Projekto lyginamasis variantas
ADVOKATŪROS ĮSTATYMO NR. IX-2066 2, 9, 17, 23, 24, 35, 39, 56, 57, 59, 60, 64, 66, 68, 69 straipsnių ir Keturioliktojo skirsnio pakeitimo
1Papildyti 2 straipsnį nauja 4 dalimi:
„4. Trečiųjų šalių teisininkai teisines paslaugas teikia šio Įstatymo keturioliktojo skirsnio nustatyta tvarka. Toliau šiame Įstatyme vartojama sąvoka „trečioji šalis“ apima valstybes, kurios nepatenka į šiame Įstatyme vartojamą sąvoką „Europos Sąjungos valstybė narė“ ir kurios yra tarptautinių sutarčių (kurių šalys yra Lietuvos Respublika ar Europos Sąjunga) šalys, jeigu šiose tarptautinėse sutartyse numatyta teisė teikti teisines paslaugas, o sąvoka „trečiųjų šalių teisininkai“ apima trečiųjų šalių teisininkus, turinčius teisininko profesinį vardą. Sąvoka „trečiųjų šalių teisininkai, netekę profesinio vardo“ apima trečiųjų šalių teisininkus, šiose šalyse netekusius profesinio vardo dėl jų atžvilgiu vykdyto persekiojimo dėl šios profesinės veiklos. Sąvoka „trečiųjų šalių teisininkai, turintys teisę teikti teisines paslaugas Lietuvos Respublikoje“ apima teisę teikti teisines paslaugas Lietuvos Respublikoje šio Įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis turinčius trečiųjų šalių teisininkus taip, kaip jie apibrėžti šioje dalyje, ir šią teisę turinčius trečiųjų šalių teisininkus, netekusius profesinio vardo, taip, kaip jie apibrėžti šioje dalyje.“
Papildyti 9 straipsnį 3 punktu:
„3) dokumentus, įrodančius, kad sumokėtas Lietuvos advokatūros visuotinio advokatų susirinkimo nustatyto dydžio mokestis už asmens pripažinimą advokatu.“
Pripažinti netekusia galios 17 straipsnio 4 dalį. 4.
4Užsienio valstybių advokatai verstis advokato veikla Lietuvoje gali tik pagal Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis, išskyrus šio Įstatymo dvyliktajame ir tryliktajame skirsniuose nurodytus atvejus. 4 straipsnis. 23 straipsnio pakeitimas
1Papildyti 23 straipsnio 1 dalį 6 punktu:
„6) jis mirė.“
2Pakeisti 23 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Lietuvos advokatūra, siekdama informuoti visuomenę, ne vėliau kaip kitą darbo dieną po šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyto sprendimo laikinai išbraukti advokatą iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo priėmimo savo interneto svetainėje paskelbia apie šį sprendimą, nurodydama šio advokato, laikinai išbraukto iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo, vardą, pavardę, darbo vietą ir jos adresą. Šioje dalyje nurodyta informacija skelbiama tol, kol nagrinėjant drausmės bylą išnyks advokato laikino išbraukimo pagrindą sudariusios aplinkybės arba kol įsiteisės Advokatų garbės teismo sprendimas advokato drausmės byloje. Skundo dėl Lietuvos advokatūros sprendimo laikinai išbraukti advokatą iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo pateikimas nesustabdo šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyto sprendimo vykdymo, jeigu teismas nenustato kitaip.“
Pakeisti 24 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„24 straipsnis. Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo skelbimas
Siekdama informuoti visuomenę Lietuvos advokatūra Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašą skelbia savo interneto svetainėje. Lietuvos advokatūros interneto svetainėje skelbia Lietuvos advokatūra. Lietuvos praktikuojančių advokatų sąraše nurodoma į šį sąrašą įrašyto advokato vardas, pavardė, darbo vieta, darbo vietos adresas, telefono ryšio numeris, elektroninio pašto adresas ir kita advokato nurodyta, su jo profesine veikla susijusi reikšminga informacija.
Advokato duomenys Lietuvos praktikuojančių advokatų sąraše skelbiami tol, kol priimamas Lietuvos advokatūros sprendimas išbraukti advokatą iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo.“
1Papildyti 35 straipsnio 2 dalį 4 punktu:
„4) dokumentus, įrodančius, kad sumokėtas Lietuvos advokatūros visuotinio advokatų susirinkimo nustatyto dydžio mokestis už asmens įrašymą į Lietuvos advokatų padėjėjų sąrašą.“
2Pakeisti 35 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Lietuvos advokatų padėjėjų sąrašą Lietuvos advokatūros interneto svetainėje skelbia Lietuvos advokatūra. Šiame sąraše nurodomai informacijai ir jos skelbimo tvarkai mutatis mutandis taikomos šio Įstatymo 24 straipsnio nuostatos.“
Pakeisti 39 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „39 straipsnis. Advokatų pareigos Advokatas privalo:
1) sąžiningai atlikti savo pareigas. Advokatas privalo laikytis Lietuvos advokatų etikos kodekso reikalavimų ir elgtis dorai bei pilietiškai;
2) savo veikloje laikytis duotos advokato priesaikos ir įstatymų;
3) saugoti advokato veiklos metu jam patikėtą informaciją ir jos neatskleisti;
4) teismo posėdžio metu dėvėti mantiją;
5) nuolat tobulinti profesinę kvalifikaciją.
Advokatų profesinės kvalifikacijos tobulinimą organizuoja Lietuvos advokatūra šios savo nustatyta tvarka;
6) Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo nustatyta tvarka saugoti advokato veiklos dokumentus;
7) pakeitęs savo vardą, pavardę, darbo vietą, darbo vietos adresą, telefono ryšio numerį, elektroninio pašto adresą, nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo šių duomenų pakeitimo, pateikti Lietuvos advokatūrai atitinkamai atnaujintus duomenis;
8) nedelsdamas pranešti Lietuvos advokatūrai apie bet kurios iš šio Įstatymo 7 straipsnyje nurodytų sąlygų išnykimą arba pasikeitimą.;
9) mokėti Lietuvos advokatūros visuotinio advokatų susirinkimo nustatyto dydžio privalomas įmokas.“
1Pakeisti 56 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Lietuvos advokatūros veikla finansuojama iš advokatų šio Įstatymo nustatyta tvarka mokamų įmokų ir kitų šaltinių.“
2Pakeisti 56 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6.
Lietuvos advokatūra, atlikdama šio Įstatymo 57 straipsnyje nustatytas funkcijas, turi teisę gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų, taip pat registrų, valstybės informacinių sistemų šioms funkcijoms atlikti reikalingą informaciją, duomenis (įskaitant advokatų, advokatų padėjėjų, Europos Sąjungos valstybių narių teisininkų, turinčių teisę laikinai teikti paslaugas Lietuvos Respublikoje, Europos Sąjungos valstybių narių teisininkų, turinčių teisę teikti nuolatines teisines paslaugas Lietuvos Respublikoje, trečiųjų šalių teisininkų, turinčių teisę teikti teisines paslaugas Lietuvos Respublikoje, asmenų, siekiančių būti pripažintais advokatais, siekiančių ar būti įrašytais į Lietuvos advokatų padėjėjų sąrašą ar, Europos Sąjungos valstybių narių teisininkų, siekiančių būti įregistruotais į Europos Sąjungos valstybių narių teisininkų, turinčių teisę teikti nuolatines teisines paslaugas Lietuvos Respublikoje, sąrašą, trečiųjų šalių teisininkų ir trečiųjų šalių teisininkų, netekusių profesinio vardo, siekiančių būti įregistruotais į Trečiųjų šalių teisininkų, turinčių teisę teikti teisines paslaugas Lietuvos Respublikoje, sąrašą (toliau – Trečiųjų šalių teisininkų sąrašas), asmens duomenis ir duomenis apie asmens teistumą), dokumentus ar dokumentų nuorašus.“
3Papildyti 56 straipsnį 8 dalimi:
„8. Lietuvos advokatūra šio straipsnio 6 ir 7 dalyse nurodytus duomenis tvarko siekdama užtikrinti tinkamą advokatų veiklą ir šio Įstatymo bei Lietuvos advokatų etikos kodekso reikalavimų laikymąsi.“
Pakeisti 57 straipsnio 1 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip:
„7) teisės aktų nustatyta tvarka tvarkyti advokatų, advokatų padėjėjų ir Europos Sąjungos valstybių narių teisininkų, turinčių teisę teikti nuolatines teisines paslaugas Lietuvos Respublikoje šio Įstatymo 56 straipsnio 6 dalyje nurodytų asmenų asmens duomenis ir duomenis apie asmens teistumą;“. 10 straipsnis.
1Pakeisti 59 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) tvirtina metinę metinį advokatų tarybos Lietuvos advokatūros veiklos apyskaitą finansinių ataskaitų rinkinį ir sąmatą;“. 2. Pakeisti 59 straipsnio 2 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip:
„5) advokatų tarybos teikimu tvirtina nustato advokatų, advokatų padėjėjų, Europos Sąjungos valstybių narių teisininkų, turinčių teisę teikti nuolatines teisines paslaugas Lietuvos Respublikoje, trečiųjų šalių teisininkų, turinčių teisę teikti teisines paslaugas Lietuvos Respublikoje, įmokų, reikalingų Lietuvos advokatūrai dydį advokatūros funkcijoms atlikti, dydžius;“. 3. Papildyti 59 straipsnio 2 dalį nauju 6 punktu:
„6) advokatų tarybos teikimu nustato asmenų, siekiančių būti pripažintais advokatais ar būti įrašytais į Lietuvos advokatų padėjėjų sąrašą, Europos Sąjungos valstybių narių teisininkų, siekiančių būti įregistruotais į Europos Sąjungos valstybių narių teisininkų, turinčių teisę teikti nuolatines teisines paslaugas Lietuvos Respublikoje, sąrašą, trečiųjų šalių teisininkų ir trečiųjų šalių teisininkų, netekusių profesinio vardo, siekiančių būti įregistruotais į Trečiųjų šalių teisininkų sąrašą, pagal šį Įstatymą mokėtinų mokesčių Lietuvos advokatūros funkcijoms atlikti dydžius;“. 4. Papildyti 59 straipsnio 2 dalį nauju 7 punktu:
„7) tvirtina metinę advokatų tarybos veiklos ataskaitą;“. 5. Buvusius 59 straipsnio 2 dalies 6 ir 7 punktus laikyti atitinkamai 8 ir 9 punktais. 6. Pakeisti 59 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Lietuvos advokatūros įstatuose gali būti nustatyta, kad vietoj visuotinio advokatų susirinkimo šaukiamas advokatų įgaliotinių susirinkimas (konferencija), kuris atlieka šio straipsnio 2 dalies 3, 5, 6, 7 8 ir 9 punktuose visuotiniam advokatų susirinkimui numatytas funkcijas.“
Pakeisti 60 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „60 straipsnis. Advokatų taryba 1.
1Advokatų taryba yra Lietuvos advokatūros valdymo organas. Advokatų taryba renkama iš advokatų ketveriems metams. Advokatų tarybos nariais gali būti advokatai, turintys ne mažesnį kaip dešimties metų advokato veiklos stažą. Advokatų tarybai vadovauja advokatų tarybos pirmininkas. Advokatų taryba turi teisę įgalioti advokatų tarybos pirmininką atlikti dalį teisės aktuose nustatytų advokatų tarybos funkcijų, išskyrus šio straipsnio 2 dalies 1, 3, 5, 6, 7, 9, 10, 12, 13, 15, 17, 18, 19, 20, 21, 22 ir 23 punktuose nustatytas funkcijas,. Advokatų tarybos pirmininkas šio straipsnio 2 dalies 7 punkte nustatytą funkciją gali atlikti tik tiek, kiek tai susiję su advokatų išbraukimu iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo pagal šio Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 1 punktą, o 8 punkte nustatytąją nustatytą funkciją – tik tiek, kiek tai susiję su advokatų padėjėjų įrašymu į Lietuvos advokatų padėjėjų sąrašą pagal šio Įstatymo 35 straipsnio 1 dalį ir išbraukimu iš jo pagal šio Įstatymo 36 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Advokatų tarybos pirmininką renka visuotinis advokatų susirinkimas Lietuvos advokatūros įstatuose nustatyta tvarka ketveriems metams. 2.
2Advokatų taryba, be Civiliniame kodekse valdymo organams priskirtų funkcijų:
1) priima sprendimus dėl pareiškėjo pripažinimo advokatu ir jį įrašo į asmenų, pripažintų advokatais, sąrašą, panaikina sprendimus pripažinti asmenį advokatu ir išbraukia jį iš asmenų, pripažintų advokatais, sąrašo;
2) derina teisės aktus, kuriuos pagal šį Įstatymą Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija turi suderinti su Lietuvos advokatūra;
3) skiria narius į advokatų egzaminų komisiją ir pasiūlo advokatų egzaminų komisijos pirmininką;
4) išduoda advokato pažymėjimus;
5) nustato nuorašų, nurodytų šio Įstatymo 44 straipsnio 5 punkte, tvirtinimo ir registravimo tvarką;
6) nustato detalius advokato darbo vietai taikomus reikalavimus, advokatų darbo vietų registravimo tvarką, leidimų kurti darbo vietas tuose pačiuose pastatuose, kuriuose jau yra policijos, prokuratūros, teismo įstaigos, suteikimo tvarką;
7) priima sprendimus dėl advokatų įrašymo į Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašą, laikino išbraukimo ir išbraukimo iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašojo;
8) priima sprendimus dėl advokatų padėjėjų įrašymo į Lietuvos advokatų padėjėjų sąrašą, laikino išbraukimo ir išbraukimo iš Lietuvos advokatų padėjėjų sąrašojo;
9) nustato advokato padėjėjo praktikos atlikimo tvarką;
10) priima sprendimus iškelti drausmės bylą advokatui ir advokato padėjėjui;
11) registruoja Europos Sąjungos valstybių narių teisininkus, pageidaujančius verstis advokato veikla Lietuvos Respublikoje nustato šio Įstatymo 64 straipsnio 2 dalyje, 73 straipsnio 1 dalyje ir 76 straipsnio 2 dalyje nurodytą registravimo, prašymų ir dokumentų teikimo Lietuvos advokatūrai tvarką ir tvirtina dokumentų sąrašą;
12) atlieka kompetentingos institucijos funkcijas dėl advokatų padėjėjų profesinės praktikos pripažinimo pagal Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo 57 straipsnį;
13) suderinusi su Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, nustato veiksmingų ir reguliarių teisinių p
aslaugų teikimo bei reikiamų Lietuvos Respublikos nacionalinės teisės žinių pakankamumo kriterijus pagal šio Įstatymo 68 straipsnio 1 dalį ir 69 straipsnio 1 dalį;
14) tvirtina ir pateikia suinteresuotoms institucijoms advokatų sąrašą pagal šio Įstatymo 46 straipsnio 4 dalį;
15) suderinusi su Lietuvos Respublikos finansų ministerija, nustato individualiai ar partnerystės pagrindais veikiančių advokatų pajamų ir sąnaudų pripažinimo bei apskaitos tvarką;
16) organizuoja antrinę teisinę pagalbą teikiančių advokatų, advokatų padėjėjų veiklos kokybės tikrinimą pagal Lietuvos advokatūros patvirtintas antrinės teisinės pagalbos kokybės vertinimo taisykles;
17) nustato šio Įstatymo 26 straipsnio 3 dalyje, 27 straipsnio 2 dalyje ir 28 straipsnio 3 dalyje nurodytų advokatų veikloje naudojamų pavadinimų registravimo tvarką;
18) suderinusi su Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, nustato advokatų veiklos reklamos naudojimo reikalavimus ir kontrolės tvarką pagal šio Įstatymo 42 straipsnio 2 dalį;
19) suderinusi su Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, tvirtina advokatų ir fizinių asmenų, kurie su savo verslu, prekyba, amatu ar profesija nesusijusiais tikslais (vartojimo tikslais) siekia sudaryti ar sudaro sutartis, teisinių paslaugų sutarčių standartines sąlygas;
20) suderinusi su Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, tvirtina klientų ir advokatų ginčų dėl teisinių paslaugų nagrinėjimo tvarką ir šio įstatymo 51 straipsnio 3 dalyje nurodytos komisijos darbo reglamentą;
21) įgalioja advokatų tarybos pirmininką pasirašyti pakeistus Lietuvos advokatūros steigimo dokumentus, jeigu visuotinis advokatų susirinkimas nenusprendžia kitaip;
22) tvirtina asmens duomenų, advokato gautų vykdant kliento pavedimą, tvarkymo taisykles;
23) nustato advokatų registravimosi, dalyvavimo ir balsavimo visuotiniame advokatų susirinkime ir advokatų dalyvavimo ir balsavimo advokatų įgaliotinių susirinkime (konferencijoje) nuotoliniu būdu tvarką;
24) priima sprendimus dėl Europos Sąjun
gos valstybių narių teisininkų įregistravimo į Europos Sąjungos valstybių narių teisininkų, turinčių teisę teikti nuolatines teisines paslaugas Lietuvos Respublikoje, sąrašą, laikino išbraukimo ir išregistravimo iš jo;
25) priima sprendimus dėl trečiųjų šalių teisininkų ir trečiųjų šalių teisininkų, netekusių profesinio vardo, įregistravimo į Trečiųjų šalių teisininkų sąrašą, laikino išbraukimo ir išregistravimo iš jo; 24)26) atlieka kitas Lietuvos advokatūros įstatuose numatytas funkcijas.
Advokatų taryba, be Civiliniame kodekse valdymo organams priskirtų funkcijų:
1) priima sprendimus dėl pareiškėjo pripažinimo advokatu ir jį įrašo į asmenų, pripažintų advokatais, sąrašą, panaikina sprendimus pripažinti asmenį advokatu ir išbraukia jį iš asmenų, pripažintų advokatais, sąrašo;
2) derina teisės aktus, kuriuos pagal šį Įstatymą Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija turi suderinti su Lietuvos advokatūra;
3) skiria narius į advokatų egzaminų komisiją ir pasiūlo advokatų egzaminų komisijos pirmininką;
4) išduoda advokato pažymėjimus;
5) nustato nuorašų, nurodytų šio Įstatymo 44 straipsnio 5 punkte, tvirtinimo ir registravimo tvarką;
6) nustato detalius advokato darbo vietai taikomus reikalavimus, advokatų darbo vietų registravimo tvarką, leidimų kurti darbo vietas tuose pačiuose pastatuose, kuriuose jau yra policijos, prokuratūros, teismo įstaigos, suteikimo tvarką;
7) priima sprendimus dėl advokatų įrašymo į Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašą, laikino išbraukimo ir išbraukimo iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašojo;
8) priima sprendimus dėl advokatų padėjėjų įrašymo į Lietuvos advokatų padėjėjų sąrašą, laikino išbraukimo ir išbraukimo iš Lietuvos advokatų padėjėjų sąrašojo;
9) nustato advokato padėjėjo praktikos atlikimo tvarką;
10) priima sprendimus iškelti drausmės bylą advokatui ir advokato padėjėjui;
11) registruoja Europos Sąjungos valstybių narių teisininkus, pageidaujančius verstis advokato veikla Lietuvos Respublikoje nustato šio Įstatymo 64 straipsnio 2 dalyje, 73 straipsnio 1 dalyje ir 76 straipsnio 2 dalyje nurodytą registravimo, prašymų ir dokumentų teikimo Lietuvos advokatūrai tvarką ir tvirtina dokumentų sąrašą;
12) atlieka kompetentingos institucijos funkcijas dėl advokatų padėjėjų profesinės praktikos pripažinimo pagal Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo 57 straipsnį;
13) suderinusi su Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, nustato veiksmingų ir reguliarių teisinių pasl
augų teikimo bei reikiamų Lietuvos Respublikos nacionalinės teisės žinių pakankamumo kriterijus pagal šio Įstatymo 68 straipsnio 1 dalį ir 69 straipsnio 1 dalį;
14) tvirtina ir pateikia suinteresuotoms institucijoms advokatų sąrašą pagal šio Įstatymo 46 straipsnio 4 dalį;
15) suderinusi su Lietuvos Respublikos finansų ministerija, nustato individualiai ar partnerystės pagrindais veikiančių advokatų pajamų ir sąnaudų pripažinimo bei apskaitos tvarką;
16) organizuoja antrinę teisinę pagalbą teikiančių advokatų, advokatų padėjėjų veiklos kokybės tikrinimą pagal Lietuvos advokatūros patvirtintas antrinės teisinės pagalbos kokybės vertinimo taisykles;
17) nustato šio Įstatymo 26 straipsnio 3 dalyje, 27 straipsnio 2 dalyje ir 28 straipsnio 3 dalyje nurodytų advokatų veikloje naudojamų pavadinimų registravimo tvarką;
18) suderinusi su Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, nustato advokatų veiklos reklamos naudojimo reikalavimus ir kontrolės tvarką pagal šio Įstatymo 42 straipsnio 2 dalį;
19) suderinusi su Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, tvirtina advokatų ir fizinių asmenų, kurie su savo verslu, prekyba, amatu ar profesija nesusijusiais tikslais (vartojimo tikslais) siekia sudaryti ar sudaro sutartis, teisinių paslaugų sutarčių standartines sąlygas;
20) suderinusi su Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, tvirtina klientų ir advokatų ginčų dėl teisinių paslaugų nagrinėjimo tvarką ir šio įstatymo 51 straipsnio 3 dalyje nurodytos komisijos darbo reglamentą;
21) įgalioja advokatų tarybos pirmininką pasirašyti pakeistus Lietuvos advokatūros steigimo dokumentus, jeigu visuotinis advokatų susirinkimas nenusprendžia kitaip;
22) tvirtina asmens duomenų, advokato gautų vykdant kliento pavedimą, tvarkymo taisykles;
23) nustato advokatų registravimosi, dalyvavimo ir balsavimo visuotiniame advokatų susirinkime ir advokatų dalyvavimo ir balsavimo advokatų įgaliotinių susirinkime (konferencijoje) nuotoliniu būdu tvarką;
24) priima sprendimus dėl Europos Sąjungos
valstybių narių teisininkų įregistravimo į Europos Sąjungos valstybių narių teisininkų, turinčių teisę teikti nuolatines teisines paslaugas Lietuvos Respublikoje, sąrašą, laikino išbraukimo ir išregistravimo iš jo;
25) priima sprendimus dėl trečiųjų šalių teisininkų ir trečiųjų šalių teisininkų, netekusių profesinio vardo, įregistravimo į Trečiųjų šalių teisininkų sąrašą, laikino išbraukimo ir išregistravimo iš jo; 24)26) atlieka kitas Lietuvos advokatūros įstatuose numatytas funkcijas. 3.
3Advokatų taryba, atlikdama šio straipsnio 2 dalyje nustatytas funkcijas, turi teisę gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų, taip pat registrų, valstybės informacinių sistemų šioms funkcijoms atlikti reikalingą asmenų, nurodytų šio Įstatymo 56 straipsnio 6 dalyje, informaciją, duomenis (įskaitant advokatų, advokatų padėjėjų, Europos Sąjungos valstybių narių teisininkų, asmenų, siekiančių būti pripažintais advokatais, siekiančių būti įrašytais į Lietuvos advokatų padėjėjų sąrašą ar, Europos Sąjungos valstybių narių teisininkų, turinčių teisę teikti nuolatines teisines paslaugas Lietuvos Respublikoje, sąrašą, asmens duomenis ir duomenis apie asmens teistumą), dokumentus ar dokumentų nuorašus. 4. Advokatų taryba, atlikdama šiame Įstatyme nustatytas funkcijas, susijusias su drausmės bylos iškėlimu advokatui ar advokato padėjėjui, be šio straipsnio 3 dalyje nurodytų teisių, turi teisę gauti šioms funkcijoms atlikti reikalingą informaciją, duomenis (įskaitant asmens duomenis ir duomenis apie asmens teistumą), dokumentus ar dokumentų nuorašus ir iš fizinių ar juridinių asmenų. 5. Advokatų taryba šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytus duomenis tvarko siekdama užtikrinti tinkamą advokatų veiklą ir šio Įstatymo bei Lietuvos advokatų etikos kodekso reikalavimų laikymąsi.“
Pakeisti 64 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„64 straipsnis. Europos Sąjungos valstybės narės teisininko teisės teikti nuolatines teisines paslaugas Lietuvos Respublikoje savo valstybės kompetentingos institucijos suteiktu teisininko profesiniu vardu įgijimo sąlygos
1Teisę teikti nuolatines teisines paslaugas Lietuvos Respublikoje turi Europos Sąjungos valstybės narės teisininkas, turintis savo valstybės kompetentingos institucijos suteiktą teisininko profesinį vardą, nurodytą Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintame sąraše. 2.
2Europos Sąjungos valstybės narės teisininką, pageidaujantį teikti nuolatines teisines paslaugas Lietuvos Respublikoje, registruoja, šio teisininko registravimo, prašymų ir dokumentų teikimo Lietuvos advokatūrai tvarką nustato ir šių dokumentų sąrašą tvirtina Lietuvos advokatūra. Už įregistravimą į Europos Sąjungos valstybių narių teisininkų, turinčių teisę teikti nuolatines teisines paslaugas Lietuvos Respublikoje, sąrašą imamas Lietuvos advokatūros visuotinio advokatų susirinkimo nustatyto dydžio mokestis. Šis mokestis negali būti didesnis už mokestį, imamą iš asmenų, siekiančių būti pripažintais advokatais. 3. Europos Sąjungos valstybės narės teisininkas, pageidaujantis teikti nuolatines teisines paslaugas Lietuvos Respublikoje, Lietuvos advokatūrai pateikia prašymą. Kartu su prašymu turi būti pateikti šie dokumentai:
1) asmens tapatybę ir pilietybę patvirtinantis dokumentas;
2) Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos išduotas dokumentas, patvirtinantis asmens įregistravimą Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingoje institucijoje. Šis dokumentas turi būti išduotas ne anksčiau kaip prieš tris mėnesius iki jo pateikimo Lietuvos advokatūrai;
3) profesinės civilinės atsakomybės už klientui padarytą žalą teikiant teisines paslaugas draudimo dokumentą arba garantiją dėl tokios žalos atlyginimo. 4. Šio straipsnio 3 dalyje nurodytas prašymas, surašytas pareiškėjo, pateikiamas lietuvių kalba. Europos Sąjungos valstybėse narėse išduoti dokumentai, pateikiami Lietuvos advokatūrai, neturi būti legalizuoti ir jiems netaikomi tolygūs formalumai. Lietuvos advokatūra, turėdama pagrįstų abejonių, gali reikalauti iš Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos patvirtinti toje valstybėje narėje išduotų dokumentų autentiškumą. Jeigu teisės aktai nenustato kitaip, dokumentai pateikiami išversti į lietuvių kalbą, o vertimas turi būti patvirtintas vertimą atlikusio asmens parašu. 5.3.
5.3. Teisę teikti nuolatines teisines paslaugas Lietuvos Respublikoje Europos Sąjungos valstybės narės teisininkas įgyja nuo Lietuvos advokatūros sprendimo dėl Europos Sąjungos valstybės narės teisininko įregistravimo į Lietuvos advokatūros tvarkomą Europos Sąjungos valstybių narių teisininkų, turinčių teisę teikti nuolatines teisines paslaugas Lietuvos Respublikoje, sąrašą priėmimo dienos. Šį sąrašą skelbia Lietuvos advokatūra Lietuvos advokatūros savo interneto svetainėje. Šiame sąraše nurodomai informacijai ir jos skelbimo tvarkai mutatis mutandis taikomos šio Įstatymo 24 straipsnio nuostatos. Lietuvos advokatūra apie Europos Sąjungos valstybės narės teisininko įregistravimą į Lietuvos advokatūros tvarkomą Europos Sąjungos valstybių narių teisininkų, turinčių teisę teikti nuolatines teisines paslaugas Lietuvos Respublikoje, sąrašą taip pat praneša šio teisininko valstybės kompetentingai institucijai. 4. Europos Sąjungos valstybės narės teisininkas Lietuvos advokatūros sprendimu gali būti laikinai išbrauktas iš Europos Sąjungos valstybių narių teisininkų, turinčių teisę teikti nuolatines teisines paslaugas Lietuvos Respublikoje, sąrašo esant šio Įstatymo 23 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytoms aplinkybėms. Šiuo atveju mutatis mutandis taikomos šio Įstatymo 23 straipsnio 4 dalies nuostatos. 6.5.
6.5. Europos Sąjungos valstybės narės teisininkas išregistruojamas iš Europos Sąjungos valstybių narių teisininkų, turinčių teisę teikti nuolatines teisines paslaugas Lietuvos Respublikoje, sąrašo, jeigu jis pažeidžia šiame Įstatyme nustatytus advokato profesinės veiklos ar etikos reikalavimus arba praranda Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos jam suteiktą teisininko profesinį vardą:
1) jis paduoda prašymą jį išregistruoti;
2) jam pritaikoma drausminė nuobauda – Europos Sąjungos valstybės narės teisininko išregistravimas iš Europos Sąjungos valstybių narių teisininkų, turinčių teisę teikti nuolatines teisines paslaugas Lietuvos Respublikoje, sąrašo;
3) jis praranda Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos jam suteiktą teisininko profesinį vardą (jo teisė teikti teisines paslaugas sustabdoma ar panaikinama);
4) jis miršta. 7.6. Lietuvos advokatūros sprendimai dėl atsisakymo įregistruoti Europos Sąjungos valstybės narės teisininką į Europos Sąjungos valstybių narių teisininkų, turinčių teisę teikti nuolatines teisines paslaugas Lietuvos Respublikoje, sąrašą, dėl jo laikino išbraukimo taip pat dėl ar išregistravimo iš šio sąrašo turi būti motyvuoti. Šie sprendimai gali būti skundžiami Vilniaus apygardos teismui per trisdešimt dienų nuo sprendimo įteikimo Europos Sąjungos valstybės narės teisininkui dienos. 8.7. Europos Sąjungos valstybės narės teisininkui, teikiančiam nuolatines teisines paslaugas Lietuvos Respublikoje savo valstybės kompetentingos institucijos suteiktu teisininko profesiniu vardu, mutatis mutandis taikomos šio Įstatymo nuostatos, išskyrus šio Įstatymo 7 straipsnio 2,– 3, 4, 5 ir 6 punktus, 9,– 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 19 straipsnius, 23 straipsnį, ir 41 straipsnius, dvyliktąjį ir keturioliktąjį skirsnius.“
Pakeisti 66 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Europos Sąjungos valstybės narės teisininkas, turintis teisę teikti nuolatines teisines paslaugas Lietuvos Respublikoje savo valstybės kompetentingos institucijos suteiktu teisininko profesiniu vardu, moka Lietuvos advokatūros visuotinio advokatų susirinkimo nustatytas nustatyto dydžio privalomas įmokas.“
Pakeisti 68 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Lietuvos advokatūrai pagal šį straipsnį pateikiamiems dokumentams taikomi šio Įstatymo 64 straipsnio 4 dalies 2 dalyje nurodytos tvarkos reikalavimai.“
Pakeisti 69 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Lietuvos advokatūrai pagal šį straipsnį pateikiamiems dokumentams taikomi šio Įstatymo 64 straipsnio 4 dalies 2 dalyje nurodytos tvarkos reikalavimai.“
Pakeisti keturioliktąjį skirsnį ir jį išdėstyti taip:
73 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Trečiosios šalies teisininko teisės teikti teisines paslaugas Lietuvos Respublikoje trečiosios valstybės kompetentingos institucijos suteiktu teisininko profesiniu vardu įgijimo sąlygos
1Šis Įstatymas įsigalioja pagal Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymą. Trečiosios šalies teisininkas, pageidaujantis Lietuvos Respublikoje teikti šiame skirsnyje nurodytas teisines paslaugas, turi būti įregistruotas į Lietuvos advokatūros tvarkomą Trečiųjų šalių teisininkų sąrašą. Trečiosios šalies teisininko, pageidaujančio Lietuvos Respublikoje teikti šiame skirsnyje nurodytas teisines paslaugas, registravimo, prašymų ir dokumentų teikimo Lietuvos advokatūrai tvarką nustato ir šių dokumentų sąrašą tvirtina Lietuvos advokatūra.
Už įregistravimą į Trečiųjų šalių teisininkų sąrašą imamas Lietuvos advokatūros visuotinio advokatų susirinkimo nustatyto dydžio mokestis. Šis mokestis negali būti didesnis už mokestį, imamą iš asmenų, siekiančių būti pripažintais advokatais. 2. Lietuvos advokatūra atsisako trečiosios šalies teisininką įregistruoti į Trečiųjų šalių teisininkų sąrašą, jeigu:
1) Lietuvos Respublikos Seimas, Europos Sąjungos, Jungtinių Tautų, kitų tarptautinių organizacijų ar institucijų, kurių narė yra arba kuriose dalyvauja Lietuvos Respublika, kompetentingos institucijos trečiąją šalį, kurioje trečiosios šalies teisininkui suteiktas teisininko profesinis vardas, yra pripažinę vykdančia agresiją prieš kitas valstybes ir (ar) genocidą arba jeigu Lietuvos Respublika su ja yra nutraukusi diplomatinius santykius, arba Lietuvos Respublikos Seimo patvirtintoje Nacionalinio saugumo strategijoje trečiosios šalies valdžios vykdoma politika, veiksmai ar interesai įvardijami kaip keliantys grėsmę Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui;
2) trečioji šalis, kurioje trečiosios šalies teisininkui suteiktas teisininko profesinis vardas, yra Europos Komisijos ar Finansinių veiksmų darbo grupės kovai su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu tvirtinamuose ar skelbiamuose valstybių, turinčių rimtų trūkumų dėl pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos ir šių nusikaltimų užkardymo, sąrašuose;
3) trečiosios šalies teisininkų veiklai ar teisininkui yra taikomos tarptautinės sankcijos arba ribojamosios priemonės, kurios suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos tarptautinių sankcijų įstatyme;
4) jis neatitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimų.
Lietuvos advokatūra atsisako trečiosios šalies teisininką įregistruoti į Trečiųjų šalių teisininkų sąrašą, jeigu:
1) Lietuvos Respublikos Seimas, Europos Sąjungos, Jungtinių Tautų, kitų tarptautinių organizacijų ar institucijų, kurių narė yra arba kuriose dalyvauja Lietuvos Respublika, kompetentingos institucijos trečiąją šalį, kurioje trečiosios šalies teisininkui suteiktas teisininko profesinis vardas, yra pripažinę vykdančia agresiją prieš kitas valstybes ir (ar) genocidą arba jeigu Lietuvos Respublika su ja yra nutraukusi diplomatinius santykius, arba Lietuvos Respublikos Seimo patvirtintoje Nacionalinio saugumo strategijoje trečiosios šalies valdžios vykdoma politika, veiksmai ar interesai įvardijami kaip keliantys grėsmę Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui;
2) trečioji šalis, kurioje trečiosios šalies teisininkui suteiktas teisininko profesinis vardas, yra Europos Komisijos ar Finansinių veiksmų darbo grupės kovai su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu tvirtinamuose ar skelbiamuose valstybių, turinčių rimtų trūkumų dėl pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos ir šių nusikaltimų užkardymo, sąrašuose;
3) trečiosios šalies teisininkų veiklai ar teisininkui yra taikomos tarptautinės sankcijos arba ribojamosios priemonės, kurios suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos tarptautinių sankcijų įstatyme;
4) jis neatitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimų. Nepriekaištinga reputacija įvertinama mutatis mutandis pagal šio Įstatymo 8 straipsnį;
5) jis nepateikė dokumentų, reikalingų įregistruoti į Trečiųjų šalių teisininkų sąrašą. 3. Teisę teikti teisines paslaugas Lietuvos Respublikoje trečiosios šalies teisininkas įgyja nuo Lietuvos advokatūros sprendimo dėl trečiosios šalies teisininko įregistravimo į Trečiųjų šalių teisininkų sąrašą priėmimo dienos. Šį sąrašą skelbia Lietuvos advokatūra savo interneto svetainėje.
Šiame sąraše nurodomai informacijai ir jos skelbimo tvarkai mutatis mutandis taikomos šio Įstatymo 24 straipsnio nuostatos. Lietuvos advokatūra apie trečiosios šalies teisininko įregistravimą į Trečiųjų šalių teisininkų sąrašą turi teisę pranešti ir trečiosios šalies kompetentingai institucijai, suteikusiai teisininko profesinį vardą. 4. Trečiosios šalies teisininkas Lietuvos advokatūros sprendimu gali būti laikinai išbrauktas iš Trečiųjų šalių teisininkų sąrašo esant šio Įstatymo 23 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytoms aplinkybėms. Šiuo atveju mutatis mutandis taikomos šio Įstatymo 23 straipsnio 4 dalies nuostatos. 5. Trečiosios šalies teisininkas išregistruojamas iš Trečiųjų šalių teisininkų sąrašo, jeigu:
1) jis padavė rašytinį prašymą jį išregistruoti;
2) paaiškėja šio straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytos aplinkybės;
3) jis neatitinka šio straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytų reikalavimų;
4) jam pritaikoma drausminė nuobauda – trečiosios šalies teisininko išregistravimas iš Trečiųjų šalių teisininkų sąrašo;
5) jis praranda trečiosios šalies kompetentingos institucijos jam suteiktą teisininko profesinį vardą (jo teisė teikti teisines paslaugas sustabdoma ar panaikinama);
6) jis miršta. 6. Lietuvos advokatūros sprendimai dėl atsisakymo įregistruoti trečiosios šalies teisininką į Trečiųjų šalių teisininkų sąrašą, dėl jo laikino išbraukimo ar išregistravimo iš šio sąrašo turi būti motyvuoti. Šie sprendimai gali būti skundžiami Vilniaus apygardos teismui per trisdešimt dienų nuo sprendimo įteikimo trečiosios šalies teisininkui dienos. 7. Trečiosios šalies teisininkui, įregistruotam į Trečiųjų šalių teisininkų sąrašą, mutatis mutandis taikomos šio Įstatymo nuostatos, išskyrus šio Įstatymo 7, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 23, 41 straipsnius, dvyliktąjį ir tryliktąjį skirsnius. 8.
8Lietuvos advokatūra, turėdama pagrįstų abejonių dėl trečiosios šalies teisininko pateiktos informacijos tikrumo, turi teisę kreiptis į trečiosios šalies, kurioje šiam teisininkui suteiktas teisininko profesinis vardas, kompetentingą instituciją, taip pat pagal kompetenciją į Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentą ar Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministeriją šio straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytu atveju ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos šio straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytu atveju, o prireikus – ir į kitas institucijas, kurios pagal Tarptautinių sankcijų įstatymą turi informacijos apie šio straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. 74 straipsnis. Trečiosios šalies teisininko, įregistruoto į Trečiųjų šalių teisininkų sąrašą, teisės ir pareigos
1Trečiosios šalies teisininkas, įregistruotas į Trečiųjų šalių teisininkų sąrašą, Lietuvos Respublikoje turi teisę teikti tik tokias teisines paslaugas, kurios yra susijusios su tos trečiosios šalies, kurioje jam suteiktas teisininko profesinis vardas, nacionaline teise ir (ar) tarptautine teise, o paslaugas bylų procese teikti tik kartu su advokatu, įrašytu į Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašą, jeigu tarptautinėse sutartyse, kurių šalys yra Lietuvos Respublika ar Europos Sąjunga ir ši trečioji šalis, nėra nurodyta kitaip. Šiuo atveju neatsiranda kliento ir advokato, įrašyto į Lietuvoje praktikuojančių advokatų sąrašą, sutartiniai santykiai, nebent šalys susitartų kitaip. 2. Trečiosios šalies teisininkas, įregistruotas į Trečiųjų šalių teisininkų sąrašą, teisines paslaugas Lietuvos Respublikoje teikia naudodamasis trečiosios šalies kompetentingos institucijos jam suteiktu teisininko profesiniu vardu, neviršydamas trečiojoje šalyje turimos kompetencijos. 3.
3Trečiosios šalies teisininkas, įregistruotas į Trečiųjų šalių teisininkų sąrašą, privalo:
1) teikdamas šiame straipsnyje nurodytas teisines paslaugas nurodyti profesinę (savivaldos) organizaciją, kurios narys jis yra, ir (ar) originalų turimą teisininko profesinį vardą taip, kad šį vardą būtų galima atskirti nuo Lietuvos advokato vardo;
2) neteikti kitų teisinių paslaugų, nei nurodyta šio straipsnio 1 dalyje;
3) būti apsidraudęs Lietuvos Respublikos teritorijoje galiojančiu profesinės civilinės atsakomybės draudimu, išskyrus atvejus, kai jis gali įrodyti, kad jo profesinė civilinė atsakomybė už klientui padarytą žalą teikiant teisines paslaugas yra apdrausta ar žalos atlyginimas kitaip garantuotas pagal tos trečiosios šalies teisės aktus ir tokio draudimo ar garantijos sąlygos ir apimtis yra tolygios. Tiek, kiek draudimo ar garantijos sąlygos ir apimtis nėra tolygios, jis privalo papildomai apdrausti savo profesinę civilinę atsakomybę ar kitaip garantuoti tokios žalos atlyginimą, kad tai atitiktų šio Įstatymo reikalavimus;
4) laikytis Lietuvos advokatų etikos kodekso ir trečiosios šalies, kurioje jam suteiktas teisininko profesinis vardas, teisės aktuose nustatytų profesinio elgesio taisyklių. Jeigu kyla kolizija tarp Lietuvos advokatų etikos kodekso ir nurodytoje trečiojoje šalyje nustatytų profesinio elgesio taisyklių, teikdamas teisines paslaugas Lietuvos Respublikoje, trečiosios šalies teisininkas privalo vadovautis Lietuvos advokatų etikos kodeksu;
5) pranešti Lietuvos advokatūrai apie jam suteikto teisininko profesinio vardo praradimą (teisės teikti teisines paslaugas sustabdymą ar panaikinimą);
6) mokėti Lietuvos advokatūros visuotinio advokatų susirinkimo nustatytas privalomas įmokas. Šių įmokų dydis negali būti didesnis nei advokatų, įrašytų į Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašą, mokamų privalomų įmokų dydis. 75 straipsnis. Trečiosios šalies teisininko, įregistruoto į Trečiųjų šalių teisininkų sąrašą, drausminė atsakomybė 1.
Trečiosios šalies teisininkas, įregistruotas į Trečiųjų šalių teisininkų sąrašą, atsako šio Įstatymo dešimtajame skirsnyje nustatyta drausmine tvarka. Be šio Įstatymo 53 straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose numatytų nuobaudų, trečiosios šalies teisininkui taikoma nuobauda – trečiosios šalies teisininko išregistravimas iš Trečiųjų šalių teisininkų sąrašo. Lietuvos advokatūros sprendimai dėl drausminės nuobaudos taikymo trečiosios šalies teisininkui, įregistruotam į Trečiųjų šalių teisininkų sąrašą, turi būti motyvuoti. 2. Lietuvos advokatūra turi teisę informuoti kompetentingą instituciją, kuri trečiosios šalies teisininkui suteikė teisininko profesinį vardą, apie drausmės bylos trečiosios šalies teisininkui, įregistruotam į Trečiųjų šalių teisininkų sąrašą, iškėlimą, taip pat turi teisę šiai institucijai pateikti informaciją apie Advokatų garbės teismo priimtą sprendimą dėl trečiosios šalies teisininko. 3. Drausmės bylos nagrinėjimo laikotarpiu trečiosios šalies, kurioje trečiosios šalies teisininkui suteiktas teisininko profesinis vardas, kompetentinga institucija turi teisę būti išklausyta (teisę dalyvauti nagrinėjant drausmės bylą, pateikti atitinkamą medžiagą ir t. t.). 4. Jei trečiosios šalies kompetentinga institucija, kuri trečiosios šalies teisininkui suteikė teisininko profesinį vardą, laikinai sustabdo ar panaikina trečiosios šalies teisininko teisę teikti teisines paslaugas, trečiosios šalies teisininkas neturi teisės teikti teisinių paslaugų ir Lietuvos Respublikoje. Gavusi trečiosios šalies teisininko, įregistruoto į Trečiųjų šalių teisininkų sąrašą, pranešimą arba trečiosios šalies kompetentingos institucijos informaciją apie teisės teikti teisines paslaugas sustabdymą ar panaikinimą, Lietuvos advokatūra išregistruoja trečiosios šalies teisininką iš Trečiosios šalies teisininkų sąrašo.
Jei teisė teikti teisines paslaugas yra sustabdyta laikinai, Lietuvos advokatūra pagal trečiosios šalies teisininko prašymą, pasibaigus teisės teikti teisines paslaugas sustabdymo laikotarpiui, įregistruoja trečiosios šalies teisininką į Trečiųjų šalių teisininkų sąrašą. 5. Pagal šį Įstatymą taikoma drausminė atsakomybė neatleidžia trečiosios šalies teisininko nuo drausminės atsakomybės pagal trečiosios šalies, kurioje jam suteiktas teisininko profesinis vardas, teisę. 76 straipsnis. Trečiosios šalies teisininko, netekusio teisininko profesinio vardo, teisė teikti teisines paslaugas Lietuvos Respublikoje
1Trečiosios šalies teisininkas, netekęs profesinio vardo, turi teisę teikti teisines paslaugas Lietuvos Respublikoje šiame straipsnyje nustatyta tvarka. 2. Teisė teikti teisines paslaugas šio straipsnio nustatyta tvarka įgyjama nuo Lietuvos advokatūros sprendimo dėl trečiosios šalies teisininko, netekusio profesinio vardo, įregistravimo į Trečiųjų šalių teisininkų sąrašą priėmimo dienos. Šiame sąraše nurodoma, kad šis teisininkas yra netekęs teisininko profesinio vardo konkrečioje trečiojoje šalyje. Trečiosios šalies teisininko, netekusio profesinio vardo, pageidaujančio Lietuvos Respublikoje teikti šio straipsnio 5 dalyje nurodytas teisines paslaugas, registravimo, prašymų ir dokumentų teikimo Lietuvos advokatūrai tvarką nustato ir šių dokumentų sąrašą tvirtina Lietuvos advokatūra. Už įregistravimą į Trečiųjų šalių teisininkų sąrašą imamas Lietuvos advokatūros visuotinio advokatų susirinkimo nustatyto dydžio mokestis. Šis mokestis negali būti didesnis už mokestį, imamą iš asmenų, siekiančių būti pripažintais advokatais. 3.
3Lietuvos advokatūra, gavusi šio straipsnio 1 dalyje nurodyto teisininko prašymą įregistruoti jį į Trečiųjų šalių teisininkų sąrašą, turi teisę kreiptis į Valstybės saugumo departamentą, o tais atvejais, kai šiam teisininkui suteiktas prieglobstis Lietuvos Respublikoje, – ir į Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl papildomos informacijos apie jo atžvilgiu vykdytą persekiojimą suteikimo. 4. Trečiosios šalies teisininkas, netekęs profesinio vardo, pageidaujantis teikti teisines paslaugas šiame straipsnyje nustatyta tvarka, privalo apsidrausti Lietuvos Respublikos teritorijoje galiojančiu profesinės civilinės atsakomybės draudimu. 5. Trečiosios šalies teisininkas, netekęs profesinio vardo, įrašytas į Trečiųjų šalių teisininkų sąrašą, turi teisę teikti tik tokias teisines paslaugas, kurios yra susijusios su tos trečiosios šalies, kurioje jis turėjo teisininko profesinį vardą, nacionaline teise ir (ar) tarptautine teise, o paslaugas bylų procese teikti tik kartu su advokatu, įrašytu į Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašą, jeigu Lietuvos Respublikos sudarytose tarptautinėse sutartyse nėra nurodyta kitaip. Teikdamas teisines paslaugas Lietuvos Respublikoje, šis teisininkas privalo laikytis Lietuvos advokatų etikos kodekso, taip pat informuoti klientą, kad jis yra netekęs teisininko profesinio vardo trečiojoje šalyje. 6. Šiame straipsnyje nurodytam teisininkui, įregistruotam į Trečiųjų šalių teisininkų sąrašą, mutatis mutandis taikomos šio Įstatymo nuostatos, išskyrus šio Įstatymo 7, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 23, 41 straipsnius, dvyliktąjį ir tryliktąjį skirsnius, 73 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 1, 2, 3 punktus, 3 dalį, 5 dalies 2 ir 5 punktus, 7 ir 8 dalis, 74 straipsnio 1 ir 2 dalis, 3 dalies 1, 2, 3, 4 ir 5 punktus ir 75 straipsnio 2, 3, 4 ir 5 dalis.“
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2023 m. rugsėjo 1 d. 2.
2Lietuvos advokatūra iki 2023 m. rugpjūčio 15 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Lietuvos advokatūros advokatų taryba nustato mokesčio už įregistravimą į Trečiųjų šalių teisininkų, turinčių teisę teikti teisines paslaugas Lietuvos Respublikoje, sąrašą dydį, trečiųjų šalių teisininkų ir trečiųjų šalių teisininkų, netekusių profesinio vardo, įregistruotų į Trečiųjų šalių teisininkų, turinčių teisę teikti teisines paslaugas Lietuvos Respublikoje, sąrašą, privalomų mokėti įmokų dydžius, kol jų nenustatė Lietuvos advokatūros visuotinis advokatų susirinkimas. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
part_4ec290b456cd4f1d8408415c39509299_end
Projekto Nr. XIVP-2795(2) lyginamasis variantas
ADVOKATŪROS ĮSTATYMO NR. IX-2066 2, 9, 16, 17, 23, 24, 35, 39, 56, 57, 59, 60, 64, 66, 67, 68, 69 straipsnių ir Keturioliktojo skirsnio pakeitimo
1Papildyti 2 straipsnį nauja 4 dalimi:
„4. Trečiųjų šalių teisininkai teisines paslaugas teikia šio Įstatymo keturioliktojo skirsnio nustatyta tvarka. Toliau šiame Įstatyme vartojama sąvoka „trečioji šalis“ apima valstybes, kurių neapima šiame Įstatyme vartojama sąvoka „Europos Sąjungos valstybė narė“ ir kurios yra tarptautinių sutarčių (kurių šalys yra Lietuvos Respublika ar Europos Sąjunga) šalys, jeigu šiose tarptautinėse sutartyse numatyta teisė teikti teisines paslaugas, o sąvoka „trečiųjų šalių teisininkai“ apima trečiųjų šalių teisininkus, turinčius savo valstybės kompetentingos institucijos suteiktą teisininko profesinį vardą. Sąvoka „trečiųjų šalių teisininkai, netekę profesinio vardo“ apima trečiųjų šalių teisininkus, šiose šalyse netekusius teisininko profesinio vardo jų atžvilgiu vykdant persekiojimą dėl šios profesinės veiklos. Sąvoka „trečiųjų šalių teisininkai, turintys teisę teikti teisines paslaugas Lietuvos Respublikoje“ apima teisę teikti teisines paslaugas Lietuvos Respublikoje šio Įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis turinčius trečiųjų šalių teisininkus, kaip jie apibrėžiami šioje dalyje, ir šią teisę turinčius trečiųjų šalių teisininkus, netekusius teisininko profesinio vardo, kaip jie apibrėžiami šioje dalyje.“
Papildyti 9 straipsnį 3 punktu:
„3) dokumentus, įrodančius, kad sumokėtas Lietuvos advokatūros visuotinio advokatų susirinkimo nustatyto dydžio mokestis už asmens pripažinimą advokatu.“
Pakeisti 16 straipsnio 5 punktą ir jį išdėstyti taip:
„5) įmokos dokumentą, įrodantį, kad sumokėtas mokestis už advokatų egzaminų laikymą kvitą.“
1Pakeisti 17 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Teisę verstis advokato veikla ir naudoti Lietuvos advokato vardą teikiant teisines paslaugas turi ir bei advokatų teises ir pareigas įgyja į advokatų, turinčių teisę verstis advokato veikla, sąrašą (toliau – Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašas) įrašyti advokatai, kurie turi šio straipsnio 3 dalyje nurodytą advokato pažymėjimą. Advokato pažymėjimo išdavimo diena laikoma advokato teisės verstis advokato veikla suteikimo diena.“
2Pripažinti netekusia galios 17 straipsnio 4 dalį. 4. Užsienio valstybių advokatai verstis advokato veikla Lietuvoje gali tik pagal Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis, išskyrus šio Įstatymo dvyliktajame ir tryliktajame skirsniuose nurodytus atvejus. 5 straipsnis. 23 straipsnio pakeitimas
1Papildyti 23 straipsnio 1 dalį 6 punktu:
„6) jis miršta.“
2Pakeisti 23 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Lietuvos advokatūra, siekdama informuoti visuomenę, ne vėliau kaip kitą darbo dieną po šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyto sprendimo laikinai išbraukti advokatą iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo priėmimo savo interneto svetainėje paskelbia apie šį sprendimą, nurodydama šio laikinai išbraukto iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo advokato vardą, pavardę, darbo vietą ir jos adresą. Šioje dalyje nurodyta informacija skelbiama, kol išnyksta advokato laikino išbraukimo pagrindą sudariusios aplinkybės arba kol įsiteisės Advokatų garbės teismo sprendimas advokato drausmės byloje.
Skundo dėl Lietuvos advokatūros sprendimo laikinai išbraukti advokatą iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo pateikimas nesustabdo šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyto sprendimo vykdymo, jeigu teismas nenustato kitaip.“
Pakeisti 24 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„24 straipsnis. Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo skelbimas
Lietuvos advokatūra, siekdama informuoti visuomenę, Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašą skelbia savo interneto svetainėje. Lietuvos advokatūros interneto svetainėje skelbia Lietuvos advokatūra. Lietuvos praktikuojančių advokatų sąraše nurodoma į šį sąrašą įrašyto advokato vardas, pavardė, darbo vieta ir, darbo vietos jos adresas, telefono ryšio numeris, elektroninio pašto adresas ir kita advokato nurodyta, su jo profesine veikla susijusi reikšminga informacija. Advokato duomenys Lietuvos praktikuojančių advokatų sąraše skelbiami, kol priimamas Lietuvos advokatūros sprendimas išbraukti šį advokatą iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo.“
1Papildyti 35 straipsnio 2 dalį 4 punktu:
„4) dokumentus, įrodančius, kad sumokėtas Lietuvos advokatūros visuotinio advokatų susirinkimo nustatyto dydžio mokestis už asmens įrašymą į Lietuvos advokatų padėjėjų sąrašą.“
2Pakeisti 35 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Lietuvos advokatų padėjėjų sąrašą Lietuvos advokatūros interneto svetainėje skelbia Lietuvos advokatūra. Šiame sąraše nurodomai informacijai ir jos skelbimo tvarkai mutatis mutandis taikomos šio Įstatymo 24 straipsnio nuostatos.“
Pakeisti 39 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „39 straipsnis. Advokatų pareigos Advokatas privalo:
1) sąžiningai atlikti savo pareigas.
Advokatas privalo laikytis Lietuvos advokatų etikos kodekso reikalavimų ir elgtis dorai bei pilietiškai;
2) savo veikloje laikytis duotos advokato priesaikos ir įstatymų;
3) saugoti advokato veiklos metu jam patikėtą informaciją ir jos neatskleisti;
4) teismo posėdžio metu dėvėti mantiją;
5) nuolat tobulinti profesinę kvalifikaciją. Advokatų profesinės kvalifikacijos tobulinimą organizuoja Lietuvos advokatūra šios savo nustatyta tvarka;
6) Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo nustatyta tvarka saugoti advokato veiklos dokumentus;
7) pakeitęs savo vardą, pavardę, darbo vietą ir , darbo vietos jos adresą, telefono ryšio numerį, elektroninio pašto adresą, nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo šių duomenų pakeitimo, pateikti Lietuvos advokatūrai atitinkamai atnaujintus duomenis;
8) nedelsdamas pranešti Lietuvos advokatūrai apie bet kurios iš šio Įstatymo 7 straipsnyje nurodytų sąlygų išnykimą arba pasikeitimą.;
9) mokėti Lietuvos advokatūros visuotinio advokatų susirinkimo nustatyto dydžio privalomas periodines įmokas.“
1Pakeisti 56 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Lietuvos advokatūros veikla finansuojama iš advokatų šio Įstatymo nustatyta tvarka mokamų privalomų periodinių įmokų, mokesčių ir kitų šaltinių.“
2Pakeisti 56 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6.
Lietuvos advokatūra, atlikdama šio Įstatymo 57 straipsnyje nustatytas funkcijas, turi teisę gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų, taip pat registrų, valstybės informacinių sistemų šioms funkcijoms atlikti reikalingą informaciją, duomenis (įskaitant advokatų, advokatų padėjėjų, Europos Sąjungos valstybių narių teisininkų, turinčių teisę laikinai teikti paslaugas Lietuvos Respublikoje, Europos Sąjungos valstybių narių teisininkų, turinčių teisę teikti nuolatines teisines paslaugas Lietuvos Respublikoje, trečiųjų šalių teisininkų, turinčių teisę teikti teisines paslaugas Lietuvos Respublikoje, asmenų, siekiančių būti pripažintais pripažintų advokatais, siekiančių ar būti įrašytais įrašytų į Lietuvos advokatų padėjėjų sąrašą ar, Europos Sąjungos valstybių narių teisininkų, siekiančių būti įregistruotų į Europos Sąjungos valstybių narių teisininkų, turinčių teisę teikti nuolatines teisines paslaugas Lietuvos Respublikoje, sąrašą, trečiųjų šalių teisininkų ir trečiųjų šalių teisininkų, netekusių teisininko profesinio vardo, siekiančių būti įregistruotų į Trečiųjų šalių teisininkų, turinčių teisę teikti teisines paslaugas Lietuvos Respublikoje, sąrašą (toliau – Trečiųjų šalių teisininkų sąrašas), asmens duomenis ir duomenis apie asmens teistumą), dokumentus ar dokumentų nuorašus.“
3Pakeisti 56 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Lietuvos advokatūra, atlikdama šiame Įstatyme nustatytas funkcijas, susijusias su drausmės bylos iškėlimu advokatui ar advokato padėjėjui, be šio straipsnio 6 dalyje nurodytų teisių, turi teisę gauti šioms funkcijoms atlikti reikalingą informaciją, duomenis (įskaitant pareiškėjų asmens duomenis ir duomenis apie asmens teistumą), dokumentus ar dokumentų nuorašus ir iš fizinių ar juridinių asmenų.“
4Papildyti 56 straipsnį 8 dalimi:
„8.
Lietuvos advokatūra šio straipsnio 6 ir 7 dalyse numatytus duomenis tvarko siekdama užtikrinti tinkamą asmenų, nurodytų šio Įstatymo 56 straipsnio 6 dalyje, veiklą ir šio Įstatymo bei Lietuvos advokatų etikos kodekso reikalavimų laikymąsi.“
Pakeisti 57 straipsnio 1 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip:
„7) teisės aktų nustatyta tvarka tvarkyti advokatų, advokatų padėjėjų ir Europos Sąjungos valstybių narių teisininkų, turinčių teisę teikti nuolatines teisines paslaugas Lietuvos Respublikoje šio Įstatymo 56 straipsnio 6 dalyje nurodytų asmenų asmens duomenis ir duomenis apie asmens teistumą;“. 11 straipsnis. 59 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 59 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Visuotinis advokatų susirinkimas:
1) nustato advokatų tarybos bei revizijos komisijos narių skaičių;
2) renka advokatų tarybos narius ir tarybos pirmininką, revizijos komisiją, tris Advokatų garbės teismo narius ir juos atšaukia Lietuvos advokatūros įstatuose nustatyta tvarka;
3) tvirtina metinę metinį advokatų tarybos Lietuvos advokatūros veiklos apyskaitą finansinių ataskaitų rinkinį ir sąmatą;
4) priima ir keičia Lietuvos advokatūros įstatus, Lietuvos advokatų etikos kodeksą, kurį teisingumo ministras skelbia Teisės aktų registre. Teisingumo ministras gali atsisakyti skelbti Lietuvos advokatų etikos kodeksą, jeigu jis prieštarauja šiam Įstatymui ar kitiems teisės aktams.
Teisingumo ministro atsisakymas skelbti Lietuvos advokatų etikos kodeksą gali būti skundžiamas teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka;
5) advokatų tarybos teikimu tvirtina nustato advokatų, advokatų padėjėjų, Europos Sąjungos valstybių narių teisininkų, turinčių teisę teikti nuolatines teisines paslaugas Lietuvos Respublikoje, ir trečiųjų šalių teisininkų, turinčių teisę teikti teisines paslaugas Lietuvos Respublikoje, privalomų periodinių įmokų, reikalingų Lietuvos advokatūrai dydį advokatūros funkcijoms atlikti, dydžius;
6) advokatų tarybos teikimu nustato pagal šį Įstatymą mokėtinų mokesčių Lietuvos advokatūrai dydžius;
7) tvirtina metinę advokatų tarybos veiklos ataskaitą; 6)8) tvirtina Advokatų drausmės bylų nagrinėjimo tvarką; 7)9) sprendžia kitus Lietuvos advokatūros įstatuose numatytus klausimus.“
2Pakeisti 59 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Lietuvos advokatūros įstatuose gali būti nustatyta, kad vietoj visuotinio advokatų susirinkimo šaukiamas advokatų įgaliotinių susirinkimas (konferencija), kuris atlieka šio straipsnio 2 dalies 3, 5, 6, 7 8 ir 9 punktuose visuotiniam advokatų susirinkimui numatytas funkcijas.“
Pakeisti 60 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „60 straipsnis. Advokatų taryba
1Advokatų taryba yra Lietuvos advokatūros valdymo organas. Advokatų taryba renkama iš advokatų ketveriems metams. Advokatų tarybos nariais gali būti advokatai, turintys ne mažesnį kaip dešimties metų advokato veiklos stažą. Advokatų tarybai vadovauja advokatų tarybos pirmininkas. Advokatų taryba turi teisę įgalioti advokatų tarybos pirmininką atlikti dalį teisės aktuose nustatytų advokatų tarybos funkcijų, išskyrus šio straipsnio 2 dalies 1, 3, 5, 6, 7, 9, 10, 12, 13, 15, 17, 18, 19, 20, 21, 22 ir 23 punktuose nustatytas funkcijas,.
Advokatų tarybos pirmininkas šio straipsnio 2 dalies 7 punkte nustatytą funkciją gali atlikti tik tiek, kiek tai susiję su advokatų išbraukimu iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo pagal šio Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 1 ir 6 punktus, o 8 punkte nustatytąją nustatytą funkciją – tik tiek, kiek tai susiję su advokatų padėjėjų įrašymu į Lietuvos advokatų padėjėjų sąrašą pagal šio Įstatymo 35 straipsnio 1 dalį ir išbraukimu iš jo pagal šio Įstatymo 36 straipsnio 1 dalies 1 ir 6 punktus. Advokatų tarybos pirmininką renka visuotinis advokatų susirinkimas Lietuvos advokatūros įstatuose nustatyta tvarka ketveriems metams. 2.
2Advokatų taryba, be Civiliniame kodekse valdymo organams priskirtų funkcijų:
1) priima sprendimus dėl pareiškėjo pripažinimo advokatu ir jį įrašo į asmenų, pripažintų advokatais, sąrašą, panaikina sprendimus pripažinti asmenį advokatu ir išbraukia jį iš asmenų, pripažintų advokatais, sąrašo;
2) derina teisės aktus, kuriuos pagal šį Įstatymą Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija turi suderinti su Lietuvos advokatūra;
3) skiria narius į advokatų egzaminų komisiją ir pasiūlo advokatų egzaminų komisijos pirmininką;
4) išduoda advokato pažymėjimus;
5) nustato nuorašų, nurodytų šio Įstatymo 44 straipsnio 5 punkte, tvirtinimo ir registravimo tvarką;
6) nustato detalius advokato darbo vietai taikomus reikalavimus, advokatų darbo vietų registravimo tvarką, leidimų kurti darbo vietas tuose pačiuose pastatuose, kuriuose jau yra policijos, prokuratūros, teismo įstaigos, suteikimo tvarką;
7) priima sprendimus dėl advokatų įrašymo į Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašą, laikino išbraukimo ir išbraukimo iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašojo;
8) priima sprendimus dėl advokatų padėjėjų įrašymo į Lietuvos advokatų padėjėjų sąrašą, laikino išbraukimo ir išbraukimo iš Lietuvos advokatų padėjėjų sąrašojo;
9) nustato advokato padėjėjo praktikos atlikimo tvarką;
10) priima sprendimus iškelti drausmės bylą advokatui ir advokato padėjėjui;
11) registruoja Europos Sąjungos valstybių narių teisininkus, pageidaujančius verstis advokato veikla Lietuvos Respublikoje nustato šio Įstatymo 64 straipsnio 2 dalyje, 73 straipsnio 1 dalyje ir 76 straipsnio 2 dalyje nurodytą registravimo, prašymų ir dokumentų teikimo Lietuvos advokatūrai tvarką ir tvirtina dokumentų sąrašą;
12) atlieka kompetentingos institucijos funkcijas dėl advokatų padėjėjų profesinės praktikos pripažinimo pagal Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo 57 straipsnį;
13) suderinusi su Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, nustato veiksmingų ir reguliarių teisinių p
aslaugų teikimo bei reikiamų Lietuvos Respublikos nacionalinės teisės žinių pakankamumo kriterijus pagal šio Įstatymo 68 straipsnio 1 dalį ir 69 straipsnio 1 dalį;
14) tvirtina ir pateikia suinteresuotoms institucijoms advokatų sąrašą pagal šio Įstatymo 46 straipsnio 4 dalį;
15) suderinusi su Lietuvos Respublikos finansų ministerija, nustato individualiai ar partnerystės pagrindais veikiančių advokatų pajamų ir sąnaudų pripažinimo bei apskaitos tvarką;
16) organizuoja antrinę teisinę pagalbą teikiančių advokatų, advokatų padėjėjų veiklos kokybės tikrinimą pagal Lietuvos advokatūros patvirtintas antrinės teisinės pagalbos kokybės vertinimo taisykles;
17) nustato šio Įstatymo 26 straipsnio 3 dalyje, 27 straipsnio 2 dalyje ir 28 straipsnio 3 dalyje nurodytų advokatų veikloje naudojamų pavadinimų registravimo tvarką;
18) suderinusi su Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, nustato advokatų veiklos reklamos naudojimo reikalavimus ir kontrolės tvarką pagal šio Įstatymo 42 straipsnio 2 dalį;
19) suderinusi su Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, tvirtina advokatų ir fizinių asmenų, kurie su savo verslu, prekyba, amatu ar profesija nesusijusiais tikslais (vartojimo tikslais) siekia sudaryti ar sudaro sutartis, teisinių paslaugų sutarčių standartines sąlygas;
20) suderinusi su Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, tvirtina klientų ir advokatų ginčų dėl teisinių paslaugų nagrinėjimo tvarką ir šio įstatymo 51 straipsnio 3 dalyje nurodytos komisijos darbo reglamentą;
21) įgalioja advokatų tarybos pirmininką pasirašyti pakeistus Lietuvos advokatūros steigimo dokumentus, jeigu visuotinis advokatų susirinkimas nenusprendžia kitaip;
22) tvirtina asmens duomenų, advokato gautų vykdant kliento pavedimą, tvarkymo taisykles;
23) nustato advokatų registravimosi, dalyvavimo ir balsavimo visuotiniame advokatų susirinkime ir advokatų dalyvavimo ir balsavimo advokatų įgaliotinių susirinkime (konferencijoje) nuotoliniu būdu tvarką;
24) priima sprendimus dėl Europos Sąjun
gos valstybių narių teisininkų įregistravimo į Europos Sąjungos valstybių narių teisininkų, turinčių teisę teikti nuolatines teisines paslaugas Lietuvos Respublikoje, sąrašą, laikino išbraukimo ir išregistravimo iš jo;
25) priima sprendimus dėl trečiųjų šalių teisininkų ir trečiųjų šalių teisininkų, netekusių teisininko profesinio vardo, įregistravimo į Trečiųjų šalių teisininkų sąrašą, laikino išbraukimo ir išregistravimo iš jo; 24)26) atlieka kitas Lietuvos advokatūros įstatuose numatytas funkcijas.
Advokatų taryba, be Civiliniame kodekse valdymo organams priskirtų funkcijų:
1) priima sprendimus dėl pareiškėjo pripažinimo advokatu ir jį įrašo į asmenų, pripažintų advokatais, sąrašą, panaikina sprendimus pripažinti asmenį advokatu ir išbraukia jį iš asmenų, pripažintų advokatais, sąrašo;
2) derina teisės aktus, kuriuos pagal šį Įstatymą Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija turi suderinti su Lietuvos advokatūra;
3) skiria narius į advokatų egzaminų komisiją ir pasiūlo advokatų egzaminų komisijos pirmininką;
4) išduoda advokato pažymėjimus;
5) nustato nuorašų, nurodytų šio Įstatymo 44 straipsnio 5 punkte, tvirtinimo ir registravimo tvarką;
6) nustato detalius advokato darbo vietai taikomus reikalavimus, advokatų darbo vietų registravimo tvarką, leidimų kurti darbo vietas tuose pačiuose pastatuose, kuriuose jau yra policijos, prokuratūros, teismo įstaigos, suteikimo tvarką;
7) priima sprendimus dėl advokatų įrašymo į Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašą, laikino išbraukimo ir išbraukimo iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašojo;
8) priima sprendimus dėl advokatų padėjėjų įrašymo į Lietuvos advokatų padėjėjų sąrašą, laikino išbraukimo ir išbraukimo iš Lietuvos advokatų padėjėjų sąrašojo;
9) nustato advokato padėjėjo praktikos atlikimo tvarką;
10) priima sprendimus iškelti drausmės bylą advokatui ir advokato padėjėjui;
11) registruoja Europos Sąjungos valstybių narių teisininkus, pageidaujančius verstis advokato veikla Lietuvos Respublikoje nustato šio Įstatymo 64 straipsnio 2 dalyje, 73 straipsnio 1 dalyje ir 76 straipsnio 2 dalyje nurodytą registravimo, prašymų ir dokumentų teikimo Lietuvos advokatūrai tvarką ir tvirtina dokumentų sąrašą;
12) atlieka kompetentingos institucijos funkcijas dėl advokatų padėjėjų profesinės praktikos pripažinimo pagal Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo 57 straipsnį;
13) suderinusi su Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, nustato veiksmingų ir reguliarių teisinių pasl
augų teikimo bei reikiamų Lietuvos Respublikos nacionalinės teisės žinių pakankamumo kriterijus pagal šio Įstatymo 68 straipsnio 1 dalį ir 69 straipsnio 1 dalį;
14) tvirtina ir pateikia suinteresuotoms institucijoms advokatų sąrašą pagal šio Įstatymo 46 straipsnio 4 dalį;
15) suderinusi su Lietuvos Respublikos finansų ministerija, nustato individualiai ar partnerystės pagrindais veikiančių advokatų pajamų ir sąnaudų pripažinimo bei apskaitos tvarką;
16) organizuoja antrinę teisinę pagalbą teikiančių advokatų, advokatų padėjėjų veiklos kokybės tikrinimą pagal Lietuvos advokatūros patvirtintas antrinės teisinės pagalbos kokybės vertinimo taisykles;
17) nustato šio Įstatymo 26 straipsnio 3 dalyje, 27 straipsnio 2 dalyje ir 28 straipsnio 3 dalyje nurodytų advokatų veikloje naudojamų pavadinimų registravimo tvarką;
18) suderinusi su Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, nustato advokatų veiklos reklamos naudojimo reikalavimus ir kontrolės tvarką pagal šio Įstatymo 42 straipsnio 2 dalį;
19) suderinusi su Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, tvirtina advokatų ir fizinių asmenų, kurie su savo verslu, prekyba, amatu ar profesija nesusijusiais tikslais (vartojimo tikslais) siekia sudaryti ar sudaro sutartis, teisinių paslaugų sutarčių standartines sąlygas;
20) suderinusi su Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, tvirtina klientų ir advokatų ginčų dėl teisinių paslaugų nagrinėjimo tvarką ir šio įstatymo 51 straipsnio 3 dalyje nurodytos komisijos darbo reglamentą;
21) įgalioja advokatų tarybos pirmininką pasirašyti pakeistus Lietuvos advokatūros steigimo dokumentus, jeigu visuotinis advokatų susirinkimas nenusprendžia kitaip;
22) tvirtina asmens duomenų, advokato gautų vykdant kliento pavedimą, tvarkymo taisykles;
23) nustato advokatų registravimosi, dalyvavimo ir balsavimo visuotiniame advokatų susirinkime ir advokatų dalyvavimo ir balsavimo advokatų įgaliotinių susirinkime (konferencijoje) nuotoliniu būdu tvarką;
24) priima sprendimus dėl Europos Sąjungos
valstybių narių teisininkų įregistravimo į Europos Sąjungos valstybių narių teisininkų, turinčių teisę teikti nuolatines teisines paslaugas Lietuvos Respublikoje, sąrašą, laikino išbraukimo ir išregistravimo iš jo;
25) priima sprendimus dėl trečiųjų šalių teisininkų ir trečiųjų šalių teisininkų, netekusių teisininko profesinio vardo, įregistravimo į Trečiųjų šalių teisininkų sąrašą, laikino išbraukimo ir išregistravimo iš jo; 24)26) atlieka kitas Lietuvos advokatūros įstatuose numatytas funkcijas. 3.
3Advokatų taryba, atlikdama šio straipsnio 2 dalyje nustatytas funkcijas, turi teisę gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų, taip pat registrų, valstybės informacinių sistemų šioms funkcijoms atlikti reikalingą asmenų, nurodytų šio Įstatymo 56 straipsnio 6 dalyje, informaciją, duomenis (įskaitant advokatų, advokatų padėjėjų, Europos Sąjungos valstybių narių teisininkų, asmenų, siekiančių būti pripažintais advokatais, siekiančių būti įrašytais į Lietuvos advokatų padėjėjų sąrašą ar, Europos Sąjungos valstybių narių teisininkų, turinčių teisę teikti nuolatines teisines paslaugas Lietuvos Respublikoje, sąrašą, asmens duomenis ir duomenis apie asmens teistumą), dokumentus ar dokumentų nuorašus. 4. Advokatų taryba, atlikdama šiame Įstatyme nustatytas funkcijas, susijusias su drausmės bylos iškėlimu advokatui ar advokato padėjėjui, be šio straipsnio 3 dalyje nurodytų teisių, turi teisę gauti šioms funkcijoms atlikti reikalingą informaciją, duomenis (įskaitant asmens duomenis ir duomenis apie asmens teistumą), dokumentus ar dokumentų nuorašus ir iš fizinių ar juridinių asmenų. 5. Advokatų taryba šio straipsnio 3 ir 4 dalyse numatytus duomenis tvarko siekdama užtikrinti tinkamą asmenų, nurodytų šio Įstatymo 56 straipsnio 6 dalyje, veiklą ir šio Įstatymo bei Lietuvos advokatų etikos kodekso reikalavimų laikymąsi.“
Pakeisti 64 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„64 straipsnis. Europos Sąjungos valstybės narės teisininko teisės teikti nuolatines teisines paslaugas Lietuvos Respublikoje savo valstybės kompetentingos institucijos suteiktu teisininko profesiniu vardu įgijimo sąlygos
1Teisę teikti nuolatines teisines paslaugas Lietuvos Respublikoje turi Europos Sąjungos valstybės narės teisininkas, turintis savo valstybės kompetentingos institucijos suteiktą teisininko profesinį vardą, nurodytą Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintame sąraše. 2.
2Europos Sąjungos valstybės narės teisininką, pageidaujantį teikti nuolatines teisines paslaugas Lietuvos Respublikoje, registruoja, šio teisininko registravimo, prašymų ir dokumentų teikimo Lietuvos advokatūrai tvarką nustato ir šių dokumentų sąrašą tvirtina Lietuvos advokatūra. Už įregistravimą į Europos Sąjungos valstybių narių teisininkų, turinčių teisę teikti nuolatines teisines paslaugas Lietuvos Respublikoje, sąrašą imamas Lietuvos advokatūros visuotinio advokatų susirinkimo nustatyto dydžio mokestis. Šis mokestis negali būti didesnis už mokestį, imamą iš asmenų, siekiančių būti pripažintų advokatais. 3. Europos Sąjungos valstybės narės teisininkas, pageidaujantis teikti nuolatines teisines paslaugas Lietuvos Respublikoje, Lietuvos advokatūrai pateikia prašymą. Kartu su prašymu turi būti pateikti šie dokumentai:
1) asmens tapatybę ir pilietybę patvirtinantis dokumentas;
2) Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos išduotas dokumentas, patvirtinantis asmens įregistravimą Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingoje institucijoje. Šis dokumentas turi būti išduotas ne anksčiau kaip prieš tris mėnesius iki jo pateikimo Lietuvos advokatūrai;
3) profesinės civilinės atsakomybės už klientui padarytą žalą teikiant teisines paslaugas draudimo dokumentą arba garantiją dėl tokios žalos atlyginimo. 4. Šio straipsnio 3 dalyje nurodytas prašymas, surašytas pareiškėjo, pateikiamas lietuvių kalba. Europos Sąjungos valstybėse narėse išduoti dokumentai, pateikiami Lietuvos advokatūrai, neturi būti legalizuoti ir jiems netaikomi tolygūs formalumai. Lietuvos advokatūra, turėdama pagrįstų abejonių, gali reikalauti iš Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos patvirtinti toje valstybėje narėje išduotų dokumentų autentiškumą. Jeigu teisės aktai nenustato kitaip, dokumentai pateikiami išversti į lietuvių kalbą, o vertimas turi būti patvirtintas vertimą atlikusio asmens parašu. 5.3.
5.3. Teisę teikti nuolatines teisines paslaugas Lietuvos Respublikoje Europos Sąjungos valstybės narės teisininkas įgyja nuo Lietuvos advokatūros sprendimo dėl Europos Sąjungos valstybės narės teisininko įregistravimo į Lietuvos advokatūros tvarkomą Europos Sąjungos valstybių narių teisininkų, turinčių teisę teikti nuolatines teisines paslaugas Lietuvos Respublikoje, sąrašą priėmimo dienos. Šį sąrašą skelbia Lietuvos advokatūra Lietuvos advokatūros savo interneto svetainėje. Šiame sąraše nurodomai informacijai ir jos skelbimo tvarkai mutatis mutandis taikomos šio Įstatymo 24 straipsnio nuostatos. Lietuvos advokatūra apie Europos Sąjungos valstybės narės teisininko įregistravimą į Lietuvos advokatūros tvarkomą Europos Sąjungos valstybių narių teisininkų, turinčių teisę teikti nuolatines teisines paslaugas Lietuvos Respublikoje, sąrašą taip pat praneša šio teisininko valstybės kompetentingai institucijai. 4. Europos Sąjungos valstybės narės teisininkas Lietuvos advokatūros sprendimu gali būti laikinai išbrauktas iš Europos Sąjungos valstybių narių teisininkų, turinčių teisę teikti nuolatines teisines paslaugas Lietuvos Respublikoje, sąrašo esant šio Įstatymo 23 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytoms aplinkybėms. Šiuo atveju mutatis mutandis taikomos šio Įstatymo 23 straipsnio 4 dalies nuostatos. 6.5.
6.5. Europos Sąjungos valstybės narės teisininkas išregistruojamas iš Europos Sąjungos valstybių narių teisininkų, turinčių teisę teikti nuolatines teisines paslaugas Lietuvos Respublikoje, sąrašo, jeigu jis pažeidžia šiame Įstatyme nustatytus advokato profesinės veiklos ar etikos reikalavimus arba praranda Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos jam suteiktą teisininko profesinį vardą:
1) jis paduoda prašymą jį išregistruoti;
2) jam pritaikoma drausminė nuobauda – Europos Sąjungos valstybės narės teisininko išregistravimas iš Europos Sąjungos valstybių narių teisininkų, turinčių teisę teikti nuolatines teisines paslaugas Lietuvos Respublikoje, sąrašo;
3) jis praranda Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos jam suteiktą teisininko profesinį vardą (jo teisė teikti teisines paslaugas sustabdoma ar panaikinama);
4) jis miršta. 7.6. Lietuvos advokatūros sprendimai dėl atsisakymo įregistruoti Europos Sąjungos valstybės narės teisininką į Europos Sąjungos valstybių narių teisininkų, turinčių teisę teikti nuolatines teisines paslaugas Lietuvos Respublikoje, sąrašą, dėl jo laikino išbraukimo taip pat dėl ar išregistravimo iš šio sąrašo turi būti motyvuoti. Šie sprendimai gali būti skundžiami Vilniaus apygardos teismui per trisdešimt dienų nuo sprendimo įteikimo Europos Sąjungos valstybės narės teisininkui dienos. 8.7. Europos Sąjungos valstybės narės teisininkui, teikiančiam nuolatines teisines paslaugas Lietuvos Respublikoje savo valstybės kompetentingos institucijos suteiktu teisininko profesiniu vardu, mutatis mutandis taikomos šio Įstatymo nuostatos, išskyrus šio Įstatymo 7 straipsnio 2,– 3, 4, 5 ir 6 punktus, 9,– 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 19 straipsnius, 23 straipsnį, ir 41 straipsnius, dvyliktąjį ir keturioliktąjį skirsnius.“
Pakeisti 66 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Europos Sąjungos valstybės narės teisininkas, turintis teisę teikti nuolatines teisines paslaugas Lietuvos Respublikoje savo valstybės kompetentingos institucijos suteiktu teisininko profesiniu vardu, moka Lietuvos advokatūros visuotinio advokatų susirinkimo nustatytas nustatyto dydžio privalomas periodines įmokas.“
Pakeisti 67 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Europos Sąjungos valstybės narės teisininkas, turintis teisę teikti nuolatines teisines paslaugas Lietuvos Respublikoje savo valstybės kompetentingos institucijos suteiktu teisininko profesiniu vardu, atsako šio Įstatymo dešimtajame skirsnyje nustatyta drausmine tvarka. Be šio Įstatymo 53 straipsnio 1–3 punktuose numatytų nuobaudų, Europos Sąjungos valstybės narės teisininkui gali būti taikomos šio Įstatymo 53 straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose numatytos drausminės nuobaudos taikoma nuobauda arba Europos Sąjungos valstybės narės teisininko išregistravimas iš Europos Sąjungos valstybių narių teisininkų, turinčių teisę teikti nuolatines teisines paslaugas Lietuvos Respublikoje, sąrašo. Lietuvos advokatūros sprendimai dėl drausminės nuobaudos taikymo Europos Sąjungos valstybės narės teisininkui, turinčiam teisę teikti nuolatines teisines paslaugas Lietuvos Respublikoje savo valstybės kompetentingos institucijos suteiktu teisininko profesiniu vardu, turi būti motyvuoti.“
Pakeisti 68 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Lietuvos advokatūrai pagal šį straipsnį pateikiamiems dokumentams taikomi šio Įstatymo 64 straipsnio 4 dalies 2 dalyje nurodytos tvarkos reikalavimai.“
Pakeisti 69 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Lietuvos advokatūrai pagal šį straipsnį pateikiamiems dokumentams taikomi šio Įstatymo 64 straipsnio 4 dalies 2 dalyje nurodytos tvarkos reikalavimai.“
Keturioliktojo skirsnio pakeitimas Pakeisti keturioliktąjį skirsnį ir jį išdėstyti taip:
73 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Trečiosios šalies teisininko teisės teikti teisines paslaugas Lietuvos Respublikoje trečiosios valstybės kompetentingos institucijos suteiktu teisininko profesiniu vardu įgijimo sąlygos
1Šis Įstatymas įsigalioja pagal Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymą. Trečiosios šalies teisininkas, turintis teisę gyventi Lietuvos Respublikoje ar kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ir pageidaujantis Lietuvos Respublikoje teikti šiame skirsnyje nurodytas teisines paslaugas, turi būti įregistruotas į Lietuvos advokatūros tvarkomą Trečiųjų šalių teisininkų sąrašą. Trečiosios šalies teisininko, pageidaujančio Lietuvos Respublikoje teikti šiame skirsnyje nurodytas teisines paslaugas, registravimo, prašymų ir dokumentų teikimo Lietuvos advokatūrai tvarką nustato ir šių dokumentų sąrašą tvirtina Lietuvos advokatūra. Už įregistravimą į Trečiųjų šalių teisininkų sąrašą imamas Lietuvos advokatūros visuotinio advokatų susirinkimo nustatyto dydžio mokestis. Šis mokestis negali būti didesnis už mokestį, imamą iš asmenų, siekiančių būti pripažintų advokatais. 2.
2Lietuvos advokatūra atsisako trečiosios šalies teisininką įregistruoti į Trečiųjų šalių teisininkų sąrašą, jeigu:
1) Lietuvos Respublikos Seimas, Europos Sąjungos, Jungtinių Tautų, kitų tarptautinių organizacijų arba institucijų, kurių narė yra arba kuriose dalyvauja Lietuvos Respublika, kompetentingos institucijos trečiąją šalį, kurioje trečiosios šalies teisininkui suteiktas teisininko profesinis vardas, yra pripažinę vykdančia agresiją prieš kitas valstybes ir (ar) genocidą arba jeigu Lietuvos Respublika su ja yra nutraukusi diplomatinius santykius, arba Lietuvos Respublikos Seimo patvirtintoje Nacionalinio saugumo strategijoje trečiosios šalies valdžios vykdoma politika, veiksmai ar interesai įvardijami kaip keliantys grėsmę Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui;
2) trečioji šalis, kurioje trečiosios šalies teisininkui suteiktas teisininko profesinis vardas, yra įtraukta į Europos Komisijos ar Finansinių veiksmų darbo grupės kovai su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu tvirtinamus ar skelbiamus valstybių, turinčių rimtų trūkumų dėl pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos ir šių nusikaltimų užkardymo, sąrašus;
3) trečiosios šalies teisininkų veiklai ar teisininkui yra taikomos tarptautinės sankcijos arba ribojamosios priemonės, kurios suprantamos taip, kaip apibrėžiamos Lietuvos Respublikos tarptautinių sankcijų įstatyme;
4) jis neatitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimų. Nepriekaištinga reputacija įvertinama mutatis mutandis pagal šio Įstatymo 8 straipsnio nuostatas;
5) jis nėra pateikęs dokumentų, reikalingų jį įregistruoti į Trečiųjų šalių teisininkų sąrašą;
6) trečiosios šalies, kurioje šiam teisininkui suteiktas teisininko profesinis vardas, kompetentinga institucija, Lietuvos advokatūrai kreipusis į ją dėl informacijos apie trečiosios šalies teisininką suteikimo, šios informacijos nepateikė per protingą terminą. 3.
3Teisę teikti teisines paslaugas Lietuvos Respublikoje trečiosios šalies teisininkas įgyja nuo Lietuvos advokatūros sprendimo dėl trečiosios šalies teisininko įregistravimo į Trečiųjų šalių teisininkų sąrašą priėmimo dienos. Šį sąrašą skelbia Lietuvos advokatūra savo interneto svetainėje. Šiame sąraše nurodomai informacijai ir jos skelbimo tvarkai mutatis mutandis taikomos šio Įstatymo 24 straipsnio nuostatos. Lietuvos advokatūra apie trečiosios šalies teisininko įregistravimą į Trečiųjų šalių teisininkų sąrašą turi teisę pranešti ir trečiosios šalies kompetentingai institucijai, suteikusiai jam teisininko profesinį vardą. 4. Trečiosios šalies teisininkas Lietuvos advokatūros sprendimu gali būti laikinai išbrauktas iš Trečiųjų šalių teisininkų sąrašo esant šio Įstatymo 23 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytoms aplinkybėms. Šiuo atveju mutatis mutandis taikomos šio Įstatymo 23 straipsnio 4 dalies nuostatos. 5. Trečiosios šalies teisininkas išregistruojamas iš Trečiųjų šalių teisininkų sąrašo, jeigu:
1) jis paduoda rašytinį prašymą jį išregistruoti;
2) paaiškėja šio straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytos aplinkybės;
3) jis neatitinka šio straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytų reikalavimų;
4) jam pritaikoma drausminė nuobauda – trečiosios šalies teisininko išregistravimas iš Trečiųjų šalių teisininkų sąrašo;
5) jis praranda trečiosios šalies kompetentingos institucijos jam suteiktą teisininko profesinį vardą (jo teisė teikti teisines paslaugas sustabdoma ar panaikinama);
6) jis miršta. 6. Lietuvos advokatūros sprendimai dėl atsisakymo įregistruoti trečiosios šalies teisininką į Trečiųjų šalių teisininkų sąrašą, dėl jo laikino išbraukimo ar išregistravimo iš šio sąrašo turi būti motyvuoti. Šie sprendimai gali būti skundžiami Vilniaus apygardos teismui per trisdešimt dienų nuo sprendimo įteikimo trečiosios šalies teisininkui dienos. 7.
7Trečiosios šalies teisininkui, įregistruotam į Trečiųjų šalių teisininkų sąrašą, mutatis mutandis taikomos šio Įstatymo nuostatos, išskyrus šio Įstatymo 7, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 23, 41 straipsnius, dvyliktąjį ir tryliktąjį skirsnius. 8. Lietuvos advokatūra, turėdama pagrįstų abejonių dėl trečiosios šalies teisininko pateiktos informacijos tikrumo, turi teisę kreiptis į trečiosios šalies, kurioje šiam teisininkui suteiktas teisininko profesinis vardas, kompetentingą instituciją, taip pat pagal kompetenciją į Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentą ar Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministeriją šio straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytu atveju ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos šio straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytais atvejais, o prireikus – ir į kitas institucijas, kurios pagal Tarptautinių sankcijų įstatymą turi informacijos apie šio straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. 74 straipsnis. Trečiosios šalies teisininko, įregistruoto į Trečiųjų šalių teisininkų sąrašą, teisės ir pareigos
1Trečiosios šalies teisininkas, įregistruotas į Trečiųjų šalių teisininkų sąrašą, Lietuvos Respublikoje turi teisę teikti tik tokias teisines paslaugas, kurios yra susijusios su tos trečiosios šalies, kurioje jam suteiktas teisininko profesinis vardas, nacionaline teise ir (ar) tarptautine teise, o paslaugas bylų procese – tik kartu su advokatu, įrašytu į Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašą, jeigu tarptautinėse sutartyse, kurių šalys yra Lietuvos Respublika ar Europos Sąjunga ir ši trečioji šalis, nėra nurodyta kitaip. Šiuo atveju neatsiranda kliento ir advokato, įrašyto į Lietuvoje praktikuojančių advokatų sąrašą, sutartiniai santykiai, nebent šalys susitaria kitaip. 2.
2Trečiosios šalies teisininkas, įregistruotas į Trečiųjų šalių teisininkų sąrašą, teisines paslaugas Lietuvos Respublikoje teikia naudodamasis trečiosios šalies kompetentingos institucijos jam suteiktu teisininko profesiniu vardu, nurodydamas trečiąją šalį, kurioje jam suteiktas teisininko profesinis vardas, neviršydamas trečiojoje šalyje turimos kompetencijos ir šiame Įstatyme trečiosios šalies teisininkui suteiktų teisių. 3. Trečiosios šalies teisininkas, įregistruotas į Trečiųjų šalių teisininkų sąrašą, privalo:
1) teikdamas šiame straipsnyje nurodytas teisines paslaugas nurodyti profesinę (savivaldos) organizaciją, kurios narys jis yra, ir (ar) originalų turimą teisininko profesinį vardą taip, kad šį vardą būtų galima atskirti nuo Lietuvos advokato vardo;
2) neteikti kitų, nei nurodyta šio straipsnio 1 dalyje, teisinių paslaugų;
3) būti apsidraudęs Lietuvos Respublikos teritorijoje galiojančiu profesinės civilinės atsakomybės draudimu, išskyrus atvejus, kai gali įrodyti, kad jo profesinė civilinė atsakomybė už klientui padarytą žalą teikiant teisines paslaugas yra apdrausta ar žalos atlyginimas kitaip garantuotas pagal tos trečiosios šalies teisės aktus ir tokio draudimo ar garantijos sąlygos ir apimtis yra tolygios. Tiek, kiek draudimo ar garantijos sąlygos ir apimtis nėra tolygios, jis privalo papildomai apdrausti savo profesinę civilinę atsakomybę ar kitaip garantuoti tokios žalos atlyginimą, kad tai atitiktų šio Įstatymo reikalavimus;
4) laikytis Lietuvos advokatų etikos kodekso ir trečiosios šalies, kurioje jam suteiktas teisininko profesinis vardas, teisės aktuose nustatytų profesinio elgesio taisyklių.
Jeigu kyla kolizija tarp Lietuvos advokatų etikos kodekso ir nurodytoje trečiojoje šalyje nustatytų profesinio elgesio taisyklių, teikdamas teisines paslaugas Lietuvos Respublikoje, trečiosios šalies teisininkas privalo vadovautis Lietuvos advokatų etikos kodeksu;
5) pranešti Lietuvos advokatūrai apie jam suteikto teisininko profesinio vardo praradimą (teisės teikti teisines paslaugas sustabdymą ar panaikinimą);
6) mokėti Lietuvos advokatūros visuotinio advokatų susirinkimo nustatyto dydžio privalomas periodines įmokas. Šių įmokų dydis negali būti didesnis nei advokatų, įrašytų į Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašą, mokamų tokių įmokų dydis. 75 straipsnis. Trečiosios šalies teisininko, įregistruoto į Trečiųjų šalių teisininkų sąrašą, drausminė atsakomybė
1Trečiosios šalies teisininkas, įregistruotas į Trečiųjų šalių teisininkų sąrašą, atsako šio Įstatymo dešimtajame skirsnyje nustatyta drausmine tvarka. Trečiosios šalies teisininkui gali būti taikomos šio Įstatymo 53 straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose numatytos drausminės nuobaudos arba trečiosios šalies teisininko išregistravimas iš Trečiųjų šalių teisininkų sąrašo. Lietuvos advokatūros sprendimai dėl drausminės nuobaudos taikymo trečiosios šalies teisininkui, įregistruotam į Trečiųjų šalių teisininkų sąrašą, turi būti motyvuoti. 2.
2Lietuvos advokatūra turi teisę informuoti kompetentingą instituciją, kuri trečiosios šalies teisininkui suteikė teisininko profesinį vardą, apie drausmės bylos trečiosios šalies teisininkui, įregistruotam į Trečiųjų šalių teisininkų sąrašą, iškėlimą, taip pat turi teisę šiai institucijai pateikti informaciją apie Advokatų garbės teismo priimtą sprendimą dėl trečiosios šalies teisininko. 3. Drausmės bylos nagrinėjimo laikotarpiu trečiosios šalies, kurioje trečiosios šalies teisininkui suteiktas teisininko profesinis vardas, kompetentinga institucija turi teisę būti išklausyta (teisę dalyvauti nagrinėjant drausmės bylą, pateikti reikiamą medžiagą ir t. t.). 4. Jei trečiosios šalies kompetentinga institucija, kuri trečiosios šalies teisininkui suteikė teisininko profesinį vardą, laikinai sustabdo ar panaikina trečiosios šalies teisininko teisę teikti teisines paslaugas, trečiosios šalies teisininkas neturi teisės teikti teisinių paslaugų ir Lietuvos Respublikoje. Gavusi trečiosios šalies teisininko, įregistruoto į Trečiųjų šalių teisininkų sąrašą, pranešimą arba trečiosios šalies kompetentingos institucijos informaciją apie teisės teikti teisines paslaugas sustabdymą ar panaikinimą, Lietuvos advokatūra išregistruoja trečiosios šalies teisininką iš Trečiosios šalies teisininkų sąrašo. Jei teisė teikti teisines paslaugas yra sustabdyta laikinai, Lietuvos advokatūra trečiosios šalies teisininko prašymu, pasibaigus teisės teikti teisines paslaugas sustabdymo laikotarpiui, įregistruoja šį trečiosios šalies teisininką į Trečiųjų šalių teisininkų sąrašą. 5. Pagal šį Įstatymą taikoma drausminė atsakomybė neatleidžia trečiosios šalies teisininko nuo drausminės atsakomybės pagal trečiosios šalies, kurioje jam suteiktas teisininko profesinis vardas, teisę. 76 straipsnis. Trečiosios šalies teisininko, netekusio teisininko profesinio vardo, teisė teikti teisines paslaugas Lietuvos Respublikoje
1.
Trečiosios šalies teisininkas, netekęs teisininko profesinio vardo, turi teisę teikti teisines paslaugas Lietuvos Respublikoje šiame straipsnyje nustatyta tvarka. 2. Teisė teikti teisines paslaugas šio straipsnio nustatyta tvarka įgyjama nuo Lietuvos advokatūros sprendimo dėl trečiosios šalies teisininko, netekusio teisininko profesinio vardo, įregistravimo į Trečiųjų šalių teisininkų sąrašą priėmimo dienos. Šiame sąraše nurodoma, kad šis teisininkas yra netekęs teisininko profesinio vardo konkrečioje trečiojoje šalyje. Trečiosios šalies teisininko, netekusio teisininko profesinio vardo, pageidaujančio Lietuvos Respublikoje teikti šio straipsnio 5 dalyje nurodytas teisines paslaugas, registravimo, prašymų ir dokumentų teikimo Lietuvos advokatūrai tvarką nustato ir šių dokumentų sąrašą tvirtina Lietuvos advokatūra. Už įregistravimą į Trečiųjų šalių teisininkų sąrašą imamas Lietuvos advokatūros visuotinio advokatų susirinkimo nustatyto dydžio mokestis. Šis mokestis negali būti didesnis už mokestį, imamą iš asmenų, siekiančių būti pripažintų advokatais. 3. Lietuvos advokatūra, gavusi šio straipsnio 1 dalyje nurodyto teisininko prašymą įregistruoti jį į Trečiųjų šalių teisininkų sąrašą, turi teisę kreiptis į Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentą, o tais atvejais, kai šiam teisininkui suteiktas prieglobstis Lietuvos Respublikoje, – ir į Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl papildomos informacijos apie jo atžvilgiu vykdytą persekiojimą suteikimo. 4. Trečiosios šalies teisininkas, netekęs teisininko profesinio vardo, pageidaujantis teikti teisines paslaugas šiame straipsnyje nustatyta tvarka, privalo apsidrausti Lietuvos Respublikos teritorijoje galiojančiu profesinės civilinės atsakomybės draudimu. 5.
5Trečiosios šalies teisininkas, netekęs teisininko profesinio vardo, įrašytas į Trečiųjų šalių teisininkų sąrašą, turi teisę teikti tik tokias teisines paslaugas, kurios yra susijusios su tos trečiosios šalies, kurioje jis turėjo teisininko profesinį vardą, nacionaline teise ir (ar) tarptautine teise, o paslaugas bylų procese – tik kartu su advokatu, įrašytu į Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašą, jeigu Lietuvos Respublikos sudarytose tarptautinėse sutartyse nėra nurodyta kitaip. Šiuo atveju neatsiranda kliento ir advokato, įrašyto į Lietuvoje praktikuojančių advokatų sąrašą, sutartiniai santykiai, nebent šalys susitaria kitaip. Teikdamas teisines paslaugas Lietuvos Respublikoje, trečiosios šalies teisininkas privalo laikytis Lietuvos advokatų etikos kodekso, taip pat informuoti klientą, kad jis yra netekęs teisininko profesinio vardo trečiojoje šalyje. 6. Šiame straipsnyje nurodytam teisininkui, įregistruotam į Trečiųjų šalių teisininkų sąrašą, mutatis mutandis taikomos šio Įstatymo nuostatos, išskyrus šio Įstatymo 7, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 23, 41 straipsnius, dvyliktąjį ir tryliktąjį skirsnius, 73 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 1, 2, 3 punktus, 3 dalį, 5 dalies 2 ir 5 punktus, 7 ir 8 dalis, 74 straipsnio 1 ir 2 dalis, 3 dalies 1, 2, 3, 4 ir 5 punktus ir 75 straipsnio 2, 3, 4 ir 5 dalis.“
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2024 m. kovo 1 d. 2. Lietuvos advokatūra iki 2024 m. vasario 15 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3.
3Lietuvos advokatūros advokatų taryba nustato mokesčio už įregistravimą į Trečiųjų šalių teisininkų, turinčių teisę teikti teisines paslaugas Lietuvos Respublikoje, sąrašą dydį, trečiųjų šalių teisininkų ir trečiųjų šalių teisininkų, netekusių teisininko profesinio vardo, įregistruotų į Trečiųjų šalių teisininkų, turinčių teisę teikti teisines paslaugas Lietuvos Respublikoje, sąrašą, privalomų periodinių įmokų dydžius, kol jų nėra nustatęs Lietuvos advokatūros visuotinis advokatų susirinkimas. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
NR. IX-2066 2, 9, 17, 23, 24, 35, 39, 56, 57, 59, 60, 64, 66, 68, 69 straipsnių ir Keturioliktojo skirsnio pakeitimo ĮSTATYMO IR LIETUVOS RESPUBLIKOS MEDIACIJOS ĮSTATYMO NR. X-1702 4, 5 IR 29 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTŲ
1Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys, įstatymų projektų tikslai ir uždaviniai. Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo Nr. IX-2066 2, 9, 17, 23, 24, 35, 39, 56, 57, 59, 60, 64, 66, 68, 69 straipsnių ir keturioliktojo skirsnio pakeitimo įstatymo projektas (toliau – AĮ projektas) parengtas siekiant:
1Numatyti trečiųjų valstybių advokatų teisės teikti teisines paslaugas Lietuvoje savo profesiniu vardu praktinio įgyvendinimo priemones (mechanizmą), kurios, be kita ko, leistų užtikrinti teisinių paslaugų gavėjų interesus. Galiojantis teisinis reguliavimas numato, kad trečiųjų valstybių advokatai (išskyrus Europos Sąjungos teisininkus) Lietuvoje advokato veikla gali verstis tik pagal Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis (Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo (toliau – AĮ) 17 straipsnio 4 dalis). AĮ nėra numatyta nuostatų dėl šių advokatų registravimo, jų teikiamų teisinių paslaugų apimties. Kadangi jiems netaikomos AĮ nuostatos, jie negali naudotis AĮ įtvirtintomis advokatų teisėmis ir veiklos garantijomis (pavyzdžiui, profesinės paslapties apsauga), jiems netaikomi advokatų veiklos reikalavimai (pavyzdžiui, apsidrausti profesinę civilinę atsakomybę) ar priežiūros (kontrolės) priemonės – drausminė atsakomybė. Atsižvelgiant į tai, galiojantis teisinis reguliavimas nesuteikia galimybės stebėti (rinkti informaciją) apie trečiųjų šalių advokatus, kurie šiuo metu Lietuvoje vykdo teisinių paslaugų teikimo veiklą ar taikyti atsakomybės priemones už netinkamą jos vykdymą.
Pabrėžtina, kad AĮ projektu nesiekiama išplėsti trečiųjų šalių, kurių teisininkai, galėtų teikti teisines paslaugas Lietuvoje, sąrašo, teisinis reguliavimas būtų taikomas tik tų trečiųjų šalių, kurios yra tarptautinių sutarčių (kurių šalys yra Lietuva ar Europos Sąjunga) šalys. Be to, AĮ projektu numatomas teisinis reguliavimas nedarys įtakos trečiųjų šalių piliečių atvykimo ar buvimo Lietuvoje sąlygoms, t. y., jiems, kaip ir šiuo metu, bus taikomas Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nuostatos. Akcentuotina, kad teisė teikti teisines paslaugas, patenkančias į AĮ taikymo sritį, Lietuvoje būtų suteikiama tik nurodytiems trečiųjų šalių teisininkams – trečiųjų šalių teisininkams, turintiems teisininko profesinį vardą, ir trečiųjų šalių teisininkams, netekusiems teisininko profesinio vardo dėl jų atžvilgiu vykdyto persekiojimo dėl šios veiklos. Pažymėtina, kad pastaroji teisininkų grupė apimtų teisininkus, kurie aktyviai veikė žmogaus teisių apsaugos srityje ir dėl nedemokratinių rėžimų jiems pritaikytų neigiamo poveikio priemonių, neteko teisininko profesinio vardo. Pažymėtina, kad į teisinio reguliavimo spragą, t. y. kad nėra aiškių nuostatų, kaip Lietuvoje veikia trečiųjų šalių advokatai, naudodami savo profesinį vardą, dėmesį atkreipė į Lietuvą dėl Rusijos Federacijos Ukrainoje vykdomų karo veiksmų persikėlę Ukrainos advokatai. Lietuvos Respublikos ir Ukrainos sutartis dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose nenumato galimybės vienos susitariančiosios šalies advokatams vykdyti veiklą kitos susitariančiosios šalies teritorijoje.
Taigi šiuo metu Ukrainos t. y. į tai, kad trečiųjų šalių advokatai Lietuvoje negali teikti teisinių paslaugų naudodami savo profesinį vardą, taip pat negali naudotis advokatų veiklos garantijomis advokatai negali Lietuvoje veikti naudodami jiems suteiktą teisininko profesinį vardą. Papildomai atkreiptinas dėmesys, kad teisinių paslaugų, kurios nėra išskirtinai priskirtos tik advokatams, teikimas nėra ribojamas, pavyzdžiui, teikti teisines konsultacijas ar rengti teisinę reikšmę turinčius dokumentus gali ir asmenys, kurie neturi advokato profesinio vardo. Taigi trečiųjų šalių teisininkai Lietuvoje turi galimybę teikti tam tikras teisines paslaugas kaip teisininkai (įsidarbinti pagal darbo sutartį ar dirbti savarankiškai), tačiau šiuo atveju jie negali naudotis advokato profesinio vardo suteikiamomis veiklos garantijomis (pavyzdžiui, advokato profesinės paslapties apsauga[¹]). 2.
2Atlikti AĮ pakeitimus efektyvesniam šio įstatymo taikymui praktikoje:
· patikslinti Lietuvos advokatūros advokatų tarybos (toliau – Advokatų taryba) funkcijas ir suteikti papildomas teises Advokatų tarybos pirmininkui; · patikslinti visuotinio advokatų susirinkimo funkcijas; · patikslinti nuostatas dėl Europos Sąjungos valstybių narių teisininkų, turinčių teisę teikti paslaugas Lietuvos Respublikoje ir numatyti:
· papildyti dokumentų, kuriuos Lietuvos advokatūrai turi pateikti asmuo, siekiantis būti pripažintas advokatu ar įrašytas į Lietuvos advokatų padėjėjų sąrašą, sąrašą. · patikslinti nuostatas dėl Lietuvos advokatūros ir Advokatų tarybos teisės gauti informaciją, dėl Lietuvos advokatūros viešai skelbiamos informacijos paskelbimo tikslo, skelbiamų duomenų apimties ir skelbimo laikotarpio bei Lietuvos advokatūros ir Advokatų tarybos tvarkomų duomenų tvarkymo tikslo. Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo Nr. X-1702 4, 5 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu (toliau – MĮ projektas) siekiama sudaryti galimybę iš užsienio valstybių atvykusiems mediatoriams laikinai teikti mediacijos paslaugas Lietuvoje, t. y. tol, kol vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymu „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ jiems Vyriausybės nutarimu bus suteikta laikinoji apsauga.
MĮ projekto parengimą paskatino iš Lietuvos mediatorių rūmų gauti siūlymai dėl poreikio Ukrainos mediatoriams sudaryti pastarąją galimybę. Dėl Rusijos Federacijos Ukrainoje vykdomų karo veiksmų išaugus ukrainiečių migracijai, daugėja atvejų, kai dėl jų jautrios emocinės būsenos, kalbos barjero, kultūrinių ir teisinių sistemų skirtumų kyla konfliktinių situacijų su vietos bendruomenės nariais, darbdaviais, nuomotojais ar jų šeimos nariais (t. y. skyrybos, ginčai, susiję su vaikų interesais, pvz., dėl neteisėto vaiko išvežimo, išlaikymo ir bendravimo su vaiku, vaiko atstovavimo ir pan.). Taigi ukrainiečių mediatorių tarpininkavimas, padedant spręsti minėtus ginčus, galėtų ženkliai prisidėti prie pozityvių ginčų sprendimo rezultatų ir socialinės taikos išsaugojimo. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai ir rengėjai. AĮ projektą, MĮ projektą inicijavo ir parengė Teisingumo ministerija. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymų projektuose aptariami teisiniai santykiai. Šiuo metu AĮ taikomas tik Lietuvos advokato vardą turintiems advokatams ir Europos Sąjungos valstybių narių teisininkams, kurie gali Lietuvoje teikti paslaugas laikinai arba nuolat AĮ dvyliktojo ir tryliktojo skirsnių nustatyta tvarka.
Pagal AĮ 2 straipsnio 3 dalį sąvoka „Europos Sąjungos valstybių narių teisininkai“ apima Europos Sąjungos valstybių narių, Europos ekonominės erdvės valstybių ar Šveicarijos Konfederacijos piliečius teisininkus, o sąvoka „Europos Sąjungos valstybės narės pilietis“ apima Europos Sąjungos valstybės narės, Europos ekonominės erdvės valstybės, Šveicarijos Konfederacijos piliečius, kitus fizinius asmenis, kurie naudojasi Europos Sąjungos teisės aktuose jiems suteiktomis įsidarbinimo ar vertimosi savarankiška veikla Europos Sąjungos valstybėse narėse teisėmis. AĮ 17 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad užsienio valstybių advokatai, išskyrus Europos Sąjungos valstybių narių teisininkus, verstis advokato veikla Lietuvoje gali tik pagal Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis. AĮ 23 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti išbraukimo iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo pagrindai, tačiau nenumatytas išbraukimas advokatui mirus, 4 dalyje nurodomas informacijos apie laikiną išbraukimą skelbimas, tačiau neapibrėžtas šios informacijos skelbimo tikslas ir laikotarpis. AĮ 24 straipsnyje, 35 straipsnio 5 dalyje, 64 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos nuostatos dėl Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo, Lietuvos advokatų padėjėjų sąrašų ir Europos Sąjungos valstybių narių teisininkų, turinčių teisę teikti nuolatines teisines paslaugas Lietuvos Respublikoje, sąrašo skelbimo Lietuvos advokatūros interneto svetainėje, tačiau nenurodomas informacijos skelbimo tikslas ir terminas.
AĮ 39 straipsnyje įtvirtintos advokatų pareigos, tačiau skirtingai nei Europos Sąjungos valstybių narių teisininkų, turinčių teisę teikti nuolatines teisines paslaugas Lietuvos Respublikoje, atveju (AĮ 66 straipsnio 2 dalis) nenumatyta pareiga mokėti visuotinio advokatų susirinkimo nustatytas įmokamas. AĮ 56 straipsnio 6 dalyje nenumatyta Lietuvos advokatūros teisė iš valstybės ir savivaldybių institucijų, taip pat registrų, valstybės informacinių sistemų gauti jos funkcijoms atlikti reikalingą informaciją, duomenis apie Europos Sąjungos valstybių narių teisininkus, turinčius teisę laikinai teikti paslaugas Lietuvos Respublikoje. AĮ 57 straipsnio 1 dalies 7 punkte nenumatyta Lietuvos advokatūros teisė tvarkyti Europos Sąjungos valstybių narių teisininkų, turinčių teisę laikinai teikti paslaugas Lietuvos Respublikoje, asmenų, siekiančių būti pripažintais advokatais ar būti įrašytais į Lietuvos advokatų padėjėjų sąrašą, asmenų, siekiančių būti įregistruotais į Europos Sąjungos valstybių narių teisininkų, turinčių teisę teikti nuolatines teisines paslaugas Lietuvos Respublikoje, sąrašą, duomenis (nedera su AĮ 56 straipsnio 6 dalimi), nenurodytas duomenų tvarkymo tikslas, o AĮ 60 straipsnio 3 dalyje nenumatyta Advokatų tarybos teisė gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų, taip pat registrų, valstybės informacinių sistemų apie nurodytus teisininkus.
AĮ 59 straipsnio 2 dalyje nenumatyta visuotinio advokatų susirinkimo teisė tvirtinti metinį Lietuvos advokatūros finansinių ataskaitų rinkinį ir Advokatų tarybos metinę veiklos ataskaitą, o šio straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodyta visuotinio advokatų susirinkimo teisė tvirtinti advokatų įmokų Lietuvos advokatūrai dydį. Vadovaujantis AĮ 60 straipsnio 1 dalimi, Advokatų taryba turi teisę įgalioti Advokatų tarybos pirmininką atlikti dalį teisės aktuose nustatytų Advokatų tarybos funkcijų, išskyrus tam tikras išimtis. Išimtis šiuo metu apima ir išbraukimą iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo bei išbraukimą iš Lietuvos advokatų padėjėjų sąrašo, t. y., šios funkcijos negali būti pavestos Advokatų tarybos pirmininkui. AĮ 60 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos Advokatų tarybos funkcijos, o 3 ir 4 dalyje Advokatų tarybos teisė gauti informaciją, reikalingą funkcijoms vykdyti, tačiau nenurodoma gautų duomenų tvarkymo tikslas.
AĮ 64 straipsnio 3 ir 4 dalyse numatytas Europos Sąjungos valstybės narės teisininko, pageidaujančio teikti nuolatines teisines paslaugas Lietuvos Respublikoje, Lietuvos advokatūrai pateiktinų dokumentų sąrašas ir jų pateikimo tvarka (nuoroda į AĮ 64 straipsnio 4 dalį numatyta ir AĮ 68 straipsnio 3 dalyje ir 69 straipsnio 3 dalyje). AĮ 64 straipsnyje nenumatyta, kad už įregistravimą į Europos Sąjungos valstybių narių teisininkų, turinčių teisę teikti nuolatines teisines paslaugas Lietuvos Respublikoje, sąrašą imama įmoka. AĮ 64 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, kad Europos Sąjungos valstybės narės teisininkas išregistruojamas iš Europos Sąjungos valstybių narių teisininkų, turinčių teisę teikti nuolatines paslaugas Lietuvos Respublikoje, sąrašo, jeigu jis pažeidžia AĮ nustatytus advokato profesinės veiklos ar etikos reikalavimus arba praranda Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos jam suteiktą teisininko profesinį vardą, tačiau nenumatytas išregistravimas asmens prašymu arba jam mirus, taip pat nenumatyta galimybė laikinai išbraukti Europos Sąjungos valstybės narės teisininką iš nurodyto sąrašo. AĮ 66 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta Europos Sąjungos valstybės narės teisininko, turinčio teisę teikti nuolatines teisines paslaugas Lietuvos Respublikoje savo valstybės kompetentingos institucijos suteiktu teisininko profesiniu vardu, pareiga mokėti Lietuvos advokatūrai privalomas įmokas. Šiuo metu Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo (toliau – MĮ) 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad mediacijos paslaugas gali teikti tik mediatorius, įrašytas į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą (toliau – Mediatorių sąrašas), išskyrus šio straipsnio 7 dalyje nurodytus atvejus.
MĮ 4 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad asmenims, kuriems pagal Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominės erdvės valstybės teisės aktus tos valstybės kompetentinga institucija yra suteikusi teisę teikti mediacijos paslaugas, neribojama laisvė laikinai teikti mediacijos paslaugas Lietuvos Respublikoje. Šiems asmenims, laikinai teikiantiems mediacijos paslaugas Lietuvos Respublikoje savo valstybės suteiktu mediatoriaus vardu, netaikomi šio įstatymo 6–11 straipsniai (įsikaitant ir reikalavimą būti įrašytiems į Mediatorių sąrašą). MĮ 4 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 7 dalyje nurodyti asmenys, prieš pradėdami laikinai teikti mediacijos paslaugas Lietuvos Respublikoje, privalo raštu informuoti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą (toliau – VGTPT) apie ketinimą laikinai teikti mediacijos paslaugas Lietuvos Respublikoje. Šie asmenys, laikinai teikdami mediacijos paslaugas Lietuvos Respublikoje, privalo informuoti ginčo šalis, kad laikinai teikia mediacijos paslaugas savo valstybės suteiktu mediatoriaus vardu, ir nurodyti, kokie šio įstatymo reikalavimai jiems netaikomi. MĮ 4 straipsnio 7 dalyje nurodyti asmenys, baigę laikinai teikti mediacijos paslaugas Lietuvos Respublikoje, privalo nedelsdami raštu informuoti VGTPT, kad baigė laikinai teikti mediacijos paslaugas Lietuvos Respublikoje.
MĮ 5 straipsnio 6 dalyje, be kita ko, nurodyta, kad visuomenės informavimo tikslais VGTPT interneto svetainėje ir Teisinės pagalbos paslaugų informacinėje sistemoje (toliau – TEISIS) skelbiama ši informacija apie laikinai mediacijos paslaugas Lietuvos Respublikoje teikiančius asmenis, nurodytus MĮ 4 straipsnio 7 dalyje: asmens vardas, pavardė, profesinė kvalifikacija, adresas korespondencijai, telefono numeris, elektroninio pašto adresas ir (ar) kiti kontaktiniai duomenys, Europos Sąjungos valstybė narė ar Europos ekonominės erdvės valstybė, kurios kompetentinga institucija yra suteikusi asmeniui teisę teikti mediacijos paslaugas. Informacija apie laikinai mediacijos paslaugas Lietuvos Respublikoje teikiančius asmenis, nurodytus MĮ 4 straipsnio 7 dalyje, skelbiama tol, kol šie asmenys MĮ 4 straipsnio 8 dalyje nustatyta tvarka informuoja VGTPT, kad baigė laikinai teikti mediacijos paslaugas Lietuvos Respublikoje. MĮ 29 straipsnio 5 dalyje yra įtvirtinta laikinai mediacijos paslaugas Lietuvos Respublikoje teikiančių asmenų drausminė atsakomybė ir galimos poveikio priemonės, o 6 dalyje nurodyta, kad apie tokiems asmenims pritaikytą drausminę atsakomybę ir paskirtą poveikio priemonę privaloma pranešti valstybės kompetentingai institucijai, kuri asmeniui yra suteikusi teisę teikti mediacijos paslaugas. 4. Siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama. AĮ projektu siūloma:
1Numatyti AĮ taikymą trečiųjų šalių teisininkams. Sąvoka „trečiųjų šalių teisininkai“ apimtų trečiųjų šalių teisininkus, turinčius teisininko profesinį vardą.
Trečiosiomis šalimis AĮ kontekste būtų laikomos valstybės, kurios nepatenka į AĮ vartojamą sąvoką „Europos Sąjungos valstybė narė“ ir kurios yra tarptautinių sutarčių (kurių šalimis yra Lietuvos Respublika ar Europos Sąjunga) šalys, jeigu šiose tarptautinėse sutartyse numatyta teisė teikti teisines paslaugas (AĮ projekto 1 straipsnis). Trečiųjų šalių teisininkų teisė teikti teisines paslaugas numatyta, pavyzdžiui, Pasaulio prekybos organizacijos Bendrajame susitarime dėl prekybos paslaugomis. AĮ nuostatas taip pat siūloma taikyti trečiųjų šalių teisininkams, netekusiems profesinio vardo, t. y., trečiosiose šalyse profesinio vardo dėl jų atžvilgiu vykdyto persekiojimo dėl šios profesinės veiklos netekusiems trečiųjų šalių teisininkams. Pagrįsti, kad buvo persekiojamas dėl teisininko profesinės veiklos, turėtų trečiosios šalies teisininkas. Trečiųjų šalių teisininkų sąraše turėtų būti pažymima, kad teisininkas yra netekęs teisininko profesinio vardo dėl persekiojimo konkrečioje trečiojoje šalyje. Atitinkamai, pastariesiems teisininkams nebūtų taikomos tam tikros trečiųjų šalių teisininkams nustatytos nuostatos, susijusios su turimu profesiniu vardu (AĮ 73 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1, 2, 3 punktai, 3 dalis, 5 dalies 2 ir 5 punktai, 7 ir 8 dalys, 74 straipsnio 1 ir 2 dalys, 3 dalies 1, 2, 3, 4 ir 5 punktai ir 75 straipsnio 2, 3, 4 ir 5 dalys). AĮ projekto 9 straipsniu siūloma AĮ keturioliktame skirsnyje įtvirtinti trečiųjų šalių teisininkų teisės teikti teisines paslaugas Lietuvoje įgijimo sąlygas, šių teisininkų teises ir pareigas bei drausminės atsakomybės nuostatas. Trečiosios šalies teisininkas, pageidaujantis Lietuvoje teikti teisines paslaugas, turės būti įregistruotas į Lietuvos advokatūros tvarkomą trečiųjų šalių teisininkų, turinčių teisę teikti teisines paslaugas Lietuvos Respublikoje, sąrašą (toliau – Trečiųjų šalių teisininkų sąrašas).
Siekiant užtikrinti tinkamą Lietuvos tarptautinių įsipareigojimų (inter alia, dėl tarptautinių sankcijų taikymo) įgyvendinimą, taip pat siekiant apsaugoti Lietuvos nacionalinio saugumo interesus ir teisinių paslaugų gavėjų interesus, apriboti valstybių, vykdančia agresiją prieš kitas valstybes ir (ar) genocidą, piliečių veiklos teisę, siūloma numatyti, kad trečiosios šalies teisininkas nebūtų registruojamas į šį sąrašą, jeigu:
1) Lietuvos Respublikos Seimas, Europos Sąjungos, Jungtinių Tautų, kitų tarptautinių organizacijų ar institucijų, kurių narė yra arba kuriose dalyvauja Lietuvos Respublika, kompetentingos institucijos trečiąją šalį, kurioje trečiosios šalies teisininkui suteiktas teisininko profesinis vardas, yra pripažinę vykdančia agresiją prieš kitas valstybes ir (ar) genocidą arba jeigu Lietuvos Respublika su ja yra nutraukusi diplomatinius santykius, arba Lietuvos Respublikos Seimo patvirtintoje Nacionalinio saugumo strategijoje trečiosios šalies valdžios vykdoma politika, veiksmai ar interesai įvardijami kaip keliantys grėsmę Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui;
2) trečioji šalis, kurioje trečiosios šalies teisininkui suteiktas teisininko profesinis vardas, yra Europos Komisijos ar Finansinių veiksmų darbo grupės kovai su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu tvirtinamuose ar skelbiamuose valstybių, turinčių rimtų trūkumų dėl pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos ir šių nusikaltimų užkardymo, sąrašuose;
3) trečiosios šalies teisininkų veiklai ar teisininkui yra taikomos tarptautinės sankcijos arba ribojamosios priemonės, kurios suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos tarptautinių sankcijų įstatyme.
Siekiant užtikrinti tinkamą Lietuvos tarptautinių įsipareigojimų (inter alia, dėl tarptautinių sankcijų taikymo) įgyvendinimą, taip pat siekiant apsaugoti Lietuvos nacionalinio saugumo interesus ir teisinių paslaugų gavėjų interesus, apriboti valstybių, vykdančia agresiją prieš kitas valstybes ir (ar) genocidą, piliečių veiklos teisę, siūloma numatyti, kad trečiosios šalies teisininkas nebūtų registruojamas į šį sąrašą, jeigu:
1) Lietuvos Respublikos Seimas, Europos Sąjungos, Jungtinių Tautų, kitų tarptautinių organizacijų ar institucijų, kurių narė yra arba kuriose dalyvauja Lietuvos Respublika, kompetentingos institucijos trečiąją šalį, kurioje trečiosios šalies teisininkui suteiktas teisininko profesinis vardas, yra pripažinę vykdančia agresiją prieš kitas valstybes ir (ar) genocidą arba jeigu Lietuvos Respublika su ja yra nutraukusi diplomatinius santykius, arba Lietuvos Respublikos Seimo patvirtintoje Nacionalinio saugumo strategijoje trečiosios šalies valdžios vykdoma politika, veiksmai ar interesai įvardijami kaip keliantys grėsmę Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui;
2) trečioji šalis, kurioje trečiosios šalies teisininkui suteiktas teisininko profesinis vardas, yra Europos Komisijos ar Finansinių veiksmų darbo grupės kovai su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu tvirtinamuose ar skelbiamuose valstybių, turinčių rimtų trūkumų dėl pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos ir šių nusikaltimų užkardymo, sąrašuose;
3) trečiosios šalies teisininkų veiklai ar teisininkui yra taikomos tarptautinės sankcijos arba ribojamosios priemonės, kurios suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos tarptautinių sankcijų įstatyme. Trečiosios šalies teisininkas taip pat nebūtų registruojamas į Trečiųjų šalių teisininkų sąrašą, jeigu: jis neatitiktų nepriekaištingos reputacijos reikalavimų (įvertinama mutatis mutandis pagal AĮ 8 straipsnį) arba nepateiktų visų, įregistravimui reikalingų dokumentų.
Trečiosios šalies teisininkas, įregistruotas į Trečiųjų šalių teisininkų sąrašą, Lietuvoje galėtų teikti tik tokias teisines paslaugas, kurios yra susijusios su tos trečiosios šalies, kurioje jam suteiktas teisininko profesinis vardas, nacionaline teise ir (ar) tarptautine teise, o paslaugas bylų procese teikti tik kartu su advokatu, įrašytu į Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašą, jeigu tarptautinėse sutartyse nėra nurodyta kitaip. Pažymėtina, kad siūlomas teisinis reguliavimas yra griežtesnis nei taikytinas Europos Sąjungos teisininkų, turinčių teisę Lietuvoje teikti teisines paslaugas (laikinai ar nuolat) atžvilgiu (šie teisininkai paslaugas bylų procese teikti tik kartu su advokatu, įrašytu į Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašą, turi tik tais atvejais, kai įstatymai nustato privalomą advokato dalyvavimą). Toks teisinio reguliavimo skirtumas yra susijęs su poreikiu apsaugoti teisinių paslaugų gavėjus ir užtikrinti tinkamą ikiteisminių ar teisminių procesų eigą, kadangi trečiųjų šalių nacionalinės teisės normos iš esmės gali būti skirtingos nei nustatytos Lietuvoje, kai tuo tarpu Europos Sąjungos mastu, nemenka dalis normų yra harmonizuotos.
Trečiosios šalies teisininkas, įregistruotas į Trečiųjų šalių teisininkų sąrašą, privalėtų:
1) teikdamas teisines paslaugas nurodyti profesinę (savivaldos) organizaciją, kurios narys jis yra (išskyrus teisininkus, netekusius profesinio vardo), ir (ar) originalų turimą teisininko profesinį vardą taip, kad šį vardą būtų galima atskirti nuo Lietuvos advokato vardo;
2) neteikti kitų teisinių paslaugų;
3) apsidrausti Lietuvos Respublikos teritorijoje galiojančiu profesinės civilinės atsakomybės draudimu, išskyrus atvejus, kai jis gali įrodyti, kad jo profesinė civilinė atsakomybė už klientui padarytą žalą teikiant teisines paslaugas yra apdrausta ar žalos atlyginimas kitaip garantuotas pagal tos trečiosios šalies teisės aktus ir tokio draudimo ar garantijos sąlygos ir apimtis yra tolygios. Tiek, kiek draudimo ar garantijos sąlygos ir apimtis nėra tolygios, jis privalo papildomai apdrausti savo profesinę civilinę atsakomybę ar kitaip garantuoti tokios žalos atlyginimą, kad tai atitiktų AĮ reikalavimus;
4) laikytis Lietuvos advokatų etikos kodekso ir trečiosios šalies, kurioje jam suteiktas teisininko profesinis vardas, teisės aktuose nustatytų profesinio elgesio taisyklių.
Jeigu kyla kolizija tarp Lietuvos advokatų etikos kodekso ir nurodytoje trečiojoje šalyje nustatytų profesinio elgesio taisyklių, teikdamas teisines paslaugas Lietuvos Respublikoje, trečiosios šalies teisininkas privalo vadovautis Lietuvos advokatų etikos kodeksu;
5) pranešti Lietuvos advokatūrai apie jam suteikto teisininko profesinio vardo praradimą (teisės teikti teisines paslaugas sustabdymą ar panaikinimą) (išskyrus teisininkus, netekusius profesinio vardo, įregistruotus į Trečiųjų šalių teisininkų sąrašą);
6) mokėti Lietuvos advokatūros visuotinio advokatų susirinkimo nustatyto dydžio privalomas įmokas. Pažymėtina, kad visuotinio susirinkimo nustatyto dydžio privalomas įmokas Lietuvos advokatūros funkcijoms atlikti moka tiek advokatai ir advokatų padėjėjai, tiek ir Europos Sąjungos valstybių narių teisininkai, turintys teisę teikti nuolatines teisines paslaugas Lietuvos Respublikoje. Trečiosios šalies teisininkui, įregistruotam į Trečiųjų šalių teisininkų sąrašą, būtų taikomos AĮ nuostatos dėl advokatų teisių ir veiklos garantijų, dešimtajame skirsnyje numatytos drausminės atsakomybės nuostatos. Be AĮ 53 straipsnio 1–3 punktuose numatytų nuobaudų, trečiosios šalies teisininkui galėtų būti taikoma drausminė nuobauda – trečiosios šalies teisininko išregistravimas iš Trečiųjų šalių teisininkų sąrašo.
Trečiosios šalies teisininkui, įregistruotam į Trečiųjų šalių teisininkų sąrašą, nebūtų taikomos AĮ nuostatos, išimtinai susijusios su Lietuvos advokato vardo įgijimu ar skirtos Lietuvos advokato vardą turintiems asmenims (AĮ 7, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 23, 41 straipsniai), taip nuostatos, skirtos Europos Sąjungos valstybių narių teisininkams (dvyliktasis ir tryliktasis skirsniai). Atsižvelgiant į nurodytus siūlymus, atitinkamai tikslinami: AĮ 17 straipsnis pripažįstant netekusia galios šio straipsnio 4 dalį, AĮ 56 straipsnio 6 dalis papildant Lietuvos advokatūros teisę gauti informaciją apie trečiųjų šalių teisininkus, 57 straipsnio 1 dalies 7 punktas papildant Lietuvos advokatūros funkcijas dėl Trečiųjų šalių teisininkų sąrašo tvarkymo, AĮ 60 straipsnio 2 ir 3 dalys papildant Advokatų tarybos funkcijas: nustatyti tvarką, reglamentuojančią trečiųjų šalių teisininkų registravimą, prašymų ir dokumentų pateikimą, bei dokumentų sąrašą, priimti sprendimus dėl trečiųjų šalių teisininkų ir trečiųjų šalių teisininkų, netekusių profesinio vardo, įregistravimo, laikino išbraukimo ir išregistravimo iš Trečiųjų šalių teisininkų sąrašo, taip pat papildant Advokatų tarybos teisę iš valstybės ir savivaldybių institucijų, taip pat registrų, valstybės informacinių sistemų gauti informaciją ir duomenis reikalingus trečiųjų šalių teisininkų įrašymui į Trečiųjų šalių teisininkų sąrašą. Pažymėtina, kad Lietuvos advokatūra šiuo metu skelbia Lietuvos praktikuojančių advokatų, Lietuvos advokatų padėjėjų ir Europos Sąjungos valstybių narių teisininkų, turinčių teisę teikti nuolatines teisines paslaugas Lietuvos Respublikoje, sąrašus bei, vykdydama pavestas funkcijas, tvarko šių asmenų duomenis.
Analogiškas teisinis reguliavimas bus taikomas ir trečiųjų šalių teisininkų bei trečiųjų šalių teisininkų, netekusių profesinio vardo, atžvilgiu bei Trečiųjų šalių teisininkų sąraše skelbiamai informacijai ir jos skelbimo tvarkai. 2. Suteikti teisę Advokatų tarybos pirmininkui priimti sprendimus dėl asmens išbraukimo iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo ar advokatų padėjėjų sąrašo atitinkamai advokato ar advokato padėjėjo prašymu (AĮ 60 straipsnio 1 dalis). 3. Numatyti, kad tvarką, reglamentuojančią Europos Sąjungos valstybių narių teisininkų prašymų ir dokumentų pateikimą, nustato bei šių dokumentų sąrašą tvirtina Lietuvos advokatūra, siekiant, kad įstatymu būtų reguliuojami tik svarbiausi visuomeniniai santykiai (teisės teikti teisines paslaugas suteikimo ir ribojimo pagrindai), o įgyvendinimo tvarka būtų detalizuojama įgyvendinamuosiuose teisės aktuose (AĮ 64 straipsnio 2 dalis, 68 straipsnio 3 dalis, 69 straipsnio 3 dalis). 4. Patikslinti, kad už įregistravimą į Europos Sąjungos valstybių narių teisininkų, turinčių teisę teikti nuolatines teisines paslaugas Lietuvos Respublikoje, sąrašą imama visuotinio advokatų susirinkimo nustatyto dydžio įmoka (AĮ 64 straipsnio 2 dalis). Atlikti redakcinio pobūdžio pakeitimą, numatant, jog teisę teikti nuolatines teisines paslaugas Lietuvoje nurodyti teisininkai įgyja nuo Lietuvos advokatūros sprendimo dėl jų įregistravimo į nurodytą sąrašą priėmimo dienos. Taip pat numatyti Europos Sąjungos valstybių narių teisininkų laikiną išbraukimą iš Europos Sąjungos valstybių narių teisininkų, turinčių teisę teikti nuolatines paslaugas Lietuvos Respublikoje, sąrašo (AĮ 64 straipsnio 4 dalis).
Patikslinti Lietuvos advokatūros tvarkomų duomenų sąrašą, įtraukiant Europos Sąjungos valstybių narių teisininkų, turinčių teisę laikinai teikti paslaugas Lietuvoje, duomenų tvarkymą ir papildyti Advokatų tarybos teises (gauti duomenis apie nurodytus teisininkus, priimti sprendimus dėl įregistravimo, laikino išbraukimo ir išregistravimo iš Europos Sąjungos valstybių narių teisininkų, turinčių teisę teikti nuolatines teisines paslaugas Lietuvos Respublikoje, sąrašo) (AĮ 56 straipsnio 6 dalis, 57 straipsnio 1 dalies 7 punktas, 60 straipsnio 2 ir 3 dalys). Patikslinti išimtį dėl AĮ nuostatų, kurios netaikytinos Europos Sąjungos valstybės narės teisininkui, teikiančiam nuolatines teisines paslaugas Lietuvoje (AĮ dvyliktasis skirsnis (skirtas Europos Sąjungos valstybių narių teisininkų teisei laikinai teikti paslaugas Lietuvoje) ir keturioliktasis skirsnis (skirtas trečiųjų šalių teisininkų teisei teikti paslaugas Lietuvoje). 5. Patikslinti, kad visuotinis advokatų susirinkimas tvirtina metinį Lietuvos advokatūros finansinių ataskaitų rinkinį ir sąmatą bei Advokatų tarybos metinę veiklos ataskaitą, detalizuoti visuotinio advokatų susirinkimo nustatomas įmokas ir mokesčius Lietuvos advokatūrai mokančius asmenis (atsižvelgiant į tai, kad skiriasi įmokų tipai) (AĮ 59 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, jog Lietuvos advokatūra turi įvertinti asmens pateiktus dokumentus, asmens atitiktį AĮ nustatytiems reikalavimams, ir tai yra susiję su administracinio pobūdžio veiksmais, kuriems efektyviai atlikti reikalingi žmogiškieji ištekliai, yra racionalu numatyti, kad už procedūrinius sprendimus (pavyzdžiui, įrašymą ar įregistravimą į tam tikrus sąrašus) yra mokamas mokestis.
Atitinkamai AĮ 9 straipsnio 3 punktas, 35 straipsnio 2 dalies 4 punktas papildyti nurodant, kad asmuo, siekiantis būti pripažintas advokatu ar įrašytas į Lietuvos advokatų padėjėjų sąrašą, turi pateikti Lietuvos advokatūrai dokumentus, įrodančius, jog sumokėta visuotinio advokatų susirinkimo nustatyto dydžio įmoka už asmens pripažinimą advokatu ar įrašymą į Lietuvos advokatų padėjėjų sąrašą. Analogiškos nuostatos dėl mokesčio būtų taikomos ir Europos Sąjungos valstybių narių teisininkų bei trečiųjų šalių teisininkų ir trečiųjų šalių teisininkų, netekusių profesinio vardo, įregistravimui į atitinkamai Europos Sąjungos valstybių narių teisininkų, turinčių teisę teikti nuolatines teisines paslaugas Lietuvos Respublikoje, sąrašą ar Trečiųjų šalių teisininkų sąrašą. Taip pat siekiant teisinio nuoseklumo, patikslinti AĮ 39 straipsnį, įtraukiant advokato pareigą mokėti privalomas įmokas. 6. Atsižvelgiant į 2016 m. balandžio 27 d.
Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) reikalavimus, patikslinti, kad Lietuvos advokatūros viešai skelbiamos informacijos paskelbimo tikslas yra visuomenės informavimas (AĮ 23 straipsnio 4 dalis, 24 straipsnis, 35 straipsnio 5 dalis, 64 straipsnio 3 ir 4 dalys, 73 straipsnio 3 dalis), taip pat skelbiamų duomenų apimtį (pavyzdžiui, pagal AĮ 23 straipsnio 4 dalį skelbiama advokato, kurį siūloma laikinai išbraukti iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo, vardas, pavardė, darbo vieta ir jos adresas), skelbimo laikotarpį (tol, kol išnyks advokato laikino išbraukimo pagrindą sudariusios aplinkybės arba kol įsiteisės Advokatų garbės teismo sprendimas (AĮ 23 straipsnio 4 dalis) arba tol, kol priimamas Lietuvos advokatūros sprendimas išbraukti advokatą iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo (AĮ 24 straipsnis), mutatis mutandis šios nuostatos taikytinos ir AĮ 35 straipsnio 5 dalyje, 64 straipsnio 3 ir 4 dalyse, 73 straipsnio 3 dalyje nurodytų asmenų atžvilgiu). Taip pat patikslinti Lietuvos advokatūros ir Advokatų tarybos tvarkomų duomenų tvarkymo tikslą (AĮ 56 straipsnio 8 dalis, 60 straipsnio 5 dalis). MĮ projektu siūloma numatyti, kad tiek iš Ukrainos atvykę mediatoriai, tiek iš kitų užsienio valstybių atvykę mediatoriai galėtų laikinai teikti mediacijos paslaugas Lietuvoje, t. y. tol, kol Vyriausybės nutarimu jiems bus suteikta laikinoji apsauga.
Atsižvelgiant į tai, siūloma papildyti MĮ 4 straipsnio 7 dalį nurodant, kad kaip ir asmenims, kuriems pagal Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominės erdvės valstybės teisės aktus tos valstybės kompetentinga institucija yra suteikusi teisę teikti mediacijos paslaugas, neribojama laisvė laikinai teikti mediacijos paslaugas Lietuvos Respublikoje, taip ir iš kitų užsienio valstybių atvykusiems (perkeltiems) asmenims, kuriems pagal jų valstybės teisės aktus tos valstybės kompetentinga institucija yra suteikusi teisę teikti mediacijos paslaugas, ir kai jiems, vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymu „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ suteikta laikinoji apsauga, taip pat neribojama laisvė laikinai teikti mediacijos paslaugas Lietuvos Respublikoje. Pagal galiojantį teisinį reguliavimą VGTPT tvarko mediatorių duomenis ir skelbia mediatorių sąrašą. Taigi ir pagal siūlomą teisinį reguliavimą duomenis apie laikinai paslaugas teikiančius mediatorius tvarkytų VGTPT, o informacija apie tokius asmenis būtų skelbiama viešai VGTPT interneto svetainėje ir TEISIS, todėl taip pat siūloma papildyti MĮ 5 straipsnio 6 dalį. Pažymėtina, kad pagal MĮ projektą ir galiojantį teisinį reguliavimą, ukrainiečiai mediatoriai, laikinai teiksiantys mediacijos paslaugas, kaip ir iš kitų šalių (taip pat ir Europos Sąjungos) atvykstantys mediatoriai, negalės vykdyti privalomosios, teisminės mediacijos, nes šių rūšių mediacijas pagal galiojančias MĮ nuostatas gali vykdyti tik asmenys, įrašyti į Mediatorių sąrašą. Taigi Ukrainos mediatoriai galės vykdyti privačias civilinių ginčų mediacijas šalių pasirinkimu ir lėšomis.
Tačiau tie Ukrainos mediatoriai, kurie nori bendra tvarka, nuolat teikti mediacijos paslaugas Lietuvos Respublikoje ir būti įrašyti į Mediatorių sąrašą, ir dabar turi tokią galimybę, tik turėtų įgyvendinti asmenims, siekiantiems būti įrašytiems į Mediatorių sąrašą, keliamus reikalavimus. Ukrainos mediatoriams, kaip ir kitiems laikinai mediacijos paslaugas Lietuvos Respublikoje teikiantiems asmenims, būtų taikoma analogiška drausminė atsakomybė ir galimos šios poveikio priemonės: 1) įspėjimas; 2) viešas įspėjimas; 3) uždraudimas teikti mediacijos paslaugas Lietuvos Respublikoje trejiems metams (MĮ 29 straipsnio 5 dalis). Atitinkamai apie tai būtų privaloma pranešti valstybės kompetentingai institucijai, kuri asmeniui yra suteikusi teisę teikti mediacijos paslaugas. Todėl MĮ projektu atitinkamomis nuostatomis siūloma papildyti MĮ 29 straipsnio 6 dalį. AĮ projekto ir MĮ projekto įsigaliojimo data numatyta 2023 m. rugsėjo 1 d., iki įsigaliojimo numatant racionalų laikotarpį įgyvendinamiesiems teisės aktams priimti. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. AĮ projektu ir MĮ projektu siūlomo teisinio reguliavimo pasekmės aptartos šio aiškinamojo rašto 4 dalyje. AĮ projektu siūlomi pakeitimai leis užtikrinti efektyvesnę galimybę trečiųjų šalių teisininkams teikti teisines paslaugas Lietuvoje ir naudotis advokatų veiklos garantijomis. MĮ projektu siūlomi pakeitimai leis sudaryti galimybę ne tik Ukrainos mediatoriams, bet ir iš kitų užsienio valstybių atvykusiems mediatoriams, kuriems suteikta laikinoji apsauga, laikinai teikti paslaugas Lietuvoje. Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Galima priimtų įstatymų įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai.
Priimti AĮ projektas ir MĮ projektas neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai bei korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Priimti AĮ projektas ir MĮ projektas neigiamos įtakos verslo sąlygoms bei jo plėtrai neturės. 8. Ar Įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams? AĮ projektas ir MĮ projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Siekiant AĮ projektu ir MĮ projektu siūlomus pakeitimus inkorporuoti į teisinę sistemą, priimti naujų, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios kitų galiojančių įstatymų nereikės. 10. Įstatymų projektų atitiktis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams, sąvokų ir terminų įvertinimas. AĮ projektas ir MĮ projektas atitinka Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimus. AĮ projekte ir MĮ projekte nepateikiama naujų sąvokų ir sąvokas įvardijančių terminų, todėl jie nevertintini Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 11. Įstatymų projektų atitiktis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei. AĮ projektas ir MĮ projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 12. Įstatymams įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, juos priimti turintys subjektai. AĮ projektu siūlomiems pakeitimams įgyvendinti Lietuvos advokatūra turės priimti tvarką, reglamentuojančią Europos Sąjungos valstybių narių teisininkų ir trečiųjų šalių teisininkų registravimą, prašymų ir dokumentų Lietuvos advokatūrai pateikimą, bei šių dokumentų sąrašą.
MĮ projektu siūlomiems pakeitimams įgyvendinti reikės atitinkamai papildyti ar patikslinti Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašo ir informacijos apie laikinai mediacijos paslaugas Lietuvos Respublikoje teikiančius asmenis sudarymo ir tvarkymo tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2018 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 1R-289. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti. AĮ projektui, MĮ projektui įgyvendinti valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų nereikės. 14. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Rengiant AĮ projektą ir MĮ projektą specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 15. Įstatymų projektų reikšminiai žodžiai. Reikšminiai AĮ projekto, MĮ projekto žodžiai, kurių reikia jam įtraukti į kompiuterinę sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc: „advokatas“, „mediacija“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Dėl AĮ projektu siūlomo teisinio reguliavimo darbo tvarka buvo konsultuotasi su Lietuvos advokatūra. MĮ projekte siūlomi pakeitimai atitinka Lietuvos mediatorių rūmų pateiktus siūlymus. part_b8ca203fe1cf4a558c81cefa339d98ea_end [¹] Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 46 straipsnio 5 dalis.
2023-05-31 Nr. XIVP-2795 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto 1 straipsniu keičiamo Advokatūros įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 2 straipsnio 4 dalies antrasis sakinys tikslintinas, po žodžių „sąvoka „trečiųjų šalių teisininkai“ apima trečiųjų šalių teisininkus, turinčius“ įrašant žodžius „savo valstybės kompetentingos institucijos suteiktą“. 2. Atsižvelgiant į tai, kad vadovaujantis projekto 10 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 59 straipsnio 2 dalies 5 punktu, visuotinis advokatų susirinkimas tvirtina „įmokų“, o ne
„mokesčių“ dydžius bei į kituose įstatymuose vartojamo termino „mokestis“
specifiką (mokestis įprastai siejamas su mokesčio įstatyme mokesčių mokėtojui nustatyta pinigine prievole valstybei), siūlytina tikslinti projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 3 punktą, vietoje žodžio „mokestis“ įrašant žodį „įmoka“. Ta pati pastaba taikytina ir projekto 6 straipsnio 1 daliai, 10 straipsnio 3 daliai, 12 straipsniui, 16 straipsniui ir 17 straipsnio 3 daliai. 3. Projekto 4 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 23 straipsnio 4 dalyje nurodoma, kad „šioje dalyje nurodyta informacija skelbiama tol, kol nagrinėjant drausmės bylą išnyks advokato laikino išbraukimo pagrindą sudariusios aplinkybės arba kol įsiteisės Advokatų garbės teismo sprendimas advokato drausmės byloje“.
Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 23 straipsnio 4 dalyje be nuorodos į keičiamo įstatymo 23 straipsnio 3 dalį, yra pateikiama nuoroda ir į šio straipsnio 2 dalyje nurodytus sprendimus, kurie nesiejami su drausmės bylos nagrinėjimu ar Advokatų garbės teismo sprendimu, o nurodoma, kad „advokatas yra išbraukiamas iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo, kol išnyks šio išbraukimo pagrindą sudariusios aplinkybės“. Atsižvelgiant svarstytina, ar projekto 4 straipsnio 2 dalimi siūlomos keičiamo įstatymo 23 straipsnio 4 dalyje nuostatos nereikėtų tikslinti. 4. Projekto 8 straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo 56 straipsnio 8 dalyje siūloma nustatyti, kad „Lietuvos advokatūra šio straipsnio 6 ir
advokatų veiklą ir šio Įstatymo bei Lietuvos advokatų etikos kodekso reikalavimų laikymąsi.“ Pažymėtina, kad keičiamo įstatymo 56 straipsnio 6 dalyje, į kurią nurodoma aptariamoje projekto nuostatoje, be advokatų yra nurodomi ir kiti subjektai, pavyzdžiui Europos Sąjungos valstybių narių teisininkai, turintys teisę laikinai ar nuolat teikti teisines paslaugas Lietuvos Respublikoje, trečiųjų šalių teisininkai, turintys teisę teikti teisines paslaugas Lietuvos Respublikoje ir kiti subjektai, kurių teisės teikti teisines paslaugas įgijimo sąlygas, šių subjektų teises ir pareigas bei drausminę atsakomybę reglamentuoja tiek galiojantis Advokatūros įstatymas, tiek ir teikiamas projektas. Atsižvelgiant į tai svarstytina, ar keičiamo įstatymo 56 straipsnio 8 dalies nereikėtų atitinkamai papildyti, įvardijant visus subjektus, kurių duomenys tvarkant, siekiama užtikrinti tinkamą jų veiklą.
Ši pastaba taikytina ir projekto 11 straipsniu keičiamo įstatymo 60 straipsnio 5 daliai. 5. Projekto 11 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 60 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti: „Advokatų tarybos pirmininkas šio straipsnio 2 dalies 7 punkte nustatytą funkciją gali atlikti tik tiek, kiek tai susiję su advokatų išbraukimu iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo pagal šio Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 1 punktą, o 8 punkte nustatytą funkciją – tik tiek, kiek tai susiję su advokatų padėjėjų įrašymu į Lietuvos advokatų padėjėjų sąrašą pagal šio Įstatymo 35 straipsnio 1 dalį ir išbraukimu iš jo pagal šio Įstatymo 36 straipsnio
straipsnio 1 dalies 6 punktą ir 36 straipsnio 1 dalies 6 punktą advokatas išbraukiamas iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo, o advokato padėjėjas iš Lietuvos advokatų padėjėjų sąrašo, jeigu jis mirė, siūlytina projekte nustatyti Advokatų tarybos pirmininko teisę priimti sprendimą dėl advokato ir advokato padėjėjo išbraukimo iš atitinkamo sąrašo ir pagal 23 straipsnio 1 dalies 6 punktą bei 36 straipsnio 1 dalies 6 punktą. 6.
straipsnio 2 dalies 11, 24 ir 25 punktuose siūloma nustatyti tokias vieno iš Advokatūros organų – Advokatų tarybos – funkcijas: nustato šio Įstatymo 64 straipsnio 2 dalyje, 73 straipsnio 1 dalyje ir 76 straipsnio 2 dalyje nurodytą registravimo, prašymų ir dokumentų teikimo Lietuvos advokatūrai tvarką ir tvirtina dokumentų sąrašą; priima sprendimus dėl Europos Sąjungos valstybių narių teisininkų įregistravimo į Europos Sąjungos valstybių narių teisininkų, turinčių teisę teikti nuolatines teisines paslaugas Lietuvos Respublikoje, sąrašą, laikino išbraukimo ir išregistravimo iš jo; priima sprendimus dėl trečiųjų šalių teisininkų ir trečiųjų šalių teisininkų, netekusių profesinio vardo, įregistravimo į Trečiųjų šalių teisininkų sąrašą, laikino išbraukimo ir išregistravimo iš jo. Tuo tarpu kitose projekto nuostatose – projekto 12 straipsniu keičiamo įstatymo 64 straipsnyje, projekto 16 straipsniu keičiamo įstatymo 73 ir 76 straipsniuose šios funkcijos jau nurodomos kaip Lietuvos Advokatūros funkcijos. Toks teisinis reguliavimas vertintinas kaip nenuoseklus, todėl minėtąsias projekto nuostatas reikėtų suderinti tarpusavyje. 7. Projekto 16 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 75 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad „be šio Įstatymo 53 straipsnio 1,
nuobauda – trečiosios šalies teisininko išregistravimas iš Trečiųjų šalių teisininkų sąrašo“. Siūlytina redakciniu aspektu tikslinti keičiamo įstatymo 75 straipsnio 1 dalies formuluotę, nes siūlomas teisinis reguliavimas suponuoja tai, kad „trečiosios šalies teisininko išregistravimas iš Trečiųjų šalių teisininkų sąrašo“ būtų visais atvejais taikomas kartu su kitomis keičiamo įstatymo 53 straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose numatytomis nuobaudomis. 8.
įstatymo 75 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti: „Lietuvos advokatūra turi teisę informuoti kompetentingą instituciją, kuri trečiosios šalies teisininkui suteikė teisininko profesinį vardą, apie drausmės bylos trečiosios šalies teisininkui, įregistruotam į Trečiųjų šalių teisininkų sąrašą, iškėlimą, taip pat turi teisę šiai institucijai pateikti informaciją apie Advokatų garbės teismo priimtą sprendimą dėl trečiosios šalies teisininko.“ Atsižvelgdami į tai, kad analizuojamo straipsnio 3 dalyje siūloma įtvirtinti trečiosios šalies, kurioje trečiosios šalies teisininkui suteiktas teisininko profesinis vardas, kompetentingos institucijos (toliau – kompetentinga institucija) teisę būti išklausytai drausmės bylos nagrinėjimo laikotarpiu, siūlytina šio straipsnio 2 dalyje vietoje Lietuvos advokatūros teisės informuoti kompetentingą instituciją ir teisės šiai institucijai pateikti informaciją įrašyti pareigą informuoti kompetentingą instituciją ir teikti jai informaciją, kad kompetentinga institucija visais atvejais galėtų pasinaudoti 75 straipsnio 3 dalyje jai suteikta teise būti išklausytai, arba nustatyti sąlygas, kurioms esant Lietuvos advokatūra gali neinformuoti kompetentingos institucijos apie drausmės bylos trečiosios šalies teisininkui, įregistruotam į Trečiųjų šalių teisininkų sąrašą, iškėlimą. 9. Pastebėtina, kad iš projekto 16 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 76 straipsnio 5 dalies nuostatų nėra aišku, ar trečiosios šalies teisininkui, netekusiam profesinio vardo ir įrašytam į Trečiųjų šalių teisininkų sąrašą, teikiant teisines paslaugas kartu su advokatu, įrašytu į Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašą, atsiranda kliento ir advokato, įrašyto į Lietuvoje praktikuojančių advokatų sąrašą, sutartiniai santykiai. Projekto nuostata atitinkamai tikslintina, kaip tai nurodyta projekto 16 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 74 straipsnio 1 dalyje. Departamento direktorius Dainius Zebleckis M.
Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected] D. Petrauskaitė, tel. (8
5) 239 6376, el. p. [email protected] L. Schulte-Ebbert, tel. (8-5) 239 6055, el. p. [email protected]
2023-11-21 Nr. XIVP-2795(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, esminių pastabų neturime, tik siekiant teisinio reguliavimo sistemiškumo projekto 3 straipsniu keičiamo Advokatūros įstatymo 16 straipsnio 5 punkte prieš žodį „mokestis“ įrašytini žodžiai „Lietuvos advokatūros visuotinio advokatų susirinkimo nustatyto dydžio“. Departamento direktorius Dainius Zebleckis M. Masteikienė, tel. +370 5 209 6843, el. p. [email protected] L. Schulte-Ebbert, tel. +370 5 209 6055, el. p. [email protected]
Teisės ir teisėtvarkos komitetas
DĖL
2023-11-08
pirmininkė Irena Haase, komiteto pirmininko pavaduotoja Agnė Širinskienė, nariai: Arvydą Anušauską pavaduojantis Bronislavas Matelis, Aušrinę Armonaitę pavaduojanti Morgana Danielė, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Vilius Semeška, Algirdas Stončaitis, Andrių Vyšniauską pavaduojantis Andrius Navickas. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjos: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, vyriausioji specialistė Aidena Bacevičienė, padėjėjos: Meilė Čeputienė, Rivena Zegerienė. Kviestieji asmenys: Teisingumo ministerijos Teisinių paslaugų politikos grupės atstovės: vadovė Aurelija Giedraitytė, vyresnioji patarėja Vaida Rudėnaitė, vyresnioji patarėja Neringa Keršienė, vyriausioji specialistė Agnė Jakulytė, Lietuvos advokatūros Advokatų tarybos pirmininkas Mindaugas Kukaitis, Seimo kanceliarijos Teisės departamento atstovės: Privatinės teisė skyriaus patarėja Milda Masteikienė, Viešosios teisė skyriaus patarėja Liucija Schulte-Ebbert. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
kanceliarijos Teisės departamentas 2023-05-311 Projekto 1 straipsniu keičiamo Advokatūros įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 2 straipsnio 4 dalies antrasis sakinys tikslintinas, po žodžių „sąvoka „trečiųjų šalių teisininkai“ apima trečiųjų šalių teisininkus, turinčius“ įrašant žodžius „savo valstybės kompetentingos institucijos suteiktą“.
kanceliarijos Teisės departamentas
Atsižvelgiant į tai, kad vadovaujantis projekto 10 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 59 straipsnio 2 dalies 5 punktu, visuotinis advokatų susirinkimas tvirtina „įmokų“, o ne „mokesčių“ dydžius bei į kituose įstatymuose vartojamo termino „mokestis“ specifiką (mokestis įprastai siejamas su mokesčio įstatyme mokesčių mokėtojui nustatyta pinigine prievole valstybei), siūlytina tikslinti projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 3 punktą, vietoje žodžio „mokestis“ įrašant žodį „įmoka“. Ta pati pastaba taikytina ir projekto 6 straipsnio 1 daliai, 10 straipsnio 3 daliai, 12 straipsniui, 16 straipsniui ir 17 straipsnio 3 daliai. Pritarti iš dalies Pažymėtina, kad Projektu siūloma papildyti Advokatūros įstatymo 59 str. 2 d. nauju 6 p., kuriuo numatoma visuotinio advokatų susirinkimo funkcija nustatyti pagal šį įstatymą mokėtinų mokesčių dydžius. Projekte naudojamos skirtingos formuluotės skirtingais tikslais:
už administracinio pobūdžio paslaugą, pavyzdžiui, įrašymą į Lietuvos advokatų padėjėjų sąrašą, įregistravimą į Europos Sąjungos valstybių narių teisininkų, turinčių teisę teikti nuolatines teisines paslaugas Lietuvos Respublikoje, sąrašą.
Sąvoka „mokestis“ naudojama ne tik mokesčių įstatymuose, bet ir kituose teisės aktuose, pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos politinių organizacijų įstatyme vartojamos sąvokas „stojimo mokestis“, „nario mokestis“, Lietuvos Respublikos architektų rūmų įstatyme –
„stojimo administravimo mokestis“. Atsižvelgiant į klausymų metu išsakytus Teisės
departamento argumentus, tikslintinos galiojančio Advokatūros įstatymo 16 straipsnio 5 punkto nuostatos jas išdėstant taip:
„5) įmokos dokumentą, įrodantį, kad sumokėtas mokestis už advokatų egzaminų
laikymą kvitą.“ Taip pat patikslintos Projekto 8 straipsniu keičiamos įstatymo 39 straipsnio 9 punkto, Projekto 9 straipsniu keičiamos įstatymo 56 straipsnio 5 dalies, Projekto 11 straipsniu pildomos keičiamo įstatymo 59 straipsnio 2 dalies 5, 6 punktų, Projekto 14 straipsniu keičiamos įstatymo 66 straipsnio 2 dalies nuostatos. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2 Projekto 4 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo
skelbiama tol, kol nagrinėjant drausmės bylą išnyks advokato laikino išbraukimo pagrindą sudariusios aplinkybės arba kol įsiteisės Advokatų garbės teismo sprendimas advokato drausmės byloje“.
Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 23 straipsnio 4 dalyje be nuorodos į keičiamo įstatymo 23 straipsnio 3 dalį, yra pateikiama nuoroda ir į šio straipsnio 2 dalyje nurodytus sprendimus, kurie nesiejami su drausmės bylos nagrinėjimu ar Advokatų garbės teismo sprendimu, o nurodoma, kad „advokatas yra išbraukiamas iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo, kol išnyks šio išbraukimo pagrindą sudariusios aplinkybės“. Atsižvelgiant svarstytina, ar projekto 4 straipsnio 2 dalimi siūlomos keičiamo įstatymo 23 straipsnio 4 dalyje nuostatos nereikėtų tikslinti Pritarti Advokatūros įstatymo 23 straipsnio 4 dalyje atsisakyti formuluotės „nagrinėjant drausmės bylą“. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
1234 Projekto 8 straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo 56 straipsnio 8 dalyje siūloma nustatyti, kad „Lietuvos advokatūra šio straipsnio 6 ir 7 dalyse nurodytus duomenis tvarko siekdama užtikrinti tinkamą advokatų veiklą ir šio Įstatymo bei Lietuvos advokatų etikos kodekso reikalavimų laikymąsi.“ Pažymėtina, kad keičiamo įstatymo 56 straipsnio 6 dalyje, į kurią nurodoma aptariamoje projekto nuostatoje, be advokatų yra nurodomi ir kiti subjektai, pavyzdžiui Europos Sąjungos valstybių narių teisininkai, turintys teisę laikinai ar nuolat teikti teisines paslaugas Lietuvos Respublikoje, trečiųjų šalių teisininkai, turintys teisę teikti teisines paslaugas Lietuvos Respublikoje ir kiti subjektai, kurių teisės teikti teisines paslaugas įgijimo sąlygas, šių subjektų teises ir pareigas bei drausminę atsakomybę reglamentuoja tiek galiojantis Advokatūros įstatymas, tiek ir teikiamas projektas.
Atsižvelgiant į tai svarstytina, ar keičiamo įstatymo 56 straipsnio 8 dalies nereikėtų atitinkamai papildyti, įvardijant visus subjektus, kurių duomenys tvarkant, siekiama užtikrinti tinkamą jų veiklą. Ši pastaba taikytina ir projekto 11 straipsniu keičiamo įstatymo 60 straipsnio 5 daliai. Pritarti Taip pat patikslintos keičiamo Advokatūros įstatymo 56 straipsnio 7 dalies nuostatos (Projekto 9 straipsnis). 5.
kanceliarijos Teisės departamentas 2023-05-3112 Projekto 11 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo
straipsnio 2 dalies 7 punkte nustatytą funkciją gali atlikti tik tiek, kiek tai susiję su advokatų išbraukimu iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo pagal šio Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 1 punktą, o 8 punkte nustatytą funkciją – tik tiek, kiek tai susiję su advokatų padėjėjų įrašymu į Lietuvos advokatų padėjėjų sąrašą pagal šio Įstatymo 35 straipsnio 1 dalį ir išbraukimu iš jo pagal šio Įstatymo 36 straipsnio 1 dalies 1 punktą.“ Atsižvelgdami į tai, kad pagal keičiamo įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 6 punktą ir 36 straipsnio 1 dalies 6 punktą advokatas išbraukiamas iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo, o advokato padėjėjas iš Lietuvos advokatų padėjėjų sąrašo, jeigu jis mirė, siūlytina projekte nustatyti Advokatų tarybos pirmininko teisę priimti sprendimą dėl advokato ir advokato padėjėjo išbraukimo iš atitinkamo sąrašo ir pagal 23 straipsnio 1 dalies 6 punktą bei 36 straipsnio 1 dalies 6 punktą. Pritarti 6.
kanceliarijos Teisės departamentas 2023-05-3112 Projekto 11 straipsniu keičiamo įstatymo 60 straipsnio 2 dalies 11, 24 ir 25 punktuose siūloma nustatyti tokias vieno iš Advokatūros organų – Advokatų tarybos – funkcijas: nustato šio Įstatymo 64 straipsnio 2 dalyje, 73 straipsnio 1 dalyje ir 76 straipsnio 2 dalyje nurodytą registravimo, prašymų ir dokumentų teikimo Lietuvos advokatūrai tvarką ir tvirtina dokumentų sąrašą; priima sprendimus dėl Europos Sąjungos valstybių narių teisininkų įregistravimo į Europos Sąjungos valstybių narių teisininkų, turinčių teisę teikti nuolatines teisines paslaugas Lietuvos Respublikoje, sąrašą, laikino išbraukimo ir išregistravimo iš jo; priima sprendimus dėl trečiųjų šalių teisininkų ir trečiųjų šalių teisininkų, netekusių profesinio vardo, įregistravimo į Trečiųjų šalių teisininkų sąrašą, laikino išbraukimo ir išregistravimo iš jo. Tuo tarpu kitose projekto nuostatose – projekto 12 straipsniu keičiamo įstatymo
straipsniuose šios funkcijos jau nurodomos kaip Lietuvos Advokatūros funkcijos. Toks teisinis reguliavimas vertintinas kaip nenuoseklus, todėl minėtąsias projekto nuostatas reikėtų suderinti tarpusavyje. Pritarti iš dalies Pritartina Teisės departamento pastabai, tačiau nuoseklus nuostatų suderinimas gali būti vykdomas peržiūrint visas galiojančias Advokatūros įstatymo nuostatas ateityje, tačiau ne šiame etape, svarstant projektu teikiamą teisinį reguliavimą. 7. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-05-3118
1, 2 ir 3 punktuose numatytų nuobaudų, trečiosios šalies teisininkui taikoma nuobauda – trečiosios šalies teisininko išregistravimas iš Trečiųjų šalių teisininkų sąrašo“.
Siūlytina redakciniu aspektu tikslinti keičiamo įstatymo
suponuoja tai, kad „trečiosios šalies teisininko išregistravimas iš Trečiųjų šalių teisininkų sąrašo“ būtų visais atvejais taikomas kartu su kitomis keičiamo įstatymo 53 straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose numatytomis nuobaudomis. Pritarti Patikslinti Projekto 18 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 75 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Trečiosios šalies teisininkas, įregistruotas į
Trečiųjų šalių teisininkų sąrašą, atsako šio Įstatymo dešimtajame skirsnyje nustatyta drausmine tvarka. Trečiosios šalies teisininkui gali būti taikomos šio Įstatymo 53 straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose numatytos drausminės nuobaudos arba trečiosios šalies teisininko išregistravimas iš Trečiųjų šalių teisininkų sąrašo. Lietuvos advokatūros sprendimai dėl drausminės nuobaudos taikymo trečiosios šalies teisininkui, įregistruotam į Trečiųjų šalių teisininkų sąrašą, turi būti motyvuoti.“ Siekiant teisinio reglamentavimo nuoseklumo taip pat patikslintos keičiamo Advokatūros įstatymo 67 straipsnio 1 dalies nuostatos (Projekto 15 straipsnis). 8.
kanceliarijos Teisės departamentas 2023-05-31
informuoti kompetentingą instituciją, kuri trečiosios šalies teisininkui suteikė teisininko profesinį vardą, apie drausmės bylos trečiosios šalies teisininkui, įregistruotam į Trečiųjų šalių teisininkų sąrašą, iškėlimą, taip pat turi teisę šiai institucijai pateikti informaciją apie Advokatų garbės teismo priimtą sprendimą dėl trečiosios šalies teisininko.“ Atsižvelgdami į tai, kad analizuojamo straipsnio 3 dalyje siūloma įtvirtinti trečiosios šalies, kurioje trečiosios šalies teisininkui suteiktas teisininko profesinis vardas, kompetentingos institucijos (toliau – kompetentinga institucija) teisę būti išklausytai drausmės bylos nagrinėjimo laikotarpiu, siūlytina šio straipsnio 2 dalyje vietoje Lietuvos advokatūros teisės informuoti kompetentingą instituciją ir teisės šiai institucijai pateikti informaciją įrašyti pareigą informuoti kompetentingą instituciją ir teikti jai informaciją, kad kompetentinga institucija visais atvejais galėtų pasinaudoti 75 straipsnio 3 dalyje jai suteikta teise būti išklausytai, arba nustatyti sąlygas, kurioms esant Lietuvos advokatūra gali neinformuoti kompetentingos institucijos apie drausmės bylos trečiosios šalies teisininkui, įregistruotam į Trečiųjų šalių teisininkų sąrašą, iškėlimą. Nepritarti Galimybė, o ne pareiga pranešti trečiosios šalies kompetentingai institucijai numatyta atsižvelgiant į Advokatūros siūlymą ir pateiktus argumentus, kad tam tikrais atvejais būtų sunku realizuoti pranešimo pateikimą kompetentingai institucijai, kuri trečiosios šalies teisininkui suteikė teisininko profesinį vardą. 9.
kanceliarijos Teisės departamentas 2023-05-3118
Pastebėtina, kad iš projekto 16 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 76 straipsnio 5 dalies nuostatų nėra aišku, ar trečiosios šalies teisininkui, netekusiam profesinio vardo ir įrašytam į Trečiųjų šalių teisininkų sąrašą, teikiant teisines paslaugas kartu su advokatu, įrašytu į Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašą, atsiranda kliento ir advokato, įrašyto į Lietuvoje praktikuojančių advokatų sąrašą, sutartiniai santykiai. Projekto nuostata atitinkamai tikslintina, kaip tai nurodyta projekto 16 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 74 straipsnio 1 dalyje. Pritarti 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
advokatūra 2023-06-06 * Lietuvos advokatūra, atsižvelgdama į tai, kad Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo Nr. IX-2o66 2, 9, 17, 23, 24, 35, 39, 56, 57, 59, 60, 64, 66, 68, 69 straipsnių ir keturioliktojo skirsnio pakeitimo įstatymo projektas (toliau - Įstatymo projektas) buvo derintas su Lietuvos advokatūra, o vėliau buvo patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybėje ir pateiktas svarstyti Lietuvos Respublikos Seimui, atlikus naujus Įstatymo projekto pakeitimus, teikia esmines pastabas ir pasiūlymus dėl Įstatymo projekto. Pažymėtina, kad 2023 m. birželio 7 d., Seimo teisės ir teisėtvarkos komiteto posėdyje yra numatytas pasirengimas Įstatymo projekto svarstymui, todėl Lietuvos advokatūra pastabas ir pasiūlymus, įskaitant, bet neapsiribojant šiame rašte išdėstytus pastebėjimus, susijusias su Įstatymo projektu, pageidautų pristatyti žodžiu Seimo teisės ir teisėtvarkos komiteto klausymuose. Atsižvelgti
advokatūra 2023-10-164 Atsižvelgdama į tai, kad Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo Nr.
IX-2066 2, 9, 17, 23, 24, 35, 39, 56, 57, 59, 60, 64, 66, 68, 69 straipsnių ir keturioliktojo skirsnio pakeitimo įstatymo projektą (toliau – Įstatymo projektas) artimiausiu metu ketinama pakartotinai svarstyti Lietuvos Respublikos Teisės ir teisėtvarkos komitete, Lietuvos advokatūra teikia pastabas ir pasiūlymus dėl šio Įstatymo projekto. Primintina, kad Lietuvos advokatūra jau yra teikusi pastabas ir pasiūlymus Lietuvos Respublikos Teisės ir teisėtvarkos komitetui
Nr. IX-2066 2, 9, 17, 23, 24, 35, 39, 56, 57, 59, 60, 64, 66, 68, 69 straipsnių ir keturioliktojo skirsnio pakeitimo įstatymo projekto“, Nr. 227. Žemiau šiame rašte teikiamos pastabos, Lietuvos advokatūros nuomone, yra esminės. Dėl teisės naudoti Lietuvos advokato vardą Lietuvos advokatūra siūlo papildyti Įstatymo projekto 5 straipsnį, kuriuo siekiama pakeisti Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo (toliau – Advokatūros įstatymas) 24 straipsnį, numatant, kad: „Tik advokatas, įrašytas į Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašą, turi teisę naudoti Lietuvos advokato vardą.“. Manytina, kad įtvirtinus šią nuostatą būtų aiškiai numatytas draudimas, kitiems asmenims, kurie Lietuvos Respublikoje teikia teisines paslaugas, naudoti Lietuvos advokato vardą ir taip klaidinti visuomenę. Pritarti iš dalies Manytina, kad tokia nuostata yra perteklinė. Pagal galiojantį teisinį reguliavimą, tik į Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašą įtraukti asmenys gali naudoti Lietuvos advokato vardą. ES teisininkai ir Trečiųjų šalių teisininkai yra įregistruojami atitinkamai į ES teisininkų arba Trečiųjų šalių teisininkų sąrašus, jie naudoja savo šalies profesinius vardus.
Projekte dėl trečiųjų šalių teisininkų numatyta, kad:
šalių teisininkų sąrašą, teisines paslaugas Lietuvos Respublikoje teikia naudodamasis trečiosios šalies kompetentingos institucijos jam suteiktu teisininko profesiniu vardu;
profesinę (savivaldos) organizaciją, kurios narys jis yra, ir (ar) originalų turimą teisininko profesinį vardą taip, kad šį vardą būtų galima atskirti nuo Lietuvos advokato vardo. Jei trečiosios šalies teisininkas pažeis nurodytas nuostatas, t.y. nesilaikys Advokatūros įstatymo, jam gali būti pritaikoma drausminė nuobauda – išregistravimas iš Trečiųjų šalių teisininkų sąrašo. Tačiau siekiant teisinio reglamentavimo aiškumo, tikslinti ne Projekto 6 straipsnį, kuriuo keičiamas Advokatūros įstatymo 24 straipsnis, o pakeisti Projekto 4 straipsniu keičiamą 17 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Teisę verstis advokato veikla ir naudoti Lietuvos advokato vardą teikiant
teisines paslaugas turi ir bei advokatų teises ir pareigas įgyja į advokatų, turinčių teisę verstis advokato veikla, sąrašą (toliau – Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašas) įrašyti advokatai, kurie turi šio straipsnio 3 dalyje nurodytą advokato pažymėjimą. Advokato pažymėjimo išdavimo diena laikoma advokato teisės verstis advokato veikla suteikimo diena.“ 3.
Lietuvos advokatūra
18
tvarkos Pažymėtina, kad nepritartina siūlymui Įstatymo projektu nustatyti, kad tiek Europos Sąjungos valstybės narės teisininko, pageidaujančio teikti nuolatines teisines paslaugas Lietuvos Respublikoje, tiek trečiosios šalies teisininko, pageidaujančio Lietuvos Respublikoje teikti teisines paslaugas, registravimo, prašymų ir dokumentų teikimo Lietuvos advokatūrai tvarką nustatytų ir šių dokumentų sąrašą tvirtintų Lietuvos advokatūra. Advokatūros įstatymas šiuo metu reglamentuoja bei nustato Europos Sąjungos valstybės narės teisininko, pageidaujančio teikti nuolatines teisines paslaugas Lietuvos Respublikoje, registravimo, prašymų ir dokumentų teikimo Lietuvos advokatūrai tvarką ir šių dokumentų sąrašą. Manytina, kad registravimo, prašymų ir dokumentų teikimo Lietuvos advokatūrai tvarkos bei šių dokumentų sąrašo nustatymas Advokatūros įstatymu (kaip yra dabar) yra aiškesnis ir keltų mažiau abejonių dėl tokios tvarkos ar teikiamų dokumentų pagrįstumo ir reikalingumo, priešingai nei tai nustačius Lietuvos advokatūros vidinėmis tvarkomis. Pastebėtina, kad tiek Europos Sąjungos, tiek trečiosios šalies teisininkui Advokatūros įstatyme nustatytas reguliavimas yra kur kas lengviau randamas oficialioje Lietuvos teisės aktų sistemoje bei oficialiai verčiamas anglų kalba. Todėl manytina, kad netikslinga keisti Advokatūros įstatymo 64 straipsnio 3 ir 4 dalis, numatančias Europos Sąjungos valstybės narės teisininko, pageidaujančio teikti nuolatines teisines paslaugas Lietuvos Respublikoje, Lietuvos advokatūrai teiktinų dokumentų sąrašą bei tvarką.
Atitinkamai, Lietuvos advokatūra ankstesniame Įstatymo projekto derinimo etape Įstatymo projekto 73 straipsnyje siūlė įtvirtinti trečiosios šalies teisininko, pageidaujančio Lietuvos Respublikoje teikti teisines paslaugas, Lietuvos advokatūrai teiktinų dokumentų sąrašą bei tvarką:
„Trečiosios šalies teisininkas, pageidaujantis Lietuvos
Respublikoje teikti šiame skirsnyje nurodytas teisines paslaugas ir būti įregistruotas į Lietuvos advokatūros tvarkomą Trečiųjų šalių teisininkų sąrašą (toliau - pareiškėjas), Lietuvos advokatūrai pateikia prašymą. Kartu su prašymu pareiškėjas pateikia šiuos dokumentus:
1) asmens tapatybę ir pilietybę patvirtinantį dokumentą;
2) trečiosios šalies kompetentingos institucijos išduotą dokumentą, patvirtinantį pareiškėjo įsiregistravimą trečiosios šalies kompetentingoje institucijoje, kuri jam suteikė teisininko profesinį vardą.
Šis dokumentas turi būti išduotas ne anksčiau kaip prieš tris mėnesius iki jo pateikimo Lietuvos advokatūrai dienos;
3) Lietuvos teritorijoje galioj antį profesinės civilinės atsakomybės už klientui padarytą žalą teikiant teisines paslaugas draudimo dokumentą arba garantiją dėl tokios žalos atlyginimo, šio Įstatymo 20 straipsnyje numatytai vieno advokato profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo minimaliai draudimo sumai vienam draudžiamajam įvykiui;
4) dokumentą, įrodantį įgytą aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą - teisės bakalauro ir teisės magistro kvalifikacinius laipsnius arba teisininko profesinį kvalifikacinį laipsnį (vienpakopį universitetinį teisinį išsilavinimą);
5) dokumentą, įrodantį, kad pareiškėjas trečiojoje šalyje, kurios kompetentinga institucija suteikėjam teisininko profesinį vardą, ir Lietuvos Respublikoje nėra įtariamas ir (arba) kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką ir (arba) nuteistas už padarytą nusikalstamą veiką;
6) patvirtinimą raštu, kad Lietuvos advokatūrai pateikti duomenys bei dokumentai yra teisingi. Pareiškėjas Lietuvos advokatūrai teikiamame prašyme nurodo, kokia veiklos forma vykdys teisininko profesinę veiklą bei savo kontaktinius duomenis. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyti dokumentai pateikiami lietuvių kalba. Kitose užsienio valstybėse išduoti dokumentai, pateikiami Lietuvos advokatūrai, turi būti legalizuoti ar patvirtinti pažyma (Apostille), išskyrus įstatymų ar tarptautinių sutarčių numatytus atvejus. Jei teisės aktai nenustato kitaip, dokumentai pateikiami išversti į lietuvių kalbą, o vertimas turi būti patvirtintas vertimą atlikusio asmens parašu.“.
Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu galiojančiame Advokatūros įstatyme jau yra numatyta Europos Sąjungos valstybės narės teisininko, pageidaujančio teikti nuolatines teisines paslaugas Lietuvos Respublikoje, Lietuvos advokatūrai teiktinų dokumentų sąrašas bei tvarka, trečiųjų šalių teisininkų, pageidaujančių Lietuvos Respublikoje teikti teisines paslaugas, Lietuvos advokatūrai teiktinų dokumentų sąrašą bei tvarką taip pat siūlome nustatyti Advokatūros įstatymu. Papildomai manytina, kad toks teisinis reguliavimas užtikrintų tinkamą teisinio reguliavimo pasiekiamumą bei nesudarytų prielaidų abejoti Lietuvos advokatūrai teiktinų dokumentų sąrašo ir tvarkos pagrįstumu. Nepritarti Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – LRKT) yra išaiškinęs, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją įstatymais turi būti reguliuojami svarbiausi visuomeniniai santykiai, t. y. su žmogaus teisių ir laisvių turinio apibrėžimu ar jų įgyvendinimo garantijų įtvirtinimu susijusios nuostatos (LRKT 2004 m. gruodžio 13 d., 2007 m. gegužės 5 d., 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarimai). Atsižvelgiant į tai, Advokatūros įstatyme turi būti įtvirtintos nuostatos dėl teisės teikti teisines paslaugas suteikimo ir šios teisės ribojimo pagrindai, o įgyvendinimo tvarką tikslinga detalizuoti įgyvendinamuosiuose teisės aktuose. Pažymėtina, kad analogiškos taisyklės taikomos ir Advokatūros įstatymo 70 str. atveju. Teisininko profesinės kvalifikacijos pripažinimo norint užsiimti advokato profesine veikla taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro
teisininko pateiktinų dokumentų sąrašas, detalizuotas jų pateikimo būdas, tvarka ir legalizavimo reikalavimas. 4.
advokatūra
18
Dėl registravimo, prašymų ir dokumentų teikimo Lietuvos advokatūrai tvarkos Šiuo metu galiojančiame Advokatūros įstatyme jau yra numatyta Europos Sąjungos valstybės narės teisininko, pageidaujančio teikti nuolatines teisines paslaugas Lietuvos Respublikoje, Lietuvos advokatūrai teiktinų dokumentų sąrašas bei tvarka. Atsižvelgiant į tai, nepritartina Advokatūros įstatymo 64 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nuostatos pakeitimui, kuriuo siekiama įtvirtinti, kad: „Europos Sąjungos valstybės narės teisininką, pageidaujantį teikti nuolatines teisines paslaugas Lietuvos Respublikoje, registruoja, šio teisininko registravimo, prašymų ir dokumentų teikimo Lietuvos advokatūrai tvarką nustato ir šių dokumentų sąrašą tvirtina Lietuvos advokatūra.“. Kaip jau buvo minėta ankstesniame Lietuvos advokatūros rašte dėl šio Įstatymo projekto, Lietuvos advokatūros nuomone, registravimo, prašymų ir dokumentų teikimo Lietuvos advokatūrai tvarkos bei šių dokumentų sąrašo nustatymas Advokatūros įstatyme turi išlikti ir taip pat būti taikomas trečiųjų šalių teisininkams, kad nekeltų abejonių dėl teisinio pagrindo (t. y. Advokatūros įstatymas), kuriuo tiesiogiai remiantis, prašomi pateikti išvardinti dokumentai. Pastebėtina, kad trečiosios šalies teisininkui Advokatūros įstatyme nustatytas reguliavimas, oficialiai išverstas į anglų kalbą, būtų kur kas lengviau surandamas oficialioje Lietuvos teisės aktų sistemoje. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Lietuvos advokatūra, siūlo Įstatymo projektu įtvirtinto 73 straipsnio atskiru punktu (šiuo atveju siūlytina 2 punktu) nustatyti, kad:
„Trečiosios šalies teisininkas, pageidaujantis Lietuvos
Respublikoje teikti šiame skirsnyje nurodytas teisines paslaugas ir būti įregistruotas į Lietuvos advokatūros tvarkomą Trečiųjų šalių teisininkų sąrašą (toliau – pareiškėjas), Lietuvos advokatūrai pateikia prašymą.
Kartu su prašymu pareiškėjas pateikia šiuos dokumentus:
1) asmens tapatybę ir pilietybę patvirtinantį dokumentą;
2) dokumentą, įrodantį, kad pareiškėjas turi teisę gyventi Lietuvos Respublikoje ar Europos Sąjungos valstybėje narėje; Pritarti iš dalies Žr. argumentus prie Lietuvos advokatūros 3 pastabos. Patikslintos projekto 18 straipsniu keičiamo įstatymo 73 straipsnio 1 dalies nuostatos. 5. Lietuvos advokatūra 2023-06-0618
(73) (76)
(2) (6) Dėl Įstatymo projekto 76 straipsnio 6 dalies ir 73 straipsnio 2 dalies Pažymėtina, kad Įstatymo projekto 76 straipsnio 6 dalyje yra numatytos Trečiosios šalies teisininkams, netekusiems profesinio vardo, taikomos išimtys. Manytina, kad Trečiųjų šalių teisininkams, netekusiems profesinio vardo, turėtų būti taikomi Įstatymo projekto 73 straipsnio 2 dalies 1, 2, 3 punktai. Atitinkamai taikant šiuos punktus, siūlytina koreguoti Įstatymo projekto 73 straipsnio 2 dalį numatant, kad „Lietuvos advokatūra, iš kompetentingos valstybės institucijos negavusi kitos informacijos, atsisako trečiosios šalies teisininką įregistruoti į Trečiųjų šalių teisininkų sąrašą, jeigu “. Ši formuluotė siūlytina, įvertinus, kad Lietuvos advokatūra dėl trečiųjų šalių teisininkų, kurie praradę teisininko vardą, galėtų kreiptis į kompetentingas institucijas išvadai gauti ir įsitikinti, kad toks asmuo, nekelia su asmens reputacija susijusių abejonių.
Pritarti iš dalies Papildyti Projekto 18 straipsniu teikiamo 73 straipsnio 2 dalį nauju 6 punktu ir jį išdėstyti taip:
„6) trečiosios šalies, kurioje šiam teisininkui
suteiktas teisininko profesinis vardas, kompetentinga institucija, Lietuvos advokatūrai kreipusis į ją dėl informacijos apie trečiosios šalies teisininką suteikimo, šios informacijos nepateikė per protingą terminą.“
advokatūra 2023-06-0618
Nepritartina ir Įstatymo projekto 76 straipsnio 6 dalyje numatytam siūlymui, kad Trečiosios šalies teisininkams, netekusiems profesinio vardo, nebūtų taikoma Įstatymo projekto 73 straipsnio 3 dalis, 5 dalies 2 punktas ar
dalies 1, 2, 3 ir 4 punktai. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, atkreiptinas dėmesys, kad aukščiau šiame rašte yra išdėstytos esminės pastabos bei siūlymai. Atitinkamai, kitus pastebėjimus bei pasiūlymus dėl Įstatymo projekto Lietuvos advokatūra yra pasirengusi pristatyti Seimo teisės ir teisėtvarkos komiteto klausymuose, todėl prašome juos rengti bei iš anksto apie tai informuoti, siekiant aptarti tobulintinas Įstatymo projekto formuluotes Nepritarti Projekto 73 str. 3 dalyje numatyta jog Lietuvos advokatūra apie trečiosios šalies teisininko įregistravimą į Trečiųjų šalių teisininkų sąrašą turi teisę pranešti ir trečiosios šalies kompetentingai institucijai, suteikusiai teisininko profesinį vardą. Ši nuostata netaikytina trečiųjų šalių teisininkų, netekusių profesinio vardo, atžvilgiu, kadangi toks pranešimas nėra tikslingas (asmuo neturi teisininko profesinio vardo). Kiti nurodytoje dalyje numatyti aspektai, įtraukti į Advokatūros įstatymo 76 str. 2 d. Dėl Advokatūros įstatymo 74 str.
1, 2, 3 ir 4 p. taikymo, tai šios nuostatos skirtos trečiųjų šalių teisininkams, turintiems trečiosios šalies suteiktą teisininko profesinį vardą, ir pagal savo turinį negali būti taikomos trečiųjų šalių teisininkams, netekusiems profesinio vardo. Pastarųjų teisininkų teisės ir pareigos įtvirtinamos Advokatūros įstatymo 76 str. 5 d. 7. Lietuvos advokatūra 2023-10-16
Lietuvos advokatūra siūlo papildyti Įstatymo projektu įtvirtinamą 74 straipsnio 2 dalį numatant, kad: „Trečiosios šalies teisininkas, įregistruotas į Trečiųjų šalių teisininkų sąrašą, teisines paslaugas Lietuvos Respublikoje teikia naudodamasis trečiosios šalies kompetentingos institucijos jam suteiktu teisininko profesiniu vardu, nurodo kartu trečiąją šalį, kurioje jam suteiktas teisininko profesinis vardas neviršydamas trečiojoje šalyje turimos kompetencijos ir šiame Įstatyme trečiosios šalies teisininkui suteiktų teisių.“. Pažymėtina, kad toks papildymas įvestų aiškumo, užkirstų kelią ateityje kilti teisiniams ginčams ir sudarytų sąlygas asmenims renkantis teisinių paslaugų teikėją, žinoti, kad konkretus asmuo teisines paslaugas Lietuvos Respublikoje teikia ne kaip Lietuvos Respublikos, o kaip konkrečios trečiosios šalies advokatas. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, Lietuvos advokatūra prašo atsižvelgti į aukščiau išdėstytas pastabas bei pasiūlymus, Įstatymo projektą svarstant Lietuvos Respublikos Seimo teisės ir teisėtvarkos komitete. Pažymėtina, kad prireikus Lietuvos advokatūra yra pasirengusi šiame rašte teikiamus siūlymus detalizuoti žodžiu, Seimo teisės ir teisėtvarkos komiteto posėdyje svarstant Įstatymo projektą, todėl maloniai prašome kviesti jame dalyvauti ir Lietuvos advokatūros atstovus. Pritarti 8.
advokatūra 2023-06-0619 Dėl Įstatymo projekte numatyto įsigaliojimo datos bei nustatyto termino įgyvendinamiesiems teisės aktams priimti Įstatymo projekto įsigaliojimo data bei įgyvendinamiesiems teisės aktams priimti nustatytas terminas yra koreguotini. Atkreiptinas dėmesys, kad Įstatymo projekte numatytas 2023 m. rugpjūčio 15 d. terminas įgyvendinamiesiems teisės aktams parengti ir priimti vertintinas kaip nepakankamas, atsižvelgiant į galimas Įstatymo priėmimo, paskelbimo ir įsigaliojimo datas. Pažymėtina, kad artimiausias Lietuvos advokatūros Advokatų tarybos posėdis, į kurio darbotvarkę po priimto Įstatymo projekto paskelbimo galėtų būti įtraukti svarstymui Įstatymo projekto įgyvendinamieji teisės aktai, galėtų įvykti tik 2023 m. rugsėjo pradžioje. Be kita ko, abejotina, ar per nustatytą terminą būtų parengtos Lietuvos advokatūros informacinės sistemos bei įvertinti ir įgyvendinti žmogiškieji bei finansiniai resursai. Manytina, kad įgyvendinamieji teisės aktai ir jų įgyvendinimui reikalingos informacinės sistemos parengimas galėtų būti numatomas ne anksčiau kaip 2023 m. spalio 15 d. Atitinkamai, nuo šios datos siūlytina nustatyti ir Įstatymo projekto įsigaliojimą. Pritarti Nustatyti šias Įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo datas: „1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2024 m. kovo 1 d. 2. Lietuvos advokatūra iki 2024 m. vasario 15 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.
<...>“
advokatūra 2023-10-1618
Dėl reikalavimo trečiosios šalies teisininkui turėti teisę gyventi Lietuvos Respublikoje arba kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje Lietuvos advokatūra taip pat siūlo Įstatymo projekte įtvirtinti nuostatą, kuria remiantis, Lietuvos Respublikoje teisines paslaugas galėtų teikti tik toks trečiosios šalies teisininkas, kuris jau turi teisę gyventi Lietuvos Respublikoje arba kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje.
Lietuvos advokatūros nuomone, Įstatymo projekte įtvirtinus šią nuostatą nebūtų sudaroma galimybė nepaisyti atvykimo į Lietuvos Respubliką nustatytos kontrolės. Tai reiškia, kad trečiųjų šalių teisininkai negalėtų remtis Advokatūros įstatymu jiems suteikta teise verstis profesine veikla kaip pagrindu gauti leidimą laikinai ar nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje. Priešingu atveju, galėtų kilti grėsmė Lietuvos Respublikos suformuotai migracijos politikai ir (ar) Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui. Pritarti Patikslintos Projekto 18 straipsniu keičiamos Advokatūros įstatymo 73 straispnio 1 dalies nuostatos. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų pasiūlymai: negauta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr. XIVP-2795(2) ir komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: už – 9, prieš – 0, susilaikė – 0. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Irena Haase, Agnė Širinskienė. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkė (Parašas) Irena Haase Komiteto biuro patarėja Jurgita Janušauskienė