencija teikti institucinę socialinę globą buvo išduota taikant šio įstatymo 30 straipsnio 2 dalį, per 6 mėnesius nuo šios licencijos išdavimo dienos nepavyko užtikrinti, kad būtų laikomasi socialinės apsaugos ir darbo ministro tvirtinamuose socialinę globą teikiančių darbuotojų darbo laiko sąnaudų normatyvuose nustatytų socialinę globą teikiančių darbuotojų struktūros ir skaičiaus reikalavimų, o per 24 mėnesius nuo šios licencijos išdavimo dienos – kad jos teikiama institucinė socialinė globa atitiktų šio įstatymo 32 straipsnio 1 dalies 3 punkte, taip pat socialinės apsaugos ir darbo ministro tvirtinamame socialinės globos normų socialinių paslaugų kokybės reikalavimų apraše nustatytus likusių be tėvų globos vaikų socialinės globos reikalavimus;“. 64. 2029 m. sausio 1 d. įsigalioja tokia šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Socialinių paslaugų įstatymo 31 straipsnio 11 dalies redakcija:

„11.

Jei socialinės globos įstaiga per nurodytą terminą nepašalino pažeidimų, susijusių su socialinės apsaugos ir darbo ministro tvirtinamame socialinės globos normų socialinių paslaugų kokybės reikalavimų apraše nustatytais patalpų reikalavimais, licencijos galiojimas panaikinamas veiklos vietos, kurioje tie pažeidimai nustatyti, adresu.“

„14. Jeigu Socialinių paslaugų priežiūros departamentas nustato, kad socialinės globos įstaiga, kuriai licencija teikti institucinę socialinę globą išduota taikant šio įstatymo 30 straipsnio

2 dalį, neatitinka visų ar dalies šio įstatymo 30 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų, po 6 mėnesių nuo šios licencijos išdavimo dienos – socialinės apsaugos ir darbo ministro tvirtinamuose socialinę globą teikiančių darbuotojų darbo laiko sąnaudų normatyvuose nustatytų socialinę globą teikiančių darbuotojų struktūros ir skaičiaus reikalavimų, o po 24 mėnesių nuo šios licencijos išdavimo dienos – ir šio įstatymo 32 straipsnio 1 dalies 3 punkte bei socialinės apsaugos ir darbo ministro tvirtinamame socialinės globos normų socialinių paslaugų kokybės reikalavimų apraše nustatytų likusių be tėvų globos vaikų socialinės globos reikalavimų, įspėjant socialinės globos įstaigą, kad, per nustatytą terminą nepašalinus nurodytų trūkumų, licencijos teikti socialinę globą galiojimas bus sustabdytas, šalinant nustatytus institucinės socialinės globos teikimo pažeidimus, stabdant šios licencijos galiojimą ar ją panaikinant mutatis mutandis taikomos šio straipsnio 2–13 dalių nuostatos.“ 66.

2029 m. sausio 1 d. įsigalioja tokia šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Socialinių paslaugų įstatymo 32 straipsnio 1 dalies 1 punkto redakcija:

„1) teikti socialinę globą, atitinkančią socialinės apsaugos ir darbo ministro tvirtinamame socialinės globos normų socialinių paslaugų kokybės reikalavimų apraše nustatytus reikalavimus ir socialinės apsaugos ir darbo ministro tvirtinamuose socialinę globą teikiančių darbuotojų darbo laiko sąnaudų normatyvuose nustatytus socialinę globą teikiančių darbuotojų struktūros ir skaičiaus reikalavimus;“.

<...>

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas part_60dc70eb9b834688a72d00922c385654_end

Aiškinamasis raštas

2023-05-31 · oficialus registras ↗

LIETUVOS RESPUBLIKOS

SOCIALINIŲ PASLAUGŲ ĮSTATYMO NR. X-493 PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS LIGOS IR MOTINYSTĖS SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO NR. IX-110 2, 10, 11 IR 11¹ STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS VAIKO TEISIŲ APSAUGOS PAGRINDŲ ĮSTATYMO NR. I-1234 2, 41 IR 52 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO IR LIETUVOS RESPUBLIKOS Vietos savivaldos ĮSTATYMO NR. I-533 6 STRAIPSNIo PAKEITIMO

ĮSTATYMO PROJEKTŲ

AIŠKINAMASIS RAŠTAS

Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo Nr. X-493 pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas Nr. 1) parengtas siekiant patobulinti teisinį reguliavimą, susijusį su socialinių paslaugų rūšimis, socialinių paslaugų valdymu, skyrimu ir teikimu, socialinės globos įstaigų licencijavimu, socialinių paslaugų akreditavimu, finansavimu, mokėjimu už socialines paslaugas, ginčų, susijusių su socialinėmis paslaugomis, nagrinėjimu bei siekiant įgyvendinti Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 pakeitimo įstatymą Nr. XIV-1268. Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 2, 10, 11 ir 11¹ straipsnių pakeitimo įstatymo projektu (toliau – Įstatymo projektas Nr. 2) siekiama suderinti Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo ir Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo teisinį reguliavimą, susijusį su siūlymu Įstatymo projekte Nr. 1 reglamentuoti nuolatinio globotojo institutą, siekiant įteisinti ligos išmokos mokėjimą ir nuolatiniams globotojams. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 2, 41 ir 52 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu (toliau – Įstatymo projektas Nr. 3) siekiama suderinti atitinkamas Įstatymo projekto Nr. 1, Įstatymo projekto Nr.

1, Įstatymo projekto Nr. 3 ir Vietos savivaldos įstatymo nuostatas, patikslinant atvejo vadybininko apibrėžtį, kvalifikacinių reikalavimų formuluotes ir įtvirtinant konkrečios savivaldybės institucijos, įstaigos ar subjekto kompetenciją. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu (toliau – Įstatymo projektas Nr. 4; toliau visi kartu – įstatymų projektai) siekiama patikslinti savivaldybės savarankiškąją funkciją socialinių paslaugų srityje, siekiant suderinti Įstatymo projekto Nr. 1 ir Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo nuostatas. Įstatymo projekto Nr. 1 rengimą paskatinusios priežastys:

Dabartinis laikino atokvėpio reglamentavimas tiek dėl šios paslaugos apibrėžties, vietos socialinių paslaugų sistemoje, priskiriant ją dviem socialinių paslaugų rūšims – socialinės priežiūros ir socialinės globos, tiek dėl riboto teikėjų rato, neapibrėžto atskiro finansavimo mechanizmo, nesudaro prielaidų šios socialinės paslaugos plėtrai, finansavimo tvarumui, vienodam laikino atokvėpio paslaugos kokybės standartų taikymui, atitikčiai individualiems asmenų, prižiūrinčių artimuosius su negalia, poreikiams. 3. Nepakankamai išplėtotos alternatyvios institucinei globai socialinės paslaugos bendruomenėje, ribota jų įvairovė, nepakankamai užtikrintos galimybės asmenims su negalia gyventi savarankiškai bendruomenėje ir gauti individualias paslaugas pagal poreikius. Nesudarytos tinkamos prielaidos socialinių dirbtuvių paslaugos, kuri yra išbandoma vykdant žmonių su negalia deinstitucionalizaciją, tęstinumui, vienodam socialinių dirbtuvių paslaugos kokybės standartų taikymui bei jų teikimui, kad šios paslaugos atitiktų asmenų su negalia poreikius, sudarytų galimybes geresnei jų socialinei įtraukčiai. Neįgaliųjų reikalų departamentui prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įgyvendinant projektą „Nuo globos link galimybių: bendruomeninių paslaugų plėtra“ (toliau – projektas) išbandoma ir išgryninta socialinių dirbtuvių paslauga ir jos turinys (2023 m. sausio mėn. duomenimis paslaugos suteiktos 643 asmenims su intelekto ir psichosocialine negalia), kuri pasiteisino, todėl reikalingas šios paslaugos teisinis sureguliavimas.

Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė „Asmenų su negalia socialinės integracijos audito“[iv] metu (2020 m.) nustatė, kad asmenų su negalia integracija nepakankamai užtikrina galimybes gyventi savarankiškai bendruomenėje ir gauti individualias paslaugas pagal poreikius, kad plėtra vykdoma, bet bendruomeninių paslaugų nepakanka, kad asmuo su negalia kuo ilgiau galėtų likti savo namuose ir bendruomenėje, atkreipė dėmesį, kad būtina vykdyti priemones, didinančias bendruomeninių paslaugų plėtrą. Neišplėtotos socialinės paslaugos bendruomenėje vaikams, priklausomiems nuo psichoaktyvių medžiagų, rizikingai, žalingai jas vartojantiems. Pagal Valstybės duomenų agentūros pateiktus duomenimis nuo 2018 m. iki 2021 m. vaikų, kurie buvo pirmą kartą užregistruoti piktnaudžiaujantys alkoholiu, skaičius metų pabaigoje kiekvienais metais siekė apie 150, vaikų, kurie piktnaudžiauja narkotinėmis, toksinėmis medžiagomis, skaičius nuo 2018 m. 76 padidėjo ir 2021 m. siekė 127, o metų pabaigoje šie skaičiai išaugo iki 162 vaikų. Tuo tarpu Higienos instituto duomenimis[v] 2020 m. kas devintas Lietuvos mokyklinio amžiaus vaikas per paskutines 30 d. vartojo alkoholinius gėrimus, o kas penktas nurodė vartojęs alkoholį per paskutinius 12 mėn. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento duomenimis keletą metų iš eilės stebimas padidėjęs nepilnamečių asmenų apsinuodijimų narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis skaičius, kuris sudaro trečdalį visų besikreipusiųjų skaičiaus.

Kaip nurodo Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas[vi] yra stokojama psichologinės bei socialinės reabilitacijos paslaugų pažeidžiamoms asmenų, priklausomų nuo psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo, grupėms, iš kurių viena – nepilnamečiai asmenys. 4. Nepakankamai užtikrinamas teisinio reguliavimo aiškumas ir sistemiškumas reglamentuojant socialinių paslaugų priskyrimą atskiroms socialinių paslaugų rūšims, t. y. informavimo ir sociokultūrinių paslaugų priskyrimą prevencinėms ir bendrosioms socialinėms paslaugoms. 5. Nepakankamai išsamus socialinių paslaugų katalogo, tvirtinamo socialinės apsaugos ir darbo ministro, turinio reglamentavimas, kas apsunkina tinkamą socialinių paslaugų organizavimą ir teikimą. 6. Neišplėtotos alternatyvios vaiko globos (rūpybos) formos, nepakankamai užtikrinančios geriausius likusio be tėvų globos vaiko, socialinę riziką patiriančio vaiko interesus, kad šie vaikai augtų šeimos aplinkoje. 2023 m. kovo mėn. Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos duomenimis, vaikų globos institucijose buvo globojami (rūpinami) 1337 vaikai, jų absoliuti dauguma – 95 proc. yra vaikai 10-17 metų, taip pat penktadalis vaikų yra vaikai su negalia. Pas budinčius globotojus prižiūrimų vaikų skaičius – 246, iš jų 206 vaikams nustatyta laikinoji globa, nuolatinė globa – 14 vaikų, t. y. didelei daliai vaikų reikės surasti nuolatinius globėjus (rūpintojus), o pusė jų būna vyresni nei 10 m.

Susiklosto ypatingai sudėtinga situacija, kuomet vaikai iš krizinės situacijos pagyvenę metus laiko šeimoje pas budinčius globotojus dėl savo amžiaus ir su juo susijusių ypatumų tampa globos institucijos globotiniais (rūpintiniais) arba jau globojami (rūpinami) institucijose vaikai neturi beveik jokių galimybių „patekti“ į šeimą. Budinčių globotojų ir laikinųjų globėjų asociacijos, Lietuvos globėjų ir įtėvių asociacijos, Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei kitų specialistų dirbančių globos sistemoje patirtis, taip pat užsienio šalyse atlikti tyrimai liudija, jog nuolatinę globą (rūpybą) šeimoje mažiausiai gali patirti tokios grupės vaikų kaip brolių ir seserų grupė (3+), vaikai nuo 10 m. amžiaus, vaikai, turintys nesėkmingos globos patirties (globėjo nušalinimas ir atleidimas); vaikai, turintys sunkiai išgydomų ir nepagydomų raidos ir (ar) psichikos sutrikimų, įvairių negalių, vaikai, piktnaudžiaujantys psichotropinėmis medžiagomis arba turintys priklausomybių ir kt. Paminėtos vaikų grupės dažniausiai yra susijusios su vyresniu vaikų amžiumi ir tokiems vaikams reikalinga ypatinga, specializuota globa (rūpyba), ką ir siūloma spręsti su nuolatinio globotojo įvedimu į globos sistemą. Taip pat nustatyti nepakankami reikalavimai budintiems globotojams nesudaro prielaidų profesionaliai likusio be tėvų globos vaiko, socialinę riziką patiriančio vaiko priežiūrai, jos kokybės užtikrinimui.

Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė „Vaiko teisių ir interesų užtikrinimo globojant ir įvaikinant vaikus audito“[vii] (2022 m.) metu nustatė, kad nors 2018–2021 m. daugiau nei du kartus sumažėjo vaikų, kuriems einamaisiais metais nuolatinė globa skiriama vaikų globos įstaigoje, dalis – nuo 42 iki 17 proc., vaikų globos įstaigose kasmet mažėjo globojamų vaikų skaičius – nuo 30 iki 22,6 proc., tačiau nepasiektas 2021 m. siekis, kad globos įstaigose augtų iki 10 proc. vaikų, daugiau nei penktadaliui vaikų nuolatinė globa nustatyta vaikų globos įstaigose. Vis dar trūksta globėjų ir pagalbos jiems, paslaugų šeimoms, kad tinkamai pasirūpintų vaikais. 2021 m. pabaigoje įstaigose dar buvo globojami 69 (iš 887) vaikai iki 7 m. Šeimos (asmenys) yra pasirengusios įsivaikinti vaikus iki 3 metų, o galimų įvaikinti vaikų sąrašuose apie 97 proc. vaikų – 4–17 m. amžiaus. Globos centrai pabrėžė, kad trūksta įvaikintojų, globėjų vyresniems (nuo 10 m.) vaikams, negalią ar specialiųjų poreikių turintiems vaikams, mažai šeimų sutinka priimti 2 ir daugiau vienos šeimos vaikų. Dėl šių priežasčių kol kas nepavyksta pasiekti užsibrėžtų tikslų ir dalis vaikų lieka globos įstaigose ir netenka galimybės augti šeimos aplinkoje. Bendruomeniniuose vaikų globos namuose 2019–2021 m. nustatytų globų skaičius didėjo nuo 759 iki 815. Bendruomeniniai vaikų globos namai taip pat yra įstaigos, dėl to ir juose globojamų vaikų skaičius turėtų mažėti, norint pasiekti, kad 2030 m. ne mažiau kaip 90 proc. vaikų būtų globojama šeimos aplinkoje. 7. Įstatyme numatytą piniginę išmoką – pagalbos pinigus galinčių gauti subjektų ratas yra neišsamus, apsiribojantis tik galimu jų mokėjimu vaikus globojančiai šeimai, budintiems globotojams per globos centrą arba asmeniui (šeimai).

Kaip šios išmokos galima gavėjų grupė nėra įvardintos šeimynos, nors viena iš globos (rūpybos) formų yra globa (rūpyba) šeimynoje, t. y. nesudarytos vienodos sąlygos kaip ir kitiems vaikus globojantiems (prižiūrintiems) asmenims gauti pagalbos pinigus, gerinti šeimynų ir jose globojamų (rūpinamų) vaikų padėtį (2023 m. duomenimis Lietuvoje veikia 54 šeimynos, kuriose gyvena 255 vaikai). 8. Priėmus Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 pakeitimo įstatymą Nr. XIV-1268, 2023 m. balandžio 1 d. įsigaliojo nauja Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo redakcija, kurioje įtvirtintas naujas vietos savivaldos modelis, kurį svarbu integruoti į Lietuvos Respublikos teisinę sistemą ir Įstatyme, kuriame numatoma savivaldybės kompetencija socialinių paslaugų valdymo srityje, funkcijos savivaldybių administracijoms (administracijų direktoriams), išgryninti ir atskirti, kurios iš jų pavedamos įgyvendinti savivaldybių taryboms, savivaldybių merams, savivaldybių administracijoms, o kurias savivaldybių meras turi diskreciją įgyvendinti pats arba įgalioti savivaldybės administracijos direktorių. Taip pat savivaldybių kompetencijai priskirtos socialinių paslaugų planavimo funkcijos įgyvendinimas, kasmet sudarant ir tvirtinant socialinių paslaugų planus, turi trūkumų.

Prievolė savivaldybėms vykdyti socialinių paslaugų planavimą metiniame socialinių paslaugų plane dubliuoja planavimą, vykdomą pagrindiniuose savivaldybės strateginio ir metinio planavimo dokumentuose, taip pat kelia perteklinę administracinę naštą, kadangi savivaldybėms planavimą skirtingais formatais bei pjūviais tenka vykdyti tiek pagrindiniuose savivaldybės strateginio ir metinio planavimo dokumentuose, tiek metiniame socialinių paslaugų plane, ką patvirtino ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos užsakymu 2021 m. pabaigoje atlikto tyrimo „Socialinių paslaugų teikimas ir jų atitiktis gyventojų poreikiams savivaldybėse”[viii] duomenys. 9. Nepakankamas socialinių paslaugų įstaigų vadovų darbo santykių reglamentavimas lemia tai, kad neužtikrinama valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų socialinių paslaugų įstaigų vadovų savalaikė kaita, nėra pakankamai teisinių mechanizmų užtikrinti jų rotacijos, efektyvaus ir skaidraus socialinių paslaugų įstaigos valdymo. Neterminuotų sutarčių pobūdis neskatina inicijuoti pokyčius ir prie jų prisitaikyti, nedidina vadovų atskaitomybės ir atsakomybės, nesudaro prielaidų skaidriam ir efektyviam socialinių paslaugų įstaigų valdymui. Kadencijų nebuvimas įstaigose sudaro kliūtis įstaigų veiklos progresui ir pažangai, vadybos pokyčiams, tinkamam socialinės politikos uždavinių įgyvendinimui. Neapibrėžta nepriekaištingos reputacijos samprata, nenustatyta pareiga socialinių paslaugų įstaigų vadovams ir į šias pareigas pretenduojantiems asmenims atitikti jai keliamus reikalavimus, neskatina socialinių paslaugų įstaigų vadovų atsakomybės. Nuo vadovaujančias pareigas užimančių asmenų gebėjimų, pastangų, lyderystės, veiklos efektyvumo priklauso įstaigai iškeltų uždavinių įgyvendinimas, socialinių paslaugų kokybės pažanga, vykdomos veiklos skaidrumas.

Atsižvelgiant į šias priežastis, yra būtina užtikrinti skaidrų ir efektyvų socialinių paslaugų įstaigų valdymą, didinti vadovų atskaitomybę ir atsakomybę, numatyti kadencijas ir kelti aukštus nepriekaištingos reputacijos reikalavimus. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir savivaldybių pateiktais duomenimis (2023 m. balandžio mėn.) šalyje veikė 223 valstybės ir savivaldybės biudžetinės socialinių paslaugų įstaigos ir viešosios socialinių paslaugų įstaigos, kurių savininkė ar dalininkė, turinti daugiau negu pusę balsų visuotiniame dalininkų susirinkime, yra savivaldybė. 10. Nėra vienodų socialinių paslaugų srities darbuotojų profesinės kvalifikacijos standartų visos šalies mastu, vyrauja netolygumai tiek socialinių paslaugų teikėjų, tiek savivaldybių lygmeniu, kas įtakoja ir nevienodą socialinių paslaugų kokybę. Nepakankamai aukšti reikalavimai, tam tikros išlygos socialinių darbuotojų kvalifikacijai neprisideda prie socialinio darbo profesinės veiklos prestižo visuomenėje gerinimo, aukštų socialinio darbo rezultatų, socialinių paslaugų kokybės stiprinimo, nors visa tai priklauso ir nuo tinkamą profesinį pasirengimą turinčio socialinio darbo profesionalo, turinčio šios srities išsilavinimą, įgijusio tiek teorinių, tiek praktinių būtent socialiniam darbui reikalingų žinių, profesinės veiklos. Socialinius darbuotojus rengia 16 universitetų ir kolegijų, kurie baigusiems socialinio darbo studijas asmenims suteikia socialinio darbo kvalifikacinį laipsnį (bakalauro, magistro, profesinio bakalauro).

Lietuvoje dirba apie 15 tūkst. socialinių paslaugų srities darbuotojų: iš jų apie 5 tūkst. yra socialiniai darbuotojai (iš kurių apie 30 proc. asmenų turi socialinio pedagogo išsilavinimą, tokie asmenys dirba atvejo vadybininkais, socialiniais darbuotojais darbui su šeima, globos koordinatoriais, socialiniais darbuotojais vaikų dienos centruose ir kt.), apie 8 tūkst. yra individualios priežiūros darbuotojai, apie 680 socialinių paslaugų įstaigų užimtumo specialistai ir kt. 11. Netolygus socialinę priežiūrą teikiančių darbuotojų darbo krūvis, nenustatyti šias socialines paslaugas teikiančių darbuotojų darbo laiko sąnaudų normatyvai, kas turi neigiamą įtaką paslaugų teikimo procesams, socialinių paslaugų kokybei, trukdo efektyviam socialinių paslaugų planavimui, nesureguliuotas, dažnai per didelis darbo krūvis taip pat sąlygoja darbuotojų perdegimą. 12. Nėra aiškių socialinių paslaugų kokybės vertinimo rodiklių, vieningo visoje šalyje taikomo socialinių paslaugų kokybės standarto. Apibrėžti skirtingi nacionaliniai ir savivaldybių socialinių paslaugų teikimo kokybės reikalavimai įvardijami skirtingo lygmens teisės aktuose – nacionaliniai teisės aktai apibrėžia tik socialinės globos normas, socialinių paslaugų licencijavimą ir akreditavimą, kai tuo tarpu savivaldybės reglamentuoja prevencinių, bendrųjų ir socialinės priežiūros paslaugų kokybės kontrolės tvarkas, kurios skiriasi kiekvienoje iš savivaldybių. Nėra vieningų visoje šalyje taikomų šių socialinių paslaugų kokybės reikalavimų, kiekviena savivaldybė taiko skirtingus socialinių paslaugų kokybės vertinimo įrankius, metodus, dėl ko vertinimas yra subjektyvus, kas lemia socialinių paslaugų kokybės netolygumus tiek socialinių paslaugų įstaigų, tiek savivaldybių lygmeniu.

Paslaugų kokybės standartų diegimas ir taikymas socialinių paslaugų srityje yra vis dar pakankamai nauja sfera Lietuvoje. Nors socialines paslaugas teikiančios organizacijos diegia EQUASS kokybės sertifikatą (šį kokybės sertifikatą įsidiegė 121 socialinių paslaugų įstaiga), taip pat Nacionalinio skurdo mažinimo tinklo sukurtą socialinių paslaugų kokybės standartą, tačiau kol kas juos įsidiegė nedidelė organizacijų dalis. Taip pat pagal PSO Qualityrights metodiką vertinamas žmogaus teisių užtikrinimas socialinių paslaugų įstaigose. Visi šie instrumentai nors ir stiprina socialinių paslaugų kokybę, tačiau tai yra pavieniai instrumentai, neužtikrinantys vieningų reikalavimų taikymo šalies mastu. Socialiniai partneriai identifikuoja poreikį diegti paslaugų standartus ir bendruomeninėse socialinių paslaugų įstaigose. 13. Įstatyme nepakankamai aiškiai reglamentuoti reikalavimai tiek licencijuojamai ūkio subjekto veiklai, tiek reikalavimai siekiant įgyti teisę teikti akredituotas socialines paslaugas – esminės ūkinės veiklos sąlygos, draudimai ir ribojimai, darantys esminį poveikį ūkinei veiklai. Socialinės globos įstaigų licencijavimą reglamentuojančios nuostatos Įstatyme dubliuoja poįstatyminiame teisės akte – socialinės apsaugos ir darbo ministro tvirtinamose licencijavimo taisyklėse įtvirtintas nuostatas, o socialinių paslaugų akreditavimą reglamentuojančios nuostatos nepakankamos, neapimančios visų, su socialinių paslaugų akreditavimu susijusių aspektų, kas neužtikrina teisėkūros aiškumo principo laikymosi. 14.

Asmeniui sumokėjus už gaunamas socialines paslaugas, jam lieka mažiau lėšų jo poreikiams tenkinti, taip pat trūksta ne tik sisteminio požiūrio bei didėja finansinė našta, kai asmuo gauna keletą jam būtinų socialinių paslaugų, tačiau pagal dabartinį reglamentavimą moka ne už visą kompleksą socialinių paslaugų, tačiau už kiekvieną socialinę paslaugą turi mokėti atskirai, už paslaugas moka nuo visų pajamų, taip pat, nors paslaugas gauna asmuo, tačiau tam tikrais atvejais vertinamos ir šeimos pajamos nustatant mokėjimo už paslaugas dydį, kas nėra teisinga šeimos atžvilgiu, šeimos, kuri ir taip patiria nemažai išlaidų besirūpindama pagalbos reikalingu savo šeimos nariu, taip dar labiau didinama finansinė našta, neprisidedama prie šeimos gerovės didinimo. 2022 m. pabaigoje Lietuvoje gyveno apie 223 tūkst. asmenų su negalia, iš jų, apie 94 tūkst. asmenys, kuriems nustatyti specialieji nuolatinės slaugos ar priežiūros (pagalbos) poreikiai, tačiau socialines paslaugas gavo tik nedidelė jų dalis. Pagal savivaldybių pateiktus duomenis apie socialinių paslaugų finansavimą 2021 m., asmenų gaunančių socialines paslaugas skaičių, asmenų mokėjimus už socialines paslaugas, 2021 m. socialinės priežiūros paslaugos (pagalba į namus, apgyvendinimas savarankiško gyvenimo namuose, intensyvi krizių įveikimo pagalba ir palydėjimo paslauga jaunuoliams (su apgyvendinimu), apgyvendinimas nakvynės namuose ar apsaugotam būste) buvo suteiktos apie 12 tūkst. asmenų su negalia, iš jų 4,5 tūkst. asmenų, kuriems nustatyti specialieji nuolatinės slaugos ar priežiūros (pagalbos) poreikiai; dienos socialinės globos paslaugos – apie 6 tūkst. asmenų su negalia, iš jų 5,4 tūkst. asmenų, kuriems nustatyti specialieji nuolatinės slaugos ar priežiūros (pagalbos) poreikiai.

Šiuo metu nemokamai teikiamos prevencinės socialinės paslaugos, taip pat keletas bendrųjų socialinių paslaugų – informavimas, konsultavimas, tarpininkavimo ir atstovavimo paslaugos, bei viena iš socialinės priežiūros paslaugų – socialinės reabilitacijos neįgaliesiems bendruomenėje paslaugos. Tačiau neretai savivaldybėse, vadovaujantis savivaldybių tarybų patvirtintomis mokėjimo už socialinės paslaugas tvarkomis, nemokamai teikiamos ir kitos bendrosios bei socialinės priežiūros paslaugos (aprūpinimo būtiniausiais drabužiais ir avalyne, sociokultūrinės, socialinių įgūdžių ugdymo, palaikymo ir (ar) atkūrimo paslaugos, intensyvi krizių įveikimo pagalba (kai neteikiama su apgyvendinimu), socialinė priežiūra šeimoms, vaikų dienos socialinės priežiūros ir kt. paslaugos). 15. Įstatymo priede pateiktas įgyvendinamų Europos Sąjungos teisės aktų sąrašas neišsamus, nurodyti ne visi Įstatymu įgyvendinami Europos Sąjungos teisės aktai. Įstatymo projekto Nr. 2 rengimą paskatinusios priežastys:

Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 2, 10, 11 ir 11¹ straipsniuose numatyti subjektai, turintys teisę gauti ligos išmoką.

Siekiant užtikrinti reguliavimo sistemiškumą, tikslinga suderinti Socialinių paslaugų įstatymo ir Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo teisinį reguliavimą, susijusį su siūlymu Įstatymo projekte Nr. 1 reglamentuoti nuolatinio globotojo institutą, įteisinant ligos išmokos skyrimą ir nuolatiniams globotojams. Įstatymo projekto Nr. 3 rengimą paskatinusios priežastys:

1 tikslinti savivaldybių institucijų kompetenciją, susijusią su nustatymu, kad savivaldybės institucijos atsako už socialinių paslaugų teikimo savivaldybės gyventojams užtikrinimą vertindamos ir prevencinių socialinių paslaugų bei laikino atokvėpio paslaugos kokybę. Įstatymo projektu Nr. 1 siekiama:

Įstatymo projekto rengimą inicijavo Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Įstatymo projektą parengė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinių paslaugų grupės vadovė Violeta Toleikienė, tel. +370 613 12 459, el. p. [email protected], vyresnioji patarėja Jurgita Gajauskienė, tel. +370 659 24 797, el. p. [email protected], patarėja Jovita Kuzmickienė, tel. +370 658 59 209, el. p. [email protected], patarėja Jovita Nedvecka, tel. +370 649 56 852, [email protected], patarėja Indrė Ivanauskienė, tel. +370 658 58 766, el. p. [email protected], patarėja Dalia Filipavičiūtė, tel. +370 658 60 131, el. p. [email protected]. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai Socialinių paslaugų įstatyme reguliuojami Įstatymo projekte Nr. 1 aptarti teisiniai santykiai:

Įstatymo 2 straipsnyje apibrėžtos sąvokos: budinčio globotojo, globos centro, individualios priežiūros darbuotojo, likusio be tėvų globos vaiko, socialinės globos normų, socialinio darbuotojo, suaugusio asmens su negalia, vaiko su negalia, senatvės pensijos amžių sukakusio asmens su sunkia negalia, senyvo amžiaus asmens, socialinės rizikos. Šios sąvokos nėra tikslios. Taip pat nėra apibrėžtos bendruomeninių vaikų globos namų, socialines paslaugas teikiančio fizinio asmens, socialinės įtraukties koordinatoriaus, socialinių paslaugų įstaigos užimtumo specialisto, socialinių paslaugų teikėjo, nuolatinio globotojo, psichologinės ir socialinės reabilitacijos įstaigos, grupinio gyvenimo namų, šeiminių namų sąvokos, todėl kyla iššūkių, siekiant aiškiai identifikuoti minėtus subjektus ir (ar) profesijas. Nėra apibrėžta laikino atokvėpio paslaugos sąvoka, o socialinės priežiūros ir socialinės globos apibrėžtis tikslinga koreguoti ir perkelti į sąvokas.

Nėra nuorodos, kad kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos ir Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme, Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatyme. Įstatymo 4 straipsnyje numatyti socialinių paslaugų valdymo, skyrimo ir teikimo principai. Veiksmingumo principas nepakankamai išsamus, tikslintini bendradarbiavimo, socialinio teisingumo, visapusiškumo, subsidiarumo, asmens garbės ir orumo apsaugos principai. Įstatymo 5¹ straipsnyje numatytas asmens duomenų tvarkymas. Šiame straipsnyje numatyta, kad asmens duomenys tvarkomi tik socialinių paslaugų teikimo tikslais. Asmens duomenų tvarkymo tikslų sąrašas neišsamus, taip pat nenumatyta, kokiais tikslais ir kokius asmens duomenis tvarko socialinių paslaugų teikėjai, tikslintini socialinių paslaugų įstaigų tvarkomi duomenys. Įstatymo 6 straipsnyje nustatytos socialinių paslaugų rūšys ir turinys. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad socialines paslaugas, jų turinį pagal socialinių paslaugų rūšis ir socialinių paslaugų įstaigų tipus apibrėžia socialinių paslaugų katalogas, patvirtintas Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos. Nepakankamai išsamiai reglamentuota, t. y. įvardinti ne visi kriterijai, nurodantys, kas turi būti nustatoma socialinių paslaugų kataloge, nenurodyta, kad jame nustatomi ir socialinių paslaugų teikėjai, taip pat neįvardinta, kas turi būti apibrėžta socialinių paslaugų turinyje. Įstatymo 6¹ straipsnyje numatytos nuostatos dėl prevencinių socialinių paslaugų ir 7 straipsnyje numatytos nuostatos dėl bendrųjų socialinių paslaugų. Šių straipsnių 2 dalyse nustatyta, kokios socialinės paslaugos priskiriamos prevencinėms ir kokios bendrosioms socialinėms paslaugoms.

Įstatymo 6¹ straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad prevencinėms socialinėms paslaugoms priskiriamos potencialių socialinių paslaugų gavėjų paieškos paslauga, kompleksinės paslaugos šeimai, darbas su bendruomene ir kitos paslaugos. Įstatymo 6¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prevencinės socialinės paslaugos teikiamos visiems asmenims (visoms šeimoms) ir (ar) bendruomenėms, siekiantiems (siekiančioms) stiprinti asmens (šeimos) gebėjimą savarankiškai rūpintis asmeniniu (šeimos) gyvenimu ir asmens (šeimos) dalyvavimą visuomenės gyvenime, stiprinti bendruomenės socialinį aktyvumą ir skatinti bendruomenės socialinę įtrauktį, taip pat stiprinti asmens (šeimos) žinias ir ugdyti jo (jos) įgūdžius, kad ateityje būtų išvengta galimų socialinių problemų ir socialinės rizikos atsiradimo. Įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bendrosioms socialinėms paslaugoms priskiriamos informavimo, konsultavimo, tarpininkavimo ir atstovavimo, sociokultūrinės paslaugos, transporto organizavimo, maitinimo organizavimo, aprūpinimo būtiniausiais drabužiais ir avalyne bei kitos paslaugos. Prie bendrųjų socialinių paslaugų yra priskirtos informavimo (reikalingos informacijos apie socialinę pagalbą suteikimas asmeniui (šeimai) bei sociokultūrinės paslaugos (laisvalaikio organizavimo paslaugos, teikiamos siekiant išvengti socialinių problemų, mažinant socialinę atskirtį, aktyvinant bendruomenę), kurių turinys neatitinka bendrųjų socialinių paslaugų, kurios teikiamos asmeniui (šeimai), kurio gebėjimai savarankiškai rūpintis asmeniniu (šeimos) gyvenimu ir dalyvauti visuomenės gyvenime gali būti ugdomi ar kompensuojami atskiromis, be nuolatinės specialistų pagalbos teikiamomis paslaugomis, esmės. Informavimo ir sociokultūrinių paslaugų turinys labiau atliepia prevencinių socialinių paslaugų esmę ir tikslą.

Atitinkamai, atsižvelgiant į prevencinių socialinių paslaugų tikslą, ne visos jį atliepiančios socialinės paslaugos yra priskirtos prevencinėms socialinėms paslaugoms. Taip pat tikslintina nuostata, numatanti, kokiu tikslu teikiamos prevencinės paslaugos. Įstatymo 6¹ straipsnio 2 dalyje ir 7 straipsnio 2 dalyje nurodytų paslaugų sąrašas nebaigtinis, nenumatyta, kokiame teisės akte reglamentuojamos kitos paslaugos. Įstatymo 8 straipsnyje numatytos nuostatos dėl specialiųjų socialinių paslaugų. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kokios socialinės paslaugos yra priskiriamos specialiosioms paslaugoms – socialinė priežiūra ir socialinė globa. Kaip atskira specialioji paslauga nėra išskirta laikino atokvėpio paslauga, keičiant šios paslaugos teisinį reglamentavimą reikalinga papildyti specialiąsias socialines paslaugas ir šia paslauga. Atsižvelgiant į tai, kad Įstatymo projekto Nr. 1 10 straipsnio 2 dalyje specialiosioms socialinėms paslaugoms siūloma priskirti laikino atokvėpio paslaugą, atitinkamai reikalinga tikslinti ir kitas Įstatymo nuostatas, susijusias su specialiosiomis socialinėmis paslaugomis, socialinių paslaugų valdymo subjektų kompetencija, asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikio nustatymu, socialinių paslaugų teikėjais, socialinių paslaugų akreditavimu, mokėjimu už specialiąsias socialines paslaugas, socialinių paslaugų finansavimo šaltiniais, sprendimų, susijusių su socialinėmis paslaugomis, apskundimu. Šio straipsnio 3 ir 5 dalyse nustatyta socialinės priežiūros ir socialinės globos apibrėžtis: socialinė priežiūra yra visuma paslaugų, kuriomis asmeniui (šeimai) teikiama kompleksinė pagalba, kuriai nereikia nuolatinės specialistų priežiūros, socialinė globa yra visuma paslaugų, kuriomis asmeniui teikiama kompleksinė pagalba, kuriai reikia nuolatinės specialistų priežiūros. Šias apibrėžtis reikalinga tikslinti ir įtvirtinti jas kaip sąvokas.

Tikslintina ir šio straipsnio 4 dalis, numatanti, kokios paslaugos priskiriamos socialinei priežiūrai, nurodytų paslaugų sąrašas nebaigtinis, nenumatyta, kokiame teisės akte reglamentuojamos kitos paslaugos. Įstatymo 9 straipsnyje numatytos nuostatos dėl pagalbos pinigų. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kokioms tikslinėms grupėms gali būti mokama piniginė išmoka – pagalbos pinigai. Numatyta, kad piniginė išmoka – pagalbos pinigai gali būti mokama savivaldybės institucijos nustatytais atvejais, kai vaikus prižiūri ar juos globoja (jais rūpinasi) vaikus globojančios šeimos, budintys globotojai arba kai bendrąsias socialines paslaugas ir socialinę priežiūrą asmeniui (šeimai) yra veiksmingiau organizuoti pinigais, vaikus globojančiai šeimai, budintiems globotojams per globos centrą. Tarp galimų pagalbos pinigų gavėjų nėra numatyta, kad juos gali gauti šeimynos ir nuolatiniai globotojai, taip pat nenurodyta konkreti savivaldybės institucija, nustatanti pagalbos pinigų mokėjimo atvejus. Įstatymo 10 straipsnyje nustatytas socialinių paslaugų valdymas ir valdymo subjektai. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, ką apima socialinių paslaugų valdymas. Nustatyta valdymo apimtis netiksli, nenumatyta, kad valdymas apima ir socialinių paslaugų teikėjų veiklos priežiūrą. Šio straipsnio 2 dalyje nurodytos pagrindinės socialinių paslaugų valdymo institucijos, numatant, kad tai yra Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, savivaldybės ir Socialinių paslaugų priežiūros departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Nėra nurodytos savivaldybių institucijos. Įstatymo 11 straipsnyje nustatyta Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kompetencija.

Šio straipsnio 2 punkte nustatyta Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kompetencija teikti Vyriausybei siūlymus dėl valstybės socialinių paslaugų sistemos ir socialinio darbo vystymo krypčių ir rengti teisės aktų projektus dėl asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikio nustatymo, socialinių paslaugų skyrimo, teikimo, finansavimo, mokėjimo už socialines paslaugas, socialinės globos normų, socialinės globos įstaigų licencijavimo, socialinių darbuotojų, socialinių darbuotojų padėjėjų profesinės kvalifikacijos kėlimo ir veiklos reglamentavimo. Šio straipsnio 5 punkte nustatyta Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kompetencija rengti ir finansuoti valstybės socialinių paslaugų programas ir projektus. Šios kompetencijos tikslintinos, kadangi įstatymu nustatomos funkcijos turėtų būti kaip nuolatinio (tęstinio) pobūdžio darbai ar veiksmai arba suformuluotas aiškus funkcijų atlikimo rezultatas. Taip pat trūksta apibrėžtumo dėl nurodytų sąvokų „programos“ ir „projektai“ vartojimo, jų santykio su Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatyme pateikta „programos“ sąvoka bei asignavimų valdytojų pareigomis ir teisėmis, Lietuvos Respublikos strateginio valdymo įstatyme apibrėžtomis sąvokomis, planavimo dokumentais ir juose numatomų priemonių įgyvendinimu. Įstatymo 13 straipsnyje nustatyta savivaldybės kompetencija. Šiame straipsnyje nėra įvardinta konkreti savivaldybės institucija (savivaldybės taryba ar savivaldybės meras) ir jos kompetencija socialinių paslaugų valdymo srityje, tikslintina savivaldybės administracijos kompetencija.

Nenumatyta, kad savivaldybių institucijos, savivaldybės administracija ir kuri jų konkrečiai vertina prevencinių socialinių paslaugų ir laikino atokvėpio paslaugos kokybę, kad akredituoja socialinių paslaugų teikėjų teikiamą laikino atokvėpio paslaugą, kad savo interneto svetainėje viešina informaciją ir apie kitus jos teritorijoje veikiančius socialinių paslaugų teikėjus, kad duomenis apie gyventojams skirtas, teikiamas, sustabdytas, nutrauktas ar neskirtas (nurodydamos jų neskyrimo priežastis) socialines paslaugas Socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje teikia ir socialinių paslaugų įstaigos, sudariusios sutartis dėl duomenų teikimo Socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje, taip pat nenumatyta, kokius konkrečius duomenis turi viešinti. Taip pat nenumatyta kompetencija prižiūrėti, kaip laikomasi akredituojamų socialinių paslaugų organizavimo ir teikimo sąlygų. Įstatymo 14 straipsnyje nustatyta Socialinių paslaugų priežiūros departamento kompetencija.

Numatyta, kad Socialinių paslaugų priežiūros departamentas teikia metodinę pagalbą dėl socialinės globos normų taikymo; teikia metodinę pagalbą savivaldybėms dėl socialinės priežiūros šeimoms organizavimo, taip pat dėl prevencinių socialinių paslaugų, išskyrus kompleksines paslaugas šeimai, bendrųjų socialinių paslaugų ir socialinės priežiūros kokybės kontrolės; formuoja bendrą socialinės globos normų ir prevencinėms socialinėms paslaugoms, išskyrus kompleksines paslaugas šeimai, bendrosioms socialinėms paslaugoms bei socialinei priežiūrai keliamų reikalavimų taikymo praktiką; vadovaujantis socialinės globos normomis, vertina socialinės globos kokybę; išduoda licencijas teikti socialinę globą, sustabdo ir naikina jų galiojimą; tikrina, kaip laikomasi licencijuojamos veiklos sąlygų; kontroliuoja asmens (šeimos) socialinių paslaugų, finansuojamų iš valstybės biudžeto specialių tikslinių dotacijų savivaldybių biudžetams, poreikio nustatymą, jų skyrimą, teikimą bei asmens (šeimos) finansinių galimybių mokėti už šias paslaugas vertinimą; vykdo socialinių paslaugų srities darbuotojų reguliaciją; atlieka įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytas funkcijas. Šiame straipsnyje nepakankamai tiksliai nurodyta Socialinių paslaugų priežiūros departamento kompetencija. Įstatymo 15 straipsnyje nustatyta kreipimosi dėl socialinių paslaugų skyrimo asmeniui (šeimai) tvarka. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dėl socialinių paslaugų skyrimo į asmens (šeimos) gyvenamosios vietos savivaldybę gali kreiptis pats asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjas, rūpintojas. Nenumatyta, kad gali kreiptis ir neįgaliojo aprūpintojas. Atsižvelgiant į tai, kad Įstatymo projekto Nr.

1 17 straipsnyje siūloma praplėsti subjektų, turinčių teisę kreiptis dėl socialinių paslaugų skyrimo, ratą įtraukiant ir neįgaliojo aprūpintoją, atitinkamai reikalinga tikslinti ir kitas Įstatymo nuostatas, susijusias su savivaldybės institucijų, savivaldybės administracijos kompetencija, asmens (šeimos) finansinių galimybių vertinimu, sprendimų, susijusių su socialinėmis paslaugomis, apskundimu. Taip pat nenumatyta, kokiame dokumente reglamentuojama kreipimosi dėl socialinių paslaugų asmeniui (šeimai) tvarka ir nenustatytas šią tvarką tvirtinantis subjektas. Įstatymo 16 straipsnyje numatytas asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikio nustatymas. Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad asmens socialinių paslaugų poreikis, išskyrus globos centrų teikiamas socialines paslaugas, prevencines socialines paslaugas, nustatomas individualiai pagal asmens nesavarankiškumą bei galimybes savarankiškumą ugdyti ar kompensuoti jo interesus ir poreikius atitinkančiomis socialinėmis paslaugomis. Nenumatyta, kad išimtis taikoma ir laikino atokvėpio paslaugai. Taip pat nustatyta, kad asmens nesavarankiškumas vertinamas kompleksiškai pagal asmens amžių, organizmo funkcinius sutrikimus, socialinę riziką ir su šiais veiksniais susijusius gebėjimus bei motyvaciją spręsti savo socialines problemas ir šeimos galimybes rūpintis asmeniu, kitas ypatybes, turinčias įtakos asmens gebėjimui rūpintis asmeniniu (šeimos) gyvenimu ar dalyvauti visuomenės gyvenime. Tikslinga koreguoti asmenį „nugalinančią“ nuostatą, kad asmens socialinių paslaugų poreikis nustatomas individualiai pagal asmens nesavarankiškumą bei tikslinti kriterijus, pagal ką vertinamas asmens savarankiškumas.

Šio straipsnio 6 dalyje numatyta, kad asmens (šeimos), pageidaujančio (pageidaujančios) gauti socialines paslaugas, kurias finansuoja savivaldybė iš savo biudžeto lėšų ar iš valstybės biudžeto specialių tikslinių dotacijų savivaldybių biudžetams, socialinių paslaugų, išskyrus globos centrų teikiamas socialines paslaugas, prevencines socialines paslaugas, poreikį nustato socialiniai darbuotojai, paskirti savivaldybės institucijos nustatyta tvarka. Subjektų, nustatančių poreikį socialinėms paslaugoms, ratas neišsamus. Tikslintinas subjektas, tvirtinantis asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikio nustatymo ir skyrimo tvarkos aprašą bei socialinės globos poreikio vaikui su negalia, suaugusiam asmeniui su negalia, senyvo amžiaus asmeniui nustatymo metodikas, bei nurodyto aprašo pavadinimas. Nenumatyta, kad asmeniui gali būti nustatytas kelių rūšių ir (ar) kelių socialinių paslaugų poreikis. Įstatymo 17 straipsnyje nustatyta sprendimo dėl socialinių paslaugų skyrimo asmeniui (šeimai) tvarka. Šiame straipsnyje numatyta, kad sprendimas dėl socialinių paslaugų, kurių teikimą finansuoja savivaldybė iš savo biudžeto lėšų ar iš valstybės biudžeto specialiųjų tikslinių dotacijų savivaldybių biudžetams, asmeniui (šeimai) skyrimo, sustabdymo ir nutraukimo priimamas socialinio darbuotojo, kuris nustatė asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikį, teikimu savivaldybės administracijos nustatyta tvarka. Subjektų, kurių teikimu priimamas sprendimas dėl socialinių paslaugų asmeniui (šeimai) skyrimo, sustabdymo ir nutraukimo, ratas neišsamus. Taip pat nenumatytas subjektas (konkreti savivaldybės institucija, savivaldybės administracija), kuris priima sprendimus dėl socialinių paslaugų asmeniui (šeimai) skyrimo, sustabdymo ir nutraukimo.

Įstatymo 18 straipsnyje numatytos bendrosios socialinių paslaugų teikimo asmeniui (šeimai) nuostatos. Šio straipsnio 8 dalyje numatyta, kad socialinės paslaugos šeimai teikiamos, padedant šeimos nariams spręsti socialines problemas ir (ar) jų išvengti ateityje, ugdyti suaugusių šeimos narių, įskaitant tuos šeimos narius, kuriems laikinai apribota tėvų valdžia, ar tuos tėvus, kurių vaikams nustatyta laikinoji globa (rūpyba), socialinius įgūdžius, stiprinti jų motyvaciją kurti saugią, sveiką ir darnią aplinką savo namuose, šeimoje, palaikyti socialinius ryšius su visuomene, užtikrinti visapusį šioje šeimoje augančių vaikų vystymąsi, ugdymąsi ir organizuoti su sveikatos priežiūra, užimtumu, švietimu bei ugdymu suderintą koordinuotą pagalbą, o jeigu tėvų valdžia apribota, sudaryti sąlygas tėvų (tėvo ar motinos) elgesio pokyčiams, kurie leistų grąžinti vaiką į šeimą. Nenumatyta, kad socialinės paslaugos šeimai teikiamos ir siekiant ugdyti suaugusių šeimos narių, įskaitant tuos tėvus, kuriems apribota tėvų valdžia, socialinius įgūdžius ir kt. Šio straipsnio 9 dalyje numatyta, kad vaikus globojančiai šeimai, globėjams (rūpintojams), budintiems globotojams, įtėviams (esant įtėvių prašymui) ir šeimynų dalyviams ar besirengiantiems jais tapti asmenims kiekvienoje savivaldybėje nuolat teikiama Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atestuotų asmenų ir kitų specialistų pagalba, užtikrinanti visapusį jų prižiūrimų, globojamų (rūpinamų) ar įvaikintų vaikų vystymąsi ir ugdymą.

Nuostata nepakankamai tiksli, reikalinga tikslinti pagalbą teikiantį subjektą, kadangi nenumatyta, kad kiekvienoje savivaldybėje turi būti nuolat teikiama globos centro specialistų pagalba, būtent globos centras ir teikia pagalbą globėjams (rūpintojams), budintiems ir nuolatiniams globotojams, įtėviams ir šeimynų dalyviams ar besirengiantiems jais tapti. Taip pat nenumatytas subjektas, nustatantis šios pagalbos teikimo tvarką. Tikslintina nuoroda į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą kaip valstybinę vaiko teisių apsaugos instituciją, atsižvelgiant į formuojamą praktiką įstatymų projektuose nenurodyti konkretaus (tikrinio) institucijos pavadinimo. Įstatymo 19 straipsnyje numatytos nuostatos dėl socialinių paslaugų teikėjų. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prevencines, bendrąsias socialines paslaugas, socialinę priežiūrą teikia tik socialinių paslaugų įstaigos. Nenumatyta, kokias socialines paslaugas gali teikti ir fiziniai asmenys, kokius reikalavimus jie turi atitikti. Taip pat nėra nuorodos į teisės aktus, kuriuose yra nustatyti prevencinėms, bendrosioms socialinėms paslaugoms, socialinei priežiūrai keliami reikalavimai.

Šio straipsnio 6 dalyje numatyta, kad socialinių paslaugų įstaigoje dirba socialiniai darbuotojai, individualios priežiūros darbuotojai ir kiti socialinių paslaugų srities darbuotojai, kurių pareigybių ir atliekamų funkcijų sąrašą tvirtina socialinės apsaugos ir darbo ministras, taip pat švietimo, sveikatos priežiūros specialistai ir kiti darbuotojai. Darbuotojų, priskiriamų socialinių paslaugų srities darbuotojams, sąrašas neišsamus. Šio straipsnio 6¹ dalyje numatyti kvalifikaciniai reikalavimai, kurie suteikia asmeniui teisę dirbti individualios priežiūros darbuotoju, tačiau nenurodyti atitinkami kvalifikaciniai reikalavimai, kurie suteiktų asmeniui teisę dirbti socialinių paslaugų įstaigos užimtumo specialistu ir socialinės įtraukties koordinatoriumi. Nenumatytas individualios priežiūros darbuotojų, socialinių paslaugų įstaigų užimtumo specialistų, socialinės įtraukties koordinatorių profesinės kvalifikacijos, įgytos Europos Sąjungos, Europos ekonominės erdvės valstybėse ir Šveicarijos Konfederacijoje bei trečiosiose valstybėse, pripažinimas. Tikslintinas terminas, per kurį asmuo, pradėjęs dirbti individualios priežiūros darbuotoju, turi išklausyti ne trumpesnius kaip 160 akademinių valandų mokymus. Šio straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad socialinių paslaugų įstaigos vadovui numatyti tik kvalifikacijos reikalavimai, jo veiklos vertinimo tvarka, tačiau nenustatytos kadencijos, reikalavimai nepriekaištingai reputacijai. Šio straipsnio 11 dalyje numatyta, kokią informaciją savo interneto svetainėse skelbia socialinių paslaugų įstaigos. Numatytas reglamentavimas neišsamus, nenumatyta, kokius konkrečius duomenis socialinių paslaugų įstaigos savo interneto svetainėje turi skelbti, siekiant paslaugų prieinamumo, kokybės ir skaidrumo.

Šiame straipsnyje nenumatyta, kad socialinę globą, socialinę priežiūrą, laikino atokvėpio paslaugą teikiančių darbuotojų darbo laiko sąnaudų normatyvus tvirtina socialinės apsaugos ir darbo ministras, kokias teises turi socialinių paslaugų srities darbuotojai. Įstatymo 19¹ straipsnyje numatytos nuostatos dėl budinčio globotojo vykdomos likusių be tėvų globos vaikų, socialinę riziką patiriančių vaikų priežiūros. Šiame straipsnyje nenumatyta, kokį skaičių vaikų vienu metu gali prižiūrėti budintis globotojas, nustatyti reikalavimai budinčiam globotojui nepakankami, iš dalies numatyti tik apibrėžiant sąvoką „Budintis globotojas“. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad budintis globotojas prižiūri likusį be tėvų globos vaiką, socialinę riziką patiriantį vaiką pagal tarpusavio bendradarbiavimo ir paslaugų teikimo sutartį. Nurodyta, kad minėtoje sutartyje turi būti sulygta dėl šių sąlygų: sutarties šalys; sutarties objektas ir tikslas; vaiko globos (rūpybos) vieta (ji negali sutapti su globos centro registruotos buveinės ar socialinės globos įstaigos licencijoje nurodyta vieta); prižiūrimų vaikų skaičius; lėšų vaikui išlaikyti (vaiko globos (rūpybos) išmokos pagal Išmokų vaikams įstatymą) bei atlygio už vaiko priežiūrą dydis ir mokėjimo tvarka; prižiūrimo vaiko trumpalaikės socialinės globos (laikino atokvėpio) suteikimo budinčiam globotojui tvarka; sutarties šalių atsakomybė dėl netinkamo sutarties sąlygų vykdymo; kitos budinčio globotojo ir globos centro teisės ir tarpusavio įsipareigojimai; pagalbos teikimo budinčiam globotojui ir vaikui tvarka; sutarties nutraukimo sąlygos ir tvarka.

Nepakankamai reglamentuota, dėl kokių sąlygų turi būti sulygta tarpusavio bendradarbiavimo ir paslaugų teikimo sutartyje – nenumatyta vaiko gyvenamoji vieta, nepakankamai reglamentuotos lėšos vaikui išlaikyti, darbingumo atkūrimo ir resursų atgavimo (krizės atveju) paslaugų budinčiam globotojui suteikimo tvarkos, nenumatytas subjektas, tvirtinantis šios sutarties formą. Šio straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytos budinčio globotojo pareigos ir teisės. Nepakankamai išsamiai reglamentuotos, nenurodyta, kokia tvarka vyksta informacijos teikimas globos centrui. Šio straipsnio 4 dalyje numatytos globos centro pareigos, nepakankamai aiškiai reglamentuotos. Šios dalies 3 punkte numatytas budinčio globotojo vykdomos vaiko priežiūros kokybės vertinimas, nenumatyta, kokio subjekto nustatyta tvarka šis vertinimas atliekamas. Šio straipsnio 7 dalyje numatyta, kad globos centrų veiklos kokybės priežiūrą vykdo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba bei Socialinių paslaugų priežiūros departamentas. Šio straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad Vyriausybė ar jos įgaliota institucija tvirtina globos centro veiklos ir vaiko budinčio globotojo vykdomos priežiūros organizavimo ir kokybės priežiūros tvarkos aprašą.

Tikslintinos nuostatos dėl subjekto, vykdančio globos centrų veiklos kokybės priežiūrą, ir dėl subjekto, tvirtinančio globos centro veiklos aprašą. Šiame straipsnyje ir 19² straipsnyje tikslintina nuoroda į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą kaip valstybinę vaiko teisių apsaugos instituciją, atsižvelgiant į formuojamą praktiką įstatymų projektuose nenurodyti konkretaus (tikrinio) institucijos pavadinimo. Šiame straipsnyje nenumatyta, koks atlygis mokamas budinčiam globotojui, taip pat tikslintinas mokymų, kuriuos turi būti išklausęs budintis globotojas pavadinimas. Šiame straipsnyje nenumatytos nuostatos dėl nuolatinių globotojų. Įstatymo 19² straipsnyje numatytos nuostatos dėl globos centro funkcijų, susijusių su vaikų globa (rūpyba). Šio straipsnio 2 punkte nenumatytas subjektas, kurio nustatyta tvarka vykdomos funkcijos. Šio straipsnio 4 punkte numatyta perteklinė funkcija teikti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai aktualią informaciją apie asmenis, pasirengusius globoti (rūpinti) vaikus. Įstatymo 19³ straipsnyje numatytos nuostatos dėl bendruomeninių šeimos namų veiklos ir funkcijų. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bendruomeniniai šeimos namai organizuoja, o prireikus ir teikia asmeniui (šeimai) kompleksines paslaugas šeimai kuo arčiau asmens (šeimos) gyvenamosios vietos arba asmens (šeimos) gyvenamojoje vietoje vieno langelio principu. Nuostata dėl vieno langelio principo tikslintina, kadangi bendruomeniniuose šeimos namuose paslaugos tik organizuojamos vieno langelio principu, bet ne teikiamos. Įstatymo 20 straipsnyje numatytos socialinį darbą reglamentuojančios nuostatos. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad socialinį darbą dirba socialiniai darbuotojai.

Ši nuostata perteklinė atkartojanti Įstatymo 2 straipsnyje esančią sąvokoje „socialinis darbuotojas“. Šio straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad dirbti socialiniu darbuotoju turi teisę asmuo, įgijęs socialinio darbo kvalifikacinį (profesinio bakalauro, bakalauro, magistro) laipsnį arba baigęs socialinio darbo studijų krypties programą ir įgijęs socialinių mokslų kvalifikacinį (profesinio bakalauro, bakalauro, magistro) laipsnį, arba asmuo, iki 2014 m. gruodžio 31 d. įgijęs kitą kvalifikacinį (profesinio bakalauro, bakalauro, magistro) laipsnį ir socialinio darbuotojo kvalifikaciją ar baigęs socialinio darbo studijų programą, ar socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka baigęs socialinio darbuotojo praktinei veiklai pasirengti skirtus mokymus, arba asmuo, įgijęs socialinės pedagogikos kvalifikacinį (profesinio bakalauro, bakalauro, magistro) laipsnį ar socialinio pedagogo kvalifikaciją, jeigu jis dirba su vaikais ir (arba) šeimomis. Numatytos netikslios kvalifikacijos reikalavimų asmeniui, kuris turi teisę dirbti socialiniu darbuotoju, formuluotės, taip pat nenumatyta, kad asmuo gali turėti lygiavertę reikalaujamai kvalifikaciją, kvalifikaciniai reikalavimai tikslintini. Taip pat tikslintinos šio straipsnio 8 dalyje numatytos nuostatos, reglamentuojančios socialinių darbuotojų teises. Įstatymo 20¹ straipsnyje numatyta socialinių paslaugų srities darbuotojų reguliacija. Šio straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose atitinkamai numatyta, kad socialinių paslaugų srities darbuotojai, išskyrus socialinius darbuotojus ir socialinių paslaugų įstaigų vadovus, ne mažiau kaip 16 akademinių valandų per kalendorinius metus dalyvauja mokymuose, o socialiniai darbuotojai ne mažiau kaip 16 akademinių valandų per kalendorinius metus dalyvauja mokymuose ir ne mažiau kaip 8 akademines valandas per kalendorinius metus – supervizijoje.

Įvardintos ne visos socialinių paslaugų srities darbuotojų pareigybės, kurioms taikomos nurodytos nuostatos. Įstatymo 20² straipsnyje numatyti socialinių paslaugų srities darbuotojų reguliaciją vykdantys subjektai ir jų kompetencija. Šio straipsnio 4 dalyje numatyta, kad Socialinių paslaugų priežiūros departamentas, vykdydamas socialinių paslaugų srities darbuotojų reguliaciją, socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka atlieka socialinių darbuotojų ir socialinių paslaugų įstaigų vadovų atestaciją ir, siekdamas nustatyti socialinių paslaugų srities darbuotojų profesinės kompetencijos tobulinimo poreikį, renka, kaupia ir analizuoja duomenis apie juos – jų skaičių, išsilavinimą (aukštąjį universitetinį, aukštąjį koleginį ir (ar) kitą turimą išsilavinimą), vidutinį darbo užmokestį. Nepakankamai tiksliai suformuluota nuostata, t. y. nurodyta netiksli priežastis, kodėl minėtas subjektas renka, kaupia ir analizuoja duomenis apie socialinių paslaugų srities darbuotojų skaičių, išsilavinimą, vidutinį darbo užmokestį. Taip pat tikslintina nuoroda į socialinių paslaugų srities darbuotojų, kurių atžvilgiu atliekama atestacija, pareigybes. Šio straipsnio 5 dalies 1 punkte numatyta, kad Etikos komisija nagrinėja skundus dėl Socialinių paslaugų srities darbuotojų etikos kodekso pažeidimų. Nenumatyta, kokio subjekto nustatyta tvarka ši funkcija vykdoma. Įstatymo 21 straipsnyje nustatytos veiklos licencijos.

Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje ar kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje arba kitoje Europos ekonominės erdvės valstybėje įsisteigusiam juridiniam asmeniui ar kitai organizacijai, jų padaliniui, pageidaujantiems teikti socialinę globą (toliau – įstaiga), gali būti išduodamos licencijos teikti socialinę globą socialinės globos įstaigoje (toliau – institucinė socialinė globa) arba asmens namuose. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įstaigai gali būti išduodamos šių rūšių veiklos licencijos: institucinės socialinės globos (dienos) vaikams su negalia, suaugusiems asmenims su negalia, senyvo amžiaus asmenims; institucinės socialinės globos (ilgalaikės, trumpalaikės) vaikams socialinės globos įstaigoje, išskyrus šeimyną; institucinės socialinės globos (ilgalaikės, trumpalaikės) suaugusiems asmenims su negalia, senyvo amžiaus asmenims; institucinės socialinės globos (trumpalaikės) socialinę riziką patiriantiems suaugusiems asmenims; institucinės socialinės globos (ilgalaikės, trumpalaikės) vaikams šeimynoje; socialinės globos vaikams su negalia, suaugusiems asmenims su negalia, senyvo amžiaus asmenims namuose. Institucinė socialinė globa (trumpalaikė) teikiama tik socialinę riziką patiriantiems asmenims, kurie yra priklausomi nuo psichoaktyviųjų medžiagų, tačiau iš institucinės socialinės globos (trumpalaikės) socialinę riziką patiriantiems suaugusiems asmenims licencijos galima suprasti, kad institucinė socialinė globa (trumpalaikės) teikiama visiems socialinę riziką patiriantiems suaugusiems asmenims. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įstaigai gali būti išduodama licencija vykdyti kelių šio straipsnio 2 dalyje nurodytų rūšių veiklą. Įstatymo 22 straipsnyje nustatyta licencijas išduodanti institucija ir licencijuojamos veiklos sąlygų laikymosi priežiūrą ir kontrolę atliekanti institucija.

Šiame straipsnyje numatyta, kad licencijas išduoda, jų galiojimą sustabdo, galiojimo sustabdymą panaikina ir galiojimą panaikina, prižiūri ir kontroliuoja, kaip laikomasi licencijuojamos veiklos sąlygų Socialinių paslaugų priežiūros departamentas, vadovaudamasis šiuo įstatymu ir kitais teisės aktais. Įstatymo 23 straipsnyje nustatytos licencijos išdavimo sąlygos. Šio straipsnio 1 dalies 2 punkto a (neteikė socialinės globos neturėdama licencijos) ir (ar) ir c (įstaigos vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nebuvo du kartus ir daugiau paskirta administracinė nuobauda už socialinės globos teikimą neturint licencijos ar nesilaikant licencijuojamos veiklos sąlygų) papunkčiuose išdėstyti reikalavimai yra tapatūs, todėl a papunktis yra perteklinis. Fakto, kad įstaiga neteikė socialinės globos neturėdama licencijos konstatavimas galimas tik surašius administracinių nusižengimų protokolą, išnagrinėjus bylą bei priėmus sprendimą pripažinti asmenį kaltu padarius pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 107 straipsnyje, nes administracinių teisės pažeidimų procese, kaip ir baudžiamojoje teisėje, galioja nekaltumo prezumpcija, t. y. asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas nėra įrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Priimant nutarimą skirti asmeniui administracinę nuobaudą negali kilti jokių abejonių dėl pažeidimo fakto ir pažeidimą padariusio asmens kaltės, todėl išvada, kad įstaiga teikė socialinę globą neturėdama licencijos galima tik tuomet, kai institucija ar teismas priima galutinį, neskundžiamą sprendimą.

Šio straipsnio 1¹ dalies 1 punkte nustatyta, kad, jeigu įstaiga institucinę socialinę globą numato teikti tik iš užsienio valstybės (-ių), kurią (-ias), Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos Socialinių paslaugų priežiūros departamentui pateiktais duomenimis, ištiko humanitarinė krizė, atvykusiems nelydimiems nepilnamečiams užsieniečiams ar likusiems be tėvų globos vaikams, išduodant licenciją netaikomos šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytos sąlygos ir licencija išduodama, jeigu įstaiga užtikrina nelydimų nepilnamečių užsieniečių ar likusių be tėvų globos vaikų nepertraukiamą priežiūrą, tinkamas gyvenamąsias patalpas, maitinimą. Atsižvelgiant į tai, kad socialinės globos šiai paslaugų gavėjų grupei teikimui skirtoms patalpoms reikalavimai yra nustatyti socialinės globos normose, šiame punkte turėtų būti įrašyta nuoroda į socialinės globos normose esančius reikalavimus patalpoms šiai paslaugų gavėjų grupei. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta paraiškos-klausimyno licencijai gauti padavimo Socialinių paslaugų priežiūros departamentui būdas ir tvarka. Atsižvelgiant į Licencijavimo pagrindų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. liepos 18 d. nutarimu Nr. 937 „Dėl Licencijavimo pagrindų aprašo ir licencijų informacinės sistemos nuostatų patvirtinimo“ (toliau – Licencijavimo pagrindų aprašas), 20 punktą, šio straipsnio 2 dalyje nustatytas reglamentavimas turėtų būti išdėstytas socialinės apsaugos ir darbo ministro tvirtinamose licencijavimo taisyklėse. Šio straipsnio 4 ir 5 dalyse nustatyti Socialinių paslaugų priežiūros departamento, gavusio šio straipsnio 2 dalyje nurodytą paraišką-klausimyną, veiksmai.

Atsižvelgiant į Licencijavimo pagrindų aprašo 20 punktą, šio straipsnio 4 ir 5 dalyse nustatytas reglamentavimas turėtų būti išdėstytas socialinės apsaugos ir darbo ministro tvirtinamose licencijavimo taisyklėse. Šio straipsnio 6 dalyje nustatyti Socialinių paslaugų priežiūros departamento veiksmai, kai atsisakoma išduoti licenciją. Atsižvelgiant į Licencijavimo pagrindų aprašo 20 punktą, šio straipsnio 6 dalyje nustatytas reglamentavimas turėtų būti išdėstytas socialinės apsaugos ir darbo ministro tvirtinamose licencijavimo taisyklėse. Šio straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad apie licencijos išdavimą, jos galiojimo sustabdymą, galiojimo sustabdymo panaikinimą ir galiojimo panaikinimą Socialinių paslaugų priežiūros departamentas skelbia savo interneto svetainėje. Ši nuostata ir įpareigojimas Socialinių paslaugų priežiūros departamentui yra perteklinis, kadangi visos licencijos matomos licencijų informavimo sistemoje (interneto svetainėje: www.licencijavimas.lt). Atsižvelgiant į Licencijavimo pagrindų aprašo 20 punktą, šio straipsnio 8 dalyje nustatytas reglamentavimas turėtų būti išdėstytas socialinės apsaugos ir darbo ministro tvirtinamose licencijavimo taisyklėse. Pažymėtina, kad Licencijavimo pagrindų aprašo 18.6 papunktyje nustatyta, kad, jeigu taikomas licencijų išdavimo modelis „G“, veiklos licencijavimą reguliuojančiuose įstatymuose turi būti įtvirtintos išimtys, jeigu jos taikomos, kai licencijos neišdavimas ar motyvuoto atsisakymo išduoti licenciją nepateikimas per nustatytą terminą nelaikomas licencijos išdavimu (šios išimtys turi būti pateisinamos svarbiais visuomenės interesais, įskaitant teisėtus trečiųjų asmenų interesus). Šios nuostatos nėra galiojančioje Socialinių paslaugų įstatymo redakcijoje.

Įstatymo 24 straipsnyje nustatyti atsisakymo išduoti licenciją, licencijos galiojimo sustabdymo ir panaikinimo pagrindai ir tvarka. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad Socialinių paslaugų priežiūros departamentas sustabdo licencijos galiojimą, jeigu socialinės globos įstaiga teikė socialinę globą, neatitinkančią socialinės globos normų, ir, gavusi įspėjimą su reikalavimu pašalinti pažeidimus, per nurodytą terminą šių pažeidimų nepašalino. Nemaža dalis socialinės globos įstaigų pagal tą pačią licencijos rūšį teikia socialinę globą skirtinguose teritoriniuose padaliniuose – tuomet vienoje licencijoje nurodomi keli veiklos vietos adresai. Tais atvejais, kai Socialinių paslaugų priežiūros departamentas nustato neištaisytų socialinės globos normų keliamų reikalavimų patalpoms neatitikimų viename ar keliuose teritoriniuose padaliniuose (pvz., neįrengtos virtuvėlės), o kituose teritoriniuose padaliniuose veikla atitinka teisės aktų reikalavimus, licencijos galiojimą tikslinga stabdyti /naikinti tik tuo adresu (tais adresais), kur yra nustatyti nepašalinti socialinės globos normų keliamų reikalavimų patalpoms pažeidimai. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad terminą, kuriam sustabdomas licencijos galiojimas, nustato Socialinių paslaugų priežiūros departamentas, atsižvelgdamas į nustatyto pažeidimo pobūdį. Atsižvelgiant į Licencijavimo pagrindų aprašo 20 punktą, šio straipsnio 4 dalyje nustatytas reglamentavimas turėtų būti išdėstytas socialinės apsaugos ir darbo ministro tvirtinamose licencijavimo taisyklėse.

Šio straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad Socialinių paslaugų priežiūros departamentas panaikina licencijos galiojimą, jeigu: sustabdžius licencijos galiojimą, socialinės globos įstaiga per nurodytą terminą nepašalino pažeidimų; socialinės globos įstaiga nepradėjo teikti socialinės globos per 12 mėnesių nuo licencijos išdavimo; jeigu socialinės globos įstaigai, kuriai licencija teikti institucinę socialinę globą buvo išduota taikant šio įstatymo 23 straipsnio 11 dalyje nustatytą išimtį, per 24 mėnesius nuo šios licencijos išdavimo dienos nepavyko užtikrinti, kad jos teikiama institucinė socialinė globa atitiktų šio įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas. Tarp licencijos panaikinimo pagrindų nėra numatyta, kad licencija panaikinama, kai juridinis asmuo pasibaigia ar yra likviduojamas, ar socialinės globos įstaigai pateikus prašymą panaikinti licencijos galiojimą, ar jeigu šeimynos dalyviai Vyriausybės tvirtinamuose vaiko globos organizavimo nuostatuose nustatyta tvarka atsisako pasiūlymų atkurti pagal Šeimynų įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus globojamų (rūpinamų) ir (ar) laikinai apgyvendintų vaikų skaičių šeimynoje, išskyrus atvejus, jei, sumažėjus šio įstatymo nustatytam šeimynoje globojamų (rūpinamų) ir (ar) laikinai apgyvendintų vaikų skaičiui, į šeimyną dėl objektyvių aplinkybių (dėl šeimynos dalyvių amžiaus ar jų ligos) negali būti priimti kiti likę be tėvų globos vaikai, ar nepateikia jokio atsakymo dėl savivaldybės administracijos pateiktų pasiūlymų atkurti globojamų (rūpinamų) ir (ar) laikinai apgyvendintų vaikų skaičių šeimynoje.

Šio straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad apie licencijos galiojimo sustabdymą ar panaikinimą Socialinių paslaugų priežiūros departamentas informuoja socialinės globos įstaigą raštu tiesiogiai, registruotu laišku ar pasirašytą saugiu elektroniniu parašu pranešimą išsiunčia elektroninėmis priemonėmis arba per kontaktinį centrą. Nenustatyta, kokiais terminais Socialinių paslaugų priežiūros departamentas informuoja socialinės globos įstaigą. Įstatymo 24¹ straipsnyje nustatytos licencijos turėtojo teisės ir pareigos. Šiame straipsnyje nenustatyta licencijos turėtojui pareiga teikti duomenis apie socialinės globos teikimo pradžią į Socialinių paslaugų priežiūros departamento Socialinės globos licencijavimo elektroninę priemonę. Šis duomenų teikimas yra svarbus, kad Socialinių paslaugų priežiūros departamentas galėtų nustatyti socialinės globos teikimo pradžią. Įstatymo 25² straipsnyje nustatyta teisės teikti akredituotą socialinę priežiūrą suteikimo, pratęsimo, sustabdymo ir panaikinimo tvarka.

Šiame straipsnyje nenumatyta teisės teikti akredituotą laikino atokvėpio paslaugą suteikimo tvarka; nenustatyta, kaip suteikiama teisė teikti akredituotas socialines paslaugas socialines paslaugas teikiančiam fiziniam asmeniui; numatyti neišsamūs teisės teikti akredituotas socialines paslaugas panaikinimo pagrindai; nenumatyta įspėjimo tvarka, jeigu akredituotas socialines paslaugas teikianti įstaiga, socialines paslaugas teikiantis fizinis asmuo neatitinka akredituotų socialinių paslaugų teikimo reikalavimuose nustatytų reikalavimų; nenumatyti terminai nustatytiems pažeidimams pašalinti bei terminai, per kuriuos informuojamas socialinių paslaugų teikėjas apie teisės teikti akredituotas socialines paslaugas panaikinimą; nenumatyti veiksmai, kurių turi imtis socialinių paslaugų teikėjai ir savivaldybės administracija, siekiant užtikrinti socialinių paslaugų gavėjų poreikius ir interesus, kai panaikinama teisė teikti akredituotas socialines paslaugas ar kai nustatoma, kad akredituotos socialinės paslaugos teikiamos neturint tam teisės ar nesilaikant reikalavimų; nenustatytos akredituotas socialines paslaugas teikiančių socialinių paslaugų teikėjų teisės ir pareigos; tikslintini reikalavimai, kuriuos turi atitikti socialinių paslaugų teikėjai, pageidaujantys teikti akredituotas socialines paslaugas. Įstatymo septintame skirsnyje nustatytos mokėjimo už socialines paslaugas nuostatos. Nepakankamai reglamentuotos ir tikslintinos mokėjimo už prevencines, bendrąsias ir specialiąsias socialines paslaugas, asmens (šeimos) finansinių galimybių vertinimo, asmens (šeimos) pajamų ir jų apskaičiavimo, asmens turto ir jo apskaičiavimo, asmens turto vertės ir turto vertės normatyvo nustatymo nuostatos.

Nenumatytas mokėjimo dydis už socialinių dirbtuvių, laikino atokvėpio paslaugas, pajamų, kurios įskaitomos ir kurios neįskaitomos į asmens pajamas, rūšių sąrašas neišsamus ir tikslintinas. Įstatymo 33 straipsnyje nustatytos bendrosios socialinių paslaugų finansavimo nuostatos. Šiame straipsnyje nenumatyta teisė savivaldybės institucijai nustatyti maksimalų socialinių paslaugų finansavimo savivaldybės teritorijos gyventojams dydį. Įstatymo 34 straipsnyje nustatyti socialinių paslaugų, kurias planuoja ir savivaldybės teritorijos gyventojams organizuoja savivaldybė, finansavimo šaltiniai. Šiame straipsnyje numatyta, kad bendrosios socialinės paslaugos ir socialinė priežiūra senyvo amžiaus asmenims, suaugusiems asmenims su negalia, vaikams, socialinę riziką patiriantiems suaugusiems asmenims ir jų šeimoms finansuojamos iš savivaldybės biudžeto lėšų, kad prevencinės socialinės paslaugos, išskyrus kompleksinių paslaugų šeimai teikimą, finansuojamos iš savivaldybių biudžetų lėšų. Numatyti ne visi prevencinių, bendrųjų socialinių paslaugų ir socialinės priežiūros paslaugų finansavimo šaltiniai. Nenumatyti laikino atokvėpio, socialinių dirbtuvių paslaugų finansavimo šaltiniai. Įstatymo 35 straipsnyje nustatyta sprendimų, susijusių socialinėmis paslaugomis, apskundimo tvarka. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų subjektų, kurių išvadas dėl asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikio skirti socialines paslaugas nustatymo asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjas, rūpintojas, kiti suinteresuoti asmenys gali apskųsti, ratas neišsamus.

Šio straipsnio 4 dalyje tikslintina, kokio subjekto nustatyta tvarka Socialinių paslaugų priežiūros departamentas, nustatęs pažeidimus dėl asmens (šeimos) socialinių paslaugų, finansuojamų iš valstybės biudžeto dotacijų savivaldybių biudžetams, poreikio nustatymo, skyrimo, teikimo, asmens (šeimos) finansinių galimybių mokėti už šias paslaugas vertinimo, per 5 darbo dienas nuo pažeidimo nustatymo dienos turi kreiptis į savivaldybės merą ir pareikalauti pašalinti trūkumus. Šio straipsnio 5 dalyje numatyta, kad socialinių paslaugų įstaigą dėl netinkamo prevencinių, bendrųjų socialinių paslaugų, socialinės priežiūros teikimo asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjas, rūpintojas, kiti suinteresuoti asmenys gali apskųsti savivaldybės merui. Nenumatyta, kad gali apskųsti ir kitus socialinių paslaugų teikėjus, taip pat, kad gali skųsti ir dėl netinkamo laikino atokvėpio paslaugos teikimo. Šio straipsnio 6 dalis tikslintina, atsisakant perteklinių nuostatų, susijusių su socialine priežiūra ir laikino atokvėpio paslaugomis, kurios numatytos kituose straipsniuose. Šiame straipsnyje nenumatyta, kad skundai dėl netinkamo prevencinių, bendrųjų socialinių paslaugų, socialinės priežiūros, laikino atokvėpio paslaugos teikimo nagrinėjami Viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Įstatymo priede nurodyti įgyvendinami ES teisės aktai. Įstatymo priede nurodyta, kad įgyvendinama 2011 m. balandžio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/36/ES dėl prekybos žmonėmis prevencijos, kovos su ja ir aukų apsaugos, pakeičianti Tarybos pamatinį sprendimą 2002/629/TVR; 2012 m. spalio 25 d.

Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2012/29/ES, kuria nustatomi būtiniausi nusikaltimų aukų teisių, paramos joms ir jų apsaugos standartai ir kuria pakeičiamas Tarybos pamatinis sprendimas 2001/220/TVR; 2017 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2017/541 dėl kovos su terorizmu, pakeičianti Tarybos pamatinį sprendimą 2002/475/TVR ir iš dalies keičianti Tarybos sprendimą 2005/671/TVR. Įstatymu įgyvendinamų ES teisės aktų sąrašas neišsamus, nurodyti ne visi Įstatymu įgyvendinami ES teisės aktai. Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme reguliuojami Įstatymo projekte Nr. 2 aptarti teisiniai santykiai:

Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 2, 10, 11, 11¹ straipsniuose nustatyti ligos išmokų gavėjai, ligos išmokos sergančiam šeimos nariui slaugyti arba vaikui prižiūrėti mokėjimo trukmė, ligos išmokos užkrečiamųjų ligų protrūkių arba jų epidemijų metu mokėjimo trukmė, ligos išmokų skyrimo ir mokėjimo ypatumai Vyriausybei paskelbus ekstremaliąją situaciją ir (ar) karantiną. Subjektų, turinčių teisę gauti ligos išmokas, sąrašas neišsamus. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme reguliuojami Įstatymo projekte Nr. 3 aptarti teisiniai santykiai:

Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 2 straipsnyje apibrėžta atvejo vadybininko sąvoka. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad atvejo vadybininkas – socialinis darbuotojas, koordinuojantis atvejo vadybos procesą, paskirtas savivaldybės socialinių paslaugų įstaigos ar kitos įstaigos, kuriai savivaldybė suteikė įgaliojimus teikti socialines paslaugas šeimoms savivaldybėje, vadovo ar jo įgalioto asmens. Tikslintina atvejo vadybininko apibrėžtis, neįvardinta konkreti savivaldybės institucija, suteikianti įgaliojimus teikti socialines paslaugas šeimoms.

Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 41 straipsnyje nustatyta atvejo vadybininkas ir jo sudaromas pagalbos planas. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad atvejo vadybininku skiriamas fizinis asmuo, įgijęs aukštąjį socialinio darbo (profesinio bakalauro, bakalauro, magistro) kvalifikacinį laipsnį ar iki 2014 m. gruodžio 31 d. įgijęs kitą kvalifikacinį laipsnį (profesinio bakalauro, bakalauro, magistro) ir socialinio darbuotojo kvalifikaciją, ar iki 2014 m. gruodžio 31 d. įgijęs kitą kvalifikacinį laipsnį (profesinio bakalauro, bakalauro, magistro) ir baigęs socialinio darbo studijų programą, ar įgijęs socialinės pedagogikos (bakalauro, magistro) kvalifikacinį laipsnį ir turintis ne mažesnę kaip vienų metų darbo su šeima ar vaikais ar savanorystės patirtį ir atitinkantis kituose teisės aktuose jam nustatytus reikalavimus. Atsižvelgiant į Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos pateiktą informaciją, atvejo vadybininkams numatytų kvalifikacinių reikalavimų formuluotės tikslintinos. Nenumatytas atvejo vadybininko profesinės kvalifikacijos, įgytos Europos Sąjungos, Europos ekonominės erdvės valstybėse ir Šveicarijos Konfederacijoje bei trečiosiose valstybėse, pripažinimas. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 52 straipsnyje nustatyti savivaldybės institucijų ir įstaigų įgaliojimai vaiko teisių apsaugos srityje. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad savivaldybės meras kiekvienais metais tvirtina savivaldybės socialinių paslaugų įstaigose ar kitose įstaigose, kurioms savivaldybės taryba suteikė įgaliojimus teikti socialines paslaugas ir kitokią pagalbą šeimai tam tikroje savivaldybės teritorijoje, socialinių darbuotojų, galinčių teikti atvejo vadybininko paslaugas konkrečioje savivaldybės teritorijoje, sąrašą.

Į šį sąrašą gali būti įtraukti socialiniai darbuotojai, kurie atitinka šio įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje ir 41 straipsnio 1 dalyje nurodytus reikalavimus. Siekiant teisinio reguliavimo suderinamumo, atsižvelgiant į siūlymą tikslinti atvejo vadybininko apibrėžtį, tikslinga koreguoti nuorodą į „socialinio darbuotojo“, galinčio teikti atvejo vadybininko paslaugas, apibrėžtį. Vietos savivaldos įstatyme reguliuojami Įstatymo projekte Nr. 4 aptarti teisiniai santykiai:

Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 12 punkte nustatyta savarankiškoji (Konstitucijos ir įstatymų nustatyta (priskirta) savivaldybių funkcija – socialinių paslaugų teikimo užtikrinimas planuojant ir organizuojant socialines paslaugas, kontroliuojant bendrųjų socialinių paslaugų ir socialinės priežiūros kokybę, taip pat socialinių paslaugų įstaigų steigimas ir išlaikymas. Nenumatyta, kad savivaldybės vertina ir prevencinių socialinių paslaugų bei laikino atokvėpio paslaugos kokybę. 4. Siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo projektu Nr. 1 siūlomi pakeitimai:

Įstatymo 1 straipsnio pakeitimas Siūloma papildyti šio straipsnio 1 dalį, numatant, kad šis įstatymas apibrėžia ir socialinių paslaugų akreditavimą, siekiant Įstatymo paskirties atitikimo jame reglamentuojamoms nuostatoms. Įstatymo 2 straipsnio pakeitimas Siekiant užtikrinti tinkamą Įstatymo projektu Nr.

1 siūlomų pakeitimų nuostatų įtraukimą į Įstatymą, siūloma Įstatymo 2 straipsnį papildyti sąvokomis „Socialines paslaugas teikiantis fizinis asmuo“, „Socialinės įtraukties koordinatorius“, „Socialinių paslaugų įstaigos užimtumo specialistas“, „Socialinių paslaugų teikėjas“, „Laikino atokvėpio paslauga“, „Socialinė globa“, „Socialinė priežiūra“, „Bendruomeniniai vaikų globos namai“ bei tikslinti sąvokų „Globos centras“, „Individualios priežiūros darbuotojas“, „Socialinis darbuotojas“, „Sielovados darbuotojas“, „Socialinės globos įstaiga“ turinį. Sąvoka „Budintis globotojas“ tikslintina, atsisakant nuostatos, kad budintis globotojas vykdo veiklą pagal individualios veiklos pažymėjimą, kas nėra šio teisės akto reguliavimo dalykas ir numatant, kad budintys globotojai veikia individualiai (vykdo individualią veiklą) straipsnyje reglamentuojančiame budinčio globotojo vykdomą likusių be tėvų globos vaikų, socialinę riziką patiriančių vaikų priežiūrą. Įstatymo 2 straipsnyje nustatytų sąvokų „Likęs be tėvų globos vaikas“, „Socialinė rizika“ „Sielovados darbuotojas“, „Socialinis darbuotojas“, „Individualios priežiūros darbuotojas“ turinį siūloma tikslinti atsisakant perteklinės informacijos, sąvokos „Socialinės globos normos“ turinį siūloma tikslinti siekiant patikslinti socialinės globos normas tvirtinantį subjektą ir sąvokos turinį, sąvokų „Senatvės pensijos amžių sukakęs asmuo su sunkia negalia“, „Senyvo amžiaus asmuo“ turinį siūloma tikslinti, siekiant patikslinti asmenų grupes, kurias apima šios sąvokos. Sąvokų turinį siūloma tikslinti taip pat siekiant užtikrinti atitiktį bendrinės lietuvių kalbos normoms. Nuo 2024 m. sausio 1 d., siekiant užtikrinti tinkamą Įstatymo projektu Nr.

1 siūlomų pakeitimų nuostatų įtraukimą į Įstatymą, siūloma Įstatymo 2 straipsnį papildyti sąvokomis „Grupinio gyvenimo namai“, „Psichologinės ir socialinės reabilitacijos įstaiga“, „Nuolatinis globotojas“, patikslinti sąvokų „Budintis globotojas“ ir „Globos centras“ turinį bei, atsižvelgiant į Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo Nr. I-2044 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1722 nuostatas, įsigaliosiančias nuo 2024 m. sausio 1 d., patikslinti sąvokų „Asmuo su sunkia negalia“, „Socialines paslaugas teikiantis fizinis asmuo“, „Laikino atokvėpio paslauga“, „Suaugęs asmuo su negalia“ ir „Vaikas su negalia“ turinį. Taip pat šį straipsnį siūloma papildyti sąvoka „Šeiminiai namai“. Nuo 2014 m. Lietuvoje vykdoma Institucinės globos pertvarka, siekiama, kad be tėvų globos likusiems vaikams netektų augti globos namuose, kad šilumą ir rūpestį vaikai rastų įtėvių ir globėjų šeimose arba, kad šiuo metu dar nesant pakankamai išplėtotam globėjų tinklui, be tėvų globos likusieji vaikai galėtų augti nedidelėje šeimos modelio vaikų globos įstaigoje – šeiminiuose namuose, kuriuose būtų užtikrinta vaikų integracija į bendruomenę, sudaryta galimybė augti aplinkoje, kuri yra artima šeimos aplinkai, įgyti savarankiškam gyvenimui svarbius įgūdžius. Dabar įtvirtintą bendruomeninių vaikų globos namų pavadinimą, siekiant taikliau apibrėžti įstaigą, kurioje socialinę globą vaikai gauna šeimai artimoje aplinkoje, siūloma keisti į šeiminius namus ir „Šeiminiai namai“ sąvoką numatyti Įstatyme, kartu siekiant užtikrinti tinkamą Įstatymo projektu Nr. 1 siūlomų pakeitimų nuostatų įtraukimą į Įstatymą. Nuo 2029 m. sausio 1 d. siūloma atsisakyti sąvokos „Socialinės globos normos“, kadangi nuo 2029 m. sausio 1 d. visos socialinės paslaugos turės atitikti socialinės apsaugos ir darbo ministro tvirtinamus socialinių paslaugų kokybės reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, siūloma tikslinti Įstatymo projekto Nr.

1 nuostatas, kuriose minimos socialinės globos normos ar socialinės apsaugos ir darbo ministro tvirtinamas socialinės globos normų aprašas. Įstatymo 4 straipsnio pakeitimas Siūloma patikslinti šiame straipsnyje numatytus socialinių paslaugų valdymo, skyrimo ir teikimo principus.

Siūloma patikslinti: 1 punkte numatytą bendradarbiavimo principą, patikslinant, kad socialinių paslaugų valdymas, skyrimas ir teikimas grindžiamas asmens, šeimos, bendruomenės, organizacijų, ginančių žmonių socialinių grupių interesus ir teises, socialinių paslaugų teikėjų, savivaldybės ir valstybės institucijų bendradarbiavimu bei tarpusavio pagalba; 5 punkte numatytą socialinio teisingumo principą, patikslinant, kad asmens (šeimos) finansinės galimybės neturi įtakos asmens (šeimos) galimybėms gauti socialines paslaugas; 7 punkte numatytą veiksmingumo principą, papildant, kad socialinės paslaugos valdomos, skiriamos ir teikiamos, siekiant gerų asmens (šeimos) situacijos pokyčio rezultatų; 10 punkte numatytą subsidiarumo principą, numatant, kad valdant, skiriant ir teikiant socialines paslaugas, pagalba organizuojama taip, kad valstybės ir (ar) savivaldybių institucijos siektų kurti socialinių paslaugų teikėjus, asmenis, šeimas, bendruomenes visavertiškai funkcionuoti įgalinančią aplinką, gerbiant, skatinant ir padedant išlaikyti asmens, šeimos, bendruomenės orumą, iniciatyvą ir solidarumą, neperimant atsakomybių ir užduočių, kurias gali atlikti pats asmuo, pati šeima, pati bendruomenė; 11 punkte numatytą asmens garbės ir orumo apsaugos principą, patikslinant, kad socialinių paslaugų srities darbuotojas gerbia kiekvieno asmens (kiekvienos šeimos) teisę į laisvą apsisprendimą dėl socialinių paslaugų asmeniui (šeimai), pripažįsta visus asmenis (visas šeimas), kuriems (kurioms) reikia jo pagalbos, nepaisydamas lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, religijos ar įsitikinimų, pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės ar kitų bruožų.

Siūloma patikslinti: 1 punkte numatytą bendradarbiavimo principą, patikslinant, kad socialinių paslaugų valdymas, skyrimas ir teikimas grindžiamas asmens, šeimos, bendruomenės, organizacijų, ginančių žmonių socialinių grupių interesus ir teises, socialinių paslaugų teikėjų, savivaldybės ir valstybės institucijų bendradarbiavimu bei tarpusavio pagalba; 5 punkte numatytą socialinio teisingumo principą, patikslinant, kad asmens (šeimos) finansinės galimybės neturi įtakos asmens (šeimos) galimybėms gauti socialines paslaugas; 7 punkte numatytą veiksmingumo principą, papildant, kad socialinės paslaugos valdomos, skiriamos ir teikiamos, siekiant gerų asmens (šeimos) situacijos pokyčio rezultatų; 10 punkte numatytą subsidiarumo principą, numatant, kad valdant, skiriant ir teikiant socialines paslaugas, pagalba organizuojama taip, kad valstybės ir (ar) savivaldybių institucijos siektų kurti socialinių paslaugų teikėjus, asmenis, šeimas, bendruomenes visavertiškai funkcionuoti įgalinančią aplinką, gerbiant, skatinant ir padedant išlaikyti asmens, šeimos, bendruomenės orumą, iniciatyvą ir solidarumą, neperimant atsakomybių ir užduočių, kurias gali atlikti pats asmuo, pati šeima, pati bendruomenė; 11 punkte numatytą asmens garbės ir orumo apsaugos principą, patikslinant, kad socialinių paslaugų srities darbuotojas gerbia kiekvieno asmens (kiekvienos šeimos) teisę į laisvą apsisprendimą dėl socialinių paslaugų asmeniui (šeimai), pripažįsta visus asmenis (visas šeimas), kuriems (kurioms) reikia jo pagalbos, nepaisydamas lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, religijos ar įsitikinimų, pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės ar kitų bruožų. Nuo 2024 m. sausio 1 d. siūloma patikslinti 8 punkte numatytą visapusiškumo principą numatant, kad socialinės paslaugos valdomos, skiriamos ir teikiamos, derinant jas su pinigine socialine parama, vaiko teisių apsauga, užimtumu, sveikatos priežiūra, švietimu ir ugdymu, socialinio būsto suteikimu, kitomis priemonėmis, padedančiomis patenkinti individualiuosius pagalbos poreikius (būsto pritaikymu asmeniui su negalia, aprūpinimu techninės pagalbos priemonėmis, asmenine pagalba ar kita asmeniui reikalinga pagalba).

Siūlomi pakeitimai siekiant teisinio reguliavimo aiškumo ir Įstatymo projekto Nr. 1 nuostatas suderinti su Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo Nr. I-2044 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1722, įsigaliosiančio nuo 2024 m. sausio 1 d., nuostatomis. Įstatymo 5¹ straipsnio pakeitimas Įstatymo 5¹ straipsnis Įstatymo projekte Nr. 1 dėstomas kaip 6 straipsnis ir siūloma šį straipsnį papildyti, praplečiant asmens duomenų tvarkymo tikslų sąrašą, nurodant ne tik kokius duomenis, kokiais tikslais ir kuo vadovaujantis turi teisę tvarkyti socialinių paslaugų įstaigos, bet ir kokius duomenis turi teisę tvarkyti socialines paslaugas teikiantis fizinis asmuo, siekiant užtikrinti tinkamus asmens duomenų tvarkymo pagrindus, reguliavimo sistemiškumą ir tinkamą Įstatymo projektu Nr. 1 siūlomų pakeitimų nuostatų įtraukimą į Įstatymą.

Siekiant teisinio reguliavimo sistemiškumo ir aiškumo, siūloma į šį straipsnį perkelti aktualios redakcijos Įstatymo 20 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą nuostatą, kad socialinių paslaugų įstaigos socialinių paslaugų teikimo tikslais turi teisę tvarkyti asmens duomenis, įskaitant specialių kategorijų asmens duomenis, susijusius su asmens sveikatos būkle (asmeniui diagnozuotos ligos, skirtas gydymas, vartojami medikamentai, nustatytas neįgalumo ir (ar) darbingumo lygis), taip pat duomenis apie neišnykusį ar nepanaikintą teistumą (nusikalstamų veikų pobūdis, apkaltinamųjų nuosprendžių skaičius), vadovaudamosi Reglamentu (ES) 2016/679 ir kitais asmens duomenų apsaugą bei tvarkymą reglamentuojančiais teisės aktais. Taip pat, siekiant reguliavimo sistemiškumo, siūloma atsisakyti nuostatos, kad socialinių paslaugų įstaigos turi teisę tvarkyti asmens duomenis apie neišnykusį ar nepanaikintą teistumą (nusikalstamų veikų pobūdis, apkaltinamųjų nuosprendžių skaičius), kadangi šių duomenų tvarkymo pagrindai reglamentuoti Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme. Nuo 2024 m. sausio 1 d. siūloma tikslinti šio straipsnio nuostatas, papildant jas nuostatomis, susijusiomis su nuolatinio globotojo veikla bei tikslinant sąvoką „darbingumo lygis“ ir keičiant ją į „dalyvumo lygis“, siekiant užtikrinti tinkamą Įstatymo projektu Nr. 1 siūlomų pakeitimų nuostatų įtraukimą į Įstatymą bei suderinamumą su Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo Nr. I-2044 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1722, įsigaliosiančio nuo 2024 m. sausio 1 d., nuostatomis. Įstatymo 6 straipsnio pakeitimas Įstatymo 6 straipsnis Įstatymo projekte Nr.

1 dėstomas kaip 7 straipsnis ir siūloma tikslinti šio straipsnio 2 dalį, numatant, kas turi būti apibrėžta socialinių paslaugų katalogo turinyje, t. y apibrėžimas, gavėjai, paslaugos teikimo vieta, trukmė ir dažnumas, paslaugos sudėtis, paslaugas teikiančių specialistų kategorijos, paslaugos teikimo ypatumai, siekiant, kad tiek subjektui, tvirtinančiam socialinių paslaugų katalogą, būtų aiškus reglamentavimo detalumas, tiek savivaldybių institucijoms planuojant ir organizuojant socialines paslaugas bei socialinių paslaugų teikėjams teikiant socialines paslaugas būtų aiškus jų turinys. Taip pat reikalinga numatyti, kad socialinių paslaugų kataloge turi būti apibrėžti socialinių paslaugų teikėjai. Plečiant socialinių paslaugų teikėjų ratą, sudarant galimybes socialines paslaugas teikti ir fiziniams asmenims, reikalinga numatyti, kokias socialines paslaugas jie galės teikti. Kadangi socialinių paslaugų katalogas ir jo pakeitimai šiuo metu yra tvirtinami socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu, siūloma šio straipsnio 2 dalyje patikslinti, siekiant konkretumo ir aiškumo, koks konkrečiai subjektas atsakingas, t. y., kad socialinių paslaugų katalogas yra tvirtinamas socialinės apsaugos ir darbo ministro. Siūlomi pakeitimai sudarys sąlygas tinkamam socialinių paslaugų planavimui, organizavimui ir teikimui. Įstatymo 6¹ straipsnio pakeitimas Įstatymo 6¹ straipsnis Įstatymo projekte Nr.

1 dėstomas kaip 8 straipsnis ir siūloma tikslinti šio straipsnio 1 dalį, numatant, kad prevencinės socialinės paslaugos teikiamos visiems asmenims (šeimoms) ir (ar) bendruomenėms, siekiantiems (siekiančioms) stiprinti asmens (šeimos) gebėjimą savarankiškai rūpintis savo (šeimos) gyvenimu, skatinti asmens (šeimos) dalyvavimą visuomenės gyvenime, bendruomenės socialinį aktyvumą ir socialinę įtrauktį, taip pat gilinti asmens (šeimos) žinias ir ugdyti jo (jos) įgūdžius, kad ateityje būtų išvengta galimų socialinių problemų ir socialinės rizikos atsiradimo. Taip pat siūloma tikslinti šio straipsnio 2 dalį, papildant, kad prevencinėms socialinėms paslaugoms priskiriamos ir informavimo bei sociokultūrinės paslaugos bei kitos paslaugos, numatytos socialinės apsaugos ir darbo ministro tvirtinamame socialinių paslaugų kataloge. Šiuo pakeitimu siekiama reguliavimo aiškumo, taikliau sureguliuoti, kokios socialinės paslaugos priskiriamos prevencinėms ir bendrosioms socialinėms paslaugoms, kad socialinių paslaugų priskyrimas atskiroms socialinių paslaugų rūšims atlieptų socialinių paslaugų rūšių esmę ir tikslą. Įstatymo 7 straipsnio pakeitimas Įstatymo 7 straipsnis Įstatymo projekte Nr. 1 dėstomas kaip 9 straipsnis ir siūloma tikslinti šio straipsnio 2 dalį, atsisakant informavimo ir sociokultūrinių paslaugų priskyrimo bendrosioms socialinėms paslaugoms, ir numatant, kad bendrosioms socialinėms paslaugoms priskiriamos konsultavimo, tarpininkavimo ir atstovavimo, transporto organizavimo, maitinimo organizavimo, aprūpinimo būtiniausiais drabužiais ir avalyne ir kitos paslaugos, numatytos socialinės apsaugos ir darbo ministro tvirtinamame socialinių paslaugų kataloge. Šis pakeitimas siūlomas siekiant kad socialinių paslaugų priskyrimas atskiroms socialinių paslaugų rūšims atlieptų socialinių paslaugų rūšių esmę ir tikslą.

Įstatymo 8 straipsnio pakeitimas Įstatymo 8 straipsnį siūloma keisti siekiant laikino atokvėpio paslaugas priskirti specialiosioms socialinėms paslaugoms. Įstatymo 8 straipsnis Įstatymo projekte Nr. 1 dėstomas kaip 10 straipsnis ir siūloma tikslinti šio straipsnio 2 dalį, papildant, kad specialiosioms socialinėms paslaugoms priskiriama laikino atokvėpio paslauga. Pakeitimas siūlomas siekiant laikino atokvėpio paslaugą priskirti specialiosioms socialinėms paslaugoms, sudarant prielaidas gerinti laikino atokvėpio paslaugų kokybę ir prieinamumą, į šių paslaugų teikimą pritraukiant naujų paslaugų teikėjų bei efektyviau vykdyti laikino atokvėpio paslaugų planavimą, organizavimą ir teikimą, kad šios paslaugos būtų teikiamos ir atitiktų asmenų, prižiūrinčių asmenis su negalia, poreikius, sistemiškai integruoti šias paslaugas į specialiųjų socialinių paslaugų sistemą. Šio straipsnio 3 ir 5 dalyse numatytas socialinės priežiūros ir socialinės globos apibrėžtis tikslinga patikslinti, numatant, kad socialinė priežiūra yra asmeniui (šeimai) teikiama specialistų pagalba, apimanti socialinės įtraukties didinimą, asmens (šeimos) socialinių įgūdžių ir gebėjimų pasirūpinti savimi (šeima) ugdymą, o socialinė globa – asmeniui teikiama nuolatinė specialistų pagalba, apimanti gyvybiškai svarbių funkcijų palaikymą ir (ar) savarankiškumo ugdymą, bei perkelti šias apibrėžtis į sąvokas. Taip pat Įstatymo 8 straipsnį siūloma keisti siekiant papildyti šio straipsnio 4 dalį (dėstoma kaip 3 dalis), numatant, kad socialinei priežiūrai priskiriamos ir socialinės priežiūros šeimoms paslaugos bei kitos paslaugos, numatytos socialinės apsaugos ir darbo ministro tvirtinamame socialinių paslaugų kataloge.

Pakeitimai siūlomi siekiant į atskirą socialinės priežiūros paslaugą išskirti socialinę priežiūrą šeimoms, atsižvelgiant į šios paslaugos turinį ir siekiant teisinio reguliavimo suderinamumo (šios paslaugos jau reglamentuotos Socialinių paslaugų kataloge, tvirtinamame Socialinės apsaugos ir darbo ministro). Nuo 2024 m. sausio 1 d. 8 straipsnio 4 dalį (dėstoma kaip 3 dalis) siūloma papildyti, numatant, kad socialinei priežiūrai priskiriama ir socialinių dirbtuvių bei psichologinės ir socialinės reabilitacijos vaikams bendruomenėje paslaugos. Nustatant naują socialinę paslaugą – socialinių dirbtuvių paslaugą, siekiama užtikrinti socialinių dirbtuvių tęstinumą, didinti socialinių paslaugų prieinamumą ir įvairovę, asmenų su negalia įtraukimą į savarankišką ir bendruomenės gyvenimą, individualių asmens poreikių atliepimą asmenims su intelekto ir psichosocialine negalia. Nustatant naują socialinę paslaugą – psichologinę ir socialinę reabilitaciją vaikams bendruomenėje, siekiama didinti bendruomenėje teikiamų socialinių paslaugų prieinamumą ir įvairovę, individualių poreikių atliepimą vaikams, priklausomiems nuo psichoaktyvių medžiagų, rizikingai, žalingai vartojantiems. Taip pat šių paslaugų kaip socialinės priežiūros akreditavimas prisidės prie efektyvesnio jų planavimo, organizavimo ir teikimo, vienodo socialinių paslaugų kokybės standartų taikymo, finansavimo tvarumo šių paslaugų teikimo užtikrinimui. Nuo 2024 m. sausio 1 d. siūloma šio straipsnio 4 dalyje (dėstoma kaip 3 dalis) numatytą socialinės reabilitacijos neįgaliesiems bendruomenėje paslaugą pervadinti į socialinės reabilitacijos asmenims su negalia bendruomenėje, siekiant Įstatymo projekto Nr.

1 nuostatas suderinti su Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo Nr. I-2044 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1722, įsigaliosiančio nuo 2024 m. sausio 1 d., nuostatomis. Įstatymo 9 straipsnio pakeitimas Įstatymo 9 straipsnis Įstatymo projekte Nr. 1 dėstomas kaip 11 straipsnis ir siūloma nuo 2024 m. sausio 1 d. tikslinti šį straipsnį papildant jį ir numatant, kad pagalbos pinigai gali būti mokami ir šeimynoms bei nuolatiniams globotojams. Šiuo pakeitimu siekiama gerinti šeimynų ir jose globojamų (rūpinamų) vaikų bei nuolatinių globotojų ir jų prižiūrimų vaikų finansinę padėtį, taip pat siekiant sistemiškai integruoti nuolatinius globotojus į vaikų, likusių be tėvų globos, priežiūros sistemą bei įtvirtinti tokias pat sąlygas kaip ir budintiems globotojams. Įstatymo 10 straipsnio pakeitimas Įstatymo 10 straipsnis Įstatymo projekte Nr. 1 dėstomas kaip 12 straipsnis ir, siekiant teisinio reguliavimo aiškumo, šio straipsnio 1 dalyje siūloma patikslinti socialinių paslaugų valdymo apimtį – numatyti, kad socialinių paslaugų valdymas apima socialinių paslaugų planavimą, teikimo organizavimą, socialinių paslaugų kokybės vertinimą bei socialinių paslaugų teikėjų veiklos priežiūrą valstybės ir vietos savivaldos lygmenimis, neįtraukiant į valdymo apimtį kompetencijos paskirstymo ir kontrolės, kadangi kontrolė paprastai yra vykdoma pavaldžių subjektų atžvilgiu, o kompetencijų pasiskirstymas yra reglamentuojamas įstatymo lygiu. Šio straipsnio 2 dalyje siūloma patikslinti pagrindines socialinių paslaugų valdymo institucijas, vietoj „savivaldybės“ nurodant „savivaldybių institucijos“, siekiant suderinamumo su Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1268 nuostatomis.

XIV-1268 nuostatomis. Įstatymo 11 straipsnio pakeitimas Įstatymo 11 straipsnis Įstatymo projekte Nr. 1 dėstomas kaip 13 straipsnis ir siūloma tikslinti šio straipsnio 2 punktą, numatant, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerija teikia pasiūlymus Vyriausybei dėl valstybės socialinių paslaugų sistemos ir socialinio darbo vystymo krypčių bei socialinių paslaugų politikos valdymo tobulinimo bei finansavimo, bei 5 punktą, numatant, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerija dalyvauja rengiant Nacionalinį pažangos planą, kuriame nustatomi strateginiai socialinių paslaugų politikos tikslai ir (ar) uždaviniai. Rengia nacionalines plėtros programas, kuriomis įgyvendinami šios politikos pažangos uždaviniai, ir teikia jas Vyriausybei tvirtinti, numato priemones šiems uždaviniams įgyvendinti, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja jų įgyvendinimą. Pritarus šiam siūlymui, bus atsisakyta netikslių nuostatų, užtikrintas teisinio reguliavimo aiškumas. Įstatymo 13 straipsnio pakeitimas Įstatymo 13 straipsnis Įstatymo projekte Nr. 1 dėstomas kaip 14 straipsnis ir siūloma sistemiškai tikslinti šio straipsnio nuostatas, įvardijant konkrečią savivaldybės instituciją, įstaigą ar subjektą – savivaldybės tarybą, savivaldybės merą ir (ar) jo įgaliotą savivaldybės administracijos direktorių arba savivaldybės administraciją (numatyti mero įgaliotą subjektą – savivaldybės administracijos direktorių, savivaldybės administracijai priskirti atitinkamas funkcijas, siekiant mažinti administracinę naštą, tenkančią savivaldybės merui, ypač tose savivaldybėse, kuriose socialinių paslaugų organizavimo ir teikimo mastai yra dideli, bei atsižvelgiant į šiuo metu savivaldybėse taikomą praktiką) ir jų kompetenciją. Pakeitimai siūlomi siekiant suderinamumo su Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1268 nuostatomis bei siekiant teisinio reguliavimo aiškumo tam tikras kompetencijas priskiriant konkrečioms savivaldybės institucijoms ar kitiems administravimo subjektams.

Siūloma papildyti ir patikslinti atitinkamų savivaldybės institucijų, įstaigų ir subjektų kompetencijas, numatant, kad savivaldybės institucijos ir kiti administravimo subjektai – organizuoja savivaldybės teritorijoje teikiamų ne tik bendrųjų socialinių paslaugų, socialinės priežiūros, bet ir prevencinių socialinių paslaugų bei laikino atokvėpio paslaugos kokybės vertinimą, kad akredituoja ir laikino atokvėpio paslaugą, kad prižiūri, kaip laikomasi akredituojamų socialinių paslaugų (socialinės priežiūros ir laikino atokvėpio) organizavimo ir teikimo sąlygų, kad informuodamos Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją ir gyventojus apie savivaldybės teritorijoje teikiamas socialines paslaugas, savo interneto svetainėje viešina informaciją ir apie suteiktą ar panaikintą teisę teikti akredituotą laikino atokvėpio paslaugą, kad Socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje teikia duomenis ir apie akredituotą laikino atokvėpio paslaugą teikiančius socialinių paslaugų teikėjus. Pakeitimai siūlomi siekiant užtikrinti laikino atokvėpio paslaugos kokybę, informacijos prieinamumą, kad ši paslauga geriausiai atlieptų jos gavėjų individualius poreikius bei siekiant užtikrinti, kad būtų vykdoma akredituojamų socialinių paslaugų organizavimo ir teikimo sąlygų priežiūra. Siūloma numatyti, kad:

Socialinių paslaugų planas sudaromas vadovaujantis Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos tvirtinama socialinių paslaugų planavimo metodika; 2) skiria lėšas, reikalingas socialinėms paslaugoms teikti, socialinių paslaugų programoms ir projektams įgyvendinti, investicijoms į socialinių paslaugų plėtrą finansuoti; 3) steigia, pertvarko, reorganizuoja, likviduoja savivaldybei pavaldžias socialinių paslaugų įstaigas ir skiria joms finansavimą; 4) steigia naujas socialinių paslaugų įstaigas, jeigu veikiančios socialinių paslaugų įstaigos teikia nepakankamai savivaldybės teritorijos gyventojų poreikius atitinkančių paslaugų arba nėra socialines paslaugas teikiančių įstaigų. 2. Savivaldybės meras: 1) organizuoja socialinių paslaugų rūšių pagal gyventojų poreikius ir jų teikimo masto prognozavimą vadovaudamasis Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos tvirtinama socialinių paslaugų planavimo metodika ir socialinės apsaugos ir darbo ministro tvirtinamais socialinių paslaugų išvystymo normatyvais; 2) organizuoja socialinių paslaugų finansavimo poreikio vertinimą; 3) organizuoja savivaldybės socialinių paslaugų priemonių, numatytų savivaldybės strateginiame plėtros plane ir (arba) strateginiame veiklos plane, rengimą ir įgyvendinimą. 3. Savivaldybės meras ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos direktorius: 1) organizuoja savivaldybės gyventojų socialinių paslaugų poreikių vertinimą ir analizę; 2) organizuoja socialinių paslaugų teikėjų teikiamos socialinės priežiūros ir laikino atokvėpio paslaugos akreditavimą. 4.

Savivaldybės administracija: 1) organizuoja asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikio vertinimą; 2) pagal nustatytą asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikį skiria socialines paslaugas asmeniui (šeimai); 3) vertina asmens (šeimos) finansines galimybes ir nustato asmens (šeimos) mokėjimo už socialines paslaugas dydį; 4) viešuosius pirkimus reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka perka socialines paslaugas savivaldybės teritorijos gyventojams; 5) savivaldybės mero nustatyta tvarka vertina savivaldybės teritorijoje teikiamų prevencinių, bendrųjų socialinių paslaugų, socialinės priežiūros ir laikino atokvėpio paslaugų kokybę, prižiūri, kaip laikomasi akredituojamų socialinių paslaugų (socialinės priežiūros ir laikino atokvėpio) organizavimo ir teikimo sąlygų; 6) informuoja Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją ir gyventojus apie savivaldybės teritorijoje teikiamas socialines paslaugas, savivaldybės interneto svetainėje viešina informaciją apie savivaldybės teritorijoje veikiančius socialinių paslaugų teikėjus (juridinio asmens pavadinimas arba socialines paslaugas teikiančio fizinio asmens vardas ir pavardė, kontaktai (telefono ryšio numeris, elektroninio pašto adresas), jų teikiamas socialines paslaugas (socialinių paslaugų aprašymai, dokumentai, reikalingi socialinėms paslaugoms gauti), jų kainas ir numatytą (planinį) vietų skaičių, taip pat informaciją apie turimą licenciją (licencijos pavadinimas), jos išdavimo datą, licencijos galiojimo sustabdymo datą, licencijos galiojimo sustabdymo panaikinimo datą, licencijos panaikinimo datą, informaciją apie suteiktą ar panaikintą teisę teikti akredituotą socialinę priežiūrą (suteikimo ir (ar) panaikinimo datos), akredituotą laikino atokvėpio paslaugą (suteikimo ir (ar) panaikinimo datos); 7) duomenis apie gyventojams skirtas, teikiamas, sustabdytas, nutrauktas ar neskirtas (nurodomos jų neskyrimo priežastys) socialines paslaugas, nurodytus socialinės apsaugos ir darbo ministro tvirtinamame asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikio nustatymo, skyrimo ir organizavimo tvarkos apraše, savivaldybės administracija ir (ar) socialinių paslaugų įstaigos, sudariusios sutartis dėl duomenų teikimo Socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje (toliau – SPIS), teikia SPIS. Šioje sistemoje savivaldybės administracija teikia duomenis ir apie akredituotą socialinę priežiūrą, akredituotą laikino atokvėpio paslaugą teikiančius socialinių paslaugų teikėjus, nurodytus šio įstatymo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose; 8) gavusi informacijos, kad savivaldybės teritorijoje veikiančioje socialinės globos įstaigoje socialinė globa, įskaitant ir įstaigos teikiamą socialinę globą asmens namuose, galimai teikiama neturint licencijos ar nesilaikant licencijuojamos veiklos sąlygų, nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo informacijos gavimo dienos informuoja Socialinių paslaugų priežiūros departamentą.

Nuo 2025 m. sausio 1 d. siūloma tikslinti šį straipsnį, numatant kad savivaldybės taryba tvirtina savivaldybės strateginio planavimo dokumentus, nustatančius socialinių paslaugų rūšis pagal gyventojų poreikius, jų teikimo mastą ir finansavimą, o savivaldybės meras – organizuoja socialinių paslaugų rūšių pagal gyventojų poreikius ir jų teikimo masto prognozavimą, vadovaudamasis socialinės apsaugos ir darbo ministro tvirtinamomis socialinių paslaugų planavimo metodinėmis rekomendacijomis ir socialinės apsaugos ir darbo ministro tvirtinamais socialinių paslaugų išvystymo normatyvais. Pakeitimas siūlomas siekiant optimizuoti socialinių paslaugų planavimo procesą, atsisakant planavimo dubliavimo, socialinių paslaugų plano kaip atskiro dokumento, mažinti savivaldybių institucijoms ir įstaigoms administracinę naštą bei taikliau planuoti socialines paslaugas, vadovaujantis ir socialinės apsaugos ir darbo ministro tvirtinamais socialinių paslaugų išvystymo normatyvais.

Taip pat siūloma tikslinti šį straipsnį, numatant, kad duomenis apie gyventojams skirtas, teikiamas, sustabdytas, nutrauktas ar neskirtas (nurodydamos jų neskyrimo priežastis) socialines paslaugas Socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje teikia ir socialinių paslaugų įstaigos, sudariusios sutartis dėl duomenų teikimo Socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje, bei patikslinti, kokie konkrečiai duomenys turi būti viešinami savivaldybės administracijos interneto svetainėje. Nuo 2029 m. sausio 1 d. siūloma tikslinti savivaldybės administracijos kompetenciją, numatant, kad savivaldybės teritorijoje teikiamų prevencinių, bendrųjų socialinių paslaugų, socialinės priežiūros ir laikino atokvėpio paslaugų kokybės vertinimas organizuojamas vadovaujantis ne savivaldybės mero nustatyta tvarka, bet socialinių paslaugų kokybės reikalavimais, tvirtinamais socialinės apsaugos ir darbo ministro. Pritarus šiems siūlymams, savivaldybės administracijai bus suteikta kompetencija vertinti socialinių paslaugų kokybę, vadovaujantis socialinių paslaugų kokybės reikalavimais, tvirtinamais socialinės apsaugos ir darbo ministro. Vienodas socialinių paslaugų kokybės standartas bus taikomas visose šalies savivaldybėse, vertinant prevencinių ir bendrųjų socialinių paslaugų, socialinės priežiūros, laikino atokvėpio paslaugų kokybę, kas leis mažinti netolygumus šalies mastu ir užtikrinti aukštą socialinių paslaugų kokybę bei geresnį savivaldybių gyventojų individualių poreikių tenkinimą. Įstatymo 14 straipsnio pakeitimas Įstatymo 14 straipsnį Įstatymo projekte Nr.

1 dėstomą kaip 15 straipsnį siūloma keisti siekiant patikslinti Socialinių paslaugų priežiūros departamento kompetenciją, taikliau išskiriant kompetencijos sritis ir numatant, kad Socialinių paslaugų priežiūros departamentas teikia metodinę pagalbą socialinės globos įstaigoms dėl socialinės globos normų taikymo; formuoja bendrą socialinės globos normų taikymo praktiką; vadovaudamasis socialinės globos normomis, vertina socialinės globos kokybę; išduoda arba atsisako išduoti licencijas teikti socialinę globą, sustabdo ir panaikina licencijų galiojimą, panaikina jų galiojimo sustabdymą; informuoja savivaldybių administracijas apie licencijų teikti socialinę globą išdavimą, jų galiojimo sustabdymą ir panaikinimą, galiojimo sustabdymo panaikinimą; prižiūri, kaip laikomasi licencijuojamos veiklos sąlygų; prižiūri, kaip laikomasi asmens (šeimos) socialinių paslaugų, kurių teikimas finansuojamas iš valstybės biudžeto dotacijų savivaldybių biudžetams, poreikio nustatymo, jų skyrimo, teikimo bei asmens (šeimos) finansinių galimybių vertinimo tvarkos; teikia metodinę pagalbą savivaldybėms dėl socialinės priežiūros šeimoms organizavimo; teikia metodinę pagalbą savivaldybėms dėl prevencinių socialinių paslaugų, išskyrus kompleksines paslaugas šeimai, bendrųjų socialinių paslaugų, socialinės priežiūros ir laikino atokvėpio paslaugų kokybės vertinimo bei šioms paslaugoms keliamų reikalavimų taikymo praktikos; kartu su kitais subjektais, nurodytais šio įstatymo 28 straipsnyje, vykdo socialinių paslaugų srities darbuotojų reguliaciją; atlieka įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytas funkcijas. Pritarus šiems siūlymams, bus aiškiau ir taikliau įvardinta Socialinių paslaugų priežiūros departamento kompetencija.

Nuo 2029 m. sausio 1 d. siūloma tikslinti šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktus, atsisakant nuorodų į socialinės globos normas ir numatant, kad Socialinių paslaugų priežiūros departamentas teikia metodinę pagalbą socialinės globos įstaigoms dėl socialinių paslaugų kokybės reikalavimų, tvirtinamų socialinės apsaugos ir darbo ministro, laikymosi; formuoja bendrą socialinių paslaugų, išskyrus kompleksines paslaugas šeimai, kokybės reikalavimų, tvirtinamų socialinės apsaugos ir darbo ministro, laikymosi praktiką; vadovaudamasis socialinių paslaugų kokybės reikalavimais, tvirtinamais socialinės apsaugos ir darbo ministro, vertina socialinės globos kokybę. Pritarus šiems siūlymams, Socialinių paslaugų priežiūros departamentui bus suteikta kompetencija vertinti socialinės globos kokybę vadovaujantis socialinių paslaugų kokybės reikalavimais, tvirtinamais socialinės apsaugos ir darbo ministro, teikti metodinę pagalbą dėl šių reikalavimų taikymo, formuoti bendrą socialinių paslaugų kokybės reikalavimų taikymo praktiką, kas sudarys prielaidas vienodam socialinių paslaugų kokybės standarto taikymui tiek savivaldybių tiek socialinių paslaugų įstaigų lygmeniu, leis mažinti netolygumus šalies mastu ir užtikrinti aukštą socialinių paslaugų kokybę bei geresnį asmens individualių poreikių tenkinimą. Pakeitimai siūlomi ir siekiant užtikrinti tinkamą Įstatymo projektu Nr. 1 siūlomų pakeitimų nuostatų inkorporavimą į Įstatymą. Įstatymo 15 straipsnio pakeitimas Įstatymo 15 straipsnis Įstatymo projekte Nr. 1 dėstomas kaip 17 straipsnis ir siūloma tikslinti šio straipsnio 1 dalį, numatant, kad dėl socialinių paslaugų skyrimo gali kreiptis ne tik pats asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjas, rūpintojas, bet ir neįgaliojo aprūpintojas.

Taip pat siūloma neįgaliojo aprūpintojo, kaip negalią turinčio asmens vieno iš atstovų, sąvoka papildyti ir šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalis. Šis pakeitimas siūlomas, siekiant užtikrinti asmenų su negalia ir juos atstovaujančių asmenų teises bei siekiant teisinio reguliavimo suderinamumo su Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymu. Taip pat siūloma patikslinti, kad asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjas, rūpintojas, neįgaliojo aprūpintojas kreipiasi į asmens (šeimos) gyvenamosios vietos savivaldybės administraciją ar socialinių paslaugų įstaigą savivaldybės mero nustatyta tvarka. Siūloma papildyti šį straipsnį 5 dalimi, numatant, kokio subjekto ir kokiame dokumente reglamentuojama kreipimosi dėl socialinių paslaugų asmeniui (šeimai) tvarka. Šis pakeitimas siūlomas, siekiant užtikrinti teisinio reguliavimo aiškumą. Nuo 2024 m. sausio 1 d., siekiant suderinamumo su Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo Nr. I-2044 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1722 nuostatomis, „neįgaliojo aprūpintojo“ sąvoką siūloma keisti į „aprūpintojo“. Įstatymo 16 straipsnio pakeitimas Įstatymo 16 straipsnis Įstatymo projekte Nr. 1 dėstomas kaip 18 straipsnis ir siūloma šio straipsnio 1 dalį, atsižvelgiant į laikino atokvėpio paslaugos specifiką – kad ši paslauga teikiama ne asmeniui su negalia, o jį prižiūrinčiam asmeniui, papildyti, numatant, kad asmens socialinių paslaugų poreikis, išskyrus globos centrų teikiamas socialines paslaugas, prevencines socialines paslaugas ir laikino atokvėpio paslaugą, nustatomas individualiai pagal asmens savarankiškumą bei galimybes jį ugdyti ar kompensuoti jo interesus ir poreikius atitinkančiomis socialinėmis paslaugomis.

Taip pat šią dalį siūloma tikslinti, numatant, kad asmens socialinių paslaugų poreikis nustatomas individualiai pagal asmens savarankiškumą, siekiant atsisakyti asmenį „nugalinančios“ socialinių paslaugų poreikio nustatymo pagal nesavarankiškumą nuostatos, siekiant įtvirtinti įgalinantį požiūrį į asmenį, akcentuoti jo galimybes ir gebėjimus. Siūloma tikslinti kriterijus, pagal ką vertinamas asmens savarankiškumas, numatant, kad asmens savarankiškumas vertinamas kompleksiškai pagal asmens amžių, specialiuosius poreikius, socialinių paslaugų poreikiui įtakos turinčias problemas (priežastis), asmens veiklas ir gebėjimą dalyvauti įvairiose veiklose, socialinę riziką ir su šiais veiksniais susijusius gebėjimus bei motyvaciją spręsti savo socialines problemas, šeimos galimybes rūpintis asmeniu, kitus veiksnius, turinčius įtakos asmens gebėjimui rūpintis savo (šeimos) gyvenimu ar dalyvauti visuomenės gyvenime. Šio straipsnio 5 dalį siūloma papildyti su laikino atokvėpio paslauga susijusia nuostata, numatant, kad šeimos socialinių paslaugų poreikis nustatomas kompleksiškai vertinant šeimos narių gebėjimus, galimybes ir motyvaciją spręsti savo šeimos socialines problemas, palaikyti ryšius su visuomene bei galimybes tai ugdyti ar kompensuoti šeimos interesus ir poreikius atitinkančiomis bendrosiomis socialinėmis paslaugomis, socialine priežiūra, laikino atokvėpio paslauga.

Pakeitimai siūlomi siekiant tinkamai įvertinti asmens (šeimos) poreikį laikino atokvėpio paslaugai, taip pat ir siekiant užtikrinti reguliavimo sistemiškumą ir tinkamą Įstatymo projektu Nr. 1 siūlomų pakeitimų nuostatų inkorporavimą į Įstatymą. Šio straipsnio 6 dalyje siūloma numatyti, kad asmeniui (šeimai) vienu metu gali būti nustatytas kelių rūšių ir (ar) kelių socialinių paslaugų poreikis. Šis pakeitimas siūlomas, siekiant užtikrinti pagalbos kompleksiškumą, asmens individualių poreikių tenkinimą. Šio straipsnio 7 ir 9 dalyse siūloma papildyti, kad asmens (šeimos), pageidaujančio (pageidaujančios) gauti socialines paslaugas, poreikį nustato bei turi teisę gauti informaciją, būtiną asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikiui nustatyti ne tik socialiniai darbuotojai, bet ir (ar) savivaldybės administracijos valstybės tarnautojai ar darbuotojai, atitinkantys šio įstatymo 26 straipsnio 6 dalyje nustatytus reikalavimus (Įstatyme socialiniam darbuotojui nustatytus kvalifikacijos reikalavimus). Šiuo siūlymu praplečiamas subjektų, turinčių teisę nustatyti asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikį, ratas. Šio straipsnio 10 dalį siūloma patikslinti, numatant konkretų subjektą, tvirtinantį asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikio nustatymo, skyrimo ir organizavimo tvarkos aprašą bei vaiko su negalia, suaugusio asmens su negalia, senyvo amžiaus asmens socialinės globos poreikio nustatymo metodikas.

Nuo 2024 m. sausio 1 d. siūloma tikslinti šio straipsnio 2 dalį, numatant, kad asmens savarankiškumas vertinamas kompleksiškai pagal asmens amžių, individualiuosius pagalbos poreikius, socialinių paslaugų poreikiui įtakos turinčias problemas (priežastis), asmens veiklas ir gebėjimą dalyvauti įvairiose veiklose, socialinę riziką ir su šiais veiksniais susijusius gebėjimus bei motyvaciją spręsti savo socialines problemas, šeimos galimybes rūpintis asmeniu, kitus veiksnius, turinčius įtakos asmens gebėjimui rūpintis savo (šeimos) gyvenimu ar dalyvauti visuomenės gyvenime. Pakeitimai siūlomi siekiant suderinti Įstatymo projekto Nr. 1 nuostatas su Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo Nr. I-2044 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1722 nuostatomis, keičiant sąvokas „specialieji poreikiai“, „specialusis nuolatinės slaugos ar specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis“. Nuo 2024 m. sausio 1 d. siūloma pripažinti netekusiomis galios šio straipsnio 3 ir 4 dalis, numatančias, kad nustatant asmens socialinės globos poreikį, įvertinamas asmens nesavarankiškumo lygis (dalinis, visiškas). Šis siūlymas susijęs su siekiu atsisakyti asmenį „nugalinančių“ nuostatų (nesavarankiškumo lygio vertinimo), derinant Įstatymo projekto Nr. 1 nuostatas su Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo Nr. I-2044 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1722 nuostatomis. Įstatymo 17 straipsnio pakeitimas Įstatymo 17 straipsnis Įstatymo projekte Nr.

1 dėstomas kaip 19 straipsnis ir siūloma šio straipsnio 1 dalyje nustatyti, kad sprendimas dėl socialinių paslaugų, asmeniui (šeimai) skyrimo, sustabdymo ir nutraukimo priimamas ne tik socialinio darbuotojo, bet ir (ar) savivaldybės administracijos valstybės tarnautojo ar darbuotojo, atitinkančio šio įstatymo 26 straipsnio 6 dalyje nustatytus reikalavimus (Įstatyme socialinio darbuotojo kvalifikacijai nustatytus reikalavimus), teikimu. Šiuo siūlymu praplečiamas subjektų ratas. Siūloma papildyti šį straipsnį 2 dalimi ir numatyti subjektus, priimančius sprendimus dėl socialinių paslaugų asmeniui (šeimai) skyrimo, sustabdymo ar nutraukimo, atsižvelgiant į asmens (šeimos) gyvenamąją vietą ir skiriamas socialines paslaugas. Pakeitimas siūlomas siekiant teisinio reguliavimo aiškumo. Įstatymo 18 straipsnio pakeitimas Įstatymo 18 straipsnis Įstatymo projekte Nr. 1 dėstomas kaip 20 straipsnis ir siūloma patikslinti šio straipsnio 8 dalį, numatančią, kad socialinės paslaugos šeimai teikiamos, padedant šeimos nariams spręsti socialines problemas ir (ar) jų išvengti ateityje, ugdyti suaugusių šeimos narių, įskaitant tuos šeimos narius, kuriems laikinai apribota tėvų valdžia, tuos tėvus, kurių vaikams nustatyta laikinoji globa (rūpyba) arba kuriems apribota tėvų valdžia, socialinius įgūdžius, stiprinti jų motyvaciją kurti saugią, sveiką ir darnią aplinką savo namuose, šeimoje, palaikyti socialinius ryšius su visuomene, užtikrinti visapusį šioje šeimoje augančių vaikų vystymąsi, ugdymąsi ir organizuoti su sveikatos priežiūra, užimtumu, švietimu bei ugdymu suderintą koordinuotą pagalbą.

Jeigu tėvams (tėvui ar motinai) tėvų valdžia apribota, sudaryti sąlygas jų elgesio pokyčiams, kurie leistų grąžinti vaiką į šeimą, t. y. papildant šią dalį, kad socialinės paslaugos šeimai teikiamos ir siekiant ugdyti suaugusių šeimos narių, įskaitant tuos tėvus, kuriems apribota tėvų valdžia, socialinius įgūdžius ir kt. Siūloma patikslinti šio straipsnio 9 dalį, tikslinant pagalbą vaikus globojančiai šeimai, globėjams (rūpintojams), budintiems globotojams, įtėviams (įtėvių prašymu) ir šeimynų dalyviams ar besirengiantiems jais tapti asmenims teikiantį subjektą ir numatyti, kad tai globos centro specialistų teikiama pagalba, nes būtent globos centras teikia vieną iš socialinės priežiūros paslaugų, t. y. pagalbą globėjams (rūpintojams), budintiems globotojams, įtėviams ir šeimynų dalyviams ar besirengiantiems jais tapti, bei patikslinti subjektą, nustatantį šios pagalbos teikimo tvarką. Pakeitimas siūlomas, siekiant užtikrinti teisinio reguliavimo aiškumą. Nuo 2024 m. sausio 1 d. siūloma papildyti šio straipsnio 9 dalį, numatant, kad ir nuolatiniams globotojams, kiekvienoje savivaldybėje nuolat teikiama pagalba, padedanti užtikrinti visapusį jų prižiūrimų vaikų vystymąsi ir ugdymą.

Pakeitimas siūlomas, siekiant užtikrinti pagalbos nuolatiniams globotojams prieinamumą, prižiūrimų vaikų geriausius interesus. Taip pat nuo 2024 m. sausio 1 d. siūloma patikslinti šio straipsnio 3-6 dalis, atsisakant sąvokos „specialios pagalbos priemonės“ ir keičiant ją į „priemonės, padedančios patenkinti individualiuosius pagalbos poreikius“, siekiant suderinamumo su Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo Nr. I-2044 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1722 nuostatomis. Taip pat siūlomi kiti nuostatų redakcinio pobūdžio pakeitimai. Įstatymo 19 straipsnio pakeitimas Įstatymo 19 straipsnis Įstatymo projekte Nr. 1 dėstomas kaip 21 straipsnis ir siūloma šio straipsnio 1 dalį papildyti, numatant, kad socialinių paslaugų įstaigų teikiamos socialinės paslaugos turi atitikti prevencinėms ir bendrosioms socialinėms paslaugoms keliamus reikalavimus, nustatytus socialinės apsaugos ir darbo ministro tvirtinamame socialinių paslaugų kataloge.

Taip pat siūloma šio straipsnio 2 dalį papildyti, numatant, kad socialinę priežiūrą ir laikino atokvėpio paslaugą gali teikti ne tik socialinių paslaugų įstaigos, bet ir fiziniai asmenys, kurie atitinka socialinių paslaugų srities darbuotojams (socialiniams darbuotojams, individualios priežiūros darbuotojams, socialinės įtraukties koordinatoriams, socialinių paslaugų įstaigos užimtumo specialistams ir kitiems socialinių paslaugų srities darbuotojams, kurie nurodyti socialinės apsaugos ir darbo ministro tvirtinamame socialinių paslaugų srities darbuotojų pareigybių ir atliekamų funkcijų sąraše) šiame įstatyme nustatytus išsilavinimo ir (ar) kvalifikacijos, profesinės kompetencijos tobulinimo reikalavimus, o jų teikiama socialinė priežiūra ir laikino atokvėpio paslaugos turi atitikti socialinei priežiūrai ir laikino atokvėpio paslaugoms keliamus reikalavimus, nustatytus socialinės apsaugos ir darbo ministro tvirtinamame socialinių paslaugų kataloge, ir jiems turi būti suteikta teisė teikti akredituotą socialinę priežiūrą ir (ar) akredituotą laikino atokvėpio paslaugą. Taip pat siūloma nustatyti, kad socialines paslaugas teikiantys fiziniai asmenys veikia individualiai (vykdo individualią veiklą). Pritarus šiam pakeitimui, didės socialinių paslaugų prieinamumas ir plėtra, bus sudarytos prielaidos atsirasti naujiems socialinių paslaugų teikėjams – socialines paslaugas teikiantiems fiziniams asmenims, tuo pačiu didės socialinių paslaugų gavėjų galimybės rinktis socialinių paslaugų teikėją. Taip pat siūlomais pakeitimais siekiama užtikrinti ir fizinio asmens teikiamos socialinės paslaugos kokybę, siekiant, kad ją teiktų kvalifikuotas specialistas.

Nuo 2029 m. sausio 1 d. šio straipsnio 1 ir 2 dalyse siūloma nustatyti, kad socialinių paslaugų įstaigų teikiamos socialinės paslaugos turi atitikti prevencinėms ir bendrosioms socialinėms paslaugoms keliamus reikalavimus, nustatytus socialinės apsaugos ir darbo ministro tvirtinamuose socialinių paslaugų kataloge ir socialinių paslaugų kokybės reikalavimų apraše, taip pat socialinių paslaugų teikėjų, teikiančių socialines paslaugas, teikiamos socialinės paslaugos turi atitikti socialinei priežiūrai ir laikino atokvėpio paslaugai keliamus reikalavimus, nustatytus socialinės apsaugos ir darbo ministro tvirtinamuose socialinių paslaugų kataloge ir socialinių paslaugų kokybės reikalavimų apraše. Šiais pakeitimais siekiama, kad visų socialinių paslaugų kokybė atitiktų vienodus socialinių paslaugų kokybės reikalavimus, kurie bus patvirtinti socialinės apsaugos ir darbo ministro. Šio straipsnio 3 dalyje siūloma numatyti, kad socialinę globą teikia tos socialinės globos įstaigos, kurių veiklos sritis yra socialinių paslaugų teikimas, kurių teikiama socialinė globa atitinka socialinės globos normas ir kurios turi licenciją teikti socialinę globą (toliau – licencija). Siūloma papildyti šio straipsnio 6 dalį numatant pareigą socialinių paslaugų įstaigoms savo interneto svetainėje skelbti informaciją ir apie suteiktą ar panaikintą teisę teikti akredituotą laikino atokvėpio paslaugą. Siūloma atsisakyti nuostatos, kad socialinių paslaugų įstaigos savo interneto svetainėje skelbia informaciją apie turimą licenciją, jos išdavimą, sustabdymą ir (ar) panaikinimą, kad šią informaciją socialinių paslaugų įstaigos teikia savivaldybei, kurios teritorijoje teikia socialines paslaugas, o pateiktai informacijai pasikeitus, apie tai praneša ne vėliau kaip kitą darbo dieną.

Siūloma, siekiant mažinti administracinę naštą, atsisakyti perteklinių nuostatų (teikti tokią informaciją, kurią gali gauti pačios savivaldybių administracijos, kuri prieinama per informacines sistemas). Taip pat siūloma numatyti pareigą Socialinių paslaugų priežiūros departamentui kaip licencijas išduodančiam subjektui informuoti savivaldybių administracijas apie licencijų teikti socialinę globą išdavimą, jų galiojimo sustabdymą ir panaikinimą, galiojimo sustabdymo panaikinimą. Atliktas Ūkio subjektų administracinės naštos ir prisitaikymo prie reguliavimo išlaidų vertinimas, įvertinta, kad panaikinus nuostatą dėl socialinių paslaugų įstaigų papildomo informacijos teikimo savivaldybei apie teikiamas socialines paslaugas, taip pat apie suteiktą ar panaikintą teisę teikti akredituotą socialinę priežiūrą ir akredituotą laikino atokvėpio paslaugą, administracinė našta ir prisitaikymo išlaidos mažės apie 1700 eurų. Pakeitimai siūlomi siekiant nustatyti laikino atokvėpio paslaugos teikėjus, didinti laikino atokvėpio paslaugos prieinamumą ir plėtrą, sudaryti galimybes atsirasti naujiems laikino atokvėpio paslaugos teikėjams, sudaryti galimybes laikino atokvėpio paslaugą teikti ir fiziniams asmenims, tuo pačiu plečiant šios paslaugos teikėjų ratą, bei didinti laikino atokvėpio paslaugos gavėjų galimybes rinktis socialinių paslaugų teikėją. Pakeitimais siekiama praplėsti ir kitų socialinių paslaugų teikėjų ratą, kadangi fiziniai asmenys galės teikti ne tik laikino atokvėpio, bet ir akredituojamas socialinės priežiūros paslaugas.

Šio straipsnio 7 dalį siūloma papildyti numatant, kad socialinės įtraukties koordinatoriai, socialinių paslaugų įstaigos užimtumo specialistai bei šio įstatymo 26 straipsnio 3 dalyje nurodytose socialinio darbo įgyvendinimo srityse veikiantys socialiniai darbuotojai ir socialines paslaugas teikiantys fiziniai asmenys yra priskiriami socialinių paslaugų srities darbuotojams. Šiuo pakeitimu siūloma praplėsti asmenų, priskiriamų socialinių paslaugų srities darbuotojams, ratą.

Šio straipsnio 11 ir 12 dalyse siūloma nustatyti reikalavimus socialinių paslaugų įstaigos užimtumo specialistui ir socialinės įtraukties koordinatoriui (palydėjimo paslaugos koordinatoriaus pareigybės, numatytos Socialinių paslaugų srities darbuotojų pareigybių ir atliekamų funkcijų sąraše, tvirtinamame Socialinės apsaugos ir daro ministro, pavadinimas keičiamas į socialinės įtraukties koordinatoriaus ir siūloma nustatyti jam reikalavimus), t. y. nurodant, kad socialinių paslaugų įstaigos užimtumo specialistu turi teisę dirbti asmuo, turintis ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą ir socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka išklausęs 40 akademinių valandų įžanginius mokymus, arba asmuo, turintis ne žemesnį kaip pagrindinį išsilavinimą ir kvalifikaciją, įgytą baigus profesinio mokymo programą ir (arba) nustatyta tvarka gavus įgytų kompetencijų įvertinimą, ir socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka išklausęs 40 akademinių valandų įžanginius mokymus, arba asmuo, turintis aukštojo mokslo kvalifikaciją, įgytą baigus socialinės pedagogikos studijas, arba jai lygiavertę kvalifikaciją, arba asmuo, turintis šio įstatymo 26 straipsnio 6 dalyje nustatytą išsilavinimą; o socialinės įtraukties koordinatoriumi turi teisę dirbti asmuo, turintis aukštojo mokslo kvalifikaciją arba jai lygiavertę kvalifikaciją ir vienų metų darbo patirtį socialinių paslaugų srityje, arba asmuo, turintis aukštojo mokslo kvalifikaciją, įgytą baigus socialinės pedagogikos studijas, arba jai lygiavertę kvalifikaciją, ir (ar) įgijęs socialinio pedagogo kvalifikaciją, arba asmuo, turintis aukštojo mokslo kvalifikaciją, įgytą baigus pirmos ir antros studijų pakopos psichologijos studijų krypties studijas, arba jai lygiavertę kvalifikaciją arba asmuo, turintis šio įstatymo 26 straipsnio 6 dalyje nustatytą išsilavinimą.

Šio straipsnio 11 ir 12 dalyse siūloma nustatyti reikalavimus socialinių paslaugų įstaigos užimtumo specialistui ir socialinės įtraukties koordinatoriui (palydėjimo paslaugos koordinatoriaus pareigybės, numatytos Socialinių paslaugų srities darbuotojų pareigybių ir atliekamų funkcijų sąraše, tvirtinamame Socialinės apsaugos ir daro ministro, pavadinimas keičiamas į socialinės įtraukties koordinatoriaus ir siūloma nustatyti jam reikalavimus), t. y. nurodant, kad socialinių paslaugų įstaigos užimtumo specialistu turi teisę dirbti asmuo, turintis ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą ir socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka išklausęs 40 akademinių valandų įžanginius mokymus, arba asmuo, turintis ne žemesnį kaip pagrindinį išsilavinimą ir kvalifikaciją, įgytą baigus profesinio mokymo programą ir (arba) nustatyta tvarka gavus įgytų kompetencijų įvertinimą, ir socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka išklausęs 40 akademinių valandų įžanginius mokymus, arba asmuo, turintis aukštojo mokslo kvalifikaciją, įgytą baigus socialinės pedagogikos studijas, arba jai lygiavertę kvalifikaciją, arba asmuo, turintis šio įstatymo 26 straipsnio 6 dalyje nustatytą išsilavinimą; o socialinės įtraukties koordinatoriumi turi teisę dirbti asmuo, turintis aukštojo mokslo kvalifikaciją arba jai lygiavertę kvalifikaciją ir vienų metų darbo patirtį socialinių paslaugų srityje, arba asmuo, turintis aukštojo mokslo kvalifikaciją, įgytą baigus socialinės pedagogikos studijas, arba jai lygiavertę kvalifikaciją, ir (ar) įgijęs socialinio pedagogo kvalifikaciją, arba asmuo, turintis aukštojo mokslo kvalifikaciją, įgytą baigus pirmos ir antros studijų pakopos psichologijos studijų krypties studijas, arba jai lygiavertę kvalifikaciją arba asmuo, turintis šio įstatymo 26 straipsnio 6 dalyje nustatytą išsilavinimą. Šiuo siūlymu siekiama stiprinti teikiamų socialinių paslaugų kokybę, užtikrinant tinkamą socialinių paslaugų srities darbuotojų kvalifikaciją, vienodus standartus visos šalies mastu, taip mažinant netolygumus socialinių paslaugų teikėjų ir savivaldybių lygmeniu.

Atliktas nuostatų, ribojančių galimybę užsiimti socialinės įtraukties koordinatoriaus ir socialinių paslaugų įstaigos užimtumo specialisto profesijomis ar jomis verstis, proporcingumo vertinimas. Vertinimo išvados suderintos su Ekonomikos ir inovacijų ministerija, vertinant nustatyta, kad nuostatos nėra grindžiamos ekonominėmis ar administracinėmis priežastimis, nėra diskriminacinės, jos sumažina asmeniui keliamą riziką gauti nepakankamai kokybiškas paslaugas, siūloma nuostata tikslo siekiama nuosekliai, vadovaujantis sistemiškumo principu, proporcingumo principą atitinka. Taip pat atliktas Ūkio subjektų administracinės naštos ir prisitaikymo prie reguliavimo išlaidų vertinimas, įvertinta, kad administracinė našta ir prisitaikymo išlaidos, įtvirtinus nuostatą dėl kvalifikacinio reikalavimo socialinių paslaugų įstaigos užimtumo specialistui būti išklausius 40 akademinių valandų įžanginius mokymus, didės apie 270 tūkst. eurų. Taip pat siūloma šio straipsnio 8 dalyje numatyti, kad socialinės apsaugos ir darbo ministras tvirtina socialinę globą teikiančių darbuotojų darbo laiko sąnaudų normatyvus, o nuo 2024 m. sausio 1 d. ir socialinę priežiūrą bei laikino atokvėpio paslaugą teikiančių darbuotojų darbo laiko sąnaudų normatyvus. Pritarus šiam pakeitimui gerės socialinių paslaugų kokybė, bus labiau atliepiami gyventojų poreikiai, sudarytos aiškios prielaidos paslaugų planavimui, užtikrintas tolygus socialines paslaugas teikiančių darbuotojų darbo krūvis, mažės darbuotojų perdegimo rizika.

Šio straipsnio 9 dalį siūloma papildyti nuostata, kad socialinių paslaugų įstaigoje gali dirbti tas sielovados darbuotojas, kuris turi tradicinės religinės bendruomenės ar bendrijos leidimą arba siuntimą religinės bendruomenės ar bendrijos pavedimu teikti religinius patarnavimus ir vykdyti sielovadą. Šio straipsnio 10 dalies 2 punktą siūloma patikslinti, pailginant terminą, per kurį individualios priežiūros darbuotojas turi išklausyti ne trumpesnius kaip 160 akademinių valandų mokymus, tą terminą numatant – per 24 mėnesius. Siūlomas pakeitimas, siekiant sudaryti darbuotojams palankesnes sąlygas ir užtikrinti tinkamą laikotarpį reikiamiems mokymams išklausyti. Šį straipsnį siūloma papildyti 13 dalimi numatančia, kad Europos Sąjungos valstybių narių piliečių, Europos ekonominės erdvės valstybių piliečių, Šveicarijos Konfederacijos piliečių, trečiųjų valstybių piliečių individualios priežiūros darbuotojų, socialinių paslaugų įstaigų užimtumo specialistų, socialinės įtraukties koordinatorių profesinės kvalifikacijos, įgytos Europos Sąjungos, Europos ekonominės erdvės valstybėse ir Šveicarijos Konfederacijoje bei trečiosiose valstybėse, pripažįstamos Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo nustatyta tvarka. Taip pat šį straipsnį siūloma papildyti 16 dalimi, numatančia, kokias teises turi socialinių paslaugų srities darbuotojai. Siūlomi pakeitimai, siekiant užtikrinti teisinio reguliavimų aiškumą ir sistemiškumą. Įstatymo 19¹ straipsnio pakeitimas Įstatymo 19¹ straipsnis Įstatymo projekte Nr. 1 dėstomas kaip 23 straipsnis ir siūloma šiame straipsnyje numatyti vaikų skaičių, kurį gali prižiūrėti budintis globotojas.

Taip pat siūloma patikslinti reikalavimus budinčiam globotojui, numatant, kad jis turi būti įgijęs ne žemesnį nei vidurinį išsilavinimą, taip pat patikslinti mokymų programos pavadinimą pagal kituose teisės aktuose galiojantį pavadinimą nekeliant budintiems globotojams papildomų reikalavimų. Šis pakeitimas siūlomas siekiant stiprinti budinčių globotojų pagrindines kompetencijas, reikalingas vaikų priežiūrai, siekiant, užtikrinti geriausius vaiko interesus. Siūloma tikslinti, dėl kokių sąlygų turi būti sulygta tarpusavio bendradarbiavimo ir paslaugų teikimo sutartyje, kuri sudaroma tarp globos centro ir budinčio globotojo, numatant, kad turi būti sulygta ne dėl vaiko globos (rūpybos) vietos, o dėl vaiko gyvenamosios vietos, nes budintis globotojas nėra vaiko globėjas, vaiko globėju išlieka globos centras. Taip pat siūloma patikslinti, kad šioje sutartyje turi būti sulygta ne tik dėl vaiko globos (rūpybos) išmokos, bet ir dėl globos (rūpybos) išmokos tikslinio priedo, mokamo pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą, kad sutartyje turi būti sulygta ne dėl prižiūrimo vaiko trumpalaikės socialinės globos (laikino atokvėpio), bet dėl darbingumo atkūrimo ir resursų atgavimo (krizės atveju) paslaugų budinčiam globotojui suteikimo, siekiant Įstatyme išvengti sąvokų painiavos, kadangi laikino atokvėpio paslauga siūloma reglamentuoti kaip atskira specialioji socialinė paslauga, kurios tikslinė grupė kita. Taip pat, siekiant teisinio reguliavimo aiškumo, siūloma nustatyti, koks subjektas tvirtina šios sutarties formą. Siūloma patikslinti budinčio globotojo, globos centro teises ir pareigas, numatyti budintiems globotojams per globos centrą už vaikų priežiūrą mokamą atlygį, jo dydį.

Papildomai siūloma nuo 2024 m. sausio 1 d. įtvirtinti nuostatą, kad, jeigu, pasibaigus vaiko globai (rūpybai) dėl pilnametystės, asmuo ir toliau yra prižiūrimas budinčio globotojo ir mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, pagal formaliojo profesinio mokymo programą ar studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą, mokymosi laikotarpiu atlygis budinčiam globotojui mokamas, bet ne ilgiau, iki asmeniui sukaks 24 metai. Siekiant teisinio reguliavimo aiškumo siūloma patikslinti šį straipsnį, numatant, kad budintis globotojas veikia individualiai (vykdo individualią veiklą). Siūloma patikslinti šio straipsnio nuostatas dėl budinčio globotojo vykdomos vaiko priežiūros kokybės vertinimo, kokio subjekto nustatyta tvarka šis vertinimas atliekamas. Taip pat patikslinti nuostatas dėl subjekto, vykdančio globos centrų veiklos kokybės priežiūrą, ir dėl subjekto, tvirtinančio globos centro veiklos aprašą, numatant, kad globos centrų veiklos kokybės priežiūrą vykdo Socialinių paslaugų priežiūros departamentas, vadovaudamasis globos centro veiklos kokybės vertinimo tvarkos aprašu, tvirtinamu Socialinių paslaugų priežiūros departamento direktoriaus, o globos centro veiklos aprašas yra tvirtinamas Socialinės apsaugos ir darbo ministro, siekiant konkretumo ir aiškumo, koks konkrečiai subjektas atsakingas už globos centrų veiklos kokybės priežiūrą ir globos centro veiklos aprašo tvirtinimą. Patikslinus šį straipsnį ir nurodžius konkrečius teisės aktus, kuriais vadovaujantis Socialinių paslaugų priežiūros departamentas prižiūri globos centrų veiklos kokybę, bus išlaikytas teisėkūros aiškumo principas. Nuo 2024 m. sausio 1 d. siūloma papildyti šį straipsnį nuostatomis dėl naujo globotojo instituto įteisinimo – be budinčio globotojo numatyti ir nuolatinį globotoją.

Pakeitimas siūlomas siekiant plėtoti alternatyvias vaiko globos (rūpybos) formas, tobulinti vaiko globos (rūpybos) /priežiūros sistemą, užtikrinti geriausius likusio be tėvų globos vaiko interesus, ypač vaiko, kurio galimybės augti globėjų (rūpintojų) šeimoje yra ribotos, tokiu būdu būtų užtikrinta ir didesnė galimybė šiems vaikams gyventi šeimos aplinkoje. Siūloma numatyti, kokius požymius atitinkančius vaikus gali prižiūrėti nuolatinis globotojas, nustatyti, kad nuolatinis globotojas kaip ir budintis globotojas teiktų paslaugą pagal su globos centru sudarytą tarpusavio bendradarbiavimo ir paslaugų teikimo sutartį ir globos centras būtų vaiko atstovas pagal įstatymą. Siūloma taikyti vienodą praktiką kaip ir budinčio globotojo atveju, siekiant, jog būtų dalinamasi atsakomybe už vaiką, jog per globos centrą būtų reguliuojamas paslaugų vaikui ir nuolatiniam globotojui teikimo mechanizmas ir apmokėjimas už jas, numatomas didesnis dėmesys paslaugos kokybei. Siūloma nustatyti vaikų skaičių, kurį gali prižiūrėti nuolatinis globotojas. Gali būti tokių atvejų, kuomet nuolatiniais globotojais taps asmenys, kurie šiuo metu yra budinčiais globotojais, taip pat neretai šie asmenys savo šeimose jau augina biologinius vaikus, todėl nuolatinio globotojo šeimoje siūlomas nustatyti bendras vaikų skaičius – ne daugiau kaip 4 (bendras vaikų skaičius gali būti didesnis, kai neišskiriami broliai ir seserys); tuo tarpu nuolatinis globotojas vienu metu negalėtų prižiūrėti daugiau nei vieno vaiko pagal nustatytus požymius, išskyrus įstatyme nustatytus atvejus, siekiant, kad vykdoma nuolatinė globa geriausiai atlieptų vaiko individualius poreikius. Šie pakeitimai siūlomi siekiant geriausių vaiko interesų užtikrinimo ir priežiūros kokybės.

Taip pat siūloma be Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse globėjui (rūpintojui) keliamų reikalavimų, nuolatiniam globotojui kelti (nustatyti) ir kitus reikalavimus, t. y., kad nuolatinis globotojas turi būti įgijęs ne žemesnį nei vidurinį išsilavinimą, siekiant, kad nuolatinis globotojas turėtų visapusiškas kompetencijas priimti ir įsisavinti bei suteikti informaciją raštu ir žodžiu, kad galėtų padėti savo nuolat prižiūrimam vaikui kompensuoti ugdymo spragas, turėtų žinias ir gebėjimus visuose mokymosi dalykuose, kurias suteikia vidurinis išsilavinimas. Kaip ir kitiems būsimiems globėjams (rūpintojams) ir budintiems globotojams siūloma kelti reikalavimą nuolatiniam globotojui būti išklausius pagrindinę ir specializuotą pasirengimo globai ir įvaikinimui mokymų, vykdomų pagal programą, kurią tvirtina ir kurios reikalavimus nustato valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos direktorius, dalis, siekiant, jog būtų perteiktos specialiosios žinios apie globą ir globojamus /prižiūrimus vaikus bei siūloma numatyti vienerių metų patirtį globojant (rūpinant) vaiką ir (ar) vykdant budinčio globotojo veiklą, siekiant, jog kandidatas į nuolatinius globotojus būtų susipažinęs su vaikų globa (rūpyba) ir praktiškai naudojantis savo žinias bei per praktiką įgytų kompetencijų, reikalingų vaikų priežiūrai. Siekiant sistemiškumo, vienodos praktikos kaip ir budinčio globotojo atveju, siūloma numatyti tokias pat nuolatinio globotojo pareigas ir teises, kaip kad yra numatyta ir budinčiam globotojui, patikslinti, kokia tvarka vyksta informacijos teikimas globos centrui, papildyti numatytas globos centro pareigas ir teises ir nuolatinio globotojo atžvilgiu, analogiškai kaip numatyta dėl budinčio globotojo, numatyti, kad atlygis per globos centrą už vaiko priežiūrą turi būti mokamas ir nuolatiniam globotojui, numatyti atlygio dydį.

Likę be tėvų globos vaikai turi ypatingų poreikių sankaupų – fizinės ir psichinės sveikatos, specialiųjų ugdymosi poreikių, socializacijos sunkumų, trauminės patirties pasekmių ir t. t., reikalauja ypatingo dėmesio ir viso suaugusiojo laiko skirto tik šiam vaikui, jeigu keliami lūkesčiai, kad vaiko priežiūra šeimoje būtų sėkminga ir vaikas ar jaunuolis būtų pilnai šeimoje parengtas savarankiškam gyvenimui. Atsižvelgiant į tai siūlomi pakeitimai, padėsiantys tobulinti vaiko globos (rūpybos), priežiūros sistemą ir į ją įtraukti dar vieną naują nuolatinio globotojo institutą. Pakeitimai paskatintų nuolatinių globotojų veiklą, taip būtų užtikrinta didesnė galimybė tėvų globos netekusiems vaikams gyventi šeimos aplinkoje. Įstatymo 19² straipsnio pakeitimas Įstatymo 19² straipsnis Įstatymo projekte Nr. 1 dėstomas kaip 24 straipsnis ir siūloma patikslinti šiame straipsnyje numatytas globos centro atliekamas funkcijas, susijusias su vaikų globa (rūpyba), atsisakant perteklinės funkcijos – teikti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai aktualią informaciją apie asmenis, pasirengusius globoti (rūpinti) vaikus, bei patikslinant, kokių subjektų nustatyta tvarka vykdomos funkcijos. Pakeitimai siūlomi siekiant teisinio reguliavimo aiškumo. Taip pat siūloma tikslinti nuorodą į subjektą – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą, įvardijant šią instituciją kaip valstybinę vaiko teisių apsaugos instituciją.

Pakeitimas siūlomas atsižvelgiant į formuojamą praktiką įstatymų projektuose nenurodyti konkretaus (tikrinio) institucijos pavadinimo. Įstatymo 19³ straipsnio pakeitimas Įstatymo 19³ straipsnis Įstatymo projekte Nr. 1 dėstomas kaip 25 straipsnis ir siūloma patikslinti šiame straipsnyje numatytas nuostatas dėl bendruomeninių šeimos namų veiklos ir funkcijų, susijusių su vieno langelio principo taikymu organizuojant ir teikiant paslaugas bendruomeniniuose šeimos namuose, patikslinant, kad bendruomeniniai šeimos namai vieno langelio principu organizuoja, o prireikus ir teikia asmeniui (šeimai) kompleksines paslaugas šeimai kuo arčiau asmens (šeimos) gyvenamosios vietos arba asmens (šeimos) gyvenamojoje vietoje, kadangi bendruomeniniuose šeimos namuose paslaugos tik organizuojamos vieno langelio principu, bet ne teikiamos. Pakeitimai siūlomi siekiant teisinio reguliavimo aiškumo. Įstatymo 20 straipsnio pakeitimas Įstatymo 20 straipsnis Įstatymo projekte Nr. 1 dėstomas kaip 26 straipsnis ir siūloma šio straipsnio 1 dalį tikslinti, atsisakant nuostatos, kad socialinį darbą dirba socialiniai darbuotojai, kadangi tai jau apibrėžta 2 straipsnyje išdėstytoje sąvokoje „Socialinis darbuotojas“.

Siūloma šio straipsnio 6 dalį tikslinti, numatant, kad dirbti socialiniu darbuotoju turi teisę asmuo, turintis aukštojo mokslo kvalifikaciją, įgytą baigus socialinio darbo studijų krypties studijas, ir socialinių mokslų kvalifikacinį (profesinio bakalauro, bakalauro, magistro) laipsnį (arba jai lygiavertę aukštojo mokslo kvalifikaciją), arba asmuo, turintis aukštojo mokslo kvalifikaciją ir iki 2014 m. gruodžio 31 d. įgijęs socialinio darbuotojo kvalifikaciją ar baigęs socialinio darbo studijas, ar socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka baigęs socialinio darbuotojo praktinei veiklai pasirengti skirtus mokymus, arba asmuo, turintis aukštojo mokslo kvalifikaciją, įgytą baigus socialinės pedagogikos studijas (arba jai lygiavertę kvalifikaciją), ir (ar) įgijęs socialinio pedagogo kvalifikaciją, jeigu jis dirba su vaikais ir (arba) šeimomis. Atlikti pakeitimai atsižvelgiant į darbo tvarka gautas pastabas iš Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos dėl kvalifikacijos reikalavimų formuluočių aktualumo ir tikslumo. Taip pat nuo 2024 m. sausio 1 d. siūloma atsisakyti nuostatos, kad teisę dirbti socialiniu darbuotoju turi ir asmuo, turintis aukštojo mokslo kvalifikaciją, įgytą baigus socialinės pedagogikos studijas (arba jai lygiavertę kvalifikaciją), ir (ar) įgijęs socialinio pedagogo kvalifikaciją, jeigu jis dirba su vaikais ir (arba) šeimomis. Šis pakeitimas siūlomas atsižvelgiant į tai, kad socialinio darbo rezultatai, socialinių paslaugų kokybė, socialinio darbo profesinės veiklos prestižas priklauso ir nuo tinkamą profesinį pasirengimą turinčio socialinio darbo profesionalo, turinčio šios srities išsilavinimą, įgijusio tiek teorinių, tiek praktinių būtent socialiniam darbui reikalingų žinių, profesinės veiklos.

Nepakankamai aukšti reikalavimai, tam tikros išlygos socialinių darbuotojų kvalifikacijai menkai prisideda prie socialinio darbo profesinės veiklos prestižo visuomenėje gerinimo, socialinių paslaugų kokybės stiprinimo. Socialiniams darbuotojams pavedama atlikti sudėtingas funkcijas, kurioms vykdyti yra būtina aukšta kompetencija ir profesionalumas, todėl šis reikalavimas, siekiant užtikrinti socialinio darbo kokybę, yra būtinas ir proporcingas. Taip pat siekiant nepažeisti į socialinio darbuotojo pareigas jau priimtų asmenų, turinčių aukštojo mokslo kvalifikaciją, įgytą baigus socialinės pedagogikos studijas, arba jai lygiavertę kvalifikaciją, ir (ar) įgijęs socialinio pedagogo kvalifikaciją, jeigu jis dirba su vaikais ir (arba) šeimomis, interesų ir teisėtų lūkesčių, siūloma, kad šis pakeitimas įsigaliotų nuo 2024 m. sausio 1 d. ir nurodytą kvalifikaciją turintys asmenys, į socialinio darbuotojo pareigas priimti iki 2023 m. gruodžio 31 d., turėtų teisę iki 2028 m. gruodžio 31 d. dirbti socialiniais darbuotojais su vaikais ir (arba) šeimomis. Per šį laikotarpį reikalingos socialinio darbuotojo kvalifikacijos neįgiję asmenys būtų atleidžiami iš socialinio darbuotojo pareigų, išskyrus socialinius darbuotojus, kuriems 2029 m. sausio 1 d. iki socialinio draudimo senatvės pensijos amžiaus likę ne daugiau kaip 3 metai. Socialiniai darbuotojai, kuriems 2029 m. sausio 1 d. iki socialinio draudimo senatvės pensijos amžiaus likę ne daugiau kaip 3 metai, teisę dirbti socialiniais darbuotojais su vaikais ir (arba) šeimomis turėtų iki socialinio draudimo senatvės pensijos amžiaus suėjimo dienos.

Laikotarpis, iki kada asmenys gali įgyti minėtąjį išsilavinimą ir turėti teisę dirbti socialiniais darbuotojais, pasirinktas suteikiant pakankamą laiko terminą prisitaikyti prie naujų Įstatymo projektu Nr. 1 siūlomų nuostatų. Nauji darbuotojai, įgiję socialinio pedagogo išsilavinimą, nuo 2024 m. sausio 1 d. į socialinio darbuotojo pareigas negalės būti priimami. Atliktas nuostatų, ribojančių galimybę užsiimti socialinio darbuotojo profesija ar ja verstis, proporcingumo vertinimas. Vertinimo išvados suderintos su Ekonomikos ir inovacijų ministerija, vertinant nustatyta, kad nuostatos nėra grindžiamos ekonominėmis ar administracinėmis priežastimis, nėra diskriminacinės, jos sumažina asmeniui keliamą riziką gauti nepakankamai kokybiškas paslaugas, siūloma nuostata tikslo siekiama nuosekliai, vadovaujantis sistemiškumo principu, proporcingumo principą atitinka. Taip pat siūloma patikslinti šio straipsnio 8 dalyje numatytas nuostatas dėl socialinio darbuotojo teisių, siekiant suderinamumo su Įstatymo projekto Nr. 1 21 straipsnyje įtvirtinamomis socialinių paslaugų srities darbuotojų teisėmis. Įstatymo 20¹ straipsnio pakeitimas Įstatymo 20¹ straipsnis Įstatymo projekte Nr.

1 dėstomas kaip 27 straipsnis ir siūloma šio straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktus patikslinti nuostatomis dėl atvejo vadybininkų profesinės kompetencijos tobulinimo, t. y. numatant, kad socialinių paslaugų srities darbuotojai, išskyrus socialinius darbuotojus, atvejo vadybininkus ir socialinių paslaugų įstaigų vadovus, ne mažiau kaip 16 akademinių valandų per kalendorinius metus dalyvauja mokymuose, o socialiniai darbuotojai ir atvejo vadybininkai ne mažiau kaip 16 akademinių valandų per kalendorinius metus dalyvauja mokymuose ir ne mažiau kaip 8 akademines valandas per kalendorinius metus – supervizijoje. Siūlomais pakeitimais siekiama šio straipsnio nuostatų suderinamumo su Įstatymo projekto Nr. 3 nuostatomis ir su siūlymu nuo 2024 m. sausio 1 d. pripažinti netekusius galios 26 straipsnio 6 dalies 3 punktą, numatantį teisę dirbti socialiniu darbuotoju ir asmeniui, turinčiam aukštojo mokslo kvalifikaciją, įgytą baigus socialinės pedagogikos studijas (arba jai lygiavertę kvalifikaciją), ir (ar) įgijusiam socialinio pedagogo kvalifikaciją, jeigu jis dirba su vaikais ir (arba) šeimomis bei siekiant nebloginti ir išlaikyti tokias pat sąlygas atvejo vadybininkams tobulinti profesinę kompetenciją, kurios taikomos ir iki siūlomų Įstatymo projektu Nr. 1 pakeitimų įsigaliojimo. Įstatymo 20² straipsnio pakeitimas Įstatymo 20² straipsnis Įstatymo projekte Nr. 1 dėstomas kaip 28 straipsnis ir siūloma šio straipsnio 4 dalį patikslinti numatant, kad Socialinių paslaugų priežiūros departamentas, vykdydamas socialinių paslaugų srities darbuotojų reguliaciją, socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka atlieka socialinių paslaugų srities darbuotojų atestaciją ir renka, kaupia ir analizuoja duomenis apie socialinių paslaugų srities darbuotojus – jų skaičių, išsilavinimą (aukštąjį universitetinį, aukštąjį koleginį ir (ar) kitą turimą išsilavinimą), vidutinį darbo užmokestį.

Šis pakeitimas siūlomas, kadangi nuostata suformuluota nepakankamai tiksliai, t. y. nurodyta netiksli priežastis (siekdamas nustatyti socialinių paslaugų srities darbuotojų profesinės kompetencijos tobulinimo poreikį), kodėl minėtas subjektas renka, kaupia ir analizuoja duomenis apie socialinių paslaugų srities darbuotojų skaičių, išsilavinimą, vidutinį darbo užmokestį. Spręsti socialinių paslaugų srities darbuotojų profesinės kompetencijos tobulinimo klausimus nėra priskirta Socialinių paslaugų priežiūros departamento kompetencijai. Šio straipsnio 7 dalyje numatyta, kad socialinių paslaugų srities darbuotojų profesinės kompetencijos tobulinimą socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka organizuoja ir (ar) vykdo socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka atrinktas juridinis asmuo ar kita organizacija, jų padalinys. Taip pat tikslinga nurodyti bendrinį socialinių paslaugų srities darbuotojų, kurių atžvilgiu vykdoma atestacija, pavadinimą. Siūloma šio straipsnio 5 dalies 1 punktą patikslinti, numatant, kad Etikos komisija nagrinėja skundus dėl Socialinių paslaugų srities darbuotojų etikos kodekso pažeidimų socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka. Pakeitimas siūlomas siekiant teisinio reguliavimo aiškumo.

Nuo 2025 m. liepos 1 d. siūloma tikslinti šio straipsnio 4 dalį numatant, kad Socialinių paslaugų priežiūros departamentas, vykdydamas socialinių paslaugų srities darbuotojų reguliaciją, socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka atlieka socialinių paslaugų srities darbuotojų atestaciją, renka, kaupia ir analizuoja duomenis apie socialinių paslaugų srities darbuotojus – jų skaičių, išsilavinimą (aukštąjį universitetinį, aukštąjį koleginį ir (ar) kitą turimą išsilavinimą), suteiktas kvalifikacines kategorijas, profesinės kompetencijos tobulinimą, vidutinį darbo užmokestį. Įstatymo 21 straipsnio pakeitimas Įstatymo 21 straipsnis Įstatymo projekte Nr. 1 dėstomas kaip 29 straipsnis. Siūloma tikslinti šio straipsnio 1 dalį ir nustatyti, kad teikti socialinę globą socialinės globos įstaigoje (toliau – institucinė socialinė globa) arba asmens namuose galima tik turint licenciją teikti socialinę globą. Šiuo pakeitimu siekiama atsisakyti nuostatų, kurios jau yra nustatytos ankstesniuose straipsniuose. Įstatymo 22 straipsnio pakeitimas Siūloma tikslinti šio straipsnio 1 dalį ir nustatyti, kad teikti socialinę globą socialinės globos įstaigoje (toliau – institucinė socialinė globa) arba asmens namuose galima tik turint licenciją teikti socialinę globą. Šiuo pakeitimu siekiama atsisakyti nuostatų, kurios jau yra nustatytos ankstesniuose straipsniuose. Siūloma pakeisti licencijos „institucinė socialinė globa (trumpalaikė) socialinę riziką patiriantiems suaugusiems asmenims“ pavadinimą į „institucinė socialinė globa (trumpalaikė) socialinę riziką patiriantiems suaugusiems asmenims, priklausomiems nuo psichoaktyviųjų medžiagų“, kadangi institucinė socialinė globa (trumpalaikė) teikiama tik socialinę riziką patiriantiems asmenims, kurie yra priklausomi nuo psichoaktyviųjų medžiagų. Šiuo pakeitimu siekiama teisinio reguliavimo aiškumo.

Įstatymo 23 straipsnio pakeitimas Įstatymo 23 straipsnis Įstatymo projekte Nr. 1 dėstomas kaip 30 straipsnis. Siūloma tikslinti šio straipsnio 1 dalį, kurioje išvardytos sąlygos, kurias turi atitikti įstaiga, norinti teikti socialinę globą, jį performuluojant, sukonkretinant ir atsisakant neaiškių reikalavimų. Šiuo pakeitimu siekiama atsisakyti netikslių nuostatų ir nustatyti aiškias licencijos išdavimo sąlygas ūkio subjektui, kuris ketina vykdyti licencijuojamą veiklą. Siūloma tikslinti šio straipsnio 1¹ dalį, kurioje išvardytos sąlygos, kurias turi atitikti įstaiga, norinti teikti institucinę socialinę globą tik iš užsienio valstybės (-ių), kurią (-ias), Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos Socialinių paslaugų priežiūros departamentui pateiktais duomenimis, ištiko humanitarinė krizė, atvykusiems nelydimiems nepilnamečiams užsieniečiams ar likusiems be tėvų globos vaikams, nurodant, kad socialinės globos įstaiga gali užtikrinti nelydimų nepilnamečių užsieniečių ar likusių be tėvų globos vaikų nepertraukiamą priežiūrą, suteikti jiems tinkamas patalpas, kurioms pagal šiame punkte nurodytą socialinės globos gavėjų grupę keliami reikalavimai (jų paskirtis, įrengimas, viename kambaryje galimų apgyvendinti socialinės globos gavėjų skaičius, minimalus gyvenamasis plotas) nustatyti socialinės apsaugos ir darbo ministro tvirtinamame socialinės globos normų apraše, maitinimą. Šiuo pakeitimu siekiama teisinio reguliavimo aiškumo nustatant tam tikrus reikalavimus ūkio subjektui, kuris ketina vykdyti licencijuojamą veiklą. Siūloma atsisakyti šio straipsnio 2 dalies, kurioje yra nustatyta paraiškos-klausimyno pateikimo Socialinių paslaugų priežiūros departamentui tvarka, kadangi atsižvelgiant į Licencijavimo pagrindų aprašo 20 punktą ši tvarka gali būti nurodoma socialinės apsaugos ir darbo ministro tvirtinamose licencijavimo taisyklėse. Šiuo pakeitimu siekiama patobulinti teisinį reguliavimą.

Siūloma atsisakyti šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalių, kuriose nurodyti Socialinių paslaugų priežiūros departamento veiksmai, kuriuos jis turi atlikti, kai gauna paraišką-klausimyną, prieš išduodant licenciją teikti socialinę globą ir per kiek laiko ir kokiu būdu Socialinių paslaugų priežiūros departamentas turi informuoti pareiškėją dėl licencijos išdavimo, kadangi atsižvelgiant į Licencijavimo pagrindų aprašo 20 punktą šie veiksmai turėtų būti nurodomi socialinės apsaugos ir darbo ministro tvirtinamose licencijavimo taisyklėse. Šiuo pakeitimu siekiama patobulinti teisinį reguliavimą. Siūloma atsisakyti šio straipsnio 8 dalies, kurioje nustatyta, kad apie licencijos išdavimą, jos galiojimo sustabdymą, galiojimo sustabdymo panaikinimą ir galiojimo panaikinimą Socialinių paslaugų priežiūros departamentas skelbia savo interneto svetainėje. Ši nuostata ir įpareigojimas Socialinių paslaugų priežiūros departamentui yra perteklinis, kadangi visos licencijos matomos licencijų informavimo sistemoje (interneto svetainėje: www.licencijavimas.lt). Atsižvelgiant į Licencijavimo pagrindų aprašo 20 punktą, šio straipsnio 8 dalyje nustatytas reglamentavimas turėtų būti išdėstytas socialinės apsaugos ir darbo ministro tvirtinamose licencijavimo taisyklėse. Šiuo pakeitimu siekiama atsisakyti perteklinių nuostatų ir atitikti teisėkūros proporcingumo principui. Siūloma papildyti šį straipsnį nuostata, numatančia, kad, jeigu įstaiga numato teikti psichologinės ir socialinės reabilitacijos paslaugas, teikiant institucinę trumpalaikę socialinę globą, ji turi turėti su Vyriausybės įgaliota institucija suderintą psichologinės ir socialinės reabilitacijos programą. Šiuo pakeitimu siekiama užtikrinti, kad psichologinės ir socialinės reabilitacijos paslaugas, teikiant institucinę trumpalaikę socialinę globą, teiktų tinkamai pasirengę teikėjai, galintys užtikrinti profesionalų, šių paslaugų gavėjų poreikius atliepiantį paslaugų teikimą.

Taip pat siūloma papildyti šį straipsnį nuostata, kad sprendimo dėl licencijos teikti socialinę globą išdavimo ar atsisakymo išduoti šią licenciją nepriėmimas, per šio straipsnio 4 dalyje nustatytą terminą, nelaikomas licencijos išdavimu. Šiuo pakeitimu siekiama teisės aktų suderinamumo ir teisinio aiškumo, kadangi Licencijavimo pagrindų aprašo 18.6 papunktyje nustatyta, kad, jeigu taikomas licencijų išdavimo modelis „G“, veiklos licencijavimą reguliuojančiuose įstatymuose turi būti įtvirtintos išimtys, jeigu jos taikomos, kai licencijos neišdavimas ar motyvuoto atsisakymo išduoti licenciją nepateikimas per nustatytą terminą nelaikomas licencijos išdavimu (šios išimtys turi būti pateisinamos svarbiais visuomenės interesais, įskaitant teisėtus trečiųjų asmenų interesus). Įstatymo 24 straipsnio pakeitimas Įstatymo 24 straipsnis įstatymo projekte Nr. 1 dėstomas kaip 31 straipsnis ir siūloma šį straipsnį išdėstyti nauja redakcija:

Šio straipsnio 1 dalies 1 punkte siūloma nurodyti, kad Socialinių paslaugų priežiūros departamentas atsisako išduoti licenciją teikti socialinę globą, jeigu: atlikdamas patikrinimą vietoje nustato, kad socialinės globos įstaigos numatoma teikti socialinė globa neatitinka šio įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje išvardytų sąlygų; šios dalies 2 punkte – socialinės globos įstaiga, numatanti teikti institucinę socialinę globą tik iš užsienio valstybės (-ių), kurią (-ias), Užsienio reikalų ministerijos Socialinių paslaugų priežiūros departamentui pateiktais duomenimis, ištiko humanitarinė krizė, atvykusiems nelydimiems nepilnamečiams užsieniečiams ar likusiems be tėvų globos vaikams, neatitinka šio įstatymo 30 straipsnio 2 dalyje nurodytų sąlygų.

Šio straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad Socialinių paslaugų priežiūros departamentas, nustatęs, kad socialinės globos įstaiga, teikdama socialinę globą, nesilaiko šio įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje ir (ar) 32 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir (ar) 3 punkte, taip pat socialinės apsaugos ir darbo ministro tvirtinamame socialinės globos normų apraše nustatytų reikalavimų, įspėja šią įstaigą, kad jei ji per nustatytą terminą nepašalins nurodytų trūkumų, licencijos teikti socialinę globą galiojimas bus sustabdytas. Įspėjimo terminas nustatytiems pažeidimams pašalinti negali būti trumpesnis kaip 1 mėnuo ir ilgesnis kaip 6 mėnesiai nuo Socialinių paslaugų priežiūros departamento įspėjimo išsiuntimo socialinės globos įstaigai dienos. Įspėjimo terminas nustatytiems pažeidimams pašalinti nustatomas, atsižvelgiant į tų pažeidimų pobūdį ir kitas svarbias aplinkybes, susijusias su paslaugų gavėjų individualių poreikių užtikrinimu, bei realią socialinės globos įstaigos galimybę pašalinti nustatytus pažeidimus. Įspėjimo terminas nustatytiems pažeidimams pašalinti gali būti pratęstas vieną kartą ne ilgiau kaip 6 mėnesiams.

Šio straipsnio 3 dalyje siūloma reglamentuoti, kad Socialinių paslaugų priežiūros departamentas, nustatęs, kad socialinės globos įstaiga, teikdama socialinę globą iš užsienio valstybės (-ių), kurią (-ias), Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos Socialinių paslaugų priežiūros departamentui pateiktais duomenimis, ištiko humanitarinė krizė, atvykusiems nelydimiems nepilnamečiams užsieniečiams ar likusiems be tėvų globos vaikams, nesilaiko šio įstatymo 30 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų, po 6 mėnesių nuo licencijos teikti institucinę socialinę globą išdavimo dienos neužtikrina, kad būtų laikomasi socialinės apsaugos ir darbo ministro tvirtinamuose socialinę globą teikiančių darbuotojų darbo laiko sąnaudų normatyvuose nustatytų socialinę globą teikiančių darbuotojų struktūros ir skaičiaus reikalavimų, o po 24 mėnesių nuo licencijos teikti institucinę socialinę globą išdavimo dienos – ir šio įstatymo 32 straipsnio 1 dalies 3 punkte, taip pat socialinės apsaugos ir darbo ministro tvirtinamame socialinės globos normų apraše nustatytų likusių be tėvų globos vaikų socialinės globos reikalavimų, taiko šio straipsnio 2 dalies nuostatas. Šiuo siūlymu siekiama, kad per 6 mėnesių laikotarpį būtų užtikrintas reikiamas darbuotojų, dirbančių su vaikais, skaičius, taip užtikrinant nepertraukiamą ir tinkamą šioje dalyje nurodytų vaikų priežiūrą, taip pat esant šalyje dabartinei ekonominei bei ekstremaliai situacijai dėl karo veiksmų Ukrainoje, nustatomas 24 mėnesių optimaliausias laikotarpis per kurį dideliuose socialinės globos namuose apgyvendintiems nelydimiems nepilnamečiams užsieniečiams ar likusiems be tėvų globos vaikams turi būti sudarytos sąlygos gauti socialinę globą kaip Lietuvos likusiems be tėvų globos vaikams.

Šio straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad per įspėjime nustatytą terminą nepašalinus nurodytų trūkumų licencijos teikti socialinę globą galiojimas sustabdomas. Licencijos galiojimo sustabdymo terminas negali būti trumpesnis kaip 1 mėnuo ir ilgesnis kaip 6 mėnesiai nuo šios licencijos galiojimo sustabdymo dienos. Licencijos galiojimo sustabdymo terminas nustatomas atsižvelgiant į nustatyto pažeidimo pobūdį ir kitas svarbias aplinkybes, susijusias su paslaugų gavėjų individualių poreikių užtikrinimu, bei socialinės globos įstaigos realią galimybę nustatytus pažeidimus pašalinti. Licencijos galiojimo sustabdymo terminas gali būti pratęstas vieną kartą ne ilgiau kaip 6 mėnesiams. Šio straipsnio 5 dalyje siūloma reglamentuoti, kad Socialinių paslaugų priežiūros departamentas, nustatęs, kad socialinės globos įstaiga teikia socialinę globą patalpose, kuriose neužtikrintas socialinių paslaugų gavėjų saugumas, ar per mažas personalo darbuotojų skaičius, kad būtų užtikrintas socialinių paslaugų teikimas ir (ar) paslaugų gavėjų saugumas, licencijavimo taisyklėse nustatyta tvarka ir terminais informuoja socialinės globos įstaigą apie licencijos teikti socialinę globą galiojimo sustabdymą, nurodo nustatytus pažeidimus ir licencijos galiojimo sustabdymo terminą.

Licencijos galiojimo sustabdymo terminas negali būti trumpesnis kaip 1 mėnuo ir ilgesnis kaip 6 mėnesiai nuo šios licencijos galiojimo sustabdymo dienos. Licencijos galiojimo sustabdymo terminas nustatomas atsižvelgiant į nustatyto pažeidimo pobūdį ir kitas svarbias aplinkybes, susijusias su paslaugų gavėjų individualių poreikių užtikrinimu, bei socialinės globos įstaigos realią galimybę nustatytus pažeidimus pašalinti. Licencijos galiojimo sustabdymo terminas gali būti pratęstas vieną kartą ne ilgiau kaip 6 mėnesiams. Šio straipsnio 6 dalyje siūloma nustatyti, kad įspėjimo terminas nustatytiems pažeidimams pašalinti ir licencijos galiojimo sustabdymo terminas, esant motyvuotam socialinės globos įstaigos prašymui ir kartu pateiktiems jį pagrindžiantiems rašytiniams dokumentams, Socialinių paslaugų priežiūros departamento sprendimu pratęsiamas, jei jis nustato, kad nustatyti pažeidimai susiję tik su socialinės apsaugos ir darbo ministro tvirtinamame socialinės globos normų apraše nustatytais aplinkos ir būsto reikalavimais ir socialinės globos įstaiga negalėjo ar negali per nustatytą terminą pašalinti šių pažeidimų dėl nuo jos nepriklausančių priežasčių.

Šio straipsnio 7 dalyje siūloma nustatyti, kad į socialinės globos įstaigą, kuriai įspėjimo terminas nustatytiems pažeidimams pašalinti yra pratęstas, nauji paslaugų gavėjai nepriimami ir socialinė globa namuose nepradedama teikti naujiems šios paslaugos gavėjams nuo sprendimo pratęsti įspėjimo terminą nustatytiems pažeidimams pašalinti priėmimo dienos, kol Socialinių paslaugų priežiūros departamentas nustatys, kad pažeidimai pašalinti. Šio straipsnio 8 dalyje siūloma nustatyti, kad, sustabdžius licencijos teikti socialinę globą galiojimą, socialinės globos įstaiga negali teikti socialinės globos, įskaitant ir įstaigos teikiamą socialinę globą asmens namuose, kol Socialinių paslaugų priežiūros departamentas priims sprendimą panaikinti šios licencijos galiojimo sustabdymą. Šiais pakeitimais siekiama nuostatų aiškumo ir sudaryti galimybę pratęsti įspėjimo bei licencijos galiojimo sustabdymo terminą nustatytiems pažeidimams pašalinti esant motyvuotam socialinės globos įstaigos prašymui, kartu pateikiant jį pagrindžiančius rašytinius dokumentus. Šio straipsnio 9 dalyje siūloma nustatyti, kad Socialinių paslaugų priežiūros departamentas gali panaikinti licencijos teikti socialinę globą galiojimą savo ar socialinės globos įstaigos iniciatyva.

Šio straipsnio 10 dalyje siūloma nustatyti šiuos licencijos panaikinimo pagrindus: 1) socialinės globos įstaiga per sprendime dėl šios licencijos galiojimo sustabdymo nurodytą terminą nepašalino pažeidimų; 2) socialinės globos įstaigai, kuriai licencija teikti institucinę socialinę globą buvo išduota taikant šio įstatymo 30 straipsnio 2 dalį, per 6 mėnesius nuo šios licencijos išdavimo dienos nepavyko užtikrinti, kad būtų laikomasi socialinės apsaugos ir darbo ministro tvirtinamuose socialinę globą teikiančių darbuotojų darbo laiko sąnaudų normatyvuose nustatytų socialinę globą teikiančių darbuotojų struktūros ir skaičiaus reikalavimų, o per 24 mėnesius nuo šios licencijos išdavimo dienos – kad jos teikiama institucinė socialinė globa atitiktų šio įstatymo 32 straipsnio 1 dalies 3 punkte, taip pat socialinės apsaugos ir darbo ministro tvirtinamame socialinės globos normų apraše nustatytus likusių be tėvų globos vaikų socialinės globos reikalavimus; 3) juridinis asmuo pasibaigia likvidavimo arba reorganizavimo būdu; 4) socialinės globos įstaiga pateikia prašymą panaikinti licencijos teikti socialinę globą galiojimą; 5) šeimynos dalyviai Vyriausybės tvirtinamuose vaiko globos organizavimo nuostatuose nustatyta tvarka atsisako pasiūlymų atkurti pagal Šeimynų įstatyme nustatytus reikalavimus globojamų (rūpinamų) ir (ar) laikinai apgyvendintų vaikų skaičių šeimynoje, išskyrus atvejus, kai, sumažėjus šio įstatymo nustatytam šeimynoje globojamų (rūpinamų) ir (ar) laikinai apgyvendintų vaikų skaičiui, į šeimyną dėl objektyvių aplinkybių (dėl šeimynos dalyvių amžiaus ar jų ligos) negali būti priimti kiti likę be tėvų globos vaikai, ar nepateikia jokio atsakymo dėl savivaldybės administracijos pateiktų pasiūlymų atkurti globojamų (rūpinamų) ir (ar) laikinai apgyvendintų vaikų skaičių šeimynoje; 6) socialinės globos įstaiga licencijos galiojimo sustabdymo laikotarpiu teikia socialinės globos paslaugas.

Šio straipsnio 10 dalyje siūloma nustatyti šiuos licencijos panaikinimo pagrindus: 1) socialinės globos įstaiga per sprendime dėl šios licencijos galiojimo sustabdymo nurodytą terminą nepašalino pažeidimų; 2) socialinės globos įstaigai, kuriai licencija teikti institucinę socialinę globą buvo išduota taikant šio įstatymo 30 straipsnio 2 dalį, per 6 mėnesius nuo šios licencijos išdavimo dienos nepavyko užtikrinti, kad būtų laikomasi socialinės apsaugos ir darbo ministro tvirtinamuose socialinę globą teikiančių darbuotojų darbo laiko sąnaudų normatyvuose nustatytų socialinę globą teikiančių darbuotojų struktūros ir skaičiaus reikalavimų, o per 24 mėnesius nuo šios licencijos išdavimo dienos – kad jos teikiama institucinė socialinė globa atitiktų šio įstatymo 32 straipsnio 1 dalies 3 punkte, taip pat socialinės apsaugos ir darbo ministro tvirtinamame socialinės globos normų apraše nustatytus likusių be tėvų globos vaikų socialinės globos reikalavimus; 3) juridinis asmuo pasibaigia likvidavimo arba reorganizavimo būdu; 4) socialinės globos įstaiga pateikia prašymą panaikinti licencijos teikti socialinę globą galiojimą; 5) šeimynos dalyviai Vyriausybės tvirtinamuose vaiko globos organizavimo nuostatuose nustatyta tvarka atsisako pasiūlymų atkurti pagal Šeimynų įstatyme nustatytus reikalavimus globojamų (rūpinamų) ir (ar) laikinai apgyvendintų vaikų skaičių šeimynoje, išskyrus atvejus, kai, sumažėjus šio įstatymo nustatytam šeimynoje globojamų (rūpinamų) ir (ar) laikinai apgyvendintų vaikų skaičiui, į šeimyną dėl objektyvių aplinkybių (dėl šeimynos dalyvių amžiaus ar jų ligos) negali būti priimti kiti likę be tėvų globos vaikai, ar nepateikia jokio atsakymo dėl savivaldybės administracijos pateiktų pasiūlymų atkurti globojamų (rūpinamų) ir (ar) laikinai apgyvendintų vaikų skaičių šeimynoje; 6) socialinės globos įstaiga licencijos galiojimo sustabdymo laikotarpiu teikia socialinės globos paslaugas. Šio straipsnio 11 dalyje siūloma nustatyti, kad, jei socialinės globos įstaiga per nurodytą terminą nepašalino pažeidimų, susijusių su socialinės apsaugos ir darbo ministro tvirtinamame socialinės globos normų apraše nustatytais patalpų reikalavimais, licencijos galiojimas panaikinamas veiklos vykdymo vietos, kurioje tie pažeidimai nustatyti, adresu.

Šio straipsnio 12 dalyje siūloma nustatyti, kad Socialinių paslaugų priežiūros departamentas apie numatomą licencijos teikti socialinę globą galiojimo sustabdymą ar panaikinimą privalo licencijavimo taisyklėse nustatyta tvarka ir terminais informuoti socialinės globos įstaigą ir savivaldybės administraciją, kurios teritorijoje socialinės globos įstaiga teikia socialines paslaugas, ir savivaldybės, kurių gyventojai šias paslaugas gauna, administraciją. Šio straipsnio 13 dalyje siūloma nustatyti, kad, sustabdžius ar panaikinus socialinės globos įstaigos licencijos teikti socialinę globą galiojimą ar nustačius, kad socialinė globa teikiama neturint šios licencijos ar nesilaikant licencijuojamos veiklos sąlygų, Socialinės globos įstaiga kartu su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ir savivaldybės, priėmusios sprendimą dėl socialinės globos skyrimo, administracija ar savivaldybės, kurios teritorijoje veikia socialinės globos įstaiga, administracija, jei asmeniui įstaigoje paslaugos teikiamos šalių susitarimu, koordinuoja socialinių paslaugų gavėjams reikalingų ir geriausiai jų socialinių paslaugų poreikius atitinkančių paslaugų tęstinumo užtikrinimą ir interesų apsaugą. Jeigu paslaugos įstaigoje asmeniui teikiamos šalių susitarimu, socialines paslaugas jam organizuoja asmens gyvenamosios vietos savivaldybės administracija, o jei teikiama institucinė socialinė globa (ilgalaikė, trumpalaikė), – savivaldybės, kurioje buvo paskutinė asmens gyvenamoji vieta iki apsigyvenimo socialinės globos įstaigoje, administracija.

Šio straipsnio 14 dalyje siūlome nustatyti, kad, jeigu Socialinių paslaugų priežiūros departamentas nustato, kad socialinės globos įstaiga, kuriai licencija teikti institucinę socialinę globą išduota taikant šio įstatymo 30 straipsnio 2 dalį, neatitinka visų ar dalies šio įstatymo 30 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų, po 6 mėnesių nuo šios licencijos išdavimo dienos – socialinės apsaugos ir darbo ministro tvirtinamuose socialinę globą teikiančių darbuotojų darbo laiko sąnaudų normatyvuose nustatytų socialinę globą teikiančių darbuotojų struktūros ir skaičiaus reikalavimų, o po 24 mėnesių nuo šios licencijos išdavimo dienos – ir šio įstatymo 32 straipsnio 1 dalies 3 punkte bei socialinės apsaugos ir darbo ministro tvirtinamame socialinės globos normų apraše nustatytų likusių be tėvų globos vaikų socialinės globos reikalavimų, įspėjant socialinės globos įstaigą, kad per nustatytą terminą nepašalinus nurodytų trūkumų, licencijos teikti socialinę globą galiojimas bus sustabdytas, šalinant nustatytus institucinės socialinės globos teikimo pažeidimus, stabdant šios licencijos galiojimą ar ją panaikinant, mutatis mutandis taikomos šio straipsnio 2–13 dalių nuostatos. Šiais pakeitimais siekiama nuostatų aiškumo ir suderinamumo. Įstatymo 24¹ straipsnio pakeitimas Įstatymo 24¹straipsnis dėstomas kaip Įstatymo projekto Nr. 1 32 straipsnis ir siūloma šį straipsnį išdėstyti nauja redakcija.

Siūloma nustatyti, kad socialinės globos įstaiga, teikdama socialinę globą, privalo: teikti socialinę globą, atitinkančią socialinės apsaugos ir darbo ministro tvirtinamame socialinės globos normų apraše nustatytus reikalavimus ir socialinės apsaugos ir darbo ministro tvirtinamuose socialinę globą teikiančių darbuotojų darbo laiko sąnaudų normatyvuose nustatytus socialinę globą teikiančių darbuotojų struktūros ir skaičiaus reikalavimus; laikytis Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytų privalomo turėti asmeninės apsaugos priemonių ir kitų priemonių, būtinų veiklos vykdymui užtikrinti, sąrašo, kiekio ir laikotarpio, kurį sukauptų apsaugos priemonių turi užtekti nepertraukiamai įstaigų veiklai užtikrinti, reikalavimų; užtikrinti, kad būtų laikomasi šiame įstatyme nustatytų įstaigos vadovo bei darbuotojų išsilavinimo reikalavimų; vykdyti kitus šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose socialinės globos įstaigų veiklą, nustatytus reikalavimus; leisti Socialinių paslaugų priežiūros departamentui tikrinti, kaip laikomasi licencijuojamos veiklos sąlygų; sustabdžius ar panaikinus licencijos teikti socialinę globą galiojimą ar nustačius, kad socialinė globa teikiama neturint šios licencijos ar nesilaikant licencijuojamos veiklos sąlygų, koordinuoti socialinių paslaugų gavėjams reikalingų ir geriausiai jų socialinių paslaugų poreikius atitinkančių paslaugų tęstinumo užtikrinimą ir interesų apsaugą; duomenis apie asmenims teikiamas socialinės globos paslaugas, nurodytus šio įstatymo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose, teikti SPIS; duomenis apie tai, kada pradėta teikti socialinė globa, teikti Socialinių paslaugų priežiūros departamento socialinės globos licencijavimo elektroninėje priemonėje; jei socialinė globa asmeniui teikiama ne savivaldybės administracijos sprendimu, informuoti socialinės paslaugos gavėjo gyvenamosios vietos savivaldybės administraciją, o jei teikiama institucinė socialinė globa (ilgalaikė, trumpalaikė), – paskutinės gyvenamosios vietos, iki asmeniui apsigyvenant socialinės globos įstaigoje, savivaldybės administraciją.

Siūloma nustatyti, kad socialinės globos įstaiga, teikdama socialinę globą, privalo: teikti socialinę globą, atitinkančią socialinės apsaugos ir darbo ministro tvirtinamame socialinės globos normų apraše nustatytus reikalavimus ir socialinės apsaugos ir darbo ministro tvirtinamuose socialinę globą teikiančių darbuotojų darbo laiko sąnaudų normatyvuose nustatytus socialinę globą teikiančių darbuotojų struktūros ir skaičiaus reikalavimus; laikytis Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytų privalomo turėti asmeninės apsaugos priemonių ir kitų priemonių, būtinų veiklos vykdymui užtikrinti, sąrašo, kiekio ir laikotarpio, kurį sukauptų apsaugos priemonių turi užtekti nepertraukiamai įstaigų veiklai užtikrinti, reikalavimų; užtikrinti, kad būtų laikomasi šiame įstatyme nustatytų įstaigos vadovo bei darbuotojų išsilavinimo reikalavimų; vykdyti kitus šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose socialinės globos įstaigų veiklą, nustatytus reikalavimus; leisti Socialinių paslaugų priežiūros departamentui tikrinti, kaip laikomasi licencijuojamos veiklos sąlygų; sustabdžius ar panaikinus licencijos teikti socialinę globą galiojimą ar nustačius, kad socialinė globa teikiama neturint šios licencijos ar nesilaikant licencijuojamos veiklos sąlygų, koordinuoti socialinių paslaugų gavėjams reikalingų ir geriausiai jų socialinių paslaugų poreikius atitinkančių paslaugų tęstinumo užtikrinimą ir interesų apsaugą; duomenis apie asmenims teikiamas socialinės globos paslaugas, nurodytus šio įstatymo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose, teikti SPIS; duomenis apie tai, kada pradėta teikti socialinė globa, teikti Socialinių paslaugų priežiūros departamento socialinės globos licencijavimo elektroninėje priemonėje; jei socialinė globa asmeniui teikiama ne savivaldybės administracijos sprendimu, informuoti socialinės paslaugos gavėjo gyvenamosios vietos savivaldybės administraciją, o jei teikiama institucinė socialinė globa (ilgalaikė, trumpalaikė), – paskutinės gyvenamosios vietos, iki asmeniui apsigyvenant socialinės globos įstaigoje, savivaldybės administraciją. Siūloma nustatyti licencijos teikti socialinę globą turėtojo teises: verstis licencijoje teikti socialinę globą nurodyta veikla; gauti Socialinių paslaugų priežiūros departamento metodinę pagalbą pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme nustatytą ūkio subjektų veiklos priežiūrą atliekančio subjekto kompetenciją; kitų licencijuojamos veiklos vykdymą reglamentuojančiuose įstatymuose nustatytų teisių, taip pat numatyti, kad licencijos teikti socialinę globą turėtojas neturi teisės įgalioti kitų asmenų teikti šioje licencijoje nurodytą socialinę globą ar pagal sutartį perduoti jiems teisę teikti šioje licencijoje nurodytą socialinę globą.

Šiais pakeitimais siūlome aiškiai įvardinti socialinės globos įstaigos, kaip licencijos turėtojos, pareigas ir teises. Įstatymo 25¹ straipsnio pakeitimas Įstatymo 25¹straipsnio siūloma atsisakyti, kadangi jame numatytos nuostatos yra nustatytos kituose Įstatymo projekto Nr. 1 straipsniuose. Įstatymo 25² straipsnio pakeitimas Įstatymo 25²straipsnis Įstatymo projekte Nr. 1 dėstomas kaip 33 straipsnis ir siūloma šį straipsnį išdėstyti nauja redakcija. Siūloma šio straipsnio 1 dalį papildyti numatant, kad suteikiama teisė teikti ne tik akredituotą socialinę priežiūrą, bet ir akredituotą laikino atokvėpio paslaugą, taip pat numatyti, kad teisė teikti akredituotas socialines paslaugas gali būti suteikiama ne tik Lietuvos Respublikoje ar kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje arba kitoje Europos ekonominės erdvės valstybėje įsisteigusiam juridiniam asmeniui ar kitai organizacijai, jų padaliniui, bet ir fiziniam asmeniui, pageidaujančiam teikti akredituotas socialines paslaugas.

Šiame straipsnyje siūloma tikslinti reikalavimus, kuriuos turi atitikti socialinių paslaugų teikėjas, siekiant įgyti teisę teikti akredituotas socialines paslaugas; tikslinti teisės teikti akredituotas socialines paslaugas panaikinimo pagrindus; numatyti įspėjimo tvarką, jeigu akredituotas socialines paslaugas teikianti įstaiga, socialines paslaugas teikiantis fizinis asmuo neatitinka akredituotų socialinių paslaugų teikimo reikalavimų apraše nustatytų reikalavimų; numatyti terminus nustatytiems pažeidimams pašalinti bei socialinių paslaugų teikėjo informavimui, kai informuojama apie teisės teikti akredituotas socialines paslaugas panaikinimą; numatyti veiksmus, kurių turi imtis socialinių paslaugų teikėjai ir savivaldybės administracija, siekiant užtikrinti socialinių paslaugų gavėjų poreikius ir interesus, kai panaikinama teisė teikti akredituotas socialines paslaugas ar kai nustatoma, kad akredituotos socialinės paslaugos teikiamos neturint tam teisės ar nesilaikant reikalavimų. Taip pat siūloma atsisakyti teisės teikti akredituotas socialines paslaugas sustabdymo bei suteikti teisę teikti akredituotas socialines paslaugas neterminuotai.

Nuo 2024 m. sausio 1 d. siūloma papildyti reikalavimus, kuriuos turi atitikti socialinių paslaugų teikėjas, siekiant įgyti teisę teikti akredituotas socialines paslaugas, ir numatyti, kad, jeigu psichologinės ir socialinės reabilitacijos įstaiga numato teikti psichologinės ir socialinės reabilitacijos paslaugas vaikams bendruomenėje, ji turi turėti su Vyriausybės įgaliota institucija suderintą psichologinės ir socialinės reabilitacijos programą, taip pat, kad akredituotas socialines paslaugas teikiantys darbuotojai turi atitikti socialinės apsaugos ir darbo ministro tvirtinamame akredituotų socialinių paslaugų teikimo reikalavimų apraše nustatytus struktūros ir skaičiaus reikalavimus. Šiais pakeitimais siekiama sudaryti galimybes akredituoti laikino atokvėpio paslaugas, atitinkama savivaldybės institucija, akredituodama laikino atokvėpio paslaugą žinos savo teritorijoje veikiančius laikino atokvėpio paslaugos teikėjus, turės juos registruoti Socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje. Tokiu būdu laikino atokvėpio paslaugų gavėjas ar teisėtas jo atstovas turės galimybę pasirinkti šių paslaugų teikėją. Priėmus siūlomus pakeitimus, akredituojant laikino atokvėpio paslaugas, bus užtikrintas efektyvesnis laikino atokvėpio paslaugų planavimas, organizavimas ir teikimas, kad šios paslaugos atitiktų asmenų, prižiūrinčių artimuosius su negalia, poreikius. Taip pat numačius, kad teisė teikti akredituotas socialines paslaugas gali būti suteikta ir fiziniams asmenims, prasiplės socialinių paslaugų teikėjų ratas, didės asmens, pageidaujančio gauti akredituotas socialines paslaugas, paslaugų teikėjų pasirinkimo galimybės. Taip pat kiti siūlomi akreditavimo pakeitimai padės užtikrinti teisinio reguliavimo aiškumą.

Taip pat atliktas Ūkio subjektų administracinės naštos ir prisitaikymo prie reguliavimo išlaidų vertinimas, įvertinta, kad administracinė našta ir prisitaikymo išlaidos, įtvirtinus nuostatą dėl dokumentų parengimo ir pateikimo dėl teisės teikti akredituotas socialinės priežiūros ir laikino atokvėpio paslaugas suteikimo (fiziniai asmenys) didės apie 19 tūkst. eurų. Įstatymo projekto 34 straipsnyje siūloma nustatyti akredituotas socialines paslaugas teikiančio socialinių paslaugų teikėjo teises ir pareigas. Įstatymo 26 straipsnio pakeitimas Įstatymo 26 straipsnis Įstatymo projekte Nr. 1 dėstomas kaip 35 straipsnis ir siūloma šio straipsnio 1 dalį patikslinti, perkeliant nuostatas, susijusias su mokėjimu už prevencines socialines paslaugas į straipsnį, reglamentuojantį mokėjimo už prevencines ir bendrąsias socialines paslaugas dydį, siekiant teisinio reguliavimo sistemiškumo. Siūloma patikslinti šio straipsnio 3 dalį, numatant, kas nustatoma Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos tvirtinamame mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos apraše. Siūloma papildyti šį straipsnį nuostata, kad, atskaičius nustatytą asmens (šeimos) mokėjimo už bendrąsias socialines paslaugas ir (ar) socialinę priežiūrą dalį, asmens (vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui) mėnesio pajamos negali likti mažesnės už 2 valstybės remiamų pajamų dydžius, o socialinę riziką patiriančio suaugusio asmens, ilgiau kaip mėnesį per kalendorinius metus gyvenančio socialinių paslaugų įstaigoje ir joje gaunančio socialinę priežiūrą, mėnesio pajamos negali likti mažesnės nei 0,8 valstybės remiamų pajamų dydžio.

Taip pat siūloma patikslinti šį straipsnį, nurodant konkrečias savivaldybės institucijas, subjektus, kurių teisės ir pareigos dėl mokėjimo už socialines paslaugas reglamentuojamos rašytine sutartimi, numatant, kad asmens (šeimos) ir savivaldybės administracijos teisės ir pareigos dėl mokėjimo už socialines paslaugas reglamentuojamos rašytine sutartimi bei patikslinant konkrečios savivaldybės institucijos kompetencijas kitose šio straipsnio nuostatose, siekiant suderinamumo su Vietos savivaldos įstatymo pakeitimais. Nuo 2024 m. sausio 1 d. siūloma patikslinti šio straipsnio 4 dalį, numatant, kad asmeniui (šeimai), teisės aktų nustatyta tvarka gaunančiam (gaunančiai) socialinę pašalpą, arba asmeniui (šeimai), kurio (kurios) pajamos (vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam asmeniui) yra mažesnės už 2 valstybės remiamų pajamų dydžius, transporto organizavimo, maitinimo organizavimo paslaugos ir socialinė priežiūra teikiamos nemokamai, išskyrus atvejus, kai šis asmuo – socialinę riziką patiriantis suaugęs asmuo, ilgiau kaip mėnesį per kalendorinius metus gyvenantis socialinių paslaugų įstaigoje ir joje gaunantis socialinę priežiūrą, ar kai šis asmuo – suaugęs asmuo su negalia ar vaikas su negalia, gaunantis individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensaciją, mokamą pagal Lietuvos Respublikos tikslinių kompensacijų įstatymą.

Taip pat siūloma patikslinti 5 dalį, numatant, kad atskaičius nustatytą asmens (šeimos) mokėjimo už transporto organizavimo, maitinimo organizavimo paslaugas ir (ar) socialinę priežiūrą dalį, asmens (vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui) mėnesio pajamos negali likti mažesnės už 2 valstybės remiamų pajamų dydžius, o socialinę riziką patiriančio suaugusio asmens, ilgiau kaip mėnesį per kalendorinius metus gyvenančio socialinių paslaugų įstaigoje ir joje gaunančio socialinę priežiūrą, mėnesio pajamos negali likti mažesnės nei 0,8 valstybės remiamų pajamų dydžio. Taip pat nuo 2024 m. sausio 1 d. siūloma numatyti, kad savivaldybės tarybos nustatyta tvarka asmuo (šeima) gali būti ne tik atleidžiamas (atleidžiama) nuo mokėjimo už socialines paslaugas ir kitais, šio straipsnio 4 dalyje nenustatytais, atvejais arba mokėjimas už socialines paslaugas jam (jai) gali būti ir sumažinamas. Įstatymo 27 straipsnio pakeitimas Įstatymo 27 straipsnis Įstatymo projekte Nr.

1 dėstomas kaip 36 straipsnis ir siūloma šio straipsnio 1, 2 ir 4 dalyse numatyti kaip subjektą neįgaliojo aprūpintoją (nuo 2024 m. sausio 1 d. – aprūpintoją), kuris, jeigu toks asmeniui paskirtas, taip pat privalėtų, vertinant asmens finansines galimybes, pateikti informaciją apie asmens, pageidaujančios gauti socialines paslaugas, pajamas, pateikti informaciją apie asmens, pageidaujančio gauti ilgalaikę socialinę globą, pajamas ir turtą, pranešti savivaldybės administracijai apie asmens, gaunančio socialines paslaugas, pajamų, turto pasikeitimus. Šis pakeitimas siūlomas, siekiant užtikrinti asmenų su negalia ir juos atstovaujančių asmenų teises bei siekiant teisinio reguliavimo suderinamumo su Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo Nr. I-2044 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1722 nuostatomis. Siūloma tikslinti šio straipsnio 1 ir 2 dalis, patikslinant, kokius duomenis turi pateikti asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių), pageidaujantis gauti socialines paslaugas. Siūloma patikslinti šio straipsnio 3 dalį, atsisakant perteklinės informacijos ir numatant, kad informacija apie asmens (šeimos) pajamas ir turtą pateikiama raštu, o, jeigu informacija, reikalinga vertinant asmens finansines galimybes, yra valstybės registruose (kadastruose), žinybiniuose registruose, valstybės informacinėse sistemose ar ją savivaldybės administracija pagal prašymą ir (ar) duomenų teikimo sutartis gauna iš valstybės ir (ar) savivaldybės institucijų, įstaigų, įmonių ir organizacijų, asmuo šios informacijos teikti neprivalo. Pakeitimai siūlomi siekiant teisinio reguliavimo aiškumo. Įstatymo 28 straipsnio pakeitimas Įstatymo 28 straipsnis Įstatymo projekte Nr. 1 dėstomas kaip 37 straipsnis ir siūloma tikslinti straipsnio pavadinimą, numatant, kad jame reglamentuojamas mokėjimo už prevencines ir bendrąsias socialines paslaugas dydis.

Šis pakeitimas siūlomas, siekiant reguliavimo sistemiškumo, kad mokėjimas už prevencines socialines paslaugas kaip atskirą socialinių paslaugų rūšį būtų aptartas mokėjimo už socialines paslaugas dydį reglamentuojančiame straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad prevencinės socialinės paslaugos teikiamos nemokamai. Siekiant tikslinti tarpininkavimo ir atstovavimo interesais paslaugos pavadinimą, siūloma šio straipsnio 2 dalyje nustatyti, kad konsultavimo, tarpininkavimo ir atstovavimo paslaugos teikiamos nemokamai. Dėl informavimo paslaugos priskyrimo prevencinėms paslaugoms pasisakyta ties 6¹ ir 7 straipsnių keitimo pagrindimu. Taip pat siūloma numatyti, kad mokėjimo už bendrąsias socialines paslaugas dydis nustatomas ir apskaičiuojamas savivaldybės tarybos nustatyta tvarka. Pakeitimas siūlomas siekiant teisinio reguliavimo aiškumo. Nuo 2024 m. sausio 1 d. siūloma numatyti, kad bendrosios socialinės paslaugos, išskyrus transporto organizavimo ir maitinimo organizavimo paslaugas, teikiamos nemokamai, o mokėjimo už transporto organizavimo ir maitinimo organizavimo paslaugas dydis nustatomas ir apskaičiuojamas savivaldybės tarybos nustatyta tvarka. Pakeitimai siūlomi siekiant didinti pažeidžiamų asmenų socialinę gerovę, mažinti jų socialinę atskirtį, finansinę naštą, tenkančią tiek pažeidžiamiems asmenims, tiek jų šeimos nariams, siekiant apsaugoti juos nuo patekimo į skurdo riziką, šalinti finansines priežastis kreiptis dėl socialinių paslaugų ir jas gauti. Įstatymo 29 straipsnio pakeitimas Įstatymo 29 straipsnis Įstatymo projekte Nr.

1 dėstomas kaip 38 straipsnis ir siūloma tikslinti šio straipsnio nuostatas atskiromis dalimis išskiriant, kaip reguliuojamas mokėjimas už atskiras specialiąsias socialines paslaugas, t. y. išskiriant atskiras dalis dėl mokėjimo už socialinę priežiūrą, dėl mokėjimo už laikino atokvėpio paslaugą ir dėl mokėjimo už socialinę globą. Šis pakeitimas siūlomas siekiant reguliavimo sistemiškumo, aiškesnio mokėjimą už specialiąsias socialines paslaugas reguliuojančių nuostatų išdėstymo. Siūloma šį straipsnį papildyti nuostata ir šio straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyti, kad ne tik socialinės reabilitacijos neįgaliesiems bendruomenėje paslaugos teikiamos nemokamai, bet ir vaikų dienos socialinės priežiūros, socialinės priežiūros šeimoms, pagalbos globėjams (rūpintojams), budintiems globotojams, įtėviams ir šeimynų dalyviams ar besirengiantiems jais tapti (šios paslaugos ir dabar savivaldybėse teikiamos nemokamai). Siūloma šį straipsnį papildyti nuostata dėl mokėjimo už laikino atokvėpio paslaugą, nustatant, kad mokėjimo už laikino atokvėpio paslaugą dydis neturi viršyti 30 procentų slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinės kompensacijos, mokamos laikino atokvėpio gavėjo prižiūrimam asmeniui pagal Tikslinių kompensacijų įstatymą, dydžio. Laikino atokvėpio finansavimo apimtys ir tvarka bus numatyta socialinių paslaugų finansavimo ir lėšų apskaičiavimo metodikoje, tvirtinamoje Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos.

Nuo 2024 m. sausio 1 d. siūloma šį straipsnį išdėstyti nauja redakcija, numatant, kad:

  • socialinės reabilitacijos asmenims su negalia bendruomenėje paslaugos, vaikų dienos socialinė priežiūra, socialinė priežiūra šeimoms, psichosocialinė pagalba (jei ji neteikiama su apgyvendinimu), pagalba globėjams (rūpintojams), budintiems ir nuolatiniams globotojams, įtėviams ir šeimynų dalyviams ar besirengiantiesiems jais tapti, socialinių dirbtuvių paslaugos, intensyvi krizių įveikimo pagalba (jei neteikiamas laikinas apgyvendinimas), palydėjimo paslauga jaunuoliams (jei ji neteikiama su apgyvendinimu savarankiško gyvenimo namuose, apsaugotame būste), psichologinė ir socialinė reabilitacija vaikams bendruomenėje teikiama nemokamai;
  • mokėjimo už socialinės priežiūros paslaugas, išskyrus paslaugas, nurodytas šio straipsnio 1 dalies 1 punkte, dydis asmeniui neturi viršyti 20 procentų asmens pajamų arba 20 procentų šeimos pajamų, jei šios paslaugos teikiamos šeimai;
  • mokėjimo už socialinės priežiūros paslaugas, išskyrus paslaugas, nurodytas šio straipsnio 1 dalies 1 punkte, dydis suaugusiam asmeniui su negalia ar vaikui su negalia, gaunančiam individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensaciją, mokamą pagal Tikslinių kompensacijų įstatymą, neturi viršyti 30 procentų šios kompensacijos dydžio;
  • mokėjimo už laikino atokvėpio paslaugą dydis neturi viršyti 30 procentų slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinės kompensacijos, mokamos laikino atokvėpio gavėjo prižiūrimam asmeniui pagal Tikslinių kompensacijų įstatymą, dydžio;
  • socialinė globa likusiam be tėvų globos vaikui ir socialinę riziką patiriančiam vaikui teikiama nemokamai;
  • mokėjimo už dienos socialinę globą dydis asmeniui neturi viršyti 20 procentų jo pajamų;
  • mokėjimo už dienos socialinę globą dydis suaugusiam asmeniui su negalia ar vaikui su negalia, gaunančiam individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensaciją, mokamą pagal Tikslinių kompensacijų įstatymą, neturi viršyti 30 procentų šios kompensacijos dydžio;
  • mokėjimo už asmeniui teikiamą trumpalaikę socialinę globą dydis neturi viršyti 80 procentų jo pajamų.

Nuo 2024 m. sausio 1 d. siūloma šį straipsnį išdėstyti nauja redakcija, numatant, kad:

  • socialinės reabilitacijos asmenims su negalia bendruomenėje paslaugos, vaikų dienos socialinė priežiūra, socialinė priežiūra šeimoms, psichosocialinė pagalba (jei ji neteikiama su apgyvendinimu), pagalba globėjams (rūpintojams), budintiems ir nuolatiniams globotojams, įtėviams ir šeimynų dalyviams ar besirengiantiesiems jais tapti, socialinių dirbtuvių paslaugos, intensyvi krizių įveikimo pagalba (jei neteikiamas laikinas apgyvendinimas), palydėjimo paslauga jaunuoliams (jei ji neteikiama su apgyvendinimu savarankiško gyvenimo namuose, apsaugotame būste), psichologinė ir socialinė reabilitacija vaikams bendruomenėje teikiama nemokamai;
  • mokėjimo už socialinės priežiūros paslaugas, išskyrus paslaugas, nurodytas šio straipsnio 1 dalies 1 punkte, dydis asmeniui neturi viršyti 20 procentų asmens pajamų arba 20 procentų šeimos pajamų, jei šios paslaugos teikiamos šeimai;
  • mokėjimo už socialinės priežiūros paslaugas, išskyrus paslaugas, nurodytas šio straipsnio 1 dalies 1 punkte, dydis suaugusiam asmeniui su negalia ar vaikui su negalia, gaunančiam individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensaciją, mokamą pagal Tikslinių kompensacijų įstatymą, neturi viršyti 30 procentų šios kompensacijos dydžio;
  • mokėjimo už laikino atokvėpio paslaugą dydis neturi viršyti 30 procentų slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinės kompensacijos, mokamos laikino atokvėpio gavėjo prižiūrimam asmeniui pagal Tikslinių kompensacijų įstatymą, dydžio;
  • socialinė globa likusiam be tėvų globos vaikui ir socialinę riziką patiriančiam vaikui teikiama nemokamai;
  • mokėjimo už dienos socialinę globą dydis asmeniui neturi viršyti 20 procentų jo pajamų;
  • mokėjimo už dienos socialinę globą dydis suaugusiam asmeniui su negalia ar vaikui su negalia, gaunančiam individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensaciją, mokamą pagal Tikslinių kompensacijų įstatymą, neturi viršyti 30 procentų šios kompensacijos dydžio;
  • mokėjimo už asmeniui teikiamą trumpalaikę socialinę globą dydis neturi viršyti 80 procentų jo pajamų. Jei asmuo pagal Tikslinių kompensacijų įstatymą gauna individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensaciją, 100 procentų šios kompensacijos skiriama trumpalaikės socialinės globos išlaidoms padengti;
  • mokėjimo už suaugusiam asmeniui teikiamą ilgalaikę socialinę globą dydis neturi viršyti 80 procentų jo pajamų, jeigu jo turto vertė yra mažesnė už jo gyvenamosios vietos savivaldybėje nustatytą turto vertės normatyvą.

Jei asmuo pagal Tikslinių kompensacijų įstatymą gauna individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensaciją, 100 procentų šios kompensacijos skiriama ilgalaikės socialinės globos išlaidoms padengti;

  • jei suaugusio asmens turto vertė yra didesnė už jo gyvenamosios vietos savivaldybėje nustatytą turto vertės normatyvą, mokėjimo už suaugusiam asmeniui teikiamą ilgalaikę socialinę globą dydis per mėnesį padidėja vienu procentu, skaičiuojant nuo jo turto vertės, viršijančios normatyvą;
  • mokėjimo už vaikui su negalia teikiamą ilgalaikę socialinę globą dydis neturi viršyti 80 procentų jo pajamų.

Jei vaikas su negalia pagal Tikslinių kompensacijų įstatymą gauna individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensaciją, 100 procentų šios kompensacijos skiriama ilgalaikės socialinės globos išlaidoms padengti;

  • jei asmeniui teikiamos kelios (bet ne daugiau kaip 3) specialiosios socialinės paslaugos, išskyrus socialinės globos paslaugas, taip pat jei specialiosios socialinės paslaugos, išskyrus socialinės globos paslaugas, teikiamos kartu su asmenine pagalba, teikiama pagal Asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymą, mokėjimo už visas specialiąsias socialines paslaugas, išskyrus socialinės globos paslaugas, ar visas specialiąsias socialines paslaugas, išskyrus socialinės globos paslaugas, ir asmeninę pagalbą, teikiamą pagal Asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymą, dydis neturi viršyti 20 proc. asmens pajamų, o jeigu asmuo gauna individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensaciją, mokamą pagal Tikslinių kompensacijų įstatymą, mokėjimo už minėtas paslaugas dydis neturi viršyti 30 procentų šios kompensacijos dydžio.

Pakeitimai siūlomi siekiant užtikrinti socialinių paslaugų prieinamumą, kompleksiškumą, didinti pažeidžiamų asmenų socialinę gerovę, mažinti jų socialinę atskirtį, finansinę naštą, tenkančią tiek pažeidžiamiems asmenims, tiek jų šeimos nariams, siekiant apsaugoti juos nuo patekimo į skurdo riziką, šalinti finansines priežastis kreiptis dėl socialinių paslaugų ir jas gauti. Įstatymo 30 straipsnio pakeitimas Įstatymo 30 straipsnis Įstatymo projekte Nr.

1 dėstomas kaip 39 straipsnis ir siūloma tikslinti: šio straipsnio 1 dalies 1 punktą, numatant, kad, nustatant asmens finansines galimybes, į jo gaunamas pajamas įskaitoma su darbo santykiais susijusios pajamos ar darbo santykiams prilygintų teisinių santykių pagrindu gaunamos pajamos, įskaitant išeitines išmokas ir kompensacijas, išskyrus asmens su negalia gaunamas su darbo santykiais susijusias pajamas ar darbo santykiams prilygintų teisinių santykių pagrindu gaunamas pajamas, jei jos neviršija Vyriausybės nustatytos minimaliosios mėnesinės algos; 17 punktą, numatant, kad, nustatant asmens finansines galimybes, į jo gaunamas pajamas įskaitoma stipendija, išskyrus socialinę stipendiją ir socialinių dirbtuvių paslaugos gavėjams mokamą piniginę skatinimo dalyvauti darbinio užimtumo veiklose išmoką. Siūlymas neįskaityti šių asmens gaunamų pajamų nustatant asmens finansines galimybes teikiamas siekiant didinti asmenų su negalia ir socialinę riziką patiriančių asmenų motyvaciją įsitraukti į socialinių dirbtuvių veiklą, darbinio užimtumo įgūdžių ugdymą, siūloma gerinti šių asmenų finansinę padėtį. Taip pat siūloma patikslinti šio straipsnio 3 dalį, numatant, kad, jei šio straipsnio 1 dalyje nurodytos asmens pajamos apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu, į asmens pajamas įskaitomos jo pajamos, gautos po apmokestinimo gyventojų pajamų mokesčiu, atitinkamai atskaičius valstybinio socialinio draudimo įmokas, jeigu šios įmokos atskaitomos.

Nuo 2024 m. sausio 1 d. siūloma šį straipsnį išdėstyti nauja redakcija, numatant, kad, nustatant asmens finansines galimybes, į jo gaunamas pajamas įskaitomos šios pajamos: su darbo santykiais susijusios pajamos ar darbo santykiams prilygintų teisinių santykių pagrindu gaunamos pajamos, įskaitant išeitines išmokas ir kompensacijas, išskyrus asmens su negalia gaunamas su darbo santykiais susijusias pajamas ar darbo santykiams prilygintų teisinių santykių pagrindu gaunamas pajamas, jei jos neviršija Vyriausybės nustatytos minimaliosios mėnesinės algos; individualios įmonės savininko, tikrosios ūkinės bendrijos, komanditinės ūkinės bendrijos tikrojo nario, mažosios bendrijos nario pajamos, gautos iš šios įmonės ar bendrijos apmokestinto pelno; individualios veiklos pajamos; autorinis atlyginimas; pensijos, socialinio draudimo senatvės arba netekto darbingumo (invalidumo) pensijų priemokos, pensijų išmokos ir vietoj pensijų mokamos kompensacijos, rentos, išskyrus socialinio draudimo našlių pensijas; šalpos išmokos, mokamos pagal Lietuvos Respublikos šalpos pensijų įstatymą; individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos, mokamos pagal Tikslinių kompensacijų įstatymą; ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros išmokos, statutiniams valstybės tarnautojams (pareigūnams) ir krašto apsaugos sistemos kariams laikinojo nedarbingumo, nėštumo ir gimdymo atostogų, tėvystės atostogų ar atostogų vaikui prižiūrėti laikotarpiais išmokėtos išmokos; nedarbo socialinio draudimo išmokos, mokamos pagal Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymą; palūkanos; dividendai; periodinės vaiko išlaikymo išmokos, mokamos pagal Civilinį kodeksą; išmokos, mokamos pagal Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo išmokų įstatymą; turto nuomos pajamos (išskyrus atvejį, kai asmuo moka už ilgalaikę socialinę globą ir šio mokėjimo dydis nustatomas atsižvelgiant į jo turimą turtą); periodinės netekto darbingumo kompensacijos ir išmokos, mokamos pagal Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą arba Lietuvos Respublikos žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinąjį įstatymą; periodinės žalos atlyginimo išmokos, mokamos pagal Civilinį kodeksą; transporto išlaidų kompensacija (jei teikiamos transporto organizavimo paslaugos ar institucinė socialinė globa); išmoka besimokančio ar studijuojančio asmens vaiko priežiūrai, išmoka gimus vienu metu daugiau kaip vienam vaikui, išmoka privalomosios pradinės karo tarnybos kario vaikui, išmoka įvaikinus vaiką, mokamos pagal Išmokų vaikams įstatymą; socialinės pašalpos, mokamos pagal Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymą.

Nuo 2024 m. sausio 1 d. siūloma šį straipsnį išdėstyti nauja redakcija, numatant, kad, nustatant asmens finansines galimybes, į jo gaunamas pajamas įskaitomos šios pajamos: su darbo santykiais susijusios pajamos ar darbo santykiams prilygintų teisinių santykių pagrindu gaunamos pajamos, įskaitant išeitines išmokas ir kompensacijas, išskyrus asmens su negalia gaunamas su darbo santykiais susijusias pajamas ar darbo santykiams prilygintų teisinių santykių pagrindu gaunamas pajamas, jei jos neviršija Vyriausybės nustatytos minimaliosios mėnesinės algos; individualios įmonės savininko, tikrosios ūkinės bendrijos, komanditinės ūkinės bendrijos tikrojo nario, mažosios bendrijos nario pajamos, gautos iš šios įmonės ar bendrijos apmokestinto pelno; individualios veiklos pajamos; autorinis atlyginimas; pensijos, socialinio draudimo senatvės arba netekto darbingumo (invalidumo) pensijų priemokos, pensijų išmokos ir vietoj pensijų mokamos kompensacijos, rentos, išskyrus socialinio draudimo našlių pensijas; šalpos išmokos, mokamos pagal Lietuvos Respublikos šalpos pensijų įstatymą; individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos, mokamos pagal Tikslinių kompensacijų įstatymą; ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros išmokos, statutiniams valstybės tarnautojams (pareigūnams) ir krašto apsaugos sistemos kariams laikinojo nedarbingumo, nėštumo ir gimdymo atostogų, tėvystės atostogų ar atostogų vaikui prižiūrėti laikotarpiais išmokėtos išmokos; nedarbo socialinio draudimo išmokos, mokamos pagal Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymą; palūkanos; dividendai; periodinės vaiko išlaikymo išmokos, mokamos pagal Civilinį kodeksą; išmokos, mokamos pagal Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo išmokų įstatymą; turto nuomos pajamos (išskyrus atvejį, kai asmuo moka už ilgalaikę socialinę globą ir šio mokėjimo dydis nustatomas atsižvelgiant į jo turimą turtą); periodinės netekto darbingumo kompensacijos ir išmokos, mokamos pagal Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą arba Lietuvos Respublikos žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinąjį įstatymą; periodinės žalos atlyginimo išmokos, mokamos pagal Civilinį kodeksą; transporto išlaidų kompensacija (jei teikiamos transporto organizavimo paslaugos ar institucinė socialinė globa); išmoka besimokančio ar studijuojančio asmens vaiko priežiūrai, išmoka gimus vienu metu daugiau kaip vienam vaikui, išmoka privalomosios pradinės karo tarnybos kario vaikui, išmoka įvaikinus vaiką, mokamos pagal Išmokų vaikams įstatymą; socialinės pašalpos, mokamos pagal Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymą. Siūloma numatyti, kad, nustatant asmens finansines galimybes, į asmens gaunamas pajamas įskaitomos turto nuomos pajamos, išskyrus atvejį, kai asmuo moka už ilgalaikę socialinę globą ir šio mokėjimo dydis nustatomas atsižvelgiant į jo turimą turtą, siekiant, kad nuo asmens turimo turto nebūtų „nuskaitoma“ 2 kartus – ir nuo turimo viršnormatyvinio turto, nuo kurio skaičiuojamas mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą dydis, ir nuo gaunamų pajamų už jo nuomą.

Taip pat siūloma atsisakyti nuostatos, kad, nustatant asmens finansines galimybes, į asmens gaunamas pajamas įskaitomos išmokos žemės ūkio veiklai ar pajamos iš šios veiklos. Siūloma atsižvelgiant į Lietuvos savivaldybių asociacijos siūlymą ir pastabas, kad asmenys, gaunantys socialines paslaugas, dažniausiai šia veikla nesiverčia. Taip pat siūloma numatyti, kad, jei asmens su negalia gaunamos su darbo santykiais susijusios pajamos ar darbo santykiams prilygintų teisinių santykių pagrindu gaunamos pajamos viršija Vyriausybės nustatytą minimaliąją mėnesinę algą, į jo pajamas įskaitoma tik pajamų dalis, viršijanti 1 minimaliosios mėnesinės algos dydį. Pakeitimas siūlomas siekiant skatinti asmenų su negalia darbinį užimtumą ir savarankiškumą, atsižvelgiant į negalios organizacijų siūlymus. Siūloma šiame straipsnyje nustatyti, kad, jei asmuo gauna individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensaciją, mokamą pagal Tikslinių kompensacijų įstatymą, nustatant asmens finansines galimybes (kai skiriama ir teikiama socialinė priežiūra, dienos socialinė globa), į jo pajamas įskaitomos tik šio straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodytos pajamos. Taip pat siūloma atsisakyti nuostatos, kad, nustatant vienam šeimos nariui tenkančias šeimos pajamas, jei socialinės paslaugos teikiamos šeimoje gyvenančiam asmeniui, šio asmens pajamų, nurodytų šio straipsnio 1 dalyje, ir visų šeimos narių pajamų, nurodytų šio straipsnio 1 dalies 1–6 punktuose, suma dalijama iš šeimos narių skaičiaus.

Pakeitimai siūlomi siekiant didinti pažeidžiamų asmenų socialinę gerovę, mažinti jų socialinę atskirtį, finansinę naštą, tenkančią tiek pažeidžiamiems asmenims, tiek jų šeimos nariams, siekiant apsaugoti juos nuo patekimo į skurdo riziką, šalinti finansines priežastis kreiptis dėl socialinių paslaugų ir jas gauti. Įstatymo 31 ir 32 straipsnių pakeitimas Įstatymo 31 ir 32 straipsniai Įstatymo projekte Nr. 1 dėstomi kaip 40 straipsnis ir siūloma nuo 2024 m. sausio 1 d. šio straipsnio 1 dalyje numatyti, kad, nustatant asmens finansines galimybes (kai asmeniui skiriama ar teikiama ilgalaikė socialinė globa), įskaitomas šis asmens nuosavybės teise turimas ar per praėjusius 24 mėnesius iki kreipimosi dėl socialinių paslaugų skyrimo ar asmens finansinių galimybių vertinimo turėtas turtas, t. y. numatomas vietoj 12 mėn. 24 mėnesių laikotarpis. Taip pat siūloma numatyti, kad, nustatant asmens finansines galimybes (kai asmeniui skiriama ar teikiama ilgalaikė socialinė globa), įskaitomas šis asmens nuosavybės teise turimas ar per praėjusius 24 mėnesius iki kreipimosi dėl socialinių paslaugų skyrimo ar asmens finansinių galimybių vertinimo turėtas turtas: statiniai, įskaitant nebaigtus statyti statinius; žemė (įskaitant užimtą miško ir vandens telkinių); piniginės lėšos, atsisakant šio turto įskaitymo: privalomų registruoti transporto priemonių, žemės ūkio technikos, akcijų, obligacijų, vekselių ir kitų vertybinių popierių.

Siūloma atsisakyti akcijų, obligacijų, vekselių ir kitų vertybinių popierių įskaitymo į turtą, atsižvelgiant į savivaldybių siūlymus, kadangi, taikant šią nuostatą savivaldybės neturi kaip patikrinti minėtos informacijos, ji gaunama tik iš paties asmens ir dažniausiai neteikiama. Siūloma atsisakyti privalomų registruoti transporto priemonių, žemės ūkio technikos įskaitymo į turtą, taip pat atsižvelgiant į savivaldybių siūlymus, kadangi dažnu atveju šios transporto priemonės (pvz., automobilis, motociklas, mopedas ar kt.) būna menkavertės, savivaldybėms, jų nuomone, tai sudaro papildomą administracinę naštą. Šio straipsnio 5 dalyje siūloma numatyti, kad turto normatyvas asmeniui yra 50 kvadratinių metrų būsto naudingojo ploto (vietoj 12 kvadratinių metrų). Pakeitimas siūlomas įvertinus ir kituose teisės aktuose nustatomus normatyvus, pvz. Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatyme, siekiant teisinio suderinamumo ir pažeidžiamų asmenų socialinės gerovės didinimo (2021 m. atliktos savivaldybių apklausos duomenimis apie 18 proc. (apie 2300) asmenų, gaunančių ilgalaikę globą, mokėjo už ją atsižvelgiant į turtą, mokėjimas atsižvelgiant į turtą sudarė vidutiniškai apie 100 Eur. Padidinus normatyvą iki 50 kv. m. asmenų, mokančių už ilgalaikę socialinę globą atsižvelgiant į turtą, skaičius mažėtų, preliminariai apie 20 procentų).

Įstatymo 33 straipsnio pakeitimas Įstatymo 33 straipsnis Įstatymo projekte Nr. 1 dėstomas kaip 41 straipsnis ir siūloma šio straipsnio 2 dalyje atsisakyti nuostatos, kad valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšomis gali būti finansuojama tik akredituota socialinė priežiūra ir akredituota laikino atokvėpio paslauga. Siūlomi keitimai siekiant teisinio reguliavimo aiškumo, kadangi gali būti teikiamos tik akredituotos socialinės priežiūros ir akredituotos laikino atokvėpio paslaugos, o jų finansavimo šaltiniai numatyti Įstatymo projekto Nr. 1 42 straipsnyje. Taip pat siūloma šio straipsnio 2 dalyje numatyti, kad socialinė priežiūra, laikino atokvėpio paslauga, socialinė globa finansuojama tiesiogiai, sudarant sutartį su akredituotą socialinę priežiūrą, akredituotą laikino atokvėpio paslaugą teikiančiu socialinių paslaugų teikėju ar socialinės globos įstaiga dėl asmeniui (šeimai) teikiamų socialinių paslaugų išlaidų finansavimo, jeigu šias įstaigas ar socialinių paslaugų teikėjus savivaldybės tarybos nustatyta tvarka pasirenka pats socialinių paslaugų gavėjas (globėjas, rūpintojas), neįgaliojo aprūpintojas, kiti teisėti asmens atstovai ir jeigu asmeniui (šeimai) nustatytas šių socialinių paslaugų poreikis. Siūlomas pakeitimas siekiant šią nuostatą papildyti laikino atokvėpio paslauga bei siekiant reguliavimo sistemiškumo. Nuo 2024 m. sausio 1 d. siūloma patikslinti šio straipsnio 2 dalyje vartojamą „neįgaliojo aprūpintojo“ sąvoką, ją keičiant į „aprūpintojo“ sąvoką, siekiant suderinti Įstatymo projekto Nr. 1 nuostatas su Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo Nr. I-2044 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1722 nuostatomis.

XIV-1722 nuostatomis. Siūloma numatyti, kad savivaldybės taryba gali nustatyti maksimalų socialinių paslaugų išlaidų finansavimo savivaldybės teritorijos gyventojams dydį, vadovaudamasi socialinių paslaugų finansavimo ir lėšų apskaičiavimo metodika, tvirtinama Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos. Šis pakeitimas siūlomas, siekiant efektyvaus ir tvaraus lėšų socialinėms paslaugoms planavimo, racionalaus jų naudojimo. Taip pat nuo 2024 m. sausio 1 d. siūloma šį straipsnį papildyti 5 ir 6 dalimis, numatant, kad socialinės paslaugos finansuojamos Socialinės paslaugos finansuojamos iš tos savivaldybės biudžeto lėšų ir (ar) iš valstybės biudžeto dotacijų savivaldybės, kurios administracija priėmė sprendimą dėl socialinių paslaugų skyrimo, biudžetui, o jei asmeniui teikiama socialinė globa grupinio gyvenimo namuose ar šeiminiuose namuose ir jam nustatytas socialinės priežiūros paslaugų poreikis arba jam reikalingos prevencinės socialinės paslaugos, šių paslaugų teikimas finansuojamas iš tos savivaldybės biudžeto lėšų ir (ar) iš valstybės biudžeto dotacijų savivaldybės, kurios administracija priėmė sprendimą dėl socialinės globos skyrimo, biudžetui. Pakeitimai siūlomi siekiant teisinio reguliavimo aiškumo. Įstatymo 34 straipsnio pakeitimas Įstatymo 34 straipsnis Įstatymo projekte Nr. 1 dėstomas kaip 42 straipsnis ir siūloma šio straipsnio 1 dalyje numatyti, kad prevencinės socialinės paslaugos, išskyrus kompleksines paslaugas šeimai, atvirąjį darbą su jaunimu ir mobilųjį darbą su jaunimu, finansuojamos iš savivaldybių biudžetų lėšų. Kompleksinės paslaugos šeimai, jų organizavimas ir teikimas, atvirasis darbas su jaunimu, mobilusis darbas su jaunimu finansuojama iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų ir (ar) valstybės biudžeto dotacijų savivaldybių biudžetams, ir (ar) savivaldybių biudžetų lėšų.

Siūloma šio straipsnio 2 dalyje numatyti, kad bendrosios socialinės paslaugos, išskyrus darbą su jaunimu gatvėje, finansuojamos iš savivaldybės biudžeto lėšų, o darbas su jaunimu gatvėje finansuojamas iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų ir (ar) valstybės biudžeto dotacijų savivaldybių biudžetams, ir (ar) savivaldybių biudžetų lėšų. Siūloma šio straipsnio 3 dalyje numatyti, kad socialinė priežiūra, išskyrus socialinę priežiūrą šeimoms, vaikų dienos socialinę priežiūrą, socialinę reabilitaciją neįgaliesiems bendruomenėje, finansuojama iš savivaldybės biudžeto lėšų, o socialinė priežiūra šeimoms, vaikų dienos socialinė priežiūra, socialinė reabilitacija neįgaliesiems bendruomenėje finansuojama iš savivaldybės biudžeto lėšų ir iš valstybės biudžeto dotacijų savivaldybių biudžetams. Siūloma šio straipsnio 4 dalyje numatyti, kad laikino atokvėpio paslauga finansuojama iš savivaldybės biudžeto lėšų ir iš valstybės biudžeto dotacijų savivaldybių biudžetams. Siūlomi pakeitimai, siekiant reguliavimo aiškumo dėl prevencinių, bendrųjų socialinių paslaugų ir socialinės priežiūros paslaugų, laikino atokvėpio paslaugų finansavimo šaltinių.

Nuo 2024 m. sausio 1 d. siūloma šio straipsnio 3 dalį patikslinti, numatant, kad socialinė priežiūra, išskyrus socialinę priežiūrą šeimoms, vaikų dienos socialinę priežiūrą, socialinę reabilitaciją asmenims su negalia bendruomenėje, socialinių dirbtuvių paslaugas, finansuojama iš savivaldybės biudžeto lėšų; socialinė priežiūra šeimoms, vaikų dienos socialinė priežiūra, socialinė reabilitacija asmenims su negalia bendruomenėje finansuojama iš savivaldybės biudžeto lėšų ir iš valstybės biudžeto dotacijų savivaldybių biudžetams; socialinių dirbtuvių paslaugos finansuojamos iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų ir iš savivaldybių biudžetų lėšų. Siūloma pakeisti socialinės reabilitacijos neįgaliesiems bendruomenėje paslaugos pavadinimą į socialinės reabilitacijos asmenims su negalia bendruomenėje, atsižvelgiant į Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo Nr. I-2044 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1722 nuostatas. Taip pat siūloma šio straipsnio 9 dalį papildyti nauju subjektu – nuolatiniu globotoju, numatant, kad vaikų priežiūra ar globa (rūpyba) vaikus globojančioje šeimoje, pas budintį globotoją ar nuolatinį globotoją, taip pat globos centro vykdoma vaikų globa (rūpyba) ir kitos teikiamos socialinės paslaugos finansuojamos iš savivaldybių biudžetų lėšų ir iš valstybės biudžeto lėšų, skirtų išmokoms vaikams, o jei vaikams nustatyta nuolatinė ar laikinoji globa (rūpyba), – ir iš lėšų, skirtų vaikų globos (rūpybos) išmokoms, globos (rūpybos) tiksliniams priedams pagal Išmokų vaikams įstatymą mokėti. Įstatymo 35 straipsnio pakeitimas. Įstatymo 35 straipsnis Įstatymo projekte Nr.

1 dėstomas kaip 43 straipsnis ir siūloma šiame straipsnyje numatyti, kad neįgaliojo aprūpintojas (nuo 2024 m. sausio 1 d. – aprūpintojas) gali apskųsti savivaldybės merui, jo nustatyta tvarka paskirtų socialinių darbuotojų, savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų ar darbuotojų, atitinkančių šio įstatymo 26 straipsnio 6 dalyje nustatytus reikalavimus, ir (ar) socialinių paslaugų įstaigų socialinių darbuotojų, nurodytų šio įstatymo 18 straipsnio 8 dalyje, išvadas dėl asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikio nustatymo, kad Socialinių paslaugų priežiūros departamentui gali apskųsti asmens (šeimos) socialinių paslaugų, finansuojamų iš valstybės biudžeto specialių tikslinių dotacijų savivaldybių biudžetams, poreikio nustatymo ar asmens (šeimos) finansinių galimybių mokėti už jas vertinimo išvadas, sprendimus dėl šių socialinių paslaugų skyrimo bei socialinės globos įstaigą, teikiančią netinkamą socialinę globą. Šio straipsnio 1 dalyje siūloma papildyti subjektus, kurių išvadas dėl asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikio nustatymo asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjas, rūpintojas, kiti suinteresuoti asmenys gali apskųsti, numatant ne tik savivaldybės mero nustatyta tvarka paskirtų socialinių darbuotojų, bet ir savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų ar darbuotojų, atitinkančių šio įstatymo 26 straipsnio 6 dalyje nustatytus reikalavimus. Šio straipsnio 4 dalį siūloma tikslinti, numatant, kokio subjekto nustatyta tvarka Socialinių paslaugų priežiūros departamentas, nustatęs pažeidimų dėl asmens (šeimos) socialinių paslaugų, finansuojamų iš valstybės biudžeto dotacijų savivaldybių biudžetams, poreikio nustatymo, skyrimo, teikimo, asmens (šeimos) finansinių galimybių vertinimo, per 5 darbo dienas nuo pažeidimo nustatymo dienos turi kreiptis į savivaldybės merą ir pareikalauti pašalinti trūkumus.

Taip pat siūloma patikslinti šio straipsnio 5 dalį numatant, kad socialinių paslaugų teikėjas gali būti skundžiamas ir dėl netinkamo laikino atokvėpio paslaugos teikimo. Taip pat, kad gali būti skundžiama ne tik socialinių paslaugų įstaiga, bet ir kiti socialinių paslaugų teikėjai – socialines paslaugas teikiantys fiziniai asmenys. Siūloma patikslinti šio straipsnio 6 dalį, atsisakant perteklinių nuostatų, susijusių su socialine priežiūra ir laikino atokvėpio paslaugomis, kurios numatytos kituose straipsniuose. Šį straipsnį siūloma papildyti 8 dalimi, numatant kad skundai dėl netinkamo prevencinių, bendrųjų socialinių paslaugų, socialinės priežiūros, laikino atokvėpio paslaugos teikimo nagrinėjami Viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Pakeitimai siūlomi siekiant užtikrinti asmenų teisę skųsti dėl netinkamo visų socialinių paslaugų, kurias teikia tiek socialinių paslaugų įstaigos, tiek socialines paslaugas teikiantys fiziniai asmenys, teikimo ir, atitinkamai, siekiant užtikrinti teisinio reguliavimo sistemiškumą bei suderinamumą, atsižvelgiant ir į Vietos savivaldos įstatymo pakeitimus. Įstatymo projekto Nr. 1 22 straipsnis Įstatymo projekto Nr. 1 22 straipsnyje siūloma reglamentuoti nuostatas, numatančias socialinių paslaugų įstaigų vadovų darbo santykių reglamentavimą.

Siekiant skatinti valstybės ir savivaldybės biudžetinių ir viešųjų socialinių paslaugų įstaigų veiklos progresą ir pažangą, didinti vadybos efektyvumą ir aukštą vadovų kompetencijos lygį, užtikrinti skaidrų ir efektyvų socialinių paslaugų įstaigų valdymą, siūloma reglamentuoti socialinių paslaugų įstaigų vadovų darbo santykius, įvedant vadovams kadencijas, skatinti vadovų atsakomybę, apibrėžiant nepriekaištingą reputaciją ir nustatant pareigą vadovams ir į vadovų pareigas pretenduojantiems asmenims atitikti jai keliamus reikalavimus. Kadencijų socialinių paslaugų biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovams įvedimas užtikrins skaidresnę įstaigų veiklą, didins visuomenės pasitikėjimą socialines paslaugas teikiančiomis įstaigomis. Socialinių paslaugų įstaigų vadovų kadencijų skaičius neribojamas. Siūloma numatyti, kad, pasibaigus socialinių paslaugų įstaigos vadovo penkerių metų kadencijai, jis gali būti skiriamas be konkurso antrai penkerių metų kadencijai, jeigu jo veikla kiekvienais eitos kadencijos metais visuose atliktuose veiklos vertinimuose buvo vertinama labai gerai ir (arba) gerai, ir, jeigu viešosios įstaigos vadovo vadovaujama įstaiga kiekvienais kadencijos metais pasiekė planavimo dokumentuose tiems metams nustatytus rodiklius. Įstatymo projekte Nr. 1 numatyta, kad socialinių paslaugų įstaigų vadovai, taip pat pretenduojantys šias pareigas eiti asmenys turi būti nepriekaištingos reputacijos. Taip pat nustatytos sąlygos, kurioms esant asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos. Siūlomos Įstatymo projekto Nr.

1 nuostatos nepažeistų valstybės ar savivaldybės biudžetinių ir viešųjų socialinių paslaugų įstaigų vadovų pareigas einančių asmenų, kurie paskirti pareigas eiti neterminuotam laikotarpiui, teisėtų lūkesčių, nes nėra pagrindo tikėtis, kad įstatymų leidėjas, siekdamas užtikrinti viešąjį interesą, efektyviai valdyti įstaigas, negalės riboti termino, kuriam laikui skiriamas asmuo į vadovaujančias pareigas. Atsižvelgiant į tai, Įstatymo projektu Nr. 1 siūlomų nuostatų įgyvendinime numatyti protingi, asmenų teisėtus lūkesčius užtikrinantys įstatymo įgyvendinimo terminai. Įstatymo projekto 3 straipsnyje, numatančiame įstatymo įgyvendinimą ir taikymą, šio straipsnio 6 dalyje siūloma numatyti iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos į pareigas neterminuotai paskirtiems valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų socialinių paslaugų įstaigų vadovams nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos nustatoma 5 metų kadencija. Kadangi kadencijų skaičiaus siūloma neriboti, jų įvedimas neužkerta kelio socialinių paslaugų įstaigų vadovams dalyvauti organizuojamuose konkursuose į tą pačią pareigybę, todėl sudaromos prielaidos tolimesnio vadovavimo tęstinumo įgyvendinimui toje pačioje įstaigoje. Įstatymo projekto Nr. 1 priedas Siūloma Įstatymo projekto Nr. 1 priedą papildyti įgyvendinamais Europos Sąjungos teisės aktais: 2001 m. liepos 20 d. Tarybos direktyva 2001/55/EB dėl minimalių normų, suteikiant perkeltiesiems asmenims laikiną apsaugą esant masiniam srautui, ir dėl priemonių, skatinančių valstybių narių tarpusavio pastangų priimant tokius asmenis ir atsakant už tokio veiksmo padarinius pusiausvyrą; 2003 m. lapkričio 25 d. Tarybos direktyva 2003/109/EB dėl trečiųjų valstybių piliečių, kurie yra ilgalaikiai gyventojai, statuso; 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/38/EB dėl Sąjungos piliečių ir jų šeimos narių teisės laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje, iš dalies keičianti Reglamentą (EEB) Nr.

1612/68 ir panaikinanti Direktyvas 64/221/EEB, 68/360/EEB, 72/194/EEB, 73/148/EEB, 75/34/EEB, 75/35/EEB, 90/364/EEB, 90/365/EEB ir 93/96/EEB; 2004 m. balandžio 29 d. Tarybos direktyva 2004/81/EB dėl leidimo gyventi šalyje išdavimo trečiųjų šalių piliečiams, kurie yra prekybos žmonėmis aukos arba kurie dalyvavo vykdant nelegalios imigracijos padėjimo veiksmus, bendradarbiaujantiems su kompetentingomis institucijomis; 2010 m. liepos 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/41/ES dėl vienodo požiūrio į savarankiškai dirbančius vyrus ir moteris principo taikymo, kuria panaikinama Tarybos direktyva 86/613/EEB; 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/93/ES dėl kovos su seksualine prievarta prieš vaikus, jų seksualiniu išnaudojimu ir vaikų pornografija, kuria pakeičiamas Tarybos pamatinis sprendimas 2004/68/TVR. Įstatymo projektu Nr. 1 siekiama įgyvendinti šių Europos Sąjungos teisės aktų nuostatas:

1) 2001 m. liepos 20 d. Tarybos direktyva 2001/55/EB dėl minimalių normų, suteikiant perkeltiesiems asmenims laikiną apsaugą esant masiniam srautui, ir dėl priemonių, skatinančių valstybių narių tarpusavio pastangų priimant tokius asmenis ir atsakant už tokio veiksmo padarinius pusiausvyrą – dėl reikalavimų asmenims, kurie naudojasi laikina apsauga ir turi specialių poreikių, tokiems kaip nelydimi nepilnamečiai ar asmenys, buvę kankinti, išžaginti ar patyrę kitokį didelį psichologinį, fizinį ar lytinį smurtą, suteikti būtiną paramą;

2) 2003 m. lapkričio 25 d. Tarybos direktyva 2003/109/EB dėl trečiųjų valstybių piliečių, kurie yra ilgalaikiai gyventojai, statuso su pakeitimais, padarytais 2011 m. gegužės 11 d.

Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/51/ES – dėl reikalavimų dėl trečiųjų valstybių piliečių, kurie yra ilgalaikiai gyventojai, teisės į socialinę pagalbą, kaip numatyta nacionalinėje teisėje, užtikrinimo;

3) 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/38/EB dėl Sąjungos piliečių ir jų šeimos narių teisės laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje, iš dalies keičianti Reglamentą (EEB) Nr. 1612/68 ir panaikinanti Direktyvas 64/221/EEB, 68/360/EEB, 72/194/EEB, 73/148/EEB, 75/34/EEB, 75/35/EEB, 90/364/EEB, 90/365/EEB ir 93/96/EEB – dėl reikalavimų, susijusių su Sąjungos piliečiams, pagal šią direktyvą gyvenantiems priimančiosios valstybės narės teritorijoje, Sutarties taikymo srityje taikomu vienodu traktavimu kaip ir tos valstybės narės piliečiams, tame tarpe ir dėl teisės gauti socialines paslaugas, esant poreikiui;

4) 2004 m. balandžio 29 d. Tarybos direktyva 2004/81/EB dėl leidimo gyventi šalyje išdavimo trečiųjų šalių piliečiams, kurie yra prekybos žmonėmis aukos arba kurie dalyvavo vykdant nelegalios imigracijos padėjimo veiksmus, bendradarbiaujantiems su kompetentingomis institucijomis – dėl reikalavimų trečiųjų šalių piliečiams, kurie yra prekybos žmonėmis aukos, kurie neturi pakankamai lėšų ir turi specialių poreikių, pvz., nėščios moterys, neįgalieji ar seksualinio arba kitokio smurto aukos, suteikti būtiną pagalbą, atsižvelgiant į jų pažeidžiamumą;

5) 2010 m. liepos 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/41/ES dėl vienodo požiūrio į savarankiškai dirbančius vyrus ir moteris principo taikymo, kuria panaikinama Tarybos direktyva 86/613/EEB – dėl reikalavimų, kad savarankiškai dirbančioms moterims ir sutuoktinėms bei sugyventinėms būtų prieinamos nacionalinės socialinės paslaugos. 6) 2011 m. balandžio 5 d.

6) 2011 m. balandžio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/36/ES dėl prekybos žmonėmis prevencijos, kovos su ja ir aukų apsaugos, pakeičianti Tarybos pamatinį sprendimą 2002/629/TVR – dėl reikalavimų teikti pagalbą ir paramą prekybos žmonėmis aukoms, tame tarpe specialiųjų poreikių turinčioms aukoms, prekybos žmonėmis aukomis tapusiems vaikams, vaiko, prekybos žmonėmis aukos, šeimoms, nelydimiems nuo prekybos žmonėmis nukentėjusiems vaikams;

7) 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/93/ES dėl kovos su seksualine prievarta prieš vaikus, jų seksualiniu išnaudojimu ir vaikų pornografija, kuria pakeičiamas Tarybos pamatinis sprendimas 2004/68/TVR – dėl reikalavimų teikti pagalbą ir paramą vaikams, nukentėjusiems nuo su seksualine prievarta, seksualiniu išnaudojimu, vaikų pornografija susijusių nusikalstamų veikų, ir jų šeimoms;

8) 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2012/29/ES, kuria nustatomi būtiniausi nusikaltimų aukų teisių, paramos joms ir jų apsaugos standartai ir kuria pakeičiamas Tarybos pamatinis sprendimas 2001/220/TVR – dėl reikalavimų teikti paramą nusikaltimų aukoms, atsižvelgiant į jų poreikius, ypač specialiuosius, ir jų šeimos nariams;

9) 2017 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2017/541 dėl kovos su terorizmu, pakeičianti Tarybos pamatinį sprendimą 2002/475/TVR ir iš dalies keičianti Tarybos sprendimą 2005/671/TVR – dėl reikalavimų teikti pagalbą ir paramą terorizmo aukoms, atsižvelgiant ir tenkinant konkrečius terorizmo aukų poreikius, paslaugas teikiant kartu su bendrosiomis paramos aukoms paslaugomis, apimant ir emocinę ir psichologinę paramą. Siūlomas pakeitimas, siekiant įtvirtinti Įstatymo projektu Nr. 1 įgyvendinamus Europos Sąjungos teisės aktus, kurių nuostatas perkėlus į nacionalinę teisę, be kita ko, sudaromos teisinės prielaidos asmenims gauti socialines paslaugas, atsižvelgiant į jų individualius poreikius. Įstatymo Nr.

Įstatymo Nr. 1 projekte patikslintos socialinės rizikos, asmens su sunkia negalia, vaiko su negalia, suaugusio asmens su negalia, globos centro, budinčio globotojo ir kitos sąvokos, įtrauktos naujos sąvokos – nuolatinio globotojo, laikino atokvėpio paslaugos, socialinių paslaugų teikėjo, bendruomeninių vaikų globos namų ir kitos, patikslintos nuostatos dėl naujų socialinių paslaugų įtvirtinimo, dėl kreipimosi dėl socialinių paslaugų, poreikio joms nustatymo, socialinių paslaugų skyrimo ir teikimo, nuolatinio globotojo instituto įteisinimo, mokėjimo už socialines paslaugas ir kitos nuostatos, siekiant užtikrinti pagalbos reikalingiems asmenims – tame tarpe ir prekybos žmonėmis aukoms, nukentėjusiems nuo seksualinės prievartos/išnaudojimo vaikams, trečiųjų valstybių piliečiams, perkeltiems asmenims, ES piliečiams ir jų šeimos nariams ir kt., esant poreikiui, galimybę gauti socialines paslaugas. Aukščiau nurodytų Europos Sąjungos teisės aktų nuostatos, kurios įgyvendinamos nacionalinėje teisėje Įstatymo Nr. 1 projektu, išdėstytos Įstatymo Nr. 1 projekto atitikties lentelėse. Įstatymo projektu Nr. 2 siūlomi pakeitimai:

Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 2, 10, 11 ir 11¹ straipsnių pakeitimai Nuo 2024 m. Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 10 straipsnio 2, 4 ir 5 dalis, 11 straipsnio 4 dalį, 11¹ straipsnio 3, 7 ir 8 dalis siūloma tikslinti išplečiant ligos išmokų gavėjų sąrašą ir numatant, kad ligos išmokas gali gauti ir nuolatiniai globotojai. Siūlomi pakeitimai, siekiant užtikrinti teisinio reguliavimo aiškumą ir sistemiškumą, siūlomų Įstatymo projekto Nr. 1 23 straipsnio ir Įstatymo projekto Nr. 2 2, 10, 11 ir 11¹ straipsnių nuostatų suderinamumą. Tikimasi, kad siūlomi pakeitimai padės patenkinti nuolatinių globotojų poreikius ir paskatins daugiau asmenų užsiimti šia veikla. Įstatymo projektu Nr.

Įstatymo projektu Nr. 3 siūlomi pakeitimai: Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 2, 41 ir 52 straipsnių pakeitimas Siūloma tikslinti Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį, siekiant ją suderinti su atitinkamomis Įstatymo projekto Nr. 1 ir Vietos savivaldos įstatymo nuostatomis. Siūloma atvejo vadybininką apibrėžti kaip atvejo vadybą koordinuojantis specialistas, dirbantis savivaldybės socialinių paslaugų įstaigoje ar kitoje įstaigoje, kuriai savivaldybės taryba suteikė įgaliojimus teikti socialines paslaugas šeimoms savivaldybėje. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 41 straipsnio 1 dalį siūloma tikslinti, numatant, kad atvejo vadybininku turi teisę dirbti asmuo, turintis aukštojo mokslo kvalifikaciją, įgytą baigus socialinio darbo studijų krypties studijas, ir socialinių mokslų kvalifikacinį (profesinio bakalauro, bakalauro, magistro) laipsnį (arba jai lygiavertę aukštojo mokslo kvalifikaciją), arba asmuo, turintis aukštojo mokslo kvalifikaciją ir iki 2014 m. gruodžio 31 d. įgytą socialinio darbuotojo kvalifikaciją ar baigęs socialinio darbo studijas, arba asmuo, turintis aukštojo universitetinio mokslo kvalifikaciją, įgytą baigus socialinės pedagogikos studijas (arba jai lygiavertę kvalifikaciją), ir ne mažesnę kaip vienų metų darbo su šeima ar vaikais (ar savanorystės šioje srityje) patirtį. Šis pakeitimas siūlomas atsižvelgiant į Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos pateiktus siūlymus ir siekiant kad atvejo vadybininkams taikomų kvalifikacijos reikalavimų formuluotės būtų aktualios ir tikslios.

Taip pat siūloma papildyti 41 straipsnį 1¹ dalimi, numatant, kad Europos Sąjungos valstybių narių piliečių, Europos ekonominės erdvės valstybių piliečių, Šveicarijos Konfederacijos piliečių, trečiųjų valstybių piliečių atvejo vadybininkų profesinės kvalifikacijos, įgytos Europos Sąjungos, Europos ekonominės erdvės valstybėse ir Šveicarijos Konfederacijoje bei trečiosiose valstybėse, pripažįstamos Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo nustatyta tvarka. Siūloma tikslinti Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 52 straipsnio 2 dalį, siekiant ją suderinti su atitinkamomis Įstatymo projekto Nr. 1 nuostatomis, atsižvelgiant į siūlymą keisti atvejo vadybininko apibrėžtį, ir numatyti, kad savivaldybės meras kiekvienais metais tvirtina savivaldybės socialinių paslaugų įstaigose ar kitose įstaigose, kurioms savivaldybės taryba suteikė įgaliojimus teikti socialines paslaugas ir kitokią pagalbą šeimai tam tikroje savivaldybės teritorijoje, dirbančių specialistų, turinčių teisę dirbti atvejo vadybininkais konkrečioje savivaldybės teritorijoje, sąrašą; į šį sąrašą įtraukiami specialistai, atitinkantys šio įstatymo 41 straipsnio 1 dalyje nurodytus reikalavimus. Siūlomais pakeitimais siekiama užtikrinti teisinio reguliavimo aiškumą ir sistemiškumą. Įstatymo projektu Nr.

Įstatymo projektu Nr. 4 siūlomi pakeitimai: Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio pakeitimas Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 12 punktą siūloma tikslinti, numatant, kad savivaldybių savarankiškoji funkcija socialinių paslaugų teikimo užtikrinimas, jas planuojant ir organizuojant, vertinant prevencinių, bendrųjų socialinių paslaugų, socialinės priežiūros ir laikino atokvėpio paslaugos kokybę, taip pat socialinių paslaugų įstaigų steigimas ir išlaikymas, t. y. papildant, kad vertinama ir prevencinių ir laikino atokvėpio kokybė. Šis pakeitimas siūlomas siekiant užtikrinti teisinio reguliavimo aiškumą, siūlomų Įstatymo projekto Nr. 1 14 straipsnio ir šio straipsnio nuostatų suderinamumą. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus Įstatymo projektus, neigiamų pasekmių nenumatoma. Priėmus Įstatymo projektą Nr. 1, galimas socialinių darbuotojų nepasitenkinimas dėl profesinės kvalifikacijos reikalavimų pakeitimų. Atsižvelgiant į tai, numatomas pereinamasis laikotarpis dėl asmens teisės eiti socialinio darbuotojo pareigas. Taip pat, jeigu bus susiduriama su socialinių darbuotojų trūkumo problema, svarstysime priemones jai spręsti (pvz., socialinių paslaugų srities darbuotojų kompetencijų tobulinimo srities stiprinimas ir daugiau funkcijų perdavimas kitiems socialinių paslaugų srities darbuotojams; teisinių prielaidų sudarymas asmenims, įgijusiems socialinės pedagogikos išsilavinimą, dirbti su vaikais ir šeimomis socialinio pedagogo pareigose, įtraukiant šią pareigybę į socialinių paslaugų srities darbuotojų pareigybių ir atliekamų funkcijų sąrašą, tvirtinamą socialinės apsaugos ir darbo ministro ir kt.). Šio teisinio reguliavimo pagrindimas, siūlymą paskatinusios priežastys aptartos aiškinamojo rašto 4 punkte (Įstatymo 20 straipsnio pakeitimas). Įstatymo projekte Nr.

Įstatymo projekte Nr. 1 siūloma numatyti, kad bus atliekamas teisinio reguliavimo, susijusio su laikino atokvėpio paslaugomis, poveikio ex post vertinimas, įvertinant, ar laikino atokvėpio paslaugos teisinis reguliavimas turėjo įtakos socialinių paslaugų prieinamumui, ar laikino atokvėpio paslauga turėjo įtakos asmens (šeimos) galimybėms pailsėti nuo asmens su negalia priežiūros, jo (jos) fizinės ir emocinės sveikatos išsaugojimui (susigrąžinimui), taip pat kokią įtaką šis teisinis reguliavimas turėjo valstybės finansams, skiriamiems socialinėms paslaugoms; turi būti įvertinta, kiek asmenų (šeimų) gauna laikino atokvėpio paslaugą pagal jos teikimo vietą ir koks šios paslaugos poreikis (patenkintas ir nepatenkintas), kiek asmenų (šeimų), gaunančių (gavusių) laikino atokvėpio paslaugą, teigia, kad ši paslauga padarė jiems teigiamą poveikį, kiek socialinių paslaugų teikėjų teikia šią paslaugą, kiek lėšų tam skiriama ir koks jų poreikis pagal finansavimo šaltinius.

Taip pat nuo Įstatymo įsigaliojimo Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (siejant su socialinių paslaugų teikėjų rato praplėtimu fiziniais asmenimis ir nauju laikino atokvėpio paslaugos reglamentavimu) planuoja stebėti, kiek fizinių asmenų teiks socialinės priežiūros ir laikino atokvėpio paslaugas; nuo 2024 m. (siejant su naujų socialinių paslaugų – socialinių dirbtuvių, psichologinės ir socialinės reabilitacijos vaikams bendruomenėje įtvirtinimu, nuolatinio globotojo įtvirtinimu, mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos keitimais) planuoja stebėti, kiek asmenų gaus socialinių dirbtuvių bei psichologinės ir socialinės reabilitacijos vaikams bendruomenėje paslaugas bei kiek bus šių socialinių paslaugų teikėjų, kiek nuolatinių globotojų prižiūrės likusių be tėvų globos vaikų (kuriems įstatymų nustatyta tvarka yra arba turi būti nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) ir kokį skaičių jų; kiek asmenų už ilgalaikę socialinę globą mokės tik atsižvelgiant į pajamas, t. y. nemokės atsižvelgiant į turtą; kiek asmenų, gaunančių individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijas, gaus socialines paslaugas.

Remiantis šiais rodikliais bus galima vertinti naujo reglamentavimo naudą, atpažinti esančias spragas ir jas tobulinti. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymo projektas neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir mažins prielaidas korupcijai. Projekto Nr. 1 antikorupcinis vertinimas atliktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo nuostatomis. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo projektas neturės reikšmingo poveikio verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8. Įstatymų projektų atitiktis strateginio lygmens planavimo dokumentams Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9.

Siekiant inkorporuoti įstatymo projektu siūlomas nuostatas į teisinę sistemą, kitų įstatymų priimti, galiojančių įstatymų keisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės. 10. Įstatymų projektų atitiktis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams ir įstatymų projektų sąvokų ir jas įvardijančių terminų įvertinimas Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektai atitinka Valstybinės kalbos ir Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimus. Įstatymų projektų Nr. 1 ir Nr. 3 sąvokų ir jas įvardijančių terminų įvertinimas yra atliktas Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 11. Įstatymų projektų atitiktis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 12. Įstatymams įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, šių aktų rengėjai ir terminai

2.1. pakeisti Mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. birželio 14 d. nutarimu Nr.

583 „Dėl mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašo patvirtinimo“; 2.2. pakeisti Socialinių paslaugų finansavimo ir lėšų apskaičiavimo metodiką, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. spalio 10 d. nutarimu Nr. 978 „Dėl socialinių paslaugų finansavimo ir lėšų apskaičiavimo metodikos patvirtinimo“;

3.1. pakeisti Socialinių paslaugų katalogą, patvirtintą Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. A1-93 „Dėl Socialinių paslaugų katalogo patvirtinimo“; 3.2. pakeisti Socialinės globos įstaigų licencijavimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2014 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. A1-684 „ Dėl socialinės globos įstaigų licencijavimo taisyklių patvirtinimo“; 3.3. pakeisti Asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikio nustatymo ir skyrimo tvarkos aprašą ir Senyvo amžiaus asmens bei suaugusio asmens su negalia socialinės globos poreikio nustatymo metodikas, patvirtintas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. balandžio 5 d. įsakymą Nr. A1-94 „Dėl Asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikio nustatymo ir skyrimo tvarkos aprašo ir Senyvo amžiaus asmens bei suaugusio asmens su negalia socialinės globos poreikio nustatymo metodikos patvirtinimo“; 3.4. pakeisti Socialinių paslaugų išvystymo normatyvus, patvirtintus Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2014 m. sausio 20 d. įsakymą Nr. A1-23 „Dėl Socialinių paslaugų išvystymo normatyvų patvirtinimo“; 3.5. pakeisti Socialinės priežiūros akreditavimo tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2020 m. birželio 30 d. įsakymu Nr.

A1-622 „Dėl Socialinės priežiūros akreditavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“; 3.6. pakeisti Akredituotos socialinės priežiūros teikimo reikalavimus, patvirtintus Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2021 m. liepos 5 d. įsakymu Nr. A1-492 "Dėl Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2021 m. liepos 5 d. įsakymo "Dėl Akredituotos socialinės priežiūros teikimo reikalavimų patvirtinimo"; 3.7. pakeisti Socialinės globos normų aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 m. vasario 20 d. įsakymu Nr. A1-46 „Dėl socialinės globos normų aprašo patvirtinimo“; 3.8. pakeisti Atvejo vadybos tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2018 m. kovo 29 d. įsakymą Nr. A1-141 „Dėl atvejo vadybos tvarkos aprašo patvirtinimo“; 3.9. pakeisti Socialinių paslaugų srities darbuotojų profesinės kompetencijos tobulinimo tvarkos aprašo bei Socialinių darbuotojų atestacijos tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. A1-92 „Dėl Socialinių paslaugų srities darbuotojų profesinės kompetencijos tobulinimo tvarkos aprašo bei Socialinių darbuotojų atestacijos tvarkos aprašo“ patvirtinimo. 4. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2023 m. gruodžio 31 d. turės pakeisti Vaiko globos organizavimo nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. kovo 27 d. nutarimu Nr. 405 „Dėl vaiko globos organizavimo nuostatų patvirtinimo“. 5.

5.1. patvirtinti socialinę priežiūrą ir laikiną atokvėpį teikiančių darbuotojų darbo laiko sąnaudų normatyvus; 5.2. pakeisti Globos centro veiklos ir vaiko budinčio globotojo vykdomos priežiūros organizavimo ir kokybės priežiūros tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2018 m. sausio 19 d. įsakymu Nr. A1-28 „Dėl globos centro veiklos ir vaiko budinčio globotojo vykdomos priežiūros organizavimo ir kokybės priežiūros tvarkos aprašo patvirtinimo“. 6. Socialinės apsaugos ir darbo ministras turės parengti ir socialinės apsaugos ir darbo ministras ir sveikatos apsaugos ministras iki 2023 m. gruodžio 31 d. turės priimti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. birželio 30 d. įsakymo Nr. V-533/A1-189 „Dėl Teisės aktų, susijusių su elektroniniais nedarbingumo pažymėjimais bei elektroniniais nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimais, patvirtinimo“ pakeitimus. 7. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktorius iki 2023 m. gruodžio 31 d. turės pakeisti Asmenų, siekiančių įgyti teisę vykdyti asmenų pasirengimą vaiko globai (rūpybai), šeimynos veiklai, budinčio globotojo veiklai ar įvaikinti vaiką, pasirengimo įvertinimą ir bendruomeninių vaikų globos namų darbuotojų mokymą, atestacijos ir kvalifikacinių kategorijų suteikimo tvarkos aprašą, patvirtintą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2013 m. birželio 5 d. įsakymu Nr. BV-30 „Dėl asmenų, siekiančių įgyti teisę vykdyti asmenų pasirengimo globoti (rūpintis) ar įvaikinti vaiką patikrinimą atestacijos tvarkos aprašo patvirtinimo“. 8.

9.1. patvirtinti Socialinių paslaugų planavimo metodines rekomendacijas; 9.2. patvirtinti Socialinių paslaugų kokybės reikalavimus. 10. Socialinės apsaugos ir darbo ministras iki 2025 m. rugsėjo 30 d. turės pakeisti Socialinių paslaugų priežiūros departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. A1-182 „Dėl Socialinių paslaugų priežiūros departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuostatų patvirtinimo“. 11. Socialinės apsaugos ir darbo ministras iki 2028 m. gruodžio 31 d. turės pripažinti netekusiu galios Socialinės globos normų aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 m. vasario 20 d. įsakymu Nr. A1-46 „Dėl socialinės globos normų aprašo patvirtinimo“. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti Savivaldybių biudžeto lėšų ir valstybės biudžeto lėšų (dotacijoms savivaldybių biudžetams) reikės priėmus Įstatymo projektu Nr.

1 siūlomus pakeitimus:

1) Dėl nuostatų, susijusių su mokėjimu už socialines paslaugas, įgyvendinimo:

  • dėl bendrųjų socialinių paslaugų, išskyrus transporto organizavimo ir maitinimo organizavimo paslaugas, teikimo nemokamai – preliminariais skaičiavimais (pagal savivaldybių pateiktus duomenis apie socialinių paslaugų finansavimą 2021 m.) iš savivaldybių biudžetų 2024 m. papildomai reikėtų apie 28,8 tūkst. eurų; 2025 m. – apie 32,6 tūkst. eurų, 2026 m. – apie 36,8 tūkst. eurų (skaičiuojant planuojamą socialinių paslaugų gavėjų skaičiaus augimą nuo apie 30 tūkst. 2024 metais kasmet bent 10 proc.);
  • dėl socialinės priežiūros paslaugų – vaikų dienos socialinės priežiūros, socialinės priežiūros šeimoms, psichosocialinės pagalbos, pagalbos globėjams (rūpintojams), budintiems ir nuolatiniams globotojams, įtėviams ir šeimynų dalyviams ar besirengiantiems jais tapti, socialinių dirbtuvių paslaugų, intensyvios krizių įveikimo pagalbos (kai neteikiamas laikinas apgyvendinimas), palydėjimo paslaugos jaunuoliams (kai neteikiama su apgyvendinimu) teikimo nemokamai – preliminariais skaičiavimais (pagal savivaldybių pateiktus duomenis apie socialinių paslaugų finansavimą 2021 m.) iš savivaldybių biudžetų 2024 m. papildomai reikėtų apie 169,2 tūkst. eurų; 2025 m. – apie 191,2 tūkst. eurų; 2026 m. – apie 216,1 tūkst. eurų (skaičiuojant planuojamą socialinių paslaugų gavėjų skaičiaus augimą nuo apie 40 tūkst.

2024 m. kasmet bent 10 proc.);

  • dėl socialinės priežiūros ir dienos socialinės globos teikimo asmenims su negalia, gaunantiems slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslines kompensacijas, kai nustatant asmens finansines galimybes mokėti už socialinę priežiūrą ir dienos socialinę globą į asmens pajamas įskaitoma tik slaugos ir priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinės kompensacijos – preliminariais skaičiavimais (pagal savivaldybių pateiktus duomenis apie socialinių paslaugų finansavimą 2021 m.) iš savivaldybių biudžetų 2024 m. papildomai reikėtų apie 1,44 mln. eurų, iš valstybės biudžeto specialiųjų tikslinių dotacijų savivaldybių biudžetams – apie 950 tūkst. eurų; iš savivaldybių biudžetų 2025 m. papildomai reikėtų apie 1,68 mln. eurų, iš valstybės biudžeto specialiųjų tikslinių dotacijų savivaldybių biudžetams – apie 1,14 mln. eurų; iš savivaldybių biudžetų 2026 m. papildomai reikėtų apie 1,96 mln. eurų, iš valstybės biudžeto specialiųjų tikslinių dotacijų savivaldybių biudžetams – apie 1,36 mln. eurų (skaičiuojant planuojamą socialinių paslaugų gavėjų skaičiaus augimą nuo apie 10 tūkst. 2024 m. kasmet bent 10 proc.).

2) Dėl nuostatų, susijusių su socialinių dirbtuvių paslaugos teikimu, įgyvendinimo – iš savivaldybių biudžetų 2024 m. papildomai reikėtų apie 2,96 mln. eurų (planuojama, kad 2024 m. veiks apie 70 socialinių dirbtuvių (kiekvienoje jų paslaugas gaus apie 12 asmenų (vienu metu) su negalia), kurių vienos išlaikymui per metus reikės apie 84 tūkst. eurų, iš kurių apie 50 proc. bus finansuojama Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis); 2025 m. – apie 3,41 mln. eurų; 2026 m. – apie 3,92 mln. eurų. 3) Dėl nuostatų, susijusių su nuolatinio globotojo veikla, įgyvendinimo:

  • dėl atlygio nuolatiniam globotojui mokėjimo – iš savivaldybių biudžetų papildomai reikėtų 2024 m. apie 1,33 mln. eurų, 2025 m. apie 2,44 mln. eurų, 2026 m. apie 3,76 mln. eurų. Planuojama, kad 2024 metais Lietuvoje turėsime apie 60 nuolatinių globotojų, kurių atlygis už kiekvieną prižiūrimą vaiką bus ne mažesnis kaip 2 minimalios mėnesinės algos dydžio, 2025 metais – apie 100; 2026 m. – apie 140 nuolatinių globotojų;
  • dėl pagalbos pinigų mokėjimo nuolatiniams globotojams – iš savivaldybių biudžetų papildomai reikėtų 2024 m. apie 112,3 tūkst. eurų, 2025 m. apie 198 tūkst. eurų, 2026 m. apie 292,3 tūkst. eurų. Šios lėšos buvo suplanuotos skaičiuojant, kad už kiekvieną vaiką bus mokama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. birželio 14 d. nutarime Nr. 583 “Dėl Mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašo patvirtinimo” nustatyta rekomenduojama pagalbos pinigų suma už vieną vaiką (3 BSI dydžio), įvertinant ir galimą BSI didėjimą. 4) Dėl nuostatų, susijusių su budinčio globotojo veikla, įgyvendinimo – dėl atlygio budinčiam globotojui mokėjimo – iš savivaldybių biudžetų papildomai reikėtų 2024 m. apie 166,3 tūkst. eurų, 2025 m. apie 182,9 tūkst. eurų, 2026 m. apie 201,2 tūkst. eurų.

Šios lėšos yra suplanuotos naujos nuostatos įtvirtinimui dėl atlygio mokėjimo kai pasibaigus vaiko globai (rūpybai) dėl pilnametystės, asmuo ir toliau bus prižiūrimas budinčio globotojo ir mokysis pagal bendrojo ugdymo programą, pagal formaliojo profesinio mokymo programą ar studijuos aukštojoje mokykloje, skaičiuojant, kad tokių atvejų kasmet galėtų būti apie 10. 5) Dėl nuostatų, susijusių su pagalbos pinigų mokėjimu šeimynoms, įgyvendinimo - iš savivaldybių biudžetų papildomai reikėtų 2024 m. apie 501,7 tūkst. eurų, 2025 m. apie 556,4 tūkst. eurų, 2026 m. apie 613,9 tūkst. eurų. Šios lėšos buvo suplanuotos skaičiuojant, kad 2024 m. šeimynoje už kiekvieną vaiką bus mokama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. birželio 14 d. nutarime Nr. 583 “Dėl Mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašo patvirtinimo” nustatyta rekomenduojama pagalbos pinigų suma už vieną vaiką (3 BSI dydžio). Lėšų poreikis skaičiuotas atsižvelgiant į tai, kad šeimynose 2024 m. gyvens apie 268 vaikai, 2025 m. – 281, 2026 m. – 294 vaikai (kiekvienais metais planuojamas augimas 5 proc.). 6) Dėl nuostatų, susijusių su laikino atokvėpio paslaugos teikimu, įgyvendinimo – iš valstybės biudžeto 2024 m. papildomai reikės apie 7,7 mln. eurų, 2025 m. ir 2026 m. – apie 17,2 mln. eurų (specialiosioms dotacijoms savivaldybių biudžetams) (šios lėšos suplanuotos ir jų poreikis nurodytas 2021–2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinės sutelkties plėtros programos pažangos priemonės Nr. 09-003-02-02-01 „Plėtoti kompleksinę neįgaliųjų socialinės integracijos sistemą“ apraše).

2023 m. (nuo Įstatymo įsigaliojimo – 2023-10-01) planuojama laikiną atokvėpį suteikti – apie 6400 asmenų, 2024 m. ir vėlesniais – apie 14 300 asmenų (atsižvelgiant į valstybės finansines galimybes, socialinių paslaugų teikėjų pajėgumus, planuojamas augimas kiekvienais metais (nuo 2027 m.) apie 5 proc.). Lėšų poreikis skaičiuotas, atsižvelgiant į vidutines socialinių paslaugų kainas, planuojant dotacijos dydį 1 asmeniui – apie 1200 eurų. 3-5 punktuose minimų lėšų papildomai planuoti neprireiks, nes skatinant alternatyvių institucijoms vaiko globos (rūpybos) formų, tokių kaip vaiko priežiūra pas nuolatinį globotoją, plėtrą, mažės lėšų poreikis bendruomeninių vaikų globos namams išlaikyti. Nuo 2014 metų yra vykdoma institucinės vaikų globos pertvarka, kuria siekiama, kad visos iki tol sukurtos institucijos būtų pertvarkomos ar jų atsisakoma, tuo pačiu metu daugiau investuojant į realią pagalbą šeimai ir vaikams, skatinant alternatyvių institucijoms globos (rūpybos) formų kūrimą. Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų reikės priėmus Įstatymo projektu Nr. 2 siūlomus pakeitimus dėl ligos išmokos mokėjimo nuolatiniams globotojams – Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų reikėtų 2024 m. apie 32 tūkst. eurų, 2025 m. apie 55 tūkst. eurų, 2026 m. apie 80 tūkst. eurų. Šios lėšos buvo suplanuotos skaičiuojant, kad 2024 m. bus apie 60 nuolatinių globotojų, 2025 m. – apie 100, 2026 m. – apie 140.

Iš savivaldybių biudžetų, vykdant savarankiškąsias funkcijas, papildomai reikėtų: 2024 m. – apie 6,7 mln. eurų; 2025 m. – apie 8,7 mln. eurų; 2026 m. – apie 11 mln. eurų (iš kurių, kaip nurodyta aukščiau, 2024 m. apie 2,1 mln. eurų (2025 m. – apie 3,4 mln. eurų, 2026 m. – apie 4,9 mln. eurų) nereikės papildomai, darant prielaidą, kad skatinant alternatyvių institucijoms vaiko globos (rūpybos) formų, tokių kaip vaiko priežiūra pas nuolatinį globotoją, plėtrą, mažės lėšų poreikis bendruomeniniams vaikų globos namams išlaikyti). Iš valstybės biudžeto dotacijų savivaldybių biudžetams: 2024 m. – apie 8,6 mln. eurų, 2025 m. – apie 18,4 mln. eurų; 2026 m. – apie 18,6 mln. eurų. Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų: 2024 m. – apie 32 tūkst. eurų, 2025 m. apie 55 tūkst. eurų, 2026 m. apie 80 tūkst. eurų. Savivaldybių biudžeto lėšų ir valstybės biudžeto lėšų priėmus Įstatymo projektu Nr. 3 ir 4 siūlomus pakeitimus, nereikės. 14. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Rengiant įstatymo projektą atsižvelgta į 2022 m. kovo mėnesį vykusios konsultacijos su savivaldybių administracijų ir globos centrų atstovais metu gautus pasiūlymus dėl nuolatinio globotojo instituto, į 2022 m. rugsėjo mėnesį vykusio Įstatymo projekto Nr. 1 siūlomų pakeitimų pristatymo Neįgaliųjų reikalų tarybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos metu gautus pasiūlymus dėl mokėjimo už socialines paslaugas, į 2022 m. rugsėjo mėn. vykusio susitikimo su socialinių įstaigų vadovus vienijančių asociacijų atstovais metu gautus siūlymus dėl kadencijų įstaigų vadovams, į 2022 m. lapkričio mėnesį vykusio Įstatymo projekto Nr.

1 siūlomų pakeitimų pristatymo Lietuvos savivaldybių asociacijos Socialinių reikalų komitetui bei 2023 m. sausio, kovo mėn. susitikimų su Lietuvos savivaldybių asociacija metu gautus siūlymus dėl mokėjimo už socialines paslaugas, dėl kadencijų nustatymo ne tik valstybės ir savivaldybės biudžetinių įstaigų, bet viešųjų socialinių paslaugų įstaigų vadovams, dėl sprendimų priėmimo dėl socialinių paslaugų asmeniui (šeimai) skyrimo ir kt., į 2023 m. vasario mėn. vykusio susitikimo su neįgaliųjų nevyriausybinėmis organizacijomis metu gautus siūlymus dėl socialinių dirbtuvių paslaugos, dėl valstybės deleguotos funkcijos – socialinės globos asmenims su sunkia negalia užtikrinimo. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia Įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai Įstatymo projekto žodžiai yra „socialinės paslaugos“, „socialinių paslaugų teikėjas“, „socialines paslaugas teikiantis fizinis asmuo“, „laikino atokvėpio paslauga“, „socialinių dirbtuvių paslaugos“, „psichologinė ir socialinė reabilitacija vaikams bendruomenėje“, „socialinės priežiūros akreditavimas“, „laikino atokvėpio paslaugos akreditavimas“, „nuolatinis globotojas“. 16.

16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai

[i] https://www.lnf.lt/wp-content/uploads/2021/07/Tyrimas.pdf [ii] http://www.ndt.lt/wp-content/uploads/2019.12.20-Galutin%C4%97-ataskaita-Pateikta-NRD.pdf [iii] https://www.lnf.lt/artimuosius-su-negalia-priziurintys-zmones-praso-suteikti-kasmetines-atostogas-nuo-slaugos/ https://www.lnf.lt/nuimkime-nasta-kokios-pagalbos-reikia-artimuosius-su-negalia-slaugancioms-seimoms/ [iv] https://www.valstybeskontrole.lt/LT/Product/23932 [v] https://www.hi.lt/lt/gs-ataskaitos.html [vi] https://ntakd.lrv.lt/uploads/ntakd/documents/files/Psichoaktyviosios_medziagos_tendencijos_ir_pokyciai_2021.pdf [vii] https://www.valstybeskontrole.lt/LT/Product/24113 [viii] https://socmin.lrv.lt/uploads/socmin/documents/files/pdf/SP%20TYRIMO%20ATASKAITA_2021.pdf [ix] https://www.ndt.lt/wp-content/uploads/ZTSI_ataskaita_po-pastabu_FINAL.pdf

Teisės departamento išvada

2023-05-31 · oficialus registras ↗

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS

TEISĖS DEPARTAMENTAS

IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINIŲ PASLAUGŲ ĮSTATYMO NR. X-493 PAKEITIMO

ĮSTATYMO PROJEKTO

2023-06-07 Nr. XIVP-2812 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo Socialinių paslaugų įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 2 straipsnio 3 dalyje pateikiama nauja „bendruomeninių vaikų globos namų“ sąvoka, kuri keičiamame įstatyme toliau nėra vartojama, todėl svarstytinas šios sąvokos apibrėžimo tikslingumas. Pažymėtina, kad atsisakius minėtos sąvokos apibrėžimo, turėtų būti tikslinama projekto 2 straipsnio 3 dalis, kuria „bendruomeninių vaikų globos namų“ sąvokos yra atsisakoma. Nepritarus šiai pastabai, pastebėtina, kad iš siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, ar minėti bendruomeniniai vaikų globos namai veiktų visoje savivaldybės teritorijoje (analogiškai kaip siūloma nustatyti keičiamo įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje apibrėžiant

„bendruomeninius šeimos namus“), ar apimtų tik tam tikrą savivaldybės teritorijos

dalį, kurioje bendruomenė yra įsikūrusi. Antruoju atveju siūlytina tikslinti nuostatą „patalpose, esančiose bendruomenės gyvenamoje vietoje“, derinant ją su Vietos savivaldos ir Teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymų nuostatomis, kuriuose vartojamas „gyvenamųjų vietovių“, o ne

„gyvenamosios vietos“ terminas. Ta pati pastaba taikytina ir projekto 2

straipsnio 12 dalimi keičiamo įstatymo 24¹daliai. 2. Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje vietoj žodžių ,,vietos savivaldos“ siūlytume įrašyti žodį ,,savivaldybės“, kadangi pagal Vietos savivaldos įstatymo 3 straipsnio 22 dalį, vietos savivalda yra savivaldybės bendruomenės savitvarka ir savaveiksmiškumas, tuo tarpu socialinių paslaugų teikėjų veiklos priežiūra turėtų apimti savivaldybės, kaip teritorijos administracinio vieneto, lygmenį. 3.

3. Siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo ir

atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 14 straipsnyje siūlomas reguliuoti nuostatas (nustatoma ir savivaldybės administracijos kompetencija), siūlytume patikslinti keičiamo įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 2 punktą. 4. Atsižvelgiant į Vietos savivaldos įstatymo 15 straipsnio 2 dalies 16 punkto nuostatas, pagal kurias savivaldybės taryba priima sprendimus dėl biudžetinių ir viešųjų įstaigų, kurių savininkė yra savivaldybė, steigimo, reorganizavimo, pertvarkymo, likvidavimo, siūlytume keičiamo įstatymo 14 straipsnio 2 dalies 3 punkte braukti žodžius ,,savivaldybei pavaldžias“. 5. Keičiamo įstatymo 20 straipsnio 6 dalyje po žodžio

„šeima“ reikėtų įrašyti praleistą žodį „artimaisiais“. Atitinkamai reikėtų

tikslinti ir įstatymo projekto 2 straipsnio 22 dalyje dėstomą keičiamo įstatymo

20 straipsnio 6 dalies redakciją. 6. Atsižvelgiant į Sveikatos sistemos įstatymo 2

straipsnyje apibrėžtą sąvoką ,,asmens sveikatos priežiūra“, siūlytume keičiamo įstatymo 20 straipsnio 7 ir 8 dalyse vietoj žodžių ,,sveikatos priežiūra“ įrašyti žodžius ,,asmens sveikatos priežiūra“. Ta pati pastaba taikytina ir projekto 2 straipsnio 22 dalimi keičiamo įstatymo 20 straipsnio 7 ir 8 dalims. 7. Keičiamo įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje yra įvedama santrumpa „licencija“, todėl, siekiant vartojamų sąvokų suderinamumo, ją ir reikėtų vartoti toliau visame tekste vietoj vartojamos sąvokos „licencija teikti socialinę globą“. 8. Siūlytume atsisakyti keičiamo įstatymo 21 straipsnio 5 dalies antrojo sakinio (jame nustatyta taisyklė, susijusi su valstybės ar savivaldybių turto perdavimu viešosioms įstaigoms, kai biudžetinė įstaiga pertvarkoma į viešąją įstaigą) kaip ne šio įstatymo reguliavimo dalyko. Pažymėtina, kad Seime yra įregistruotas Vyriausybės pateiktas naujos redakcijos Biudžetinių įstaigų įstatymo Nr. I-1113 pakeitimo įstatymo projektas (Nr.

XIVP-2834), kuriame nustatytos kitokios valstybės turo perdavimo viešosioms įstaigoms taisyklės (biudžetinės įstaigos patikėjimo teise valdomas visas ar dalis turto bus perduodamas viešosios įstaigos nuosavybėn, kaip įnašas, nustatant (formuojant) viešosios įstaigos dalininkų kapitalą Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo nustatytais valstybės ir savivaldybės turto investavimo pagrindais ir tvarka) nei yra siūloma šiuo projektu. 9. Tikslintinas keičiamo įstatymo 22 straipsnio pavadinimas, kadangi 22 straipsnyje nėra jokių socialinių paslaugų įstaigų vadovų darbo santykių reglamentavimo ypatumų (numatyta tik socialinių paslaugų įstaigos vadovo skyrimo į pareigas tvarka, jų kadencijų trukmė bei nepriekaištingos reputacijos reikalavimai). 10. Keičiamo įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, siūloma nustatyti, kad viešųjų socialinių paslaugų įstaigų vadovai į pareigas skiriami viešo konkurso būdu Vyriausybės nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad pagal Darbo kodekso 41 straipsnio 3 dalį, Vyriausybė nustato konkursų organizavimo ir vykdymo tvarką tik tokiose viešosiose įstaigose, kurių savininkė yra valstybė ar savivaldybė. Atsižvelgiant į tai, siūloma nuostata tikslintina. Be to, jeigu būtų apsispręsta keičiamo įstatymo nuostatas taikyti tik toms viešosioms įstaigoms, kurių savininkė yra valstybė ar savivaldybė, kartu reikėtų patikslinti keičiamo įstatymo 22 straipsnio 5 ir 6 dalis, numatant subjektą, kuris priimtų sprendimą skelbti viešosios įstaigos vadovo konkursą ar pavestų laikinai eiti kitam asmeniui pareigas, kol konkurso būdu bus paskirtas naujas socialinių paslaugų įstaigos vadovas. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad Seime registruotas Vyriausybės pateiktas Viešųjų įstaigų įstatymo Nr. I-1428 pakeitimo įstatymo projektas (Nr. XIVP-2835), kuriuo nustatomi valstybės ir savivaldybių dalyvavimo viešosiose įstaigose pagrindai ne tik kaip savininko, bet ir dalininko. 11.

11. Tikslintinos keičiamo įstatymo 22 straipsnio

nuostatos, kadangi socialinių paslaugų įstaigų vadovų darbo santykiai organizuojami vadovaujantis Darbo kodekso nuostatomis, todėl jie į pareigas yra priimami, bet ne skiriami. 12. Tikslintina keičiamo įstatymo 22 straipsnio 2 dalis, kadangi ne visų viešųjų socialinės globos įstaigų vadovų kadencija turėtų būti reglamentuojama šiuo įstatymu, o tik tų viešųjų įstaigų, kurių savininkė ar dalininkė yra valstybė ar savivaldybė. Pritarus šiai pastabai atitinkamai tikslintina projekto 3 straipsnio 6 dalis. 13. Keičiamo įstatymo 22 straipsnio 8 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,Valstybės ir savivaldybės biudžetinių įstaigų vadovų veikla vertinama kiekvienais metais socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka“. Siūloma nuostata suponuoja, kad socialinės apsaugos ir darbo ministras nustatys visų tiek valstybės, tiek savivaldybių biudžetinių įstaigų vadovų veiklos vertinimo tvarką. Pažymėtina, kad toks reguliavimas nedera su Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo 14 straipsniu, kuriame nustatyta, kad socialinės apsaugos ir darbo ministras nustato socialinių paslaugų srities darbuotojų veiklos vertinimo tvarkos aprašą. Kitų biudžetinių įstaigų vadovų ar darbuotojų veikla vertinama vadovaujantis kultūros ministro ar sveikatos apsaugos ministro ar švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtintu veiklos vertinimo tvarkos aprašu arba Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintu biudžetinių įstaigų darbuotojų veiklos vertinimo tvarkos aprašu. 14. Tikslintinas keičiamo įstatymo 22 straipsnio 8 dalies paskutinis sakinys, kadangi tokių kaip valstybės ir savivaldybės viešųjų įstaigų įstatymai nenumato – yra viešosios įstaigos, kurios savininkas ar dalininkas yra valstybė ar savivaldybė. 15. Keičiamo įstatymo 22 straipsnio 9 dalyje siūloma nustatyti socialinių paslaugų įstaigos vadovui nepriekaištingos reputacijos reikalavimus.

Pažymėtina, kad jame siūlomi kai kurie nepriekaištingos reputacijos reikalavimai yra griežtesni ir didesnės apimties nei yra siūloma bendrai nustatyti biudžetinių įstaigų vadovams Biudžetinių įstaigų įstatymo Nr. I-1113 pakeitimo įstatymo projekte (Nr. XIVP-2834) ar įstaigų vadovams – valstybės tarnautojams 2023 m. gegužės 25 d. Seime priimto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatyme Nr. XIV-1985. Pavyzdžiui, keičiamo įstatymo 22 straipsnio 9 dalies 6 punkte siūloma nustatyti, kad asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis, be kita ko, buvo atleistas dėl darbo drausmės pažeidimo (turėtų būti darbo pareigų pažeidimo, nes Darbo kodeksas nenumato darbo drausmės pažeidimo) ir nuo atleidimo iš pareigų dienos nepraėjo 3 metai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Darbo kodekso 58 straipsnio nuostatas, darbuotojas gali būti atleidžiamas dėl įvairių darbo pareigų, kurias nustato darbo teisės normos ar darbo sutartis, pažeidimų. Todėl svarstytina, ar tokio nepriekaištingos reputacijos reikalavimo nustatymas yra proporcingas siekiamam tikslui ir ar neriboja Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos kiekvieno žmogaus teisės laisvai pasirinkti darbą.

Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į Konstitucinio Teismo 2022 m. spalio 20 d. nutarimą, kuriame Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad, pagal Konstituciją, inter alia jos 33 straipsnio 1 dalį,

48 straipsnio 1 dalį, įstatymų leidėjas, reguliuodamas valstybės tarnybos

santykius ir siekdamas konstituciškai pagrįsto tikslo užtikrinti valstybės tarnyboje einančių pareigas asmenų patikimumą, privalo nustatyti inter alia su šių asmenų reputacija susijusius stojimo į valstybės tarnybą reikalavimus, be kita ko, reikalavimą nebūti teistam už tam tikrus nusikaltimus; nustatant šį reikalavimą turi būti paisoma konstitucinio proporcingumo principo, kaip vieno iš konstitucinio teisinės valstybės principo elementų, pagal kurį negali būti nustatyti didesni konstitucinės teisės stoti į valstybės tarnybą ribojimai, negu būtina valstybės tarnyboje einančių pareigas asmenų patikimumui užtikrinti, inter alia negali būti paneigta šios teisės esmė. Be to, keičiamo įstatymo 22 straipsnio 9 dalies 8 punkte nurodytas nepriekaištingos reputacijos reikalavimas nesuprantamas, nes neaišku, koks subjektas galėtų konstatuoti piktnaudžiavimo alkoholiu, narkotinėmis, psichotropinėmis ar kitomis psichiką veikiančiomis medžiagomis faktą, dėl kurio asmeniui būtų ribojama teisė į darbą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pasirodymas neblaiviam ar apsvaigusiam nuo narkotinių, toksinių ar psichotropinių medžiagų darbo metu darbo vietoje yra šiurkštus darbo pareigų pažeidimas ar šiurkštus tarnybinis nusižengimas, už kuriuos numatytas atleidimas. 16.

16. Tikslintinos projekto 1 straipsniu keičiamo

įstatymo 23 straipsnio 1 dalies nuostatos, nes iš projektu siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, ar bendras vaikų (su kitais šeimoje augančiais vaikais) skaičius nuolatinio globotojo šeimoje gali būti didesnis tais atvejais, kai neišskiriami ne tik broliai ir seserys, bet ir nepilnametis tėvas (mama) su vaiku. Ta pati pastaba taikytina ir projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 23 straipsnio

2 daliai. 17. Atsižvelgiant į tai, kad keičiamo įstatymo 23

straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad tarpusavio bendradarbiavimo ir paslaugų teikimo sutartyje, be kita ko, turi būti numatomos lėšų vaikui išlaikyti (vaiko globos (rūpybos) išmokos ir globos (rūpybos) išmokos tikslinio priedo, mokamo pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą, dydis, siūlytume patikslinti keičiamo įstatymo 23 straipsnio 5 dalies

2 punktą, kadangi iš siūlomo reguliavimo neaišku, ar budintis globotojas turės

teisę gauti globos (rūpybos) išmokos tikslinį priedą, mokamą pagal Išmokų vaikams įstatymą. Ta pati pastaba taikytina ir projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 23 straipsnio 8 daliai. 18. Keičiamo įstatymo 23 straipsnio 3 dalyje įvedama santrumpa „sutartis“, todėl atitinkamai reikėtų tikslinti šio straipsnio 8 dalies 1 punktą. 19. Keičiamo įstatymo 23 straipsnio 8 dalies 2 ir 3 punkte prieš žodžius ,,minimaliosios mėnesinės algos“ įrašytini žodžiai ,,Vyriausybės nustatytos“. Ta pati pastaba taikytina ir projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 23 straipsnio 11 daliai. 20. Keičiamo įstatymo 26 straipsnio 12 dalyje reikėtų tikslinti pateikiamą nuorodą į įstatymo 6 straipsnio 2 dalį, nes neaišku, kokie netaikomi reikalavimai yra turimi omeny. 21. Keičiamo įstatymo 31 straipsnio 5 dalyje siūlytina atsisakyti perteklinio žodžio „personalo“. 22.

22. Iš keičiamo įstatymo 31 straipsnio 4 dalyje siūlomo

teisinio reguliavimo nėra aišku, kodėl per įspėjime nustatytą terminą nepašalinus nurodytų trūkumų licencijos teikti socialinę globą galiojimo sustabdymo terminas negali būti trumpesnis kaip 1 mėnuo. Pastebėtina, kad po licencijos galiojimo termino sustabdymo socialinės globos įstaigai skubiai (pavyzdžiui, per savaitę) pašalinus įspėjime nurodytus trūkumus, ji negalėtų kreiptis dėl licencijos galiojimo termino atnaujinimo ir teikti socialinės globos ne todėl, kad vis dar būtų pažeidimų, o todėl, kad būtų nesibaigęs formalus licencijos galiojimo sustabdymo terminas. Atsižvelgiant į tai, siūlytina projekto nuostatas atitinkamai tikslinti. Ta pati pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 31 straipsnio 5 daliai. 23. Atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 21 straipsnio 10,

11 ir 12 dalyse nustatytus kvalifikacijos reikalavimus, siūlytina keičiamo

įstatymo 32 straipsnio 1 dalies 3 punkte po žodžio „išsilavinimo“ įrašyti žodžius „ir (ar) kvalifikacijos“. 24. Tikslintinas keičiamo įstatymo 33 straipsnio 5 dalies 2 punktas, kadangi dėstoma nuostata suponuoja, kad akredituotas socialines paslaugas teikiančio darbuotojo išsilavinimas ir (ar) kvalifikacija turi atitikti visose šio įstatymo 21 straipsnio 10, 11 ir 12 dalyse, 26 straipsnio 6 dalyje nustatytus reikalavimus. 25. Keičiamo įstatymo 33 straipsnio 9 dalies 3 punkte vietoj žodžių „fizinis asmuo nebevykdo veiklos“ įrašyti žodžius „fizinis asmuo nebevykdo individualios veiklos“, atsižvelgiant į tai, kad keičiamo įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad socialines paslaugas teikiantys fiziniai asmenys veikia individualiai (vykdo individualią veiklą). 26. Keičiamo įstatymo 36 straipsnio 4 dalyje siūlytina tikslinti nuorodą į šio įstatymo 35 straipsnio 8 dalį, nes neaišku, koks subjektas turimas omeny. 27. Keičiamo įstatymo 38 straipsnio 1 dalies 2 punkte vietoj žodžių ir skaičiaus „šio straipsnio 1 dalies“ įrašytini žodžiai „šios dalies“.

Ta pati pastaba taikytina ir projekto 2 straipsnio 34 dalimi keičiamo įstatymo 38 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktams. 28. Keičiamo įstatymo 39 straipsnyje vartojamą formuluotę „su darbo santykiais susijusios pajamos ar darbo santykiams prilygintų teisinių santykių pagrindu gaunamos pajamos“ siūlytina keisti Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatyme vartojama formuluote „pagal darbo sutartį arba darbo santykiams prilygintų teisinių santykių pagrindu gautos pajamos“. Atitinkamai siūlytina tikslinti projekto 2 straipsnio 35 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 39 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 4 dalies formuluotę. 29. Svarstytina, ar nereikėtų papildyti keičiamo įstatymo 39 straipsnio 1 dalies 4 punkto pajamomis, gautomis iš sporto, atlikėjo veiklos. Pritarus šiai pastabai, atitinkamai tikslintinas projekto 2 straipsnio 35 dalyje dėstomas keičiamo įstatymo 39 straipsnio 1 dalies 4 punktas. 30. Tikslintinas keičiamo įstatymo 39 straipsnio 1 dalies 9 punktas, kadangi pagal Nedarbo socialinio draudimo įstatymą yra mokama ne tik nedarbo socialinio draudimo išmoka, bet ir dalinio darbo išmoka. Pritarus šiai pastabai, atitinkamai tikslintinas projekto 2 straipsnio 35 dalyje dėstomas keičiamo įstatymo 39 straipsnio 1 dalies 9 punktas. 31. Keičiamo įstatymo 43 straipsnio 2 dalis tikslintina, nes iš siūlomos formuluotės nėra aišku, ar komisija, kuri pakartotinai nustatytų asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikį, turėtų būti sudaryta visais atvejais ar tik tais, kai skundai dėl išvadų dėl socialinių paslaugų poreikio nustatymo pripažįstami pagrįstais. 32. Keičiamo įstatymo 43 straipsnio 5 ir 6 dalyje, atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 33 straipsnio 8 dalį, reikėtų vartoti santrumpą „teikėjas“. 33.

33. Keičiamo įstatymo 43 straipsnio 5 ir 7 dalis reikėtų

tikslinti atsižvelgiant į tai, kad skundžiami turėtų būti ne subjektai, teikiantys socialines paslaugas, bet šių subjektų veiksmai ar sprendimai. Pritarus šiai pastabai, atitinkamai tikslintinos projekto 2 straipsnio 45 ir 46 dalyse dėstomos keičiamo įstatymo 43 straipsnio 5 ir 7 dalys. 34. Įstatymo projekto 2 straipsnio 8 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnis papildomas 9¹ dalimi, kurioje nustatoma, kad „nuolatinis globotojas – fizinis asmuo, pagal tarpusavio bendradarbiavimo ir paslaugų teikimo sutartį, sudarytą su globos centru, prižiūrintis likusį be tėvų globos vaiką, kuriam įstatymų nustatyta tvarka yra arba turi būti nustatyta nuolatinė globa (rūpyba), su kuriuo nesusijęs giminystės ryšiais ir kuris atitinka bent vieną iš šio įstatymo 23 straipsnio 3 dalyje nurodytų požymių.“ Taigi pagal siūlomą teisinį reguliavimą nuolatinis globotojas privalo būti sudaręs sutartį su atitinkamu globos centru. Atsižvelgiant į tai, tikslintina projekto 2 straipsnio 24 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 23 straipsnio 11 dalis, kurioje nurodoma, kad „Atlygį budintiems globotojams ir nuolatiniams globotojams už vaikų priežiūrą, jeigu šie globotojai yra sudarę sutartis su globos centru, kuris Civilinio kodekso ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka skiriamas vaikų atstovu pagal įstatymą, moka globos centras savivaldybės tarybos nustatyta tvarka“. 35. Įstatymo projekto 2 straipsnio 24 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 23 straipsnio 3 dalyje išvardijami vaiko, kurį gali prižiūrėti nuolatinis globotojas, požymiai. Atkreiptinas dėmesys, kad požymis

„drauge su juo (kitais vaikais) yra nepilnamečiai tėvai“ turėtų būti

tikslinamas, nes prižiūrimo vaiko „požymis“ turėtų būti siejamas tik su jo paties, o ne su kitų vaikų ypatybėmis, taigi nuolatinis globotojas turėtų galėti prižiūrėti vaiką, su kuriuo kartu yra jo, o ne kažkurių kitų vaikų, nepilnamečiai tėvai.

Taip pat tikslintina 23 straipsnio 3 dalies nuostata

„priežiūros reikia ne tik jam, bet ir daugiau nei 3 jo broliams/seserims”,

detalizuojant, ar minėtų vaiko brolių/seserų priežiūra turi būti taip pat paskirta vaiko nuolatiniam globotojui. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos tikslintinos. 36. Įstatymo projekto 2 straipsnio 24 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 23 straipsnio 3 dalyje vietojo žodžių „drauge su juo“ įrašytini žodžiai „kartu su juo“. 37. Įstatymo projekto 2 straipsnio 24 dalyje dėstomos keičiamo įstatymo 23 straipsnio 5 dalyje siūlomas įtvirtinti reikalavimas turėti ne mažesnę kaip vienerių metų vaiko globos (rūpinimo) ir (ar) budinčio globėjo patirtį turėtų būti dėstomas keičiamo įstatymo 23 straipsnio 4 dalies 5 punkte. Atitinkamai reikėtų pernumeruoti po to einančias keičiamo įstatymo 23 straipsnio dalis. 38. Tikslintina projekto 2 straipsnio 24 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 23 straipsnio 11 dalies 5 punkto formuluotė, nekartojant keičiamo įstatymo 23 straipsnio 3 dalyje išvardytų vaiko „požymių“. Pastebėtina, kad nuolatinis globotojas negali prižiūrėti kitų vaikų, nei atitinkančių keičiamo įstatymo 23 straipsnio 3 dalyje požymius, todėl formuluotė „už kiekvieną kitą vaiką, kuriam būdinga <...>“ yra perteklinė. 39. Loginiu ir redakciniu aspektais tikslintinas projekto 2 straipsnio 26 dalimi keičiamo įstatymo 33 straipsnio 5 dalies 3 punktas, nes darbuotojai negali atitikti „socialinių paslaugų teikimo reikalavimų apraše nustatytų struktūros ir skaičiaus reikalavimų“. 40.

40. Svarstytina, ar projekto 2 straipsnio 27 dalimi

pildomo keičiamo įstatymo 33 straipsnio 5 dalies 5 punkto nuostata neturėtų būti dėstoma keičiamo įstatymo 34 straipsnyje, reglamentuojančiame akredituotas socialines paslaugas teikiančių socialinių paslaugų teikėjų teises ir pareigas. Nepritarus šiai pastabai, projekto nuostata tikslintina redakciniu ir kalbiniu aspektu, sistemiškai ją derinant su keičiamo įstatymo 33 straipsnio 5 dalies struktūra. 41. Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 22 straipsnio 9 dalyje nustatomi socialinių paslaugų įstaigų vadovams nepriekaištingos reputacijos reikalavimai, siekiant apsaugoti iki šio įstatymo įsigaliojimo priimtų socialinės globos įstaigų vadovų teisėtus lūkesčius, siūlytume papildyti projekto 3 straipsnį, jame numatant, kad šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Socialinių paslaugų įstatymo 22 straipsnio 9 dalis netaikoma socialinių paslaugų įstaigų vadovams, priimtiems į pareigas iki šio įstatymo įsigaliojimo, jeigu Socialinių paslaugų įstatymo 22 straipsnio 9 dalyje numatytos sąlygos atsirado iki šio įstatymo įsigaliojimo. 42. Atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies nuostatas, pagal kurias socialinių paslaugų įstaigos vadovas gali būti be konkurso priimamas į pareigas ir antrajai kadencijai, siekiant teisinio aiškumo, siūlome patikslinti projekto 3 straipsnio 6 dalį, aiškiai nurodant, ar nuo šio įstatymo įsigaliojimo nustatoma 5 metų kadencija yra laikoma pirmąja socialinių paslaugų įstaigos vadovo kadencija. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad socialinių paslaugų įstaigų vadovų darbo santykiai organizuojami vadovaujantis Darbo kodekso nuostatomis, todėl jie į pareigas yra priimami, bet ne skiriami. 43.

43. Atsižvelgiant į tai, kad šio

įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto keičiamo įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyti reikalavimai įsigalioja 2023 m. spalio 1 d., neaišku, kodėl projekto 3 straipsnio 9 dalyje siūloma nustatyti, kad šie reikalavimai budintiems globotojams netaikomi, jeigu jie su globos centru sudarė tarpusavio bendradarbiavimo ir paslaugų teikimo sutartį iki

2023 m. gruodžio 31 d. Departamento direktorius

Dainius Zebleckis M. Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected] J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]

Teisės departamento išvada

2023-10-30 · oficialus registras ↗

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS

TEISĖS DEPARTAMENTAS

IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINIŲ PASLAUGŲ ĮSTATYMO NR. X-493 PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO 2023-11-08 Nr. XIVP-2812(3) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto 1 straipsniu keičiamo Socialinių paslaugų įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 14 straipsnio 5 dalyje nustatoma savivaldybės administracijos kompetencija, tačiau iš šios dalies 7 punkto formuluotės darytina išvada, kad šiame punkte yra įtvirtinta ne tik savivaldybės administracijos, bet ir socialinių paslaugų įstaigų, sudariusių sutartis dėl duomenų teikimo Socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje, kompetencija. Atsižvelgiant į tai teisės požiūriu būtų tiksliau šiame punkte nustatytą taisyklę dėstyti atskiroje dalyje. 2. Atsižvelgiant į tai, kad Seime yra svarstomas Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo Nr. XIII-198 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3187, kuriuo nustatomi nauji biudžetinės įstaigos vadovo veiklos vertinimo kriterijai (viršijanti lūkesčius, atitinkanti lūkesčius, iš dalies atitinkanti lūkesčius, neatitinkanti lūkesčių), siūlytume tikslinti keičiamo įstatymo 22 straipsnio 3 dalį ir vietoj žodžių „buvo įvertinta gerai ir (arba) labai gerai“ įrašyti žodžius „buvo įvertinta kaip viršijanti lūkesčius arba atitinkanti lūkesčius (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – labai gerai arba gerai)“. 3. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 38 straipsnyje reglamentuojami mokėjimo už specialiąsias socialines paslaugas dydžiai. Pastebėtina, kad iš projektu siūlomo teisinio reguliavimo nėra aiškus keičiamo įstatymo 38 straipsnio 4 ir 5 dalies santykis, t. y. manytina, kad keičiamo įstatymo 38 straipsnio 5 dalis apima šio straipsnio 4 dalies nuostatas.

Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos turėtų būti atitinkamai tikslintinos, atsisakant keičiamo įstatymo 38 straipsnio 4 dalies, tikslinant šio straipsnio dalių numeraciją ir keičiamo įstatymo 38 straipsnio 6 dalyje pateikiamą nuorodą. 4. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 39 straipsnio 1 dalies 5 ir 15 punktuose reikėtų tikslinti vartojamas formuluotes atsižvelgiant į Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo redakcijoje, įsigaliosiančioje

2024 m. sausio 1 d., Seime užregistruotame Socialinio draudimo pensijų įstatymo

Nr. I-549 1, 2, 5, 6, 10, 13, 20, 23, 35, 36, 38, 39, 40, 41, 58, 59 straipsnių, III skyriaus ir Įstatymo 3 ir 6 priedų pakeitimo įstatymo projekte (Nr. XIVP-3193) ir Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo Nr. VIII-1509 3, 11, 14, 15, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 25, 26 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymo projekte (Nr. XIVP-3195), kurių įsigaliojimas taip pat numatomas 2024 m. sausio 1 d., vartojamas formuluotes, t. y. keičiamo įstatymo 39 straipsnio 1 dalies 5 punkte reikėtų patikslinti nurodytas pensijų rūšis, o keičiamo įstatymo 39 straipsnio 1 dalies 15 punkte patikslinti kompensacijų ir išmokų rūšis. Departamento direktorius Dainius Zebleckis M. Masteikienė, tel. +370

5 209 6843, el. p. [email protected]

J. Raškauskaitė, tel. +370 5 209 6842, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. +370 5 209 6850, el. p. [email protected]

Komiteto išvada

2023-05-31 · oficialus registras ↗

išvados projektas

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

VALSTYBĖS VALDYMO IR SAVIVALDYBIŲ KOMITETAS

PAPILDOMO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINIŲ PASLAUGŲ

ĮSTATYMO NR. X-493 PAKEITIMO

ĮSTATYMO PROJEKTO

NR. XIVP-2812

2023-06-28

Nr. 113-P-21

Vilnius

Komiteto pirmininkas Ričardas Juška, pirmininko pavaduotojas Valentinas Bukauskas, komiteto nariai: Guoda Burokienė, Domas Griškevičius, Kęstutis Masiulis, Bronislovas Matelis, Kęstutis Navickas, Audrius Petrošius, Eugenijus Sabutis, Algis Strelčiūnas, Rita Tamašunienė, Valdemaras Valkiūnas. Komiteto biuras: vedėja Lina Milonaitė, patarėjai: Rasa Mačiulytė, Skaistė Meškelė, Rasa Šidlauskaitė, Juras Taminskas, padėjėja Vilma Keidūnė. Kviestieji asmenys: Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kanclerė Ana Selčinskienė, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinių paslaugų grupės vadovė Violeta Toleikienė, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinių paslaugų grupės vyresnioji patarėja Jurgita Gajauskienė, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinių paslaugų grupės vyresnioji patarėja Almira Gecevičiūtė. Lietuvos savivaldybių asociacijos direktorė Roma Žakaitienė, Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėja Audronė Vareikytė, Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėja Linda Kreimerytė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

  • str. str. d.

p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2023-06-072

2P

312 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1.

1. Įstatymo

projekto 1 straipsniu keičiamo Socialinių paslaugų įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 2 straipsnio 3 dalyje pateikiama nauja „bendruomeninių vaikų globos namų“ sąvoka, kuri keičiamame įstatyme toliau nėra vartojama, todėl svarstytinas šios sąvokos apibrėžimo tikslingumas. Pažymėtina, kad atsisakius minėtos sąvokos apibrėžimo, turėtų būti tikslinama projekto 2 straipsnio 3 dalis, kuria „bendruomeninių vaikų globos namų“ sąvokos yra atsisakoma. Nepritarus šiai pastabai, pastebėtina, kad iš siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, ar minėti bendruomeniniai vaikų globos namai veiktų visoje savivaldybės teritorijoje (analogiškai kaip siūloma nustatyti keičiamo įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje apibrėžiant „bendruomeninius šeimos namus“), ar apimtų tik tam tikrą savivaldybės teritorijos dalį, kurioje bendruomenė yra įsikūrusi. Antruoju atveju siūlytina tikslinti nuostatą „patalpose, esančiose bendruomenės gyvenamoje vietoje“, derinant ją su Vietos savivaldos ir Teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymų nuostatomis, kuriuose vartojamas „gyvenamųjų vietovių“, o ne „gyvenamosios vietos“ terminas. Ta pati pastaba taikytina ir projekto 2 straipsnio 12 dalimi keičiamo įstatymo 24¹ daliai. Spręsti pagrindiniame komitete

2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2023-06-0712

1

2. Įstatymo

projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje vietoj žodžių ,,vietos savivaldos“ siūlytume įrašyti žodį ,,savivaldybės“, kadangi pagal Vietos savivaldos įstatymo 3 straipsnio 22 dalį, vietos savivalda yra savivaldybės bendruomenės savitvarka ir savaveiksmiškumas, tuo tarpu socialinių paslaugų teikėjų veiklos priežiūra turėtų apimti savivaldybės, kaip teritorijos administracinio vieneto, lygmenį. Pritarti

3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2023-06-0712

22 3.

Siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo ir atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 14 straipsnyje siūlomas reguliuoti nuostatas (nustatoma ir savivaldybės administracijos kompetencija), siūlytume patikslinti keičiamo įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 2 punktą. Pritarti

4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2023-06-0714

23

4. Atsižvelgiant į Vietos savivaldos įstatymo 15 straipsnio 2 dalies 16 punkto

nuostatas, pagal kurias savivaldybės taryba priima sprendimus dėl biudžetinių ir viešųjų įstaigų, kurių savininkė yra savivaldybė, steigimo, reorganizavimo, pertvarkymo, likvidavimo, siūlytume keičiamo įstatymo 14 straipsnio 2 dalies 3 punkte braukti žodžius ,,savivaldybei pavaldžias“. Pritarti

5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2023-06-0720

2P

622

5. Keičiamo

įstatymo 20 straipsnio 6 dalyje po žodžio „šeima“ reikėtų įrašyti praleistą žodį „artimaisiais“. Atitinkamai reikėtų tikslinti ir įstatymo projekto 2 straipsnio 22 dalyje dėstomą keičiamo įstatymo 20 straipsnio 6 dalies redakciją. Pritarti

6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2023-06-0720

2P

7,822

6. Atsižvelgiant į Sveikatos sistemos įstatymo 2 straipsnyje apibrėžtą sąvoką

,,asmens sveikatos priežiūra“, siūlytume keičiamo įstatymo 20 straipsnio 7 ir

8 dalyse vietoj žodžių ,,sveikatos priežiūra“ įrašyti žodžius ,,asmens

sveikatos priežiūra“. Ta pati pastaba taikytina ir projekto 2 straipsnio 22 dalimi keičiamo įstatymo 20 straipsnio 7 ir 8 dalims. Pritarti

7. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2023-06-0721

3

7. Keičiamo

įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje yra įvedama santrumpa „licencija“, todėl, siekiant vartojamų sąvokų suderinamumo, ją ir reikėtų vartoti toliau visame tekste vietoj vartojamos sąvokos „licencija teikti socialinę globą“. Pritarti

8. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2023-06-0721

5 8.

Siūlytume atsisakyti keičiamo įstatymo 21 straipsnio 5 dalies antrojo sakinio (jame nustatyta taisyklė, susijusi su valstybės ar savivaldybių turto perdavimu viešosioms įstaigoms, kai biudžetinė įstaiga pertvarkoma į viešąją įstaigą) kaip ne šio įstatymo reguliavimo dalyko. Pažymėtina, kad Seime yra įregistruotas Vyriausybės pateiktas naujos redakcijos Biudžetinių įstaigų įstatymo Nr. I-1113 pakeitimo įstatymo projektas (Nr. XIVP-2834), kuriame nustatytos kitokios valstybės turo perdavimo viešosioms įstaigoms taisyklės (biudžetinės įstaigos patikėjimo teise valdomas visas ar dalis turto bus perduodamas viešosios įstaigos nuosavybėn, kaip įnašas, nustatant (formuojant) viešosios įstaigos dalininkų kapitalą Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo nustatytais valstybės ir savivaldybės turto investavimo pagrindais ir tvarka) nei yra siūloma šiuo projektu. Pritarti

9. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2023-06-0722

9. Tikslintinas keičiamo įstatymo 22 straipsnio pavadinimas, kadangi 22

straipsnyje nėra jokių socialinių paslaugų įstaigų vadovų darbo santykių reglamentavimo ypatumų (numatyta tik socialinių paslaugų įstaigos vadovo skyrimo į pareigas tvarka, jų kadencijų trukmė bei nepriekaištingos reputacijos reikalavimai). Pritarti

10. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2023-06-0722

1,5,6

10. Keičiamo įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, siūloma nustatyti, kad

viešųjų socialinių paslaugų įstaigų vadovai į pareigas skiriami viešo konkurso būdu Vyriausybės nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad pagal Darbo kodekso 41 straipsnio 3 dalį, Vyriausybė nustato konkursų organizavimo ir vykdymo tvarką tik tokiose viešosiose įstaigose, kurių savininkė yra valstybė ar savivaldybė. Atsižvelgiant į tai, siūloma nuostata tikslintina.

Be to, jeigu būtų apsispręsta keičiamo įstatymo nuostatas taikyti tik toms viešosioms įstaigoms, kurių savininkė yra valstybė ar savivaldybė, kartu reikėtų patikslinti keičiamo įstatymo 22 straipsnio 5 ir 6 dalis, numatant subjektą, kuris priimtų sprendimą skelbti viešosios įstaigos vadovo konkursą ar pavestų laikinai eiti kitam asmeniui pareigas, kol konkurso būdu bus paskirtas naujas socialinių paslaugų įstaigos vadovas. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad Seime registruotas Vyriausybės pateiktas Viešųjų įstaigų įstatymo Nr. I-1428 pakeitimo įstatymo projektas (Nr. XIVP-2835), kuriuo nustatomi valstybės ir savivaldybių dalyvavimo viešosiose įstaigose pagrindai ne tik kaip savininko, bet ir dalininko. Pritarti

11. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2023-06-0722

11. Tikslintinos keičiamo įstatymo 22 straipsnio nuostatos, kadangi socialinių

paslaugų įstaigų vadovų darbo santykiai organizuojami vadovaujantis Darbo kodekso nuostatomis, todėl jie į pareigas yra priimami, bet ne skiriami. Pritarti

12. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2023-06-0722

3P

26

12. Tikslintina keičiamo įstatymo 22 straipsnio 2 dalis, kadangi ne visų viešųjų

socialinės globos įstaigų vadovų kadencija turėtų būti reglamentuojama šiuo įstatymu, o tik tų viešųjų įstaigų, kurių savininkė ar dalininkė yra valstybė ar savivaldybė. Pritarus šiai pastabai atitinkamai tikslintina projekto 3 straipsnio 6 dalis. Pritarti

13. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2023-06-0722

8

13. Keičiamo įstatymo 22 straipsnio 8 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,Valstybės

ir savivaldybės biudžetinių įstaigų vadovų veikla vertinama kiekvienais metais socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka“. Siūloma nuostata suponuoja, kad socialinės apsaugos ir darbo ministras nustatys visų tiek valstybės, tiek savivaldybių biudžetinių įstaigų vadovų veiklos vertinimo tvarką.

Pažymėtina, kad toks reguliavimas nedera su Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo 14 straipsniu, kuriame nustatyta, kad socialinės apsaugos ir darbo ministras nustato socialinių paslaugų srities darbuotojų veiklos vertinimo tvarkos aprašą. Kitų biudžetinių įstaigų vadovų ar darbuotojų veikla vertinama vadovaujantis kultūros ministro ar sveikatos apsaugos ministro ar švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtintu veiklos vertinimo tvarkos aprašu arba Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintu biudžetinių įstaigų darbuotojų veiklos vertinimo tvarkos aprašu. Pritarti

14. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2023-06-0722

8

kadangi tokių kaip valstybės ir savivaldybės viešųjų įstaigų įstatymai nenumato – yra viešosios įstaigos, kurios savininkas ar dalininkas yra valstybė ar savivaldybė. Pritarti

15. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2023-06-0722

9

15. Keičiamo

įstatymo 22 straipsnio 9 dalyje siūloma nustatyti socialinių paslaugų įstaigos vadovui nepriekaištingos reputacijos reikalavimus. Pažymėtina, kad jame siūlomi kai kurie nepriekaištingos reputacijos reikalavimai yra griežtesni ir didesnės apimties nei yra siūloma bendrai nustatyti biudžetinių įstaigų vadovams Biudžetinių įstaigų įstatymo Nr. I-1113 pakeitimo įstatymo projekte (Nr. XIVP-2834) ar įstaigų vadovams – valstybės tarnautojams 2023 m. gegužės 25 d. Seime priimto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatyme Nr. XIV-1985.

XIV-1985. Pavyzdžiui, keičiamo įstatymo

22 straipsnio 9 dalies 6 punkte siūloma nustatyti, kad asmuo nelaikomas

nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis, be kita ko, buvo atleistas dėl darbo drausmės pažeidimo (turėtų būti darbo pareigų pažeidimo, nes Darbo kodeksas nenumato darbo drausmės pažeidimo) ir nuo atleidimo iš pareigų dienos nepraėjo 3 metai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Darbo kodekso 58 straipsnio nuostatas, darbuotojas gali būti atleidžiamas dėl įvairių darbo pareigų, kurias nustato darbo teisės normos ar darbo sutartis, pažeidimų. Todėl svarstytina, ar tokio nepriekaištingos reputacijos reikalavimo nustatymas yra proporcingas siekiamam tikslui ir ar neriboja Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos kiekvieno žmogaus teisės laisvai pasirinkti darbą. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į Konstitucinio Teismo 2022 m. spalio 20 d. nutarimą, kuriame Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad, pagal Konstituciją, inter alia jos 33 straipsnio 1 dalį, 48 straipsnio 1 dalį, įstatymų leidėjas, reguliuodamas valstybės tarnybos santykius ir siekdamas konstituciškai pagrįsto tikslo užtikrinti valstybės tarnyboje einančių pareigas asmenų patikimumą, privalo nustatyti inter alia su šių asmenų reputacija susijusius stojimo į valstybės tarnybą reikalavimus, be kita ko, reikalavimą nebūti teistam už tam tikrus nusikaltimus; nustatant šį reikalavimą turi būti paisoma konstitucinio proporcingumo principo, kaip vieno iš konstitucinio teisinės valstybės principo elementų, pagal kurį negali būti nustatyti didesni konstitucinės teisės stoti į valstybės tarnybą ribojimai, negu būtina valstybės tarnyboje einančių pareigas asmenų patikimumui užtikrinti, inter alia negali būti paneigta šios teisės esmė.

Be to, keičiamo įstatymo 22 straipsnio 9 dalies 8 punkte nurodytas nepriekaištingos reputacijos reikalavimas nesuprantamas, nes neaišku, koks subjektas galėtų konstatuoti piktnaudžiavimo alkoholiu, narkotinėmis, psichotropinėmis ar kitomis psichiką veikiančiomis medžiagomis faktą, dėl kurio asmeniui būtų ribojama teisė į darbą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pasirodymas neblaiviam ar apsvaigusiam nuo narkotinių, toksinių ar psichotropinių medžiagų darbo metu darbo vietoje yra šiurkštus darbo pareigų pažeidimas ar šiurkštus tarnybinis nusižengimas, už kuriuos numatytas atleidimas. Pritarti

16. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2023-06-0723

2P

128

16. Tikslintinos

projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 23 straipsnio 1 dalies nuostatos, nes iš projektu siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, ar bendras vaikų (su kitais šeimoje augančiais vaikais) skaičius nuolatinio globotojo šeimoje gali būti didesnis tais atvejais, kai neišskiriami ne tik broliai ir seserys, bet ir nepilnametis tėvas (mama) su vaiku.

Ta pati pastaba taikytina ir projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 23 straipsnio 2 daliai. Spręsti pagrindiniame komitete

17. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2023-06-0723

2P

328

17. Atsižvelgiant

į tai, kad keičiamo įstatymo 23 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad tarpusavio bendradarbiavimo ir paslaugų teikimo sutartyje, be kita ko, turi būti numatomos lėšų vaikui išlaikyti (vaiko globos (rūpybos) išmokos ir globos (rūpybos) išmokos tikslinio priedo, mokamo pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą, dydis, siūlytume patikslinti keičiamo įstatymo 23 straipsnio 5 dalies 2 punktą, kadangi iš siūlomo reguliavimo neaišku, ar budintis globotojas turės teisę gauti globos (rūpybos) išmokos tikslinį priedą, mokamą pagal Išmokų vaikams įstatymą. Ta pati pastaba taikytina ir projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 23 straipsnio 8 daliai. Spręsti pagrindiniame komitete

18. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2023-06-0723

381

18. Keičiamo

įstatymo 23 straipsnio 3 dalyje įvedama santrumpa „sutartis“, todėl atitinkamai reikėtų tikslinti šio straipsnio 8 dalies 1 punktą. Pritarti

19. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2023-06-0723

2P

828

2,3

19. Keičiamo

įstatymo 23 straipsnio 8 dalies 2 ir 3 punkte prieš žodžius ,,minimaliosios mėnesinės algos“ įrašytini žodžiai ,,Vyriausybės nustatytos“. Ta pati pastaba taikytina ir projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 23 straipsnio 11 daliai. Pritarti

20. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2023-06-0726

12 20.

Keičiamo įstatymo 26 straipsnio 12 dalyje reikėtų tikslinti pateikiamą nuorodą į įstatymo 6 straipsnio 2 dalį, nes neaišku, kokie netaikomi reikalavimai yra turimi omeny. Pritarti

21. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2023-06-0731

5

21. Keičiamo

įstatymo 31 straipsnio 5 dalyje siūlytina atsisakyti perteklinio žodžio „personalo“. Pritarti

22. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2023-06-0731

45

22. Iš

keičiamo įstatymo 31 straipsnio 4 dalyje siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, kodėl per įspėjime nustatytą terminą nepašalinus nurodytų trūkumų licencijos teikti socialinę globą galiojimo sustabdymo terminas negali būti trumpesnis kaip 1 mėnuo. Pastebėtina, kad po licencijos galiojimo termino sustabdymo socialinės globos įstaigai skubiai (pavyzdžiui, per savaitę) pašalinus įspėjime nurodytus trūkumus, ji negalėtų kreiptis dėl licencijos galiojimo termino atnaujinimo ir teikti socialinės globos ne todėl, kad vis dar būtų pažeidimų, o todėl, kad būtų nesibaigęs formalus licencijos galiojimo sustabdymo terminas. Atsižvelgiant į tai, siūlytina projekto nuostatas atitinkamai tikslinti. Ta pati pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 31 straipsnio 5 daliai. Spręsti pagrindiniame komitete

23. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2023-06-0732

13

23. Atsižvelgiant

į keičiamo įstatymo 21 straipsnio 10, 11 ir 12 dalyse nustatytus kvalifikacijos reikalavimus, siūlytina keičiamo įstatymo 32 straipsnio 1 dalies 3 punkte po žodžio „išsilavinimo“ įrašyti žodžius „ir (ar) kvalifikacijos“. Pritarti

24. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2023-06-0733

52

24. Tikslintinas

keičiamo įstatymo 33 straipsnio 5 dalies 2 punktas, kadangi dėstoma nuostata suponuoja, kad akredituotas socialines paslaugas teikiančio darbuotojo išsilavinimas ir (ar) kvalifikacija turi atitikti visose šio įstatymo 21 straipsnio 10, 11 ir 12 dalyse, 26 straipsnio 6 dalyje nustatytus reikalavimus. Pritarti 25.

Pritarti

25. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2023-06-0733

93

25. Keičiamo

įstatymo 33 straipsnio 9 dalies 3 punkte vietoj žodžių „fizinis asmuo nebevykdo veiklos“ įrašyti žodžius „fizinis asmuo nebevykdo individualios veiklos“, atsižvelgiant į tai, kad keičiamo įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad socialines paslaugas teikiantys fiziniai asmenys veikia individualiai (vykdo individualią veiklą). Pritarti

26. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2023-06-0736

4

26. Keičiamo

įstatymo 36 straipsnio 4 dalyje siūlytina tikslinti nuorodą į šio įstatymo 35 straipsnio 8 dalį, nes neaišku, koks subjektas turimas omeny. Pritarti

27. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2023-06-0738

2P

1342

27. Keičiamo

įstatymo 38 straipsnio 1 dalies 2 punkte vietoj žodžių ir skaičiaus „šio straipsnio 1 dalies“ įrašytini žodžiai „šios dalies“. Ta pati pastaba taikytina ir projekto 2 straipsnio 34 dalimi keičiamo įstatymo 38 straipsnio

1 dalies 2 ir 3 punktams. Pritarti

28. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2023-06-0739

2P

35

28. Keičiamo

įstatymo 39 straipsnyje vartojamą formuluotę „su darbo santykiais susijusios pajamos ar darbo santykiams prilygintų teisinių santykių pagrindu gaunamos pajamos“ siūlytina keisti Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatyme vartojama formuluote „pagal darbo sutartį arba darbo santykiams prilygintų teisinių santykių pagrindu gautos pajamos“. Atitinkamai siūlytina tikslinti projekto 2 straipsnio 35 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo

39 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 4 dalies formuluotę. Pritarti

29. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2023-06-0739

2P

1354

ar nereikėtų papildyti keičiamo įstatymo 39 straipsnio 1 dalies 4 punkto pajamomis, gautomis iš sporto, atlikėjo veiklos. Pritarus šiai pastabai, atitinkamai tikslintinas projekto 2 straipsnio 35 dalyje dėstomas keičiamo įstatymo 39 straipsnio 1 dalies 4 punktas. Spręsti pagrindiniame komitete 30.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2023-06-0739

2P

1359

30. Tikslintinas

keičiamo įstatymo 39 straipsnio 1 dalies 9 punktas, kadangi pagal Nedarbo socialinio draudimo įstatymą yra mokama ne tik nedarbo socialinio draudimo išmoka, bet ir dalinio darbo išmoka. Pritarus šiai pastabai, atitinkamai tikslintinas projekto 2 straipsnio 35 dalyje dėstomas keičiamo įstatymo 39 straipsnio 1 dalies 9 punktas. Pritarti

31. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2023-06-0743

2

31. Keičiamo

įstatymo 43 straipsnio 2 dalis tikslintina, nes iš siūlomos formuluotės nėra aišku, ar komisija, kuri pakartotinai nustatytų asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikį, turėtų būti sudaryta visais atvejais ar tik tais, kai skundai dėl išvadų dėl socialinių paslaugų poreikio nustatymo pripažįstami pagrįstais. Spręsti pagrindiniame komitete

32. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2023-06-0743

5,6

32. Keičiamo

įstatymo 43 straipsnio 5 ir 6 dalyje, atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 33 straipsnio

8 dalį, reikėtų vartoti santrumpą „teikėjas“. Pritarti

33. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2023-06-0743 2P

5,7

45,46

33. Keičiamo

įstatymo 43 straipsnio 5 ir 7 dalis reikėtų tikslinti atsižvelgiant į tai, kad skundžiami turėtų būti ne subjektai, teikiantys socialines paslaugas, bet šių subjektų veiksmai ar sprendimai. Pritarus šiai pastabai, atitinkamai tikslintinos projekto 2 straipsnio 45 ir 46 dalyse dėstomos keičiamo įstatymo

43 straipsnio 5 ir 7 dalys. Pritarti

34. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2023-06-07

2P

824 34.

Įstatymo projekto 2 straipsnio 8 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnis papildomas 91 dalimi, kurioje nustatoma, kad „nuolatinis globotojas – fizinis asmuo, pagal tarpusavio bendradarbiavimo ir paslaugų teikimo sutartį, sudarytą su globos centru, prižiūrintis likusį be tėvų globos vaiką, kuriam įstatymų nustatyta tvarka yra arba turi būti nustatyta nuolatinė globa (rūpyba), su kuriuo nesusijęs giminystės ryšiais ir kuris atitinka bent vieną iš šio įstatymo 23 straipsnio 3 dalyje nurodytų požymių.“ Taigi pagal siūlomą teisinį reguliavimą nuolatinis globotojas privalo būti sudaręs sutartį su atitinkamu globos centru. Atsižvelgiant į tai, tikslintina projekto 2 straipsnio 24 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 23 straipsnio 11 dalis, kurioje nurodoma, kad „Atlygį budintiems globotojams ir nuolatiniams globotojams už vaikų priežiūrą, jeigu šie globotojai yra sudarę sutartis su globos centru, kuris Civilinio kodekso ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka skiriamas vaikų atstovu pagal įstatymą, moka globos centras savivaldybės tarybos nustatyta tvarka“. Spręsti pagrindiniame komitete

35. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2023-06-07

2P

24

35. Įstatymo

projekto 2 straipsnio 24 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 23 straipsnio 3 dalyje išvardijami vaiko, kurį gali prižiūrėti nuolatinis globotojas, požymiai. Atkreiptinas dėmesys, kad požymis „drauge su juo (kitais vaikais) yra nepilnamečiai tėvai“ turėtų būti tikslinamas, nes prižiūrimo vaiko

„požymis“ turėtų būti siejamas tik su jo paties, o ne su kitų vaikų

ypatybėmis, taigi nuolatinis globotojas turėtų galėti prižiūrėti vaiką, su kuriuo kartu yra jo, o ne kažkurių kitų vaikų, nepilnamečiai tėvai.

Taip pat tikslintina 23 straipsnio 3 dalies nuostata „priežiūros reikia ne tik jam, bet ir daugiau nei 3 jo broliams/seserims”, detalizuojant, ar minėtų vaiko brolių/seserų priežiūra turi būti taip pat paskirta vaiko nuolatiniam globotojui. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos tikslintinos. Pritarti

36. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2023-06-07

2P

24

36. Įstatymo

projekto 2 straipsnio 24 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 23 straipsnio 3 dalyje vietojo žodžių „drauge su juo“ įrašytini žodžiai „kartu su juo“. Pritarti

37. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2023-06-07

2P

24

37. Įstatymo

projekto 2 straipsnio 24 dalyje dėstomos keičiamo įstatymo 23 straipsnio 5 dalyje siūlomas įtvirtinti reikalavimas turėti ne mažesnę kaip vienerių metų vaiko globos (rūpinimo) ir (ar) budinčio globėjo patirtį turėtų būti dėstomas keičiamo įstatymo 23 straipsnio 4 dalies 5 punkte. Atitinkamai reikėtų pernumeruoti po to einančias keičiamo įstatymo 23 straipsnio dalis. Pritarti

38. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2023-06-07

2P

24

38. Tikslintina

projekto 2 straipsnio 24 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 23 straipsnio 11 dalies 5 punkto formuluotė, nekartojant keičiamo įstatymo 23 straipsnio 3 dalyje išvardytų vaiko „požymių“. Pastebėtina, kad nuolatinis globotojas negali prižiūrėti kitų vaikų, nei atitinkančių keičiamo įstatymo 23 straipsnio

3 dalyje požymius, todėl formuluotė „už kiekvieną kitą vaiką, kuriam būdinga

<...>“ yra perteklinė. Pritarti

39. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2023-06-07

2P

26 39.

Loginiu ir redakciniu aspektais tikslintinas projekto 2 straipsnio 26 dalimi keičiamo įstatymo 33 straipsnio 5 dalies 3 punktas, nes darbuotojai negali atitikti

„socialinių paslaugų teikimo reikalavimų apraše nustatytų struktūros ir

skaičiaus reikalavimų“. Pritarti

40. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2023-06-07

2P

27

ar projekto 2 straipsnio 27 dalimi pildomo keičiamo įstatymo 33 straipsnio 5 dalies 5 punkto nuostata neturėtų būti dėstoma keičiamo įstatymo 34 straipsnyje, reglamentuojančiame akredituotas socialines paslaugas teikiančių socialinių paslaugų teikėjų teises ir pareigas. Nepritarus šiai pastabai, projekto nuostata tikslintina redakciniu ir kalbiniu aspektu, sistemiškai ją derinant su keičiamo įstatymo 33 straipsnio 5 dalies struktūra. Pritarti

41. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2023-06-07

3P

41. Atsižvelgiant

į tai, kad įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 22 straipsnio 9 dalyje nustatomi socialinių paslaugų įstaigų vadovams nepriekaištingos reputacijos reikalavimai, siekiant apsaugoti iki šio įstatymo įsigaliojimo priimtų socialinės globos įstaigų vadovų teisėtus lūkesčius, siūlytume papildyti projekto 3 straipsnį, jame numatant, kad šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Socialinių paslaugų įstatymo 22 straipsnio 9 dalis netaikoma socialinių paslaugų įstaigų vadovams, priimtiems į pareigas iki šio įstatymo įsigaliojimo, jeigu Socialinių paslaugų įstatymo 22 straipsnio 9 dalyje numatytos sąlygos atsirado iki šio įstatymo įsigaliojimo. Pritarti

42. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2023-06-07

3P

6 42.

Atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies nuostatas, pagal kurias socialinių paslaugų įstaigos vadovas gali būti be konkurso priimamas į pareigas ir antrajai kadencijai, siekiant teisinio aiškumo, siūlome patikslinti projekto

3 straipsnio 6 dalį, aiškiai nurodant, ar nuo šio įstatymo įsigaliojimo

nustatoma 5 metų kadencija yra laikoma pirmąja socialinių paslaugų įstaigos vadovo kadencija. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad socialinių paslaugų įstaigų vadovų darbo santykiai organizuojami vadovaujantis Darbo kodekso nuostatomis, todėl jie į pareigas yra priimami, bet ne skiriami. Pritarti

43. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2023-06-0723

3P

293

43. Atsižvelgiant

į tai, kad šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto keičiamo įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyti reikalavimai įsigalioja 2023 m. spalio

1 d., neaišku, kodėl projekto 3 straipsnio 9 dalyje siūloma nustatyti, kad

šie reikalavimai budintiems globotojams netaikomi, jeigu jie su globos centru sudarė tarpusavio bendradarbiavimo ir paslaugų teikimo sutartį iki 2023 m. gruodžio 31 d. Spręsti pagrindiniame komitete

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir

kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: nėra. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: nėra. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: nėra. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:

6.1. Sprendimas: pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui Nr. XIVP-2812 ir

siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms komitetas pritarė. 6.2. Pasiūlymai: nėra. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Domas Griškevičius. Komiteto pirmininkas Ričardas Juška VVSK biuro patarėja Rasa Mačiulytė

Komiteto išvada

2023-10-06 · oficialus registras ↗

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

SOCIALINIŲ REIKALŲ IR DARBO KOMITETAS

PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA

DĖL

LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINIŲ PASLAUGŲ ĮSTATYMO NR. X-493 PAKEITIMO

ĮSTATYMO PROJEKTO Nr. XIVP-2812

2023-10-04

Nr. 103-P-35

Vilnius

1. Komiteto posėdyje

dalyvavo: Justas Džiugelis – komiteto pirmininkas, Vilija Aleknaitė-Abramikienė, Rima Baškienė, Algimantas Dumbrava, Vaida Giraitytė-Juškevičienė, Gintautas Kindurys, Linas Kukuraitis, Matas Maldeikis (pavaduojantis Gintarę Skaistę), Rasa Petrauskienė, Algirdas Sysas, Jonas Varkalys; komiteto biuras: Evelina Bulotaitė – biuro vedėja, patarėjos: Diana Jonėnienė, Asta Kazlauskienė, Ieva Kuodienė, padėjėja Renata Liekienė; kviestieji asmenys: Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai: Vilma Augienė

  • viceministrė, Jurgita Gajauskienė – Socialinių paslaugų grupės vyresnioji patarėja, Jovita Kuzmickienė – Socialinių paslaugų grupės patarėja, Jovita

Nedvecka – Socialinių paslaugų grupės patarėja, Vilma Pėčė – Socialinio draudimo grupės patarėja, Violeta Toleikienė – Socialinių paslaugų grupės vadovė; Aistė Adomavičienė – Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo direktorė, Akvilė Antanaitytė – Maltos ordino pagalbos tarnybos atstovė, Jolanta Baltaduonytė – Kauno m. Socialinės paramos skyriaus vedėja, Agnė Naujokaitytė – Maltiečių programų vaikams ir jaunimui vadovė, Ramutė Pilypienė

  • Šiaulių m. savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja, Elena Urbonienė
  • NVO vaikams konfederacijos direktorė, Audronė Vareikytė – Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėja, Henrika Varnienė – Lietuvos negalios organizacijų forumo administracijos direktorė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

  • str. str. d.

p.

1.1 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (toliau–Teisės departamentas), 2023-06-07 2, 2,2 3, 3-26,27 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo Socialinių paslaugų įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 2 straipsnio 3 dalyje pateikiama nauja „bendruomeninių vaikų globos namų“ sąvoka, kuri keičiamame įstatyme toliau nėra vartojama, todėl svarstytinas šios sąvokos apibrėžimo tikslingumas. Pažymėtina, kad atsisakius minėtos sąvokos apibrėžimo, turėtų būti tikslinama projekto 2 straipsnio 3 dalis, kuria „bendruomeninių vaikų globos namų“ sąvokos yra atsisakoma. Nepritarus šiai pastabai, pastebėtina, kad iš siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, ar minėti bendruomeniniai vaikų globos namai veiktų visoje savivaldybės teritorijoje (analogiškai kaip siūloma nustatyti keičiamo įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje apibrėžiant

„bendruomeninius šeimos namus“), ar apimtų tik tam tikrą savivaldybės

teritorijos dalį, kurioje bendruomenė yra įsikūrusi. Antruoju atveju siūlytina tikslinti nuostatą „patalpose, esančiose bendruomenės gyvenamoje vietoje“, derinant ją su Vietos savivaldos ir Teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymų nuostatomis, kuriuose vartojamas „gyvenamųjų vietovių“, o ne „gyvenamosios vietos“ terminas. Ta pati pastaba taikytina ir projekto 2 straipsnio 12 dalimi keičiamo įstatymo 24¹daliai. Pritarti Pasiūlymai:

1. Išbraukti keičiamo įstatymo 2

straipsnio 3 dalį: „3.

Bendruomeniniai vaikų globos namai – trumpalaikę ar ilgalaikę socialinę globą bendruomenėje teikianti socialinių paslaugų įstaiga, kurios atskirose patalpose (name, bute), esančiose bendruomenės gyvenamoje vietoje, pagal šeimai artimos aplinkos modelį gyvena iki 8 vaikų ir jiems sudaromos sąlygos gauti reikiamas paslaugas bendruomenėje.“

2. Keičiamo įstatymo 2 straipsnio buvusias 4–27

dalis laikyti atitinkamai 3–30 dalimis. 3. Pakeisti keičiamo įstatymo 2 straipsnio 27 dalį ir ją išdėstyti taip:

„27. Šeiminiai namai – trumpalaikę ar ilgalaikę

socialinę globą bendruomenėje teikianti socialinių paslaugų įstaiga, kurios atskirose patalpose (name, bute), esančiose bendruomenės gyvenamoje vietoje gyvenamojoje vietovėje, pagal šeimai artimos aplinkos modelį gyvena iki 8 vaikų ir jiems sudaromos sąlygos gauti reikiamas paslaugas bendruomenėje.“

1.2

Teisės departamentas, 2023-06-0712

1 Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje vietoj žodžių ,,vietos savivaldos“ siūlytume įrašyti žodį ,,savivaldybės“, kadangi pagal Vietos savivaldos įstatymo 3 straipsnio 22 dalį, vietos savivalda yra savivaldybės bendruomenės savitvarka ir savaveiksmiškumas, tuo tarpu socialinių paslaugų teikėjų veiklos priežiūra turėtų apimti savivaldybės, kaip teritorijos administracinio vieneto, lygmenį. Pritarti Pasiūlymas: Pakeisti keičiamo įstatymo 12 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Socialinių paslaugų valdymas apima socialinių paslaugų planavimą, teikimo organizavimą, socialinių paslaugų kokybės vertinimą bei socialinių paslaugų teikėjų veiklos priežiūrą valstybės ir vietos savivaldos savivaldybės lygmenimis.“

1.3

Teisės departamentas, 2023-06-0712

22

3. Siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo ir atsižvelgiant į

keičiamo įstatymo 14 straipsnyje siūlomas reguliuoti nuostatas (nustatoma ir savivaldybės administracijos kompetencija), siūlytume patikslinti keičiamo įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 2 punktą.

Pritarti Pasiūlymas: Pakeisti keičiamo įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:

„2) savivaldybės institucijos ir savivaldybės

administracija;“. 1.4

Teisės departamentas, 2023-06-0714

23

4. Atsižvelgiant į Vietos savivaldos įstatymo 15 straipsnio 2 dalies

16 punkto nuostatas, pagal kurias savivaldybės taryba priima sprendimus dėl

biudžetinių ir viešųjų įstaigų, kurių savininkė yra savivaldybė, steigimo, reorganizavimo, pertvarkymo, likvidavimo, siūlytume keičiamo įstatymo 14 straipsnio

2 dalies 3 punkte braukti žodžius ,,savivaldybei pavaldžias“. Pritarti

Pasiūlymas: Pakeisti keičiamo įstatymo 14 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:

„3) steigia, pertvarko, reorganizuoja, likviduoja savivaldybei

pavaldžias socialinių paslaugų įstaigas ir skiria joms finansavimą;“. 1.5

Teisės departamentas, 2023-06-0720

6

5. Keičiamo įstatymo 20 straipsnio 6 dalyje po žodžio „šeima“ reikėtų

įrašyti praleistą žodį „artimaisiais“. Atitinkamai reikėtų tikslinti ir įstatymo projekto 2 straipsnio 22 dalyje dėstomą keičiamo įstatymo 20 straipsnio 6 dalies redakciją. Pritarti Pasiūlymai: Pakeisti keičiamo įstatymo 20 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:

„6. Socialinės paslaugos asmeniui su sunkia negalia

teikiamos, užtikrinant jam saugią ir sveiką aplinką, orią, su asmens sveikatos priežiūra ir kitomis priemonėmis, padedančiomis patenkinti individualiuosius pagalbos poreikius, švietimu ir ugdymu suderintą pagalbą. Tai turi padėti asmeniui su sunkia negalia kompensuoti prarastą savarankiškumą bei gebėjimus palaikyti socialinius ryšius su šeima,

artimaisiais ir visuomene.“
1.6
Teisės departamentas, 2023-06-07
20,
20
7,
8
6.

Atsižvelgiant į Sveikatos sistemos įstatymo 2 straipsnyje apibrėžtą sąvoką ,,asmens sveikatos priežiūra“, siūlytume keičiamo įstatymo

20 straipsnio 7 ir 8 dalyse vietoj žodžių ,,sveikatos priežiūra“ įrašyti

žodžius ,,asmens sveikatos priežiūra“. Ta pati pastaba taikytina ir projekto

2 straipsnio 22 dalimi keičiamo įstatymo 20 straipsnio 7 ir 8 dalims. Pritarti

Pasiūlymai:

1. Pakeisti keičiamo įstatymo

20 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:

„7. Socialinės paslaugos socialinę riziką patiriančiam

suaugusiam asmeniui teikiamos, padedant ugdyti socialinius įgūdžius ir stiprinti motyvaciją įveikti iškilusias socialines problemas ir organizuojant su švietimo ir ugdymo, užimtumo, asmens sveikatos priežiūros priemonėmis suderintą pagalbą. Tai turi užtikrinti rūpinimąsi savo (šeimos) gyvenimu ir dalyvavimą darbo rinkoje, padėti palaikyti socialinius ryšius su šeima, artimaisiais ir visuomene.“

2. Pakeisti keičiamo įstatymo

20 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:

„8. Socialinės paslaugos šeimai teikiamos, padedant

šeimos nariams spręsti socialines problemas ir (ar) jų išvengti ateityje, ugdyti suaugusių šeimos narių, įskaitant tuos šeimos narius, kuriems laikinai apribota tėvų valdžia, tuos taip pat tėvus, kurių vaikams nustatyta laikinoji globa (rūpyba) arba kuriems apribota tėvų valdžia, socialinius įgūdžius, stiprinti jų motyvaciją kurti saugią, sveiką ir darnią aplinką savo namuose, šeimoje, palaikyti socialinius ryšius su visuomene, užtikrinti visapusį šioje šeimoje augančių vaikų vystymąsi, ugdymąsi ir organizuoti su asmens sveikatos priežiūra, užimtumu, švietimu bei ugdymu suderintą koordinuotą pagalbą. Jeigu tėvams (tėvui ar motinai) tėvų valdžia apribota, sudaryti sąlygas jų elgesio pokyčiams, kurie leistų grąžinti vaiką į šeimą.

Teikiant socialines paslaugas šeimai, turi būti užtikrinamas socialinių

paslaugų teikimas ir vaikams.“
1.7
Teisės departamentas, 2023-06-07
14,
15,
15,
21,
21,
29,
30,
30,
30,
30,
31
31,
31,
31,
31,
31,
32,
32,
32,
32,
32,
2P,
2P,
2P,
2P,
2P
5,
1,
1,
3,
15,
1,
2,
4,
5,
1-5,
8-9,
10,
10,
12-14
1,
2,
2,
3,
12,
15,
16,
18,
20
6,
4,
5,
T,
2,
4,
T,
6,
1

7. Keičiamo įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje yra įvedama santrumpa

„licencija“, todėl, siekiant vartojamų sąvokų suderinamumo, ją ir reikėtų

vartoti toliau visame tekste vietoj vartojamos sąvokos „licencija teikti socialinę globą“. Pritarti Pasiūlymai:

1. Pakeisti keičiamo įstatymo

14 straipsnio 5 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip:

„6) informuoja Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją

ir gyventojus apie savivaldybės teritorijoje teikiamas socialines paslaugas, savivaldybės interneto svetainėje viešina informaciją apie savivaldybės teritorijoje veikiančius socialinių paslaugų teikėjus (nurodo juridinio asmens pavadinimasą arba socialines paslaugas teikiančio fizinio asmens vardasą ir pavardėę, kontaktaius (telefono ryšio numerisį, elektroninio pašto adresasą)), jų teikiamas socialines paslaugas (skelbia socialinių paslaugų aprašymai aprašus, dokumentaius, reikalingius socialinėms paslaugoms gauti), teikiamų socialinių paslaugų kainas ir numatytą (planinį) vietų skaičių, taip pat informaciją apie turimą licenciją teikti socialinę globą (toliau – licencija) (nurodo licencijos pavadinimasą), jos išdavimo datą, licencijos galiojimo sustabdymo datą, licencijos galiojimo sustabdymo panaikinimo datą, licencijos panaikinimo datą, informaciją apie suteiktą ar panaikintą teisę teikti akredituotą socialinę priežiūrą (nurodo šios teisės suteikimo ir (ar) panaikinimo datoas), akredituotą laikino atokvėpio paslaugą (nurodo teisės teikti šią paslaugą suteikimo ir (ar) panaikinimo datoas);“. 2.

2. Atitinkamai pakeisti keičiamo įstatymo 15

straipsnio 4 ir 5 punktus, 21 straipsnio 3 ir 15 dalis, 29 straipsnio visas dalis, 30 straipsnio 1, 2, 4 ir 5 dalis, 31 straipsnio pavadinimą ir šio straipsnio 1-5, 8-10, 12-14 dalis, 32 straipsnio pavadinimą ir šio straipsnio visas dalis, nurodant santrumpą „licencija“ vietoje „licencija teikti socialinę globą“. 3. Atitinkamai pakeisti Projekto 2 straipsnio 12, 15, 16, 18 ir 20 dalis, nurodant santrumpą „licencija“ vietoje „licencija teikti socialinę globą“. 1.8

Teisės departamentas, 2023-06-0721

5

8. Siūlytume atsisakyti keičiamo įstatymo 21 straipsnio 5 dalies

antrojo sakinio (jame nustatyta taisyklė, susijusi su valstybės ar savivaldybių turto perdavimu viešosioms įstaigoms, kai biudžetinė įstaiga pertvarkoma į viešąją įstaigą) kaip ne šio įstatymo reguliavimo dalyko. Pažymėtina, kad Seime yra įregistruotas Vyriausybės pateiktas naujos redakcijos Biudžetinių įstaigų įstatymo Nr. I-1113 pakeitimo įstatymo projektas (Nr. XIVP-2834), kuriame nustatytos kitokios valstybės turo perdavimo viešosioms įstaigoms taisyklės (biudžetinės įstaigos patikėjimo teise valdomas visas ar dalis turto bus perduodamas viešosios įstaigos nuosavybėn, kaip įnašas, nustatant (formuojant) viešosios įstaigos dalininkų kapitalą Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo nustatytais valstybės ir savivaldybės turto investavimo pagrindais ir tvarka) nei yra siūloma šiuo projektu. Pritarti Pasiūlymas: Pakeisti keičiamo įstatymo 21 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:

„5. Socialinių paslaugų įstaigos, kurių teisinė forma yra

biudžetinė įstaiga, Civilinio kodekso ir Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo nustatyta tvarka gali būti pertvarkomos į viešąsias įstaigas.

Šioms iš biudžetinių įstaigų pertvarkytoms viešosioms įstaigoms valstybės ar savivaldybių turtas gali būti perduodamas Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo nustatyta tvarka.“ 1.9

Teisės departamentas, 2023-06-0722

T

9. Tikslintinas keičiamo įstatymo 22 straipsnio pavadinimas, kadangi

22 straipsnyje nėra jokių socialinių paslaugų įstaigų vadovų darbo santykių

reglamentavimo ypatumų (numatyta tik socialinių paslaugų įstaigos vadovo skyrimo į pareigas tvarka, jų kadencijų trukmė bei nepriekaištingos reputacijos reikalavimai). Pritarti Pasiūlymas: Pakeisti keičiamo įstatymo 22 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:

„22 straipsnis. Socialinių paslaugų įstaigų vadovų darbo
santykių reglamentavimo ypatumai
vadovai“. 1.10
Teisės departamentas, 2023-06-07
22,
22,
22,
22
1,
3,
5,
6

10. Keičiamo įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, siūloma

nustatyti, kad viešųjų socialinių paslaugų įstaigų vadovai į pareigas skiriami viešo konkurso būdu Vyriausybės nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad pagal Darbo kodekso 41 straipsnio 3 dalį, Vyriausybė nustato konkursų organizavimo ir vykdymo tvarką tik tokiose viešosiose įstaigose, kurių savininkė yra valstybė ar savivaldybė. Atsižvelgiant į tai, siūloma nuostata tikslintina. Be to, jeigu būtų apsispręsta keičiamo įstatymo nuostatas taikyti tik toms viešosioms įstaigoms, kurių savininkė yra valstybė ar savivaldybė, kartu reikėtų patikslinti keičiamo įstatymo 22 straipsnio 5 ir 6 dalis, numatant subjektą, kuris priimtų sprendimą skelbti viešosios įstaigos vadovo konkursą ar pavestų laikinai eiti kitam asmeniui pareigas, kol konkurso būdu bus paskirtas naujas socialinių paslaugų įstaigos vadovas.

Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad Seime registruotas Vyriausybės pateiktas Viešųjų įstaigų įstatymo Nr. I-1428 pakeitimo įstatymo projektas (Nr. XIVP-2835), kuriuo nustatomi valstybės ir savivaldybių dalyvavimo viešosiose įstaigose pagrindai ne tik kaip savininko, bet ir dalininko. Pritarti Pasiūlymai:

1. Pakeisti keičiamo įstatymo 22 straipsnio 1

dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Valstybės ir savivaldybių biudžetinių socialinių

paslaugų įstaigų ir viešųjų socialinių paslaugų įstaigų, kurių savininkė ar dalininkė, turinti daugiau negu pusę balsų visuotiniame dalininkų susirinkime, yra valstybė ar savivaldybė (toliau šiame straipsnyje – viešoji socialinių paslaugų įstaiga), vadovai į pareigas skiriami priimami viešo konkurso būdu Vyriausybės nustatyta tvarka penkerių metų kadencijai, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nurodytą atvejį, kai socialinių paslaugų įstaigos vadovas be konkurso skiriamas antrajai kadencijai. Konkursai į valstybės ir savivaldybių biudžetinių socialinių paslaugų įstaigų ir viešųjų socialinių paslaugų įstaigų vadovų pareigas organizuojami ir vykdomi Vyriausybės nustatyta tvarka.“

2. Pakeisti keičiamo

įstatymo 22 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3.

Socialinių Valstybės ir savivaldybės biudžetinės socialinių paslaugų įstaigos vadovas savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos sprendimu pasibaigus jo penkerių metų kadencijai, be konkurso gali būti skiriamas antrajai penkerių metų kadencijai, jeigu kiekvienais kadencijos metais biudžetinės įstaigos vadovo jo veikla buvo įvertinta labai gerai ir (arba) gerai ir (arba) labai gerai. arba jeigu viešosios įstaigos vadovo Viešosios socialinių paslaugų įstaigos vadovas visuotinio dalininkų susirinkimo sprendimu be konkurso gali būti skiriamas antrajai penkerių metų kadencijai, jeigu jo vadovaujama įstaiga kiekvienais kadencijos metais pasiekė tų metų planavimo dokumentuose nustatytus rodiklius.“

3. Pakeisti keičiamo

įstatymo 22 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Likus ne mažiau kaip 2 mėnesiams iki socialinių paslaugų įstaigos vadovo kadencijos pabaigos, valstybės ir savivaldybės biudžetinės socialinių paslaugų įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija, viešosios socialinių paslaugų įstaigos visuotinis dalininkų susirinkimas skelbia konkursą šios socialinių paslaugų įstaigos vadovo pareigoms eiti, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nustatytą atvejį, kai vadovas be konkurso paskiriamas antrajai penkerių metų kadencijai.“

4. Pakeisti

keičiamo įstatymo 22 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6.

Jeigu, pasibaigus socialinių paslaugų įstaigos vadovo kadencijai, konkurso į laisvą pareigybę metu pretendentas nebuvo atrinktas, valstybės ir savivaldybės biudžetinės socialinių paslaugų įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija, viešosios socialinių paslaugų įstaigos visuotinis dalininkų susirinkimas gali paskirti eiti šias pareigas iki kadencijos pabaigos socialinių paslaugų įstaigos vadovo pareigas ėjusį ar kitą asmenį, kol konkurso būdu bus į pareigas priimtas paskirtas naujas socialinių paslaugų įstaigos vadovas, bet ne ilgesniam negu vienų metų laikotarpiui. Šis asmuo turi atitikti šio straipsnio 8 dalyje nustatytus kvalifikacijos reikalavimus ir būti nepriekaištingos reputacijos, kaip nustatyta šio straipsnio 9 dalyje.“

1.11
Teisės departamentas, 2023-06-07
22,
22,
3P
1,
6,
7

11. Tikslintinos keičiamo įstatymo 22 straipsnio nuostatos, kadangi

socialinių paslaugų įstaigų vadovų darbo santykiai organizuojami vadovaujantis Darbo kodekso nuostatomis, todėl jie į pareigas yra priimami, bet ne skiriami. Pritarti Dėl keičiamo įstatymo 22 straipsnio 1 ir 6 dalies patikslinimo – žr. pasiūlymus Nr. 1 ir Nr. 4 prie Teisės departamento pastabos Nr. 1.10. Pasiūlymas:

Pakeisti Projekto 3 straipsnio 7 (buvusią 6) dalį ir ją išdėstyti taip:

„6. Iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos į pareigas

neterminuotai paskirtiems priimtiems valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų socialinių paslaugų įstaigų ir viešųjų socialinių paslaugų įstaigų, kurių savininkė ar dalininkė, turinti daugiau negu pusę balsų visuotiniame dalininkų susirinkime, yra valstybė ar savivaldybė, vadovams nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos nustatoma pirma 5 metų

kadencija.“
1.12
Teisės departamentas, 2023-06-07
22,
3P
2,
7
12.

Tikslintina keičiamo įstatymo 22 straipsnio 2 dalis, kadangi ne visų viešųjų socialinės globos įstaigų vadovų kadencija turėtų būti reglamentuojama šiuo įstatymu, o tik tų viešųjų įstaigų, kurių savininkė ar dalininkė yra valstybė ar savivaldybė. Pritarus šiai pastabai atitinkamai tikslintina projekto 3 straipsnio 6 dalis. Pritarti Pasiūlymai:

1. Pakeisti keičiamo įstatymo

22 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Valstybės ir savivaldybių biudžetinių socialinių paslaugų įstaigų ir viešųjų socialinių paslaugų įstaigų vadovų kadencijų skaičius neribojamas.“

2. Dėl Projekto 3

straipsnio 7 (buvusios 6) dalies patikslinimo – žr. pasiūlymą Teisės departamento pastabai Nr. 1.11. 1.13

Teisės departamentas, 2023-06-0722

8

13. Keičiamo įstatymo 22 straipsnio 8 dalyje siūloma nustatyti, kad

,,Valstybės ir savivaldybės biudžetinių įstaigų vadovų veikla vertinama kiekvienais metais socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka“. Siūloma nuostata suponuoja, kad socialinės apsaugos ir darbo ministras nustatys visų tiek valstybės, tiek savivaldybių biudžetinių įstaigų vadovų veiklos vertinimo tvarką. Pažymėtina, kad toks reguliavimas nedera su Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo 14 straipsniu, kuriame nustatyta, kad socialinės apsaugos ir darbo ministras nustato socialinių paslaugų srities darbuotojų veiklos vertinimo tvarkos aprašą.

Kitų biudžetinių įstaigų vadovų ar darbuotojų veikla vertinama vadovaujantis kultūros ministro ar sveikatos apsaugos ministro ar švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtintu veiklos vertinimo tvarkos aprašu arba Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintu biudžetinių įstaigų darbuotojų veiklos vertinimo tvarkos aprašu. Pritarti Pasiūlymas: Pakeisti keičiamo įstatymo 22 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip: „8. Socialinių paslaugų įstaigos vadovas privalo turėti aukštojo mokslo kvalifikaciją ir tobulinti profesinę kompetenciją. Valstybės ir savivaldybės biudžetinių socialinių paslaugų įstaigų vadovų veikla vertinama kiekvienais metais socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka. Valstybės ir savivaldybės Viešųjų socialinių paslaugų įstaigų vadovų veiklos vertinimas kiekvienais metais ir tvarka nustatomi viešosios įstaigos įstatuose.“

1.14

Teisės departamentas, 2023-06-0722

8

14. Tikslintinas keičiamo įstatymo 22 straipsnio 8 dalies paskutinis

sakinys, kadangi tokių kaip valstybės ir savivaldybės viešųjų įstaigų įstatymai nenumato – yra viešosios įstaigos, kurios savininkas ar dalininkas yra valstybė ar savivaldybė. Pritarti Žr. pasiūlymą prie Teisės departamento pastabos Nr. 1.13. 1.15

Teisės departamentas, 2023-06-0722

9

15. Keičiamo įstatymo 22 straipsnio 9 dalyje siūloma nustatyti

socialinių paslaugų įstaigos vadovui nepriekaištingos reputacijos reikalavimus. Pažymėtina, kad jame siūlomi kai kurie nepriekaištingos reputacijos reikalavimai yra griežtesni ir didesnės apimties nei yra siūloma bendrai nustatyti biudžetinių įstaigų vadovams Biudžetinių įstaigų įstatymo Nr. I-1113 pakeitimo įstatymo projekte (Nr.

XIVP-2834) ar įstaigų vadovams – valstybės tarnautojams 2023 m. gegužės 25 d. Seime priimto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatyme Nr. XIV-1985. Pavyzdžiui, keičiamo įstatymo 22 straipsnio 9 dalies 6 punkte siūloma nustatyti, kad asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis, be kita ko, buvo atleistas dėl darbo drausmės pažeidimo (turėtų būti darbo pareigų pažeidimo, nes Darbo kodeksas nenumato darbo drausmės pažeidimo) ir nuo atleidimo iš pareigų dienos nepraėjo 3 metai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Darbo kodekso 58 straipsnio nuostatas, darbuotojas gali būti atleidžiamas dėl įvairių darbo pareigų, kurias nustato darbo teisės normos ar darbo sutartis, pažeidimų. Todėl svarstytina, ar tokio nepriekaištingos reputacijos reikalavimo nustatymas yra proporcingas siekiamam tikslui ir ar neriboja Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos kiekvieno žmogaus teisės laisvai pasirinkti darbą. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į Konstitucinio Teismo 2022 m. spalio 20 d. nutarimą, kuriame Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad, pagal Konstituciją, inter alia jos 33 straipsnio 1 dalį, 48 straipsnio 1 dalį, įstatymų leidėjas, reguliuodamas valstybės tarnybos santykius ir siekdamas konstituciškai pagrįsto tikslo užtikrinti valstybės tarnyboje einančių pareigas asmenų patikimumą, privalo nustatyti inter alia su šių asmenų reputacija susijusius stojimo į valstybės tarnybą reikalavimus, be kita ko, reikalavimą nebūti teistam už tam tikrus nusikaltimus; nustatant šį reikalavimą turi būti paisoma konstitucinio proporcingumo principo, kaip vieno iš konstitucinio teisinės valstybės principo elementų, pagal kurį negali būti nustatyti didesni konstitucinės teisės stoti į valstybės tarnybą ribojimai, negu būtina valstybės tarnyboje einančių pareigas asmenų patikimumui užtikrinti, inter alia negali būti paneigta šios teisės esmė.

Be to, keičiamo įstatymo 22 straipsnio 9 dalies 8 punkte nurodytas nepriekaištingos reputacijos reikalavimas nesuprantamas, nes neaišku, koks subjektas galėtų konstatuoti piktnaudžiavimo alkoholiu, narkotinėmis, psichotropinėmis ar kitomis psichiką veikiančiomis medžiagomis faktą, dėl kurio asmeniui būtų ribojama teisė į darbą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pasirodymas neblaiviam ar apsvaigusiam nuo narkotinių, toksinių ar psichotropinių medžiagų darbo metu darbo vietoje yra šiurkštus darbo pareigų pažeidimas ar šiurkštus tarnybinis nusižengimas, už kuriuos numatytas atleidimas. Pritarti Pasiūlymas: Pakeisti keičiamo įstatymo 22 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip: „9. Socialinių paslaugų įstaigų vadovai, taip pat pretenduojantys šias pareigas eiti asmenys turi būti nepriekaištingos reputacijos.

Kandidatas į socialinių paslaugų įstaigos vadovus ar socialinių paslaugų įstaigos vadovas yra laikomas nepriekaištingos reputacijos šio įstatymo tikslais, jeigu jis atitinka Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme įstaigų vadovų nepriekaištingai reputacijai nustatytus reikalavimus.

Asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu atitinka bent vieną iš šių sąlygų:

1) įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl labai sunkaus nusikaltimo ir nuo bausmės atlikimo nepraėjo 10 metų arba pripažintas kaltu dėl sunkaus nusikaltimo padarymo ir nuo bausmės atlikimo nepraėjo 8 metai, arba pripažintas kaltu dėl apysunkio nusikaltimo padarymo ir nuo bausmės atlikimo nepraėjo 4 metai, arba pripažintas kaltu dėl nesunkaus nusikaltimo padarymo ir nuo bausmės atlikimo nepraėjo 3 metai;

2) įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl baudžiamojo nusižengimo valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams padarymo ir nuo bausmės atlikimo nepraėjo 3 metai;

3) įstatymų nustatyta tvarka atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už labai sunkaus nusikaltimo padarymą ir nuo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės dienos nepraėjo 4 metai arba atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už sunkaus nusikaltimo padarymą (išskyrus atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės, kai asmuo ar nusikalstama veika tapo nepavojingi) ir nuo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės dienos nepraėjo 3 metai arba buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už apysunkio nusikaltimo padarymą (išskyrus atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės, kai asmuo ar nusikalstama veika tapo nepavojingi arba dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo) ir nuo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės dienos nepraėjo 2 metai ar nepasibaigęs laidavimo terminas arba buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už nesunkaus nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams padarymą (išskyrus atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės, kai asmuo ar nusikalstama veika tapo nepavojingi arba dėl nusikaltimo

mažareikšmiškumo) ir nuo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės dienos nepraėjo 1 metai ar nepasibaigęs laidavimo terminas;

4) atleistas iš darbo, pareigų ar praradęs teisę verstis atitinkama veikla už kituose įstatymuose nustatyto nepriekaištingos reputacijos reikalavimo neatitiktį ir nuo atleidimo iš darbo, pareigų ar teisės verstis atitinkama veikla praradimo dienos nepraėjo 3 metai;

5) yra ar buvo įstatymų nustatyta tvarka uždraustos organizacijos narys, jeigu nuo narystės pabaigos nepraėjo 3 metai;

6) atleistas arba pašalintas iš skiriamų arba renkamų pareigų dėl priesaikos ar pasižadėjimo sulaužymo, darbo drausmės pažeidimų ir nuo atleidimo iš pareigų dienos nepraėjo 3 metai;

7) atleistas iš valstybės tarnautojo pareigų už Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme nurodytus šiurkščius pažeidimus arba Valstybės tarnybos įstatymo numatytu atveju pripažintas padaręs šiurkštų tarnybinį nusižengimą, už kurį turėtų būti skirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų, ir nuo atleidimo iš pareigų dienos arba nuo pripažinimo padarius šiurkštų tarnybinį nusižengimą dienos nepraėjo 3 metai;

8) piktnaudžiauja alkoholiu, narkotinėmis, psichotropinėmis ar kitomis psichiką veikiančiomis medžiagomis, kai šios aplinkybės nustatytos socialinių paslaugų įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos nustatyta tvarka, ir nuo piktnaudžiavimo fakto nustatymo nepraėjo 3 metai;

9) pripažintas šiurkščiai pažeidęs Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo reikalavimus ir nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos nepraėjo 3 metai;

10) socialinių paslaugų įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos sprendimu pripažintas šiurkščiai pažeidęs socialinės apsaugos ir darbo ministro tvirtinamą Socialinių paslaugų srities darbuotojų etikos kodeksą (toliau šiame straipsnyje – Etikos kodeksas), jei toks sprendimas nebuvo apskųstas arba jei, jį apskundus, įsigaliojo galutinis teismo sprendimas ir nuo pažeidimo paaiškėjimo dieno

s nepraėjo 3 metai.

Asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu atitinka bent vieną iš šių sąlygų:

1) įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl labai sunkaus nusikaltimo ir nuo bausmės atlikimo nepraėjo 10 metų arba pripažintas kaltu dėl sunkaus nusikaltimo padarymo ir nuo bausmės atlikimo nepraėjo 8 metai, arba pripažintas kaltu dėl apysunkio nusikaltimo padarymo ir nuo bausmės atlikimo nepraėjo 4 metai, arba pripažintas kaltu dėl nesunkaus nusikaltimo padarymo ir nuo bausmės atlikimo nepraėjo 3 metai;

2) įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl baudžiamojo nusižengimo valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams padarymo ir nuo bausmės atlikimo nepraėjo 3 metai;

3) įstatymų nustatyta tvarka atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už labai sunkaus nusikaltimo padarymą ir nuo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės dienos nepraėjo 4 metai arba atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už sunkaus nusikaltimo padarymą (išskyrus atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės, kai asmuo ar nusikalstama veika tapo nepavojingi) ir nuo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės dienos nepraėjo 3 metai arba buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už apysunkio nusikaltimo padarymą (išskyrus atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės, kai asmuo ar nusikalstama veika tapo nepavojingi arba dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo) ir nuo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės dienos nepraėjo 2 metai ar nepasibaigęs laidavimo terminas arba buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už nesunkaus nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams padarymą (išskyrus atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės, kai asmuo ar nusikalstama veika tapo nepavojingi arba dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo) ir nuo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės dienos nepraėjo 1 metai ar nepasibaigęs laidavimo terminas;

4) atleistas iš darbo, pareigų ar praradęs teisę verstis atitinkama veikla už kituose įstatymuose nustatyto nepriekaištingos reputacijos reikalavimo neatitiktį ir nuo

atleidimo iš darbo, pareigų ar teisės verstis atitinkama veikla praradimo dienos nepraėjo 3 metai;

5) yra ar buvo įstatymų nustatyta tvarka uždraustos organizacijos narys, jeigu nuo narystės pabaigos nepraėjo 3 metai;

6) atleistas arba pašalintas iš skiriamų arba renkamų pareigų dėl priesaikos ar pasižadėjimo sulaužymo, darbo drausmės pažeidimų ir nuo atleidimo iš pareigų dienos nepraėjo 3 metai;

7) atleistas iš valstybės tarnautojo pareigų už Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme nurodytus šiurkščius pažeidimus arba Valstybės tarnybos įstatymo numatytu atveju pripažintas padaręs šiurkštų tarnybinį nusižengimą, už kurį turėtų būti skirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų, ir nuo atleidimo iš pareigų dienos arba nuo pripažinimo padarius šiurkštų tarnybinį nusižengimą dienos nepraėjo 3 metai;

8) piktnaudžiauja alkoholiu, narkotinėmis, psichotropinėmis ar kitomis psichiką veikiančiomis medžiagomis, kai šios aplinkybės nustatytos socialinių paslaugų įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos nustatyta tvarka, ir nuo piktnaudžiavimo fakto nustatymo nepraėjo 3 metai;

9) pripažintas šiurkščiai pažeidęs Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo reikalavimus ir nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos nepraėjo 3 metai;

10) socialinių paslaugų įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos sprendimu pripažintas šiurkščiai pažeidęs socialinės apsaugos ir darbo ministro tvirtinamą Socialinių paslaugų srities darbuotojų etikos kodeksą (toliau šiame straipsnyje – Etikos kodeksas), jei toks sprendimas nebuvo apskųstas arba jei, jį apskundus, įsigaliojo galutinis teismo sprendimas ir nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos nepraėjo 3 metai. Etikos kodekso šiurkščiu pažeidimu laikomas du ir daugiau kartų per vienus metus socialinių paslaugų įstaigos vadovo padarytas Etikos kodekso pažeidimas, jei toks pažeidimas žemina žmogaus orumą, diskredituoja socialinių paslaugų įstaigos reputaciją.“ 1.16 Teisės departam

entas, 2023-06-07
23,
23,
23
1,
2
T
16.

Etikos kodekso šiurkščiu pažeidimu laikomas du ir daugiau kartų per vienus metus socialinių paslaugų įstaigos vadovo padarytas Etikos kodekso pažeidimas, jei toks pažeidimas žemina žmogaus orumą, diskredituoja socialinių paslaugų įstaigos

reputaciją.“
1.16
Teisės departamentas, 2023-06-07
23,
23,
23
1,
2
T

16. Tikslintinos projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 23

straipsnio 1 dalies nuostatos, nes iš projektu siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, ar bendras vaikų (su kitais šeimoje augančiais vaikais) skaičius nuolatinio globotojo šeimoje gali būti didesnis tais atvejais, kai neišskiriami ne tik broliai ir seserys, bet ir nepilnametis tėvas (mama) su vaiku. Ta pati pastaba taikytina ir projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 23 straipsnio 2 daliai. Pritarti Pasiūlymai:

1. Pakeisti keičiamo įstatymo 23 straipsnio 1

dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Budintis globotojas vienu metu negali prižiūrėti

daugiau kaip 3 likusių be tėvų globos vaikų ir (ar) socialinę riziką patiriančių vaikų (toliau šiame straipsnyje – prižiūrimas vaikas, vaikas). Bendras vaikų (su kitais šeimoje augančiais vaikais) skaičius budinčio globotojo šeimoje – ne daugiau kaip 6. Bendras vaikų skaičius gali būti didesnis, jeigu neišskiriami broliai ir seserys ir (ar) nepilnametis tėvas (motina) su vaiku (vaikais), jei vaikas (vaikai) gimė tėvo (motinos) priežiūros pas budintį globotoją metu.“

2. Pakeisti

keičiamo įstatymo 23 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Nuolatinis globotojas vienu metu negali prižiūrėti

daugiau nei kaip vieno vaiko ar jų grupės, jeigu neišskiriami broliai ir seserys arba prižiūrimas vienas iš nepilnamečių tėvų su vaiku (vaikais), o jeigu nuolatinis globotojas vykdo ir budinčio globotojo veiklą, vienu metu jis negali prižiūrėti daugiau nei kaip 3 vaikų. Bendras vaikų (su kitais šeimoje augančiais vaikais) skaičius nuolatinio globotojo šeimoje – ne daugiau kaip 4.

Bendras vaikų skaičius gali būti didesnis, jeigu neišskiriami broliai ir seserys ir (ar) nepilnametis tėvas (motina) su vaiku (vaikais), jei vaikas (vaikai) gimė tėvo (motinos) priežiūros pas nuolatinį globotoją metu.“

1.17

Teisės departamentas, 2023-06-0723

88

17. Atsižvelgiant į tai, kad keičiamo įstatymo 23 straipsnio 3 dalyje

siūloma nustatyti, kad tarpusavio bendradarbiavimo ir paslaugų teikimo sutartyje, be kita ko, turi būti numatomos lėšų vaikui išlaikyti (vaiko globos (rūpybos) išmokos ir globos (rūpybos) išmokos tikslinio priedo, mokamo pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą, dydis, siūlytume patikslinti keičiamo įstatymo 23 straipsnio 5 dalies 2 punktą, kadangi iš siūlomo reguliavimo neaišku, ar budintis globotojas turės teisę gauti globos (rūpybos) išmokos tikslinį priedą, mokamą pagal Išmokų vaikams įstatymą. Ta pati pastaba taikytina ir projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 23 straipsnio 8 daliai. Pritarti Pasiūlymai: Papildyti keičiamo įstatymo 23 straipsnio 8 dalį 8 punktu, buvusį 8 punktą laikyti 9 punktu, ir 8 punktą išdėstyti taip:

„8) naudoti globos (rūpybos) išmokos tikslinį priedą, mokamą pagal Išmokų vaikams

įstatymą, papildomai pagalbai vaikui ir (ar) pagalbai budinčiam globotojui ar nuolatiniam globotojui teikti, jų nepervedant budinčiam globotojui ar nuolatiniam globotojui, jeigu sutartyje nenumatyta kitaip;“. 1.18 Teisės departamentas, 2023-06-07 23, 23, 23, 10, 11,

12-141

18. Keičiamo įstatymo 23 straipsnio 3 dalyje įvedama santrumpa

„sutartis“, todėl atitinkamai reikėtų tikslinti šio straipsnio 8 dalies 1

punktą. Pritarti Pasiūlymai:

1. Pakeisti

keičiamo įstatymo 23 straipsnio 10 dalies dėstymą ir jį išdėstyti taip: „10.

Atlygį budintiems globotojams ir nuolatiniams globotojams už vaikų priežiūrą, jeigu šie globotojai yra sudarę sutartis su globos centru, kuris Civilinio kodekso ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka skiriamas vaikų atstovu pagal įstatymą, moka globos centras, kuris Civilinio kodekso ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka skiriamas vaikų atstovu pagal įstatymą, savivaldybės tarybos nustatyta tvarka:. 2. Keičiamo įstatymo 23 straipsnį 10 dalies punktus išdėstyti 11 dalyje (papildyti šį straipsnį nauja 11 dalimi), buvusias šio straipsnio 11-13 dalis laikyti atitinkamai 12-14 dalimis, ir šio straipsnio 11 dalies dėstymą ir 1 punktą išdėstyti taip: „11. Savivaldybės tarybos nustatyta tvarka:

1) atlygis budinčiam globotojui globos centro ir budinčio globotojo tarpusavio bendradarbiavimo ir paslaugų teikimo sutarties galiojimo laikotarpiu mokamas net ir tuo atveju, kai globos centras neperduoda budinčiam globotojui prižiūrėti vaiko;“. 1.19

Teisės departamentas, 2023-06-0723

11

2-5

19. Keičiamo įstatymo 23 straipsnio 8 dalies 2 ir 3 punkte prieš

žodžius ,,minimaliosios mėnesinės algos“ įrašytini žodžiai ,,Vyriausybės nustatytos“. Ta pati pastaba taikytina ir projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 23 straipsnio 11 daliai.

Pritarti Pasiūlymai: Pakeisti keičiamo įstatymo 23 straipsnio 11 dalies 2-5 punktus ir juos išdėstyti taip:

„2) minimalus atlygio, mokamo budinčiam globotojui,

dydis, neatsižvelgiant į faktiškai prižiūrimų vaikų skaičių, yra ne mažesnis kaip 1 Vyriausybės nustatytos minimaliosios mėnesinės algos dydis per mėnesį;

3) jeigu vaikas (-ai) perduotas (-i) prižiūrėti budinčiam globotojui, jo (jų) priežiūros laikotarpiu atlygis budinčiam globotojui didinamas ne mažiau kaip po 0,5 Vyriausybės nustatytos minimaliosios mėnesinės algos dydžio per mėnesį už kiekvieną faktiškai prižiūrimą vaiką (už vaiką iki 3 metų ar vaiką nuo 12 metų, ar vaiką su negalia – po 0,75 Vyriausybės nustatytos minimaliosios mėnesinės algos dydžio per mėnesį);

4) jeigu vaikas (-ai) perduotas (-i) prižiūrėti nuolatiniam globotojui, jam mokamaso atlygiso dydis yra ne mažiauesnis kaip 2 Vyriausybės nustatytos minimaliosios mėnesinės algos dydžiai per mėnesį už faktiškai prižiūrimą vaiką;

5) jeigu nuolatinis globotojas prižiūri daugiau nei kaip vieną vaiką, atlygis jam didinamas už kiekvieną kitą vaiką, kuriam būdingas bent vienas iš šio straipsnio 3 dalyje nustatytų požymių, arba už vaiko, kuriam būdingas bent vienas iš šio straipsnio 3 dalyje nustatytų požymių, brolį ar seserį, atlygis jam didinamas už kiekvieną kitą vaiką pridedant ne mažiau kaip po 0,75 Vyriausybės nustatytos minimaliosios mėnesinės algos dydžio per mėnesį;“. 1.20

Teisės departamentas, 2023-06-0726

12

20. Keičiamo įstatymo 26 straipsnio 12 dalyje reikėtų tikslinti pateikiamą

nuorodą į įstatymo 6 straipsnio 2 dalį, nes neaišku, kokie netaikomi reikalavimai yra turimi omeny. Pritarti Pasiūlymas: Pakeisti keičiamo įstatymo 26 straipsnio 12 dalį ir ją išdėstyti taip: „12.

Šio straipsnio 6 dalyje ir šio įstatymo 6 straipsnio

2 dalyje nustatyti reikalavimai netaikomi iš kitos Europos Sąjungos

valstybės narės, Europos ekonominės erdvės valstybės ar Šveicarijos Konfederacijos ne ilgiau kaip 2 metams į Lietuvos Respubliką komandiruojamam socialiniam darbuotojui, jeigu jis atitinka darbovietės, iš kurios yra siunčiamas, įsisteigimo reikalavimus, nustatytus tos valstybės teisės aktuose.“

1.21

Teisės departamentas, 2023-06-0731

5

21. Keičiamo įstatymo 31 straipsnio 5 dalyje siūlytina atsisakyti

perteklinio žodžio „personalo“. Pritarti Pasiūlymas: Pakeisti keičiamo įstatymo 31 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:

„5. Socialinių paslaugų priežiūros departamentas,

nustatęs, kad socialinės globos įstaiga teikia socialinę globą patalpose, kuriose neužtikrintas neužtikrinamas socialinių paslaugų gavėjų saugumas, ar šias paslaugas teikiančių per mažas personalo darbuotojų skaičius yra per mažas, kad būtų užtikrintas socialinių paslaugų teikimas ir (ar) paslaugų gavėjų saugumas, licencijavimo taisyklėse nustatyta tvarka ir terminais informuoja socialinės globos įstaigą apie licencijos teikti socialinę globą galiojimo sustabdymą, nurodo nustatytus pažeidimus ir licencijos galiojimo sustabdymo terminą. Licencijos galiojimo sustabdymo terminas negali būti trumpesnis kaip 1 mėnuo ir ilgesnis kaip 6 mėnesiai nuo šios licencijos galiojimo sustabdymo dienos. Licencijos galiojimo sustabdymo terminas nustatomas atsižvelgiant į nustatyto pažeidimo pobūdį ir kitas svarbias aplinkybes, susijusias su paslaugų gavėjų individualių poreikių užtikrinimu, bei socialinės globos įstaigos realią galimybę nustatytus pažeidimus pašalinti. Licencijos galiojimo sustabdymo terminas gali būti pratęstas vieną kartą ne ilgiau kaip 6 mėnesiams.“ 1.22 Teisės departamentas, 2023-06-07 31,31 4,5 22.

Iš keičiamo įstatymo 31 straipsnio 4 dalyje siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, kodėl per įspėjime nustatytą terminą nepašalinus nurodytų trūkumų licencijos teikti socialinę globą galiojimo sustabdymo terminas negali būti trumpesnis kaip 1 mėnuo. Pastebėtina, kad po licencijos galiojimo termino sustabdymo socialinės globos įstaigai skubiai (pavyzdžiui, per savaitę) pašalinus įspėjime nurodytus trūkumus, ji negalėtų kreiptis dėl licencijos galiojimo termino atnaujinimo ir teikti socialinės globos ne todėl, kad vis dar būtų pažeidimų, o todėl, kad būtų nesibaigęs formalus licencijos galiojimo sustabdymo terminas. Atsižvelgiant į tai, siūlytina projekto nuostatas atitinkamai tikslinti. Ta pati pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 31 straipsnio 5 daliai. Pritarti Pasiūlymai:

1. Pakeisti

keičiamo įstatymo 31 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

„4. Per šio straipsnio 2 dalyje nurodytame įspėjime

nustatytą terminą nepašalinus Socialinių paslaugų priežiūros departamento nurodytų trūkumų, licencijos teikti socialinę globą galiojimas sustabdomas. Licencijos galiojimo sustabdymo terminas negali būti trumpesnis kaip 1 mėnuo ir ilgesnis kaip 6 mėnesiai nuo šios licencijos galiojimo sustabdymo dienos. Licencijos galiojimo sustabdymo terminas nustatomas atsižvelgiant į nustatyto pažeidimo pobūdį ir kitas svarbias aplinkybes, susijusias su paslaugų gavėjų individualių poreikių užtikrinimu, bei socialinės globos įstaigos realią galimybę nustatytus pažeidimus pašalinti. Licencijos galiojimo sustabdymo terminas gali būti pratęstas vieną kartą ne ilgiau kaip

6 mėnesiams.“

2. Dėl keičiamo

įstatymo 31 straipsnio 5 dalies – žr. pasiūlymą dėl Teisės departamento pastabos Nr. 1.21. 1.23

Teisės departamentas, 2023-06-0732

13 23.

Atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 21 straipsnio 10, 11 ir 12 dalyse nustatytus kvalifikacijos reikalavimus, siūlytina keičiamo įstatymo 32 straipsnio 1 dalies 3 punkte po žodžio „išsilavinimo“ įrašyti žodžius „ir

(ar) kvalifikacijos“. Pritarti Pasiūlymas: Pakeisti keičiamo įstatymo 32 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:

„3) užtikrinti, kad būtų laikomasi šiame įstatyme

nustatytų įstaigos vadovo bei darbuotojų išsilavinimo ir (ar) kvalifikacijos reikalavimų;“

1.24

Teisės departamentas, 2023-06-0733

52

kadangi dėstoma nuostata suponuoja, kad akredituotas socialines paslaugas teikiančio darbuotojo išsilavinimas ir (ar) kvalifikacija turi atitikti visose šio įstatymo 21 straipsnio 10, 11 ir 12 dalyse, 26 straipsnio 6 dalyje nustatytus reikalavimus. Pritarti Pasiūlymas: Pakeisti keičiamo įstatymo 33 straipsnio 5 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) akredituotas socialines paslaugas teikiančių darbuotojų išsilavinimas ir (ar) kvalifikacija atitinka šio įstatymo 21 straipsnio 10, 11 ir 12 dalyse, 26 straipsnio 6 dalyje šiame įstatyme nustatytus reikalavimus.“

1.25

Teisės departamentas, 2023-06-0733

93

25. Keičiamo įstatymo 33 straipsnio 9 dalies 3 punkte vietoj žodžių

„fizinis asmuo nebevykdo veiklos“ įrašyti žodžius „fizinis asmuo nebevykdo

individualios veiklos“, atsižvelgiant į tai, kad keičiamo įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad socialines paslaugas teikiantys fiziniai asmenys veikia individualiai (vykdo individualią veiklą). Pritarti Pasiūlymas: Pakeisti keičiamo įstatymo 33 straipsnio 9 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:

„3) socialines paslaugas teikiantis fizinis asmuo

nebevykdo individualios veiklos;“. 1.26

Teisės departamentas, 2023-06-0736

4

26. Keičiamo įstatymo 36 straipsnio 4 dalyje siūlytina tikslinti

nuorodą į šio įstatymo 35 straipsnio 8 dalį, nes neaišku, koks subjektas turimas omeny.

Pritarti Pasiūlymas: Pakeisti keičiamo įstatymo 36 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

„4. Asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių), gaunantis

socialines paslaugas, ar jo globėjas, rūpintojas privalo pranešti šio įstatymo 35 straipsnio 8 dalyje nurodytam subjektui savivaldybės administracijai apie asmens (šeimos) pajamų, turto pasikeitimus, įvykusius per šių paslaugų gavimo laikotarpį ar per laikotarpį nuo asmens (šeimos) finansinių galimybių įvertinimo iki šių paslaugų suteikimo.“

1.27
Teisės departamentas, 2023-06-07
38,
38
1,
1
2,
3

27. Keičiamo įstatymo 38 straipsnio 1 dalies 2 punkte vietoj žodžių

ir skaičiaus „šio straipsnio 1 dalies“ įrašytini žodžiai „šios dalies“. Ta pati pastaba taikytina ir projekto 2 straipsnio 34 dalimi keičiamo įstatymo

38 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktams. Pritarti

Pasiūlymai:

1. Pakeisti

keičiamo įstatymo 38 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) mokėjimo už socialinės priežiūros paslaugas, išskyrus paslaugas, nurodytas šio straipsnio 1 šios dalies 1 punkte, dydis asmeniui neturi viršyti

20 procentų asmens pajamų arba 20 procentų šeimos pajamų, jeigu šios

paslaugos teikiamos šeimai;“. 2. Dėl 38 straipsnio 1 dalies 3 punkto formuluotės – žr. pasiūlymą Nr. 1 dėl Lietuvos savivaldybių asociacijos pasiūlymo Nr. 1.11. 1.28 Teisės departamentas, 2023-06-07 39,39 1,41

28. Keičiamo įstatymo 39 straipsnyje vartojamą formuluotę „su darbo

santykiais susijusios pajamos ar darbo santykiams prilygintų teisinių santykių pagrindu gaunamos pajamos“ siūlytina keisti Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatyme vartojama formuluote „pagal darbo sutartį arba darbo santykiams prilygintų teisinių santykių pagrindu gautos pajamos“.

Atitinkamai siūlytina tikslinti projekto 2 straipsnio 35 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 39 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 4 dalies formuluotę. Pritarti Pasiūlymai:

1. Pakeisti keičiamo įstatymo 39 straipsnio 1

dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:

„1) su darbo santykiais susijusios pajamos ar

pagal darbo sutartį arba darbo santykiams prilygintų teisinių santykių pagrindu gaunamos gautos pajamos, įskaitant išeitines išmokas ir kompensacijas, išskyrus asmens su negalia gaunamas su darbo santykiais susijusias pajamas ar pagal darbo sutartį arba darbo santykiams prilygintų teisinių santykių pagrindu gaunamas gautas pajamas, jeigu jos neviršija Vyriausybės nustatytos minimaliosios mėnesinės algos;“

2. Pakeisti keičiamo įstatymo 39 straipsnio 4

dalį ir ją išdėstyti taip:

„4. Jeigu šio straipsnio 1 dalies 1 punkte

nurodytos asmens su negalia gaunamos su darbo santykiais susijusios pajamos ar pagal darbo sutartį arba darbo santykiams prilygintų teisinių santykių pagrindu gaunamos gautos pajamos viršija Vyriausybės nustatytą minimaliąją mėnesinę algą, į jo pajamas įskaitoma tik pajamų dalis, viršijanti 1 minimaliosios mėnesinės algos dydį.“

1.29

Teisės departamentas, 2023-06-0739

14

29. Svarstytina, ar nereikėtų papildyti keičiamo įstatymo 39

straipsnio 1 dalies 4 punkto pajamomis, gautomis iš sporto, atlikėjo veiklos. Pritarus šiai pastabai, atitinkamai tikslintinas projekto 2 straipsnio 35 dalyje dėstomas keičiamo įstatymo 39 straipsnio 1 dalies 4 punktas.

Pritarti Pasiūlymai: Pakeisti keičiamo įstatymo 39 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:

„4) autorinis atlyginimas, pajamos, gautos iš sporto

veiklos, atlikėjo veiklos;“. 1.30

Teisės departamentas, 2023-06-0739

19

kadangi pagal Nedarbo socialinio draudimo įstatymą yra mokama ne tik nedarbo socialinio draudimo išmoka, bet ir dalinio darbo išmoka. Pritarus šiai pastabai, atitinkamai tikslintinas projekto 2 straipsnio 35 dalyje dėstomas keičiamo įstatymo 39 straipsnio 1 dalies 9 punktas. Pritarti Pasiūlymai: Pakeisti keičiamo įstatymo 39 straipsnio 1 dalies 9 punktą ir jį išdėstyti taip:

„9) nedarbo socialinio draudimo išmokos, dalinio darbo

išmokos, mokamos pagal Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymą;“. 1.31

Teisės departamentas, 2023-06-0743

2

31. Keičiamo įstatymo 43 straipsnio 2 dalis tikslintina, nes iš

siūlomos formuluotės nėra aišku, ar komisija, kuri pakartotinai nustatytų asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikį, turėtų būti sudaryta visais atvejais ar tik tais, kai skundai dėl išvadų dėl socialinių paslaugų poreikio nustatymo pripažįstami pagrįstais. Pritarti Pasiūlymas: Pakeisti keičiamo įstatymo 43 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Apskundus išvadas dėl asmens (šeimos) socialinių

paslaugų poreikio nustatymo, savivaldybės mero sprendimu visais atvejais turi būti sudaryta komisija, kuri pakartotinai nustatytų asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikį.“ 1.32 Teisės departamentas, 2023-06-07 43,43 5,6

32. Keičiamo įstatymo 43 straipsnio 5 ir 6 dalyje, atsižvelgiant į

keičiamo įstatymo 33 straipsnio 8 dalį, reikėtų vartoti santrumpą „teikėjas“. Pritarti Pasiūlymas:

1. Pakeisti keičiamo įstatymo 43 straipsnio 5 dalį ir

ją išdėstyti taip: „5.

Socialinių paslaugų teikėją dėl netinkamo prevencinių, bendrųjų socialinių paslaugų, socialinės priežiūros, laikino atokvėpio paslaugos teikimo Teikėjo, teikiančio prevencines, bendrąsias socialines paslaugas, socialinę priežiūrą, laikino atokvėpio paslaugą, priimtus sprendimus ir veiksmus (neveikimą) asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjas, rūpintojas, aprūpintojas, kiti suinteresuoti asmenys gali apskųsti savivaldybės merui. 2. Pakeisti keičiamo įstatymo 43 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:

„6. Išnagrinėjus skundą ir nustačius prevencinių,

bendrųjų socialinių paslaugų teikimo pažeidimų, savivaldybės meras ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos direktorius per 5 darbo dienas nuo pažeidimų nustatymo dienos turi pareikalauti, kad per nustatytą terminą trūkumai būtų pašalinti, o jeigu pažeidėjas trūkumų nepašalina, turi teisę inicijuoti, kad socialinių paslaugų teikėjas nutrauktų prevencinių, bendrųjų socialinių paslaugų teikimą. Terminas nustatytiems trūkumams pašalinti negali būti trumpesnis kaip 1 vienas mėnuo ir ilgesnis kaip 6 mėnesiai ir gali būti pratęstas vieną kartą ne ilgiau kaip

6 mėnesiams. Šis terminas nustatomas atsižvelgiant į nustatyto pažeidimo

pobūdį ir kitas svarbias aplinkybes, susijusias su paslaugų gavėjų individualių poreikių užtikrinimu.“ 1.33 Teisės departamentas, 2023-06-07 43,43 5,7

33. Keičiamo įstatymo 43 straipsnio 5 ir 7 dalis reikėtų tikslinti

atsižvelgiant į tai, kad skundžiami turėtų būti ne subjektai, teikiantys socialines paslaugas, bet šių subjektų veiksmai ar sprendimai. Pritarus šiai pastabai, atitinkamai tikslintinos projekto 2 straipsnio 45 ir 46 dalyse dėstomos keičiamo įstatymo 43 straipsnio 5 ir 7 dalys. Pritarti Dėl keičiamo įstatymo

43 straipsnio 5 dalies pakeitimo – žr. pasiūlymą Nr. 1 dėl Teisės

departamento pastabos Nr. 1.32. Pasiūlymai:

1. Pakeisti keičiamo įstatymo 43 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti

taip: „7.

Socialinės globos įstaigą, teikiančią netinkamą socialinę globą, Socialinę globą teikiančios socialinės globos įstaigos priimtus sprendimus ir veiksmus (neveikimą) asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjas, rūpintojas, aprūpintojas, kiti suinteresuoti asmenys gali apskųsti Socialinių paslaugų priežiūros departamentui.“

1.34

Teisės departamentas, 2023-06-0723

10

34. Įstatymo projekto 2 straipsnio 8 dalimi keičiamo įstatymo 2

straipsnis papildomas 9¹ dalimi, kurioje nustatoma, kad „nuolatinis globotojas – fizinis asmuo, pagal tarpusavio bendradarbiavimo ir paslaugų teikimo sutartį, sudarytą su globos centru, prižiūrintis likusį be tėvų globos vaiką, kuriam įstatymų nustatyta tvarka yra arba turi būti nustatyta nuolatinė globa (rūpyba), su kuriuo nesusijęs giminystės ryšiais ir kuris atitinka bent vieną iš šio įstatymo 23 straipsnio 3 dalyje nurodytų požymių.“ Taigi pagal siūlomą teisinį reguliavimą nuolatinis globotojas privalo būti sudaręs sutartį su atitinkamu globos centru. Atsižvelgiant į tai, tikslintina projekto 2 straipsnio 24 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 23 straipsnio 11 dalis, kurioje nurodoma, kad „Atlygį budintiems globotojams ir nuolatiniams globotojams už vaikų priežiūrą, jeigu šie globotojai yra sudarę sutartis su globos centru, kuris Civilinio kodekso ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka skiriamas vaikų atstovu pagal įstatymą, moka globos centras savivaldybės tarybos nustatyta tvarka“. Pritarti Dėl keičiamo įstatymo 23 straipsnio 10 dalies pakeitimo – žr. pasiūlymą Nr. 2 dėl Teisės departamento pastabos Nr. 1.18. 1.35

Teisės departamentas, 2023-06-0723

3

35. Įstatymo projekto 2 straipsnio 24 dalyje dėstomo keičiamo

įstatymo 23 straipsnio 3 dalyje išvardijami vaiko, kurį gali prižiūrėti nuolatinis globotojas, požymiai.

Atkreiptinas dėmesys, kad požymis „drauge su juo (kitais vaikais) yra nepilnamečiai tėvai“ turėtų būti tikslinamas, nes prižiūrimo vaiko „požymis“ turėtų būti siejamas tik su jo paties, o ne su kitų vaikų ypatybėmis, taigi nuolatinis globotojas turėtų galėti prižiūrėti vaiką, su kuriuo kartu yra jo, o ne kažkurių kitų vaikų, nepilnamečiai tėvai. Taip pat tikslintina 23 straipsnio 3 dalies nuostata „priežiūros reikia ne tik jam, bet ir daugiau nei 3 jo broliams/seserims”, detalizuojant, ar minėtų vaiko brolių/seserų priežiūra turi būti taip pat paskirta vaiko nuolatiniam globotojui. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos tikslintinos. Pritarti Pasiūlymas: Pakeisti keičiamo įstatymo 23 dalies 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Nuolatinis globotojas gali prižiūrėti likusį be tėvų

globos vaiką, kuriam įstatymų nustatyta tvarka yra arba turi būti nustatyta nuolatinė globa (rūpyba), su kuriuo jis nėra susijęs giminystės ryšiais ir kuriam būdingas bent vienas iš šių požymių: turi nesėkmingos laikinosios priežiūros, globos (rūpybos) /arba įvaikinimo patirties (globėjo nušalinimas, atleidimas, tėvų valdžios ribojimas įtėviams); turi sunkiai išgydomų ir/ (ar) nepagydomų raidos ir / (ar) psichikos sutrikimų, negalių; piktnaudžiauja psichotropinėmis medžiagomis arba turi priklausomybių; turi funkcionavimo sunkumų (neadaptyvus elgesys, socialinis nusišalinimas, prisitaikymo mokykloje sunkumai ir mokyklos nelankymas, polinkis į savižudybę ir pan.); yra vyresnis nei kaip 10 metų; drauge kartu su juo (kitais vaikais) yra nepilnamečiaitis tėvas / (motina); priežiūros reikia ne tik jam, bet ir daugiau nei 3 jo broliams /seserims kartu su juo yra 2 ir daugiau jo broliai (seserys).“

1.36

Teisės departamentas, 2023-06-0723

3 36.

Įstatymo projekto 2 straipsnio 24 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 23 straipsnio 3 dalyje vietojo žodžių „drauge su juo“ įrašytini žodžiai „kartu su juo“. Pritarti Žr. pasiūlymą dėl Teisės departamento pastabos Nr. 1.35. 1.37 Teisės departamentas, 2023-06-07 23,23 4,5

(5)N

37. Įstatymo projekto 2 straipsnio 24 dalyje dėstomos keičiamo

įstatymo 23 straipsnio 5 dalyje siūlomas įtvirtinti reikalavimas turėti ne mažesnę kaip vienerių metų vaiko globos (rūpinimo) ir (ar) budinčio globėjo patirtį turėtų būti dėstomas keičiamo įstatymo 23 straipsnio 4 dalies 5 punkte. Atitinkamai reikėtų pernumeruoti po to einančias keičiamo įstatymo 23 straipsnio dalis. Pritarti Pasiūlymas:

„5) nuolatinis globotojas privalo turėti ne mažesnę kaip vienų metų vaiko globos (rūpinimo) ir (ar) budinčio globotojo veiklos patirtį.“

2. Išbraukti

keičiamo įstatymo 23 straipsnio 5 dalį: „5.

Nuolatinis globotojas privalo ne tik atitikti šio straipsnio 4 dalyje nurodytus reikalavimus, bet ir turėti ne mažesnę kaip vienų metų vaiko globos (rūpinimo) ir (ar) budinčio globotojo veiklos patirtį.“

3. Keičiamo įstatymo 23 straipsnio buvusias

6-14 dalis laikyti atitinkamai 5-14 dalimis. 1.38

Teisės departamentas, 2023-06-0723

105

38. Tikslintina projekto 2 straipsnio 24 dalyje dėstomo keičiamo

įstatymo 23 straipsnio 11 dalies 5 punkto formuluotė, nekartojant keičiamo įstatymo 23 straipsnio 3 dalyje išvardytų vaiko „požymių“. Pastebėtina, kad nuolatinis globotojas negali prižiūrėti kitų vaikų, nei atitinkančių keičiamo įstatymo 23 straipsnio 3 dalyje požymius, todėl formuluotė „už kiekvieną kitą vaiką, kuriam būdinga <...>“ yra perteklinė. Pritarti Žr. pasiūlymą Nr. 2 dėl Teisės departamento pastabos Nr. 1.19. 1.39

Teisės departamentas, 2023-06-0733

53

39. Loginiu ir redakciniu aspektais tikslintinas projekto 2

straipsnio 26 dalimi keičiamo įstatymo 33 straipsnio 5 dalies 3 punktas, nes darbuotojai negali atitikti „socialinių paslaugų teikimo reikalavimų apraše nustatytų struktūros ir skaičiaus reikalavimų“. Pritarti Pasiūlymas: Pakeisti keičiamo įstatymo 33 straipsnio 5 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) akredituotas socialines paslaugas teikiantys darbuotojai personalo struktūra ir minimalus skaičius atitinka socialinės apsaugos ir darbo ministro tvirtinamame akredituotų socialinių paslaugų teikimo reikalavimų apraše nustatytus struktūros ir skaičiaus reikalavimus.“

1.40

Teisės departamentas, 2023-06-0733

54

40. Svarstytina, ar projekto 2 straipsnio 27 dalimi pildomo keičiamo

įstatymo 33 straipsnio 5 dalies 5 punkto nuostata neturėtų būti dėstoma keičiamo įstatymo 34 straipsnyje, reglamentuojančiame akredituotas socialines paslaugas teikiančių socialinių paslaugų teikėjų teises ir pareigas.

Nepritarus šiai pastabai, projekto nuostata tikslintina redakciniu ir kalbiniu aspektu, sistemiškai ją derinant su keičiamo įstatymo 33 straipsnio

5 dalies struktūra. Pritarti

Pasiūlymas: Pakeisti keičiamo įstatymo 33 straipsnio 5 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:

„4) jeigu psichologinės ir socialinės reabilitacijos

įstaiga numato teikti psichologinės ir socialinės reabilitacijos paslaugas vaikams bendruomenėje, ji turi turėti su Vyriausybės įgaliota institucija suderintą psichologinės ir socialinės reabilitacijos programą, jeigu psichologinės ir socialinės reabilitacijos įstaiga numato teikti psichologinės ir socialinės reabilitacijos paslaugas vaikams bendruomenėje.“ 1.41

Teisės departamentas, 2023-06-07

3P

8

N

41. Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo

įstatymo 22 straipsnio 9 dalyje nustatomi socialinių paslaugų įstaigų vadovams nepriekaištingos reputacijos reikalavimai, siekiant apsaugoti iki šio įstatymo įsigaliojimo priimtų socialinės globos įstaigų vadovų teisėtus lūkesčius, siūlytume papildyti projekto 3 straipsnį, jame numatant, kad šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Socialinių paslaugų įstatymo 22 straipsnio 9 dalis netaikoma socialinių paslaugų įstaigų vadovams, priimtiems į pareigas iki šio įstatymo įsigaliojimo, jeigu Socialinių paslaugų įstatymo 22 straipsnio 9 dalyje numatytos sąlygos atsirado iki šio įstatymo įsigaliojimo. Pritarti Pasiūlymai:

1. Papildyti Projekto 3 straipsnį nauja 8

dalimi: „8.

Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Socialinių paslaugų įstatymo 22 straipsnio 9 dalis netaikoma socialinių paslaugų įstaigų vadovams, priimtiems į pareigas iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, jeigu Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme numatytos sąlygos, dėl kurių socialinių paslaugų įstaigų vadovas nebūtų laikomas nepriekaištingos reputacijos, atsirado iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos.“

2. Projekto 3 straipsnio buvusias 8-13

dalis laikyti atitinkamai 9-14 dalimis. 1.42

Teisės departamentas, 2023-06-07

3P

6

42. Atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies

nuostatas, pagal kurias socialinių paslaugų įstaigos vadovas gali būti be konkurso priimamas į pareigas ir antrajai kadencijai, siekiant teisinio aiškumo, siūlome patikslinti projekto 3 straipsnio 6 dalį, aiškiai nurodant, ar nuo šio įstatymo įsigaliojimo nustatoma 5 metų kadencija yra laikoma pirmąja socialinių paslaugų įstaigos vadovo kadencija. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad socialinių paslaugų įstaigų vadovų darbo santykiai organizuojami vadovaujantis Darbo kodekso nuostatomis, todėl jie į pareigas yra priimami, bet ne skiriami. Pritarti Žr. pasiūlymą prie Teisės departamento pastabos Nr. 1.11. 1.43

Teisės departamentas, 2023-06-07

3P

11

2 dalies 3 punkte nustatyti reikalavimai įsigalioja 2023 m. spalio 1 d., neaišku, kodėl projekto 3 straipsnio 9 dalyje siūloma nustatyti, kad šie reikalavimai budintiems globotojams netaikomi, jeigu jie su globos centru sudarė tarpusavio bendradarbiavimo ir paslaugų teikimo sutartį iki 2023 m. gruodžio 31 d. Įvertinta Ši pastaba aktuali tuo atveju, jeigu įstatymas įsigaliotų nuo 2023 m. spalio 1 d. Tačiau Komiteto išvadų rengėjai siūlo, kad įstatymas įsigaliotų 2024 m. liepos 1 d., todėl pastaba nebeaktuali. 3.

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir

kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

  • str. str. d.

p. 1.1 Lietuvos savivaldybių asociacija,

2023-08-14

2P

1 Lietuvos savivaldybių asociacija pakartotinai išnagrinėjo Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo Nr. X-493 pakeitimo įstatymo, Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 6 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektus ir teikia šias pastabas bei pasiūlymus: Dėl Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo Nr. X-493 pakeitimo įstatymo projekto. I. Bendros pastabos. Projekte iš esmės keičiamos socialinių paslaugų finansavimo ir apmokėjimo už paslaugas nuostatos: mažinamas asmenų, gaunančių socialines paslaugas, mokestis, plečiamas socialinių paslaugų spektras, didinamas paslaugų finansavimo dydis. Savivaldybės, matydamos kasmet didėjantį socialinių paslaugų poreikį ir augančias socialinių paslaugų kainas, supranta socialinių paslaugų plėtros svarbą, tačiau pabrėžia, kad neturės galimybių įgyvendinti naujų Projekto nuostatų, jei savivaldybėms nebus skiriamos reikiamos papildomos lėšos. Pažymime, kad iki šiol nėra aišku, koks papildomas lėšų poreikis yra apskaičiuotas dėl pakeistų Įstatymo nuostatų: 1). apmokėjimo už paslaugas žymaus sumažinimo; 2). nemokamo paslaugų teikimo gyventojams; 3). naujų socialinių paslaugų finansavimo. Nežinoma, kiek savivaldybėms bus skiriama papildomų lėšų nuo 2024 m. sausio 1 d.

Įstatymo nuostatoms įgyvendinti Praktika rodo, kad per kelis pastaruosius metus ženkliai išplėstas Socialinių paslaugų katalogas (turime daugiau nei 30 pavadinimų įvairių socialinių paslaugų), įvedamos vis naujos socialinės paslaugos (prevencinės paslaugos, palydėjimo paslaugos jaunuoliams, laikinas atokvėpis ir kt.), kurios dažnai turiniu yra panašios ir todėl

„persipina“ su jau teikiamomis paslaugomis, tačiau jos kitaip pavadinamos,

skirtingai apmokamos, kas šią sistemą daro sudėtingą, painią, taip pat didėja administracinė našta savivaldybėms. Socialinių paslaugų teikimą perdavus privatiems paslaugų teikėjams kasmet ženkliai didėja socialinių paslaugų kainos. Pažymime, kad iki šiol galiojančiuose teisės aktuose nėra apibrėžto maksimalaus socialinių paslaugų (finansavimo) krepšelio, kuris, įvertinus realias savivaldybių/valstybės biudžeto galimybes ir priklausomai nuo asmens savarankiškumo lygio, galėtų būti skiriamas asmeniui. Todėl praktikoje dažni atvejai, kuomet asmenys renkasi ne vieną, o kelias brangiausių socialinių paslaugų teikėjų paslaugas, kas reikalauja nemažų lėšų. Nuo 2024 m. sausio 1 d., vykdant negalios reformą, įvedamos keturių lygių individualios pagalbos teikimo išlaidos, tačiau skirtingi asmens pagalbos lygiai nesiejami su gaunama pagalba, t. y. socialinių paslaugų krepšeliu. Šių nuostatų Projekte pasigendama. Socialinių paslaugų finansavimas pastaruoju metu yra problemiškas - savivaldybės susiduria su lėšų stygiumi socialinėms paslaugoms teikti ir pirkti. Dėl ženkliai išaugusio poreikio socialinės globos paslaugoms sunkią negalią turintiems asmenims, savivaldybės negauna reikiamų valstybės biudžeto lėšų minėtai valstybinei funkcijai įgyvendinti, todėl šiais metais jau susidarė savivaldybių įsiskolinimai valstybinėms ir privačioms globos įstaigoms.

Dėl valstybės biudžeto lėšų stygiaus jau pirmame š. m. pusmetyje kai kurioms savivaldybėms nurodyta stabdyti asmeninės pagalbos teikimą naujiems klientams, kas kelia įtampą ir asmenų su negalia nepasitenkinimą dėl jiems suteiktų lūkesčių ir negaunamų paslaugų. Tikėtina, kad analogiška situacija gali kartotis ir su Projekte reglamentuota laikino atokvėpio paslauga. Savivaldybės akcentuoja, kad Projekte daug pakeitimų numatoma nuo 2024 m. sausio 1 d. Tai reiškia, kad ne vėliau kaip iki 2023 m. lapkričio mėn. pakeitimams įgyvendinti turi būti parengti visi poįstatyminiai teisės aktai, pagal kuriuos savivaldybės turės parengti ir pasitvirtinti naujas socialinių paslaugų teikimo bei apmokėjimo kainas bei tvarkas. Savivaldybės taip pat pažymi, kad nesant Įstatymą įgyvendinančiųjų poįstatyminių teisės aktų projektų, sudėtinga įvertinti, ar Projekto nuostatos yra tinkamos praktiniam darbui. Pritarti iš dalies. Pritarta Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) pasiūlymui nustatyti vėlesnę įstatymo įsigaliojimo datą. Siūlome numatyti, kad įstatymas įsigalioja nuo 2024 m. liepos 1 d (žr. Komiteto pasiūlymą Nr. 1). Argumentai dėl kitų LSA pasiūlymų: Įstatymo projektas kartu su lydinčiųjų įstatymų projektais buvo teikiamas suinteresuotoms institucijoms, taip pat ir Lietuvos savivaldybių asociacijai (LSA), išvadoms gauti du kartus (paskelbtas 2022 m. spalio 24 d. ir 2023 m. vasario 7 d. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos teisės aktų informacinėje sistemoje). Įstatymų projektų nuostatoms aptarti Ministerija rengė susitikimus su suinteresuotomis institucijomis – vien su LSA tokie susitikimai buvo organizuoti 2022 m. rugsėjo 14 d., lapkričio 7 d., 2023 m. sausio 10 d., kovo 24 d.

Jų metu buvo išdiskutuotos ir šios LSA įvardintos pastabos/siūlymai. Taip pat klausimai dėl lėšų poreikio įstatymo projekto nuostatoms įgyvendinti, mokėjimo už laikino atokvėpio paslaugą buvo aptarti 2023 m. gegužės 22 d. organizuotame susitikime su LSA, Finansų ministerijos ir Vyriausybės atstovais. Dėl lėšų skyrimo savivaldybėms įstatymo projekte siūlomoms nuostatoms įgyvendinti – informacija dėl lėšų poreikio buvo pateikta įstatymo projekto ir jį lydinčiųjų įstatymų projektų aiškinamajame rašte (13 punktas „Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti“ (53-55 psl.) bei pristatyta ir aptarta aukščiau minėto 2023 m. gegužės 22 d. vykusio susitikimo metu. Dėl socialinių paslaugų reglamentavimo Socialinių paslaugų kataloge, patvirtintame Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. A1-93, jų turinio bei mokėjimo už socialines paslaugas – socialinių paslaugų spektro plėtrą sąlygoja siekis užtikrinti pagalbos reikalingų asmenų galimybes gyventi savarankiškai bendruomenėje, gaunant individualias paslaugas pagal poreikius. Dėl šios priežasties plėtojamos alternatyvios institucinei globai socialinės paslaugos bendruomenėje, jų įvairovė, atitinkamai koreguojant ir Socialinių paslaugų katalogą. Socialinių paslaugų katalogas bus keičiamas, jeigu bus priimti siūlomi įstatymo projektu pakeitimai, atitinkamai peržiūrėtas ir jau reglamentuotų socialinių paslaugų turinys.

Savivaldybių administracijoms administracinė našta dėl su mokėjimu už socialines paslaugas susijusių nuostatų nedidėja, o mažėja, kadangi įstatymo projekte siūloma, jog nebereikės vertinti šeimos pajamų, kai kreipiamasi dėl dienos socialinės globos asmeniui, gyvenančiam šeimoje, gavimo, nebereikės vertinti visų asmens pajamų, o mokėjimo dydį skaičiuoti tik nuo tikslinių kompensacijų tais atvejais, kai asmuo gauna individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensaciją, nustatant asmens galimybes mokėti už socialinės priežiūros, dienos socialinės globos, laikino atokvėpio paslaugas. Dėl socialinių paslaugų kainų, maksimalaus socialinių paslaugų finansavimo – keičiamo įstatymo 41 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad savivaldybės taryba gali nustatyti maksimalų socialinių paslaugų išlaidų finansavimo savivaldybės teritorijos gyventojams dydį, vadovaudamasi socialinių paslaugų finansavimo ir lėšų apskaičiavimo metodika, tvirtinama Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos. Būtent minėtoje metodikoje nustatoma socialinių paslaugų pagal atskiras socialinių paslaugų rūšis finansavimo ir lėšų socialinėms paslaugoms apskaičiavimo tvarka, kuri bus keičiama, joje numatant ir su socialinių paslaugų finansavimu susijusių rizikų valdymo saugiklius. Dėl suderinamumo su negalios reforma – įstatymo projekto nuostatos suderintos su Asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymu (atitinkamai pakoreguotos asmens su negalia, asmenų su sunkia negalia sąvokos, numatytas asmenų su negalia mokėjimas už socialines paslaugas nuo individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijų, atsisakoma asmens nesavarankiškumo vertinimo nustatant poreikį socialinės paslaugoms ir kt.). 1.2 Lietuvos savivaldybių asociacija,

2023-08-142

7 II.

Teikiame siūlymus kai kurių Projekto nuostatų keitimui: Dėl laikino atokvėpio paslaugos reglamentavimo keitimo: 1.Siūlome pakeisti Projekto 2 str. 7 d. ir išdėstyti taip: Laikino atokvėpio paslauga – pagalba suteikiant galimybę pailsėti asmeniui (šeimai), prižiūrinčiam (-iai) asmenį, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos ar pirmo lygio specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis. Įvertinta. Ši pastaba aktuali tuo atveju, jeigu įstatymas įsigaliotų nuo 2023 m. spalio 1 d. Tačiau Komiteto išvadų rengėjai siūlo, kad įstatymas įsigaliotų

2024 m. liepos 1 d., todėl pastaba nebeaktuali. 1.3

Lietuvos savivaldybių asociacija,

2023-08-1438

2

2. Siūlome pakeisti 38 str. 2 d.ir

išdėstyti taip: ,,2. Mokėjimo už laikino atokvėpio paslaugą dydis neturi viršyti 30 40 procentų slaugos ar 60 procentų priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinės kompensacijos, mokamos laikino atokvėpio gavėjo prižiūrimam asmeniui pagal Tikslinių kompensacijų įstatymą, dydžio.“ Pritarti. Pasiūlymas: Pakeisti keičiamo įstatymo 38 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.

Mokėjimo už laikino atokvėpio paslaugą dydis neturi viršyti

30 procentų individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos, mokamos

laikino atokvėpio gavėjo prižiūrimam asmeniui pagal Tikslinių kompensacijų įstatymą, dydžio.:

1) neturi viršyti 40 procentų individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos, mokamos pagal Tikslinių kompensacijų įstatymą laikino atokvėpio paslaugos gavėjo prižiūrimam asmeniui, kuriam nustatytas pirmo arba antro lygio individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis, dydžio;

2) neturi viršyti 60 procentų individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos, mokamos pagal Tikslinių kompensacijų įstatymą laikino atokvėpio paslaugos gavėjo prižiūrimam asmeniui, kuriam nustatytas trečio arba ketvirto lygio individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis, dydžio.“ 1.4 Lietuvos savivaldybių asociacija,

2023-08-1442

4

3. Siūlome pakeisti 42 str. 4 d. ir

išdėstyti taip:

„4. Laikino atokvėpio paslauga finansuojama iš savivaldybės

biudžeto lėšų ir iš valstybės biudžeto dotacijų savivaldybių biudžetams. Nepritarti. Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymą socialinių paslaugų teikimo užtikrinimas planuojant ir organizuojant socialines paslaugas, kontroliuojant bendrųjų socialinių paslaugų ir socialinės priežiūros kokybę, taip pat socialinių paslaugų įstaigų steigimas ir išlaikymas yra savarankiškoji savivaldybių funkcija ir tik socialinės globos teikimo asmenims su sunkia negalia užtikrinimas yra valstybės deleguota funkcija, kas reiškia, kad šios valstybės deleguotos funkcijos užtikrinimui yra skiriamos valstybės biudžeto specialios tikslinės dotacijos savivaldybių biudžetams.

Valstybės deleguotas funkcijas netikslinga plėsti, kadangi ir šiuo metu galiojantis funkcijų paskirstymas, kai panašaus pobūdžio ir į tas pačias gyventojų grupes orientuotos funkcijos priskiriamos skirtingoms rūšims (valstybinėms ar savarankiškosioms), daro jų sistemą painią, išskaidoma atsakomybė ir finansiniai ištekliai, savivaldybių vykdomų funkcijų skirstymas į savarankiškąsias ir valstybines bei sukurti atskiri finansavimo mechanizmai nelemia efektyvesnio funkcijų vykdymo ir nepagerina paslaugų kokybės. Todėl laikino atokvėpio paslaugą siūloma priskirti savarankiškajai savivaldybių funkcijai, kas reiškia, kad ji finansuojama iš savivaldybės biudžeto lėšų, tačiau, siekiant, kad savivaldybės turėtų pakankamai finansinių išteklių šiai paslaugai plėtoti, numatytos ir valstybės biudžeto dotacijos savivaldybių biudžetams. Laikino atokvėpio paslaugos teikimui suplanuotos valstybės biudžeto dotacijos (2024 m. ir vėlesniems metams – 17,2 mln. Eur), skiriant ne mažiau kaip 1200 Eur vienam asmeniui, konkretus dotacijos dydis, lėšų skyrimo, ataskaitų teikimo ir kt. tvarkos bus numatytos poįstatyminiuose teisės aktuose. 1.5 Lietuvos savivaldybių asociacija,

2023-08-142

7

4. Taip pat siūlome pakeisti Projekto

priedo 2 str. 2 d. 7 p. ir išdėstyti taip: „7.

7 p. ir išdėstyti taip: „7. Laikino atokvėpio paslauga – pagalba suteikiant galimybę pailsėti asmeniui (šeimai), prižiūrinčiam (-iai) asmenį su sunkia negalia. kuriam nustatytas individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis.“ Argumentai: Pagal Projekto 2 str. 7 d. pateiktą Laikino atokvėpio paslaugos apibrėžimą teisę gauti laikino atokvėpio paslaugą įgytų daugiau nei 90 tūkst. asmenų (56 tūkst. gaunantys priežiūros (pagalbos) tikslines išmokas ir 34 tūkst. slaugos tikslines išmokas). Tai viena brangiausių paslaugų, ji turiniu atitinka globos paslaugas ir skiriasi tik šių paslaugų tikslai, teikimo trukmė, apmokėjimas, kuris už laikiną atokvėpį numatomas žymiai mažesnis nei už globą. Tikėtina, kad tokia nuostata suteiks žmonėms lūkesčius ir jos pageidaus dauguma neįgaliuosius prižiūrinčių asmenų. Tačiau realiai suteikti atokvėpio paslaugas visiems asmenims, prižiūrintiems tikslinių kompensacijų gavėjus, yra nerealu ne tik dėl šiai paslaugai teikti reikalingų didelių finansinių lėšų, bet ir dėl darbuotojų stygiaus savivaldybėse. Laikino atokvėpio paslaugos teikimo laikas poįstatyminiuose teisės aktuose numatytas net iki 720 val. per metus, t. y. visą mėnesį. Todėl siūlome pradžioje apsiriboti pažeidžiamiausia žmonių grupe, t. y. laiko atokvėpio paslaugą teikti ne visiems, o tik prižiūrintiems sunkią negalią turinčius asmenis, t. y. šią paslaugą teikti asmenims, prižiūrintiems nuolatinės slaugos ar pirmo lygio specialųjį nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikį turinčius asmenis. ( bet ne antro lygio specialųjį nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikį turinčius asmenis, kurie nepriskiriami prie sunkios negalios asmenų grupės). Taip pat siūlome keisti 42 str. 4 d. nuostatą ir išbraukti laikino atokvėpio paslaugos finansavimą savivaldybės biudžeto lėšomis, nes socialinė globa sunkią negalią turintiems asmenims apmokama tik iš valstybės biudžeto lėšų.

Atkreipiame dėmesį, kad laikino atokvėpio paslaugai finansuoti nėra paskaičiuotas papildomų lėšų poreikis savivaldybėms, todėl neaišku, ar lėšos bus skiriamos. Netinkamas ir šios nuostatų įsigaliojimo laikas – nuo 2023 m. spalio mėn., siūlome nuo 2024 m. sausio 1 d. 38 str. Projekte numatomas simbolinis apmokėjimas (30 procentų slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinės kompensacijos) už laikino atokvėpio paslaugos teikimą. Manome, jis socialiai neteisingas. Pagal siūlomas naujas apmokėjimo nuostatas savivaldybėms paslaugų finansavimo dalis padidėtų iki 3 kartų. Praktinis pvz: pagal dabar galiojančias nuostatas: jei asmens pajamos sudaro 625 Eur. pensija + 161,70 priežiūros kompensacija = 786,70 Eur./mėn., asmuo už paslaugą moka 20 proc., t.y. 157,34 Eur. Projekte numatoma, kad asmuo mokėtų tik 30 proc. nuo priežiūros kompensacijos (161,70 Eur), t. y. tik 48,51 Eur būtų asmens mokama suma. Likusi dalis turėtų būti padengiama iš savivaldybės biudžeto lėšų. Tikslinga laikino atokvėpio paslaugą finansuoti tik iš valstybės biudžeto lėšų. Laikinas atokvėpis savo turiniu yra tokia pati paslauga, kaip ir dienos socialinė globa, kuri teikiama kliento namuose ar trumpalaikės socialinės globos paslauga, kuri teikiama institucijoje. Tačiau apmokėjimo dydis už šias paslaugas ženkliai skiriasi. „Persidengusių“ vienodo turinio paslaugų atskyrimas naujai jas pavadinant ir nustatant kitokią nei analogiškoms paslaugoms apmokėjimo tvarką didina administravimui skiriamą laiką, įneša painiavos į ir taip sudėtingą, pernelyg detaliai reglamentuojamą socialinių paslaugų sistemą. Todėl siūlome keisti apmokėjimo dydį reglamentuojant apmokėjimą ne didesnį nei 40 procentų slaugos ar 60 procentų priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinės kompensacijos.

Pažymėtina, kad dienos socialinės globos paslaugų namuose kainos už 1 val. skirtingose savivaldybėse vidutiniškai svyruoja nuo 10 iki 16 Eur. Atitinkamai turėtų būti keičiamas ir Projekto priedo 2 str. 34 d. 2 p. Projekto priedo 2 str. 2 d. 7 p. keitimai - techninio pobūdžio, susiję su anksčiau siūlomu Projekto 2 str. 7 d. keitimu, nes nuo 2024 m. sausio 1 d., vykdant negalios reformą, įvedami nauji asmenų su sunkia negalia apibrėžimai bei nustatomi keturi individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijų lygiai vietoje buvusių tikslinių kompensacijų už priežiūrą ir slaugą. (asmenų su sunkia negalia apibrėžimai, įsigaliosiantys nuo 2024 m., pateikti Įstatymo priedo 2 str. 2 p. 1d., 2d. ir 3 d.). Pritarti iš dalies. Iš dalies pritarta LSA pasiūlymui dėl mokėjimo už laikino atokvėpio paslaugą dydžio nustatymo (žr. Komiteto pasiūlymą prie LSA pasiūlymo Nr. 1.3). Taip pat pritarta siūlymui dėl nuostatų, reglamentuojančių laikino atokvėpio paslaugą, įsigaliojimo datos – siūlome numatyti vėlesnį šios nuostatos įsigaliojimą, nustatant, kad įsigalioja nuo 2024 m. liepos 1 d. (žr. Komiteto pasiūlymą Nr. 1). Dėl laikino atokvėpio paslaugos finansavimo šaltinių – žr. argumentus prie LSA pasiūlymų Nr. 1.4. Dėl siūlymo keisti laikino atokvėpio paslaugos sąvoką – šiuo metu galiojančiame Socialinių paslaugų kataloge numatyta, kad laikino atokvėpio paslauga teikiama asmenims su negalia, kuriems nustatytas specialusis nuolatinės slaugos arba nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis, t. y. šios paslaugos gavėjų grupė nėra ribojama pagal nustatytą specialiųjų poreikių lygį ir tiems asmenims, kuriems nustatytas antro lygio specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis, taip pat gali būti teikiama laikino atokvėpio paslauga.

Įstatymo projekte siaurinti laikino atokvėpio gavėjų grupės nesiūloma, siekiant nebloginti esamos padėties ir nemažinti asmenų galimybių gauti paslaugą bei užtikrinti teisėtų lūkesčių apsaugos principą, kuris ne tik suponuoja valstybės, taip pat valstybės valdžią įgyvendinančių bei kitų valstybės institucijų pareigą laikytis valstybės prisiimtų įsipareigojimų, bet ir reiškia įgytų teisių apsaugą, t. y. asmenys turi teisę pagrįstai tikėtis, kad jų pagal galiojančius įstatymus ar kitus teisės aktus, neprieštaraujančius Konstitucijai, įgytos teisės bus išlaikytos nustatytą laiką ir galės būti realiai įgyvendinamos. Dėl laikino atokvėpio paslaugos teikėjų (darbuotojų) stygiaus – siekiant plėtoti socialinių paslaugų, tame tarpe ir laikino atokvėpio paslaugos, teikėjų ratą, įstatymo projekte numatyta, kad socialines paslaugas galės teikti ir fiziniai asmenys. 1.6 Lietuvos savivaldybių asociacija,

2023-08-142

24

ir išdėstyti taip: Socialinių paslaugų teikėjas – socialinių paslaugų įstaiga, nevyriausybinė organizacija ar socialines paslaugas teikiantis fizinis asmuo. Argumentai: Nemažai socialinių paslaugų (socialinę reabilitaciją, kompleksines paslaugas šeimai, vaikų dienos socialinę priežiūrą ir kt.) teikia nevyriausybinės organizacijos, tačiau jos į paslaugų teikėjus neįtrauktos, siūlome įrašyti. Nepritarti.

Nepritarti. Siūloma nuostata perteklinė, kadangi keičiamo įstatymo 2 straipsnio

19 dalyje apibrėžiamos sąvokos „Socialinių paslaugų įstaiga“ turinys apima ir

nevyriausybines organizacijas, t. y. socialinių paslaugų įstaiga suprantama kaip socialines paslaugas teikiantis Lietuvos Respublikoje ar kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje arba kitoje Europos ekonominės erdvės valstybėje įsisteigęs juridinis asmuo ar kita organizacija, jų padalinys, atitinkantys šiame įstatyme nustatytus reikalavimus. 1.7 Lietuvos savivaldybių asociacija,

2023-08-1414

42

6. Siūlome pakeisti 14 str. 4 d. 2 p. ir

išdėstyti taip:

2) organizuoja socialinių paslaugų teikėjų teikiamos socialinės priežiūros ir laikino atokvėpio paslaugų akreditavimą.“ Argumentai: Siūlome išbraukti laikino atokvėpio paslaugą iš akredituojamų paslaugų, nes pagal galiojantį Socialinių paslaugų katalogą laikino atokvėpio paslauga priskiriama ir Socialinės priežiūros paslaugų rūšiai ( kaip viena iš 12-os socialinei priežiūrai priskirtų paslaugų) ir socialinės globos paslaugų rūšiai. Projekte pavadinimai surašyti pagal paslaugų rūšis, todėl neturėtų būti išskirta ir įrašyta viena paslauga iš tos pačios, Projekte jau įvardintos, rūšies socialinių paslaugų. Be to, laikino atokvėpio paslauga savo turiniu atitinka pagalbą namuose, dienos globą arba trumpalaikę globą. Globos paslauga nėra akredituojama - ši paslauga yra licencijuojama ne savivaldybių, o departamento prie SADM. Praktiniame darbe specialistai sunkiai besusigaudo nuolat keičiamoje ir painioje paslaugų klasifikacijoje (Socialinių paslaugų katalogas), todėl toks reglamentavimas įneša dar daugiau neaiškumų. Nepritarti. Laikino atokvėpio paslaugos teisinis reglamentavimas keičiamas, siūlant ją reglamentuoti kaip atskirą specialiąją socialinę paslaugą, kuri nepriskirtina nei socialinės priežiūros, nei socialinės globos paslaugoms.

Dabartinis reglamentavimas tiek dėl šios paslaugos apibrėžties, vietos socialinių paslaugų sistemoje, priskiriant ją dviem socialinių paslaugų rūšims – socialinės priežiūros ir socialinės globos, tiek dėl riboto teikėjų rato, neapibrėžto finansavimo mechanizmo, nesudaro prielaidų šios socialinės paslaugos plėtrai, atitikčiai individualiems asmenų, prižiūrinčių artimuosius su negalia, poreikiams pailsėti nuo prižiūrimo asmens slaugos. Siūloma, kad laikino atokvėpio paslaugos būtų akredituojamos. Laikinas atokvėpis kaip socialinės priežiūros paslauga savivaldybėse jau ir dabar pagal galiojantį reglamentavimą yra akredituojama, tad savivaldybių administracijoms akreditavimo procedūros yra žinomos. Be to šios paslaugos akreditavimas reikštų, kad socialinių paslaugų teikėjams, siekiantiems įgyti teisę teikti šią paslaugą, būtų taikomos paprastesnės procedūros nei licencijavimo atveju. Licencijuojama yra tik socialinė globa, o pagal siūlomą reguliavimą laikinas atokvėpis nebus priskiriamas socialinės globos paslaugoms, atitinkamai bus pakoreguotas Socialinių paslaugų katalogas ir jame bus numatyta kaip atskira specialioji paslauga, tuo pačiu užtikrinant ir teisinio reguliavimo aiškumą. Taip pat tuo atveju, jeigu laikino atokvėpio paslauga nebūtų akredituojama, tai reiškia, kad savivaldybių administracijoms didėtų administracinė našta, nes jos negalėtų šios paslaugos finansuoti tiesiogiai, kas reiškia, kad negalėtų finansuoti laikino atokvėpio, sudarydamos sutartį su laikiną atokvėpį teikiančia socialinių paslaugų įstaiga dėl asmeniui teikiamų socialinių paslaugų išlaidų finansavimo, jeigu šias įstaigas pasirenka pats paslaugų gavėjas, o turėtų pirkti socialines paslaugas viešųjų pirkimų būdu.

1.8 Lietuvos savivaldybių asociacija,

2023-08-14
18,
37,
37,
38
4,
1,
2,
1
1
7. Dėl 18 str. 6 d. Siūlome

išbraukti šį straipsnį. 6. Asmeniui (šeimai) vienu metu gali būti nustatytas kelių rūšių ir (ar) kelių socialinių paslaugų poreikis. Argumentai: Kol teisės aktuose nėra patvirtintų socialinių paslaugų finansavimo krepšelių, nuostata, teikti kelių rūšių ir kelias paslaugas, sukuria situaciją, kuomet tam pačiam asmeniui tuo pačiu laikotarpiu reikia teikti kelias skirtingų pavadinimų, bet pagal turinį panašias paslaugos. Be to, Projekte mažinamas asmens mokėjimas už paslaugas, nemažai paslaugų reikėtų teikti nemokamai, kas, tikėtina, padidins socialinių paslaugų paklausą. Kol teisės aktuose nėra apibrėžtų paslaugų krepšelių, savivaldybės, turėdamos ribotas finansines bei žmogiškųjų išteklių galimybes, negali mažinti teikiamų paslaugų apimčių ir teisiškai pagrįsti tokius sprendimus. Praktikos pvz.: Asmuo gauna dienos socialinę globą namuose, pavėžėjimo paslaugą, dienos socialinę globą dienos centre (kartais būna dienos centre, kartais ateina darbuotojai į namus), socialinės reabilitacijos paslaugas. Tokiam asmeniui paslaugų teikimo kaštai savivaldybei/valstybei per mėnesį gali sudaryti net 5000 Eur.

Todėl siūlome tokios nuostatos nerašyti, o Projekte ar poįstatyminiuose teisės aktuose įrašyti nuostatą, kad asmeniui būtų suteikiama viena iš tos pačios rūšies savo turiniu analogiškų socialinių paslaugų, pvz. ar pagalbos namuose, ar dienos globos namuose, ar dienos globos institucijoje, ar socialinių dirbtuvių paslauga. Pritarti iš dalies, Nuostata, kad asmeniui (šeimai) vienu metu gali būti nustatytas kelių rūšių ir (ar) kelių socialinių paslaugų poreikis siūloma, siekiant užtikrinti asmens individualių poreikių tenkinimą, pagalbos kompleksiškumą, kad pagalbos reikalingas asmuo galėtų gyventi savarankiškai, gaudamas individualius poreikius atitinkančias paslaugas. LSA siūlymas numatyti, kad „asmeniui būtų suteikiama viena iš tos pačios rūšies savo turiniu analogiškų socialinių paslaugų“, neatlieptų asmens individualių poreikių, kadangi asmeniui, siekiant užtikrinti savarankišką gyvenimą bendruomenėje, gali reikėti ir keleto tos pačios rūšies paslaugų, pvz., asmeniui gaunančiam apsaugoto būsto paslaugą, gali būti reikalingos socialinių dirbtuvių paslaugos (socialinė priežiūra), arba asmeniui, gaunančiam maitinimo organizavimo paslaugą gali reikėti ir transporto organizavimo paslaugos (bendrosios socialinės paslaugos). Atkreiptinas dėmesys, kad vienas iš socialinių paslaugų valdymo, skyrimo ir teikimo principų yra „tinkamumo“, t. y., kad asmeniui

(šeimai) skiriamos ir teikiamos tokios socialinės paslaugos, kurios atitinka asmens ir šeimos interesus bei nustatytus poreikius. Socialinių paslaugų poreikį vertina socialiniai darbuotojai, tinkamas įvertinimas, kuri socialinė paslauga (-os) geriausiai atitinka asmens interesus ir poreikius yra ir socialinio darbuotojo ir asmens priimančio sprendimą dėl socialinių paslaugų skyrimo kompetencijų klausimas.

Siekiant aiškumo taikant nuostatą dėl kelių rūšių ir (ar) kelių socialinių paslaugų poreikio nustatymo, bus patikslintas atskirų socialinių paslaugų turinys/sudėtis, koreguojant Socialinių paslaugų katalogą, taip pat socialinės apsaugos ir darbo ministro tvirtinamame asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikio nustatymo, skyrimo ir organizavimo tvarkos apraše bus numatyta kelių rūšių ir (ar) kelių socialinių paslaugų poreikio nustatymo tvarka. Argumentai: Atsižvelgiant į LSA pasiūlymus, išvadų rengėjams aptarus projektą ir jo praktinio taikymo galimybes su projekto iniciatorių ir savivaldybių atstovais, teikiami šie pasiūlymai:

1. Pasiūlymas: Pakeisti keičiamo įstatymo 18 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti

taip: „4. Asmeniui (šeimai) vienu metu gali būti nustatytas kelių rūšių ir (ar) kelių netapataus pobūdžio socialinių paslaugų poreikis vadovaujantis socialinės apsaugos ir darbo ministro tvirtinamu asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikio nustatymo, skyrimo ir organizavimo tvarkos aprašu.“

2. Pasiūlymas: Pakeisti keičiamo įstatymo 37 straipsnio

1 dalį ir išdėstyti ją taip: „1. Prevencinės socialinės paslaugos, kurios finansuojamos iš savivaldybės biudžeto lėšų ar iš valstybės biudžeto dotacijų savivaldybių biudžetams arba iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų, teikiamos nemokamai.“

3. Pasiūlymas: Pakeisti keičiamo įstatymo 37 straipsnio

2 dalį ir išdėstyti ją taip: „2. Bendrosios socialinės paslaugos, išskyrus transporto organizavimo ir maitinimo organizavimo paslaugas, kurios finansuojamos iš savivaldybės biudžeto lėšų ar iš valstybės biudžeto dotacijų savivaldybių biudžetams arba iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų, teikiamos nemokamai.“ 4.

Pasiūlymas: Pakeisti keičiamo įstatymo 38 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir išdėstyti jį taip: „1) socialinės reabilitacijos asmenims su negalia bendruomenėje paslaugos, vaikų dienos socialinė priežiūra, socialinė priežiūra šeimoms, psichosocialinė pagalba (jeigu ji neteikiama su apgyvendinimu), pagalba globėjams (rūpintojams), budintiems ir nuolatiniams globotojams, įtėviams ir šeimynų dalyviams ar besirengiantiesiems jais tapti, socialinių dirbtuvių paslaugos, intensyvi krizių įveikimo pagalba (jeigu neteikiamas laikinas apgyvendinimas), palydėjimo paslauga jaunuoliams (jeigu ji neteikiama su apgyvendinimu savarankiško gyvenimo namuose, apsaugotame būste), psichologinė ir socialinė reabilitacija vaikams bendruomenėje, kurios finansuojamos iš savivaldybės biudžeto lėšų ar iš valstybės biudžeto dotacijų savivaldybių biudžetams arba iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų, teikiama nemokamai;“ 1.9 Lietuvos savivaldybių asociacija,

2023-08-1421

2

8. Siūlome papildyti 21 str. 2 d. ir

išdėstyti taip: ,,2.

2 d. ir

išdėstyti taip: ,,2. Socialinę priežiūrą ir laikino atokvėpio paslaugą teikia tos socialinių paslaugų įstaigos, kurių veiklos sritis – socialinių paslaugų teikimas, ir tie socialines paslaugas teikiantys fiziniai asmenys, kurie atitinka socialinių paslaugų srities darbuotojams (socialiniams darbuotojams, individualios priežiūros darbuotojams, socialinės įtraukties koordinatoriams, socialinių paslaugų įstaigos užimtumo specialistams ir kitiems socialinių paslaugų srities darbuotojams, kurie nurodyti socialinės apsaugos ir darbo ministro tvirtinamame socialinių paslaugų srities darbuotojų pareigybių ir atliekamų funkcijų sąraše) šiame įstatyme nustatytus išsilavinimo ir (ar) kvalifikacijos, profesinės kompetencijos tobulinimo reikalavimus. Socialinių paslaugų teikėjų teikiamos socialinės paslaugos turi atitikti socialinei priežiūrai ir laikino atokvėpio paslaugai keliamus reikalavimus, nustatytus socialinės apsaugos ir darbo ministro tvirtinamame socialinių paslaugų kataloge, jiems suteikta teisė teikti akredituotą socialinę priežiūrą ir (ar) akredituotą laikino atokvėpio paslaugą. Socialines paslaugas teikiantys fiziniai asmenys veikia individualiai (vykdo individualią veiklą) ir nėra susiję giminystės ryšiu su paslaugos gavėju.“ Argumentai: Toks papildymas prisidėtų prie neformalios pagalbos (giminių, draugų, kaimynų teikiamos pagalbos) skatinimo. Daugelyje ES šalių, senstant visuomenėms ir didėjant socialinių paslaugų poreikiui, pagalbą teikia ne tik valstybė, bet ypatingai skatinama ir neformali pagalba bei savanorystė. Taip pat manome, kad turėtų būti aiškiai numatytos konkrečios socialinės paslaugos, kurias gali teikti fizinis asmuo. Socialinei priežiūrai priklauso ir laikinas apnakvindinimas, socialinė reabilitacija neįgaliesiems ir kt., kas neatrodo racionalu, jog šios paslaugos gali būti teikiamos fizinio asmens. Įvertinta.

Įvertinta. Siūlymas papildyti keičiamo įstatymo 21 straipsnio 2 dalį nuostata, kad socialines paslaugas teikiantis fizinis asmuo turi būti nesusijęs giminystės ryšiu su paslaugos gavėju yra perteklinis, kadangi tai jau yra numatyta įstatymo projekto 2 straipsnio 14 dalyje apibrėžiant sąvoką „socialines paslaugas teikiantis fizinis asmuo“. Dėl siūlymo, kad būtų įvardijamos konkrečios socialinės paslaugos, kurias gali teikti fizinis asmuo, – įstatymo projekte įvardijus konkrečias socialines paslaugas, kurias gali teikti fiziniai asmenys, bus apsunkintas socialinių paslaugų reglamentavimas, kadangi tuo pačiu reikės nustatyti ir baigtinį kiekvienai socialinių paslaugų rūšiai priskiriamų paslaugų sąrašą. Baigtinį socialinių paslaugų sąrašą nurodyti įstatymo projekte yra netikslinga, kadangi diegiant naujoves, keičiantis socialinei situacijai, keičiasi ir poreikis numatyti,

„įvesti“ tam tikras naujas paslaugas, jas išbandyti, o nepasiteisinus

praktikoje, jų atsisakyti, ypač, kai reglamentuojamos naujos socialinės paslaugos. Taip pat, įvardijus konkrečias pavienes socialines paslaugas, bus apribotos galimybės operatyviau reglamentuoti, kokias dar paslaugas galėtų teikti fiziniai asmenys, nes kiekvienu atveju reikės keisti patį įstatymą. Fizinių asmenų kaip socialinių paslaugų teikėjų įtvirtinimas įstatyme yra naujas dalykas, atsiradęs iš poreikio plėtoti socialinių paslaugų teikėjų ratą, visų pirma laikino atokvėpio paslaugas galinčių teikti asmenų ratą (ne tik juridinių, bet ir fizinių), tačiau matomi fiziniai asmenys kaip teikėjai ir kitų socialinių paslaugų teikime, kaip pvz. pagalbos į namus ar kitų socialinės priežiūros paslaugų, kurių teikimui fiziniai asmenys galėtų būti pasitelkiami, tuo pačiu išvengiant ir socialinių paslaugų teikėjų, atsižvelgiant į jų teisinę formą, konkurencijos ribojimo. 1.10 Lietuvos savivaldybių asociacija,

2023-08-1433

8

8 d. ir išdėstyti taip: “8. Savivaldybės administracija, nustačiusi, kad teisę teikti akredituotas socialines paslaugas turinti socialinių paslaugų įstaiga, socialines paslaugas teikiantis fizinis asmuo (toliau – teikėjas) neatitinka šio straipsnio 5 dalyje nustatytų reikalavimų ar nesilaiko socialinių paslaugų teikimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, įspėja teikėją, kad per nustatytą terminą nepašalinus nurodytų pažeidimų teisės teikti akredituotas socialines paslaugas galiojimas gali būti panaikintas. Terminas nustatytiems pažeidimams pašalinti negali būti trumpesnis kaip 1 mėnuo ir ilgesnis kaip 6 mėnesiai nuo savivaldybės mero arba jo įgalioto savivaldybės administracijos direktoriaus įspėjimo išsiuntimo teikėjui dienos. Jis nustatomas atsižvelgiant į nustatyto pažeidimo pobūdį, kitas svarbias aplinkybes, susijusias su paslaugų gavėjų individualių poreikių užtikrinimu. Įspėjimo terminas nustatytiems pažeidimams pašalinti gali būti pratęstas vieną kartą ne ilgiau kaip 6 mėnesiams. Argumentai: Praktikoje dažni atvejai, kuomet patalpos ir/ar darbuotojai atitinka keliamus reikalavimus, tačiau paslaugos teikiamos nesilaikant teisės aktų reikalavimų. Tokiu atveju be šios papildomai įrašytos nuostatos, savivaldybės neturės galimybių pradėti procedūros dėl akreditacijos nutraukimo. Pritarti Pasiūlymas: Pakeisti keičiamo įstatymo 33 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:

„8. Savivaldybės administracija, nustačiusi, kad teisę

teikti akredituotas socialines paslaugas turinti socialinių paslaugų įstaiga, socialines paslaugas teikiantis fizinis asmuo (toliau kartu – teikėjas) neatitinka šio straipsnio 5 dalyje nustatytų ar socialines paslaugas reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, įspėja teikėją, kad per nustatytą terminą nepašalinus nurodytų pažeidimų teisės teikti akredituotas socialines paslaugas galiojimas gali būti panaikintas.

Terminas nustatytiems pažeidimams pašalinti negali būti trumpesnis kaip 1 vienas mėnuo ir ilgesnis kaip 6 mėnesiai nuo savivaldybės mero arba jo įgalioto savivaldybės administracijos direktoriaus įspėjimo išsiuntimo teikėjui dienos. Jis nustatomas atsižvelgiant į nustatyto pažeidimo pobūdį, kitas svarbias aplinkybes, susijusias su paslaugų gavėjų individualių poreikių užtikrinimu. Įspėjimo terminas nustatytiems pažeidimams pašalinti gali būti pratęstas vieną kartą ne ilgiau kaip 6 mėnesiams.“ 1.11 Lietuvos savivaldybių asociacija,

2023-08-14
38,
38
1,
3
3
3
10. Dėl

Įstatymo priedo 2 str. 34 d. 1 p. 3 papunkčio ir 3 d. 3 p. Siūlome keisti Įstatymo priedo 2 str. 34 d. 1p. 3 papunktį ir 34 d. 3 p. ir išdėstyti taip:

1. Mokėjimas

už socialinę priežiūrą: ,,3) mokėjimo už socialinės priežiūros paslaugas, išskyrus paslaugas, nurodytas šio straipsnio 1 dalies 1 punkte, dydis asmeniui, gaunančiam individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensaciją, mokamą pagal Tikslinių kompensacijų įstatymą neturi viršyti 30 60 procentų šios kompensacijos dydžio.“ 3.

Mokėjimas už socialinę globą: ,,3) mokėjimo už dienos socialinę globą dydis asmeniui, gaunančiam individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensaciją, mokamą pagal Tikslinių kompensacijų įstatymą, neturi viršyti 30 60 procentų šios kompensacijos dydžio;“ Argumentai: Nuo 2024 m. sausio 1 d. pagal Projektą asmens mokėjimas už socialinės priežiūros, dienos socialinės globos paslaugas planuojamas skaičiuoti ne nuo pajamų, kaip yra dabar, o tik nuo asmens gaunamos individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos. Siūlome suvienodinti ir padidinti asmens mokėjimo už analogiškas paslaugas dydžius. Pritarti iš dalies. Argumentai. Iš dalies pritariant LSA pasiūlymui, tačiau įvertinus tai, kiek asmenys, kuriems nustatyti specialieji poreikiai moka už socialinės priežiūros ar dienos socialinės globos paslaugas pagal šiuo metu galiojantį Socialinių paslaugų įstatyme nustatytą reguliavimą, kad jų mokėjimo už minėtas paslaugas dydis nebūtų didesnis, pasiūlymai atitinkamai pakoreguoti. 1.

1. Pasiūlymas: Pakeisti keičiamo įstatymo 38 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir

išdėstyti jį taip: „3) mokėjimo už socialinės priežiūros paslaugas, išskyrus šios dalies 1 punkte nurodytas paslaugas, dydis asmeniui, gaunančiam individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensaciją, mokamą pagal Tikslinių kompensacijų įstatymą, neturi viršyti 30 procentų šios kompensacijos dydžio.:

a) neturi viršyti 40 procentų šios kompensacijos dydžio, jeigu šios paslaugos teikiamos asmeniui, kuriam nustatytas pirmo arba antro lygio individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis;

b) neturi viršyti 60 procentų šios kompensacijos dydžio, jeigu šios paslaugos teikiamos asmeniui, kuriam nustatytas trečio arba ketvirto lygio individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis.”

2. Pasiūlymas: Pakeisti

keičiamo įstatymo 38 straipsnio 3 dalies 3 punktą ir išdėstyti jį taip:

„3) mokėjimo už dienos socialinę globą dydis asmeniui,

gaunančiam individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensaciją, mokamą pagal Tikslinių kompensacijų įstatymą, neturi viršyti 30 procentų šios kompensacijos dydžio;:

a) neturi viršyti 40 procentų šios kompensacijos dydžio, jeigu šios paslaugos teikiamos asmeniui, kuriam nustatytas pirmo arba antro lygio individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis;

b) neturi viršyti 60 procentų šios kompensacijos dydžio, jeigu šios paslaugos teikiamos asmeniui, kuriam nustatytas trečio arba ketvirto lygio individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis;” Taip pat žr. Komiteto pasiūlymą Nr. 3. dėl keičiamo įstatymo 38 straipsnio 6 dalies. 1.12 Lietuvos savivaldybių asociacija,

2023-08-1442

3

11. Dėl Įstatymo priedo 2 str. 41 d. „3. Socialinė

priežiūra, išskyrus socialinę priežiūrą šeimoms, vaikų dienos socialinę priežiūrą, socialinę reabilitaciją asmenims su negalia bendruomenėje, socialinių dirbtuvių paslaugas, finansuojama iš savivaldybės biudžeto lėšų.

Socialinė priežiūra šeimoms, vaikų dienos socialinė priežiūra, socialinė reabilitacija asmenims su negalia bendruomenėje finansuojama iš savivaldybės biudžeto lėšų ir iš valstybės biudžeto dotacijų savivaldybių biudžetams. Socialinių dirbtuvių paslaugos finansuojamos iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų ar valstybės biudžeto lėšų ir iš savivaldybių biudžetų lėšų.“ Pažymime, kad šios paslaugos galės būti plėtojamos tik tuo atveju, jei socialinių dirbtuvių veiklai bus skiriamos lėšos asmenims su sunkia negalia iš valstybės biudžeto. Nepritarti. Įstatymo projektu socialinių dirbtuvių paslaugos siūlomos priskirti socialinės priežiūros paslaugoms. Socialinių paslaugų kataloge jau ir šiuo metu yra reglamentuotos socialinei priežiūrai priskiriamos paslaugos – socialinių įgūdžių ugdymas, palaikymas ir (ar) atkūrimas, kurios teikiamos ir socialinėse dirbtuvėse ir kurios yra finansuojamos tik savivaldybių biudžetų lėšomis. Tačiau, kaip išryškėjo išbandant socialines dirbtuves pertvarkos projekte, socialinių įgūdžių ugdymo, palaikymo ir (ar) atkūrimo paslauga savo turiniu neatliepia socialinių dirbtuvių paslaugos esmės, todėl tikslinga socialines dirbtuves apibrėžti kaip atskirą socialinės priežiūros paslaugą. Tam, kad šios paslaugos savivaldybėse būtų plėtojamos, kad savivaldybės tam turėtų ir finansines paskatas, keičiamo įstatymo projekte numatyta, kad socialinių dirbtuvių paslaugos finansuojamos ne tik iš savivaldybių biudžetų lėšų, kaip kad kitos socialinės priežiūros paslaugos, bet ir iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų. Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšos yra suplanuotos ir jos sudarys apie pusę socialinių dirbtuvių veiklai reikalingų lėšų.

Dėl asmenų su sunkia negalia, gaunančių socialinių dirbtuvių paslaugas, – kadangi tai socialinės priežiūros paslauga, ji kaip ir kitos socialinės priežiūros paslaugos, finansuojamos iš savivaldybių biudžetų lėšų, valstybės biudžeto specialios tikslinės dotacijos skiriamos tik asmenų su sunkia negalia socialinei globai užtikrinti. Įstatymo projekto ir jį lydinčiųjų įstatymų projektų II derinimo su suinteresuotomis institucijomis metu Ministerija teikė siūlymą atsisakyti valstybės deleguotos funkcijos – socialinės globos teikimo asmenims su sunkia negalia užtikrinimas, priskiriant visų socialinių paslaugų teikimo užtikrinimą savarankiškajai savivaldybių funkcijai, siekiant sudaryti prielaidas bendruomeninių socialinių paslaugų asmenims su negalia plėtojimui, naudojant valstybės biudžeto lėšas ir kitų specialiųjų socialinių paslaugų, ne tik socialinės globos asmenims su sunkia negalia finansavimui, tačiau LSA šiam siūlymui nepritarė. Atkreiptinas dėmesys, kad kasmet valstybės biudžeto lėšomis vis daugiau prisidedama prie socialinių paslaugų finansavimo. Per pastaruosius 3 metus savivaldybių išlaidos socialinėms paslaugoms išaugo 30 proc. (2020 m. savivaldybės socialinėms paslaugoms skyrė

140 mln. Eur, 2021 m. – 145 mln. Eur, 2022 m. – 182 mln. Eur), tuo

laikotarpiu valstybės biudžeto dotacijos savivaldybių biudžetams išaugo 64 proc. (2020 m. – 77,8 mln. Eur, 2021 m. – 92,5 mln. Eur, 2022 m. – 127,8 mln. Eur). Vien valstybinei (valstybės perduotai savivaldybėms) funkcijai – socialinės globos teikimo asmenims su sunkia negalia užtikrinimui – lėšų poreikis išaugo nuo 48,3 mln. Eur 2020 m. iki 84,8 tūkst. Eur 2022 m. 1.13 Lietuvos savivaldybių asociacija,

2023-08-1423

10

12. Dėl Įstatymo priedo 2 str. 24 d. 11 p. Projekte nustatytas

konkretus atlygis budintiems ir nuolatiniams globotojams, kuris mokamas iš savivaldybių biudžeto lėšų.

Savivaldybių nuomone, toks reguliavimas pažeidžia savivaldybių savarankiškumą. Projekte neturėtų būti nustatomi privalomi konkretaus mokėjimo dydžiai taip imperatyviai reguliuojant savivaldybės biudžeto lėšų naudojimą. Savivaldybės, vykdydamos savo funkcijas, turi būti laisvos nustatyti jų galimybes ir gyventojų poreikius labiausiai atitinkančias finansavimo, skatinimo priemones iškeltam tikslui pasiekti. Siūlome keisti šį sudėtingą reguliavimą arba atlygį budintiems ir nuolatiniams globotojams mokėti vienodą iš valstybės biudžeto lėšų. Nepritarti Įstatymo projekte numatyta ne konkretus atlygis budintiems ir nuolatiniams globotojams, bet minimali atlygio riba. Konkretų atlygio dydį, ne mažesnį nei nurodyta įstatymo projekte, tvirtina kiekvienos savivaldybės taryba. Kas reiškia, kad savivaldybių tarybos laisvos nustatyti ir kitokius, bet ne mažesnius, atlygio dydžius. Ši praktika taikoma jau ir šiuo metu, t. y. ir dabar savivaldybių tarybos tvirtina atlygio budinčiam globotojui dydžius vadovaujantis Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2018 m. sausio 19 d. įsakymu Nr. A1-28 patvirtintu Globos centro veiklos ir vaiko budinčio globotojo vykdomos priežiūros organizavimo ir kokybės priežiūros tvarkos aprašu, kuriame nustatyti minimalūs atlygio budintiems globotojams dydžiai. Šios nuostatos, nedidinant minėtame įsakyme nustatytų minimalių atlygio budinčiam globotojui dydžių, perkeliamos į aukštesnį – įstatymo lygmenį ir taip pat siūlomi nustatyti minimalūs atlygio dydžiai nuolatiniams globotojams. 1.14

Lietuvos savivaldybių asociacija, 2023-08-14

2P

2

47 d. Siūloma keisti 47

d. ir išdėstyti taip: 2025 2024 m. m. sausio 1 d. įsigalioja tokia šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Socialinių paslaugų įstatymo 14 straipsnio 2 dalies 1 punkto redakcija: „1) tvirtina savivaldybės strateginio planavimo dokumentus, nustatančius socialinių paslaugų rūšis pagal gyventojų poreikius, jų teikimo mastą ir finansavimą;“. Argumentai: Iki šiol socialinių paslaugų srityje savivaldybės rengia du besidubliuojančius planus: atskirą Socialinių paslaugų planą ir savivaldybės strateginį bei veiklos planą. Savivaldybės viešųjų paslaugų planavimą (kartu su finansiniais rodikliais) vykdo pagal Vietos savivaldos įstatyme numatytus planavimo dokumentus, kuriuose išskiriama ir socialinių paslaugų sritis. Papildomo Socialinių paslaugų plano rengimas reikalauja didelio administracinio darbo, todėl siūlome jo atsisakyti ir šios nuostatos įsigaliojimo datą įrašyti ne nuo 2025 m., o nuo

2024 m. sausio 1 d. Juolab, kad Projekto 14 str. 3 d. 3 p. apibrėžia tokią savivaldybės

mero funkciją: organizuoti savivaldybės socialinių paslaugų priemonių, numatytų savivaldybės strateginiame plane ir (arba) strateginiame veiklos plane rengimą ir įgyvendinimą. Įvertinta. Ši pastaba aktuali tuo atveju, jeigu įstatymas įsigaliotų nuo 2023 m. spalio 1 d. Tačiau Komiteto išvadų rengėjai siūlo, kad įstatymas įsigaliotų

2024 m. liepos 1 d., todėl pastaba nebeaktuali. 4. Valstybės ir savivaldybių

institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

  • str. str. d.

p. 1. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, 2023-06-28 * Pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui Nr.

XIVP-2812 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms komitetas pritarė. Pritarti iš dalies. Siūloma atsisakyti Projekto nuostatų, kurios įsigaliotų 2023 m. spalio 1 d., ir siūlomos nuostatos, kurios įsigaliotų 2024 m. liepos 1 d. ir vėliau. 2. Neįgaliųjų teisių komisija, 2023-07-05 * Pritarti iniciatorių pateiktam Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo Nr. X-493 pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-2812 ir komisijos išvadai, bei siūlyti pagrindiniam Socialinių reikalų ir darbo komitetui šį projektą tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas. Pritarti iš dalies. Siūloma atsisakyti Projekto nuostatų, kurios įsigaliotų 2023 m. spalio 1 d., ir siūlomos nuostatos, kurios įsigaliotų 2024 m. liepos 1 d. ir vėliau. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:

7.1. Sprendimas: pritarti komiteto

patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadai. 7.2. Pasiūlymai: žr. komiteto patobulintą įstatymo projektą ir komiteto nuomonę bei pasiūlymus dėl Teisės departamento išvados pastabų ir Lietuvos savivaldybių asociacijos pasiūlymų. Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos

Pasiūlymo turinys
Komiteto nuomonė
Argumentai,
pagrindžiantys nuomonę
str.
str. d.
p. 1. Socialinių
reikalų ir darbo komitetas,
2023-10-04
2P,
3P,
3P
1,
1,
2
N

Argumentai: Siekdami, kad būtų tinkamai pasirengta įstatymui įgyvendinti (turi būti parengti apie 25 poįstatyminiai teisės aktai – Vyriausybės nutarimai ir ministrų įsakymai) ir atsižvelgdami į Lietuvos savivaldybių asociacijos pirmą pasiūlymą dėl Projekto įsigaliojimo datos ir į tai, kad tam pritaria Projekto iniciatorius – Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, siūlome atsisakyti Projekto nuostatų, kurios įsigaliotų 2023 m. spalio 1 d., ir atitinkamai pakeisti keičiamą įstatymą ir Projektą.

Straipsniai taip pat patikslinti, atsižvelgiant į redaktorių pastabas. Pasiūlymai:

„1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio

2–6521 dalis ir 3 straipsnio 1 ir 2 dalįis, įsigalioja 2023 m. spalio 1 d. 2024 m. liepos 1 d.“

1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos

įgaliota institucija, socialinės apsaugos ir darbo ministras, savivaldybės institucijos:

1) iki 2023 m. rugsėjo 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, išskyrus įgyvendinamuosius teisės aktus, reikalingus šio įstatymo 2 straipsnio 2–66 dalių nuostatoms įgyvendinti;

2) iki 2023 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo 2 straipsnio 2–46 dalių nuostatoms įgyvendinti reikalingus teisės aktus;

3) iki 2024 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo 2 straipsnio 47–49 dalių nuostatoms įgyvendinti reikalingus teisės aktus;

4) iki 2028 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo 2 straipsnio 50–66 dalių nuostatoms įgyvendinti reikalingus teisės aktus. 1) iki 2024 m. balandžio 1 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, išskyrus šio įstatymo 2 straipsnio 2–21 dalių įgyvendinamuosius teisės aktus;

2) iki 2024 m. spalio 1 d. priima šio įstatymo 2 straipsnio 2–4 dalių įgyvendinamuosius teisės aktus;

3) iki 2028 m. spalio 1 d. priima šio įstatymo 2 straipsnio 5–21 dalių įgyvendinamuosius teisės aktus.“ 3.

Pakeisti Projekto 3 straipsnį jį papildant nauja 2 dalimi, kitas straipsnio dalis atitinkamai pernumeruoti, 2 dalį išdėstyti taip: “2. Savivaldybės institucijos:

1) iki 2024 m. birželio 30 d., priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, išskyrus šio įstatymo 2 straipsnio 2–21 dalių įgyvendinamuosius teisės aktus;

2) iki 2024 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo 2 straipsnio 2 ir 3 dalių įgyvendinamuosius teisės aktus;

3) iki 2028 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo 2 straipsnio 6 dalies įgyvendinamuosius teisės aktus.“

kurios įsigaliotų 2023 m. spalio 1 d., ir siūlomos nuostatos, kurios įsigaliotų 2024 m. liepos 1 d. ir vėliau, atitinkamai pakeičiamas keičiamas įstatymas ir Projektas. Pritarti. 2. Socialinių reikalų ir darbo komitetas, 2023-10-04 23,23 5,74 Argumentai: Siekdami keičiamo įstatymo nuostatų dėl darbingumo atkūrimo ir resursų atgavimo (krizės atveju) paslaugų budinčiam globotojui ir nuolatiniam globtojui teisinio aiškumo, ir atsižvelgdami į tai, kad tai naujos paslaugos, kad jos neįtvirtintos įstatymo lygiu, o keičiamame įstatyme jų sąvokos neapibrėtos ir jų turinys nepaaiškintas, ir į tai, kad jas numatoma reglamentuoti socialinės apsaugos ir darbo ministro tvirtinamame globos centro veikos apraše, siūlome atsisakyti šių paslaugų konkretaus įvardijimo. Pasiūlymai:

1. Pakeisti keičiamo įstatymo 23 straipsnio

5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5.

Tarpusavio bendradarbiavimo ir paslaugų teikimo sutartyje (toliau šiame straipsnyje – sutartis) su budinčiu globotoju ar nuolatiniu globotoju turi būti sulygta dėl: sutarties šalių; sutarties objekto ir tikslo; vaiko gyvenamosios vietos (ji negali sutapti su globos centro registruotos buveinės ar socialinės globos įstaigos licencijoje nurodyta vieta; nurodomas vietos, kurioje gyvens vaikas, adresas); prižiūrimų vaikų skaičiaus; lėšų vaikui išlaikyti (vaiko globos (rūpybos) išmokos ir globos (rūpybos) išmokos tikslinio priedo, mokamo pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą) bei atlygio už vaiko priežiūrą dydžio ir mokėjimo tvarkos; darbingumo atkūrimo ir resursų atgavimo (krizės atveju) paslaugų socialinės apsaugos ir darbo ministro tvirtinamame globos centro veiklos apraše numatytų paslaugų teikimo budinčiam globotojui ar nuolatiniam globotojui teikimo tvarkos; sutarties šalių atsakomybės dėl netinkamo sutarties sąlygų vykdymo; kitų budinčio globotojo ar nuolatinio globotojo ir globos centro teisių ir tarpusavio įsipareigojimų; pagalbos budinčiam globotojui ar nuolatiniam globotojui ir vaikui teikimo tvarkos; sutarties nutraukimo sąlygų ir tvarkos. Sutarties formą tvirtina įstaigos, atliekančios globos centro funkcijas, vadovas.“

2. Pakeisti keičiamo įstatymo 23 straipsnio

7 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) naudotis darbingumo atkūrimo ir resursų atgavimo (krizės atveju) paslauga gauti socialinės apsaugos ir darbo ministro tvirtinamame globos centro veiklos apraše numatytas jiems teikiamas paslaugas;“. Pritarti. 3. Socialinių reikalų ir darbo komitetas, 2023-10-0438 4, 5,6 N N Argumentai: Siekdami keičiamo įstatymo nuostatų dėl kartu teikiamų kelių socialinių paslaugų apmokėjimo (38 straipsnio 4 dalis) teisinio aiškumo, siūlome jas patobulinti (redakciniai pakeitimai). Straipsnio 6 dalis taip pat patikslinta, atsižvelgiant į LSA pasiūlymą Nr. 1.11.

1.11. Pasiūlymai: Pakeisti keičiamo įstatymo 38 straipsnio 4 dalį, papildyti 38 straipsnį naujomis 5 ir 6 dalimis, ir 4, 5, 6 dalis išdėstyti taip:

„4. Jei asmeniui teikiamos kelios (bet ne daugiau kaip 3)

specialiosios socialinės paslaugos, išskyrus socialinės globos paslaugas, taip pat jei specialiosios socialinės paslaugos, išskyrus socialinės globos paslaugas, teikiamos kartu su asmenine pagalba, teikiama pagal Asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymą, mokėjimo už visas specialiąsias socialines paslaugas, išskyrus socialinės globos paslaugas, ar visas specialiąsias socialines paslaugas, išskyrus socialinės globos paslaugas, ir asmeninę pagalbą, teikiamą pagal Asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymą, dydis neturi viršyti 20 procentų asmens pajamų, o jeigu asmuo gauna individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensaciją, mokamą pagal Tikslinių kompensacijų įstatymą, mokėjimo už minėtas paslaugas dydis neturi viršyti 30 procentų šios kompensacijos dydžio. 4. Mokėjimo už kartu teikiamas ne daugiau kaip 3 socialinės priežiūros ir (ar) laikino atokvėpio paslaugas dydis neturi viršyti 20 procentų asmens pajamų. 5. Mokėjimo už kartu teikiamas ne daugiau kaip 3 socialinės priežiūros ir (ar) laikino atokvėpio paslaugas ir asmeninę pagalbą, teikiamą pagal Asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymą, dydis neturi viršyti 20 procentų asmens pajamų. 6. Jeigu asmuo gauna individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensaciją, mokamą pagal Tikslinių kompensacijų įstatymą, mokėjimo už šio straipsnio 4 ir 5 dalyse nurodytas paslaugas dydis neturi viršyti 40 procentų šios kompensacijos dydžio, kai asmeniui nustatytas pirmo ar antro lygio individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis, arba 60 procentų šios kompensacijos dydžio, kai asmeniui nustatytas trečio arba ketvirto lygio individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis.” Pritarti. 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9.

9. Komiteto

paskirtas pranešėjas: Algirdas Sysas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepareikšta. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas. Komiteto pirmininkas Justas Džiugelis Komiteto biuro patarėjos D. Aleksejūnienė, A. Kazlauskienė