Projekto Projekto lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS GYVENTOJŲ TURTO DEKLARAVIMO ĮSTATYMO Nr. I-1338 2 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS 2023 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas Pripažinti netekusiu galios 2 straipsnio 1 dalies 27 punktą. „27) asmenys, aukojantys savarankiškam politinės kampanijos dalyviui, ir jų šeimos nariai, išskyrus asmenis, kurių auka (aukų suma) vienam savarankiškam politinės kampanijos dalyviui per politinę kampaniją neviršija 12 eurų;“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia:
Andrius Vyšniauskas
Projekto Nr. XIVP-2805(2) lyginamasis variantas
2024 m. d. Nr. Vilnius
Pakeisti 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „Šis Įstatymas nustato gyventojams nuosavybės teise priklausančio turto ir turimų piniginių lėšų (toliau – turtas) deklaravimą, taip pat turto (įskaitant gautas pajamas) deklaravimą, aukojant politinėms partijoms ar politinės kampanijos dalyviams, kreipiantis dėl piniginės socialinės paramos skyrimo, paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti arba finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms gavimo.“
išdėstyti taip: „2) kandidatai į valstybės politikus ir jų šeimos nariai;“. 2. Pakeisti 2 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) kandidatai į Europos Parlamento narius, renkamus nuo Lietuvos Respublikos (toliau – kandidatai į Europos Parlamento narius), ir jų šeimos nariai;“. 3. Pakeisti 2 straipsnio 1 dalies 27 punktą ir jį išdėstyti taip: „27) asmenys, aukojantys savarankiškam politinės kampanijos dalyviui, ir jų šeimos nariai, išskyrus asmenis, kurių auka (aukų suma) vienam savarankiškam politinės kampanijos dalyviui per politinę kampaniją neviršija 12 eurų savo rinkimų politinei kampanijai finansuoti aukojantys kandidatai vienmandatėse rinkimų apygardose ir referendumo iniciatoriai;“. 4. Pakeisti 2 straipsnio 1 dalies 37 punktą:
„37) politinės partijos organizacijos nariai,
ir jų šeimos nariai, išskyrus asmenis, kurių politinės partijos organizacijos nario mokestis per kalendorinius metus neviršija 360 eurų;“. 5. Pakeisti 2 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Šio straipsnio 1 dalies 1–23, 29–36 ir 38 punktuose nurodyti asmenys privalo deklaruoti turtą tik tuo atveju, jeigu jie yra nuolatiniai Lietuvos gyventojai.
Šio straipsnio 1 dalies 1, 3, 5–24, 278–35, 37 ir 38 punktuose nurodytais šeimos nariais laikomi sutuoktiniai ir kartu gyvenantys vaikai (įvaikiai) iki 18 metų, kurie privalo deklaruoti turtą tik tuo atveju, jeigu jie yra nuolatiniai Lietuvos gyventojai. Nuolatinis Lietuvos gyventojas yra fizinis asmuo, kuris laikomas nuolatiniu Lietuvos gyventoju pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymą. Šio straipsnio 1 dalies 28 punkte nurodytų gyventojų šeimos nariais taip pat laikomi nedirbantys asmenys nuo 18 iki 24 metų, kurie mokosi bendrojo ugdymo mokyklose, profesinio mokymo įstaigose ar aukštosiose mokyklose pagal dieninės ir nuolatinės studijų formų programas, asmenys laikotarpiu nuo bendrojo ugdymo mokyklų baigimo dienos iki tų pačių metų rugsėjo 1 dienos, taip pat asmenys, teismo tvarka pripažinti šeimos nariais, ir sutuoktinių ar vienišo asmens kartu gyvenantys tėvai (įtėviai).“
ir ją išdėstyti taip: „1. Šio Įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 1–24, 2728–38 punktuose nurodyti gyventojai privalo deklaruoti šį savo turimą turtą:“. 2. Papildyti 3 straipsnį 1¹ dalimi: „1¹. Šio Įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 27 punkte nurodyti gyventojai privalo deklaruoti bankuose ir kitose kredito įstaigose, taip pat ne bankuose ir kitose ne kredito įstaigose turimas lėšas (įskaitant turimas pasiskolintas lėšas).“
3Pakeisti 3 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Deklaruojamas Lietuvos Respublikoje ir užsienio
valstybėse esantis šio straipsnio 1, 1¹ ir 2 dalyse nurodytas turtas.“
4Pakeisti 3 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Šio Įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 24, 27, 28
ir 37 punktuose nurodyti gyventojai deklaruoja ir gautas pajamas.“
straipsnio pakeitimas 1.
straipsnio pakeitimas
išdėstyti taip:
„7² straipsnis. Asmenų, aukojančių savarankiškam politinės
kampanijos dalyviui, ir jų šeimos narių Kandidatų vienmandatėse rinkimų apygardose ir referendumo iniciatorių, aukojančių savo rinkimų politinei kampanijai finansuoti, turto (įskaitant gautas pajamas) deklaravimas“
7² straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Asmenys Kandidatai vienmandatėse rinkimų apygardose ir referendumų iniciatoriai, prieš suteikdami auką savarankiškam politinės kampanijos dalyviui savo rinkimų politinei kampanijai finansuoti, ir jų šeimos nariai deklaruoja paskutinių praėjusių kalendorinių metų, einančių prieš metus, kuriais jie aukoja savarankiškam politinės kampanijos dalyviui savo rinkimų politinei kampanijai finansuoti, gruodžio 31 dieną turėtą turtą (įskaitant gautas pajamas), kai auka auką jie teikiama po gegužės 1 dienos, arba užpraeitų kalendorinių metų gruodžio 31 dieną turėtą turtą (įskaitant gautas pajamas), kai auka auką jie teikiama iki gegužės 1 dienos, pateikdami mokesčio administratoriui vieną deklaracijos egzempliorių. Šių gyventojų pageidavimu gali būti pateikiami du deklaracijos egzemplioriai. Vienas iš jų su žyma, kad deklaracija yra pateikta, grąžinamas deklaraciją pateikusiam gyventojui. 3. Pakeisti 7² straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Asmenys Kandidatai vienmandatėse rinkimų apygardose ir referendumų iniciatoriai, šiame įstatyme nustatyta tvarka deklaravę šio straipsnio 1 dalyje nurodytų kalendorinių metų gruodžio 31 dieną turėtą turtą ir pajamas, prieš suteikdami auką savarankiškam politinės kampanijos dalyviui savo rinkimų politinei kampanijai finansuoti pakartotinai tų kalendorinių metų deklaracijos neteikia.“
Pakeisti 11 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „11 straipsnis.
Deklaracijai užpildyti reikalingų pažymų parengimas Bankai, kitos kredito įstaigos ir kiti Lietuvos Respublikos juridiniai asmenys šio Įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodytų gyventojų prašymu išduoda pažymas apie gyventojo turimą šio Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3–5 punktuose ir 1¹ dalyje nurodytą turtą. Pažymos parengiamos ir išduodamos nemokamai per 10 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Aiškinamasis raštas DĖL
rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai:
įgyvendinimo konstitucinis įstatymas + Rinkimų kodeksas. Rengiant Rinkimų kodeksą buvo siekiama nustatyti naują reguliavimą, kuriuo remiantis asmenys, aukojantys daugiau nei 50 eur. Kandidatams turėtų deklaruoti tik pajamas, bet ne turtą. Ši nuostata buvo pakeista, kadangi ankščiau taikomas turto deklaravimas buvo perteklinis, nes turtas niekaip nesusijęs su asmens galimybe aukoti. Visgi, priėmus Rinkimų kodeksą buvo neatlikti reikalingi pakeitimai Gyventojų turto deklaravimo įstatyme. Dėl šios priežasties yra atsiradęs prieštaravimas tarp Gyventojų turto deklaravimo įstatymo ir Rinkimų kodekso turi būti taisomas. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Šiuo metu Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 27 punktas nurodo, kad “27) asmenys, aukojantys savarankiškam politinės kampanijos dalyviui, ir jų šeimos nariai, išskyrus asmenis, kurių auka (aukų suma) vienam savarankiškam politinės kampanijos dalyviui per politinę kampaniją neviršija 12 eurų;“. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Įstatymo projektu siūloma Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 27 punktą pripažinti netekusiu galios. 5.
rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta: Neigiamų priimto įstatymo pasekmių nenumatoma Priėmus Įstatymo projektą neigiamų pasėkmių nenumatoma
situacijai, korupcijai: Įstatymo projektas įtakos korupcijai ir kriminogeninei situacijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Įstatymo projektas įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams:
Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios: Priėmus Įstatymo projektą, nenumatomas poreikis keisti kitus galiojančius įstatymus. 10. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. 11. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus: Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti:
Priėmus Įstatymo projektą įgyvendinamųjų teisės aktų nereikės. 13.
13Kiek valstybės,
savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymo projekto įgyvendinimui papildomo valstybės lėšų poreikio nenumatoma. 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Nėra. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai žodžiai: pasyvioji rinkimų teisė. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia:
Seimo narys Andrius Vyšniauskas
Aiškinamasis raštas DĖL
rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai:
įgyvendinimo konstitucinis įstatymas + Rinkimų kodeksas. Rengiant Rinkimų kodeksą buvo siekiama nustatyti naują reguliavimą, kuriuo remiantis asmenys, aukojantys daugiau nei 50 eur. Kandidatams turėtų deklaruoti tik pajamas, bet ne turtą. Ši nuostata buvo pakeista, kadangi ankščiau taikomas turto deklaravimas buvo perteklinis, nes turtas niekaip nesusijęs su asmens galimybe aukoti. Visgi, priėmus Rinkimų kodeksą buvo neatlikti reikalingi pakeitimai Gyventojų turto deklaravimo įstatyme. Dėl šios priežasties yra atsiradęs prieštaravimas tarp Gyventojų turto deklaravimo įstatymo ir Rinkimų kodekso turi būti taisomas. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Šiuo metu Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 27 punktas nurodo, kad “27) asmenys, aukojantys savarankiškam politinės kampanijos dalyviui, ir jų šeimos nariai, išskyrus asmenis, kurių auka (aukų suma) vienam savarankiškam politinės kampanijos dalyviui per politinę kampaniją neviršija 12 eurų;“. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Įstatymo projektu siūloma Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 27 punktą pripažinti netekusiu galios. 5.
rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta: Neigiamų priimto įstatymo pasekmių nenumatoma Priėmus Įstatymo projektą neigiamų pasėkmių nenumatoma
situacijai, korupcijai: Įstatymo projektas įtakos korupcijai ir kriminogeninei situacijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Įstatymo projektas įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams:
Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios: Priėmus Įstatymo projektą, nenumatomas poreikis keisti kitus galiojančius įstatymus. 10. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. 11. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus: Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti:
Priėmus Įstatymo projektą įgyvendinamųjų teisės aktų nereikės. 13.
13Kiek valstybės,
savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymo projekto įgyvendinimui papildomo valstybės lėšų poreikio nenumatoma. 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Nėra. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis
ir paaiškinimai Nėra. Teikia: Seimo narys Andrius Vyšniauskas
2023-06-08 Nr. XIVP-2805 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projektu siūloma pripažinti netekusiu galios Gyventojų turto deklaravimo įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 2 straipsnio 1 dalies 27 punktą, numatantį, kad pagal šį įstatymą turtą turi deklaruoti „asmenys, aukojantys savarankiškam politinės kampanijos dalyviui, ir jų šeimos nariai, išskyrus asmenis, kurių auka (aukų suma) vienam savarankiškam politinės kampanijos dalyviui per politinę kampaniją neviršija 12 eurų“. Projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad siūlomas pakeitimas yra siejamas su Rinkimų kodekso nuostatomis, kuriomis „buvo siekiama nustatyti naują reguliavimą, kuriuo remiantis asmenys, aukojantys daugiau nei 50 eur kandidatams turėtų deklaruoti tik pajamas, bet ne turtą. Ši nuostata buvo pakeista, kadangi anksčiau taikomas turto deklaravimas buvo perteklinis, nes turtas niekaip nesusijęs su asmens galimybe aukoti“. Siūlomas pakeitimas diskutuotinas keliais aspektais. Pirma, atkreiptinas dėmesys, jog ne tik siūlomame pripažinti netekusiu galios keičiamo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 27 punkte reglamentuojamas asmenų, aukojančių savarankiškam politinės kampanijos dalyviui, ir jų šeimos narių turto deklaravimas. Keičiamo įstatymo 1 straipsnyje numatyta, kad „Šis Įstatymas nustato gyventojams nuosavybės teise priklausančio turto ir turimų piniginių lėšų (toliau – turtas) deklaravimą, taip pat turto (įskaitant gautas pajamas) deklaravimą, aukojant politinėms partijoms ar politinės kampanijos dalyviams <...>“. Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje yra nurodyta, kokie asmenys laikytini šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 27 punkte įvardintais šeimos nariais.
Keičiamo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje numatyta, kokį turtą turi deklaruoti gyventojai, nurodyti šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 27 punkte, o šio straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad „Šio Įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 24, 27, 28 ir 37 punktuose nurodyti gyventojai deklaruoja ir gautas pajamas“. Be to, keičiamo įstatymo 7² straipsnyje yra reglamentuojamas asmenų, aukojančių savarankiškam politinės kampanijos dalyviui, ir jų šeimos narių turto (įskaitant gautas pajamas) deklaravimas, keičiamo įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje pateikiama nuoroda į keičiamo įstatymo 7² straipsnį, o šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta atsakomybė šiems asmenims, neteisingai nurodžiusiems deklaracijos duomenis. Atsižvelgus į tai, manytina, kad siekiant projekto aiškinamajame rašte nurodytų tikslų, vien tik keičiamo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 27 punkto nuostatos pripažinimas netekusiu galios yra nepakankamas, kadangi sistemiškai turi būti įvertintos bei keičiamos ir kitos keičiamo įstatymo nuostatos. Antra, pažymėtina, jog iš teikiamo siūlymo nebūtų aiškus laikotarpis (kalendoriniai metai), už kurį turi būti teikiama gyventojų pajamų deklaracija. Rinkimų kodekso 110 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad „Fizinis asmuo, aukojantis didesnę negu mažą auką, iki suteikdamas auką savarankiškam dalyviui įstatymų nustatyta tvarka privalo deklaruoti pajamas“, t. y. laikotarpis, už kurį turi būti teikiama gyventojo pajamų deklaracija, nėra nustatytas. Galiojančiajame teisiniame reguliavime laikotarpis, už kurį teikiama turto deklaracija (taip pat ir pajamų, kai pajamų deklaracija teikiama tik dėl to, kad nustatyta prievolė pateikti turto deklaraciją), nustatomas atsižvelgiant į tai, ar auka teikiama po gegužės 1 dienos ar iki gegužės 1 d.
Keičiamo įstatymo 7² straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „asmenys, prieš suteikdami auką savarankiškam politinės kampanijos dalyviui, ir jų šeimos nariai deklaruoja paskutinių praėjusių kalendorinių metų, einančių prieš metus, kuriais jie aukoja savarankiškam politinės kampanijos dalyviui, gruodžio 31 dieną turėtą turtą (įskaitant gautas pajamas), kai auka teikiama po gegužės 1 dienos, arba užpraeitų kalendorinių metų gruodžio 31 dieną turėtą turtą (įskaitant gautas pajamas), kai auka teikiama iki gegužės 1 dienos, pateikdami mokesčio administratoriui vieną deklaracijos egzempliorių“. Atitinkamos taisyklės nustatytos ir Gyventojų pajamų mokesčių įstatyme dėl gyventojų pajamų deklaracijos pateikimo, susiejant šios deklaracijos laikotarpį su turto deklaracijos laikotarpiu. Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 27 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta: „<...> Gyventojas, kuriam atsiranda prievolė deklaruoti turimą turtą Gyventojų turto deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka, <...> privalo pateikti metinę pajamų mokesčio deklaraciją nepaisydamas šio straipsnio 2 dalyje nustatytų išimčių. Gyventojas, kuriam atsiranda prievolė deklaruoti turimą turtą Gyventojų turto deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka, po kalendorinių metų, už kuriuos teikiama gyventojo turto deklaracija, gegužės 1 dienos privalo pats arba per savo įgaliotą asmenį pateikti mokesčio administratoriui metinę pajamų mokesčio deklaraciją už praėjusį mokestinį laikotarpį laikydamasis gyventojo turto deklaracijos pateikimo terminų“.
Siekiant projekto aiškinamajame rašte nustatyto tikslo – atsisakyti asmenų, suteikiančių didesnę negu mažą auką savarankiškam dalyviui, turto deklaravimo prievolės bei siekiant užtikrinti teisės aktų turiniui keliamą aiškumo reikalavimą, tobulintinas ne tik keičiamas įstatymas, tačiau ir Gyventojų pajamų mokesčio įstatymas. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, jog turėtų būti įvertinta gyventojų pajamų deklaravimo specifika ir nustatyti skirtingi laikotarpiai, už kuriuos turėtų būti teikiama pajamų deklaracija, atsižvelgus į tai, kada auka yra suteikiama (iki gegužės 1 dienos ir po gegužės 1 dienos). 2. Atsižvelgus į tai, kad Finansų ministerija formuoja valstybės politiką mokesčių ir jų administravimo srityje, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja jos įgyvendinimą, manytina, kad dėl siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Vyriausybės nuomonė. 3. Atkreiptinas dėmesys, jog laikotarpiu nuo Rinkimų kodekso įsigaliojimo iki projekto nuostatų įsigaliojimo fiziniai asmenys gali būti suteikę savarankiškiems politinės kampanijos dalyviams didesnių negu maža aukų. Siekiant teisinio aiškumo, svarstytina, ar nebūtų tikslinga papildyti projektą nuostatomis dėl jo taikymo. Departamento direktorius Dainius Zebleckis R. Dirgėlienė, tel. (8 5) 239 6350, el. p. [email protected] A. Dulevičiūtė-Akimovienė, tel. (8 5) 239 6164, el. p. [email protected]
2024-05-13 Nr. XIVP-2805(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto 1 straipsniu keičiamo Gyventojų turto deklaravimo įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 1 straipsnyje apibrėžiant įstatymo paskirtį siūloma atsisakyti nuostatos, kad
„šis įstatymas nustato <...> turto (įskaitant gautas pajamas) deklaravimą,
aukojant politinėms partijoms ar politinės kampanijos dalyviams“. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 2 straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 27 punkte, projekto 3 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 3 straipsnio 1¹ dalyje ir projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 7² straipsnyje yra pateikiamos nuostatos dėl turtą privalančių deklaruoti savo rinkimų politinei kampanijai finansuoti aukojančių kandidatų vienmandatėse rinkimų apygardose ir referendumo iniciatorių. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 1 straipsnyje apibrėžiant įstatymo paskirtį neturėtų būti nustatyta, kad įstatymas nustato deklaravimą, aukojant savo rinkimų politinei kampanijai. Be to, projekto 1 straipsniu dėstytinas visas keičiamo įstatymo 1 straipsnis (kartu su jo pavadinimu). 2. Atsižvelgus į tai, kad projekto 2 straipsnio 1 ir 2 dalimis keičiamo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktuose siūloma atsisakyti, kad kandidatų į valstybės politikus ir Europos Parlamento narius šeimų narių turto deklaravimo, projektu taip pat turėtų būti keičiama ir keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1 dalis – po formuluotės
„Europos Parlamento narius“ išbraukiant formuluotę „ir jų šeimos nariai“. 3.
dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 27 punkte siūloma nustatyti, kad turtą deklaruoja savo rinkimų politinei kampanijai finansuoti aukojantys kandidatai vienmandatėse rinkimų apygardose ir referendumo iniciatoriai. Projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 7² straipsnyje siūloma reglamentuoti kandidatų vienmandatėse rinkimų apygardose ir referendumo iniciatorių, aukojančių savo rinkimų politinei kampanijai finansuoti, turto deklaravimą. Tuo tarpu projekto 3 straipsniu 2 dalimi keičiamo įstatymo 3 straipsnio 1¹dalyje siūloma nustatyti, kad savo rinkimų politinei kampanijai finansuoti aukojantys kandidatai vienmandatėse rinkimų apygardose ir referendumo iniciatoriai deklaruoja ne visą turtą, išvardintą keičiamo įstatymo
bankuose ir kitose ne kredito įstaigose turimas lėšas (įskaitant turimas pasiskolintas lėšas). Svarstytina, ar siekiant teisinio aiškumo, projektas neturėtų būti patikslintas, pavyzdžiui, nustatant, kad deklaruojamas ne turtas, o turtas, nurodytas keičiamo įstatymo 3 straipsnio 1¹ dalyje. 4. Atsižvelgus į tai, kad projekto 4 straipsniu yra dėstoma daugiau negu pusė keičiamo įstatymo 7² straipsnio dalių, siūlytina jį dėstyti nauja redakcija. Departamento direktorius Dainius Zebleckis R. Dirgėlienė, tel. (0 5) 239 6350, el. p. [email protected] A. Dulevičiūtė-Akimovienė, tel. (0 5) 239 6164, el. p. [email protected]
Teisės ir teisėtvarkos komitetas
DĖL
2024-04-24
pirmininkė Irena Haase, komiteto pirmininko pavaduotoja Agnė Širinskienė, nariai: Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Vilius Semeška, Algirdas Stončaitis, Andrius Vyšniauskas. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjos: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, vyriausioji specialistė Aidena Bacevičienė, padėjėjos: Meilė Čeputienė, Rivena Zegerienė. Finansų ministerijos atstovai: Mokesčių politikos departamento Mokesčių ir muitų administravimo patarėjas Redas Zelba, Mokesčių politikos departamento Tiesioginių mokesčių ir tarptautinio apmokestinimo skyriaus vedėjas Evaldas Putrimas, Mokesčių politikos departamento Tiesioginių mokesčių ir tarptautinio apmokestinimo skyriaus specialistė Virginija Trafimovienė, Teisingumo ministerijos Teisėkūros politikos grupės vyresnioji patarėja Mėta Matuzevičienė, Vyriausiosios rinkimų komisijos atstovai: Lina Petronienė, Andrius Puksas, Valstybinės mokesčių inspekcijos Teisės departamento direktorė Rasa Virvelienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-06-081 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1.
deklaravimo įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 2 straipsnio 1 dalies 27 punktą, numatantį, kad pagal šį įstatymą turtą turi deklaruoti „asmenys, aukojantys savarankiškam politinės kampanijos dalyviui, ir jų šeimos nariai, išskyrus asmenis, kurių auka (aukų suma) vienam savarankiškam politinės kampanijos dalyviui per politinę kampaniją neviršija 12 eurų“. Projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad siūlomas pakeitimas yra siejamas su Rinkimų kodekso nuostatomis, kuriomis „buvo siekiama nustatyti naują reguliavimą, kuriuo remiantis asmenys, aukojantys daugiau nei 50 eur kandidatams turėtų deklaruoti tik pajamas, bet ne turtą. Ši nuostata buvo pakeista, kadangi anksčiau taikomas turto deklaravimas buvo perteklinis, nes turtas niekaip nesusijęs su asmens galimybe aukoti“. Siūlomas pakeitimas diskutuotinas keliais aspektais. Pirma, atkreiptinas dėmesys, jog ne tik siūlomame pripažinti netekusiu galios keičiamo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 27 punkte reglamentuojamas asmenų, aukojančių savarankiškam politinės kampanijos dalyviui, ir jų šeimos narių turto deklaravimas. Keičiamo įstatymo 1 straipsnyje numatyta, kad „Šis Įstatymas nustato gyventojams nuosavybės teise priklausančio turto ir turimų piniginių lėšų (toliau – turtas) deklaravimą, taip pat turto (įskaitant gautas pajamas) deklaravimą, aukojant politinėms partijoms ar politinės kampanijos dalyviams <...>“. Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje yra nurodyta, kokie asmenys laikytini šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 27 punkte įvardintais šeimos nariais. Keičiamo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje numatyta, kokį turtą turi deklaruoti gyventojai, nurodyti šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 27 punkte, o šio straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad „Šio Įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 24, 27, 28 ir 37 punktuose nurodyti gyventojai deklaruoja ir gautas pajamas“.
Be to, keičiamo įstatymo 7² straipsnyje yra reglamentuojamas asmenų, aukojančių savarankiškam politinės kampanijos dalyviui, ir jų šeimos narių turto (įskaitant gautas pajamas) deklaravimas, keičiamo įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje pateikiama nuoroda į keičiamo įstatymo 7² straipsnį, o šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta atsakomybė šiems asmenims, neteisingai nurodžiusiems deklaracijos duomenis. Atsižvelgus į tai, manytina, kad siekiant projekto aiškinamajame rašte nurodytų tikslų, vien tik keičiamo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 27 punkto nuostatos pripažinimas netekusiu galios yra nepakankamas, kadangi sistemiškai turi būti įvertintos bei keičiamos ir kitos keičiamo įstatymo nuostatos. Antra, pažymėtina, jog iš teikiamo siūlymo nebūtų aiškus laikotarpis (kalendoriniai metai), už kurį turi būti teikiama gyventojų pajamų deklaracija. Rinkimų kodekso 110 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad „Fizinis asmuo, aukojantis didesnę negu mažą auką, iki suteikdamas auką savarankiškam dalyviui įstatymų nustatyta tvarka privalo deklaruoti pajamas“, t. y. laikotarpis, už kurį turi būti teikiama gyventojo pajamų deklaracija, nėra nustatytas. Galiojančiajame teisiniame reguliavime laikotarpis, už kurį teikiama turto deklaracija (taip pat ir pajamų, kai pajamų deklaracija teikiama tik dėl to, kad nustatyta prievolė pateikti turto deklaraciją), nustatomas atsižvelgiant į tai, ar auka teikiama po gegužės 1 dienos ar iki gegužės 1 d.
Keičiamo įstatymo 7² straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad
„asmenys, prieš suteikdami auką savarankiškam politinės kampanijos dalyviui,
ir jų šeimos nariai deklaruoja paskutinių praėjusių kalendorinių metų, einančių prieš metus, kuriais jie aukoja savarankiškam politinės kampanijos dalyviui, gruodžio 31 dieną turėtą turtą (įskaitant gautas pajamas), kai auka teikiama po gegužės 1 dienos, arba užpraeitų kalendorinių metų gruodžio 31 dieną turėtą turtą (įskaitant gautas pajamas), kai auka teikiama iki gegužės
egzempliorių“. Atitinkamos taisyklės nustatytos ir Gyventojų pajamų mokesčių įstatyme dėl gyventojų pajamų deklaracijos pateikimo, susiejant šios deklaracijos laikotarpį su turto deklaracijos laikotarpiu. Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 27 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta:
„<...> Gyventojas, kuriam atsiranda prievolė deklaruoti turimą
turtą Gyventojų turto deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka, <...> privalo pateikti metinę pajamų mokesčio deklaraciją nepaisydamas šio straipsnio 2 dalyje nustatytų išimčių. Gyventojas, kuriam atsiranda prievolė deklaruoti turimą turtą Gyventojų turto deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka, po kalendorinių metų, už kuriuos teikiama gyventojo turto deklaracija, gegužės 1 dienos privalo pats arba per savo įgaliotą asmenį pateikti mokesčio administratoriui metinę pajamų mokesčio deklaraciją už praėjusį mokestinį laikotarpį laikydamasis gyventojo turto deklaracijos pateikimo terminų“.
Siekiant projekto aiškinamajame rašte nustatyto tikslo – atsisakyti asmenų, suteikiančių didesnę negu mažą auką savarankiškam dalyviui, turto deklaravimo prievolės bei siekiant užtikrinti teisės aktų turiniui keliamą aiškumo reikalavimą, tobulintinas ne tik keičiamas įstatymas, tačiau ir Gyventojų pajamų mokesčio įstatymas. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, jog turėtų būti įvertinta gyventojų pajamų deklaravimo specifika ir nustatyti skirtingi laikotarpiai, už kuriuos turėtų būti teikiama pajamų deklaracija, atsižvelgus į tai, kada auka yra suteikiama (iki gegužės 1 dienos ir po gegužės 1 dienos). Pritarti
vykusių klausymų metu, dalyvaujant atsakingoms institucijoms, apsispręsta taip pat pakeisti galiojančias Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatymo 1, 2, 3, 7², 11 straipsnių nuostatas. Siekiant įstatymo projekto aiškinamajame rašte nustatytų tikslų bei siekiant užtikrinti teisės aktų turiniui keliamą aiškumo reikalavimą, Seime yra pateiktas ir Komitetui paskirtas svarstyti Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 27 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3236. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
politiką mokesčių ir jų administravimo srityje, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja jos įgyvendinimą, manytina, kad dėl siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Vyriausybės nuomonė.
Pritarti iš dalies Gautos Finansų ministerijos, Teisingumo ministerijos, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie FM, Vyriausiosios rinkimų komisijos nuomonės. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
įsigaliojimo iki projekto nuostatų įsigaliojimo fiziniai asmenys gali būti suteikę savarankiškiems politinės kampanijos dalyviams didesnių negu maža aukų. Siekiant teisinio aiškumo, svarstytina, ar nebūtų tikslinga papildyti projektą nuostatomis dėl jo taikymo. Nepritarti Papildyti įstatymo projektą baigiamosiomis nuostatomis dėl jo taikymo netikslinga, nes vadovaujantis teisės aktų hierarchijos principu bus taikomos viršesnio įstatymo nuostatos, šiuo atveju – konstitucinio įstatymo, kuriuo patvirtintas Rinkimų kodeksas, nuostatos. Todėl aukotojų teikiamų aukų ir turto (pajamų) deklaravimo procesas, ne tik dėl mažų aukų, bet ir dėl jų šeimų narių, kuriems nebeliko prievolės deklaruoti turtą ir pajamas, vyko vadovaujantis Rinkimų kodekso nuostatomis nuo jų įsigaliojimo. 4. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupė 2023-06-20 Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo pateikto derinti Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatymo Nr. I-1338 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2805 atitiktį Europos Sąjungos teisei pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų neturime. Atsižvelgti 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Respublikos finansų ministerija 2023-07-121 Lietuvos Respublikos finansų ministerija pagal savo kompetenciją išnagrinėjo Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto 2023 m. birželio 16 d. raštą Nr. S-2023-2903, kuriame prašoma pateikti pasiūlymus dėl Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatymo Nr. I-1338 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2805, kuriame siekiant suderinti Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos rinkimų kodekso nuostatas, susijusias su galimybe asmenims aukoti politinėms kampanijoms, siūloma pripažinti netekusiu galios Gyventojų turto deklaravimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 27 punktą[1]. Pažymėtina, kad Rinkimų kodekse[2] yra įtvirtintos politinei kampanijai aukojančių asmenų teisės (aukoti Rinkimų kodekso reikalavimus atitinkančią auką[3]) ir pareigos (įstatymų nustatyta tvarka deklaruoti pajamas, o kandidatams vienmandatės apygardose ir referendumų iniciatoriams – ir lėšas[4]). Nors Rinkimų kodekse teisė teikti tam tikro dydžio auką siejama su asmens deklaruotų pajamų (o kandidatams vienmandatės apygardose ir referendumų iniciatoriams – ir lėšų) dydžiu[5], tačiau nėra aiškiai apibrėžta „pajamų“ sąvoka (pvz., ar tai yra pajamos, kaip jos suprantamos pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymą, ar tai pajamos, kurios yra deklaruotos pajamų mokesčio deklaracijoje, ar tai asmens gautos piniginės įplaukos, ir pan.). Taigi, iš esamo Rinkimų kodekso reguliavimo nėra pakankamai aiški pareigos deklaruoti pajamas ir lėšas aprėptis, kuri ypač svarbi siekiant nustatyti aukos atitiktį Rinkimų kodekse nustatytiems reikalavimams ir sureguliuoti pajamų (lėšų) deklaravimo tvarką. Atsižvelgdami į tai manytume, kad pajamų (lėšų) deklaravimo reguliavimo klausimus vertėtų spręsti kompleksiškai, t.y. pirmiausia Rinkimų kodekse aiškiau apibrėžiant aukos atitikties reikalavimus.
Kartu norėtume pažymėti, kad aukų atitikties reikalavimų nustatymas labiau sietinas su politikos politinių kampanijų finansavimo srityje formavimu, kas nebūtų priskirtina Finansų ministerijos kompetencijos sričiai, todėl manytume, kad į šių klausimų sprendimą būtų tikslinga įtraukti kitas kompetentingas institucijas (pvz., Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją, Lietuvos Respublikos vyriausiąją rinkimų komisiją ir pan.). Taip pat manytume, kad peržiūrint Rinkimų kodekso nuostatas minėtu aspektu, būtų tikslinga papildomai įvertinti Rinkimų kodekse nustatyto asmens galimybės (teisės) aukoti susiejimo su jo deklaruotomis pajamomis, o ne su finansinėmis galimybėmis aukoti, pagrįstumą[6]. Apsisprendus dėl to, kokie konkretūs reikalavimai aukai turi būti nustatyti Rinkimų kodekse, būtų galima spręsti dėl aukos atitikčiai nustatyti reikiamų pajamų, įplaukų, lėšų ar kt. deklaravimo tvarkos reglamentavimo. Šiuo aspektu pagal savo kompetenciją norėtume pažymėti, kad vertinant, kokiame teisės akte turėtų būti sureguliuota Rinkimų kodekse nurodytų pajamų deklaravimo prievolė, atsižvelgtina į tai, kad Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme reglamentuota prievolė teikti pajamų mokesčio deklaraciją yra nustatyta teisingo pajamų mokesčio apskaičiavimo ir sumokėjimo tikslais, todėl pajamų mokesčio deklaracijoje yra deklaruojamos ne visos gyventojo pajamos, o tik apmokestinamosios (dažniausiai) konkretaus mokestinio laikotarpio pajamos (kurios nebūtinai parodo gyventojo finansines galimybes, pvz., neatspindi ankstesniais mokestiniais laikotarpiais sukauptų santaupų).
Taigi, susiejus Rinkimų kodekse nustatytą pajamų deklaravimo prievolę su gyventojų pajamų mokesčio deklaracija, galimai būtų apribota teisė aukoti tų asmenų, kurie gauna pajamų mokesčio deklaracijoje neprivalomas deklaruoti neapmokestinamąsias pajamas. Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, ir į aukoms keliamų reikalavimų specifiką, manytume, kad tikslingiausia atitinkamą pajamų ar lėšų deklaravimo tvarką nustatyti pačiame Rinkimų kodekse. Pritarti iš dalies
vykusių klausymų metu, dalyvaujant atsakingoms institucijoms, nutarta tikslinti ne Lietuvos Respublikos rinkimų kodekso konstitucinio įstatymo nuostatas, o pakeisti galiojančias Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatymo 1, 2, 3, 7², 11 straipsnių nuostatas ir Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 27 straipsnio nuostatas. 2. Lietuvos Respublikos vyriausioji rinkimų komisija 2023-08-221 Lietuvos Respublikos vyriausioji rinkimų komisija (toliau – VRK) 2023 m. rugpjūčio 11 d. gavo raštą su prašymu iki 2023 m. rugsėjo 16 d. pateikti pastabas ir pasiūlymus dėl Gyventojų turto deklaravimo įstatymo Nr. I-1338 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2805.
XIVP-2805. Lietuvos Respublikos rinkimų kodekso 110 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad fizinis asmuo, aukojantis didesnę negu mažą auką, iki suteikdamas auką savarankiškam dalyviui įstatymų nustatyta tvarka privalo deklaruoti pajamas. Rinkimų kodekso 108 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad aukotojo paaukotų piniginių aukų suma, per rinkimų politinę kampaniją vienam savarankiškam dalyviui neviršijanti 0,03 rinkimuose taikomo VMDU dydžio, suapvalinto iki artimiausios dešimties, yra laikoma maža auka. Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 27 punkte nurodytos mažos aukos dydis neatitinka Rinkimų kodekse nustatyto dydžio, be to, Rinkimų kodekse nenumatyta pareiga deklaruoti turtą. Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatyme numatyta: „1 straipsnis. Įstatymo paskirtis Šis Įstatymas nustato gyventojams nuosavybės teise priklausančio turto ir turimų piniginių lėšų (toliau – turtas) deklaravimą, taip pat turto (įskaitant gautas pajamas) deklaravimą, aukojant politinėms partijoms ar politinės kampanijos dalyviams, kreipiantis dėl piniginės socialinės paramos skyrimo, paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti arba finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms gavimo. <...>“ „7²straipsnis. Asmenų, aukojančių savarankiškam politinės kampanijos dalyviui, ir jų šeimos narių turto (įskaitant gautas pajamas) deklaravimas
politinės kampanijos dalyviui, ir jų šeimos nariai deklaruoja paskutinių praėjusių kalendorinių metų, einančių prieš metus, kuriais jie aukoja savarankiškam politinės kampanijos dalyviui, gruodžio 31 dieną turėtą turtą (įskaitant gautas pajamas), kai auka teikiama po gegužės 1 dienos, arba užpraeitų kalendorinių metų gruodžio 31 dieną turėtą turtą (įskaitant gautas pajamas), kai auka teikiama iki gegužės 1 dienos, pateikdami mokesčio administratoriui vieną deklaracijos egzempliorių.
Šių gyventojų pageidavimu gali būti pateikiami du deklaracijos egzemplioriai. Vienas iš jų su žyma, kad deklaracija yra pateikta, grąžinamas deklaraciją pateikusiam gyventojui. 2. Deklaracija pateikiama likus ne mažiau kaip 10 darbo dienų iki aukos suteikimo. 3. Asmenys, šiame įstatyme nustatyta tvarka deklaravę šio straipsnio 1 dalyje nurodytų kalendorinių metų gruodžio 31 dieną turėtą turtą ir pajamas, prieš suteikdami auką savarankiškam politinės kampanijos dalyviui pakartotinai tų kalendorinių metų deklaracijos neteikia.“ Taigi pagal Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatymą yra numatytas sąrašas asmenų deklaruojančių turtą. Turto deklaracijoje nurodomas ir gautos pajamos. Įsigaliojus Rinkimų kodeksui neliko pareigos aukotojams deklaruoti viso turto Gyventojų turto deklaravimo įstatymo prasme, o tik gaunamas pajamas. Todėl vien tik siūlomas keitimas pripažinti netekusiu galios turto Gyventojų turto deklaravimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 27 punktą, nebūtų tinkamas ir aiškus įstatymų suderinimas. VRK nuomone būtų reikalinga Gyventojų turto deklaravimo įstatyme numatyti atskirą asmenų, kurie turi deklaruoti tik pajamas, sąrašą arba įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 27 punktą koreguoti nustatant, kad šie asmenys turi pareigą deklaruoti tik gautas pajamas. Raštas suderintas su VRK nariais. Pritarti iš dalies 2023 m. spalio 3 d.
Teisės ir teisėtvarkos komitete vykusių klausymų metu, dalyvaujant atsakingoms institucijoms, apsispręsta taip pat pakeisti galiojančias Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatymo 1, 2, 3, 7², 11 straipsnių nuostatas. Siekiant įstatymo projekto aiškinamajame rašte nustatytų tikslų bei siekiant užtikrinti teisės aktų turiniui keliamą aiškumo reikalavimą, Seime yra pateiktas ir Komitetui paskirtas svarstyti Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 27 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3236. 3. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2023-09-011 Susipažinę su Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir Teisėtvarkos komiteto derinti pateiktu Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatymo Nr. I-1338 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIVP-2805 (toliau — Įstatymo projektas), teikiame pastabas ir pasiūlymus pagal kompetenciją. Įstatymo projektu siūloma pripažinti netekusiu galios Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatymo (toliau — GTDĮ) 2 str. 27 punktą, kuris numato, kad turtą deklaruoti privalo asmenys, aukojantys savarankiškam politinės kampanijos dalyviui, ir jų šeimos nariai, kai auka (aukų suma) vienam savarankiškam politinės kampanijos dalyviui per politinę kampaniją viršija 12 eurų. Teisę aukoti turinčius asmenis ir aukų dydžius reglamentuoja Lietuvos Respublikos rinkimų kodeksas (toliau — RK), pagal kurio 110 str. 5 ir 6 dalis asmens skirtinos aukos dydis negali viršyti nustatytos deklaruotų metinių pajamų dalies, o kandidatų vienmandatėse apygardose ir referendumų iniciatorių — deklaruotų metinių pajamų dalies ir turimų lėšų dalies.
Mūsų vertinimu, svarstant siūlomus pakeitimus, būtų tikslinga atsižvelgti į Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateiktą išvadą[7] dėl Įstatymo projekto, kuria siūloma aptariamais tikslais (inter alia aukos dydžio nustatymas) aktualią pajamų ir lėšų deklaravimo tvarką reglamentuoti RK. Prievolė deklaruoti pajamas pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymą (toliau — GPMĮ) siejama su šiame įstatyme nustatytos apmokestinimo tvarkos laikymųsi. Mokesčio deklaracija yra mokesčių administratoriui pateikiamas mokesčių mokėtojo dokumentas, kuriame nurodoma informacija apie mokesčių mokėtojo apskaičiuotą mokesčio sumą už mokesčio įstatyme nustatytą laikotarpį, taip pat su mokesčio apskaičiavimu ar sumokėjimu susiję kiti duomenys[8]. Į Metinę pajamų mokesčio deklaraciją (GPM311 forma) gyventojas įtraukia per mokestinį laikotarpį gautas apmokestinamąsias pajamas, taip pat tas neapmokestinamąsias pajamas, kurias deklaruoti jam yra privalu. Kadangi pajamų mokesčio mokestinis laikotarpis sutampa su kalendoriniais metais (GPMĮ 7 straipsnis), pateikta deklaracija atspindi tik konkretaus laikotarpio (kalendorinių metų) rezultatus (gautas ir (ar) uždirbtas pajamas, patirtas išlaidas ir kt.), kurie reikalingi pajamų mokesčiui apskaičiuoti. Į šį dokumentą neįtraukiamos ankstesniais mokestiniais laikotarpiais sutaupytos lėšos, turimas turtas ir kiti elementai, kurie (kaip ir mokestinio laikotarpio pajamos) taip pat atspindi gyventojo finansinį pajėgumą. Todėl manytume, kad tikslinga atsižvelgti į Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateiktus argumentus, kad metinėje pajamų deklaracijoje gyventojo pateikiami duomenys tik iš dalies atspindi jo turtinę padėtį.
Todėl pajamų bei lėšų, į kurias atsižvelgtina nustatant leistiną asmens aukos politinei kampanijai dydį, deklaravimo tvarka galėtų būti nustatoma RK. Taip pat siūlytume apsvarstyti galimybę peržiūrėti ir GTDĮ 2 str.1 d. 37 punktą, nurodantį, kad turtą (įskaitant pajamas) privalo deklaruoti politinės partijos nariai ir jų šeimos nariai, išskyrus asmenis, kurių politinės partijos nario mokestis per kalendorinius metus neviršija 360 eurų. Mūsų vertinimu ši nuostata turėtų būti derinama su Lietuvos Respublikos politinių organizacijų įstatymo (toliau — POĮ) 19 str. 4 dalimi, numatančia politinės organizacijos nario prievolę deklaruoti pajamas ir turtą, jeigu bendra politinės organizacijos nario mokesčių suma per metus viršija 360 eurų (šeimos nariams aptariama turto deklaravimo prievolė nenumatyta). Be to, POĮ 19 str. 4 dalies nuostatos, įpareigojančios didesnį nei 360 Eur politinės partijos nario mokestį sumokėjusį gyventoją deklaruoti ne tik pajamas, bet ir turtą, mūsų nuomone, nesiderina su RK 110 straipsnio nuostatomis. Pagal šio straipsnio 6 dalį bendra kandidato vienmandatėje rinkimų apygardoje ir referendumo iniciatorių auka savo rinkimų politinei kampanijai finansuoti per kalendorinius metus, įskaitant kitiems savarankiškiems dalyviams suteiktas fizinio asmens aukas ir politinei partijai sumokėtus nario mokesčius, negali viršyti 20 procentų tokių asmenų metus deklaruotų metinių pajamų ir turimų lėšų sumos.
Taigi kandidato vienmandatėje rinkimų apygardoje ir referendumo iniciatoriaus leistinos aukos savo rinkimų politinei kampanijai finansuoti dydis nustatomas atsižvelgiant į tai, kokią dalį (iki 20 proc. ar didesnę) savarankiškiems dalyviams teikiamos aukos ir politinei partijai sumokėtų nario mokesčių suma sudaro nuo deklaruotų metinių pajamų ir turimų lėšų sumos. Kitas šių asmenų GTDĮ 3 str. 1 dalyje nurodytas turtas, taip pat ir visų kitų savarankiškam politinės kampanijos dalyviui aukojančių gyventojų leistinos aukos dydžiui deklaruoto turto apimtys įtakos neturi[9]. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar didesnį nei 360 eurų nario mokestį sumokėjusių politinių partijų nariams POĮ 19 straipsnio 4 dalyje, GTDĮ 1 straipsnyje ir 3 str. 1 dalyje nustatytoji pareiga deklaruoti turimą turtą (ne tik pajamas) nėra perteklinė. Pritarti iš dalies
vykusių klausymų metu, dalyvaujant atsakingoms institucijoms, nutarta tikslinti ne Lietuvos Respublikos rinkimų kodekso konstitucinio įstatymo nuostatas, o pakeisti galiojančias Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatymo 1, 2, 3, 7²,
gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 27 straipsnio nuostatas. 4. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija 2023-09-011 Susipažinę su Jūsų prašyme nurodytu Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatymo Nr. I-1338 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIVP-2805 (toliau
Teisės departamento išvadoje nurodytai pastabai dėl sisteminio projektu siūlomo pripažinti netekusiu galios Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 27 punkto ir kitų šio įstatymo nuostatų įvertinimo būtinybės, taip pat atsižvelgdami į projekto aiškinamajame rašte nurodytą projekto tikslą, papildomai atkreipiame dėmesį į poreikį šio įstatymo nuostatas ne tik projekte atspindėtais (dėl pakeisto mažos aukos dydžio ir politinei kampanijai finansuoti aukojančių fizinių asmenų deklaravimo objekto), bet ir kitais aspektais suderinti su konstituciniu įstatymu patvirtinto Lietuvos Respublikos rinkimų kodekso 108 straipsnio 1 dalies, 110 straipsnio 4 ir 6 dalių, taip pat Lietuvos Respublikos politinių organizacijų įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 7 punkto ir 4 dalies nuostatomis. Pažymėtina, kad Rinkimų kodekso 110 straipsnio 4 dalyje yra nustatyta didesnę negu mažą auką politinei kampanijai finansuoti teikiančio fizinio asmens (ne jo šeimos narių) pareiga deklaruoti pajamas (ne turtą), o 6 dalyje nustatyta kandidatų vienmandatėje rinkimų apygardoje ir referendumo iniciatorių (ne jų šeimos narių), aukojančių savo politinei kampanijai finansuoti, pareiga deklaruoti pajamas ir turimas lėšas (ne visą turtą). Be to, pagal Lietuvos Respublikos politinių organizacijų įstatymo 19 straipsnio nuostatas fiziniai asmenys gali aukoti politinėms organizacijoms (ne tik politinėms partijoms, bet ir politiniams komitetams) (1 dalies 7 punktas), taip pat politinės organizacijos (ne tik politinės partijos, bet ir politinio komiteto) narys turi pareigą deklaruoti savo (ne jo šeimos narių) pajamas ir savo turtą, jeigu bendra jo nario mokesčių suma per metus viršija 360 eurų (4 dalis).
Pastebėtina, kad ne tik Gyventojų turto deklaravimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 27 punktas, bet ir šios dalies 2 ir 4 punktai bei šio įstatymo 7² straipsnio 1 dalis tiek, kiek juose nustatyta fizinio asmens, aukojančio politinei kampanijai, pareiga deklaruoti turtą, o ne tik pajamas ir turimas lėšas (jeigu jis yra kandidatas vienmandatėje rinkimų apygardoje ar referendumo iniciatorius ir aukoja savo politinei kampanijai finansuoti), taip pat kiek juose nustatyta tokio asmens šeimos narių pareiga deklaruoti visą turtą, neatitinka minėtų Rinkimų kodekso 110 straipsnio 4 ir 6 dalių nuostatų. Papildomai pastebėtina, kad Gyventojų turto deklaravimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 37 punktas tiek, kiek jame nustatyta politinės partijos narių šeimos narių pareiga deklaruoti turtą, taip pat kiek jame nenustatyta politinio komiteto narių pareiga deklaruoti turtą, neatitinka minėtų Politinių organizacijų įstatymo 19 straipsnio nuostatų. Be to, su minėtomis Rinkimų kodekso ir Politinių organizacijų įstatymo nuostatomis iš dalies nedera ir Gyventojų turto deklaravimo įstatymo 1 straipsnis, 2 straipsnio pavadinimas ir 1 dalies nuostata iki dvitaškio, 2 dalis, 3 straipsnio 1 dalis, 7² straipsnio pavadinimas ir 3 dalis, siejant atitinkamai su nepagrįsta pareiga deklaruoti turtą, šeimos narių pareigomis ar nesiejant su politiniais komitetais.
Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad Gyventojų turto deklaravimo įstatymu nustatoma ne tik gyventojų turto, bet ir jų pajamų deklaravimo tvarka (be kita ko, 1 straipsnis, 3 straipsnio 5 dalis, 7² straipsnis). Todėl siūlytina papildomai įvertinti, ar yra būtina pripažinti netekusiu galios visą šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 27 punktą, įskaitant jame įtvirtintą didesnę už Rinkimų kodekse nustatytą mažą auką politinei kampanijai finansuoti teikiančio fizinio asmens pareigą deklaruoti savo pajamas (atsižvelgiant į Rinkimų kodekso 110 straipsnio 4 dalį). Taigi, derinant su Rinkimų kodekso 108 straipsnio 1 dalies, 110 straipsnio 4 ir 6 dalių nuostatomis, taip pat Politinių organizacijų įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 7 punkto ir 4 dalies nuostatomis, laikantis iš konstitucinio teisinės valstybės principo bei bendrųjų teisės principų kylančių teisės aktų hierarchijos reikalavimų ir vadovaujantis teisėkūros sistemiškumo bei aiškumo principais, siūlytina atitinkamai pakeisti Gyventojų turto deklaravimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 27 punktą (o ne pripažinti jį netekusiu galios), kartu keičiant ir kitas susijusias šio įstatymo nuostatas (jo 1 straipsnį, 2 straipsnio pavadinimą ir 1 dalies nuostatą iki dvitaškio,
dalys, 7²straipsnio pavadinimą, 1 ir 3 dalis). Pritarti
vykusių klausymų metu, dalyvaujant atsakingoms institucijoms, apsispręsta pakeisti galiojančias Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatymo 1, 2, 3, 7², 11 straipsnių nuostatas.
Siekiant įstatymo projekto aiškinamajame rašte nustatytų tikslų bei siekiant užtikrinti teisės aktų turiniui keliamą aiškumo reikalavimą, Seime yra pateiktas ir Komitetui paskirtas svarstyti Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 27 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3236. 6. Lietuvos
Teisės departamento išvadoje nurodytai pastabai, kad laikotarpiu nuo Rinkimų kodekso įsigaliojimo iki projekto nuostatų įsigaliojimo fiziniai asmenys gali būti suteikę savarankiškiems politinės kampanijos dalyviams didesnių negu maža aukų, siūlytume papildyti projektą baigiamosiomis nuostatomis dėl jo taikymo, atsižvelgiant į Rinkimų kodekso nuostatas. Nepritarti Papildyti įstatymo projektą baigiamosiomis nuostatomis dėl jo taikymo netikslinga, nes vadovaujantis teisės aktų hierarchijos principu bus taikomos viršesnio įstatymo nuostatos, šiuo atveju – konstitucinio įstatymo, kuriuo patvirtintas Rinkimų kodeksas, nuostatos. Todėl aukotojų teikiamų aukų ir turto (pajamų) deklaravimo procesas, ne tik dėl mažų aukų, bet ir dėl jų šeimų narių, kuriems nebeliko prievolės deklaruoti turtą ir pajamas, vyko vadovaujantis Rinkimų kodekso nuostatomis nuo jų įsigaliojimo. 7. Lietuvos
priskirti Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kuri formuoja valstybės politiką mokesčių ir jų administravimo srityje, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja jos įgyvendinimą, rengia mokesčių ir jų administravimą reglamentuojančių teisės aktų projektus[10], kompetencijai, siūlytina gauti bei įvertinti ir Finansų ministerijos nuomonę dėl projekto.
Pritarti Gautos Finansų ministerijos, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie FM, Vyriausiosios rinkimų komisijos nuomonės. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų pasiūlymai: negauta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr. XIVP-2805(2) ir komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš – 0, susilaikė – 0. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Irena Haase, Agnė Širinskienė, Andrius Vyšniauskas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkė (Parašas) Irena Haase Komiteto biuro patarėja Jurgita Janušauskienė [1] Šis punktas numato: „27) asmenys, aukojantys savarankiškam politinės kampanijos dalyviui, ir jų šeimos nariai, išskyrus asmenis, kurių auka (aukų suma) vienam savarankiškam politinės kampanijos dalyviui per politinę kampaniją neviršija 12 eurų;“. [2] Patvirtintas 2022 m. liepos 19 d. Lietuvos Respublikos rinkimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo konstituciniu įstatymu Nr.
XIV-1381. [3] Rinkimų kodekso 110 straipsnio 1-3 dalys. [4] Rinkimų kodekso 110 straipsnio 5-6 dalys. [5] Rinkimų kodekso 110 straipsnio5-6 dalys. [6] Pagal dabartinį reguliavimą pvz., minimalų atlyginimą gaunantis asmuo turėtų teisę suteikti tam tikro dydžio auką, jeigu jis deklaruotų pajamas, tačiau niekur nedirbantis ir metus jokių pajamų negavęs, tačiau turintis reikšmingas legalias santaupas (turintis žymiai didesnes finansines galimybes aukoti) asmuo aukoti negalės ir pan. [7] Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2023 m. liepos 12 d. raštas Nr. (14.7-03)-6K-23/4909 „Dėl gyventojų turto deklaravimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2805“. [8] Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 2 str. 8 dalis. [9] Pagal RK 110 str. 5 dalį „Bendra vieno fizinio asmens aukų, išskyrus mažas aukas, savarankiškiems dalyviams ir politinei partijai sumokėtų nario mokesčių suma per kalendorinius metus negali viršyti 10 procentų fizinio asmens už paskutinius praėjusius kalendorinius metus deklaruotų metinių pajamų (kai auka teikiama po gegužės 1 dienos) arba už užpraeitus kalendorinius metus deklaruotų metinių pajamų (kai auka teikiama iki gegužės 1 dienos).“ [10] Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 8 d. nutarimu Nr. 1088 „Dėl Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nuostatų patvirtinimo“, 7.11, 8.11.1 p.