Projekto lyginamasis variantas
2023 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 6.228⁶ straipsnio pakeitimas Pakeisti 6.228⁶ straipsnio 1 dalies 2 punktą ir ją išdėstyti taip:
„2) duomenys apie verslininką (vardas ir pavardė ar pavadinimas, buveinės adresas, telefono ryšio numeris), tuo atveju kaip produkto gamintojas skiriasi nuo verslininko, gamintojo duomenys taip pat turi būti nurodomi;”
2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2024 m. liepos 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai
paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.228⁶ straipsnio pakeitimo įstatymo projekto tikslas yra užtikrinti, kad tais atvejais, kai produkto gamintojas slepiasi po privačiu prekybos tinklo ženklu, būtų privaloma nurodyti jo identifikavimo informaciją. Toks pakeitimas siejamas su šiomis priežastimis:
Vartotojų apsauga: Nurodant tikrą gamintojo identifikaciją vartotojai gali geriau suprasti, iš kur kilo produktas, ir gali būti lengviau patikrinti jo kokybė, atsakingumas ir patikimumas. Tai padeda užtikrinti vartotojų saugumą ir pasitikėjimą prekėmis, kurias jie įsigyja. Skaidrumas ir informuotumas: Nurodant tikrą gamintojo identifikaciją, vartotojai gauna svarbią informaciją apie produktą ir jo kilmę. Tai skatina skaidrumą prekybos procese ir leidžia vartotojams priimti informuotus sprendimus, atsižvelgiant į jų asmenines nuostatas ir preferencijas. Prekybos sąžiningumas: Slepiantis po privačiu prekybos tinklo ženklu, gamintojas gali manipuliuoti ar klaidinti vartotojus dėl produkto kilmės, kokybės ar atsakingumo. Būdami informuoti apie tikrą gamintoją, vartotojai gali lengviau įvertinti šią informaciją ir užtikrinti, kad jų teisės būtų paisomos prekybos procese. Šie tikslai ir priežastys paskatino Įstatymo projektą, kuris siekia užtikrinti, kad produktų gamintojai, slepiantys savo tapatybę po privačiu prekybos tinklo ženklu, būtų privalomi nurodyti savo identifikavimo informaciją. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projeką inicijavo ir parengė Lietuvos Respublikos Seimo narys Kęstutis Navickas. 3.
projektuose aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.228⁶ straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad bendrieji vartotojų teisės į informaciją reikalavimai apie verslininką turi būti nurodomi šiais reikalavimais: vardas ir pavardė arba pavadinimas, buveinės adresas, telefono ryšio numeris
nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad jei produkto gamintojas skiriasi nuo verslininko, turi būti privaloma nurodyti gamintojo duomenis. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymai nedarys įtakos kriminogeninei situacijai ar korupcijai. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymai neturės tiesioginės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8. Ar įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams Įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus Įstatymų projektus, nereikės priimti naujų, keisti ar pripažinti netekusiais galios galiojančių įstatymų. 10.
Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas atitinka Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimus. 11. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos teisės normas. 12. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Įgyvendinamuosius teisės aktus turės priimti Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Patvirtinus Įstatymo projektą, papildomų lėšų poreikio nenumatoma. 14. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Rengiant Įstatymo projektą specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai Įstatymų projektų žodžiai yra „gamintojo duomenys“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
2023-05-24 Nr. XIVP-2785 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto
straipsnio 1 dalies 2 punkte siūloma nustatyti, kad verslininkas ženklindamas prekes ar kitokiu būdu privalo vartotojui pateikti duomenis apie verslininką (vardas ir pavardė ar pavadinimas, buveinės adresas, telefono ryšio numeris), o
„tuo atveju kaip produkto gamintojas skiriasi nuo verslininko“, nurodyti ir gamintojo
duomenis, jeigu tokia informacija nėra akivaizdi iš konteksto. Projektu siūlomas teisinis reguliavimas svarstytinas šiais aspektais. Pirma, nuostata „produkto gamintojas skiriasi nuo verslininko“ nėra pakankamai aiški. Neaišku, ar turimi omenyje tie atvejai, kai verslininkas ir gamintojas yra skirtingi subjektai, ar turimi omenyje kiti skirtumai tarp verslininko ir gamintojo. Siekiant aiškumo, projekto nuostata tikslintina, aiškiai įvardinant atvejus, kuomet turėtų būti nurodoma informacija (duomenys) apie produkto gamintoją. Antra, iš projekto nuostatų turinio nėra aišku, kokia konkrečiai informacija turėtų būti nurodoma apie produkto gamintoją, t. y. ar analogiška informacija (duomenys), kurie nurodomi apie verslininką (vardas ir pavardė ar pavadinimas, buveinės adresas, telefono ryšio numeris), ar kita informacija. Projektą reikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šį neaiškumą. 2. Atkreiptinas dėmesys, kad savo esme analogiškos nuostatos dėl vartotojų teisės į informaciją, kai sudaromos nuotolinės sutartys ir ne prekybos patalpose sudaromos sutartys, reglamentuojamos ir keičiamo kodekso 6.228⁷ straipsnio
nesiūloma. 3.
aiškinamajame rašte nurodyta, kad įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus turės priimti Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projekto 2 straipsnį nereikėtų papildyti nauja struktūrine dalimi, pasiūlant Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai iki įstatymo įsigaliojimo priimti įstatymui įgyvendinti reikalingus teisės aktus. Nauja projekto 2 straipsnio struktūrinė dalis turėtų įsigalioti anksčiau nei visas įstatymas, todėl atitinkamą išlygą dėl jos įsigaliojimo reikėtų nustatyti projekto 2 straipsnio 1 dalyje. Projekto 2 straipsnį papildžius nauja įstatymo įgyvendinimą reglamentuojančia struktūrine dalimi, atitinkamai reikėtų papildyti ir projekto 2 straipsnio pavadinimą. 4. Projektas taisytinas vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijomis, patvirtintomis teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 „Dėl Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“ (2021 m. lapkričio 18 d. įsakymo Nr. 1R-388 redakcija). 4.1. Redakciniu ir kalbiniu aspektu tikslintina projekto nuostata „tuo atveju kaip produkto gamintojas skiriasi nuo verslininko“. 4.2. Projekto 1 straipsnio pakeitimo esmėje vietoje žodžio „ją“ įrašytinas žodis „jį“. Departamento direktorius Dainius Zebleckis M. Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]
pirmininko pavaduotoja Agnė Širinskienė, nariai: Arvydą Anušauską pavaduojanti Jurgita Sejonienė, Aušrinę Armonaitę pavaduojanti Morgana Danielė, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Vilius Semeška, Andrius Vyšniauskas. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjai: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, vyriausioji specialistė Aidena Bacevičienė, padėjėjos: Meile Čeputienė, Rivena Zegerienė. Seimo narys Kęstutis Navickas, Ekonomikos ir inovacijų ministerijos Geresnio reglamentavimo ir verslo priežiūros politikos grupės vadovė Irminta Valytė, vyresnioji patarėja Justė Bulytė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-05-241 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto 1 straipsnyje dėstomo Civilinio kodekso (toliau – keičiamas kodeksas) 6.228⁶ straipsnio 1 dalies 2 punkte siūloma nustatyti, kad verslininkas ženklindamas prekes ar kitokiu būdu privalo vartotojui pateikti duomenis apie verslininką (vardas ir pavardė ar pavadinimas, buveinės adresas, telefono ryšio numeris), o „tuo atveju kaip produkto gamintojas skiriasi nuo verslininko“, nurodyti ir gamintojo duomenis, jeigu tokia informacija nėra akivaizdi iš konteksto. Projektu siūlomas teisinis reguliavimas svarstytinas šiais aspektais.
Pirma, nuostata „produkto gamintojas skiriasi nuo verslininko“ nėra pakankamai aiški. Neaišku, ar turimi omenyje tie atvejai, kai verslininkas ir gamintojas yra skirtingi subjektai, ar turimi omenyje kiti skirtumai tarp verslininko ir gamintojo. Siekiant aiškumo, projekto nuostata tikslintina, aiškiai įvardinant atvejus, kuomet turėtų būti nurodoma informacija (duomenys) apie produkto gamintoją. Antra, iš projekto nuostatų turinio nėra aišku, kokia konkrečiai informacija turėtų būti nurodoma apie produkto gamintoją, t. y. ar analogiška informacija (duomenys), kurie nurodomi apie verslininką (vardas ir pavardė ar pavadinimas, buveinės adresas, telefono ryšio numeris), ar kita informacija. Projektą reikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šį neaiškumą. Pritarti
analogiškos nuostatos dėl vartotojų teisės į informaciją, kai sudaromos nuotolinės sutartys ir ne prekybos patalpose sudaromos sutartys, reglamentuojamos ir keičiamo kodekso 6.228⁷ straipsnio 1 dalies 2 punkte, tačiau minėto keičiamo kodekso straipsniu keisti projektu nesiūloma. Pritarti
įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus turės priimti Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projekto 2 straipsnį nereikėtų papildyti nauja struktūrine dalimi, pasiūlant Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai iki įstatymo įsigaliojimo priimti įstatymui įgyvendinti reikalingus teisės aktus. Nauja projekto 2 straipsnio struktūrinė dalis turėtų įsigalioti anksčiau nei visas įstatymas, todėl atitinkamą išlygą dėl jos įsigaliojimo reikėtų nustatyti projekto 2 straipsnio 1 dalyje.
Projekto 2 straipsnį papildžius nauja įstatymo įgyvendinimą reglamentuojančia struktūrine dalimi, atitinkamai reikėtų papildyti ir projekto 2 straipsnio pavadinimą. Pritarti
projektų rengimo rekomendacijomis, patvirtintomis teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 „Dėl Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“ (2021 m. lapkričio 18 d. įsakymo Nr. 1R-388 redakcija). 4.1. Redakciniu ir kalbiniu aspektu tikslintina projekto nuostata „tuo atveju kaip produkto gamintojas skiriasi nuo verslininko“. 4.2. Projekto 1 straipsnio pakeitimo esmėje vietoje žodžio „ją“ įrašytinas žodis „jį“. Pritarti
Europos Sąjungos teisės grupė 2023-06-09 Įvertinę Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.228(6) straipsnio pakeitimo įstatymo projekto
institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2023 m. birželio 16 d. sprendimo Nr. SV-S-997 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 4 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: Pritarti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.228⁶ straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr.
XIVP-2785 (toliau – Įstatymo projektas) tikslui, tačiau iš esmės nepritarti Įstatymo projektui (teisinio reguliavimo priemonėms) dėl šių priežasčių:
nuotolinė ar ne prekybos patalpose sudaroma sutartis, verslininkas privalo aiškiai ir suprantamai suteikti vartotojui būtiną, teisingą, išsamią ir neklaidinančią informaciją, taip pat įtvirtinta informacija, kurią privaloma pateikti. Šio straipsnio nuostatos yra visiškai suderintos su 2011 m. spalio
teisių, kuria iš dalies keičiamos Tarybos direktyva 93/13/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 1999/44/EB bei panaikinamos Tarybos direktyva 85/577/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 97/7/EB, 5 straipsnio nuostatomis, kuriomis reikalaujama pateikti informacija tik apie prekiautojo geografinį adresą ir tapatybę kvietimo pirkti atveju laikoma esmine informacija (Direktyvos 2011/83/ES dėl vartotojų teisių aiškinimo ir taikymo gairių 3.2.2.1 papunktis). Taigi, esamas teisinis reguliavimas yra pakankamas, kad vartotojui būtų pateikiama visa informacija, kuri būtina siekiant užtikrinti aukštą vartotojų teisių apsaugos lygį ir visapusišką informavimą apie įsigyjamas prekes. Pritarti
papildyti vartotojų teisės gauti informaciją reikalavimus – įtraukti informaciją apie prekės gamintoją, jei prekės gamintojas ir verslininkas nėra tas pats asmuo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad gamintojo sąvoka yra apibrėžta keliuose įstatymuose.
Ji apima ne tik tuos asmenis, kurie pagamina produktą, bet ir tuos, kurie jį užsako pagaminti ir tik tuomet jį parduoda savo vardu ir pažymėtą savo prekės ženklu, pavyzdžiui, Civilinio kodekso 6.292 straipsnio 2 dalyje (įgyvendinant Direktyvą 85/374/EEB), Civilinio kodekso 6.364⁴ straipsnio 1 dalyje (įgyvendinant Direktyvą (ES) 2019/771), Lietuvos Respublikos produktų saugos įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje, Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje, Reglamento (ES) 2023/988 3 straipsnio 8 dalyje. Pagal Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje pateiktą gamintojo apibrėžtį gamintoju laikomas ne tik asmuo, kuris faktiškai pagamino gaminį, tačiau ir tas asmuo, kuris apie tai viešai pareiškė pažymėdamas gaminį savo pavadinimu, prekių ženklu ar kitu skiriamuoju žymeniu. Taip pat gamintoju laikomas asmuo, kuris veikia kaip gamintojo atstovas, kai gamintojas nėra įsisteigęs Europos ekonominės erdvės valstybėje, arba asmuo, kuris gaminį importuoja, kai Europos ekonominės erdvės valstybėje įsisteigusio gamintojo atstovo nėra. Galiausiai bet kuris kitas asmuo, kuris kaip gaminio tiekimo dalyvis gali daryti poveikį rinkai tiekiamo gaminio kokybei ir saugai, irgi gali būti laikomas gamintoju. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad Įstatymo projektu siekiama užtikrinti, kad produktų gamintojams, slepiantiems savo tapatybę po privačiu prekybos tinklo ženklu, būtų privaloma nurodyti savo identifikavimo informaciją. Nekvestionuojant tinkamo vartotojo informavimo ne tik apie prekės pardavėją, bet ir jos gamintoją, svarbos, iš esmės nėra aišku, kaip Įstatymo projektu siūlomas pakeitimas prisidėtų prie nurodytos problemos sprendimo.
Pagal pirmiau nurodytuose nacionaliniuose ir Europos Sąjungos teisės aktuose nustatomas gamintojo sąvokos apibrėžtis gaminio gamintoju laikytinas asmuo, kuris užsako gaminio gamybą ir paženklinęs savo vardu ar prekės ženklu pateikia rinkai, kartu prisiimdamas atsakomybę dėl teikiamo gaminio saugos ir kokybės. Taigi įstatymo projektu Nr. XIVP-2785 siūloma nustatyti pareiga pateikti papildomą informaciją apie gamintoją iš esmės nepasiektų siūlomo teisinio reguliavimo tikslo, nes, vadovaujantis teisės aktų hierarchijos principu, gamintoju ir toliau būtų laikomas savo prekių ženklu gaminį paženklinęs verslininkas. Pritarti Civilinio kodekso 6.292 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad gamintoju laikomas galutinio produkto, produkto dalies arba žaliavų gamintojas, paslaugų teikėjas ar kitas asmuo, kuris pažymėdamas produktą (paslaugas) savo vardu, prekės ženklu ar kitu skiriamuoju žymeniu nurodo save kaip gamintoją (paslaugų teikėją). Civilinio kodekso 6.364⁴ straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad prekės kokybės garantija (komercinė garantija) – pardavėjo arba gamintojo (garanto) įsipareigojimas vartotojui, papildomas prekės garantijai pagal įstatymą, grąžinti sumokėtą kainą ar pakeisti, pataisyti prekes ar teikti jų priežiūros paslaugas, jeigu prekės neatitinka kokybės garantijos dokumente arba reklamoje, paskelbtoje sudarant sutartį arba iki jos sudarymo, išdėstytų sąlygų ar kitų reikalavimų, nesusijusių su nustatytaisiais šio kodekso 6.363 straipsnyje. Šiame straipsnyje gamintoju laikomas prekių gamintojas, prekių importuotojas į Europos Sąjungą ar bet koks asmuo, ant prekių nurodantis savo pavadinimą, prekės ženklą ar kitą skiriamąjį ženklą.
Produktų saugos įstatymo 3 straipsnio, apibrėžiančios pagrindines šio įstatymo sąvokas, 3 dalyje nurodyta, kad gamintojas, tai fizinis arba juridinis asmuo, kita organizacija ar jos filialas, kurie pagamina gaminį arba užsako jį suprojektuoti ar pagaminti, perdirba gaminį ir parduoda tą gaminį savo vardu arba naudodami savo prekių ženklą. Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 straipsnio, apibrėžiančio šio įstatymo pagrindines sąvokas, 2 dalyje detalizuojama, kad gamintojas, tai teisės aktų nustatyta tvarka Lietuvos Respublikoje ar kitoje Europos ekonominės erdvės valstybėje veikiantis (įsteigtas) asmuo, kuris:
1) pagamino gaminį arba apie tai viešai pareiškė pažymėdamas gaminį savo pavadinimu, prekių ženklu ar kitu skiriamuoju žymeniu;
2) veikia kaip gamintojo atstovas, kai gamintojas nėra įsisteigęs Europos ekonominės erdvės valstybėje, arba gaminį importuoja, kai Europos ekonominės erdvės valstybėje įsisteigusio gamintojo atstovo nėra;
3) kaip gaminio tiekimo dalyvis gali daryti poveikį rinkai tiekiamo gaminio kokybei ir saugai. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2023/988
Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1025/2012 bei Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2020/1828 ir panaikinamos Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/95/EB bei Tarybos direktyva 87/357/EEB,
apibrėžtys, 8 dalyje taip pat nurodoma, kad gamintojas – fizinis arba juridinis asmuo, kuris gamina gaminį arba užsako jį suprojektuoti arba pagaminti ir jį parduoda to asmens vardu arba naudodamas jo prekių ženklą. 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė
3.
6151
teisėkūros pagrindų įstatyme yra įtvirtinti principai, kuriais būtina vadovautis sprendžiant dėl tam tikros rūšies ūkinės veiklos reguliavimo būtinumo ir masto. Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punkte yra nustatytas teisėkūros proporcingumo principas, kuris reikalauja, kad pasirinktos teisinio reguliavimo priemonės sudarytų kuo mažesnę administracinę ir kitokią naštą, nevaržytų teisinių santykių subjektų daugiau, negu to reikia teisinio reguliavimo tikslams pasiekti. Įvedus naują reikalavimą ūkio subjektams papildomai nurodyti tam tikrą informaciją apie gamintoją, ūkio subjektai patirs tiek vienkartinių (informacijos perspausdinimo, pakuočių keitimo ir pan.), tiek periodinių (tuo atveju, kai keičiasi fizinis gamintojas) prisitaikymo prie reguliavimo išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvoje yra platus gamintojų ratas ir jų gaminamos produkcijos asortimentas, siūlomu nauju reguliavimu sukeliama administracinė ir prisitaikymo prie reguliavimo išlaidų našta būtų itin reikšminga, neproporcinga teisinio reguliavimo tikslams pasiekti ir planuojamai naudai gauti. Kartu su Įstatymo projektu teikiamame aiškinamajame rašte nėra nurodoma, kad toks siūlomas įvesti reikalavimas turės tiesioginę neigiamą įtaką verslo sąlygoms (padidins prisitaikymo prie reguliavimo išlaidas ir privačių prekių ženklų savininkų patiriamas sąnaudas), todėl nėra pagrindžiamas tokio reguliavimo nustatymo tikslingumas, būtinumas ir proporcingumas. Pritarti
4.
6151
įtvirtinti nevienodas tų pačių prekių tiekimo rinkai sąlygas, nes keičiamo Civilinio kodekso 6.228⁶ straipsnio 1 dalies 2 punkte siūlymas nustatyti, kad verslininkas, ženklindamas prekes (produktus), privalės nurodyti ir gamintojo duomenis „tuo atveju, kai produkto gamintojas skiriasi nuo verslininko“, būtų taikomas tik tada, kai vartojimo sutartys sudaromos tiesiogiai prekybos patalpose, tačiau taip nebus ženklinamos prekės, teikiamos vartotojams sudarant nuotolines sutartis ir ne prekybos patalpose sudaromas sutartis, reglamentuojamas Civilinio kodekso 6.228⁷ straipsniu. Pritarti
projekto 1 straipsniu keičiamo Civilinio kodekso 6.228⁶ straipsnio
apie gamintoją nurodymu ženklinant konkrečias prekes, turės poveikį prekybai prekėmis su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis narėmis, o nustatomas naujas reikalavimas dėl prekės ženklinimo laikytinas techniniu reglamentu, todėl apie ketinamą priimti tokį reikalavimą (techninį reglamentą) turėtų̨ būti pranešta (notifikuota) Europos Komisijai ir kitoms Europos Sąjungos valstybėms narėms pagal 2015 m. rugsėjo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2015/1535, kuria nustatoma informacijos apie techninius reglamentus ir informacinės visuomenės paslaugų taisykles teikimo tvarka, bei šią direktyvą ir Pasaulio prekybos organizacijos Sutartį dėl techninių prekybos kliūčių įgyvendinantį Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gegužės 20 d. nutarimą Nr. 617 „Dėl Informacijos apie techninius reglamentus ir atitikties įvertinimo procedūras teikimo taisyklių̨ patvirtinimo“.
Tokio notifikavimo esmė ta, kad Europos Komisijai gavus valstybės narės teikiamą notifikavimo pranešimą prasideda mažiausiai
Europos Komisija ar kitos valstybės narės turi teisę išsakyti komentarus ar prieštaravimus dėl pateikto techninio reglamento projekto ir galimo laisvo prekių judėjimo Europos Sąjungos vidaus rinkoje suvaržymo, į kuriuos Lietuvos valdžios institucija, rengianti projektą, turėtų atitinkamai reaguoti. Taip pat atkreiptinas dėmesys į taikomą specialų atskirų prekių ženklinimo reguliavimą Europos Sąjungoje. Pavyzdžiui, maisto prekėms keliami informacijos apie maistą pateikimo reikalavimai ir bendrieji principai, reglamentuojantys maisto produktų ženklinimą ir atsakomybę už juos, yra įtvirtinti 2011 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1169/2011 dėl informacijos apie maistą teikimo vartotojams, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1924/2006 ir (EB) Nr. 1925/2006 bei kuriuo panaikinami Komisijos direktyva 87/250/EEB, Tarybos direktyva 90/496/EEB, Komisijos direktyva 1999/10/EB, Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/13/EB, Komisijos direktyvos 2002/67/EB ir 2008/5/EB bei Komisijos reglamentas (EB) Nr. 608/2004. Reglamento Nr. 1169/2011 3 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad informaciją apie maistą reglamentuojančiais teisės aktais siekiama laisvo teisėtai pagamintų ir parduodamų maisto produktų judėjimo Sąjungoje, tam tikrais atvejais atsižvelgiant į būtinybę apsaugoti teisėtus gamintojų interesus ir skatinti kokybiškų prekių gamybą. Reglamento Nr. 1169/2011 38 straipsnis nurodo, kad šiuo reglamentu konkrečiai suderintų klausimų srityje valstybės narės negali priimti nacionalinių priemonių ar toliau jas taikyti, nebent tai būtų leidžiama pagal Sąjungos teisę.
Nacionalinės priemonės neturi sudaryti kliūčių laisvam prekių judėjimui, įskaitant kitų valstybių narių maisto produktams taikomus ribojimus. Vadovaujantis Reglamento Nr. 1169/2011 9 straipsnio 1 dalies h punktu, ženklinant maisto produktus privaloma nurodyti Reglamento (ES) Nr. 1169/20118 straipsnio 1 dalyje nurodyto maisto tvarkymo subjekto pavadinimą ar įmonės pavadinimą ir adresą, t. y. maisto tvarkymo subjekto, atsakingo už informacijos apie maistą teikimą, duomenis – maisto tvarkymo subjekto, kurio pavarde ar įmonės pavadinimu prekiaujama maisto produktu, arba, jei tas maisto tvarkymo subjektas nėra įsisteigęs Europos Sąjungoje, importuotojo į Europos Sąjungos rinką duomenis. Reglamente (ES) Nr. 1169/2011 nėra įtvirtintos prievolės nurodyti gamintojo duomenis, todėl nacionalinės priemonės dėl papildomų privalomų duomenų galėtų būti priimtos tik laikantis Reglamento Nr. 1169/2011 39 straipsnio reikalavimų ir apie jas pranešta (notifikuota) Europos Komisijai ir kitoms Europos Sąjungos valstybėms narėms pagal Reglamento (ES) Nr. 1169/2011 45 straipsnio nustatytą tvarką. Pritarti
reglamento, kuriuo įtvirtinama tvarių gaminių ekologinio projektavimo reikalavimų nustatymo sistema (toliau – Reglamento pasiūlymas). 2023 m. gegužės
pasiūlymo.
Priėmus Reglamento pasiūlymą ir jam įsigaliojus (preliminariai po 18 mėn.) visi ES bendrajai rinkai teikiami gaminiai, išskyrus maistą, pašarą, žmonėms skirtus vaistus, veterinarinius vaistus, gyvus augalus, gyvūnus ir mikroorganizmus, žmogaus kilmės produktus, augalų ir gyvūnų produktus, tiesiogiai susijusius su jų būsima reprodukcija, ir transporto priemones, privalės turėti skaitmeninį gaminio pasą, kuris suteiks informacijos apie gaminių aplinkosauginį tvarumą ir kuriame turėtų būti pateikta informacija apie visą tiekimo grandinę. Pritarti
pasiūlymai: nėra. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: Projektą grąžinti iniciatoriams tobulinti, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. liepos 31 d. išvadoje pateiktus argumentus, ypatingą dėmesį atkreipiant į tai, kad: gamintojo sąvoka yra apibrėžta ne viename įstatyme (pvz., Civiliniame kodekse, Vartotojų teisių apsaugos įstatyme, Produktų saugos įstatyme) ir ji apima ne tik tuos asmenis, kurie pagamina produktą, bet ir tuos, kurie jį užsako pagaminti ir tik tuomet jį parduoda savo vardu ir savo prekės ženklu, todėl projektu siūloma nustatyti pareiga pateikti papildomą informaciją apie gamintoją iš esmės nepasiektų projekto aiškinamajame rašte nurodyto siūlomo teisinio reguliavimo tikslo, kad produktų gamintojams, slepiantiems savo tapatybę po privačiu prekybos tinklo ženklu, būtų privaloma nurodyti savo identifikavimo informaciją; galiojančios Civilinio kodekso 6.228⁶ straipsnio nuostatos yra visiškai suderintos su 2011 m. spalio 25 d.
Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/83/ES dėl vartotojų teisių, kuria iš dalies keičiamos Tarybos direktyva 93/13/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 1999/44/EB bei panaikinamos Tarybos direktyva 85/577/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 97/7/EB, 5 straipsnio nuostatomis, kuriomis reikalaujama pateikti informacija tik apie prekiautojo geografinį adresą ir tapatybę kvietimo pirkti atveju laikoma esmine informacija (Direktyvos 2011/83/ES dėl vartotojų teisių aiškinimo ir taikymo gairių 3.2.2.1 papunktis); galiojantis teisinis reguliavimas vertintinas kaip pakankamas, kad vartotojui būtų pateikiama visa informacija, kuri būtina siekiant užtikrinti aukštą vartotojų teisių apsaugos lygį ir visapusišką informavimą apie įsigyjamas prekes; projekto 1 straipsniu siūlomas Civilinio kodekso 6.228⁶ straipsnio 1 dalies 2 punkto pakeitimas susijęs su informacijos apie gamintoją nurodymu ženklinant konkrečias prekes, turėtų poveikį prekybai prekėmis su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis narėmis, o siūlomas naujas reikalavimas dėl prekės ženklinimo laikytinas techniniu reglamentu, todėl apie ketinamą priimti tokį reikalavimą (techninį reglamentą) turėtų̨ būti pranešta (notifikuota) Europos Komisijai ir kitoms Europos Sąjungos valstybėms narėms pagal 2015 m. rugsėjo 9 d.
Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/83/ES dėl vartotojų teisių, kuria iš dalies keičiamos Tarybos direktyva 93/13/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 1999/44/EB bei panaikinamos Tarybos direktyva 85/577/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 97/7/EB, 5 straipsnio nuostatomis, kuriomis reikalaujama pateikti informacija tik apie prekiautojo geografinį adresą ir tapatybę kvietimo pirkti atveju laikoma esmine informacija (Direktyvos 2011/83/ES dėl vartotojų teisių aiškinimo ir taikymo gairių 3.2.2.1 papunktis); galiojantis teisinis reguliavimas vertintinas kaip pakankamas, kad vartotojui būtų pateikiama visa informacija, kuri būtina siekiant užtikrinti aukštą vartotojų teisių apsaugos lygį ir visapusišką informavimą apie įsigyjamas prekes; projekto 1 straipsniu siūlomas Civilinio kodekso 6.228⁶ straipsnio 1 dalies 2 punkto pakeitimas susijęs su informacijos apie gamintoją nurodymu ženklinant konkrečias prekes, turėtų poveikį prekybai prekėmis su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis narėmis, o siūlomas naujas reikalavimas dėl prekės ženklinimo laikytinas techniniu reglamentu, todėl apie ketinamą priimti tokį reikalavimą (techninį reglamentą) turėtų̨ būti pranešta (notifikuota) Europos Komisijai ir kitoms Europos Sąjungos valstybėms narėms pagal 2015 m. rugsėjo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2015/1535, kuria nustatoma informacijos apie techninius reglamentus ir informacinės visuomenės paslaugų taisykles teikimo tvarka, bei šią direktyvą ir Pasaulio prekybos organizacijos Sutartį dėl techninių prekybos kliūčių įgyvendinantį Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gegužės 20 d. nutarimą Nr. 617 „Dėl Informacijos apie techninius reglamentus ir atitikties įvertinimo procedūras teikimo taisyklių̨ patvirtinimo“. 8. Balsavimo rezultatai: už – 8, prieš – 0, susilaikė – 0. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Irena Haase, Agnė Širinskienė. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta.
Komiteto pirmininkė (Parašas) Irena Haase Komiteto biuro patarėja Martyna Civilkienė