Projekto lyginamasis variantas
ĮSTATYMO „DĖL UŽSIENIEČIŲ TEISINĖS PADĖTIES“ NR. IX-2206 2, 3, 4, 5, 11, 28, 32, 44, 58, 62, 67, 71, 79, 85, 94, 99, 100, 101, 102, 103¹, 104, 105², 105³, 105⁴, 106¹, 108, 113, 114, 115, 115¹, 118, 123, 125, 140⁸, 140¹⁸, 140¹⁹, 140²¹, 140²⁸ STRAIPSNIŲ IR priedo PAKEITIMO IR 140¹⁶ STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS
1Papildyti 2 straipsnį 11³ dalimi:
„11³. Laikino apgyvendinimo vieta – pagal šį Įstatymą apgyvendinamų užsieniečių apgyvendinimo vieta, kurią valdo, administruoja arba parenka Priėmimą užtikrinanti įstaiga.“
2Papildyti 2 straipsnį nauja 14¹ dalimi:
„14¹. Leidimo gyventi šalyje kortelė – dokumentas, kuriuo patvirtinama Europos Sąjungos valstybės narės piliečio šeimos nario arba kito asmens, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi laisvo asmenų judėjimo teise, ir kurie nėra Europos Sąjungos valstybės narės piliečiai, teisė laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.“
3Papildyti 2 straipsnį nauja 14² dalimi:
„14². Leidimo nuolat gyventi šalyje kortelė – dokumentas, kuriuo patvirtinama Europos Sąjungos valstybės narės piliečio šeimos nario arba kito asmens, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi laisvo asmenų judėjimo teise, ir kurie nėra Europos Sąjungos valstybės narės piliečiai, teisė nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje.“
4Buvusią 2 straipsnio 14¹ dalį laikyti 14³ dalimi. 5. Pripažinti netekusia galios 2 straipsnio 17¹ dalį. 17¹.
17¹. Pabėgėlių priėmimo centras – biudžetinė įstaiga, teikianti socialines, apgyvendinimo ir kitas priėmimo sąlygas užtikrinančias paslaugas prieglobsčio prašytojams, užsieniečiams, kuriems suteiktas prieglobstis Lietuvos Respublikoje, nelydimiems nepilnamečiams užsieniečiams, užsieniečiams, esantiems ar buvusiems su prekyba žmonėmis susijusių nusikaltimų aukomis, užsieniečiams, kurie yra pažeidžiami asmenys, kol jie laukia sprendimo dėl grąžinimo ar išsiuntimo įgyvendinimo, užsieniečiams, perkeltiems į Lietuvos Respublikos teritoriją Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimu. Pabėgėlių priėmimo centro savininko teises ir pareigas įgyvendina Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija. 6. Papildyti 2 straipsnį nauja 23¹ dalimi:
„23¹. Priėmimą užtikrinanti įstaiga – Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskirta biudžetinė įstaiga, teikianti socialines, apgyvendinimo ir kitas priėmimo sąlygas užtikrinančias paslaugas prieglobsčio prašytojams, užsieniečiams, kuriems suteiktas prieglobstis Lietuvos Respublikoje, jų šeimos nariams šeimos susijungimo atvejais, nelydimiems nepilnamečiams užsieniečiams, užsieniečiams, esantiems ar buvusiems su prekyba žmonėmis susijusių nusikaltimų aukomis, užsieniečiams, kol bus priimtas sprendimas dėl jų grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos arba kol sprendimas dėl jų grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos bus įgyvendintas, užsieniečiams, perkeltiems į Lietuvos Respublikos teritoriją Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimu. Priėmimą užtikrinančios įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendina Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija.“
7Buvusias 2 straipsnio 23¹–23³dalis laikyti atitinkamai 23²–23⁴ dalimis. 8. Pripažinti netekusia galios 2 straipsnio 25¹ dalį. 25¹.
25¹. Sąjungos piliečio šeimos nario leidimo gyventi šalyje kortelė (toliau – Europos Sąjungos leidimo gyventi kortelė) – dokumentas, kuriuo patvirtinama Europos Sąjungos valstybės narės piliečio šeimos nario arba kito asmens, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi laisvo asmenų judėjimo teise, kurie nėra Europos Sąjungos valstybės narės piliečiai, teisė laikinai ar nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje. 9. Pakeisti 2 straipsnio 31 dalį ir ją išdėstyti taip:
„31. Užsieniečio sulaikymas – laikinas užsieniečio laikinas apgyvendinimas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Valstybės sienos apsaugos tarnyba), apribojant jo judėjimo laisvę laisvės apribojimas šio Įstatymo nustatytais pagrindais ir terminais teisėsaugos institucijos pareigūno ar teismo sprendimu ir jo laikymas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Valstybės sienos apsaugos tarnyba) ar kitoje teisėsaugos įstaigoje.“
1Pakeisti 3 straipsnio 5 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) vidaus reikalų socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka naudotis valstybės garantuojama teisine pagalba teikimo sulaikyti užsienietį arba skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę nagrinėjimo teisme metu;“. 2. Pakeisti 3 straipsnio 5 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip:
„5) naudotis materialinėmis priėmimo sąlygomis, išskyrus teisę gauti piniginę pašalpą, o pažeidžiami asmenys – teisę naudotis jų specialiuosius poreikius atitinkančiomis priėmimo sąlygomis. Ši nuostata taikoma sulaikytiems užsieniečiams, sulaikytiems arba ir kitiems užsieniečiams, apgyvendintiems Lietuvos Respublikos institucijų paskirtose laikino apgyvendinimo vietose;“. 3.
3Pakeisti 3 straipsnio 5 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip:
„6) gauti 60 procentų valstybės remiamų pajamų dydžio pašalpą maistui, jeigu maitinimo paslauga nėra teikiama, socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka tol, kol jie gyvena Pabėgėlių priėmimo centre laikino apgyvendinimo vietoje;“. 3 straipsnis. 4 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 4 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Migracijos departamentas, gavęs užsieniečio prašymą išduoti jam leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – leidimas gyventi), spręsdamas dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje ar laikinosios apsaugos užsieniečiui suteikimo, privalo gauti šio straipsnio 4 dalyje nurodytų institucijų įvertinimą, ar nėra šio straipsnio 4 dalyje nurodytų grėsmių valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar visuomenei. Leidimas gyventi užsieniečiui išduodamas tik gavus šių institucijų išvadas, kad užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai ar visuomenei. Prieglobstis Lietuvos Respublikoje ar laikinoji apsauga užsieniečiui suteikiami tik gavus išvadą, kad šis užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui, ir išvadą, kad užsienietis, kuriam šio Įstatymo nustatyta tvarka suteikiama papildoma apsauga, nekelia grėsmės visuomenei, o užsienietis, kuriam suteikiamas pabėgėlio statusas arba laikinoji apsauga, nėra įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu dėl labai sunkaus nusikaltimo padarymo ir nekelia grėsmės visuomenei. Šioje dalyje nurodytos išvados pateikiamos ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo prašymo gavimo dienos. Tuo atveju, jeigu dėl svarbių priežasčių Valstybės saugumo departamentas ir policija arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba negali pateikti šiame straipsnyje nurodytų išvadų per nustatytą terminą, jie apie tai informuoja Migracijos departamentą. Bendras išvadų pateikimo terminas negali viršyti 28 kalendorinių dienų nuo prašymo gavimo dienos.
Šio straipsnio 4 dalyje nurodytų institucijų teikiamos išvados, kad užsienietis kelia grėsmę valstybės saugumui ir (ar) viešajai tvarkai, ar visuomenei, turi būti motyvuotos.“
2Pakeisti 4 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:
„8. Valstybės saugumo departamentas, turėdamas duomenų, kad užsienietis, kuriam suteiktas pabėgėlio statusas, papildoma arba laikinoji apsauga, kelia grėsmę valstybės saugumui, policija arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba, nustatę, kad užsienietis, kuriam suteikta papildoma apsauga, kelia grėsmę visuomenei, užsienietis, kuriam suteiktas pabėgėlio statusas arba laikinoji apsauga, įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu dėl labai sunkaus nusikaltimo padarymo ir kelia grėsmę visuomenei, nedelsdami apie tai informuoja Migracijos departamentą, pateikdami motyvuotą išvadą. Migracijos departamentas, gavęs motyvuotą išvadą, kad užsienietis kelia grėsmę valstybės saugumui ar visuomenei, ir užsieniečio paaiškinimus žodžiu arba raštu, sprendimą dėl pabėgėlio statuso, papildomos arba laikinosios apsaugos panaikinimo priima ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo šios informacijos gavimo dienos, gavęs užsieniečio paaiškinimus žodžiu arba raštu. Migracijos departamentui priėmus sprendimą panaikinti pabėgėlio statusą, papildomą arba laikinąją apsaugą, užsieniečiui turi būti išaiškinta šio sprendimo apskundimo tvarka.“
1Pakeisti 5 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4.
Užsieniečiai, išskyrus prašymą suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ar netrukus po neteisėto Lietuvos Respublikos valstybės sienos kirtimo pateikusius prieglobsčio prašytojus, dėl kurių nepriimtas sprendimas įleisti juos į Lietuvos Respubliką, turi teisę pasilikti Lietuvos Respublikoje šio Įstatymo 138 straipsnyje nustatyto skundo padavimo termino laikotarpiu, o šiuo laikotarpiu pateikus prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių, – iki atitinkamo administracinio teismo nutarties dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių priėmimo arba kai apskųsto sprendimo vykdymas sustabdomas pagal šio Įstatymo 139 straipsnio 1 dalį. Prašymą suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ar netrukus po neteisėto Lietuvos Respublikos valstybės sienos kirtimo pateikę prieglobsčio prašytojai, dėl kurių nepriimtas sprendimas įleisti juos į Lietuvos Respubliką, turi teisę pasilikti šio straipsnio 6 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose šio Įstatymo 138 straipsnyje nustatyto skundo padavimo termino laikotarpiu, o šiuo laikotarpiu pateikus prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių, – iki atitinkamo administracinio teismo nutarties dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių priėmimo arba kai apskųsto sprendimo vykdymas sustabdomas pagal šio Įstatymo 139 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Šioje dalyje numatyta teisė pasilikti Lietuvos Respublikoje ir (ar) šio straipsnio 6 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose nesuteikiama, jei užsienietis pateikia paskesnį prašymą suteikti prieglobstį, kuriame nėra naujų esminių motyvų, tik siekdamas atidėti ar sutrukdyti įvykdyti sprendimą išsiųsti užsienietį iš Lietuvos Respublikos, kuriuo remiantis jis būtų artimiausiu metu išsiųstas.“
2Pakeisti 5 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6.
Valstybės sienos apsaugos tarnyba prieglobsčio prašytojus, pateikusius prašymus Prieglobsčio prašytojai, pateikę prašymus suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ar netrukus po neteisėto Lietuvos Respublikos valstybės sienos kirtimo, iki priimamas sprendimas įleisti juos į Lietuvos Respubliką, laikinai apgyvendina apgyvendinami pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ar Valstybės sienos apsaugos tarnyboje laikino apgyvendinimo vietoje. Šių prieglobsčio prašytojų apgyvendinimo sąlygas ir tvarką nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras.“
3Pripažinti netekusia galios 5 straipsnio 7 dalį. 7. Šio straipsnio 6 dalyje nurodytų prieglobsčio prašytojų laikino apgyvendinimo toje pačioje dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose sąlygas ir tvarką nustato vidaus reikalų ministras. 5 straipsnis. 11 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 11 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Užsienietis, kuris nėra Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, bet turi vienos iš Europos Sąjungos valstybių narių išduotą Europos Sąjungos leidimo gyventi šalyje kortelę arba leidimo nuolat gyventi šalyje kortelę, gali atvykti į Lietuvos Respubliką ir būti Lietuvos Respublikoje be vizos ne ilgiau negu 90 dienų per bet kurį 180 dienų laikotarpį.“
Pakeisti 28 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Užsienietis, esantis ne Lietuvos Respublikoje, prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi, išskyrus prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 8–12 punktuose nustatytais pagrindais, pateikia per Migracijos departamento pasirinktą išorės paslaugų teikėją.
Užsienietis, esantis Lietuvos Respublikos teritorijoje teisėtai, prašymą išduoti leidimą gyventi pateikia Migracijos departamentui, tačiau tokio prašymo pateikimas nesuteikia teisės užsieniečiui būti Lietuvos Respublikos teritorijoje, iki bus išnagrinėtas užsieniečio prašymas išduoti leidimą gyventi ir priimtas sprendimas.“
Pakeisti 32 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:
„8. Nelydimi nepilnamečiai užsieniečiai, kurie nėra prieglobsčio prašytojai, apgyvendinami Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sprendimu. apgyvendinami Nelydimų nepilnamečių užsieniečių, kurie nėra prieglobsčio prašytojai, apgyvendinimo, amžiaus nustatymo, šeimos narių ar kitų teisėtų atstovų paieškos, teisinės padėties nustatymo bei kitų su jais susijusių procedūrinių veiksmų atlikimo tvarką nustato socialinės apsaugos ir darbo ministro ministras, vidaus reikalų ministro ministras ir sveikatos apsaugos ministro ministras nustatyta tvarka.“
Pakeisti 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunktį ir jį išdėstyti taip:
„a) pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui.
Jeigu užsienietis bus įdarbinamas pagal laikinojo darbo sutartį, pateikiamas laikinojo įdarbinimo įmonės, įrašytos į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sudaromą ir jos interneto svetainėje skelbiamą laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašą, įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal laikinojo darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui ir nustatyti visą darbo laiko normą bei darbo Lietuvos Respublikoje metu mokėti užsieniečiui mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu Lietuvos statistikos departamento Valstybės duomenų agentūros paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (įtraukiant ir individualių įmonių darbo užmokesčio duomenis) (toliau – paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis BDU) dydis, o laikotarpiais tarp siuntimų – ne mažesnį negu Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga;“. 9 straipsnis. 58 straipsnio pakeitimas Pakeisti 58 straipsnio 14 punktą ir jį išdėstyti taip:
„14) jis yra įgijęs šio Įstatymo 71 straipsnio 1 dalies 10 punkte arba šio Įstatymo 140¹³ straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytą teisę;“. 10 straipsnis. 62 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 62 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5.
Užsieniečio darbo užmokestis negali būti mažesnis už tokį patį darbą pas tą patį darbdavį dirbančio Lietuvos Respublikos gyventojo, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečio ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenančio užsieniečio, o jeigu tokio darbuotojo nėra, užsieniečio darbo užmokestis negali būti mažesnis už Lietuvos statistikos departamento Valstybės duomenų agentūros paskutinį paskelbtą kalendorinių metų vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį šalies ūkyje (įtraukiant ir individualių įmonių darbo užmokesčio duomenis) pagal atitinkamą ekonominės veiklos rūšį. Jeigu Lietuvos statistikos departamento Valstybės duomenų agentūros paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (įtraukiant ir individualių įmonių darbo užmokesčio duomenis) pagal atitinkamą ekonominės veiklos rūšį yra didesnis negu paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis BDU dydis, taikomas reikalavimas mokėti darbo užmokestį, ne mažesnį negu Lietuvos statistikos departamento Valstybės duomenų agentūros paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (įtraukiant ir individualių įmonių darbo užmokesčio duomenis) pagal atitinkamą ekonominės veiklos rūšį.“
Pakeisti 67 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Tvarką, reglamentuojančią užsieniečių prašymų suteikti prieglobstį pateikimą ir nagrinėjimą, nustatymą, ar prieglobsčio prašytojas yra pažeidžiamas asmuo, sprendimų priėmimą ir jų vykdymą, nustato vidaus reikalų ministras. Tvarką, reglamentuojančią prieglobsčio prašytojų pažeidžiamumo nustatymą, nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras.“
1.
1Pakeisti 71 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) gyvendamas Lietuvos Respublikos institucijų paskirtose laikino apgyvendinimo vietoje (sulaikytas prieglobsčio prašytojas – Valstybės sienos apsaugos tarnyboje), sulaikymo vietose, pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose arba Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, naudotis materialinėmis priėmimo sąlygomis;“. 2. Pakeisti 71 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:
„4) vidaus reikalų socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka naudotis valstybės garantuojama teisine pagalba tiek, kiek tai susiję su prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimu;“. 3. Pakeisti 71 straipsnio 1 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip:
„7) nemokamai gauti būtinąją medicinos pagalbą, psichologinę pagalbą ir socialines paslaugas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, Pabėgėlių priėmimo centre laikino apgyvendinimo vietoje (sulaikytas prieglobsčio prašytojas – Valstybės sienos apsaugos tarnyboje) ar kitoje apgyvendinimo vietoje, taip pat kitą Sveikatos sistemos įstatyme nurodytą valstybės laiduojamą (nemokamą) sveikatos priežiūrą;“. 4. Pakeisti 71 straipsnio 1 dalies 10 punktą ir jį išdėstyti taip:
„10) dirbti arba imtis savarankiško užimtumo veiklos, jeigu per 6 mėnesius nuo prašymo suteikti prieglobstį pateikimo dienos Migracijos departamentas nepriėmė sprendimo dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ne dėl prieglobsčio prašytojo kaltės;“. 5. Pakeisti 71 straipsnio 2¹ dalį ir ją išdėstyti taip:
„2¹. Prieglobsčio prašytojai, laikinai gyvendami Pabėgėlių priėmimo centre laikino apgyvendinimo vietoje ar jų pasirinktoje gyvenamojoje vietoje, socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka turi teisę gauti 60 procentų valstybės remiamų pajamų dydžio pašalpą maistui, jeigu maitinimo paslauga nėra teikiama.“
6Pakeisti 71 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3.
Prieglobsčio prašytojams, išskyrus prieglobsčio prašytojus, dėl kurių priimamas Migracijos departamento sprendimas įleisti į Lietuvos Respubliką ir šis sprendimas dar nėra priimtas, gyvenantiems Lietuvos Respublikos institucijų paskirtose laikino apgyvendinimo arba sulaikymo vietoje ar jų pasirinktoje gyvenamojoje vietoje arba sulaikytiems Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, socialinės apsaugos ir darbo ministro ir vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka kas mėnesį mokama 10 procentų valstybės remiamų pajamų dydžio piniginė pašalpa. Ši pašalpa mokama nuo prašymo gauti piniginę pašalpą socialinės apsaugos ir darbo ministro ir vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka pateikimo dienos.“
7Papildyti 71 straipsnio 4 dalį 8 punktu:
„8) nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas, raštu pranešti Migracijos departamentui apie pasikeitusius kontaktinius duomenis (adresą ir (arba) elektroninio pašto adresą, telefono numerį).“
8Pakeisti 71 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Šio straipsnio 1 – 22¹ dalyse nustatytoms prieglobsčio prašytojų teisėms įgyvendinti ir šio straipsnio 3 dalyje nurodytai piniginei pašalpai mokėti skiriamos Lietuvos Respublikos valstybės lėšos, taip pat gali būti naudojamos tarptautinių organizacijų, Europos Sąjungos struktūrinių fondų, Lietuvos Respublikos fizinių ir juridinių asmenų įsteigtų humanitarinės pagalbos fondų, nevyriausybinių organizacijų lėšos tiek, kiek prieglobsčio prašytojas jų negali garantuoti deklaruotinomis lėšomis ir turtu.
Lietuvos Respublikos valstybės lėšos šio straipsnio 1 dalies 1–5 punktuose nustatytoms teisėms įgyvendinti ir šio straipsnio 3 dalyje nurodytai piniginei pašalpai mokėti naudojamos tiek, kiek prieglobsčio prašytojas jų negali įgyvendinti savo turimomis lėšomis, ir tiek, kiek jos neįgyvendinamos tarptautinių organizacijų, Europos Sąjungos struktūrinių fondų, Lietuvos Respublikos fizinių ir juridinių asmenų įsteigtų humanitarinės pagalbos fondų, nevyriausybinių organizacijų lėšomis.“
9Pakeisti 71 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Paaiškėjus, kad prieglobsčio prašytojas turėjo lėšų apmokėti už šio straipsnio 1 dalies
1–5 punktuose nustatytų teisių įgyvendinimą ir naudojosi šiomis teisėmis nemokamai ir (arba) turėjo lėšų ir gavo šio straipsnio 3 dalyje nurodytą piniginę pašalpą, taip pat paaiškėjus, kad prieglobsčio prašytojo finansinė būklė pagerėjo, arba jis, deklaruodamas lėšas, pateikė klaidinančią informaciją arba nedeklaravo gautų lėšų, jis privalo padengti valstybės turėtas išlaidas. Tvarką, reglamentuojančią valstybės išlaidų apskaičiavimą ir turėtų išlaidų padengimą, nustato vidaus reikalų socialinės apsaugos ir darbo ministras.“
10Pakeisti 71 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:
„8.
Teisę likti Lietuvos Respublikos teritorijoje turinčiam prieglobsčio prašytojui, gyvenančiam Lietuvos Respublikos institucijų paskirtoje laikino apgyvendinimo arba sulaikymo vietoje arba sulaikytam Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, nevykdančiam pareigų, išvardytų šio straipsnio 4 dalies 4, ir 5 ir 6 punktuose, ir (ar) nesilaikančiam apgyvendinimo Lietuvos Respublikos institucijų paskirtose laikino apgyvendinimo vietose ar Valstybės sienos apsaugos tarnyboje nustatytos tvarkos, o prieglobsčio prašytojui, gyvenančiam savo pasirinktoje gyvenamojoje vietoje, nevykdančiam pareigų, išvardytų šio straipsnio 4 dalies 4–6 punktuose, socialinės apsaugos ir darbo ministro ir vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka gali būti apribotas arba nutrauktas, o nustačius šio straipsnio 6 dalyje nurodytas aplinkybes, – turi būti nutrauktas šio straipsnio 3 dalyje numatytos piniginės pašalpos mokėjimas.“
Pakeisti 79 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„79 straipsnis. Prieglobsčio prašytojo apgyvendinimas Lietuvos Respublikoje
1Migracijos departamentas priima sprendimą dėl prieglobsčio prašytojo apgyvendinimo, Prieglobsčio prašytojai, išskyrus šio straipsnio 2 ir 5 dalyse nurodytus atvejus, kai prieglobsčio prašytojas ir prieglobsčio prašytojus, kurie yra sulaikytas sulaikyti, arba jam skirta alternatyvi sulaikymui priemonė Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka apgyvendinami laikino apgyvendinimo vietose. 2. Prieglobsčio prašytojai, išskyrus nurodytus šio Įstatymo 5 straipsnio 6 dalyje laikinai apgyvendinami Valstybės sienos apsaugos tarnyboje arba Pabėgėlių priėmimo centre Prieglobsčio prašytojai gali būti apgyvendinami ir kitose apgyvendinimo vietose. Prieglobsčio prašytojui Migracijos departamento sprendimu gali būti leista apsigyventi jo pasirinktoje gyvenamojoje vietoje, jeigu pats prieglobsčio prašytojas to pageidauja. 3.
3Prieglobsčio prašytojų laikino apgyvendinimo Valstybės sienos apsaugos tarnyboje sąlygas ir tvarką nustato vidaus reikalų ministras, o laikino apgyvendinimo Pabėgėlių priėmimo centre laikino apgyvendinimo vietoje sąlygas ir tvarką nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras. 4. Nelydimas nepilnametis prieglobsčio prašytojas vidaus reikalų ministro ir apgyvendinamas pas pilnamečius giminaičius, atstovą arba Pabėgėlių priėmimo centre laikino apgyvendinimo vietoje, jeigu jo atstovas tam neprieštarauja, vadovaujantis šio Įstatymo 32 straipsnio 8 dalyje nurodyta socialinės apsaugos ir darbo ministro, vidaus reikalų ministro ir sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka. Sprendžiant dėl nelydimo nepilnamečio apgyvendinimo, atsižvelgiama į nepilnamečio nuomonę pagal jo amžių ir brandą. 5. Pažeidžiami asmenys ir jų šeimos nariai apgyvendinami jų specialiuosius poreikius atitinkančioje laikino apgyvendinimo vietoje atitinkančiose jų specialiuosius poreikius. Pažeidžiamiems asmenims Migracijos departamento sprendimu, kai tai įmanoma, leidžiama apsigyventi su teisėtai Lietuvos Respublikos teritorijoje esančiu pilnamečiu artimuoju giminaičiu, arba atstovu arba kitose jų specialiuosius poreikius atitinkančiose apgyvendinimo vietose. 6. Prieglobsčio prašytojų apgyvendinimo kitose apgyvendinimo vietose tvarką, reikalavimus tokioms apgyvendinimo vietoms ir prieglobsčio prašytojų priėmimo jose sąlygas, įskaitant materialinėms priėmimo sąlygoms užtikrinti skiriamų lėšų dydžius, nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.“
1Pakeisti 85 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) prieglobsčio prašytojas be leidimo išvyko iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos, Pabėgėlių priėmimo centro laikino apgyvendinimo vietos ar kitos pagal Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka jam paskirtos apgyvendinimo vietos arba negrįžo į šias apgyvendinimo vietas ilgiau kaip 72 valandas;“. 2.
2Pakeisti 85 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) su prieglobsčio prašytoju, kuriam leista apsigyventi jo pasirinktoje vietoje, nėra galimybės susisiekti ilgiau kaip 72 valandas arba, turimais duomenimis, prieglobsčio prašytojas yra išvykęs iš Lietuvos Respublikos be Migracijos departamento leidimo;“. 15 straipsnis. 94 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 94 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:
„4) dirbti ir yra atleidžiami nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti, taip pat verstis individualia veikla, kaip ji apibrėžiama Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme (toliau – individuali veikla) imtis savarankiško užimtumo veiklos;“. 2. Pakeisti 94 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip:
„5) pateikę prašymą išduoti arba pakeisti leidimą laikinai gyventi šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4, 4¹ ar 10 punkte nurodytu pagrindu, – dirbti (taip pat ir pagal laikinojo darbo sutartį) ir yra atleidžiami nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti, gauti Užimtumo tarnybos sprendimą dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams, taip pat verstis individualia veikla imtis savarankiško užimtumo veiklos;“. 3. Pakeisti 94 straipsnio 1 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip:
„6) pateikę prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, – dirbti ar verstis individualia veikla imtis savarankiško užimtumo veiklos nuo prašymo suteikti prieglobstį užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos;“. 4. Papildyti 94 straipsnio 9 dalį 5 punktu:
„5) informuoti Migracijos departamentą, jeigu išvyksta gyventi į užsienio valstybę.“
Pakeisti 99 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„99 straipsnis. Gyvenimas Lietuvos Respublikoje
1.
Europos Sąjungos valstybės narės piliečiui, atvykusiam gyventi į Lietuvos Respubliką ilgiau negu 3 mėnesius per pusę metų ir atitinkančiam bent vieną iš šio Įstatymo 101 straipsnio 1 dalyje numatytų pagrindų, jo teisei laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinti išduodamas teisės laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pažymėjimas. Teisės laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pažymėjime elektroniniu būdu fiksuojami Europos Sąjungos valstybės narės piliečio biometriniai duomenys tapatybei patvirtinti – veido atvaizdas ir dviejų pirštų atspaudai, išskyrus Reglamente (EB) Nr. 1030/2002 numatytus atvejus. 2. Europos Sąjungos valstybės narės piliečio šeimos nariai, kurie nėra Europos Sąjungos valstybės narės piliečiai, atvykę gyventi į Lietuvos Respubliką ilgiau negu 3 mėnesiams per pusę metų kartu su Europos Sąjungos valstybės narės piliečiu arba pas jį, privalo gauti Europos Sąjungos leidimo laikinai gyventi šalyje kortelę. Europos Sąjungos leidimo laikinai Leidimo gyventi šalyje kortelėje elektroniniu būdu fiksuojami Europos Sąjungos valstybės narės piliečio šeimos nario biometriniai duomenys tapatybei patvirtinti – veido atvaizdas ir dviejų pirštų atspaudai, išskyrus Reglamente (EB) Nr. 1030/2002 numatytus atvejus. 3. Tvarką, nustatančią teisės laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pažymėjimo ir Europos Sąjungos leidimo laikinai gyventi šalyje kortelės išdavimą, keitimą ir panaikinimą, Europos Sąjungos valstybės narės piliečio ir (ar) jo šeimos nario teisės laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimą, nustato vidaus reikalų ministras. 4. Sprendimus dėl teisės laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pažymėjimo, Europos Sąjungos leidimo laikinai gyventi šalyje kortelės išdavimo, keitimo ir panaikinimo priima ir teisės laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pažymėjimą, Europos Sąjungos leidimo laikinai gyventi šalyje kortelę išduoda, keičia ir panaikina Migracijos departamentas.“
Pakeisti 100 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„100 straipsnis. Europos Sąjungos leidimo laikinai Leidimo gyventi šalyje kortelės išdavimas ir keitimas
Prašymas išduoti ar pakeisti Europos Sąjungos leidimo laikinai gyventi šalyje kortelę turi būti išnagrinėtas ir šis dokumentas turi būti išduotas, pakeistas arba atsisakyta jį išduoti ar pakeisti ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo prašymo pateikimo Migracijos departamentui dienos.“
Pakeisti 101 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„101 straipsnis. Europos Sąjungos valstybės narės piliečio ir jo šeimos nario teisės laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pagrindai
1Europos Sąjungos valstybės narės pilietis turi teisę laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, jeigu jis:
1) yra darbuotojas arba savarankiškai dirbantis asmuo.
Europos Sąjungos valstybės narės pilietis taip pat išlaiko darbuotojo arba savarankiškai dirbančio asmens statusą, kai nutraukta jo darbo sutartis (jos galiojimo laikas pasibaigęs) arba veikla ir jis laikinai nedirba ar nevykdo veiklos dėl nėštumo, gimdymo, tėvystės atostogų ir (arba) atostogų vaikui prižiūrėti, ligos ar nelaimingo atsitikimo; kai po ne mažiau negu vienerių metų darbo jis nutraukė darbo sutartį arba veiklą dėl nepriklausančių nuo jo aplinkybių ir įsiregistravo Užimtumo tarnyboje; kai jis dirbo pagal terminuotą darbo sutartį trumpiau kaip vienerius metus ar per pirmuosius 12 darbo mėnesių nutraukė darbo sutartį arba veiklą dėl nepriklausančių nuo jo aplinkybių ir įsiregistravo Užimtumo tarnyboje (tokiu atveju jis šį statusą išlaiko 6 mėnesius nuo nedarbo pradžios); arba kai jis nutraukė darbo sutartį (jos galiojimo laikas baigėsi) arba veiklą, įsiregistravo Užimtumo tarnyboje ir pradėjo mokytis profesijos (jeigu darbo sutartis nutraukta (jos galiojimo laikas baigėsi) dėl nuo jo priklausančių aplinkybių, jis turi mokytis profesijos, kuri susijusi su turėtu darbu);
2) turi sau ir savo šeimos nariams, jeigu jie atvyksta kartu su juo arba pas jį, pakankamai išteklių pragyventi Lietuvos Respublikoje ir turi galiojantį sveikatos draudimą patvirtinantį dokumentą;
3) yra priimtas mokytis į švietimo įstaigą pagal bendrojo ugdymo arba profesinio mokymo programą (programas), studijuoti į mokslo ir studijų instituciją pagal studijų programą (programas) arba į doktorantūrą, pakviestas stažuoti, tobulinti kvalifikacijos, turi sau ir savo šeimos nariams, jeigu jie atvyksta kartu su juo arba pas jį, pakankamai išteklių pragyventi Lietuvos Respublikoje ir turi galiojantį sveikatos draudimą patvirtinantį dokumentą;
4) yra Europos Sąjungos valstybės narės piliečio, turinčio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje pagal šios dalies 1, 2 ir 3 punktus, šeimos narys, kuris atvyksta kartu su juo arba pas jį.
Europos Sąjungos valstybės narės pilietis taip pat išlaiko darbuotojo arba savarankiškai dirbančio asmens statusą, kai nutraukta jo darbo sutartis (jos galiojimo laikas pasibaigęs) arba veikla ir jis laikinai nedirba ar nevykdo veiklos dėl nėštumo, gimdymo, tėvystės atostogų ir (arba) atostogų vaikui prižiūrėti, ligos ar nelaimingo atsitikimo; kai po ne mažiau negu vienerių metų darbo jis nutraukė darbo sutartį arba veiklą dėl nepriklausančių nuo jo aplinkybių ir įsiregistravo Užimtumo tarnyboje; kai jis dirbo pagal terminuotą darbo sutartį trumpiau kaip vienerius metus ar per pirmuosius 12 darbo mėnesių nutraukė darbo sutartį arba veiklą dėl nepriklausančių nuo jo aplinkybių ir įsiregistravo Užimtumo tarnyboje (tokiu atveju jis šį statusą išlaiko 6 mėnesius nuo nedarbo pradžios); arba kai jis nutraukė darbo sutartį (jos galiojimo laikas baigėsi) arba veiklą, įsiregistravo Užimtumo tarnyboje ir pradėjo mokytis profesijos (jeigu darbo sutartis nutraukta (jos galiojimo laikas baigėsi) dėl nuo jo priklausančių aplinkybių, jis turi mokytis profesijos, kuri susijusi su turėtu darbu);
2) turi sau ir savo šeimos nariams, jeigu jie atvyksta kartu su juo arba pas jį, pakankamai išteklių pragyventi Lietuvos Respublikoje ir turi galiojantį sveikatos draudimą patvirtinantį dokumentą;
3) yra priimtas mokytis į švietimo įstaigą pagal bendrojo ugdymo arba profesinio mokymo programą (programas), studijuoti į mokslo ir studijų instituciją pagal studijų programą (programas) arba į doktorantūrą, pakviestas stažuoti, tobulinti kvalifikacijos, turi sau ir savo šeimos nariams, jeigu jie atvyksta kartu su juo arba pas jį, pakankamai išteklių pragyventi Lietuvos Respublikoje ir turi galiojantį sveikatos draudimą patvirtinantį dokumentą;
4) yra Europos Sąjungos valstybės narės piliečio, turinčio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje pagal šios dalies 1, 2 ir 3 punktus, šeimos narys, kuris atvyksta kartu su juo arba pas jį. 2.
2Lietuvos Respublikos piliečio šeimos nariai, kurie nėra Europos Sąjungos valstybės narės piliečiai, turi teisę gauti Europos Sąjungos leidimo laikinai gyventi šalyje kortelę, kai atvyksta gyventi į Lietuvos Respubliką kartu su Lietuvos Respublikos piliečiu, pasinaudojusiu laisvo judėjimo Europos Sąjungoje teise, ar pas jį. 3. Europos Sąjungos valstybės narės piliečio šeimos nariai, kurie nėra Europos Sąjungos valstybės narės piliečiai, turi teisę gauti Europos Sąjungos leidimo laikinai gyventi šalyje kortelę, kai atvyksta gyventi į Lietuvos Respubliką ilgiau negu 3 mėnesius per pusę metų kartu su Europos Sąjungos valstybės narės piliečiu, turinčiu teisę gyventi Lietuvos Respublikoje pagal šio straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktus, arba pas jį. 4. Šio straipsnio 2 ar 3 dalyje nurodytam Lietuvos Respublikos arba kitos Europos Sąjungos valstybės narės piliečio šeimos nariui Europos Sąjungos leidimo laikinai gyventi šalyje kortelė išduodama kaip:
1) sutuoktiniui arba asmeniui, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis;
2) tiesioginiam palikuoniui, kuriam nesukakę 21 metai arba kuris yra išlaikytinis, įskaitant sutuoktinio arba asmens, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis, tiesioginį palikuonį, kuriam nesukakę 21 metai arba kuris yra išlaikytinis;
3) išlaikomam artimajam giminaičiui pagal tiesiąją aukštutinę liniją, įskaitant sutuoktinio arba asmens, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis, išlaikomą artimąjį giminaitį pagal tiesiąją aukštutinę liniją;
4) kitam asmeniui, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi laisvo asmenų judėjimo teise. 5.
5Šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu atveju kaip Europos Sąjungos valstybės narės piliečio šeimos nariai, kurie nėra Europos Sąjungos valstybės narės piliečiai, turi teisę apsigyventi tik sutuoktinis, asmuo, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis, išlaikomi vaikai ir Europos Sąjungos valstybės narės piliečio, jo sutuoktinio ar asmens, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis, išlaikomi artimieji giminaičiai pagal tiesiąją aukštutinę liniją.“
Pakeisti 102 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„102 straipsnis. Teisės laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pažymėjimo ir Europos Sąjungos leidimo laikinai gyventi šalyje kortelės galiojimas
Teisės laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pažymėjimas ir Europos Sąjungos leidimo laikinai gyventi šalyje kortelė išduodami ir keičiami 5 metams arba numatomam Europos Sąjungos valstybės narės piliečio gyvenimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiui, jeigu šis laikotarpis yra trumpesnis negu 5 metai.“
Pakeisti 103¹ straipsnį ir jį išdėstyti taip: „103¹ straipsnis.
Teisės laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pažymėjimo ir Europos Sąjungos leidimo laikinai gyventi šalyje kortelės negaliojimas Teisės laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pažymėjimas ir Europos Sąjungos leidimo laikinai gyventi šalyje kortelė negalioja, kai:
1) dokumentas per vienerius metus neatsiimamas;
2) pasibaigia dokumento galiojimo laikas;
3) dokumentas yra suklastotas;
4) dokumentas yra panaikintas;
5) dokumentas yra prarastas;
6) dokumentas yra pakeistas;
7) Europos Sąjungos valstybės narės pilietis ar jo šeimos narys Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka deklaravo, kad išvyksta iš Lietuvos Respublikos;
8) ar Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, ar jo šeimos narys įgyja teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje;
9) ar Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, ar jo šeimos narys įgyja Lietuvos Respublikos pilietybę arba Europos Sąjungos valstybės narės piliečio šeimos narys įgyja kitos Europos Sąjungos valstybės narės pilietybę;
10) ar Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, ar jo šeimos narys miršta.“
1Pakeisti 104 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Europos Sąjungos valstybės narės piliečio šeimos nariui, kuris nėra Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, jo teisei nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinti išduodama Europos Sąjungos leidimo nuolat gyventi šalyje kortelė, kuri galioja 10 metų. Europos Sąjungos leidimo Leidimo nuolat gyventi šalyje kortelėje elektroniniu būdu fiksuojami Europos Sąjungos valstybės narės piliečio šeimos nario biometriniai duomenys tapatybei patvirtinti – veido atvaizdas ir dviejų pirštų atspaudai, išskyrus Reglamente (EB) Nr. 1030/2002 numatytus atvejus.“
2Pakeisti 104 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6.
Tvarką, nustatančią teisės nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje pažymėjimo ir Europos Sąjungos leidimo nuolat gyventi šalyje kortelės išdavimą, keitimą ir panaikinimą, Europos Sąjungos valstybės narės piliečio ir (ar) jo šeimos nario teisės nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimą, nustato vidaus reikalų ministras.“
3Pakeisti 104 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Sprendimus dėl teisės nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje pažymėjimo, Europos Sąjungos leidimo nuolat gyventi šalyje kortelės išdavimo, keitimo ir panaikinimo priima ir teisės nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje pažymėjimą, Europos Sąjungos leidimo nuolat gyventi kortelę išduoda, keičia ir panaikina Migracijos departamentas.“
Pakeisti 105²straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„105² straipsnis. Europos Sąjungos leidimo Leidimo nuolat gyventi šalyje kortelės išdavimas ir keitimas
Prašymas išduoti ar pakeisti Europos Sąjungos leidimo nuolat gyventi šalyje kortelę turi būti išnagrinėtas ir šis dokumentas turi būti išduotas, pakeistas arba atsisakyta jį išduoti ar pakeisti ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo prašymo pateikimo Migracijos departamentui dienos.“
Pakeisti 105³ straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„105³ straipsnis. Teisės gyventi Lietuvos Respublikoje pažymėjimo, ar Europos Sąjungos leidimo gyventi šalyje kortelės ar leidimo nuolat gyventi šalyje kortelės keitimo pagrindai
Teisės gyventi Lietuvos Respublikoje pažymėjimas, ar Europos Sąjungos leidimo gyventi šalyje kortelė ar leidimo nuolat gyventi šalyje kortelė keičiami, jeigu:
1) pasikeičia asmens duomenys;
2) dokumentas tapo netinkamas naudoti;
3) pasibaigia dokumento galiojimo laikas;
4) dokumente yra netikslių įrašų;
5) dokumentas yra prarastas.“
Pakeisti 105⁴ straipsnį ir jį išdėstyti taip: „105⁴ straipsnis.
Teisės gyventi Lietuvos Respublikoje pažymėjimo, ar Europos Sąjungos leidimo gyventi šalyje kortelės ar leidimo nuolat gyventi šalyje kortelės išdavimas gimusiam Europos Sąjungos valstybės narės piliečio vaikui
1Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, turintis teisės gyventi Lietuvos Respublikoje pažymėjimą ir kurio gyvenimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu gimė vaikas, nepaisant nepaisydamas jo gimimo vietos, ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo jo vaiko gimimo dienos turi kreiptis į Migracijos departamentą dėl teisės gyventi Lietuvos Respublikoje pažymėjimo, ar Europos Sąjungos leidimo gyventi šalyje kortelės ar leidimo nuolat gyventi šalyje kortelės jam jo vaikui išdavimo. 2. Vaikui, gimusiam Europos Sąjungos valstybės narės piliečio gyvenimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu, išduodamas toks pat kaip abiejų tėvų ar vieno iš jų turimas dokumentas. Šis dokumentas galioja tiek, kiek galioja vienam iš vaiko tėvų išduotas dokumentas.“
Pakeisti 106¹ straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„106¹ straipsnis. Teisės nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje pažymėjimo ir Europos Sąjungos leidimo nuolat gyventi šalyje kortelės negaliojimas
Teisės nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje pažymėjimas ir Europos Sąjungos leidimo nuolat gyventi šalyje kortelė negalioja, kai yra nors vienas iš šio Įstatymo 103¹ straipsnio 1–7, 9 ir 10 punktuose nustatytų pagrindų.“
Pakeisti 108 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Užsieniečiai, gavę prieglobstį Lietuvos Respublikoje, Lietuvos valstybės paramos integracijai laikotarpiu iš integracijai įgyvendinti skiriamų lėšų turi šias teises:
1) gyvendami Pabėgėlių priėmimo centre laikino apgyvendinimo vietoje gauti mėnesinę pašalpą maistui ir smulkioms išlaidoms;
2) gauti vienkartinę išmoką įsikurti gyvenamojoje vietoje savivaldybės teritorijoje (būtiniausiems baldams ir namų apyvokos reikmenims įsigyti, kelionės ir (ar) bagažo pervežimo iki gyvenamosios vietos išlaidoms padengti);
3) gyvendami gyvenamojoje vietoje savivaldybės teritorijoje gauti mėnesinę išmoką būtiniausioms reikmėms (maistui, drabužiams, higienos reikmėms, visuomeniniam transportui, būsto nuomai ir komunalinėms paslaugoms apmokėti);
4) gyvendami Pabėgėlių priėmimo centre laikino apgyvendinimo vietoje ir ar gyvenamojoje vietoje savivaldybės teritorijoje gauti mėnesinę kompensaciją atlyginimui švietimo teikėjui už vaiko, ugdomo pagal ikimokyklinio ar priešmokyklinio ugdymo programas, išlaikymą apmokėti;
5) gyvendami Pabėgėlių priėmimo centre laikino apgyvendinimo vietoje ir ar gyvenamojoje vietoje savivaldybės teritorijoje gauti mėnesinę kompensaciją atlyginimui švietimo teikėjui už vaiko, ugdomo pagal ikimokyklinio ar priešmokyklinio ugdymo programas, išlaikymą apmokėti;
6) naudotis kitomis paslaugomis Pabėgėlių priėmimo centre laikino apgyvendinimo vietoje ir ar gyvenamojoje vietoje savivaldybės teritorijoje, kurios Lietuvos valstybės paramos integracijai laikotarpiu teikiamos paramos integracijai srityse pagal šio Įstatymo 109 straipsnio 3 dalyje nurodytos Lietuvos valstybės paramos teikimą integracijai įgyvendinančios institucijos ar įstaigos su užsieniečiu, gavusiu prieglobstį Lietuvos Respublikoje, sudarytą sutartį dėl Lietuvos valstybės paramos integracijai teikimo.“
Užsieniečiai, gavę prieglobstį Lietuvos Respublikoje, Lietuvos valstybės paramos integracijai laikotarpiu iš integracijai įgyvendinti skiriamų lėšų turi šias teises:
1) gyvendami Pabėgėlių priėmimo centre laikino apgyvendinimo vietoje gauti mėnesinę pašalpą maistui ir smulkioms išlaidoms;
2) gauti vienkartinę išmoką įsikurti gyvenamojoje vietoje savivaldybės teritorijoje (būtiniausiems baldams ir namų apyvokos reikmenims įsigyti, kelionės ir (ar) bagažo pervežimo iki gyvenamosios vietos išlaidoms padengti);
3) gyvendami gyvenamojoje vietoje savivaldybės teritorijoje gauti mėnesinę išmoką būtiniausioms reikmėms (maistui, drabužiams, higienos reikmėms, visuomeniniam transportui, būsto nuomai ir komunalinėms paslaugoms apmokėti);
4) gyvendami Pabėgėlių priėmimo centre laikino apgyvendinimo vietoje ir ar gyvenamojoje vietoje savivaldybės teritorijoje gauti mėnesinę kompensaciją atlyginimui švietimo teikėjui už vaiko, ugdomo pagal ikimokyklinio ar priešmokyklinio ugdymo programas, išlaikymą apmokėti;
5) gyvendami Pabėgėlių priėmimo centre laikino apgyvendinimo vietoje ir ar gyvenamojoje vietoje savivaldybės teritorijoje gauti mėnesinę kompensaciją atlyginimui švietimo teikėjui už vaiko, ugdomo pagal ikimokyklinio ar priešmokyklinio ugdymo programas, išlaikymą apmokėti;
6) naudotis kitomis paslaugomis Pabėgėlių priėmimo centre laikino apgyvendinimo vietoje ir ar gyvenamojoje vietoje savivaldybės teritorijoje, kurios Lietuvos valstybės paramos integracijai laikotarpiu teikiamos paramos integracijai srityse pagal šio Įstatymo 109 straipsnio 3 dalyje nurodytos Lietuvos valstybės paramos teikimą integracijai įgyvendinančios institucijos ar įstaigos su užsieniečiu, gavusiu prieglobstį Lietuvos Respublikoje, sudarytą sutartį dėl Lietuvos valstybės paramos integracijai teikimo.“
Pakeisti 113 straipsnio 5 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip:
„7) užsienietis, apgyvendintas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų, pažeidė laikino išvykimo iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos laikino apgyvendinimo vietos tvarką;“.
Pakeisti 114 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „114 straipsnis. Užsieniečio sulaikymas
1Teisėsaugos institucijos pareigūno rašytiniu sprendimu užsienietis gali būti sulaikomas ne ilgiau kaip 48 valandoms. Teisėsaugos institucijos, sulaikiusios užsienietį ir nustačiusios, kad yra pagrindas jį sulaikyti ilgiau kaip 48 valandoms, per 5 valandas nuo užsieniečio sulaikymo momento perduoda jį Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnams. 2. Ilgiau kaip 48 valandoms užsienietis teismo sprendimu sulaikomas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje. 3. Sulaikytas prieglobsčio prašytojas apie sulaikymo pagrindus, sprendimo sulaikyti apskundimo tvarką ir galimybę gauti nemokamą teisinę pagalbą informuojamas nedelsiant raštu jam suprantama kalba. 4. Pažeidžiami asmenys ir šeimos, kuriose yra nepilnamečių užsieniečių, gali būti sulaikyti tik ypatingu atveju, atsižvelgiant į geriausius vaiko ir pažeidžiamų asmenų interesus. 5. Užsienietis negali būti sulaikomas ilgiau kaip 6 mėnesiams, išskyrus atvejus, kai jis nebendradarbiauja siekiant jį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos (atsisako pateikti apie save duomenis, teikia klaidinančią informaciją ir pan.) arba negaunami reikiami dokumentai tokio užsieniečio išsiuntimui iš valstybės teritorijos įvykdyti. Šiais atvejais sulaikymo terminas gali būti pratęstas papildomam, ne ilgesniam kaip 12 mėnesių, laikotarpiui.
Prieglobsčio prašytojų sulaikymas turi trukti kuo trumpiau ir ne ilgiau, negu būtina pagal atitinkamą šio Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje nustatytą sulaikymo pagrindą, bet ne ilgiau kaip 6 mėnesius, išskyrus atvejus, kai prieglobsčio prašytojas sulaikytas šio Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 ar 5 punkte nurodytu pagrindu. Šiais atvejais sulaikymo terminas gali būti pratęstas papildomam, ne ilgesniam kaip 6 mėnesių, laikotarpiui. 6. Užsieniečio sulaikymas turi trukti kuo trumpiau ir šio Įstatymo 113 straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais užsienietis gali būti sulaikomas ne ilgiau, negu būtina sprendimui dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, įpareigojimo užsieniečiui išvykti iš Lietuvos Respublikos ar prieglobsčio prašytojo perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, priimti ir (arba) įvykdyti išsiuntimą iš Lietuvos Respublikos ar prieglobsčio prašytojo perdavimą kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą. Valstybės sienos apsaugos tarnyba periodiškai, bet ne rečiau kaip kartą per 3 mėnesius, šio Įstatymo 118 straipsnyje nustatyta tvarka kreipiasi į teismą su prašymu pakartotinai svarstyti sprendimą sulaikyti užsienietį. Užsieniečio sulaikymas turi trukti kuo trumpiau, bet ne ilgiau kaip 6 mėnesius, išskyrus atvejus, kai jis nebendradarbiauja siekiant jį grąžinti į užsienio valstybę ar išsiųsti iš Lietuvos Respublikos (atsisako pateikti apie save duomenis, teikia klaidinančią informaciją ir pan.) arba negaunami reikiami dokumentai tokio užsieniečio grąžinimui į užsienio valstybę ar išsiuntimui iš Lietuvos Respublikos. Šiais atvejais sulaikymo terminas gali būti pratęstas papildomam, ne ilgesniam kaip 12 mėnesių, laikotarpiui.
Į šioje dalyje nustatytą sulaikymo terminą neįskaičiuojama sulaikymo pagal atitinkamą Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje nustatytą sulaikymo pagrindą trukmė, jei užsienietis buvo sulaikytas prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu. 7. Prieglobsčio prašytojų sulaikymas turi trukti kuo trumpiau ir ne ilgiau, negu būtina pagal atitinkamą šio Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje nustatytą sulaikymo pagrindą. Pasibaigus šio straipsnio 6 dalyje nustatytam sulaikymo terminui, užsienietį, kurį siekiama grąžinti į užsienio valstybę ar išsiųsti iš Lietuvos Respublikos, pakartotinai sulaikyti šio Įstatymo 113 straipsnio 2 dalyje nustatytu pagrindu galima, tik jeigu iš esmės pasikeitė jo grąžinimui į užsienio valstybę ar išsiuntimui iš Lietuvos Respublikos reikšmingos aplinkybės, kai dėl tokio pasikeitimo atsiranda pagrįsta tikimybė grąžinti užsienietį į užsienio valstybę ar išsiųsti užsienietį iš Lietuvos Respublikos. Tokiu atveju užsieniečio sulaikymas turėtų trukti kuo trumpiau, bet ne ilgiau kaip 3 mėnesius. 8. Valstybės sienos apsaugos tarnyba periodiškai, bet ne rečiau kaip kartą per 3 mėnesius, šio Įstatymo 118 straipsnyje nustatyta tvarka kreipiasi į teismą su prašymu pakartotinai svarstyti sprendimą sulaikyti užsienietį ar prieglobsčio prašytoją.“
1Pakeisti 115 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2.
Alternatyvios sulaikymui priemonės yra:
1) užsienietis nustatytu laiku periodiškai turi atvykti į Migracijos departamentą arba Valstybės sienos apsaugos tarnybą;
2) užsienietis elektroninių ryšių priemonėmis nustatytu laiku turi pranešti Migracijos departamentui arba Valstybės sienos apsaugos tarnybai apie savo buvimo vietą;
3) patikėti prižiūrėti užsienietį Lietuvos Respublikos piliečiui arba Lietuvos Respublikoje teisėtai gyvenančiam užsieniečiui, jei šis asmuo įsipareigojo rūpintis juo ir jį išlaikyti;
4) apgyvendinti užsienietį Valstybės sienos apsaugos tarnyboje laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų;
5) apgyvendinti užsienietį Valstybės sienos apsaugos tarnyboje laikino apgyvendinimo vietoje nustatant teisę judėti tik laikino apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje.“
2Pakeisti 115 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Jeigu nevykdomos ar pažeidžiamos teismo sprendimu paskirtos šio straipsnio 2 dalyje išvardytos alternatyvios sulaikymui priemonės, Migracijos departamento ar Priėmimą užtikrinančios įstaigos prašymu arba savo iniciatyva Valstybės sienos apsaugos tarnyba kreipiasi į teismą su teikimu sulaikyti užsienietį.“
3Papildyti 115 straipsnį 6 dalimi:
„6. Jeigu skirta šio straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodyta alternatyvi sulaikymui priemonė ir laikino apgyvendinimo vietoje neteikiamos medicinos, socialinės, švietimo, maitinimo ir (ar) kitos paslaugos, psichologinė pagalba, užsieniečiams laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimu gali būti leista laikinai išvykti iš laikino apgyvendinimo vietos minėtoms paslaugoms gauti ar maisto produktams įsigyti, kai yra valdoma pasišalinimo iš laikino apgyvendinimo vietos rizika.“
Pakeisti 115¹ straipsnį ir jį išdėstyti taip: „115¹ straipsnis.
Sulaikytų užsieniečių laikymas arba užsieniečių, kuriems skirta alternatyvi sulaikymui priemonė, laikinas apgyvendinimas Užsieniečių, sulaikytų ilgiau kaip 48 valandoms, laikymo Valstybės sienos apsaugos tarnyboje sąlygas ir tvarką nustato vidaus reikalų ministras, arba o užsieniečių, kuriems skirta alternatyvi sulaikymui priemonė, laikino apgyvendinimo Valstybės sienos apsaugos tarnyboje laikino apgyvendinimo vietoje sąlygas ir tvarką nustato vidaus reikalų ministras socialinės apsaugos ir darbo ministras.“
Pakeisti 118 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„118 straipsnis. Sprendimo sulaikyti užsienietį pakartotinis svarstymas
1Išnykus užsieniečio sulaikymo pagrindams, užsienietis turi teisę, o institucija, kurios žinioje yra sulaikytas užsienietis Valstybės sienos apsaugos tarnyba, nedelsdama privalo kreiptis į apylinkės teismą pagal užsieniečio buvimo vietą su prašymu pakartotinai svarstyti sprendimą sulaikyti užsienietį. Išnykus prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindams, institucija, kurios žinioje yra sulaikytas prieglobsčio prašytojas, nedelsdama privalo kreiptis į apylinkės teismą pagal prieglobsčio prašytojo buvimo vietą su prašymu pakartotinai svarstyti sprendimą sulaikyti prieglobsčio prašytoją. Jeigu užsienietis, kuris yra sulaikytas šio Įstatymo 113 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytais pagrindais, pateikia prašymą suteikti prieglobstį, Valstybės sienos apsaugos tarnyba nedelsdama privalo kreiptis į apylinkės teismą su prašymu pakartotinai svarstyti sprendimą sulaikyti prieglobsčio prašytoją. 1¹2.
1¹2. Jeigu dėl teisinių ar kitų objektyvių priežasčių nebėra pagrįstos tikimybės užsienietį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos, institucija, kurios žinioje yra sulaikytas užsienietis Valstybės sienos apsaugos tarnyba privalo kreiptis į apylinkės teismą pagal užsieniečio buvimo vietą su prašymu pakartotinai svarstyti sprendimą sulaikyti užsienietį. 23. Teismas, gavęs užsieniečio ar institucijos, kurios žinioje yra sulaikytas užsienietis Valstybės sienos apsaugos tarnybos prašymą pakartotinai svarstyti sprendimą dėl užsieniečio sulaikymo, ne vėliau kaip per 10 dienų nuo prašymo priėmimo dienos pakartotinai svarsto sprendimą sulaikyti užsienietį ir priima vieną iš šių sprendimų:
1) palikti galioti sprendimą sulaikyti užsienietį;
2) pakeisti sprendimą sulaikyti užsienietį;
3) panaikinti sprendimą sulaikyti užsienietį. 34. Šio straipsnio 23 dalyje išvardyti apylinkės teismo sprendimai įsigalioja nuo jų priėmimo dienos. 45. Teismo sprendimas gali būti skundžiamas šio Įstatymo 117 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka.“
Pakeisti 123 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Amžiaus nustatymo tyrimas atliekamas, kai yra pagrįstų abejonių dėl užsieniečio nurodyto amžiaus., Nelydimų nepilnamečių užsieniečių amžiaus nustatymo tyrimas atliekamas socialinės apsaugos ir darbo ministro, vidaus reikalų ministro ir sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka, o prieglobsčio prašytojų – socialinės apsaugos ir darbo ministro ir vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka.“
Papildyti 125 straipsnį 3¹ dalimi: „3¹.
Sprendimas dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę nepriimamas, jeigu užsienietis išvyksta iš Lietuvos Respublikos per išorinę Europos Sąjungos sieną ir kita Šengeno valstybė į Šengeno informacinę sistemą yra įtraukusi perspėjimą dėl šio užsieniečio grąžinimo pagal Reglamento (ES) 2018/1860 nuostatas, kuriame nurodytas savanoriško išvykimo laikotarpis nėra pasibaigęs, ir jeigu nėra šio Įstatymo 126 straipsnio 1 dalyje nustatyto užsieniečio išsiuntimo pagrindo.“
Pakeisti 140⁸ straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„140⁸ straipsnis. Užsieniečių atvykimas į Lietuvos Respubliką ir laikinas jų apgyvendinimas
1Užsieniečių buvimas tranzito zonose nelaikomas atvykimu į Lietuvos Respublikos teritoriją. Užsieniečių, pateikusių prašymą suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose arba Lietuvos Respublikos teritorijoje, kai jie į ją pateko neteisėtai kirtę Lietuvos Respublikos valstybės sieną, iki priimamas sprendimas įleisti juos į Lietuvos Respubliką, taip pat užsieniečių, kurie į Lietuvos Respublikos teritoriją pateko neteisėtai kirtę Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir nėra prieglobsčio prašytojai, 6 mėnesius nuo jų užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos buvimas šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose nelaikomas atvykimu į Lietuvos Respublikos teritoriją. 2. Jeigu užsienietis, būdamas pasienio kontrolės punkte, tranzito zonoje arba Lietuvos Respublikos teritorijoje, kai jis į ją pateko neteisėtai kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną, pateikia prašymą suteikti prieglobstį, Migracijos departamentas per 48 valandas nuo šio prašymo pateikimo momento priima sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, išskyrus prieglobsčio prašytojus, kuriems taikytinos šio Įstatymo 76 straipsnio 4 dalies arba 77 straipsnio 1 dalies nuostatos. 3.
3Prieglobsčio prašytojus prašytojai, pateikusius pateikę prašymus suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose arba Lietuvos Respublikos teritorijoje, kai jie į ją pateko neteisėtai kirtę Lietuvos Respublikos valstybės sieną, iki priimamas sprendimas įleisti juos į Lietuvos Respubliką, Migracijos departamento sprendimu Valstybės sienos apsaugos tarnyba laikinai apgyvendina pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose, Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, Pabėgėlių priėmimo centre ar kituose apgyvendinimo centruose, apgyvendinimo vietose, apgyvendinimo patalpose, laikiname būste ar kitose tam pritaikytose vietose apgyvendinami Priėmimą užtikrinančios įstaigos paskirtose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Užsieniečius Užsieniečiai, kurie į Lietuvos Respublikos teritoriją pateko neteisėtai kirtę Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir nėra prieglobsčio prašytojai, taip pat užsieniečius užsieniečiai, dėl kurių priimtas sprendimas nesuteikti prieglobsčio, iki bus įvykdytas galutinis sprendimas dėl užsieniečio grąžinimo ar išsiuntimo arba išduotas užsieniečio registracijos pažymėjimas, Valstybės sienos apsaugos tarnybos sprendimu Valstybės sienos apsaugos tarnyba laikinai apgyvendina šioje dalyje nurodytose apgyvendinami Priėmimą užtikrinančios įstaigos paskirtose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pabėgėlių priėmimo centre pirmiausia apgyvendinami šioje dalyje nurodyti prieglobsčio prašytojai ir užsieniečiai, kurie yra pažeidžiami asmenys.
Jeigu šioje dalyje nurodytiems prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams laikino apgyvendinimo vietose neteikiamos medicinos, socialinės, švietimo, maitinimo ir (ar) kitos paslaugos, psichologinė pagalba, prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimu jiems gali būti leidžiama laikinai išvykti iš laikino apgyvendinimo vietų, kad gautų minėtas paslaugas ar įsigytų maisto produktų, kai yra valdoma pasišalinimo iš laikino apgyvendinimo vietų rizika. Teikiant nurodytas paslaugas nepilnamečiams, prioritetas teikiamas paslaugų suteikimui už laikino apgyvendinimo vietos ribų, kai yra valdoma pasišalinimo iš laikino apgyvendinimo vietos rizika. 4. Šio straipsnio 3 dalyje nurodytų prieglobsčio prašytojų ir užsieniečių laikino apgyvendinimo šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, išskyrus Pabėgėlių priėmimo centrą, sąlygas bei ir tvarką ir bei laikino išvykimo iš laikino apgyvendinimo vietų tvarką nustato vidaus reikalų ministras. Šio straipsnio 3 dalyje nurodytų prieglobsčio prašytojų ir užsieniečių laikino apgyvendinimo Pabėgėlių priėmimo centre sąlygas bei tvarką ir laikino išvykimo tvarką nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras. 5.
5Jeigu per įvestos karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat paskelbtos ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio laikotarpį ir 28 dienas po jo pabaigos, tačiau ne ilgiau kaip per 6 mėnesius nuo užsieniečio užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos, nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl prieglobsčio prašytojo, laikinai apgyvendinto šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose vietoje, teisinės padėties, Migracijos departamentas priima sprendimą įleisti tokį prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti jį šio straipsnio 3 dalyje nurodytose Priėmimą užtikrinančios įstaigos paskirtoje laikino apgyvendinimo vietose vietoje. 6. Jeigu Migracijos departamentas, priimdamas šio straipsnio 2 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, nustato, kad būtina patikrinti užsieniečio tapatybę ir (arba) pilietybę arba yra šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 2, 3, 4 ar 9 punktuose nurodytų aplinkybių, o priimdamas šio straipsnio 5 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, – kad yra šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytų aplinkybių, Migracijos departamentas kartu priima sprendimą prieglobsčio prašytoją apgyvendinti šio straipsnio 3 dalyje nurodytose Priėmimą užtikrinančios įstaigos paskirtoje laikino apgyvendinimo vietose vietoje, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Užsieniečio teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje šio straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju ribojimas negali būti taikomas ilgiau kaip 2 mėnesius, o šio straipsnio 5 dalyje nurodytu atveju – ilgiau kaip 6 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos. Jeigu yra šio Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 3, 4 ar 5 punkte nurodytas sulaikymo pagrindas, Valstybės sienos apsaugos tarnyba kreipiasi į teismą dėl prieglobsčio prašytojo sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo skyrimo.
7Jeigu per įvestos karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat paskelbtos ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio laikotarpį ir 28 dienas po jo pabaigos, tačiau ne ilgiau kaip per 6 mėnesius nuo užsieniečio, kuris neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir kuris nėra prieglobsčio prašytojas, užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos, neįvykdomas galutinis Migracijos departamento ar Valstybės sienos apsaugos tarnybos sprendimas dėl užsieniečio grąžinimo ar išsiuntimo, Valstybės sienos apsaugos tarnyba, nustačiusi, kad yra šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje nurodytos aplinkybės, priima sprendimą apgyvendinti jį šio straipsnio 3 dalyje nurodytose Priėmimą užtikrinančios įstaigos paskirtoje laikino apgyvendinimo vietose vietoje, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje., šis Šis teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje ribojimas negali būti taikomas ilgiau kaip 6 mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos. Jeigu Valstybės sienos apsaugos tarnyba nenustatė šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje nurodytų aplinkybių ir nepriėmė sprendimo apgyvendinti užsienietį laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, bet yra šio Įstatymo 113 straipsnio 1 dalyje nurodyti sulaikymo pagrindai, Valstybės sienos apsaugos tarnyba kreipiasi į teismą dėl užsieniečio sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo skyrimo. 8.
8Jeigu šio straipsnio 6 dalyje nurodyti prieglobsčio prašytojai teismo nesulaikomi ar jiems alternatyvi sulaikymui priemonė neskiriama, taip pat pasibaigus sulaikymui ar alternatyviai sulaikymui priemonei, prieglobsčio prašytojai Migracijos departamento sprendimu apgyvendinami šio Įstatymo 79 ir 140¹⁶ straipsniuose straipsnyje nustatyta tvarka. 9. Skundas dėl šio straipsnio 3, 6 ir 7 dalyse nurodytų sprendimų apgyvendinti šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, gali būti paduotas apylinkės teismui pagal užsieniečio buvimo vietą arba kitam artimiausiam užsieniečio buvimo vietai apylinkės teismui per 14 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos. Priimtas apylinkės teismo sprendimas skundžiamas ir skundas nagrinėjamas šio Įstatymo 117 straipsnyje nustatyta tvarka. 10. Šio Įstatymo 5 straipsnio 2, 3, 4, 6, 7, 8 ir 9 dalių nuostatos dėl užsieniečių atvykimo į Lietuvos Respubliką netaikomos.“
Pripažinti netekusiu galios 140¹⁶ straipsnį. 140¹⁶ straipsnis. Prieglobsčio prašytojo apgyvendinimas Lietuvos Respublikoje Nelydimas nepilnametis prieglobsčio prašytojas apgyvendinamas šio Įstatymo 79 straipsnio 4 dalyje nurodytose ar kitose nepilnamečiams gyventi tinkamose apgyvendinimo vietose, jeigu jo atstovas tam neprieštarauja. 36 straipsnis. 140¹⁸ straipsnio pakeitimas Pakeisti 140¹⁸ straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„140¹⁸ straipsnis. Užsieniečio sulaikymas
1.
1Užsieniečio sulaikymas turi trukti kuo trumpiau ir šio Įstatymo 113 straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais užsienietis gali būti sulaikomas ne ilgiau, negu būtina sprendimui dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, įpareigojimo užsieniečiui išvykti iš Lietuvos Respublikos ar prieglobsčio prašytojo perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, priimti ir (arba) įvykdyti išsiuntimą iš Lietuvos Respublikos ar prieglobsčio prašytojo perdavimą kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą. Valstybės sienos apsaugos tarnyba periodiškai, ne rečiau kaip kartą per 3 mėnesius, patikrina aplinkybes, turinčias įtakos užsieniečio sulaikymo pagrįstumui, ir šio Įstatymo 140²¹ straipsnyje nustatytais atvejais bei nustatyta tvarka kreipiasi į teismą su prašymu pakartotinai svarstyti sprendimą sulaikyti užsienietį. 2. Šio Įstatymo 114 straipsnio 6 8 dalies nuostatos dėl užsieniečio sulaikymo netaikomos.“
Pakeisti 140¹⁹ straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Alternatyvios sulaikymui priemonės yra:
1) nurodytos šio Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose;
2) užsieniečio apgyvendinimas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje laikino apgyvendinimo vietoje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų;
3) užsieniečio apgyvendinimas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje laikino apgyvendinimo vietoje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant teisę judėti tik laikino apgyvendinimo vietai ar kitai pritaikytai vietai priklausančioje teritorijoje.“
Pakeisti 140²¹ straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„140²¹ straipsnis. Sprendimo sulaikyti užsienietį pakartotinis svarstymas
1.
Išnykus užsieniečio sulaikymo pagrindams, užsienietis turi teisę, o institucija, kurios žinioje yra sulaikytas užsienietis Valstybės sienos apsaugos tarnyba, nedelsdama privalo kreiptis į apylinkės teismą pagal užsieniečio buvimo vietą arba į kitą artimiausią užsieniečio buvimo vietai apylinkės teismą su prašymu pakartotinai svarstyti sprendimą sulaikyti užsienietį. Išnykus prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindams, institucija, kurios žinioje yra sulaikytas prieglobsčio prašytojas, nedelsdama privalo kreiptis į apylinkės teismą pagal užsieniečio buvimo vietą arba į kitą artimiausią užsieniečio buvimo vietai apylinkės teismą su prašymu pakartotinai svarstyti sprendimą sulaikyti prieglobsčio prašytoją. Jeigu užsienietis, kuris yra sulaikytas šio Įstatymo 113 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytais pagrindais, pateikia prašymą suteikti prieglobstį, Valstybės sienos apsaugos tarnyba nedelsdama privalo kreiptis į apylinkės teismą pagal užsieniečio buvimo vietą arba į kitą artimiausią užsieniečio buvimo vietai apylinkės teismą su prašymu pakartotinai svarstyti sprendimą sulaikyti prieglobsčio prašytoją. 2. Jeigu dėl teisinių ar kitų objektyvių priežasčių nebėra pagrįstos tikimybės užsienietį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos, institucija, kurios žinioje yra sulaikytas užsienietis Valstybės sienos apsaugos tarnyba, privalo kreiptis į apylinkės teismą pagal užsieniečio buvimo vietą arba į kitą artimiausią užsieniečio buvimo vietai apylinkės teismą su prašymu pakartotinai svarstyti sprendimą sulaikyti užsienietį. 3. Šio Įstatymo 118 straipsnio 1 ir 1¹ 2 dalių nuostatos dėl sprendimo sulaikyti užsienietį pakartotinio svarstymo netaikomos.“
Pakeisti 140²⁸ straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Jeigu įvesta karo padėtis, nepaprastoji padėtis, paskelbta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio, skiriant nelydimo nepilnamečio užsieniečio atstovu fizinį asmenį, kuris yra:
1) užsienio valstybės pilietis ar asmuo be pilietybės, neatsižvelgiant į jo buvimo Lietuvos Respublikos teritorijoje teisėtumą, išskyrus Europos Sąjungos valstybės narės piliečius, turinčius teisės laikinai ar nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje pažymėjimą, Europos Sąjungos valstybės narės piliečių šeimos narius, turinčius Europos Sąjungos leidimo laikinai ar nuolat gyventi šalyje kortelę arba leidimo nuolat gyventi šalyje kortelę, jam netaikomi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.268 straipsnio 2 dalyje ir 3.269 straipsnyje nustatyti reikalavimai;
2) Lietuvos Respublikos pilietis, Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, turintis teisės laikinai ar nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje pažymėjimą, Europos Sąjungos valstybės narės piliečio šeimos narys, turintis Europos Sąjungos leidimo laikinai ar nuolat gyventi šalyje kortelę arba leidimo nuolat gyventi šalyje kortelę, jam netaikomas Civilinio kodekso 3.268 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytas reikalavimas.“
1Papildyti Įstatymo priedą nauju 34 punktu:
„34. 2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentas (ES) 2019/1157 dėl Sąjungos piliečių tapatybės kortelių ir Sąjungos piliečiams bei jų šeimos nariams, kurie naudojasi laisvo judėjimo teise, išduodamų teisę gyventi šalyje patvirtinančių dokumentų saugumo didinimo.“
2Buvusį Įstatymo priedo 34 punktą laikyti 35 punktu. 41 straipsnis. Pasiūlymas Lietuvos Respublikos Vyriausybei
Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2024 m. sausio 1 d. paskiria Priėmimą užtikrinančią įstaigą ir nustato užsieniečių laikino apgyvendinimo vietas. 42 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas 1.
Šis įstatymas, išskyrus šio Įstatymo 1 straipsnio 2, 3, 4, 8 ir 9 dalis, 3, 5, 6, 8 – 10 straipsnius, 12 straipsnio 4, 7 ir 8 dalis, 14 straipsnio 2 dalį, 15 – 25, 28, 31, 33, 36, 38 – 41 straipsnius ir šio straipsnio 2, 3 ir 7 dalis, įsigalioja 2024 m. liepos 1 d. 2. Šio Įstatymo 3 straipsnis įsigalioja 2023 m. liepos 3 d. 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, socialinės apsaugos ir darbo ministras, vidaus reikalų ministras ir sveikatos apsaugos ministras iki 2024 m. birželio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 4. Sprendimai dėl užsieniečio apgyvendinimo, priimti iki šio įstatymo įsigaliojimo, galioja, kol baigiasi apgyvendinimo sprendimo galiojimas arba kol sprendimas yra pakeičiamas pagal šį įstatymą. 5. Sprendimų dėl užsieniečio apgyvendinimo priėmimo procedūros, pradėtos iki šio įstatymo įsigaliojimo, baigiamos vadovaujantis šio įstatymo nuostatomis. 6. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimas, pradėtas iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, baigiamas vadovaujantis šio įstatymo nuostatomis, išskyrus atvejus, kai pradėta paslauga pagal sudarytas sutartis turi būti užbaigta to paties teikėjo. 7. Kituose įstatymuose vartojama sąvoka „Sąjungos piliečio šeimos nario leidimo laikinai gyventi šalyje kortelė“ atitinka sąvoką „Leidimo gyventi šalyje kortelė“, o sąvoka „Sąjungos piliečio šeimos nario leidimo nuolat gyventi šalyje kortelė“ atitinka sąvoką „Leidimo nuolat gyventi šalyje kortelė“. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą Respublikos Prezidentas
Projekto Nr. XIVP-2797(2) lyginamasis variantas
ĮSTATYMO „DĖL UŽSIENIEČIŲ TEISINĖS PADĖTIES“ NR. IX-2206 2, 3, 4, 5, 11, 21, 22¹, 26, 28, 32, 44, 58, 62, 67, 71, 79, 85, 94, 99, 100, 101, 102, 103¹, 104, 105², 105³, 105⁴, 106¹, 108, 113, 114, 115, 115¹, 118, 123, 125, 127, 140², 140⁸, 140⁹, 140¹⁸, 140²¹, 140²⁸ STRAIPSNIŲ IR priedo PAKEITIMO, 140¹⁶, 140¹⁹ STRAIPSNIų PRIPAŽINIMO NETEKUSIAIS GALIOS
1Papildyti 2 straipsnį 11³ dalimi:
„11³. Laikino apgyvendinimo vieta – pagal šį Įstatymą apgyvendinamų užsieniečių apgyvendinimo vieta, kurią valdo, administruoja arba parenka priėmimą užtikrinanti įstaiga.“
2Papildyti 2 straipsnį nauja 14¹ dalimi:
„14¹. Leidimo gyventi šalyje kortelė – dokumentas, kuriuo patvirtinama Europos Sąjungos valstybės narės piliečio šeimos nario arba kito asmens, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi laisvo asmenų judėjimo teise, ir kurie nėra Europos Sąjungos valstybės narės piliečiai, teisė laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.“
3Papildyti 2 straipsnį nauja 14² dalimi:
„14². Leidimo nuolat gyventi šalyje kortelė – dokumentas, kuriuo patvirtinama Europos Sąjungos valstybės narės piliečio šeimos nario arba kito asmens, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi laisvo asmenų judėjimo teise, ir kurie nėra Europos Sąjungos valstybės narės piliečiai, teisė nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje.“
4Buvusią 2 straipsnio 14¹ dalį laikyti 14³ dalimi. 5. Pripažinti netekusia galios 2 straipsnio 17¹ dalį. 17¹.
17¹. Pabėgėlių priėmimo centras – biudžetinė įstaiga, teikianti socialines, apgyvendinimo ir kitas priėmimo sąlygas užtikrinančias paslaugas prieglobsčio prašytojams, užsieniečiams, kuriems suteiktas prieglobstis Lietuvos Respublikoje, nelydimiems nepilnamečiams užsieniečiams, užsieniečiams, esantiems ar buvusiems su prekyba žmonėmis susijusių nusikaltimų aukomis, užsieniečiams, kurie yra pažeidžiami asmenys, kol jie laukia sprendimo dėl grąžinimo ar išsiuntimo įgyvendinimo, užsieniečiams, perkeltiems į Lietuvos Respublikos teritoriją Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimu. Pabėgėlių priėmimo centro savininko teises ir pareigas įgyvendina Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija. 6. Papildyti 2 straipsnį nauja 23¹ dalimi:
„23¹. Priėmimą užtikrinanti įstaiga – Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskirta biudžetinė įstaiga, teikianti socialines, apgyvendinimo ir kitas priėmimo sąlygas užtikrinančias paslaugas prieglobsčio prašytojams, užsieniečiams, kuriems suteiktas prieglobstis Lietuvos Respublikoje, jų šeimos nariams šeimos susijungimo atvejais, nelydimiems nepilnamečiams užsieniečiams, užsieniečiams, esantiems ar buvusiems su prekyba žmonėmis susijusių nusikaltimų aukomis, užsieniečiams, kol bus priimtas sprendimas dėl jų grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos arba kol sprendimas dėl jų grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos bus įgyvendintas, užsieniečiams, perkeltiems į Lietuvos Respublikos teritoriją Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimu, ir kitiems užsieniečiams, kuriems pagal šį ar kitus įstatymus ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimu turi būti teikiamos priėmimo sąlygas užtikrinančios paslaugos ar dalis jų. Priėmimą užtikrinančios įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendina Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija.“
7Buvusias 2 straipsnio 23¹–23³dalis laikyti atitinkamai 23²–23⁴ dalimis. 8.
8Pripažinti netekusia galios 2 straipsnio 25¹ dalį. 25¹. Sąjungos piliečio šeimos nario leidimo gyventi šalyje kortelė (toliau – Europos Sąjungos leidimo gyventi kortelė) – dokumentas, kuriuo patvirtinama Europos Sąjungos valstybės narės piliečio šeimos nario arba kito asmens, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi laisvo asmenų judėjimo teise, kurie nėra Europos Sąjungos valstybės narės piliečiai, teisė laikinai ar nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje. 9. Pakeisti 2 straipsnio 31 dalį ir ją išdėstyti taip:
„31. Užsieniečio sulaikymas – laikinas užsieniečio laikinas apgyvendinimas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Valstybės sienos apsaugos tarnyba), apribojant jo judėjimo laisvę laisvės apribojimas šio Įstatymo nustatytais pagrindais ir terminais teisėsaugos institucijos pareigūno ar teismo sprendimu ir jo laikymas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Valstybės sienos apsaugos tarnyba) ar kitoje teisėsaugos įstaigoje.“
1Papildyti 3 straipsnio 5 dalį 1¹ punktu:
„1¹) gyvendami laikino apgyvendinimo vietose susisiekti ir (ar) susitikti su Lietuvos Respublikos nevyriausybinių ar tarptautinių organizacijų atstovais; ši teisė sulaikytiems teismo sprendimu užsieniečiams užtikrinama vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka;“. 2. Pakeisti 3 straipsnio 5 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) vidaus reikalų socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka naudotis valstybės garantuojama teisine pagalba teikimo sulaikyti užsienietį arba skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę nagrinėjimo teisme metu;“. 3. Pakeisti 3 straipsnio 5 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip:
„5) naudotis materialinėmis priėmimo sąlygomis, išskyrus teisę gauti piniginę pašalpą, o pažeidžiami asmenys – teisę naudotis jų specialiuosius poreikius atitinkančiomis priėmimo sąlygomis.
Ši nuostata taikoma sulaikytiems užsieniečiams, sulaikytiems arba ir kitiems užsieniečiams, apgyvendintiems Lietuvos Respublikos institucijų paskirtose laikino apgyvendinimo vietose;“. 4. Pakeisti 3 straipsnio 5 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip:
„6) gauti 60 procentų valstybės remiamų pajamų dydžio pašalpą maistui, jeigu maitinimo paslauga nėra teikiama, socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka tol, kol jie gyvena Pabėgėlių priėmimo centre laikino apgyvendinimo vietoje;“. 5. Papildyti 3 straipsnį 6 dalimi:
„6. Užsieniečiams, gavusiems prieglobstį, užsieniečiams, kuriems išduotas leidimas laikinai gyventi šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 8 punkte ir 40 straipsnio 1 dalies 10 punkte nustatytais pagrindais, ir pažeidžiamiems užsieniečiams, kurių išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos vykdymas sustabdytas dėl šio Įstatymo 128 straipsnio 2 dalies 2, 3 ir 4 punktuose nurodytų aplinkybių, jų lėšomis, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytais atvejais, tvarka ir sąlygomis gali būti leista laikinai apsigyventi laikino apgyvendinimo vietose, jeigu jose yra laisvų vietų. Apmokėjimo už gyvenimą laikino apgyvendinimo vietose tvarką nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais atvejais Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka šioje dalyje nurodytiems užsieniečiams leidžiama laikinai apsigyventi laikino apgyvendinimo vietose neatlygintinai.
Tokiu atveju Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos naudojamos tiek, kiek apgyvendinimo sąnaudos nedengiamos Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir Lietuvos Respublikos fizinių ir juridinių asmenų įsteigtų humanitarinės pagalbos fondų lėšomis.“
1Pakeisti 4 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Migracijos departamentas, gavęs užsieniečio prašymą išduoti jam leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – leidimas gyventi), spręsdamas dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje ar laikinosios apsaugos užsieniečiui suteikimo, privalo gauti šio straipsnio 4 dalyje nurodytų institucijų įvertinimą, ar nėra šio straipsnio 4 dalyje nurodytų grėsmių valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar visuomenei. Leidimas gyventi užsieniečiui išduodamas tik gavus šių institucijų išvadas, kad užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai ar visuomenei. Prieglobstis Lietuvos Respublikoje ar laikinoji apsauga užsieniečiui suteikiami tik gavus išvadą, kad šis užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui, ir išvadą, kad užsienietis, kuriam šio Įstatymo nustatyta tvarka suteikiama papildoma apsauga, nekelia grėsmės visuomenei, o užsienietis, kuriam suteikiamas pabėgėlio statusas arba laikinoji apsauga, nėra įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu dėl labai sunkaus nusikaltimo padarymo ir nekelia grėsmės visuomenei. Šioje dalyje nurodytos išvados pateikiamos ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo prašymo gavimo dienos. Jeigu dėl svarbių priežasčių Valstybės saugumo departamentas ir policija arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba negali pateikti šiame straipsnyje nurodytų išvadų per nustatytą terminą, jie apie tai informuoja Migracijos departamentą.
Bendras išvadų pateikimo terminas negali viršyti 28 kalendorinių dienų nuo prašymo gavimo dienos. Šio straipsnio 4 dalyje nurodytų institucijų teikiamos išvados, kad užsienietis kelia grėsmę valstybės saugumui ir (ar) viešajai tvarkai ar visuomenei, turi būti motyvuotos.“
2Pakeisti 4 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:
„8. Valstybės saugumo departamentas, turėdamas duomenų, kad užsienietis, kuriam suteiktas pabėgėlio statusas, papildoma arba laikinoji apsauga, kelia grėsmę valstybės saugumui, policija arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba, nustatę nustačiusios, kad užsienietis, kuriam suteikta papildoma apsauga, kelia grėsmę visuomenei, užsienietis, kuriam suteiktas pabėgėlio statusas arba laikinoji apsauga, įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu dėl labai sunkaus nusikaltimo padarymo ir kelia grėsmę visuomenei, nedelsdami apie tai informuoja Migracijos departamentą, pateikdami motyvuotą išvadą. Migracijos departamentas, gavęs motyvuotą išvadą, kad užsienietis kelia grėsmę valstybės saugumui ar visuomenei, ir užsieniečio paaiškinimus žodžiu arba raštu, sprendimą dėl pabėgėlio statuso, papildomos arba laikinosios apsaugos panaikinimo priima ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo šios informacijos gavimo dienos, gavęs užsieniečio paaiškinimus žodžiu arba raštu. Migracijos departamentui priėmus sprendimą panaikinti pabėgėlio statusą, papildomą arba laikinąją apsaugą, užsieniečiui turi būti išaiškinta šio sprendimo apskundimo tvarka.“
1Pakeisti 5 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4.
Užsieniečiai, išskyrus prašymą suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ar netrukus po neteisėto Lietuvos Respublikos valstybės sienos kirtimo pateikusius prieglobsčio prašytojus, dėl kurių nepriimtas sprendimas įleisti juos į Lietuvos Respubliką, turi teisę pasilikti Lietuvos Respublikoje šio Įstatymo 138 straipsnyje nustatyto skundo padavimo termino laikotarpiu, o šiuo laikotarpiu pateikus prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių, – iki atitinkamo administracinio teismo nutarties dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių priėmimo arba kai apskųsto sprendimo vykdymas sustabdomas pagal šio Įstatymo 139 straipsnio 1 dalį. Prašymą suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ar netrukus po neteisėto Lietuvos Respublikos valstybės sienos kirtimo pateikę prieglobsčio prašytojai, dėl kurių nepriimtas sprendimas įleisti juos į Lietuvos Respubliką, turi teisę pasilikti šio straipsnio 6 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose šio Įstatymo 138 straipsnyje nustatyto skundo padavimo termino laikotarpiu, o šiuo laikotarpiu pateikus prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių, – iki atitinkamo administracinio teismo nutarties dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių priėmimo arba kai apskųsto sprendimo vykdymas sustabdomas pagal šio Įstatymo 139 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Šioje dalyje nurodytos teisės nesuteikiamos, jeigu užsienietis pateikia paskesnį prašymą suteikti prieglobstį, kuriame nėra naujų esminių motyvų, tik siekdamas atidėti ar sutrukdyti įvykdyti sprendimą išsiųsti užsienietį iš Lietuvos Respublikos, kuriuo remiantis jis būtų artimiausiu metu išsiųstas, arba jeigu užsienietis pateikia naują paskesnį prašymą, kai dėl ankstesnio paskesnio prašymo suteikti prieglobstį yra priimtas galutinis sprendimas, ir nėra šio Įstatymo 130 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų priežasčių, dėl kurių negalima jo išsiųsti iš Lietuvos Respublikos.“ 2.
Pakeisti 5 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Valstybės sienos apsaugos tarnyba prieglobsčio prašytojus, pateikusius prašymus Prieglobsčio prašytojai, pateikę prašymus suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ar netrukus po neteisėto Lietuvos Respublikos valstybės sienos kirtimo, iki priimamas sprendimas įleisti juos į Lietuvos Respubliką, laikinai apgyvendina apgyvendinami pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ar Valstybės sienos apsaugos tarnyboje laikino apgyvendinimo vietose. Šių prieglobsčio prašytojų apgyvendinimo sąlygas ir tvarką nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras.“
3Pripažinti netekusia galios 5 straipsnio 7 dalį. 7. Šio straipsnio 6 dalyje nurodytų prieglobsčio prašytojų laikino apgyvendinimo toje pačioje dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose sąlygas ir tvarką nustato vidaus reikalų ministras. 5 straipsnis. 11 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 11 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Užsienietis, kuris nėra Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, bet turi vienos iš Europos Sąjungos valstybių narių išduotą Europos Sąjungos leidimo gyventi šalyje kortelę arba leidimo nuolat gyventi šalyje kortelę, gali atvykti į Lietuvos Respubliką ir būti Lietuvos Respublikoje be vizos ne ilgiau negu 90 dienų per bet kurį 180 dienų laikotarpį.“
1.
1Pakeisti 21 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Užsienietis, esantis ne Lietuvos Respublikoje, prašymą išduoti nacionalinę vizą Migracijos departamentui pateikia per Migracijos departamento pasirinktą išorės paslaugų teikėją., o Užsienietis užsienietis, esantis Lietuvos Respublikos teritorijoje teisėtai, prašymą išduoti nacionalinę vizą gali pateikti – Migracijos departamentui, tačiau tokio prašymo pateikimas nesuteikia teisės užsieniečiui būti Lietuvos Respublikos teritorijoje, iki bus išduota nacionalinė viza.“
2Papildyti 21 straipsnį 1¹dalimi:
„1¹. Užsienio valstybių, kuriose užsienietis gali pateikti prašymą išduoti nacionalinę vizą per išorės paslaugų teikėją, sąrašą po konsultacijų su Įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje nurodytomis institucijomis motyvuotu Migracijos departamento teikimu tvirtina vidaus reikalų ministras.“
Pakeisti 22¹ straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Nelydimi nepilnamečiai užsieniečiai ir prieglobsčio prašytojai teisę likti Lietuvos Respublikos teritorijoje turi iki sprendimo dėl jų teisinės padėties priėmimo. Tais atvejais, kai sprendžiamas klausimas dėl kitos Europos Sąjungos valstybės narės, atsakingos už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, nustatymo, prieglobsčio prašytojai teisę likti Lietuvos Respublikos teritorijoje turi iki jų perdavimo už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą atsakingai kitai Europos Sąjungos valstybei narei. Teisė likti Lietuvos Respublikos teritorijoje neįgyjama, jeigu užsienietis pateikia naują paskesnį prašymą, kai dėl ankstesnio paskesnio prašymo suteikti prieglobstį yra priimtas galutinis sprendimas, ir nėra šio Įstatymo 130 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų priežasčių, dėl kurių negalima jo išsiųsti iš Lietuvos Respublikos.“
Pakeisti 26 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3.
Šio straipsnio 1 dalies 2–5 punktuose nustatytos sąlygos netaikomos užsieniečiui, kuriam suteiktas prieglobstis Lietuvos Respublikoje arba laikinoji apsauga, taip pat užsieniečio, kuriam suteiktas prieglobstis Lietuvos Respublikoje, šeimos nariams, kurie kreipėsi dėl leidimo gyventi išdavimo šeimos susijungimo atveju per 36 mėnesius nuo prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.“
1Pakeisti 28 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Užsienietis, esantis ne Lietuvos Respublikoje, prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Migracijos departamentui pateikia per Migracijos departamento pasirinktą išorės paslaugų teikėją., o Užsienietis užsienietis, esantis Lietuvos Respublikos teritorijoje teisėtai, prašymą išduoti leidimą gyventi pateikia – Migracijos departamentui, tačiau tokio prašymo pateikimas nesuteikia teisės užsieniečiui būti Lietuvos Respublikos teritorijoje, iki bus išnagrinėtas užsieniečio prašymas išduoti leidimą gyventi ir priimtas sprendimas.“
2Papildyti 28 straipsnį 2¹dalimi:
„2¹. Užsienio valstybių, kuriose užsienietis gali pateikti prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi per išorės paslaugų teikėją, sąrašą po konsultacijų su Įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje nurodytomis institucijomis motyvuotu Migracijos departamento teikimu tvirtina vidaus reikalų ministras.“
Pakeisti 32 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip: „8.
Nelydimi nepilnamečiai užsieniečiai, kurie nėra prieglobsčio prašytojai, apgyvendinami Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sprendimu. apgyvendinami Nelydimų nepilnamečių užsieniečių, kurie nėra prieglobsčio prašytojai, apgyvendinimo, amžiaus nustatymo, šeimos narių ar kitų teisėtų atstovų paieškos, teisinės padėties nustatymo ir kitų su jais susijusių procedūrinių veiksmų atlikimo tvarką nustato socialinės apsaugos ir darbo ministro ministras, vidaus reikalų ministro ministras ir sveikatos apsaugos ministro ministras nustatyta tvarka.“
Pakeisti 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunktį ir jį išdėstyti taip:
„a) pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui. Jeigu užsienietis bus įdarbinamas pagal laikinojo darbo sutartį, pateikiamas laikinojo įdarbinimo įmonės, įrašytos į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sudaromą ir jos interneto svetainėje skelbiamą laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašą, įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal laikinojo darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui ir nustatyti visą darbo laiko normą bei darbo Lietuvos Respublikoje metu mokėti užsieniečiui mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu Lietuvos statistikos departamento Valstybės duomenų agentūros paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (įtraukiant ir individualių įmonių darbo užmokesčio duomenis) (toliau – paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis BDU) dydis, o laikotarpiais tarp siuntimų – ne mažesnį negu Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga;“. 12 straipsnis.
Pakeisti 58 straipsnio 14 punktą ir jį išdėstyti taip:
„14) jis yra įgijęs šio Įstatymo 71 straipsnio 1 dalies 10 punkte, šio Įstatymo 140¹³ straipsnio 1 dalies 2 punkte arba 140¹³ straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodytą teisę;“. 13 straipsnis. 62 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 62 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Užsieniečio darbo užmokestis negali būti mažesnis už tokį patį darbą pas tą patį darbdavį dirbančio Lietuvos Respublikos gyventojo, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečio arba nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenančio kito užsieniečio, o jeigu tokio darbuotojo nėra, užsieniečio darbo užmokestis negali būti mažesnis už Lietuvos statistikos departamento Valstybės duomenų agentūros paskutinį paskelbtą kalendorinių metų vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį šalies ūkyje (įtraukiant ir individualių įmonių darbo užmokesčio duomenis) pagal atitinkamą ekonominės veiklos rūšį. Jeigu Lietuvos statistikos departamento Valstybės duomenų agentūros paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (įtraukiant ir individualių įmonių darbo užmokesčio duomenis) pagal atitinkamą ekonominės veiklos rūšį yra didesnis negu paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis BDU dydis, taikomas reikalavimas mokėti darbo užmokestį, ne mažesnį negu Lietuvos statistikos departamento Valstybės duomenų agentūros paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (įtraukiant ir individualių įmonių darbo užmokesčio duomenis) pagal atitinkamą ekonominės veiklos rūšį.“
Pakeisti 67 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6.
Tvarką, reglamentuojančią užsieniečių prašymų suteikti prieglobstį pateikimą ir nagrinėjimą, nustatymą, ar prieglobsčio prašytojas yra pažeidžiamas asmuo, sprendimų priėmimą ir jų vykdymą, nustato vidaus reikalų ministras. Tvarką, reglamentuojančią prieglobsčio prašytojų pažeidžiamumo nustatymą, nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras.“
1Pakeisti 71 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) gyvendamas Lietuvos Respublikos institucijų paskirtose laikino apgyvendinimo vietoje ar pasirinktoje gyvenamojoje vietoje, laikomas sulaikytas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, sulaikymo vietose, pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose arba Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, naudotis materialinėmis priėmimo sąlygomis;“. 2. Pakeisti 71 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:
„4) vidaus reikalų socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka naudotis valstybės garantuojama teisine pagalba teikimo sulaikyti užsienietį arba skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę nagrinėjimo teisme metu ir skundžiant pirmosios instancijos teismui sprendimus, tiek, kiek tai susiję susijusius su prašymo prašymu suteikti prieglobstį nagrinėjimu;“. 3. Pakeisti 71 straipsnio 1 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip:
„7) nemokamai gauti būtinąją medicinos pagalbą, psichologinę pagalbą ir socialines paslaugas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, Pabėgėlių priėmimo centre laikino apgyvendinimo vietoje ar kitoje gyvenamojoje vietoje, o sulaikytas prieglobsčio prašytojas – Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitoje apgyvendinimo vietoje, taip pat kitą Sveikatos sistemos įstatyme nurodytą valstybės laiduojamą (nemokamą) sveikatos priežiūrą;“. 4.
4Pakeisti 71 straipsnio 1 dalies 10 punktą ir jį išdėstyti taip:
„10) dirbti arba vykdyti savarankišką veiklą, jeigu per 6 mėnesius nuo prašymo suteikti prieglobstį pateikimo dienos Migracijos departamentas nepriėmė sprendimo dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ne dėl prieglobsčio prašytojo kaltės;“. 5. Pakeisti 71 straipsnio 2¹ dalį ir ją išdėstyti taip:
„2¹. Prieglobsčio prašytojai, laikinai gyvendami Pabėgėlių priėmimo centre laikino apgyvendinimo vietoje ar jų pasirinktoje gyvenamojoje vietoje, socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka turi teisę gauti 60 procentų valstybės remiamų pajamų dydžio pašalpą maistui, jeigu maitinimo paslauga nėra teikiama.“
6Pakeisti 71 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Prieglobsčio prašytojams, išskyrus prieglobsčio prašytojus, dėl kurių priimamas Migracijos departamento sprendimas įleisti į Lietuvos Respubliką ir šis sprendimas dar nėra priimtas, gyvenantiems Lietuvos Respublikos institucijų paskirtose laikino apgyvendinimo arba sulaikymo vietoje ar jų pasirinktoje gyvenamojoje vietoje arba laikomiems sulaikytiems Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, socialinės apsaugos ir darbo ministro ir vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka kas mėnesį mokama 10 procentų valstybės remiamų pajamų dydžio piniginė pašalpa. Ši pašalpa mokama nuo prašymo gauti piniginę pašalpą socialinės apsaugos ir darbo ministro ir vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka pateikimo dienos.“
7Papildyti 71 straipsnio 4 dalį 8 punktu:
„8) nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas, raštu pranešti Migracijos departamentui apie pasikeitusius kontaktinius duomenis (adresą ir (arba) elektroninio pašto adresą, telefono numerį).“
8Pakeisti 71 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5.
Šio straipsnio 1 – 22¹ dalyse nustatytoms prieglobsčio prašytojų teisėms įgyvendinti ir šio straipsnio 3 dalyje nurodytai piniginei pašalpai mokėti skiriamos Lietuvos Respublikos valstybės lėšos, taip pat gali būti naudojamos tarptautinių organizacijų, Europos Sąjungos struktūrinių fondų, Lietuvos Respublikos fizinių ir juridinių asmenų įsteigtų humanitarinės pagalbos fondų, nevyriausybinių organizacijų lėšos tiek, kiek prieglobsčio prašytojas jų negali garantuoti deklaruotinomis lėšomis ir turtu. Lietuvos Respublikos valstybės lėšos šio straipsnio 1 dalies 1–5 punktuose nustatytoms teisėms įgyvendinti ir šio straipsnio 3 dalyje nurodytai piniginei pašalpai mokėti naudojamos tiek, kiek prieglobsčio prašytojas jų negali įgyvendinti savo turimomis lėšomis, ir tiek, kiek jos neįgyvendinamos tarptautinių organizacijų, Europos Sąjungos struktūrinių fondų, Lietuvos Respublikos fizinių ir juridinių asmenų įsteigtų humanitarinės pagalbos fondų, nevyriausybinių organizacijų lėšomis.“
9Pakeisti 71 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Paaiškėjus, kad prieglobsčio prašytojas turėjo lėšų apmokėti už šio straipsnio 1 dalies 1–5 punktuose nustatytų teisių įgyvendinimą ir naudojosi šiomis teisėmis nemokamai ir (arba) turėjo lėšų ir gavo šio straipsnio 3 dalyje nurodytą piniginę pašalpą, taip pat paaiškėjus, kad prieglobsčio prašytojo finansinė būklė pagerėjo, arba jis, deklaruodamas lėšas, pateikė klaidinančią informaciją arba nedeklaravo gautų lėšų, jis privalo visiškai arba iš dalies padengti atlyginti valstybės turėtas patirtas išlaidas. Tvarką, reglamentuojančią šioje dalyje nurodytų teisių įgyvendinimą prieglobsčio prašytojo lėšomis, valstybės išlaidų apskaičiavimą ir turėtų patirtų išlaidų padengimą atlyginimą, nustato vidaus reikalų socialinės apsaugos ir darbo ministras.“
10Pakeisti 71 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:
„8.
Teisę likti Lietuvos Respublikos teritorijoje turinčiam prieglobsčio prašytojui, gyvenančiam Lietuvos Respublikos institucijų paskirtoje laikino apgyvendinimo arba sulaikymo vietoje arba laikomam sulaikytam Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, nevykdančiam pareigų, išvardytų šio straipsnio 4 dalies 4, ir 5 ir 6 punktuose, ir (ar) nesilaikančiam apgyvendinimo Lietuvos Respublikos institucijų paskirtose laikino apgyvendinimo vietose ar Valstybės sienos apsaugos tarnyboje nustatytos tvarkos, o prieglobsčio prašytojui, gyvenančiam savo pasirinktoje gyvenamojoje vietoje, nevykdančiam pareigų, išvardytų šio straipsnio 4 dalies 4–6 punktuose, socialinės apsaugos ir darbo ministro ir vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka gali būti apribotas arba nutrauktas, o nustačius šio straipsnio 6 dalyje nurodytas aplinkybes, turi būti nutrauktas šio straipsnio 3 dalyje numatytos piniginės pašalpos mokėjimas.“
Pakeisti 79 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„79 straipsnis. Prieglobsčio prašytojo apgyvendinimas Lietuvos Respublikoje
1Migracijos departamentas priima sprendimą dėl prieglobsčio prašytojo apgyvendinimo, Prieglobsčio prašytojai, išskyrus šio straipsnio 2 ir 5 dalyse nurodytus atvejus, kai prieglobsčio prašytojas ir prieglobsčio prašytojus, kurie yra sulaikytas sulaikyti, arba jam skirta alternatyvi sulaikymui priemonė Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka apgyvendinami laikino apgyvendinimo vietose. 2. Prieglobsčio prašytojai, išskyrus nurodytus šio Įstatymo 5 straipsnio 6 dalyje laikinai apgyvendinami Valstybės sienos apsaugos tarnyboje arba Pabėgėlių priėmimo centre Prieglobsčio prašytojai gali būti apgyvendinami ir kitose apgyvendinimo vietose. Prieglobsčio prašytojui pateikus prašymą, Migracijos departamento sprendimu jam gali būti leista apsigyventi jo pasirinktoje gyvenamojoje vietoje.. 3.
3Prieglobsčio prašytojų laikino apgyvendinimo Valstybės sienos apsaugos tarnyboje sąlygas ir tvarką nustato vidaus reikalų ministras, o laikino apgyvendinimo Pabėgėlių priėmimo centre laikino apgyvendinimo vietose sąlygas ir tvarką nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras. 4. Nelydimas nepilnametis prieglobsčio prašytojas vidaus reikalų ministro ir apgyvendinamas pas pilnamečius giminaičius, atstovą arba Pabėgėlių priėmimo centre laikino apgyvendinimo vietoje, jeigu jo atstovas tam neprieštarauja, vadovaujantis šio Įstatymo 32 straipsnio 8 dalyje nurodyta socialinės apsaugos ir darbo ministro, vidaus reikalų ministro ir sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka. Sprendžiant dėl nelydimo nepilnamečio apgyvendinimo, atsižvelgiama į nepilnamečio nuomonę pagal jo amžių ir brandą. 5. Pažeidžiami asmenys ir jų šeimos nariai apgyvendinami jų specialiuosius poreikius atitinkančioje laikino apgyvendinimo vietoje atitinkančiose jų specialiuosius poreikius. Pažeidžiamiems asmenims Migracijos departamento sprendimu, kai tai įmanoma, leidžiama apsigyventi su teisėtai Lietuvos Respublikos teritorijoje esančiu pilnamečiu artimuoju giminaičiu, arba atstovu arba kitose jų specialiuosius poreikius atitinkančiose apgyvendinimo vietose. 6. Prieglobsčio prašytojų apgyvendinimo kitose apgyvendinimo vietose tvarką, reikalavimus tokioms apgyvendinimo vietoms ir prieglobsčio prašytojų priėmimo jose sąlygas, įskaitant materialinėms priėmimo sąlygoms užtikrinti skiriamų lėšų dydžius, nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.“
1Pakeisti 85 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) prieglobsčio prašytojas be leidimo išvyko iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos, Pabėgėlių priėmimo centro laikino apgyvendinimo vietos ar kitos pagal Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka jam paskirtos apgyvendinimo vietos arba negrįžo į šias apgyvendinimo vietas ilgiau kaip 72 valandas;“. 2.
2Pakeisti 85 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) su prieglobsčio prašytoju, kuriam leista apsigyventi jo pasirinktoje vietoje, nėra galimybės susisiekti ilgiau kaip 72 valandas arba, turimais duomenimis, prieglobsčio prašytojas yra išvykęs iš Lietuvos Respublikos be Migracijos departamento leidimo;“. 18 straipsnis. 94 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 94 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:
„4) dirbti ir yra atleidžiami nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti, taip pat verstis individualia veikla, kaip ji apibrėžiama Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme (toliau – individuali veikla) vykdyti savarankišką veiklą;“. 2. Pakeisti 94 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip:
„5) pateikę prašymą išduoti arba pakeisti leidimą laikinai gyventi šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4, 4¹ ar 10 punkte nurodytu pagrindu, – dirbti (taip pat ir pagal laikinojo darbo sutartį) ir yra atleidžiami nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti, gauti Užimtumo tarnybos sprendimą dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams, taip pat verstis individualia veikla vykdyti savarankišką veiklą;“. 3. Pakeisti 94 straipsnio 1 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip:
„6) pateikę prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, – dirbti ar verstis individualia veikla vykdyti savarankišką veiklą nuo prašymo suteikti prieglobstį užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos;“. 4. Papildyti 94 straipsnio 9 dalį 5 punktu:
„5) pranešti Migracijos departamentui, jeigu išvyksta gyventi į užsienio valstybę.“
Pakeisti 99 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„99 straipsnis. Gyvenimas Lietuvos Respublikoje
1.
Europos Sąjungos valstybės narės piliečiui, atvykusiam gyventi į Lietuvos Respubliką ilgiau negu 3 mėnesius per pusę metų ir atitinkančiam bent vieną iš šio Įstatymo 101 straipsnio 1 dalyje numatytų pagrindų, jo teisei laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinti išduodamas teisės laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pažymėjimas. Teisės laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pažymėjime elektroniniu būdu fiksuojami Europos Sąjungos valstybės narės piliečio biometriniai duomenys tapatybei patvirtinti – veido atvaizdas ir dviejų pirštų atspaudai, išskyrus Reglamente (EB) Nr. 1030/2002 numatytus atvejus. 2. Europos Sąjungos valstybės narės piliečio šeimos nariai, kurie nėra Europos Sąjungos valstybės narės piliečiai, atvykę gyventi į Lietuvos Respubliką ilgiau negu 3 mėnesiams per pusę metų kartu su Europos Sąjungos valstybės narės piliečiu arba pas jį, privalo gauti Europos Sąjungos leidimo laikinai gyventi šalyje kortelę. Europos Sąjungos leidimo laikinai Leidimo gyventi šalyje kortelėje elektroniniu būdu fiksuojami Europos Sąjungos valstybės narės piliečio šeimos nario biometriniai duomenys tapatybei patvirtinti – veido atvaizdas ir dviejų pirštų atspaudai, išskyrus Reglamente (EB) Nr. 1030/2002 numatytus atvejus. 3. Tvarką, nustatančią teisės laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pažymėjimo ir Europos Sąjungos leidimo laikinai gyventi šalyje kortelės išdavimą, keitimą ir panaikinimą, Europos Sąjungos valstybės narės piliečio ir (ar) jo šeimos nario teisės laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimą, nustato vidaus reikalų ministras. 4. Sprendimus dėl teisės laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pažymėjimo, Europos Sąjungos leidimo laikinai gyventi šalyje kortelės išdavimo, keitimo ir panaikinimo priima ir teisės laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pažymėjimą, Europos Sąjungos leidimo laikinai gyventi šalyje kortelę išduoda, keičia ir panaikina Migracijos departamentas.“
Pakeisti 100 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„100 straipsnis. Europos Sąjungos leidimo laikinai Leidimo gyventi šalyje kortelės išdavimas ir keitimas
Prašymas išduoti ar pakeisti Europos Sąjungos leidimo laikinai gyventi šalyje kortelę turi būti išnagrinėtas ir šis dokumentas turi būti išduotas, pakeistas arba atsisakyta jį išduoti ar pakeisti ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo prašymo pateikimo Migracijos departamentui dienos.“
Pakeisti 101 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„101 straipsnis. Europos Sąjungos valstybės narės piliečio ir jo šeimos nario teisės laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pagrindai
1Europos Sąjungos valstybės narės pilietis turi teisę laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, jeigu jis:
1) yra darbuotojas arba savarankiškai dirbantis asmuo.
Europos Sąjungos valstybės narės pilietis taip pat išlaiko darbuotojo arba savarankiškai dirbančio asmens statusą, kai nutraukta jo darbo sutartis (jos galiojimo laikas pasibaigęs) arba veikla ir jis laikinai nedirba ar nevykdo veiklos dėl nėštumo, gimdymo, tėvystės atostogų ir (arba) atostogų vaikui prižiūrėti, ligos ar nelaimingo atsitikimo; kai po ne mažiau negu vienų metų darbo jis nutraukė darbo sutartį arba veiklą dėl nepriklausančių nuo jo aplinkybių ir įsiregistravo Užimtumo tarnyboje; kai jis dirbo pagal terminuotą darbo sutartį trumpiau kaip vienus metus ar per pirmuosius 12 darbo mėnesių nutraukė darbo sutartį arba veiklą dėl nepriklausančių nuo jo aplinkybių ir įsiregistravo Užimtumo tarnyboje (tokiu atveju jis šį statusą išlaiko 6 mėnesius nuo nedarbo pradžios); arba kai jis nutraukė darbo sutartį (jos galiojimo laikas baigėsi) arba veiklą, įsiregistravo Užimtumo tarnyboje ir pradėjo mokytis profesijos (jeigu darbo sutartis nutraukta (jos galiojimo laikas baigėsi) dėl nuo jo priklausančių aplinkybių, jis turi mokytis profesijos, kuri susijusi su turėtu darbu);
2) turi sau ir savo šeimos nariams, jeigu jie atvyksta kartu su juo arba pas jį, pakankamai išteklių pragyventi Lietuvos Respublikoje ir turi galiojantį sveikatos draudimą patvirtinantį dokumentą;
3) yra priimtas mokytis į švietimo įstaigą pagal bendrojo ugdymo arba profesinio mokymo programą (programas), studijuoti į mokslo ir studijų instituciją pagal studijų programą (programas) arba į doktorantūrą, pakviestas stažuoti, tobulinti kvalifikacijos, turi sau ir savo šeimos nariams, jeigu jie atvyksta kartu su juo arba pas jį, pakankamai išteklių pragyventi Lietuvos Respublikoje ir turi galiojantį sveikatos draudimą patvirtinantį dokumentą;
4) yra Europos Sąjungos valstybės narės piliečio, turinčio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje pagal šios dalies 1, 2 ir 3 punktus, šeimos narys, kuris atvyksta kartu su juo arba pas jį.
Europos Sąjungos valstybės narės pilietis taip pat išlaiko darbuotojo arba savarankiškai dirbančio asmens statusą, kai nutraukta jo darbo sutartis (jos galiojimo laikas pasibaigęs) arba veikla ir jis laikinai nedirba ar nevykdo veiklos dėl nėštumo, gimdymo, tėvystės atostogų ir (arba) atostogų vaikui prižiūrėti, ligos ar nelaimingo atsitikimo; kai po ne mažiau negu vienų metų darbo jis nutraukė darbo sutartį arba veiklą dėl nepriklausančių nuo jo aplinkybių ir įsiregistravo Užimtumo tarnyboje; kai jis dirbo pagal terminuotą darbo sutartį trumpiau kaip vienus metus ar per pirmuosius 12 darbo mėnesių nutraukė darbo sutartį arba veiklą dėl nepriklausančių nuo jo aplinkybių ir įsiregistravo Užimtumo tarnyboje (tokiu atveju jis šį statusą išlaiko 6 mėnesius nuo nedarbo pradžios); arba kai jis nutraukė darbo sutartį (jos galiojimo laikas baigėsi) arba veiklą, įsiregistravo Užimtumo tarnyboje ir pradėjo mokytis profesijos (jeigu darbo sutartis nutraukta (jos galiojimo laikas baigėsi) dėl nuo jo priklausančių aplinkybių, jis turi mokytis profesijos, kuri susijusi su turėtu darbu);
2) turi sau ir savo šeimos nariams, jeigu jie atvyksta kartu su juo arba pas jį, pakankamai išteklių pragyventi Lietuvos Respublikoje ir turi galiojantį sveikatos draudimą patvirtinantį dokumentą;
3) yra priimtas mokytis į švietimo įstaigą pagal bendrojo ugdymo arba profesinio mokymo programą (programas), studijuoti į mokslo ir studijų instituciją pagal studijų programą (programas) arba į doktorantūrą, pakviestas stažuoti, tobulinti kvalifikacijos, turi sau ir savo šeimos nariams, jeigu jie atvyksta kartu su juo arba pas jį, pakankamai išteklių pragyventi Lietuvos Respublikoje ir turi galiojantį sveikatos draudimą patvirtinantį dokumentą;
4) yra Europos Sąjungos valstybės narės piliečio, turinčio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje pagal šios dalies 1, 2 ir 3 punktus, šeimos narys, kuris atvyksta kartu su juo arba pas jį. 2.
2Lietuvos Respublikos piliečio šeimos nariai, kurie nėra Europos Sąjungos valstybės narės piliečiai, turi teisę gauti Europos Sąjungos leidimo laikinai gyventi šalyje kortelę, kai atvyksta gyventi į Lietuvos Respubliką kartu su Lietuvos Respublikos piliečiu, pasinaudojusiu laisvo judėjimo Europos Sąjungoje teise, ar pas jį. 3. Europos Sąjungos valstybės narės piliečio šeimos nariai, kurie nėra Europos Sąjungos valstybės narės piliečiai, turi teisę gauti Europos Sąjungos leidimo laikinai gyventi šalyje kortelę, kai atvyksta gyventi į Lietuvos Respubliką ilgiau negu 3 mėnesius per pusę metų kartu su Europos Sąjungos valstybės narės piliečiu, turinčiu teisę gyventi Lietuvos Respublikoje pagal šio straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktus, arba pas jį. 4. Šio straipsnio 2 ar 3 dalyje nurodytam Lietuvos Respublikos arba kitos Europos Sąjungos valstybės narės piliečio šeimos nariui Europos Sąjungos leidimo laikinai gyventi šalyje kortelė išduodama kaip:
1) sutuoktiniui arba asmeniui, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis;
2) tiesioginiam palikuoniui, kuriam nesukakę 21 metai arba kuris yra išlaikytinis, įskaitant sutuoktinio arba asmens, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis, tiesioginį palikuonį, kuriam nesukakę 21 metai arba kuris yra išlaikytinis;
3) išlaikomam artimajam giminaičiui pagal tiesiąją aukštutinę liniją, įskaitant sutuoktinio arba asmens, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis, išlaikomą artimąjį giminaitį pagal tiesiąją aukštutinę liniją;
4) kitam asmeniui, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi laisvo asmenų judėjimo teise. 5.
5Šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu atveju kaip Europos Sąjungos valstybės narės piliečio šeimos nariai, kurie nėra Europos Sąjungos valstybės narės piliečiai, turi teisę apsigyventi tik sutuoktinis, asmuo, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis, išlaikomi vaikai ir Europos Sąjungos valstybės narės piliečio, jo sutuoktinio ar asmens, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis, išlaikomi artimieji giminaičiai pagal tiesiąją aukštutinę liniją.“
Pakeisti 102 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„102 straipsnis. Teisės laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pažymėjimo ir Europos Sąjungos leidimo laikinai gyventi šalyje kortelės galiojimas
Teisės laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pažymėjimas ir Europos Sąjungos leidimo laikinai gyventi šalyje kortelė išduodami ir keičiami 5 metams arba numatomam Europos Sąjungos valstybės narės piliečio gyvenimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiui, jeigu šis laikotarpis yra trumpesnis negu 5 metai.“
Pakeisti 103¹ straipsnį ir jį išdėstyti taip: „103¹ straipsnis.
Teisės laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pažymėjimo ir Europos Sąjungos leidimo laikinai gyventi šalyje kortelės negaliojimas Teisės laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pažymėjimas ir Europos Sąjungos leidimo laikinai gyventi šalyje kortelė negalioja, kai:
1) dokumentas per vienus metus neatsiimamas;
2) pasibaigia dokumento galiojimo laikas;
3) dokumentas yra suklastotas;
4) dokumentas yra panaikintas;
5) dokumentas yra prarastas;
6) dokumentas yra pakeistas;
7) Europos Sąjungos valstybės narės pilietis ar jo šeimos narys Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka deklaravo, kad išvyksta iš Lietuvos Respublikos;
8) ar Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, ar jo šeimos narys įgyja teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje;
9) ar Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, ar jo šeimos narys įgyja Lietuvos Respublikos pilietybę arba Europos Sąjungos valstybės narės piliečio šeimos narys įgyja kitos Europos Sąjungos valstybės narės pilietybę;
10) ar Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, ar jo šeimos narys miršta.“
1Pakeisti 104 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Europos Sąjungos valstybės narės piliečio šeimos nariui, kuris nėra Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, jo teisei nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinti išduodama Europos Sąjungos leidimo nuolat gyventi šalyje kortelė, kuri galioja 10 metų. Europos Sąjungos leidimo Leidimo nuolat gyventi šalyje kortelėje elektroniniu būdu fiksuojami Europos Sąjungos valstybės narės piliečio šeimos nario biometriniai duomenys tapatybei patvirtinti – veido atvaizdas ir dviejų pirštų atspaudai, išskyrus Reglamente (EB) Nr. 1030/2002 numatytus atvejus.“
2Pakeisti 104 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6.
Tvarką, nustatančią teisės nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje pažymėjimo ir Europos Sąjungos leidimo nuolat gyventi šalyje kortelės išdavimą, keitimą ir panaikinimą, Europos Sąjungos valstybės narės piliečio ir (ar) jo šeimos nario teisės nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimą, nustato vidaus reikalų ministras.“
3Pakeisti 104 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Sprendimus dėl teisės nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje pažymėjimo, Europos Sąjungos leidimo nuolat gyventi šalyje kortelės išdavimo, keitimo ir panaikinimo priima ir teisės nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje pažymėjimą, Europos Sąjungos leidimo nuolat gyventi kortelę išduoda, keičia ir panaikina Migracijos departamentas.“
Pakeisti 105²straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„105² straipsnis. Europos Sąjungos leidimo Leidimo nuolat gyventi šalyje kortelės išdavimas ir keitimas
Prašymas išduoti ar pakeisti Europos Sąjungos leidimo nuolat gyventi šalyje kortelę turi būti išnagrinėtas ir šis dokumentas turi būti išduotas, pakeistas arba atsisakyta jį išduoti ar pakeisti ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo prašymo pateikimo Migracijos departamentui dienos.“
Pakeisti 105³ straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„105³ straipsnis. Teisės gyventi Lietuvos Respublikoje pažymėjimo, ar Europos Sąjungos leidimo gyventi šalyje kortelės ar leidimo nuolat gyventi šalyje kortelės keitimo pagrindai
Teisės gyventi Lietuvos Respublikoje pažymėjimas, ar Europos Sąjungos leidimo gyventi šalyje kortelė ar leidimo nuolat gyventi šalyje kortelė keičiami, jeigu:
1) pasikeičia asmens duomenys;
2) dokumentas tapo netinkamas naudoti;
3) pasibaigia dokumento galiojimo laikas;
4) dokumente yra netikslių įrašų;
5) dokumentas yra prarastas.“
Pakeisti 105⁴ straipsnį ir jį išdėstyti taip: „105⁴ straipsnis.
Teisės gyventi Lietuvos Respublikoje pažymėjimo, ar Europos Sąjungos leidimo gyventi šalyje kortelės ar leidimo nuolat gyventi šalyje kortelės išdavimas gimusiam Europos Sąjungos valstybės narės piliečio vaikui
1Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, turintis teisės gyventi Lietuvos Respublikoje pažymėjimą ir kurio gyvenimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu gimė vaikas, nepaisant nepaisydamas vaiko gimimo vietos, ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo vaiko gimimo dienos turi kreiptis į Migracijos departamentą dėl teisės gyventi Lietuvos Respublikoje pažymėjimo, ar Europos Sąjungos leidimo gyventi šalyje kortelės ar leidimo nuolat gyventi šalyje kortelės jam savo vaikui išdavimo. 2. Vaikui, gimusiam Europos Sąjungos valstybės narės piliečio gyvenimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu, išduodamas toks pat kaip abiejų tėvų ar vieno iš jų turimas dokumentas. Šis dokumentas galioja tiek, kiek galioja vienam iš vaiko tėvų išduotas dokumentas.“
Pakeisti 106¹ straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„106¹ straipsnis. Teisės nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje pažymėjimo ir Europos Sąjungos leidimo nuolat gyventi šalyje kortelės negaliojimas
Teisės nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje pažymėjimas ir Europos Sąjungos leidimo nuolat gyventi šalyje kortelė negalioja, kai yra nors vienas iš šio Įstatymo 103¹ straipsnio 1–7, 9 ir 10 punktuose nustatytų pagrindų.“
Pakeisti 108 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Užsieniečiai, gavę prieglobstį Lietuvos Respublikoje, Lietuvos valstybės paramos integracijai laikotarpiu iš integracijai įgyvendinti skiriamų lėšų turi šias teises:
1) gyvendami Pabėgėlių priėmimo centre laikino apgyvendinimo vietoje gauti mėnesinę pašalpą maistui ir smulkioms išlaidoms;
2) gauti vienkartinę išmoką įsikurti gyvenamojoje vietoje savivaldybės teritorijoje (būtiniausiems baldams ir namų apyvokos reikmenims įsigyti, kelionės ir (ar) bagažo pervežimo iki gyvenamosios vietos išlaidoms padengti);
3) gyvendami gyvenamojoje vietoje savivaldybės teritorijoje gauti mėnesinę išmoką būtiniausioms reikmėms (maistui, drabužiams, higienos reikmėms, visuomeniniam transportui, būsto nuomai ir komunalinėms paslaugoms apmokėti);
4) gyvendami Pabėgėlių priėmimo centre laikino apgyvendinimo vietoje ir ar gyvenamojoje vietoje savivaldybės teritorijoje gauti mėnesinę kompensaciją atlyginimui švietimo teikėjui už vaiko, ugdomo pagal ikimokyklinio ar priešmokyklinio ugdymo programas, išlaikymą apmokėti;
5) gyvendami Pabėgėlių priėmimo centre laikino apgyvendinimo vietoje ir ar gyvenamojoje vietoje savivaldybės teritorijoje gauti mėnesinę kompensaciją atlyginimui švietimo teikėjui už vaiko, ugdomo pagal ikimokyklinio ar priešmokyklinio ugdymo programas, išlaikymą apmokėti;
6) naudotis kitomis paslaugomis Pabėgėlių priėmimo centre laikino apgyvendinimo vietoje ir ar gyvenamojoje vietoje savivaldybės teritorijoje, kurios Lietuvos valstybės paramos integracijai laikotarpiu teikiamos paramos integracijai srityse pagal šio Įstatymo 109 straipsnio 3 dalyje nurodytos Lietuvos valstybės paramos teikimą integracijai įgyvendinančios institucijos ar įstaigos su užsieniečiu, gavusiu prieglobstį Lietuvos Respublikoje, sudarytą sutartį dėl Lietuvos valstybės paramos integracijai teikimo.“
Užsieniečiai, gavę prieglobstį Lietuvos Respublikoje, Lietuvos valstybės paramos integracijai laikotarpiu iš integracijai įgyvendinti skiriamų lėšų turi šias teises:
1) gyvendami Pabėgėlių priėmimo centre laikino apgyvendinimo vietoje gauti mėnesinę pašalpą maistui ir smulkioms išlaidoms;
2) gauti vienkartinę išmoką įsikurti gyvenamojoje vietoje savivaldybės teritorijoje (būtiniausiems baldams ir namų apyvokos reikmenims įsigyti, kelionės ir (ar) bagažo pervežimo iki gyvenamosios vietos išlaidoms padengti);
3) gyvendami gyvenamojoje vietoje savivaldybės teritorijoje gauti mėnesinę išmoką būtiniausioms reikmėms (maistui, drabužiams, higienos reikmėms, visuomeniniam transportui, būsto nuomai ir komunalinėms paslaugoms apmokėti);
4) gyvendami Pabėgėlių priėmimo centre laikino apgyvendinimo vietoje ir ar gyvenamojoje vietoje savivaldybės teritorijoje gauti mėnesinę kompensaciją atlyginimui švietimo teikėjui už vaiko, ugdomo pagal ikimokyklinio ar priešmokyklinio ugdymo programas, išlaikymą apmokėti;
5) gyvendami Pabėgėlių priėmimo centre laikino apgyvendinimo vietoje ir ar gyvenamojoje vietoje savivaldybės teritorijoje gauti mėnesinę kompensaciją atlyginimui švietimo teikėjui už vaiko, ugdomo pagal ikimokyklinio ar priešmokyklinio ugdymo programas, išlaikymą apmokėti;
6) naudotis kitomis paslaugomis Pabėgėlių priėmimo centre laikino apgyvendinimo vietoje ir ar gyvenamojoje vietoje savivaldybės teritorijoje, kurios Lietuvos valstybės paramos integracijai laikotarpiu teikiamos paramos integracijai srityse pagal šio Įstatymo 109 straipsnio 3 dalyje nurodytos Lietuvos valstybės paramos teikimą integracijai įgyvendinančios institucijos ar įstaigos su užsieniečiu, gavusiu prieglobstį Lietuvos Respublikoje, sudarytą sutartį dėl Lietuvos valstybės paramos integracijai teikimo.“
Pakeisti 113 straipsnio 5 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip:
„7) užsienietis, apgyvendintas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje laikino apgyvendinimo vietoje, pažeidė laikino išvykimo iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos laikino apgyvendinimo vietos tvarką;“.
Pakeisti 114 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „114 straipsnis. Užsieniečio sulaikymas
1Teisėsaugos institucijos pareigūno rašytiniu sprendimu užsienietis gali būti sulaikomas ne ilgiau kaip 48 valandoms. Teisėsaugos institucijos, sulaikiusios užsienietį ir nustačiusios, kad yra pagrindas jį sulaikyti ilgiau kaip 48 valandoms, per 5 valandas nuo užsieniečio sulaikymo momento perduoda jį Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnams. 2. Ilgiau kaip 48 valandoms užsienietis teismo sprendimu sulaikomas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje. 3. Sulaikytas prieglobsčio prašytojas apie sulaikymo pagrindus, sprendimo sulaikyti apskundimo tvarką ir galimybę gauti nemokamą teisinę pagalbą informuojamas nedelsiant raštu jam suprantama kalba. 4. Pažeidžiami asmenys ir šeimos šeimų, kuriose yra nepilnamečių užsieniečių, nariai gali būti sulaikyti tik ypatingu atveju, atsižvelgiant į geriausius vaiko ir pažeidžiamų asmenų interesus. 5. Užsienietis negali būti sulaikomas ilgiau kaip 6 mėnesiams, išskyrus atvejus, kai jis nebendradarbiauja siekiant jį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos (atsisako pateikti apie save duomenis, teikia klaidinančią informaciją ir pan.) arba negaunami reikiami dokumentai tokio užsieniečio išsiuntimui iš valstybės teritorijos įvykdyti. Šiais atvejais sulaikymo terminas gali būti pratęstas papildomam, ne ilgesniam kaip 12 mėnesių, laikotarpiui.
Prieglobsčio prašytojų sulaikymas turi trukti kuo trumpiau ir ne ilgiau, negu būtina pagal atitinkamą šio Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje nustatytą sulaikymo pagrindą, bet ne ilgiau kaip 6 mėnesius, išskyrus atvejus, kai prieglobsčio prašytojas sulaikytas šio Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 ar 5 punkte nurodytu pagrindu. Šiais atvejais sulaikymo terminas gali būti pratęstas papildomam, ne ilgesniam kaip 6 mėnesių, laikotarpiui. 6. Užsieniečio sulaikymas turi trukti kuo trumpiau ir šio Įstatymo 113 straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais užsienietis gali būti sulaikomas ne ilgiau, negu būtina sprendimui dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, įpareigojimo užsieniečiui išvykti iš Lietuvos Respublikos ar prieglobsčio prašytojo perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, priimti ir (arba) įvykdyti išsiuntimą iš Lietuvos Respublikos ar prieglobsčio prašytojo perdavimą kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą. Valstybės sienos apsaugos tarnyba periodiškai, bet ne rečiau kaip kartą per 3 mėnesius, šio Įstatymo 118 straipsnyje nustatyta tvarka kreipiasi į teismą su prašymu pakartotinai svarstyti sprendimą sulaikyti užsienietį. Užsieniečio sulaikymas turi trukti kuo trumpiau, bet ne ilgiau kaip 6 mėnesius, išskyrus atvejus, kai jis nebendradarbiauja siekiant jį grąžinti į užsienio valstybę ar išsiųsti iš Lietuvos Respublikos (atsisako pateikti apie save duomenis, teikia klaidinančią informaciją ir pan.) arba negaunami reikiami dokumentai tokio užsieniečio grąžinimui į užsienio valstybę ar išsiuntimui iš Lietuvos Respublikos. Šiais atvejais sulaikymo terminas gali būti pratęstas papildomam, ne ilgesniam kaip 12 mėnesių, laikotarpiui.
Į šioje dalyje nustatytą sulaikymo terminą neįskaičiuojama sulaikymo pagal atitinkamą šio Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje nustatytą sulaikymo pagrindą trukmė, jeigu užsienietis buvo sulaikytas prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu. 7. Prieglobsčio prašytojų sulaikymas turi trukti kuo trumpiau ir ne ilgiau, negu būtina pagal atitinkamą šio Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje nustatytą sulaikymo pagrindą. 8. Valstybės sienos apsaugos tarnyba periodiškai, bet ne rečiau kaip kartą per 3 mėnesius, šio Įstatymo 118 straipsnyje nustatyta tvarka kreipiasi į teismą su prašymu pakartotinai svarstyti sprendimą sulaikyti užsienietį ar prieglobsčio prašytoją.“
1Pakeisti 115 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Alternatyvios sulaikymui priemonės yra:
1) užsienietis nustatytu laiku periodiškai turi atvykti į Migracijos departamentą arba Valstybės sienos apsaugos tarnybą;
2) užsienietis elektroninių ryšių priemonėmis nustatytu laiku turi pranešti Migracijos departamentui arba Valstybės sienos apsaugos tarnybai apie savo buvimo vietą;
3) patikėti prižiūrėti užsienietį Lietuvos Respublikos piliečiui arba Lietuvos Respublikoje teisėtai gyvenančiam užsieniečiui, jeigu šis asmuo įsipareigojo rūpintis juo ir jį išlaikyti;
4) apgyvendinti užsienietį Valstybės sienos apsaugos tarnyboje laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų;
5) apgyvendinti užsienietį Valstybės sienos apsaugos tarnyboje laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo.“
2Pakeisti 115 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3.
Jeigu nevykdomos ar pažeidžiamos teismo sprendimu paskirtos šio straipsnio 2 dalyje išvardytos alternatyvios sulaikymui priemonės, Migracijos departamento ar priėmimą užtikrinančios įstaigos prašymu arba savo iniciatyva Valstybės sienos apsaugos tarnyba kreipiasi į teismą su teikimu sulaikyti užsienietį.“
3Pakeisti 115 straipsnį 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Jeigu užsieniečiui skirta šio straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodyta alternatyvi sulaikymui priemonė, jam laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimu gali būti leista laikinai išvykti iš laikino apgyvendinimo vietos, kai yra valdoma pasišalinimo iš laikino apgyvendinimo vietos rizika.“
Pakeisti 115¹ straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„115¹ straipsnis. Sulaikytų užsieniečių laikymas arba užsieniečių, kuriems skirta alternatyvi sulaikymui priemonė, laikinas apgyvendinimas
1Užsieniečių, sulaikytų ilgiau kaip 48 valandoms ir laikomų Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, laikymo sąlygas ir tvarką nustato vidaus reikalų ministras, arba o priėmimo sąlygų, kurias sulaikytiems užsieniečiams užtikrina priėmimą užtikrinanti įstaiga, apimtį ir tvarką nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras ir vidaus reikalų ministras. 2. užsieniečių Užsieniečių, kuriems skirta alternatyvi sulaikymui priemonė, laikino apgyvendinimo Valstybės sienos apsaugos tarnyboje laikino apgyvendinimo vietose sąlygas ir tvarką nustato vidaus reikalų ministras socialinės apsaugos ir darbo ministras.“
Pakeisti 118 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„118 straipsnis. Sprendimo sulaikyti užsienietį pakartotinis svarstymas
1.
Išnykus užsieniečio sulaikymo pagrindams, užsienietis turi teisę, o institucija, kurios žinioje yra sulaikytas užsienietis Valstybės sienos apsaugos tarnyba, nedelsdama privalo kreiptis į apylinkės teismą pagal užsieniečio buvimo vietą su prašymu pakartotinai svarstyti sprendimą sulaikyti užsienietį., išskyrus atvejus, kai užsienietis iš sulaikymo vietos paleidžiamas šio straipsnio 2 dalyje nurodytu pagrindu. Išnykus prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindams, institucija, kurios žinioje yra sulaikytas prieglobsčio prašytojas, nedelsdama privalo kreiptis į apylinkės teismą pagal prieglobsčio prašytojo buvimo vietą su prašymu pakartotinai svarstyti sprendimą sulaikyti prieglobsčio prašytoją. Jeigu užsienietis, kuris yra sulaikytas šio Įstatymo 113 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytais pagrindais, pateikia prašymą suteikti prieglobstį, Valstybės sienos apsaugos tarnyba nedelsdama privalo kreiptis į apylinkės teismą su prašymu pakartotinai svarstyti sprendimą sulaikyti prieglobsčio prašytoją. 1¹2. Jeigu dėl teisinių ar kitų objektyvių priežasčių nebėra pagrįstos tikimybės užsienietį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos, institucija, kurios žinioje yra sulaikytas užsienietis Valstybės sienos apsaugos tarnyba privalo kreiptis į apylinkės teismą pagal užsieniečio buvimo vietą su prašymu pakartotinai svarstyti sprendimą sulaikyti užsienietį nedelsdama priima sprendimą paleisti užsienietį iš sulaikymo vietos ir apie tai informuoja sprendimą sulaikyti užsienietį priėmusį teismą. 23.
23Teismas, gavęs užsieniečio ar institucijos, kurios žinioje yra sulaikytas užsienietis Valstybės sienos apsaugos tarnybos prašymą pakartotinai svarstyti sprendimą dėl užsieniečio sulaikymo, ne vėliau kaip per 10 dienų nuo prašymo priėmimo dienos pakartotinai svarsto sprendimą sulaikyti užsienietį ir priima vieną iš šių sprendimų:
1) palikti galioti sprendimą sulaikyti užsienietį;
2) pakeisti sprendimą sulaikyti užsienietį;
3) panaikinti sprendimą sulaikyti užsienietį. 34. Šio straipsnio 23 dalyje išvardyti apylinkės teismo sprendimai įsigalioja jų priėmimo dieną. 45. Teismo sprendimas gali būti skundžiamas šio Įstatymo 117 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka.“
Pakeisti 123 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Amžiaus nustatymo tyrimas atliekamas, kai yra pagrįstų abejonių dėl užsieniečio nurodyto amžiaus., Nelydimų nepilnamečių užsieniečių amžiaus nustatymo tyrimas atliekamas socialinės apsaugos ir darbo ministro, vidaus reikalų ministro ir sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka, o prieglobsčio prašytojų – socialinės apsaugos ir darbo ministro ir vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka.“
Papildyti 125 straipsnį 3¹ dalimi:
„3¹. Sprendimas dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę nepriimamas, jeigu užsienietis išvyksta iš Lietuvos Respublikos per išorinę Europos Sąjungos sieną ir kita Šengeno valstybė į Šengeno informacinę sistemą yra įtraukusi perspėjimą dėl šio užsieniečio grąžinimo pagal Reglamento (ES) 2018/1860 nuostatas, perspėjime nurodytas savanoriško išvykimo laikotarpis nėra pasibaigęs ir jeigu nėra šio Įstatymo 126 straipsnio 1 dalyje nustatyto užsieniečio išsiuntimo pagrindo.“
1Pakeisti 127 straipsnio 3² dalį ir ją išdėstyti taip:
„3².
Šio straipsnio 1, 3 dalyse nurodytas terminas, per kurį užsienietis įpareigojamas savanoriškai išvykti iš Lietuvos Respublikos, gali būti pratęstas dėl šio Įstatymo 128 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose ir 2 dalies 3, 4 punktuose nurodytų aplinkybių, tačiau bendras įpareigojimo savanoriškai išvykti terminas negali viršyti 60 dienų.“
2Papildyti 127 straipsnį 6¹dalimi:
„6¹. Jeigu užsieniečio neteisėtas buvimas Lietuvos Respublikoje nustatomas jam išvykstant per išorinę Europos Sąjungos sieną ir sprendimas dėl grąžinimo negali būti priimtas iki tarptautinio maršruto transporto priemonės išvykimo, Valstybės sienos apsaugos tarnyba, apie tai informavusi užsienietį ir gavusi jo rašytinį sutikimą, gali priimti sprendimą dėl grąžinimo užsieniečiui nedalyvaujant. Toks sprendimas turi būti priimtas ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo užsieniečio išvykimo iš Lietuvos Respublikos dienos.“
Papildyti 140²straipsnį 1¹dalimi:
„1¹. Užsienio valstybių, kuriose užsienietis gali pateikti prašymą dėl e. rezidento statuso suteikimo per išorės paslaugų teikėją, sąrašą po konsultacijų su šio Įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje nurodytomis institucijomis motyvuotu Migracijos departamento teikimu tvirtina vidaus reikalų ministras.“
1Pakeisti 140⁸ straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3.
Migracijos departamentas, nustatęs, kad yra šio Įstatymo 76 straipsnio 4 dalyje arba 77 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių ir nėra individualių aplinkybių, susijusių su prieglobsčio prašytojo amžiumi, sveikatos būkle, šeimine padėtimi ar kitų individualių aplinkybių, dėl kurių negalėtų būti ribojama prieglobsčio prašytojo teisė laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, priima sprendimą laikinai apgyvendinti prieglobsčio prašytoją, pateikusį prašymą suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punkte, tranzito zonoje ar netrukus po neteisėto Lietuvos Respublikos valstybės sienos kirtimo, pasienio kontrolės punkte, tranzito zonoje, Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, Pabėgėlių priėmimo centre ar kitoje priėmimą užtikrinančios įstaigos paskirtoje laikino apgyvendinimo vietoje, patalpoje, laikiname būste ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, iki priimamas sprendimas jį įleisti į Lietuvos Respubliką. Šis teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje ribojimas negali būti taikomas ilgiau kaip 5 mėnesius, o nelydimam nepilnamečiam prieglobsčio prašytojui, kai yra pagrįstų abejonių dėl užsieniečio nurodyto amžiaus, – iki bus nustatytas jo amžius, bet ne ilgiau kaip 28 dienas nuo prieglobsčio prašytojo užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos. Jeigu pasikeičia su prieglobsčio prašytoju susijusios aplinkybės ir Migracijos departamentas jas įvertinęs nustato, kad nėra šio Įstatymo 76 straipsnio 4 dalyje arba 77 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių ir (ar) atsirado individualių aplinkybių, dėl kurių negalėtų būti ribojama prieglobsčio prašytojo teisė laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, Migracijos departamentas priima šio straipsnio 2 dalyje nurodytą sprendimą.“
2Pakeisti 140⁸ straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6.
Pabėgėlių priėmimo centre pirmiausia apgyvendinami šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodyti prieglobsčio prašytojai ir užsieniečiai, kurie yra pažeidžiami asmenys. Jeigu šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytiems prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams laikino apgyvendinimo vietose neteikiamos medicinos, socialinės, švietimo, maitinimo ir (ar) kitos paslaugos, psichologinė pagalba, prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimu gali būti leidžiama laikinai išvykti iš laikino apgyvendinimo vietų vietos, kad gautų šias paslaugas ar įsigytų maisto produktų, kai yra valdoma pasišalinimo iš laikino apgyvendinimo vietų rizika. Teikiant šioje dalyje nurodytas paslaugas nepilnamečiams, prioritetas teikiamas paslaugų suteikimui už laikino apgyvendinimo vietos ribų, kai yra valdoma pasišalinimo iš laikino apgyvendinimo vietos rizika.“
3Pakeisti 140⁸ straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytų prieglobsčio prašytojų ir užsieniečių laikino apgyvendinimo šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, išskyrus Pabėgėlių priėmimo centrą, sąlygas bei tvarką ir laikino išvykimo iš laikino apgyvendinimo vietų tvarką nustato vidaus reikalų ministras. Šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytų prieglobsčio prašytojų ir užsieniečių laikino apgyvendinimo Pabėgėlių priėmimo centre sąlygas bei tvarką ir laikino išvykimo tvarką nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras.“
4Pakeisti 140⁸ straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:
„8.
Jeigu per įvestos karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat paskelbtos ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio laikotarpį ir 28 dienas jam pasibaigus, tačiau ne ilgiau kaip per 5 mėnesius nuo užsieniečio užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos, nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl prieglobsčio prašytojo, laikinai apgyvendinto šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, teisinės padėties, Migracijos departamentas priima sprendimą įleisti tokį prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti jį šio Įstatymo 79 ir 140¹⁶ straipsniuose nustatyta tvarka šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, išskyrus pasienio kontrolės punktus ir tranzito zonas, neribojant jo teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Prieglobsčio prašytojui pateikus prašymą, Migracijos departamento sprendimu jam gali būti leista apsigyventi jo pasirinktoje gyvenamojoje vietoje.“
5Pakeisti 140⁸straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip:
„10. Šio Įstatymo 5 straipsnio 2, 3, 3¹, 3², 4, 6, 7, 8 ir 9 dalių nuostatos dėl užsieniečių atvykimo į Lietuvos Respubliką ir laikino jų apgyvendinimo netaikomos.“
Pakeisti 140⁹ straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Prieglobsčio prašytojai, nelydimi nepilnamečiai užsieniečiai ir užsieniečiai, kurie neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir kurie nėra prieglobsčio prašytojai, teisę likti Lietuvos Respublikos teritorijoje turi, iki vadovaujantis šiuo Įstatymu bus priimtas sprendimas dėl jų teisinės padėties arba įvykdytas Migracijos departamento ar Valstybės sienos apsaugos tarnybos sprendimas dėl užsieniečio grąžinimo ar išsiuntimo.
Tais atvejais, kai sprendžiamas klausimas dėl kitos Europos Sąjungos valstybės narės, atsakingos už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, nustatymo, prieglobsčio prašytojai teisę likti Lietuvos Respublikos teritorijoje turi iki jų perdavimo už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą atsakingai kitai Europos Sąjungos valstybei narei. Teisė likti Lietuvos Respublikos teritorijoje neįgyjama, jeigu užsienietis pateikia naują paskesnį prašymą, kai dėl ankstesnio paskesnio prašymo suteikti prieglobstį yra priimtas galutinis sprendimas, ir nėra šio Įstatymo 130 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų priežasčių, dėl kurių negalima jo išsiųsti iš Lietuvos Respublikos.“
Pripažinti netekusiu galios 140¹⁶ straipsnį. 140¹⁶ straipsnis. Prieglobsčio prašytojo apgyvendinimas Lietuvos Respublikoje Nelydimas nepilnametis prieglobsčio prašytojas apgyvendinamas šio Įstatymo 79 straipsnio 4 dalyje nurodytose ar kitose nepilnamečiams gyventi tinkamose apgyvendinimo vietose, jeigu jo atstovas tam neprieštarauja. 42 straipsnis. 140¹⁸ straipsnio pakeitimas Pakeisti 140¹⁸ straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„140¹⁸ straipsnis. Užsieniečio sulaikymas
1.
1Užsieniečio sulaikymas turi trukti kuo trumpiau ir šio Įstatymo 113 straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais užsienietis gali būti sulaikomas ne ilgiau, negu būtina sprendimui dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, įpareigojimo užsieniečiui išvykti iš Lietuvos Respublikos ar prieglobsčio prašytojo perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, priimti ir (arba) įvykdyti išsiuntimą iš Lietuvos Respublikos ar prieglobsčio prašytojo perdavimą kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą. Valstybės sienos apsaugos tarnyba periodiškai, ne rečiau kaip kartą per 3 mėnesius, patikrina aplinkybes, turinčias įtakos užsieniečio sulaikymo pagrįstumui, ir šio Įstatymo 140²¹ straipsnyje nustatytais atvejais bei nustatyta tvarka kreipiasi į teismą su prašymu pakartotinai svarstyti sprendimą sulaikyti užsienietį. 2. Šio Įstatymo 114 straipsnio 6 7 dalies nuostatos dėl užsieniečio sulaikymo netaikomos.“
Pripažinti netekusiu galios 140¹⁹ straipsnį. 140¹⁹ straipsnis. Alternatyvios sulaikymui priemonės
1Alternatyvios sulaikymui priemonės yra:
1) nurodytos šio Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose;
2) užsieniečio apgyvendinimas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų;
3) užsieniečio apgyvendinimas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo. 2. Šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta alternatyvi sulaikymui priemonė gali būti skirta tik prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams, dėl kurių prašymų suteikti prieglobstį priimtas galutinis sprendimas ir kurie yra grąžinami į užsienio valstybę. 2¹.
2¹. Jeigu užsieniečiui skirta šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta alternatyvi sulaikymui priemonė, jam apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimu gali būti leista laikinai išvykti iš apgyvendinimo vietos, kai yra valdoma pasišalinimo iš apgyvendinimo vietos rizika. 3. Šio Įstatymo 115 straipsnio 5 dalies nuostatos dėl alternatyvios sulaikymui priemonės skyrimo netaikomos. 44 straipsnis. 140²¹ straipsnio pakeitimas Pakeisti 140²¹ straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„140²¹ straipsnis. Sprendimo sulaikyti užsienietį pakartotinis svarstymas
1Išnykus užsieniečio sulaikymo pagrindams, užsienietis turi teisę, o institucija, kurios žinioje yra sulaikytas užsienietis Valstybės sienos apsaugos tarnyba, nedelsdama privalo kreiptis į apylinkės teismą pagal užsieniečio buvimo vietą arba į kitą artimiausią užsieniečio buvimo vietai apylinkės teismą su prašymu pakartotinai svarstyti sprendimą sulaikyti užsienietį, išskyrus atvejus, kai užsienietis iš sulaikymo vietos paleidžiamas šio straipsnio 2 dalyje nurodytu pagrindu. Išnykus prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindams, institucija, kurios žinioje yra sulaikytas prieglobsčio prašytojas, nedelsdama privalo kreiptis į apylinkės teismą pagal užsieniečio buvimo vietą arba į kitą artimiausią užsieniečio buvimo vietai apylinkės teismą su prašymu pakartotinai svarstyti sprendimą sulaikyti prieglobsčio prašytoją. Jeigu užsienietis, kuris yra sulaikytas šio Įstatymo 113 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytais pagrindais, pateikia prašymą suteikti prieglobstį, Valstybės sienos apsaugos tarnyba nedelsdama privalo kreiptis į apylinkės teismą pagal užsieniečio buvimo vietą arba į kitą artimiausią užsieniečio buvimo vietai apylinkės teismą su prašymu pakartotinai svarstyti sprendimą sulaikyti prieglobsčio prašytoją. 2.
2Jeigu dėl teisinių ar kitų objektyvių priežasčių nebėra pagrįstos tikimybės užsienietį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos, institucija, kurios žinioje yra sulaikytas užsienietis Valstybės sienos apsaugos tarnyba, privalo kreiptis į apylinkės teismą pagal užsieniečio buvimo vietą arba į kitą artimiausią užsieniečio buvimo vietai apylinkės teismą su prašymu pakartotinai svarstyti sprendimą sulaikyti užsienietį nedelsdama priima sprendimą paleisti užsienietį iš sulaikymo vietos ir apie tai informuoja sprendimą sulaikyti užsienietį priėmusį teismą. 3. Šio Įstatymo 118 straipsnio 1 ir 1¹ 2 dalių nuostatos dėl sprendimo sulaikyti užsienietį pakartotinio svarstymo netaikomos.“
Pakeisti 140²⁸ straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Jeigu įvesta karo padėtis, nepaprastoji padėtis, paskelbta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio, skiriant nelydimo nepilnamečio užsieniečio atstovu fizinį asmenį, kuris yra:
1) užsienio valstybės pilietis ar asmuo be pilietybės, neatsižvelgiant į jo buvimo Lietuvos Respublikos teritorijoje teisėtumą, išskyrus Europos Sąjungos valstybės narės piliečius, turinčius teisės laikinai ar nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje pažymėjimą, Europos Sąjungos valstybės narės piliečių šeimos narius, turinčius Europos Sąjungos leidimo laikinai ar nuolat gyventi šalyje kortelę arba leidimo nuolat gyventi šalyje kortelę, jam netaikomi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.268 straipsnio 2 dalyje ir 3.269 straipsnyje nustatyti reikalavimai;
2) Lietuvos Respublikos pilietis, Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, turintis teisės laikinai ar nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje pažymėjimą, Europos Sąjungos valstybės narės piliečio šeimos narys, turintis Europos Sąjungos leidimo laikinai ar nuolat gyventi šalyje kortelę arba leidimo nuolat gyventi šalyje kortelę, jam netaikomas Civilinio kodekso 3.268 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytas reikalavimas.“
1Papildyti Įstatymo priedą nauju 34 punktu:
„34. 2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentas (ES) 2019/1157 dėl Sąjungos piliečių tapatybės kortelių ir Sąjungos piliečiams bei jų šeimos nariams, kurie naudojasi laisvo judėjimo teise, išduodamų teisę gyventi šalyje patvirtinančių dokumentų saugumo didinimo.“
2Buvusį Įstatymo priedo 34 punktą laikyti 35 punktu. 47 straipsnis. Pasiūlymas Lietuvos Respublikos Vyriausybei
Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2024 m. rugpjūčio 1 d. paskiria priėmimą užtikrinančią įstaigą ir nustato užsieniečių laikino apgyvendinimo vietas. 48 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas 1.
Šis įstatymas, išskyrus šio įstatymo 1 straipsnio 2, 3, 4 ir 8 dalis, 3 straipsnį, 4 straipsnio 1 dalį, 5–9 straipsnius, 11–13 straipsnius, 15 straipsnio 4, 7 ir 8 dalis, 17 straipsnio 2 dalį, 18–28, 31, 34, 36–38, 40, 42, 44–47 straipsnius ir šio straipsnio 2 ir 6 dalis, įsigalioja 2025 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, socialinės apsaugos ir darbo ministras, vidaus reikalų ministras ir sveikatos apsaugos ministras iki 2024 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Sprendimai dėl užsieniečio apgyvendinimo, priimti iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, galioja, kol baigiasi apgyvendinimo sprendimo galiojimas arba kol sprendimas yra pakeičiamas pagal šį įstatymą. 4. Sprendimų dėl užsieniečio apgyvendinimo priėmimo procedūros, pradėtos iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, baigiamos vadovaujantis šio įstatymo nuostatomis. 5. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimas, pradėtas iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, baigiamas vadovaujantis šio įstatymo nuostatomis, išskyrus atvejus, kai pradėta teikti paslauga pagal sudarytas sutartis turi būti užbaigta teikti to paties teikėjo. 6. Kituose įstatymuose vartojama sąvoka „Sąjungos piliečio šeimos nario leidimo laikinai gyventi šalyje kortelė“ atitinka sąvoką „leidimo gyventi šalyje kortelė“, o sąvoka „Sąjungos piliečio šeimos nario leidimo nuolat gyventi šalyje kortelė“ atitinka sąvoką „leidimo nuolat gyventi šalyje kortelė“. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą Respublikos Prezidentas Teikia Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis
LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮSTATYMO „DĖL UŽSIENIEČIŲ TEISINĖS PADĖTIES“ NR. IX-2206 2, 3, 4, 5, 11, 28, 32, 44, 58, 62, 67, 71, 79, 85, 94, 99, 100, 101, 102, 103¹, 104, 105², 105³, 105⁴, 106¹, 108, 113, 114, 115, 115¹, 118, 123, 125, 140⁸, 140¹⁸, 140¹⁹, 140²¹, 140²⁸STRAIPSNIŲ IR PRIEDO PAKEITIMO IR 140¹⁶ STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS ĮSTATYMO IR LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS GARANTUOJAMOS TEISINĖS PAGALBOS ĮSTATYMO NR. VIII-1591 1 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTŲ
1Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys. Įstatymo projektų tikslai ir uždaviniai. 2021 m. vasarą Lietuva susidūrė su iki tol neregėto masto neteisėtai Lietuvos Respublikos valstybės sieną su Baltarusijos Respubliką kertančių užsieniečių skaičiumi ir su iššūkiu pirmiausia užtikrinti neatidėliotinus šių užsieniečių priėmimo poreikius (apgyvendinimo, maisto, tinkamų sanitarinių sąlygų, aprūpinimo drabužiais ir kt.). Paaiškėjo, kad esama priėmimo sistema nėra pritaikyta operatyviai reaguoti į besikeičiančius užsieniečių srautus, skirtingų institucijų funkcijos dubliuojasi, Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Valstybės sienos apsaugos tarnyba) turi vykdyti statutinėms įstaigoms nebūdingas funkcijas, o tai apsunkina tiesioginės šios įstaigos funkcijos – saugoti valstybės sieną – vykdymą, sudėtinga užtikrinti pažeidžiamų asmenų interesų apsaugą ir vienodą priėmimo standartą. Dauguma reikiamų sprendimų tuo metu buvo priimama ad hoc.
Įvertinus tai, kad neteisėtos migracijos procesai nėra vienkartinė ar trumpalaikė problema ir todėl yra akivaizdus kokybiškai naujos tvarios užsieniečių priėmimo ir apgyvendinimo sistemos poreikis, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijoje buvo sudaryta tarpinstitucinė darbo grupė, kuri, bendradarbiaudama su Mykolo Romerio universiteto ekspertais, parengė Migrantų priėmimo ir apgyvendinimo sistemos pertvarkos koncepciją, kuriai 2022 m. gegužės 25 d. pritarė Lietuvos Respublikos Vyriausybė (toliau – Koncepcija). Esminis migrantų priėmimo ir apgyvendinimo sistemos pertvarkos elementas – konsoliduoti migrantų priėmimo sąlygų užtikrinimo funkcijas vienoje institucijoje, tam, kad būtų galima efektyviausiai nukreipti finansinius, žmogiškuosius ir infrastruktūros išteklius į priėmimo poreikių nustatymą bei tenkinimą. Siekiant sudaryti teisines prielaidas migrantų priėmimo ir apgyvendinimo sistemos pertvarkai, parengti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 2, 3, 4, 5, 11, 28, 32, 44, 58, 62, 67, 71, 79, 85, 94, 99, 100, 101, 102, 103¹, 104, 105², 105², 105³,105⁴, 106¹, 108, 113, 114, 115, 115¹, 118, 123, 125, 140⁸, 140¹⁸, 140¹⁹, 140²¹, 140²⁸ straipsnių ir priedo pakeitimo ir 140¹⁶ straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas (toliau – UTPĮ projektas) ir Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo Nr. VIII-1591 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (toliau –VGTPĮ projektas) (toliau kartu – įstatymų projektai). UTPĮ projektu siekiama suteikti įgaliojimus Vyriausybei paskirti Priėmimą užtikrinančią įstaigą ir nustatyti užsieniečių laikino apgyvendinimo vietas, įgalioti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministrą sureguliuoti Priėmimą užtikrinančios įstaigos ir užsieniečių laikino apgyvendinimo vietų veiklą.
UTPĮ projektu atitinkamai keičiamos galiojančio Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – UTPĮ) nuostatos, susijusios su įstaigų vykdomų materialinių priėmimo sąlygų užtikrinimo ir kitų paslaugų (pvz., vertimo, teisinės pagalbos) teikimo funkcijų pokyčiais. UTPĮ projektu taip pat siekiama suderinti UTPĮ ir 2019 m. birželio 20 d.
Europos Parlamento ir Tarybos Reglamente (ES) 2019/1157 dėl Sąjungos piliečių tapatybės kortelių ir Sąjungos piliečiams bei jų šeimos nariams, kurie naudojasi laisvo judėjimo teise, išduodamų teisę gyventi šalyje patvirtinančių dokumentų saugumo didinimo (toliau – Reglamentas) vartojamas sąvokas, atsižvelgus į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimą byloje C-159/21 patikslinti nuostatas dėl Valstybės saugumo departamento, policijos ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos pagal kompetenciją Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) teikiamų išvadų dėl užsieniečio keliamų grėsmių, patikslinti – nustatyti išimtis – nuostatas dėl galimybių užsieniečiui prašymą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – leidimas laikinai gyventi) išdavimo pateikti per išorės paslaugų teikėją užsienyje, maksimalaus užsieniečio sulaikymo termino skaičiavimo, nustatyti galimybę užsieniečiui, kuriam paskirta UTPĮ 113 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta alternatyvi sulaikymui priemonė, išvykti iš laikino apgyvendinimo vietos, apriboti užsieniečių galimybę sutrukdyti įvykdyti jų išsiuntimą iš Lietuvos Respublikos, reglamentuoti atvejus, kai pripažįstamas kitos Šengeno valstybės priimtas sprendimas dėl užsieniečio grąžinimo, ir ištaisyti techninio pobūdžio klaidas, atsiradusias UTPĮ priimant ankstesnius įstatymo pakeitimus, bei siekiant teisinio aiškumo. VGTPĮ projektas parengtas siekiant suderinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nuostatas su UTPĮ projektu keičiamomis nuostatomis dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo UTPĮ nustatytais atvejais. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai ir rengėjai. Įstatymų projektus parengė Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2022 m. birželio 7 d. įsakymu Nr.
1V-418 „Dėl darbo grupės sudarymo“ sudaryta darbo grupė ir Vidaus reikalų ministerijos Migracijos politikos grupė. Kontaktinis asmuo – Vidaus reikalų ministerijos Migracijos politikos grupės patarėja Daiva Vežikauskienė, tel. (8 5) 2717004, el. p. [email protected]. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai. Šiuo metu UTPĮ nustatyta, kad Pabėgėlių priėmimo centras yra biudžetinė įstaiga, teikianti socialines, apgyvendinimo ir kitas priėmimo sąlygas užtikrinančias paslaugas tik tam tikroms kategorijoms priskiriamiems užsieniečiams: prieglobsčio prašytojams ir prieglobstį Lietuvoje gavusiems užsieniečiams, nelydimiems nepilnamečiams užsieniečiams, užsieniečiams, esantiems ar buvusiems su prekyba žmonėmis susijusių nusikaltimų aukomis, užsieniečiams, kurie yra pažeidžiami asmenys, kol jie laukia sprendimo dėl grąžinimo ar išsiuntimo įgyvendinimo, ir užsieniečiams, perkeltiems į Lietuvos Respublikos teritoriją Vyriausybės sprendimu. Kitų užsieniečių, kurių materialines priėmimo sąlygas privaloma užtikrinti, apgyvendinimą ir kitas priėmimo paslaugas turi užtikrinti Valstybės sienos apsaugos tarnyba, o vidaus reikalų ministras turi patvirtinti atitinkamus poįstatyminius teisės aktus. UTPĮ 2 straipsnio 25¹ dalyje apibrėžta Sąjungos piliečio šeimos nario leidimo gyventi šalyje kortelės sąvoka, o UTPĮ 11, 99, 100, 101, 102, 103¹, 104, 105²–105⁴, 106¹ ir 140²⁸ straipsniuose dėstomos nuostatos, susijusios su šios kortelės išdavimu ir ją turinčių užsieniečių teisine padėtimi, jų teisėmis ir pareigomis. UTPĮ 2 straipsnio 31 dalyje nustatyta, kad užsieniečio sulaikymas – tai jo laikinas apgyvendinimas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje apribojant jo judėjimo laisvę.
UTPĮ 3 straipsnio 5 dalies 2 punkte nustatyta, kad neteisėtai Lietuvos Respublikoje esantis užsienietis, kuris nėra prieglobsčio prašytojas, turi teisę Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka nemokamai naudotis valstybės garantuojama teisine pagalba teikimo sulaikyti užsienietį arba skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę nagrinėjimo teisme metu. UTPĮ 71 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad prieglobsčio prašytojas vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka turi teisę naudotis valstybės garantuojama teisine pagalba tiek, kiek tai susiję su prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimu. Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 1 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad UTPĮ nustatytais atvejais valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą organizuoja Vidaus reikalų ministerija ar jos įgaliota institucija. UTPĮ 4 straipsnio 5 dalyje nustatyta Migracijos departamento pareiga konsultuotis su Valstybės saugumo departamentu, policija ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba dėl užsieniečio grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ir visuomenei, kai yra gautas užsieniečio prašymas išduoti jam leidimą gyventi, sprendžiama dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje ar laikinosios apsaugos užsieniečiui suteikimo, ir kompetentingų institucijų pareiga pateikti išvadas dėl minėtų grėsmių. UTPĮ 4 straipsnio 7 dalyje nustatyta Valstybės saugumo departamento, policijos ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareiga nedelsiant informuoti Migracijos departamentą, jei minėtos grėsmės kyla dėl užsieniečio, kuriam suteiktas pabėgėlio statusas, papildoma arba laikinoji apsauga, ir Migracijos departamento pareiga šios informacijos pagrindu priimti sprendimą dėl pabėgėlio statuso, papildomos arba laikinosios apsaugos panaikinimo.
UTPĮ 5 straipsnio 6 ir 7 dalyse nustatyta, kad Valstybės sienos apsaugos tarnyba prieglobsčio prašytojus, pateikusius prašymus suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ar netrukus po neteisėto Lietuvos Respublikos valstybės sienos kirtimo, iki priimamas sprendimas įleisti juos į Lietuvos Respubliką, laikinai apgyvendina pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ar Valstybės sienos apsaugos tarnyboje vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka. Šio straipsnio 4 dalyje numatyti atvejai, kai tokiems prieglobsčio prašytojams suteikiama teisė pasilikti laikino apgyvendinimo vietose, o kitiems šioje dalyje nurodytiems užsieniečiams – teisė pasilikti Lietuvos Respublikoje. UTPĮ 28 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad užsienietis, esantis ne Lietuvos Respublikoje, prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi pateikia per Migracijos departamento pasirinktą išorės paslaugų teikėją. UTPĮ 32 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad nelydimi nepilnamečiai užsieniečiai, kurie nėra prieglobsčio prašytojai, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sprendimu apgyvendinami socialinės apsaugos ir darbo ministro, vidaus reikalų ministro ir sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka. UTPĮ 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunktyje ir 62 straipsnio 5 dalyje užsieniečiui mokamas darbo užmokestis lyginamas su Lietuvos statistikos departamento skelbiamu darbo užmokesčio rodikliu.
UTPĮ 58 straipsnio 14 punkte nustatyta, kad užsienietis atleidžiamas nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti, jeigu yra įgijęs šio Įstatymo 71 straipsnio 1 dalies 10 punkte nurodytą teisę. UTPĮ 62 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad užsieniečio darbo užmokestis negali būti mažesnis už tokį patį darbą pas tą patį darbdavį dirbančio Lietuvos Respublikos gyventojo, taip pat nustatomas užsieniečiui mokamo darbo užmokesčio santykis su Lietuvos statistikos departamento skelbiamu darbo užmokesčio rodikliu, jei pas tą patį darbdavį nėra tą patį darbą dirbančių Lietuvos Respublikos gyventojų. UTPĮ 67 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad vidaus reikalų ministras nustato tvarką, reglamentuojančią užsieniečių prašymų suteikti prieglobstį pateikimą ir nagrinėjimą, nustatymą, ar prieglobsčio prašytojas yra pažeidžiamas asmuo, sprendimų priėmimą ir jų vykdymą. UTPĮ 71 straipsnio 1 dalies 1, 4, 7 ir 10 punktuose nustatytos prieglobsčio prašytojų teisės, gyvenant Lietuvos Respublikos institucijų paskirtose apgyvendinimo vietose, sulaikymo vietose, pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose arba Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, naudotis materialinėmis priėmimo sąlygomis, vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka naudotis valstybės garantuojama teisine pagalba, gauti būtinąją medicinos pagalbą, psichologinę pagalbą ir socialines paslaugas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, Pabėgėlių priėmimo centre ar kitoje apgyvendinimo vietoje, dirbti, jeigu per 6 mėnesius nuo prašymo suteikti prieglobstį pateikimo dienos Migracijos departamentas nepriėmė sprendimo dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.
UTPĮ 71 straipsnio 2¹ dalyje nustatyta, kad Prieglobsčio prašytojai, laikinai gyvendami Pabėgėlių priėmimo centre, turi teisę gauti 60 procentų valstybės remiamų pajamų dydžio pašalpą maistui, jeigu maitinimo paslauga nėra teikiama, o šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad prieglobsčio prašytojams, išskyrus prieglobsčio prašytojus, dėl kurių priimamas Migracijos departamento sprendimas įleisti į Lietuvos Respubliką ir šis sprendimas dar nėra priimtas, gyvenantiems Lietuvos Respublikos institucijų paskirtose laikino apgyvendinimo arba sulaikymo vietoje, socialinės apsaugos ir darbo ministro ir vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka kas mėnesį mokama 10 procentų valstybės remiamų pajamų dydžio piniginė pašalpa. UTPĮ 71 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad paaiškėjus, kad prieglobsčio prašytojas turėjo lėšų apmokėti už jo teisių įgyvendinimą ir naudojosi šiomis teisėmis nemokamai, gavo piniginę pašalpą, taip pat paaiškėjus, kad prieglobsčio prašytojo finansinė būklė pagerėjo arba jis, deklaruodamas lėšas, pateikė klaidinančią informaciją arba nedeklaravo gautų lėšų, jis privalo padengti valstybės turėtas išlaidas.
Tvarką, reglamentuojančią valstybės išlaidų apskaičiavimą ir turėtų išlaidų padengimą, nustato vidaus reikalų ministras. UTPĮ 71 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad prieglobsčio prašytojui, gyvenančiam Lietuvos Respublikos institucijų paskirtoje apgyvendinimo arba sulaikymo vietoje ir nevykdančiam nustatytų pareigų ir (ar) nesilaikančiam apgyvendinimo Lietuvos Respublikos institucijų paskirtose apgyvendinimo vietose tvarkos, socialinės apsaugos ir darbo ministro ir vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka gali būti apribotas arba nutrauktas piniginės pašalpos mokėjimas. UTPĮ 79 straipsnyje nustatyta, kad Migracijos departamentas priima sprendimą dėl prieglobsčio prašytojo apgyvendinimo, išskyrus atvejus, kai prieglobsčio prašytojas yra sulaikytas arba jam skirta alternatyvi sulaikymui priemonė Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Prieglobsčio prašytojai, išskyrus nurodytus UTPĮ 5 straipsnio 6 dalyje, laikinai apgyvendinami Valstybės sienos apsaugos tarnyboje arba Pabėgėlių priėmimo centre. Nelydimas nepilnametis prieglobsčio prašytojas vidaus reikalų ministro ir socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka apgyvendinamas pas pilnamečius giminaičius, atstovą arba Pabėgėlių priėmimo centre, jeigu jo atstovas tam neprieštarauja. Pažeidžiamiems asmenims Migracijos departamento sprendimu, kai tai įmanoma, leidžiama apsigyventi su teisėtai Lietuvos Respublikos teritorijoje esančiu pilnamečiu artimuoju giminaičiu arba atstovu.
Prieglobsčio prašytojų laikino apgyvendinimo Valstybės sienos apsaugos tarnyboje sąlygas ir tvarką nustato vidaus reikalų ministras, o laikino apgyvendinimo Pabėgėlių priėmimo centre sąlygas ir tvarką nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras. Prieglobsčio prašytojų apgyvendinimo kitose apgyvendinimo vietose tvarką, reikalavimus tokioms apgyvendinimo vietoms ir prieglobsčio prašytojų priėmimo jose sąlygas, įskaitant materialinėms priėmimo sąlygoms užtikrinti skiriamų lėšų dydžius, nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. UTPĮ 85 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nustatyta, kad prieglobsčio prašytojo prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimas nutraukiamas, jeigu jis be leidimo išvyko iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos, Pabėgėlių priėmimo centro ar kitos pagal Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka paskirtos apgyvendinimo vietos arba su prieglobsčio prašytoju, kuriam leista apsigyventi jo pasirinktoje vietoje, nėra galimybės susisiekti ilgiau kaip 72 valandas. UTPĮ 94 straipsnio 1 dalies 4–6 punktuose nustatyta, kad užsieniečiai, turintys teisę į laikinąją apsaugą, gali verstis individualia veikla, kaip ji apibrėžiama Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme. UTPĮ 94 straipsnio 9 dalyje nustatytos užsieniečių, kurie turi teisę gauti laikinąją apsaugą ar kuriems suteikta laikinoji apsauga, pareigos, tarp kurių nėra pareigos informuoti Migracijos departamentą apie išvykimą gyventi į užsienio valstybę. UTPĮ 108 straipsnio 1 dalyje nustatytos Pabėgėlių priėmimo centre gyvenančių prieglobstį Lietuvos Respublikoje gavusių užsieniečių teisės Lietuvos valstybės paramos integracijai laikotarpiu.
UTPĮ 113 straipsnio 5 dalies 7 punkte nustatyta, kad vienas iš kriterijų, sprendžiant, ar užsienietis gali pasislėpti, yra tas, kad užsienietis, apgyvendintas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų, pažeidė laikino išvykimo iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos tvarką. UTPĮ 114 straipsnyje nustatytas maksimalus užsieniečių sulaikymo terminas (6 mėn. su galimybe tam tikrais atvejais pratęsti dar 12 mėn.), į kurį įskaičiuojamas ir laikotarpis, kai užsienietis buvo sulaikytas prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu. Pasibaigus maksimaliam sulaikymo terminui nėra numatyta galimybė vėliau pakartotinai užsienietį sulaikyti, net jei iš esmės pasikeitė reikšmingos aplinkybės ir dėl to atsiranda pagrįsta tikimybė užsienietį grąžinti į užsienio valstybę ar išsiųsti iš Lietuvos Respublikos. Šiame straipsnyje nustatyta, kad prieglobsčio prašytojų sulaikymas turi trukti kuo trumpiau ir ne ilgiau, negu būtina pagal atitinkamą šio Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje nustatytą sulaikymo pagrindą, tačiau maksimalus prieglobsčio prašytojo sulaikymo terminas nėra apibrėžtas. Šiame straipsnyje taip pat nustatyta, kad Valstybės sienos apsaugos tarnyba periodiškai, bet ne rečiau kaip kartą per 3 mėnesius, šio Įstatymo 118 straipsnyje nustatyta tvarka kreipiasi į teismą su prašymu pakartotinai svarstyti sprendimą sulaikyti užsienietį. UTPĮ 140¹⁸ straipsnyje reglamentuojamas užsieniečio sulaikymas, kai yra įvesta karo padėtis, nepaprastoji padėtis, taip pat paskelbta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio.
UTPĮ 115 straipsnio 2 dalies 4 ir 5 punktuose ir 140¹⁹ straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nustatytos alternatyvios sulaikymui priemonės – apgyvendinti užsienietį Valstybės sienos apsaugos tarnyboje netaikant judėjimo laisvės ribojimų arba nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, o 115 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, jeigu nevykdomos teismo sprendimu paskirtos 115 straipsnio 2 dalyje išvardytos alternatyvios sulaikymui priemonės, Valstybės sienos apsaugos tarnyba kreipiasi į teismą su teikimu sulaikyti užsienietį. UTPĮ 115¹ straipsnyje nustatyta, kad užsieniečių, sulaikytų ilgiau kaip 48 valandoms, arba užsieniečių, kuriems skirta alternatyvi sulaikymui priemonė, laikino apgyvendinimo Valstybės sienos apsaugos tarnyboje sąlygas ir tvarką nustato vidaus reikalų ministras. UTPĮ 118 ir 140²¹ straipsniuose nustatyta, kad išnykus užsieniečio ar prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindams, taip pat tais atvejais, kai dėl teisinių ar kitų objektyvių priežasčių nebėra pagrįstos tikimybės užsienietį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos, institucija, kurios žinioje yra sulaikytas užsienietis, nedelsdama privalo kreiptis į teismą su prašymu pakartotinai svarstyti sprendimą sulaikyti užsienietį. UTPĮ 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nelydimų nepilnamečių užsieniečių amžiaus nustatymo tyrimas atliekamas socialinės apsaugos ir darbo ministro, vidaus reikalų ministro ir sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka, o prieglobsčio prašytojų – vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka. UTPĮ 125 straipsnyje reglamentuojami sprendimų grąžinti užsienietį į užsienio valstybę priėmimo atvejai, bet UTPĮ nenumato galimybės pripažinti kitos Šengeno valstybės priimtą sprendimą dėl užsieniečio grąžinimo.
UTPĮ 140⁸straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad prieglobsčio prašytojus, pateikusius prašymus suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose arba Lietuvos Respublikos teritorijoje, kai jie į ją pateko neteisėtai kirtę Lietuvos Respublikos valstybės sieną, iki priimamas sprendimas įleisti juos į Lietuvos Respubliką, Migracijos departamento sprendimu Valstybės sienos apsaugos tarnyba laikinai apgyvendina pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose, Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, Pabėgėlių priėmimo centre ar kituose apgyvendinimo centruose, apgyvendinimo vietose, apgyvendinimo patalpose, laikiname būste ar kitose tam pritaikytose vietose, o užsieniečius, kurie į Lietuvos Respublikos teritoriją pateko neteisėtai kirtę Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir nėra prieglobsčio prašytojai, taip pat užsieniečius, dėl kurių priimtas sprendimas nesuteikti prieglobsčio, iki bus įvykdytas galutinis sprendimas dėl užsieniečio grąžinimo ar išsiuntimo arba išduotas užsieniečio registracijos pažymėjimas, Valstybės sienos apsaugos tarnybos sprendimu Valstybės sienos apsaugos tarnyba laikinai apgyvendina šioje dalyje nurodytose apgyvendinimo vietose. Pabėgėlių priėmimo centre pirmiausia apgyvendinami prieglobsčio prašytojai ir užsieniečiai, kurie yra pažeidžiami asmenys. UTPĮ 140⁸ straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 3 dalyje nurodytų prieglobsčio prašytojų ir užsieniečių laikino apgyvendinimo tvarką ir laikino išvykimo iš laikino apgyvendinimo vietų (išskyrus Pabėgėlių priėmimo centrą) tvarką nustato vidaus reikalų ministras, o laikino apgyvendinimo Pabėgėlių priėmimo centre sąlygas bei tvarką ir laikino išvykimo tvarką nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras.
UTPĮ 140⁸ straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad, jeigu šio straipsnio 6 dalyje nurodyti prieglobsčio prašytojai teismo nesulaikomi ar jiems alternatyvi sulaikymui priemonė neskiriama, taip pat pasibaigus sulaikymui ar alternatyviai sulaikymui priemonei, prieglobsčio prašytojai Migracijos departamento sprendimu apgyvendinami šio Įstatymo 79 ir 140¹⁶ straipsniuose nustatyta tvarka. UTPĮ 140¹⁶ straipsnyje nustatyta, kad nelydimas nepilnametis prieglobsčio prašytojas apgyvendinamas šio Įstatymo 79 straipsnio 4 dalyje nurodytose ar kitose nepilnamečiams gyventi tinkamose apgyvendinimo vietose, jeigu jo atstovas tam neprieštarauja. 4. Siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir, kokių teigiamų rezultatų laukiama.
UTPĮ projektas Siekiant sudaryti teisines prielaidas konsoliduoti migrantų priėmimo sąlygų užtikrinimo funkcijas vienoje institucijoje, kurią, įgyvendindama UTPĮ projekto nuostatas, paskirs Vyriausybė, UTPĮ projektu nustatomos naujos, išbraukiamos nebeaktualios ir patikslinamos sąvokos:
Koncepcijoje numatyta, kad, siekiant užtikrinti nešališką teisinį atstovavimą, kai UTPĮ nustatytais atvejais užsienietis turi teisę į valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, jos organizavimas neturėtų būti priskirtinas tos įstaigos, kurios sprendimai ar procedūros yra skundžiami, kompetencijai, o tai turėtų būti viena iš Priėmimą užtikrinančios įstaigos funkcijų. Atsižvelgiant į tai, kad UTPĮ 2 straipsnį papildančioje naujoje 23¹ dalyje nustatoma, kad Priėmimą užtikrinančios įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendina Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija, siūloma keisti UTPĮ 3 straipsnio 5 dalies 2 punkto ir 71 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatas, nustatant, kad socialinės apsaugos ir darbo ministras nustato valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams, kurie nėra prieglobsčio prašytojai, tvarką. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas priėmė sprendimą byloje C-159/21 (Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Bendra prieglobsčio ir imigracijos politika – Direktyva 2011/95/ES – Normos, susijusios su pabėgėlio arba papildomos apsaugos statuso suteikimo reikalavimais – Statuso panaikinimas – Direktyva 2013/32/ES – Tarptautinės apsaugos suteikimo ir panaikinimo bendra tvarka – Pavojus nacionaliniam saugumui – Specializuotos institucijos išvada – Galimybė susipažinti su byla), kurioje nusprendė, kad Direktyvos 2013/32 4 straipsnio 1 ir 2 dalys, 10 straipsnio 2 ir 3 dalys, 11 straipsnio 2 dalis ir 45 straipsnio 3 dalis, siejamos su 2011 m. gruodžio 13 d.
Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/95/ES dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, vienodo statuso pabėgėliams arba papildomą apsaugą galintiems gauti asmenims ir suteikiamos apsaugos pobūdžio reikalavimų 14 straipsnio 4 dalies a punktu ir 17 straipsnio 1 dalies d punktu, turi būti aiškinamos taip, kad pagal jas draudžiama nacionalinės teisės nuostata, pagal kurią sprendžiančioji institucija tuo atveju, kai už nacionalinį saugumą atsakingos specializuotos institucijos nemotyvuotoje nuomonėje konstatuoja, kad asmuo kelia pavojų šiam saugumui, sistemingai privalo nesuteikti šiam asmeniui papildomos apsaugos arba, remdamasi šia nuomone, panaikinti tokiam asmeniui anksčiau suteiktą tarptautinę apsaugą. Atsižvelgiant į šį teismo sprendimą, siūloma papildyti UTPĮ 4 straipsnio 4 ir 7 dalis, nustatant, kad Valstybės saugumo departamento, policijos ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos teikiamos išvados dėl grėsmių turi būti motyvuotos.
Koncepcijoje nustatyta, kad visi neteisėtai Lietuvos Respublikos valstybės sieną kirtę užsieniečiai (įskaitant ir ketinančius teikti prašymą dėl prieglobsčio suteikimo) ir nustatyti neteisėtai Lietuvoje esantys užsieniečiai, kuriems bus taikomos grąžinimo ar išsiuntimo procedūros, pirmiausia turėtų patekti į vieną registracijai ir pirminėms procedūroms atlikti skirtą laikino apgyvendinimo vietą. Šioje laikino apgyvendinimo vietoje užsienietis būtų apgyvendinamas trumpą laiką (3–5 dienas), per kurį kiekviena įstaiga pagal kompetenciją (Valstybės sienos apsaugos tarnyba, Priėmimą užtikrinanti įstaiga, prireikus – ir kitos institucijos) atliktų savo funkcijas, kad užsienietis būtų užregistruotas, jei siekia prieglobsčio Lietuvos Respublikoje – būtų priimtas jo prašymas dėl prieglobsčio suteikimo, įvertintas užsieniečio pažeidžiamumas ir užsieniečiui būtų parinkta atitinkama kita laikino apgyvendinimo vieta, kurioje užsienietis gyventų, kol vyktų prieglobsčio prašymo nagrinėjimo ar grąžinimo (išsiuntimo) procedūros. Atsižvelgiant į tai, siūloma keisti UTPĮ 5 straipsnio 6 dalį, nustatant, kad prieglobsčio prašytojai, pateikę prašymus suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ar netrukus po neteisėto Lietuvos Respublikos valstybės sienos kirtimo, iki priimamas sprendimas įleisti juos į Lietuvos Respubliką, apgyvendinami laikino apgyvendinimo vietoje (jie nebūtų apgyvendinami pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonoje ar Valstybės sienos apsaugos tarnyboje). Dėl šių priežasčių atitinkamai turi būti keičiamos ir analogiškos UTPĮ 140⁸straipsnio nuostatos.
Kadangi laikino apgyvendinimo vietas valdytų ar administruotų arba atrinktų viešojo pirkimo ar partnerių atrankos būdu Priėmimą užtikrinanti įstaiga, kurios savininko teises ir pareigas, kaip siūloma nustatyti UTPĮ 2 straipsnį papildančioje naujoje 23¹ dalyje, įgyvendintų Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, siūloma UTPĮ 5 straipsnio 6 dalyje nustatyti, kad nurodytų prieglobsčio prašytojų apgyvendinimo laikino apgyvendinimo vietoje sąlygas ir tvarką nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras, o UTPĮ 140⁸straipsnio 4 dalyje nustatyti, kad apgyvendinimo sąlygas bei tvarką ir laikino išvykimo iš apgyvendinimo vietų tvarką nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras. Atsižvelgiant į 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/32/ES dėl tarptautinės apsaugos suteikimo ir panaikinimo bendros tvarkos 41 straipsnio 1 dalį bei šio straipsnio 2 dalies c punktą, UTPĮ 5 straipsnio 4 dalis pildoma nuostata, numatančia, jog teisė pasilikti Lietuvos Respublikoje ir (ar) laikino apgyvendinimo vietose nesuteikiama, jei užsienietis pateikia paskesnį prašymą suteikti prieglobstį, kuriame nėra naujų esminių motyvų, tik siekdamas atidėti ar sutrukdyti įvykdyti sprendimą jį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos. Šis pakeitimas numatytas siekiant užkirsti kelią užsieniečių piktnaudžiavimui, kad pradėjus vykdyti jų išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos procedūrą nebūtų teikiami nemotyvuoti paskesni prieglobsčio prašymai, o juos pateikus – nereikėtų stabdyti pradėtos išsiuntimo procedūros. UTPĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyti leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindai, o UTPĮ 28 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad užsienietis, esantis ne Lietuvos Respublikoje, prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi pateikia per Migracijos departamento pasirinktą išorės paslaugų teikėją.
Įvertinus tai, kad kai kurie leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindai iš esmės gali atsirasti tik tuomet, kai užsienietis jau yra Lietuvos Respublikos teritorijoje (pvz., kai užsienietis negali išvykti iš Lietuvos Respublikos arba negali grįžti į kilmės valstybę, kai užsieniečiui Lietuvoje suteikta papildoma ar laikinoji apsauga), siūloma papildyti UTPĮ 28 straipsnio 2 dalį, nustatant išimtis, kada prašymas dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo negali būti pateikiamas per išorės paslaugų teikėją užsienio valstybėje. Atsižvelgiant į tai, kad, nustačius nelydimą nepilnametį užsienietį, kuris nėra prieglobsčio prašytojas, kompetentingos institucijos turi jį ne tik tinkamai apgyvendinti, bet ir atlikti kitus UTPĮ nustatytus veiksmus (pvz., paskirti laikinąją globą, ieškoti nelydimo nepilnamečio užsieniečio tėvų ar kitų teisėtų atstovų), siūloma UTPĮ 32 straipsnio 8 dalį papildyti nuostata, įpareigojančia socialinės apsaugos ir darbo ministrą, vidaus reikalų ministrą ir sveikatos apsaugos ministrą nustatyti ne tik tokių nepilnamečių užsieniečių apgyvendinimo, bet ir kitų su jais susijusių procedūrinių veiksmų atlikimo tvarką. Atsižvelgiant į tai, kad nuo 2023 m. sausio 1 d. Lietuvos statistikos departamentas tapo Valstybės duomenų agentūra, atitinkamai koreguojamos UTPĮ 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunkčio ir 62 straipsnio 5 dalies nuostatos, vietoj Lietuvos statistikos departamento įrašant Valstybės duomenų agentūrą.
Prieglobsčio prašytojų teisė dirbti nustatyta UTPĮ 71 straipsnio 1 dalies 10 punkte ir UTPĮ 140¹³ straipsnio 1 dalies 2 punkte, tačiau UTPĮ 58 straipsnio 14 punkte išimtis dėl užsieniečio atleidimo nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti nustatyta tik UTPĮ 71 straipsnio 1 dalies 10 punkte nurodytiems prieglobsčio prašytojams. Siekiant suvienodinti visiems teisę dirbti įgijusiems prieglobsčio prašytojams taikomas sąlygas, siūlome papildyti UTPĮ 58 straipsnio 14 punktą, įrašant nuorodą ir į UTPĮ 140¹³ straipsnio 1 dalies 2 punktą. Koncepcijoje nustatyta, kad užsieniečio pažeidžiamumo vertinimas turėtų būti priskiriamas Priėmimą užtikrinančios įstaigos, kurios savininko teises ir pareigas, kaip siūloma nustatyti UTPĮ 2 straipsnį papildančioje naujoje 23¹ dalyje, įgyvendintų Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, kompetencijai. Atsižvelgiant į tai, siūloma keisti UTPĮ 67 straipsnio 6 dalį ir nustatyti, kad tvarką, reglamentuojančią prieglobsčio prašytojo pažeidžiamumo nustatymą, nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras. Atsižvelgiant į tai, kad visi prieglobsčio prašytojai būtų apgyvendinami laikino apgyvendinimo vietose, o sulaikyti prieglobsčio prašytojai – Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, atitinkamai keičiamos UTPĮ 71 straipsnio 1 dalies 1 ir 7 punktų ir 8 dalies nuostatos.
Siekiant išplėsti prieglobsčio prašytojų galimybes patiems pasirūpinti pragyvenimui reikalingomis lėšomis, UTPĮ 71 straipsnio 1 dalies 10 punktą siūloma papildyti nuostata, kad prieglobsčio prašytojas turi teisę imtis ir savarankiško užimtumo veiklos, o siekiant, kad Migracijos departamento darbuotojai, nagrinėjantys prašymą dėl prieglobsčio prireikus galėtų kuo greičiau susisiekti su prieglobsčio prašytoju, siūloma UTPĮ 71 straipsnio 4 dalį papildyti 8 punktu, jame nustatant prieglobsčio prašytojo pareigą ne vėliau kaip per 3 darbo dienas raštu pranešti Migracijos departamentui apie pasikeitusius kontaktinius duomenis (adresą ir (arba) elektroninio pašto adresą, telefono numerį). Atsižvelgiant į tai, kad savarankiškai pasirinktoje gyvenamojoje vietoje apgyvendinti prieglobsčio prašytojai neturi teisės dirbti, kol neįgyja šios teisės UTPĮ 71 straipsnio 1 dalies 10 punkto pagrindu, ir siekiant skatinti prieglobsčio prašytojus gyventi savarankiškai, tokiu būdu atlaisvinant laikinojo apgyvendinimo vietas kitiems užsieniečiams, UTPĮ 71 straipsnio 2¹ dalį siūloma papildyti nuostata, kad teisę gauti 60 procentų valstybės remiamų pajamų dydžio pašalpą maistui, jeigu maitinimo paslauga nėra teikiama, turėtų ir prieglobsčio prašytojai, gyvenantys jų pasirinktoje gyvenamojoje vietoje.
Atkreipiame dėmesį, kad UTPĮ 71 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad prieglobsčio prašytojo teisėms įgyvendinti gali būti naudojamos ne tik Lietuvos Respublikos valstybės lėšos, bet taip pat ir tarptautinių organizacijų, Europos Sąjungos struktūrinių fondų, Lietuvos Respublikos fizinių ir juridinių asmenų įsteigtų humanitarinės pagalbos fondų, nevyriausybinių organizacijų lėšos tiek, kiek prieglobsčio prašytojas jų negali garantuoti deklaruotinomis lėšomis ir turtu (UTPĮ projektu siūloma papildyti UTPĮ 71 straipsnio 5 dalį, kad galimybė naudoti šios dalies pirmajame sakinyje nurodytas lėšas galėtų būti taikoma ir UTPĮ 71 straipsnio 2¹dalyje nurodytu atveju). Lietuvos Respublikos valstybės lėšos naudojamos tiek, kiek prieglobsčio prašytojas jų negali įgyvendinti savo turimomis lėšomis, ir tiek, kiek jos neįgyvendinamos tarptautinių organizacijų, Europos Sąjungos struktūrinių fondų, Lietuvos Respublikos fizinių ir juridinių asmenų įsteigtų humanitarinės pagalbos fondų, nevyriausybinių organizacijų lėšomis. Šiuo metu nepakankamai išnaudojamas diasporos potencialas apgyvendinant užsieniečius, todėl dalis prieglobsčio prašytojų gyvena centruose, nors norėtų ir galėtų apsigyventi pas Lietuvoje gyvenančius artimuosius ar draugus. Dažnu atveju to priežastis yra neturėjimas pakankamai išteklių save išlaikyti (neturi teisės dirbti, negauna išmokų).
Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu Pabėgėlių priėmimo centre vieno užsieniečio išlaikymas per dieną kainuoja 18,34 Eur (vidutiniškai 550,2 Eur per mėnesį), tikslinga būtų tokiems asmenis, kurie turi, kur apsigyventi, skirti pašalpą maistui, kuri šiuo metu siekia 88,2 Eurus per mėnesį, ir tokiu būdu paskatinti gyventi savarankiškai pasirinktoje gyvenamojoje vietoje. Taip būtų taupomos apgyvendinimui skiriamos biudžeto lėšos tais atvejais, kai prieglobsčio prašytojas galėtų gyventi savarankiškai (pavyzdžiui, priėmus diasporai). Tai būtų ypač aktualu didėjant prieglobsčio prašytojų srautams iš Baltarusijos Respublikos, kurie, nors ir pradiniame etape apsigyvena priimančioje bendruomenėje, vėliau yra priversti kreiptis pagalbos į nevyriausybines organizacijas ar svarstyti galimybę persikelti į Pabėgėlių priėmimo centrą. Dėl šių priežasčių siūloma papildyti ir UTPĮ 71 straipsnio 3 dalį, nustatant, kad šioje dalyje nurodyta 10 procentų valstybės remiamų pajamų dydžio piniginė pašalpa būtų mokama ir tuo atveju, jei prieglobsčio prašytojai gyvena savo pasirinktoje gyvenamojoje vietoje. Atsižvelgiant į tai, kad UTPĮ projektu siūloma nustatyti, kad Priėmimą užtikrinanti įstaiga yra priėmimo sąlygas užtikrinančias paslaugas užsieniečiams teikianti įstaiga, kurios savininko teises ir pareigas, kaip siūloma nustatyti UTPĮ 2 straipsnį papildančioje naujoje 23¹ dalyje, įgyvendintų Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, o UTPĮ 2 straipsnio 15¹ dalyje nustatyta, kad materialinės priėmimo sąlygos apima ir piniginę pašalpą, UTPĮ 71 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad šioje dalyje nustatyta piniginė pašalpa būtų mokama, o UTPĮ 71 straipsnio 8 dalyje – pašalpos mokėjimas galėtų būti apribotas arba nutrauktas socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka.
Atsižvelgiant į siūlomus UTPĮ 71 straipsnio 3 dalies pakeitimus, atitinkamai patikslinamos ir šio straipsnio 8 dalies nuostatos, kokiais atvejais apribojamas arba nutraukiamas piniginės pašalpos prieglobsčio prašytojui mokėjimas. Atsižvelgiant į tai, kad Priėmimą užtikrinanti įstaiga teiks socialines, apgyvendinimo ir kitas priėmimo sąlygas užtikrinančias paslaugas prieglobsčio prašytojams, o jos savininko teises ir pareigas, kaip siūloma nustatyti UTPĮ 2 straipsnį papildančioje naujoje 23¹ dalyje, įgyvendintų Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, siūloma UTPĮ 71 straipsnio 6 dalyje nustatyti, kad, paaiškėjus šioje dalyje nustatytoms aplinkybėms, tvarką, reglamentuojančią valstybės išlaidų apskaičiavimą ir turėtų išlaidų padengimą, nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras.
Atsižvelgiant į tai, kad priimant sprendimą, kur apgyvendinti prieglobsčio prašytoją, svarbu įvertinti, ar jis priskiriamas pažeidžiamiems asmenims, ir kitas individualias aplinkybes bei objektyvias laikino apgyvendinimo vietų galimybes, o pažeidžiamumo vertinimą ir laikino apgyvendinimo vietų valdymą (administravimą) UTPĮ projektu siekiama priskirti Priėmimą užtikrinančios įstaigos kompetencijai, siūloma UTPĮ 79 straipsnio:
Šiuo atveju Priėmimą užtikrinanti įstaiga nebūtų atsakinga už šio prieglobsčio prašytojo apgyvendinimą;
1) vadovaujantis UTPĮ 32 straipsnio 1 dalimi, atstovas pagal įstatymą nelydimam nepilnamečiui yra skiriamas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatomis, reglamentuojančiomis vaiko globos (rūpybos) organizavimą, atstovas pagal įstatymą be tėvų globos likusiam nepilnamečiui skiriamas nustatant jam globą (rūpybą) (CK 3.250 straipsnio 3 dalis).
Tuo tarpu CK 3.243 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad nepilnamečių asmenų globėjai ir rūpintojai turi gyventi kartu su nepilnamečiu, išskyrus šio kodekso 3.265 straipsnio 4 punkte numatytus atvejus. Nepilnamečio, sulaukusio šešiolikos metų, rūpintojas gali gyventi skyrium, jeigu dėl to sutikimą davė valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija. UTPĮ 79 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad nelydimas nepilnametis taip pat gali būti apgyvendinamas pas pilnamečius giminaičius. Pastebėtina, kad organizuojant vaiko globą (rūpybą) visais atvejais pirmiausia siekiama vaiką apgyvendinti giminaičių ar emociniais ryšiais su juo susijusių asmenų šeimose, jei tie asmenys atitinka CK nustatytus globėjams (rūpintojams) keliamus reikalavimus. Tais atvejais, kai vaikas į šalį atvyksta ne su savo teisėtais atstovais, o kitais asmenimis – ieškoma sprendimų užtikrinti vaiko atstovavimą, neatskiriant jo nuo kartu atvykusių asmenų, todėl manytina, kad toks reguliavimas UTPĮ yra perteklinis ir netikslus vertinant iš globėjo (rūpintojo) pareigų ir teisių įgyvendinimo perspektyvos, taip pat ir keliantis iššūkius dėl tinkamo vaiko teisių užtikrinimo ir atstovavimo tais atvejais, kai vaiko pilnametis giminaitis dėl objektyvių priežasčių negalėtų būti skiriamas vaiko atstovu pagal įstatymą. Dėl šių priežasčių siūloma UTPĮ 79 straipsnio 4 dalyje išbraukti žodžius „pilnamečius giminaičius“. 2) nustatyti, kad nelydimi nepilnamečiai prieglobsčio prašytojai apgyvendinami pas atstovą arba laikino apgyvendinimo vietoje.
Siekiant, kad nereikėtų tvirtinti atskirų apgyvendinimo tvarkų nelydimiems nepilnamečiams prieglobsčio prašytojams ir nelydimiems nepilnamečiams užsieniečiams, kurie nėra prieglobsčio prašytojai, nustatoma, kad nepilnamečiai prieglobsčio prašytojai apgyvendinami vadovaujantis UTPĮ 32 straipsnio 8 dalyje nurodyta socialinės apsaugos ir darbo ministro, vidaus reikalų ministro ir sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka.
Siekiant, kad nereikėtų tvirtinti atskirų apgyvendinimo tvarkų nelydimiems nepilnamečiams prieglobsčio prašytojams ir nelydimiems nepilnamečiams užsieniečiams, kurie nėra prieglobsčio prašytojai, nustatoma, kad nepilnamečiai prieglobsčio prašytojai apgyvendinami vadovaujantis UTPĮ 32 straipsnio 8 dalyje nurodyta socialinės apsaugos ir darbo ministro, vidaus reikalų ministro ir sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka.
Atsižvelgiant į tai, kad Priėmimą užtikrinanti įstaiga turės užtikrinti vienodus priėmimo standartus visose laikino apgyvendinimo vietose, o laikino apgyvendinimo paslaugas prireikus pirks viešųjų pirkimų būdu arba pasitelkdama partnerius iš Priėmimą užtikrinančios įstaigos turimų lėšų, formalus tam skiriamų lėšų dydžio nustatymas Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos priimtu teisės aktu gali nepagrįstai apsunkinti reikiamų materialinių priėmimo sąlygų užtikrinimą, ypač, jei dėl staiga išaugusio poreikio reikėtų skubių sprendimų dėl papildomų paslaugų įsigijimo. Dėl šių priežasčių, taip pat atsižvelgiant į UTPĮ projektu siūlomus kitus UTPĮ 79 straipsnio pakeitimus, siūloma išbraukti šio straipsnio 6 dalį. Pasitaiko atvejų, kai Migracijos departamentas iš užsienio valstybių institucijų ar kitų šaltinių gauna informacijos, kad užsienietis, kuris yra pateikęs prašymą dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvoje, yra užsienio valstybėje, todėl siūloma UTPĮ 85 straipsnio 1 dalies 3 punktą papildyti nauja aplinkybe, kada prieglobsčio prašytojo prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimas nutraukiamas – turimais duomenimis, prieglobsčio prašytojas yra išvykęs iš Lietuvos Respublikos be Migracijos departamento leidimo. Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 5 straipsnyje nurodyta savarankiškai dirbančio asmens veikla yra platesnė nei individuali veikla, apibrėžta Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme.
Kadangi prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams, kurie nėra ar nebėra prieglobsčio prašytojai, suteikiama galimybė verstis savarankiško užimtumo veikla, siūloma tokią teisę nustatyti ir užsieniečiams, kurie turi teisę gauti arba gavo laikinąją apsaugą. UTPĮ 96 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad užsieniečiui suteikta laikinoji apsauga panaikinama, jeigu jis išvyksta gyventi į užsienio valstybę. Atsižvelgiant į tai, taip pat į tai, kad Migracijos departamentui svarbu žinoti, jeigu užsienietis nebeplanuoja pasinaudoti galimybe gauti laikinąją apsaugą, siūloma papildyti UTPĮ 94 straipsnio 9 dalį ir užsieniečiams, kurie turi teisę gauti laikinąją apsaugą ar kuriems suteikta laikinoji apsauga, nustatyti pareigą informuoti Migracijos departamentą, jeigu jie išvyksta gyventi į užsienio valstybę. Gavęs tokią informaciją, Migracijos departamentas panaikins leidimą laikinai gyventi, o jeigu laikinoji apsauga dar nebuvo suteikta – nutrauks prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi laikinosios apsaugos pagrindu nagrinėjimą. Atsižvelgiant į tai, kad pagal UTPĮ apgyvendinami užsieniečiai, kuriems netaikomas judėjimo laisvės apribojimas, būtų apgyvendinami laikino apgyvendinimo vietoje, o ne Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, atitinkamai keičiamos UTPĮ 113 straipsnio 5 dalies 7 punkto nuostatos. Atsižvelgiant į 2017 m. lapkričio 16 d.
Komisijos rekomendacijos (ES) 2017/2338 dėl bendro „Grąžinimo vadovo“ valstybių narių kompetentingoms institucijoms, vykdančioms su grąžinimu susijusias užduotis (toliau – Grąžinimo vadovas), 14.4.2 ir 14.5 punktus bei į praktikoje pasitaikančias situacijas, siūlome pakeisti UTPĮ 114 straipsnį ir numatyti, kad į sulaikymo laikotarpį užsieniečio grąžinimo ar išsiuntimo tikslu neįskaičiuojamas laikotarpis, kai užsienietis buvo sulaikytas prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu, taip pat siūloma numatyti, kad pasibaigus maksimaliam sulaikymo terminui užsienietis pakartotinai gali būti sulaikytas tik, jeigu iš esmės pasikeitė reikšmingos aplinkybės ir dėl to atsiranda pagrįsta tikimybė jį grąžinti į užsienio valstybę ar išsiųsti iš Lietuvos Respublikos (pvz., gaunami kelionės dokumentai arba užsienio valstybė, į kurią turi būti išsiųstas užsienietis, pradeda bendradarbiauti readmisijos klausimais ir kt.). Tokiu atveju užsieniečio sulaikymas turėtų trukti kuo trumpiau, bet ne ilgiau kaip 3 mėnesius. Kartu siūloma nustatyti ir maksimalų 6 mėnesių trukmės prieglobsčio prašytojų sulaikymo terminą, kuris, esant pagrindui manyti, kad prieglobsčio prašytojas gali pasislėpti, arba kai jis kelia grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, gali būti pratęstas ne ilgesniam kaip 6 mėnesių laikotarpiui. Atsižvelgiant į tai, kad UTPĮ 114 straipsnis dėstomas nauja redakcija, atitinkamai tikslinamas ir UTPĮ 140¹⁸ straipsnis.
Atsižvelgiant į tai, kad visi nesulaikyti užsieniečiai, kurie apgyvendinami pagal UTPĮ (įskaitant ir tuos užsieniečius, kuriems paskirta atitinkama alternatyvi sulaikymui priemonė), būtų apgyvendinami Priėmimą užtikrinančios įstaigos valdomose, administruojamose ar parinktose laikino apgyvendinimo vietose, o ne Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, siūloma atitinkamai keisti UTPĮ 115 straipsnio 2 dalies 4 ir 5 punktuose ir 140¹⁹ straipsnio 2 ir 3 punktuose nustatytas alternatyvias sulaikymui priemones, vietoj žodžių „Valstybės sienos apsaugos tarnyboje“ įrašant „laikino apgyvendinimo vietoje“. Atsižvelgiant į tai, kad į teismą dėl užsieniečio sulaikymo pagal UTPĮ ilgiau kaip 48 val. turi teisę kreiptis Valstybės sienos apsaugos tarnyba, o UTPĮ 115 straipsnio 2 dalyje nustatytų užsieniečiams paskirtų alternatyvių sulaikymui priemonių vykdymo kontrolę įgyvendina ir kitos įstaigos (Migracijos departamentas, laikinos apgyvendinimo vietos administratorius), siūloma papildyti UTPĮ 115 straipsnio 3 dalį nuostata, kad Migracijos departamentas ir Priėmimą užtikrinanti įstaiga gali prašyti Valstybės sienos apsaugos tarnybos kreiptis į teismą dėl alternatyvios sulaikymui priemonės nevykdančio užsieniečio sulaikymo. Siekiant sukurti lankstesnes galimybes užsieniečiams, kuriems skirta UTPĮ 115 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyta alternatyvi sulaikymui priemonė, gauti medicinos, socialines, švietimo, maitinimo ir kitas paslaugas, taip pat psichologinę pagalbą už laikino apgyvendinimo vietos ribų, siūloma UTPĮ 115 straipsnį papildyti 6 dalimi.
Atsižvelgiant į tai, kad sulaikyti užsieniečiai yra laikomi, o ne apgyvendinami Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, o užsieniečiai, kuriems paskirta alternatyvi sulaikymui priemonė, apgyvendinami Priėmimą užtikrinančios įstaigos, kurios savininko teises ir pareigas įgyvendintų Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, valdomose ar administruojamose laikino apgyvendinimo vietose, siūloma atitinkamai patikslinti UTPĮ 115¹ straipsnio pavadinimą ir šiame straipsnyje nustatyti, kad užsieniečių, sulaikytų ilgiau kaip 48 val., laikymo Valstybės sienos apsaugos tarnyboje sąlygas ir tvarką nustato vidaus reikalų ministras, o užsieniečių, kuriems skirta alternatyvi sulaikymui priemonė, apgyvendinimo laikino apgyvendinimo vietoje sąlygas ir tvarką nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras. Atsižvelgiant į tai, kad kreiptis į teismą dėl užsieniečio sulaikymo pagal UTPĮ ilgiau kaip 48 val. (įskaitant pakartotinį kreipimąsi) gali tik Valstybės sienos apsaugos tarnyba, siūloma atitinkamai patikslinti UTPĮ 118 ir 140²¹straipsnių nuostatas, vietoj „institucija, kurios žinioje yra sulaikytas užsienietis“ įrašant „Valstybės sienos apsaugos tarnyba“. Be to, atsižvelgiant į tai, kad UTPĮ 118 straipsnio 1 dalies pirmajame sakinyje ir 140²¹straipsnio 1 dalies pirmajame sakinyje nurodytas atvejis (sulaikytas užsienietis) apima ir abiejų straipsnių pirmosios dalies antrajame sakinyje nustatytą atvejį (sulaikytas prieglobsčio prašytojas), siūloma išbraukti UTPĮ 118 straipsnio 1 dalies ir 140²¹straipsnio 1 dalies antruosius sakinius kaip perteklinius.
Siekiant įgyvendinti teisėkūros ekonomiškumo principą, siūloma nelydimų nepilnamečių užsieniečių ir prieglobsčio prašytojų amžiaus nustatymo tvarką reglamentuoti vienu teisės aktu (šiuo metu nelydimų nepilnamečių užsieniečių amžiaus nustatymą ir prieglobsčio prašytojų amžiaus nustatymą reglamentuoja du atskiri teisės aktai), atitinkamai pakeičiant UTPĮ 123 straipsnio nuostatas. Atsižvelgiant į Grąžinimo vadovo 5.2 punktą bei į tai, kad nuo 2023 m. kovo 7 d. į Šengeno informacinę sistemą Šengeno valstybės nedelsdamos privalo įvesti perspėjimus dėl užsieniečio grąžinimo, kuriuos kitos valstybės narės gali iš karto pamatyti, siūlome 125 straipsnį papildyti nauja 3¹ dalimi, numatant galimybę pripažinti kitos Šengeno valstybės priimtą sprendimą dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę. Toks pripažinimas būtų galimas, jeigu užsienietis išvyksta iš Lietuvos Respublikos per išorinę Europos Sąjungos sieną ir kita Šengeno valstybė į Šengeno informacinę sistemą yra įtraukusi perspėjimą dėl šio užsieniečio grąžinimo, kuriame nurodytas savanoriško išvykimo laikotarpis nėra pasibaigęs (t. y. tokiu atveju nereikėtų priimti naujo sprendimo dėl užsieniečio grąžinimo ar išsiuntimo). Esant pagrindui priimti sprendimą dėl užsieniečio išsiuntimo, kitos Šengeno valstybės priimtas sprendimas dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę nebūtų pripažįstamas (UTPĮ projektu neperkeliamos 2001 m. gegužės 28 d. Tarybos direktyvos 2001/40/EB dėl abipusio sprendimų dėl trečiųjų šalių piliečių išsiuntimo pripažinimo nuostatos).
Atsižvelgiant į tai, kad alternatyvios sulaikymui priemonės teismo yra skiriamos, o ne taikomos, atitinkamai siūloma tikslinti UTPĮ 140⁸straipsnio 6 ir 7 dalis. UTPĮ 140⁸straipsnio nuostata, kad sprendimą dėl prieglobsčio prašytojų apgyvendinimo priima Migracijos departamentas, o dėl kitų užsieniečių – Valstybės sienos apsaugos tarnyba, UTPĮ projektu nekeičiama, nes šiais sprendimais užsieniečiai apgyvendinami ribojant jų judėjimo teisę iki 6 mėnesių, t. y. jiems taikoma vadinamoji pasienio procedūra, kurios metu laikoma, kad užsieniečiai yra neįleisti į Lietuvos Respubliką. Tokius administracinius sprendimus, kuriais apribojama užsieniečio judėjimo teisė ir kurie gali būti skundžiami, turėtų priimti Migracijos departamentas ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba, o konkrečią laikino apgyvendinimo vietą parinktų jau Priėmimą užtikrinanti įstaiga. Atsižvelgiant į tai, kad visi pagal UTPĮ apgyvendinami užsieniečiai (tarp jų ir nelydimi nepilnamečiai) būtų apgyvendinami laikino apgyvendinimo vietose, o prieglobsčio prašytojų apgyvendinimas reglamentuojamas UTPĮ 79 straipsnyje, siūlome pripažinti netekusiu galios UTPĮ 140¹⁶ straipsnį. VGTPĮ projektas Koncepcijoje numatyta, kad, siekiant užtikrinti nešališką teisinį atstovavimą, kai UTPĮ nustatytais atvejais užsienietis turi teisę į valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, jos organizavimas neturėtų būti priskirtinas tos įstaigos, kurios sprendimai ar procedūros yra vykdomi ar skundžiami, kompetencijai, o tai turėtų būti viena iš Priėmimą užtikrinančios įstaigos funkcijų. Dėl šios priežasties UTPĮ projektu siekiama nustatyti, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo UTPĮ nustatytais atvejais tvarką nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras.
Siekiant suderinti UTPĮ projekto ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nuostatas, VGTPĮ projektu siūloma pakeisti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 1 straipsnio 3 dalį, nustatant, kad UTPĮ nustatytais atvejais valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą organizuoja Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ar jos įgaliota institucija. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir, kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Priėmus UTPĮ projekte siūlomą teisinį reguliavimą, bus sukurtos teisinės prielaidos Vyriausybei paskirti vieną įstaigą, atsakingą už visų užsieniečių, kurių priėmimo poreikius privaloma užtikrinti pagal UTPĮ (įskaitant sulaikytus užsieniečius), materialinių priėmimo sąlygų užtikrinimą, o Valstybės sienos apsaugos tarnybai – efektyviau veikti pagal įstatymu nustatytą jos paskirtį – įgyvendinti valstybės sienos apsaugą ir jos kirtimo kontrolę, o karo metu – priklausant ginkluotosioms pajėgoms ginti valstybę. UTPĮ projektu Vyriausybei siūloma paskirti Priėmimą užtikrinančią įstaigą, kuri valdytų ar administruotų visas užsieniečių laikino apgyvendinimo vietas ir kurios savininko teises ir pareigas įgyvendintų Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Taip būtų sukuriamos prielaidos taikyti bendrą priėmimo poreikių nustatymo ir užtikrinimo standartą, o tai, viena vertus, leistų geriau pasirūpinti žmogaus teisių apsauga (kasdieniniais užsieniečių poreikiais rūpintųsi labiau į socialinio pobūdžio paslaugų teikimą orientuotas subjektas, o ne teisėsaugos įstaiga), antra vertus, būtų efektyviau naudojami valstybės sienos apsaugai skiriami ištekliai.
Priėmimą užtikrinanti įstaiga prireikus galėtų greičiau ir lanksčiau, nei statutinės tarnybos pagrindu veikianti Valstybės sienos apsaugos tarnyba, pasitelkti papildomus žmogiškuosius išteklius, koordinuoti nevyriausybinių organizacijų ir privataus sektoriaus teikiamą pagalbą. Priėmimą užtikrinanti įstaiga rūpintųsi valstybės garantuojamos teisinės pagalbos (VGTPĮ projektu suteikiami įgaliojimai Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai ar jos įgaliotai institucijai organizuoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą užsieniečiams UTPĮ nustatytais atvejais) ir vertimo paslaugų užsieniečiams, kuriems taikomos prieglobsčio ar grąžinimo (išsiuntimo) procedūros, teikimu, o tai užtikrintų skaidresnį ir nešališką užsieniečių teisinį atstovavimą bei galimybes įstaigoms (Migracijos departamentui ir Valstybės sienos apsaugos tarnybai) susikoncentruoti į UTPĮ joms nustatytų procedūrų vykdymą. Priėmus įstatymus, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Galima priimtų įstatymų įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai. Priimti įstatymai tiesioginės įtakos kriminogeninei situacijai neturės, tačiau Valstybės sienos apsaugos tarnyba galės efektyviau vykdyti valstybės sienos apsaugą ir jos kirtimo kontrolę bei prevenciją, todėl tai gali turėti teigiamos įtakos nacionaliniam saugumui ir viešosios tvarkos būklei, ypač pasienio regionuose. 7. Galima priimtų įstatymų įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Įstatymai įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8. Ar įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. Neprieštarauja. 9.
9Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Siekiant inkorporuoti įstatymus į teisinę sistemą, pakeisti ar panaikinti kitų galiojančių teisės aktų nereikės. 10. Įstatymų projektų atitiktis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams, sąvokų ir terminų įvertinimas. Įstatymų projektai parengti laikantis įstatymų reikalavimų. UTPĮ įstatymo projekte keičiamos ir apibrėžiamos sąvokos iki įstatymų projektų pateikimo Lietuvos Respublikos Seimui bus aprobuotos Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 11. Įstatymų projektų atitiktis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei. Įstatymų projektai neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei. 12. Įstatymų įgyvendinimui reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, juos priimti turintys subjektai. Pakeitus įstatymus reikės priimti:
1Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą dėl Priėmimą užtikrinančios įstaigos skyrimo ir užsieniečių laikino apgyvendinimo vietų nustatymo;
2Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nustatytais atvejais tvarkos aprašo patvirtinimo;
3Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymą dėl užsieniečio pažeidžiamumo vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo. Pakeitus įstatymus, reikės pakeisti:
1Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. kovo 8 d. nutarimą Nr. 171 „Dėl Prieglobsčio prašytojų apgyvendinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“;
2Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. spalio 5 d. nutarimą Nr. 998 „Dėl Lietuvos valstybės paramos užsieniečių integracijai teikimo sąlygų ir tvarkos aprašo patvirtinimo“;
3.
Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2014 m. balandžio 23 d. įsakymą Nr. A1-229/1V-289/V-491 „Dėl Lietuvos Respublikoje nustatytų nelydimų nepilnamečių užsieniečių, kurie nėra prieglobsčio prašytojai, amžiaus nustatymo, apgyvendinimo ir kitų procedūrinių veiksmų tvarkos aprašo patvirtinimo“;
4Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2002 m. vasario 13 d. įsakymą Nr. 20 „Dėl prieglobsčio prašytojų ir užsieniečių laikino apgyvendinimo pabėgėlių priėmimo centre sąlygų bei tvarkos ir laikino išvykimo tvarkos aprašo ir užsieniečio teisės gauti kompensaciją už naudojimąsi visuomeninio transporto priemonėmis įgyvendinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“;
5Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. rugpjūčio 18 d. įsakymą Nr. A1-234 „Dėl Pabėgėlių priėmimo centro nuostatų patvirtinimo“;
6Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2015 m. rugpjūčio 10 d. įsakymą Nr. A1-461 „Dėl užsieniečių, kaip esančių ar buvusių su prekyba žmonėmis susijusių nusikaltimų aukų, jų apsisprendimo laikotarpiu apgyvendinimo pabėgėlių priėmimo centre tvarkos aprašo patvirtinimo“;
7Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. gegužės 6 d. įsakymą Nr. 1V-346 „Dėl Laikino prieglobsčio prašytojų apgyvendinimo pasienio kontrolės punktuose ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos struktūriniuose padaliniuose sąlygų ir tvarkos aprašo patvirtinimo“;
8Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2007 m. spalio 4 d. Nr. 1V-340 įsakymą „Dėl laikinojo užsieniečių apgyvendinimo Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos sąlygų ir tvarkos aprašo patvirtinimo“;
9Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2004 m. gruodžio 24 d. įsakymą Nr.
1V-429 „Dėl Sprendimų dėl užsieniečio įpareigojimo išvykti, išsiuntimo, grąžinimo ir vykimo tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją priėmimo ir jų vykdymo tvarkos aprašo patvirtinimo“;
10Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymą Nr. 1V-131 „Dėl Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“;
11Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro, valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo, 2021 m. rugpjūčio 14 d. sprendimą Nr. 10V-31 „Dėl užsieniečių apgyvendinimo vietų administravimo vidaus tvarkos ir procedūrinių veiksmų atlikimo taisyklių“;
12Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos vado 2018 m. kovo 28 d. įsakymą Nr. 4-143 „Dėl Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro vidaus taisyklių patvirtinimo“;
13Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. birželio 28 d. įsakymą Nr. 1V-594 „Dėl Sąjungos piliečio šeimos nario leidimo laikinai ar nuolat gyventi šalyje kortelės išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Priėmus įstatymus reikės pripažinti netekusiais galios:
1Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. vasario 2 d. įsakymą Nr. 1V-31/A1-28 „Dėl Nelydimų nepilnamečių prieglobsčio prašytojų apgyvendinimo Pabėgėlių priėmimo centre taisyklių patvirtinimo“;
2Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. rugpjūčio 25 d. įsakymą Nr. A1-454/1V-588 „Dėl Prieglobsčio prašytojo teisės kas mėnesį gauti piniginę pašalpą įgyvendinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“;
3Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 30 d. įsakymą Nr.
3K-76 „Dėl Prieglobsčio prašytojams, apgyvendintiems apgyvendinimo patalpose ar laikiname būste, taikomų bendrųjų tvarkos taisyklių patvirtinimo“. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti ar bus galima sutaupyti. Koncepcijos rengimo metu buvo paskaičiuota, kad Valstybės sienos apsaugos tarnyboje 1 asmens išlaikymas 1 dieną kainuoja 26,85 Eur, o Pabėgėlių priėmimo centre – 18,34 Eur (į paskaičiavimą įtraukti darbo užmokesčio, komunalinių paslaugų, infrastruktūros, maitinimo, higienos reikmenų ir kito aprūpinimo kaštai). Planuojama, kad Priėmimą užtikrinanti įstaiga perims visas Pabėgėlių priėmimo centro funkcijas, taip pat Valstybės sienos apsaugos tarnybos ir Migracijos departamento funkcijas, susijusias su priėmimo sąlygų užtikrinimu laikino apgyvendinimo vietose ir valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimu. 2021 m. prasidėjus migrantų antplūdžiui Lietuvoje, Valstybės sienos apsaugos tarnyba, be vykdomų savo tiesioginių funkcijų, turėjo užtikrinti ir apgyvendintų neteisėtų migrantų apsaugą, socialinės, psichologinės, medicininės pagalbos teikimą, maitinimą, aprūpinimą būtiniausiomis asmeninio poreikio prekėmis ir kt. Šioms funkcijoms vykdyti buvo įsteigtos papildomos 300 pareigybių (226 pareigūnų ir 74 civilių), kurios buvo išlaikomos Europos Sąjungos lėšomis iš projekto „Skubus atsakas į neproporcingą trečiųjų šalių piliečių antplūdį į Lietuvą iš Baltarusijos“ (toliau – EMAS projektas). 2023 m. gegužės 22 d. baigiasi EMAS projekto veiklų vykdymas.
Migracijos procesams nusistovėjus, bet esant nepastoviai geopolitinei ir saugumo padėčiai Europoje, 226 pareigūnų pareigybės perskirstytos į Valstybės sienos apsaugos tarnybos padalinius išorinei Europos Sąjungos sienai saugoti, o 74 darbuotojai, dirbę pagal darbo sutartis, vykdę užsieniečių aprūpinimo funkcijas, atleisti. Pažymėtina, kad 2022–2023 m. papildomos valstybės biudžeto lėšos minėtų 300 pareigybių išlaikymui nebuvo skirtos. Migracijos departamentas nebeužtikrins valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo, tačiau ir toliau užtikrins vertimo paslaugų teikimą tiek, kiek tai susiję su prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimu (prieglobsčio prašytojų apklausų vykdymas, įrodymų vertimas ir kt.). Pažymėtina, kad kasmet skiriamų valstybės biudžeto lėšų sumokėti už valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo ir vertimo paslaugas neužtenka, todėl už minėtas paslaugas sumokama ir iš Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo (PMIF) lėšų bei kitų Europos Sąjungos finansavimo šaltinių. Be to, atskirų pareigybių šioms funkcijoms vykdyti Migracijos departamente nėra įsteigta. Atsižvelgiant į tai, kad siūlomoms perduoti Valstybės sienos apsaugos tarnybos ir Migracijos departamento funkcijoms vykdyti skiriamo valstybės biudžeto finansavimo šiuo metu nepakanka (funkcijos yra iš dalies finansuojamos iš Europos Sąjungos paramos lėšų – PMIF, EMAS projekto ir kt.), ir siekiant stiprinti šių įstaigų pagrindinių funkcijų vykdymą, perduoti Valstybės sienos apsaugos tarnybos ir Migracijos departamento pareigybes ir valstybės biudžeto asignavimus Priėmimą užtikrinančiai įstaigai galimybių nėra.
Atkreipiame dėmesį, kad Priėmimą užtikrinančios įstaigos veikimui suplanuotas biudžeto asignavimo poreikis 2024 m. siekia 4,59 mln. eurų, tačiau, įvertinus Pabėgėlių priėmimo centro suplanuotą valstybės biudžeto poreikį, kuris sudaro 1,91 mln. eurų, ir tai, kad Pabėgėlių priėmimo centras bus integruotas į Priėmimą užtikrinančią įstaigą, Priėmimą užtikrinančiai įstaigai, nuo 2024 m. liepos 1 dienos pradėjus veiklą, planuojamas papildomas biudžeto lėšų poreikis 2024 m. yra 2,68 mln. eurų (iš jų – 1,64 mln. eurų darbo užmokesčiui); 2025 m. – 5,8 mln. eurų (iš jų – 3,26 mln. eurų darbo užmokesčiui); 2026 m. – 6,45 mln. eurų (iš jų – 3,24 mln. eurų darbo užmokesčiui). Darbo užmokesčio fondui įtaką daro planuojamos Priėmimą užtikrinančios įstaigos struktūra, perimamos ir naujai paskiriamos funkcijos, kurių poreikis identifikuotas neteisėtos migracijos krizės metu (koordinavimas, bendradarbiavimas su savivaldybių administracijomis ir vietos bendruomenėmis, naujų apgyvendinimo vietų paieška ir įkūrimas, paramos užsienyje paieška, logistika ir pan.).
Papildomai įvertinus tai, kad Priėmimą užtikrinanti įstaiga atliks viešojo administravimo funkcijas ir veiks visoje Lietuvos teritorijoje, darbo užmokesčio fondas buvo skaičiuojamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymu ir Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymu, priskiriant įstaigą prie II lygio įstaigų grupės ir planuojant iš viso 211 etatų, iš kurių 49 yra valstybės tarnautojai ir 162 yra dirbantys pagal darbo sutartis (apima ir Pabėgėlių priėmimo centro esamus 90 etatų). Pažymėtina, kad materialiojo ir nematerialiojo turto įsigijimo lėšų poreikis suplanuotas įvertinus tai, kad Priėmimą užtikrinanti įstaiga perims apgyvendinimo objektų valdymą skirtingose Lietuvos vietose, kas sąlygoja būtinybę įsigyti transporto priemones asmenims pervežti. Įvertinus poreikį Priėmimą užtikrinančiai organizacijai gebėti greitai reaguoti į migracijos srautų kitimą, būtina užtikrinti sandėliavimo galimybes apgyvendinimo vietai sukaupti būtinam turtui (pvz., lovoms, čiužiniams ir kt.). Poreikis aiškiai identifikuotas 2021 m. neteisėtos migracijos krizės metu. Priėmimą užtikrinančiai įstaigai reikalingų kitų išlaidų suma planuota prognozuojant vidutiniškai 800 asmenų priėmimą ir apgyvendinimą, įvertinus išliekančią geopolitinę įtampą regione. Priėmimo sąlygų užtikrinimo išlaidos kinta priklausomai nuo apgyvendintų užsieniečių skaičiaus. 2018 m. prieglobsčio Lietuvos Respublikoje prašė 423 užsieniečiai, 2019 m. – 646, 2020 m. – 321, 2021 m. – 4259, 2022 m. – 1051. 14.
14Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis. Įstatymo projekto reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną „Eurovoc“: „prieglobsčio prašytojas“, „užsienietis“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. UTPĮ projekte siūloma nustatyti, kad nuostatos, susijusios su Migrantų priėmimo ir apgyvendinimo sistemos pertvarka, įsigalioja 2024 m. liepos 1 d., kadangi reikia laiko funkcijų perskirstymui, reikiamų teisės aktų parengimui. Taip pat, atsižvelgiant į tai, kad nuo 2023 m. liepos 1 d. įsigalios nauja UTPĮ 4 straipsnio redakcija, ir atsižvelgiant į teisėkūros ekonomiškumo principą, siūloma UTPĮ projekte keičiamo 4 straipsnio įsigaliojimą nustatyti 2023 m. liepos 3 d. Kitos nuostatos įsigaliotų nuo įstatymo priėmimo.
part_79a0c3dc4b7f4b3583adcc5fd364662c_end
44, 58, 62, 67, 71, 79, 85, 94, 99, 100, 101, 102, 103¹, 104, 105², 105³, 105⁴, 106¹, 108, 113, 114, 115, 115¹, 118, 123, 125, 140⁸, 140¹⁸, 140¹⁹, 140²¹, 140²⁸ STRAIPSNIŲ IR priedo PAKEITIMO IR 140¹⁶ STRAIPSNIO
Įstatymo PROJEKTO 2023-06-01 Nr. XIVP-2797 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto 1 straipsnio 6 dalyje siūloma įstatymo
„Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – keičiamas įstatymas) 2 straipsnio
23¹ dalyje apibrėžti sąvoką „Priėmimą užtikrinanti įstaiga“. Atsižvelgiant į tai, kad ši sąvoka reiškia įstaigos, kurią turėtų paskirti Vyriausybė, apibūdinimą, o ne jos pavadinimą, kitose projekto nuostatose ši sąvoka neturėtų būti rašoma pirma didžiąja raide. 2. Projekto 1 straipsnio 9 dalimi siūlomoje keičiamo įstatymo
jo laikymas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje <...> ar kitoje teisėsaugos įstaigoje“. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad projekte iš esmės nėra jokių nuostatų, reglamentuojančių užsieniečių laikymą kitoje teisėsaugos institucijoje, pavyzdžiui, nuostatų, kuriomis būtų reglamentuojamos kitoje teisėsaugos institucijoje laikomo užsieniečio teisės, pareigos ir pan. 3.
įstatymo 4 straipsnio 5 dalį papildyti šia nuostata: „Šio straipsnio 4 dalyje nurodytų institucijų teikiamos išvados, kad užsienietis kelia grėsmę valstybės saugumui ir (ar) viešajai tvarkai, ar visuomenei, turi būti motyvuotos.“ Sistemiškai įvertinę keičiamo įstatymo 4 straipsnio nuostatas, manome, kad šią projekto nuostatą reikėtų perkelti į keičiamo įstatymo 4 straipsnio 4 dalį, kurioje nurodomos institucijos, atliekančios užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar visuomenei vertinimą, o keičiamo įstatymo 4 straipsnio 5 dalies antrąjį ir trečiąjį sakinius išdėstyti taip: „Leidimas gyventi užsieniečiui išduodamas tik gavus šių institucijų motyvuotas išvadas, kad užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai ar visuomenei. Prieglobstis Lietuvos Respublikoje ar laikinoji apsauga užsieniečiui suteikiami tik gavus motyvuotą išvadą, kad šis užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui, ir motyvuotą išvadą, kad užsienietis, kuriam šio Įstatymo nustatyta tvarka suteikiama papildoma apsauga, nekelia grėsmės visuomenei, o užsienietis, kuriam suteikiamas pabėgėlio statusas arba laikinoji apsauga, nėra įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu dėl labai sunkaus nusikaltimo padarymo ir nekelia grėsmės visuomenei.“
įstatymo 5 straipsnio 4 dalyje, be kita ko, nustatyti: „Šioje dalyje numatyta teisė pasilikti Lietuvos Respublikoje ir (ar) šio straipsnio
užsienietis pateikia paskesnį prašymą suteikti prieglobstį, kuriame nėra naujų esminių motyvų <…>“. Ši projekto nuostata tikslintina, atsižvelgiant į tai, kad užsieniečių laikino apgyvendinimo vietos yra Lietuvos Respublikoje. 5. Projekto 4 straipsnio 2 dalimi siūlomoje keičiamo įstatymo 5 straipsnio 6 dalyje, derinant su šio straipsnio 4 dalimi, vietoj žodžio „vietoje“ įrašytinas žodis „vietose“. 6.
straipsnio 2 dalyje nustatyti: „Užsienietis, esantis ne Lietuvos Respublikoje, prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi, išskyrus prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 8–12 punktuose nustatytais pagrindais, pateikia per Migracijos departamento pasirinktą išorės paslaugų teikėją.“ Ši nuostata svarstytina keliais aspektais. Viena vertus, neaišku, kokiu tikslu nustatoma ši išimtis (kai prašymas išduoti leidimą laikinai gyventi negali būti pateikiamas per išorės paslaugų teikėją užsienio valstybėje), nes įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 40 straipsnio 1 dalies 8–12 punktuose nurodyti užsieniečiai jau yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, o aptariamoje nuostatoje nustatoma užsieniečių, esančių ne Lietuvos Respublikoje, teisė pateikti prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi. Kita vertus, neaišku, kam turėtų būti pateikiami užsieniečių, kuriems taikytina nurodyta išimtis, prašymai. 7. Projekto 10 straipsnyje dėstomos keičiamo įstatymo 62 straipsnio 5 dalies pirmajame sakinyje po žodžių
„ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenančio“ įrašytinas žodis „kito“, nes šiame
sakinyje nurodytas kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės pilietis taip pat yra užsienietis. 8. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad projekto 12 straipsnio 1 dalyje teikiamame keičiamo įstatymo 71 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir projekto 12 straipsnio 3 dalyje teikiamame keičiamo įstatymo 71 straipsnio 1 dalies 7 punkte skliaustuose yra išdėstyta norminio pobūdžio nuostata „(sulaikytas prieglobsčio prašytojas – Valstybės sienos apsaugos tarnyboje)“. Pažymėtina, kad norminio pobūdžio teisės aktų nuostatos turėtų būti dėstomos, formuluojant jas kaip aiškias ir tikslias taisykles, o ne pateikiant skliaustuose paaiškinimus, sąlygas ir pan. Atsižvelgiant į tai, nurodytos projekto nuostatos taisytinos, atsisakant skliaustų.
Be to, keičiamo įstatymo
sulaikytas prieglobsčio prašytojas pagal keičiamo įstatymo 2 straipsnio 31 dalį yra laikomas, o ne gyvena Valstybės sienos apsaugos tarnyboje. Iš keičiamo įstatymo 71 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatos neaišku, kokia kita apgyvendinimo vieta (be šioje nuostatoje nurodytos laikino apgyvendinimo vietos ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos) turima mintyje. 9. Atsižvelgiant į tai, kad pagal Užimtumo įstatymą asmuo „vykdo savarankišką veiklą“, o ne „imasi savarankiško užimtumo veiklos“, reikėtų patikslinti projekto 12 straipsnio 4 dalyje išdėstytą keičiamo įstatymo 71 straipsnio 1 dalies 10 punktą ir kitas projekto nuostatas, kuriose vartojama formuluotė „imtis savarankiško užimtumo veiklos“. 10. Projekto 28 straipsnyje išdėstyto keičiamo įstatymo
šeimos, kuriose yra nepilnamečių užsieniečių, gali būti sulaikyti“ yra teisiškai ydinga ir tikslintina, nes sulaikomi gali būti tik asmenys, o ne šeimos. 11. Projekto 28 straipsniu siūloma keičiamo įstatymo
sulaikymo terminą „papildomam, ne ilgesniam kaip 6 mėnesių, laikotarpiui“, o šio straipsnio 6 dalyje – pratęsti užsieniečio sulaikymo terminą „papildomam, ne ilgesniam kaip 12 mėnesių, laikotarpiui“.
Neaišku, koks yra šių nuostatų santykis su to paties straipsnio 8 dalyje siūloma įtvirtinti nuostata, kad Valstybės sienos apsaugos tarnyba periodiškai, bet ne rečiau kaip kartą per 3 mėnesius, kreipiasi į teismą su prašymu pakartotinai svarstyti sprendimą sulaikyti užsienietį ar prieglobsčio prašytoją, t. y. neaišku, ar sulaikymo terminas galėtų būti pratęsiamas iš karto visam maksimaliam papildomam terminui, ar teismas, kas 3 mėnesius pakartotinai svarstydamas sprendimą sulaikyti užsienietį ar prieglobsčio prašytoją, iš esmės spręstų sulaikymo termino pratęsimo klausimą. 12. Projekto 28 straipsniu siūlomas keičiamo įstatymo
sulaikymas galėtų būti pratęstas dvigubai ilgesniam terminui (12 mėnesių) negu pradinis sulaikymo terminas (6 mėnesiai), be to, į šį terminą nebūtų įskaičiuojama sulaikymo trukmė, jei užsienietis buvo sulaikytas prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu (maksimali šio sulaikymo trukmė – 6 mėnesiai, kai kuriais atvejais numatyta galimybė jį pratęsti dar 6 mėnesiams),
Valstybės sienos apsaugos tarnyba turėtų pirmą kartą kreiptis į teismą su prašymu pakartotinai svarstyti sprendimą sulaikyti užsienietį ar prieglobsčio prašytoją (turint mintyje tai, kad pagal minėtas to paties straipsnio 5 ir 6 dalis galimas sulaikymo terminas – iki 6 mėnesių, neaišku, ar pirmą kartą į teismą turėtų būti kreipiamasi per pirmuosius 3 mėnesius nuo sulaikymo). Be to, neaiškus ir šios nuostatos, kurioje yra daroma nuoroda į šio įstatymo
straipsniu „Sprendimo sulaikyti užsienietį pakartotinis svarstymas“, kurio 1 ir
teismą su nurodytu prašymu pagrindai: išnykus užsieniečio sulaikymo pagrindams, jeigu sulaikytas užsienietis pateikia prašymą suteikti prieglobstį ir jeigu nebėra pagrįstos tikimybės užsienietį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos. 14. Projekto 34 straipsnyje išdėstyto keičiamo įstatymo 140⁸ straipsnio 3, 5, 6 ir 7 dalyse vartojamos formuluotės „Priėmimą užtikrinančios įstaigos paskirtoje laikino apgyvendinimo vietoje“ ir „Priėmimą užtikrinančios įstaigos paskirtose laikino apgyvendinimo vietose“ derintinos su projekto 1 straipsnio 1 dalyje išdėstyta keičiamo įstatymo 2 straipsnio 11³ dalimi, pagal kurią Priėmimą užtikrinanti įstaiga laikino apgyvendinimo vietą valdo, administruoja arba parenka. 15.
reguliavimo, iš esmės analogiško tam, kurį projekto 34 straipsniu siūloma nustatyti keičiamo įstatymo 140⁸ straipsnio 3, 5 dalyse (pagal kurį, įvedus karo padėtį, nepaprastąją padėtį arba paskelbus ekstremaliąją situaciją dėl masinio užsieniečių antplūdžio, prieglobsčio prašytojų judėjimo laisvė gali būti ribojama iki 6 mėnesių nuo užsieniečio užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos), atitikties Konstitucijai yra kilęs konstitucinis ginčas, kurį Konstitucinis Teismas nagrinėjo 2023 m. gegužės 11 d. posėdyje; Konstitucinio Teismo sprendimas šioje byloje (Nr. 10-A/2022) turėtų būti priimtas iki 2023 m. birželio 12 d. Departamento direktorius Dainius Zebleckis L. Schulte-Ebbert, tel. (8 5) 239 6055, el. p. [email protected] V. Staugaitytė, tel. (8 5) 239 6898, el. p. [email protected]
26, 28, 32, 44, 58, 62, 67, 71, 79, 85, 94, 99, 100, 101, 102, 103¹, 104, 105², 105³, 105⁴, 106¹, 108, 113, 114, 115, 115¹, 118, 123, 125, 127, 140², 140⁸,
IR priedo PAKEITIMO, 140¹⁶, 140¹⁹ STRAIPSNIų PRIPAŽINIMO
Įstatymo PROJEKTO 2024-05-24 Nr. XIVP-2797(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto 1 straipsnio 3 dalyje nurodytoje pakeitimo esmėje išbrauktinas žodis „nauja“, nes įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – keičiamas įstatymas) 2 straipsnyje dar nėra 14²dalies. 2. Projekto 1 straipsnio 9 dalyje išdėstytoje keičiamo įstatymo 2 straipsnio 31 dalyje atsisakytina trumpinio „(toliau – Valstybės sienos apsaugos tarnyba), šį trumpinį įsivedant keičiamo įstatymo 4 straipsnio
patvirtintų Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų 35 punktas). 3. Projekto 2 straipsnio 5 dalyje išdėstytoje keičiamo įstatymo 3 straipsnio 6 dalyje vietoj formuluotės „40 straipsnio 1 dalies 8 punkte ir 40 straipsnio 1 dalies 10 punkte nustatytais pagrindais“ siūlome įrašyti formuluotę „40 straipsnio 1 dalies 8 ar 10 punkte nustatytu pagrindu“. 4. Projekto 4 straipsnio 1 dalyje išdėstytos keičiamo įstatymo 5 straipsnio 4 dalies sakinyje, prasidedančiame žodžiais „Šioje dalyje nurodytos teisės nesuteikiamos“, po žodžių „pateikia naują paskesnį prašymą“ įrašytini žodžiai „suteikti prieglobstį“. Ši pastaba taikytina ir projekto
dalies trečiajam sakiniui bei projekto 40 straipsnyje išdėstytos keičiamo įstatymo 140⁹ straipsnio 1 dalies trečiajam sakiniui. 5.
keičiamo įstatymo 21 straipsnio 1¹ dalį užsienio valstybių, kuriose užsienietis gali pateikti prašymą išduoti nacionalinę vizą per išorės paslaugų teikėją, sąrašą Migracijos departamento teikimu tvirtina vidaus reikalų ministras. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal projekto 6 straipsnio 1 dalyje išdėstytą keičiamo įstatymo 21 straipsnio 1 dalį išorės paslaugų teikėją, kuris priimtų prašymus išduoti nacionalines vizas, pasirenka Migracijos departamentas. Atsižvelgiant į tai, neaišku, ar Migracijos departamentas rinktųsi išorės paslaugų teikėją, galintį teikti nurodytas paslaugas, nesiejant jų teikimo su konkrečiomis užsienio valstybėmis (šiuo atveju reikėtų patikslinti projekto 6 straipsnio 1 dalyje išdėstytą keičiamo įstatymo 21 straipsnio 1 dalį), ar vis dėlto išorės paslaugų teikėjas būtų pasirenkamas atsižvelgiant į vidaus reikalų ministro patvirtintą užsienio valstybių, kuriose atitinkamos paslaugos gali būti teikiamos per išorės paslaugų teikėją, sąrašą (šiuo atveju projekto 6 straipsnio 1 dalyje išdėstytą keičiamo įstatymo 21 straipsnio 1 dalį ir projekto 6 straipsnio 2 dalyje išdėstytą keičiamo įstatymo 21 straipsnio 1¹ dalį reikėtų sukeisti vietomis). Ši pastaba taikytina ir projekto 9 straipsnio 1 ir 2 dalyse išdėstytoms keičiamo įstatymo 28 straipsnio atitinkamai 2 ir 2¹ dalims bei projekto 38 straipsnyje išdėstytai keičiamo įstatymo 140² straipsnio 1¹ daliai (šiuo atveju kartu reikėtų pakeisti ir keičiamo įstatymo 140² straipsnio 1 dalį). 6.
įstatymo 21 straipsnio 1¹ dalis tikslintina, nurodant, kad su įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 4 straipsnio 4 dalyje nurodytomis institucijomis, prieš teikdamas atitinkamą motyvuotą siūlymą vidaus reikalų ministrui, konsultuojasi Migracijos departamentas (o ne vidaus reikalų ministras, kaip galima suprasti iš projekto 6 straipsnio 2 dalyje išdėstytos keičiamo įstatymo 21 straipsnio 1¹ dalies formuluotės). Ši pastaba taikytina ir projekto 9 straipsnio 2 dalyje išdėstytai keičiamo įstatymo
keičiamo įstatymo 140² straipsnio 1¹ daliai. 7. Atsižvelgdami į tai, kad projekto 14 straipsnyje išdėstytoje keičiamo įstatymo 67 straipsnio 6 dalyje yra įvardijamos dvi tvarkos, kurias nustatytų skirtingi ministrai, siūlytume šias projekto nuostatas išdėstyti atskirose keičiamo įstatymo 67 straipsnio dalyse, vienoje iš jų nustatant, kad tvarką, reglamentuojančią užsieniečių prašymų suteikti prieglobstį pateikimą ir nagrinėjimą, sprendimų priėmimą ir jų vykdymą, nustato vidaus reikalų ministras, o kitoje – kad tvarką, reglamentuojančią prieglobsčio prašytojų pažeidžiamumo nustatymą, nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras. 8. Projekto 15 straipsnio 4 dalyje išdėstytame keičiamo įstatymo 71 straipsnio 1 dalies 10 punkte ir projekto 18 straipsnyje išdėstytose keičiamo įstatymo 94 straipsnio 1 dalies 4, 5, 6 punktų nuostatose vartojant su Užimtumo įstatymo nuostatomis suderintą formuluotę „vykdyti savarankišką veiklą“, atitinkamai reikėtų patikslinti ir keičiamo įstatymo 140¹³ straipsnio 1 dalies 2 punkto, 3 dalies 2 punkto bei 4 dalies nuostatas, kad ta pati teisė keičiamame įstatyme nebūtų įvardijama skirtingai. 9.
išdėstyto keičiamo įstatymo 118 straipsnio nuostatas ir atsižvelgdami į tai, kad keičiamo įstatymo 118 straipsnio 2 dalyje nebėra nuostatų, susijusių su sprendimo sulaikyti užsienietį pakartotiniu svarstymu, siūlytume šio straipsnio 3, 4 ir 5 dalių nuostatas, kurios yra susijusios su sprendimo sulaikyti užsienietį pakartotiniu svarstymu, išdėstyti po šio straipsnio 1 dalies, o keičiamo įstatymo 118 straipsnio 2 dalies nuostatą perkelti į paskutinę šio straipsnio dalį. Pritarus šiai pastabai atitinkamai reikėtų patikslinti nuorodą, pateiktą keičiamo įstatymo 118 straipsnio 1 dalyje. 10. Teisinis reguliavimas, kurį projekto 39 straipsnio
10 dalyje, jau yra nustatytas 2023 m. gruodžio 19 d. priimtu įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 5, 79, 113, 115, 125, 126, 130¹, 140⁸, 140¹⁰, 140¹³, 140¹⁴ ir 140¹⁹ straipsnių pakeitimo įstatymu Nr. XIV-2427. 11. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad projekto 42 straipsnyje išdėstytame keičiamo įstatymo 140¹⁸straipsnyje, kurio pavadinimas yra „Užsieniečio sulaikymas“, iš esmės nebėra nuostatų, reglamentuojančių patį užsieniečio sulaikymą. Šiame straipsnyje nustatoma tik Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareiga periodiškai patikrinti aplinkybes, turinčias įtakos užsieniečio sulaikymo pagrįstumui, ir kreiptis į teismą su prašymu pakartotinai svarstyti sprendimą sulaikyti užsienietį. Manytume, kad reikėtų patikslinti keičiamo įstatymo 140¹⁸straipsnio pavadinimą. 12. Projekto 42 straipsnyje išdėstyto keičiamo įstatymo 140¹⁸straipsnio 1 dalyje vietoj nuorodos į visą keičiamo įstatymo 140²¹straipsnį reikėtų pateikti nuorodą tik į jo 1 dalį, nes tik šioje dalyje yra nustatytas atvejis, kai Valstybės sienos apsaugos tarnyba turi kreiptis į teismą su prašymu pakartotinai svarstyti sprendimą sulaikyti užsienietį. 13.
140¹⁸straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti: „Šio Įstatymo 114 straipsnio 7 dalies nuostatos dėl užsieniečio sulaikymo netaikomos“. Neaišku, kokiu tikslu nustatoma ši išimtis, nes keičiamo įstatymo 114 straipsnio 7 dalyje nelikus nuostatų, susijusių su užsieniečio sulaikymu, šios dalies nuostata yra iš esmės identiška keičiamo įstatymo 140¹⁸straipsnio 1 dalies nuostatai. Atsižvelgdami į tai, siūlytume keičiamo įstatymo 140¹⁸straipsnio 2 dalies atsisakyti. Jeigu šiai pastabai būtų nepritarta, reikėtų patikslinti keičiamo įstatymo 140¹⁸straipsnio 2 dalies formuluotę „dėl užsieniečio sulaikymo“, nes nei šio straipsnio 1 dalyje, nei keičiamo įstatymo 114 straipsnio 7 dalyje, į kurią teikiama nuoroda, pats užsieniečio sulaikymas nėra reglamentuojamas, o tik nustatoma Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareiga periodiškai patikrinti aplinkybes, turinčias įtakos užsieniečio sulaikymo pagrįstumui, ir kreiptis į teismą su prašymu pakartotinai svarstyti sprendimą sulaikyti užsienietį. 14. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad projekto 44 straipsnyje išdėstyto keičiamo įstatymo 140²¹ straipsnio 2 dalis yra identiška projekto 34 straipsnyje išdėstyto keičiamo įstatymo 118 straipsnio 2 daliai. Atsižvelgiant į tai, taip pat į tai, kad projekto 34 straipsnyje išdėstyto keičiamo įstatymo 118 straipsnio 2 dalyje nėra nuostatų dėl sprendimo sulaikyti užsienietį pakartotinio svarstymo, reikėtų pakoreguoti projekto 44 straipsnyje išdėstyto keičiamo įstatymo 140²¹ straipsnio 3 dalies nuostatą „Šio Įstatymo 118 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatos dėl sprendimo sulaikyti užsienietį pakartotinio svarstymo netaikomos“, atsisakant nuorodos į keičiamo įstatymo 118 straipsnio 2 dalį. Departamento direktorius Dainius Zebleckis L. Schulte-Ebbert, tel. (0 5) 239 6055, el. p. [email protected] V. Staugaitytė, tel. (0 5) 239 6898, el. p. [email protected]
Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas Papildomo komiteto IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮSTATYMO „DĖL UŽSIENIEČIŲ TEISINĖS PADĖTIES“ NR. IX-2206 2, 3, 4, 5, 11, 28, 32, 44, 58, 62, 67, 71, 79, 85, 94, 99, 100, 101, 102, 103¹, 104, 105², 105³, 105⁴, 106¹, 108, 113, 114, 115, 115¹, 118, 123, 125, 140⁸, 140¹⁸, 140¹⁹, 140²¹, 140²⁸ STRAIPSNIŲ IR priedo PAKEITIMO IR 140¹⁶ STRAIPSNIO
Įstatymo PROJEKTO NR. XIVP-2797 2023-12-06
12023 m. lapkričio 29 d. Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas, komiteto
pirmininko pavaduotojas Dainius Gaižauskas, komiteto nariai: Virgilijus Alekna, Jonas Jarutis, Arvydas Pocius, Valdas Rakutis, Saulius Skvernelis, Dovilė Šakalienė. Komiteto biuras: vedėjas Evaldas Sinkevičius, patarėjai: Vilma Greckaitė, Gediminas Kazėnas, Vilma Kaminskienė, vyresnioji specialistė Skaistė Blažinauskaitė, padėjėja Vilma Pesliakienė.
Kviestieji asmenys: Vidaus reikalų viceministras Arnoldas Abramavičius, VRM Migracijos politikos grupės vadovė Aušra Grikevičienė, Migracijos politikos grupės patarėjos Daiva Vežikauskienė, Ona Aleksiejūnienė, Danutė Petrauskienė, Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Justina Jakštienė, SADM Užsieniečių integracijos grupės vadovė Laura Perevičiūtė, Užsieniečių integracijos grupės vyresnioji patarėja Aistė Gerikaitė-Šukienė, Darbo rinkos grupės patarėja Rasa Malaiškienė, Darbo teisės grupės vyresnioji patarėja Jelena Polijančuk, Migracijos departamento prie VRM direktoriaus pavaduotoja Lucija Voišnis, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie VRM Migracijos valdybos viršininkas Giedrius Ranonis ir Užsieniečių registracijos centro Tyrimų skyriaus viršininkas Tomas Čepulkovskis, Valstybės saugumo departamento atstovai, Seimo kontrolierių įstaigos vadovė Erika Leonaitė, Pabėgėlių priėmimo centro direktoriaus pavaduotojas Gediminas Pocius ir teisininkė Vilma Tarovatovienė, Žmogaus teisių stebėjimo instituto atstovai Martynas Jockus ir Aleksandra Indilė, Jungtinių Tautų Vyriausiojo pabėgėlių komisaro biuro patarėjas teisės klausimais Vladimiras Siniovas, VšĮ Sienos grupė atstovas Mantautas Šulskus ir Emilija Švobaitė, Lietuvos darbdavių konfederacijos generalinis direktorius Danas Arlauskas ir Lietuvos darbdavių organizacijos viceprezidentė Aurelija Maldutytė. 2023 m. gruodžio 6 d. Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas, komiteto pirmininko pavaduotojas Dainius Gaižauskas, komiteto nariai: Jonas Jarutis, Raimondas Lopata, Arvydas Pocius, Valdas Rakutis, Saulius Skvernelis, Dovilė Šakalienė. Komiteto biuras: vedėjas Evaldas Sinkevičius, patarėjai: Vilma Greckaitė, Vilma Kaminskienė, vyresnioji specialistė Skaistė Blažinauskaitė, padėjėja Vilma Pesliakienė.
Kviestieji asmenys: Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Justina Jakštienė, ministrės patarėja Laima Sinkevičienė, SADM Užsieniečių integracijos grupės vadovė Laura Perevičiūtė, Užsieniečių integracijos grupės vyresnioji patarėja Aistė Gerikaitė-Šukienė, Darbo teisės grupės patarėja Vita Baliukevičienė, Vidaus reikalų ministerijos Migracijos politikos grupės vadovė Aušra Grikevičienė, Migracijos politikos grupės vyresnioji patarėja Rūta Jasulaitienė, patarėjos Daiva Vežikauskienė ir Danutė Petrauskienė, Migracijos departamento prie VRM direktoriaus direktorė Evelina Gudzinskaitė, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie VRM Migracijos valdybos viršininkas Giedrius Ranonis, Valstybės saugumo departamento atstovas, Lietuvos darbdavių organizacijos viceprezidentė Aurelija Maldutytė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-06-011
(23¹) Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto 1 straipsnio 6 dalyje siūloma įstatymo
„Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – keičiamas įstatymas) 2
straipsnio 23¹ dalyje apibrėžti sąvoką „Priėmimą užtikrinanti įstaiga“. Atsižvelgiant į tai, kad ši sąvoka reiškia įstaigos, kurią turėtų paskirti Vyriausybė, apibūdinimą, o ne jos pavadinimą, kitose projekto nuostatose ši sąvoka neturėtų būti rašoma pirma didžiąja raide. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-06-011
Projekto 1 straipsnio 9 dalimi siūlomoje keičiamo įstatymo 2 straipsnio 31 dalyje užsieniečio sulaikymas apibrėžiamas, be kita ko, kaip „<...> jo laikymas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje <...> ar kitoje teisėsaugos įstaigoje“. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad projekte iš esmės nėra jokių nuostatų, reglamentuojančių užsieniečių laikymą kitoje teisėsaugos institucijoje, pavyzdžiui, nuostatų, kuriomis būtų reglamentuojamos kitoje teisėsaugos institucijoje laikomo užsieniečio teisės, pareigos ir pan. Nepritarti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – UTPĮ) 114 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisėsaugos institucijos pareigūno rašytiniu sprendimu užsienietis gali būti sulaikomas ne ilgiau kaip 48 valandoms <...>. Taigi, užsienietis gali būti sulaikytas, pvz., policijos pareigūno ir 48 val. laikomas policijos areštinėje. Areštinėje laikomų sulaikytų asmenų teises ir pareigas reglamentuoja kiti teisės aktai. 1.3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-06-013
straipsnio 1 dalimi siūloma keičiamo įstatymo 4 straipsnio 5 dalį papildyti šia nuostata: „Šio straipsnio 4 dalyje nurodytų institucijų teikiamos išvados, kad užsienietis kelia grėsmę valstybės saugumui ir (ar) viešajai tvarkai, ar visuomenei, turi būti motyvuotos.“ Sistemiškai įvertinę keičiamo įstatymo 4 straipsnio nuostatas, manome, kad šią projekto nuostatą reikėtų perkelti į keičiamo įstatymo 4 straipsnio 4 dalį, kurioje nurodomos institucijos, atliekančios užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar visuomenei vertinimą, o keičiamo įstatymo 4 straipsnio 5 dalies antrąjį ir trečiąjį sakinius išdėstyti taip: „Leidimas gyventi užsieniečiui išduodamas tik gavus šių institucijų motyvuotas išvadas, kad užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai ar visuomenei.
Prieglobstis Lietuvos Respublikoje ar laikinoji apsauga užsieniečiui suteikiami tik gavus motyvuotą išvadą, kad šis užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui, ir motyvuotą išvadą, kad užsienietis, kuriam šio Įstatymo nustatyta tvarka suteikiama papildoma apsauga, nekelia grėsmės visuomenei, o užsienietis, kuriam suteikiamas pabėgėlio statusas arba laikinoji apsauga, nėra įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu dėl labai sunkaus nusikaltimo padarymo ir nekelia grėsmės visuomenei.“ Nepritarti Atkreipiame dėmesį, kad motyvai surašomi tik tose išvadose, kuriose konstatuojama, kad užsienietis kelia grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai ar visuomenei, o tuo tarpu išvados, kuriomis konstatuojama, kad užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai ar visuomenei jokie motyvai nėra rašomi. Taigi, motyvuotinos ne „teigiamos“, o „neigiamos“ išvados.
Pvz., policija „teigiamas“ išvadas teikia sisteminėmis priemonėmis, t. y. tais atvejais, kai įvertinus pagal policijos generalinio komisaro patvirtintus kriterijus konstatuojama, kad užsienietis nekelia grėsmės viešajai tvarkai ir visuomenei, mygtuko paspaudimu suformuojama išvada, kuri reiškia „nekelia grėsmės viešajai tvarkai ir visuomenei“, neteikiant jokių argumentų, o tais atvejais, kai konstatuojama, kad užsienietis kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei, rengiama motyvuota išvada. Taigi, motyvuoti reikia ne tai, kodėl užsienietis laikomas nekeliančiu atitinkamos grėsmės, o tai, kodėl laikomas keliančiu grėsmę. 1.4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-06-014
straipsnio 1 dalimi siūloma keičiamo įstatymo 5 straipsnio 4 dalyje, be kita ko, nustatyti: „Šioje dalyje numatyta teisė pasilikti Lietuvos Respublikoje ir (ar) šio straipsnio 6 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose nesuteikiama, jei užsienietis pateikia paskesnį prašymą suteikti prieglobstį, kuriame nėra naujų esminių motyvų <…>“. Ši projekto nuostata tikslintina, atsižvelgiant į tai, kad užsieniečių laikino apgyvendinimo vietos yra Lietuvos Respublikoje. Pritarti iš dalies Argumentai: pritardami poreikiui tikslinti teisinį reguliavimą, siekiant teisinio reguliavimo aiškumo, siūlome patikslinti UTPĮ 5 straipsnio 4 dalį. Pasiūlymas: Siūlytume UTPĮ 5 straipsnio 4 dalį išdėstyti taip: „4.
Užsieniečiai, išskyrus prašymą suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ar netrukus po neteisėto Lietuvos Respublikos valstybės sienos kirtimo pateikusius prieglobsčio prašytojus, dėl kurių nepriimtas sprendimas įleisti juos į Lietuvos Respubliką, turi teisę pasilikti Lietuvos Respublikoje šio Įstatymo 138 straipsnyje nustatyto skundo padavimo termino laikotarpiu, o šiuo laikotarpiu pateikus prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių, – iki atitinkamo administracinio teismo nutarties dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių priėmimo arba kai apskųsto sprendimo vykdymas sustabdomas pagal šio Įstatymo 139 straipsnio 1 dalį. Prašymą suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ar netrukus po neteisėto Lietuvos Respublikos valstybės sienos kirtimo pateikę prieglobsčio prašytojai, dėl kurių nepriimtas sprendimas įleisti juos į Lietuvos Respubliką, turi teisę pasilikti šio straipsnio 6 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose šio Įstatymo 138 straipsnyje nustatyto skundo padavimo termino laikotarpiu, o šiuo laikotarpiu pateikus prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių, – iki atitinkamo administracinio teismo nutarties dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių priėmimo arba kai apskųsto sprendimo vykdymas sustabdomas pagal šio Įstatymo 139 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Šioje dalyje numatyta teisė pasilikti Lietuvos Respublikoje ir (ar) šio straipsnio 6 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose nesuteikiama, numatytos teisės nesuteikiamos, jei užsienietis pateikia paskesnį prašymą suteikti prieglobstį, kuriame nėra naujų esminių motyvų, tik siekdamas atidėti ar sutrukdyti įvykdyti sprendimą išsiųsti užsienietį iš Lietuvos Respublikos, kuriuo remiantis jis būtų artimiausiu metu išsiųstas.“
kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-06-014
Projekto 4 straipsnio 2 dalimi siūlomoje keičiamo įstatymo 5 straipsnio 6 dalyje, derinant su šio straipsnio 4 dalimi, vietoj žodžio „vietoje“ įrašytinas žodis „vietose“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-06-016
straipsniu siūloma keičiamo įstatymo 28 straipsnio 2 dalyje nustatyti: „Užsienietis, esantis ne Lietuvos Respublikoje, prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi, išskyrus prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 8–12 punktuose nustatytais pagrindais, pateikia per Migracijos departamento pasirinktą išorės paslaugų teikėją.“ Ši nuostata svarstytina keliais aspektais. Viena vertus, neaišku, kokiu tikslu nustatoma ši išimtis (kai prašymas išduoti leidimą laikinai gyventi negali būti pateikiamas per išorės paslaugų teikėją užsienio valstybėje), nes įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 40 straipsnio 1 dalies 8–12 punktuose nurodyti užsieniečiai jau yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, o aptariamoje nuostatoje nustatoma užsieniečių, esančių ne Lietuvos Respublikoje, teisė pateikti prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi. Kita vertus, neaišku, kam turėtų būti pateikiami užsieniečių, kuriems taikytina nurodyta išimtis, prašymai. Pritarti Siekiant teisinio reguliavimo aiškumo pritariame poreikiui atsisakyti rengėjų siūlomo UTPĮ 28 straipsnio pakeitimo. Žr. ketvirtą NSGK pasiūlymą, kuriame siūloma papildomai patikslinti 28 straipsnio 2 dalies redakciją nurodant subjektą, kuriam turėtų būti pateikiami užsieniečių, kuriems taikytina nurodyta išimtis, prašymai. 1.7. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-06-0110
7.
Projekto 10 straipsnyje dėstomos keičiamo įstatymo 62 straipsnio 5 dalies pirmajame sakinyje po žodžių „ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenančio“ įrašytinas žodis „kito“, nes šiame sakinyje nurodytas kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės pilietis taip pat yra užsienietis. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-06-0112
dėmesys į tai, kad projekto 12 straipsnio 1 dalyje teikiamame keičiamo įstatymo 71 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir projekto 12 straipsnio 3 dalyje teikiamame keičiamo įstatymo 71 straipsnio 1 dalies 7 punkte skliaustuose yra išdėstyta norminio pobūdžio nuostata „(sulaikytas prieglobsčio prašytojas – Valstybės sienos apsaugos tarnyboje)“. Pažymėtina, kad norminio pobūdžio teisės aktų nuostatos turėtų būti dėstomos, formuluojant jas kaip aiškias ir tikslias taisykles, o ne pateikiant skliaustuose paaiškinimus, sąlygas ir pan. Atsižvelgiant į tai, nurodytos projekto nuostatos taisytinos, atsisakant skliaustų. Be to, keičiamo įstatymo 71 straipsnio 1 dalies 1 punktas tikslintinas ir tuo aspektu, kad sulaikytas prieglobsčio prašytojas pagal keičiamo įstatymo 2 straipsnio 31 dalį yra laikomas, o ne gyvena Valstybės sienos apsaugos tarnyboje. Iš keičiamo įstatymo 71 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatos neaišku, kokia kita apgyvendinimo vieta (be šioje nuostatoje nurodytos laikino apgyvendinimo vietos ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos) turima mintyje. Pritarti Dėl konkrečių formuluočių siūlytina apsispręsti pagrindiniame komitete. 1.9. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-06-0112
9.
Atsižvelgiant į tai, kad pagal Užimtumo įstatymą asmuo „vykdo savarankišką veiklą“, o ne „imasi savarankiško užimtumo veiklos“, reikėtų patikslinti projekto 12 straipsnio 4 dalyje išdėstytą keičiamo įstatymo 71 straipsnio 1 dalies 10 punktą ir kitas projekto nuostatas, kuriose vartojama formuluotė „imtis savarankiško užimtumo veiklos“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-06-0128
straipsnyje išdėstyto keičiamo įstatymo 114 straipsnio 4 dalyje vartojama formuluotė „asmenys ir šeimos, kuriose yra nepilnamečių užsieniečių, gali būti sulaikyti“ yra teisiškai ydinga ir tikslintina, nes sulaikomi gali būti tik asmenys, o ne šeimos. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-06-0128
siūloma keičiamo įstatymo 114 straipsnio 5 dalyje numatyti galimybę pratęsti prieglobsčio prašytojo sulaikymo terminą „papildomam, ne ilgesniam kaip
užsieniečio sulaikymo terminą „papildomam, ne ilgesniam kaip 12 mėnesių, laikotarpiui“. Neaišku, koks yra šių nuostatų santykis su to paties straipsnio 8 dalyje siūloma įtvirtinti nuostata, kad Valstybės sienos apsaugos tarnyba periodiškai, bet ne rečiau kaip kartą per 3 mėnesius, kreipiasi į teismą su prašymu pakartotinai svarstyti sprendimą sulaikyti užsienietį ar prieglobsčio prašytoją, t. y. neaišku, ar sulaikymo terminas galėtų būti pratęsiamas iš karto visam maksimaliam papildomam terminui, ar teismas, kas 3 mėnesius pakartotinai svarstydamas sprendimą sulaikyti užsienietį ar prieglobsčio prašytoją, iš esmės spręstų sulaikymo termino pratęsimo klausimą. Nepritarti
straipsnio 4 dalyje numatyti 6 ir 12 mėn. terminai yra maksimalūs terminai, kuriems gali būti sulaikyti užsieniečiai.
Nepriklausomai nuo to, kokiam terminui teismas skyrė sulaikymą, VSAT turi pareigą ne rečiau kaip kas tris mėnesius kreiptis į teismą dėl sulaikymo peržiūrėjimo (įprastai teismas ir skiria ne ilgesnį kaip 3 mėn. sulaikymą). 1.12. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-06-0128
straipsniu siūlomas keičiamo įstatymo 114 straipsnio 6 dalyje nustatyti teisinis reguliavimas, pagal kurį užsieniečio sulaikymas galėtų būti pratęstas dvigubai ilgesniam terminui (12 mėnesių) negu pradinis sulaikymo terminas (6 mėnesiai), be to, į šį terminą nebūtų įskaičiuojama sulaikymo trukmė, jei užsienietis buvo sulaikytas prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu (maksimali šio sulaikymo trukmė – 6 mėnesiai, kai kuriais atvejais numatyta galimybė jį pratęsti dar 6 mėnesiams), – taigi bendra asmens sulaikymo trukmė galėtų gerokai viršyti 18 mėnesių, – įvertintinas atitikties iš proporcingumo principo kylantiems reikalavimams aspektu. Nepritarti Atkreiptinas dėmesys, kad ilgesnis galimas sulaikymo terminas galėtų susidaryti tik grąžintiniems užsieniečiams, t. y. tais atvejais, kai užsienietis nebeturi teisės likti Lietuvoje (jo prašymai dėl prieglobsčio, jei jie buvo pateikti, išnagrinėti, dėl jų priimti galutiniai sprendimai nesuteikti prieglobsčio, įvertintos su grąžinimu susijusios aplinkybės ir jam netaikomas negrąžinimo principas), todėl jis turi grįžti į užsienio valstybę, ir jo sulaikymas yra būtinas grąžinimui įvykdyti. Šiuo atveju užsienietis turi alternatyvią galimybę – jis gali rinktis savanorišką grįžimą, nebūtina jam sulaikytam laukti priverstinio grąžinimo. Įvertinus tai, toks teisinis reguliavimas laikytinas proporcingu. 1.13. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-06-0128
13.
Projekto 28 straipsniu siūloma keičiamo įstatymo 114 straipsnio 8 dalies nuostata neaiški ir tuo atžvilgiu, kad nenumatyta, kada Valstybės sienos apsaugos tarnyba turėtų pirmą kartą kreiptis į teismą su prašymu pakartotinai svarstyti sprendimą sulaikyti užsienietį ar prieglobsčio prašytoją (turint mintyje tai, kad pagal minėtas to paties straipsnio 5 ir 6 dalis galimas sulaikymo terminas – iki 6 mėnesių, neaišku, ar pirmą kartą į teismą turėtų būti kreipiamasi per pirmuosius 3 mėnesius nuo sulaikymo). Be to, neaiškus ir šios nuostatos, kurioje yra daroma nuoroda į šio įstatymo 118 straipsnį, santykis su projekto 31 straipsniu siūlomu keičiamo įstatymo 118 straipsniu
„Sprendimo sulaikyti užsienietį pakartotinis svarstymas“, kurio 1 ir 2 dalyse
numatyti tokie trys Valstybės sienos apsaugos tarnybos kreipimosi į teismą su nurodytu prašymu pagrindai: išnykus užsieniečio sulaikymo pagrindams, jeigu sulaikytas užsienietis pateikia prašymą suteikti prieglobstį ir jeigu nebėra pagrįstos tikimybės užsienietį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos. Nepritarti Teismo diskrecija yra skirti sulaikymą bet kuriam terminui, ne ilgesniam kaip 6 mėn. (gali būti skiriamas sulaikymas ir 1, 2, 3 mėn. ir t. t.). Jeigu teismas skyrė sulaikymą bet kuriam terminui, neviršijančiam 3 mėn., jam baigiantis, jei vis dar yra neišnykę UTPĮ nustatyti sulaikymo pagrindai, kreipiamasi į teismą dėl sulaikymo pratęsimo. Tuo atveju, jei teismas skyrė sulaikymą ilgesniam kaip 3 mėn. laikotarpiui, po 3 sulaikymo mėnesių kreipiamasi į teismą dėl sulaikymo peržiūrėjimo. Bendra taisyklė tokia – ne rečiau kaip kas tris mėnesius sulaikymo klausimas „atnaujinamas“ – arba kreipiamasi į teismą dėl sulaikymo pratęsimo, arba dėl sulaikymo peržiūrėjimo. VSAT kreipiasi į teismą dėl sulaikymo persvarstymo iš karto, kai atsiranda kažkuris iš UTPĮ 118 str. 1 ir
tris mėnesius. 1.14.
kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-06-0134 (140⁸)
straipsnyje išdėstyto keičiamo įstatymo 140⁸ straipsnio 3, 5, 6 ir 7 dalyse vartojamos formuluotės „Priėmimą užtikrinančios įstaigos paskirtoje laikino apgyvendinimo vietoje“ ir
„Priėmimą užtikrinančios įstaigos paskirtose laikino apgyvendinimo
vietose“ derintinos su projekto 1 straipsnio 1 dalyje išdėstyta keičiamo įstatymo 2 straipsnio 11³ dalimi, pagal kurią Priėmimą užtikrinanti įstaiga laikino apgyvendinimo vietą valdo, administruoja arba parenka. Nepritarti Sąvoka
„parenkama“ reiškia, kad priėmimą užtikrinanti įstaiga atlieka tam tikras procedūras
ir pagal tam tikrus kriterijus parenka vietą, kuri bus naudojama kaip užsieniečių laikino apgyvendinimo vieta tam tikram skaičiui ar kategorijai užsieniečių apgyvendinti, o šiame straipsnyje kalbama apie tai, kad konkrečiam užsieniečiui paskiriama, kurioje iš laikino apgyvendinimo vietų jis bus apgyvendintas, atsižvelgus į visas individualias aplinkybes. Dėl to tikslingai šioje nuostatoje vartojama ne sąvoka „parinkta“, o „paskirta“. 1.15. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
dėmesys į tai, kad dėl teisinio reguliavimo, iš esmės analogiško tam, kurį projekto 34 straipsniu siūloma nustatyti keičiamo įstatymo 140⁸ straipsnio 3, 5 dalyse (pagal kurį, įvedus karo padėtį, nepaprastąją padėtį arba paskelbus ekstremaliąją situaciją dėl masinio užsieniečių antplūdžio, prieglobsčio prašytojų judėjimo laisvė gali būti ribojama iki 6 mėnesių nuo užsieniečio užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos), atitikties Konstitucijai yra kilęs konstitucinis ginčas, kurį Konstitucinis Teismas nagrinėjo 2023 m. gegužės 11 d. posėdyje; Konstitucinio Teismo sprendimas šioje byloje (Nr. 10-A/2022) turėtų būti priimtas iki 2023 m. birželio 12 d. Pritarti Seime jau svarstomas Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr.
IX-2206 5, 79, 113, 115, 125, 126, 140⁸, 140¹⁰, 140¹³, 140¹⁴ ir 140¹⁹ straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3047, kuriuo įgyvendinamas 2023 m. birželio 7 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimas Nr. KT53-A-N6/2023 „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ (NSGK projektą Nr. XIVP-3047 apsvarstė 2023-10-11 posėdyje). 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
stebėjimo institutas 2023-08-3028
stebėjimo institutas (ŽTSI), susipažinęs su įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 2, 3, 4, 5, 11, 28, 32, 44, 58, 62, 67, 71, 79, 85, 94, 99, 100, 101, 102, 103(1), 104, 105(2), 105(3), 105(4), 106(1), 108, 113, 114, 115, 115(1), 118, 123, 125, 140(8), 140(18), 140(19), 140(21), 140(28) straipsnių ir priedo pakeitimo ir 140(16) straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektu (toliau – Įstatymo Projektas), teikia pastabas ir pasiūlymus. Įstatymo projekto
prašytojų sulaikymas turi trukti kuo trumpiau ir ne ilgiau, negu būtina pagal atitinkamą šio Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje nustatytą sulaikymo pagrindą, bet ne ilgiau kaip 6 mėnesius, išskyrus atvejus, kai prieglobsčio prašytojas sulaikytas šio Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 ar 5 punkte nurodytu pagrindu.
Šiais atvejais sulaikymo terminas gali būti pratęstas papildomam, ne ilgesniam kaip 6 mėnesių, laikotarpiui.“ Taip pat minėto straipsnio 6 dalyje numatyta, kad „Užsieniečio sulaikymas turi trukti kuo trumpiau, bet ne ilgiau kaip 6 mėnesius, išskyrus atvejus, kai jis nebendradarbiauja siekiant jį grąžinti į užsienio valstybę ar išsiųsti iš Lietuvos Respublikos (atsisako pateikti apie save duomenis, teikia klaidinančią informaciją ir pan.) arba negaunami reikiami dokumentai tokio užsieniečio grąžinimui į užsienio valstybę ar išsiuntimui iš Lietuvos Respublikos. Šiais atvejais sulaikymo terminas gali būti pratęstas papildomam, ne ilgesniam kaip 12 mėnesių, laikotarpiui. Į šioje dalyje nustatytą sulaikymo terminą neįskaičiuojama sulaikymo pagal atitinkamą Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje nustatytą sulaikymo pagrindą trukmė, jei užsienietis buvo sulaikytas prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu.“ Įstatymo projekte numatyti terminai išlieka ilgi – užsienietis sulaikomas iki 6 mėnesių, o esant papildomoms aplinkybėms asmuo gali būti sulaikomas iki 12 mėnesių. Tai reiškia, kad užsieniečio judėjimo laisvė gali būti apribota iki 12 mėnesių, kol bus priimtas atitinkamas sprendimas. Prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas iki 6 mėnesių. 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse numato, kad sulaikymas turi trukti kuo trumpiau ir būti taikomas tik tol, kol tinkamai vykdomas pasiruošimas išsiuntimui.
Taip pat svarbu, kad sprendimą sulaikyti priimtų administracinės ar teisminės institucijos ir atsižvelgtų į kiekvieną asmens situaciją individualiai. Kiekvienu atveju sulaikymas peržiūrimas pagrįstais laiko tarpais atitinkamo trečiosios šalies piliečio prašymu arba ex officio. Pratęstų sulaikymo laikotarpių atveju teisminė institucija prižiūri, kaip atliekamos peržiūros.[¹] Atkreiptinas dėmesys, kad Hassen El Dridi byloje Europos Sąjungos Teisingumo Teismas nusprendė, kad sulaikymas pagal Grąžinimo direktyvą turi būti taikomas tik išsiuntimo tikslais ir kai kitų švelnesnių priverstinių priemonių nepakanka.[²] Valstybės institucijos turi siekti kuo greičiau nustatyti visas svarbias aplinkybes ir priimti atitinkamus sprendimus, taip pat labai svarbu, kad asmens sulaikymas būtų kraštutinė priemonė, o vietoje sulaikymo daugiau dėmesio būtų skiriama alternatyvioms sulaikymui priemonėms. Siūlytina orientuotis į švelnesnes ir tuo pačiu veiksmingas priemones, o ne į sulaikymą net ir tuo atveju, kai asmeniui gręsia išsiuntimas iš Lietuvos Respublikos. Ilgalaikis laisvės apribojimas yra žalingas reiškinys, kuris nesudaro sąlygų prieglobsčio prašytojams ir kitiems migrantams įsitraukti į integracijos procesus. Human Rights Watch atliktame tyrime nustatyta, kad bandomųjų atvejų (angl. pilot) programos, vykdomos Bulgarijoje, Kipre ir Lenkijoje, rodo, kad stebėjimas nėra būtinas siekiant užtikrinti, kad asmenys, įtraukti į alternatyvias sulaikymui programas, liktų įsitraukę į imigracijos procesą.
Po pirmųjų dvejų bandomųjų programų metų 86 procentai dalyvių liko įsitraukę į imigracijos procedūras, o kai kurie teigė, kad jų atvejo vadybininkai padėjo jiems pereiti sudėtingą imigracijos procesą.[³] Atvejo vadybininkai taip pat teikia pagalbą, veikdami kaip tarpininkai tarp imigracijos pareigūnų ir programos dalyvių, padėdami asmenims įsidarbinti ir padėti susirasti bei išlaikyti būstą. Ši holistinė paramos sistema leidžia žmonėms įsijausti į naują aplinką ir padeda priimti svarbius sprendimus dėl savo ateities. Svarbu tai, kad 79 procentai programos dalyvių anksčiau buvo sulaikyti, o tai rodo, kad daugeliu atvejų sulaikymas nebuvo būtinas siekiant užtikrinti imigracijos procedūrų laikymąsi. Vertinimas taip pat parodė, kad programos buvo ekonomiškos. Atvejo valdymo išlaidos vienam asmeniui per dieną Bulgarijos bandomojoje programoje buvo EUR 3,34 Kipre paros kaina buvo EUR 6,90. Tokia užsienio šalių patirtis rodo, kad stebėjimas nėra būtina priemonė siekiant užtikrinti asmenų, įtrauktų į alternatyvias sulaikymo programas, dalyvavimą. Bandomosios sistemos yra veiksmingos, dalyviai aktyviai dalyvauja imigracijos procese, net nenaudojant invazinių stebėjimo metodų. Atvejo vadybininkų buvimas veikia kaip tiltas tarp imigracijos pareigūnų ir programos dalyvių. Jie suteikia vertingos paramos, patarimų ir tarpininkavimo, o tai gali žymiai pagerinti abiejų šalių bendravimą ir supratimą. Tai prisideda prie sklandesnio imigracijos proceso ir sumažina konfliktų ar nesusipratimų tikimybę, taip pat tokia sistema padeda lengviau spręsti iššūkius, su kuriais dažnai susiduria imigrantai persikeldami į naują šalį.
Alternatyvios priemonės gali būti daug veiksmingesnės ir ne tokios žalingos kaip sulaikymas. Sulaikymas gali turėti rimtų neigiamų padarinių asmenų psichinei sveikatai ir gerovei. Tai gali sukelti depresiją, nerimą ir traumą, ypač kai sulaikytieji nėra tikri dėl savo sulaikymo trukmės ir priežasčių, negauna su sulaikymu susijusios teisinės pagalbos, neturi realių galimybių skųsti tokį sulaikymą teisminei institucijai. Sulaikyti prieglobsčio prašytojai dažnu atveju ne tik nežinojo kiek laiko bus uždaryti, bet ir nežinojo dėl kokių priežasčių jiems taikomas sulaikymas. Seimo kontrolierių įstaigos 2022 m. ataskaitoje atkreipiamas dėmesys į tokią susidariusią situaciją.[⁴] Kybartų URC apgyvendinti užsieniečiai nebuvo tinkamai informuojami apie savo teisinę padėtį, jų atžvilgiu atliekamas su prieglobsčio nagrinėjimu susijusias procedūras ir terminus, užsieniečiai susidūrė su teisinės pagalbos prieinamumo problemomis. Nustatyta, kad valstybės garantuojama teisinė pagalba buvo užtikrinama tik formaliai. Taip pat buvo užfiksuota, kad užsieniečiai, kuriems buvo skirtas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos advokatas, nebuvo su juo susitikę ar kokiu kitu būdu kontaktavę. Lietuvos Raudonasis Kryžius teminėje ataskaitoje „Užsieniečių prieiga prie prieglobsčio procedūrų ir valstybės garantuojamos teisinės pagalbos apgyvendinimo centruose“, kurioje buvo apibendrinti 2022 m. vasario–kovo mėnesiais atliktos stebėsenos ir jos metu darytos užsieniečių apklausos rezultatai, pastebi, kad buvo užfiksuota nemažai atvejų, kai užsieniečiai neturėjo ir negavo pakankamai informacijos apie jiems taikytinas procedūras, įskaitant informaciją apie jų teisinę padėtį ir prašymo nagrinėjimo eigą.
Taip pat buvo identifikuota nemažai probleminių aspektų, susijusių su valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimu.[⁵] Pažymėtina ir tai, kad sulaikymas gali atskirti imigrantus nuo šeimų, sukelti emocinių kančių ir sutrikdyti šeimos struktūras. Tai gali būti ypač žalinga vaikams ir jų vystymuisi. Ilgas sulaikymo laikotarpis taip pat gali trukdyti imigrantams integruotis į visuomenę. Nesant galimybės gauti išsilavinimą, įsidarbinti ir įsitraukti į bendruomenę, jiems gali būti sunkiau tapti produktyviais priimančiosios šalies nariais. Valstybės narės, prieš sulaikydamos prieglobsčio prašytojus, turi apsvarstyti sulaikymui alternatyvias priemones. 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2013/33/ES, kuria nustatomos normos dėl tarptautinės apsaugos prašytojų priėmimo, numatyta, kad prašytojai gali būti sulaikomi tik šioje direktyvoje labai aiškiai apibrėžtomis išimtinėmis aplinkybėmis, laikantis būtinumo ir proporcingumo principų, kiek tai susiję su tokio sulaikymo pobūdžiu (sic) ir tikslu“. Minėtoje Direktyvoje numatomos tokios alternatyvios priemonės:
atitinkamas institucijas. Vykstant prieglobsčio nustatymo procedūrai, tarptautinės apsaugos prašytojas gali būti įpareigotas periodiškai prisistatyti į imigracijos ar kitas valdžios institucijas, pavyzdžiui, policiją ar kompetentingą prieglobsčio tarnybą. 2. Pareiga neišvykti iš nustatytos vietos.
Gali būti reikalaujama, kad prieglobsčio prašytojai apsigyventų konkrečiu adresu arba konkrečiame administraciniame regione, kol bus nustatytas jų statusas. Jei jie nori pakeisti adresą tame pačiame administraciniame regione, jiems gali tekti informuoti valdžios institucijas. Jei jie nori keliauti arba išvykti iš regiono, jiems gali tekti gauti išankstinį leidimą. Jie gali būti įpareigoti apsigyventi paskirtame atvirame arba pusiau atvirame priėmimo centre ir laikytis tokio centro taisyklių ir nuostatų. Tačiau turi būti gerbiama bendra judėjimo laisvė centre ir už jo ribų ir jokiu būdu negali būti taikoma sulaikymo forma. 3. Užstatas finansinės garantijos /pasižadėjimo pavidalu. Gali būti reikalaujama pateikti finansinę garantiją arba sumokėti užstatą. Tokiais atvejais nurodyta suma turėtų būti pritaikyta pagal individualias aplinkybes, todėl ji turėtų būti pagrįsta atsižvelgiant į konkrečią prieglobsčio prašytojų padėtį ir ne tokia didelė, kad dėl jos būtų diskriminuojami asmenys, turintys ribotas pinigines lėšas. Bet koks negalėjimas to padaryti, pasibaigęs sulaikymu (ar jo pratęsimu), reikštų, kad sistema yra savavališka. Nėra jokios priežasties, dėl kurios trečioji šalis negalėtų pateikti finansinės garantijos ar sumokėti užstato. 4. Kitos alternatyvios priemonės (dokumentų pateikimas arba atidavimas, elektroninė stebėsena, asmeninis laiduotojas.) Sulaikymas, jeigu yra būtinas, turėtų būti numatytas kiek įmanoma trumpesniam laikotarpiui, nesiekiant išnaudoti galimybės asmenį sulaikyti visą galimą terminą. Dažnu atveju prieglobsčio prašytojai įvardija perpildytas, antisanitarines ir net pavojingas sąlygas sulaikymo centruose. Byloje S.M.H prieš Lietuvą buvo iškelti reikšmingi klausimai ne vien dėl sulaikymo, bet ir dėl sulaikymo sąlygų - pareiškėjas skundžiasi dėl sąlygų užsieniečių registracijos centre Kybartuose.
Patalpos, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, yra buvęs kalėjimas ir jis nebuvo pritaikytas prieglobsčio prašytojams apgyvendinti.[⁶] Į netinkamas sulaikytų asmenų apgyvendinimo sąlygas atkreipė dėmesį ir Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba nepriklausomos apžvalgos ataskaitoje.[⁷] Kybartų URC esančiose prausyklose nebuvo karšto vandens, o dušas su karštu vandeniu gyventojams buvo prieinamas maždaug kas penkias dienas, slankiu grafiku. Medininkų URC, Ruklos PPC ir Pabradės URC patekti į tualetų ir prausyklų patalpas buvo galima tik pereinant per centro teritoriją. Gyventojai esant prastam orui norėję nueiti į tualetą naktį ar grįžti po dušo turėjo eiti per šaltį. Medininkų URC, Kybartų URC ir Pabradės URC gyventojams buvo tiekiamas nepakankamos kokybės maistas, pranešta, kad maistas kurį pakuotėse gaudavo gyventojai dažnai būdavo pasibaigusio galiojimo. Seimo kontrolierių įstaigos ataskaitoje, taip pat atkreiptas dėmesys į gyvenimo sąlygas.[⁸] Užsieniečių apgyvendinimo sąlygos Kybartų URC A sektoriuje (ženkliai mažesnis nei nustatytas minimalus vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas; privačios erdvės nebuvimas; baldų, įrangos ir kito inventoriaus stoka; itin griežti judėjimo ribojimai; galimybių pasirūpinti asmens ir aplinkos higiena stoka; nepakankamas sanitarinių mazgų skaičius; švaros ir higienos bendrojo naudojimo patalpose stoka, ventiliacijos nepakankamumas ir kt.) nebuvo užtikrintos tinkamai. Svarbu atsižvelgti ir į darbuotojų poreikius – darbuotojams dažnai tekdavo dirbti itin dideliu darbo krūviu, dėl to jie būdavo pervargę ir įsitempę ir dažnu atveju tekdavo atlikti funkcijas nepriskirtas pagal jų užimamas pareigas.
Nemaža dalis VSAT ir PPC darbuotojų teigė dažnai turėję atlikti Migracijos departamento darbuotojų funkcijas, kam neturėjo kvalifikacijos ir reikiamos informacijos. Sulaikymo taikymas tik itin būtinais atvejais padėtų išspręsti didžiąją dalį susiklosčiųsių iššūkių
<...>
Nepritarti Dėl per ilgų sulaikymo terminų ir alternatyvių sulaikymui priemonių. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – UTPĮ) nustatyti maksimalūs sulaikymo terminai, visais atvejais dėl konkretaus užsieniečio sulaikymo ir termino, kuriam jis sulaikomas, įvertinęs individualią situaciją, sprendžia teismas. Nepriklausomai nuo to, kokiam terminui teismas skyrė sulaikymą, VSAT turi pareigą ne rečiau kaip kas tris mėnesius arba nedelsiant, kai tik pasikeičia sulaikymui reikšmingos aplinkybės, kreiptis į teismą dėl sulaikymo peržiūrėjimo. Teismas taip pat turi diskreciją nuspręsti nesulaikyti užsieniečio, bet skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę. Projekto rengimo ir derinimo metu buvo vertintos ir ŽTI rašte siūlomos naujos galimos alternatyvios sulaikymui priemonės, galimybės keisti ar papildyti galiojančio įstatymo 115 straipsnyje nustatytas alternatyvias sulaikymui priemones, tačiau buvo nuspręsta jų nesiūlyti dėl mažų skyrimo galimybių ir neproporcingai didelių jų įgyvendinimo ir priežiūros kaštų. Seime svarstomo UTPĮ projekto Nr.
XIVP-3047 rengimo ir derinimo metu buvo nuspręsta įstatymo leidėjui siūlyti pakeisti UTPĮ 115 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatytą alternatyvią sulaikymui priemonę, kuri numato galimybę apgyvendinti užsienietį Valstybės sienos apsaugos tarnyboje nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo. Toks leidimas būtų suteikiamas, kai yra valdoma pasišalinimo rizika. ŽTI rašte nurodytos praktinės situacijos nėra susijusios su užsieniečiais, kurie buvo sulaikyti teismo sprendimu, todėl nesietinos su UTPĮ 114 straipsnio reguliavimu. 2.1. Jungtinių Tautų Vyriausiojo Pabėgėlių komisaro biuras 2023-09-071
(11³) (23¹)
<...>
įtvirtinama laikino apgyvendinimo vietos, kaip pagrindinės priemonės, užtikrinančios galimybę gauti būstą, sąvoka ir nurodoma, kad apgyvendinimo vietą valdo, administruoja arba parenka Priėmimo agentūra. Pagal siūlomo Pakeitimų projekto 2 straipsnio 23¹ dalį, Priėmimo agentūra teikia paslaugas, skirtas užtikrinti socialines, apgyvendinimo ir kitas priėmimo sąlygas i) prieglobsčio prašytojams; ii) užsieniečiams, kuriems suteiktas prieglobstis, taip pat jų šeimų nariams šeimos susijungimo atvejais; iii) nelydimiems nepilnamečiams; iv) prekybos žmonėmis aukoms; v) užsieniečiams, kuriems taikomos grąžinimo procedūros; ir (i) užsieniečiams, perkeltiems į Lietuvą. Agentūra veiks prižiūrint Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai. 11.
gali pasinaudoti materialinėmis priėmimo sąlygomis ir gauti būtinąją medicinos pagalbą bei kitas valstybės garantuojamas sveikatos priežiūros paslaugas, psichologinę pagalbą ir socialines paslaugas laikino apgyvendinimo vietoje arba, kai jie sulaikyti, Valstybės sienos apsaugos tarnyboje (VSAT). 12. Pagal siūlomą Pakeitimų projekto 115¹ straipsnį užsieniečių sulaikymo VSAT sąlygas ir tvarką nustato vidaus reikalų ministras. Todėl už sulaikymą ir toliau bus atsakinga VSAT, veikianti prie Vidaus reikalų ministerijos. Tačiau Pakeitimų projekte nenurodoma, kuri institucija bus atsakinga už sulaikytų prieglobsčio prašytojų priėmimo sąlygų, įskaitant maistą, drabužius, psichosocialines paslaugas ir sveikatos priežiūrą, užtikrinimą. Atsižvelgiant į bendrą reformos tikslą ir numatytas Priėmimo agentūros pareigas, kaip nurodyta pirmiau, būtų svarbu paaiškinti, ar Priėmimo agentūra dalyvaus užtikrinant VSAT sulaikytų prieglobsčio prašytojų priėmimo sąlygas, ir jei taip, tai kokia apimtimi. 13. Taip pat siūlomomis nuostatomis reikalaujama, kad socialinės apsaugos ir darbo ministras priimtų poįstatyminius teisės aktus, reglamentuojančius įvairius priėmimo paramos ir paslaugų aspektus. Tai apima:
i) prieglobsčio prašytojų apgyvendinimo laikino apgyvendinimo vietose sąlygas ir tvarką, įskaitant atvejus, kai gyventi laikino apgyvendinimo vietoje kaip alternatyvą sulaikymui nurodo teismas (siūlomo 5 straipsnio 6 dalis, 79 straipsnio 3 dalis ir 115¹ straipsnis); ii) pažeidžiamumo vertinimo tvarką (siūlomo 67 straipsnio 6 dalis); ir iii) piniginių išmokų mokėjimo tvarką (siūlomo 71 straipsnio 2¹ dalis ir 71 straipsnio 3 dalis). 14.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, UNHCR daro prielaidą, kad pirmiau nurodytais poįstatyminiais aktais taip pat bus reglamentuojama Priėmimo agentūros atsakomybė už laikino apgyvendinimo vietų valdymą ir paramos bei paslaugų teikimą prieglobsčio prašytojams. Atsižvelgiant į tai, siekiant užtikrinti teisinį aiškumą, Priėmimo agentūros vaidmuo galėtų būti dar labiau patikslintas. 15. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, UNHCR rekomenduoja patikslinti Priėmimo agentūros vaidmenį teikiant priėmimo paramą ir paslaugas sulaikytiems prieglobsčio prašytojams (siūlomo
įgyvendinant socialinės apsaugos ir darbo ministro priimtus poįstatyminius aktus (siūlomo 5 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio
Dėl siūlymo patikslinti Priėmimo agentūros vaidmenį teikiant priėmimo paramą ir paslaugas sulaikytiems prieglobsčio prašytojams (<...>) ir įgyvendinant socialinės apsaugos ir darbo ministro priimtus poįstatyminius aktus (<...>): 1) priėmimą užtikrinanti įstaiga dalyvaus užtikrinant sulaikytų prieglobsčio prašytojų priėmimo sąlygas, o dėl paslaugų teikimo apimties, įgyvendinant sulaikymo teisinį režimą, jų teikimo tvarkos ir kt. bus sprendžiama vidaus reikalų ministro įsakymu; 2) atsižvelgiant į tai, kad priėmimą užtikrinančią įstaigą paskirs Vyriausybė, reikiamos nuostatos galės būti nustatytos Vyriausybės nutarimu, o tos nuostatos, kurioms būtinas įstatyminis reguliavimo lygmuo, yra įtrauktos į Projektą. 2.2. Jungtinių Tautų Vyriausiojo Pabėgėlių komisaro biuras 2023-09-074
(140⁸)2
nuostatų pakeitimų.
Pirmiausia, numatoma, kad prieglobsčio prašytojai, pateikę prieglobsčio prašymą pasienio kontrolės punkte, tranzito zonoje arba netrukus po neteisėto valstybės sienos kirtimo, bus apgyvendinami laikino apgyvendinimo vietose, kol bus priimtas sprendimas dėl jų įleidimo į Lietuvos Respubliką. Tai yra esminis pokytis, nes šiuo metu galiojančios pasienio procedūrų nuostatos numato prieglobsčio prašytojų apgyvendinimą pasienio kontrolės punktuose ar kituose VSAT padaliniuose. Kadangi pasienio kontrolės punktuose ir užkardose nėra tinkamų priėmimo sąlygų, UNHCR tikisi, kad siūlomi pakeitimai palengvins prieglobsčio prašytojų galimybes pasinaudoti priėmimo paslaugomis, teikiamomis laikino apgyvendinimo vietose, kurias administruos Priėmimo agentūra. 17. Siūlomo Pakeitimų projekto 148⁸ straipsnio
situacijos nuostatos, pagal kurias prieglobsčio prašytojams, kuriems taikoma pasienio procedūra, nesuteikiama teisė laisvai judėti Lietuvos teritorijoje. Pagal siūlomą Pakeitimų projekto 148⁸ straipsnio 5 dalį, jei taikomos nepaprastosios padėties ir ekstremaliosios situacijos nuostatos, prieglobsčio prašytojai gali būti įpareigoti iki 6 mėnesių gyventi uždarose laikino apgyvendinimo vietose. Šiuo atžvilgiu UNHCR pakartoja savo poziciją, kad atsižvelgiant į judėjimo apribojimų intensyvumą ir trukmę, privalomas buvimas uždarose apgyvendinimo vietose pagal nepaprastosios padėties ir ekstremaliosios situacijos nuostatas prilygsta sulaikymui[9]. 18. UNHCR pažymi, kad 2023 m. balandžio
148⁸ straipsnio 3 ir 9 dalyse buvo nustatytos tam tikros procedūrinės garantijos, visų pirma – teisė apskųsti sprendimus dėl apgyvendinimo uždarose apgyvendinimo vietose. Tačiau 2023 m. birželio 7 d.
Tačiau 2023 m. birželio
Užsieniečių įstatymo 148⁸ straipsnio 3 dalis prieštarauja Konstitucijos 20 straipsniui (Teisė į laisvę)[11]. Darydamas šią išvadą, Konstitucinis Teismas pabrėžė individualaus vertinimo trūkumą ir mažiau ribojančių alternatyvių priemonių nebuvimą kartu su maksimaliu 6 mėnesių privalomo buvimo apgyvendinimo vietose laikotarpiu, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos teritorijoje. UNHCR pažymi, kad Lietuvos Vyriausybė neseniai patvirtino atskirą įstatymo projektą, kuriuo siekiama įgyvendinti Konstitucinio Teismo nutarimą[12], ir tikisi, kad šios dvi teisėkūros iniciatyvos, kol jas priims Seimas, bus visiškai suderintos remiantis taikomais tarptautiniais ir ES standartais. 19. Šiuo atžvilgiu UNHCR pakartoja savo poziciją, kad net ir pasienio procedūrose prieglobsčio prašytojų sulaikymas gali būti taikomas tik kaip kraštutinė priemonė ir niekada neturėtų būti taikomas vaikams. Plačiai paplitęs sulaikymas vykdant pasienio procedūras, neatitinkantis būtinumo, pagrįstumo ir proporcingumo reikalavimų, greičiausiai būtų nesuderinamas su prieglobsčio prašytojų nebaudimo principu pagal 1951 m. Konvencijos 31 straipsnio 1 dalį[13]. Leidžiami minimalūs sulaikymo laikotarpiai, kai to reikia teisėtiems tikslams ir laikantis procedūrinių garantijų, o tais atvejais, kurie priskiriami akivaizdžiai nepagrįstiems prieglobsčio prašymams, sulaikymas gali būti teisėtas iki keturių savaičių nuo prieglobsčio prašymo pateikimo, taikant atitinkamas apsaugos nuo neteisėto ar savavališko sulaikymo priemones[14]. Pasienio procedūrose paprastai pageidautinos ir galimos alternatyvos sulaikymui[15]. UNHCR taip pat laikosi pozicijos, kad prieglobsčio prašytojai, sulaikyti vykdant pasienio procedūras, turi turėti galimybę naudotis skubiai vykdomu teisminiu sulaikymo teisėtumo peržiūrėjimu.
Tokia peržiūra turėtų būti automatinė ir pirmoje instancijoje turėtų būti atliekama per 24–48 valandas nuo pirminio sprendimo sulaikyti prieglobsčio prašytoją[16]. 20. Taikytinoje ES teisėje, kaip ją aiškina ES Teisingumo Teismas, taip pat numatyta, kad sulaikymas pasienio procedūroje, remiantis ES priėmimo sąlygų direktyvos 8 straipsnio 3 dalies c punktu kartu su ES prieglobsčio procedūrų direktyvos[17] 43 straipsnio
padėties ar ekstremaliosios situacijos atveju[18]. 21. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta pirmiau, UNHCR ir toliau laikosi nuomonės, kad numatomas privalomas buvimas iki
procedūras prieštarauja privalomiems tarptautiniams ir ES standartams. UNHCR rekomenduoja nustatyti ne ilgesnį kaip keturių savaičių laikotarpį akivaizdžiai nepagrįstais atvejais ir su išimtimis, taikomomis pažeidžiamiems prieglobsčio prašytojams. Į pasienio procedūras reglamentuojančias nuostatas taip pat reikėtų įtraukti kitas procedūrines apsaugos nuo neteisėto ar savavališko sulaikymo priemones, pavyzdžiui, būtinumo, proporcingumo ir įmanomai trumpiausio laiko reikalavimus, alternatyvias sulaikymui priemones bei automatinę teisminę peržiūrą.
Nepritarti Dėl pasiūlymo nustatyti ne ilgesnį kaip keturių savaičių laikotarpį akivaizdžiai nepagrįstais atvejais ir su išimtimis, taikomomis pažeidžiamiems prieglobsčio prašytojams, į pasienio procedūras reglamentuojančias nuostatas taip pat įtraukti kitas procedūrines apsaugos nuo neteisėto ar savavališko sulaikymo priemones, pavyzdžiui, būtinumo, proporcingumo ir įmanomai trumpiausio laiko reikalavimus, alternatyvias sulaikymui priemones bei automatinę teisminę peržiūrą: šie pasiūlymai iš esmės keistų galiojantį pasienio procedūros reguliavimą, kuris nustato pasienio procedūrą kaip specifinę prieglobsčio prašymų nagrinėjimo procedūrą, kuri taikoma tik esant apibrėžtoms sąlygoms ir yra skirta tam, kad šie prašymai būtų išnagrinėti ir sprendimai dėl jų bei užsieniečio teisinės padėties būtų priimti kuo greičiau. Tai yra abipusis užsieniečio ir valstybės interesas, tokią galimybę numato ir ES teisė. Įgyvendinus minėtus JTVPK pasiūlymus, pasienio procedūra taptų sudėtingesnė, pareikalautų daugiau valstybės administracinių išteklių (nemažu papildomu krūviu apkrautų Lietuvos teismus), tikėtina, padidintų piktnaudžiaujančių prieglobsčio procedūromis srautus ir nepagrįstai apkrautų visą prieglobsčio sistemą, dėl to neabejotinai pailgėtų visų prašymų dėl prieglobsčio nagrinėjimas, taigi pablogėtų visų prieglobsčio procedūroje esančių užsieniečių padėtis. Dėl 6 mėn. termino papildomai pažymėtina, kad ilgesnis pasienio procedūros terminas nustatomas tik esant ypatingoms situacijoms – esant masiniam užsieniečių antplūdžiui. Seime svarstomame UTPĮ projekte Nr.
XIVP-3047 nustatyta institucija, kuri priima sprendimą apgyvendinti, individualus užsieniečio įvertinimas, o taip pat apgyvendinimo sprendimo su judėjimo ribojimu apskundimo tvarka. ES teisė leidžia priimti sprendimą riboti judėjimą administracinei institucijai, jeigu yra nustatoma tokio sprendimo teisminė peržiūra. Priėmus Seime svarstomą UTPĮ projektą Nr. XIVP-3047, susijusios nuostatos turėtų būti perkeltos į šį Projektą. 2.3. Jungtinių Tautų Vyriausiojo Pabėgėlių komisaro biuras 2023-09-0728
prašytojų ir kitų užsieniečių sulaikymo. Visų pirma, jame numatyta, kad prieglobsčio prašytojų sulaikymas turi būti kiek įmanoma trumpesnis ir trukti tik tiek, kiek tai būtina pagal taikomą sulaikymo pagrindą, tačiau, bet kuriuo atveju, ne ilgiau kaip 6 mėnesius. Tais atvejais, kai i) sulaikymas skiriamas dėl būtinybės išsiaiškinti prieglobsčio prašymo motyvus, kai yra pasislėpimo rizika; arba, kai ii) prieglobsčio prašytojas kelia grėsmę nacionaliniam saugumui ar viešajai tvarkai, sulaikymo laikotarpis gali būti pratęstas papildomam ne ilgesniam kaip 6 mėnesių laikotarpiui. 23. UNHCR palankiai vertina siūlomą
laikotarpis apribojamas iki įmanomai trumpiausio laiko ir tik tol, kol taikomas(-i) sulaikymo pagrindas(-ai). UNHCR nori pabrėžti, jog sulaikymas siekiant išsiaiškinti prieglobsčio prašymo motyvus neturėtų būti taikomas administracinio patogumo sumetimais per visą prieglobsčio procedūrą[19]. 24. ES priėmimo sąlygų direktyvoje taip pat reikalaujama, kad valstybės narės laikytųsi deramo rūpestingumo (16 konstatuojamoji dalis), užtikrinant, jog administracinių procedūrų vilkinimas, už kurį negali būti atsakingas prašytojas, nepateisintų sulaikymo pratęsimo.
Šiuo atžvilgiu ESTT yra išaiškinęs, kad kai yra akivaizdu, jog sulaikymo teisėtumą reglamentuojančios sąlygos nebetenkinamos, visų pirma, kai tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimas nevykdomas taip rūpestingai, kaip reikalaujama, asmuo, kuriam taikomas sulaikymas, turi būti nedelsiant paleistas[20]. 25. Be to, pagal siūlomo Pakeitimų projekto
sprendimo dėl sulaikymo VSAT periodiškai, bet ne rečiau kaip kartą per tris mėnesius, kreiptųsi į teismą dėl pakartotinio sprendimo sulaikyti svarstymo. 26. Iš tiesų, priėmus pirminį teismo sprendimą dėl sulaikymo, svarbu užtikrinti, kad teismas arba nepriklausoma institucija reguliariai periodiškai peržiūrėtų sulaikymo taikymo būtinybę, ir kad prieglobsčio prašytojai bei jų atstovas turėtų teisę dalyvauti tokioje peržiūroje. Geroji praktika rodo, kad po pirminio teismo sprendimo sulaikyti asmenį vėlesnės peržiūros turi būti atliekamos kas septynias dienas, kol sueis vienas mėnuo, o vėliau – kas mėnesį, kol bus pasiekta maksimali riba[21]. 27. Todėl UNHCR rekomenduoja pataisyti siūlomą Pakeitimų projekto 114 straipsnio 8 dalį, kad būtų reikalaujama periodines sulaikymo atvejų peržiūras vykdyti kas mėnesį. Nepritarti Dėl pasiūlymo pataisyti
peržiūras vykdyti kas mėnesį: atkreiptinas dėmesys, kad VSAT yra nustatyta pareiga kreiptis į teismą dėl sulaikymo peržiūrėjimo nedelsiant, kai paaiškėja sulaikymo skyrimui reikšmingos aplinkybės, o jei tokių aplinkybių nėra – periodiškai kas tris mėnesius.
Siūlymas sulaikymo priežiūrą atlikti periodiškai kas mėnesį sukurtų nemažą papildomą krūvį VSAT, taip pat teikiantiems valstybės garantuojamą teisinę pagalbą asmenims, vertėjams, teismams, o tai atitinkamai pareikalautų daugiau valstybės lėšų, bet abejotina, kad galėtų reikšmingai pakeisti užsieniečio padėtį. 2.4. Jungtinių Tautų Vyriausiojo Pabėgėlių komisaro biuras 2023-09-076
tvarką. Ši procedūra numato, kad užsieniečiai turi asmeniškai pateikti prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi išorės paslaugų teikėjui užsienyje. Tam tikros išimtys taikomos tik asmenims, kuriems suteikta papildoma ar laikina apsauga, prekybos žmonėmis aukoms ir negrąžintiniems asmenims. 29. Nors UNHCR su džiaugsmu pažymi, kad galimybė pateikti prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi išorės paslaugų teikėjui tam tikrais atvejais palengvina pabėgėlių šeimų susijungimą, vis dėlto išlieka iššūkių, susijusių su reikalavimu asmeniškai pateikti prašymą dėl šeimos susijungimo. Pavyzdžiui, atsižvelgiant į tai, kad išorės paslaugų teikėjų paslaugos teikiamos tik ribotame šalių skaičiuje, praktiškai šeimos nariai, neturintys kelionės dokumentų ir (arba) vizų, negali nuvykti į atitinkamas paskirties vietas. Todėl jie netenka praktinių galimybių įgyvendinti savo teisę į šeimos susijungimą. 30.
susijungimo procedūros padeda užtikrinti saugų ir teisėtą šeimos narių atvykimą bei sumažinti neteisėto judėjimo, žmonių gabenimo ir prekybos žmonėmis pavojų. Todėl UNHCR rekomenduoja užtikrinti, kad pabėgėlių šeimų susijungimo procedūros būtų lanksčios, greitos ir veiksmingos. 31. Be to, ES direktyvoje dėl teisės į šeimos susijungimą reikalaujama, kad valstybės narės ypatingą dėmesį skirtų pabėgėlių padėčiai ir sudarytų palankesnes sąlygas pabėgėliams pasinaudoti teise į šeimos susijungimą[22]. Šiuo atžvilgiu ESTT neseniai išaiškino, kad nacionaliniais teisės aktais negalima reikalauti, jog pripažinto pabėgėlio šeimos nariai, norėdami pateikti prašymą dėl šeimos susijungimo, asmeniškai atvyktų į valstybės narės diplomatinę ar konsulinę įstaigą užsienyje, jei jiems neįmanoma arba pernelyg sunku nuvykti į tą vietą[23]. 32. Šiuo tikslu UNHCR rekomenduoja Lietuvai parodyti būtiną lankstumą, kad pabėgėliai ir jų šeimų nariai galėtų kreiptis dėl šeimos susijungimo, pritaikant procedūrinius reikalavimus prie jų aplinkybių, pažeidžiamumo ir nuogąstavimų dėl saugumo[24]. Pavyzdžiui, būtų galima apsvarstyti galimybę internetu teikti prašymus išduoti leidimus gyventi šalyje šeimos susijungimo pagrindu tais atvejais, kai tai susiję su pripažintais pabėgėliais ar papildomos apsaugos gavėjais, taip pat prašymus išduoti leidimus gyventi šalyje šeimos narių vardu teikti tiesiogiai Migracijos departamentui. Nepritarti Dėl pasiūlymo internetu teikti prašymus išduoti leidimus gyventi šalyje šeimos susijungimo pagrindu tais atvejais, kai tai susiję su pripažintais pabėgėliais ar papildomos apsaugos gavėjais, taip pat prašymus išduoti leidimus gyventi šalyje šeimos narių vardu teikti tiesiogiai Migracijos departamentui: Leidimų laikinai gyventi išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr.
1V-329, 18 punkte yra nurodyta, kad užsieniečio prašymą išduoti arba pakeisti leidimą UTPĮ 43 straipsnio 1 dalies 1–7 punktuose nurodytais pagrindais gali užpildyti per MIGRIS (...) ir užsienietis (vyresnis nei 18 metų), pas kurį atvykstama šeimos susijungimo pagrindu. Pažymėtina, kad leidime gyventi turi būti fiksuojami užsieniečio biometriniai duomenys (tarp jų ir pirštų atspaudai, kurie registruojami naudojant specialią biometrinių duomenų registravimo ir perdavimo įrangą), o procedūra, kuri atliekama išduodant leidimą gyventi, turi užtikrinti, kad tinkamai ir patikimai nustatyta asmens tapatybė, leidime įrašomi asmens duomenys (įskaitant biometrinius) yra būtent to asmens. Vadinasi, išduoti leidimą gyventi galima tik atlikus visą procedūrą, kurios už užsienietį kitas asmuo atlikti negali. 2.5 Jungtinių Tautų
palankesnėmis nuostatomis, atleidžiančiomis jas nuo reikalavimų pateikti įrodymus apie būstą, sveikatos draudimą ir stabilius bei nuolatinius pragyvenimo šaltinius, pateiktų prašymą dėl šeimos susijungimo per tris mėnesius nuo pabėgėlio statuso ar papildomos apsaugos suteikimo.
Numatytas trijų mėnesių laikotarpis yra trumpas, atsižvelgiant į tai, kad pabėgėliai dažnai susiduria su daugybe kliūčių, kad surinktų visus reikiamus dokumentus, pagrindžiančius šeimos susijungimo prašymą, ir jiems ne visada pavyksta per nustatytą laiką išsiaiškinti savo šeimos narių buvimo vietą[²⁵]. 34. Dėl šios priežasties UNHCR rekomenduoja netaikyti laiko apribojimų pabėgėliams suteiktoms palankesnėms šeimos susijungimo sąlygoms[26]. Pritarti iš dalies Dėl pasiūlymo netaikyti laiko apribojimų pabėgėliams suteiktoms palankesnėms šeimos susijungimo sąlygoms: ES direktyvos 2003/86/EB 12 str. 1 d. numato galimybę taikyti bendrus reikalavimus (netaikant palankesnių sąlygų) prieglobsčio gavėjui, kuris ketina susijungti su šeima, jei prašymas dėl šeimos susijungimo pateikiamas vėliau nei per 3 mėnesius nuo prieglobsčio suteikimo. Manytina, kad siūlymas netaikyti laiko ribojimų palankesnių sąlygų taikymui yra nepagrįstas, nes prieglobstį gavusiam asmeniui yra nustatomas integracijos laikotarpis, po kurio jis turi gebėti gyventi savarankiškai. Panaikinus laiko apribojimus palankesnių sąlygų šeimos susijungimo taikymui būtų sudarytos nepagrįstai palankesnės sąlygos kitų teisėtai Lietuvoje gyvenančių užsieniečių atžvilgiu, be to, palankesnės sąlygos skatintų prieglobsčio prašymus teikti Lietuvoje. Siūlomas pakeitimas neskatintų užsieniečio spręsti šeimos susijungimo klausimo kuo greičiau. Manytina, kad ilgiau nei 6 mėn.
Lietuvoje pragyvenęs prieglobsčio gavėjas jau turėtų galėti užtikrinti, kad jo šeimos nariai atitiktų UTPĮ 26 straipsnyje nustatytas leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygas. Atsižvelgiant į tai, siūlytina nustatyti, kad palankesnėmis šeimos susijungimo sąlygomis prieglobsčio gavėjai galėtų pasinaudoti per 6 mėnesius nuo prieglobsčio suteikimo dienos. Žr. trečią NSGK pasiūlymą, kuriame 3 mėn. terminas keičiamas į 6 mėn. 3.1. Lietuvos Raudonasis Kryžius 2023-09-08
<...>
Lietuvos Raudonojo Kryžiaus teikiami pasiūlymai didžiąja dalimi yra susiję su kokybiškai naujos Priėmimą užtikrinančios įstaigos kūrimu bei grindžiami prielaida, kad Projektu siekiama sukurti šiuolaikišką, savarankišką, nepriklausomą įstaigą, veiksmingai užtikrinančią vieningais standartais grindžiamą visų tikslinei grupei (kaip ji apibrėžta Projekto siūlomoje naujoje Įstatymo 2 straipsnio 23¹ dalyje) priskiriamų užsieniečių priėmimą nuo jų atvykimo į Lietuvą iki integravimo į Lietuvos visuomenę arba išvykimo iš Lietuvos. Tokio pobūdžio tikslas reikalauja tiek procedūrinio autonomiškumo ir aiškaus funkcijų atkyrimo, tiek procedūrinio aiškumo, ypač kai tai liečia galimybę užtikrinti vienodo standarto priėmimo sąlygas visiems tikslinei grupei priklausantiems asmenims, nediferencijuojant jų pagal papildomas kategorijas. Atsižvelgus į tai, kad nemaža dalis Projekto nuostatų yra susiję su tam tikros asmenų kategorijos – prieglobsčio prašytojų padėties reglamentavimu, teikiami pasiūlymai taip pat didžiąja dalimi skirti būtent šiai kategorijai. Lietuvos Raudonojo Kryžiaus teikiamų pasiūlymų esminiai elementai:
Tuo tikslu papildomai siūloma tikslinti „sulaikymo“ sąvoką, suderinant ją su Europos Sąjungos acquis;
Migracijos departamento. Papildomai siūloma peržiūrėti visų atitinkamuose procesuose dalyvaujančių institucijų – Priėmimą užtikrinančios įstaigos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos ir Migracijos departamento funkcijas bei jas išgryninti, numatant aiškų procedūrinį atskyrimą;
Lietuvos Raudonojo Kryžiaus siūlomas modelis numato tokius pagrindinius procedūros etapus bei funkcijų paskirstymą: Jeigu užsienietis pasiprašo prieglobsčio Migracijos departamente Procedūros pradžia / pirminiai veiksmai Migracijos departamentas: identifikuoja asmenį, registruoja prašymą suteikti prieglobstį, sprendžia dėl prašymo priimtinumo ir nagrinėjimo tvarkos, nukreipia prieglobsčio prašytoją į Priėmimą užtikrinančios įstaigos „Pirmojo atvykimo“ centrą;
Priėmimą užtikrinanti įstaiga: atlieka prieglobsčio prašytojo pirminį medicininį patikrinimą, identifikuoja specialiuosius poreikius, jei tokių yra, suteikia reikiamą informaciją, apgyvendina prieglobsčio prašytoją arba leidžia jam gyventi jo pasirinktoje gyvenamojoje vietoje; Valstybės sienos apsaugos tarnyba („Pirmojo atvykimo“ centre): įvertina, ar yra pagrindas sulaikyti prieglobsčio prašytoją bei, nustačius tokį pagrindą, kreipiasi į teismą su teikimu dėl jo sulaikymo. Prieglobsčio procedūra Migracijos departamentas: vykdo prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo arba prieglobsčio prašytojo perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei procedūrą;
Priėmimą užtikrinanti įstaiga: užtikrina prieglobsčio prašytojo priėmimo sąlygas; Valstybės sienos apsaugos tarnyba: pagal kompetenciją vykdo tarnybai priskirtas funkcijas, susijusias, inter alia, su migracijos procesų kontrole, nusikalstamų veikų prevencija, kriminaline žvalgyba.
Procedūros pabaiga Migracijos departamentas: priima jo kompetencijai priskirtą sprendimą; Priėmimą užtikrinanti įstaiga: pradeda prieglobstį gavusio užsieniečio integracijos procesą arba toliau užtikrina atitinkamas priėmimo sąlygas, kol užsienietis bus grąžintas į kilmės valstybę, išsiųstas iš Lietuvos arba perduotas kitai Europos Sąjungos valstybei narei;
Valstybės sienos apsaugos tarnyba: vykdo užsieniečio grąžinimą į kilmės valstybę, išsiuntimą iš Lietuvos arba perdavimą kitai Europos Sąjungos valstybei narei. Jeigu užsienietis pasiprašo prieglobsčio pasienyje Procedūros pradžia / pirminiai veiksmai Valstybės sienos apsaugos tarnyba: identifikuoja asmenį, pristato prieglobsčio prašytoją į Priėmimą užtikrinančios įstaigos „Pirmojo atvykimo“ centrą;
Migracijos departamentas: registruoja prašymą suteikti prieglobstį („Pirmojo atvykimo“ centre), sprendžia dėl prašymo priimtinumo ir nagrinėjimo tvarkos; Priėmimą užtikrinanti įstaiga: atlieka prieglobsčio prašytojo pirminį medicininį patikrinimą, identifikuoja specialiuosius poreikius, jei tokių yra, suteikia reikiamą informaciją, apgyvendina prieglobsčio prašytoją arba leidžia jam gyventi jo pasirinktoje gyvenamojoje vietoje;
Valstybės sienos apsaugos tarnyba („Pirmojo atvykimo“ centre): įvertina, ar yra pagrindas sulaikyti prieglobsčio prašytoją bei, nustačius tokį pagrindą, kreipiasi į teismą su teikimu dėl jo sulaikymo arba alternatyvios sulaikymui priemonės skyrimo.
Prieglobsčio procedūra Migracijos departamentas: vykdo prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo arba atsakingos Europos Sąjungos valstybės narės nustatymo procedūrą; Priėmimą užtikrinanti įstaiga: užtikrina prieglobsčio prašytojo priėmimo sąlygas; Valstybės sienos apsaugos tarnyba: pagal kompetenciją vykdo tarnybai priskirtas funkcijas, susijusias, inter alia, su migracijos procesų kontrole, nusikalstamų veikų prevencija, kriminaline žvalgyba. Procedūros pabaiga Migracijos departamentas: pagal kompetenciją priima sprendimą dėl prašymo suteikti prieglobstį;
Priėmimą užtikrinanti įstaiga: pradeda prieglobstį gavusio užsieniečio integracijos procesą arba toliau užtikrina atitinkamas priėmimo sąlygas, kol užsienietis bus grąžintas į kilmės valstybę, išsiųstas iš Lietuvos arba perduotas kitai Europos Sąjungos valstybei narei; Valstybės sienos apsaugos tarnyba: pagal poreikį vykdo užsieniečio grąžinimą į kilmės valstybę, išsiuntimą iš Lietuvos arba perdavimą kitai Europos Sąjungos valstybei narei.
Nepritarti Dėl siūlomo modelio: UTPĮ projektą parengė vidaus reikalų ministro sudaryta tarpinstitucinė darbo grupė, vadovaudamasi Migrantų priėmimo ir apgyvendinimo sistemos pertvarkos koncepcija, kuri buvo parengta tarpinstitucinės darbo grupės kartu su Mykolo Romerio universiteto ekspertais ir kuriai pritarė Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Rengiant koncepciją buvo vertinami keli alternatyvūs migrantų priėmimo ir apgyvendinimo sistemos modeliai ir šis modelis, kuriam įgyvendinti parengtas šis UTPĮ projektas, pasirinktas kaip optimaliausias. Dėl Lietuvos Raudonojo Kryžiaus teikiamų pasiūlymų esminių elementų žr. Lietuvos Raudonojo Kryžiaus pastabų 3.2 pastraipos komentarą. 3.2. Lietuvos Raudonasis Kryžius 2023-09-08
Dėl užsieniečių judėjimo laisvės apribojimų Projektu siūloma pakeisti Įstatymo 2 straipsnio 31 dalyje pateiktą
„užsieniečio sulaikymo“ apibrėžimą, nustatant, kad tai yra laikinas
užsieniečio judėjimo laisvės apribojimas tam tikro subjekto (teisėsaugos pareigūno ar teismo) sprendimu ir užsieniečio laikymas tam tikroje įstaigoje (Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitoje teisėsaugos įstaigoje). Šiuo klausimu pažymime, kad remiantis 2013 m. birželio 26 d.
Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/33/ES, kuria nustatomos normos dėl tarptautinės apsaugos prašytojų priėmimo (nauja redakcija) (toliau – Direktyva 2013/33), 2 straipsnio (h) punktu „sulaikymas“ yra „kai valstybė narė izoliuotai laiko prašytoją tam tikroje vietoje, kur prašytojo judėjimo laisvė yra atimta“. Toks apibrėžimas nenumato nei konkretaus subjekto, kurio sprendimu prieglobsčio prašytojo judėjimo laisvė yra atimta, nei konkrečios vietos, kurioje ši laisvė yra atimta, bei sieja „sulaikymą“ išskirtinai su judėjimo laisvės atėmimo, laikant prašytoją izoliuotai konkrečioje vietoje, faktu. Kita vertus, Projekte siūlomas „užsieniečio sulaikymo“ apibrėžimas iš esmės reiškia, kad prieglobsčio prašytojo laikymas izoliuotai tam tikroje vietoje, kurioje jo judėjimo laisvė yra atimta (kas laikytina „sulaikymu“ pagal Direktyvą 2013/33), nebūtų laikomas „sulaikymu“ pagal Įstatymą, jei sprendimą dėl užsieniečio patalpinimo vietoje, kurioje jo judėjimo laisvė yra atimta, priimtų ne „užsieniečio sulaikymo“ apibrėžime minimas subjektas, o, pvz., Migracijos departamentas, ir (arba) ši vieta būtų ne apibrėžime minima Valstybės sienos apsaugos tarnyba ar kita teisėsaugos įstaiga, o, pvz., Priėmimą užtikrinanti įstaiga. Atsižvelgus į tai, laikomės pozicijos, kad siūloma Įstatymo 2 straipsnio 31 dalies formuluotė nėra suderinama su Direktyvos 2013/33 2 straipsnio (h) punktu bei nepagrįstai susiaurina
„sulaikymo“ sąvoką. Direktyvos 2013/33 7 straipsnio 1 dalis reglamentuoja prieglobsčio
prašytojų judėjimo laisvę bei nustato bendrą taisyklę: „Prašytojai gali laisvai judėti priimančiosios valstybės narės teritorijoje arba tam tikroje valstybės narės jiems nustatytoje vietoje“.
Pažymėtina, kad lietuviškame vertime vartojamas žodis „vieta“, kuris taip pat vartojamas to paties straipsnio 3 dalyje („valstybių narių nurodytoje konkrečioje vietoje“) arba jau minėtame 2 straipsnio (h) punkte („tam tikroje vietoje“), tačiau angliškoje Direktyvos 2013/33 versijoje 7 straipsnio 1 dalyje vartojamas žodis „area“ („Applicants may move freely within the territory of the host Member State or within an area assigned to them by that Member State“), o ne „place“, kaip to paties straipsnio 3 dalyje arba 2 straipsnio (h) punkte. Kadangi lietuviškas vertimas nedaro semantinio skirtumo tarp šių dviejų žodžių, tai gali sąlygoti klaidingą 7 straipsnio 1 dalies nuostatos interpretavimą. Minėta nuostata pirmą kartą atsirado Direktyvoje 2003/9 bei buvo pažodžiui perkelta į ją pakeitusią Direktyvą 2013/33, tačiau oficialus lietuviškas Direktyvos 2003/9 7 straipsnio 1 dalies vertimas skyrėsi: „Prieglobsčio prašytojai gali laisvai judėti priimančiosios valstybės narės teritorijoje arba tam tikroje valstybės narės jiems paskirtoje zonoje“. Remiantis prieinamais duomenimis[27], galimybė apriboti prieglobsčio prašytojų judėjimo laisvę tam tikra „zona“ (angl. „area“) atsirado atsižvelgus į Vokietijos pageidavimą išlaikyti nacionalinėje teisėje numatytą galimybę apriboti prieglobsčio prašytojų judėjimo laisve tam tikru teritorijos administraciniu vienetu. Tokiu būdu, tiek 7 straipsnio 1 dalies nuostatos derinimo istorija, tiek originalios (angliškos) jos versijos semantinis vertinimas pagrindžia išvadą, kad valstybė narė gali leisti prieglobsčio prašytojui laisvai judėti tik tam tikroje teritorijos dalyje, tačiau ne „vietoje“ (pvz., apgyvendinimo centre), kaip suponuoja lietuviškas vertimas.
Be to, Direktyvos 7 straipsnio 1 dalis numato, kad minima „nustatyta vieta“ (angl. „area“) „turi garantuoti pakankamai galimybių naudotis visa pagal šią direktyvą teikiama parama“, kas apima, be kita ko, galimybę lankytis gydymo įstaigose, lankyti mokyklą, dirbti (įgijus tokią teisę). Akivaizdu, kad „vieta“ (pvz., užsieniečių apgyvendinimo centras) tokių galimybių nesuteikia. Galiausiai, net jeigu prieglobsčio prašytojui leista laisvai judėti tik tam tikroje valstybės teritorijos dalyje, tai nereiškia, kad iš jo atimta judėjimo laisvė, kadangi jis gali laikinai išvykti iš šios teritorijos dalies, gavęs leidimą arba, tam tikrais atvejais (pvz., vykstant į susitikimus su valdžios atstovais ir į teismus), net neprašant leidimo (Direktyvos 2013/33 7 straipsnio 4 dalis). Apibendrinant, kiek tai liečia prieglobsčio prašytojų judėjimo laisvę, Direktyvos 2013/33 nuostatos numato 3 skirtingus režimus: · teisę laisvai judėti visoje priimančiosios valstybės narės teritorijoje; · teisę laisvai judėti tam tikroje teritorijos dalyje (angl. „area“); · sulaikymą, kai judėjimo laisvė yra atimta „tam tikroje vietoje“ (pvz., sulaikymo centre).
Skirtingai negu Direktyva 2013/33, Įstatymas numato kelis kitus su prieglobsčio prašytojų judėjimo laisve susijusius režimus, leidžiančius apriboti judėjimo laisvę „tam tikra vieta“, kas laikytina „sulaikymu“ Direktyvos 2013/33 2 straipsnio (h) punkto prasme, tačiau tokiu nelaikoma pagal Įstatymą, kaip antai: · apgyvendinimas tam tikroje vietoje nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje pagal Įstatymo 140⁸ straipsnio 3, 6 ir 7 dalis; · „alternatyvi sulaikymui priemonę“ – apgyvendinimas tam tikroje vietoje, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje“ pagal Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 5 punktą ir 140¹⁹ straipsnio 1 dalies 3 punktą. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas 2022 m. birželio 30 d. sprendime byloje M. A. (bylos Nr. C-72/22 PPU)[28] konstatavo, kad Įstatymo 140¹⁹ straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta „alternatyvi sulaikymui priemonė“
Respublikos teisės aktus formaliai ir yra laikomas alternatyvia sulaikymui priemone, dėmesys atkreiptinas į tai, kad toks asmuo yra atskirtas nuo kitų gyventojų, netekęs judėjimo laisvės, todėl direktyvos 2013/33 2 straipsnio
(h) punkto prasme laikytinas asmeniu, kuriam taikomas sulaikymas. Paminėtina ir tai, kad šiuo metu Europos Žmogaus Teisių Teismas nagrinėja mažiausiai 3 skundus prieš Lietuvą dėl minėtos laisvės atėmimo praktikos taikymo[29]. Galiausiai,
Konstitucinio Teismo nutarime Nr.
KT53-A-N6/2023 „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ (toliau – Nutarimas) konstatuota, kad prieglobsčio prašytojo laikinas apgyvendinamas nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje yra viena griežčiausių ir labiausiai asmens laisvę varžančių priemonių, galinčių būti prilyginamų sulaikymui (žr., pvz., Nutarimo 27.1, 27.3, 27.5 p.). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, prilygindamas prieglobsčio prašytojo laikiną apgyvendinamą nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje sulaikymui, nuosekliai akcentuoja ne tik šios priemonės pobūdį, bet ir trukmę (iki 6 mėnesių). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nagrinėjant su prieglobsčio prašytojų sulaikymu susijusius klausimus jau kurį laiką buvo įžvelgiamas tam tikras kryptingumas, o būtent – „sulaikymas“, kaip tai suprantama tarptautinėje ir Europos Sąjungos teisėje, laikytinas „sulaikymu“ nepriklausomai nuo to, kaip atitinkama asmens laisvę suvaržanti priemonė vadinama nacionalinėje teisėje. Atitinkamai, de facto „sulaikymui“ Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas prilygino užsieniečių „apgyvendinimą nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje“, taip pat alternatyvią sulaikymui priemonę – „užsieniečio apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje“. 2023 m. sausio 19 d. nutartyje[30] administracinėje byloje Nr. A-1289-602/2023 Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, kad užsieniečių apgyvendinimas Valstybės sienos apsaugos tarnybos Pabradės užsieniečių registracijos centre, suteikiant jiems teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje (remiantis Įstatymo 140⁸ straipsnio 3 dalimi), laikytinas de facto sulaikymu.
Nepaisant to, nacionalinėje teisėje ši priemonė formaliai laikoma ne „sulaikymu“, o „apgyvendinimu“, ir jos taikymui nereikalaujama motyvuoto teismo sprendimo. 2022 m. liepos 28 d. sprendime[31] administracinėje byloje Nr. A-1091-822/2022 Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, kad alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, laikytina de facto sulaikymu. Šis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas atkartoja Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2022 m. birželio 30 d. sprendime byloje M. A. pateiktą išaiškinimą, tačiau pažymėtina, kad atitinkamą praktiką Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formavo ir iki minėto Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimo. 2022 m. kovo 31 d. nutartyje[32] administracinėje byloje Nr. A-1804-502/2022 Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas de facto sulaikymui prilygino apgyvendinimą nustatant judėjimo laisvės ribojimus Kybartų užsieniečių registracijos centre („judėjimo laisvės ribojimas nustatant alternatyvią sulaikymui priemonę iš esmės būtų tapatus judėjimo laisvės ribojimui asmenį sulaikant, o tai neatitinka Įstatyme įtvirtintų šių priemonių sistemos ir jų taikymo logikos“), o 2022 m. gegužės 5 d. nutartyje[33] administracinėje byloje Nr. A-2414-881/2022 analogiškai pasisakė dėl apgyvendinimo Pabradės užsieniečių registracijos centro konteinerinių namelių sektoriuje. 2022 m. gegužės 19 d. nutartyje[34] administracinėje byloje Nr.
A-2595-602/2022 de facto sulaikymui Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat prilygino apgyvendinimas Pabėgėlių priėmimo centre, šiuo konkrečiu atveju net neaptarinėdamas faktinių „apgyvendinimo“ sąlygų, bet tiesiog vertindamas pačios alternatyvios sulaikymui priemonės, kuri savo turiniu faktiškai nesiskiria nuo sulaikymo, esmę. Minėta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika atspindi Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisprudenciją. Spręsdamas dėl skirtumo tarp judėjimo laisvės apribojimo ir laisvės atėmimo, kaip tai suprantama pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnį, užsieniečių sulaikymo tranzito zonose ir apgyvendinimo centruose kontekste Europos Žmogaus Teisių Teismas konstatavo[35], kad asmenų laikymas tokio pobūdžio centruose prilygsta „laisvės atėmimui“ nepriklausomai nuo to, kaip tai vadinama nacionalinėje teisėje. Sujungtose bylose C-924/19 PPU ir
Europos Sąjungos Teisingumo Teismas konstatavo, kad trečiosios šalies piliečiui nustatyta pareiga nuolat likti griežtai apibrėžtoje uždaroje tranzito zonoje, kurioje šio piliečio judėjimas ribojamas ir kontroliuojamas, ir šis trečiosios šalies pilietis negali teisėtai savo valia iš jos išeiti bet kuria kryptimi, yra laisvės atėmimas, kuris laikytinas „sulaikymu“, kaip tai suprantama pagal Direktyvą 2013/33.
Įvertinus minėtą teisinį reglamentavimą bei teismų praktiką, atsižvelgus į tai, kad kuriama Priėmimo užtikrinanti įstaiga bus atsakinga, inter alia, už visų prieglobsčio prašytojų priėmimo sąlygų užtikrinimą, o tai reiškia – už tinkamą Direktyvos 2013/33 nuostatų įgyvendinimą, siūlome būtent šiame kontekste suderinti Įstatymo nuostatas su Europos Sąjungos acquis bei tokiu būdu nediferencijuoti Priėmimo užtikrinančio įstaigos žinioje esančius prieglobsčio prašytojus pagal papildomas su judėjimo laisvės apribojimu susijusias kategorijas, kurių Direktyvos 2013/33 nuostatos nenumato. Pažymėtina, kad Projektas numato, jog užsieniečiai, kuriems taikomos minėtos de facto sulaikymo priemonės, laikomi laikino apgyvendinimo vietose, kurias valdo, administruoja arba parenka Priėmimą užtikrinanti įstaiga. Atsižvelgus į tai, kad tokio pobūdžio judėjimo laisvės apribojimas „tam tikra vieta“ laikytinas „sulaikymu“, konstatuotina, kad Projektas jau numato, kad dalis de facto sulaikytų užsieniečių bus Priėmimą užtikrinančios įstaigos žinioje. Siekiant procedūrinio aiškumo ir vienodų priėmimo sąlygų užtikrinimo visiems tikslinei grupei priklausantiems užsieniečiams, siūlome numatyti, kad asmenys, kurie yra sulaikomi teismo sprendimu, taip pat yra Priėmimą užtikrinančios įstaigos žinioje, o ne Valstybės sienos apsaugos tarnybos, kaip numatyta Projekte.
Tuo tikslu siūlome (konkretūs pasiūlymai dėl šių ir kitų Įstatymo nuostatų formuluočių pateikiami šio rašto priede): · patikslinti Įstatymo 2 straipsnio 31 dalies formuluotę, suderinant ją su Direktyvos 2013/33 2 straipsnio (h) punktu; Nepritarti Dėl pasiūlymo patikslinti Įstatymo 2 straipsnio 31 dalies formuluotę, suderinant ją su Direktyvos 2013/33 2 straipsnio (h) punktu: sulaikymo sąvoka derinama ir su kituose nacionaliniuose teisės aktuose nustatoma sulaikymo sąvoka (iki 48 val. sulaikymas galimas pareigūno sprendimu, ilgesnis sulaikymas – tik teismo sprendimu). Todėl iš principo net negalėtų būti šiame įstatyme plečiamai apibrėžiama sulaikymo sąvoka (pvz., kad apimtų MD sprendimą dėl apgyvendinimo su judėjimo ribojimu). Asmens sulaikymas yra išimtinai teisėsaugos institucijų ir teismų kompetencija. Direktyvos
„sulaikymo“ apibrėžime yra akcentas į laikymą izoliuotai. Pažymėtina, kad
užsienietis, kuris apgyvendinamas su judėjimo ribojimu, nėra izoliuotas nuo kitų apgyvendinimo vietoje esančių užsieniečių, kartu esančios savo šeimos, gali laisvai judėti apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, jį gali lankyti kiti asmenys, jis gali naudotis ryšio priemonėmis. Apgyvendinant be teisės judėti LR teritorijoje, yra sustabdomas antrinis judėjimas Šengeno erdvėje ir sukuriamos prielaidos per trumpą UTPĮ nustatytą terminą išnagrinėti prašymą suteikti prieglobstį ir priimti dėl jo sprendimą. Kito veiksmingo būdo, esant ypatingoms situacijoms, kai yra masinis užsieniečių antplūdis, šiam tikslui pasiekti tiesiog nėra. 3.3.
Raudonasis Kryžius 2023-09-08 · nustatyti, kad Priėmimo užtikrinančioje įstaigoje apgyvendinami tiek tie prieglobsčio prašytojai, kurių judėjimo laisvė nėra apribota, tiek tie, kuriems taikomas sulaikymas arba atitinkama alternatyvi sulaikymui priemonė[37]. Nepritarti Sulaikymo režimui užtikrinti yra būtinos sąlygos ir teisės, kurios teisės aktais gali būti priskiriamos tik teisėsaugos pareigūnams, todėl sulaikyti užsieniečiai turi būti laikomi VSAT. Atsižvelgiant į tai, nustatyti, kad Priėmimo užtikrinančioje įstaigoje apgyvendinami tiek tie prieglobsčio prašytojai, kurių judėjimo laisvė nėra apribota, tiek tie, kuriems taikomas sulaikymas arba atitinkama alternatyvi sulaikymui priemonė, netinkama. 3.4. Lietuvos Raudonasis Kryžius 2023-09-08 · atsisakyti su Direktyvos 2013/33 nuostatomis nesuderinamų prieglobsčio prašytojų judėjimo laisvės apribojimo formų, prilygstančių sulaikymui;
Nepritarti Pažymėtina, kad Direktyva 2013/33 yra visiškai ir tinkamai perkelta į nacionalinę teisę (atliktos reikiamos notifikavimo procedūros). Šiuo projektu keičiamas užsieniečių apgyvendinimą ir kitas priėmimo sąlygas užtikrinantis subjektas, bet neplečiamas su užsieniečių judėjimo ribojimu susijusių nuostatų turinys, todėl negalima sutikti, kad Projektu siūlomi pakeitimai nesuderinami su direktyva. 3.5. Lietuvos Raudonasis Kryžius 2023-09-08 · atsisakyti prieglobsčio prašytojų „įleidimo į Lietuvos Respublikos teritoriją“ mechanizmo, kadangi jis netenka prasmės pritaikius modelį, kuomet visi prieglobsčio prašytojai nukreipiami į „Pirmojo atvykimo“ centrą bei tokiu būdu atsiduria Priėmimo užtikrinančios įstaigos žinioje, bei neturi pridėtinės vertės atsisakius su Direktyvos 2013/33 nuostatomis nesuderinamų prieglobsčio prašytojų judėjimo laisvės apribojimo formų, kurioms taikyti yra vienintelė praktinė „įleidimo į Lietuvos Respublikos teritoriją“ mechanizmo paskirtis.
Tuo pačiu atsisakoma Migracijos departamento funkcijos, nesusijusios su prašymų suteikti prieglobstį registravimu, nagrinėjimu bei sprendimų dėl jų priėmimu, tokiu būdu išgryninant institucijų funkcijas; Nepritarti Pažymėtina, kad Direktyva 2013/33 yra visiškai ir tinkamai perkelta į nacionalinę teisę (atliktos notifikavimo procedūros), o Projektu nekeičiamos prieglobsčio procedūros. „Įleidimo į Lietuvos Respublikos teritoriją“ mechanizmas yra prieglobsčio procedūrų dalis, kuri susijusi su vadinamąja pasienio procedūra (speciali prieglobsčio prašymo nagrinėjimo procedūra, kai prieglobsčio prašymas nagrinėjamas užsieniečio neįleidus de jure į Lietuvos Respublikos teritoriją ir kurios galimybė įtvirtinta ES teisėje). Atkreiptinas dėmesys, kad Direktyvoje 2013/33 numatyta pasienio procedūra, o taip pat šiuo metu svarstomuose ES teisėkūros pasiūlymuose numatyta privaloma pasienio procedūra, todėl jos atsisakyti nėra pagrindo. · atsisakyti Įstatymo 140⁸ straipsnio, kadangi kitų siūlomų pakeitimų kontekste minėto straipsnio nuostatos būtų iš esmės tapačios Įstatymo 5 straipsniui, kuris galėtų būti taikomas visais atvejais, įskaitant kai yra įvesta karo padėtis, nepaprastoji padėtis, taip pat paskelbta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio.
Nepritarti Atsižvelgiant į tai, kad ypatingų situacijų atvejais (ekstremaliosios situacijos, nepaprastosios padėties ar karo padėties) teisinis veikimas reikalauja kitokių taisyklių nei įprastinėmis sąlygomis, atsisakyti UTPĮ 140⁸str. nuostatų būtų klaidinga. 3.6. Lietuvos Raudonasis Kryžius 2023-09-08 Atskirai pažymime, kad siūlomais pakeitimais niekaip nėra apribojama Įstatyme numatyta galimybė taikyti prieglobsčio prašytojams sulaikymą Direktyvoje 2013/33 nustatytais pagrindais, sąlygomis ir tvarka. Direktyvos 2013/33 8 straipsnio 3 dalies c) punktas leidžia sulaikyti prieglobsčio prašytoją, siekiant procedūros metu priimti sprendimą dėl jo teisės atvykti į teritoriją, kas iš esmės atitinka situaciją, reglamentuojamą Įstatymo 5 ir 140⁸ straipsniuose. Tokiu būdu, Direktyva 2013/33 neužkerta kelio valstybei tokioje situacijoje apriboti prieglobsčio prašytojo judėjimo laisvę, tačiau reikalauja, kad atitinkamas sulaikymo pagrindas būtų nustatytas nacionalinėje teisėje. Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje, kuri reglamentuoja prieglobsčio prašytojų sulaikymo pagrindus, minėtas sulaikymo pagrindas nėra minimas.
Tuo atveju, jeigu nebus pritarta pasiūlymui atsisakyti prieglobsčio prašytojų „įleidimo į Lietuvos Respublikos teritoriją“ mechanizmo, siekiant suderinti nacionalinį reglamentavimą su Direktyvos 2013/33 nuostatomis, siūlome įvertinti galimybę tinkamai reglamentuoti sulaikymą siekiant procedūros metu priimti sprendimą dėl prieglobsčio prašytojo teisės atvykti į teritoriją, atitinkamai papildant Įstatymo 113 straipsnio 4 dalį. Nepritarti Paminėtina, kad Projekte tikslingai siekiama atskirti užsieniečių laikiną apgyvendinimą, kai užsienietis nėra įleistas į Lietuvos Respubliką, ir teismo taikomą sulaikymą ar skiriamą alternatyvią sulaikymui priemonę. Projekte aiškiai nustatomos aplinkybės, kada užsienietis yra neįleidžiamas į Lietuvos Respubliką ir yra vadinamojoje pasienio procedūroje. Jeigu nustatomos aplinkybės, dėl kurių pasienio procedūra užsieniečiui netaikoma, jis įleidžiamas į Lietuvos Respubliką ir jo judėjimas Lietuvos Respublikoje neribojamas, išskyrus atvejus, kai yra UTPĮ nustatyti sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės skyrimo pagrindai. Atsižvelgiant į tai, nuostatų papildomai tikslinti nereikia. 3.7. Lietuvos Raudonasis Kryžius 2023-09-08 Dėl palankesnių sąlygų kuo spartesniam užsieniečių įsitraukimui į darbo rinką sudarymo ir priėmimo sąlygų suvienodinimo Remiantis Įstatymo 71 straipsnio 1 dalies 10 punktu, prieglobsčio prašytojai turi teisę dirbti, jeigu per 6 mėnesius nuo prašymo suteikti prieglobstį pateikimo dienos Migracijos departamentas nepriėmė sprendimo dėl prašymo suteikti prieglobstį. Projektu siūloma papildyti šią nuostata, numatant, kad, be teisės dirbti, prieglobsčio prašytojai tokiais atvejais įgyja teisę imtis savarankiško užimtumo veiklos, tačiau 6 mėnesių terminą keisti nesiūloma.
Siekiant skatinti prieglobsčio prašytojų savarankiškumą ir fasilituoti išankstinę integraciją, taip pat įvertinus Latvijos Respublikos,
sutrumpinti šiuo metu numatytą 6 mėnesių terminą nustatant, kad teisę dirbti prieglobsčio prašytojai įgyja jau po 3 mėnesių. Esant pagrįstoms abejonėms dėl tokio pasiūlymo, alternatyviai siūlome įvertinti galimybę įvesti papildomų reikalavimų ir numatyti, pvz., kad po 3 mėnesių teisę dirbti įgyja tik tie prieglobsčio prašytojai, kurių asmens tapatybė buvo patvirtinta dokumentiniais įrodymais (Suomijoje taikoma tvarka), arba suteikti teisę dirbti iš karto tiems prieglobsčio prašytojams, kurių asmens tapatybė yra patvirtinta bei kurių prašymai nagrinėjami iš esmės (Švedijoje taikoma tvarka). Nepritarti Termino sutrumpinimas galėtų padidinti riziką, kad prieglobsčio procedūra būtų naudojama greitesniam ir paprastesniam patekimui į Lietuvos darbo rinką, t. y., dar labiau skatintų ekonominių tikslų turinčius užsieniečius piktnaudžiauti prieglobsčio procedūra, t. y. fiktyviai prašyti prieglobsčio Lietuvoje. 3.8. Lietuvos Raudonasis Kryžius 2023-09-08 Siekiant suvienodinti užsieniečių, įgijusių teisę dirbti pagal Įstatymą, padėtį bei palengvinti jų įsitraukimą į darbo rinką, taip pat siūlome papildyti Įstatymo 58 straipsnio 14 punktą, numatant, kad nuo pareigos gauti Užimtumo tarnybos išduodamą leidimą dirbti atleidžiami ne tik tie užsieniečiai, kurie įgijo teisę dirbti pagal Įstatymo 71 straipsnio 1 dalies 10 punktą (galiojanti Įstatymo redakcija) ir 140¹³ straipsnio 1 dalies 2 punktą (Projekte siūlomas papildymas), bet taip pat tie, kurie analogišką teisę įgijo pagal Įstatymo 140¹³ straipsnio 3 dalies 2 punktą.
Nepritarti NSGK laikosi pozicijos, kad tobulinant nelegalios migracijos valdymo politiką būtina nesukurti naujų nelegalios migracijos traukos faktorių, todėl nuosekliai palaiko sprendimą užsieniečiams, kurie neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną, neturi asmens tapatybės dokumentų, kuriems nėra suteiktas pabėgėlio statusas ir kurių atžvilgiu yra priimti sprendimai juos išsiųsti ar grąžinti, nesuteikti teisės dirbti Lietuvoje, taip juos skatinant priimti sprendimą dėl savanoriško grįžimo į kilmės ar tranzito šalį. Toks pats pasiūlymas, kurį pateikė Seimo kontrolierė (1.1 pastraipa), dėl kurio NSGK balsavo (balsavimo rezultatai: už – 1, prieš pasiūlymą – 4, susilaikė – 3 (pasiūlymui nepritarta)). 3.9. Lietuvos Raudonasis Kryžius 2023-09-08 Papildomai siūlome pakeisti Įstatymo 71 straipsnio 1 dalies 1 punktą, atsisakant apribojimo, kuriuo remiantis materialinėmis priėmimo sąlygomis negali naudotis prieglobsčio prašytojai, kurie gyvena savo pasirinktoje gyvenamojoje vietoje. Tokio pobūdžio apribojimas, tikėtina, grindžiamas prielaida, jog savarankiškai gyvenantys prieglobsčio prašytojai turi pakankamai finansinių lėšų bei jiems nėra reikalinga valstybės parama. Tačiau bendravimo su prieglobsčio prašytojais praktika rodo, kad tokia prielaida neretai yra klaidinga.
Didžiąją dalį savarankiškai gyvenančių prieglobsčio prašytojų šiuo metu sudaro pabėgėliai iš Baltarusijos, kurių dauguma atvyksta neturėdami santaupų bei gyvena palaikomi nevyriausybinių organizacijų ir diasporos. Atsižvelgus į tai, kad tokiems žmonėms taip pat yra būtina valstybės parama, siūlome atsisakyti minėto ribojimo. Pažymėtina ir sveikintina, kad Projekte atsisakoma analogiško apribojimo Įstatymo 71 straipsnio 2¹ir 3 dalyse. Pritarti 3.10 Lietuvos Raudonasis Kryžius 2023-09-08 Dėl siūlomų Įstatymo 114 straipsnio 5 dalies pakeitimų Siūlomas Įstatymo 114 straipsnio 5 dalies pakeitimas iš esmės nėra kokybiškai nauja nuostata, šiuo metu analogiška nuostata yra įtvirtinta to paties straipsnio 7 dalyje. Vis dėlto, įvertinus naujausią Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisprudenciją, siūlome papildyti šią nuostatą papildomu saugikliu. 2022 m. lapkričio 8 d. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas priėmė sprendimą sujungtose bylose C‑704/20 ir C‑39/21, kuriame prieglobsčio prašytojų sulaikymo teisėtumą susiejo su jų atžvilgiu taikomų procedūrų vykdymo rūpestingumu. Minėto sprendimo 79-80 punktuose Europos Sąjungos Teisingumo Teismas pažymėjo:
„Paaiškėjus, kad [...] sulaikymo teisėtumo sąlygos nebuvo
arba nebėra įvykdytos, atitinkamas asmuo turi būti nedelsiant paleistas į laisvę [...]. Taip yra, be kita ko, tuo atveju, kai konstatuojama, kad grąžinimo, tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimo arba perdavimo procedūra, nelygu konkretus atvejis, nevykdoma taip rūpestingai, kaip reikalaujama.“ Taigi, anot Europos Sąjungos Teisingumo Teismo, jeigu atitinkama procedūra nėra vykdoma „taip rūpestingai, kaip reikalaujama“, prieglobsčio prašytojo sulaikymas turi „nedelsiant“ baigtis.
Pvz., jeigu prieglobsčio prašytojas buvo sulaikytas „siekiant nustatyti ir (arba) patikrinti jo tapatybę ir (arba) pilietybę“, tačiau nėra atliekama (arba nebeatliekama) jokių procesinių veiksmų, kuriais būtų siekiama tokio tikslo, prieglobsčio prašytojas turi būti paleistas į laisvę. Arba, pvz., jeigu prieglobsčio prašytojas sulaikomas „siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį“, tačiau jo apklausa (kurios pagrindinis tikslas ir yra – išsiaiškinti tokius „motyvus“) ilgą laiką neorganizuojama arba, atlikus apklausą, sprendimas dėl prieglobsčio prašymo ilgą laiką nepriimamas, asmeniui liekant sulaikyme, tuomet, tikėtina, vykdoma procedūra neatitiktų „rūpestingumo“ standarto ir toks prieglobsčio prašytojas turėtų būti paleistas į laisvę. Atsižvelgus į minėtą naujausią Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką, siūlome papildyti Įstatymo 114 straipsnio 5 dalį, nustatant, kad Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1, 2 ir 4 punkte nustatyti sulaikymo pagrindai nebetaikomi, jeigu atitinkamos procedūros nėra vykdomos taip rūpestingai, kaip reikalaujama. Nepritarti Siūloma nuostata yra vertinamojo ir subjektyvaus pobūdžio. Pažymėtina, kad VSAT kreipiasi į teismą dėl sulaikymo persvarstymo iš karto, kai atsiranda kažkuris iš UTPĮ 118 str. 1 ir 2 dalyse nurodytų pagrindų, o jei tokių pagrindų nėra – ne rečiau kaip kas tris mėnesius. Taigi, teismas peržiūrėdamas kreipimąsi dėl sulaikymo gali įvertinti aplinkybes ir nustatęs, kad atitinkamos procedūros vilkinamos ir tai sąlygoja užsieniečio sulaikymo terminą, gali sulaikymo nebepratęsti.
Be to, užsienietis sulaikomas teismo sprendimu, tad teismas ir turėtų pakeisti sprendimą. Atsižvelgiant į tai, pasiūlymui nepritartina. 3.11 Lietuvos Raudonasis Kryžius 2023-09-08 Dėl siūlomų Įstatymo 114 straipsnio 6 dalies pakeitimų Projekte siūloma pakeisti Įstatymo 114 straipsnio 6 dalį, atskiriant sulaikymą užsieniečio grąžinimo ar išsiuntimo tikslu pagal 2008 m. gruodžio
nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse (toliau – Direktyva 2008/115) nuo prieglobsčio prašytojų sulaikymo pagal Direktyvą 2013/33. Remiantis Projekto aiškinamuoju raštu, atsižvelgiant į 2017 m. lapkričio 16 d. Komisijos rekomendacijos (ES) 2017/2338 dėl bendro „Grąžinimo vadovo“ valstybių narių kompetentingoms institucijoms, vykdančioms su grąžinimu susijusias užduotis (toliau – Grąžinimo vadovas), 14.4.2 punktą bei į praktikoje pasitaikančias situacijas, siūloma numatyti, kad į sulaikymo laikotarpį užsieniečio grąžinimo ar išsiuntimo tikslu neįskaičiuojamas laikotarpis, kai užsienietis buvo sulaikytas prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu. Tokiu būdu, patvirtinus siūlomus pakeitimus, prieglobsčio prašytojai galėtų būti sulaikomi prieglobsčio procedūros metu, o jai pasibaigus – dar iki 18 mėnesių grąžinimo ar išsiuntimo tikslu. Neginčydami Grąžinimo vadove pateiktų rekomendacijų, siūlome vis dėlto nesinaudoti galimybe pabloginti prieglobsčio prašytojų padėtį bei išbraukti iš Projekto paskutinį keičiamos Įstatymo 114 straipsnio 6 dalies sakinį. Taip pat teikiame savo pastabas dėl siūlomo pakeitimo formuluočių.
Nepritarti Atsižvelgiant į tai, kad atskirais atvejais prieglobsčio prašymo nagrinėjimas gali užtrukti ilgiau nei 6 mėn., o užsienietį išsiųsti bus galima tik jį sulaikius (pvz., kai yra pasislėpimo pavojus), valstybės institucijos turi turėti galimybę prireikus sulaikyti užsienietį ilgesniam laikotarpiui, jei tai būtina jo išsiuntimui iš Lietuvos Respublikos įvykdyti, juolab, kad toks ilgesnis nei 6 mėn. grąžinimo tikslu sulaikymas galimas tik, kai užsienietis nebendradarbiauja (atsisako pateikti apie save duomenis, teikia klaidinančią informaciją ir pan.). Bet kuriuo atveju, sprendimą dėl sulaikymo priima teismas, kuris įvertina visas aplinkybes, be to, UTPĮ nustatyta tvarka vykdoma periodinė užsieniečio sulaikymo peržiūra. Turimais duomenimis, nemažai ES valstybių narių yra perkėlę analogišką nuostatą į nacionalinę teisę, t. y. atskyrė užsieniečio sulaikymo terminų skaičiavimą (sulaikymą prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu nuo sulaikymo užsieniečio grąžinimo (išsiuntimo) pagrindu). 3.12 Lietuvos Raudonasis Kryžius 2023-09-08 Atitinkama Grąžinimo vadovo 14.4.2 pateikta rekomendacija iš esmės reiškia, kad Direktyvos 2008/115 15 straipsnio 5 ir 6 dalyse numatyti sulaikymo terminai taikytini išskirtinai sulaikymui užsieniečio grąžinimo ar išsiuntimo tikslu pagal minėtą direktyvą. Įstatymo 113 straipsnio 1 dalyje numatyta ir kitų sulaikymo pagrindų, nebūtinai siejamų su Direktyvos 2008/115 tikslais (pvz., „kai siekiama užkirsti kelią pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms plisti“), tačiau Projekte nesiūloma atskirti sulaikymą užsieniečio grąžinimo ar išsiuntimo tikslu nuo sulaikymo kitais tikslais, išskiriant tik prieglobsčio prašytojų sulaikymą.
Atitinkamai, nekonkretizuojant, kad atitinkama nuostata siejama išskirtinai su sulaikymu Įstatymo 113 straipsnio 2 dalyje nustatytu pagrindu (kaip, pvz., padaryta Projekte pakeistoje to paties straipsnio 7 dalyje), lieka neaišku, ar keičiama Įstatymo 114 straipsnio 6 dalis yra taikytina išskirtinai sulaikymui Direktyvos 2008/115 tikslais (t. y. Įstatymo 113 straipsnio 2 dalyje nustatytu pagrindu) arba užsieniečių sulaikymui bet kuriuo Įstatyme numatytu pagrindu. Tuo atveju, jeigu keičiamoje Įstatymo 114 straipsnio 6 dalyje nustatyti sulaikymo terminai taikomi tik tuo atveju, kai užsienietis sulaikomas Įstatymo 113 straipsnio 2 dalyje nustatytu pagrindu, siūlome tai nurodyti nuostatos tekste, pašalinant dviprasmiškumą ir erdvę galimoms interpretacijoms. Kartu, tuo atveju, jeigu minėti sulaikymo terminai netaikytini kitiems sulaikymo pagrindams, siūlome pagal analogiją nustatyti pagrįstus maksimalius sulaikymo terminus ir visiems kitiems atvejams, kurie nėra siejami su Direktyvos 2008/115 tikslais. Nepritarti Kaip ir pagal šiuo metu galiojančias nuostatas, užsieniečio sulaikymas bet kuriuo pagrindu gali trukti ne ilgiau kaip 6 mėn., ir tik tuo atveju, jei užsienietis nebendradarbiauja siekiant jį grąžinti į užsienio valstybę ar išsiųsti iš Lietuvos Respublikos (atsisako pateikti apie save duomenis, teikia klaidinančią informaciją ir pan.), sulaikymo terminas gali būti pratęstas papildomam 12 mėnesių laikotarpiui.
3.13 Lietuvos Raudonasis Kryžius 2023-09-08 Atkreipiame dėmesį į tai, kad Direktyvos 2008/115 15 straipsnio 6 dalyje pateikta sąlyga 6 mėnesių termino pratęsimui, o būtent – „tikėtina, jog nepaisant visų jų pagrįstų pastangų, išsiuntimo procedūra užtruks ilgiau“. Projektu keičiamoje Įstatymo 114 straipsnio 6 dalyje ši būtinoji sąlyga neatsispindi, apsiribojant referavimu į užsieniečio nebendradarbiavimą ir negaunamus dokumentus. Be to, Projekte nėra minimas būtinasis priežastinis ryšys, t. y. kad būtent dėl tokio nebendradarbiavimo ar dokumentų negavimo išsiuntimo procedūra užsitęsia. Kadangi siūlomi pakeitimai grindžiami Grąžinimo vadovu, o tai reiškia – kuo tikslesniu Direktyvos 2008/115 įgyvendinimu, siūlome suderinti nuostatą, leidžiančią pratęsti 6 mėnesių sulaikymo terminą papildomam 12 mėnesių laikotarpiui, su Direktyvos 2008/115
pratęsimas leidžiamas. Papildomai pastebėtina, kad referavimas į „negaunamus reikiamus dokumentus“ taip pat netiksliai atkartoja Direktyvos 2008/115 formuluotę „vėluojama gauti reikiamus dokumentus“. Direktyvoje pateikta formuluotė „vėluojama gauti“ suponuoja, kad visi reikiami procedūriniai veiksmai yra atlikti ir pagrįstai tikimasi gauti dokumentus, tuo tarpu „negaunami“ nereikalauja nei pagrįstos tikimybės, kad reikiami dokumentai bus gauti, nei netgi tuo, kad dėl tokių dokumentų jau būtų kreiptasi.
Nepritarti
metu, be kita ko, vertinta, kaip Lietuva į nacionalinę teisę yra perkėlusi direktyvos 2008/115/EB nuostatas. Pažymėtina, kad ekspertai jokių pastabų dėl minimų šios direktyvos nuostatų neteisingo perkėlimo nepateikė, todėl pasiūlymui suderinti nuostatą, leidžiančią pratęsti 6 mėnesių sulaikymo terminą papildomam 12 mėnesių laikotarpiui, su Direktyvos 2008/115 15 straipsnio 6 dalimi, tiksliai perteikiant sąlygą, kuomet tokio pobūdžio pratęsimas leidžiamas, nepritartina. 3.14 Lietuvos Raudonasis Kryžius 2023-09-08 Galiausiai, atsižvelgus į Gražinimo vadovo 14.4 ir 14.4.1 punktus, siūlome Įstatymo 114 straipsnio 6 dalyje nustatyti, kad toks sulaikymas turi trukti ne tik „kuo trumpiau“, bet taip pat ne ilgiau, kol yra „pagrįsta grąžinimo arba išsiuntimo tikimybė“. Nepritarti
metu, be kita ko, vertinta, kaip Lietuva į nacionalinę teisę yra perkėlusi direktyvos 2008/115/EB nuostatas. Pažymėtina, kad ekspertai jokių pastabų dėl minimų šios direktyvos nuostatų neteisingo perkėlimo nepateikė, todėl pasiūlymui nepritartina. 3.15 Lietuvos Raudonasis Kryžius 2023-09-08 Dėl siūlomų Įstatymo 114 straipsnio 7 dalies pakeitimų Projekte siūloma pakeisti Įstatymo 114 straipsnio 7 dalį, numatant, kad pasibaigus maksimaliam sulaikymo terminui užsienietis pakartotinai gali būti sulaikytas (ne ilgiau kaip 3 mėnesiams) tuo atveju, jeigu atsirado pagrįsta tikimybė jį grąžinti į užsienio valstybę ar išsiųsti iš Lietuvos Respublikos. Remiantis Projekto aiškinamuoju raštu, šis pasiūlymas grindžiamas Grąžinimo vadovo 14.5 punktu.
Suprasdami siūlomos nuostatos tikslą bei pagrindimą, vis dėlto manome, kad Projekte neteisingai perteikta minėta Europos Komisijos rekomendacija. Mūsų vertinimu, Grąžinimo vadovo 14.5 punkte pateikta rekomendacija dėl pakartotinio sulaikymo nesudaro pagrindo viršyti Direktyvos 2008/115 15 straipsnio 5 ir 6 dalyse numatytų sulaikymo terminų, kas aiškiai nurodyta Grąžinimo vadovo 14.5 punkto pirmoje pastraipoje. Vertinant minėto punkto antroje pastraipoje pateiktą rekomendaciją, laikomės pozicijos, kad joje nekalbama apie pakartotinį sulaikymą būtent „pasibaigus [maksimaliam] sulaikymo terminui“, kaip nurodyta Projekte, verčiau apie bet kokią situaciją, kai užsieniečio sulaikymas baigėsi nesant pagrįstai išsiuntimo tikimybei, tačiau vėlesniame etape tokia pagrįsta tikimybė atsirado, nesiejant tokių situacijų su maksimalaus sulaikymo termino išnaudojimu sulaikant užsienietį pirmą kartą. Taip pat atkreipiame dėmesį į tai, kad rekomendacijoje kalbama būtent apie „vėlesnį etapą“, tuo tarpu Projekte siūloma formuluotė iš esmės leidžia pakartotinai sulaikyti užsienietį iškart po to, kai baigėsi nustatytas maksimalus 18 mėnesių sulaikymo terminas, faktiškai pratęsiant šį terminą dar 3 mėnesiams. Siūlome atsižvelgti į šias pastabas bei tikslinti keičiamos Įstatymo
punkte pateikta rekomendacija, kuria ši Projekto nuostata yra paremta, pvz., formuluojant ją kaip bendro pobūdžio nuostatą dėl pakartotino sulaikymo Įstatymo 113 straipsnio 2 dalyje nustatytu pagrindu, nesiejant jo nei su 18 mėnesių termino pasibaigimu, nei su papildomo 3 mėnesių termino nustatymu, bei akcentuojant būtinąją sąlygą – pagrįstos tikimybės grąžinti užsienietį atsiradimą. Pritarti Dėl konkrečių formuluočių siūlytina apsispręsti pagrindiniame komitete. 4.1.
2023-09-15
<...>
Žemiau pateikiame Sienos Grupės poziciją dėl konkrečių įstatymo projekto nuostatų. Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 140⁸ straipsnio 3 dalyje nurodytų užsieniečių, kurie neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir nėra prieglobsčio prašytojai
skirianti asmenims, kurie į Lietuvos Respublikos teritoriją pateko neteisėtai kirtę Lietuvos Respublikos valstybės sieną, kai yra įvesta karo padėtis, nepaprastoji padėtis, taip pat paskelbta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio ir kurie nėra prieglobsčio prašytojai ir dėl kurių yra priimtas sprendimas dėl grąžinimo ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Viešai prieinama informacija patvirtina, kad šių asmenų prieglobsčio prašymai nebuvo išnagrinėti tinkamai, pirmiausiai dėl to, kad nebuvo suteikta efektyvi valstybės garantuojama teisinė pagalba, institucijoms nepateikti ir tinkamai neįvertinti persekiojimo įrodymai, nesurinkta ir neįvertinta aktuali valstybės kilmės informacija.[39] Šie užsieniečiai išlieka ypatingai pažeidžiama visuomenės grupė – ribojamos jų galimybės naudotis teise dirbti, prieiga prie sveikatos paslaugų, teisė į veiksmingą teisminę gynybą. Nesuteikus prieigos prie veiksmingos prieglobsčio procedūros vykdomi sprendimai išsiųsti į kilmės valstybę tinkamai neįvertinus individualios užsieniečio situacijos, neatsižvelgiant į pasikeitusias aplinkybes, dėl kurių priimtas sprendimas išsiųsti. Dėl teisės dirbti realizavimo 7.
Projekto 1 straipsnio 6 dalimi siekiama pakeisti 2 straipsnį papildant jį nauja 23¹ dalimi, kuria nustatoma, kad Priėmimą užtikrinanti įstaiga – Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskirta biudžetinė įstaiga, teikianti socialines, apgyvendinimo ir kitas priėmimo sąlygas užtikrinančias paslaugas prieglobsčio prašytojams, užsieniečiams, kuriems suteiktas prieglobstis Lietuvos Respublikoje, jų šeimos nariams šeimos susijungimo atvejais, nelydimiems nepilnamečiams užsieniečiams, užsieniečiams, esantiems ar buvusiems su prekyba žmonėmis susijusių nusikaltimų aukomis, užsieniečiams, kol bus priimtas sprendimas dėl jų grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos arba kol sprendimas dėl jų grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos bus įgyvendintas, užsieniečiams, perkeltiems į Lietuvos Respublikos teritoriją Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimu. 8. Sienos Grupė ne kartą yra pažymėjusi, kad užsieniečiai nurodyti 140⁸ straipsnio 3 dalyje, kurie nėra prieglobsčio prašytojai ir dėl kurių yra priimtas sprendimas grąžinti į užsienio valstybę ar išsiųsti iš Lietuvos Respublikos, susiduria su benamystės rizika. Teigiamai vertiname Priėmimą užtikrinančiai įstaigai priskirtą funkciją teikti šiems asmenims socialines, apgyvendinimo ir kitas priėmimo sąlygas užtikrinančias paslaugas. 9. Vadovaujantis UTPĮ 140²² straipsnio 1 dalimi, jeigu sprendimas dėl užsieniečio, atvykusio į Lietuvos Respubliką įvestos karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat paskelbtos ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio laikotarpiu, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos neįvykdomas per 5 metus nuo tokio sprendimo priėmimo dienos, užsieniečiui išduodamas leidimas laikinai gyventi.
Nepaisant projektu numatomų Priėmimą užtikrinančios įstaigos teikiamų apgyvendinimo paslaugų, Sienos Grupė skatina per minėtą penkerių metų laikotarpį, sudaryti šiems užsieniečiams kuo geresnes sąlygas dirbti ir gyventi savarankiškai, siekti kad užsieniečiai, kurie nėra prieglobsčio prašytojai ir dėl kurių yra priimtas sprendimas grąžinti į užsienio valstybę ar išsiųsti iš Lietuvos Respublikos, kaip įmanoma ankščiau paliktų laikinojo apgyvendinimo vietas ir galėtų realizuoti įgytą teisę dirbti. 10. Projektu siūloma suvienodinti taikomas sąlygas dėl pareigos įsigyti leidimą dirbti tik prieglobsčio prašytojams. Šiuo metu nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti yra atleisti tik tie prieglobsčio prašytojai, kurie įgijo teisę dirbti UTPĮ 71 straipsnio 1 dalies 10 punkte nurodytais pagrindais. Projekto 9 straipsniu siūloma pakeisti UTPĮ 58 straipsnio 14 punktą, įrašant nuorodą ir į UTPĮ 140¹³ straipsnio 1 dalies 2 punktą. Sienos Grupė palaiko siūlymą suvienodinti sąlygas prieglobsčio prašytojams, tačiau skatina papildyti 58 straipsnio 14 punktą ir nuoroda į 140¹³ 3 dalies 2 punktą. 11. Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintas proporcingumo principas reiškia, kad pasirinktos teisinio reguliavimo priemonės turi sudaryti kuo mažesnę administracinę ir kitokią naštą, nevaržyti teisinių santykių subjektų daugiau, negu to reikia teisinio reguliavimo tikslams pasiekti, o 7 punkte nurodytas sistemiškumo principas įtvirtina, kad teisės normos turi derėti tarpusavyje.
Reikalavimas asmenims, kurie neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir nėra prieglobsčio prašytojai, tačiau turi teisę dirbti, įsigyti leidimą dirbti yra perteklinis. 12. UTPĮ 78 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad Užsieniečio registracijos pažymėjimas išduodamas arba pakeičiamas 6 mėnesių laikotarpiui ir galioja iki jame nurodyto termino, bet ne ilgiau, negu prieglobsčio prašytojas arba nelydimas nepilnametis užsienietis turi teisę likti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtintame Leidimo dirbti Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo V skyriaus 25 punkte nustatyta, kad užsieniečiui leidimas dirbti išduodamas darbo Lietuvos Respublikoje laikotarpiui, ne trumpiau nei 6 mėnesiams, bet ne ilgiau nei 12 mėnesių. III skyriaus 13 punkte nustatyta, kad už leidimo dirbti išdavimą, prireikus jo dublikato išdavimą, leidimo dirbti galiojimo pratęsimą imama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta valstybės rinkliava, kurią darbdavys arba įmonė ar fizinis asmuo, į kurią (pas kurį) užsienietis komandiruojamas laikinai dirbti, sumoka iki Prašymo pateikimo Užimtumo tarnybai dienos. 13. Reikalavimas įsigyti leidimą dirbti nurodytiems užsieniečiams, be kita ko, užtraukia ir papildomą administracinę naštą darbdaviams, kurie turi pareigą nuolat pakartotinai kreiptis dėl leidimo dirbti užsieniečiui išdavimo ir mokėti nuolat pakartotinai mokėti valstybės rinkliavą.
Pažymėtina, kad palengvinta galimybė užsieniečiams, kurių išsiuntimas nėra vykdomas, dirbti ir patiems pasirūpinti savo gerbuviu ne tik padeda integracijos procesui, bet ir atitinka viešojo administravimo efektyvumo principui, valstybė neturėtų išlaikyti dirbti galinčių ir norinčių asmenų vien dėl perteklinio reglamentavimo. Nepritarti NSGK laikosi pozicijos, kad tobulinant nelegalios migracijos valdymo politiką būtina nesukurti naujų nelegalios migracijos traukos faktorių, todėl nuosekliai palaiko sprendimą užsieniečiams, kurie neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną, neturi asmens tapatybės dokumentų, kuriems nėra suteiktas pabėgėlio statusas ir kurių atžvilgiu yra priimti sprendimai juos išsiųsti ar grąžinti, nesuteikti teisės dirbti Lietuvoje, taip juos skatinant priimti sprendimą dėl savanoriško grįžimo į kilmės ar tranzito šalį. Toks pats pasiūlymas, kurį pateikė Seimo kontrolierė (1.1 pastraipa), dėl kurio NSGK balsavo (balsavimo rezultatai: už – 1, prieš pasiūlymą – 4, susilaikė – 3 (pasiūlymui nepritarta)). 4.2. VŠĮ „Sienos grupė“ 2023-09-15
prieglobsčio prašymo ir teisės į veiksmingą teisminę gynybą
nešališką teisinį atstovavimą, kai UTPĮ nustatytais atvejais užsienietis turi teisę į valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, jos organizavimas neturėtų būti priskirtinas tos įstaigos, kurios sprendimai ar procedūros yra vykdomi ar skundžiami, kompetencijai, o tai turėtų būti viena iš Priėmimą užtikrinančios įstaigos funkcijų.
Dėl šios priežasties UTPĮ projektu siekiama nustatyti, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo UTPĮ nustatytais atvejais tvarką nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras“. Kaip jau minėta – tai, kad užsieniečiams nebuvo teikiama efektyvi valstybės garantuojama teisinė pagalba ir buvo atimta teisė į veiksmingą teisminę gynybą, patvirtina ir viešai prieinama informacija. 15. Sienos Grupė visiškai palaiko projekto 2 straipsnyje numatytą siūlymą keisti 3 straipsnio 5 dalies 2 punktą, pagal kurį neteisėtai Lietuvos Respublikoje esantys užsieniečiai, kurie nėra prieglobsčio prašytojai, turėtų teisę socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka naudotis valstybės garantuojama teisine pagalba teikimo sulaikyti užsienietį arba skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę nagrinėjimo teisme metu. 16. Visgi, pažymime, kad 140⁸ straipsnio 3 dalyje nurodytų užsieniečių, kurie neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir nėra prieglobsčio prašytojai, galimybės naudotis valstybės garantuojama teisinė pagalba yra ribotos, o teisinė aplinka galimai pažeidžia 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse esančias nuostatas ir 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2013/32/ES dėl tarptautinės apsaugos suteikimo ir panaikinimo bendros tvarkos (nauja redakcija) bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnį. 17.
17Projekto 4 straipsniu siūloma pakeisti 5 straipsnio 4 dalį,
papildant ją nuostata, jog šioje dalyje numatyta teisė pasilikti Lietuvos Respublikoje ir (ar) šio straipsnio 6 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose nesuteikiama, jei užsienietis pateikia paskesnį prašymą suteikti prieglobstį, kuriame nėra naujų esminių motyvų, tik siekdamas atidėti ar sutrukdyti įvykdyti sprendimą išsiųsti užsienietį iš Lietuvos Respublikos, kuriuo remiantis jis būtų artimiausiu metu išsiųstas. Ši įstatymo nuostata tiesiogiai įgyvendina 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2013/32/ES (toliau – direktyva) dėl tarptautinės apsaugos suteikimo ir panaikinimo bendros tvarkos (nauja redakcija) 41 straipsnio 1 dalies a punkte įtvirtintą nuostatą, pagal kurią teisės pasilikti išimtis paskesnių prašymų atveju gali būti taikoma, jei asmuo yra pateikęs pirmą paskesnį prašymą, kuris nėra toliau nagrinėtas pagal direktyvos 40 straipsnio
vykdymą, kuriuo remiantis jis būtų artimiausiu metu išsiųstas iš tos valstybės narės. 18. Pažymime, kad vadovaujantis UTPĮ 77 straipsnio 1 dalies 3 punktu, prašymas suteikti prieglobstį nenagrinėjamas, jeigu prašytojas pateikė paskesnį prašymą, kuriame nėra naujų esminių motyvų. Ši įstatymo nuostata tiesiogiai įgyvendina 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2013/32/ES (toliau – direktyva) dėl tarptautinės apsaugos suteikimo ir panaikinimo bendros tvarkos (nauja redakcija) esančią 40 straipsnio 5 dalies nuostatą, pagal kurią, prašymas suteikti prieglobstį nenagrinėjamas, jeigu prašytojas pateikė paskesnį prašymą, kuriame nėra naujų esminių motyvų. 19.
prieglobsčio prašytojas, yra rimtas pagrindas manyti, kad egzistuoja UTPĮ 130 straipsnyje numatyti draudimo išsiųsti arba grąžinti užsienietį pagrindai – draudžiama išsiųsti arba grąžinti užsienietį į valstybę, kurioje jo gyvybei ar laisvei gresia pavojus arba jis gali būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų, arba į valstybę, iš kurios jis gali būti vėliau nusiųstas į tokią valstybę (130 straipsnio 1 dalis); Užsienietis neišsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos arba negrąžinamas į valstybę, jeigu yra rimtas pagrindas manyti, kad joje užsienietis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas (130 straipsnio 2 dalis). 20. Teikiame siūlymą papildyti projekto 4 straipsnį pakeisti 5 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Užsieniečiai, išskyrus prašymą suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ar netrukus po neteisėto Lietuvos Respublikos valstybės sienos kirtimo pateikusius prieglobsčio prašytojus, dėl kurių nepriimtas sprendimas įleisti juos į Lietuvos Respubliką, turi teisę pasilikti Lietuvos Respublikoje šio Įstatymo 138 straipsnyje nustatyto skundo padavimo termino laikotarpiu, o šiuo laikotarpiu pateikus prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių, – iki atitinkamo administracinio teismo nutarties dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių priėmimo arba kai apskųsto sprendimo vykdymas sustabdomas pagal šio Įstatymo 139 straipsnio 1 dalį.
Prašymą suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ar netrukus po neteisėto Lietuvos Respublikos valstybės sienos kirtimo pateikę prieglobsčio prašytojai, dėl kurių nepriimtas sprendimas įleisti juos į Lietuvos Respubliką, turi teisę pasilikti šio straipsnio 6 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose šio Įstatymo 138 straipsnyje nustatyto skundo padavimo termino laikotarpiu, o šiuo laikotarpiu pateikus prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių, – iki atitinkamo administracinio teismo nutarties dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių priėmimo arba kai apskųsto sprendimo vykdymas sustabdomas pagal šio Įstatymo 139 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Šioje dalyje numatyta teisė pasilikti Lietuvos Respublikoje ir (ar) šio straipsnio 6 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose nesuteikiama, jei užsienietis pateikia paskesnį prašymą suteikti prieglobstį, kuriame nėra naujų esminių motyvų, tik siekdamas atidėti ar sutrukdyti įvykdyti sprendimą išsiųsti užsienietį iš Lietuvos Respublikos, kuriuo remiantis jis būtų artimiausiu metu išsiųstas ir dėl kurio yra priimtas sprendimas nenagrinėti pagal šio Įstatymo 77 straipsnio 1 dalies 3 punktą.“ 21.
galiojantį Lietuvos Respublikos įstatymą dėl užsieniečių teisinės padėties, asmenims, kurie nėra prieglobsčio prašytojai nėra teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba siekiant apskųsti sprendimą grąžinti, uždrausti atvykti ar sprendimą dėl išsiuntimo. Valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, o kartu ir teisę į teisminę gynybą, užsieniečiai įgyja tik tapę prieglobsčio prašytojais. Būtina dėti visas pastangas, kad nebūtų išsiųsti paskesnį prieglobsčio prašymą pateikę prieglobsčio prašytojai, jų prašymai būtų nagrinėjami kruopščiai ir atidžiai, o Lietuva nepažeistų teisės į gyvybę ir kankinimų draudimo principų, įtvirtintų Konstitucijoje, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje. 22. UTPĮ 128 straipsnio 2 dalies 1 punktas numato, kad sprendimo dėl užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos vykdymas sustabdomas atitinkamam administraciniam teismui priėmus nutartį dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, kai sprendimas dėl užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos apskundžiamas teismui, išskyrus atvejus, kai užsienietis turi būti išsiųstas dėl jo keliamos grėsmės valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, o Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, jo šeimos narys arba kitas asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi laisvo asmenų judėjimo teise, – dėl jo keliamos labai rimtos grėsmės valstybės saugumui.
Visgi, atkreipiame dėmesį, kad valstybės garantuojama teisinė pagalba nėra teikiama užsieniečiams dėl prašymo kreiptis dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių, todėl užsienietis negali realizuoti šios teisės Veiksminga apsauga nuo grėsmės kilmės valstybėje tuo atveju, kai pirminis prieglobsčio prašymas nėra išnagrinėtas tinkamai arba nuo jo išnagrinėjimo atsirado naujos aplinkybės, patvirtinančios persekiojimo riziką, arba turi būti įvertinta naujausia valstybės kilmės informacija, nėra suteikiama. 23. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse 13 straipsnio
teisių gynimo priemonė siekiant apskųsti ar peržiūrėti sprendimus, susijusius su grąžinimu, kaip nurodyta 12 straipsnio 1 dalyje, kompetentingame teisme arba kitoje administracinėje institucijoje ar kompetentingoje įstaigoje, sudarytoje iš narių, kurie yra nešališki ir naudojasi nepriklausomumo apsaugos priemonėmis. Direktyvos 2008/115/EB 12 straipsnio 1 dalyje nurodomi sprendimai grąžinti ir, jei tokie priimti, sprendimai uždrausti atvykti bei sprendimai dėl išsiuntimo. 24.
konstitucinis teisminės gynybos principas. Šis principas yra universalus; teisę į teisminę pažeistų konstitucinių teisių ir laisvių gynybą turi kiekvienas asmuo, manantis, kad jo teisės ar laisvės pažeistos; asmeniui jo pažeistų teisių gynyba teisme garantuojama nepriklausomai nuo jo teisinio statuso; asmenų pažeistos teisės ir teisėti interesai teisme turi būti ginami nepriklausomai nuo to, ar jie yra tiesiogiai įtvirtinti Konstitucijoje, ar ne; teisė kreiptis į teismą yra absoliuti; šios teisės negalima apriboti ar paneigti; asmens konstitucinė teisė kreiptis į teismą negali būti dirbtinai suvaržoma, taip pat negali būti nepagrįstai pasunkinama ją įgyvendinti; jeigu būtų neužtikrinta asmens konstitucinė teisė kreiptis į teismą, būtų nepaisoma ir visuotinai pripažinto bendrojo teisės principo ubi ius, ibi remedium
2004 m. gruodžio 13 d. nutarimai, 2006 m. rugpjūčio 8 d. sprendimas). 25. Teisę į teisingą teismą pagalbą įtvirtina ES pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnis. Kiekvienas asmuo, kurio teisės ir laisvės, garantuojamos Sąjungos teisės, yra pažeistos, turi teisę į veiksmingą teisminę gynybą šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis. Kiekvienas asmuo turi teisę, kad jo bylą per pagrįstą laiką teisingai ir viešai išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas, iš anksto įsteigtas pagal įstatymą. Nurodytomis aplinkybėmis nesuteikiant teisinės pagalbos asmenis, kurių prieglobsčio prašymas yra atmestas pažeidžiama asmens teisė į teisminę gynybą.
Nepritarti Vadovaujantis Direktyvos 2013/32/ES 41 ir 46 straipsnių nuostatomis, pateikus pirmą paskesnį prieglobsčio prašymą, sprendžiančioji institucija (Lietuvoje – Migracijos departamentas) turi įvertinti, ar jame yra naujų motyvų, kurie sąlygotų tolesnį prieglobsčio prašymo nagrinėjimą, bei priimti atitinkamą sprendimą (nagrinėti arba nenagrinėti prašymo). Paprastai Migracijos departamentas gautą paskesnį prašymą nagrinėja skubos tvarka iš esmės. Pažymėtina, kad tokią galimybę minėta direktyva numato. Šį sprendimą užsienietis turi teisę skųsti teismui pagal direktyvos 46 straipsnio 1 dalį, o šiam skundui direktyva leidžia pagal nacionalinius įstatymus nesuteikti automatinio sustabdomojo poveikio (sustabdymas gali būti pritaikytas teismo sprendimu, kaip numatyta direktyvos 46 straipsnio 6 dalies b punkte). Taip pat pažymėtina, kad vadovaujantis direktyvos 2013/32/ES 41 straipsnio 1 dalies a punktu ir 41 straipsnio 2 dalies c punktu, valstybė gali taikyti išimtį dėl teisės pasilikti valstybės teritorijoje skundo pateikimo teismui ar prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės nagrinėjimo teisme laikotarpiu tais atvejais, jei prieglobsčio prašytojas pateikė pirmą paskesnį prieglobsčio prašymą tik siekdamas atidėti arba sužlugdyti anksčiau priimto sprendimo vykdymą, kuriuo remiantis jis būtų artimiausiu metu išsiųstas. Užsieniečiui nėra ribojama teisė skųstis teismui, tačiau valstybė neprivalo suteikti nemokamos teisinės pagalbos kiekviename procedūros etape, ypatingai, jeigu jau įsigaliojo galutiniai sprendimai ir teismai patikrino šių sprendimų teisėtumą. Žr. pirmą NSGK pasiūlymą, kuriuo ribojama galimybė užsieniečiams piktnaudžiauti prieglobsčio sistema, kai jie išsiuntimo iš Lietuvos procedūros metu pateikia paskesnį prašymą suteikti prieglobstį.
Šiuo pasiūlymu atliepiamas poreikis dėti pastangas, kad užsieniečių grąžinimo procedūros nebūtų stabdomos. 4.3. VŠĮ „Sienos grupė“ 2023-09-15
dalyje projektu siūlomą naują formuluotę, pagal kurią prieglobsčio prašytojų sulaikymas turi trukti kuo trumpiau. Sienos Grupė laikosi nuoseklios pozicijos, kad asmens sulaikymas turi ne tik trukti kuo trumpiau, bet ir gali būti tik kraštutinė priemonė ir negali būti taikomas vaikams. Asmens sulaikymas turi būti pagrįstas individualiais argumentais ir taikomas tik priėmus administracinį sprendimą, sulaikytam užsieniečiui, turi būti užtikrinama teisė tokio sprendimo teisėtumą patikrinti teisme nuo pat jo priėmimo momento. Šios užsieniečio teisės apimtis negali skirtis nuo Lietuvos piliečio teisės į saugumą ir judėjimo laisvę. 27. 2020 m. gruodžio 17 d. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo didžioji kolegija priėmė sprendimą byloje Nr. C-808/18 Europos Komisija prieš Vengriją, kuriame pažymėjo, kad „Nors siekiant gero bendros Europos prieglobsčio sistemos veikimo reikalaujama, kad nacionalinės institucijos turėtų patikimą informaciją apie tarptautinės apsaugos prašytojo tapatybę arba pilietybę ir informaciją, kuria grindžiamas jo prašymas, šiuo tikslu negalima pateisinti tokių sulaikymo priemonių, dėl kurių šios nacionalinės institucijos priima sprendimus kiekvienu konkrečiu atveju nepatikrinusios, ar jos proporcingos siekiamiems tikslams; tokio patikrinimo visų pirma reikia siekiant užtikrinti, kad sulaikymas būtų naudojamas tik kaip kraštutinė priemonė (šiuo klausimu žr. 2017 m. rugsėjo 14 d. Sprendimo K., C‑18/16, EU:C:2017:680,
teisę, remiantis 2013 m. birželio 26 d.
Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/33/ES, kuria nustatomos normos dėl tarptautinės apsaugos prašytojų priėmimo (nauja redakcija) 8 straipsnio 3 dalies c punktu kartu su
dėl tarptautinės apsaugos suteikimo ir panaikinimo bendros tvarkos (nauja redakcija) 43 straipsnio 2 dalimi, negali būti ilgesnis nei 28 dienos, net ir nepaprastosios padėties atveju. 29. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2023 m. birželio 7 d. priėmė nutarimą Nr. KT53-A-N6/2023, kuriuo pripažino, kad 140⁸straipsnio 3 dalis tiek, kiek pagal ją visi prieglobsčio prašytojai privalėjo būti apgyvendinami nurodytose vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, kai toks apgyvendinimas pagal šio straipsnio 5 dalį galėjo trukti iki 6 mėnesių, kompetentingai institucijai nepriėmus sprendimo, kurį būtų galima skųsti teismui ir tiek, kiek pagal ją visi prieglobsčio prašytojai privalo būti apgyvendinami nurodytose vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, kai toks apgyvendinimas pagal šio straipsnio 5 dalį gali trukti iki 6 mėnesių, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsniui. Vyriausybė, atsižvelgdama į minėtą Konstitucinio Teismo sprendimą, 2023 m. rugsėjo 4 d. registravo Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 5, 79, 113, 115, 125, 126, 140(8), 140(10), 140(13), 140(14) ir 140(19) straipsnių pakeitimo įstatymo projektą. 30. Sienos Grupė teiks atskiras pastabas minėtam įstatymo projektui dėl užsieniečių sulaikymą reglamentuojančių nuostatų. 31.
teisinį reguliavimą, bus sukurtos teisinės prielaidos Vyriausybei paskirti vieną įstaigą, atsakingą už visų užsieniečių, kurių priėmimo poreikius privaloma užtikrinti pagal UTPĮ (įskaitant sulaikytus užsieniečius), materialinių priėmimo sąlygų užtikrinimą. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto
nuostatą, kad užsieniečių, sulaikytų ilgiau kaip 48 valandoms, laikymo Valstybės sienos apsaugos tarnyboje sąlygas ir tvarką nustato vidaus reikalų ministras. 32. Atsižvelgiant į tai, kad projektu siekiama paskirti vieną įstaigą, atsakingą už visų užsieniečių, kurių priėmimo poreikius, būtų tikslinga aiškiai nurodyti Priėmimą užtikrinančios įstaigos paslaugų teikimo tvarką Valstybės sienos apsaugos tarnyboje sulaikytiems užsieniečiams. Nepritarti Priėmimą užtikrinanti įstaiga dalyvaus užtikrinant sulaikytų prieglobsčio prašytojų priėmimo sąlygas, o dėl paslaugų teikimo apimties, įgyvendinant sulaikymo teisinį režimą, jų teikimo tvarkos ir kt. bus sprendžiama vidaus reikalų ministro įsakymu. Atsižvelgiant į tai, kad priėmimą užtikrinančią įstaigą paskirs Vyriausybė, reikiamos nuostatos galės būti nustatytos Vyriausybės nutarimu, o tos nuostatos, kurioms būtinas įstatyminis reguliavimo lygmuo, yra įtrauktos į Projektą. 4.4. VŠĮ „Sienos grupė“
dalies 6 punkte įtvirtintas aiškumo, principas reiškia, kad teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti logiškas, nuoseklus, glaustas, suprantamas, tikslus, aiškus ir nedviprasmiškas. Raginame sprendimų priėmėjus atidžiau įvertinti parengtą projekto tekstą, kad visuose keičiamuose straipsniuose sąvokos prieglobsčio prašytojas ir užsienietis būtų vartojamos vienodomis reikšmėmis, nekiltų rizikos dviprasmiškai suvokti projektu siekiamą įtvirtinti teisinį reguliavimą.
Nepritarti Pastaba bendro pobūdžio, nenurodyta, kur konkrečiai sąvokos vartojamos netiksliai. 5. Lietuvos darbdavių konfederacija, 2023-10-26 Kreipiamės į Jus, reaguodami į Socialinių reikalų ministerijos raštą Nr. S-2023-4032, skirtą Užsienio reikalų komitetui dėl Seimo narių pasiūlymo Įstatymui „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 2, 3, 4, 5, 11, 28, 32, 44, 58, 62, 67, 71, 79, 85, 94, 99, 100, 101, 102, 103(1), 104, 105(2), 105(3), 105(4), 106(1), 108, 113, 114, 115, 115(1), 118, 123, 125, 140(8), 140(18), 140(19), 140(21), 140(28) straipsnių ir priedo pakeitimo ir 140(16) straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projekto Nr. XIVP-2797 (toliau – Pasiūlymas), kuriuo siūloma panaikinti diskriminacines nuostatas, taikomas tik laikinojo įdarbinimo įmonėms ir suvienodinti veiklos sąlygas Lietuvos laikinojo įdarbinimo įmonių su kitų Lietuvoje veikiančių įmonių sąlygomis įdarbinant trečiųjų šalių piliečius, siekiant, kad visi užsieniečiai, dirbantys Lietuvoje, mokėtų mokesčius Lietuvoje bei jų darbo sąlygos galėtų būti prižiūrimos Lietuvos institucijų. Mūsų tvirtu įsitikimu minėta Seimo narių iniciatyva yra viešo intereso išraiška ir žingsnis į priekį didinant skaidrumą Lietuvos darbo rinkoje ir pritraukiant į šalies darbo rinką trūkstamus personalo resursus. Dabartinis reguliavimas yra sukūręs sąlygas, kai trečiųjų šalių piliečiai Lenkijoje gali sudaryti laikinojo darbo sutartį ir būti komandiruoti kaip laikinieji darbuotojai į Lietuvą, o tai sukelia tokį neigiamą efektą – gaunamos mažesnės valstybės, savivaldybių biudžetų, Valstybinio socialinio draudimo fondo pajamos.
Taip pat reikia atkreipti dėmesį į tai, jog trečiųjų šalių piliečiai atvyksta į Lenkiją ir yra komandiruojami į Lietuvą daugiausia pagal paslaugų/rangos sutartis ir būtent tokiu būdu yra dempinguojamas atlyginimas, nes Lietuvos institucijos neturi galimybių kontroliuoti šių darbuotojų atlyginimų. Priėmus Seimo narių siūlomus UPĮ pakeitimus būtų sukurtos sąlygos Lietuvos verslams nuomotis darbuotojus iš Lietuvos laikinojo įdarbinimo įmonių, tokiu būdu mažėtų iš kitų šalių komandiruojamų į Lietuvą darbuotojų skaičius, darbuotojus įdarbinus Lietuvoje mokesčiai nuo darbo užmokesčio būtų mokami į Lietuvos biudžetą. Mus labai stebina, jog keli atsakingi Socialinių reikalų ministerijos atstovai įnirtingai priešinasi šiai progresyviai Seimo narių iniciatyvai, naudodami netikslią informaciją ar net
„argumentus“, kurie neatitinka tikrovės. Pavyzdžiui, SADM rašte teigiama, jog
„Laikinojo įdarbinimo įmonės, įdarbindamos trečiųjų šalių piliečius, pvz., iš
Uzbekistano, kur minimali mėnesinė alga yra tik 76 Eur, galėtų rinktis modelį, siūlydamos laikinojo darbo naudotojams šią pigią darbo jėgą, pvz., už
galėtų būti mokamas Uzbekistano piliečiui, o 500 Eur liktų laikinojo įdarbinimo įmonei“. Tuo tarpu:
aktai, Darbo kodeksas ir Užsieniečių teisinės padėties įstatymas, numato, jog laikinojo įdarbinimo atveju darbuotojui mokama ne mažesnė alga nei tiesiogiai įdarbintam Lietuvos darbuotojui. Aukščiau minima schema tiesiog negalima. 2.
pigesnę darbo jėgą, atsiveža ją tiesiogiai arba dalyvaudamos „pilkosiose“ komandiruočių iš Lenkijos schemose. Laikinasis įdarbinimas kainuoja brangiau nei tiesiogiai įsidarbinti darbuotoją, nes reikia apmokėti laikinojo įdarbinimo įmonės paslaugas. Tačiau daugybė Lietuvos įmonių neturi galimybių, žinių bei resursų pačios ieškoti darbuotojų užsienyje, todėl kreipiasi į laikinojo įdarbinimo įmones. Norime atkreipti dėmesį, jog dabartiniais apribojimais laikinojo įdarbinimo įmonėms atvežti darbuotojus nėra sukuriamos jokios sąlygos padidėti algoms kažkuriame ekonomikos sektoriuje, nes tas darbuotojų trūkumas, tai yra, veiklos plėtros kliūtis, nėra paskata įmonei didinti algas esamiems darbuotojams. O apribojimai skaidriai atsivežti darbo jėgą iš užsienio yra negautos Lietuvos įmonių pajamos ir šalies biudžeto įplaukos. Taip pat norime priminti, jog spaudimas įmonėms didinti algas darbuotojams ne dėl kvalifikacijos ar efektyvumo didėjimo, o dėl desperatiško darbo jėgos trūkumo, veda į Lietuvos ekonomikos konkurencingumo mažėjimą ir infliacijos didinimą. Tad vis didesnes algas gaunantys Lietuvos gyventojai esminio gyvenimo kokybės didėjimo nebepajaučia dėl paslaugų ir prekių kainų augimo. Rašte buvo nurodyta, jog Užimtumo tarnyba 2023 m. išdavė užsieniečiams iš viso 2684 sprendimus dėl darbo atitikties, iš kurių 883 (33 proc.) išduoti laikinojo įdarbinimo įmonėms. Lietuvos įmonėms, kurios ketina įdarbinti darbuotoją iš trečiųjų šalių, jei jų profesija yra įtraukta į trūkstamų profesijų sąrašą, sprendimo iš Užimtumo tarnybos nereikia, kai tuo tarpu pagal šiuo metu galiojančią tvarką laikinojo įdarbinimo įmonėms reikia tokio sprendimo bet kuriam darbuotojui, net ir iš trūkstamų profesijų sąrašo, todėl pateikta proporcija laikinojo įdarbinimo įmonėms neatitinka tikrovės. Ministerija nurodo, jog dauguma leidimų laikinojo įdarbinimo įmonėms skirta transporto darbuotojų įdarbinimui, darbo naudotojams, kurie dažniausiai yra užsienio įmonės.
Tačiau įdarbinti Lietuvoje, darbuotojai moka mokesčius Lietuvoje ir sukuria vertę Lietuvos ekonomikai. Taip pat reikėtų atkreipti Jūsų dėmesį į tai, kad didžiausios ir ilgiausiai veikiančios laikinojo įdarbinimo įmonės dar nėra pakvietę dirbti nei vieno darbuotojo pagal naują tvarką, nes diskriminuojančios nuostatos šią veiklą padarė nekonkurencingą prieš komandiruoti siūlomus darbuotojus iš Lenkijos. Dėl nesuprantamų priežasčių Ministerija savo rašte imasi eskaluoti darbuotojų iš Bangladešo temą. Šios šalies piliečiams nėra jokių išskirtinių kliūčių atvykti dirbti į Lietuvą, kaip kad Rusijos ir Baltarusijos piliečiams. Akcentuojama, jog šiais metais buvo išduoti sprendimai 223 Bangladešo piliečiams, kurie ketina dirbti laikinojo įdarbinimo įmonėse. Mūsų nuomone, turbūt reikėtų džiaugtis, jei Lietuvos įmonės atrado dar vieną destinaciją iš kurios gali pritraukti darbuotojų, vystyti savo verslą, mokėti mokesčius ir prisidėti prie Lietuvos ekonomikos ir gerbūvio augimo. Čia primename, kad sprendimus išduoda Užimtumo Tarnyba tik tada kai tokių darbuotojų negali rasti Lietuvoje. Klausimas kodėl Ministerija trukdo pažangioms pataisoms kol kas lieka neatsakytas, kaip ir lieka diskriminacinės nuostatos, kurios brangiai kainuoja Lietuvos verslams ir valstybei. Diskriminacinės nuostatos įdarbinti užsieniečius per Lietuvos laikinojo įdarbinimo įmones, kasmet sukuria kelių dešimčių milijonų eurų darbo mokesčių, kurie yra sumokami kaimyninėse valstybėse, praradimą. Dabartinė Lietuvoje veikiančių laikinojo įdarbinimo įmonių diskriminacija kitų šalių laikinojo įdarbinimo įmonių ar Lietuvos darbdavių atžvilgiu yra nepagrįsta ir pažeidžia konkurencijos normas. Lietuvoje veikiančios laikinojo įdarbinimo įmonės yra griežtai reguliuojamos Darbo kodekso nuostatų ir turi atitikti šioms įmonėms nustatytus kriterijus.
Be to, laikinojo įdarbinimo įmonės privalo teikti visą susijusią informaciją apie įdarbinamus asmenis Valstybinei Darbo inspekcijai. Galiausiai laikiniesiems darbuotojams, turintiems darbo santykius su Lietuvos laikinojo įdarbinimo įmonėmis yra taikoma Lietuvos Respublikos darbo teisė ir aukščiausi šios darbo santykių rūšies apsaugos standartai, institucijos aktyviai prižiūri šio sektoriaus veiklą. Lietuvos įdarbinimo įmonių sektoriaus įmonėse neaptikti jokie didesni nei įprastose įmonėse nusižengimai, ko negalėtume pasakyti apie tam tikrus kitus sektorius (pvz. statybos, transportas). Tad kam iš tiesų laikinojo įdarbinimo įmonės yra nepatogios? Kas turi interesą išlaikyti pigius komandiruojamus neprižiūrimus institucijų darbuotojus? Kaip kitaip paaiškinti tokį pasipriešinimą dėl tik keliolikos tūkstančių darbuotojų apimančio sektoriaus, kuris pagal ES vidurkį galėtų augti bene 10 kartų ir prisidėti prie darbo jėgos pasiūlos įtampos reguliavimo? Nepritarti Žr. Socialinių reikalų ir darbo ministerijos nuomonę, kurioje siūlomai Seimo narių J. Džiugelio, K. Starkevičiaus, L. Mogenienės ir kt. iniciatyvai nepritariama. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.1. Lietuvos
Kaip nurodoma Projekto aiškinamajame rašte¹, Projektu siekiama sudaryti teisines prielaidas migrantų priėmimo ir apgyvendinimo sistemos pertvarkai, kurios tikslas - konsoliduoti migrantų priėmimo sąlygų užtikrinimo funkcijas vienoje institucijoje tam, kad būtų galima efektyviausiai nukreipti finansinius, žmogiškuosius ir infrastruktūros išteklius į priėmimo poreikių nustatymą bei tenkinimą.
Centrinė pertvarkos ašis yra Projektu siūloma įsteigti Priėmimą užtikrinanti įstaiga, kuri būtų atsakinga už socialines, apgyvendinimo ir kitas priėmimo sąlygas užtikrinančių paslaugų prieglobsčio prašytojams, užsieniečiams, kuriems suteiktas prieglobstis Lietuvos Respublikoje, jų šeimos nariams šeimos susijungimo atvejais, nelydimiems nepilnamečiams užsieniečiams, užsieniečiams, esantiems ar buvusiems su prekyba žmonėmis susijusių nusikaltimų aukomis, užsieniečiams, kol bus priimtas sprendimas dėl jų grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos arba kol sprendimas dėl jų grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos bus įgyvendintas, užsieniečiams, perkeltiems į Lietuvos Respublikos teritoriją Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimu, teikimą. Jos savininko teises ir pareigas įgyvendintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija (Projektu siūlomas UTPĮ 2 straipsnio papildymas 23¹ dalimi). Seimo kontrolierė palaiko siekį įsteigti Priėmimą užtikrinančią įstaigą, kuri būtų atsakinga už prieglobsčio prašytojų ir kitų užsieniečių priėmimą ir tinkamų sąlygų jiems užtikrinimą.
Itin palankiai vertintinas Projekto autorių siūlomas UTPĮ 67 straipsnio 6 dalies pakeitimas, kuriuo prieglobsčio prašytojų pažeidžiamumo vertinimo tvarkos nustatymas būtų patikėtas socialinės apsaugos ir darbo ministrui, siūlymas UTPĮ 71 straipsnio 2¹ dalį papildyti nuostata, kad teisę gauti 60 procentų valstybės remiamų pajamų dydžio pašalpą maistui, jeigu maitinimo paslauga nėra teikiama, turėtų ir prieglobsčio prašytojai, gyvenantys ne tik laikino apgyvendinimo vietoje, bet ir jų pasirinktoje gyvenamojoje vietoje. Prie geresnio prieglobsčio prašytojų teisių užtikrinimo taip pat prisidėtų ir siūlymas papildyti UTPĮ 71 straipsnio 1 dalies 10 punktą, prieglobsčio prašytojams suteikiant ne tik teisę dirbti, bet ir imtis savarankiško užimtumo veiklos. Kaip pastebi Projekto autoriai, prieglobsčio prašytojų teisė dirbti nustatyta UTPĮ 71 straipsnio 1 dalies 10 punkte ir UTPĮ 140¹³ straipsnio 1 dalies 2 punkte, tačiau UTPĮ 58 straipsnio 14 punkte išimtis dėl užsieniečio atleidimo nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti nustatyta tik UTPĮ 71 straipsnio 1 dalies 10 punkte nurodytiems prieglobsčio prašytojams. Todėl, siekdami suvienodinti visiems teisę dirbti įgijusiems prieglobsčio prašytojams taikomas sąlygas, Projekto autoriai siūlo papildyti UTPĮ 58 straipsnio 14 punktą, įtraukiant nuorodą ir į UTPĮ 140¹³ straipsnio 1 dalies 2 punktą. Toks teisinio reguliavimo pakeitimas prisidėtų prie palankesnių sąlygų prieglobsčio prašytojams įsidarbinti užtikrinimo ir pašalintų skirtingo reguliavimo dėl prieglobsčio prašytojų įdarbinimo sąlygotą teisinį neaiškumą darbdaviams, kai vienus prieglobsčio prašytojus galima įdarbinti be leidimo dirbti, o kitų prieglobsčio prašytojų įdarbinimas be leidimo dirbti būtų neteisėtas.
Seimo kontrolierė taip pat norėtų atkreipti dėmesį į tai, kad UTPĮ 140⁸ straipsnio 3 dalyje nurodyti užsieniečiai, kurie neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir nėra prieglobsčio prašytojai ir kurie teisę dirbti arba imtis savarankiško užimtumo veiklos praėjus 12 mėnesių nuo užsieniečio užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos įgyja pagal UTPĮ 140¹³ straipsnio 3 dalies 2 punktą, taip pat nėra atleidžiami nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti. Už leidimo dirbti išdavimą iki 1 metų šiuo metu numatyta 121 Eur rinkliava, o už leidimo dirbti pratęsimą - 52 Eur rinkliava[⁴⁰]. Pastebėtina, kad šiems užsieniečiams, kaip numatyta 140²² straipsnio 1 dalyje, jei sprendimas dėl jų išsiuntimo nėra įvykdomas, leidimas laikinai gyventi gali būti suteikiamas tik po 5 metų. Šie asmenys, kurie 5 metus neturi leidimo gyventi, neturi galimybių atsidaryti banko sąskaitos, todėl darbdaviai yra priversti keisti įprastą praktiką ir darbo užmokestį bei kitas su darbo santykiais susijusias išmokas mokėti grynaisiais pinigais. Išlaikant reikalavimą įsigyti leidimą dirbti, darbdaviui yra sukuriama papildoma administracinė ir finansinė našta, kuri neprisideda prie šių asmenų įdarbinimo skatinimo.[⁴¹] Todėl Seimo kontrolierė siūlo papildyti UTPĮ 58 straipsnį, numatant, kad nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti atleidžiami ir asmenys, kurie teisę dirbti yra įgiję pagal UTPĮ 140¹³ straipsnio 3 dalies 2 punktą. Atkreiptinas dėmesys, kad Projektu ir kartu su juo registruotu Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo Nr.
straipsnio pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIVP-2798 siūlomas pakeitimas - siekis UTPĮ nustatytais atvejais užsieniečiams įtvirtintos teisės į valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizavimą priskirti prie Priėmimą užtikrinančios įstaigos, kurios savininko teises ir pareigas įgyvendintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija, funkcijų. Dėl šios priežasties yra siūloma keisti UTPĮ 3 straipsnio 5 dalies 2 punkto ir 71 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatas, numatant, kad socialinės apsaugos ir darbo ministras nustato valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams, kurie nėra prieglobsčio prašytojai, tvarką. Toks siūlymas vertintinas itin palankiai, nes, kaip nurodoma Projekto aiškinamajame rašte, siekiant užtikrinti nešališką teisinį atstovavimą, kai UTPĮ nustatytais atvejais užsienietis turi teisę į valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, jos organizavimas neturėtų būti priskirtinas įstaigos, kurios sprendimai ar procedūros yra skundžiami, kompetencijai.
Seimo kontrolierės vertinimu, šis siūlomas pakeitimas prisidėtų sprendžiant problemas, susijusias su teisinės pagalbos prieinamumu užsieniečiams, į kurias Seimo kontrolierė yra ne kartą atkreipusi dėmesį, pasisakydama dėl užsieniečių žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo.[⁴²] Nepritarti NSGK laikosi pozicijos, kad tobulinant nelegalios migracijos valdymo politiką būtina nesukurti naujų nelegalios migracijos traukos faktorių, todėl nuosekliai palaiko sprendimą užsieniečiams, kurie neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną, neturi asmens tapatybės dokumentų, kuriems nėra suteiktas pabėgėlio statusas ir kurių atžvilgiu yra priimti sprendimai juos išsiųsti ar grąžinti, nesuteikti teisės dirbti Lietuvoje, taip juos skatinant priimti sprendimą dėl savanoriško grįžimo į kilmės ar tranzito šalį. Balsavimo rezultatai: už pasiūlymą – 1, prieš pasiūlymą – 4, susilaikė – 3 (pasiūlymui nepritarta). 1.2. Lietuvos
Projektu yra siūloma pakeisti 114 straipsnį, kuriuo yra reglamentuojamas užsieniečių sulaikymas. 114 straipsnio 5 dalyje siūloma numatyti, kad prieglobsčio prašytojų sulaikymas turi trukti kuo trumpiau ir ne ilgiau negu būtina pagal UTPJ 113 straipsnio 4 dalyje numatytus pagrindus - daugeliu atveju iki 6 mėnesių.
Tačiau tais atvejais, kai: 1) siekiama išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas prieglobsčio prašytojo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos; 2) kai prieglobsčio prašytojas kelia grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, sulaikymo terminas gali būti pratęstas papildomam, ne ilgesniam kaip 6 mėnesių, laikotarpiui. Vertinant šią nuostatą svarbu atkreipti dėmesį, kad Seimo kontrolierių įstaiga gauna skundų dėl Migracijos departamento pareigūnų veiksmų (neveikimo), susijusių su prieglobsčio prašymų nagrinėjimu, nesilaikant UTPJ numatytų terminų, todėl Seimo kontrolierė norėtų pabrėžti, kad sulaikymas, siekiant nustatyti motyvus, kuriais grindžiamas prieglobsčio prašytojo prašymas, negali būti pateisinamas, jei administracinės procedūros, kurių atlikimu grindžiamas sulaikymas, užtrunka ne dėl prieglobsčio prašytojo kaltės. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau - ESTT)[⁴³], aiškindamas Europos Parlamento ir Tarybos 2013 m. birželio 26 d. direktyvos 2013/33/ES, kuria nustatomos normos dėl tarptautinės apsaugos prašytojų priėmimo (nauja redakcija) (toliau - Priėmimo sąlygų direktyva) 8 straipsnio 3 dalies nuostatas, pagal kurias yra galimas prieglobsčio prašytojo sulaikymas, pastebėjo, kad, paaiškėjus, jog tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimo procedūra nebuvo vykdoma taip rūpestingai, kaip reikalaujama, sulaikytas asmuo turi būti nedelsiant paleistas į laisvę.
Todėl Seimo kontrolierė siūlytų UTPĮ 114 straipsnio 4 dalį papildyti nuostata, kad paaiškėjus, jog administracinės procedūros, susijusios su prieglobsčio prašytojo sulaikymo priežastimis, nebuvo atliekamos su deramu kruopštumu, sulaikytas asmuo turi būti nedelsiant paleidžiamas. Nepritarti Siūloma nuostata yra vertinamojo ir subjektyvaus pobūdžio. Pažymėtina, kad VSAT kreipiasi į teismą dėl sulaikymo persvarstymo iš karto, kai atsiranda kažkuris iš UTPĮ 118 str. 1 ir 2 dalyse nurodytų pagrindų, o jei tokių pagrindų nėra – ne rečiau kaip kas tris mėnesius. Taigi, teismas peržiūrėdamas kreipimąsi dėl sulaikymo gali įvertinti aplinkybes ir nustatęs, kad atitinkamos procedūros vilkinamos ir tai sąlygoja užsieniečio sulaikymo terminą, gali sulaikymo nebepratęsti. Be to, užsienietis sulaikomas teismo sprendimu, tad teismas ir turėtų pakeisti sprendimą. 1.3. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaiga 2023-09-20 Projekto autorių 114 straipsnio 5 ir 6 dalyse siūlomos formuluotės, kad atitinkamai prieglobsčio prašytojo ir užsieniečio sulaikymas turi trukti kuo trumpiau, yra vertintinos teigiamai, tačiau pastebėtina, kad UTPĮ 114 straipsnyje sulaikymo taikymo ribojimai, nurodant, kad sulaikymas skiriamas tik kraštutiniu atveju, jeigu numatytų tikslų negalima pasiekti alternatyviomis priemonėmis, numatyti tik pažeidžiamų asmenų ir šeimų, kuriose yra nepilnamečių užsieniečių, atžvilgiu (UTPĮ 114 straipsnio 4 dalis).
Vertindama Projekto autorių pasiūlymus, susijusius su sulaikymo reglamentavimu, Seimo kontrolierė atkreipia dėmesį į Priėmimo sąlygų direktyvos 8 straipsnio 2 dalį, kurioje numatyta, kad įrodžiusios, kad tai būtina, ir kiekvieną atvejį vertindamos individualiai, valstybės narės gali sulaikyti prašytoją, jeigu neįmanoma veiksmingai taikyti kitų švelnesnių alternatyvių priemonių. Be to, Europos Parlamento ir Tarybos 2008 m. gruodžio 16 d. direktyvos 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse (toliau - Grąžinimo direktyva) 15 straipsnio 1 dalies 1 pastraipoje numatyta, kad valstybės narės gali sulaikyti trečiosios šalies pilietį, kuriam taikoma grąžinimo procedūra, tik tam, kad parengtų grąžinimą ir (arba) įvykdytų išsiuntimo procesą (nebent konkrečiu atveju gali būti veiksmingai taikomos kitos pakankamos, tačiau švelnesnės priverstinės priemonės). Aiškindamas šias nuostatas ESTT pabrėžė, kad atitinkamos trečiosios šalies pilietis negali būti sulaikytas, jei galima veiksmingai taikyti švelnesnę prievartos priemonę.[⁴⁴] O UTPĮ 115 straipsnio, kuriame reglamentuojamos alternatyvios sulaikymui priemonės, 1 dalyje numatyta, kad esant tam tikroms sąlygoms, teismas „gali užsieniečiui skirti alternatyvią sulaikymui priemonę“.
Tokiu būdu, užuot akcentavus, kad sulaikymas yra skiriamas tik kraštutiniais atvejais, t. y. jeigu neįmanoma veiksmingai taikyti kitų švelnesnių alternatyvių priemonių, daugiau ribojimų numatyta teismui skiriant alternatyvias sulaikymui priemones. Siekiant ištaisyti šiuos trūkumus ir pabrėžti sulaikymo kaip kraštutinės priemonės pobūdį, Seimo kontrolierė rekomenduoja prie siūlomų keisti 114 straipsnio 5 ir 6 dalių numatyti ne tik tai, kad sulaikymas turi trukti kuo trumpiau, bet ir tai, kad jis skiriamas tik tuomet, kai negali būti veiksmingai taikomos kitos, švelnesnės, judėjimo laisvę ribojančios priemonės. Nepritarti Dėl prieglobsčio prašytojo ir užsieniečio sulaikymo sprendžia teismas, kuris gali vietoj sulaikymo skirti alternatyvią sulaikymui priemonę. Praktika rodo, kad teismas plačiai taiko alternatyvias sulaikymui priemones, neretai net ir tais atvejais, kai jos nebūna pakankamai veiksmingos. Todėl siūlomas papildymas nebūtų reikšmingas teismo praktikoje. 1.4. Lietuvos
teisių UTPĮ 114 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad sulaikytas prieglobsčio prašytojas apie sulaikymo pagrindus, sprendimo sulaikyti apskundimo tvarką ir galimybę gauti nemokamą teisinę pagalbą informuojamas nedelsiant raštu jam suprantama kalba, tačiau tokios teisės nenumatytos kitiems sulaikytiems užsieniečiams (ne prieglobsčio prašytojams).
Užsieniečių teises ir pareigas reglamentuoja UTPĮ 3 straipsnis, kurio 5 dalyje įtvirtintos neteisėtai Lietuvos Respublikoje esančių užsieniečių, kurie nėra prieglobsčio prašytojai, teisės, tačiau nors tarp jų numatyta teisė nemokamai jiems suprantama kalba gauti informaciją apie savo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje (UTPĮ 3 straipsnio 5 dalies 1 punktas), nėra numatyta valstybės institucijų pareiga nedelsiant juos informuoti apie sulaikymo pagrindus ir sprendimo sulaikyti apskundimo tvarką, todėl Seimo kontrolierė siūlo tai įtvirtinti 114 straipsnio 3 dalyje ir atitinkamai pakeisti UTPĮ 3 straipsnio
UTPĮ 116 str. 1 dalyje nustatyta, kad teikimo sulaikyti užsienietį arba skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę nagrinėjimo teisme metu jis turi teisę į Lietuvos valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, to paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismo sprendimas sulaikyti užsienietį arba skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę turi būti nedelsiant paskelbiamas užsieniečiui suprantama kalba, nurodant priežastis, dėl kurių jis sulaikomas arba jam skiriama alternatyvi sulaikymui priemonė, o apskundimo tvarka būna nurodyta teismo sprendime. Atsižvelgiant į tai, nuostatos yra pakankamos ir jų papildomai tikslinti nereikia. 1.5.
Seimo kontrolierių įstaiga 2023-09-20 Projektu siūloma pakeisti UTPĮ 3 straipsnio 5 dalies 2 punktą, numatant, kad užsienietis turi teisę socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka naudotis valstybės garantuojama teisine pagalba teikimo sulaikyti užsienietį arba skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę nagrinėjimo teisme metu. Pastebėtina, kad šiuo atveju valstybės garantuojama teisinė pagalba užsieniečiui užtikrinama tik pirmos instancijos teisme, tačiau ji nėra prieinama, kai užsieniečiai nori skųsti sulaikymą ar alternatyvią sulaikymui priemonę aukštesnės instancijos teismui. Teisę į veiksmingą teisminę gynybą ir teisingą bylos nagrinėjimą garantuoja Europos Sąjungos Pagrindinių teisių chartijos (toliau - Chartija) 47 straipsnis, kurio trečioje dalyje numatyta, kad kiekvienas asmuo turi turėti galimybę gauti teisinę pagalbą, būti ginamas ir atstovaujamas. Asmenys, neturintys pakankamai lėšų, turi gauti nemokamą teisinę pagalbą, jei tai reikalinga užtikrinti teisę j veiksmingą teisingumą. Grąžinimo direktyvos
priemonės sprendimų, susijusių su grąžinimu, klausimais. Kaip išaiškinta
„Grąžinimo vadovo“ 14 punkte „Sulaikymas“, Grąžinimo direktyvos 13
straipsnyje įtvirtintos teisės turi būti užtikrintos ir priimant sprendimus sulaikyti.[⁴⁵] ESTT, aiškindamas 13 straipsnyje įtvirtintas procedūrines garantijas, be kita ko, ir Chartijos 47 straipsnio kontekste, nurodė, kad valstybės narės nėra įpareigojamos nustatyti dviejų instancijų teisminio nagrinėjimo. Tačiau, jei valstybė narė yra įtvirtinusi procesines taisykles, suteikiančias teisę patikrinti sprendimą apeliacine tvarka, jos turi atitikti lygiavertiškumo ir veiksmingumo principus.
išaiškinimu, ieškinių, skirtų iš ES teisės kylančių atitinkamų asmenų teisių apsaugai užtikrinti, pateikimo procesinės taisyklės neturi būti nepalankesnės, nei taikomos panašiems vidaus teise grindžiamiems skundams (lygiavertiškumo principas), ir dėl jų naudojimasis ES teisės suteikiamomis teisėmis neturi tapti praktiškai neįmanomas arba pernelyg sudėtingas (veiksmingumo principas).[⁴⁶]Šiame kontekste pastebėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau - LVAT) 2022 m. pradžioje, susidūręs su apeliaciniais skundais, kuriuos parengė užsieniečiai, nesutinkantys su pirmos instancijos sprendimais dėl alternatyvios sulaikymui priemonės apgyvendinti užsienietį Valstybės sienos apsaugos tarnyboje (toliau
Kartu atkreiptinas dėmesys, kad LVAT, išnagrinėjęs šias bylas, kai užsieniečiams buvo užtikrinta teisinė pagalba, nutarė, kad alternatyvi sulaikymui priemonė nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, nebuvo tinkama ir proporcinga priemonė, siekiant užtikrinti alternatyvios priemonės tikslą ir pakeitė pirmos instancijos teismo sprendimus, skirdamas alternatyvią sulaikymui priemonę - apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų.[⁴⁸] Siekiant išvengti situacijų, kai užsieniečiui yra taikomi neproporcingi judėjimo laisvės apribojimai, o jis neturi galimybės jų skųsti vien dėl to, kad jam nėra prieinama teisinė pagalba, rekomenduojama pakeisti UTPĮ 3 straipsnio 5 dalies
ministro nustatyta tvarka naudotis valstybės garantuojama teisine pagalba ne tik teikimo sulaikyti užsienietį arba skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę nagrinėjimo teisme metu, bet ir teikiant apeliacinį skundą dėl sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės skyrimo, taip pat atitinkamai pakeisti UTPĮ 116 straipsnio 1 dalį ir 140²⁰ straipsnio 1 dalj.
išaiškinimu, ieškinių, skirtų iš ES teisės kylančių atitinkamų asmenų teisių apsaugai užtikrinti, pateikimo procesinės taisyklės neturi būti nepalankesnės, nei taikomos panašiems vidaus teise grindžiamiems skundams (lygiavertiškumo principas), ir dėl jų naudojimasis ES teisės suteikiamomis teisėmis neturi tapti praktiškai neįmanomas arba pernelyg sudėtingas (veiksmingumo principas).[⁴⁶]Šiame kontekste pastebėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau - LVAT) 2022 m. pradžioje, susidūręs su apeliaciniais skundais, kuriuos parengė užsieniečiai, nesutinkantys su pirmos instancijos sprendimais dėl alternatyvios sulaikymui priemonės apgyvendinti užsienietį Valstybės sienos apsaugos tarnyboje (toliau
Kartu atkreiptinas dėmesys, kad LVAT, išnagrinėjęs šias bylas, kai užsieniečiams buvo užtikrinta teisinė pagalba, nutarė, kad alternatyvi sulaikymui priemonė nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, nebuvo tinkama ir proporcinga priemonė, siekiant užtikrinti alternatyvios priemonės tikslą ir pakeitė pirmos instancijos teismo sprendimus, skirdamas alternatyvią sulaikymui priemonę - apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų.[⁴⁸] Siekiant išvengti situacijų, kai užsieniečiui yra taikomi neproporcingi judėjimo laisvės apribojimai, o jis neturi galimybės jų skųsti vien dėl to, kad jam nėra prieinama teisinė pagalba, rekomenduojama pakeisti UTPĮ 3 straipsnio 5 dalies
ministro nustatyta tvarka naudotis valstybės garantuojama teisine pagalba ne tik teikimo sulaikyti užsienietį arba skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę nagrinėjimo teisme metu, bet ir teikiant apeliacinį skundą dėl sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės skyrimo, taip pat atitinkamai pakeisti UTPĮ 116 straipsnio 1 dalį ir 140²⁰ straipsnio 1 dalj. Seimo kontrolierė taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad užsieniečiams nėra užtikrinama teisė į valstybės garantuojamą teisinę pagalbą skundžiant sprendimus dėl užsieniečių grąžinimo į užsienio valstybę ir išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.
Pastebėtina, kad Grąžinimo direktyvos 13 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad atitinkamam trečiosios šalies piliečiui suteikiama veiksminga teisių gynimo priemonė siekiant apskųsti ar peržiūrėti sprendimus, susijusius su grąžinimu, o šio straipsnio 4 dalyje numatyta, kad valstybės narės užtikrina, kad paprašius būtų nemokamai suteikiama reikalinga teisinė pagalba ir (arba) atstovavimas. Todėl siekiant tinkamai užtikrinti užsieniečių teises, Seimo kontrolierė siūlo papildyti UTPĮ 3 straipsnio 5 dalies 2 punktą, numatant, kad užsieniečiai turi teisę socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka naudotis valstybės garantuojama teisine pagalba, skųsdami sprendimus dėl užsieniečių grąžinimo ir išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Nepritarti Pažymėtina, kad pagal Grąžinimo direktyvos 13 straipsnio 4 dalį valstybės narės gali numatyti, kad nemokama teisinė pagalba ir (arba) atstovavimas gali būti teikiami laikantis Direktyvos 2005/85/EB 15 straipsnio 3-6 dalyse nustatytų sąlygų. Nei Direktyvoje 2005/85/EB, nei Direktyvoje 2013/32/ES valstybės narės neįpareigojamos užtikrinti, kad nemokama teisinė pagalba būtų teikiama teikiant apeliacinius skundus antros instancijos teismuose. Sprendimas teikti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiant apeliacinį skundą, be abejonės, paskatintų visus užsieniečius ta galimybe naudotis, taip sukuriant papildomą naštą teismams, VSAT pareigūnams, reikšmingai išaugtų vertimo ir valstybės garantuojamos teisinės pagalbos paslaugų ir tam reikalingų biudžeto lėšų poreikis. Svarbu tai, kad teisė teikti apeliacinį skundą yra garantuojama, bet tai turi daryti savo lėšomis. Pažymėtina, kad valstybės garantuojama teisinė pagalba atitinkamų kategorijų Lietuvos piliečiams taip pat nėra absoliuti.
Atsižvelgdami į tai, kad dauguma grąžinamų arba išsiunčiamų užsieniečių yra buvę prieglobsčio prašytojai, dėl kurių jau priimti galutiniai teismų sprendimai, kad jų prieglobsčio prašymas netenkinamas, manome, kad valstybė neprivalo užtikrinti nemokamos pagalbos šiuo atveju, nes būtų šia teise piktnaudžiaujama siekiant, kad kuo ilgiau užsienietis nebūtų grąžintas ar išsiųstas iš Lietuvos. Teikiant šiuo atveju nemokamą teisinę pagalbą greičiausiai visi užsieniečiai ja pasinaudotų, o tai stabdytų grąžinimo ar išsiuntimo procedūras bei pareikalautų finansinių bei administracinių išteklių. O juo labiau nemokama teisinė pagalba neturėtų būti teikiama užsieniečiams, kurie neteisėtai atvyko į Lietuvą ir nesiprašė prieglobsčio. Nemokamos teisinės pagalbos teikimas skundžiant sprendimus dėl užsieniečių grąžinimo ir išsiuntimo iš Lietuvos iškreiptų bei stabdytų pačią grąžinimo ir išsiuntimo procedūrą. Žr. septintą NSGK pasiūlymą, kuriuo nustatoma teisė naudotis nemokama teisine pagalba prieglobsčio prašytojams tik skundžiant pirmos instancijos teismui sprendimą, susijusį su prašymu suteikti prieglobstį. 1.6. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaiga 2023-09-20 Pastebėtina, kad sulaikytiems užsieniečiams, kurie nėra prieglobsčio prašytojai, galiojančiame reguliavime nėra įtvirtinta teisė susitikti su tarptautinių ir nacionalinių organizacijų atstovais. Vis dėlto, Seimo kontrolierė pastebi, kad teisė sulaikytiems užsieniečiams susitikti su tarptautinių ir nacionalinių organizacijų atstovais yra įtvirtinta Grąžinimo direktyvos 16 straipsnio 4 dalyje, kurioje nurodyta, kad atitinkamoms kompetentingoms nacionalinėms, tarptautinėms ir nevyriausybinėms organizacijoms bei įstaigoms suteikiama galimybė apsilankyti sulaikymo centruose, kuriuose laikomi sulaikyti trečiųjų šalių piliečiai.
Be to, minimos direktyvos 16 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad apie teisę susitikti su šiomis organizacijomis sulaikyti trečiosios šalies piliečiai yra sistemingai informuojami. Todėl siūloma UTPĮ 3 straipsnio 5 dalį papildyti nuostata, įtvirtinančia užsieniečio, kuriam taikomi judėjimo laisvės apribojimai, teisę susitikti su nacionalinėmis, tarptautinėmis ir nevyriausybinėmis organizacijomis bei įstaigomis, nurodant, kad užsieniečiai apie šią teisę yra sistemingai informuojami. Nepritarti Užsieniečiai, kuriems netaikomi judėjimo laisvės apribojimai, turi neribotą teisę susitikti su įvairių organizacijų atstovais, tuo tarpu sulaikymo vietose taikomas specialusis režimas, todėl apsilankymui jose reikia gauti leidimą. Pažymėtina, kad ir Grąžinimo direktyvos 16 straipsnio 4 dalis be kita ko numato, kad kompetentingų nacionalinių, tarptautinių ir nevyriausybinių organizacijų bei įstaigų atstovų vizitams sulaikymo centruose gali reikėti gauti leidimą. Įgyvendindama šią direktyvos nuostatą Lietuva yra pasirinkusi taikyti leidimų susitikti su tarptautinių ir nevyriausybinių organizacijų atstovais procedūrą, kuri detaliai yra reglamentuota Laikinojo užsieniečių apgyvendinimo Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos sąlygų ir tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2007 m. spalio 4 d. įsakymu Nr.
1V-340 „Dėl Laikinojo užsieniečių apgyvendinimo Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos sąlygų ir tvarkos aprašo patvirtinimo“. Šios tvarkos 22.17 p. nustatyta teisė susisiekti su atitinkamomis kompetentingomis valstybės institucijomis ir įstaigomis, tarptautinėmis ir nevyriausybinėmis organizacijomis ir įstaigomis. Taip pat taisyklių 19 punkte nustatyta, kad užsieniečiai ne vėliau kaip per 10 dienų nuo jų apgyvendinimo centre jiems suprantama kalba pasirašytinai supažindinami su jų teisėmis, pareigomis bei vidaus tvarkos taisyklėmis. Atkreiptinas dėmesys, kad pasiūlyme kalbama apie sulaikytus užsieniečius, tačiau teisė susitikti nustatoma visiems neteisėtai Lietuvos Respublikoje esantiems užsieniečiams, kurie nėra prieglobsčio prašytojai. Atsižvelgdami į direktyvos nuostatas, kuriose numatomi susitikimai tik sulaikymo centruose, į tai, kad teisė susitikti ir informavimas apie tokią teisę bei susitikimų tvarka nustatyta minėtoje tvarkoje, manome, kad reglamentavimas yra pakankamas, o pasiūlymas nustatyti tokią teisę yra nepagrįstai išplėstas ir perteklinis. 1.7. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaiga 2023-09-20 4.
Dėl paskesnio prieglobsčio prašymo pateikimo Projekto autoriai siūlo pakeisti UTPĮ 5 straipsnio 4 dalį, ją papildant nuostata, kad teisė pasilikti Lietuvos Respublikoje ir (ar) laikino apgyvendinimo vietose nesuteikiama, jei užsienietis pateikia paskesnį prašymą suteikti prieglobstį, kuriame nėra naujų esminių motyvų, tik siekdamas atidėti ar sutrukdyti įvykdyti sprendimą išsiųsti užsienietį iš Lietuvos Respublikos, kuriuo remiantis jis būtų artimiausiu metu išsiųstas. Kaip ir nurodoma Projekto aiškinamajame rašte, tokia nuostata atitinka Europos Parlamento ir Tarybos 2013 m. birželio 26 d. direktyvos 2013/32/ES Dėl tarptautinės apsaugos suteikimo ir panaikinimo bendros tvarkos (nauja redakcija) (toliau - Prieglobsčio procedūrų direktyva) 41 straipsnio 1 dalyje leidžiamas valstybėms narėms taikyti išimtis teisei pasilikti teritorijoje. Vis dėlto Prieglobsčio procedūrų direktyvos 41 straipsnio 1 dalyje taip pat nurodoma, kad valstybės narės gali tokią išimtį taikyti tik tuo atveju, kai sprendžiančioji institucija mano, kad dėl sprendimo dėl grąžinimo asmuo nebus tiesiogiai arba netiesiogiai grąžinamas pažeidžiant tos valstybės narės tarptautinius ir Sąjungos įsipareigojimus. Seimo kontrolierė atkreipia dėmesį į Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau - EŽTT) sprendimą byloje T.K. ir kiti prieš Lietuvą, kuriuo buvo pripažintas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau - EŽTK) 3 straipsnio pažeidimas dėl to, kad Lietuvos institucijos netinkamai įvertino pareiškėjams galinčias kilti rizikas juos grąžinus į kilmės valstybę.
Šiame kontekste ši byla aktuali tuo, kad Migracijos departamentui atmetus prieglobsčio [⁴⁹] prašytojų prašymus ir dviejų instancijų administraciniams teismams peržiūrėjus sprendimus ir palikus juos nepakeistus, pareiškėjai pateikė paskesnius prieglobsčio prašymus, dėl kurių Migracijos departamentas vėl priėmė sprendimą nesuteikti jiems prieglobsčio ir išsiųsti juos j kilmės šalį, o šj sprendimą tikrino ir paliko nepakeistą dviejų instancijų administraciniai teismai. Atsižvelgiant j tai, kas išdėstyta, siūlytina papildyti Projekto autorių nuostatą, kad priimant sprendimą dėl paskesnio prašymo suteikti prieglobstį, Migracijos departamentui kyla pareiga su deramu kruopštumu įvertinti, ar užsieniečio išsiuntimas iš Lietuvos Respublikos nepažeis negrąžinimo principo. Negrąžinimo principas, draudžiantis perkelti, išsiųsti ar išduoti pabėgėlius ir kitus asmenis į valstybę, kurioje jiems grėstų mirties bausmė ar kurioje jie gali patirti kankinimų ar kitokį nežmonišką ar žeminantį elgesį arba būti taip baudžiami, įtvirtintas ne viename tarptautiniame dokumente, tarp jų 1951 m. Pabėgėlių konvencijos 33 straipsnio 1 dalyje (pabėgėlių atžvilgiu), 1984 m. Konvencijos prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą 3 straipsnio 1 dalyje ir Europos Chartijos 18 straipsnyje ir 19 straipsnio 2 dalyje bei išplėtotas EŽTT, aiškinant EŽTK 2 (Teisė į gyvybę) ir 3 (Kankinimo uždraudimas) straipsnius. Nepritarti Siūlomas papildymas būtų perteklinis. UTPĮ nustatyta pareiga visada, sprendžiant užsieniečio grąžinimo klausimą, įvertinti, ar nebus pažeidžiamas negrąžinimo principas.
Seimo kontrolierės keliama problema yra susijusi ne su nepakankamu teisiniu reguliavimu, bet su taikymo praktika. 1.8. Lietuvos
Projekte numatyti UTPĮ 5 straipsnio 6 dalies ir 140⁸ straipsnio 3 dalies pakeitimai iš dalies yra vertintini teigiamai, nes yra siūloma nustatyti, kad prieglobsčio prašytojai, pateikę prašymus suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ar netrukus po neteisėto Lietuvos Respublikos valstybės sienos kirtimo, iki priimamas sprendimas įleisti juos į Lietuvos Respubliką, taip pat, UTPĮ 140⁸ straipsnio 3 dalies siūlomais pakeitimais, užsieniečiai, kurie į Lietuvos Respublikos teritoriją pateko neteisėtai kirtę Lietuvos Respublikos sieną ir kurie nėra prieglobsčio prašytojai, bei užsieniečiai, dėl kurių priimtas sprendimas nesuteikti prieglobsčio, iki bus įvykdytas galutinis sprendimas dėl grąžinimo ar išsiuntimo ar išduotas užsieniečio registracijos pažymėjimas, būtų apgyvendinami laikino apgyvendinimo vietoje, o ne pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonoje ar Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, kaip yra įtvirtinta šiuo metu. Pagal Projekte numatytus pakeitimus, laikino apgyvendinimo vietas valdytų ar administruotų arba atrinktų viešojo pirkimo ar partnerių atrankos būdu Priėmimą užtikrinanti įstaiga (siūlomas UTPĮ 2 straipsnio papildymas H³dalimi), kurios savininko teises ir pareigas įgyvendintų Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (tai siūloma nustatyti UTPĮ 2 straipsnį papildančioje naujoje 23¹ dalyje).
Vis dėlto Projektu siūlomoje UTPĮ 140⁸ straipsnio 3 dalies formuluotėje išlieka nuostata, pagal kurią prieglobsčio prašytojai, pateikę prašymus suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose arba Lietuvos Respublikos teritorijoje, kai jie į ją pateko neteisėtai kirtę Lietuvos Respublikos valstybės sieną, iki priimamas sprendimas įleisti juos į Lietuvos Respubliką, Migracijos departamento sprendimu, apgyvendinami Priėmimą užtikrinančios įstaigos paskirtose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pagal UTPĮ 140⁸ straipsnio 5 dalį, toks judėjimo laisvės ribojimas, kuris Seimo kontrolierės ne kartą išreikšta pozicija savo esme prilygsta de facto sulaikymui[⁵⁰], gali trukti iki 6 mėnesių. Atkreiptinas dėmesys, kad jau po Projekto užregistravimo 2022 m. gegužės 26 d., 2023 m. birželio 27 d. Konstitucinis Teismas priėmė nutarimą[⁵¹], kuriuo UTPĮ 140⁸ straipsnio 3 dalis (2023 n. balandžio 20 d. redakcija) tiek, kiek pagal ją visi prieglobsčio prašytojai privalo būti apgyvendinami nurodytose vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, kai toks apgyvendinimas pagal šio straipsnio 5 dalį gali trukti iki 6 mėnesių, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsniui. Vyriausybė užregistravo kitą UTPĮ keičiantį projektą - Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 5, 79, 113, 115, 125, 126, 140⁸,140¹⁰,140¹³, 140[⁵²] ir 140¹⁹straipsnių pakeitimo įstatymo projektą XIVP-3047 (toliau - Projektas Nr.
XIVP-3047), kuriame, įgyvendinant Konstitucinio Teismo nutarimą, yra siūlomi UTPĮ 140⁸ straipsnio pakeitimai. Pagal siūlomus pakeitimus, judėjimo laisvės ribojimo terminas sumažinamas iki 5 mėnesių, kartu numatant pareigą Migracijos departamentui įvertinti prieglobsčio prašytojo individualias aplinkybes, susijusias su prieglobsčio prašytojo amžiumi, sveikatos būkle, šeimine padėtimi ar kitų individualių aplinkybių, dėl kurių negalėtų būti ribojama prieglobsčio prašytojo teisė laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Nors Projektu Nr. XIVP-3047 siūlomais pakeitimais, lyginant su šiuo metu UTPĮ 140⁸straipsnyje įtvirtintu reguliavimu, yra gerinama prieglobsčio prašytojų padėtis, vis dėlto atkreiptinas dėmesys, kad toks judėjimo laisvės ribojimas prilygsta de facto sulaikymui, kaip tai suprantama pagal Priėmimo sąlygų direktyvos 2 straipsnio h punktą. Pastebėtina, kad pagal Prieglobsčio procedūrų direktyvos nuostatas¹⁴ ir ESTT išaiškinimą[⁵³][⁵⁴], maksimalus prieglobsčio prašytojų sulaikymo terminas, siekiant užtikrinti pasienio procedūrų veiksmingumą, negali viršyti 28 dienų net ir masinio prieglobsčio prašytojų antplūdžio atveju. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Seimo kontrolierė siūlo suderinti abiem projektais siūlomus pakeitimus, susijusius su UTPĮ 140⁸ straipsniu, taip, kad jie atitiktų Prieglobsčio procedūrų direktyvos nuostatas, reglamentuojančias prieglobsčio prašytojų galimą sulaikymą pasienio procedūrų atvejais.
Nepritarti
mėnesius), dėl to, kad Įstatymo 5 straipsnyje nustatytas maksimalus 28 dienų terminas, kurį šiame straipsnyje nustatyti prieglobsčio prašytojai gali būti neįleisti į Lietuvos Respubliką, dėl didelių užsieniečių, neteisėtai kertančių valstybės sieną ir piktnaudžiaujančių prieglobsčio procedūra, srautų, buvo nepakankamas galutiniam sprendimui dėl užsieniečio prieglobsčio prašymo priimti. Esant dideliems užsieniečių srautams reikia laiko pirminėms procedūroms atlikti – registracijai, apklausai, duomenų surinkimui ir kt., todėl ir nustatomas ilgesnis terminas būtent ypatingų situacijų atvejais. Taip pat tokia pasienio procedūra padeda valdyti antrinę migraciją, veikia kaip atgrasymo priemonė. Vertinant teisinį reguliavimą, t. y. užsieniečiui taikomos priemonės – apgyvendinimo nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje – būtinumą, pagrįstumą, proporcingumą (ar laikinas apgyvendinimas, nesuteikiant užsieniečiui teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, yra tinkama ir proporcinga priemonė siekiamiems tikslams), turėtų būti atsižvelgiama į visą aplinkybių kontekstą, į tai, kad būtina aiškiai atskirti natūralios ir instrumentalizuotos migracijos reiškinius, kuriems turi būti taikomos skirtingos valdymo priemones, į tai, kad Europos Sąjungos teisėje nėra nustatyta veiksmingų priemonių reaguojant į trečiųjų šalių vykdomą migracijos instrumentalizavimą politiniais tikslais, į tai, kad turi būti užtikrintas valstybės nacionalinis saugumas, o taip pat į tai, kad Lietuva nėra užsieniečių tikslo valstybė, o tik tranzitinė šalis pakeliui į Vakarų Europos šalis.
Tikrąjį užsieniečių siekį akivaizdžiai parodo, kad iš daugiau kaip 4000 užsieniečių, kurie kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną neteisėtai, liko tik mažuma, o prieglobstis suteiktas tik 151 užsieniečiui. Toks UTPĮ nustatytas reguliavimas yra suderintas su Europos Sąjungos teise. UTPĮ 76 straipsnio 4 dalies nuostatos yra perkeltos iš 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/32/ES dėl tarptautinės apsaugos suteikimo ir panaikinimo bendros tvarkos (nauja redakcija) (toliau – Direktyva Nr. 2013/32/ES) 31 straipsnio 8 dalies, o UTPĮ 77 straipsnio
dalies. Direktyvos Nr. 2013/32/ES 43 straipsnis nustato pasienio procedūrą, kurioje, be kita ko, nustatyta ir galimybė pratęsti Direktyvos Nr. 2013/32/ES 43 straipsnio 2 dalyje nustatytą keturių savaičių terminą, kai atvyksta didelė trečiosios šalies piliečių arba asmenų be pilietybės grupė ir pateikia tarptautinės apsaugos prašymus pasienyje arba tranzito zonoje.
Taigi Europos Sąjungos teisės aktai nustato galimybę taikyti pasienio procedūrą (t. y. neįleisti prieglobsčio prašytojo į valstybės teritoriją) tais atvejais, kai prašymai suteikti prieglobstį yra nepagrįsti ar nepriimtini. Lietuvos Respublika šia galimybe pasinaudojo ir atitinkamai perkėlė Direktyvos Nr. 2013/32/ES nuostatas į nacionalinę teisę. Kadangi pasiūlyme dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl krizių ir force majeure situacijų migracijos ir prieglobsčio srityje siūloma nustatyti, kad krizinėse situacijose ar esant force majeure pasienio procedūra galėtų trukti iki 20 savaičių, Projekte siūlomas trumpesnis maksimalus pasienio procedūros laikotarpis - vietoj 6 mėnesių siūloma nustatyti 5 mėnesių laikotarpį, atitinkamai patikslinamos ir kitos su šiuo pasiūlymu susijusios UTPĮ nuostatos. Pažymėtina, kad minimi ES migracijos valdymo pakeitimai rodo teisinį ketinimą pripažinti, kad krizinėse situacijose ar esant force majeure pasienio procedūra galėtų trukti ilgiau, todėl reikiamiems veiksmams atlikti reikia ilgesnio laiko. 2.1. Mykolo Romerio universiteto Teisės mokykla 2023-09-29
<...>
Pažymėtina, jog užsieniečių judėjimo laisvės ribojimo klausimais esminės svarbos sprendimus yra priėmę Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau - ESTT) ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas, kurių išaiškinimai sąlygoja, jog turi būti priimti Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau - UTPĮ) pakeitimai, kad šis įstatymas būtų suderintas su Europos Sąjungos (toliau - ES) teise bei atitiktų Lietuvos Respublikos (toliau - LR) Konstituciją. ESTT
tarnybą Nr.
C-72/22 konstatavo, jog pagal UTPĮ taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė apgyvendinimas laikino apgyvendinimo vietoje nustatant teisę judėti tik laikino apgyvendinimo teritorijoje yra laikytinas sulaikymu. ESTT pažymėjo
„Iš prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo pateiktos
informacijos matyti, kad nors M.A. faktiškai galėjo judėti atitinkamame VSAT centre, iš jo teritorijos jis negalėjo išeiti be leidimo ir palydos. Taigi suinteresuotasis asmuo laikytinas atskirtu nuo kitų gyventojų ir netekusiu judėjimo laisvės (sprendimo 41 punktas). Atsižvelgiant į tai, M.A. turi būti laikomas asmeniu, kuriam taikomas sulaikymas, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2013/33 2 straipsnio h punktą, (sprendimo 42 punktas f / 2022 m. liepos 28 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, atsižvelgdamas į ESTT 2022 m. birželio 30 d. sprendimą byloje Nr. C-72/22, atitinkamai suformavo savo praktiką administracinėje byloje Nr. A -1091-822/2022 ir užsieniečio apgyvendinimas Lietuvos Respublikoje be teisės išeiti už apgyvendinimo įstaigos teritorijos ribų buvo prilygintas sulaikymui. LR Konstitucinis Teismas 2023 m. birželio 7 d. priėmė nutarimą Nr. KT53-A-N6/2023 (byloje Nr. 10-A/2022), kuriame taip pat buvo konstatuota, jog UTPĮ nuostatos, pagal kurias asmenys apgyvendinami laikino apgyvendinimo vietose nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos teritorijoje prilygsta asmens sulaikymui. Atitinkamai tokiems asmenims, kurie yra apgyvendinti laikino apgyvendinimo vietose be teisės išeiti iš apgyvendinimo teritorijos ribų, turi būti taikomos sulaikomiems asmenims taikomos garantijos.
Konstitucinis teismas nurodė: „laikinas apgyvendinimas nurodytose vietose, jiems leidžiant judėti tik apgyvendinimo vietos teritorijoje be teisės išeiti už šios teritorijos ribų, atsižvelgiant į pagal šio straipsnio 8 dalį galimą jos taikymo trukmę (iki 6 mėnesių), vertintina kaip viena griežčiausių asmens laisvės suvaržymo priemonių, dėl asmens laisvės ribojimo intensyvumo ir taikymo trukmės, įvertinus šios priemonės taikymo aplinkybes, galinti prilygti asmens sulaikymui (nutarimo 27.1 punktas)". Siūlomame UTPĮ projekte ir toliau paliekamos nuostatos, kurios užsieniečių apgyvendinimą be teisės išeiti iš apgyvendinimo teritorijos ribų priskiria prie alternatyvių sulaikymui priemonių, t.y. UTPĮ 115 str. 2 d. 5 p. bei
sprendimuose yra konstatuota, kad tokia priemonė yra laikytina sulaikymu. Be to, siūlomame UTPĮ projekte taip pat paliekamos nuostatos, kur apgyvendinimas be teisės išeiti už apgyvendinimo teritorijos ribų apskritai net nepriskiriama alternatyviai sulaikymui priemonei (kurią gali skirti tik teismas) ir paliekama teisė tokią priemonę skirti administracinei institucijai, netaikant UTPĮ VII skyriaus nuostatų, kuriame įtvirtinti užsieniečių judėjimo laisvės suvaržymo standartai, įskaitant tai, kad užsieniečių judėjimo laisvė, tiek skiriant sulaikymą, tiek skiriant alternatyvią sulaikymui priemonę, gali būti skiriama tik teismo sprendimu. Tai yra UTPĮ 1408 3 d., 6 d., 7 d. (UTPĮ projekto 34 straipsnis). Rekomendacija: siūlytina pakeisti UTPĮ pagal nustatytus sulaikymo apibrėžimo standartus, kad faktinis sulaikymas visose UTPĮ normose (t.y.
str.) būtų tiesiogiai vadinamas sulaikymu (o ne apgyvendinimu be teisės išeiti už apgyvendinimo įstaigos teritorijos ribų), kartu suteikiant asmenims sulaikymo procese taikytinas garantijas. Nepritarti Sulaikymo sąvoka derinama ir su kituose nacionaliniuose teisės aktuose nustatoma sulaikymo sąvoka (iki 48 val. sulaikymas galimas pareigūno sprendimu, ilgesnis sulaikymas – tik teismo sprendimu). Todėl iš principo net negalėtų būti UTPĮ plečiamai apibrėžiama sulaikymo sąvoka (pvz., kad apimtų MD sprendimą dėl apgyvendinimo su judėjimo ribojimu). Asmens sulaikymas yra išimtinai teisėsaugos institucijų ir teismų kompetencija. 2.2. Mykolo Romerio universiteto Teisės mokykla 2023-09-29 Pažymėtina, jog UTPĮ 115 str. 2 d. 4 p. (iš esmės analogiškas ir UTPĮ
laikino apgyvendinimo vietoje be judėjimo laisvės apribojimo, kaip alternatyvi sulaikymui priemonė, gali būti taikomas tik prieglobsčio prašytojams arba buvusiems prieglobsčio prašytojams. Sunku suprasti, kodėl įstatymų leidėjas nusprendė, kad ši priemonė neturėtų būti taikoma užsieniečiams, kurie neprašė ir nenori prašyti prieglobsčio. Tokia įstatymo norma sukuria galimai įstatymo leidėjo nenumatytą poveikį - ji skatina piktnaudžiauti prieglobsčio procedūra ir kreiptis dėl prieglobsčio tuos užsieniečius, kurie nesiekė to daryti. Tokia situacija susiklosto, nes jei išsiuntimo procedūros laukiantis užsienietis neturi galimybių savarankiškai pragyventi, jam lieka vienintelė galimybė - būti sulaikytam centre. Tačiau, jei toks užsienietis pasiprašo prieglobsčio, tuomet tiek prieglobsčio procedūros metu, tiek ir jai pasibaigus, jis jau gali būti apgyvendintas centre be judėjimo laisvės apribojimo.
Atitinkamai užsieniečiai, kurie nesiekė prašytis prieglobsčio, vis tiek kartais prieglobsčio prašo ir piktnaudžiauja prieglobsčio procedūra. Pagal Direktyvos 2013/33 8 straipsnio 2 dalį „valstybės narės gali sulaikyti prašytoją, jeigu neįmanoma veiksmingai taikyti kitų švelnesnių alternatyvių priemonių.“ Pagal Direktyvos 2008/115 15 straipsnio 1 dalį „Valstybės narės gali sulaikyti trečiosios šalies pilietį, (nebent konkrečiu atveju gali būti veiksmingai taikomos kitos pakankamos, tačiau švelnesnės priverstinės priemonės)... “ Reikia pastebėti, kad tiek pagal ES Direktyvą Nr. 2013/33 (taikomą prieglobsčio prašytojams), tiek pagal ES Direktyvą Nr. 2008/115 (taikomą grąžinamiems užsieniečiams) yra siektinas ne sulaikymo, o švelnesnių alternatyvių sulaikymui priemonių taikymas, kadangi sulaikymas taikomas tik kaip kraštutinė priemonė visais atvejais nepriklausomai nuo užsieniečio statuso. Todėl nėra pagrįsta tai, kad įstatymo leidėjas nusprendė taikyti prieglobsčio prašytojams ir buvusiems prieglobsčio prašytojams, bet netaikyti kitiems užsieniečiams itin reikalingos ir dažnai galinčios pakeisti sulaikymą alternatyvios sulaikymui priemonės - apgyvendinimo centre be judėjimo laisvės apribojimo. Rekomendacija: siūlytina panaikinti UTPĮ 115 str. 5 d. ir 140¹⁹ str. 2 d., kurios nurodo, kad apgyvendinimas centre be judėjimo laisvės apribojimo, kaip alternatyvi sulaikymui priemonė, gali būti taikomas tik prieglobsčio prašytojams arba buvusiems prieglobsčio prašytojams. Nepritarti Užsienietis, kuris yra neteisėtai Lietuvos Respublikoje ir kuris nėra prieglobsčio prašytojas ir dėl kurio yra priimtas sprendimas grąžinti jį į kilmės šalį, neturi teisės likti Lietuvoje, jis turi būti grąžintas į kilmės valstybę.
Neribojant tokio užsieniečio teisės išvykti iš apgyvendinimo vietos, labai tikėtina, kad iš jos išvykęs jis slapstysis, vengdamas grąžinimo, neteisėtai išvyks į kitą Šengeno erdvės valstybę, t. y. nepavyks įvykdyti grąžinimo sprendimo. Kitų priemonių, kuriomis būtų veiksmingai valdomos šios rizikos nėra, arba jų vykdymas pareikalautų neproporcingai didelių išteklių. Pažymėtina, kad Valstybės saugumo departamentas taip pat pastebi užsieniečių piktnaudžiavimo migracijos procedūromis atvejus. Žvalgybos tarnyba pažymi, kad išsprendus užsieniečio teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimą, atitinkamas administracinis ar įsiteisėjęs teismo sprendimas turėtų būti pradedamas vykdyti nedelsiant, t.y. be pagrįsto delsimo. 3. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija 2023-10-04 (Dėl Seimo narių J. Džiugelio, K. Starkevičiaus, L. Mogenienės ir kt. 2023-07-19 pasiūlymo) Atsakydami į Jūsų komiteto 2023 m. rugsėjo 19 d. raštą, išnagrinėjome Seimo narių pasiūlymą dėl Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 2, 3, 4, 5, 11, 28, 32, 44, 58, 62, 67, 71, 79, 85, 94, 99, 100, 101, 102, 103(1), 104, 105(2), 105(3), 105(4), 106(1), 108, 113, 114, 115, 115(1), 118, 123, 125, 140(8), 140(18), 140(19), 140(21), 140(28) straipsnių ir priedo pakeitimo ir 140(16) straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projekto Nr.
XIVP-2797 (toliau – Pasiūlymas), kuriuo siūloma panaikinti diskriminacines nuostatas, taikomas tik laikinojo įdarbinimo įmonėms ir suvienodinti veiklos sąlygas Lietuvos laikinojo įdarbinimo įmonių su kitų Lietuvoje veikiančių įmonių sąlygomis įdarbinant trečiųjų šalių piliečius, siekiant, kad visi užsieniečiai, dirbantys Lietuvoje, mokėtų mokesčius Lietuvoje bei jų darbo sąlygos galėtų būti prižiūrimos Lietuvos institucijų, ir teikiame šią informaciją. Siūlome nepritarti Pasiūlymui dėl šių priežasčių:
užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – UTPĮ) pakeitimai[55], kurie panaikino nuo 2019 m. kovo 1 d. galiojusį draudimą įdarbinti trečiųjų šalių piliečius pagal laikinojo darbo sutartį, tačiau numatė papildomus saugiklius. Visų pirma, numatytas reikalavimas darbo Lietuvos Respublikoje metu mokėti tokiam trečiosios šalies piliečiui mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu Valstybės duomenų agentūros[⁵⁶] paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (įtraukiant ir individualių įmonių darbo užmokesčio duomenis) (toliau – paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis BDU) dydis, o laikotarpiais tarp siuntimų – ne mažesnį negu Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga (toliau – MMA).
UTPĮ pakeitimais buvo siekiama sudaryti deramas darbo sąlygas laikiniesiems darbuotojams ir prisidėti prie darbo užmokesčio didėjimo tam tikruose sektoriuose, kuriuose Valstybės duomenų agentūros paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (įtraukiant ir individualių įmonių darbo užmokesčio duomenis) pagal atitinkamą ekonominės veiklos rūšį, pvz., transporto ir saugojimo, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų, statybos, yra mažesnis negu paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis BDU dydis. Mūsų nuomone, būtų nepriimtina žengti žingsnį atgal – lengvinti reikalavimus įdarbinant trečiųjų šalių piliečius pagal laikinojo darbo sutartis, ypač kai, pvz., Norvegija aiškiai eina griežtinimo keliu kalbant apie laikinąjį įdarbinimą uždrausdama jį statybos sektoriuje, o Švedija pasisako už neterminuotus darbo santykius kaip tikslą (pristatymai pridedami). Taip pat paminėtina, kad draudimas sudaryti laikinojo darbo sutartį su trečiosios šalies piliečiu galioja kai kuriose Europos Sąjungos valstybėse narėse (Bulgarijoje, Slovėnijoje, Vengrijoje, Vokietijoje).
Jeigu būtų vienodinamos trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo per laikinojo įdarbinimo įmones sąlygos, mažėtų vidutinis darbo užmokestis – didesnė pigios darbo jėgos pasiūla mažintų darbo jėgos kainą, būtų gaunamos mažesnės valstybės, savivaldybių biudžetų, Valstybinio socialinio draudimo fondo pajamos, mažėtų paskatos investuoti į automatizaciją, dėl dempinguojamo darbo užmokesčio didėtų Lietuvos piliečių paskatos emigruoti. Laikinojo įdarbinimo įmonės, įdarbindamos trečiųjų šalių piliečius, pvz., iš Uzbekistano, kur minimali mėnesinė alga yra tik 76 Eur, galėtų rinktis modelį, siūlydamos laikinojo darbo naudotojams šią pigią darbo jėgą, pvz., už 1 500 Eur (kai įprastai tame sektoriuje mokama 2 000 Eur), ir 1 000 Eur galėtų būti mokamas Uzbekistano piliečiui, o 500 Eur liktų laikinojo įdarbinimo įmonei. Stebimas laikinųjų darbuotojų ir jų vidutinių mėnesinių pajamų augimas, terminuotų darbo sutarčių skaičiaus mažėjimas laikinųjų darbuotojų, su kuriais sudarytos: laikinųjų darbuotojų, su kuriais sudarytos: neterminuotos laikinojo darbo sutartys vidutinės mėnesio pajamos terminuotos laikinojo darbo sutartys
Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VDI) įpareigota stiprinti laikinojo įdarbinimo įmonių kontrolę tiek dėl naujų šioms įmonėms taikomų kriterijų, tiek dėl įsigaliojusių saugiklių dėl darbo laiko ir darbo užmokesčio reikalavimų, kai pagal laikinojo darbo sutartis įdarbinami trečiųjų šalių piliečiai. 2023 m. rugsėjo mėn. VDI vykdė rizikingiausių 50 laikinojo įdarbinimo įmonių patikrinimus. Buvo tikrinama, kaip įmonės laikosi UTPĮ 44 str. 1 d.
darbo laiko norma; ar trečiųjų šalių piliečiams mokamas mėnesinis darbo užmokestis, ne mažesnis negu paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis BDU, o laikotarpiais tarp siuntimų – ne mažesnis negu MMA; ar laikinojo įdarbinimo įmonėje įdarbinti trečiųjų šalių piliečiai turi galiojančius sprendimus dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams. Šių patikrinimų preliminarūs rezultatai turėtų būti skelbiami 2023 m. spalio mėn. antroje pusėje. Kartu informuojame, kad Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyba) duomenimis, 2023 m. antrąjį pusmetį stebimas išduodamų sprendimų dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos darbo rinkos poreikiams (toliau – sprendimas dėl darbo atitikties) augimas užsieniečiams, kurie ketina dirbti laikinojo įdarbinimo įmonėse. Užimtumo tarnyba 2023 m. išdavė užsieniečiams iš viso
įdarbinti laikinojo įdarbinimo įmonėse. Sprendimai dėl darbo atitikties užsieniečiams, kurie ketina dirbti laikinojo įdarbinimo įmonėse
priemonių vairuotojams), 2023/07/01 – 2023/09/25
transporto priemonių vairuotojams, plataus profilio statybininkams). Atkreiptinas dėmesys, kad ženkliai auga sprendimų dėl darbo atitikties išdavimas Bangladešo piliečiams. Iš viso per 2023 m. išduota 250 sprendimų dėl darbo atitikties Bangladešo piliečiams, iš kurių - 232 išduoti įdarbinti laikinojo įdarbinimo įmonėse. Sprendimai dėl darbo atitikties Bangladešo piliečiams, kurie ketina dirbti laikinojo įdarbinimo įmonėse 2023 m.
I pusmetis
229 2023 m. (07/01 – 09/25) sprendimai dėl darbo atitikties užsieniečiams, kurie ketina dirbti laikinojo įdarbinimo įmonėse (pagal pilietybę) Kirgizijos Respublikos
3
618 2023 m. (07/01 – 09/25) sprendimai dėl darbo atitikties Bangladešo piliečiams pagal profesijas Profesija Sprendimų skaičius Laikinojo įdarbinimo įmonė Plataus profilio statybininkas
2
229 Bangladešo, Indijos piliečių domėjimasis galimybe dirbti Lietuvoje pastebimas ir per elektroninius paklausimus tiesiogiai Užimtumo tarnybai, kurių pastaruoju metu buvo pateikta apie 400. Pritarti
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę str. str. d. p. 1.1. Seimo nariai Justas Džiugelis, Kazys Starkevičius, Laima Mogenienė, Vaida Giraitytė-Juškevičienė, Algimantas Dumbrava, Marius Matijošaitis, Ieva Pakarklytė, Andrius Kupčinskas, Antanas Vinkus, Rima Baškienė, Rasa Petrauskienė 2023-07-198 1 N2 Argumentai: 2022 m. priimtos Lietuvos Respublikos Užsieniečių teisinės padėties įstatymo (toliau – UTPĮ) pataisos (Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 pakeitimo įstatymas, 2022 m. birželio 30 d. Nr.
Nr. XIV-1277), įsigaliojusios 2022 08
įdarbinti ir trečiųjų šalių piliečius, tačiau priėmus minėtus pakeitimus buvo apribotos Lietuvoje įregistruotų tokio pobūdžio įmonių veiklos sąlygos išskiriant jas iš visų kitų, nors remiantis duomenimis šis veiklos sektorius nėra nei daugiau rizikingas, nei jame nustatoma nelegalaus darbo ar panašių sunkių darbo santykių pažeidimų. Apribojimai veiklai bei trečiųjų šalių piliečių įdarbinimui galioja tik Lietuvos Respublikoje registruotoms bei veikiančioms laikinojo įdarbinimo įmonėms, todėl kitų Europos Sąjungos šalių laikinojo įdarbinimo įmonės naudojasi šia spraga ir siunčia darbuotojus (manoma, kad jų kiekis gali siekti iki
institucijas bei jų nustatytus reikalavimus, joms negalioja UTPĮ nustatyti apribojimai. Tokiu atveju nuo komandiruotų darbuotojų darbo užmokesčio mokami pajamų, socialinio bei sveikatos draudimo mokesčiai sumokami kitose šalyse ir Lietuvos biudžetas praranda daug įplaukų – per metus tai sudaro iki 50 mln. EUR negautų biudžeto pajamų. Taip pat reikia atkreipti dėmesį į tai, jog komandiruoti į Lietuvą užsienio piliečiai mūsų šalyje nepatenka į Valstybinės darbo inspekcijos vykdomos ūkio subjektų priežiūros ratą, kadangi tarp laikinųjų užsienio darbuotojų ir laikinojo darbo naudotojo nėra darbo santykių, nes darbdavys yra užsienio juridinis asmuo. Pasiūlymu siekiama panaikinti diskriminacines nuostatas, taikomas tik laikinojo įdarbinimo įmonėms ir suvienodinti veiklos sąlygas Lietuvos laikinojo įdarbinimo įmonių su kitų Lietuvoje veikiančių įmonių sąlygomis įdarbinant užsienio piliečius iš trečiųjų šalių. Tuo siekiama, kad visi užsieniečiai, dirbantys Lietuvoje, mokėtų mokesčius Lietuvoje bei jų darbo sąlygos galėtų būti prižiūrimos Lietuvos institucijų.
Pasiūlymas: Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūloma pakeisti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 44, 62, 62¹ straipsnius panaikinant diskriminacines nuostatas bei užtikrinant, kad laikinuoju įdarbinimu galės užsiimti tik įmonės įrašytos į Valstybinės darbo inspekcijos sąrašą (tai yra atitinka kriterijus). Siūlome įstatymo projekto 8 straipsnį patikslinti, papildyti nauja 2 dalimi ir jį išdėstyti taip: „8 straipsnis. 44 straipsnio pakeitimas
jį išdėstyti taip: „2) atitinka šias sąlygas:
a) pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui.
Jeigu užsienietis bus įdarbinamas pagal laikinojo darbo sutartį, pateikiamas laikinojo įdarbinimo įmonės, įrašytos į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sudaromą ir jos interneto svetainėje skelbiamą laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašą, įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal laikinojo darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui ir nustatyti visą darbo laiko normą bei darbo Lietuvos Respublikoje metu mokėti užsieniečiui mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu Lietuvos statistikos departamento paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (įtraukiant ir individualių įmonių darbo užmokesčio duomenis) (toliau – paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis BDU) dydis, o laikotarpiais tarp siuntimų – ne mažesnį negu Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga;
b) pateikiama darbdavio informacija apie užsieniečio turimą kvalifikaciją, susijusią su atliktinu darbu; arba apie užsieniečio turimą ne mažesnę negu vienerių metų darbo patirtį per pastaruosius 3 metus, susijusią su atliktinu darbu; arba apie numatomą užsieniečiui mokėti mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis BDU dydis, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytą atvejį.
Jeigu užsienietis bus įdarbinamas pagal laikinojo darbo sutartį, pateikiamas laikinojo įdarbinimo įmonės, įrašytos į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sudaromą ir jos interneto svetainėje skelbiamą laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašą, įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal laikinojo darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui ir nustatyti visą darbo laiko normą bei darbo Lietuvos Respublikoje metu mokėti užsieniečiui mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu Lietuvos statistikos departamento paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (įtraukiant ir individualių įmonių darbo užmokesčio duomenis) (toliau – paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis BDU) dydis, o laikotarpiais tarp siuntimų – ne mažesnį negu Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga;
b) pateikiama darbdavio informacija apie užsieniečio turimą kvalifikaciją, susijusią su atliktinu darbu; arba apie užsieniečio turimą ne mažesnę negu vienerių metų darbo patirtį per pastaruosius 3 metus, susijusią su atliktinu darbu; arba apie numatomą užsieniečiui mokėti mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis BDU dydis, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytą atvejį. Užsieniečiui, kuris atvyksta dirbti pagal laikinojo darbo sutartį, taikomos šiame punkte nurodytos sąlygos dėl užsieniečio kvalifikacijos arba darbo patirties;
c) Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyba) socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka priima sprendimą dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus.“
taip: „2.
Šio straipsnio 1 dalies 2 punkto b ir c papunkčiuose nurodytos sąlygos netaikomos užsieniečiui, kuris, Lietuvos Respublikoje pabaigęs studijas ar mokymąsi pagal formaliojo profesinio mokymo programą, ketina dirbti ir kreipiasi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo arba keitimo šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytu pagrindu nepraėjus 10 metų nuo studijų ar mokymosi pagal formaliojo profesinio mokymo programą baigimo. Šio straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunktyje nurodyta sąlyga taip pat netaikoma užsieniečiui, kurio profesija yra įtraukta į Užimtumo tarnybos direktoriaus patvirtintą profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis (toliau
Įstatymo 57¹ straipsnį, ir užsieniečiui, kuriam buvo suteikta laikinoji apsauga ir kuriam leidimas laikinai gyventi šio straipsnio 1 dalies
užsieniečio darbdavys nepasikeitė. Ši dalis netaikoma užsieniečiui, kuris ketina dirbti pagal laikinojo darbo sutartį.“ Nepritarti Žr. SADM nuomonę, kurioje pateiktiems Seimo narių siūlymams nepritariama. NSGK pasisako prieš siūlymus atsisakyti saugiklių, kuriuos Seimas įtvirtino 2022 metais (reikalavimo darbo Lietuvos Respublikoje metu mokėti tokiam trečiosios šalies piliečiui mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu Valstybės duomenų agentūros paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (įtraukiant ir individualių įmonių darbo užmokesčio duomenis) dydį, o laikotarpiais tarp siuntimų – ne mažesnį negu Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinę algą, reikalavimo atitikti sąlygas dėl užsieniečio kvalifikacijos ar darbo patirties, kitų).
Pažymime, kad spalio mėn. pradžioje Lietuvoje gyveno apie 208 tūkst. užsieniečių, Migracijos departamento duomenimis, beveik 50 proc. visų Lietuvoje esančių užsieniečių į šalį atvyko dirbti – dažniausiai tai yra tarptautinių tolimųjų reisų krovinių bei keleivių vežėjai, statybos ir kitų pramonės paslaugų sektorių darbuotojai. Mažiau kvalifikuoto darbo pagrindu leidimus laikinai gyventi Lietuvoje rugsėjo 1-ąją iš viso turėjo 97 925 užsieniečiai. Atsižvelgiant į šiuos nuosekliai didėjančius užsieniečių Lietuvoje skaičius, būtina darbo rinkos liberalizavimo klausimą vertinti sistemiškai, tinkamai įvertinant galimas rizikas nacionalinio saugumo kontekste. 1.2. Seimo nariai J. Džiugelis, K. Starkevičius, L. Mogenienė ir kt. 2023-07-1910 N1, N3 Argumentai: tie patys, kaip prie 1 pasiūlymo. Pasiūlymas: papildyti įstatymo projekto 10 straipsnį naujomis 1 ir 3 dalimi, patikslinti 2 dalį ir jį išdėstyti taip: „10 straipsnis. 62 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 62 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Užsienietis, kuriam išduota nacionalinė viza
ar leidimas laikinai gyventi šio Įstatymo 44 straipsnyje nustatytu pagrindu, gali dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį buvo įdarbintas, išskyrus šio Įstatymo 44 straipsnio 6 dalyje nurodytus atvejus.
Užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas šio Įstatymo 44¹ straipsnyje nustatytu pagrindu, gali pakeisti darbdavį šio Įstatymo 44¹ straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka. Jeigu darbdavys, įsipareigojęs užsienietį įdarbinti, nėra keičiamas, toks užsienietis gali dirbti pas kitą darbdavį. Reikalavimas dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo užsienietį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį užsienietis buvo įdarbintas, netaikomas užsieniečiams, kuriems leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio Įstatymo 49⁵ straipsnio 1 dalies 1 punktą bei dirbantiems pagal laikinojo darbo sutartį.“
išdėstyti taip:
„5. Užsieniečio darbo užmokestis negali būti
mažesnis už tokį patį darbą pas tą patį darbdavį (arba pas laikinojo darbo naudotoją laikinojo įdarbinimo atveju) dirbančio Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečio ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenančio užsieniečio, o jeigu tokio darbuotojo nėra, užsieniečio darbo užmokestis negali būti mažesnis už Valstybės duomenų agentūros paskutinį paskelbtą kalendorinių metų vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį šalies ūkyje (įtraukiant ir individualių įmonių darbo užmokesčio duomenis) pagal atitinkamą ekonominės veiklos rūšį.
Jeigu Valstybės duomenų agentūros paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (įtraukiant ir individualių įmonių darbo užmokesčio duomenis) pagal atitinkamą ekonominės veiklos rūšį yra didesnis negu paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis BDU dydis, taikomas reikalavimas mokėti darbo užmokestį, ne mažesnį negu Valstybės duomenų agentūros paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (įtraukiant ir individualių įmonių darbo užmokesčio duomenis) pagal atitinkamą ekonominės veiklos rūšį.“
3Pakeisti 62 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Užsienietis negali dirbti pagal laikinojo darbo sutartį tik įmonėje, kuri įrašyta į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sudaromą ir jos interneto svetainėje skelbiamą laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašą. taip, kaip ji apibrėžiama Darbo kodekse, išskyrus atvejus, kai užsieniečiui išduotas leidimas laikinai gyventi šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytu pagrindu.“ Nepritarti Žr. šios lentelės 1.1 pastraipos argumentus, pagrindžiančius NSGK nuomonę. 1.3. Seimo nariai J. Džiugelis, K. Starkevičius, L. Mogenienė ir kt. 2023-07-19 N11 Argumentai: tie patys, kaip prie 1 pasiūlymo.
Pasiūlymas: papildyti įstatymo projektą nauju 11 straipsniu ir jį išdėstyti taip:
„11 straipsnis. 62¹ straipsnio pakeitimas
Pakeisti 62¹ straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) užsienietis ketina dirbti pagal darbo sutartį, kuri gali būti
sudaryta tik tiesiogiai su darbdaviu (Lietuvos Respublikoje įsteigtu juridiniu asmeniu arba fiziniu asmeniu, kuris yra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas) ar laikinojo įdarbinimo įmone;“ Atitinkamai patikslinti po to einančių 12- 42 straipsnių numeraciją. Nepritarti Žr. šios lentelės 1.1 pastraipos argumentus, pagrindžiančius NSGK nuomonę. 1.4. Seimo nariai J. Džiugelis, K. Starkevičius, L. Mogenienė ir kt. 2023-07-19 Argumentai: tie patys, kaip prie 1 pasiūlymo Pasiūlymas: patikslinti Įstatymo projekto pavadinimą, papildant įrašytu keičiamu Įstatymo 62¹straipsniu ir pavadinimą išdėstyti taip:
94, 99, 100, 101, 102, 103¹, 104, 105², 105³, 105⁴, 106¹, 108, 113, 114, 115, 115¹, 118, 123, 125, 140⁸, 140¹⁸, 140¹⁹, 140²¹, 140²⁸ STRAIPSNIŲ IR priedo PAKEITIMO IR 140¹⁶
Nepritarti Atsižvelgiant į tai, kad aukščiau pateiktiems pasiūlymams siūloma nepritarti, šiam pasiūlymui taip pat siūlytina nepritarti. 2.1. Seimo nariai Tomas Vytautas Raskevičius, Jurgis Razma, Orinta Leiputė, Algirdas Sysas, Dovilė Šakalienė, Julius Sabatauskas, Tomas Tomilinas, Vytautas Bakas 2023-09-22
2N Argumentai: Šiuo metu prieglobsčio gavėjai, įgyvendindami savo teisę į šeimos susijungimą, susiduria su sisteminėmis problemomis.
Galiojantis teisinis reguliavimas formaliai leidžia prieglobsčio gavėjo šeimos nariams pasinaudoti šeimos susijungimo galimybe, tačiau tai įgyvendinama pasitelkus atskirus teisinius instrumentus (Šengeno viza, leidimas laikinai gyventi, nacionalinė viza), kurių nė vienas nėra skirtas konkrečiai šiam tikslui įgyvendinti bei kurie nėra tarpusavyje apjungti į vientisą algoritmą. Nuo karo ar persekiojimo bėgantiems žmonėms atvykus į juos priėmusią šalį susijungimas su kitoje šalyje likusiais šeimos nariais dažniausiai yra pirmo svarbumo dalykas. Šeimos susijungimas tokiais atvejais dažnai laikomas reabilitacijos ir integracijos būtinąja sąlyga. Visgi, prieglobsčio gavėjų istorijos iliustruoja, kad įgyvendinami savo teisę į šeimos susijungimą, prieglobstį Lietuvoje gavę užsieniečiai susiduria su sisteminėmis problemomis. Nors tam tikrais individualiais atvejais ad hoc būdu randama išeičių, kiti žmonės lieka įstrigę nežinioje. „Šeimos susijungimas“ Lietuvoje yra nelengvai pasiekiamas rezultatas, o ne aiškiai apibrėžtas ir nuoseklus procesas, prasidedantis nuo prieglobsčio asmeniui suteikimo (bei, atitinkamai, teisės į šeimos susijungimą įgijimo) ir besitęsiantis iki to momento, kai jo šeimos nariai faktiškai atvyksta į Lietuvą ir joje apsigyvena. Atsižvelgiant į Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos pateiktas pastabas ir pasiūlymus dėl teisės į šeimos susijungimą praktinio įgyvendinimo prieglobsčio suteikimo sistemos kontekste,[57] siūloma papildyti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr.
IX-2206 (toliau
standartais teisės į šeimos susijungimą užtikrinimo srityje. Pasiūlymu siekiama pašalinti kliūtis, su kuriomis susiduria kai kurie prieglobstį Lietuvoje gavę užsieniečiai, siekdami pasinaudoti Įstatymo 43 straipsnyje įtvirtinta teise į šeimos susijungimą. Pažymėtina, kad kai kurie prieglobstį gavusių užsieniečių šeimos nariai negali atvykti į šalis, kuriose veikia išorės paslaugų teikėjo biurai dėl objektyvių priežasčių (pavyzdžiui, kelionės dokumento neturėjimas arba šalyje vykstantis ginkluotas konfliktas). Siūloma papildyti Įstatymo 28 straipsnį, suteikiant galimybę užsieniečiui, kuriam suteiktas prieglobstis, pačiam pateikti Migracijos departamentui prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi jo šeimos nariui (-iams) šeimos susijungimo pagrindu. Siūlomas reglamentavimas atitinka 2003 m. rugsėjo 22 d. Tarybos direktyvos 2003/86/EB dėl teisės į šeimos susijungimą 5 straipsnio 1 dalį, kuri numato, kad prašymą leisti atvykti bei gyventi atitinkamos valstybės narės kompetentingoms institucijoms gali pateikti ne tik šeimos nariai, bet ir pats valstybėje narėje gyvenantis užsienietis. Pažymėtina, kad tokia tvarka Lietuvoje galiojo ir iki 2019 m. Pažymėtina, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismas š. m. balandžio 18 d. priimtu sprendimu byloje Nr.
C‑1/23 PPU išaiškino, kad valstybės narės negali reikalauti, kad asmens, pripažinto pabėgėliu, šeimos nariai, pageidaujantys pateikti prašymą leisti atvykti į šalį ir gyventi joje siekiant šeimos susijungimo, asmeniškai atvyktų į valstybės narės diplomatinę ar konsulinę atstovybę, kai jiems atvykti į tą atstovybę yra neįmanoma arba pernelyg sudėtinga. Suteikus galimybę užsieniečiui, kuriam suteiktas prieglobstis, pateikti Migracijos departamentui prašymą išduoti leidimą gyventi jo šeimos nariui, būtų iš dalies išspręsta problema, kuomet Lietuvoje gyvenančio prieglobstį gavusio užsieniečio šeimos nariai neturi fizinės galimybės patys kreiptis dėl leidimo laikinai gyventi šeimos susijungimo tikslu išdavimo ir dėl to šeimos išskyrimas užsitęsia arba jos susijungimas tampa neįmanomas. Pasiūlymas: „6 straipsnis. 28 straipsnio pakeitimas
taip: „2¹. Nedarant poveikio šio straipsnio 2 daliai, užsienietis, kuriam suteiktas prieglobstis Lietuvos Respublikoje, gali pateikti Migracijos departamentui prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu savo šeimos nario, kuris atvyksta šeimos susijungimo tikslu, vardu.“ Nepritarti Leidimų laikinai gyventi išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329, 18 punkte yra nurodyta, kad užsieniečio prašymą išduoti arba pakeisti leidimą UTPĮ 43 straipsnio 1 dalies 1–7 punktuose nurodytais pagrindais gali užpildyti per MIGRIS (...) ir užsienietis (vyresnis nei 18 metų), pas kurį atvykstama šeimos susijungimo pagrindu, todėl jau dabar prieglobstį gavęs asmuo gali užpildyti per MIGRIS prašymą išduoti leidimą gyventi šeimos nariams.
Vis tik leidime gyventi turi būti fiksuojami užsieniečio biometriniai duomenys (tarp jų ir pirštų atspaudai, kurie registruojami naudojant specialią biometrinių duomenų registravimo ir perdavimo įrangą), o procedūra, kuri atliekama išduodant leidimą gyventi, turi užtikrinti, kad tinkamai ir patikimai nustatyta asmens tapatybė, leidime įrašomi asmens duomenys (įskaitant biometrinius) yra būtent to asmens. Vadinasi, išduoti leidimą gyventi galima tik atlikus visą procedūrą, kurios už užsienietį kitas asmuo atlikti negali. 2.2. Seimo nariai T.V. Raskevičius, J. Razma ir kt. 2023-09-22 6N Argumentai:
Atsižvelgiant į Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos pateiktas pastabas ir pasiūlymus dėl teisės į šeimos susijungimą praktinio įgyvendinimo prieglobsčio suteikimo sistemos kontekste (žr. argumentaciją aukščiau), siūloma tikslinti Įstatymo 26 straipsnio 3 dalį, siekiant jį suderinti su Europos Sąjungos teisės aktais ir tarptautiniais žmogaus teisių apsaugos standartais teisės į šeimos susijungimą užtikrinimo srityje. Remiantis Įstatymo
užsieniečiai privalo pateikti dokumentus, patvirtinančius, kad užsienietis turi pakankamai lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje, kad turi gyvenamąją patalpą Lietuvos Respublikoje ir turi sveikatos draudimą, galiojantį užsieniečio buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu.
Remiantis to paties straipsnio 3 dalimi, šis reikalavimas netaikomas, jeigu užsienietis dėl leidimo gyventi išdavimo šeimos susijungimo pagrindu kreipiasi per 3 mėnesius nuo prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo užsieniečiui, pas kurį atvykstama šeimos susijungimo tikslu, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad atvykimas į Lietuvą gali tapti sudėtingu ir ilgai trunkančiu procesu, neretais atvejais per 3 mėnesius nuo prieglobsčio asmeniui suteikimo jo šeimos nariams atvykti į Lietuvą ir kreiptis dėl leidimo gyventi lengvatinėmis sąlygomis nepavyksta. Papildomai pažymėtina, kad byloje Nr. C‑380/17 Europos Sąjungos Teisingumo Teismas yra išaiškinęs, kad nacionalinėje teisėje turi būti numatyta galimybė netaikyti prašymo leisti atvykti ir gyventi pripažinto pabėgėlio šeimos nariams pateikimo termino, kai tam tikromis aplinkybėmis galėtų būti objektyviai pateisinamas vėlavimas pateikti šį prašymą. Prieglobsčio gavėjams ir jų šeimos nariams Lietuvoje yra teikiama valstybės parama integracijai, t. y. tam tikrą laiką valstybė faktiškai prisideda prie tokių asmenų išlaikymo. Integracijos metu, įvertinus prieglobsčio gavėjo (ir jo šeimos narių) poreikius, taikomos socialinės, sveikatos priežiūros, švietimo, psichologinės ir kitokios pagalbos bei įgalinimo priemonės, padedančios jiems integruotis. Integracijos proceso metu asmenims padedama spręsti apgyvendinimo klausimus, skiriama išmoka įsikurti, mokamos mėnesinės pašalpos. Integruojami asmenys įsiregistruoja ir dalyvauja Užimtumo tarnybos organizuojamose paramos mokymuisi priemonėse bei tuo pagrindu laikomi apdraustaisiais valstybės lėšomis.
Tokiu būdu, bendro reikalavimo prieglobsčio gavėjo šeimos nariams turėti pakankamai asmeninių pragyvenimo lėšų, gyvenamąją patalpą bei sveikatos draudimą, galiojantį užsieniečio buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu, nustatymas ne tik ignoruoja išskirtinę situaciją asmenų, privestų palikti kilmės šalį ir tik pradedančių integruotis Lietuvoje, tačiau taip pat yra savaime nesuderinamas su garantijomis, kurias tokiems asmenims numato Lietuvoje veikianti integracijos sistema. Šioje situacijoje, prieglobsčio gavėjo šeimos nariui gavus leidimą gyventi, valstybė teikia jam paramą, įskaitant finansinę, padeda rasti būstą, įsidarbinti. Tačiau tam, kad toks šeimos narys gautų leidimą gyventi, jis faktiškai pirma turi įrodyti, kad tokio pobūdžio paramos jam nereikia. Pasiūlymas:
Papildyti įstatymo projektą nauju 6 straipsniu ir jį išdėstyti taip: „6 straipsnis. 26 straipsnio pakeitimas Pakeisti 26 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Šio straipsnio 1 dalies 2–5 punktuose nustatytos sąlygos netaikomos užsieniečiui, kuriam suteiktas prieglobstis Lietuvos Respublikoje arba laikinoji apsauga, taip pat užsieniečio, kuriam suteiktas prieglobstis Lietuvos Respublikoje, šeimos nariams, kurie kreipėsi dėl leidimo gyventi išdavimo šeimos susijungimo atveju pagrindu šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies
prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo. Pasibaigus nurodytam terminui, šioje dalyje numatyta išimtis gali būti taikoma, jeigu nustatoma, kad užsieniečio, kuriam suteiktas prieglobstis Lietuvos Respublikoje, šeimos nariai dėl objektyvių priežasčių negalėjo pateikti prašymo dėl leidimo gyventi išdavimo anksčiau.“ Pritarti iš dalies Argumentai: ES direktyvos 2003/86/EB 12 str.
bendrus reikalavimus (netaikant palankesnių sąlygų) prieglobsčio gavėjui, kuris ketina susijungti su šeima, jei prašymas dėl šeimos susijungimo pateikiamas vėliau nei per 3 mėnesius nuo prieglobsčio suteikimo. Manytina, kad Seimo narių siūlomas 12 mėnesių laikotarpis nepagrįstai ilgas vien prašymo pateikimui dėl šeimų susijungimo, nes prieglobstį gavusiam asmeniui yra nustatomas integracijos laikotarpis, po kurio jis turi gebėti gyventi savarankiškai. Ilginant laikotarpį arba panaikinus laiko apribojimus palankesnių sąlygų šeimos susijungimo taikymui, būtų sudarytos nepagrįstai palankesnės sąlygos kitų teisėtai Lietuvoje gyvenančių užsieniečių atžvilgiu, be to, palankesnės sąlygos skatintų prieglobsčio prašymus teikti Lietuvoje. Siūlomas pakeitimas neskatintų užsieniečio spręsti šeimos susijungimo klausimą kuo greičiau. Manytina, kad 6 mėn. Lietuvoje pragyvenęs prieglobsčio gavėjas jau turėtų galėti užtikrinti, kad jo šeimos nariai atitiktų UTPĮ 26 straipsnyje nustatytas leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygas. Atsižvelgiant į tai, galima sutikti, kad palankesnėmis šeimos susijungimo sąlygomis prieglobsčio gavėjai galėtų pasinaudoti per 6 mėnesius nuo prieglobsčio suteikimo dienos (dabar nustatyta 3 mėnesiai).
NSGK nepritaria pasiūlymo daliai įpareigoti Migracijos departamentą prie VRM vertinti, ar yra objektyvių priežasčių, dėl kurių prieglobsčio gavėjas negalėjo pateikti prašymo dėl šeimų susijungimo laiku, kadangi numačius tokią galimybę kiekvienas prieglobsčio gavėjas, laiku nepateikęs prašymo išduoti leidimą gyventi šeimos susijungimo pagrindu, turės galimybę teikti prašymą Migracijos departamentui pratęsti šeimos susijungimo paprastesnėmis sąlygomis terminą. Tai sukurtų papildomą administracinę naštą, o valstybės ištekliai būtų naudojami ne prieglobsčio prašymų nagrinėjimui, bet asmenų, jau gavusių prieglobstį ir laiku nepasirūpinusių šeimos susijungimu, prašymų pratęsti terminą, nagrinėjimui. Žr. trečią NSGK pasiūlymą, kuriame pasiūlyta keisti Įstatymo 26 straipsnį, ilginant palankesnių šeimos susijungimo sąlygų prieglobsčio gavėjams terminą iki 6 mėnesių nuo prieglobsčio suteikimo dienos, ir kuriam NSGK pritarė (bendru sutarimu). 2.3. Seimo nariai T.V. Raskevičius, J. Razma ir kt. 2023-09-22 Argumentai:
Atsižvelgiant į aukščiau pateiktus pasiūlymus, siūloma pakoreguoti įstatymo projekto pavadinimą. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto pavadinimą ir išdėstyti jį taip:
32, 44, 58, 62, 67, 71, 79, 85, 94, 99, 100, 101, 102, 103(1), 104, 105(2), 105(3), 105(4), 106(1), 108, 113, 114, 115, 115(1), 118, 123, 125, 140(8),
Pritarti 3.1.
6 Argumentai: Įstatymo projektu yra siekiama konsoliduoti migrantų priėmimo sąlygų užtikrinimo funkcijas vienoje institucijoje, tam, kad būtų galima efektyviausiai nukreipti finansinius, žmogiškuosius ir infrastruktūros išteklius į priėmimo poreikių nustatymą bei tenkinimą. Tuo tikslu numatoma suteikti įgaliojimus Vyriausybei paskirti priėmimą užtikrinančią įstaigą ir nustatyti užsieniečių laikino apgyvendinimo vietas, įgalioti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministrą sureguliuoti priėmimą užtikrinančios įstaigos ir užsieniečių laikino apgyvendinimo vietų veiklą. Atsižvelgiant į tai, kad priėmimą užtikrinanti įstaiga, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos įstatymo Dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – UTPĮ) nuostatomis turi teisę teikti materialines, socialines, apgyvendinimo ir kitas priėmimo sąlygas užtikrinančias paslaugas ne tik prieglobsčio prašytojams, bet ir kitiems UTPĮ numatytiems užsieniečiams, siūlytina patikslinti šios įstaigos sąvoką, numatant, kad ši įstaiga paslaugas turi teisę teikti ir leidimą laikinai gyventi UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatytu pagrindu turintiems užsieniečiams. Pažymėtina, kad tais atvejais, kai prieglobsčio prašytojams, kurie būna apgyvendinti laikino apgyvendinimo vietoje, suteikiamas leidimas gyventi ne tarptautinės apsaugos pagrindu, o, pavyzdžiui, dėl humanitarinių priežasčių arba vadovaujantis negrąžinimo principu, užsieniečiai ne visada gali greitai išsikelti iš laikino apgyvendinimo vietos, nes greitai nesusiranda darbo ir būsto.
Tais atvejais, kai laikino apgyvendinimo vietose yra laisvų vietų, siūlytina leisti tik ką gavusiems leidimus laikinai gyventi UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatytu pagrindu turintiems užsieniečiams iki tol, kol susiras darbą ir būstą, mokant už gyvenimą socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka, tokiu būdu kartu taupant valstybės biudžeto lėšas už neapgyvendintų laikino apgyvendinimo vietų išlaikymą. Pasiūlymas: Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūloma patikslinti Įstatymo projekto 1 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas
dalimi: „23¹. Priėmimą užtikrinanti įstaiga – Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskirta biudžetinė įstaiga, teikianti socialines, apgyvendinimo ir kitas priėmimo sąlygas užtikrinančias paslaugas prieglobsčio prašytojams, užsieniečiams, kuriems suteiktas prieglobstis Lietuvos Respublikoje, jų šeimos nariams šeimos susijungimo atvejais, nelydimiems nepilnamečiams užsieniečiams, užsieniečiams, esantiems ar buvusiems su prekyba žmonėmis susijusių nusikaltimų aukomis, užsieniečiams, kuriems išduotas leidimas laikinai gyventi šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatytu pagrindu, užsieniečiams, kol bus priimtas sprendimas dėl jų grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos arba kol sprendimas dėl jų grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos bus įgyvendintas, užsieniečiams, perkeltiems į Lietuvos Respublikos teritoriją Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimu.
Priėmimą užtikrinančios įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendina Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija.“ Spręsti pagrindiniame komitete
straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodytu pagrindu 2022 m. išduota beveik 3000 leidimų laikinai gyventi (LLG) (apimtų ir Baltarusijos piliečius, kurie turi humanitarinius leidimus, Ukrainos piliečius, kurie neatitinka laikinosios apsaugos sąlygų), tai reiškia, kad potencialiai tiek papildomai užsieniečių galėtų kasmet pretenduoti į nemokamą apgyvendinimą, socialines ir kt. paslaugas, kurias teiktų priėmimą užtikrinanti įstaiga. Nemaža dalis jų nebuvo prieglobsčio prašytojai, negyveno laikino apgyvendinimo vietose iki šio LLG išdavimo, todėl abejotina, kad priėmimą užtikrinančios įstaigos kompetencija a priori apimtų ir šią užsieniečių kategoriją. Šiuo siūlymu būtų nepagrįstai išplėsta užsieniečių, galinčių gyventi laikino apgyvendinimo vietose, grupė. Kyla rizika, kad bus sukurtas užsieniečiui lūkestis, bet valstybė dėl ribotų finansinių išteklių jo įgyvendinti negalės.
Daugeliu atvejų šį LLG turintys užsieniečiai patys ar padedami savo bendruomenių, nevyriausybinių organizacijų, kitų rėmėjų turėtų ieškoti būsto, socialinių ir kt. paslaugų finansavimo šaltinių, gauti legalių darbo pajamų, o galimybė jiems pasinaudoti priėmimą užtikrinančios įstaigos parama nemotyvuotų jų tai daryti, ypač valstybei kompensuojant dalį ar visas būtinas pragyvenimo šioje įstaigoje išlaidas. Toks pasiūlymas pareikalautų papildomų lėšų. Nepaisant, kad šios lentelės 3.2 pasiūlyme numatyta, kad užsienietis turėtų apmokėti dalį išlaidų, tačiau praktika rodo, kad paprastai toks užsienietis lėšų neturi. Neribotas laikas, kiek užsieniečiai gali gyventi priėmimą užtikrinančioje įstaigoje, gali susiformuoti pavojingą precedentą, susiformavusį kitose valstybėse, kad asmenys, kurie turi būti išsiunčiami, lieka gyventi šalyje, nesiintegruoja, nes nėra skatinami tai daryti, valstybės susiduria su apgyvendinimo vietų krize, kai tikrieji prieglobsčio prašytojai neturi vietos gyventi, nes kažkada sukurtas toks precedentas, kuris teikiamas svarstomu pasiūlymu. Be to, reikia turėti omeny ir tai, kad jeigu susiklostytų ekstremali situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio, valstybė gali neturėti laisvų vietų. Vis tik pritardami poreikiui vertinti užsieniečių pajamas, apmokestinti jų gyvenimą priėmimą užtikrinančioje įstaigoje ir poreikiui stiprinti kitus jų kontrolės mechanizmus, NSGK siūlo Vidaus reikalų ir Socialinių reikalų ir darbo ministerijoms, papildomai įvertinus aukščiau išdėstytas rizikas, pagrindiniam Užsienio reikalų komitetui pateikti patikslintą bendrą pasiūlymą, susiaurinant užsieniečių, galinčių laikinai apsigyvendinti laikino apgyvendinimo vietose, ratą, nustatant ribotą apgyvendinimo terminą ir kitus reikiamus saugiklius. 3.2. Seimo narys J.
Seimo narys J. Džiugelis 2023-10-262 N4 Argumentai: Vadovaujantis UTPĮ 71 straipsnio 5 dalies nuostatomis, prieglobsčio prašytojo teisėms įgyvendinti gali būti naudojamos ne tik Lietuvos Respublikos valstybės lėšos, bet taip pat ir tarptautinių organizacijų, Europos Sąjungos struktūrinių fondų, Lietuvos Respublikos fizinių ir juridinių asmenų įsteigtų humanitarinės pagalbos fondų, nevyriausybinių organizacijų lėšos tiek, kiek prieglobsčio prašytojas jų negali garantuoti deklaruotinomis lėšomis ir turtu. Atsižvelgiant į UTPĮ nustatytą principą, kad visų pirma, prieglobsčio prašytojų teisių įgyvendinimui turėtų būti naudojamos prieglobsčių prašytojų turimos lėšos, o tik jų nesant - valstybės biudžeto lėšos, siūlytina Įstatymo projektą patikslinti, atitinkamai numatant analogišką principą ir dėl kitų užsieniečių, turinčių teisę gyventi priėmimą užtikrinančios įstaigos administruojamose laikinojo apgyvendinimo vietose. Be to, tais atvejais, kai dėl UTPĮ nustatytų priežasčių asmenys negali būti išsiunčiami iš Lietuvos Respublikos ar grąžinami į užsienio valstybę ir jie nėra sulaikyti, turėtų būti numatyta galimybė juos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais atvejais, tvarka ir sąlygomis laikinai apgyvendinti laikino apgyvendinimo vietose, jei jose yra laisvų vietų. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad leidimą laikinai gyventi kartais gauna prieglobsčio prašytojai, kuriems nesuteikiamas tarptautinės apsaugos statusas (UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 8 p.). Pavyzdžiui, gavę leidimą laikinai gyventi dėl humanitarinių priežasčių, užsieniečiai negauna valstybės paramos integracijai ir piniginės socialinės paramos, o greitai susirasti darbą, generuojantį pragyvenimą užtikrinančias pajamas jiems trukdo kalbos barjeras ir (arba) sveikatos problemos. Būsto paieškas apsunkina visuomenės nenoras nuomoti gyvenamųjų patalpų užsieniečiams.
Dėl išvardintų priežasčių užsieniečiams sunku vos tik gavus leidimą gyventi Lietuvoje susirasti savarankiškai nuomojamą būstą ir tuoj pat išvykti iš laikino apgyvendinimo vietos. Tokiais atvejais siūlytina, kad jie galėtų pasilikti laikino apgyvendinimo vietose (jeigu būtų jose vietų) iki tol, kol susiras darbą ir (arba) būstą bei socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka mokėti už gyvenimą jose. Pasiūlymas: papildyti Įstatymo projekto 2 straipsnį 4 dalimi: „4. Papildyti 3 straipsnį 6 dalimi:
„6. Užsieniečiams, negalintiems išvykti iš
Lietuvos Respublikos arba negalintiems grįžti į kilmės valstybę dėl šio Įstatymo 130¹ straipsnyje nurodytų aplinkybių, užsieniečiams, kurių negalima grąžinti į užsienio valstybę, arba išsiųsti iš Lietuvos Respublikos šio Įstatymo 130 straipsnio 1, 2, 4 dalyse nurodytais atvejais, užsieniečiams, kurių išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos vykdymas sustabdytas dėl šio Įstatymo 128 straipsnio 2 dalies 2, 3 ir 4 punktuose nurodytų aplinkybių, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytais atvejais, tvarka ir sąlygomis gali būti leista laikinai apsigyvendinti laikino apgyvendinimo vietose, jeigu jose yra laisvų vietų. Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos šios teisės įgyvendinimui naudojamos tiek, kiek šioje dalyje nurodytas užsienietis jos negali įgyvendinti savo turimomis lėšomis.
Tvarką, reglamentuojančią šioje dalyje nurodytos teisės įgyvendinimą užsieniečio lėšomis, nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras.“ Spręsti pagrindiniame komitete Atkreiptinas dėmesys, kad prieglobsčio prašytojų teisių įgyvendinimui gali būti skiriamos Lietuvos Respublikos valstybės lėšos, taip pat gali būti naudojamos tarptautinių organizacijų, Europos Sąjungos struktūrinių fondų, Lietuvos Respublikos fizinių ir juridinių asmenų įsteigtų humanitarinės pagalbos fondų, nevyriausybinių organizacijų lėšos, todėl nesuprantama, kodėl pasiūlyme nurodytų užsieniečių apgyvendinimui turėtų būti skiriamos tik Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos. Taigi, tais atvejais, kai užsienietis, kuriam išduotas leidimas laikinai gyventi šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatytu pagrindu, neturės savo lėšų, užsieniečio apgyvendinimas laikino apgyvendinimo vietoje priklausys nuo to, ar skirta lėšų iš valstybės biudžeto. Atsižvelgiant į šiuos bei 3.1 pastraipoje pateiktus argumentus, nepritariame, kad tik valstybės lėšos būtų naudojamos tokių užsieniečių apgyvendinimui. Dėl užsieniečių kategorijų, kuriems Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytais atvejais, tvarka ir sąlygomis gali būti leista laikinai apsigyvendinti laikino apgyvendinimo vietose, pasisakyta šios lentelės 3.1 pastraipoje. 3.3. Seimo narys J. Džiugelis 2023-10-2612 8, 9 UTPĮ 71 straipsnio 5 dalies nustatyta, kad prieglobsčio prašytojo teisėms įgyvendinti gali būti naudojamos ne tik Lietuvos Respublikos valstybės lėšos, bet taip pat ir tarptautinių organizacijų, Europos Sąjungos struktūrinių fondų, Lietuvos Respublikos fizinių ir juridinių asmenų įsteigtų humanitarinės pagalbos fondų, nevyriausybinių organizacijų lėšos tiek, kiek prieglobsčio prašytojas jų negali garantuoti deklaruotinomis lėšomis ir turtu.
UTPĮ 71 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad paaiškėjus, kad prieglobsčio prašytojas turėjo lėšų apmokėti už šio straipsnio 1 dalies 1–5 punktuose nustatytų teisių įgyvendinimą ir naudojosi šiomis teisėmis nemokamai ir
(arba) turėjo lėšų ir gavo šio straipsnio 3 dalyje nurodytą piniginę pašalpą, taip pat paaiškėjus, kad prieglobsčio prašytojo finansinė būklė pagerėjo, arba jis, deklaruodamas lėšas, pateikė klaidinančią informaciją arba nedeklaravo gautų lėšų, jis privalo padengti valstybės turėtas išlaidas. Siūlytina patikslinti reglamentavimą ir nustatyti, kad visų pirma, kai prieglobsčio prašytojas turi lėšų, jis turėtų pareigą apmokėti už 71 straipsnio 1 dalies 1-5 punktuose numatytų teisių įgyvendinimą, įskaitant ir gyvenimo laikino pagyvendinimo vietoje išlaidas. Tokia pareiga prieglobsčio prašytojui būtų taikoma tol, kol jo finansinė padėtis tai leistų. Taip pat patikslinamos nuostatos, kai paaiškėja, kad prieglobsčio prašytojas turėjo lėšų apmokėti už nurodytų teisių įgyvendinimą (įskaitant ir gyvenimo laikino apgyvendinimo vietoje išlaidas). Tvarką, reglamentuojančią nurodytų teisių įgyvendinimą prieglobsčio prašytojo lėšomis, valstybės išlaidų apskaičiavimą ir patirtų išlaidų atlyginimą, nustatytų socialinės apsaugos ir darbo ministras. Pasiūlymas: pakeisti Įstatymo projekto 12 straipsnio 8 ir 9 dalis ir jas išdėstyti taip:
taip: „5.
Šio straipsnio 1 – 22¹ dalyse nustatytoms prieglobsčio prašytojų teisėms įgyvendinti ir šio straipsnio 3 dalyje nurodytai piniginei pašalpai mokėti skiriamos Lietuvos Respublikos valstybės lėšos, taip pat gali būti naudojamos tarptautinių organizacijų, Europos Sąjungos struktūrinių fondų, Lietuvos Respublikos fizinių ir juridinių asmenų įsteigtų humanitarinės pagalbos fondų, nevyriausybinių organizacijų lėšos tiek, kiek prieglobsčio prašytojas jų negali garantuoti deklaruotinomis lėšomis ir turtu. Lietuvos Respublikos valstybės lėšos šio straipsnio 1 dalies 1–5 punktuose nustatytoms teisėms įgyvendinti, įskaitant gyvenimą laikinojo apgyvendinimo vietoje, ir šio straipsnio 3 dalyje nurodytai piniginei pašalpai mokėti naudojamos tiek, kiek prieglobsčio prašytojas jų negali įgyvendinti savo turimomis lėšomis, ir tiek, kiek jos neįgyvendinamos tarptautinių organizacijų, Europos Sąjungos struktūrinių fondų, Lietuvos Respublikos fizinių ir juridinių asmenų įsteigtų humanitarinės pagalbos fondų, nevyriausybinių organizacijų lėšomis.“
taip:
„6. Paaiškėjus, kad prieglobsčio prašytojas turėjo lėšų apmokėti už šio
straipsnio 1 dalies 1–5 punktuose nustatytų teisių įgyvendinimą, įskaitant gyvenimo laikinojo apgyvendinimo vietoje išlaidas, ir naudojosi šiomis teisėmis nemokamai ir (arba) turėjo lėšų ir gavo šio straipsnio 3 dalyje nurodytą piniginę pašalpą, taip pat paaiškėjus, kad prieglobsčio prašytojo finansinė būklė pagerėjo, arba jis, deklaruodamas lėšas, pateikė klaidinančią informaciją arba nedeklaravo gautų lėšų, jis privalo visiškai arba iš dalies padengti atlyginti valstybės turėtas patirtas išlaidas.
Tvarką, reglamentuojančią šioje dalyje nurodytų teisių įgyvendinimą prieglobsčio prašytojo lėšomis, valstybės išlaidų apskaičiavimą ir turėtų patirtų išlaidų padengimą atlyginimą, nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras.“ Spręsti pagrindiniame komitete Projekto 12 straipsniu keičiamo 71 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatoma, kad prieglobsčio prašytojas turi teisę gyvendamas laikino apgyvendinimo vietoje (sulaikytas prieglobsčio prašytojas – Valstybės sienos apsaugos tarnyboje), naudotis materialinėmis priėmimo sąlygomis. Galiojančio UTPĮ
sąlygos – šio Įstatymo nustatytais atvejais būsto, maisto ir aprangos suteikimas užsieniečiams Lietuvos Respublikoje ir (arba) socialinių išmokų skyrimas šioms reikmėms, taip pat piniginė pašalpa. Manome, kad materialinės priėmimo sąlygos apima ir gyvenimą laikino apgyvendinimo vietoje, todėl siūlymas papildyti galiojančias UTPĮ 71 straipsnio 5 ir 6 dalies nuostatas įrašant „įskaitant gyvenimą laikino apgyvendinimo vietoje“ yra perteklinis. Kitiems siūlomiems UTPĮ 71 straipsnio 6 dalies pakeitimams pritartina. 3.4. Seimo narys J.
Seimo narys J. Džiugelis 2023-10-2626 N2 Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad pasibaigus Lietuvos valstybės paramos integracijos laikotarpiui ar paramą nutraukus, visgi, išimtinais atvejais, (pavyzdžiui, perdavus Lietuvoje prieglobstį gavusius asmenis su vaikais pagal Dublino procedūrą iš kitų Europos Sąjungos valstybių narių, nuomotojui staiga atsisakius nuomoti būstą, o kito iškarto nepavykus susirasti ir pan.) išlieka poreikis užsieniečiams, gavusiems prieglobstį Lietuvos Respublikoje, gyventi priėmimą užtikrinančios įstaigos administruojamose laikino apgyvendinimo vietose dėl objektyvių priežasčių, siūlytina numatyti galimybę tokiems užsieniečiams Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais atvejais, tvarka ir sąlygomis laikinai gyventi laikino apgyvendinimo vietoje, (jeigu būtų vietų) iki tol, kol susiras darbą ir (arba) būstą bei socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka mokėti už gyvenimą joje. Pasiūlymas: papildyti Įstatymo projekto 26 straipsnį nauja 2 dalimi:
„26 straipsnis. 108 straipsnio pakeitimas
2Papildyti 108 straipsnį 7 dalimi:
„7. Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos
įgaliotos institucijos nustatytais atvejais, tvarka ir sąlygomis šio straipsnio 1 ir 4 dalyse nurodytiems užsieniečiams, pasibaigus jų Lietuvos valstybės paramos integracijai laikotarpiui ar šios paramos teikimą nutraukus, gali būti leista laikinai apsigyvendinti laikino apgyvendinimo vietoje.“ Spręsti pagrindiniame komitete Formuluotė „pasibaigus Lietuvos valstybės paramos integracijai laikotarpiui“ reiškia, kad valstybės parama integracijai baigėsi. Tačiau pasiūlymu – leisti laikinai apsigyventi laikino apgyvendinimo vietoje – tarsi siekiama dar pratęsti valstybės dalyvavimą integracijoje, todėl šiame pasiūlyme yra dvi viena kitai logiškai prieštaraujančios nuostatos. Problema galėtų būti sprendžiama keičiant Lietuvos valstybės paramos integracijai laikotarpio trukmę (numatant galimybę jį pratęsti).
Pasiūlyme taip pat nenustatytas laiko ribojimas (kiek leidžiama laikinai gyventi laikino apgyvendinimo vietoje), pvz., ne ilgiau kaip 6 mėn., kad neskatintų tuo naudotis visų užsieniečių ir ilgą laiką. Pritarus siūlymui, laikino apgyvendinimo vietoje po termino būtų leista laikinai apsigyventi ne tik užsieniečiams, gavusiems prieglobstį Lietuvos Respublikoje, bet ir užsieniečiams, perkeltiems į Lietuvos Respublikos teritoriją bendradarbiaujant su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis narėmis, trečiosiomis valstybėmis, Europos Sąjungos institucijomis ar tarptautinėmis organizacijomis, ir nelydimiems nepilnamečiams užsieniečiams. Yra rizika, kad prireikus atlaisvinti vietą šie asmenys negalės skubiai susirasti darbo ir būsto. 3.5. Seimo narys J. Džiugelis 2023-10-2643 1,3 Argumentai:
Atsižvelgiant į Įstatymo projekte siūlomą teisinį reguliavimą, kuriuo bus sukurtos teisinės prielaidos Vyriausybei paskirti vieną įstaigą, atsakingą už visų užsieniečių, kurių priėmimo poreikius privaloma užtikrinti pagal UTPĮ (įskaitant sulaikytus užsieniečius), materialinių priėmimo sąlygų užtikrinimą, yra būtinas pakankamas terminas šiam pokyčiui įgyvendinti, kadangi būtina pakeisti atitinkamus teisės aktus, perskirstyti institucijų funkcijas. Siūlytina nustatyti ilgesnį terminą Įstatymo įsigaliojimui. Pasiūlymas:
Įstatymo projekto 43 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip:
„1. Šis įstatymas, išskyrus šio Įstatymo 1 straipsnio 2, 3, 4, 8 ir 9
dalis, 3, 5, 6, 8 – 10 straipsnius, 12 straipsnio 4, 7 ir 8 dalis, 14 straipsnio 2 dalį, 15 – 25, 28, 31, 33, 36, 38 – 41 straipsnius ir šio straipsnio 2, 3 ir 7 dalis, įsigalioja 2024 5 m. liepos sausio
Įstatymo projekto 43 straipsnio 3 dalį išdėstyti taip: „3.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė, socialinės apsaugos ir darbo ministras, vidaus reikalų ministras ir sveikatos apsaugos ministras iki 2024 m. birželio gruodžio 301 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“ Spręsti pagrindiniame komitete
Tomas Vytautas Raskevičius 2023-10-272
Sulaikytiems užsieniečiams, kurie nėra prieglobsčio prašytojai, galiojančiame reguliavime nėra įtvirtinta teisė susitikti su tarptautinių ir nacionalinių organizacijų atstovais. Pažymėtina, kad teisė sulaikytiems užsieniečiams susitikti su tarptautinių ir nacionalinių organizacijų atstovais yra įtvirtinta Grąžinimo direktyvos 16 straipsnio 4 dalyje, kurioje nurodyta, kad atitinkamoms kompetentingoms nacionalinėms, tarptautinėms ir nevyriausybinėms organizacijoms bei įstaigoms suteikiama galimybė apsilankyti sulaikymo centruose, kuriuose laikomi sulaikyti trečiųjų šalių piliečiai. Todėl siūloma LR įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 3 straipsnio 5 dalį papildyti nuostata, įtvirtinančia užsieniečio, kuriam taikomi judėjimo laisvės apribojimai, teisę susitikti su nacionalinėmis, tarptautinėmis ir nevyriausybinėmis organizacijomis bei įstaigomis. Pasiūlymas:
„2 straipsnis. 3 straipsnio pakeitimas. 1. Papildyti 3 straipsnio 5 dalį 11 punktu ir jį
išdėstyti taip:
11) susisiekti su Lietuvos Respublikos nevyriausybinių ar tarptautinių organizacijų atstovais;“ Nepritarti Užsieniečiai, kuriems netaikomi judėjimo laisvės apribojimai, turi neribotą teisę susitikti su įvairių organizacijų atstovais, tuo tarpu sulaikymo vietose taikomas specialusis režimas, todėl apsilankymui jose reikia gauti leidimą.
Pažymėtina, kad ir Grąžinimo direktyvos 16 straipsnio 4 dalis be kita ko numato, kad kompetentingų nacionalinių, tarptautinių ir nevyriausybinių organizacijų bei įstaigų atstovų vizitams sulaikymo centruose gali reikėti gauti leidimą. Įgyvendindama šią direktyvos nuostatą Lietuva yra pasirinkusi taikyti leidimų susitikti su tarptautinių ir nevyriausybinių organizacijų atstovais procedūrą, kuri detaliai yra reglamentuota Laikinojo užsieniečių apgyvendinimo Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos sąlygų ir tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2007 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 1V-340 „Dėl Laikinojo užsieniečių apgyvendinimo Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos sąlygų ir tvarkos aprašo patvirtinimo“. Šios tvarkos
valstybės institucijomis ir įstaigomis, tarptautinėmis ir nevyriausybinėmis organizacijomis ir įstaigomis. Taip pat taisyklių 19 punkte nustatyta, kad užsieniečiai ne vėliau kaip per 10 dienų nuo jų apgyvendinimo centre jiems suprantama kalba pasirašytinai supažindinami su jų teisėmis, pareigomis bei vidaus tvarkos taisyklėmis. Atkreiptinas dėmesys, kad pasiūlyme kalbama apie sulaikytus užsieniečius, tačiau teisė susitikti nustatoma visiems neteisėtai Lietuvos Respublikoje esantiems užsieniečiams, kurie nėra prieglobsčio prašytojai.
Atsižvelgdami į direktyvos nuostatas, kuriose numatomi susitikimai tik sulaikymo centruose, į tai, kad teisė susitikti ir informavimas apie tokią teisę bei susitikimų tvarka nustatyta minėtoje tvarkoje, manome, kad reglamentavimas yra pakankamas, o pasiūlymas nustatyti tokią teisę yra nepagrįstai išplėstas ir perteklinis. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad pasiūlyme kalbama ne tik apie tarptautines organizacijas, bet ir Lietuvos nevyriausybines organizacijas, kurių apibrėžtis yra labai plati. Balsavimo rezultatai: už pasiūlymą – 2, prieš pasiūlymą – 6, susilaikė – 0 (pasiūlymui
Projektu siūloma pakeisti UTPĮ 3 straipsnio 5 dalies 2 punktą, numatant, kad užsienietis turi teisę socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka naudotis valstybės garantuojama teisine pagalba teikimo sulaikyti užsienietį arba skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę nagrinėjimo teisme metu. Pastebėtina, kad šiuo atveju valstybės garantuojama teisinė pagalba užsieniečiui užtikrinama tik pirmos instancijos teisme, tačiau ji nėra prieinama, kai užsieniečiai nori skųsti sulaikymą ar alternatyvią sulaikymui priemonę aukštesnės instancijos teismui Teisę į veiksmingą teisminę gynybą ir teisingą bylos nagrinėjimą garantuoja Europos Sąjungos Pagrindinių teisių chartijos (toliau
Grąžinimo direktyvos 13 straipsnyje yra įtvirtintos trečiųjų šalių piliečių teisių gynimo priemonės sprendimų, susijusių su grąžinimu, klausimais.
Kaip išaiškinta „Grąžinimo vadovo“ 14 punkte
„Sulaikymas“, Grąžinimo direktyvos 13 straipsnyje įtvirtintos teisės
turi būti užtikrintos ir priimant sprendimus sulaikyti.[58] Pastebėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) 2022 m. pradžioje, susidūręs su apeliaciniais skundais, kuriuos parengė užsieniečiai, nesutinkantys su pirmos instancijos sprendimais dėl alternatyvios sulaikymui priemonės apgyvendinti užsienietį Valstybės sienos apsaugos tarnyboje (toliau – VSAT) nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje skyrimo, nustatė, kad jie neatitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 134 straipsnio 2 dalyje apeliaciniam skundui keliamų reikalavimų, konstatavo, kad, siekiant efektyvaus teisminio teisių gynimo, užsieniečiui reikalinga valstybės garantuojama teisinė pagalba ir įpareigojo VSAT Kybartų užsieniečių registracijos centrą užsieniečiui užtikrinti profesionalią teisinę pagalbą.[59] Kartu atkreiptinas dėmesys, kad LVAT, išnagrinėjęs šias bylas, kai užsieniečiams buvo užtikrinta teisinė pagalba, nutarė, kad alternatyvi sulaikymui priemonė nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, nebuvo tinkama ir proporcinga priemonė, siekiant užtikrinti alternatyvios priemonės tikslą ir pakeitė pirmos instancijos teismo sprendimus, skirdamas alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų.[⁶⁰] Siekiant išvengti situacijų, kai užsieniečiui yra taikomi neproporcingi judėjimo laisvės apribojimai, o jis neturi galimybės jų skųsti vien dėl to, kad jam nėra prieinama teisinė pagalba, siūloma pakeisti UTPĮ 3 straipsnio 5 dalies 2 punktą, numatant, kad užsienietis turi teisę socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka naudotis valstybės garantuojama teisine pagalba ne tik teikimo sulaikyti užsienietį arba skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę nagrinėjimo teisme metu, bet ir teikiant apeliacinį skundą dėl sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės skyrimo, taip pat atitinkamai pakeisti UTPĮ 116 straipsnio 1 dalį ir 140²⁰ straipsnio 1 dalj.
Kaip išaiškinta „Grąžinimo vadovo“ 14 punkte
„Sulaikymas“, Grąžinimo direktyvos 13 straipsnyje įtvirtintos teisės
turi būti užtikrintos ir priimant sprendimus sulaikyti.[58] Pastebėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) 2022 m. pradžioje, susidūręs su apeliaciniais skundais, kuriuos parengė užsieniečiai, nesutinkantys su pirmos instancijos sprendimais dėl alternatyvios sulaikymui priemonės apgyvendinti užsienietį Valstybės sienos apsaugos tarnyboje (toliau – VSAT) nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje skyrimo, nustatė, kad jie neatitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 134 straipsnio 2 dalyje apeliaciniam skundui keliamų reikalavimų, konstatavo, kad, siekiant efektyvaus teisminio teisių gynimo, užsieniečiui reikalinga valstybės garantuojama teisinė pagalba ir įpareigojo VSAT Kybartų užsieniečių registracijos centrą užsieniečiui užtikrinti profesionalią teisinę pagalbą.[59] Kartu atkreiptinas dėmesys, kad LVAT, išnagrinėjęs šias bylas, kai užsieniečiams buvo užtikrinta teisinė pagalba, nutarė, kad alternatyvi sulaikymui priemonė nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, nebuvo tinkama ir proporcinga priemonė, siekiant užtikrinti alternatyvios priemonės tikslą ir pakeitė pirmos instancijos teismo sprendimus, skirdamas alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų.[⁶⁰] Siekiant išvengti situacijų, kai užsieniečiui yra taikomi neproporcingi judėjimo laisvės apribojimai, o jis neturi galimybės jų skųsti vien dėl to, kad jam nėra prieinama teisinė pagalba, siūloma pakeisti UTPĮ 3 straipsnio 5 dalies 2 punktą, numatant, kad užsienietis turi teisę socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka naudotis valstybės garantuojama teisine pagalba ne tik teikimo sulaikyti užsienietį arba skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę nagrinėjimo teisme metu, bet ir teikiant apeliacinį skundą dėl sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės skyrimo, taip pat atitinkamai pakeisti UTPĮ 116 straipsnio 1 dalį ir 140²⁰ straipsnio 1 dalj. Pasiūlymas: „2 straipsnis.
Pasiūlymas:
„2 straipsnis. 3 straipsnio pakeitimas. 1. Pakeisti 3 straipsnio 5 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta
tvarka naudotis valstybės garantuojama teisine pagalba teikimo sulaikyti užsienietį arba skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę nagrinėjimo teisme metu, teikiant apeliacinį skundą dėl sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės skyrimo.“ Pasiūlymas: ,,31 straipsnis. 116 straipsnio 1 dalies pakeitimas. Pakeisti 116 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
užsienietį arba skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę
sulaikymo pagrindas, su teikimu sulaikyti užsienietį ilgiau negu 48 valandoms arba skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę į apylinkės teismą pagal užsieniečio buvimo Lietuvos Respublikos teritorijoje vietą kreipiasi Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnas per 48 valandas nuo užsieniečio sulaikymo momento. Užsieniečio dalyvavimas teismo posėdyje yra būtinas. Teikimo sulaikyti užsienietį arba skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę nagrinėjimo teisme metu, taip pat teikiant apeliacinį skundą dėl sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės skyrimo jis turi teisę į Lietuvos valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.“ Pasiūlymas: ,,38 straipsnis. 140²⁰ straipsnio 1 dalies pakeitimas. Pakeisti 14020 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
teikimu sulaikyti užsienietį arba skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę
sulaikymo pagrindas, su teikimu sulaikyti užsienietį ilgiau negu 48 valandoms arba skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę į apylinkės teismą pagal užsieniečio buvimo vietą arba į kitą artimiausią užsieniečio buvimo vietai apylinkės teismą kreipiasi Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnas per 48 valandas nuo užsieniečio sulaikymo momento.
Užsieniečio dalyvavimas teismo posėdyje yra būtinas. Teikimo sulaikyti užsienietį arba skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę nagrinėjimo teisme metu, taip pat teikiant apeliacinį skundą dėl sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės skyrimo jis turi teisę į valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.“ Nepritarti Sulaikymo pagrindai ir alternatyvios sulaikymui priemonės, jų skyrimui svarbios sąlygos ir aplinkybės yra aiškiai ir vienareikšmiškai nustatytos UTPĮ, o sulaikymą ar alternatyvią sulaikymui priemonę konkrečiam užsieniečiui (jam ir advokatui dalyvaujant) VSAT teikimu skiria teismas. Užsienietis ir jo advokatas teismui gali teikti savo paaiškinimus, prieštaravimus, prašymus, ir juos įvertinęs teismas priima atitinkamą sprendimą. Pažymėtina, kad pagal Grąžinimo direktyvos 13 straipsnio 4 dalį valstybės narės gali numatyti, kad nemokama teisinė pagalba ir (arba) atstovavimas gali būti teikiami laikantis Direktyvos 2005/85/EB 15 straipsnio 3-6 dalyse nustatytų sąlygų. Nei Direktyvoje 2005/85/EB, nei Direktyvoje 2013/32/ES valstybės narės neįpareigojamos užtikrinti, kad nemokama teisinė pagalba būtų teikiama teikiant apeliacinius skundus antros instancijos teismuose. Sprendimas teikti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiant apeliacinį skundą, be abejonės, paskatintų visus užsieniečius ta galimybe naudotis, taip sukurtų papildomą naštą teismams, VSAT pareigūnams, reikšmingai išaugtų vertimo ir valstybės garantuojamos teisinės pagalbos paslaugų ir tam reikalingų lėšų poreikis.
Atkreiptinas dėmesys, kad pasiūlyme kalbama apie užsieniečius, kurių prieglobsčio prašymai jau išnagrinėti ir priimti neigiami sprendimai bei užsieniečiai, kurie nėra prieglobsčio prašytojai ir yra sulaikyti teismo sprendimu grąžinimo tikslais. Bet kuriuo atveju toks užsienietis turi teisę teikti apeliacinį skundą, bet tai turi daryti savo
Įstatymo 71 straipsnio 1 dalies 1 punkte yra numatytas apribojimas, kuriuo remiantis materialinėmis priėmimo sąlygomis negali naudotis prieglobsčio prašytojai, kurie gyvena savo pasirinktoje gyvenamojoje vietoje. Tokio pobūdžio apribojimas, tikėtina, grindžiamas prielaida, jog savarankiškai gyvenantys prieglobsčio prašytojai turi pakankamai finansinių lėšų bei jiems nėra reikalinga valstybės parama. Tačiau NVO bendravimo su prieglobsčio prašytojais praktika rodo, kad tokia prielaida neretai yra klaidinga. Didžiąją dalį savarankiškai gyvenančių prieglobsčio prašytojų šiuo metu sudaro pabėgėliai iš Baltarusijos, kurių dauguma atvyksta neturėdami santaupų bei gyvena palaikomi nevyriausybinių organizacijų ir diasporos. Atsižvelgus į tai, kad tokiems žmonėms taip pat yra būtina valstybės parama, siūlome atsisakyti minėto ribojimo. Pažymėtina, kad Projekte atsisakoma analogiško apribojimo Įstatymo 71 straipsnio 21 ir 3 dalyse. Pakeisti 71 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
Pasiūlymas: ,,12 straipsnis. 71 straipsnio pakeitimas. ,,1.
Pakeisti 71 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
1) gyvendamas laikino apgyvendinimo vietoje (sulaikytas prieglobsčio prašytojas – Valstybės sienos apsaugos tarnyboje) arba jo pasirinktoje gyvenamojoje vietoje naudotis materialinėmis priėmimo sąlygomis;“
Remiantis Įstatymo 71 straipsnio 1 dalies 10 punktu, prieglobsčio prašytojai turi teisę dirbti, jeigu per 6 mėnesius nuo prašymo suteikti prieglobstį pateikimo dienos Migracijos departamentas nepriėmė sprendimo dėl prašymo suteikti prieglobstį. Projektu siūloma papildyti šią nuostata, numatant, kad, be teisės dirbti, prieglobsčio prašytojai tokiais atvejais įgyja teisę imtis savarankiško užimtumo veiklos, tačiau 6 mėnesių terminą keisti nesiūloma. Siekiant skatinti prieglobsčio prašytojų savarankiškumą ir fasilituoti išankstinę integraciją, siūlome sutrumpinti šiuo metu numatytą 6 mėnesių terminą nustatant, kad teisę dirbti prieglobsčio prašytojai įgyja jau po 3 mėnesių (pažymėtina, kad 2021 m. ir Latvijos Respublika sutrumpino analogišką 6 mėnesių terminą iki 3 mėnesių). Siekiant išvengti galimų piktnaudžiavimų prieglobsčio procedūra, siūlome įvesti keletą papildomų sąlygų, apribojant prieglobsčio prašytojų, kuriems būtų taikomas palankesnis 3 mėnesių terminas, ratą. Visų pirma, siūlome nustatyti, kad sutrumpintas 3 mėnesių terminas būtų taikomas tik savo pasirinktoje vietoje gyvenantiems prieglobsčio prašytojams, t. y. asmenims, kurie nėra valstybės aprūpinami gyvenamuoju plotu (bei maistu, kaip, pavyzdžiui, Užsieniečių registracijos centro gyventojai), tokiu būdu dar labiau skatinant jų savarankiškumą ir išankstinę integraciją. Tikėtina, kad dar prieglobsčio procedūros metu pradėjęs dirbti asmuo daug efektyviau integruosis, ir tai padėtų sutaupyti valstybės lėšų tiek prieglobsčio prašytojų išlaikymui, tiek paramai prieglobstį gavusių asmenų integracijai.
Kartu pažymėtina, kad šiuo metu didžiąją dalį savo pasirinktoje vietoje gyvenančių asmenų sudaro prieglobsčio prašytojai iš Baltarusijos, kurie, remiantis Migracijos departamento teikiama statistika, taip pat yra didžiausia prieglobstį gaunančių asmenų grupė Lietuvoje. Vertinant šių metų sausio-rugsėjo statistinius duomenis, pastebėtina, kad didžioji dalis prieglobsčio prašytojų iš Baltarusijos prieglobstį Lietuvoje gauna (pabėgėlio statusas suteiktas 288 asmenims, atsisakyta suteikti prieglobstį – vos 35 asmenims). Tokiu būdu, turimi duomenys nepagrindžia prielaidos, kad būtent šiai grupei priskirtini asmenys piktnaudžiauja prieglobsčio procedūra, t. y. kreipiasi prieglobsčio, nesant apsaugos poreikiui. Nemaža dalis tokių asmenų teisę dirbti bet kuriuo atveju įgyja net ir po 6 mėnesių, nes, remiantis paties Migracijos departamento skelbiama informacija, skirta išskirtinai Baltarusijos piliečiams[⁶¹],
„faktiškai“ prieglobsčio prašymo nagrinėjimas gali užtrukti ilgiau nei 6
mėnesius. Pastebėtina, kad nevyriausybinių organizacijų duomenimis, jau dabar dalis prieglobsčio prašytojų iš Baltarusijos prieglobsčio procedūros metu dirba nelegaliai. Papildomai siūlome numatyti apribojimą – nustatyti, kad sutrumpintas
prašymai suteikti prieglobstį nagrinėjami iš esmės, tokiu būdu neįtraukiant asmenų, kurie, pvz., Dublino reglamento pagrindu turi būti perduodami kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už jų prašymų nagrinėjimą. Kadangi itin mažai tikėtina, kad tokiems asmenims bus suteiktas prieglobstis Lietuvoje, skatinti jų išankstinę integraciją nėra tikslinga.
Galiausiai, atsižvelgus į kitų Europos Sąjungos valstybių (pavyzdžiui, Suomijos, Švedijos) praktiką, siūlome nustatyti, kad sutrumpintas 3 mėnesių terminas būtų taikomas tik tiems prieglobsčio prašytojams, kurių asmens tapatybė buvo patvirtinta jų kilmės valstybės išduotais dokumentais (požymis, kuris jau šiuo metu nurodomas prieglobsčio prašytojams išduodamuose užsieniečio registracijos pažymėjimuose). Tokiu būdu būtų ne tik kontroliuojama piktnaudžiavimo rizika, bet kartu prieglobsčio prašytojai būtų skatinami neslėpti turimų dokumentų. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, siūloma pakeisti LR Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 71 straipsnio 1 dalies 10 punktą. Pasiūlymas: ,,4. Pakeisti 71 straipsnio 1 dalies 10 punktą ir jį išdėstyti taip:
10) dirbti arba imtis savarankiško užimtumo veiklos, jeigu per 6 mėnesius nuo prašymo suteikti prieglobstį pateikimo dienos Migracijos departamentas nepriėmė sprendimo dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ne dėl prieglobsčio prašytojo kaltės;. Šis terminas trumpinamas iki 3 mėnesių, jeigu prieglobsčio prašytojo asmens tapatybė yra patvirtinta, jo prašymas suteikti prieglobstį yra nagrinėjamas iš esmės ir jis gyvena savo pasirinktoje gyvenamojoje vietoje;“ Nepritarti Reikia vertinti ne tik esamą situaciją, bet ir ilgalaikio poveikio perspektyvą. Būtent toks pasiūlymas gali iš esmės pakeisti dabartinį prieglobsčio prašytojų Lietuvoje profilį (dauguma prieglobsčio prašytojų Lietuvoje šiuo metu yra iš Baltarusijos ir iš tiesų patiria grėsmes savo valstybėje). Galimybė pradėti dirbti po 3 mėnesių skatintų ekonominių tikslų turinčius užsieniečius piktnaudžiauti prieglobsčio procedūra, siekiant greičiau ir paprasčiau patekti į Lietuvos darbo rinką.
Atkreiptinas dėmesys, kad leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išduodamas per 3 mėnesius, tad susidarytų situacija, kad pasiprašius prieglobsčio įsidarbinti būtų paprasčiau nei įgyjant teisę dirbti įstatyme nustatytais pagrindais ir dar, tai būtų palankiau, nes nereikėtų atitikti jokių reikalavimų. Tokiu atveju padidėtų prieglobsčio prašymų skaičius, dėl to išaugtų Migracijos departamento darbo krūvis, dar ilgiau užtruktų prieglobsčio procedūros visiems prieglobsčio prašytojams. Valstybė patirtų didesnes išlaidas, ilgesnį laiką turėdama užtikrinti prieglobsčio prašytojų priėmimo sąlygas. Be to, neaiškus siūlomos nuostatos taikymas, nes jeigu užsienietis, nebeatitiktų siūlomų kriterijų, jis prarastų teisę dirbti, o tai reiškia, kad tokio reguliavimo įgyvendinimas pareikalautų administracinių išteklių. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad prašymai suteikti prieglobstį nagrinėjami iš esmės arba bendra tvarka, arba skubos tvarka. Atsižvelgdami į skubos tvarka nagrinėjamų prašymų kriterijus ir į tai, kad tokie prašymai turi mažą perspektyvą būti patenkinti, manome, kad siūlymas leisti dirbti po 3 mėnesių užsieniečiams neatitinka pasiūlymo tikslo ir yra nepagrįstas. Jeigu kalbame konkrečiai apie prieglobsčio prašytojus iš Baltarusijos, tai pažymėtina, kad į Lietuvą teisėtai atvykę ir dirbantys Baltarusijos piliečiai, pasiprašę prieglobsčio, teisės dirbti nepraranda. Taigi, šiuo atveju aktuali tik tie Baltarusijos piliečiai, kurie neteisėtai kirto valstybės sieną. 2021 m. neteisėtai kirtę valstybės sieną pasiprašė prieglobsčio 109 Baltarusijos piliečių, 2022 m. – 202, 2023 m. – 66. Atsižvelgiant į statistiką, kyla klausimas, ar iš tiesų tai yra didelio mąsto problema ir ar siekiant pagerinti sąlygas vienai užsieniečių grupei nesukursime traukos faktoriaus. 4.5. Seimo narys T.
Seimo narys T. V. Raskevičius 2023-10-279
Argumentai: Siekiant suvienodinti užsieniečių, įgijusių teisę dirbti pagal Įstatymą, padėtį bei palengvinti jų įsitraukimą į darbo rinką, siūloma papildyti Įstatymo 58 straipsnio 14 punktą, numatant, kad nuo pareigos gauti Užimtumo tarnybos išduodamą leidimą dirbti atleidžiami ne tik tie užsieniečiai, kurie įgijo teisę dirbti pagal Įstatymo 71 straipsnio 1 dalies 10 punktą ir 140¹³ straipsnio 1 dalies 2 punktą, bet taip pat tie, kurie analogišką teisę įgijo pagal Įstatymo 140¹³ straipsnio 3 dalies 2 punktą (t. y. užsieniečiai, turintys teisę dirbti arba imtis savarankiško užimtumo veiklos praėjus 12 mėnesių nuo užsieniečio užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos). Reikalavimas asmenims, kurie neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir nėra prieglobsčio prašytojai, tačiau turi teisę dirbti, įsigyti leidimą dirbti yra perteklinis. Pasiūlymas:
Pakeisti 58 straipsnio 14 punktą ir jį išdėstyti taip: „14) jis yra įgijęs šio Įstatymo 71 straipsnio 1 dalies 10 punkte, arba šio Įstatymo 140¹³ straipsnio 1 dalies 2 punkte arba 140¹³ straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodytą teisę;“. Nepritarti NSGK laikosi pozicijos, kad tobulinant nelegalios migracijos valdymo politiką būtina nesukurti naujų nelegalios migracijos traukos faktorių, todėl nuosekliai palaiko sprendimą užsieniečiams, kurie neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną, neturi asmens tapatybės dokumentų, kuriems nėra suteiktas pabėgėlio statusas ir kurių atžvilgiu yra priimti sprendimai juos išsiųsti ar grąžinti, nesuteikti teisės dirbti Lietuvoje, taip juos skatinant priimti sprendimą dėl savanoriško grįžimo į kilmės ar tranzito šalį. Toks pats pasiūlymas, kurį pateikė Seimo kontrolierė (1.1 pastraipa), dėl kurio NSGK balsavo (balsavimo rezultatai: už – 1, prieš pasiūlymą – 4, susilaikė – 3 (pasiūlymui nepritarta)). 5.1. Seimo narys T. V.
V. Raskevičius 2023-12-0431 Argumentai:
straipsnio 1¹ dalyje nustatyta, kad, jeigu dėl teisinių ar kitų objektyvių priežasčių nebėra pagrįstos tikimybės užsienietį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos, institucija, kurios žinioje yra sulaikytas užsienietis, privalo kreiptis į apylinkės teismą pagal užsieniečio buvimo vietą su prašymu pakartotinai svarstyti sprendimą sulaikyti užsienietį, o šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, gavęs užsieniečio ar institucijos, kurios žinioje yra sulaikytas užsienietis, prašymą pakartotinai svarstyti sprendimą dėl užsieniečio sulaikymo, ne vėliau kaip per 10 dienų nuo prašymo priėmimo dienos pakartotinai svarsto sprendimą sulaikyti užsienietį ir priima vieną iš šių sprendimų: 1) palikti galioti sprendimą sulaikyti užsienietį; 2) pakeisti sprendimą sulaikyti užsienietį; 3) panaikinti sprendimą sulaikyti užsienietį. Taigi, nors ir Įstatymo 119 straipsnyje nustatyta, kad remiantis įsigaliojusiu teismo sprendimu panaikinti sprendimą sulaikyti užsienietį, užsienietis paleidžiamas iš sulaikymo vietos nedelsiant, tačiau atitinkamai institucijai nustačius, jog užsieniečio išsiuntimo perspektyvos nėra, teismas sprendimą dėl sulaikymo panaikinimo gali priimti per 10 dienų, o tai Šengeno vertintojų nuomone (pateikta Lietuvos vertinimo dėl Šengeno acquis taikymo 2023 metų ataskaitos projekte) neatitinka 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse (toliau – Grąžinimo direktyva) 15 straipsnio 4 dalies, kuri numato, kad paaiškėjus, jog dėl teisinių ar kitokių priežasčių nebėra pagrįstos tikimybės užsienietį išsiųsti, sulaikymas tampa nebepateisinamas ir atitinkamas asmuo nedelsiant paleidžiamas.
Pažymėtina, kad UTPĮ numatytas teisinis reguliavimas kreiptis į teismą su teikimu sulaikyti užsienietį arba skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę savo esme labai panašus į Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 123 straipsnyje nustatytą suėmimo skyrimo tvarką. BPK 139 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad, jeigu ikiteisminio tyrimo metu išnyksta suėmimo, intensyvios priežiūros, namų arešto ar įpareigojimo gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo ir
(ar) nesiartinti prie nukentėjusiojo arčiau nei nustatytu atstumu pagrindai ar šioms kardomosioms priemonėms taikyti reikalingos sąlygos, prokuroras privalo nedelsdamas priimti nutarimą paleisti į laisvę suimtą įtariamąjį arba panaikinti jam taikomą kardomąją priemonę. Tokio nutarimo nuorašas yra siunčiamas ikiteisminio tyrimo teisėjui, paskyrusiam suėmimą ar kitą kardomąją priemonę ar pratęsusiam jos terminą. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, taip pat įvertinus Nacionalinės teismų administracijos nuomonę, siūloma atsisakyti UTPĮ 118 straipsnio 1¹dalyje įtvirtinto mechanizmo dėl Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – VSAT) privalomo kreipimosi į teismą, numatant galimybę VSAT priimti sprendimą paleisti užsienietį iš sulaikymo. Pasiūlymas: patikslinti Įstatymo projekto 31 straipsnį: ,,31 straipsnis. 118 straipsnio pakeitimas Pakeisti 118 straipsnį ir jį išdėstyti taip:118 straipsnis. Sprendimo sulaikyti užsienietį pakartotinis svarstymas 1.
Išnykus užsieniečio sulaikymo pagrindams, užsienietis turi teisę, o Valstybės sienos apsaugos tarnyba nedelsdama privalo kreiptis į apylinkės teismą pagal užsieniečio buvimo vietą su prašymu pakartotinai svarstyti sprendimą sulaikyti užsienietį., išskyrus, kai užsienietis iš sulaikymo vietos paleidžiamas šio straipsnio 2 dalyje nurodytu pagrindu. Jeigu užsienietis, kuris yra sulaikytas šio Įstatymo 113 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytais pagrindais, pateikia prašymą suteikti prieglobstį, Valstybės sienos apsaugos tarnyba nedelsdama privalo kreiptis į apylinkės teismą su prašymu pakartotinai svarstyti sprendimą sulaikyti prieglobsčio prašytoją. 2. Jeigu dėl teisinių ar kitų objektyvių priežasčių nebėra pagrįstos tikimybės užsienietį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos, Valstybės sienos apsaugos tarnyba privalo kreiptis į apylinkės teismą pagal užsieniečio buvimo vietą su prašymu pakartotinai svarstyti sprendimą sulaikyti užsienietį nedelsiant priima sprendimą paleisti užsienietį iš sulaikymo vietos ir apie tai informuoja sprendimą sulaikyti užsienietį priėmusį teismą. 3. Teismas, gavęs užsieniečio ar Valstybės sienos apsaugos tarnybos prašymą pakartotinai svarstyti sprendimą dėl užsieniečio sulaikymo, ne vėliau kaip per 10 dienų nuo prašymo priėmimo dienos pakartotinai svarsto sprendimą sulaikyti užsienietį ir priima vieną iš šių sprendimų:
1) palikti galioti sprendimą sulaikyti užsienietį;
2) pakeisti sprendimą sulaikyti užsienietį;
3) panaikinti sprendimą sulaikyti užsienietį. 4. Šio straipsnio 3 dalyje išvardyti apylinkės teismo sprendimai įsigalioja nuo jų priėmimo dienos. 5. Teismo sprendimas gali būti skundžiamas šio Įstatymo 117 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka.“ Spręsti pagrindiniame komitete
T. V. Raskevičius 2023-12-0430 Argumentai: Pagal siūlomus Įstatymo projekto 115¹ straipsnio pakeitimus užsieniečių sulaikymo VSAT sąlygas ir tvarką nustato vidaus reikalų ministras.
Todėl už sulaikymą ir toliau bus atsakinga VSAT, veikianti prie Vidaus reikalų ministerijos. Tačiau Įstatymo projekte nenurodoma, kuri institucija bus atsakinga už sulaikytų prieglobsčio prašytojų priėmimo sąlygų, įskaitant maistą, drabužius, psichosocialines paslaugas ir sveikatos priežiūrą, užtikrinimą. Atsižvelgiant į bendrą reformos tikslą ir numatytas Priėmimo agentūros pareigas, būtų svarbu įtvirtinti, kad Priėmimo agentūra dalyvaus užtikrinant VSAT sulaikytų prieglobsčio prašytojų priėmimo sąlygas, todėl atitinkamai siūloma patikslinti įstatymo projekto 115¹ straipsnį. Pasiūlymas: ,,30 straipsnis. 115¹ straipsnio pakeitimas Pakeisti 115¹ straipsnį ir jį išdėstyti taip: „115¹ straipsnis. Sulaikytų užsieniečių laikymas arba užsieniečių, kuriems skirta alternatyvi sulaikymui priemonė, apgyvendinimas
sienos apsaugos tarnyboje laikymo sąlygas ir tvarką nustato vidaus reikalų ministras, o priėmimo sąlygų, kurias sulaikytiems užsieniečiams užtikrina priėmimą užtikrinanti įstaiga, apimtį ir tvarką nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras ir vidaus reikalų ministras. 2. Užsieniečių, kuriems skirta alternatyvi sulaikymui priemonė, apgyvendinimo laikino apgyvendinimo vietoje sąlygas ir tvarką nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras.“ Spręsti pagrindiniame komitete Priėmimą užtikrinanti įstaiga dalyvaus užtikrinant sulaikytų prieglobsčio prašytojų priėmimo sąlygas, o dėl paslaugų teikimo apimties, įgyvendinant sulaikymo teisinį režimą, jų teikimo tvarkos ir kt., turėtų būti sprendžiama vidaus reikalų ministro įsakymu. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
pateiktam projektui Nr.
XIVP-2797 ir siūlyti pagrindiniam Užsienio reikalų komitetui jį tobulinti pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir kitas pastabas, kurioms Komitetas pritarė, ir Komiteto pasiūlymus. 6.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, 2023-11-294
Projektu siekiama riboti galimybę užsieniečiams piktnaudžiauti prieglobsčio procedūra, kai jie išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos procedūros metu teikia paskesnį prašymą suteikti prieglobstį. Pvz. paskutiniame išsiuntimo etape (oro uoste ar laipinant į lėktuvą) pateikia naują prašymą suteikti prieglobstį, kuriame nėra naujų esminių motyvų, ir Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) jau yra priėmęs sprendimą dėl prieglobsčio nesuteikimo ir išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, ir šį sprendimą paliko galioti bylą išnagrinėję teismai. Pažymėtina, kad, vadovaujantis 2013 m. birželio 26 d.
Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/32/ES dėl tarptautinės apsaugos suteikimo ir panaikinimo bendros tvarkos 41 straipsniu, valstybės narės turi teisę antro ir vėlesnių paskesnių prašymų dėl prieglobsčio suteikimo atveju taikyti kitokią tvarką nei pirmo paskesnio prašymo atveju – jei po galutinio sprendimo atmesti pirmą paskesnį prašymą kaip nepagrįstą užsienietis pateikia kitą paskesnį prašymą, užsieniečiui gali būti nesuteikiama ne tik teisė likti valstybės teritorijoje skundo padavimo termino laikotarpiu ar iki teismo nutarties dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių priėmimo, bet gali būti jam nesuteikiama teisė likti valstybės teritorijoje ir iki kol bus priimtas sprendimas dėl prieglobsčio ir (ar) įvertinta, ar pateiktame prašyme dėl prieglobsčio suteikimo yra pateikti nauji motyvai. Antrą ar vėlesnį paskesnį prašymą pateikusio užsieniečio išsiuntimo iš valstybės teritorijos procedūros galėtų būti tęsiamos, jei sprendžiančioji institucija (Lietuvoje – Migracijos departamentas) įvertina, kad nebus pažeistas negrąžinimo principas. Vadovaujantis minėta direktyvos nuostata siūloma nustatyti, kad užsieniečiui pateikus antrą ar vėlesnį paskesnį prašymą, kai dėl ankstesnio paskesnio prašymo suteikti prieglobstį yra priimtas galutinis sprendimas, jam nesuteikiamos Lietuvos Respublikos įstatymo
„Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – UTPĮ) 5 straipsnio 4 dalyje bei
22¹straipsnio 2 dalyje nustatytos teisės. Pažymėtina, kad Valstybės saugumo departamentas taip pat pastebi užsieniečių piktnaudžiavimo migracijos procedūromis atvejų.
2023-08-31 jungtiniame NSGK ir Užsienio reikalų komiteto posėdyje kompetentingų institucijų paprašius pateikti siūlymų dėl imigracijos procesų teisinio reguliavimo tobulinimo, žvalgybos tarnyba pažymi, kad netekę teisės būti Lietuvoje (panaikinus ar atsisakius išduoti leidimą gyventi Lietuvoje, atsisakius suteikti prieglobstį) užsieniečiai ieško būdų įteisinti savo buvimą, todėl siekiant išvengti piktnaudžiavimo atvejų, migracijos procedūras reguliuojantys teisės aktai turėtų riboti užsieniečių galimybę teikti prašymą vien tik tam, kad būtų įteisintas jo buvimas Lietuvoje, o išsprendus užsieniečio teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimą atitinkamas administracinis ar įsiteisėjęs teismo sprendimas turėtų būti pradedamas vykdyti nedelsiant, t.y. be pagrįsto delsimo. Pasiūlymas: patikslinti Projekto 4 straipsnio 1 dalį, kuria keičiama UTPĮ 5 straipsnio 4 dalis, ir ją išdėstyti taip: „4 straipsnis. 5 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 5 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Užsieniečiai, išskyrus prašymą suteikti prieglobstį pasienio
kontrolės punktuose, tranzito zonose ar netrukus po neteisėto Lietuvos Respublikos valstybės sienos kirtimo pateikusius prieglobsčio prašytojus, dėl kurių nepriimtas sprendimas įleisti juos į Lietuvos Respubliką, turi teisę pasilikti Lietuvos Respublikoje šio Įstatymo 138 straipsnyje nustatyto skundo padavimo termino laikotarpiu, o šiuo laikotarpiu pateikus prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių, – iki atitinkamo administracinio teismo nutarties dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių priėmimo arba kai apskųsto sprendimo vykdymas sustabdomas pagal šio Įstatymo 139 straipsnio 1 dalį.
Prašymą suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ar netrukus po neteisėto Lietuvos Respublikos valstybės sienos kirtimo pateikę prieglobsčio prašytojai, dėl kurių nepriimtas sprendimas įleisti juos į Lietuvos Respubliką, turi teisę pasilikti šio straipsnio 6 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose šio Įstatymo 138 straipsnyje nustatyto skundo padavimo termino laikotarpiu, o šiuo laikotarpiu pateikus prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių, – iki atitinkamo administracinio teismo nutarties dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių priėmimo arba kai apskųsto sprendimo vykdymas sustabdomas pagal šio Įstatymo 139 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Šioje dalyje numatytos teisės nesuteikiamos, jei užsienietis pateikia paskesnį prašymą suteikti prieglobstį, kuriame nėra naujų esminių motyvų, tik siekdamas atidėti ar sutrukdyti įvykdyti sprendimą išsiųsti užsienietį iš Lietuvos Respublikos, kuriuo remiantis jis būtų artimiausiu metu išsiųstas, arba jei užsienietis pateikia naują paskesnį prašymą, kai dėl ankstesnio paskesnio prašymo suteikti prieglobstį yra priimtas galutinis sprendimas, ir nėra šio Įstatymo 130 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų priežasčių, dėl kurių negalima jo išsiųsti iš Lietuvos Respublikos.“
<...>“
Pritarti 2.
Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, 2023-11-296 (22¹)
Argumentai: tie patys, kaip prie 1 pasiūlymo. Pasiūlymas: papildyti Projektą nauju 6 straipsniu, kuriuo būtų pakeista UTPĮ 22¹ straipsnio 2 dalis, ir jį išdėstyti taip:
Pakeisti 22¹ straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Nelydimi nepilnamečiai užsieniečiai ir
prieglobsčio prašytojai teisę likti Lietuvos Respublikos teritorijoje turi iki sprendimo dėl jų teisinės padėties priėmimo. Tais atvejais, kai sprendžiamas klausimas dėl kitos Europos Sąjungos valstybės narės, atsakingos už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, nustatymo, prieglobsčio prašytojai teisę likti Lietuvos Respublikos teritorijoje turi iki jų perdavimo už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą atsakingai kitai Europos Sąjungos valstybei narei. Teisė likti Lietuvos Respublikos teritorijoje neįgyjama, jei užsienietis pateikia naują paskesnį prašymą, kai dėl ankstesnio paskesnio prašymo suteikti prieglobstį yra priimtas galutinis sprendimas, ir nėra šio Įstatymo 130 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų priežasčių, dėl kurių negalima jo išsiųsti iš Lietuvos Respublikos.“ Pritarti 3.
Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, 2023-11-297
N Argumentai: sistemiškai įvertinus Jungtinių Tautų Vyriausiojo Pabėgėlių komisaro biuro pateiktą siūlymą netaikyti laiko apribojimų pabėgėliams suteiktoms palankesnėms šeimos susijungimo sąlygoms, taip pat grupės Seimo narių pateiktą siūlymą terminą išplėsti iki 12 mėn., atsižvelgus į Vidaus reikalų ir Socialinių reikalų ir darbo ministerijos 2023-11-29 NSGK posėdyje pateiktą bendrą nuomonę, kad 6 mėn. Lietuvoje pragyvenęs prieglobsčio gavėjas jau turėtų galėti užtikrinti, kad jo šeimos nariai atitiktų UTPĮ 26 straipsnyje nustatytas leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygas, siekiant kompromiso siūlome nustatyti, kad palankesnėmis šeimos susijungimo sąlygomis prieglobsčio gavėjai galėtų pasinaudoti per 6 mėnesius (vietoj 3 mėn.) nuo prieglobsčio suteikimo dienos. Pasiūlymas: papildyti Projektą nauju 7 straipsniu, keičiančiu UTPĮ 26 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „7 straipsnis. 26 straipsnio pakeitimas Pakeisti 26 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Šio straipsnio 1 dalies 2–5 punktuose nustatytos sąlygos netaikomos užsieniečiui, kuriam suteiktas prieglobstis Lietuvos Respublikoje arba laikinoji apsauga, taip pat užsieniečio, kuriam suteiktas prieglobstis Lietuvos Respublikoje, šeimos nariams, kurie kreipėsi dėl leidimo gyventi išdavimo šeimos susijungimo atveju šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu per 3 6 mėnesius nuo prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.“ Pritarti 4.
Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, 2023-11-296
(2¹) N Argumentai: atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pateiktą 6 pastabą, siūloma koreguoti Projekto 6 straipsniu keičiamą UTPĮ 28 straipsnio 2 dalį nurodant subjektą, kuriam teikiamas užsieniečio, esančio ne Lietuvoje, prašymas. Kartu pažymėtina, kad nuo šių metų pradžios pradėjus teikti leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – leidimas laikinai gyventi) išdavimo paslaugą per išorės paslaugų teikėją, t. y. leidimą laikinai gyventi norintys gauti užsieniečiai nuo šiol prašymus gali pateikti 34 skirtingose užsienio valstybėse, kuriose veikia tokias paslaugas teikiantys išorės paslaugų teikėjo biurai (privatūs juridiniai asmenys). Nors šios paslaugos atsiradimas supaprastina leidimo laikinai gyventi išdavimo užsieniečiams tvarką būnant užsienyje, tačiau tai kelia tam tikrų su nacionaliniu saugumu susijusių rizikų (spartus imigrantų iš trečiųjų šalių augimas, nestabili šalies, kurioje steigiamas ar jau veikia išorės paslaugų teikėjo biuras, politinė situacija, teikiamų dokumentų autentiškumo (tikrumo) užtikrinimo iššūkiai ir pan.), kurios turėtų būti įvertintos prieš įsteigiant (pasirenkant) naujus išorės paslaugų teikėjo biurus.
2023-08-31 jungtiniame NSGK ir Užsienio reikalų komiteto posėdyje kompetentingų institucijų paprašius pateikti siūlymų dėl imigracijos procesų teisinio reguliavimo tobulinimo, gautas siūlymas į išankstines konsultacijas dėl naujų išorės paslaugų teikėjo biurų įtraukti Valstybės saugumo departamentą, taip siekiant mažinti ateityje galinčias kilti nacionalinio saugumo rizikas. Be kita ko, ketinimo įsteigti išorės paslaugų teikėjo biurą Nigerijoje atvejis parodė, kad tokių valstybių sąrašas galėtų būti tvirtinamas norminiu už migracijos politikos formavimą atsakingos institucijos sprendimu. Pasiūlymas: pernumeruoti Projekto 6 straipsnį į 8 straipsnį, patikslinti UTPĮ 28 straipsnio 2 dalį, papildyti 2¹ dalimi ir šį straipsnį išdėstyti taip: „8 straipsnis. 28 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 28 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Užsienietis, esantis ne Lietuvos Respublikoje,
prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Migracijos departamentui pateikia per Migracijos departamento pasirinktą išorės paslaugų teikėją., o Užsienietis užsienietis, esantis Lietuvos Respublikos teritorijoje teisėtai, prašymą išduoti leidimą gyventi pateikia –Migracijos departamentui, tačiau tokio prašymo pateikimas nesuteikia teisės užsieniečiui būti Lietuvos Respublikos teritorijoje, iki bus išnagrinėtas užsieniečio prašymas išduoti leidimą gyventi ir priimtas sprendimas.“
2Papildyti 28 straipsnį 2¹dalimi:
„2¹.
Užsienio valstybių, kuriose užsienietis gali pateikti prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi per išorės paslaugų teikėją, sąrašą po konsultacijų su Įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje nurodytomis institucijomis motyvuotu Migracijos departamento teikimu tvirtina vidaus reikalų ministras.““
5Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas,
2023-11-296
(1¹) N N Argumentai: tie patys, kaip prie 4 pasiūlymo. Pasiūlymas: papildyti Projektą nauju 6 straipsniu ir šį straipsnį išdėstyti taip: „6 straipsnis. 21 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 21 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Užsienietis, esantis ne Lietuvos Respublikoje, prašymą išduoti nacionalinę vizą Migracijos departamentui pateikia per Migracijos departamento pasirinktą išorės paslaugų teikėją., o Užsienietis užsienietis, esantis Lietuvos Respublikos teritorijoje teisėtai, prašymą išduoti nacionalinę vizą gali pateikti – Migracijos departamentui, tačiau tokio prašymo pateikimas nesuteikia teisės užsieniečiui būti Lietuvos Respublikos teritorijoje, iki bus išduota nacionalinė viza.“
2Papildyti 21 straipsnį 1¹dalimi:
„1¹. Užsienio valstybių, kuriose užsienietis gali pateikti prašymą išduoti nacionalinę vizą per išorės paslaugų teikėją, sąrašą po konsultacijų su Įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje nurodytomis institucijomis motyvuotu Migracijos departamento teikimu tvirtina vidaus reikalų ministras.““
6Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas,
2023-11-29 *
straipsnius atitinkamai į 9 – 36 straipsnius. Pritarti
7Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas,
2023-11-2912
Argumentai: Įvertinus 2023-11-29 NSGK posėdyje įvykusią diskusiją dėl valstybės teisinės pagalbos instituto taikymo išplėtimo užsieniečiams, pažymėtina, kad 2013 m. birželio 26 d.
Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/32/ES dėl tarptautinės apsaugos suteikimo ir panaikinimo bendros tvarkos neįpareigoja valstybių narių užtikrinti, kad nemokama teisinė pagalba prieglobsčio prašytojams būtų teikiama teikiant apeliacinius skundus antrosios instancijos teismuose. Minėtos direktyvos 20 ir 21 straipsniai leidžia nacionalinėje teisėje numatyti, kad nemokama teisinė pagalba teikiama ir atstovavimas užtikrinamas tik vykstant apeliaciniam procesui pirmosios instancijos teisme, bet ne vėliau nagrinėjant tolesnes apeliacijas. Šiuo metu UTPĮ numato valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą prieglobsčio prašytojams teikiant ir apeliacinį skundą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, o tai be abejonės skatina visus prieglobsčio prašytojus tokia galimybe naudotis, net ir esant akivaizdžiai nepagrįstiems prieglobsčio prašymams. Dėl to yra vilkinamos grąžinimo procedūros (dėl ilgai besitęsiančių apeliacinių procedūrų pasibaigia užsieniečių turimų kelionės dokumentų galiojimas, o naujų dokumentų išdavimas gali būti itin sudėtingas, jei užsieniečio kilmės valstybė nebendradarbiauja readmisijos klausimais arba Lietuvoje nėra atitinkamos trečiosios šalies konsulinės įstaigos), be to, toliau yra naudojamos valstybės lėšos ir administraciniai ištekliai, nes prieglobsčio prašytojams abiejų apeliacijų metu užtikrinamos materialinės priėmimo sąlygos. Pagal Migracijos departamento duomenis daugeliu atvejų antrosios instancijos teismai palieka nepakeistus pirmosios instancijos teismų sprendimus.
Pagal direktyvą 2013/32/ES neprivaloma nemokamą teisinę pagalbą prieglobsčio prašytojams užtikrinti dviejų instancijų teismuose, taip pat į tai, kad prieglobsčio prašytojų skaičius Lietuvoje nuolat auga, dėl ko žymiai didėja vertimo ir valstybės garantuojamos teisinės pagalbos paslaugų ir tam reikalingų lėšų poreikis. Pažymėtina, kad valstybės garantuojama teisinė pagalba atitinkamų kategorijų Lietuvos piliečiams taip pat nėra absoliuti. Atsižvelgiant į tai, siūloma Įstatymo projektą tikslinti ir numatyti, kad valstybės garantuojama teisinė pagalba tiek, kiek tai susiję su prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimu, užtikrinama tik skundžiant sprendimus pirmosios instancijos teismui. Kartu pažymėtina, kad pati prieglobsčio prašytojo teisė skųsti pirmosios instancijos teismo sprendimą nėra ribojama, bet tai jis turėtų daryti savo lėšomis. Pasiūlymas: pernumeravus buvusį Projekto 12 straipsnį į 15 straipsnį, patikslinti šio straipsnio 2 dalyje keičiamą UTPĮ 71 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „15 straipsnis. 71 straipsnio pakeitimas
<...>
išdėstyti taip:
4) socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka naudotis valstybės garantuojama teisine pagalba teikimo sulaikyti užsienietį arba skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę nagrinėjimo teisme metu bei skundžiant pirmosios instancijos teismui sprendimus tiek, kiek tai susiję, susijusius su prašymo prašymu suteikti prieglobstį nagrinėjimu; <...>.“ Pritarti 8.
Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, 2023-11-2937
N N Argumentai: Praktikoje vis dažniau pasitaiko atvejų, kai užsieniečiui išvykstant iš Lietuvos per Europos Sąjungos (toliau – ES) išorės sieną, nustatomas jo neteisėto buvimo faktas, dėl kurio VSAT turi priimti sprendimą dėl jo grąžinimo, o tai ne visada įmanoma suspėti padaryti iki užsieniečio suplanuoto išvykimo, ypač jei užsienietis išvyksta oro transportu. Atsižvelgiant į proporcingumo principą ir praktines konkrečios situacijos aplinkybes (pvz. artimiausio alternatyvaus skrydžio į užsieniečio kilmės valstybę laiką), kai kurios ES valstybės narės numato galimybę minėtais atvejais priimti sprendimus dėl grąžinimo užsieniečiams nedalyvaujant, kartu leidžiant užsieniečiui netrukdomai tęsti kelionę, jei užsienietis su tuo sutinka. Tokia galimybė numatyta ir 2017 m. lapkričio 16 d. Komisijos rekomendacijose (ES) 2017/2338 dėl bendro „Grąžinimo vadovo“ valstybių narių kompetentingoms institucijoms, vykdančioms su grąžinimu susijusias užduotis (5.1 ir 11.3 punktai). Atsižvelgiant į tai bei pirmo NSGK pasiūlymo argumentus, siūlome papildyti UTPĮ 127 straipsnį nauja 6¹dalimi, kurioje būtų nustatyta galimybė VSAT priimti sprendimą dėl grąžinimo pagal in absentia procedūrą. Pasiūlymas: Projektą papildyti nauju 37 straipsniu, kuriuo būtų keičiamas UTPĮ 127 straipsnis, ir šį straipsnį išdėstyti taip:
„37 straipsnis. 127 straipsnio pakeitimas
Papildyti 127 straipsnį 6¹dalimi: „6¹.
Jeigu užsieniečio neteisėtas buvimas Lietuvos Respublikoje nustatomas jam išvykstant per Europos Sąjungos išorės sieną ir sprendimas dėl grąžinimo negali būti priimtas iki tarptautinio maršruto transporto išvykimo, Valstybės sienos apsaugos tarnyba, apie tai informavusi užsienietį bei gavusi jo raštišką sutikimą, gali priimti sprendimą dėl grąžinimo užsieniečiui nedalyvaujant. Toks sprendimas turi būti priimtas ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo užsieniečio išvykimo iš Lietuvos Respublikos dienos.“
9Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas,
2023-11-2938 (140²) (1¹) N N Argumentai: tie patys, kaip prie 4 pasiūlymo. Pasiūlymas: papildyti Projektą nauju 38 straipsniu ir šį straipsnį išdėstyti taip:
„38 straipsnis. 140²straipsnio pakeitimas
Papildyti 140²straipsnį 1¹dalimi: „1¹. Užsienio valstybių, kuriose užsienietis gali pateikti prašymą dėl e. rezidento statuso suteikimo per išorės paslaugų teikėją, sąrašą po konsultacijų su Įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje nurodytomis institucijomis motyvuotu Migracijos departamento teikimu tvirtina vidaus reikalų ministras.“
10Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas,
2023-11-29 *
11Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas,
2023-11-29 I Argumentai: Projektą siūlant papildyti naujais straipsniais, griežtinančiais imigracijos į Lietuvą taisykles ir procesus, sistemiškai tikslintinas Projekto pavadinimas. Pasiūlymas: patikslinti Įstatymo projekto pavadinimą, papildant įrašytu keičiamu Įstatymo 62¹straipsniu ir pavadinimą išdėstyti taip:
NR.
IX-2206 2, 3, 4, 5, 11, 21, 22¹, 26, 28, 32, 44, 58, 62, 67, 71, 79, 85, 94, 99, 100, 101, 102, 103¹, 104, 105², 105³, 105⁴, 106¹, 108, 113, 114, 115, 115¹, 118, 123, 125, 127, 140², 140⁸, 140¹⁸, 140¹⁹, 140²¹, 140²⁸ STRAIPSNIŲ IR priedo PAKEITIMO IR 140¹⁶
7Balsavimo rezultatai: už – 8, prieš – 0,
susilaikė – 0 (pritarta bendru sutarimu). 8. Komiteto paskirtas pranešėjai: Laurynas Kasčiūnas, Andrius Mazuronis. Komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto biuro patarėja (ES) Vilma Greckaitė [¹] 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse 32008L0115 - EN - EUR-Lex [²] 2011 m. balandžio 28 d. ESTT sprendimas Hassen El Dridi, C-61/11 PPU https://curia.europa.eu/juris/document/document.jsf?text=&docid=82038&pageIndex=0&doclang=LT&mode=lst&dir=&occ=first&part=1&cid=785353 [³] Dismantling Detention https://www.hrw.org/report/2021/11/03/dismantling-detention/international-alternatives-detaining-immigrants . [⁴] Metinė Seimo kontrolierių veiklos ataskaita 2022 https://www.lrski.lt/wp-content/uploads/2023/03/SK_Ataskaita-uz-2022-LT_03-15.pdf [⁵] Lietuvos Raudonojo Kryžiaus stebėsenos ataskaita 2022 m. https://redcross.lt/wp-content/uploads/2022/09/LRK-metine-stebesenos-ataskaita-2022.pdf [⁶] S.M.H. v.
Lithuania https://hudoc.echr.coe.int/eng?i=001-225280 [⁷] Baltarusijos ir Lietuvos sieną kirtusių asmenų lygių galimybių užtikrinimas sulaikymo vietose https://lygybe.lt/wp-content/uploads/2023/05/2022-12-30_nepriklausomos-stebesenos-ataskaita.pdf [⁸] Ibid, 4.
pastabos dėl Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ pakeitimų projekto (Nr. XIVP-2385) ir Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo pakeitimų projekto (Nr. XIVP-2383), 2023 m. kovo 20 d., 21 ir 22 punktai, galima rasti: https://www.refworld.org/docid/6419b0ee4.html. [10] Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ pakeitimai,
kalba): https://bit.ly/3OTJ7H1. [11] Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas Nr. KT53-A-N6/2023, 2023 m. birželio 7 d., galima rasti (lietuvių kalba): https://lrkt.lt/lt/teismo-aktai/paieska/135/ta2861/content. [12] Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ pakeitimų projektas, Nr. XIVP-3047, galima rasti (lietuvių kalba): https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAP/dff67de04aea11ee8185e4f3ad07094a?positionInSearchResults=0&searchModelUUID=7e18ea6a-3fe9-42f1-8fde-9971523cdae9. [13] UNHCR, Pastabos su komentarais dėl 2013 m. birželio 26 d.
Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/33/ES, kuria nustatomos normos dėl tarptautinės apsaugos prašytojų priėmimo (nauja redakcija); 2015 m. balandis, 41 psl., galima rasti: https://www.refworld.org/docid/5541d4f24.html.
teisinės pastabos dėl Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ pakeitimų ir papildymo (Nr. XIV-506) , 2021 m. liepos 28 d., 10 ir 11 punktai, galima rasti: https://www.refworld.org/docid/610d26971a1.html, taip pat žr. UNHCR, Praktiniai svarstymai dėl sąžiningų ir greitų pasienio procedūrų ir solidarumo Europos Sąjungoje, 2020 m. spalio 15 d., 2-3 psl., galima rasti: https://www.refworld.org/docid/5f8838974.html. [15] Ten
dėl taikytinų kriterijų ir standartų, susijusių su prieglobsčio prašytojų sulaikymu ir sulaikymo alternatyvomis, 2012 m., Gairė Nr. 7, 47 punkto iii papunktis, galima rasti: https://www.refworld.org/docid/503489533b8.html. [17] 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/32/ES dėl tarptautinės apsaugos suteikimo ir panaikinimo bendros tvarkos (nauja redakcija), 2013 m. birželio 29 d., OL L. 180/60 -180/95; 2013 06 29, 2013/32/ES, galima rasti: https://www.refworld.org/docid/51d29b224.html. [18] Komisija prieš Vengriją (Accueil des demandeurs de protection internationale) C-808/18, ECLI:EU:C:2020:1029, Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (ESTT), 2020 m. gruodžio 17 d., galima rasti: https://curia.europa.eu/juris/liste.jsf?num=C-808/18https://www.refworld.org/cases,ECJ,5fdb914e4.html. [19] UNHCR, Pastabos su komentarais dėl 2013 m. birželio 26 d.
Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/33/ES, kuria nustatomos normos dėl tarptautinės apsaugos prašytojų priėmimo (nauja redakcija); 2015 m. balandis, 17 psl., galima rasti: https://www.refworld.org/docid/5541d4f24.html. [20] ESTT, Sujungtos bylos C‑704/20 ir C‑39/21, 2022 m. lapkričio 8 d. teismo sprendimas, 79 ir 80 p., galima rasti: https://eur-lex.europa.eu/legal-content/EN/TXT/?uri=CELEX%3A62020CJ0704. [21] Ten pat, Gairė Nr. 7, 47 punkto iii ir iv papunkčiai. [22] 2003 m. rugsėjo 22 d. ES Tarybos direktyva 2003/86/EB dėl teisės į šeimos susijungimą, 2003 m. spalio 3 d., OL L. 251/12-251/18; 2003 10 03, 2003/86/EB, galima rasti: https://www.refworld.org/docid/3f8bb4a10.html. [23] ESTT, Byla C-1/23 PPU, Afrin, 2023 m. balandžio 18 d. teismo sprendimas, galima rasti: https://eur-lex.europa.eu/legal-content/EN/ALL/?uri=CELEX:62023CA0001. [24] UNHCR, UNHCR rekomendacijos dėl lankstaus požiūrio į šeimos susijungimo procedūras Europoje, 2023 m. vasaris, 2 psl., galima rasti: https://www.refworld.org/docid/63f75b3f4.html. [25] UNHCR, Šeimos kartu: pabėgėlių šeimų susijungimas Europos Sąjungoje, 2019 m. vasaris, 15-16 psl., galima rasti: https://www.unhcr.org/familiestogether/; ir Diskusijų dokumentas, parengtas ekspertų apskritojo stalo diskusijai dėl teisės į šeimos gyvenimą ir šeimos vienovę šeimos susijungimo kontekste, 2017 m. gruodžio 4 d., 61 punktas, galima rasti: https://www.refworld.org/docid/5a902b084.html. [26] Ten pat. Šeimos kartu, 16 psl. [27] Žr.
Markus Peek and Lilian Tsourdi, Asylum Reception Conditions Directive 2013/33/EU, in: Kay Hailbronner and Daniel Thym (eds.), EU Immigration and Asylum Law. Commentary, 2nd edition (C.H. Beck/Hart/Nomos, 2016), p. 1407 [28] Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2022 m. birželio 30 d. sprendimas byloje M. A., C-72/22 PPU, EU:C:2022:505, § 39-42: https://curia.europa.eu/juris/document/document.jsf?docid=261930&mode=req&pageIndex=1&dir=&occ=first&part= 1&text=&doclang=LT&cid=1020873 [29] Byla M.H. prieš Lietuvą (peticijos Nr. 31050/22): https://hudoc.echr.coe.int/eng?i=001-221952; byla K.A. prieš Lietuvą (peticijos Nr. 39943/22): https://hudoc.echr.coe.int/eng?i=001-221975; byla C.O.C.G. ir kiti prieš Lietuvą (peticijos Nr. 17764/22): https://hudoc.echr.coe.int/eng?i=001-221976. [30] Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo
(teisminio proceso Nr. 4-45-3-00280-2022-2, procesinio sprendimo kategorija 8.5): https://liteko.teismai.lt/viesasprendimupaieska/tekstas.aspx?id=9efa23b3-4c62-4170-89be-b5f107981a34 [31] Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo
(teisminio proceso Nr. 4-13-3-00219-2021-8, procesinio sprendimo kategorija 8.5): https://liteko.teismai.lt/viesasprendimupaieska/tekstas.aspx?id=fc9eef60-ff2b-4377-8c7d-89fae0a00a89 [32] Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo
(teisminio proceso Nr. 4-28-3-00042-2022-9, procesinio sprendimo kategorija 8.5): https://liteko.teismai.lt/viesasprendimupaieska/tekstas.aspx?id=ca86be87-2dc1-4738-a94d-32510546a7f7 [33] Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo
(teisminio proceso Nr.
4-39-3-00139-2022-8, procesinio sprendimo kategorija 8.5): https://liteko.teismai.lt/viesasprendimupaieska/tekstas.aspx?id=40323ea5-cd4a-4e75-85f5-da3deddffb6a [34] Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo
(teisminio proceso Nr. 4-69-3-00280-2022-8, procesinio sprendimo kategorija 8.5): https://liteko.teismai.lt/viesasprendimupaieska/tekstas.aspx?id=588f5fa1-abb7-4423-add9-d99b4c8aaff4 [35] Europos Žmogaus Teisių Teismo 2009 m. rugsėjo 22 d. sprendimas byloje Abdolkhani ir Karimnia prieš Turkiją (peticijos Nr. 30471/08), § 127: https://www.refworld.org/cases,ECHR,4ab8a1a42.html [36] Europos Sąjungos Teisingumo Teismo Didžiosios kolegijos 2020 m. gegužės 14 d. sprendimas byloje FMS ir kt., C/924/19 PPU ir C/925/19 PPU, EU:C:2020:367, rezoliucinės dalies 4 punktas: https://curia.europa.eu/juris/document/document.jsf?text=&docid=226495&pageIndex=0&doclang=LT&mode=lst&dir= &occ=first&part=1&cid=1124 [37] Tam atvejui, jeigu būtų nuspręsta vis dėlto palikti sulaikytuosius užsieniečius Valstybės sienos apsaugos tarnybos žinioje, prie pastabų papildomai teikiame alternatyvias siūlomų pakeitimų formuluotes, atspindinčias šį atskyrimą. [38] Ministry of the Interior | Lekšlietu Ministrija. (2021, February 18). Turpmāk patvēruma meklētāji varēs ātrāk sākt strādāt algotu darbu [In the future, asylum seekers will be able to take up paid employment more quickly]. https://www.iem.gov.lv/lv/jaunums/turpmak-patveruma-mekletaji-vares-atrak-sakt-stradat-algotu-darbu [39] 2022 m. organizacijos „Amensty International“ ataskaita, 47 psl. prieiga: https://www.amnesty.org/en/documents/eur53/5735/2022/en/ 2021 m.
Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių Nacionalinės žmogaus teisių institucijos 2021 metų veiklos ataskaita, 101-103 psl., prieiga: https://www.lrski.lt/wp-content/uploads/2022/03/SK_Ataskaita-uz-2021-LT_.pdf 2021 m. organizacijos Lietuvos Raudonasis Kryžius metinė stebėsenos ataskaita, 34-36 psl., prieiga: https://redcross.lt/wp-content/uploads/2022/09/2021_lrc_monitoring_annual_report_.pdf Organizacijos
„Gydytojai be sienų“ pranešimas, prieiga: https://www.msf.org/serious-concerns-migrant-welfare-lithuania-and-latvia-remain-projects-close
[⁴⁰] Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. gruodžio 15 d. nutarimas Nr. 1458 „Dėl Konkrečių valstybės rinkliavos dydžių sąrašo ir Valstybės rinkliavos mokėjimo ir grąžinimo taisyklių patvirtinimo“. [⁴¹] Plačiau apie tai žr. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaiga, „2022 m. žmogaus teisių stebėsenos ataskaita“, 85-86 p. [⁴²] Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaiga, „Ataskaita dėl užsieniečių žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kybartų užsieniečių registracijos centras“, 2022 m. sausio 24 d., Nr. NKP-2021/1-2, prieinama per: https://www.lrski.lt/wp-content/uploads/2022/01/Final AtaskaitaKybartai 2021.pdf ; Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigos organizuota 2022 m.
Nacionalinio žmogaus teisių forumo diskusija „Lietuvos atvirumas pabėgėliams: (ne)išmoktos pamokos“, 2022 m. gruodžio 9 d. [⁴³] Europos Sąjungos Teisingumo Teismo didžiosios kolegijos sprendimas 2022 m. lapkričio 8 d. sujungtose bylose C- 704/20 ir C-19/21 dėl Raad van State (Valstybės Taryba, Nyderlandai) ir rechtbank Den Haagr zittingsplaats ’s-Hertogenbosch (Hagos teismas, posėdžiaujantis Hertogenbose, Nyderlandai) atitinkamai 2020 m. gruodžio 23 d. ir 2021 m. sausio
m. sausio 26 d., pagal SESV 267 straipsnį pateiktų prašymų priimti prejudicinį sprendimą bylose, 79-80 p. [⁴⁴] Ten pat, 78 p. [⁴⁵] Komisijos rekomendacija (ES) 2017/2338 dėl bendro „Grąžinimo vadovo“ valstybių narių kompetentingoms institucijoms, vykdančioms su grąžinimu susijusias užduotis. [⁴⁶] Europos Sąjungos Teisingumo Teismo ketvirtosios kolegijos sprendimas 2018 m. rugsėjo 26 d. byloje Nr. C-175/17 A" prieš Belastingdienst/Toeslagen, p. 37-39. [⁴⁷] LVAT 2022 m. kovo 18 d. nutartys administracinėse bylose Nr. A-1807-442/2022, Nr. A-1804-502/2022, Nr. A-1803- 968/2022, Nr. A-1805-756/2022. [⁴⁸] LVAT 2022 m. kovo 31 d. nutartys administracinėse bylose Nr. A-1807-442/2022, Nr. A-1804-502/2022, Nr. A-1803- 968/2022, Nr. A-1805-756/2022. [⁴⁹] EŽTT 2022 m. kovo 22 d. sprendimas byloje T. K. ir kiti prieš Lietuvą (peticijos Nr. 55978/20). [⁵⁰] Pavyzdžiui, Seimo kontrolieriaus 2022 m. sausio 24 d. ataskaita Nr. NKP-2021/1-4, prieinama per: https://www.lrski.lt/wp-content/uploads/2022/01/Final AtaskaitaKybartai 2021.pdf, Seimo kontrolieriaus 2022 m. liepos 7 d. ataskaita Nr.
NK.P-2022/ 1-1, prieinama per https://www.lrski.lt/wp- content/uploads/2022/07/Ataskaita MURC 2022 FINAL.pdf [⁵¹] Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo
užsieniečių teisinės padėties“ nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai Nr. KT53-A-N6/2023. [⁵²] Prieglobsčio procedūrų direktyvos 43 straipsnis. [⁵³] Europos Sąjungos Teisingumo Teismo Didžiosios kolegijos 2020 m. gegužės 14 d. sprendimas sujungtose bylose Nr. C-924/19 PPU ir C-925/19 PPU, p. 242-247. [55] XIV-1277 Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 pakeitimo įstatymas (e-tar.lt) [56] Nuo 2023 m. sausio 1 d. [57] https://redcross.lt/wp-content/uploads/2022/09/LIETUVOJE-PRIEGLOBSTI-GAVUSIU-ASMENU-TEISES-I-SEIMOS-SUSIJUNGIMA-IGYVENDINIMO-ISSUKIAI-LT-2023.pdf [⁵⁸] Komisijos rekomendacija (ES) 2017/2338 dėl bendro „Grąžinimo vadovo“ valstybių narių kompetentingoms institucijoms, vykdančioms su grąžinimu susijusias užduotis. [⁵⁹] LVAT 2022 m. kovo 18 d. nutartys administracinėse bylose Nr. A-1807-442/2022, Nr. A-1804-502/2022, Nr. A-1803- 968/2022, Nr. A-1805-756/2022. [⁶⁰] LVAT 2022 m. kovo 31 d. nutartys administracinėse bylose Nr. A-1807-442/2022, Nr. A-1804-502/2022, Nr. A-1803- 968/2022, Nr. A-1805-756/2022. [61] https://www.migracija.lt/documents/20123/0/00-infoBY.pdf
Socialinių reikalų ir darbo komitetas Papildomo komiteto IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮSTATYMO „DĖL UŽSIENIEČIŲ TEISINĖS PADĖTIES“ NR. IX-2206 2, 3, 4, 5, 11, 28, 32, 44, 58, 62, 67, 71, 79, 85, 94, 99, 100, 101, 102, 103¹, 104, 105², 105³, 105⁴, 106¹, 108, 113, 114, 115, 115¹, 118, 123, 125, 140⁸, 140¹⁸, 140¹⁹, 140²¹, 140²⁸ STRAIPSNIŲ IR priedo PAKEITIMO IR 140¹⁶ STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS Įstatymo PROJEKTO
komiteto pirmininkas, Vilija Aleknaitė-Abramikienė, Rima Baškienė, Algimantas Dumbrava, Vaida Giraitytė-Juškevičienė, Gintautas Kindurys, Linas Kukuraitis, Monika Ošmianskienė, Rasa Petrauskienė, Audrius Petrošius (pavaduojantis Gintarę Skaistę), Algirdas Sysas, Jonas Varkalys; komiteto biuras: Evelina Bulotaitė – biuro vedėja, patarėjos Dalia Aleksejūnienė, Diana Jonėnienė, Asta Kazlauskienė, Ieva Kuodienė, padėjėja Renata Liekienė; kviestieji asmenys: Vaida Budzevičienė – Respublikos Prezidento patarėja, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai: Vita Baliukevičienė – Darbo teisės grupės vadovė, Aistė Gerikaitė-Šukienė – Užsieniečių integracijos grupės vyresnioji patarėja, Justina Jakštienė – viceministrė, Laura Perevičiūtė – Užsieniečių integracijos grupės vadovė, Vytautas Šilinskas – viceministras; Vidaus reikalų ministerijos atstovai: Aušra Grikevičienė – Migracijos politikos grupės vadovė, Rūta Jasulaitienė – Migracijos politikos grupės vyresnioji patarėja, Daiva Vežikauskienė – Migracijos politikos grupės patarėja; Danas Arlauskas – Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidentas, Goda Jurevičiūtė – Seimo kontrolierių įstaigos Žmogaus teisių biuro patarėja, Viktor Ostrovnoj – Lietuvos Raudonojo Kryžiaus Prieglobsčio ir migracijos programos vadovas, Vladimiras Siniovas – JT pabėgėlių agentūros patarėjas teisės klausimais, Emilija Švobaitė – VšĮ „Sienos grupė“ atstovė. 2.
2Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados,
pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-06-011
(23¹) Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. Projekto 1 straipsnio 6 dalyje siūloma įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – keičiamas įstatymas) 2 straipsnio dalyje apibrėžti sąvoką „Priėmimą užtikrinanti įstaiga“. Atsižvelgiant į tai, kad ši sąvoka reiškia įstaigos, kurią turėtų paskirti
sąvoka neturėtų būti rašoma pirma didžiąja raide. Pritarti
2Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2023-06-011
straipsnio 9 dalimi siūlomoje keičiamo įstatymo 2 straipsnio 31 dalyje užsieniečio sulaikymas apibrėžiamas, be kita ko, kaip „<...> jo laikymas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje <...> ar kitoje teisėsaugos įstaigoje“. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad projekte iš esmės nėra jokių nuostatų, reglamentuojančių užsieniečių laikymą kitoje teisėsaugos institucijoje, pavyzdžiui, nuostatų, kuriomis būtų reglamentuojamos kitoje teisėsaugos institucijoje laikomo užsieniečio teisės, pareigos ir pan. Nepritarti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – UTPĮ) 114 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisėsaugos institucijos pareigūno rašytiniu sprendimu užsienietis gali būti sulaikomas ne ilgiau kaip 48 valandoms <...>. Taigi, užsienietis gali būti sulaikytas, pvz., policijos pareigūno ir 48 val. laikomas policijos areštinėje. Areštinėje laikomų sulaikytų asmenų teises ir pareigas reglamentuoja kiti teisės aktai. 3.
3Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2023-06-013
keičiamo įstatymo 4 straipsnio 5 dalį papildyti šia nuostata: „Šio straipsnio
saugumui ir (ar) viešajai tvarkai, ar visuomenei, turi būti motyvuotos.“ Sistemiškai įvertinę keičiamo įstatymo 4 straipsnio nuostatas, manome, kad šią projekto nuostatą reikėtų perkelti į keičiamo įstatymo 4 straipsnio 4 dalį, kurioje nurodomos institucijos, atliekančios užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar visuomenei vertinimą, o keičiamo įstatymo 4 straipsnio 5 dalies antrąjį ir trečiąjį sakinius išdėstyti taip: „Leidimas gyventi užsieniečiui išduodamas tik gavus šių institucijų motyvuotas išvadas, kad užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai ar visuomenei. Prieglobstis Lietuvos Respublikoje ar laikinoji apsauga užsieniečiui suteikiami tik gavus motyvuotą išvadą, kad šis užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui, ir motyvuotą išvadą, kad užsienietis, kuriam šio Įstatymo nustatyta tvarka suteikiama papildoma apsauga, nekelia grėsmės visuomenei, o užsienietis, kuriam suteikiamas pabėgėlio statusas arba laikinoji apsauga, nėra įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu dėl labai sunkaus nusikaltimo padarymo ir nekelia grėsmės visuomenei.“ Nepritarti Atkreipiame dėmesį, kad motyvai surašomi tik tose išvadose, kuriose konstatuojama, kad užsienietis kelia grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai ar visuomenei, o tuo tarpu išvados, kuriomis konstatuojama, kad užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai ar visuomenei jokie motyvai nėra rašomi. Taigi, motyvuotinos ne „teigiamos“, o „neigiamos“ išvados.
Pvz., policija „teigiamas“ išvadas teikia sisteminėmis priemonėmis, t. y. tais atvejais, kai įvertinus pagal policijos generalinio komisaro patvirtintus kriterijus konstatuojama, kad užsienietis nekelia grėsmės viešajai tvarkai ir visuomenei, mygtuko paspaudimu suformuojama išvada, kuri reiškia „nekelia grėsmės viešajai tvarkai ir visuomenei“, neteikiant jokių argumentų, o tais atvejais, kai konstatuojama, kad užsienietis kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei, rengiama motyvuota išvada. Taigi, motyvuoti reikia ne tai, kodėl užsienietis laikomas nekeliančiu atitinkamos (grėsmės, o tai, kodėl laikomas keliančiu grėsmę. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-06-014
keičiamo įstatymo 5 straipsnio 4 dalyje, be kita ko, nustatyti: „Šioje dalyje numatyta teisė pasilikti Lietuvos Respublikoje ir (ar) šio straipsnio 6 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose nesuteikiama, jei užsienietis pateikia paskesnį prašymą suteikti prieglobstį, kuriame nėra naujų esminių motyvų <…>“. Ši projekto nuostata tikslintina, atsižvelgiant į tai, kad užsieniečių laikino apgyvendinimo vietos yra Lietuvos Respublikoje. Pritarti. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-06-014
keičiamo įstatymo 5 straipsnio 6 dalyje, derinant su šio straipsnio 4 dalimi, vietoj žodžio „vietoje“ įrašytinas žodis „vietose“. Pritarti
6Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2023-06-016
Projekto 6 straipsniu siūloma keičiamo įstatymo 28 straipsnio 2 dalyje nustatyti: „Užsienietis, esantis ne Lietuvos Respublikoje, prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi, išskyrus prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 8–12 punktuose nustatytais pagrindais, pateikia per Migracijos departamento pasirinktą išorės paslaugų teikėją.“ Ši nuostata svarstytina keliais aspektais.
Viena vertus, neaišku, kokiu tikslu nustatoma ši išimtis (kai prašymas išduoti leidimą laikinai gyventi negali būti pateikiamas per išorės paslaugų teikėją užsienio valstybėje), nes įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 40 straipsnio 1 dalies 8–12 punktuose nurodyti užsieniečiai jau yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, o aptariamoje nuostatoje nustatoma užsieniečių, esančių ne Lietuvos Respublikoje, teisė pateikti prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi. Kita vertus, neaišku, kam turėtų būti pateikiami užsieniečių, kuriems taikytina nurodyta išimtis, prašymai. Pritarti
7Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2023-06-0110
Projekto 10 straipsnyje dėstomos keičiamo įstatymo 62 straipsnio 5 dalies pirmajame sakinyje po žodžių „ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenančio“ įrašytinas žodis „kito“, nes šiame sakinyje nurodytas kitos Europos
narės pilietis taip pat yra užsienietis. Pritarti
8Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2023-06-0112
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad projekto 12 straipsnio 1 dalyje teikiamame keičiamo įstatymo 71 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir projekto 12 straipsnio 3 dalyje teikiamame keičiamo įstatymo 71 straipsnio 1 dalies 7 punkte skliaustuose yra išdėstyta norminio pobūdžio nuostata „(sulaikytas prieglobsčio prašytojas – Valstybės sienos apsaugos tarnyboje)“.
Pažymėtina, kad norminio pobūdžio teisės aktų nuostatos turėtų būti dėstomos, formuluojant jas kaip aiškias ir tikslias taisykles, o ne pateikiant skliaustuose paaiškinimus, sąlygas ir pan. Atsižvelgiant į tai, nurodytos projekto nuostatos taisytinos, atsisakant skliaustų. Be to, keičiamo įstatymo 71 straipsnio 1 dalies 1 punktas tikslintinas ir tuo aspektu, kad sulaikytas prieglobsčio prašytojas pagal keičiamo įstatymo 2 straipsnio 31 dalį yra laikomas, o ne gyvena Valstybės sienos apsaugos tarnyboje. Iš keičiamo įstatymo 71 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatos neaišku, kokia kita apgyvendinimo vieta (be šioje nuostatoje nurodytos laikino apgyvendinimo vietos ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos) turima mintyje. Pritarti
9Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2023-06-0112
Atsižvelgiant į tai, kad pagal Užimtumo įstatymą asmuo „vykdo savarankišką veiklą“, o ne
„imasi savarankiško užimtumo veiklos“, reikėtų patikslinti projekto 12
straipsnio 4 dalyje išdėstytą keičiamo įstatymo 71 straipsnio 1 dalies 10 punktą ir kitas projekto nuostatas, kuriose vartojama formuluotė „imtis savarankiško užimtumo veiklos“. Pritarti
10Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2023-06-0128
Projekto 28 straipsnyje išdėstyto keičiamo įstatymo 114 straipsnio 4 dalyje vartojama formuluotė „asmenys ir šeimos, kuriose yra nepilnamečių užsieniečių, gali būti sulaikyti“ yra teisiškai ydinga ir tikslintina, nes sulaikomi gali būti tik asmenys, o ne šeimos. Pritarti 11.
11Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2023-06-0128
(6),
įstatymo 114 straipsnio 5 dalyje numatyti galimybę pratęsti prieglobsčio prašytojo sulaikymo terminą „papildomam, ne ilgesniam kaip 6 mėnesių, laikotarpiui“, o šio straipsnio 6 dalyje – pratęsti užsieniečio sulaikymo terminą „papildomam, ne ilgesniam kaip 12 mėnesių, laikotarpiui“. Neaišku, koks yra šių nuostatų santykis su to paties straipsnio 8 dalyje siūloma įtvirtinti nuostata, kad Valstybės sienos apsaugos tarnyba periodiškai, bet ne rečiau kaip kartą per 3 mėnesius, kreipiasi į teismą su prašymu pakartotinai svarstyti sprendimą sulaikyti užsienietį ar prieglobsčio prašytoją, t. y. neaišku, ar sulaikymo terminas galėtų būti pratęsiamas iš karto visam maksimaliam papildomam terminui, ar teismas, kas 3 mėnesius pakartotinai svarstydamas sprendimą sulaikyti užsienietį ar prieglobsčio prašytoją, iš esmės spręstų sulaikymo termino pratęsimo klausimą. Nepritarti UTPĮ 114 straipsnio 4 dalyje numatyti 6 ir 12 mėn. terminai yra maksimalūs terminai, kuriems gali būti sulaikyti užsieniečiai. Nepriklausomai nuo to, kokiam terminui teismas skyrė sulaikymą, VSAT turi pareigą ne rečiau kaip kas tris mėnesius kreiptis į teismą dėl sulaikymo peržiūrėjimo (įprastai teismas ir skiria ne ilgesnį kaip 3 mėn. sulaikymą). 12.
12Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2023-06-0128
Projekto 28 straipsniu siūlomas keičiamo įstatymo 114 straipsnio 6 dalyje nustatyti teisinis reguliavimas, pagal kurį užsieniečio sulaikymas galėtų būti pratęstas dvigubai ilgesniam terminui (12 mėnesių) negu pradinis sulaikymo terminas (6 mėnesiai), be to, į šį terminą nebūtų įskaičiuojama sulaikymo trukmė, jei užsienietis buvo sulaikytas prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu (maksimali šio sulaikymo trukmė
Projekto 28 straipsniu siūloma keičiamo įstatymo 114 straipsnio 8 dalies nuostata neaiški ir tuo atžvilgiu, kad nenumatyta, kada Valstybės sienos apsaugos tarnyba turėtų pirmą kartą kreiptis į teismą su prašymu pakartotinai svarstyti sprendimą sulaikyti užsienietį ar prieglobsčio prašytoją (turint mintyje tai, kad pagal minėtas to paties straipsnio 5 ir 6 dalis galimas sulaikymo terminas – iki 6 mėnesių, neaišku, ar pirmą kartą į teismą turėtų būti kreipiamasi per pirmuosius
yra daroma nuoroda į šio įstatymo 118 straipsnį, santykis su projekto 31 straipsniu siūlomu keičiamo įstatymo 118 straipsniu „Sprendimo sulaikyti užsienietį pakartotinis svarstymas“, kurio 1 ir 2 dalyse numatyti tokie trys Valstybės sienos apsaugos tarnybos kreipimosi į teismą su nurodytu prašymu pagrindai: išnykus užsieniečio sulaikymo pagrindams, jeigu sulaikytas užsienietis pateikia prašymą suteikti prieglobstį ir jeigu nebėra pagrįstos tikimybės užsienietį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos.
Nepritarti Teismo diskrecija yra skirti sulaikymą bet kuriam terminui, ne ilgesniam kaip 6 mėn. (gali būti skiriamas sulaikymas ir 1, 2, 3 mėn. ir t. t.). Jeigu teismas skyrė sulaikymą bet kuriam terminui, neviršijančiam 3 mėn., jam baigiantis, jei vis dar yra neišnykę UTPĮ nustatyti sulaikymo pagrindai, kreipiamasi į teismą dėl sulaikymo pratęsimo. Tuo atveju, jei teismas skyrė sulaikymą ilgesniam kaip 3 mėn. laikotarpiui, po 3 sulaikymo mėnesių kreipiamasi į teismą dėl sulaikymo peržiūrėjimo. Bendra taisyklė tokia – ne rečiau kaip kas tris mėnesius sulaikymo klausimas „atnaujinamas“
įstatymo 140⁸ straipsnio 3, 5, 6 ir 7 dalyse vartojamos formuluotės „Priėmimą užtikrinančios įstaigos paskirtoje laikino apgyvendinimo vietoje“ ir
„Priėmimą užtikrinančios įstaigos paskirtose laikino apgyvendinimo
vietose“ derintinos su projekto 1 straipsnio 1 dalyje išdėstyta keičiamo įstatymo 2 straipsnio 11³ dalimi, pagal kurią Priėmimą užtikrinanti įstaiga laikino apgyvendinimo vietą valdo, administruoja arba parenka.
Nepritarti Sąvoka „parenkama“ reiškia, kad priėmimą užtikrinanti įstaiga atlieka tam tikras procedūras ir pagal tam tikrus kriterijus parenka vietą, kuri bus naudojama kaip užsieniečių laikino apgyvendinimo vieta tam tikram skaičiui ar kategorijai užsieniečių apgyvendinti, o šiame straipsnyje kalbama apie tai, kad konkrečiam užsieniečiui paskiriama, kurioje iš laikino apgyvendinimo vietų jis bus apgyvendintas, atsižvelgus į visas individualias aplinkybes. Dėl to tikslingai šioje nuostatoje vartojama ne sąvoka „parinkta“, o
„paskirta“. 15. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2023-06-01 Atkreiptinas dėmesys į tai, kad dėl teisinio reguliavimo, iš esmės analogiško tam, kurį projekto 34 straipsniu siūloma nustatyti keičiamo įstatymo 140⁸ straipsnio 3, 5 dalyse (pagal kurį, įvedus karo padėtį, nepaprastąją padėtį arba paskelbus ekstremaliąją situaciją dėl masinio užsieniečių antplūdžio, prieglobsčio prašytojų judėjimo laisvė gali būti ribojama iki 6 mėnesių nuo užsieniečio užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos), atitikties Konstitucijai yra kilęs konstitucinis ginčas, kurį Konstitucinis Teismas nagrinėjo 2023 m. gegužės 11 d. posėdyje; Konstitucinio Teismo sprendimas šioje byloje (Nr. 10-A/2022) turėtų būti priimtas iki 2023 m. birželio 12 d. Įvertinta. Seimui yra pateiktas svarstyti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr.
IX-2206 5, 79, 113, 115, 125, 126, 140⁸, 140¹⁰, 140¹³, 140¹⁴ ir 140¹⁹ straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3047, kuriuo įgyvendinamas 2023 m. birželio 7 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimas Nr. KT53-A-N6/2023 „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Žmogaus teisių stebėjimo institutas 2023-08-30 Žmogaus teisių stebėjimo institutas (ŽTSI), susipažinęs su įstatymo
„Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 2, 3, 4, 5, 11, 28, 32, 44,
58, 62, 67, 71, 79, 85, 94, 99, 100, 101, 102, 103(1), 104, 105(2), 105(3), 105(4), 106(1), 108, 113, 114, 115, 115(1), 118, 123, 125, 140(8), 140(18), 140(19), 140(21), 140(28) straipsnių ir priedo pakeitimo ir 140(16) straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektu (toliau – Įstatymo Projektas), teikia pastabas ir pasiūlymus. Įstatymo projekto 114 straipsnio 5 d. naujoje redakcijoje numatyta, kad „prieglobsčio prašytojų sulaikymas turi trukti kuo trumpiau ir ne ilgiau, negu būtina pagal atitinkamą šio Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje nustatytą sulaikymo pagrindą, bet ne ilgiau kaip 6 mėnesius, išskyrus atvejus, kai prieglobsčio prašytojas sulaikytas šio Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 ar 5 punkte nurodytu pagrindu.
Šiais atvejais sulaikymo terminas gali būti pratęstas papildomam, ne ilgesniam kaip 6 mėnesių, laikotarpiui.“ Taip pat minėto straipsnio 6 dalyje numatyta, kad „Užsieniečio sulaikymas turi trukti kuo trumpiau, bet ne ilgiau kaip 6 mėnesius, išskyrus atvejus, kai jis nebendradarbiauja siekiant jį grąžinti į užsienio valstybę ar išsiųsti iš Lietuvos Respublikos (atsisako pateikti apie save duomenis, teikia klaidinančią informaciją ir pan.) arba negaunami reikiami dokumentai tokio užsieniečio grąžinimui į užsienio valstybę ar išsiuntimui iš Lietuvos Respublikos. Šiais atvejais sulaikymo terminas gali būti pratęstas papildomam, ne ilgesniam kaip 12 mėnesių, laikotarpiui. Į šioje dalyje nustatytą sulaikymo terminą neįskaičiuojama sulaikymo pagal atitinkamą Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje nustatytą sulaikymo pagrindą trukmė, jei užsienietis buvo sulaikytas prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu.“ Įstatymo projekte numatyti terminai išlieka ilgi – užsienietis sulaikomas iki 6 mėnesių, o esant papildomoms aplinkybėms asmuo gali būti sulaikomas iki 12 mėnesių. Tai reiškia, kad užsieniečio judėjimo laisvė gali būti apribota iki 12 mėnesių, kol bus priimtas atitinkamas sprendimas. Prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas iki 6 mėnesių. 2008 m. gruodžio
nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse numato, kad sulaikymas turi trukti kuo trumpiau ir būti taikomas tik tol, kol tinkamai vykdomas pasiruošimas išsiuntimui.
Taip pat svarbu, kad sprendimą sulaikyti priimtų administracinės ar teisminės institucijos ir atsižvelgtų į kiekvieną asmens situaciją individualiai. Kiekvienu atveju sulaikymas peržiūrimas pagrįstais laiko tarpais atitinkamo trečiosios šalies piliečio prašymu arba ex officio. Pratęstų sulaikymo laikotarpių atveju teisminė institucija prižiūri, kaip atliekamos peržiūros.[¹] Atkreiptinas dėmesys, kad Hassen El Dridi byloje Europos Sąjungos Teisingumo Teismas nusprendė, kad sulaikymas pagal Grąžinimo direktyvą turi būti taikomas tik išsiuntimo tikslais ir kai kitų švelnesnių priverstinių priemonių nepakanka.[²] Valstybės institucijos turi siekti kuo greičiau nustatyti visas svarbias aplinkybes ir priimti atitinkamus sprendimus, taip pat labai svarbu, kad asmens sulaikymas būtų kraštutinė priemonė, o vietoje sulaikymo daugiau dėmesio būtų skiriama alternatyvioms sulaikymui priemonėms. Siūlytina orientuotis į švelnesnes ir tuo pačiu veiksmingas priemones, o ne į sulaikymą net ir tuo atveju, kai asmeniui gręsia išsiuntimas iš Lietuvos Respublikos. Ilgalaikis laisvės apribojimas yra žalingas reiškinys, kuris nesudaro sąlygų prieglobsčio prašytojams ir kitiems migrantams įsitraukti į integracijos procesus. Human Rights Watch atliktame tyrime nustatyta, kad bandomųjų atvejų (angl. pilot) programos, vykdomos Bulgarijoje, Kipre ir Lenkijoje, rodo, kad stebėjimas nėra būtinas siekiant užtikrinti, kad asmenys, įtraukti į alternatyvias sulaikymui programas, liktų įsitraukę į imigracijos procesą.
Po pirmųjų dvejų bandomųjų programų metų 86 procentai dalyvių liko įsitraukę į imigracijos procedūras, o kai kurie teigė, kad jų atvejo vadybininkai padėjo jiems pereiti sudėtingą imigracijos procesą.[³] Atvejo vadybininkai taip pat teikia pagalbą, veikdami kaip tarpininkai tarp imigracijos pareigūnų ir programos dalyvių, padėdami asmenims įsidarbinti ir padėti susirasti bei išlaikyti būstą. Ši holistinė paramos sistema leidžia žmonėms įsijausti į naują aplinką ir padeda priimti svarbius sprendimus dėl savo ateities. Svarbu tai, kad 79 procentai programos dalyvių anksčiau buvo sulaikyti, o tai rodo, kad daugeliu atvejų sulaikymas nebuvo būtinas siekiant užtikrinti imigracijos procedūrų laikymąsi. Vertinimas taip pat parodė, kad programos buvo ekonomiškos. Atvejo valdymo išlaidos vienam asmeniui per dieną Bulgarijos bandomojoje programoje buvo EUR 3,34 Kipre paros kaina buvo EUR 6,90. Tokia užsienio šalių patirtis rodo, kad stebėjimas nėra būtina priemonė siekiant užtikrinti asmenų, įtrauktų į alternatyvias sulaikymo programas, dalyvavimą. Bandomosios sistemos yra veiksmingos, dalyviai aktyviai dalyvauja imigracijos procese, net nenaudojant invazinių stebėjimo metodų. Atvejo vadybininkų buvimas veikia kaip tiltas tarp imigracijos pareigūnų ir programos dalyvių. Jie suteikia vertingos paramos, patarimų ir tarpininkavimo, o tai gali žymiai pagerinti abiejų šalių bendravimą ir supratimą. Tai prisideda prie sklandesnio imigracijos proceso ir sumažina konfliktų ar nesusipratimų tikimybę, taip pat tokia sistema padeda lengviau spręsti iššūkius, su kuriais dažnai susiduria imigrantai persikeldami į naują šalį.
Alternatyvios priemonės gali būti daug veiksmingesnės ir ne tokios žalingos kaip sulaikymas. Sulaikymas gali turėti rimtų neigiamų padarinių asmenų psichinei sveikatai ir gerovei. Tai gali sukelti depresiją, nerimą ir traumą, ypač kai sulaikytieji nėra tikri dėl savo sulaikymo trukmės ir priežasčių, negauna su sulaikymu susijusios teisinės pagalbos, neturi realių galimybių skųsti tokį sulaikymą teisminei institucijai. Sulaikyti prieglobsčio prašytojai dažnu atveju ne tik nežinojo kiek laiko bus uždaryti, bet ir nežinojo dėl kokių priežasčių jiems taikomas sulaikymas. Seimo kontrolierių įstaigos 2022 m. ataskaitoje atkreipiamas dėmesys į tokią susidariusią situaciją.[⁴] Kybartų URC apgyvendinti užsieniečiai nebuvo tinkamai informuojami apie savo teisinę padėtį, jų atžvilgiu atliekamas su prieglobsčio nagrinėjimu susijusias procedūras ir terminus, užsieniečiai susidūrė su teisinės pagalbos prieinamumo problemomis. Nustatyta, kad valstybės garantuojama teisinė pagalba buvo užtikrinama tik formaliai. Taip pat buvo užfiksuota, kad užsieniečiai, kuriems buvo skirtas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos advokatas, nebuvo su juo susitikę ar kokiu kitu būdu kontaktavę. Lietuvos Raudonasis Kryžius teminėje ataskaitoje „Užsieniečių prieiga prie prieglobsčio procedūrų ir valstybės garantuojamos teisinės pagalbos apgyvendinimo centruose“, kurioje buvo apibendrinti 2022 m. vasario–kovo mėnesiais atliktos stebėsenos ir jos metu darytos užsieniečių apklausos rezultatai, pastebi, kad buvo užfiksuota nemažai atvejų, kai užsieniečiai neturėjo ir negavo pakankamai informacijos apie jiems taikytinas procedūras, įskaitant informaciją apie jų teisinę padėtį ir prašymo nagrinėjimo eigą.
Taip pat buvo identifikuota nemažai probleminių aspektų, susijusių su valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimu.[⁵] Pažymėtina ir tai, kad sulaikymas gali atskirti imigrantus nuo šeimų, sukelti emocinių kančių ir sutrikdyti šeimos struktūras. Tai gali būti ypač žalinga vaikams ir jų vystymuisi. Ilgas sulaikymo laikotarpis taip pat gali trukdyti imigrantams integruotis į visuomenę. Nesant galimybės gauti išsilavinimą, įsidarbinti ir įsitraukti į bendruomenę, jiems gali būti sunkiau tapti produktyviais priimančiosios šalies nariais. Valstybės narės, prieš sulaikydamos prieglobsčio prašytojus, turi apsvarstyti sulaikymui alternatyvias priemones. 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2013/33/ES, kuria nustatomos normos dėl tarptautinės apsaugos prašytojų priėmimo, numatyta, kad prašytojai gali būti sulaikomi tik šioje direktyvoje labai aiškiai apibrėžtomis išimtinėmis aplinkybėmis, laikantis būtinumo ir proporcingumo principų, kiek tai susiję su tokio sulaikymo pobūdžiu (sic) ir tikslu“. Minėtoje Direktyvoje numatomos tokios alternatyvios priemonės: 1.Įpareigojimas reguliariai prisistatyti į atitinkamas institucijas. Vykstant prieglobsčio nustatymo procedūrai, tarptautinės apsaugos prašytojas gali būti įpareigotas periodiškai prisistatyti į imigracijos ar kitas valdžios institucijas, pavyzdžiui, policiją ar kompetentingą prieglobsčio tarnybą. 2.Pareiga neišvykti iš nustatytos vietos.
Gali būti reikalaujama, kad prieglobsčio prašytojai apsigyventų konkrečiu adresu arba konkrečiame administraciniame regione, kol bus nustatytas jų statusas. Jei jie nori pakeisti adresą tame pačiame administraciniame regione, jiems gali tekti informuoti valdžios institucijas. Jei jie nori keliauti arba išvykti iš regiono, jiems gali tekti gauti išankstinį leidimą. Jie gali būti įpareigoti apsigyventi paskirtame atvirame arba pusiau atvirame priėmimo centre ir laikytis tokio centro taisyklių ir nuostatų. Tačiau turi būti gerbiama bendra judėjimo laisvė centre ir už jo ribų ir jokiu būdu negali būti taikoma sulaikymo forma. 3.Užstatas finansinės garantijos /pasižadėjimo pavidalu. Gali būti reikalaujama pateikti finansinę garantiją arba sumokėti užstatą. Tokiais atvejais nurodyta suma turėtų būti pritaikyta pagal individualias aplinkybes, todėl ji turėtų būti pagrįsta atsižvelgiant į konkrečią prieglobsčio prašytojų padėtį ir ne tokia didelė, kad dėl jos būtų diskriminuojami asmenys, turintys ribotas pinigines lėšas. Bet koks negalėjimas to padaryti, pasibaigęs sulaikymu (ar jo pratęsimu), reikštų, kad sistema yra savavališka. Nėra jokios priežasties, dėl kurios trečioji šalis negalėtų pateikti finansinės garantijos ar sumokėti užstato. 4.Kitos alternatyvios priemonės (dokumentų pateikimas arba atidavimas, elektroninė stebėsena, asmeninis laiduotojas.) Sulaikymas, jeigu yra būtinas, turėtų būti numatytas kiek įmanoma trumpesniam laikotarpiui, nesiekiant išnaudoti galimybės asmenį sulaikyti visą galimą terminą. Dažnu atveju prieglobsčio prašytojai įvardija perpildytas, antisanitarines ir net pavojingas sąlygas sulaikymo centruose. Byloje S.M.H prieš Lietuvą buvo iškelti reikšmingi klausimai ne vien dėl sulaikymo, bet ir dėl sulaikymo sąlygų - pareiškėjas skundžiasi dėl sąlygų užsieniečių registracijos centre Kybartuose.
Patalpos, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, yra buvęs kalėjimas ir jis nebuvo pritaikytas prieglobsčio prašytojams apgyvendinti.[⁶] Į netinkamas sulaikytų asmenų apgyvendinimo sąlygas atkreipė dėmesį ir Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba nepriklausomos apžvalgos ataskaitoje.[⁷] Kybartų URC esančiose prausyklose nebuvo karšto vandens, o dušas su karštu vandeniu gyventojams buvo prieinamas maždaug kas penkias dienas, slankiu grafiku. Medininkų URC, Ruklos PPC ir Pabradės URC patekti į tualetų ir prausyklų patalpas buvo galima tik pereinant per centro teritoriją. Gyventojai esant prastam orui norėję nueiti į tualetą naktį ar grįžti po dušo turėjo eiti per šaltį. Medininkų URC, Kybartų URC ir Pabradės URC gyventojams buvo tiekiamas nepakankamos kokybės maistas, pranešta, kad maistas kurį pakuotėse gaudavo gyventojai dažnai būdavo pasibaigusio galiojimo. Seimo kontrolierių įstaigos ataskaitoje, taip pat atkreiptas dėmesys į gyvenimo sąlygas.[⁸] Užsieniečių apgyvendinimo sąlygos Kybartų URC A sektoriuje (ženkliai mažesnis nei nustatytas minimalus vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas; privačios erdvės nebuvimas; baldų, įrangos ir kito inventoriaus stoka; itin griežti judėjimo ribojimai; galimybių pasirūpinti asmens ir aplinkos higiena stoka; nepakankamas sanitarinių mazgų skaičius; švaros ir higienos bendrojo naudojimo patalpose stoka, ventiliacijos nepakankamumas ir kt.) nebuvo užtikrintos tinkamai. Svarbu atsižvelgti ir į darbuotojų poreikius – darbuotojams dažnai tekdavo dirbti itin dideliu darbo krūviu, dėl to jie būdavo pervargę ir įsitempę ir dažnu atveju tekdavo atlikti funkcijas nepriskirtas pagal jų užimamas pareigas.
Nemaža dalis VSAT ir PPC darbuotojų teigė dažnai turėję atlikti Migracijos departamento darbuotojų funkcijas, kam neturėjo kvalifikacijos ir reikiamos informacijos. Sulaikymo taikymas tik itin būtinais atvejais padėtų išspręsti didžiąją dalį susiklosčiųsių iššūkių - darbuotojams būtų lengviau įgyvendinti savo funkcijas tinkamai ir laikantis teisės aktų numatytų darbo laiko normatyvų, o esant mažesniam skaičiui sulaikytųjų būtų galima užtikrinti jiems oresnių, humaniškesnių sąlygų buvimą. Kartu atkreiptinas dėmesys į Lietuvos Respublikos įstatymo „ Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 5, 79, 115, 126, 140(10), 140(13), 140(19) ir 140(14) straipsnių pakeitimo įstatymo projektą. Įstatymo projekte numatyta papildyti 5 straipsnį 31 dalimi ir išdėstyti ją taip: „Jeigu Migracijos departamentas nustato, kad yra šio Įstatymo
nėra su prieglobsčio prašytojo amžiumi, sveikatos būkle, šeimine padėtimi susijusių ar kitų individualių aplinkybių, dėl kurių neturėtų būti ribojama prieglobsčio prašytojo teisė laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, priima sprendimą prieglobsčio prašytoją, pateikusį prašymą suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punkte, tranzito zonoje ar netrukus po neteisėto Lietuvos Respublikos valstybės sienos kirtimo, laikinai apgyvendinti šio straipsnio 6 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, iki priimamas sprendimas jį įleisti į Lietuvos Respubliką.
Šis teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje ribojimas negali trukti ilgiau kaip 28 dienas, o nelydimam nepilnamečiui prieglobsčio prašytojui, dėl kurio nurodyto amžiaus kyla pagrįstų abejonių – iki bus nustatytas jo amžius, bet ne ilgiau kaip 28 dienas nuo prašymo suteikti prieglobstį pateikimo dienos.“ Svarbu atsižvelgti į tai, kad nelydimi nepilnamečiai yra itin jautri ir pažeidžiama asmenų grupė, todėl asmens amžius turi būti nustatytas kiek įmanoma greičiau ir stengiantis, kad sulaikymas nebūtų užtęstas ir žalingas jaunam asmeniui. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje Nr. 2013/33/ES, kuria nustatomos normos dėl tarptautinės apsaugos prašytojų priėmimo (Priėmimo sąlygų direktyva), numatyta, jog nacionalinės valdžios institucijos pirmiausia turėtų pasirūpinti specialių priėmimo poreikių turinčių asmenų priėmimu, kad užtikrintų, jog toks priėmimas būtų specialiai pritaikytas jų specialiems priėmimo poreikiams atliepti.[⁹] Vaikai yra asmenų grupė, kuriai reikalingas ypatingas dėmesys, nes neigiamos patirtys nepažįstamose aplinkose kelia neigiamus padarinius vaiko emocinei būklei ir psichikos sveikatai.
Būtina orientuotis į alternatyvias priemones nei nelydimo nepilnamečio sulaikymas, nepaisant to, kad kyla abejonių dėl asmens amžiaus – minėtos abejonės gali nepasitvirtinti, o neigiamos nepilnamečio patirtys gali palikti žalingas patirtis asmens raidai. Direktyvoje taip pat skelbiama, jog nuspręsdamos dėl apgyvendinimo sąlygų, valstybės narės turėtų atsižvelgti į vaiko interesus. Remiantis Direktyva, valstybės narės atsižvelgia į specifinius pažeidžiamų asmenų, pavyzdžiui, nepilnamečių, nelydimų nepilnamečių, poreikius nacionalinės teisės aktuose, kuriais įgyvendinama ši direktyva (21 str.). Valstybės narės, įgyvendindamos su nepilnamečiais susijusias šios direktyvos nuostatas, pirmiausia atsižvelgia į vaiko interesus. Valstybės narės užtikrina, kad nepilnamečiai turėtų tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jų fiziniam, protiniam, dvasiniam, moraliniam ir socialiniam vystymuisi (23 str.). Svarbu atsižvelgti ir į 1989 m. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 37 straipsnio taikymą, kuriame numatyta, kad Valstybės narės turi užtikrinti, kad nė iš vieno vaiko neteisėtai ar savavališkai nebūtų atimta laisvė. Vaikas areštuojamas, sulaikomas ar įkalinamas pagal įstatymą, tik kraštutiniu atveju ir kiek įmanoma trumpesniam laikui.[¹⁰] Akcentuojama, kad sulaikymas turi būti taikomas tik kraštutiniu atveju.
Aktualu atsižvelgti ir į tai, kad minėtame straipsnyje įtvirtinamas individualus vertinimas, kuris yra būtinas sprendžiant dėl asmens sulaikymo, tačiau įstatymo formuluotė ganėtinai lakoniška, pasireiškianti konkretumo stygiumi. Numatyta, kad prieglobsčio prašytojo teisė judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje gali būti neribojama atsižvelgiant į asmens amžių, sveikatos būklę, šeiminę padėtį ar kitas individualias aplinkybes. Kitos individualios aplinkybės nurodo, kad sąrašas nėra baigtinis ir galimos įvairios situacijos, tačiau trūksta tam tikrų kriterijų ar gairių, kokios aplinkybės būtų įvertintos, kaip atitinkančios šį teisinį reglamentavimą. Kiekvienu atveju turi būti sudarytos prielaidos institucijoms, kiek įmanoma, įvertinti individualią kiekvieno asmens padėtį ir individualizuoti konkrečias taikytinas laisvę ribojančias priemones, kurios derėtų su pagarba žmogaus orumui. Atkreiptinas dėmesys ir į Įstatymo projekto 140⁸straipsnį, kuriame reglamentuojamas užsieniečių atvykimas į Lietuvos Respubliką ir laikinas jų apgyvendinimas. Straipsnio pirmoje dalyje numatoma, kad užsieniečių buvimas tranzito zonose nelaikomas atvykimu į Lietuvos Respublikos teritoriją.
Užsieniečių, pateikusių prašymą suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose arba Lietuvos Respublikos teritorijoje, kai jie į ją pateko neteisėtai kirtę Lietuvos Respublikos valstybės sieną, iki priimamas sprendimas įleisti juos į Lietuvos Respubliką, taip pat užsieniečių, kurie į Lietuvos Respublikos teritoriją pateko neteisėtai kirtę Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir kurie nėra prieglobsčio prašytojai, buvimas šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose 5 mėnesius nuo jų užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos nelaikomas atvykimu į Lietuvos Respublikos teritoriją. Iš naujo reguliavimo formuluotės aiškiai matoma, kad sulaikymas išlieka, tik sutrumpėja sulaikymo terminas – vietoj šešių mėnesių, numatomi galimi penki mėnesiai sulaikymo. Pagal Priėmimo direktyvą tarptautinės apsaugos prašytojas gali būti sulaikytas tik tada, kai, individualiai įvertinus kiekvieną konkretų atvejį, paaiškėja, kad asmenį būtina sulaikyti ir nėra galimybės taikyti švelnesnių priemonių.[¹¹] Sulaikymas turėtų būti taikomas kaip kraštutinė priemonė, nesudarant sąlygų pareigūnams piktnaudžiauti sulaikant asmenis neįsigilinus į konkrečią asmens situaciją. Galima teigti, kad įstatymo pataisos nepasižymi reikšmingais pokyčiais, nes sulaikymo mechanizmas išlieka, o įstatymo taikymas praktikoje kvestionuotinas – asmenys gali būti sulaikomi penkiems mėnesiams, o individualus vertinimas nėra konkretus. Įvertinta. Dėl pasiūlymų siūlome apsispręsti pagrindiniam Užsienio reikalų komitetui. 2. Jungtinių Tautų Vyriausiojo Pabėgėlių komisaro biuras 2023-09-07 I. Įžanga 1.
vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro (toliau – UNHCR) atstovybė Šiaurės ir Baltijos šalims dėkoja Lietuvos Respublikos Seimo (Parlamento) Žmogaus teisių komitetui už kvietimą teikti pastabas dėl Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ pakeitimų projekto (Nr. XIVP-2797) (toliau – Pakeitimų projektas)[12]. 2. UNHCR, kaip biuras, kuriam Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja yra suteikusi įgaliojimus teikti tarptautinę apsaugą pabėgėliams ir kartu su vyriausybėmis ieškoti nuolatinių pabėgėlių problemų sprendimo būdų, yra tiesiogiai suinteresuotas prieglobsčio srities teisės aktų pasiūlymais[¹³]. UNHCR statuto 8 dalyje UNHCR priskiriama atsakomybė už tarptautinių konvencijų dėl pabėgėlių apsaugos priežiūrą[¹⁴], o 1951 m. Konvencija dėl pabėgėlių statuso[¹⁵] ir jos 1967 m. protokolas dėl pabėgėlių statuso (toliau kartu – 1951 m. Konvencija) įpareigoja valstybes bendradarbiauti su UNHCR, vykdant jo įgaliojimus, ypač palengvinant UNHCR pareigą prižiūrėti
funkcija iš dalies vykdoma rengiant aiškinamąsias gaires dėl tarptautinių pabėgėlių dokumentų, ypač 1951 m. Konvencijos, nuostatų ir terminų reikšmės. Tokios gairės pateiktos UNHCR Pabėgėlio statuso nustatymo procedūrų ir kriterijų vadove ir vėlesnėse Tarptautinės apsaugos gairėse (toliau – UNHCR vadovas)[¹⁷]. UNHCR biuras taip pat vykdo savo priežiūros pareigą, teikdamas pastabas dėl teisėkūros ir politikos pasiūlymų, turinčių įtakos priverstinai perkeltų asmenų ir asmenų be pilietybės apsaugai ir ilgalaikiams sprendimams. Bendrosios pastabos
užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Užsieniečių įstatymas) pakeitimų projektą. Šiuo metu minėtas įstatymo projektas laukia priėmimo Lietuvos Respublikos Seime (Parlamente). 5.
raštu[18], Pakeitimų projektas parengtas siekiant nustatyti dabartinės apgyvendinimo ir priėmimo sistemos reformos teisinį pagrindą. Pagrindinis numatytų priemonių elementas yra Priėmimo agentūros, kuri, inter alia, turėtų būti atsakinga už prieglobsčio prašytojų priėmimo sąlygų užtikrinimą, įsteigimas. 6. UNCHR nuomone, tinkamos priėmimo sąlygos yra svarbi funkcionuojančios ir tvarios prieglobsčio sistemos dalis bei veiksmingo prieglobsčio prašymo pateikimo sąlyga[19]. Laikydamosi savo įsipareigojimų pagal tarptautinę žmogaus teisių ir pabėgėlių teisę, valstybės privalo suteikti prieglobsčio prašytojams saugias ir humaniškas priėmimo sąlygas, užtikrinančias tinkamą pragyvenimo lygį ir pagarbą žmogaus orumui[20]. Priėmimo sistemos kontekste taip pat labai svarbu laiku nustatyti specifinių poreikių turinčius prašytojus, pavyzdžiui, šeimas su vaikais, nelydimus vaikus, neįgaliuosius, prekybos žmonėmis aukas, asmenis, kurie patyrė kankinimus, traumas ar smurtą, ir suteikti jiems paramą bei paslaugas, pritaikytas jų konkrečiai situacijai[21]. 7. Šiuo atžvilgiu UNHCR visapusiškai remia Lietuvos Vyriausybės ketinimą gerinti prieglobsčio prašytojų priėmimo sąlygų ir paslaugų kokybę[22]. UNHCR taip pat palankiai vertina tikslą užtikrinti vienodus priėmimo standartus visose apgyvendinimo vietose[23], taip eliminuojant priėmimo sąlygų skirtumus skirtingų institucijų valdomose įstaigose. Sėkmingai reformai įgyvendinti yra labai svarbu įsteigti Priėmimo agentūrą, kuriai bus suteikta konkreti kompetencija ir atsakomybė priėmimo klausimais. 8.
teigiamai vertina tai, kad Pakeitimų projekte numatyti: i) sisteminiai pažeidžiamumo vertinimai ir pažeidžiamų prieglobsčio prašytojų nukreipimas į jų specialiesiems poreikiams pritaikytas priėmimo įstaigas (siūlomo 67 straipsnio 6 dalis ir
savarankiška veikla (siūlomo 71 straipsnio 1 dalies
prašytojams, apsistojusiems ne apgyvendinimo centruose (siūlomo
reforma prisideda prie teisinės pagalbos sistemos reformos, siekiant toliau didinti prieglobsčio prašytojų ir pabėgėlių galimybes gauti kokybišką teisinę pagalbą Lietuvoje (siūlomo 71 straipsnio 1 dalies 4 punktas). 9. UNHCR yra pasirengęs toliau konsultuotis su Lietuvos valdžios institucijomis ir, jei reikės, teikti techninę pagalbą, kad būtų užtikrinta, jog Pakeitimų projekto įgyvendinimas visiškai atitiktų Lietuvos įsipareigojimus pagal tarptautinę ir ES teisę bei taikytinus tarptautinius standartus. II. Konkretūs pastebėjimai
struktūra
projekto 2 straipsnio 11³ dalyje įtvirtinama laikino apgyvendinimo vietos, kaip pagrindinės priemonės, užtikrinančios galimybę gauti būstą, sąvoka ir nurodoma, kad apgyvendinimo vietą valdo, administruoja arba parenka Priėmimo agentūra. Pagal siūlomo Pakeitimų projekto 2 straipsnio 23¹ dalį, Priėmimo agentūra teikia paslaugas, skirtas užtikrinti socialines, apgyvendinimo ir kitas priėmimo sąlygas i) prieglobsčio prašytojams; ii) užsieniečiams, kuriems suteiktas prieglobstis, taip pat jų šeimų nariams šeimos susijungimo atvejais; iii) nelydimiems nepilnamečiams; iv) prekybos žmonėmis aukoms; v) užsieniečiams, kuriems taikomos grąžinimo procedūros; ir
(i) užsieniečiams, perkeltiems į Lietuvą. Agentūra veiks prižiūrint Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai. 11.
projekto 71 straipsnio 1 dalies 1 ir 7 punktuose numatyta, kad prieglobsčio prašytojai gali pasinaudoti materialinėmis priėmimo sąlygomis ir gauti būtinąją medicinos pagalbą bei kitas valstybės garantuojamas sveikatos priežiūros paslaugas, psichologinę pagalbą ir socialines paslaugas laikino apgyvendinimo vietoje arba, kai jie sulaikyti, Valstybės sienos apsaugos tarnyboje (VSAT). 12. Pagal siūlomą Pakeitimų projekto 115¹ straipsnį užsieniečių sulaikymo VSAT sąlygas ir tvarką nustato vidaus reikalų ministras. Todėl už sulaikymą ir toliau bus atsakinga VSAT, veikianti prie Vidaus reikalų ministerijos. Tačiau Pakeitimų projekte nenurodoma, kuri institucija bus atsakinga už sulaikytų prieglobsčio prašytojų priėmimo sąlygų, įskaitant maistą, drabužius, psichosocialines paslaugas ir sveikatos priežiūrą, užtikrinimą. Atsižvelgiant į bendrą reformos tikslą ir numatytas Priėmimo agentūros pareigas, kaip nurodyta pirmiau, būtų svarbu paaiškinti, ar Priėmimo agentūra dalyvaus užtikrinant VSAT sulaikytų prieglobsčio prašytojų priėmimo sąlygas, ir jei taip, tai kokia apimtimi. 13. Taip pat siūlomomis nuostatomis reikalaujama, kad socialinės apsaugos ir darbo ministras priimtų poįstatyminius teisės aktus, reglamentuojančius įvairius priėmimo paramos ir paslaugų aspektus. Tai apima: i) prieglobsčio prašytojų apgyvendinimo laikino apgyvendinimo vietose sąlygas ir tvarką, įskaitant atvejus, kai gyventi laikino apgyvendinimo vietoje kaip alternatyvą sulaikymui nurodo teismas (siūlomo 5 straipsnio 6 dalis, 79 straipsnio 3 dalis ir 115¹ straipsnis); ii) pažeidžiamumo vertinimo tvarką (siūlomo
(siūlomo 71 straipsnio 2¹ dalis ir 71 straipsnio 3 dalis). 14.
agentūra veiks prižiūrima Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, UNHCR daro prielaidą, kad pirmiau nurodytais poįstatyminiais aktais taip pat bus reglamentuojama Priėmimo agentūros atsakomybė už laikino apgyvendinimo vietų valdymą ir paramos bei paslaugų teikimą prieglobsčio prašytojams. Atsižvelgiant į tai, siekiant užtikrinti teisinį aiškumą, Priėmimo agentūros vaidmuo galėtų būti dar labiau patikslintas. 15. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, UNHCR rekomenduoja patikslinti Priėmimo agentūros vaidmenį teikiant priėmimo paramą ir paslaugas sulaikytiems prieglobsčio prašytojams (siūlomo 71 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 71 straipsnio
įgyvendinant socialinės apsaugos ir darbo ministro priimtus poįstatyminius aktus (siūlomo 5 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio
taikoma pasienio procedūra
Pakeitimų projekto 5 straipsnio 6 dalyje ir 148⁸ straipsnio
nuostatų pakeitimų. Pirmiausia, numatoma, kad prieglobsčio prašytojai, pateikę prieglobsčio prašymą pasienio kontrolės punkte, tranzito zonoje arba netrukus po neteisėto valstybės sienos kirtimo, bus apgyvendinami laikino apgyvendinimo vietose, kol bus priimtas sprendimas dėl jų įleidimo į Lietuvos Respubliką. Tai yra esminis pokytis, nes šiuo metu galiojančios pasienio procedūrų nuostatos numato prieglobsčio prašytojų apgyvendinimą pasienio kontrolės punktuose ar kituose VSAT padaliniuose. Kadangi pasienio kontrolės punktuose ir užkardose nėra tinkamų priėmimo sąlygų, UNHCR tikisi, kad siūlomi pakeitimai palengvins prieglobsčio prašytojų galimybes pasinaudoti priėmimo paslaugomis, teikiamomis laikino apgyvendinimo vietose, kurias administruos Priėmimo agentūra. 17.
projekto 148⁸ straipsnio 3 dalyje paliekamos nepaprastosios padėties ir ekstremaliosios situacijos nuostatos, pagal kurias prieglobsčio prašytojams, kuriems taikoma pasienio procedūra, nesuteikiama teisė laisvai judėti Lietuvos teritorijoje. Pagal siūlomą Pakeitimų projekto 148⁸ straipsnio 5 dalį, jei taikomos nepaprastosios padėties ir ekstremaliosios situacijos nuostatos, prieglobsčio prašytojai gali būti įpareigoti iki 6 mėnesių gyventi uždarose laikino apgyvendinimo vietose. Šiuo atžvilgiu UNHCR pakartoja savo poziciją, kad atsižvelgiant į judėjimo apribojimų intensyvumą ir trukmę, privalomas buvimas uždarose apgyvendinimo vietose pagal nepaprastosios padėties ir ekstremaliosios situacijos nuostatas prilygsta sulaikymui[24]. 18. UNHCR pažymi, kad 2023 m. balandžio 20 d. priėmus Užsieniečių įstatymo pakeitimus[25], Užsieniečių įstatymo 148⁸ straipsnio 3 ir 9 dalyse buvo nustatytos tam tikros procedūrinės garantijos, visų pirma – teisė apskųsti sprendimus dėl apgyvendinimo uždarose apgyvendinimo vietose. Tačiau 2023 m. birželio 7 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas pripažino, kad Užsieniečių įstatymo 148⁸ straipsnio 3 dalis prieštarauja Konstitucijos 20 straipsniui (Teisė į laisvę)[26]. Darydamas šią išvadą, Konstitucinis Teismas pabrėžė individualaus vertinimo trūkumą ir mažiau ribojančių alternatyvių priemonių nebuvimą kartu su maksimaliu 6 mėnesių privalomo buvimo apgyvendinimo vietose laikotarpiu, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos teritorijoje. UNHCR pažymi, kad Lietuvos Vyriausybė neseniai patvirtino atskirą įstatymo projektą, kuriuo siekiama įgyvendinti Konstitucinio Teismo nutarimą[27], ir tikisi, kad šios dvi teisėkūros iniciatyvos, kol jas priims Seimas, bus visiškai suderintos remiantis taikomais tarptautiniais ir ES standartais. 19.
pakartoja savo poziciją, kad net ir pasienio procedūrose prieglobsčio prašytojų sulaikymas gali būti taikomas tik kaip kraštutinė priemonė ir niekada neturėtų būti taikomas vaikams. Plačiai paplitęs sulaikymas vykdant pasienio procedūras, neatitinkantis būtinumo, pagrįstumo ir proporcingumo reikalavimų, greičiausiai būtų nesuderinamas su prieglobsčio prašytojų nebaudimo principu pagal 1951 m. Konvencijos 31 straipsnio
reikia teisėtiems tikslams ir laikantis procedūrinių garantijų, o tais atvejais, kurie priskiriami akivaizdžiai nepagrįstiems prieglobsčio prašymams, sulaikymas gali būti teisėtas iki keturių savaičių nuo prieglobsčio prašymo pateikimo, taikant atitinkamas apsaugos nuo neteisėto ar savavališko sulaikymo priemones[29]. Pasienio procedūrose paprastai pageidautinos ir galimos alternatyvos sulaikymui[30]. UNHCR taip pat laikosi pozicijos, kad prieglobsčio prašytojai, sulaikyti vykdant pasienio procedūras, turi turėti galimybę naudotis skubiai vykdomu teisminiu sulaikymo teisėtumo peržiūrėjimu. Tokia peržiūra turėtų būti automatinė ir pirmoje instancijoje turėtų būti atliekama per 24–48 valandas nuo pirminio sprendimo sulaikyti prieglobsčio prašytoją[31]. 20. Taikytinoje ES teisėje, kaip ją aiškina ES Teisingumo Teismas, taip pat numatyta, kad sulaikymas pasienio procedūroje, remiantis ES priėmimo sąlygų direktyvos
procedūrų direktyvos[32] 43 straipsnio 2 dalimi, negali būti ilgesnis nei 28 dienos net ir nepaprastosios padėties ar ekstremaliosios situacijos atveju[33]. 21. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta pirmiau, UNHCR ir toliau laikosi nuomonės, kad numatomas privalomas buvimas iki 6 mėnesių uždarose laikino apgyvendinimo vietose vykdant pasienio procedūras prieštarauja privalomiems tarptautiniams ir ES standartams.
UNHCR rekomenduoja nustatyti ne ilgesnį kaip keturių savaičių laikotarpį akivaizdžiai nepagrįstais atvejais ir su išimtimis, taikomomis pažeidžiamiems prieglobsčio prašytojams. Į pasienio procedūras reglamentuojančias nuostatas taip pat reikėtų įtraukti kitas procedūrines apsaugos nuo neteisėto ar savavališko sulaikymo priemones, pavyzdžiui, būtinumo, proporcingumo ir įmanomai trumpiausio laiko reikalavimus, alternatyvias sulaikymui priemones bei automatinę teisminę peržiūrą. Bendrosios nuostatos dėl sulaikymo
projekto 114 straipsnio 5 dalimi siekiama peržiūrėti bendrąsias nuostatas dėl prieglobsčio prašytojų ir kitų užsieniečių sulaikymo. Visų pirma, jame numatyta, kad prieglobsčio prašytojų sulaikymas turi būti kiek įmanoma trumpesnis ir trukti tik tiek, kiek tai būtina pagal taikomą sulaikymo pagrindą, tačiau, bet kuriuo atveju, ne ilgiau kaip
išsiaiškinti prieglobsčio prašymo motyvus, kai yra pasislėpimo rizika; arba, kai ii) prieglobsčio prašytojas kelia grėsmę nacionaliniam saugumui ar viešajai tvarkai, sulaikymo laikotarpis gali būti pratęstas papildomam ne ilgesniam kaip 6 mėnesių laikotarpiui. 23. UNHCR palankiai vertina siūlomą 114 straipsnio 5 dalies formuluotę, pagal kurią sulaikymo laikotarpis apribojamas iki įmanomai trumpiausio laiko ir tik tol, kol taikomas(-i) sulaikymo pagrindas(-ai). UNHCR nori pabrėžti, jog sulaikymas siekiant išsiaiškinti prieglobsčio prašymo motyvus neturėtų būti taikomas administracinio patogumo sumetimais per visą prieglobsčio procedūrą[34]. 24.
direktyvoje taip pat reikalaujama, kad valstybės narės laikytųsi deramo rūpestingumo (16 konstatuojamoji dalis), užtikrinant, jog administracinių procedūrų vilkinimas, už kurį negali būti atsakingas prašytojas, nepateisintų sulaikymo pratęsimo. Šiuo atžvilgiu ESTT yra išaiškinęs, kad kai yra akivaizdu, jog sulaikymo teisėtumą reglamentuojančios sąlygos nebetenkinamos, visų pirma, kai tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimas nevykdomas taip rūpestingai, kaip reikalaujama, asmuo, kuriam taikomas sulaikymas, turi būti nedelsiant paleistas[35]. 25. Be to, pagal siūlomo Pakeitimų projekto 114 straipsnio 8 dalį reikalaujama, kad po pirminio teismo sprendimo dėl sulaikymo VSAT periodiškai, bet ne rečiau kaip kartą per tris mėnesius, kreiptųsi į teismą dėl pakartotinio sprendimo sulaikyti svarstymo. 26. Iš tiesų, priėmus pirminį teismo sprendimą dėl sulaikymo, svarbu užtikrinti, kad teismas arba nepriklausoma institucija reguliariai periodiškai peržiūrėtų sulaikymo taikymo būtinybę, ir kad prieglobsčio prašytojai bei jų atstovas turėtų teisę dalyvauti tokioje peržiūroje. Geroji praktika rodo, kad po pirminio teismo sprendimo sulaikyti asmenį vėlesnės peržiūros turi būti atliekamos kas septynias dienas, kol sueis vienas mėnuo, o vėliau – kas mėnesį, kol bus pasiekta maksimali riba[36]. 27. Todėl UNHCR rekomenduoja pataisyti siūlomą Pakeitimų projekto 114 straipsnio 8 dalį, kad būtų reikalaujama periodines sulaikymo atvejų peržiūras vykdyti kas mėnesį. Šeimos susijungimas
siūlomo 28 straipsnio 2 dalis reglamentuoja prašymų išduoti leidimą laikinai gyventi pateikimo tvarką. Ši procedūra numato, kad užsieniečiai turi asmeniškai pateikti prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi išorės paslaugų teikėjui užsienyje. Tam tikros išimtys taikomos tik asmenims, kuriems suteikta papildoma ar laikina apsauga, prekybos žmonėmis aukoms ir negrąžintiniems asmenims. 29.
pažymi, kad galimybė pateikti prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi išorės paslaugų teikėjui tam tikrais atvejais palengvina pabėgėlių šeimų susijungimą, vis dėlto išlieka iššūkių, susijusių su reikalavimu asmeniškai pateikti prašymą dėl šeimos susijungimo. Pavyzdžiui, atsižvelgiant į tai, kad išorės paslaugų teikėjų paslaugos teikiamos tik ribotame šalių skaičiuje, praktiškai šeimos nariai, neturintys kelionės dokumentų ir (arba) vizų, negali nuvykti į atitinkamas paskirties vietas. Todėl jie netenka praktinių galimybių įgyvendinti savo teisę į šeimos susijungimą. 30. UNHCR požiūriu, prieinamos ir operatyvios šeimos susijungimo procedūros padeda užtikrinti saugų ir teisėtą šeimos narių atvykimą bei sumažinti neteisėto judėjimo, žmonių gabenimo ir prekybos žmonėmis pavojų. Todėl UNHCR rekomenduoja užtikrinti, kad pabėgėlių šeimų susijungimo procedūros būtų lanksčios, greitos ir veiksmingos. 31. Be to, ES direktyvoje dėl teisės į šeimos susijungimą reikalaujama, kad valstybės narės ypatingą dėmesį skirtų pabėgėlių padėčiai ir sudarytų palankesnes sąlygas pabėgėliams pasinaudoti teise į šeimos susijungimą[37]. Šiuo atžvilgiu ESTT neseniai išaiškino, kad nacionaliniais teisės aktais negalima reikalauti, jog pripažinto pabėgėlio šeimos nariai, norėdami pateikti prašymą dėl šeimos susijungimo, asmeniškai atvyktų į valstybės narės diplomatinę ar konsulinę įstaigą užsienyje, jei jiems neįmanoma arba pernelyg sunku nuvykti į tą vietą[38]. 32. Šiuo tikslu UNHCR rekomenduoja Lietuvai parodyti būtiną lankstumą, kad pabėgėliai ir jų šeimų nariai galėtų kreiptis dėl šeimos susijungimo, pritaikant procedūrinius reikalavimus prie jų aplinkybių, pažeidžiamumo ir nuogąstavimų dėl saugumo[39].
Pavyzdžiui, būtų galima apsvarstyti galimybę internetu teikti prašymus išduoti leidimus gyventi šalyje šeimos susijungimo pagrindu tais atvejais, kai tai susiję su pripažintais pabėgėliais ar papildomos apsaugos gavėjais, taip pat prašymus išduoti leidimus gyventi šalyje šeimos narių vardu teikti tiesiogiai Migracijos departamentui. 33. Be to, Užsieniečių įstatymo 26 straipsnio 3 dalyje reikalaujama, kad pabėgėlių šeimos, norinčios pasinaudoti palankesnėmis nuostatomis, atleidžiančiomis jas nuo reikalavimų pateikti įrodymus apie būstą, sveikatos draudimą ir stabilius bei nuolatinius pragyvenimo šaltinius, pateiktų prašymą dėl šeimos susijungimo per tris mėnesius nuo pabėgėlio statuso ar papildomos apsaugos suteikimo. Numatytas trijų mėnesių laikotarpis yra trumpas, atsižvelgiant į tai, kad pabėgėliai dažnai susiduria su daugybe kliūčių, kad surinktų visus reikiamus dokumentus, pagrindžiančius šeimos susijungimo prašymą, ir jiems ne visada pavyksta per nustatytą laiką išsiaiškinti savo šeimos narių buvimo vietą[⁴⁰]. 34. Dėl šios priežasties UNHCR rekomenduoja netaikyti laiko apribojimų pabėgėliams suteiktoms palankesnėms šeimos susijungimo sąlygoms[41]. Įvertinta. Dėl pasiūlymų siūlome apsispręsti pagrindiniame Užsienio reikalų komitete. 3.
2023-09-08
Lietuvos Raudonojo Kryžiaus teikiami pasiūlymai didžiąja dalimi yra susiję su kokybiškai naujos Priėmimą užtikrinančios įstaigos kūrimu bei grindžiami prielaida, kad Projektu siekiama sukurti šiuolaikišką, savarankišką, nepriklausomą įstaigą, veiksmingai užtikrinančią vieningais standartais grindžiamą visų tikslinei grupei (kaip ji apibrėžta Projekto siūlomoje naujoje Įstatymo 2 straipsnio 23¹ dalyje) priskiriamų užsieniečių priėmimą nuo jų atvykimo į Lietuvą iki integravimo į Lietuvos visuomenę arba išvykimo iš Lietuvos. Tokio pobūdžio tikslas reikalauja tiek procedūrinio autonomiškumo ir aiškaus funkcijų atkyrimo, tiek procedūrinio aiškumo, ypač kai tai liečia galimybę užtikrinti vienodo standarto priėmimo sąlygas visiems tikslinei grupei priklausantiems asmenims, nediferencijuojant jų pagal papildomas kategorijas. Atsižvelgus į tai, kad nemaža dalis Projekto nuostatų yra susiję su tam tikros asmenų kategorijos – prieglobsčio prašytojų padėties reglamentavimu, teikiami pasiūlymai taip pat didžiąja dalimi skirti būtent šiai kategorijai. Lietuvos Raudonojo Kryžiaus teikiamų pasiūlymų esminiai elementai:
įstaiga turėtų pati spręsti dėl tikslinei grupei priklausančių asmenų apgyvendinimo, perimant šią funkciją iš Migracijos departamento.
Papildomai siūloma peržiūrėti visų atitinkamuose procesuose dalyvaujančių institucijų – Priėmimą užtikrinančios įstaigos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos ir Migracijos departamento funkcijas bei jas išgryninti, numatant aiškų procedūrinį atskyrimą;
Lietuvos Raudonojo Kryžiaus siūlomas modelis numato tokius pagrindinius procedūros etapus bei funkcijų paskirstymą: Jeigu užsienietis pasiprašo prieglobsčio Migracijos departamente Procedūros pradžia / pirminiai veiksmai Migracijos departamentas: identifikuoja asmenį, registruoja prašymą suteikti prieglobstį, sprendžia dėl prašymo priimtinumo ir nagrinėjimo tvarkos, nukreipia prieglobsčio prašytoją į Priėmimą užtikrinančios įstaigos „Pirmojo atvykimo“ centrą;
Priėmimą užtikrinanti įstaiga: atlieka prieglobsčio prašytojo pirminį medicininį patikrinimą, identifikuoja specialiuosius poreikius, jei tokių yra, suteikia reikiamą informaciją, apgyvendina prieglobsčio prašytoją arba leidžia jam gyventi jo pasirinktoje gyvenamojoje vietoje; Valstybės sienos apsaugos tarnyba („Pirmojo atvykimo“ centre): įvertina, ar yra pagrindas sulaikyti prieglobsčio prašytoją bei, nustačius tokį pagrindą, kreipiasi į teismą su teikimu dėl jo sulaikymo. Prieglobsčio procedūra Migracijos departamentas: vykdo prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo arba prieglobsčio prašytojo perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei procedūrą;
Priėmimą užtikrinanti įstaiga: užtikrina prieglobsčio prašytojo priėmimo sąlygas; Valstybės sienos apsaugos tarnyba: pagal kompetenciją vykdo tarnybai priskirtas funkcijas, susijusias, inter alia, su migracijos procesų kontrole, nusikalstamų veikų prevencija, kriminaline žvalgyba.
Procedūros pabaiga Migracijos departamentas: priima jo kompetencijai priskirtą sprendimą; Priėmimą užtikrinanti įstaiga: pradeda prieglobstį gavusio užsieniečio integracijos procesą arba toliau užtikrina atitinkamas priėmimo sąlygas, kol užsienietis bus grąžintas į kilmės valstybę, išsiųstas iš Lietuvos arba perduotas kitai Europos Sąjungos valstybei narei;
Valstybės sienos apsaugos tarnyba: vykdo užsieniečio grąžinimą į kilmės valstybę, išsiuntimą iš Lietuvos arba perdavimą kitai Europos Sąjungos valstybei narei. Jeigu užsienietis pasiprašo prieglobsčio pasienyje Procedūros pradžia / pirminiai veiksmai Valstybės sienos apsaugos tarnyba: identifikuoja asmenį, pristato prieglobsčio prašytoją į Priėmimą užtikrinančios įstaigos „Pirmojo atvykimo“ centrą;
Migracijos departamentas: registruoja prašymą suteikti prieglobstį („Pirmojo atvykimo“ centre), sprendžia dėl prašymo priimtinumo ir nagrinėjimo tvarkos; Priėmimą užtikrinanti įstaiga: atlieka prieglobsčio prašytojo pirminį medicininį patikrinimą, identifikuoja specialiuosius poreikius, jei tokių yra, suteikia reikiamą informaciją, apgyvendina prieglobsčio prašytoją arba leidžia jam gyventi jo pasirinktoje gyvenamojoje vietoje;
Valstybės sienos apsaugos tarnyba („Pirmojo atvykimo“ centre): įvertina, ar yra pagrindas sulaikyti prieglobsčio prašytoją bei, nustačius tokį pagrindą, kreipiasi į teismą su teikimu dėl jo sulaikymo arba alternatyvios sulaikymui priemonės skyrimo.
Prieglobsčio procedūra Migracijos departamentas: vykdo prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo arba atsakingos Europos Sąjungos valstybės narės nustatymo procedūrą; Priėmimą užtikrinanti įstaiga: užtikrina prieglobsčio prašytojo priėmimo sąlygas; Valstybės sienos apsaugos tarnyba: pagal kompetenciją vykdo tarnybai priskirtas funkcijas, susijusias, inter alia, su migracijos procesų kontrole, nusikalstamų veikų prevencija, kriminaline žvalgyba. Procedūros pabaiga Migracijos departamentas: pagal kompetenciją priima sprendimą dėl prašymo suteikti prieglobstį;
Priėmimą užtikrinanti įstaiga: pradeda prieglobstį gavusio užsieniečio integracijos procesą arba toliau užtikrina atitinkamas priėmimo sąlygas, kol užsienietis bus grąžintas į kilmės valstybę, išsiųstas iš Lietuvos arba perduotas kitai Europos Sąjungos valstybei narei; Valstybės sienos apsaugos tarnyba: pagal poreikį vykdo užsieniečio grąžinimą į kilmės valstybę, išsiuntimą iš Lietuvos arba perdavimą kitai Europos Sąjungos valstybei narei.
Dėl užsieniečių judėjimo laisvės apribojimu Projektu siūloma pakeisti Įstatymo 2 straipsnio 31 dalyje pateiktą „užsieniečio sulaikymo“ apibrėžimą, nustatant, kad tai yra laikinas užsieniečio judėjimo laisvės apribojimas tam tikro subjekto (teisėsaugos pareigūno ar teismo) sprendimu ir užsieniečio laikymas tam tikroje įstaigoje (Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitoje teisėsaugos įstaigoje). Šiuo klausimu pažymime, kad remiantis 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/33/ES, kuria nustatomos normos dėl tarptautinės apsaugos prašytojų priėmimo (nauja redakcija) (toliau – Direktyva 2013/33), 2 straipsnio (h) punktu „sulaikymas“ yra „kai valstybė narė izoliuotai laiko prašytoją tam tikroje vietoje, kur prašytojo judėjimo laisvė yra atimta“. Toks apibrėžimas nenumato nei konkretaus subjekto, kurio sprendimu prieglobsčio prašytojo judėjimo laisvė yra atimta, nei konkrečios vietos, kurioje ši laisvė yra atimta, bei sieja
„sulaikymą“ išskirtinai su judėjimo laisvės atėmimo, laikant prašytoją
izoliuotai konkrečioje vietoje, faktu.
Kita vertus, Projekte siūlomas
„užsieniečio sulaikymo“ apibrėžimas iš esmės reiškia, kad prieglobsčio
prašytojo laikymas izoliuotai tam tikroje vietoje, kurioje jo judėjimo laisvė yra atimta (kas laikytina „sulaikymu“ pagal Direktyvą 2013/33), nebūtų laikomas „sulaikymu“ pagal Įstatymą, jei sprendimą dėl užsieniečio patalpinimo vietoje, kurioje jo judėjimo laisvė yra atimta, priimtų ne
„užsieniečio sulaikymo“ apibrėžime minimas subjektas, o, pvz., Migracijos
departamentas, ir (arba) ši vieta būtų ne apibrėžime minima Valstybės sienos apsaugos tarnyba ar kita teisėsaugos įstaiga, o, pvz., Priėmimą užtikrinanti įstaiga. Atsižvelgus į tai, laikomės pozicijos, kad siūloma Įstatymo 2 straipsnio 31 dalies formuluotė nėra suderinama su Direktyvos 2013/33 2 straipsnio (h) punktu bei nepagrįstai susiaurina „sulaikymo“ sąvoką. Direktyvos 2013/33 7 straipsnio 1 dalis reglamentuoja prieglobsčio prašytojų judėjimo laisvę bei nustato bendrą taisyklę: „Prašytojai gali laisvai judėti priimančiosios valstybės narės teritorijoje arba tam tikroje valstybės narės jiems nustatytoje vietoje“. Pažymėtina, kad lietuviškame vertime vartojamas žodis „vieta“, kuris taip pat vartojamas to paties straipsnio 3 dalyje („valstybių narių nurodytoje konkrečioje vietoje“) arba jau minėtame 2 straipsnio (h) punkte („tam tikroje vietoje“), tačiau angliškoje Direktyvos 2013/33 versijoje 7 straipsnio 1 dalyje vartojamas žodis „area“ („Applicants may move freely within the territory of the host Member State or within an area assigned to them by that Member State“), o ne „place“, kaip to paties straipsnio 3 dalyje arba 2 straipsnio (h) punkte.
Kadangi lietuviškas vertimas nedaro semantinio skirtumo tarp šių dviejų žodžių, tai gali sąlygoti klaidingą 7 straipsnio 1 dalies nuostatos interpretavimą. Minėta nuostata pirmą kartą atsirado Direktyvoje 2003/9 bei buvo pažodžiui perkelta į ją pakeitusią Direktyvą 2013/33, tačiau oficialus lietuviškas Direktyvos 2003/9
judėti priimančiosios valstybės narės teritorijoje arba tam tikroje valstybės narės jiems paskirtoje zonoje“. Remiantis prieinamais duomenimis[42], galimybė apriboti prieglobsčio prašytojų judėjimo laisvę tam tikra „zona“ (angl. „area“) atsirado atsižvelgus į Vokietijos pageidavimą išlaikyti nacionalinėje teisėje numatytą galimybę apriboti prieglobsčio prašytojų judėjimo laisve tam tikru teritorijos administraciniu vienetu. Tokiu būdu, tiek 7 straipsnio 1 dalies nuostatos derinimo istorija, tiek originalios (angliškos) jos versijos semantinis vertinimas pagrindžia išvadą, kad valstybė narė gali leisti prieglobsčio prašytojui laisvai judėti tik tam tikroje teritorijos dalyje, tačiau ne „vietoje“ (pvz., apgyvendinimo centre), kaip suponuoja lietuviškas vertimas. Be to, Direktyvos 7 straipsnio 1 dalis numato, kad minima „nustatyta vieta“ (angl. „area“) „turi garantuoti pakankamai galimybių naudotis visa pagal šią direktyvą teikiama parama“, kas apima, be kita ko, galimybę lankytis gydymo įstaigose, lankyti mokyklą, dirbti (įgijus tokią teisę).
Akivaizdu, kad „vieta“ (pvz., užsieniečių apgyvendinimo centras) tokių galimybių nesuteikia. Galiausiai, net jeigu prieglobsčio prašytojui leista laisvai judėti tik tam tikroje valstybės teritorijos dalyje, tai nereiškia, kad iš jo atimta judėjimo laisvė, kadangi jis gali laikinai išvykti iš šios teritorijos dalies, gavęs leidimą arba, tam tikrais atvejais (pvz., vykstant į susitikimus su valdžios atstovais ir į teismus), net neprašant leidimo (Direktyvos 2013/33 7 straipsnio 4 dalis). Apibendrinant, kiek tai liečia prieglobsčio prašytojų judėjimo laisvę, Direktyvos 2013/33 nuostatos numato 3 skirtingus režimus: · teisę laisvai judėti visoje priimančiosios valstybės narės teritorijoje; · teisę laisvai judėti tam tikroje teritorijos dalyje (angl. „area“); · sulaikymą, kai judėjimo laisvė yra atimta „tam tikroje vietoje“ (pvz., sulaikymo centre). Skirtingai negu Direktyva 2013/33, Įstatymas numato kelis kitus su prieglobsčio prašytojų judėjimo laisve susijusius režimus, leidžiančius apriboti judėjimo laisvę „tam tikra vieta“, kas laikytina „sulaikymu“ Direktyvos 2013/33 2 straipsnio (h) punkto prasme, tačiau tokiu nelaikoma pagal Įstatymą, kaip antai: · apgyvendinimas tam tikroje vietoje nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje pagal Įstatymo 140⁸ straipsnio 3, 6 ir 7 dalis; · „alternatyvi sulaikymui priemonę“ – apgyvendinimas tam tikroje vietoje, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje“ pagal Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 5 punktą ir 140¹⁹ straipsnio 1 dalies 3 punktą. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas 2022 m. birželio 30 d. sprendime byloje M. A. (bylos Nr.
A. (bylos Nr. C-72/22 PPU)[43] konstatavo, kad Įstatymo 140¹⁹ straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta „alternatyvi sulaikymui priemonė“ – apgyvendinimas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, laikytina de facto sulaikymu. Teismas išaiškino, kad nors toks judėjimo laisvės suvaržymas pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus formaliai ir yra laikomas alternatyvia sulaikymui priemone, dėmesys atkreiptinas į tai, kad toks asmuo yra atskirtas nuo kitų gyventojų, netekęs judėjimo laisvės, todėl direktyvos 2013/33 2 straipsnio (h) punkto prasme laikytinas asmeniu, kuriam taikomas sulaikymas. Paminėtina ir tai, kad šiuo metu Europos Žmogaus Teisių Teismas nagrinėja mažiausiai 3 skundus prieš Lietuvą dėl minėtos laisvės atėmimo praktikos taikymo[44]. Galiausiai, 2023 m. birželio 7 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarime Nr. KT53-A-N6/2023 „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ (toliau – Nutarimas) konstatuota, kad prieglobsčio prašytojo laikinas apgyvendinamas nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje yra viena griežčiausių ir labiausiai asmens laisvę varžančių priemonių, galinčių būti prilyginamų sulaikymui (žr., pvz., Nutarimo 27.1, 27.3, 27.5 p.). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, prilygindamas prieglobsčio prašytojo laikiną apgyvendinamą nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje sulaikymui, nuosekliai akcentuoja ne tik šios priemonės pobūdį, bet ir trukmę (iki 6 mėnesių).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nagrinėjant su prieglobsčio prašytojų sulaikymu susijusius klausimus jau kurį laiką buvo įžvelgiamas tam tikras kryptingumas, o būtent –
„sulaikymas“, kaip tai suprantama tarptautinėje ir Europos Sąjungos teisėje,
laikytinas „sulaikymu“ nepriklausomai nuo to, kaip atitinkama asmens laisvę suvaržanti priemonė vadinama nacionalinėje teisėje. Atitinkamai, de facto
„sulaikymui“ Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas prilygino
užsieniečių „apgyvendinimą nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje“, taip pat alternatyvią sulaikymui priemonę – „užsieniečio apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje“. 2023 m. sausio 19 d. nutartyje[45] administracinėje byloje Nr. A-1289-602/2023 Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, kad užsieniečių apgyvendinimas Valstybės sienos apsaugos tarnybos Pabradės užsieniečių registracijos centre, suteikiant jiems teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje (remiantis Įstatymo 140⁸ straipsnio 3 dalimi), laikytinas de facto sulaikymu. Nepaisant to, nacionalinėje teisėje ši priemonė formaliai laikoma ne „sulaikymu“, o „apgyvendinimu“, ir jos taikymui nereikalaujama motyvuoto teismo sprendimo. 2022 m. liepos 28 d. sprendime[46] administracinėje byloje Nr.
A-1091-822/2022 Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, kad alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, laikytina de facto sulaikymu. Šis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas atkartoja Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2022 m. birželio 30 d. sprendime byloje M. A. pateiktą išaiškinimą, tačiau pažymėtina, kad atitinkamą praktiką Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formavo ir iki minėto Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimo. 2022 m. kovo 31 d. nutartyje[47] administracinėje byloje Nr. A-1804-502/2022 Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas de facto sulaikymui prilygino apgyvendinimą nustatant judėjimo laisvės ribojimus Kybartų užsieniečių registracijos centre („judėjimo laisvės ribojimas nustatant alternatyvią sulaikymui priemonę iš esmės būtų tapatus judėjimo laisvės ribojimui asmenį sulaikant, o tai neatitinka Įstatyme įtvirtintų šių priemonių sistemos ir jų taikymo logikos“), o
administracinėje byloje Nr. A-2414-881/2022 analogiškai pasisakė dėl apgyvendinimo Pabradės užsieniečių registracijos centro konteinerinių namelių sektoriuje. 2022 m. gegužės 19 d. nutartyje[49] administracinėje byloje Nr. A-2595-602/2022 de facto sulaikymui Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat prilygino apgyvendinimas Pabėgėlių priėmimo centre, šiuo konkrečiu atveju net neaptarinėdamas faktinių „apgyvendinimo“ sąlygų, bet tiesiog vertindamas pačios alternatyvios sulaikymui priemonės, kuri savo turiniu faktiškai nesiskiria nuo sulaikymo, esmę. Minėta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika atspindi Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisprudenciją.
Spręsdamas dėl skirtumo tarp judėjimo laisvės apribojimo ir laisvės atėmimo, kaip tai suprantama pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnį, užsieniečių sulaikymo tranzito zonose ir apgyvendinimo centruose kontekste Europos Žmogaus Teisių Teismas konstatavo[50], kad asmenų laikymas tokio pobūdžio centruose prilygsta „laisvės atėmimui“ nepriklausomai nuo to, kaip tai vadinama nacionalinėje teisėje. Sujungtose bylose C-924/19 PPU ir
Europos Sąjungos Teisingumo Teismas konstatavo, kad trečiosios šalies piliečiui nustatyta pareiga nuolat likti griežtai apibrėžtoje uždaroje tranzito zonoje, kurioje šio piliečio judėjimas ribojamas ir kontroliuojamas, ir šis trečiosios šalies pilietis negali teisėtai savo valia iš jos išeiti bet kuria kryptimi, yra laisvės atėmimas, kuris laikytinas „sulaikymu“, kaip tai suprantama pagal Direktyvą 2013/33. Įvertinus minėtą teisinį reglamentavimą bei teismų praktiką, atsižvelgus į tai, kad kuriama Priėmimo užtikrinanti įstaiga bus atsakinga, inter alia, už visų prieglobsčio prašytojų priėmimo sąlygų užtikrinimą, o tai reiškia – už tinkamą Direktyvos 2013/33 nuostatų įgyvendinimą, siūlome būtent šiame kontekste suderinti Įstatymo nuostatas su Europos Sąjungos acquis bei tokiu būdu nediferencijuoti Priėmimo užtikrinančio įstaigos žinioje esančius prieglobsčio prašytojus pagal papildomas su judėjimo laisvės apribojimu susijusias kategorijas, kurių Direktyvos 2013/33 nuostatos nenumato. Pažymėtina, kad Projektas numato, jog užsieniečiai, kuriems taikomos minėtos de facto sulaikymo priemonės, laikomi laikino apgyvendinimo vietose, kurias valdo, administruoja arba parenka Priėmimą užtikrinanti įstaiga.
Atsižvelgus į tai, kad tokio pobūdžio judėjimo laisvės apribojimas „tam tikra vieta“ laikytinas „sulaikymu“, konstatuotina, kad Projektas jau numato, kad dalis de facto sulaikytų užsieniečių bus Priėmimą užtikrinančios įstaigos žinioje. Siekiant procedūrinio aiškumo ir vienodų priėmimo sąlygų užtikrinimo visiems tikslinei grupei priklausantiems užsieniečiams, siūlome numatyti, kad asmenys, kurie yra sulaikomi teismo sprendimu, taip pat yra Priėmimą užtikrinančios įstaigos žinioje, o ne Valstybės sienos apsaugos tarnybos, kaip numatyta Projekte. Tuo tikslu siūlome (konkretūs pasiūlymai dėl šių ir kitų Įstatymo nuostatų formuluočių pateikiami šio rašto priede): · patikslinti Įstatymo 2 straipsnio 31 dalies formuluotę, suderinant ją su Direktyvos 2013/33 2 straipsnio (h) punktu; · nustatyti, kad Priėmimo užtikrinančioje įstaigoje apgyvendinami tiek tie prieglobsčio prašytojai, kurių judėjimo laisvė nėra apribota, tiek tie, kuriems taikomas sulaikymas arba atitinkama alternatyvi sulaikymui priemonė[52]. · atsisakyti su Direktyvos 2013/33 nuostatomis nesuderinamų prieglobsčio prašytojų judėjimo laisvės apribojimo formų, prilygstančių sulaikymui; · atsisakyti prieglobsčio prašytojų „įleidimo į Lietuvos Respublikos teritoriją“ mechanizmo, kadangi jis netenka prasmės pritaikius modelį, kuomet visi prieglobsčio prašytojai nukreipiami į „Pirmojo atvykimo“ centrą bei tokiu būdu atsiduria Priėmimo užtikrinančios įstaigos žinioje, bei neturi pridėtinės vertės atsisakius su Direktyvos 2013/33 nuostatomis nesuderinamų prieglobsčio prašytojų judėjimo laisvės apribojimo formų, kurioms taikyti yra vienintelė praktinė „įleidimo į Lietuvos Respublikos teritoriją“ mechanizmo paskirtis.
Tuo pačiu atsisakoma Migracijos departamento funkcijos, nesusijusios su prašymų suteikti prieglobstį registravimu, nagrinėjimu bei sprendimų dėl jų priėmimu, tokiu būdu išgryninant institucijų funkcijas; · atsisakyti Įstatymo 140⁸ straipsnio, kadangi kitų siūlomų pakeitimų kontekste minėto straipsnio nuostatos būtų iš esmės tapačios Įstatymo 5 straipsniui, kuris galėtų būti taikomas visais atvejais, įskaitant kai yra įvesta karo padėtis, nepaprastoji padėtis, taip pat paskelbta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio. Atskirai pažymime, kad siūlomais pakeitimais niekaip nėra apribojama Įstatyme numatyta galimybė taikyti prieglobsčio prašytojams sulaikymą Direktyvoje 2013/33 nustatytais pagrindais, sąlygomis ir tvarka.
Direktyvos 2013/33 8 straipsnio 3 dalies c) punktas leidžia sulaikyti prieglobsčio prašytoją, siekiant procedūros metu priimti sprendimą dėl jo teisės atvykti į teritoriją, kas iš esmės atitinka situaciją, reglamentuojamą Įstatymo 5 ir 140⁸ straipsniuose. Tokiu būdu, Direktyva 2013/33 neužkerta kelio valstybei tokioje situacijoje apriboti prieglobsčio prašytojo judėjimo laisvę, tačiau reikalauja, kad atitinkamas sulaikymo pagrindas būtų nustatytas nacionalinėje teisėje. Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje, kuri reglamentuoja prieglobsčio prašytojų sulaikymo pagrindus, minėtas sulaikymo pagrindas nėra minimas. Tuo atveju, jeigu nebus pritarta pasiūlymui atsisakyti prieglobsčio prašytojų „įleidimo į Lietuvos Respublikos teritoriją“ mechanizmo, siekiant suderinti nacionalinį reglamentavimą su Direktyvos 2013/33 nuostatomis, siūlome įvertinti galimybę tinkamai reglamentuoti sulaikymą siekiant procedūros metu priimti sprendimą dėl prieglobsčio prašytojo teisės atvykti į teritoriją, atitinkamai papildant Įstatymo 113 straipsnio 4 dalį. Dėl palankesnių sąlygų kuo spartesniam užsieniečių įsitraukimui į darbo rinką sudarymo ir priėmimo sąlygų suvienodinimo Remiantis Įstatymo 71 straipsnio 1 dalies 10 punktu, prieglobsčio prašytojai turi teisę dirbti, jeigu per 6 mėnesius nuo prašymo suteikti prieglobstį pateikimo dienos Migracijos departamentas nepriėmė sprendimo dėl prašymo suteikti prieglobstį. Projektu siūloma papildyti šią nuostata, numatant, kad, be teisės dirbti, prieglobsčio prašytojai tokiais atvejais įgyja teisę imtis savarankiško užimtumo veiklos, tačiau 6 mėnesių terminą keisti nesiūloma.
Siekiant skatinti prieglobsčio prašytojų savarankiškumą ir fasilituoti išankstinę integraciją, taip pat įvertinus Latvijos Respublikos, 2021 m. sutrumpinusios analogišką 6 mėnesių terminą iki 3 mėnesių[53], praktiką, siūlome sutrumpinti šiuo metu numatytą 6 mėnesių terminą nustatant, kad teisę dirbti prieglobsčio prašytojai įgyja jau po 3 mėnesių. Esant pagrįstoms abejonėms dėl tokio pasiūlymo, alternatyviai siūlome įvertinti galimybę įvesti papildomų reikalavimų ir numatyti, pvz., kad po 3 mėnesių teisę dirbti įgyja tik tie prieglobsčio prašytojai, kurių asmens tapatybė buvo patvirtinta dokumentiniais įrodymais (Suomijoje taikoma tvarka), arba suteikti teisę dirbti iš karto tiems prieglobsčio prašytojams, kurių asmens tapatybė yra patvirtinta bei kurių prašymai nagrinėjami iš esmės (Švedijoje taikoma tvarka). Siekiant suvienodinti užsieniečių, įgijusių teisę dirbti pagal Įstatymą, padėtį bei palengvinti jų įsitraukimą į darbo rinką, taip pat siūlome papildyti Įstatymo 58 straipsnio 14 punktą, numatant, kad nuo pareigos gauti Užimtumo tarnybos išduodamą leidimą dirbti atleidžiami ne tik tie užsieniečiai, kurie įgijo teisę dirbti pagal Įstatymo 71 straipsnio 1 dalies 10 punktą (galiojanti Įstatymo redakcija) ir 140¹³ straipsnio 1 dalies 2 punktą (Projekte siūlomas papildymas), bet taip pat tie, kurie analogišką teisę įgijo pagal Įstatymo 140¹³ straipsnio
straipsnio 1 dalies 1 punktą, atsisakant apribojimo, kuriuo remiantis materialinėmis priėmimo sąlygomis negali naudotis prieglobsčio prašytojai, kurie gyvena savo pasirinktoje gyvenamojoje vietoje.
Tokio pobūdžio apribojimas, tikėtina, grindžiamas prielaida, jog savarankiškai gyvenantys prieglobsčio prašytojai turi pakankamai finansinių lėšų bei jiems nėra reikalinga valstybės parama. Tačiau bendravimo su prieglobsčio prašytojais praktika rodo, kad tokia prielaida neretai yra klaidinga. Didžiąją dalį savarankiškai gyvenančių prieglobsčio prašytojų šiuo metu sudaro pabėgėliai iš Baltarusijos, kurių dauguma atvyksta neturėdami santaupų bei gyvena palaikomi nevyriausybinių organizacijų ir diasporos. Atsižvelgus į tai, kad tokiems žmonėms taip pat yra būtina valstybės parama, siūlome atsisakyti minėto ribojimo. Pažymėtina ir sveikintina, kad Projekte atsisakoma analogiško apribojimo Įstatymo 71 straipsnio 2¹ir 3 dalyse. Dėl siūlomų Įstatymo 114 straipsnio 5 dalies pakeitimų Siūlomas Įstatymo 114 straipsnio 5 dalies pakeitimas iš esmės nėra kokybiškai nauja nuostata, šiuo metu analogiška nuostata yra įtvirtinta to paties straipsnio 7 dalyje. Vis dėlto, įvertinus naujausią Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisprudenciją, siūlome papildyti šią nuostatą papildomu saugikliu. 2022 m. lapkričio 8 d. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas priėmė sprendimą sujungtose bylose C‑704/20 ir C‑39/21, kuriame prieglobsčio prašytojų sulaikymo teisėtumą susiejo su jų atžvilgiu taikomų procedūrų vykdymo rūpestingumu. Minėto sprendimo 79-80 punktuose Europos Sąjungos Teisingumo Teismas pažymėjo: „Paaiškėjus, kad [...] sulaikymo teisėtumo sąlygos nebuvo arba nebėra įvykdytos, atitinkamas asmuo turi būti nedelsiant paleistas į laisvę [...].
Taip yra, be kita ko, tuo atveju, kai konstatuojama, kad grąžinimo, tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimo arba perdavimo procedūra, nelygu konkretus atvejis, nevykdoma taip rūpestingai, kaip reikalaujama.“ Taigi, anot Europos Sąjungos Teisingumo Teismo, jeigu atitinkama procedūra nėra vykdoma „taip rūpestingai, kaip reikalaujama“, prieglobsčio prašytojo sulaikymas turi „nedelsiant“ baigtis. Pvz., jeigu prieglobsčio prašytojas buvo sulaikytas „siekiant nustatyti ir
(arba) patikrinti jo tapatybę ir (arba) pilietybę“, tačiau nėra atliekama (arba nebeatliekama) jokių procesinių veiksmų, kuriais būtų siekiama tokio tikslo, prieglobsčio prašytojas turi būti paleistas į laisvę. Arba, pvz., jeigu prieglobsčio prašytojas sulaikomas „siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį“, tačiau jo apklausa (kurios pagrindinis tikslas ir yra – išsiaiškinti tokius „motyvus“) ilgą laiką neorganizuojama arba, atlikus apklausą, sprendimas dėl prieglobsčio prašymo ilgą laiką nepriimamas, asmeniui liekant sulaikyme, tuomet, tikėtina, vykdoma procedūra neatitiktų „rūpestingumo“ standarto ir toks prieglobsčio prašytojas turėtų būti paleistas į laisvę. Atsižvelgus į minėtą naujausią Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką, siūlome papildyti Įstatymo 114 straipsnio 5 dalį, nustatant, kad Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1, 2 ir 4 punkte nustatyti sulaikymo pagrindai nebetaikomi, jeigu atitinkamos procedūros nėra vykdomos taip rūpestingai, kaip reikalaujama. Dėl siūlomų Įstatymo 114 straipsnio 6 dalies pakeitimų Projekte siūloma pakeisti Įstatymo 114 straipsnio 6 dalį, atskiriant sulaikymą užsieniečio grąžinimo ar išsiuntimo tikslu pagal 2008 m. gruodžio 16 d.
Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse (toliau – Direktyva 2008/115) nuo prieglobsčio prašytojų sulaikymo pagal Direktyvą 2013/33. Remiantis Projekto aiškinamuoju raštu, atsižvelgiant į 2017 m. lapkričio 16 d. Komisijos rekomendacijos (ES) 2017/2338 dėl bendro „Grąžinimo vadovo“ valstybių narių kompetentingoms institucijoms, vykdančioms su grąžinimu susijusias užduotis (toliau – Grąžinimo vadovas), 14.4.2 punktą bei į praktikoje pasitaikančias situacijas, siūloma numatyti, kad į sulaikymo laikotarpį užsieniečio grąžinimo ar išsiuntimo tikslu neįskaičiuojamas laikotarpis, kai užsienietis buvo sulaikytas prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu. Tokiu būdu, patvirtinus siūlomus pakeitimus, prieglobsčio prašytojai galėtų būti sulaikomi prieglobsčio procedūros metu, o jai pasibaigus – dar iki 18 mėnesių grąžinimo ar išsiuntimo tikslu. Neginčydami Grąžinimo vadove pateiktų rekomendacijų, siūlome vis dėlto nesinaudoti galimybe pabloginti prieglobsčio prašytojų padėtį bei išbraukti iš Projekto paskutinį keičiamos Įstatymo 114 straipsnio 6 dalies sakinį. Taip pat teikiame savo pastabas dėl siūlomo pakeitimo formuluočių. Atitinkama Grąžinimo vadovo 14.4.2 pateikta rekomendacija iš esmės reiškia, kad Direktyvos 2008/115 15 straipsnio 5 ir 6 dalyse numatyti sulaikymo terminai taikytini išskirtinai sulaikymui užsieniečio grąžinimo ar išsiuntimo tikslu pagal minėtą direktyvą.
Įstatymo
siejamų su Direktyvos 2008/115 tikslais (pvz., „kai siekiama užkirsti kelią pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms plisti“), tačiau Projekte nesiūloma atskirti sulaikymą užsieniečio grąžinimo ar išsiuntimo tikslu nuo sulaikymo kitais tikslais, išskiriant tik prieglobsčio prašytojų sulaikymą. Atitinkamai, nekonkretizuojant, kad atitinkama nuostata siejama išskirtinai su sulaikymu Įstatymo 113 straipsnio 2 dalyje nustatytu pagrindu (kaip, pvz., padaryta Projekte pakeistoje to paties straipsnio 7 dalyje), lieka neaišku, ar keičiama Įstatymo 114 straipsnio 6 dalis yra taikytina išskirtinai sulaikymui Direktyvos 2008/115 tikslais (t. y. Įstatymo
kuriuo Įstatyme numatytu pagrindu. Tuo atveju, jeigu keičiamoje Įstatymo 114 straipsnio 6 dalyje nustatyti sulaikymo terminai taikomi tik tuo atveju, kai užsienietis sulaikomas Įstatymo 113 straipsnio 2 dalyje nustatytu pagrindu, siūlome tai nurodyti nuostatos tekste, pašalinant dviprasmiškumą ir erdvę galimoms interpretacijoms. Kartu, tuo atveju, jeigu minėti sulaikymo terminai netaikytini kitiems sulaikymo pagrindams, siūlome pagal analogiją nustatyti pagrįstus maksimalius sulaikymo terminus ir visiems kitiems atvejams, kurie nėra siejami su Direktyvos 2008/115 tikslais. Atkreipiame dėmesį į tai, kad Direktyvos 2008/115
Projektu keičiamoje Įstatymo 114 straipsnio 6 dalyje ši būtinoji sąlyga neatsispindi, apsiribojant referavimu į užsieniečio nebendradarbiavimą ir negaunamus dokumentus. Be to, Projekte nėra minimas būtinasis priežastinis ryšys, t. y. kad būtent dėl tokio nebendradarbiavimo ar dokumentų negavimo išsiuntimo procedūra užsitęsia. Kadangi siūlomi pakeitimai grindžiami Grąžinimo vadovu, o tai reiškia – kuo tikslesniu Direktyvos 2008/115 įgyvendinimu, siūlome suderinti nuostatą, leidžiančią pratęsti 6 mėnesių sulaikymo terminą papildomam 12 mėnesių laikotarpiui, su Direktyvos 2008/115 15 straipsnio 6 dalimi, tiksliai perteikiant sąlygą, kuomet tokio pobūdžio pratęsimas leidžiamas. Papildomai pastebėtina, kad referavimas į „negaunamus reikiamus dokumentus“ taip pat netiksliai atkartoja Direktyvos 2008/115 formuluotę „vėluojama gauti reikiamus dokumentus“. Direktyvoje pateikta formuluotė „vėluojama gauti“ suponuoja, kad visi reikiami procedūriniai veiksmai yra atlikti ir pagrįstai tikimasi gauti dokumentus, tuo tarpu „negaunami“ nereikalauja nei pagrįstos tikimybės, kad reikiami dokumentai bus gauti, nei netgi tuo, kad dėl tokių dokumentų jau būtų kreiptasi. Galiausiai, atsižvelgus į Gražinimo vadovo 14.4 ir 14.4.1 punktus, siūlome Įstatymo 114 straipsnio 6 dalyje nustatyti, kad toks sulaikymas turi trukti ne tik „kuo trumpiau“, bet taip pat ne ilgiau, kol yra „pagrįsta grąžinimo arba išsiuntimo tikimybė“. Dėl siūlomų Įstatymo 114 straipsnio 7 dalies pakeitimų Projekte siūloma pakeisti Įstatymo 114 straipsnio 7 dalį, numatant, kad pasibaigus maksimaliam sulaikymo terminui užsienietis pakartotinai gali būti sulaikytas (ne ilgiau kaip 3 mėnesiams) tuo atveju, jeigu atsirado pagrįsta tikimybė jį grąžinti į užsienio valstybę ar išsiųsti iš Lietuvos Respublikos.
Remiantis Projekto aiškinamuoju raštu, šis pasiūlymas grindžiamas Grąžinimo vadovo 14.5 punktu. Suprasdami siūlomos nuostatos tikslą bei pagrindimą, vis dėlto manome, kad Projekte neteisingai perteikta minėta Europos Komisijos rekomendacija. Mūsų vertinimu, Grąžinimo vadovo 14.5 punkte pateikta rekomendacija dėl pakartotinio sulaikymo nesudaro pagrindo viršyti Direktyvos 2008/115 15 straipsnio 5 ir 6 dalyse numatytų sulaikymo terminų, kas aiškiai nurodyta Grąžinimo vadovo 14.5 punkto pirmoje pastraipoje. Vertinant minėto punkto antroje pastraipoje pateiktą rekomendaciją, laikomės pozicijos, kad joje nekalbama apie pakartotinį sulaikymą būtent „pasibaigus [maksimaliam] sulaikymo terminui“, kaip nurodyta Projekte, verčiau apie bet kokią situaciją, kai užsieniečio sulaikymas baigėsi nesant pagrįstai išsiuntimo tikimybei, tačiau vėlesniame etape tokia pagrįsta tikimybė atsirado, nesiejant tokių situacijų su maksimalaus sulaikymo termino išnaudojimu sulaikant užsienietį pirmą kartą. Taip pat atkreipiame dėmesį į tai, kad rekomendacijoje kalbama būtent apie „vėlesnį etapą“, tuo tarpu Projekte siūloma formuluotė iš esmės leidžia pakartotinai sulaikyti užsienietį iškart po to, kai baigėsi nustatytas maksimalus 18 mėnesių sulaikymo terminas, faktiškai pratęsiant šį terminą dar 3 mėnesiams.
Siūlome atsižvelgti į šias pastabas bei tikslinti keičiamos Įstatymo 114 straipsnio 7 dalies formuluotes, suderinant jas su Grąžinimo vadovo 14.5 punkte pateikta rekomendacija, kuria ši Projekto nuostata yra paremta, pvz., formuluojant ją kaip bendro pobūdžio nuostatą dėl pakartotino sulaikymo Įstatymo 113 straipsnio 2 dalyje nustatytu pagrindu, nesiejant jo nei su 18 mėnesių termino pasibaigimu, nei su papildomo 3 mėnesių termino nustatymu, bei akcentuojant būtinąją sąlygą – pagrįstos tikimybės grąžinti užsienietį atsiradimą. Įvertinta Pritarti iš dalies Pritarti. Pritarti. Siūlome apsispręsti pagrindiniame Užsienio reikalų komitete. Siūlome pritarti iš dalies pasiūlymui sutrumpinti 71 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatytą 6 mėnesių terminą nustatant, kad teisę dirbti prieglobsčio prašytojai įgyja jau po 3 mėnesių (kaip tai yra pvz., Latvijoje). Siūlome nustatyti keletą papildomų sąlygų, apribojant prieglobsčio prašytojų, kuriems būtų taikomas palankesnis 3 mėnesių terminas, ratą. Siūlome nustatyti, kad sutrumpintas 3 mėnesių terminas būtų taikomas tik savo pasirinktoje vietoje gyvenantiems prieglobsčio prašytojams, t. y. asmenims, kurie nėra valstybės aprūpinami gyvenamuoju plotu, tokiu būdu dar labiau skatinant jų savarankiškumą ir mažinant valstybės biudžeto lėšų poreikį asmenų išlaikymui. 4. VŠĮ „Sienos grupė“
kvietimu VšĮ „Sienos Grupė“ (toliau – Sienos Grupė) teikia išvadas dėl įstatymo projekto Nr. XIVP-2797 (toliau – projektas).
2.Sienos Grupė pritaria įstatymo projektui ir jo aiškinamajame rašte nurodytiems tikslams įgyvendinti užsieniečių priėmimo ir apgyvendinimo sistemos pertvarką konsoliduojant užsieniečių priėmimo sąlygų užtikrinimo funkcijas vienoje institucijoje, tam, kad būtų galima efektyviausiai nukreipti finansinius, žmogiškuosius ir infrastruktūros išteklius į priėmimo poreikių nustatymą bei tenkinimą. 3.Teigiamai vertiname siekius sukurti teisines prielaidas Vyriausybei paskirti vieną įstaigą, atsakingą už visų užsieniečių, kurių priėmimo poreikius privaloma užtikrinti pagal Lietuvos Respublikos įstatymą dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – UTPĮ), materialinių priėmimo sąlygų užtikrinimą. Esame įsitikinę, kad tokios įstaigos atsiradimas sudarytų sąlygas ir tinkamai įgyvendinti 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2013/33/ES, kuria nustatomos normos dėl tarptautinės apsaugos prašytojų priėmimo. 4. Palaikome projekto siūlymus, susijusius su prieglobsčio prašytojų, pateikusių prašymus suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ar netrukus po neteisėto Lietuvos Respublikos valstybės sienos kirtimo, iki priimamas sprendimas įleisti juos į Lietuvos Respubliką, laikinu apgyvendinimu. UTPĮ 5 straipsnio 6 dalis numato, kad Valstybės sienos apsaugos tarnyba minėtus užsieniečius laikinai apgyvendina pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ar Valstybės sienos apsaugos tarnyboje. 5.
siūlymams, kuriais nustatyta, kad visi prieglobsčio prašytojai, pateikę prašymus suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ar netrukus po neteisėto Lietuvos Respublikos valstybės sienos kirtimo, iki priimamas sprendimas įleisti juos į Lietuvos Respubliką, būtų apgyvendinami laikino apgyvendinimo vietoje, o jų apgyvendinimo sąlygas ir tvarką, laikino išvykimo iš apgyvendinimo vietų, taip pat – prieglobsčio prašytojo pažeidžiamumo nustatymą, nustatytų socialinės apsaugos ir darbo ministras. Žemiau pateikiame Sienos Grupės poziciją dėl konkrečių įstatymo projekto nuostatų. Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 140⁸ straipsnio 3 dalyje nurodytų užsieniečių, kurie neteisėtai kirto Lietuvos
vienintelė organizacija Lietuvoje, ypatingą dėmesį skirianti asmenims, kurie į Lietuvos Respublikos teritoriją pateko neteisėtai kirtę Lietuvos Respublikos valstybės sieną, kai yra įvesta karo padėtis, nepaprastoji padėtis, taip pat paskelbta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio ir kurie nėra prieglobsčio prašytojai ir dėl kurių yra priimtas sprendimas dėl grąžinimo ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Viešai prieinama informacija patvirtina, kad šių asmenų prieglobsčio prašymai nebuvo išnagrinėti tinkamai, pirmiausiai dėl to, kad nebuvo suteikta efektyvi valstybės garantuojama teisinė pagalba, institucijoms nepateikti ir tinkamai neįvertinti persekiojimo įrodymai, nesurinkta ir neįvertinta aktuali valstybės kilmės informacija.[54] Šie užsieniečiai išlieka ypatingai pažeidžiama visuomenės grupė – ribojamos jų galimybės naudotis teise dirbti, prieiga prie sveikatos paslaugų, teisė į veiksmingą teisminę gynybą.
Nesuteikus prieigos prie veiksmingos prieglobsčio procedūros vykdomi sprendimai išsiųsti į kilmės valstybę tinkamai neįvertinus individualios užsieniečio situacijos, neatsižvelgiant į pasikeitusias aplinkybes, dėl kurių priimtas sprendimas išsiųsti. Dėl teisės dirbti realizavimo
dalimi siekiama pakeisti 2 straipsnį papildant jį nauja 23¹ dalimi, kuria nustatoma, kad Priėmimą užtikrinanti įstaiga – Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskirta biudžetinė įstaiga, teikianti socialines, apgyvendinimo ir kitas priėmimo sąlygas užtikrinančias paslaugas prieglobsčio prašytojams, užsieniečiams, kuriems suteiktas prieglobstis Lietuvos Respublikoje, jų šeimos nariams šeimos susijungimo atvejais, nelydimiems nepilnamečiams užsieniečiams, užsieniečiams, esantiems ar buvusiems su prekyba žmonėmis susijusių nusikaltimų aukomis, užsieniečiams, kol bus priimtas sprendimas dėl jų grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos arba kol sprendimas dėl jų grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos bus įgyvendintas, užsieniečiams, perkeltiems į Lietuvos Respublikos teritoriją Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimu. 8. Sienos Grupė ne kartą yra pažymėjusi, kad užsieniečiai nurodyti 140⁸ straipsnio 3 dalyje, kurie nėra prieglobsčio prašytojai ir dėl kurių yra priimtas sprendimas grąžinti į užsienio valstybę ar išsiųsti iš Lietuvos Respublikos, susiduria su benamystės rizika.
Teigiamai vertiname Priėmimą užtikrinančiai įstaigai priskirtą funkciją teikti šiems asmenims socialines, apgyvendinimo ir kitas priėmimo sąlygas užtikrinančias paslaugas. 9. Vadovaujantis UTPĮ 140²² straipsnio 1 dalimi, jeigu sprendimas dėl užsieniečio, atvykusio į Lietuvos Respubliką įvestos karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat paskelbtos ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio laikotarpiu, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos neįvykdomas per 5 metus nuo tokio sprendimo priėmimo dienos, užsieniečiui išduodamas leidimas laikinai gyventi. Nepaisant projektu numatomų Priėmimą užtikrinančios įstaigos teikiamų apgyvendinimo paslaugų, Sienos Grupė skatina per minėtą penkerių metų laikotarpį, sudaryti šiems užsieniečiams kuo geresnes sąlygas dirbti ir gyventi savarankiškai, siekti kad užsieniečiai, kurie nėra prieglobsčio prašytojai ir dėl kurių yra priimtas sprendimas grąžinti į užsienio valstybę ar išsiųsti iš Lietuvos Respublikos, kaip įmanoma ankščiau paliktų laikinojo apgyvendinimo vietas ir galėtų realizuoti įgytą teisę dirbti. 10. Projektu siūloma suvienodinti taikomas sąlygas dėl pareigos įsigyti leidimą dirbti tik prieglobsčio prašytojams. Šiuo metu nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti yra atleisti tik tie prieglobsčio prašytojai, kurie įgijo teisę dirbti UTPĮ 71 straipsnio 1 dalies 10 punkte nurodytais pagrindais. Projekto 9 straipsniu siūloma pakeisti UTPĮ 58 straipsnio 14 punktą, įrašant nuorodą ir į UTPĮ 140¹³ straipsnio 1 dalies 2 punktą. Sienos Grupė palaiko siūlymą suvienodinti sąlygas prieglobsčio prašytojams, tačiau skatina papildyti 58 straipsnio 14 punktą ir nuoroda į 140¹³ 3 dalies 2 punktą. 11.
teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintas proporcingumo principas reiškia, kad pasirinktos teisinio reguliavimo priemonės turi sudaryti kuo mažesnę administracinę ir kitokią naštą, nevaržyti teisinių santykių subjektų daugiau, negu to reikia teisinio reguliavimo tikslams pasiekti, o 7 punkte nurodytas sistemiškumo principas įtvirtina, kad teisės normos turi derėti tarpusavyje. Reikalavimas asmenims, kurie neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir nėra prieglobsčio prašytojai, tačiau turi teisę dirbti, įsigyti leidimą dirbti yra perteklinis. 12. UTPĮ 78 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad Užsieniečio registracijos pažymėjimas išduodamas arba pakeičiamas 6 mėnesių laikotarpiui ir galioja iki jame nurodyto termino, bet ne ilgiau, negu prieglobsčio prašytojas arba nelydimas nepilnametis užsienietis turi teisę likti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtintame Leidimo dirbti Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo V skyriaus 25 punkte nustatyta, kad užsieniečiui leidimas dirbti išduodamas darbo Lietuvos Respublikoje laikotarpiui, ne trumpiau nei 6 mėnesiams, bet ne ilgiau nei 12 mėnesių. III skyriaus 13 punkte nustatyta, kad už leidimo dirbti išdavimą, prireikus jo dublikato išdavimą, leidimo dirbti galiojimo pratęsimą imama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta valstybės rinkliava, kurią darbdavys arba įmonė ar fizinis asmuo, į kurią (pas kurį) užsienietis komandiruojamas laikinai dirbti, sumoka iki Prašymo pateikimo Užimtumo tarnybai dienos. 13. Reikalavimas įsigyti leidimą dirbti nurodytiems užsieniečiams, be kita ko, užtraukia ir papildomą administracinę naštą darbdaviams, kurie turi pareigą nuolat pakartotinai kreiptis dėl leidimo dirbti užsieniečiui išdavimo ir mokėti nuolat pakartotinai mokėti valstybės rinkliavą.
Pažymėtina, kad palengvinta galimybė užsieniečiams, kurių išsiuntimas nėra vykdomas, dirbti ir patiems pasirūpinti savo gerbuviu ne tik padeda integracijos procesui bet ir atitinka viešojo administravimo efektyvumo principui, valstybė neturėtų išlaikyti dirbti galinčių ir norinčių asmenų vien dėl perteklinio reglamentavimo. Dėl paskesnio prieglobsčio prašymo ir teisės į veiksmingą teisminę gynybą
rašte nurodyta, kad „siekiant užtikrinti nešališką teisinį atstovavimą, kai UTPĮ nustatytais atvejais užsienietis turi teisę į valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, jos organizavimas neturėtų būti priskirtinas tos įstaigos, kurios sprendimai ar procedūros yra vykdomi ar skundžiami, kompetencijai, o tai turėtų būti viena iš Priėmimą užtikrinančios įstaigos funkcijų. Dėl šios priežasties UTPĮ projektu siekiama nustatyti, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo UTPĮ nustatytais atvejais tvarką nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras“. Kaip jau minėta – tai, kad užsieniečiams nebuvo teikiama efektyvi valstybės garantuojama teisinė pagalba ir buvo atimta teisė į veiksmingą teisminę gynybą, patvirtina ir viešai prieinama informacija. 15. Sienos Grupė visiškai palaiko projekto 2 straipsnyje numatytą siūlymą keisti 3 straipsnio 5 dalies 2 punktą, pagal kurį neteisėtai Lietuvos Respublikoje esantys užsieniečiai, kurie nėra prieglobsčio prašytojai, turėtų teisę socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka naudotis valstybės garantuojama teisine pagalba teikimo sulaikyti užsienietį arba skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę nagrinėjimo teisme metu. 16.
straipsnio 3 dalyje nurodytų užsieniečių, kurie neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir nėra prieglobsčio prašytojai, galimybės naudotis valstybės garantuojama teisinė pagalba yra ribotos, o teisinė aplinka galimai pažeidžia 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse esančias nuostatas ir 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2013/32/ES dėl tarptautinės apsaugos suteikimo ir panaikinimo bendros tvarkos (nauja redakcija) bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnį. 17. Projekto 4 straipsniu siūloma pakeisti 5 straipsnio 4 dalį, papildant ją nuostata, jog šioje dalyje numatyta teisė pasilikti Lietuvos Respublikoje ir (ar) šio straipsnio 6 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose nesuteikiama, jei užsienietis pateikia paskesnį prašymą suteikti prieglobstį, kuriame nėra naujų esminių motyvų, tik siekdamas atidėti ar sutrukdyti įvykdyti sprendimą išsiųsti užsienietį iš Lietuvos Respublikos, kuriuo remiantis jis būtų artimiausiu metu išsiųstas. Ši įstatymo nuostata tiesiogiai įgyvendina 2013 m. birželio
direktyva) dėl tarptautinės apsaugos suteikimo ir panaikinimo bendros tvarkos (nauja redakcija) 41 straipsnio 1 dalies a punkte įtvirtintą nuostatą, pagal kurią teisės pasilikti išimtis paskesnių prašymų atveju gali būti taikoma, jei asmuo yra pateikęs pirmą paskesnį prašymą, kuris nėra toliau nagrinėtas pagal direktyvos 40 straipsnio 5 dalį, tik siekdamas atidėti arba sužlugdyti anksčiau priimto sprendimo vykdymą, kuriuo remiantis jis būtų artimiausiu metu išsiųstas iš tos valstybės narės. 18. Pažymime, kad vadovaujantis UTPĮ 77 straipsnio 1 dalies 3 punktu, prašymas suteikti prieglobstį nenagrinėjamas, jeigu prašytojas pateikė paskesnį prašymą, kuriame nėra naujų esminių motyvų.
Ši įstatymo nuostata tiesiogiai įgyvendina 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2013/32/ES (toliau – direktyva) dėl tarptautinės apsaugos suteikimo ir panaikinimo bendros tvarkos (nauja redakcija) esančią 40 straipsnio 5 dalies nuostatą, pagal kurią, prašymas suteikti prieglobstį nenagrinėjamas, jeigu prašytojas pateikė paskesnį prašymą, kuriame nėra naujų esminių motyvų. 19. Jei prieglobsčio prašymas priimtas nagrinėti ir asmuo yra prieglobsčio prašytojas, yra rimtas pagrindas manyti, kad egzistuoja UTPĮ 130 straipsnyje numatyti draudimo išsiųsti arba grąžinti užsienietį pagrindai – draudžiama išsiųsti arba grąžinti užsienietį į valstybę, kurioje jo gyvybei ar laisvei gresia pavojus arba jis gali būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų, arba į valstybę, iš kurios jis gali būti vėliau nusiųstas į tokią valstybę (130 straipsnio 1 dalis);
Užsienietis neišsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos arba negrąžinamas į valstybę, jeigu yra rimtas pagrindas manyti, kad joje užsienietis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas (130 straipsnio 2 dalis). 20. Teikiame siūlymą papildyti projekto 4 straipsnį pakeisti 5 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4.
Užsieniečiai, išskyrus prašymą suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ar netrukus po neteisėto Lietuvos Respublikos valstybės sienos kirtimo pateikusius prieglobsčio prašytojus, dėl kurių nepriimtas sprendimas įleisti juos į Lietuvos Respubliką, turi teisę pasilikti Lietuvos Respublikoje šio Įstatymo 138 straipsnyje nustatyto skundo padavimo termino laikotarpiu, o šiuo laikotarpiu pateikus prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių, – iki atitinkamo administracinio teismo nutarties dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių priėmimo arba kai apskųsto sprendimo vykdymas sustabdomas pagal šio Įstatymo 139 straipsnio 1 dalį. Prašymą suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ar netrukus po neteisėto Lietuvos Respublikos valstybės sienos kirtimo pateikę prieglobsčio prašytojai, dėl kurių nepriimtas sprendimas įleisti juos į Lietuvos Respubliką, turi teisę pasilikti šio straipsnio 6 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose šio Įstatymo 138 straipsnyje nustatyto skundo padavimo termino laikotarpiu, o šiuo laikotarpiu pateikus prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių, – iki atitinkamo administracinio teismo nutarties dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių priėmimo arba kai apskųsto sprendimo vykdymas sustabdomas pagal šio Įstatymo 139 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Šioje dalyje numatyta teisė pasilikti Lietuvos Respublikoje ir (ar) šio straipsnio 6 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose nesuteikiama, jei užsienietis pateikia paskesnį prašymą suteikti prieglobstį, kuriame nėra naujų esminių motyvų, tik siekdamas atidėti ar sutrukdyti įvykdyti sprendimą išsiųsti užsienietį iš Lietuvos Respublikos, kuriuo remiantis jis būtų artimiausiu metu išsiųstas ir dėl kurio yra priimtas sprendimas nenagrinėti pagal šio Įstatymo 77 straipsnio 1 dalies 3 punktą.“ 21.
papildymas esminis ir dėl to, kad pagal galiojantį Lietuvos Respublikos įstatymą dėl užsieniečių teisinės padėties, asmenims, kurie nėra prieglobsčio prašytojai nėra teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba siekiant apskųsti sprendimą grąžinti, uždrausti atvykti ar sprendimą dėl išsiuntimo. Valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, o kartu ir teisę į teisminę gynybą, užsieniečiai įgyja tik tapę prieglobsčio prašytojais. Būtina dėti visas pastangas, kad nebūtų išsiųsti paskesnį prieglobsčio prašymą pateikę prieglobsčio prašytojai, jų prašymai būtų nagrinėjami kruopščiai ir atidžiai, o Lietuva nepažeistų teisės į gyvybę ir kankinimų draudimo principų, įtvirtintų Konstitucijoje, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje. 22. UTPĮ 128 straipsnio 2 dalies 1 punktas numato, kad sprendimo dėl užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos vykdymas sustabdomas atitinkamam administraciniam teismui priėmus nutartį dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, kai sprendimas dėl užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos apskundžiamas teismui, išskyrus atvejus, kai užsienietis turi būti išsiųstas dėl jo keliamos grėsmės valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, o Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, jo šeimos narys arba kitas asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi laisvo asmenų judėjimo teise, – dėl jo keliamos labai rimtos grėsmės valstybės saugumui.
Visgi, atkreipiame dėmesį, kad valstybės garantuojama teisinė pagalba nėra teikiama užsieniečiams dėl prašymo kreiptis dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių, todėl užsienietis negali realizuoti šios teisės Veiksminga apsauga nuo grėsmės kilmės valstybėje tuo atveju, kai pirminis prieglobsčio prašymas nėra išnagrinėtas tinkamai arba nuo jo išnagrinėjimo atsirado naujos aplinkybės, patvirtinančios persekiojimo riziką, arba turi būti įvertinta naujausia valstybės kilmės informacija, nėra suteikiama. 23. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad 2008 m. gruodžio
nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse 13 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad trečiosios šalies piliečiui suteikiama veiksminga teisių gynimo priemonė siekiant apskųsti ar peržiūrėti sprendimus, susijusius su grąžinimu, kaip nurodyta 12 straipsnio 1 dalyje, kompetentingame teisme arba kitoje administracinėje institucijoje ar kompetentingoje įstaigoje, sudarytoje iš narių, kurie yra nešališki ir naudojasi nepriklausomumo apsaugos priemonėmis. Direktyvos 2008/115/EB 12 straipsnio 1 dalyje nurodomi sprendimai grąžinti ir, jei tokie priimti, sprendimai uždrausti atvykti bei sprendimai dėl išsiuntimo. 24.
straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos principas. Šis principas yra universalus; teisę į teisminę pažeistų konstitucinių teisių ir laisvių gynybą turi kiekvienas asmuo, manantis, kad jo teisės ar laisvės pažeistos; asmeniui jo pažeistų teisių gynyba teisme garantuojama nepriklausomai nuo jo teisinio statuso; asmenų pažeistos teisės ir teisėti interesai teisme turi būti ginami nepriklausomai nuo to, ar jie yra tiesiogiai įtvirtinti Konstitucijoje, ar ne; teisė kreiptis į teismą yra absoliuti; šios teisės negalima apriboti ar paneigti; asmens konstitucinė teisė kreiptis į teismą negali būti dirbtinai suvaržoma, taip pat negali būti nepagrįstai pasunkinama ją įgyvendinti; jeigu būtų neužtikrinta asmens konstitucinė teisė kreiptis į teismą, būtų nepaisoma ir visuotinai pripažinto bendrojo teisės principo ubi ius, ibi remedium – jeigu yra kokia nors teisė (laisvė), turi būti ir jos gynimo priemonė; tokia teisinė situacija, kai kuri nors asmens teisė ar laisvė negali būti ginama, taip pat ir teismine tvarka, nors pats tas asmuo mano, kad ši teisė ar laisvė yra pažeista, pagal Konstituciją yra neįmanoma, Konstitucija jos netoleruoja (Konstitucinio Teismo inter alia 1996 m. balandžio 18 d., 2000 m. gegužės 8 d., 2000 m. birželio 30 d., 2004 m. rugpjūčio 17 d., 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimai, 2006 m. rugpjūčio 8 d. sprendimas). 25. Teisę į teisingą teismą pagalbą įtvirtina ES pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnis. Kiekvienas asmuo, kurio teisės ir laisvės, garantuojamos Sąjungos teisės, yra pažeistos, turi teisę į veiksmingą teisminę gynybą šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis. Kiekvienas asmuo turi teisę, kad jo bylą per pagrįstą laiką teisingai ir viešai išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas, iš anksto įsteigtas pagal įstatymą. Nurodytomis aplinkybėmis nesuteikiant teisinės pagalbos asmenis, kurių prieglobsčio prašymas yra atmestas pažeidžiama asmens teisė į teisminę gynybą.
formuluotę, pagal kurią prieglobsčio prašytojų sulaikymas turi trukti kuo trumpiau. Sienos Grupė laikosi nuoseklios pozicijos, kad asmens sulaikymas turi ne tik trukti kuo trumpiau, bet ir gali būti tik kraštutinė priemonė ir negali būti taikomas vaikams. Asmens sulaikymas turi būti pagrįstas individualiais argumentais ir taikomas tik priėmus administracinį sprendimą, sulaikytam užsieniečiui, turi būti užtikrinama teisė tokio sprendimo teisėtumą patikrinti teisme nuo pat jo priėmimo momento. Šios užsieniečio teisės apimtis negali skirtis nuo Lietuvos piliečio teisės į saugumą ir judėjimo laisvę. 27. 2020 m. gruodžio 17 d. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo didžioji kolegija priėmė sprendimą byloje Nr. C-808/18 Europos Komisija prieš Vengriją, kuriame pažymėjo, kad „Nors siekiant gero bendros Europos prieglobsčio sistemos veikimo reikalaujama, kad nacionalinės institucijos turėtų patikimą informaciją apie tarptautinės apsaugos prašytojo tapatybę arba pilietybę ir informaciją, kuria grindžiamas jo prašymas, šiuo tikslu negalima pateisinti tokių sulaikymo priemonių, dėl kurių šios nacionalinės institucijos priima sprendimus kiekvienu konkrečiu atveju nepatikrinusios, ar jos proporcingos siekiamiems tikslams; tokio patikrinimo visų pirma reikia siekiant užtikrinti, kad sulaikymas būtų naudojamas tik kaip kraštutinė priemonė (šiuo klausimu žr. 2017 m. rugsėjo 14 d. Sprendimo K., C‑18/16, EU:C:2017:680, 48 punktą).“
atkreipė dėmesį, kad pagal taikytiną ES teisę, remiantis 2013 m. birželio 26 d.
Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/33/ES, kuria nustatomos normos dėl tarptautinės apsaugos prašytojų priėmimo (nauja redakcija) 8 straipsnio 3 dalies c punktu kartu su 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/32/ES dėl tarptautinės apsaugos suteikimo ir panaikinimo bendros tvarkos (nauja redakcija) 43 straipsnio 2 dalimi, negali būti ilgesnis nei 28 dienos, net ir nepaprastosios padėties atveju. 29. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2023 m. birželio 7 d. priėmė nutarimą Nr. KT53-A-N6/2023, kuriuo pripažino, kad 140⁸straipsnio 3 dalis tiek, kiek pagal ją visi prieglobsčio prašytojai privalėjo būti apgyvendinami nurodytose vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, kai toks apgyvendinimas pagal šio straipsnio 5 dalį galėjo trukti iki 6 mėnesių, kompetentingai institucijai nepriėmus sprendimo, kurį būtų galima skųsti teismui ir tiek, kiek pagal ją visi prieglobsčio prašytojai privalo būti apgyvendinami nurodytose vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, kai toks apgyvendinimas pagal šio straipsnio 5 dalį gali trukti iki 6 mėnesių, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsniui. Vyriausybė, atsižvelgdama į minėtą Konstitucinio Teismo sprendimą, 2023 m. rugsėjo 4 d. registravo Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 5, 79, 113, 115, 125, 126, 140(8), 140(10), 140(13), 140(14) ir 140(19) straipsnių pakeitimo įstatymo projektą. 30. Sienos Grupė teiks atskiras pastabas minėtam įstatymo projektui dėl užsieniečių sulaikymą reglamentuojančių nuostatų. 31.
nurodoma, kad „priėmus UTPĮ projekte siūlomą teisinį reguliavimą, bus sukurtos teisinės prielaidos Vyriausybei paskirti vieną įstaigą, atsakingą už visų užsieniečių, kurių priėmimo poreikius privaloma užtikrinti pagal UTPĮ (įskaitant sulaikytus užsieniečius), materialinių priėmimo sąlygų užtikrinimą. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 30 straipsniu numatomas 115¹ straipsnio pakeitimas įtvirtintų nuostatą, kad užsieniečių, sulaikytų ilgiau kaip 48 valandoms, laikymo Valstybės sienos apsaugos tarnyboje sąlygas ir tvarką nustato vidaus reikalų ministras. 32. Atsižvelgiant į tai, kad projektu siekiama paskirti vieną įstaigą, atsakingą už visų užsieniečių, kurių priėmimo poreikius, būtų tikslinga aiškiai nurodyti Priėmimą užtikrinančios įstaigos paslaugų teikimo tvarką Valstybės sienos apsaugos tarnyboje sulaikytiems užsieniečiams. Dėl sąvokų vartojimo
dalies 6 punkte įtvirtintas aiškumo, principas reiškia, kad teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti logiškas, nuoseklus, glaustas, suprantamas, tikslus, aiškus ir nedviprasmiškas. Raginame sprendimų priėmėjus atidžiau įvertinti parengtą projekto tekstą, kad visuose keičiamuose straipsniuose sąvokos prieglobsčio prašytojas ir užsienietis būtų vartojamos vienodomis reikšmėmis, nekiltų rizikos dviprasmiškai suvokti projektu siekiamą įtvirtinti teisinį reguliavimą. Įvertinta. Siūlome pritarti 10 pasiūlymui papildyti 58 straipsnio 14 punktą ir nuoroda į 140¹³ 3 dalies 2 punktą. Taip pat pritariame 11, 12 ir 13 pasiūlymams. Dėl visų kitų pasiūlymų siūlome apsispręsti pagrindiniame Užsienio reikalų komitete. 5. Lietuvos darbdavių konfederacija
Kreipiamės į Jus, reaguodami į Socialinių reikalų ministerijos raštą Nr. S-2023-4032, skirtą Užsienio reikalų komitetui dėl Seimo narių pasiūlymo Įstatymui „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr.
IX-2206 2, 3, 4, 5, 11, 28, 32, 44, 58, 62, 67, 71, 79, 85, 94, 99, 100, 101, 102, 103(1), 104, 105(2), 105(3), 105(4), 106(1), 108, 113, 114, 115, 115(1), 118, 123, 125, 140(8), 140(18), 140(19), 140(21), 140(28) straipsnių ir priedo pakeitimo ir 140(16) straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projekto Nr. XIVP-2797 (toliau – Pasiūlymas), kuriuo siūloma panaikinti diskriminacines nuostatas, taikomas tik laikinojo įdarbinimo įmonėms ir suvienodinti veiklos sąlygas Lietuvos laikinojo įdarbinimo įmonių su kitų Lietuvoje veikiančių įmonių sąlygomis įdarbinant trečiųjų šalių piliečius, siekiant, kad visi užsieniečiai, dirbantys Lietuvoje, mokėtų mokesčius Lietuvoje bei jų darbo sąlygos galėtų būti prižiūrimos Lietuvos institucijų. Mūsų tvirtu įsitikimu minėta Seimo narių iniciatyva yra viešo intereso išraiška ir žingsnis į priekį didinant skaidrumą Lietuvos darbo rinkoje ir pritraukiant į šalies darbo rinką trūkstamus personalo resursus. Dabartinis reguliavimas yra sukūręs sąlygas, kai trečiųjų šalių piliečiai Lenkijoje gali sudaryti laikinojo darbo sutartį ir būti komandiruoti kaip laikinieji darbuotojai į Lietuvą, o tai sukelia tokį neigiamą efektą – gaunamos mažesnės valstybės, savivaldybių biudžetų, Valstybinio socialinio draudimo fondo pajamos. Taip pat reikia atkreipti dėmesį į tai, jog trečiųjų šalių piliečiai atvyksta į Lenkiją ir yra komandiruojami į Lietuvą daugiausia pagal paslaugų/rangos sutartis ir būtent tokiu būdu yra dempinguojamas atlyginimas, nes Lietuvos institucijos neturi galimybių kontroliuoti šių darbuotojų atlyginimų.
Priėmus Seimo narių siūlomus UPĮ pakeitimus būtų sukurtos sąlygos Lietuvos verslams nuomotis darbuotojus iš Lietuvos laikinojo įdarbinimo įmonių, tokiu būdu mažėtų iš kitų šalių komandiruojamų į Lietuvą darbuotojų skaičius, darbuotojus įdarbinus Lietuvoje mokesčiai nuo darbo užmokesčio būtų mokami į Lietuvos biudžetą. Mus labai stebina, jog keli atsakingi Socialinių reikalų ministerijos atstovai įnirtingai priešinasi šiai progresyviai Seimo narių iniciatyvai, naudodami netikslią informaciją ar net
„argumentus“, kurie neatitinka tikrovės. Pavyzdžiui, SADM rašte teigiama,
jog „Laikinojo įdarbinimo įmonės, įdarbindamos trečiųjų šalių piliečius, pvz., iš Uzbekistano, kur minimali mėnesinė alga yra tik 76 Eur, galėtų rinktis modelį, siūlydamos laikinojo darbo naudotojams šią pigią darbo jėgą, pvz., už
galėtų būti mokamas Uzbekistano piliečiui, o 500 Eur liktų laikinojo įdarbinimo įmonei“. Tuo tarpu:
teisės aktai, Darbo kodeksas ir Užsieniečių teisinės padėties įstatymas, numato, jog laikinojo įdarbinimo atveju darbuotojui mokama ne mažesnė alga nei tiesiogiai įdarbintam Lietuvos darbuotojui. Aukščiau minima schema tiesiog negalima. 2. Įmonės, kurios siekia pritraukti pigesnę darbo jėgą, atsiveža ją tiesiogiai arba dalyvaudamos
„pilkosiose“ komandiruočių iš Lenkijos schemose. Laikinasis įdarbinimas
kainuoja brangiau nei tiesiogiai įsidarbinti darbuotoją, nes reikia apmokėti laikinojo įdarbinimo įmonės paslaugas. Tačiau daugybė Lietuvos įmonių neturi galimybių, žinių bei resursų pačios ieškoti darbuotojų užsienyje, todėl kreipiasi į laikinojo įdarbinimo įmones.
Norime atkreipti dėmesį, jog dabartiniais apribojimais laikinojo įdarbinimo įmonėms atvežti darbuotojus nėra sukuriamos jokios sąlygos padidėti algoms kažkuriame ekonomikos sektoriuje, nes tas darbuotojų trūkumas, tai yra, veiklos plėtros kliūtis, nėra paskata įmonei didinti algas esamiems darbuotojams. O apribojimai skaidriai atsivežti darbo jėgą iš užsienio yra negautos Lietuvos įmonių pajamos ir šalies biudžeto įplaukos. Taip pat norime priminti, jog spaudimas įmonėms didinti algas darbuotojams ne dėl kvalifikacijos ar efektyvumo didėjimo, o dėl desperatiško darbo jėgos trūkumo, veda į Lietuvos ekonomikos konkurencingumo mažėjimą ir infliacijos didinimą. Tad vis didesnes algas gaunantys Lietuvos gyventojai esminio gyvenimo kokybės didėjimo nebepajaučia dėl paslaugų ir prekių kainų augimo. Rašte buvo nurodyta, jog Užimtumo tarnyba 2023 m. išdavė užsieniečiams iš viso 2684 sprendimus dėl darbo atitikties, iš kurių 883 (33 proc.) išduoti laikinojo įdarbinimo įmonėms. Lietuvos įmonėms, kurios ketina įdarbinti darbuotoją iš trečiųjų šalių, jei jų profesija yra įtraukta į trūkstamų profesijų sąrašą, sprendimo iš Užimtumo tarnybos nereikia, kai tuo tarpu pagal šiuo metu galiojančią tvarką laikinojo įdarbinimo įmonėms reikia tokio sprendimo bet kuriam darbuotojui, net ir iš trūkstamų profesijų sąrašo, todėl pateikta proporcija laikinojo įdarbinimo įmonėms neatitinka tikrovės. Ministerija nurodo, jog dauguma leidimų laikinojo įdarbinimo įmonėms skirta transporto darbuotojų įdarbinimui, darbo naudotojams, kurie dažniausiai yra užsienio įmonės. Tačiau įdarbinti Lietuvoje, darbuotojai moka mokesčius Lietuvoje ir sukuria vertę Lietuvos ekonomikai.
Taip pat reikėtų atkreipti Jūsų dėmesį į tai, kad didžiausios ir ilgiausiai veikiančios laikinojo įdarbinimo įmonės dar nėra pakvietę dirbti nei vieno darbuotojo pagal naują tvarką, nes diskriminuojančios nuostatos šią veiklą padarė nekonkurencingą prieš komandiruoti siūlomus darbuotojus iš Lenkijos. Dėl nesuprantamų priežasčių Ministerija savo rašte imasi eskaluoti darbuotojų iš Bangladešo temą. Šios šalies piliečiams nėra jokių išskirtinių kliūčių atvykti dirbti į Lietuvą, kaip kad Rusijos ir Baltarusijos piliečiams. Akcentuojama, jog šiais metais buvo išduoti sprendimai 223 Bangladešo piliečiams, kurie ketina dirbti laikinojo įdarbinimo įmonėse. Mūsų nuomone, turbūt reikėtų džiaugtis, jei Lietuvos įmonės atrado dar vieną destinaciją iš kurios gali pritraukti darbuotojų, vystyti savo verslą, mokėti mokesčius ir prisidėti prie Lietuvos ekonomikos ir gerbūvio augimo. Čia primename, kad sprendimus išduoda Užimtumo Tarnyba tik tada kai tokių darbuotojų negali rasti Lietuvoje. Klausimas kodėl Ministerija trukdo pažangioms pataisoms kol kas lieka neatsakytas, kaip ir lieka diskriminacinės nuostatos, kurios brangiai kainuoja Lietuvos verslams ir valstybei. Diskriminacinės nuostatos įdarbinti užsieniečius per Lietuvos laikinojo įdarbinimo įmones, kasmet sukuria kelių dešimčių milijonų eurų darbo mokesčių, kurie yra sumokami kaimyninėse valstybėse, praradimą. Dabartinė Lietuvoje veikiančių laikinojo įdarbinimo įmonių diskriminacija kitų šalių laikinojo įdarbinimo įmonių ar Lietuvos darbdavių atžvilgiu yra nepagrįsta ir pažeidžia konkurencijos normas. Lietuvoje veikiančios laikinojo įdarbinimo įmonės yra griežtai reguliuojamos Darbo kodekso nuostatų ir turi atitikti šioms įmonėms nustatytus kriterijus. Be to, laikinojo įdarbinimo įmonės privalo teikti visą susijusią informaciją apie įdarbinamus asmenis Valstybinei Darbo inspekcijai.
Galiausiai laikiniesiems darbuotojams, turintiems darbo santykius su Lietuvos laikinojo įdarbinimo įmonėmis yra taikoma Lietuvos Respublikos darbo teisė ir aukščiausi šios darbo santykių rūšies apsaugos standartai, institucijos aktyviai prižiūri šio sektoriaus veiklą. Lietuvos įdarbinimo įmonių sektoriaus įmonėse neaptikti jokie didesni nei įprastose įmonėse nusižengimai, ko negalėtume pasakyti apie tam tikrus kitus sektorius (pvz. statybos, transportas). Tad kam iš tiesų laikinojo įdarbinimo įmonės yra nepatogios? Kas turi interesą išlaikyti pigius komandiruojamus neprižiūrimus institucijų darbuotojus? Kaip kitaip paaiškinti tokį pasipriešinimą dėl tik keliolikos tūkstančių darbuotojų apimančio sektoriaus, kuris pagal ES vidurkį galėtų augti bene 10 kartų ir prisidėti prie darbo jėgos pasiūlos įtampos reguliavimo? Įvertinta 4.Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaiga 2023-09-20 L Bendrosios pastabos apie Projektą Kaip nurodoma Projekto aiškinamajame rašte¹, Projektu siekiama sudaryti teisines prielaidas migrantų priėmimo ir apgyvendinimo sistemos pertvarkai, kurios tikslas - konsoliduoti migrantų priėmimo sąlygų užtikrinimo funkcijas vienoje institucijoje tam, kad būtų galima efektyviausiai nukreipti finansinius, žmogiškuosius ir infrastruktūros išteklius į priėmimo poreikių nustatymą bei tenkinimą.
Centrinė pertvarkos ašis yra Projektu siūloma įsteigti Priėmimą užtikrinanti įstaiga, kuri būtų atsakinga už socialines, apgyvendinimo ir kitas priėmimo sąlygas užtikrinančių paslaugų prieglobsčio prašytojams, užsieniečiams, kuriems suteiktas prieglobstis Lietuvos Respublikoje, jų šeimos nariams šeimos susijungimo atvejais, nelydimiems nepilnamečiams užsieniečiams, užsieniečiams, esantiems ar buvusiems su prekyba žmonėmis susijusių nusikaltimų aukomis, užsieniečiams, kol bus priimtas sprendimas dėl jų grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos arba kol sprendimas dėl jų grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos bus įgyvendintas, užsieniečiams, perkeltiems į Lietuvos Respublikos teritoriją Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimu, teikimą. Jos savininko teises ir pareigas įgyvendintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija (Projektu siūlomas UTPĮ 2 straipsnio papildymas 23¹ dalimi). Seimo kontrolierė palaiko siekį įsteigti Priėmimą užtikrinančią įstaigą, kuri būtų atsakinga už prieglobsčio prašytojų ir kitų užsieniečių priėmimą ir tinkamų sąlygų jiems užtikrinimą.
Itin palankiai vertintinas Projekto autorių siūlomas UTPĮ 67 straipsnio 6 dalies pakeitimas, kuriuo prieglobsčio prašytojų pažeidžiamumo vertinimo tvarkos nustatymas būtų patikėtas socialinės apsaugos ir darbo ministrui, siūlymas UTPĮ 71 straipsnio 2¹ dalį papildyti nuostata, kad teisę gauti 60 procentų valstybės remiamų pajamų dydžio pašalpą maistui, jeigu maitinimo paslauga nėra teikiama, turėtų ir prieglobsčio prašytojai, gyvenantys ne tik laikino apgyvendinimo vietoje, bet ir jų pasirinktoje gyvenamojoje vietoje. Prie geresnio prieglobsčio prašytojų teisių užtikrinimo taip pat prisidėtų ir siūlymas papildyti UTPĮ 71 straipsnio 1 dalies 10 punktą, prieglobsčio prašytojams suteikiant ne tik teisę dirbti, bet ir imtis savarankiško užimtumo veiklos. Kaip pastebi Projekto autoriai, prieglobsčio prašytojų teisė dirbti nustatyta UTPĮ
atleidimo nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti nustatyta tik UTPĮ 71 straipsnio 1 dalies 10 punkte nurodytiems prieglobsčio prašytojams. Todėl, siekdami suvienodinti visiems teisę dirbti įgijusiems prieglobsčio prašytojams taikomas sąlygas, Projekto autoriai siūlo papildyti UTPĮ 58 straipsnio 14 punktą, įtraukiant nuorodą ir į UTPĮ 140¹³ straipsnio 1 dalies 2 punktą. Toks teisinio reguliavimo pakeitimas prisidėtų prie palankesnių sąlygų prieglobsčio prašytojams įsidarbinti užtikrinimo ir pašalintų skirtingo reguliavimo dėl prieglobsčio prašytojų įdarbinimo sąlygotą teisinį neaiškumą darbdaviams, kai vienus prieglobsčio prašytojus galima įdarbinti be leidimo dirbti, o kitų prieglobsčio prašytojų įdarbinimas be leidimo dirbti būtų neteisėtas.
Seimo kontrolierė taip pat norėtų atkreipti dėmesį į tai, kad UTPĮ 140⁸ straipsnio 3 dalyje nurodyti užsieniečiai, kurie neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir nėra prieglobsčio prašytojai ir kurie teisę dirbti arba imtis savarankiško užimtumo veiklos praėjus 12 mėnesių nuo užsieniečio užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos įgyja pagal UTPĮ 140¹³ straipsnio 3 dalies 2 punktą, taip pat nėra atleidžiami nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti. Už leidimo dirbti išdavimą iki 1 metų šiuo metu numatyta 121 Eur rinkliava, o už leidimo dirbti pratęsimą - 52 Eur rinkliava[⁵⁵]. Pastebėtina, kad šiems užsieniečiams, kaip numatyta 140²² straipsnio 1 dalyje, jei sprendimas dėl jų išsiuntimo nėra įvykdomas, leidimas laikinai gyventi gali būti suteikiamas tik po 5 metų. Šie asmenys, kurie 5 metus neturi leidimo gyventi, neturi galimybių atsidaryti banko sąskaitos, todėl darbdaviai yra priversti keisti įprastą praktiką ir darbo užmokestį bei kitas su darbo santykiais susijusias išmokas mokėti grynaisiais pinigais. Išlaikant reikalavimą įsigyti leidimą dirbti, darbdaviui yra sukuriama papildoma administracinė ir finansinė našta, kuri neprisideda prie šių asmenų įdarbinimo skatinimo.[⁵⁶][⁵⁷] Todėl Seimo kontrolierė siūlo papildyti UTPĮ 58 straipsnį, numatant, kad nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti atleidžiami ir asmenys, kurie teisę dirbti yra įgiję pagal UTPĮ 140¹³ straipsnio 3 dalies 2 punktą. Atkreiptinas dėmesys, kad Projektu ir kartu su juo registruotu Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo Nr.
VIII-1591 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIVP-2798 siūlomas pakeitimas - siekis UTPĮ nustatytais atvejais užsieniečiams įtvirtintos teisės į valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizavimą priskirti prie Priėmimą užtikrinančios įstaigos, kurios savininko teises ir pareigas įgyvendintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija, funkcijų. Dėl šios priežasties yra siūloma keisti UTPĮ 3 straipsnio 5 dalies 2 punkto ir 71 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatas, numatant, kad socialinės apsaugos ir darbo ministras nustato valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams, kurie nėra prieglobsčio prašytojai, tvarką. Toks siūlymas vertintinas itin palankiai, nes, kaip nurodoma Projekto aiškinamajame rašte, siekiant užtikrinti nešališką teisinį atstovavimą, kai UTPĮ nustatytais atvejais užsienietis turi teisę į valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, jos organizavimas neturėtų būti priskirtinas įstaigos, kurios sprendimai ar procedūros yra skundžiami, kompetencijai. Seimo kontrolierės vertinimu, šis siūlomas pakeitimas prisidėtų sprendžiant problemas, susijusias su teisinės pagalbos prieinamumu užsieniečiams, į kurias Seimo kontrolierė yra ne kartą atkreipusi dėmesį, pasisakydama dėl užsieniečių žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo.[⁵⁸]
užsieniečių sulaikymo Projektu yra siūloma pakeisti 114 straipsnį, kuriuo yra reglamentuojamas užsieniečių sulaikymas. 114 straipsnio 5 dalyje siūloma numatyti, kad prieglobsčio prašytojų sulaikymas turi trukti kuo trumpiau ir ne ilgiau negu būtina pagal UTPJ 113 straipsnio 4 dalyje numatytus pagrindus - daugeliu atveju iki 6 mėnesių.
Tačiau tais atvejais, kai: 1) siekiama išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas prieglobsčio prašytojo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos; 2) kai prieglobsčio prašytojas kelia grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, sulaikymo terminas gali būti pratęstas papildomam, ne ilgesniam kaip 6 mėnesių, laikotarpiui. Vertinant šią nuostatą svarbu atkreipti dėmesį, kad Seimo kontrolierių įstaiga gauna skundų dėl Migracijos departamento pareigūnų veiksmų (neveikimo), susijusių su prieglobsčio prašymų nagrinėjimu, nesilaikant UTPJ numatytų terminų, todėl Seimo kontrolierė norėtų pabrėžti, kad sulaikymas, siekiant nustatyti motyvus, kuriais grindžiamas prieglobsčio prašytojo prašymas, negali būti pateisinamas, jei administracinės procedūros, kurių atlikimu grindžiamas sulaikymas, užtrunka ne dėl prieglobsčio prašytojo kaltės. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau - ESTT)[⁵⁹], aiškindamas Europos Parlamento ir Tarybos 2013 m. birželio 26 d. direktyvos 2013/33/ES, kuria nustatomos normos dėl tarptautinės apsaugos prašytojų priėmimo (nauja redakcija) (toliau - Priėmimo sąlygų direktyva) 8 straipsnio 3 dalies nuostatas, pagal kurias yra galimas prieglobsčio prašytojo sulaikymas, pastebėjo, kad, paaiškėjus, jog tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimo procedūra nebuvo vykdoma taip rūpestingai, kaip reikalaujama, sulaikytas asmuo turi būti nedelsiant paleistas į laisvę.
Todėl Seimo kontrolierė siūlytų UTPĮ 114 straipsnio 4 dalį papildyti nuostata, kad paaiškėjus, jog administracinės procedūros, susijusios su prieglobsčio prašytojo sulaikymo priežastimis, nebuvo atliekamos su deramu kruopštumu, sulaikytas asmuo turi būti nedelsiant paleidžiamas. Projekto autorių 114 straipsnio 5 ir 6 dalyse siūlomos formuluotės, kad atitinkamai prieglobsčio prašytojo ir užsieniečio sulaikymas turi trukti kuo trumpiau, yra vertintinos teigiamai, tačiau pastebėtina, kad UTPĮ 114 straipsnyje sulaikymo taikymo ribojimai, nurodant, kad sulaikymas skiriamas tik kraštutiniu atveju, jeigu numatytų tikslų negalima pasiekti alternatyviomis priemonėmis, numatyti tik pažeidžiamų asmenų ir šeimų, kuriose yra nepilnamečių užsieniečių, atžvilgiu (UTPĮ 114 straipsnio 4 dalis). Vertindama Projekto autorių pasiūlymus, susijusius su sulaikymo reglamentavimu, Seimo kontrolierė atkreipia dėmesį į Priėmimo sąlygų direktyvos 8 straipsnio 2 dalį, kurioje numatyta, kad įrodžiusios, kad tai būtina, ir kiekvieną atvejį vertindamos individualiai, valstybės narės gali sulaikyti prašytoją, jeigu neįmanoma veiksmingai taikyti kitų švelnesnių alternatyvių priemonių.
Be to, Europos Parlamento ir Tarybos 2008 m. gruodžio 16 d. direktyvos 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse (toliau - Grąžinimo direktyva) 15 straipsnio 1 dalies 1 pastraipoje numatyta, kad valstybės narės gali sulaikyti trečiosios šalies pilietį, kuriam taikoma grąžinimo procedūra, tik tam, kad parengtų grąžinimą ir (arba) įvykdytų išsiuntimo procesą (nebent konkrečiu atveju gali būti veiksmingai taikomos kitos pakankamos, tačiau švelnesnės priverstinės priemonės). Aiškindamas šias nuostatas ESTT pabrėžė, kad atitinkamos trečiosios šalies pilietis negali būti sulaikytas, jei galima veiksmingai taikyti švelnesnę prievartos priemonę.[⁶⁰] O UTPĮ 115 straipsnio, kuriame reglamentuojamos alternatyvios sulaikymui priemonės, 1 dalyje numatyta, kad esant tam tikroms sąlygoms, teismas „gali užsieniečiui skirti alternatyvią sulaikymui priemonę“. Tokiu būdu, užuot akcentavus, kad sulaikymas yra skiriamas tik kraštutiniais atvejais, t. y. jeigu neįmanoma veiksmingai taikyti kitų švelnesnių alternatyvių priemonių, daugiau ribojimų numatyta teismui skiriant alternatyvias sulaikymui priemones. Siekiant ištaisyti šiuos trūkumus ir pabrėžti sulaikymo kaip kraštutinės priemonės pobūdį, Seimo kontrolierė rekomenduoja prie siūlomų keisti 114 straipsnio 5 ir 6 dalių numatyti ne tik tai, kad sulaikymas turi trukti kuo trumpiau, bet ir tai, kad jis skiriamas tik tuomet, kai negali būti veiksmingai taikomos kitos, švelnesnės, judėjimo laisvę ribojančios priemonės. 3.
užsieniečių (ne prieglobsčio prašytojų) teisių
sulaikymo pagrindus, sprendimo sulaikyti apskundimo tvarką ir galimybę gauti nemokamą teisinę pagalbą informuojamas nedelsiant raštu jam suprantama kalba, tačiau tokios teisės nenumatytos kitiems sulaikytiems užsieniečiams (ne prieglobsčio prašytojams). Užsieniečių teises ir pareigas reglamentuoja UTPĮ 3 straipsnis, kurio 5 dalyje įtvirtintos neteisėtai Lietuvos Respublikoje esančių užsieniečių, kurie nėra prieglobsčio prašytojai, teisės, tačiau nors tarp jų numatyta teisė nemokamai jiems suprantama kalba gauti informaciją apie savo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje (UTPĮ 3 straipsnio 5 dalies 1 punktas), nėra numatyta valstybės institucijų pareiga nedelsiant juos informuoti apie sulaikymo pagrindus ir sprendimo sulaikyti apskundimo tvarką, todėl Seimo kontrolierė siūlo tai įtvirtinti 114 straipsnio 3 dalyje ir atitinkamai pakeisti UTPĮ 3 straipsnio
siūloma pakeisti UTPĮ 3 straipsnio 5 dalies 2 punktą, numatant, kad užsienietis turi teisę socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka naudotis valstybės garantuojama teisine pagalba teikimo sulaikyti užsienietį arba skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę nagrinėjimo teisme metu. Pastebėtina, kad šiuo atveju valstybės garantuojama teisinė pagalba užsieniečiui užtikrinama tik pirmos instancijos teisme, tačiau ji nėra prieinama, kai užsieniečiai nori skųsti sulaikymą ar alternatyvią sulaikymui priemonę aukštesnės instancijos teismui Teisę j veiksmingą teisminę gynybą ir teisingą bylos nagrinėjimą garantuoja Europos Sąjungos Pagrindinių teisių chartijos (toliau - Chartija) 47 straipsnis, kurio trečioje dalyje numatyta, kad kiekvienas asmuo turi turėti galimybę gauti teisinę pagalbą, būti ginamas ir atstovaujamas. Asmenys, neturintys pakankamai lėšų, turi gauti nemokamą teisinę pagalbą, jei tai reikalinga užtikrinti teisę j veiksmingą teisingumą.
Grąžinimo direktyvos 13 straipsnyje yra įtvirtintos trečiųjų šalių piliečių teisių gynimo priemonės sprendimų, susijusių su grąžinimu, klausimais. Kaip išaiškinta „Grąžinimo vadovo“ 14 punkte „Sulaikymas“, Grąžinimo direktyvos 13 straipsnyje įtvirtintos teisės turi būti užtikrintos ir priimant sprendimus sulaikyti.[⁶¹] ESTT, aiškindamas 13 straipsnyje įtvirtintas procedūrines garantijas, be kita ko, ir Chartijos 47 straipsnio kontekste, nurodė, kad valstybės narės nėra įpareigojamos nustatyti dviejų instancijų teisminio nagrinėjimo. Tačiau, jei valstybė narė yra įtvirtinusi procesines taisykles, suteikiančias teisę patikrinti sprendimą apeliacine tvarka, jos turi atitikti lygiavertiškumo ir veiksmingumo principus.
išaiškinimu, ieškinių, skirtų iš ES teisės kylančių atitinkamų asmenų teisių apsaugai užtikrinti, pateikimo procesinės taisyklės neturi būti nepalankesnės, nei taikomos panašiems vidaus teise grindžiamiems skundams (lygiavertiškumo principas), ir dėl jų naudojimasis ES teisės suteikiamomis teisėmis neturi tapti praktiškai neįmanomas arba pernelyg sudėtingas (veiksmingumo principas).[⁶²]Šiame kontekste pastebėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau - LVAT) 2022 m. pradžioje, susidūręs su apeliaciniais skundais, kuriuos parengė užsieniečiai, nesutinkantys su pirmos instancijos sprendimais dėl alternatyvios sulaikymui priemonės apgyvendinti užsienietį Valstybės sienos apsaugos tarnyboje (toliau
Kartu atkreiptinas dėmesys, kad LVAT, išnagrinėjęs šias bylas, kai užsieniečiams buvo užtikrinta teisinė pagalba, nutarė, kad alternatyvi sulaikymui priemonė nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, nebuvo tinkama ir proporcinga priemonė, siekiant užtikrinti alternatyvios priemonės tikslą ir pakeitė pirmos instancijos teismo sprendimus, skirdamas alternatyvią sulaikymui priemonę - apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų.[⁶⁴] Siekiant išvengti situacijų, kai užsieniečiui yra taikomi neproporcingi judėjimo laisvės apribojimai, o jis neturi galimybės jų skųsti vien dėl to, kad jam nėra prieinama teisinė pagalba, rekomenduojama pakeisti UTP{ 3 straipsnio 5 dalies 2 punktą, numatant, kad užsienietis turi teisę socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka naudotis valstybės garantuojama teisine pagalba ne tik teikimo sulaikyti užsienietį arba skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę nagrinėjimo teisme metu, bet ir teikiant apeliacinį skundą dėl sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės skyrimo, taip pat atitinkamai pakeisti UTPĮ 116 straipsnio 1 dalį ir 140²⁰ straipsnio 1 dalj.
išaiškinimu, ieškinių, skirtų iš ES teisės kylančių atitinkamų asmenų teisių apsaugai užtikrinti, pateikimo procesinės taisyklės neturi būti nepalankesnės, nei taikomos panašiems vidaus teise grindžiamiems skundams (lygiavertiškumo principas), ir dėl jų naudojimasis ES teisės suteikiamomis teisėmis neturi tapti praktiškai neįmanomas arba pernelyg sudėtingas (veiksmingumo principas).[⁶²]Šiame kontekste pastebėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau - LVAT) 2022 m. pradžioje, susidūręs su apeliaciniais skundais, kuriuos parengė užsieniečiai, nesutinkantys su pirmos instancijos sprendimais dėl alternatyvios sulaikymui priemonės apgyvendinti užsienietį Valstybės sienos apsaugos tarnyboje (toliau
Kartu atkreiptinas dėmesys, kad LVAT, išnagrinėjęs šias bylas, kai užsieniečiams buvo užtikrinta teisinė pagalba, nutarė, kad alternatyvi sulaikymui priemonė nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, nebuvo tinkama ir proporcinga priemonė, siekiant užtikrinti alternatyvios priemonės tikslą ir pakeitė pirmos instancijos teismo sprendimus, skirdamas alternatyvią sulaikymui priemonę - apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų.[⁶⁴] Siekiant išvengti situacijų, kai užsieniečiui yra taikomi neproporcingi judėjimo laisvės apribojimai, o jis neturi galimybės jų skųsti vien dėl to, kad jam nėra prieinama teisinė pagalba, rekomenduojama pakeisti UTP{ 3 straipsnio 5 dalies 2 punktą, numatant, kad užsienietis turi teisę socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka naudotis valstybės garantuojama teisine pagalba ne tik teikimo sulaikyti užsienietį arba skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę nagrinėjimo teisme metu, bet ir teikiant apeliacinį skundą dėl sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės skyrimo, taip pat atitinkamai pakeisti UTPĮ 116 straipsnio 1 dalį ir 140²⁰ straipsnio 1 dalj. Seimo kontrolierė taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad užsieniečiams nėra užtikrinama teisė į valstybės garantuojamą teisinę pagalbą skundžiant sprendimus dėl užsieniečių grąžinimo į užsienio valstybę ir išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.
Pastebėtina, kad Grąžinimo direktyvos 13 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad atitinkamam trečiosios šalies piliečiui suteikiama veiksminga teisių gynimo priemonė siekiant apskųsti ar peržiūrėti sprendimus, susijusius su grąžinimu, o šio straipsnio 4 dalyje numatyta, kad valstybės narės užtikrina, kad paprašius būtų nemokamai suteikiama reikalinga teisinė pagalba ir (arba) atstovavimas. Todėl siekiant tinkamai užtikrinti užsieniečių teises, Seimo kontrolierė siūlo papildyti UTPĮ 3 straipsnio 5 dalies 2 punktą, numatant, kad užsieniečiai turi teisę socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka naudotis valstybės garantuojama teisine pagalba, skųsdami sprendimus dėl užsieniečių grąžinimo ir išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Pastebėtina, kad sulaikytiems užsieniečiams, kurie nėra prieglobsčio prašytojai, galiojančiame reguliavime nėra įtvirtinta teisė susitikti su tarptautinių ir nacionalinių organizacijų atstovais. Vis dėlto, Seimo kontrolierė pastebi, kad teisė sulaikytiems užsieniečiams susitikti su tarptautinių ir nacionalinių organizacijų atstovais yra įtvirtinta Grąžinimo direktyvos 16 straipsnio 4 dalyje, kurioje nurodyta, kad atitinkamoms kompetentingoms nacionalinėms, tarptautinėms ir nevyriausybinėms organizacijoms bei įstaigoms suteikiama galimybė apsilankyti sulaikymo centruose, kuriuose laikomi sulaikyti trečiųjų šalių piliečiai. Be to, minimos direktyvos 16 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad apie teisę susitikti su šiomis organizacijomis sulaikyti trečiosios šalies piliečiai yra sistemingai informuojami.
Todėl siūloma UTPĮ
taikomi judėjimo laisvės apribojimai, teisę susitikti su nacionalinėmis, tarptautinėmis ir nevyriausybinėmis organizacijomis bei įstaigomis, nurodant, kad užsieniečiai apie šią teisę yra sistemingai informuojami. 4. Dėl paskesnio prieglobsčio prašymo pateikimo Projekto autoriai siūlo pakeisti UTPĮ 5 straipsnio 4 dalį, ją papildant nuostata, kad teisė pasilikti Lietuvos Respublikoje ir (ar) laikino apgyvendinimo vietose nesuteikiama, jei užsienietis pateikia paskesnį prašymą suteikti prieglobstį, kuriame nėra naujų esminių motyvų, tik siekdamas atidėti ar sutrukdyti įvykdyti sprendimą išsiųsti užsienietį iš Lietuvos Respublikos, kuriuo remiantis jis būtų artimiausiu metu išsiųstas. Kaip ir nurodoma Projekto aiškinamajame rašte, tokia nuostata atitinka Europos Parlamento ir Tarybos 2013 m. birželio 26 d. direktyvos 2013/32/ES Dėl tarptautinės apsaugos suteikimo ir panaikinimo bendros tvarkos (nauja redakcija) (toliau - Prieglobsčio procedūrų direktyva) 41 straipsnio 1 dalyje leidžiamas valstybėms narėms taikyti išimtis teisei pasilikti teritorijoje. Vis dėlto Prieglobsčio procedūrų direktyvos 41 straipsnio 1 dalyje taip pat nurodoma, kad valstybės narės gali tokią išimtį taikyti tik tuo atveju, kai sprendžiančioji institucija mano, kad dėl sprendimo dėl grąžinimo asmuo nebus tiesiogiai arba netiesiogiai grąžinamas pažeidžiant tos valstybės narės tarptautinius ir Sąjungos įsipareigojimus.
Seimo kontrolierė atkreipia dėmesį į Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau - EŽTT) sprendimą byloje T.K. ir kiti prieš Lietuvą^, kuriuo buvo pripažintas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau - EŽTK) 3 straipsnio pažeidimas dėl to, kad Lietuvos institucijos netinkamai įvertino pareiškėjams galinčias kilti rizikas juos grąžinus į kilmės valstybę. Šiame kontekste ši byla aktuali tuo, kad Migracijos departamentui atmetus prieglobsčio [⁶⁵] prašytojų prašymus ir dviejų instancijų administraciniams teismams peržiūrėjus sprendimus ir palikus juos nepakeistus, pareiškėjai pateikė paskesnius prieglobsčio prašymus, dėl kurių Migracijos departamentas vėl priėmė sprendimą nesuteikti jiems prieglobsčio ir išsiųsti juos j kilmės šalį, o šj sprendimą tikrino ir paliko nepakeistą dviejų instancijų administraciniai teismai. Atsižvelgiant j tai, kas išdėstyta, siūlytina papildyti Projekto autorių nuostatą, kad priimant sprendimą dėl paskesnio prašymo suteikti prieglobstį, Migracijos departamentui kyla pareiga su deramu kruopštumu įvertinti, ar užsieniečio išsiuntimas iš Lietuvos Respublikos nepažeis negrąžinimo principo. Negrąžinimo principas, draudžiantis perkelti, išsiųsti ar išduoti pabėgėlius ir kitus asmenis į valstybę, kurioje jiems grėstų mirties bausmė ar kurioje jie gali patirti kankinimų ar kitokį nežmonišką ar žeminantį elgesį arba būti taip baudžiami, įtvirtintas ne viename tarptautiniame dokumente, tarp jų 1951 m. Pabėgėlių konvencijos 33 straipsnio 1 dalyje (pabėgėlių atžvilgiu), 1984 m.
Konvencijos prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą 3 straipsnio 1 dalyje ir Europos Chartijos 18 straipsnyje ir 19 straipsnio 2 dalyje bei išplėtotas EŽTT, aiškinant EŽTK 2 (Teisė į gyvybę) ir
procedūrų Projekte numatyti UTPĮ 5 straipsnio 6 dalies ir 140⁸ straipsnio 3 dalies pakeitimai iš dalies yra vertintini teigiamai, nes yra siūloma nustatyti, kad prieglobsčio prašytojai, pateikę prašymus suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ar netrukus po neteisėto Lietuvos Respublikos valstybės sienos kirtimo, iki priimamas sprendimas įleisti juos į Lietuvos Respubliką, taip pat, UTPĮ 140⁸ straipsnio 3 dalies siūlomais pakeitimais, užsieniečiai, kurie į Lietuvos Respublikos teritoriją pateko neteisėtai kirtę Lietuvos Respublikos sieną ir kurie nėra prieglobsčio prašytojai, bei užsieniečiai, dėl kurių priimtas sprendimas nesuteikti prieglobsčio, iki bus įvykdytas galutinis sprendimas dėl grąžinimo ar išsiuntimo ar išduotas užsieniečio registracijos pažymėjimas, būtų apgyvendinami laikino apgyvendinimo vietoje, o ne pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonoje ar Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, kaip yra įtvirtinta šiuo metu. Pagal Projekte numatytus pakeitimus, laikino apgyvendinimo vietas valdytų ar administruotų arba atrinktų viešojo pirkimo ar partnerių atrankos būdu Priėmimą užtikrinanti įstaiga (siūlomas UTPĮ 2 straipsnio papildymas H³dalimi), kurios savininko teises ir pareigas įgyvendintų Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (tai siūloma nustatyti UTPĮ 2 straipsnį papildančioje naujoje 23¹ dalyje).
Vis dėlto Projektu siūlomoje UTPĮ 140⁸ straipsnio 3 dalies formuluotėje išlieka nuostata, pagal kurią prieglobsčio prašytojai, pateikę prašymus suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose arba Lietuvos Respublikos teritorijoje, kai jie į ją pateko neteisėtai kirtę Lietuvos Respublikos valstybės sieną, iki priimamas sprendimas įleisti juos į Lietuvos Respubliką, Migracijos departamento sprendimu, apgyvendinami Priėmimą užtikrinančios įstaigos paskirtose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pagal UTPĮ 140⁸ straipsnio 5 dalį, toks judėjimo laisvės ribojimas, kuris Seimo kontrolierės ne kartą išreikšta pozicija savo esme prilygsta de facto sulaikymui[⁶⁶], gali trukti iki 6 mėnesių. Atkreiptinas dėmesys, kad jau po Projekto užregistravimo 2022 m. gegužės 26 d., 2023 m. birželio 27 d. Konstitucinis Teismas priėmė nutarimą[⁶⁷], kuriuo UTPĮ 140⁸ straipsnio 3 dalis (2023 n. balandžio 20 d. redakcija) tiek, kiek pagal ją visi prieglobsčio prašytojai privalo būti apgyvendinami nurodytose vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, kai toks apgyvendinimas pagal šio straipsnio 5 dalį gali trukti iki 6 mėnesių, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsniui. Vyriausybė užregistravo kitą UTPĮ keičiantį projektą - Lietuvos Respublikos įstatymo
„Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 5, 79, 113, 115, 125, 126, 140⁸,140¹⁰,140¹³,
140[⁶⁸] ir 140¹⁹straipsnių pakeitimo įstatymo projektą XIVP-3047 (toliau - Projektas Nr.
XIVP-3047), kuriame, įgyvendinant Konstitucinio Teismo nutarimą, yra siūlomi UTPĮ 140⁸ straipsnio pakeitimai. Pagal siūlomus pakeitimus, judėjimo laisvės ribojimo terminas sumažinamas iki 5 mėnesių, kartu numatant pareigą Migracijos departamentui įvertinti prieglobsčio prašytojo individualias aplinkybes, susijusias su prieglobsčio prašytojo amžiumi, sveikatos būkle, šeimine padėtimi ar kitų individualių aplinkybių, dėl kurių negalėtų būti ribojama prieglobsčio prašytojo teisė laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Nors Projektu Nr. XIVP-3047 siūlomais pakeitimais, lyginant su šiuo metu UTPĮ 140⁸straipsnyje įtvirtintu reguliavimu, yra gerinama prieglobsčio prašytojų padėtis, vis dėlto atkreiptinas dėmesys, kad toks judėjimo laisvės ribojimas prilygsta de facto sulaikymui, kaip tai suprantama pagal Priėmimo sąlygų direktyvos 2 straipsnio h punktą. Pastebėtina, kad pagal Prieglobsčio procedūrų direktyvos nuostatas¹⁴ ir ESTT išaiškinimą[⁶⁹][⁷⁰], maksimalus prieglobsčio prašytojų sulaikymo terminas, siekiant užtikrinti pasienio procedūrų veiksmingumą, negali viršyti 28 dienų net ir masinio prieglobsčio prašytojų antplūdžio atveju. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Seimo kontrolierė siūlo suderinti abiem projektais siūlomus pakeitimus, susijusius su UTPĮ 140⁸ straipsniu, taip, kad jie atitiktų Prieglobsčio procedūrų direktyvos nuostatas, reglamentuojančias prieglobsčio prašytojų galimą sulaikymą pasienio procedūrų atvejais. Įvertinta. Siūlome pritarti pasiūlymui papildyti
ir asmenys, kurie teisę dirbti yra įgiję pagal UTPĮ 140¹³ straipsnio 3 dalies 2 punktą. Dėl kitų pasiūlymų spręsti pagrindiniame Užsienio reikalų komitete. 2.
2023-09-29 Teikiame Jums Teisės mokyklos Tarptautinės ir Europos Sąjungos teisės instituto dėstytojų doc. dr. Lauryno Biekšos ir dr. Ilonos Šaltės parengtus pastebėjimus ir rekomendacijas dėl siūlomo UTPĮ projekto. Cituojant prašome nurodyti šaltinį. Pažymėtina, jog užsieniečių judėjimo laisvės ribojimo klausimais esminės svarbos sprendimus yra priėmę Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau - ESTT) ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas, kurių išaiškinimai sąlygoja, jog turi būti priimti Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau - UTPĮ) pakeitimai, kad šis įstatymas būtų suderintas su Europos Sąjungos (toliau - ES) teise bei atitiktų Lietuvos Respublikos (toliau - LR) Konstituciją. ESTT 2022 m. birželio 30 d. sprendime byloje M.A. prieš Valstybės sienos apsaugos tarnybą Nr. C-72/22 konstatavo, jog pagal UTPĮ taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė apgyvendinimas laikino apgyvendinimo vietoje nustatant teisę judėti tik laikino apgyvendinimo teritorijoje yra laikytinas sulaikymu. ESTT pažymėjo „Iš prašymą priimti prejndicinj sprendimą pateikusio teismo pateiktos informacijos matyti, kad nors M.A. faktiškai galėjo judėti atitinkamame VSAT centre, iš jo teritorijos jis negalėjo išeiti be leidimo ir palydos. Taigi suinteresuotasis asmuo laikytinas atskirtu nuo kitų gyventojų ir netekusiu judėjimo laisvės (sprendimo 41 punktas). Atsižvelgiant į tai, M.A. turi būti laikomas asmeniu, kuriam taikomas sulaikymas, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2013/33 2 straipsnio h punktą, (sprendimo 42 punktas f / 2022 m. liepos 28 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, atsižvelgdamas į ESTT 2022 m. birželio 30 d. sprendimą byloje Nr. C-72/22, atitinkamai suformavo savo praktiką administracinėje byloje Nr. A -1091-822/2022 ir užsieniečio apgyvendinimas Lietuvos Respublikoje be teisės išeiti už apgyvendinimo įstaigos teritorijos ribų buvo prilygintas sulaikymui.
LR Konstitucinis Teismas 2023 m. birželio 7 d. priėmė nutarimą Nr. KT53-A-N6/2023 (byloje Nr. 10-A/2022), kuriame taip pat buvo konstatuota, jog UTPĮ nuostatos, pagal kurias asmenys apgyvendinami laikino apgyvendinimo vietose nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Seimo kanceliarijoje GAUTA 2023-10-05 Nr. G-2023-8618 Lietuvos teritorijoje prilygsta asmens sulaikymui. Atitinkamai tokiems asmenims, kurie yra apgyvendinti laikino apgyvendinimo vietose be teisės išeiti iš apgyvendinimo teritorijos ribų, turi būti taikomos sulaikomiems asmenims taikomos garantijos. Konstitucinis teismas nurodė: „ lai kinas apgyvendinimas nurodytose vietose, jiem s leidžiant judėti tik apgyvendinimo vietos teritorijoje be teisės išeiti už šios teritorijos ribų, atsižvelgiant į pagal šio straipsnio 8 dalį galimą jos taikymo trukmę (iki 6 mėnesių), vertintina kaip viena griežčiausių asmens laisvės suvaržymo priemonių, dėl asmens laisvės ribojimo intensyvumo ir taikymo trukmės, įvertinus šios priemonės taikymo aplinkybes, galinti prilygti asmens sulaikymui (nutarimo 27.1 punktas)". Siūlomame UTPĮ projekte ir toliau paliekamos nuostatos, kurios užsieniečių apgyvendinimą be teisės išeiti iš apgyvendinimo teritorijos ribų priskiria prie alternatyvių sulaikymui priemonių, t.y. UTPĮ 115 str. 2 d. 5 p. bei 14019 1 d. 3 p. (UTPĮ projekto 29 str. ir 37 str.), nors nurodytuose teismų sprendimuose yra konstatuota, kad tokia priemonė yra laikytina sulaikymu.
Be to, siūlomame UTPĮ projekte taip pat paliekamos nuostatos, kur apgyvendinimas be teisės išeiti už apgyvendinimo teritorijos ribų apskritai net nepriskiriama alternatyviai sulaikymui priemonei (kurią gali skirti tik teismas) ir paliekama teisė tokią priemonę skirti administracinei institucijai, netaikant UTPĮ VII skyriaus nuostatų, kuriame įtvirtinti užsieniečių judėjimo laisvės suvaržymo standartai, įskaitant tai, kad užsieniečių judėjimo laisvė, tiek skiriant sulaikymą, tiek skiriant alternatyvią sulaikymui priemonę, gali būti skiriama tik teismo sprendimu. Tai yra UTPĮ 1408 3 d., 6 d., 7 d. (UTPĮ projekto 34 straipsnis). Rekomendacija: siūlytina pakeisti UTPĮ pagal nustatytus sulaikymo apibrėžimo standartus, kad faktinis sulaikymas visose UTPĮ normose (t.y. 115 str., 1408 str., 14019 str.) būtų tiesiogiai vadinamas sulaikymu (o ne apgyvendinimu be teisės išeiti už apgyvendinimo įstaigos teritorijos ribų), kartu suteikiant asmenims sulaikymo procese taikytinas garantijas. Pažymėtina, jog UTPĮ 115 str. 2 d. 4 p. (iš esmės analogiškas ir UTPĮ 14019 str. 1 d. 2 p.) yra taikomas susiaurintai, t. y. kad apgyvendinimas laikino apgyvendinimo vietoje be judėjimo laisvės apribojimo, kaip alternatyvi sulaikymui priemonė, gali būti taikomas tik prieglobsčio prašytojams arba buvusiems prieglobsčio prašytojams. Sunku suprasti, kodėl įstatymų leidėjas nusprendė, kad ši priemonė neturėtų būti taikoma užsieniečiams, kurie neprašė ir nenori prašyti prieglobsčio. Tokia įstatymo norma sukuria galimai įstatymo leidėjo nenumatytą poveikį - ji skatina piktnaudžiauti prieglobsčio procedūra ir kreiptis dėl prieglobsčio tuos užsieniečius, kurie nesiekė to daryti. Tokia situacija susiklosto, nes jei išsiuntimo procedūros laukiantis užsienietis neturi galimybių savarankiškai pragyventi, jam lieka vienintelė galimybė - būti sulaikytam centre.
Tačiau, jei toks užsienietis pasiprašo prieglobsčio, tuomet tiek prieglobsčio procedūros metu, tiek ir jai pasibaigus, jis jau gali būti apgyvendintas centre be judėjimo laisvės apribojimo. Atitinkamai užsieniečiai, kurie nesiekė prašytis prieglobsčio, vis tiek kartais prieglobsčio prašo ir piktnaudžiauja prieglobsčio procedūra. Pagal Direktyvos 2013/33 8 straipsnio 2 dalį „valstybės narės gali sulaikyti prašytoją, jeigu neįmanoma veiksmingai taikyti kitų švelnesnių alternatyviiĮ priemonių. “ Pagal Direktyvos 2008/115 15 straipsnio 1 dalį „Valstybės narės gali sulaikyti trečiosios šalies pilietį, (nebent konkrečiu atveju gali būti veiksmingai taikomos kitos pakankamos, tačiau švelnesnės priverstinės priemonės) “ Reikia pastebėti, kad tiek pagal ES Direktyvą Nr. 2013/33 (taikomą prieglobsčio prašytojams), tiek pagal ES Direktyvą Nr. 2008/115 (taikomą grąžinamiems užsieniečiams) yra siektinas ne sulaikymo, o švelnesnių alternatyvių sulaikymui priemonių taikymas, kadangi sulaikymas taikomas tik kaip kraštutinė priemonė visais atvejais nepriklausomai nuo užsieniečio statuso. Todėl nėra pagrįsta tai, kad įstatymo leidėjas nusprendė taikyti prieglobsčio prašytojams ir buvusiems prieglobsčio prašytojams, bet netaikyti kitiems užsieniečiams itin reikalingos ir dažnai galinčios pakeisti sulaikymą alternatyvios sulaikymui priemonės - apgyvendinimo centre be judėjimo laisvės apribojimo. Rekomendacija: siūlytina panaikinti UTPĮ 115 str. 5 d. ir 14019 str. 2 d., kurios nurodo, kad apgyvendinimas centre be judėjimo laisvės apribojimo, kaip alternatyvi sulaikymui priemonė, gali būti taikomas tik prieglobsčio prašytojams arba buvusiems prieglobsčio prašytojams. Įvertinta. Dėl pasiūlymų siūlome apsispręsti pagrindiniame Užsienio reikalų komitete. 3.
2023-10-04 () Atsakydami į Jūsų komiteto 2023 m. rugsėjo 19 d. raštą, išnagrinėjome Seimo narių pasiūlymą dėl Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 2, 3, 4, 5, 11, 28, 32, 44, 58, 62, 67, 71, 79, 85, 94, 99, 100, 101, 102, 103(1), 104, 105(2), 105(3), 105(4), 106(1), 108, 113, 114, 115, 115(1), 118, 123, 125, 140(8), 140(18), 140(19), 140(21), 140(28) straipsnių ir priedo pakeitimo ir 140(16) straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projekto Nr. XIVP-2797 (toliau – Pasiūlymas), kuriuo siūloma panaikinti diskriminacines nuostatas, taikomas tik laikinojo įdarbinimo įmonėms ir suvienodinti veiklos sąlygas Lietuvos laikinojo įdarbinimo įmonių su kitų Lietuvoje veikiančių įmonių sąlygomis įdarbinant trečiųjų šalių piliečius, siekiant, kad visi užsieniečiai, dirbantys Lietuvoje, mokėtų mokesčius Lietuvoje bei jų darbo sąlygos galėtų būti prižiūrimos Lietuvos institucijų, ir teikiame šią informaciją. Siūlome nepritarti Pasiūlymui dėl šių priežasčių:
įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – UTPĮ) pakeitimai[⁷¹], kurie panaikino nuo 2019 m. kovo 1 d. galiojusį draudimą įdarbinti trečiųjų šalių piliečius pagal laikinojo darbo sutartį, tačiau numatė papildomus saugiklius. Visų pirma, numatytas reikalavimas darbo Lietuvos Respublikoje metu mokėti tokiam trečiosios šalies piliečiui mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu Valstybės duomenų agentūros[⁷²] paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (įtraukiant ir individualių įmonių darbo užmokesčio duomenis) (toliau – paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis BDU) dydis, o laikotarpiais tarp siuntimų – ne mažesnį negu Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga (toliau – MMA).
UTPĮ pakeitimais buvo siekiama sudaryti deramas darbo sąlygas laikiniesiems darbuotojams ir prisidėti prie darbo užmokesčio didėjimo tam tikruose sektoriuose, kuriuose Valstybės duomenų agentūros paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (įtraukiant ir individualių įmonių darbo užmokesčio duomenis) pagal atitinkamą ekonominės veiklos rūšį, pvz., transporto ir saugojimo, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų, statybos, yra mažesnis negu paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis BDU dydis. Mūsų nuomone, būtų nepriimtina žengti žingsnį atgal – lengvinti reikalavimus įdarbinant trečiųjų šalių piliečius pagal laikinojo darbo sutartis, ypač kai, pvz., Norvegija aiškiai eina griežtinimo keliu kalbant apie laikinąjį įdarbinimą uždrausdama jį statybos sektoriuje, o Švedija pasisako už neterminuotus darbo santykius kaip tikslą (pristatymai pridedami). Taip pat paminėtina, kad draudimas sudaryti laikinojo darbo sutartį su trečiosios šalies piliečiu galioja kai kuriose Europos Sąjungos valstybėse narėse (Bulgarijoje, Slovėnijoje, Vengrijoje, Vokietijoje).
Jeigu būtų vienodinamos trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo per laikinojo įdarbinimo įmones sąlygos, mažėtų vidutinis darbo užmokestis – didesnė pigios darbo jėgos pasiūla mažintų darbo jėgos kainą, būtų gaunamos mažesnės valstybės, savivaldybių biudžetų, Valstybinio socialinio draudimo fondo pajamos, mažėtų paskatos investuoti į automatizaciją, dėl dempinguojamo darbo užmokesčio didėtų Lietuvos piliečių paskatos emigruoti. Laikinojo įdarbinimo įmonės, įdarbindamos trečiųjų šalių piliečius, pvz., iš Uzbekistano, kur minimali mėnesinė alga yra tik 76 Eur, galėtų rinktis modelį, siūlydamos laikinojo darbo naudotojams šią pigią darbo jėgą, pvz., už 1 500 Eur (kai įprastai tame sektoriuje mokama 2 000 Eur), ir 1 000 Eur galėtų būti mokamas Uzbekistano piliečiui, o 500 Eur liktų laikinojo įdarbinimo įmonei. Stebimas laikinųjų darbuotojų ir jų vidutinių mėnesinių pajamų augimas, terminuotų darbo sutarčių skaičiaus mažėjimas laikinųjų darbuotojų, su kuriais sudarytos: laikinųjų darbuotojų, su kuriais sudarytos:
Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VDI) įpareigota stiprinti laikinojo įdarbinimo įmonių kontrolę tiek dėl naujų šioms įmonėms taikomų kriterijų, tiek dėl įsigaliojusių saugiklių dėl darbo laiko ir darbo užmokesčio reikalavimų, kai pagal laikinojo darbo sutartis įdarbinami trečiųjų šalių piliečiai. 2023 m. rugsėjo mėn. VDI vykdė rizikingiausių 50 laikinojo įdarbinimo įmonių patikrinimus. Buvo tikrinama, kaip įmonės laikosi UTPĮ 44 str. 1 d.
piliečiams yra nustatyta visa darbo laiko norma; ar trečiųjų šalių piliečiams mokamas mėnesinis darbo užmokestis, ne mažesnis negu paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis BDU, o laikotarpiais tarp siuntimų – ne mažesnis negu MMA; ar laikinojo įdarbinimo įmonėje įdarbinti trečiųjų šalių piliečiai turi galiojančius sprendimus dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams. Šių patikrinimų preliminarūs rezultatai turėtų būti skelbiami 2023 m. spalio mėn. antroje pusėje. Kartu informuojame, kad Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyba) duomenimis, 2023 m. antrąjį pusmetį stebimas išduodamų sprendimų dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos darbo rinkos poreikiams (toliau – sprendimas dėl darbo atitikties) augimas užsieniečiams, kurie ketina dirbti laikinojo įdarbinimo įmonėse. Užimtumo tarnyba 2023 m. išdavė užsieniečiams iš viso 2684 sprendimus dėl darbo atitikties, iš kurių 883 (33 proc.) išduoti įdarbinti laikinojo įdarbinimo įmonėse. Sprendimai dėl darbo atitikties užsieniečiams, kurie ketina dirbti laikinojo įdarbinimo įmonėse
pusmetis
tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonių vairuotojams), 2023/07/01 – 2023/09/25
dalis tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonių vairuotojams, plataus profilio statybininkams). Atkreiptinas dėmesys, kad ženkliai auga sprendimų dėl darbo atitikties išdavimas Bangladešo piliečiams. Iš viso per 2023 m. išduota 250 sprendimų dėl darbo atitikties Bangladešo piliečiams, iš kurių - 232 išduoti įdarbinti laikinojo įdarbinimo įmonėse. Sprendimai dėl darbo atitikties Bangladešo piliečiams, kurie ketina dirbti laikinojo įdarbinimo įmonėse 2023 m.
I pusmetis
229 2023 m. (07/01 – 09/25) sprendimai dėl darbo atitikties užsieniečiams, kurie ketina dirbti laikinojo įdarbinimo įmonėse (pagal pilietybę) Kirgizijos Respublikos
3
618 2023 m. (07/01 – 09/25) sprendimai dėl darbo atitikties Bangladešo piliečiams pagal profesijas Profesija Sprendimų skaičius Laikinojo įdarbinimo įmonė Plataus profilio statybininkas
2
229 Bangladešo, Indijos piliečių domėjimasis galimybe dirbti Lietuvoje pastebimas ir per elektroninius paklausimus tiesiogiai Užimtumo tarnybai, kurių pastaruoju metu buvo pateikta apie 400. Įvertinta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę str. str. d. p. 1. Seimo nariai J. Džiugelis, K. Starkevičius, L. Mogenienė ir kt. 2023-07-198 1 N2 Argumentai: 2022 m. priimtos Lietuvos Respublikos Užsieniečių teisinės padėties įstatymo (toliau – UTPĮ) pataisos (Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 pakeitimo įstatymas, 2022 m. birželio 30 d. Nr.
Nr. XIV-1277), įsigaliojusios
įmonėms įdarbinti ir trečiųjų šalių piliečius, tačiau priėmus minėtus pakeitimus buvo apribotos Lietuvoje įregistruotų tokio pobūdžio įmonių veiklos sąlygos išskiriant jas iš visų kitų, nors remiantis duomenimis šis veiklos sektorius nėra nei daugiau rizikingas, nei jame nustatoma nelegalaus darbo ar panašių sunkių darbo santykių pažeidimų. Apribojimai veiklai bei trečiųjų šalių piliečių įdarbinimui galioja tik Lietuvos Respublikoje registruotoms bei veikiančioms laikinojo įdarbinimo įmonėms, todėl kitų Europos Sąjungos šalių laikinojo įdarbinimo įmonės naudojasi šia spraga ir siunčia darbuotojus (manoma, kad jų kiekis gali siekti iki
institucijas bei jų nustatytus reikalavimus, joms negalioja UTPĮ nustatyti apribojimai. Tokiu atveju nuo komandiruotų darbuotojų darbo užmokesčio mokami pajamų, socialinio bei sveikatos draudimo mokesčiai sumokami kitose šalyse ir Lietuvos biudžetas praranda daug įplaukų – per metus tai sudaro iki 50 mln. EUR negautų biudžeto pajamų. Taip pat reikia atkreipti dėmesį į tai, jog komandiruoti į Lietuvą užsienio piliečiai mūsų šalyje nepatenka į Valstybinės darbo inspekcijos vykdomos ūkio subjektų priežiūros ratą, kadangi tarp laikinųjų užsienio darbuotojų ir laikinojo darbo naudotojo nėra darbo santykių, nes darbdavys yra užsienio juridinis asmuo. Pasiūlymu siekiama panaikinti diskriminacines nuostatas, taikomas tik laikinojo įdarbinimo įmonėms ir suvienodinti veiklos sąlygas Lietuvos laikinojo įdarbinimo įmonių su kitų Lietuvoje veikiančių įmonių sąlygomis įdarbinant užsienio piliečius iš trečiųjų šalių. Tuo siekiama, kad visi užsieniečiai, dirbantys Lietuvoje, mokėtų mokesčius Lietuvoje bei jų darbo sąlygos galėtų būti prižiūrimos Lietuvos institucijų.
Pasiūlymas: Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūloma pakeisti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 44, 62, 62¹ straipsnius panaikinant diskriminacines nuostatas bei užtikrinant, kad laikinuoju įdarbinimu galės užsiimti tik įmonės įrašytos į Valstybinės darbo inspekcijos sąrašą (tai yra atitinka kriterijus). Siūlome įstatymo projekto 8 straipsnį patikslinti, papildyti nauja 2 dalimi ir jį išdėstyti taip: „8 straipsnis. 44 straipsnio pakeitimas
punktoą a papunktį ir jį išdėstyti taip: „2) atitinka šias sąlygas:
a) pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui.
Jeigu užsienietis bus įdarbinamas pagal laikinojo darbo sutartį, pateikiamas laikinojo įdarbinimo įmonės, įrašytos į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sudaromą ir jos interneto svetainėje skelbiamą laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašą, įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal laikinojo darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui ir nustatyti visą darbo laiko normą bei darbo Lietuvos Respublikoje metu mokėti užsieniečiui mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu Lietuvos statistikos departamento paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (įtraukiant ir individualių įmonių darbo užmokesčio duomenis) (toliau – paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis BDU) dydis, o laikotarpiais tarp siuntimų – ne mažesnį negu Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga;
b) pateikiama darbdavio informacija apie užsieniečio turimą kvalifikaciją, susijusią su atliktinu darbu; arba apie užsieniečio turimą ne mažesnę negu vienerių metų darbo patirtį per pastaruosius 3 metus, susijusią su atliktinu darbu; arba apie numatomą užsieniečiui mokėti mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis BDU dydis, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytą atvejį.
Jeigu užsienietis bus įdarbinamas pagal laikinojo darbo sutartį, pateikiamas laikinojo įdarbinimo įmonės, įrašytos į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sudaromą ir jos interneto svetainėje skelbiamą laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašą, įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal laikinojo darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui ir nustatyti visą darbo laiko normą bei darbo Lietuvos Respublikoje metu mokėti užsieniečiui mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu Lietuvos statistikos departamento paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (įtraukiant ir individualių įmonių darbo užmokesčio duomenis) (toliau – paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis BDU) dydis, o laikotarpiais tarp siuntimų – ne mažesnį negu Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga;
b) pateikiama darbdavio informacija apie užsieniečio turimą kvalifikaciją, susijusią su atliktinu darbu; arba apie užsieniečio turimą ne mažesnę negu vienerių metų darbo patirtį per pastaruosius 3 metus, susijusią su atliktinu darbu; arba apie numatomą užsieniečiui mokėti mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis BDU dydis, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytą atvejį. Užsieniečiui, kuris atvyksta dirbti pagal laikinojo darbo sutartį, taikomos šiame punkte nurodytos sąlygos dėl užsieniečio kvalifikacijos arba darbo patirties;
c) Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyba) socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka priima sprendimą dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus.“
išdėstyti taip: „2.
Šio straipsnio 1 dalies 2 punkto b ir c papunkčiuose nurodytos sąlygos netaikomos užsieniečiui, kuris, Lietuvos Respublikoje pabaigęs studijas ar mokymąsi pagal formaliojo profesinio mokymo programą, ketina dirbti ir kreipiasi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo arba keitimo šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytu pagrindu nepraėjus 10 metų nuo studijų ar mokymosi pagal formaliojo profesinio mokymo programą baigimo. Šio straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunktyje nurodyta sąlyga taip pat netaikoma užsieniečiui, kurio profesija yra įtraukta į Užimtumo tarnybos direktoriaus patvirtintą profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis (toliau – Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašas pagal ekonominės veiklos rūšis) ir nėra išnaudota kvota, nustatoma pagal šio Įstatymo 57¹ straipsnį, ir užsieniečiui, kuriam buvo suteikta laikinoji apsauga ir kuriam leidimas laikinai gyventi šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu išduodamas pirmą kartą arba keičiamas, kai užsieniečio darbdavys nepasikeitė. Ši dalis netaikoma užsieniečiui, kuris ketina dirbti pagal laikinojo darbo sutartį.“
1Pritarti. Balsavimo rezultatai: už – 8, prieš – 1, susilaikė – 1. 2. Seimo nariai J. Džiugelis, K. Starkevičius,
L. Mogenienė ir kt. 2023-07-1910 N1, N3 Argumentai: tie patys, kaip prie 1 pasiūlymo. Pasiūlymas: papildyti įstatymo projekto 10 straipsnį naujomis 1 ir 3 dalimi, patikslinti 2 dalį ir jį išdėstyti taip: „10 straipsnis. 62 straipsnio pakeitimas
išdėstyti taip:
„4. Užsienietis, kuriam išduota nacionalinė
viza ar leidimas laikinai gyventi šio Įstatymo 44 straipsnyje nustatytu pagrindu, gali dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį buvo įdarbintas, išskyrus šio Įstatymo 44 straipsnio 6 dalyje nurodytus atvejus.
Užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas šio Įstatymo 44¹ straipsnyje nustatytu pagrindu, gali pakeisti darbdavį šio Įstatymo 44¹ straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka. Jeigu darbdavys, įsipareigojęs užsienietį įdarbinti, nėra keičiamas, toks užsienietis gali dirbti pas kitą darbdavį. Reikalavimas dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo užsienietį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį užsienietis buvo įdarbintas, netaikomas užsieniečiams, kuriems leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio Įstatymo 49⁵ straipsnio 1 dalies 1 punktą bei dirbantiems pagal laikinojo darbo sutartį.“
2Pakeisti 62 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Užsieniečio darbo užmokestis negali būti mažesnis už tokį patį darbą pas tą patį darbdavį (arba pas laikinojo darbo naudotoją laikinojo įdarbinimo atveju) dirbančio Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečio ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenančio užsieniečio, o jeigu tokio darbuotojo nėra, užsieniečio darbo užmokestis negali būti mažesnis už Valstybės duomenų agentūros paskutinį paskelbtą kalendorinių metų vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį šalies ūkyje (įtraukiant ir individualių įmonių darbo užmokesčio duomenis) pagal atitinkamą ekonominės veiklos rūšį.
Jeigu Valstybės duomenų agentūros paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (įtraukiant ir individualių įmonių darbo užmokesčio duomenis) pagal atitinkamą ekonominės veiklos rūšį yra didesnis negu paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis BDU dydis, taikomas reikalavimas mokėti darbo užmokestį, ne mažesnį negu Valstybės duomenų agentūros paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (įtraukiant ir individualių įmonių darbo užmokesčio duomenis) pagal atitinkamą ekonominės veiklos rūšį.“
taip:
„7. Užsienietis negali dirbti pagal laikinojo darbo
sutartį tik įmonėje, kuri įrašyta į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sudaromą ir jos interneto svetainėje skelbiamą laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašą. taip, kaip ji apibrėžiama Darbo kodekse, išskyrus atvejus, kai užsieniečiui išduotas leidimas laikinai gyventi šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytu pagrindu.“ Pritarti. Balsavimo rezultatai: už – 8, prieš – 1, susilaikė – 1. 3. Seimo nariai J. Džiugelis, K. Starkevičius, L. Mogenienė ir kt. 2023-07-19 N11 Argumentai: tie patys, kaip prie 1 pasiūlymo.
Pasiūlymas: papildyti įstatymo projektą nauju 11 straipsniu ir jį išdėstyti taip:
„11 straipsnis. 62¹ straipsnio pakeitimas
Pakeisti 62¹ straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) užsienietis ketina dirbti pagal darbo sutartį, kuri gali būti
sudaryta tik tiesiogiai su darbdaviu (Lietuvos Respublikoje įsteigtu juridiniu asmeniu arba fiziniu asmeniu, kuris yra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas) ar laikinojo įdarbinimo įmone;“ Atitinkamai patikslinti po to einančių 12- 42 straipsnių numeraciją. Pritarti. Balsavimo rezultatai: už – 8, prieš – 1, susilaikė – 1. 4. Seimo nariai J. Džiugelis, K. Starkevičius, L. Mogenienė ir kt. 2023-07-19 Argumentai: tie patys, kaip prie 1 pasiūlymo Pasiūlymas: patikslinti Įstatymo projekto pavadinimą, papildant įrašytu keičiamu Įstatymo 62¹straipsniu ir pavadinimą išdėstyti taip:
TEISINĖS PADĖTIES“ NR. IX-2206 2, 3, 4, 5, 11, 28, 32, 44, 58, 62, 62¹,67, 71, 79, 85, 94, 99, 100, 101, 102, 103¹, 104, 105², 105³, 105⁴, 106¹, 108, 113, 114, 115, 115¹, 118, 123, 125, 140⁸, 140¹⁸, 140¹⁹, 140²¹, 140²⁸
Pritarti. Balsavimo rezultatai: už – 8, prieš – 1, susilaikė – 1. 5. Seimo nariai T.V. Raskevičius; J. Razma; T. Tomilinas; V. Bakas; J.Sabatauskas; A.Sysas ir kt. 2023-09-22
2N Argumentai: Šiuo metu prieglobsčio gavėjai, įgyvendindami savo teisę į šeimos susijungimą, susiduria su sisteminėmis problemomis. Galiojantis teisinis reguliavimas formaliai leidžia prieglobsčio gavėjo šeimos nariams pasinaudoti šeimos susijungimo galimybe, tačiau tai įgyvendinama pasitelkus atskirus teisinius instrumentus (Šengeno viza, leidimas laikinai gyventi, nacionalinė viza), kurių nė vienas nėra skirtas konkrečiai šiam tikslui įgyvendinti bei kurie nėra tarpusavyje apjungti į vientisą algoritmą.
Nuo karo ar persekiojimo bėgantiems žmonėms atvykus į juos priėmusią šalį susijungimas su kitoje šalyje likusiais šeimos nariais dažniausiai yra pirmo svarbumo dalykas. Šeimos susijungimas tokiais atvejais dažnai laikomas reabilitacijos ir integracijos būtinąja sąlyga. Visgi, prieglobsčio gavėjų istorijos iliustruoja, kad įgyvendinami savo teisę į šeimos susijungimą, prieglobstį Lietuvoje gavę užsieniečiai susiduria su sisteminėmis problemomis. Nors tam tikrais individualiais atvejais ad hoc būdu randama išeičių, kiti žmonės lieka įstrigę nežinioje. „Šeimos susijungimas“ Lietuvoje yra nelengvai pasiekiamas rezultatas, o ne aiškiai apibrėžtas ir nuoseklus procesas, prasidedantis nuo prieglobsčio asmeniui suteikimo (bei, atitinkamai, teisės į šeimos susijungimą įgijimo) ir besitęsiantis iki to momento, kai jo šeimos nariai faktiškai atvyksta į Lietuvą ir joje apsigyvena. Atsižvelgiant į Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos pateiktas pastabas ir pasiūlymus dėl teisės į šeimos susijungimą praktinio įgyvendinimo prieglobsčio suteikimo sistemos kontekste,[1] siūloma papildyti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 (toliau – ir Įstatymas) 28 straipsnį, siekiant jį suderinti su Europos Sąjungos teisės aktais ir tarptautiniais žmogaus teisių apsaugos standartais teisės į šeimos susijungimą užtikrinimo srityje. Pasiūlymu siekiama pašalinti kliūtis, su kuriomis susiduria kai kurie prieglobstį Lietuvoje gavę užsieniečiai, siekdami pasinaudoti Įstatymo 43 straipsnyje įtvirtinta teise į šeimos susijungimą.
Pažymėtina, kad kai kurie prieglobstį gavusių užsieniečių šeimos nariai negali atvykti į šalis, kuriose veikia išorės paslaugų teikėjo biurai dėl objektyvių priežasčių (pavyzdžiui, kelionės dokumento neturėjimas arba šalyje vykstantis ginkluotas konfliktas). Siūloma papildyti Įstatymo 28 straipsnį, suteikiant galimybę užsieniečiui, kuriam suteiktas prieglobstis, pačiam pateikti Migracijos departamentui prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi jo šeimos nariui (-iams) šeimos susijungimo pagrindu. Siūlomas reglamentavimas atitinka
susijungimą 5 straipsnio 1 dalį, kuri numato, kad prašymą leisti atvykti bei gyventi atitinkamos valstybės narės kompetentingoms institucijoms gali pateikti ne tik šeimos nariai, bet ir pats valstybėje narėje gyvenantis užsienietis. Pažymėtina, kad tokia tvarka Lietuvoje galiojo ir iki 2019 m. Pažymėtina, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismas š. m. balandžio
narės negali reikalauti, kad asmens, pripažinto pabėgėliu, šeimos nariai, pageidaujantys pateikti prašymą leisti atvykti į šalį ir gyventi joje siekiant šeimos susijungimo, asmeniškai atvyktų į valstybės narės diplomatinę ar konsulinę atstovybę, kai jiems atvykti į tą atstovybę yra neįmanoma arba pernelyg sudėtinga. Suteikus galimybę užsieniečiui, kuriam suteiktas prieglobstis, pateikti Migracijos departamentui prašymą išduoti leidimą gyventi jo šeimos nariui, būtų iš dalies išspręsta problema, kuomet Lietuvoje gyvenančio prieglobstį gavusio užsieniečio šeimos nariai neturi fizinės galimybės patys kreiptis dėl leidimo laikinai gyventi šeimos susijungimo tikslu išdavimo ir dėl to šeimos išskyrimas užsitęsia arba jos susijungimas tampa neįmanomas.
Pasiūlymas: „6 straipsnis. 28 straipsnio pakeitimas
taip: „2¹. Nedarant poveikio šio straipsnio 2 daliai, užsienietis, kuriam suteiktas prieglobstis Lietuvos Respublikoje, gali pateikti Migracijos departamentui prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu savo šeimos nario, kuris atvyksta šeimos susijungimo tikslu, vardu.““ Spręsti pagrindiniame Užsienio reikalų komitete. 6. Seimo nariai T.V. Raskevičius;
J. Razma; T. Tomilinas; V. Bakas; J.Sabatauskas; A.Sysas ir kt. 2023-09-22 6N Argumentai: Atsižvelgiant į Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos pateiktas pastabas ir pasiūlymus dėl teisės į šeimos susijungimą praktinio įgyvendinimo prieglobsčio suteikimo sistemos kontekste (žr. argumentaciją aukščiau), siūloma tikslinti Įstatymo 26 straipsnio 3 dalį, siekiant jį suderinti su Europos Sąjungos teisės aktais ir tarptautiniais žmogaus teisių apsaugos standartais teisės į šeimos susijungimą užtikrinimo srityje. Remiantis Įstatymo 26 straipsnio 1 dalimi, teise susijungti su šeima norintys pasinaudoti užsieniečiai privalo pateikti dokumentus, patvirtinančius, kad užsienietis turi pakankamai lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje, kad turi gyvenamąją patalpą Lietuvos Respublikoje ir turi sveikatos draudimą, galiojantį užsieniečio buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu.
Remiantis to paties straipsnio 3 dalimi, šis reikalavimas netaikomas, jeigu užsienietis dėl leidimo gyventi išdavimo šeimos susijungimo pagrindu kreipiasi per 3 mėnesius nuo prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo užsieniečiui, pas kurį atvykstama šeimos susijungimo tikslu, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad atvykimas į Lietuvą gali tapti sudėtingu ir ilgai trunkančiu procesu, neretais atvejais per 3 mėnesius nuo prieglobsčio asmeniui suteikimo jo šeimos nariams atvykti į Lietuvą ir kreiptis dėl leidimo gyventi lengvatinėmis sąlygomis nepavyksta. Papildomai pažymėtina, kad byloje Nr. C‑380/17 Europos Sąjungos Teisingumo Teismas yra išaiškinęs, kad nacionalinėje teisėje turi būti numatyta galimybė netaikyti prašymo leisti atvykti ir gyventi pripažinto pabėgėlio šeimos nariams pateikimo termino, kai tam tikromis aplinkybėmis galėtų būti objektyviai pateisinamas vėlavimas pateikti šį prašymą. Prieglobsčio gavėjams ir jų šeimos nariams Lietuvoje yra teikiama valstybės parama integracijai, t. y. tam tikrą laiką valstybė faktiškai prisideda prie tokių asmenų išlaikymo. Integracijos metu, įvertinus prieglobsčio gavėjo (ir jo šeimos narių) poreikius, taikomos socialinės, sveikatos priežiūros, švietimo, psichologinės ir kitokios pagalbos bei įgalinimo priemonės, padedančios jiems integruotis. Integracijos proceso metu asmenims padedama spręsti apgyvendinimo klausimus, skiriama išmoka įsikurti, mokamos mėnesinės pašalpos. Integruojami asmenys įsiregistruoja ir dalyvauja Užimtumo tarnybos organizuojamose paramos mokymuisi priemonėse bei tuo pagrindu laikomi apdraustaisiais valstybės lėšomis.
Tokiu būdu, bendro reikalavimo prieglobsčio gavėjo šeimos nariams turėti pakankamai asmeninių pragyvenimo lėšų, gyvenamąją patalpą bei sveikatos draudimą, galiojantį užsieniečio buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu, nustatymas ne tik ignoruoja išskirtinę situaciją asmenų, privestų palikti kilmės šalį ir tik pradedančių integruotis Lietuvoje, tačiau taip pat yra savaime nesuderinamas su garantijomis, kurias tokiems asmenims numato Lietuvoje veikianti integracijos sistema. Šioje situacijoje, prieglobsčio gavėjo šeimos nariui gavus leidimą gyventi, valstybė teikia jam paramą, įskaitant finansinę, padeda rasti būstą, įsidarbinti. Tačiau tam, kad toks šeimos narys gautų leidimą gyventi, jis faktiškai pirma turi įrodyti, kad tokio pobūdžio paramos jam nereikia. Pasiūlymas:
Papildyti įstatymo projektą nauju 6 straipsniu ir jį išdėstyti taip: „6 straipsnis. 26 straipsnio pakeitimas Pakeisti 26 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Šio straipsnio 1 dalies 2–5 punktuose nustatytos sąlygos
netaikomos užsieniečiui, kuriam suteiktas prieglobstis Lietuvos Respublikoje arba laikinoji apsauga, taip pat užsieniečio, kuriam suteiktas prieglobstis Lietuvos Respublikoje, šeimos nariams, kurie kreipėsi dėl leidimo gyventi išdavimo šeimos susijungimo atveju pagrindu šio Įstatymo
prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo. Pasibaigus nurodytam terminui, šioje dalyje numatyta išimtis gali būti taikoma, jeigu nustatoma, kad užsieniečio, kuriam suteiktas prieglobstis Lietuvos Respublikoje, šeimos nariai dėl objektyvių priežasčių negalėjo pateikti prašymo dėl leidimo gyventi išdavimo anksčiau.““ Pritarti iš dalies.
Šiuo metu prieglobsčio gavėjų integracija susideda iš kelių etapų: integracija Pabėgėlių priėmimo centre (laikotarpis – iki 3, kartais 6 mėnesių) bei tolesnė integracija savivaldybėse (laikotarpis – iki 12 mėnesių, o pažeidžiamų asmenų – iki 36 mėnesių). Atsižvelgiant į tai, kad prieglobstį gavęs asmuo turi gebėti savarankiškai gyventi po integracijos laikotarpio, Seimo nariai pagrįstai siūlo nustatyti ilgesnį terminą – 12 mėnesių. Pažymėtina, kad įvairias tyrimais yra įrodyta, jog išsiskyrimas su šeima neigiamai veikia žmogaus galimybę sėkmingai dalyvauti integracijos procese. Atkreipiame dėmesį, kad praktikoje 3 mėnesių laikotarpis taikomas ne tik pateikti prašymą dėl šeimos susijungimo, bet jis turi būti ir priimtas. Leidimų laikinai gyventi išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329,
UTPĮ 43 straipsnio 1 dalies 1–7 punktuose nurodytais pagrindais gali užpildyti per MIGRIS (...) ir užsienietis (vyresnis nei 18 metų), pas kurį atvykstama šeimos susijungimo pagrindu. Tačiau, leidime gyventi turi būti fiksuojami užsieniečio biometriniai duomenys (tarp jų ir pirštų atspaudai, kurie registruojami naudojant specialią biometrinių duomenų registravimo ir perdavimo įrangą), o procedūra, kuri atliekama išduodant leidimą gyventi, turi užtikrinti, kad tinkamai ir patikimai nustatyta asmens tapatybė, leidime įrašomi asmens duomenys (įskaitant biometrinius) yra būtent to asmens. Vadinasi, išduoti leidimą gyventi galima tik atlikus visą procedūrą, kurios už užsienietį kitas asmuo atlikti negali.
Kadangi Migracijos departamento pasirinktas išorės paslaugų teikėjas yra ne visose šalyse (sakykim, Afrikos žemyne yra tik dvejose šalyse), prieglobsčio gavėjo, užpildžiusio Lietuvoje per MIGRIS sistemą prašymą dėl šeimos susijungimo, šeimos nariams gali iškilti sunkumų dėl objektyvių priežasčių jį pasiekti ir per trumpą laiką atlikti visas leidimui gauti reikalingas procedūras. Dėl šių priežasčių siūlome iš dalies pritarti (atsisakyti siūlomo paskutinio sakinio) Seimo narių pasiūlymui: „6 straipsnis. 26 straipsnio pakeitimas Pakeisti 26 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Šio straipsnio 1 dalies 2–5 punktuose nustatytos sąlygos netaikomos užsieniečiui, kuriam suteiktas prieglobstis Lietuvos Respublikoje arba laikinoji apsauga, taip pat užsieniečio, kuriam suteiktas prieglobstis Lietuvos Respublikoje, šeimos nariams, kurie kreipėsi dėl leidimo gyventi išdavimo šeimos susijungimo atveju pagrindu šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu per 3 12 mėnesius nuo prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.“
T.V. Raskevičius; J. Razma; T. Tomilinas; V. Bakas; J.Sabatauskas; A.Sysas ir kt. 2023-09-22 Argumentai: Atsižvelgiant į aukščiau pateiktus pasiūlymus, siūloma pakoreguoti įstatymo projekto pavadinimą. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto pavadinimą ir išdėstyti jį taip:
5, 11, 26, 28, 32, 44, 58, 62, 67, 71, 79, 85, 94, 99, 100, 101, 102, 103(1), 104, 105(2), 105(3), 105(4), 106(1), 108, 113, 114, 115,
Spręsti pagrindiniame Užsienio reikalų komitete.
8, Seimo narys
6 Argumentai: Įstatymo projektu yra siekiama konsoliduoti migrantų priėmimo sąlygų užtikrinimo funkcijas vienoje institucijoje, tam, kad būtų galima efektyviausiai nukreipti finansinius, žmogiškuosius ir infrastruktūros išteklius į priėmimo poreikių nustatymą bei tenkinimą. Tuo tikslu numatoma suteikti įgaliojimus Vyriausybei paskirti priėmimą užtikrinančią įstaigą ir nustatyti užsieniečių laikino apgyvendinimo vietas, įgalioti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministrą sureguliuoti priėmimą užtikrinančios įstaigos ir užsieniečių laikino apgyvendinimo vietų veiklą. Atsižvelgiant į tai, kad priėmimą užtikrinanti įstaiga, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos įstatymo Dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – UTPĮ) nuostatomis turi teisę teikti materialines, socialines, apgyvendinimo ir kitas priėmimo sąlygas užtikrinančias paslaugas ne tik prieglobsčio prašytojams, bet ir kitiems UTPĮ numatytiems užsieniečiams, siūlytina patikslinti šios įstaigos sąvoką, numatant, kad ši įstaiga paslaugas turi teisę teikti ir leidimą laikinai gyventi UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatytu pagrindu turintiems užsieniečiams. Pažymėtina, kad tais atvejais, kai prieglobsčio prašytojams, kurie būna apgyvendinti laikino apgyvendinimo vietoje, suteikiamas leidimas gyventi ne tarptautinės apsaugos pagrindu, o, pavyzdžiui, dėl humanitarinių priežasčių arba vadovaujantis negrąžinimo principu, užsieniečiai ne visada gali greitai išsikelti iš laikino apgyvendinimo vietos, nes greitai nesusiranda darbo ir būsto.
Tais atvejais, kai laikino apgyvendinimo vietose yra laisvų vietų, siūlytina leisti tik ką gavusiems leidimus laikinai gyventi UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatytu pagrindu turintiems užsieniečiams iki tol, kol susiras darbą ir būstą, mokant už gyvenimą socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka, tokiu būdu kartu taupant valstybės biudžeto lėšas už neapgyvendintų laikino apgyvendinimo vietų išlaikymą. Pasiūlymas: Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūloma patikslinti Įstatymo projekto 1 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas
dalimi: „23¹. Priėmimą užtikrinanti įstaiga – Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskirta biudžetinė įstaiga, teikianti socialines, apgyvendinimo ir kitas priėmimo sąlygas užtikrinančias paslaugas prieglobsčio prašytojams, užsieniečiams, kuriems suteiktas prieglobstis Lietuvos Respublikoje, jų šeimos nariams šeimos susijungimo atvejais, nelydimiems nepilnamečiams užsieniečiams, užsieniečiams, esantiems ar buvusiems su prekyba žmonėmis susijusių nusikaltimų aukomis, užsieniečiams, kuriems išduotas leidimas laikinai gyventi šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatytu pagrindu, užsieniečiams, kol bus priimtas sprendimas dėl jų grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos arba kol sprendimas dėl jų grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos bus įgyvendintas, užsieniečiams, perkeltiems į Lietuvos Respublikos teritoriją Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimu.
Priėmimą užtikrinančios įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendina Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija.“
Justas Džiugelis 2023-10-262 N4 Argumentai: Vadovaujantis UTPĮ 71 straipsnio 5 dalies nuostatomis, prieglobsčio prašytojo teisėms įgyvendinti gali būti naudojamos ne tik Lietuvos Respublikos valstybės lėšos, bet taip pat ir tarptautinių organizacijų, Europos Sąjungos struktūrinių fondų, Lietuvos Respublikos fizinių ir juridinių asmenų įsteigtų humanitarinės pagalbos fondų, nevyriausybinių organizacijų lėšos tiek, kiek prieglobsčio prašytojas jų negali garantuoti deklaruotinomis lėšomis ir turtu. Atsižvelgiant į UTPĮ nustatytą principą, kad visų pirma, prieglobsčio prašytojų teisių įgyvendinimui turėtų būti naudojamos prieglobsčių prašytojų turimos lėšos, o tik jų nesant - valstybės biudžeto lėšos, siūlytina Įstatymo projektą patikslinti, atitinkamai numatant analogišką principą ir dėl kitų užsieniečių, turinčių teisę gyventi priėmimą užtikrinančios įstaigos administruojamose laikinojo apgyvendinimo vietose.
Be to, tais atvejais, kai dėl UTPĮ nustatytų priežasčių asmenys negali būti išsiunčiami iš Lietuvos Respublikos ar grąžinami į užsienio valstybę ir jie nėra sulaikyti, turėtų būti numatyta galimybė juos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais atvejais, tvarka ir sąlygomis laikinai apgyvendinti laikino apgyvendinimo vietose, jei jose yra laisvų vietų. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad leidimą laikinai gyventi kartais gauna prieglobsčio prašytojai, kuriems nesuteikiamas tarptautinės apsaugos statusas (UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 8 p.). Pavyzdžiui, gavę leidimą laikinai gyventi dėl humanitarinių priežasčių, užsieniečiai negauna valstybės paramos integracijai ir piniginės socialinės paramos, o greitai susirasti darbą, generuojantį pragyvenimą užtikrinančias pajamas jiems trukdo kalbos barjeras ir (arba) sveikatos problemos. Būsto paieškas apsunkina visuomenės nenoras nuomoti gyvenamųjų patalpų užsieniečiams. Dėl išvardintų priežasčių užsieniečiams sunku vos tik gavus leidimą gyventi Lietuvoje susirasti savarankiškai nuomojamą būstą ir tuoj pat išvykti iš laikino apgyvendinimo vietos. Tokiais atvejais siūlytina, kad jie galėtų pasilikti laikino apgyvendinimo vietose (jeigu būtų jose vietų) iki tol, kol susiras darbą ir (arba) būstą bei socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka mokėti už gyvenimą jose. Pasiūlymas: papildyti Įstatymo projekto 2 straipsnį 4 dalimi: „4. Papildyti 3 straipsnį 6 dalimi: „6.
Užsieniečiams, negalintiems išvykti iš Lietuvos Respublikos arba negalintiems grįžti į kilmės valstybę dėl šio Įstatymo 130¹ straipsnyje nurodytų aplinkybių, užsieniečiams, kurių negalima grąžinti į užsienio valstybę, arba išsiųsti iš Lietuvos Respublikos šio Įstatymo 130 straipsnio 1, 2, 4 dalyse nurodytais atvejais, užsieniečiams, kurių išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos vykdymas sustabdytas dėl šio Įstatymo 128 straipsnio 2 dalies 2, 3 ir 4 punktuose nurodytų aplinkybių, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytais atvejais, tvarka ir sąlygomis gali būti leista laikinai apsigyvendinti laikino apgyvendinimo vietose, jeigu jose yra laisvų vietų. Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos šios teisės įgyvendinimui naudojamos tiek, kiek šioje dalyje nurodytas užsienietis jos negali įgyvendinti savo turimomis lėšomis. Tvarką, reglamentuojančią šioje dalyje nurodytos teisės įgyvendinimą užsieniečio lėšomis, nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras.“
8,9 UTPĮ 71 straipsnio 5 dalies nustatyta, kad prieglobsčio prašytojo teisėms įgyvendinti gali būti naudojamos ne tik Lietuvos Respublikos valstybės lėšos, bet taip pat ir tarptautinių organizacijų, Europos Sąjungos struktūrinių fondų, Lietuvos Respublikos fizinių ir juridinių asmenų įsteigtų humanitarinės pagalbos fondų, nevyriausybinių organizacijų lėšos tiek, kiek prieglobsčio prašytojas jų negali garantuoti deklaruotinomis lėšomis ir turtu.
UTPĮ 71 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad paaiškėjus, kad prieglobsčio prašytojas turėjo lėšų apmokėti už šio straipsnio 1 dalies 1–5 punktuose nustatytų teisių įgyvendinimą ir naudojosi šiomis teisėmis nemokamai ir (arba) turėjo lėšų ir gavo šio straipsnio 3 dalyje nurodytą piniginę pašalpą, taip pat paaiškėjus, kad prieglobsčio prašytojo finansinė būklė pagerėjo, arba jis, deklaruodamas lėšas, pateikė klaidinančią informaciją arba nedeklaravo gautų lėšų, jis privalo padengti valstybės turėtas išlaidas. Siūlytina patikslinti reglamentavimą ir nustatyti, kad visų pirma, kai prieglobsčio prašytojas turi lėšų, jis turėtų pareigą apmokėti už 71 straipsnio 1 dalies 1-5 punktuose numatytų teisių įgyvendinimą, įskaitant ir gyvenimo laikino pagyvendinimo vietoje išlaidas. Tokia pareiga prieglobsčio prašytojui būtų taikoma tol, kol jo finansinė padėtis tai leistų. Taip pat patikslinamos nuostatos, kai paaiškėja, kad prieglobsčio prašytojas turėjo lėšų apmokėti už nurodytų teisių įgyvendinimą (įskaitant ir gyvenimo laikino apgyvendinimo vietoje išlaidas). Tvarką, reglamentuojančią nurodytų teisių įgyvendinimą prieglobsčio prašytojo lėšomis, valstybės išlaidų apskaičiavimą ir patirtų išlaidų atlyginimą, nustatytų socialinės apsaugos ir darbo ministras. Pasiūlymas: pakeisti Įstatymo projekto 12 straipsnio 8 ir 9 dalis ir jas išdėstyti taip:
išdėstyti taip: „5.
Šio straipsnio 1 – 22¹ dalyse nustatytoms prieglobsčio prašytojų teisėms įgyvendinti ir šio straipsnio 3 dalyje nurodytai piniginei pašalpai mokėti skiriamos Lietuvos Respublikos valstybės lėšos, taip pat gali būti naudojamos tarptautinių organizacijų, Europos Sąjungos struktūrinių fondų, Lietuvos Respublikos fizinių ir juridinių asmenų įsteigtų humanitarinės pagalbos fondų, nevyriausybinių organizacijų lėšos tiek, kiek prieglobsčio prašytojas jų negali garantuoti deklaruotinomis lėšomis ir turtu. Lietuvos Respublikos valstybės lėšos šio straipsnio 1 dalies 1–5 punktuose nustatytoms teisėms įgyvendinti, įskaitant gyvenimą laikinojo apgyvendinimo vietoje, ir šio straipsnio 3 dalyje nurodytai piniginei pašalpai mokėti naudojamos tiek, kiek prieglobsčio prašytojas jų negali įgyvendinti savo turimomis lėšomis, ir tiek, kiek jos neįgyvendinamos tarptautinių organizacijų, Europos Sąjungos struktūrinių fondų, Lietuvos Respublikos fizinių ir juridinių asmenų įsteigtų humanitarinės pagalbos fondų, nevyriausybinių organizacijų lėšomis.“ „9. Pakeisti 71 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Paaiškėjus, kad prieglobsčio prašytojas
turėjo lėšų apmokėti už šio straipsnio 1 dalies 1–5 punktuose nustatytų teisių įgyvendinimą, įskaitant gyvenimo laikinojo apgyvendinimo vietoje išlaidas, ir naudojosi šiomis teisėmis nemokamai ir (arba) turėjo lėšų ir gavo šio straipsnio 3 dalyje nurodytą piniginę pašalpą, taip pat paaiškėjus, kad prieglobsčio prašytojo finansinė būklė pagerėjo, arba jis, deklaruodamas lėšas, pateikė klaidinančią informaciją arba nedeklaravo gautų lėšų, jis privalo visiškai arba iš dalies padengti atlyginti valstybės turėtas patirtas išlaidas. Tvarką, reglamentuojančią šioje dalyje nurodytų teisių įgyvendinimą prieglobsčio prašytojo lėšomis, valstybės išlaidų apskaičiavimą ir turėtų patirtų išlaidų padengimą atlyginimą, nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras.“
11Seimo narys J.
Seimo narys J. Džiugelis 2023-10-2626 N2 Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad pasibaigus Lietuvos valstybės paramos integracijos laikotarpiui ar paramą nutraukus, visgi, išimtinais atvejais, (pavyzdžiui, perdavus Lietuvoje prieglobstį gavusius asmenis su vaikais pagal Dublino procedūrą iš kitų Europos Sąjungos valstybių narių, nuomotojui staiga atsisakius nuomoti būstą, o kito iškarto nepavykus susirasti ir pan.) išlieka poreikis užsieniečiams, gavusiems prieglobstį Lietuvos Respublikoje, gyventi priėmimą užtikrinančios įstaigos administruojamose laikino apgyvendinimo vietose dėl objektyvių priežasčių, siūlytina numatyti galimybę tokiems užsieniečiams Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais atvejais, tvarka ir sąlygomis laikinai gyventi laikino apgyvendinimo vietoje, (jeigu būtų vietų) iki tol, kol susiras darbą ir (arba) būstą bei socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka mokėti už gyvenimą joje. Pasiūlymas: papildyti Įstatymo projekto 26 straipsnį nauja 2 dalimi:
„26 straipsnis. 108 straipsnio pakeitimas
2Papildyti 108 straipsnį 7 dalimi:
„7. Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos
įgaliotos institucijos nustatytais atvejais, tvarka ir sąlygomis šio straipsnio 1 ir 4 dalyse nurodytiems užsieniečiams, pasibaigus jų Lietuvos valstybės paramos integracijai laikotarpiui ar šios paramos teikimą nutraukus, gali būti leista laikinai apsigyvendinti laikino apgyvendinimo vietoje.“
1,3 Argumentai: Atsižvelgiant į Įstatymo projekte siūlomą teisinį reguliavimą, kuriuo bus sukurtos teisinės prielaidos Vyriausybei paskirti vieną įstaigą, atsakingą už visų užsieniečių, kurių priėmimo poreikius privaloma užtikrinti pagal UTPĮ (įskaitant sulaikytus užsieniečius), materialinių priėmimo sąlygų užtikrinimą, yra būtinas pakankamas terminas šiam pokyčiui įgyvendinti, kadangi būtina pakeisti atitinkamus teisės aktus, perskirstyti institucijų funkcijas. Siūlytina nustatyti ilgesnį terminą Įstatymo įsigaliojimui.
Pasiūlymas: Įstatymo projekto 43 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip:
„1. Šis įstatymas, išskyrus šio Įstatymo 1
straipsnio 2, 3, 4, 8 ir 9 dalis, 3, 5, 6, 8 – 10 straipsnius, 12 straipsnio 4, 7 ir 8 dalis, 14 straipsnio 2 dalį, 15 – 25, 28, 31, 33, 36, 38 – 41 straipsnius ir šio straipsnio 2, 3 ir 7 dalis, įsigalioja 2024 5 m. liepos sausio 1 d.“ Įstatymo projekto 43 straipsnio 3 dalį išdėstyti taip: „3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, socialinės apsaugos ir darbo ministras, vidaus reikalų ministras ir sveikatos apsaugos ministras iki 2024 m. birželio gruodžio 301 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“
Tomas Vytautas Raskevičius 2023-10-272
Sulaikytiems užsieniečiams, kurie nėra prieglobsčio prašytojai, galiojančiame reguliavime nėra įtvirtinta teisė susitikti su tarptautinių ir nacionalinių organizacijų atstovais. Pažymėtina, kad teisė sulaikytiems užsieniečiams susitikti su tarptautinių ir nacionalinių organizacijų atstovais yra įtvirtinta Grąžinimo direktyvos 16 straipsnio 4 dalyje, kurioje nurodyta, kad atitinkamoms kompetentingoms nacionalinėms, tarptautinėms ir nevyriausybinėms organizacijoms bei įstaigoms suteikiama galimybė apsilankyti sulaikymo centruose, kuriuose laikomi sulaikyti trečiųjų šalių piliečiai. Todėl siūloma LR įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 3 straipsnio 5 dalį papildyti nuostata, įtvirtinančia užsieniečio, kuriam taikomi judėjimo laisvės apribojimai, teisę susitikti su nacionalinėmis, tarptautinėmis ir nevyriausybinėmis organizacijomis bei įstaigomis. Pasiūlymas: „2 straipsnis. 3 straipsnio pakeitimas. 1. Papildyti 3 straipsnio 5 dalį 1¹ punktu ir jį išdėstyti taip: 1¹) susisiekti su Lietuvos Respublikos nevyriausybinių ar tarptautinių organizacijų atstovais;“ Pritarti. Balsavimo rezultatai: už – 5, prieš – 2, susilaikė – 2. 14.
Projektu siūloma pakeisti UTPĮ 3 straipsnio 5 dalies 2 punktą, numatant, kad užsienietis turi teisę socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka naudotis valstybės garantuojama teisine pagalba teikimo sulaikyti užsienietį arba skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę nagrinėjimo teisme metu. Pastebėtina, kad šiuo atveju valstybės garantuojama teisinė pagalba užsieniečiui užtikrinama tik pirmos instancijos teisme, tačiau ji nėra prieinama, kai užsieniečiai nori skųsti sulaikymą ar alternatyvią sulaikymui priemonę aukštesnės instancijos teismui Teisę į veiksmingą teisminę gynybą ir teisingą bylos nagrinėjimą garantuoja Europos Sąjungos Pagrindinių teisių chartijos (toliau
pagalbą, jei tai reikalinga užtikrinti teisę j veiksmingą teisingumą. Grąžinimo direktyvos 13 straipsnyje yra įtvirtintos trečiųjų šalių piliečių teisių gynimo priemonės sprendimų, susijusių su grąžinimu, klausimais.
Kaip išaiškinta „Grąžinimo vadovo“ 14 punkte
„Sulaikymas“, Grąžinimo direktyvos 13 straipsnyje įtvirtintos teisės turi
būti užtikrintos ir priimant sprendimus sulaikyti.[⁷³] Pastebėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) 2022 m. pradžioje, susidūręs su apeliaciniais skundais, kuriuos parengė užsieniečiai, nesutinkantys su pirmos instancijos sprendimais dėl alternatyvios sulaikymui priemonės apgyvendinti užsienietį Valstybės sienos apsaugos tarnyboje (toliau – VSAT) nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje skyrimo, nustatė, kad jie neatitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 134 straipsnio 2 dalyje apeliaciniam skundui keliamų reikalavimų, konstatavo, kad, siekiant efektyvaus teisminio teisių gynimo, užsieniečiui reikalinga valstybės garantuojama teisinė pagalba ir įpareigojo VSAT Kybartų užsieniečių registracijos centrą užsieniečiui užtikrinti profesionalią teisinę pagalbą.[⁷⁴] Kartu atkreiptinas dėmesys, kad LVAT, išnagrinėjęs šias bylas, kai užsieniečiams buvo užtikrinta teisinė pagalba, nutarė, kad alternatyvi sulaikymui priemonė nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, nebuvo tinkama ir proporcinga priemonė, siekiant užtikrinti alternatyvios priemonės tikslą ir pakeitė pirmos instancijos teismo sprendimus, skirdamas alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų.[⁷⁵] Siekiant išvengti situacijų, kai užsieniečiui yra taikomi neproporcingi judėjimo laisvės apribojimai, o jis neturi galimybės jų skųsti vien dėl to, kad jam nėra prieinama teisinė pagalba, siūloma pakeisti UTPĮ 3 straipsnio 5 dalies 2 punktą, numatant, kad užsienietis turi teisę socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka naudotis valstybės garantuojama teisine pagalba ne tik teikimo sulaikyti užsienietį arba skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę nagrinėjimo teisme metu, bet ir teikiant apeliacinį skundą dėl sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės skyrimo, taip pat atitinkamai pakeisti UTPĮ 116 straipsnio 1 dalį ir 140²⁰ straipsnio 1 dalį.
Kaip išaiškinta „Grąžinimo vadovo“ 14 punkte
„Sulaikymas“, Grąžinimo direktyvos 13 straipsnyje įtvirtintos teisės turi
būti užtikrintos ir priimant sprendimus sulaikyti.[⁷³] Pastebėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) 2022 m. pradžioje, susidūręs su apeliaciniais skundais, kuriuos parengė užsieniečiai, nesutinkantys su pirmos instancijos sprendimais dėl alternatyvios sulaikymui priemonės apgyvendinti užsienietį Valstybės sienos apsaugos tarnyboje (toliau – VSAT) nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje skyrimo, nustatė, kad jie neatitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 134 straipsnio 2 dalyje apeliaciniam skundui keliamų reikalavimų, konstatavo, kad, siekiant efektyvaus teisminio teisių gynimo, užsieniečiui reikalinga valstybės garantuojama teisinė pagalba ir įpareigojo VSAT Kybartų užsieniečių registracijos centrą užsieniečiui užtikrinti profesionalią teisinę pagalbą.[⁷⁴] Kartu atkreiptinas dėmesys, kad LVAT, išnagrinėjęs šias bylas, kai užsieniečiams buvo užtikrinta teisinė pagalba, nutarė, kad alternatyvi sulaikymui priemonė nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, nebuvo tinkama ir proporcinga priemonė, siekiant užtikrinti alternatyvios priemonės tikslą ir pakeitė pirmos instancijos teismo sprendimus, skirdamas alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų.[⁷⁵] Siekiant išvengti situacijų, kai užsieniečiui yra taikomi neproporcingi judėjimo laisvės apribojimai, o jis neturi galimybės jų skųsti vien dėl to, kad jam nėra prieinama teisinė pagalba, siūloma pakeisti UTPĮ 3 straipsnio 5 dalies 2 punktą, numatant, kad užsienietis turi teisę socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka naudotis valstybės garantuojama teisine pagalba ne tik teikimo sulaikyti užsienietį arba skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę nagrinėjimo teisme metu, bet ir teikiant apeliacinį skundą dėl sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės skyrimo, taip pat atitinkamai pakeisti UTPĮ 116 straipsnio 1 dalį ir 140²⁰ straipsnio 1 dalį. Pasiūlymas: „2 straipsnis.
Pasiūlymas: „2 straipsnis. 3 straipsnio pakeitimas. 1. Pakeisti 3 straipsnio 5 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka
naudotis valstybės garantuojama teisine pagalba teikimo sulaikyti užsienietį arba skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę nagrinėjimo teisme metu, teikiant apeliacinį skundą dėl sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės skyrimo.“ Pasiūlymas: ,,31 straipsnis. 116 straipsnio 1 dalies pakeitimas. Pakeisti 116 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
sulaikyti užsienietį arba skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę
1Jeigu yra šio Įstatymo nustatytas užsieniečio sulaikymo pagrindas,
su teikimu sulaikyti užsienietį ilgiau negu 48 valandoms arba skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę į apylinkės teismą pagal užsieniečio buvimo Lietuvos Respublikos teritorijoje vietą kreipiasi Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnas per 48 valandas nuo užsieniečio sulaikymo momento. Užsieniečio dalyvavimas teismo posėdyje yra būtinas. Teikimo sulaikyti užsienietį arba skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę nagrinėjimo teisme metu, taip pat teikiant apeliacinį skundą dėl sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės skyrimo jis turi teisę į Lietuvos valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.“ Pasiūlymas: ,,38 straipsnis. 140²⁰ straipsnio 1 dalies pakeitimas. Pakeisti 140²⁰ straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
užsienietį arba skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę
1Jeigu yra šio Įstatymo nustatytas užsieniečio sulaikymo pagrindas,
su teikimu sulaikyti užsienietį ilgiau negu 48 valandoms arba skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę į apylinkės teismą pagal užsieniečio buvimo vietą arba į kitą artimiausią užsieniečio buvimo vietai apylinkės teismą kreipiasi Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnas per 48 valandas nuo užsieniečio sulaikymo momento.
Užsieniečio dalyvavimas teismo posėdyje yra būtinas. Teikimo sulaikyti užsienietį arba skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę nagrinėjimo teisme metu, taip pat teikiant apeliacinį skundą dėl sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės skyrimo jis turi teisę į valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.“ Spręsti pagrindiniame Užsienio reikalų
Įstatymo 71 straipsnio 1 dalies 1 punkte yra numatytas apribojimas, kuriuo remiantis materialinėmis priėmimo sąlygomis negali naudotis prieglobsčio prašytojai, kurie gyvena savo pasirinktoje gyvenamojoje vietoje. Tokio pobūdžio apribojimas, tikėtina, grindžiamas prielaida, jog savarankiškai gyvenantys prieglobsčio prašytojai turi pakankamai finansinių lėšų bei jiems nėra reikalinga valstybės parama. Tačiau NVO bendravimo su prieglobsčio prašytojais praktika rodo, kad tokia prielaida neretai yra klaidinga. Didžiąją dalį savarankiškai gyvenančių prieglobsčio prašytojų šiuo metu sudaro pabėgėliai iš Baltarusijos, kurių dauguma atvyksta neturėdami santaupų bei gyvena palaikomi nevyriausybinių organizacijų ir diasporos. Atsižvelgus į tai, kad tokiems žmonėms taip pat yra būtina valstybės parama, siūlome atsisakyti minėto ribojimo. Pažymėtina, kad Projekte atsisakoma analogiško apribojimo Įstatymo 71 straipsnio 2¹ ir 3 dalyse. Pakeisti 71 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
Pasiūlymas: ,,12 straipsnis. 71 straipsnio pakeitimas. ,,1.
Pakeisti 71 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
1) gyvendamas laikino apgyvendinimo vietoje (sulaikytas prieglobsčio prašytojas – Valstybės sienos apsaugos tarnyboje) arba jo pasirinktoje gyvenamojoje vietoje naudotis materialinėmis priėmimo
Remiantis Įstatymo 71 straipsnio 1 dalies 10 punktu, prieglobsčio prašytojai turi teisę dirbti, jeigu per 6 mėnesius nuo prašymo suteikti prieglobstį pateikimo dienos Migracijos departamentas nepriėmė sprendimo dėl prašymo suteikti prieglobstį. Projektu siūloma papildyti šią nuostata, numatant, kad, be teisės dirbti, prieglobsčio prašytojai tokiais atvejais įgyja teisę imtis savarankiško užimtumo veiklos, tačiau 6 mėnesių terminą keisti nesiūloma. Siekiant skatinti prieglobsčio prašytojų savarankiškumą ir fasilituoti išankstinę integraciją, siūlome sutrumpinti šiuo metu numatytą 6 mėnesių terminą nustatant, kad teisę dirbti prieglobsčio prašytojai įgyja jau po 3 mėnesių (pažymėtina, kad 2021 m. ir Latvijos Respublika sutrumpino analogišką 6 mėnesių terminą iki 3 mėnesių). Siekiant išvengti galimų piktnaudžiavimų prieglobsčio procedūra, siūlome įvesti keletą papildomų sąlygų, apribojant prieglobsčio prašytojų, kuriems būtų taikomas palankesnis 3 mėnesių terminas, ratą. Visų pirma, siūlome nustatyti, kad sutrumpintas 3 mėnesių terminas būtų taikomas tik savo pasirinktoje vietoje gyvenantiems prieglobsčio prašytojams, t. y. asmenims, kurie nėra valstybės aprūpinami gyvenamuoju plotu (bei maistu, kaip, pavyzdžiui, Užsieniečių registracijos centro gyventojai), tokiu būdu dar labiau skatinant jų savarankiškumą ir išankstinę integraciją. Tikėtina, kad dar prieglobsčio procedūros metu pradėjęs dirbti asmuo daug efektyviau integruosis, ir tai padėtų sutaupyti valstybės lėšų tiek prieglobsčio prašytojų išlaikymui, tiek paramai prieglobstį gavusių asmenų integracijai.
Kartu pažymėtina, kad šiuo metu didžiąją dalį savo pasirinktoje vietoje gyvenančių asmenų sudaro prieglobsčio prašytojai iš Baltarusijos, kurie, remiantis Migracijos departamento teikiama statistika, taip pat yra didžiausia prieglobstį gaunančių asmenų grupė Lietuvoje. Vertinant šių metų sausio-rugsėjo statistinius duomenis, pastebėtina, kad didžioji dalis prieglobsčio prašytojų iš Baltarusijos prieglobstį Lietuvoje gauna (pabėgėlio statusas suteiktas 288 asmenims, atsisakyta suteikti prieglobstį – vos 35 asmenims). Tokiu būdu, turimi duomenys nepagrindžia prielaidos, kad būtent šiai grupei priskirtini asmenys piktnaudžiauja prieglobsčio procedūra, t. y. kreipiasi prieglobsčio, nesant apsaugos poreikiui. Nemaža dalis tokių asmenų teisę dirbti bet kuriuo atveju įgyja net ir po 6 mėnesių, nes, remiantis paties Migracijos departamento skelbiama informacija, skirta išskirtinai Baltarusijos piliečiams[⁷⁶],
„faktiškai“ prieglobsčio prašymo nagrinėjimas gali užtrukti ilgiau nei 6
mėnesius. Pastebėtina, kad nevyriausybinių organizacijų duomenimis, jau dabar dalis prieglobsčio prašytojų iš Baltarusijos prieglobsčio procedūros metu dirba nelegaliai. Papildomai siūlome numatyti apribojimą – nustatyti, kad sutrumpintas
prašymai suteikti prieglobstį nagrinėjami iš esmės, tokiu būdu neįtraukiant asmenų, kurie, pvz., Dublino reglamento pagrindu turi būti perduodami kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už jų prašymų nagrinėjimą. Kadangi itin mažai tikėtina, kad tokiems asmenims bus suteiktas prieglobstis Lietuvoje, skatinti jų išankstinę integraciją nėra tikslinga.
Galiausiai, atsižvelgus į kitų Europos Sąjungos valstybių (pavyzdžiui, Suomijos, Švedijos) praktiką, siūlome nustatyti, kad sutrumpintas 3 mėnesių terminas būtų taikomas tik tiems prieglobsčio prašytojams, kurių asmens tapatybė buvo patvirtinta jų kilmės valstybės išduotais dokumentais (požymis, kuris jau šiuo metu nurodomas prieglobsčio prašytojams išduodamuose užsieniečio registracijos pažymėjimuose). Tokiu būdu būtų ne tik kontroliuojama piktnaudžiavimo rizika, bet kartu prieglobsčio prašytojai būtų skatinami neslėpti turimų dokumentų. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, siūloma pakeisti LR Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 71 straipsnio 1 dalies 10 punktą. Pasiūlymas: ,,4. Pakeisti 71 straipsnio 1 dalies 10 punktą ir jį išdėstyti taip:
10) dirbti arba imtis savarankiško užimtumo veiklos, jeigu per 6 mėnesius nuo prašymo suteikti prieglobstį pateikimo dienos Migracijos departamentas nepriėmė sprendimo dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ne dėl prieglobsčio prašytojo kaltės;. Šis terminas trumpinamas iki 3 mėnesių, jeigu prieglobsčio prašytojo asmens tapatybė yra patvirtinta, jo prašymas suteikti prieglobstį yra nagrinėjamas iš esmės ir jis gyvena savo pasirinktoje gyvenamojoje vietoje;“ Pritarti. 17.
Tomas Vytautas Raskevičius 2023-10-279
Argumentai: Siekiant suvienodinti užsieniečių, įgijusių teisę dirbti pagal Įstatymą, padėtį bei palengvinti jų įsitraukimą į darbo rinką, siūloma papildyti Įstatymo 58 straipsnio 14 punktą, numatant, kad nuo pareigos gauti Užimtumo tarnybos išduodamą leidimą dirbti atleidžiami ne tik tie užsieniečiai, kurie įgijo teisę dirbti pagal Įstatymo 71 straipsnio 1 dalies 10 punktą ir 140¹³ straipsnio 1 dalies 2 punktą, bet taip pat tie, kurie analogišką teisę įgijo pagal Įstatymo 140¹³ straipsnio 3 dalies 2 punktą (t. y. užsieniečiai, turintys teisę dirbti arba imtis savarankiško užimtumo veiklos praėjus 12 mėnesių nuo užsieniečio užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos). Reikalavimas asmenims, kurie neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir nėra prieglobsčio prašytojai, tačiau turi teisę dirbti, įsigyti leidimą dirbti yra perteklinis. Pasiūlymas:
Pakeisti 58 straipsnio 14 punktą ir jį išdėstyti taip:
„14) jis yra įgijęs šio Įstatymo 71 straipsnio 1 dalies 10 punkte,
arba šio Įstatymo 140¹³ straipsnio 1 dalies 2 punkte arba 140¹³ straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodytą teisę;“. Pritarti. 18.
Tomas Vytautas Raskevičius 2023-12-0431 Argumentai: UTPĮ 118 straipsnio 1¹ dalyje nustatyta, kad, jeigu dėl teisinių ar kitų objektyvių priežasčių nebėra pagrįstos tikimybės užsienietį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos, institucija, kurios žinioje yra sulaikytas užsienietis, privalo kreiptis į apylinkės teismą pagal užsieniečio buvimo vietą su prašymu pakartotinai svarstyti sprendimą sulaikyti užsienietį, o šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, gavęs užsieniečio ar institucijos, kurios žinioje yra sulaikytas užsienietis, prašymą pakartotinai svarstyti sprendimą dėl užsieniečio sulaikymo, ne vėliau kaip per 10 dienų nuo prašymo priėmimo dienos pakartotinai svarsto sprendimą sulaikyti užsienietį ir priima vieną iš šių sprendimų: 1) palikti galioti sprendimą sulaikyti užsienietį; 2) pakeisti sprendimą sulaikyti užsienietį; 3) panaikinti sprendimą sulaikyti užsienietį. Taigi, nors ir Įstatymo 119 straipsnyje nustatyta, kad remiantis įsigaliojusiu teismo sprendimu panaikinti sprendimą sulaikyti užsienietį, užsienietis paleidžiamas iš sulaikymo vietos nedelsiant, tačiau atitinkamai institucijai nustačius, jog užsieniečio išsiuntimo perspektyvos nėra, teismas sprendimą dėl sulaikymo panaikinimo gali priimti per 10 dienų, o tai Šengeno vertintojų nuomone (pateikta Lietuvos vertinimo dėl Šengeno acquis taikymo 2023 metų ataskaitos projekte) neatitinka 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse (toliau – Grąžinimo direktyva) 15 straipsnio 4 dalies, kuri numato, kad paaiškėjus, jog dėl teisinių ar kitokių priežasčių nebėra pagrįstos tikimybės užsienietį išsiųsti, sulaikymas tampa nebepateisinamas ir atitinkamas asmuo nedelsiant paleidžiamas.
Pažymėtina, kad UTPĮ numatytas teisinis reguliavimas kreiptis į teismą su teikimu sulaikyti užsienietį arba skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę savo esme labai panašus į Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 123 straipsnyje nustatytą suėmimo skyrimo tvarką. BPK 139 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad, jeigu ikiteisminio tyrimo metu išnyksta suėmimo, intensyvios priežiūros, namų arešto ar įpareigojimo gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo ir
(ar) nesiartinti prie nukentėjusiojo arčiau nei nustatytu atstumu pagrindai ar šioms kardomosioms priemonėms taikyti reikalingos sąlygos, prokuroras privalo nedelsdamas priimti nutarimą paleisti į laisvę suimtą įtariamąjį arba panaikinti jam taikomą kardomąją priemonę. Tokio nutarimo nuorašas yra siunčiamas ikiteisminio tyrimo teisėjui, paskyrusiam suėmimą ar kitą kardomąją priemonę ar pratęsusiam jos terminą. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, taip pat įvertinus Nacionalinės teismų administracijos nuomonę, siūloma atsisakyti UTPĮ 118 straipsnio 1¹dalyje įtvirtinto mechanizmo dėl Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – VSAT) privalomo kreipimosi į teismą, numatant galimybę VSAT priimti sprendimą paleisti užsienietį iš sulaikymo. Pasiūlymas: patikslinti Įstatymo projekto 31 straipsnį: ,,31 straipsnis. 118 straipsnio pakeitimas Pakeisti 118 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
pakartotinis svarstymas 1.
Išnykus užsieniečio sulaikymo pagrindams, užsienietis turi teisę, o Valstybės sienos apsaugos tarnyba nedelsdama privalo kreiptis į apylinkės teismą pagal užsieniečio buvimo vietą su prašymu pakartotinai svarstyti sprendimą sulaikyti užsienietį., išskyrus, kai užsienietis iš sulaikymo vietos paleidžiamas šio straipsnio 2 dalyje nurodytu pagrindu. Jeigu užsienietis, kuris yra sulaikytas šio Įstatymo 113 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytais pagrindais, pateikia prašymą suteikti prieglobstį, Valstybės sienos apsaugos tarnyba nedelsdama privalo kreiptis į apylinkės teismą su prašymu pakartotinai svarstyti sprendimą sulaikyti prieglobsčio prašytoją. 2. Jeigu dėl teisinių ar kitų objektyvių priežasčių nebėra pagrįstos tikimybės užsienietį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos, Valstybės sienos apsaugos tarnyba privalo kreiptis į apylinkės teismą pagal užsieniečio buvimo vietą su prašymu pakartotinai svarstyti sprendimą sulaikyti užsienietį nedelsiant priima sprendimą paleisti užsienietį iš sulaikymo vietos ir apie tai informuoja sprendimą sulaikyti užsienietį priėmusį teismą. 3. Teismas, gavęs užsieniečio ar Valstybės sienos apsaugos tarnybos prašymą pakartotinai svarstyti sprendimą dėl užsieniečio sulaikymo, ne vėliau kaip per 10 dienų nuo prašymo priėmimo dienos pakartotinai svarsto sprendimą sulaikyti užsienietį ir priima vieną iš šių sprendimų:
1) palikti galioti sprendimą sulaikyti užsienietį;
2) pakeisti sprendimą sulaikyti užsienietį;
3) panaikinti sprendimą sulaikyti užsienietį. 4. Šio straipsnio 3 dalyje išvardyti apylinkės teismo sprendimai įsigalioja nuo jų priėmimo dienos. 5. Teismo sprendimas gali būti skundžiamas šio Įstatymo 117 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka.“ Spręsti pagrindiniame Užsienio reikalų komitete. 19.
Tomas Vytautas Raskevičius 2023-12-0430 Argumentai: Pagal siūlomus Įstatymo projekto 115¹ straipsnio pakeitimus užsieniečių sulaikymo VSAT sąlygas ir tvarką nustato vidaus reikalų ministras. Todėl už sulaikymą ir toliau bus atsakinga VSAT, veikianti prie Vidaus reikalų ministerijos. Tačiau Įstatymo projekte nenurodoma, kuri institucija bus atsakinga už sulaikytų prieglobsčio prašytojų priėmimo sąlygų, įskaitant maistą, drabužius, psichosocialines paslaugas ir sveikatos priežiūrą, užtikrinimą. Atsižvelgiant į bendrą reformos tikslą ir numatytas Priėmimo agentūros pareigas, būtų svarbu įtvirtinti, kad Priėmimo agentūra dalyvaus užtikrinant VSAT sulaikytų prieglobsčio prašytojų priėmimo sąlygas, todėl atitinkamai siūloma patikslinti įstatymo projekto 115¹ straipsnį. Pasiūlymas: ,,30 straipsnis. 115¹ straipsnio pakeitimas Pakeisti 115¹ straipsnį ir jį išdėstyti taip: „115¹ straipsnis. Sulaikytų užsieniečių laikymas arba užsieniečių, kuriems skirta alternatyvi sulaikymui priemonė, apgyvendinimas
1Užsieniečių, sulaikytų ilgiau kaip 48 valandoms, laikymo ir laikomų Valstybės sienos apsaugos tarnyboje laikymo
sąlygas ir tvarką nustato vidaus reikalų ministras, o priėmimo sąlygų, kurias sulaikytiems užsieniečiams užtikrina priėmimą užtikrinanti įstaiga, apimtį ir tvarką nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras ir vidaus reikalų ministras. 2. Užsieniečių, kuriems skirta alternatyvi sulaikymui priemonė, apgyvendinimo laikino apgyvendinimo vietoje sąlygas ir tvarką nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras.“ Pritarti. 6. Komiteto sprendimas: pritarti pateiktam įstatymo projektui ir siūlyti pagrindiniam Užsienio reikalų komitetui jį tobulinti pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, Lietuvos Raudonojo kryžiaus, Všį
„Sienos grupė“, Seimo kontrolierių įstaigos ir Seimo narių pasiūlymus, kuriems
Komitetas pritarė. 7. Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš – 0, susilaikė – 3. 8. Komiteto paskirtas pranešėjas: Justas Džiugelis. 9.
narių atskiroji nuomonė: nepareikšta. Komiteto pirmininkas Justas Džiugelis Komiteto biuro patarėja Ieva Kuodienė [¹] 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse 32008L0115 - EN - EUR-Lex [²] 2011 m. balandžio 28 d. ESTT sprendimas Hassen El Dridi, C-61/11 PPU https://curia.europa.eu/juris/document/document.jsf?text=&docid=82038&pageIndex=0&doclang=LT&mode=lst&dir=&occ=first&part=1&cid=785353 [³] Dismantling Detention https://www.hrw.org/report/2021/11/03/dismantling-detention/international-alternatives-detaining-immigrants . [⁴] Metinė Seimo kontrolierių veiklos ataskaita 2022 https://www.lrski.lt/wp-content/uploads/2023/03/SK_Ataskaita-uz-2022-LT_03-15.pdf [⁵] Lietuvos Raudonojo Kryžiaus Stebėsenos ataskaita 2022 m. https://redcross.lt/wp-content/uploads/2022/09/LRK-metine-stebesenos-ataskaita-2022.pdf [⁶] S.M.H. v. Lithuania https://hudoc.echr.coe.int/eng?i=001-225280 [⁷] Baltarusijos ir Lietuvos sieną kirtusių asmenų lygių galimybių užtikrinimas sulaikymo vietose https://lygybe.lt/wp-content/uploads/2023/05/2022-12-30_nepriklausomos-stebesenos-ataskaita.pdf [⁸] Ibid, 4. [⁹] 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/33/ES, kuria nustatomos normos dėl tarptautinės apsaugos prašytojų priėmimo (nauja redakcija) https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?uri=celex%3A32013L0033 [¹⁰] Vaiko teisių konvencija https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.19848 [¹¹] Ibid, 9. [12] Pakeitimų projekto originalą (lietuvių kalba) galima rasti: https://bit.ly/3YGNtog. [13] JT Generalinė Asamblėja, Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuro statutas, 1950 m. gruodžio 14 d., A/RES/428(V), galima rasti: https://www.refworld.org/docid/3ae6b3628.html (toliau – Statutas). [14] Ten pat, 8 dalies a punktas.
Pagal Statuto 8 dalies a punktą UNHCR biuras yra kompetentingas prižiūrėti tarptautines konvencijas dėl pabėgėlių apsaugos. Formuluotė yra atvira ir lanksti ir neapriboja UNHCR priežiūros funkcijos taikymo srities viena ar kita konkrečia tarptautine pabėgėlių konvencija. Todėl UNHCR biuras yra kompetentingas pagal savo Statutą prižiūrėti visas konvencijas, susijusias su pabėgėlių apsauga, UNHCR priežiūros atsakomybę, numatytą 2002 m. spalio mėn., galima rasti: http://www.refworld.org/docid/4fe405ef2.html, 7–8 psl. [15] JT Generalinė Asamblėja, Konvencija dėl pabėgėlių statuso, 1951 m. liepos
rasti: http://www.unhcr.org/refworld/docid/3be01b964.html. Pagal
prižiūrėti, kaip taikomos Konvencijos nuostatos“.
priežiūros atsakomybė taip pat atsispindi ES teisėje, įskaitant bendrąją nuorodą į 1951 m. konvenciją Sutarties dėl ES veikimo 78 straipsnio 1 dalyje.
Pabėgėlio statuso nustatymo procedūrų ir kriterijų vadovas ir Tarptautinės apsaugos gairės pagal 1951 m. konvenciją ir 1967 m. protokolą dėl pabėgėlių statuso, 2019 m. balandis, HCR/1P/4/ENG/REV.
4, galima rasti: https://www.refworld.org/docid/5cb474b27.html. [18] Aiškinamasis raštas dėl Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ pakeitimų projekto (Nr. XIVP-2797), (Aiškinamasis raštas Nr. XIVP-2797), galima rasti (lietuvių kalba): https://bit.ly/3KFPfQw. [19] Žr., pavyzdžiui, UNHCR, Pastabos su komentarais dėl 2013 m. birželio
nustatomos normos dėl tarptautinės apsaugos prašytojų priėmimo (nauja redakcija); 2015 m. balandis, 41 psl., galima rasti: https://www.refworld.org/docid/5541d4f24.html. [20] JT Generalinė Asamblėja, ICESCR, 1966 m. gruodžio 16 d., Jungtinės Tautos, Sutarčių serija, 993 t., 11 straipsnio 1 dalis, http://www.refworld.org/docid/3ae6b36c0.html. Taip pat žr. UNGA, 1948 m. gruodžio 10 d. Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 25 straipsnį, 217 A (III), www.refworld.org/docid/3ae6b3712c.html; ICCPR, 1966 m. gruodžio 16 d., A/RES/2200, www.refworld.org/docid/3b00f47924.html. [21] UNHCR, Vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro programos Vykdomasis komitetas, Išvada dėl prieglobsčio prašytojų priėmimo individualių prieglobsčio sistemų kontekste Nr. 93 (LIII) – 2002 m., 2002 m. spalio 8 d., galima rasti adresu: https://www.refworld.org/docid/3dafdd344.html; UNHCR, 10 dalių veiksmų planas, 2016 m. atnaujinimas, 4 skyrius: Priėmimo susitarimai, 2016 m. gruodis, galima rasti adresu: https://www.refworld.org/docid/580634ec4.html; UNHCR, UNHCR Pastabos su komentarais dėl 2013 m. birželio 26 d.
Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/33/ES, kuria nustatomos normos dėl tarptautinės apsaugos prašytojų priėmimo (nauja redakcija); 2015 m. balandis, 41 psl., galima rasti: https://www.refworld.org/docid/5541d4f24.html. [22] Žr. 2022 m. gegužės 25 d. Socialinės apsaugos ir darbo ministrės pareiškimą, galima rasti (lietuvių kalba): https://vrm.lrv.lt/lt/naujienos/migrantu-priemimu-ir-apgyvendinimu-rupinsis-viena-istaiga. [23] Aiškinamasis raštas Nr. XIVP-2797, 10 psl., 7 past..
pastabos dėl Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ pakeitimų projekto (Nr. XIVP-2385) ir Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo pakeitimų projekto (Nr. XIVP-2383), 2023 m. kovo 20 d., 21 ir 22 punktai, galima rasti: https://www.refworld.org/docid/6419b0ee4.html. [25] Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ pakeitimai,
kalba): https://bit.ly/3OTJ7H1. [26] Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas Nr. KT53-A-N6/2023, 2023 m. birželio 7 d., galima rasti (lietuvių kalba): https://lrkt.lt/lt/teismo-aktai/paieska/135/ta2861/content. [27] Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ pakeitimų projektas, Nr. XIVP-3047, galima rasti (lietuvių kalba): https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAP/dff67de04aea11ee8185e4f3ad07094a?positionInSearchResults=0&searchModelUUID=7e18ea6a-3fe9-42f1-8fde-9971523cdae9. [28] UNHCR, Pastabos su komentarais dėl 2013 m. birželio 26 d.
Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/33/ES, kuria nustatomos normos dėl tarptautinės apsaugos prašytojų priėmimo (nauja redakcija); 2015 m. balandis, 41 psl., galima rasti: https://www.refworld.org/docid/5541d4f24.html.
teisinės pastabos dėl Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ pakeitimų ir papildymo (Nr. XIV-506) , 2021 m. liepos 28 d., 10 ir 11 punktai, galima rasti: https://www.refworld.org/docid/610d26971a1.html, taip pat žr. UNHCR, Praktiniai svarstymai dėl sąžiningų ir greitų pasienio procedūrų ir solidarumo Europos Sąjungoje, 2020 m. spalio 15 d., 2-3 psl., galima rasti: https://www.refworld.org/docid/5f8838974.html. [30] Ten
dėl taikytinų kriterijų ir standartų, susijusių su prieglobsčio prašytojų sulaikymu ir sulaikymo alternatyvomis, 2012 m., Gairė Nr. 7, 47 punkto iii papunktis, galima rasti: https://www.refworld.org/docid/503489533b8.html. [32] 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/32/ES dėl tarptautinės apsaugos suteikimo ir panaikinimo bendros tvarkos (nauja redakcija), 2013 m. birželio 29 d., OL L. 180/60 -180/95; 2013 06 29, 2013/32/ES, galima rasti: https://www.refworld.org/docid/51d29b224.html. [33] Komisija prieš Vengriją (Accueil des demandeurs de protection internationale) C-808/18, ECLI:EU:C:2020:1029, Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (ESTT), 2020 m. gruodžio 17 d., galima rasti: https://curia.europa.eu/juris/liste.jsf?num=C-808/18https://www.refworld.org/cases,ECJ,5fdb914e4.html. [34] UNHCR, Pastabos su komentarais dėl 2013 m. birželio 26 d.
Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/33/ES, kuria nustatomos normos dėl tarptautinės apsaugos prašytojų priėmimo (nauja redakcija); 2015 m. balandis, 17 psl., galima rasti: https://www.refworld.org/docid/5541d4f24.html. [35] ESTT, Sujungtos bylos C‑704/20 ir C‑39/21, 2022 m. lapkričio 8 d. teismo sprendimas, 79 ir 80 p., galima rasti: https://eur-lex.europa.eu/legal-content/EN/TXT/?uri=CELEX%3A62020CJ0704. [36] Ten pat, Gairė Nr. 7, 47 punkto iii ir iv papunkčiai. [37] 2003 m. rugsėjo 22 d. ES Tarybos direktyva 2003/86/EB dėl teisės į šeimos susijungimą, 2003 m. spalio 3 d., OL L. 251/12-251/18; 2003 10 03, 2003/86/EB, galima rasti: https://www.refworld.org/docid/3f8bb4a10.html. [38] ESTT, Byla C-1/23 PPU, Afrin, 2023 m. balandžio 18 d. teismo sprendimas, galima rasti: https://eur-lex.europa.eu/legal-content/EN/ALL/?uri=CELEX:62023CA0001.
rekomendacijos dėl lankstaus požiūrio į šeimos susijungimo procedūras Europoje, 2023 m. vasaris, 2 psl., galima rasti: https://www.refworld.org/docid/63f75b3f4.html. [40] UNHCR, Šeimos kartu: pabėgėlių šeimų susijungimas Europos Sąjungoje, 2019 m. vasaris, 15-16 psl., galima rasti: https://www.unhcr.org/familiestogether/; ir Diskusijų dokumentas, parengtas ekspertų apskritojo stalo diskusijai dėl teisės į šeimos gyvenimą ir šeimos vienovę šeimos susijungimo kontekste, 2017 m. gruodžio 4 d., 61 punktas, galima rasti: https://www.refworld.org/docid/5a902b084.html. [41] Ten pat. Šeimos kartu, 16 psl. [42] Žr.
Markus Peek and Lilian Tsourdi, Asylum Reception Conditions Directive 2013/33/EU, in: Kay Hailbronner and Daniel Thym (eds.), EU Immigration and Asylum Law. Commentary, 2nd edition (C.H. Beck/Hart/Nomos, 2016), p. 1407 [43] Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2022 m. birželio 30 d. sprendimas byloje M. A., C-72/22 PPU, EU:C:2022:505, § 39-42: https://curia.europa.eu/juris/document/document.jsf?docid=261930&mode=req&pageIndex=1&dir=&occ=first&part= 1&text=&doclang=LT&cid=1020873 [44] Byla M.H. prieš Lietuvą (peticijos Nr. 31050/22): https://hudoc.echr.coe.int/eng?i=001-221952; byla K.A. prieš Lietuvą (peticijos Nr. 39943/22): https://hudoc.echr.coe.int/eng?i=001-221975; byla C.O.C.G. ir kiti prieš Lietuvą (peticijos Nr. 17764/22): https://hudoc.echr.coe.int/eng?i=001-221976. [45] Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo
(teisminio proceso Nr. 4-45-3-00280-2022-2, procesinio sprendimo kategorija 8.5): https://liteko.teismai.lt/viesasprendimupaieska/tekstas.aspx?id=9efa23b3-4c62-4170-89be-b5f107981a34 [46] Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo
(teisminio proceso Nr. 4-13-3-00219-2021-8, procesinio sprendimo kategorija 8.5): https://liteko.teismai.lt/viesasprendimupaieska/tekstas.aspx?id=fc9eef60-ff2b-4377-8c7d-89fae0a00a89 [47] Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo
(teisminio proceso Nr. 4-28-3-00042-2022-9, procesinio sprendimo kategorija 8.5): https://liteko.teismai.lt/viesasprendimupaieska/tekstas.aspx?id=ca86be87-2dc1-4738-a94d-32510546a7f7 [48] Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo
(teisminio proceso Nr.
4-39-3-00139-2022-8, procesinio sprendimo kategorija 8.5): https://liteko.teismai.lt/viesasprendimupaieska/tekstas.aspx?id=40323ea5-cd4a-4e75-85f5-da3deddffb6a [49] Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo
(teisminio proceso Nr. 4-69-3-00280-2022-8, procesinio sprendimo kategorija 8.5): https://liteko.teismai.lt/viesasprendimupaieska/tekstas.aspx?id=588f5fa1-abb7-4423-add9-d99b4c8aaff4 [50] Europos Žmogaus Teisių Teismo 2009 m. rugsėjo 22 d. sprendimas byloje Abdolkhani ir Karimnia prieš Turkiją (peticijos Nr. 30471/08), § 127: https://www.refworld.org/cases,ECHR,4ab8a1a42.html [51] Europos Sąjungos Teisingumo Teismo Didžiosios kolegijos 2020 m. gegužės 14 d. sprendimas byloje FMS ir kt., C/924/19 PPU ir C/925/19 PPU, EU:C:2020:367, rezoliucinės dalies 4 punktas: https://curia.europa.eu/juris/document/document.jsf?text=&docid=226495&pageIndex=0&doclang=LT&mode=lst&dir= &occ=first&part=1&cid=1124 [52] Tam atvejui, jeigu būtų nuspręsta vis dėlto palikti sulaikytuosius užsieniečius Valstybės sienos apsaugos tarnybos žinioje, prie pastabų papildomai teikiame alternatyvias siūlomų pakeitimų formuluotes, atspindinčias šį atskyrimą. [53] Ministry of the Interior | Lekšlietu Ministrija. (2021, February 18). Turpmāk patvēruma meklētāji varēs ātrāk sākt strādāt algotu darbu [In the future, asylum seekers will be able to take up paid employment more quickly]. https://www.iem.gov.lv/lv/jaunums/turpmak-patveruma-mekletaji-vares-atrak-sakt-stradat-algotu-darbu [54] 2022 m. organizacijos „Amensty International“ ataskaita, 47 psl. prieiga: https://www.amnesty.org/en/documents/eur53/5735/2022/en/ 2021 m.
Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių Nacionalinės žmogaus teisių institucijos 2021 metų veiklos ataskaita, 101-103 psl., prieiga: https://www.lrski.lt/wp-content/uploads/2022/03/SK_Ataskaita-uz-2021-LT_.pdf 2021 m. organizacijos Lietuvos Raudonasis Kryžius metinė stebėsenos ataskaita, 34-36 psl., prieiga: https://redcross.lt/wp-content/uploads/2022/09/2021_lrc_monitoring_annual_report_.pdf Organizacijos
„Gydytojai be sienų“ pranešimas, prieiga: https://www.msf.org/serious-concerns-migrant-welfare-lithuania-and-latvia-remain-projects-close
[⁵⁵] Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. gruodžio
Valstybės rinkliavos mokėjimo ir grąžinimo taisyklių patvirtinimo“. [⁵⁶] Plačiau apie tai žr. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaiga, „2022 m. žmogaus teisių stebėsenos ataskaita“, 85- 86 p. [⁵⁸] Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaiga,
„Ataskaita dėl užsieniečių žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo valstybės
sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kybartų užsieniečių registracijos centras“, 2022 m. sausio 24 d., Nr. NKP-2021/1-2, prieinama per: https://www.lrski.lt/wp-content/uploads/2022/01/Final AtaskaitaKybartai 2021.pdf ; Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigos organizuota 2022 m.
Nacionalinio žmogaus teisių forumo diskusija „Lietuvos atvirumas pabėgėliams: (ne)išmoktos pamokos“, 2022 m. gruodžio 9 d. [⁵⁹] Europos Sąjungos Teisingumo Teismo didžiosios kolegijos sprendimas 2022 m. lapkričio 8 d. sujungtose bylose C- 704/20 ir C-19/21 dėl Raad van State (Valstybės Taryba, Nyderlandai) ir rechtbank Den Haagr zittingsplaats ’s-Hertogenbosch (Hagos teismas, posėdžiaujantis Hertogenbose, Nyderlandai) atitinkamai 2020 m. gruodžio 23 d. ir 2021 m. sausio 26 d. nutartimis, kurias Teisingumo Teismas gavo 2020 m. gruodžio 23 d. ir 2021 m. sausio 26 d., pagal SESV 267 straipsnį pateiktų prašymų priimti prejudicinį sprendimą bylose, 79-80
[⁶¹] Komisijos rekomendacija (ES) 2017/2338 dėl bendro
„Grąžinimo vadovo“ valstybių narių kompetentingoms institucijoms, vykdančioms
su grąžinimu susijusias užduotis. [⁶²] Europos Sąjungos Teisingumo Teismo ketvirtosios kolegijos sprendimas 2018 m. rugsėjo 26 d. byloje Nr. C-175/17 A" prieš Belastingdienst/Toeslagen, p. 37-39. [⁶³] LVAT 2022 m. kovo 18 d. nutartys administracinėse bylose Nr. A-1807-442/2022, Nr. A-1804-502/2022, Nr. A-1803- 968/2022, Nr. A-1805-756/2022. [⁶⁴] LVAT 2022 m. kovo 31 d. nutartys administracinėse bylose Nr. A-1807-442/2022, Nr. A-1804-502/2022, Nr. A-1803- 968/2022, Nr. A-1805-756/2022. [⁶⁵] EŽTT 2022 m. kovo 22 d. sprendimas byloje T. K. ir kiti prieš Lietuvą (peticijos Nr. 55978/20). [⁶⁶] Pavyzdžiui, Seimo kontrolieriaus 2022 m. sausio 24 d. ataskaita Nr. NKP-2021/1-4, prieinama per: https://www.lrski.lt/wp-content/uploads/2022/01/Final AtaskaitaKybartai 2021.pdf, Seimo kontrolieriaus 2022 m. liepos 7 d. ataskaita Nr.
NK.P-2022/ 1-1, prieinama per https://www.lrski.lt/wp- content/uploads/2022/07/Ataskaita MURC 2022 FINAL.pdf [⁶⁷] Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2023 m. birželio 7 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai Nr. KT53-A-N6/2023. [⁶⁸] Prieglobsčio procedūrų direktyvos 43 straipsnis. [⁶⁹] Europos Sąjungos Teisingumo Teismo Didžiosios kolegijos 2020 m. gegužės 14 d. sprendimas sujungtose bylose Nr. C-924/19 PPU ir C-925/19 PPU, p. 242-247. [71] XIV-1277 Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 pakeitimo įstatymas (e-tar.lt) [72] Nuo 2023 m. sausio 1 d. [⁷³] Komisijos rekomendacija (ES) 2017/2338 dėl bendro „Grąžinimo vadovo“ valstybių narių kompetentingoms institucijoms, vykdančioms su grąžinimu susijusias užduotis. [⁷⁴] LVAT 2022 m. kovo 18 d. nutartys administracinėse bylose Nr. A-1807-442/2022, Nr. A-1804-502/2022, Nr. A-1803- 968/2022, Nr. A-1805-756/2022. [⁷⁵] LVAT 2022 m. kovo 31 d. nutartys administracinėse bylose Nr. A-1807-442/2022, Nr. A-1804-502/2022, Nr. A-1803- 968/2022, Nr. A-1805-756/2022. [76] https://www.migracija.lt/documents/20123/0/00-infoBY.pdf
ŽMOGAUS TEISIŲ komitetas Papildomo komiteto IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮSTATYMO „DĖL UŽSIENIEČIŲ TEISINĖS PADĖTIES“ NR. IX-2206 2, 3, 4, 5, 11, 28, 32, 44, 58, 62, 67, 71, 79, 85, 94, 99, 100, 101, 102, 103¹, 104, 105², 105³, 105⁴, 106¹, 108, 113, 114, 115, 115¹, 118, 123, 125, 140⁸, 140¹⁸, 140¹⁹, 140²¹, 140²⁸ STRAIPSNIŲ IR priedo PAKEITIMO IR 140¹⁶ STRAIPSNIO
Įstatymo PROJEKTO
Tomas Vytautas Raskevičius, Komiteto pirmininko pavaduotojas Dainius Kepenis, nariai: Vytautas Bakas, Tomas Bičiūnas, Andrius Navickas, Arūnas Valinskas; Komiteto biuro vedėja Jolanta Savickienė, Komiteto biuro patarėjos Eglė Lukšienė, Rūta Ragaliauskienė, Inga Strazdė; biuro padėjėja Ingrida Aidietienė. Kviestieji asmenys: Vidaus reikalų ministerijos Migracijos politikos grupės vadovė Aušra Grikevičienė ir patarėja Daiva Vežikauskienė, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Užsieniečių integracijos grupės vadovė Laura Perevičiūtė ir vyresnioji patarėja Aistė Gerikaitė-Šukienė, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo teisės grupės vadovė Vita Baliukevičienė, Seimo kontrolierė Erika Leonaitė, Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos advokacijos vadovas Viktor Ostrovnoj, JT Pabėgėlių agentūros atstovė Renata Kuleš, Lietuvos darbdavių konfederacijos viceprezidentė Aurelija Maldutytė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-06-011
(23¹) Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1.
teisinės padėties“ (toliau – keičiamas įstatymas) 2 straipsnio 23¹ dalyje apibrėžti sąvoką „Priėmimą užtikrinanti įstaiga“. Atsižvelgiant į tai, kad ši sąvoka reiškia įstaigos, kurią turėtų paskirti Vyriausybė, apibūdinimą, o ne jos pavadinimą, kitose projekto nuostatose ši sąvoka neturėtų būti rašoma pirma didžiąja raide. Pritarti
2023-06-011
įstatymo 2 straipsnio 31 dalyje užsieniečio sulaikymas apibrėžiamas, be kita ko, kaip „<...> jo laikymas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje <...> ar kitoje teisėsaugos įstaigoje“. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad projekte iš esmės nėra jokių nuostatų, reglamentuojančių užsieniečių laikymą kitoje teisėsaugos institucijoje, pavyzdžiui, nuostatų, kuriomis būtų reglamentuojamos kitoje teisėsaugos institucijoje laikomo užsieniečio teisės, pareigos ir pan. Nepritarti LR įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – UTPĮ) 114 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisėsaugos institucijos pareigūno rašytiniu sprendimu užsienietis gali būti sulaikomas ne ilgiau kaip 48 valandoms <...>. Taigi, užsienietis gali būti sulaikytas, pvz., policijos pareigūno ir 48 val. laikomas policijos areštinėje. Areštinėje laikomų sulaikytų asmenų teises ir pareigas reglamentuoja kiti teisės aktai. 1.3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-06-013
Projekto 3 straipsnio 1 dalimi siūloma keičiamo įstatymo 4 straipsnio 5 dalį papildyti šia nuostata: „Šio straipsnio 4 dalyje nurodytų institucijų teikiamos išvados, kad užsienietis kelia grėsmę valstybės saugumui ir (ar) viešajai tvarkai, ar visuomenei, turi būti motyvuotos.“ Sistemiškai įvertinę keičiamo įstatymo 4 straipsnio nuostatas, manome, kad šią projekto nuostatą reikėtų perkelti į keičiamo įstatymo 4 straipsnio 4 dalį, kurioje nurodomos institucijos, atliekančios užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar visuomenei vertinimą, o keičiamo įstatymo 4 straipsnio 5 dalies antrąjį ir trečiąjį sakinius išdėstyti taip: „Leidimas gyventi užsieniečiui išduodamas tik gavus šių institucijų motyvuotas išvadas, kad užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai ar visuomenei. Prieglobstis Lietuvos Respublikoje ar laikinoji apsauga užsieniečiui suteikiami tik gavus motyvuotą išvadą, kad šis užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui, ir motyvuotą išvadą, kad užsienietis, kuriam šio Įstatymo nustatyta tvarka suteikiama papildoma apsauga, nekelia grėsmės visuomenei, o užsienietis, kuriam suteikiamas pabėgėlio statusas arba laikinoji apsauga, nėra įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu dėl labai sunkaus nusikaltimo padarymo ir nekelia grėsmės visuomenei.“ Nepritarti Atkreipiame dėmesį, kad motyvai surašomi tik tose išvadose, kuriose konstatuojama, kad užsienietis kelia grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai ar visuomenei, o tuo tarpu išvados, kuriomis konstatuojama, kad užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai ar visuomenei jokie motyvai nėra rašomi. Taigi, motyvuotinos ne „teigiamos“, o „neigiamos“ išvados.
Pvz., policija „teigiamas“ išvadas teikia sisteminėmis priemonėmis, t. y. tais atvejais, kai įvertinus pagal policijos generalinio komisaro patvirtintus kriterijus konstatuojama, kad užsienietis nekelia grėsmės viešajai tvarkai ir visuomenei, mygtuko paspaudimu suformuojama išvada, kuri reiškia „nekelia grėsmės viešajai tvarkai ir visuomenei“, neteikiant jokių argumentų, o tais atvejais, kai konstatuojama, kad užsienietis kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei, rengiama motyvuota išvada. Taigi, motyvuoti reikia ne tai, kodėl užsienietis laikomas nekeliančiu atitinkamos grėsmės, o tai, kodėl laikomas keliančiu grėsmę. 1.4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-06-014
įstatymo 5 straipsnio 4 dalyje, be kita ko, nustatyti: „Šioje dalyje numatyta teisė pasilikti Lietuvos Respublikoje ir (ar) šio straipsnio 6 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose nesuteikiama, jei užsienietis pateikia paskesnį prašymą suteikti prieglobstį, kuriame nėra naujų esminių motyvų <…>“. Ši projekto nuostata tikslintina, atsižvelgiant į tai, kad užsieniečių laikino apgyvendinimo vietos yra Lietuvos Respublikoje. Pritarti
2023-06-014
įstatymo 5 straipsnio 6 dalyje, derinant su šio straipsnio 4 dalimi, vietoj žodžio „vietoje“ įrašytinas žodis „vietose“. Pritarti
2023-06-016
ne Lietuvos Respublikoje, prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi, išskyrus prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 8–12 punktuose nustatytais pagrindais, pateikia per Migracijos departamento pasirinktą išorės paslaugų teikėją.“ Ši nuostata svarstytina keliais aspektais.
Viena vertus, neaišku, kokiu tikslu nustatoma ši išimtis (kai prašymas išduoti leidimą laikinai gyventi negali būti pateikiamas per išorės paslaugų teikėją užsienio valstybėje), nes įstatymo
„Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 40 straipsnio 1 dalies 8–12 punktuose nurodyti užsieniečiai jau yra Lietuvos
Respublikos teritorijoje, o aptariamoje nuostatoje nustatoma užsieniečių, esančių ne Lietuvos Respublikoje, teisė pateikti prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi. Kita vertus, neaišku, kam turėtų būti pateikiami užsieniečių, kuriems taikytina nurodyta išimtis, prašymai. Pritarti
2023-06-0110
dėstomos keičiamo įstatymo 62 straipsnio 5 dalies pirmajame sakinyje po žodžių „ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenančio“ įrašytinas žodis „kito“, nes šiame sakinyje nurodytas kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės pilietis taip pat yra užsienietis. Pritarti
2023-06-0112
3
straipsnio 1 dalyje teikiamame keičiamo įstatymo 71 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir projekto 12 straipsnio 3 dalyje teikiamame keičiamo įstatymo 71 straipsnio 1 dalies 7 punkte skliaustuose yra išdėstyta norminio pobūdžio nuostata „(sulaikytas prieglobsčio prašytojas – Valstybės sienos apsaugos tarnyboje)“.
Pažymėtina, kad norminio pobūdžio teisės aktų nuostatos turėtų būti dėstomos, formuluojant jas kaip aiškias ir tikslias taisykles, o ne pateikiant skliaustuose paaiškinimus, sąlygas ir pan. Atsižvelgiant į tai, nurodytos projekto nuostatos taisytinos, atsisakant skliaustų. Be to, keičiamo įstatymo 71 straipsnio 1 dalies 1 punktas tikslintinas ir tuo aspektu, kad sulaikytas prieglobsčio prašytojas pagal keičiamo įstatymo 2 straipsnio 31 dalį yra laikomas, o ne gyvena Valstybės sienos apsaugos tarnyboje. Iš keičiamo įstatymo 71 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatos neaišku, kokia kita apgyvendinimo vieta (be šioje nuostatoje nurodytos laikino apgyvendinimo vietos ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos) turima mintyje. Pritarti
2023-06-0112
savarankišką veiklą“, o ne „imasi savarankiško užimtumo veiklos“, reikėtų patikslinti projekto 12 straipsnio 4 dalyje išdėstytą keičiamo įstatymo 71 straipsnio 1 dalies 10 punktą ir kitas projekto nuostatas, kuriose vartojama formuluotė „imtis savarankiško užimtumo veiklos“. Pritarti
2023-06-0128
įstatymo 114 straipsnio 4 dalyje vartojama formuluotė „asmenys ir šeimos, kuriose yra nepilnamečių užsieniečių, gali būti sulaikyti“ yra teisiškai ydinga ir tikslintina, nes sulaikomi gali būti tik asmenys, o ne šeimos. Pritarti
2023-06-0128
(6),
Projekto 28 straipsniu siūloma keičiamo įstatymo
sulaikymo terminą „papildomam, ne ilgesniam kaip 6 mėnesių, laikotarpiui“, o šio straipsnio 6 dalyje – pratęsti užsieniečio sulaikymo terminą „papildomam, ne ilgesniam kaip 12 mėnesių, laikotarpiui“. Neaišku, koks yra šių nuostatų santykis su to paties straipsnio 8 dalyje siūloma įtvirtinti nuostata, kad Valstybės sienos apsaugos tarnyba periodiškai, bet ne rečiau kaip kartą per 3 mėnesius, kreipiasi į teismą su prašymu pakartotinai svarstyti sprendimą sulaikyti užsienietį ar prieglobsčio prašytoją, t. y. neaišku, ar sulaikymo terminas galėtų būti pratęsiamas iš karto visam maksimaliam papildomam terminui, ar teismas, kas 3 mėnesius pakartotinai svarstydamas sprendimą sulaikyti užsienietį ar prieglobsčio prašytoją, iš esmės spręstų sulaikymo termino pratęsimo klausimą. Nepritarti UTPĮ 114 straipsnio 4 dalyje numatyti 6 ir 12 mėn. terminai yra maksimalūs terminai, kuriems gali būti sulaikyti užsieniečiai. Nepriklausomai nuo to, kokiam terminui teismas skyrė sulaikymą, VSAT turi pareigą ne rečiau kaip kas tris mėnesius kreiptis į teismą dėl sulaikymo peržiūrėjimo (įprastai teismas ir skiria ne ilgesnį kaip 3 mėn. sulaikymą). 1.12. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-06-0128
12.
Projekto 28 straipsniu siūlomas keičiamo įstatymo
užsieniečio sulaikymas galėtų būti pratęstas dvigubai ilgesniam terminui (12 mėnesių) negu pradinis sulaikymo terminas (6 mėnesiai), be to, į šį terminą nebūtų įskaičiuojama sulaikymo trukmė, jei užsienietis buvo sulaikytas prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu (maksimali šio sulaikymo trukmė
2023-06-0128
114 straipsnio 8 dalies nuostata neaiški ir tuo atžvilgiu, kad nenumatyta, kada Valstybės sienos apsaugos tarnyba turėtų pirmą kartą kreiptis į teismą su prašymu pakartotinai svarstyti sprendimą sulaikyti užsienietį ar prieglobsčio prašytoją (turint mintyje tai, kad pagal minėtas to paties straipsnio 5 ir 6 dalis galimas sulaikymo terminas – iki 6 mėnesių, neaišku, ar pirmą kartą į teismą turėtų būti kreipiamasi per pirmuosius
daroma nuoroda į šio įstatymo 118 straipsnį, santykis su projekto 31 straipsniu siūlomu keičiamo įstatymo 118 straipsniu „Sprendimo sulaikyti užsienietį pakartotinis svarstymas“, kurio 1 ir 2 dalyse numatyti tokie trys Valstybės sienos apsaugos tarnybos kreipimosi į teismą su nurodytu prašymu pagrindai: išnykus užsieniečio sulaikymo pagrindams, jeigu sulaikytas užsienietis pateikia prašymą suteikti prieglobstį ir jeigu nebėra pagrįstos tikimybės užsienietį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos.
Nepritarti Teismo diskrecija yra skirti sulaikymą bet kuriam terminui, ne ilgesniam kaip 6 mėn. (gali būti skiriamas sulaikymas ir 1, 2, 3 mėn. ir t. t.). Jeigu teismas skyrė sulaikymą bet kuriam terminui, neviršijančiam 3 mėn., jam baigiantis, jei vis dar yra neišnykę UTPĮ nustatyti sulaikymo pagrindai, kreipiamasi į teismą dėl sulaikymo pratęsimo. Tuo atveju, jei teismas skyrė sulaikymą ilgesniam kaip 3 mėn. laikotarpiui, po 3 sulaikymo mėnesių kreipiamasi į teismą dėl sulaikymo peržiūrėjimo. Bendra taisyklė tokia – ne rečiau kaip kas tris mėnesius sulaikymo klausimas „atnaujinamas“
įstatymo 140⁸ straipsnio 3, 5, 6 ir 7 dalyse vartojamos formuluotės „Priėmimą užtikrinančios įstaigos paskirtoje laikino apgyvendinimo vietoje“ ir „Priėmimą užtikrinančios įstaigos paskirtose laikino apgyvendinimo vietose“ derintinos su projekto 1 straipsnio 1 dalyje išdėstyta keičiamo įstatymo 2 straipsnio 11³ dalimi, pagal kurią Priėmimą užtikrinanti įstaiga laikino apgyvendinimo vietą valdo, administruoja arba parenka.
Nepritarti Sąvoka „parenkama“ reiškia, kad priėmimą užtikrinanti įstaiga atlieka tam tikras procedūras ir pagal tam tikrus kriterijus parenka vietą, kuri bus naudojama kaip užsieniečių laikino apgyvendinimo vieta tam tikram skaičiui ar kategorijai užsieniečių apgyvendinti, o šiame straipsnyje kalbama apie tai, kad konkrečiam užsieniečiui paskiriama, kurioje iš laikino apgyvendinimo vietų jis bus apgyvendintas, atsižvelgus į visas individualias aplinkybes. Dėl to tikslingai šioje nuostatoje vartojama ne sąvoka „parinkta“, o
„paskirta“. 1.15. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2023-06-0134 (140⁸) (3,5)
reguliavimo, iš esmės analogiško tam, kurį projekto 34 straipsniu siūloma nustatyti keičiamo įstatymo 140⁸ straipsnio 3, 5 dalyse (pagal kurį, įvedus karo padėtį, nepaprastąją padėtį arba paskelbus ekstremaliąją situaciją dėl masinio užsieniečių antplūdžio, prieglobsčio prašytojų judėjimo laisvė gali būti ribojama iki 6 mėnesių nuo užsieniečio užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos), atitikties Konstitucijai yra kilęs konstitucinis ginčas, kurį Konstitucinis Teismas nagrinėjo 2023 m. gegužės 11 d. posėdyje;
Konstitucinio Teismo sprendimas šioje byloje (Nr. 10-A/2022) turėtų būti priimtas iki 2023 m. birželio 12 d. Atsižvelgti Seimui yra pateiktas svarstyti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr.
IX-2206 5, 79, 113, 115, 125, 126, 140⁸, 140¹⁰, 140¹³, 140¹⁴ ir 140¹⁹ straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3047, kuriuo įgyvendinamas 2023 m. birželio 7 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimas Nr. KT53-A-N6/2023 „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“. Komitetas svarstė šį projektą 2023-11-22 d. ir priėmė išvadą: gražinti įstatymo projektą iniciatoriams tobulinti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Žmogaus teisių stebėjimo institutas 2023-08-3028 Žmogaus teisių stebėjimo institutas (ŽTSI), susipažinęs su įstatymo
„Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 2, 3, 4, 5, 11, 28, 32, 44,
58, 62, 67, 71, 79, 85, 94, 99, 100, 101, 102, 103(1), 104, 105(2), 105(3), 105(4), 106(1), 108, 113, 114, 115, 115(1), 118, 123, 125, 140(8), 140(18), 140(19), 140(21), 140(28) straipsnių ir priedo pakeitimo ir 140(16) straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektu (toliau – Įstatymo Projektas), teikia pastabas ir pasiūlymus. Įstatymo projekto 114 straipsnio 5 d. naujoje redakcijoje numatyta, kad „prieglobsčio prašytojų sulaikymas turi trukti kuo trumpiau ir ne ilgiau, negu būtina pagal atitinkamą šio Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje nustatytą sulaikymo pagrindą, bet ne ilgiau kaip 6 mėnesius, išskyrus atvejus, kai prieglobsčio prašytojas sulaikytas šio Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 ar 5 punkte nurodytu pagrindu.
Šiais atvejais sulaikymo terminas gali būti pratęstas papildomam, ne ilgesniam kaip 6 mėnesių, laikotarpiui.“ Taip pat minėto straipsnio 6 dalyje numatyta, kad „Užsieniečio sulaikymas turi trukti kuo trumpiau, bet ne ilgiau kaip 6 mėnesius, išskyrus atvejus, kai jis nebendradarbiauja siekiant jį grąžinti į užsienio valstybę ar išsiųsti iš Lietuvos Respublikos (atsisako pateikti apie save duomenis, teikia klaidinančią informaciją ir pan.) arba negaunami reikiami dokumentai tokio užsieniečio grąžinimui į užsienio valstybę ar išsiuntimui iš Lietuvos Respublikos. Šiais atvejais sulaikymo terminas gali būti pratęstas papildomam, ne ilgesniam kaip 12 mėnesių, laikotarpiui. Į šioje dalyje nustatytą sulaikymo terminą neįskaičiuojama sulaikymo pagal atitinkamą Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje nustatytą sulaikymo pagrindą trukmė, jei užsienietis buvo sulaikytas prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu.“ Įstatymo projekte numatyti terminai išlieka ilgi – užsienietis sulaikomas iki 6 mėnesių, o esant papildomoms aplinkybėms asmuo gali būti sulaikomas iki 12 mėnesių. Tai reiškia, kad užsieniečio judėjimo laisvė gali būti apribota iki 12 mėnesių, kol bus priimtas atitinkamas sprendimas. Prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas iki 6 mėnesių. 2008 m. gruodžio
nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse numato, kad sulaikymas turi trukti kuo trumpiau ir būti taikomas tik tol, kol tinkamai vykdomas pasiruošimas išsiuntimui.
Taip pat svarbu, kad sprendimą sulaikyti priimtų administracinės ar teisminės institucijos ir atsižvelgtų į kiekvieną asmens situaciją individualiai. Kiekvienu atveju sulaikymas peržiūrimas pagrįstais laiko tarpais atitinkamo trečiosios šalies piliečio prašymu arba ex officio. Pratęstų sulaikymo laikotarpių atveju teisminė institucija prižiūri, kaip atliekamos peržiūros.[¹] Atkreiptinas dėmesys, kad Hassen El Dridi byloje Europos Sąjungos Teisingumo Teismas nusprendė, kad sulaikymas pagal Grąžinimo direktyvą turi būti taikomas tik išsiuntimo tikslais ir kai kitų švelnesnių priverstinių priemonių nepakanka.[²] Valstybės institucijos turi siekti kuo greičiau nustatyti visas svarbias aplinkybes ir priimti atitinkamus sprendimus, taip pat labai svarbu, kad asmens sulaikymas būtų kraštutinė priemonė, o vietoje sulaikymo daugiau dėmesio būtų skiriama alternatyvioms sulaikymui priemonėms. Siūlytina orientuotis į švelnesnes ir tuo pačiu veiksmingas priemones, o ne į sulaikymą net ir tuo atveju, kai asmeniui gręsia išsiuntimas iš Lietuvos Respublikos. Ilgalaikis laisvės apribojimas yra žalingas reiškinys, kuris nesudaro sąlygų prieglobsčio prašytojams ir kitiems migrantams įsitraukti į integracijos procesus. Human Rights Watch atliktame tyrime nustatyta, kad bandomųjų atvejų (angl. pilot) programos, vykdomos Bulgarijoje, Kipre ir Lenkijoje, rodo, kad stebėjimas nėra būtinas siekiant užtikrinti, kad asmenys, įtraukti į alternatyvias sulaikymui programas, liktų įsitraukę į imigracijos procesą.
Po pirmųjų dvejų bandomųjų programų metų 86 procentai dalyvių liko įsitraukę į imigracijos procedūras, o kai kurie teigė, kad jų atvejo vadybininkai padėjo jiems pereiti sudėtingą imigracijos procesą.[³] Atvejo vadybininkai taip pat teikia pagalbą, veikdami kaip tarpininkai tarp imigracijos pareigūnų ir programos dalyvių, padėdami asmenims įsidarbinti ir padėti susirasti bei išlaikyti būstą. Ši holistinė paramos sistema leidžia žmonėms įsijausti į naują aplinką ir padeda priimti svarbius sprendimus dėl savo ateities. Svarbu tai, kad 79 procentai programos dalyvių anksčiau buvo sulaikyti, o tai rodo, kad daugeliu atvejų sulaikymas nebuvo būtinas siekiant užtikrinti imigracijos procedūrų laikymąsi. Vertinimas taip pat parodė, kad programos buvo ekonomiškos. Atvejo valdymo išlaidos vienam asmeniui per dieną Bulgarijos bandomojoje programoje buvo EUR 3,34 Kipre paros kaina buvo EUR 6,90. Tokia užsienio šalių patirtis rodo, kad stebėjimas nėra būtina priemonė siekiant užtikrinti asmenų, įtrauktų į alternatyvias sulaikymo programas, dalyvavimą. Bandomosios sistemos yra veiksmingos, dalyviai aktyviai dalyvauja imigracijos procese, net nenaudojant invazinių stebėjimo metodų. Atvejo vadybininkų buvimas veikia kaip tiltas tarp imigracijos pareigūnų ir programos dalyvių. Jie suteikia vertingos paramos, patarimų ir tarpininkavimo, o tai gali žymiai pagerinti abiejų šalių bendravimą ir supratimą. Tai prisideda prie sklandesnio imigracijos proceso ir sumažina konfliktų ar nesusipratimų tikimybę, taip pat tokia sistema padeda lengviau spręsti iššūkius, su kuriais dažnai susiduria imigrantai persikeldami į naują šalį.
Alternatyvios priemonės gali būti daug veiksmingesnės ir ne tokios žalingos kaip sulaikymas. Sulaikymas gali turėti rimtų neigiamų padarinių asmenų psichinei sveikatai ir gerovei. Tai gali sukelti depresiją, nerimą ir traumą, ypač kai sulaikytieji nėra tikri dėl savo sulaikymo trukmės ir priežasčių, negauna su sulaikymu susijusios teisinės pagalbos, neturi realių galimybių skųsti tokį sulaikymą teisminei institucijai. Sulaikyti prieglobsčio prašytojai dažnu atveju ne tik nežinojo kiek laiko bus uždaryti, bet ir nežinojo dėl kokių priežasčių jiems taikomas sulaikymas. Seimo kontrolierių įstaigos 2022 m. ataskaitoje atkreipiamas dėmesys į tokią susidariusią situaciją.[⁴] Kybartų URC apgyvendinti užsieniečiai nebuvo tinkamai informuojami apie savo teisinę padėtį, jų atžvilgiu atliekamas su prieglobsčio nagrinėjimu susijusias procedūras ir terminus, užsieniečiai susidūrė su teisinės pagalbos prieinamumo problemomis. Nustatyta, kad valstybės garantuojama teisinė pagalba buvo užtikrinama tik formaliai. Taip pat buvo užfiksuota, kad užsieniečiai, kuriems buvo skirtas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos advokatas, nebuvo su juo susitikę ar kokiu kitu būdu kontaktavę. Lietuvos Raudonasis Kryžius teminėje ataskaitoje „Užsieniečių prieiga prie prieglobsčio procedūrų ir valstybės garantuojamos teisinės pagalbos apgyvendinimo centruose“, kurioje buvo apibendrinti 2022 m. vasario–kovo mėnesiais atliktos stebėsenos ir jos metu darytos užsieniečių apklausos rezultatai, pastebi, kad buvo užfiksuota nemažai atvejų, kai užsieniečiai neturėjo ir negavo pakankamai informacijos apie jiems taikytinas procedūras, įskaitant informaciją apie jų teisinę padėtį ir prašymo nagrinėjimo eigą.
Taip pat buvo identifikuota nemažai probleminių aspektų, susijusių su valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimu.[⁵] Pažymėtina ir tai, kad sulaikymas gali atskirti imigrantus nuo šeimų, sukelti emocinių kančių ir sutrikdyti šeimos struktūras. Tai gali būti ypač žalinga vaikams ir jų vystymuisi. Ilgas sulaikymo laikotarpis taip pat gali trukdyti imigrantams integruotis į visuomenę. Nesant galimybės gauti išsilavinimą, įsidarbinti ir įsitraukti į bendruomenę, jiems gali būti sunkiau tapti produktyviais priimančiosios šalies nariais. Valstybės narės, prieš sulaikydamos prieglobsčio prašytojus, turi apsvarstyti sulaikymui alternatyvias priemones. 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2013/33/ES, kuria nustatomos normos dėl tarptautinės apsaugos prašytojų priėmimo, numatyta, kad prašytojai gali būti sulaikomi tik šioje direktyvoje labai aiškiai apibrėžtomis išimtinėmis aplinkybėmis, laikantis būtinumo ir proporcingumo principų, kiek tai susiję su tokio sulaikymo pobūdžiu (sic) ir tikslu“. Minėtoje Direktyvoje numatomos tokios alternatyvios priemonės:
Įpareigojimas reguliariai prisistatyti į atitinkamas institucijas. Vykstant prieglobsčio nustatymo procedūrai, tarptautinės apsaugos prašytojas gali būti įpareigotas periodiškai prisistatyti į imigracijos ar kitas valdžios institucijas, pavyzdžiui, policiją ar kompetentingą prieglobsčio tarnybą. Pareiga neišvykti iš nustatytos vietos.
Gali būti reikalaujama, kad prieglobsčio prašytojai apsigyventų konkrečiu adresu arba konkrečiame administraciniame regione, kol bus nustatytas jų statusas. Jei jie nori pakeisti adresą tame pačiame administraciniame regione, jiems gali tekti informuoti valdžios institucijas. Jei jie nori keliauti arba išvykti iš regiono, jiems gali tekti gauti išankstinį leidimą. Jie gali būti įpareigoti apsigyventi paskirtame atvirame arba pusiau atvirame priėmimo centre ir laikytis tokio centro taisyklių ir nuostatų. Tačiau turi būti gerbiama bendra judėjimo laisvė centre ir už jo ribų ir jokiu būdu negali būti taikoma sulaikymo forma. Užstatas finansinės garantijos /pasižadėjimo pavidalu. Gali būti reikalaujama pateikti finansinę garantiją arba sumokėti užstatą. Tokiais atvejais nurodyta suma turėtų būti pritaikyta pagal individualias aplinkybes, todėl ji turėtų būti pagrįsta atsižvelgiant į konkrečią prieglobsčio prašytojų padėtį ir ne tokia didelė, kad dėl jos būtų diskriminuojami asmenys, turintys ribotas pinigines lėšas. Bet koks negalėjimas to padaryti, pasibaigęs sulaikymu (ar jo pratęsimu), reikštų, kad sistema yra savavališka. Nėra jokios priežasties, dėl kurios trečioji šalis negalėtų pateikti finansinės garantijos ar sumokėti užstato. Kitos alternatyvios priemonės (dokumentų pateikimas arba atidavimas, elektroninė stebėsena, asmeninis laiduotojas.) Sulaikymas, jeigu yra būtinas, turėtų būti numatytas kiek įmanoma trumpesniam laikotarpiui, nesiekiant išnaudoti galimybės asmenį sulaikyti visą galimą terminą. Dažnu atveju prieglobsčio prašytojai įvardija perpildytas, antisanitarines ir net pavojingas sąlygas sulaikymo centruose. Byloje S.M.H prieš Lietuvą buvo iškelti reikšmingi klausimai ne vien dėl sulaikymo, bet ir dėl sulaikymo sąlygų - pareiškėjas skundžiasi dėl sąlygų užsieniečių registracijos centre Kybartuose.
Patalpos, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, yra buvęs kalėjimas ir jis nebuvo pritaikytas prieglobsčio prašytojams apgyvendinti.[⁶] Į netinkamas sulaikytų asmenų apgyvendinimo sąlygas atkreipė dėmesį ir Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba nepriklausomos apžvalgos ataskaitoje.[⁷] Kybartų URC esančiose prausyklose nebuvo karšto vandens, o dušas su karštu vandeniu gyventojams buvo prieinamas maždaug kas penkias dienas, slankiu grafiku. Medininkų URC, Ruklos PPC ir Pabradės URC patekti į tualetų ir prausyklų patalpas buvo galima tik pereinant per centro teritoriją. Gyventojai esant prastam orui norėję nueiti į tualetą naktį ar grįžti po dušo turėjo eiti per šaltį. Medininkų URC, Kybartų URC ir Pabradės URC gyventojams buvo tiekiamas nepakankamos kokybės maistas, pranešta, kad maistas kurį pakuotėse gaudavo gyventojai dažnai būdavo pasibaigusio galiojimo. Seimo kontrolierių įstaigos ataskaitoje, taip pat atkreiptas dėmesys į gyvenimo sąlygas.[⁸] Užsieniečių apgyvendinimo sąlygos Kybartų URC A sektoriuje (ženkliai mažesnis nei nustatytas minimalus vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas; privačios erdvės nebuvimas; baldų, įrangos ir kito inventoriaus stoka; itin griežti judėjimo ribojimai; galimybių pasirūpinti asmens ir aplinkos higiena stoka; nepakankamas sanitarinių mazgų skaičius; švaros ir higienos bendrojo naudojimo patalpose stoka, ventiliacijos nepakankamumas ir kt.) nebuvo užtikrintos tinkamai. Svarbu atsižvelgti ir į darbuotojų poreikius – darbuotojams dažnai tekdavo dirbti itin dideliu darbo krūviu, dėl to jie būdavo pervargę ir įsitempę ir dažnu atveju tekdavo atlikti funkcijas nepriskirtas pagal jų užimamas pareigas.
Nemaža dalis VSAT ir PPC darbuotojų teigė dažnai turėję atlikti Migracijos departamento darbuotojų funkcijas, kam neturėjo kvalifikacijos ir reikiamos informacijos. Sulaikymo taikymas tik itin būtinais atvejais padėtų išspręsti didžiąją dalį susiklosčiųsių iššūkių - darbuotojams būtų lengviau įgyvendinti savo funkcijas tinkamai ir laikantis teisės aktų numatytų darbo laiko normatyvų, o esant mažesniam skaičiui sulaikytųjų būtų galima užtikrinti jiems oresnių, humaniškesnių sąlygų buvimą. <...> Pritarti
komisaro biuras
vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro (toliau – UNHCR) atstovybė Šiaurės ir Baltijos šalims dėkoja Lietuvos Respublikos Seimo (Parlamento) Žmogaus teisių komitetui už kvietimą teikti pastabas dėl Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ pakeitimų projekto (Nr. XIVP-2797) (toliau – Pakeitimų projektas)[9]. 2. UNHCR, kaip biuras, kuriam Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja yra suteikusi įgaliojimus teikti tarptautinę apsaugą pabėgėliams ir kartu su vyriausybėmis ieškoti nuolatinių pabėgėlių problemų sprendimo būdų, yra tiesiogiai suinteresuotas prieglobsčio srities teisės aktų pasiūlymais[¹⁰]. UNHCR statuto 8 dalyje UNHCR priskiriama atsakomybė už tarptautinių konvencijų dėl pabėgėlių apsaugos priežiūrą[¹¹], o 1951 m. Konvencija dėl pabėgėlių statuso[¹²] ir jos 1967 m. protokolas dėl pabėgėlių statuso (toliau kartu – 1951 m. Konvencija) įpareigoja valstybes bendradarbiauti su UNHCR, vykdant jo įgaliojimus, ypač palengvinant UNHCR pareigą prižiūrėti 1951 m. Konvencijos nuostatų taikymą (1951 m.
Konvencijos
funkcija iš dalies vykdoma rengiant aiškinamąsias gaires dėl tarptautinių pabėgėlių dokumentų, ypač 1951 m. Konvencijos, nuostatų ir terminų reikšmės. Tokios gairės pateiktos UNHCR Pabėgėlio statuso nustatymo procedūrų ir kriterijų vadove ir vėlesnėse Tarptautinės apsaugos gairėse (toliau – UNHCR vadovas)[¹⁴]. UNHCR biuras taip pat vykdo savo priežiūros pareigą, teikdamas pastabas dėl teisėkūros ir politikos pasiūlymų, turinčių įtakos priverstinai perkeltų asmenų ir asmenų be pilietybės apsaugai ir ilgalaikiams sprendimams. Bendrosios pastabos
užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Užsieniečių įstatymas) pakeitimų projektą. Šiuo metu minėtas įstatymo projektas laukia priėmimo Lietuvos Respublikos Seime (Parlamente). 5. Remiantis Aiškinamuoju raštu[15], Pakeitimų projektas parengtas siekiant nustatyti dabartinės apgyvendinimo ir priėmimo sistemos reformos teisinį pagrindą. Pagrindinis numatytų priemonių elementas yra Priėmimo agentūros, kuri, inter alia, turėtų būti atsakinga už prieglobsčio prašytojų priėmimo sąlygų užtikrinimą, įsteigimas. 6. UNCHR nuomone, tinkamos priėmimo sąlygos yra svarbi funkcionuojančios ir tvarios prieglobsčio sistemos dalis bei veiksmingo prieglobsčio prašymo pateikimo sąlyga[16]. Laikydamosi savo įsipareigojimų pagal tarptautinę žmogaus teisių ir pabėgėlių teisę, valstybės privalo suteikti prieglobsčio prašytojams saugias ir humaniškas priėmimo sąlygas, užtikrinančias tinkamą pragyvenimo lygį ir pagarbą žmogaus orumui[17].
Priėmimo sistemos kontekste taip pat labai svarbu laiku nustatyti specifinių poreikių turinčius prašytojus, pavyzdžiui, šeimas su vaikais, nelydimus vaikus, neįgaliuosius, prekybos žmonėmis aukas, asmenis, kurie patyrė kankinimus, traumas ar smurtą, ir suteikti jiems paramą bei paslaugas, pritaikytas jų konkrečiai situacijai[18]. 7. Šiuo atžvilgiu UNHCR visapusiškai remia Lietuvos Vyriausybės ketinimą gerinti prieglobsčio prašytojų priėmimo sąlygų ir paslaugų kokybę[19]. UNHCR taip pat palankiai vertina tikslą užtikrinti vienodus priėmimo standartus visose apgyvendinimo vietose[20], taip eliminuojant priėmimo sąlygų skirtumus skirtingų institucijų valdomose įstaigose. Sėkmingai reformai įgyvendinti yra labai svarbu įsteigti Priėmimo agentūrą, kuriai bus suteikta konkreti kompetencija ir atsakomybė priėmimo klausimais. 8. Visų pirma, UNHCR teigiamai vertina tai, kad Pakeitimų projekte numatyti: i) sisteminiai pažeidžiamumo vertinimai ir pažeidžiamų prieglobsčio prašytojų nukreipimas į jų specialiesiems poreikiams pritaikytas priėmimo įstaigas (siūlomo
prieglobsčio prašytojų teisė verstis savarankiška veikla (siūlomo
teikimas prieglobsčio prašytojams, apsistojusiems ne apgyvendinimo centruose (siūlomo 71 straipsnio 2¹ dalis ir 71 straipsnio
reforma prisideda prie teisinės pagalbos sistemos reformos, siekiant toliau didinti prieglobsčio prašytojų ir pabėgėlių galimybes gauti kokybišką teisinę pagalbą Lietuvoje (siūlomo 71 straipsnio 1 dalies 4 punktas). 9.
toliau konsultuotis su Lietuvos valdžios institucijomis ir, jei reikės, teikti techninę pagalbą, kad būtų užtikrinta, jog Pakeitimų projekto įgyvendinimas visiškai atitiktų Lietuvos įsipareigojimus pagal tarptautinę ir ES teisę bei taikytinus tarptautinius standartus. 2.1 Jungtinių Tautų Vyriausiojo Pabėgėlių komisaro
projekto 2 straipsnio 11³ dalyje įtvirtinama laikino apgyvendinimo vietos, kaip pagrindinės priemonės, užtikrinančios galimybę gauti būstą, sąvoka ir nurodoma, kad apgyvendinimo vietą valdo, administruoja arba parenka Priėmimo agentūra. Pagal siūlomo Pakeitimų projekto
paslaugas, skirtas užtikrinti socialines, apgyvendinimo ir kitas priėmimo sąlygas i) prieglobsčio prašytojams; ii) užsieniečiams, kuriems suteiktas prieglobstis, taip pat jų šeimų nariams šeimos susijungimo atvejais; iii) nelydimiems nepilnamečiams; iv) prekybos žmonėmis aukoms; v) užsieniečiams, kuriems taikomos grąžinimo procedūros; ir (i) užsieniečiams, perkeltiems į Lietuvą. Agentūra veiks prižiūrint Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai. 11. Be to, siūlomo Pakeitimų projekto 71 straipsnio 1 dalies 1 ir 7 punktuose numatyta, kad prieglobsčio prašytojai gali pasinaudoti materialinėmis priėmimo sąlygomis ir gauti būtinąją medicinos pagalbą bei kitas valstybės garantuojamas sveikatos priežiūros paslaugas, psichologinę pagalbą ir socialines paslaugas laikino apgyvendinimo vietoje arba, kai jie sulaikyti, Valstybės sienos apsaugos tarnyboje (VSAT). 12. Pagal siūlomą Pakeitimų projekto 115¹ straipsnį užsieniečių sulaikymo VSAT sąlygas ir tvarką nustato vidaus reikalų ministras. Todėl už sulaikymą ir toliau bus atsakinga VSAT, veikianti prie Vidaus reikalų ministerijos.
Tačiau Pakeitimų projekte nenurodoma, kuri institucija bus atsakinga už sulaikytų prieglobsčio prašytojų priėmimo sąlygų, įskaitant maistą, drabužius, psichosocialines paslaugas ir sveikatos priežiūrą, užtikrinimą. Atsižvelgiant į bendrą reformos tikslą ir numatytas Priėmimo agentūros pareigas, kaip nurodyta pirmiau, būtų svarbu paaiškinti, ar Priėmimo agentūra dalyvaus užtikrinant VSAT sulaikytų prieglobsčio prašytojų priėmimo sąlygas, ir jei taip, tai kokia apimtimi. 13. Taip pat siūlomomis nuostatomis reikalaujama, kad socialinės apsaugos ir darbo ministras priimtų poįstatyminius teisės aktus, reglamentuojančius įvairius priėmimo paramos ir paslaugų aspektus. Tai apima: i) prieglobsčio prašytojų apgyvendinimo laikino apgyvendinimo vietose sąlygas ir tvarką, įskaitant atvejus, kai gyventi laikino apgyvendinimo vietoje kaip alternatyvą sulaikymui nurodo teismas (siūlomo 5 straipsnio 6 dalis, 79 straipsnio 3 dalis ir 115¹ straipsnis); ii) pažeidžiamumo vertinimo tvarką (siūlomo
(siūlomo 71 straipsnio 2¹ dalis ir 71 straipsnio
agentūra veiks prižiūrima Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, UNHCR daro prielaidą, kad pirmiau nurodytais poįstatyminiais aktais taip pat bus reglamentuojama Priėmimo agentūros atsakomybė už laikino apgyvendinimo vietų valdymą ir paramos bei paslaugų teikimą prieglobsčio prašytojams. Atsižvelgiant į tai, siekiant užtikrinti teisinį aiškumą, Priėmimo agentūros vaidmuo galėtų būti dar labiau patikslintas. 15.
išdėstyta pirmiau, UNHCR rekomenduoja patikslinti Priėmimo agentūros vaidmenį teikiant priėmimo paramą ir paslaugas sulaikytiems prieglobsčio prašytojams (siūlomo 71 straipsnio 1 dalies 1 punktas,
ir įgyvendinant socialinės apsaugos ir darbo ministro priimtus poįstatyminius aktus (siūlomo 5 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio
Žr. Seimo nario T.V. Raskevičiaus pasiūlymą Nr. 5.2 2.2 Jungtinių Tautų Vyriausiojo Pabėgėlių
Pakeitimų projekto 5 straipsnio 6 dalyje ir 148⁸ straipsnio
nuostatų pakeitimų. Pirmiausia, numatoma, kad prieglobsčio prašytojai, pateikę prieglobsčio prašymą pasienio kontrolės punkte, tranzito zonoje arba netrukus po neteisėto valstybės sienos kirtimo, bus apgyvendinami laikino apgyvendinimo vietose, kol bus priimtas sprendimas dėl jų įleidimo į Lietuvos Respubliką. Tai yra esminis pokytis, nes šiuo metu galiojančios pasienio procedūrų nuostatos numato prieglobsčio prašytojų apgyvendinimą pasienio kontrolės punktuose ar kituose VSAT padaliniuose. Kadangi pasienio kontrolės punktuose ir užkardose nėra tinkamų priėmimo sąlygų, UNHCR tikisi, kad siūlomi pakeitimai palengvins prieglobsčio prašytojų galimybes pasinaudoti priėmimo paslaugomis, teikiamomis laikino apgyvendinimo vietose, kurias administruos Priėmimo agentūra. 17. Siūlomo Pakeitimų projekto 140⁸ straipsnio 3 dalyje paliekamos nepaprastosios padėties ir ekstremaliosios situacijos nuostatos, pagal kurias prieglobsčio prašytojams, kuriems taikoma pasienio procedūra, nesuteikiama teisė laisvai judėti Lietuvos teritorijoje.
Pagal siūlomą Pakeitimų projekto 148⁸ straipsnio 5 dalį, jei taikomos nepaprastosios padėties ir ekstremaliosios situacijos nuostatos, prieglobsčio prašytojai gali būti įpareigoti iki 6 mėnesių gyventi uždarose laikino apgyvendinimo vietose. Šiuo atžvilgiu UNHCR pakartoja savo poziciją, kad atsižvelgiant į judėjimo apribojimų intensyvumą ir trukmę, privalomas buvimas uždarose apgyvendinimo vietose pagal nepaprastosios padėties ir ekstremaliosios situacijos nuostatas prilygsta sulaikymui[21]. 18. UNHCR pažymi, kad
148⁸ straipsnio 3 ir 9 dalyse buvo nustatytos tam tikros procedūrinės garantijos, visų pirma – teisė apskųsti sprendimus dėl apgyvendinimo uždarose apgyvendinimo vietose. Tačiau 2023 m. birželio 7 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas pripažino, kad Užsieniečių įstatymo 148⁸ straipsnio 3 dalis prieštarauja Konstitucijos 20 straipsniui (Teisė į laisvę)[23]. Darydamas šią išvadą, Konstitucinis Teismas pabrėžė individualaus vertinimo trūkumą ir mažiau ribojančių alternatyvių priemonių nebuvimą kartu su maksimaliu 6 mėnesių privalomo buvimo apgyvendinimo vietose laikotarpiu, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos teritorijoje. UNHCR pažymi, kad Lietuvos Vyriausybė neseniai patvirtino atskirą įstatymo projektą, kuriuo siekiama įgyvendinti Konstitucinio Teismo nutarimą[24], ir tikisi, kad šios dvi teisėkūros iniciatyvos, kol jas priims Seimas, bus visiškai suderintos remiantis taikomais tarptautiniais ir ES standartais. 19.
pakartoja savo poziciją, kad net ir pasienio procedūrose prieglobsčio prašytojų sulaikymas gali būti taikomas tik kaip kraštutinė priemonė ir niekada neturėtų būti taikomas vaikams. Plačiai paplitęs sulaikymas vykdant pasienio procedūras, neatitinkantis būtinumo, pagrįstumo ir proporcingumo reikalavimų, greičiausiai būtų nesuderinamas su prieglobsčio prašytojų nebaudimo principu pagal 1951 m. Konvencijos 31 straipsnio
ir laikantis procedūrinių garantijų, o tais atvejais, kurie priskiriami akivaizdžiai nepagrįstiems prieglobsčio prašymams, sulaikymas gali būti teisėtas iki keturių savaičių nuo prieglobsčio prašymo pateikimo, taikant atitinkamas apsaugos nuo neteisėto ar savavališko sulaikymo priemones[26]. Pasienio procedūrose paprastai pageidautinos ir galimos alternatyvos sulaikymui[27]. UNHCR taip pat laikosi pozicijos, kad prieglobsčio prašytojai, sulaikyti vykdant pasienio procedūras, turi turėti galimybę naudotis skubiai vykdomu teisminiu sulaikymo teisėtumo peržiūrėjimu. Tokia peržiūra turėtų būti automatinė ir pirmoje instancijoje turėtų būti atliekama per 24–48 valandas nuo pirminio sprendimo sulaikyti prieglobsčio prašytoją[28]. 20. Taikytinoje ES teisėje, kaip ją aiškina ES Teisingumo Teismas, taip pat numatyta, kad sulaikymas pasienio procedūroje, remiantis ES priėmimo sąlygų direktyvos
procedūrų direktyvos[29]
ir nepaprastosios padėties ar ekstremaliosios situacijos atveju[30]. 21. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta pirmiau, UNHCR ir toliau laikosi nuomonės, kad numatomas privalomas buvimas iki 6 mėnesių uždarose laikino apgyvendinimo vietose vykdant pasienio procedūras prieštarauja privalomiems tarptautiniams ir ES standartams.
UNHCR rekomenduoja nustatyti ne ilgesnį kaip keturių savaičių laikotarpį akivaizdžiai nepagrįstais atvejais ir su išimtimis, taikomomis pažeidžiamiems prieglobsčio prašytojams. Į pasienio procedūras reglamentuojančias nuostatas taip pat reikėtų įtraukti kitas procedūrines apsaugos nuo neteisėto ar savavališko sulaikymo priemones, pavyzdžiui, būtinumo, proporcingumo ir įmanomai trumpiausio laiko reikalavimus, alternatyvias sulaikymui priemones bei automatinę teisminę peržiūrą. Pritarti Pažymėtina, kad 2023-11-22 Žmogaus teisių komitetas svarstė UTPĮ projektą Nr. XIVP-3047 ir nusprendė grąžinti jį iniciatoriams tobulinti, kadangi Komiteto nuomone, įstatymo projektas yra nesuderintas su galiojančiais Europos Sąjungos teisės aktais, taip pat projektu nėra tinkamai įgyvendinamas 2023 m. birželio 7 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimas Nr. KT53-A-N6/2023 „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“. 2.3. Jungtinių Tautų Vyriausiojo Pabėgėlių komisaro biuras 2023-09-0728
projekto 114 straipsnio 5 dalimi siekiama peržiūrėti bendrąsias nuostatas dėl prieglobsčio prašytojų ir kitų užsieniečių sulaikymo. Visų pirma, jame numatyta, kad prieglobsčio prašytojų sulaikymas turi būti kiek įmanoma trumpesnis ir trukti tik tiek, kiek tai būtina pagal taikomą sulaikymo pagrindą, tačiau, bet kuriuo atveju, ne ilgiau kaip 6 mėnesius.
Tais atvejais, kai i) sulaikymas skiriamas dėl būtinybės išsiaiškinti prieglobsčio prašymo motyvus, kai yra pasislėpimo rizika; arba, kai ii) prieglobsčio prašytojas kelia grėsmę nacionaliniam saugumui ar viešajai tvarkai, sulaikymo laikotarpis gali būti pratęstas papildomam ne ilgesniam kaip 6 mėnesių laikotarpiui. 23. UNHCR palankiai vertina siūlomą 114 straipsnio 5 dalies formuluotę, pagal kurią sulaikymo laikotarpis apribojamas iki įmanomai trumpiausio laiko ir tik tol, kol taikomas(-i) sulaikymo pagrindas(-ai). UNHCR nori pabrėžti, jog sulaikymas siekiant išsiaiškinti prieglobsčio prašymo motyvus neturėtų būti taikomas administracinio patogumo sumetimais per visą prieglobsčio procedūrą[31]. 24. ES priėmimo sąlygų direktyvoje taip pat reikalaujama, kad valstybės narės laikytųsi deramo rūpestingumo (16 konstatuojamoji dalis), užtikrinant, jog administracinių procedūrų vilkinimas, už kurį negali būti atsakingas prašytojas, nepateisintų sulaikymo pratęsimo. Šiuo atžvilgiu ESTT yra išaiškinęs, kad kai yra akivaizdu, jog sulaikymo teisėtumą reglamentuojančios sąlygos nebetenkinamos, visų pirma, kai tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimas nevykdomas taip rūpestingai, kaip reikalaujama, asmuo, kuriam taikomas sulaikymas, turi būti nedelsiant paleistas[32]. 25. Be to, pagal siūlomo Pakeitimų projekto 114 straipsnio 8 dalį reikalaujama, kad po pirminio teismo sprendimo dėl sulaikymo VSAT periodiškai, bet ne rečiau kaip kartą per tris mėnesius, kreiptųsi į teismą dėl pakartotinio sprendimo sulaikyti svarstymo. 26.
teismo sprendimą dėl sulaikymo, svarbu užtikrinti, kad teismas arba nepriklausoma institucija reguliariai periodiškai peržiūrėtų sulaikymo taikymo būtinybę, ir kad prieglobsčio prašytojai bei jų atstovas turėtų teisę dalyvauti tokioje peržiūroje. Geroji praktika rodo, kad po pirminio teismo sprendimo sulaikyti asmenį vėlesnės peržiūros turi būti atliekamos kas septynias dienas, kol sueis vienas mėnuo, o vėliau – kas mėnesį, kol bus pasiekta maksimali riba[33]. 27. Todėl UNHCR rekomenduoja pataisyti siūlomą Pakeitimų projekto 114 straipsnio 8 dalį, kad būtų reikalaujama periodines sulaikymo atvejų peržiūras vykdyti kas mėnesį. Pritarti
komisaro biuras 2023-09-076
siūlomo 28 straipsnio 2 dalis reglamentuoja prašymų išduoti leidimą laikinai gyventi pateikimo tvarką. Ši procedūra numato, kad užsieniečiai turi asmeniškai pateikti prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi išorės paslaugų teikėjui užsienyje. Tam tikros išimtys taikomos tik asmenims, kuriems suteikta papildoma ar laikina apsauga, prekybos žmonėmis aukoms ir negrąžintiniems asmenims. 29. Nors UNHCR su džiaugsmu pažymi, kad galimybė pateikti prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi išorės paslaugų teikėjui tam tikrais atvejais palengvina pabėgėlių šeimų susijungimą, vis dėlto išlieka iššūkių, susijusių su reikalavimu asmeniškai pateikti prašymą dėl šeimos susijungimo. Pavyzdžiui, atsižvelgiant į tai, kad išorės paslaugų teikėjų paslaugos teikiamos tik ribotame šalių skaičiuje, praktiškai šeimos nariai, neturintys kelionės dokumentų ir (arba) vizų, negali nuvykti į atitinkamas paskirties vietas. Todėl jie netenka praktinių galimybių įgyvendinti savo teisę į šeimos susijungimą. 30.
30UNHCR požiūriu,
prieinamos ir operatyvios šeimos susijungimo procedūros padeda užtikrinti saugų ir teisėtą šeimos narių atvykimą bei sumažinti neteisėto judėjimo, žmonių gabenimo ir prekybos žmonėmis pavojų. Todėl UNHCR rekomenduoja užtikrinti, kad pabėgėlių šeimų susijungimo procedūros būtų lanksčios, greitos ir veiksmingos. 31. Be to, ES direktyvoje dėl teisės į šeimos susijungimą reikalaujama, kad valstybės narės ypatingą dėmesį skirtų pabėgėlių padėčiai ir sudarytų palankesnes sąlygas pabėgėliams pasinaudoti teise į šeimos susijungimą[34]. Šiuo atžvilgiu ESTT neseniai išaiškino, kad nacionaliniais teisės aktais negalima reikalauti, jog pripažinto pabėgėlio šeimos nariai, norėdami pateikti prašymą dėl šeimos susijungimo, asmeniškai atvyktų į valstybės narės diplomatinę ar konsulinę įstaigą užsienyje, jei jiems neįmanoma arba pernelyg sunku nuvykti į tą vietą[35]. 32. Šiuo tikslu UNHCR rekomenduoja Lietuvai parodyti būtiną lankstumą, kad pabėgėliai ir jų šeimų nariai galėtų kreiptis dėl šeimos susijungimo, pritaikant procedūrinius reikalavimus prie jų aplinkybių, pažeidžiamumo ir nuogąstavimų dėl saugumo[36]. Pavyzdžiui, būtų galima apsvarstyti galimybę internetu teikti prašymus išduoti leidimus gyventi šalyje šeimos susijungimo pagrindu tais atvejais, kai tai susiję su pripažintais pabėgėliais ar papildomos apsaugos gavėjais, taip pat prašymus išduoti leidimus gyventi šalyje šeimos narių vardu teikti tiesiogiai Migracijos departamentui. 33. Be to, Užsieniečių įstatymo 26 straipsnio 3 dalyje reikalaujama, kad pabėgėlių šeimos, norinčios pasinaudoti palankesnėmis nuostatomis, atleidžiančiomis jas nuo reikalavimų pateikti įrodymus apie būstą, sveikatos draudimą ir stabilius bei nuolatinius pragyvenimo šaltinius, pateiktų prašymą dėl šeimos susijungimo per tris mėnesius nuo pabėgėlio statuso ar papildomos apsaugos suteikimo.
Numatytas trijų mėnesių laikotarpis yra trumpas, atsižvelgiant į tai, kad pabėgėliai dažnai susiduria su daugybe kliūčių, kad surinktų visus reikiamus dokumentus, pagrindžiančius šeimos susijungimo prašymą, ir jiems ne visada pavyksta per nustatytą laiką išsiaiškinti savo šeimos narių buvimo vietą[³⁷]. 34. Dėl šios priežasties UNHCR rekomenduoja netaikyti laiko apribojimų pabėgėliams suteiktoms palankesnėms šeimos susijungimo sąlygoms[38]. Pritarti iš dalies Dėl 32 pasiūlymo Leidimų laikinai gyventi išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329, 18 punkte yra nurodyta, kad užsieniečio prašymą išduoti arba pakeisti leidimą UTPĮ 43 straipsnio 1 dalies 1–7 punktuose nurodytais pagrindais gali užpildyti per MIGRIS (...) ir užsienietis (vyresnis nei 18 metų), pas kurį atvykstama šeimos susijungimo pagrindu. Dėl pasiūlymo netaikyti laiko apribojimų pabėgėliams suteiktoms palankesnėms šeimos susijungimo sąlygoms - Komitetas pritaria Seimo nario T.V. Raskevičiaus pasiūlymui Nr. 2.2 3.1.
2.2
2023-09-08
Lietuvos Raudonojo Kryžiaus teikiami pasiūlymai didžiąja dalimi yra susiję su kokybiškai naujos Priėmimą užtikrinančios įstaigos kūrimu bei grindžiami prielaida, kad Projektu siekiama sukurti šiuolaikišką, savarankišką, nepriklausomą įstaigą, veiksmingai užtikrinančią vieningais standartais grindžiamą visų tikslinei grupei (kaip ji apibrėžta Projekto siūlomoje naujoje Įstatymo 2 straipsnio 23¹ dalyje) priskiriamų užsieniečių priėmimą nuo jų atvykimo į Lietuvą iki integravimo į Lietuvos visuomenę arba išvykimo iš Lietuvos. Tokio pobūdžio tikslas reikalauja tiek procedūrinio autonomiškumo ir aiškaus funkcijų atkyrimo, tiek procedūrinio aiškumo, ypač kai tai liečia galimybę užtikrinti vienodo standarto priėmimo sąlygas visiems tikslinei grupei priklausantiems asmenims, nediferencijuojant jų pagal papildomas kategorijas. Atsižvelgus į tai, kad nemaža dalis Projekto nuostatų yra susiję su tam tikros asmenų kategorijos – prieglobsčio prašytojų padėties reglamentavimu, teikiami pasiūlymai taip pat didžiąja dalimi skirti būtent šiai kategorijai. Lietuvos Raudonojo Kryžiaus teikiamų pasiūlymų esminiai elementai:
įstaigos žinioje turėtų būti visi tikslinei grupei priklausantys asmenys, nepriklausomai nuo to, ar jų judėjimo laisvė yra apribota. Tuo tikslu papildomai siūloma tikslinti „sulaikymo“ sąvoką, suderinant ją su Europos Sąjungos acquis;
įstaiga turėtų pati spręsti dėl tikslinei grupei priklausančių asmenų apgyvendinimo, perimant šią funkciją iš Migracijos departamento.
Papildomai siūloma peržiūrėti visų atitinkamuose procesuose dalyvaujančių institucijų – Priėmimą užtikrinančios įstaigos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos ir Migracijos departamento funkcijas bei jas išgryninti, numatant aiškų procedūrinį atskyrimą;
Priėmimą užtikrinančios įstaigos žinioje taip pat užsieniečių integracijos klausimai, siūloma sudaryti palankesnes sąlygas kuo spartesniam užsieniečių įsitraukimui į darbo rinką, tuo fasilituojant jų savarankiškumą. Lietuvos Raudonojo Kryžiaus siūlomas modelis (kuris yra visiškai suderinamas su Projekto aiškinamajame rašte minima Migrantų priėmimo ir apgyvendinimo sistemos pertvarkos koncepcija) yra grindžiamas prielaida, kad kuriamą Priėmimą užtikrinančią įstaigą sudarys kelios laikino apgyvendinimo vietos (kaip jos apibrėžtos Projekto siūlomoje naujoje Įstatymo 2 straipsnio 11³ dalyje) bei vienas „Pirmojo atvykimo“ (angl. „first-arrival“) centras, kurio rėmuose šalia dirbs kelios prieglobsčio procesuose dalyvaujančios institucijos, vykdančios joms priskirtas unikalias funkcijas. Taip pat Priėmimą užtikrinančios įstaigos rėmuose galėtų veikti keli regioniniai „paslaugų centrai“, teikiantys priėmimo paslaugas savo pasirinktoje vietoje gyvenantiems prieglobsčio prašytojams (Suomijoje taikoma tvarka), tačiau, priklausomai nuo logistinių galimybių, analogiškas paslaugas šiai grupei asmenų taip pat galėtų teikti laikino apgyvendinimo vietų tinklas.
Lietuvos Raudonojo Kryžiaus siūlomas modelis numato tokius pagrindinius procedūros etapus bei funkcijų paskirstymą: Jeigu užsienietis pasiprašo prieglobsčio Migracijos departamente Procedūros pradžia / pirminiai veiksmai Migracijos departamentas: identifikuoja asmenį, registruoja prašymą suteikti prieglobstį, sprendžia dėl prašymo priimtinumo ir nagrinėjimo tvarkos, nukreipia prieglobsčio prašytoją į Priėmimą užtikrinančios įstaigos „Pirmojo atvykimo“ centrą;
Priėmimą užtikrinanti įstaiga: atlieka prieglobsčio prašytojo pirminį medicininį patikrinimą, identifikuoja specialiuosius poreikius, jei tokių yra, suteikia reikiamą informaciją, apgyvendina prieglobsčio prašytoją arba leidžia jam gyventi jo pasirinktoje gyvenamojoje vietoje; Valstybės sienos apsaugos tarnyba („Pirmojo atvykimo“ centre): įvertina, ar yra pagrindas sulaikyti prieglobsčio prašytoją bei, nustačius tokį pagrindą, kreipiasi į teismą su teikimu dėl jo sulaikymo. Prieglobsčio procedūra Migracijos departamentas: vykdo prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo arba prieglobsčio prašytojo perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei procedūrą;
Priėmimą užtikrinanti įstaiga: užtikrina prieglobsčio prašytojo priėmimo sąlygas; Valstybės sienos apsaugos tarnyba: pagal kompetenciją vykdo tarnybai priskirtas funkcijas, susijusias, inter alia, su migracijos procesų kontrole, nusikalstamų veikų prevencija, kriminaline žvalgyba.
Procedūros pabaiga Migracijos departamentas: priima jo kompetencijai priskirtą sprendimą; Priėmimą užtikrinanti įstaiga: pradeda prieglobstį gavusio užsieniečio integracijos procesą arba toliau užtikrina atitinkamas priėmimo sąlygas, kol užsienietis bus grąžintas į kilmės valstybę, išsiųstas iš Lietuvos arba perduotas kitai Europos Sąjungos valstybei narei;
Valstybės sienos apsaugos tarnyba: vykdo užsieniečio grąžinimą į kilmės valstybę, išsiuntimą iš Lietuvos arba perdavimą kitai Europos Sąjungos valstybei narei. Jeigu užsienietis pasiprašo prieglobsčio pasienyje Procedūros pradžia / pirminiai veiksmai Valstybės sienos apsaugos tarnyba: identifikuoja asmenį, pristato prieglobsčio prašytoją į Priėmimą užtikrinančios įstaigos „Pirmojo atvykimo“ centrą;
Migracijos departamentas: registruoja prašymą suteikti prieglobstį („Pirmojo atvykimo“ centre), sprendžia dėl prašymo priimtinumo ir nagrinėjimo tvarkos; Priėmimą užtikrinanti įstaiga: atlieka prieglobsčio prašytojo pirminį medicininį patikrinimą, identifikuoja specialiuosius poreikius, jei tokių yra, suteikia reikiamą informaciją, apgyvendina prieglobsčio prašytoją arba leidžia jam gyventi jo pasirinktoje gyvenamojoje vietoje;
Valstybės sienos apsaugos tarnyba („Pirmojo atvykimo“ centre): įvertina, ar yra pagrindas sulaikyti prieglobsčio prašytoją bei, nustačius tokį pagrindą, kreipiasi į teismą su teikimu dėl jo sulaikymo arba alternatyvios sulaikymui priemonės skyrimo.
Prieglobsčio procedūra Migracijos departamentas: vykdo prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo arba atsakingos Europos Sąjungos valstybės narės nustatymo procedūrą; Priėmimą užtikrinanti įstaiga: užtikrina prieglobsčio prašytojo priėmimo sąlygas; Valstybės sienos apsaugos tarnyba: pagal kompetenciją vykdo tarnybai priskirtas funkcijas, susijusias, inter alia, su migracijos procesų kontrole, nusikalstamų veikų prevencija, kriminaline žvalgyba. Procedūros pabaiga Migracijos departamentas: pagal kompetenciją priima sprendimą dėl prašymo suteikti prieglobstį;
Priėmimą užtikrinanti įstaiga: pradeda prieglobstį gavusio užsieniečio integracijos procesą arba toliau užtikrina atitinkamas priėmimo sąlygas, kol užsienietis bus grąžintas į kilmės valstybę, išsiųstas iš Lietuvos arba perduotas kitai Europos Sąjungos valstybei narei; Valstybės sienos apsaugos tarnyba: pagal poreikį vykdo užsieniečio grąžinimą į kilmės valstybę, išsiuntimą iš Lietuvos arba perdavimą kitai Europos Sąjungos valstybei narei.
Nepritarti UTPĮ projektą parengė vidaus reikalų ministro sudaryta tarpinstitucinė darbo grupė, vadovaudamasi Migrantų priėmimo ir apgyvendinimo sistemos pertvarkos koncepcija, kuri buvo parengta tarpinstitucinės darbo grupės kartu su Mykolo Romerio universiteto ekspertais ir kuriai pritarė Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Rengiant koncepciją buvo vertinami keli alternatyvūs migrantų priėmimo ir apgyvendinimo sistemos modeliai ir šis modelis, kuriam įgyvendinti parengtas šis UTPĮ projektas, pasirinktas kaip optimaliausias. 3.2. Lietuvos Raudonasis Kryžius 2023-09-081
Dėl užsieniečių judėjimo laisvės apribojimų Projektu siūloma pakeisti Įstatymo 2 straipsnio 31 dalyje pateiktą „užsieniečio sulaikymo“ apibrėžimą, nustatant, kad tai yra laikinas užsieniečio judėjimo laisvės apribojimas tam tikro subjekto (teisėsaugos pareigūno ar teismo) sprendimu ir užsieniečio laikymas tam tikroje įstaigoje (Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitoje teisėsaugos įstaigoje). Šiuo klausimu pažymime, kad remiantis 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/33/ES, kuria nustatomos normos dėl tarptautinės apsaugos prašytojų priėmimo (nauja redakcija) (toliau – Direktyva 2013/33), 2 straipsnio (h) punktu „sulaikymas“ yra „kai valstybė narė izoliuotai laiko prašytoją tam tikroje vietoje, kur prašytojo judėjimo laisvė yra atimta“.
Toks apibrėžimas nenumato nei konkretaus subjekto, kurio sprendimu prieglobsčio prašytojo judėjimo laisvė yra atimta, nei konkrečios vietos, kurioje ši laisvė yra atimta, bei sieja
„sulaikymą“ išskirtinai su judėjimo laisvės atėmimo, laikant prašytoją
izoliuotai konkrečioje vietoje, faktu. Kita vertus, Projekte siūlomas
„užsieniečio sulaikymo“ apibrėžimas iš esmės reiškia, kad prieglobsčio
prašytojo laikymas izoliuotai tam tikroje vietoje, kurioje jo judėjimo laisvė yra atimta (kas laikytina „sulaikymu“ pagal Direktyvą 2013/33), nebūtų laikomas „sulaikymu“ pagal Įstatymą, jei sprendimą dėl užsieniečio patalpinimo vietoje, kurioje jo judėjimo laisvė yra atimta, priimtų ne
„užsieniečio sulaikymo“ apibrėžime minimas subjektas, o, pvz., Migracijos
departamentas, ir (arba) ši vieta būtų ne apibrėžime minima Valstybės sienos apsaugos tarnyba ar kita teisėsaugos įstaiga, o, pvz., Priėmimą užtikrinanti įstaiga. Atsižvelgus į tai, laikomės pozicijos, kad siūloma Įstatymo 2 straipsnio 31 dalies formuluotė nėra suderinama su Direktyvos 2013/33 2 straipsnio (h) punktu bei nepagrįstai susiaurina „sulaikymo“ sąvoką. Direktyvos 2013/33 7 straipsnio 1 dalis reglamentuoja prieglobsčio prašytojų judėjimo laisvę bei nustato bendrą taisyklę: „Prašytojai gali laisvai judėti priimančiosios valstybės narės teritorijoje arba tam tikroje valstybės narės jiems nustatytoje vietoje“.
Pažymėtina, kad lietuviškame vertime vartojamas žodis „vieta“, kuris taip pat vartojamas to paties straipsnio 3 dalyje („valstybių narių nurodytoje konkrečioje vietoje“) arba jau minėtame 2 straipsnio (h) punkte („tam tikroje vietoje“), tačiau angliškoje Direktyvos 2013/33 versijoje 7 straipsnio 1 dalyje vartojamas žodis „area“ („Applicants may move freely within the territory of the host Member State or within an area assigned to them by that Member State“), o ne „place“, kaip to paties straipsnio 3 dalyje arba 2 straipsnio (h) punkte. Kadangi lietuviškas vertimas nedaro semantinio skirtumo tarp šių dviejų žodžių, tai gali sąlygoti klaidingą 7 straipsnio 1 dalies nuostatos interpretavimą. Minėta nuostata pirmą kartą atsirado Direktyvoje 2003/9 bei buvo pažodžiui perkelta į ją pakeitusią Direktyvą 2013/33, tačiau oficialus lietuviškas Direktyvos 2003/9
judėti priimančiosios valstybės narės teritorijoje arba tam tikroje valstybės narės jiems paskirtoje zonoje“. Remiantis prieinamais duomenimis[39], galimybė apriboti prieglobsčio prašytojų judėjimo laisvę tam tikra „zona“ (angl. „area“) atsirado atsižvelgus į Vokietijos pageidavimą išlaikyti nacionalinėje teisėje numatytą galimybę apriboti prieglobsčio prašytojų judėjimo laisve tam tikru teritorijos administraciniu vienetu. Tokiu būdu, tiek 7 straipsnio 1 dalies nuostatos derinimo istorija, tiek originalios (angliškos) jos versijos semantinis vertinimas pagrindžia išvadą, kad valstybė narė gali leisti prieglobsčio prašytojui laisvai judėti tik tam tikroje teritorijos dalyje, tačiau ne „vietoje“ (pvz., apgyvendinimo centre), kaip suponuoja lietuviškas vertimas.
Be to, Direktyvos 7 straipsnio 1 dalis numato, kad minima
„nustatyta vieta“ (angl. „area“) „turi garantuoti pakankamai galimybių
naudotis visa pagal šią direktyvą teikiama parama“, kas apima, be kita ko, galimybę lankytis gydymo įstaigose, lankyti mokyklą, dirbti (įgijus tokią teisę). Akivaizdu, kad „vieta“ (pvz., užsieniečių apgyvendinimo centras) tokių galimybių nesuteikia. Galiausiai, net jeigu prieglobsčio prašytojui leista laisvai judėti tik tam tikroje valstybės teritorijos dalyje, tai nereiškia, kad iš jo atimta judėjimo laisvė, kadangi jis gali laikinai išvykti iš šios teritorijos dalies, gavęs leidimą arba, tam tikrais atvejais (pvz., vykstant į susitikimus su valdžios atstovais ir į teismus), net neprašant leidimo (Direktyvos 2013/33 7 straipsnio 4 dalis). Apibendrinant, kiek tai liečia prieglobsčio prašytojų judėjimo laisvę, Direktyvos 2013/33 nuostatos numato 3 skirtingus režimus: · teisę laisvai judėti visoje priimančiosios valstybės narės teritorijoje; · teisę laisvai judėti tam tikroje teritorijos dalyje (angl. „area“); · sulaikymą, kai judėjimo laisvė yra atimta „tam tikroje vietoje“ (pvz., sulaikymo centre).
Skirtingai negu Direktyva 2013/33, Įstatymas numato kelis kitus su prieglobsčio prašytojų judėjimo laisve susijusius režimus, leidžiančius apriboti judėjimo laisvę „tam tikra vieta“, kas laikytina „sulaikymu“ Direktyvos 2013/33 2 straipsnio (h) punkto prasme, tačiau tokiu nelaikoma pagal Įstatymą, kaip antai: · apgyvendinimas tam tikroje vietoje nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje pagal Įstatymo 140⁸ straipsnio 3, 6 ir 7 dalis; · „alternatyvi sulaikymui priemonę“ – apgyvendinimas tam tikroje vietoje, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje“ pagal Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 5 punktą ir 140¹⁹ straipsnio 1 dalies 3 punktą. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas 2022 m. birželio 30 d. sprendime byloje M. A. (bylos Nr. C-72/22 PPU)[40] konstatavo, kad Įstatymo 140¹⁹ straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta „alternatyvi sulaikymui priemonė“ – apgyvendinimas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, laikytina de facto sulaikymu. Teismas išaiškino, kad nors toks judėjimo laisvės suvaržymas pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus formaliai ir yra laikomas alternatyvia sulaikymui priemone, dėmesys atkreiptinas į tai, kad toks asmuo yra atskirtas nuo kitų gyventojų, netekęs judėjimo laisvės, todėl direktyvos 2013/33 2 straipsnio (h) punkto prasme laikytinas asmeniu, kuriam taikomas sulaikymas. Paminėtina ir tai, kad šiuo metu Europos Žmogaus Teisių Teismas nagrinėja mažiausiai 3 skundus prieš Lietuvą dėl minėtos laisvės atėmimo praktikos taikymo[41]. Galiausiai, 2023 m. birželio 7 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarime Nr.
KT53-A-N6/2023 „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ (toliau – Nutarimas) konstatuota, kad prieglobsčio prašytojo laikinas apgyvendinamas nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje yra viena griežčiausių ir labiausiai asmens laisvę varžančių priemonių, galinčių būti prilyginamų sulaikymui (žr., pvz., Nutarimo 27.1, 27.3, 27.5 p.). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, prilygindamas prieglobsčio prašytojo laikiną apgyvendinamą nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje sulaikymui, nuosekliai akcentuoja ne tik šios priemonės pobūdį, bet ir trukmę (iki 6 mėnesių). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nagrinėjant su prieglobsčio prašytojų sulaikymu susijusius klausimus jau kurį laiką buvo įžvelgiamas tam tikras kryptingumas, o būtent –
„sulaikymas“, kaip tai suprantama tarptautinėje ir Europos Sąjungos teisėje,
laikytinas „sulaikymu“ nepriklausomai nuo to, kaip atitinkama asmens laisvę suvaržanti priemonė vadinama nacionalinėje teisėje. Atitinkamai, de facto
„sulaikymui“ Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas prilygino
užsieniečių „apgyvendinimą nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje“, taip pat alternatyvią sulaikymui priemonę – „užsieniečio apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje“. 2023 m. sausio 19 d. nutartyje[42] administracinėje byloje Nr. A-1289-602/2023 Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, kad užsieniečių apgyvendinimas Valstybės sienos apsaugos tarnybos Pabradės užsieniečių registracijos centre, suteikiant jiems teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje (remiantis Įstatymo 140⁸ straipsnio 3 dalimi), laikytinas de facto sulaikymu.
Nepaisant to, nacionalinėje teisėje ši priemonė formaliai laikoma ne „sulaikymu“, o „apgyvendinimu“, ir jos taikymui nereikalaujama motyvuoto teismo sprendimo. 2022 m. liepos 28 d. sprendime[43] administracinėje byloje Nr. A-1091-822/2022 Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, kad alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, laikytina de facto sulaikymu. Šis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas atkartoja Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2022 m. birželio 30 d. sprendime byloje M. A. pateiktą išaiškinimą, tačiau pažymėtina, kad atitinkamą praktiką Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formavo ir iki minėto Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimo. 2022 m. kovo 31 d. nutartyje[44] administracinėje byloje Nr. A-1804-502/2022 Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas de facto sulaikymui prilygino apgyvendinimą nustatant judėjimo laisvės ribojimus Kybartų užsieniečių registracijos centre („judėjimo laisvės ribojimas nustatant alternatyvią sulaikymui priemonę iš esmės būtų tapatus judėjimo laisvės ribojimui asmenį sulaikant, o tai neatitinka Įstatyme įtvirtintų šių priemonių sistemos ir jų taikymo logikos“), o
administracinėje byloje Nr. A-2414-881/2022 analogiškai pasisakė dėl apgyvendinimo Pabradės užsieniečių registracijos centro konteinerinių namelių sektoriuje. 2022 m. gegužės 19 d. nutartyje[46] administracinėje byloje Nr.
A-2595-602/2022 de facto sulaikymui Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat prilygino apgyvendinimas Pabėgėlių priėmimo centre, šiuo konkrečiu atveju net neaptarinėdamas faktinių „apgyvendinimo“ sąlygų, bet tiesiog vertindamas pačios alternatyvios sulaikymui priemonės, kuri savo turiniu faktiškai nesiskiria nuo sulaikymo, esmę. Minėta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika atspindi Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisprudenciją. Spręsdamas dėl skirtumo tarp judėjimo laisvės apribojimo ir laisvės atėmimo, kaip tai suprantama pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnį, užsieniečių sulaikymo tranzito zonose ir apgyvendinimo centruose kontekste Europos Žmogaus Teisių Teismas konstatavo[47], kad asmenų laikymas tokio pobūdžio centruose prilygsta „laisvės atėmimui“ nepriklausomai nuo to, kaip tai vadinama nacionalinėje teisėje. Sujungtose bylose C-924/19 PPU ir
Europos Sąjungos Teisingumo Teismas konstatavo, kad trečiosios šalies piliečiui nustatyta pareiga nuolat likti griežtai apibrėžtoje uždaroje tranzito zonoje, kurioje šio piliečio judėjimas ribojamas ir kontroliuojamas, ir šis trečiosios šalies pilietis negali teisėtai savo valia iš jos išeiti bet kuria kryptimi, yra laisvės atėmimas, kuris laikytinas „sulaikymu“, kaip tai suprantama pagal Direktyvą 2013/33.
Įvertinus minėtą teisinį reglamentavimą bei teismų praktiką, atsižvelgus į tai, kad kuriama Priėmimo užtikrinanti įstaiga bus atsakinga, inter alia, už visų prieglobsčio prašytojų priėmimo sąlygų užtikrinimą, o tai reiškia – už tinkamą Direktyvos 2013/33 nuostatų įgyvendinimą, siūlome būtent šiame kontekste suderinti Įstatymo nuostatas su Europos Sąjungos acquis bei tokiu būdu nediferencijuoti Priėmimo užtikrinančio įstaigos žinioje esančius prieglobsčio prašytojus pagal papildomas su judėjimo laisvės apribojimu susijusias kategorijas, kurių Direktyvos 2013/33 nuostatos nenumato. Pažymėtina, kad Projektas numato, jog užsieniečiai, kuriems taikomos minėtos de facto sulaikymo priemonės, laikomi laikino apgyvendinimo vietose, kurias valdo, administruoja arba parenka Priėmimą užtikrinanti įstaiga. Atsižvelgus į tai, kad tokio pobūdžio judėjimo laisvės apribojimas „tam tikra vieta“ laikytinas „sulaikymu“, konstatuotina, kad Projektas jau numato, kad dalis de facto sulaikytų užsieniečių bus Priėmimą užtikrinančios įstaigos žinioje. Siekiant procedūrinio aiškumo ir vienodų priėmimo sąlygų užtikrinimo visiems tikslinei grupei priklausantiems užsieniečiams, siūlome numatyti, kad asmenys, kurie yra sulaikomi teismo sprendimu, taip pat yra Priėmimą užtikrinančios įstaigos žinioje, o ne Valstybės sienos apsaugos tarnybos, kaip numatyta Projekte.
Tuo tikslu siūlome (konkretūs pasiūlymai dėl šių ir kitų Įstatymo nuostatų formuluočių pateikiami šio rašto priede): · patikslinti Įstatymo 2 straipsnio 31 dalies formuluotę, suderinant ją su Direktyvos 2013/33 2 straipsnio (h) punktu; · nustatyti, kad Priėmimo užtikrinančioje įstaigoje apgyvendinami tiek tie prieglobsčio prašytojai, kurių judėjimo laisvė nėra apribota, tiek tie, kuriems taikomas sulaikymas arba atitinkama alternatyvi sulaikymui priemonė[49]. · atsisakyti su Direktyvos 2013/33 nuostatomis nesuderinamų prieglobsčio prašytojų judėjimo laisvės apribojimo formų, prilygstančių sulaikymui; · atsisakyti prieglobsčio prašytojų „įleidimo į Lietuvos Respublikos teritoriją“ mechanizmo, kadangi jis netenka prasmės pritaikius modelį, kuomet visi prieglobsčio prašytojai nukreipiami į „Pirmojo atvykimo“ centrą bei tokiu būdu atsiduria Priėmimo užtikrinančios įstaigos žinioje, bei neturi pridėtinės vertės atsisakius su Direktyvos 2013/33 nuostatomis nesuderinamų prieglobsčio prašytojų judėjimo laisvės apribojimo formų, kurioms taikyti yra vienintelė praktinė „įleidimo į Lietuvos Respublikos teritoriją“ mechanizmo paskirtis. Tuo pačiu atsisakoma Migracijos departamento funkcijos, nesusijusios su prašymų suteikti prieglobstį registravimu, nagrinėjimu bei sprendimų dėl jų priėmimu, tokiu būdu išgryninant institucijų funkcijas; · atsisakyti Įstatymo 140⁸ straipsnio, kadangi kitų siūlomų pakeitimų kontekste minėto straipsnio nuostatos būtų iš esmės tapačios Įstatymo 5 straipsniui, kuris galėtų būti taikomas visais atvejais, įskaitant kai yra įvesta karo padėtis, nepaprastoji padėtis, taip pat paskelbta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio.
Atskirai pažymime, kad siūlomais pakeitimais niekaip nėra apribojama Įstatyme numatyta galimybė taikyti prieglobsčio prašytojams sulaikymą Direktyvoje 2013/33 nustatytais pagrindais, sąlygomis ir tvarka. Direktyvos 2013/33 8 straipsnio 3 dalies c) punktas leidžia sulaikyti prieglobsčio prašytoją, siekiant procedūros metu priimti sprendimą dėl jo teisės atvykti į teritoriją, kas iš esmės atitinka situaciją, reglamentuojamą Įstatymo 5 ir 140⁸ straipsniuose. Tokiu būdu, Direktyva 2013/33 neužkerta kelio valstybei tokioje situacijoje apriboti prieglobsčio prašytojo judėjimo laisvę, tačiau reikalauja, kad atitinkamas sulaikymo pagrindas būtų nustatytas nacionalinėje teisėje. Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje, kuri reglamentuoja prieglobsčio prašytojų sulaikymo pagrindus, minėtas sulaikymo pagrindas nėra minimas. Tuo atveju, jeigu nebus pritarta pasiūlymui atsisakyti prieglobsčio prašytojų „įleidimo į Lietuvos Respublikos teritoriją“ mechanizmo, siekiant suderinti nacionalinį reglamentavimą su Direktyvos 2013/33 nuostatomis, siūlome įvertinti galimybę tinkamai reglamentuoti sulaikymą siekiant procedūros metu priimti sprendimą dėl prieglobsčio prašytojo teisės atvykti į teritoriją, atitinkamai papildant Įstatymo 113 straipsnio 4 dalį. Pritarti iš dalies Pasiūlymai susiję su UTPĮ projektu Nr. XIVP-3047 , kurį ŽTK svarstė 2023-11-22 ir grąžino projektą iniciatoriams tobulinti. 3.3.
912 Dėl palankesnių sąlygų kuo spartesniam užsieniečių įsitraukimui į darbo rinką sudarymo ir priėmimo sąlygų suvienodinimo Remiantis Įstatymo 71 straipsnio 1 dalies 10 punktu, prieglobsčio prašytojai turi teisę dirbti, jeigu per 6 mėnesius nuo prašymo suteikti prieglobstį pateikimo dienos Migracijos departamentas nepriėmė sprendimo dėl prašymo suteikti prieglobstį. Projektu siūloma papildyti šią nuostata, numatant, kad, be teisės dirbti, prieglobsčio prašytojai tokiais atvejais įgyja teisę imtis savarankiško užimtumo veiklos, tačiau 6 mėnesių terminą keisti nesiūloma. Siekiant skatinti prieglobsčio prašytojų savarankiškumą ir fasilituoti išankstinę integraciją, taip pat įvertinus Latvijos Respublikos, 2021 m. sutrumpinusios analogišką 6 mėnesių terminą iki 3 mėnesių[50], praktiką, siūlome sutrumpinti šiuo metu numatytą 6 mėnesių terminą nustatant, kad teisę dirbti prieglobsčio prašytojai įgyja jau po 3 mėnesių. Esant pagrįstoms abejonėms dėl tokio pasiūlymo, alternatyviai siūlome įvertinti galimybę įvesti papildomų reikalavimų ir numatyti, pvz., kad po 3 mėnesių teisę dirbti įgyja tik tie prieglobsčio prašytojai, kurių asmens tapatybė buvo patvirtinta dokumentiniais įrodymais (Suomijoje taikoma tvarka), arba suteikti teisę dirbti iš karto tiems prieglobsčio prašytojams, kurių asmens tapatybė yra patvirtinta bei kurių prašymai nagrinėjami iš esmės (Švedijoje taikoma tvarka).
Siekiant suvienodinti užsieniečių, įgijusių teisę dirbti pagal Įstatymą, padėtį bei palengvinti jų įsitraukimą į darbo rinką, taip pat siūlome papildyti Įstatymo 58 straipsnio 14 punktą, numatant, kad nuo pareigos gauti Užimtumo tarnybos išduodamą leidimą dirbti atleidžiami ne tik tie užsieniečiai, kurie įgijo teisę dirbti pagal Įstatymo 71 straipsnio 1 dalies 10 punktą (galiojanti Įstatymo redakcija) ir 140¹³ straipsnio 1 dalies 2 punktą (Projekte siūlomas papildymas), bet taip pat tie, kurie analogišką teisę įgijo pagal Įstatymo 140¹³ straipsnio
straipsnio 1 dalies 1 punktą, atsisakant apribojimo, kuriuo remiantis materialinėmis priėmimo sąlygomis negali naudotis prieglobsčio prašytojai, kurie gyvena savo pasirinktoje gyvenamojoje vietoje. Tokio pobūdžio apribojimas, tikėtina, grindžiamas prielaida, jog savarankiškai gyvenantys prieglobsčio prašytojai turi pakankamai finansinių lėšų bei jiems nėra reikalinga valstybės parama. Tačiau bendravimo su prieglobsčio prašytojais praktika rodo, kad tokia prielaida neretai yra klaidinga. Didžiąją dalį savarankiškai gyvenančių prieglobsčio prašytojų šiuo metu sudaro pabėgėliai iš Baltarusijos, kurių dauguma atvyksta neturėdami santaupų bei gyvena palaikomi nevyriausybinių organizacijų ir diasporos. Atsižvelgus į tai, kad tokiems žmonėms taip pat yra būtina valstybės parama, siūlome atsisakyti minėto ribojimo.
Pažymėtina ir sveikintina, kad Projekte atsisakoma analogiško apribojimo Įstatymo 71 straipsnio 2¹ir 3 dalyse. Pritarti iš dalies Žr. Seimo nario T.V. Raskevičiaus pasiūlymus Nr. 4.4 ir 4.5
2023-09-0828 Dėl siūlomų Įstatymo 114 straipsnio 5 dalies pakeitimų Siūlomas Įstatymo 114 straipsnio 5 dalies pakeitimas iš esmės nėra kokybiškai nauja nuostata, šiuo metu analogiška nuostata yra įtvirtinta to paties straipsnio 7 dalyje. Vis dėlto, įvertinus naujausią Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisprudenciją, siūlome papildyti šią nuostatą papildomu saugikliu. 2022 m. lapkričio 8 d. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas priėmė sprendimą sujungtose bylose C‑704/20 ir C‑39/21, kuriame prieglobsčio prašytojų sulaikymo teisėtumą susiejo su jų atžvilgiu taikomų procedūrų vykdymo rūpestingumu. Minėto sprendimo 79-80 punktuose Europos Sąjungos Teisingumo Teismas pažymėjo: „Paaiškėjus, kad [...] sulaikymo teisėtumo sąlygos nebuvo arba nebėra įvykdytos, atitinkamas asmuo turi būti nedelsiant paleistas į laisvę [...]. Taip yra, be kita ko, tuo atveju, kai konstatuojama, kad grąžinimo, tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimo arba perdavimo procedūra, nelygu konkretus atvejis, nevykdoma taip rūpestingai, kaip reikalaujama.“ Taigi, anot Europos Sąjungos Teisingumo Teismo, jeigu atitinkama procedūra nėra vykdoma „taip rūpestingai, kaip reikalaujama“, prieglobsčio prašytojo sulaikymas turi „nedelsiant“ baigtis. Pvz., jeigu prieglobsčio prašytojas buvo sulaikytas „siekiant nustatyti ir
(arba) patikrinti jo tapatybę ir (arba) pilietybę“, tačiau nėra atliekama (arba nebeatliekama) jokių procesinių veiksmų, kuriais būtų siekiama tokio tikslo, prieglobsčio prašytojas turi būti paleistas į laisvę.
Arba, pvz., jeigu prieglobsčio prašytojas sulaikomas „siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį“, tačiau jo apklausa (kurios pagrindinis tikslas ir yra – išsiaiškinti tokius „motyvus“) ilgą laiką neorganizuojama arba, atlikus apklausą, sprendimas dėl prieglobsčio prašymo ilgą laiką nepriimamas, asmeniui liekant sulaikyme, tuomet, tikėtina, vykdoma procedūra neatitiktų „rūpestingumo“ standarto ir toks prieglobsčio prašytojas turėtų būti paleistas į laisvę. Atsižvelgus į minėtą naujausią Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką, siūlome papildyti Įstatymo 114 straipsnio 5 dalį, nustatant, kad Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1, 2 ir 4 punkte nustatyti sulaikymo pagrindai nebetaikomi, jeigu atitinkamos procedūros nėra vykdomos taip rūpestingai, kaip reikalaujama. Pritarti
2023-09-0828 Dėl siūlomų Įstatymo 114 straipsnio 6 dalies pakeitimų Projekte siūloma pakeisti Įstatymo 114 straipsnio 6 dalį, atskiriant sulaikymą užsieniečio grąžinimo ar išsiuntimo tikslu pagal 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse (toliau – Direktyva 2008/115) nuo prieglobsčio prašytojų sulaikymo pagal Direktyvą 2013/33. Remiantis Projekto aiškinamuoju raštu, atsižvelgiant į 2017 m. lapkričio 16 d.
Komisijos rekomendacijos (ES) 2017/2338 dėl bendro „Grąžinimo vadovo“ valstybių narių kompetentingoms institucijoms, vykdančioms su grąžinimu susijusias užduotis (toliau – Grąžinimo vadovas), 14.4.2 punktą bei į praktikoje pasitaikančias situacijas, siūloma numatyti, kad į sulaikymo laikotarpį užsieniečio grąžinimo ar išsiuntimo tikslu neįskaičiuojamas laikotarpis, kai užsienietis buvo sulaikytas prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu. Tokiu būdu, patvirtinus siūlomus pakeitimus, prieglobsčio prašytojai galėtų būti sulaikomi prieglobsčio procedūros metu, o jai pasibaigus – dar iki 18 mėnesių grąžinimo ar išsiuntimo tikslu. Neginčydami Grąžinimo vadove pateiktų rekomendacijų, siūlome vis dėlto nesinaudoti galimybe pabloginti prieglobsčio prašytojų padėtį bei išbraukti iš Projekto paskutinį keičiamos Įstatymo 114 straipsnio 6 dalies sakinį. Taip pat teikiame savo pastabas dėl siūlomo pakeitimo formuluočių. Atitinkama Grąžinimo vadovo 14.4.2 pateikta rekomendacija iš esmės reiškia, kad Direktyvos 2008/115 15 straipsnio 5 ir 6 dalyse numatyti sulaikymo terminai taikytini išskirtinai sulaikymui užsieniečio grąžinimo ar išsiuntimo tikslu pagal minėtą direktyvą. Įstatymo
siejamų su Direktyvos 2008/115 tikslais (pvz., „kai siekiama užkirsti kelią pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms plisti“), tačiau Projekte nesiūloma atskirti sulaikymą užsieniečio grąžinimo ar išsiuntimo tikslu nuo sulaikymo kitais tikslais, išskiriant tik prieglobsčio prašytojų sulaikymą. Atitinkamai, nekonkretizuojant, kad atitinkama nuostata siejama išskirtinai su sulaikymu Įstatymo 113 straipsnio 2 dalyje nustatytu pagrindu (kaip, pvz., padaryta Projekte pakeistoje to paties straipsnio 7 dalyje), lieka neaišku, ar keičiama Įstatymo 114 straipsnio 6 dalis yra taikytina išskirtinai sulaikymui Direktyvos 2008/115 tikslais (t. y.
Įstatymo
kuriuo Įstatyme numatytu pagrindu. Tuo atveju, jeigu keičiamoje Įstatymo 114 straipsnio 6 dalyje nustatyti sulaikymo terminai taikomi tik tuo atveju, kai užsienietis sulaikomas Įstatymo 113 straipsnio 2 dalyje nustatytu pagrindu, siūlome tai nurodyti nuostatos tekste, pašalinant dviprasmiškumą ir erdvę galimoms interpretacijoms. Kartu, tuo atveju, jeigu minėti sulaikymo terminai netaikytini kitiems sulaikymo pagrindams, siūlome pagal analogiją nustatyti pagrįstus maksimalius sulaikymo terminus ir visiems kitiems atvejams, kurie nėra siejami su Direktyvos 2008/115 tikslais. Atkreipiame dėmesį į tai, kad Direktyvos 2008/115 15 straipsnio 6 dalyje pateikta sąlyga 6 mėnesių termino pratęsimui, o būtent – „tikėtina, jog nepaisant visų jų pagrįstų pastangų, išsiuntimo procedūra užtruks ilgiau“. Projektu keičiamoje Įstatymo 114 straipsnio 6 dalyje ši būtinoji sąlyga neatsispindi, apsiribojant referavimu į užsieniečio nebendradarbiavimą ir negaunamus dokumentus. Be to, Projekte nėra minimas būtinasis priežastinis ryšys, t. y. kad būtent dėl tokio nebendradarbiavimo ar dokumentų negavimo išsiuntimo procedūra užsitęsia. Kadangi siūlomi pakeitimai grindžiami Grąžinimo vadovu, o tai reiškia – kuo tikslesniu Direktyvos 2008/115 įgyvendinimu, siūlome suderinti nuostatą, leidžiančią pratęsti 6 mėnesių sulaikymo terminą papildomam 12 mėnesių laikotarpiui, su Direktyvos 2008/115 15 straipsnio 6 dalimi, tiksliai perteikiant sąlygą, kuomet tokio pobūdžio pratęsimas leidžiamas.
Papildomai pastebėtina, kad referavimas į „negaunamus reikiamus dokumentus“ taip pat netiksliai atkartoja Direktyvos 2008/115 formuluotę „vėluojama gauti reikiamus dokumentus“. Direktyvoje pateikta formuluotė „vėluojama gauti“ suponuoja, kad visi reikiami procedūriniai veiksmai yra atlikti ir pagrįstai tikimasi gauti dokumentus, tuo tarpu „negaunami“ nereikalauja nei pagrįstos tikimybės, kad reikiami dokumentai bus gauti, nei netgi tuo, kad dėl tokių dokumentų jau būtų kreiptasi. Galiausiai, atsižvelgus į Gražinimo vadovo 14.4 ir 14.4.1 punktus, siūlome Įstatymo 114 straipsnio 6 dalyje nustatyti, kad toks sulaikymas turi trukti ne tik „kuo trumpiau“, bet taip pat ne ilgiau, kol yra „pagrįsta grąžinimo arba išsiuntimo tikimybė“. Pritarti
2023-09-0828 Dėl siūlomų Įstatymo 114 straipsnio 7 dalies pakeitimų Projekte siūloma pakeisti Įstatymo 114 straipsnio 7 dalį, numatant, kad pasibaigus maksimaliam sulaikymo terminui užsienietis pakartotinai gali būti sulaikytas (ne ilgiau kaip 3 mėnesiams) tuo atveju, jeigu atsirado pagrįsta tikimybė jį grąžinti į užsienio valstybę ar išsiųsti iš Lietuvos Respublikos. Remiantis Projekto aiškinamuoju raštu, šis pasiūlymas grindžiamas Grąžinimo vadovo 14.5 punktu. Suprasdami siūlomos nuostatos tikslą bei pagrindimą, vis dėlto manome, kad Projekte neteisingai perteikta minėta Europos Komisijos rekomendacija.
Mūsų vertinimu, Grąžinimo vadovo 14.5 punkte pateikta rekomendacija dėl pakartotinio sulaikymo nesudaro pagrindo viršyti Direktyvos 2008/115 15 straipsnio 5 ir 6 dalyse numatytų sulaikymo terminų, kas aiškiai nurodyta Grąžinimo vadovo 14.5 punkto pirmoje pastraipoje. Vertinant minėto punkto antroje pastraipoje pateiktą rekomendaciją, laikomės pozicijos, kad joje nekalbama apie pakartotinį sulaikymą būtent „pasibaigus [maksimaliam] sulaikymo terminui“, kaip nurodyta Projekte, verčiau apie bet kokią situaciją, kai užsieniečio sulaikymas baigėsi nesant pagrįstai išsiuntimo tikimybei, tačiau vėlesniame etape tokia pagrįsta tikimybė atsirado, nesiejant tokių situacijų su maksimalaus sulaikymo termino išnaudojimu sulaikant užsienietį pirmą kartą. Taip pat atkreipiame dėmesį į tai, kad rekomendacijoje kalbama būtent apie „vėlesnį etapą“, tuo tarpu Projekte siūloma formuluotė iš esmės leidžia pakartotinai sulaikyti užsienietį iškart po to, kai baigėsi nustatytas maksimalus 18 mėnesių sulaikymo terminas, faktiškai pratęsiant šį terminą dar 3 mėnesiams. Siūlome atsižvelgti į šias pastabas bei tikslinti keičiamos Įstatymo 114 straipsnio 7 dalies formuluotes, suderinant jas su Grąžinimo vadovo 14.5 punkte pateikta rekomendacija, kuria ši Projekto nuostata yra paremta, pvz., formuluojant ją kaip bendro pobūdžio nuostatą dėl pakartotino sulaikymo Įstatymo 113 straipsnio 2 dalyje nustatytu pagrindu, nesiejant jo nei su 18 mėnesių termino pasibaigimu, nei su papildomo 3 mėnesių termino nustatymu, bei akcentuojant būtinąją sąlygą – pagrįstos tikimybės grąžinti užsienietį atsiradimą. Pritarti Siūloma atsisakyti Įstatymo projektu siūlomų 114 straipsnio 7 dalies pakeitimų. 4. VŠĮ „Sienos grupė“ 2023-09-15 1.
Lietuvos Respublikos Seimo Žmogaus teisių komiteto kvietimu VšĮ „Sienos Grupė“ (toliau – Sienos Grupė) teikia išvadas dėl įstatymo projekto Nr. XIVP-2797 (toliau – projektas). 2. Sienos Grupė pritaria įstatymo projektui ir jo aiškinamajame rašte nurodytiems tikslams įgyvendinti užsieniečių priėmimo ir apgyvendinimo sistemos pertvarką konsoliduojant užsieniečių priėmimo sąlygų užtikrinimo funkcijas vienoje institucijoje, tam, kad būtų galima efektyviausiai nukreipti finansinius, žmogiškuosius ir infrastruktūros išteklius į priėmimo poreikių nustatymą bei tenkinimą. 3. Teigiamai vertiname siekius sukurti teisines prielaidas Vyriausybei paskirti vieną įstaigą, atsakingą už visų užsieniečių, kurių priėmimo poreikius privaloma užtikrinti pagal Lietuvos Respublikos įstatymą dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – UTPĮ), materialinių priėmimo sąlygų užtikrinimą. Esame įsitikinę, kad tokios įstaigos atsiradimas sudarytų sąlygas ir tinkamai įgyvendinti 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2013/33/ES, kuria nustatomos normos dėl tarptautinės apsaugos prašytojų priėmimo. 4. Palaikome projekto siūlymus, susijusius su prieglobsčio prašytojų, pateikusių prašymus suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ar netrukus po neteisėto Lietuvos Respublikos valstybės sienos kirtimo, iki priimamas sprendimas įleisti juos į Lietuvos Respubliką, laikinu apgyvendinimu. UTPĮ 5 straipsnio 6 dalis numato, kad Valstybės sienos apsaugos tarnyba minėtus užsieniečius laikinai apgyvendina pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ar Valstybės sienos apsaugos tarnyboje. 5.
nustatyta, kad visi prieglobsčio prašytojai, pateikę prašymus suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ar netrukus po neteisėto Lietuvos Respublikos valstybės sienos kirtimo, iki priimamas sprendimas įleisti juos į Lietuvos Respubliką, būtų apgyvendinami laikino apgyvendinimo vietoje, o jų apgyvendinimo sąlygas ir tvarką, laikino išvykimo iš apgyvendinimo vietų, taip pat – prieglobsčio prašytojo pažeidžiamumo nustatymą, nustatytų socialinės apsaugos ir darbo ministras. Žemiau pateikiame Sienos Grupės poziciją dėl konkrečių įstatymo projekto nuostatų. Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 140⁸ straipsnio 3 dalyje nurodytų užsieniečių, kurie neteisėtai kirto Lietuvos
Lietuvoje, ypatingą dėmesį skirianti asmenims, kurie į Lietuvos Respublikos teritoriją pateko neteisėtai kirtę Lietuvos Respublikos valstybės sieną, kai yra įvesta karo padėtis, nepaprastoji padėtis, taip pat paskelbta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio ir kurie nėra prieglobsčio prašytojai ir dėl kurių yra priimtas sprendimas dėl grąžinimo ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Viešai prieinama informacija patvirtina, kad šių asmenų prieglobsčio prašymai nebuvo išnagrinėti tinkamai, pirmiausiai dėl to, kad nebuvo suteikta efektyvi valstybės garantuojama teisinė pagalba, institucijoms nepateikti ir tinkamai neįvertinti persekiojimo įrodymai, nesurinkta ir neįvertinta aktuali valstybės kilmės informacija.[51] Šie užsieniečiai išlieka ypatingai pažeidžiama visuomenės grupė – ribojamos jų galimybės naudotis teise dirbti, prieiga prie sveikatos paslaugų, teisė į veiksmingą teisminę gynybą.
Nesuteikus prieigos prie veiksmingos prieglobsčio procedūros vykdomi sprendimai išsiųsti į kilmės valstybę tinkamai neįvertinus individualios užsieniečio situacijos, neatsižvelgiant į pasikeitusias aplinkybes, dėl kurių priimtas sprendimas išsiųsti. 4.2. VŠĮ „Sienos grupė“ 2023-09-159
realizavimo
pakeisti 2 straipsnį papildant jį nauja 23¹ dalimi, kuria nustatoma, kad Priėmimą užtikrinanti įstaiga – Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskirta biudžetinė įstaiga, teikianti socialines, apgyvendinimo ir kitas priėmimo sąlygas užtikrinančias paslaugas prieglobsčio prašytojams, užsieniečiams, kuriems suteiktas prieglobstis Lietuvos Respublikoje, jų šeimos nariams šeimos susijungimo atvejais, nelydimiems nepilnamečiams užsieniečiams, užsieniečiams, esantiems ar buvusiems su prekyba žmonėmis susijusių nusikaltimų aukomis, užsieniečiams, kol bus priimtas sprendimas dėl jų grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos arba kol sprendimas dėl jų grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos bus įgyvendintas, užsieniečiams, perkeltiems į Lietuvos Respublikos teritoriją Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimu. 8.
užsieniečiai nurodyti 140⁸ straipsnio 3 dalyje, kurie nėra prieglobsčio prašytojai ir dėl kurių yra priimtas sprendimas grąžinti į užsienio valstybę ar išsiųsti iš Lietuvos Respublikos, susiduria su benamystės rizika. Teigiamai vertiname Priėmimą užtikrinančiai įstaigai priskirtą funkciją teikti šiems asmenims socialines, apgyvendinimo ir kitas priėmimo sąlygas užtikrinančias paslaugas. 9. Vadovaujantis UTPĮ 140²² straipsnio 1 dalimi, jeigu sprendimas dėl užsieniečio, atvykusio į Lietuvos Respubliką įvestos karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat paskelbtos ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio laikotarpiu, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos neįvykdomas per 5 metus nuo tokio sprendimo priėmimo dienos, užsieniečiui išduodamas leidimas laikinai gyventi. Nepaisant projektu numatomų Priėmimą užtikrinančios įstaigos teikiamų apgyvendinimo paslaugų, Sienos Grupė skatina per minėtą penkerių metų laikotarpį, sudaryti šiems užsieniečiams kuo geresnes sąlygas dirbti ir gyventi savarankiškai, siekti kad užsieniečiai, kurie nėra prieglobsčio prašytojai ir dėl kurių yra priimtas sprendimas grąžinti į užsienio valstybę ar išsiųsti iš Lietuvos Respublikos, kaip įmanoma ankščiau paliktų laikinojo apgyvendinimo vietas ir galėtų realizuoti įgytą teisę dirbti. 10. Projektu siūloma suvienodinti taikomas sąlygas dėl pareigos įsigyti leidimą dirbti tik prieglobsčio prašytojams. Šiuo metu nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti yra atleisti tik tie prieglobsčio prašytojai, kurie įgijo teisę dirbti UTPĮ 71 straipsnio 1 dalies
straipsnio 1 dalies 2 punktą. Sienos Grupė palaiko siūlymą suvienodinti sąlygas prieglobsčio prašytojams, tačiau skatina papildyti 58 straipsnio 14 punktą ir nuoroda į 140¹³ 3 dalies 2 punktą. 11.
įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintas proporcingumo principas reiškia, kad pasirinktos teisinio reguliavimo priemonės turi sudaryti kuo mažesnę administracinę ir kitokią naštą, nevaržyti teisinių santykių subjektų daugiau, negu to reikia teisinio reguliavimo tikslams pasiekti, o 7 punkte nurodytas sistemiškumo principas įtvirtina, kad teisės normos turi derėti tarpusavyje. Reikalavimas asmenims, kurie neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir nėra prieglobsčio prašytojai, tačiau turi teisę dirbti, įsigyti leidimą dirbti yra perteklinis. 12. UTPĮ 78 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad Užsieniečio registracijos pažymėjimas išduodamas arba pakeičiamas 6 mėnesių laikotarpiui ir galioja iki jame nurodyto termino, bet ne ilgiau, negu prieglobsčio prašytojas arba nelydimas nepilnametis užsienietis turi teisę likti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtintame Leidimo dirbti Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo V skyriaus 25 punkte nustatyta, kad užsieniečiui leidimas dirbti išduodamas darbo Lietuvos Respublikoje laikotarpiui, ne trumpiau nei 6 mėnesiams, bet ne ilgiau nei 12 mėnesių. III skyriaus 13 punkte nustatyta, kad už leidimo dirbti išdavimą, prireikus jo dublikato išdavimą, leidimo dirbti galiojimo pratęsimą imama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta valstybės rinkliava, kurią darbdavys arba įmonė ar fizinis asmuo, į kurią (pas kurį) užsienietis komandiruojamas laikinai dirbti, sumoka iki Prašymo pateikimo Užimtumo tarnybai dienos. 13. Reikalavimas įsigyti leidimą dirbti nurodytiems užsieniečiams, be kita ko, užtraukia ir papildomą administracinę naštą darbdaviams, kurie turi pareigą nuolat pakartotinai kreiptis dėl leidimo dirbti užsieniečiui išdavimo ir mokėti nuolat pakartotinai mokėti valstybės rinkliavą.
Pažymėtina, kad palengvinta galimybė užsieniečiams, kurių išsiuntimas nėra vykdomas, dirbti ir patiems pasirūpinti savo gerbuviu ne tik padeda integracijos procesui bet ir atitinka viešojo administravimo efektyvumo principui, valstybė neturėtų išlaikyti dirbti galinčių ir norinčių asmenų vien dėl perteklinio reglamentavimo. Pritarti Žr. Seimo nario T.V. Raskevičiaus pasiūlymai Nr. 4.4 ir 4.5
2023-09-154
prašymo ir teisės į veiksmingą teisminę gynybą
„siekiant užtikrinti nešališką teisinį atstovavimą, kai UTPĮ nustatytais
atvejais užsienietis turi teisę į valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, jos organizavimas neturėtų būti priskirtinas tos įstaigos, kurios sprendimai ar procedūros yra vykdomi ar skundžiami, kompetencijai, o tai turėtų būti viena iš Priėmimą užtikrinančios įstaigos funkcijų. Dėl šios priežasties UTPĮ projektu siekiama nustatyti, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo UTPĮ nustatytais atvejais tvarką nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras“. Kaip jau minėta – tai, kad užsieniečiams nebuvo teikiama efektyvi valstybės garantuojama teisinė pagalba ir buvo atimta teisė į veiksmingą teisminę gynybą, patvirtina ir viešai prieinama informacija. 15.
straipsnyje numatytą siūlymą keisti 3 straipsnio 5 dalies 2 punktą, pagal kurį neteisėtai Lietuvos Respublikoje esantys užsieniečiai, kurie nėra prieglobsčio prašytojai, turėtų teisę socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka naudotis valstybės garantuojama teisine pagalba teikimo sulaikyti užsienietį arba skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę nagrinėjimo teisme metu. 16. Visgi, pažymime, kad 140⁸ straipsnio 3 dalyje nurodytų užsieniečių, kurie neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir nėra prieglobsčio prašytojai, galimybės naudotis valstybės garantuojama teisinė pagalba yra ribotos, o teisinė aplinka galimai pažeidžia 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse esančias nuostatas ir 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2013/32/ES dėl tarptautinės apsaugos suteikimo ir panaikinimo bendros tvarkos (nauja redakcija) bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnį. 17. Projekto 4 straipsniu siūloma pakeisti 5 straipsnio 4 dalį, papildant ją nuostata, jog šioje dalyje numatyta teisė pasilikti Lietuvos Respublikoje ir (ar) šio straipsnio 6 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose nesuteikiama, jei užsienietis pateikia paskesnį prašymą suteikti prieglobstį, kuriame nėra naujų esminių motyvų, tik siekdamas atidėti ar sutrukdyti įvykdyti sprendimą išsiųsti užsienietį iš Lietuvos Respublikos, kuriuo remiantis jis būtų artimiausiu metu išsiųstas. Ši įstatymo nuostata tiesiogiai įgyvendina 2013 m. birželio 26 d.
Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2013/32/ES (toliau – direktyva) dėl tarptautinės apsaugos suteikimo ir panaikinimo bendros tvarkos (nauja redakcija)
pasilikti išimtis paskesnių prašymų atveju gali būti taikoma, jei asmuo yra pateikęs pirmą paskesnį prašymą, kuris nėra toliau nagrinėtas pagal direktyvos 40 straipsnio 5 dalį, tik siekdamas atidėti arba sužlugdyti anksčiau priimto sprendimo vykdymą, kuriuo remiantis jis būtų artimiausiu metu išsiųstas iš tos valstybės narės. 18. Pažymime, kad vadovaujantis UTPĮ 77 straipsnio 1 dalies 3 punktu, prašymas suteikti prieglobstį nenagrinėjamas, jeigu prašytojas pateikė paskesnį prašymą, kuriame nėra naujų esminių motyvų. Ši įstatymo nuostata tiesiogiai įgyvendina 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2013/32/ES (toliau – direktyva) dėl tarptautinės apsaugos suteikimo ir panaikinimo bendros tvarkos (nauja redakcija) esančią 40 straipsnio 5 dalies nuostatą, pagal kurią, prašymas suteikti prieglobstį nenagrinėjamas, jeigu prašytojas pateikė paskesnį prašymą, kuriame nėra naujų esminių motyvų. 19.
ir asmuo yra prieglobsčio prašytojas, yra rimtas pagrindas manyti, kad egzistuoja UTPĮ 130 straipsnyje numatyti draudimo išsiųsti arba grąžinti užsienietį pagrindai – draudžiama išsiųsti arba grąžinti užsienietį į valstybę, kurioje jo gyvybei ar laisvei gresia pavojus arba jis gali būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų, arba į valstybę, iš kurios jis gali būti vėliau nusiųstas į tokią valstybę (130 straipsnio 1 dalis);
Užsienietis neišsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos arba negrąžinamas į valstybę, jeigu yra rimtas pagrindas manyti, kad joje užsienietis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas (130 straipsnio 2 dalis). 20. Teikiame siūlymą papildyti projekto 4 straipsnį pakeisti 5 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Užsieniečiai, išskyrus prašymą suteikti
prieglobstį pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ar netrukus po neteisėto Lietuvos Respublikos valstybės sienos kirtimo pateikusius prieglobsčio prašytojus, dėl kurių nepriimtas sprendimas įleisti juos į Lietuvos Respubliką, turi teisę pasilikti Lietuvos Respublikoje šio Įstatymo
laikotarpiu pateikus prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių, – iki atitinkamo administracinio teismo nutarties dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių priėmimo arba kai apskųsto sprendimo vykdymas sustabdomas pagal šio Įstatymo 139 straipsnio 1 dalį.
Prašymą suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ar netrukus po neteisėto Lietuvos Respublikos valstybės sienos kirtimo pateikę prieglobsčio prašytojai, dėl kurių nepriimtas sprendimas įleisti juos į Lietuvos Respubliką, turi teisę pasilikti šio straipsnio 6 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose šio Įstatymo 138 straipsnyje nustatyto skundo padavimo termino laikotarpiu, o šiuo laikotarpiu pateikus prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių, – iki atitinkamo administracinio teismo nutarties dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių priėmimo arba kai apskųsto sprendimo vykdymas sustabdomas pagal šio Įstatymo 139 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Šioje dalyje numatyta teisė pasilikti Lietuvos Respublikoje ir (ar) šio straipsnio 6 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose nesuteikiama, jei užsienietis pateikia paskesnį prašymą suteikti prieglobstį, kuriame nėra naujų esminių motyvų, tik siekdamas atidėti ar sutrukdyti įvykdyti sprendimą išsiųsti užsienietį iš Lietuvos Respublikos, kuriuo remiantis jis būtų artimiausiu metu išsiųstas ir dėl kurio yra priimtas sprendimas nenagrinėti pagal šio Įstatymo 77 straipsnio 1 dalies 3 punktą.“ 21.
dėl to, kad pagal galiojantį Lietuvos Respublikos įstatymą dėl užsieniečių teisinės padėties, asmenims, kurie nėra prieglobsčio prašytojai nėra teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba siekiant apskųsti sprendimą grąžinti, uždrausti atvykti ar sprendimą dėl išsiuntimo. Valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, o kartu ir teisę į teisminę gynybą, užsieniečiai įgyja tik tapę prieglobsčio prašytojais. Būtina dėti visas pastangas, kad nebūtų išsiųsti paskesnį prieglobsčio prašymą pateikę prieglobsčio prašytojai, jų prašymai būtų nagrinėjami kruopščiai ir atidžiai, o Lietuva nepažeistų teisės į gyvybę ir kankinimų draudimo principų, įtvirtintų Konstitucijoje, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje. 22. UTPĮ 128 straipsnio 2 dalies 1 punktas numato, kad sprendimo dėl užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos vykdymas sustabdomas atitinkamam administraciniam teismui priėmus nutartį dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, kai sprendimas dėl užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos apskundžiamas teismui, išskyrus atvejus, kai užsienietis turi būti išsiųstas dėl jo keliamos grėsmės valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, o Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, jo šeimos narys arba kitas asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi laisvo asmenų judėjimo teise, – dėl jo keliamos labai rimtos grėsmės valstybės saugumui.
Visgi, atkreipiame dėmesį, kad valstybės garantuojama teisinė pagalba nėra teikiama užsieniečiams dėl prašymo kreiptis dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių, todėl užsienietis negali realizuoti šios teisės Veiksminga apsauga nuo grėsmės kilmės valstybėje tuo atveju, kai pirminis prieglobsčio prašymas nėra išnagrinėtas tinkamai arba nuo jo išnagrinėjimo atsirado naujos aplinkybės, patvirtinančios persekiojimo riziką, arba turi būti įvertinta naujausia valstybės kilmės informacija, nėra suteikiama. 23. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse 13 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad trečiosios šalies piliečiui suteikiama veiksminga teisių gynimo priemonė siekiant apskųsti ar peržiūrėti sprendimus, susijusius su grąžinimu, kaip nurodyta 12 straipsnio 1 dalyje, kompetentingame teisme arba kitoje administracinėje institucijoje ar kompetentingoje įstaigoje, sudarytoje iš narių, kurie yra nešališki ir naudojasi nepriklausomumo apsaugos priemonėmis. Direktyvos 2008/115/EB 12 straipsnio 1 dalyje nurodomi sprendimai grąžinti ir, jei tokie priimti, sprendimai uždrausti atvykti bei sprendimai dėl išsiuntimo. 24.
įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos principas. Šis principas yra universalus; teisę į teisminę pažeistų konstitucinių teisių ir laisvių gynybą turi kiekvienas asmuo, manantis, kad jo teisės ar laisvės pažeistos; asmeniui jo pažeistų teisių gynyba teisme garantuojama nepriklausomai nuo jo teisinio statuso; asmenų pažeistos teisės ir teisėti interesai teisme turi būti ginami nepriklausomai nuo to, ar jie yra tiesiogiai įtvirtinti Konstitucijoje, ar ne; teisė kreiptis į teismą yra absoliuti; šios teisės negalima apriboti ar paneigti; asmens konstitucinė teisė kreiptis į teismą negali būti dirbtinai suvaržoma, taip pat negali būti nepagrįstai pasunkinama ją įgyvendinti; jeigu būtų neužtikrinta asmens konstitucinė teisė kreiptis į teismą, būtų nepaisoma ir visuotinai pripažinto bendrojo teisės principo ubi ius, ibi remedium
veiksmingą teisminę gynybą šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis. Kiekvienas asmuo turi teisę, kad jo bylą per pagrįstą laiką teisingai ir viešai išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas, iš anksto įsteigtas pagal įstatymą. Nurodytomis aplinkybėmis nesuteikiant teisinės pagalbos asmenis, kurių prieglobsčio prašymas yra atmestas pažeidžiama asmens teisė į teisminę gynybą. Pritarti iš dalies Žr.
Pritarti iš dalies Žr. Seimo nario T.V. Raskevičiaus pasiūlymą Nr. 4.2
2023-09-15
vertiname 114 straipsnio 5 dalyje projektu siūlomą naują formuluotę, pagal kurią prieglobsčio prašytojų sulaikymas turi trukti kuo trumpiau. Sienos Grupė laikosi nuoseklios pozicijos, kad asmens sulaikymas turi ne tik trukti kuo trumpiau, bet ir gali būti tik kraštutinė priemonė ir negali būti taikomas vaikams. Asmens sulaikymas turi būti pagrįstas individualiais argumentais ir taikomas tik priėmus administracinį sprendimą, sulaikytam užsieniečiui, turi būti užtikrinama teisė tokio sprendimo teisėtumą patikrinti teisme nuo pat jo priėmimo momento. Šios užsieniečio teisės apimtis negali skirtis nuo Lietuvos piliečio teisės į saugumą ir judėjimo laisvę. 27. 2020 m. gruodžio 17 d. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo didžioji kolegija priėmė sprendimą byloje Nr. C-808/18 Europos Komisija prieš Vengriją, kuriame pažymėjo, kad „Nors siekiant gero bendros Europos prieglobsčio sistemos veikimo reikalaujama, kad nacionalinės institucijos turėtų patikimą informaciją apie tarptautinės apsaugos prašytojo tapatybę arba pilietybę ir informaciją, kuria grindžiamas jo prašymas, šiuo tikslu negalima pateisinti tokių sulaikymo priemonių, dėl kurių šios nacionalinės institucijos priima sprendimus kiekvienu konkrečiu atveju nepatikrinusios, ar jos proporcingos siekiamiems tikslams; tokio patikrinimo visų pirma reikia siekiant užtikrinti, kad sulaikymas būtų naudojamas tik kaip kraštutinė priemonė (šiuo klausimu žr. 2017 m. rugsėjo 14 d. Sprendimo K., C‑18/16, EU:C:2017:680, 48 punktą).“
pagal taikytiną ES teisę, remiantis 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/33/ES, kuria nustatomos normos dėl tarptautinės apsaugos prašytojų priėmimo (nauja redakcija) 8 straipsnio 3 dalies c punktu kartu su 2013 m. birželio 26 d.
Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/32/ES dėl tarptautinės apsaugos suteikimo ir panaikinimo bendros tvarkos (nauja redakcija) 43 straipsnio 2 dalimi, negali būti ilgesnis nei 28 dienos, net ir nepaprastosios padėties atveju. 29. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2023 m. birželio 7 d. priėmė nutarimą Nr. KT53-A-N6/2023, kuriuo pripažino, kad 140⁸straipsnio 3 dalis tiek, kiek pagal ją visi prieglobsčio prašytojai privalėjo būti apgyvendinami nurodytose vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, kai toks apgyvendinimas pagal šio straipsnio 5 dalį galėjo trukti iki 6 mėnesių, kompetentingai institucijai nepriėmus sprendimo, kurį būtų galima skųsti teismui ir tiek, kiek pagal ją visi prieglobsčio prašytojai privalo būti apgyvendinami nurodytose vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, kai toks apgyvendinimas pagal šio straipsnio 5 dalį gali trukti iki 6 mėnesių, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsniui. Vyriausybė, atsižvelgdama į minėtą Konstitucinio Teismo sprendimą, 2023 m. rugsėjo 4 d. registravo Įstatymo
„Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 5, 79, 113, 115, 125, 126,
140(8), 140(10), 140(13), 140(14) ir 140(19) straipsnių pakeitimo įstatymo projektą. 30. Sienos Grupė teiks atskiras pastabas minėtam įstatymo projektui dėl užsieniečių sulaikymą reglamentuojančių nuostatų. 31. Aiškinamajame rašte nurodoma, kad „priėmus UTPĮ projekte siūlomą teisinį reguliavimą, bus sukurtos teisinės prielaidos Vyriausybei paskirti vieną įstaigą, atsakingą už visų užsieniečių, kurių priėmimo poreikius privaloma užtikrinti pagal UTPĮ (įskaitant sulaikytus užsieniečius), materialinių priėmimo sąlygų užtikrinimą.
Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 30 straipsniu numatomas 115¹ straipsnio pakeitimas įtvirtintų nuostatą, kad užsieniečių, sulaikytų ilgiau kaip 48 valandoms, laikymo Valstybės sienos apsaugos tarnyboje sąlygas ir tvarką nustato vidaus reikalų ministras. 32. Atsižvelgiant į tai, kad projektu siekiama paskirti vieną įstaigą, atsakingą už visų užsieniečių, kurių priėmimo poreikius, būtų tikslinga aiškiai nurodyti Priėmimą užtikrinančios įstaigos paslaugų teikimo tvarką Valstybės sienos apsaugos tarnyboje sulaikytiems užsieniečiams. Dėl sąvokų vartojimo
Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 6 punkte įtvirtintas aiškumo, principas reiškia, kad teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti logiškas, nuoseklus, glaustas, suprantamas, tikslus, aiškus ir nedviprasmiškas. Raginame sprendimų priėmėjus atidžiau įvertinti parengtą projekto tekstą, kad visuose keičiamuose straipsniuose sąvokos prieglobsčio prašytojas ir užsienietis būtų vartojamos vienodomis reikšmėmis, nekiltų rizikos dviprasmiškai suvokti projektu siekiamą įtvirtinti teisinį reguliavimą. Pritarti
Kreipiamės į Jus, reaguodami į Socialinių reikalų ministerijos raštą Nr. S-2023-4032, skirtą Užsienio reikalų komitetui dėl Seimo narių pasiūlymo Įstatymui „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr.
IX-2206 2, 3, 4, 5, 11, 28, 32, 44, 58, 62, 67, 71, 79, 85, 94, 99, 100, 101, 102, 103(1), 104, 105(2), 105(3), 105(4), 106(1), 108, 113, 114, 115, 115(1), 118, 123, 125, 140(8), 140(18), 140(19), 140(21), 140(28) straipsnių ir priedo pakeitimo ir 140(16) straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projekto Nr. XIVP-2797 (toliau – Pasiūlymas), kuriuo siūloma panaikinti diskriminacines nuostatas, taikomas tik laikinojo įdarbinimo įmonėms ir suvienodinti veiklos sąlygas Lietuvos laikinojo įdarbinimo įmonių su kitų Lietuvoje veikiančių įmonių sąlygomis įdarbinant trečiųjų šalių piliečius, siekiant, kad visi užsieniečiai, dirbantys Lietuvoje, mokėtų mokesčius Lietuvoje bei jų darbo sąlygos galėtų būti prižiūrimos Lietuvos institucijų. Mūsų tvirtu įsitikimu minėta Seimo narių iniciatyva yra viešo intereso išraiška ir žingsnis į priekį didinant skaidrumą Lietuvos darbo rinkoje ir pritraukiant į šalies darbo rinką trūkstamus personalo resursus. Dabartinis reguliavimas yra sukūręs sąlygas, kai trečiųjų šalių piliečiai Lenkijoje gali sudaryti laikinojo darbo sutartį ir būti komandiruoti kaip laikinieji darbuotojai į Lietuvą, o tai sukelia tokį neigiamą efektą – gaunamos mažesnės valstybės, savivaldybių biudžetų, Valstybinio socialinio draudimo fondo pajamos. Taip pat reikia atkreipti dėmesį į tai, jog trečiųjų šalių piliečiai atvyksta į Lenkiją ir yra komandiruojami į Lietuvą daugiausia pagal paslaugų/rangos sutartis ir būtent tokiu būdu yra dempinguojamas atlyginimas, nes Lietuvos institucijos neturi galimybių kontroliuoti šių darbuotojų atlyginimų.
Priėmus Seimo narių siūlomus UPĮ pakeitimus būtų sukurtos sąlygos Lietuvos verslams nuomotis darbuotojus iš Lietuvos laikinojo įdarbinimo įmonių, tokiu būdu mažėtų iš kitų šalių komandiruojamų į Lietuvą darbuotojų skaičius, darbuotojus įdarbinus Lietuvoje mokesčiai nuo darbo užmokesčio būtų mokami į Lietuvos biudžetą. Mus labai stebina, jog keli atsakingi Socialinių reikalų ministerijos atstovai įnirtingai priešinasi šiai progresyviai Seimo narių iniciatyvai, naudodami netikslią informaciją ar net
„argumentus“, kurie neatitinka tikrovės. Pavyzdžiui, SADM rašte teigiama,
jog „Laikinojo įdarbinimo įmonės, įdarbindamos trečiųjų šalių piliečius, pvz., iš Uzbekistano, kur minimali mėnesinė alga yra tik 76 Eur, galėtų rinktis modelį, siūlydamos laikinojo darbo naudotojams šią pigią darbo jėgą, pvz., už 1 500 Eur (kai įprastai tame sektoriuje mokama 2 000 Eur), ir 1 000 Eur galėtų būti mokamas Uzbekistano piliečiui, o 500 Eur liktų laikinojo įdarbinimo įmonei“. Tuo tarpu:
teisės aktai, Darbo kodeksas ir Užsieniečių teisinės padėties įstatymas, numato, jog laikinojo įdarbinimo atveju darbuotojui mokama ne mažesnė alga nei tiesiogiai įdarbintam Lietuvos darbuotojui. Aukščiau minima schema tiesiog negalima. 2. Įmonės, kurios siekia pritraukti pigesnę darbo jėgą, atsiveža ją tiesiogiai arba dalyvaudamos
„pilkosiose“ komandiruočių iš Lenkijos schemose. Laikinasis įdarbinimas kainuoja
brangiau nei tiesiogiai įsidarbinti darbuotoją, nes reikia apmokėti laikinojo įdarbinimo įmonės paslaugas. Tačiau daugybė Lietuvos įmonių neturi galimybių, žinių bei resursų pačios ieškoti darbuotojų užsienyje, todėl kreipiasi į laikinojo įdarbinimo įmones.
Norime atkreipti dėmesį, jog dabartiniais apribojimais laikinojo įdarbinimo įmonėms atvežti darbuotojus nėra sukuriamos jokios sąlygos padidėti algoms kažkuriame ekonomikos sektoriuje, nes tas darbuotojų trūkumas, tai yra, veiklos plėtros kliūtis, nėra paskata įmonei didinti algas esamiems darbuotojams. O apribojimai skaidriai atsivežti darbo jėgą iš užsienio yra negautos Lietuvos įmonių pajamos ir šalies biudžeto įplaukos. Taip pat norime priminti, jog spaudimas įmonėms didinti algas darbuotojams ne dėl kvalifikacijos ar efektyvumo didėjimo, o dėl desperatiško darbo jėgos trūkumo, veda į Lietuvos ekonomikos konkurencingumo mažėjimą ir infliacijos didinimą. Tad vis didesnes algas gaunantys Lietuvos gyventojai esminio gyvenimo kokybės didėjimo nebepajaučia dėl paslaugų ir prekių kainų augimo. Rašte buvo nurodyta, jog Užimtumo tarnyba 2023 m. išdavė užsieniečiams iš viso 2684 sprendimus dėl darbo atitikties, iš kurių 883 (33 proc.) išduoti laikinojo įdarbinimo įmonėms. Lietuvos įmonėms, kurios ketina įdarbinti darbuotoją iš trečiųjų šalių, jei jų profesija yra įtraukta į trūkstamų profesijų sąrašą, sprendimo iš Užimtumo tarnybos nereikia, kai tuo tarpu pagal šiuo metu galiojančią tvarką laikinojo įdarbinimo įmonėms reikia tokio sprendimo bet kuriam darbuotojui, net ir iš trūkstamų profesijų sąrašo, todėl pateikta proporcija laikinojo įdarbinimo įmonėms neatitinka tikrovės. Ministerija nurodo, jog dauguma leidimų laikinojo įdarbinimo įmonėms skirta transporto darbuotojų įdarbinimui, darbo naudotojams, kurie dažniausiai yra užsienio įmonės. Tačiau įdarbinti Lietuvoje, darbuotojai moka mokesčius Lietuvoje ir sukuria vertę Lietuvos ekonomikai.
Taip pat reikėtų atkreipti Jūsų dėmesį į tai, kad didžiausios ir ilgiausiai veikiančios laikinojo įdarbinimo įmonės dar nėra pakvietę dirbti nei vieno darbuotojo pagal naują tvarką, nes diskriminuojančios nuostatos šią veiklą padarė nekonkurencingą prieš komandiruoti siūlomus darbuotojus iš Lenkijos. Dėl nesuprantamų priežasčių Ministerija savo rašte imasi eskaluoti darbuotojų iš Bangladešo temą. Šios šalies piliečiams nėra jokių išskirtinių kliūčių atvykti dirbti į Lietuvą, kaip kad Rusijos ir Baltarusijos piliečiams. Akcentuojama, jog šiais metais buvo išduoti sprendimai 223 Bangladešo piliečiams, kurie ketina dirbti laikinojo įdarbinimo įmonėse. Mūsų nuomone, turbūt reikėtų džiaugtis, jei Lietuvos įmonės atrado dar vieną destinaciją iš kurios gali pritraukti darbuotojų, vystyti savo verslą, mokėti mokesčius ir prisidėti prie Lietuvos ekonomikos ir gerbūvio augimo. Čia primename, kad sprendimus išduoda Užimtumo Tarnyba tik tada kai tokių darbuotojų negali rasti Lietuvoje. Klausimas kodėl Ministerija trukdo pažangioms pataisoms kol kas lieka neatsakytas, kaip ir lieka diskriminacinės nuostatos, kurios brangiai kainuoja Lietuvos verslams ir valstybei. Diskriminacinės nuostatos įdarbinti užsieniečius per Lietuvos laikinojo įdarbinimo įmones, kasmet sukuria kelių dešimčių milijonų eurų darbo mokesčių, kurie yra sumokami kaimyninėse valstybėse, praradimą. Dabartinė Lietuvoje veikiančių laikinojo įdarbinimo įmonių diskriminacija kitų šalių laikinojo įdarbinimo įmonių ar Lietuvos darbdavių atžvilgiu yra nepagrįsta ir pažeidžia konkurencijos normas. Lietuvoje veikiančios laikinojo įdarbinimo įmonės yra griežtai reguliuojamos Darbo kodekso nuostatų ir turi atitikti šioms įmonėms nustatytus kriterijus. Be to, laikinojo įdarbinimo įmonės privalo teikti visą susijusią informaciją apie įdarbinamus asmenis Valstybinei Darbo inspekcijai.
Galiausiai laikiniesiems darbuotojams, turintiems darbo santykius su Lietuvos laikinojo įdarbinimo įmonėmis yra taikoma Lietuvos Respublikos darbo teisė ir aukščiausi šios darbo santykių rūšies apsaugos standartai, institucijos aktyviai prižiūri šio sektoriaus veiklą. Lietuvos įdarbinimo įmonių sektoriaus įmonėse neaptikti jokie didesni nei įprastose įmonėse nusižengimai, ko negalėtume pasakyti apie tam tikrus kitus sektorius (pvz. statybos, transportas). Tad kam iš tiesų laikinojo įdarbinimo įmonės yra nepatogios? Kas turi interesą išlaikyti pigius komandiruojamus neprižiūrimus institucijų darbuotojus? Kaip kitaip paaiškinti tokį pasipriešinimą dėl tik keliolikos tūkstančių darbuotojų apimančio sektoriaus, kuris pagal ES vidurkį galėtų augti bene 10 kartų ir prisidėti prie darbo jėgos pasiūlos įtampos reguliavimo? Atsižvelgti Komitetas pritarė J. Džiugelio ir kt. Seimo narių pateiktiems siūlymams dėl laikino įdarbinimo įmonių. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.1 Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaiga 2023-09-209
pastabos apie Projektą Kaip nurodoma Projekto aiškinamajame rašte¹, Projektu siekiama sudaryti teisines prielaidas migrantų priėmimo ir apgyvendinimo sistemos pertvarkai, kurios tikslas - konsoliduoti migrantų priėmimo sąlygų užtikrinimo funkcijas vienoje institucijoje tam, kad būtų galima efektyviausiai nukreipti finansinius, žmogiškuosius ir infrastruktūros išteklius į priėmimo poreikių nustatymą bei tenkinimą.
Centrinė pertvarkos ašis yra Projektu siūloma įsteigti Priėmimą užtikrinanti įstaiga, kuri būtų atsakinga už socialines, apgyvendinimo ir kitas priėmimo sąlygas užtikrinančių paslaugų prieglobsčio prašytojams, užsieniečiams, kuriems suteiktas prieglobstis Lietuvos Respublikoje, jų šeimos nariams šeimos susijungimo atvejais, nelydimiems nepilnamečiams užsieniečiams, užsieniečiams, esantiems ar buvusiems su prekyba žmonėmis susijusių nusikaltimų aukomis, užsieniečiams, kol bus priimtas sprendimas dėl jų grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos arba kol sprendimas dėl jų grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos bus įgyvendintas, užsieniečiams, perkeltiems į Lietuvos Respublikos teritoriją Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimu, teikimą. Jos savininko teises ir pareigas įgyvendintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija (Projektu siūlomas UTPĮ 2 straipsnio papildymas 23¹ dalimi). Seimo kontrolierė palaiko siekį įsteigti Priėmimą užtikrinančią įstaigą, kuri būtų atsakinga už prieglobsčio prašytojų ir kitų užsieniečių priėmimą ir tinkamų sąlygų jiems užtikrinimą.
Itin palankiai vertintinas Projekto autorių siūlomas UTPĮ 67 straipsnio 6 dalies pakeitimas, kuriuo prieglobsčio prašytojų pažeidžiamumo vertinimo tvarkos nustatymas būtų patikėtas socialinės apsaugos ir darbo ministrui, siūlymas UTPĮ 71 straipsnio 2¹ dalį papildyti nuostata, kad teisę gauti 60 procentų valstybės remiamų pajamų dydžio pašalpą maistui, jeigu maitinimo paslauga nėra teikiama, turėtų ir prieglobsčio prašytojai, gyvenantys ne tik laikino apgyvendinimo vietoje, bet ir jų pasirinktoje gyvenamojoje vietoje. Prie geresnio prieglobsčio prašytojų teisių užtikrinimo taip pat prisidėtų ir siūlymas papildyti UTPĮ 71 straipsnio 1 dalies 10 punktą, prieglobsčio prašytojams suteikiant ne tik teisę dirbti, bet ir imtis savarankiško užimtumo veiklos. Kaip pastebi Projekto autoriai, prieglobsčio prašytojų teisė dirbti nustatyta UTPĮ 71 straipsnio 1 dalies 10 punkte ir UTPĮ 140¹³ straipsnio 1 dalies 2 punkte, tačiau UTPĮ 58 straipsnio
dirbti nustatyta tik UTPĮ 71 straipsnio 1 dalies 10 punkte nurodytiems prieglobsčio prašytojams. Todėl, siekdami suvienodinti visiems teisę dirbti įgijusiems prieglobsčio prašytojams taikomas sąlygas, Projekto autoriai siūlo papildyti UTPĮ 58 straipsnio 14 punktą, įtraukiant nuorodą ir į UTPĮ 140¹³ straipsnio 1 dalies 2 punktą. Toks teisinio reguliavimo pakeitimas prisidėtų prie palankesnių sąlygų prieglobsčio prašytojams įsidarbinti užtikrinimo ir pašalintų skirtingo reguliavimo dėl prieglobsčio prašytojų įdarbinimo sąlygotą teisinį neaiškumą darbdaviams, kai vienus prieglobsčio prašytojus galima įdarbinti be leidimo dirbti, o kitų prieglobsčio prašytojų įdarbinimas be leidimo dirbti būtų neteisėtas.
Seimo kontrolierė taip pat norėtų atkreipti dėmesį į tai, kad UTPĮ 140⁸ straipsnio 3 dalyje nurodyti užsieniečiai, kurie neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir nėra prieglobsčio prašytojai ir kurie teisę dirbti arba imtis savarankiško užimtumo veiklos praėjus 12 mėnesių nuo užsieniečio užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos įgyja pagal UTPĮ 140¹³ straipsnio 3 dalies 2 punktą, taip pat nėra atleidžiami nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti. Už leidimo dirbti išdavimą iki 1 metų šiuo metu numatyta 121 Eur rinkliava, o už leidimo dirbti pratęsimą - 52 Eur rinkliava[⁵²]. Pastebėtina, kad šiems užsieniečiams, kaip numatyta 140²² straipsnio 1 dalyje, jei sprendimas dėl jų išsiuntimo nėra įvykdomas, leidimas laikinai gyventi gali būti suteikiamas tik po 5 metų. Šie asmenys, kurie 5 metus neturi leidimo gyventi, neturi galimybių atsidaryti banko sąskaitos, todėl darbdaviai yra priversti keisti įprastą praktiką ir darbo užmokestį bei kitas su darbo santykiais susijusias išmokas mokėti grynaisiais pinigais. Išlaikant reikalavimą įsigyti leidimą dirbti, darbdaviui yra sukuriama papildoma administracinė ir finansinė našta, kuri neprisideda prie šių asmenų įdarbinimo skatinimo.[⁵³][⁵⁴] Todėl Seimo kontrolierė siūlo papildyti UTPĮ 58 straipsnį, numatant, kad nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti atleidžiami ir asmenys, kurie teisę dirbti yra įgiję pagal UTPĮ 140¹³ straipsnio 3 dalies 2 punktą. Pritarti Žr. Seimo nario T.V. Raskevičiaus pasiūlymą Nr. 4.5 1.2 Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaiga 2023-09-2028
2.
Dėl užsieniečių sulaikymo Projektu yra siūloma pakeisti 114 straipsnį, kuriuo yra reglamentuojamas užsieniečių sulaikymas. 114 straipsnio 5 dalyje siūloma numatyti, kad prieglobsčio prašytojų sulaikymas turi trukti kuo trumpiau ir ne ilgiau negu būtina pagal UTPĮ 113 straipsnio 4 dalyje numatytus pagrindus - daugeliu atveju iki 6 mėnesių. Tačiau tais atvejais, kai: 1) siekiama išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas prieglobsčio prašytojo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos; 2) kai prieglobsčio prašytojas kelia grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, sulaikymo terminas gali būti pratęstas papildomam, ne ilgesniam kaip 6 mėnesių, laikotarpiui. Vertinant šią nuostatą svarbu atkreipti dėmesį, kad Seimo kontrolierių įstaiga gauna skundų dėl Migracijos departamento pareigūnų veiksmų (neveikimo), susijusių su prieglobsčio prašymų nagrinėjimu, nesilaikant UTPĮ numatytų terminų, todėl Seimo kontrolierė norėtų pabrėžti, kad sulaikymas, siekiant nustatyti motyvus, kuriais grindžiamas prieglobsčio prašytojo prašymas, negali būti pateisinamas, jei administracinės procedūros, kurių atlikimu grindžiamas sulaikymas, užtrunka ne dėl prieglobsčio prašytojo kaltės.
Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau -
aiškindamas Europos Parlamento ir Tarybos 2013 m. birželio 26 d. direktyvos 2013/33/ES, kuria nustatomos normos dėl tarptautinės apsaugos prašytojų priėmimo (nauja redakcija) (toliau - Priėmimo sąlygų direktyva) 8 straipsnio
sulaikymas, pastebėjo, kad, paaiškėjus, jog tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimo procedūra nebuvo vykdoma taip rūpestingai, kaip reikalaujama, sulaikytas asmuo turi būti nedelsiant paleistas į laisvę. Todėl Seimo kontrolierė siūlytų UTPĮ 114 straipsnio 4 dalį papildyti nuostata, kad paaiškėjus, jog administracinės procedūros, susijusios su prieglobsčio prašytojo sulaikymo priežastimis, nebuvo atliekamos su deramu kruopštumu, sulaikytas asmuo turi būti nedelsiant paleidžiamas. Projekto autorių 114 straipsnio 5 ir 6 dalyse siūlomos formuluotės, kad atitinkamai prieglobsčio prašytojo ir užsieniečio sulaikymas turi trukti kuo trumpiau, yra vertintinos teigiamai, tačiau pastebėtina, kad UTPĮ 114 straipsnyje sulaikymo taikymo ribojimai, nurodant, kad sulaikymas skiriamas tik kraštutiniu atveju, jeigu numatytų tikslų negalima pasiekti alternatyviomis priemonėmis, numatyti tik pažeidžiamų asmenų ir šeimų, kuriose yra nepilnamečių užsieniečių, atžvilgiu (UTPĮ 114 straipsnio 4 dalis).
Vertindama Projekto autorių pasiūlymus, susijusius su sulaikymo reglamentavimu, Seimo kontrolierė atkreipia dėmesį į Priėmimo sąlygų direktyvos 8 straipsnio 2 dalį, kurioje numatyta, kad įrodžiusios, kad tai būtina, ir kiekvieną atvejį vertindamos individualiai, valstybės narės gali sulaikyti prašytoją, jeigu neįmanoma veiksmingai taikyti kitų švelnesnių alternatyvių priemonių. Be to, Europos Parlamento ir Tarybos
trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse (toliau - Grąžinimo direktyva) 15 straipsnio 1 dalies 1 pastraipoje numatyta, kad valstybės narės gali sulaikyti trečiosios šalies pilietį, kuriam taikoma grąžinimo procedūra, tik tam, kad parengtų grąžinimą ir (arba) įvykdytų išsiuntimo procesą (nebent konkrečiu atveju gali būti veiksmingai taikomos kitos pakankamos, tačiau švelnesnės priverstinės priemonės). Aiškindamas šias nuostatas ESTT pabrėžė, kad atitinkamos trečiosios šalies pilietis negali būti sulaikytas, jei galima veiksmingai taikyti švelnesnę prievartos priemonę.[⁵⁶] O UTPĮ 115 straipsnio, kuriame reglamentuojamos alternatyvios sulaikymui priemonės, 1 dalyje numatyta, kad esant tam tikroms sąlygoms, teismas „gali užsieniečiui skirti alternatyvią sulaikymui priemonę“.
Tokiu būdu, užuot akcentavus, kad sulaikymas yra skiriamas tik kraštutiniais atvejais, t. y. jeigu neįmanoma veiksmingai taikyti kitų švelnesnių alternatyvių priemonių, daugiau ribojimų numatyta teismui skiriant alternatyvias sulaikymui priemones. Siekiant ištaisyti šiuos trūkumus ir pabrėžti sulaikymo kaip kraštutinės priemonės pobūdį, Seimo kontrolierė rekomenduoja prie siūlomų keisti 114 straipsnio 5 ir 6 dalių numatyti ne tik tai, kad sulaikymas turi trukti kuo trumpiau, bet ir tai, kad jis skiriamas tik tuomet, kai negali būti veiksmingai taikomos kitos, švelnesnės, judėjimo laisvę ribojančios priemonės. Pritarti
užsieniečių (ne prieglobsčio prašytojų) teisių UTPĮ 114 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad sulaikytas prieglobsčio prašytojas apie sulaikymo pagrindus, sprendimo sulaikyti apskundimo tvarką ir galimybę gauti nemokamą teisinę pagalbą informuojamas nedelsiant raštu jam suprantama kalba, tačiau tokios teisės nenumatytos kitiems sulaikytiems užsieniečiams (ne prieglobsčio prašytojams).
Užsieniečių teises ir pareigas reglamentuoja UTPĮ
esančių užsieniečių, kurie nėra prieglobsčio prašytojai, teisės, tačiau nors tarp jų numatyta teisė nemokamai jiems suprantama kalba gauti informaciją apie savo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje (UTPĮ 3 straipsnio 5 dalies 1 punktas), nėra numatyta valstybės institucijų pareiga nedelsiant juos informuoti apie sulaikymo pagrindus ir sprendimo sulaikyti apskundimo tvarką, todėl Seimo kontrolierė siūlo tai įtvirtinti 114 straipsnio 3 dalyje ir atitinkamai pakeisti UTPĮ 3 straipsnio 5 dalį. Pritarti iš dalies Žr. Seimo nario T.V. Raskevičiaus pasiūlymą Nr. 4.2
Projektu siūloma pakeisti UTPĮ 3 straipsnio 5 dalies 2 punktą, numatant, kad užsienietis turi teisę socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka naudotis valstybės garantuojama teisine pagalba teikimo sulaikyti užsienietį arba skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę nagrinėjimo teisme metu. Pastebėtina, kad šiuo atveju valstybės garantuojama teisinė pagalba užsieniečiui užtikrinama tik pirmos instancijos teisme, tačiau ji nėra prieinama, kai užsieniečiai nori skųsti sulaikymą ar alternatyvią sulaikymui priemonę aukštesnės instancijos teismui Teisę į veiksmingą teisminę gynybą ir teisingą bylos nagrinėjimą garantuoja Europos Sąjungos Pagrindinių teisių chartijos (toliau - Chartija) 47 straipsnis, kurio trečioje dalyje numatyta, kad kiekvienas asmuo turi turėti galimybę gauti teisinę pagalbą, būti ginamas ir atstovaujamas.
Asmenys, neturintys pakankamai lėšų, turi gauti nemokamą teisinę pagalbą, jei tai reikalinga užtikrinti teisę j veiksmingą teisingumą. Grąžinimo direktyvos 13 straipsnyje yra įtvirtintos trečiųjų šalių piliečių teisių gynimo priemonės sprendimų, susijusių su grąžinimu, klausimais. Kaip išaiškinta „Grąžinimo vadovo“ 14 punkte „Sulaikymas“, Grąžinimo direktyvos 13 straipsnyje įtvirtintos teisės turi būti užtikrintos ir priimant sprendimus sulaikyti.[⁵⁷] ESTT, aiškindamas 13 straipsnyje įtvirtintas procedūrines garantijas, be kita ko, ir Chartijos 47 straipsnio kontekste, nurodė, kad valstybės narės nėra įpareigojamos nustatyti dviejų instancijų teisminio nagrinėjimo. Tačiau, jei valstybė narė yra įtvirtinusi procesines taisykles, suteikiančias teisę patikrinti sprendimą apeliacine tvarka, jos turi atitikti lygiavertiškumo ir veiksmingumo principus.
ESTT išaiškinimu, ieškinių, skirtų iš ES teisės kylančių atitinkamų asmenų teisių apsaugai užtikrinti, pateikimo procesinės taisyklės neturi būti nepalankesnės, nei taikomos panašiems vidaus teise grindžiamiems skundams (lygiavertiškumo principas), ir dėl jų naudojimasis ES teisės suteikiamomis teisėmis neturi tapti praktiškai neįmanomas arba pernelyg sudėtingas (veiksmingumo principas).[⁵⁸]Šiame kontekste pastebėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau - LVAT) 2022 m. pradžioje, susidūręs su apeliaciniais skundais, kuriuos parengė užsieniečiai, nesutinkantys su pirmos instancijos sprendimais dėl alternatyvios sulaikymui priemonės apgyvendinti užsienietį Valstybės sienos apsaugos tarnyboje (toliau - VSAT) nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje skyrimo, nustatė, kad jie neatitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ir ABTĮ) 134 straipsnio 2 dalyje apeliaciniam skundui keliamų reikalavimų, konstatavo, kad, siekiant efektyvaus teisminio teisių gynimo, užsieniečiui reikalinga valstybės garantuojama teisinė pagalba ir įpareigojo VSAT Kybartų užsieniečių registracijos centrą užsieniečiui užtikrinti profesionalią teisinę pagalbą.[⁵⁹] Kartu atkreiptinas dėmesys, kad LVAT, išnagrinėjęs šias bylas, kai užsieniečiams buvo užtikrinta teisinė pagalba, nutarė, kad alternatyvi sulaikymui priemonė nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, nebuvo tinkama ir proporcinga priemonė, siekiant užtikrinti alternatyvios priemonės tikslą ir pakeitė pirmos instancijos teismo sprendimus, skirdamas alternatyvią sulaikymui priemonę - apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų.[⁶⁰] Siekiant išvengti situacijų, kai užsieniečiui yra taikomi neproporcingi judėjimo laisvės apribojimai, o jis neturi galimybės jų skųsti vien dėl to, kad jam nėra prieinama teisinė pagalba, rekomenduojama pakeisti UTPĮ 3 straipsnio 5 dalies 2 punktą, numatant, kad užsienietis turi teisę socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka naudotis valstybės garantuojama teisine pagalba ne tik teikimo sulaikyti užsienietį arba skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę nagrinėjimo teisme metu, bet ir teikiant apeliacinį skundą dėl sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės skyrimo, taip pat atitinkamai pakeisti UTPĮ 116 straipsnio 1 dalį ir 140²⁰ straipsnio 1 dalj.
ESTT išaiškinimu, ieškinių, skirtų iš ES teisės kylančių atitinkamų asmenų teisių apsaugai užtikrinti, pateikimo procesinės taisyklės neturi būti nepalankesnės, nei taikomos panašiems vidaus teise grindžiamiems skundams (lygiavertiškumo principas), ir dėl jų naudojimasis ES teisės suteikiamomis teisėmis neturi tapti praktiškai neįmanomas arba pernelyg sudėtingas (veiksmingumo principas).[⁵⁸]Šiame kontekste pastebėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau - LVAT) 2022 m. pradžioje, susidūręs su apeliaciniais skundais, kuriuos parengė užsieniečiai, nesutinkantys su pirmos instancijos sprendimais dėl alternatyvios sulaikymui priemonės apgyvendinti užsienietį Valstybės sienos apsaugos tarnyboje (toliau - VSAT) nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje skyrimo, nustatė, kad jie neatitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ir ABTĮ) 134 straipsnio 2 dalyje apeliaciniam skundui keliamų reikalavimų, konstatavo, kad, siekiant efektyvaus teisminio teisių gynimo, užsieniečiui reikalinga valstybės garantuojama teisinė pagalba ir įpareigojo VSAT Kybartų užsieniečių registracijos centrą užsieniečiui užtikrinti profesionalią teisinę pagalbą.[⁵⁹] Kartu atkreiptinas dėmesys, kad LVAT, išnagrinėjęs šias bylas, kai užsieniečiams buvo užtikrinta teisinė pagalba, nutarė, kad alternatyvi sulaikymui priemonė nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, nebuvo tinkama ir proporcinga priemonė, siekiant užtikrinti alternatyvios priemonės tikslą ir pakeitė pirmos instancijos teismo sprendimus, skirdamas alternatyvią sulaikymui priemonę - apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų.[⁶⁰] Siekiant išvengti situacijų, kai užsieniečiui yra taikomi neproporcingi judėjimo laisvės apribojimai, o jis neturi galimybės jų skųsti vien dėl to, kad jam nėra prieinama teisinė pagalba, rekomenduojama pakeisti UTPĮ 3 straipsnio 5 dalies 2 punktą, numatant, kad užsienietis turi teisę socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka naudotis valstybės garantuojama teisine pagalba ne tik teikimo sulaikyti užsienietį arba skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę nagrinėjimo teisme metu, bet ir teikiant apeliacinį skundą dėl sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės skyrimo, taip pat atitinkamai pakeisti UTPĮ 116 straipsnio 1 dalį ir 140²⁰ straipsnio 1 dalj. Pritarti Žr.
Pritarti Žr. Seimo nario T.V. Raskevičiaus pasiūlymą Nr. 4.22
Seimo kontrolierė taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad užsieniečiams nėra užtikrinama teisė į valstybės garantuojamą teisinę pagalbą skundžiant sprendimus dėl užsieniečių grąžinimo į užsienio valstybę ir išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Pastebėtina, kad Grąžinimo direktyvos 13 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad atitinkamam trečiosios šalies piliečiui suteikiama veiksminga teisių gynimo priemonė siekiant apskųsti ar peržiūrėti sprendimus, susijusius su grąžinimu, o šio straipsnio 4 dalyje numatyta, kad valstybės narės užtikrina, kad paprašius būtų nemokamai suteikiama reikalinga teisinė pagalba ir (arba) atstovavimas. Todėl siekiant tinkamai užtikrinti užsieniečių teises, Seimo kontrolierė siūlo papildyti UTPĮ 3 straipsnio 5 dalies 2 punktą, numatant, kad užsieniečiai turi teisę socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka naudotis valstybės garantuojama teisine pagalba, skųsdami sprendimus dėl užsieniečių grąžinimo ir išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Pritarti Žr. Seimo nario T.V. Raskevičiaus pasiūlymą Nr. 4.22
kurie nėra prieglobsčio prašytojai, galiojančiame reguliavime nėra įtvirtinta teisė susitikti su tarptautinių ir nacionalinių organizacijų atstovais. Vis dėlto, Seimo kontrolierė pastebi, kad teisė sulaikytiems užsieniečiams susitikti su tarptautinių ir nacionalinių organizacijų atstovais yra įtvirtinta Grąžinimo direktyvos 16 straipsnio 4 dalyje, kurioje nurodyta, kad atitinkamoms kompetentingoms nacionalinėms, tarptautinėms ir nevyriausybinėms organizacijoms bei įstaigoms suteikiama galimybė apsilankyti sulaikymo centruose, kuriuose laikomi sulaikyti trečiųjų šalių piliečiai. Be to, minimos direktyvos 16 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad apie teisę susitikti su šiomis organizacijomis sulaikyti trečiosios šalies piliečiai yra sistemingai informuojami.
Todėl siūloma UTPĮ 3 straipsnio 5 dalį papildyti nuostata, įtvirtinančia užsieniečio, kuriam taikomi judėjimo laisvės apribojimai, teisę susitikti su nacionalinėmis, tarptautinėmis ir nevyriausybinėmis organizacijomis bei įstaigomis, nurodant, kad užsieniečiai apie šią teisę yra sistemingai informuojami. Pritarti Žr. Seimo nario T.V. Raskevičiaus pasiūlymą Nr. 4.1
2023-09-204
prieglobsčio prašymo pateikimo Projekto autoriai siūlo pakeisti UTPĮ 5 straipsnio 4 dalį, ją papildant nuostata, kad teisė pasilikti Lietuvos Respublikoje ir (ar) laikino apgyvendinimo vietose nesuteikiama, jei užsienietis pateikia paskesnį prašymą suteikti prieglobstį, kuriame nėra naujų esminių motyvų, tik siekdamas atidėti ar sutrukdyti įvykdyti sprendimą išsiųsti užsienietį iš Lietuvos Respublikos, kuriuo remiantis jis būtų artimiausiu metu išsiųstas. Kaip ir nurodoma Projekto aiškinamajame rašte, tokia nuostata atitinka Europos Parlamento ir Tarybos 2013 m. birželio 26 d. direktyvos 2013/32/ES Dėl tarptautinės apsaugos suteikimo ir panaikinimo bendros tvarkos (nauja redakcija) (toliau - Prieglobsčio procedūrų direktyva)
pasilikti teritorijoje. Vis dėlto Prieglobsčio procedūrų direktyvos 41 straipsnio
tuo atveju, kai sprendžiančioji institucija mano, kad dėl sprendimo dėl grąžinimo asmuo nebus tiesiogiai arba netiesiogiai grąžinamas pažeidžiant tos valstybės narės tarptautinius ir Sąjungos įsipareigojimus.
Seimo kontrolierė atkreipia dėmesį į Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau - EŽTT) sprendimą byloje T.K. ir kiti prieš Lietuvą^, kuriuo buvo pripažintas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau - EŽTK) 3 straipsnio pažeidimas dėl to, kad Lietuvos institucijos netinkamai įvertino pareiškėjams galinčias kilti rizikas juos grąžinus į kilmės valstybę. Šiame kontekste ši byla aktuali tuo, kad Migracijos departamentui atmetus prieglobsčio [⁶¹] prašytojų prašymus ir dviejų instancijų administraciniams teismams peržiūrėjus sprendimus ir palikus juos nepakeistus, pareiškėjai pateikė paskesnius prieglobsčio prašymus, dėl kurių Migracijos departamentas vėl priėmė sprendimą nesuteikti jiems prieglobsčio ir išsiųsti juos j kilmės šalį, o šj sprendimą tikrino ir paliko nepakeistą dviejų instancijų administraciniai teismai. Atsižvelgiant j tai, kas išdėstyta, siūlytina papildyti Projekto autorių nuostatą, kad priimant sprendimą dėl paskesnio prašymo suteikti prieglobstį, Migracijos departamentui kyla pareiga su deramu kruopštumu įvertinti, ar užsieniečio išsiuntimas iš Lietuvos Respublikos nepažeis negrąžinimo principo. Negrąžinimo principas, draudžiantis perkelti, išsiųsti ar išduoti pabėgėlius ir kitus asmenis į valstybę, kurioje jiems grėstų mirties bausmė ar kurioje jie gali patirti kankinimų ar kitokį nežmonišką ar žeminantį elgesį arba būti taip baudžiami, įtvirtintas ne viename tarptautiniame dokumente, tarp jų 1951 m. Pabėgėlių konvencijos 33 straipsnio 1 dalyje (pabėgėlių atžvilgiu), 1984 m.
Konvencijos prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą 3 straipsnio 1 dalyje ir Europos Chartijos 18 straipsnyje ir
ir 3 (Kankinimo uždraudimas) straipsnius. Pritarti
2023-09-2034 (140⁸ )
Projekte numatyti UTPĮ 5 straipsnio 6 dalies ir 140⁸ straipsnio 3 dalies pakeitimai iš dalies yra vertintini teigiamai, nes yra siūloma nustatyti, kad prieglobsčio prašytojai, pateikę prašymus suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ar netrukus po neteisėto Lietuvos Respublikos valstybės sienos kirtimo, iki priimamas sprendimas įleisti juos į Lietuvos Respubliką, taip pat, UTPĮ 140⁸ straipsnio 3 dalies siūlomais pakeitimais, užsieniečiai, kurie į Lietuvos Respublikos teritoriją pateko neteisėtai kirtę Lietuvos Respublikos sieną ir kurie nėra prieglobsčio prašytojai, bei užsieniečiai, dėl kurių priimtas sprendimas nesuteikti prieglobsčio, iki bus įvykdytas galutinis sprendimas dėl grąžinimo ar išsiuntimo ar išduotas užsieniečio registracijos pažymėjimas, būtų apgyvendinami laikino apgyvendinimo vietoje, o ne pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonoje ar Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, kaip yra įtvirtinta šiuo metu. Pagal Projekte numatytus pakeitimus, laikino apgyvendinimo vietas valdytų ar administruotų arba atrinktų viešojo pirkimo ar partnerių atrankos būdu Priėmimą užtikrinanti įstaiga (siūlomas UTPĮ 2 straipsnio papildymas H³dalimi), kurios savininko teises ir pareigas įgyvendintų Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (tai siūloma nustatyti UTPĮ 2 straipsnį papildančioje naujoje 23¹ dalyje).
Vis dėlto Projektu siūlomoje UTPĮ 140⁸ straipsnio 3 dalies formuluotėje išlieka nuostata, pagal kurią prieglobsčio prašytojai, pateikę prašymus suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose arba Lietuvos Respublikos teritorijoje, kai jie į ją pateko neteisėtai kirtę Lietuvos Respublikos valstybės sieną, iki priimamas sprendimas įleisti juos į Lietuvos Respubliką, Migracijos departamento sprendimu, apgyvendinami Priėmimą užtikrinančios įstaigos paskirtose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pagal UTPĮ 140⁸ straipsnio 5 dalį, toks judėjimo laisvės ribojimas, kuris Seimo kontrolierės ne kartą išreikšta pozicija savo esme prilygsta de facto sulaikymui[⁶²], gali trukti iki 6 mėnesių. Atkreiptinas dėmesys, kad jau po Projekto užregistravimo 2022 m. gegužės 26 d., 2023 m. birželio 27 d. Konstitucinis Teismas priėmė nutarimą[⁶³], kuriuo UTPĮ 140⁸ straipsnio 3 dalis (2023 n. balandžio 20 d. redakcija) tiek, kiek pagal ją visi prieglobsčio prašytojai privalo būti apgyvendinami nurodytose vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, kai toks apgyvendinimas pagal šio straipsnio 5 dalį gali trukti iki 6 mėnesių, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsniui. Vyriausybė užregistravo kitą UTPĮ keičiantį projektą - Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 5, 79, 113, 115, 125, 126, 140⁸,140¹⁰,140¹³, 140[⁶⁴] ir 140¹⁹straipsnių pakeitimo įstatymo projektą XIVP-3047 (toliau
XIVP-3047), kuriame, įgyvendinant Konstitucinio Teismo nutarimą, yra siūlomi UTPĮ 140⁸ straipsnio pakeitimai. Pagal siūlomus pakeitimus, judėjimo laisvės ribojimo terminas sumažinamas iki 5 mėnesių, kartu numatant pareigą Migracijos departamentui įvertinti prieglobsčio prašytojo individualias aplinkybes, susijusias su prieglobsčio prašytojo amžiumi, sveikatos būkle, šeimine padėtimi ar kitų individualių aplinkybių, dėl kurių negalėtų būti ribojama prieglobsčio prašytojo teisė laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Nors Projektu Nr. XIVP-3047 siūlomais pakeitimais, lyginant su šiuo metu UTPĮ 140⁸straipsnyje įtvirtintu reguliavimu, yra gerinama prieglobsčio prašytojų padėtis, vis dėlto atkreiptinas dėmesys, kad toks judėjimo laisvės ribojimas prilygsta de facto sulaikymui, kaip tai suprantama pagal Priėmimo sąlygų direktyvos 2 straipsnio h punktą. Pastebėtina, kad pagal Prieglobsčio procedūrų direktyvos nuostatas¹⁴ ir ESTT išaiškinimą[⁶⁵][⁶⁶], maksimalus prieglobsčio prašytojų sulaikymo terminas, siekiant užtikrinti pasienio procedūrų veiksmingumą, negali viršyti 28 dienų net ir masinio prieglobsčio prašytojų antplūdžio atveju. Pritarti Pasiūlymai susiję su UTPĮ projektu Nr. XIVP-3047 , kurį ŽTK svarstė 2023-11-22 ir grąžino projektą iniciatoriams tobulinti
3437
Teikiame Jums Teisės mokyklos Tarptautinės ir Europos Sąjungos teisės instituto dėstytojų doc. dr. Lauryno Biekšos ir dr. Ilonos Šaltės parengtus pastebėjimus ir rekomendacijas dėl siūlomo UTPĮ projekto. Cituojant prašome nurodyti šaltinį.
Pažymėtina, jog užsieniečių judėjimo laisvės ribojimo klausimais esminės svarbos sprendimus yra priėmę Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau - ESTT) ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas, kurių išaiškinimai sąlygoja, jog turi būti priimti Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau - UTPĮ) pakeitimai, kad šis įstatymas būtų suderintas su Europos Sąjungos (toliau - ES) teise bei atitiktų Lietuvos Respublikos (toliau - LR) Konstituciją. ESTT 2022 m. birželio 30 d. sprendime byloje M.A. prieš Valstybės sienos apsaugos tarnybą Nr. C-72/22 konstatavo, jog pagal UTPĮ taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė apgyvendinimas laikino apgyvendinimo vietoje nustatant teisę judėti tik laikino apgyvendinimo teritorijoje yra laikytinas sulaikymu. ESTT pažymėjo „Iš prašymą priimti prejndicinj sprendimą pateikusio teismo pateiktos informacijos matyti, kad nors M.A. faktiškai galėjo judėti atitinkamame VSAT centre, iš jo teritorijos jis negalėjo išeiti be leidimo ir palydos. Taigi suinteresuotasis asmuo laikytinas atskirtu nuo kitų gyventojų ir netekusiu judėjimo laisvės (sprendimo 41 punktas). Atsižvelgiant į tai, M.A. turi būti laikomas asmeniu, kuriam taikomas sulaikymas, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2013/33 2 straipsnio h punktą, (sprendimo 42 punktas f / 2022 m. liepos 28 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, atsižvelgdamas į ESTT 2022 m. birželio 30 d. sprendimą byloje Nr. C-72/22, atitinkamai suformavo savo praktiką administracinėje byloje Nr. A -1091-822/2022 ir užsieniečio apgyvendinimas Lietuvos Respublikoje be teisės išeiti už apgyvendinimo įstaigos teritorijos ribų buvo prilygintas sulaikymui. LR Konstitucinis Teismas 2023 m. birželio 7 d. priėmė nutarimą Nr. KT53-A-N6/2023 (byloje Nr.
KT53-A-N6/2023 (byloje Nr. 10-A/2022), kuriame taip pat buvo konstatuota, jog UTPĮ nuostatos, pagal kurias asmenys apgyvendinami laikino apgyvendinimo vietose nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos teritorijoje prilygsta asmens sulaikymui. Atitinkamai tokiems asmenims, kurie yra apgyvendinti laikino apgyvendinimo vietose be teisės išeiti iš apgyvendinimo teritorijos ribų, turi būti taikomos sulaikomiems asmenims taikomos garantijos. Konstitucinis teismas nurodė: „<...> laikinas apgyvendinimas nurodytose vietose, jiems leidžiant judėti tik apgyvendinimo vietos teritorijoje be teisės išeiti už šios teritorijos ribų, atsižvelgiant į pagal šio straipsnio 8 dalį galimą jos taikymo trukmę (iki 6 mėnesių), vertintina kaip viena griežčiausių asmens laisvės suvaržymo priemonių, dėl asmens laisvės ribojimo intensyvumo ir taikymo trukmės, įvertinus šios priemonės taikymo aplinkybes, galinti prilygti asmens sulaikymui (nutarimo 27.1 punktas)". Siūlomame UTPĮ projekte ir toliau paliekamos nuostatos, kurios užsieniečių apgyvendinimą be teisės išeiti iš apgyvendinimo teritorijos ribų priskiria prie alternatyvių sulaikymui priemonių, t.y. UTPĮ 115 str. 2 d. 5 p. bei 140¹⁹ 1 d. 3 p. (UTPĮ projekto 29 str. ir 37 str.), nors nurodytuose teismų sprendimuose yra konstatuota, kad tokia priemonė yra laikytina sulaikymu. Be to, siūlomame UTPĮ projekte taip pat paliekamos nuostatos, kur apgyvendinimas be teisės išeiti už apgyvendinimo teritorijos ribų apskritai net nepriskiriama alternatyviai sulaikymui priemonei (kurią gali skirti tik teismas) ir paliekama teisė tokią priemonę skirti administracinei institucijai, netaikant UTPĮ VII skyriaus nuostatų, kuriame įtvirtinti užsieniečių judėjimo laisvės suvaržymo standartai, įskaitant tai, kad užsieniečių judėjimo laisvė, tiek skiriant sulaikymą, tiek skiriant alternatyvią sulaikymui priemonę, gali būti skiriama tik teismo sprendimu. Tai yra UTPĮ 140⁸ 3 d., 6 d., 7 d. (UTPĮ projekto 34 straipsnis).
Rekomendacija: siūlytina pakeisti UTPĮ pagal nustatytus sulaikymo apibrėžimo standartus, kad faktinis sulaikymas visose UTPĮ normose (t.y. 115 str., 140⁸str., 140¹⁹ str.) būtų tiesiogiai vadinamas sulaikymu (o ne apgyvendinimu be teisės išeiti už apgyvendinimo įstaigos teritorijos ribų), kartu suteikiant asmenims sulaikymo procese taikytinas garantijas. Pritarti Pasiūlymai susiję su UTPĮ projektu Nr. XIVP-3047, kurį ŽTK svarstė 2023-11-22 ir grąžino projektą iniciatoriams tobulinti
37
Pažymėtina, jog UTPĮ 115 str. 2 d. 4 p. (iš esmės analogiškas ir UTPĮ 140¹⁹ str. 1 d. 2 p.) yra taikomas susiaurintai, t. y. kad apgyvendinimas laikino apgyvendinimo vietoje be judėjimo laisvės apribojimo, kaip alternatyvi sulaikymui priemonė, gali būti taikomas tik prieglobsčio prašytojams arba buvusiems prieglobsčio prašytojams. Sunku suprasti, kodėl įstatymų leidėjas nusprendė, kad ši priemonė neturėtų būti taikoma užsieniečiams, kurie neprašė ir nenori prašyti prieglobsčio. Tokia įstatymo norma sukuria galimai įstatymo leidėjo nenumatytą poveikį - ji skatina piktnaudžiauti prieglobsčio procedūra ir kreiptis dėl prieglobsčio tuos užsieniečius, kurie nesiekė to daryti. Tokia situacija susiklosto, nes jei išsiuntimo procedūros laukiantis užsienietis neturi galimybių savarankiškai pragyventi, jam lieka vienintelė galimybė - būti sulaikytam centre. Tačiau, jei toks užsienietis pasiprašo prieglobsčio, tuomet tiek prieglobsčio procedūros metu, tiek ir jai pasibaigus, jis jau gali būti apgyvendintas centre be judėjimo laisvės apribojimo. Atitinkamai užsieniečiai, kurie nesiekė prašytis prieglobsčio, vis tiek kartais prieglobsčio prašo ir piktnaudžiauja prieglobsčio procedūra.
Pagal Direktyvos 2013/33 8 straipsnio 2 dalį „valstybės narės gali sulaikyti prašytoją, jeigu neįmanoma veiksmingai taikyti kitų švelnesnių alternatyvių priemonių.“ Pagal Direktyvos 2008/115 15 straipsnio 1 dalį „Valstybės narės gali sulaikyti trečiosios šalies pilietį,<...> (nebent konkrečiu atveju gali būti veiksmingai taikomos kitos pakankamos, tačiau švelnesnės priverstinės priemonės)<...>“ Reikia pastebėti, kad tiek pagal ES Direktyvą Nr. 2013/33 (taikomą prieglobsčio prašytojams), tiek pagal ES Direktyvą Nr. 2008/115 (taikomą grąžinamiems užsieniečiams) yra siektinas ne sulaikymo, o švelnesnių alternatyvių sulaikymui priemonių taikymas, kadangi sulaikymas taikomas tik kaip kraštutinė priemonė visais atvejais nepriklausomai nuo užsieniečio statuso. Todėl nėra pagrįsta tai, kad įstatymo leidėjas nusprendė taikyti prieglobsčio prašytojams ir buvusiems prieglobsčio prašytojams, bet netaikyti kitiems užsieniečiams itin reikalingos ir dažnai galinčios pakeisti sulaikymą alternatyvios sulaikymui priemonės - apgyvendinimo centre be judėjimo laisvės apribojimo. Rekomendacija: siūlytina panaikinti UTPĮ 115 str. 5 d. ir 140¹⁹str. 2 d., kurios nurodo, kad apgyvendinimas centre be judėjimo laisvės apribojimo, kaip alternatyvi sulaikymui priemonė, gali būti taikomas tik prieglobsčio prašytojams arba buvusiems prieglobsčio prašytojams. Pritarti
2023-10-04 (Dėl Seimo narių J.Džiugelio, K.Starkevičiaus, L.Mogenienės ir kt. 2023-07-19 pasiūlymo) Atsakydami į Jūsų komiteto 2023 m. rugsėjo
užsieniečių teisinės padėties“ Nr.
IX-2206 2, 3, 4, 5, 11, 28, 32, 44, 58, 62, 67, 71, 79, 85, 94, 99, 100, 101, 102, 103(1), 104, 105(2), 105(3), 105(4), 106(1), 108, 113, 114, 115, 115(1), 118, 123, 125, 140(8), 140(18), 140(19), 140(21), 140(28) straipsnių ir priedo pakeitimo ir 140(16) straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projekto Nr. XIVP-2797 (toliau – Pasiūlymas), kuriuo siūloma panaikinti diskriminacines nuostatas, taikomas tik laikinojo įdarbinimo įmonėms ir suvienodinti veiklos sąlygas Lietuvos laikinojo įdarbinimo įmonių su kitų Lietuvoje veikiančių įmonių sąlygomis įdarbinant trečiųjų šalių piliečius, siekiant, kad visi užsieniečiai, dirbantys Lietuvoje, mokėtų mokesčius Lietuvoje bei jų darbo sąlygos galėtų būti prižiūrimos Lietuvos institucijų, ir teikiame šią informaciją. Siūlome nepritarti Pasiūlymui dėl šių priežasčių:
Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – UTPĮ) pakeitimai[⁶⁷], kurie panaikino nuo 2019 m. kovo 1 d. galiojusį draudimą įdarbinti trečiųjų šalių piliečius pagal laikinojo darbo sutartį, tačiau numatė papildomus saugiklius. Visų pirma, numatytas reikalavimas darbo Lietuvos Respublikoje metu mokėti tokiam trečiosios šalies piliečiui mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu Valstybės duomenų agentūros[⁶⁸] paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (įtraukiant ir individualių įmonių darbo užmokesčio duomenis) (toliau – paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis BDU) dydis, o laikotarpiais tarp siuntimų – ne mažesnį negu Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga (toliau – MMA).
UTPĮ pakeitimais buvo siekiama sudaryti deramas darbo sąlygas laikiniesiems darbuotojams ir prisidėti prie darbo užmokesčio didėjimo tam tikruose sektoriuose, kuriuose Valstybės duomenų agentūros paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (įtraukiant ir individualių įmonių darbo užmokesčio duomenis) pagal atitinkamą ekonominės veiklos rūšį, pvz., transporto ir saugojimo, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų, statybos, yra mažesnis negu paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis BDU dydis. Mūsų nuomone, būtų nepriimtina žengti žingsnį atgal
Švedija pasisako už neterminuotus darbo santykius kaip tikslą (pristatymai pridedami). Taip pat paminėtina, kad draudimas sudaryti laikinojo darbo sutartį su trečiosios šalies piliečiu galioja kai kuriose Europos Sąjungos valstybėse narėse (Bulgarijoje, Slovėnijoje, Vengrijoje, Vokietijoje).
Jeigu būtų vienodinamos trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo per laikinojo įdarbinimo įmones sąlygos, mažėtų vidutinis darbo užmokestis – didesnė pigios darbo jėgos pasiūla mažintų darbo jėgos kainą, būtų gaunamos mažesnės valstybės, savivaldybių biudžetų, Valstybinio socialinio draudimo fondo pajamos, mažėtų paskatos investuoti į automatizaciją, dėl dempinguojamo darbo užmokesčio didėtų Lietuvos piliečių paskatos emigruoti. Laikinojo įdarbinimo įmonės, įdarbindamos trečiųjų šalių piliečius, pvz., iš Uzbekistano, kur minimali mėnesinė alga yra tik 76 Eur, galėtų rinktis modelį, siūlydamos laikinojo darbo naudotojams šią pigią darbo jėgą, pvz., už
galėtų būti mokamas Uzbekistano piliečiui, o 500 Eur liktų laikinojo įdarbinimo įmonei. Stebimas laikinųjų darbuotojų ir jų vidutinių mėnesinių pajamų augimas, terminuotų darbo sutarčių skaičiaus mažėjimas laikinųjų darbuotojų, su kuriais sudarytos: laikinųjų darbuotojų, su kuriais sudarytos: neterminuotos laikinojo darbo sutartys vidutinės mėnesio pajamos terminuotos laikinojo darbo sutartys
Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VDI) įpareigota stiprinti laikinojo įdarbinimo įmonių kontrolę tiek dėl naujų šioms įmonėms taikomų kriterijų, tiek dėl įsigaliojusių saugiklių dėl darbo laiko ir darbo užmokesčio reikalavimų, kai pagal laikinojo darbo sutartis įdarbinami trečiųjų šalių piliečiai. 2023 m. rugsėjo mėn. VDI vykdė rizikingiausių 50 laikinojo įdarbinimo įmonių patikrinimus. Buvo tikrinama, kaip įmonės laikosi UTPĮ 44 str. 1 d.
darbo laiko norma; ar trečiųjų šalių piliečiams mokamas mėnesinis darbo užmokestis, ne mažesnis negu paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis BDU, o laikotarpiais tarp siuntimų – ne mažesnis negu MMA; ar laikinojo įdarbinimo įmonėje įdarbinti trečiųjų šalių piliečiai turi galiojančius sprendimus dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams. Šių patikrinimų preliminarūs rezultatai turėtų būti skelbiami 2023 m. spalio mėn. antroje pusėje. Kartu informuojame, kad Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyba) duomenimis, 2023 m. antrąjį pusmetį stebimas išduodamų sprendimų dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos darbo rinkos poreikiams (toliau – sprendimas dėl darbo atitikties) augimas užsieniečiams, kurie ketina dirbti laikinojo įdarbinimo įmonėse. Užimtumo tarnyba 2023 m. išdavė užsieniečiams iš viso 2684 sprendimus dėl darbo atitikties, iš kurių 883 (33 proc.) išduoti įdarbinti laikinojo įdarbinimo įmonėse. Sprendimai dėl darbo atitikties užsieniečiams, kurie ketina dirbti laikinojo įdarbinimo įmonėse
priemonių vairuotojams), 2023/07/01 – 2023/09/25
transporto priemonių vairuotojams, plataus profilio statybininkams). Atkreiptinas dėmesys, kad ženkliai auga sprendimų dėl darbo atitikties išdavimas Bangladešo piliečiams. Iš viso per 2023 m. išduota 250 sprendimų dėl darbo atitikties Bangladešo piliečiams, iš kurių - 232 išduoti įdarbinti laikinojo įdarbinimo įmonėse. Sprendimai dėl darbo atitikties Bangladešo piliečiams, kurie ketina dirbti laikinojo įdarbinimo įmonėse 2023 m.
I pusmetis
229 2023 m. (07/01 – 09/25) sprendimai dėl darbo atitikties užsieniečiams, kurie ketina dirbti laikinojo įdarbinimo įmonėse (pagal pilietybę) Kirgizijos Respublikos
3
618 2023 m. (07/01 – 09/25) sprendimai dėl darbo atitikties Bangladešo piliečiams pagal profesijas Profesija Sprendimų skaičius Laikinojo įdarbinimo įmonė Plataus profilio statybininkas
2
229 Bangladešo, Indijos piliečių domėjimasis galimybe dirbti Lietuvoje pastebimas ir per elektroninius paklausimus tiesiogiai Užimtumo tarnybai, kurių pastaruoju metu buvo pateikta apie 400. Nepritarti Komitetas pritarė J. Džiugelio ir kt. Seimo narių pateiktiems siūlymams dėl laikino įdarbinimo įmonių. 4. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija 2023-11-20 Atsakydami į Lietuvos darbdavių konfederacijos 2023 m. spalio 18 d. raštu Nr. A-23-10-028 pateiktą poziciją dėl laikinojo įdarbinimo, pagal kompetenciją, papildydami Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2023 m. spalio 4 d. raštu Nr. (11.1E-51) SD-4016, adresuotu Lietuvos Respublikos Seimo užsienio reikalų komitetui, pateiktą informaciją, teikiame Lietuvos Respublikos Seimo komitetams papildomą aktualią informaciją.
Suaktyvėjo įdarbinimas per laikinojo įdarbinimo įmones iš Bangladešo ir Uzbekistano, daugiau nei pusė laikinųjų darbuotojų dirba tarptautinio krovinių vežimo vairuotojais Pagal 2022 m. rugpjūčio 1 d. įsigaliojusius Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ pakeitimus laikinojo įdarbinimo įmonėms buvo suteikta teisė įdarbinti trečiųjų šalių piliečių (toliau – TŠP) pagal laikinojo darbo sutartis, jei darbuotojui mokamas vidutinis darbo užmokestis. Jei nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d. iki gruodžio 31 d. prašymus priimti sprendimus dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams (toliau – sprendimas dėl darbo atitikties) Užimtumo tarnybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikė tik 5 laikinojo įdarbinimo įmonės, tai per 2023 m. iki rugsėjo 30 d. prašymus įdarbinti TŠP pateikė jau 33 laikinojo įdarbinimo įmonės. Laikinojo įdarbinimo įmonėms buvo priimti 976 teigiami sprendimai dėl darbo atitikties iš 16 valstybių atvykusiems TŠP. Nagrinėjamu laikotarpiu tai sudarė 35 proc. visų Užimtumo tarnybos priimtų sprendimų (2796). Itin suaktyvėjęs laikinojo įdarbinimo įmonių kreipimasis teikiant prašymus Užimtumo tarnybai priimti sprendimus dėl darbo atitikties buvo stebimas 2023 m. III ketvirtį: buvo priimta 720 teigiamų sprendimų. 2023 m. daugiausiai sprendimų, skirtingai nei praėjusiais metais, kada vyravo Baltarusijos piliečiai, buvo priimta Bangladešo (28 proc.) ir Uzbekistano piliečiams 27 proc.
Daugiausiai TŠP ketino dirbti tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojais (51 proc.), plataus profilio statybininkais (17 proc.), virėjais (13 proc.). L1 Laikinojo įdarbinimo įmonėms priimti sprendimai dėl užsieniečio darbo atitikties pagal pilietybę 2023 m. I-III k. Nr. Pilietybė Skaičius
275
233
171
140
78
29
21
9
7
3
3
2
2
1
1
1 Iš viso: 976 L2 Laikinojo įdarbinimo įmonėms priimti sprendimai dėl užsieniečio darbo atitikties pagal profesijas/darbo funkcijas 2023 m. I-III k. Nr. Profesija/darbo funkcija Skaičius
497
165
124
114
2
1
1
1
1 Iš viso: 976 Nepalaikome TŠP įdarbinimo per laikinojo įdarbinimo įmones palengvinimo Uzbekistane ir Bangladeše minimali alga mažesnė nei 80 EUR ir šios šalys yra populiariausios darbo jėgos imigracijai per laikinojo įdarbinimo įmones. Apimtys kol kas nėra didelės, tačiau matome rimtą grėsmę darbo rinkai ir jos labiausiai pažeidžiamiems (žemiausios kvalifikacijos) dalyviams. Vien Bangladeše gyvena virš 170 mln. gyventojų, o populiacijos prieaugis apie 1,7 mln. per metus. Palyginimui Lietuvoje apskritai dirba vos 1,4 mln. asmenų.
Kaip informavo ir Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, jų duomenimis, į Lietuvą pastaruoju metu daugiausia atvyksta dirbti iš šių šalių: Uzbekistano, Tadžikistano, Kirgizijos, Azerbaidžano, Kazachstano, Bangladešo, Pakistano. Tai šalys praktikuojančios islamą. TŠP komandiravimo mastas iš Lenkijos mažėja Teigiama, kad neatlaisvinus apribojimų laikinojo įdarbinimo įmonėms šie asmenys vis tiek atvyks per Lenkijos Respubliką, kadangi iš Lenkijos komandiruojami, paprastai, ukrainiečiai, baltarusiai ir moldavai, gali atvykti tiesiogiai. Be to, Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, iš Lenkijos komandiruotų asmenų skaičius mažėja: iki 2022 m. spalio 26 d.: 2576 darbuotojai (1788 ukrainiečiai, 199 baltarusiai, 42 moldavai); iki 2023 m. spalio 26 d.: 1742 darbuotojai (809 ukrainiečiai, 494 baltarusiai, 65 moldavai). Panaikinus ribojimą mokėti vidutinį darbo užmokestį laikiniesiems TŠP darbuotojams, tai galėtų atverti neribotą pigios darbo jėgos imigraciją į Lietuvos Respubliką iš trečiųjų šalių. Nepritarti Komitetas pritarė J. Džiugelio ir kt. Seimo narių pateiktiems siūlymams dėl laikino įdarbinimo įmonių. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.1. Seimo nariai J. Džiugelis, K. Starkevičius,
1 N2 Argumentai:
Respublikos Užsieniečių teisinės padėties įstatymo (toliau – UTPĮ) pataisos (Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 pakeitimo įstatymas, 2022 m. birželio 30 d. Nr.
Nr. XIV-1277), įsigaliojusios
įmonėms įdarbinti ir trečiųjų šalių piliečius, tačiau priėmus minėtus pakeitimus buvo apribotos Lietuvoje įregistruotų tokio pobūdžio įmonių veiklos sąlygos išskiriant jas iš visų kitų, nors remiantis duomenimis šis veiklos sektorius nėra nei daugiau rizikingas, nei jame nustatoma nelegalaus darbo ar panašių sunkių darbo santykių pažeidimų. Apribojimai veiklai bei trečiųjų šalių piliečių įdarbinimui galioja tik Lietuvos Respublikoje registruotoms bei veikiančioms laikinojo įdarbinimo įmonėms, todėl kitų Europos Sąjungos šalių laikinojo įdarbinimo įmonės naudojasi šia spraga ir siunčia darbuotojus (manoma, kad jų kiekis gali siekti iki
institucijas bei jų nustatytus reikalavimus, joms negalioja UTPĮ nustatyti apribojimai. Tokiu atveju nuo komandiruotų darbuotojų darbo užmokesčio mokami pajamų, socialinio bei sveikatos draudimo mokesčiai sumokami kitose šalyse ir Lietuvos biudžetas praranda daug įplaukų – per metus tai sudaro iki 50 mln. EUR negautų biudžeto pajamų. Taip pat reikia atkreipti dėmesį į tai, jog komandiruoti į Lietuvą užsienio piliečiai mūsų šalyje nepatenka į Valstybinės darbo inspekcijos vykdomos ūkio subjektų priežiūros ratą, kadangi tarp laikinųjų užsienio darbuotojų ir laikinojo darbo naudotojo nėra darbo santykių, nes darbdavys yra užsienio juridinis asmuo. Pasiūlymu siekiama panaikinti diskriminacines nuostatas, taikomas tik laikinojo įdarbinimo įmonėms ir suvienodinti veiklos sąlygas Lietuvos laikinojo įdarbinimo įmonių su kitų Lietuvoje veikiančių įmonių sąlygomis įdarbinant užsienio piliečius iš trečiųjų šalių. Tuo siekiama, kad visi užsieniečiai, dirbantys Lietuvoje, mokėtų mokesčius Lietuvoje bei jų darbo sąlygos galėtų būti prižiūrimos Lietuvos institucijų.
Pasiūlymas: Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūloma pakeisti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 44, 62, 62¹ straipsnius panaikinant diskriminacines nuostatas bei užtikrinant, kad laikinuoju įdarbinimu galės užsiimti tik įmonės įrašytos į Valstybinės darbo inspekcijos sąrašą (tai yra atitinka kriterijus). Siūlome įstatymo projekto 8 straipsnį patikslinti, papildyti nauja 2 dalimi ir jį išdėstyti taip: „8 straipsnis. 44 straipsnio pakeitimas
punktoą a papunktį ir jį išdėstyti taip: „2) atitinka šias sąlygas:
a) pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui.
Jeigu užsienietis bus įdarbinamas pagal laikinojo darbo sutartį, pateikiamas laikinojo įdarbinimo įmonės, įrašytos į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sudaromą ir jos interneto svetainėje skelbiamą laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašą, įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal laikinojo darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui ir nustatyti visą darbo laiko normą bei darbo Lietuvos Respublikoje metu mokėti užsieniečiui mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu Lietuvos statistikos departamento paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (įtraukiant ir individualių įmonių darbo užmokesčio duomenis) (toliau – paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis BDU) dydis, o laikotarpiais tarp siuntimų – ne mažesnį negu Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga;
b) pateikiama darbdavio informacija apie užsieniečio turimą kvalifikaciją, susijusią su atliktinu darbu; arba apie užsieniečio turimą ne mažesnę negu vienerių metų darbo patirtį per pastaruosius 3 metus, susijusią su atliktinu darbu; arba apie numatomą užsieniečiui mokėti mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis BDU dydis, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytą atvejį.
Jeigu užsienietis bus įdarbinamas pagal laikinojo darbo sutartį, pateikiamas laikinojo įdarbinimo įmonės, įrašytos į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sudaromą ir jos interneto svetainėje skelbiamą laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašą, įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal laikinojo darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui ir nustatyti visą darbo laiko normą bei darbo Lietuvos Respublikoje metu mokėti užsieniečiui mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu Lietuvos statistikos departamento paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (įtraukiant ir individualių įmonių darbo užmokesčio duomenis) (toliau – paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis BDU) dydis, o laikotarpiais tarp siuntimų – ne mažesnį negu Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga;
b) pateikiama darbdavio informacija apie užsieniečio turimą kvalifikaciją, susijusią su atliktinu darbu; arba apie užsieniečio turimą ne mažesnę negu vienerių metų darbo patirtį per pastaruosius 3 metus, susijusią su atliktinu darbu; arba apie numatomą užsieniečiui mokėti mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis BDU dydis, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytą atvejį. Užsieniečiui, kuris atvyksta dirbti pagal laikinojo darbo sutartį, taikomos šiame punkte nurodytos sąlygos dėl užsieniečio kvalifikacijos arba darbo patirties;
c) Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyba) socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka priima sprendimą dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus.“
išdėstyti taip: „2.
Šio straipsnio 1 dalies 2 punkto b ir c papunkčiuose nurodytos sąlygos netaikomos užsieniečiui, kuris, Lietuvos Respublikoje pabaigęs studijas ar mokymąsi pagal formaliojo profesinio mokymo programą, ketina dirbti ir kreipiasi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo arba keitimo šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytu pagrindu nepraėjus 10 metų nuo studijų ar mokymosi pagal formaliojo profesinio mokymo programą baigimo. Šio straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunktyje nurodyta sąlyga taip pat netaikoma užsieniečiui, kurio profesija yra įtraukta į Užimtumo tarnybos direktoriaus patvirtintą profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis (toliau – Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašas pagal ekonominės veiklos rūšis) ir nėra išnaudota kvota, nustatoma pagal šio Įstatymo 57¹ straipsnį, ir užsieniečiui, kuriam buvo suteikta laikinoji apsauga ir kuriam leidimas laikinai gyventi šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu išduodamas pirmą kartą arba keičiamas, kai užsieniečio darbdavys nepasikeitė. Ši dalis netaikoma užsieniečiui, kuris ketina dirbti pagal laikinojo darbo sutartį.“
1.2. Seimo nariai J. Džiugelis, K. Starkevičius, L. Mogenienė ir kt. 2023-07-1910 N1, N3 Argumentai: tie patys, kaip prie 1 pasiūlymo. Pasiūlymas: papildyti įstatymo projekto 10 straipsnį naujomis 1 ir 3 dalimi, patikslinti 2 dalį ir jį išdėstyti taip: „10 straipsnis. 62 straipsnio pakeitimas
išdėstyti taip: „4. Užsienietis, kuriam išduota nacionalinė viza ar leidimas laikinai gyventi šio Įstatymo 44 straipsnyje nustatytu pagrindu, gali dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį buvo įdarbintas, išskyrus šio Įstatymo 44 straipsnio 6 dalyje nurodytus atvejus.
Užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas šio Įstatymo 44¹ straipsnyje nustatytu pagrindu, gali pakeisti darbdavį šio Įstatymo 44¹ straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka. Jeigu darbdavys, įsipareigojęs užsienietį įdarbinti, nėra keičiamas, toks užsienietis gali dirbti pas kitą darbdavį. Reikalavimas dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo užsienietį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį užsienietis buvo įdarbintas, netaikomas užsieniečiams, kuriems leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio Įstatymo 49⁵ straipsnio 1 dalies 1 punktą bei dirbantiems pagal laikinojo darbo sutartį.“
2Pakeisti 62 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Užsieniečio darbo užmokestis negali būti mažesnis už tokį patį darbą pas tą patį darbdavį (arba pas laikinojo darbo naudotoją laikinojo įdarbinimo atveju) dirbančio Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečio ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenančio užsieniečio, o jeigu tokio darbuotojo nėra, užsieniečio darbo užmokestis negali būti mažesnis už Valstybės duomenų agentūros paskutinį paskelbtą kalendorinių metų vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį šalies ūkyje (įtraukiant ir individualių įmonių darbo užmokesčio duomenis) pagal atitinkamą ekonominės veiklos rūšį.
Jeigu Valstybės duomenų agentūros paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (įtraukiant ir individualių įmonių darbo užmokesčio duomenis) pagal atitinkamą ekonominės veiklos rūšį yra didesnis negu paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis BDU dydis, taikomas reikalavimas mokėti darbo užmokestį, ne mažesnį negu Valstybės duomenų agentūros paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (įtraukiant ir individualių įmonių darbo užmokesčio duomenis) pagal atitinkamą ekonominės veiklos rūšį.“
išdėstyti taip:
„7. Užsienietis negali dirbti pagal laikinojo darbo
sutartį tik įmonėje, kuri įrašyta į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sudaromą ir jos interneto svetainėje skelbiamą laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašą. taip, kaip ji apibrėžiama Darbo kodekse, išskyrus atvejus, kai užsieniečiui išduotas leidimas laikinai gyventi šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytu pagrindu.“ Pritarti 1.3. Seimo nariai J. Džiugelis, K. Starkevičius, L. Mogenienė ir kt. 2023-07-19 N11 Argumentai: tie patys, kaip prie 1 pasiūlymo.
Pasiūlymas: papildyti įstatymo projektą nauju 11 straipsniu ir jį išdėstyti taip:
„11 straipsnis. 62¹ straipsnio pakeitimas
Pakeisti 62¹ straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) užsienietis ketina dirbti pagal darbo sutartį, kuri gali būti
sudaryta tik tiesiogiai su darbdaviu (Lietuvos Respublikoje įsteigtu juridiniu asmeniu arba fiziniu asmeniu, kuris yra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas) ar laikinojo įdarbinimo įmone;“ Atitinkamai patikslinti po to einančių 12- 42 straipsnių numeraciją. Pritarti 1.4. Seimo nariai J. Džiugelis, K. Starkevičius, L. Mogenienė ir kt. 2023-07-19 Argumentai: tie patys, kaip prie 1 pasiūlymo Pasiūlymas: patikslinti Įstatymo projekto pavadinimą, papildant įrašytu keičiamu Įstatymo 62¹straipsniu ir pavadinimą išdėstyti taip:
TEISINĖS PADĖTIES“ NR. IX-2206 2, 3, 4, 5, 11, 28, 32, 44, 58, 62, 62¹,67, 71, 79, 85, 94, 99, 100, 101, 102, 103¹, 104, 105², 105³, 105⁴, 106¹, 108, 113, 114, 115, 115¹, 118, 123, 125, 140⁸, 140¹⁸, 140¹⁹, 140²¹, 140²⁸
Pritarti 2.1. Seimo nariai: Tomas Vytautas Raskevičius Jurgis Razma Tomas Tomilinas Vytautas Bakas Julius Sabatauskas Algirdas Sysas Dovilė Šakalienė Orinta Leiputė 2023-09-22
2N Argumentai: Šiuo metu prieglobsčio gavėjai, įgyvendindami savo teisę į šeimos susijungimą, susiduria su sisteminėmis problemomis. Galiojantis teisinis reguliavimas formaliai leidžia prieglobsčio gavėjo šeimos nariams pasinaudoti šeimos susijungimo galimybe, tačiau tai įgyvendinama pasitelkus atskirus teisinius instrumentus (Šengeno viza, leidimas laikinai gyventi, nacionalinė viza), kurių nė vienas nėra skirtas konkrečiai šiam tikslui įgyvendinti bei kurie nėra tarpusavyje apjungti į vientisą algoritmą.
Nuo karo ar persekiojimo bėgantiems žmonėms atvykus į juos priėmusią šalį susijungimas su kitoje šalyje likusiais šeimos nariais dažniausiai yra pirmo svarbumo dalykas. Šeimos susijungimas tokiais atvejais dažnai laikomas reabilitacijos ir integracijos būtinąja sąlyga. Visgi, prieglobsčio gavėjų istorijos iliustruoja, kad įgyvendinami savo teisę į šeimos susijungimą, prieglobstį Lietuvoje gavę užsieniečiai susiduria su sisteminėmis problemomis. Nors tam tikrais individualiais atvejais ad hoc būdu randama išeičių, kiti žmonės lieka įstrigę nežinioje. „Šeimos susijungimas“ Lietuvoje yra nelengvai pasiekiamas rezultatas, o ne aiškiai apibrėžtas ir nuoseklus procesas, prasidedantis nuo prieglobsčio asmeniui suteikimo (bei, atitinkamai, teisės į šeimos susijungimą įgijimo) ir besitęsiantis iki to momento, kai jo šeimos nariai faktiškai atvyksta į Lietuvą ir joje apsigyvena. Atsižvelgiant į Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos pateiktas pastabas ir pasiūlymus dėl teisės į šeimos susijungimą praktinio įgyvendinimo prieglobsčio suteikimo sistemos kontekste,[⁶⁹] siūloma papildyti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 (toliau – ir Įstatymas) 28 straipsnį, siekiant jį suderinti su Europos Sąjungos teisės aktais ir tarptautiniais žmogaus teisių apsaugos standartais teisės į šeimos susijungimą užtikrinimo srityje. Pasiūlymu siekiama pašalinti kliūtis, su kuriomis susiduria kai kurie prieglobstį Lietuvoje gavę užsieniečiai, siekdami pasinaudoti Įstatymo 43 straipsnyje įtvirtinta teise į šeimos susijungimą.
Pažymėtina, kad kai kurie prieglobstį gavusių užsieniečių šeimos nariai negali atvykti į šalis, kuriose veikia išorės paslaugų teikėjo biurai dėl objektyvių priežasčių (pavyzdžiui, kelionės dokumento neturėjimas arba šalyje vykstantis ginkluotas konfliktas). Siūloma papildyti Įstatymo 28 straipsnį, suteikiant galimybę užsieniečiui, kuriam suteiktas prieglobstis, pačiam pateikti Migracijos departamentui prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi jo šeimos nariui (-iams) šeimos susijungimo pagrindu. Siūlomas reglamentavimas atitinka
susijungimą 5 straipsnio 1 dalį, kuri numato, kad prašymą leisti atvykti bei gyventi atitinkamos valstybės narės kompetentingoms institucijoms gali pateikti ne tik šeimos nariai, bet ir pats valstybėje narėje gyvenantis užsienietis. Pažymėtina, kad tokia tvarka Lietuvoje galiojo ir iki 2019 m. Pažymėtina, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismas š. m. balandžio
narės negali reikalauti, kad asmens, pripažinto pabėgėliu, šeimos nariai, pageidaujantys pateikti prašymą leisti atvykti į šalį ir gyventi joje siekiant šeimos susijungimo, asmeniškai atvyktų į valstybės narės diplomatinę ar konsulinę atstovybę, kai jiems atvykti į tą atstovybę yra neįmanoma arba pernelyg sudėtinga. Suteikus galimybę užsieniečiui, kuriam suteiktas prieglobstis, pateikti Migracijos departamentui prašymą išduoti leidimą gyventi jo šeimos nariui, būtų iš dalies išspręsta problema, kuomet Lietuvoje gyvenančio prieglobstį gavusio užsieniečio šeimos nariai neturi fizinės galimybės patys kreiptis dėl leidimo laikinai gyventi šeimos susijungimo tikslu išdavimo ir dėl to šeimos išskyrimas užsitęsia arba jos susijungimas tampa neįmanomas.
Pasiūlymas: „6 straipsnis. 28 straipsnio pakeitimas
2Papildyti 28 straipsnį 2¹ dalimi ir ją išdėstyti taip:
„2¹. Nedarant poveikio šio straipsnio 2 daliai,
užsienietis, kuriam suteiktas prieglobstis Lietuvos Respublikoje, gali pateikti Migracijos departamentui prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu savo šeimos nario, kuris atvyksta šeimos susijungimo tikslu, vardu.“ Nepritarti Šiam siūlymui siūlome nepritarti, kadangi jau dabar prieglobstį gavęs asmuo gali užpildyti per MIGRIS prašymą išduoti leidimą šeimos nariams, nes Leidimų laikinai gyventi išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329, 18 punkte yra nurodyta, kad užsieniečio prašymą išduoti arba pakeisti leidimą UTPĮ 43 straipsnio 1 dalies 1–7 punktuose nurodytais pagrindais gali užpildyti per MIGRIS (...) ir užsienietis (vyresnis nei 18 metų), pas kurį atvykstama šeimos susijungimo pagrindu. 2.2.
2.2. Seimo nariai: Tomas Vytautas Raskevičius Jurgis Razma Tomas Tomilinas Vytautas Bakas Julius Sabatauskas Algirdas Sysas Dovilė Šakalienė Orinta Leiputė 2023-09-22 6N Argumentai: Atsižvelgiant į Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos pateiktas pastabas ir pasiūlymus dėl teisės į šeimos susijungimą praktinio įgyvendinimo prieglobsčio suteikimo sistemos kontekste (žr. argumentaciją aukščiau), siūloma tikslinti Įstatymo 26 straipsnio 3 dalį, siekiant jį suderinti su Europos Sąjungos teisės aktais ir tarptautiniais žmogaus teisių apsaugos standartais teisės į šeimos susijungimą užtikrinimo srityje. Remiantis Įstatymo 26 straipsnio 1 dalimi, teise susijungti su šeima norintys pasinaudoti užsieniečiai privalo pateikti dokumentus, patvirtinančius, kad užsienietis turi pakankamai lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje, kad turi gyvenamąją patalpą Lietuvos Respublikoje ir turi sveikatos draudimą, galiojantį užsieniečio buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu. Remiantis to paties straipsnio 3 dalimi, šis reikalavimas netaikomas, jeigu užsienietis dėl leidimo gyventi išdavimo šeimos susijungimo pagrindu kreipiasi per 3 mėnesius nuo prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo užsieniečiui, pas kurį atvykstama šeimos susijungimo tikslu, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad atvykimas į Lietuvą gali tapti sudėtingu ir ilgai trunkančiu procesu, neretais atvejais per 3 mėnesius nuo prieglobsčio asmeniui suteikimo jo šeimos nariams atvykti į Lietuvą ir kreiptis dėl leidimo gyventi lengvatinėmis sąlygomis nepavyksta. Papildomai pažymėtina, kad byloje Nr. C‑380/17 Europos Sąjungos Teisingumo Teismas yra išaiškinęs, kad nacionalinėje teisėje turi būti numatyta galimybė netaikyti prašymo leisti atvykti ir gyventi pripažinto pabėgėlio šeimos nariams pateikimo termino, kai tam tikromis aplinkybėmis galėtų būti objektyviai pateisinamas vėlavimas pateikti šį prašymą.
Prieglobsčio gavėjams ir jų šeimos nariams Lietuvoje yra teikiama valstybės parama integracijai, t. y. tam tikrą laiką valstybė faktiškai prisideda prie tokių asmenų išlaikymo. Integracijos metu, įvertinus prieglobsčio gavėjo (ir jo šeimos narių) poreikius, taikomos socialinės, sveikatos priežiūros, švietimo, psichologinės ir kitokios pagalbos bei įgalinimo priemonės, padedančios jiems integruotis. Integracijos proceso metu asmenims padedama spręsti apgyvendinimo klausimus, skiriama išmoka įsikurti, mokamos mėnesinės pašalpos. Integruojami asmenys įsiregistruoja ir dalyvauja Užimtumo tarnybos organizuojamose paramos mokymuisi priemonėse bei tuo pagrindu laikomi apdraustaisiais valstybės lėšomis. Tokiu būdu, bendro reikalavimo prieglobsčio gavėjo šeimos nariams turėti pakankamai asmeninių pragyvenimo lėšų, gyvenamąją patalpą bei sveikatos draudimą, galiojantį užsieniečio buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu, nustatymas ne tik ignoruoja išskirtinę situaciją asmenų, privestų palikti kilmės šalį ir tik pradedančių integruotis Lietuvoje, tačiau taip pat yra savaime nesuderinamas su garantijomis, kurias tokiems asmenims numato Lietuvoje veikianti integracijos sistema. Šioje situacijoje, prieglobsčio gavėjo šeimos nariui gavus leidimą gyventi, valstybė teikia jam paramą, įskaitant finansinę, padeda rasti būstą, įsidarbinti. Tačiau tam, kad toks šeimos narys gautų leidimą gyventi, jis faktiškai pirma turi įrodyti, kad tokio pobūdžio paramos jam nereikia. Pasiūlymas:
Papildyti įstatymo projektą nauju 6 straipsniu ir jį išdėstyti taip: „6 straipsnis. 26 straipsnio pakeitimas Pakeisti 26 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3.
Šio straipsnio 1 dalies 2–5 punktuose nustatytos sąlygos netaikomos užsieniečiui, kuriam suteiktas prieglobstis Lietuvos Respublikoje arba laikinoji apsauga, taip pat užsieniečio, kuriam suteiktas prieglobstis Lietuvos Respublikoje, šeimos nariams, kurie kreipėsi dėl leidimo gyventi išdavimo šeimos susijungimo atveju pagrindu šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu per 3 12 mėnesius mėnesių nuo prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo. Pasibaigus nurodytam terminui, šioje dalyje numatyta išimtis gali būti taikoma, jeigu nustatoma, kad užsieniečio, kuriam suteiktas prieglobstis Lietuvos Respublikoje, šeimos nariai dėl objektyvių priežasčių negalėjo pateikti prašymo dėl leidimo gyventi išdavimo anksčiau.“ Pritarti 2.3. Seimo nariai:
Tomas Vytautas Raskevičius Jurgis Razma Tomas Tomilinas Vytautas Bakas Julius Sabatauskas Algirdas Sysas Dovilė Šakalienė Orinta Leiputė 2023-09-22 Argumentai: Atsižvelgiant į aukščiau pateiktus pasiūlymus, siūloma pakoreguoti įstatymo projekto pavadinimą. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto pavadinimą ir išdėstyti jį taip:
28, 32, 44, 58, 62, 67, 71, 79, 85, 94, 99, 100, 101, 102, 103(1), 104, 105(2), 105(3), 105(4), 106(1), 108, 113, 114, 115, 115(1), 118, 123, 125,
Pritarti 3.1 Seimo narys
6 Argumentai: Įstatymo projektu yra siekiama konsoliduoti migrantų priėmimo sąlygų užtikrinimo funkcijas vienoje institucijoje, tam, kad būtų galima efektyviausiai nukreipti finansinius, žmogiškuosius ir infrastruktūros išteklius į priėmimo poreikių nustatymą bei tenkinimą.
Tuo tikslu numatoma suteikti įgaliojimus Vyriausybei paskirti priėmimą užtikrinančią įstaigą ir nustatyti užsieniečių laikino apgyvendinimo vietas, įgalioti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministrą sureguliuoti priėmimą užtikrinančios įstaigos ir užsieniečių laikino apgyvendinimo vietų veiklą. Atsižvelgiant į tai, kad priėmimą užtikrinanti įstaiga, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos įstatymo Dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – UTPĮ) nuostatomis turi teisę teikti materialines, socialines, apgyvendinimo ir kitas priėmimo sąlygas užtikrinančias paslaugas ne tik prieglobsčio prašytojams, bet ir kitiems UTPĮ numatytiems užsieniečiams, siūlytina patikslinti šios įstaigos sąvoką, numatant, kad ši įstaiga paslaugas turi teisę teikti ir leidimą laikinai gyventi UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatytu pagrindu turintiems užsieniečiams. Pažymėtina, kad tais atvejais, kai prieglobsčio prašytojams, kurie būna apgyvendinti laikino apgyvendinimo vietoje, suteikiamas leidimas gyventi ne tarptautinės apsaugos pagrindu, o, pavyzdžiui, dėl humanitarinių priežasčių arba vadovaujantis negrąžinimo principu, užsieniečiai ne visada gali greitai išsikelti iš laikino apgyvendinimo vietos, nes greitai nesusiranda darbo ir būsto.
Tais atvejais, kai laikino apgyvendinimo vietose yra laisvų vietų, siūlytina leisti tik ką gavusiems leidimus laikinai gyventi UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatytu pagrindu turintiems užsieniečiams iki tol, kol susiras darbą ir būstą, mokant už gyvenimą socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka, tokiu būdu kartu taupant valstybės biudžeto lėšas už neapgyvendintų laikino apgyvendinimo vietų išlaikymą. Pasiūlymas: Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūloma patikslinti Įstatymo projekto 1 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas
dalimi: „23¹. Priėmimą užtikrinanti įstaiga – Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskirta biudžetinė įstaiga, teikianti socialines, apgyvendinimo ir kitas priėmimo sąlygas užtikrinančias paslaugas prieglobsčio prašytojams, užsieniečiams, kuriems suteiktas prieglobstis Lietuvos Respublikoje, jų šeimos nariams šeimos susijungimo atvejais, nelydimiems nepilnamečiams užsieniečiams, užsieniečiams, esantiems ar buvusiems su prekyba žmonėmis susijusių nusikaltimų aukomis, užsieniečiams, kuriems išduotas leidimas laikinai gyventi šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatytu pagrindu, užsieniečiams, kol bus priimtas sprendimas dėl jų grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos arba kol sprendimas dėl jų grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos bus įgyvendintas, užsieniečiams, perkeltiems į Lietuvos Respublikos teritoriją Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimu.
Priėmimą užtikrinančios įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendina Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija.“ Pritarti
Justas Džiugelis 2023-10-262 N4 Argumentai: Vadovaujantis UTPĮ 71 straipsnio 5 dalies nuostatomis, prieglobsčio prašytojo teisėms įgyvendinti gali būti naudojamos ne tik Lietuvos Respublikos valstybės lėšos, bet taip pat ir tarptautinių organizacijų, Europos Sąjungos struktūrinių fondų, Lietuvos Respublikos fizinių ir juridinių asmenų įsteigtų humanitarinės pagalbos fondų, nevyriausybinių organizacijų lėšos tiek, kiek prieglobsčio prašytojas jų negali garantuoti deklaruotinomis lėšomis ir turtu. Atsižvelgiant į UTPĮ nustatytą principą, kad visų pirma, prieglobsčio prašytojų teisių įgyvendinimui turėtų būti naudojamos prieglobsčių prašytojų turimos lėšos, o tik jų nesant - valstybės biudžeto lėšos, siūlytina Įstatymo projektą patikslinti, atitinkamai numatant analogišką principą ir dėl kitų užsieniečių, turinčių teisę gyventi priėmimą užtikrinančios įstaigos administruojamose laikinojo apgyvendinimo vietose.
Be to, tais atvejais, kai dėl UTPĮ nustatytų priežasčių asmenys negali būti išsiunčiami iš Lietuvos Respublikos ar grąžinami į užsienio valstybę ir jie nėra sulaikyti, turėtų būti numatyta galimybė juos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais atvejais, tvarka ir sąlygomis laikinai apgyvendinti laikino apgyvendinimo vietose, jei jose yra laisvų vietų. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad leidimą laikinai gyventi kartais gauna prieglobsčio prašytojai, kuriems nesuteikiamas tarptautinės apsaugos statusas (UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 8 p.). Pavyzdžiui, gavę leidimą laikinai gyventi dėl humanitarinių priežasčių, užsieniečiai negauna valstybės paramos integracijai ir piniginės socialinės paramos, o greitai susirasti darbą, generuojantį pragyvenimą užtikrinančias pajamas jiems trukdo kalbos barjeras ir (arba) sveikatos problemos. Būsto paieškas apsunkina visuomenės nenoras nuomoti gyvenamųjų patalpų užsieniečiams. Dėl išvardintų priežasčių užsieniečiams sunku vos tik gavus leidimą gyventi Lietuvoje susirasti savarankiškai nuomojamą būstą ir tuoj pat išvykti iš laikino apgyvendinimo vietos. Tokiais atvejais siūlytina, kad jie galėtų pasilikti laikino apgyvendinimo vietose (jeigu būtų jose vietų) iki tol, kol susiras darbą ir (arba) būstą bei socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka mokėti už gyvenimą jose. Pasiūlymas: papildyti Įstatymo projekto 2 straipsnį 4 dalimi: „4. Papildyti 3 straipsnį 6 dalimi: „6.
Užsieniečiams, negalintiems išvykti iš Lietuvos Respublikos arba negalintiems grįžti į kilmės valstybę dėl šio Įstatymo 130¹ straipsnyje nurodytų aplinkybių, užsieniečiams, kurių negalima grąžinti į užsienio valstybę, arba išsiųsti iš Lietuvos Respublikos šio Įstatymo 130 straipsnio 1, 2, 4 dalyse nurodytais atvejais, užsieniečiams, kurių išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos vykdymas sustabdytas dėl šio Įstatymo 128 straipsnio 2 dalies 2, 3 ir 4 punktuose nurodytų aplinkybių, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytais atvejais, tvarka ir sąlygomis gali būti leista laikinai apsigyvendinti laikino apgyvendinimo vietose, jeigu jose yra laisvų vietų. Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos šios teisės įgyvendinimui naudojamos tiek, kiek šioje dalyje nurodytas užsienietis jos negali įgyvendinti savo turimomis lėšomis. Tvarką, reglamentuojančią šioje dalyje nurodytos teisės įgyvendinimą užsieniečio lėšomis, nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras.“ Pritarti 3.3 Seimo narys J. Džiugelis 2023-10-2612 8,9 UTPĮ 71 straipsnio 5 dalies nustatyta, kad prieglobsčio prašytojo teisėms įgyvendinti gali būti naudojamos ne tik Lietuvos Respublikos valstybės lėšos, bet taip pat ir tarptautinių organizacijų, Europos Sąjungos struktūrinių fondų, Lietuvos Respublikos fizinių ir juridinių asmenų įsteigtų humanitarinės pagalbos fondų, nevyriausybinių organizacijų lėšos tiek, kiek prieglobsčio prašytojas jų negali garantuoti deklaruotinomis lėšomis ir turtu.
UTPĮ 71 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad paaiškėjus, kad prieglobsčio prašytojas turėjo lėšų apmokėti už šio straipsnio 1 dalies 1–5 punktuose nustatytų teisių įgyvendinimą ir naudojosi šiomis teisėmis nemokamai ir (arba) turėjo lėšų ir gavo šio straipsnio
prašytojo finansinė būklė pagerėjo, arba jis, deklaruodamas lėšas, pateikė klaidinančią informaciją arba nedeklaravo gautų lėšų, jis privalo padengti valstybės turėtas išlaidas. Siūlytina patikslinti reglamentavimą ir nustatyti, kad visų pirma, kai prieglobsčio prašytojas turi lėšų, jis turėtų pareigą apmokėti už 71 straipsnio 1 dalies 1-5 punktuose numatytų teisių įgyvendinimą, įskaitant ir gyvenimo laikino pagyvendinimo vietoje išlaidas. Tokia pareiga prieglobsčio prašytojui būtų taikoma tol, kol jo finansinė padėtis tai leistų. Taip pat patikslinamos nuostatos, kai paaiškėja, kad prieglobsčio prašytojas turėjo lėšų apmokėti už nurodytų teisių įgyvendinimą (įskaitant ir gyvenimo laikino apgyvendinimo vietoje išlaidas). Tvarką, reglamentuojančią nurodytų teisių įgyvendinimą prieglobsčio prašytojo lėšomis, valstybės išlaidų apskaičiavimą ir patirtų išlaidų atlyginimą, nustatytų socialinės apsaugos ir darbo ministras. Pasiūlymas: pakeisti Įstatymo projekto 12 straipsnio 8 ir 9 dalis ir jas išdėstyti taip:
išdėstyti taip: „5.
Šio straipsnio 1 – 22¹ dalyse nustatytoms prieglobsčio prašytojų teisėms įgyvendinti ir šio straipsnio 3 dalyje nurodytai piniginei pašalpai mokėti skiriamos Lietuvos Respublikos valstybės lėšos, taip pat gali būti naudojamos tarptautinių organizacijų, Europos Sąjungos struktūrinių fondų, Lietuvos Respublikos fizinių ir juridinių asmenų įsteigtų humanitarinės pagalbos fondų, nevyriausybinių organizacijų lėšos tiek, kiek prieglobsčio prašytojas jų negali garantuoti deklaruotinomis lėšomis ir turtu. Lietuvos Respublikos valstybės lėšos šio straipsnio 1 dalies 1–5 punktuose nustatytoms teisėms įgyvendinti, įskaitant gyvenimą laikinojo apgyvendinimo vietoje, ir šio straipsnio 3 dalyje nurodytai piniginei pašalpai mokėti naudojamos tiek, kiek prieglobsčio prašytojas jų negali įgyvendinti savo turimomis lėšomis, ir tiek, kiek jos neįgyvendinamos tarptautinių organizacijų, Europos Sąjungos struktūrinių fondų, Lietuvos Respublikos fizinių ir juridinių asmenų įsteigtų humanitarinės pagalbos fondų, nevyriausybinių organizacijų lėšomis.“ „9. Pakeisti 71 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Paaiškėjus, kad prieglobsčio prašytojas
turėjo lėšų apmokėti už šio straipsnio 1 dalies 1–5 punktuose nustatytų teisių įgyvendinimą, įskaitant gyvenimo laikinojo apgyvendinimo vietoje išlaidas, ir naudojosi šiomis teisėmis nemokamai ir (arba) turėjo lėšų ir gavo šio straipsnio 3 dalyje nurodytą piniginę pašalpą, taip pat paaiškėjus, kad prieglobsčio prašytojo finansinė būklė pagerėjo, arba jis, deklaruodamas lėšas, pateikė klaidinančią informaciją arba nedeklaravo gautų lėšų, jis privalo visiškai arba iš dalies padengti atlyginti valstybės turėtas patirtas išlaidas. Tvarką, reglamentuojančią šioje dalyje nurodytų teisių įgyvendinimą prieglobsčio prašytojo lėšomis, valstybės išlaidų apskaičiavimą ir turėtų patirtų išlaidų padengimą atlyginimą, nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras.“ Pritarti 3.4. Seimo narys J.
Seimo narys J. Džiugelis 2023-10-2626 N2 Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad pasibaigus Lietuvos valstybės paramos integracijos laikotarpiui ar paramą nutraukus, visgi, išimtinais atvejais, (pavyzdžiui, perdavus Lietuvoje prieglobstį gavusius asmenis su vaikais pagal Dublino procedūrą iš kitų Europos Sąjungos valstybių narių, nuomotojui staiga atsisakius nuomoti būstą, o kito iškarto nepavykus susirasti ir pan.) išlieka poreikis užsieniečiams, gavusiems prieglobstį Lietuvos Respublikoje, gyventi priėmimą užtikrinančios įstaigos administruojamose laikino apgyvendinimo vietose dėl objektyvių priežasčių, siūlytina numatyti galimybę tokiems užsieniečiams Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais atvejais, tvarka ir sąlygomis laikinai gyventi laikino apgyvendinimo vietoje, (jeigu būtų vietų) iki tol, kol susiras darbą ir (arba) būstą bei socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka mokėti už gyvenimą joje. Pasiūlymas: papildyti Įstatymo projekto 26 straipsnį nauja 2 dalimi:
„26 straipsnis. 108 straipsnio pakeitimas
2Papildyti 108 straipsnį 7 dalimi:
„7. Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos
įgaliotos institucijos nustatytais atvejais, tvarka ir sąlygomis šio straipsnio 1 ir 4 dalyse nurodytiems užsieniečiams, pasibaigus jų Lietuvos valstybės paramos integracijai laikotarpiui ar šios paramos teikimą nutraukus, gali būti leista laikinai apsigyvendinti laikino apgyvendinimo vietoje.“ Pritarti
1,3 Argumentai: Atsižvelgiant į Įstatymo projekte siūlomą teisinį reguliavimą, kuriuo bus sukurtos teisinės prielaidos Vyriausybei paskirti vieną įstaigą, atsakingą už visų užsieniečių, kurių priėmimo poreikius privaloma užtikrinti pagal UTPĮ (įskaitant sulaikytus užsieniečius), materialinių priėmimo sąlygų užtikrinimą, yra būtinas pakankamas terminas šiam pokyčiui įgyvendinti, kadangi būtina pakeisti atitinkamus teisės aktus, perskirstyti institucijų funkcijas. Siūlytina nustatyti ilgesnį terminą Įstatymo įsigaliojimui.
Pasiūlymas: Įstatymo projekto 43 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip:
„1. Šis įstatymas, išskyrus šio Įstatymo 1
straipsnio 2, 3, 4, 8 ir 9 dalis, 3, 5, 6, 8 – 10 straipsnius, 12 straipsnio 4, 7 ir 8 dalis, 14 straipsnio 2 dalį, 15 – 25, 28, 31, 33, 36, 38 – 41 straipsnius ir šio straipsnio 2, 3 ir 7 dalis, įsigalioja 2024 5 m. liepos sausio 1 d.“ Įstatymo projekto 43 straipsnio 3 dalį išdėstyti taip: „3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, socialinės apsaugos ir darbo ministras, vidaus reikalų ministras ir sveikatos apsaugos ministras iki 2024 m. birželio gruodžio 301 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“
Sulaikytiems užsieniečiams, kurie nėra prieglobsčio prašytojai, galiojančiame reguliavime nėra įtvirtinta teisė susitikti su tarptautinių ir nacionalinių organizacijų atstovais. Pažymėtina, kad teisė sulaikytiems užsieniečiams susitikti su tarptautinių ir nacionalinių organizacijų atstovais yra įtvirtinta Grąžinimo direktyvos 16 straipsnio 4 dalyje, kurioje nurodyta, kad atitinkamoms kompetentingoms nacionalinėms, tarptautinėms ir nevyriausybinėms organizacijoms bei įstaigoms suteikiama galimybė apsilankyti sulaikymo centruose, kuriuose laikomi sulaikyti trečiųjų šalių piliečiai. Todėl siūloma LR įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 3 straipsnio 5 dalį papildyti nuostata, įtvirtinančia užsieniečio, kuriam taikomi judėjimo laisvės apribojimai, teisę susitikti su nacionalinėmis, tarptautinėmis ir nevyriausybinėmis organizacijomis bei įstaigomis. Pasiūlymas: „2 straipsnis. 3 straipsnio pakeitimas. 1. Papildyti 3 straipsnio 5 dalį 1¹ punktu ir jį išdėstyti taip: 1¹) susisiekti su Lietuvos Respublikos nevyriausybinių ar tarptautinių organizacijų atstovais;“ Pritarti 4.2.
Projektu siūloma pakeisti UTPĮ 3 straipsnio 5 dalies 2 punktą, numatant, kad užsienietis turi teisę socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka naudotis valstybės garantuojama teisine pagalba teikimo sulaikyti užsienietį arba skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę nagrinėjimo teisme metu. Pastebėtina, kad šiuo atveju valstybės garantuojama teisinė pagalba užsieniečiui užtikrinama tik pirmos instancijos teisme, tačiau ji nėra prieinama, kai užsieniečiai nori skųsti sulaikymą ar alternatyvią sulaikymui priemonę aukštesnės instancijos teismui Teisę į veiksmingą teisminę gynybą ir teisingą bylos nagrinėjimą garantuoja Europos Sąjungos Pagrindinių teisių chartijos (toliau
teisinę pagalbą, jei tai reikalinga užtikrinti teisę j veiksmingą teisingumą. Grąžinimo direktyvos 13 straipsnyje yra įtvirtintos trečiųjų šalių piliečių teisių gynimo priemonės sprendimų, susijusių su grąžinimu, klausimais.
Kaip išaiškinta „Grąžinimo vadovo“ 14 punkte
„Sulaikymas“, Grąžinimo direktyvos 13 straipsnyje įtvirtintos teisės turi
būti užtikrintos ir priimant sprendimus sulaikyti.[⁷⁰] Pastebėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) 2022 m. pradžioje, susidūręs su apeliaciniais skundais, kuriuos parengė užsieniečiai, nesutinkantys su pirmos instancijos sprendimais dėl alternatyvios sulaikymui priemonės apgyvendinti užsienietį Valstybės sienos apsaugos tarnyboje (toliau – VSAT) nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje skyrimo, nustatė, kad jie neatitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 134 straipsnio 2 dalyje apeliaciniam skundui keliamų reikalavimų, konstatavo, kad, siekiant efektyvaus teisminio teisių gynimo, užsieniečiui reikalinga valstybės garantuojama teisinė pagalba ir įpareigojo VSAT Kybartų užsieniečių registracijos centrą užsieniečiui užtikrinti profesionalią teisinę pagalbą.[⁷¹] Kartu atkreiptinas dėmesys, kad LVAT, išnagrinėjęs šias bylas, kai užsieniečiams buvo užtikrinta teisinė pagalba, nutarė, kad alternatyvi sulaikymui priemonė nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, nebuvo tinkama ir proporcinga priemonė, siekiant užtikrinti alternatyvios priemonės tikslą ir pakeitė pirmos instancijos teismo sprendimus, skirdamas alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų.[⁷²] Siekiant išvengti situacijų, kai užsieniečiui yra taikomi neproporcingi judėjimo laisvės apribojimai, o jis neturi galimybės jų skųsti vien dėl to, kad jam nėra prieinama teisinė pagalba, siūloma pakeisti UTPĮ 3 straipsnio 5 dalies 2 punktą, numatant, kad užsienietis turi teisę socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka naudotis valstybės garantuojama teisine pagalba ne tik teikimo sulaikyti užsienietį arba skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę nagrinėjimo teisme metu, bet ir teikiant apeliacinį skundą dėl sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės skyrimo, taip pat atitinkamai pakeisti UTPĮ 116 straipsnio 1 dalį ir 140²⁰ straipsnio 1 dalį.
Kaip išaiškinta „Grąžinimo vadovo“ 14 punkte
„Sulaikymas“, Grąžinimo direktyvos 13 straipsnyje įtvirtintos teisės turi
būti užtikrintos ir priimant sprendimus sulaikyti.[⁷⁰] Pastebėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) 2022 m. pradžioje, susidūręs su apeliaciniais skundais, kuriuos parengė užsieniečiai, nesutinkantys su pirmos instancijos sprendimais dėl alternatyvios sulaikymui priemonės apgyvendinti užsienietį Valstybės sienos apsaugos tarnyboje (toliau – VSAT) nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje skyrimo, nustatė, kad jie neatitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 134 straipsnio 2 dalyje apeliaciniam skundui keliamų reikalavimų, konstatavo, kad, siekiant efektyvaus teisminio teisių gynimo, užsieniečiui reikalinga valstybės garantuojama teisinė pagalba ir įpareigojo VSAT Kybartų užsieniečių registracijos centrą užsieniečiui užtikrinti profesionalią teisinę pagalbą.[⁷¹] Kartu atkreiptinas dėmesys, kad LVAT, išnagrinėjęs šias bylas, kai užsieniečiams buvo užtikrinta teisinė pagalba, nutarė, kad alternatyvi sulaikymui priemonė nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, nebuvo tinkama ir proporcinga priemonė, siekiant užtikrinti alternatyvios priemonės tikslą ir pakeitė pirmos instancijos teismo sprendimus, skirdamas alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų.[⁷²] Siekiant išvengti situacijų, kai užsieniečiui yra taikomi neproporcingi judėjimo laisvės apribojimai, o jis neturi galimybės jų skųsti vien dėl to, kad jam nėra prieinama teisinė pagalba, siūloma pakeisti UTPĮ 3 straipsnio 5 dalies 2 punktą, numatant, kad užsienietis turi teisę socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka naudotis valstybės garantuojama teisine pagalba ne tik teikimo sulaikyti užsienietį arba skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę nagrinėjimo teisme metu, bet ir teikiant apeliacinį skundą dėl sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės skyrimo, taip pat atitinkamai pakeisti UTPĮ 116 straipsnio 1 dalį ir 140²⁰ straipsnio 1 dalį. Pasiūlymas: „2 straipsnis.
Pasiūlymas: „2 straipsnis. 3 straipsnio pakeitimas. 1. Pakeisti 3 straipsnio 5 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka
naudotis valstybės garantuojama teisine pagalba teikimo sulaikyti užsienietį arba skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę nagrinėjimo teisme metu, teikiant apeliacinį skundą dėl sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės skyrimo.“ Pasiūlymas: ,,31 straipsnis. 116 straipsnio 1 dalies pakeitimas. Pakeisti 116 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
sulaikyti užsienietį arba skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę
1Jeigu yra šio Įstatymo nustatytas užsieniečio sulaikymo pagrindas,
su teikimu sulaikyti užsienietį ilgiau negu 48 valandoms arba skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę į apylinkės teismą pagal užsieniečio buvimo Lietuvos Respublikos teritorijoje vietą kreipiasi Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnas per 48 valandas nuo užsieniečio sulaikymo momento. Užsieniečio dalyvavimas teismo posėdyje yra būtinas. Teikimo sulaikyti užsienietį arba skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę nagrinėjimo teisme metu, taip pat teikiant apeliacinį skundą dėl sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės skyrimo jis turi teisę į Lietuvos valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.“ Pasiūlymas: ,,38 straipsnis. 140²⁰ straipsnio 1 dalies pakeitimas. Pakeisti 140²⁰ straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
užsienietį arba skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę
1Jeigu yra šio Įstatymo nustatytas užsieniečio sulaikymo pagrindas,
su teikimu sulaikyti užsienietį ilgiau negu 48 valandoms arba skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę į apylinkės teismą pagal užsieniečio buvimo vietą arba į kitą artimiausią užsieniečio buvimo vietai apylinkės teismą kreipiasi Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnas per 48 valandas nuo užsieniečio sulaikymo momento.
Užsieniečio dalyvavimas teismo posėdyje yra būtinas. Teikimo sulaikyti užsienietį arba skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę nagrinėjimo teisme metu, taip pat teikiant apeliacinį skundą dėl sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės skyrimo jis turi teisę į valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.“
Įstatymo 71 straipsnio 1 dalies 1 punkte yra numatytas apribojimas, kuriuo remiantis materialinėmis priėmimo sąlygomis negali naudotis prieglobsčio prašytojai, kurie gyvena savo pasirinktoje gyvenamojoje vietoje. Tokio pobūdžio apribojimas, tikėtina, grindžiamas prielaida, jog savarankiškai gyvenantys prieglobsčio prašytojai turi pakankamai finansinių lėšų bei jiems nėra reikalinga valstybės parama. Tačiau NVO bendravimo su prieglobsčio prašytojais praktika rodo, kad tokia prielaida neretai yra klaidinga. Didžiąją dalį savarankiškai gyvenančių prieglobsčio prašytojų šiuo metu sudaro pabėgėliai iš Baltarusijos, kurių dauguma atvyksta neturėdami santaupų bei gyvena palaikomi nevyriausybinių organizacijų ir diasporos. Atsižvelgus į tai, kad tokiems žmonėms taip pat yra būtina valstybės parama, siūlome atsisakyti minėto ribojimo. Pažymėtina, kad Projekte atsisakoma analogiško apribojimo Įstatymo 71 straipsnio 2¹ ir 3 dalyse. Pakeisti 71 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
Pasiūlymas: ,,12 straipsnis. 71 straipsnio pakeitimas. ,,1.
Pakeisti 71 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
1) gyvendamas laikino apgyvendinimo vietoje (sulaikytas prieglobsčio prašytojas – Valstybės sienos apsaugos tarnyboje) arba jo pasirinktoje gyvenamojoje vietoje naudotis materialinėmis priėmimo sąlygomis;“
Remiantis Įstatymo 71 straipsnio 1 dalies 10 punktu, prieglobsčio prašytojai turi teisę dirbti, jeigu per 6 mėnesius nuo prašymo suteikti prieglobstį pateikimo dienos Migracijos departamentas nepriėmė sprendimo dėl prašymo suteikti prieglobstį. Projektu siūloma papildyti šią nuostata, numatant, kad, be teisės dirbti, prieglobsčio prašytojai tokiais atvejais įgyja teisę imtis savarankiško užimtumo veiklos, tačiau 6 mėnesių terminą keisti nesiūloma. Siekiant skatinti prieglobsčio prašytojų savarankiškumą ir fasilituoti išankstinę integraciją, siūlome sutrumpinti šiuo metu numatytą 6 mėnesių terminą nustatant, kad teisę dirbti prieglobsčio prašytojai įgyja jau po 3 mėnesių (pažymėtina, kad 2021 m. ir Latvijos Respublika sutrumpino analogišką 6 mėnesių terminą iki 3 mėnesių). Siekiant išvengti galimų piktnaudžiavimų prieglobsčio procedūra, siūlome įvesti keletą papildomų sąlygų, apribojant prieglobsčio prašytojų, kuriems būtų taikomas palankesnis 3 mėnesių terminas, ratą. Visų pirma, siūlome nustatyti, kad sutrumpintas 3 mėnesių terminas būtų taikomas tik savo pasirinktoje vietoje gyvenantiems prieglobsčio prašytojams, t. y. asmenims, kurie nėra valstybės aprūpinami gyvenamuoju plotu (bei maistu, kaip, pavyzdžiui, Užsieniečių registracijos centro gyventojai), tokiu būdu dar labiau skatinant jų savarankiškumą ir išankstinę integraciją. Tikėtina, kad dar prieglobsčio procedūros metu pradėjęs dirbti asmuo daug efektyviau integruosis, ir tai padėtų sutaupyti valstybės lėšų tiek prieglobsčio prašytojų išlaikymui, tiek paramai prieglobstį gavusių asmenų integracijai.
Kartu pažymėtina, kad šiuo metu didžiąją dalį savo pasirinktoje vietoje gyvenančių asmenų sudaro prieglobsčio prašytojai iš Baltarusijos, kurie, remiantis Migracijos departamento teikiama statistika, taip pat yra didžiausia prieglobstį gaunančių asmenų grupė Lietuvoje. Vertinant šių metų sausio-rugsėjo statistinius duomenis, pastebėtina, kad didžioji dalis prieglobsčio prašytojų iš Baltarusijos prieglobstį Lietuvoje gauna (pabėgėlio statusas suteiktas 288 asmenims, atsisakyta suteikti prieglobstį – vos 35 asmenims). Tokiu būdu, turimi duomenys nepagrindžia prielaidos, kad būtent šiai grupei priskirtini asmenys piktnaudžiauja prieglobsčio procedūra, t. y. kreipiasi prieglobsčio, nesant apsaugos poreikiui. Nemaža dalis tokių asmenų teisę dirbti bet kuriuo atveju įgyja net ir po 6 mėnesių, nes, remiantis paties Migracijos departamento skelbiama informacija, skirta išskirtinai Baltarusijos piliečiams[⁷³],
„faktiškai“ prieglobsčio prašymo nagrinėjimas gali užtrukti ilgiau nei 6
mėnesius. Pastebėtina, kad nevyriausybinių organizacijų duomenimis, jau dabar dalis prieglobsčio prašytojų iš Baltarusijos prieglobsčio procedūros metu dirba nelegaliai. Papildomai siūlome numatyti apribojimą – nustatyti, kad sutrumpintas
prašymai suteikti prieglobstį nagrinėjami iš esmės, tokiu būdu neįtraukiant asmenų, kurie, pvz., Dublino reglamento pagrindu turi būti perduodami kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už jų prašymų nagrinėjimą. Kadangi itin mažai tikėtina, kad tokiems asmenims bus suteiktas prieglobstis Lietuvoje, skatinti jų išankstinę integraciją nėra tikslinga.
Galiausiai, atsižvelgus į kitų Europos Sąjungos valstybių (pavyzdžiui, Suomijos, Švedijos) praktiką, siūlome nustatyti, kad sutrumpintas 3 mėnesių terminas būtų taikomas tik tiems prieglobsčio prašytojams, kurių asmens tapatybė buvo patvirtinta jų kilmės valstybės išduotais dokumentais (požymis, kuris jau šiuo metu nurodomas prieglobsčio prašytojams išduodamuose užsieniečio registracijos pažymėjimuose). Tokiu būdu būtų ne tik kontroliuojama piktnaudžiavimo rizika, bet kartu prieglobsčio prašytojai būtų skatinami neslėpti turimų dokumentų. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, siūloma pakeisti LR Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 71 straipsnio 1 dalies 10 punktą. Pasiūlymas: ,,4. Pakeisti 71 straipsnio 1 dalies 10 punktą ir jį išdėstyti taip:
10) dirbti arba imtis savarankiško užimtumo veiklos, jeigu per 6 mėnesius nuo prašymo suteikti prieglobstį pateikimo dienos Migracijos departamentas nepriėmė sprendimo dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ne dėl prieglobsčio prašytojo kaltės;. Šis terminas trumpinamas iki 3 mėnesių, jeigu prieglobsčio prašytojo asmens tapatybė yra patvirtinta, jo prašymas suteikti prieglobstį yra nagrinėjamas iš esmės ir jis gyvena savo pasirinktoje gyvenamojoje vietoje;“ Pritarti 4.5.
Seimo narys Tomas Vytautas Raskevičius 2023-10-279
Argumentai: Siekiant suvienodinti užsieniečių, įgijusių teisę dirbti pagal Įstatymą, padėtį bei palengvinti jų įsitraukimą į darbo rinką, siūloma papildyti Įstatymo 58 straipsnio 14 punktą, numatant, kad nuo pareigos gauti Užimtumo tarnybos išduodamą leidimą dirbti atleidžiami ne tik tie užsieniečiai, kurie įgijo teisę dirbti pagal Įstatymo 71 straipsnio 1 dalies 10 punktą ir 140¹³ straipsnio 1 dalies 2 punktą, bet taip pat tie, kurie analogišką teisę įgijo pagal Įstatymo 140¹³ straipsnio 3 dalies 2 punktą (t. y. užsieniečiai, turintys teisę dirbti arba imtis savarankiško užimtumo veiklos praėjus 12 mėnesių nuo užsieniečio užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos). Reikalavimas asmenims, kurie neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir nėra prieglobsčio prašytojai, tačiau turi teisę dirbti, įsigyti leidimą dirbti yra perteklinis. Pasiūlymas:
Pakeisti 58 straipsnio 14 punktą ir jį išdėstyti taip:
„14) jis yra įgijęs šio Įstatymo 71 straipsnio 1 dalies 10 punkte,
arba šio Įstatymo 140¹³ straipsnio 1 dalies 2 punkte arba 140¹³ straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodytą teisę;“. Pritarti 5.1.
Pritarti
Tomas Vytautas Raskevičius 2023-12-0431 Argumentai: UTPĮ 118 straipsnio 1¹ dalyje nustatyta, kad, jeigu dėl teisinių ar kitų objektyvių priežasčių nebėra pagrįstos tikimybės užsienietį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos, institucija, kurios žinioje yra sulaikytas užsienietis, privalo kreiptis į apylinkės teismą pagal užsieniečio buvimo vietą su prašymu pakartotinai svarstyti sprendimą sulaikyti užsienietį, o šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, gavęs užsieniečio ar institucijos, kurios žinioje yra sulaikytas užsienietis, prašymą pakartotinai svarstyti sprendimą dėl užsieniečio sulaikymo, ne vėliau kaip per 10 dienų nuo prašymo priėmimo dienos pakartotinai svarsto sprendimą sulaikyti užsienietį ir priima vieną iš šių sprendimų: 1) palikti galioti sprendimą sulaikyti užsienietį; 2) pakeisti sprendimą sulaikyti užsienietį; 3) panaikinti sprendimą sulaikyti užsienietį. Taigi, nors ir Įstatymo 119 straipsnyje nustatyta, kad remiantis įsigaliojusiu teismo sprendimu panaikinti sprendimą sulaikyti užsienietį, užsienietis paleidžiamas iš sulaikymo vietos nedelsiant, tačiau atitinkamai institucijai nustačius, jog užsieniečio išsiuntimo perspektyvos nėra, teismas sprendimą dėl sulaikymo panaikinimo gali priimti per 10 dienų, o tai Šengeno vertintojų nuomone (pateikta Lietuvos vertinimo dėl Šengeno acquis taikymo 2023 metų ataskaitos projekte) neatitinka 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse (toliau – Grąžinimo direktyva) 15 straipsnio 4 dalies, kuri numato, kad paaiškėjus, jog dėl teisinių ar kitokių priežasčių nebėra pagrįstos tikimybės užsienietį išsiųsti, sulaikymas tampa nebepateisinamas ir atitinkamas asmuo nedelsiant paleidžiamas.
Pažymėtina, kad UTPĮ numatytas teisinis reguliavimas kreiptis į teismą su teikimu sulaikyti užsienietį arba skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę savo esme labai panašus į Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 123 straipsnyje nustatytą suėmimo skyrimo tvarką. BPK 139 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad, jeigu ikiteisminio tyrimo metu išnyksta suėmimo, intensyvios priežiūros, namų arešto ar įpareigojimo gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo ir
(ar) nesiartinti prie nukentėjusiojo arčiau nei nustatytu atstumu pagrindai ar šioms kardomosioms priemonėms taikyti reikalingos sąlygos, prokuroras privalo nedelsdamas priimti nutarimą paleisti į laisvę suimtą įtariamąjį arba panaikinti jam taikomą kardomąją priemonę. Tokio nutarimo nuorašas yra siunčiamas ikiteisminio tyrimo teisėjui, paskyrusiam suėmimą ar kitą kardomąją priemonę ar pratęsusiam jos terminą. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, taip pat įvertinus Nacionalinės teismų administracijos nuomonę, siūloma atsisakyti UTPĮ 118 straipsnio 1¹dalyje įtvirtinto mechanizmo dėl Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – VSAT) privalomo kreipimosi į teismą, numatant galimybę VSAT priimti sprendimą paleisti užsienietį iš sulaikymo. Pasiūlymas: patikslinti Įstatymo projekto 31 straipsnį: ,,31 straipsnis. 118 straipsnio pakeitimas Pakeisti 118 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
pakartotinis svarstymas 1.
Išnykus užsieniečio sulaikymo pagrindams, užsienietis turi teisę, o Valstybės sienos apsaugos tarnyba nedelsdama privalo kreiptis į apylinkės teismą pagal užsieniečio buvimo vietą su prašymu pakartotinai svarstyti sprendimą sulaikyti užsienietį., išskyrus, kai užsienietis iš sulaikymo vietos paleidžiamas šio straipsnio 2 dalyje nurodytu pagrindu. Jeigu užsienietis, kuris yra sulaikytas šio Įstatymo 113 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytais pagrindais, pateikia prašymą suteikti prieglobstį, Valstybės sienos apsaugos tarnyba nedelsdama privalo kreiptis į apylinkės teismą su prašymu pakartotinai svarstyti sprendimą sulaikyti prieglobsčio prašytoją. 2. Jeigu dėl teisinių ar kitų objektyvių priežasčių nebėra pagrįstos tikimybės užsienietį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos, Valstybės sienos apsaugos tarnyba privalo kreiptis į apylinkės teismą pagal užsieniečio buvimo vietą su prašymu pakartotinai svarstyti sprendimą sulaikyti užsienietį nedelsiant priima sprendimą paleisti užsienietį iš sulaikymo vietos ir apie tai informuoja sprendimą sulaikyti užsienietį priėmusį teismą. 3. Teismas, gavęs užsieniečio ar Valstybės sienos apsaugos tarnybos prašymą pakartotinai svarstyti sprendimą dėl užsieniečio sulaikymo, ne vėliau kaip per 10 dienų nuo prašymo priėmimo dienos pakartotinai svarsto sprendimą sulaikyti užsienietį ir priima vieną iš šių sprendimų:
1) palikti galioti sprendimą sulaikyti užsienietį;
2) pakeisti sprendimą sulaikyti užsienietį;
3) panaikinti sprendimą sulaikyti užsienietį. 4. Šio straipsnio 3 dalyje išvardyti apylinkės teismo sprendimai įsigalioja nuo jų priėmimo dienos. 5. Teismo sprendimas gali būti skundžiamas šio Įstatymo 117 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka.“ Pritarti
Tomas Vytautas Raskevičius 2023-12-0430 Argumentai: Pagal siūlomus Įstatymo projekto 115¹ straipsnio pakeitimus užsieniečių sulaikymo VSAT sąlygas ir tvarką nustato vidaus reikalų ministras.
Todėl už sulaikymą ir toliau bus atsakinga VSAT, veikianti prie Vidaus reikalų ministerijos. Tačiau Įstatymo projekte nenurodoma, kuri institucija bus atsakinga už sulaikytų prieglobsčio prašytojų priėmimo sąlygų, įskaitant maistą, drabužius, psichosocialines paslaugas ir sveikatos priežiūrą, užtikrinimą. Atsižvelgiant į bendrą reformos tikslą ir numatytas Priėmimo agentūros pareigas, būtų svarbu įtvirtinti, kad Priėmimo agentūra dalyvaus užtikrinant VSAT sulaikytų prieglobsčio prašytojų priėmimo sąlygas, todėl atitinkamai siūloma patikslinti įstatymo projekto 115¹ straipsnį. Pasiūlymas: ,,30 straipsnis. 115¹ straipsnio pakeitimas Pakeisti 115¹ straipsnį ir jį išdėstyti taip: „115¹ straipsnis. Sulaikytų užsieniečių laikymas arba užsieniečių, kuriems skirta alternatyvi sulaikymui priemonė, apgyvendinimas
1Užsieniečių, sulaikytų ilgiau kaip 48 valandoms, laikymo ir laikomų Valstybės sienos apsaugos tarnyboje laikymo
sąlygas ir tvarką nustato vidaus reikalų ministras, o priėmimo sąlygų, kurias sulaikytiems užsieniečiams užtikrina priėmimą užtikrinanti įstaiga, apimtį ir tvarką nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras ir vidaus reikalų ministras. 2. Užsieniečių, kuriems skirta alternatyvi sulaikymui priemonė, apgyvendinimo laikino apgyvendinimo vietoje sąlygas ir tvarką nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras.“
Nr.
XIVP-2797 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos teisės departamento, Žmogaus teisių stebėjimo instituto, Jungtinių Tautų Pabėgėlių agentūros, Lietuvos Raudonojo Kryžiaus, VšĮ Sienos grupės, Seimo kontrolierių įstaigos, Mykolo Romerio universiteto Teisės mokyklos bei Seimo narių pateiktas pastabas ir pasiūlymus, kuriems pritarė Žmogaus teisių komitetas ir pritarti Komiteto išvadoms. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu
narių atskiroji nuomonė: -. Komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius Žmogaus teisių komiteto biuro patarėja, Rūta Ragaliauskienė, tel. 2396821 [¹] 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse 32008L0115 - EN - EUR-Lex [²] 2011 m. balandžio 28 d. ESTT sprendimas Hassen El Dridi, C-61/11 PPU https://curia.europa.eu/juris/document/document.jsf?text=&docid=82038&pageIndex=0&doclang=LT&mode=lst&dir=&occ=first&part=1&cid=785353 [³] Dismantling Detention https://www.hrw.org/report/2021/11/03/dismantling-detention/international-alternatives-detaining-immigrants . [⁴] Metinė Seimo kontrolierių veiklos ataskaita
[⁵] Lietuvos Raudonojo Kryžiaus Stebėsenos ataskaita 2022 m. https://redcross.lt/wp-content/uploads/2022/09/LRK-metine-stebesenos-ataskaita-2022.pdf [⁶] S.M.H. v.
Lithuania https://hudoc.echr.coe.int/eng?i=001-225280 [⁷] Baltarusijos ir Lietuvos sieną kirtusių asmenų lygių galimybių užtikrinimas sulaikymo vietose https://lygybe.lt/wp-content/uploads/2023/05/2022-12-30_nepriklausomos-stebesenos-ataskaita.pdf [⁸] Ibid, 4. [9] Pakeitimų projekto originalą (lietuvių kalba) galima rasti: https://bit.ly/3YGNtog. [10] JT Generalinė Asamblėja, Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuro statutas, 1950 m. gruodžio 14 d., A/RES/428(V), galima rasti: https://www.refworld.org/docid/3ae6b3628.html (toliau – Statutas). [11] Ten pat, 8 dalies a punktas. Pagal Statuto 8 dalies a punktą UNHCR biuras yra kompetentingas prižiūrėti tarptautines konvencijas dėl pabėgėlių apsaugos. Formuluotė yra atvira ir lanksti ir neapriboja UNHCR priežiūros funkcijos taikymo srities viena ar kita konkrečia tarptautine pabėgėlių konvencija. Todėl UNHCR biuras yra kompetentingas pagal savo Statutą prižiūrėti visas konvencijas, susijusias su pabėgėlių apsauga, UNHCR priežiūros atsakomybę, numatytą 2002 m. spalio mėn., galima rasti: http://www.refworld.org/docid/4fe405ef2.html, 7–8 psl. [12] JT Generalinė Asamblėja, Konvencija dėl pabėgėlių statuso, 1951 m. liepos
rasti: http://www.unhcr.org/refworld/docid/3be01b964.html. Pagal 1951 m.
Pagal
prižiūrėti, kaip taikomos Konvencijos nuostatos“.
priežiūros atsakomybė taip pat atsispindi ES teisėje, įskaitant bendrąją nuorodą į 1951 m. konvenciją Sutarties dėl ES veikimo 78 straipsnio 1 dalyje.
Pabėgėlio statuso nustatymo procedūrų ir kriterijų vadovas ir Tarptautinės apsaugos gairės pagal 1951 m. konvenciją ir 1967 m. protokolą dėl pabėgėlių statuso, 2019 m. balandis, HCR/1P/4/ENG/REV. 4, galima rasti: https://www.refworld.org/docid/5cb474b27.html. [15] Aiškinamasis raštas dėl Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ pakeitimų projekto (Nr. XIVP-2797), (Aiškinamasis raštas Nr. XIVP-2797), galima rasti (lietuvių kalba): https://bit.ly/3KFPfQw. [16] Žr., pavyzdžiui, UNHCR, Pastabos su komentarais dėl 2013 m. birželio
nustatomos normos dėl tarptautinės apsaugos prašytojų priėmimo (nauja redakcija); 2015 m. balandis, 41 psl., galima rasti: https://www.refworld.org/docid/5541d4f24.html. [17] JT Generalinė Asamblėja, ICESCR, 1966 m. gruodžio 16 d., Jungtinės Tautos, Sutarčių serija, 993 t., 11 straipsnio 1 dalis, http://www.refworld.org/docid/3ae6b36c0.html. Taip pat žr. UNGA, 1948 m. gruodžio 10 d. Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 25 straipsnį, 217 A (III), www.refworld.org/docid/3ae6b3712c.html; ICCPR, 1966 m. gruodžio 16 d., A/RES/2200, www.refworld.org/docid/3b00f47924.html. [18] UNHCR, Vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro programos Vykdomasis komitetas, Išvada dėl prieglobsčio prašytojų priėmimo individualių prieglobsčio sistemų kontekste Nr.
adresu: https://www.refworld.org/docid/3dafdd344.html; UNHCR, 10 dalių veiksmų planas, 2016 m. atnaujinimas, 4 skyrius: Priėmimo susitarimai, 2016 m. gruodis, galima rasti adresu: https://www.refworld.org/docid/580634ec4.html; UNHCR, UNHCR Pastabos su komentarais dėl 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/33/ES, kuria nustatomos normos dėl tarptautinės apsaugos prašytojų priėmimo (nauja redakcija); 2015 m. balandis, 41 psl., galima rasti: https://www.refworld.org/docid/5541d4f24.html. [19] Žr. 2022 m. gegužės 25 d. Socialinės apsaugos ir darbo ministrės pareiškimą, galima rasti (lietuvių kalba): https://vrm.lrv.lt/lt/naujienos/migrantu-priemimu-ir-apgyvendinimu-rupinsis-viena-istaiga. [20] Aiškinamasis raštas Nr. XIVP-2797, 10 psl., 7 past..
pastabos dėl Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ pakeitimų projekto (Nr. XIVP-2385) ir Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo pakeitimų projekto (Nr. XIVP-2383), 2023 m. kovo 20 d., 21 ir 22 punktai, galima rasti: https://www.refworld.org/docid/6419b0ee4.html. [22] Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ pakeitimai,
kalba): https://bit.ly/3OTJ7H1. [23] Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas Nr. KT53-A-N6/2023, 2023 m. birželio 7 d., galima rasti (lietuvių kalba): https://lrkt.lt/lt/teismo-aktai/paieska/135/ta2861/content. [24] Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ pakeitimų projektas, Nr.
XIVP-3047, galima rasti (lietuvių kalba): https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAP/dff67de04aea11ee8185e4f3ad07094a?positionInSearchResults=0&searchModelUUID=7e18ea6a-3fe9-42f1-8fde-9971523cdae9. [25] UNHCR, Pastabos su komentarais dėl 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/33/ES, kuria nustatomos normos dėl tarptautinės apsaugos prašytojų priėmimo (nauja redakcija); 2015 m. balandis, 41 psl., galima rasti: https://www.refworld.org/docid/5541d4f24.html.
teisinės pastabos dėl Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ pakeitimų ir papildymo (Nr. XIV-506) , 2021 m. liepos 28 d., 10 ir 11 punktai, galima rasti: https://www.refworld.org/docid/610d26971a1.html, taip pat žr. UNHCR, Praktiniai svarstymai dėl sąžiningų ir greitų pasienio procedūrų ir solidarumo Europos Sąjungoje, 2020 m. spalio 15 d., 2-3 psl., galima rasti: https://www.refworld.org/docid/5f8838974.html. [27] Ten
dėl taikytinų kriterijų ir standartų, susijusių su prieglobsčio prašytojų sulaikymu ir sulaikymo alternatyvomis, 2012 m., Gairė Nr. 7, 47 punkto iii papunktis, galima rasti: https://www.refworld.org/docid/503489533b8.html. [29] 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/32/ES dėl tarptautinės apsaugos suteikimo ir panaikinimo bendros tvarkos (nauja redakcija), 2013 m. birželio 29 d., OL L.
180/60 -180/95; 2013 06 29, 2013/32/ES, galima rasti: https://www.refworld.org/docid/51d29b224.html. [30] Komisija prieš Vengriją (Accueil des demandeurs de protection internationale) C-808/18, ECLI:EU:C:2020:1029, Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (ESTT), 2020 m. gruodžio 17 d., galima rasti: https://curia.europa.eu/juris/liste.jsf?num=C-808/18https://www.refworld.org/cases,ECJ,5fdb914e4.html. [31] UNHCR, Pastabos su komentarais dėl 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/33/ES, kuria nustatomos normos dėl tarptautinės apsaugos prašytojų priėmimo (nauja redakcija); 2015 m. balandis, 17 psl., galima rasti: https://www.refworld.org/docid/5541d4f24.html. [32] ESTT, Sujungtos bylos C‑704/20 ir C‑39/21, 2022 m. lapkričio 8 d. teismo sprendimas, 79 ir 80 p., galima rasti: https://eur-lex.europa.eu/legal-content/EN/TXT/?uri=CELEX%3A62020CJ0704. [33] Ten pat, Gairė Nr. 7, 47 punkto iii ir iv papunkčiai. [34] 2003 m. rugsėjo 22 d. ES Tarybos direktyva 2003/86/EB dėl teisės į šeimos susijungimą, 2003 m. spalio 3 d., OL L.
251/12-251/18; 2003 10 03, 2003/86/EB, galima rasti: https://www.refworld.org/docid/3f8bb4a10.html. [35] ESTT, Byla C-1/23 PPU, Afrin, 2023 m. balandžio 18 d. teismo sprendimas, galima rasti: https://eur-lex.europa.eu/legal-content/EN/ALL/?uri=CELEX:62023CA0001.
rekomendacijos dėl lankstaus požiūrio į šeimos susijungimo procedūras Europoje, 2023 m. vasaris, 2 psl., galima rasti: https://www.refworld.org/docid/63f75b3f4.html. [37] UNHCR, Šeimos kartu: pabėgėlių šeimų susijungimas Europos Sąjungoje, 2019 m. vasaris, 15-16 psl., galima rasti: https://www.unhcr.org/familiestogether/; ir Diskusijų dokumentas, parengtas ekspertų apskritojo stalo diskusijai dėl teisės į šeimos gyvenimą ir šeimos vienovę šeimos susijungimo kontekste, 2017 m. gruodžio 4 d., 61 punktas, galima rasti: https://www.refworld.org/docid/5a902b084.html. [38] Ten pat. Šeimos kartu, 16 psl. [39] Žr. Markus Peek and Lilian Tsourdi, Asylum Reception Conditions Directive 2013/33/EU, in: Kay Hailbronner and Daniel Thym (eds.), EU Immigration and Asylum Law. Commentary, 2nd edition (C.H. Beck/Hart/Nomos, 2016), p. 1407 [40] Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2022 m. birželio 30 d. sprendimas byloje M. A., C-72/22 PPU, EU:C:2022:505, § 39-42: https://curia.europa.eu/juris/document/document.jsf?docid=261930&mode=req&pageIndex=1&dir=&occ=first&part= 1&text=&doclang=LT&cid=1020873 [41] Byla M.H. prieš Lietuvą (peticijos Nr. 31050/22): https://hudoc.echr.coe.int/eng?i=001-221952; byla K.A. prieš Lietuvą (peticijos Nr. 39943/22): https://hudoc.echr.coe.int/eng?i=001-221975; byla C.O.C.G. ir kiti prieš Lietuvą (peticijos Nr. 17764/22): https://hudoc.echr.coe.int/eng?i=001-221976. [42] Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo
(teisminio proceso Nr.
4-45-3-00280-2022-2, procesinio sprendimo kategorija 8.5): https://liteko.teismai.lt/viesasprendimupaieska/tekstas.aspx?id=9efa23b3-4c62-4170-89be-b5f107981a34 [43] Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo
(teisminio proceso Nr. 4-13-3-00219-2021-8, procesinio sprendimo kategorija 8.5): https://liteko.teismai.lt/viesasprendimupaieska/tekstas.aspx?id=fc9eef60-ff2b-4377-8c7d-89fae0a00a89 [44] Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo
(teisminio proceso Nr. 4-28-3-00042-2022-9, procesinio sprendimo kategorija 8.5): https://liteko.teismai.lt/viesasprendimupaieska/tekstas.aspx?id=ca86be87-2dc1-4738-a94d-32510546a7f7 [45] Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. gegužės 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2414-881/2022 (teisminio proceso Nr. 4-39-3-00139-2022-8, procesinio sprendimo kategorija 8.5): https://liteko.teismai.lt/viesasprendimupaieska/tekstas.aspx?id=40323ea5-cd4a-4e75-85f5-da3deddffb6a [46] Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo
(teisminio proceso Nr. 4-69-3-00280-2022-8, procesinio sprendimo kategorija 8.5): https://liteko.teismai.lt/viesasprendimupaieska/tekstas.aspx?id=588f5fa1-abb7-4423-add9-d99b4c8aaff4 [47] Europos Žmogaus Teisių Teismo 2009 m. rugsėjo 22 d. sprendimas byloje Abdolkhani ir Karimnia prieš Turkiją (peticijos Nr.
30471/08), § 127: https://www.refworld.org/cases,ECHR,4ab8a1a42.html [48] Europos Sąjungos Teisingumo Teismo Didžiosios kolegijos 2020 m. gegužės 14 d. sprendimas byloje FMS ir kt., C/924/19 PPU ir C/925/19 PPU, EU:C:2020:367, rezoliucinės dalies 4 punktas: https://curia.europa.eu/juris/document/document.jsf?text=&docid=226495&pageIndex=0&doclang=LT&mode=lst&dir= &occ=first&part=1&cid=1124 [49] Tam atvejui, jeigu būtų nuspręsta vis dėlto palikti sulaikytuosius užsieniečius Valstybės sienos apsaugos tarnybos žinioje, prie pastabų papildomai teikiame alternatyvias siūlomų pakeitimų formuluotes, atspindinčias šį atskyrimą. [50] Ministry of the Interior | Lekšlietu Ministrija. (2021, February 18). Turpmāk patvēruma meklētāji varēs ātrāk sākt strādāt algotu darbu [In the future, asylum seekers will be able to take up paid employment more quickly]. https://www.iem.gov.lv/lv/jaunums/turpmak-patveruma-mekletaji-vares-atrak-sakt-stradat-algotu-darbu [51] 2022 m. organizacijos
„Amensty International“ ataskaita, 47 psl. prieiga: https://www.amnesty.org/en/documents/eur53/5735/2022/en/
2021 m.
Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių Nacionalinės žmogaus teisių institucijos 2021 metų veiklos ataskaita, 101-103 psl., prieiga: https://www.lrski.lt/wp-content/uploads/2022/03/SK_Ataskaita-uz-2021-LT_.pdf 2021 m. organizacijos Lietuvos Raudonasis Kryžius metinė stebėsenos ataskaita, 34-36 psl., prieiga: https://redcross.lt/wp-content/uploads/2022/09/2021_lrc_monitoring_annual_report_.pdf Organizacijos
„Gydytojai be sienų“ pranešimas, prieiga: https://www.msf.org/serious-concerns-migrant-welfare-lithuania-and-latvia-remain-projects-close
[⁵²] Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. gruodžio
Valstybės rinkliavos mokėjimo ir grąžinimo taisyklių patvirtinimo“. [⁵³] Plačiau apie tai žr.
Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaiga, „2022 m. žmogaus teisių stebėsenos ataskaita“, 85- 86 p. [⁵⁵] Europos Sąjungos Teisingumo Teismo didžiosios kolegijos sprendimas 2022 m. lapkričio 8 d. sujungtose bylose C- 704/20 ir C-19/21 dėl Raad van State (Valstybės Taryba, Nyderlandai) ir rechtbank Den Haagr zittingsplaats ’s-Hertogenbosch (Hagos teismas, posėdžiaujantis Hertogenbose, Nyderlandai) atitinkamai 2020 m. gruodžio 23 d. ir 2021 m. sausio 26 d. nutartimis, kurias Teisingumo Teismas gavo 2020 m. gruodžio 23 d. ir 2021 m. sausio 26 d., pagal SESV 267 straipsnį pateiktų prašymų priimti prejudicinį sprendimą bylose, 79-80
[⁵⁷] Komisijos rekomendacija (ES) 2017/2338 dėl bendro
„Grąžinimo vadovo“ valstybių narių kompetentingoms institucijoms, vykdančioms
su grąžinimu susijusias užduotis. [⁵⁸] Europos Sąjungos Teisingumo Teismo ketvirtosios kolegijos sprendimas 2018 m. rugsėjo 26 d. byloje Nr. C-175/17 A" prieš Belastingdienst/Toeslagen, p. 37-39. [⁵⁹] LVAT 2022 m. kovo 18 d. nutartys administracinėse bylose Nr. A-1807-442/2022, Nr. A-1804-502/2022, Nr. A-1803- 968/2022, Nr. A-1805-756/2022. [⁶⁰] LVAT 2022 m. kovo 31 d. nutartys administracinėse bylose Nr. A-1807-442/2022, Nr. A-1804-502/2022, Nr. A-1803- 968/2022, Nr. A-1805-756/2022. [⁶¹] EŽTT 2022 m. kovo 22 d. sprendimas byloje T. K. ir kiti prieš Lietuvą (peticijos Nr. 55978/20). [⁶²] Pavyzdžiui, Seimo kontrolieriaus 2022 m. sausio 24 d. ataskaita Nr. NKP-2021/1-4, prieinama per: https://www.lrski.lt/wp-content/uploads/2022/01/Final AtaskaitaKybartai 2021.pdf, Seimo kontrolieriaus 2022 m. liepos 7 d. ataskaita Nr.
NK.P-2022/ 1-1, prieinama per https://www.lrski.lt/wp- content/uploads/2022/07/Ataskaita MURC 2022 FINAL.pdf [⁶³] Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2023 m. birželio 7 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai Nr. KT53-A-N6/2023. [⁶⁴] Prieglobsčio procedūrų direktyvos 43 straipsnis. [⁶⁵] Europos Sąjungos Teisingumo Teismo Didžiosios kolegijos 2020 m. gegužės 14 d. sprendimas sujungtose bylose Nr. C-924/19 PPU ir C-925/19 PPU, p. 242-247. [67] XIV-1277 Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 pakeitimo įstatymas (e-tar.lt) [68] Nuo 2023 m. sausio 1 d. [69] https://redcross.lt/wp-content/uploads/2022/09/LIETUVOJE-PRIEGLOBSTI-GAVUSIU-ASMENU-TEISES-I-SEIMOS-SUSIJUNGIMA-IGYVENDINIMO-ISSUKIAI-LT-2023.pdf [⁷⁰] Komisijos rekomendacija (ES) 2017/2338 dėl bendro „Grąžinimo vadovo“ valstybių narių kompetentingoms institucijoms, vykdančioms su grąžinimu susijusias užduotis. [⁷¹] LVAT 2022 m. kovo 18 d. nutartys administracinėse bylose Nr. A-1807-442/2022, Nr. A-1804-502/2022, Nr. A-1803- 968/2022, Nr. A-1805-756/2022. [⁷²] LVAT 2022 m. kovo 31 d. nutartys administracinėse bylose Nr. A-1807-442/2022, Nr. A-1804-502/2022, Nr. A-1803- 968/2022, Nr. A-1805-756/2022. [73] https://www.migracija.lt/documents/20123/0/00-infoBY.pdf
Užsienio reikalų komitetas
DĖL
2, 3, 4, 5, 11, 28, 32, 44, 58, 62, 67, 71, 79, 85, 94, 99, 100, 101, 102, 1031, 104, 105², 105³, 105⁴, 106¹, 108, 113, 114, 115, 115¹, 118, 123, 125, 140⁸, 140¹⁸,
2024 m. balandžio 24 d. Nr. 105-P-36
Pavilionis, Užsienio reikalų komiteto nariai Audronius Ažubalis, Marius Matijošaitis, Rūta Miliūtė, Matas Skamarakas, Giedrius Surplys, Emanuelis Zingeris. Užsienio reikalų komiteto biuras: biuro vedėjas Evaldas Zelenka, patarėjos Eglė Mažėlė, Inga Milašiūtė ir Laura Plyniuvienė, padėjėja Vilnė Kundrotaitė. Kviestieji asmenys: Seimo narys Tomas Vytautas Raskevičius, vidaus reikalų viceministrė Agneta Ladek, Vidaus reikalų ministerijos (VRM) Migracijos politikos grupės vyr. patarėja Rūta Jasulaitienė, grupės patarėja Daiva Vežikauskienė, Migracijos departamento prie VRM direktoriaus pavaduotoja Lucija Voišnis, Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) prie VRM Užsieniečių registracijos centro viršininkas Aleksandras Kislovas, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie VRM Migracijos skyriaus vyr. specialistė Ramunė Kazakauskienė, socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Justina Jakštienė, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) Užsieniečių integracijos grupės vadovė Laura Perevičiūtė, SADM Užsieniečių integracijos grupės vyr. patarėja Aistė Gerikaitė-Šukienė, SADM Darbo teisės grupės vyr. patarėja Jelena Polijančuk, Seimo kontrolierių įstaigos Žmogaus teisių biuro vedėjas Vytautas Valentinavičius, Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidentas Danukas Arlauskas.
Komiteto klausymuose 2024 m. kovo 27 d. dalyvavo: kuratoriai Užsienio reikalų komiteto nariai Audronius Ažubalis ir Giedrius Surplys, Užsienio reikalų komiteto biuro patarėja Laura Plyniuvienė, padėjėja Vilnė Kundrotaitė.
Kviestieji asmenys: Vidaus reikalų ministerijos (VRM) Migracijos politikos grupės vyr. patarėja Rūta Jasulaitienė, grupės patarėja Daiva Vežikauskienė, Migracijos departamento prie VRM Teisės skyriaus vedėja Vida Juciūtė, Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) prie VRM Užsieniečių registracijos centro viršininkas Aleksandras Kislovas, VSAT Migracijos skyriaus vyr. specialistė Ramunė Kazakauskienė, socialinės apsaugos ir darbo ministrės patarėja Laima Sinkevičienė, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) Užsieniečių integracijos grupės vadovė Laura Perevičiūtė, SADM Užsieniečių integracijos grupės vyr. patarėja Aistė Gerikaitė-Šukienė, SADM Darbo teisės grupės vyr. patarėja Jelena Polijančuk, Seimo kontrolierė Erika Leonaitė, Seimo kontrolierių įstaigos Žmogaus teisių biuro patarėja Goda Jurevičiūtė, Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų atstovybės Lietuvoje patarėjas teisės klausimais Vladimiras Siniovas, Lietuvos Raudonojo Kryžiaus atstovas Viktor Ostrovnoj, VšĮ Sienos grupė direktorius Mantautas Šulskus ir advokacijos koordinatorė Emilija Švobaitė, Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidentas Danukas Arlauskas ir viceprezidentė Aurelija Maldutytė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-06-011
(23¹) Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1.
užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – keičiamas įstatymas) 2 straipsnio 23¹ dalyje apibrėžti sąvoką „Priėmimą užtikrinanti įstaiga“. Atsižvelgiant į tai, kad ši sąvoka reiškia įstaigos, kurią turėtų paskirti Vyriausybė, apibūdinimą, o ne jos pavadinimą, kitose projekto nuostatose ši sąvoka neturėtų būti rašoma pirma didžiąja raide. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-06-011
siūlomoje keičiamo įstatymo 2 straipsnio 31 dalyje užsieniečio sulaikymas apibrėžiamas, be kita ko, kaip „<...> jo laikymas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje <...> ar kitoje teisėsaugos įstaigoje“. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad projekte iš esmės nėra jokių nuostatų, reglamentuojančių užsieniečių laikymą kitoje teisėsaugos institucijoje, pavyzdžiui, nuostatų, kuriomis būtų reglamentuojamos kitoje teisėsaugos institucijoje laikomo užsieniečio teisės, pareigos ir pan. Nepritarti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – UTPĮ) 114 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisėsaugos institucijos pareigūno rašytiniu sprendimu užsienietis gali būti sulaikomas ne ilgiau kaip 48 valandoms <...>. Taigi, užsienietis gali būti sulaikytas, pvz., policijos pareigūno ir 48 val. laikomas policijos areštinėje. Areštinėje laikomų sulaikytų asmenų teises ir pareigas reglamentuoja kiti teisės aktai. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-06-013
Projekto 3 straipsnio 1 dalimi siūloma keičiamo įstatymo 4 straipsnio 5 dalį papildyti šia nuostata: „Šio straipsnio 4 dalyje nurodytų institucijų teikiamos išvados, kad užsienietis kelia grėsmę valstybės saugumui ir (ar) viešajai tvarkai, ar visuomenei, turi būti motyvuotos.“ Sistemiškai įvertinę keičiamo įstatymo 4 straipsnio nuostatas, manome, kad šią projekto nuostatą reikėtų perkelti į keičiamo įstatymo 4 straipsnio 4 dalį, kurioje nurodomos institucijos, atliekančios užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar visuomenei vertinimą, o keičiamo įstatymo 4 straipsnio 5 dalies antrąjį ir trečiąjį sakinius išdėstyti taip: „Leidimas gyventi užsieniečiui išduodamas tik gavus šių institucijų motyvuotas išvadas, kad užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai ar visuomenei. Prieglobstis Lietuvos Respublikoje ar laikinoji apsauga užsieniečiui suteikiami tik gavus motyvuotą išvadą, kad šis užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui, ir motyvuotą išvadą, kad užsienietis, kuriam šio Įstatymo nustatyta tvarka suteikiama papildoma apsauga, nekelia grėsmės visuomenei, o užsienietis, kuriam suteikiamas pabėgėlio statusas arba laikinoji apsauga, nėra įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu dėl labai sunkaus nusikaltimo padarymo ir nekelia grėsmės visuomenei.“ Nepritarti Atkreipiame dėmesį, kad motyvai surašomi tik tose išvadose, kuriose konstatuojama, kad užsienietis kelia grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai ar visuomenei, o tuo tarpu išvados, kuriomis konstatuojama, kad užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai ar visuomenei jokie motyvai nėra rašomi. Taigi, motyvuotinos ne „teigiamos“, o „neigiamos“ išvados.
Pvz., policija „teigiamas“ išvadas teikia sisteminėmis priemonėmis, t. y. tais atvejais, kai įvertinus pagal policijos generalinio komisaro patvirtintus kriterijus konstatuojama, kad užsienietis nekelia grėsmės viešajai tvarkai ir visuomenei, mygtuko paspaudimu suformuojama išvada, kuri reiškia „nekelia grėsmės viešajai tvarkai ir visuomenei“, neteikiant jokių argumentų, o tais atvejais, kai konstatuojama, kad užsienietis kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei, rengiama motyvuota išvada. Taigi, motyvuoti reikia ne tai, kodėl užsienietis laikomas nekeliančiu atitinkamos grėsmės, o tai, kodėl laikomas keliančiu grėsmę. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-06-014
straipsnio 4 dalyje, be kita ko, nustatyti: „Šioje dalyje numatyta teisė pasilikti Lietuvos Respublikoje ir (ar) šio straipsnio 6 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose nesuteikiama, jei užsienietis pateikia paskesnį prašymą suteikti prieglobstį, kuriame nėra naujų esminių motyvų <…>“. Ši projekto nuostata tikslintina, atsižvelgiant į tai, kad užsieniečių laikino apgyvendinimo vietos yra Lietuvos Respublikoje. Pritarti Žr. URK sprendimą dėl 6-oje lentelėje 4 grafoje dėstomo NSGK pasiūlymo formuluotės, kurioje atsižvelgiama ir į šią TD pastabą. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-06-014
straipsnio 6 dalyje, derinant su šio straipsnio 4 dalimi, vietoj žodžio
„vietoje“ įrašytinas žodis „vietose“. Pritarti
Analogiškai tikslinamos ir Įstatymo 79 straipsnio 3 dalis ir 115¹straipsnio
kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-06-019
6.
Projekto 6 straipsniu siūloma keičiamo įstatymo 28 straipsnio 2 dalyje nustatyti: „Užsienietis, esantis ne Lietuvos Respublikoje, prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi, išskyrus prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 8–12 punktuose nustatytais pagrindais, pateikia per Migracijos departamento pasirinktą išorės paslaugų teikėją.“ Ši nuostata svarstytina keliais aspektais. Viena vertus, neaišku, kokiu tikslu nustatoma ši išimtis (kai prašymas išduoti leidimą laikinai gyventi negali būti pateikiamas per išorės paslaugų teikėją užsienio valstybėje), nes įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 40 straipsnio 1 dalies 8–12 punktuose nurodyti užsieniečiai jau yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, o aptariamoje nuostatoje nustatoma užsieniečių, esančių ne Lietuvos Respublikoje, teisė pateikti prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi. Kita vertus, neaišku, kam turėtų būti pateikiami užsieniečių, kuriems taikytina nurodyta išimtis, prašymai. Pritarti Pastaba dėl Projekto naujos numeracijos 9 straipsnio nuostatos. Siekiant teisinio reguliavimo aiškumo pritariama poreikiui atsisakyti rengėjų siūlomo UTPĮ 28 straipsnio pakeitimo. Pritariama NSGK pasiūlymui, kuriame siūloma papildomai patikslinti 28 straipsnio 2 dalies redakciją nurodant subjektą, kuriam turėtų būti pateikiami užsieniečių, kuriems taikytina nurodyta išimtis, prašymai. Pasiūlymas:
Pakeisti 28 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Užsienietis, esantis ne Lietuvos Respublikoje, prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Migracijos departamentui pateikia per Migracijos departamento pasirinktą išorės paslaugų teikėją., o Užsienietis užsienietis, esantis Lietuvos Respublikos teritorijoje teisėtai, prašymą išduoti leidimą gyventi pateikia – Migracijos departamentui, tačiau tokio prašymo pateikimas nesuteikia teisės užsieniečiui būti Lietuvos Respublikos teritorijoje, iki bus išnagrinėtas užsieniečio prašymas išduoti leidimą gyventi ir priimtas sprendimas.“
kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-06-0113
dalies pirmajame sakinyje po žodžių „ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenančio“ įrašytinas žodis „kito“, nes šiame sakinyje nurodytas kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės pilietis taip pat yra užsienietis. Pritarti
straipsnio nuostatos
kanceliarijos Teisės departamentas,
teikiamame keičiamo įstatymo 71 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir projekto 12 straipsnio 3 dalyje teikiamame keičiamo įstatymo 71 straipsnio 1 dalies 7 punkte skliaustuose yra išdėstyta norminio pobūdžio nuostata „(sulaikytas prieglobsčio prašytojas – Valstybės sienos apsaugos tarnyboje)“. Pažymėtina, kad norminio pobūdžio teisės aktų nuostatos turėtų būti dėstomos, formuluojant jas kaip aiškias ir tikslias taisykles, o ne pateikiant skliaustuose paaiškinimus, sąlygas ir pan. Atsižvelgiant į tai, nurodytos projekto nuostatos taisytinos, atsisakant skliaustų.
Be to, keičiamo įstatymo
prieglobsčio prašytojas pagal keičiamo įstatymo 2 straipsnio 31 dalį yra laikomas, o ne gyvena Valstybės sienos apsaugos tarnyboje. Iš keičiamo įstatymo 71 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatos neaišku, kokia kita apgyvendinimo vieta (be šioje nuostatoje nurodytos laikino apgyvendinimo vietos ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos) turima mintyje. Pritarti Pastaba dėl Projekto naujos numeracijos 15 straipsnio nuostatos Užsienio reikalų komitetas, pritardamas poreikiui tikslinti keičiamo įstatymo 71 straipsnio 1 dalies 1 punktą, taip pat atsižvelgdamas į Seimo narių ir Lietuvos Raudonojo Kryžiaus pasiūlymus, siūlo šį punktą išdėstyti taip:
Pasiūlymas:
straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) gyvendamas Lietuvos Respublikos institucijų paskirtose laikino apgyvendinimo vietoje ar pasirinktoje gyvenamojoje vietoje, laikomas sulaikytas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, sulaikymo vietose, pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose arba Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, naudotis materialinėmis priėmimo sąlygomis;“. Pasiūlymas:
straipsnio 1 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip: „7) nemokamai gauti būtinąją medicinos pagalbą, psichologinę pagalbą ir socialines paslaugas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, Pabėgėlių priėmimo centre laikino apgyvendinimo vietoje ar kitoje gyvenamojoje vietoje, o sulaikytas prieglobsčio prašytojas – Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitoje apgyvendinimo vietoje, taip pat kitą Sveikatos sistemos įstatyme nurodytą valstybės laiduojamą (nemokamą) sveikatos priežiūrą;“. Analogiškai tikslinamos kitos įstatymo nuostatos, kuriose vartojama bendra formuluotė, kad sulaikyti asmenys „laikomi“ VSAT, pvz., pakeistos ir 71 str. 3 ir 8 dalys, kitos nuostatos. 9.
kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-06-0115
įstatymą asmuo „vykdo savarankišką veiklą“, o ne „imasi savarankiško užimtumo veiklos“, reikėtų patikslinti projekto 12 straipsnio 4 dalyje išdėstytą keičiamo įstatymo 71 straipsnio 1 dalies 10 punktą ir kitas projekto nuostatas, kuriose vartojama formuluotė „imtis savarankiško užimtumo veiklos“. Pritarti Pastaba dėl Projekto naujos numeracijos 15 straipsnio nuostatos Taip pat keičiami Įstatymo 94 straipsnio 1 dalies 4, 5, 6 punktai. 10. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-06-0131
straipsnio 4 dalyje vartojama formuluotė „asmenys ir šeimos, kuriose yra nepilnamečių užsieniečių, gali būti sulaikyti“ yra teisiškai ydinga ir tikslintina, nes sulaikomi gali būti tik asmenys, o ne šeimos. Pritarti Pastaba dėl Projekto naujos numeracijos 31 straipsnio nuostatos Siūloma įstatymo 114 straipsnio 4 dalį išdėstyti taip:
„4. Pažeidžiami asmenys ir šeimos šeimų, kuriose yra
nepilnamečių užsieniečių, nariai gali būti sulaikyti tik ypatingu atveju, atsižvelgiant į geriausius vaiko ir pažeidžiamų asmenų interesus.“
kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-06-0131
dalyje numatyti galimybę pratęsti prieglobsčio prašytojo sulaikymo terminą
„papildomam, ne ilgesniam kaip 6 mėnesių, laikotarpiui“, o šio
straipsnio 6 dalyje – pratęsti užsieniečio sulaikymo terminą „papildomam, ne ilgesniam kaip 12 mėnesių, laikotarpiui“.
Neaišku, koks yra šių nuostatų santykis su to paties straipsnio 8 dalyje siūloma įtvirtinti nuostata, kad Valstybės sienos apsaugos tarnyba periodiškai, bet ne rečiau kaip kartą per 3 mėnesius, kreipiasi į teismą su prašymu pakartotinai svarstyti sprendimą sulaikyti užsienietį ar prieglobsčio prašytoją, t. y. neaišku, ar sulaikymo terminas galėtų būti pratęsiamas iš karto visam maksimaliam papildomam terminui, ar teismas, kas 3 mėnesius pakartotinai svarstydamas sprendimą sulaikyti užsienietį ar prieglobsčio prašytoją, iš esmės spręstų sulaikymo termino pratęsimo klausimą. Nepritarti Pastaba dėl Projekto naujos numeracijos 31 straipsnio nuostatos
straipsnio 4 dalyje numatyti 6 ir 12 mėn. terminai yra maksimalūs terminai, kuriems gali būti sulaikyti užsieniečiai. Nepriklausomai nuo to, kokiam terminui teismas skyrė sulaikymą, VSAT turi pareigą ne rečiau kaip kas tris mėnesius kreiptis į teismą dėl sulaikymo peržiūrėjimo (įprastai teismas ir skiria ne ilgesnį kaip 3 mėn. sulaikymą). 12. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-06-0131
12.
Projekto 28 straipsniu siūlomas keičiamo įstatymo 114 straipsnio
galėtų būti pratęstas dvigubai ilgesniam terminui (12 mėnesių) negu pradinis sulaikymo terminas (6 mėnesiai), be to, į šį terminą nebūtų įskaičiuojama sulaikymo trukmė, jei užsienietis buvo sulaikytas prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu (maksimali šio sulaikymo trukmė – 6 mėnesiai, kai kuriais atvejais numatyta galimybė jį pratęsti dar 6 mėnesiams), – taigi bendra asmens sulaikymo trukmė galėtų gerokai viršyti 18 mėnesių, – įvertintinas atitikties iš proporcingumo principo kylantiems reikalavimams aspektu. Nepritarti Pastaba dėl Projekto naujos numeracijos 31 straipsnio nuostatos Atkreiptinas dėmesys, kad ilgesnis galimas sulaikymo terminas galėtų susidaryti tik grąžintiniems užsieniečiams, t. y. tais atvejais, kai užsienietis nebeturi teisės likti Lietuvoje (jo prašymai dėl prieglobsčio, jei jie buvo pateikti, išnagrinėti, dėl jų priimti galutiniai sprendimai nesuteikti prieglobsčio, įvertintos su grąžinimu susijusios aplinkybės ir jam netaikomas negrąžinimo principas), todėl jis turi grįžti į užsienio valstybę, ir jo sulaikymas yra būtinas grąžinimui įvykdyti. Šiuo atveju užsienietis turi alternatyvią galimybę – jis gali rinktis savanorišką grįžimą, nebūtina jam sulaikytam laukti priverstinio grąžinimo. Įvertinus tai, toks teisinis reguliavimas laikytinas proporcingu. 13. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-06-0131
13.
Projekto 28 straipsniu siūloma keičiamo įstatymo 114 straipsnio 8 dalies nuostata neaiški ir tuo atžvilgiu, kad nenumatyta, kada Valstybės sienos apsaugos tarnyba turėtų pirmą kartą kreiptis į teismą su prašymu pakartotinai svarstyti sprendimą sulaikyti užsienietį ar prieglobsčio prašytoją (turint mintyje tai, kad pagal minėtas to paties straipsnio 5 ir 6 dalis galimas sulaikymo terminas – iki 6 mėnesių, neaišku, ar pirmą kartą į teismą turėtų būti kreipiamasi per pirmuosius 3 mėnesius nuo sulaikymo). Be to, neaiškus ir šios nuostatos, kurioje yra daroma nuoroda į šio įstatymo
118 straipsniu „Sprendimo sulaikyti užsienietį pakartotinis svarstymas“, kurio 1 ir 2 dalyse numatyti tokie trys Valstybės sienos apsaugos tarnybos kreipimosi į teismą su nurodytu prašymu pagrindai: išnykus užsieniečio sulaikymo pagrindams, jeigu sulaikytas užsienietis pateikia prašymą suteikti prieglobstį ir jeigu nebėra pagrįstos tikimybės užsienietį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos. Nepritarti Pastaba dėl Projekto naujos numeracijos 31 straipsnio nuostatos Teismo diskrecija yra skirti sulaikymą bet kuriam terminui, ne ilgesniam kaip 6 mėn. (gali būti skiriamas sulaikymas ir 1, 2, 3 mėn. ir t. t.). Jeigu teismas skyrė sulaikymą bet kuriam terminui, neviršijančiam 3 mėn., jam baigiantis, jei vis dar yra neišnykę UTPĮ nustatyti sulaikymo pagrindai, kreipiamasi į teismą dėl sulaikymo pratęsimo. Tuo atveju, jei teismas skyrė sulaikymą ilgesniam kaip 3 mėn. laikotarpiui, po 3 sulaikymo mėnesių kreipiamasi į teismą dėl sulaikymo peržiūrėjimo. Bendra taisyklė tokia – ne rečiau kaip kas tris mėnesius sulaikymo klausimas „atnaujinamas“ – arba kreipiamasi į teismą dėl sulaikymo pratęsimo, arba dėl sulaikymo peržiūrėjimo. VSAT kreipiasi į teismą dėl sulaikymo persvarstymo iš karto, kai atsiranda kažkuris iš UTPĮ 118 str.
rečiau kaip kas tris mėnesius. 14. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-06-0139 (140⁸)
14Projekto 34 straipsnyje išdėstyto keičiamo įstatymo 140⁸ straipsnio 3, 5, 6 ir 7 dalyse vartojamos formuluotės
„Priėmimą užtikrinančios įstaigos paskirtoje laikino apgyvendinimo
vietoje“ ir „Priėmimą užtikrinančios įstaigos paskirtose laikino apgyvendinimo vietose“ derintinos su projekto 1 straipsnio 1 dalyje išdėstyta keičiamo įstatymo 2 straipsnio 11³ dalimi, pagal kurią Priėmimą užtikrinanti įstaiga laikino apgyvendinimo vietą valdo, administruoja arba parenka. Nepritarti Pastaba dėl Projekto naujos numeracijos 39 straipsnio nuostatos Sąvoka
„parenkama“ reiškia, kad priėmimą užtikrinanti įstaiga atlieka tam tikras
procedūras ir pagal tam tikrus kriterijus parenka vietą, kuri bus naudojama kaip užsieniečių laikino apgyvendinimo vieta tam tikram skaičiui ar kategorijai užsieniečių apgyvendinti, o šiame straipsnyje kalbama apie tai, kad konkrečiam užsieniečiui paskiriama, kurioje iš laikino apgyvendinimo vietų jis bus apgyvendintas, atsižvelgus į visas individualias aplinkybes. Dėl to tikslingai šioje nuostatoje vartojama ne sąvoka „parinkta“, o „paskirta“. 15. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-06-01 15.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad dėl teisinio reguliavimo, iš esmės analogiško tam, kurį projekto 34 straipsniu siūloma nustatyti keičiamo įstatymo 140⁸ straipsnio 3, 5 dalyse (pagal kurį, įvedus karo padėtį, nepaprastąją padėtį arba paskelbus ekstremaliąją situaciją dėl masinio užsieniečių antplūdžio, prieglobsčio prašytojų judėjimo laisvė gali būti ribojama iki 6 mėnesių nuo užsieniečio užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos), atitikties Konstitucijai yra kilęs konstitucinis ginčas, kurį Konstitucinis Teismas nagrinėjo
(Nr. 10-A/2022) turėtų būti priimtas iki 2023 m. birželio 12 d. Pritarti
d. Seimas priėmė Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr.IX-2206 5, 79, 113, 115, 125, 126, 130¹, 140⁸, 140¹⁰, 140¹³, 140¹⁴ ir 140¹⁹ straipsnių pakeitimo įstatymą Nr. XIV-2427, kuriuo įgyvendintas 2023 m. birželio 7 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimas Nr. KT53-A-N6/2023
„Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“
nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“. Žr. 1-4 URK pasiūlymus, kuriuose tikslinamos nuostatos pagal galiojančio Įstatymo redakciją. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
stebėjimo institutas, 2023-08-3031
stebėjimo institutas (ŽTSI), susipažinęs su įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr.
IX-2206 2, 3, 4, 5, 11, 28, 32, 44, 58, 62, 67, 71, 79, 85, 94, 99, 100, 101, 102, 103(1), 104, 105(2), 105(3), 105(4), 106(1), 108, 113, 114, 115, 115(1), 118, 123, 125, 140(8), 140(18), 140(19), 140(21), 140(28) straipsnių ir priedo pakeitimo ir 140(16) straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektu (toliau – Įstatymo Projektas), teikia pastabas ir pasiūlymus. Įstatymo projekto
prašytojų sulaikymas turi trukti kuo trumpiau ir ne ilgiau, negu būtina pagal atitinkamą šio Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje nustatytą sulaikymo pagrindą, bet ne ilgiau kaip 6 mėnesius, išskyrus atvejus, kai prieglobsčio prašytojas sulaikytas šio Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 ar 5 punkte nurodytu pagrindu. Šiais atvejais sulaikymo terminas gali būti pratęstas papildomam, ne ilgesniam kaip 6 mėnesių, laikotarpiui.“ Taip pat minėto straipsnio 6 dalyje numatyta, kad „Užsieniečio sulaikymas turi trukti kuo trumpiau, bet ne ilgiau kaip 6 mėnesius, išskyrus atvejus, kai jis nebendradarbiauja siekiant jį grąžinti į užsienio valstybę ar išsiųsti iš Lietuvos Respublikos (atsisako pateikti apie save duomenis, teikia klaidinančią informaciją ir pan.) arba negaunami reikiami dokumentai tokio užsieniečio grąžinimui į užsienio valstybę ar išsiuntimui iš Lietuvos Respublikos. Šiais atvejais sulaikymo terminas gali būti pratęstas papildomam, ne ilgesniam kaip 12 mėnesių, laikotarpiui.
Į šioje dalyje nustatytą sulaikymo terminą neįskaičiuojama sulaikymo pagal atitinkamą Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje nustatytą sulaikymo pagrindą trukmė, jei užsienietis buvo sulaikytas prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu.“ Įstatymo projekte numatyti terminai išlieka ilgi – užsienietis sulaikomas iki 6 mėnesių, o esant papildomoms aplinkybėms asmuo gali būti sulaikomas iki 12 mėnesių. Tai reiškia, kad užsieniečio judėjimo laisvė gali būti apribota iki 12 mėnesių, kol bus priimtas atitinkamas sprendimas. Prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas iki 6 mėnesių. 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse numato, kad sulaikymas turi trukti kuo trumpiau ir būti taikomas tik tol, kol tinkamai vykdomas pasiruošimas išsiuntimui. Taip pat svarbu, kad sprendimą sulaikyti priimtų administracinės ar teisminės institucijos ir atsižvelgtų į kiekvieną asmens situaciją individualiai. Kiekvienu atveju sulaikymas peržiūrimas pagrįstais laiko tarpais atitinkamo trečiosios šalies piliečio prašymu arba ex officio. Pratęstų sulaikymo laikotarpių atveju teisminė institucija prižiūri, kaip atliekamos peržiūros.[¹] Atkreiptinas dėmesys, kad Hassen El Dridi byloje Europos Sąjungos Teisingumo Teismas nusprendė, kad sulaikymas pagal Grąžinimo direktyvą turi būti taikomas tik išsiuntimo tikslais ir kai kitų švelnesnių priverstinių priemonių nepakanka.[²] Valstybės institucijos turi siekti kuo greičiau nustatyti visas svarbias aplinkybes ir priimti atitinkamus sprendimus, taip pat labai svarbu, kad asmens sulaikymas būtų kraštutinė priemonė, o vietoje sulaikymo daugiau dėmesio būtų skiriama alternatyvioms sulaikymui priemonėms.
Siūlytina orientuotis į švelnesnes ir tuo pačiu veiksmingas priemones, o ne į sulaikymą net ir tuo atveju, kai asmeniui gręsia išsiuntimas iš Lietuvos Respublikos. Ilgalaikis laisvės apribojimas yra žalingas reiškinys, kuris nesudaro sąlygų prieglobsčio prašytojams ir kitiems migrantams įsitraukti į integracijos procesus. Human Rights Watch atliktame tyrime nustatyta, kad bandomųjų atvejų (angl. pilot) programos, vykdomos Bulgarijoje, Kipre ir Lenkijoje, rodo, kad stebėjimas nėra būtinas siekiant užtikrinti, kad asmenys, įtraukti į alternatyvias sulaikymui programas, liktų įsitraukę į imigracijos procesą. Po pirmųjų dvejų bandomųjų programų metų 86 procentai dalyvių liko įsitraukę į imigracijos procedūras, o kai kurie teigė, kad jų atvejo vadybininkai padėjo jiems pereiti sudėtingą imigracijos procesą.[³] Atvejo vadybininkai taip pat teikia pagalbą, veikdami kaip tarpininkai tarp imigracijos pareigūnų ir programos dalyvių, padėdami asmenims įsidarbinti ir padėti susirasti bei išlaikyti būstą. Ši holistinė paramos sistema leidžia žmonėms įsijausti į naują aplinką ir padeda priimti svarbius sprendimus dėl savo ateities. Svarbu tai, kad 79 procentai programos dalyvių anksčiau buvo sulaikyti, o tai rodo, kad daugeliu atvejų sulaikymas nebuvo būtinas siekiant užtikrinti imigracijos procedūrų laikymąsi. Vertinimas taip pat parodė, kad programos buvo ekonomiškos.
Atvejo valdymo išlaidos vienam asmeniui per dieną Bulgarijos bandomojoje programoje buvo EUR 3,34 Kipre paros kaina buvo EUR 6,90. Tokia užsienio šalių patirtis rodo, kad stebėjimas nėra būtina priemonė siekiant užtikrinti asmenų, įtrauktų į alternatyvias sulaikymo programas, dalyvavimą. Bandomosios sistemos yra veiksmingos, dalyviai aktyviai dalyvauja imigracijos procese, net nenaudojant invazinių stebėjimo metodų. Atvejo vadybininkų buvimas veikia kaip tiltas tarp imigracijos pareigūnų ir programos dalyvių. Jie suteikia vertingos paramos, patarimų ir tarpininkavimo, o tai gali žymiai pagerinti abiejų šalių bendravimą ir supratimą. Tai prisideda prie sklandesnio imigracijos proceso ir sumažina konfliktų ar nesusipratimų tikimybę, taip pat tokia sistema padeda lengviau spręsti iššūkius, su kuriais dažnai susiduria imigrantai persikeldami į naują šalį. Alternatyvios priemonės gali būti daug veiksmingesnės ir ne tokios žalingos kaip sulaikymas. Sulaikymas gali turėti rimtų neigiamų padarinių asmenų psichinei sveikatai ir gerovei. Tai gali sukelti depresiją, nerimą ir traumą, ypač kai sulaikytieji nėra tikri dėl savo sulaikymo trukmės ir priežasčių, negauna su sulaikymu susijusios teisinės pagalbos, neturi realių galimybių skųsti tokį sulaikymą teisminei institucijai. Sulaikyti prieglobsčio prašytojai dažnu atveju ne tik nežinojo kiek laiko bus uždaryti, bet ir nežinojo dėl kokių priežasčių jiems taikomas sulaikymas. Seimo kontrolierių įstaigos 2022 m. ataskaitoje atkreipiamas dėmesys į tokią susidariusią situaciją.[⁴] Kybartų URC apgyvendinti užsieniečiai nebuvo tinkamai informuojami apie savo teisinę padėtį, jų atžvilgiu atliekamas su prieglobsčio nagrinėjimu susijusias procedūras ir terminus, užsieniečiai susidūrė su teisinės pagalbos prieinamumo problemomis. Nustatyta, kad valstybės garantuojama teisinė pagalba buvo užtikrinama tik formaliai.
Taip pat buvo užfiksuota, kad užsieniečiai, kuriems buvo skirtas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos advokatas, nebuvo su juo susitikę ar kokiu kitu būdu kontaktavę. Lietuvos Raudonasis Kryžius teminėje ataskaitoje „Užsieniečių prieiga prie prieglobsčio procedūrų ir valstybės garantuojamos teisinės pagalbos apgyvendinimo centruose“, kurioje buvo apibendrinti 2022 m. vasario–kovo mėnesiais atliktos stebėsenos ir jos metu darytos užsieniečių apklausos rezultatai, pastebi, kad buvo užfiksuota nemažai atvejų, kai užsieniečiai neturėjo ir negavo pakankamai informacijos apie jiems taikytinas procedūras, įskaitant informaciją apie jų teisinę padėtį ir prašymo nagrinėjimo eigą. Taip pat buvo identifikuota nemažai probleminių aspektų, susijusių su valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimu.[⁵] Pažymėtina ir tai, kad sulaikymas gali atskirti imigrantus nuo šeimų, sukelti emocinių kančių ir sutrikdyti šeimos struktūras. Tai gali būti ypač žalinga vaikams ir jų vystymuisi. Ilgas sulaikymo laikotarpis taip pat gali trukdyti imigrantams integruotis į visuomenę. Nesant galimybės gauti išsilavinimą, įsidarbinti ir įsitraukti į bendruomenę, jiems gali būti sunkiau tapti produktyviais priimančiosios šalies nariais. Valstybės narės, prieš sulaikydamos prieglobsčio prašytojus, turi apsvarstyti sulaikymui alternatyvias priemones. 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2013/33/ES, kuria nustatomos normos dėl tarptautinės apsaugos prašytojų priėmimo, numatyta, kad prašytojai gali būti sulaikomi tik šioje direktyvoje labai aiškiai apibrėžtomis išimtinėmis aplinkybėmis, laikantis būtinumo ir proporcingumo principų, kiek tai susiję su tokio sulaikymo pobūdžiu (sic) ir tikslu“. Minėtoje Direktyvoje numatomos tokios alternatyvios priemonės:
atitinkamas institucijas.
Vykstant prieglobsčio nustatymo procedūrai, tarptautinės apsaugos prašytojas gali būti įpareigotas periodiškai prisistatyti į imigracijos ar kitas valdžios institucijas, pavyzdžiui, policiją ar kompetentingą prieglobsčio tarnybą. 2. Pareiga neišvykti iš nustatytos vietos. Gali būti reikalaujama, kad prieglobsčio prašytojai apsigyventų konkrečiu adresu arba konkrečiame administraciniame regione, kol bus nustatytas jų statusas. Jei jie nori pakeisti adresą tame pačiame administraciniame regione, jiems gali tekti informuoti valdžios institucijas. Jei jie nori keliauti arba išvykti iš regiono, jiems gali tekti gauti išankstinį leidimą. Jie gali būti įpareigoti apsigyventi paskirtame atvirame arba pusiau atvirame priėmimo centre ir laikytis tokio centro taisyklių ir nuostatų. Tačiau turi būti gerbiama bendra judėjimo laisvė centre ir už jo ribų ir jokiu būdu negali būti taikoma sulaikymo forma. 3. Užstatas finansinės garantijos /pasižadėjimo pavidalu. Gali būti reikalaujama pateikti finansinę garantiją arba sumokėti užstatą. Tokiais atvejais nurodyta suma turėtų būti pritaikyta pagal individualias aplinkybes, todėl ji turėtų būti pagrįsta atsižvelgiant į konkrečią prieglobsčio prašytojų padėtį ir ne tokia didelė, kad dėl jos būtų diskriminuojami asmenys, turintys ribotas pinigines lėšas. Bet koks negalėjimas to padaryti, pasibaigęs sulaikymu (ar jo pratęsimu), reikštų, kad sistema yra savavališka. Nėra jokios priežasties, dėl kurios trečioji šalis negalėtų pateikti finansinės garantijos ar sumokėti užstato. 4. Kitos alternatyvios priemonės (dokumentų pateikimas arba atidavimas, elektroninė stebėsena, asmeninis laiduotojas.) Sulaikymas, jeigu yra būtinas, turėtų būti numatytas kiek įmanoma trumpesniam laikotarpiui, nesiekiant išnaudoti galimybės asmenį sulaikyti visą galimą terminą. Dažnu atveju prieglobsčio prašytojai įvardija perpildytas, antisanitarines ir net pavojingas sąlygas sulaikymo centruose.
Byloje S.M.H prieš Lietuvą buvo iškelti reikšmingi klausimai ne vien dėl sulaikymo, bet ir dėl sulaikymo sąlygų - pareiškėjas skundžiasi dėl sąlygų užsieniečių registracijos centre Kybartuose. Patalpos, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, yra buvęs kalėjimas ir jis nebuvo pritaikytas prieglobsčio prašytojams apgyvendinti.[⁶] Į netinkamas sulaikytų asmenų apgyvendinimo sąlygas atkreipė dėmesį ir Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba nepriklausomos apžvalgos ataskaitoje.[⁷] Kybartų URC esančiose prausyklose nebuvo karšto vandens, o dušas su karštu vandeniu gyventojams buvo prieinamas maždaug kas penkias dienas, slankiu grafiku. Medininkų URC, Ruklos PPC ir Pabradės URC patekti į tualetų ir prausyklų patalpas buvo galima tik pereinant per centro teritoriją. Gyventojai esant prastam orui norėję nueiti į tualetą naktį ar grįžti po dušo turėjo eiti per šaltį. Medininkų URC, Kybartų URC ir Pabradės URC gyventojams buvo tiekiamas nepakankamos kokybės maistas, pranešta, kad maistas kurį pakuotėse gaudavo gyventojai dažnai būdavo pasibaigusio galiojimo. Seimo kontrolierių įstaigos ataskaitoje, taip pat atkreiptas dėmesys į gyvenimo sąlygas.[⁸] Užsieniečių apgyvendinimo sąlygos Kybartų URC A sektoriuje (ženkliai mažesnis nei nustatytas minimalus vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas; privačios erdvės nebuvimas; baldų, įrangos ir kito inventoriaus stoka; itin griežti judėjimo ribojimai; galimybių pasirūpinti asmens ir aplinkos higiena stoka; nepakankamas sanitarinių mazgų skaičius; švaros ir higienos bendrojo naudojimo patalpose stoka, ventiliacijos nepakankamumas ir kt.) nebuvo užtikrintos tinkamai. Svarbu atsižvelgti ir į darbuotojų poreikius – darbuotojams dažnai tekdavo dirbti itin dideliu darbo krūviu, dėl to jie būdavo pervargę ir įsitempę ir dažnu atveju tekdavo atlikti funkcijas nepriskirtas pagal jų užimamas pareigas.
Nemaža dalis VSAT ir PPC darbuotojų teigė dažnai turėję atlikti Migracijos departamento darbuotojų funkcijas, kam neturėjo kvalifikacijos ir reikiamos informacijos. Sulaikymo taikymas tik itin būtinais atvejais padėtų išspręsti didžiąją dalį susiklosčiųsių iššūkių - darbuotojams būtų lengviau įgyvendinti savo funkcijas tinkamai ir laikantis teisės aktų numatytų darbo laiko normatyvų, o esant mažesniam skaičiui sulaikytųjų būtų galima užtikrinti jiems oresnių, humaniškesnių sąlygų buvimą. <...> Nepritarti Pastaba dėl Projekto naujos numeracijos 31 straipsnio nuostatos Dėl per ilgų sulaikymo terminų ir alternatyvių sulaikymui priemonių. Lietuvos Respublikos įstatyme „Dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – UTPĮ) nustatyti maksimalūs sulaikymo terminai. Visais atvejais dėl konkretaus užsieniečio sulaikymo ir termino, kuriam jis sulaikomas, įvertinęs individualią situaciją, sprendžia teismas. Nepriklausomai nuo to, kokiam terminui teismas skyrė sulaikymą, VSAT turi pareigą ne rečiau kaip kas tris mėnesius arba nedelsiant, kai tik pasikeičia sulaikymui reikšmingos aplinkybės, kreiptis į teismą dėl sulaikymo peržiūrėjimo. Teismas taip pat turi diskreciją nuspręsti nesulaikyti užsieniečio, bet skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę. Projekto rengimo ir derinimo metu buvo vertintos ir Žmogaus teisių stebėjimo instituto rašte siūlomos naujos galimos alternatyvios sulaikymui priemonės, galimybės keisti ar papildyti galiojančio įstatymo 115 straipsnyje nustatytas alternatyvias sulaikymui priemones, tačiau rengėjų buvo nuspręsta jų nesiūlyti dėl mažų skyrimo galimybių ir neproporcingai didelių jų įgyvendinimo ir priežiūros kaštų.
Atkreiptinas dėmesys, kad 2023-12-19 Seime priimtu Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr.IX-2206 5, 79, 113, 115, 125, 126, 130¹, 140⁸, 140¹⁰, 140¹³, 140¹⁴ ir 140¹⁹ straipsnių pakeitimo įstatymu Nr. XIV-2427 buvo pakeista UTPĮ 115 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta alternatyvi sulaikymui priemonė, kuri numato galimybę apgyvendinti užsienietį Valstybės sienos apsaugos tarnyboje nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo. Toks leidimas būtų suteikiamas, kai yra valdoma pasišalinimo rizika. Pažymėtina, kad Žmogaus teisių stebėjimo instituto rašte nurodytos praktinės situacijos nėra susijusios su užsieniečiais, kurie buvo sulaikyti teismo sprendimu, todėl nesietinos su UTPĮ 114 straipsnio reguliavimu. 2.1. Jungtinių Tautų Vyriausiojo Pabėgėlių komisaro biuras, 2023-09-071
(11³) (23¹)
<...>
Pakeitimų projekto 2 straipsnio 11³ dalyje įtvirtinama laikino apgyvendinimo vietos, kaip pagrindinės priemonės, užtikrinančios galimybę gauti būstą, sąvoka ir nurodoma, kad apgyvendinimo vietą valdo, administruoja arba parenka Priėmimo agentūra.
Pagal siūlomo Pakeitimų projekto 2 straipsnio 23¹ dalį, Priėmimo agentūra teikia paslaugas, skirtas užtikrinti socialines, apgyvendinimo ir kitas priėmimo sąlygas i) prieglobsčio prašytojams; ii) užsieniečiams, kuriems suteiktas prieglobstis, taip pat jų šeimų nariams šeimos susijungimo atvejais; iii) nelydimiems nepilnamečiams; iv) prekybos žmonėmis aukoms; v) užsieniečiams, kuriems taikomos grąžinimo procedūros; ir (i) užsieniečiams, perkeltiems į Lietuvą. Agentūra veiks prižiūrint Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai. 11. Be to, siūlomo Pakeitimų projekto 71 straipsnio 1 dalies 1 ir
materialinėmis priėmimo sąlygomis ir gauti būtinąją medicinos pagalbą bei kitas valstybės garantuojamas sveikatos priežiūros paslaugas, psichologinę pagalbą ir socialines paslaugas laikino apgyvendinimo vietoje arba, kai jie sulaikyti, Valstybės sienos apsaugos tarnyboje (VSAT). 12. Pagal siūlomą Pakeitimų projekto 115¹ straipsnį užsieniečių sulaikymo VSAT sąlygas ir tvarką nustato vidaus reikalų ministras. Todėl už sulaikymą ir toliau bus atsakinga VSAT, veikianti prie Vidaus reikalų ministerijos. Tačiau Pakeitimų projekte nenurodoma, kuri institucija bus atsakinga už sulaikytų prieglobsčio prašytojų priėmimo sąlygų, įskaitant maistą, drabužius, psichosocialines paslaugas ir sveikatos priežiūrą, užtikrinimą. Atsižvelgiant į bendrą reformos tikslą ir numatytas Priėmimo agentūros pareigas, kaip nurodyta pirmiau, būtų svarbu paaiškinti, ar Priėmimo agentūra dalyvaus užtikrinant VSAT sulaikytų prieglobsčio prašytojų priėmimo sąlygas, ir jei taip, tai kokia apimtimi. 13.
pat siūlomomis nuostatomis reikalaujama, kad socialinės apsaugos ir darbo ministras priimtų poįstatyminius teisės aktus, reglamentuojančius įvairius priėmimo paramos ir paslaugų aspektus. Tai apima: i) prieglobsčio prašytojų apgyvendinimo laikino apgyvendinimo vietose sąlygas ir tvarką, įskaitant atvejus, kai gyventi laikino apgyvendinimo vietoje kaip alternatyvą sulaikymui nurodo teismas (siūlomo 5 straipsnio 6 dalis,
pažeidžiamumo vertinimo tvarką (siūlomo 67 straipsnio 6 dalis); ir iii) piniginių išmokų mokėjimo tvarką (siūlomo 71 straipsnio 2¹ dalis ir 71 straipsnio 3 dalis). 14. Kadangi Priėmimo agentūra veiks prižiūrima Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, UNHCR daro prielaidą, kad pirmiau nurodytais poįstatyminiais aktais taip pat bus reglamentuojama Priėmimo agentūros atsakomybė už laikino apgyvendinimo vietų valdymą ir paramos bei paslaugų teikimą prieglobsčio prašytojams. Atsižvelgiant į tai, siekiant užtikrinti teisinį aiškumą, Priėmimo agentūros vaidmuo galėtų būti dar labiau patikslintas. 15. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, UNHCR rekomenduoja patikslinti Priėmimo agentūros vaidmenį teikiant priėmimo paramą ir paslaugas sulaikytiems prieglobsčio prašytojams (siūlomo 71 straipsnio 1 dalies 1 punktas,
ir įgyvendinant socialinės apsaugos ir darbo ministro priimtus poįstatyminius aktus (siūlomo 5 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio
3 dalis, 79 straipsnio 3 dalis ir 115¹ straipsnis).
Pritarti Pritariama siūlymui patikslinti Priėmimo agentūros vaidmenį teikiant priėmimo paramą ir paslaugas sulaikytiems prieglobsčio prašytojams (<...>) ir įgyvendinant socialinės apsaugos ir darbo ministro priimtus poįstatyminius aktus (<...>): priėmimą užtikrinanti įstaiga dalyvaus užtikrinant sulaikytų prieglobsčio prašytojų priėmimo sąlygas, o dėl paslaugų teikimo apimties, įgyvendinant sulaikymo teisinį režimą, jų teikimo tvarkos ir kt. bus sprendžiama socialinės apsaugos ir darbo ministro ir vidaus reikalų ministro įsakymu. Pažymėtina, kad pritariama Seimo nario T. V. Raskevičiaus pasiūlymui keisti įstatymo 115¹ straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Užsieniečių, sulaikytų ilgiau kaip 48
valandoms ir laikomų Valstybės sienos apsaugos tarnyboje laikymo sąlygas ir tvarką nustato vidaus reikalų ministras, arba o priėmimo sąlygų, kurias sulaikytiems užsieniečiams užtikrina priėmimą užtikrinanti įstaiga, apimtį ir tvarką nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras ir vidaus reikalų ministras.“
Vyriausiojo Pabėgėlių komisaro biuras, 2023-09-074
(140⁸)2
148⁸ straipsnio 3 dalyje siūloma atlikti keletą pasienio procedūrą reglamentuojančių nuostatų pakeitimų.
Pirmiausia, numatoma, kad prieglobsčio prašytojai, pateikę prieglobsčio prašymą pasienio kontrolės punkte, tranzito zonoje arba netrukus po neteisėto valstybės sienos kirtimo, bus apgyvendinami laikino apgyvendinimo vietose, kol bus priimtas sprendimas dėl jų įleidimo į Lietuvos Respubliką. Tai yra esminis pokytis, nes šiuo metu galiojančios pasienio procedūrų nuostatos numato prieglobsčio prašytojų apgyvendinimą pasienio kontrolės punktuose ar kituose VSAT padaliniuose. Kadangi pasienio kontrolės punktuose ir užkardose nėra tinkamų priėmimo sąlygų, UNHCR tikisi, kad siūlomi pakeitimai palengvins prieglobsčio prašytojų galimybes pasinaudoti priėmimo paslaugomis, teikiamomis laikino apgyvendinimo vietose, kurias administruos Priėmimo agentūra. 17. Siūlomo Pakeitimų projekto 148⁸ straipsnio 3 dalyje paliekamos nepaprastosios padėties ir ekstremaliosios situacijos nuostatos, pagal kurias prieglobsčio prašytojams, kuriems taikoma pasienio procedūra, nesuteikiama teisė laisvai judėti Lietuvos teritorijoje. Pagal siūlomą Pakeitimų projekto 148⁸ straipsnio 5 dalį, jei taikomos nepaprastosios padėties ir ekstremaliosios situacijos nuostatos, prieglobsčio prašytojai gali būti įpareigoti iki 6 mėnesių gyventi uždarose laikino apgyvendinimo vietose. Šiuo atžvilgiu UNHCR pakartoja savo poziciją, kad atsižvelgiant į judėjimo apribojimų intensyvumą ir trukmę, privalomas buvimas uždarose apgyvendinimo vietose pagal nepaprastosios padėties ir ekstremaliosios situacijos nuostatas prilygsta sulaikymui[9]. 18. UNHCR pažymi, kad 2023 m. balandžio 20 d. priėmus Užsieniečių įstatymo pakeitimus[10], Užsieniečių įstatymo 148⁸ straipsnio 3 ir 9 dalyse buvo nustatytos tam tikros procedūrinės garantijos, visų pirma – teisė apskųsti sprendimus dėl apgyvendinimo uždarose apgyvendinimo vietose. Tačiau 2023 m. birželio 7 d.
Tačiau
pripažino, kad Užsieniečių įstatymo 148⁸ straipsnio 3 dalis prieštarauja Konstitucijos 20 straipsniui (Teisė į laisvę)[11]. Darydamas šią išvadą, Konstitucinis Teismas pabrėžė individualaus vertinimo trūkumą ir mažiau ribojančių alternatyvių priemonių nebuvimą kartu su maksimaliu 6 mėnesių privalomo buvimo apgyvendinimo vietose laikotarpiu, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos teritorijoje. UNHCR pažymi, kad Lietuvos Vyriausybė neseniai patvirtino atskirą įstatymo projektą, kuriuo siekiama įgyvendinti Konstitucinio Teismo nutarimą[12], ir tikisi, kad šios dvi teisėkūros iniciatyvos, kol jas priims Seimas, bus visiškai suderintos remiantis taikomais tarptautiniais ir ES standartais. 19. Šiuo atžvilgiu UNHCR pakartoja savo poziciją, kad net ir pasienio procedūrose prieglobsčio prašytojų sulaikymas gali būti taikomas tik kaip kraštutinė priemonė ir niekada neturėtų būti taikomas vaikams. Plačiai paplitęs sulaikymas vykdant pasienio procedūras, neatitinkantis būtinumo, pagrįstumo ir proporcingumo reikalavimų, greičiausiai būtų nesuderinamas su prieglobsčio prašytojų nebaudimo principu pagal 1951 m. Konvencijos 31 straipsnio 1 dalį[13]. Leidžiami minimalūs sulaikymo laikotarpiai, kai to reikia teisėtiems tikslams ir laikantis procedūrinių garantijų, o tais atvejais, kurie priskiriami akivaizdžiai nepagrįstiems prieglobsčio prašymams, sulaikymas gali būti teisėtas iki keturių savaičių nuo prieglobsčio prašymo pateikimo, taikant atitinkamas apsaugos nuo neteisėto ar savavališko sulaikymo priemones[14]. Pasienio procedūrose paprastai pageidautinos ir galimos alternatyvos sulaikymui[15]. UNHCR taip pat laikosi pozicijos, kad prieglobsčio prašytojai, sulaikyti vykdant pasienio procedūras, turi turėti galimybę naudotis skubiai vykdomu teisminiu sulaikymo teisėtumo peržiūrėjimu.
Tokia peržiūra turėtų būti automatinė ir pirmoje instancijoje turėtų būti atliekama per 24–48 valandas nuo pirminio sprendimo sulaikyti prieglobsčio prašytoją[16]. 20. Taikytinoje ES teisėje, kaip ją aiškina ES Teisingumo Teismas, taip pat numatyta, kad sulaikymas pasienio procedūroje, remiantis ES priėmimo sąlygų direktyvos
procedūrų direktyvos[17]
ir nepaprastosios padėties ar ekstremaliosios situacijos atveju[18]. 21. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta pirmiau, UNHCR ir toliau laikosi nuomonės, kad numatomas privalomas buvimas iki 6 mėnesių uždarose laikino apgyvendinimo vietose vykdant pasienio procedūras prieštarauja privalomiems tarptautiniams ir ES standartams. UNHCR rekomenduoja nustatyti ne ilgesnį kaip keturių savaičių laikotarpį akivaizdžiai nepagrįstais atvejais ir su išimtimis, taikomomis pažeidžiamiems prieglobsčio prašytojams. Į pasienio procedūras reglamentuojančias nuostatas taip pat reikėtų įtraukti kitas procedūrines apsaugos nuo neteisėto ar savavališko sulaikymo priemones, pavyzdžiui, būtinumo, proporcingumo ir įmanomai trumpiausio laiko reikalavimus, alternatyvias sulaikymui priemones bei automatinę teisminę peržiūrą.
Nepritarti Dėl pasiūlymo nustatyti ne ilgesnį kaip keturių savaičių laikotarpį akivaizdžiai nepagrįstais atvejais ir su išimtimis, taikomomis pažeidžiamiems prieglobsčio prašytojams, į pasienio procedūras reglamentuojančias nuostatas taip pat įtraukti kitas procedūrines apsaugos nuo neteisėto ar savavališko sulaikymo priemones, pavyzdžiui, būtinumo, proporcingumo ir įmanomai trumpiausio laiko reikalavimus, alternatyvias sulaikymui priemones bei automatinę teisminę peržiūrą: šie pasiūlymai iš esmės keistų galiojantį pasienio procedūros reguliavimą, kuris nustato pasienio procedūrą kaip specifinę prieglobsčio prašymų nagrinėjimo procedūrą, kuri taikoma tik esant apibrėžtoms sąlygoms ir yra skirta tam, kad šie prašymai būtų išnagrinėti ir sprendimai dėl jų bei užsieniečio teisinės padėties būtų priimti kuo greičiau. Tai yra abipusis užsieniečio ir valstybės interesas, tokią galimybę numato ir ES teisė. Įgyvendinus minėtus JTVPK pasiūlymus, pasienio procedūra taptų sudėtingesnė, pareikalautų daugiau valstybės administracinių išteklių (nemažu papildomu krūviu apkrautų Lietuvos teismus), tikėtina, padidintų piktnaudžiaujančių prieglobsčio procedūromis srautus ir nepagrįstai apkrautų visą prieglobsčio sistemą, dėl to neabejotinai pailgėtų visų prašymų dėl prieglobsčio nagrinėjimas, taigi pablogėtų visų prieglobsčio procedūroje esančių užsieniečių padėtis. Atkreiptinas dėmesys, kad 2023-12-19 Seime priimtas Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr.IX-2206 5, 79, 113, 115, 125, 126, 130¹, 140⁸, 140¹⁰, 140¹³, 140¹⁴ ir 140¹⁹straipsnių pakeitimo įstatymas Nr.
XIV-2427, kuriame nustatyta institucija, kuri priima sprendimą apgyvendinti, individualus užsieniečio įvertinimas, o taip pat apgyvendinimo sprendimo su judėjimo ribojimu apskundimo tvarka. ES teisė leidžia priimti sprendimą riboti judėjimą administracinei institucijai, jeigu yra nustatoma tokio sprendimo teisminė peržiūra. 2.3. Jungtinių Tautų Vyriausiojo Pabėgėlių komisaro biuras 2023-09-0731
Pakeitimų projekto 114 straipsnio 5 dalimi siekiama peržiūrėti bendrąsias nuostatas dėl prieglobsčio prašytojų ir kitų užsieniečių sulaikymo. Visų pirma, jame numatyta, kad prieglobsčio prašytojų sulaikymas turi būti kiek įmanoma trumpesnis ir trukti tik tiek, kiek tai būtina pagal taikomą sulaikymo pagrindą, tačiau, bet kuriuo atveju, ne ilgiau kaip
išsiaiškinti prieglobsčio prašymo motyvus, kai yra pasislėpimo rizika; arba, kai ii) prieglobsčio prašytojas kelia grėsmę nacionaliniam saugumui ar viešajai tvarkai, sulaikymo laikotarpis gali būti pratęstas papildomam ne ilgesniam kaip 6 mėnesių laikotarpiui. 23. UNHCR palankiai vertina siūlomą 114 straipsnio 5 dalies formuluotę, pagal kurią sulaikymo laikotarpis apribojamas iki įmanomai trumpiausio laiko ir tik tol, kol taikomas(-i) sulaikymo pagrindas(-ai). UNHCR nori pabrėžti, jog sulaikymas siekiant išsiaiškinti prieglobsčio prašymo motyvus neturėtų būti taikomas administracinio patogumo sumetimais per visą prieglobsčio procedūrą[19]. 24.
priėmimo sąlygų direktyvoje taip pat reikalaujama, kad valstybės narės laikytųsi deramo rūpestingumo (16 konstatuojamoji dalis), užtikrinant, jog administracinių procedūrų vilkinimas, už kurį negali būti atsakingas prašytojas, nepateisintų sulaikymo pratęsimo. Šiuo atžvilgiu ESTT yra išaiškinęs, kad kai yra akivaizdu, jog sulaikymo teisėtumą reglamentuojančios sąlygos nebetenkinamos, visų pirma, kai tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimas nevykdomas taip rūpestingai, kaip reikalaujama, asmuo, kuriam taikomas sulaikymas, turi būti nedelsiant paleistas[20]. 25. Be to, pagal siūlomo Pakeitimų projekto 114 straipsnio 8 dalį reikalaujama, kad po pirminio teismo sprendimo dėl sulaikymo VSAT periodiškai, bet ne rečiau kaip kartą per tris mėnesius, kreiptųsi į teismą dėl pakartotinio sprendimo sulaikyti svarstymo. 26. Iš tiesų, priėmus pirminį teismo sprendimą dėl sulaikymo, svarbu užtikrinti, kad teismas arba nepriklausoma institucija reguliariai periodiškai peržiūrėtų sulaikymo taikymo būtinybę, ir kad prieglobsčio prašytojai bei jų atstovas turėtų teisę dalyvauti tokioje peržiūroje. Geroji praktika rodo, kad po pirminio teismo sprendimo sulaikyti asmenį vėlesnės peržiūros turi būti atliekamos kas septynias dienas, kol sueis vienas mėnuo, o vėliau – kas mėnesį, kol bus pasiekta maksimali riba[21]. 27. Todėl UNHCR rekomenduoja pataisyti siūlomą Pakeitimų projekto 114 straipsnio 8 dalį, kad būtų reikalaujama periodines sulaikymo atvejų peržiūras vykdyti kas mėnesį. Nepritarti Dėl pasiūlymo pataisyti
peržiūras vykdyti kas mėnesį: atkreiptinas dėmesys, kad VSAT yra nustatyta pareiga kreiptis į teismą dėl sulaikymo peržiūrėjimo nedelsiant, kai paaiškėja sulaikymo skyrimui reikšmingos aplinkybės, o jei tokių aplinkybių nėra – periodiškai kas tris mėnesius.
Siūlymas sulaikymo priežiūrą atlikti periodiškai kas mėnesį sukurtų nemažą papildomą krūvį VSAT, taip pat teikiantiems valstybės garantuojamą teisinę pagalbą asmenims, vertėjams, teismams, o tai atitinkamai pareikalautų daugiau valstybės lėšų, bet abejotina, kad galėtų reikšmingai pakeisti užsieniečio padėtį. 2.4. Jungtinių Tautų Vyriausiojo Pabėgėlių komisaro biuras 2023-09-079
projekte siūlomo 28 straipsnio 2 dalis reglamentuoja prašymų išduoti leidimą laikinai gyventi pateikimo tvarką. Ši procedūra numato, kad užsieniečiai turi asmeniškai pateikti prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi išorės paslaugų teikėjui užsienyje. Tam tikros išimtys taikomos tik asmenims, kuriems suteikta papildoma ar laikina apsauga, prekybos žmonėmis aukoms ir negrąžintiniems asmenims. 29. Nors UNHCR su džiaugsmu pažymi, kad galimybė pateikti prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi išorės paslaugų teikėjui tam tikrais atvejais palengvina pabėgėlių šeimų susijungimą, vis dėlto išlieka iššūkių, susijusių su reikalavimu asmeniškai pateikti prašymą dėl šeimos susijungimo. Pavyzdžiui, atsižvelgiant į tai, kad išorės paslaugų teikėjų paslaugos teikiamos tik ribotame šalių skaičiuje, praktiškai šeimos nariai, neturintys kelionės dokumentų ir (arba) vizų, negali nuvykti į atitinkamas paskirties vietas. Todėl jie netenka praktinių galimybių įgyvendinti savo teisę į šeimos susijungimą. 30.
požiūriu, prieinamos ir operatyvios šeimos susijungimo procedūros padeda užtikrinti saugų ir teisėtą šeimos narių atvykimą bei sumažinti neteisėto judėjimo, žmonių gabenimo ir prekybos žmonėmis pavojų. Todėl UNHCR rekomenduoja užtikrinti, kad pabėgėlių šeimų susijungimo procedūros būtų lanksčios, greitos ir veiksmingos. 31. Be to, ES direktyvoje dėl teisės į šeimos susijungimą reikalaujama, kad valstybės narės ypatingą dėmesį skirtų pabėgėlių padėčiai ir sudarytų palankesnes sąlygas pabėgėliams pasinaudoti teise į šeimos susijungimą[22]. Šiuo atžvilgiu ESTT neseniai išaiškino, kad nacionaliniais teisės aktais negalima reikalauti, jog pripažinto pabėgėlio šeimos nariai, norėdami pateikti prašymą dėl šeimos susijungimo, asmeniškai atvyktų į valstybės narės diplomatinę ar konsulinę įstaigą užsienyje, jei jiems neįmanoma arba pernelyg sunku nuvykti į tą vietą[23]. 32. Šiuo tikslu UNHCR rekomenduoja Lietuvai parodyti būtiną lankstumą, kad pabėgėliai ir jų šeimų nariai galėtų kreiptis dėl šeimos susijungimo, pritaikant procedūrinius reikalavimus prie jų aplinkybių, pažeidžiamumo ir nuogąstavimų dėl saugumo[24]. Pavyzdžiui, būtų galima apsvarstyti galimybę internetu teikti prašymus išduoti leidimus gyventi šalyje šeimos susijungimo pagrindu tais atvejais, kai tai susiję su pripažintais pabėgėliais ar papildomos apsaugos gavėjais, taip pat prašymus išduoti leidimus gyventi šalyje šeimos narių vardu teikti tiesiogiai Migracijos departamentui. Nepritarti Dėl pasiūlymo internetu teikti prašymus išduoti leidimus gyventi šalyje šeimos susijungimo pagrindu tais atvejais, kai tai susiję su pripažintais pabėgėliais ar papildomos apsaugos gavėjais, taip pat prašymus išduoti leidimus gyventi šalyje šeimos narių vardu teikti tiesiogiai Migracijos departamentui: leidimų laikinai gyventi išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr.
1V-329, 18 punkte yra nurodyta, kad užsieniečio prašymą išduoti arba pakeisti leidimą UTPĮ 43 straipsnio 1 dalies 1–7 punktuose nurodytais pagrindais gali užpildyti per MIGRIS (...) ir užsienietis (vyresnis nei 18 metų), pas kurį atvykstama šeimos susijungimo pagrindu. Pažymėtina, kad leidime gyventi turi būti fiksuojami užsieniečio biometriniai duomenys (tarp jų ir pirštų atspaudai, kurie registruojami naudojant specialią biometrinių duomenų registravimo ir perdavimo įrangą), o procedūra, kuri atliekama išduodant leidimą gyventi, turi užtikrinti, kad tinkamai ir patikimai nustatyta asmens tapatybė, leidime įrašomi asmens duomenys (įskaitant biometrinius) yra būtent to asmens. Vadinasi, išduoti leidimą gyventi galima tik atlikus visą procedūrą, kurios už užsienietį kitas asmuo atlikti negali. 2.5 Jungtinių Tautų
palankesnėmis nuostatomis, atleidžiančiomis jas nuo reikalavimų pateikti įrodymus apie būstą, sveikatos draudimą ir stabilius bei nuolatinius pragyvenimo šaltinius, pateiktų prašymą dėl šeimos susijungimo per tris mėnesius nuo pabėgėlio statuso ar papildomos apsaugos suteikimo.
Numatytas trijų mėnesių laikotarpis yra trumpas, atsižvelgiant į tai, kad pabėgėliai dažnai susiduria su daugybe kliūčių, kad surinktų visus reikiamus dokumentus, pagrindžiančius šeimos susijungimo prašymą, ir jiems ne visada pavyksta per nustatytą laiką išsiaiškinti savo šeimos narių buvimo vietą[²⁵]. 34. Dėl šios priežasties UNHCR rekomenduoja netaikyti laiko apribojimų pabėgėliams suteiktoms palankesnėms šeimos susijungimo sąlygoms[26]. Pritarti iš dalies Dėl pasiūlymo netaikyti laiko apribojimų pabėgėliams suteiktoms palankesnėms šeimos susijungimo sąlygoms: ES direktyvos 2003/86/EB 12 str. 1 d. numato galimybę taikyti bendrus reikalavimus (netaikant palankesnių sąlygų) prieglobsčio gavėjui, kuris ketina susijungti su šeima, jei prašymas dėl šeimos susijungimo pateikiamas vėliau nei per 3 mėnesius nuo prieglobsčio suteikimo. Manytina, kad siūlymas netaikyti laiko ribojimų palankesnių sąlygų taikymui yra nepagrįstas, nes prieglobstį gavusiam asmeniui yra nustatomas integracijos laikotarpis, po kurio jis turi gebėti gyventi savarankiškai, todėl ir jo šeimos narių atvykimui turėtų būti taikomos tokios pačios sąlygos, kaip ir kitų užsieniečių šeimos nariams. Tikėtina, kad prieglobstį gavęs užsienietis bus labiau motyvuotas kuo greičiau integruotis, žinodamas, kad po tam tikro laiko, jei šeimos nariai nepersikėlė pas jį, jų atvykimui vėliau bus taikomos tokios pačios sąlygos, kaip ir kitų Lietuvoje gyvenančių užsieniečių šeimos nariams. Tuo pačiu tai skatintų užsienietį spręsti šeimos susijungimo klausimą kuo greičiau. Manytina, kad ilgiau nei 6 mėn.
Lietuvoje pragyvenęs prieglobsčio gavėjas (įvertinus taip pat ir tai, kad visą laikotarpį, kol buvo nagrinėjamas jo prieglobsčio prašymas, jis jau buvo Lietuvoje) jau turėtų galėti užtikrinti, kad jo šeimos nariai atitiktų UTPĮ 26 straipsnyje nustatytas leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygas. Atsižvelgiant į tai, siūlytina nustatyti, kad palankesnėmis šeimos susijungimo sąlygomis prieglobsčio gavėjai galėtų pasinaudoti per 6 mėnesius nuo prieglobsčio suteikimo dienos. Žr. 6-oje lentelėje 6 grafoje dėstomą NSGK pasiūlymą, kuriame 3 mėn. terminas keičiamas į 6 mėn. 3.1. Lietuvos Raudonasis Kryžius, 2023-09-08
<...>
Lietuvos Raudonojo Kryžiaus teikiami pasiūlymai didžiąja dalimi yra susiję su kokybiškai naujos Priėmimą užtikrinančios įstaigos kūrimu bei grindžiami prielaida, kad Projektu siekiama sukurti šiuolaikišką, savarankišką, nepriklausomą įstaigą, veiksmingai užtikrinančią vieningais standartais grindžiamą visų tikslinei grupei (kaip ji apibrėžta Projekto siūlomoje naujoje Įstatymo 2 straipsnio 23¹ dalyje) priskiriamų užsieniečių priėmimą nuo jų atvykimo į Lietuvą iki integravimo į Lietuvos visuomenę arba išvykimo iš Lietuvos. Tokio pobūdžio tikslas reikalauja tiek procedūrinio autonomiškumo ir aiškaus funkcijų atkyrimo, tiek procedūrinio aiškumo, ypač kai tai liečia galimybę užtikrinti vienodo standarto priėmimo sąlygas visiems tikslinei grupei priklausantiems asmenims, nediferencijuojant jų pagal papildomas kategorijas. Atsižvelgus į tai, kad nemaža dalis Projekto nuostatų yra susiję su tam tikros asmenų kategorijos – prieglobsčio prašytojų padėties reglamentavimu, teikiami pasiūlymai taip pat didžiąja dalimi skirti būtent šiai kategorijai. Lietuvos Raudonojo Kryžiaus teikiamų pasiūlymų esminiai elementai:
Tuo tikslu papildomai siūloma tikslinti „sulaikymo“ sąvoką, suderinant ją su Europos Sąjungos acquis;
asmenų apgyvendinimo, perimant šią funkciją iš Migracijos departamento. Papildomai siūloma peržiūrėti visų atitinkamuose procesuose dalyvaujančių institucijų – Priėmimą užtikrinančios įstaigos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos ir Migracijos departamento funkcijas bei jas išgryninti, numatant aiškų procedūrinį atskyrimą;
užsieniečių įsitraukimui į darbo rinką, tuo fasilituojant jų savarankiškumą. Lietuvos Raudonojo Kryžiaus siūlomas modelis (kuris yra visiškai suderinamas su Projekto aiškinamajame rašte minima Migrantų priėmimo ir apgyvendinimo sistemos pertvarkos koncepcija) yra grindžiamas prielaida, kad kuriamą Priėmimą užtikrinančią įstaigą sudarys kelios laikino apgyvendinimo vietos (kaip jos apibrėžtos Projekto siūlomoje naujoje Įstatymo 2 straipsnio 11³ dalyje) bei vienas „Pirmojo atvykimo“ (angl. „first-arrival“) centras, kurio rėmuose šalia dirbs kelios prieglobsčio procesuose dalyvaujančios institucijos, vykdančios joms priskirtas unikalias funkcijas. Taip pat Priėmimą užtikrinančios įstaigos rėmuose galėtų veikti keli regioniniai „paslaugų centrai“, teikiantys priėmimo paslaugas savo pasirinktoje vietoje gyvenantiems prieglobsčio prašytojams (Suomijoje taikoma tvarka), tačiau, priklausomai nuo logistinių galimybių, analogiškas paslaugas šiai grupei asmenų taip pat galėtų teikti laikino apgyvendinimo vietų tinklas.
Lietuvos Raudonojo Kryžiaus siūlomas modelis numato tokius pagrindinius procedūros etapus bei funkcijų paskirstymą: Jeigu užsienietis pasiprašo prieglobsčio Migracijos departamente Procedūros pradžia / pirminiai veiksmai Migracijos departamentas: identifikuoja asmenį, registruoja prašymą suteikti prieglobstį, sprendžia dėl prašymo priimtinumo ir nagrinėjimo tvarkos, nukreipia prieglobsčio prašytoją į Priėmimą užtikrinančios įstaigos „Pirmojo atvykimo“ centrą;
Priėmimą užtikrinanti įstaiga: atlieka prieglobsčio prašytojo pirminį medicininį patikrinimą, identifikuoja specialiuosius poreikius, jei tokių yra, suteikia reikiamą informaciją, apgyvendina prieglobsčio prašytoją arba leidžia jam gyventi jo pasirinktoje gyvenamojoje vietoje; Valstybės sienos apsaugos tarnyba („Pirmojo atvykimo“ centre): įvertina, ar yra pagrindas sulaikyti prieglobsčio prašytoją bei, nustačius tokį pagrindą, kreipiasi į teismą su teikimu dėl jo sulaikymo. Prieglobsčio procedūra Migracijos departamentas: vykdo prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo arba prieglobsčio prašytojo perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei procedūrą;
Priėmimą užtikrinanti įstaiga: užtikrina prieglobsčio prašytojo priėmimo sąlygas; Valstybės sienos apsaugos tarnyba: pagal kompetenciją vykdo tarnybai priskirtas funkcijas, susijusias, inter alia, su migracijos procesų kontrole, nusikalstamų veikų prevencija, kriminaline žvalgyba.
Procedūros pabaiga Migracijos departamentas: priima jo kompetencijai priskirtą sprendimą; Priėmimą užtikrinanti įstaiga: pradeda prieglobstį gavusio užsieniečio integracijos procesą arba toliau užtikrina atitinkamas priėmimo sąlygas, kol užsienietis bus grąžintas į kilmės valstybę, išsiųstas iš Lietuvos arba perduotas kitai Europos Sąjungos valstybei narei;
Valstybės sienos apsaugos tarnyba: vykdo užsieniečio grąžinimą į kilmės valstybę, išsiuntimą iš Lietuvos arba perdavimą kitai Europos Sąjungos valstybei narei. Jeigu užsienietis pasiprašo prieglobsčio pasienyje Procedūros pradžia / pirminiai veiksmai Valstybės sienos apsaugos tarnyba: identifikuoja asmenį, pristato prieglobsčio prašytoją į Priėmimą užtikrinančios įstaigos „Pirmojo atvykimo“ centrą;
Migracijos departamentas: registruoja prašymą suteikti prieglobstį („Pirmojo atvykimo“ centre), sprendžia dėl prašymo priimtinumo ir nagrinėjimo tvarkos; Priėmimą užtikrinanti įstaiga: atlieka prieglobsčio prašytojo pirminį medicininį patikrinimą, identifikuoja specialiuosius poreikius, jei tokių yra, suteikia reikiamą informaciją, apgyvendina prieglobsčio prašytoją arba leidžia jam gyventi jo pasirinktoje gyvenamojoje vietoje;
Valstybės sienos apsaugos tarnyba („Pirmojo atvykimo“ centre): įvertina, ar yra pagrindas sulaikyti prieglobsčio prašytoją bei, nustačius tokį pagrindą, kreipiasi į teismą su teikimu dėl jo sulaikymo arba alternatyvios sulaikymui priemonės skyrimo.
Prieglobsčio procedūra Migracijos departamentas: vykdo prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo arba atsakingos Europos Sąjungos valstybės narės nustatymo procedūrą; Priėmimą užtikrinanti įstaiga: užtikrina prieglobsčio prašytojo priėmimo sąlygas; Valstybės sienos apsaugos tarnyba: pagal kompetenciją vykdo tarnybai priskirtas funkcijas, susijusias, inter alia, su migracijos procesų kontrole, nusikalstamų veikų prevencija, kriminaline žvalgyba. Procedūros pabaiga Migracijos departamentas: pagal kompetenciją priima sprendimą dėl prašymo suteikti prieglobstį;
Priėmimą užtikrinanti įstaiga: pradeda prieglobstį gavusio užsieniečio integracijos procesą arba toliau užtikrina atitinkamas priėmimo sąlygas, kol užsienietis bus grąžintas į kilmės valstybę, išsiųstas iš Lietuvos arba perduotas kitai Europos Sąjungos valstybei narei; Valstybės sienos apsaugos tarnyba: pagal poreikį vykdo užsieniečio grąžinimą į kilmės valstybę, išsiuntimą iš Lietuvos arba perdavimą kitai Europos Sąjungos valstybei narei.
Nepritarti Dėl siūlomo modelio: UTPĮ projektą parengė vidaus reikalų ministro sudaryta tarpinstitucinė darbo grupė, vadovaudamasi Migrantų priėmimo ir apgyvendinimo sistemos pertvarkos koncepcija, kuri buvo parengta tarpinstitucinės darbo grupės kartu su Mykolo Romerio universiteto ekspertais ir kuriai pritarė Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Rengiant koncepciją buvo vertinami keli alternatyvūs migrantų priėmimo ir apgyvendinimo sistemos modeliai ir šis modelis, kuriam įgyvendinti parengtas šis UTPĮ projektas, pasirinktas kaip optimaliausias. Dėl Lietuvos Raudonojo Kryžiaus teikiamų pasiūlymų esminių elementų žr. Lietuvos Raudonojo Kryžiaus pastabų 3.2 pastraipos komentarą. 3.2. Lietuvos Raudonasis Kryžius, 2023-09-08
Dėl užsieniečių judėjimo laisvės apribojimų Projektu siūloma pakeisti Įstatymo 2 straipsnio 31 dalyje pateiktą
„užsieniečio sulaikymo“ apibrėžimą, nustatant, kad tai yra laikinas
užsieniečio judėjimo laisvės apribojimas tam tikro subjekto (teisėsaugos pareigūno ar teismo) sprendimu ir užsieniečio laikymas tam tikroje įstaigoje (Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitoje teisėsaugos įstaigoje). Šiuo klausimu pažymime, kad remiantis 2013 m. birželio 26 d.
Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/33/ES, kuria nustatomos normos dėl tarptautinės apsaugos prašytojų priėmimo (nauja redakcija) (toliau – Direktyva 2013/33), 2 straipsnio (h) punktu „sulaikymas“ yra „kai valstybė narė izoliuotai laiko prašytoją tam tikroje vietoje, kur prašytojo judėjimo laisvė yra atimta“. Toks apibrėžimas nenumato nei konkretaus subjekto, kurio sprendimu prieglobsčio prašytojo judėjimo laisvė yra atimta, nei konkrečios vietos, kurioje ši laisvė yra atimta, bei sieja „sulaikymą“ išskirtinai su judėjimo laisvės atėmimo, laikant prašytoją izoliuotai konkrečioje vietoje, faktu. Kita vertus, Projekte siūlomas „užsieniečio sulaikymo“ apibrėžimas iš esmės reiškia, kad prieglobsčio prašytojo laikymas izoliuotai tam tikroje vietoje, kurioje jo judėjimo laisvė yra atimta (kas laikytina „sulaikymu“ pagal Direktyvą 2013/33), nebūtų laikomas „sulaikymu“ pagal Įstatymą, jei sprendimą dėl užsieniečio patalpinimo vietoje, kurioje jo judėjimo laisvė yra atimta, priimtų ne „užsieniečio sulaikymo“ apibrėžime minimas subjektas, o, pvz., Migracijos departamentas, ir (arba) ši vieta būtų ne apibrėžime minima Valstybės sienos apsaugos tarnyba ar kita teisėsaugos įstaiga, o, pvz., Priėmimą užtikrinanti įstaiga. Atsižvelgus į tai, laikomės pozicijos, kad siūloma Įstatymo 2 straipsnio 31 dalies formuluotė nėra suderinama su Direktyvos 2013/33 2 straipsnio (h) punktu bei nepagrįstai susiaurina
„sulaikymo“ sąvoką. Direktyvos 2013/33 7 straipsnio 1 dalis reglamentuoja prieglobsčio
prašytojų judėjimo laisvę bei nustato bendrą taisyklę: „Prašytojai gali laisvai judėti priimančiosios valstybės narės teritorijoje arba tam tikroje valstybės narės jiems nustatytoje vietoje“.
Pažymėtina, kad lietuviškame vertime vartojamas žodis „vieta“, kuris taip pat vartojamas to paties straipsnio 3 dalyje („valstybių narių nurodytoje konkrečioje vietoje“) arba jau minėtame 2 straipsnio (h) punkte („tam tikroje vietoje“), tačiau angliškoje Direktyvos 2013/33 versijoje 7 straipsnio 1 dalyje vartojamas žodis „area“ („Applicants may move freely within the territory of the host Member State or within an area assigned to them by that Member State“), o ne „place“, kaip to paties straipsnio 3 dalyje arba 2 straipsnio (h) punkte. Kadangi lietuviškas vertimas nedaro semantinio skirtumo tarp šių dviejų žodžių, tai gali sąlygoti klaidingą 7 straipsnio 1 dalies nuostatos interpretavimą. Minėta nuostata pirmą kartą atsirado Direktyvoje 2003/9 bei buvo pažodžiui perkelta į ją pakeitusią Direktyvą 2013/33, tačiau oficialus lietuviškas Direktyvos 2003/9 7 straipsnio 1 dalies vertimas skyrėsi: „Prieglobsčio prašytojai gali laisvai judėti priimančiosios valstybės narės teritorijoje arba tam tikroje valstybės narės jiems paskirtoje zonoje“. Remiantis prieinamais duomenimis[27], galimybė apriboti prieglobsčio prašytojų judėjimo laisvę tam tikra „zona“ (angl. „area“) atsirado atsižvelgus į Vokietijos pageidavimą išlaikyti nacionalinėje teisėje numatytą galimybę apriboti prieglobsčio prašytojų judėjimo laisve tam tikru teritorijos administraciniu vienetu. Tokiu būdu, tiek 7 straipsnio 1 dalies nuostatos derinimo istorija, tiek originalios (angliškos) jos versijos semantinis vertinimas pagrindžia išvadą, kad valstybė narė gali leisti prieglobsčio prašytojui laisvai judėti tik tam tikroje teritorijos dalyje, tačiau ne „vietoje“ (pvz., apgyvendinimo centre), kaip suponuoja lietuviškas vertimas.
Be to, Direktyvos 7 straipsnio 1 dalis numato, kad minima
„nustatyta vieta“ (angl. „area“) „turi garantuoti pakankamai galimybių
naudotis visa pagal šią direktyvą teikiama parama“, kas apima, be kita ko, galimybę lankytis gydymo įstaigose, lankyti mokyklą, dirbti (įgijus tokią teisę). Akivaizdu, kad „vieta“ (pvz., užsieniečių apgyvendinimo centras) tokių galimybių nesuteikia. Galiausiai, net jeigu prieglobsčio prašytojui leista laisvai judėti tik tam tikroje valstybės teritorijos dalyje, tai nereiškia, kad iš jo atimta judėjimo laisvė, kadangi jis gali laikinai išvykti iš šios teritorijos dalies, gavęs leidimą arba, tam tikrais atvejais (pvz., vykstant į susitikimus su valdžios atstovais ir į teismus), net neprašant leidimo (Direktyvos 2013/33 7 straipsnio 4 dalis). Apibendrinant, kiek tai liečia prieglobsčio prašytojų judėjimo laisvę, Direktyvos 2013/33 nuostatos numato 3 skirtingus režimus: · teisę laisvai judėti visoje priimančiosios valstybės narės teritorijoje; · teisę laisvai judėti tam tikroje teritorijos dalyje (angl. „area“); · sulaikymą, kai judėjimo laisvė yra atimta „tam tikroje vietoje“ (pvz., sulaikymo centre).
Skirtingai negu Direktyva 2013/33, Įstatymas numato kelis kitus su prieglobsčio prašytojų judėjimo laisve susijusius režimus, leidžiančius apriboti judėjimo laisvę „tam tikra vieta“, kas laikytina „sulaikymu“ Direktyvos 2013/33 2 straipsnio (h) punkto prasme, tačiau tokiu nelaikoma pagal Įstatymą, kaip antai: · apgyvendinimas tam tikroje vietoje nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje pagal Įstatymo 140⁸ straipsnio 3, 6 ir 7 dalis; · „alternatyvi sulaikymui priemonę“ – apgyvendinimas tam tikroje vietoje, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje“ pagal Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 5 punktą ir 140¹⁹ straipsnio 1 dalies 3 punktą. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas 2022 m. birželio 30 d. sprendime byloje M. A. (bylos Nr. C-72/22 PPU)[28] konstatavo, kad Įstatymo 140¹⁹ straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta
„alternatyvi sulaikymui priemonė“ – apgyvendinimas Valstybės sienos apsaugos
tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, laikytina de facto sulaikymu. Teismas išaiškino, kad nors toks judėjimo laisvės suvaržymas pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus formaliai ir yra laikomas alternatyvia sulaikymui priemone, dėmesys atkreiptinas į tai, kad toks asmuo yra atskirtas nuo kitų gyventojų, netekęs judėjimo laisvės, todėl direktyvos 2013/33 2 straipsnio (h) punkto prasme laikytinas asmeniu, kuriam taikomas sulaikymas. Paminėtina ir tai, kad šiuo metu Europos Žmogaus Teisių Teismas nagrinėja mažiausiai 3 skundus prieš Lietuvą dėl minėtos laisvės atėmimo praktikos taikymo[29]. Galiausiai,
Konstitucinio Teismo nutarime Nr.
KT53-A-N6/2023 „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ (toliau – Nutarimas) konstatuota, kad prieglobsčio prašytojo laikinas apgyvendinamas nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje yra viena griežčiausių ir labiausiai asmens laisvę varžančių priemonių, galinčių būti prilyginamų sulaikymui (žr., pvz., Nutarimo 27.1, 27.3, 27.5 p.). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, prilygindamas prieglobsčio prašytojo laikiną apgyvendinamą nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje sulaikymui, nuosekliai akcentuoja ne tik šios priemonės pobūdį, bet ir trukmę (iki 6 mėnesių). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nagrinėjant su prieglobsčio prašytojų sulaikymu susijusius klausimus jau kurį laiką buvo įžvelgiamas tam tikras kryptingumas, o būtent – „sulaikymas“, kaip tai suprantama tarptautinėje ir Europos Sąjungos teisėje, laikytinas „sulaikymu“ nepriklausomai nuo to, kaip atitinkama asmens laisvę suvaržanti priemonė vadinama nacionalinėje teisėje. Atitinkamai, de facto „sulaikymui“ Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas prilygino užsieniečių „apgyvendinimą nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje“, taip pat alternatyvią sulaikymui priemonę – „užsieniečio apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje“. 2023 m. sausio 19 d. nutartyje[30] administracinėje byloje Nr. A-1289-602/2023 Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, kad užsieniečių apgyvendinimas Valstybės sienos apsaugos tarnybos Pabradės užsieniečių registracijos centre, suteikiant jiems teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje (remiantis Įstatymo 140⁸ straipsnio 3 dalimi), laikytinas de facto sulaikymu.
Nepaisant to, nacionalinėje teisėje ši priemonė formaliai laikoma ne „sulaikymu“, o „apgyvendinimu“, ir jos taikymui nereikalaujama motyvuoto teismo sprendimo. 2022 m. liepos 28 d. sprendime[31] administracinėje byloje Nr. A-1091-822/2022 Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, kad alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, laikytina de facto sulaikymu. Šis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas atkartoja Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2022 m. birželio 30 d. sprendime byloje M. A. pateiktą išaiškinimą, tačiau pažymėtina, kad atitinkamą praktiką Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formavo ir iki minėto Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimo. 2022 m. kovo 31 d. nutartyje[32] administracinėje byloje Nr. A-1804-502/2022 Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas de facto sulaikymui prilygino apgyvendinimą nustatant judėjimo laisvės ribojimus Kybartų užsieniečių registracijos centre („judėjimo laisvės ribojimas nustatant alternatyvią sulaikymui priemonę iš esmės būtų tapatus judėjimo laisvės ribojimui asmenį sulaikant, o tai neatitinka Įstatyme įtvirtintų šių priemonių sistemos ir jų taikymo logikos“), o 2022 m. gegužės 5 d. nutartyje[33] administracinėje byloje Nr. A-2414-881/2022 analogiškai pasisakė dėl apgyvendinimo Pabradės užsieniečių registracijos centro konteinerinių namelių sektoriuje. 2022 m. gegužės 19 d. nutartyje[34] administracinėje byloje Nr.
A-2595-602/2022 de facto sulaikymui Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat prilygino apgyvendinimas Pabėgėlių priėmimo centre, šiuo konkrečiu atveju net neaptarinėdamas faktinių „apgyvendinimo“ sąlygų, bet tiesiog vertindamas pačios alternatyvios sulaikymui priemonės, kuri savo turiniu faktiškai nesiskiria nuo sulaikymo, esmę. Minėta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika atspindi Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisprudenciją. Spręsdamas dėl skirtumo tarp judėjimo laisvės apribojimo ir laisvės atėmimo, kaip tai suprantama pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnį, užsieniečių sulaikymo tranzito zonose ir apgyvendinimo centruose kontekste Europos Žmogaus Teisių Teismas konstatavo[35], kad asmenų laikymas tokio pobūdžio centruose prilygsta „laisvės atėmimui“ nepriklausomai nuo to, kaip tai vadinama nacionalinėje teisėje. Sujungtose bylose C-924/19 PPU ir C-925/19 PPU[36] Europos Sąjungos Teisingumo Teismas konstatavo, kad trečiosios šalies piliečiui nustatyta pareiga nuolat likti griežtai apibrėžtoje uždaroje tranzito zonoje, kurioje šio piliečio judėjimas ribojamas ir kontroliuojamas, ir šis trečiosios šalies pilietis negali teisėtai savo valia iš jos išeiti bet kuria kryptimi, yra laisvės atėmimas, kuris laikytinas „sulaikymu“, kaip tai suprantama pagal Direktyvą 2013/33.
Įvertinus minėtą teisinį reglamentavimą bei teismų praktiką, atsižvelgus į tai, kad kuriama Priėmimo užtikrinanti įstaiga bus atsakinga, inter alia, už visų prieglobsčio prašytojų priėmimo sąlygų užtikrinimą, o tai reiškia – už tinkamą Direktyvos 2013/33 nuostatų įgyvendinimą, siūlome būtent šiame kontekste suderinti Įstatymo nuostatas su Europos Sąjungos acquis bei tokiu būdu nediferencijuoti Priėmimo užtikrinančio įstaigos žinioje esančius prieglobsčio prašytojus pagal papildomas su judėjimo laisvės apribojimu susijusias kategorijas, kurių Direktyvos 2013/33 nuostatos nenumato. Pažymėtina, kad Projektas numato, jog užsieniečiai, kuriems taikomos minėtos de facto sulaikymo priemonės, laikomi laikino apgyvendinimo vietose, kurias valdo, administruoja arba parenka Priėmimą užtikrinanti įstaiga. Atsižvelgus į tai, kad tokio pobūdžio judėjimo laisvės apribojimas „tam tikra vieta“ laikytinas „sulaikymu“, konstatuotina, kad Projektas jau numato, kad dalis de facto sulaikytų užsieniečių bus Priėmimą užtikrinančios įstaigos žinioje. Siekiant procedūrinio aiškumo ir vienodų priėmimo sąlygų užtikrinimo visiems tikslinei grupei priklausantiems užsieniečiams, siūlome numatyti, kad asmenys, kurie yra sulaikomi teismo sprendimu, taip pat yra Priėmimą užtikrinančios įstaigos žinioje, o ne Valstybės sienos apsaugos tarnybos, kaip numatyta Projekte.
Tuo tikslu siūlome (konkretūs pasiūlymai dėl šių ir kitų Įstatymo nuostatų formuluočių pateikiami šio rašto priede): · patikslinti Įstatymo 2 straipsnio 31 dalies formuluotę, suderinant ją su Direktyvos 2013/33 2 straipsnio (h) punktu; Nepritarti Dėl pasiūlymo patikslinti Įstatymo 2 straipsnio 31 dalies formuluotę, suderinant ją su Direktyvos 2013/33 2 straipsnio (h) punktu: sulaikymo sąvoka derinama ir su kituose nacionaliniuose teisės aktuose nustatoma sulaikymo sąvoka (iki 48 val. sulaikymas galimas pareigūno sprendimu, ilgesnis sulaikymas – tik teismo sprendimu). Todėl iš principo net negalėtų būti šiame įstatyme plečiamai apibrėžiama sulaikymo sąvoka (pvz., kad apimtų MD sprendimą dėl apgyvendinimo su judėjimo ribojimu). Asmens sulaikymas yra išimtinai teisėsaugos institucijų ir teismų kompetencija. Direktyvos
„sulaikymo“ apibrėžime yra akcentas į laikymą izoliuotai. Pažymėtina, kad
užsienietis, kuris apgyvendinamas su judėjimo ribojimu, nėra izoliuotas nuo kitų apgyvendinimo vietoje esančių užsieniečių, kartu esančios savo šeimos, gali laisvai judėti apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, jį gali lankyti kiti asmenys, jis gali naudotis ryšio priemonėmis. Apgyvendinant be teisės judėti LR teritorijoje, yra sustabdomas antrinis judėjimas Šengeno erdvėje ir sukuriamos prielaidos per trumpą UTPĮ nustatytą terminą išnagrinėti prašymą suteikti prieglobstį ir priimti dėl jo sprendimą. Kito veiksmingo būdo, esant ypatingoms situacijoms, kai yra masinis užsieniečių antplūdis, šiam tikslui pasiekti tiesiog nėra. 3.3.
Raudonasis Kryžius, 2023-09-08 · nustatyti, kad Priėmimo užtikrinančioje įstaigoje apgyvendinami tiek tie prieglobsčio prašytojai, kurių judėjimo laisvė nėra apribota, tiek tie, kuriems taikomas sulaikymas arba atitinkama alternatyvi sulaikymui priemonė[37]. Nepritarti Sulaikymo režimui užtikrinti yra būtinos sąlygos ir teisės, kurios teisės aktais gali būti priskiriamos tik teisėsaugos pareigūnams, todėl sulaikyti užsieniečiai turi būti laikomi VSAT. Atsižvelgiant į tai, negalima nustatyti, kad priėmimą užtikrinančioje įstaigoje apgyvendinami ir tie prieglobsčio prašytojai, kuriems taikomas sulaikymas. 3.4. Lietuvos Raudonasis Kryžius, 2023-09-08 · atsisakyti su Direktyvos 2013/33 nuostatomis nesuderinamų prieglobsčio prašytojų judėjimo laisvės apribojimo formų, prilygstančių sulaikymui;
Nepritarti Pažymėtina, kad Direktyva 2013/33 yra visiškai ir tinkamai perkelta į nacionalinę teisę (atliktos reikiamos notifikavimo procedūros). Šiuo projektu keičiamas užsieniečių apgyvendinimą ir kitas priėmimo sąlygas užtikrinantis subjektas, bet neplečiamas su užsieniečių judėjimo ribojimu susijusių nuostatų turinys, todėl negalima sutikti, kad Projektu siūlomi pakeitimai nesuderinami su direktyva. 3.5. Lietuvos Raudonasis Kryžius, 2023-09-08 · atsisakyti prieglobsčio prašytojų „įleidimo į Lietuvos Respublikos teritoriją“ mechanizmo, kadangi jis netenka prasmės pritaikius modelį, kuomet visi prieglobsčio prašytojai nukreipiami į „Pirmojo atvykimo“ centrą bei tokiu būdu atsiduria Priėmimo užtikrinančios įstaigos žinioje, bei neturi pridėtinės vertės atsisakius su Direktyvos 2013/33 nuostatomis nesuderinamų prieglobsčio prašytojų judėjimo laisvės apribojimo formų, kurioms taikyti yra vienintelė praktinė „įleidimo į Lietuvos Respublikos teritoriją“ mechanizmo paskirtis.
Tuo pačiu atsisakoma Migracijos departamento funkcijos, nesusijusios su prašymų suteikti prieglobstį registravimu, nagrinėjimu bei sprendimų dėl jų priėmimu, tokiu būdu išgryninant institucijų funkcijas; Nepritarti Pažymėtina, kad tiek Direktyva 2013/32, tiek Direktyva 2013/33 yra visiškai ir tinkamai perkeltos į nacionalinę teisę (atliktos notifikavimo procedūros), o Projektu nekeičiamos prieglobsčio procedūros. „Įleidimo į Lietuvos Respublikos teritoriją“ mechanizmas yra prieglobsčio procedūrų dalis, kuri susijusi su vadinamąja pasienio procedūra (speciali prieglobsčio prašymo nagrinėjimo procedūra, kai prieglobsčio prašymas nagrinėjamas užsieniečio neįleidus de jure į Lietuvos Respublikos teritoriją ir kurios galimybė įtvirtinta ES teisėje). Atkreiptinas dėmesys, kad privaloma pasienio procedūra numatyta ir Europos Sąjungos migracijos ir prieglobsčio pakte, kuriam 2024 m. balandžio 10 d. pritarta Europos Parlamente todėl jos atsisakyti nėra pagrindo. 3.6. Lietuvos Raudonasis Kryžius, 2023-09-08 · atsisakyti Įstatymo 140⁸ straipsnio, kadangi kitų siūlomų pakeitimų kontekste minėto straipsnio nuostatos būtų iš esmės tapačios Įstatymo 5 straipsniui, kuris galėtų būti taikomas visais atvejais, įskaitant kai yra įvesta karo padėtis, nepaprastoji padėtis, taip pat paskelbta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio.
Nepritarti Atsižvelgiant į tai, kad ypatingų situacijų atvejais (ekstremaliosios situacijos, nepaprastosios padėties ar karo padėties) teisinis veikimas reikalauja kitokių taisyklių nei įprastinėmis sąlygomis, atsisakyti UTPĮ 140⁸str. nuostatų būtų klaidinga. 3.7. Lietuvos Raudonasis Kryžius, 2023-09-08 Atskirai pažymime, kad siūlomais pakeitimais niekaip nėra apribojama Įstatyme numatyta galimybė taikyti prieglobsčio prašytojams sulaikymą Direktyvoje 2013/33 nustatytais pagrindais, sąlygomis ir tvarka. Direktyvos 2013/33 8 straipsnio 3 dalies c) punktas leidžia sulaikyti prieglobsčio prašytoją, siekiant procedūros metu priimti sprendimą dėl jo teisės atvykti į teritoriją, kas iš esmės atitinka situaciją, reglamentuojamą Įstatymo 5 ir 140⁸ straipsniuose. Tokiu būdu, Direktyva 2013/33 neužkerta kelio valstybei tokioje situacijoje apriboti prieglobsčio prašytojo judėjimo laisvę, tačiau reikalauja, kad atitinkamas sulaikymo pagrindas būtų nustatytas nacionalinėje teisėje. Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje, kuri reglamentuoja prieglobsčio prašytojų sulaikymo pagrindus, minėtas sulaikymo pagrindas nėra minimas. Tuo atveju, jeigu nebus pritarta pasiūlymui atsisakyti prieglobsčio prašytojų „įleidimo į Lietuvos Respublikos teritoriją“ mechanizmo, siekiant suderinti nacionalinį reglamentavimą su Direktyvos 2013/33 nuostatomis, siūlome įvertinti galimybę tinkamai reglamentuoti sulaikymą siekiant procedūros metu priimti sprendimą dėl prieglobsčio prašytojo teisės atvykti į teritoriją, atitinkamai papildant Įstatymo 113 straipsnio 4 dalį.
Nepritarti Paminėtina, kad Projekte tikslingai siekiama atskirti užsieniečių laikiną apgyvendinimą, kai užsienietis nėra įleistas į Lietuvos Respubliką, ir teismo taikomą sulaikymą ar skiriamą alternatyvią sulaikymui priemonę. Projekte aiškiai nustatomos aplinkybės, kada užsienietis yra neįleidžiamas į Lietuvos Respubliką ir yra vadinamojoje pasienio procedūroje. Jeigu nustatomos aplinkybės, dėl kurių pasienio procedūra užsieniečiui netaikoma, jis įleidžiamas į Lietuvos Respubliką ir jo judėjimas Lietuvos Respublikoje neribojamas, išskyrus atvejus, kai yra UTPĮ nustatyti sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės skyrimo pagrindai. Atsižvelgiant į tai, nuostatų papildomai tikslinti nereikia. 3.8. Lietuvos Raudonasis Kryžius, 2023-09-08 Dėl palankesnių sąlygų kuo spartesniam užsieniečių įsitraukimui į darbo rinką sudarymo ir priėmimo sąlygų suvienodinimo Remiantis Įstatymo 71 straipsnio 1 dalies 10 punktu, prieglobsčio prašytojai turi teisę dirbti, jeigu per 6 mėnesius nuo prašymo suteikti prieglobstį pateikimo dienos Migracijos departamentas nepriėmė sprendimo dėl prašymo suteikti prieglobstį. Projektu siūloma papildyti šią nuostata, numatant, kad, be teisės dirbti, prieglobsčio prašytojai tokiais atvejais įgyja teisę imtis savarankiško užimtumo veiklos, tačiau 6 mėnesių terminą keisti nesiūloma.
Siekiant skatinti prieglobsčio prašytojų savarankiškumą ir fasilituoti išankstinę integraciją, taip pat įvertinus Latvijos Respublikos,
sutrumpinti šiuo metu numatytą 6 mėnesių terminą nustatant, kad teisę dirbti prieglobsčio prašytojai įgyja jau po 3 mėnesių. Esant pagrįstoms abejonėms dėl tokio pasiūlymo, alternatyviai siūlome įvertinti galimybę įvesti papildomų reikalavimų ir numatyti, pvz., kad po 3 mėnesių teisę dirbti įgyja tik tie prieglobsčio prašytojai, kurių asmens tapatybė buvo patvirtinta dokumentiniais įrodymais (Suomijoje taikoma tvarka), arba suteikti teisę dirbti iš karto tiems prieglobsčio prašytojams, kurių asmens tapatybė yra patvirtinta bei kurių prašymai nagrinėjami iš esmės (Švedijoje taikoma tvarka). Nepritarti Termino sutrumpinimas galėtų padidinti riziką, kad prieglobsčio procedūra būtų naudojama greitesniam ir paprastesniam patekimui į Lietuvos darbo rinką, t. y., dar labiau skatintų ekonominių tikslų turinčius užsieniečius piktnaudžiauti prieglobsčio procedūra, t. y. fiktyviai prašyti prieglobsčio Lietuvoje. 3.9. Lietuvos Raudonasis Kryžius, 2023-09-08 Siekiant suvienodinti užsieniečių, įgijusių teisę dirbti pagal Įstatymą, padėtį bei palengvinti jų įsitraukimą į darbo rinką, taip pat siūlome papildyti Įstatymo 58 straipsnio 14 punktą, numatant, kad nuo pareigos gauti Užimtumo tarnybos išduodamą leidimą dirbti atleidžiami ne tik tie užsieniečiai, kurie įgijo teisę dirbti pagal Įstatymo 71 straipsnio 1 dalies 10 punktą (galiojanti Įstatymo redakcija) ir 140¹³ straipsnio 1 dalies 2 punktą (Projekte siūlomas papildymas), bet taip pat tie, kurie analogišką teisę įgijo pagal Įstatymo 140¹³ straipsnio 3 dalies 2 punktą.
Pritarti Įvertinus tai, kad leidimas dirbti iš esmės yra tik formali Užimtumo tarnybos procedūra, kuri būtų atliekama dėl užsieniečio, kuriam šiuo įstatymu jau yra suteikta teisė dirbti, ir kuri dėl šios užsieniečių kategorijos specifikos sukurtų papildomą administracinę ir finansinę naštą darbdaviui ir jį išduodančiai institucijai (tokį leidimą dirbti reikėtų dažnai atnaujinti, nes jis išduodamas užsieniečio turimo registracijos pažymėjimo galiojimo laikotarpiui, t. y. ne ilgiau kaip 6 mėn.), pasiūlymui galėtų būti pritarta. Pagrindinis komitetas pritaria Seimo nario T. V. Raskevičiaus pasiūlymui keisti Įstatymo 58 str. 14 d. 3.10 Lietuvos Raudonasis Kryžius, 2023-09-08 Papildomai siūlome pakeisti Įstatymo 71 straipsnio 1 dalies 1 punktą, atsisakant apribojimo, kuriuo remiantis materialinėmis priėmimo sąlygomis negali naudotis prieglobsčio prašytojai, kurie gyvena savo pasirinktoje gyvenamojoje vietoje. Tokio pobūdžio apribojimas, tikėtina, grindžiamas prielaida, jog savarankiškai gyvenantys prieglobsčio prašytojai turi pakankamai finansinių lėšų bei jiems nėra reikalinga valstybės parama. Tačiau bendravimo su prieglobsčio prašytojais praktika rodo, kad tokia prielaida neretai yra klaidinga.
Didžiąją dalį savarankiškai gyvenančių prieglobsčio prašytojų šiuo metu sudaro pabėgėliai iš Baltarusijos, kurių dauguma atvyksta neturėdami santaupų bei gyvena palaikomi nevyriausybinių organizacijų ir diasporos. Atsižvelgus į tai, kad tokiems žmonėms taip pat yra būtina valstybės parama, siūlome atsisakyti minėto ribojimo. Pažymėtina ir sveikintina, kad Projekte atsisakoma analogiško apribojimo Įstatymo 71 straipsnio 2¹ir 3 dalyse. Pritarti Pagrindinis komitetas pritaria Seimo nario T. V. Raskevičiaus pasiūlymui keisti Įstatymo 71 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) gyvendamas Lietuvos Respublikos institucijų paskirtose laikino apgyvendinimo vietoje ar pasirinktoje gyvenamojoje vietoje, laikomas sulaikytas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, sulaikymo vietose, pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose arba Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, naudotis materialinėmis priėmimo sąlygomis;“. 3.11 Lietuvos Raudonasis Kryžius, 2023-09-08 Dėl siūlomų Įstatymo 114 straipsnio 5 dalies pakeitimų Siūlomas Įstatymo 114 straipsnio 5 dalies pakeitimas iš esmės nėra kokybiškai nauja nuostata, šiuo metu analogiška nuostata yra įtvirtinta to paties straipsnio 7 dalyje. Vis dėlto, įvertinus naujausią Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisprudenciją, siūlome papildyti šią nuostatą papildomu saugikliu. 2022 m. lapkričio 8 d. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas priėmė sprendimą sujungtose bylose C‑704/20 ir C‑39/21, kuriame prieglobsčio prašytojų sulaikymo teisėtumą susiejo su jų atžvilgiu taikomų procedūrų vykdymo rūpestingumu. Minėto sprendimo 79-80 punktuose Europos Sąjungos Teisingumo Teismas pažymėjo:
„Paaiškėjus, kad [...] sulaikymo teisėtumo sąlygos nebuvo
arba nebėra įvykdytos, atitinkamas asmuo turi būti nedelsiant paleistas į laisvę [...].
Taip yra, be kita ko, tuo atveju, kai konstatuojama, kad grąžinimo, tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimo arba perdavimo procedūra, nelygu konkretus atvejis, nevykdoma taip rūpestingai, kaip reikalaujama.“ Taigi, anot Europos Sąjungos Teisingumo Teismo, jeigu atitinkama procedūra nėra vykdoma „taip rūpestingai, kaip reikalaujama“, prieglobsčio prašytojo sulaikymas turi „nedelsiant“ baigtis. Pvz., jeigu prieglobsčio prašytojas buvo sulaikytas „siekiant nustatyti ir (arba) patikrinti jo tapatybę ir (arba) pilietybę“, tačiau nėra atliekama (arba nebeatliekama) jokių procesinių veiksmų, kuriais būtų siekiama tokio tikslo, prieglobsčio prašytojas turi būti paleistas į laisvę. Arba, pvz., jeigu prieglobsčio prašytojas sulaikomas „siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį“, tačiau jo apklausa (kurios pagrindinis tikslas ir yra – išsiaiškinti tokius „motyvus“) ilgą laiką neorganizuojama arba, atlikus apklausą, sprendimas dėl prieglobsčio prašymo ilgą laiką nepriimamas, asmeniui liekant sulaikyme, tuomet, tikėtina, vykdoma procedūra neatitiktų „rūpestingumo“ standarto ir toks prieglobsčio prašytojas turėtų būti paleistas į laisvę. Atsižvelgus į minėtą naujausią Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką, siūlome papildyti Įstatymo 114 straipsnio 5 dalį, nustatant, kad Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1, 2 ir 4 punkte nustatyti sulaikymo pagrindai nebetaikomi, jeigu atitinkamos procedūros nėra vykdomos taip rūpestingai, kaip reikalaujama. Nepritarti Siūloma nuostata yra vertinamojo ir subjektyvaus pobūdžio. Pažymėtina, kad VSAT kreipiasi į teismą dėl sulaikymo persvarstymo nedelsiant, kai atsiranda kažkuris iš UTPĮ 118 str.
tokių pagrindų nėra – ne rečiau kaip kas tris mėnesius. Taigi, teismas peržiūrėdamas kreipimąsi dėl sulaikymo gali įvertinti aplinkybes ir nustatęs, kad atitinkamos procedūros vilkinamos ir tai sąlygoja užsieniečio sulaikymo terminą, gali sulaikymo nebepratęsti. Atsižvelgiant į tai, pasiūlymui nepritartina. 3.12 Lietuvos Raudonasis Kryžius, 2023-09-08 Dėl siūlomų Įstatymo 114 straipsnio 6 dalies pakeitimų Projekte siūloma pakeisti Įstatymo 114 straipsnio 6 dalį, atskiriant sulaikymą užsieniečio grąžinimo ar išsiuntimo tikslu pagal 2008 m. gruodžio
nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse (toliau – Direktyva 2008/115) nuo prieglobsčio prašytojų sulaikymo pagal Direktyvą 2013/33. Remiantis Projekto aiškinamuoju raštu, atsižvelgiant į 2017 m. lapkričio 16 d. Komisijos rekomendacijos (ES) 2017/2338 dėl bendro „Grąžinimo vadovo“ valstybių narių kompetentingoms institucijoms, vykdančioms su grąžinimu susijusias užduotis (toliau – Grąžinimo vadovas), 14.4.2 punktą bei į praktikoje pasitaikančias situacijas, siūloma numatyti, kad į sulaikymo laikotarpį užsieniečio grąžinimo ar išsiuntimo tikslu neįskaičiuojamas laikotarpis, kai užsienietis buvo sulaikytas prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu. Tokiu būdu, patvirtinus siūlomus pakeitimus, prieglobsčio prašytojai galėtų būti sulaikomi prieglobsčio procedūros metu, o jai pasibaigus – dar iki 18 mėnesių grąžinimo ar išsiuntimo tikslu. Neginčydami Grąžinimo vadove pateiktų rekomendacijų, siūlome vis dėlto nesinaudoti galimybe pabloginti prieglobsčio prašytojų padėtį bei išbraukti iš Projekto paskutinį keičiamos Įstatymo 114 straipsnio 6 dalies sakinį. Taip pat teikiame savo pastabas dėl siūlomo pakeitimo formuluočių.
Nepritarti Atsižvelgiant į tai, kad atskirais atvejais prieglobsčio prašymo nagrinėjimas gali užtrukti ilgiau nei 6 mėn., o užsienietį išsiųsti bus galima tik jį sulaikius (pvz., kai yra pasislėpimo pavojus), valstybės institucijos turi turėti galimybę prireikus sulaikyti užsienietį ilgesniam laikotarpiui, jei tai būtina jo išsiuntimui iš Lietuvos Respublikos įvykdyti, juolab, kad toks ilgesnis nei 6 mėn. grąžinimo tikslu sulaikymas galimas tik, kai užsienietis nebendradarbiauja (atsisako pateikti apie save duomenis, teikia klaidinančią informaciją ir pan.). Bet kuriuo atveju, sprendimą dėl sulaikymo priima teismas, kuris įvertina visas aplinkybes, be to, UTPĮ nustatyta tvarka vykdoma periodinė užsieniečio sulaikymo peržiūra. Turimais duomenimis, nemažai ES valstybių narių yra perkėlę analogišką nuostatą į nacionalinę teisę, t. y. atskyrė užsieniečio sulaikymo terminų skaičiavimą (sulaikymą prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu nuo sulaikymo užsieniečio grąžinimo (išsiuntimo) pagrindu). 3.13 Lietuvos Raudonasis Kryžius, 2023-09-08 Atitinkama Grąžinimo vadovo 14.4.2 pateikta rekomendacija iš esmės reiškia, kad Direktyvos 2008/115 15 straipsnio 5 ir 6 dalyse numatyti sulaikymo terminai taikytini išskirtinai sulaikymui užsieniečio grąžinimo ar išsiuntimo tikslu pagal minėtą direktyvą. Įstatymo 113 straipsnio 1 dalyje numatyta ir kitų sulaikymo pagrindų, nebūtinai siejamų su Direktyvos 2008/115 tikslais (pvz., „kai siekiama užkirsti kelią pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms plisti“), tačiau Projekte nesiūloma atskirti sulaikymą užsieniečio grąžinimo ar išsiuntimo tikslu nuo sulaikymo kitais tikslais, išskiriant tik prieglobsčio prašytojų sulaikymą.
Atitinkamai, nekonkretizuojant, kad atitinkama nuostata siejama išskirtinai su sulaikymu Įstatymo 113 straipsnio 2 dalyje nustatytu pagrindu (kaip, pvz., padaryta Projekte pakeistoje to paties straipsnio 7 dalyje), lieka neaišku, ar keičiama Įstatymo 114 straipsnio 6 dalis yra taikytina išskirtinai sulaikymui Direktyvos 2008/115 tikslais (t. y. Įstatymo 113 straipsnio 2 dalyje nustatytu pagrindu) arba užsieniečių sulaikymui bet kuriuo Įstatyme numatytu pagrindu. Tuo atveju, jeigu keičiamoje Įstatymo 114 straipsnio 6 dalyje nustatyti sulaikymo terminai taikomi tik tuo atveju, kai užsienietis sulaikomas Įstatymo 113 straipsnio 2 dalyje nustatytu pagrindu, siūlome tai nurodyti nuostatos tekste, pašalinant dviprasmiškumą ir erdvę galimoms interpretacijoms. Kartu, tuo atveju, jeigu minėti sulaikymo terminai netaikytini kitiems sulaikymo pagrindams, siūlome pagal analogiją nustatyti pagrįstus maksimalius sulaikymo terminus ir visiems kitiems atvejams, kurie nėra siejami su Direktyvos 2008/115 tikslais. Nepritarti Kaip ir pagal šiuo metu galiojančias nuostatas, užsieniečio sulaikymas bet kuriuo pagrindu gali trukti ne ilgiau kaip 6 mėn., ir tik tuo atveju, jei užsienietis nebendradarbiauja siekiant jį grąžinti į užsienio valstybę ar išsiųsti iš Lietuvos Respublikos (atsisako pateikti apie save duomenis, teikia klaidinančią informaciją ir pan.), sulaikymo terminas gali būti pratęstas papildomam 12 mėnesių laikotarpiui.
3.14 Lietuvos Raudonasis Kryžius, 2023-09-08 Atkreipiame dėmesį į tai, kad Direktyvos 2008/115 15 straipsnio 6 dalyje pateikta sąlyga 6 mėnesių termino pratęsimui, o būtent – „tikėtina, jog nepaisant visų jų pagrįstų pastangų, išsiuntimo procedūra užtruks ilgiau“. Projektu keičiamoje Įstatymo 114 straipsnio 6 dalyje ši būtinoji sąlyga neatsispindi, apsiribojant referavimu į užsieniečio nebendradarbiavimą ir negaunamus dokumentus. Be to, Projekte nėra minimas būtinasis priežastinis ryšys, t. y. kad būtent dėl tokio nebendradarbiavimo ar dokumentų negavimo išsiuntimo procedūra užsitęsia. Kadangi siūlomi pakeitimai grindžiami Grąžinimo vadovu, o tai reiškia – kuo tikslesniu Direktyvos 2008/115 įgyvendinimu, siūlome suderinti nuostatą, leidžiančią pratęsti 6 mėnesių sulaikymo terminą papildomam 12 mėnesių laikotarpiui, su Direktyvos 2008/115
pratęsimas leidžiamas. Papildomai pastebėtina, kad referavimas į „negaunamus reikiamus dokumentus“ taip pat netiksliai atkartoja Direktyvos 2008/115 formuluotę „vėluojama gauti reikiamus dokumentus“. Direktyvoje pateikta formuluotė „vėluojama gauti“ suponuoja, kad visi reikiami procedūriniai veiksmai yra atlikti ir pagrįstai tikimasi gauti dokumentus, tuo tarpu „negaunami“ nereikalauja nei pagrįstos tikimybės, kad reikiami dokumentai bus gauti, nei netgi tuo, kad dėl tokių dokumentų jau būtų kreiptasi.
Nepritarti 2023 m. birželio mėnesį Lietuvoje vyko Šengeno vertinimai, kurių metu, be kita ko, vertinta, kaip Lietuva į nacionalinę teisę yra perkėlusi direktyvos 2008/115/EB nuostatas. Pažymėtina, kad ekspertai jokių pastabų dėl minimų šios direktyvos nuostatų neteisingo perkėlimo nepateikė, todėl pasiūlymui suderinti nuostatą, leidžiančią pratęsti 6 mėnesių sulaikymo terminą papildomam 12 mėnesių laikotarpiui, su Direktyvos 2008/115 15 straipsnio 6 dalimi, tiksliai perteikiant sąlygą, kuomet tokio pobūdžio pratęsimas leidžiamas, nepritartina. 3.15 Lietuvos Raudonasis Kryžius, 2023-09-08 Galiausiai, atsižvelgus į Gražinimo vadovo 14.4 ir 14.4.1 punktus, siūlome Įstatymo 114 straipsnio 6 dalyje nustatyti, kad toks sulaikymas turi trukti ne tik „kuo trumpiau“, bet taip pat ne ilgiau, kol yra „pagrįsta grąžinimo arba išsiuntimo tikimybė“. Nepritarti
vertinimai, kurių metu, be kita ko, vertinta, kaip Lietuva į nacionalinę teisę yra perkėlusi direktyvos 2008/115/EB nuostatas. Pažymėtina, kad ekspertai jokių pastabų dėl minimų šios direktyvos nuostatų neteisingo perkėlimo nepateikė, todėl pasiūlymui nepritartina. 3.16 Lietuvos Raudonasis Kryžius, 2023-09-08 Dėl siūlomų Įstatymo 114 straipsnio 7 dalies pakeitimų Projekte siūloma pakeisti Įstatymo 114 straipsnio 7 dalį, numatant, kad pasibaigus maksimaliam sulaikymo terminui užsienietis pakartotinai gali būti sulaikytas (ne ilgiau kaip 3 mėnesiams) tuo atveju, jeigu atsirado pagrįsta tikimybė jį grąžinti į užsienio valstybę ar išsiųsti iš Lietuvos Respublikos. Remiantis Projekto aiškinamuoju raštu, šis pasiūlymas grindžiamas Grąžinimo vadovo 14.5 punktu.
Suprasdami siūlomos nuostatos tikslą bei pagrindimą, vis dėlto manome, kad Projekte neteisingai perteikta minėta Europos Komisijos rekomendacija. Mūsų vertinimu, Grąžinimo vadovo 14.5 punkte pateikta rekomendacija dėl pakartotinio sulaikymo nesudaro pagrindo viršyti Direktyvos 2008/115 15 straipsnio 5 ir 6 dalyse numatytų sulaikymo terminų, kas aiškiai nurodyta Grąžinimo vadovo 14.5 punkto pirmoje pastraipoje. Vertinant minėto punkto antroje pastraipoje pateiktą rekomendaciją, laikomės pozicijos, kad joje nekalbama apie pakartotinį sulaikymą būtent „pasibaigus [maksimaliam] sulaikymo terminui“, kaip nurodyta Projekte, verčiau apie bet kokią situaciją, kai užsieniečio sulaikymas baigėsi nesant pagrįstai išsiuntimo tikimybei, tačiau vėlesniame etape tokia pagrįsta tikimybė atsirado, nesiejant tokių situacijų su maksimalaus sulaikymo termino išnaudojimu sulaikant užsienietį pirmą kartą. Taip pat atkreipiame dėmesį į tai, kad rekomendacijoje kalbama būtent apie „vėlesnį etapą“, tuo tarpu Projekte siūloma formuluotė iš esmės leidžia pakartotinai sulaikyti užsienietį iškart po to, kai baigėsi nustatytas maksimalus 18 mėnesių sulaikymo terminas, faktiškai pratęsiant šį terminą dar 3 mėnesiams. Siūlome atsižvelgti į šias pastabas bei tikslinti keičiamos Įstatymo
punkte pateikta rekomendacija, kuria ši Projekto nuostata yra paremta, pvz., formuluojant ją kaip bendro pobūdžio nuostatą dėl pakartotino sulaikymo Įstatymo 113 straipsnio 2 dalyje nustatytu pagrindu, nesiejant jo nei su 18 mėnesių termino pasibaigimu, nei su papildomo 3 mėnesių termino nustatymu, bei akcentuojant būtinąją sąlygą – pagrįstos tikimybės grąžinti užsienietį atsiradimą. Pritarti Įstatymo projekto rengėjai atsisako Įstatymo projektu siūlomų 114 straipsnio 7 dalies pakeitimų. Žr. 5 URK pasiūlymą. 4.1.
grupė“, 2023-09-15
<...>
Žemiau pateikiame Sienos Grupės poziciją dėl konkrečių įstatymo projekto nuostatų. Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 140⁸ straipsnio 3 dalyje nurodytų užsieniečių, kurie neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir nėra prieglobsčio prašytojai
Grupė yra vienintelė organizacija Lietuvoje, ypatingą dėmesį skirianti asmenims, kurie į Lietuvos Respublikos teritoriją pateko neteisėtai kirtę Lietuvos Respublikos valstybės sieną, kai yra įvesta karo padėtis, nepaprastoji padėtis, taip pat paskelbta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio ir kurie nėra prieglobsčio prašytojai ir dėl kurių yra priimtas sprendimas dėl grąžinimo ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Viešai prieinama informacija patvirtina, kad šių asmenų prieglobsčio prašymai nebuvo išnagrinėti tinkamai, pirmiausiai dėl to, kad nebuvo suteikta efektyvi valstybės garantuojama teisinė pagalba, institucijoms nepateikti ir tinkamai neįvertinti persekiojimo įrodymai, nesurinkta ir neįvertinta aktuali valstybės kilmės informacija.[39] Šie užsieniečiai išlieka ypatingai pažeidžiama visuomenės grupė – ribojamos jų galimybės naudotis teise dirbti, prieiga prie sveikatos paslaugų, teisė į veiksmingą teisminę gynybą. Nesuteikus prieigos prie veiksmingos prieglobsčio procedūros vykdomi sprendimai išsiųsti į kilmės valstybę tinkamai neįvertinus individualios užsieniečio situacijos, neatsižvelgiant į pasikeitusias aplinkybes, dėl kurių priimtas sprendimas išsiųsti. Dėl teisės dirbti realizavimo 7.
Projekto
dalimi, kuria nustatoma, kad Priėmimą užtikrinanti įstaiga – Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskirta biudžetinė įstaiga, teikianti socialines, apgyvendinimo ir kitas priėmimo sąlygas užtikrinančias paslaugas prieglobsčio prašytojams, užsieniečiams, kuriems suteiktas prieglobstis Lietuvos Respublikoje, jų šeimos nariams šeimos susijungimo atvejais, nelydimiems nepilnamečiams užsieniečiams, užsieniečiams, esantiems ar buvusiems su prekyba žmonėmis susijusių nusikaltimų aukomis, užsieniečiams, kol bus priimtas sprendimas dėl jų grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos arba kol sprendimas dėl jų grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos bus įgyvendintas, užsieniečiams, perkeltiems į Lietuvos Respublikos teritoriją Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimu. 8. Sienos Grupė ne kartą yra pažymėjusi, kad užsieniečiai nurodyti 140⁸ straipsnio 3 dalyje, kurie nėra prieglobsčio prašytojai ir dėl kurių yra priimtas sprendimas grąžinti į užsienio valstybę ar išsiųsti iš Lietuvos Respublikos, susiduria su benamystės rizika. Teigiamai vertiname Priėmimą užtikrinančiai įstaigai priskirtą funkciją teikti šiems asmenims socialines, apgyvendinimo ir kitas priėmimo sąlygas užtikrinančias paslaugas. 9. Vadovaujantis UTPĮ 140²² straipsnio 1 dalimi, jeigu sprendimas dėl užsieniečio, atvykusio į Lietuvos Respubliką įvestos karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat paskelbtos ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio laikotarpiu, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos neįvykdomas per 5 metus nuo tokio sprendimo priėmimo dienos, užsieniečiui išduodamas leidimas laikinai gyventi.
Nepaisant projektu numatomų Priėmimą užtikrinančios įstaigos teikiamų apgyvendinimo paslaugų, Sienos Grupė skatina per minėtą penkerių metų laikotarpį, sudaryti šiems užsieniečiams kuo geresnes sąlygas dirbti ir gyventi savarankiškai, siekti kad užsieniečiai, kurie nėra prieglobsčio prašytojai ir dėl kurių yra priimtas sprendimas grąžinti į užsienio valstybę ar išsiųsti iš Lietuvos Respublikos, kaip įmanoma ankščiau paliktų laikinojo apgyvendinimo vietas ir galėtų realizuoti įgytą teisę dirbti. 10. Projektu siūloma suvienodinti taikomas sąlygas dėl pareigos įsigyti leidimą dirbti tik prieglobsčio prašytojams. Šiuo metu nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti yra atleisti tik tie prieglobsčio prašytojai, kurie įgijo teisę dirbti UTPĮ 71 straipsnio 1 dalies 10 punkte nurodytais pagrindais. Projekto 9 straipsniu siūloma pakeisti UTPĮ 58 straipsnio 14 punktą, įrašant nuorodą ir į UTPĮ 140¹³ straipsnio 1 dalies 2 punktą. Sienos Grupė palaiko siūlymą suvienodinti sąlygas prieglobsčio prašytojams, tačiau skatina papildyti 58 straipsnio
Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintas proporcingumo principas reiškia, kad pasirinktos teisinio reguliavimo priemonės turi sudaryti kuo mažesnę administracinę ir kitokią naštą, nevaržyti teisinių santykių subjektų daugiau, negu to reikia teisinio reguliavimo tikslams pasiekti, o 7 punkte nurodytas sistemiškumo principas įtvirtina, kad teisės normos turi derėti tarpusavyje.
Reikalavimas asmenims, kurie neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir nėra prieglobsčio prašytojai, tačiau turi teisę dirbti, įsigyti leidimą dirbti yra perteklinis. 12. UTPĮ 78 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad Užsieniečio registracijos pažymėjimas išduodamas arba pakeičiamas 6 mėnesių laikotarpiui ir galioja iki jame nurodyto termino, bet ne ilgiau, negu prieglobsčio prašytojas arba nelydimas nepilnametis užsienietis turi teisę likti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtintame Leidimo dirbti Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo V skyriaus 25 punkte nustatyta, kad užsieniečiui leidimas dirbti išduodamas darbo Lietuvos Respublikoje laikotarpiui, ne trumpiau nei 6 mėnesiams, bet ne ilgiau nei 12 mėnesių. III skyriaus 13 punkte nustatyta, kad už leidimo dirbti išdavimą, prireikus jo dublikato išdavimą, leidimo dirbti galiojimo pratęsimą imama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta valstybės rinkliava, kurią darbdavys arba įmonė ar fizinis asmuo, į kurią (pas kurį) užsienietis komandiruojamas laikinai dirbti, sumoka iki Prašymo pateikimo Užimtumo tarnybai dienos. 13. Reikalavimas įsigyti leidimą dirbti nurodytiems užsieniečiams, be kita ko, užtraukia ir papildomą administracinę naštą darbdaviams, kurie turi pareigą nuolat pakartotinai kreiptis dėl leidimo dirbti užsieniečiui išdavimo ir mokėti nuolat pakartotinai mokėti valstybės rinkliavą.
Pažymėtina, kad palengvinta galimybė užsieniečiams, kurių išsiuntimas nėra vykdomas, dirbti ir patiems pasirūpinti savo gerbuviu ne tik padeda integracijos procesui, bet ir atitinka viešojo administravimo efektyvumo principui, valstybė neturėtų išlaikyti dirbti galinčių ir norinčių asmenų vien dėl perteklinio reglamentavimo. Pritarti Įvertinus tai, kad leidimas dirbti iš esmės yra tik formali Užimtumo tarnybos procedūra, kuri būtų atliekama dėl užsieniečio, kuriam šiuo įstatymu jau yra suteikta teisė dirbti, ir kuri dėl šios užsieniečių kategorijos specifikos sukurtų papildomą administracinę ir finansinę naštą darbdaviui ir jį išduodančiai institucijai (tokį leidimą dirbti reikėtų dažnai atnaujinti, nes jis išduodamas užsieniečio turimo registracijos pažymėjimo galiojimo laikotarpiui, t. y. ne ilgiau kaip 6 mėn.), pasiūlymui galėtų būti pritarta. Pagrindinis komitetas pritaria Seimo nario T. V. Raskevičiaus pasiūlymui keisti Įstatymo 58 str. 14 d. 4.2. VŠĮ „Sienos grupė“, 2023-09-15
prieglobsčio prašymo ir teisės į veiksmingą teisminę gynybą
teisinį atstovavimą, kai UTPĮ nustatytais atvejais užsienietis turi teisę į valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, jos organizavimas neturėtų būti priskirtinas tos įstaigos, kurios sprendimai ar procedūros yra vykdomi ar skundžiami, kompetencijai, o tai turėtų būti viena iš Priėmimą užtikrinančios įstaigos funkcijų. Dėl šios priežasties UTPĮ projektu siekiama nustatyti, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo UTPĮ nustatytais atvejais tvarką nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras“.
Kaip jau minėta – tai, kad užsieniečiams nebuvo teikiama efektyvi valstybės garantuojama teisinė pagalba ir buvo atimta teisė į veiksmingą teisminę gynybą, patvirtina ir viešai prieinama informacija. 15. Sienos Grupė visiškai palaiko projekto 2 straipsnyje numatytą siūlymą keisti
esantys užsieniečiai, kurie nėra prieglobsčio prašytojai, turėtų teisę socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka naudotis valstybės garantuojama teisine pagalba teikimo sulaikyti užsienietį arba skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę nagrinėjimo teisme metu. 16. Visgi, pažymime, kad 140⁸ straipsnio 3 dalyje nurodytų užsieniečių, kurie neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir nėra prieglobsčio prašytojai, galimybės naudotis valstybės garantuojama teisinė pagalba yra ribotos, o teisinė aplinka galimai pažeidžia 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse esančias nuostatas ir 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2013/32/ES dėl tarptautinės apsaugos suteikimo ir panaikinimo bendros tvarkos (nauja redakcija) bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnį. 17.
nuostata, jog šioje dalyje numatyta teisė pasilikti Lietuvos Respublikoje ir
(ar) šio straipsnio 6 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose nesuteikiama, jei užsienietis pateikia paskesnį prašymą suteikti prieglobstį, kuriame nėra naujų esminių motyvų, tik siekdamas atidėti ar sutrukdyti įvykdyti sprendimą išsiųsti užsienietį iš Lietuvos Respublikos, kuriuo remiantis jis būtų artimiausiu metu išsiųstas. Ši įstatymo nuostata tiesiogiai įgyvendina 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2013/32/ES (toliau – direktyva) dėl tarptautinės apsaugos suteikimo ir panaikinimo bendros tvarkos (nauja redakcija) 41 straipsnio 1 dalies a punkte įtvirtintą nuostatą, pagal kurią teisės pasilikti išimtis paskesnių prašymų atveju gali būti taikoma, jei asmuo yra pateikęs pirmą paskesnį prašymą, kuris nėra toliau nagrinėtas pagal direktyvos 40 straipsnio
vykdymą, kuriuo remiantis jis būtų artimiausiu metu išsiųstas iš tos valstybės narės. 18. Pažymime, kad vadovaujantis UTPĮ 77 straipsnio 1 dalies 3 punktu, prašymas suteikti prieglobstį nenagrinėjamas, jeigu prašytojas pateikė paskesnį prašymą, kuriame nėra naujų esminių motyvų. Ši įstatymo nuostata tiesiogiai įgyvendina 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2013/32/ES (toliau – direktyva) dėl tarptautinės apsaugos suteikimo ir panaikinimo bendros tvarkos (nauja redakcija) esančią 40 straipsnio 5 dalies nuostatą, pagal kurią, prašymas suteikti prieglobstį nenagrinėjamas, jeigu prašytojas pateikė paskesnį prašymą, kuriame nėra naujų esminių motyvų. 19.
prašytojas, yra rimtas pagrindas manyti, kad egzistuoja UTPĮ 130 straipsnyje numatyti draudimo išsiųsti arba grąžinti užsienietį pagrindai – draudžiama išsiųsti arba grąžinti užsienietį į valstybę, kurioje jo gyvybei ar laisvei gresia pavojus arba jis gali būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų, arba į valstybę, iš kurios jis gali būti vėliau nusiųstas į tokią valstybę (130 straipsnio 1 dalis); Užsienietis neišsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos arba negrąžinamas į valstybę, jeigu yra rimtas pagrindas manyti, kad joje užsienietis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas (130 straipsnio 2 dalis). 20. Teikiame siūlymą papildyti projekto 4 straipsnį pakeisti 5 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Užsieniečiai, išskyrus prašymą suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ar netrukus po neteisėto Lietuvos Respublikos valstybės sienos kirtimo pateikusius prieglobsčio prašytojus, dėl kurių nepriimtas sprendimas įleisti juos į Lietuvos Respubliką, turi teisę pasilikti Lietuvos Respublikoje šio Įstatymo 138 straipsnyje nustatyto skundo padavimo termino laikotarpiu, o šiuo laikotarpiu pateikus prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių, – iki atitinkamo administracinio teismo nutarties dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių priėmimo arba kai apskųsto sprendimo vykdymas sustabdomas pagal šio Įstatymo 139 straipsnio 1 dalį.
Prašymą suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ar netrukus po neteisėto Lietuvos Respublikos valstybės sienos kirtimo pateikę prieglobsčio prašytojai, dėl kurių nepriimtas sprendimas įleisti juos į Lietuvos Respubliką, turi teisę pasilikti šio straipsnio 6 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose šio Įstatymo 138 straipsnyje nustatyto skundo padavimo termino laikotarpiu, o šiuo laikotarpiu pateikus prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių, – iki atitinkamo administracinio teismo nutarties dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių priėmimo arba kai apskųsto sprendimo vykdymas sustabdomas pagal šio Įstatymo 139 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Šioje dalyje numatyta teisė pasilikti Lietuvos Respublikoje ir (ar) šio straipsnio 6 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose nesuteikiama, jei užsienietis pateikia paskesnį prašymą suteikti prieglobstį, kuriame nėra naujų esminių motyvų, tik siekdamas atidėti ar sutrukdyti įvykdyti sprendimą išsiųsti užsienietį iš Lietuvos Respublikos, kuriuo remiantis jis būtų artimiausiu metu išsiųstas ir dėl kurio yra priimtas sprendimas nenagrinėti pagal šio Įstatymo 77 straipsnio 1 dalies 3 punktą.“ 21.
Lietuvos Respublikos įstatymą dėl užsieniečių teisinės padėties, asmenims, kurie nėra prieglobsčio prašytojai nėra teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba siekiant apskųsti sprendimą grąžinti, uždrausti atvykti ar sprendimą dėl išsiuntimo. Valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, o kartu ir teisę į teisminę gynybą, užsieniečiai įgyja tik tapę prieglobsčio prašytojais. Būtina dėti visas pastangas, kad nebūtų išsiųsti paskesnį prieglobsčio prašymą pateikę prieglobsčio prašytojai, jų prašymai būtų nagrinėjami kruopščiai ir atidžiai, o Lietuva nepažeistų teisės į gyvybę ir kankinimų draudimo principų, įtvirtintų Konstitucijoje, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje. 22. UTPĮ 128 straipsnio 2 dalies 1 punktas numato, kad sprendimo dėl užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos vykdymas sustabdomas atitinkamam administraciniam teismui priėmus nutartį dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, kai sprendimas dėl užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos apskundžiamas teismui, išskyrus atvejus, kai užsienietis turi būti išsiųstas dėl jo keliamos grėsmės valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, o Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, jo šeimos narys arba kitas asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi laisvo asmenų judėjimo teise, – dėl jo keliamos labai rimtos grėsmės valstybės saugumui.
Visgi, atkreipiame dėmesį, kad valstybės garantuojama teisinė pagalba nėra teikiama užsieniečiams dėl prašymo kreiptis dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių, todėl užsienietis negali realizuoti šios teisės Veiksminga apsauga nuo grėsmės kilmės valstybėje tuo atveju, kai pirminis prieglobsčio prašymas nėra išnagrinėtas tinkamai arba nuo jo išnagrinėjimo atsirado naujos aplinkybės, patvirtinančios persekiojimo riziką, arba turi būti įvertinta naujausia valstybės kilmės informacija, nėra suteikiama. 23. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse 13 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad trečiosios šalies piliečiui suteikiama veiksminga teisių gynimo priemonė siekiant apskųsti ar peržiūrėti sprendimus, susijusius su grąžinimu, kaip nurodyta 12 straipsnio 1 dalyje, kompetentingame teisme arba kitoje administracinėje institucijoje ar kompetentingoje įstaigoje, sudarytoje iš narių, kurie yra nešališki ir naudojasi nepriklausomumo apsaugos priemonėmis. Direktyvos 2008/115/EB 12 straipsnio 1 dalyje nurodomi sprendimai grąžinti ir, jei tokie priimti, sprendimai uždrausti atvykti bei sprendimai dėl išsiuntimo. 24.
gynybos principas. Šis principas yra universalus; teisę į teisminę pažeistų konstitucinių teisių ir laisvių gynybą turi kiekvienas asmuo, manantis, kad jo teisės ar laisvės pažeistos; asmeniui jo pažeistų teisių gynyba teisme garantuojama nepriklausomai nuo jo teisinio statuso; asmenų pažeistos teisės ir teisėti interesai teisme turi būti ginami nepriklausomai nuo to, ar jie yra tiesiogiai įtvirtinti Konstitucijoje, ar ne; teisė kreiptis į teismą yra absoliuti; šios teisės negalima apriboti ar paneigti; asmens konstitucinė teisė kreiptis į teismą negali būti dirbtinai suvaržoma, taip pat negali būti nepagrįstai pasunkinama ją įgyvendinti; jeigu būtų neužtikrinta asmens konstitucinė teisė kreiptis į teismą, būtų nepaisoma ir visuotinai pripažinto bendrojo teisės principo ubi ius, ibi remedium – jeigu yra kokia nors teisė (laisvė), turi būti ir jos gynimo priemonė; tokia teisinė situacija, kai kuri nors asmens teisė ar laisvė negali būti ginama, taip pat ir teismine tvarka, nors pats tas asmuo mano, kad ši teisė ar laisvė yra pažeista, pagal Konstituciją yra neįmanoma, Konstitucija jos netoleruoja (Konstitucinio Teismo inter alia 1996 m. balandžio 18 d., 2000 m. gegužės 8 d., 2000 m. birželio 30 d., 2004 m. rugpjūčio 17 d., 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimai, 2006 m. rugpjūčio 8 d. sprendimas). 25. Teisę į teisingą teismą pagalbą įtvirtina ES pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnis. Kiekvienas asmuo, kurio teisės ir laisvės, garantuojamos Sąjungos teisės, yra pažeistos, turi teisę į veiksmingą teisminę gynybą šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis. Kiekvienas asmuo turi teisę, kad jo bylą per pagrįstą laiką teisingai ir viešai išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas, iš anksto įsteigtas pagal įstatymą. Nurodytomis aplinkybėmis nesuteikiant teisinės pagalbos asmenis, kurių prieglobsčio prašymas yra atmestas pažeidžiama asmens teisė į teisminę gynybą.
Nepritarti Vadovaujantis Direktyvos 2013/32/ES 41 ir 46 straipsnių nuostatomis, pateikus pirmą paskesnį prieglobsčio prašymą, sprendžiančioji institucija (Lietuvoje – Migracijos departamentas) turi įvertinti, ar jame yra naujų motyvų, kurie sąlygotų tolesnį prieglobsčio prašymo nagrinėjimą, bei priimti atitinkamą sprendimą (nagrinėti arba nenagrinėti prašymo). Paprastai Migracijos departamentas gautą paskesnį prašymą nagrinėja skubos tvarka iš esmės. Pažymėtina, kad tokią galimybę minėta direktyva numato. Šį sprendimą užsienietis turi teisę skųsti teismui pagal direktyvos 46 straipsnio 1 dalį, o šiam skundui direktyva leidžia pagal nacionalinius įstatymus nesuteikti automatinio sustabdomojo poveikio (sustabdymas gali būti pritaikytas teismo sprendimu, kaip numatyta direktyvos 46 straipsnio 6 dalies b punkte). Taip pat pažymėtina, kad vadovaujantis direktyvos 2013/32/ES 41 straipsnio 1 dalies a punktu ir 41 straipsnio 2 dalies c punktu, valstybė gali taikyti išimtį dėl teisės pasilikti valstybės teritorijoje skundo pateikimo teismui ar prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės nagrinėjimo teisme laikotarpiu tais atvejais, jei prieglobsčio prašytojas pateikė pirmą paskesnį prieglobsčio prašymą tik siekdamas atidėti arba sužlugdyti anksčiau priimto sprendimo vykdymą, kuriuo remiantis jis būtų artimiausiu metu išsiųstas. Užsieniečiui nėra ribojama teisė skųstis teismui, tačiau valstybė neprivalo suteikti nemokamos teisinės pagalbos kiekviename procedūros etape, ypatingai, jeigu jau įsigaliojo galutiniai sprendimai ir teismai patikrino šių sprendimų teisėtumą. Žr. 6-oje lentelėje 4 grafoje dėstomą NSGK pasiūlymą, kuriuo ribojama galimybė užsieniečiams piktnaudžiauti prieglobsčio sistema, kai jie išsiuntimo iš Lietuvos procedūros metu pateikia paskesnį prašymą suteikti prieglobstį.
Šiuo pasiūlymu atliepiamas poreikis dėti pastangas, kad užsieniečių grąžinimo procedūros nebūtų stabdomos. 4.3. VŠĮ „Sienos grupė“, 2023-09-15 Kitos pastabos
užsieniečių sulaikymo
projektu siūlomą naują formuluotę, pagal kurią prieglobsčio prašytojų sulaikymas turi trukti kuo trumpiau. Sienos Grupė laikosi nuoseklios pozicijos, kad asmens sulaikymas turi ne tik trukti kuo trumpiau, bet ir gali būti tik kraštutinė priemonė ir negali būti taikomas vaikams. Asmens sulaikymas turi būti pagrįstas individualiais argumentais ir taikomas tik priėmus administracinį sprendimą, sulaikytam užsieniečiui, turi būti užtikrinama teisė tokio sprendimo teisėtumą patikrinti teisme nuo pat jo priėmimo momento. Šios užsieniečio teisės apimtis negali skirtis nuo Lietuvos piliečio teisės į saugumą ir judėjimo laisvę. 27. 2020 m. gruodžio 17 d. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo didžioji kolegija priėmė sprendimą byloje Nr. C-808/18 Europos Komisija prieš Vengriją, kuriame pažymėjo, kad „Nors siekiant gero bendros Europos prieglobsčio sistemos veikimo reikalaujama, kad nacionalinės institucijos turėtų patikimą informaciją apie tarptautinės apsaugos prašytojo tapatybę arba pilietybę ir informaciją, kuria grindžiamas jo prašymas, šiuo tikslu negalima pateisinti tokių sulaikymo priemonių, dėl kurių šios nacionalinės institucijos priima sprendimus kiekvienu konkrečiu atveju nepatikrinusios, ar jos proporcingos siekiamiems tikslams; tokio patikrinimo visų pirma reikia siekiant užtikrinti, kad sulaikymas būtų naudojamas tik kaip kraštutinė priemonė (šiuo klausimu žr. 2017 m. rugsėjo 14 d. Sprendimo K., C‑18/16, EU:C:2017:680, 48 punktą).“ 28.
Byloje Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad pagal taikytiną ES teisę, remiantis 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/33/ES, kuria nustatomos normos dėl tarptautinės apsaugos prašytojų priėmimo (nauja redakcija) 8 straipsnio 3 dalies c punktu kartu su 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/32/ES dėl tarptautinės apsaugos suteikimo ir panaikinimo bendros tvarkos (nauja redakcija) 43 straipsnio 2 dalimi, negali būti ilgesnis nei 28 dienos, net ir nepaprastosios padėties atveju. 29. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2023 m. birželio 7 d. priėmė nutarimą Nr. KT53-A-N6/2023, kuriuo pripažino, kad 140⁸straipsnio
apgyvendinami nurodytose vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, kai toks apgyvendinimas pagal šio straipsnio 5 dalį galėjo trukti iki 6 mėnesių, kompetentingai institucijai nepriėmus sprendimo, kurį būtų galima skųsti teismui ir tiek, kiek pagal ją visi prieglobsčio prašytojai privalo būti apgyvendinami nurodytose vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, kai toks apgyvendinimas pagal šio straipsnio 5 dalį gali trukti iki 6 mėnesių, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsniui. Vyriausybė, atsižvelgdama į minėtą Konstitucinio Teismo sprendimą, 2023 m. rugsėjo 4 d. registravo Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 5, 79, 113, 115, 125, 126, 140(8), 140(10), 140(13), 140(14) ir 140(19) straipsnių pakeitimo įstatymo projektą. 30. Sienos Grupė teiks atskiras pastabas minėtam įstatymo projektui dėl užsieniečių sulaikymą reglamentuojančių nuostatų. 31.
reguliavimą, bus sukurtos teisinės prielaidos Vyriausybei paskirti vieną įstaigą, atsakingą už visų užsieniečių, kurių priėmimo poreikius privaloma užtikrinti pagal UTPĮ (įskaitant sulaikytus užsieniečius), materialinių priėmimo sąlygų užtikrinimą. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto
nuostatą, kad užsieniečių, sulaikytų ilgiau kaip 48 valandoms, laikymo Valstybės sienos apsaugos tarnyboje sąlygas ir tvarką nustato vidaus reikalų ministras. 32. Atsižvelgiant į tai, kad projektu siekiama paskirti vieną įstaigą, atsakingą už visų užsieniečių, kurių priėmimo poreikius, būtų tikslinga aiškiai nurodyti Priėmimą užtikrinančios įstaigos paslaugų teikimo tvarką Valstybės sienos apsaugos tarnyboje sulaikytiems užsieniečiams. Nepritarti Atsižvelgta į 31 ir 32 siūlymus. Priėmimą užtikrinanti įstaiga dalyvaus užtikrinant sulaikytų prieglobsčio prašytojų priėmimo sąlygas, o dėl paslaugų teikimo apimties, įgyvendinant sulaikymo teisinį režimą, jų teikimo tvarkos ir kt. bus sprendžiama socialinės apsaugos ir darbo ministro ir vidaus reikalų ministro įsakymu. Pažymėtina, kad pagrindinis komitetas pritaria Seimo nario T. V. Raskevičiaus pasiūlymui keisti įstatymo 115¹ straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Užsieniečių, sulaikytų ilgiau kaip 48
valandoms ir laikomų Valstybės sienos apsaugos tarnyboje laikymo sąlygas ir tvarką nustato vidaus reikalų ministras, arba o priėmimo sąlygų, kurias sulaikytiems užsieniečiams užtikrina priėmimą užtikrinanti įstaiga, apimtį ir tvarką nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras ir vidaus reikalų ministras.“ 4.4. VŠĮ „Sienos grupė“, 2023-09-15 Dėl sąvokų vartojimo 33.
Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 6 punkte įtvirtintas aiškumo, principas reiškia, kad teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti logiškas, nuoseklus, glaustas, suprantamas, tikslus, aiškus ir nedviprasmiškas. Raginame sprendimų priėmėjus atidžiau įvertinti parengtą projekto tekstą, kad visuose keičiamuose straipsniuose sąvokos prieglobsčio prašytojas ir užsienietis būtų vartojamos vienodomis reikšmėmis, nekiltų rizikos dviprasmiškai suvokti projektu siekiamą įtvirtinti teisinį reguliavimą. Nepritarti Pastaba bendro pobūdžio, nenurodyta, kur konkrečiai sąvokos vartojamos netiksliai. 5. Lietuvos darbdavių konfederacija, 2023-10-26 Kreipiamės į Jus, reaguodami į Socialinių reikalų ministerijos raštą Nr. S-2023-4032, skirtą Užsienio reikalų komitetui dėl Seimo narių pasiūlymo Įstatymui „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 2, 3, 4, 5, 11, 28, 32, 44, 58, 62, 67, 71, 79, 85, 94, 99, 100, 101, 102, 103(1), 104, 105(2), 105(3), 105(4), 106(1), 108, 113, 114, 115, 115(1), 118, 123, 125, 140(8), 140(18), 140(19), 140(21), 140(28) straipsnių ir priedo pakeitimo ir 140(16) straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projekto Nr. XIVP-2797 (toliau – Pasiūlymas), kuriuo siūloma panaikinti diskriminacines nuostatas, taikomas tik laikinojo įdarbinimo įmonėms ir suvienodinti veiklos sąlygas Lietuvos laikinojo įdarbinimo įmonių su kitų Lietuvoje veikiančių įmonių sąlygomis įdarbinant trečiųjų šalių piliečius, siekiant, kad visi užsieniečiai, dirbantys Lietuvoje, mokėtų mokesčius Lietuvoje bei jų darbo sąlygos galėtų būti prižiūrimos Lietuvos institucijų. Mūsų tvirtu įsitikimu minėta Seimo narių iniciatyva yra viešo intereso išraiška ir žingsnis į priekį didinant skaidrumą Lietuvos darbo rinkoje ir pritraukiant į šalies darbo rinką trūkstamus personalo resursus.
Dabartinis reguliavimas yra sukūręs sąlygas, kai trečiųjų šalių piliečiai Lenkijoje gali sudaryti laikinojo darbo sutartį ir būti komandiruoti kaip laikinieji darbuotojai į Lietuvą, o tai sukelia tokį neigiamą efektą – gaunamos mažesnės valstybės, savivaldybių biudžetų, Valstybinio socialinio draudimo fondo pajamos. Taip pat reikia atkreipti dėmesį į tai, jog trečiųjų šalių piliečiai atvyksta į Lenkiją ir yra komandiruojami į Lietuvą daugiausia pagal paslaugų/rangos sutartis ir būtent tokiu būdu yra dempinguojamas atlyginimas, nes Lietuvos institucijos neturi galimybių kontroliuoti šių darbuotojų atlyginimų. Priėmus Seimo narių siūlomus UPĮ pakeitimus būtų sukurtos sąlygos Lietuvos verslams nuomotis darbuotojus iš Lietuvos laikinojo įdarbinimo įmonių, tokiu būdu mažėtų iš kitų šalių komandiruojamų į Lietuvą darbuotojų skaičius, darbuotojus įdarbinus Lietuvoje mokesčiai nuo darbo užmokesčio būtų mokami į Lietuvos biudžetą. Mus labai stebina, jog keli atsakingi Socialinių reikalų ministerijos atstovai įnirtingai priešinasi šiai progresyviai Seimo narių iniciatyvai, naudodami netikslią informaciją ar net „argumentus“, kurie neatitinka tikrovės. Pavyzdžiui, SADM rašte teigiama, jog „Laikinojo įdarbinimo įmonės, įdarbindamos trečiųjų šalių piliečius, pvz., iš Uzbekistano, kur minimali mėnesinė alga yra tik 76 Eur, galėtų rinktis modelį, siūlydamos laikinojo darbo naudotojams šią pigią darbo jėgą, pvz., už
galėtų būti mokamas Uzbekistano piliečiui, o 500 Eur liktų laikinojo įdarbinimo įmonei“. Tuo tarpu: 1.
Tuo tarpu:
ir Užsieniečių teisinės padėties įstatymas, numato, jog laikinojo įdarbinimo atveju darbuotojui mokama ne mažesnė alga nei tiesiogiai įdarbintam Lietuvos darbuotojui. Aukščiau minima schema tiesiog negalima. 2. Įmonės, kurios siekia pritraukti pigesnę darbo jėgą, atsiveža ją tiesiogiai arba dalyvaudamos „pilkosiose“ komandiruočių iš Lenkijos schemose. Laikinasis įdarbinimas kainuoja brangiau nei tiesiogiai įsidarbinti darbuotoją, nes reikia apmokėti laikinojo įdarbinimo įmonės paslaugas. Tačiau daugybė Lietuvos įmonių neturi galimybių, žinių bei resursų pačios ieškoti darbuotojų užsienyje, todėl kreipiasi į laikinojo įdarbinimo įmones. Norime atkreipti dėmesį, jog dabartiniais apribojimais laikinojo įdarbinimo įmonėms atvežti darbuotojus nėra sukuriamos jokios sąlygos padidėti algoms kažkuriame ekonomikos sektoriuje, nes tas darbuotojų trūkumas, tai yra, veiklos plėtros kliūtis, nėra paskata įmonei didinti algas esamiems darbuotojams. O apribojimai skaidriai atsivežti darbo jėgą iš užsienio yra negautos Lietuvos įmonių pajamos ir šalies biudžeto įplaukos. Taip pat norime priminti, jog spaudimas įmonėms didinti algas darbuotojams ne dėl kvalifikacijos ar efektyvumo didėjimo, o dėl desperatiško darbo jėgos trūkumo, veda į Lietuvos ekonomikos konkurencingumo mažėjimą ir infliacijos didinimą. Tad vis didesnes algas gaunantys Lietuvos gyventojai esminio gyvenimo kokybės didėjimo nebepajaučia dėl paslaugų ir prekių kainų augimo. Rašte buvo nurodyta, jog Užimtumo tarnyba 2023 m. išdavė užsieniečiams iš viso 2684 sprendimus dėl darbo atitikties, iš kurių 883 (33 proc.) išduoti laikinojo įdarbinimo įmonėms.
Lietuvos įmonėms, kurios ketina įdarbinti darbuotoją iš trečiųjų šalių, jei jų profesija yra įtraukta į trūkstamų profesijų sąrašą, sprendimo iš Užimtumo tarnybos nereikia, kai tuo tarpu pagal šiuo metu galiojančią tvarką laikinojo įdarbinimo įmonėms reikia tokio sprendimo bet kuriam darbuotojui, net ir iš trūkstamų profesijų sąrašo, todėl pateikta proporcija laikinojo įdarbinimo įmonėms neatitinka tikrovės. Ministerija nurodo, jog dauguma leidimų laikinojo įdarbinimo įmonėms skirta transporto darbuotojų įdarbinimui, darbo naudotojams, kurie dažniausiai yra užsienio įmonės. Tačiau įdarbinti Lietuvoje, darbuotojai moka mokesčius Lietuvoje ir sukuria vertę Lietuvos ekonomikai. Taip pat reikėtų atkreipti Jūsų dėmesį į tai, kad didžiausios ir ilgiausiai veikiančios laikinojo įdarbinimo įmonės dar nėra pakvietę dirbti nei vieno darbuotojo pagal naują tvarką, nes diskriminuojančios nuostatos šią veiklą padarė nekonkurencingą prieš komandiruoti siūlomus darbuotojus iš Lenkijos. Dėl nesuprantamų priežasčių Ministerija savo rašte imasi eskaluoti darbuotojų iš Bangladešo temą. Šios šalies piliečiams nėra jokių išskirtinių kliūčių atvykti dirbti į Lietuvą, kaip kad Rusijos ir Baltarusijos piliečiams. Akcentuojama, jog šiais metais buvo išduoti sprendimai 223 Bangladešo piliečiams, kurie ketina dirbti laikinojo įdarbinimo įmonėse. Mūsų nuomone, turbūt reikėtų džiaugtis, jei Lietuvos įmonės atrado dar vieną destinaciją iš kurios gali pritraukti darbuotojų, vystyti savo verslą, mokėti mokesčius ir prisidėti prie Lietuvos ekonomikos ir gerbūvio augimo. Čia primename, kad sprendimus išduoda Užimtumo Tarnyba tik tada kai tokių darbuotojų negali rasti Lietuvoje.
Klausimas kodėl Ministerija trukdo pažangioms pataisoms kol kas lieka neatsakytas, kaip ir lieka diskriminacinės nuostatos, kurios brangiai kainuoja Lietuvos verslams ir valstybei. Diskriminacinės nuostatos įdarbinti užsieniečius per Lietuvos laikinojo įdarbinimo įmones, kasmet sukuria kelių dešimčių milijonų eurų darbo mokesčių, kurie yra sumokami kaimyninėse valstybėse, praradimą. Dabartinė Lietuvoje veikiančių laikinojo įdarbinimo įmonių diskriminacija kitų šalių laikinojo įdarbinimo įmonių ar Lietuvos darbdavių atžvilgiu yra nepagrįsta ir pažeidžia konkurencijos normas. Lietuvoje veikiančios laikinojo įdarbinimo įmonės yra griežtai reguliuojamos Darbo kodekso nuostatų ir turi atitikti šioms įmonėms nustatytus kriterijus. Be to, laikinojo įdarbinimo įmonės privalo teikti visą susijusią informaciją apie įdarbinamus asmenis Valstybinei Darbo inspekcijai. Galiausiai laikiniesiems darbuotojams, turintiems darbo santykius su Lietuvos laikinojo įdarbinimo įmonėmis yra taikoma Lietuvos Respublikos darbo teisė ir aukščiausi šios darbo santykių rūšies apsaugos standartai, institucijos aktyviai prižiūri šio sektoriaus veiklą. Lietuvos įdarbinimo įmonių sektoriaus įmonėse neaptikti jokie didesni nei įprastose įmonėse nusižengimai, ko negalėtume pasakyti apie tam tikrus kitus sektorius (pvz. statybos, transportas). Tad kam iš tiesų laikinojo įdarbinimo įmonės yra nepatogios? Kas turi interesą išlaikyti pigius komandiruojamus neprižiūrimus institucijų darbuotojus? Kaip kitaip paaiškinti tokį pasipriešinimą dėl tik keliolikos tūkstančių darbuotojų apimančio sektoriaus, kuris pagal ES vidurkį galėtų augti bene 10 kartų ir prisidėti prie darbo jėgos pasiūlos įtampos reguliavimo? Nepritarti
Žr. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuomonę, kurioje siūlomai Seimo narių J. Džiugelio, K. Starkevičiaus, L.
Starkevičiaus, L. Mogenienės ir kt. iniciatyvai nepritariama. 6. Diversity Development Group, Lietuvos Raudonasis Kryžius, Lietuvos žmogaus teisių centras, VšĮ Sienos Grupė, Žmogaus teisių stebėjimo institutas, 2024-01-11
Susipažinę su Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto 2023 m. gruodžio 6 d. išvada Nr. 104-P-78, kuria, be kita ko, siūloma pakeisti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 71 straipsnio 1 dalies 4 punktą (įstatymo projekto Nr. XIVP-2797), kuriuo įtvirtinama prieglobsčio prašytojų teisė į valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, norėtume išreikši savo susirūpinimą bei nepritarimą siūlomai įstatymo nuostatai. Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pasiūlymu siekiama numatyti, kad valstybės garantuojama teisinė pagalba prieglobsčio prašytojams užtikrinama tik skundžiant Migracijos departamento sprendimus pirmosios instancijos teisme bei nagrinėjant teikimą sulaikyti prieglobsčio prašytoją arba skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę teisme. Remiantis dabartiniu reglamentavimu, prieglobsčio prašytojams valstybės garantuojama teisinė pagalba teikiama visose instancijose neapsiribojant pirmos instancijos teismu. Esame įsitikinę, kad Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto siūloma nuostata nepagrįstai apriboja prieglobsčio prašytojų teisę kreiptis į teismą bei stokoja pagrindimo. Teisminės peržiūros ribojimas Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsniu, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, kaip aukščiausioji teisminė instancija, administracinėse bylose formuoja vienodą administracinių teismų praktiką, aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus.
Apribojus prieglobsčio prašytojų galimybę naudotis valstybės garantuojama teisine pagalba teikiant apeliacinius skundus Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, bus neišvengiamai apribota jų galimybė pasiekti šią aukščiausią teisminę instanciją, o tai, savo ruožtu, apribos paties teismo galimybę peržiūrėti Migracijos departamento priimamus sprendimus bei formuoti nuoseklią praktiką prieglobsčio bylose. Teisės kreiptis į teismą ribojimas Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pripažinęs, kad teisė apskųsti pirmosios instancijos teismo baigiamąjį aktą bent vienos aukštesnės instancijos teismui yra neatsiejama Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje įtvirtintos konstitucinės teisės kreiptis į teismą ir teisės į tinkamą teismo procesą dalis. Pasak Konstitucinio Teismo, šios teisės negalima dirbtinai suvaržyti ar paneigti, negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo asmens, manančio, kad jo teisės ar laisvės nebuvo tinkamai apgintos pirmosios instancijos teisme, teisė kreiptis į aukštesnės instancijos teismą būtų neproporcingai apribota. Konstitucinis Teismas taip pat konstatavo, kad įstatymų leidėjas turi nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuriuo būtų sudarytos prielaidos asmeniui veiksmingai pasinaudoti teise apskųsti priimtą, bet neįsiteisėjusį pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacinės instancijos teismui[40].
Norėtume pabrėžti, kad prieglobsčio bylose ginčo dalykas neretai yra susijęs su pagrindinėmis žmogiškosiomis vertybėmis, tokiomis kaip teisė į gyvybę ir laisvę, kankinimų arba kito nežmoniško ar žeminančio elgesio draudimas; administracinės klaidos kaina šiose bylose yra didžiulė, taikytina teisė ir procesas yra be galo sudėtingi, o prieglobsčio prašytojai paprastai nežino nei taikytinos teisės, nei teisminio proceso kalbos. Tokiomis aplinkybėmis ir dažniausiai neturint finansinių galimybių pasamdyti privatų advokatą, neužtikrinus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos prieglobsčio prašytojų teisė apskųsti pirmosios instancijos teismo sprendimą aukštesnės instancijos teismui taptų praktiškai neįgyvendinama ir pavirstų iliuzija. Nesuderinamumas su Lietuvos Respublikos Konstitucija ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija
2013/32/ES dėl tarptautinės apsaugos suteikimo ir panaikinimo bendros tvarkos
suteikti nemokamą teisinę pagalbą ir užtikrinti atstovavimą bent pirmosios instancijos teisme, kartu palikdamos valstybėms laisvę spręsti, ar suteikti prieglobsčio prašytojams pagal savo nacionalinius įstatymus teisę į nemokamą teisinę pagalbą ir atstovavimą vėliau nagrinėjant jų tolesnes apeliacijas. Atsižvelgdami į pirmiau aptartus konstitucinius imperatyvus, manome, kad neprivalomos direktyvos nuostatos negali sąlygoti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje įtvirtintos teisės kreiptis į teismą, įskaitant teisės apskųsti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacinės instancijos teismui, ribojimo.
Be to, iš nusistovėjusios Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikos matyti, jog valstybės narės ne tik privalo savo nacionalinę teisę aiškinti taip, kad ji atitiktų Sąjungos teisę, bet taip pat nesivadovauti tokiu antrinės teisės teksto aiškinimu, kuris pažeistų Sąjungos teisės sistemos saugomas pagrindines teises arba kitus bendruosius Sąjungos teisės principus[41]. Atitinkamai, direktyvos 2013/32/ES, kaip antrinės teisės teksto, nuostatų aiškinimas ir taikymas privalo atitikti Europos Sąjungos pirminę teisę, o būtent – Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnį, kuris garantuoja teisę į veiksmingą teisinę gynybą ir teisingą bylos nagrinėjimą bei nustato, be kita ko, kad asmenys, neturintys pakankamai lėšų, turi gauti nemokamą teisinę pagalbą, jei tai reikalinga užtikrinti teisę į veiksmingą teisingumą. Lygiavertiškumo ir veiksmingumo principų pažeidimas Anot pasiūlymo autorių, „valstybės garantuojama teisinė pagalba atitinkamų kategorijų Lietuvos piliečiams taip pat nėra absoliuti“. Šiuo klausimu pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas, kuris nustato valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą asmenims, kad šie galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus, jokiais būdais neapriboja galimybės naudotis valstybės garantuojama teisine pagalba apeliacinės instancijos teismuose.
Remiantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo išaiškinimu, nors procesinės taisyklės, kuriomis įgyvendinama direktyvoje numatyta teisė į veiksmingą teisių gynimo priemonę, turi būti įtvirtintos kiekvienos valstybės narės teisės sistemoje, tačiau jos turi atitikti lygiavertiškumo ir veiksmingumo principus. Anot Teismo, šios procesinės taisyklės neturi būti nepalankesnės, nei taikomos panašiems vidaus teise grindžiamiems skundams (lygiavertiškumo principas), ir dėl jų naudojimasis Europos Sąjungos teisės suteikiamomis teisėmis neturi tapti praktiškai neįmanomas arba pernelyg sudėtingas (veiksmingumo principas)[42]. Be to, valstybės narės privalo užtikrinti, kad egzistuotų visiška veiksminga galimybė apskųsti sprendimą, kuriuo atmetamas tarptautinės apsaugos prašymas, laikantis šalių procesinio lygiateisiškumo principo[43]. Lygybės principo pažeidimas Prieglobsčio prašytojų galimybės naudotis valstybės garantuojama teisine pagalba teikiant apeliacinius skundus Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui apribojimas neišvengiamai sąlygos nelygybę tarp proceso šalių, kas būtų nesuderinama su Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintu lygybės principu.
Migracijos departamentas turės galimybę tokiomis pačiomis sąlygomis, kaip šiuo metu, kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su skundais dėl pirmosios instancijos teismo sprendimų, tačiau pats prieglobsčio prašytojas, nepriklausomai nuo bylos perspektyvumo, susidurtų su sunkumais ne tik pačiam teikiant apeliacinį skundą, bet ir užtikrinant tinkamą atstovavimą teismui nagrinėjant Migracijos departamento pateiktą skundą. Tokia situacija potencialiai neigiamai paveiktų prieglobsčio prašytojų, kurie ir be to yra žymiai labiau pažeidžiamoje padėtyje, lyginant su valstybės institucijomis, galimybę apginti savo teises bei sąlygotų procedūrinį neteisingumą. Nepagrįstos prielaidos Pasiūlymas apriboti prieglobsčio prašytojų galimybę naudotis valstybės garantuojama teisine pagalba teikiant apeliacinius skundus Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui yra grindžiamas klaidingomis prielaidomis, kurių faktiniai duomenys nepagrindžia. Anot pasiūlymo autorių, „prieglobsčio prašytojų skaičius Lietuvoje nuolat auga“. Atsižvelgdami į Migracijos departamento skelbiamą statistiką[44],negalime pritarti šiam teiginiui. 2017 m. prieglobsčio Lietuvoje prašėsi 599 užsieniečiai, 2018 – 423, 2019 – 646, 2020 – 321 užsienietis. „Kriziniais“ 2021 m. Lietuvoje buvo registruoti 4259 prieglobsčio prašymai, o 2022 m. – 1051, kurių nemažą dalį sudarė tie patys 2021 m. atvykę užsieniečiai. 2023 m. sausio-gruodžio mėn. Lietuvoje buvo registruoti 575 prieglobsčio prašymai[45], t. y. prieglobsčio prašytojų skaičiai grįžo į „prieš-krizinį“ lygį.
Minėti empiriniai duomenys rodo, kad iš tikrųjų prieglobsčio prašytojų skaičių „nuolatinio augimo“ Lietuvoje nepastebima. Taipogi pažymėtina, kad remiantis Eurostat duomenimis[46] už 2023 m. sausio-rugsėjo mėn., Lietuva iš 27 Europos Sąjungos šalių pagal prieglobsčio prašytojų skaičius užima 4 vietą nuo galo, mažiau prieglobsčio prašymų minėtu laikotarpiu registruota tik Vengrijoje, Slovėnijoje ir Maltoje. Anot pasiūlymo autorių, „daugeliu atvejų antrosios instancijos teismai palieka nepakeistus pirmosios instancijos teismų sprendimus“. Šiuo klausimu pažymėtina, kad paliktų galioti ir panaikintų sprendimų santykis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje gali būti palygintas su pirmosios instancijos teismų praktika. Remiantis Migracijos departamento skelbiamą 2021-2022 m. statistika[47], Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas panaikina ne mažiau Migracijos departamento sprendimų dėl atsisakymo suteikti prieglobstį, negu pirmosios instancijos teismai, be to, patenkintų skundų Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje dalis jau kelis metus auga[48]. Lietuvos teismų informacinėje sistemoje (LITEKO) randamais duomenimis[49], 2023 m. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas priėmė sprendimus 54 bylose dėl atsisakymo suteikti prieglobstį, iš jų 15 atvejais (27.8 proc.) Migracijos departamento sprendimas buvo panaikintas. Esame įsitikinę, kad situacijoje, kuomet apeliacinis teismas tenkina beveik 30 proc. skundų, kaip yra šiuo metu, prieigos prie teisinės pagalbos apribojimas ne tik neišsprendžia tikrųjų prieglobsčio sistemos problemų, bet toliau jas gilina. Dėl administracinių teismų reformos Galiausiai pažymime, kad nuo 2024 m. sausio 1 d., vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teismų reorganizavimo įstatymu (2022 m. lapkričio 24 d., Nr.
XIV-1574), Regionų apygardos administracinis teismas reorganizuojamas prijungimo būdu – šis teismas prijungiamas prie Vilniaus apygardos administracinio teismo. Vilniaus apygardos administracinio teismo pavadinimas pakeičiamas į pavadinimą – Regionų administracinis teismas, kurį sudaro penkeri teismo rūmai: Vilniaus rūmai, Kauno rūmai, Klaipėdos rūmai, Šiaulių rūmai ir Panevėžio rūmai. Visos administracinės bylos pirmąja instancija nuo 2024 m. yra nagrinėjamos Regionų administraciniame teisme bei yra skirstomos centralizuotai pasirenkant iš didesnio teisėjų skaičiaus[50]. Praktikoje tai reiškia, kad vietoj ankstesnio pirmosios instancijos teismo – Vilniaus apygardos administracinio teismo, kurio teisėjai turi patirties taikant prieglobsčio teisę – skundus dėl atsisakymo suteikti prieglobstį potencialiai galės nagrinėti teisėjai, neturintys tokios patirties. Esame įsitikinę, kad tokioje situacijoje būtina išlaikyti nevaržomą prieglobsčio prašytojų prieigą prie Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, kaip institucijos, ne tik atsakingos už vienodo teisės aiškinimo ir taikymo plėtojimą ir užtikrinimą, bet ir turinčios neginčijamą kompetenciją šioje srityje. Atsižvelgdami į pirmiau išdėstytus argumentus, prašome nepritarti Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto siūlomai Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 71 straipsnio 1 dalies 4 punkto redakcijai. Nepritarti Lietuva, 2015 m. perkeldama Direktyvos 2013/32/ES nuostatas, įvertinusi prognozuojamą valstybės garantuojamos teisinės pagalbos poreikį, pasirinko valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikti plačiau, nei privalomai reikalauja Direktyva, t. y., ją teikti ir prieglobsčio prašytojui apeliacine tvarka skundžiant pirmos instancijos teismo sprendimą.
Šiuo metu augant valstybės garantuojamos teisinės pagalbos poreikiui ir jos teikimo kaštams (2020 m. valstybės garantuojamai teisinei pagalbai prieglobsčio prašytojams užtikrinti skirta 25 tūkst. Eur., 2021 m. – 129 tūkst. Eur, 2022 m. – 124 tūkst. Eur, o 2023 m. – 186,5 tūkst. Eur.) bei atsižvelgiant į geopolitinį kontekstą ir su tuo susijusius kitus valstybės prioritetus, racionalu būtų apsiriboti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimu tik imperatyviai Direktyvoje nustatytais atvejais (pastebėtina, kad analogiškos nuostatos yra įtvirtintos ir naujame Prieglobsčio procedūrų reglamente, kuris yra sudėtinė Migracijos ir prieglobsčio pakto dalis). Pažymėtina, kad toks sprendimas nereiškia, kad prieglobsčio prašytojai apskritai netektų teisės teikti apeliacinio skundo, tai reiškia, kad tokį skundą jie turėtų teikti savo arba kitų šaltinių lėšomis. Atkreiptinas dėmesys, kad tais atvejais, kai LVAT panaikina pirmos instancijos teismo sprendimą, įpareigodamas Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti prieglobsčio prašymą, dažniausiai tokį sprendimą šis teismas priima dėl nagrinėjant prieglobsčio prašymą pažeistų procedūrų, o ne dėl to, kad Migracijos departamentas netinkamai vertino užsieniečiui kylančias grėsmes. Migracijos departamentas, iš naujo išnagrinėjęs tokį prieglobsčio prašymą, atsižvelgęs į teismo sprendime nurodytus prašymo nagrinėjimo trūkumus, dauguma atvejų priima tokį patį sprendimą, todėl nėra pagrindo manyti, kad Migracijos departamentas priima nepagrįstus sprendimus dėl prieglobsčio. 2023 m.
departamento sprendimą, kai I instancijos teismas buvo palikęs galioti Migracijos departamento sprendimą (12 bylų), iš jų:
Migracijos departamento sprendimą - pareiškėjas LVATui pateikė naujai atsiradusius įrodymus. Kadangi pagal šiuo metu galiojančias UTPĮ nuostatas valstybės garantuojama teisinė pagalba teikiama prieglobsčio prašytojams ir teikiant apeliacinį skundą LVAT, visi prieglobsčio prašytojai šia galimybe naudojasi, net ir esant akivaizdžiai nepagrįstiems prieglobsčio prašymams ir dėl to yra vilkinamos užsieniečių grąžinimo procedūros. Dėl ilgai besitęsiančių apeliacinių procedūrų pasibaigia užsieniečių turimų kelionės dokumentų galiojimas, o naujų dokumentų išdavimas gali būti itin sudėtingas, jei užsieniečio kilmės valstybė nebendradarbiauja readmisijos klausimais arba Lietuvoje nėra atitinkamos trečiosios šalies konsulinės įstaigos. Pažymėtina, kad valstybės narės yra raginamos užtikrinti efektyvias ir sparčias neteisėtai jų teritorijoje esančių užsieniečių grąžinimo procedūras. Tai dar kartą buvo pažymėta ir 2023 m. vasarą Lietuvoje vykusių Šengeno vertinimų metu. Galimybė naudotis nemokama teisine pagalba skundžiant sprendimus antrosios instancijos teismui, prailgina užsieniečio buvimą Lietuvoje, o prieglobsčio prašytojams visų apeliacijų metu užtikrinamos materialinės priėmimo sąlygos. Vadinasi, reikšmingai išauga ir kitų valstybės išlaidų poreikis.
Kuo ilgiau tęsiasi apeliacinės procedūros, tuo daugiau galimybių prieglobsčio prašytojui savavališkai pasišalinti iš apgyvendinimo vietų ir nelaukiant teismo sprendimo išvykti iš Lietuvos į kitas ES šalis, t. y. sukuriamos palankesnės sąlygos neteisėtai antrinei migracijai. Šiais metais, t. y. per nepilnus 3 mėnesius, iš apgyvendinimo centrų jau pasišalino 20 užsieniečių; 2023 m. – 200; 2022 m. – 1786, kurių absoliuti dauguma yra esami arba buvę prieglobsčio prašytojai. Pažymėtina, kad prieglobsčio prašytojo teisė kreiptis į antros instancijos teismą išlieka, o šios teisės užtikrinimo priemonės būtų labiau proporcingos, vertinant Lietuvos Respublikos piliečiams ir kitiems gyventojams užtikrinamą valstybės garantuojamos teisinės pagalbos lygį, ir labiau atitiktų lygiateisiškumo bei atsakingo valstybės išteklių valdymo principus. Vertinant argumentą, kad nestebima prieglobsčio prašytojų skaičiaus
„nuolatinio augimo“ ir prieglobsčio prašytojų skaičiai grįžo į
„prieš-krizinį“ lygį pastebėtina, kad šis skaičius visų pirma stabilizavosi
dėl šiuo metu Lietuvoje galiojančio specialaus reglamentavimo, taikomo nepaprastosios padėties ir ekstremaliosios situacijos metu. Pasibaigus šiam režimui, prieglobsčio prašytojų skaičius Lietuvoje neabejotinai turėtų išaugti, dėl to toliau didės ir teisinių paslaugų poreikis (2019 m. prieglobsčio prašytojams buvo suteiktos 359 teisinės paslaugos, 2020 m. – 414, 2021 m. – 3 143, 2022 m. – 1 320, 2023 m. – 567 teisinės paslaugos). Nekorektiškas administracinių teismų reformos vertinimas, konstatuojant, kad reforma a priori reiškia mažesnę teisėjų kompetenciją. 7.
Vyriausiojo Pabėgėlių komisaro biuras, 2024-01-10 Dėl pasiūlymo sumažinti nemokamą teisinę pagalbą prieglobsčio prašytojams apeliacinės procedūros metu UNHCR atstovybė Šiaurės ir Baltijos šalims norėtų pasinaudoti proga ir pateikti pastabas dėl Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pasiūlymo dėl Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau
teisine pagalba prieglobsčio prašytojams apeliacinėse procedūrose (žr. Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto 2023 m. gruodžio 6 d. išvadą Nr. 104-P-78). Kaip įstaiga, kuriai Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja pagal savo įgaliojimus pavedė teikti tarptautinę apsaugą pabėgėliams ir kitiems asmenims ir padėti vyriausybėms ieškoti nuolatinių pabėgėlių problemos sprendimų, UNHCR teikia šias pastabas, siekdama sustiprinti pabėgėlių apsaugos standartus ir procedūrines su prieglobsčio procedūra susijusias apsaugos priemones. Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto priimtoje išvadoje dėl Užsieniečių įstatymo pakeitimo projekto (Nr. XIVP-2797) pateiktas pasiūlymas Nr. 7, kuriuo siekiama peržiūrėti Užsieniečių įstatymo 71 straipsnio 1 dalies 4 punktą. Pagal siūlomą nuostatą prieglobsčio prašytojai turėtų teisę į valstybės garantuojamą teisinę pagalbą tik dviejose teisminių procedūrų grupėse, t. y.
i) apylinkės teismo posėdyje, kai sprendžiamas prašymas sulaikyti prieglobsčio prašytoją arba taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę, ir ii) pirmosios instancijos administracinio teismo procesuose dėl sprendimų, susijusių su prieglobsčio prašymu. UNHCR atkreipia dėmesį, kad pirmiau minėtos išvados pasiūlymas Nr. 7 gerokai sumažintų šiuo metu Lietuvoje prieglobsčio prašytojams teikiamos nemokamos teisinės pagalbos apimtį. Visų pirma, jei siūlomas pakeitimas būtų priimtas, iš prieglobsčio prašytojų būtų atimta nemokama teisinė pagalba Vyriausiojo administracinio teismo procedūrose.
Tad gali būti, kad Migracijos departamento priimtų sprendimų dėl prieglobsčio prašymo neperžiūrės Vyriausiasis administracinis teismas. Kalbant apie su sulaikymu susijusias teismines procedūras, pasiūlyme taip pat numatyta, kad nemokama teisinė pagalba neteikiama Vyriausiojo administracinio teismo apeliacinėse procedūrose (Užsieniečių įstatymo 117 straipsnis), taip pat sprendimo sulaikyti pakartotinio svarstymo procedūrose (Užsieniečių įstatymo 118 straipsnis). Be to, neaišku, ar pagal siūlomą formuluotę prieglobsčio prašytojai turėtų teisę į nemokamą teisinę pagalbą sulaikymo termino pratęsimo procedūrose apylinkės teisme ir procedūrose dėl prieglobsčio prašytojų apgyvendinimo taikant pasienio procedūrą. Pastaruoju klausimu UNHCR primena, kad Seimas neseniai priėmė Užsieniečių įstatymo pakeitimus, kuriais siekiama įgyvendinti Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2023 m. birželio 7 d. nutarimą Nr. KT53-A-N6/2027, kuriuo prieglobsčio prašytojams suteikiama teisė apylinkės teisme ginčyti sprendimus dėl įkurdinimo apgyvendinimo vietose be teisės laisvai judėti Lietuvos teritorijoje (Užsieniečių įstatymo 5 straipsnio 32 dalis ir 1408 straipsnio 5 dalis). Atsižvelgiant į prieglobsčio bylose sprendžiamų klausimų svarbą, ES prieglobsčio teisyno ir jį įgyvendinančių nacionalinių teisės aktų sudėtingumą, taip pat į tai, kad reikia išmanyti taikomų procedūrų taisykles ir kalbą (formuluotes), galimybė naudotis nemokama teisine pagalba turėtų būti užtikrinama per visą prieglobsčio procedūrą, įskaitant ir jos apskundimo etapus. Jei nacionalinė teisinė sistema leidžia prašytojui pateikti skundą (apeliaciją) antros ar aukštesnės instancijos teismui, UNHCR mano, kad prašytojas turėtų turėti realią galimybę pasinaudoti tokia teise, be kita ko, naudotis nemokama teisine pagalba ir atstovavimu. Šiuo tikslu taip pat žr.
Šiuo tikslu taip pat žr. 2019 m. balandžio mėn. UNHCR pastabas dėl Europos Komisijos pasiūlymo dėl prieglobsčio procedūrų reglamentavimo, COM (2016) 467, p. 15, žr. https://www.refworld.org/docid/5cb597a27.html. Be to, ankstesnėse pastabose dėl panašaus teisės akto pasiūlymo UNHCR pabrėžė, kad teisė į nemokamą teisinę pagalbą yra esminė teisės į veiksmingą teisės gynimo priemonę ir teisingą bylos nagrinėjimą pagal tarptautinę teisę ir teisės į veiksmingą teisminę apsaugą pagal ES teisę dalis. Be to, UNHCR pastebėjo, kad Užsieniečių įstatymas aiškiai suteikia teisę prieglobsčio prašytojams teikti apeliacinius skundus Vyriausiajam administraciniam teismui. Kadangi šie apeliaciniai skundai turi būti parengti lietuvių kalba ir juose, be kita ko, turi būti nuorodos į taikytinas teisės nuostatas, akivaizdu, kad nemokamos teisinės pagalbos netekę prieglobsčio prašytojai be Lietuvos advokato pagalbos negalėtų laikytis taikomų reikalavimų ir įgyvendinti teisės pateikti apeliacinį skundą. Nors kai kurie iš jų galėtų pasisamdyti privatų advokatą, dauguma tam reikiamų finansinių išteklių neturėtų, todėl Vyriausiajam administraciniam teismui apeliacinio skundo pateikti negalėtų. Taigi, prieglobsčio prašytojams suteikta teise pateikti apeliacinį skundą Vyriausiajam administraciniam teismui galėtų pasinaudoti tik nedaugelis tų, kurie galėtų sau leisti samdyti privatų advokatą. Taip pat žr. UNHCR pastabas dėl Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ pakeitimo projekto (reg. Nr. XIIIP-5109), 2020 m. rugsėjis, 13-23 punktai, kurias galima rasti adresu: https://www.refworld.org/docid/605e06a84.html). Šie argumentai mutatis mutandis taikomi ir šiam Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pasiūlymui. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta pirmiau, UNHCR rekomenduoja išlaikyti dabartinę nemokamos teisinės pagalbos prieglobsčio prašytojams apeliacinėse procedūrose taikymo sritį ir yra pasirengęs dalyvauti konsultacijose su Jūsų komitetu šiuo svarbiu klausimu.
Nepritarti Žr. aukščiau išdėstytus argumentus dėl Diversity Development Group, Lietuvos Raudonojo Kryžiaus, Lietuvos žmogaus teisių centro, VšĮ Sienos Grupės ir Žmogaus teisių stebėjimo instituto analogiškų pastabų
4Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Respublikos Seimo kontrolierių įstaiga,
Kaip nurodoma Projekto aiškinamajame rašte¹, Projektu siekiama sudaryti teisines prielaidas migrantų priėmimo ir apgyvendinimo sistemos pertvarkai, kurios tikslas - konsoliduoti migrantų priėmimo sąlygų užtikrinimo funkcijas vienoje institucijoje tam, kad būtų galima efektyviausiai nukreipti finansinius, žmogiškuosius ir infrastruktūros išteklius į priėmimo poreikių nustatymą bei tenkinimą. Centrinė pertvarkos ašis yra Projektu siūloma įsteigti Priėmimą užtikrinanti įstaiga, kuri būtų atsakinga už socialines, apgyvendinimo ir kitas priėmimo sąlygas užtikrinančių paslaugų prieglobsčio prašytojams, užsieniečiams, kuriems suteiktas prieglobstis Lietuvos Respublikoje, jų šeimos nariams šeimos susijungimo atvejais, nelydimiems nepilnamečiams užsieniečiams, užsieniečiams, esantiems ar buvusiems su prekyba žmonėmis susijusių nusikaltimų aukomis, užsieniečiams, kol bus priimtas sprendimas dėl jų grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos arba kol sprendimas dėl jų grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos bus įgyvendintas, užsieniečiams, perkeltiems į Lietuvos Respublikos teritoriją Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimu, teikimą.
Jos savininko teises ir pareigas įgyvendintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija (Projektu siūlomas UTPĮ 2 straipsnio papildymas 23¹ dalimi). Seimo kontrolierė palaiko siekį įsteigti Priėmimą užtikrinančią įstaigą, kuri būtų atsakinga už prieglobsčio prašytojų ir kitų užsieniečių priėmimą ir tinkamų sąlygų jiems užtikrinimą. Itin palankiai vertintinas Projekto autorių siūlomas UTPĮ 67 straipsnio 6 dalies pakeitimas, kuriuo prieglobsčio prašytojų pažeidžiamumo vertinimo tvarkos nustatymas būtų patikėtas socialinės apsaugos ir darbo ministrui, siūlymas UTPĮ 71 straipsnio 2¹ dalį papildyti nuostata, kad teisę gauti 60 procentų valstybės remiamų pajamų dydžio pašalpą maistui, jeigu maitinimo paslauga nėra teikiama, turėtų ir prieglobsčio prašytojai, gyvenantys ne tik laikino apgyvendinimo vietoje, bet ir jų pasirinktoje gyvenamojoje vietoje. Prie geresnio prieglobsčio prašytojų teisių užtikrinimo taip pat prisidėtų ir siūlymas papildyti UTPĮ 71 straipsnio 1 dalies 10 punktą, prieglobsčio prašytojams suteikiant ne tik teisę dirbti, bet ir imtis savarankiško užimtumo veiklos.
Kaip pastebi Projekto autoriai, prieglobsčio prašytojų teisė dirbti nustatyta UTPĮ 71 straipsnio 1 dalies 10 punkte ir UTPĮ 140¹³ straipsnio 1 dalies 2 punkte, tačiau UTPĮ 58 straipsnio 14 punkte išimtis dėl užsieniečio atleidimo nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti nustatyta tik UTPĮ 71 straipsnio 1 dalies 10 punkte nurodytiems prieglobsčio prašytojams. Todėl, siekdami suvienodinti visiems teisę dirbti įgijusiems prieglobsčio prašytojams taikomas sąlygas, Projekto autoriai siūlo papildyti UTPĮ 58 straipsnio 14 punktą, įtraukiant nuorodą ir į UTPĮ 140¹³ straipsnio 1 dalies 2 punktą. Toks teisinio reguliavimo pakeitimas prisidėtų prie palankesnių sąlygų prieglobsčio prašytojams įsidarbinti užtikrinimo ir pašalintų skirtingo reguliavimo dėl prieglobsčio prašytojų įdarbinimo sąlygotą teisinį neaiškumą darbdaviams, kai vienus prieglobsčio prašytojus galima įdarbinti be leidimo dirbti, o kitų prieglobsčio prašytojų įdarbinimas be leidimo dirbti būtų neteisėtas. Seimo kontrolierė taip pat norėtų atkreipti dėmesį į tai, kad UTPĮ 140⁸ straipsnio 3 dalyje nurodyti užsieniečiai, kurie neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir nėra prieglobsčio prašytojai ir kurie teisę dirbti arba imtis savarankiško užimtumo veiklos praėjus 12 mėnesių nuo užsieniečio užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos įgyja pagal UTPĮ 140¹³ straipsnio 3 dalies 2 punktą, taip pat nėra atleidžiami nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti. Už leidimo dirbti išdavimą iki 1 metų šiuo metu numatyta 121 Eur rinkliava, o už leidimo dirbti pratęsimą - 52 Eur rinkliava[⁵¹].
Pastebėtina, kad šiems užsieniečiams, kaip numatyta 140²² straipsnio 1 dalyje, jei sprendimas dėl jų išsiuntimo nėra įvykdomas, leidimas laikinai gyventi gali būti suteikiamas tik po 5 metų. Šie asmenys, kurie 5 metus neturi leidimo gyventi, neturi galimybių atsidaryti banko sąskaitos, todėl darbdaviai yra priversti keisti įprastą praktiką ir darbo užmokestį bei kitas su darbo santykiais susijusias išmokas mokėti grynaisiais pinigais. Išlaikant reikalavimą įsigyti leidimą dirbti, darbdaviui yra sukuriama papildoma administracinė ir finansinė našta, kuri neprisideda prie šių asmenų įdarbinimo skatinimo.[⁵²] Todėl Seimo kontrolierė siūlo papildyti UTPĮ 58 straipsnį, numatant, kad nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti atleidžiami ir asmenys, kurie teisę dirbti yra įgiję pagal UTPĮ 140¹³ straipsnio 3 dalies 2 punktą. Atkreiptinas dėmesys, kad Projektu ir kartu su juo registruotu Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo Nr. VIII-1591 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIVP-2798 siūlomas pakeitimas - siekis UTPĮ nustatytais atvejais užsieniečiams įtvirtintos teisės į valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizavimą priskirti prie Priėmimą užtikrinančios įstaigos, kurios savininko teises ir pareigas įgyvendintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija, funkcijų. Dėl šios priežasties yra siūloma keisti UTPĮ 3 straipsnio 5 dalies
socialinės apsaugos ir darbo ministras nustato valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams, kurie nėra prieglobsčio prašytojai, tvarką.
Toks siūlymas vertintinas itin palankiai, nes, kaip nurodoma Projekto aiškinamajame rašte, siekiant užtikrinti nešališką teisinį atstovavimą, kai UTPĮ nustatytais atvejais užsienietis turi teisę į valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, jos organizavimas neturėtų būti priskirtinas įstaigos, kurios sprendimai ar procedūros yra skundžiami, kompetencijai. Seimo kontrolierės vertinimu, šis siūlomas pakeitimas prisidėtų sprendžiant problemas, susijusias su teisinės pagalbos prieinamumu užsieniečiams, į kurias Seimo kontrolierė yra ne kartą atkreipusi dėmesį, pasisakydama dėl užsieniečių žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo.[⁵³] Pritarti Įvertinus tai, kad leidimas dirbti iš esmės yra tik formali Užimtumo tarnybos procedūra, kuri būtų atliekama dėl užsieniečio, kuriam šiuo įstatymu jau yra suteikta teisė dirbti, ir kuri dėl šios užsieniečių kategorijos specifikos sukurtų papildomą administracinę ir finansinę naštą darbdaviui ir jį išduodančiai institucijai (tokį leidimą dirbti reikėtų dažnai atnaujinti, nes jis išduodamas užsieniečio turimo registracijos pažymėjimo galiojimo laikotarpiui, t. y. ne ilgiau kaip 6 mėn.), pasiūlymui galėtų būti pritarta. Pagrindinis komitetas pritaria Seimo nario T. V. Raskevičiaus pasiūlymui keisti Įstatymo 58 str. 14 d. 1.2. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaiga, 2023-09-20 2, Dėl užsieniečių sulaikymo Projektu yra siūloma pakeisti 114 straipsnį, kuriuo yra reglamentuojamas užsieniečių sulaikymas. 114 straipsnio
kuo trumpiau ir ne ilgiau negu būtina pagal UTPJ 113 straipsnio 4 dalyje numatytus pagrindus - daugeliu atveju iki 6 mėnesių.
Tačiau tais atvejais, kai: 1) siekiama išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas prieglobsčio prašytojo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos; 2) kai prieglobsčio prašytojas kelia grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, sulaikymo terminas gali būti pratęstas papildomam, ne ilgesniam kaip 6 mėnesių, laikotarpiui. Vertinant šią nuostatą svarbu atkreipti dėmesį, kad Seimo kontrolierių įstaiga gauna skundų dėl Migracijos departamento pareigūnų veiksmų (neveikimo), susijusių su prieglobsčio prašymų nagrinėjimu, nesilaikant UTPJ numatytų terminų, todėl Seimo kontrolierė norėtų pabrėžti, kad sulaikymas, siekiant nustatyti motyvus, kuriais grindžiamas prieglobsčio prašytojo prašymas, negali būti pateisinamas, jei administracinės procedūros, kurių atlikimu grindžiamas sulaikymas, užtrunka ne dėl prieglobsčio prašytojo kaltės. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau - ESTT)[⁵⁴], aiškindamas Europos Parlamento ir Tarybos 2013 m. birželio 26 d. direktyvos 2013/33/ES, kuria nustatomos normos dėl tarptautinės apsaugos prašytojų priėmimo (nauja redakcija) (toliau - Priėmimo sąlygų direktyva) 8 straipsnio
sulaikymas, pastebėjo, kad, paaiškėjus, jog tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimo procedūra nebuvo vykdoma taip rūpestingai, kaip reikalaujama, sulaikytas asmuo turi būti nedelsiant paleistas į laisvę.
Todėl Seimo kontrolierė siūlytų UTPĮ 114 straipsnio 4 dalį papildyti nuostata, kad paaiškėjus, jog administracinės procedūros, susijusios su prieglobsčio prašytojo sulaikymo priežastimis, nebuvo atliekamos su deramu kruopštumu, sulaikytas asmuo turi būti nedelsiant paleidžiamas. Nepritarti Siūloma nuostata yra vertinamojo ir subjektyvaus pobūdžio. Pažymėtina, kad VSAT kreipiasi į teismą dėl sulaikymo persvarstymo iš karto, kai atsiranda kažkuris iš UTPĮ 118 str. 1 ir 2 dalyse nurodytų pagrindų, o jei tokių pagrindų nėra – ne rečiau kaip kas tris mėnesius. Taigi, teismas peržiūrėdamas kreipimąsi dėl sulaikymo gali įvertinti aplinkybes ir nustatęs, kad atitinkamos procedūros vilkinamos ir tai sąlygoja užsieniečio sulaikymo terminą, gali sulaikymo nebepratęsti. 1.3. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaiga, 2023-09-20 Projekto autorių 114 straipsnio 5 ir 6 dalyse siūlomos formuluotės, kad atitinkamai prieglobsčio prašytojo ir užsieniečio sulaikymas turi trukti kuo trumpiau, yra vertintinos teigiamai, tačiau pastebėtina, kad UTPĮ 114 straipsnyje sulaikymo taikymo ribojimai, nurodant, kad sulaikymas skiriamas tik kraštutiniu atveju, jeigu numatytų tikslų negalima pasiekti alternatyviomis priemonėmis, numatyti tik pažeidžiamų asmenų ir šeimų, kuriose yra nepilnamečių užsieniečių, atžvilgiu (UTPĮ 114 straipsnio 4 dalis).
Vertindama Projekto autorių pasiūlymus, susijusius su sulaikymo reglamentavimu, Seimo kontrolierė atkreipia dėmesį į Priėmimo sąlygų direktyvos 8 straipsnio 2 dalį, kurioje numatyta, kad įrodžiusios, kad tai būtina, ir kiekvieną atvejį vertindamos individualiai, valstybės narės gali sulaikyti prašytoją, jeigu neįmanoma veiksmingai taikyti kitų švelnesnių alternatyvių priemonių. Be to, Europos Parlamento ir Tarybos 2008 m. gruodžio 16 d. direktyvos 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse (toliau - Grąžinimo direktyva) 15 straipsnio 1 dalies 1 pastraipoje numatyta, kad valstybės narės gali sulaikyti trečiosios šalies pilietį, kuriam taikoma grąžinimo procedūra, tik tam, kad parengtų grąžinimą ir (arba) įvykdytų išsiuntimo procesą (nebent konkrečiu atveju gali būti veiksmingai taikomos kitos pakankamos, tačiau švelnesnės priverstinės priemonės). Aiškindamas šias nuostatas ESTT pabrėžė, kad atitinkamos trečiosios šalies pilietis negali būti sulaikytas, jei galima veiksmingai taikyti švelnesnę prievartos priemonę.[⁵⁵] O UTPĮ 115 straipsnio, kuriame reglamentuojamos alternatyvios sulaikymui priemonės, 1 dalyje numatyta, kad esant tam tikroms sąlygoms, teismas „gali užsieniečiui skirti alternatyvią sulaikymui priemonę“.
Tokiu būdu, užuot akcentavus, kad sulaikymas yra skiriamas tik kraštutiniais atvejais, t. y. jeigu neįmanoma veiksmingai taikyti kitų švelnesnių alternatyvių priemonių, daugiau ribojimų numatyta teismui skiriant alternatyvias sulaikymui priemones. Siekiant ištaisyti šiuos trūkumus ir pabrėžti sulaikymo kaip kraštutinės priemonės pobūdį, Seimo kontrolierė rekomenduoja prie siūlomų keisti 114 straipsnio 5 ir 6 dalių numatyti ne tik tai, kad sulaikymas turi trukti kuo trumpiau, bet ir tai, kad jis skiriamas tik tuomet, kai negali būti veiksmingai taikomos kitos, švelnesnės, judėjimo laisvę ribojančios priemonės. Nepritarti Dėl prieglobsčio prašytojo ir užsieniečio sulaikymo sprendžia teismas, kuris gali vietoj sulaikymo skirti alternatyvią sulaikymui priemonę. Praktika rodo, kad teismas plačiai taiko alternatyvias sulaikymui priemones, neretai net ir tais atvejais, kai jos nebūna pakankamai veiksmingos. Todėl siūlomas papildymas nebūtų reikšmingas teismo praktikoje. 1.4. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaiga,
prašytojų) teisių UTPĮ 114 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad sulaikytas prieglobsčio prašytojas apie sulaikymo pagrindus, sprendimo sulaikyti apskundimo tvarką ir galimybę gauti nemokamą teisinę pagalbą informuojamas nedelsiant raštu jam suprantama kalba, tačiau tokios teisės nenumatytos kitiems sulaikytiems užsieniečiams (ne prieglobsčio prašytojams).
Užsieniečių teises ir pareigas reglamentuoja UTPĮ 3 straipsnis, kurio 5 dalyje įtvirtintos neteisėtai Lietuvos Respublikoje esančių užsieniečių, kurie nėra prieglobsčio prašytojai, teisės, tačiau nors tarp jų numatyta teisė nemokamai jiems suprantama kalba gauti informaciją apie savo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje (UTPĮ 3 straipsnio 5 dalies 1 punktas), nėra numatyta valstybės institucijų pareiga nedelsiant juos informuoti apie sulaikymo pagrindus ir sprendimo sulaikyti apskundimo tvarką, todėl Seimo kontrolierė siūlo tai įtvirtinti 114 straipsnio 3 dalyje ir atitinkamai pakeisti UTPĮ 3 straipsnio
UTPĮ 116 str. 1 dalyje nustatyta, kad teikimo sulaikyti užsienietį arba skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę nagrinėjimo teisme metu jis turi teisę į Lietuvos valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, to paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismo sprendimas sulaikyti užsienietį arba skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę turi būti nedelsiant paskelbiamas užsieniečiui suprantama kalba, nurodant priežastis, dėl kurių jis sulaikomas arba jam skiriama alternatyvi sulaikymui priemonė, o apskundimo tvarka būna nurodyta teismo sprendime. Atsižvelgiant į tai, nuostatos yra pakankamos ir jų papildomai tikslinti nereikia. 1.5.
Respublikos Seimo kontrolierių įstaiga, 2023-09-20 Projektu siūloma pakeisti UTPĮ 3 straipsnio 5 dalies 2 punktą, numatant, kad užsienietis turi teisę socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka naudotis valstybės garantuojama teisine pagalba teikimo sulaikyti užsienietį arba skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę nagrinėjimo teisme metu. Pastebėtina, kad šiuo atveju valstybės garantuojama teisinė pagalba užsieniečiui užtikrinama tik pirmos instancijos teisme, tačiau ji nėra prieinama, kai užsieniečiai nori skųsti sulaikymą ar alternatyvią sulaikymui priemonę aukštesnės instancijos teismui. Teisę į veiksmingą teisminę gynybą ir teisingą bylos nagrinėjimą garantuoja Europos Sąjungos Pagrindinių teisių chartijos (toliau - Chartija) 47 straipsnis, kurio trečioje dalyje numatyta, kad kiekvienas asmuo turi turėti galimybę gauti teisinę pagalbą, būti ginamas ir atstovaujamas. Asmenys, neturintys pakankamai lėšų, turi gauti nemokamą teisinę pagalbą, jei tai reikalinga užtikrinti teisę j veiksmingą teisingumą. Grąžinimo direktyvos 13 straipsnyje yra įtvirtintos trečiųjų šalių piliečių teisių gynimo priemonės sprendimų, susijusių su grąžinimu, klausimais. Kaip išaiškinta „Grąžinimo vadovo“ 14 punkte „Sulaikymas“, Grąžinimo direktyvos 13 straipsnyje įtvirtintos teisės turi būti užtikrintos ir priimant sprendimus sulaikyti.[⁵⁶] ESTT, aiškindamas 13 straipsnyje įtvirtintas procedūrines garantijas, be kita ko, ir Chartijos 47 straipsnio kontekste, nurodė, kad valstybės narės nėra įpareigojamos nustatyti dviejų instancijų teisminio nagrinėjimo. Tačiau, jei valstybė narė yra įtvirtinusi procesines taisykles, suteikiančias teisę patikrinti sprendimą apeliacine tvarka, jos turi atitikti lygiavertiškumo ir veiksmingumo principus.
ESTT išaiškinimu, ieškinių, skirtų iš ES teisės kylančių atitinkamų asmenų teisių apsaugai užtikrinti, pateikimo procesinės taisyklės neturi būti nepalankesnės, nei taikomos panašiems vidaus teise grindžiamiems skundams (lygiavertiškumo principas), ir dėl jų naudojimasis ES teisės suteikiamomis teisėmis neturi tapti praktiškai neįmanomas arba pernelyg sudėtingas (veiksmingumo principas).[⁵⁷]Šiame kontekste pastebėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau - LVAT) 2022 m. pradžioje, susidūręs su apeliaciniais skundais, kuriuos parengė užsieniečiai, nesutinkantys su pirmos instancijos sprendimais dėl alternatyvios sulaikymui priemonės apgyvendinti užsienietį Valstybės sienos apsaugos tarnyboje (toliau - VSAT) nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje skyrimo, nustatė, kad jie neatitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ir ABTĮ) 134 straipsnio 2 dalyje apeliaciniam skundui keliamų reikalavimų, konstatavo, kad, siekiant efektyvaus teisminio teisių gynimo, užsieniečiui reikalinga valstybės garantuojama teisinė pagalba ir įpareigojo VSAT Kybartų užsieniečių registracijos centrą užsieniečiui užtikrinti profesionalią teisinę pagalbą.[⁵⁸] Kartu atkreiptinas dėmesys, kad LVAT, išnagrinėjęs šias bylas, kai užsieniečiams buvo užtikrinta teisinė pagalba, nutarė, kad alternatyvi sulaikymui priemonė nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, nebuvo tinkama ir proporcinga priemonė, siekiant užtikrinti alternatyvios priemonės tikslą ir pakeitė pirmos instancijos teismo sprendimus, skirdamas alternatyvią sulaikymui priemonę - apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų.[⁵⁹] Siekiant išvengti situacijų, kai užsieniečiui yra taikomi neproporcingi judėjimo laisvės apribojimai, o jis neturi galimybės jų skųsti vien dėl to, kad jam nėra prieinama teisinė pagalba, rekomenduojama pakeisti UTPĮ 3 straipsnio 5 dalies 2 punktą, numatant, kad užsienietis turi teisę socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka naudotis valstybės garantuojama teisine pagalba ne tik teikimo sulaikyti užsienietį arba skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę nagrinėjimo teisme metu, bet ir teikiant apeliacinį skundą dėl sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės skyrimo, taip pat atitinkamai pakeisti UTPĮ 116 straipsnio 1 dalį ir 140²⁰ straipsnio 1 dalj.
ESTT išaiškinimu, ieškinių, skirtų iš ES teisės kylančių atitinkamų asmenų teisių apsaugai užtikrinti, pateikimo procesinės taisyklės neturi būti nepalankesnės, nei taikomos panašiems vidaus teise grindžiamiems skundams (lygiavertiškumo principas), ir dėl jų naudojimasis ES teisės suteikiamomis teisėmis neturi tapti praktiškai neįmanomas arba pernelyg sudėtingas (veiksmingumo principas).[⁵⁷]Šiame kontekste pastebėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau - LVAT) 2022 m. pradžioje, susidūręs su apeliaciniais skundais, kuriuos parengė užsieniečiai, nesutinkantys su pirmos instancijos sprendimais dėl alternatyvios sulaikymui priemonės apgyvendinti užsienietį Valstybės sienos apsaugos tarnyboje (toliau - VSAT) nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje skyrimo, nustatė, kad jie neatitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ir ABTĮ) 134 straipsnio 2 dalyje apeliaciniam skundui keliamų reikalavimų, konstatavo, kad, siekiant efektyvaus teisminio teisių gynimo, užsieniečiui reikalinga valstybės garantuojama teisinė pagalba ir įpareigojo VSAT Kybartų užsieniečių registracijos centrą užsieniečiui užtikrinti profesionalią teisinę pagalbą.[⁵⁸] Kartu atkreiptinas dėmesys, kad LVAT, išnagrinėjęs šias bylas, kai užsieniečiams buvo užtikrinta teisinė pagalba, nutarė, kad alternatyvi sulaikymui priemonė nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, nebuvo tinkama ir proporcinga priemonė, siekiant užtikrinti alternatyvios priemonės tikslą ir pakeitė pirmos instancijos teismo sprendimus, skirdamas alternatyvią sulaikymui priemonę - apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų.[⁵⁹] Siekiant išvengti situacijų, kai užsieniečiui yra taikomi neproporcingi judėjimo laisvės apribojimai, o jis neturi galimybės jų skųsti vien dėl to, kad jam nėra prieinama teisinė pagalba, rekomenduojama pakeisti UTPĮ 3 straipsnio 5 dalies 2 punktą, numatant, kad užsienietis turi teisę socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka naudotis valstybės garantuojama teisine pagalba ne tik teikimo sulaikyti užsienietį arba skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę nagrinėjimo teisme metu, bet ir teikiant apeliacinį skundą dėl sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės skyrimo, taip pat atitinkamai pakeisti UTPĮ 116 straipsnio 1 dalį ir 140²⁰ straipsnio 1 dalj. Seimo kontrolierė taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad užsieniečiams nėra užtikrinama teisė į valstybės garantuojamą teisinę pagalbą skundžiant sprendimus dėl užsieniečių grąžinimo į užsienio valstybę ir išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.
Pastebėtina, kad Grąžinimo direktyvos 13 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad atitinkamam trečiosios šalies piliečiui suteikiama veiksminga teisių gynimo priemonė siekiant apskųsti ar peržiūrėti sprendimus, susijusius su grąžinimu, o šio straipsnio 4 dalyje numatyta, kad valstybės narės užtikrina, kad paprašius būtų nemokamai suteikiama reikalinga teisinė pagalba ir (arba) atstovavimas. Todėl siekiant tinkamai užtikrinti užsieniečių teises, Seimo kontrolierė siūlo papildyti UTPĮ 3 straipsnio 5 dalies 2 punktą, numatant, kad užsieniečiai turi teisę socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka naudotis valstybės garantuojama teisine pagalba, skųsdami sprendimus dėl užsieniečių grąžinimo ir išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Nepritarti Pažymėtina, kad pagal Grąžinimo direktyvos 13 straipsnio 4 dalį valstybės narės gali numatyti, kad nemokama teisinė pagalba ir (arba) atstovavimas gali būti teikiami laikantis Direktyvos 2005/85/EB 15 straipsnio 3-6 dalyse nustatytų sąlygų. Nei Direktyvoje 2005/85/EB, nei Direktyvoje 2013/32/ES valstybės narės neįpareigojamos užtikrinti, kad nemokama teisinė pagalba būtų teikiama teikiant apeliacinius skundus antros instancijos teismuose. Sprendimas teikti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiant apeliacinį skundą, be abejonės, paskatintų visus užsieniečius ta galimybe naudotis, taip sukuriant papildomą naštą teismams, VSAT pareigūnams, reikšmingai išaugtų vertimo ir valstybės garantuojamos teisinės pagalbos paslaugų ir tam reikalingų biudžeto lėšų poreikis. Svarbu tai, kad teisė teikti apeliacinį skundą yra garantuojama, bet tai turi daryti savo lėšomis. Pažymėtina, kad valstybės garantuojama teisinė pagalba atitinkamų kategorijų Lietuvos piliečiams taip pat nėra absoliuti.
Atsižvelgdami į tai, kad dauguma grąžinamų arba išsiunčiamų užsieniečių yra buvę prieglobsčio prašytojai, dėl kurių jau priimti galutiniai teismų sprendimai, kad jų prieglobsčio prašymas netenkinamas, manome, kad valstybė neprivalo užtikrinti nemokamos pagalbos šiuo atveju, nes būtų šia teise piktnaudžiaujama siekiant, kad kuo ilgiau užsienietis nebūtų grąžintas ar išsiųstas iš Lietuvos. Teikiant šiuo atveju nemokamą teisinę pagalbą greičiausiai visi užsieniečiai ja pasinaudotų, o tai stabdytų grąžinimo ar išsiuntimo procedūras bei pareikalautų finansinių bei administracinių išteklių. O juo labiau nemokama teisinė pagalba neturėtų būti teikiama užsieniečiams, kurie neteisėtai atvyko į Lietuvą ir nesiprašė prieglobsčio. Nemokamos teisinės pagalbos teikimas skundžiant sprendimus dėl užsieniečių grąžinimo ir išsiuntimo iš Lietuvos iškreiptų bei stabdytų pačią grąžinimo ir išsiuntimo procedūrą. 1.6. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaiga, 2023-09-20 Pastebėtina, kad sulaikytiems užsieniečiams, kurie nėra prieglobsčio prašytojai, galiojančiame reguliavime nėra įtvirtinta teisė susitikti su tarptautinių ir nacionalinių organizacijų atstovais. Vis dėlto, Seimo kontrolierė pastebi, kad teisė sulaikytiems užsieniečiams susitikti su tarptautinių ir nacionalinių organizacijų atstovais yra įtvirtinta Grąžinimo direktyvos 16 straipsnio 4 dalyje, kurioje nurodyta, kad atitinkamoms kompetentingoms nacionalinėms, tarptautinėms ir nevyriausybinėms organizacijoms bei įstaigoms suteikiama galimybė apsilankyti sulaikymo centruose, kuriuose laikomi sulaikyti trečiųjų šalių piliečiai. Be to, minimos direktyvos 16 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad apie teisę susitikti su šiomis organizacijomis sulaikyti trečiosios šalies piliečiai yra sistemingai informuojami.
Todėl siūloma UTPĮ 3 straipsnio 5 dalį papildyti nuostata, įtvirtinančia užsieniečio, kuriam taikomi judėjimo laisvės apribojimai, teisę susitikti su nacionalinėmis, tarptautinėmis ir nevyriausybinėmis organizacijomis bei įstaigomis, nurodant, kad užsieniečiai apie šią teisę yra sistemingai informuojami. Pritarti iš dalies Atkreiptinas dėmesys, kad UTPĮ 3 straipsnio 5 dalies nuostatos taikomos neteisėtai Lietuvos Respublikoje esantiems užsieniečiams, kurie nėra prieglobsčio prašytojai. Jei šiems užsieniečiams, netaikomi judėjimo laisvės apribojimai, jie turi neribotą teisę susitikti su įvairių organizacijų atstovais. Sulaikymo vietose taikomas specialusis režimas, todėl apsilankymui jose reikia gauti leidimą. Pažymėtina, kad ir Grąžinimo direktyvos 16 straipsnio 4 dalis be kita ko numato, kad kompetentingų nacionalinių, tarptautinių ir nevyriausybinių organizacijų bei įstaigų atstovų vizitams sulaikymo centruose gali reikėti gauti leidimą. Įgyvendindama šią direktyvos nuostatą Lietuva yra pasirinkusi taikyti leidimų susitikti su tarptautinių ir nevyriausybinių organizacijų atstovais procedūrą, kuri šiuo metu detaliai yra reglamentuota Laikinojo užsieniečių apgyvendinimo Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos sąlygų ir tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2007 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 1V-340
„Dėl Laikinojo užsieniečių apgyvendinimo Valstybės sienos apsaugos tarnyboje
prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos sąlygų ir tvarkos aprašo patvirtinimo“. Šios tvarkos 22.17 p. nustatyta teisė susisiekti su atitinkamomis kompetentingomis valstybės institucijomis ir įstaigomis, tarptautinėmis ir nevyriausybinėmis organizacijomis ir įstaigomis.
Taip pat taisyklių 19 punkte nustatyta, kad užsieniečiai ne vėliau kaip per 10 dienų nuo jų apgyvendinimo centre jiems suprantama kalba pasirašytinai supažindinami su jų teisėmis, pareigomis bei vidaus tvarkos taisyklėmis. Atsižvelgiant į tai, kad užsieniečiai, kuriems nėra taikomi judėjimo ribojimai, savaime turi neribotą teisę susitikti su bet kurios organizacijos atstovais, taip pat į tai, kad Grąžinimo direktyva leidžia vizitams sulaikymo centruose (atitikmuo Lietuvoje -Užsieniečių registracijos centras, kuriame laikomi teismo sprendimu sulaikyti užsieniečiai) taikyti leidimų sistemą, į tai, kad pasiūlymo autoriai mano, kad esamo teisinio reguliavimo poįstatyminio lygmens teisės aktuose bei praktikoje veikiančių procesų nepakanka, keičiamo įstatymo
dėstyti taip: Pasiūlymas: Įstatymo 3 straipsnio 5 dalį papildyti 1¹ punktu:
„1¹) gyvendami laikino apgyvendinimo vietose susisiekti
ir (ar) susitikti su Lietuvos Respublikos nevyriausybinių ar tarptautinių organizacijų atstovais. Ši teisė sulaikytiems teismo sprendimu užsieniečiams užtikrinama vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka.“
Respublikos Seimo kontrolierių įstaiga,
Projekto autoriai siūlo pakeisti UTPĮ 5 straipsnio 4 dalį, ją papildant nuostata, kad teisė pasilikti Lietuvos Respublikoje ir (ar) laikino apgyvendinimo vietose nesuteikiama, jei užsienietis pateikia paskesnį prašymą suteikti prieglobstį, kuriame nėra naujų esminių motyvų, tik siekdamas atidėti ar sutrukdyti įvykdyti sprendimą išsiųsti užsienietį iš Lietuvos Respublikos, kuriuo remiantis jis būtų artimiausiu metu išsiųstas.
Kaip ir nurodoma Projekto aiškinamajame rašte, tokia nuostata atitinka Europos Parlamento ir Tarybos
suteikimo ir panaikinimo bendros tvarkos (nauja redakcija) (toliau - Prieglobsčio procedūrų direktyva) 41 straipsnio 1 dalyje leidžiamas valstybėms narėms taikyti išimtis teisei pasilikti teritorijoje. Vis dėlto Prieglobsčio procedūrų direktyvos 41 straipsnio 1 dalyje taip pat nurodoma, kad valstybės narės gali tokią išimtį taikyti tik tuo atveju, kai sprendžiančioji institucija mano, kad dėl sprendimo dėl grąžinimo asmuo nebus tiesiogiai arba netiesiogiai grąžinamas pažeidžiant tos valstybės narės tarptautinius ir Sąjungos įsipareigojimus. Seimo kontrolierė atkreipia dėmesį į Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau - EŽTT) sprendimą byloje T.K. ir kiti prieš Lietuvą, kuriuo buvo pripažintas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau - EŽTK) 3 straipsnio pažeidimas dėl to, kad Lietuvos institucijos netinkamai įvertino pareiškėjams galinčias kilti rizikas juos grąžinus į kilmės valstybę.
Šiame kontekste ši byla aktuali tuo, kad Migracijos departamentui atmetus prieglobsčio [⁶⁰] prašytojų prašymus ir dviejų instancijų administraciniams teismams peržiūrėjus sprendimus ir palikus juos nepakeistus, pareiškėjai pateikė paskesnius prieglobsčio prašymus, dėl kurių Migracijos departamentas vėl priėmė sprendimą nesuteikti jiems prieglobsčio ir išsiųsti juos j kilmės šalį, o šj sprendimą tikrino ir paliko nepakeistą dviejų instancijų administraciniai teismai. Atsižvelgiant j tai, kas išdėstyta, siūlytina papildyti Projekto autorių nuostatą, kad priimant sprendimą dėl paskesnio prašymo suteikti prieglobstį, Migracijos departamentui kyla pareiga su deramu kruopštumu įvertinti, ar užsieniečio išsiuntimas iš Lietuvos Respublikos nepažeis negrąžinimo principo. Negrąžinimo principas, draudžiantis perkelti, išsiųsti ar išduoti pabėgėlius ir kitus asmenis į valstybę, kurioje jiems grėstų mirties bausmė ar kurioje jie gali patirti kankinimų ar kitokį nežmonišką ar žeminantį elgesį arba būti taip baudžiami, įtvirtintas ne viename tarptautiniame dokumente, tarp jų 1951 m. Pabėgėlių konvencijos 33 straipsnio 1 dalyje (pabėgėlių atžvilgiu), 1984 m. Konvencijos prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą 3 straipsnio 1 dalyje ir Europos Chartijos 18 straipsnyje ir 19 straipsnio 2 dalyje bei išplėtotas EŽTT, aiškinant EŽTK 2 (Teisė į gyvybę) ir 3 (Kankinimo uždraudimas) straipsnius. Pritarti Žr. URK sprendimą dėl NSGK pasiūlymo. 1.8. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaiga, 2023-09-20 5.
Dėl pasienio procedūrų Projekte numatyti UTPĮ 5 straipsnio 6 dalies ir 140⁸ straipsnio 3 dalies pakeitimai iš dalies yra vertintini teigiamai, nes yra siūloma nustatyti, kad prieglobsčio prašytojai, pateikę prašymus suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ar netrukus po neteisėto Lietuvos Respublikos valstybės sienos kirtimo, iki priimamas sprendimas įleisti juos į Lietuvos Respubliką, taip pat, UTPĮ 140⁸ straipsnio 3 dalies siūlomais pakeitimais, užsieniečiai, kurie į Lietuvos Respublikos teritoriją pateko neteisėtai kirtę Lietuvos Respublikos sieną ir kurie nėra prieglobsčio prašytojai, bei užsieniečiai, dėl kurių priimtas sprendimas nesuteikti prieglobsčio, iki bus įvykdytas galutinis sprendimas dėl grąžinimo ar išsiuntimo ar išduotas užsieniečio registracijos pažymėjimas, būtų apgyvendinami laikino apgyvendinimo vietoje, o ne pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonoje ar Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, kaip yra įtvirtinta šiuo metu. Pagal Projekte numatytus pakeitimus, laikino apgyvendinimo vietas valdytų ar administruotų arba atrinktų viešojo pirkimo ar partnerių atrankos būdu Priėmimą užtikrinanti įstaiga (siūlomas UTPĮ 2 straipsnio papildymas H³dalimi), kurios savininko teises ir pareigas įgyvendintų Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (tai siūloma nustatyti UTPĮ 2 straipsnį papildančioje naujoje 23¹ dalyje).
Vis dėlto Projektu siūlomoje UTPĮ 140⁸ straipsnio 3 dalies formuluotėje išlieka nuostata, pagal kurią prieglobsčio prašytojai, pateikę prašymus suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose arba Lietuvos Respublikos teritorijoje, kai jie į ją pateko neteisėtai kirtę Lietuvos Respublikos valstybės sieną, iki priimamas sprendimas įleisti juos į Lietuvos Respubliką, Migracijos departamento sprendimu, apgyvendinami Priėmimą užtikrinančios įstaigos paskirtose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pagal UTPĮ 140⁸ straipsnio 5 dalį, toks judėjimo laisvės ribojimas, kuris Seimo kontrolierės ne kartą išreikšta pozicija savo esme prilygsta de facto sulaikymui[⁶¹], gali trukti iki 6 mėnesių. Atkreiptinas dėmesys, kad jau po Projekto užregistravimo 2022 m. gegužės 26 d., 2023 m. birželio 27 d. Konstitucinis Teismas priėmė nutarimą[⁶²], kuriuo UTPĮ 140⁸ straipsnio 3 dalis (2023 n. balandžio 20 d. redakcija) tiek, kiek pagal ją visi prieglobsčio prašytojai privalo būti apgyvendinami nurodytose vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, kai toks apgyvendinimas pagal šio straipsnio 5 dalį gali trukti iki 6 mėnesių, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsniui. Vyriausybė užregistravo kitą UTPĮ keičiantį projektą - Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 5, 79, 113, 115, 125, 126, 140⁸,140¹⁰,140¹³, 140[⁶³] ir 140¹⁹straipsnių pakeitimo įstatymo projektą XIVP-3047 (toliau - Projektas Nr.
XIVP-3047), kuriame, įgyvendinant Konstitucinio Teismo nutarimą, yra siūlomi UTPĮ 140⁸ straipsnio pakeitimai. Pagal siūlomus pakeitimus, judėjimo laisvės ribojimo terminas sumažinamas iki 5 mėnesių, kartu numatant pareigą Migracijos departamentui įvertinti prieglobsčio prašytojo individualias aplinkybes, susijusias su prieglobsčio prašytojo amžiumi, sveikatos būkle, šeimine padėtimi ar kitų individualių aplinkybių, dėl kurių negalėtų būti ribojama prieglobsčio prašytojo teisė laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Nors Projektu Nr. XIVP-3047 siūlomais pakeitimais, lyginant su šiuo metu UTPĮ 140⁸straipsnyje įtvirtintu reguliavimu, yra gerinama prieglobsčio prašytojų padėtis, vis dėlto atkreiptinas dėmesys, kad toks judėjimo laisvės ribojimas prilygsta de facto sulaikymui, kaip tai suprantama pagal Priėmimo sąlygų direktyvos 2 straipsnio h punktą. Pastebėtina, kad pagal Prieglobsčio procedūrų direktyvos nuostatas¹⁴ ir ESTT išaiškinimą[⁶⁴][⁶⁵], maksimalus prieglobsčio prašytojų sulaikymo terminas, siekiant užtikrinti pasienio procedūrų veiksmingumą, negali viršyti 28 dienų net ir masinio prieglobsčio prašytojų antplūdžio atveju. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Seimo kontrolierė siūlo suderinti abiem projektais siūlomus pakeitimus, susijusius su UTPĮ 140⁸ straipsniu, taip, kad jie atitiktų Prieglobsčio procedūrų direktyvos nuostatas, reglamentuojančias prieglobsčio prašytojų galimą sulaikymą pasienio procedūrų atvejais.
Nepritarti
terminas yra nustatytas dėl to, kad Įstatymo 5 straipsnyje nustatytas maksimalus 28 dienų terminas, kurį šiame straipsnyje nustatyti prieglobsčio prašytojai gali būti neįleisti į Lietuvos Respubliką, dėl didelių užsieniečių, neteisėtai kertančių valstybės sieną ir piktnaudžiaujančių prieglobsčio procedūra, srautų, buvo nepakankamas galutiniam sprendimui dėl užsieniečio prieglobsčio prašymo priimti. Esant dideliems užsieniečių srautams reikia laiko pirminėms procedūroms atlikti – registracijai, apklausai, duomenų surinkimui ir kt., todėl ir nustatomas ilgesnis terminas būtent ypatingų situacijų atvejais. Taip pat tokia pasienio procedūra padeda valdyti antrinę migraciją, veikia kaip atgrasymo priemonė. Vertinant teisinį reguliavimą, t. y. užsieniečiui taikomos priemonės
Respublikos teritorijoje, yra tinkama ir proporcinga priemonė siekiamiems tikslams), turėtų būti atsižvelgiama į visą aplinkybių kontekstą, į tai, kad būtina aiškiai atskirti natūralios ir instrumentalizuotos migracijos reiškinius, kuriems turi būti taikomos skirtingos valdymo priemones, į tai, kad Europos Sąjungos teisėje nėra nustatyta veiksmingų priemonių reaguojant į trečiųjų šalių vykdomą migracijos instrumentalizavimą politiniais tikslais, į tai, kad turi būti užtikrintas valstybės nacionalinis saugumas, o taip pat į tai, kad Lietuva nėra užsieniečių tikslo valstybė, o tik tranzitinė šalis pakeliui į kitas Europos Sąjungos ar Šengeno erdvės valstybes.
Tikrąjį užsieniečių siekį akivaizdžiai parodo, kad iš daugiau kaip 4000 užsieniečių, kurie kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną neteisėtai, liko tik mažuma, o prieglobstis suteiktas tik 151 užsieniečiui. Toks UTPĮ nustatytas reguliavimas yra suderintas su Europos Sąjungos teise. UTPĮ 76 straipsnio 4 dalies nuostatos yra perkeltos iš 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/32/ES dėl tarptautinės apsaugos suteikimo ir panaikinimo bendros tvarkos (nauja redakcija) (toliau – Direktyva Nr. 2013/32/ES) 31 straipsnio 8 dalies, o UTPĮ 77 straipsnio 1 dalies nuostatos – iš Direktyvos Nr. 2013/32/ES 33 straipsnio 2 dalies. Direktyvos Nr. 2013/32/ES
ir galimybė pratęsti Direktyvos Nr. 2013/32/ES 43 straipsnio 2 dalyje nustatytą keturių savaičių terminą, kai atvyksta didelė trečiosios šalies piliečių arba asmenų be pilietybės grupė ir pateikia tarptautinės apsaugos prašymus pasienyje arba tranzito zonoje.
Taigi Europos Sąjungos teisės aktai nustato galimybę taikyti pasienio procedūrą (t. y. neįleisti prieglobsčio prašytojo į valstybės teritoriją) tais atvejais, kai prašymai suteikti prieglobstį yra nepagrįsti ar nepriimtini. Lietuvos Respublika šia galimybe pasinaudojo ir atitinkamai perkėlė Direktyvos Nr. 2013/32/ES nuostatas į nacionalinę teisę. Atkreiptinas dėmesys, kad privaloma pasienio procedūra numatyta ir Europos Sąjungos migracijos ir prieglobsčio pakte, kuriam 2024 m. balandžio 10 d. pritarta Europos Parlamente. 2. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaiga, 2024-01-19
Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaiga, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 3 ir 19[⁶⁶] straipsniais, pagal kompetenciją įvertino Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto 2023 m. gruodžio 6 d. išvadą Nr. 104-P-78 dėl Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau - UTPĮ) Nr. IX-2206 2, 3, 4, 5, 11, 28, 32, 44, 58, 62, 67, 71, 79, 85, 94, 99, 100, 101, 102, 103[⁶⁷], 104, 105², 105³, 105⁴, 106', 108, 113,114,115,115¹,118,123,125,140⁸,140¹⁸,140¹⁹,140²¹,140²⁸ straipsnių ir priedo pakeitimo ir 140¹⁶ straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projekto Nr. XIVP-2797, kuria, be kita ko, siūloma pakeisti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 71 straipsnio 1 dalies 4 punktą (toliau - Pasiūlymas), bei teikia siūlomo teisinio reglamentavimo vertinimą žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo aspektu.
Pasiūlymu siūloma pakeisti UTPĮ 71 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir numatyti, kad prieglobsčio prašytojai turėtų teisę socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka naudotis valstybės garantuojama teisine pagalba teikimo sulaikyti užsienietį arba skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę nagrinėjimo teisme metu bei skųsdami pirmosios instancijos teismui sprendimus, susijusius su prašymu suteikti prieglobstį. Kartu Pasiūlymo autoriai pažymi, kad pati prieglobsčio prašytojų teisė skųsti pirmosios instancijos teismo sprendimus nebūtų ribojama, bet tai jie turėtų daryti savo lėšomis. Seimo kontrolierė atkreipia dėmesį į tai, kad, pagal dabartinį teisinį reglamentavimą, prieglobsčio prašytojams valstybės garantuojama teisinė pagalba teikiama abiejų instancijų teismuose, todėl siūlomi pakeitimai reikšmingai apribotų šiuo metu prieglobsčio prašytojams prieinamos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos apimtis ir sudarytų kliūtis patikrinti pirmosios instancijos teismų sprendimus, susijusius su prašymu suteikti prieglobstį, apeliacine tvarka. Dėl teisės j veiksmingą teisinę gynybą ir teisingą bylos nagrinėjimą ribojimo prieglobsčio bylose redakcija) (toliau - Prieglobsčio procedūrų direktyva) 20 ir 21 straipsniuose nurodoma, kad valstybės narės gali numatyti, kad nemokama teisinė pagalba teikiama ir atstovavimas užtikrinamas tik vykstant apeliaciniam procesui pirmosios instancijos teisme, bet ne vėliau nagrinėjant nacionalinėje teisėje numatytas tolesnes apeliacijas arba atliekant peržiūras, įskaitant apeliacijos persvarstymą ar peržiūras.
Vis dėlto, pabrėžtina, kad Prieglobsčio procedūrų direktyva yra Europos Sąjungos antrinės teisės aktas ir turi būti aiškinama atsižvelgiant j pirminę ES teisę, šiuo atveju j Europos Sąjungos Pagrindinių teisių chartijos (toliau - Chartija) 47 straipsnį, kuriame įtvirtinta teisė į veiksmingą teisminę gynybą ir teisingą bylos nagrinėjimą. Šio straipsnio trečioje dalyje numatyta, kad kiekvienas asmuo turi turėti galimybę gauti teisinę pagalbą, būti ginamas ir atstovaujamas. Asmenys, neturintys pakankamai lėšų, turi gauti nemokamą teisinę pagalbą, jei tai reikalinga užtikrinti teisę į veiksmingą teisingumą. Be to, kaip yra išaiškinęs Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau - ESTT), nors prieglobsčio procedūrose valstybės narės nėra įpareigojamos nustatyti dviejų instancijų teisminio nagrinėjimo, tačiau, jei valstybė narė yra įtvirtinusi procesines taisykles, suteikiančias teisę patikrinti sprendimą apeliacine tvarka, jos turi atitikti lygiavertiškumo ir veiksmingumo principus.
ESTT išaiškinimu, ieškinių, skirtų iš ES teisės kylančių atitinkamų asmenų teisių apsaugai užtikrinti, pateikimo procesinės taisyklės neturi būti nepalankesnės, nei taikomos panašiems vidaus teise grindžiamiems skundams (lygiavertiškumo principas), ir dėl jų naudojimasis ES teisės suteikiamomis teisėmis neturi tapti praktiškai neįmanomas arba pernelyg sudėtingas (veiksmingumo principas).' Be to, ESTT yra patikslinęs, kad valstybės narės privalo užtikrinti, kad egzistuotų visiškai veiksminga galimybė apskųsti sprendimą, kuriuo atmetamas tarptautinės apsaugos prašymas, laikantis šalių procesinio lygiateisiškumo principo? Pasiūlymo autoriai atkreipia dėmesį į tai, kad valstybės garantuojama teisinė pagalba atitinkamų kategorijų Lietuvos Respublikos piliečiams taip pat nėra absoliuti. Vis dėlto, pabrėžtina, kad Lietuvos Respublikos garantuojama teisinė pagalba nėra ribojama pagal tai, kurios instancijos teisme yra skundžiamas sprendimas. Taigi, pritarus pasiūlymui būtų sukurtos prielaidos pažeisti ES teisėje įtvirtintus lygiavertiškumo ir veiksmingumo principus. 2. Pasiūlymo vertinimas Europos Sąjungos teisėje įtvirtintų standartų aspektu Vertinant siūlomą pakeitimą Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų žmogaus teisių ir laisvių apsaugos standartų požiūriu, paminėtina Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo suformuota oficialioji konstitucinė doktrina, susijusi su Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teise kreiptis į teismą.
Konstitucinis Teismas konstatavo, kad „pagal Konstituciją, inter alia jos 30 straipsnio 1 dalį, konstitucinį teisinės valstybės principą, teisė apskųsti pirmosios instancijos teismo baigiamąjį aktą bent vienos aukštesnės instancijos teismui, kad būtų užtikrinta galimybė ištaisyti galimas klaidas, yra neatsiejama konstitucinės teisės kreiptis į teismą ir teisės į tinkamą teismo procesą dalis. Teisės kreiptis į bent vienos aukštesnės instancijos teismą, kad būtų patikrintas pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas, negalima dirbtinai suvaržyti ar išvis paneigti, negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo asmens, manančio, kad jo teisės ar laisvės nebuvo tinkamai apgintos pirmosios instancijos teisme, teisė kreiptis į aukštesnės instancijos teismą būtų neproporcingai apribota. [...] [Įstatymų leidėjas [...] turi nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuriuo būtų sudarytos prielaidos asmeniui veiksmingai pasinaudoti teise apskųsti priimtą, bet neįsiteisėjusį pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacinės instancijos teismui“.
Pažymėtina ir tai, kad, kaip yra konstatavęs Konstitucinis Teismas, Konstitucija, inter alia jos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą, 31 straipsnio 2 dalyje garantuojamo bylos teisingo išnagrinėjimo nepriklausomame ir nešališkame teisme imperatyvas, konstitucinis teisinės valstybės principas, suponuoja valstybės pareigą įstatyme nustatyta tvarka ir sąlygomis, paisant valstybės finansinių išgalių, užtikrinti veiksmingos teisinės pagalbos, inter alia juridinio konsultavimo ir atstovavimo paslaugų, teikimą tiems socialiai jautriems (pažeidžiamiems) asmenims, kuriems ji kitaip įprastoje teisinių paslaugų rinkoje būtų fiktyvi ar itin sunkiai prieinama dėl finansinių priežasčių, taip pat kitais atvejais, kai tai būtina teisingumo interesais (2015 m. liepos 9 d., 2018 m. spalio 11d. nutarimai). Atsižvelgiant į tai, kad prieglobsčio prašytojai nekalba valstybine lietuvių kalba, taip pat į tai, kad dalis jų yra pažeidžiami, susiaurinus galimybę gauti teisinę pagalbą tik iki prieglobsčio bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme, teisė apskųsti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacinės instancijos teismui daliai prieglobsčio prašytojų taptų deklaratyvi.
Šiame kontekste pažymėtina, kad, remiantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 9 straipsniu ir 134 straipsnio 2 dalies 6 punktu, apeliacinis skundas turi būti parengtas lietuvių kalba, nurodant įstatymus ir bylos aplinkybes, kuriomis grindžiamas sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas (apeliacinio skundo juridinis pagrindas). Akivaizdu, kad prieglobsčio prašytojai, netekę galimybės pasinaudoti valstybės garantuojama teisine pagalba ir neturėdami galimybių pasisamdyti privataus advokato, negalėtų savarankiškai parengti skundų, kurie atitiktų šiuos reikalavimus. Atitinkamai būtų užkirstas kelias ištaisyti galimas pirmosios instancijos teismo klaidas, teisingai taikyti teisę ir įvykdyti teisingumą, taip pat būtų pažeista asmens konstitucinė teisė į tinkamą teismo procesą, nukrypta nuo konstitucinio teisinės valstybės principo. 3. Dėl statistinių duomenų Pasiūlymo autoriai nurodo, kad, pagal Migracijos departamento duomenis, daugeliu atvejų antrosios instancijos teismai palieka nepakeistus pirmosios instancijos teismų sprendimus. Migracijos departamento duomenimis[⁶⁸], 2020 m. LVAT priėmė sprendimus 52 bylose dėl prieglobsčio nesuteikimo ir 7 atvejais (13,46 proc.) Migracijos departamento sprendimai buvo panaikinti; 2021 m. LVAT priėmė sprendimus 97 bylose dėl prieglobsčio nesuteikimo ir 11 atvejų (11,34 proc.) sprendimai buvo panaikinti; 2022 m. LVAT priėmus sprendimus
panaikinti. Remiantis paieškos LITEKO duomenimis, 2023 m.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas priėmė sprendimus 54 bylose dėl atsisakymo suteikti prieglobstį, iš jų 15 atvejų (27,8 proc.) Migracijos departamento sprendimai buvo panaikinti[⁶⁹]. Remiantis šiais duomenimis, pastebėtina, kad LVAT panaikintų Migracijos departamento sprendimų dalis yra statistiškai reikšminga. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad prieglobsčio prašymų nagrinėjimo bylos yra susijusios su pamatinėmis žmogaus teisėmis, todėl netinkamai išnagrinėjus prašymą kyla rizika pažeisti negrąžinimo principą, t. y. asmenį grąžinti į kilmės valstybę, kur jam gresia patirti persekiojimą, kankinimus, nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį ar net mirtį. 2. Dėl teisės į veiksmingą teisinę gynybą ir teisingą bylos nagrinėjimą ribojimo teikimo sulaikyti užsienietį arba skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę nagrinėjimo teisme metu Kaip minėta, Pasiūlymu taip pat siūloma nustatyti, kad prieglobsčio prašytojai turėtų teisę socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka naudotis valstybės garantuojama teisine pagalba teikimo sulaikyti užsienietį arba skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę nagrinėjimo teisme metu, taip nenumatant galimybės gauti teisinę pagalbą skundžiant pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacine tvarka. Pastebėtina, kad šiuo metu UTPĮ 3 straipsnio 5 dalies 2 punkte jau yra įtvirtintas reguliavimas, pagal kurį užsieniečiai, kurie nėra prieglobsčio prašytojai, turi teisę naudotis valstybės garantuojama teisine pagalba tik teikimo sulaikyti užsienietį arba skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę nagrinėjimo teisme metu. Taigi šiuo atveju valstybės garantuojama teisinė pagalba užsieniečiui užtikrinama tik pirmosios instancijos teisme, tačiau ji nėra prieinama, kai užsieniečiai nori skųsti sulaikymą ar alternatyvią sulaikymui priemonę aukštesnės instancijos teismui.
Vertinant šį siūlymą išlieka aktualūs visi anksčiau paminėti argumentai, susiję su konstituciniais teisės kreiptis į teismą standartais. Taip pat atkreiptinas dėmesys ir į aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau - LVAT) praktiką.
Ne vienoje byloje, gavęs apeliacinius skundus, kuriuos be teisinės pagalbos parengė užsieniečiai, nesutinkantys su pirmosios instancijos sprendimais dėl alternatyvios sulaikymui priemonės apgyvendinti užsienietį Valstybės sienos apsaugos tarnyboje (toliau - VSAT) nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje skyrimo, nustatė, kad jie neatitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ir ABTĮ) 134 straipsnio 2 dalyje apeliaciniam skundui keliamų reikalavimų, konstatavo, kad, siekiant efektyvaus teisminio pareiškėjų teisių gynimo, užsieniečiui reikalinga valstybės garantuojama teisinė pagalba, ir įpareigojo VSAT Kybartų užsieniečių registracijos centrą užsieniečiui užtikrinti profesionalią teisinę pagalbą.[⁷⁰] LVAT, išnagrinėjęs šias bylas po to, kai užsieniečiams buvo užtikrinta teisinė pagalba, nustatė, kad alternatyvi sulaikymui priemonė, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, nebuvo tinkama ir proporcinga priemonė, siekiant užtikrinti alternatyvios priemonės tikslą, ir pakeitė pirmosios instancijos teismo sprendimus, skirdamas alternatyvią sulaikymui priemonę - apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų.[⁷¹] Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, pagal Nacionalinės teismų administracijos Seimo kontrolierių įstaigai pateiktus duomenis[⁷²], LVAT pakeistų ar panaikintų iš apylinkių teismų gautų skundų dėl užsieniečiams taikomų judėjimo laisvės apribojimų procentas yra santykinai didelis. 2022 m.
skundus dėl teikimų dėl užsieniečių sulaikymo ar kitų sulaikymui alternatyvių priemonių taikymo pakeitimų, iš kurių 307 atvejais sprendimai buvo pakeisti,
sprendimai panaikinti ir byla pakeista, 3 atvejais sprendimai panaikinti ir byla perduota nagrinėti iš naujo. Taigi, 68,14 proc. atvejų sprendimai buvo panaikinti arba pakeisti, o palikti nepakeistais tik 232 atvejais (31,86 proc.). Šie duomenys rodo LVAT, kaip apeliacinės instancijos teismo, svarbą tikrinant užsieniečiams taikomų judėjimo laisvės apribojimų teisėtumą ir pagrįstumą. Atsižvelgdama į anksčiau išdėstytus argumentus, Seimo kontrolierė daro išvadą, kad Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto siūloma Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 71 straipsnio 1 dalies 4 punkto redakcija sudarytų prielaidas pažeisti konstitucinius, tarptautinius ir ES teisėje įtvirtintus žmogaus teisių apsaugos standartus teisės į veiksmingą teisminę gynybą, teisės prašyti prieglobsčio ir teisės į laisvę srityse. Dėl šių priežasčių Seimo kontrolierė minėtam pakeitimui siūlo nepritarti. Nepritarti Lietuva, 2015 m. perkeldama Direktyvos 2013/32/ES nuostatas, įvertinusi prognozuojamą valstybės garantuojamos teisinės pagalbos poreikį, pasirinko valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikti plačiau, nei privalomai reikalauja Direktyva, t. y., ją teikti ir prieglobsčio prašytojui apeliacine tvarka skundžiant pirmos instancijos teismo sprendimą. Šiuo metu augant valstybės garantuojamos teisinės pagalbos poreikiui ir jos teikimo kaštams (2020 m. valstybės garantuojamai teisinei pagalbai prieglobsčio prašytojams užtikrinti skirta 25 tūkst. Eur., 2021 m. – 129 tūkst. Eur, 2022 m. – 124 tūkst. Eur, o 2023 m. – 186,5 tūkst.
Eur, o 2023 m. – 186,5 tūkst. Eur.) bei atsižvelgiant į geopolitinį kontekstą ir su tuo susijusius kitus valstybės prioritetus, racionalu būtų apsiriboti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimu tik imperatyviai Direktyvoje nustatytais atvejais (pastebėtina, kad analogiškos nuostatos yra įtvirtintos ir naujame Prieglobsčio procedūrų reglamente, kuris yra sudėtinė Migracijos ir prieglobsčio pakto dalis). Pažymėtina, kad toks sprendimas nereiškia, kad prieglobsčio prašytojai apskritai netektų teisės teikti apeliacinio skundo, tai reiškia, kad tokį skundą jie turėtų teikti savo arba kitų šaltinių lėšomis. Atkreiptinas dėmesys, kad tais atvejais, kai LVAT panaikina pirmos instancijos teismo sprendimą, įpareigodamas Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti prieglobsčio prašymą, dažniausiai tokį sprendimą šis teismas priima dėl nagrinėjant prieglobsčio prašymą pažeistų procedūrų, o ne dėl to, kad Migracijos departamentas netinkamai vertino užsieniečiui kylančias grėsmes. Migracijos departamentas, iš naujo išnagrinėjęs tokį prieglobsčio prašymą, atsižvelgęs į teismo sprendime nurodytus prašymo nagrinėjimo trūkumus, dauguma atvejų priima tokį patį sprendimą, todėl nėra pagrindo manyti, kad Migracijos departamentas priima nepagrįstus sprendimus dėl prieglobsčio. 2023 m. LVAT dėl 19 asmenų priėmė sprendimą panaikinti Migracijos departamento sprendimą, kai I instancijos teismas buvo palikęs galioti Migracijos departamento sprendimą (12 bylų), iš jų:
Migracijos departamento sprendimą - pareiškėjas LVATui pateikė naujai atsiradusius įrodymus.
Kadangi pagal šiuo metu galiojančias UTPĮ nuostatas valstybės garantuojama teisinė pagalba teikiama prieglobsčio prašytojams ir teikiant apeliacinį skundą LVAT, visi prieglobsčio prašytojai šia galimybe naudojasi, net ir esant akivaizdžiai nepagrįstiems prieglobsčio prašymams ir dėl to yra vilkinamos užsieniečių grąžinimo procedūros. Dėl ilgai besitęsiančių apeliacinių procedūrų pasibaigia užsieniečių turimų kelionės dokumentų galiojimas, o naujų dokumentų išdavimas gali būti itin sudėtingas, jei užsieniečio kilmės valstybė nebendradarbiauja readmisijos klausimais arba Lietuvoje nėra atitinkamos trečiosios šalies konsulinės įstaigos. Pažymėtina, kad valstybės narės yra raginamos užtikrinti efektyvias ir sparčias neteisėtai jų teritorijoje esančių užsieniečių grąžinimo procedūras. Tai dar kartą buvo pažymėta ir 2023 m. vasarą Lietuvoje vykusių Šengeno vertinimų metu. Galimybė naudotis nemokama teisine pagalba skundžiant sprendimus antrosios instancijos teismui, prailgina užsieniečio buvimą Lietuvoje, o prieglobsčio prašytojams visų apeliacijų metu užtikrinamos materialinės priėmimo sąlygos. Vadinasi, reikšmingai išauga ir kitų valstybės išlaidų poreikis. Kuo ilgiau tęsiasi apeliacinės procedūros, tuo daugiau galimybių prieglobsčio prašytojui savavališkai pasišalinti iš apgyvendinimo vietų ir nelaukiant teismo sprendimo išvykti iš Lietuvos į kitas ES šalis, t. y. sukuriamos palankesnės sąlygos neteisėtai antrinei migracijai. Šiais metais, t. y. per nepilnus 3 mėnesius, iš apgyvendinimo centrų jau pasišalino 20 užsieniečių; 2023 m. – 200; 2022 m. – 1786, kurių absoliuti dauguma yra esami arba buvę prieglobsčio prašytojai.
Pažymėtina, kad prieglobsčio prašytojo teisė kreiptis į antros instancijos teismą išlieka, o šios teisės užtikrinimo priemonės būtų labiau proporcingos, vertinant Lietuvos Respublikos piliečiams ir kitiems gyventojams užtikrinamą valstybės garantuojamos teisinės pagalbos lygį, ir labiau atitiktų lygiateisiškumo bei atsakingo valstybės išteklių valdymo principus. Vertinant argumentą, kad nestebima prieglobsčio prašytojų skaičiaus
„nuolatinio augimo“ ir prieglobsčio prašytojų skaičiai grįžo į
„prieš-krizinį“ lygį pastebėtina, kad šis skaičius visų pirma stabilizavosi
dėl šiuo metu Lietuvoje galiojančio specialaus reglamentavimo, taikomo nepaprastosios padėties ir ekstremaliosios situacijos metu. Pasibaigus šiam režimui, prieglobsčio prašytojų skaičius Lietuvoje neabejotinai turėtų išaugti, dėl to toliau didės ir teisinių paslaugų poreikis (2019 m. prieglobsčio prašytojams buvo suteiktos 359 teisinės paslaugos, 2020 m. – 414, 2021 m. – 3 143, 2022 m. – 1 320, 2023 m. – 567 teisinės paslaugos). 3.1. Mykolo Romerio universiteto Teisės mokykla, 2023-09-29
<...>
Pažymėtina, jog užsieniečių judėjimo laisvės ribojimo klausimais esminės svarbos sprendimus yra priėmę Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau - ESTT) ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas, kurių išaiškinimai sąlygoja, jog turi būti priimti Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau - UTPĮ) pakeitimai, kad šis įstatymas būtų suderintas su Europos Sąjungos (toliau - ES) teise bei atitiktų Lietuvos Respublikos (toliau - LR) Konstituciją. ESTT 2022 m. birželio 30 d. sprendime byloje M.A. prieš Valstybės sienos apsaugos tarnybą Nr.
C-72/22 konstatavo, jog pagal UTPĮ taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė apgyvendinimas laikino apgyvendinimo vietoje nustatant teisę judėti tik laikino apgyvendinimo teritorijoje yra laikytinas sulaikymu. ESTT pažymėjo „Iš prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo pateiktos informacijos matyti, kad nors M.A. faktiškai galėjo judėti atitinkamame VSAT centre, iš jo teritorijos jis negalėjo išeiti be leidimo ir palydos. Taigi suinteresuotasis asmuo laikytinas atskirtu nuo kitų gyventojų ir netekusiu judėjimo laisvės (sprendimo 41 punktas). Atsižvelgiant į tai, M.A. turi būti laikomas asmeniu, kuriam taikomas sulaikymas, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2013/33 2 straipsnio h punktą, (sprendimo 42 punktas f / 2022 m. liepos 28 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, atsižvelgdamas į ESTT 2022 m. birželio
administracinėje byloje Nr. A -1091-822/2022 ir užsieniečio apgyvendinimas Lietuvos Respublikoje be teisės išeiti už apgyvendinimo įstaigos teritorijos ribų buvo prilygintas sulaikymui. LR Konstitucinis Teismas 2023 m. birželio 7 d. priėmė nutarimą Nr. KT53-A-N6/2023 (byloje Nr. 10-A/2022), kuriame taip pat buvo konstatuota, jog UTPĮ nuostatos, pagal kurias asmenys apgyvendinami laikino apgyvendinimo vietose nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos teritorijoje prilygsta asmens sulaikymui. Atitinkamai tokiems asmenims, kurie yra apgyvendinti laikino apgyvendinimo vietose be teisės išeiti iš apgyvendinimo teritorijos ribų, turi būti taikomos sulaikomiems asmenims taikomos garantijos.
Konstitucinis teismas nurodė: „laikinas apgyvendinimas nurodytose vietose, jiems leidžiant judėti tik apgyvendinimo vietos teritorijoje be teisės išeiti už šios teritorijos ribų, atsižvelgiant į pagal šio straipsnio 8 dalį galimą jos taikymo trukmę (iki 6 mėnesių), vertintina kaip viena griežčiausių asmens laisvės suvaržymo priemonių, dėl asmens laisvės ribojimo intensyvumo ir taikymo trukmės, įvertinus šios priemonės taikymo aplinkybes, galinti prilygti asmens sulaikymui (nutarimo 27.1 punktas)". Siūlomame UTPĮ projekte ir toliau paliekamos nuostatos, kurios užsieniečių apgyvendinimą be teisės išeiti iš apgyvendinimo teritorijos ribų priskiria prie alternatyvių sulaikymui priemonių, t.y. UTPĮ 115 str. 2 d. 5 p. bei 14019 1 d. 3 p. (UTPĮ projekto 29 str. ir 37 str.), nors nurodytuose teismų sprendimuose yra konstatuota, kad tokia priemonė yra laikytina sulaikymu. Be to, siūlomame UTPĮ projekte taip pat paliekamos nuostatos, kur apgyvendinimas be teisės išeiti už apgyvendinimo teritorijos ribų apskritai net nepriskiriama alternatyviai sulaikymui priemonei (kurią gali skirti tik teismas) ir paliekama teisė tokią priemonę skirti administracinei institucijai, netaikant UTPĮ VII skyriaus nuostatų, kuriame įtvirtinti užsieniečių judėjimo laisvės suvaržymo standartai, įskaitant tai, kad užsieniečių judėjimo laisvė, tiek skiriant sulaikymą, tiek skiriant alternatyvią sulaikymui priemonę, gali būti skiriama tik teismo sprendimu. Tai yra UTPĮ 1408 3 d., 6 d., 7 d. (UTPĮ projekto 34 straipsnis). Rekomendacija: siūlytina pakeisti UTPĮ pagal nustatytus sulaikymo apibrėžimo standartus, kad faktinis sulaikymas visose UTPĮ normose (t. y.
str., 140¹⁹ str.) būtų tiesiogiai vadinamas sulaikymu (o ne apgyvendinimu be teisės išeiti už apgyvendinimo įstaigos teritorijos ribų), kartu suteikiant asmenims sulaikymo procese taikytinas garantijas. Nepritarti Sulaikymo sąvoka derinama ir su kituose nacionaliniuose teisės aktuose nustatoma sulaikymo sąvoka (iki 48 val. sulaikymas galimas pareigūno sprendimu, ilgesnis sulaikymas – tik teismo sprendimu). Todėl iš principo net negalėtų būti UTPĮ plečiamai apibrėžiama sulaikymo sąvoka (pvz., kad apimtų MD sprendimą dėl apgyvendinimo su judėjimo ribojimu). Asmens sulaikymas yra išimtinai teisėsaugos institucijų ir teismų kompetencija. 3.2. Mykolo Romerio universiteto Teisės mokykla, 2023-09-29 Pažymėtina, jog UTPĮ 115 str. 2 d. 4 p. (iš esmės analogiškas ir UTPĮ
laikino apgyvendinimo vietoje be judėjimo laisvės apribojimo, kaip alternatyvi sulaikymui priemonė, gali būti taikomas tik prieglobsčio prašytojams arba buvusiems prieglobsčio prašytojams. Sunku suprasti, kodėl įstatymų leidėjas nusprendė, kad ši priemonė neturėtų būti taikoma užsieniečiams, kurie neprašė ir nenori prašyti prieglobsčio. Tokia įstatymo norma sukuria galimai įstatymo leidėjo nenumatytą poveikį - ji skatina piktnaudžiauti prieglobsčio procedūra ir kreiptis dėl prieglobsčio tuos užsieniečius, kurie nesiekė to daryti. Tokia situacija susiklosto, nes jei išsiuntimo procedūros laukiantis užsienietis neturi galimybių savarankiškai pragyventi, jam lieka vienintelė galimybė - būti sulaikytam centre. Tačiau, jei toks užsienietis pasiprašo prieglobsčio, tuomet tiek prieglobsčio procedūros metu, tiek ir jai pasibaigus, jis jau gali būti apgyvendintas centre be judėjimo laisvės apribojimo.
Atitinkamai užsieniečiai, kurie nesiekė prašytis prieglobsčio, vis tiek kartais prieglobsčio prašo ir piktnaudžiauja prieglobsčio procedūra. Pagal Direktyvos 2013/33 8 straipsnio 2 dalį „valstybės narės gali sulaikyti prašytoją, jeigu neįmanoma veiksmingai taikyti kitų švelnesnių alternatyvių priemonių.“ Pagal Direktyvos 2008/115 15 straipsnio 1 dalį „Valstybės narės gali sulaikyti trečiosios šalies pilietį, (nebent konkrečiu atveju gali būti veiksmingai taikomos kitos pakankamos, tačiau švelnesnės priverstinės priemonės)... “ Reikia pastebėti, kad tiek pagal ES Direktyvą Nr. 2013/33 (taikomą prieglobsčio prašytojams), tiek pagal ES Direktyvą Nr. 2008/115 (taikomą grąžinamiems užsieniečiams) yra siektinas ne sulaikymo, o švelnesnių alternatyvių sulaikymui priemonių taikymas, kadangi sulaikymas taikomas tik kaip kraštutinė priemonė visais atvejais nepriklausomai nuo užsieniečio statuso. Todėl nėra pagrįsta tai, kad įstatymo leidėjas nusprendė taikyti prieglobsčio prašytojams ir buvusiems prieglobsčio prašytojams, bet netaikyti kitiems užsieniečiams itin reikalingos ir dažnai galinčios pakeisti sulaikymą alternatyvios sulaikymui priemonės - apgyvendinimo centre be judėjimo laisvės apribojimo. Rekomendacija: siūlytina panaikinti UTPĮ 115 str. 5 d. ir 140¹⁹ str. 2 d., kurios nurodo, kad apgyvendinimas centre be judėjimo laisvės apribojimo, kaip alternatyvi sulaikymui priemonė, gali būti taikomas tik prieglobsčio prašytojams arba buvusiems prieglobsčio prašytojams. Nepritarti Užsienietis, kuris yra neteisėtai Lietuvos Respublikoje ir kuris nėra prieglobsčio prašytojas ir dėl kurio yra priimtas sprendimas grąžinti jį į kilmės šalį, neturi teisės likti Lietuvoje, jis turi būti grąžintas į kilmės valstybę.
Neribojant tokio užsieniečio teisės išvykti iš apgyvendinimo vietos, labai tikėtina, kad iš jos išvykęs jis slapstysis, vengdamas grąžinimo, neteisėtai išvyks į kitą Šengeno erdvės valstybę, t. y. nepavyks įvykdyti grąžinimo sprendimo. Kitų priemonių, kuriomis būtų veiksmingai valdomos šios rizikos nėra, arba jų vykdymas pareikalautų neproporcingai didelių išteklių. Pažymėtina, kad Valstybės saugumo departamentas taip pat pastebi užsieniečių piktnaudžiavimo migracijos procedūromis atvejus. Žvalgybos tarnyba pažymi, kad išsprendus užsieniečio teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimą, atitinkamas administracinis ar įsiteisėjęs teismo sprendimas turėtų būti pradedamas vykdyti nedelsiant, t. y. be pagrįsto delsimo. 4. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, 2023-10-04 Dėl Seimo narių J. Džiugelio, K. Starkevičiaus, L. Mogenienės ir kt. 2023-07-19 pasiūlymo Atsakydami į Jūsų komiteto 2023 m. rugsėjo 19 d. raštą, išnagrinėjome Seimo narių pasiūlymą dėl Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 2, 3, 4, 5, 11, 28, 32, 44, 58, 62, 67, 71, 79, 85, 94, 99, 100, 101, 102, 103(1), 104, 105(2), 105(3), 105(4), 106(1), 108, 113, 114, 115, 115(1), 118, 123, 125, 140(8), 140(18), 140(19), 140(21), 140(28) straipsnių ir priedo pakeitimo ir 140(16) straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projekto Nr.
XIVP-2797 (toliau – Pasiūlymas), kuriuo siūloma panaikinti diskriminacines nuostatas, taikomas tik laikinojo įdarbinimo įmonėms ir suvienodinti veiklos sąlygas Lietuvos laikinojo įdarbinimo įmonių su kitų Lietuvoje veikiančių įmonių sąlygomis įdarbinant trečiųjų šalių piliečius, siekiant, kad visi užsieniečiai, dirbantys Lietuvoje, mokėtų mokesčius Lietuvoje bei jų darbo sąlygos galėtų būti prižiūrimos Lietuvos institucijų, ir teikiame šią informaciją. Siūlome nepritarti Pasiūlymui dėl šių priežasčių:
užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – UTPĮ) pakeitimai[73], kurie panaikino nuo 2019 m. kovo 1 d. galiojusį draudimą įdarbinti trečiųjų šalių piliečius pagal laikinojo darbo sutartį, tačiau numatė papildomus saugiklius. Visų pirma, numatytas reikalavimas darbo Lietuvos Respublikoje metu mokėti tokiam trečiosios šalies piliečiui mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu Valstybės duomenų agentūros[⁷⁴] paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (įtraukiant ir individualių įmonių darbo užmokesčio duomenis) (toliau – paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis BDU) dydis, o laikotarpiais tarp siuntimų – ne mažesnį negu Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga (toliau – MMA).
UTPĮ pakeitimais buvo siekiama sudaryti deramas darbo sąlygas laikiniesiems darbuotojams ir prisidėti prie darbo užmokesčio didėjimo tam tikruose sektoriuose, kuriuose Valstybės duomenų agentūros paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (įtraukiant ir individualių įmonių darbo užmokesčio duomenis) pagal atitinkamą ekonominės veiklos rūšį, pvz., transporto ir saugojimo, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų, statybos, yra mažesnis negu paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis BDU dydis. Mūsų nuomone, būtų nepriimtina žengti žingsnį atgal – lengvinti reikalavimus įdarbinant trečiųjų šalių piliečius pagal laikinojo darbo sutartis, ypač kai, pvz., Norvegija aiškiai eina griežtinimo keliu kalbant apie laikinąjį įdarbinimą uždrausdama jį statybos sektoriuje, o Švedija pasisako už neterminuotus darbo santykius kaip tikslą (pristatymai pridedami). Taip pat paminėtina, kad draudimas sudaryti laikinojo darbo sutartį su trečiosios šalies piliečiu galioja kai kuriose Europos Sąjungos valstybėse narėse (Bulgarijoje, Slovėnijoje, Vengrijoje, Vokietijoje).
Jeigu būtų vienodinamos trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo per laikinojo įdarbinimo įmones sąlygos, mažėtų vidutinis darbo užmokestis – didesnė pigios darbo jėgos pasiūla mažintų darbo jėgos kainą, būtų gaunamos mažesnės valstybės, savivaldybių biudžetų, Valstybinio socialinio draudimo fondo pajamos, mažėtų paskatos investuoti į automatizaciją, dėl dempinguojamo darbo užmokesčio didėtų Lietuvos piliečių paskatos emigruoti. Laikinojo įdarbinimo įmonės, įdarbindamos trečiųjų šalių piliečius, pvz., iš Uzbekistano, kur minimali mėnesinė alga yra tik 76 Eur, galėtų rinktis modelį, siūlydamos laikinojo darbo naudotojams šią pigią darbo jėgą, pvz., už
galėtų būti mokamas Uzbekistano piliečiui, o 500 Eur liktų laikinojo įdarbinimo įmonei. Stebimas laikinųjų darbuotojų ir jų vidutinių mėnesinių pajamų augimas, terminuotų darbo sutarčių skaičiaus mažėjimas laikinųjų darbuotojų, su kuriais sudarytos: laikinųjų darbuotojų, su kuriais sudarytos: neterminuotos laikinojo darbo sutartys vidutinės mėnesio pajamos terminuotos laikinojo darbo sutartys
Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VDI) įpareigota stiprinti laikinojo įdarbinimo įmonių kontrolę tiek dėl naujų šioms įmonėms taikomų kriterijų, tiek dėl įsigaliojusių saugiklių dėl darbo laiko ir darbo užmokesčio reikalavimų, kai pagal laikinojo darbo sutartis įdarbinami trečiųjų šalių piliečiai. 2023 m. rugsėjo mėn. VDI vykdė rizikingiausių 50 laikinojo įdarbinimo įmonių patikrinimus. Buvo tikrinama, kaip įmonės laikosi UTPĮ 44 str. 1 d.
darbo laiko norma; ar trečiųjų šalių piliečiams mokamas mėnesinis darbo užmokestis, ne mažesnis negu paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis BDU, o laikotarpiais tarp siuntimų – ne mažesnis negu MMA; ar laikinojo įdarbinimo įmonėje įdarbinti trečiųjų šalių piliečiai turi galiojančius sprendimus dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams. Šių patikrinimų preliminarūs rezultatai turėtų būti skelbiami 2023 m. spalio mėn. antroje pusėje. Kartu informuojame, kad Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyba) duomenimis, 2023 m. antrąjį pusmetį stebimas išduodamų sprendimų dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos darbo rinkos poreikiams (toliau – sprendimas dėl darbo atitikties) augimas užsieniečiams, kurie ketina dirbti laikinojo įdarbinimo įmonėse. Užimtumo tarnyba 2023 m. išdavė užsieniečiams iš viso
įdarbinti laikinojo įdarbinimo įmonėse. Sprendimai dėl darbo atitikties užsieniečiams, kurie ketina dirbti laikinojo įdarbinimo įmonėse
265 (daugiausiai tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonių vairuotojams), 2023/07/01 – 2023/09/25
dalis tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonių vairuotojams, plataus profilio statybininkams). Atkreiptinas dėmesys, kad ženkliai auga sprendimų dėl darbo atitikties išdavimas Bangladešo piliečiams. Iš viso per 2023 m. išduota 250 sprendimų dėl darbo atitikties Bangladešo piliečiams, iš kurių -
dėl darbo atitikties Bangladešo piliečiams, kurie ketina dirbti laikinojo įdarbinimo įmonėse 2023 m.
I pusmetis
229 2023 m. (07/01 – 09/25) sprendimai dėl darbo atitikties užsieniečiams, kurie ketina dirbti laikinojo įdarbinimo įmonėse (pagal pilietybę) Kirgizijos Respublikos
3
618 2023 m. (07/01 – 09/25) sprendimai dėl darbo atitikties Bangladešo piliečiams pagal profesijas Profesija Sprendimų skaičius Laikinojo įdarbinimo įmonė Plataus profilio statybininkas
2
229 Bangladešo, Indijos piliečių domėjimasis galimybe dirbti Lietuvoje pastebimas ir per elektroninius paklausimus tiesiogiai Užimtumo tarnybai, kurių pastaruoju metu buvo pateikta apie 400. Pritarti Pažymėtina, kad reikalavimai laikinojo įdarbinimo įmonėms taip pat yra griežtinami Seimo narių UTPĮ projekte Nr. XIVP-3352, dėl kurio buvo gauta Vyriausybės išvada. Šioje Vyriausybės išvadoje yra pasisakoma dėl tam tikrų subalansuotų patikslinimų ir dėl trečiųjų šalių piliečių laikinojo įdarbinimo, numatant papildomą sąlygą dėl laikinųjų darbuotojų, dirbančių visą darbo laiką Lietuvoje, skaičiaus, tokiu būdu, kovojant su „tuščiomis“ laikinojo įdarbinimo įmonėmis.
Be to, kaip komitetą informavo Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, artimiausiu metu bus pateikti derinti Darbo kodekso pakeitimai, kuriuos parengė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ir kuriais siekiama patikslinti laikinojo įdarbinimo įmonių išbraukimo ir įtraukimo į sąrašą nuostatas, siekiant užkirsti kelią piktnaudžiavimui, kai įmonę išbraukus iš sąrašo galima iš karto vėl prašyti įtraukti atgal į laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašą. Pažymėtina, kad šiems pakeitimams pritarė Trišalėje taryboje atstovaujančios tiek darbuotojų, tiek darbdavių organizacijos. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.1. Seimo nariai Justas Džiugelis, Kazys Starkevičius, Laima Mogenienė, Vaida Giraitytė-Juškevičienė, Algimantas Dumbrava, Marius Matijošaitis, Ieva Pakarklytė, Andrius Kupčinskas, Antanas Vinkus, Rima Baškienė, Rasa Petrauskienė, 2023-07-1911
Argumentai:
įstatymo (toliau – UTPĮ) pataisos (Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 pakeitimo įstatymas, 2022 m. birželio 30 d. Nr.
Nr. XIV-1277), įsigaliojusios 2022 08 01 atvėrė galimybes Lietuvoje įregistruotoms laikinojo įdarbinimo įmonėms įdarbinti ir trečiųjų šalių piliečius, tačiau priėmus minėtus pakeitimus buvo apribotos Lietuvoje įregistruotų tokio pobūdžio įmonių veiklos sąlygos išskiriant jas iš visų kitų, nors remiantis duomenimis šis veiklos sektorius nėra nei daugiau rizikingas, nei jame nustatoma nelegalaus darbo ar panašių sunkių darbo santykių pažeidimų. Apribojimai veiklai bei trečiųjų šalių piliečių įdarbinimui galioja tik Lietuvos Respublikoje registruotoms bei veikiančioms laikinojo įdarbinimo įmonėms, todėl kitų Europos Sąjungos šalių laikinojo įdarbinimo įmonės naudojasi šia spraga ir siunčia darbuotojus (manoma, kad jų kiekis gali siekti iki
institucijas bei jų nustatytus reikalavimus, joms negalioja UTPĮ nustatyti apribojimai. Tokiu atveju nuo komandiruotų darbuotojų darbo užmokesčio mokami pajamų, socialinio bei sveikatos draudimo mokesčiai sumokami kitose šalyse ir Lietuvos biudžetas praranda daug įplaukų – per metus tai sudaro iki 50 mln. EUR negautų biudžeto pajamų. Taip pat reikia atkreipti dėmesį į tai, jog komandiruoti į Lietuvą užsienio piliečiai mūsų šalyje nepatenka į Valstybinės darbo inspekcijos vykdomos ūkio subjektų priežiūros ratą, kadangi tarp laikinųjų užsienio darbuotojų ir laikinojo darbo naudotojo nėra darbo santykių, nes darbdavys yra užsienio juridinis asmuo. Pasiūlymu siekiama panaikinti diskriminacines nuostatas, taikomas tik laikinojo įdarbinimo įmonėms ir suvienodinti veiklos sąlygas Lietuvos laikinojo įdarbinimo įmonių su kitų Lietuvoje veikiančių įmonių sąlygomis įdarbinant užsienio piliečius iš trečiųjų šalių. Tuo siekiama, kad visi užsieniečiai, dirbantys Lietuvoje, mokėtų mokesčius Lietuvoje bei jų darbo sąlygos galėtų būti prižiūrimos Lietuvos institucijų.
Pasiūlymas: Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūloma pakeisti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 44, 62, 62¹ straipsnius panaikinant diskriminacines nuostatas bei užtikrinant, kad laikinuoju įdarbinimu galės užsiimti tik įmonės įrašytos į Valstybinės darbo inspekcijos sąrašą (tai yra atitinka kriterijus). Siūlome įstatymo projekto 8 straipsnį patikslinti, papildyti nauja 2 dalimi ir jį išdėstyti taip: „8 straipsnis. 44 straipsnio pakeitimas
papunktį ir jį išdėstyti taip: „2) atitinka šias sąlygas:
a) pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui.
Jeigu užsienietis bus įdarbinamas pagal laikinojo darbo sutartį, pateikiamas laikinojo įdarbinimo įmonės, įrašytos į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sudaromą ir jos interneto svetainėje skelbiamą laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašą, įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal laikinojo darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui ir nustatyti visą darbo laiko normą bei darbo Lietuvos Respublikoje metu mokėti užsieniečiui mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu Lietuvos statistikos departamento paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (įtraukiant ir individualių įmonių darbo užmokesčio duomenis) (toliau – paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis BDU) dydis, o laikotarpiais tarp siuntimų – ne mažesnį negu Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga;
b) pateikiama darbdavio informacija apie užsieniečio turimą kvalifikaciją, susijusią su atliktinu darbu; arba apie užsieniečio turimą ne mažesnę negu vienerių metų darbo patirtį per pastaruosius 3 metus, susijusią su atliktinu darbu; arba apie numatomą užsieniečiui mokėti mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis BDU dydis, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytą atvejį.
Jeigu užsienietis bus įdarbinamas pagal laikinojo darbo sutartį, pateikiamas laikinojo įdarbinimo įmonės, įrašytos į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sudaromą ir jos interneto svetainėje skelbiamą laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašą, įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal laikinojo darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui ir nustatyti visą darbo laiko normą bei darbo Lietuvos Respublikoje metu mokėti užsieniečiui mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu Lietuvos statistikos departamento paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (įtraukiant ir individualių įmonių darbo užmokesčio duomenis) (toliau – paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis BDU) dydis, o laikotarpiais tarp siuntimų – ne mažesnį negu Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga;
b) pateikiama darbdavio informacija apie užsieniečio turimą kvalifikaciją, susijusią su atliktinu darbu; arba apie užsieniečio turimą ne mažesnę negu vienerių metų darbo patirtį per pastaruosius 3 metus, susijusią su atliktinu darbu; arba apie numatomą užsieniečiui mokėti mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis BDU dydis, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytą atvejį. Užsieniečiui, kuris atvyksta dirbti pagal laikinojo darbo sutartį, taikomos šiame punkte nurodytos sąlygos dėl užsieniečio kvalifikacijos arba darbo patirties;
c) Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyba) socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka priima sprendimą dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus.“
2Pakeisti 44 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2.
Šio straipsnio 1 dalies 2 punkto b ir c papunkčiuose nurodytos sąlygos netaikomos užsieniečiui, kuris, Lietuvos Respublikoje pabaigęs studijas ar mokymąsi pagal formaliojo profesinio mokymo programą, ketina dirbti ir kreipiasi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo arba keitimo šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytu pagrindu nepraėjus 10 metų nuo studijų ar mokymosi pagal formaliojo profesinio mokymo programą baigimo. Šio straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunktyje nurodyta sąlyga taip pat netaikoma užsieniečiui, kurio profesija yra įtraukta į Užimtumo tarnybos direktoriaus patvirtintą profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis (toliau – Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašas pagal ekonominės veiklos rūšis) ir nėra išnaudota kvota, nustatoma pagal šio Įstatymo 57¹ straipsnį, ir užsieniečiui, kuriam buvo suteikta laikinoji apsauga ir kuriam leidimas laikinai gyventi šio straipsnio 1 dalies
užsieniečio darbdavys nepasikeitė.
Ši dalis netaikoma užsieniečiui, kuris ketina dirbti pagal laikinojo darbo sutartį.“ Nepritarti Pasiūlymas dėl Projekto naujos numeracijos 11 straipsnio nuostatos Argumentai: Atsižvelgdamas į Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos poziciją, kurioje pateiktiems Seimo narių siūlymams nepritariama, pagrindinis komitetas pasisako prieš siūlymus atsisakyti saugiklių, kuriuos Seimas įtvirtino 2022 metais (reikalavimo darbo Lietuvos Respublikoje metu mokėti laikinojo įdarbinimo įmonėje dirbančiam trečiosios šalies piliečiui mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu Valstybės duomenų agentūros paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (įtraukiant ir individualių įmonių darbo užmokesčio duomenis) dydį, o laikotarpiais tarp siuntimų – ne mažesnį negu Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga, reikalavimo atitikti sąlygas dėl užsieniečio kvalifikacijos ar darbo patirties, kitų). Pažymėtina, kad 2024 m. pradžioje Lietuvoje gyveno apie 221,8 tūkst. užsieniečių, Migracijos departamento duomenimis, beveik 50 proc. visų Lietuvoje esančių užsieniečių į šalį atvyko dirbti – dažniausiai tai yra tarptautinių tolimųjų reisų krovinių bei keleivių vežėjai, statybos ir kitų pramonės paslaugų sektorių darbuotojai.
Mažiau kvalifikuoto darbo pagrindu leidimus laikinai gyventi Lietuvoje 2024 m. balandžio 1-ąją iš viso turėjo 115
Lietuvoje skaičius, būtina darbo rinkos liberalizavimo klausimą vertinti sistemiškai, tinkamai įvertinant galimas rizikas nacionalinio saugumo kontekste. 1.2. Seimo nariai Justas Džiugelis, Kazys Starkevičius, Laima Mogenienė, Vaida Giraitytė-Juškevičienė, Algimantas Dumbrava, Marius Matijošaitis, Ieva Pakarklytė, Andrius Kupčinskas, Antanas Vinkus, Rima Baškienė, Rasa Petrauskienė, 2023-07-1913
pasiūlymo. Pasiūlymas: papildyti įstatymo projekto 10 straipsnį naujomis 1 ir 3 dalimi, patikslinti 2 dalį ir jį išdėstyti taip: „10 straipsnis. 62 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 62 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Užsienietis, kuriam išduota nacionalinė viza ar leidimas laikinai
gyventi šio Įstatymo 44 straipsnyje nustatytu pagrindu, gali dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį buvo įdarbintas, išskyrus šio Įstatymo
laikinai gyventi išduotas šio Įstatymo 44¹ straipsnyje nustatytu pagrindu, gali pakeisti darbdavį šio Įstatymo 44¹ straipsnio
įdarbinti, nėra keičiamas, toks užsienietis gali dirbti pas kitą darbdavį.
Reikalavimas dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo užsienietį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį užsienietis buvo įdarbintas, netaikomas užsieniečiams, kuriems leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio Įstatymo 49⁵ straipsnio 1 dalies 1 punktą bei dirbantiems pagal laikinojo darbo sutartį.“
išdėstyti taip:
„5. Užsieniečio darbo užmokestis negali būti mažesnis už tokį patį
darbą pas tą patį darbdavį (arba pas laikinojo darbo naudotoją laikinojo įdarbinimo atveju) dirbančio Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečio ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenančio užsieniečio, o jeigu tokio darbuotojo nėra, užsieniečio darbo užmokestis negali būti mažesnis už Valstybės duomenų agentūros paskutinį paskelbtą kalendorinių metų vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį šalies ūkyje (įtraukiant ir individualių įmonių darbo užmokesčio duomenis) pagal atitinkamą ekonominės veiklos rūšį. Jeigu Valstybės duomenų agentūros paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (įtraukiant ir individualių įmonių darbo užmokesčio duomenis) pagal atitinkamą ekonominės veiklos rūšį yra didesnis negu paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis BDU dydis, taikomas reikalavimas mokėti darbo užmokestį, ne mažesnį negu Valstybės duomenų agentūros paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (įtraukiant ir individualių įmonių darbo užmokesčio duomenis) pagal atitinkamą ekonominės veiklos rūšį.“
3Pakeisti 62 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7.
Užsienietis negali dirbti pagal laikinojo darbo sutartį tik įmonėje, kuri įrašyta į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sudaromą ir jos interneto svetainėje skelbiamą laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašą. taip, kaip ji apibrėžiama Darbo kodekse, išskyrus atvejus, kai užsieniečiui išduotas leidimas laikinai gyventi šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytu pagrindu.“ Nepritarti Pasiūlymas dėl Projekto naujos numeracijos 13 straipsnio nuostatos Tie patys Argumentai:
Atsižvelgdamas į Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos poziciją, kurioje pateiktiems Seimo narių siūlymams nepritariama, pagrindinis komitetas pasisako prieš siūlymus atsisakyti saugiklių, kuriuos Seimas įtvirtino 2022 metais (reikalavimo darbo Lietuvos Respublikoje metu mokėti laikinojo įdarbinimo įmonėje dirbančiam trečiosios šalies piliečiui mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu Valstybės duomenų agentūros paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (įtraukiant ir individualių įmonių darbo užmokesčio duomenis) dydį, o laikotarpiais tarp siuntimų – ne mažesnį negu Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga, reikalavimo atitikti sąlygas dėl užsieniečio kvalifikacijos ar darbo patirties, kitų). Pažymėtina, kad 2024 m. pradžioje Lietuvoje gyveno apie 221,8 tūkst. užsieniečių, Migracijos departamento duomenimis, beveik 50 proc. visų Lietuvoje esančių užsieniečių į šalį atvyko dirbti – dažniausiai tai yra tarptautinių tolimųjų reisų krovinių bei keleivių vežėjai, statybos ir kitų pramonės paslaugų sektorių darbuotojai. Mažiau kvalifikuoto darbo pagrindu leidimus laikinai gyventi Lietuvoje 2024 m. balandžio 1-ąją iš viso turėjo 115 196 užsieniečiai.
Atsižvelgiant į šiuos nuosekliai didėjančius užsieniečių Lietuvoje skaičius, būtina darbo rinkos liberalizavimo klausimą vertinti sistemiškai, tinkamai įvertinant galimas rizikas nacionalinio saugumo kontekste. 1.3. Seimo nariai Justas Džiugelis, Kazys Starkevičius, Laima Mogenienė, Vaida Giraitytė-Juškevičienė, Algimantas Dumbrava, Marius Matijošaitis, Ieva Pakarklytė, Andrius Kupčinskas, Antanas Vinkus, Rima Baškienė, Rasa Petrauskienė, 2023-07-1913 (62¹) N Argumentai: tie patys, kaip prie 1 pasiūlymo. Pasiūlymas: papildyti įstatymo projektą nauju 11 straipsniu ir jį išdėstyti taip:
„11 straipsnis. 62¹ straipsnio pakeitimas
Pakeisti 62¹ straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) užsienietis ketina dirbti pagal darbo sutartį, kuri gali būti
sudaryta tik tiesiogiai su darbdaviu (Lietuvos Respublikoje įsteigtu juridiniu asmeniu arba fiziniu asmeniu, kuris yra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas) ar laikinojo įdarbinimo įmone;“ Atitinkamai patikslinti po to einančių 12- 42 straipsnių numeraciją. Nepritarti Tie patys Argumentai: Atsižvelgdamas į Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos poziciją, kurioje pateiktiems Seimo narių siūlymams nepritariama, pagrindinis komitetas pasisako prieš siūlymus atsisakyti saugiklių, kuriuos Seimas įtvirtino 2022 metais (reikalavimo darbo Lietuvos Respublikoje metu mokėti laikinojo įdarbinimo įmonėje dirbančiam trečiosios šalies piliečiui mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu Valstybės duomenų agentūros paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (įtraukiant ir individualių įmonių darbo užmokesčio duomenis) dydį, o laikotarpiais tarp siuntimų – ne mažesnį negu Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga, reikalavimo atitikti sąlygas dėl užsieniečio kvalifikacijos ar darbo patirties, kitų).
Pažymėtina, kad 2024 m. pradžioje Lietuvoje gyveno apie 221,8 tūkst. užsieniečių, Migracijos departamento duomenimis, beveik 50 proc. visų Lietuvoje esančių užsieniečių į šalį atvyko dirbti – dažniausiai tai yra tarptautinių tolimųjų reisų krovinių bei keleivių vežėjai, statybos ir kitų pramonės paslaugų sektorių darbuotojai. Mažiau kvalifikuoto darbo pagrindu leidimus laikinai gyventi Lietuvoje 2024 m. balandžio 1-ąją iš viso turėjo
užsieniečių Lietuvoje skaičius, būtina darbo rinkos liberalizavimo klausimą vertinti sistemiškai, tinkamai įvertinant galimas rizikas nacionalinio saugumo kontekste. 1.4. Seimo nariai Justas Džiugelis, Kazys Starkevičius, Laima Mogenienė, Vaida Giraitytė-Juškevičienė, Algimantas Dumbrava, Marius Matijošaitis, Ieva Pakarklytė, Andrius Kupčinskas, Antanas Vinkus, Rima Baškienė, Rasa Petrauskienė, 2023-07-19 P Argumentai: tie patys, kaip prie 1 pasiūlymo Pasiūlymas: patikslinti Įstatymo projekto pavadinimą, papildant įrašytu keičiamu Įstatymo 62¹straipsniu ir pavadinimą išdėstyti taip:
NR.
IX-2206 2, 3, 4, 5, 11, 28, 32, 44, 58, 62, 62¹,67, 71, 79, 85, 94, 99, 100, 101, 102, 103¹, 104, 105², 105³, 105⁴, 106¹, 108, 113, 114, 115, 115¹, 118, 123, 125, 140⁸, 140¹⁸, 140¹⁹, 140²¹, 140²⁸ STRAIPSNIŲ IR priedo PAKEITIMO IR 140¹⁶
Pritarti Iš esmės pritariama pasiūlymui pakeisti Projekto pavadinimą. Žr. 10 URK pasiūlymus. 2.1. Seimo nariai Tomas Vytautas Raskevičius, Jurgis Razma, Orinta Leiputė, Algirdas Sysas, Dovilė Šakalienė, Julius Sabatauskas, Tomas Tomilinas, Vytautas Bakas, 2023-09-229
N Argumentai: Šiuo metu prieglobsčio gavėjai, įgyvendindami savo teisę į šeimos susijungimą, susiduria su sisteminėmis problemomis. Galiojantis teisinis reguliavimas formaliai leidžia prieglobsčio gavėjo šeimos nariams pasinaudoti šeimos susijungimo galimybe, tačiau tai įgyvendinama pasitelkus atskirus teisinius instrumentus (Šengeno viza, leidimas laikinai gyventi, nacionalinė viza), kurių nė vienas nėra skirtas konkrečiai šiam tikslui įgyvendinti bei kurie nėra tarpusavyje apjungti į vientisą algoritmą. Nuo karo ar persekiojimo bėgantiems žmonėms atvykus į juos priėmusią šalį susijungimas su kitoje šalyje likusiais šeimos nariais dažniausiai yra pirmo svarbumo dalykas. Šeimos susijungimas tokiais atvejais dažnai laikomas reabilitacijos ir integracijos būtinąja sąlyga.
Visgi, prieglobsčio gavėjų istorijos iliustruoja, kad įgyvendinami savo teisę į šeimos susijungimą, prieglobstį Lietuvoje gavę užsieniečiai susiduria su sisteminėmis problemomis. Nors tam tikrais individualiais atvejais ad hoc būdu randama išeičių, kiti žmonės lieka įstrigę nežinioje. „Šeimos susijungimas“ Lietuvoje yra nelengvai pasiekiamas rezultatas, o ne aiškiai apibrėžtas ir nuoseklus procesas, prasidedantis nuo prieglobsčio asmeniui suteikimo (bei, atitinkamai, teisės į šeimos susijungimą įgijimo) ir besitęsiantis iki to momento, kai jo šeimos nariai faktiškai atvyksta į Lietuvą ir joje apsigyvena. Atsižvelgiant į Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos pateiktas pastabas ir pasiūlymus dėl teisės į šeimos susijungimą praktinio įgyvendinimo prieglobsčio suteikimo sistemos kontekste,[75] siūloma papildyti Lietuvos Respublikos įstatymo
„Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 (toliau – ir Įstatymas) 28
straipsnį, siekiant jį suderinti su Europos Sąjungos teisės aktais ir tarptautiniais žmogaus teisių apsaugos standartais teisės į šeimos susijungimą užtikrinimo srityje. Pasiūlymu siekiama pašalinti kliūtis, su kuriomis susiduria kai kurie prieglobstį Lietuvoje gavę užsieniečiai, siekdami pasinaudoti Įstatymo 43 straipsnyje įtvirtinta teise į šeimos susijungimą. Pažymėtina, kad kai kurie prieglobstį gavusių užsieniečių šeimos nariai negali atvykti į šalis, kuriose veikia išorės paslaugų teikėjo biurai dėl objektyvių priežasčių (pavyzdžiui, kelionės dokumento neturėjimas arba šalyje vykstantis ginkluotas konfliktas). Siūloma papildyti Įstatymo 28 straipsnį, suteikiant galimybę užsieniečiui, kuriam suteiktas prieglobstis, pačiam pateikti Migracijos departamentui prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi jo šeimos nariui (-iams) šeimos susijungimo pagrindu. Siūlomas reglamentavimas atitinka 2003 m. rugsėjo 22 d.
Tarybos direktyvos 2003/86/EB dėl teisės į šeimos susijungimą 5 straipsnio 1 dalį, kuri numato, kad prašymą leisti atvykti bei gyventi atitinkamos valstybės narės kompetentingoms institucijoms gali pateikti ne tik šeimos nariai, bet ir pats valstybėje narėje gyvenantis užsienietis. Pažymėtina, kad tokia tvarka Lietuvoje galiojo ir iki 2019 m. Pažymėtina, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismas š. m. balandžio
narės negali reikalauti, kad asmens, pripažinto pabėgėliu, šeimos nariai, pageidaujantys pateikti prašymą leisti atvykti į šalį ir gyventi joje siekiant šeimos susijungimo, asmeniškai atvyktų į valstybės narės diplomatinę ar konsulinę atstovybę, kai jiems atvykti į tą atstovybę yra neįmanoma arba pernelyg sudėtinga. Suteikus galimybę užsieniečiui, kuriam suteiktas prieglobstis, pateikti Migracijos departamentui prašymą išduoti leidimą gyventi jo šeimos nariui, būtų iš dalies išspręsta problema, kuomet Lietuvoje gyvenančio prieglobstį gavusio užsieniečio šeimos nariai neturi fizinės galimybės patys kreiptis dėl leidimo laikinai gyventi šeimos susijungimo tikslu išdavimo ir dėl to šeimos išskyrimas užsitęsia arba jos susijungimas tampa neįmanomas. Pasiūlymas: „6 straipsnis. 28 straipsnio pakeitimas
taip: „2¹. Nedarant poveikio šio straipsnio 2 daliai, užsienietis, kuriam suteiktas prieglobstis Lietuvos Respublikoje, gali pateikti Migracijos departamentui prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu savo šeimos nario, 8kuris atvyksta šeimos susijungimo tikslu, vardu.“ Nepritarti Pasiūlymas dėl Projekto naujos numeracijos 9 straipsnio nuostatos Argumentai:
Leidimų laikinai gyventi išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr.
1V-329, 18 punkte yra nurodyta, kad užsieniečio prašymą išduoti arba pakeisti leidimą UTPĮ 43 straipsnio 1 dalies 1–7 punktuose nurodytais pagrindais gali užpildyti per MIGRIS (...) ir užsienietis (vyresnis nei 18 metų), pas kurį atvykstama šeimos susijungimo pagrindu, todėl jau dabar prieglobstį gavęs asmuo gali užpildyti per MIGRIS prašymą išduoti leidimą gyventi šeimos nariams. Vis tik leidime gyventi turi būti fiksuojami užsieniečio biometriniai duomenys (tarp jų ir pirštų atspaudai, kurie registruojami naudojant specialią biometrinių duomenų registravimo ir perdavimo įrangą), o procedūra, kuri atliekama išduodant leidimą gyventi, turi užtikrinti, kad tinkamai ir patikimai nustatyta asmens tapatybė, leidime įrašomi asmens duomenys (įskaitant biometrinius) yra būtent to asmens. Vadinasi, išduoti leidimą gyventi galima tik atlikus visą procedūrą, kurios už užsienietį kitas asmuo atlikti negali. 2.2.
Tomas Vytautas Raskevičius, Jurgis Razma, Orinta Leiputė, Algirdas Sysas, Dovilė Šakalienė, Julius Sabatauskas, Tomas Tomilinas, Vytautas Bakas, 2023-09-228
Argumentai: Atsižvelgiant į Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos pateiktas pastabas ir pasiūlymus dėl teisės į šeimos susijungimą praktinio įgyvendinimo prieglobsčio suteikimo sistemos kontekste (žr. argumentaciją aukščiau), siūloma tikslinti Įstatymo 26 straipsnio 3 dalį, siekiant jį suderinti su Europos Sąjungos teisės aktais ir tarptautiniais žmogaus teisių apsaugos standartais teisės į šeimos susijungimą užtikrinimo srityje. Remiantis Įstatymo 26 straipsnio 1 dalimi, teise susijungti su šeima norintys pasinaudoti užsieniečiai privalo pateikti dokumentus, patvirtinančius, kad užsienietis turi pakankamai lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje, kad turi gyvenamąją patalpą Lietuvos Respublikoje ir turi sveikatos draudimą, galiojantį užsieniečio buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu. Remiantis to paties straipsnio 3 dalimi, šis reikalavimas netaikomas, jeigu užsienietis dėl leidimo gyventi išdavimo šeimos susijungimo pagrindu kreipiasi per 3 mėnesius nuo prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo užsieniečiui, pas kurį atvykstama šeimos susijungimo tikslu, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad atvykimas į Lietuvą gali tapti sudėtingu ir ilgai trunkančiu procesu, neretais atvejais per 3 mėnesius nuo prieglobsčio asmeniui suteikimo jo šeimos nariams atvykti į Lietuvą ir kreiptis dėl leidimo gyventi lengvatinėmis sąlygomis nepavyksta. Papildomai pažymėtina, kad byloje Nr. C‑380/17 Europos Sąjungos Teisingumo Teismas yra išaiškinęs, kad nacionalinėje teisėje turi būti numatyta galimybė netaikyti prašymo leisti atvykti ir gyventi pripažinto pabėgėlio šeimos nariams pateikimo termino, kai tam tikromis aplinkybėmis galėtų būti objektyviai pateisinamas vėlavimas pateikti šį prašymą.
Prieglobsčio gavėjams ir jų šeimos nariams Lietuvoje yra teikiama valstybės parama integracijai, t. y. tam tikrą laiką valstybė faktiškai prisideda prie tokių asmenų išlaikymo. Integracijos metu, įvertinus prieglobsčio gavėjo (ir jo šeimos narių) poreikius, taikomos socialinės, sveikatos priežiūros, švietimo, psichologinės ir kitokios pagalbos bei įgalinimo priemonės, padedančios jiems integruotis. Integracijos proceso metu asmenims padedama spręsti apgyvendinimo klausimus, skiriama išmoka įsikurti, mokamos mėnesinės pašalpos. Integruojami asmenys įsiregistruoja ir dalyvauja Užimtumo tarnybos organizuojamose paramos mokymuisi priemonėse bei tuo pagrindu laikomi apdraustaisiais valstybės lėšomis. Tokiu būdu, bendro reikalavimo prieglobsčio gavėjo šeimos nariams turėti pakankamai asmeninių pragyvenimo lėšų, gyvenamąją patalpą bei sveikatos draudimą, galiojantį užsieniečio buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu, nustatymas ne tik ignoruoja išskirtinę situaciją asmenų, privestų palikti kilmės šalį ir tik pradedančių integruotis Lietuvoje, tačiau taip pat yra savaime nesuderinamas su garantijomis, kurias tokiems asmenims numato Lietuvoje veikianti integracijos sistema. Šioje situacijoje, prieglobsčio gavėjo šeimos nariui gavus leidimą gyventi, valstybė teikia jam paramą, įskaitant finansinę, padeda rasti būstą, įsidarbinti. Tačiau tam, kad toks šeimos narys gautų leidimą gyventi, jis faktiškai pirma turi įrodyti, kad tokio pobūdžio paramos jam nereikia. Pasiūlymas:
Papildyti įstatymo projektą nauju 6 straipsniu ir jį išdėstyti taip: „6 straipsnis. 26 straipsnio pakeitimas Pakeisti 26 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3.
Šio straipsnio 1 dalies 2–5 punktuose nustatytos sąlygos netaikomos užsieniečiui, kuriam suteiktas prieglobstis Lietuvos Respublikoje arba laikinoji apsauga, taip pat užsieniečio, kuriam suteiktas prieglobstis Lietuvos Respublikoje, šeimos nariams, kurie kreipėsi dėl leidimo gyventi išdavimo šeimos susijungimo atveju pagrindu šio Įstatymo
mėnesius mėnesių nuo prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo. Pasibaigus nurodytam terminui, šioje dalyje numatyta išimtis gali būti taikoma, jeigu nustatoma, kad užsieniečio, kuriam suteiktas prieglobstis Lietuvos Respublikoje, šeimos nariai dėl objektyvių priežasčių negalėjo pateikti prašymo dėl leidimo gyventi išdavimo anksčiau.“ Pritarti iš dalies Pasiūlymas dėl Projekto naujos numeracijos 8 straipsnio nuostatos Argumentai:
Pagrindinis komitetas pritaria NSGK pasiūlymui, kuriuo keičiamas Įstatymo 26 straipsnis ir ilginamas palankesnių šeimos susijungimo sąlygų prieglobsčio gavėjams terminas iki 6 mėnesių nuo prieglobsčio suteikimo dienos. Pažymėtina, kad ES direktyvos 2003/86/EB 12 str. 1 d. numato galimybę taikyti bendrus reikalavimus (netaikant palankesnių sąlygų) prieglobsčio gavėjui, kuris ketina susijungti su šeima, jei prašymas dėl šeimos susijungimo pateikiamas vėliau nei per 3 mėnesius nuo prieglobsčio suteikimo. Manytina, kad Seimo narių siūlomas 12 mėnesių laikotarpis nepagrįstai ilgas vien prašymo pateikimui dėl šeimų susijungimo, nes prieglobstį gavusiam asmeniui yra nustatomas integracijos laikotarpis, po kurio jis turi gebėti gyventi savarankiškai. Ilginant laikotarpį arba panaikinus laiko apribojimus palankesnių sąlygų šeimos susijungimo taikymui, būtų sudarytos nepagrįstai palankesnės sąlygos kitų teisėtai Lietuvoje gyvenančių užsieniečių atžvilgiu, be to, palankesnės sąlygos skatintų prieglobsčio prašymus teikti Lietuvoje.
Siūlomas pakeitimas neskatintų užsieniečio spręsti šeimos susijungimo klausimą kuo greičiau. Manytina, kad 6 mėn. Lietuvoje pragyvenęs prieglobsčio gavėjas jau turėtų galėti užtikrinti, kad jo šeimos nariai atitiktų UTPĮ 26 straipsnyje nustatytas leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygas. Atsižvelgiant į tai, galima sutikti, kad palankesnėmis šeimos susijungimo sąlygomis prieglobsčio gavėjai galėtų pasinaudoti per 6 mėnesius nuo prieglobsčio suteikimo dienos (dabar nustatyta 3 mėnesiai). Nepritartina pasiūlymo daliai įpareigoti Migracijos departamentą prie VRM vertinti, ar yra objektyvių priežasčių, dėl kurių prieglobsčio gavėjas negalėjo pateikti prašymo dėl šeimų susijungimo laiku, kadangi numačius tokią galimybę kiekvienas prieglobsčio gavėjas, laiku nepateikęs prašymo išduoti leidimą gyventi šeimos susijungimo pagrindu, turės galimybę teikti prašymą Migracijos departamentui pratęsti šeimos susijungimo paprastesnėmis sąlygomis terminą. Tai sukurtų papildomą administracinę naštą ir būtų eikvojami valstybės ištekliai asmenų, jau gavusių prieglobstį ir laiku nepasirūpinusių šeimos susijungimu, prašymų pratęsti terminą, nagrinėjimui. 2.3. Seimo nariai Tomas Vytautas Raskevičius, Jurgis Razma, Orinta Leiputė, Algirdas Sysas, Dovilė Šakalienė, Julius Sabatauskas, Tomas Tomilinas, Vytautas Bakas, 2023-09-22 P Argumentai:
Atsižvelgiant į aukščiau pateiktus pasiūlymus, siūloma pakoreguoti įstatymo projekto pavadinimą. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto pavadinimą ir išdėstyti jį taip:
IX-2206 2, 3, 4, 5, 11, 26, 28, 32, 44, 58, 62, 67, 71, 79, 85, 94, 99, 100, 101, 102, 103(1), 104, 105(2), 105(3), 105(4), 106(1), 108, 113, 114, 115, 115(1), 118, 123, 125, 140(8),
Pritarti Iš esmės pritariama pasiūlymui pakeisti Projekto pavadinimą. Žr. 10 URK pasiūlymus. 3.1. Seimo narys Justas Džiugelis,
6 Argumentai: Įstatymo projektu yra siekiama konsoliduoti migrantų priėmimo sąlygų užtikrinimo funkcijas vienoje institucijoje, tam, kad būtų galima efektyviausiai nukreipti finansinius, žmogiškuosius ir infrastruktūros išteklius į priėmimo poreikių nustatymą bei tenkinimą. Tuo tikslu numatoma suteikti įgaliojimus Vyriausybei paskirti priėmimą užtikrinančią įstaigą ir nustatyti užsieniečių laikino apgyvendinimo vietas, įgalioti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministrą sureguliuoti priėmimą užtikrinančios įstaigos ir užsieniečių laikino apgyvendinimo vietų veiklą. Atsižvelgiant į tai, kad priėmimą užtikrinanti įstaiga, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos įstatymo Dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – UTPĮ) nuostatomis turi teisę teikti materialines, socialines, apgyvendinimo ir kitas priėmimo sąlygas užtikrinančias paslaugas ne tik prieglobsčio prašytojams, bet ir kitiems UTPĮ numatytiems užsieniečiams, siūlytina patikslinti šios įstaigos sąvoką, numatant, kad ši įstaiga paslaugas turi teisę teikti ir leidimą laikinai gyventi UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatytu pagrindu turintiems užsieniečiams.
Pažymėtina, kad tais atvejais, kai prieglobsčio prašytojams, kurie būna apgyvendinti laikino apgyvendinimo vietoje, suteikiamas leidimas gyventi ne tarptautinės apsaugos pagrindu, o, pavyzdžiui, dėl humanitarinių priežasčių arba vadovaujantis negrąžinimo principu, užsieniečiai ne visada gali greitai išsikelti iš laikino apgyvendinimo vietos, nes greitai nesusiranda darbo ir būsto. Tais atvejais, kai laikino apgyvendinimo vietose yra laisvų vietų, siūlytina leisti tik ką gavusiems leidimus laikinai gyventi UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatytu pagrindu turintiems užsieniečiams iki tol, kol susiras darbą ir būstą, mokant už gyvenimą socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka, tokiu būdu kartu taupant valstybės biudžeto lėšas už neapgyvendintų laikino apgyvendinimo vietų išlaikymą. Pasiūlymas: Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūloma patikslinti Įstatymo projekto 1 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas
6Papildyti 2 straipsnį nauja 23¹ dalimi:
„23¹.
Priėmimą užtikrinanti įstaiga – Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskirta biudžetinė įstaiga, teikianti socialines, apgyvendinimo ir kitas priėmimo sąlygas užtikrinančias paslaugas prieglobsčio prašytojams, užsieniečiams, kuriems suteiktas prieglobstis Lietuvos Respublikoje, jų šeimos nariams šeimos susijungimo atvejais, nelydimiems nepilnamečiams užsieniečiams, užsieniečiams, esantiems ar buvusiems su prekyba žmonėmis susijusių nusikaltimų aukomis, užsieniečiams, kuriems išduotas leidimas laikinai gyventi šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatytu pagrindu, užsieniečiams, kol bus priimtas sprendimas dėl jų grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos arba kol sprendimas dėl jų grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos bus įgyvendintas, užsieniečiams, perkeltiems į Lietuvos Respublikos teritoriją Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimu. Priėmimą užtikrinančios įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendina Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija.“ Pritarti iš dalies Argumentai:
Atsižvelgdamas į VRM ir SADM suderintą poziciją, kad siekiant išvengti priėmimą užtikrinančios įstaigos sąvokos keitimo kaskart, kai tik iškyla poreikis priėmimo užtikrinimo paslaugas teikti naujai užsieniečių kategorijai, pagrindinis komitetas siūlo priėmimą užtikrinančios įstaigos sąvoką išdėstyti taip:
Pasiūlymas: Siūloma Įstatymo 2 straipsnio naują 23¹ dalį dėstyti taip: „23¹.
Priėmimą užtikrinanti įstaiga – Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskirta biudžetinė įstaiga, teikianti socialines, apgyvendinimo ir kitas priėmimo sąlygas užtikrinančias paslaugas prieglobsčio prašytojams, užsieniečiams, kuriems suteiktas prieglobstis Lietuvos Respublikoje, jų šeimos nariams šeimos susijungimo atvejais, nelydimiems nepilnamečiams užsieniečiams, užsieniečiams, esantiems ar buvusiems su prekyba žmonėmis susijusių nusikaltimų aukomis, užsieniečiams, kol bus priimtas sprendimas dėl jų grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos arba kol sprendimas dėl jų grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos bus įgyvendintas, užsieniečiams, perkeltiems į Lietuvos Respublikos teritoriją Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimu, ir kitiems užsieniečiams, kuriems pagal šį ar kitus įstatymus ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimu turi būti teikiamos priėmimo sąlygas užtikrinančios paslaugos ar dalis jų. Priėmimą užtikrinančios įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendina Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija.“ 3.2.
Seimo narys Justas Džiugelis,
5 N Argumentai: Vadovaujantis UTPĮ 71 straipsnio 5 dalies nuostatomis, prieglobsčio prašytojo teisėms įgyvendinti gali būti naudojamos ne tik Lietuvos Respublikos valstybės lėšos, bet taip pat ir tarptautinių organizacijų, Europos Sąjungos struktūrinių fondų, Lietuvos Respublikos fizinių ir juridinių asmenų įsteigtų humanitarinės pagalbos fondų, nevyriausybinių organizacijų lėšos tiek, kiek prieglobsčio prašytojas jų negali garantuoti deklaruotinomis lėšomis ir turtu. Atsižvelgiant į UTPĮ nustatytą principą, kad visų pirma, prieglobsčio prašytojų teisių įgyvendinimui turėtų būti naudojamos prieglobsčių prašytojų turimos lėšos, o tik jų nesant - valstybės biudžeto lėšos, siūlytina Įstatymo projektą patikslinti, atitinkamai numatant analogišką principą ir dėl kitų užsieniečių, turinčių teisę gyventi priėmimą užtikrinančios įstaigos administruojamose laikinojo apgyvendinimo vietose. Be to, tais atvejais, kai dėl UTPĮ nustatytų priežasčių asmenys negali būti išsiunčiami iš Lietuvos Respublikos ar grąžinami į užsienio valstybę ir jie nėra sulaikyti, turėtų būti numatyta galimybė juos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais atvejais, tvarka ir sąlygomis laikinai apgyvendinti laikino apgyvendinimo vietose, jei jose yra laisvų vietų. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad leidimą laikinai gyventi kartais gauna prieglobsčio prašytojai, kuriems nesuteikiamas tarptautinės apsaugos statusas (UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 8 p.). Pavyzdžiui, gavę leidimą laikinai gyventi dėl humanitarinių priežasčių, užsieniečiai negauna valstybės paramos integracijai ir piniginės socialinės paramos, o greitai susirasti darbą, generuojantį pragyvenimą užtikrinančias pajamas jiems trukdo kalbos barjeras ir (arba) sveikatos problemos. Būsto paieškas apsunkina visuomenės nenoras nuomoti gyvenamųjų patalpų užsieniečiams.
Dėl išvardintų priežasčių užsieniečiams sunku vos tik gavus leidimą gyventi Lietuvoje susirasti savarankiškai nuomojamą būstą ir tuoj pat išvykti iš laikino apgyvendinimo vietos. Tokiais atvejais siūlytina, kad jie galėtų pasilikti laikino apgyvendinimo vietose (jeigu būtų jose vietų) iki tol, kol susiras darbą ir (arba) būstą bei socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka mokėti už gyvenimą jose. Pasiūlymas: papildyti Įstatymo projekto 2 straipsnį 4 dalimi: „4. Papildyti 3 straipsnį 6 dalimi:
„6. Užsieniečiams, negalintiems išvykti iš Lietuvos Respublikos arba
negalintiems grįžti į kilmės valstybę dėl šio Įstatymo 130¹ straipsnyje nurodytų aplinkybių, užsieniečiams, kurių negalima grąžinti į užsienio valstybę, arba išsiųsti iš Lietuvos Respublikos šio Įstatymo 130 straipsnio 1, 2, 4 dalyse nurodytais atvejais, užsieniečiams, kurių išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos vykdymas sustabdytas dėl šio Įstatymo 128 straipsnio 2 dalies 2, 3 ir 4 punktuose nurodytų aplinkybių, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytais atvejais, tvarka ir sąlygomis gali būti leista laikinai apsigyvendinti laikino apgyvendinimo vietose, jeigu jose yra laisvų vietų. Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos šios teisės įgyvendinimui naudojamos tiek, kiek šioje dalyje nurodytas užsienietis jos negali įgyvendinti savo turimomis lėšomis.
Tvarką, reglamentuojančią šioje dalyje nurodytos teisės įgyvendinimą užsieniečio lėšomis, nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras.“ Pritarti iš dalies Argumentai: Užsienio reikalų komitetas, atsižvelgdamas į VRM ir SADM suderintą poziciją ir rastus bendrus sprendimus dėl užsieniečių, kurie tam tikrais atvejais taip pat galėtų būti apgyvendinti laikino apgyvendinimo vietose, kai jose yra laisvų vietų, kategorijų, siūlo nustatyti, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė nustato atvejus, tvarką ir sąlygas, kuomet būtų leidžiama ir kitų užsieniečių kategorijoms gyventi laikino apgyvendinimo vietose, kai jose yra laisvų vietų. Apmokėjimo už gyvenimą tvarką nustatytų socialinės apsaugos ir darbo ministras. Pasiūlymas:
Papildyti 3 straipsnį 6 dalimi:
„6. Užsieniečiams, gavusiems prieglobstį, užsieniečiams, kuriems išduotas
leidimas laikinai gyventi šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 8 punkte ir 40 straipsnio 1 dalies 10 punkte nustatytais pagrindais, ir pažeidžiamiems užsieniečiams, kurių išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos vykdymas sustabdytas dėl šio Įstatymo 128 straipsnio 2 dalies 2, 3 ir 4 punktuose nurodytų aplinkybių, jų lėšomis, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytais atvejais, tvarka ir sąlygomis gali būti leista laikinai apsigyventi laikino apgyvendinimo vietose, jeigu jose yra laisvų vietų. Apmokėjimo už gyvenimą laikino apgyvendinimo vietose tvarką nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais atvejais Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka šioje dalyje nurodytiems užsieniečiams leidžiama laikinai apsigyventi laikino apgyvendinimo vietose neatlygintinai.
Tokiu atveju Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos naudojamos tiek, kiek apgyvendinimo sąnaudos nedengiamos Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir Lietuvos Respublikos fizinių ir juridinių asmenų įsteigtų humanitarinės pagalbos fondų lėšomis.“ 3.3. Seimo narys Justas Džiugelis,
8 UTPĮ 71 straipsnio 5 dalies nustatyta, kad prieglobsčio prašytojo teisėms įgyvendinti gali būti naudojamos ne tik Lietuvos Respublikos valstybės lėšos, bet taip pat ir tarptautinių organizacijų, Europos Sąjungos struktūrinių fondų, Lietuvos Respublikos fizinių ir juridinių asmenų įsteigtų humanitarinės pagalbos fondų, nevyriausybinių organizacijų lėšos tiek, kiek prieglobsčio prašytojas jų negali garantuoti deklaruotinomis lėšomis ir turtu. UTPĮ 71 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad paaiškėjus, kad prieglobsčio prašytojas turėjo lėšų apmokėti už šio straipsnio 1 dalies 1–5 punktuose nustatytų teisių įgyvendinimą ir naudojosi šiomis teisėmis nemokamai ir
(arba) turėjo lėšų ir gavo šio straipsnio 3 dalyje nurodytą piniginę pašalpą, taip pat paaiškėjus, kad prieglobsčio prašytojo finansinė būklė pagerėjo, arba jis, deklaruodamas lėšas, pateikė klaidinančią informaciją arba nedeklaravo gautų lėšų, jis privalo padengti valstybės turėtas išlaidas. Siūlytina patikslinti reglamentavimą ir nustatyti, kad visų pirma, kai prieglobsčio prašytojas turi lėšų, jis turėtų pareigą apmokėti už 71 straipsnio 1 dalies 1-5 punktuose numatytų teisių įgyvendinimą, įskaitant ir gyvenimo laikino pagyvendinimo vietoje išlaidas. Tokia pareiga prieglobsčio prašytojui būtų taikoma tol, kol jo finansinė padėtis tai leistų.
Taip pat patikslinamos nuostatos, kai paaiškėja, kad prieglobsčio prašytojas turėjo lėšų apmokėti už nurodytų teisių įgyvendinimą (įskaitant ir gyvenimo laikino apgyvendinimo vietoje išlaidas). Tvarką, reglamentuojančią nurodytų teisių įgyvendinimą prieglobsčio prašytojo lėšomis, valstybės išlaidų apskaičiavimą ir patirtų išlaidų atlyginimą, nustatytų socialinės apsaugos ir darbo ministras. Pasiūlymas: pakeisti Įstatymo projekto 12 straipsnio 8 ir 9 dalis ir jas išdėstyti taip:
8Pakeisti 71 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Šio straipsnio 1 – 22¹ dalyse nustatytoms prieglobsčio prašytojų teisėms įgyvendinti ir šio straipsnio 3 dalyje nurodytai piniginei pašalpai mokėti skiriamos Lietuvos Respublikos valstybės lėšos, taip pat gali būti naudojamos tarptautinių organizacijų, Europos Sąjungos struktūrinių fondų, Lietuvos Respublikos fizinių ir juridinių asmenų įsteigtų humanitarinės pagalbos fondų, nevyriausybinių organizacijų lėšos tiek, kiek prieglobsčio prašytojas jų negali garantuoti deklaruotinomis lėšomis ir turtu.
Lietuvos Respublikos valstybės lėšos šio straipsnio 1 dalies 1–5 punktuose nustatytoms teisėms įgyvendinti, įskaitant gyvenimą laikinojo apgyvendinimo vietoje, ir šio straipsnio 3 dalyje nurodytai piniginei pašalpai mokėti naudojamos tiek, kiek prieglobsčio prašytojas jų negali įgyvendinti savo turimomis lėšomis, ir tiek, kiek jos neįgyvendinamos tarptautinių organizacijų, Europos Sąjungos struktūrinių fondų, Lietuvos Respublikos fizinių ir juridinių asmenų įsteigtų humanitarinės pagalbos fondų, nevyriausybinių organizacijų lėšomis.“ Nepritarti Pasiūlymas dėl Projekto naujos numeracijos 15 straipsnio nuostatos Argumentai:
Projektu keičiamo 71 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatoma, kad prieglobsčio prašytojas turi teisę gyvendamas laikino apgyvendinimo vietoje (sulaikytas prieglobsčio prašytojas – Valstybės sienos apsaugos tarnyboje), naudotis materialinėmis priėmimo sąlygomis. Galiojančio UTPĮ 2 straipsnio 15¹ dalyje nustatyta, kad materialinės priėmimo sąlygos – šio Įstatymo nustatytais atvejais būsto, maisto ir aprangos suteikimas užsieniečiams Lietuvos Respublikoje ir (arba) socialinių išmokų skyrimas šioms reikmėms, taip pat piniginė pašalpa. Manome, kad materialinės priėmimo sąlygos apima ir gyvenimą laikino apgyvendinimo vietoje, todėl siūlymas papildyti galiojančias UTPĮ 71 straipsnio 5 (ir 6 dalies) nuostatas įrašant „įskaitant gyvenimą laikino apgyvendinimo vietoje“ yra perteklinis. 3.4. Seimo narys Justas Džiugelis,
9 9.
Pakeisti 71 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Paaiškėjus, kad prieglobsčio prašytojas
turėjo lėšų apmokėti už šio straipsnio 1 dalies 1–5 punktuose nustatytų teisių įgyvendinimą, įskaitant gyvenimo laikinojo apgyvendinimo vietoje išlaidas, ir naudojosi šiomis teisėmis nemokamai ir (arba) turėjo lėšų ir gavo šio straipsnio 3 dalyje nurodytą piniginę pašalpą, taip pat paaiškėjus, kad prieglobsčio prašytojo finansinė būklė pagerėjo, arba jis, deklaruodamas lėšas, pateikė klaidinančią informaciją arba nedeklaravo gautų lėšų, jis privalo visiškai arba iš dalies padengti atlyginti valstybės turėtas patirtas išlaidas. Tvarką, reglamentuojančią šioje dalyje nurodytų teisių įgyvendinimą prieglobsčio prašytojo lėšomis, valstybės išlaidų apskaičiavimą ir turėtų patirtų išlaidų padengimą atlyginimą, nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras.“ Pritarti iš dalies Pasiūlymas dėl Projekto naujos numeracijos 15 straipsnio nuostatos Argumentai:
Projektu keičiamo 71 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatoma, kad prieglobsčio prašytojas turi teisę gyvendamas laikino apgyvendinimo vietoje (sulaikytas prieglobsčio prašytojas – Valstybės sienos apsaugos tarnyboje), naudotis materialinėmis priėmimo sąlygomis. Galiojančio UTPĮ 2 straipsnio 15¹ dalyje nustatyta, kad materialinės priėmimo sąlygos – šio Įstatymo nustatytais atvejais būsto, maisto ir aprangos suteikimas užsieniečiams Lietuvos Respublikoje ir (arba) socialinių išmokų skyrimas šioms reikmėms, taip pat piniginė pašalpa. Manome, kad materialinės priėmimo sąlygos apima ir gyvenimą laikino apgyvendinimo vietoje, todėl siūlymas papildyti galiojančias UTPĮ 71 straipsnio 5 ir 6 dalies nuostatas įrašant „įskaitant gyvenimą laikino apgyvendinimo vietoje“ yra perteklinis. Kitiems siūlomiems UTPĮ 71 straipsnio 6 dalies pakeitimams pagrindinis komitetas pritaria ir šią dalį siūlo dėstyti taip:
Pasiūlymas: Pakeisti 71 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6.
Paaiškėjus, kad prieglobsčio prašytojas turėjo lėšų apmokėti už šio straipsnio 1 dalies 1–5 punktuose nustatytų teisių įgyvendinimą ir naudojosi šiomis teisėmis nemokamai ir (arba) turėjo lėšų ir gavo šio straipsnio 3 dalyje nurodytą piniginę pašalpą, taip pat paaiškėjus, kad prieglobsčio prašytojo finansinė būklė pagerėjo, arba jis, deklaruodamas lėšas, pateikė klaidinančią informaciją arba nedeklaravo gautų lėšų, jis privalo visiškai arba iš dalies padengti atlyginti valstybės turėtas patirtas išlaidas. Tvarką, reglamentuojančią šioje dalyje nurodytų teisių įgyvendinimą prieglobsčio prašytojo lėšomis, valstybės išlaidų apskaičiavimą ir turėtų patirtų išlaidų padengimą atlyginimą, nustato vidaus reikalų socialinės apsaugos ir darbo ministras.“
tai, kad pasibaigus Lietuvos valstybės paramos integracijos laikotarpiui ar paramą nutraukus, visgi, išimtinais atvejais, (pavyzdžiui, perdavus Lietuvoje prieglobstį gavusius asmenis su vaikais pagal Dublino procedūrą iš kitų Europos Sąjungos valstybių narių, nuomotojui staiga atsisakius nuomoti būstą, o kito iškarto nepavykus susirasti ir pan.) išlieka poreikis užsieniečiams, gavusiems prieglobstį Lietuvos Respublikoje, gyventi priėmimą užtikrinančios įstaigos administruojamose laikino apgyvendinimo vietose dėl objektyvių priežasčių, siūlytina numatyti galimybę tokiems užsieniečiams Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais atvejais, tvarka ir sąlygomis laikinai gyventi laikino apgyvendinimo vietoje, (jeigu būtų vietų) iki tol, kol susiras darbą ir (arba) būstą bei socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka mokėti už gyvenimą joje. Pasiūlymas: papildyti Įstatymo projekto 26 straipsnį nauja 2 dalimi: „26 straipsnis.
2Papildyti 108 straipsnį 7 dalimi:
„7. Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos
nustatytais atvejais, tvarka ir sąlygomis šio straipsnio 1 ir 4 dalyse nurodytiems užsieniečiams, pasibaigus jų Lietuvos valstybės paramos integracijai laikotarpiui ar šios paramos teikimą nutraukus, gali būti leista laikinai apsigyvendinti laikino apgyvendinimo vietoje.“ Nepritarti Pasiūlymas dėl Projekto naujos numeracijos 29 straipsnio nuostatos Argumentai:
Užsienio reikalų komitetas, atsižvelgdamas į tai, kad yra pritaręs VRM ir SADM suderintai ir patikslintai priėmimą užtikrinančios įstaigos sąvokai, pagal kurią Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimu galės būti teikiamos priėmimo sąlygas užtikrinančios paslaugos ar dalis jų kitiems užsieniečiams, todėl mano, kad siūloma nuostata būtų perteklinė. 3.6. Seimo narys Justas Džiugelis, 2023-10-26 48? Argumentai: Atsižvelgiant į Įstatymo projekte siūlomą teisinį reguliavimą, kuriuo bus sukurtos teisinės prielaidos Vyriausybei paskirti vieną įstaigą, atsakingą už visų užsieniečių, kurių priėmimo poreikius privaloma užtikrinti pagal UTPĮ (įskaitant sulaikytus užsieniečius), materialinių priėmimo sąlygų užtikrinimą, yra būtinas pakankamas terminas šiam pokyčiui įgyvendinti, kadangi būtina pakeisti atitinkamus teisės aktus, perskirstyti institucijų funkcijas. Siūlytina nustatyti ilgesnį terminą Įstatymo įsigaliojimui. Pasiūlymas:
Įstatymo projekto 43 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip:
„1. Šis įstatymas, išskyrus šio Įstatymo 1 straipsnio 2, 3, 4, 8 ir 9
dalis, 3, 5, 6, 8 – 10 straipsnius, 12 straipsnio 4, 7 ir 8 dalis, 14 straipsnio 2 dalį, 15 – 25, 28, 31, 33, 36, 38 – 41 straipsnius ir šio straipsnio 2, 3 ir 7 dalis, įsigalioja 2024 5 m. liepos sausio
Įstatymo projekto 43 straipsnio 3 dalį išdėstyti taip: „3.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė, socialinės apsaugos ir darbo ministras, vidaus reikalų ministras ir sveikatos apsaugos ministras iki 2024 m. birželio gruodžio 301 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“ Pritarti Pasiūlymas dėl Projekto naujos numeracijos 48 straipsnio nuostatos Iš esmės pritariama, kad priimtas Įstatymas įsigaliotų 2025 m. sausio 1 d. Žr. 12 URK
Sulaikytiems užsieniečiams, kurie nėra prieglobsčio prašytojai, galiojančiame reguliavime nėra įtvirtinta teisė susitikti su tarptautinių ir nacionalinių organizacijų atstovais. Pažymėtina, kad teisė sulaikytiems užsieniečiams susitikti su tarptautinių ir nacionalinių organizacijų atstovais yra įtvirtinta Grąžinimo direktyvos 16 straipsnio 4 dalyje, kurioje nurodyta, kad atitinkamoms kompetentingoms nacionalinėms, tarptautinėms ir nevyriausybinėms organizacijoms bei įstaigoms suteikiama galimybė apsilankyti sulaikymo centruose, kuriuose laikomi sulaikyti trečiųjų šalių piliečiai. Todėl siūloma LR įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 3 straipsnio 5 dalį papildyti nuostata, įtvirtinančia užsieniečio, kuriam taikomi judėjimo laisvės apribojimai, teisę susitikti su nacionalinėmis, tarptautinėmis ir nevyriausybinėmis organizacijomis bei įstaigomis. Pasiūlymas:
„2 straipsnis. 3 straipsnio pakeitimas. 1.
1Papildyti 3 straipsnio 5 dalį 11 punktu ir jį išdėstyti taip:
1¹) susisiekti su Lietuvos Respublikos nevyriausybinių ar tarptautinių organizacijų atstovais;“ Pritarti iš dalies Argumentai: Atkreiptinas dėmesys, kad UTPĮ 3 straipsnio 5 dalies nuostatos taikomos neteisėtai Lietuvos Respublikoje esantiems užsieniečiams, kurie nėra prieglobsčio prašytojai. Jei šiems užsieniečiams netaikomi judėjimo laisvės apribojimai, jie turi neribotą teisę susitikti su įvairių organizacijų atstovais. Sulaikymo vietose taikomas specialusis režimas, todėl apsilankymui jose reikia gauti leidimą. Pažymėtina, kad ir Grąžinimo direktyvos 16 straipsnio 4 dalis be kita ko numato, kad kompetentingų nacionalinių, tarptautinių ir nevyriausybinių organizacijų bei įstaigų atstovų vizitams sulaikymo centruose gali reikėti gauti leidimą. Įgyvendindama šią direktyvos nuostatą Lietuva yra pasirinkusi taikyti leidimų susitikti su tarptautinių ir nevyriausybinių organizacijų atstovais procedūrą, kuri šiuo metu detaliai yra reglamentuota Laikinojo užsieniečių apgyvendinimo Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos sąlygų ir tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2007 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 1V-340
„Dėl Laikinojo užsieniečių apgyvendinimo Valstybės sienos apsaugos tarnyboje
prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos sąlygų ir tvarkos aprašo patvirtinimo“. Šios tvarkos 22.17 p. nustatyta teisė susisiekti su atitinkamomis kompetentingomis valstybės institucijomis ir įstaigomis, tarptautinėmis ir nevyriausybinėmis organizacijomis ir įstaigomis. Taip pat taisyklių 19 punkte nustatyta, kad užsieniečiai ne vėliau kaip per 10 dienų nuo jų apgyvendinimo centre jiems suprantama kalba pasirašytinai supažindinami su jų teisėmis, pareigomis bei vidaus tvarkos taisyklėmis.
Atsižvelgiant į tai, kad užsieniečiai, kuriems nėra taikomi judėjimo ribojimai, savaime turi neribotą teisę susitikti su bet kurios organizacijos atstovais, taip pat į tai, kad Grąžinimo direktyva leidžia vizitams sulaikymo centruose (atitikmuo Lietuvoje – Užsieniečių registracijos centras, kuriame laikomi teismo sprendimu sulaikyti užsieniečiai) taikyti leidimų sistemą, į tai, kad pasiūlymo autoriai mano, kad esamo teisinio reguliavimo poįstatyminio lygmens teisės aktuose bei praktikoje veikiančių procesų nepakanka, keičiamo įstatymo 3 straipsnio 5 dalis galėtų būti papildyta 1¹ punktu, kurį pagrindinis komitetas siūlo dėstyti taip:
Pasiūlymas: Papildyti įstatymo 3 straipsnio 5 dalį 1¹ punktu:
„1¹) gyvendami laikino apgyvendinimo vietose susisiekti
ir (ar) susitikti su Lietuvos Respublikos nevyriausybinių ar tarptautinių organizacijų atstovais. Ši teisė sulaikytiems teismo sprendimu užsieniečiams užtikrinama vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka.“
T. V. Raskevičius, 2023-10-272
Argumentai: Projektu siūloma pakeisti UTPĮ 3 straipsnio 5 dalies 2 punktą, numatant, kad užsienietis turi teisę socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka naudotis valstybės garantuojama teisine pagalba teikimo sulaikyti užsienietį arba skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę nagrinėjimo teisme metu.
Pastebėtina, kad šiuo atveju valstybės garantuojama teisinė pagalba užsieniečiui užtikrinama tik pirmos instancijos teisme, tačiau ji nėra prieinama, kai užsieniečiai nori skųsti sulaikymą ar alternatyvią sulaikymui priemonę aukštesnės instancijos teismui Teisę į veiksmingą teisminę gynybą ir teisingą bylos nagrinėjimą garantuoja Europos Sąjungos Pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija)
turėti galimybę gauti teisinę pagalbą, būti ginamas ir atstovaujamas. Asmenys, neturintys pakankamai lėšų, turi gauti nemokamą teisinę pagalbą, jei tai reikalinga užtikrinti teisę j veiksmingą teisingumą. Grąžinimo direktyvos 13 straipsnyje yra įtvirtintos trečiųjų šalių piliečių teisių gynimo priemonės sprendimų, susijusių su grąžinimu, klausimais.
Kaip išaiškinta „Grąžinimo vadovo“ 14 punkte „Sulaikymas“, Grąžinimo direktyvos 13 straipsnyje įtvirtintos teisės turi būti užtikrintos ir priimant sprendimus sulaikyti.[76] Pastebėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) 2022 m. pradžioje, susidūręs su apeliaciniais skundais, kuriuos parengė užsieniečiai, nesutinkantys su pirmos instancijos sprendimais dėl alternatyvios sulaikymui priemonės apgyvendinti užsienietį Valstybės sienos apsaugos tarnyboje (toliau – VSAT) nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje skyrimo, nustatė, kad jie neatitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 134 straipsnio 2 dalyje apeliaciniam skundui keliamų reikalavimų, konstatavo, kad, siekiant efektyvaus teisminio teisių gynimo, užsieniečiui reikalinga valstybės garantuojama teisinė pagalba ir įpareigojo VSAT Kybartų užsieniečių registracijos centrą užsieniečiui užtikrinti profesionalią teisinę pagalbą.[77] Kartu atkreiptinas dėmesys, kad LVAT, išnagrinėjęs šias bylas, kai užsieniečiams buvo užtikrinta teisinė pagalba, nutarė, kad alternatyvi sulaikymui priemonė nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, nebuvo tinkama ir proporcinga priemonė, siekiant užtikrinti alternatyvios priemonės tikslą ir pakeitė pirmos instancijos teismo sprendimus, skirdamas alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų.[⁷⁸] Siekiant išvengti situacijų, kai užsieniečiui yra taikomi neproporcingi judėjimo laisvės apribojimai, o jis neturi galimybės jų skųsti vien dėl to, kad jam nėra prieinama teisinė pagalba, siūloma pakeisti UTPĮ 3 straipsnio 5 dalies 2 punktą, numatant, kad užsienietis turi teisę socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka naudotis valstybės garantuojama teisine pagalba ne tik teikimo sulaikyti užsienietį arba skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę nagrinėjimo teisme metu, bet ir teikiant apeliacinį skundą dėl sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės skyrimo, taip pat atitinkamai pakeisti UTPĮ 116 straipsnio 1 dalį ir 140²⁰ straipsnio 1 dalj.
Kaip išaiškinta „Grąžinimo vadovo“ 14 punkte „Sulaikymas“, Grąžinimo direktyvos 13 straipsnyje įtvirtintos teisės turi būti užtikrintos ir priimant sprendimus sulaikyti.[76] Pastebėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) 2022 m. pradžioje, susidūręs su apeliaciniais skundais, kuriuos parengė užsieniečiai, nesutinkantys su pirmos instancijos sprendimais dėl alternatyvios sulaikymui priemonės apgyvendinti užsienietį Valstybės sienos apsaugos tarnyboje (toliau – VSAT) nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje skyrimo, nustatė, kad jie neatitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 134 straipsnio 2 dalyje apeliaciniam skundui keliamų reikalavimų, konstatavo, kad, siekiant efektyvaus teisminio teisių gynimo, užsieniečiui reikalinga valstybės garantuojama teisinė pagalba ir įpareigojo VSAT Kybartų užsieniečių registracijos centrą užsieniečiui užtikrinti profesionalią teisinę pagalbą.[77] Kartu atkreiptinas dėmesys, kad LVAT, išnagrinėjęs šias bylas, kai užsieniečiams buvo užtikrinta teisinė pagalba, nutarė, kad alternatyvi sulaikymui priemonė nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, nebuvo tinkama ir proporcinga priemonė, siekiant užtikrinti alternatyvios priemonės tikslą ir pakeitė pirmos instancijos teismo sprendimus, skirdamas alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų.[⁷⁸] Siekiant išvengti situacijų, kai užsieniečiui yra taikomi neproporcingi judėjimo laisvės apribojimai, o jis neturi galimybės jų skųsti vien dėl to, kad jam nėra prieinama teisinė pagalba, siūloma pakeisti UTPĮ 3 straipsnio 5 dalies 2 punktą, numatant, kad užsienietis turi teisę socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka naudotis valstybės garantuojama teisine pagalba ne tik teikimo sulaikyti užsienietį arba skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę nagrinėjimo teisme metu, bet ir teikiant apeliacinį skundą dėl sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės skyrimo, taip pat atitinkamai pakeisti UTPĮ 116 straipsnio 1 dalį ir 140²⁰ straipsnio 1 dalj. Pasiūlymas: „2 straipsnis.
Pasiūlymas:
„2 straipsnis. 3 straipsnio pakeitimas. 1. Pakeisti 3 straipsnio 5 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka naudotis
valstybės garantuojama teisine pagalba teikimo sulaikyti užsienietį arba skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę nagrinėjimo teisme metu, teikiant apeliacinį skundą dėl sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės skyrimo.“ Nepritarti Argumentai: Atkreiptinas dėmesys, kad pasiūlyme kalbama apie užsieniečių, kurie neteisėtai yra Lietuvos Respublikoje ir kurie nėra prieglobsčio prašytojai garantuojamų teisių papildymą įstatyme. Pažymėtina, kad šiems asmenims yra garantuojama teisė socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka naudotis valstybės garantuojama teisine pagalba teikimo sulaikyti užsienietį arba skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę nagrinėjimo teisme metu. Pagrindinis komitetas mano, kad papildoma teisė šiems asmenims naudotis valstybės garantuojama teisine pagalba apeliacine tvarka skundžiant sprendimus dėl jų sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės skyrimo, neturėtų būti suteikiama, nes kalbama apie asmenis, kurie neteisėtai kirto valstybės sieną ir net neprašo prieglobsčio, todėl kyla klausimas, kodėl valstybė turėtų eikvoti papildomas valstybės lėšas, asmenims, kurie atvyko neteisėtai ir kurių atvykimo tikslas yra ne Lietuva, o kitos ES šalys. Manome, kad šiuo metu teikiamos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos apimtis yra pakankama. Pažymėtina, kad pagal Grąžinimo direktyvos 13 straipsnio 4 dalį valstybės narės gali numatyti, kad nemokama teisinė pagalba ir (arba) atstovavimas gali būti teikiami laikantis Direktyvos 2005/85/EB 15 straipsnio 3-6 dalyse nustatytų sąlygų. Nei Direktyvoje 2005/85/EB, nei Direktyvoje 2013/32/ES valstybės narės neįpareigojamos užtikrinti, kad nemokama teisinė pagalba būtų teikiama teikiant apeliacinius skundus antros instancijos teismuose.
Sprendimas teikti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiant apeliacinį skundą, be abejonės, paskatintų visus užsieniečius ta galimybe naudotis, taip sukurtų papildomą naštą teismams, VSAT pareigūnams, reikšmingai išaugtų vertimo ir valstybės garantuojamos teisinės pagalbos paslaugų ir tam reikalingų lėšų poreikis. Bet kuriuo atveju toks užsienietis turi teisę teikti apeliacinį skundą, bet tai turi daryti savo lėšomis. Atkreiptinas dėmesys, kad pasiūlyme kalbama apie užsieniečius, kurių prieglobsčio prašymai jau išnagrinėti ir priimti neigiami sprendimai bei užsieniečiai, kurie nėra prieglobsčio prašytojai ir yra sulaikyti teismo sprendimu grąžinimo tikslais. 4.3. Seimo narys T. V. Raskevičius, 2023-10-2734
N Pasiūlymas: ,,31 straipsnis. 116 straipsnio 1 dalies pakeitimas. Pakeisti 116 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
arba skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę
1Jeigu yra šio Įstatymo nustatytas užsieniečio sulaikymo pagrindas,
su teikimu sulaikyti užsienietį ilgiau negu 48 valandoms arba skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę į apylinkės teismą pagal užsieniečio buvimo Lietuvos Respublikos teritorijoje vietą kreipiasi Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnas per 48 valandas nuo užsieniečio sulaikymo momento. Užsieniečio dalyvavimas teismo posėdyje yra būtinas.
Teikimo sulaikyti užsienietį arba skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę nagrinėjimo teisme metu, taip pat teikiant apeliacinį skundą dėl sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės skyrimo jis turi teisę į Lietuvos valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.“ Nepritarti Tie patys argumentai: Atkreiptinas dėmesys, kad pasiūlyme kalbama apie užsieniečių, kurie neteisėtai yra Lietuvos Respublikoje ir kurie nėra prieglobsčio prašytojai garantuojamų teisių papildymą įstatyme. Pažymėtina, kad šiems asmenims yra garantuojama teisė socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka naudotis valstybės garantuojama teisine pagalba teikimo sulaikyti užsienietį arba skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę nagrinėjimo teisme metu. Pagrindinis komitetas mano, kad papildoma teisė šiems asmenims naudotis valstybės garantuojama teisine pagalba apeliacine tvarka skundžiant sprendimus dėl jų sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės skyrimo, neturėtų būti suteikiama, nes kalbama apie asmenis, kurie neteisėtai kirto valstybės sieną ir net neprašo prieglobsčio, todėl kyla klausimas, kodėl valstybė turėtų eikvoti papildomas valstybės lėšas, asmenims, kurie atvyko neteisėtai ir kurių atvykimo tikslas yra ne Lietuva, o kitos ES šalys. Manome, kad šiuo metu teikiamos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos apimtis yra pakankama. Pažymėtina, kad pagal Grąžinimo direktyvos 13 straipsnio 4 dalį valstybės narės gali numatyti, kad nemokama teisinė pagalba ir (arba) atstovavimas gali būti teikiami laikantis Direktyvos 2005/85/EB 15 straipsnio 3-6 dalyse nustatytų sąlygų. Nei Direktyvoje 2005/85/EB, nei Direktyvoje 2013/32/ES valstybės narės neįpareigojamos užtikrinti, kad nemokama teisinė pagalba būtų teikiama teikiant apeliacinius skundus antros instancijos teismuose.
Sprendimas teikti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiant apeliacinį skundą, be abejonės, paskatintų visus užsieniečius ta galimybe naudotis, taip sukurtų papildomą naštą teismams, VSAT pareigūnams, reikšmingai išaugtų vertimo ir valstybės garantuojamos teisinės pagalbos paslaugų ir tam reikalingų lėšų poreikis. Bet kuriuo atveju toks užsienietis turi teisę teikti apeliacinį skundą, bet tai turi daryti savo lėšomis. Atkreiptinas dėmesys, kad pasiūlyme kalbama apie užsieniečius, kurių prieglobsčio prašymai jau išnagrinėti ir priimti neigiami sprendimai bei užsieniečiai, kurie nėra prieglobsčio prašytojai ir yra sulaikyti teismo sprendimu grąžinimo tikslais. 4.4. Seimo narys T. V. Raskevičius, 2023-10-2744 (140²⁰)
Pasiūlymas: ,,38 straipsnis. 140²⁰ straipsnio 1 dalies pakeitimas. Pakeisti 140²⁰ straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
sulaikyti užsienietį arba skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę
1Jeigu yra šio Įstatymo nustatytas užsieniečio sulaikymo pagrindas,
su teikimu sulaikyti užsienietį ilgiau negu 48 valandoms arba skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę į apylinkės teismą pagal užsieniečio buvimo vietą arba į kitą artimiausią užsieniečio buvimo vietai apylinkės teismą kreipiasi Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnas per 48 valandas nuo užsieniečio sulaikymo momento. Užsieniečio dalyvavimas teismo posėdyje yra būtinas.
Teikimo sulaikyti užsienietį arba skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę nagrinėjimo teisme metu, taip pat teikiant apeliacinį skundą dėl sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės skyrimo jis turi teisę į valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.“ Nepritarti Tie patys argumentai: Atkreiptinas dėmesys, kad pasiūlyme kalbama apie užsieniečių, kurie neteisėtai yra Lietuvos Respublikoje ir kurie nėra prieglobsčio prašytojai garantuojamų teisių papildymą įstatyme. Pažymėtina, kad šiems asmenims yra garantuojama teisė socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka naudotis valstybės garantuojama teisine pagalba teikimo sulaikyti užsienietį arba skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę nagrinėjimo teisme metu. Pagrindinis komitetas mano, kad papildoma teisė šiems asmenims naudotis valstybės garantuojama teisine pagalba apeliacine tvarka skundžiant sprendimus dėl jų sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės skyrimo, neturėtų būti suteikiama, nes kalbama apie asmenis, kurie neteisėtai kirto valstybės sieną ir net neprašo prieglobsčio, todėl kyla klausimas, kodėl valstybė turėtų eikvoti papildomas valstybės lėšas, asmenims, kurie atvyko neteisėtai ir kurių atvykimo tikslas yra ne Lietuva, o kitos ES šalys. Manome, kad šiuo metu teikiamos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos apimtis yra pakankama. Pažymėtina, kad pagal Grąžinimo direktyvos 13 straipsnio 4 dalį valstybės narės gali numatyti, kad nemokama teisinė pagalba ir (arba) atstovavimas gali būti teikiami laikantis Direktyvos 2005/85/EB 15 straipsnio 3–6 dalyse nustatytų sąlygų. Nei Direktyvoje 2005/85/EB, nei Direktyvoje 2013/32/ES valstybės narės neįpareigojamos užtikrinti, kad nemokama teisinė pagalba būtų teikiama teikiant apeliacinius skundus antros instancijos teismuose.
Sprendimas teikti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiant apeliacinį skundą, be abejonės, paskatintų visus užsieniečius ta galimybe naudotis, taip sukurtų papildomą naštą teismams, VSAT pareigūnams, reikšmingai išaugtų vertimo ir valstybės garantuojamos teisinės pagalbos paslaugų ir tam reikalingų lėšų poreikis. Bet kuriuo atveju toks užsienietis turi teisę teikti apeliacinį skundą, bet tai turi daryti savo lėšomis. Atkreiptinas dėmesys, kad pasiūlyme kalbama apie užsieniečius, kurių prieglobsčio prašymai jau išnagrinėti ir priimti neigiami sprendimai bei užsieniečiai, kurie nėra prieglobsčio prašytojai ir yra sulaikyti teismo sprendimu grąžinimo tikslais. 4.5. Seimo narys T. V. Raskevičius, 2023-10-2715
Argumentai: Įstatymo 71 straipsnio 1 dalies 1 punkte yra numatytas apribojimas, kuriuo remiantis materialinėmis priėmimo sąlygomis negali naudotis prieglobsčio prašytojai, kurie gyvena savo pasirinktoje gyvenamojoje vietoje. Tokio pobūdžio apribojimas, tikėtina, grindžiamas prielaida, jog savarankiškai gyvenantys prieglobsčio prašytojai turi pakankamai finansinių lėšų bei jiems nėra reikalinga valstybės parama. Tačiau NVO bendravimo su prieglobsčio prašytojais praktika rodo, kad tokia prielaida neretai yra klaidinga. Didžiąją dalį savarankiškai gyvenančių prieglobsčio prašytojų šiuo metu sudaro pabėgėliai iš Baltarusijos, kurių dauguma atvyksta neturėdami santaupų bei gyvena palaikomi nevyriausybinių organizacijų ir diasporos. Atsižvelgus į tai, kad tokiems žmonėms taip pat yra būtina valstybės parama, siūlome atsisakyti minėto ribojimo. Pažymėtina, kad Projekte atsisakoma analogiško apribojimo Įstatymo 71 straipsnio 21 ir 3 dalyse. Pakeisti 71 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
Pasiūlymas: ,,12 straipsnis.
71 straipsnio pakeitimas. ,,1. Pakeisti 71 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
1) gyvendamas laikino apgyvendinimo vietoje (sulaikytas prieglobsčio prašytojas – Valstybės sienos apsaugos tarnyboje) arba jo pasirinktoje gyvenamojoje vietoje naudotis materialinėmis priėmimo sąlygomis;“ Pritarti Pasiūlymas dėl Projekto naujos numeracijos 15 straipsnio nuostatos Argumentai: Pagrindinis komitetas, iš esmės pritardamas šiam Seimo nario pasiūlymui ir atsižvelgdamas į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą, kuriai pritarė, dėl formuluotės dėstymo, siūlo keičiamo įstatymo 71 straipsnio 1 dalies 1 punkto formuluotę išdėstyti taip:
Pasiūlymas: Pakeisti 71 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) gyvendamas Lietuvos Respublikos institucijų
paskirtose laikino apgyvendinimo vietoje ar pasirinktoje gyvenamojoje vietoje, laikomas sulaikytas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, sulaikymo vietose, pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose arba Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, naudotis materialinėmis
Remiantis Įstatymo 71 straipsnio 1 dalies 10 punktu, prieglobsčio prašytojai turi teisę dirbti, jeigu per 6 mėnesius nuo prašymo suteikti prieglobstį pateikimo dienos Migracijos departamentas nepriėmė sprendimo dėl prašymo suteikti prieglobstį. Projektu siūloma papildyti šią nuostata, numatant, kad, be teisės dirbti, prieglobsčio prašytojai tokiais atvejais įgyja teisę imtis savarankiško užimtumo veiklos, tačiau 6 mėnesių terminą keisti nesiūloma.
Siekiant skatinti prieglobsčio prašytojų savarankiškumą ir fasilituoti išankstinę integraciją, siūlome sutrumpinti šiuo metu numatytą 6 mėnesių terminą nustatant, kad teisę dirbti prieglobsčio prašytojai įgyja jau po 3 mėnesių (pažymėtina, kad 2021 m. ir Latvijos Respublika sutrumpino analogišką 6 mėnesių terminą iki 3 mėnesių). Siekiant išvengti galimų piktnaudžiavimų prieglobsčio procedūra, siūlome įvesti keletą papildomų sąlygų, apribojant prieglobsčio prašytojų, kuriems būtų taikomas palankesnis 3 mėnesių terminas, ratą. Visų pirma, siūlome nustatyti, kad sutrumpintas 3 mėnesių terminas būtų taikomas tik savo pasirinktoje vietoje gyvenantiems prieglobsčio prašytojams, t. y. asmenims, kurie nėra valstybės aprūpinami gyvenamuoju plotu (bei maistu, kaip, pavyzdžiui, Užsieniečių registracijos centro gyventojai), tokiu būdu dar labiau skatinant jų savarankiškumą ir išankstinę integraciją. Tikėtina, kad dar prieglobsčio procedūros metu pradėjęs dirbti asmuo daug efektyviau integruosis, ir tai padėtų sutaupyti valstybės lėšų tiek prieglobsčio prašytojų išlaikymui, tiek paramai prieglobstį gavusių asmenų integracijai. Kartu pažymėtina, kad šiuo metu didžiąją dalį savo pasirinktoje vietoje gyvenančių asmenų sudaro prieglobsčio prašytojai iš Baltarusijos, kurie, remiantis Migracijos departamento teikiama statistika, taip pat yra didžiausia prieglobstį gaunančių asmenų grupė Lietuvoje. Vertinant šių metų sausio-rugsėjo statistinius duomenis, pastebėtina, kad didžioji dalis prieglobsčio prašytojų iš Baltarusijos prieglobstį Lietuvoje gauna (pabėgėlio statusas suteiktas 288 asmenims, atsisakyta suteikti prieglobstį – vos 35 asmenims).
Tokiu būdu, turimi duomenys nepagrindžia prielaidos, kad būtent šiai grupei priskirtini asmenys piktnaudžiauja prieglobsčio procedūra, t. y. kreipiasi prieglobsčio, nesant apsaugos poreikiui. Nemaža dalis tokių asmenų teisę dirbti bet kuriuo atveju įgyja net ir po 6 mėnesių, nes, remiantis paties Migracijos departamento skelbiama informacija, skirta išskirtinai Baltarusijos piliečiams[⁷⁹],
„faktiškai“ prieglobsčio prašymo nagrinėjimas gali užtrukti ilgiau nei 6
mėnesius. Pastebėtina, kad nevyriausybinių organizacijų duomenimis, jau dabar dalis prieglobsčio prašytojų iš Baltarusijos prieglobsčio procedūros metu dirba nelegaliai. Papildomai siūlome numatyti apribojimą – nustatyti, kad sutrumpintas
prašymai suteikti prieglobstį nagrinėjami iš esmės, tokiu būdu neįtraukiant asmenų, kurie, pvz., Dublino reglamento pagrindu turi būti perduodami kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už jų prašymų nagrinėjimą. Kadangi itin mažai tikėtina, kad tokiems asmenims bus suteiktas prieglobstis Lietuvoje, skatinti jų išankstinę integraciją nėra tikslinga. Galiausiai, atsižvelgus į kitų Europos Sąjungos valstybių (pavyzdžiui, Suomijos, Švedijos) praktiką, siūlome nustatyti, kad sutrumpintas 3 mėnesių terminas būtų taikomas tik tiems prieglobsčio prašytojams, kurių asmens tapatybė buvo patvirtinta jų kilmės valstybės išduotais dokumentais (požymis, kuris jau šiuo metu nurodomas prieglobsčio prašytojams išduodamuose užsieniečio registracijos pažymėjimuose). Tokiu būdu būtų ne tik kontroliuojama piktnaudžiavimo rizika, bet kartu prieglobsčio prašytojai būtų skatinami neslėpti turimų dokumentų.
Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, siūloma pakeisti LR Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 71 straipsnio 1 dalies 10 punktą. Pasiūlymas: ,,4. Pakeisti 71 straipsnio 1 dalies 10 punktą ir jį išdėstyti taip:
10) dirbti arba imtis savarankiško užimtumo veiklos, jeigu per 6 mėnesius nuo prašymo suteikti prieglobstį pateikimo dienos Migracijos departamentas nepriėmė sprendimo dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ne dėl prieglobsčio prašytojo kaltės;. Šis terminas trumpinamas iki 3 mėnesių, jeigu prieglobsčio prašytojo asmens tapatybė yra patvirtinta, jo prašymas suteikti prieglobstį yra nagrinėjamas iš esmės ir jis gyvena savo pasirinktoje gyvenamojoje vietoje;“ Nepritarti Pasiūlymas dėl Projekto naujos numeracijos 15 straipsnio nuostatos Argumentai:
Užsienio reikalų komitetas mano, kad būtina vertinti ne tik esamą situaciją, bet ir ilgalaikio poveikio perspektyvą. Būtent toks pasiūlymas gali iš esmės pakeisti dabartinį prieglobsčio prašytojų Lietuvoje profilį (dauguma prieglobsčio prašytojų Lietuvoje šiuo metu yra iš Baltarusijos ir iš tiesų patiria grėsmes savo valstybėje). Galimybė pradėti dirbti po 3 mėnesių skatintų ekonominių tikslų turinčius užsieniečius piktnaudžiauti prieglobsčio procedūra, siekiant greičiau ir paprasčiau patekti į Lietuvos darbo rinką. Atkreiptinas dėmesys, kad leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išduodamas per 3 mėnesius, tad susidarytų situacija, kad pasiprašius prieglobsčio įsidarbinti būtų paprasčiau nei įgyjant teisę dirbti įstatyme nustatytais pagrindais ir dar, tai būtų palankiau, nes nereikėtų atitikti jokių reikalavimų. Tokiu atveju padidėtų prieglobsčio prašymų skaičius, dėl to išaugtų Migracijos departamento darbo krūvis, dar ilgiau užtruktų prieglobsčio procedūros visiems prieglobsčio prašytojams..
Be to, neaiškus siūlomos nuostatos taikymas, nes jeigu užsienietis, nebeatitiktų siūlomų kriterijų, jis prarastų teisę dirbti, o tai reiškia, kad tokio reguliavimo įgyvendinimas pareikalautų administracinių išteklių. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad kai prašymai suteikti prieglobstį nagrinėjami iš esmės, jie gali būti nagrinėjami bendra tvarka, arba skubos tvarka. Atsižvelgdami į kriterijus, kada prašymai nagrinėjami skubos tvarka, ir į tai, kad tokie prašymai turi labai mažą perspektyvą būti patenkinti, manome, kad siūlymas leisti dirbti užsieniečiui po 3 mėnesių neatitinka pasiūlymo tikslo ir yra nepagrįstas. Pažymėtina, kad į Lietuvą teisėtai atvykę ir dirbantys Baltarusijos piliečiai, pasiprašę prieglobsčio, teisės dirbti nepraranda. Taigi, šiuo atveju pasiūlymas būtų aktualus tik tiems Baltarusijos piliečiams, kurie neteisėtai kirto valstybės sieną. 2021 m. prieglobsčio prašymus pateikė 109 neteisėtai valstybės sieną kirtę Baltarusijos piliečiai, 2022 m. – 202,
pasiūlymu siekiama išspręsti didelio mąsto problemą ir įžvelgiama grėsmių, kad siekiant pagerinti sąlygas vienai siaurai užsieniečių grupei, sukuriamas naujas traukos faktorius. 4.7. Seimo narys T. V.
V. Raskevičius, 2023-10-2712
Argumentai: Siekiant suvienodinti užsieniečių, įgijusių teisę dirbti pagal Įstatymą, padėtį bei palengvinti jų įsitraukimą į darbo rinką, siūloma papildyti Įstatymo 58 straipsnio 14 punktą, numatant, kad nuo pareigos gauti Užimtumo tarnybos išduodamą leidimą dirbti atleidžiami ne tik tie užsieniečiai, kurie įgijo teisę dirbti pagal Įstatymo 71 straipsnio 1 dalies 10 punktą ir 140¹³ straipsnio 1 dalies 2 punktą, bet taip pat tie, kurie analogišką teisę įgijo pagal Įstatymo 140¹³ straipsnio 3 dalies
užimtumo veiklos praėjus 12 mėnesių nuo užsieniečio užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos). Reikalavimas asmenims, kurie neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir nėra prieglobsčio prašytojai, tačiau turi teisę dirbti, įsigyti leidimą dirbti yra perteklinis. Pasiūlymas:
Pakeisti 58 straipsnio 14 punktą ir jį išdėstyti taip:
„14) jis yra įgijęs šio Įstatymo 71 straipsnio 1 dalies 10 punkte, arba
šio Įstatymo 140¹³ straipsnio 1 dalies 2 punkte arba 140¹³ straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodytą teisę;“. Pritarti Pasiūlymas dėl Projekto naujos numeracijos 12 straipsnio nuostatos Užsienio reikalų komitetas pasiūlymui pritaria, įvertinęs tai, kad leidimas dirbti iš esmės yra tik formali Užimtumo tarnybos procedūra, kuri būtų atliekama dėl užsieniečio, kuriam šiuo įstatymu jau yra suteikta teisė dirbti, ir kuri dėl šios užsieniečių kategorijos specifikos sukurtų papildomą administracinę ir finansinę naštą darbdaviui ir jį išduodančiai institucijai (tokį leidimą dirbti reikėtų dažnai atnaujinti, nes jis išduodamas užsieniečio turimo registracijos pažymėjimo galiojimo laikotarpiui, t. y. ne ilgiau kaip 6 mėn.), pasiūlymui galėtų būti pritarta. 5.1. Seimo narys T. V.
V. Raskevičius, 2023-12-0434 Argumentai: UTPĮ 118 straipsnio 1¹ dalyje nustatyta, kad, jeigu dėl teisinių ar kitų objektyvių priežasčių nebėra pagrįstos tikimybės užsienietį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos, institucija, kurios žinioje yra sulaikytas užsienietis, privalo kreiptis į apylinkės teismą pagal užsieniečio buvimo vietą su prašymu pakartotinai svarstyti sprendimą sulaikyti užsienietį, o šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, gavęs užsieniečio ar institucijos, kurios žinioje yra sulaikytas užsienietis, prašymą pakartotinai svarstyti sprendimą dėl užsieniečio sulaikymo, ne vėliau kaip per 10 dienų nuo prašymo priėmimo dienos pakartotinai svarsto sprendimą sulaikyti užsienietį ir priima vieną iš šių sprendimų: 1) palikti galioti sprendimą sulaikyti užsienietį; 2) pakeisti sprendimą sulaikyti užsienietį; 3) panaikinti sprendimą sulaikyti užsienietį. Taigi, nors ir Įstatymo 119 straipsnyje nustatyta, kad remiantis įsigaliojusiu teismo sprendimu panaikinti sprendimą sulaikyti užsienietį, užsienietis paleidžiamas iš sulaikymo vietos nedelsiant, tačiau atitinkamai institucijai nustačius, jog užsieniečio išsiuntimo perspektyvos nėra, teismas sprendimą dėl sulaikymo panaikinimo gali priimti per 10 dienų, o tai Šengeno vertintojų nuomone (pateikta Lietuvos vertinimo dėl Šengeno acquis taikymo 2023 metų ataskaitos projekte) neatitinka 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse (toliau – Grąžinimo direktyva) 15 straipsnio 4 dalies, kuri numato, kad paaiškėjus, jog dėl teisinių ar kitokių priežasčių nebėra pagrįstos tikimybės užsienietį išsiųsti, sulaikymas tampa nebepateisinamas ir atitinkamas asmuo nedelsiant paleidžiamas.
Pažymėtina, kad UTPĮ numatytas teisinis reguliavimas kreiptis į teismą su teikimu sulaikyti užsienietį arba skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę savo esme labai panašus į Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 123 straipsnyje nustatytą suėmimo skyrimo tvarką. BPK 139 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad, jeigu ikiteisminio tyrimo metu išnyksta suėmimo, intensyvios priežiūros, namų arešto ar įpareigojimo gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo ir
(ar) nesiartinti prie nukentėjusiojo arčiau nei nustatytu atstumu pagrindai ar šioms kardomosioms priemonėms taikyti reikalingos sąlygos, prokuroras privalo nedelsdamas priimti nutarimą paleisti į laisvę suimtą įtariamąjį arba panaikinti jam taikomą kardomąją priemonę. Tokio nutarimo nuorašas yra siunčiamas ikiteisminio tyrimo teisėjui, paskyrusiam suėmimą ar kitą kardomąją priemonę ar pratęsusiam jos terminą. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, taip pat įvertinus Nacionalinės teismų administracijos nuomonę, siūloma atsisakyti UTPĮ 118 straipsnio 1¹dalyje įtvirtinto mechanizmo dėl Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – VSAT) privalomo kreipimosi į teismą, numatant galimybę VSAT priimti sprendimą paleisti užsienietį iš sulaikymo. Pasiūlymas: patikslinti Įstatymo projekto 31 straipsnį: ,,31 straipsnis. 118 straipsnio pakeitimas Pakeisti 118 straipsnį ir jį išdėstyti taip:118 straipsnis. Sprendimo sulaikyti užsienietį pakartotinis svarstymas 1.
Išnykus užsieniečio sulaikymo pagrindams, užsienietis turi teisę, o Valstybės sienos apsaugos tarnyba nedelsdama privalo kreiptis į apylinkės teismą pagal užsieniečio buvimo vietą su prašymu pakartotinai svarstyti sprendimą sulaikyti užsienietį., išskyrus, kai užsienietis iš sulaikymo vietos paleidžiamas šio straipsnio 2 dalyje nurodytu pagrindu. Jeigu užsienietis, kuris yra sulaikytas šio Įstatymo 113 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytais pagrindais, pateikia prašymą suteikti prieglobstį, Valstybės sienos apsaugos tarnyba nedelsdama privalo kreiptis į apylinkės teismą su prašymu pakartotinai svarstyti sprendimą sulaikyti prieglobsčio prašytoją. 2. Jeigu dėl teisinių ar kitų objektyvių priežasčių nebėra pagrįstos tikimybės užsienietį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos, Valstybės sienos apsaugos tarnyba privalo kreiptis į apylinkės teismą pagal užsieniečio buvimo vietą su prašymu pakartotinai svarstyti sprendimą sulaikyti užsienietį nedelsiant priima sprendimą paleisti užsienietį iš sulaikymo vietos ir apie tai informuoja sprendimą sulaikyti užsienietį priėmusį teismą. 3. Teismas, gavęs užsieniečio ar Valstybės sienos apsaugos tarnybos prašymą pakartotinai svarstyti sprendimą dėl užsieniečio sulaikymo, ne vėliau kaip per 10 dienų nuo prašymo priėmimo dienos pakartotinai svarsto sprendimą sulaikyti užsienietį ir priima vieną iš šių sprendimų:
1) palikti galioti sprendimą sulaikyti užsienietį;
2) pakeisti sprendimą sulaikyti užsienietį;
3) panaikinti sprendimą sulaikyti užsienietį. 4. Šio straipsnio 3 dalyje išvardyti apylinkės teismo sprendimai įsigalioja nuo jų priėmimo dienos. 5. Teismo sprendimas gali būti skundžiamas šio Įstatymo 117 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka.“ Pritarti Pasiūlymas dėl Projekto naujos numeracijos 34 straipsnio nuostatos Taip pat žr. 9 URK pasiūlymą dėl analogiškų įstatymo 140²¹ straipsnio 1 ir 2 dalių formuluočių keitimo. 5.2. Seimo narys T. V.
V. Raskevičius, 2023-12-0433 Argumentai: Pagal siūlomus Įstatymo projekto 115¹ straipsnio pakeitimus užsieniečių sulaikymo VSAT sąlygas ir tvarką nustato vidaus reikalų ministras. Todėl už sulaikymą ir toliau bus atsakinga VSAT, veikianti prie Vidaus reikalų ministerijos. Tačiau Įstatymo projekte nenurodoma, kuri institucija bus atsakinga už sulaikytų prieglobsčio prašytojų priėmimo sąlygų, įskaitant maistą, drabužius, psichosocialines paslaugas ir sveikatos priežiūrą, užtikrinimą. Atsižvelgiant į bendrą reformos tikslą ir numatytas Priėmimo agentūros pareigas, būtų svarbu įtvirtinti, kad Priėmimo agentūra dalyvaus užtikrinant VSAT sulaikytų prieglobsčio prašytojų priėmimo sąlygas, todėl atitinkamai siūloma patikslinti įstatymo projekto 115¹ straipsnį. Pasiūlymas: ,,30 straipsnis. 115¹ straipsnio pakeitimas Pakeisti 115¹ straipsnį ir jį išdėstyti taip: „115¹ straipsnis. Sulaikytų užsieniečių laikymas arba užsieniečių, kuriems skirta alternatyvi sulaikymui priemonė, apgyvendinimas
1Užsieniečių, sulaikytų ilgiau kaip 48 valandoms, laikymo ir laikomų Valstybės sienos apsaugos
tarnyboje laikymo sąlygas ir tvarką nustato vidaus reikalų ministras, o priėmimo sąlygų, kurias sulaikytiems užsieniečiams užtikrina priėmimą užtikrinanti įstaiga, apimtį ir tvarką nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras ir vidaus reikalų ministras. 2. Užsieniečių, kuriems skirta alternatyvi sulaikymui priemonė, apgyvendinimo laikino apgyvendinimo vietoje sąlygas ir tvarką nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras.“ Pritarti
straipsnio nuostatos
6Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, 2023-12-06 * pritarti iniciatorių pateiktam projektui Nr.
XIVP-2797 ir siūlyti pagrindiniam Užsienio reikalų komitetui jį tobulinti pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir kitas pastabas, kurioms Komitetas pritarė, ir Komiteto pasiūlymus. Pritarti
2Seimo Žmogaus teisių komitetas,
2023-12-06 * pritarti įstatymo projektui Nr. XIVP-2797 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos teisės departamento, Žmogaus teisių stebėjimo instituto, Jungtinių Tautų Pabėgėlių agentūros, Lietuvos Raudonojo Kryžiaus, VšĮ Sienos grupės, Seimo kontrolierių įstaigos, Mykolo Romerio universiteto Teisės mokyklos bei Seimo narių pateiktas pastabas ir pasiūlymus, kuriems pritarė Žmogaus teisių komitetas ir pritarti Komiteto išvadoms. Pritarti iš dalies Pagrindinis komitetas pritarė ne visiems pasiūlymams, kuriems buvo pritaręs papildomas komitetas
3Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas,
2023-12-13 * pritarti pateiktam įstatymo projektui ir siūlyti pagrindiniam Užsienio reikalų komitetui jį tobulinti pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, Lietuvos Raudonojo kryžiaus, Všį „Sienos grupė“, Seimo kontrolierių įstaigos ir Seimo narių pasiūlymus, kuriems Komitetas pritarė. Pritarti iš dalies Pagrindinis komitetas pritarė ne visiems pasiūlymams, kuriems buvo pritaręs papildomas komitetas
4Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas,
2023-11-294
Projektu siekiama riboti galimybę užsieniečiams piktnaudžiauti prieglobsčio procedūra, kai jie išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos procedūros metu teikia paskesnį prašymą suteikti prieglobstį.
Pvz. paskutiniame išsiuntimo etape (oro uoste ar laipinant į lėktuvą) pateikia naują prašymą suteikti prieglobstį, kuriame nėra naujų esminių motyvų, ir Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) jau yra priėmęs sprendimą dėl prieglobsčio nesuteikimo ir išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, ir šį sprendimą paliko galioti bylą išnagrinėję teismai. Pažymėtina, kad, vadovaujantis 2013 m. birželio
apsaugos suteikimo ir panaikinimo bendros tvarkos 41 straipsniu, valstybės narės turi teisę antro ir vėlesnių paskesnių prašymų dėl prieglobsčio suteikimo atveju taikyti kitokią tvarką nei pirmo paskesnio prašymo atveju – jei po galutinio sprendimo atmesti pirmą paskesnį prašymą kaip nepagrįstą užsienietis pateikia kitą paskesnį prašymą, užsieniečiui gali būti nesuteikiama ne tik teisė likti valstybės teritorijoje skundo padavimo termino laikotarpiu ar iki teismo nutarties dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių priėmimo, bet gali būti jam nesuteikiama teisė likti valstybės teritorijoje ir iki kol bus priimtas sprendimas dėl prieglobsčio ir (ar) įvertinta, ar pateiktame prašyme dėl prieglobsčio suteikimo yra pateikti nauji motyvai. Antrą ar vėlesnį paskesnį prašymą pateikusio užsieniečio išsiuntimo iš valstybės teritorijos procedūros galėtų būti tęsiamos, jei sprendžiančioji institucija (Lietuvoje – Migracijos departamentas) įvertina, kad nebus pažeistas negrąžinimo principas.
Vadovaujantis minėta direktyvos nuostata siūloma nustatyti, kad užsieniečiui pateikus antrą ar vėlesnį paskesnį prašymą, kai dėl ankstesnio paskesnio prašymo suteikti prieglobstį yra priimtas galutinis sprendimas, jam nesuteikiamos Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – UTPĮ) 5 straipsnio 4 dalyje bei 22¹straipsnio 2 dalyje nustatytos teisės. Pažymėtina, kad Valstybės saugumo departamentas taip pat pastebi užsieniečių piktnaudžiavimo migracijos procedūromis atvejų. 2023-08-31 jungtiniame NSGK ir Užsienio reikalų komiteto posėdyje kompetentingų institucijų paprašius pateikti siūlymų dėl imigracijos procesų teisinio reguliavimo tobulinimo, žvalgybos tarnyba pažymi, kad netekę teisės būti Lietuvoje (panaikinus ar atsisakius išduoti leidimą gyventi Lietuvoje, atsisakius suteikti prieglobstį) užsieniečiai ieško būdų įteisinti savo buvimą, todėl siekiant išvengti piktnaudžiavimo atvejų, migracijos procedūras reguliuojantys teisės aktai turėtų riboti užsieniečių galimybę teikti prašymą vien tik tam, kad būtų įteisintas jo buvimas Lietuvoje, o išsprendus užsieniečio teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimą atitinkamas administracinis ar įsiteisėjęs teismo sprendimas turėtų būti pradedamas vykdyti nedelsiant, t. y. be pagrįsto delsimo. Pasiūlymas: patikslinti Projekto 4 straipsnio 1 dalį, kuria keičiama UTPĮ 5 straipsnio 4 dalis, ir ją išdėstyti taip: „4 straipsnis. 5 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 5 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4.
Užsieniečiai, išskyrus prašymą suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ar netrukus po neteisėto Lietuvos Respublikos valstybės sienos kirtimo pateikusius prieglobsčio prašytojus, dėl kurių nepriimtas sprendimas įleisti juos į Lietuvos Respubliką, turi teisę pasilikti Lietuvos Respublikoje šio Įstatymo 138 straipsnyje nustatyto skundo padavimo termino laikotarpiu, o šiuo laikotarpiu pateikus prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių, – iki atitinkamo administracinio teismo nutarties dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių priėmimo arba kai apskųsto sprendimo vykdymas sustabdomas pagal šio Įstatymo 139 straipsnio 1 dalį. Prašymą suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ar netrukus po neteisėto Lietuvos Respublikos valstybės sienos kirtimo pateikę prieglobsčio prašytojai, dėl kurių nepriimtas sprendimas įleisti juos į Lietuvos Respubliką, turi teisę pasilikti šio straipsnio 6 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose šio Įstatymo 138 straipsnyje nustatyto skundo padavimo termino laikotarpiu, o šiuo laikotarpiu pateikus prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių, – iki atitinkamo administracinio teismo nutarties dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių priėmimo arba kai apskųsto sprendimo vykdymas sustabdomas pagal šio Įstatymo 139 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Šioje dalyje numatytos teisės nesuteikiamos, jei užsienietis pateikia paskesnį prašymą suteikti prieglobstį, kuriame nėra naujų esminių motyvų, tik siekdamas atidėti ar sutrukdyti įvykdyti sprendimą išsiųsti užsienietį iš Lietuvos Respublikos, kuriuo remiantis jis būtų artimiausiu metu išsiųstas, arba jei užsienietis pateikia naują paskesnį prašymą, kai dėl ankstesnio paskesnio prašymo suteikti prieglobstį yra priimtas galutinis sprendimas, ir nėra šio Įstatymo 130 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų priežasčių, dėl kurių negalima jo išsiųsti iš Lietuvos Respublikos.“
<...>“
Pritarti 5.
Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, 2023-11-297 (22¹)
Argumentai: tie patys, kaip prie 1 pasiūlymo. Pasiūlymas: papildyti Projektą nauju 6 straipsniu, kuriuo būtų pakeista UTPĮ 22¹ straipsnio 2 dalis, ir jį išdėstyti taip:
Pakeisti 22¹ straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Nelydimi nepilnamečiai užsieniečiai ir prieglobsčio prašytojai
teisę likti Lietuvos Respublikos teritorijoje turi iki sprendimo dėl jų teisinės padėties priėmimo. Tais atvejais, kai sprendžiamas klausimas dėl kitos Europos Sąjungos valstybės narės, atsakingos už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, nustatymo, prieglobsčio prašytojai teisę likti Lietuvos Respublikos teritorijoje turi iki jų perdavimo už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą atsakingai kitai Europos Sąjungos valstybei narei. Teisė likti Lietuvos Respublikos teritorijoje neįgyjama, jei užsienietis pateikia naują paskesnį prašymą, kai dėl ankstesnio paskesnio prašymo suteikti prieglobstį yra priimtas galutinis sprendimas, ir nėra šio Įstatymo 130 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų priežasčių, dėl kurių negalima jo išsiųsti iš Lietuvos Respublikos.“ Pritarti Taip pat žr. 7 URK pasiūlymą dėl analogiškos įstatymo 140⁹ straipsnio formuluotės keitimo. 6.
6Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas,
2023-11-298
N Argumentai: sistemiškai įvertinus Jungtinių Tautų Vyriausiojo Pabėgėlių komisaro biuro pateiktą siūlymą netaikyti laiko apribojimų pabėgėliams suteiktoms palankesnėms šeimos susijungimo sąlygoms, taip pat grupės Seimo narių pateiktą siūlymą terminą išplėsti iki 12 mėn., atsižvelgus į Vidaus reikalų ir Socialinių reikalų ir darbo ministerijos 2023-11-29 NSGK posėdyje pateiktą bendrą nuomonę, kad 6 mėn. Lietuvoje pragyvenęs prieglobsčio gavėjas jau turėtų galėti užtikrinti, kad jo šeimos nariai atitiktų UTPĮ 26 straipsnyje nustatytas leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygas, siekiant kompromiso siūlome nustatyti, kad palankesnėmis šeimos susijungimo sąlygomis prieglobsčio gavėjai galėtų pasinaudoti per 6 mėnesius (vietoj 3 mėn.) nuo prieglobsčio suteikimo dienos. Pasiūlymas: papildyti Projektą nauju 7 straipsniu, keičiančiu UTPĮ 26 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „7 straipsnis. 26 straipsnio pakeitimas Pakeisti 26 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Šio straipsnio 1 dalies 2–5 punktuose nustatytos sąlygos
netaikomos užsieniečiui, kuriam suteiktas prieglobstis Lietuvos Respublikoje arba laikinoji apsauga, taip pat užsieniečio, kuriam suteiktas prieglobstis Lietuvos Respublikoje, šeimos nariams, kurie kreipėsi dėl leidimo gyventi išdavimo šeimos susijungimo atveju šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu per 3 6 mėnesius nuo prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.“ Pritarti
straipsnio nuostatos
7Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas,
2023-11-299
(2¹) N Argumentai: atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pateiktą 6 pastabą, siūloma koreguoti Projekto 6 straipsniu keičiamą UTPĮ 28 straipsnio 2 dalį nurodant subjektą, kuriam teikiamas užsieniečio, esančio ne Lietuvoje, prašymas.
Kartu pažymėtina, kad nuo šių metų pradžios pradėjus teikti leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – leidimas laikinai gyventi) išdavimo paslaugą per išorės paslaugų teikėją, t. y. leidimą laikinai gyventi norintys gauti užsieniečiai nuo šiol prašymus gali pateikti 34 skirtingose užsienio valstybėse, kuriose veikia tokias paslaugas teikiantys išorės paslaugų teikėjo biurai (privatūs juridiniai asmenys). Nors šios paslaugos atsiradimas supaprastina leidimo laikinai gyventi išdavimo užsieniečiams tvarką būnant užsienyje, tačiau tai kelia tam tikrų su nacionaliniu saugumu susijusių rizikų (spartus imigrantų iš trečiųjų šalių augimas, nestabili šalies, kurioje steigiamas ar jau veikia išorės paslaugų teikėjo biuras, politinė situacija, teikiamų dokumentų autentiškumo (tikrumo) užtikrinimo iššūkiai ir pan.), kurios turėtų būti įvertintos prieš įsteigiant (pasirenkant) naujus išorės paslaugų teikėjo biurus. 2023-08-31 jungtiniame NSGK ir Užsienio reikalų komiteto posėdyje kompetentingų institucijų paprašius pateikti siūlymų dėl imigracijos procesų teisinio reguliavimo tobulinimo, gautas siūlymas į išankstines konsultacijas dėl naujų išorės paslaugų teikėjo biurų įtraukti Valstybės saugumo departamentą, taip siekiant mažinti ateityje galinčias kilti nacionalinio saugumo rizikas. Be kita ko, ketinimo įsteigti išorės paslaugų teikėjo biurą Nigerijoje atvejis parodė, kad tokių valstybių sąrašas galėtų būti tvirtinamas norminiu už migracijos politikos formavimą atsakingos institucijos sprendimu.
Pasiūlymas: pernumeruoti Projekto 6 straipsnį į 8 straipsnį, patikslinti UTPĮ 28 straipsnio 2 dalį, papildyti 2¹ dalimi ir šį straipsnį išdėstyti taip: „8 straipsnis. 28 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 28 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Užsienietis, esantis ne Lietuvos Respublikoje, prašymą išduoti leidimą
laikinai gyventi Migracijos departamentui pateikia per Migracijos departamento pasirinktą išorės paslaugų teikėją., o Užsienietis užsienietis, esantis Lietuvos Respublikos teritorijoje teisėtai, prašymą išduoti leidimą gyventi pateikia –Migracijos departamentui, tačiau tokio prašymo pateikimas nesuteikia teisės užsieniečiui būti Lietuvos Respublikos teritorijoje, iki bus išnagrinėtas užsieniečio prašymas išduoti leidimą gyventi ir priimtas sprendimas.“
2Papildyti 28 straipsnį 2¹dalimi:
„2¹. Užsienio valstybių, kuriose užsienietis
gali pateikti prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi per išorės paslaugų teikėją, sąrašą po konsultacijų su Įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje nurodytomis institucijomis motyvuotu Migracijos departamento teikimu tvirtina vidaus reikalų ministras.““ Pritarti
straipsnio nuostatos
8Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas,
2023-11-296
(1¹) N N Argumentai: tie patys, kaip prie 4 pasiūlymo. Pasiūlymas: papildyti Projektą nauju 6 straipsniu ir šį straipsnį išdėstyti taip: „6 straipsnis. 21 straipsnio pakeitimas
straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Užsienietis, esantis ne Lietuvos Respublikoje, prašymą išduoti nacionalinę vizą Migracijos departamentui pateikia per Migracijos departamento pasirinktą išorės paslaugų teikėją., o Užsienietis užsienietis, esantis Lietuvos Respublikos teritorijoje teisėtai, prašymą išduoti nacionalinę vizą gali pateikti – Migracijos departamentui, tačiau tokio prašymo pateikimas nesuteikia teisės užsieniečiui būti Lietuvos Respublikos teritorijoje, iki bus išduota nacionalinė viza.“
2Papildyti 21 straipsnį 1¹dalimi:
„1¹. Užsienio valstybių, kuriose užsienietis
gali pateikti prašymą išduoti nacionalinę vizą per išorės paslaugų teikėją, sąrašą po konsultacijų su Įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje nurodytomis institucijomis motyvuotu Migracijos departamento teikimu tvirtina vidaus reikalų ministras.““
9Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas,
2023-11-2938 (140²) (1¹) N N Argumentai: tie patys, kaip prie 4 pasiūlymo. Pasiūlymas: papildyti Projektą nauju 38 straipsniu ir šį straipsnį išdėstyti taip:
„38 straipsnis. 140²straipsnio pakeitimas
Papildyti 140²straipsnį 1¹dalimi: „1¹. Užsienio valstybių, kuriose užsienietis gali pateikti prašymą dėl e. rezidento statuso suteikimo per išorės paslaugų teikėją, sąrašą po konsultacijų su Įstatymo 4 straipsnio
teikimu tvirtina vidaus reikalų ministras.“
10Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas,
2023-11-29 * Pasiūlymas: pernumeruoti Projekto 6 – 33 straipsnius atitinkamai į 9 – 36 straipsnius. Pritarti
11Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas,
2023-11-2915
Argumentai: Įvertinus 2023-11-29 NSGK posėdyje įvykusią diskusiją dėl valstybės teisinės pagalbos instituto taikymo išplėtimo užsieniečiams, pažymėtina, kad 2013 m. birželio 26 d.
Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/32/ES dėl tarptautinės apsaugos suteikimo ir panaikinimo bendros tvarkos neįpareigoja valstybių narių užtikrinti, kad nemokama teisinė pagalba prieglobsčio prašytojams būtų teikiama teikiant apeliacinius skundus antrosios instancijos teismuose. Minėtos direktyvos 20 ir 21 straipsniai leidžia nacionalinėje teisėje numatyti, kad nemokama teisinė pagalba teikiama ir atstovavimas užtikrinamas tik vykstant apeliaciniam procesui pirmosios instancijos teisme, bet ne vėliau nagrinėjant tolesnes apeliacijas. Šiuo metu UTPĮ numato valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą prieglobsčio prašytojams teikiant ir apeliacinį skundą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, o tai be abejonės skatina visus prieglobsčio prašytojus tokia galimybe naudotis, net ir esant akivaizdžiai nepagrįstiems prieglobsčio prašymams. Dėl to yra vilkinamos grąžinimo procedūros (dėl ilgai besitęsiančių apeliacinių procedūrų pasibaigia užsieniečių turimų kelionės dokumentų galiojimas, o naujų dokumentų išdavimas gali būti itin sudėtingas, jei užsieniečio kilmės valstybė nebendradarbiauja readmisijos klausimais arba Lietuvoje nėra atitinkamos trečiosios šalies konsulinės įstaigos), be to, toliau yra naudojamos valstybės lėšos ir administraciniai ištekliai, nes prieglobsčio prašytojams abiejų apeliacijų metu užtikrinamos materialinės priėmimo sąlygos. Pagal Migracijos departamento duomenis daugeliu atvejų antrosios instancijos teismai palieka nepakeistus pirmosios instancijos teismų sprendimus.
Pagal direktyvą 2013/32/ES neprivaloma nemokamą teisinę pagalbą prieglobsčio prašytojams užtikrinti dviejų instancijų teismuose, taip pat į tai, kad prieglobsčio prašytojų skaičius Lietuvoje nuolat auga, dėl ko žymiai didėja vertimo ir valstybės garantuojamos teisinės pagalbos paslaugų ir tam reikalingų lėšų poreikis. Pažymėtina, kad valstybės garantuojama teisinė pagalba atitinkamų kategorijų Lietuvos piliečiams taip pat nėra absoliuti. Atsižvelgiant į tai, siūloma Įstatymo projektą tikslinti ir numatyti, kad valstybės garantuojama teisinė pagalba tiek, kiek tai susiję su prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimu, užtikrinama tik skundžiant sprendimus pirmosios instancijos teismui. Kartu pažymėtina, kad pati prieglobsčio prašytojo teisė skųsti pirmosios instancijos teismo sprendimą nėra ribojama, bet tai jis turėtų daryti savo lėšomis. Pasiūlymas: pernumeravus buvusį Projekto 12 straipsnį į 15 straipsnį, patikslinti šio straipsnio 2 dalyje keičiamą UTPĮ 71 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:
„15 straipsnis. 71 straipsnio pakeitimas<...>
2.
Pakeisti 71 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:
4) socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka naudotis valstybės garantuojama teisine pagalba teikimo sulaikyti užsienietį arba skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę nagrinėjimo teisme metu bei skundžiant pirmosios instancijos teismui sprendimus tiek, kiek tai susiję, susijusius su prašymo prašymu suteikti prieglobstį nagrinėjimu; <...>.“ Pritarti Pasiūlymas dėl Projekto naujos numeracijos 15 straipsnio nuostatos Papildomi argumentai:
Lietuva, 2015 m. perkeldama Direktyvos 2013/32/ES nuostatas, įvertinusi prognozuojamą valstybės garantuojamos teisinės pagalbos poreikį, pasirinko valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikti plačiau, nei privalomai reikalauja Direktyva, t. y., ją teikti ir prieglobsčio prašytojui apeliacine tvarka skundžiant pirmos instancijos teismo sprendimą. Tačiau šiuo metu geopolitinė situacija yra pasikeitusi, prieglobsčio prašytojų daugėja. Pažymėtina, kad analogiškos nuostatos yra įtvirtintos ir Europos Sąjungos migracijos ir prieglobsčio pakte, kuriam 2024 m. balandžio 10 d. pritarta Europos Parlamente. Pažymėtina, kad toks sprendimas nereiškia, kad prieglobsčio prašytojai apskritai netektų teisės teikti apeliacinio skundo, tai reiškia, kad tokį skundą jie turėtų teikti savo arba kitų šaltinių lėšomis. Kadangi pagal šiuo metu galiojančias UTPĮ nuostatas valstybės garantuojama teisinė pagalba teikiama prieglobsčio prašytojams ir teikiant apeliacinį skundą LVAT, visi prieglobsčio prašytojai šia galimybe naudojasi, net ir esant akivaizdžiai nepagrįstiems prieglobsčio prašymams ir dėl to yra vilkinamos užsieniečių grąžinimo procedūros.
Dėl ilgai besitęsiančių apeliacinių procedūrų pasibaigia užsieniečių turimų kelionės dokumentų galiojimas, o naujų dokumentų išdavimas gali būti itin sudėtingas, jei užsieniečio kilmės valstybė nebendradarbiauja readmisijos klausimais arba Lietuvoje nėra atitinkamos trečiosios šalies konsulinės įstaigos. Pažymėtina, kad valstybės narės yra raginamos užtikrinti efektyvias ir sparčias neteisėtai jų teritorijoje esančių užsieniečių grąžinimo procedūras. Tai dar kartą buvo pažymėta ir 2023 m. vasarą Lietuvoje vykusių Šengeno vertinimų metu. Galimybė naudotis nemokama teisine pagalba skundžiant sprendimus antrosios instancijos teismui, prailgina užsieniečio buvimą Lietuvoje, o prieglobsčio prašytojams visų apeliacijų metu užtikrinamos materialinės priėmimo sąlygos. Vadinasi, reikšmingai išauga ir kitų valstybės išlaidų poreikis. Kuo ilgiau tęsiasi apeliacinės procedūros, tuo daugiau galimybių prieglobsčio prašytojui savavališkai pasišalinti iš apgyvendinimo vietų ir nelaukiant teismo sprendimo išvykti iš Lietuvos į kitas ES šalis, t. y. sukuriamos palankesnės sąlygos neteisėtai antrinei migracijai. Pažymėtina, kad prieglobsčio prašytojo teisė kreiptis į antros instancijos teismą išlieka, tačiau jis skųsti turėtų savo ar kitomis lėšomis. 12.
12Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas,
2023-11-2937
N Argumentai: Praktikoje vis dažniau pasitaiko atvejų, kai užsieniečiui išvykstant iš Lietuvos per Europos Sąjungos (toliau – ES) išorės sieną, nustatomas jo neteisėto buvimo faktas, dėl kurio VSAT turi priimti sprendimą dėl jo grąžinimo, o tai ne visada įmanoma suspėti padaryti iki užsieniečio suplanuoto išvykimo, ypač jei užsienietis išvyksta oro transportu. Atsižvelgiant į proporcingumo principą ir praktines konkrečios situacijos aplinkybes (pvz. artimiausio alternatyvaus skrydžio į užsieniečio kilmės valstybę laiką), kai kurios ES valstybės narės numato galimybę minėtais atvejais priimti sprendimus dėl grąžinimo užsieniečiams nedalyvaujant, kartu leidžiant užsieniečiui netrukdomai tęsti kelionę, jei užsienietis su tuo sutinka. Tokia galimybė numatyta ir 2017 m. lapkričio 16 d. Komisijos rekomendacijose (ES) 2017/2338 dėl bendro „Grąžinimo vadovo“ valstybių narių kompetentingoms institucijoms, vykdančioms su grąžinimu susijusias užduotis (5.1 ir 11.3 punktai). Atsižvelgiant į tai bei pirmo NSGK pasiūlymo argumentus, siūlome papildyti UTPĮ 127 straipsnį nauja 6¹dalimi, kurioje būtų nustatyta galimybė VSAT priimti sprendimą dėl grąžinimo pagal in absentia procedūrą. Pasiūlymas:
Projektą papildyti nauju 37 straipsniu, kuriuo būtų keičiamas UTPĮ 127 straipsnis, ir šį straipsnį išdėstyti taip:
„37 straipsnis. 127 straipsnio pakeitimas
Papildyti 127 straipsnį 6¹dalimi:
„6¹. Jeigu užsieniečio neteisėtas buvimas Lietuvos
Respublikoje nustatomas jam išvykstant per Europos Sąjungos išorės sieną ir sprendimas dėl grąžinimo negali būti priimtas iki tarptautinio maršruto transporto išvykimo, Valstybės sienos apsaugos tarnyba, apie tai informavusi užsienietį bei gavusi jo raštišką sutikimą, gali priimti sprendimą dėl grąžinimo užsieniečiui nedalyvaujant. Toks sprendimas turi būti priimtas ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo užsieniečio išvykimo iš Lietuvos Respublikos dienos.“ Pritarti Taip pat žr.
13Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, 2023-11-29 * Pasiūlymas: pernumeruoti buvusius Projekto 37 – 42 straipsnius atitinkamai į 39 – 46 straipsnius. Pritarti Iš esmės pritariama straipsnių pernumeravimui
14Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, 2023-11-29 P Argumentai: Projektą siūlant papildyti naujais straipsniais, griežtinančiais imigracijos į Lietuvą taisykles ir procesus, sistemiškai tikslintinas Projekto pavadinimas. Pasiūlymas: patikslinti Įstatymo projekto pavadinimą, papildant įrašytu keičiamu Įstatymo 62¹straipsniu ir pavadinimą išdėstyti taip:
„LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮSTATYMO „DĖL UŽSIENIEČIŲ TEISINĖS PADĖTIES“ NR. IX-2206 2, 3, 4, 5, 11, 21, 22¹, 26, 28, 32, 44, 58, 62, 67, 71, 79, 85, 94, 99, 100, 101, 102, 103¹, 104, 105², 105³, 105⁴, 106¹, 108, 113, 114, 115, 115¹, 118, 123, 125, 127, 140², 140⁸, 140¹⁸, 140¹⁹, 140²¹, 140²⁸ STRAIPSNIŲ IR priedo PAKEITIMO IR 140¹⁶
STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS ĮSTATYMAS“ Pritarti Iš esmės pritariama projekto pavadinimo pakeitimui. Žr. 10 URK pasiūlymą. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 7.1. Komiteto sprendimas: pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadai. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę str. str. d. p. 1. Užsienio reikalų komitetas, 2024-04-2416 Argumentai:
Užsienio reikalų komitetas, atsižvelgdamas į tai, kad 2023 m. gruodžio 19 d. Įstatymas buvo pakeistas, siūlo patikslinti šiuo įstatymo projektu keičiamo 79 straipsnio 2 dalies redakciją. Pasiūlymas: Pakeisti 79 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Prieglobsčio prašytojai, išskyrus nurodytus šio Įstatymo 5 straipsnio 6 dalyje laikinai apgyvendinami Valstybės sienos apsaugos tarnyboje arba Pabėgėlių priėmimo centre Prieglobsčio prašytojai gali būti apgyvendinami ir kitose apgyvendinimo vietose. Prieglobsčio prašytojui pateikus prašymą, Migracijos departamento sprendimu jam gali būti leista apsigyventi jo pasirinktoje gyvenamojoje vietoje.“ Pritarti juridinės technikos pakeitimai
2Užsienio reikalų komitetas,
2024-04-2430 Argumentai: Užsienio reikalų komitetas, atsižvelgdamas į tai, kad 2023 m. gruodžio 19 d. Įstatymas buvo pakeistas, siūlo patikslinti šiuo įstatymo projektu keičiamo 113 straipsnio 5 dalies 7 punkto redakcija. Pasiūlymas: Pakeisti 113 straipsnio 5 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip:
„7) užsienietis, apgyvendintas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje
laikino apgyvendinimo vietoje pažeidė laikino išvykimo iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos laikino apgyvendinimo vietos tvarką;“. Pritarti juridinės technikos pakeitimai
3Užsienio reikalų komitetas,
2024-04-2432 Argumentai: Užsienio reikalų komitetas, atsižvelgdamas į tai, kad 2023 m. gruodžio 19 d. Įstatymas buvo pakeistas, siūlo patikslinti šiuo įstatymo projektu keičiamo 115 straipsnio 2 dalies 5 ir 6 punktų redakcija. Pasiūlymas:
1Pakeisti 115 straipsnio 2 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip:
„5) apgyvendinti užsienietį Valstybės sienos
apsaugos tarnyboje laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo.“
taip: „6.
Jeigu užsieniečiui skirta šio straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodyta alternatyvi sulaikymui priemonė jam laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimu gali būti leista laikinai išvykti iš laikino apgyvendinimo vietos, kai yra valdoma pasišalinimo iš laikino apgyvendinimo vietos rizika.“ Pritarti juridinės technikos pakeitimai
4Užsienio reikalų komitetas,
2024-04-2439 Argumentai: Užsienio reikalų komitetas, atsižvelgdamas į tai, kad 2023 m. gruodžio 19 d. Įstatymas buvo pakeistas, siūlo patikslinti šiuo įstatymo projektu keičiamo 140⁸straipsnio 3, 6, 7, 8 ir 10 dalių redakciją. Pasiūlymas:
1Pakeisti 140⁸straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Migracijos departamentas, nustatęs, kad yra šio Įstatymo 76 straipsnio 4 dalyje arba
aplinkybių, susijusių su prieglobsčio prašytojo amžiumi, sveikatos būkle, šeimine padėtimi ar kitų individualių aplinkybių, dėl kurių negalėtų būti ribojama prieglobsčio prašytojo teisė laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, priima sprendimą laikinai apgyvendinti prieglobsčio prašytoją, pateikusį prašymą suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punkte, tranzito zonoje ar netrukus po neteisėto Lietuvos Respublikos valstybės sienos kirtimo, pasienio kontrolės punkte, tranzito zonoje, Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, Pabėgėlių priėmimo centre ar kitoje priėmimą užtikrinančios įstaigos paskirtoje laikino apgyvendinimo vietoje, patalpoje, laikiname būste ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, iki priimamas sprendimas jį įleisti į Lietuvos Respubliką.
Šis teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje ribojimas negali būti taikomas ilgiau kaip
pagrįstų abejonių dėl užsieniečio nurodyto amžiaus, – iki bus nustatytas jo amžius, bet ne ilgiau kaip 28 dienas nuo prieglobsčio prašytojo užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos. Jeigu pasikeičia su prieglobsčio prašytoju susijusios aplinkybės ir Migracijos departamentas jas įvertinęs nustato, kad nėra šio Įstatymo 76 straipsnio 4 dalyje arba 77 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių ir (ar) atsirado individualių aplinkybių, dėl kurių negalėtų būti ribojama prieglobsčio prašytojo teisė laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, Migracijos departamentas priima šio straipsnio 2 dalyje nurodytą sprendimą.“
2Pakeisti 140⁸straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6.
Pabėgėlių priėmimo centre pirmiausia apgyvendinami šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodyti prieglobsčio prašytojai ir užsieniečiai, kurie yra pažeidžiami asmenys. Jeigu šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytiems prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams laikino apgyvendinimo vietose neteikiamos medicinos, socialinės, švietimo, maitinimo ir (ar) kitos paslaugos, psichologinė pagalba, prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimu gali būti leidžiama laikinai išvykti iš laikino apgyvendinimo vietų vietos, kad gautų šias paslaugas ar įsigytų maisto produktų, kai yra valdoma pasišalinimo iš laikino apgyvendinimo vietų rizika. Teikiant šioje dalyje nurodytas paslaugas nepilnamečiams, prioritetas teikiamas paslaugų suteikimui už laikino apgyvendinimo vietos ribų, kai yra valdoma pasišalinimo iš laikino apgyvendinimo vietos rizika.“
3Pakeisti 140⁸straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytų
prieglobsčio prašytojų ir užsieniečių laikino apgyvendinimo šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, išskyrus Pabėgėlių priėmimo centrą, sąlygas bei tvarką ir laikino išvykimo iš laikino apgyvendinimo vietų tvarką nustato vidaus reikalų ministras. Šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytų prieglobsčio prašytojų ir užsieniečių laikino apgyvendinimo Pabėgėlių priėmimo centre sąlygas bei tvarką ir laikino išvykimo tvarką nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras.“
4Pakeisti 140⁸straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:
„8.
Jeigu per įvestos karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat paskelbtos ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio laikotarpį ir 28 dienas jam pasibaigus, tačiau ne ilgiau kaip per 5 mėnesius nuo užsieniečio užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos, nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl prieglobsčio prašytojo, laikinai apgyvendinto šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, teisinės padėties, Migracijos departamentas priima sprendimą įleisti tokį prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti jį šio Įstatymo 79 ir 140¹⁶ straipsniuose nustatyta tvarka šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, išskyrus pasienio kontrolės punktus ir tranzito zonas, neribojant jo teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Prieglobsčio prašytojui pateikus prašymą, Migracijos departamento sprendimu jam gali būti leista apsigyventi jo pasirinktoje gyvenamojoje vietoje.“
5Pakeisti 140⁸straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip:
„10. Šio Įstatymo 5 straipsnio 2, 3, 3¹, 3², 4, 6, 7, 8 ir 9 dalių nuostatos dėl užsieniečių atvykimo į Lietuvos Respubliką ir laikino jų apgyvendinimo netaikomos.“ Pritarti juridinės technikos pakeitimai
5Užsienio reikalų komitetas,
2024-04-2431 Argumentai: Užsienio reikalų komitetas, atsižvelgdamas į Projekto rengėjų pakartotinai įvertintas Grąžinimo vadovo nuostatas, kuriomis pakartotinai leidžiama užsienietį sulaikyti pasibaigus maksimaliam sulaikymo terminui, t. y., vėlesniame etape atsiradus tikimybei užsienietį grąžinti, todėl siūlo atsisakyti Įstatymo projektu siūlomos 114 straipsnio 7 dalies nuostatos ir atitinkamai patikslinti šio straipsnio dalių numeraciją. Pasiūlymas:
Siūloma Projektu keičiamo 114 straipsnio 7 ir 8 dalis išdėstyti taip: „7.
Prieglobsčio prašytojų sulaikymas turi trukti kuo trumpiau ir ne ilgiau, negu būtina pagal atitinkamą šio Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje nustatytą sulaikymo pagrindą. Pasibaigus šio straipsnio 6 dalyje nustatytam sulaikymo terminui, užsienietį, kurį siekiama grąžinti į užsienio valstybę ar išsiųsti iš Lietuvos Respublikos, pakartotinai sulaikyti šio Įstatymo 113 straipsnio 2 dalyje nustatytu pagrindu galima, tik jeigu iš esmės pasikeitė jo grąžinimui į užsienio valstybę ar išsiuntimui iš Lietuvos Respublikos reikšmingos aplinkybės, kai dėl tokio pasikeitimo atsiranda pagrįsta tikimybė grąžinti užsienietį į užsienio valstybę ar išsiųsti užsienietį iš Lietuvos Respublikos. Tokiu atveju užsieniečio sulaikymas turėtų trukti kuo trumpiau, bet ne ilgiau kaip 3 mėnesius. 8. Valstybės sienos apsaugos tarnyba periodiškai, bet ne rečiau kaip kartą per 3 mėnesius, šio Įstatymo 118 straipsnyje nustatyta tvarka kreipiasi į teismą su prašymu pakartotinai svarstyti sprendimą sulaikyti užsienietį ar prieglobsčio prašytoją.“ Pritarti Taip pat tikslintina projektu keičiamo 140¹⁸straipsnio 2 dalyje pateikta nuoroda į Įstatymo 114 straipsnio 7 dalį (buvo siūlyta nuoroda į 114 straipsnio 8 dalį). 6. Užsienio reikalų komitetas, 2024-04-2437 Argumentai:
Vadovaujantis UTPĮ 127 straipsnio 1 ir 3² dalimis, užsieniečiui nurodomas terminas, per kurį jis įpareigojamas savanoriškai išvykti iš Lietuvos Respublikos, negali viršyti 60 dienų.
Lietuvos vertinimo dėl Šengeno acquis taikymo 2023 metų ataskaitos projekte ši nuostata įvertinta kaip neatitinkanti Grąžinimo direktyvos 7 straipsnio 2 dalies, kurioje numatyta, kad valstybė prireikus pratęsia savanoriško išvykimo laikotarpį atsižvelgiant į konkretaus atvejo aplinkybes, pvz. užsieniečio buvimo šalyje trukmę, mokyklą lankančius vaikus, kitus šeimyninius ir socialinius ryšius, o tai, Šengeno vertintojų nuomone, atskirais atvejais gali pareikalauti ilgesnio nei 60 dienų laikotarpio. Tais atvejais, kai užsienietis negali išvykti iš Lietuvos per nustatytą laikotarpį (pvz., yra gydomas ligoninėje), sprendimą dėl jo grąžinimo priėmusi institucija negali pratęsti minėto laikotarpio ilgesniam nei 60 dienų laikotarpiui, todėl vienintelė išeitis – užsieniečiui arba institucijai kreiptis į teismą dėl tokio sprendimo vykdymo sustabdymo arba išduoti jam leidimą laikinai gyventi UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 8 punkte numatytu pagrindu. Šengeno vertintojų nuomone, nacionaliniai teisės aktai turi numatyti galimybę prireikus nustatyti ilgesnį terminą, per kurį užsienietis įpareigojamas išvykti iš šalies savanoriškai, nenaudojant alternatyvių sprendimų, kurie reikalauja papildomų užsieniečio ar institucijos veiksmų bei išlaidų. Atsižvelgiant į tai, siūloma tikslinti UTPĮ 127 straipsnio 3² dalį ir atsisakyti nuostatos, numatančios, kad maksimalus įpareigojimo išvykti iš Lietuvos terminas negali viršyti 60 dienų, t. y. valstybės institucija, priimanti sprendimą, terminą savanoriškai išvykti nustatytų atsižvelgdama į individualią užsieniečio situaciją ir konkretaus atvejo aplinkybes. Pasiūlymas:
Pakeisti 127 straipsnio 3² dalį ir ją išdėstyti taip: „3².
Šio straipsnio 1, 3 dalyse nurodytas terminas, per kurį užsienietis įpareigojamas savanoriškai išvykti iš Lietuvos Respublikos, gali būti pratęstas dėl šio Įstatymo 128 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose ir 2 dalies 3, 4 punktuose nurodytų aplinkybių, tačiau bendras įpareigojimo savanoriškai išvykti terminas negali viršyti 60 dienų.“
7Užsienio reikalų komitetas,
2024-04-2440 N Argumentai: Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas 2023 m. lapkričio 29 d. pasiūlė papildyti Įstatymo projektą nauju straipsniu, kuriuo būtų pakeista Įstatymo 22¹ straipsnio
Įstatymo 140⁹straipsnio
karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat paskelbtos ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio laikotarpiu. Esant šiems režimams būtų ypač aktualu užtikrinti galimybę vykdyti išsiuntimo procedūras ir užkardyti užsieniečių piktnaudžiavimą teikiant nepagrįstus paskesnius prieglobsčio prašymus (antrą ar vėlesnį paskesnį prašymą pateikusio užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos procedūros galėtų būti tęsiamos, jei Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos įvertina, kad nebus pažeistas negrąžinimo principas). Todėl siūloma Įstatymo projektą papildyti nauju straipsniu, kuriuo būtų keičiama 140⁹ straipsnio 1 dalis. Pasiūlymas:
Pakeisti 140⁹ straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Prieglobsčio prašytojai, nelydimi nepilnamečiai užsieniečiai ir užsieniečiai,
kurie neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir kurie nėra prieglobsčio prašytojai, teisę likti Lietuvos Respublikos teritorijoje turi, iki, vadovaujantis šiuo Įstatymu, bus priimtas sprendimas dėl jų teisinės padėties arba įvykdytas Migracijos departamento ar Valstybės sienos apsaugos tarnybos sprendimas dėl užsieniečio grąžinimo ar išsiuntimo.
Tais atvejais, kai sprendžiamas klausimas dėl kitos Europos Sąjungos valstybės narės, atsakingos už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, nustatymo, prieglobsčio prašytojai teisę likti Lietuvos Respublikos teritorijoje turi iki jų perdavimo už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą atsakingai kitai Europos Sąjungos valstybei narei. Teisė likti Lietuvos Respublikos teritorijoje neįgyjama, jei užsienietis pateikia naują paskesnį prašymą, kai dėl ankstesnio paskesnio prašymo suteikti prieglobstį yra priimtas galutinis sprendimas, ir nėra šio Įstatymo 130 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų priežasčių, dėl kurių negalima jo išsiųsti iš Lietuvos Respublikos.“
8Užsienio reikalų komitetas,
2024-04-24 Argumentai: Užsienio reikalų komitetas, atsižvelgdamas į Įstatymo projekte keičiamo Įstatymo 115 straipsnio pakeitimus, kuriais nustatomos alternatyvios sulaikymui priemonės, kurios savo esme niekuo nesiskiria nuo alternatyvių sulaikymo priemonių, skiriamų, kai yra įvesta karo padėtis, nepaprastoji padėtis, taip pat paskelbta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio, nustatytų Įstatymo 140¹⁹straipsnyje, siūlo atsisakyti Įstatymo 140¹⁹straipsnio kaip perteklinio. Pasiūlymas:
Pripažinti netekusiu galios 140¹⁹straipsnį. 140¹⁹ straipsnis. Alternatyvios sulaikymui priemonės 1.
Alternatyvios sulaikymui priemonės yra:
1) nurodytos šio Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose;
2) užsieniečio apgyvendinimas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų;
3) užsieniečio apgyvendinimas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo. 2. Šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta alternatyvi sulaikymui priemonė gali būti skirta tik prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams, dėl kurių prašymų suteikti prieglobstį priimtas galutinis sprendimas ir kurie yra grąžinami į užsienio valstybę. 2¹. Jeigu užsieniečiui skirta šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta alternatyvi sulaikymui priemonė, jam apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimu gali būti leista laikinai išvykti iš apgyvendinimo vietos, kai yra valdoma pasišalinimo iš apgyvendinimo vietos rizika. 3. Šio Įstatymo 115 straipsnio 5 dalies nuostatos dėl alternatyvios sulaikymui priemonės skyrimo netaikomos. Pritarti
9Užsienio reikalų komitetas,
2024-04-2444 Argumentai: Užsienio reikalų komitetas pritarė Seimo nario T. V. Raskevičiaus pasiūlymui dėl Įstatymo 118 straipsnio nuostatos keitimo, kuria siūloma užtikrinti galimybę Valstybės sienos apsaugos tarnybai nedelsiant priimti sprendimą paleisti užsienietį iš sulaikymo vietos ir apie tai informuoti sprendimą sulaikyti užsienietį priėmusį teismą, jeigu dėl teisinių ar kitų objektyvių priežasčių nebėra pagrįstos tikimybės užsienietį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos. Pritarus minėtam pasiūlymui, atitinkamai turėtų būti keičiamos ir Įstatymo 140²¹ straipsnio 1 ir 2 dalys, kuriose dėstomos analogiškos nuostatos taikomos įvestos karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat paskelbtos ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio laikotarpiu.
Pasiūlymas:
1Pakeisti 140²¹ straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Išnykus užsieniečio sulaikymo pagrindams, užsienietis turi teisę,
o Valstybės sienos apsaugos tarnyba nedelsdama privalo kreiptis į apylinkės teismą pagal užsieniečio buvimo vietą arba į kitą artimiausią užsieniečio buvimo vietai apylinkės teismą su prašymu pakartotinai svarstyti sprendimą sulaikyti užsienietį, išskyrus atvejus, kai užsienietis iš sulaikymo vietos paleidžiamas šio straipsnio 2 dalyje nurodytu pagrindu. Jeigu užsienietis, kuris yra sulaikytas šio Įstatymo 113 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytais pagrindais, pateikia prašymą suteikti prieglobstį, Valstybės sienos apsaugos tarnyba nedelsdama privalo kreiptis į apylinkės teismą pagal užsieniečio buvimo vietą arba į kitą artimiausią užsieniečio buvimo vietai apylinkės teismą su prašymu pakartotinai svarstyti sprendimą sulaikyti prieglobsčio prašytoją.“
2Pakeisti 140²¹ straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Jeigu dėl teisinių ar kitų objektyvių priežasčių nebėra pagrįstos
tikimybės užsienietį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos, Valstybės sienos apsaugos tarnyba nedelsdama priima sprendimą paleisti užsienietį iš sulaikymo vietos ir apie tai informuoja sprendimą sulaikyti užsienietį priėmusį teismą.“
10Užsienio reikalų komitetas,
2024-04-24 P Argumentai: Projektą siūlant papildyti naujais straipsniais, sistemiškai tikslintinas Projekto pavadinimas. Pasiūlymas: patikslinti Įstatymo projekto pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
IX-2206 2, 3, 4, 5, 11, 21, 22¹, 26, 28, 32, 44, 58, 62, 67, 71, 79, 85, 94, 99, 100, 101, 102, 103¹, 104, 105², 105³, 105⁴, 106¹, 108, 113, 114, 115, 115¹, 118, 123, 125, 127, 140², 140⁸, 140¹⁸, 140¹⁹, 140²¹, 140²⁸ STRAIPSNIŲ IR priedo PAKEITIMO, IR 140¹⁶,
11Užsienio reikalų komitetas,
2024-04-2447 Argumentai: Užsienio reikalų komitetas, atsižvelgdamas į nusikėlusį Įstatymo projekto svarstymo ir galimo priėmimo Seime terminą, siūlo tikslinti datą, iki kada siūloma Lietuvos Respublikos Vyriausybei paskirti priėmimą užtikrinančią įstaigą ir nustatyti užsieniečių laikino apgyvendinimo vietas. Pasiūlymas:
Patikslinti Įstatymo projekto 47 straipsnio nuostatą ir ją išdėstyti taip:
„47 straipsnis. Pasiūlymas Lietuvos Respublikos Vyriausybei
Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2024 m. sausio rugpjūčio
laikino apgyvendinimo vietas.“
12Užsienio reikalų komitetas,
2024-04-2448 Argumentai: Užsienio reikalų komitetas, atsižvelgdamas į Seimo nario J. Džiugelio pasiūlymą dėl Įstatymo įsigaliojimo datos nuo 2025 m. sausio 1 d., taip pat įvertinęs atskirų straipsnių įsigaliojimo nuo tam tikros datos būtinybę, siūlo Įstatymo įgyvendinamąsias nuostatas dėstyti naujos numeracijos 48 straipsnyje. Pasiūlymas:
Įstatymo įgyvendinamąsias nuostatas išdėstyti taip:
„48 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
8ir 9 dalis, 3, 5, 6, 8 – 10 straipsnius, 12 straipsnio 4, 7 ir 8 dalis, 14 straipsnio 2 dalį, 15 – 25, 28, 31, 33, 36, 38 – 41 straipsnius ir šio straipsnio 2, 3 ir 7 6 dalis, įsigalioja 2024 m. liepos 2025 m. sausio 1 d. 2. Šio Įstatymo 3 straipsnis įsigalioja 2023 m. liepos 3 d. 3.
3Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
socialinės apsaugos ir darbo ministras, vidaus reikalų ministras ir sveikatos apsaugos ministras iki 2024 m. birželio 30 gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3 4. Sprendimai dėl užsieniečio apgyvendinimo, priimti iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, galioja, kol baigiasi apgyvendinimo sprendimo galiojimas arba kol sprendimas yra pakeičiamas pagal šį įstatymą. 4 5. Sprendimų dėl užsieniečio apgyvendinimo priėmimo procedūros, pradėtos iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, baigiamos vadovaujantis šio įstatymo nuostatomis. 5 6. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimas, pradėtas iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, baigiamas vadovaujantis šio įstatymo nuostatomis, išskyrus atvejus, kai pradėta teikti paslauga pagal sudarytas sutartis turi būti užbaigta teikti to paties teikėjo. 6 7. Kituose įstatymuose vartojama sąvoka „Sąjungos piliečio šeimos nario leidimo laikinai gyventi šalyje kortelė“ atitinka sąvoką „l58dimo gyventi šalyje kortelė“, o sąvoka „Sąjungos piliečio šeimos nario leidimo nuolat gyventi šalyje kortelė“ atitinka sąvoką „leidimo nuolat gyventi šalyje kortelė“.“ Pritarti
straipsnio nuostatos
8Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Audronius Ažubalis,
Giedrius Surplys. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. PRIDEDAMA. Įstatymo projektas ir jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis Užsienio reikalų komiteto biuro patarėja Laura Plyniuvienė [¹] 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse 32008L0115 - EN - EUR-Lex [²] 2011 m. balandžio 28 d.
ESTT sprendimas Hassen El Dridi, C-61/11 PPU https://curia.europa.eu/juris/document/document.jsf?text=&docid=82038&pageIndex=0&doclang=LT&mode=lst&dir=&occ=first&part=1&cid=785353 [³] Dismantling Detention https://www.hrw.org/report/2021/11/03/dismantling-detention/international-alternatives-detaining-immigrants . [⁴] Metinė Seimo kontrolierių veiklos ataskaita 2022 https://www.lrski.lt/wp-content/uploads/2023/03/SK_Ataskaita-uz-2022-LT_03-15.pdf [⁵] Lietuvos Raudonojo Kryžiaus stebėsenos ataskaita 2022 m. https://redcross.lt/wp-content/uploads/2022/09/LRK-metine-stebesenos-ataskaita-2022.pdf [⁶] S.M.H. v. Lithuania https://hudoc.echr.coe.int/eng?i=001-225280 [⁷] Baltarusijos ir Lietuvos sieną kirtusių asmenų lygių galimybių užtikrinimas sulaikymo vietose https://lygybe.lt/wp-content/uploads/2023/05/2022-12-30_nepriklausomos-stebesenos-ataskaita.pdf [⁸] Ibid, 4. [9] UNHCR, UNHCR pastabos dėl Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ pakeitimų projekto (Nr. XIVP-2385) ir Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo pakeitimų projekto (Nr. XIVP-2383), 2023 m. kovo 20 d., 21 ir 22 punktai, galima rasti: https://www.refworld.org/docid/6419b0ee4.html. [10] Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ pakeitimai, 2023 m. balandžio 20 d. (Nr. XIV-1889), galima rasti (lietuvių kalba): https://bit.ly/3OTJ7H1. [11] Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas Nr. KT53-A-N6/2023, 2023 m. birželio 7 d., galima rasti (lietuvių kalba): https://lrkt.lt/lt/teismo-aktai/paieska/135/ta2861/content. [12] Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ pakeitimų projektas, Nr.
XIVP-3047, galima rasti (lietuvių kalba): https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAP/dff67de04aea11ee8185e4f3ad07094a?positionInSearchResults=0&searchModelUUID=7e18ea6a-3fe9-42f1-8fde-9971523cdae9. [13] UNHCR, Pastabos su komentarais dėl 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/33/ES, kuria nustatomos normos dėl tarptautinės apsaugos prašytojų priėmimo (nauja redakcija); 2015 m. balandis, 41 psl., galima rasti: https://www.refworld.org/docid/5541d4f24.html. [14] UNHCR, UNHCR teisinės pastabos dėl Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ pakeitimų ir papildymo (Nr. XIV-506) , 2021 m. liepos 28 d., 10 ir 11 punktai, galima rasti: https://www.refworld.org/docid/610d26971a1.html, taip pat žr. UNHCR, Praktiniai svarstymai dėl sąžiningų ir greitų pasienio procedūrų ir solidarumo Europos Sąjungoje, 2020 m. spalio 15 d., 2-3 psl., galima rasti: https://www.refworld.org/docid/5f8838974.html. [15] Ten pat. [16] UNHCR, Gairės dėl taikytinų kriterijų ir standartų, susijusių su prieglobsčio prašytojų sulaikymu ir sulaikymo alternatyvomis,
rasti: https://www.refworld.org/docid/503489533b8.html. [17] 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/32/ES dėl tarptautinės apsaugos suteikimo ir panaikinimo bendros tvarkos (nauja redakcija), 2013 m. birželio 29 d., OL L.
180/60 -180/95; 2013 06 29, 2013/32/ES, galima rasti: https://www.refworld.org/docid/51d29b224.html. [18] Komisija prieš Vengriją (Accueil des demandeurs de protection internationale) C-808/18, ECLI:EU:C:2020:1029, Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (ESTT), 2020 m. gruodžio 17 d., galima rasti: https://curia.europa.eu/juris/liste.jsf?num=C-808/18https://www.refworld.org/cases,ECJ,5fdb914e4.html. [19] UNHCR, Pastabos su komentarais dėl 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/33/ES, kuria nustatomos normos dėl tarptautinės apsaugos prašytojų priėmimo (nauja redakcija); 2015 m. balandis, 17 psl., galima rasti: https://www.refworld.org/docid/5541d4f24.html. [20] ESTT, Sujungtos bylos C‑704/20 ir C‑39/21,
rasti: https://eur-lex.europa.eu/legal-content/EN/TXT/?uri=CELEX%3A62020CJ0704. [21] Ten pat, Gairė Nr. 7, 47 punkto iii ir iv papunkčiai. [22] 2003 m. rugsėjo 22 d. ES Tarybos direktyva 2003/86/EB dėl teisės į šeimos susijungimą, 2003 m. spalio 3 d., OL L.
251/12-251/18; 2003 10 03, 2003/86/EB, galima rasti: https://www.refworld.org/docid/3f8bb4a10.html. [23] ESTT, Byla C-1/23 PPU, Afrin, 2023 m. balandžio 18 d. teismo sprendimas, galima rasti: https://eur-lex.europa.eu/legal-content/EN/ALL/?uri=CELEX:62023CA0001. [24] UNHCR, UNHCR rekomendacijos dėl lankstaus požiūrio į šeimos susijungimo procedūras Europoje, 2023 m. vasaris, 2 psl., galima rasti: https://www.refworld.org/docid/63f75b3f4.html. [25] UNHCR, Šeimos kartu: pabėgėlių šeimų susijungimas Europos Sąjungoje, 2019 m. vasaris, 15-16 psl., galima rasti: https://www.unhcr.org/familiestogether/; ir Diskusijų dokumentas, parengtas ekspertų apskritojo stalo diskusijai dėl teisės į šeimos gyvenimą ir šeimos vienovę šeimos susijungimo kontekste, 2017 m. gruodžio 4 d., 61 punktas, galima rasti: https://www.refworld.org/docid/5a902b084.html. [26] Ten pat. Šeimos kartu, 16 psl. [27] Žr. Markus Peek and Lilian Tsourdi, Asylum Reception Conditions Directive 2013/33/EU, in: Kay Hailbronner and Daniel Thym (eds.), EU Immigration and Asylum Law. Commentary, 2nd edition (C.H. Beck/Hart/Nomos, 2016), p. 1407 [28] Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2022 m. birželio 30 d. sprendimas byloje M. A., C-72/22 PPU, EU:C:2022:505, § 39-42: https://curia.europa.eu/juris/document/document.jsf?docid=261930&mode=req&pageIndex=1&dir=&occ=first&part= 1&text=&doclang=LT&cid=1020873 [29] Byla M.H. prieš Lietuvą (peticijos Nr. 31050/22): https://hudoc.echr.coe.int/eng?i=001-221952; byla K.A. prieš Lietuvą (peticijos Nr. 39943/22): https://hudoc.echr.coe.int/eng?i=001-221975; byla C.O.C.G. ir kiti prieš Lietuvą (peticijos Nr. 17764/22): https://hudoc.echr.coe.int/eng?i=001-221976. [30] Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. sausio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1289-602/2023 (teisminio proceso Nr.
4-45-3-00280-2022-2, procesinio sprendimo kategorija 8.5): https://liteko.teismai.lt/viesasprendimupaieska/tekstas.aspx?id=9efa23b3-4c62-4170-89be-b5f107981a34 [31] Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. liepos 28 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-1091-822/2022 (teisminio proceso Nr. 4-13-3-00219-2021-8, procesinio sprendimo kategorija 8.5): https://liteko.teismai.lt/viesasprendimupaieska/tekstas.aspx?id=fc9eef60-ff2b-4377-8c7d-89fae0a00a89 [32] Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. kovo 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1804-502/2022 (teisminio proceso Nr. 4-28-3-00042-2022-9, procesinio sprendimo kategorija 8.5): https://liteko.teismai.lt/viesasprendimupaieska/tekstas.aspx?id=ca86be87-2dc1-4738-a94d-32510546a7f7 [33] Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. gegužės 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2414-881/2022 (teisminio proceso Nr. 4-39-3-00139-2022-8, procesinio sprendimo kategorija 8.5): https://liteko.teismai.lt/viesasprendimupaieska/tekstas.aspx?id=40323ea5-cd4a-4e75-85f5-da3deddffb6a [34] Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. gegužės 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2595-602/2022 (teisminio proceso Nr. 4-69-3-00280-2022-8, procesinio sprendimo kategorija 8.5): https://liteko.teismai.lt/viesasprendimupaieska/tekstas.aspx?id=588f5fa1-abb7-4423-add9-d99b4c8aaff4 [35] Europos Žmogaus Teisių Teismo 2009 m. rugsėjo 22 d. sprendimas byloje Abdolkhani ir Karimnia prieš Turkiją (peticijos Nr.
30471/08), § 127: https://www.refworld.org/cases,ECHR,4ab8a1a42.html [36] Europos Sąjungos Teisingumo Teismo Didžiosios kolegijos 2020 m. gegužės 14 d. sprendimas byloje FMS ir kt., C/924/19 PPU ir C/925/19 PPU, EU:C:2020:367, rezoliucinės dalies 4 punktas: https://curia.europa.eu/juris/document/document.jsf?text=&docid=226495&pageIndex=0&doclang=LT&mode=lst&dir= &occ=first&part=1&cid=1124 [37] Tam atvejui, jeigu būtų nuspręsta vis dėlto palikti sulaikytuosius užsieniečius Valstybės sienos apsaugos tarnybos žinioje, prie pastabų papildomai teikiame alternatyvias siūlomų pakeitimų formuluotes, atspindinčias šį atskyrimą. [38] Ministry of the Interior | Lekšlietu Ministrija. (2021, February 18). Turpmāk patvēruma meklētāji varēs ātrāk sākt strādāt algotu darbu [In the future, asylum seekers will be able to take up paid employment more quickly]. https://www.iem.gov.lv/lv/jaunums/turpmak-patveruma-mekletaji-vares-atrak-sakt-stradat-algotu-darbu [39] 2022 m. organizacijos „Amensty International“ ataskaita, 47 psl. prieiga: https://www.amnesty.org/en/documents/eur53/5735/2022/en/
Respublikos Seimo kontrolierių Nacionalinės žmogaus teisių institucijos 2021 metų veiklos ataskaita, 101-103 psl., prieiga: https://www.lrski.lt/wp-content/uploads/2022/03/SK_Ataskaita-uz-2021-LT_.pdf 2021 m. organizacijos Lietuvos Raudonasis Kryžius metinė stebėsenos ataskaita, 34-36 psl., prieiga: https://redcross.lt/wp-content/uploads/2022/09/2021_lrc_monitoring_annual_report_.pdf Organizacijos
„Gydytojai be sienų“ pranešimas, prieiga: https://www.msf.org/serious-concerns-migrant-welfare-lithuania-and-latvia-remain-projects-close
[40] Žr.
Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo
kodekso 306 straipsnio 3 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ 28 punktą. [41] Žr. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimą sujungtose bylose C-411/10 ir C-493/10, § 77 [42] Žr. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimą byloje C-175/17, § 38 ir 39 [43] Žr.
Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimą byloje C-181/16, § 61 [44] 2017 m. migracijos metraštis, Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, 68 psl.: https://migracija.lrv.lt/uploads/migracija/documents/files/Migracijos%20metra%C5%A1%C4%8Diai/2017%20m_%20metra%C5%A1tis.pdf
prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, 69 psl.: https://migracija.lrv.lt/uploads/migracija/documents/files/Migracijos%20metra%C5%A1%C4%8Diai/MIGRACIJOS%20METRA%C5%A0TIS_2018.pdf
prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, 70 psl.: https://migracija.lrv.lt/uploads/migracija/documents/files/Migracijos%20metra%C5%A1%C4%8Diai/MIGRACIJOS%20METRA%C5%A0TIS_2019%20(1).pdf
prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, 73 psl.: https://migracija.lrv.lt/uploads/migracija/documents/files/Migracijos%20metra%C5%A1%C4%8Diai/MIGRACIJOS%20METRA%C5%A0TIS_2020_1.pdf
prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, 60 psl.: https://migracija.lrv.lt/uploads/migracija/documents/files/2021%20m_%20migracijos%20metra%C5%A1tis_skelbimui(3).pdf
prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, 65 psl.: https://migracija.lrv.lt/uploads/migracija/documents/files/2022_Migracijos_metrastis.pdf [45] Prieglobsčio statistika, Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos: https://migracija.lrv.lt/lt/statistika/prieglobscio-statistika/ [46] Asylum and first time asylum applicants - monthly data, Eurostat: https://ec.europa.eu/eurostat/databrowser/view/tps00189/default/table?lang=en [47] 2021 m. migracijos metraštis, Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, 83 psl.: https://migracija.lrv.lt/uploads/migracija/documents/files/2021%20m_%20migracijos%20metra%C5%A1tis_skelbimui(3).pdf
prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, 91 psl.: https://migracija.lrv.lt/uploads/migracija/documents/files/2022_Migracijos_metrastis.pdf [48] 2021 m. pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimus 274 bylose, iš jų 27 atvejais (9.8 proc.) panaikino Migracijos departamento sprendimus, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs 97 skundus, panaikino 11 (12.7 proc.) sprendimų.
Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimą byloje C-181/16, § 61 [44] 2017 m. migracijos metraštis, Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, 68 psl.: https://migracija.lrv.lt/uploads/migracija/documents/files/Migracijos%20metra%C5%A1%C4%8Diai/2017%20m_%20metra%C5%A1tis.pdf
prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, 69 psl.: https://migracija.lrv.lt/uploads/migracija/documents/files/Migracijos%20metra%C5%A1%C4%8Diai/MIGRACIJOS%20METRA%C5%A0TIS_2018.pdf
prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, 70 psl.: https://migracija.lrv.lt/uploads/migracija/documents/files/Migracijos%20metra%C5%A1%C4%8Diai/MIGRACIJOS%20METRA%C5%A0TIS_2019%20(1).pdf
prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, 73 psl.: https://migracija.lrv.lt/uploads/migracija/documents/files/Migracijos%20metra%C5%A1%C4%8Diai/MIGRACIJOS%20METRA%C5%A0TIS_2020_1.pdf
prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, 60 psl.: https://migracija.lrv.lt/uploads/migracija/documents/files/2021%20m_%20migracijos%20metra%C5%A1tis_skelbimui(3).pdf
prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, 65 psl.: https://migracija.lrv.lt/uploads/migracija/documents/files/2022_Migracijos_metrastis.pdf [45] Prieglobsčio statistika, Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos: https://migracija.lrv.lt/lt/statistika/prieglobscio-statistika/ [46] Asylum and first time asylum applicants - monthly data, Eurostat: https://ec.europa.eu/eurostat/databrowser/view/tps00189/default/table?lang=en [47] 2021 m. migracijos metraštis, Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, 83 psl.: https://migracija.lrv.lt/uploads/migracija/documents/files/2021%20m_%20migracijos%20metra%C5%A1tis_skelbimui(3).pdf
prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, 91 psl.: https://migracija.lrv.lt/uploads/migracija/documents/files/2022_Migracijos_metrastis.pdf [48] 2021 m. pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimus 274 bylose, iš jų 27 atvejais (9.8 proc.) panaikino Migracijos departamento sprendimus, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs 97 skundus, panaikino 11 (12.7 proc.) sprendimų. 2022 m. pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimus 873 bylose, iš jų 167 atvejais (19.1 proc.) skundą tenkino.
Tais pačiais metais Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, priėmęs sprendimus 1772 bylose, tenkino 301 (16.9 proc.) skundą. [49] Atliekant paiešką pagal teismą (Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas), datą (nuo 2023 sausio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 28 d.) ir kategoriją (9.2. Pabėgėlio statuso suteikimas): https://liteko.teismai.lt/viesasprendimupaieska/paieska.aspx?detali=&bnr=&byloseilesnr=&procesinisnr=&eilnr=False&tid=19&trid=&br=&dr=&nuo=2023.01.02%2000:00:00&iki=2023.12.28%2000:00:00&teis=&tk=&bb=&rakt=&txt=&kat=9489&term=&ikir=False [50] Administracinių teismų reforma 2024, Regionų administracinis teismas: https://administracinis.teismas.lt/naujienos/administraciniu-teismu-reforma-2024/1536 [⁵¹] Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. gruodžio
Valstybės rinkliavos mokėjimo ir grąžinimo taisyklių patvirtinimo“. [⁵²] Plačiau apie tai žr. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaiga, „2022 m. žmogaus teisių stebėsenos ataskaita“, 85-86 p. [⁵³] Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaiga,
„Ataskaita dėl užsieniečių žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo valstybės
sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kybartų užsieniečių registracijos centras“, 2022 m. sausio 24 d., Nr. NKP-2021/1-2, prieinama per: https://www.lrski.lt/wp-content/uploads/2022/01/Final AtaskaitaKybartai 2021.pdf ; Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigos organizuota 2022 m.
Nacionalinio žmogaus teisių forumo diskusija „Lietuvos atvirumas pabėgėliams: (ne)išmoktos pamokos“, 2022 m. gruodžio 9 d. [⁵⁴] Europos Sąjungos Teisingumo Teismo didžiosios kolegijos sprendimas 2022 m. lapkričio 8 d. sujungtose bylose C- 704/20 ir C-19/21 dėl Raad van State (Valstybės Taryba, Nyderlandai) ir rechtbank Den Haagr zittingsplaats ’s-Hertogenbosch (Hagos teismas, posėdžiaujantis Hertogenbose, Nyderlandai) atitinkamai 2020 m. gruodžio 23 d. ir 2021 m. sausio 26 d. nutartimis, kurias Teisingumo Teismas gavo 2020 m. gruodžio 23 d. ir 2021 m. sausio 26 d., pagal SESV 267 straipsnį pateiktų prašymų priimti prejudicinį sprendimą bylose, 79-80
[⁵⁶] Komisijos rekomendacija (ES) 2017/2338 dėl bendro
„Grąžinimo vadovo“ valstybių narių kompetentingoms institucijoms, vykdančioms
su grąžinimu susijusias užduotis. [⁵⁷] Europos Sąjungos Teisingumo Teismo ketvirtosios kolegijos sprendimas 2018 m. rugsėjo 26 d. byloje Nr. C-175/17 A" prieš Belastingdienst/Toeslagen, p. 37-39. [⁵⁸] LVAT 2022 m. kovo 18 d. nutartys administracinėse bylose Nr. A-1807-442/2022, Nr. A-1804-502/2022, Nr. A-1803- 968/2022, Nr. A-1805-756/2022. [⁵⁹] LVAT 2022 m. kovo 31 d. nutartys administracinėse bylose Nr. A-1807-442/2022, Nr. A-1804-502/2022, Nr. A-1803- 968/2022, Nr. A-1805-756/2022. [⁶⁰] EŽTT 2022 m. kovo 22 d. sprendimas byloje T. K. ir kiti prieš Lietuvą (peticijos Nr. 55978/20). [⁶¹] Pavyzdžiui, Seimo kontrolieriaus 2022 m. sausio 24 d. ataskaita Nr. NKP-2021/1-4, prieinama per: https://www.lrski.lt/wp-content/uploads/2022/01/Final AtaskaitaKybartai 2021.pdf, Seimo kontrolieriaus 2022 m. liepos 7 d. ataskaita Nr.
NK.P-2022/ 1-1, prieinama per https://www.lrski.lt/wp- content/uploads/2022/07/Ataskaita MURC 2022 FINAL.pdf [⁶²] Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2023 m. birželio 7 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai Nr. KT53-A-N6/2023. [⁶³] Prieglobsčio procedūrų direktyvos 43 straipsnis. [⁶⁴] Europos Sąjungos Teisingumo Teismo Didžiosios kolegijos 2020 m. gegužės 14 d. sprendimas sujungtose bylose Nr. C-924/19 PPU ir C-925/19 PPU, p. 242-247. [⁶⁶] Europos Sąjungos Teisingumo Teismo ketvirtosios kolegijos sprendimas 2018 m. birželio 19 d. byloje Nr. C-181/16 Sadikou Gnandi prieš Ėtat belge, p. 61. [67] Pasiūlymo vertinimas Europos Sąjungos teisėje įtvirtintų standartų aspektu Kaip ir nurodo Pasiūlymo autoriai, 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/32/ES dėl tarptautinės apsaugos suteikimo ir panaikinimo bendros tvarkos (nauja [⁶⁸] Žr. Migracijos metraščiai, https://migraciia.lrv.lt/lt/statistika/migraciios-metrasciai/. [⁶⁹] Atliekant paiešką pagal teismą (Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas), datą (nuo 2023 sausio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d.) ir kategoriją (9.2. Pabėgėlio statuso suteikimas): [⁷⁰] LVAT 2022 m. kovo 18 d. nutartys administracinėse bylose Nr. A-1807-442/2022, Nr. A-1804-502/2022, Nr. A-1803- 968/2022, Nr. A-l805-756/2022. [⁷¹] LVAT 2022 m. kovo 31 d. nutartys administracinėse bylose Nr. A-1807-442/2022, Nr. A-1804-502/2022, Nr. A-1803- 968/2022, Nr. A-1805-756/2022. [⁷²] Nacionalinė teismų administracija Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigai „Dėl informacijos pateikimo“, 2023 m. vasario 13 d. Nr. 4R-272-(1.13.Mr). [73] XIV-1277 Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr.
IX-2206 pakeitimo įstatymas (e-tar.lt) [74] Nuo 2023 m. sausio 1 d. [75] https://redcross.lt/wp-content/uploads/2022/09/LIETUVOJE-PRIEGLOBSTI-GAVUSIU-ASMENU-TEISES-I-SEIMOS-SUSIJUNGIMA-IGYVENDINIMO-ISSUKIAI-LT-2023.pdf [⁷⁶] Komisijos rekomendacija (ES) 2017/2338 dėl bendro „Grąžinimo vadovo“ valstybių narių kompetentingoms institucijoms, vykdančioms su grąžinimu susijusias užduotis. [⁷⁷] LVAT 2022 m. kovo 18 d. nutartys administracinėse bylose Nr. A-1807-442/2022, Nr. A-1804-502/2022, Nr. A-1803- 968/2022, Nr. A-1805-756/2022. [⁷⁸] LVAT 2022 m. kovo 31 d. nutartys administracinėse bylose Nr. A-1807-442/2022, Nr. A-1804-502/2022, Nr. A-1803- 968/2022, Nr. A-1805-756/2022. [79] https://www.migracija.lt/documents/20123/0/00-infoBY.pdf