ir uždaviniai. Seksualiniai nusikaltimai tampa vis didesne problema daugelyje šalių, kurios imasi įvairių apsaugos veiksmų nuo seksualinių nusikaltimų prieš vaikus, nusikaltėlių nustatymu ir nubaudimu. Žinoma, kad seksualinis išnaudojimas ir seksualinė prievarta yra labiausiai vaiką žalojantis suaugusio asmens nusikalstamas elgesys, turintis ilgalaikį poveikį nukentėjusiam ir jo artimiesiems. Seksualinę prievartą vaikai gali patirti ne tik jiems artimoje aplinkoje, bet ir mokyklose, darželiuose, vaikų globos namuose, asmens sveikatos gydymo įstaigose, tačiau patirtos prievartos faktas vis dar yra slepiamas ir laikomas
„šeimos gėda“. Iššūkis, su kuriuo susiduria visuomenė, yra aktyvių apsaugos
priemonių tokio pobūdžio nusikaltimams užkardyti taikymas. Šis iššūkis – vaikų apsauga nuo seksualinio išnaudojimo – įgauna prioritetinį statusą. Gali būti taikomos įvairios apsaugos priemonės, tačiau seksualinius nusikaltimus padariusius asmenis būtina kontroliuoti net ir jiems atlikus bausmę. Viena iš kontrolės formų yra seksualinių nusikaltėlių registrų kūrimas ir duomenų iš registro apie nusikaltimus padariusius asmenis ir galimas rizikas, susijusias su buvimu laisvėje, teikimas. Sunkiausias uždavinys – išspręsti galimą konfliktą tarp nusikaltėlio teisės apsaugoti savo asmens duomenis ir privatumą bei poreikio užtikrinti potencialių jo aukų saugumą pastarųjų naudai. Tokių registrų sukūrimas stiprina socialinį saugumo jausmą bei leidžia imtis individualių priemonių žmonių, kuriems gresia tokių nusikaltimų pavojus, apsaugai.
Nevyriausybinių organizacijų iniciatyva, nuo 2017 m. aktyviai svarstyta galimybė steigti lytinių nusikaltėlių registrą, tačiau Lietuvoje po įvairaus lygio tarpinstitucinių pasitarimų buvo apsispręsta atidėti minėto registro steigimą ir įgyvendinti kitus teisinius bei techninius sprendimus (pvz., optimizuoti institucijų informacinių sistemų darbą, patobulinti vaiko teisių apsaugos teisės aktus ir pan.). Tačiau registro įsteigimo idėjos atsisakyta nebuvo. Pastaruoju metu ženkliai išaugo seksualinių nusikaltimų prieš nepilnamečius skaičius. Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Informatikos ir ryšių departamentas) Nusikalstamų veikų žinybinio registro duomenimis, nepilnamečių asmenų atžvilgiu 2021–2022 m. buvo:
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) str. Registruota nusikalstamų veikų Tyrimo rezultatai/ baigta Tyrimo rezultatai/nutraukta 2021 m. 2022 m. 2021 m. 2022 m. 2021 m. 2022 m. Nepilnamečio asmens išžaginimas (BK 149 str. 3 d.)2119211417
1920201910
1781297
3436302915
20210 4 Lytinės aistros tenkinimas pažeidžiant nepilnamečio asmens apsisprendimo laisvę ir neliečiamumą (BK 151¹ str.)3444292531
21300
1091151009154
26143092 2 Pelnymasis iš nepilnamečio asmens prostitucijos (BK 307 str.
120201 Kai kuriose Europos valstybėse (pvz., Lenkijoje, Portugalijoje, Prancūzijoje, Austrijoje, Jungtinėje Karalystėje (Anglijoje ir Velse, Škotijoje, Šiaurės Airijoje) yra sukurti specialūs lytinius nusikaltimus padariusių asmenų registrai, tarp jų ir viešieji, kuriuose sukauptą informaciją gali naudoti teisėsaugos institucijos ir veiklą, susijusią su vaikų ugdymu ar priežiūra, vykdantys subjektai. Daugelyje Europos valstybių asmenims, kurie yra padarę lytinius nusikaltimus, taikomi tam tikri veiklos ribojimai, susiję, visų pirma, su draudimu užimti pareigas, kurioms būdingas nuolatinis kontaktavimas su vaikais. Tokiems asmenims taip pat gali būti nustatyti tam tikri specialūs įpareigojimai (pvz., įpareigojimas reguliariai informuoti policiją apie savo gyvenamąją vietą ar nesilankyti tam tikrose vietose). Kai kuriose ne Europos valstybėse yra įdiegti viešai prieinami registrai (pvz., Jungtinėse Amerikos Valstijose, Maldyvuose, Pietų Korėjoje, Bermuduose). Atitinkamai vienų nuteistųjų duomenys yra viešai skelbiami, kitų duomenų prieinamumas yra ribojamas. Australijoje nėra įdiegta nacionaliniu lygmeniu, tačiau egzistuoja atskirose valstijose. Įstatymo tikslas – sustiprinti prevencines priemones, kurios užkardys kelią seksualiniams nusikaltimams.
Dėl nukentėjusiųjų nuo tokių nusikaltimų (dažniausiai nepilnamečių, silpnesnių, bejėgių, priklausomų ar turinčių psichikos sutrikimų) ir tokių nusikaltimų poveikio nukentėjusiųjų emocinei ir psichinei būklei, būtina seksualinius nusikaltėlius kontroliuoti, net ir atlikus jiems skirtas bausmes. Tai sustiprins valstybės vaidmenį užkertant kelią nusikaltimams ir saugantis socialiai žalingų veiksmų. Įstatymas numato palengvinti tam tikrų valstybės organų ir institucijų bylų (ypač baudžiamųjų) vykdymo procesą. Be to, būtina sugriežtinti asmenų, dirbančių mokymosi sferose, įdarbinimo kriterijus – turi būti atliekamos periodinės patikros kelis kartus per metus. Vienas iš spręstinų klausimų – administracinės atsakomybės sugriežtinimas darbdaviams, juridiniams ir fiziniams asmenims tikrinant darbuotojus, kurie priimami į darbą. Tai asmenys, kurie ketina vykdyti individualią veiklą, susijusią su vaikais, pagal verslo liudijimus ar individualios veiklos pažymėjimus. Siekiamybė, kad į subjektų, turinčių teisę tikrinti priimamus dirbti darbuotojus, patikrą bus įtraukti Darbo inspekcijos darbuotojai. Viena iš principinių nuostatų – nusikaltusių asmenų, išėjusių į laisvę, stebėsena ir jų kontrolės mechanizmo sukūrimas. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai. Projektą parengė Seimo nariai: Rimantė Šalaševičiūtė, Aušrinė Norkienė ir Rita Tamašunienė. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai. Šiuo metu baudžiamąją atsakomybę už seksualinius nusikaltimus bei asmenų, įtariamų, kaltinamųjų ar nuteistų už seksualinius nusikaltimus, kontrolės priemones reglamentuoja:
1Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas (Nr. VIII-1968). 2. Lietuvos Respublikos policijos įstatymas (Nr. VIII-2048). 3. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas (Nr. IX-785). 4.
4Lietuvos Respublikos įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro įstatymas (Nr. XI-1503). 5. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas (Nr. I-1234). 6. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. balandžio 18 d nutarimas Nr. 435 „Dėl
įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro nuostatų patvirtinimo ir veiklos pradžios nustatymo“. 7. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. gegužės 25 d. nutarimas Nr. 517 „Dėl darbų, veiklų ir paslaugų, kurių dirbti, atlikti ar teikti dėl tiesioginių kontaktų su vaikais neturi teisės asmenys, įsiteisėjusiu apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu pripažinti kaltais už nusikalstamas veikas, nurodytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso XXI skyriuje, ar už kitas nusikalstamas veikas, susijusias su vaiko seksualiniu išnaudojimu, vaikų pornografija ar prostitucija, sąrašo patvirtinimo“. 8. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. spalio 31 d. įsakymas Nr. IV-776 „Dėl nusikalstamų veikų žinybinio registro duomenų tvarkymo taisyklių patvirtinimo". Šiuo metu Lietuvoje nėra atskiro įstatymo, kuris detaliai reglamentuotų įtariamų ar nuteistų asmenų kontrolės priemones, nenumatyta pareiga fiziniams ir juridiniams asmenims sudarant darbo sutartį, kai darbas susijęs su vaiko laisvalaikiu, auklėjimu, švietimu, gydymu ar priežiūra, ar asmuo nėra teistas už seksualinius nusikaltimus, įstatymu nenustatyta ir teisės aktais nereglamentuota nusikalstamų veikų žemėlapio steigimo ir tvarkymo tvarka. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama. Įstatymo projekte numatoma sukurti šias konkrečias priemones, kurios turėtų užkardyti seksualinius nusikaltimus. Tai:
registras – sudarytas iš dviejų atskirų duomenų bazių:
juridinių ir fizinių asmenų, susijusių su nepilnamečių auklėjimu, švietimu, gydymu ar priežiūra, prievolės. 3.
nusikalstamumo rizikos vietų nustatymo žemėlapis. Registras: planuojama, kad Seksualinių nusikaltėlių registras bus tvarkomas dviejose duomenų bazėse. Jį valdys Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, tvarkys Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Lietuvos probacijos tarnyba, techninis tvarkytojas – Informatikos ir ryšių departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos. Registre taip pat bus pateikta išsami informacija apie tokio asmens teistumą (teistumus), taip pat informacija apie bausmių vykdymą ir užbaigimą. Be to, į Registrą bus įtraukta informacija apie dabartinę į Registrą įrašyto asmens gyvenamąją vietą. Aukščiau minėtų asmenų duomenų paskelbimas Registre iš esmės bus privalomas. Tik pagrįstais atvejais teismas galės nuspręsti neįtraukti tokių duomenų į Registrą dėl nukentėjusio asmens ar jo artimiausių giminaičių privataus gyvenimo apsaugos ar kitų svarbių privačių interesų, ypatingai, kai nukentėjęs nepilnametis arba jei duomenų įtraukimas sukeltų neproporcingai sunkių padarinių asmeniui, kuris yra įrašomas į Registrą. Asmenų, nuteistų už pakartotinius seksualinius nusikaltimus, nuteistų už išžaginimą sunkinančiomis aplinkybėmis arba už tokią veiką prieš nepilnametį iki 14 metų, teismui tokia teisė nesuteikiama. Tokių asmenų atžvilgiu teismas galės spręsti apie jų duomenų išbraukimą tik iš Viešojo registro (jie liks Ribotos prieigos registre) ir tik išimtinu atveju, pagrįstu tik nukentėjusio nepilnamečio gerove. Ribotos prieigos registras: duomenis iš Ribotos prieigos registro galės gauti teisėsaugos institucijos: teismai, prokuratūra, policija, taip pat valstybės ir vietos valdžios institucijos, darbdaviai (juridiniai ir fiziniai) dėl priimamų dirbti darbuotojų, susijusių su nepilnamečių auklėjimu, švietimu, laisvalaikiu, gydymu ar priežiūra, kad galėtų atlikti teisės aktuose nustatytus reikalavimus.
Viešasis registras: Viešasis registras bus prieinamas viešai, skelbiamas Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos interneto svetainėje. Į šį Registrą bus įrašyti nuteistųjų už pakartotinus seksualinius nusikaltimus duomenys. Į Viešąjį registrą bus įrašomi tik šie asmens duomenys: gimtoji šalis, vardas, pavardė ir gyvenamoji vietovė, o taip pat ypatingai žiauriai išžaginę nepilnamečius arba už seksualinius nusikaltimus su mažamečiais asmenimis (iki 14 metų). Į Registrą įtraukto nuteistojo prievolės: nuteistasis, kurio duomenys bus įrašyti į Registrą, prieš išeidamas į laisvę iš atitinkamos įstaigos privalės pranešti tardymo izoliatoriaus, įkalinimo įstaigos, psichiatrijos įstaigos, jaunimo globos centro ar pataisos namų vadovaujančiam asmeniui arba atitinkamam Probacijos padaliniui (kai jis bus laisvėje) tikrąjį jo gyvenamosios vietos adresą, kur jis apsistos. Be to, apie kiekvieną faktinio gyvenamosios vietos adreso pasikeitimą nuteistasis ne vėliau kaip per 3 dienas turės informuoti Probacijos padalinį. Nuteistasis taip pat privalės pranešti apie keliones už Lietuvos Respublikos ribų, o grįžęs į šalį privalės nurodyti faktinę buvimo šalyje vietą. Darbdavių, juridinių ir fizinių asmenų, susijusių su nepilnamečių auklėjimu, švietimu, gydymu ar priežiūra, prievolės: prieš pradėdami darbo santykius ar leisdami asmeniui užsiimti veikla, susijusia su nepilnamečių auklėjimu, švietimu, laisvalaikiu, gydymu ar priežiūra, darbdaviai bei juridiniai ir fiziniai asmenys dėl šių asmenų galimybių dirbti privalo iš Ribotos prieigos registro gauti informaciją apie šiuos asmenis.
Ypatingos rizikos vietų nustatymas: projektas numato, kad Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Generalinis policijos komisaras sukurs ir tvarkys seksualinių nusikaltimų rizikos žemėlapį, kuriame bus pateikiami naujausi duomenys apie vietas, kuriose yra ypač didelė nusikaltimų seksualinei laisvei ir apsisprendimui rizika. Šis žemėlapis visuomenei bus skelbiamas Policijos komisariato interneto svetainėje. Siūlomas reglamentavimas užtikrins:
1nusikaltimų, susijusių su seksualiniu, ypač vaikų,
sumažėjimą. 2. Numatyti apribojimai padės ginti viešąjį interesą, kas būtina atsižvelgiant į didėjančių seksualinių nusikaltimų tendenciją ir naujų rūšių grėsmes šioje srityje. 3. Užtikrins ugdymo ir mokymo institucijų, dirbančių su nepilnamečiais asmenimis, informacijos apie seksualinius nusikaltėlius prieinamumą ir jų kontrolę. 4. Sudarys galimybę kontroliuoti į juos įtrauktus asmenis. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimas neatliekamas. Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai. Priimtas įstatymo projektas neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai.
Priimtas įstatymo projektas neigiamos įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Priėmus įstatymo projektą, turės būti pakeisti šie teisės aktai:
1Lietuvos Respublikos policijos įstatymas Nr. VIII-2048. 2. Lietuvos Respublikos įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro įstatymas
Nr. XI-1503. 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 435 „Dėl įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro nuostatų patvirtinimo ir veiklos pradžios nustatymo“. 4. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 517 „Dėl darbų, veiklų ir paslaugų, kurių dirbti, atlikti ar teikti dėl tiesioginių kontaktų su vaikais neturi teisės asmenys, įsiteisėjusiu apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu pripažinti kaltais už nusikalstamas veikas, nurodytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso XXI skyriuje, ar už kitas nusikalstamas veikas, susijusias su vaiko seksualiniu išnaudojimu, vaikų pornografija ar prostitucija, sąrašo patvirtinimo“. 5. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. spalio 31 d. įsakymas Nr. IV-776 „Dėl nusikalstamų veikų žinybinio registro duomenų tvarkymo taisyklių patvirtinimo". 9. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos įstatymų ir kitų teisės normų rengimo tvarkos reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, projekte naujų sąvokų nėra, jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10.
konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. Įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir laisvių apsaugos konvencijos nuostatas, neprieštarauja Europos Sąjungos dokumentams. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti. Įstatymui įgyvendinti reikės pakeisti dabar galiojančius ir priimti naujus teisės aktus, kuriuos paruošti turės Lietuvos Respublikos teisingumo ministras ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras iki 2024 m. gegužės 30 dienos. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais). Įstatymo įgyvendinimui iš valstybės biudžeto reikės:
investicijų (CAPEX) – 705 tūkst. eurų. 2. Metinėms veiklos išlaidoms (OPEX) – 226 tūkst. eurų asignavimų (licencijų palaikymui, sistemos iš išorės II lygmens palaikymui, probacijos tarnybos administraciniai kaštai, IRD administraciniai kaštai, IT infrastruktūros sąnaudos). Iš viso – 931 tūkst. eurų. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis. Registro objektas, Registro tvarkytojas, Registro valdytojas. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra. Teikia Seimo narė Rimantė Šalaševičiūtė
Projekto Nr. XIVP- 2784 (2)
DĖL Lietuvos respublikos asmenų, įtariamų ar nuteistų už nusikaltimus ar baudžiamuosius nusižengimus seksualinio apsisprendimo laisvEI ir neliečiamumUI
įstatymO PROJEKTO
ir uždaviniai. Seksualiniai nusikaltimai tampa vis didesne problema daugelyje šalių, kurios imasi įvairių apsaugos veiksmų nuo seksualinių nusikaltimų, padarytų prieš vaikus, nusikaltėlių nustatymu ir nubaudimu. Žinoma, kad seksualinis išnaudojimas ir seksualinė prievarta yra labiausiai vaiką žalojantis suaugusio asmens nusikalstamas elgesys, turintis ilgalaikį poveikį nukentėjusiam ir jo artimiesiems. Vaikai seksualinę prievartą dažniausiai patiria jiems artimoje aplinkoje, o taip pat mokyklose, vaikų ikimokyklinio ugdymo, asmens sveikatos priežiūros įstaigose, tačiau patirtos prievartos faktas vis dar yra slepiamas ir laikomas „šeimos gėda“. Iššūkis, su kuriuo susiduria visuomenė, yra aktyvių apsaugos priemonių tokio pobūdžio nusikaltimams kontroliuoti taikymas. Šis iššūkis – vaikų apsauga nuo seksualinio išnaudojimo – įgauna prioritetinį statusą. Viena iš tokių prevencijos priemonių gali būti Lietuvos Respublikos asmenų, įtariamų ar nuteistų už nusikaltimus ar baudžiamuosius nusižengimus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui padarytus prieš vaikus, registras. Nevyriausybinių organizacijų iniciatyva, dar 2017 m. aktyviai svarstyta galimybė steigti lytinių nusikaltėlių registrą, tačiau Lietuvoje po įvairaus lygio tarpinstitucinių pasitarimų buvo apsispręsta atidėti minėto registro steigimą ir įgyvendinti kitus teisinius bei techninius sprendimus (pvz., optimizuoti institucijų informacinių sistemų darbą, patobulinti vaiko teisių apsaugos teisės aktus ir pan.). Tačiau registro įsteigimo idėjos atsisakyta nebuvo. Pastaruoju metu ženkliai išaugo seksualinių nusikaltimų prieš nepilnamečius skaičius.
Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – IRD) Nusikalstamų veikų žinybinio registro duomenimis, nepilnamečių asmenų atžvilgiu 2021–2022 m. buvo: Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) str. Registruota nusikalstamų veikų Tyrimo rezultatai/ baigta Tyrimo rezultatai/nutraukta
asmens išžaginimas (BK 149 str. 3 d.)211921141718 Mažamečio asmens išžaginimas (BK 149 str. 4 d.)19202019109 Nepilnamečio asmens seksualinis prievartavimas (BK 150 str. 3 d.)17812975 Mažamečio asmens seksualinis prievartavimas (BK 150 str. 4 d.)343630291514 Nepilnamečio asmens privertimas lytiškai santykiauti (BK 151 str. 2 d.)202104 Lytinės aistros tenkinimas pažeidžiant nepilnamečio asmens apsisprendimo laisvę ir
šešiolikos metų asmens viliojimas (BK 152¹ str.)213001 Jaunesnio nei šešiolikos metų asmens tvirkinimas (BK 153 str.)109115100915463 Vaiko išnaudojimas pornografijai (BK 162 str.)261430922 Pelnymasis iš nepilnamečio asmens prostitucijos (BK 307 str. 3 d.)120201 Kai kuriose Europos valstybėse (pvz., Lenkijoje, Portugalijoje, Prancūzijoje, Austrijoje, Jungtinėje Karalystėje (Anglijoje ir Velse, Škotijoje, Šiaurės Airijoje) yra sukurti specialūs lytinius nusikaltimus padariusių asmenų registrai, tarp jų ir viešieji, kuriuose sukauptą informaciją gali naudoti teisėsaugos institucijos ir veiklą, susijusią su vaikų ugdymu ar priežiūra, vykdantys subjektai. Daugelyje Europos valstybių asmenims, kurie yra padarę lytinius nusikaltimus, taikomi tam tikri veiklos ribojimai, susiję, visų pirma, su draudimu užimti pareigas, kurioms būdingas nuolatinis kontaktavimas su vaikais.
Tokiems asmenims taip pat gali būti nustatyti tam tikri specialūs įpareigojimai (pvz., įpareigojimas reguliariai informuoti policiją apie savo gyvenamąją vietą ar nesilankyti tam tikrose vietose). Kai kuriose ne Europos valstybėse taip pat yra viešai prieinami registrai (pvz., Jungtinėse Amerikos Valstijose, Maldyvuose, Pietų Korėjoje, Bermuduose). Atitinkamai vienų nuteistųjų duomenys yra viešai skelbiami, kitų duomenų prieinamumas yra ribojamas. Australijoje toks registras nėra įdiegtas nacionaliniu lygmeniu, tačiau tokius registrus turi atskiros valstijos. Sunkiausias uždavinys – išspręsti galimą konfliktą tarp nusikaltėlio teisės apsaugoti savo asmens duomenis ir privatumą bei poreikio užtikrinti potencialių jo aukų saugumą pastarųjų naudai. Tokių registrų sukūrimas stiprina socialinį saugumo jausmą bei leidžia imtis individualių priemonių žmonių, kuriems gresia tokių nusikaltimų pavojus, apsaugai. Įstatymo tikslas – sustiprinti prevencines priemones, kurios užkardys kelią seksualiniams nusikaltimams. Dėl nukentėjusiųjų nuo tokių nusikaltimų (dažniausiai nepilnamečių, silpnesnių, bejėgių, priklausomų ar turinčių psichikos sutrikimų) ir tokių nusikaltimų poveikio nukentėjusiųjų emocinei ir psichinei būklei, būtina seksualinius nusikaltėlius kontroliuoti, net ir atlikus jiems skirtas bausmes. Tai sustiprins valstybės vaidmenį užkertant kelią nusikaltimams ir saugantis socialiai žalingų veiksmų. Įstatymas palengvins tam tikrų valstybės organų ir institucijų bylų (ypač baudžiamųjų) vykdymo procesą. Be to, būtina sugriežtinti asmenų, dirbančių mokymosi sferose, įdarbinimo kriterijus – turi būti atliekamos periodinės patikros kelis kartus per metus.
Vienas iš spręstinų klausimų – administracinės atsakomybės sugriežtinimas darbdaviams, juridiniams ir fiziniams asmenims tikrinant darbuotojus, kurie priimami į darbą. Tai asmenys, kurie ketina vykdyti individualią veiklą, susijusią su vaikais, pagal verslo liudijimus ar individualios veiklos pažymėjimus. Siekiamybė, kad į subjektų, turinčių teisę tikrinti priimamus dirbti darbuotojus, patikrą būtų įtraukti Darbo inspekcijos darbuotojai. Viena iš principinių nuostatų – nusikaltusių asmenų, išėjusių į laisvę, stebėsena ir jų kontrolės mechanizmo sukūrimas. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai. Projektą parengė Seimo nariai: Rimantė Šalaševičiūtė, Aušrinė Norkienė, Rita Tamašunienė ir kiti Seimo valstiečių ir žaliųjų frakcijos nariai. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai. Šiuo metu baudžiamąją atsakomybę asmenų, įtariamų ar nuteistų už nusikaltimus ar baudžiamuosius nusižengimus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui padarytus prieš vaikus, kontrolės priemones reglamentuoja:
1Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas (Nr. VIII-1968). 2. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas (Nr. IX-785). 3. Lietuvos Respublikos policijos įstatymas (Nr. VIII-2048). 4. Lietuvos Respublikos įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro įstatymas (Nr. XI-1503). 5. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas (Nr. I-1234). 6. Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas (Nr. XI-1860). 7. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. balandžio 18 d nutarimu Nr. 435 patvirtinti
Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro nuostatai. 8. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. gegužės 25 d. nutarimu Nr.
Darbų, veiklų ir paslaugų, kurių dirbti, atlikti ar teikti dėl tiesioginių kontaktų su vaikais neturi teisės asmenys, įsiteisėjusiu apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu pripažinti kaltais už nusikalstamas veikas, nurodytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso XXI skyriuje, ar už kitas nusikalstamas veikas, susijusias su vaiko seksualiniu išnaudojimu, vaikų pornografija ar prostitucija, sąrašas. 9. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. IV-776 patvirtintos Nusikalstamų veikų žinybinio registro duomenų tvarkymo taisyklės. Šiuo metu Lietuvoje nėra atskiro įstatymo, kuris detaliai reglamentuotų įtariamų ar nuteistų asmenų kontrolės priemones, nenumatyta pareiga fiziniams ir juridiniams asmenims sudarant darbo sutartį, kai darbas susijęs su vaiko laisvalaikiu, auklėjimu, švietimu, gydymu ar priežiūra, tikrinti ar asmuo nėra teistas už seksualinius nusikaltimus. Lietuvoje įstatymu nereglamentuota teisė gauti iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ribotos prieigos duomenis apie asmenis, įtariamus, kaltinamus ar nuteistus už nusikaltimus, tarp jų ir seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui padarytus prieš vaikus, tai reglamentuota tik lokaliniais teisės aktais. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. balandžio 18 d. nutarimu Nr. 435 patvirtintų Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro nuostatų 81 punkte nurodyta, kad Registro duomenų bazėje ar Registro duomenų bazės archyve tvarkomi Registro duomenys ir Registro dokumentai teikiami tik įstatymų ir tiesiogiai taikomų Europos Sąjungos teisės aktų nustatytais atvejais.
Įstatymu nenustatyta ir teisės aktais nereglamentuotas asmenų, įtariamų ar nuteistų už nusikaltimus ar baudžiamuosius nusižengimus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui padarytus prieš vaikus, nusikaltimų rizikos vietų nustatymas, nusikalstamų veikų žemėlapio steigimo ir tvarkymo tvarka. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama. Įstatymo projekte numatoma sukurti šias konkrečias priemones, kurios turėtų užkardyti seksualinius nusikaltimus asmenų, įtariamų ar nuteistų už nusikaltimus ar baudžiamuosius nusižengimus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, padarytus prieš vaikus. Tai:
nusikaltimus ar baudžiamuosius nusižengimus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui padarytus prieš vaikus, registras – sudarytas iš dviejų atskirų duomenų bazių:
rizikos vietų nustatymo žemėlapis. 3. Registrą valdys Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerija, kurios valdymo ir veiklos sričiai priskirtas registras ir kuri metodiškai vadovauja registro tvarkytojui bei koordinuoja registro funkcionavimą; tvarkys - Informatikos ir ryšių departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos. Registre bus tvarkomi dėl Registro objektų ikiteisminio tyrimo metu priimtų nutarimų ir nutarčių bei teisminio nagrinėjimo metu priimtų nutarčių ir nuosprendžių duomenys, duomenys apie įtariamiesiems ir nuteistiesiems paskirtų bausmių vykdymą ir atlikimą, taip pat duomenys apie jų teistumą, teistumo laiko sutrumpinimą, teistumo panaikinimą ir išnykimą.
Ribotos prieigos duomenų bazėje bus kaupiami duomenys apie įtariamų ar nuteistų už nusikaltimus ar baudžiamuosius nusižengimus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui padarytus prieš vaikus. Viešoje duomenų bazėje bus kaupiami duomenys apie nuteistuosius už nusikaltimus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui padarytus prieš vaikus: asmenį identifikuojantys duomenys - gimimo šalis, pavardė, vardas, išskyrus tėvų vardus, motinos mergautinė pavardė, vietovės, kurioje šis asmuo gyvena, pavadinimas, nuosprendžio paskelbimo ir įsiteisėjimo data, nuteistojo asmens nuotraukos. Įstatymo projekte numatyta, kad duomenis iš Ribotos prieigos duomenų bazės galės gauti teismai ir kitos teisėsaugos institucijos, vykdančios įstatymuose nustatytus įgaliojimus, darbdaviai, kiti juridiniai ir fiziniai asmenys, sudarantys sutartis darbui su asmeniu susijusiu su nepilnamečių auklėjimu, švietimu, poilsiu, gydymu ar jų priežiūra turi teisę gauti tik informaciją, ar asmuo įtariamas ar nuteistas už nusikaltimus ar baudžiamuosius nusižengimus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui padarytus prieš vaikus.
Numatytos nuteistojo pareigos: per 3 kalendorines dienas nuo pranešimo, kad jis įtrauktas į Registrą gavimo dienos, apie faktinį gyvenamosios vietos adresą pagal gyvenamą vietą ir, ne vėliau kaip per 3 kalendorines dienas, apie kiekvieną faktinį gyvenamosios vietos pakeitimą pagal gyvenamą vietą - pranešti Probacijos tarnybos pareigūnui, arba, būdamas įkalinimo įstaigoje, psichiatrijos įstaigoje, jaunimo ugdymo centre, gydymo įstaigoje privalo pranešti tos įstaigos vadovui, pastarasis privalės nedelsiant perduoti informaciją apie asmens įtraukto į Registrą faktinį gyvenamosios vietos adresą atitinkamam Probacijos tarnybos padaliniui. Pakeitus faktinį gyvenamosios vietos adresą už Lietuvos Respublikos ribų, asmuo prieš išvykdamas ar sugrįžus i Lietuvą privalės pranešti apie tai atitinkamam pagal gyvenamąją vietą Probacijos tarnybos pareigūnui. Probacijos tarnybos pareigūnas gautą informaciją turės nedelsiant perduoti Registro tvarkytojui. Projektas numato, kad Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Generalinis policijos komisaras sukurs ir tvarkys seksualinių nusikaltimų rizikos žemėlapį, kuriame bus pateikiami naujausi duomenys apie vietas, kuriose yra ypač didelė nusikaltimų seksualinei laisvei ir apsisprendimui rizika. Šis žemėlapis visuomenei bus skelbiamas Policijos komisariato interneto svetainėje. Toks žemėlapis padės užtikrinti vaikų saugumą ir turės prevencinę reikšmę.
Siūlomas reglamentavimas užtikrins:
ar baudžiamuosius nusižengimus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui padarytus prieš vaikus, sumažėjimą;
ginti viešąjį interesą;
įstaigų, dirbančių su nepilnamečiais asmenimis, informacijos apie seksualinius nusikaltėlius prieinamumą ir jų kontrolę;
asmenis;
įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimas neatliekamas. Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai. Priimtas įstatymo projektas neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Priimtas įstatymo projektas neigiamos įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Priėmus įstatymo projektą, turės būti pakeisti šie teisės aktai:
Respublikos įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro įstatymas Nr. XI-1503. 3. Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas Nr.XI-1860. 4. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas Nr. IX-994. 5. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. balandžio 18 d. nutarimu Nr. 435 patvirtinti Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro nuostatai. 6.
Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. IV-776 patvirtinti Nusikalstamų veikų žinybinio registro duomenų tvarkymo taisyklės. Kartu su šiuo projektu teikiami jį lydintieji įstatymų projektai: Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, numatantis 1 straipsnio 2 dalies pakeitimą, kad įstatymo nuostatos netaikomos asmenims, įtariamiems ar nuteistiems už seksualinius nusikaltimus prieš vaikus ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 225 straipsnio Vengimas vykdyti administracinio poveikio priemones papildymo
ar baudžiamuosius nusižengimus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui padarytus prieš vaikus, administracinio poveikio priemonių – pranešimo apie faktinį gyvenamosios vietos adresą ir jo pakeitimą – nevykdymą. Toks įpareigojimas numatytas Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 14 straipsnyje ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 342 straipsnio 4 dalyje. 9. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos įstatymų ir kitų teisės normų rengimo tvarkos reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, projekte naujų sąvokų nėra, jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. Įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir laisvių apsaugos konvencijos nuostatas, neprieštarauja Europos Sąjungos dokumentams. 11.
juos turėtų priimti. Įstatymui įgyvendinti reikės pakeisti dabar galiojančius ir priimti naujus teisės aktus, kuriuos paruošti turės Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ir Teisingumo ministrai iki 2024 m. gegužės 30 dienos. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais). Įstatymo įgyvendinimui iš valstybės biudžeto reikės:
investicijų (CAPEX) – 705 tūkst. eurų. 2. Metinėms veiklos išlaidoms (OPEX) – 226 tūkst. eurų asignavimų (licencijų palaikymui, sistemos iš išorės II lygmens palaikymui, probacijos tarnybos administraciniai kaštai, IRD administraciniai kaštai, IT infrastruktūros sąnaudos). Iš viso – 931 tūkst. eurų. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis. Registro objektas, Registro tvarkytojas, Registro valdytojas. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra. Teikia Seimo nariai:
Rimantė Šalaševičiūtė Aušrinė Norkienė Rita Tamašunienė Jonas Jarutis Dainius Gaižauskas Aurelijus Veryga Valius Ąžuolas Ligita Girskienė Antanas Vinkus Gintautas Kindurys Deividas Labanavičius Dainius Kepenis Guoda Burokienė Eugenijus Jovaiša Algimantas Dumbrava Giedrius Surplys Robertas Šarknickas Asta Kubilienė
Projekto Nr. XIVP- 2784 (3)
DĖL Lietuvos respublikos asmenų, įtariamų, KALTINAMŲJŲ ar nuteistų už nusikaltimus ar baudžiamuosius nusižengimus seksualinio apsisprendimo laisvEI ir neliečiamumUI, PADARYTUS PRIEŠ NEPILNAMEČIUS, KONTROLĖS IR PREVENCIJOS įstatymO
ir uždaviniai. Seksualiniai nusikaltimai tampa vis didesne problema daugelyje šalių, kurios imasi įvairių apsaugos veiksmų nuo seksualinių nusikaltimų, padarytų prieš nepilnamečius, dėl greitesnio tokių nusikaltimų atskleidimo ir juos padariusių asmenų nubaudimo. Žinoma, kad seksualinis išnaudojimas ir seksualinė prievarta yra labiausiai nepilnametį žalojantis suaugusio asmens nusikalstamas elgesys, turintis ilgalaikį poveikį ne tik nukentėjusiajam, bet ir jo artimiesiems. Statistiniai duomenys patvirtina, kad nepilnamečiai seksualinę prievartą dažniausiai patiria jiems artimoje aplinkoje, o taip pat mokyklose, vaikų ikimokyklinio ugdymo, asmens sveikatos priežiūros įstaigose, tačiau patirtos prievartos faktas vis dar yra slepiamas ir laikomas „šeimos gėda“. Iššūkis, su kuriuo susiduria visuomenė, yra aktyvių apsaugos priemonių tokio pobūdžio nusikaltimams kontroliuoti taikymas. Šis iššūkis – nepilnamečių apsauga nuo seksualinio išnaudojimo – įgauna prioritetinį statusą. Viena iš tokių prevencijos priemonių gali būti Lietuvos Respublikos asmenų, įtariamų, kaltinamųjų ar nuteistų už nusikaltimus ar baudžiamuosius nusižengimus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, padarytus prieš nepilnamečius, registras.
Nevyriausybinių organizacijų iniciatyva, dar 2017 m. aktyviai svarstyta galimybė steigti lytinių nusikaltėlių registrą, tačiau Lietuvoje po įvairaus lygio tarpinstitucinių pasitarimų buvo apsispręsta atidėti minėto registro steigimą ir įgyvendinti kitus teisinius bei techninius sprendimus (pvz., optimizuoti institucijų informacinių sistemų darbą, patobulinti vaiko teisių apsaugos teisės aktus ir pan.). Tačiau registro įsteigimo idėjos atsisakyta nebuvo. Pastaruoju metu ženkliai išaugo seksualinių nusikaltimų prieš nepilnamečius skaičius. Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – IRD) Nusikalstamų veikų žinybinio registro duomenimis, nepilnamečių asmenų atžvilgiu 2021–2022 m. buvo:
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) str. Registruota nusikalstamų veikų Tyrimo rezultatai/ Baigta Tyrimo rezultatai/nutraukta 2021 m. 2022 m. 2021 m. 2022 m. 2021 m. 2022 m. Nepilnamečio asmens išžaginimas (BK 149 str. 3 d.)2119211417
1920201910
1781297
3436302915
20210 4 Lytinės aistros tenkinimas pažeidžiant nepilnamečio asmens apsisprendimo laisvę ir neliečiamumą (BK 151¹ str.)3444292531
21300
1091151009154
26143092 2 Pelnymasis iš nepilnamečio asmens prostitucijos (BK 307 str.
120201 Kai kuriose Europos valstybėse (pvz., Lenkijoje, Portugalijoje, Prancūzijoje, Austrijoje, Jungtinėje Karalystėje (Anglijoje ir Velse, Škotijoje, Šiaurės Airijoje) yra sukurti specialūs seksualinius nusikaltimus padariusių asmenų registrai, tarp jų ir viešieji, kuriuose sukauptą informaciją gali naudoti teisėsaugos institucijos ir kiti subjektai, vykdantys veiklą, susijusią su vaikų ugdymu ar priežiūra. Daugelyje Europos valstybių asmenims, kurie yra padarę seksualinio pobūdžio nusikaltimus, taikomi tam tikri veiklos ribojimai, susiję, visų pirma, su draudimu užimti pareigas, kurioms būdingas nuolatinis kontaktavimas su vaikais. Tokiems asmenims taip pat gali būti nustatyti tam tikri specialūs įpareigojimai (pvz., įpareigojimas reguliariai informuoti policiją apie savo gyvenamąją vietą ar nesilankyti tam tikrose vietose). Kai kuriose ne Europos valstybėse taip pat yra viešai prieinami registrai (pvz., Jungtinėse Amerikos Valstijose, Maldyvuose, Pietų Korėjoje, Bermuduose). Atitinkamai vienų nuteistųjų duomenys yra viešai skelbiami, kitų duomenų prieinamumas yra ribojamas. Australijoje toks registras nėra įdiegtas nacionaliniu lygmeniu, tačiau tokius registrus turi atskiros valstijos. Sunkiausias uždavinys – išspręsti galimą konfliktą tarp nusikaltusiojo teisės apsaugoti savo asmens duomenis ir privatumą bei poreikio užtikrinti potencialių jo aukų saugumą pastarųjų naudai.
Tokių registrų sukūrimas stiprina socialinį saugumo jausmą bei leidžia imtis individualių priemonių žmonių, kuriems gresia tokių nusikaltimų pavojus, apsaugai. Įstatymo tikslas – sustiprinti prevencines priemones, kurios užkardys kelią seksualiniams nusikaltimams. Dėl nukentėjusiųjų nuo tokių nusikaltimų (dažniausiai nepilnamečių, silpnesnių, bejėgių, priklausomų ar turinčių psichikos sutrikimų) ir tokių nusikaltimų poveikio nukentėjusiųjų emocinei ir psichinei būklei, būtina seksualinius nusikaltėlius kontroliuoti, net ir atlikus jiems skirtas bausmes. Tai sustiprins valstybės vaidmenį užkertant kelią nusikaltimams ir saugantis socialiai žalingų veiksmų. Įstatymas palengvins tam tikrų valstybės organų ir institucijų bylose priimtų sprendimų, nuosprendžių (ypač baudžiamųjų) vykdymo procesą. Viena iš principinių nuostatų – nusikaltusių asmenų, išėjusių į laisvę, stebėsena ir jų kontrolės mechanizmo sukūrimas. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai. Projektą parengė Seimo nariai: Rimantė Šalaševičiūtė, Aušrinė Norkienė, Rita Tamašunienė ir kiti Seimo valstiečių ir žaliųjų frakcijos nariai. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai. Šiuo metu baudžiamąją atsakomybę asmenų, įtariamų, kaltinamųjų ar nuteistų už nusikaltimus ar baudžiamuosius nusižengimus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui padarytus prieš nepilnamečius, kontrolės priemones reglamentuoja:
1Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas (Nr. VIII-1968). 2. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas (Nr. IX-785). 3. Lietuvos Respublikos policijos įstatymas (Nr. VIII-2048). 4. Lietuvos Respublikos įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro įstatymas (Nr. XI-1503). 5.
5Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas (Nr. I-1234). 6. Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas (Nr. XI-1860). 7. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. balandžio 18 d nutarimu Nr. 435 patvirtinti
Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro nuostatai. 8. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. gegužės 25 d. nutarimu Nr. 517 patvirtintas Darbų, veiklų ir paslaugų, kurių dirbti, atlikti ar teikti dėl tiesioginių kontaktų su vaikais neturi teisės asmenys, įsiteisėjusiu apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu pripažinti kaltais už nusikalstamas veikas, nurodytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso XXI skyriuje, ar už kitas nusikalstamas veikas, susijusias su vaiko seksualiniu išnaudojimu, vaikų pornografija ar prostitucija, sąrašas. 9. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. IV-776 patvirtintos Nusikalstamų veikų žinybinio registro duomenų tvarkymo taisyklės. Šiuo metu Lietuvoje nėra atskiro įstatymo, kuris detaliai reglamentuotų įtariamų, kaltinamųjų ar nuteistųjų asmenų kontrolės priemones ar numatytų tokių nusikaltimų prevenciją. Lietuvoje įstatymu nereglamentuota teisė gauti iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ribotos prieigos duomenis apie asmenis, įtariamus, kaltinamus ar nuteistus už nusikaltimus, tarp jų ir seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, padarytus prieš nepilnamečius. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. balandžio 18 d. nutarimu Nr. 435 patvirtintų Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro nuostatų 81 punkte nurodyta, kad Registro duomenų bazėje ar Registro duomenų bazės archyve tvarkomi Registro duomenys ir Registro dokumentai teikiami tik įstatymų ir tiesiogiai taikomų Europos Sąjungos teisės aktų nustatytais atvejais. Lietuvos Respublikos vaiko teisių pagrindų įstatymas numato teisę gauti duomenis tik darbdaviams vieną kartą, kai asmuo pradeda savo darbinę veiklą.
Įstatymais nereglamentuotas asmenų, nuteistų už nusikaltimus ar baudžiamuosius nusižengimus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui padarytus prieš nepilnamečius, nusikaltimų rizikos vietų nustatymas, seksualinių nusikaltimų rizikos vietovių žemėlapio sudarymo ir duomenų iš jo gavimas. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama. Įstatymo projekte numatomos kelios priemonės, kurios skirtos užkardyti seksualinius nusikaltimus asmenų, įtariamų, kaltinamų ar nuteistų už nusikaltimus ar baudžiamuosius nusižengimus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, padarytus prieš nepilnamečius. Šiuo įstatymu steigiamas naujas Asmenų, įtariamųjų, kaltinamųjų ar nuteistųjų už nusikaltimus ar baudžiamuosius nusižengimus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, padarytus prieš nepilnamečius, registras, kuris sudaromas iš dviejų atskirų duomenų bazių: Riboto naudojimo duomenų bazės ir Viešosios duomenų bazės. Registrą valdys Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerija, kurios valdymo ir veiklos sričiai priskirtas registras ir kuri metodiškai vadovauja registro tvarkytojui bei koordinuoja registro funkcionavimą; Registro tvarkytojas bus skiriamas Vyriausybės nutarimu, kuriuo tvirtinami Registro nuostatai.
Ribotos prieigos duomenų bazėje bus kaupiami duomenys apie įtariamųjų, kaltinamųjų ar nuteistųjų už nusikaltimus ar baudžiamuosius nusižengimus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, padarytus prieš nepilnamečius, atžvilgiu ikiteisminio tyrimo metu priimtų nutarimų ir nutarčių duomenys, teisminio nagrinėjimo metu priimtų nutarčių ir nuosprendžių duomenys, duomenys apie jiems paskirtų bausmių vykdymą ir atlikimą, duomenys apie jų teistumą, teistumo laiko sutrumpinimą, teistumo panaikinimą ir išnykimą, taip pat kiti asmenį identifikuojantys duomenys. Duomenis iš Ribotos prieigos duomenų bazės galės gauti tik teismai ir kitos teisėsaugos institucijos, vykdančios įstatymuose nustatytus įgaliojimus. Vienas iš esminių Projekto pakeitimų yra tai, kad sukuriama Viešoji duomenų bazė, kurioje bus kaupiami duomenys dėl nuteistųjų teisminio nagrinėjimo metu priimtų nuosprendžių už nusikaltimus žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, padarytus prieš nepilnamečius, duomenys apie nuteistiesiems asmenims paskirtų bausmių vykdymo ir atlikimo vietą bei kiti duomenys: asmenį identifikuojantys duomenys: gimimo vietos šalis, pavardė, vardas; nuosprendžio paskelbimo ir įsiteisėjimo data; nuteistojo asmens nuotrauka, ar kitoks jo atvaizdas; aktuali asmens, įtraukto į Registrą, nuolatinė ar laikinoji gyvenamoji vietovė. Šie duomenys, įsiteisėjus apkaltinamajam nuosprendžiui, atitinkamą laikotarpį po asmens nuteisimo bus vieši – atviri visuomenei. Siekiant turėti tikslią konkrečiu laiku informaciją, duomenys nuolat bus atnaujinami.
Todėl tuo tikslu numatytos nuteistojo pareigos: nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 3 kalendorines dienas nuo pranešimo, kad jis įtrauktas į Registrą gavimo dienos, pranešti apie nuolatinį gyvenamosios vietos adresą, o jei jos neturi – laikiną gyvenamosios vietos adresą ir taip pat nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 3 kalendorines dienas nuo gyvenamosios vietos pakeitimo, apie kiekvieną faktinį (laikiną ar nuolatinį) gyvenamosios vietos pakeitimą pagal gyvenamą vietą, ir apie darbo ar mokymosi vietą, kai išvykstama toliau nei 1 kilometras nuo gyvenamosios vietos arba, kai išvykstama iš gyvenamosios vietos kitais atvejais ilgiau nei 3 dienoms, Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos teritoriniam padaliniui. Be to, nustatoma pareiga, kai asmeniui yra laikinai apribota laisvė, priklausomybės ligų ar kitoje gydymo įstaigoje jis privalo pranešti tos įstaigos vadovui tą gyvenamąją vietą, kurioje gyvens išėjęs iš įstaigos, o pastarasis privalės šią informaciją perduoti atitinkamam Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos teritoriniam padaliniui. Pakeitus faktinį gyvenamosios vietos adresą už Lietuvos Respublikos ribų, asmuo prieš išvykdamas ar sugrįžus i Lietuvą privalės pranešti apie tai atitinkamam Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos teritoriniam padaliniui asmens pagal gyvenamąją vietą, o Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos teritorinio padalinio vadovas turės užtikrinti, kad gauta informacija nedelsiant būtų perduota Registro tvarkytojui. Įstatymo projektu reglamentuojamas ir Seksualinių nusikaltimų rizikos vietovių žemėlapio sudarymas bei nuolatinis jo atnaujinimas, siekiant apsaugoti nepilnamečius nuo asmenų, kurie daro seksualinio pobūdžio nusikaltimus. Šis žemėlapis visuomenei bus skelbiamas Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos interneto svetainėje.
Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos Vidaus reikalų ministro įsakymu patvirtintų taisyklių nustatyta tvarka sukurs ir tvarkys seksualinių nusikaltimų rizikos vietovių žemėlapį, kuriame bus pateikiami naujausi duomenys apie vietoves, kuriose yra ypač didelė nusikaltimų seksualinei laisvei ir apsisprendimui rizika. Toks žemėlapis padės užtikrinti nepilnamečių saugumą ir turės prevencinę reikšmę. Be to, tikslinamos prevencinės priemonės skirtos nepilnamečiui, patyrusiam ar galinčiam patirti seksualinį smurtą, kurios yra nustatytos Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme, bet stokoja aiškumo. Šiame Projekte siūlome nustatyti, kad :
įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimas neatliekamas. Neigiamų pasekmių nenumatoma. Siūlomas reglamentavimas užtikrins:
nusižengimus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, padarytus prieš nepilnamečius, sumažėjimą;
nepilnamečiais asmenimis, informacijos apie seksualinius nusikaltėlius prieinamumą, jų kontrolę, greitesnį seksualinio pobūdžio nusikaltimų išaiškinamumą ir savalaikį pagalbos nukentėjusiems nuo seksualinių nusikaltimų nepilnamečiams teikimą. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai. Priimtas įstatymo projektas neigiamos įtakos korupcijai neturės; Projektu kriminogeninei situacijai sudaromos teisinės prielaidos pagerėti. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Priimtas įstatymo projektas neigiamos įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Priėmus įstatymo projektą, turės būti pakeisti šie teisės aktai:
1Lietuvos Respublikos policijos įstatymas Nr. VIII-2048. 2. Lietuvos Respublikos įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro įstatymas
Nr. XI-1503. 3. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas Nr. IX-994. 4. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. balandžio 18 d. nutarimu Nr. 435 patvirtinti Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro nuostatai. 5.
5Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. IV-776 patvirtinti Nusikalstamų veikų žinybinio registro duomenų tvarkymo
taisyklės. Kartu su šiuo projektu teikiami jį lydintieji įstatymų projektai: Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, numatantis 1 straipsnio 2 dalies pakeitimą, kad įstatymo nuostatos netaikomos asmenims, įtariamiems, kaltinamiems ar nuteistiems už seksualinius nusikaltimus prieš nepilnamečius ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso
dalimi, numatančia asmenų, nuteistų už nusikaltimus ar baudžiamuosius nusižengimus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, padarytus prieš vaikus, administracinio poveikio priemonių – pranešimo apie faktinį gyvenamosios vietos adresą ir jo pakeitimą – nevykdymą. Įpareigojimas pranešti apie faktinį gyvenamosios vietos adresą ir jo pakeitimą numatytas Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 14 straipsnyje ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 342 straipsnio 4 dalyje. 9. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos įstatymų ir kitų teisės normų rengimo tvarkos reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, projekte naujų sąvokų nėra, jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. Įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir laisvių apsaugos konvencijos nuostatas, neprieštarauja Europos Sąjungos dokumentams. 11.
juos turėtų priimti. Įstatymui įgyvendinti reikės pakeisti dabar galiojančius ir priimti naujus teisės aktus, kuriuos parengti turės Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ir Teisingumo ministrai iki 2024 m. lapkričio
prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais). Įstatymo įgyvendinimui iš valstybės biudžeto reikės:
baudžiamuosius nusižengimus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, padarytus prieš nepilnamečius, registro diegimui investicijų (CAPEX) – 705 tūkst. eurų. 2. Metinėms veiklos išlaidoms (OPEX) – 226 tūkst. eurų asignavimų (licencijų palaikymui, sistemos iš išorės II lygmens palaikymui, Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos administraciniai kaštai, IT infrastruktūros sąnaudos), Seksualinių nusikaltimų rizikos vietovių žemėlapio sudarymui ir palaikymui. Iš viso – 931 tūkst. eurų. Panašus biudžetas Registro palaikymui planuotinas artimiausiais 3 biudžetiniais metais. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. Su projektu susipažino Generalinės prokuratūros prokurorai, kitų institucijų specialistai, turintys kompetencijos taikant BK normas tiriant seksualinius nusikaltimus, taip pat specialistai, tvarkantys valstybės registrus ir į jų žodinius pasiūlymus Projekte atsižvelgta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis. Registro objektas, Registro tvarkytojas, Registro valdytojas, Seksualinių nusikaltimų rizikos vietovių žemėlapis. 15.
nariai: Rimantė Šalaševičiūtė
Projekto Nr. XIVP- 2784 (4)
dėl LIETUVOS
VEIKAS SEKSUALINIO APSISPRENDIMO LAISVEI IR NELIEČIAMUMUI, PADARYTAS PRIEŠ vaikus, KONTROLĖS IR
ir uždaviniai. Seksualiniai nusikaltimai tampa vis didesne problema daugelyje šalių, kurios imasi įvairių apsaugos veiksmų nuo seksualinių nusikaltimų, padarytų prieš vaikus, dėl greitesnio tokių nusikaltimų atskleidimo ir juos padariusių asmenų nubaudimo. Žinoma, kad seksualinis išnaudojimas ir seksualinė prievarta yra labiausiai vaiką žalojantis suaugusio asmens nusikalstamas elgesys, turintis ilgalaikį poveikį ne tik nukentėjusiajam, bet ir jo artimiesiems. Statistiniai duomenys patvirtina, kad vaikai seksualinę prievartą dažniausiai patiria jiems artimoje aplinkoje, o taip pat mokyklose, vaikų ikimokyklinio ugdymo, asmens sveikatos priežiūros įstaigose, tačiau patirtos prievartos faktas vis dar yra slepiamas ir laikomas
„šeimos gėda“. Iššūkis, su kuriuo susiduria visuomenė, yra aktyvių apsaugos
priemonių tokio pobūdžio nusikaltimams kontroliuoti taikymas. Šis iššūkis – vaikų apsauga nuo seksualinio išnaudojimo – įgauna prioritetinį statusą. Viena iš tokių prevencijos priemonių gali būti Lietuvos Respublikos asmenų, įtariamųjų, kaltinamųjų ar nuteistųjų už nusikalstamas veikas seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, padarytas prieš vaikus, registras. Nevyriausybinių organizacijų iniciatyva, dar 2017 m. aktyviai svarstyta galimybė steigti lytinių nusikaltėlių registrą, tačiau Lietuvoje po įvairaus lygio tarpinstitucinių pasitarimų buvo apsispręsta atidėti minėto registro steigimą ir įgyvendinti kitus teisinius bei techninius sprendimus (pvz., optimizuoti institucijų informacinių sistemų darbą, patobulinti vaiko teisių apsaugos teisės aktus ir pan.). Tačiau registro įsteigimo idėjos atsisakyta nebuvo.
Pastaruoju metu ženkliai išaugo seksualinių nusikaltimų prieš vaikus skaičius. Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – IRD) Nusikalstamų veikų žinybinio registro duomenimis, vaikų asmenų atžvilgiu 2021–2022 m. buvo: Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) str. Registruota nusikalstamų veikų Tyrimo rezultatai/ Baigta Tyrimo rezultatai/nutraukta 2021 m. 2022 m. 2021 m. 2022 m. 2021 m. 2022 m. Nepilnamečio asmens išžaginimas (BK 149 str. 3 d.)2119211417
1920201910
1781297
3436302915
20210 4 Lytinės aistros tenkinimas pažeidžiant nepilnamečio asmens apsisprendimo laisvę ir neliečiamumą (BK 151¹ str.)3444292531
21300
1091151009154
26143092
12020 1 Pažymėtina, kad Valstybės vaikų teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos duomenimis, seksualinio smurto prieš vaikus tema tampa vis aktualesnė, nes vien per pastaruosius metus pranešimų apie galimai nukentėjusius vaikus skaičius išaugo daugiau nei 28 proc.: 2021 m.
Respublikos Seime Jaunimo ir sporto komisijos organizuotos konferencijos
„Negalia ir smurtas: patirtys ir kovos būdai” metu, Lietuvos negalios
organizacijų forumo advokacijos projektų vadovė Simona Aginskaitė pateikė 2021-2023 m. atlikto tyrimo rezultatus – didžioji dalis moterų su negalia Lietuvoje patiria seksualinį smurtą. Tyrime dalyvavo per 100 moterų, kurios nurodė, kad
proc. moterų su negalia, patyrusių seksualinį smurtą, kreipiasi pagalbos į teisėsaugos institucijas; net 50 proc. - pagalbos neieško dėl fizinės ir ekonominės ar kitokios priklausomybės nuo smurtautojo. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, pradėjus veikti smurto orderiui, t.y. nuo 2023 m. liepos iki spalio mėnesio pabaigos policijoje registruota beveik 18 tūkst. pranešimų dėl smurto artimoje aplinkoje. Atlikus pavojaus rizikos vertinimą, skirta daugiau kaip 7 tūkst. orderių. Tyrimų, apklausų, statistikos rezultatai parodė, kad seksualinis smurtas artimoje aplinkoje egzistuoja. Dienraščio
„Lietuvos rytas“ organizuotoje apklausoje „Ar reikėtų Lietuvoje sukurti viešą
seksualinių nusikaltėlių registrą?“, į klausimą atsakė 3595 skaitytojai: 73,05 proc. atsakė „Būtinai“, 1,95 proc. atsakė „Ne“, 20,56 proc. atsakė „Tokio registro reikia, tačiau jis neturi būti viešas“, 4,44 proc. atsakė „Man tai nerūpi“. Kai kuriose Europos valstybėse (pvz., Lenkijoje, Portugalijoje, Prancūzijoje, Austrijoje, Jungtinėje Karalystėje (Anglijoje ir Velse, Škotijoje, Šiaurės Airijoje) yra sukurti specialūs seksualinius nusikaltimus padariusių asmenų registrai, tarp jų ir viešieji, kuriuose sukauptą informaciją gali naudoti teisėsaugos institucijos ir kiti subjektai, vykdantys veiklą, susijusią su vaikų ugdymu ar priežiūra.
Daugelyje Europos valstybių asmenims, kurie yra padarę seksualinio pobūdžio nusikaltimus, taikomi tam tikri veiklos ribojimai, susiję, visų pirma, su draudimu užimti pareigas, kurioms būdingas nuolatinis kontaktavimas su vaikais. Tokiems asmenims taip pat gali būti nustatyti tam tikri specialūs įpareigojimai (pvz., įpareigojimas reguliariai informuoti policiją apie savo gyvenamąją vietą ar nesilankyti tam tikrose vietose). Kai kuriose ne Europos valstybėse taip pat yra viešai prieinami registrai (pvz., Jungtinėse Amerikos Valstijose, Maldyvuose, Pietų Korėjoje, Bermuduose). Atitinkamai vienų nuteistųjų duomenys yra viešai skelbiami, kitų duomenų prieinamumas yra ribojamas. Australijoje toks registras nėra įdiegtas nacionaliniu lygmeniu, tačiau tokius registrus turi atskiros valstijos. Sunkiausias uždavinys – išspręsti galimą konfliktą tarp nusikaltusiojo teisės apsaugoti savo asmens duomenis ir privatumą bei poreikio užtikrinti potencialių jo aukų saugumą pastarųjų naudai. Tokių registrų sukūrimas stiprina socialinį saugumo jausmą bei leidžia imtis individualių priemonių žmonių, kuriems gresia tokių nusikaltimų pavojus, apsaugai. Įstatymo tikslas – sustiprinti prevencines priemones, kurios užkardys kelią seksualiniams nusikaltimams. Dėl nukentėjusiųjų nuo tokių nusikaltimų (dažniausiai vaikų, silpnesnių, bejėgių, priklausomų ar turinčių psichikos sutrikimų) ir tokių nusikaltimų poveikio nukentėjusiųjų emocinei ir psichinei būklei, būtina seksualinius nusikaltėlius kontroliuoti, net ir atlikus jiems skirtas bausmes.
Tai sustiprins valstybės vaidmenį užkertant kelią nusikaltimams ir saugantis socialiai žalingų veiksmų. Įstatymas palengvins tam tikrų valstybės organų ir institucijų bylose priimtų sprendimų, nuosprendžių (ypač baudžiamųjų) vykdymo procesą. Viena iš principinių nuostatų – nusikaltusių asmenų, išėjusių į laisvę, stebėsena ir jų kontrolės mechanizmo sukūrimas. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai. Projektą parengė Seimo nariai: Rimantė Šalaševičiūtė, Aušrinė Norkienė, Rita Tamašunienė ir kiti Seimo valstiečių ir žaliųjų frakcijos nariai. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai. Šiuo metu baudžiamąją atsakomybę asmenų, įtariamųjų, kaltinamųjų ar nuteistųjų už nusikalstamas veikas seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, padarytas prieš vaikus, kontrolės priemones reglamentuoja:
1Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas (Nr. VIII-1968). 2. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas (Nr. IX-785). 3. Lietuvos Respublikos policijos įstatymas (Nr. VIII-2048). 4. Lietuvos Respublikos įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro įstatymas (Nr. XI-1503). 5. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas (Nr. I-1234). 6. Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas (Nr. XI-1860). 7. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. balandžio 18 d nutarimu Nr. 435 patvirtinti
Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro nuostatai. 8. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. gegužės 25 d. nutarimu Nr.
517 patvirtintas Darbų, veiklų ir paslaugų, kurių dirbti, atlikti ar teikti dėl tiesioginių kontaktų su vaikais neturi teisės asmenys, įsiteisėjusiu apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu pripažinti kaltais už nusikalstamas veikas, nurodytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso XXI skyriuje, ar už kitas nusikalstamas veikas, susijusias su vaiko seksualiniu išnaudojimu, vaikų pornografija ar prostitucija, sąrašas. 9. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. IV-776 patvirtintos Nusikalstamų veikų žinybinio registro duomenų tvarkymo taisyklės. Šiuo metu Lietuvoje nėra atskiro įstatymo, kuris detaliai reglamentuotų įtariamųjų, kaltinamųjų ar nuteistųjų asmenų kontrolės priemones ar numatytų tokių nusikaltimų prevenciją. Lietuvoje įstatymu nereglamentuota teisė gauti iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ribotos prieigos duomenis apie asmenis, įtariamus, kaltinamus ar nuteistus už nusikalstamas veikas, tarp jų ir seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, padarytas prieš vaikus. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. balandžio 18 d. nutarimu Nr. 435 patvirtintų Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro nuostatų 81 punkte nurodyta, kad Registro duomenų bazėje ar Registro duomenų bazės archyve tvarkomi Registro duomenys ir Registro dokumentai teikiami tik įstatymų ir tiesiogiai taikomų Europos Sąjungos teisės aktų nustatytais atvejais. Lietuvos Respublikos vaiko teisių pagrindų įstatymas numato teisę gauti duomenis tik darbdaviams vieną kartą, kai asmuo pradeda savo darbinę veiklą. Įstatymais nereglamentuotas asmenų, nuteistų už nusikalstamas veikas, tarp jų ir seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, padarytas prieš vaikus, nusikaltimų rizikos vietų nustatymas, seksualinių nusikaltimų rizikos vietovių žemėlapio sudarymo ir duomenų iš jo gavimas. 4.
rezultatų laukiama. Įstatymo projekte numatomos priemonės, kurios skirtos užkardyti seksualinius nusikaltimus asmenų, įtariamųjų, kaltinamųjų ar nuteistųjų už nusikalstamas veikas seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, padarytas prieš vaikus. Šiuo įstatymu kuriamas naujas Asmenų, įtariamųjų, kaltinamųjų ar nuteistųjų už nusikalstamas veikas seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, padarytas prieš vaikus, registras, kuris sudaromas iš dviejų atskirų duomenų bazių: Riboto naudojimo duomenų bazės ir Viešosios duomenų bazės. Registrą kuria Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Registro informacinės sistemos valdytojas – Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija, kurios valdymo ir veiklos sričiai priskirtas registras ir kuri metodiškai vadovauja registro tvarkytojui bei koordinuoja registro funkcionavimą; Registro informacinės sistemos duomenų valdytojas – Informatikos ir ryšių departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos. Registro tvarkytojas bus skiriamas Vyriausybės nutarimu, kuriuo tvirtinami Registro nuostatai. Registro informacinėje sistemoje bus tvarkomi šie riboto naudojimo duomenys: dėl Registro objekto ikiteisminio tyrimo metu priimtų nutarimų ir nutarčių duomenys, teisminio nagrinėjimo metu priimtų nutarčių ir nuosprendžių duomenys, duomenys apie jiems paskirtų bausmių vykdymą ir atlikimą, duomenys apie jų teistumą, teistumo laiko sutrumpinimą, teistumo panaikinimą ir išnykimą, taip pat kiti asmenį identifikuojantys duomenys: pavardė, įskaitant prisiimtą, vardas, mergautinė pavardė, lytis, gimimo data ir vieta, gimimo vietos šalis, tėvų vardai, pavardės, pilietybė ar pilietybės, nuolatinės ar laikinosios gyvenamosios vietos adresas, asmens kodas. Duomenis iš Ribotos prieigos duomenų bazės galės gauti tik teismai, prokuratūros ir kitos teisėsaugos institucijos, vykdančios įstatymuose nustatytus įgaliojimus.
Registro informacinėje sistemoje bus tvarkomi šie viešojo naudojimo duomenys: dėl Registro objekto teisminio nagrinėjimo metu priimtų nuosprendžių už nusikalstamas veikas seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, padarytas prieš vaikus, duomenys apie nuteistiesiems asmenims paskirtų bausmių vykdymo ir atlikimo vietą, jeigu paskirta laisvės atėmimo bausmė, bei kiti duomenys:
1) asmenį identifikuojantys duomenys: gimimo vietos šalis, pavardė, vardas. 2) Nuosprendžio paskelbimo ir įsiteisėjimo data. 3) Nuteistojo asmens nuotrauka. 4) Aktuali asmens, įtraukto į Registrą, nuolatinė ar laikinoji gyvenamoji vietovė, gauta iš Gyventojų registro, Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos, kitų Registro duomenų teikėjų. Šie duomenys, įsiteisėjus apkaltinamajam nuosprendžiui, atitinkamą laikotarpį po asmens nuteisimo bus vieši – atviri visuomenei. Siekiant turėti tikslią konkrečiu laiku informaciją, duomenys nuolat bus atnaujinami. Todėl tuo tikslu numatytos nuteistojo pareigos: nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 3 kalendorines dienas nuo pranešimo, kad jis įtrauktas į Registrą gavimo dienos, pranešti apie nuolatinį (ar laikiną) gyvenamosios vietos adresą, o jei jos neturi – laikiną gyvenamosios vietos adresą ir taip pat nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 3 kalendorines dienas nuo gyvenamosios vietos pakeitimo, apie kiekvieną faktinį (laikiną ar nuolatinį) gyvenamosios vietos pakeitimą pagal gyvenamą vietą, ir apie darbo ar mokymosi vietą, kitais atvejais ilgiau nei 3 dienoms, Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos teritoriniam padaliniui.
Be to, nustatoma pareiga, kai asmeniui yra laikinai apribota laisvė, priklausomybės ligų ar kitoje gydymo įstaigoje jis privalo pranešti tos įstaigos vadovui tą gyvenamąją vietą, kurioje gyvens išėjęs iš įstaigos, o pastarasis privalės šią informaciją perduoti atitinkamam Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos teritoriniam padaliniui. Pakeitus faktinį gyvenamosios vietos adresą už Lietuvos Respublikos ribų, asmuo prieš išvykdamas ar sugrįžus i Lietuvą privalės pranešti apie tai atitinkamam Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos teritoriniam padaliniui pagal asmens gyvenamąją vietą, o Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos teritorinio padalinio vadovas turės užtikrinti, kad gauta informacija nedelsiant būtų perduota Registro tvarkytojui. Įstatymo projektu reglamentuojamas ir Seksualinių nusikaltimų rizikos žemėlapio sudarymas bei nuolatinis jo atnaujinimas, siekiant apsaugoti vaikus nuo asmenų, kurie daro seksualinio pobūdžio nusikaltimus. Seksualinių nusikaltimų rizikos žemėlapį sudarys Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos vidaus reikalų ministro patvirtintame Seksualinių nusikaltimų rizikos žemėlapio sudarymo ir skelbimo tvarkos apraše nustatyta tvarka. Šis žemėlapis visuomenei bus skelbiamas Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos interneto svetainėje.
Toks žemėlapis padės užtikrinti nepilnamečių saugumą ir turės prevencinę reikšmę. Be to, tikslinamos prevencinės ir pagalbos priemonės skirtos vaikui, patyrusiam ar galinčiam patirti seksualinį smurtą:
1) švietimo, mokslo ir sporto ministras, nustatydamas prevencinių programų kriterijus ir atitikties jiems vertinimo tvarką, įtraukia seksualinį smurtą patyrusio mokinio atpažinimo būdus ir mokinio nukreipimo tolimesnei pagalbai metodus;
2) švietimo įstaiga, atpažinusi mokinio galimai patirtą seksualinį smurtą, užtikrina pirminės pagalbos mokiniui suteikimą ir užtikrina jo nukreipimą tolimesnei pagalbai gauti. Seksualinį smurtą patyręs mokinys kartu su jo tėvais (globėjais, rūpintojais) turi teisę neatlygintinai prioritetine tvarka, bet ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo sužinojimo apie seksualinio smurto faktą momento gauti psichologinę pagalbą;
3) psichologinė ir kita pagalba vaikui teikiama teikėjams bendradarbiaujant su vaiko tėvais (globėjais, rūpintojais), jei jie nėra įtariami padarę nusikalstamas veikas seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui vaiko atžvilgiu;
4) kitos prevencinės priemonės numatytos vaikams, patyrusiems ar galintiems patirti seksualinį smurtą, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimas neatliekamas. Neigiamų pasekmių nenumatoma.
Neigiamų pasekmių nenumatoma. Siūlomas reglamentavimas užtikrins:
veikas seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, padarytas prieš vaikus, sumažėjimą;
asmenimis, informacijos apie seksualinius nusikaltėlius prieinamumą, jų kontrolę, greitesnį seksualinio pobūdžio nusikaltimų išaiškinamumą ir savalaikį pagalbos nukentėjusiems nuo seksualinių nusikaltimų vaikams teikimą. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai. Priimtas įstatymo projektas neigiamos įtakos korupcijai neturės; Projektu kriminogeninei situacijai sudaromos teisinės prielaidos pagerėti. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Priimtas įstatymo projektas neigiamos įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Priėmus įstatymo projektą, turės būti pakeisti šie teisės aktai:
1Lietuvos Respublikos policijos įstatymas Nr. VIII-2048. 2. Lietuvos Respublikos įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro įstatymas
Nr. XI-1503. 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. balandžio 18 d. nutarimu Nr. 435 patvirtinti Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro nuostatai. 4. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. IV-776 patvirtinti Nusikalstamų veikų žinybinio registro duomenų tvarkymo taisyklės.
Kartu su šiuo projektu teikiami jį lydintieji įstatymų projektai: Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, numatantis 1 straipsnio 2 dalies pakeitimą, kad įstatymo nuostatos netaikomos asmenims, įtariamiems, kaltinamiems ar nuteistiems už seksualinius nusikaltimus prieš vaikus ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 225 straipsnio Vengimas vykdyti administracinio poveikio priemones papildymo 3 dalimi, numatančia asmenų, įtariamųjų, kaltinamųjų ar nuteistųjų už nusikalstamas veikas seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, padarytas prieš vaikus, administracinio poveikio priemonių – pranešimo apie faktinį gyvenamosios vietos adresą ir jo pakeitimą – nevykdymą. 9. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos įstatymų ir kitų teisės normų rengimo tvarkos reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, projekte naujų sąvokų nėra, jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. Įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir laisvių apsaugos konvencijos nuostatas, neprieštarauja Europos Sąjungos dokumentams. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti. Įstatymui įgyvendinti reikės pakeisti dabar galiojančius ir priimti naujus teisės aktus, kuriuos parengti turės Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ir Teisingumo ministrai iki 2024 m. lapkričio 31 dienos. 12.
prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais). Įstatymo įgyvendinimui iš valstybės biudžeto reikės:
nusikalstamas veikas seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, padarytas prieš vaikus, registro diegimui investicijų (CAPEX) – 705 tūkst. eurų. 2. Metinėms veiklos išlaidoms (OPEX) – 226 tūkst. eurų asignavimų (licencijų palaikymui, sistemos iš išorės II lygmens palaikymui, Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos administraciniai kaštai, IT infrastruktūros sąnaudos), Seksualinių nusikaltimų rizikos žemėlapio sudarymui ir palaikymui. Iš viso – 931 tūkst. eurų. Panašus biudžetas Registro palaikymui planuotinas artimiausiais 3 biudžetiniais metais. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. Su projektu susipažino Generalinės prokuratūros prokurorai, kitų institucijų specialistai, turintys kompetencijos taikant BK normas tiriant seksualinius nusikaltimus, taip pat specialistai, tvarkantys valstybės registrus ir į jų žodinius pasiūlymus Projekte atsižvelgta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis. Registro objektas, Registro tvarkytojas, Registro valdytojas, Seksualinių nusikaltimų rizikos vietovių žemėlapis. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra. Teikia Seimo nariai:
Rimantė Šalaševičiūtė
Projekto Nr. XIVP- 2784 (5)
PREVENCIJOS įstatymo ir Lietuvos respublikos administracinių nusižengimų kodekso 225 straipsnio pakeitimo projektų
paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai. Seksualiniai nusikaltimai tampa vis didesne problema daugelyje šalių, kurios imasi įvairių apsaugos veiksmų nuo seksualinių nusikaltimų, padarytų prieš vaikus, dėl greitesnio tokių nusikaltimų atskleidimo ir juos padariusių asmenų nubaudimo. Žinoma, kad seksualinis išnaudojimas ir seksualinė prievarta yra labiausiai vaiką žalojantis suaugusio asmens nusikalstamas elgesys, turintis ilgalaikį poveikį ne tik nukentėjusiajam, bet ir jo artimiesiems. Statistiniai duomenys patvirtina, kad vaikai seksualinę prievartą dažniausiai patiria jiems artimoje aplinkoje, o taip pat mokyklose, vaikų ikimokyklinio ugdymo, asmens sveikatos priežiūros įstaigose, tačiau patirtos prievartos faktas vis dar yra slepiamas ir laikomas
„šeimos gėda“. Iššūkis, su kuriuo susiduria visuomenė, yra aktyvių apsaugos
priemonių tokio pobūdžio nusikaltimams kontroliuoti taikymas. Šis iššūkis – vaikų apsauga nuo seksualinio išnaudojimo – įgauna prioritetinį statusą. Viena iš tokių prevencijos priemonių gali būti Lietuvos Respublikos asmenų, įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų už seksualinio pobūdžio veikas, padarytas prieš vaikus, registras. Nevyriausybinių organizacijų iniciatyva, dar 2017 m. aktyviai svarstyta galimybė steigti lytinių nusikaltėlių registrą, tačiau Lietuvoje po įvairaus lygio tarpinstitucinių pasitarimų buvo apsispręsta atidėti minėto registro steigimą ir įgyvendinti kitus teisinius bei techninius sprendimus (pvz., optimizuoti institucijų informacinių sistemų darbą, patobulinti vaiko teisių apsaugos teisės aktus ir pan.). Tačiau registro įsteigimo idėjos atsisakyta nebuvo.
Pastaruoju metu ženkliai išaugo seksualinių nusikaltimų prieš vaikus skaičius. Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – IRD) Nusikalstamų veikų žinybinio registro duomenimis, vaikų asmenų atžvilgiu 2021–2022 m. buvo: Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) str. Registruota nusikalstamų veikų Tyrimo rezultatai/ Baigta Tyrimo rezultatai/nutraukta 2021 m. 2022 m. 2021 m. 2022 m. 2021 m. 2022 m. Nepilnamečio asmens išžaginimas (BK 149 str. 3 d.)2119211417
1920201910
1781297
3436302915
20210 4 Lytinės aistros tenkinimas pažeidžiant nepilnamečio asmens apsisprendimo laisvę ir neliečiamumą (BK 151¹ str.)3444292531
21300
1091151009154
26143092
12020 1 Pažymėtina, kad Valstybės vaikų teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos duomenimis, seksualinio smurto prieš vaikus tema tampa vis aktualesnė, nes vien per pastaruosius metus pranešimų apie galimai nukentėjusius vaikus skaičius išaugo daugiau nei 28 proc.: 2021 m. – 237 atvejų, 2022 m. – 300 atvejų, 2023 m. – 384 atvejų. 2023 m. gruodžio 1 d.
Seime Jaunimo ir sporto komisijos organizuotos konferencijos „Negalia ir smurtas: patirtys ir kovos būdai” metu, Lietuvos negalios organizacijų forumo advokacijos projektų vadovė Simona Aginskaitė pateikė 2021-2023 m. atlikto tyrimo rezultatus – didžioji dalis moterų su negalia Lietuvoje patiria seksualinį smurtą. Tyrime dalyvavo per 100 moterų, kurios nurodė, kad 27 proc. smurtautojų su moterimis su negalia yra susiję kraujo ryšiais; tik 19 proc. moterų su negalia, patyrusių seksualinį smurtą, kreipiasi pagalbos į teisėsaugos institucijas; net 50 proc. - pagalbos neieško dėl fizinės ir ekonominės ar kitokios priklausomybės nuo smurtautojo. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, pradėjus veikti smurto orderiui, t. y. nuo 2023 m. liepos iki spalio mėnesio pabaigos policijoje registruota beveik 18 tūkst. pranešimų dėl smurto artimoje aplinkoje. Atlikus pavojaus rizikos vertinimą, skirta daugiau kaip 7 tūkst. orderių. Tyrimų, apklausų, statistikos rezultatai parodė, kad seksualinis smurtas artimoje aplinkoje egzistuoja. Dienraščio „Lietuvos rytas“ organizuotoje apklausoje „Ar reikėtų Lietuvoje sukurti viešą seksualinių nusikaltėlių registrą?“, į klausimą atsakė 3595 skaitytojai: 73,05 proc. atsakė „Būtinai“, 1,95 proc. atsakė „Ne“, 20,56 proc. atsakė „Tokio registro reikia, tačiau jis neturi būti viešas“, 4,44 proc. atsakė „Man tai nerūpi“. Kai kuriose Europos valstybėse (pvz., Lenkijoje, Portugalijoje, Prancūzijoje, Austrijoje, Jungtinėje Karalystėje (Anglijoje ir Velse, Škotijoje, Šiaurės Airijoje) yra sukurti specialūs seksualines nusikalstamas veikas padariusių asmenų registrai, tarp jų ir viešieji, kuriuose sukauptą informaciją gali naudoti teisėsaugos institucijos ir kiti subjektai, vykdantys veiklą, susijusią su vaikų ugdymu ar priežiūra.
Daugelyje Europos valstybių asmenims, kurie yra padarę seksualinio pobūdžio nusikaltimus, taikomi tam tikri veiklos ribojimai, susiję, visų pirma, su draudimu užimti pareigas, kurioms būdingas nuolatinis kontaktavimas su vaikais. Tokiems asmenims taip pat gali būti nustatyti tam tikri specialūs įpareigojimai (pvz., įpareigojimas reguliariai informuoti policiją apie savo gyvenamąją vietą ar nesilankyti tam tikrose vietose). Kai kuriose ne Europos valstybėse taip pat yra viešai prieinami registrai (pvz., Jungtinėse Amerikos Valstijose, Maldyvuose, Pietų Korėjoje, Bermuduose). Atitinkamai vienų nuteistųjų duomenys yra viešai skelbiami, kitų duomenų prieinamumas yra ribojamas. Australijoje toks registras nėra įdiegtas nacionaliniu lygmeniu, tačiau tokius registrus turi atskiros valstijos. Sunkiausias uždavinys – išspręsti galimą konfliktą tarp nusikaltusiojo teisės apsaugoti savo asmens duomenis ir privatumą bei poreikio užtikrinti potencialių jo aukų saugumą pastarųjų naudai. Tokių registrų sukūrimas stiprina socialinį saugumo jausmą bei leidžia imtis individualių priemonių žmonių, kuriems gresia tokių nusikaltimų pavojus, apsaugai. Įstatymo tikslas – sustiprinti kontrolės ir prevencines priemones, kurios užkardys kelią seksualinio pobūdžio nusikalstamoms veikoms. Dėl nukentėjusiųjų nuo tokių nusikalstamų veikų (dažniausiai vaikų, silpnesnių, bejėgių, priklausomų ar turinčių psichikos sutrikimų) ir tokių nusikalstamų veikų poveikio nukentėjusiųjų emocinei ir psichinei būklei, būtina seksualinius nusikaltėlius kontroliuoti, net ir atlikus jiems skirtas bausmes.
Tai sustiprins valstybės vaidmenį užkertant kelią nusikalstamoms veikoms ir saugantis socialiai žalingų veiksmų. Principinės šio įstatymo nuostatos – nusikaltusių asmenų, išėjusių į laisvę, stebėsena ir jų kontrolės mechanizmo sukūrimas, prevencijos priemonės. Įstatymo projekto uždaviniai: 1) nustatyti įtariamųjų, kaltinamųjų ar nuteistųjų už nusikalstamas veikas seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, padarytas prieš vaikus, taip pat už padarytas nusikalstamas veikas dėl vaiko išnaudojimo pornografijai, pelnymosi iš nepilnamečio asmens prostitucijos, nepilnamečio asmens įtraukimo į prostituciją, vaiko pirkimo arba pardavimo Registro steigimo ir jo veiklos pagrindus, 2) reglamentuoti Seksualinių nusikalstamų veikų rizikos žemėlapio viešo skelbimo sąlygas, 3) prevencijos priemonių, skirtų pagalbai vaikams, nukentėjusiems nuo seksualinio smurto, numatymas. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai. Projektą parengė Seimo nariai: Rimantė Šalaševičiūtė, Aušrinė Norkienė, Rita Tamašunienė ir kiti Seimo valstiečių ir žaliųjų frakcijos nariai. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai. Šiuo metu baudžiamąją atsakomybę asmenų, įtariamųjų, kaltinamųjų ar nuteistųjų už seksualinio pobūdžio veikas, padarytas prieš vaikus, reglamentuoja: Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas (Nr. VIII-1968), veikų tyrimą - Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas (Nr. IX-785). Asmenų, padariusių nusikaltimus, registrą reglamentuoja Lietuvos Respublikos įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro įstatymas (Nr.
XI-1503), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. balandžio 18 d nutarimu Nr. 435 patvirtinti Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro nuostatai, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro
žinybinio registro duomenų tvarkymo taisyklės. Tam tikros prevencinės priemonės nurodytos Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme (Nr. I-1234). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. gegužės 25 d. nutarimu Nr. 517 patvirtintas Darbų, veiklų ir paslaugų, kurių dirbti, atlikti ar teikti dėl tiesioginių kontaktų su vaikais neturi teisės asmenys, įsiteisėjusiu apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu pripažinti kaltais už nusikalstamas veikas, nurodytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso XXI skyriuje, ar už kitas nusikalstamas veikas, susijusias su vaiko seksualiniu išnaudojimu, vaikų pornografija ar prostitucija, sąrašas. Lietuvoje šiuo metu nėra atskiro įstatymo, kuris detaliai reglamentuotų įtariamųjų, kaltinamųjų ar nuteistųjų asmenų už seksualinio pobūdžio veikas, padarytas prieš vaikus, kontrolės priemones ar numatytų tokių nusikalstamų veikų prevenciją. Lietuvoje įstatymu nereglamentuota teisė gauti iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro riboto naudojimo duomenis apie asmenis, įtariamus, kaltinamus ar nuteistus už nusikalstamas veikas, tarp jų ir seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, padarytas prieš vaikus. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. balandžio 18 d. nutarimu Nr. 435 patvirtintų Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro nuostatų 81 punkte nurodyta, kad Registro duomenų bazėje ar Registro duomenų bazės archyve tvarkomi Registro duomenys ir Registro dokumentai teikiami tik įstatymų ir tiesiogiai taikomų Europos Sąjungos teisės aktų nustatytais atvejais.
Lietuvos Respublikos vaiko teisių pagrindų įstatymas numato teisę gauti duomenis tik darbdaviams vieną kartą, kai asmuo pradeda savo darbinę veiklą. Įstatymu nėra nustatytas asmenų, nuteistų už nusikalstamas veikas, tarp jų ir seksualinio pobūdžio nusikalstamas veikas, padarytas prieš vaikus, atskiras registras; taip pat nėra reglamentuotas nusikalstamų veikų rizikos vietų žemėlapis, jo sudarymas ir duomenų iš jo gavimas. Be to, galiojančiame Švietimo įstatyme ir Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme nepakankamai aiškiai detalizuota pagalba vaikui, nukentėjusiam nuo seksualinio smurto. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama. Įstatymo projekte numatomos priemonės yra skirtos užkardyti seksualinio pobūdžio nusikalstamas veikas, padarytas prieš vaikus. Šiuo įstatymu kuriamas naujas Asmenų, įtariamųjų, kaltinamųjų ar nuteistųjų už nusikalstamas veikas seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, padarytas prieš vaikus, taip pat už padarytas nusikalstamas veikas dėl vaiko išnaudojimo pornografijai, pelnymosi iš nepilnamečio asmens prostitucijos, nepilnamečio asmens įtraukimo į prostituciją, vaiko pirkimo arba pardavimo registras. Registras kuriamas pertvarkant veikiantį Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registrą, pertvarkant pastarąjį į du registrus - Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registrą bei Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų už seksualinio pobūdžio veikas, padarytas prieš vaikus, registrą, siekiant sudaryti galimybę naujai sukurto registro vieną dalį padaryti prieinamą visuomenei.
Naujas asmenų, įtariamųjų, kaltinamųjų ar nuteistųjų už nusikalstamas veikas seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, padarytas prieš vaikus, taip pat už padarytas nusikalstamas veikas dėl vaiko išnaudojimo pornografijai, pelnymosi iš nepilnamečio asmens prostitucijos, nepilnamečio asmens įtraukimo į prostituciją, vaiko pirkimo arba pardavimo registras bus nuolat papildomas (atnaujinimas) siekiant turėti aktualią informaciją apie nuteistuosius asmenis, įskaitant ir tokių asmenų pavardės, vardo pakeitimą. Šių asmenų duomenys, atsižvelgiant į tokių veikų pavojingumą ir itin sunkias patirtas vaikų traumas dėl jų atžvilgiu padarytų nusikalstamų veikų, bus tvarkomi 20 metų, nepriklausomai nuo to, yra ar nėra išnykęs teistumas. Įstatymu nustatoma galimybė šį terminą sutrumpinti, jei asmuo, kurio duomenys tvarkomi registre, atitinka Įstatyme numatytas sąlygas ir jis kreipiasi į apylinkės teismą dėl tokio termino sutrumpinimo. Tokį prašymą apylinkės teismas nagrinėtų vadovaujantis šiuo ir Teismų įstatymo 15 straipsnio
atskirų duomenų bazių: Riboto naudojimo duomenų bazės ir Viešosios duomenų bazės. Registro informacinės sistemos valdytojas yra Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija, kuri skiria Registro informacinės sistemos duomenų valdytoją, tvarkytoją ir tvirtina Registro nuostatus.
Registro informacinės sistemos duomenų šaltiniai yra šiuo metu veikiantis Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registras, kuriam duomenis teikia ikiteisminio tyrimo įstaigos, prokuratūra, Lietuvos Respublikos teismai, taip pat ir užsienio valstybių kompetentingos institucijos, kai jų veiklą reglamentuojantys teisės aktai tai numato. Registro informacinėje sistemoje bus tvarkomi šie riboto naudojimo duomenys: dėl Registro informacinės sistemos objekto ikiteisminio tyrimo metu priimtų nutarimų ir nutarčių duomenys, teisminio nagrinėjimo metu priimtų nutarčių ir nuosprendžių duomenys, duomenys apie fiziniams asmenims paskirtų bausmių vykdymą ir atlikimą, duomenys apie jų teistumą, teistumo laiko sutrumpinimą, teistumo panaikinimą ir išnykimą, taip pat kiti asmenį identifikuojantys duomenys: pavardė, įskaitant prisiimtą, vardas, motinos mergautinė pavardė, lytis, gimimo data ir vieta, gimimo vietos šalis, tėvų vardai, pavardės, pilietybė ar pilietybės, nuolatinės ar laikinosios gyvenamosios vietos adresas, asmens kodas. Duomenis iš Riboto naudojimo duomenų bazės Registro nuostatų nustatyta tvarka galės gauti teismai, teisėsaugos institucijos ir kitos institucijos, kai tai numato įstatymas. Registro informacinėje sistemoje bus tvarkomi šie viešai prieinami duomenys: dėl Registro objekto teisminio nagrinėjimo metu priimtų nuosprendžių už seksualinio pobūdžio nusikalstamas veikas, padarytas prieš vaikus, duomenys apie nuteistiesiems asmenims paskirtų bausmių vykdymo ir atlikimo vietą, jeigu paskirta laisvės atėmimo bausmė, bei šie duomenys:
1) asmenį identifikuojantys duomenys: gimimo vietos šalis, pavardė, vardas. 2) Nuosprendžio paskelbimo ir įsiteisėjimo data. 3) Nuteistojo asmens nuotrauka.
4) Aktuali asmens, įregistruoto Registro informacinėje sistemoje, nuolatinė ar laikinoji gyvenamoji vieta. Šie duomenys, įsiteisėjus apkaltinamajam nuosprendžiui, atitinkamą laikotarpį po asmens nuteisimo bus vieši – atviri visuomenei. Siekiant turėti tikslią konkrečiu laiku informaciją, duomenys nuolat bus atnaujinami. Todėl tuo tikslu Įstatymu nustatoma pareiga, kai asmeniui yra laikinai apribota laisvė, priklausomybės ligų ar kitoje gydymo įstaigoje, jis privalo pranešti tos įstaigos vadovui tą gyvenamąją vietą, kurioje gyvens išėjęs iš įstaigos, o pastarasis privalės šią informaciją perduoti atitinkamam Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos struktūriniam padaliniui. Šiuo metu šie santykiai iš dalies reglamentuoti Bausmių vykdymo kodekse, bet stokoja aiškumo. Taip pat pakeitus faktinį gyvenamosios vietos adresą už Lietuvos Respublikos ribų, asmuo prieš išvykdamas ir nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 3 kalendorines dienas, po sugrįžimo privalės pranešti apie tai atitinkamam pagal faktinę gyvenamąją vietą Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos struktūriniam padaliniui (policijos komisariatui), o Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos struktūrinio padalinio vadovas turės užtikrinti, kad gauta informacija nedelsiant būtų perduota Registro tvarkytojui. Įstatymo projektu reglamentuojamas ir Seksualinių nusikaltimų rizikos žemėlapio sudarymas bei nuolatinis jo atnaujinimas, siekiant apsaugoti vaikus nuo asmenų, kurie daro seksualinio pobūdžio nusikaltimus. Seksualinių nusikaltimų rizikos žemėlapį sudarys Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos vidaus reikalų ministro patvirtintame Seksualinių nusikaltimų rizikos žemėlapio sudarymo ir skelbimo tvarkos apraše nustatyta tvarka. Šis žemėlapis visuomenei bus skelbiamas Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos interneto svetainėje.
Toks žemėlapis padės užtikrinti nepilnamečių saugumą ir turės prevencinę reikšmę. Be to, tikslinamos prevencinės ir pagalbos priemonės skirtos vaikui, patyrusiam ar galinčiam patirti seksualinį smurtą. Šiuo metu Švietimo įstatymas numato pareigą švietimo, mokslo ir sporto ministrui nustatyti prevencinių programų kriterijus ir atitikties jiems vertinimo tvarką, tačiau nėra tiesiogiai nurodyta, kad šioje tvarkoje privalo būti aprašomi seksualinį smurtą patyrusio mokinio atpažinimo būdai ir mokinio nukreipimo tolimesnei pagalbai metodai. Be to, nėra pakankamai aiškiai nustatyta, kad švietimo įstaiga, atpažinusi mokinio galimai patirtą seksualinį smurtą, užtikrina pirminės pagalbos mokiniui suteikimą ir užtikrina jo nukreipimą tolimesnei pagalbai gauti bei reikalingos pagalbos suteikimo terminai.
Todėl šiame Įstatyme aiškiai reglamentuojama, kad:
1) švietimo, mokslo ir sporto ministras, nustatydamas prevencinių programų kriterijus ir atitikties jiems vertinimo tvarką, įtraukia seksualinį smurtą patyrusio mokinio atpažinimo būdus ir mokinio nukreipimo tolimesnei pagalbai metodus;
2) seksualinį smurtą patyręs mokinys turi teisę neatlygintinai nedelsiant gauti medicininę pagalbą ir ne vėliau kaip per
psichologinę pagalbą;
3) psichologinė pagalba vaikui teikiama teikėjams bendradarbiaujant su vaiko tėvais (globėjais, rūpintojais), jei jie nėra įtariami padarę nusikalstamas veikas seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui vaiko atžvilgiu, taip pat nėra padarę nusikalstamų veikų dėl vaiko išnaudojimo pornografijai, pelnymosi iš nepilnamečio asmens prostitucijos, nepilnamečio asmens įtraukimo į prostituciją, vaiko pirkimo arba pardavimo;
4) kitos prevencinės priemonės numatytos vaikams, patyrusiems ar galintiems patirti seksualinį smurtą, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimas neatliekamas. Neigiamų pasekmių nenumatoma.
Neigiamų pasekmių nenumatoma. Siūlomas reglamentavimas užtikrins:
teistumu už seksualinio pobūdžio veikas, padarytas prieš vaikus, skaičiaus sumažėjimą;
priemonės padės ginti viešąjį interesą;
kitų įstaigų, dirbančių su vaikais, asmenimis, informacijos apie seksualinius nusikaltėlius prieinamumą, jų kontrolę, greitesnį seksualinio pobūdžio nusikalstamų veikų išaiškinamumą ir savalaikį pagalbos nukentėjusiems nuo seksualinių nusikalstamų veikų vaikams teikimą. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai. Priimtas įstatymo projektas neigiamos įtakos korupcijai neturės. Projektu sudaromos teisinės prielaidos pagerėti kriminogeninei situacijai. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Priimtas įstatymo projektas neigiamos įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Priėmus įstatymo projektą, turės būti pakeistos arba papildytos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. 1V-776 patvirtintos Nusikalstamų veikų žinybinio registro duomenų tvarkymo taisyklės, Vyriausybė ar jos įgaliota institucija parengs nutarimą dėl Lietuvos Respublikos įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro pertvarkymo ir patvirtins steigiamo registro nuostatus.
Kartu su šiuo projektu teikiamas jį lydintis įstatymo projektas – Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso
dalimi, kad asmenų, įtariamųjų, kaltinamųjų ar nuteistųjų už nusikalstamas veikas seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, padarytas prieš vaikus, taip pat už padarytas nusikalstamas veikas dėl vaiko išnaudojimo pornografijai, pelnymosi iš nepilnamečio asmens prostitucijos, nepilnamečio asmens įtraukimo į prostituciją, vaiko pirkimo arba pardavimo, pareigos pranešti apie faktinį gyvenamosios vietos adresą, jo pakeitimą nevykdymas, užtraukia baudą nuo penkiasdešimt iki vieno šimto penkiasdešimt eurų. 9. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos įstatymų ir kitų teisės normų rengimo tvarkos reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, projekte naujų sąvokų nėra. 10. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. Įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir laisvių apsaugos konvencijos nuostatas, neprieštarauja Europos Sąjungos dokumentams. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti. Įstatymui įgyvendinti reikės pakeisti dabar galiojančius ir priimti naujus teisės aktus, kuriuos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija (žr.
31 dienos. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais). Įstatymo įgyvendinimui iš valstybės biudžeto reikės:
ar nuteistųjų už nusikalstamas veikas seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, padarytas prieš vaikus, taip pat už padarytas nusikalstamas veikas dėl vaiko išnaudojimo pornografijai, pelnymosi iš nepilnamečio asmens prostitucijos, nepilnamečio asmens įtraukimo į prostituciją, vaiko pirkimo arba pardavimo, registro diegimui investicijų (CAPEX) – 705 tūkst. eurų. 2. Metinėms veiklos išlaidoms (OPEX) – 226 tūkst. eurų asignavimų (licencijų palaikymui, sistemos iš išorės II lygmens palaikymui, Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos administraciniai kaštai, IT infrastruktūros sąnaudos), Seksualinių nusikaltimų rizikos žemėlapio sudarymui ir palaikymui. Registro palaikymui artimiausiais trimis biudžetiniais metais – kasmet apie 226 tūkst. eurų. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados.
2023-06-14 įvykusios apskritojo stalo diskusijos dėl asmenų įtariamų ar nuteistų už seksualinius nusikaltimus, užkardymo (Įstatymo projekto XIVP-2784) metu dalyvavo LRS narė Rimantė Šalaševičiūtė, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie SADM direktorė Ilma Skuodienė, VRM Viešojo saugumo politikos grupės vyresnioji patarėja Sonata Mickutė, VRM ministrės patarėja Agneta Ladek, Lietuvos probacijos tarnybos direktorius Romas Ostanavičius, Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro vadovė Kristina Stonytė – Mišinienė, SADM Šeimos ir vaiko teisių apsaugos grupės vadovė Kristina Stepanova, Vaiko teisių apsaugos kontrolierės vyr. patarėja Audronė Bedorf, Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė, Policijos generalinio komisaro vyr. patarėjas Donatas Matuiza, Informatikos ir ryšių departamento diektoriaus pavaduotoja Alvyda Pupkovienė, Vyriausioji darbo teisės inspektorė Ieva Piličiauskaitė, Neteisėtos veiklos priežiūros skyriaus vedėja Birutė Macijauskienė, Lietuvos psichologų sąjungos prezidentė Aina Adomaitytė bei Seimo Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos nariai. Diskusijos metu išsakytos pozicijos dėl reikalingų atlikti korekcijų, tačiau iš esmės rengiamo įstatymo projekto reikalingumui pritarta. Į gautus pasiūlymus atsižvelgta.
2023-06-28 vykusiame Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos Šešėlinės vyriausybės posėdyje dėl asmenų įtariamų ar nuteistų už seksualinius nusikaltimus, užkardymo įstatymo projekto svarstyme dalyvavo Šešėlinės vyriausybės premjeras Ramūnas Karbauskis, LRS narė Rimantė Šalaševičiūtė bei kiti frakcijos nariai, Lietuvos psichologų sąjungos prezidentė Aina Adomaitytė, VMI prie FM Teisės departamento Tiesioginių mokesčių sk.vedėjas Rolandas Ragėnas, VMI Mokestinių prievolių departamento paslaugų administravimo sk.patarėja Lina Kučinskienė, Lietuvos kriminalinės policijos biuro viršininko pavaduotoja Eglė Maziliauskienė, SADM Šeimos ir vaiko teisių apsaugos grupės vadovė Kristina Stepanova, Generalinės prokuratūros prokuroras Arūnas Meška, Lietuvos psichiatrų asociacijos prezidentė Ramunė Mazaliauskienė, Lietuvos verslo konfederacijos generalinio direktoriaus pavaduotojas Emilis Ruželė, Lietuvos verslo konfederacijos generalinė direktorė Ineta Rizgelė. Posėdžio metu buvo iš esmės pritarta projekto būtinumui, siūlyta tobulinti projekto nuostatas. Į gautus pasiūlymus atsižvelgta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis. Registro objektas, Registro tvarkytojas, Registro valdytojas, Seksualinių nusikaltimų rizikos vietovių žemėlapis. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra. Teikia Seimo nariai:
Rimantė Šalaševičiūtė Aušrinė Norkienė
+ Projekto Nr. XIVP- 2784 (6)
paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai. Seksualiniai nusikaltimai tampa vis didesne problema daugelyje šalių, kurios imasi įvairių apsaugos veiksmų nuo seksualinių nusikaltimų, padarytų prieš vaikus, dėl greitesnio tokių nusikaltimų atskleidimo ir juos padariusių asmenų nubaudimo. Žinoma, kad seksualinis išnaudojimas ir seksualinė prievarta yra labiausiai vaiką žalojantis suaugusio asmens nusikalstamas elgesys, turintis ilgalaikį poveikį ne tik nukentėjusiajam, bet ir jo artimiesiems. Statistiniai duomenys patvirtina, kad vaikai seksualinę prievartą dažniausiai patiria jiems artimoje aplinkoje, o taip pat mokyklose, vaikų ikimokyklinio ugdymo, asmens sveikatos priežiūros įstaigose, tačiau patirtos prievartos faktas vis dar yra slepiamas ir laikomas
„šeimos gėda“. Iššūkis, su kuriuo susiduria visuomenė, yra aktyvių apsaugos
priemonių tokio pobūdžio nusikaltimams kontroliuoti taikymas. Šis iššūkis – vaikų apsauga nuo seksualinio išnaudojimo – įgauna prioritetinį statusą. Viena iš tokių prevencijos priemonių gali būti Lietuvos Respublikos asmenų, įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų už seksualinio pobūdžio veikas, padarytas prieš vaikus, registras. Nevyriausybinių organizacijų iniciatyva, dar
Lietuvoje po įvairaus lygio tarpinstitucinių pasitarimų buvo apsispręsta atidėti minėto registro steigimą ir įgyvendinti kitus teisinius bei techninius sprendimus (pvz., optimizuoti institucijų informacinių sistemų darbą, patobulinti vaiko teisių apsaugos teisės aktus ir pan.). Tačiau registro įsteigimo idėjos atsisakyta nebuvo. Pastaruoju metu ženkliai išaugo seksualinių nusikaltimų prieš vaikus skaičius.
Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – IRD) Nusikalstamų veikų žinybinio registro duomenimis, vaikų asmenų atžvilgiu 2021–2022 m. buvo: Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) str. Registruota nusikalstamų veikų Tyrimo rezultatai/ Baigta Tyrimo rezultatai/nutraukta 2021 m. 2022 m. 2021 m. 2022 m. 2021 m. 2022 m. Nepilnamečio asmens išžaginimas (BK 149 str. 3 d.)2119211417
1920201910
1781297
3436302915
20210 4 Lytinės aistros tenkinimas pažeidžiant nepilnamečio asmens apsisprendimo laisvę ir neliečiamumą (BK 151¹ str.)3444292531
21300
1091151009154
26143092
12020 1 Pažymėtina, kad Valstybės vaikų teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos duomenimis, seksualinio smurto prieš vaikus tema tampa vis aktualesnė, nes vien per pastaruosius metus pranešimų apie galimai nukentėjusius vaikus skaičius išaugo daugiau nei 28 proc.: 2021 m. – 237 atvejų, 2022 m. – 300 atvejų, 2023 m. – 384 atvejų. 2023 m. gruodžio 1 d. Lietuvos Respublikos Seime Jaunimo ir sporto komisijos organizuotos konferencijos „Negalia ir smurtas: patirtys ir kovos būdai” metu, Lietuvos negalios organizacijų forumo advokacijos projektų vadovė Simona Aginskaitė pateikė 2021-2023 m. atlikto tyrimo rezultatus – didžioji dalis moterų su negalia Lietuvoje patiria seksualinį smurtą.
Tyrime dalyvavo per 100 moterų, kurios nurodė, kad 27 proc. smurtautojų su moterimis su negalia yra susiję kraujo ryšiais; tik 19 proc. moterų su negalia, patyrusių seksualinį smurtą, kreipiasi pagalbos į teisėsaugos institucijas; net 50 proc. - pagalbos neieško dėl fizinės ir ekonominės ar kitokios priklausomybės nuo smurtautojo. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, pradėjus veikti smurto orderiui, t. y. nuo 2023 m. liepos iki spalio mėnesio pabaigos policijoje registruota beveik 18 tūkst. pranešimų dėl smurto artimoje aplinkoje. Atlikus pavojaus rizikos vertinimą, skirta daugiau kaip 7 tūkst. orderių. Tyrimų, apklausų, statistikos rezultatai parodė, kad seksualinis smurtas artimoje aplinkoje egzistuoja. Dienraščio „Lietuvos rytas“ organizuotoje apklausoje „Ar reikėtų Lietuvoje sukurti viešą seksualinių nusikaltėlių registrą?“, į klausimą atsakė 3595 skaitytojai: 73,05 proc. atsakė „Būtinai“, 1,95 proc. atsakė „Ne“, 20,56 proc. atsakė „Tokio registro reikia, tačiau jis neturi būti viešas“, 4,44 proc. atsakė „Man tai nerūpi“. Kai kuriose Europos valstybėse (pvz., Lenkijoje, Portugalijoje, Prancūzijoje, Austrijoje, Jungtinėje Karalystėje (Anglijoje ir Velse, Škotijoje, Šiaurės Airijoje) yra sukurti specialūs seksualines nusikalstamas veikas padariusių asmenų registrai, tarp jų ir viešieji, kuriuose sukauptą informaciją gali naudoti teisėsaugos institucijos ir kiti subjektai, vykdantys veiklą, susijusią su vaikų ugdymu ar priežiūra.
Daugelyje Europos valstybių asmenims, kurie yra padarę seksualinio pobūdžio nusikaltimus, taikomi tam tikri veiklos ribojimai, susiję, visų pirma, su draudimu užimti pareigas, kurioms būdingas nuolatinis kontaktavimas su vaikais. Tokiems asmenims taip pat gali būti nustatyti tam tikri specialūs įpareigojimai (pvz., įpareigojimas reguliariai informuoti policiją apie savo gyvenamąją vietą ar nesilankyti tam tikrose vietose). Kai kuriose ne Europos valstybėse taip pat yra viešai prieinami registrai (pvz., Jungtinėse Amerikos Valstijose, Maldyvuose, Pietų Korėjoje, Bermuduose). Atitinkamai vienų nuteistųjų duomenys yra viešai skelbiami, kitų duomenų prieinamumas yra ribojamas. Australijoje toks registras nėra įdiegtas nacionaliniu lygmeniu, tačiau tokius registrus turi atskiros valstijos. Sunkiausias uždavinys – išspręsti galimą konfliktą tarp nusikaltusiojo teisės apsaugoti savo asmens duomenis ir privatumą bei poreikio užtikrinti potencialių jo aukų saugumą pastarųjų naudai. Tokių registrų sukūrimas stiprina socialinį saugumo jausmą bei leidžia imtis individualių priemonių žmonių, kuriems gresia tokių nusikaltimų pavojus, apsaugai. Įstatymo tikslas – sustiprinti kontrolės ir prevencines priemones, kurios užkardys kelią seksualinio pobūdžio nusikalstamoms veikoms. Dėl nukentėjusiųjų nuo tokių nusikalstamų veikų (dažniausiai vaikų, silpnesnių, bejėgių, priklausomų ar turinčių psichikos sutrikimų) ir tokių nusikalstamų veikų poveikio nukentėjusiųjų emocinei ir psichinei būklei, būtina seksualinius nusikaltėlius kontroliuoti, net ir atlikus jiems skirtas bausmes.
Tai sustiprins valstybės vaidmenį užkertant kelią nusikalstamoms veikoms ir saugantis socialiai žalingų veiksmų. Principinės šio įstatymo nuostatos – nusikaltusių asmenų, išėjusių į laisvę, stebėsena ir jų kontrolės mechanizmo sukūrimas, prevencijos priemonės. Įstatymo projekto uždaviniai: 1) nustatyti įtariamųjų, kaltinamųjų ar nuteistųjų už nusikalstamas veikas seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, padarytas prieš vaikus, taip pat už padarytas nusikalstamas veikas dėl vaiko išnaudojimo pornografijai, pelnymosi iš nepilnamečio asmens prostitucijos, nepilnamečio asmens įtraukimo į prostituciją, vaiko pirkimo arba pardavimo Registro steigimo ir jo veiklos pagrindus, 2) reglamentuoti Seksualinių nusikalstamų veikų rizikos žemėlapio viešo skelbimo sąlygas, 3) prevencijos priemonių, skirtų pagalbai vaikams, nukentėjusiems nuo seksualinio smurto, numatymas. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai. Projektą parengė Seimo nariai: Rimantė Šalaševičiūtė, Aušrinė Norkienė, Rita Tamašunienė ir kiti Seimo valstiečių ir žaliųjų frakcijos nariai. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai. Šiuo metu baudžiamąją atsakomybę asmenų, įtariamųjų, kaltinamųjų ar nuteistųjų už seksualinio pobūdžio veikas, padarytas prieš vaikus, reglamentuoja: Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas (Nr. VIII-1968), veikų tyrimą - Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas (Nr. IX-785). Asmenų, padariusių nusikaltimus, registrą reglamentuoja Lietuvos Respublikos įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro įstatymas (Nr.
XI-1503), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. balandžio 18 d nutarimu Nr. 435 patvirtinti Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro nuostatai, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro
žinybinio registro duomenų tvarkymo taisyklės. Tam tikros prevencinės priemonės nurodytos Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme (Nr. I-1234). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. gegužės 25 d. nutarimu Nr. 517 patvirtintas Darbų, veiklų ir paslaugų, kurių dirbti, atlikti ar teikti dėl tiesioginių kontaktų su vaikais neturi teisės asmenys, įsiteisėjusiu apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu pripažinti kaltais už nusikalstamas veikas, nurodytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso XXI skyriuje, ar už kitas nusikalstamas veikas, susijusias su vaiko seksualiniu išnaudojimu, vaikų pornografija ar prostitucija, sąrašas. Lietuvoje šiuo metu nėra atskiro įstatymo, kuris detaliai reglamentuotų įtariamųjų, kaltinamųjų ar nuteistųjų asmenų už seksualinio pobūdžio veikas, padarytas prieš vaikus, kontrolės priemones ar numatytų tokių nusikalstamų veikų prevenciją. Lietuvoje įstatymu nereglamentuota teisė gauti iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro riboto naudojimo duomenis apie asmenis, įtariamus, kaltinamus ar nuteistus už nusikalstamas veikas, tarp jų ir seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, padarytas prieš vaikus. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. balandžio 18 d. nutarimu Nr. 435 patvirtintų Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro nuostatų 81 punkte nurodyta, kad Registro duomenų bazėje ar Registro duomenų bazės archyve tvarkomi Registro duomenys ir Registro dokumentai teikiami tik įstatymų ir tiesiogiai taikomų Europos Sąjungos teisės aktų nustatytais atvejais.
Lietuvos Respublikos vaiko teisių pagrindų įstatymas numato teisę gauti duomenis tik darbdaviams vieną kartą, kai asmuo pradeda savo darbinę veiklą. Įstatymu nėra nustatytas asmenų, nuteistų už nusikalstamas veikas, tarp jų ir seksualinio pobūdžio nusikalstamas veikas, padarytas prieš vaikus, atskiras registras; taip pat nėra reglamentuotas nusikalstamų veikų rizikos vietų žemėlapis, jo sudarymas ir duomenų iš jo gavimas. Be to, galiojančiame Švietimo įstatyme ir Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme nepakankamai aiškiai detalizuota pagalba vaikui, nukentėjusiam nuo seksualinio smurto. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama. Įstatymo projekte numatomos priemonės yra skirtos užkardyti seksualinio pobūdžio nusikalstamas veikas, padarytas prieš vaikus. Šiuo įstatymu kuriamas naujas Asmenų, įtariamųjų, kaltinamųjų ar nuteistųjų už nusikalstamas veikas seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, padarytas prieš vaikus, taip pat už padarytas nusikalstamas veikas dėl vaiko išnaudojimo pornografijai, pelnymosi iš nepilnamečio asmens prostitucijos, nepilnamečio asmens įtraukimo į prostituciją, vaiko pirkimo arba pardavimo registras. Registras kuriamas pertvarkant veikiantį Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registrą, pertvarkant pastarąjį į du registrus - Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registrą bei Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų už seksualinio pobūdžio veikas, padarytas prieš vaikus, registrą, siekiant sudaryti galimybę naujai sukurto registro vieną dalį padaryti prieinamą visuomenei.
Naujas asmenų, įtariamųjų, kaltinamųjų ar nuteistųjų už nusikalstamas veikas seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, padarytas prieš vaikus, taip pat už padarytas nusikalstamas veikas dėl vaiko išnaudojimo pornografijai, pelnymosi iš nepilnamečio asmens prostitucijos, nepilnamečio asmens įtraukimo į prostituciją, vaiko pirkimo arba pardavimo registras bus nuolat papildomas (atnaujinimas) siekiant turėti aktualią informaciją apie nuteistuosius asmenis, įskaitant ir tokių asmenų pavardės, vardo pakeitimą. Šių asmenų duomenys, atsižvelgiant į tokių veikų pavojingumą ir itin sunkias patirtas vaikų traumas dėl jų atžvilgiu padarytų nusikalstamų veikų, bus tvarkomi 20 metų, nepriklausomai nuo to, yra ar nėra išnykęs teistumas. Įstatymu nustatoma galimybė šį terminą sutrumpinti, jei asmuo, kurio duomenys tvarkomi registre, atitinka Įstatyme numatytas sąlygas ir jis kreipiasi į apylinkės teismą dėl tokio termino sutrumpinimo. Tokį prašymą apylinkės teismas nagrinėtų vadovaujantis šiuo ir Teismų įstatymo 15 straipsnio 2 dalimi. Todėl Registras bus sudaromas iš dviejų atskirų duomenų bazių: Riboto naudojimo duomenų bazės ir Viešosios duomenų bazės. Registro informacinės sistemos valdytojas yra Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija, kuri skiria Registro informacinės sistemos duomenų valdytoją, tvarkytoją ir tvirtina Registro nuostatus.
Registro informacinės sistemos duomenų šaltiniai yra šiuo metu veikiantis Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registras, kuriam duomenis teikia ikiteisminio tyrimo įstaigos, prokuratūra, Lietuvos Respublikos teismai, taip pat ir užsienio valstybių kompetentingos institucijos, kai jų veiklą reglamentuojantys teisės aktai tai numato. Registro informacinėje sistemoje bus tvarkomi šie riboto naudojimo duomenys: dėl Registro informacinės sistemos objekto ikiteisminio tyrimo metu priimtų nutarimų ir nutarčių duomenys, teisminio nagrinėjimo metu priimtų nutarčių ir nuosprendžių duomenys, duomenys apie fiziniams asmenims paskirtų bausmių vykdymą ir atlikimą, duomenys apie jų teistumą, teistumo laiko sutrumpinimą, teistumo panaikinimą ir išnykimą, taip pat kiti asmenį identifikuojantys duomenys: pavardė, įskaitant prisiimtą, vardas, motinos mergautinė pavardė, lytis, gimimo data ir vieta, gimimo vietos šalis, tėvų vardai, pavardės, pilietybė ar pilietybės, nuolatinės ar laikinosios gyvenamosios vietos adresas, asmens kodas. Duomenis iš Riboto naudojimo duomenų bazės Registro nuostatų nustatyta tvarka galės gauti teismai, teisėsaugos institucijos ir kitos institucijos, kai tai numato įstatymas. Registro informacinėje sistemoje bus tvarkomi šie viešai prieinami duomenys: dėl Registro objekto teisminio nagrinėjimo metu priimtų nuosprendžių už seksualinio pobūdžio nusikalstamas veikas, padarytas prieš vaikus, duomenys apie nuteistiesiems asmenims paskirtų bausmių vykdymo ir atlikimo vietą, jeigu paskirta laisvės atėmimo bausmė, bei šie duomenys:
1) asmenį identifikuojantys duomenys: gimimo vietos šalis, pavardė, vardas. 2) Nuosprendžio paskelbimo ir įsiteisėjimo data. 3) Nuteistojo asmens nuotrauka.
4) Aktuali asmens, įregistruoto Registro informacinėje sistemoje, nuolatinė ar laikinoji gyvenamoji vieta. Šie duomenys, įsiteisėjus apkaltinamajam nuosprendžiui, atitinkamą laikotarpį po asmens nuteisimo bus vieši – atviri visuomenei. Siekiant turėti tikslią konkrečiu laiku informaciją, duomenys nuolat bus atnaujinami. Įstatymo projektu reglamentuojamas ir Seksualinių nusikaltimų rizikos žemėlapio sudarymas bei nuolatinis jo atnaujinimas, siekiant apsaugoti vaikus nuo asmenų, kurie daro seksualinio pobūdžio nusikaltimus. Seksualinių nusikaltimų rizikos žemėlapį sudarys Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos vidaus reikalų ministro patvirtintame Seksualinių nusikaltimų rizikos žemėlapio sudarymo ir skelbimo tvarkos apraše nustatyta tvarka. Šis žemėlapis visuomenei bus skelbiamas Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos interneto svetainėje. Toks žemėlapis padės užtikrinti nepilnamečių saugumą ir turės prevencinę reikšmę. Be to, tikslinamos prevencinės ir pagalbos priemonės skirtos vaikui, patyrusiam ar galinčiam patirti seksualinį smurtą. Šiuo metu Švietimo įstatymas numato pareigą švietimo, mokslo ir sporto ministrui nustatyti prevencinių programų kriterijus ir atitikties jiems vertinimo tvarką, tačiau nėra tiesiogiai nurodyta, kad šioje tvarkoje privalo būti aprašomi seksualinį smurtą patyrusio mokinio atpažinimo būdai ir mokinio nukreipimo tolimesnei pagalbai metodai. Be to, nėra pakankamai aiškiai nustatyta, kad švietimo įstaiga, atpažinusi mokinio galimai patirtą seksualinį smurtą, užtikrina pirminės pagalbos mokiniui suteikimą ir užtikrina jo nukreipimą tolimesnei pagalbai gauti bei reikalingos pagalbos suteikimo terminai.
Todėl šiame Įstatyme aiškiai reglamentuojama, kad:
1) švietimo, mokslo ir sporto ministras, nustatydamas prevencinių programų kriterijus ir atitikties jiems vertinimo tvarką, įtraukia seksualinį smurtą patyrusio mokinio atpažinimo būdus ir mokinio nukreipimo tolimesnei pagalbai metodus;
2) seksualinį smurtą patyręs mokinys turi teisę neatlygintinai nedelsiant gauti medicininę pagalbą ir ne vėliau kaip per
psichologinę pagalbą;
3) psichologinė pagalba vaikui teikiama teikėjams bendradarbiaujant su vaiko tėvais (globėjais, rūpintojais), jei jie nėra įtariami padarę nusikalstamas veikas seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui vaiko atžvilgiu, taip pat nėra padarę nusikalstamų veikų dėl vaiko išnaudojimo pornografijai, pelnymosi iš nepilnamečio asmens prostitucijos, nepilnamečio asmens įtraukimo į prostituciją, vaiko pirkimo arba pardavimo;
4) kitos prevencinės priemonės numatytos vaikams, patyrusiems ar galintiems patirti seksualinį smurtą, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimas neatliekamas. Neigiamų pasekmių nenumatoma.
Neigiamų pasekmių nenumatoma. Siūlomas reglamentavimas užtikrins:
teistumu už seksualinio pobūdžio veikas, padarytas prieš vaikus, skaičiaus sumažėjimą;
priemonės padės ginti viešąjį interesą;
kitų įstaigų, dirbančių su vaikais, asmenimis, informacijos apie seksualinius nusikaltėlius prieinamumą, jų kontrolę, greitesnį seksualinio pobūdžio nusikalstamų veikų išaiškinamumą ir savalaikį pagalbos nukentėjusiems nuo seksualinių nusikalstamų veikų vaikams teikimą. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai. Priimtas įstatymo projektas neigiamos įtakos korupcijai neturės. Projektu sudaromos teisinės prielaidos pagerėti kriminogeninei situacijai. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Priimtas įstatymo projektas neigiamos įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Priėmus įstatymo projektą, turės būti pakeistos arba papildytos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. 1V-776 patvirtintos Nusikalstamų veikų žinybinio registro duomenų tvarkymo taisyklės, Vyriausybė ar jos įgaliota institucija parengs nutarimą dėl Lietuvos Respublikos įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro pertvarkymo ir patvirtins steigiamo registro nuostatus. 9. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos įstatymų ir kitų teisės normų rengimo tvarkos reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, projekte naujų sąvokų nėra.
atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. Įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir laisvių apsaugos konvencijos nuostatas, neprieštarauja Europos Sąjungos dokumentams. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti. Įstatymui įgyvendinti reikės pakeisti dabar galiojančius ir priimti naujus teisės aktus, kuriuos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija (žr. 8 punktą) parengs ir patvirtins iki 2024 m. gegužės 31 dienos. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais). Įstatymo įgyvendinimui iš valstybės biudžeto reikės:
ar nuteistųjų už nusikalstamas veikas seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, padarytas prieš vaikus, taip pat už padarytas nusikalstamas veikas dėl vaiko išnaudojimo pornografijai, pelnymosi iš nepilnamečio asmens prostitucijos, nepilnamečio asmens įtraukimo į prostituciją, vaiko pirkimo arba pardavimo, registro diegimui investicijų (CAPEX) – reikės 705 tūkst. eurų. 2. Metinėms veiklos išlaidoms (OPEX) – 226 tūkst. eurų asignavimų (licencijų palaikymui, sistemos iš išorės II lygmens palaikymui, Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos administraciniai kaštai, IT infrastruktūros sąnaudos), Seksualinių nusikaltimų rizikos žemėlapio sudarymui ir palaikymui. Registro palaikymui artimiausiais trimis biudžetiniais metais – kasmet apie 226 tūkst. eurų. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados.
2023-06-14 įvykusios apskritojo stalo diskusijos dėl asmenų įtariamų ar nuteistų už seksualinius nusikaltimus, užkardymo (Įstatymo projekto XIVP-2784) metu dalyvavo LRS narė Rimantė Šalaševičiūtė, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie SADM atstovė Ilma Skuodienė, VRM Viešojo saugumo politikos grupės vyresnioji patarėja Sonata Mickutė, VRM ministrės patarėja Agneta Ladek, Lietuvos probacijos tarnybos direktorius Romas Ostanavičius, Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro vadovė Kristina Stonytė – Mišinienė, SADM Šeimos ir vaiko teisių apsaugos grupės vadovė Kristina Stepanova, Vaiko teisių apsaugos vyr. patarėja Audronė Bedorf, Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė, Policijos generalinio komisaro vyr. patarėjas Donatas Matuiza, VšĮ biuras
„Pactum“ direktorė, Lietuvos mediatorių rūmų pirmininkė Odeta Intė,
Informatikos ir ryšių departamento diektoriaus pavaduotoja Alvyda Pupkovienė, Vyriausioji darbo teisės inspektorė Ieva Piličiauskaitė, Neteisėtos veiklos priežiūros skyriaus vedėja Birutė Macijauskienė, Lietuvos psichologų sąjungos atstovė Aina Adomaitytė, LŽS pirmininkas Dainius Radzevičius, Generalinės prokuratūros prokuroras Arūnas Meška. Diskusijos metu išsakytos pozicijos dėl reikalingų atlikti korekcijų, tačiau iš esmės rengiamo įstatymo projekto reikalingumui pritarta. Į gautus pasiūlymus atsižvelgta.
2023-06-28 vykusiame Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos Šešėlinės vyriausybės posėdyje dėl asmenų įtariamų ar nuteistų už seksualinius nusikaltimus, užkardymo įstatymo projekto dalyvavo LRS narė Rimantė Šalaševičiūtė, Lietuvos psichologų sąjungos atstovė Aina Adomaitytė, VMI prie FM Teisės departamento Tiesioginių mokesčių sk.vedėjas Rolandas Ragėnas, VMI Mokestinių prievolių departamento paslaugų administravimo sk.patarėja Lina Kučinskienė, Lietuvos kriminalinės policijos biuro viršininko pavaduotoja Eglė Maziliauskienė, SADM Šeimos ir vaiko teisių apsaugos grupės vadovė Kristina Stepanova, SADM viceministrė Vilma Augienė, Lietuvos probacijos tarnybos direktoriaus pavaduotojas Rolandas Jakučionis, Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos direktorė Dijana Šinkūnienė, Generalinės prokuratūros prokuroras Arūnas Meška, Lietuvos psichiatrų asociacijos prezidentė Ramunė Mazaliauskienė, VRM Viešojo saugumo politikos grupės vadovas Darius Domarkas, Lietuvos verslo konfederacijos generalinio direktoriaus pavaduotojas Emilis Ruželė, Lietuvos verslo konfederacijos generalinė direktorė Ineta Rizgelė. Posėdžio metu buvo iš esmės pritarta projekto būtinumui, siūlyta tobulinti projekto nuostatas. Į gautus pasiūlymus atsižvelgta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis. Registro objektas, Registro tvarkytojas, Registro valdytojas, Seksualinių nusikaltimų rizikos vietovių žemėlapis. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra. Teikia Seimo nariai:
Rimantė Šalaševičiūtė Aušrinė Norkienė
Įstatymo PROJEKTO 2023-05-30 Nr. XIVP-2784 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Dėl projekto nuostatų prieštaravimo Konstitucijai Projekto 7 straipsnio 1 dalies 2 punkte siūloma nustatyti, kad Ribotos prieigos registre būtų kaupiami duomenys apie asmenis, kurių atžvilgiu baudžiamasis procesas nusikaltimų, nurodytų įstatymo 2 straipsnyje, atžvilgiu buvo nutrauktas (nuoroda turėtų būti tikslinama, nes nusikalstamos veikos išvardijamos projekto 3 straipsnyje). Taigi, sisteminė teikiamo projekto nuostatų analizė suponuoja, kad Ribotos prieigos registre būtų kaupiami duomenys asmenų, kurių atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl projekte nurodytų nusikalstamų veikų nepriklausomai nuo baudžiamojo proceso baigties, kas, kaip teigiama projekto aiškinamajame rašte, sudarytų galimybę kontroliuoti į šį registrą įtrauktus asmenis. Vadovaujantis projekto 19 straipsnio nuostatomis, „prieš sudarant darbo sutartį su asmeniu arba prieš priimant asmenį kitai veiklai, susijusiai su nepilnamečių auklėjimu, švietimu, laisvalaikiu, gydymu ar jų priežiūra, darbdaviai ar kiti juridiniai ar fiziniai asmenys vykdantys tokią veiklą privalo gauti Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo nustatyta tvarka informaciją apie tai, ar šio asmens duomenys yra įtraukti į Ribotos prieigos registrą“, už leidimą dirbti negavus šių duomenų yra numatyta administracinė atsakomybė.
Nors projekto 19 straipsnio nuostatoms trūksta teisino ir loginio aiškumo, kadangi nėra aiškios tokių duomenų gavimo pasekmės, t. y. kaip darbdavys turėtų vertinti gautą informaciją apie tai, jog asmens duomenys yra kaupiami Ribotos prieigos registre, tačiau tiek projekto turinio analizė, tiek projekto aiškinamajame rašte nurodyti teigiami įstatymo priėmimo aspektai suponuoja tai, kad net ir tiems asmenims, kurių atžvilgiu, dėl projekte numatytų nusikalstamų veikų, baudžiamasis procesas buvo nutrauktas, būtų neįmanoma įsidarbinti, teikti paslaugas ar savanoriauti veiklos srityse, susijusiose su nepilnamečiais asmenimis. Projekto 12 straipsnyje įtvirtintos ir kitos asmenų, kurių duomenys bus įtraukti į Registrą, ir kurie nebus sulaikyti, suimti ar atliekantys laisvės atėmimo bausmę, prievolės, t. y. jie privalės pranešti faktinį gyvenamosios vietos adresą pagal gyvenamą vietą Probacijos tarnybos pareigūnui; pranešti Probacijos tarnybos pareigūnui apie kiekvieną faktinį gyvenamosios vietos pakeitimą pagal gyvenamą vietą ne vėliau kaip per 3 kalendorines dienas; būdami psichiatrijos įstaigoje, jaunimo ugdymo centre, gydymo įstaigoje privalės pranešti tos įstaigos vadovui faktinį gyvenamosios vietos adresą, kur gyvens išėję iš įstaigos. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 straipsnyje yra nustatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negali būti pradedamas.
Šiuo atveju sąlygiškai galima išskirti du baudžiamojo proceso etapus: ikiteisminį tyrimą ir baudžiamosios bylos nagrinėjimą teisme. Nustačius kliūtis, draudžiančias pradėti ar tęsti baudžiamąjį procesą, pradėtas baudžiamasis procesas turi būti nutrauktas. Taip pat jeigu bylą nagrinėjant teisme paaiškėja, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, teismas baigia nagrinėti bylą ir priima išteisinamąjį nuosprendį, o perdavus bylą teismui ar bylos nagrinėjimo teisme metu nustačius, jog suėjo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas ir kaltinamajam reikalaujant tęsti baudžiamąjį procesą, teismas baigia nagrinėti bylą ir nuosprendžiu nutraukia baudžiamąją bylą arba priima išteisinamąjį nuosprendį. Svarbu tinkamai aiškinti ir taikyti BPK 3 straipsnio 1 dalyje numatytas aplinkybes, kadangi BPK
procesinių teisinių santykių neatsiradimą arba jų nutrūkimą, bet ir teisinių pasekmių nesukėlimą. Aiškinant projekto 7 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatą tiek sisteminiu, tiek loginiu metodais, darytina išvada, jog pagal projekto nuostatas pasekmių atsiradimas asmeniui siejamas ne su jo kaltės įrodymu, apkaltinamojo nuosprendžio priėmimu ir teistumo atsiradimu, kaip tai numato Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo bei Švietimo įstatymo nuostatos, o su ikiteisminio tyrimo ar baudžiamosios bylos nutraukimu. Tokiu atveju, teigtina, jog teikiama nuostata prieštarautų Konstitucijoje įtvirtintam nekaltumo prezumpcijos principui. Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu.
Konstitucinis Teismas savo aktuose ne kartą yra konstatavęs, kad Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nekaltumo prezumpcija yra viena svarbiausių teisingumo vykdymo demokratinėje teisinėje valstybėje garantijų. Tai pamatinis teisingumo vykdymo baudžiamųjų bylų procese principas, svarbi žmogaus teisių ir laisvių garantija. Nekaltumo prezumpcija neatskiriamai susijusi su kitų žmogaus konstitucinių teisių ir laisvių, taip pat įgytų teisių gerbimu ir apsauga (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 29 d., 2006 m. sausio 16 d. ir kt. nutarimai). Nekaltumo prezumpcijos principas įtvirtintas ne tik nacionaliniu, bet ir tarptautiniu lygmeniu – Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 2 dalyje, kurioje įtvirtinta, kad kiekvienas nusikaltimo padarymu kaltinamas asmuo laikomas nekaltu tol, kol jo kaltė neįrodyta pagal įstatymą. Pasak Konstitucinio Teismo Konvencijos 6 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto nekaltumo prezumpcijos principo samprata iš esmės yra tokia pat, kaip ir Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nekaltumo prezumpcijos principo samprata (Konstitucinio Teismo 2007 m. sausio 16 d. nutarimas). Akcentuojant nekaltumo prezumpcijos svarbą pabrėžtina, jog tol, kol nėra įsiteisėjęs apkaltinamasis nuosprendis, jokiam asmeniui negali kilti jokių neigiamų padarinių, įskaitant asmens reputaciją ar kitus apribojimus, kurių kyla nuteistajam. Nekaltumo prezumpcijos „tikslas – saugoti asmenis, kurie buvo išteisinti arba kurių atžvilgiu baudžiamasis procesas nutrauktas, kad su jais valdžios atstovai nesielgtų taip, lyg jie būtų kalti dėl nusikalstamos veikos, kuria buvo kaltinami.
Taip pasibaigus baudžiamajam procesui saugoma asmens reputacija ir tai iš dalies sutampa su Konvencijos 8 straipsnio, įtvirtinančio teisę į privataus gyvenimo gerbimą, taikoma apsauga[1]. Pagal projektu siekiamą įtvirtinti teisinį reguliavimą, asmeniui nutraukus baudžiamąjį procesą dėl tam tikrų projekte nurodytų nusikalstamų veikų ir nesant apkaltinamojo nuosprendžio, tokio asmens duomenų įtraukimas į Ribotos prieigos registrą, disponavimas šiais duomenimis, taip pat tokių asmenų kontrolė, neigiamai įtakotų asmenų reputaciją, jų pasirinkimą ir galimybę dirbti, taip pat atsirastų kiti ribojimai, išimtinai taikomi nuteistiems asmenims. Taigi, tokiam asmeniui, nesant jo atžvilgiu priimto apkaltinamojo nuosprendžio, kiltu analogiški padariniai kaip ir teistam asmeniui. Atsižvelgdami į tai manome, kad projekto 7 straipsnio 1 dalies 2 punktu siūlomas teisinis reguliavimas, tiek kiek nustatoma, kad Ribotos prieigos registre kaupiami duomenys apie asmenis, „kurių atžvilgiu baudžiamasis procesas nusikaltimų, nurodytų įstatymo 2 straipsnyje, atžvilgiu buvo nutrauktas“, prieštarauja Konstitucijos 31 straipsnio 1 daliai. 2. Vadovaujantis projekto 7 straipsnio 1 dalies 2 punktu siūlomu teisiniu reglamentavimu, Ribotos prieigos registre, išskyrus šio projekto 10 straipsnio 1-3 dalyse nurodytas išimtis, būtų kaupiami duomenys apie asmenis, kurių atžvilgiu baudžiamasis procesas nusikaltimų, nurodytų įstatymo 2 straipsnyje atžvilgiu buvo nutrauktas.
Pastebėtina, kad projekto 7 straipsnio 1 dalies 2 punkte yra teikiama nuoroda į projekto 2 straipsnį, kuriame, pagal formuluojamą sakinio konstrukciją, turėtų būti nurodytos nusikalstamos veikos, dėl kurių pradėtas baudžiamasis procesas asmenų atžvilgiu buvo nutrauktas, tačiau šių asmenų duomenys būtų kaupiami Ribotos prieigos registre. Pažymėtina, kad projekto 2 straipsnyje yra pateiktos projektu teikiamo įstatymo sąvokų apibrėžtys ir jokios nusikalstamos veikos nėra vardijamos. Bendrai vertinant projekto turinį, darytina prielaida, kad šiuo atveju turėtų būti pateikta nuoroda į projekto 3 straipsnį, kuriame nurodyta eilė nusikalstamų veikų - Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) XXI skyriuje numatytos nusikalstamos veikos, taip pat veikos, nurodytos BK „149 – 153 str.,
pripažintiems kaltiems asmenims bus taikomos teikiamo Įstatymo projekto nuostatos. Pažymėtina, kad BK XXI skyriaus „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui“ sistemą sudaro 7 straipsniai, t. y. nuo
šio skyriaus visų straipsnių vardijimas yra perteklinis. Be to, atsižvelgiant į tai, kad Įstatymo projekte numatoma šį Įstatymą taikyti „<...> seksualinių nusikalstamų veikų atveju <...>“, nėra aišku, kodėl šiame straipsnyje išskiriamas ir BK 308¹straipsnis, draudžiantis biomedicininius tyrimus su žmogumi ar žmogaus embrionu. 3. Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad projektu teikiamo „įstatymo tikslas – sustiprinti prevencines priemones, kurios užkardys kelią seksualiniams nusikaltimams“.
Nurodoma, kad „viena iš kontrolės formų yra seksualinių nusikaltėlių registrų kūrimas ir duomenų iš registro apie nusikaltimus padariusius asmenis ir galimas rizikas, susijusias su buvimu laisvėje, teikimas“, o „prieš pradėdami darbo santykius ar leisdami asmeniui užsiimti veikla, susijusia su nepilnamečių auklėjimu, švietimu, laisvalaikiu, gydymu ar priežiūra, darbdaviai bei juridiniai ir fiziniai asmenys dėl šių asmenų galimybių dirbti privalo iš Ribotos prieigos registro gauti informaciją apie šiuos asmenis“. Neginčijant projekto aiškinamajame rašte nurodytų tikslų ir uždavinių svarbos ir aktualumo, juos įgyvendinančios projekto nuostatos diskutuotinos tikslingumo ir efektyvumo aspektu. Pirma, atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis projekto 8 straipsniu, naujai kuriamuose Viešajame registre ir Ribotos prieigos registre būtų kaupiami asmens duomenys, gaunami iš šiuo metu veikiančio Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro. Vadovaujantis Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų įstatymo 4 straipsnio 2 dalimi, Registre tvarkomi dėl Registro objektų ikiteisminio tyrimo metu priimtų nutarimų ir nutarčių bei teisminio nagrinėjimo metu priimtų nutarčių ir nuosprendžių duomenys, duomenys apie jiems paskirtų bausmių vykdymą ir atlikimą, taip pat duomenys apie jų teistumą, teistumo laiko sutrumpinimą, teistumo panaikinimą ir išnykimą“. Minėto įstatymo 5 straipsnyje įtvirtinama, kad šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nurodytus duomenis pagal kompetenciją Registrui teikia Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija, Lietuvos Respublikos teismai, prokuratūros, ikiteisminio tyrimo įstaigos, bausmių vykdymo institucijos ir užsienio šalių kompetentingos institucijos Registro nuostatų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
Pastebėtina, kad tiek projekto 7 straipsnio 1 dalyje nurodomi Ribotos prieigos registro (ir Viešojo registro) objektai, tiek projekto 8 straipsnyje nurodomi šiuose registruose kaupiami duomenys apie registro objektus yra tie patys, kaip ir šiuo metu Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registre kaupiami duomenys (2012 m. balandžio 18 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 435 patvirtintų Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro nuostatų III skyrius). Pažymėtina, kad vadovaujantis Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 17 straipsnio 1 dalimi, registras steigiamas, kai reguliuojant visuomeninius santykius, atsirandančius sprendžiant ekonominius, socialinius, teisėsaugos ar kitus uždavinius, reikalingas registro objekto įregistravimo faktas, siekiant jį prireikus panaudoti prieš trečiuosius asmenis ar sukelti kitas teisines pasekmes, tuo tarpu projekto nuostatomis nėra siūloma jokio naujo teisinio reguliavimo, susijusio su asmenimis, kurių duomenys renkami (registro objektai) ar apie šiuos asmenis renkamų duomenų apimtį (kokie duomenys renkami), o yra tiesiog siūloma minėtus duomenis dubliuoti dvejuose valstybės registruose.
Pastebėtina, kad toks projektu siūlomas teisinis reguliavimas neatitinka Teisėkūros pagrindų įstatymo
principų, reiškiančių, kad teisės akto projektas turi būti rengiamas ir teisės aktas priimamas tik tuo atveju, kai siekiamų tikslų negalima pasiekti kitomis priemonėmis, o rengiant teisės akto projektą turi būti įvertinamos visos galimos teisinio reguliavimo alternatyvos ir pasirenkama geriausia iš jų. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos laikytinos netikslingomis.
Antra, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenims, įsiteisėjusiu apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu pripažintiems kaltais už nusikaltimus žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, už vaiko išnaudojimą pornografijai, pelnymąsi iš vaiko prostitucijos, vaiko įtraukimą į prostituciją ar disponavimą pornografinio turinio dalykais, kuriuose vaizduojamas vaikas arba asmuo pateikiamas kaip vaikas, vaiko pirkimą arba pardavimą, taip pat už kitus tyčinius sunkius ar labai sunkius nusikaltimus ar už analogiškas veikas, numatytas kitų valstybių baudžiamuosiuose įstatymuose, neatsižvelgiant į tai, ar teistumas yra išnykęs ar panaikintas, draudžiama: 1) dirbti ar užsiimti savanoriška veikla vaiko teisių apsaugos, vaikų socialinėse, švietimo ir sporto, sveikatos priežiūros paslaugas vaikams teikiančiose įstaigose, įmonėse ir organizacijose; 2) dirbti darbą kitose, negu nurodytos šio straipsnio 1 dalies 1 punkte, įstaigose, įmonėse ir organizacijose, taip pat jose užsiimti savanoriška veikla, jeigu šis darbas ar savanoriška veikla tiesioginiais ir reguliariais kontaktais yra susiję su vaikų auklėjimu, mokymu, priežiūra ar jų saugumo užtikrinimu; 3) verstis individualia veikla, jeigu ši veikla tiesioginiais ir reguliariais kontaktais susijusi su vaikų auklėjimu, mokymu, priežiūra ar jų saugumo užtikrinimu. Be to, mokytojams papildomai taikomi darbo apribojimai, nustatyti Švietimo įstatyme, t. y. mokytoju negali dirbti asmuo, kuris pagal šio įstatymo 5¹ straipsnį negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos. Vadovaujantis šių įstatymų nuostatomis, Vyriausybė yra patvirtinusi sąrašą darbų, veiklų ar paslaugų, kurių dirbti, atlikti ar teikti dėl tiesioginių ir reguliarių kontaktų su vaikais neturi teisės asmenys, įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažinti kaltais padarius nusikaltimus, nurodytus šio straipsnio 1 dalyje (2016 m. gegužės 25 d.
Vyriausybės nutarimas Nr. 517 „Dėl Darbų, veiklų ir paslaugų, kurių dirbti, atlikti ar teikti dėl tiesioginių kontaktų su vaikais neturi teisės asmenys, įsiteisėjusiu apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu pripažinti kaltais už nusikalstamas veikas, nurodytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso XXI skyriuje, ar už kitas nusikalstamas veikas, susijusias su vaiko seksualiniu išnaudojimu, vaikų pornografija ar prostitucija, sąrašo patvirtinimo“). Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 30 straipsnio 4 ir 5 dalyse įtvirtinama darbdavio ar paslaugų gavėjo pareiga, prieš priimant asmenį darbui su vaikais, gauti Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro informaciją, kad asmuo nėra teistas už Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme nurodytus nusikaltimus. Už šių reikalavimų laikymąsi yra atsakingas darbdavys ir paslaugų gavėjas, o jeigu asmuo, kuriam taikytini šio straipsnio 1 dalyje nustatyti apribojimai, priimamas dirbti ar užsiimti šiame straipsnyje nurodytų paslaugų teikimo veikla ir paaiškėja, kad jis pateikė melagingus ar tikrovės neatitinkančius duomenis apie save, su juo nutraukiama paslaugų sutartis dėl paslaugų teikimo vaikui. Asmenys, kurie priimti į darbą ar savanoriškai veiklai nepaisant šiame straipsnyje nustatytų darbo apribojimų, nedelsiant nušalinami nuo kontaktų su vaikais ir atleidžiami iš darbo atitinkamai Lietuvos Respublikos darbo kodekse arba Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme nustatyta tvarka, su jais nutraukiama savanoriškos veiklos sutartis (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 30 straipsnio 8 dalis).
Taigi pastebėtina, kad šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas apima projekto 19 straipsnyje siūlomus darbo sutarties sudarymui keliamus reikalavimus ir „kitas darbdavių ir kitų organizacijų, kurių veikla susijusi su nepilnamečių auklėjimu, švietimu, laisvalaikiu, gydymu ir priežiūra, prievoles“, todėl projekto nuostatų siūloma atsisakyti kaip perteklinių. 4. Įvertinę visą teikiamo įstatymo projekto turinį, pažymime, kad jis iš esmės neatitinka Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintų teisėkūros principų. Teisėkūros principai išreiškia tam tikrus imperatyvius reikalavimus, keliamus teisėkūroje dalyvaujantiems subjektams, siekiant sukurti vientisą, nuoseklią, darnią ir veiksmingą teisės sistemą. Šios išvados 1 ir
taikomais tikslingumo ir efektyvumo principais, nei su pagarbos asmens teisėms ir laisvėms principu, reiškiančiu, kad teisės aktų nuostatos turi užtikrinti ir negali paneigti Konstitucijoje, Europos Sąjungos teisės aktuose, Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse, Lietuvos Respublikos įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytų asmens teisių ir laisvių, teisėtų interesų.
Pažymėtina, kad teisėkūroje, be kita ko, turi būti vadovaujamasi ir aiškumo principu, reiškiančiu, kad teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti logiškas, nuoseklus, glaustas, suprantamas, tikslus, aiškus ir nedviprasmiškas, bei sistemiškumo principu, reiškiančiu, kad teisės normos turi derėti tarpusavyje, žemesnės teisinės galios teisės aktai neturi prieštarauti aukštesnės teisinės galios teisės aktams. Vertinant projekto atitiktį minėtiems principams, pažymime, kad projekto nuostatos nedera nei su kitais įstatymais, nei yra suderintos tarpusavyje, projekte pateikiamos klaidingos nuorodos, o reguliavimas dažnai stokoja teisinės logiškos. Projekto nuostatas reikėtų suderinti su Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo nuostatomis, reglamentuojančiomis valstybės registro steigimą, registro valdytojo ir registro tvarkytojo skyrimą, jų teises ir pareigas, projekto nuostatas derinti su įstatyme vartojama terminija, atsisakyti perteklinių, įstatymo nuostatas dubliuojančių ar organizacinę registro veiklą reguliuojančių nuostatų, kurios turėtų būti Vyriausybės tvirtinamų registro nuostatų reguliavimo dalykas. Projektas taip pat derintinas su Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nuostatomis, nustatančiomis asmens duomenų tvarkymo su darbo santykiais susijusiais atvejais ypatumus.
Projektas derintinas su Baudžiamojo kodekso ir Baudžiamojo proceso kodekso nuostatomis, nes projekte vartojamos tokios formuluotės kaip: „apsaugos“, „auklėjamojo pobūdžio, pataisos ar gydymo“ priemonės Lietuvos teisės sistemoje nėra žinomos. Šiuo aspektu pažymėtina, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės BK X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, kurių baigtinis sąrašas nustatytas BK 67 straipsnyje. Atitinkamai nepilnamečiui, padariusiam baudžiamąjį nusižengimą ar nusikaltimą ir atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės ar bausmės, taip pat nepilnamečiui, kuriam atidėtas bausmės vykdymas arba kuris lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, gali būti skiriamos auklėjamojo poveikio priemonės, numatytos BK 82 straipsnyje. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Baudžiamųjų įstatymų nuostatose nėra įtvirtintas „laikino arešto“ taikymas,
„pataisos priemonių“ vykdymas ar „gydymo priemonių“ taikymas. Be to, BPK ir
Bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) nuostatos reglamentuoja lygtinio paleidimo instituto taikymą nuteistojo atžvilgiu, tačiau „lygtinio proceso nutraukimo“ instituto nei BPK, nei BVK nuostatos nenumato. Teikiamo projekto nuostatose trūksta teisinės logikos ir aiškumo vartojant Baudžiamuosiuose įstatymuose įtvirtintas sąvokas ir formuluotes, kaip pavyzdžiu projekto 17 straipsnio pavadinimas “Priežiūros institucijos teisė į informaciją” nekoreliuoja su straipsnio turiniu, kuris tiek gramatine, tiek logine prasme yra itin sudėtingas.
Iš straipsnio nuostatų, galima daryti išvadą, kad straipsnyje siekiama įtvirtinti atvejus, kuomet iš Registro būtų pašalinami asmenų duomenys ir vienas iš tokių numatomų atvejų, „<...> jeigu teistumas buvo panaikintas pagal įstatymą <...>“, iš esmės analogišką reguliavimą siekiama nustatyti ir kituose šio straipsnio punktuose tik pasirenkant kitokią tekstinę išraišką: „gavus pranešimą apie: 1) teismo nutartį dėl teistumo panaikinimo; 2) teistumo panaikinimą malonės būdu arba amnestijos“. Atkreiptinas dėmesys į BK normas, reglamentuojančias asmens teistumą, kuris baudžiamosios justicijos požiūriu gali pasibaigti ar būti panaikintas. Pažymėtina, kad teistumas tai yra tam tikras laiko tarpas, trunkantis po apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo ir bausmės atlikimo, priklausomai nuo padaryto nusikaltimo sunkumo. Asmuo laikomas teistu nuo apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki teistumo išnykimo ar panaikinimo dienos. Šis laiko tarpas tęsiasi visą bausmės atlikimo laiką ir baudžiamųjų įstatymų nustatytą laiką po bausmės atlikimo. Teistumo trukmė reglamentuota BK 97 straipsnio 3 dalyje. Baudžiamasis įstatymas numato sąlygas ir terminus, kuriems suėjus, teistumas išnyksta arba gali būti panaikintas. Teismas nutartį dėl teistumo panaikinimo priima tik tuo atveju kai suėjus ne mažiau kaip pusė teistumo termino į teismą kreipiasi pats nuteistasis dėl teistumo laiko sutrumpinimo arba teistumo panaikinimo.
Kai Lietuvos Respublikos Seimas išleidžia amnestijos aktą ar Lietuvos Respublikos Prezidentas patenkina nuteistojo malonės prašymą (BK 78, 79 straipsniai), įsiteisėjusiu ir vykdomu nuosprendžiu paskirta bausmė gali būti švelninama, tačiau asmens teistumo laiko sutrumpinimo arba teistumo panaikinimo klausimai šiais atvejais nėra sprendžiami. Šiuo aspektu pažymėtina ir tai, kad pagal pavojingumą nusikalstamos veikos priskiriamos skirtingoms rūšims ar kategorijoms (BK 10 ar 11 straipsniai). Pagal BK 10 straipsnį „Nusikalstamų veikų rūšys“, nusikalstamos veikos skirstomos į nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus. Nusikaltimai gali būti tyčiniai ir neatsargūs. Tyčiniai nusikaltimai skirstomi į nesunkius, apysunkius, sunkius ir labai sunkius (BK 11 straipsnis). Projekto 22 straipsnio 1 dalies 1 punkte ne visos nurodytos veikos priskiriamos nusikaltimams. Pažymėtina ir tai, kad pagal BPK įtvirtintą teisinį reguliavimą, ikiteisminį tyrimą pradeda prokuroras, gavęs informaciją apie padarytą nusikalstamą veiką arba pats nustatęs nusikalstamos veikos požymius. Pradėjęs ikiteisminį tyrimą, prokuroras arba pats atlieka visus reikalingus ikiteisminio tyrimo veiksmus, arba tai padaryti paveda ikiteisminio tyrimo įstaigai (BPK 169 straipsnio 2 dalis). Baudžiamojo proceso kodekso normos nenumato, jog prokuroras vykdydamas ikiteisminio tyrimo kontrolę atliktų „patikrinimus nusižengimų bylose“, kaip tai siekiama nustatyti projekto 13 straipsnio 2 punkte. Projektas taip pat nedera su kitais įstatymais, reguliuojančiais tam tikrų institucijų veiklą ir nustatančiais šių institucijų atsakingų subjektų veiklos sritis.
Pavyzdžiui, pagal Probacijos įstatymo 5 straipsnio nuostatas Probacijos tarnyba įgaliota vykdyti probuojamojo priežiūrą, todėl projekto 6, 18 straipsnių nuostatos nedera su jau galiojančiu teisniu reguliavimu. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad projekte įtvirtintos nuostatos ne tik nedera tarpusavyje (pavyzdžiui, vienoje nuostatoje nurodoma, kad Registro tvarkytojas yra Vidaus reikalų ministerijos Probacijos tarnyba ir Informatikos ir ryšių departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos, kitoje – kad teisingumo ministras, o trečioje – Teisingumo ministerijos probacijos tarnyba; vienoje nuostatoje nurodoma, kad registrą sudaro dvi duomenų bazės, o kitoje, kad registrą, vis dėlto, sudaro du atskiri registrai; vienoje nuostatoje nurodoma, kad Registre sukaupti duomenys apie asmenį, nurodyti šio įstatymo 7 straipsnyje, negali būti iš jo panaikinti, jeigu įstatymai nenustato kitaip, tačiau kitoje jau nustatoma, kad duomenys apie į Registrą įtrauktą asmenį, nurodytą šio įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punkte, pašalinami iš Registro, jeigu teistumas buvo panaikintas pagal įstatymą, o taip pat gavus tam tikrą pranešimą), tačiau yra prieštaringos ir stokojančios teisinės logikos. Pavyzdžiui, siūloma steigti tik įtariamųjų ir nuteistųjų registrą, nors to paties įtariamojo statusas nuo to momento, kai bus priimtas kaltinamasis aktas arba prokuroro pareiškimas nubausti asmenį teismo baudžiamojo įsakymo tvarka, pasikeis ir šis asmuo taps kaltinamuoju; nors Registro pavadinimas implikuoja, kad jame bus registruojami įtariamieji tam tikrų nusikalstamų veikų padarymu, tačiau projekto 7 straipsnyje, įtvirtinančiame baigtinį Registro objektų sąrašą, įtariamųjų statusą turintys asmenys iš viso nenurodyti.
Taip pat stokojantis teisinės logikos yra ir siūlomas reguliavimas, pagal kurį Registro duomenų teikėjai yra įgalioti patys spręsti, ar duomenis apie Registro objektus (net jei jie atitinka visus registro objektui taikomus kriterijus) pateikti Registrų tvarkytojui ar jų neteikti, arba pagal kurį įstatyme išvardinti Registre kaupiami duomenys apie asmenį įtrauktą į Registrą, apima ir duomenis, susijusius su kitais klausimais. Taip pat stokojančiu teisinės logikos įvardintinas ir reguliavimas, pagal kurį viešajame registre tvarkomi duomenys apimtų ir visus ribotos prieigos registro duomenis, taigi ribotos prieigos registras de facto būtų prieinamas visiems suinteresuotiems asmenims, įskaitant potencialius asmens darbdavius. Pažymėtina ir tai, kad projekte nėra nuostatų, detalizuojančių, kokie subjektai galėtų gauti Viešojo registro duomenis, taigi projekte šių dviejų registro bazių skirtumai bei jų funkcinis skirtumas taip ir neatskleisti. Būtina pabrėžti, kad projekto neįmanoma tinkamai įvertinti ir dėl to, kad jame įtvirtintos dispozicinės nuorodos į kitas projekto nuostatas, yra neteisingos ir klaidinančios, nukreipiančios į visiškai su siekiamu reguliavimu nesusijusias normas.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pažymime, kad projekte nustatytas teisinis reguliavimas ne tik ginčytinas konstitucingumo, tikslingumo ir proporcingumo požiūriu, tačiau yra ir nenuoseklus, netikslus, neišbaigtas, fragmentiškas, jo nuostatos nesuderintos ne tik su kituose įstatymuose numatytu teisiniu reguliavimu, tačiau ir tarpusavyje, projekte vartojama daug perteklinių, pagal savo turinį paprastai poįstatyminiuose teisės aktuose nustatomų ar reguliacinio pobūdžio teisės normų apskritai neįtvirtinančių nuostatų (Pavyzdžiui projekto 20 straipsnyje nurodoma, kad turi būti nustatomos „ypatingos seksualinių nusikaltimų rizikos vietos“, tačiau projekte ši nuostata nėra toliau detalizuojama, t. y. subjektams nėra nustatoma jokių iš to išplaukiančių teisių ar pareigų). Apibendrinant tai, kas išdėstyta šioje išvadoje, Teisės departamentas, vadovaudamasis Seimo statuto 136 straipsnio 2 dalimi teikia išvadą, jog projektas neatitinka Konstitucijos, įstatymų, teisėkūros principų ir teisės technikos taisyklių, bei neturi galimybių pateikti konkrečias pastabas dėl kiekvienos įstatymo projekto nuostatos, nes pastabų visoms projekto nuostatoms teikimas, su konkrečiomis formuluotėmis, atitinkančiomis teisėkūros principus, teisės technikos reikalavimus, derančiomis su kitais įstatymais, suderinančiomis projekto nuostatas tarpusavyje, kai nėra suprantami tikrieji įstatymų leidybos iniciatyvos teisę turinčių asmenų ketinimai ir tikslai (kurių, remiantis teisine logika, neįmanoma suprasti nei iš projekto turinio, nei iš projekto aiškinamojo rašto), prilygtų naujo įstatymo projekto parengimui. Todėl projekto turinys, jo dėstymo tvarka turėtų būti peržiūrėti ir pakoreguoti iš pagrindų.
Projektas taisytinas aiškiai suformuluojant ir struktūriškai išdėstant visus įstatymui reikalingus elementus: aiškiai suformuluotą tikslą ir paskirtį, apibrėžtą įstatymo taikymo sritį, tinkamą sąvokų išaiškinimą, subjektų teises ir pareigas, bendrosiomis – specialiosiomis normomis paremtą teisinių santykių reglamentavimą. Visos projekto nuostatos turi būti revizuotos, atsisakant perteklinių, besidubliuojančių nuostatų, jos turi būti suderintos ne tik su kitais galiojančiais įstatymais, tačiau ir tarpusavyje. Departamento direktorius Dainius Zebleckis E. Drėgvaitė, tel. (8 5) 239 6891, el. p. [email protected] M. Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected] E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected] [1] Girdauskas M. Bylos nutraukimas nuosprendžiu ir nekaltumo prezumpcija: probleminiai aspektai tarptautinės ir konstitucinės teisės kontekste. Teisės problemos 2020. Nr. 1 (99), p. 6.
Įstatymo PROJEKTO 2023-09-18 Nr. XIVP-2784(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto 5 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad Lietuvos Respublikos asmenų, įtariamų ar nuteistų už nusikaltimus ar baudžiamuosius nusižengimus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui padarytus prieš vaikus, registro (toliau-Registras) ribotos prieigos duomenų bazėje būtų kaupiami duomenys apie asmenis, įtariamus už nusikaltimus ar baudžiamuosius nusižengimus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui padarytus prieš vaikus. Projekto 6 straipsnyje nustatyta, kad Registre sukaupti duomenys apie asmenį negali būti iš jo panaikinti, jeigu įstatymai nenustato ar teismas nenusprendžia kitaip. Tai reiškia, kad į Registrą būtų įtraukti bei duomenys tvarkomi ir tų asmenų, kurių atžvilgiu baudžiamasis procesas nusikalstamų veikų seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, padarytų prieš vaikus, būtų nutrauktas. Taigi, sisteminė teikiamo projekto nuostatų analizė suponuoja, kad Registro ribotos prieigos duomenų bazėje būtų kaupiami duomenys asmenų, kurių atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl projekte nurodytų nusikalstamų veikų nepriklausomai nuo baudžiamojo proceso baigties kas, kaip teigiama projekto aiškinamajame rašte, sudarytų galimybę kontroliuoti į šį Registrą įtrauktus asmenis.
Vadovaujantis projekto 7 straipsnio nuostatomis, teisę gauti informaciją apie asmenį, įrašytą į Registro ribotos prieigos duomenų bazę, turi darbdaviai, kiti juridiniai ir fiziniai asmenys, sudarantys sutartis darbui su asmeniu ar prieš leidžiant asmeniui vykdyti veiklą, susijusia su nepilnamečių auklėjimu, švietimu, poilsiu, gydymu ar jų priežiūra. Nors projekto 7 straipsnio nuostatoms trūksta teisino ir loginio aiškumo, kadangi nėra aiškios tokių duomenų gavimo pasekmės, t. y. kaip turėtų darbdavys vertinti gavęs informaciją apie tai, jog asmens duomenys yra kaupiami Ribotos prieigos duomenų bazėje, tačiau tiek projekto turinio analizė, tiek projekto aiškinamajame rašte nurodyti teigiami įstatymo priėmimo aspektai suponuoja tai, kad net ir tiems asmenims, kurių atžvilgiu dėl projekte numatytų nusikalstamų veikų baudžiamasis procesas buvo nutrauktas, būtų apsunkinta galimybė įsidarbinti/teikti paslaugas/savanoriauti srityse, susijusiose su nepilnamečiais asmenimis.
Projekto 9 straipsnyje įtvirtintos ir kitos asmenų, kurių duomenys bus įtraukti į Registro ribotos prieigos duomenų bazę ir kuris nebus sulaikytas, suimtas ar atliekantis laisvės atėmimo bausmę, prievolės, t. y. jis privalės pranešti faktinį gyvenamosios vietos adresą pagal gyvenamą vietą Probacijos tarnybos pareigūnui; pranešti Probacijos tarnybos pareigūnui apie kiekvieną faktinį gyvenamosios vietos pakeitimą pagal gyvenamą vietą ne vėliau kaip per 3 kalendorines dienas; būdamas psichiatrijos įstaigoje, jaunimo ugdymo centre, gydymo įstaigoje privalės pranešti tos įstaigos vadovui faktinį gyvenamosios vietos adresą, kur gyvens išėjęs iš įstaigos. Projekto 13 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad tas, kuris dėl duomenų įtraukimo į Ribotos prieigos duomenų bazę ir Viešąją duomenų bazę, būdamas įpareigotas pranešti apie faktinį gyvenamosios vietos adresą arba kiekvieną jo pasikeitimą atitinkamam Probacijos tarnybos pareigūnui arba atitinkamam atsakingam asmeniui vadovaujančiam areštinei, įkalinimo įstaigai, psichiatrijos įstaigai, jaunimo ugdymo centrui, gydymo įstaigai, šios pareigos nevykdo, baudžiamas Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 straipsnyje yra nustatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negali būti pradedamas.
Nustačius kliūtis, draudžiančias pradėti ar tęsti baudžiamąjį procesą, pradėtas baudžiamasis procesas turi būti nutrauktas. Taip pat jeigu bylą nagrinėjant teisme paaiškėja, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių teismas baigia nagrinėti bylą ir priima išteisinamąjį nuosprendį, o perdavus bylą teismui ar bylos nagrinėjimo teisme metu nustačius, jog suėjo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas ir kaltinamajam reikalaujant tęsti baudžiamąjį procesą, teismas baigia nagrinėti bylą ir nuosprendžiu nutraukia baudžiamąją bylą arba priima išteisinamąjį nuosprendį. Svarbu tinkamai aiškinti ir taikyti BPK 3 straipsnio 1 dalyje numatytas aplinkybes, kadangi BPK 3 straipsnio 1 dalyje numatytų aplinkybių nustatymas lemia ne tik baudžiamųjų procesinių teisinių santykių neatsiradimą arba jų nutrūkimą, bet ir teisinių pasekmių nesukėlimą. Aiškinant projekto 6, 7, 9 ir 13 straipsnių nuostatas tiek sisteminiu, tiek loginiu metodais, darytina išvada, jog šiuo atveju pasekmių atsiradimas asmeniui siejamas ne su jo kaltės įrodymu, apkaltinamojo nuosprendžio priėmimu ir teistumo atsiradimu, kaip tai numato Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo bei Švietimo įstatymo nuostatos, o tiesiog su ikiteisminio tyrimo ar baudžiamosios bylos pradėjimu. Tokiu atveju, manytina, jog teikiama nuostata galimai prieštarautų Konstitucijoje įtvirtintam nekaltumo prezumpcijos principui. Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Konstitucinis Teismas savo aktuose ne kartą yra konstatavęs, kad Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nekaltumo prezumpcija yra viena svarbiausių teisingumo vykdymo demokratinėje teisinėje valstybėje garantijų.
Tai pamatinis teisingumo vykdymo baudžiamųjų bylų procese principas, svarbi žmogaus teisių ir laisvių garantija. Nekaltumo prezumpcija neatskiriamai susijusi su kitų žmogaus konstitucinių teisių ir laisvių, taip pat įgytų teisių gerbimu ir apsauga (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 29 d., 2006 m. sausio 16 d. ir kt. nutarimai). Nekaltumo prezumpcijos principas įtvirtintas ne tik nacionaliniu, bet ir tarptautiniu lygmeniu – Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 2 dalyje, kurioje įtvirtinta, kad kiekvienas nusikaltimo padarymu kaltinamas asmuo laikomas nekaltu tol, kol jo kaltė neįrodyta pagal įstatymą. Pasak Konstitucinio Teismo Konvencijos 6 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto nekaltumo prezumpcijos principo samprata iš esmės yra tokia pat, kaip ir Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nekaltumo prezumpcijos principo samprata (Konstitucinio Teismo 2007 m. sausio 16 d. nutarimas). Akcentuojant nekaltumo prezumpcijos svarbą pabrėžtina, jog tol, kol nėra įsiteisėjęs apkaltinamasis nuosprendis, jokiam asmeniui negali kilti jokių neigiamų padarinių, įskaitant asmens reputaciją ar kitus apribojimus, kurių kyla nuteistajam. Nekaltumo prezumpcijos „tikslas – saugoti asmenis, kurie buvo išteisinti arba kurių atžvilgiu baudžiamasis procesas nutrauktas, kad su jais valdžios atstovai nesielgtų taip, lyg jie būtų kalti dėl nusikalstamos veikos, kuria buvo kaltinami. Taip pasibaigus baudžiamajam procesui saugoma asmens reputacija ir tai iš dalies sutampa su Konvencijos 8 straipsnio, įtvirtinančio teisę į privataus gyvenimo gerbimą, taikoma apsauga[1].
Pagal projektu siekiamą įtvirtinti teisinį reguliavimą, asmeniui nutraukus baudžiamąjį procesą dėl tam tikrų projekte nurodytų nusikalstamų veikų ir nesant apkaltinamojo nuosprendžio, tokio asmens duomenų neišbraukimas iš Registro, disponavimas šiais duomenimis, taip pat tokių asmenų kontrolė, neigiamai įtakotų asmenų reputaciją, jų pasirinkimą ir galimybę dirbti, taip pat atsirastų kiti ribojimai, kurie turėtų būti taikomi išimtinai nuteistiems asmenims. Taigi, tokiam asmeniui, nesant jo atžvilgiu priimto apkaltinamojo nuosprendžio, kiltų analogiški padariniai kaip ir teistam asmeniui. Atsižvelgdami į tai manome, kad projekto 6, 7, 9 ir 13 straipsniuose siūlomas teisinis reguliavimas, tiek kiek juo nustatoma, kad iš Registro ribotos prieigos duomenų bazės nebūtų panaikinami, o toliau tvarkomi duomenys ir apie asmenis, kurių atžvilgiu baudžiamasis procesas nusikalstamų veikų seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, padarytų prieš vaikus, atžvilgiu būtų nutrauktas, jiems nustatant analogiškas nuteistiems asmenims taikomas prievoles, už kurių nevykdymą būtų taikoma atsakomybė, prieštarautų teisinės valstybės principui bei Konstitucijos 31 straipsnio 1 daliai. 2. Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad projektu teikiamo „įstatymo tikslas – sustiprinti prevencines priemones, kurios užkardys kelią seksualiniams nusikaltimams“. Nurodoma, kad „viena iš tokių prevencijos priemonių gali būti Lietuvos Respublikos asmenų, įtariamų ar nuteistų už nusikaltimus ar baudžiamuosius nusižengimus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui padarytus prieš vaikus, registras.“, o „vienas iš spręstinų klausimų – administracinės atsakomybės sugriežtinimas darbdaviams, juridiniams ir fiziniams asmenims tikrinant darbuotojus, kurie priimami į darbą“.
Neginčijant projekto aiškinamajame rašte nurodytų tikslų ir uždavinių svarbos ir aktualumo, juos įgyvendinančios projekto nuostatos diskutuotinos tikslingumo ir efektyvumo aspektu. Pirma, iš projektu siūlomo teisiniu reguliavimo nėra aišku, kodėl yra siūloma steigti naują Asmenų, įtariamų ar nuteistų už nusikaltimus ar baudžiamuosius nusižengimus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui padarytus prieš vaikus, registrą, o ne pasinaudoti šiuo metu veikiančio Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro techniniais pajėgumais. Pastebėtina, kad Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registre yra kaupiami atitinkami duomenys apie visas nusikalstamas veikas (įskaitant ir nusikaltimus ar baudžiamuosius nusižengimus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui padarytus prieš vaikus) bei jas padariusius asmenis. Be to, vadovaujantis projekto nuostatomis, naujai steigiamo registro tiek valdytojas, tiek tvarkytojas būtų tas pats, kaip ir šiuo metu veikiančio Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro, o vadovaujantis projekto 11 straipsnio 1 ir 2 dalimis, įstatymu naujai kuriamame Registre būtų kaupiami asmens duomenys, gaunami iš šiuo metu veikiančio Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro.
Vadovaujantis Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro įstatymo 4 straipsnio 2 dalimi, Registre tvarkomi dėl Registro objektų ikiteisminio tyrimo metu priimtų nutarimų ir nutarčių bei teisminio nagrinėjimo metu priimtų nutarčių ir nuosprendžių duomenys, duomenys apie jiems paskirtų bausmių vykdymą ir atlikimą, taip pat duomenys apie jų teistumą, teistumo laiko sutrumpinimą, teistumo panaikinimą ir išnykimą. Minėto įstatymo 5 straipsnyje įtvirtinama, kad šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nurodytus duomenis pagal kompetenciją Registrui teikia Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija, Lietuvos Respublikos teismai, prokuratūros, ikiteisminio tyrimo įstaigos, bausmių vykdymo institucijos ir užsienio šalių kompetentingos institucijos Registro nuostatų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Pastebėtina, kad tiek projekto 2 straipsnio
šiame Registre kaupiami duomenys apie Registro objektus yra tie patys, kaip ir šiuo metu Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registre kaupiami duomenys (2012 m. balandžio 18 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 435 patvirtintų Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro nuostatų III skyrius).
Pažymėtina, kad vadovaujantis Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 17 straipsnio 1 dalimi, registras steigiamas, kai reguliuojant visuomeninius santykius, atsirandančius sprendžiant ekonominius, socialinius, teisėsaugos ar kitus uždavinius, reikalingas registro objekto įregistravimo faktas, siekiant jį prireikus panaudoti prieš trečiuosius asmenis ar sukelti kitas teisines pasekmes, tuo tarpu projekto nuostatomis nėra siūloma jokio naujo teisinio reguliavimo, susijusio su asmenimis, kurių duomenys renkami (registro objektai) ar apie šiuos asmenis renkamų duomenų apimtį (kokie duomenys renkami), o yra siūloma identiškus duomenis tiesiog išskaidyti į dvejus valstybės registrus. Pastebėtina, kad toks projektu siūlomas teisinis reguliavimas neatitinka Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyto teisėkūros tikslingumo ir efektyvumo principais, reiškiančiais, kad teisės akto projektas turi būti rengiamas ir teisės aktas priimamas tik tuo atveju, kai siekiamų tikslų negalima pasiekti kitomis priemonėmis, o rengiant teisės akto projektą turi būti įvertinamos visos galimos teisinio reguliavimo alternatyvos ir pasirenkama geriausia iš jų. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos laikytinos netikslingomis ir neatitinkančiomis efektyvumo principo. Nusprendus įtvirtinti siūlomą reguliavimą dėl tam tikrų prievolių asmenims, nuteistiems už nusikalstamas veikas seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, padarytas prieš vaikus, o taip pat tam tikrų į atitinkamą valstybės registrą įtrauktų duomenų viešinimu, siūlytina ne steigti naują valstybės registrą, o atitinkamai pildyti būtent Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro įstatymo nuostatas.
Antra, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenims, įsiteisėjusiu apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu pripažintiems kaltais už nusikaltimus žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, už vaiko išnaudojimą pornografijai, pelnymąsi iš vaiko prostitucijos, vaiko įtraukimą į prostituciją ar disponavimą pornografinio turinio dalykais, kuriuose vaizduojamas vaikas arba asmuo pateikiamas kaip vaikas, vaiko pirkimą arba pardavimą, taip pat už kitus tyčinius sunkius ar labai sunkius nusikaltimus ar už analogiškas veikas, numatytas kitų valstybių baudžiamuosiuose įstatymuose, neatsižvelgiant į tai, ar teistumas yra išnykęs ar panaikintas, draudžiama: 1) dirbti ar užsiimti savanoriška veikla vaiko teisių apsaugos, vaikų socialinėse, švietimo ir sporto, sveikatos priežiūros paslaugas vaikams teikiančiose įstaigose, įmonėse ir organizacijose; 2) dirbti darbą kitose, negu nurodytos šio straipsnio 1 dalies 1 punkte, įstaigose, įmonėse ir organizacijose, taip pat jose užsiimti savanoriška veikla, jeigu šis darbas ar savanoriška veikla tiesioginiais ir reguliariais kontaktais yra susiję su vaikų auklėjimu, mokymu, priežiūra ar jų saugumo užtikrinimu; 3) verstis individualia veikla, jeigu ši veikla tiesioginiais ir reguliariais kontaktais susijusi su vaikų auklėjimu, mokymu, priežiūra ar jų saugumo užtikrinimu. Be to, mokytojams papildomai taikomi darbo apribojimai, nustatyti Švietimo įstatyme, t. y. mokytoju negali dirbti asmuo, kuris pagal šio įstatymo 5¹ straipsnį negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos.
Vadovaujantis šių įstatymų nuostatomis, Vyriausybė yra patvirtinusi sąrašą darbų, veiklų ar paslaugų, kurių dirbti, atlikti ar teikti dėl tiesioginių ir reguliarių kontaktų su vaikais neturi teisės asmenys, įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažinti kaltais padarius nusikaltimus, nurodytus šio straipsnio 1 dalyje (2016 m. gegužės 25 d. Vyriausybės nutarimas Nr. 517 „Dėl Darbų, veiklų ir paslaugų, kurių dirbti, atlikti ar teikti dėl tiesioginių kontaktų su vaikais neturi teisės asmenys, įsiteisėjusiu apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu pripažinti kaltais už nusikalstamas veikas, nurodytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso XXI skyriuje, ar už kitas nusikalstamas veikas, susijusias su vaiko seksualiniu išnaudojimu, vaikų pornografija ar prostitucija, sąrašo patvirtinimo“). Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 30 straipsnio 4 ir 5 dalyse įtvirtinama darbdavio ar paslaugų gavėjo pareiga, prieš priimant asmenį darbui su vaikais, gauti Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro informaciją, kad asmuo nėra teistas už Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme nurodytus nusikaltimus. Už šių reikalavimų laikymąsi yra atsakingas darbdavys ir paslaugų gavėjas, o jeigu asmuo, kuriam taikytini šio straipsnio 1 dalyje nustatyti apribojimai, priimamas dirbti ar užsiimti šiame straipsnyje nurodytų paslaugų teikimo veikla ir paaiškėja, kad jis pateikė melagingus ar tikrovės neatitinkančius duomenis apie save, su juo nutraukiama paslaugų sutartis dėl paslaugų teikimo vaikui.
Asmenys, kurie priimti į darbą ar savanoriškai veiklai nepaisant šiame straipsnyje nustatytų darbo apribojimų, nedelsiant nušalinami nuo kontaktų su vaikais ir atleidžiami iš darbo atitinkamai Lietuvos Respublikos darbo kodekse arba Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme nustatyta tvarka, su jais nutraukiama savanoriškos veiklos sutartis (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 30 straipsnio 8 dalis). Taigi pastebėtina, kad šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas apima projektu siūlomas darbdavių, kitų juridinių asmenų, kurių veikla susijusi su nepilnamečių auklėjimu, švietimu, laisvalaikiu, gydymu ir priežiūra, prievoles“, todėl atitinkamų projekto nuostatų siūlytina atsisakyti kaip perteklinių. Trečia, pažymėtina, kad dalyje Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) XXI skyriaus „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui“ straipsnių yra įtvirtintas nukentėjusįjį apibūdinantis požymis - nepilnametis asmuo (pavyzdžiui: BK 149 straipsnio 3 dalis, BK 150 straipsnio 3 dalis), mažametis (pavyzdžiui: BK 149 straipsnio 4 dalis, BK 150 straipsnio 4 dalis) arba jaunesnis negu 16 metų asmuo (pavyzdžiui: BK 151¹ straipsnio 4 dalis). „Vaiko“, kaip nukentėjusiojo asmens, sąvoka šiame BK skyriuje nėra naudojama. Iš projektu teikiamo Registro pavadinimo konstrukcijos bei jo straipsnių nuostatų seka, kad šiuo atveju siekiama įtvirtinti tam tikras prevencijos ir kontroles priemones asmenims, kurie padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK XXI skyriuje ir kai auka neturi 18 arba 14 metų.
Atsižvelgiant į tai, nuostatą prieš vaikus, reikėtų tikslinti. Ketvirta, BPK nuostatos nustato procesines prievartos priemones, kurios gali būti taikomos įtariamųjų, kaltinamųjų ar nuteistųjų atžvilgiu. BPK 119 straipsnyje nustatyta, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. BPK 120 straipsnyje vardijamos kardomųjų priemonių rūšys, o 121 straipsnyje - kardomųjų priemonių skyrimo bendrosios nuostatos. Svarbu pažymėti, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis padarė nusikalstamą veiką. Tai yra vien faktas, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas, dar nėra pagrindas įtariamajam asmeniui skirti kardomąją priemonę. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad projekto nuostatos, kuriomis siūloma nustatyti, kad visiems įtariamiesiems nusikalstamomis veikomis vaiko seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, savaime taikomi tam tikri apribojimai susiję su jų gyvenamosios vietos keitimu ar įsidarbinimo galimybe, ne tik, kad pertekliniai BPK atžvilgiu, tačiau ir nedera su bendrosiomis kardomųjų priemonių skyrimo nuostatomis. 3. Įvertinę teikiamo įstatymo projekto turinį, pažymime, kad jis iš esmės neatitinka Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintų teisėkūros principų. Teisėkūros principai išreiškia tam tikrus imperatyvius reikalavimus, keliamus teisėkūroje dalyvaujantiems subjektams, siekiant sukurti vientisą, nuoseklią, darnią ir veiksmingą teisės sistemą.
Šios išvados 1 ir
taikomais tikslingumo ir efektyvumo principais, nei su pagarbos asmens teisėms ir laisvėms principu, reiškiančiu, kad teisės aktų nuostatos turi užtikrinti ir negali paneigti Konstitucijoje, Europos Sąjungos teisės aktuose, Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse, Lietuvos Respublikos įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytų asmens teisių ir laisvių, teisėtų interesų. Pažymėtina, kad teisėkūroje, be kita ko, turi būti vadovaujamasi ir aiškumo principu, reiškiančiu, kad teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti logiškas, nuoseklus, glaustas, suprantamas, tikslus, aiškus ir nedviprasmiškas, bei sistemiškumo principu, reiškiančiu, kad teisės normos turi derėti tarpusavyje, žemesnės teisinės galios teisės aktai neturi prieštarauti aukštesnės teisinės galios teisės aktams. Vertinant projekto atitiktį minėtiems principams, pažymime, kad projekto nuostatos nedera nei su kitais įstatymais, nei yra suderintos tarpusavyje, projekte pateikiamos klaidingos nuorodos, o reguliavimas dažnai yra net ir nelogiškas. Projekto nuostatas reikėtų suderinti su Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo nuostatomis, reglamentuojančiomis valstybės registro steigimą, registro valdytojo ir registro tvarkytojo skyrimą, jų teises ir pareigas, projekto nuostatas derinti su įstatyme vartojama terminija, atsisakyti perteklinių, įstatymo nuostatas dubliuojančių ar organizacinę registro veiklą reguliuojančių nuostatų, kurios turėtų būti Vyriausybės tvirtinamų registro nuostatų reguliavimo dalykas. Projektas taip pat derintinas su Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nuostatomis, nustatančiomis asmens duomenų tvarkymo su darbo santykiais susijusiais atvejais ypatumus.
Projektas taip pat nedera su kitais įstatymais, nustatančiais tam tikrų institucijų veiklą ir šių institucijų atsakingų subjektų veiklos sritis. Vadovaujantis Probacijos įstatymo 5 straipsnio nuostatomis Probacijos tarnyba įgaliota vykdyti probuojamojo priežiūrą, todėl projekto 5, 9 straipsnių nuostatos nedera su jau galiojančiu teisiniu reguliavimu. Pažymėtina, kad vadovaujantis Probacijos įstatymo 31 straipsnio 1 dalimi, probacijos vykdymas baigiamas bausmės vykdymo atidėjimo ar laisvės atėmimo bausmės paskutinę dieną, jeigu probuojamasis yra lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos ir nėra pagrindų jį pasiųsti atlikti paskirtos laisvės atėmimo bausmės ar likusios jos dalies. Taip pat šio įstatymo 31 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinami atvejai, kuomet probacijos vykdymas yra nutraukiamas, tuo tarpu pagal projektu siūlomą teisinį reguliavimą, asmenims, įtariamiems ar nuteistiems už nusikaltimus ar baudžiamuosius nusižengimus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui padarytus prieš vaikus, probacija tęstųsi visą jų gyvenimą. Taigi vadovaujantis projektu siūlomu teisiniu reguliavimu, tokiems asmenims didelė dalis Probacijos įstatymo nuostatų nebūtų taikomos, kas iškreiptų visą probacijos teisinį institutą. Projekte įtvirtintos nuostatos ne tik, kad nedera tarpusavyje, tačiau yra prieštaringos ir netgi nelogiškos.
Pavyzdžiui, vienoje nuostatoje nurodoma, kad Registro tvarkytojas yra Informatikos ir ryšių departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos, o kitoje – kad vidaus reikalų ministras; projekto nuostatose, nustatančiose registro tvarkymą minimi kažkokie nesantys „IRD įstatymas“ bei „IRD sistema“; kažkodėl nustatoma, kad kuriamą Registrą Informatikos ir ryšių departamentas tvarkys nei naujai kuriamo, o Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro nuostatų nustatyta tvarka. Asmenų, įtariamų ar nuteistų už nusikaltimus ar baudžiamuosius nusižengimus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui padarytus prieš vaikus registro trumpinys „Registras“ įvedamas du kartus, tačiau projekto tekste pakaitomis vartojamas tai pilnas registro pavadinimas, tai jo trumpinys. Nors net keliose projekto nuostatose kartojama, kad Registrą sudaro dvi duomenų bazės, tačiau visiškai neišgrynintas šių duomenų bazių statusas, tarpusavio sąveika, funkcinis skirtumas, jų tvarkymo sąlygos ir jose tvarkomų duomenų turinys. Daugelyje projekto nuostatų, reglamentuojančių galimas Registro tvarkymo sąlygas, įtvirtinamos nuorodos į
„kitus įstatymus ar teisės aktus“, nors nėra nei vieno įstatymo ar kito teisės
akto, reguliuojančio šiuo įstatymu steigiamo Registro veiklos sąlygas (t. y. kartu turėtų būti teikiama visa eilė susijusių įstatymų pakeitimų projektų). Neaišku, kodėl siūloma steigti tik įtariamųjų ir nuteistųjų registrą, nors to paties įtariamojo statusas nuo to momento, kai bus priimtas kaltinamasis aktas, prokuroro pareiškimas nubausti asmenį teismo baudžiamojo įsakymo tvarka arba surašytas pareiškimas dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka pasikeis ir šis asmuo taps kaltinamuoju.
Taip pat nelogiškas ir teisiškai ydingas siūlomas reguliavimas, pagal kurį Registro duomenų teikėjai yra įgalioti patys spręsti, ar duomenis apie Registro objektus (net jei jie atitinka visus registro objektui taikomus kriterijus) pateikti Registrų tvarkytojui. Pažymėtina, kad projekte formuluojamos abstrakčios ir teisinio aiškumo stokojančios pareigos subjektams, pavyzdžiui vidaus reikalų ministras, nustatęs Registro duomenų netikslumus, „imasi atitinkamų veiksmų“, o projekte niekur neapibrėžta „tarnyba“ praneša apie kažkokių „duomenų tvarkymą“ asmeniui, nurodžiusiam galimus Registro duomenų neatitikimus. Projekte įtvirtinamos tarpusavyje nederančios, viena kitą „perdengiančios“ nuostatos, pvz., vienur nustatoma, kad viešoje duomenų bazėje kaupiami duomenys apie vietovę, kur asmuo gyvena, kitoje - aktualūs asmens nuolatinės ar laikinosios gyvenamosios vietos adresai, o trečioje - faktinis į Registrą įtraukto asmens gyvenamosios vietos adresas. Neaišku, kodėl prie asmenį identifikuojančių duomenų siūloma įrašyti motinos mergautinę pavardę, nors ją laikyti asmenį identifikuojančiu duomeniu nėra jokio teisinio ir loginio pagrindo. Nors projekte numatoma galimybė asmens duomenis išbraukti teismo sprendimu, tačiau nei koks teismas, nei kokia tvarka duomenis galėtų išbraukti (ar įpareigoti Registro tvarkytoją juos išbraukti) nėra numatyta, ypač tuo atveju, jei asmens atžvilgiu ikiteisminis tyrimas būtų nutrauktas ikiteisminio tyrimo metu, t. y. procesui nepasiekus teismo.
Vertinant tokį reguliavimą, manytina, kad visi asmens įrašymo į Registrą ir asmens duomenų panaikinimo Registre pagrindai ir sąlygos turi būti įtvirtinti pačiame įstatyme. Nors projekte visiškai nėra reglamentuojami pagrindai ir tvarka, kuriais vadovaujantis darbdaviai ir kiti juridiniai ar fiziniai asmenys, turėtų teisę kreiptis į Registro tvarkytoją dėl duomenų apie asmenis teikimo, tačiau projekte numatyta atsakomybė už informacijos apie asmenį iš ribotos prieigos duomenų bazės ar viešosios prieigos duomenų bazės gavimą neturint tam teisės. Taip pat nelogiška projekto nuostata, pagal kurią administracinė atsakomybė galėtų būti taikoma už duomenų gavimą iš viešosios prieigos duomenų bazės, kurios duomenys prieinami visuomenei. Taip pat neaiški savo turiniu ir nuostata, numatanti, kad visuomenei prieinami duomenys gali būti naudojami tik pagal paskirtį. Kadangi tokie duomenys atliktų tik socialinę informacinę funkciją, sunku įsivaizduoti kažkokį
„jos panaudojimą“ kitokiais tikslais. Būtina pabrėžti, kad projekto
neįmanoma tinkamai įvertinti ir dėl to, kad jame įtvirtintos dispozicinės nuorodos į kitas projekto nuostatas, yra neteisingos ir klaidinančios, nukreipiančios į visiškai su siekiamu reguliavimu nesusijusias normas.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pažymime, kad projekte nustatytas teisinis reguliavimas ne tik ginčytinas tikslingumo ir proporcingumo požiūriu, tačiau yra ir nenuoseklus, netikslus, neišbaigtas, fragmentiškas, jo nuostatos nesuderintos ne tik su kituose įstatymuose numatytu teisiniu reguliavimu, tačiau ir tarpusavyje, projekte vartojama daug perteklinių, pagal savo turinį paprastai poįstatyminiuose teisės aktuose nustatomų ar reguliacinio pobūdžio teisės normų apskritai neįtvirtinančių nuostatų (Pavyzdžiui projekto 12 straipsnyje nurodoma, kad turi būti nustatomos „ypatingos seksualinių nusikaltimų rizikos vietos“, tačiau projekte ši nuostata nėra toliau detalizuojama, t. y. subjektams nėra nustatoma jokių iš to išplaukiančių teisių ar pareigų; nors projekte minima, kad viena iš asmenų kontrolės priemonių rūšių yra prevencinės priemonės, tačiau vėlesnėse projekto nuostatose jos nėra identifikuojamos ar apibrėžiamos). Reziumuojant, teikiamas projektas, atsižvelgiant į jo struktūros bei turinio trūkumus, galėtų būti vertintinas tik kaip tobulintinas darbinis variantas, dėl kurio visų nuostatų teikti konkrečias pastabas nėra ne tik galimybių, tačiau ir prasmės. Pastabų visoms projekto nuostatoms su konkrečiomis siūlomomis formuluotėmis teikimas prilygtų tiesiog naujo projekto rengimui, nes projekto turinys, jo dėstymo tvarka turėtų būti peržiūrėti ir pakoreguoti iš pagrindų. Projektas taisytinas aiškiai suformuluojant ir struktūriškai išdėstant visus įstatymui reikalingus elementus: aiškiai suformuluotą tikslą ir paskirtį, apibrėžtą įstatymo taikymo sritį, tinkamą sąvokų išaiškinimą, subjektų teises ir pareigas, bendrosiomis – specialiosiomis normomis paremtą teisinių santykių reglamentavimą.
Visos projekto nuostatos turi būti revizuotos, atsisakant perteklinių, besidubliuojančių nuostatų, jos turi būti suderintos ne tik su kitais galiojančiais įstatymais, tačiau ir tarpusavyje. 4. Atsižvelgiant į tai, kad Teisingumo ministerija formuoja valstybės politiką baudžiamosios teisės, baudžiamojo proceso, suėmimo, bausmių ir probacijos vykdymo srityse, siūlytina dėl projektu siūlomo nustatyti teisinio reguliavimo gauti Vyriausybės išvadą. 5. Atsižvelgiant į 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) 36 straipsnio 4 dalį, kurioje numatyta, kad rengiant pasiūlymą dėl teisėkūros priemonės, kurią turi priimti nacionalinis parlamentas, susijusios su duomenų tvarkymu turi būti konsultuojamasi su priežiūros institucija, dėl įstatymo projekte siūlomo reguliavimo, turėtų būti gauta ir Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos išvada. Departamento direktorius Dainius Zebleckis E. Drėgvaitė, tel. +370 5 239 6891, el. p. [email protected] M. Masteikienė, tel. +370 5 239 6843, el. p. [email protected] E. Mušinskis, tel. +370 5 239 6536, el. p. [email protected] [1] Girdauskas M. Bylos nutraukimas nuosprendžiu ir nekaltumo prezumpcija: probleminiai aspektai tarptautinės ir konstitucinės teisės kontekste. Teisės problemos 2020. Nr. 1 (99), p. 6.
IR NELIEČIAMUMUI, PADARYTUS PRIEŠ NEPILNAMEČIUS, KONTROLĖS IR PREVENCIJOS Įstatymo PROJEKTO 2024-01-11 Nr. XIVP-2784(3) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Pagal projekto 12 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose siūlomą teisinį reguliavimą, įtariamieji, kaltinamieji ar nuteistieji už nusikaltimus ar baudžiamuosius nusižengimus žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, padarytus prieš nepilnamečius, baudžiamojo proceso metu, taip pat ir po nuosprendžio priėmimo turėtų pareigą policijos įstaigai pranešti nuolatinės ar laikinosios gyvenamosios vietos adresą; pasikeitus gyvenamosios vietos adresui apie tai informuoti policijos įstaigą ir teikti pranešimus apie darbo ar mokymosi vietą, kiekvieną kartą išvykstant didesniu nei vieno kilometro atstumu arba tuo atveju, kai būtų išvykstama „<...> iš gyvenamosios vietos kitais atvejais ilgiau nei 3 dienoms”. Įstatymo leidėjo siūlomos nustatyti pareigos, pagal projekto
šių asmenų duomenys būtų kaupiami Riboto naudojimo duomenų bazėje ar Viešojoje duomenų bazėje. Teikiamas siūlymas svarstytinas dėl jo atitikties Konstitucijos preambulėje įtvirtinto teisinės valstybės principo elementui – proporcingumo principui. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) XI skyriuje reglamentuojamos kardomosios priemonės, kurių tikslas - užtikrinti, įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio vykdymą, be to, jos atlieka ir prevencinę funkciją – padeda užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms.
Šiuo atveju projekto 12 straipsnio 1 dalies 1–3 punktais nustatomų pareigų tikslas ir paskirtis nėra apibrėžiami, nėra aiškus tokių pareigų taikymo pagrįstumas, kadangi tuo atveju, kai į Registrą įtrauktiems asmenims būtų paskirtos kardomosios priemonės, minėtų pareigų atsiradimas tam tikra apimtimi, pavyzdžiui, pranešti apie gyvenamąją vietą ir jos pakeitimus, galėtų dubliuotis su paskirtų kardomųjų priemonių vykdymu, kas apsunkintų tiek vienų, tiek kitų priemonių kontrolę ir toks teisinis reguliavimas nesukurtų apčiuopiamos pridėtinės vertės. Kitas svarbus momentas, kad vien ta aplinkybė, jog asmens atžvilgiu yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, ar asmuo yra kaltinamasis, nuteistasis nesudaro pagrindo jam skirti kardomosios priemonės, be to kiekvienu atveju skiriant kardomąją priemonę yra įvertinamas šių priemonių taikymo pagrįstumas ir proporcingumas.
Pagal siūlomą reguliavimą, projekto 12 straipsnio 1 dalies 1–3 punkte nustatomos pareigos, kurios savo esme prilygsta kardomųjų priemonių, pavyzdžiui, BPK 132 straipsnyje numatyto namų arešto, BPK 136 straipsnyje numatyto rašytinio pasižadėjimo neišvykti, reikalavimams, į Registrą įtrauktiems asmenims atsirastų savaime, nevertinant tokių pareigų būtinybės ir proporcingumo siekiamiems tikslams, taip pat nevertinant bylos duomenų bei įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo asmenybę charakterizuojančių duomenų, be to visos pareigos, kurios ribotų projekte minėtų asmenų teises, būtų taikomos tiksliai neapibrėžtą laiką (viso baudžiamojo proceso metu), šios pareigos negalėtų būtų panaikinamos ir asmuo dėl reikšmingo jo teisių suvaržymo negalėtų teikti skundų. Pabrėžtina ir tai, kad projekto 12 straipsnio 1 dalies 1-3 punktais nustatomos pareigos savo esme bei turiniu panašios ir į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 75 straipsnio 5 dalies 8 punkte numatytą pareigą - neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, kurią teismas gali skirti nuteistajam atidedant bausmė vykdymą ir į BK 72⁴straipsnyje įtvirtiną baudžiamojo poveikio priemonę - įpareigojimą pranešti apie gyvenamosios vietos pakeitimą ar išvykimą iš jos, kuri skiriama be kita ko asmeniui, pripažintam kaltu už nepilnamečio ar mažamečio išžaginimą (BK 149 straipsnio 3 ir 4 dalys), seksualinį prievartavimą (BK 150 straipsnio 3 ir 4 dalys), už nepilnamečio privertimą lytiškai santykiauti (BK 151 straipsnio 2 dalis), taip pat už jaunesnio negu šešiolikos metų asmens tvirkinimą (BK 153 straipsnis).
Svarbu tai, kad teismas nuteistajam pareigas, taip pat ir minėtą baudžiamojo poveikio priemonę skiria apibrėžtam terminui, o projekto 12 straipsnio 1 dalies 1-3 punktais siūlomų nustatyti pareigų vykdymas, į Registrą įtrauktiems asmenims būtų privalomas visą gyvenimą, nepriklausomai nuo nuosprendžio įvykdymo, ar asmens turimo neišnykusio ar įstatymų nustatyta tvarka nepanaikinto teistumo.
Dar vienas svarbus aspektas, kad vykdant minėtą baudžiamojo poveikio priemonę ar tuo atveju, jeigu nuteistajam būtų skirta pareiga neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, minėtas asmuo, tik išvykdamas iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms arba išvykdamas už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų, apie tai turėtų pranešti kompetentingoms įstaigoms, pagal projekto 12 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas, į Registrą įtrauktas asmuo kiekvieną kartą išvykdamas iš gyvenamosios vietos didesniu nei vieno kilometro atstumu turėtų pranešti apie darbo ar mokymosi vietą, o kitais atvejais, kurie projekte nėra įvardijami, kas stokoja tiek teisinio, tiek loginio aiškumo, išvykstant 3 dienoms. Šiuo aspektu pastebėtina, kad pranešimų apie darbo ar mokymosi vietą teikimas yra tikslingas tuo atveju, kai jos yra pakeičiamos. Pagal projekto 12 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas tokių pranešimų skaičius galėtų būti itin didelis, jie nebūtų informatyvūs, kadangi nei darbo, nei mokymosi vietos per itin trumpą laiką pakeisti nėra įmanoma, kas reiškia, jog asmuo per dieną galėtų teikti daugybę tokio paties turinio pranešimų, kurie ne tik apsunkintų teisėsaugos institucijų darbą bet ir nebūtų informatyvūs.
Taigi į Registrą įtrauktam asmeniui, kuriam teismo nuosprendžiu būtų skirta baudžiamojo poveikio priemonė - įpareigojimas pranešti apie gyvenamosios vietos pakeitimą ar išvykimą iš jos, arba pareiga neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, savaiminis papildomų pareigų, taikomų neapibrėžtą laiką, atsiradimas išplėstų minėtos baudžiamojo poveikio priemonės ar nuteistajam skirtų pareigų apimtį ir pakeistų paties nuosprendžio esmę. Konstitucinis proporcingumo principas, kaip vienas iš konstitucinio teisinės valstybės principo elementų, reiškia, kad teisės aktuose numatytos priemonės turi atitikti teisėtus ir visuomenei svarbius tikslus, šios priemonės turi būti būtinos minėtiems tikslams pasiekti ir jos neturi varžyti asmens teisių ir laisvių akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2009 m. gruodžio 11 d., 2012 m. vasario 6 d., 2012 m. spalio 31 d. nutarimai).
Taigi vertinant projekto 12 straipsnio 1 dalies 1-3 punktais siūlomą reguliavimą, reiktų pažymėti, kad į Registrą įtrauktiems asmenims tokių pareigų nustatymas ir vykdymas neapibrėžtą laiką, sukurtų painią ir netikslingą į Registrą įtrauktų asmenų kontrolę, siūlomas reguliavimas neatitinka konstitucinio proporcingumo principo, kuris yra vienas iš konstitucinio teisinės valstybės principo elementų, nes teikiamu reguliavimu siūloma įtvirtinti neproporcingą, netikslingą ir neveiksmingą asmens laisvių ribojimo priemonę, kai šiuo atveju yra daugybė kitų priemonių (kardomosios priemonės, baudžiamojo poveikio priemonės), galinčių užtikrinti tokių asmenų kontrolę. 2. Projekto pavadinime nurodoma, kad projektu yra siūlomas įstatymas „Dėl asmenų, įtariamųjų, kaltinamųjų ar nuteistų už <...>“. Atkreiptinas dėmesys, kad iš projekto pavadinimo ir projekto turinio nėra aišku, kokius dar asmenis, kurie nėra įtariamieji, kaltinamieji, ar nuteistieji, galėtų apimti projektu siūlomas teisinis reguliavimas.
Atsižvelgiant į tai, kad minėtų asmenų duomenys būtų įtraukiami į Lietuvos Respublikos asmenų, įtariamųjų, kaltinamųjų ar nuteistų už nusikaltimus ar baudžiamuosius nusižengimus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, padarytus prieš nepilnamečius, registrą (toliau išvadoje – Registras) (projekto 2 straipsnio 1 dalis), tačiau šie asmenys dėl projekte neįvardintų priežasčių nebūtų Registro objektu (projekto 6 straipsnis), projekto nuostatos tikslintinos aiškiai nurodant visas asmenų kategorijas, kurie būtų projektu siūlomo Registro objektais, kuriems būtų taikomos prevencijos ir kontrolės priemonės ir kurių duomenys būtų tvarkomi projektu siūlomo įstatymo nustatyta tvarka. Atkreiptinas dėmesys, kad siekiant teisės normų suderinamumo ir loginės sekos, turėtų būti atitinkamai koreguojamas ne tik projekto pavadinimas, bet sistemiškai redaguojami ir visi projektu siūlomo įstatymo straipsniai. Pažymėtina, kad formuluotėje „asmenų, įtariamųjų, kaltinamųjų ar nuteistų“ galbūt tikslinga apskritai atsisakyti perteklinio žodžio „asmenų“ (t. y. dėstyti analogiškai, kaip dėstoma Lietuvos Respublikos įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro įstatyme). Taip pat pažymėtina ir tai, kad projekto nuostatos, kuriose minimas Registro pavadinimas arba įvardijami Registro objektai, turėtų būti tikslinamos nuosekliai vartojant įvardžiuotinę kilmininko formą – įtariamųjų, kaltinamųjų, nuteistųjų registras (o ne „nuteistų“). 3.
siūlomose įstatymo straipsniuose naudojama formuluotė „<...> padarytus prieš nepilnamečius <...>“ suponuoja, kad Registre būtų sisteminami duomenys įtariamųjų, kaltinamųjų ar nuteistųjų už nusikaltimus ar baudžiamuosius nusižengimus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, padarytus tik prieš nepilnamečius asmenis. BK 149 – 153 straipsniuose (BK XXI skyrius) yra įtvirtintos nusikalstamos veikos, kuriomis kėsinamasi į žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvę ir neliečiamumą. Išsamiau analizuojant minėto BK skyriaus straipsnius pažymėtina, kad BK 149 ir BK 150 straipsniuose yra išskiriami veiką kvalifikuojantys požymiai - nepilnamečio ar mažamečio asmens išžaginimas ar seksualinis prievartavimas. Teismų praktikoje nukentėjusysis mažametis laikomas asmuo, kuriam nusikaltimo padarymo metu nebuvo suėję 14 metų, o jei nukentėjusiajam nusikaltimo padarymo metu buvo suėję 14 metų, bet nebuvo suėję 18 metų, jis laikomas nepilnamečiu asmeniu[1]. BK 151¹normos 1 ir 4 dalyje įtvirtintas dar vienas nukentėjusįjį apibūdinantis požymis – jaunesnis nei 16 metų, šis nukentėjusiojo požymis įtvirtintas ir BK 152¹bei BK 153 straipsniuose. Vertinant tai, kad BK XXI skyriuje yra išskiriamos kelios nukentėjusiųjų asmenų grupės, t. y. mažamečiai, nepilnamečiai ir asmenys, jaunesni nei 16 metų, svarstytina, ar toks diferencijavimas, kai Registre būtų sisteminami duomenys tik tų asmenų, kurie būtų įtariami, kaltinami ar nuteisti už nusikaltimus ar baudžiamuosius nusižengimus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, padarytus tik prieš nepilnamečius asmenis, būtų pagrįstas ir pasiektų projekto aiškinamajame rašte nurodomus projekto tikslus, kadangi asmenų, kurie, pavyzdžiui, būtų įtariami, kaltinami ar nuteisti už mažamečio išžaginimą, mažamečio seksualinį prievartavimą ar jaunesnio negu šešiolikos metų asmens tvirkinimą, duomenys Registre, pagal siūlomą teisinį įreguliavimą, galimai būtų ir netvarkomi.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, svarstytina, ar projekto 2 straipsnio 5 dalyje, apibrėžiančioje įstatyme vartojamą „nepilnamečio“ sąvoką, nereikėtų aiškiai nurodyti visų trijų BK XXI skyriuje išskiriamų nepilnamečių nukentėjusiųjų grupių, t. y., nustatyti, kad „nepilnametis – Baudžiamojo kodekso XXI skyriuje numatytas jaunesnis negu 14 metų mažametis asmuo, jaunesnis negu 16 metų asmuo ir jaunesnis negu 18 metų asmuo“. 4. BK XXI skyriaus rūšinis objektas, kuris atsispindi iš konkretaus BK skyriaus pavadinimo, – seksualinio apsisprendimo laisvė ir neliečiamumas. Teikiamo projekto pavadinimas bei jo nuostatos suponuoja, kad į Registrą bus įtraukti tik įtariamieji, kaltinamieji ar nuteistieji už nusikalstamas veikas, numatytas BK XXI skyriuje.
Tuo atveju, jeigu asmuo būtų įtariamas, kaltinamas ar nuteistas, pavyzdžiui, už vaiko pirkimą (BK 157 straipsnis), vaiko išnaudojimą pornografijai (BK 162 straipsnio 1 dalis), už pelnymąsi iš nepilnamečio asmens prostitucijos (BK 307 straipsnio 3 dalis), už nepilnamečio įtrukimą į prostituciją (BK 308 straipsnio 3 dalis), už disponavimą pornografinio turinio dalykais, kuriuose vaizduojamas vaikas ar mažametis (BK 309 straipsnio 2 ir 3 dalys), minėtų asmenų duomenys į Registrą nebūtų įtraukiami. Projekto aiškinamajame rašte nėra pateikiama pozicija, kodėl į Registrą įtraukiami tik įtariamieji, kaltinamieji ar nuteistieji už nusikalstamas veikas, numatytas BK XXI skyriuje. Svarstytina, ar toks asmenų, kurie būtų įtraukiami į Registrą, diferencijavimas būtų objektyvi ir pakankama priemonė aiškinamojo rašte nurodytiems tikslams pasiekti. 5. Atsižvelgiant į Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų, patvirtintų teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 „Dėl Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“, 17 punktą, o taip pat į tai, kad įstatymų leidybos praktikoje įstatymo pavadinimo konstrukcijoje prielinksnis „dėl“ vartojamas dažniausiai tik tarptautinių sutarčių ratifikavimo įstatymuose, siūlome tikslinti įstatymo pavadinimą, vartojant kilmininko konstrukciją – „Lietuvos Respublikos įtariamųjų, kaltinamųjų ar nuteistųjų už nusikaltimus ar baudžiamuosius nusižengimus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, padarytus prieš nepilnamečius, kontrolės ir prevencijos įstatymas“. 6. Vienintelės projekto 1 ir 11 straipsnių dalies numeruoti nereikia. 7.
dalyje bei kitose projekto nuostatose siūloma įtvirtinti bei reglamentuoti naujai kuriamą Lietuvos Respublikos asmenų, įtariamųjų, kaltinamųjų ar nuteistų už nusikaltimus ar baudžiamuosius nusižengimus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, padarytus prieš nepilnamečius, registrą. Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad projektu teikiamo „įstatymo tikslas – sustiprinti prevencines priemones, kurios užkardys kelią seksualiniams nusikaltimams“. Nurodoma, kad „viena iš tokių prevencijos priemonių gali būti Lietuvos Respublikos asmenų, įtariamų ar nuteistų už nusikaltimus ar baudžiamuosius nusižengimus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui padarytus prieš nepilnamečius, registras.“. Neginčijant projekto aiškinamajame rašte nurodytų tikslų ir uždavinių svarbos ir aktualumo, juos įgyvendinančios projekto nuostatos diskutuotinos tikslingumo ir efektyvumo aspektu. Pirma, iš projektu siūlomo teisiniu reguliavimo nėra aišku, kodėl yra siūloma kurti naują Registrą, o ne pasinaudoti šiuo metu veikiančio Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro techniniais pajėgumais. Pastebėtina, kad Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registre yra kaupiami atitinkami duomenys apie visas nusikalstamas veikas (įskaitant ir nusikaltimus ar baudžiamuosius nusižengimus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui padarytus prieš nepilnamečius) bei jas padariusius asmenis. Be to, vadovaujantis projekto nuostatomis, naujai kuriamo registro tiek valdytojas būtų tas pats, kaip ir šiuo metu veikiančio Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro.
Vadovaujantis Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro įstatymo 4 straipsnio 2 dalimi, Registre tvarkomi dėl Registro objektų ikiteisminio tyrimo metu priimtų nutarimų ir nutarčių bei teisminio nagrinėjimo metu priimtų nutarčių ir nuosprendžių duomenys, duomenys apie jiems paskirtų bausmių vykdymą ir atlikimą, taip pat duomenys apie jų teistumą, teistumo laiko sutrumpinimą, teistumo panaikinimą ir išnykimą. Minėto įstatymo 5 straipsnyje įtvirtinama, kad šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nurodytus duomenis pagal kompetenciją Registrui teikia Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija, Lietuvos Respublikos teismai, prokuratūros, ikiteisminio tyrimo įstaigos, bausmių vykdymo institucijos ir užsienio šalių kompetentingos institucijos Registro nuostatų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Pastebėtina, kad tiek projekto 6 straipsnio
šiame Registre kaupiami duomenys apie Registro objektus yra tie patys, kaip ir šiuo metu Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registre kaupiami duomenys (2012 m. balandžio 18 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 435 patvirtintų Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro nuostatų III skyrius).
Pažymėtina, kad vadovaujantis Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 22 straipsnio 1 dalimi, registras pradedamas kurti, kai reguliuojant visuomeninius santykius, atsirandančius sprendžiant ekonominius, socialinius, teisėsaugos ar kitus uždavinius, yra reikalingas objekto ar objektų įregistravimo faktas, siekiant jį panaudoti prieš kitus asmenis ar sukelti kitų teisinių pasekmių, tuo tarpu projekto nuostatomis nėra siūloma jokio naujo teisinio reguliavimo, susijusio su asmenimis(registro objektai), kurių duomenys renkami, ar apie šiuos asmenis renkamų duomenų apimtį (kokie duomenys renkami), o yra siūloma identiškus duomenis tiesiog išskaidyti į dvejus valstybės registrus. Pastebėtina, kad toks projektu siūlomas teisinis reguliavimas neatitinka Teisėkūros pagrindų įstatymo
principais, reiškiančiais, kad teisės akto projektas turi būti rengiamas ir teisės aktas priimamas tik tuo atveju, kai siekiamų tikslų negalima pasiekti kitomis priemonėmis, o rengiant teisės akto projektą turi būti įvertinamos visos galimos teisinio reguliavimo alternatyvos ir pasirenkama geriausia iš jų. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos laikytinos netikslingomis ir neatitinkančiomis efektyvumo principo. Nusprendus įtvirtinti siūlomą reguliavimą dėl tam tikrų prievolių asmenims, nuteistiems už nusikalstamas veikas seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, padarytas prieš nepilnamečius, o taip pat tam tikrų į atitinkamą valstybės registrą įtrauktų duomenų viešinimu, siūlytina ne steigti naują valstybės registrą, o atitinkamai pildyti būtent Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro įstatymo nuostatas. 8.
jokie Registrą apibūdinantys esminiai ir bendrieji požymiai, o tiesiog nurodoma Registro struktūra, t. y. kad Registras yra sudarytas iš dviejų duomenų bazių. Manytina, kad tokia projekto 2 straipsnio 1 dalies normos konstrukcija neatitinka sąvokos esmės ir paskirties, todėl siūlytina projekto 2 straipsnio 1 dalies nuostatų atsisakyti (jų turinys iš esmės yra dubliuojamas projekto 5 straipsnyje, reglamentuojančiame Registro statusą). Jeigu būtų nuspręsta šios sąvokos apibrėžimą palikti, jame reikėtų atskleisti šio registro funkcinę paskirtį, registro objektus, duomenų tvarkymo veiksmų turinį. 9. Projekto
ar baudžiamuosius nusižengimus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, padarytus prieš nepilnamečius, registro trumpinys „Registras“, tačiau projekto tekste pakaitomis vartojamas tai pilnas registro pavadinimas, tai jo trumpinys. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos tikslintinos, jose nuosekliai vartojant įvestą trumpinį. 10. Tikslintinos projekto 2 straipsnio 2 ir 3 dalyse pateikiamos duomenų bazių sąvokos, derinant jas su Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatyme vartojama terminija, nes pagal minėto įstatymo 2 straipsnio 3 dalį duomenų bazė yra susistemintų tarpusavyje susijusių duomenų rinkinys, kurį gali naudoti kelios taikomosios programos, valdomos bendros sistemos, o ne visi kokio nors registro duomenys apskritai. Taip pat pažymėtina, kad svarstytinas šių dalių tikslingumas apskritai, nes visos Registro riboto naudojimo duomenų ir Registro viešų duomenų teikimo sąlygos yra atskleistos kitose projekto nuostatose. Kitaip sakant, šių sąvokų apibrėžimai jokios praktinės reikšmės projekto nuostatų glaustumui, jų galimam sisteminiam aiškinimui ar taikymui neturėtų.
Be to, atsižvelgiant į šių duomenų rinkinių principinį skirtumą (vieši ir nevieši duomenys), sąvokose turėtų būti aiškiai atskleistas šis principinis duomenų bazių skirtumas (manytina, kad formuluotės „atviri visuomenei“ bei „viešai neskelbiami“ nėra pakankamos atskleidžiant šiose duomenų bazėse tvarkomų duomenų teikimo duomenų gavėjams skirtumus). 11. Projekto
prie Vidaus reikalų ministerijos interneto svetainėje viešai skelbiamas“, nes šio žemėlapio sudarymą ir skelbimą reglamentuojančios nuostatos įtvirtintos projekto trečiajame skirsnyje. Be to, manytina, kad reguliacinio pobūdžio nuostatos neturėtų būti sąvokas apibrėžiančių apibrėžimų reguliavimo dalykas. 12. Nėra aiškus projekto 2 straipsnio 4 dalyje ir projekto trečiajame skirsnyje minimo seksualinių nusikaltimų rizikos vietovių žemėlapio sudarymo ir įstatymo paskirties nustatyti asmenų, įtariamųjų, kaltinamųjų ar nuteistų už nusikaltimus ar baudžiamuosius nusižengimus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, padarytus prieš nepilnamečius, prevencijos ir kontrolės priemones, santykis. Projekto trečiojo skirsnio nuostatos suponuoja, kad seksualinių nusikaltimų rizikos vietovių žemėlapyje būtų skelbiami duomenys apie visus BK XXI skyriaus straipsniuose numatytas nusikalstamas veikas seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui (o ne tik įvykdytas prieš nepilnamečius). Jeigu taip, turėtų būti tikslinamas įstatymo pavadinimas, kuris turėtų implikuoti, kad jis nustato ne tik už nusikaltimus ar baudžiamuosius nusižengimus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, padarytus prieš nepilnamečius, įtariamųjų, kaltinamųjų ar nuteistųjų, kontrolės ir prevencijos priemones. 13.
subjektų atžvilgiu taikomos kontrolės ir prevencijos priemonės turimos omenyje. 14. Projekto 3 straipsnio 1 dalies nuostatoje iki dvitaškio brauktinas žodis „seksualinių“. Be to, vietoj žodžių „nusikaltimus, nurodytus“ įrašytini žodžiai „nusikalstamas veikas, nurodytas“, nes projekto 1 straipsnyje numatyti ne tik nusikaltimai, tačiau ir baudžiamieji nusižengimai seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui. 15. Projekto
reguliavimo dalykas brauktini žodžiai „kurį sudaro dvi duomenų bazės: Riboto naudojimo duomenų bazė ir Viešoji duomenų bazė“ (Registro struktūra yra nurodoma projekto 5 straipsnyje, reglamentuojančiame Registro statusą). Dėl analogiškos priežasties projekto 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte brauktini pertekliniai žodžiai „Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos sudarytas ir interneto svetainėje viešai skelbiamas visuomenei“ (kaip jau minėta, žemėlapio sudarymą ir skelbimą reglamentuojančios nuostatos įtvirtintos projekto trečiajame skirsnyje). 16. Projekto
žemėlapis“ derintina su projekto 2 straipsnio 4 dalyje apibrėžta „Seksualinių nusikaltimų rizikos vietovių žemėlapio“ sąvoka. Be to, šiame punkte brauktinas perteklinis žodis „gauta“ (nes akivaizdu, kad „negauta“ informacija tiesiog objektyviai negalėtų būtų skelbiama). 17. Tikslintina nelogiško turinio projekto 3 straipsnio 2 dalies nuostatos iki dvitaškio formuluotė, nustatanti, kad nustatomos prevencinės priemonės patyrusiam seksualinį smurtą nepilnamečiui. Manytina, kad smurtą jau patyrusiam nepilnamečiui galėtų būti taikomos atitinkamos psichologinės ar kitokios pagalbos, o ne prevencinės priemonės.
Taip pat svarstytina, ar siekiant teisinio aiškumo, vietoj įstatymuose neapibrėžtos formuluotės „patyrusiam ar galinčiam patirti seksualinį smurtą“ neturėtų būti vartojama formuluotė
„nukentėjusiam ar galinčiam nukentėti nuo nusikalstamų veikų žmogaus
seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui“. 18. Tikslintinas projekto 3 straipsnio 2 dalies 1 punktas, aiškiai nurodant subjektą (-us), kuris (-ie) tvirtintų ne tik prevencinių programų kriterijus, bet ir pačias programas. 19. Tikslintinas projekto 3 straipsnio 2 dalies 2 punktas, įvardijant pagalbos rūšis (medicininė, psichologinė ar kita) bei nurodant teisės aktą, kuriame yra reglamentuojama minimos pagalbos teikimo tvarka. 20. Pastebėtina, kad projekto 3 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatomas teisinis reguliavimas yra deklaratyvaus pobūdžio ir nepakankamas, nes iš projektu siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku nei koks subjektas, nei kokio teisės akto tvarka teiktų pirminę ar psichologinę pagalbą seksualinį smurtą patyrusiam mokiniui ir jo tėvams. 21. Projekto
informacinių išteklių valdymo įstatymo 22 straipsniu, pagal kurį registrai kuriami, o ne steigiami (steigiamas ne registras, o registro informacinė sistema). Minėto įstatymo 22 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad registras pradedamas kurti tiesiogiai taikomu Europos Sąjungos teisės aktu arba Lietuvos Respublikos įstatymu, kuriuo inicijuojamas registro kūrimas, nustatomas registruojamas objektas ar objektai, specialiosios asmens duomenų tvarkymo sąlygos ir duomenų teikimo apribojimai, jeigu tokių yra, o prireikus – ir kita su kuriamu registru susijusi informacija.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, projekto 4 straipsnio pavadinimas dėstytinas taip: „Registro kūrimas“, o šio straipsnio 1 dalis – „Šiuo įstatymu inicijuojamas Įtariamųjų, kaltinamųjų ar nuteistųjų už nusikaltimus ar baudžiamuosius nusižengimus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, padarytus prieš nepilnamečius, registro kūrimas“ (projekto 4 straipsnio 1 dalies nuostatos, numatančios, kad šiuo įstatymu nustatomas Registro objektas, Registro valdytojas, Registro duomenų, Registro informacijos prieinamumas, Registrui teikiamų dokumentų teikėjai, Registro duomenų tvarkymas, finansavimas, reorganizavimas ir likvidavimas, brauktinos kaip perteklinės ir neturinčios jokios papildomos teisinio reguliavimo reikšmės). 23. Projekto
aukščiau, registrai ne steigiami, o kuriami (steigiama registro informacinė sistema). Antra, Lietuvos Respublikos Vyriausybė registro informacinių sistemų nesteigia, jas pagal Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1 punktą steigia informacinės sistemos valdytojas (Vyriausybė pagal minėtą įstatymą yra įgaliota tvirtinti Informacinių sistemų steigimo, kūrimo, atnaujinimo, pertvarkymo ir likvidavimo tvarkos aprašą).
Trečia, Registro sąveika su Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registru turėtų būti nustatoma pačiame įstatyme, o ne poįstatyminiuose teisės aktuose, todėl būtent projekto 4 straipsnio 2 dalyje turėtų būti aiškiai nurodyta, kad Įtariamųjų, kaltinamųjų ar nuteistųjų už nusikaltimus ar baudžiamuosius nusižengimus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, padarytus prieš nepilnamečius, registras kuriamas pertvarkant Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registrą, išskaidant pastarąjį į du registrus - Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registrą bei Įtariamųjų, kaltinamųjų ar nuteistųjų už nusikaltimus ar baudžiamuosius nusižengimus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, padarytus prieš nepilnamečius, registrą. Jeigu norima nustatyti kažkokias konkrečias šių dviejų registrų sąveikumo sąlygas, jos turėtų būti aiškiai nustatytos įstatyme (galbūt net atskirame straipsnyje). Ketvirta, sakinys, nustatantis, kad „Vyriausybė patvirtina Registro nuostatus ir nustato Registro veiklos pradžią“ brauktinas kaip neatitinkantis Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo nuostatų, reglamentuojančių registro informacinių sistemų steigimą ir jų kūrimą. 24.
projekto 5 straipsnį su Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 8 straipsniu bei 22 straipsnio 4 dalimi:
registras“;
bazės, o du duomenų rinkiniai – riboto naudojimo duomenų, kurie Registro nuostatų nustatyta tvarka teikiami tik teismams ir teisėsaugos institucijoms, rinkinys, bei viešųjų duomenų, kurie teikiami visiems duomenų gavėjams šio ir kitų įstatymų bei Registro nuostatų nustatyta tvarka, rinkinys. 25. Projekto
ir registro informacinėje sistemoje tvarkomi duomenys“. 26. Pastebėtina, kad pagrindai, kada asmuo yra laikomas įtariamuoju ar kaltinamuoju yra nustatyti BPK 21 ir 22 straipsniuose, todėl projekto 6 straipsnio 1 dalies nuostata, kad įtariami ar kaltinami asmenys yra tik tie, kurie turi „įtariamojo ar kaltinamojo asmens statusą“ brauktina kaip perteklinė. Taip pat pažymėtina, kad siūloma projekto 6 straipsnio 1 dalies formuluotė implikuoja, kad kuriamo Registro objektai (t. y. jo informacinės sistemos objektai) būtų bet kurie įtariamieji bei kaltinamieji fiziniai asmenys, o taip pat nuteistieji už nusikaltimus ar baudžiamuosius nusižengimus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, padarytus prieš nepilnamečius. Siekiant teisinio aiškumo, projekto 6 straipsnio 1 dalį siūlome dėstyti taip: „Registro objektai yra fiziniai asmenys, įtariami ar kaltinami nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų nepilnamečių seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui padarymu, arba nuteisti už šių nusikalstamų veikų padarymą“. 27. Iš projekto
objektai apimtų įtariamuosius, kaltinamuosius ir nuteistuosius fizinius asmenis.
Pastebėtina, kad kitose projekto nuostatose nėra vienareikšmiškai nustatyta, kad Registre būtų registruojami ir tvarkomi tik fizinių asmenų duomenys - projekte naudojama bendro pobūdžio formuluotė „asmenys“. Vertinant tai, kad tam tikrų BK XXI skyriuje įtvirtintų nusikalstamų veikų subjektas gali būti ir juridinis asmuo, svarstytina, ar neturėtų būti patikslintos projekto nuostatos, aiškiai apibrėžiant, kad Registre būtų tvarkomi tik fizinių asmenų, kurie yra įtariamieji, kaltinamieji ar nuteistieji už nusikaltimus ar baudžiamuosius nusižengimus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, padarytus prieš nepilnamečius asmenis, duomenys. 28. Projekte įtvirtinamos tarpusavyje nederančios, viena kitą „perdengiančios“ nuostatos, pavyzdžiui, projekto 6 straipsnio 2 dalyje nustatoma, kad riboto naudojimo duomenų bazėje kaupiami duomenys apie nuolatinės ar laikinosios gyvenamosios vietos adresą, o projekto 13 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad šioje duomenų bazėje kaupiami duomenys apie nuolatinę ar laikinąją gyvenamąją vietovę. Nors projekto 12 straipsnyje įtvirtinama pareiga Registro objektui pranešti apie nuolatinį ar laikinąjį gyvenamosios vietos adresą ir gyvenamosios vietos pakeitimą, vadovaujantis projekto 20 straipsniu, Registro objektui atsakomybė kyla už neinformavimą apie gyvenamosios vietos adreso pasikeitimą. Projekto nuostatos tikslintinos, vienodinant projekte vartojamas sąvokas ir tarpusavyje derinant to paties turinio formuluotes. 29.
projekto 6 straipsnio 2 ir 3 dalis, kuriose nustatomi kokie duomenys būtų tvarkomi atitinkamuose riboto naudojimo ir viešųjų duomenų rinkiniuose, lieka neaiškus registro objekto požymis, jo duomenų turinys ar kriterijus, lemsiantis kuriame iš šių rinkinių – riboto naudojimo ar viešajame būtų tvarkomi atitinkamo objekto bei su juo susiję registravimo duomenys. Pavyzdžiui, nėra aišku, kuriame rinkinyje turėtų būti tvarkomi nuteisto už nusikaltimą nepilnamečio seksualiniam apsisprendimui asmens duomenys, nes ir projekto 6 straipsnio 2 dalyje, ir 3 dalyje nurodyta, kad teisminio nagrinėjimo metu priimtų nuosprendžių duomenys tvarkomi abiejuose rinkiniuose. Jeigu siekiama nustatyti, kad tie patys duomenys gali būti tvarkomi abiejuose rinkiniuose, lieka neaiškus pats registro duomenų išskyrimo į dvi kategorijas tikslas bei tokio išskyrimo esmė. Atsižvelgiant į tai, siūlytume aiškiai nustatyti kurie registro objektai būtų registruojami bei su jais susiję duomenys būtų tvarkomi riboto naudojimo duomenų rinkinyje, o kurie – viešųjų duomenų rinkinyje. Taip pat reikėtų aiškiai nurodyti duomenų perkėlimo (jeigu toks būtų numatytas) į kitą rinkinį atvejus, kai, pavyzdžiui, prieš tai įtariamas ar kaltinamas asmuo įsiteisėjusiu nuosprendžiu būtų nuteisiamas už nusikalstamos veikos padarymą. Jeigu vis dėlto siekiama nustatyti, kad visi su registro objektu susiję duomenys yra tvarkomi riboto naudojimo duomenų rinkinyje, o į viešojo naudojimo duomenų rinkinį perkeliami tik tam tikri duomenys jų galimo teikimo visiems norintiems duomenų gavėjams (ar viešo skelbimo) tikslu, taip reikėtų projekte aiškiai ir nustatyti, nes siūlomas reguliavimas tuo aspektu nėra aiškus. 30.
į tai, kad registrų objektai yra registruojami, o šių objektų ir jų registravimo duomenys registro informacinėje sistemoje yra tvarkomi, projekto 6 straipsnio 2 dalyje vietoj žodžių „Į Registro Riboto naudojimo duomenų bazę įtraukiami ir tvarkomi“ siūlome įrašyti formuluotę „Registro informacinėje sistemoje tvarkomi šie riboto naudojimo duomenys:“ Analogiškai turėtų būti patikslinta ir šio straipsnio 3 dalis, numatanti viešojo naudojimo duomenų tvarkymą. 31. Manytina, kad turėtų būti patikslintos projekto 6 straipsnio 3 dalies nuostatos, numatant, kad registro informacinėje sistemoje turėtų būti tvarkomi ir viešieji teisminio nagrinėjimo metu priimtų nutarčių duomenys, kadangi teismas baudžiamojoje byloje priima ir nutartis, kuriose gali būti pateikti minėto straipsnio 3 dalyje nurodyti aktualūs ir registro informacinėje sistemoje tvarkomi duomenys, pavyzdžiui, duomenys apie bausmės vykdymą ir atlikimą. 32. Svarstytina, ar projekto 6 straipsnio 3 dalyje nereikėtų atsisakyti nuostatos, jog Registre turėtų būti pateikti duomenys apie bausmės atlikimo vietą, kadangi tais atvejais, kai nuteistajam skiriama su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė, pavyzdžiui, bauda, tikslią jos atlikimo vietą apibrėžti nėra įmanoma. Jeigu šią nuostatą būtų nuspręsta palikti, po žodžių „atlikimo vietą“ įrašytini žodžiai „(jeigu paskirta laisvės atėmimo bausmė)“. 33. Svarstytina, ar projekto 6 straipsnio 3 dalies nereikėtų papildyti nuostata, kad viešųjų duomenų rinkinyje būtų tvarkomi ir duomenys apie asmenų teistumą, teistumo laiko sutrumpinimą, teistumo panaikinimą ir išnykimą, kadangi šie duomenys yra itin aktualūs ne tik darbdaviams, kai teisės aktai nustato nepriekaištingos reputacijos reikalavimus ir būtina įsitikinti, ar kandidatas į atitinkamas pareigas nėra teistas už konkrečius nusikaltimus, bet ir visuomeniniame gyvenime, kai teistumo duomenys gali būti vertinami kaip asmenį charakterizuojantys duomenys. 34.
projektu siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku ir tai, kodėl prie asmenį identifikuojančių duomenų (projekto 6 straipsnio 2 dalis ir 13 straipsnio 1 dalis) siūloma įrašyti motinos mergautinę pavardę, nors ją laikyti asmenį identifikuojančiu duomeniu nėra jokio teisinio ir loginio pagrindo. Atsižvelgiant į tai, minėto duomens tvarkymo Registre siūlytina atsisakyti. Taip pat nėra aišku, kodėl turėtų būti tvarkomi Registro objektų tėvų duomenys apskritai ir kaip tai susiję su paties Registro objekto identifikavimu. 35. Nėra aišku, koks galimas „kitoks asmens atvaizdas“ (be nuotraukos) turimas omenyje projekto 6 straipsnio 3 dalies 3 punkte (sunku įsivaizduoti pagrindinio registro informacinėje sistemoje tvarkomą asmens portretą, šaržą ar karikatūrą). 36. Siekiant teisės akto glaustumo, projekto 6 straipsnio 3 dalies 4 punkte brauktini pertekliniai žodžiai „gauta iš Gyventojų registro, Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos, kitų Registro duomenų teikėjų“. 37. Siekiant projekto nuostatų nuoseklumo bei atsižvelgiant į tai, kad registro informacinės sistemos valdytojo skyrimas yra vienas iš svarbiausių registro kūrimo žingsnių, siūlome nuostatas dėl registro informacinės sistemos valdytojo skyrimo dėstyti atskirame straipsnyje (atskirai nuo nuostatų dėl Registro duomenų teikėjų). 38. Atkreiptinas dėmesys, kad valstybės registrai (o tiksliau - registro informacinės sistemos) gali būti Registro duomenų šaltiniu, o ne savarankišku Registro duomenų teikėju. Registro duomenų teikėjų, o tiksliau – registro informacinės sistemos duomenų teikėju gali būti kitų registro informacinių sistemų tvarkytojai. Atsižvelgiant į tai tikslintini projekto 7 straipsnio pavadinimas bei 1 dalis. 39.
į Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 6 straipsnyje nustatytą prokuratūros sandarą, tikslintina projekto 7 straipsnio 1 dalis, nurodant, kad registro informacinės sistemos duomenų teikėjai yra prokuratūra, kas apimtų tiek Generalinę prokuratūrą, tiek teritorines – apygardų prokuratūras. Taip pat manytina, kad minėtame straipsnyje nereiktų išskirti Policijos departamento kaip atskiro duomenų teikėjo, kadangi šį įstaiga yra viena iš policijos įstaigų, pagal BPK
informacinių išteklių valdymo įstatymo 22 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad registro kūrimas apima įstatymo rengimą, kuriame nurodomas registrą sudarantis duomenų rinkinys ar duomenų rinkiniai, registro informacinės sistemos valdytojas ir duomenų valdytojas. Atsižvelgiant į tai, tikslintina projekto
ne registro, o registro informacinės sistemos valdytojas. Be to, turi būti nurodyti ir šios registro informacinės sistemos duomenų valdytojas. Taip pat pažymime, kad žodžiai „kurios valdymo ir veiklos sričiai priskirtas Registras, ir kuri metodiškai vadovauja Registro tvarkytojui bei koordinuoja Registro funkcionavimą“ brauktini kaip pertekliniai, nes visos registro informacinės sistemos valdytojo teisės ir pareigos įtvirtintos Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 27 straipsnyje. 41.
nutarimu, kuriuo tvirtinami Registro nuostatai, nedera su Valstybės informacinių išteklių įstatymo 25 straipsnio 2 dalimi, nustatančia, kad informacinės sistemos valdytojas (kuris būtent ir tvirtina registro informacinės sistemos nuostatus) skiria ir informacinės sistemos tvarkytoją ar tvarkytojus, ir duomenų tvarkytoją ar tvarkytojus, kurį (-iuos) pasirenka ir jam pasiūlo skirti duomenų valdytojas, išskyrus atvejus, kai duomenų valdytojas ir informacinės sistemos valdytojas yra tas pats subjektas. 42. Projekto
taip: „Registro informacinės sistemos duomenų tvarkymo terminai“. Todėl šio straipsnio 1 dalies nuostatą dėl riboto naudojimo duomenų rinkinyje esančių duomenų teikimo siūlome dėstyti atskirame straipsnyje, reglamentuojančiame registro informacinės sistemos duomenų teikimą duomenų gavėjams (projekto 10 straipsnis). Dėl analogiškos priežasties šio straipsnio 2 dalies nuostatą dėl viešųjų duomenų skelbimo taip pat reikėtų dėstyti ne šiame straipsnyje, reglamentuojančiame duomenų tvarkymo terminus, o straipsnyje, nustatančiame registro informacinės sistemos duomenų teikimą (ar skelbimą – jeigu būtų pasirinkta tokia viešo duomenų teikimo forma). 43. Projekto
bazėje nebūtų kaupiami įtariamųjų ir kaltinamųjų asmenų duomenys: „kai kompetentinga institucija priima sprendimą dėl įtariamojo asmens, kaltinamojo asmens statuso panaikinimo -nutraukus baudžiamąjį procesą arba teismas priima išteisinamąjį nuosprendį“. Manytina, kad teikiama nuostata dėl duomenų nekaupimo turėtų būti patikslinta, suderinant žodžių linksnius ir atsisakant jokios teisinės reikšmės neturinčios formuluotės „<...> kai kompetentinga institucija priima sprendimą dėl įtariamojo asmens, kaltinamojo asmens statuso panaikinimo <...>“.
Be to, projekto 8 straipsnio 1 dalyje (o taip pat ir 2 dalyje bei kitose projekto nuostatose) vietoj formuluotės „duomenys kaupiami“ įrašytina formuluotė „duomenys tvarkomi“. 44. Siekiant teisinio aiškumo, projekto 8 straipsnio 1 dalyje reikėtų aiškiai nurodyti, kad tuo atveju, kai baudžiamasis procesas nutraukiamas arba priimamas išteisinamasis nuosprendis, registro objektas privalo būti išregistruojamas, o visi su objekto įregistravimu susiję duomenys registro informacinėje sistemoje panaikinami. 45. Projekto
rinkinyje esantys duomenys Registro nuostatuose nustatyta tvarka neatlygintinai teikiami Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatyme numatytais atvejais, yra ne tik neaiškaus turinio, tačiau ir nedera su projekto 10 straipsniu, kuriame imperatyviai nustatyta, kad šie duomenys gali būti teikiami tik teismams ir teisėsaugos institucijoms, vykdančioms įstatymuose nustatytus įgaliojimus. Pažymėtina, kad Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatyme nėra nustatyti kažkokie atvejai, kada informacinių sistemų duomenys teikiami duomenų gavėjams. Minėtame įstatyme įtvirtinama nuoroda būtent į kituose įstatymuose nustatytus duomenų teikimo atvejus (28 straipsnio 1 dalis).
Todėl siekiant teisinio aiškumo bei derinant projekto ir Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo nuostatas tarpusavyje, turėtų būti nustatyta, kad Riboto naudojimo duomenų rinkinyje esantys duomenys Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatyme ir registro informacinės sistemos nuostatuose nustatyta tvarka gali būti teikiami tik teismams ir teisėsaugos institucijoms, vykdančioms įstatymuose nustatytus įgaliojimus (ir kaip minėta anksčiau šią nuostatą siūlome dėstyti būtent projekto 10 straipsnyje). 46. Manytina, kad projekto 8 straipsnio 2 dalyje pasirinktas momentas, nuo kada bus skaičiuojamas dvidešimties metų duomenų saugojimo terminas turėtų būti patikslintas, kadangi pagal siūlomą reguliavimą, tais atvejais, kai asmuo vienu nuosprendžiu būtų nuteistas už kelias nusikalstamas veikas, taip pat kai ikiteisminio tyrimo metu nebūtų tiksliai nustatoma nusikalstamos veikos padarymo data, nebūtų aišku, nuo kada turėtų būti skaičiuojamas dvidešimties metų terminas, kuriam suėjus iš Viešosios duomenų bazės būtų pašalinami asmens duomenys. 47. Projekto
perkeliami tam tikros apimties duomenys iš riboto naudojimo duomenų rinkinio tada, kai asmenys būtų nuteisiami už nusikaltimus ar baudžiamuosius nusižengimus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, padarytus prieš nepilnamečius, įsiteisėjusiu apkaltinamuoju nuosprendžiu. Taigi, asmens duomenų tvarkymas (neigiamos pasekmės asmeniui) šiame viešajame duomenų rinkinyje būtų siejamas išimtinai su nusikalstamos veikos padarymu, už kurį atsiranda teistumas. BK 97 straipsnyje nustatyta, kad atsižvelgiant į teistumą, gali būti varžomos tik tos piliečių teisės ir laisvės, kurių apribojimą numato Lietuvos Respublikos įstatymai.
Turinčiais teistumą laikomi ir asmenys, nuteisti už tyčinius nusikaltimus ir realiai atlikę paskirtą bausmę, – bausmės atlikimo laikotarpiu ir po bausmės atlikimo arba atleidimo nuo bausmės atlikimo tam tikrą laikotarpį
(asmenims, nuteistiems už baudžiamąjį nusižengimą, teistumas apskritai nekyla). Pažymėtina, kad BK imperatyviai nustatyta, kad kai sueina šiame (97) straipsnyje nustatyti terminai, teistumas išnyksta ir asmenys laikomi neteistais (t. y., jei vėliau vėl nusikalsta, baudžiami kaip pirmą kartą padarę nusikalstamą veiką). Atsižvelgiant į tai, nėra aišku, kodėl projektu siūloma tokia neproporcinga ir, mūsų nuomone, teisiškai nepagrįsta asmens teisių varžymo priemonė kai jo duomenys tvarkomi jų viešinimo tikslu net dvidešimt metų, t. y. net ir išnykus aplinkybėms (teistumui), kurios būtent ir buvo jo duomenų tvarkymo bei jų viešinimo pagrindu. 48. Projekto
rinkinio yra pašalinami ir sunaikinami praėjus dvidešimt metų nuo asmens padaryto nusikaltimo pradžios, nėra aiški savo paskirtimi ir turiniu. Pažymėtina, kad visi nuteistųjų asmenų duomenys būtų tvarkomi neterminuotai riboto naudojimo duomenų rinkinyje (projekto 6 straipsnio 2 dalis bei 8 straipsnio 1 dalis). Todėl nuostata, kad praėjus dvidešimt metų nuo asmens padaryto nusikaltimo pradžios asmens duomenys sunaikinami nėra tiksli ir teisinga. Galbūt turima omenyje, kad praėjus dvidešimt metų nuo asmens padaryto nusikaltimo padarymo, visi su registro objekto įregistravimu susiję duomenys pašalinami iš viešojo duomenų rinkinio ir toliau tvarkomi tik riboto naudojimo duomenų rinkinyje. 49.
į šio įstatymo 6 straipsnio 3 dalį. 50. Projekto
tvarkomų duomenų panaikinimas“. 51. Atkreiptinas dėmesys, kad nors projekto 9 straipsnio 1 dalyje nustatoma, kad tam tikrais atvejais Registre sukaupti duomenys gali būti panaikinti, tačiau pati projekto
teisę (ir pareigą) priimti minėtą sprendimą dėl duomenų panaikinimo, bet ir patys duomenų panaikinimo pagrindai išvardijami kaip bendro pobūdžio taisyklės dėl Registro duomenų panaikinimo negalimumo išimtys, be kita ko dalį šių „išimčių“ dėstant skliaustuose. Taip pat iš projektu siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, kaip minėti duomenys būtų panaikinami tuo atveju, kai ikiteisminis tyrimas būtų nutrauktas vienasmeniškai priimtu prokuroro nutarimu ar tuo atveju, kai baudžiamoji byla būtų nutraukiama teisme. Projekto 9 straipsnio 1 dalies formuluotė dar ir dėl to ydingai, nes jos dėstymas implikuoja, kad duomenys negalėtų būti panaikinami tuo atveju, kai ikiteisminis tyrimas nutraukiamas dėl senaties. Vertinant tokį reguliavimą, manytina, kad visi asmens įregistravimo, jo duomenų įrašymo į Registrą ir duomenų panaikinimo Registre pagrindai ir sąlygos turi būti aiškiai ir nuosekliai įtvirtinti pačiame įstatyme. 52. Projekto
duomenų skelbimo (o tiksliau – viešo duomenų teikimo duomenų gavėjams) termino nustatymo, nedera su šio straipsnio pavadinimu, kuris numato asmenų registro informacinėje sistemoje panaikinimą apskritai. 53. Nors projekto
viešųjų duomenų rinkinio duomenų „skelbimas“, tačiau jokios tokio skelbimo formos bei vietos nėra nurodomos.
Pažymėtina, kad Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 28 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad informacinėje sistemoje tvarkomi duomenys gali būti teikiami šiais būdais: peržiūrai internetu; automatiniu būdu; paketiniu būdu; raštu, žodžiu ir (ar) kitais elektroniniais duomenų perdavimo būdais; kitais tiesiogiai taikomuose Europos Sąjungos teisės aktuose, Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse, kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose ir (ar) informacinių sistemų nuostatuose nustatytais būdais. Atsižvelgiant į tai, projekte reikėtų aiškiai nustatyti viešųjų duomenų rinkiniuose esančių duomenų „skelbimo“ ar teikimo duomenų gavėjams būdus ir tvarką. 54. Siekiant teisinio aiškumo, projekto 9 straipsnio 2 dalies 1 punktas dėstytinas taip:
„praėjo ne mažiau kaip 15 metų nuo asmens įvykdytos nusikalstamos veikos“. 55. Iš projekto
įtariamas ar kaltinamas padaręs nusikaltimus ar baudžiamuosius nusižengimus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui prieš bet kokį asmenį, ar tik prieš nepilnametį asmenį. Siūlytina projekto nuostatą tikslinti, pašalinant šį neaiškumą. 56. Atsižvelgiant į tai, kad duomenų skelbimo Registre termino sutrumpinimas tiesiogiai susijęs su asmens teisių ir laisvių turiniu bei jų įgyvendinimu, projekto 9 straipsnio 2 dalies 4 punktas turi būti arba pildomas, aiškiai išvardinant visas „kitas svarbias aplinkybes“ dėl kurių minėtas terminas negali būti trumpinamas, arba jo iš viso atsisakoma. 57.
į tai, kad nei Baudžiamajame kodekse, nei Baudžiamojo proceso kodekse nėra nustatyta prašymų dėl duomenų skelbimo Registre termino sutrumpinimo priėmimo bei nagrinėjimo teisme tvarka, turėtų būti atitinkamai tikslinamos BPK, BK nuostatos, aiškiai nustatant minėtų prašymų teismui priėmimo bei nagrinėjimo tvarką. 58. Pagal projekto 9 straipsnio 3 dalį, prašymas dėl duomenų skelbimo Registre termino sutrumpinimo pakartotinai galėtų būti teikiamas „ne anksčiau kaip po vienerių metų“ po nutarties, kuria teismas būtų atmetęs analogišką prašymą, priėmimo dienos. Iš siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, ar teismui išnagrinėjus pateiktą prašymą ir priėmus nutartį ši nutartis būtų galutinė, ar visgi ji galėtų būti skundžiama aukštesnės instancijos teismui. Tuo atveju, kai tokia nutartis dar galėtų būti skundžiama aukštesnės instancijos teismui, projektu siūloma nuostata turėtų būti patikslinta, nustatant, kad pakartotinis tokio pobūdžio prašymas galėtų būti pateikiamas po nutarties, kuria toks prašymas jau buvo atmestas, įsiteisėjimo dienos. 59. Projekto 9 straipsnio 3 dalies nuostatos derintinos tarpusavyje, nes vienoje nurodoma, kad teismas gali sutrumpinti duomenų apie asmenį skelbimo Viešojoje duomenų bazėje terminą, o kitoje – kad teismas gali priimti nutartį nutraukti prieš terminą duomenų apie asmenį skelbimą Viešojoje duomenų bazėje. Taip pat pažymime, kad pats teismas nesutrumpintų duomenų skelbimo termino, o tik priimtų nutartį tenkinti prašymą dėl duomenų skelbimo termino sutrumpinimo. 60. Kaip jau minėta aukščiau, projekto 10 straipsnis taisytinas ir pildytinas iš esmės, jame aiškiai ir nuosekliai išdėstant visas abiejuose registro informacinės sistemos duomenų rinkiniuose tvarkomų duomenų teikimo atitinkamiems duomenų gavėjams sąlygas, būdus ir tvarką. 61.
pareigas dėl šio asmens duomenų įtraukimo į Registrą neturėtų būti nustatoma sprendimą dėl duomenų perdavimo Registrui priėmęs asmuo, o ne Registro tvarkytojas. Atsižvelgiant į tai, projekto 11 straipsnio nuostatos atitinkamai tikslintinos. Taip pat siūlome šį straipsnį tikslinti, derinant jį su Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatyme vartojama terminija – registro informacinės sistemos objektas įregistruojamas, o duomenys įrašomi (o ne įtraukiami). 62. Siekiant teisinio aiškumo, projekto 12 straipsnio 1 dalies nuostatoje iki dvitaškio vietoj žodžių „Asmuo, nurodytas šio įstatymo 6 straipsnyje, kurio duomenys įtraukti į Registrą ir“ įrašytini žodžiai „Į Registro informacinę sistemą įregistruotas asmuo“. Atitinkamai tikslintina ir šio straipsnio 2 dalies formuluotė. 63. Atkreiptinas dėmesys, kad nuteistajam, už nusikaltimus ar baudžiamuosius nusižengimus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, padarytus prieš nepilnamečius, taikant probaciją kiltų pareiga pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų (Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 14 straipsnio 3 punktas). Taigi projekto 12 straipsnio 1 dalies 1-3 punktuose bei probacijos įstatyme probuojamiesiems nustatomos pareigos dubliuotųsi ir nesukurtų jokios naudos vykdant minėtų asmenų kontrolę. 64. Projekto
gyvenamosios vietos adresą, o jei jo neturi – laikiną gyvenamosios vietos adresą, tuo atveju, kai asmuo apie jo įregistravimą į Registro informacinę sistemą sužino sulaikymo, suėmimo ar laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. Be to, pažymėtina, kad formaliai turi būti pranešama apie nuolatinės (ar laikinos) gyvenamosios vietos adresą, o ne apie nuolatinį ar laikiną adresą. Atitinkamai tikslintina ir šios dalies 2 punkto formuluotė. 65.
„gyvenamosios vietos“ sąvoka, todėl nėra suprantamas projekto 12 straipsnio 1
dalies 3 punkto reikalavimas pranešti apie darbo ar mokymosi vietą, kai išvykstama toliau nei 1 kilometras nuo gyvenamosios vietos arba, kai išvykstama iš gyvenamosios vietos kitais atvejais ilgiau nei 3 dienoms. Pastebėtina, kad iš tokios 12 straipsnio 1 dalies 3 punkto formuluotės nėra aišku, ar gyvenamoji vietą šiuo atveju yra tam tikras konkretus adresas, ar ji apima rajoną, miestą, miestelį ar kitą gyvenamąją vietovę bei kaip tokiu atveju turėtų būti nustatomas 1 kilometro atstumas. Taip pat neaišku kam reikės pranešti kai bus išvykstama toliau nei 1 kilometras nuo gyvenamosios vietos arba, kai bus išvykstama iš gyvenamosios vietos kitais atvejais ilgiau nei 3 dienoms. 66. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas (toliau – BVK) nenustato asmenims, atlikusiems arešto ar laisvės atėmimo bausmę ir paleidžiamiesiems iš laisvės atėmimo vietos, pranešti laisvės atėmimo vietos vadovui apie savo gyvenamąją vietą, atitinkamai turėtų būti koreguojamas BVK, kadangi pagal projekto 12 straipsnio 2 dalį tokia pareiga projekte minimiems asmenims atsirastų. 67. Svarstytina, ar logiška ir pagrįsta į Registro informacinę sistemą įregistruotam asmeniui visą projekto 12 straipsnyje nurodytą informaciją pranešti būtent Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos struktūriniam padaliniui (biurui arba apskrities vyriausiajam policijos komisariatui). Manytina, kad tinkamas informacijos pateikimo būdas būtų jos pateikimas bet kuriai policijos įstaigai ar jos struktūriniam padaliniui. 68. Projekto
duomenų teikimas ir naudojimas moksliniams tyrimams ir statistikos tikslais“. 69.
projekto 13 straipsnio 1 dalies formuluotės „Riboto naudojimo duomenų bazės ir Viešosios duomenų bazės duomenys“ įrašytini žodžiai „Registro informacinės sistemos duomenys“, o vietoj žodžio „apdorojami“ – žodis „teikiami“. Vertinant šios dalies turinį, nėra aišku, kodėl asmenį identifikuojančiais duomenimis siūloma laikyti tokius duomenis kaip asmens lytis, gimimo šalis ar, pilietybė, gyvenamoji vietovė, nes jie jokiu būdu negalėtų identifikuoti konkretaus asmens. 70. Derinant projekto nuostatas tarpusavyje, projekto 13 straipsnio 2 dalies nuostatoje iki dvitaškio po žodžio „duomenis“ įrašytini žodžiai „moksliniams tyrimams ir statistikos tikslais“. 71. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 13 straipsnio 2 dalyje nurodyti Registro duomenų teikimo atsisakymo pagrindai turėtų būti aiškiai įvardijami, o ne paliekama vertinamojo pobūdžio Registro tvarkytojo teisė atsisakyti teikti duomenis dėl „grėsmės žmonių gyvybei ar sveikatai arba visuomenės saugumui“. Siūlome šią nuostatą suderinti su Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 28 straipsnio 11 dalimi, kurioje įtvirtinti galimo duomenų teikimo apribojimo pagrindai. 72. Projekto
reglamentuojama būtent tik klaidų taisymo tvarka. Be to, straipsnio pavadinime (o taip pat ir kitų straipsnių pavadinimuose) vietoj žodžio „Registro“ įrašytini žodžiai „Registro informacinės sistemos“. 73. Iš projekto 14 straipsnio 1 dalies nuostatų nėra aišku, kokiu būdu Registro tvarkytojas galėtų patikrinti, ar duomenų teikėjų perduoti duomenys (nutarimų, nutarčių, nuosprendžių duomenys ir kita) yra tikslūs, teisingi, išsamūs. Taip pat ginčytina Registro tvarkytojo teisė savarankiškai, nesikreipiant į duomenų teikėją, minėtus duomenis pačiam taisyti. Atsižvelgiant į tai projekto nuostatos turėtų būti atitinkamai tikslintinos.
Taip pat pažymime, kad projekto 14 straipsnio 1 dalyje brauktinas žodis „dokumentus“ (nes sąvoka „duomenys“ apima ir dokumentus), o 14 straipsnio 2 dalyje – žodžiai
„ar kito valstybės registro“. 74. Projekto 14 straipsnio 3 dalies formuluotės „Jeigu
aplinkybės, nurodytos šio straipsnio 1 dalyje, yra susijusios su asmens tapatybe arba kita reikšminga informacija“ turinys yra neaiškus. Jeigu turima omenyje atvejus, kai nustatomos duomenų klaidos, susijusios su tinkamu asmens identifikavimu, taip reikėtų nurodyti. Be to, neaišku, kokia kita „reikšminga informacija“ turima omenyje. 75. Projekto 15 ir 16 straipsnių pavadinimuose trūksta žodžio „straipsnis“. 76. Siekiant teisės akto glaustumo bei aiškumo projekto 17 ir 18 straipsnius siūlome sujungti, jo pavadinimą dėstant taip: „Seksualinių nusikaltimų rizikos vietovių žemėlapio sudarymas ir skelbimas“. Tuo tarpu pats straipsnis galėtų būti dėstomas, pavyzdžiui, taip: „Seksualinių nusikaltimų rizikos vietovių žemėlapį sudaro ir savo įstaigos interneto svetainėje skelbia Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos vidaus reikalų ministro patvirtintame Seksualinių nusikaltimų rizikos vietovių žemėlapio sudarymo ir skelbimo tvarkos apraše nustatyta tvarka“. Projekto 18 straipsnio nuostatą, kad žemėlapyje aktuali informacija skelbiama nedelsiant po jos gavimo, siūlome dėstyti projekto 19 straipsnyje, nustatančiame žemėlapyje skelbiamus duomenis. 77. Projekto
(nes visas žemėlapis bei jame nurodoma informacija bus vieša). 78. Projekto 19 straipsnio 1 punkto nuostata turėtų būti perkonstruota nurodant, „padarytos nusikalstamos veikos straipsnis“. Šio straipsnio 2 punktas galėtų būti dėstomas taip: „nusikalstamos veikos padarymo data“ (atitinkamai patikslinant ir straipsnio 3 punktą). 79.
minėta, projektu įtariamiesiems, kaltinamiesiems ar nuteistiesiems už nusikaltimus ar baudžiamuosius nusižengimus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, padarytus prieš nepilnamečius, siūlomos nustatyti pareigos savo esme yra panašios į kardomąsias priemones, baudžiamojo poveikio priemones, taip pat ir į pareigas, kurias nustato teismas nuteistajam atidėdamas bausmės vykdymą, už kurių nevykdymą minėtiems asmenims jau yra nustatyta atsakomybė kituose įstatymuose. Todėl siūlymas į Registrą įtrauktiems asmenims už pareigų
ministrui patvirtinti įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 83. Projekto
institucija pertvarko Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registrą ir įsteigia naują registrą, kurį sudaro Riboto naudojimo bazė (Viešosios duomenų bazės kažkodėl nebelieka), tačiau toliau šioje dalyje dėstoma, kad duomenys yra perkeliami į Viešąją duomenų bazę, taigi kažkodėl nebelieka nuostatų, o kas gi yra perkeliama į Riboto naudojimo duomenų bazę. Atsižvelgiant į tai, projekto
kokie duomenys ir į kokią duomenų bazę yra perkeliami. Be to, ši dalis tikslintina, atsižvelgiant į 23 šios išvados pastabą. 84. Taip pat iš projekto 21 straipsnio 4 dalies nuostatų nėra aišku, kodėl projektu teikiamo įstatymo nuostatos taikomos asmenims, nuteistiems už nusikaltimus ar baudžiamuosius nusižengimus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, tačiau netaikomos įtariamiems ar kaltinamiems už minėtus nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus. Taip pat pažymėtina, kad vietoj žodžių „įstatymo priėmimo dienos“ įrašytini žodžiai „įstatymo įsigaliojimo“. 85. Atsižvelgiant į tai, kad Teisingumo ministerija formuoja valstybės politiką baudžiamosios teisės, baudžiamojo proceso, suėmimo, bausmių ir probacijos vykdymo srityse, siūlytina dėl projektu siūlomo nustatyti teisinio reguliavimo gauti Vyriausybės išvadą. 86. Atsižvelgiant į 2016 m. balandžio 27 d.
Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) 36 straipsnio 4 dalį, kurioje numatyta, kad rengiant pasiūlymą dėl teisėkūros priemonės, kurią turi priimti nacionalinis parlamentas, susijusios su duomenų tvarkymu turi būti konsultuojamasi su priežiūros institucija, dėl įstatymo projekte siūlomo reguliavimo, turėtų būti gauta ir Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos išvada. Departamento direktorius Dainius Zebleckis E. Drėgvaitė, tel. +370 5 209 6891, el. p. [email protected] M. Masteikienė, tel. +370 5 209 6843, el. p. [email protected] E. Mušinskis, tel. +370 5 209 6536, el. p. [email protected] [1] Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. gruodžio 30 d. Teismų praktikos išžaginimo ir seksualinio prievartavimo baudžiamosiose bylose apžvalga Nr. 49. Teismų praktika.
VAIKUS, KONTROLĖS IR PREVENCIJOS Įstatymo PROJEKTO 2024-03-04 Nr. XIVP-2784(4) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Pagal projekto 12 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose siūlomą teisinį reguliavimą, fiziniai asmenys, kurie yra įtariamieji, kaltinamieji ar nuteistieji už nusikalstamas veikas žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, padarytas prieš vaikus, baudžiamojo proceso metu, taip pat ir po nuosprendžio priėmimo turėtų pareigą policijos įstaigai pranešti nuolatinės ar laikinosios gyvenamosios vietos adresą, teikti pranešimus apie kiekvieną faktinį gyvenamosios vietos pakeitimą, apie darbo ar mokymosi vietą bei įstatyme nenurodytiems subjektams pranešti „<...> apie darbo ar mokymosi vietos pakeitimą, taip pat, kai išvykstama iš gyvenamosios vietos kitais atvejais ilgiau nei 3 dienoms”. Įstatymo leidėjo siūlomos nustatyti pareigos, pagal projekto 6 straipsnį, atsirastų visiems minėtiems asmenims, nepriklausomai nuo to, ar šių asmenų duomenys būtų kaupiami Riboto naudojimo duomenų bazėje ar Viešojoje duomenų bazėje. Teikiamas siūlymas svarstytinas dėl jo atitikties Konstitucijos preambulėje įtvirtinto teisinės valstybės principo elementui – proporcingumo principui. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) XI skyriuje reglamentuojamos kardomosios priemonės, kurių tikslas - užtikrinti, įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio vykdymą, be to, jos atlieka ir prevencinę funkciją – padeda užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms.
Šiuo atveju projekto 12 straipsnio 1 dalies 1–3 punktais nustatomų pareigų tikslas ir paskirtis nėra apibrėžiami, nėra aiškus tokių pareigų taikymo pagrįstumas, kadangi tuo atveju, kai į Registrą įtrauktiems asmenims būtų paskirtos kardomosios priemonės, minėtų pareigų atsiradimas tam tikra apimtimi, pavyzdžiui, pranešti apie gyvenamąją vietą ir jos pakeitimus, galėtų dubliuotis su paskirtų kardomųjų priemonių vykdymu, kas apsunkintų tiek vienų, tiek kitų priemonių kontrolę ir toks teisinis reguliavimas nesukurtų apčiuopiamos pridėtinės vertės. Kitas svarbus momentas, kad vien ta aplinkybė, jog asmens atžvilgiu yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, asmuo yra kaltinamasis ar nuteistas teismo nuosprendžiu, nesudaro pagrindo jam skirti kardomosios priemonės, be to kiekvienu atveju skiriant kardomąją priemonę yra įvertinamas šių priemonių taikymo pagrįstumas ir proporcingumas.
Pagal siūlomą reguliavimą, projekto 12 straipsnio 1 dalies 1–3 punkte nustatomos pareigos, kurios savo esme prilygsta kardomųjų priemonių, pavyzdžiui, BPK 132 straipsnyje numatyto namų arešto, BPK 136 straipsnyje numatyto rašytinio pasižadėjimo neišvykti, reikalavimams, į Registrą įtrauktiems asmenims atsirastų savaime, nevertinant tokių pareigų būtinybės ir proporcingumo siekiamiems tikslams, taip pat nevertinant bylos duomenų bei įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo asmenybę charakterizuojančių duomenų, be to, visos pareigos, kurios ribotų projekte minėtų asmenų teises, būtų taikomos ne tik baudžiamojo proceso metu, bet ir po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo asmuo turėtų vykdyti projekto 12 straipsnio 1 dalies 1–3 punkte nustatytas pareigas, šios pareigos negalėtų būtų panaikinamos, be kita ko, dėl taikomo reikšmingo asmens teisių suvaržymo negalėtų būti teikiamas skundas.
Pabrėžtina ir tai, kad projekto 12 straipsnio 1 dalies 1-3 punktais nustatomos pareigos savo esme bei turiniu panašios ir į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 75 straipsnio 5 dalies 8 punkte numatytą pareigą - neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, kurią teismas gali skirti nuteistajam atidedant bausmės vykdymą, ir į BK 72⁴straipsnyje įtvirtiną baudžiamojo poveikio priemonę - įpareigojimą pranešti apie gyvenamosios vietos pakeitimą ar išvykimą iš jos, kuri, be kita ko, skiriama asmeniui, pripažintam kaltu už nepilnamečio ar mažamečio išžaginimą (BK 149 straipsnio 3 ir 4 dalys), seksualinį prievartavimą (BK 150 straipsnio 3 ir 4 dalys), už nepilnamečio privertimą lytiškai santykiauti (BK 151 straipsnio 2 dalis), taip pat už jaunesnio negu šešiolikos metų asmens tvirkinimą (BK 153 straipsnis).
Svarbu tai, kad teismas nuteistajam pareigas, taip pat ir minėtą baudžiamojo poveikio priemonę skiria apibrėžtam terminui, o projekto 12 straipsnio 1 dalies 1-3 punktais siūlomų nustatyti pareigų vykdymas, į Registrą įtrauktiems asmenims būtų privalomas neapibrėžtą laiką, nepriklausomai nuo nuosprendžio įvykdymo, ar asmens turimo neišnykusio ar įstatymų nustatyta tvarka nepanaikinto teistumo. Dar vienas svarbus aspektas, kad vykdant minėtą baudžiamojo poveikio priemonę ar tuo atveju, jeigu nuteistajam būtų skirta pareiga neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, minėtas asmuo, tik išvykdamas iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms arba išvykdamas už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų, apie tai turėtų pranešti kompetentingoms įstaigoms, o pagal projekto 12 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas, į Registrą įtrauktas asmuo turėtų pranešti apie darbo ar mokymosi vietos pakeitimą, „<...> taip pat, kai išvykstama iš gyvenamosios vietos kitais atvejais ilgiau nei 3 dienoms“.
Pagal siūlomą teisinį reguliavimą nėra aišku kokiais dar atvejais ir kokiems subjektams į Registro informacinę sistemą įregistruotas asmuo, išvykdamas iš gyvenamosios vietos ilgiau nei trims dienoms, apie šį savo išvykimą turėtų teikti informaciją. Be kita ko, tais atvejais, kai minėtam asmeniu teismo nuosprendžiu būtų skirta baudžiamojo poveikio priemonė - įpareigojimas pranešti apie gyvenamosios vietos pakeitimą ar išvykimą iš jos, arba pareiga neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, savaiminis papildomų pareigų, taikomų neapibrėžtą laiką, atsiradimas išplėstų minėtos baudžiamojo poveikio priemonės ar nuteistajam skirtų pareigų apimtį ir pakeistų paties nuosprendžio esmę. Konstitucinis proporcingumo principas, kaip vienas iš konstitucinio teisinės valstybės principo elementų, reiškia, kad teisės aktuose numatytos priemonės turi atitikti teisėtus ir visuomenei svarbius tikslus, šios priemonės turi būti būtinos minėtiems tikslams pasiekti ir jos neturi varžyti asmens teisių ir laisvių akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2009 m. gruodžio 11 d., 2012 m. vasario 6 d., 2012 m. spalio 31 d. nutarimai).
Taigi vertinant projekto 12 straipsnio 1 dalies 1-3 punktais siūlomą reguliavimą, reiktų pažymėti, kad į Registrą įtrauktiems asmenims tokių pareigų nustatymas ir vykdymas neapibrėžtą laiką, sukurtų painią ir netikslingą į Registrą įtrauktų asmenų kontrolę, siūlomas reguliavimas neatitinka konstitucinio proporcingumo principo, kuris yra vienas iš konstitucinio teisinės valstybės principo elementų, nes teikiamu reguliavimu siūloma įtvirtinti neproporcingą, netikslingą ir neveiksmingą asmens laisvių ribojimo priemonę, kai šiuo atveju yra daugybė kitų priemonių (kardomosios priemonės, baudžiamojo poveikio priemonės), galinčių užtikrinti tokių asmenų kontrolę. 2. BK XXI skyriaus rūšinis objektas, kuris atsispindi iš konkretaus BK skyriaus pavadinimo, – seksualinio apsisprendimo laisvė ir neliečiamumas. Teikiamo projekto pavadinimas bei jo nuostatos suponuoja, kad į Registrą bus įtraukti tik įtariamieji, kaltinamieji ar nuteistieji už nusikalstamas veikas, numatytas BK XXI skyriuje. Tuo atveju, jeigu asmuo būtų įtariamas, kaltinamas ar nuteistas, pavyzdžiui, už vaiko pirkimą (BK 157 straipsnis), vaiko išnaudojimą pornografijai (BK 162 straipsnio 1 dalis), už pelnymąsi iš nepilnamečio asmens prostitucijos (BK 307 straipsnio 3 dalis), už nepilnamečio įtrukimą į prostituciją (BK 308 straipsnio 3 dalis), už disponavimą pornografinio turinio dalykais, kuriuose vaizduojamas vaikas ar mažametis (BK 309 straipsnio 2 ir 3 dalys), minėtų asmenų duomenys į Registrą nebūtų įtraukiami.
Projekto aiškinamajame rašte nėra pateikiama pozicija, kodėl į Registrą įtraukiami tik įtariamieji, kaltinamieji ar nuteistieji už nusikalstamas veikas, numatytas BK XXI skyriuje. Svarstytina, ar toks asmenų, kurie būtų įtraukiami į Registrą, diferencijavimas būtų objektyvi ir pakankama priemonė aiškinamojo rašte nurodytiems tikslams pasiekti. 3. Atsižvelgiant į Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų, patvirtintų teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 „Dėl Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“, 17 punktą, o taip pat į tai, kad įstatymų leidybos praktikoje įstatymo pavadinimo konstrukcijoje prielinksnis „dėl“ vartojamas dažniausiai tik tarptautinių sutarčių ratifikavimo įstatymuose, siūlome tikslinti įstatymo pavadinimą, vartojant kilmininko konstrukciją – „Lietuvos Respublikos įtariamųjų, kaltinamųjų ar nuteistųjų už nusikalstamas veikas seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, padarytus prieš vaikus, kontrolės ir prevencijos įstatymas“. 4. Projekto 2 straipsnio 1 dalyje bei kitose projekto nuostatose siūloma įtvirtinti bei reglamentuoti naujai kuriamą Lietuvos Respublikos įtariamųjų, kaltinamųjų ar nuteistųjų už nusikalstamas veikas seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, padarytas prieš vaikus, registrą. Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad projektu teikiamo „įstatymo tikslas – sustiprinti prevencines priemones, kurios užkardys kelią seksualiniams nusikaltimams“.
Nurodoma, kad „viena iš tokių prevencijos priemonių gali būti Lietuvos Respublikos asmenų, įtariamų ar nuteistų už nusikaltimas veikas seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui padarytus prieš vaikus, registras.“. Neginčijant projekto aiškinamajame rašte nurodytų tikslų ir uždavinių svarbos ir aktualumo, juos įgyvendinančios projekto nuostatos diskutuotinos tikslingumo ir efektyvumo aspektu. Pirma, iš projektu siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, kodėl yra siūloma kurti naują Registrą, o ne pasinaudoti šiuo metu veikiančio Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro techniniais pajėgumais. Pastebėtina, kad Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registre yra kaupiami atitinkami duomenys apie visas nusikalstamas veikas (įskaitant ir nusikalstamas veikas seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui padarytus prieš vaikus) bei jas padariusius asmenis. Be to, vadovaujantis projekto nuostatomis, naujai kuriamo registro valdytojas būtų tas pats, kaip ir šiuo metu veikiančio Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro. Vadovaujantis Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro įstatymo 4 straipsnio 2 dalimi, Registre tvarkomi dėl Registro objektų ikiteisminio tyrimo metu priimtų nutarimų ir nutarčių bei teisminio nagrinėjimo metu priimtų nutarčių ir nuosprendžių duomenys, duomenys apie jiems paskirtų bausmių vykdymą ir atlikimą, taip pat duomenys apie jų teistumą, teistumo laiko sutrumpinimą, teistumo panaikinimą ir išnykimą.
Minėto įstatymo 5 straipsnyje įtvirtinama, kad šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nurodytus duomenis pagal kompetenciją Registrui teikia Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija, Lietuvos Respublikos teismai, prokuratūros, ikiteisminio tyrimo įstaigos, bausmių vykdymo institucijos ir užsienio šalių kompetentingos institucijos Registro nuostatų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Pastebėtina, kad tiek projekto 6 straipsnio
straipsnio 2 dalyje nurodomi šiame Registro informacinėje sistemoje tvarkomi duomenys apie Registro informacinės sistemos objektus yra tie patys, kaip ir šiuo metu Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registre kaupiami duomenys (2012 m. balandžio 18 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 435 patvirtintų Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro nuostatų III skyrius).
Pažymėtina, kad vadovaujantis Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 22 straipsnio 1 dalimi, registras pradedamas kurti, kai reguliuojant visuomeninius santykius, atsirandančius sprendžiant ekonominius, socialinius, teisėsaugos ar kitus uždavinius, yra reikalingas objekto ar objektų įregistravimo faktas, siekiant jį panaudoti prieš kitus asmenis ar sukelti kitų teisinių pasekmių, tuo tarpu projekto nuostatomis nėra siūloma jokio naujo teisinio reguliavimo, susijusio su asmenimis (registro informacinės sistemos objektai), kurių duomenys renkami, ar apie šiuos asmenis renkamų duomenų apimtį (kokie duomenys renkami), o yra siūloma identiškus duomenis tiesiog išskaidyti į dvejus valstybės registrus. Pastebėtina, kad toks projektu siūlomas teisinis reguliavimas neatitinka Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyto teisėkūros tikslingumo ir efektyvumo principais, reiškiančiais, kad teisės akto projektas turi būti rengiamas ir teisės aktas priimamas tik tuo atveju, kai siekiamų tikslų negalima pasiekti kitomis priemonėmis, o rengiant teisės akto projektą turi būti įvertinamos visos galimos teisinio reguliavimo alternatyvos ir pasirenkama geriausia iš jų. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos laikytinos netikslingomis ir neatitinkančiomis efektyvumo principo. Nusprendus įtvirtinti siūlomą reguliavimą dėl tam tikrų prievolių asmenims, nuteistiems už nusikalstamas veikas seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, padarytas prieš vaikus, o taip pat tam tikrų į atitinkamą valstybės registro informacinę sistemą įtrauktų duomenų viešinimu, siūlytina ne steigti naują valstybės registrą, o atitinkamai pildyti būtent Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro įstatymo nuostatas. 5.
jokie Registrą apibūdinantys esminiai ir bendrieji požymiai, o tiesiog nurodoma Registro struktūra, t. y. kad Registras yra sudarytas iš dviejų duomenų bazių. Manytina, kad tokia projekto 2 straipsnio 1 dalies normos konstrukcija neatitinka sąvokos esmės ir paskirties, todėl siūlytina projekto 2 straipsnio 1 dalies nuostatų atsisakyti (jų turinys iš esmės yra dubliuojamas projekto 5 straipsnyje, reglamentuojančiame Registro statusą). Jeigu būtų nuspręsta šios sąvokos apibrėžimą palikti, jame reikėtų atskleisti šio registro funkcinę paskirtį, registro objektus, duomenų tvarkymo veiksmų turinį. 6. Projekto 2 straipsnio 1 dalyje įvedamas įtariamųjų, kaltinamųjų ar nuteistųjų už nusikalstamas veikas seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, padarytus prieš vaikus, registro trumpinys „Registras“, tačiau projekto tekste pakaitomis vartojamas tai pilnas registro pavadinimas, tai jo trumpinys. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos tikslintinos, jose nuosekliai vartojant įvestą trumpinį. 7. Tikslintinos projekto 2 straipsnio 2 ir 3 dalyse pateikiamos duomenų bazių sąvokos, derinant jas su Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatyme vartojama terminija, nes pagal minėto įstatymo 2 straipsnio 3 dalį duomenų bazė yra susistemintų tarpusavyje susijusių duomenų rinkinys, kurį gali naudoti kelios taikomosios programos, valdomos bendros sistemos, o ne visi kokio nors registro duomenys apskritai. Taip pat pažymėtina, kad svarstytinas šių dalių tikslingumas apskritai, nes visos Registro riboto naudojimo duomenų ir Registro viešų duomenų teikimo sąlygos yra atskleistos kitose projekto nuostatose. Kitaip sakant, šių sąvokų apibrėžimai jokios praktinės reikšmės projekto nuostatų glaustumui, jų galimam sisteminiam aiškinimui ar taikymui neturėtų.
Be to, atsižvelgiant į šių duomenų rinkinių principinį skirtumą (vieši ir nevieši duomenys), sąvokose turėtų būti aiškiai atskleistas šis principinis duomenų bazių skirtumas (manytina, kad formuluotės „atviri visuomenei“ bei „viešai neskelbiami“ nėra pakankamos atskleidžiant šiose duomenų bazėse tvarkomų duomenų teikimo duomenų gavėjams skirtumus). 8. Projekto
prie Vidaus reikalų ministerijos interneto svetainėje viešai skelbiamas“, nes šio žemėlapio sudarymą ir skelbimą reglamentuojančios nuostatos įtvirtintos projekto trečiajame skirsnyje. Be to, manytina, kad reguliacinio pobūdžio nuostatos neturėtų būti sąvokas apibrėžiančių apibrėžimų reguliavimo dalykas. 9. Projekto
ir jos apibrėžtis nekoreliuoja tarpusavyje, kadangi sąvokoje vartojamas žodis
„nusikaltimų“, o pagal teikiamą šios sąvokos apibrėžtį, seksualinių nusikaltimų
rizikos žemėlapyje būtų nurodomos visos nusikalstamos veikos, o ne tik nusikaltimai, žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui. Atsižvelgiant į tai, projekto 2 straipsnio 4 dalis turėtų būti patikslinta. 10. Nėra aiškus projekto 2 straipsnio 4 dalyje ir projekto trečiajame skirsnyje minimo seksualinių nusikaltimų rizikos žemėlapio sudarymo ir įstatymo paskirties nustatyti įtariamųjų, kaltinamųjų ar nuteistųjų už nusikalstamas veikas seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, padarytus prieš vaikus, prevencijos ir kontrolės priemones, santykis.
Projekto trečiojo skirsnio nuostatos suponuoja, kad seksualinių nusikaltimų rizikos žemėlapyje būtų skelbiami duomenys apie visas BK XXI skyriaus straipsniuose numatytas nusikalstamas veikas seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui (o ne tik įvykdytas prieš vaikus). Jeigu taip, turėtų būti tikslinamas įstatymo pavadinimas, kuris turėtų implikuoti, kad jis nustato įtariamųjų, kaltinamųjų ar nuteistųjų kontrolės ir prevencijos priemones ne tik už nusikalstamas veikas seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, padarytas prieš vaikus. 11. Projekto
subjektų atžvilgiu taikomos kontrolės ir prevencijos priemonės turimos omenyje. 12. Projekto 3 straipsnio 1 dalies nuostatoje iki dvitaškio brauktinas žodis „seksualines“. 13. Projekto
reguliavimo dalykas brauktini žodžiai „kurį sudaro dvi duomenų bazės“ (Registro struktūra yra nurodoma projekto 5 straipsnyje, reglamentuojančiame Registro statusą). 14. Svarstytina, ar siekiant teisinio aiškumo, neturėtų būti tikslintina projekto 3 straipsnio 2 dalies nuostata iki dvitaškio, vietoje įstatymuose neapibrėžtos formuluotės
„patyrusiam ar galinčiam patirti seksualinį smurtą“ įrašant formuluotę
„nukentėjusiam ar galinčiam nukentėti nuo nusikalstamų veikų žmogaus
seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui“. 15. Tikslintinas projekto 3 straipsnio 2 dalies 1 punktas, aiškiai nurodant subjektą (-us), kuris (-ie) tvirtintų ne tik prevencinių programų kriterijus, bet ir pačias programas. 16.
projekto 3 straipsnio 2 dalies 2 punktas, įvardijant pagalbos rūšis (medicininė, psichologinė ar kita) bei nurodant teisės aktą, kuriame yra reglamentuojama minimos pagalbos teikimo tvarka. 17. Pastebėtina, kad projekto 3 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatomas teisinis reguliavimas yra deklaratyvaus pobūdžio ir nepakankamas, nes iš projektu siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku nei koks subjektas, nei kokio teisės akto tvarka teiktų pirminę ar psichologinę pagalbą seksualinį smurtą patyrusiam mokiniui ir jo tėvams. 18. Projekto 4 straipsnio 2 dalies nuostatos derintinos su Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 22 straipsniu. Pirma, siūlome tiesiog nurodyti, kad Registras kuriamas pertvarkant esamą Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registrą. Antra, pagal Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1 punktą registro informacinę sistemą formaliai steigtų ne Lietuvos Respublikos Vyriausybė, o šios informacinės sistemos valdytojas (Vyriausybė pagal minėtą įstatymą yra įgaliota tvirtinti Informacinių sistemų steigimo, kūrimo, atnaujinimo, pertvarkymo ir likvidavimo tvarkos aprašą). Trečia, Registro sąveika su Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registru turėtų būti nustatoma pačiame įstatyme, o ne poįstatyminiuose teisės aktuose, todėl būtent projekto 4 straipsnio 2 dalyje turėtų būti aiškiai nurodyta, kad Įtariamųjų, kaltinamųjų ar nuteistųjų už nusikalstamas veikas seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, padarytus prieš vaikus, registras kuriamas pertvarkant Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registrą, išskaidant pastarąjį į du registrus - Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registrą bei Įtariamųjų, kaltinamųjų ar nuteistųjų už nusikalstamas veikas seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, padarytus prieš vaikus, registrą.
Jeigu norima nustatyti kažkokias konkrečias šių dviejų registrų sąveikumo sąlygas, jos turėtų būti aiškiai nustatytos įstatyme (galbūt net atskirame straipsnyje). 19. Derinant projekto 5 straipsnį su Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 8 straipsniu bei 22 straipsnio 4 dalimi, projekto 5 straipsnio 2 dalyje siūlome nurodyti, kad registrą sudaro ne dvi duomenų bazės, o du duomenų rinkiniai – riboto naudojimo duomenų, kurie Registro nuostatų nustatyta tvarka teikiami tik teismams ir teisėsaugos institucijoms, rinkinys, bei viešųjų duomenų, kurie teikiami visiems duomenų gavėjams šio ir kitų įstatymų bei Registro nuostatų nustatyta tvarka, rinkinys. 20. Projekto
sistemos“. 21. Vertinant projekto 6 straipsnio 2 ir 3 dalis, kuriose nustatomi kokie duomenys būtų tvarkomi atitinkamuose riboto naudojimo ir viešųjų duomenų rinkiniuose, lieka neaiškus registro informacinės sistemos objekto požymis, jo duomenų turinys ar kriterijus, lemsiantis kuriame iš šių rinkinių – riboto naudojimo ar viešajame būtų tvarkomi atitinkamo objekto bei su juo susiję registravimo duomenys.
Pavyzdžiui, nėra aišku, kuriame rinkinyje turėtų būti tvarkomi nuteisto už nusikaltimą vaiko seksualiniam apsisprendimui asmens duomenys, nes ir projekto
priimtų nuosprendžių duomenys tvarkomi abiejuose rinkiniuose. Jeigu siekiama nustatyti, kad tie patys duomenys gali būti tvarkomi abiejuose rinkiniuose, lieka neaiškus pats registro informacinės sistemos duomenų išskyrimo į dvi kategorijas tikslas bei tokio išskyrimo esmė. Atsižvelgiant į tai, siūlytume aiškiai nustatyti kurie registro informacinės sistemos objektai būtų registruojami bei su jais susiję duomenys būtų tvarkomi riboto naudojimo duomenų rinkinyje, o kurie – viešųjų duomenų rinkinyje. Taip pat reikėtų aiškiai nurodyti duomenų perkėlimo (jeigu toks būtų numatytas) į kitą rinkinį atvejus, kai, pavyzdžiui, prieš tai įtariamas ar kaltinamas asmuo įsiteisėjusiu nuosprendžiu būtų nuteisiamas už nusikalstamos veikos padarymą. Jeigu vis dėlto siekiama nustatyti, kad visi su registro informacinės sistemos objektu susiję duomenys yra tvarkomi riboto naudojimo duomenų rinkinyje, o į viešojo naudojimo duomenų rinkinį perkeliami tik tam tikri duomenys jų galimo teikimo visiems norintiems duomenų gavėjams (ar viešo skelbimo) tikslu, taip reikėtų projekte aiškiai ir nustatyti, nes siūlomas reguliavimas tuo aspektu nėra aiškus. 22.
projektu siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, kodėl turėtų būti tvarkomi registro informacinės sistemos objektų tėvų duomenys (tėvų vardai, pavardės) ir kaip tai susiję su paties registro informacinės sistemos objekto identifikavimu. Atsižvelgiant į tai tikslintina projekto 6 straipsnio 2 dalis. 23. Manytina, kad reiktų atsisakyti projekto 6 straipsnio 3 dalyje pateiktos formuluotės „viešojo naudojimo“, kadangi iš siūlomo teisinio reguliavimo nėra aiški tokių duomenų apibrėžtis, be to, atsižvelgiant į tai, kad po dvitaškio yra nurodomi registro informacinėje sistemoje tvarkomi duomenys, minėta formuluotė jokios teisinės reikšmės neturi. Be kita ko, atsižvelgiant į tai, kad teismas baudžiamojoje byloje priima ir nutartis, kuriose gali būti pateikti minėto straipsnio 3 dalyje nurodyti aktualūs ir registro informacinėje sistemoje tvarkomi duomenys, pavyzdžiui, duomenys apie bausmės vykdymą ir atlikimą, manytina, kad turėtų būti patikslintos projekto 6 straipsnio 3 dalies nuostatos, numatant, kad registro informacinėje sistemoje turėtų būti tvarkomi ir teisminio nagrinėjimo metu priimtų nutarčių duomenys. 24. Svarstytina, ar projekto 6 straipsnio 3 dalies nereikėtų papildyti nuostata, kad viešųjų duomenų rinkinyje būtų tvarkomi ir duomenys apie asmenų teistumą, teistumo laiko sutrumpinimą, teistumo panaikinimą ir išnykimą, kadangi šie duomenys yra itin aktualūs ne tik darbdaviams, kai teisės aktai nustato nepriekaištingos reputacijos reikalavimus ir būtina įsitikinti, ar kandidatas į atitinkamas pareigas nėra teistas už konkrečius nusikaltimus, bet ir visuomeniniame gyvenime, kai teistumo duomenys gali būti vertinami kaip asmenį charakterizuojantys duomenys. 25. Siekiant teisės akto glaustumo, projekto 6 straipsnio 3 dalies 4 punkte brauktini pertekliniai žodžiai „gauta iš Gyventojų registro, Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos, kitų Registro duomenų teikėjų“. 26.
projekto nuostatų nuoseklumo bei atsižvelgiant į tai, kad registro informacinės sistemos valdytojo skyrimas yra vienas iš svarbiausių registro kūrimo žingsnių, siūlome nuostatas dėl registro informacinės sistemos valdytojo skyrimo dėstyti atskirame straipsnyje (atskirai nuo nuostatų dėl Registro duomenų teikėjų). 27. Atkreiptinas dėmesys, kad valstybės registrai (o tiksliau - registro informacinės sistemos) gali būti Registro duomenų šaltiniu, o ne savarankišku Registro duomenų teikėju. Registro duomenų teikėjų, o tiksliau – registro informacinės sistemos duomenų teikėju gali būti kitų registro informacinių sistemų tvarkytojai. Atsižvelgiant į tai tikslintini projekto 7 straipsnio pavadinimas bei 1 dalis. 28. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 6 straipsnyje nustatytą prokuratūros sandarą, tikslintina projekto 7 straipsnio 1 dalis, nurodant, kad registro informacinės sistemos duomenų teikėjai yra prokuratūra, kas apimtų tiek Generalinę prokuratūrą, tiek teritorines – apygardų prokuratūras. Taip pat manytina, kad minėtame straipsnyje nereiktų išskirti Policijos departamento kaip atskiro duomenų teikėjo, kadangi šį įstaiga yra viena iš policijos įstaigų, pagal BPK
informacinių išteklių valdymo įstatymo 22 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad registro kūrimas apima įstatymo rengimą, kuriame nurodomas registrą sudarantis duomenų rinkinys ar duomenų rinkiniai, registro informacinės sistemos valdytojas ir duomenų valdytojas. Atsižvelgiant į tai, tikslintinas projekto 7 straipsnio pavadinimas. 30.
nutarimu, kuriuo tvirtinami Registro nuostatai, nedera su Valstybės informacinių išteklių įstatymo 25 straipsnio 2 dalimi, nustatančia, kad informacinės sistemos valdytojas (kuris būtent ir tvirtina registro informacinės sistemos nuostatus) skiria ir informacinės sistemos tvarkytoją ar tvarkytojus, ir duomenų tvarkytoją ar tvarkytojus, kurį (-iuos) pasirenka ir jam pasiūlo skirti duomenų valdytojas, išskyrus atvejus, kai duomenų valdytojas ir informacinės sistemos valdytojas yra tas pats subjektas. 31. Projekto
taip: „Registro informacinės sistemos duomenų tvarkymo terminai“. Todėl šio straipsnio 1 dalies nuostatą dėl riboto naudojimo duomenų rinkinyje esančių duomenų teikimo siūlome dėstyti atskirame straipsnyje, reglamentuojančiame registro informacinės sistemos duomenų teikimą duomenų gavėjams (projekto 10 straipsnis). Dėl analogiškos priežasties šio straipsnio 2 dalies nuostatą dėl viešųjų duomenų skelbimo taip pat reikėtų dėstyti ne šiame straipsnyje, reglamentuojančiame duomenų tvarkymo terminus, o straipsnyje, nustatančiame registro informacinės sistemos duomenų teikimą (ar skelbimą – jeigu būtų pasirinkta tokia viešo duomenų teikimo forma). 32. Siekiant teisinio aiškumo, projekto 8 straipsnio 1 dalyje reikėtų aiškiai nurodyti, kad tuo atveju, kai baudžiamasis procesas nutraukiamas arba priimamas išteisinamasis nuosprendis, registro informacinės sistemos objektas privalo būti išregistruojamas, o visi su objekto įregistravimu susiję duomenys registro informacinėje sistemoje panaikinami. 33.
33. Manytina, kad projekto 8 straipsnio 2 dalyje pasirinktas momentas, nuo kada bus skaičiuojamas dvidešimties metų duomenų saugojimo terminas turėtų būti patikslintas, kadangi pagal siūlomą teisinį reguliavimą, tais atvejais, kai asmuo vienu nuosprendžiu būtų nuteistas už kelias nusikalstamas veikas, taip pat kai ikiteisminio tyrimo metu nebūtų tiksliai nustatoma nusikalstamos veikos padarymo data, nebūtų aišku, nuo kada turėtų būti skaičiuojamas dvidešimties metų terminas, kuriam suėjus iš Viešosios duomenų bazės būtų pašalinami asmens duomenys. 34. Projekto
perkeliami tam tikros apimties duomenys iš riboto naudojimo duomenų rinkinio tada, kai asmenys būtų nuteisiami už nusikalstamas veikas seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, padarytus prieš vaikus, įsiteisėjusiu apkaltinamuoju nuosprendžiu. Taigi, asmens duomenų tvarkymas (neigiamos pasekmės asmeniui) šiame viešajame duomenų rinkinyje būtų siejamas išimtinai su nusikalstamos veikos padarymu, už kurį atsiranda teistumas. BK 97 straipsnyje nustatyta, kad atsižvelgiant į teistumą, gali būti varžomos tik tos piliečių teisės ir laisvės, kurių apribojimą numato Lietuvos Respublikos įstatymai. Turinčiais teistumą laikomi ir asmenys, nuteisti už tyčinius nusikaltimus ir realiai atlikę paskirtą bausmę, – bausmės atlikimo laikotarpiu ir po bausmės atlikimo arba atleidimo nuo bausmės atlikimo tam tikrą laikotarpį
(asmenims, nuteistiems už baudžiamąjį nusižengimą, teistumas apskritai nekyla). Pažymėtina, kad BK imperatyviai nustatyta, kad kai sueina šiame (97) straipsnyje nustatyti terminai, teistumas išnyksta ir asmenys laikomi neteistais (t. y., jei vėliau vėl nusikalsta, baudžiami kaip pirmą kartą padarę nusikalstamą veiką).
Atsižvelgiant į tai, nėra aišku, kodėl projektu siūloma tokia neproporcinga ir, mūsų nuomone, teisiškai nepagrįsta asmens teisių varžymo priemonė kai jo duomenys tvarkomi jų viešinimo tikslu net dvidešimt metų, t. y. net ir išnykus aplinkybėms (teistumui), kurios būtent ir buvo jo duomenų tvarkymo bei jų viešinimo pagrindu. 35. Projekto
rinkinio yra pašalinami ir sunaikinami praėjus dvidešimt metų nuo asmens padarytos nusikalstamos veikos pradžios, nėra aiški savo paskirtimi ir turiniu. Pažymėtina, kad visi nuteistųjų asmenų duomenys būtų tvarkomi neterminuotai riboto naudojimo duomenų rinkinyje (projekto 6 straipsnio 2 dalis bei 8 straipsnio 1 dalis). Todėl nuostata, kad praėjus dvidešimt metų nuo asmens padaryto nusikaltimo pradžios asmens duomenys sunaikinami nėra tiksli ir teisinga. Galbūt turima omenyje, kad praėjus dvidešimt metų nuo asmens padaryto nusikaltimo padarymo, visi su registro objekto įregistravimu susiję duomenys pašalinami iš viešojo duomenų rinkinio ir toliau tvarkomi tik riboto naudojimo duomenų rinkinyje. 36. Projekto
tvarkomų duomenų panaikinimas“. 37. Atkreiptinas dėmesys, kad nors projekto 9 straipsnio 1 dalyje nustatoma, kad tam tikrais atvejais Registro informacinėje sistemoje sukaupti duomenys gali būti panaikinti, tačiau pati projekto 9 straipsnio formuluotė yra ydinga, nes nenustato subjekto, turinčio teisę (ir pareigą) priimti minėtą sprendimą dėl duomenų panaikinimo.
Taip pat iš projektu siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, kaip minėti duomenys būtų panaikinami tuo atveju, kai ikiteisminis tyrimas būtų nutrauktas vienasmeniškai priimtu prokuroro nutarimu. Projekto 9 straipsnio 1 dalies formuluotė dar ir dėl to ydinga, nes jos dėstymas implikuoja, kad duomenys negalėtų būti panaikinami tuo atveju, kai ikiteisminis tyrimas nutraukiamas dėl senaties. Vertinant tokį reguliavimą, manytina, kad visi asmens įregistravimo, jo duomenų įrašymo į Registro informacinę sistemą ir duomenų panaikinimo Registro informacinėje sistemoje pagrindai ir sąlygos turi būti aiškiai ir nuosekliai įtvirtinti pačiame įstatyme. 38. Nors projekto 9 straipsnio 2 dalyje (o taip ir kitose projekto nuostatose) yra numatomas viešųjų duomenų rinkinio duomenų „skelbimas“, tačiau jokios tokio skelbimo formos bei vietos nėra nurodomos. Pažymėtina, kad Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 28 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad informacinėje sistemoje tvarkomi duomenys gali būti teikiami šiais būdais: peržiūrai internetu; automatiniu būdu; paketiniu būdu; raštu, žodžiu ir (ar) kitais elektroniniais duomenų perdavimo būdais; kitais tiesiogiai taikomuose Europos Sąjungos teisės aktuose, Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse, kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose ir (ar) informacinių sistemų nuostatuose nustatytais būdais. Atsižvelgiant į tai, projekte reikėtų aiškiai nustatyti viešųjų duomenų rinkiniuose esančių duomenų „skelbimo“ ar teikimo duomenų gavėjams būdus ir tvarką. 39.
39. Manytina, kad turėtų būti patikslintos projekto 9 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatos, nurodant minimalų 15 metų terminą skaičiuoti ne nuo nusikalstamos veikos padarymo, o nuo, pavyzdžiui, nuosprendžio priėmimo ar įsiteisėjimo, kadangi, kaip ir minėta šios išvados 33 punkte, tam tikrais atvejais nusikalstamos veikos padarymo momentas nėra tiksliai nustatomas, kas gali kelti neaiškumų skaičiuojant projekto 9 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytą terminą. 40. Atsižvelgiant į tai, kad nei Baudžiamajame kodekse, nei Baudžiamojo proceso kodekse nėra nustatyta prašymų dėl duomenų skelbimo Registre termino sutrumpinimo priėmimo bei nagrinėjimo teisme tvarka, turėtų būti atitinkamai tikslinamos BPK, BK nuostatos, aiškiai nustatant minėtų prašymų teismui priėmimo bei nagrinėjimo tvarką. 41. Kaip jau minėta aukščiau, projekto 10 straipsnis taisytinas ir pildytinas iš esmės, jame aiškiai ir nuosekliai išdėstant visas abiejuose registro informacinės sistemos duomenų rinkiniuose tvarkomų duomenų teikimo atitinkamiems duomenų gavėjams sąlygas, būdus ir tvarką. 42. Svarstytina, ar pareiga informuoti asmenį ir išaiškinti jo pareigas dėl šio asmens duomenų įtraukimo į Registrą neturėtų būti nustatoma sprendimą dėl duomenų perdavimo į Registro informacinę sistemą priėmęs asmuo, o ne Registro tvarkytojas. Atsižvelgiant į tai, projekto 11 straipsnio nuostatos atitinkamai tikslintinos. 43. Siekiant teisinio aiškumo, tikslintinos projekto 12 straipsnio pavadinimo ir 3 dalies formuluotės „į Registrą įtrauktas asmuo“,
„įtrauktas į Registrą asmuo“, nurodant „į Registro informacinę sistemą
įregistruotas asmuo“. Atitinkamai tikslintinas ir projekto 11 straipsnis. 44.
veikas seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, padarytus prieš vaikus, taikant probaciją kiltų pareiga pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų (Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 14 straipsnio 3 punktas). Taigi projekto 12 straipsnio 1 dalies 1-3 punktuose bei probacijos įstatyme probuojamiesiems nustatomos pareigos dubliuotųsi ir nesukurtų jokios naudos vykdant minėtų asmenų kontrolę. 45. Loginiu aspektu tikslintinos projekto 12 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatos, nes šioje dalyje įtvirtinama pareiga Registro objektui pranešti nuolatinį ar laikinąjį gyvenamosios vietos adresą, o jo neturint – laikinąjį gyvenamosios vietos adresą. 46. Pastebėtina, kad projekte nėra pateikiama asmens
„gyvenamosios vietos“ sąvoka, todėl nėra suprantamas projekto 12 straipsnio 1
dalies 3 punkto reikalavimas pranešti apie darbo ar mokymosi vietos pakeitimą, taip pat kai išvykstama iš gyvenamosios vietos kitais atvejais ilgiau nei 3 dienoms. Pastebėtina, kad iš tokios 12 straipsnio 1 dalies 3 punkto formuluotės nėra aišku, ar gyvenamoji vietą šiuo atveju yra tam tikras konkretus adresas, ar ji apima rajoną, miestą, miestelį ar kitą gyvenamąją vietovę. Taip pat neaišku kam reikės pranešti kai bus išvykstama iš gyvenamosios vietos kitais atvejais ilgiau nei 3 dienoms. 47. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas (toliau – BVK) nenustato asmenims, atlikusiems arešto ar laisvės atėmimo bausmę ir paleidžiamiesiems iš laisvės atėmimo vietos, pranešti laisvės atėmimo vietos vadovui apie savo gyvenamąją vietą, atitinkamai turėtų būti koreguojamas BVK, kadangi pagal projekto 12 straipsnio 2 dalį tokia pareiga projekte minimiems asmenims atsirastų. 48.
teisinio aiškumo, manytina, kad turėtų būti patikslintos projekto 12 straipsnio 3 dalies nuostatos, tiksliai nustatant pagal kokią gyvenamąją vietą, pavyzdžiui, faktinę, policijos įstaigai asmuo turės teikti minėtoje įstatymo nuostatoje nurodytus duomenis. 49. Svarstytina, ar logiška ir pagrįsta į Registro informacinę sistemą įregistruotam asmeniui visą projekto 12 straipsnyje nurodytą informaciją pranešti būtent Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos struktūriniam padaliniui (biurui arba apskrities vyriausiajam policijos komisariatui). Manytina, kad tinkamas informacijos pateikimo būdas būtų jos pateikimas bet kuriai policijos įstaigai ar jos struktūriniam padaliniui. 50. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 13 straipsnio 2 dalyje nurodyti Registro duomenų teikimo atsisakymo pagrindai turėtų būti aiškiai įvardijami, o ne paliekama vertinamojo pobūdžio Registro tvarkytojo teisė atsisakyti teikti duomenis dėl „grėsmės žmonių gyvybei ar sveikatai arba visuomenės saugumui“. Siūlome šią nuostatą suderinti su Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 28 straipsnio 11 dalimi, kurioje įtvirtinti galimo duomenų teikimo apribojimo pagrindai. 51. Iš projekto 14 straipsnio 1 dalies nuostatų nėra aišku, kokiu būdu Registro tvarkytojas galėtų patikrinti, ar duomenų teikėjų perduoti duomenys (nutarimų, nutarčių, nuosprendžių duomenys ir kita) yra tikslūs, teisingi, išsamūs. Taip pat ginčytina Registro tvarkytojo teisė savarankiškai, nesikreipiant į duomenų teikėją, minėtus duomenis pačiam taisyti. Atsižvelgiant į tai projekto nuostatos turėtų būti atitinkamai tikslintinos. Taip pat pažymime, kad 14 straipsnio 2 dalyje brauktini žodžiai „kito valstybės registro“. 52. Projekto 14 straipsnio 3 dalies formuluotės „Jeigu aplinkybės, nurodytos šio straipsnio 1 dalyje, yra susijusios su tinkamu asmens identifikavimu“ turinys yra neaiškus, nes šio straipsnio 1 dalyje nėra nurodyta jokių aplinkybių.
Jeigu projekto 14 straipsnio 3 dalyje turimi omenyje atvejai, kai nustatomos duomenų klaidos, susijusios su tinkamu asmens identifikavimu, taip ir reikėtų nurodyti. 53. Kaip ir minėta, projektu įtariamiesiems, kaltinamiesiems ar nuteistiesiems už nusikalstamas veikas seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, padarytas prieš vaikus, siūlomos nustatyti pareigos savo esme yra panašios į kardomąsias priemones, baudžiamojo poveikio priemones, taip pat ir į pareigas, kurias nustato teismas nuteistajam atidėdamas bausmės vykdymą, už kurių nevykdymą minėtiems asmenims jau yra nustatyta atsakomybė kituose įstatymuose. Todėl siūlymas į Registro informacinę sistemą įtrauktiems asmenims už pareigų – pranešti apie gyvenamąją vietą ar jos pasikeitimą, nevykdymą nustatyti administracinę atsakomybę stokoja teisinės logikos. Be to, įtvirtinus siūlomą teisinį reguliavimą, kiltų baudžiamosios ir administracinės atsakomybės atribojimo problema. 54. Projekto 15 ir 16 straipsnių formuluotės derintinos su šių straipsnių pavadinimais. 55. Pažymėtina, kad nors projekte visiškai nėra reglamentuojami pagrindai ir tvarka, kuriais vadovaujantis asmenys, turėtų teisę kreiptis į Registro tvarkytoją dėl duomenų apie asmenis teikimo, tačiau projekte numatyta atsakomybė už informacijos apie asmenį gavimą iš riboto naudojimo duomenų bazės neturint tam teisės (projekto 19 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos tikslintinos, nustatant Registro duomenų gavimo pagrindus ir tvarką. Pažymėtina, kad jeigu įstatymas nenustatys duomenų teikėjo teisės gauti duomenis, jam registro informacinės sistemos duomenų tvarkytojas duomenų ir neteiks, todėl sunku įsivaizduoti, kaip galima gauti duomenis, kurių teikimo įstatymas nenumato. 56.
dėmesys, kad įsigalioti anksčiau nei visas įstatymas turėtų projekto 20 straipsnio
ministrui patvirtinti įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 58. Projekto
institucija pertvarko Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registrą ir įsteigia naują registrą, kurį sudaro Riboto naudojimo bazė (Viešosios duomenų bazės kažkodėl nebelieka), tačiau toliau šioje dalyje dėstoma, kad duomenys yra perkeliami į Viešąją duomenų bazę, taigi kažkodėl nebelieka nuostatų, o kas gi yra perkeliama į Riboto naudojimo duomenų bazę. Atsižvelgiant į tai, projekto
kokie duomenys ir į kokią duomenų bazę yra perkeliami. Be to, ši dalis tikslintina, atsižvelgiant į 18, 19 ir 21 šios išvados pastabas. 59. Atsižvelgiant į tai, kad Teisingumo ministerija formuoja valstybės politiką baudžiamosios teisės, baudžiamojo proceso, suėmimo, bausmių ir probacijos vykdymo srityse, siūlytina dėl projektu siūlomo nustatyti teisinio reguliavimo gauti Vyriausybės išvadą. 60. Atsižvelgiant į 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) 36 straipsnio 4 dalį, kurioje numatyta, kad rengiant pasiūlymą dėl teisėkūros priemonės, kurią turi priimti nacionalinis parlamentas, susijusios su duomenų tvarkymu turi būti konsultuojamasi su priežiūros institucija, dėl įstatymo projekte siūlomo reguliavimo, turėtų būti gauta ir Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos išvada. Departamento direktorius Dainius Zebleckis E. Drėgvaitė, tel. +370 5 209 6891, el. p. [email protected] M.
Masteikienė, tel. +370 5 209 6843, el. p. [email protected] E. Mušinskis, tel. +370 5 209 6536, el. p. [email protected]
Įstatymo PROJEKTO 2024-07-02 Nr. XIVP-2784(6) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Tikslintinas teikiamo įstatymo projekto pavadinimas, jį pradedant žodžiais „Lietuvos Respublikos“, o prieš žodį „veikas“ įrašant žodį „nusikalstamas“. 2. Vertinant projekto 1 straipsnio, reglamentuojančio įstatymo paskirtį, turinį bei atsižvelgiant į tai, kad šiame straipsnyje siekiama įtvirtinti tik bendrojo pobūdžio nuostatą dėl įstatymo reguliavimo objekto, siūlytina jame nevardinti visų konkrečių nusikalstamų veikų, už kurias įtariamiesiems, kaltinamiesiems ir nuteistiesiems įstatymas nustato kontrolės ir prevencijos priemones. Siekiant teisės akto glaustumo, siūlytina dėstyti jau projekto pavadinime pavartotą formuluotę „seksualinio pobūdžio nusikalstamų veikų, padarytų prieš vaikus“ formuluotę. Savo ruožtu, projekto 2 straipsnis turėtų būti papildytas dar viena dalimi, apibrėžiančia šiame įstatyme vartojamą „seksualinio pobūdžio nusikalstamų veikų, padarytų prieš vaikus“ sąvoką (t.y. kad seksualinio pobūdžio nusikalstamos veikos, padarytos prieš vaikus, yra nusikalstamos veikos seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, padarytos prieš vaikus, nusikalstamos veikos dėl vaiko išnaudojimo pornografijai, pelnymosi iš nepilnamečio asmens prostitucijos, nepilnamečio asmens įtraukimo į prostituciją, vaiko pirkimo arba pardavimo). Atitinkamai ši apibrėžta sąvoka turėtų būti sistemingai ir nuosekliai vartojama visose kitose projekto nuostatose nuo 3 straipsnio (vietoj formuluotės, kurioje vardijamos visos aukščiau nurodytos nusikalstamos veikos). 3.
dėmesys, kad projekto 2 straipsnio 1 dalyje nurodomas registro pavadinimas „Lietuvos Respublikos įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų už nusikalstamas veikas seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, padarytas prieš vaikus, registras“ (toliau - Registras) suponuoja tai, kad į Registrą bus įtraukti tik įtariamieji, kaltinamieji ar nuteistieji už nusikalstamas veikas, numatytas BK XXI skyriuje, t. y. tik jame bus kaupiami duomenys tik dėl veikų seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui. Tuo atveju, jeigu asmuo būtų įtariamas, kaltinamas ar nuteistas, pavyzdžiui, už vaiko pirkimą (BK 157 straipsnis), vaiko išnaudojimą pornografijai (BK 162 straipsnio 1 dalis), už pelnymąsi iš nepilnamečio asmens prostitucijos (BK 307 straipsnio 3 dalis), už nepilnamečio įtraukimą į prostituciją (BK 308 straipsnio 3 dalis), už disponavimą pornografinio turinio dalykais, kuriuose vaizduojamas vaikas ar mažametis (BK 309 straipsnio 2 ir 3 dalys), minėtų asmenų duomenys į Registrą, sprendžiant iš jo pavadinimo, nebūtų įtraukiami. Atsižvelgiant į tai, siūlytina koreguoti projekto 2 straipsnio 1 dalyje nurodytą Registro pavadinimą, derinant jį su jame kaupiamų duomenų turiniu, nurodytu projekto 2 straipsnio 2 ir 3 dalyse. Šiame kontekste pažymėtina, kad projekto 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir projekto antrojo skirsnio pavadinime yra naudojamas kitoks Registro pavadinimas – „Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų už seksualinio pobūdžio veikas, padarytas prieš vaikus, registras“ (manytina, kad toks registro pavadinimas būtų tiksliausias, pakankamai glaustas ir labiausiai atspindėtų visus registruojamus objektus).
Projekto 4 straipsnio 1 minimas dar kitoks Registro pavadinimas – „Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų už nusikalstamas veikas seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, padarytas prieš vaikus, taip pat nusikalstamas veikas dėl vaiko išnaudojimo pornografijai, pelnymosi iš nepilnamečio asmens prostitucijos, nepilnamečio asmens įtraukimo į prostituciją, vaiko pirkimo arba pardavimo registras“. Projekto nuostatos tikslintinos, sistemiškai vienodinant projekte vartojamą terminiją. 4. Projekto 2 straipsnio 1 dalyje bei kitose projekto nuostatose siūloma įtvirtinti bei reglamentuoti naujai kuriamą Registrą. Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad projektu teikiamo „įstatymo tikslas – sustiprinti kontrolės ir prevencines priemones, kurios užkardys kelią seksualinio pobūdžio nusikalstamoms veikoms“. Nurodoma, kad „viena iš tokių prevencijos priemonių gali būti Lietuvos Respublikos asmenų, įtariamų ar nuteistų už nusikaltimas veikas seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui padarytus prieš vaikus, registras.“. Neginčijant projekto aiškinamajame rašte nurodytų tikslų ir uždavinių svarbos ir aktualumo, juos įgyvendinančios projekto nuostatos diskutuotinos tikslingumo ir efektyvumo aspektu. Pirma, iš projektu siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, kodėl yra siūloma kurti naują Registrą, o ne pasinaudoti šiuo metu veikiančio Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro techniniais pajėgumais.
Pastebėtina, kad Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registre yra kaupiami atitinkami duomenys apie visas nusikalstamas veikas (įskaitant ir nusikalstamas veikas seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui padarytus prieš vaikus) bei jas padariusius asmenis. Vadovaujantis Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro įstatymo 4 straipsnio 2 dalimi, Registre tvarkomi dėl Registro objektų ikiteisminio tyrimo metu priimtų nutarimų ir nutarčių bei teisminio nagrinėjimo metu priimtų nutarčių ir nuosprendžių duomenys, duomenys apie jiems paskirtų bausmių vykdymą ir atlikimą, taip pat duomenys apie jų teistumą, teistumo laiko sutrumpinimą, teistumo panaikinimą ir išnykimą. Minėto įstatymo 5 straipsnyje įtvirtinama, kad šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nurodytus duomenis pagal kompetenciją Registrui teikia Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija, Lietuvos Respublikos teismai, prokuratūros, ikiteisminio tyrimo įstaigos, bausmių vykdymo institucijos ir užsienio šalių kompetentingos institucijos Registro nuostatų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Pastebėtina, kad tiek projekto 6 straipsnio
straipsnio 2 dalyje nurodomi šiame Registro informacinėje sistemoje tvarkomi duomenys apie Registro informacinės sistemos objektus yra tie patys, kaip ir šiuo metu Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registre kaupiami duomenys (2012 m. balandžio 18 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 435 patvirtintų Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro nuostatų III skyrius).
Pažymėtina, kad vadovaujantis Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 22 straipsnio 1 dalimi, registras pradedamas kurti, kai reguliuojant visuomeninius santykius, atsirandančius sprendžiant ekonominius, socialinius, teisėsaugos ar kitus uždavinius, yra reikalingas objekto ar objektų įregistravimo faktas, siekiant jį panaudoti prieš kitus asmenis ar sukelti kitų teisinių pasekmių, tuo tarpu projekto nuostatomis nėra siūloma jokio naujo teisinio reguliavimo, susijusio su asmenimis (registro informacinės sistemos objektai), kurių duomenys renkami, ar apie šiuos asmenis renkamų duomenų apimtį (kokie duomenys renkami), o yra siūloma identiškus duomenis tiesiog išskaidyti į dvejus valstybės registrus. Pastebėtina, kad toks projektu siūlomas teisinis reguliavimas neatitinka Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyto teisėkūros tikslingumo ir efektyvumo principų, reiškiančiųs, kad teisės akto projektas turi būti rengiamas ir teisės aktas priimamas tik tuo atveju, kai siekiamų tikslų negalima pasiekti kitomis priemonėmis, o rengiant teisės akto projektą turi būti įvertinamos visos galimos teisinio reguliavimo alternatyvos ir pasirenkama geriausia iš jų. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos laikytinos netikslingomis ir neatitinkančiomis efektyvumo principo. Nusprendus įtvirtinti siūlomą reguliavimą dėl tam tikrų prievolių asmenims, nuteistiems už nusikalstamas veikas seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, padarytas prieš vaikus, o taip pat tam tikrų į atitinkamą valstybės registro informacinę sistemą įtrauktų duomenų viešinimu, siūlytina ne kurti naują valstybės registrą, o atitinkamai pildyti būtent Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro įstatymo nuostatas. 5.
jokie Registrą apibūdinantys esminiai ir bendrieji požymiai, o tiesiog nurodoma Registro struktūra, t. y. kad Registras yra sudarytas iš dviejų duomenų bazių. Manytina, kad tokia projekto 2 straipsnio 1 dalies normos konstrukcija neatitinka sąvokos esmės ir paskirties, todėl siūlytina projekto 2 straipsnio 1 dalies nuostatų apskritai atsisakyti (jų turinys iš esmės yra dubliuojamas projekto 5 straipsnyje, reglamentuojančiame Registro statusą). Jeigu būtų nuspręsta šios sąvokos apibrėžimą palikti, jame reikėtų atskleisti šio registro funkcinę paskirtį, registro objektus, duomenų tvarkymo veiksmų turinį. 6. Projekto 2 straipsnio 1 dalyje įvedamame Įtariamųjų, kaltinamųjų ar nuteistųjų už nusikalstamas veikas seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, padarytus prieš vaikus, registro trumpinyje „ir Registras“ brauktinas žodis „ir“, o projekto 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte bei 4 straipsnio 1 ir dalyse turėtų būti dėstomas ne pilnas registro pavadinimas, o vartojamas šis įvestas trumpinys. 7. Svarstytina, ar projekto 2 straipsnio 2 ir 3 dalyse pateikiamos duomenų bazių sąvokos atitinka Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje apibrėžiamą duomenų bazės sąvokos turinį, pagal kurį duomenų bazė yra susistemintų tarpusavyje susijusių duomenų rinkinys, kurį gali naudoti kelios taikomosios programos, valdomos bendros sistemos, technologiniu funkciniu atžvilgiu. Taip pat pažymėtina, kad svarstytinas šių dalių tikslingumas apskritai, nes visos Registro riboto naudojimo duomenų ir Registro viešų duomenų teikimo sąlygos yra atskleistos kitose projekto nuostatose. Kitaip sakant, šių sąvokų apibrėžimai jokios praktinės reikšmės projekto nuostatų glaustumui, jų galimam sisteminiam aiškinimui ar taikymui neturėtų. 8.
nebūtų atsižvelgta į aukščiau išdėstytą pastabą, projekto 2 straipsnio 2 dalyje brauktini pertekliniai žodžiai „Registro nuostatų nustatyta tvarka“, vietoj žodžio „teikiami“ įrašytini žodžiai „gali būti teikiami tik“, po žodžio
„kitoms“ – žodis „valstybės“. Be to, turi būti konkrečiai nurodyta koks
„įstatymas“ reglamentuotų Registro riboto naudojimo duomenų teikimą teismams,
teisėsaugos institucijoms ir kitoms valstybės institucijoms. Jeigu turimas omenyje būtent šis įstatymas, žodžiai „kai tai numato įstatymas“ brauktini, o prieš žodžius „gali būti teikiami“ įrašytini žodžiai „šiame įstatyme nustatytais pagrindais“. Jeigu turimi omenyje kiti įstatymai, kurie įvardinti kitose projekto nuostatose prieš žodžius „gali būti teikiami“ įrašytini žodžiai
„šiame ir kituose įstatyme nustatytais pagrindais“. Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto
projekto 2 straipsnio 3 dalis nurodant, koks subjektas turės pareigą skelbti Registro viešosios duomenų bazės duomenis savo interneto svetainėje. Be to, siekiant teisinio aiškumo šioje dalyje žodžiai „peržiūrai visiems duomenų gavėjams“ brauktini (nes visi interneto svetaines naršantys asmenys formaliai nelaikomi duomenų gavėjais), o prieš žodį „skelbiami“ įrašytinas žodis
„viešai“. Analogiško turinio pastaba taikytina projekto 5 straipsnio 2 dalies 2
punktui. 10. Derinant projekto terminiją tarpusavyje, projekto 2 straipsnio 4 dalyje vietoj žodžio „seksualinių“ įrašytini žodžiai „seksualinio pobūdžio“. Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 3 straipsnio 1 dalies 2 punktui ir visoms projekto trečiojo skirsnio nuostatoms. 11. Projekto
pagrindų įstatymo pavadinimas. Be to, vietoj žodžio „apibrėžtos“ įrašytinas žodis „apibrėžiamos“. 12.
atžvilgiu taikomos kontrolės priemonės turimos omenyje, t. y. vietoj žodžio
„asmenų“ siūlytina įrašyti žodžius „įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų už
seksualinio pobūdžio veikas, padarytas prieš vaikus“. 13. Projekto
nuorodos į šio įstatymo 1 straipsnį, o vietoj to aiškiai nurodyti, kad
„Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų už seksualinio pobūdžio veikas,
padarytas prieš vaikus, kontrolės priemonės yra:“. 14. Atsižvelgiant į tai, kad seksualinio pobūdžio nusikalstamų veikų rizikos žemėlapyje skelbiamų duomenų skelbimo tvarka yra išdėstyta atskirame tam skirtame projekto 18 straipsnyje, siekiant teisės akto glaustumo, projekto 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte siūlytina tik įvardinti žemėlapį kaip kontrolės priemonę, tačiau žemėlapio tvarkymo ir skelbimo turinio nereglamentuoti (analogiškai kaip šios dalies 1 punkte). 15. Kalbiniu aspektu tikslintina projekto 3 straipsnio 2 dalies nuostata iki dvitaškio, joje nuostatą prasidedančią žodžiais „taip pat už nusikalstamas veikas“ derinant su sakinio pradžia, t. y. jos dėstymui parenkant tinkamą linksnį. 16. Tikslintinas projekto 3 straipsnio 2 dalies 1 punktas, aiškiai nurodant subjektą (-us), kuris (-ie) tvirtintų ne tik prevencinių programų kriterijus, bet ir pačias programas. 17. Neaiškus projekto 3 straipsnio 2 dalies 2 punkto pirmojo ir antrojo sakinio tarpusavio santykis, t. y. nėra aišku ar abiejuose sakiniuose minima ta pati pagalba, ar vis dėlto pirmajame sakinyje nurodyta pirminė pagalba ir tolimesnė pagalba neapima antrajame sakinyje nurodytos medicininės ir psichologinės pagalbos. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, šiuos sakinius reikėtų arba apjungti, arba aiškiai įvardyti švietimo įstaigos teikiamos pirminės pagalbos turinį (medicininė, psichologinė ar kita) bei nurodant teisės aktą, kuriame yra reglamentuojama minimos pagalbos teikimo tvarka.
18Pastebėtina,
kad projekto 3 straipsnio 2 dalies 2 punkto antrajame sakinyje nustatomas teisinis reguliavimas yra labiau deklaratyvaus pobūdžio ir nepakankamas, nes iš projektu siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku nei koks subjektas, nei kokio teisės akto tvarka teiktų medicininę ar psichologinę pagalbą seksualinį smurtą patyrusiam mokiniui. 19. Projekto 4 straipsnio 2 dalyje prieš žodį „Registras“ bei
„Registro“ brauktini atitinkamai žodžiai „šis“ bei „šio“. 20. Pažymėtina,
kad Registro sąveikos su Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registru turinys (atitinkamų duomenų mainai) turėtų būti nustatomas pačiame įstatyme, o ne poįstatyminiuose teisės aktuose, todėl jeigu norima nustatyti kažkokias konkrečias šių dviejų registrų sąveikumo sąlygas, jos turėtų būti aiškiai nustatytos įstatyme. Pažymėtina, kad išskaidžius Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registrą į du atskirus registrus su skirtingais objektais, jų registravimo duomenų tvarkymo, duomenų teikimo gavėjams tvarkomis, liktų neaiškus pats šių registrų galimos sąveikos turinys. Atsižvelgiant į tai, siūlytina projekto 4 straipsnio 2 dalyje atskleisti bent pagrindinius registrų sąveikos elementus, o jau pati sąveikos tvarka būtų įteisinta registrų informacinių sistemų nuostatuose. Be to, šios dalies paskutinįjį sakinį reikėtų tikslinti dėl kelių priežasčių. Pirma, dviejų informacinių sistemų sąveika turėtų būti įteisinta abiejų informacinių sistemų nuostatuose. Antra, tvirtinami būtų ne Registro, o registro informacinės sistemos nuostatai. 21. Projekto 5 straipsnio 1 dalyje brauktinas perteklinis žodis „Kuriamas“. 22.
22Svarstytina,
ar derinant projekto 5 straipsnį su Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 22 straipsnio 4 dalimi, projekto 5 straipsnio 2 dalyje nereikėtų nustatyti, kad registrą sudaro ne dvi duomenų bazės, o tiesiog du duomenų rinkiniai – riboto naudojimo duomenų, kurie Registro informacinės sistemos nuostatų nustatyta tvarka teikiami tik teismams, teisėsaugos ir kitoms valstybės institucijoms, rinkinys, bei viešųjų duomenų, kurie šiame įstatyme ir Registro informacinės sistemos nuostatuose viešai skelbiami. 23. Projekto 6 straipsnio 1 dalyje brauktini pertekliniai žodžiai „numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse“, nes visos nusikalstamos veikos (už kurias numatyta baudžiamoji atsakomybė) yra numatytos Baudžiamajame kodekse. 24. Iš projekto 6 straipsnio 2 dalyje siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, kodėl Registro informacinėje sistemoje kaip riboto naudojimo duomuo būtų tvarkoma registro informacinės sistemos objekto motinos mergautinė pavardė. Pažymėtina, kad projekto 6 straipsnio 1 dalyje yra aiškiai įvardijamas Registro informacinės sistemos objektas - fiziniai asmenys, įtariami ar kaltinami ar nuteisti už projekte nurodytas nusikalstamas veikas, todėl iš projektu siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, kuo su Registro informacinės sistemos objektu yra susijęs duomuo apie objekto motinos šeiminę padėtį ir jos tėvų jai suteiktą pavardę. Tuo požiūriu taip pat neaišku, kodėl su Registro informacinės sistemos objektu susijusiu duomeniu turėtų būti laikomi ir kiti tėvų asmens duomenys (jų vardai, pavardės, pilietybė). 25. Projekto
galima preziumuoti, kad duomenys apie gimimo vietą turėtų apimti ir gimimo valstybę. 26.
projekto 6 straipsnio 2 ir 3 dalis, kuriose nustatomi kokie duomenys būtų tvarkomi atitinkamuose riboto naudojimo ir viešųjų duomenų rinkiniuose, lieka neaiškus registro informacinės sistemos objekto požymis, jo duomenų turinys ar kriterijus, lemsiantis kuriame iš šių rinkinių – riboto naudojimo ar viešajame būtų tvarkomi atitinkamo objekto bei su juo susiję registravimo duomenys. Pavyzdžiui, nėra aišku, kuriame rinkinyje turėtų būti tvarkomi nuteisto už nusikaltimą vaiko seksualiniam apsisprendimui asmens duomenys, nes ir projekto
priimtų nuosprendžių duomenys tvarkomi abiejuose rinkiniuose. Jeigu siekiama nustatyti, kad tie patys duomenys gali būti tvarkomi abiejuose rinkiniuose, lieka neaiškus pats registro informacinės sistemos duomenų išskyrimo į dvi kategorijas tikslas bei tokio išskyrimo esmė. Atsižvelgiant į tai, siūlytume aiškiai nustatyti kurie registro informacinės sistemos objektai būtų registruojami bei su jais susiję duomenys būtų tvarkomi riboto naudojimo duomenų rinkinyje, o kurie – viešųjų duomenų rinkinyje. Taip pat reikėtų aiškiai nurodyti duomenų perkėlimo (jeigu toks būtų numatytas) į kitą rinkinį atvejus, kai, pavyzdžiui, prieš tai įtariamas ar kaltinamas asmuo įsiteisėjusiu nuosprendžiu būtų nuteisiamas už nusikalstamos veikos padarymą. Jeigu vis dėlto siekiama nustatyti, kad visi su registro informacinės sistemos objektu susiję duomenys yra tvarkomi riboto naudojimo duomenų rinkinyje, o į viešojo naudojimo duomenų rinkinį perkeliami tik tam tikri duomenys jų galimo teikimo visiems norintiems duomenų gavėjams (o tiksliau - viešo skelbimo) tikslu, taip reikėtų projekte aiškiai ir nustatyti, nes siūlomas reguliavimas tuo aspektu nėra aiškus. 27.
reiktų atsisakyti projekto 6 straipsnio 3 dalyje pateiktos formuluotės „viešai prieinami“, kadangi iš siūlomo teisinio reguliavimo nėra visiškai aiškus tokio „duomenų prieinamumo“ turinys bei jo santykis su numatomos pareigos viešai skelbti šiuos duomenis interneto svetainėje. Be to, atsižvelgiant į tai, kad po dvitaškio yra nurodomi registro informacinėje sistemoje tvarkomi duomenys, minėta formuluotė šio straipsnio taikymo požiūriu jokios teisinės reikšmės neturi. Taip pat pažymėtina, kad teismas baudžiamojoje byloje priima ir nutartis, kuriose gali būti pateikti minėto straipsnio 3 dalyje nurodyti aktualūs ir registro informacinėje sistemoje tvarkomi duomenys, pavyzdžiui, duomenys apie bausmės vykdymą ir atlikimą, todėl manytina, kad turėtų būti patikslintos projekto 6 straipsnio 3 dalies nuostatos, numatant, kad registro informacinėje sistemoje turėtų būti tvarkomi ir teisminio nagrinėjimo metu priimtų nutarčių duomenys. 28. Svarstytina, ar projekto 6 straipsnio 3 dalies nereikėtų papildyti nuostata, kad viešųjų duomenų rinkinyje būtų tvarkomi ir duomenys apie asmenų teistumą, teistumo laiko sutrumpinimą, teistumo panaikinimą ir išnykimą, kadangi šie duomenys yra itin aktualūs ne tik darbdaviams, kai teisės aktai nustato nepriekaištingos reputacijos reikalavimus ir būtina įsitikinti, ar kandidatas į atitinkamas pareigas nėra teistas už konkrečius nusikaltimus, bet ir visuomeniniame gyvenime, kai teistumo duomenys gali būti vertinami kaip asmenį charakterizuojantys duomenys. 29. Projekto 6 straipsnio 3 dalies 1 punkte vietoj žodžio „šalis“ įrašytinas žodis „valstybė“. 30. Vadovaujantis Valstybės informacinių išteklių įstatymo 22 straipsnio 4 dalimi bei 25 straipsnio 1 dalimi, projekto 7 straipsnio 1 dalyje turėtų būti nurodytas ne tik registro informacinės sistemos valdytojas – Vidaus reikalų ministerija, tačiau ir informacinės sistemos duomenų valdytojas.
Be to, šioje dalyje siūlytina atsisakyti perteklinės nuostatos, kad informacinės sistemos valdytojas skiria tvarkytoją (tiesa, net neaišku koks tvarkytojas turimas omenyje), nes Valstybės informacinių išteklių įstatymo 25 straipsnio 2 dalyje jau nustatyta imperatyvi nuostata, kad informacinės sistemos valdytojas skiria ir informacinės sistemos tvarkytoją ar tvarkytojus, ir duomenų tvarkytoją ar tvarkytojus. 31. Projekto 7 straipsnio 2 dalis brauktina kaip perteklinė, nes registro informacinės sistemos valdytojo teisė tvirtinti jo valdomos informacinės sistemos nuostatus jau nustatyta Valstybės informacinių išteklių įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1 punkte. 32. Projekto
duomenų šaltiniai yra Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registras, kuriam duomenis teikia ikiteisminio tyrimo įstaigos, prokuratūra, Lietuvos Respublikos teismai, taip pat ir užsienio valstybių kompetentingos institucijos, kai jų veiklą reglamentuojantys teisės aktai tai numato. Ši nuostata ginčytina dėl kelių priežasčių. Pirma, duomenų teikėjų nurodymas nėra šio straipsnio reguliavimo dalykas (šis straipsnis nustato tik informacinės sistemos valdytoją bei duomenų valdytoją). Antra, kokie subjektai, kokiais pagrindais ir tvarka teikia duomenis Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registrui, nėra šio projektu reguliavimo dalykas (tai yra Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro įstatymo bei Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro nuostatų reguliavimo dalykas).
Trečia, kaip jau minėta anksčiau šioje išvadoje, nėra suprantamas pats naujo Registro kūrimo poreikis bei tikslingumas, jeigu visus duomenis jie tiesiog gautų iš kito registro. Pažymėtina, kad nusprendus įtvirtinti siūlomą reguliavimą dėl tam tikrų prievolių asmenims, nuteistiems už seksualinio pobūdžio nusikalstamas veikas, padarytas prieš vaikus, o taip pat tam tikrų į atitinkamą valstybės registro informacinę sistemą įtrauktų duomenų viešinimu, užtektų atitinkamai papildyti būtent Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro įstatymo bei minėto registro nuostatus, o ne kurti naują valstybės registrą, kuris tvarkytų išimtinai iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro perduotus duomenis. Ketvirta, nėra aišku, kodėl į Registro informacinę sistemą duomenų teikėjai negali atitinkamų duomenų perduoti tiesiogiai, o tam turi naudoti kito registro informacinę sistemą. 33. Siekiant teisės akto glaustumo, projekto 8 straipsnio 1 dalyje siūlytina atsisakyti perteklinių bei jokios teisės akto aiškumui papildomos reikšmės neturinčių dispozicinių nuorodų ir visą dalį išdėstyti taip: „Riboto naudojimo duomenų bazėje (arba rinkinyje) esantys duomenys tvarkomi neterminuotai, išskyrus šio įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatytus atvejus. 34. Atitinkamai nereikalingų bei perteklinių nuostatų reikėtų atsisakyti ir šio straipsnio 2 dalyje. Be to, siūlytina atsisakyti ir perteklinės nuostatos apie duomenų tvarkymo pradžią nuo jų įregistravimo (nes tai savaime suprantama), o nuostatą dėl duomenų panaikinimo performuluoti atsižvelgiant į straipsnio pavadinimą (t. y. šiame straipsnyje turi būti nustatomi duomenų tvarkymo terminai, o ne jų panaikinimo pagrindai).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, projekto 8 straipsnio 2 dalies pradžią siūlome dėstyti taip: „Viešojoje duomenų bazėje (arba rinkinyje) esantys duomenys tvarkomi 20 metų nuo <...>“. 35. Projekto 8 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad viešojoje duomenų bazėje duomenys panaikinami iš šios duomenų bazės praėjus dvidešimt metų nuo asmens paskutinės įvykdytos nusikalstamos veikos padarymo konkrečios datos ar laikotarpio pabaigos, nurodytos nuosprendyje. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto nuostata turėtų būti tikslinama, konkrečių duomenų apie nusikalstamą veiką panaikinimą siejant su tos konkrečios seksualinio pobūdžio nusikalstamos veikos, padarytos prieš vaikus, padarymo data, o ne su bet kokiomis asmens padarytomis nusikalstamomis veikomis apskritai. Be to, siekiant teisinio aiškumo bei atsižvelgiant į tai, kad nuo veikos padarymo iki nuosprendžio paskelbimo ir įsitesėjimo dažnai praeina nemažas laiko tarpas, siūlytina projekto 8 straipsnio 2 dalį patikslinti, nurodant, kad duomenys tvarkomi 20 metų ne nuo paskutinės įvykdytos nusikalstamos veikos padarymo konkrečios datos ar laikotarpio pabaigos (beje, nėra aišku koks laikotarpis (galbūt trunkamosios nusikalstamos veikos) turimas omenyje), o nuo apkaltinamojo nuosprendžio už seksualinio pobūdžio nusikalstamą veiką, padarytą prieš vaikus, įsiteisėjimo. Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 9 straipsnio 2 dalies 1 punktui. 36.
būtų perkeliami tam tikros apimties duomenys iš riboto naudojimo duomenų bazės (arba rinkinio) tada, kai asmenys būtų nuteisiami už seksualinio pobūdžio nusikalstamas veikas, padarytas prieš vaikus, įsiteisėjusiu apkaltinamuoju nuosprendžiu. Taigi, asmens duomenų tvarkymas (neigiamos pasekmės asmeniui) šiame viešajame duomenų rinkinyje būtų siejamas išimtinai su nusikalstamos veikos padarymu, už kurį atsiranda teistumas. BK 97 straipsnyje nustatyta, kad atsižvelgiant į teistumą, gali būti varžomos tik tos piliečių teisės ir laisvės, kurių apribojimą numato Lietuvos Respublikos įstatymai. Turinčiais teistumą laikomi ir asmenys, nuteisti už tyčinius nusikaltimus ir realiai atlikę paskirtą bausmę, – bausmės atlikimo laikotarpiu ir po bausmės atlikimo arba atleidimo nuo bausmės atlikimo tam tikrą laikotarpį
(asmenims, nuteistiems už baudžiamąjį nusižengimą, teistumas apskritai nekyla). Pažymėtina, kad BK imperatyviai nustatyta, kad kai sueina šiame (97) straipsnyje nustatyti terminai, teistumas išnyksta ir asmenys laikomi neteistais (t. y., jei vėliau vėl nusikalsta, baudžiami kaip pirmą kartą padarę nusikalstamą veiką). Atsižvelgiant į tai, nėra aišku, kodėl projektu siūloma tokia neproporcinga ir, mūsų nuomone, teisiškai nepagrįsta asmens teisių varžymo priemonė kai jo duomenys tvarkomi jų viešinimo tikslu net dvidešimt metų, t. y. net ir išnykus aplinkybėms (teistumui), kurios būtent ir buvo jo duomenų tvarkymo bei jų viešinimo pagrindu. 37. Iš projekto 9 straipsnio 1 dalyje siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, kodėl Registro informacinėje sistemoje tvarkomi duomenys neturėtų būti panaikinami ir tuo atveju, kai ikiteisminis tyrimas būtų nutrauktas vienasmeniškai priimtu prokuroro nutarimu. 38.
numatyti duomenų tvarkymo termino trumpinimo pagrindai būtų taikomi tik viešajame duomenų rinkinyje tvarkomiems duomenims, projekto 9 straipsnio 1 dalyje reikėtų braukti formuluotę „taip pat šio straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais, kai yra gauti tai patvirtinantys dokumentai“, o šio straipsnio 2 dalies nuostatą iki dvitaškio dėstyti taip: „Asmuo su prašymu dėl su juo susijusių duomenų, tvarkomų Registro viešojoje duomenų bazėje (arba rinkinyje), panaikinimo taip pat gali kreiptis į apylinkės teismą, jei atitinka visas šias sąlygas“. Atitinkamai turėtų būti patikslinta ir šio straipsnio 3 dalis (nurodant, kad prašymai teikiami dėl tvarkomų duomenų panaikinimo, o ne duomenų skelbimo termino sutrumpinimo). 39. Atsižvelgiant į tai, kad nei Baudžiamajame kodekse, nei Baudžiamojo proceso kodekse nėra nustatyta prašymų dėl duomenų skelbimo Registre termino sutrumpinimo (arba tvarkomų duomenų registro viešojoje duomenų bazėje panaikinimo) priėmimo, nagrinėjimo teisme bei sprendimų dėl jų priėmimo pagrindai ir tvarka, turėtų būti arba atitinkamai tikslinamos BPK nuostatos, arba pildomas pats projektas, aiškiai nustatant minėtų prašymų teismui priėmimo bei nagrinėjimo tvarką. Pažymėtina, kad iš siūlomo reguliavimo nėra net aišku, kokiu pagrindu teismas gali atmesti asmens prašymą dėl duomenų panaikinimo, jeigu jis atitinka visas imperatyviąsias duomenų panaikinimo sąlygas. 40. Siekiant teisinio aiškumo, projekto 9 straipsnio 3 dalyje vietoj žodžių „pakartotinai šiuos klausimus, kai asmuo atitinka šio straipsnio 2 dalyje nustatytas sąlygas, teismas gali nagrinėti ne anksčiau kaip po vienerių metų nuo prašymo atmetimo“ įrašytini žodžiai „pakartotinis prašymas šiuo klausimu teismui gali būti pateiktas ne anksčiau kaip po metų nuo nutartį atsisakyti tenkinti prašymą priėmimo“. 41.
esantys duomenys būtų ne teikiami duomenų gavėjams pagal jų prašymus, o būtų viešai skelbiami ir taip prieinami visiems norintiems, projekto 10 straipsnio pavadinimas dėstytinas taip: „Viešojoje duomenų bazėje tvarkomų duomenų skelbimo ir riboto naudojimo duomenų bazėje tvarkomų duomenų teikimo tvarka“. 42. Siekiant teisinio aiškumo projekto 10 straipsnio 1 dalyje turėtų būti aiškiai nurodyta kurios valstybės institucijos ar įstaigos (informacinės sistemos valdytojo, tvarkytojo, duomenų valdytojo) interneto svetainėje turėtų būti viešai skelbiami viešojoje duomenų bazėje tvarkomi duomenys, o visa dalis dėstytina taip: „Viešojoje duomenų bazėje (arba rinkinyje) tvarkomi duomenys skelbiami viešai <...> interneto svetainėje“. 43. Siekiant teisinio aiškumo, projekto 10 straipsnio 2 dalis dėstytina taip: „Riboto naudojimo duomenų bazėje (arba rinkinyje) tvarkomi duomenys gali būti teikiami teismams, teisėsaugos institucijoms ir įstatymuose nustatytus įgaliojimus gauti šiuos duomenis turinčioms kitoms valstybės institucijoms“. 44. Siekiant teisinio aiškumo, projekto 10 straipsnio 3 dalis dėstytina taip: „Riboto naudojimo duomenų bazėje (arba rinkinyje) tvarkomi duomenys šiame įstatyme, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme ir kituose įstatymuose nustatytais pagrindais taip pat gali būti teikiami ir kitiems juridiniams asmenims (toliau – duomenų gavėjai) pagal jų prašymus, duomenų tvarkytojų ir duomenų gavėjų sudarytas duomenų teikimo sutartis arba kitais registro informacinės sistemos nuostatuose nustatytais būdais“. 45. Svarstytina, ar, siekiant teisinio aiškumo, projekto 11 straipsnio nuostatų nereikėtų sukonkretinti, aiškiai nurodant subjektus, priimančius sprendimą dėl duomenų perdavimo į Registro informacinę sistemą ir turinčius pareigą informuoti asmenį apie jam kylančias pareigas, t. y. prokuratūra, teismai, bausmių vykdymo institucijos.
Taip pat siūlytina šioje dalyje nustatyti, kad minėtos institucijos informuoja asmenį ne per 7 kalendorines dienas nuo duomenų apie asmenį įregistravimo, o per 7 kalendorines dienas nuo duomenų tvarkytojo pranešimo apie pateiktų duomenų įregistravimo (t. y. pareiga tikrinti, ar jų pateikti duomenys įregistruoti registro informacinėje sistemoje, neturėtų būti numatyta teismams ar teisėsaugos institucijoms). 46. Projekto 11 straipsnyje brauktinas žodis „šioje“. Taip pat pažymėtina, kad šiame straipsnyje brauktina dispozicinė nuoroda į projekto
pareigos nustatytos tik projekto 12 straipsnio 1 dalyje. 47. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas (toliau – BVK) nenustato asmenims, atlikusiems arešto ar laisvės atėmimo bausmę ir paleidžiamiesiems iš laisvės atėmimo vietos, pranešti laisvės atėmimo vietos vadovui apie savo gyvenamąją vietą, atitinkamai turėtų būti koreguojamas BVK, kadangi pagal projekto 12 straipsnio 1 dalį tokia pareiga projekte minimiems asmenims atsirastų. 48. Svarstytina, ar logiška ir pagrįsta į Registro informacinę sistemą įregistruotam asmeniui projekto 12 straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją pranešti būtent Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos struktūriniam padaliniui (biurui arba apskrities vyriausiajam policijos komisariatui). Manytina, kad tinkamas informacijos pateikimo būdas būtų jos pateikimas bet kuriai policijos įstaigai ar jos struktūriniam padaliniui.
Vertinant projekto 12 straipsnio 1 dalį taip pat pažymėtina, kad policijos komisariatas nėra Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos struktūrinis padalinys (pagal Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 16 straipsnio 6 dalį policijos komisariatas yra apskrities vyriausiojo policijos komisariato struktūrinis padalinys). 49. Tikslintina projekto 13 straipsnio 2 dalies nuostata iki dvitaškio, vietoje žodžių „jeigu tai lemtų grėsmę“ įrašant žodžius „jeigu tai galėtų pakenkti“. 50. Derinant projektą su Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 28 straipsnio 11 dalimi, projekto 13 straipsnio 2 dalies 2 punkte po žodžių „baudžiamojo nusižengimo“ įrašytini žodžiai „ar administracinio nusižengimo“. 51. Iš projekto 14 straipsnio 1 dalies nuostatų nėra aišku, kokiu būdu Registro tvarkytojas galėtų patikrinti, ar duomenų teikėjų perduoti duomenys (nutarimų, nutarčių, nuosprendžių duomenys ir kita) yra tikslūs, teisingi, išsamūs. Taip pat ginčytina šio straipsnio 2 dalyje nustatyta Registro tvarkytojo teisė savarankiškai, nesikreipiant į duomenų teikėją, minėtus duomenis pačiam taisyti. Atsižvelgiant į tai projekto nuostatos turėtų būti atitinkamai tikslintinos. 52. Projekto 14 straipsnio 3 dalis turėtų būti patikslinta, nurodant, kad kol bus ištaisytos su asmens identifikavimu susijusių duomenų klaidos, duomenys ne tik neteikiami duomenų gavėjams, tačiau ir viešai neskelbiami šio įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. 53. Projekto 15 straipsnio pavadinimas dėstytinas taip: „Registro informacinės sistemos finansavimas“. Atitinkamai tikslintinas ir pats straipsnis. Be to, kaip jau minėta anksčiau, bus tvirtinami ne Registro, o registro informacinės sistemos nuostatai. 54. Projekto 16 straipsnio pavadinimas dėstytinas taip: „Registro informacinės sistemos pertvarkymas ir likvidavimas“.
Atitinkamai tikslintinas ir pats straipsnis. 55. Projekto 17 straipsnio 1 dalyje brauktina perteklinė dispozicinė nuoroda į šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalį. 56. Nėra aiškus projekto 18 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatos, nustatančios, kad seksualinių nusikalstamų veikų rizikos žemėlapyje skelbiami duomenys apie vietas, kur įvykdyta nusikalstama veika, apsiribojant konkrečios vietovės 0,5 km spinduliu nurodymu, santykis su šio straipsnio dalimi, kurioje įtvirtinta beveik analogiška nuostata, kad seksualinio pobūdžio nusikalstamų veikų, padarytų prieš vaikus, įvykdymo vieta viešai skelbia Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos įstaigos interneto svetainėje, Seksualinių nusikalstamų veikų rizikos žemėlapyje. 57. Projekto 19 straipsnio 2 dalyje turėtų būti nustatytas pavedimas ir vidaus reikalų ministrui patvirtinti įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 58. Projekto 19 straipsnio 3 dalis turi būti patikslinta, derinant ją su projekto 4 straipsnio 2 dalies nuostata dėl registro pertvarkymo, išskaidant jį į du. Be to, pastebėtina, kad steigiamas bus ne naujas registras, o registro informacinė sistema. 59. Atsižvelgiant į tai, kad Teisingumo ministerija formuoja valstybės politiką baudžiamosios teisės, baudžiamojo proceso, suėmimo, bausmių ir probacijos vykdymo srityse, siūlytina dėl projektu siūlomo nustatyti teisinio reguliavimo gauti Vyriausybės išvadą. 60. Atsižvelgiant į 2016 m. balandžio 27 d.
Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) 36 straipsnio 4 dalį, kurioje numatyta, kad rengiant pasiūlymą dėl teisėkūros priemonės, kurią turi priimti nacionalinis parlamentas, susijusios su duomenų tvarkymu turi būti konsultuojamasi su priežiūros institucija, dėl įstatymo projekte siūlomo reguliavimo, turėtų būti gauta ir Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos išvada. Departamento direktorius Dainius Zebleckis M. Masteikienė, tel. (0 5) 209 6843, el. p. [email protected] E. Mušinskis, tel. (0 5) 209 6356, el. p. [email protected]