Projekto lyginamasis variantas
22, 27, 30, 34, 35, 37, 39, 40, 41, 43, 45, 46, 47, 48, 49, 50, 51, 52
pakeitimas
straipsnį ir jį išdėstyti taip: „1. Įrenginiai – daiktai, kurie negali būti perkeliami iš vienos vietos į kitą nepakeitus jų paskirties ir iš esmės nesumažinus jų vertės ir teisės aktų nustatyta tvarka įregistruoti Nekilnojamojo turto registre nekilnojamaisiais daiktais. 2. Įsiterpęs žemės plotas – Žemės ar Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo, ar Miškų įstatymų nustatytus dydžio reikalavimus atitinkantis valstybinės žemės plotas, esantis tarp žemės sklypų ir (ar) stabilių kraštovaizdžio objektų (kelių (gatvių), miškų plotų, vandens telkinių), kuriame pagal sklypų formavimui taikomus reikalavimus negalima suformuoti atskiro žemės sklypo, taip pat įstatymo nustatytus reikalavimus atitinkantis valstybinės žemės plotas, besiribojantis ne tik su žemės sklypais ir (ar) stabiliais kraštovaizdžio objektais (keliais (gatvėmis), miškų plotais, vandens telkiniais), bet ir su kitu atskiru žemės sklypu nesuformuotu valstybinės žemės plotu, kurį sudaro įstatymo nustatyta siaura juosta, šlaitas, griovys, ir kuriame negalima suformuoti atskiro žemės sklypo. Įsiterpusiu žemės plotu taip pat laikomas žemės plotas, kurį sudaro įstatymo nustatyta siaura juosta, šlaitas, griovys ir bendrame siauros juostos, šlaito, griovio ir su jais besiribojančiame kitame valstybinės žemės plote negalima suformuoti atskiro žemės sklypo. 13. Karinės infrastruktūros projektas – karinei infrastruktūrai reikalingas žemės valdos projektas, nustatantis valstybinės žemės sklypo (-ų) formavimą, pertvarkymą ir (ar) naudojimo sąlygas (paskirtį, naudojimo būdą, servitutus). 24.
teritorijos gamtinių ypatumų, tradicinės žmonių veiklos, socialinės ir ekonominės plėtros poreikio nulemta pagrindinio žemės naudojimo kryptis, numatyta teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte, nuo kurios priklauso šios teritorijos planavimo ir žemės naudojimo sąlygos. 35. Racionaliai tvarkoma žemės valda – žemės valda, kurios formos ir vidaus struktūra sudaro palankias sąlygas ir galimybes ekonomiškai veiksmingai ir tausojančiai ūkinei veiklai.6
žymintis ženklas, atitinkantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytą standartą ir teisiškai saugomas įstatymų nustatyta tvarka. 57. Ūkis – Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatymo nustatyta tvarka įsteigtas ir įregistruotas ūkio subjektas, vykdantis žemės ūkio veiklą. 8. Valstybinės žemės patikėtinių veiklos kontrolė – įstatymais ir kitais teisės aktais reglamentuota veiklos kontrolė, vykdoma Vyriausybės įgaliotos institucijos, kuria siekiama užtikrinti tinkamą valstybinės žemės naudojimą, identifikuoti teisės aktų pažeidimus valstybinės žemės patikėtiniams sudarant sandorius ir
(ar) priimant administracinius sprendimus, susijusius su valstybinės žemės, perduotos patikėjimo teise, valdymu ir naudojimu. 9. Viešoji infrastruktūra – valstybės, savivaldybių institucijų valdomi, naudojami ir disponuojami, taip pat kuriami nauji objektai (statiniai, jų priklausiniai ir įrenginiai), naudojami viešųjų paslaugų teikimui ,. 610. Žemė – Lietuvos Respublikos teritorijoje, jos išskirtinėje ekonominėje zonoje ir kontinentiniame šelfe Baltijos jūroje esantys sausumos plotai, paviršiniai vidaus ir teritoriniai vandenys. 711. Žemės administravimas – valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų veikla žemės tvarkymo ir naudojimo srityje. 812. Žemės informacinė sistema – valstybės informacinė sistema informacijai apie žemę tvarkyti ir teikti naudotojams. 13.
išteklių stebėsenos informacinė sistema – valstybės informacinė sistema, skirta teminiams erdvinių duomenų rinkiniams apie žemės išteklius tvarkyti ir žemės išteklių stebėsenai vykdyti. 914. Žemės konsolidacija – žemėtvarkos dalis, kai kompleksiškai pertvarkomos tam tikroje kaimo gyvenamosios vietovės teritorijoje esančių žemės sklypų ribos, šiuos žemės sklypus sujungiant taip, kad būtų suformuotos racionaliai tvarkomos žemės ūkio valdos, pagerinta jų struktūra, sukurta reikiama kaimo infrastruktūra ir įgyvendinti kiti žemės ūkio, kaimo plėtros ir aplinkos apsaugos politikos tikslai ir uždaviniai. 1015. Žemės naudmenos – žemės plotai, kurie nuo kitų žemės plotų skiriasi jiems būdingomis gamtinėmis savybėmis arba ūkinio naudojimo ypatumais. 1116. Žemės naudojimo valstybinė kontrolė priežiūra – Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vyriausybės įgaliotos institucijos organizuojama ir vykdoma žemės savininkų ar naudotojų veiklos kontrolė priežiūra, kuria siekiama užtikrinti tinkamą žemės naudojimą ir teisinę apsaugą, taip pat identifikuoti teisės aktų pažeidimus ir pagal kompetenciją taikyti pažeidėjams įstatymų nustatytas sankcijas. 1217. Žemės naudotojas – žemės savininkas arba kitas fizinis ar juridinis asmuo, užsienio organizacija, juridinio asmens ar užsienio organizacijos filialas, kurie naudoja žemę įstatymų, administracinių aktų, teismo sprendimų, sandorių ar kitu teisiniu pagrindu. 1318. Žemės paėmimas visuomenės poreikiams – šio įstatymo nustatyta tvarka ir atvejais žemės išpirkimas (teisingai atlyginant) iš žemės savininkų, kai Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos Vyriausybės įgaliotai institucijai priima priėmus sprendimą, kad ši žemė yra būtina visuomenės poreikiams. konkretiems ir aiškiai išreikštiems visuomenės poreikiams, kurie kitaip negalėtų būti patenkinti. 1419.
sklypą ar jo dalį, suteikiama naudotis tuo svetimu žemės sklypu ar jo dalimi (tarnaujančiuoju daiktu), arba žemės savininko teisės naudotis žemės sklypu apribojimas siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą. 1520. Žemės sklypas – žemės plotas, turintis nustatytas ribas, kadastro duomenis ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. 1621. Žemės sklypo atidalijimas – žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo būdas, kai iš bendrosios nuosavybės teise valdomo žemės sklypo vieno ar daugiau bendraturčių reikalavimu atskiriamos bendraturčiams priklausančios žemės sklypo dalys ir iš jų suformuojami atskiri žemės sklypai. 1722. Žemės sklypo naudojimo būdas – teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nurodyta veikla, kuri teisės aktų nustatyta tvarka leidžiama pagrindinės žemės naudojimo paskirties žemėje. 1823. Žemės sklypo padalijimas – žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo būdas, kai vienas žemės sklypas padalijamas į du ar daugiau žemės sklypų. 1924. Žemės sklypo riba – linija tarp žemės sklypų, paženklinta riboženkliais vietovėje arba sutampanti su nuolatiniais kraštovaizdžio elementais ir grafiškai pažymėta žemės sklypo plane. 2025. Žemės sklypų formavimas ir pertvarkymas – visuma žemėtvarkos veiksmų, apimančių žemės sklypų projektavimą, šių sklypų ribų ženklinimą vietovėje, kadastro duomenų nustatymą ir jų įrašymą į Nekilnojamojo turto kadastrą. 2126. Žemės sklypų perdalijimas (amalgamacija) – bendros žemės sklypų ribos pakeitimas, kai žemės sklypo dalis atidalijama ir prijungiama prie kito žemės sklypo neformuojant atskirų atidalijamų žemės sklypų. 2227. Žemės sklypų sujungimas – žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo būdas, kai iš dviejų ar daugiau bendrą ribą turinčių tos pačios pagrindinės žemės naudojimo paskirties žemės sklypų suformuojamas vienas žemės sklypas. 2328.
naudmenų sudėties, žemės sklypų priklausinių vietos, pagrindinės žemės naudojimo paskirties, žemės sklypo naudojimo būdo nustatymas ir (ar) pakeitimas derinant ekonominius, aplinkosaugos, kitus privačiuosius ir viešuosius interesus. 2429. Žemės ūkio naudmenos – dirbamoji žemė, sodai, pievos, ganyklos, naudojamos arba tinkamos naudoti žemės ūkio augalams auginti. 2530. Žemės valda – nuosavybės teise valdomas žemės sklypas ar bendra ūkine veikla susiję žemės sklypai. 2631. Žemės valdytojas – žemės savininkas arba kitas fizinis ar juridinis asmuo, užsienio organizacija, juridinio asmens ar užsienio organizacijos filialas, įstatymų, kitų teisės aktų, teismo sprendimų, sandorių ar kitu įstatymo nustatytu pagrindu įgiję teisę valdyti privačią žemę, taip pat valstybės ar savivaldybės nuosavybės teisę įgyvendinantis subjektas, kuriam teisės aktų nustatyta tvarka valstybinė ar savivaldybės žemė perduota patikėjimo teise. 2732. Žemės valdos projektas – žemėtvarkos planavimo dokumentas, nustatantis žemės sklypo (-ų) formavimą, pertvarkymą, paėmimą visuomenės poreikiams, konsolidaciją, taip pat naudojimo sąlygas (paskirtį, apribojimus, servitutus ir pan.). 33. Žemėtvarka
suprantamos taip, kaip jos apibrėžiamos Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme, Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatyme, Lietuvos Respublikos miškų įstatyme, Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatyme, Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatyme, Lietuvos Respublikos geodezijos ir kartografijos įstatyme, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatyme, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo, statybos ir žemės naudojimo valstybinės priežiūros įstatyme, Lietuvos Respublikos statybos įstatyme, Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme ir kituose įstatymuose.“2 straipsnis. 10 straipsnio pakeitimas Pakeisti 10 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „10 straipsnis. Teisė Galimybė statyti išnuomotoje valstybinėje žemėje, kai valstybinė žemė išnuomota šio įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte nustatytu atveju
straipsnio 6 dalies 1 punkte nustatytu atveju, nuomos sutartyje galimybė statyti naujus ir (ar) rekonstruoti esamus statinius ar įrenginius įrašoma nuomininko prašymu sudarant valstybinės žemės nuomos sutartį arba susitarimą dėl valstybinės žemės nuomos sutarties pakeitimo. Nuomininko galimybė statyti naujus ir (ar) rekonstruoti esamus statinius ar įrenginius valstybinės žemės nuomos sutartyje numatoma tik tuo atveju, jeigu valstybinės žemės sklypas išnuomotas ilgesniam negu 3 metų laikotarpiui ir jeigu tokia statyba ir (ar) rekonstravimas galimi pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentų sprendinius ir atitinka nuomos sutartyje nurodytą valstybinės žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir būdą.
Valstybinės žemės nuomos sutartyje nurodoma, kad nuomininkas galimybę statyti ir (ar) rekonstruoti statinius ar įrenginius įgyja tik sumokėjęs savivaldybės administracijos, kurios teritorijoje yra žemės sklypas, apskaičiuotą šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytą atlyginimą už galimybę statyti ir (ar) rekonstruoti statinius, į valstybės biudžetą ir savivaldybės, kurios teritorijoje yra žemės sklypas, biudžetą biudžetus šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytą atlyginimą už galimybę statyti ir (ar) rekonstruoti statinius ar įrenginius išskyrus šio straipsnio 7 dalyje nurodytus atvejus.“
esamiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti, naujų statinių ar įrenginių statyba ir (ar) esamų rekonstravimas galimi tik tuo atveju, jeigu nauji statiniai ar įrenginiai statomi ir (ar) esami rekonstruojami neviršijant valstybinės žemės sklypo ar jo dalies dydžio, teisės aktų nustatyta tvarka nustatyto esamiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal jų paskirtį. Kai valstybinės žemės nuomininkas, pageidauja įgyvendinti galimybę statyti naujus ir (ar) rekonstruoti esamus statinius ir (ar) įrenginius ne visame nuomojamame valstybinės žemės sklype, o tik jo dalyje, ši žemės sklypo dalis, nustatoma vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumente, statinio projekte arba valstybinės žemės patikėtinio sprendimu Vyriausybės nustatyta tvarka, kai šiuose dokumentuose ji nebuvo nustatyta . 3.
įgyvendinti valstybinės žemės nuomos sutartyje numatytą galimybę statyti naujus ir (ar) rekonstruoti esamus statinius ar įrenginius, iki statybą leidžiančio dokumento išdavimo, o jeigu jų statybai statybą leidžiantis dokumentas nereikalingas neprivalomas, iki naujų statinių ar įrenginių statybos ir (ar) esamų rekonstravimo pradžios Vyriausybės nustatyta tvarka už galimybę statyti valstybinėje žemėje turi sumokėti po
valstybės ir atitinkamos savivaldybės biudžetus biudžetą, 50 procentų atlyginimo už teisę galimybę statyti valstybinėje žemėje – į savivaldybės, kurios teritorijoje yra žemės sklypas, biudžetą:
1) kai statomo naujo ir (ar) rekonstruojamo esamo statinio ar įrenginio juo užstatytas žemės plotas nedidėja arba sumažėja, palyginti su iki statybos ir (ar) rekonstravimo esamu Nekilnojamojo turto registre pagrindiniu daiktu įregistruotu statiniu ar įrenginiu užstatytu plotu, ir (ar) po statybos ir (ar) rekonstravimo statinio ar įrenginio bendras plotas nedidėja arba sumažėja, palyginti su iki statybos ir (ar) rekonstravimo esamo Nekilnojamojo turto registre pagrindiniu daiktu įregistruoto statinio ar įrenginio bendru plotu, – sumą, lygią 5 procentams vidutinės valstybinės žemės sklypo ar jo dalies rinkos vertės, apskaičiuotos atliekant valstybinės žemės sklypo vertinimą masiniu būdu Vyriausybės nustatyta tvarka;
2) kai statomo naujo ir (ar) rekonstruojamo esamo statinio ar įrenginio juo statant naują ir (ar) rekonstruojant esamą statinį užstatytas žemės plotas didėja iki 10 procentų, palyginti su iki statybos ir (ar) rekonstravimo esamu Nekilnojamojo turto registre kaip pagrindinis daiktas įregistruotu statiniu ar įrenginiu įregistruotu statiniu (statiniais) užstatytu plotu, ir (ar) po statybos ir (ar) rekonstravimo statinio ar įrenginio bendras plotas didėja iki 10 procentų, palyginti su iki statybos ir (ar) rekonstravimo Nekilnojamojo turto registr
e kaip pagrindinis daiktas įregistruoto šio statinio ar įrenginio bendru plotu, – sumą, lygią 10 procentų vidutinės valstybinės žemės sklypo ar jo dalies, jei ji buvo nustatyta, rinkos vertės, nustatytos apskaičiuotos atliekant vertinimą masiniu būdu Vyriausybės nustatyta tvarka;
3) kai statomo naujo ir (ar) rekonstruojamo esamo statinio ar įrenginio statant naują ir (ar) rekonstruojant esamą statinį juo užstatytas žemės plotas didėja nuo daugiau kaip 10 iki 20 procentų, palyginti su iki statybos ir
(ar) rekonstravimo esamu Nekilnojamojo turto registre kaip pagrindinis daiktas įregistruotu statiniu (statiniais) ar įrenginiu užstatytu plotu, ir (ar) po statybos ir (ar) rekonstravimo statinio ar įrenginio bendras plotas didėja nuo daugiau kaip 10 iki 20 procentų, palyginti su iki statybos ir (ar) rekonstravimo esamo Nekilnojamojo turto registre kaip pagrindinis daiktas įregistruoto šio statinio ar įrenginio bendru plotu, – sumą, lygią 20 procentų vidutinės valstybinės žemės sklypo ar jo dalies, jei ji buvo nustatyta, rinkos vertės, nustatytos apskaičiuotos atliekant vertinimą masiniu būdu Vyriausybės nustatyta tvarka;
4) kai statomo naujo ir (ar) rekonstruojamo esamo statinio ar įrenginio statant naują ir (ar) rekonstruojant esamą statinį juo užstatytas žemės plotas didėja nuo daugiau kaip 20 iki 30 procentų, palyginti su iki statybos ir (ar) rekonstravimo esamu Nekilnojamojo turto registre kaip pagrindinis daiktas įregistruotu statiniu (statiniais) ar įrenginiu užstatytu plotu, ir (ar) po statybos ir (ar) rekonstravimo statinio ar įrenginio bendras plotas didėja nuo daugiau kaip 20 iki 30 procentų, palyginti su iki statybos ir (ar) rekonstravimo esamo Nekilnojamojo turto registre kaip pagrindinis daiktas įregistruoto šio statinio ar įrenginio bendru plotu,
5) kai statom
o naujo ir (ar) rekonstruojamo esamo statinio ar įrenginio statant naują ir (ar) rekonstruojant esamą statinį juo užstatytas žemės plotas didėja nuo daugiau kaip
Nekilnojamojo turto registre pagrindiniu daiktu įregistruotu statiniu (statiniais) ar įrenginiu užstatytu plotu, ir (ar) po statybos ir (ar) rekonstravimo statinio ar įrenginio bendras plotas didėja nuo daugiau kaip 30 iki 40 procentų, palyginti su iki statybos ir (ar) rekonstravimo esamo Nekilnojamojo turto registre pagrindiniu daiktu įregistruoto šio statinio ar įrenginio bendru plotu, – sumą, lygią 40 procentų vidutinės valstybinės žemės sklypo ar jo dalies, jei ji buvo nustatyta, rinkos vertės, apskaičiuotos atliekant vertinimą masiniu būdu Vyriausybės nustatyta tvarka;
6) kai statomo naujo ir (ar) rekonstruojamo esamo statinio ar įrenginio statant naują ir (ar) rekonstruojant esamą statinį juo užstatytas žemės plotas didėja daugiau kaip 40 procentų, palyginti su iki statybos ir (ar) rekonstravimo esamu Nekilnojamojo turto registre pagrindiniu daiktu įregistruotu statiniu (statiniais) ar įrenginiu užstatytu plotu, ir (ar) po statybos ir (ar) rekonstravimo pastato ar įrenginio bendras plotas didėja daugiau kaip 40 procentų, palyginti su iki statybos ir (ar) rekonstravimo esamo Nekilnojamojo turto registre pagrindiniu daiktu įregistruoto šio statinio ar įrenginio bendru plotu, – sumą, lygią 50 procentų vidutinės valstybinės žemės sklypo ar jo dalies, jei ji buvo nustatyta, rinkos vertės, apskaičiuotos atliekant vertinimą masiniu būdu Vyriausybės nustatyta tvarka.
Valstybinės žemės nuomininkas, pageidaujantis įgyvendinti valstybinės žemės nuomos sutartyje numatytą galimybę statyti naujus ir (ar) rekonstruoti esamus statinius ar įrenginius, iki statybą leidžiančio dokumento išdavimo, o jeigu jų statybai statybą leidžiantis dokumentas nereikalingas neprivalomas, iki naujų statinių ar įrenginių statybos ir (ar) esamų rekonstravimo pradžios Vyriausybės nustatyta tvarka už galimybę statyti valstybinėje žemėje turi sumokėti po
valstybės ir atitinkamos savivaldybės biudžetus biudžetą, 50 procentų atlyginimo už teisę galimybę statyti valstybinėje žemėje – į savivaldybės, kurios teritorijoje yra žemės sklypas, biudžetą:
1) kai statomo naujo ir (ar) rekonstruojamo esamo statinio ar įrenginio juo užstatytas žemės plotas nedidėja arba sumažėja, palyginti su iki statybos ir (ar) rekonstravimo esamu Nekilnojamojo turto registre pagrindiniu daiktu įregistruotu statiniu ar įrenginiu užstatytu plotu, ir (ar) po statybos ir (ar) rekonstravimo statinio ar įrenginio bendras plotas nedidėja arba sumažėja, palyginti su iki statybos ir (ar) rekonstravimo esamo Nekilnojamojo turto registre pagrindiniu daiktu įregistruoto statinio ar įrenginio bendru plotu, – sumą, lygią 5 procentams vidutinės valstybinės žemės sklypo ar jo dalies rinkos vertės, apskaičiuotos atliekant valstybinės žemės sklypo vertinimą masiniu būdu Vyriausybės nustatyta tvarka;
2) kai statomo naujo ir (ar) rekonstruojamo esamo statinio ar įrenginio juo statant naują ir (ar) rekonstruojant esamą statinį užstatytas žemės plotas didėja iki 10 procentų, palyginti su iki statybos ir (ar) rekonstravimo esamu Nekilnojamojo turto registre kaip pagrindinis daiktas įregistruotu statiniu ar įrenginiu įregistruotu statiniu (statiniais) užstatytu plotu, ir (ar) po statybos ir (ar) rekonstravimo statinio ar įrenginio bendras plotas didėja iki 10 procentų, palyginti su iki statybos ir (ar) rekonstravimo Nekilnojamojo turto registre k
aip pagrindinis daiktas įregistruoto šio statinio ar įrenginio bendru plotu, – sumą, lygią 10 procentų vidutinės valstybinės žemės sklypo ar jo dalies, jei ji buvo nustatyta, rinkos vertės, nustatytos apskaičiuotos atliekant vertinimą masiniu būdu Vyriausybės nustatyta tvarka;
3) kai statomo naujo ir (ar) rekonstruojamo esamo statinio ar įrenginio statant naują ir (ar) rekonstruojant esamą statinį juo užstatytas žemės plotas didėja nuo daugiau kaip 10 iki 20 procentų, palyginti su iki statybos ir
(ar) rekonstravimo esamu Nekilnojamojo turto registre kaip pagrindinis daiktas įregistruotu statiniu (statiniais) ar įrenginiu užstatytu plotu, ir (ar) po statybos ir (ar) rekonstravimo statinio ar įrenginio bendras plotas didėja nuo daugiau kaip 10 iki 20 procentų, palyginti su iki statybos ir (ar) rekonstravimo esamo Nekilnojamojo turto registre kaip pagrindinis daiktas įregistruoto šio statinio ar įrenginio bendru plotu, – sumą, lygią 20 procentų vidutinės valstybinės žemės sklypo ar jo dalies, jei ji buvo nustatyta, rinkos vertės, nustatytos apskaičiuotos atliekant vertinimą masiniu būdu Vyriausybės nustatyta tvarka;
4) kai statomo naujo ir (ar) rekonstruojamo esamo statinio ar įrenginio statant naują ir (ar) rekonstruojant esamą statinį juo užstatytas žemės plotas didėja nuo daugiau kaip 20 iki 30 procentų, palyginti su iki statybos ir (ar) rekonstravimo esamu Nekilnojamojo turto registre kaip pagrindinis daiktas įregistruotu statiniu (statiniais) ar įrenginiu užstatytu plotu, ir (ar) po statybos ir (ar) rekonstravimo statinio ar įrenginio bendras plotas didėja nuo daugiau kaip 20 iki 30 procentų, palyginti su iki statybos ir (ar) rekonstravimo esamo Nekilnojamojo turto registre kaip pagrindinis daiktas įregistruoto šio statinio ar įrenginio bendru plotu,
5) kai statomo n
aujo ir (ar) rekonstruojamo esamo statinio ar įrenginio statant naują ir (ar) rekonstruojant esamą statinį juo užstatytas žemės plotas didėja nuo daugiau kaip
Nekilnojamojo turto registre pagrindiniu daiktu įregistruotu statiniu (statiniais) ar įrenginiu užstatytu plotu, ir (ar) po statybos ir (ar) rekonstravimo statinio ar įrenginio bendras plotas didėja nuo daugiau kaip 30 iki 40 procentų, palyginti su iki statybos ir (ar) rekonstravimo esamo Nekilnojamojo turto registre pagrindiniu daiktu įregistruoto šio statinio ar įrenginio bendru plotu, – sumą, lygią 40 procentų vidutinės valstybinės žemės sklypo ar jo dalies, jei ji buvo nustatyta, rinkos vertės, apskaičiuotos atliekant vertinimą masiniu būdu Vyriausybės nustatyta tvarka;
6) kai statomo naujo ir (ar) rekonstruojamo esamo statinio ar įrenginio statant naują ir (ar) rekonstruojant esamą statinį juo užstatytas žemės plotas didėja daugiau kaip 40 procentų, palyginti su iki statybos ir (ar) rekonstravimo esamu Nekilnojamojo turto registre pagrindiniu daiktu įregistruotu statiniu (statiniais) ar įrenginiu užstatytu plotu, ir (ar) po statybos ir (ar) rekonstravimo pastato ar įrenginio bendras plotas didėja daugiau kaip 40 procentų, palyginti su iki statybos ir (ar) rekonstravimo esamo Nekilnojamojo turto registre pagrindiniu daiktu įregistruoto šio statinio ar įrenginio bendru plotu, – sumą, lygią 50 procentų vidutinės valstybinės žemės sklypo ar jo dalies, jei ji buvo nustatyta, rinkos vertės, apskaičiuotos atliekant vertinimą masiniu būdu Vyriausybės nustatyta tvarka. 4.
(ar) rekonstruojamų esamų naujus ir (ar) rekonstruojant esamus statinius ar įrenginių didėja ir statiniais ar įrenginiais užstatytas žemės plotas, ir po statybos ir (ar) rekonstravimo statinio (statinių) ar įrenginio bendras plotas, atlyginimą už teisę galimybę statyti valstybinėje žemėje, apskaičiuojamą pagal šio straipsnio 3 dalies 1–6 punktuose nustatytą tvarką, sudaro atlyginimo atlyginimų, apskaičiuoto už statiniais ar įrenginiais už statiniais užstatyto žemės ploto padidėjimą, ir atlyginimo, apskaičiuoto už statinio (statinių) ar įrenginio bendro ploto padidėjimą, suma,. bet Ši suma negali būti didesnė už ne daugiau kaip
dalies, jei ji buvo nustatyta, rinkos vertės, apskaičiuotos atliekant vertinimą masiniu būdu Vyriausybės nustatyta tvarka,. išskyrus atvejį, kai statinio ar įrenginio bendro ploto padidėjimas atitinka statinio ar įrenginio užstatymo ploto padidėjimą (tokiu atveju atlyginimas už galimybę statyti mokamas už statinio ar įrenginio bendro ploto padidėjimą). 5. Atlyginimas už teisę galimybę statyti valstybinėje žemėje mokamas kiekvienu naujų statinių ar įrenginių statybos ir (ar) esamų statinių ar įrenginių rekonstravimo atveju. Sumokėjęs atlyginimą už teisę galimybę statyti valstybinėje žemėje, valstybinės žemės sklypo nuomininkas įgyja teisę galimybę Vyriausybės nustatyta tvarka įgyvendinti statytojo teisę sumokėto atlyginimo dydį atitinkančia apimtimi, numatyta šio straipsnio 3 dalyje. Jei valstybinės žemės nuomininkas perleidžia statinius ir (ar) įrenginius, kurie yra valstybinės žemės sklype arba jo dalyje, kai ji nustatyta, ir yra sumokėtas atlyginimas už galimybę statyti statinius, naujajam statinių ir (ar) įrenginių savininkui pereina ir galimybė statyti valstybinėje žemėje ar jos dalyje, tokia pačia apimtimi, kokią buvo įgijęs ankstesnis statinių ir (ar) įrenginių savininkas.
Statybą leidžiančio dokumento neišdavimo atveju atlyginimas už galimybę statyti valstybinės žemės sklype ar jo dalyje, grąžinamas jį sumokėjusiam asmeniui, raštu pateikus prašymą Valstybinei mokesčių inspekcijai ir dokumentą, patvirtinantį apie statybą leidžiančio dokumento neišdavimą. Atlyginimas už galimybę statyti grąžinamas per 3 mėnesius nuo prašymo jį grąžinti pateikimo. Prašyme nurodoma atlyginimo už galimybę statyti mokėtojo atsiskaitomoji sąskaita, į kurią sugrąžinama įmokėtas atlyginimas. 6. Jeigu valstybinės žemės nuomininko pastatytų naujų ir (ar) rekonstruotų esamų statinių bendras plotas ir (ar) naujais pastatytais, ir (ar) rekonstruotais statiniais užstatytas plotas viršija dydį, už kurį buvo sumokėtas šio straipsnio 3 ir (ar) 4 dalyse nustatytas atlyginimas, nuomininkas privalo į valstybės biudžetą ir savivaldybės, kurios teritorijoje yra žemės sklypas, biudžetą sumokėti trūkstamą atlyginimo sumą ir papildomai 50 procentų atlyginimo už galimybę statyti valstybinėje žemėje dydžio, nurodyto šio straipsnio 3 dalies 2–6 punktuose ir šio straipsnio 4 dalyje, sumą. Iki viso privalomo sumokėti atlyginimo už teisę statyti valstybinėje žemėje dydžio sumokėjimo valstybinės žemės sklypo kadastro duomenys netikslinami ir pastatytų naujų ir (ar) rekonstruotų esamų statinių ar įrenginių statybos ir (ar) rekonstravimo užbaigimas Nekilnojamojo turto registre neregistruojami. 7. Pastatams atnaujinti (modernizuoti) pagal Lietuvos Respublikos valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymą šis straipsnis netaikomas.
Atlyginimas už galimybę statyti valstybinėje žemėje nemokamas:
1) pastatams atnaujinti (modernizuoti) pagal Lietuvos Respublikos valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymą;
2) siekiant įgyvendinti projektus, susijusius su viešuoju interesu: krašto ir valstybės sienos apsaugai; tarptautiniams oro uostams, valstybiniams aerodromams, valstybiniams jūrų uostams ir jų įrenginiams; viešosios geležinkelių infrastruktūros objektams, keliams, elektroninių ryšių infrastruktūros objektams, energetikos objektams ir jų technologiniams priklausiniams statyti, taip pat jiems eksploatuoti reikalingiems visuomenės reikmėms skirtiems inžineriniams statiniams; socialinei infrastruktūrai plėsti
3) atsinaujinančių išteklių energetikos plėtros projektams, kai jie vykdomi Atsinaujinančių išteklių energijos bendrijos ir jos narių, dalininkų ar dalyvių susirinkime savivaldybėms, savivaldybių institucijoms ar įstaigoms priklauso daugiau nei 51 procento balsų dauguma, o šių bendrijų pagrindinė paskirtis – vystyti energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių gamybos įrenginius, mažinant energijos nepriteklių ir (ar) teikti naudą pažeidžiamiems vartotojams;
4) statomiems, rekonstruojamiems inžineriniams statiniams, skirtiems šiame žemės sklype pastatytų ir naudojamų daugiabučių gyvenamųjų namų gyventojų reikmėms (sporto ir vaikų žaidimo aikštelėms, dviračių ir pėsčiųjų takams, šaligatviams, laiptams, pandusams, keltuvams, liftams, įvažoms į daugiabučių gyvenamųjų namų kiemus, automobilių stovėjimo ir dviračių laikymo vietoms įrengti).
Atlyginimas už galimybę statyti valstybinėje žemėje nemokamas:
1) pastatams atnaujinti (modernizuoti) pagal Lietuvos Respublikos valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymą;
2) siekiant įgyvendinti projektus, susijusius su viešuoju interesu: krašto ir valstybės sienos apsaugai; tarptautiniams oro uostams, valstybiniams aerodromams, valstybiniams jūrų uostams ir jų įrenginiams; viešosios geležinkelių infrastruktūros objektams, keliams, elektroninių ryšių infrastruktūros objektams, energetikos objektams ir jų technologiniams priklausiniams statyti, taip pat jiems eksploatuoti reikalingiems visuomenės reikmėms skirtiems inžineriniams statiniams; socialinei infrastruktūrai plėsti
3) atsinaujinančių išteklių energetikos plėtros projektams, kai jie vykdomi Atsinaujinančių išteklių energijos bendrijos ir jos narių, dalininkų ar dalyvių susirinkime savivaldybėms, savivaldybių institucijoms ar įstaigoms priklauso daugiau nei 51 procento balsų dauguma, o šių bendrijų pagrindinė paskirtis – vystyti energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių gamybos įrenginius, mažinant energijos nepriteklių ir (ar) teikti naudą pažeidžiamiems vartotojams;
4) statomiems, rekonstruojamiems inžineriniams statiniams, skirtiems šiame žemės sklype pastatytų ir naudojamų daugiabučių gyvenamųjų namų gyventojų reikmėms (sporto ir vaikų žaidimo aikštelėms, dviračių ir pėsčiųjų takams, šaligatviams, laiptams, pandusams, keltuvams, liftams, įvažoms į daugiabučių gyvenamųjų namų kiemus, automobilių stovėjimo ir dviračių laikymo vietoms įrengti). 8.
pritaikyta šio straipsnio 7 dalyje nurodyta išimtis, paskirtį, kol nėra sumokėtas atlyginimas už galimybę statyti valstybinėje žemėje, jeigu pakeitus paskirtį tokiam statybos objektui išimtis nebūtų taikoma. Statybos objekto duomenys apie pasikeitusią paskirtį Nekilnojamojo turto registre registruojami tik asmenims pateikus dokumentus, patvirtinančius atlyginimo sumokėjimą. 9. Savivaldybės, kaip valstybinės žemės patikėtinės, turi teisę atleisti subjektus nuo Žemės įstatymo 10 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatyto atlyginimo už galimybę statyti valstybinėje žemėje statinius dalies sumokėjimo į savivaldybės biudžetą. Šiems atvejams savivaldybės taryba savo sprendimu nustatyto atskirą tvarką ir kriterijus, kai atlyginimas už galimybę statyti valstybinėje žemėje statinius gali būti nemokamas.“3 straipsnis. 11 straipsnio pakeitimas Pakeisti 11 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„11 straipsnis. Valstybinės žemės nuosavybės teisės
perleidimas
įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka perleidžia:
1) centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas – kai valstybinės žemės sklypai pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus yra priskirti įstatymų nustatyta tvarka parduodamam valstybei arba savivaldybei nuosavybės teise priklausančiam nekilnojamajam turtui arba viešųjų įstaigų, kurių savininkė ar dalininkė, turinti pusę ar daugiau balsų visuotiniame dalininkų susirinkime, yra valstybė, nuosavybės teise priklausantiems statiniams, patalpoms ar jų dalims. Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį sudaro centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo vadovas;
2) Vyriausybė – kai šio ir kitų įstatymų nustatytais atvejais valstybinės žemės sklypai yra perduodami neatlygintinai savivaldybių nuosavybėn;
3) Nacionalinė žemės tarnyba – visais kitais atvejais.
Sprendimą parduoti valstybinės žemės sklypą priima ir valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį sudaro Nacionalinės žemės tarnybos vadovas arba jo įgaliotas teritorinio administracijos padalinio vadovas. 2. Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartyje turi būti numatoma, kad pirkėjas savo lėšomis per 3 mėnesius nuo žemės sklypo perdavimo privalo įregistruoti nuosavybės teisę į žemės sklypą Nekilnojamojo turto registre. Jeigu pirkėjas vengia įregistruoti nuosavybės teisės perėjimo faktą, valstybinės žemės pardavėjas turi kreiptis į teismą su prašymu dėl valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties įregistravimo ir dėl nuostolių, patirtų dėl sutarties neįregistravimo, atlyginimo. 3. Pagal Žemės reformos įstatymą suformuoti valstybinės žemės sklypai parduodami Žemės reformos įstatymo nustatyta tvarka. 4. Valstybinės žemės sklypai, išskyrus šio straipsnio
parduodamą žemės sklypą pasiūlo didžiausią kainą. 5. Valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono:
1) jeigu jie užstatyti fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais ar įrenginiais ir naudojami jiems eksploatuoti pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) naudojimo būdą, išskyrus valstybinės žemės sklypus, kuriuose yra pastatyti laikini statiniai, nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) ir (ar) pastatyti tik neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui, išskyrus šio straipsnio 12 dalyje nurodytą išimtį.
Valstybinės žemės sklypai parduodami tokio dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį;
2) jeigu teisės aktų nustatyta tvarka jie suteikti sodininkų bendrijoms, – šių bendrijų nariams, taip pat kiti mėgėjų sodo teritorijoje esantys žemės sklypai – jų naudotojams. Sodo sklypai, sodininkų bendrijos valdybos sprendimais suteikti bendrijų nariams ir naudotojams iki 1995 m. gegužės 18 d., prilyginami suteiktiems teisės aktų nustatyta tvarka;
3) jeigu teisės aktų nustatyta tvarka jie suteikti individualiems gyvenamiesiems namams statyti miesto ir kaimo gyvenamosiose vietovėse ir už šiuos valstybinės žemės sklypus nustatyta tvarka įmokėtos įmokos pinigais ar valstybės vienkartinėmis išmokomis;
4) jeigu jie įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ir neviršija Vyriausybės nustatyto dydžio, – šių sklypų savininkams;
5) jeigu jie yra su įrengtais akvakultūros tvenkiniais (įskaitant užtvankos įrenginių užimtą žemę), – tvenkiniuose akvakultūrai naudojamų statinių ar įrenginių savininkams.
Iš valstybės įsigyto žemės sklypo pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir veiklos žemės sklype pobūdis (žuvų veisimas, auginimas ir žvejyba akvakultūros tvenkiniuose) keičiamas ne anksčiau kaip po 5 metų nuo šio žemės sklypo įsigijimo dienos;
6) jeigu žemės sklypas valstybei priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise su kitais bendraturčiais – privačiais asmenimis – šiems bendraturčiams, kai nėra galimybės atidalinti valstybei nuosavybės teise priklausančios žemės sklypo dalies ir suformuoti atskiro žemės sklypo ir išskyrus atvejus, kuomet sklypas užstatytas statiniais ir (ar) įrenginiais;
67) kitais valstybinės žemės nuosavybės teisės perleidimą reguliuojančių įstatymų nustatytais atvejais. 6. Parduodamų valstybinės žemės sklypų dydis nustatomas pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus. Didžiausius parduodamų valstybinės žemės sklypų dydžius nustato Žemės reformos ir kiti įstatymai. 7. Valstybinės žemės sklypų pardavimo aukciono būdu ir be aukciono tvarką nustato Vyriausybė. 8. Žemės ūkio paskirties ir miškų ūkio paskirties valstybinės žemės, taip pat gamtos ir kultūros paveldo objektų teritorijose bei kitose saugomose teritorijose esančios valstybinės žemės perleidimo ypatumus gali nustatyti kiti įstatymai. 9.
reikšmės paviršiniams vandens telkiniams, šio įstatymo ir Žemės reformos įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis gali būti perleidžiami fizinių ir juridinių asmenų nuosavybėn. 10. Valstybinės žemės sklypų, reikalingų naujos branduolinės (atominės) elektrinės, nurodytos Lietuvos Respublikos branduolinės (atominės) elektrinės įstatyme, projektui įgyvendinti, perleidimo tvarką ir sąlygas nustato Branduolinės (atominės) elektrinės įstatymas. 11. Prie Nekilnojamojo turto registe įregistruotų statinių ir (ar) įrenginių, kurie vadovaujantis teritorijų planavimo dokumentų sprendiniais, turi būti griaunami, žemės sklypai neformuojami. Šie statiniai ir (ar) įrenginiai išperkami Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka, atlyginant jų rinkos vertę, apskaičiuotą taikant Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualų turto vertinimą, atsižvelgiant tik į esamą statinių ir įrenginių būklę. 12. Valstybinė žemė negali būti parduodama privačion nuosavybėn, jei pagal teritorijų planavimo dokumentus nustatyta, kad statiniai ir (ar) įrenginiai, esantys valstybinėje žemėje turi būti nugriauti (nukelti ar pašalinti).“4 straipsnis. 12 straipsnio pakeitimas Pakeisti 12 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „12 straipsnis. Bendroji dalinė valstybės ir kitų asmenų nuosavybės teisė į žemę Bendroji dalinė valstybės ir savivaldybių arba kitų asmenų žemės nuosavybė atsiranda teisės aktų nustatyta tvarka įsigijus iš valstybės ar valstybei įsigijus iš savivaldybių arba kitų asmenų statinio ar įrenginio užimto žemės sklypo arba vandens telkinio dalį, pagal įstatymus, reglamentuojančius piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimą, atkūrus nuosavybės teises į pagal teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą suformuoto neužstatyto žemės sklypo dalį, taip pat kitais įstatymų nustatytais atvejais.
Šiais atvejais valstybės vardu veikia ir bendraturčio teises į žemės sklypą įgyvendina Nacionalinė žemės tarnyba arba kitas valstybinės žemės patikėtinis, kuriam šio ar kitų įstatymų nustatyta tvarka perduota valstybei priklausanti bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo žemės sklypo dalis.“5 straipsnis. 13 straipsnio pakeitimas Pakeisti 13 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Laisvos valstybinės žemės fondą šio įstatymo ir Vyriausybės nustatyta tvarka
tvarko Nacionalinė žemės tarnyba ir kiti valstybinės žemės patikėtiniai
1Pakeisti 22 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Žemės servitutai nustatomi Civilinio kodekso
nustatytais pagrindais. Servitutų nustatymo administraciniu aktu atvejai ir tvarka nustatomi šiame straipsnyje. Administraciniu aktu servitutai nustatomi Nacionalinės žemės tarnybos Vyriausybės įgaliotos institucijos teritorinio padalinio vadovo sprendimu.“ 2.
Pakeisti 22 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) išnuomotiems ar perduotiems neatlygintinai
naudotis valstybinės žemės sklypams, taip pat savivaldybių ir privačios žemės sklypams, kai pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus numatomas kelio servitutas, suteikiantis teisę įvairiomis transporto priemonėmis privažiuoti ar naudojantis juo kaip pėsčiųjų taku prieiti prie kapinių, rekreacinių ir kitų gyventojams bendrai naudoti skirtų teritorijų bei gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų;“. 3. Pakeisti 22 straipsnio 2 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:
„4) išnuomotiems ar perduotiems neatlygintinai
naudotis valstybinės žemės sklypams, taip pat savivaldybių ir privačios žemės sklypams, kai pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus numatomas servitutas, suteikiantis teisę tiesti centralizuotus (bendrojo naudojimo) inžinerinės infrastruktūros tinklus (požemines ir antžemines komunikacijas), kelius bei takus, jais naudotis ir juos aptarnauti;“. 4.
4Papildyti 22 straipsnio 2 dalį 8, 9 ir 10 punktais:
„8) valstybinės žemės sklypams, patikėjimo teise valdomiems Vyriausybės įgaliotos institucijos, nepažeidžiant teisės aktų ir (ar) teritorijų planavimo dokumentų reikalavimų, jeigu žemės valdos projekte nebuvo numatyti sprendiniai dėl patekimo per šiuos žemės sklypus į kitą žemės sklypą ar statinį arba sprendiniai buvo numatyti, tačiau nebuvo priimti administraciniai aktai, reikalingi servitutams nustatyti;
9) savivaldybių ar privačios žemės sklypams, nepažeidžiant teisės aktų ir (ar) teritorijų planavimo dokumentų reikalavimų, jeigu žemės valdos projekte buvo numatyti sprendiniai dėl patekimo per šiuos žemės sklypus į kitą žemės sklypą ar statinį ir šie sprendiniai buvo suderinti su tarnaujančio daikto savininku, tačiau nebuvo priimti administraciniai aktai, reikalingi servitutams nustatyti;
10) privačios žemės sklypams, nepažeidžiant teisės aktų ir (ar) teritorijų planavimo dokumentų reikalavimų, jeigu rengiant žemės valdos projektą nebuvo numatyti sprendiniai dėl patekimo per šiuos žemės sklypus į kitą žemės sklypą ar statinį.“
ir 2³ dalimis:
„2¹. Savivaldybių ir privačios žemės sklypams servitutai administraciniu aktu
nustatomi tik tada, kai servitutas negali būti suprojektuotas laisvos valstybinės žemės fondo žemei (tais atvejais, kai viešpataujančiuoju tampantis daiktas nesiriboja su laisvos valstybinės žemės fondo žeme arba ribojasi su ja, bet dėl laisvoje valstybinėje žemėje esančių šlaitų, griovių, pelkėtų vietų, miško ar kitų vietovės ypatumų servituto nustatymas šiai žemei neužtikrintų tinkamo viešpataujančiuoju tampančio daikto naudojimo pagal paskirtį). 2². Servitutas nustatomas administraciniu aktu šio straipsnio 2 dalies 10 punkte nurodytu atveju tik tuo atveju, kai Vyriausybės įgaliotai institucijai pateiktas tarnaujančiojo daikto savininko sutikimas. 2³.
2³. Servitutas administraciniu aktu šio straipsnio 2 dalies 10 punkte nurodytais atvejais nustatomas tik tada, kai pateiktas viešpataujančiuoju tampančio daikto savininko prašymas ir Vyriausybės įgaliotos institucijos vadovas arba jo įgaliotas valstybės tarnautojas Vyriausybės nustatyta tvarka nustato, kad, nenustačius servituto, viešpataujančiojo žemės sklypo ar statinio savininkas neturės galimybės naudoti jam priklausančio žemės sklypo ar statinio pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ar statinio paskirtį. Šio straipsnio
žemės valdos projektų ir žemės sklypų planų rengimas finansuojamas valstybės ir
(ar) savivaldybių biudžetų lėšomis Vyriausybės nustatyta tvarka. Fizinių ir
(ar) juridinių asmenų pageidavimu teritorijų planavimo dokumentai arba žemės valdos projektai ir žemės sklypų planai gali būti rengiami jų lėšomis.“
ir ją išdėstyti taip:
„3. Sprendimo nustatyti servitutą negalima priimti,
jeigu iki teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto patvirtinimo neišreikšta viešpataujančiuoju tampančio daikto savininko valia dėl servituto reikalingumo. Viešpataujančiuoju tampančio daikto savininkas savo valią išreiškia Nacionalinei žemės tarnybai Vyriausybės įgaliotai institucijai pateikdamas prašymą dėl siūlomo servituto pagal parengtą teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą nustatymo.
Kai siūloma nustatyti servitutą išnuomotiems ar perduotiems neatlygintinai naudotis valstybinės žemės sklypams, taip pat savivaldybių ir privačios žemės sklypams, kad būtų galima privažiuoti ar prieiti prie kapinių, rekreacinių ir kitų gyventojams bendrai naudoti skirtų teritorijų, gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų, taip pat centralizuotiems (bendrojo naudojimo) inžinerinės infrastruktūros tinklams (požeminėms ir antžeminėms komunikacijoms), keliams ir takams tiesti, jais naudotis ir juos aptarnauti, prašymą dėl siūlomo servituto pagal teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą nustatymo pateikia esamų statinių, prie kurių reikia prieiti ar privažiuoti, savininkai arba patikėjimo teisės subjektai; kai rekreacinėse bei kitose gyventojų bendram naudojimui skirtose teritorijose, gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų teritorijose statinių nėra, – šiose teritorijose esančių žemės sklypų savininkai arba valstybinės žemės patikėtiniai, o kai žemės sklype numatoma tiesti centralizuotus (bendrojo naudojimo) inžinerinės infrastruktūros tinklus (požemines ir antžemines komunikacijas), kelius ir takus, – šių darbų užsakovas. Kai siūloma nustatyti servitutą prieiti ar privažiuoti prie gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų, įrašytų į Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą, valią dėl servituto reikalingumo išreiškia valstybės ar savivaldybės institucija, atsakinga už šių kompleksų ir objektų apsaugą.
Kai siūloma nustatyti servitutą prieiti ar privažiuoti, tiesti inžinerinės infrastruktūros tinklus (požemines ir antžemines komunikacijas), kelius ir takus prie žemės sklypų, reikalingų karinei infrastruktūrai, nurodytai Lietuvos Respublikos mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos įstatymo 6 straipsnio 10 punkte nurodytame sąraše (toliau – žemės sklypai, reikalingi karinei infrastruktūrai), valią dėl servituto reikalingumo išreiškia Krašto apsaugos ministerija ar kita krašto apsaugos sistemos institucija, naudojanti valstybinės žemės sklypą. Jeigu viešpataujančiuoju tampančio daikto patikėtinis yra Nacionalinė žemės tarnyba Vyriausybės įgaliota institucija, jos valia išreiškiama priimant sprendimą dėl servituto nustatymo. Kai siūloma nustatyti servitutą valstybinės žemės sklypams, taip pat savivaldybių ir privačios žemės sklypams, kai įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą numatomas servitutas, suteikiantis teisę tiesti inžinerinius tinklus ar kelius bei takus, jais naudotis ir juos prižiūrėti, valią dėl servituto reikalingumo išreiškia valstybės institucija, atsakinga už ypatingos valstybinės svarbos projekto įgyvendinimą.“
7Pakeisti 22 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:
„9.
Kai servitutai negali būti nustatyti administraciniu aktu ir (ar) kai valstybinės žemės patikėtiniui nesuteikta kompetencija nustatyti servitutą, teisę sudaryti sandorius dėl valstybinės žemės servitutų nustatymo visais atvejais turi Nacionalinė žemės tarnyba., teisę sudaryti sandorius dėl valstybinės žemės servitutų nustatymo turi:
1) savivaldybių tarybos – patikėjimo teise valdomiems valstybinės žemės sklypams, savivaldybės teritorijoje esančių miestų ir miestelių teritorijų ribose, perduotiems Vyriausybės nutarimu ir kai savivaldybės patikėjimo teise valdo valstybinės žemės sklypus kaimiškose teritorijose. Servitutų nustatymo sutartį, vadovaujantis savivaldybės tarybos sprendimu, sudaro ir pasirašo meras arba jo įgaliotas savivaldybės administracijos direktorius;
2) Miškų įstatyme nustatyti subjektai – Vyriausybės nutarimais valstybinės miško žemės sklypams, perduotiems patikėjimo teise, jų valstybinėms funkcijoms atlikti;
3) Vyriausybės įgaliota institucija – visais kitais atvejais, kai kitam valstybinės žemės patikėtiniui teisė sudaryti sandorius dėl valstybinės žemės servitutų nustatymo nesuteikta, gavus šio valstybinės žemės patikėtinio raštišką pritarimą dėl siūlomo nustatyti servituto.“
8Papildyti 22 straipsnį 10 dalimi:
„10. Žemės sklypams, jeigu teritorijų planavimo
dokumente ar žemės valdos projekte nebuvo suprojektuoti sprendiniai dėl patekimo per šiuos žemės sklypus į kitą žemės sklypą ar statinį, tarnaujančiojo žemės sklypo savininkui sutinkant, servitutai gali būti nustatomi sandoriu. Teritorijų planavimo dokumentų arba žemės valdos projektų ir žemės sklypų planų rengimas finansuojamas valstybės ir (ar) savivaldybių biudžetų lėšomis Vyriausybės nustatyta tvarka. Fizinių ir (ar) juridinių asmenų pageidavimu teritorijų planavimo dokumentai arba žemės valdos projektai ir žemės sklypų planai rengiami jų lėšomis.“
9Papildyti 22 straipsnį 11 dalimi:
„11.
Prie servitutų nustatymo sandorių turi būti pridedami žemės sklypų, kuriems nustatomi servitutai, planai, parengti vadovaujantis teisės aktų, nustatančių kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo taisykles, reikalavimais.“
10Papildyti 22 straipsnį 12 dalimi:
„12. Jei atlikus žemės sklypo, kuriam nustatytas servitutas, kadastrinius matavimus kartu su šio žemės sklypo riba keičiasi ir servituto padėtis vietovėje, nekilnojamojo daikto kadastro duomenis nustatantis asmuo apie nustatytus servituto padėties pasikeitimus Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų nustatyta tvarka informuoja viešpataujančiojo daikto savininką.“
1Pakeisti 27 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„27 straipsnis. Konservacinės paskirties žemė
1Konservacinės paskirties žemei priskiriami:
1) rezervatai ir rezervatinės apyrubės, sudarantys tiek savarankiškas saugomas teritorijas, tiek įeinantys į valstybinių parkų ar biosferos stebėsenos (monitoringo) teritorijų rezervatinių zonų sudėtį;
2) valstybės ir savivaldybių saugomų gamtos ir kultūros paveldo objektų, kuriems taikomas rezervinis režimas ir kitų moksliniam pažinimui saugomų kultūros paveldo objektų neištirtų teritorijų ar jų dalių žemės sklypai, kuriuose draudžiama ūkinė veikla, nesusijusi su šių objektų ir jų jais užimtų teritorijų specialia priežiūra, tvarkymu ir apsauga.;
3) neveikiančios (senosios) kapinės. 2. Konservacinės paskirties žemei priskiriami žemės sklypai pagal teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytą naudojimo būdą skirstomi į:
1) gamtinių rezervatų, įskaitant rezervatinių apyrubių ir valstybiniuose parkuose ar biosferos stebėsenos (monitoringo) teritorijose esančių rezervatų zonų, žemės sklypus;
2) saugomų kultūros paveldo objektų ir kultūrinių rezervatų žemės sklypus. 3.
reglamentuoja Saugomų teritorijų įstatymas, Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymas, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymas ir kiti įstatymai.“
išdėstyti taip:
„4. Žemės savininkas apie sprendimą parduoti žemės sklypą ir pardavimo
sąlygas privalo registruotu laišku, įteikiamu pasirašytinai arba raštu per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinę sistemą (toliau – E. pristatymo sistema), jeigu asmens E. pristatymo sistemos elektroninio pristatymo dėžutė yra neaktyvi, pranešimas ar informacija jam siunčiami Viešojo administravimo įstatymo 9 straipsnio 6 dalyje nurodyta tvarka, pranešti šio straipsnio 1 dalyje nurodytam statinių ir įrenginių, esančių parduodamame žemės sklype, savininkui, o kai žemės sklypas parduodamas šio straipsnio 3 dalyje nurodytais atvejais, – Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam padaliniui Vyriausybės įgaliotos institucijos administracijos padaliniui pagal žemės sklypo buvimo vietą. Statinių ir įrenginių savininkas ar Nacionalinės žemės tarnybos Vyriausybės įgaliota institucija vadovas sprendimą pirkti tokį žemės sklypą ar atsisakyti jį pirkti turi priimti per 30 dienų nuo pranešimo gavimo dienos. Jeigu statinių ar įrenginių savininkas ar Nacionalinės žemės tarnybos Vyriausybės įgaliota institucija vadovas atsisako pirkti žemės sklypą arba per nustatytą terminą nepriima sprendimo, privačios žemės savininkas gali perleisti žemės sklypą kitiems asmenims. Jeigu pirmumo teisę pirkti tą patį parduodamą žemės sklypą turintys šio straipsnio 1 ir 3 dalyse nurodyti subjektai šioje dalyje nustatyta tvarka priima sprendimą pirkti tokį žemės sklypą, žemės sklypas parduodamas šio straipsnio 1 dalyje nurodytam subjektui.“
2Papildyti 30 straipsnį 5 dalimi:
„5.
Valstybinės žemės sklypai, esantys pramonės įmonės apsaugos zonose, besiribojantys su sklypais, kuriuose veikia pramonės įmonė, pirmumo teise rinkos sąlygomis parduodami ar išnuomojami pramonės įmonėms atsinaujinančiųjų energijos išteklių plėtrai. Šiuose sklypuose įrengtuose energijos iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių gamybos įrenginiuose pagaminta energija turi būti panaudojama pramonės įmonių reikmėms ir (ar) ūkio poreikiams. Prašymas išduoti leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai arba elektrinės prijungimo prie energetikos tinklų prijungimo sąlygas tinklų operatoriui, kai leidimas plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus nereikalingas, turi būti pateiktas ne vėliau nei per 6 mėnesius nuo žemės sklypo pirkimo-pardavimo ar nuomos sutarties pasirašymo dienos. Kai energijos iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių gamybos įrenginiams taikomos planuojamos ūkinės veiklos atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo ir (ar) planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procedūros, ne vėliau nei per 30 kalendorinių dienų nuo žemės sklypo pirkimo-pardavimo ar nuomos sutarties pasirašymo dienos organizuojamos atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo ir (ar) planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procedūros, o prašymas išduoti leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus arba elektrinės prijungimo prie energetikos tinklų prijungimo sąlygas, kai leidimas plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus nereikalingas, turi būti pateiktas ne vėliau nei per 30 kalendorinių dienų nuo atsakingos institucijos galiojančio teigiamo sprendimo dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių, kai turi būti atliktos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procedūros, priėmimo dienos.
Jei per nustatytą terminą nesikreipiama dėl leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus arba neorganizuojamos atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo ir (ar) planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procedūros arba per leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus arba elektrinės prijungimo prie energetikos tinklų prijungimo sąlygų galiojimo laikotarpį, įskaitant galimus pratęsimus, energijos iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių gamybos įrenginiai nėra išvystomi, žemės sklypo pirkimo-pardavimo ar nuomos sutartis netenka galios. Šiuo atveju žemės sklypas grąžinamas tokios būklės, kokios buvo perduotas, jei sutartyje nenumatyta kitaip.“
straipsnį ir jį išdėstyti taip: „34 straipsnis. Žemės informacinė sistema 1.
erdvinių duomenų rinkiniuose sukauptais ir į vieną sistemą susietais erdviniais duomenimis apie žemę efektyviai planuoti, valdyti ir administruoti valstybinę žemę, elektroninėmis priemonėmis užtikrinti vieningą žemės administravimo ir tvarkymo procesą ir valstybinės žemės patikėtinių įgyvendinimo funkcijas bei jų kontrolę ir žemės naudojimo valstybinę priežiūrą, taip pat tvarkyti ir teikti naudotojams informaciją apie Lietuvos Respublikos žemės fondą, žemės naudmenų sudėtį ir kitą informaciją apie žemę, žemės kiekybines ir kokybines savybes. Žemės valdymo ir naudojimo funkcijos, įskaitant ir valstybinės žemės patikėtinių sutikimų, susitarimų ar sutarčių teikimą, vykdomos naudojantis Žemės informacine sistema. 2. Žemės informacinę sistemą valdo Nacionalinė žemės tarnyba Žemės informacinės sistemos valdytoja - Aplinkos ministerija. Žemės informacinės sistemos tvarkytojas paskiriamas aplinkos ministro tvirtinamuose Žemės informacinės sistemos nuostatuose. 3. Žemės informacinės sistemos tvarkytojas paskiriamas ir šioje sistemoje tvarkomų duomenų turinys, mastas, duomenų įrašymo, tvarkymo ir teikimo tvarka nustatomi Nacionalinės žemės tarnybos tvirtinamuose Žemės informacinės sistemos nuostatuose tvarkytojo funkcijos finansuojamos iš Aplinkos ministerijai atitinkamais metais patvirtintų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų ir (arba) kitų lėšų.“
Pakeisti 35 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„35 straipsnis. Žemės išteklių naudojimo stebėsena
stebėsenos informacinė sistema 1.
Pagrindinis žemės išteklių stebėsenos informacinės sistemos tikslas – sistemingai stebėti, analizuoti ir prognozuoti šalies žemės išteklių naudojimo būklę, nustatyti pokyčius dėl antropogeninio poveikio, pagrįsti racionalaus žemės naudojimo ir aplinkos gerinimo priemones, įvertinti žemės tvarkymo ir administravimo priemonių veiksmingumą ir bei teikti reikiamą statistinę informaciją naudotojams apie žemės naudojimą bei žemės išteklių būklę. 2. Žemės išteklių naudojimo stebėseną stebėsenos informacinę sistemą sudaro:
1) natūralių ir antropogenizuotų žemės naudmenų ir dirvožemio erdvinių duomenų rinkinys ir stebėsena;
2) žemės ūkio naudmenų naudojimo ir apsaugos stebėsena;
3) žemės naudmenų melioracinės būklės ir užmirkimo erdvinių duomenų rinkinys ir stebėsena.;
išteklių naudojimo stebėseną organizuoja Nacionalinė žemės tarnyba, atlieka Žemės ūkio duomenų centras stebėsenos informacinės sistemos valdytoja - Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija. Žemės išteklių stebėsenos informacinės sistemos tvarkytojas paskiriamas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro tvirtinamuose Žemės išteklių stebėsenos informacinės sistemos nuostatuose. 4. Žemės naudojimo ir žemės dangos būklė analizuojama panaudojant naujausią kartografinę medžiagą ir erdvinius duomenis, žemės informacinės sistemos, kitų valstybės informacinių sistemų ir (ar) valstybės registrų duomenis apie gamtos išteklius, kompleksinės aplinkos stebėsenos ir kitų stebėsenų medžiagą Žemės išteklių stebėsenos informacinės sistemos tvarkytojo funkcijos finansuojamos iš Žemės ūkio ministerijai atitinkamais metais patvirtintų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų ir (arba) kitų lėšų. 5. Žemės išteklių naudojimo stebėsenos periodiškumą, struktūrą ir turinį nustato Vyriausybė.“11 straipsnis. VI skyriaus pakeitimas 1.
1Papildyti VI skyrių 35¹ straipsniu ir jį išdėstyti taip:
„35¹ straipsnis. Prašymų ir skundų nagrinėjimo žemėtvarkos srityje tvarka
straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. 2. Prašymai ar skundai Vyriausybės įgaliotai institucijai pateikiami per 20 darbo dienų nuo skundžiamo Vyriausybės įgaliotos institucijos sprendimo žemėtvarkos srityje įteikimo asmeniui, atliktų veiksmų ar atsisakymo juos atlikti (neveikimo) dienos. Jeigu suinteresuotas asmuo praleidžia nustatytą skundo padavimo terminą, šis terminas Vyriausybės įgaliotos institucijos vadovo ar jo įgalioto asmens sprendimu gali būti atnaujintas. Praleistas terminas turi būti ne ilgesnis kaip 6 mėnesiai ir negali būti atnaujintas, išskyrus atvejus, kai dėl sprendimo teisėtumo teisėsaugos institucijos atlieka tyrimą arba kai prašymas ar skundas susijęs su viešuoju interesu. 3. Vyriausybės įgaliotos institucijos valstybės tarnautojų veiksmai (neveikimas), vilkinimas atlikti pagal kompetenciją priskirtas funkcijas skundžiami Viešojo administravimo įstatyme nustatyta tvarka. 4. Vyriausybės įgaliotos institucijos administraciniai sprendimai žemėtvarkos srityje, jeigu šiame įstatyme ar specialiuosiuose įstatymuose nenustatyta kitokia jų apskundimo tvarka, pasirinktinai skundžiami tiesiogiai išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijai arba administraciniam teismui. 5. Vyriausybės įgaliotai institucijai pateikti prašymai ar skundai turi būti išnagrinėti per Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nustatytą terminą. 6. Prašymai ir skundai, kiek to nereglamentuoja šis ar kiti specialieji įstatymai, nagrinėjami Viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka.“
2Papildyti VI skyrių 35² straipsniu ir jį išdėstyti taip:
„35² straipsnis. Prašymų ir skundų nenagrinėjimas, jų nagrinėjimo nutraukimas 1.
Prašymai ir skundai, nenagrinėjami:
pažeidimo teisėsaugos institucijos atlieka tyrimą arba kai prašymas ar skundas susijęs su viešuoju interesu;
patvirtinimo iki prašymo ar skundo padavimo praėjo daugiau kaip 6 mėnesiai, išskyrus atvejus, kai dėl sprendimo teisėtumo teisėsaugos institucijos atlieka tyrimą arba kai prašymas ar skundas susijęs su viešuoju interesu. 2. Skundas visais atvejais nenagrinėjamas, jeigu jo padavimo metu nuo skundžiamų sprendimų priėmimo praėjo daugiau kaip 5 metai, išskyrus viešojo intereso gynimo atvejus. Nurodytas terminas skaičiuojamas nuo skundžiamo sprendimo įteikimo suinteresuotam asmeniui, atliktų veiksmų ir (ar) atsisakymo juos atlikti (neveikimo) dienos. 3. Jeigu šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytos aplinkybės paaiškėja pradėjus nagrinėti skundą, skundo nagrinėjimo procedūra nutraukiama. 4. Pranešimas dėl skundo nenagrinėjimo pateikiamas per 5 darbo dienas nuo jo užregistravimo Vyriausybės įgaliotoje institucijoje dienos, o pranešimas dėl prašymo ar skundo nagrinėjimo nutraukimo – per 5 darbo dienas nuo aplinkybių, sudarančių pagrindą nutraukti nagrinėjimą, paaiškėjimo dienos. 5. Šio įstatymo 35¹ ir 35² straipsniuose nustatyta tvarka netaikoma žemės naudojimo valstybinei priežiūrai, kuri vykdoma Teritorijų planavimo, statybos ir žemės naudojimo valstybinės priežiūros įstatymo nustatyta tvarka.“
37 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip:
„10. Žemės konsolidacijos projektų ir žemės paėmimo visuomenės
poreikiams projektų rengimo ir įgyvendinimo taisykles tvirtina Vyriausybė.
Specialiojo teritorijų planavimo žemėtvarkos dokumentų ir žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisykles (toliau – Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklės), tvirtina žemės ūkio ministras kartu su aplinkos ministru ministras. Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo metodiką tvirtina aplinkos ministras, suderinęs su žemės ūkio ministru. Ypatingos valstybinės svarbos žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektai rengiami Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo nustatyta tvarka.“
37 straipsnio 12 dalį ir ją išdėstyti taip: „12. Su žemėtvarkos planavimu žemės valdos projektais susiję veiksmai atliekami automatizuotai per Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinę sistemą. Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinės sistemos paskirtis, organizacinė, informacinė ir funkcinė struktūra, kaupiamų duomenų šaltiniai nustatomi aplinkos ministro tvirtinamuose Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinės sistemos nuostatuose.“
Pakeisti 39 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Kaimo plėtros žemėtvarkos projektus Nacionalinės žemės tarnybos Vyriausybės
įgaliota institucija vadovas ar jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas tvirtina po to, kai juos nustatyta tvarka patikrina valstybinę žemėtvarkos specialiojo teritorijų planavimo žemėtvarkos dokumentų ir jų rengimo procesų priežiūrą atliekanti institucija..“
1.
taip: „1) pagal detaliajame plane (arba vietovės lygmens bendrajame plane, kuriame nustatytas detaliųjų planų teritorijos naudojimo reglamentas), numatančiame tik žemės sklypų formavimo ir (ar) pertvarkymo principus, nustatytus teritorijos naudojimo reglamentus suformuojami nauji žemės sklypai arba pertvarkomos esamų žemės sklypų ribos vadovaujantis detaliajame plane šiuose planuose numatytais žemės sklypų formavimo ir (ar) pertvarkymo principais ir nustatoma ar keičiama pagrindinė žemės sklypo naudojimo paskirtis, naudojimo būdas;“. 2. Pakeisti 40 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) žemės sklypai padalijami, atidalijami, sujungiami ar perdalijami, išskyrus atvejus, kai tai draudžia įstatymai ar kiti teisės aktai, ir šio straipsnio 9 ir 13 dalyje nustatytą atvejį dalyse nustatytus atvejus, jeigu nepažeidžiamas teisės aktuose ir (ar) teritorijų planavimo dokumentuose nustatytas leidžiamasis užstatymo intensyvumas ir (ar) tankis (išskyrus atvejus, kai faktinį užstatymo intensyvumą ir (ar) tankį numatoma mažinti planuojant padidinti žemės sklypo plotą). Sodybų, vieno ar dviejų butų gyvenamosios paskirties pastatų su pagalbinio ūkio paskirties pastatais žemės sklypų leistinas užstatymo tankis nustatytas teisės aktuose, išskyrus atvejus, kai teritorijų planavimo dokumentuose jis nustatytas mažesnis;“. 3. Pakeisti 40 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų finansavimo, rengimo, derinimo,
visuomenės informavimo ir šių projektų tikrinimo ir tvirtinimo, keitimo bei koregavimo tvarka nustatoma Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklėse.“ 4.
Pakeisti 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 40 straipsnio 7 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) suderintus ir Nacionalinės žemės tarnybos Vyriausybės įgaliotos institucijos patikrintus žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus tvirtina meras Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklėse, patvirtintose aplinkos ministro, nustatyta tvarka. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas tvirtinamas tik gavus Nacionalinės žemės tarnybos Vyriausybės įgaliotos institucijos išvadą, kad šį projektą tvirtinti tikslinga.“
straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip: „9. Du bendrą ribą turintys žemės sklypai gali būti perdalijami nerengiant žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto. Tvarka ir atvejai, kai žemės sklypai pertvarkomi nerengiant žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto, nustatomi Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklėse. Sprendimą dėl šių perdalijimo būdu patikslintų žemės sklypų plotų ir ribų patvirtinimo pagal žemės savininkų ir mero suderintus žemės sklypų planus priima Nacionalinės žemės tarnybos Vyriausybės įgaliotos institucijos vadovas ar jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas valstybės tarnautojas.“
6Papildyti 40 straipsnį 11 dalimi:
„11. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai
keičiami, kai projekto iniciatorius (-iai) pageidauja pakeisti projekto sprendinius, kurie nėra įgyvendinti. Sprendimą pakeisti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą tvirtina meras, suderinęs su Vyriausybės įgaliota institucija.
Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai keičiami Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklėse nustatyta tvarka, laikantis šiame įstatyme nustatytų žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo proceso reikalavimų ir taikant tą pačią dokumento tvirtinimo procedūrą.“
7Papildyti 40 straipsnį 12 dalimi:
„12. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai gali būti koreguojami taisant
technines klaidas, tikslinant projektą Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklėse nustatyta tvarka.“
8Papildyti 40 straipsnį 13 dalimi:
„13. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai nerengiami:
kurios patenka į detaliaisiais planais (arba vietovės lygmens bendraisiais planais, kuriuose nustatytas detaliųjų planų teritorijos naudojimo reglamentas) suplanuotas teritorijas arba į teritorijas, kurioms šie planai pradėti rengti ir (ar) pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą numatomi rengti, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytus atvejus;
statybai, kai Teritorijų planavimo įstatyme nustatytais atvejais turi būti rengiami detalieji planai (arba vietovės lygmens bendrieji planai, kuriuose nustatytas detaliųjų planų teritorijos naudojimo reglamentas).“
dalimi: „5¹.
Žemėtvarkos planavimo dokumentus rengiančių ir įgyvendinančių asmenų veiklos pažeidimai pagal pobūdį skirstomi į:
ištaisyti nedelsiant ir kuriuos pašalinti gali patys žemėtvarkos planavimo dokumentus rengiantys ir įgyvendinantys asmenys;
asmenims atsirasti arba dėl kurių galėjo atsirasti žala tretiesiems asmenims ir kuriuos pašalinti gali patys žemėtvarkos planavimo dokumentus rengiantys ir įgyvendinantys asmenys;
tretiesiems asmenims ir kurių patys žemėtvarkos planavimo dokumentus rengiantys ir įgyvendinantys asmenys negali pašalinti.“
išdėstyti taip:
„6. . Jeigu žemėtvarkos planavimo dokumentus rengiantis ir
įgyvendinantis asmuo nepašalino mažareikšmio teisės aktų reikalavimų pažeidimo, Vyriausybės įgaliota institucija pateikia rašytinį nurodymą jį pašalinti ir nustatomas ne ilgesnis kaip 5 darbo dienų terminas pažeidimui pašalinti, kuris gali būti pratęstas vieną kartą dar 5 darbo dienoms ir pateikti pažeidimo pašalinimą įrodančius dokumentus. Vyriausybės įgaliotai institucijai nustačius nešiurkštų kvalifikacijos pažymėjimo turėtojo žemėtvarkos planavimo dokumentus rengiančio ir įgyvendinančio asmens veiklos pažeidimą, asmuo įspėjamas raštu, kad ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo įspėjimo gavimo dienos turi pašalinti nustatytą pažeidimą ir pateikti šio pažeidimo pašalinimo įrodymo pašalinimą įrodančius dokumentus. Nešiurkščiu pažeidimu laikomas toks įstatymų, kitų teisės aktų, reglamentuojančių žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimą, pažeidimas, kuris nesukelia pagrindo žalai tretiesiems asmenims atsirasti ir kurį pašalinti gali pats kvalifikacijos pažymėjimo turėtojas.
Kvalifikacijos pažymėjimų pažymėjimo galiojimas sustabdomas 3 mėnesiams, jeigu iki termino, per kurį turėjo pašalinti pažeidimus, pabaigos kvalifikacijos pažymėjimo turėtojas žemėtvarkos planavimo dokumentus rengiantis ir įgyvendinantis asmuo nepateikė pažeidimų pažeidimo pašalinimo įrodymo pašalinimą įrodančių dokumentų.“
3Pakeisti 41 straipsnio 9 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) asmenys, rengdami žemėtvarkos planavimo dokumentus, šiurkščiai pažeidė įstatymų, kitų teisės aktų, reglamentuojančių žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimą, reikalavimus. Šiurkščiu pažeidimu laikomas toks įstatymų, kitų teisės aktų, reglamentuojančių žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimą, pažeidimas, dėl kurio atsirado arba galėjo atsirasti žala tretiesiems asmenims;“. 16 straipsnis. 43 straipsnio pakeitimas Pakeisti 43 straipsnio ir jį išdėstyti taip: „43 straipsnis. Valstybinė žemėtvarkos planavimo dokumentų ir jų rengimo procesų priežiūra
atliekama kontroliuojant dokumentų rengimo, derinimo ir svarstymo procedūras, tikrinant sprendinių atitiktį teisės aktų reikalavimams . 2. Valstybinės žemėtvarkos planavimo dokumentų ir jų rengimo procesų priežiūros tvarką nustato Vyriausybė. 3. Valstybinę žemėtvarkos planavimo dokumentų ir jų rengimo procesų priežiūrą atlieka Nacionalinė žemės tarnyba Vyriausybės įgaliota institucija. 4. Žemės valdos projektų ir jų rengimo procesų priežiūra reglamentuojama Vyriausybės nustatyta tvarka, o specialiojo teritorijų planavimo žemėtvarkos dokumentų ir jų rengimo priežiūrą reglamentuoja Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo, statybos ir žemės naudojimo valstybinės priežiūros įstatymas.“
45 straipsnio 1 dalies nuostatą iki dvitaškio ir ją išdėstyti taip: „1. Žemė ir joje esantis kitas privatus nekilnojamasis turtas visuomenės poreikiams iš privačios žemės savininkų gali būti paimama, panaikinamos daiktinės teisės į žemę ir joje esantį kitą nekilnojamąjį turtą ir gavus subjektų nustačiusių suvaržymus sutikimus, paimam turtui Nekilnojamojo turto registre įregistruoti suvaržymai, ir privačios žemės nuomos ir panaudos sutartys prieš terminą nutraukiamos arba tam tikslui valstybinės žemės nuomos ir panaudos sutartys prieš terminą nutraukiamos tik išimtiniais atvejais Nacionalinės žemės tarnybos Vyriausybės įgaliotos institucijos vadovo sprendimu pagal valstybės institucijos, asmens, nurodyto šio straipsnio 5 dalyje, ar savivaldybės tarybos prašymą, kai ši žemė pagal specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ar vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentus, įskaitant valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentus, parengtus Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka, tenkinant viešąjį interesą reikalinga:“. 2. Pripažinti netekusiu galios 45 straipsnio 1 dalies 10 punktą. 10) branduolinės energetikos objektams statyti (įrengti), eksploatuoti, eksploatavimui nutraukti ir radioaktyviųjų atliekų atliekynams prižiūrėti po uždarymo. 3. Papildyti 45 straipsnį 4, 5 ir 6 dalimis: „4.
Iki žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto patvirtinimo projektą įgyvendinanti institucija, gavusi numatomų paimti žemės sklypų savininkų sutikimą, inicijuoja numatomų paimti visuomenės poreikiams žemės sklypų, kurių ribų posūkio taškų koordinatės nenustatytos valstybinėje koordinačių sistemoje, kadastrinius matavimus. Patikslinti žemės sklypų kadastro duomenys įrašomi Nekilnojamojo turto kadastre projektą įgyvendinančios institucijos prašymu ir lėšomis.“
visuomenės poreikiams, nurodo, kad tokiam projektui įgyvendinti yra taikomas šis įstatymas, ir nurodo projektą įgyvendinančią instituciją. Projektą įgyvendinanti institucija gali įgalioti savo reguliavimo srities:
atlikti dalį šiame įstatyme reglamentuotų žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrų, finansuojamų įgyvendinamo projekto lėšomis;
2) valstybės įmones, kurių savininko teises ir pareigas jos įgyvendina, ar akcines bendroves, uždarąsias akcines bendroves, kurių valstybei nuosavybės teise priklausančios akcijos suteikia daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime arba kurių valstybės valdomai bendrovei nuosavybės teise priklausančios akcijos suteikia ne mažiau kaip 2/3 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, atlikti dalį šiame įstatyme reglamentuotų su viešojo administravimo veikla nesusijusių žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrų, finansuojamų įgyvendinamo projekto lėšomis. 6.
valstybinėje žemėje esantys statiniai ir (ar) įrenginiai, prie kurių šio įstatymo 9 straipsnio 25 dalyje nustatyta tvarka žemės sklypai neformuojami, išperkami Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka, atlyginant jų rinkos vertę, apskaičiuotą taikant Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualų turto vertinimą, atsižvelgiant į esamą statinių ir įrenginių būklę.“18 straipsnis. 46 straipsnio pakeitimas
išdėstyti taip:
„1. Valstybės institucija ar savivaldybės taryba, teikdamos Nacionalinės žemės
tarnybos teritoriniam padaliniui Vyriausybės įgaliotos institucijos administracijos padaliniui pagal žemės sklypo buvimo vietą prašymą paimti žemę visuomenės poreikiams, privalo pagrįsti, kad konkretus visuomenės poreikis objektyviai egzistuoja ir negalės būti patenkintas, jeigu nebus paimtas konkretus žemės sklypas, taip pat nurodyti konkrečius tikslus, kuriems numatoma panaudoti paimamą visuomenės poreikiams žemę. Žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuota institucija, siekdama pagrįsti tiek konkretaus visuomenės poreikio objektyvų egzistavimą, tiek tam poreikiui patenkinti reikalingo konkretaus žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams būtinumą, Vyriausybės nustatyta tvarka turi atlikti sąnaudų ir naudos analizę. Prašymas paimti žemę visuomenės poreikiams turi būti pagrįstas šios analizės rezultatais, taip pat visuomeninės naudos, efektyvumo ir racionalumo principais. Valstybės institucija ar savivaldybės taryba, teikdamos prašymą paimti žemę visuomenės poreikiams, taip pat raštu praneša raštu per E. pristatymo sistemą, žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui apie tokio prašymo pateikimą ir nurodo konkrečius tikslus, kuriems įgyvendinti numatoma panaudoti paimamą žemę.
Jeigu asmens E. pristatymo sistemos elektroninio pristatymo dėžutė yra neaktyvi, pranešimas ar informacija jam siunčiami Viešojo administravimo įstatymo 9 straipsnio 6 dalyje nurodyta tvarka.“
2Pakeisti 46 straipsnio 2 dalies nuostatą iki dvitaškio ir ją išdėstyti taip:
„2. Kai Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis padalinys Vyriausybės įgaliota institucija per 30 kalendorinių dienų nuo prašymo paimti žemę visuomenės poreikiams gavimo dienos išnagrinėja valstybės institucijos ar savivaldybės tarybos prašymą paimti žemę visuomenės poreikiams, Nacionalinės žemės tarnybos Vyriausybės įgaliota institucija vadovas priima sprendimą pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, jeigu:“. 3. Pakeisti 46 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Sprendimą pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą Nacionalinės
žemės tarnybos Vyriausybės įgaliota institucija vadovas gali priimti be valstybės institucijos ar savivaldybės tarybos prašymo, kai žemės paėmimas visuomenės poreikiams reikalingas įstatymams, kuriuose nustatytas konkretus visuomenės poreikis, kuriam paimamas tam tikroje vietoje esantis tam tikro ploto žemės sklypas, tiesiogiai įgyvendinti, taip pat kai Nacionalinė žemės tarnyba yra Vyriausybės įgaliota institucija pati suinteresuota žemės paėmimu suinteresuota institucija. Kai žemės paėmimas visuomenės poreikiams reikalingas įstatymui, kuriame nustatytas konkretus visuomenės poreikis, kuriam paimamas tam tikroje vietoje esantis tam tikro ploto žemės sklypas, tiesiogiai įgyvendinti, tame įstatyme turi būti nurodyta žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuota institucija.
Kai Nacionalinė žemės tarnyba Vyriausybės įgaliota institucija yra žemės paėmimu suinteresuota institucija, sprendimas pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą priimamas, jeigu tenkinamos šio straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytos sąlygos.“
4Papildyti 46 straipsnį 3¹ dalimi:
„3¹. Iki žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto
patvirtinimo projektą įgyvendinanti institucija, gavusi numatomų paimti žemės sklypų savininkų sutikimą, inicijuoja numatomų paimti visuomenės poreikiams žemės sklypų, kurių ribų posūkio taškų koordinatės nenustatytos valstybinėje koordinačių sistemoje, kadastrinius matavimus. Patikslinti žemės sklypų kadastro duomenys įrašomi Nekilnojamojo turto kadastre projektą įgyvendinančios institucijos prašymu ir lėšomis.“
išdėstyti taip:
„5. Apie Nacionalinės žemės tarnybos Vyriausybės
įgaliotos institucijos vadovo sprendimą per 5 darbo dienas nuo jo priėmimo dienos pranešama institucijai, suinteresuotai žemės sklypo paėmimu. Jeigu priimamas sprendimas pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, apie tai registruotu laišku, įteikiamu pasirašytinai, pranešama žemės sklypo, kurį numatoma paimti visuomenės poreikiams, savininkui ir (ar) kitam naudotojui per E. pristatymo sistemą. Jeigu asmens E. pristatymo sistemos elektroninio pristatymo dėžutė yra neaktyvi, pranešimas ar informacija jam siunčiami Viešojo administravimo įstatymo 9 straipsnio 6 dalyje nurodyta tvarka.
Jeigu registruoto laiško registruotosios pašto siuntos nepavyksta įteikti žemės sklypo, kurį numatoma paimti visuomenės poreikiams, savininkui ir
(ar) kitam naudotojui, per 5 darbo dienas nuo tada, kai Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis padalinys Vyriausybės įgaliota institucija įsitikina, kad registruoto laiško registruotosios pašto siuntos nepavyksta įteikti žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui, apie sprendimą pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą viešai paskelbiama viename iš nacionalinių ir viename iš žemės sklypo buvimo vietos laikraščių (jeigu toks leidžiamas), Vyriausybės įgaliotos institucijos interneto svetainėje. Šis informavimo būdas taikomas ir tuo atveju, kai nežinoma žemės sklypo, kurį numatoma paimti visuomenės poreikiams, savininko ir (ar) kito naudotojo gyvenamoji vieta. Informacija apie sprendimą pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą visais atvejais taip pat viešai skelbiama Nacionalinės žemės tarnybos Vyriausybės įgaliotos institucijos interneto svetainėje. Skelbiamoje informacijoje nurodoma Nacionalinės žemės tarnybos Vyriausybės įgaliotos institucijos vadovo sprendimo pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą data ir numeris; žemės sklypo, kurį arba kurio dalį numatoma paimti visuomenės poreikiams, kadastro numeris; adresas: savivaldybė, miestas ar kaimas, gatvė, numeris; žemės sklypo savininkas (bendraturčiai) ir (ar) kiti naudotojai, daiktinių teisių turėtojai (jeigu jų yra).
Jeigu apie sprendimą pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą viešai paskelbiama viename iš nacionalinių ir viename iš žemės sklypo buvimo vietos laikraščių (jeigu toks leidžiamas) Vyriausybės įgaliotos institucijos interneto svetainėje, laikoma, kad žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui apie sprendimą pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą pranešta skelbimo išspausdinimo viename iš nacionalinių laikraščių dieną ir informacijos paskelbimo interneto svetainėje dieną. Apie sprendimą pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą nedelsiant, ne vėliau kaip kitą darbo dieną, pranešama Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui, kuris Nekilnojamojo turto registro nuostatuose nustatyta tvarka Nekilnojamojo turto registre įregistruoja šį juridinį faktą. Nuo juridinio fakto – priimtas sprendimo sprendimas pradėti žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą – įregistravimo Nekilnojamojo turto registre žemės sklypo savininkas neturi teisės jo perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti daiktinių teisių į šį žemės sklypą, taip pat neturi teisės šio žemės sklypo pertvarkyti (atidalyti, padalyti, perdalyti, sujungti).“
6Pakeisti 46 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Nacionalinės žemės tarnybos Vyriausybės įgaliotos institucijos sprendimas pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą ar jos nepradėti skundžiamas administraciniam teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
Skundas turi būti išnagrinėtas per 45 kalendorines dienas nuo skundo priėmimo dienos, o apeliacinis skundas dėl pirmosios instancijos administracinio teismo sprendimo – per 45 kalendorines dienas nuo apeliacinio skundo priėmimo dienos. Kai yra keli skundai dėl to paties sprendimo pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą ar jos nepradėti, teismas privalo visus skundus sujungti į vieną bylą ir ją išnagrinėti per 45 kalendorines dienas nuo skundų sujungimo dienos. Teismui priėmus sprendimą, kad konkretus visuomenės poreikis objektyviai egzistuoja ir negalės būti patenkintas, jeigu nebus paimtas konkretus žemės sklypas ar jo dalis, arba per nustatytą terminą neapskundus sprendimo pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros, konkretaus visuomenės poreikio egzistavimas negali būti ginčijamas vėlesniais žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros etapais.“
išdėstyti taip: „7. Kai Nacionalinės žemės tarnybos Vyriausybės įgaliota institucija vadovas priima sprendimą pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą ir pasibaigia šio sprendimo apskundimo terminas, o jeigu toks sprendimas buvo apskųstas – įsiteisėja administracinio teismo sprendimas netenkinti skundo dėl Nacionalinės žemės tarnybos Vyriausybės įgaliotos institucijos vadovo sprendimo pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, šio įstatymo 48 straipsnyje nustatytais atvejais ir tvarka rengiamas žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektas arba paimamo visuomenės poreikiams žemės sklypo planas ir šio įstatymo 47 straipsnio
žemės ir kito turto vertinimas ir parengiama turto vertinimo ataskaita.
Į žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto teritoriją privaloma įtraukti laisvos valstybinės žemės, kuri ribojasi su paimamu privačios žemės sklypu, plotą, kuriame pagal teisės aktus vietoj paimamo visuomenės poreikiams žemės sklypo gali būti formuojamas suteikiamas nuosavybėn kitas žemės sklypas. Prireikus projekto rengimo metu atliekamas privačios ir (ar) valstybinės žemės padalijimas suformuojant atskirą žemės sklypą, paimamą visuomenės poreikiams. Šie žemėtvarkos darbai atliekami šio įstatymo 48 straipsnyje nustatyta tvarka. Duomenis apie po padalijimo suformuotus žemės sklypus Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui pateikia Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis padalinys Vyriausybės įgaliota institucija, kai apie tai per E. pristatymo sistemą praneša žemės sklypo savininkui ir (ar) kitam naudotojui.
Jeigu asmens E. pristatymo sistemos elektroninio pristatymo dėžutė yra neaktyvi, pranešimas ar informacija jam siunčiami Viešojo administravimo įstatymo 9 straipsnio 6 dalyje nurodyta tvarka, registruotu laišku, įteikiamu pasirašytinai, praneša žemės sklypo savininkui ir (ar) kitam naudotojui, o jeigu registruoto laiško registruotosios pašto siuntos nepavyksta įteikti žemės sklypo, kurį numatoma paimti visuomenės poreikiams, savininkui ir
(ar) kitam naudotojui, per 5 darbo dienas nuo tada, kai įsitikina, kad registruoto laiško registruotosios pašto siuntos nepavyksta įteikti žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui, arba kai nežinoma žemės savininko ir (ar) kito naudotojo gyvenamoji vieta, viešai paskelbia viename iš nacionalinių ir viename žemės sklypo buvimo vietos laikraščių (jeigu toks leidžiamas) Vyriausybės įgaliotos institucijos interneto svetainėje. Jeigu apie paimamo visuomenės poreikiams žemės sklypo padalijimą viešai paskelbiama viename iš nacionalinių ir viename iš žemės sklypo buvimo vietos laikraščių (jeigu toks leidžiamas), laikomaLaikoma, kad žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui apie sprendimą padalyti paimamą visuomenės poreikiams žemės sklypą pranešta skelbimo išspausdinimo viename iš nacionalinių laikraščių pranešimo paskelbimo Vyriausybės įgaliotos institucijos interneto svetainėje dieną. Po padalijimo suformuotus žemės sklypus Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis padalinys Vyriausybės įgaliota institucija įregistruoja Nekilnojamojo turto registre padalyto žemės sklypo savininko vardu.
Žyma apie Juridinis faktas juridinį faktą – pradėtą pradėta žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą procedūra
8Pakeisti 46 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:
„8. Kai atliekami šio straipsnio 7 dalyje nurodyti veiksmai, žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui šio įstatymo 47 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka siūloma sudaryti sutartį dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams ir atlyginimo už ją. Nacionalinės žemės tarnybos Vyriausybės įgaliota institucija vadovas sprendimą paimti žemės sklypą visuomenės poreikiams priima per 20 darbo dienų nuo pakeistų žemės sklypo kadastro duomenų įrašymo arba po pertvarkymo suformuotų žemės sklypų įregistravimo Nekilnojamojo turto kadastre ir Nekilnojamojo turto registre, pagal patvirtintą žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektą arba paimamo visuomenės poreikiams žemės sklypo planą ir sutartį dėl atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemę, kuri sudaroma tarp privačios žemės savininko ir (ar) kito naudotojo ir prašymą paimti žemę visuomenės poreikiams pateikusios institucijos, arba tik pagal patvirtintą žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektą, arba paimamo visuomenės poreikiams žemės sklypo planą ir turto vertinimo ataskaitą, jeigu sutartis dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams ir atlyginimo už ją nesudaroma. Sprendime paimti žemę visuomenės poreikiams nurodoma paimamo žemės sklypo rinkos vertė, su žemės paėmimu susiję nuostoliai, apskaičiuoti šio įstatymo 47 straipsnyje nustatyta tvarka, ir jų atlyginimo būdas.
Šis sprendimas per 5 darbo dienas nuo jo priėmimo dienos išsiunčiamas žemės sklypo paėmimu suinteresuotai institucijai ir registruotu laišku, įteikiamu pasirašytinai, per E. pristatymo sistemą žemės sklypo savininkui ir (ar) kitam naudotojui, taip pat – Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui. Jeigu asmens E. pristatymo sistemos elektroninio pristatymo dėžutė yra neaktyvi, pranešimas ar informacija jam siunčiami Viešojo administravimo įstatymo 9 straipsnio 6 dalyje nurodyta tvarka, o jeigu registruoto laiško registruotosios pašto siuntos nepavyksta įteikti žemės sklypo, kurį numatoma paimti visuomenės poreikiams, savininkui ir (ar) kitam naudotojui, per 5 darbo dienas nuo tada, kai Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis padalinys Vyriausybės įgaliota institucija įsitikina, kad registruoto laiško registruotosios pašto siuntos nepavyksta įteikti žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui, apie sprendimą paimti žemę visuomenės poreikiams viešai paskelbiama viename iš nacionalinių ir viename iš žemės sklypo buvimo vietos laikraščių (jeigu toks leidžiamas), Vyriausybės įgaliotos institucijos interneto svetainėje. Šis informavimo būdas taip pat taikomas ir tuo atveju, kai nežinoma žemės sklypo, kurį numatoma paimti visuomenės poreikiams, savininko ir (ar) kito naudotojo gyvenamoji vieta.
Skelbiamoje informacijoje nurodoma Nacionalinės žemės tarnybos Vyriausybės įgaliotos institucijos vadovo sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams data ir numeris; žemės sklypo, kuris arba kurio dalis paimama visuomenės poreikiams, kadastro numeris, plotas (jeigu paimama žemės sklypo dalis, – po žemės sklypo pertvarkymo suformuoto paimamo žemės sklypo plotas); adresas: savivaldybė, miestas arba kaimas, gatvė, numeris; žemės sklypo savininkas (bendraturčiai), kiti naudotojai, daiktinių teisių turėtojai (jeigu jų yra). Jeigu apie sprendimą paimti žemę visuomenės poreikiams viešai paskelbiama viename iš nacionalinių ir viename iš žemės sklypo buvimo vietos laikraščių (jeigu toks leidžiamas), laikomaLaikoma, kad žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui apie sprendimą paimti žemę visuomenės poreikiams pranešta skelbimo išspausdinimo viename iš nacionalinių laikraščių pranešimo paskelbimo Vyriausybės įgaliotos institucijos interneto svetainėje dieną.“
9Pakeisti 46 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:
„9. Ginčai dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto arba paimamo visuomenės
poreikiams žemės sklypo plano rengimo ir tvirtinimo, taip pat dėl atlyginimo už paimamą visuomenės poreikiams žemę dydžio nustatymo nagrinėjami bendrosios kompetencijos apygardos teisme pagal visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo buvimo vietą. Jeigu Nacionalinės žemės tarnybos Vyriausybės įgaliota institucija vadovas priima sprendimą paimti žemę visuomenės poreikiams ir suinteresuota institucija šio įstatymo 47 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka kreipiasi į teismą dėl leidimo paimti žemės sklypą pagal priimtą sprendimą dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams, šie ginčai nagrinėjami pagal ginčo teisenos taisykles.“
10Papildyti 46 straipsnį 10 dalimi:
„10.
Po žemės padalijimo liekantiems, visuomenės poreikiams nepaimamiems žemės sklypams taikomos Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo 8 straipsnio 3 dalies nuostatos.“
11Papildyti 46 straipsnį 11 dalimi:
„11. Jeigu asmens E. pristatymo sistemos elektroninio pristatymo dėžutė yra neaktyvi
arba neveikia, pranešimas ar informacija siunčiami per E. pristatymo sistemą ir įteikiami registruotąja pašto siunta:
adresu – žemės savininkui ir (ar) kitam žemės naudotojui asmeniškai arba kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių (vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams), sutuoktiniui) Jeigu pranešimas ar informacija įteikiamas ne pačiam adresatui, dokumentą priėmęs asmuo privalo esant pirmai galimybei perduoti jį adresatui;
adresu – juridinio asmens vadovui, valdymo organams.“
12Papildyti 46 straipsnį 12 dalimi:
„12. Pranešimo ar informacijos įteikimo diena laikoma kita darbo diena po jų
išsiuntimo per E. pristatymo sistemą, kai elektroninio pristatymo dėžutė yra aktyvi, arba įteikimo šio straipsnio 11 dalyje nurodytiems asmenims diena.“19 straipsnis. 47 straipsnio pakeitimas
47 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Kai privačios žemės sklypas paimamas visuomenės poreikiams, žemės savininkui ir
(ar) kitam naudotojui turi būti teisingai atlyginama už žemę ir turto iškėlimą iš visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo išlaidos pinigais pagal rinkos vertę arba žemės savininko rašytiniu sutikimu jam suteikiamas valstybinės žemės sklypas, kuris ribojasi su paimamu visuomenės poreikiams žemės sklypu, taip pat žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui pinigais atlyginama paimamoje visuomenės poreikiams žemėje esančių želdinių, sodinių, medynų tūrio, negauto derliaus ir įdėtų lėšų žemės ūkio produkcijai ir miškui auginti vertė bei kiti savininko ir (ar) kito naudotojo nuostoliai, patirti dėl žemės sklypo ir jame statomų ar jau pastatytų statinių, įrenginių, žemės sklype esančių želdinių, sodinių paėmimo visuomenės poreikiams. Paimamo žemės sklypo rinkos vertė apskaičiuojama pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą, nustatytus iki žymos juridinio fakto apie pradėtą žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą įregistravimo Nekilnojamojo turto registre apie pradėtą žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą padarymo, taikant Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualų turto vertinimą, o turto vertinimo metodas parenkamas atsižvelgiant į turto ir verslo vertinimą reglamentuojančius teisės aktus. Žemės sklype esančių želdinių, sodinių, medynų tūrio, negauto derliaus ir įdėtų lėšų žemės ūkio produkcijai ir miškui auginti vertė ir suteikiamo valstybinės žemės sklypo rinkos vertė apskaičiuojamos taikant Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualų turto vertinimą, o turto vertinimo metodas parenkamas atsižvelgiant į turto ir verslo vertinimą reglamentuojančius teisės aktus.
Jeigu visuomenės poreikiams paimamas statiniais, išskyrus gyvenamosios paskirties pastatą, ar įrenginiais užstatomas ar užstatytas žemės sklypas, už jau pastatytus ar statomus žemės sklype asmenims nuosavybės teise priklausančius statinius, išskyrus gyvenamosios paskirties pastatą, turi būti atlyginama pinigais pagal rinkos vertę, kuri apskaičiuojama taikant Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualų turto vertinimą, o turto vertinimo metodas parenkamas atsižvelgiant į turto ir verslo vertinimą reglamentuojančius teisės aktus. Jeigu visuomenės poreikiams paimamas žemės sklypas, kuriame vykdoma ūkinė komercinė veikla, žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui atlyginami nuostoliai, susiję su ūkinės komercinės veiklos paimamame visuomenės poreikiams žemės sklype nutraukimu ar apribojimu, pridėtinės vertės mokesčio taikymu, ir kurių dydis apskaičiuojamas taikant Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualų turto vertinimą, o apskaičiavimo metodas parenkamas atsižvelgiant į turto ir verslo vertinimą reglamentuojančius teisės aktus. Jeigu visuomenės poreikiams paimamas gyvenamosios paskirties pastatu užstatytas žemės sklypas, nuostolių už gyvenamosios paskirties pastatą suma apskaičiuojama atliekant individualų turto vertinimą bent dviem turto vertinimo metodais, parinktais pagal turto ir verslo vertinimą reglamentuojančius teisės aktus, o savininkui ir (ar) kitam naudotojui atlyginama ta verte, kuri yra didesnė.
Kitais atvejais, apskaičiuojant visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo, jame esančių statinių ir įrenginių rinkos vertę, turi būti atsižvelgiama į tą pačią žemės verčių zoną žemės verčių žemėlapiuose patenkančių žemės sklypų, statinių ir įrenginių sandoriuose, sudarytuose nuo teritorijų planavimo dokumento, kuriame numatytas konkretus visuomenės poreikis, patvirtinimo iki turto vertinimo ataskaitos parengimo, nurodytų tokių nekilnojamųjų daiktų kainų pokytį. Visuomenės poreikiams paimamo turto vertinimą užsako ir už turto vertinimo darbus sumoka žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuota institucija. Visuomenės poreikiams paimamo turto vertinimo ataskaita galioja 12 mėnesių nuo jos parengimo dienos, jeigu per jos galiojimo laikotarpį žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektas nepatvirtinamas, žemės paėmimu suinteresuota institucija privalo turto vertinimo ataskaitą atnaujinti.“
2Pakeisti 47 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Jeigu žemės savininkas sutinka su vertinimo ataskaitoje nustatytu atlyginimu ir
pasirenka atlyginimo būdą – kito žemės sklypo, kuris ribojasi su paimamu visuomenės poreikiams žemės sklypu, suteikimą, – žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekte pagal vertinimo ataskaitoje nustatytą visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo rinkos vertę formuojamas numatomas suteikti nuosavybėn žemės sklypas, kuris turi būti lygiavertis paimamam visuomenės poreikiams žemės sklypui arba mažesnės vertės, negu paimamas visuomenės poreikiams žemės sklypas.
Kai suformuojamas žemės sklypas, sudaroma sutartis dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams ir atlyginimo už ją. Jeigu suformuoto žemės sklypo vertė mažesnė už vertinimo ataskaitoje nustatytą paimamo visuomenės poreikiams žemės sklypo rinkos vertę, žemės sklypų vertės skirtumas atlyginamas pinigais. Didžiausią numatomo suteikti nuosavybėn žemės sklypo dydį, žemės sklypo formavimo ir suteikimo procedūrą nustato Vyriausybė. Žemės sklypas, kuriuo numatoma atlyginti už paimamą visuomenės poreikiams žemės sklypą, formuojamas valstybinėje žemėje, kurios nenumatoma grąžinti natūra pagal įstatymus, reglamentuojančius piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimą. Sprendimą suteikti valstybinės žemės sklypą, kuris ribojasi su paimamu visuomenės poreikiams žemės sklypu, Nacionalinės žemės tarnybos Vyriausybės įgaliota institucija vadovas priima kartu su sprendimu paimti žemę visuomenės poreikiams. Bet kuriuo žemės sklypo, kuris ribojasi su paimamu visuomenės poreikiams žemės sklypu, formavimo etapu žemės savininkui nesutikus su formuojamo žemės sklypo dydžiu ir (ar) ribomis, žemės sklypo formavimo procedūra nutraukiama. Jeigu žemės savininkas sutinka, kad jam už paimamą visuomenės poreikiams žemės sklypą būtų atlyginama pinigais, sudaroma sutartis dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams ir atlyginimo už ją.
Valstybinės žemės patikėtinių, kurių patikėjimo teisė į visuomenės poreikiams paimtame žemės sklype esančius statinius (ir) ar įrenginius įregistruota Nekilnojamojo turto registre, patiriamos šių statinių
(ir) ar įrenginių administravimo ir (ar) priežiūros, išlaikymo, taip pat griovimo išlaidos padengiamos iš atitinkamam projektui finansuoti skirtų lėšų.“
išdėstyti taip:
„10. Kai žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuota institucija atsiskaito su
paimamos žemės savininku ir (ar) kitu naudotoju pagal sutartį dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams ir atlyginimo už ją, Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis padalinys Vyriausybės įgaliota institucija paimamą visuomenės poreikiams žemės sklypą įregistruoja Nekilnojamojo turto registre kaip valstybinę žemę, o valstybės nuosavybės teisę į statinius ir įrenginius, esančius paimtame visuomenės poreikiams žemės sklype, Nekilnojamojo turto registre įregistruoja žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuota institucija.
Jeigu ginčas dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto rengimo ir tvirtinimo ar atlyginimo dydžio nagrinėjamas teisme, Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis padalinys Vyriausybės įgaliota institucija paimamą visuomenės poreikiams žemės sklypą įregistruoja Nekilnojamojo turto registre kaip valstybinę žemę, o žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuota institucija statinius ir įrenginius, esančius paimamame visuomenės poreikiams žemės sklype, gali įregistruoti tik tuo atveju, kai žemės paėmimu suinteresuota institucija teismo sprendime nurodytomis sąlygomis atsiskaito su paimamo visuomenės poreikiams žemės sklypo savininku ir (ar) kitu naudotoju, išskyrus atvejus, kai teismo nutartimi leidžiama paimtą visuomenės poreikiams žemės sklypą įregistruoti Nekilnojamojo turto registre kaip valstybinę žemę iki ginčo dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto rengimo ir tvirtinimo ar dėl atlyginimo dydžio už paimamą visuomenės poreikiams žemę išsprendimo. Nuosavybės teisė į paimamą visuomenės poreikiams žemę, statinius ir įrenginius pereina valstybei nuo žemės sklypo, statinių ir įrenginių įregistravimo Nekilnojamojo turto registre kaip valstybės nuosavybės momento. Įregistravus valstybės nuosavybę, žyma apie juridinį faktą juridinis faktas, nurodytą nurodytas šio įstatymo 46 straipsnio 5 dalyje, panaikinama išregistruojamas.“ 4.
Papildyti 47 straipsnį 12, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 19 ir 20 dalimis ir jas išdėstyti taip:
„12. Kai visuomenės poreikiams paimtame žemės sklype esantis statinys žemės
paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuotos institucijos teikiamas registruoti Nekilnojamojo turto registre valstybės nuosavybės teise, žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuotos institucijos prašyme nurodomas ir šio statinio patikėtinis – vienas iš šio įstatymo 45 straipsnio 5 dalyje nurodytų subjektų, atsižvelgiant į subjekto vykdomą veiklą, nustatytą jo steigimo dokumentuose ir (ar) teisės aktuose. Šis prašymas yra patikėjimo teisės įregistravimo Nekilnojamojo turto registre pagrindas. 13. Įregistravus valstybės nuosavybės teisę ir šio straipsnio 12 dalyje nurodyto subjekto patikėjimo teisę į visuomenės poreikiams paimtame žemės sklype esančius statinius ir (ar) įrenginius Nekilnojamojo turto registre, žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuota institucija ne vėliau kaip per 5 darbo dienas apie tai raštu praneša subjektui, kurio patikėjimo teisė įregistruota. 14. Visuomenės poreikiams paimtame žemės sklype esančių statinių ir (ar) įrenginių patikėtinis gali būti keičiamas, žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuotos institucijos sprendimu perduodant visuomenės poreikiams paimtame žemės sklype esančius statinius ir (ar) įrenginius valdyti, naudoti ir disponuoti jais patikėjimo teise kitiems šio įstatymo 45 straipsnio 5 dalyje nurodytiems subjektams.
Žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuota institucija, priėmusi sprendimą perduoti visuomenės poreikiams paimtame žemės sklype esančius statinius ir (ar) įrenginius valdyti, naudoti ir disponuoti jais patikėjimo teise, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas kreipiasi į Nekilnojamojo turto registro tvarkytoją dėl atitinkamo subjekto patikėjimo teisės į visuomenės poreikiams paimtame žemės sklype esančius statinius ir (ar) įrenginius įregistravimo ir praneša subjektui, kurio patikėjimo teisė įregistruota, šio straipsnio 13 dalyje nustatyta tvarka. 15. Subjektai, kurių patikėjimo teisė į visuomenės poreikiams paimtame žemės sklype esančius statinius ir (ar) įrenginius įregistruota Nekilnojamojo turto registre, šiuos statinius ir (ar) įrenginius valdo, naudoja ir disponuoja jais patikėjimo teise įstatymų, kuriuose reguliuojami valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo teisiniai santykiai, nustatyta tvarka, išskyrus šiame įstatyme nustatytas išimtis. Kai Nekilnojamojo turto registre įregistruojama šio įstatymo 45 straipsnio 5 dalies 2 punkte nurodyto subjekto patikėjimo teisė į visuomenės poreikiams paimtame žemės sklype esančius statinius ir (ar) įrenginius, turto patikėjimo sutartis su šiuo subjektu nesudaroma.
Sprendimus dėl visuomenės poreikiams paimtame žemės sklype esančių statinių ir (ar) įrenginių pripažinimo nereikalingais arba netinkamais (negalimais) naudoti ir jų nurašymo, nepriklausomai nuo turto vieneto likutinės vertės, priima šių statinių ir (ar) įrenginių patikėtinis, gavęs žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuotos institucijos rašytinį sutikimą. 16. Visuomenės poreikiams paimtame žemės sklype esantys statiniai ir (ar) įrenginiai jų patikėtinio sprendimu žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuotos institucijos ar jos įgalioto šio straipsnio 12 dalyje nurodyto subjekto nustatyta tvarka gali būti suteikti laikinai (iki statybą leidžiančio dokumento išdavimo) naudotis fiziniam asmeniui (-ms), iš kurio (-ių) šie statiniai ir (ar) įrenginiai buvo paimti visuomenės poreikiams. 17. Visuomenės poreikiams paimtas ir valstybės vardu įregistruotas žemės sklypas (jo dalis) iki statybą leidžiančio dokumento išdavimo Vyriausybės įgaliotos institucijos sprendimu jos nustatyta tvarka suderinus su projektą įgyvendinančia institucija gali būti suteiktas laikinai naudotis žemės ūkio veiklai žemės savininkui, iš kurio šis žemės sklypas buvo paimtas visuomenės poreikiams, ar kitam naudotojui, su kuriuo sudaryta žemės nuomos, panaudos ar kitą naudojimosi teisę suteikianti sutartis (dokumentas) prieš terminą buvo nutraukta paimant šį žemės sklypą visuomenės poreikiams. 18.
vykdyti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūras ir paaiškėjus, kad visuomenės poreikiams reikalingas paimti žemės sklypas nuosavybės teise priklauso valstybei ir šis valstybinės žemės sklypas nėra išnuomotas, suteiktas panaudai ar kitais teisėtais pagrindais suteiktas naudotis tretiesiems asmenims, visuomenės poreikiams paimamas tik šiame žemės sklype esantis nekilnojamasis turtas už jį teisingai atlyginant. Šis nekilnojamasis turtas visuomenės poreikiams paimamas taikant šiame įstatyme numatytas žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūras. 19. Visuomenės poreikiams paimamoje žemėje esančių sodinių, želdinių, medynų tūrio ar negauto derliaus vertė neatlyginama, jeigu Vyriausybės įgaliotos institucijos ir žemės savininko ir (ar) kito naudotojo rašytiniu susitarimu žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui po atlikto turto vertinimo iš žemės sklypo, paimamo visuomenės poreikiams, paliekama teisė pačiam išsikelti sodinius, želdinius, medynus ar nusiimti derlių. 20. Išlaidos už inžinerinių statinių ir(ar) įrenginių iškėlimą iš visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo neatlyginamos, jeigu Vyriausybės įgaliotos institucijos ir žemės savininko/patikėtinio ir (ar) kito naudotojo rašytiniu susitarimu, suinteresuotos institucijos įgaliotas subjektas inžinerinių statinių ir(ar) įrenginių iškėlimą įvykdys projekto, kurio įgyvendinimui vykdomas žemės paėmimo visuomenės poreikiams statybos metu.“
5Buvusią 47 straipsnio 12 dalį laikyti atitinkamai 21 dalimi. 6. Pakeisti 47 straipsnio 21 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1221.
Kai nuo sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams priėmimo dienos praėjus ne daugiau kaip 10 metų pagal Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka naujai parengtus arba pakeistus detaliuosius planus vietovės lygmens kompleksinio ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentus žemės sklypo nenumatoma naudoti reikmėms, kurioms šis žemės sklypas paimtas visuomenės poreikiams, Nacionalinė žemės tarnyba Vyriausybės įgaliota institucija privalo raštu pasiūlyti žemės savininkui, iš kurio šis žemės sklypas paimtas visuomenės poreikiams, išpirkti jį šį žemės sklypą už kainą, nustatytą atlikus individualų turto vertinimą pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą. Apie sutikimą išpirkti žemės sklypą buvęs žemės savininkas Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam padaliniui Vyriausybės įgaliotai institucijai pagal žemės sklypo buvimo vietą turi pranešti per 6 mėnesius nuo pasiūlymo gavimo dienos. Žemės sklypo išpirkimas įforminamas įstatymų nustatyta tvarka sudaroma žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartimi. Kai buvęs žemės savininkas atsisako išpirkti žemės sklypą arba per nustatytą terminą nepraneša apie sutikimą išpirkti žemės sklypą, taip pat kai nuo sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams priėmimo dienos praėjo daugiau kaip 10 metų, žemės sklypas valdomas, naudojamas ir juo disponuojama įstatymų nustatyta tvarka, netaikant šio straipsnio 11 dalyje nustatyto apribojimo.“
išdėstyti taip:
„1. Žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektų rengimą ir įgyvendinimą savo
lėšomis organizuoja žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuotos institucijos. Prašymus paimti žemę visuomenės poreikiams projektų organizatoriai paduoda Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam padaliniui Vyriausybės įgaliotos institucijos administracijos padaliniui pagal žemės sklypo buvimo vietą.
Kai Nacionalinės žemės tarnybos vadovas priima Priėmusi sprendimą dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros pradžios, Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis padalinys Vyriausybės įgaliota institucija išduoda žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto rengimo reikalavimų sąrašą. Žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto rengimo reikalavimų sąrašas išduodamas, kai paimamas visuomenės poreikiams žemės sklypas ir (ar) po žemės sklypo dalies, reikalingos visuomenės poreikiams, atidalijimo ar padalijimo liekantis žemės sklypas (-ai) nesuprojektuotas (-i) detaliajame plane ar specialiojo teritorijų planavimo dokumente, taip pat kai yra su paimamu privačios žemės sklypu besiribojantis laisvos valstybinės žemės plotas, kuriame pagal teisės aktus gali būti formuojamas vietoj paimamo visuomenės poreikiams žemės sklypo suteikiamas nuosavybėn kitas žemės sklypas. Kai paimamas visuomenės poreikiams žemės sklypas ir po žemės sklypo dalies, reikalingos visuomenės poreikiams, atidalijimo ar padalijimo liekantis žemės sklypas (-ai) suprojektuotas (-i) detaliajame plane ar specialiojo teritorijų planavimo dokumente, vietoj žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto Nekilnojamojo turto kadastro nuostatuose nustatyta tvarka rengiami nurodytų suprojektuotų žemės sklypų planai.“
2Pakeisti 48 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuota institucija, gavusi Nacionalinės
žemės tarnybos teritorinio padalinio Vyriausybės įgaliotos institucijos išduotą žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto rengimo reikalavimų sąrašą, Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka parenka žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto rengėją ir su juo sudaro sutartį dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto rengimo.
Kai vietoj žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto rengiami žemės sklypų planai, žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuota institucija žemės sklypų planų rengėją parenka Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka.“
3Pakeisti 48 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Kai valstybinę žemėtvarkos planavimo dokumentų ir jų rengimo procesų priežiūrą atliekanti institucija nustatyta tvarka patikrina žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektus, juos tvirtina Nacionalinės žemės tarnybos Vyriausybės įgaliota institucija vadovas ar jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas.“21 straipsnis. 49 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 49 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„49 straipsnis. Žemės konsolidacijos projektų parengiamieji darbai
1Žemės konsolidacijos projektai rengiami tik kaimo gyvenamosiose vietovėse. Žemės konsolidacijos projektų rengimą organizuoja Žemės ūkio duomenų centras
Vyriausybės įgaliota institucija ar kitas juridinis asmuo (toliau – žemės konsolidacijos projektą organizuojanti Vyriausybės įgaliota institucija). Žemės konsolidacijos projektas gali būti rengiamas tik tose kadastro vietovėse, kurias apima patvirtintas savivaldybės ar jos dalies bendrasis planas. 2. Prašymus rengti žemės konsolidacijos projektą žemės savininkai, savivaldybės taryba, valstybinės žemės patikėtiniai paduoda Žemės ūkio duomenų centrui žemės konsolidacijos projektą organizuojančiai Vyriausybės įgaliotai institucijai.
Nustatęs Nustačiusi, kad rengti projektą pageidauja ne mažiau kaip 5 žemės sklypų, esančių vienoje arba keliose bendrą ribą turinčiose kadastro vietovėse, ne mažiau kaip 5 savininkai, savivaldybės taryba ar valstybinės žemės patikėtiniai, Žemės ūkio duomenų centras žemės konsolidacijos projektą organizuojanti Vyriausybės įgaliota institucija numato preliminarią teritoriją žemės konsolidacijos projektui rengti, nustato šioje teritorijoje esančių žemės sklypų savininkus, valstybinės žemės patikėtinius bei kitus naudotojus ir organizuoja šios vietovės žemės savininkų, savivaldybės tarybos ir valstybinės žemės patikėtinių susirinkimą. Į susirinkimą žemės savininkai, savivaldybės tarybos ir valstybinės žemės patikėtinių įgalioti asmenys kviečiami raštu ne vėliau kaip prieš 10 kalendorinių dienų iki susirinkimo dienos. Konsoliduojami tik tie valstybinės žemės sklypai, kurie ribojasi su prašymus rengti žemės konsolidacijos projektą pateikusių privačios žemės savininkų ir (ar) savivaldybės žemės sklypais arba kurie yra greta tokių žemės sklypų ir juos skiria tik keliai, grioviai ar kanalai. Susirinkime:
konsolidacijos projektą;
rengimo organizacinius klausimus, įgaliojimai, rinkimo tvarka, atstovavimo kvotos ir sąlygos;
rengimo organizacinius klausimus. 3.
organizuojančios Vyriausybės įgaliotos institucijos numatytoje preliminarioje teritorijoje žemės konsolidacijos projektui rengti nėra valstybinės ir savivaldybės žemės sklypų, susirinkimo sprendimai yra teisėti, kai jame dalyvauja ne mažiau kaip du trečdaliai žemės sklypų, numatomų įtraukti į teritoriją žemės konsolidacijos projektui rengti, savininkų ir šiems sprendimams pritaria ne mažiau kaip pusė susirinkime dalyvavusių žemės savininkų. Žemės sklypo bendraturčiai balsuodami susirinkime turi vieną balsą. Žemės savininkas, turintis kelis žemės sklypus, priklausančius nuosavybės teise jam vienam ir (ar) kartu su kitais bendraturčiais, balsuodamas susirinkime turi vieną balsą. 4. Kai kartu su privačios žemės sklypais į teritoriją žemės konsolidacijos projektui rengti numatoma įtraukti valstybinės ir savivaldybės žemės sklypus, susirinkimo sprendimai yra teisėti, jeigu jame dalyvauja Žemės ūkio duomenų centro žemės konsolidacijos projektą organizuojančios Vyriausybės įgaliotos institucijos įgaliotas asmuo valstybės tarnautojas, numatomų konsoliduoti valstybinės žemės sklypų patikėtinių įgalioti asmenys, savivaldybės tarybos įgaliotas asmuo savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas, jeigu numatoma konsoliduoti savivaldybės žemės sklypus, ir ne mažiau kaip du trečdaliai žemės savininkų ir sprendimams pritaria Žemės ūkio duomenų centro žemės konsolidacijos projektą organizuojančios Vyriausybės įgaliotos institucijos įgaliotas asmuo valstybės tarnautojas, valstybinės žemės sklypų patikėtinių įgalioti asmenys ir savivaldybės tarybos įgaliotas asmuo savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas bei ne mažiau kaip pusė susirinkime dalyvavusių žemės savininkų. Žemės sklypo bendraturčiai balsuodami susirinkime turi vieną balsą. Žemės savininkas, turintis kelis žemės sklypus, priklausančius nuosavybės teise jam vienam ir (ar) kartu su kitais bendraturčiais, balsuodamas susirinkime turi vieną balsą.
įgyvendinimo procedūras, taip pat sudarant žemės konsolidacijos sutartį, Žemės ūkio duomenų informacijos centrui žemės konsolidacijos projektą organizuojančiai Vyriausybės įgaliotai institucijai atstovauja jos vadovas arba vadovo įgaliotas asmuo valstybės tarnautojas, kitiems valstybinės žemės patikėtiniams atstovauja jų įgalioti asmenys – valstybės tarnautojai arba, jeigu valstybinės žemės patikėtinis neturi valstybės tarnautojų, kiti darbuotojai, o savivaldybėms – savivaldybės tarybos įgalioti asmenys, atliekantys savivaldybės vietos valdžios ir (ar) viešojo administravimo funkcijas: savivaldybės tarybos nariai, meras, savivaldybės administracijos direktorius arba kiti savivaldybės administracijos valstybės tarnautojai. 6.
susirinkimo kiekvienas konsoliduoti žemės sklypus pageidaujantis žemės savininkas, savivaldybės taryba, jeigu numatoma konsoliduoti savivaldybės žemės sklypus, ir valstybinės žemės patikėtiniai, jeigu numatoma konsoliduoti valstybinės žemės sklypus, ne vėliau kaip per vieną mėnesį žemės konsolidacijos projekto rengimo organizatoriui Žemės ūkio duomenų centrui žemės konsolidacijos projektą organizuojančiai Vyriausybės įgaliotai institucijai pateikia rašytinį sutikimą dalyvauti žemės konsolidacijos projekte, kurį rengiant ir įgyvendinant bus konsoliduojami sutikimą davusio asmens turimi žemės sklypai, nurodydamas numatomus konsoliduoti žemės sklypus ir įsipareigojimą nepagrįsto atsisakymo ar vengimo dalyvauti žemės konsolidacijos projekte ir (ar) sudaryti žemės konsolidacijos sutartį atveju atlyginti išlaidas, susijusias su jo turimų žemės sklypų pertvarkymu rengiant ir įgyvendinant žemės konsolidacijos projektą, taip pat išlaidas, patirtas tikslinant žemės konsolidacijos projektą dėl nepagrįsto atsisakymo ar vengimo jame dalyvauti ir (ar) sudaryti žemės konsolidacijos sutartį. Kai žemės sklypas priklauso keliems asmenims, sutikimą dalyvauti žemės konsolidacijos projekte turi duoti kiekvienas žemės sklypo bendraturtis. Nacionalinė žemės tarnyba Vyriausybės įgaliota institucija vietoj sutikimo dalyvauti žemės konsolidacijos projekte Žemės ūkio duomenų centrui žemės konsolidacijos projektą organizuojančiai Vyriausybės įgaliotai institucijai perduoda numatomų konsoliduoti jos patikėjimo teise valdomų valstybinės žemės sklypų sąrašą.
Žemės ūkio duomenų centras Žemės konsolidacijos projektą organizuojanti Vyriausybės įgaliota institucija, patvirtinęs patvirtinusi teritorijos žemės konsolidacijos projektui rengti ribas, nuo šio sprendimo priėmimo dienos įgyja patikėjimo teisę į Nacionalinės žemės tarnybos Vyriausybės įgaliotos institucijos sąraše nurodytus valstybinės žemės sklypus ir per 5 darbo dienas pateikia prašymą Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui įregistruoti šią teisę Nekilnojamojo turto registre. Nacionalinės žemės tarnybos Vyriausybės įgaliotos institucijos patikėjimo teisė į šiuos valstybinės žemės sklypus pasibaigia nuo Žemės ūkio duomenų centro žemės konsolidacijos projektą organizuojančios Vyriausybės įgaliotos institucijos sprendimo patvirtinti teritorijos žemės konsolidacijos projektui rengti ribas priėmimo dienos dieną. 7. Teritorija žemės konsolidacijos projektui rengti, apimanti numatomus konsoliduoti žemės sklypus, turi būti ne mažesnė kaip 100 ha. 8. Negali būti konsoliduojami ir žemės konsolidacijos sutarties objektu negali būti areštuoti žemės sklypai arba žemės sklypai, esantys teisminio ginčo, tiesiogiai susijusio su žemės sklypu ir teisėmis į jį, objektu. 9. Numatomų konsoliduoti privačios žemės sklypų savininkai, savivaldybės taryba, jeigu numatoma konsoliduoti savivaldybės žemės sklypus, arba valstybinės žemės patikėtiniai, jeigu numatoma konsoliduoti valstybinės žemės sklypus, apie žemės sklypų konsolidaciją privalo registruotu laišku, įteikiamu pasirašytinai, pranešti tretiesiems asmenims, turintiems teises į šiuos žemės sklypus, įregistruotus Nekilnojamojo turto registre.
Konsoliduojami gali būti tik tie žemės sklypai, į kuriuos tretieji asmenys turi daiktines teises, įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, jeigu tretieji asmenys duoda rašytinius sutikimus dėl žemės sklypų konsolidacijos. Trečiojo asmens, turinčio daiktines teises, išskyrus servitutą ir hipoteką, į numatomą konsoliduoti žemės sklypą, sutikime papildomai turi būti nurodyta, kad asmuo sutinka iki žemės konsolidacijos sutarties sudarymo su konsoliduojamo žemės sklypo savininku išspręsti klausimą dėl daiktinių teisių į konsoliduojamą žemės sklypą pasibaigimo. 10. Žemės ūkio duomenų centras Žemės konsolidacijos projektą organizuojanti Vyriausybės įgaliota institucija tvirtina teritorijos ribas, skirtas žemės konsolidacijos projektui rengti, ribas ir su Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniu padaliniu Vyriausybės įgaliota institucija suderintą žemės konsolidacijos projekto rengimo reikalavimų sąrašą, taip pat priima sprendimą rengti žemės konsolidacijos projektą.
Žemės konsolidacijos projekto teritorijai priskiriama žemė, dėl kurios Žemės ūkio duomenų centrui konsolidacijos projektą organizuojančiai Vyriausybės įgaliotai institucijai pateikti sutikimai dalyvauti šiame žemės konsolidacijos projekte, valstybinės žemės sklypai, kuriuos Žemės ūkio duomenų centrui žemės konsolidacijos projektą organizuojančiai Vyriausybės įgaliotai institucijai perdavė Nacionalinė žemės tarnyba Vyriausybės įgaliota institucija ir kurių patikėtinis yra Žemės ūkio duomenų centras pati žemės konsolidacijos projektą organizuojanti Vyriausybės įgaliota institucija, taip pat privati žemė, kurios savininkai nepateikė sutikimų dalyvauti žemės konsolidacijos projekte, bet pageidauja parduoti žemės sklypus (jų dalis) šio žemės konsolidacijos projekto rengimo metu. 11. Jeigu sutikimą dalyvauti žemės konsolidacijos projekte pateikęs asmuo perleidžia jam priklausantį žemės sklypą (jo dalį), priskirtą žemės konsolidacijos projekto teritorijai, kitiems asmenims, tokio žemės sklypo (jo dalies) perleidimo sutartyje turi būti nurodyta, kad žemės sklypą (jo dalį) įsigyjantis asmuo sutinka dalyvauti žemės konsolidacijos projekte ir kad žemės sklypą (jo dalį) perleidęs asmuo privalo per vieną mėnesį nuo žemės sklypo (jo dalies) perleidimo apie tai raštu pranešti Žemės ūkio duomenų centrui žemės konsolidacijos projektą organizuojančiai Vyriausybės įgaliotai institucijai.
Jeigu žemės sklypą perleidęs asmuo per nustatytą terminą nepraneša Žemės ūkio duomenų centrui žemės konsolidacijos projektą organizuojančiai Vyriausybės įgaliotai institucijai apie žemės sklypo (jo dalies) savininko pasikeitimą ir jo sutikimą dalyvauti konsolidacijos projekte, žemės savininkas, pateikęs sutikimą, nurodytą šio straipsnio 6 dalyje, laikomas nepagrįstai atsisakiusiu dalyvauti žemės konsolidacijos projekte. 12. Iki sprendimo pritarti žemės konsolidacijos projekto žemės vertinimo planui teritorijos žemės konsolidacijos projektui rengti ribos keičiamos ir nauji žemės sklypai priskiriami šiai teritorijai Žemės konsolidacijos projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklėse nustatyta tvarka. Sprendimą pakeisti teritoriją žemės konsolidacijos projektui rengti priima Žemės ūkio duomenų centras žemės konsolidacijos projektą organizuojanti Vyriausybės įgaliota institucija. Žemės sklypų, priskiriamų teritorijai žemės konsolidacijos projektui rengti, savininkai, valstybinės žemės patikėtiniai ar savivaldybės taryba iki sprendimo pakeisti šią teritoriją turi pateikti Žemės ūkio duomenų centrui žemės konsolidacijos projektą organizuojančiai Vyriausybės įgaliotai institucijai sutikimą, nurodytą šio straipsnio 6 dalyje.
Teritorijai žemės konsolidacijos projektui rengti papildomai priskiriami valstybinės žemės sklypai, patikėjimo teise valdomi Nacionalinės žemės tarnybos Vyriausybės įgaliotos institucijos, Žemės ūkio duomenų centrui žemės konsolidacijos projektą organizuojančiai Vyriausybės įgaliotai institucijai perduodami šio straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka. 13. Žemės ūkio duomenų centro Žemės konsolidacijos projektą organizuojančios Vyriausybės įgaliotos institucijos sprendimas patvirtinti arba pakeisti žemės konsolidacijos projekto teritorijos ribas turi būti suderintas su Nacionaline žemės tarnyba Vyriausybės įgaliota institucija pagal kompetenciją. 14. Žemės ūkio duomenų centras Žemės konsolidacijos projektą organizuojanti Vyriausybės įgaliota institucija per 5 darbo dienas nuo sprendimo patvirtinti arba pakeisti teritoriją žemės konsolidacijos projektui rengti priėmimo dienos Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui pateikia prašymą kiekvieno žemės sklypo, nurodyto sprendime patvirtinti ar pakeisti teritoriją žemės konsolidacijos projektui rengti, registro įraše padaryti žymą apie juridinio fakto įregistruoti juridinį faktą – žemės sklypo priskyrimo sklypas priskirtas teritorijai žemės sklypo konsolidacijos projektui rengti – įregistravimą. 15. Žemės konsolidacijos projekto rengėjas parenkamas Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka.“22 straipsnis. 50 straipsnio pakeitimas Pakeisti 50 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4.
Žemės vertinimo planui turi pritarti visi vertinamoje teritorijoje esančių ir numatomų konsoliduoti žemės sklypų savininkai, savivaldybės tarybos įgaliotas asmuo savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas, kai konsoliduojami savivaldybės žemės sklypai, ir valstybinės žemės patikėtinių įgalioti asmenys, kai konsoliduojami valstybinės žemės sklypai. Kai konsoliduojami valstybinės žemės sklypai, žemės vertinimo planui visais atvejais turi pritarti Žemės ūkio duomenų centro žemės konsolidacijos projektą organizuojančios Vyriausybės įgaliotos institucijos įgaliotas asmuo valstybės tarnautojas, neatsižvelgiant į tai, kad Žemės ūkio duomenų centras žemės konsolidacijos projektą organizuojanti Vyriausybės įgaliota institucija nėra konsoliduojamų valstybinės žemės sklypų patikėtinis. Ginčai dėl žemės vertinimo sprendžiami teismo tvarka.“
dvitaškio ir ją išdėstyti taip:
„1. Pradėjęs rengti žemės konsolidacijos projektą, jo rengėjas organizuoja
konsolidacijos projekte dalyvaujančių asmenų – konsoliduojamų privačios žemės sklypų savininkų, savivaldybės tarybos įgalioto asmens, jeigu konsoliduojami savivaldybės žemės sklypai, valstybinės žemės patikėtinių įgaliotų asmenų, jeigu konsoliduojami valstybinės žemės sklypai, – susirinkimus. Susirinkimui pirmininkauja susirinkimo dalyvių išrinktas asmuo. Susirinkimo sprendimai yra teisėti, jeigu šiems sprendimams jiems pritaria ne mažiau kaip trys ketvirtadaliai visų sutikimą dalyvauti žemės konsolidacijos projekte pateikusių žemės savininkų, kurių žemės sklypai priskirti teritorijai žemės konsolidacijos projektui rengti.
Kai žemės konsolidacijos projekto teritorijai priskiriami valstybinės ir savivaldybės žemės sklypai, susirinkimo sprendimai yra teisėti, jeigu jame dalyvauja Žemės ūkio duomenų centro žemės konsolidacijos projektą organizuojančios Vyriausybės įgaliota institucija įgaliotas asmuo, valstybinės žemės patikėtinių įgalioti asmenys, jeigu konsoliduojamų valstybinės žemės sklypų patikėtinis yra ne Žemės ūkio duomenų centras žemės konsolidacijos projektą organizuojanti Vyriausybės įgaliota institucija, ir savivaldybės tarybos įgaliotas asmuo savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas, jeigu konsoliduojami savivaldybės žemės sklypai, ir jeigu šiems sprendimams pritaria Žemės ūkio duomenų centro žemės konsolidacijos projektą organizuojanti Vyriausybės įgaliota institucija įgaliotas asmuo, valstybinės žemės patikėtinių įgalioti asmenys ir savivaldybės tarybos įgaliotas asmuo savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas bei ne mažiau kaip trys ketvirtadaliai visų sutikimą dalyvauti žemės konsolidacijos projekte pateikusių žemės savininkų, kurių žemės sklypai priskirti teritorijai žemės konsolidacijos projektui rengti. Žemės sklypo bendraturčiai balsuodami susirinkime turi vieną balsą. Žemės savininkas, turintis kelis žemės sklypus, priklausančius nuosavybės teise jam vienam ir
(ar) kartu su kitais bendraturčiais, balsuodamas susirinkime turi vieną balsą. Susirinkimas turi teisę priimti sprendimus šiais žemės konsolidacijos projekto rengimo klausimais:“. 2. Pakeisti 51 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5.
Sutikimą dalyvauti žemės konsolidacijos projekte pateikę asmenys savo pasiūlymus, pastabas ir pretenzijas dėl rengiamo žemės konsolidacijos projekto Žemės ūkio duomenų centrui žemės konsolidacijos projektą organizuojančiai Vyriausybės įgaliotai institucijai ir Nacionalinei žemės tarnybai gali pateikti iki projekto viešo svarstymo pabaigos.“
3Pakeisti 51 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Žemės konsolidacijos projektą tvirtina Nacionalinės žemės tarnybos Vyriausybės
įgaliota institucija vadovas ar jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas. Sprendimas dėl žemės konsolidacijos projekto patvirtinimo Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka gali būti skundžiamas administraciniam teismui.“
4Pakeisti 51 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Kai asmenys, pateikę sutikimą dalyvauti žemės konsolidacijos projekte, atsisako jame dalyvauti, Žemės ūkio duomenų centro žemės konsolidacijos projektą organizuojančios Vyriausybės įgaliotos institucijos vadovas priima sprendimą pakeisti žemės konsolidacijos projekto teritorijos ribas, išbraukiant žemės sklypus, priklausančius žemės konsolidacijos projekte atsisakiusiems dalyvauti asmenims, ir patikslinti žemės konsolidacijos projektą. Tokiais atvejais taikomas šio įstatymo 49 straipsnio 7 dalyje nustatytas reikalavimas, kad teritorija žemės konsolidacijos projektui rengti, apimanti numatomus konsoliduoti žemės sklypus, turi būti ne mažesnė kaip
teritorijos žemės konsolidacijos projektui rengti ribos gali būti keičiamos iki sprendimo pritarti žemės konsolidacijos projekto žemės vertinimo planui, netaikoma.
Žemės ūkio duomenų centras Žemės konsolidacijos projektą organizuojanti Vyriausybės įgaliota institucija per 5 darbo dienas nuo sprendimo pakeisti teritoriją žemės konsolidacijos projektui rengti priėmimo dienos Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui pateikia prašymą išregistruoti juridinį faktą – apie žemės sklypo (-ų) sklypas priskyrimą priskirtas teritorijai žemės konsolidacijos projektui rengti.“24 straipsnis. 52 straipsnio pakeitimas
išdėstyti taip:
„2. Žemės sklypų, konsoliduotų (pertvarkytų) pagal žemės konsolidacijos projektą,
savininkai sudaro žemės konsolidacijos sutartį. Sudarant tokią sutartį, valstybei atstovauja ir sutartį pasirašo Žemės ūkio duomenų centro žemės konsolidacijos projektą organizuojančios Vyriausybės įgaliotos institucijos vadovas ar jo įgaliotas asmuo valstybės tarnautojas arba kitų valstybinės žemės patikėtinių įgalioti asmenys, jeigu pertvarkomų valstybinės žemės sklypų patikėtinis yra ne Žemės ūkio duomenų centras žemės konsolidacijos projektą organizuojanti Vyriausybės įgaliota institucija, o savivaldybei – savivaldybės tarybos įgaliotas asmuo savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas.“
išdėstyti taip: „6. Kai asmenys atsisako sudaryti žemės konsolidacijos sutartį, Žemės ūkio duomenų centras žemės konsolidacijos projektą organizuojanti Vyriausybės įgaliota institucija priima šio įstatymo 51 straipsnio 7 dalyje nurodytą sprendimą.“
3Pakeisti 52 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7.
Asmenys, kurie nepagrįstai atsisako ar vengia dalyvauti žemės konsolidacijos projekte ir (ar) sudaryti žemės konsolidacijos sutartį, atlygina išlaidas, susijusias su jų turimų žemės sklypų konsolidacija rengiant ir įgyvendinant žemės konsolidacijos projektą, taip pat žemės konsolidacijos projekto tikslinimo išlaidas, patiriamas dėl nepagrįsto atsisakymo ar vengimo jame dalyvauti ir (ar) sudaryti žemės konsolidacijos sutartį. Nepagrįstu atsisakymu ar vengimu dalyvauti žemės konsolidacijos projekte ir (ar) sudaryti žemės konsolidacijos sutartį laikomas bet koks asmens, pateikusio šio įstatymo 49 straipsnio 6 dalyje nurodytą sutikimą dalyvauti žemės konsolidacijos projekte, atsisakymas ar vengimas dalyvauti žemės konsolidacijos projekte, kuris rengiamas ir įgyvendinamas šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, taip pat atsisakymas ar vengimas sudaryti žemės konsolidacijos sutartį, pagal kurią tokiam asmeniui nuosavybėn perduodami žemės sklypai, konsoliduoti pagal šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka parengtą ir įgyvendintą žemės konsolidacijos projektą, išskyrus atvejus, kai asmuo atsisako ar vengia dalyvauti žemės konsolidacijos projekte ir (ar) sudaryti žemės konsolidacijos sutartį dėl priežasčių, kurios Nacionalinės žemės tarnybos Vyriausybės įgaliotos institucijos sprendimu pripažįstamos svarbiomis. Asmuo dėl atsisakymo ar vengimo dalyvauti žemės konsolidacijos projekte ir (ar) sudaryti žemės konsolidacijos sutartį priežasčių pripažinimo svarbiomis gali kreiptis į teismą įstatymų nustatyta tvarka.“
4Pakeisti 52 straipsnio 12 dalį ir ją išdėstyti taip:
„12. Pagal žemės konsolidacijos projektą pertvarkius žemės sklypą (-us), kuriam
(-iems) buvo nustatytas servitutas, servitutas lieka galioti žemės sklypui (-ams), pagal žemės konsolidacijos projektą suformuotam (-iems) buvusiame žemės sklype (-uose), išskyrus atvejus, kai servitutas baigiasi Civilinio kodekso nustatytais pagrindais.
Nauji servitutai konsoliduotam žemės sklypui nustatomi administraciniu aktu – Nacionalinės žemės tarnybos Vyriausybės įgaliotos institucijos vadovo arba jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu šio įstatymo 22 straipsnyje ir Vyriausybės nustatyta tvarka.“
5Pakeisti 52 straipsnio 14 dalį ir ją išdėstyti taip:
„14. Žemės ūkio duomenų centras Žemės konsolidacijos projektą organizuojanti Vyriausybės įgaliota institucija pateikia Nacionalinei žemės tarnybai Vyriausybės įgaliotai institucijai konsoliduotų valstybinės žemės sklypų, kuriuos įmonė įregistravo Nekilnojamojo turto registre valstybės vardu, sąrašą. Nacionalinė žemės tarnyba Vyriausybės įgaliota institucija per 5 darbo dienas nuo tokio sąrašo gavimo dienos pateikia Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui prašymą įregistruoti Nacionalinės žemės tarnybos Vyriausybės įgaliotos institucijos patikėjimo teisę į šiuos valstybinės žemės sklypus.“25 straipsnis. Įstatymo papildymas 66 straipsniu „66 straipsnis. Įstatyme nustatyto galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimas
reguliavimo poveikio ex post vertinimą (toliau – ex post vertinimas). 2. Atliekant ex post vertinimą, turi būti įvertinta, ar valstybinę žemę perdavus patikėjimo teise miestų ir miestelių teritorijų ribose valdyti savivaldybėms pasikeitė valstybinės žemės naudojimo efektyvumas, ekonominė nauda valstybės ir
(ar) savivaldybių biudžetams ir Valstybinei teritorijų planavimo ir statybų inspekcijai perdavus funkcijas žemės naudojimo valstybinės priežiūros procesai tapo greitesni ir skaidresni. 3.
3Ex post vertinimo laikotarpis – 5 metai nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos. 4. Ex post vertinimas turi būti atliktas iki 2029 m. sausio 1 d.“
26 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 ir 3 dalis, įsigalioja 2024 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2023 m. spalio 1 d. priima nutarimą, suteikiantį reikiamus įgaliojimus įstaigoms ir (ar) institucijoms, ir (ar) kitiems juridiniams asmenims pagal kompetenciją atlikti atitinkamus šiame įstatyme Vyriausybės įgaliotai institucijai priskirtus veiksmus. 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Vyriausybės įgaliotos institucijos, kitos šiame įstatyme nurodytos valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos iki 2023 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 4. Savivaldybėms, kurių teritorijoje 2024 m. sausio 1 d. bus miestų ar miestelių, kurių teritorijų ribos nebus nustatytos, apskaitytos Lietuvos Respublikos adresų registre ir įregistruotos Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų, gyvenamųjų vietovių ir gatvių valstybės registre, valstybinė žemė Vyriausybės nutarimu perduodama valdyti pagal miestų ir miestelių teritorijų planuose nurodytas ribas. 5. Savivaldybės, kuriose nebus baigtos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo procedūros, nuo 2024 m. sausio 1 d. tapusios valstybinės žemės patikėtinėmis, neturės teisės patikėjimo teise valdomos valstybinės žemės perduoti tretiesiems asmenims, iki bus pabaigtos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo procedūros. Atkūrimo procedūros laikomos baigtomis, kai Vyriausybės įgaliota institucija yra priėmusi sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo visiems piliečiams pateikusiems prašymus ir turintiems tokią teisę. 6. Procedūros, pradėtos, bet nepabaigtos iki šio įstatymo įsigaliojimo, turi būti tęsiamos ir baigiamos iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusia tvarka ir sąlygomis. 7.
neišspręstų iki 2023 m. gruodžio 31 d., duomenys ir dokumentai nuo 2024 m. sausio 1 d. lieka Nacionalinėje žemės tarnyboje ir atitinkamoms institucijoms pagal kompetenciją neperduodami. Laikoma, kad iki 2023 m. gruodžio 31 d. pradėtuose teisminiuose ginčuose ar ginčuose, nagrinėjamuose ne teismo tvarka, buvusios Nacionalinės žemės tarnybos procesinės teisės ir pareigos išlieka Nacionalinei žemės tarnybai. 8. Visi sutikimai, suderinimai, leidimai, išduoti iki 2023 m. gruodžio 31 d., lieka galioti iki juose nurodytų terminų, jeigu šiuose dokumentuose galiojimo terminas nenurodomas, jie galioja iki atitinkamo veiksmo, kuriam sutikimas, suderinimas, leidimas buvo išduotas, atlikimo. Nuo 2024 m. sausio 1 d. sudaromiems sandoriams ar atliekamoms atitinkamoms procedūroms suinteresuoti asmenys turi gauti sutikimą, leidimą, suderinimą iš institucijos pagal kompetenciją. 9. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas, vadovaudamasis susitarimu, sudarytu su Vyriausybe, ir Vyriausybės nutarimu bei žemės sklypų priėmimo–perdavimo aktu (aktais), kuriais valstybinė žemė, esanti miestų ir miestelių teritorijų ribose, perduodama savivaldybėms, nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2024 m. vasario 1 d. atlieka sistemos pakeitimus ir pakeičia valstybinės žemės sklypų, kurių patikėtinis – Nacionalinė žemės tarnyba, registro duomenis, įrašydamas miestuose ir miesteliuose esančių valstybinės žemės sklypų registro įraše patikėjimo teisės turėtoją – atitinkamą savivaldybę, kurios teritorijoje yra miestas ir miestelis. Valstybinės žemės sklypų, kurių registro įraše įregistruotas juridinis faktas – žemės sklypas priskirtas teritorijai žemės sklypo konsolidacijos projektui rengti – patikėtiniu vietoj valstybės įmonės Valstybės žemės fondo įrašo valstybės įmonę Žemės ūkio duomenų centrą arba atitinkamai kitą valstybinės žemės patikėtinį. 10.
Nacionalinės žemės tarnybos – teises ir pareigas pagal sutartis, sudarytas dėl valstybinės žemės nuomos ar perdavimo neatlygintinai naudotis (panaudos) miestuose ir miesteliuose. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto Nr. XIVP-2765(2) lyginamasis variantas
13, 22, 27, 30, 34, 35, 37, 39, 40, 41, 43, 45, 46, 47, 48, 49, 50, 51, 52
2023 m. d. Nr. Vilnius1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas Pakeisti 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
perkeliami iš vienos vietos į kitą nepakeitus jų paskirties ir iš esmės nesumažinus jų vertės ir teisės aktų nustatyta tvarka įregistruoti Nekilnojamojo turto registre nekilnojamaisiais daiktais. 2. Įsiterpęs žemės plotas – šio įstatymo 9 straipsnio 7 dalyje ar Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo, ar Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo, ar Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo, ar Lietuvos Respublikos miškų įstatymo nustatyto dydžio reikalavimus atitinkantis valstybinės žemės plotas, esantis tarp žemės sklypų ir (ar) stabilių kraštovaizdžio objektų (kelių (gatvių), geležinkelių, miškų sklypų (plotų), vandens telkinių), kuriame pagal žemės sklypų formavimui taikomus reikalavimus negalima suformuoti atskiro žemės sklypo su privažiuojamuoju keliu, taip pat nurodytųjų įstatymų nustatytus reikalavimus atitinkantis valstybinės žemės plotas, besiribojantis ne tik su žemės sklypais ir (ar) stabiliais kraštovaizdžio objektais (keliais (gatvėmis), geležinkeliais, miškų plotais, vandens telkiniais), bet ir su kitu atskiru žemės sklypu nesuformuotu valstybinės žemės plotu, kurį sudaro siaura juosta, šlaitas, griovys, ir kuriame negalima suformuoti atskiro žemės sklypo su privažiuojamuoju keliu.
Įsiterpusiu žemės plotu taip pat laikomas žemės plotas, kurį sudaro įstatymo nustatyta siaura juosta, šlaitas, griovys ir bendrame siauros juostos, šlaito, griovio ir su jais besiribojančiame kitame valstybinės žemės plote negalima suformuoti atskiro žemės sklypo su privažiuojamuoju keliu. 13. Karinės infrastruktūros projektas – karinei infrastruktūrai reikalingas žemės valdos projektas, kuriame nustatomas žemės sklypo (-ų) formavimas, pertvarkymas, paėmimas visuomenės poreikiams, naudojimo sąlygos (paskirtis, naudojimo būdas, servitutai). 24. Pagrindinė žemės naudojimo paskirtis
žemės valda, kurios formos ir vidaus struktūra sudaro palankias sąlygas ir galimybes ekonomiškai veiksmingai ir tausojančiai ūkinei veiklai. 46. Riboženklis – žemės sklypo ribas vietovėje žymintis ženklas, atitinkantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytą standartą ir teisiškai saugomas įstatymų nustatyta tvarka. 57. Ūkis – Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatymo nustatyta tvarka įsteigtas ir įregistruotas ūkio subjektas, vykdantis žemės ūkio veiklą. Sunykę statiniai – statinių dalis, kurios nepakanka Nekilnojamojo turto objekto kadastro duomenims, tokiems kaip pagrindinei naudojimo paskirčiai, sienų statybos produktams, užstatytam plotui ir tūriui, nustatyti. 8. Valstybinės žemės patikėtinių veiklos kontrolė – įstatymais ir kitais teisės aktais reglamentuota veiklos kontrolė, vykdoma Vyriausybės įgaliotos institucijos, kuria siekiama užtikrinti tinkamą valstybinės žemės naudojimą, identifikuoti teisės aktų pažeidimus valstybinės žemės patikėtiniams sudarant sandorius ir (ar) priimant administracinius sprendimus, susijusius su valstybinės žemės, perduotos patikėjimo teise, valdymu ir naudojimu. 9. Viešoji infrastruktūra – valstybės, savivaldybių institucijų valdomi, naudojami ir disponuojami, taip pat kuriami nauji objektai (statiniai, jų priklausiniai ir įrenginiai), naudojami viešųjų paslaugų teikimui. 610. Žemė – Lietuvos Respublikos teritorijoje, jos išskirtinėje ekonominėje zonoje ir kontinentiniame šelfe Baltijos jūroje esantys sausumos plotai, paviršiniai vidaus ir teritoriniai vandenys. 711. Žemės administravimas – valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų veikla žemės tvarkymo ir naudojimo srityje. 812. Žemės informacinė sistema – valstybės informacinė sistema informacijai apie žemę tvarkyti ir teikti naudotojams. 913.
žemės sklypą ar jo dalį, suteikiama naudotis tuo svetimu žemės sklypu ar jo dalimi (tarnaujančiuoju daiktu), arba žemės savininko teisės naudotis žemės sklypu apribojimas siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą. 1620. Žemės sklypas – žemės plotas, turintis nustatytas ribas, kadastro duomenis ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. 1721. Žemės sklypo atidalijimas – žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo būdas, kai iš bendrosios nuosavybės teise valdomo žemės sklypo vieno ar daugiau bendraturčių reikalavimu atskiriamos bendraturčiams priklausančios žemės sklypo dalys ir iš jų suformuojami atskiri žemės sklypai. 1822. Žemės sklypo naudojimo būdas – teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nurodyta veikla, kuri teisės aktų nustatyta tvarka leidžiama pagrindinės žemės naudojimo paskirties žemėje. 1923. Žemės sklypo padalijimas – žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo būdas, kai vienas žemės sklypas padalijamas į du ar daugiau žemės sklypų. 2024. Žemės sklypo riba – linija tarp žemės sklypų, paženklinta riboženkliais vietovėje arba sutampanti su nuolatiniais kraštovaizdžio elementais ir grafiškai pažymėta žemės sklypo plane. 2125. Žemės sklypų formavimas ir pertvarkymas
Nekilnojamojo turto kadastrą. 2226. Žemės sklypų perdalijimas (amalgamacija)
2428Žemės tvarkymas – žemės sklypų ribų,
žemės naudmenų sudėties, žemės sklypų priklausinių vietos, pagrindinės žemės naudojimo paskirties, žemės sklypo naudojimo būdo nustatymas ir (ar) pakeitimas derinant ekonominius, aplinkosaugos, kitus privačiuosius ir viešuosius interesus. 2529. Žemės ūkio naudmenos – dirbamoji žemė, sodai, pievos, ganyklos, naudojamos arba tinkamos naudoti žemės ūkio augalams auginti. 2630. Žemės valda – nuosavybės teise valdomas žemės sklypas ar bendra ūkine veikla susiję žemės sklypai. 2731. Žemės valdytojas – žemės savininkas arba kitas fizinis ar juridinis asmuo, užsienio organizacija, juridinio asmens ar užsienio organizacijos filialas, įstatymų, kitų teisės aktų, teismo sprendimų, sandorių ar kitu įstatymo nustatytu pagrindu įgiję teisę valdyti privačią žemę, taip pat valstybės ar savivaldybės nuosavybės teisę įgyvendinantis subjektas, kuriam teisės aktų nustatyta tvarka valstybinė ar savivaldybės žemė perduota patikėjimo teise. 2832. Žemės valdos projektas – žemėtvarkos planavimo dokumentas, nustatantis žemės sklypo (-ų) formavimą, pertvarkymą, paėmimą visuomenės poreikiams, konsolidaciją, taip pat naudojimo sąlygas (paskirtį, apribojimus, servitutus ir pan.). 2933. Žemėtvarka – su žemės nuosavybe ir žemės naudojimu susiję visuomeniniai santykiai, apimantys žemės naudojimo planavimą, žemėtvarkos projektų rengimą ir įgyvendinimą, žemės nuosavybės ir naudojimo teisių apsaugą, valstybinę žemės naudojimo priežiūrą. 3034. Žemėtvarkos projektas – žemėtvarkos planavimo dokumentas, kuriame išdėstyta kaimo vietovių žemės naudojimo ir apsaugos koncepcija ir konkrečios tvarkymo priemonės. 3135. Žemėtvarkos schema – specialiojo teritorijų planavimo žemėtvarkos dokumentas, kuriame valstybės, savivaldybės ar vietovės lygmeniu įvardijami kaimo vietovių žemės naudmenų naudojimo ir tvarkymo prioritetai. 3236.
suprantamos taip, kaip jos apibrėžiamos Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme, Lietuvos Respublikos geodezijos ir kartografijos įstatyme, Lietuvos Respublikos krizių valdymo ir civilinės saugos įstatyme, Lietuvos Respublikos miškų Miškų įstatyme, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatyme, Lietuvos Respublikos saugomų Saugomų teritorijų įstatyme, Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme, Lietuvos Respublikos statybos įstatyme, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo, statybos ir žemės naudojimo valstybinės priežiūros įstatyme, Lietuvos Respublikos žemės Žemės reformos įstatyme, Lietuvos Respublikos žemės Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatyme ir kituose įstatymuose.“
Pakeisti 7 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) centralizuotai valdomo valstybės turto
valdytojas – kai valstybinė žemė priskirta centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo patikėjimo teise valdomam valstybės nekilnojamajam turtui arba kai valstybinė žemė, kuri gali būti parduodama, priskirta parduodamam valstybės arba savivaldybės nekilnojamajam turtui ir viešųjų įstaigų, kurių savininkė ar dalininkė, turinti pusę ar daugiau balsų visuotiniame dalininkų susirinkime, yra valstybė, nuosavybės teise priklausantiems statiniams, patalpoms ar jų dalims, ir kitų viešųjų įstaigų nuosavybės teise priklausantiems statiniams, patalpoms ar jų dalims, kurių pardavimui centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas konkurencingos procedūros būdu buvo atrinktas kaip atitinkamų paslaugų teikėjas, arba kai valstybinė žemė yra reikalinga administracinės paskirties valstybės nekilnojamojo turto atnaujinimo projektams įgyvendinti;“. 3 straipsnis. 10 straipsnio pakeitimas Pakeisti 10 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „10 straipsnis.
Teisė Galimybė statyti išnuomotoje valstybinėje žemėje, kai valstybinė žemė išnuomota šio įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte nustatytu atveju
straipsnio 6 dalies 1 punkte nustatytu atveju, nuomos sutartyje galimybė statyti naujus ir (ar) rekonstruoti esamus statinius ar įrenginius įrašoma nuomininko prašymu sudarant valstybinės žemės nuomos sutartį arba susitarimą dėl valstybinės žemės nuomos sutarties pakeitimo. Nuomininko galimybė statyti naujus ir (ar) rekonstruoti esamus statinius ar įrenginius valstybinės žemės nuomos sutartyje numatoma tik tuo atveju, jeigu valstybinės žemės sklypas išnuomotas ilgesniam negu 3 metų laikotarpiui ir jeigu tokia statyba ir (ar) rekonstravimas galimi pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentų sprendinius ir atitinka nuomos sutartyje nurodytą valstybinės žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir būdą. Valstybinės žemės nuomos sutartyje nurodoma, kad nuomininkas galimybę statyti ir (ar) rekonstruoti statinius ar įrenginius įgyja tik sumokėjęs savivaldybės, kurios teritorijoje yra žemės sklypas, administracijos apskaičiuotą šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytą atlyginimą už galimybę statyti ir (ar) rekonstruoti statinius į valstybės biudžetą ir savivaldybės, kurios teritorijoje yra žemės sklypas, biudžetą, šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytą atlyginimą už galimybę statyti ir (ar) rekonstruoti statinius ar įrenginius išskyrus šio straipsnio 7 dalyje nurodytus atvejus. 2.
statiniams ar įrenginiams eksploatuoti, naujų statinių ar įrenginių statyba ir
(ar) esamų rekonstravimas galimi tik tuo atveju, jeigu nauji statiniai ar įrenginiai statomi ir (ar) esami rekonstruojami neviršijant valstybinės žemės sklypo ar jo dalies dydžio, teisės aktų nustatyta tvarka nustatyto esamiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal jų paskirtį. Kai pagal teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą keliems savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ir (ar) įrenginiams, Nekilnojamojo turto registre įregistruotiems atskirais objektais (pagrindiniais daiktais), eksploatuoti suformuotas vienas valstybinės žemės sklypas, kiekvieno statinio ar įrenginio savininkas, o jeigu statinys ar įrenginys priklauso keliems asmenims, – statinio ar įrenginio bendraturčiai gali įgyvendinti galimybę statyti naujus ir
(ar) rekonstruoti esamus statinius ir (ar) įrenginius neviršijant kiekvieno statinio ir (ar) įrenginio savininkui ar bendraturčiui išnuomotos valstybinės žemės sklypo dalies ploto, neįskaitant valstybinės žemės sklypo dalies, skirtos naudoti bendrai. 3.
įgyvendinti valstybinės žemės nuomos sutartyje numatytą galimybę statyti naujus ir (ar) rekonstruoti esamus statinius ar įrenginius, iki statybą leidžiančio dokumento išdavimo, o jeigu jų statybai statybą leidžiantis dokumentas nereikalingas neprivalomas, iki naujų statinių ar įrenginių statybos ir (ar) esamų rekonstravimo pradžios Vyriausybės nustatyta tvarka turi sumokėti 50 procentų atlyginimo už galimybę statyti valstybinėje žemėje į valstybės biudžetą, 50 procentų atlyginimo už galimybę statyti valstybinėje žemėje – į savivaldybės, kurios teritorijoje yra žemės sklypas, biudžetą:
1) kai statomo naujo ir (ar) rekonstruojamo esamo statinio ar įrenginio statant naują ir (ar) rekonstruojant esamą statinį juo užstatytas žemės plotas nedidėja arba sumažėja, palyginti su iki statybos ir (ar) rekonstravimo esamu Nekilnojamojo turto registre pagrindiniu daiktu įregistruotu statiniu ar įrenginiu užstatytu plotu, ir (ar) po statybos, ir (ar) po rekonstravimo statinio ar įrenginio bendras plotas nedidėja arba sumažėja, palyginti su iki statybos ir (ar) rekonstravimo esamo Nekilnojamojo turto registre pagrindiniu daiktu įregistruoto statinio ar įrenginio bendru plotu, – sumą, lygią 5 procentams vidutinės valstybinės žemės sklypo ar jo dalies rinkos vertės, apskaičiuotos atliekant valstybinės žemės sklypo vertinimą masiniu būdu Vyriausybės nustatyta tvarka;
2) kai statomo naujo ir (ar) rekonstruojamo esamo statinio ar įrenginio juo statant naują ir (ar) rekonstruojant esamą statinį užstatytas žemės plotas didėja iki 10 procentų, palyginti su iki statybos ir (ar) rekonstravimo esamu Nekilnojamojo turto registre kaip pagrindinis daiktas įregistruotu statiniu ar įrenginiu įregistruotu (-ais) statiniu (-iais) užstatytu plotu, ir (ar) po statybos, ir (ar) po rekonstravimo statinio ar įrenginio bendras plotas didėja iki 10 procentų, palyginti su iki statybos ir (ar) rekonstravimo Nekilnojamojo turto registre kaip pagrindinis daiktas
įregistruoto šio statinio ar įrenginio bendru plotu, – sumą, lygią 10 procentų vidutinės valstybinės žemės sklypo ar jo dalies, jeigu ji buvo nustatyta, rinkos vertės, nustatytos apskaičiuotos atliekant vertinimą masiniu būdu Vyriausybės nustatyta tvarka;
3) kai statomo naujo ir (ar) rekonstruojamo esamo statinio ar įrenginio statant naują ir (ar) rekonstruojant esamą statinį juo užstatytas žemės plotas didėja nuo daugiau kaip
Nekilnojamojo turto registre kaip pagrindinis daiktas įregistruotu (-ais) statiniu (-iais) ar įrenginiu užstatytu plotu, ir (ar) po statybos, ir (ar) po rekonstravimo statinio ar įrenginio bendras plotas didėja nuo daugiau kaip 10 iki 20 procentų, palyginti su iki statybos ir (ar) rekonstravimo esamo Nekilnojamojo turto registre kaip pagrindinis daiktas įregistruoto šio statinio ar įrenginio bendru plotu,
4) kai statomo naujo ir
(ar) rekonstruojamo esamo statinio ar įrenginio statant naują ir (ar) rekonstruojant esamą statinį juo užstatytas žemės plotas didėja nuo daugiau kaip 20 iki 30 procentų, palyginti su iki statybos ir (ar) rekonstravimo esamu Nekilnojamojo turto registre kaip pagrindinis daiktas įregistruotu (-ais) statiniu (-iais) ar įrenginiu užstatytu plotu, ir (ar) po statybos, ir (ar) po rekonstravimo statinio ar įrenginio bendras plotas didėja nuo daugiau kaip 20 iki 30 procentų, palyginti su iki statybos ir (ar) rekonstravimo esamo Nekilnojamojo turto registre kaip pagrindinis daiktas įregistruoto šio statinio ar įrenginio bendru plotu, – sumą, lygią 30 procentų vidutinės valstybinės žemės sklypo ar jo dalies, jeigu ji buvo nustatyta, rinkos vertės, apskaičiuotos atliekant vertinimą masiniu būdu Vyriausybės nustatyta tvarka;
5) kai statomo naujo ir (ar) rek
onstruojamo esamo statinio ar įrenginio statant naują ir (ar) rekonstruojant esamą statinį juo užstatytas žemės plotas didėja nuo daugiau kaip
Nekilnojamojo turto registre kaip pagrindinis daiktas įregistruotu (-ais) statiniu (-iais) ar įrenginiu užstatytu plotu, ir (ar) po statybos, ir (ar) po rekonstravimo statinio ar įrenginio bendras plotas didėja nuo daugiau kaip 30 iki 40 procentų, palyginti su iki statybos ir (ar) rekonstravimo esamo Nekilnojamojo turto registre kaip pagrindinis daiktas įregistruoto šio statinio bendru plotu, – sumą, lygią 40 procentų vidutinės valstybinės žemės sklypo ar jo dalies, jeigu ji buvo nustatyta, rinkos vertės, apskaičiuotos atliekant vertinimą masiniu būdu Vyriausybės nustatyta tvarka;
6) kai statomo naujo ir (ar) rekonstruojamo esamo statinio ar įrenginio statant naują ir (ar) rekonstruojant esamą statinį juo užstatytas žemės plotas didėja daugiau kaip 40 procentų, palyginti su iki statybos ir (ar) rekonstravimo esamu Nekilnojamojo turto registre kaip pagrindinis daiktas įregistruotu (-ais) statiniu (-iais) ar įrenginiu užstatytu plotu, ir (ar) po statybos, ir (ar) po rekonstravimo pastato bendras plotas didėja daugiau kaip 40 procentų, palyginti su iki statybos ir (ar) rekonstravimo esamo Nekilnojamojo turto registre pagrindiniu daiktu įregistruoto šio statinio ar įrenginio bendru plotu, – sumą, lygią 50 procentų vidutinės valstybinės žemės sklypo ar jo dalies, jei ji buvo nustatyta, rinkos vertės, apskaičiuotos atliekant vertinimą masiniu būdu Vyriausybės nustatyta tvarka.
Valstybinės žemės nuomininkas, pageidaujantis įgyvendinti valstybinės žemės nuomos sutartyje numatytą galimybę statyti naujus ir (ar) rekonstruoti esamus statinius ar įrenginius, iki statybą leidžiančio dokumento išdavimo, o jeigu jų statybai statybą leidžiantis dokumentas nereikalingas neprivalomas, iki naujų statinių ar įrenginių statybos ir (ar) esamų rekonstravimo pradžios Vyriausybės nustatyta tvarka turi sumokėti 50 procentų atlyginimo už galimybę statyti valstybinėje žemėje į valstybės biudžetą, 50 procentų atlyginimo už galimybę statyti valstybinėje žemėje – į savivaldybės, kurios teritorijoje yra žemės sklypas, biudžetą:
1) kai statomo naujo ir (ar) rekonstruojamo esamo statinio ar įrenginio statant naują ir (ar) rekonstruojant esamą statinį juo užstatytas žemės plotas nedidėja arba sumažėja, palyginti su iki statybos ir (ar) rekonstravimo esamu Nekilnojamojo turto registre pagrindiniu daiktu įregistruotu statiniu ar įrenginiu užstatytu plotu, ir (ar) po statybos, ir (ar) po rekonstravimo statinio ar įrenginio bendras plotas nedidėja arba sumažėja, palyginti su iki statybos ir (ar) rekonstravimo esamo Nekilnojamojo turto registre pagrindiniu daiktu įregistruoto statinio ar įrenginio bendru plotu, – sumą, lygią 5 procentams vidutinės valstybinės žemės sklypo ar jo dalies rinkos vertės, apskaičiuotos atliekant valstybinės žemės sklypo vertinimą masiniu būdu Vyriausybės nustatyta tvarka;
2) kai statomo naujo ir (ar) rekonstruojamo esamo statinio ar įrenginio juo statant naują ir (ar) rekonstruojant esamą statinį užstatytas žemės plotas didėja iki 10 procentų, palyginti su iki statybos ir (ar) rekonstravimo esamu Nekilnojamojo turto registre kaip pagrindinis daiktas įregistruotu statiniu ar įrenginiu įregistruotu (-ais) statiniu (-iais) užstatytu plotu, ir (ar) po statybos, ir (ar) po rekonstravimo statinio ar įrenginio bendras plotas didėja iki 10 procentų, palyginti su iki statybos ir (ar) rekonstravimo Nekilnojamojo turto registre kaip pagrindinis daiktas įr
egistruoto šio statinio ar įrenginio bendru plotu, – sumą, lygią 10 procentų vidutinės valstybinės žemės sklypo ar jo dalies, jeigu ji buvo nustatyta, rinkos vertės, nustatytos apskaičiuotos atliekant vertinimą masiniu būdu Vyriausybės nustatyta tvarka;
3) kai statomo naujo ir (ar) rekonstruojamo esamo statinio ar įrenginio statant naują ir (ar) rekonstruojant esamą statinį juo užstatytas žemės plotas didėja nuo daugiau kaip
Nekilnojamojo turto registre kaip pagrindinis daiktas įregistruotu (-ais) statiniu (-iais) ar įrenginiu užstatytu plotu, ir (ar) po statybos, ir (ar) po rekonstravimo statinio ar įrenginio bendras plotas didėja nuo daugiau kaip 10 iki 20 procentų, palyginti su iki statybos ir (ar) rekonstravimo esamo Nekilnojamojo turto registre kaip pagrindinis daiktas įregistruoto šio statinio ar įrenginio bendru plotu,
4) kai statomo naujo ir
(ar) rekonstruojamo esamo statinio ar įrenginio statant naują ir (ar) rekonstruojant esamą statinį juo užstatytas žemės plotas didėja nuo daugiau kaip 20 iki 30 procentų, palyginti su iki statybos ir (ar) rekonstravimo esamu Nekilnojamojo turto registre kaip pagrindinis daiktas įregistruotu (-ais) statiniu (-iais) ar įrenginiu užstatytu plotu, ir (ar) po statybos, ir (ar) po rekonstravimo statinio ar įrenginio bendras plotas didėja nuo daugiau kaip 20 iki 30 procentų, palyginti su iki statybos ir (ar) rekonstravimo esamo Nekilnojamojo turto registre kaip pagrindinis daiktas įregistruoto šio statinio ar įrenginio bendru plotu, – sumą, lygią 30 procentų vidutinės valstybinės žemės sklypo ar jo dalies, jeigu ji buvo nustatyta, rinkos vertės, apskaičiuotos atliekant vertinimą masiniu būdu Vyriausybės nustatyta tvarka;
5) kai statomo naujo ir (ar) rekons
truojamo esamo statinio ar įrenginio statant naują ir (ar) rekonstruojant esamą statinį juo užstatytas žemės plotas didėja nuo daugiau kaip
Nekilnojamojo turto registre kaip pagrindinis daiktas įregistruotu (-ais) statiniu (-iais) ar įrenginiu užstatytu plotu, ir (ar) po statybos, ir (ar) po rekonstravimo statinio ar įrenginio bendras plotas didėja nuo daugiau kaip 30 iki 40 procentų, palyginti su iki statybos ir (ar) rekonstravimo esamo Nekilnojamojo turto registre kaip pagrindinis daiktas įregistruoto šio statinio bendru plotu, – sumą, lygią 40 procentų vidutinės valstybinės žemės sklypo ar jo dalies, jeigu ji buvo nustatyta, rinkos vertės, apskaičiuotos atliekant vertinimą masiniu būdu Vyriausybės nustatyta tvarka;
6) kai statomo naujo ir (ar) rekonstruojamo esamo statinio ar įrenginio statant naują ir (ar) rekonstruojant esamą statinį juo užstatytas žemės plotas didėja daugiau kaip 40 procentų, palyginti su iki statybos ir (ar) rekonstravimo esamu Nekilnojamojo turto registre kaip pagrindinis daiktas įregistruotu (-ais) statiniu (-iais) ar įrenginiu užstatytu plotu, ir (ar) po statybos, ir (ar) po rekonstravimo pastato bendras plotas didėja daugiau kaip 40 procentų, palyginti su iki statybos ir (ar) rekonstravimo esamo Nekilnojamojo turto registre pagrindiniu daiktu įregistruoto šio statinio ar įrenginio bendru plotu, – sumą, lygią 50 procentų vidutinės valstybinės žemės sklypo ar jo dalies, jei ji buvo nustatyta, rinkos vertės, apskaičiuotos atliekant vertinimą masiniu būdu Vyriausybės nustatyta tvarka. 4.
(ar) rekonstruojamų esamų naujus ir (ar) rekonstruojant esamus statinius ar įrenginių didėja ir statiniais ar įrenginiais užstatytas žemės plotas ir po statybos ir (ar) rekonstravimo statinio (-ių) ar įrenginio bendras plotas, atlyginimą už teisę galimybę statyti valstybinėje žemėje, apskaičiuojamą pagal šio straipsnio 3 dalies 1–6 punktuose nustatytą tvarką, sudaro atlyginimo atlyginimų už statiniais užstatyto žemės ploto padidėjimą ir statinio (-ių) bendro ploto padidėjimą suma. Ši suma negali būti didesnė už ne daugiau kaip 75 procentai procentus vidutinės valstybinės žemės sklypo ar jo dalies, jeigu ji buvo nustatyta, rinkos vertės, apskaičiuotos atliekant vertinimą masiniu būdu Vyriausybės nustatyta tvarka išskyrus atvejį, kai statinio ar įrenginio bendro ploto padidėjimas atitinka statinio ar įrenginio užstatymo ploto padidėjimą (tokiu atveju atlyginimas už galimybę statyti mokamas už statinio ar įrenginio bendro ploto padidėjimą).. 5. Atlyginimas už teisę galimybę statyti valstybinėje žemėje mokamas kiekvienu naujų statinių ar įrenginių statybos ir (ar) esamų statinių ar įrenginių rekonstravimo atveju. Sumokėjęs atlyginimą už teisę galimybę statyti valstybinėje žemėje, valstybinės žemės sklypo nuomininkas įgyja teisę galimybę Vyriausybės nustatyta tvarka įgyvendinti statytojo teisę sumokėto atlyginimo dydį atitinkančia apimtimi, numatyta šio straipsnio 3 dalyje. Jeigu valstybinės žemės nuomininkas perleidžia statinius ir (ar) įrenginius, kurie yra valstybinės žemės sklype arba jo dalyje, kai ji nustatyta, ir yra sumokėjęs atlyginimą už galimybę statyti statinius, naujajam valstybinės žemės nuomininkui ir statinių ir (ar) įrenginių savininkui pereina ir galimybė statyti valstybinėje žemėje ar jos dalyje, tokia pačia apimtimi, kokią buvo įgijęs ankstesnis valstybinės žemės nuomininkas ir statinių ir (ar) įrenginių savininkas.
Neišdavus statybą leidžiančio dokumento, atlyginimas už galimybę statyti valstybinės žemės sklype ar jo dalyje grąžinamas jį sumokėjusiam asmeniui, raštu pateikusiam prašymą Valstybinei mokesčių inspekcijai ir dokumentą, patvirtinantį apie statybą leidžiančio dokumento neišdavimą. Atlyginimas už galimybę statyti grąžinamas per 3 mėnesius nuo prašymo jį grąžinti pateikimo dienos. Prašyme nurodoma atlyginimo už galimybę statyti mokėtojo atsiskaitomoji sąskaita, į kurią sugrąžinamas įmokėtas atlyginimas. 6. Jeigu valstybinės žemės nuomininko pastatytų naujų ir (ar) rekonstruotų esamų statinių bendras plotas ir (ar) naujais pastatytais, ir (ar) rekonstruotais statiniais užstatytas plotas viršija dydį, už kurį buvo sumokėtas šio straipsnio 3 ir (ar) 4 dalyse nustatytas atlyginimas, nuomininkas privalo į valstybės biudžetą ir savivaldybės, kurios teritorijoje yra žemės sklypas, biudžetą sumokėti trūkstamą atlyginimo sumą ir papildomai 50 procentų atlyginimo už galimybę statyti valstybinėje žemėje dydžio, nurodyto šio straipsnio 3 dalies 2–6 punktuose ir šio straipsnio 4 dalyje, sumą. Nesumokėjus viso privalomo sumokėti atlyginimo už teisę galimybę statyti valstybinėje žemėje dydžio, valstybinės žemės sklypo kadastro duomenys netikslinami ir pastatytų naujų ir (ar) rekonstruotų esamų statinių ar įrenginių statybos ir (ar) rekonstravimo užbaigimas Nekilnojamojo turto registre neregistruojamas. 7.
Lietuvos Respublikos valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymą šis straipsnis netaikomas.
Atlyginimas už galimybę statyti valstybinėje žemėje nemokamas:
1) atnaujinant (modernizuojant) pastatus pagal Lietuvos Respublikos valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymą;
2) statant ar rekonstruojant: valstybei svarbaus projekto statinį (-ius) ir (ar) valstybei svarbiam projektui įgyvendinti skirtą statinį (-ius) valstybei svarbaus projekto teritorijoje, kurios ribas nustato Vyriausybė; geležinkelio infrastruktūros objektą (-us), geležinkelio stotis ir joms aptarnauti skirtus statinius, susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektą (-us) susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijose; tarptautinius oro uostus, valstybinius aerodromus, valstybinius jūrų uostus ir jų įrenginius; kelius, elektroninių ryšių infrastruktūros objektus, energetikos objektus ir jų technologinius priklausinius, taip pat jiems eksploatuoti reikalingus visuomenės reikmėms skirtus inžinerinius statinius; savivaldybės infrastruktūros ir (ar) jai aptarnauti skirtus statinius; statinius, skirtus krašto apsaugos sistemos institucijų funkcijoms atlikti, statomus krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose; statinius, skirtus užsienio valstybių diplomatinėms atstovybėms ir konsulinėms įstaigoms, Europos Sąjungos institucijoms, jų įsteigtoms įstaigoms, tarptautinėms organizacijoms ir jų atstovybėms, kurios naudojasi privilegijomis ir imunitetais pagal Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis ir kitus teisės aktus, ir (ar) kitus statinius, finansuojamus valstybės biudžeto lėšomis;
3) įgyvendinant atsinaujinančių išteklių energetikos plėtros projektus, vykdomus Atsinaujinančių išteklių energijos bendrijos ir jos narių, kai dalininkų ar dalyvių susirinkime savivaldybėms, savivaldybių institucijoms ar įstaigoms priklauso daugiau kaip 51 procento balsų dauguma, o šių bendrijų pagrindinė paskirtis – plėtoti energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių gamybos įrenginius, mažinant energijos nepriteklių ir (ar) teikti naudą pažeidžiamiems vartotojams;
4) statant, rekonstruojant inžinerinius statinius, skirtus šiame žemės sklype iki 2023 m. birželio 30 d. pastatytų ir naudojamų daugiabučių gyvenamųjų namų gyventojų reikmėms (sporto ir vaikų žaidimo aikštelėms, dviračių ir pėsčiųjų takams, šaligatviams, laiptams, pandusams, keltuvams, liftams, įvažoms į daugiabučių gyvenamųjų namų kiemus, automobilių stovėjimo ir dviračių laikymo vietoms įrengti).
Atlyginimas už galimybę statyti valstybinėje žemėje nemokamas:
1) atnaujinant (modernizuojant) pastatus pagal Lietuvos Respublikos valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymą;
2) statant ar rekonstruojant: valstybei svarbaus projekto statinį (-ius) ir (ar) valstybei svarbiam projektui įgyvendinti skirtą statinį (-ius) valstybei svarbaus projekto teritorijoje, kurios ribas nustato Vyriausybė; geležinkelio infrastruktūros objektą (-us), geležinkelio stotis ir joms aptarnauti skirtus statinius, susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektą (-us) susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijose; tarptautinius oro uostus, valstybinius aerodromus, valstybinius jūrų uostus ir jų įrenginius; kelius, elektroninių ryšių infrastruktūros objektus, energetikos objektus ir jų technologinius priklausinius, taip pat jiems eksploatuoti reikalingus visuomenės reikmėms skirtus inžinerinius statinius; savivaldybės infrastruktūros ir (ar) jai aptarnauti skirtus statinius; statinius, skirtus krašto apsaugos sistemos institucijų funkcijoms atlikti, statomus krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose; statinius, skirtus užsienio valstybių diplomatinėms atstovybėms ir konsulinėms įstaigoms, Europos Sąjungos institucijoms, jų įsteigtoms įstaigoms, tarptautinėms organizacijoms ir jų atstovybėms, kurios naudojasi privilegijomis ir imunitetais pagal Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis ir kitus teisės aktus, ir (ar) kitus statinius, finansuojamus valstybės biudžeto lėšomis;
3) įgyvendinant atsinaujinančių išteklių energetikos plėtros projektus, vykdomus Atsinaujinančių išteklių energijos bendrijos ir jos narių, kai dalininkų ar dalyvių susirinkime savivaldybėms, savivaldybių institucijoms ar įstaigoms priklauso daugiau kaip 51 procento balsų dauguma, o šių bendrijų pagrindinė paskirtis – plėtoti energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių gamybos įrenginius, mažinant energijos nepriteklių ir (ar) teikti naudą pažeidžiamiems vartotojams;
4) statant, rekonstruojant inžinerinius statinius, skirtus šiame žemės sklype iki 2023 m. birželio 30 d. pastatytų ir naudojamų daugiabučių gyvenamųjų namų gyventojų reikmėms (sporto ir vaikų žaidimo aikštelėms, dviračių ir pėsčiųjų takams, šaligatviams, laiptams, pandusams, keltuvams, liftams, įvažoms į daugiabučių gyvenamųjų namų kiemus, automobilių stovėjimo ir dviračių laikymo vietoms įrengti). 8.
pritaikyta šio straipsnio 7 dalyje nurodyta išimtis, paskirtį tol, kol nėra sumokėtas atlyginimas už galimybę statyti valstybinėje žemėje, jeigu pakeitus paskirtį tokiam statybos objektui išimtis nebūtų taikoma. Statybos objekto duomenys apie pasikeitusią paskirtį Nekilnojamojo turto registre registruojami tik valstybinės žemės nuomininkui pateikus dokumentus, patvirtinančius atlyginimo už galimybę statyti valstybinėje žemėje sumokėjimą.“
punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) centralizuotai valdomo valstybės turto
valdytojas – kai valstybinės žemės sklypai pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus yra priskirti įstatymų nustatyta tvarka parduodamam valstybei arba savivaldybei nuosavybės teise priklausančiam nekilnojamajam turtui arba viešųjų įstaigų, kurių savininkė ar dalininkė, turinti pusę ar daugiau balsų visuotiniame dalininkų susirinkime, yra valstybė, nuosavybės teise priklausantiems statiniams, patalpoms ar jų dalims ir kitų viešųjų įstaigų nuosavybės teise priklausantiems statiniams, patalpoms ar jų dalims, kurių pardavimui centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas konkurencingos procedūros būdu buvo atrinktas kaip atitinkamų paslaugų teikėjas. Valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį sudaro centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo vadovas;“. 2.
punktą ir jį išdėstyti taip: „1) jeigu jie užstatyti fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais ar įrenginiais, išskyrus valstybinės žemės sklypus, kuriuose yra pastatyti laikini statiniai, nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui, taip pat išskyrus valstybinės žemės sklypus, kurie yra reikalingi viešosioms įstaigoms nuosavybės teise priklausantiems statiniams, patalpoms ar jų dalims eksploatuoti ir yra Vyriausybės nustatyta tvarka parduodami centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo organizuojamuose viešuose aukcionuose. Valstybinės žemės sklypai parduodami tokio dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį;“. 5 straipsnis. 11 straipsnio pakeitimas Pakeisti 11 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„11 straipsnis. Valstybinės žemės nuosavybės teisės perleidimas
įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka perleidžia:
1) centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas – kai valstybinės žemės sklypai pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus yra priskirti įstatymų nustatyta tvarka parduodamam valstybei arba savivaldybei nuosavybės teise priklausančiam nekilnojamajam turtui arba viešųjų įstaigų, kurių savininkė ar dalininkė, turinti pusę ar daugiau balsų visuotiniame dalininkų susirinkime, yra valstybė, nuosavybės teise priklausantiems statiniams, patalpoms ar jų dalims ir kitų viešųjų įstaigų nuosavybės teise priklausantiems statiniams, patalpoms ar jų dalims, kurių pardavimui centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas konkurencingos procedūros būdu buvo atrinktas kaip atitinkamų paslaugų teikėjas.
Valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį sudaro centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo vadovas;
2) Vyriausybė – kai šio ir kitų įstatymų nustatytais atvejais valstybinės žemės sklypai yra perduodami neatlygintinai savivaldybių nuosavybėn;
3) Nacionalinė žemės tarnyba – visais kitais atvejais. Sprendimą parduoti valstybinės žemės sklypą priima ir valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį sudaro Nacionalinės žemės tarnybos vadovas arba jo įgaliotas teritorinio administracijos padalinio vadovas. 2. Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartyje turi būti numatoma, kad pirkėjas savo lėšomis per 3 mėnesius nuo žemės sklypo perdavimo privalo įregistruoti nuosavybės teisę į žemės sklypą Nekilnojamojo turto registre. Jeigu per nustatytą 3 mėnesių laikotarpį pirkėjas vengia įregistruoti neįregistruoja nuosavybės teisės perėjimo faktą fakto, valstybinės žemės pardavėjas turi kreiptis į teismą su prašymu dėl valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties įregistravimo ir dėl nuostolių, patirtų dėl sutarties neįregistravimo, atlyginimo. 3.
valstybinės žemės sklypai parduodami Žemės reformos įstatymo nustatyta tvarka. 4. Valstybinės žemės sklypai, išskyrus šio straipsnio
parduodamą žemės sklypą pasiūlo didžiausią kainą. 5. Valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono:
1) jeigu jie užstatyti fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais ar įrenginiais ir naudojami jiems eksploatuoti pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir
(ar) naudojimo būdą, išskyrus valstybinės žemės sklypus, kuriuose pastatyti laikini statiniai, nutiesti tik inžineriniai tinklai ir (ar) pastatyti tik neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui, išskyrus valstybinės žemės sklypus, kurie yra reikalingi viešosioms įstaigoms nuosavybės teise priklausantiems statiniams, patalpoms ar jų dalims eksploatuoti ir yra Vyriausybės nustatyta tvarka parduodami centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo organizuojamuose viešuose aukcionuose, taip pat išskyrus šio straipsnio 11 dalyje nurodytą išimtį. Valstybinės žemės sklypai parduodami tokio dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį;
2) jeigu teisės aktų nustatyta tvarka jie suteikti sodininkų bendrijoms, – šių bendrijų nariams, taip pat kiti mėgėjų sodo teritorijoje esantys žemės sklypai – jų naudotojams.
Sodo sklypai, sodininkų bendrijos valdybos sprendimais suteikti bendrijų nariams ir naudotojams iki 1995 m. gegužės 18 d., prilyginami suteiktiems teisės aktų nustatyta tvarka;
3) jeigu teisės aktų nustatyta tvarka jie suteikti individualiems gyvenamiesiems namams statyti miesto ir kaimo gyvenamosiose vietovėse ir už šiuos valstybinės žemės sklypus nustatyta tvarka įmokėtos įmokos pinigais ar valstybės vienkartinėmis išmokomis;
4) jeigu jie įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ir neviršija Vyriausybės nustatyto dydžio šio įstatymo 9 straipsnio 7 dalyje ar Saugomų teritorijų įstatymo, ar Žemės reformos įstatymo, ar Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo, ar Miškų įstatymo nustatyto dydžio, – šių sklypų savininkams;
5) jeigu jie yra su įrengtais akvakultūros tvenkiniais (įskaitant užtvankos įrenginių užimtą žemę), – tvenkiniuose akvakultūrai naudojamų statinių ar įrenginių savininkams. Iš valstybės įsigyto žemės sklypo pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir veiklos žemės sklype pobūdis (žuvų veisimas, auginimas ir žvejyba akvakultūros tvenkiniuose) keičiamas ne anksčiau kaip po 5 metų nuo šio žemės sklypo įsigijimo dienos;
6) jeigu žemės sklypas valstybei priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise su kitais bendraturčiais – privačiais asmenimis – šiems bendraturčiams, kai nėra galimybės atidalinti valstybei nuosavybės teise priklausančios žemės sklypo dalies ir suformuoti atskiro žemės sklypo ir išskyrus atvejus, kuomet sklypas užstatytas statiniais ir (ar) įrenginiais;
7) kitais valstybinės žemės nuosavybės teisės perleidimą reguliuojančių įstatymų nustatytais atvejais. 6.
nustatomas pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus. Didžiausius parduodamų valstybinės žemės sklypų dydžius nustato Žemės reformos ir kiti įstatymai. 7. Valstybinės žemės sklypų pardavimo aukciono būdu ir be aukciono tvarką nustato Vyriausybė. 8. Žemės ūkio paskirties ir miškų ūkio paskirties valstybinės žemės, taip pat gamtos ir kultūros paveldo objektų teritorijose bei kitose saugomose teritorijose esančios valstybinės žemės perleidimo ypatumus gali nustatyti kiti įstatymai. 9. Vandens telkiniai, išskyrus priskirtus valstybinės reikšmės paviršiniams vandens telkiniams, šio įstatymo ir Žemės reformos įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis gali būti perleidžiami fizinių ir juridinių asmenų nuosavybėn. 10. Valstybinės žemės sklypų, reikalingų naujos branduolinės (atominės) elektrinės, nurodytos Lietuvos Respublikos branduolinės (atominės) elektrinės įstatyme, projektui įgyvendinti, perleidimo tvarką ir sąlygas nustato Branduolinės (atominės) elektrinės įstatymas. 11. Valstybinė žemė negali būti parduodama privačion nuosavybėn, jei pagal teritorijų planavimo dokumentus nustatyta, kad statiniai ir (ar) įrenginiai, esantys valstybinėje žemėje turi būti nugriauti (nukelti ar pašalinti).“
Pakeisti 12 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„12 straipsnis. Bendroji dalinė valstybės ir kitų
asmenų nuosavybės teisė į žemę Bendroji dalinė valstybės ir savivaldybių arba kitų asmenų žemės nuosavybė atsiranda teisės aktų nustatyta tvarka įsigijus iš valstybės ar valstybei įsigijus iš savivaldybių arba kitų asmenų statinio ar įrenginio užimto žemės sklypo arba vandens telkinio dalį, pagal įstatymus, reglamentuojančius piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimą, atkūrus nuosavybės teises į pagal teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą suformuoto neužstatyto žemės sklypo dalį, taip pat kitais įstatymų nustatytais atvejais.
Šiais atvejais valstybės vardu veikia ir bendraturčio teises į žemės sklypą įgyvendina valstybinės žemės patikėtinis. Nacionalinė žemės tarnyba arba kitas valstybinės žemės patikėtinis, kuriam šio ar kitų įstatymų nustatyta tvarka perduota valstybei priklausanti bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo žemės sklypo dalis.“
Pakeisti 13 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Laisvos valstybinės žemės fondą šio įstatymo ir
Vyriausybės nustatyta tvarka tvarko Nacionalinė žemės tarnyba ir kiti valstybinės žemės patikėtiniai – jiems perduotus valstybinės žemės sklypus.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 22 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „22 straipsnis. Žemės servitutai
Civilinio kodekso nustatytais pagrindais. Servitutų nustatymo administraciniu aktu atvejai ir tvarka nustatomi šiame straipsnyje. Administraciniu aktu servitutai nustatomi Nacionalinės žemės tarnybos administracijos padalinio vadovo teritorinio padalinio vadovo sprendimu. 2.
Vyriausybės nustatyta tvarka pagal patvirtintų teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų sprendinius servitutai nustatomi:
1) valstybinės žemės sklypams, kurie pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus numatomi grąžinti, perduoti ar suteikti nuosavybėn neatlygintinai, numatomi parduoti ar kitaip perleisti;
2) valstybinės žemės sklypams, kurie pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus numatomi išnuomoti ar perduoti neatlygintinai naudotis;
3) išnuomotiems ar perduotiems neatlygintinai naudotis valstybinės žemės sklypams, taip pat savivaldybių ir privačios žemės sklypams, kai pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus numatomas kelio servitutas, suteikiantis teisę įvairiomis transporto priemonėmis privažiuoti ar naudojantis juo kaip pėsčiųjų taku prieiti prie kapinių, rekreacinių ir kitų gyventojams bendrai naudoti skirtų teritorijų bei gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų;
4) išnuomotiems ar perduotiems neatlygintinai naudotis valstybinės žemės sklypams, taip pat savivaldybių ir privačios žemės sklypams, kai pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus numatomas servitutas, suteikiantis teisę tiesti centralizuotus (bendrojo naudojimo) inžinerinės infrastruktūros tinklus (požemines ir antžemines komunikacijas), kelius ir takus, jais naudotis ir juos aptarnauti;
5) valstybinės, savivaldybių ir privačios žemės sklypams, konsoliduotiems (pertvarkytiems) pagal žemės konsolidacijos projektą;
6) valstybinės, savivaldybių ir privačios žemės sklypams, kai Investicijų įstatyme nustatytais atvejais servitutai reikalingi stambiems projektams arba valstybei svarbiems projektams įgyvendinti;
7) valstybinės žemės sklypams, taip pat savivaldybių ir privačios žemės sklypams, kai įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą numatomas servitutas, suteikiantis teisę tiesti inžinerinius tinklus ar kelius ir takus, jais naudotis ir juos prižiūrėti;
8) valstybinės žemės sklypams, taip pat savivaldybių ir privačios žemės sklypams, jeigu šiuos valstybinės žemės sklypus išnuomojant, perduodant neatlygintinai naudotis ar patikėjimo teise valdyti, o savivaldybių ir privačios žemės sklypus perleidžiant iš valstybės į savivaldybės ar privačią nuosavybę bei atkuriant nuosavybės teises, teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto rengimo metu nebuvo suprojektuoti sprendiniai dėl patekimo per šiuos žemės sklypus į kitą žemės sklypą ar statinį arba sprendiniai buvo suprojektuoti, tačiau nebuvo priimti administraciniai aktai, reikalingi šiems sprendiniams įgyvendinti.
Administraciniu aktu Vyriausybės nustatyta tvarka pagal patvirtintų teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų sprendinius servitutai nustatomi:
1) valstybinės žemės sklypams, kurie pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus numatomi grąžinti, perduoti ar suteikti nuosavybėn neatlygintinai, numatomi parduoti ar kitaip perleisti;
2) valstybinės žemės sklypams, kurie pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus numatomi išnuomoti ar perduoti neatlygintinai naudotis;
3) išnuomotiems ar perduotiems neatlygintinai naudotis valstybinės žemės sklypams, taip pat savivaldybių ir privačios žemės sklypams, kai pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus numatomas kelio servitutas, suteikiantis teisę įvairiomis transporto priemonėmis privažiuoti ar naudojantis juo kaip pėsčiųjų taku prieiti prie kapinių, rekreacinių ir kitų gyventojams bendrai naudoti skirtų teritorijų bei gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų;
4) išnuomotiems ar perduotiems neatlygintinai naudotis valstybinės žemės sklypams, taip pat savivaldybių ir privačios žemės sklypams, kai pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus numatomas servitutas, suteikiantis teisę tiesti centralizuotus (bendrojo naudojimo) inžinerinės infrastruktūros tinklus (požemines ir antžemines komunikacijas), kelius ir takus, jais naudotis ir juos aptarnauti;
5) valstybinės, savivaldybių ir privačios žemės sklypams, konsoliduotiems (pertvarkytiems) pagal žemės konsolidacijos projektą;
6) valstybinės, savivaldybių ir privačios žemės sklypams, kai Investicijų įstatyme nustatytais atvejais servitutai reikalingi stambiems projektams arba valstybei svarbiems projektams įgyvendinti;
7) valstybinės žemės sklypams, taip pat savivaldybių ir privačios žemės sklypams, kai įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą numatomas servitutas, suteikiantis teisę tiesti inžinerinius tinklus ar kelius ir takus, jais naudotis ir juos prižiūrėti;
8) valstybinės žemės sklypams, taip pat savivaldybių ir privačios žemės sklypams, jeigu šiuos valstybinės žemės sklypus išnuomojant, perduodant neatlygintinai naudotis ar patikėjimo teise valdyti, o savivaldybių ir privačios žemės sklypus perleidžiant iš valstybės į savivaldybės ar privačią nuosavybę bei atkuriant nuosavybės teises, teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto rengimo metu nebuvo suprojektuoti sprendiniai dėl patekimo per šiuos žemės sklypus į kitą žemės sklypą ar statinį arba sprendiniai buvo suprojektuoti, tačiau nebuvo priimti administraciniai aktai, reikalingi šiems sprendiniams įgyvendinti. 3.
sklypams servitutai administraciniu aktu nustatomi tik tada, kai servitutas negali būti suprojektuotas laisvos valstybinės žemės fondo žemei. tais atvejais, kai Kai viešpataujančiuoju tampantis daiktas nesiriboja su laisvos valstybinės žemės fondo žeme arba ribojasi su ja, bet dėl laisvoje valstybinėje žemėje esančių šlaitų, griovių, pelkėtų vietų, miško ar kitų vietovės ypatumų servituto nustatymas šiai žemei neužtikrintų tinkamo viešpataujančiuoju tampančio daikto naudojimo pagal paskirtį. Teritorijų planavimo dokumentų arba žemės valdos projektų ir žemės sklypų planų rengimas šio straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatytu atveju finansuojamas valstybės ir
(ar) savivaldybių biudžetų lėšomis Vyriausybės nustatyta tvarka. Fizinių ir
(ar) juridinių asmenų pageidavimu teritorijų planavimo dokumentai arba žemės valdos projektai ir žemės sklypų planai gali būti rengiami jų lėšomis. 4. Sprendimo nustatyti servitutą negalima priimti, jeigu iki teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto patvirtinimo neišreikšta viešpataujančiuoju tampančio daikto savininko valia dėl servituto reikalingumo. Viešpataujančiuoju tampančio daikto savininkas savo valią išreiškia Nacionalinei žemės tarnybai pateikdamas prašymą dėl siūlomo servituto pagal parengtą teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą nustatymo.
Kai siūloma nustatyti servitutą išnuomotiems ar perduotiems neatlygintinai naudotis valstybinės žemės sklypams, taip pat savivaldybių ir privačios žemės sklypams, kad būtų galima privažiuoti ar prieiti prie kapinių, rekreacinių ir kitų gyventojams bendrai naudoti skirtų teritorijų, gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų, taip pat centralizuotiems (bendrojo naudojimo) inžinerinės infrastruktūros tinklams (požeminėms ir antžeminėms komunikacijoms), keliams ir takams tiesti, jais naudotis ir juos aptarnauti, prašymą dėl siūlomo servituto pagal teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą nustatymo pateikia esamų statinių, prie kurių reikia prieiti ar privažiuoti, savininkai arba patikėjimo teisės subjektai; kai rekreacinėse bei kitose gyventojų bendram naudojimui skirtose teritorijose, gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų teritorijose statinių nėra, – šiose teritorijose esančių žemės sklypų savininkai arba valstybinės žemės patikėtiniai, o kai žemės sklype numatoma tiesti centralizuotus (bendrojo naudojimo) inžinerinės infrastruktūros tinklus (požemines ir antžemines komunikacijas), kelius ir takus, – šių darbų užsakovas. Kai siūloma nustatyti servitutą prieiti ar privažiuoti prie gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų, įrašytų į Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą, valią dėl servituto reikalingumo išreiškia valstybės ar savivaldybės institucija, atsakinga už šių kompleksų ir objektų apsaugą.
Kai siūloma nustatyti servitutą prieiti ar privažiuoti, tiesti inžinerinės infrastruktūros tinklus (požemines ir antžemines komunikacijas), kelius ir takus prie žemės sklypų, reikalingų karinei infrastruktūrai, nurodytai Lietuvos Respublikos mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos įstatymo 6 straipsnio 10 punkte nurodytame sąraše (toliau – žemės sklypai, reikalingi karinei infrastruktūrai), valią dėl servituto reikalingumo išreiškia Krašto apsaugos ministerija ar kita krašto apsaugos sistemos institucija, naudojanti valstybinės žemės sklypą. Jeigu viešpataujančiuoju tampančio daikto patikėtinis yra Nacionalinė žemės tarnyba, jos valia išreiškiama priimant sprendimą dėl servituto nustatymo. Kai siūloma nustatyti servitutą valstybinės žemės sklypams, taip pat savivaldybių ir privačios žemės sklypams, kai įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą numatomas servitutas, suteikiantis teisę tiesti inžinerinius tinklus ar kelius ir takus, jais naudotis ir juos prižiūrėti, valią dėl servituto reikalingumo išreiškia valstybės institucija, atsakinga už ypatingos valstybinės svarbos projekto įgyvendinimą. 5. Kai servitutas nustatomas administraciniu aktu, institucija, priėmusi sprendimą nustatyti servitutą, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo administracinio akto priėmimo dienos išsiunčia (įteikia) viešpataujančiojo ir tarnaujančiojo daikto savininkams ar patikėtiniams sprendimą, kuriuo žemės sklypui nustatomas servitutas. 6.
servitutus Nekilnojamojo turto registre registruoja viešpataujančiuoju tampančio daikto savininkas ar patikėtinis, taip pat valstybės ar savivaldybės institucija, atsakinga už gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų, įrašytų į Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą, apsaugą, – kai yra nustatytas servitutas prieiti ar privažiuoti prie šių kompleksų ir objektų, taip pat Krašto apsaugos ministerija ar kita krašto apsaugos sistemos institucija, naudojanti valstybinės žemės sklypą, – kai yra nustatytas servitutas prieiti ar privažiuoti prie žemės sklypų, reikalingų karinei infrastruktūrai, ir (ar) yra nustatytas servitutas, suteikiantis teisę tiesti inžinerinės infrastruktūros tinklus (požemines ir antžemines komunikacijas), kelius ir takus prie žemės sklypų, reikalingų karinei infrastruktūrai, jais naudotis ir juos prižiūrėti, taip pat valstybės institucija, atsakinga už ypatingos valstybinės svarbos projekto įgyvendinimą, kai siūloma nustatyti servitutą valstybinės žemės sklypams, taip pat savivaldybių ir privačios žemės sklypams, kai įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą numatomas servitutas, suteikiantis teisę tiesti inžinerinius tinklus ar kelius ir takus, jais naudotis ir juos prižiūrėti. 7. Žemės savininkams ir valstybinės žemės patikėtiniams nuostoliai dėl nustatytų servitutų (išskyrus nuostolius žemės savininkams dėl servitutų, nustatytų sandoriais, kai nuostoliai atlyginami šalių susitarimu) turi būti atlyginami viešpataujančiuoju tampančio daikto savininko lėšomis. 8.
žemės patikėtinis dėl nuostolių, atsiradusių dėl Nekilnojamojo turto registre įregistruoto servituto nustatymo, atlyginimo turi teisę kreiptis į viešpataujančiojo daikto savininką, o kai nustatytas servitutas prieiti ar privažiuoti prie gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų, įrašytų į Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą, – į valstybės ar savivaldybės instituciją, atsakingą už šių kompleksų ir objektų apsaugą; kai nustatytas servitutas, reikalingas stambiam projektui arba valstybei svarbiam projektui įgyvendinti, – į stambų projektą ar valstybei svarbų projektą įgyvendinantį investuotoją; kai nustatytas servitutas, reikalingas žemės sklypams, reikalingiems karinei infrastruktūrai, pritaikyti ir (ar) sukurti, – į Krašto apsaugos ministeriją ar kitą krašto apsaugos sistemos instituciją, naudojančią valstybinės žemės sklypą, kai nustatytas servitutas įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą, suteikiantis teisę tiesti inžinerinius tinklus ar kelius bei takus, jais naudotis ir juos prižiūrėti, – į valstybės instituciją, atsakingą už ypatingos valstybinės svarbos projekto įgyvendinimą.
Nuostolių dydis ir atlyginimo terminai nustatomi viešpataujančiojo ir tarnaujančiojo daiktų savininkų ar valstybinės žemės patikėtinių susitarimu, o kai servitutas nustatytas prieiti ar privažiuoti prie gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų, įrašytų į Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą, – valstybės ar savivaldybės institucijos, atsakingos už tokių kompleksų ir objektų apsaugą, ir tarnaujančiojo daikto savininko ar valstybinės žemės patikėtinio susitarimu; kai nustatytas servitutas, reikalingas stambiam projektui įgyvendinti, – investuotojo, įgyvendinančio stambų projektą, ir tarnaujančiojo daikto savininko ar valstybinės žemės patikėtinio susitarimu; kai nustatytas servitutas, reikalingas žemės sklypams, reikalingiems karinei infrastruktūrai, pritaikyti ir (ar) sukurti, – Krašto apsaugos ministerijos ar kitos krašto apsaugos sistemos institucijos, naudojančios valstybinės žemės sklypą, ir tarnaujančiojo daikto savininko ar valstybinės žemės patikėtinio susitarimu.
Šalims nesusitarus, ginčus dėl nuostolių dydžio ir atlyginimo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka sprendžia teismas. Kai servitutas nustatomas administraciniu aktu, susitarimas dėl nuostolių atlyginimo nereikalingas, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui atlyginama sunaikintų želdinių, pasėlių, iškirsto miško rinkos vertė ir nuostoliai, atsiradę dėl galimybės naudoti žemės sklypą ar jo dalį pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą praradimo. Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui dydis apskaičiuojamas Vyriausybės nustatyta tvarka, jeigu kituose įstatymuose nenustatyta kitaip. 9.
servitutas Civilinio kodekso nustatytais pagrindais baigiasi, kai institucija, priėmusi sprendimą nustatyti servitutą, priima sprendimą tokį servitutą panaikinti. 10. Kai servitutai negali būti nustatyti administraciniu aktu, ir (ar) kai valstybinės žemės patikėtiniui nesuteikta kompetencija nustatyti servitutą, teisę sudaryti sandorius dėl valstybinės žemės servitutų nustatymo visais atvejais turi Nacionalinė žemės tarnyba teisę sudaryti sandorius dėl valstybinės žemės servitutų nustatymo turi:
1) savivaldybių tarybos – patikėjimo teise valdomiems valstybinės žemės sklypams, savivaldybės teritorijoje esančių miestų ir miestelių teritorijų ribose, perduotiems Vyriausybės nutarimu ir kai savivaldybės patikėjimo teise valdo valstybinės žemės sklypus ne miestų ar miestelių teritorijose. Servitutų nustatymo sutartį, vadovaudamiesi savivaldybės tarybos sprendimu, sudaro ir pasirašo meras arba jo įgaliotas savivaldybės administracijos direktorius;
2) Miškų įstatyme nustatyti subjektai – Vyriausybės nutarimais valstybinės miško žemės sklypams, perduotiems patikėjimo teise, jų valstybinėms funkcijoms atlikti;
3) Nacionalinė žemės tarnyba – visais kitais atvejais, kai kitam valstybinės žemės patikėtiniui teisė sudaryti sandorius dėl valstybinės žemės servitutų nustatymo nesuteikta, gavus šio valstybinės žemės patikėtinio rašytinį pritarimą dėl siūlomo nustatyti servituto. 11. Žemės sklypams, jeigu teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte nebuvo suprojektuoti sprendiniai dėl patekimo per šiuos žemės sklypus į kitą žemės sklypą ar statinį, tarnaujančiojo žemės sklypo savininkui sutinkant, servitutai gali būti nustatomi sandoriu. Teritorijų planavimo dokumentų arba žemės valdos projektų ir žemės sklypų planų rengimas finansuojamas valstybės biudžeto ir (ar) savivaldybių biudžetų lėšomis Vyriausybės nustatyta tvarka.
Fizinių ir (ar) juridinių asmenų pageidavimu teritorijų planavimo dokumentai arba žemės valdos projektai ir žemės sklypų planai rengiami jų lėšomis. 12. Valstybinės žemės patikėtiniams nustatant servitutus sandoriu, kompensacijos, mokamos tarnaujančiojo daikto savininkui, dydis už naudojimąsi sandoriu nustatytu servitutu apskaičiuojamas Vyriausybės nustatyta tvarka, jeigu kituose įstatymuose nenustatyta kitaip. 13. Prie servitutų nustatymo sandorių turi būti pridedami žemės sklypų, kuriems nustatomi servitutai, planai, parengti vadovaujantis teisės aktų, nustatančių kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo taisykles, reikalavimais. 14. Jeigu atlikus žemės sklypo, kuriam nustatytas servitutas, kadastrinius matavimus kartu su šio žemės sklypo riba keičiasi ir servituto padėtis vietovėje, nekilnojamojo daikto kadastro duomenis nustatantis asmuo apie nustatytus servituto padėties pasikeitimus Nekilnojamojo turto kadastro nuostatuose nustatyta tvarka informuoja viešpataujančiojo daikto savininką.“
Pakeisti 27 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „27 straipsnis. Konservacinės paskirties žemė
1Konservacinės paskirties žemei priskiriami:
1) rezervatai ir rezervatinės apyrubės, sudarantys tiek savarankiškas saugomas teritorijas, tiek įeinantys į valstybinių parkų ar biosferos stebėsenos teritorijų rezervatinių zonų sudėtį;
2) valstybės ir savivaldybių saugomų gamtos ir kultūros paveldo objektų, kuriems taikomas rezervinis režimas, ir kitų moksliniam pažinimui saugomų kultūros paveldo objektų neištirtų teritorijų ar jų dalių žemės sklypai, kuriuose draudžiama ūkinė veikla, nesusijusi su šių objektų ir jais užimtų teritorijų specialia priežiūra, tvarkymu ir apsauga;
3) neveikiančios (senosios) kapinės. 2.
žemės sklypai pagal teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytą naudojimo būdą skirstomi į:
1) gamtinių rezervatų, įskaitant rezervatines apyrubes ir valstybiniuose parkuose ar biosferos stebėsenos teritorijose esančias rezervatų zonas, žemės sklypus;
2) saugomų kultūros paveldo objektų ir kultūrinių rezervatų žemės sklypus. 3. Konservacinės paskirties žemės naudojimo tvarką ir apsaugą reglamentuoja Saugomų teritorijų įstatymas, Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymas, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymas ir kiti įstatymai.“
Pakeisti 30 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Žemės savininkas apie sprendimą parduoti
žemės sklypą ir pardavimo sąlygas privalo registruotąją pašto siunta, įteikiama pasirašytinai arba raštu per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinę sistemą (toliau – E. pristatymo sistema), jeigu asmens E. pristatymo sistemos elektroninio pristatymo dėžutė yra neaktyvi, pranešimas ar informacija jam siunčiami Viešojo administravimo įstatymo 9 straipsnio 6 dalyje nurodyta tvarka, pranešti šio straipsnio 1 dalyje nurodytam statinių ir įrenginių, esančių parduodamame žemės sklype, savininkui, o kai žemės sklypas parduodamas šio straipsnio 3 dalyje nurodytais atvejais, – Nacionalinės žemės tarnybos administracijos padaliniui pagal žemės sklypo buvimo vietą. Statinių ir įrenginių savininkas ar Nacionalinės žemės tarnybos vadovas sprendimą pirkti tokį žemės sklypą ar atsisakyti jį pirkti turi priimti per 30 dienų nuo pranešimo gavimo dienos. Jeigu statinių ar įrenginių savininkas ar Nacionalinės žemės tarnybos vadovas atsisako pirkti žemės sklypą arba per nustatytą terminą nepriima sprendimo, privačios žemės savininkas gali perleisti žemės sklypą kitiems asmenims.
Jeigu pirmumo teisę pirkti tą patį parduodamą žemės sklypą turintys šio straipsnio 1 ir 3 dalyse nurodyti subjektai šioje dalyje nustatyta tvarka priima sprendimą pirkti tokį žemės sklypą, žemės sklypas parduodamas šio straipsnio 1 dalyje nurodytam subjektui.“
straipsniu Papildyti Įstatymą 30¹ straipsniu: „30¹ straipsnis. Valstybinės žemės sklypų išnuomojimas ir perleidimas pramonės įmonėms atsinaujinančiųjų energijos išteklių plėtrai Valstybinės žemės sklypai, esantys Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nurodytų gamybinių objektų sanitarinės apsaugos zonose, besiribojantys su žemės sklypais, kuriuose yra šie objektai, pirmumo teise be aukciono parduodami ar išnuomojami pagal jų rinkos vertę, apskaičiuotą taikant Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualų turto vertinimą, pramonės įmonėms atsinaujinančiųjų energijos išteklių plėtrai. Žemės sklypuose, kurie buvo išnuomoti ar parduoti vadovaujantis šiuo straipsniu, įrengtuose energijos iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių gamybos įrenginiuose pagaminta energija turi būti panaudojama valstybinės žemės sklypą šiame straipsnyje nustatyta tvarka išsinuomojusių ar įsigijusių pramonės įmonių reikmėms ir (ar) jų ūkio poreikiams. Prašymas išduoti leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai arba elektrinės prijungimo prie energetikos tinklų prijungimo sąlygas tinklų operatoriui, kai leidimas plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus nereikalingas, turi būti pateiktas ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties ar nuomos sutarties pasirašymo dienos.
Kai energijos iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių gamybos įrenginiams taikomos planuojamos ūkinės veiklos atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo ir (ar) planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procedūros, ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties ar nuomos sutarties pasirašymo dienos organizuojamos atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo ir (ar) planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procedūros, o prašymas išduoti leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus arba elektrinės prijungimo prie energetikos tinklų prijungimo sąlygas, kai leidimas plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus nereikalingas, turi būti pateiktas ne vėliau kaip per
sprendimo dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių, kai turi būti atliktos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procedūros, priėmimo dienos.
Jeigu per nustatytą terminą nesikreipiama dėl leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus arba neorganizuojamos atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo ir (ar) planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procedūros, arba per leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus arba elektrinės prijungimo prie energetikos tinklų prijungimo sąlygų galiojimo laikotarpį, įskaitant galimus pratęsimus, energijos iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių gamybos įrenginiai nėra išplėtojami, žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis ar nuomos sutartis yra nutraukiamos, o valstybinės žemės sklypas grąžinamas valstybinės žemės pardavėjui ar nuomotojui tokios būklės, kokios buvo perduotas, jeigu sutartyje nenumatyta kitaip. Valstybinė žemė nuomojama ar perleidžiama pramonės įmonėms atsinaujinančiųjų energijos išteklių plėtrai Vyriausybės nustatyta tvarka.“
Pakeisti 34 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „34 straipsnis. Žemės informacinė sistema 1.
informacinės sistemos paskirtis – naudojantis atskiruose teminiuose erdvinių duomenų rinkiniuose sukauptais ir į vieną sistemą susietais erdviniais duomenimis apie žemę efektyviai planuoti, valdyti ir administruoti valstybinę žemę, elektroninėmis priemonėmis užtikrinti vienodą žemės administravimo ir tvarkymo procesą ir valstybinės žemės patikėtinių įgyvendinimo funkcijas bei jų kontrolę ir žemės naudojimo valstybinę priežiūrą, taip pat tvarkyti ir teikti naudotojams informaciją apie Lietuvos Respublikos žemės fondą, žemės naudmenų sudėtį ir kitą informaciją apie žemę žemės kiekybines ir kokybines savybes. Žemės valdymo ir naudojimo funkcijos, įskaitant ir valstybinės žemės patikėtinių sutikimų, susitarimų ar sutarčių teikimą, atliekamos naudojantis Žemės informacine sistema. 2. Žemės informacinę sistemą valdo Nacionalinė žemės tarnyba Žemės informacinės sistemos valdytoja - Aplinkos ministerija. Žemės informacinės sistemos tvarkytojas skiriamas aplinkos ministro tvirtinamuose Žemės informacinės sistemos nuostatuose nustatyta tvarka. 3. Žemės informacinės tvarkytojas paskiriamas ir šioje sistemoje tvarkomų duomenų turinys, mastas, duomenų įrašymo, tvarkymo ir teikimo tvarka nustatomi Nacionalinės žemės tarnybos tvirtinamuose Žemės informacinės sistemos nuostatuose tvarkytojo funkcijos finansuojamos iš Aplinkos ministerijai atitinkamais metais patvirtintų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų ir (arba) kitų lėšų.“
Pakeisti 35 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„35 straipsnis. Žemės išteklių stebėsenos informacinė sistema
1.
Pagrindinis Žemės išteklių stebėsenos informacinės sistemos tikslas – sistemingai stebėti, analizuoti ir prognozuoti šalies žemės išteklių naudojimo būklę, nustatyti pokyčius dėl antropogeninio poveikio, pagrįsti racionalaus žemės naudojimo ir aplinkos gerinimo priemones įvertinti žemės tvarkymo ir administravimo priemonių veiksmingumą ir teikti reikiamą statistinę informaciją naudotojams apie žemės naudojimą bei žemės išteklių būklę. 2. Žemės išteklių naudojimo stebėseną stebėsenos informacinę sistemą sudaro:
1) natūralių ir antropogenizuotų žemės naudmenų ir dirvožemio erdvinių duomenų rinkinys ir stebėsena;
2) žemės ūkio naudmenų naudojimo ir apsaugos stebėsena;
3) žemės naudmenų melioracinės būklės ir užmirkimo erdvinių duomenų rinkinys ir stebėsena;
4) apleistų žemių erdvinių duomenų rinkinys ir stebėsena. 3. Žemės išteklių naudojimo stebėseną organizuoja Nacionalinė žemės tarnyba, atlieka Žemės ūkio duomenų centras stebėsenos informacinės sistemos valdytoja - Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija. Žemės išteklių stebėsenos informacinės sistemos tvarkytojas skiriamas žemės ūkio ministro tvirtinamuose Žemės išteklių stebėsenos informacinės sistemos nuostatuose nustatyta tvarka. 4. Žemės naudojimo ir žemės dangos būklė analizuojama panaudojant naujausią kartografinę medžiagą ir erdvinius duomenis, žemės informacinės sistemos, kitų valstybės informacinių sistemų ir
(ar) valstybės registrų duomenis apie gamtos išteklius, kompleksinės aplinkos stebėsenos ir kitų stebėsenų medžiagą Žemės išteklių stebėsenos informacinės sistemos tvarkytojo funkcijos finansuojamos iš Žemės ūkio ministerijai atitinkamais metais patvirtintų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų ir (arba) kitų lėšų.“
papildymas 35¹ straipsniu Papildyti Įstatymą 35¹ straipsniu: „35¹ straipsnis. Prašymų ir skundų nagrinėjimo žemėtvarkos srityje tvarka 1.
Prašymai ar skundai teikiami Viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. 2. Prašymai ar skundai Vyriausybės įgaliotai institucijai pateikiami per 20 darbo dienų nuo skundžiamo Vyriausybės įgaliotos institucijos administracinio sprendimo žemėtvarkos srityje įteikimo asmeniui, atliktų veiksmų ar atsisakymo juos atlikti (neveikimo) dienos. Jeigu suinteresuotas asmuo praleidžia nustatytą skundo padavimo terminą, šis terminas Vyriausybės įgaliotos institucijos vadovo arba jo įgalioto darbuotojo sprendimu gali būti atnaujintas. Praleistas terminas turi būti ne ilgesnis kaip 6 mėnesiai ir negali būti atnaujintas, išskyrus atvejus, kai dėl sprendimo teisėtumo teisėsaugos institucijos atlieka tyrimą arba kai prašymas ar skundas susijęs su viešuoju interesu. 3. Vyriausybės įgaliotos institucijos darbuotojų veiksmai (neveikimas), vilkinimas atlikti pagal kompetenciją priskirtas funkcijas skundžiami Viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka. 4. Vyriausybės įgaliotos institucijos administraciniai sprendimai žemėtvarkos srityje, jeigu šiame įstatyme ar specialiuosiuose įstatymuose nenustatyta kitokia jų apskundimo tvarka, pasirinktinai skundžiami tiesiogiai išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijai arba administraciniam teismui. 5. Vyriausybės įgaliotai institucijai pateikti prašymai ar skundai turi būti išnagrinėti per Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nustatytą terminą. 6. Prašymai ir skundai, kiek to nereglamentuoja šis ar kiti specialieji įstatymai, nagrinėjami Viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka.“
straipsniu Papildyti Įstatymą 35² straipsniu: „35² straipsnis. Prašymų ir skundų nenagrinėjimas, jų nagrinėjimo nutraukimas 1.
Prašymai ir skundai nenagrinėjami:
1) Viešojo administravimo įstatymo nustatytais atvejais;
2) prašymą ar skundą pateikusio asmens prašymu, išskyrus atvejus, kai dėl pažeidimo teisėsaugos institucijos atlieka tyrimą arba kai prašymas ar skundas susijęs su viešuoju interesu;
3) dėl Vyriausybės įgaliotos institucijos administracinio sprendimo žemėtvarkos srityje teisėtumo – jeigu nuo jo patvirtinimo iki prašymo ar skundo padavimo praėjo daugiau kaip 6 mėnesiai, išskyrus atvejus, kai dėl šio administracinio sprendimo teisėtumo teisėsaugos institucijos atlieka tyrimą arba kai prašymas ar skundas susijęs su viešuoju interesu. 2. Skundas visais atvejais nenagrinėjamas, jeigu jo padavimo metu nuo skundžiamų Vyriausybės įgaliotos institucijos administracinių sprendimų priėmimo praėjo daugiau kaip 5 metai, išskyrus viešojo intereso gynimo atvejus. Nurodytas terminas skaičiuojamas nuo skundžiamo sprendimo įteikimo suinteresuotam asmeniui, atliktų veiksmų ir (ar) atsisakymo juos atlikti (neveikimo) dienos. 3. Jeigu šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytos aplinkybės paaiškėja pradėjus nagrinėti skundą, skundo nagrinėjimo procedūra nutraukiama. 4. Pranešimas dėl skundo nenagrinėjimo pateikiamas per
dienos, o pranešimas dėl prašymo ar skundo nagrinėjimo nutraukimo – per 5 darbo dienas nuo aplinkybių, sudarančių pagrindą nutraukti nagrinėjimą, paaiškėjimo dienos. 5. Šio įstatymo 35¹ ir šiame straipsniuose nustatyta tvarka netaikoma žemės naudojimo valstybinei priežiūrai, kuri vykdoma Teritorijų planavimo, statybos ir žemės naudojimo valstybinės priežiūros įstatymo nustatyta tvarka, ir skundų dėl žemės reformos vykdytojų sprendimų pateikimo ir nagrinėjimo tvarkai, nustatytai Žemės reformos įstatymo 18 straipsnyje.“
1Pakeisti 37 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7.
Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai rengiami ir įgyvendinami šio įstatymo 40 straipsnyje nustatyta tvarka tais ir atvejaiskai Nekilnojamojo turto registre įregistruotus žemės sklypus reikia padalyti, atidalyti, sujungti ar atlikti jų perdalijimą, pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą, taip pat formuojant naujus žemės sklypus valstybinėje žemėje.“
taip:
„10. Žemės konsolidacijos projektų ir žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektų
rengimo ir įgyvendinimo taisykles tvirtina Vyriausybė. Specialiojo teritorijų planavimo žemėtvarkos dokumentų ir žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisykles (toliau – Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklės) tvirtina žemės ūkio ministras kartu su aplinkos ministru ministras. Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo metodiką tvirtina aplinkos ministras, suderinęs su žemės ūkio ministru. Ypatingos valstybinės svarbos žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektai rengiami Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo nustatyta tvarka.“
taip:
„12. Su žemėtvarkos planavimu žemės valdos projektų
rengimu ir įgyvendinimu susiję veiksmai atliekami automatizuotai per Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinę sistemą. Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinės sistemos paskirtis, organizacinė, informacinė ir funkcinė struktūra, kaupiamų duomenų šaltiniai nustatomi aplinkos ministro tvirtinamuose Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinės sistemos nuostatuose.“
4Papildyti 37 straipsnį 13 dalimi:
„13.
Žemės valdos projektai galioja tol, kol tai pačiai teritorijai arba didesnei teritorijai, į kurią patenka anksčiau žemės valdos projektu suprojektuota teritorija, parengiami ir patvirtinami nauji (juos keičiantys) žemės valdos projektai ar teritorijų planavimo dokumentai, kuriuose nustatomos galimos žemės sklypų ribos, arba šie žemės valdos projektai pripažįstami netekusiais galios teismo sprendimu.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 39 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Kaimo plėtros žemėtvarkos projektus Nacionalinės
žemės tarnybos vadovas ar jo įgaliotas administracijos padalinio vadovas vadovas ar jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas tvirtina po to, kai juos nustatyta tvarka patikrina valstybinę žemėtvarkos specialiojo teritorijų planavimo žemėtvarkos dokumentų ir jų rengimo procesų priežiūrą atliekanti institucija.“
1Pakeisti 40 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) pagal detaliajame plane (arba vietovės lygmens bendrajame plane, kuriame
nustatytas detaliųjų planų teritorijos naudojimo reglamentas), numatančiame tik žemės sklypų formavimo ir
(ar) pertvarkymo principus, nustatytus teritorijos naudojimo reglamentus suformuojami nauji žemės sklypai arba pertvarkomos esamų žemės sklypų ribos vadovaujantis detaliajame plane šiuose planuose numatytais žemės sklypų formavimo ir (ar) pertvarkymo principais ir nustatoma ar keičiama pagrindinė žemės sklypo naudojimo paskirtis, naudojimo būdas;“. 2.
išdėstyti taip:
„4) žemės sklypai padalijami, atidalijami, sujungiami
ar perdalijami, išskyrus atvejus, kai tai draudžia įstatymai ar kiti teisės aktai, ir šio straipsnio 9 ir 13 dalyje nustatytą atvejį dalyse nustatytus atvejus, jeigu nepažeidžiamas teisės aktuose ir (ar) teritorijų planavimo dokumentuose nustatytas leidžiamasis užstatymo intensyvumas ir (ar) tankis (išskyrus atvejus, kai faktinį užstatymo intensyvumą ir (ar) tankį numatoma mažinti planuojant padidinti žemės sklypo plotą). Sodybų, vieno ar dviejų butų gyvenamųjų paskirties pastatų su pagalbinio ūkio paskirties pastatais žemės sklypų leistinas užstatymo tankis nustatytas teisės aktuose, išskyrus atvejus, kai teritorijų planavimo dokumentuose jis nustatytas mažesnis;“. 3. Pakeisti 40 straipsnio 1 dalies 8 punktą ir jį išdėstyti taip: „8) kai keičiant ar nustatant papildomus žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto sprendinius, nustatomi servitutai, jeigu jie nebuvo nustatyti šio įstatymo 22 straipsnio
teritorijos, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, kai šiame projekte jos nebuvo nustatytos. Nustatant servitutus šiame punkte nurodytais atvejais, žemės sklypo, kuriame nustatomas servitutas, savininko ar valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio sutikimas dėl žemės valdos projekto rengimo neprivalomas.“
ir ją išdėstyti taip: „3.
Teisę inicijuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą turi valstybinės žemės patikėtiniai, Nacionalinė žemės tarnyba šio įstatymo 22 straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatytu atveju, statinių, prie kurių formuojami žemės sklypai, savininkai, pastatų bendrojo naudojimo objektų valdytojai, privačios žemės savininkai arba valstybinės žemės naudotojai, valstybės ar savivaldybių institucijos ir kiti asmenys, pageidaujantys ir turintys teisę įsigyti nuosavybėn ar nuomoti valstybinės žemės sklypus be aukciono arba juos valdyti patikėjimo teise.“
5Pakeisti 40 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų
finansavimo, rengimo, derinimo, visuomenės informavimo ir šių projektų tikrinimo ir tvirtinimo, keitimo ir koregavimo tvarka nustatoma Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklėse.“
6Pakeisti 40 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:
„9. Du bendrą ribą turintys žemės sklypai gali būti
perdalijami nerengiant žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto. Tvarka ir atvejai, kai žemės sklypai pertvarkomi nerengiant žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto, nustatomi Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklėse. Sprendimą dėl šių perdalijimo būdu patikslintų žemės sklypų plotų ir ribų patvirtinimo pagal žemės savininkų ir mero suderintus žemės sklypų planus priima Nacionalinės žemės tarnybos vadovas arba jo įgaliotas teritorinio administracijos padalinio vadovas.“
7Papildyti 40 straipsnį 11, 12 ir 13 dalimis:
„11. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai keičiami, kai projekto iniciatorius (-iai) pageidauja pakeisti projekto sprendinius, kurie nėra įgyvendinti. Sprendimą pakeisti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą tvirtina meras, suderinęs su Nacionaline žemės tarnyba.
Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai keičiami Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklėse nustatyta tvarka, laikantis šiame įstatyme nustatytų žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo proceso reikalavimų ir taikant tą pačią dokumento tvirtinimo procedūrą. 12. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai gali būti koreguojami taisant technines klaidas, tikslinant projektą Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklėse nustatyta tvarka. 13. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai nerengiami:
1) teritorijoms (išskyrus laisvųjų ekonominių zonų ar pramonės parkų teritorijas), kurios patenka į detaliaisiais planais (arba vietovės lygmens bendraisiais planais, kuriuose nustatytas detaliųjų planų teritorijos naudojimo reglamentas) suplanuotas teritorijas arba į teritorijas, kurioms šie planai pradėti rengti ir (ar) pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą numatomi rengti, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytus atvejus;
2) siekiant padalyti, atidalyti ar perdalyti žemės sklypus naujų statinių statybai, kai Teritorijų planavimo įstatyme nustatytais atvejais turi būti rengiami detalieji planai (arba vietovės lygmens bendrieji planai, kuriuose nustatytas detaliųjų planų teritorijos naudojimo reglamentas).“
1Papildyti 41 straipsnį 5¹ dalimi:
„5¹.
Žemėtvarkos planavimo dokumentus rengiančių asmenų veiklos pažeidimai pagal pobūdį skirstomi į:
1) mažareikšmius pažeidimus, kurie nesukelia žalos ir kuriuos galima ištaisyti nedelsiant ir kuriuos pašalinti gali patys žemėtvarkos planavimo dokumentus rengiantys asmenys;
2) nešiurkščius pažeidimus, kurie nesukelia pagrindo žalai tretiesiems asmenims atsirasti arba dėl kurių galėjo atsirasti žala tretiesiems asmenims ir kurių pašalinti negali patys žemėtvarkos planavimo dokumentus rengiantys asmenys;
3) šiurkščius pažeidimus, dėl kurių atsirado arba galėjo atsirasti žala tretiesiems asmenims ir kurių patys žemėtvarkos planavimo dokumentus rengiantys asmenys negali pašalinti.“
išdėstyti taip: „6. Jeigu žemėtvarkos planavimo dokumentus rengiantis asmuo nepašalino mažareikšmio teisės aktų reikalavimų pažeidimo, Vyriausybės įgaliota institucija pateikia rašytinį nurodymą jį pašalinti ir nustato ne ilgesnį kaip 5 darbo dienų terminą nuo rašytinio nurodymo gavimo dienos pažeidimui pašalinti, kuris gali būti pratęstas vieną kartą dar 5 darbo dienoms, ir šio pažeidimo pašalinimą įrodantiems dokumentams pateikti. Vyriausybės įgaliotai institucijai nustačius nešiurkštų žemėtvarkos planavimo dokumentus rengiančio asmens veiklos pažeidimą, asmuo įspėjamas raštu, kad ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo įspėjimo gavimo dienos turi pašalinti nustatytą pažeidimą ir pateikti šio pažeidimo pašalinimo įrodymo pašalinimą įrodančius dokumentus. Nešiurkščiu pažeidimu laikomas toks įstatymų, kitų teisės aktų, reglamentuojančių žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimą, pažeidimas, kuris nesukelia pagrindo žalai tretiesiems asmenims atsirasti ir kurį pašalinti gali pats kvalifikacijos pažymėjimo turėtojas.
Kvalifikacijos pažymėjimų pažymėjimo galiojimas sustabdomas 3 mėnesiams, jeigu iki termino, per kurį turėjo būti pašalinti pažeidimai, pabaigos kvalifikacijos pažymėjimo turėtojas žemėtvarkos planavimo dokumentus rengiantis asmuo nepateikė pažeidimų mažareikšmio ar nešiurkštaus pašalinimo įrodymo pažeidimo pašalinimą įrodančių dokumentų.“
išdėstyti taip:
„1) asmenys, rengdami žemėtvarkos planavimo
dokumentus, šiurkščiai pažeidė įstatymų, kitų teisės aktų, reglamentuojančių žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimą, reikalavimus Šiurkščiu pažeidimu laikomas toks įstatymų, kitų teisės aktų, reglamentuojančių žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimą, pažeidimas, dėl kurio atsirado arba galėjo atsirasti žala tretiesiems asmenims;“. 20 straipsnis. 43 straipsnio pakeitimas Pakeisti 43 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „43 straipsnis. Valstybinė žemėtvarkos planavimo dokumentų ir jų rengimo procesų priežiūra
rengimo procesų priežiūra atliekama kontroliuojant dokumentų rengimo, derinimo ir svarstymo procedūras, tikrinant sprendinių atitiktį teisės aktų reikalavimams. 2. Valstybinės žemėtvarkos planavimo dokumentų ir jų rengimo procesų priežiūros tvarką nustato Vyriausybė. 3. Valstybinę žemėtvarkos planavimo dokumentų ir jų rengimo procesų priežiūrą atlieka Nacionalinė žemės tarnyba. 4. Valstybinė žemės valdos projektų ir jų rengimo procesų priežiūra reglamentuojama Vyriausybės nustatyta tvarka, o valstybinę specialiojo teritorijų planavimo žemėtvarkos dokumentų ir jų rengimo priežiūrą reglamentuoja Teritorijų planavimo, statybos ir žemės naudojimo valstybinės priežiūros įstatymas.“
taip: „45 straipsnis. Žemės ir kito privataus nekilnojamojo turto paėmimo visuomenės poreikiams atvejai“. 2. Pakeisti 45 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Žemė ir joje esantis kitas privatus nekilnojamasis turtas visuomenės poreikiams iš privačios žemės savininkų gali būti paimami, panaikinamos daiktinės teisės į žemę ir joje esantį kitą nekilnojamąjį turtą ir, gavus subjektų, nustačiusių suvaržymus, sutikimus, paimamam turtui Nekilnojamojo turto registre įregistruoti suvaržymai panaikinami, ir privačios žemės nuomos ir panaudos sutartys prieš terminą nutraukiamos arba tam tikslui valstybinės žemės nuomos ir panaudos sutartys prieš terminą nutraukiamos tik išimtiniais atvejais Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimu pagal valstybės institucijos, asmens, nurodyto šio straipsnio 5 dalyje, ar savivaldybės tarybos prašymą, kai ši žemė pagal specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ar vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentus, įskaitant valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentus, parengtus Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka, tenkinant viešąjį interesą reikalinga:
1) Vyriausybės nutarimu valstybei svarbiais pripažintiems projektams ir kitiems valstybei svarbiems projektams įgyvendinti;
2) krašto ir valstybės sienos apsaugai;
3) tarptautiniams oro uostams, valstybiniams aerodromams, valstybiniams jūrų uostams ir jų įrenginiams;
4) viešosios geležinkelių infrastruktūros objektams, keliams, elektroninių ryšių infrastruktūros objektams, energetikos objektams ir jų technologiniams priklausiniams statyti, taip pat jiems eksploatuoti reikalingiems visuomenės reikmėms skirtiems inžineriniams statiniams;
5) socialinei infrastruktūrai plėsti – švietimo ir mokslo, kultūros, sveikatos apsaugos ir priežiūros, aplinkos apsaugos, socialinės apsaugos, viešosios tvarkos užtikrinimo, kūno kultūros ir sporto plėtojimo objektams statyti (įrengti) ir eksploatuoti, viešiesiems atskiriesiems želdynams kurti ir tvarkyti miestuose, miesteliuose ir kurortuose, siekiant įvykdyti viešųjų atskirųjų želdynų normas, priemonėms upių vientisumui užtikrinti;
6) išžvalgytų naudingųjų iškasenų ištekliams eksploatuoti;
7) komunalinių atliekų tvarkymo objektams (sąvartynams) statyti (įrengti) ir eksploatuoti;
8) kapinėms ir jų priežiūrai užtikrinti reikalingų objektų statybai ir eksploatacijai;
9) gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų (vertybių) apsaugos reikmėms.“
10) branduolinės energetikos objektams statyti (įrengti), eksploatuoti, eksploatavimui nutraukti ir radioaktyviųjų atliekų atliekynams prižiūrėti po uždarymo.
Žemė ir joje esantis kitas privatus nekilnojamasis turtas visuomenės poreikiams iš privačios žemės savininkų gali būti paimami, panaikinamos daiktinės teisės į žemę ir joje esantį kitą nekilnojamąjį turtą ir, gavus subjektų, nustačiusių suvaržymus, sutikimus, paimamam turtui Nekilnojamojo turto registre įregistruoti suvaržymai panaikinami, ir privačios žemės nuomos ir panaudos sutartys prieš terminą nutraukiamos arba tam tikslui valstybinės žemės nuomos ir panaudos sutartys prieš terminą nutraukiamos tik išimtiniais atvejais Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimu pagal valstybės institucijos, asmens, nurodyto šio straipsnio 5 dalyje, ar savivaldybės tarybos prašymą, kai ši žemė pagal specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ar vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentus, įskaitant valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentus, parengtus Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka, tenkinant viešąjį interesą reikalinga:
1) Vyriausybės nutarimu valstybei svarbiais pripažintiems projektams ir kitiems valstybei svarbiems projektams įgyvendinti;
2) krašto ir valstybės sienos apsaugai;
3) tarptautiniams oro uostams, valstybiniams aerodromams, valstybiniams jūrų uostams ir jų įrenginiams;
4) viešosios geležinkelių infrastruktūros objektams, keliams, elektroninių ryšių infrastruktūros objektams, energetikos objektams ir jų technologiniams priklausiniams statyti, taip pat jiems eksploatuoti reikalingiems visuomenės reikmėms skirtiems inžineriniams statiniams;
5) socialinei infrastruktūrai plėsti – švietimo ir mokslo, kultūros, sveikatos apsaugos ir priežiūros, aplinkos apsaugos, socialinės apsaugos, viešosios tvarkos užtikrinimo, kūno kultūros ir sporto plėtojimo objektams statyti (įrengti) ir eksploatuoti, viešiesiems atskiriesiems želdynams kurti ir tvarkyti miestuose, miesteliuose ir kurortuose, siekiant įvykdyti viešųjų atskirųjų želdynų normas, priemonėms upių vientisumui užtikrinti;
6) išžvalgytų naudingųjų iškasenų ištekliams eksploatuoti;
7) komunalinių atliekų tvarkymo objektams (sąvartynams) statyti (įrengti) ir eksploatuoti;
8) kapinėms ir jų priežiūrai užtikrinti reikalingų objektų statybai ir eksploatacijai;
9) gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų (vertybių) apsaugos reikmėms.“
10) branduolinės energetikos objektams statyti (įrengti), eksploatuoti, eksploatavimui nutraukti ir radioaktyviųjų atliekų atliekynams prižiūrėti po uždarymo. 3.
3Papildyti 45 straipsnį 4, 5 ir 6 dalimis:
„4. Iki žemės paėmimo visuomenės poreikiams
projekto patvirtinimo projektą įgyvendinanti institucija, inicijuoja numatomų paimti visuomenės poreikiams žemės sklypų, kurių ribų posūkio taškų koordinatės nenustatytos valstybinėje koordinačių sistemoje, kadastrinius matavimus. Patikslinti žemės sklypų kadastro duomenys įrašomi Nekilnojamojo turto kadastre projektą įgyvendinančios institucijos prašymu ir lėšomis. 5. Nacionalinės žemės tarnybos vadovas, priimdamas sprendimą dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams, nurodo, kad tokiam projektui įgyvendinti yra taikomas šis įstatymas, ir nurodo projektą įgyvendinančią instituciją. Projektą įgyvendinanti institucija gali įgalioti savo reguliavimo srities:
1) biudžetines įstaigas, kurių savininko teises ir pareigas jos įgyvendina, atlikti dalį šiuo įstatymu reglamentuojamų žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrų, finansuojamų įgyvendinamo projekto lėšomis;
2) valstybės įmones, kurių savininko teises ir pareigas jos įgyvendina, ar akcines bendroves, uždarąsias akcines bendroves, kurių valstybei nuosavybės teise priklausančios akcijos suteikia daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime arba kurių valstybės valdomai bendrovei nuosavybės teise priklausančios akcijos suteikia ne mažiau kaip 2/3 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, atlikti dalį šiuo įstatymu reglamentuojamų su viešojo administravimo veikla nesusijusių žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrų, finansuojamų įgyvendinamo projekto lėšomis. 6. Nesuformuotoje valstybinėje žemėje esantys statiniai ir (ar) įrenginiai, kuriems eksploatuoti šio įstatymo 9 straipsnio 25 dalyje nustatyta tvarka žemės sklypai neformuojami, išperkami Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka, atlyginant jų rinkos vertę, apskaičiuotą taikant Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualų turto vertinimą, atsižvelgiant į esamą statinių ir įrenginių būklę.“
1Pakeisti 46 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„1. Valstybės institucija ar savivaldybės taryba,
teikdamos Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam administracijos padaliniui pagal žemės sklypo buvimo vietą prašymą paimti žemę visuomenės poreikiams, privalo pagrįsti, kad konkretus visuomenės poreikis objektyviai egzistuoja ir negalės būti patenkintas, jeigu nebus paimtas konkretus žemės sklypas, taip pat nurodyti konkrečius tikslus, kuriems numatoma panaudoti paimamą visuomenės poreikiams žemę. Žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuota institucija, siekdama pagrįsti tiek konkretaus visuomenės poreikio objektyvų egzistavimą, tiek tam poreikiui patenkinti reikalingo konkretaus žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams būtinumą, Vyriausybės nustatyta tvarka turi atlikti sąnaudų ir naudos analizę. Prašymas paimti žemę visuomenės poreikiams turi būti pagrįstas šios analizės rezultatais, taip pat visuomeninės naudos, efektyvumo ir racionalumo principais. Valstybės institucija ar savivaldybės taryba, teikdamos prašymą paimti žemę visuomenės poreikiams, taip pat raštu praneša raštu per E. pristatymo sistemą žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui apie tokio prašymo pateikimą ir nurodo konkrečius tikslus, kuriems įgyvendinti numatoma panaudoti paimamą žemę. Jeigu asmens E. pristatymo sistemos elektroninio pristatymo dėžutė yra neaktyvi, pranešimas ar informacija jam siunčiami Viešojo administravimo įstatymo 9 straipsnio 6 dalyje nurodyta tvarka. 2.
padalinys per 30 kalendorinių dienų nuo prašymo paimti žemę visuomenės poreikiams gavimo dienos išnagrinėja valstybės institucijos ar savivaldybės tarybos prašymą paimti žemę visuomenės poreikiams, Nacionalinės žemės tarnybos vadovas priima sprendimą pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, jeigu:
1) pateiktas konkretaus visuomenės poreikio objektyvaus egzistavimo pagrindimas, paremtas sąnaudų ir naudos analize bei visuomeninės naudos, efektyvumo ir racionalumo principais, ir
2) galioja specialiojo teritorijų planavimo dokumentas ar vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentas, kuriame nurodytas konkretus visuomenės poreikis ir pateiktas konkretaus žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams būtinumo pagrindimas, paremtas sąnaudų ir naudos analize bei visuomeninės naudos, efektyvumo ir racionalumo principais. 3. Sprendimą pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą Nacionalinės žemės tarnybos vadovas gali priimti be valstybės institucijos ar savivaldybės tarybos prašymo, kai žemės paėmimas visuomenės poreikiams reikalingas įstatymams, kuriuose nustatytas konkretus visuomenės poreikis, kuriam paimamas tam tikroje vietoje esantis tam tikro ploto žemės sklypas, tiesiogiai įgyvendinti, taip pat kai Nacionalinė žemės tarnyba yra Vyriausybės įgaliota žemės paėmimu suinteresuota institucija. Kai žemės paėmimas visuomenės poreikiams reikalingas įstatymui, kuriame nustatytas konkretus visuomenės poreikis, kuriam paimamas tam tikroje vietoje esantis tam tikro ploto žemės sklypas, tiesiogiai įgyvendinti, tame įstatyme turi būti nurodyta žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuota institucija. Kai Nacionalinė žemės tarnyba yra žemės paėmimu suinteresuota institucija, sprendimas pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą priimamas, jeigu tenkinamos šio straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytos sąlygos. 4.
prašymų paimti žemę visuomenės poreikiams pateikimo ir nagrinėjimo taisykles, taip pat žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros inicijavimo tiesiogiai įgyvendinant įstatymus, kuriuose nustatytas konkretus visuomenės poreikis, kuriam paimamas tam tikroje vietoje esantis tam tikro ploto žemės sklypas, taisykles nustato Vyriausybė. 5. Apie Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimą per 5 darbo dienas nuo jo priėmimo dienos pranešama žemės sklypo paėmimu suinteresuotai institucijai. Jeigu priimamas sprendimas pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, apie tai registruotu laišku, įteikiamu pasirašytinai, pranešama žemės sklypo, kurį numatoma paimti visuomenės poreikiams, savininkui ir (ar) kitam naudotojui per E. pristatymo sistemą. Jeigu asmens E. pristatymo sistemos elektroninio pristatymo dėžutė yra neaktyvi, pranešimas ar informacija jam siunčiami Viešojo administravimo įstatymo 9 straipsnio 6 dalyje nurodyta tvarka. Jeigu registruoto laiško registruotosios pašto siuntos nepavyksta įteikti žemės sklypo, kurį numatoma paimti visuomenės poreikiams, savininkui ir (ar) kitam naudotojui, per 5 darbo dienas nuo tada, kai Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis padalinys įsitikina, kad registruoto laiško registruotosios pašto siuntos nepavyksta įteikti žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui, apie sprendimą pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą viešai paskelbiama viename iš nacionalinių ir viename iš žemės sklypo buvimo vietos laikraščių (jeigu toks leidžiamas)pranešimas siunčiamas tos vietovės, kurioje yra planuojamas paimti visuomenės poreikiams savininko nekilnojamojo turto objektas, savivaldybės merui arba tos vietovės seniūnui, prašant jų informuoti savininką. Šis informavimo būdas taikomas ir tuo atveju, kai nežinoma žemės sklypo, kurį numatoma paimti visuomenės poreikiams, savininko ir
(ar) kito naudotojo gyvenamoji vieta.
Informacija apie sprendimą pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą visais atvejais taip pat viešai skelbiama viename iš nacionalinių ir viename iš žemės sklypo buvimo vietos laikraščių (jeigu toks leidžiamas) Nacionalinės žemės tarnybos interneto svetainėje. Skelbiamoje informacijoje nurodoma Nacionalinės žemės tarnybos vadovo priimto sprendimo pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą data ir numeris; žemės sklypo, kurį arba kurio dalį numatoma paimti visuomenės poreikiams, kadastro numeris; adresas: savivaldybė, miestas ar kaimas, gatvė, numeris; žemės sklypo savininkas (bendraturčiai) ir (ar) kiti naudotojai, daiktinių teisių turėtojai (jeigu jų yra). Jeigu apie sprendimą pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą viešai paskelbiama Nacionalinės žemės tarnybos interneto svetainėje, laikoma, kad žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui apie sprendimą pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą pranešta ir skelbimo išspausdinimo viename iš nacionalinių laikraščių dieną informacijos paskelbimo interneto svetainėje dieną. Apie sprendimą pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą nedelsiant, ne vėliau kaip kitą darbo dieną, pranešama Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui, kuris Nekilnojamojo turto registro nuostatuose nustatyta tvarka Nekilnojamojo turto registre įregistruoja šį juridinį faktą. Nuo juridinio fakto – priimtas sprendimas pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą – įregistravimo Nekilnojamojo turto registre žemės sklypo savininkas neturi teisės jo perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti daiktinių teisių į šį žemės sklypą, taip pat neturi teisės šio žemės sklypo pertvarkyti (atidalyti, padalyti, perdalyti, sujungti). 6.
pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą ar jos nepradėti skundžiamas administraciniam teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Skundas turi būti išnagrinėtas per 45 kalendorines dienas nuo skundo priėmimo dienos, o apeliacinis skundas dėl pirmosios instancijos administracinio teismo sprendimo – per 45 kalendorines dienas nuo apeliacinio skundo priėmimo dienos. Kai yra keli skundai dėl to paties sprendimo pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą ar jos nepradėti, teismas privalo visus skundus sujungti į vieną bylą ir ją išnagrinėti per 45 kalendorines dienas nuo skundų sujungimo dienos. Teismui priėmus sprendimą, kad konkretus visuomenės poreikis objektyviai egzistuoja ir negalės būti patenkintas, jeigu nebus paimtas konkretus žemės sklypas ar jo dalis, arba per nustatytą terminą neapskundus sprendimo pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros, konkretaus visuomenės poreikio egzistavimas negali būti ginčijamas vėlesniais žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros etapais. 7. Kai Nacionalinės žemės tarnybos vadovas priima sprendimą pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą ir pasibaigia šio sprendimo apskundimo terminas, o jeigu toks sprendimas buvo apskųstas, – įsiteisėja administracinio teismo sprendimas netenkinti skundo dėl Nacionalinės žemės tarnybos vadovo priimto sprendimo pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, šio įstatymo 48 straipsnyje nustatytais atvejais ir tvarka rengiamas žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektas arba paimamo visuomenės poreikiams žemės sklypo planas ir šio įstatymo 47 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka atliekamas visuomenės poreikiams planuojamos paimti žemės ir kito turto vertinimas ir parengiama turto vertinimo ataskaita.
Į žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto teritoriją privaloma įtraukti laisvos valstybinės žemės, kuri ribojasi su paimamu privačios žemės sklypu, plotą, kuriame pagal teisės aktus vietoj paimamo visuomenės poreikiams žemės sklypo gali būti formuojamas suteikiamas nuosavybėn kitas žemės sklypas. Prireikus projekto rengimo metu atliekamas privačios ir (ar) valstybinės žemės padalijimas suformuojant atskirą žemės sklypą, paimamą visuomenės poreikiams. Šie žemėtvarkos darbai atliekami šio įstatymo 48 straipsnyje nustatyta tvarka. Duomenis apie po padalijimo suformuotus žemės sklypus Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui pateikia Nacionalinės žemės tarnybos administracijos padalinys, kai jis apie tai per E. pristatymo sistemą praneša žemės sklypo savininkui ir (ar) kitam naudotojui.
Jeigu asmens E. pristatymo sistemos elektroninio pristatymo dėžutė yra neaktyvi, pranešimas ar informacija jam siunčiami Viešojo administravimo įstatymo 9 straipsnio 6 dalyje nurodyta tvarka, registruotu laišku, įteikiamu pasirašytinai, praneša žemės sklypo savininkui ir (ar) kitam naudotojui, o jeigu registruoto laiško registruotosios pašto siuntos nepavyksta įteikti žemės sklypo, kurį numatoma paimti visuomenės poreikiams, savininkui ir (ar) kitam naudotojui, per 5 darbo dienas nuo tada, kai įsitikina, kad registruoto laiško registruotosios pašto siuntos nepavyksta įteikti žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui, arba kai nežinoma žemės savininko ir (ar) kito naudotojo gyvenamoji vieta, viešai paskelbia viename iš nacionalinių ir viename žemės sklypo buvimo vietos laikraščių (jeigu toks leidžiamas) Nacionalinės žemės tarnybos interneto svetainėje. Laikoma, kad žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui apie sprendimą padalyti paimamą visuomenės poreikiams žemės sklypą pranešta skelbimo išspausdinimo viename iš nacionalinių laikraščių pranešimo paskelbimo Nacionalinės žemės tarnybos interneto svetainėje dieną. Po padalijimo suformuotus žemės sklypus Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis administracijos padalinys įregistruoja Nekilnojamojo turto registre padalyto žemės sklypo savininko vardu. Žyma apie Juridinis faktas
veiksmai, žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui šio įstatymo 47 straipsnio
poreikiams ir atlyginimo už ją. Nacionalinės žemės tarnybos vadovas sprendimą paimti žemės sklypą visuomenės poreikiams priima per 20 darbo dienų nuo pakeistų žemės sklypo kadastro duomenų įrašymo arba po pertvarkymo suformuotų žemės sklypų kadastro duomenų įregistravimo Nekilnojamojo turto kadastre ir Nekilnojamojo turto registre, pagal patvirtintą žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektą arba paimamo visuomenės poreikiams žemės sklypo planą ir sutartį dėl atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemę, kuri sudaroma tarp privačios žemės savininko ir (ar) kito naudotojo ir prašymą paimti žemę visuomenės poreikiams pateikusios institucijos, arba tik pagal patvirtintą žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektą, arba paimamo visuomenės poreikiams žemės sklypo planą ir turto vertinimo ataskaitą, jeigu sutartis dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams ir atlyginimo už ją nesudaroma. Sprendime paimti žemę visuomenės poreikiams nurodoma paimamo žemės sklypo rinkos vertė, su žemės paėmimu susiję nuostoliai, apskaičiuoti šio įstatymo 47 straipsnyje nustatyta tvarka, ir jų atlyginimo būdas. Šis sprendimas per 5 darbo dienas nuo jo priėmimo dienos išsiunčiamas žemės sklypo paėmimu suinteresuotai institucijai ir registruotu laišku, įteikiamu pasirašytinai per E. pristatymo sistemą žemės sklypo savininkui ir (ar) kitam naudotojui, taip pat – Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui.
Jeigu asmens E. pristatymo sistemos elektroninio pristatymo dėžutė yra neaktyvi, pranešimas ar informacija jam siunčiami Viešojo administravimo įstatymo 9 straipsnio 6 dalyje nurodyta tvarka, o jeigu registruotosios pašto siuntos nepavyksta įteikti žemės sklypo, kurį numatoma paimti visuomenės poreikiams, savininkui ir (ar) kitam naudotojui, per 5 darbo dienas nuo tada, kai Nacionalinės žemės tarnybos administracijos padalinys įsitikina, kad registruoto laiško registruotosios pašto siuntos nepavyksta įteikti žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui, apie sprendimą paimti žemę visuomenės poreikiams viešai paskelbiama Nacionalinės žemės tarnybos interneto svetainėje. Šis informavimo būdas taikomas ir tuo atveju, kai nežinoma žemės sklypo, kurį numatoma paimti visuomenės poreikiams, savininko ir (ar) kito naudotojo gyvenamoji vieta. Skelbiamoje informacijoje nurodoma Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams data ir numeris; žemės sklypo, kuris arba kurio dalis paimama visuomenės poreikiams, kadastro numeris, plotas (jeigu paimama žemės sklypo dalis, – po žemės sklypo pertvarkymo suformuoto paimamo žemės sklypo plotas); adresas: savivaldybė, miestas arba kaimas, gatvė, numeris; žemės sklypo savininkas (bendraturčiai), kiti naudotojai, daiktinių teisių turėtojai (jeigu jų yra).
Jeigu apie sprendimą paimti žemę visuomenės poreikiams viešai paskelbiama viename iš nacionalinių ir viename iš žemės sklypo buvimo vietos laikraščių (jeigu toks leidžiamas), laikoma Laikoma, kad žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui apie sprendimą paimti žemę visuomenės poreikiams pranešta skelbimo išspausdinimo viename iš nacionalinių laikraščių pranešimo paskelbimo Nacionalinės žemės tarnybos interneto svetainėje dieną. 9. Ginčai dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto arba paimamo visuomenės poreikiams žemės sklypo plano rengimo ir tvirtinimo, taip pat dėl atlyginimo už paimamą visuomenės poreikiams žemę dydžio nustatymo nagrinėjami bendrosios kompetencijos apygardos teisme pagal visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo buvimo vietą. Jeigu Nacionalinės žemės tarnybos vadovas priima sprendimą paimti žemę visuomenės poreikiams ir suinteresuota institucija šio įstatymo 47 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka kreipiasi į teismą dėl leidimo paimti žemės sklypą pagal priimtą sprendimą dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams, šie ginčai nagrinėjami pagal ginčo teisenos taisykles. 10.
visuomenės poreikiams neimamas kitos paskirties žemės sklypas yra ne didesnis kaip 0,04 ha, žemės ūkio paskirties žemės sklypas yra ne didesnis kaip 0,1 ha, o miškų ūkio paskirties žemės sklypas yra ne didesnis kaip 0,1 ha arba likusio visuomenės poreikiams neimamo žemės sklypo dėl jam nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nebus galima naudoti pagal to žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir būdą, toks žemės sklypas žemės savininko prašymu, pateiktu projektą įgyvendinančiai institucijai iki šio įstatymo 46 straipsnio 5 dalyje nurodyto pasiūlymų dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto pateikimo termino pabaigos, projektuojamas kartu su paimamu visuomenės poreikiams žemės sklypu kaip vientisas žemės sklypas. Ši nuostata netaikoma tais atvejais, kai po žemės sklypo padalijimo liksiantis visuomenės poreikiams neimamas žemės sklypas ribojasi su kitu tam pačiam žemės savininkui nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu. 11. Jeigu asmens E. pristatymo sistemos elektroninio pristatymo dėžutė yra neaktyvi, pranešimas ar informacija siunčiami per E. pristatymo sistemą ir įteikiami registruotąja pašto siunta:
1) fizinių asmenų gyvenamosios ar kitos Nacionalinei žemės tarnybai žinomos jų buvimo vietos adresu – žemės savininkui ir (ar) kitam žemės naudotojui asmeniškai arba kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių (vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams), sutuoktiniui). Jeigu pranešimas ar informacija įteikiami ne pačiam adresatui, dokumentą priėmęs asmuo privalo esant pirmai galimybei perduoti jį adresatui;
2) juridinių asmenų registruotos buveinės adresu ar kitu juridinio asmens nurodytu adresu – juridinio asmens vadovui, valdymo organams. 12. Pranešimo ar informacijos įteikimo diena laikoma kita darbo diena po jų išsiuntimo per E. pristatymo sistemą, kai elektroninio pristatymo dėžutė yra aktyvi, arba įteikimo šio straipsnio 11 dalyje nurodytiems asmenims diena.“
1Pakeisti 47 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Kai privačios žemės sklypas paimamas visuomenės
poreikiams, žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui turi būti teisingai atlyginama už žemę ir atlyginamos turto iškėlimo iš visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo išlaidos pinigais pagal rinkos vertę arba žemės savininko rašytiniu sutikimu suteikiamas valstybinės žemės sklypas, kuris ribojasi su paimamu visuomenės poreikiams žemės sklypu, taip pat pinigais atlyginama paimamoje visuomenės poreikiams žemėje esančių želdinių, sodinių, medynų tūrio, negauto derliaus ir įdėtų lėšų žemės ūkio produkcijai ir miškui auginti vertė bei kiti žemės sklypo savininko ir (ar) kito naudotojo nuostoliai, patirti dėl žemės sklypo ir jame statomų ar jau pastatytų statinių, įrenginių, žemės sklype esančių želdinių, sodinių paėmimo visuomenės poreikiams. Paimamo žemės sklypo rinkos vertė apskaičiuojama pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą, nustatytus iki žymos juridinio fakto apie pradėtą žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą įregistravimo Nekilnojamojo turto registre apie pradėtą žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą padarymo, taikant Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualų turto vertinimą, o turto vertinimo metodas parenkamas atsižvelgiant į turto ir verslo vertinimą reglamentuojančius teisės aktus.
Žemės sklype esančių želdinių, sodinių, medynų tūrio, negauto derliaus ir įdėtų lėšų žemės ūkio produkcijai ir miškui auginti vertė ir suteikiamo valstybinės žemės sklypo rinkos vertė apskaičiuojamos taikant Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualų turto vertinimą, o turto vertinimo metodas parenkamas atsižvelgiant į turto ir verslo vertinimą reglamentuojančius teisės aktus. Jeigu visuomenės poreikiams paimamas statiniais, išskyrus gyvenamosios paskirties pastatą, ar įrenginiais užstatomas ar užstatytas žemės sklypas, už jau pastatytus ar statomus žemės sklype asmenims nuosavybės teise priklausančius statinius, išskyrus gyvenamosios paskirties pastatą, turi būti atlyginama pinigais pagal rinkos vertę, kuri apskaičiuojama taikant Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualų turto vertinimą, o turto vertinimo metodas parenkamas atsižvelgiant į turto ir verslo vertinimą reglamentuojančius teisės aktus. Jeigu visuomenės poreikiams paimamas žemės sklypas, kuriame vykdoma ūkinė komercinė veikla, žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui atlyginami nuostoliai, susiję su ūkinės komercinės veiklos paimamame visuomenės poreikiams žemės sklype nutraukimu ar apribojimu, kurių dydis apskaičiuojamas taikant Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualų turto vertinimą, o apskaičiavimo metodas parenkamas atsižvelgiant į turto ir verslo vertinimą reglamentuojančius teisės aktus.
Jeigu visuomenės poreikiams paimamas gyvenamosios paskirties pastatu užstatytas žemės sklypas, nuostolių už gyvenamosios paskirties pastatą suma apskaičiuojama atliekant individualų turto vertinimą bent dviem turto vertinimo metodais, parinktais pagal turto ir verslo vertinimą reglamentuojančius teisės aktus, o savininkui ir (ar) kitam naudotojui atlyginama ta verte, kuri yra didesnė. Kitais atvejais, apskaičiuojant visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo, jame esančių statinių ir įrenginių rinkos vertę, turi būti atsižvelgiama į tą pačią žemės verčių zoną žemės verčių žemėlapiuose patenkančių žemės sklypų, statinių ir įrenginių sandoriuose, sudarytuose nuo teritorijų planavimo dokumento, kuriame numatytas konkretus visuomenės poreikis, patvirtinimo iki turto vertinimo ataskaitos parengimo, nurodytų tokių nekilnojamųjų daiktų kainų pokytį. Visuomenės poreikiams paimamo turto vertinimą užsako ir už turto vertinimo darbus sumoka žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuota institucija. Visuomenės poreikiams paimamo turto vertinimo ataskaita galioja 12 mėnesių nuo jos parengimo dienos, o jeigu per ataskaitos galiojimo laikotarpį nebūtų patvirtintas žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektas, žemės paėmimu suinteresuota institucija privalo turto vertinimo ataskaitą atnaujinti.“
2Pakeisti 47 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4.
Jeigu žemės savininkas sutinka su vertinimo ataskaitoje nustatytu atlyginimu ir pasirenka atlyginimo būdą – kito žemės sklypo, kuris ribojasi su paimamu visuomenės poreikiams žemės sklypu, suteikimą, žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekte pagal vertinimo ataskaitoje nustatytą visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo rinkos vertę formuojamas numatomas suteikti nuosavybėn žemės sklypas, kuris turi būti lygiavertis paimamam visuomenės poreikiams žemės sklypui arba mažesnės vertės, negu paimamas visuomenės poreikiams žemės sklypas. Kai suformuojamas žemės sklypas, sudaroma sutartis dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams ir atlyginimo už ją. Jeigu suformuoto žemės sklypo vertė yra mažesnė už vertinimo ataskaitoje nustatytą paimamo visuomenės poreikiams žemės sklypo rinkos vertę, žemės sklypų vertės skirtumas atlyginamas pinigais. Didžiausią numatomo suteikti nuosavybėn žemės sklypo dydį, žemės sklypo formavimo ir suteikimo procedūrą nustato Vyriausybė. Žemės sklypas, kuriuo numatoma atlyginti už paimamą visuomenės poreikiams žemės sklypą, formuojamas valstybinėje žemėje, kurios nenumatoma grąžinti natūra pagal įstatymus, reglamentuojančius piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimą. Sprendimą suteikti valstybinės žemės sklypą, kuris ribojasi su paimamu visuomenės poreikiams žemės sklypu, Nacionalinės žemės tarnybos vadovas priima kartu su sprendimu paimti žemę visuomenės poreikiams. Bet kuriuo žemės sklypo, kuris ribojasi su paimamu visuomenės poreikiams žemės sklypu, formavimo etapu žemės savininkui nesutikus su formuojamo žemės sklypo dydžiu ir (ar) ribomis, žemės sklypo formavimo procedūra nutraukiama. Jeigu žemės savininkas sutinka, kad jam už paimamą visuomenės poreikiams žemės sklypą būtų atlyginama pinigais, sudaroma sutartis dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams ir atlyginimo už ją.
Valstybinės žemės patikėtinių, kurių patikėjimo teisė į visuomenės poreikiams paimtame žemės sklype esančius statinius (ir) ar įrenginius įregistruota Nekilnojamojo turto registre, patiriamos šių statinių (ir) ar įrenginių administravimo ir (ar) priežiūros, išlaikymo, taip pat griovimo išlaidos padengiamos iš atitinkamam projektui finansuoti skirtų lėšų.“
išdėstyti taip:
„10. Kai žemės paėmimu visuomenės poreikiams
suinteresuota institucija atsiskaito su paimamos žemės savininku ir (ar) kitu naudotoju pagal sutartį dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams ir atlyginimo už ją, Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis administracijos padalinys paimamą visuomenės poreikiams žemės sklypą įregistruoja Nekilnojamojo turto registre kaip valstybinę žemę, o valstybės nuosavybės teisę į statinius ir įrenginius, esančius paimtame visuomenės poreikiams žemės sklype, Nekilnojamojo turto registre įregistruoja žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuota institucija.
Jeigu ginčas dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto rengimo ir tvirtinimo ar atlyginimo dydžio nagrinėjamas teisme, Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis administracijos padalinys paimamą visuomenės poreikiams žemės sklypą įregistruoja Nekilnojamojo turto registre kaip valstybinę žemę, o žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuota institucija statinius ir įrenginius, esančius paimamame visuomenės poreikiams žemės sklype, gali įregistruoti tik tuo atveju, kai žemės paėmimu suinteresuota institucija teismo sprendime nurodytomis sąlygomis atsiskaito su paimamo visuomenės poreikiams žemės sklypo savininku ir (ar) kitu naudotoju, išskyrus atvejus, kai teismo nutartimi leidžiama paimtą visuomenės poreikiams žemės sklypą įregistruoti Nekilnojamojo turto registre kaip valstybinę žemę iki ginčo dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto rengimo ir tvirtinimo ar dėl atlyginimo dydžio už paimamą visuomenės poreikiams žemę išsprendimo. Nuosavybės teisė į paimamą visuomenės poreikiams žemę, statinius ir įrenginius pereina valstybei nuo žemės sklypo, statinių ir įrenginių įregistravimo Nekilnojamojo turto registre kaip valstybės nuosavybės momento. Įregistravus valstybės nuosavybę, žyma apie juridinį faktą juridinis faktas, nurodytą nurodytas šio įstatymo 46 straipsnio 5 dalyje, panaikinama išregistruojamas.“ 4.
Papildyti 47 straipsnį naujomis 12, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 19 ir 20 dalimis: „12. Kai visuomenės poreikiams paimtame žemės sklype esantis statinys ir (ar) įrenginys žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuotos institucijos teikiamas registruoti Nekilnojamojo turto registre valstybės nuosavybės teise, žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuotos institucijos prašyme nurodomas ir šio statinio ir (ar) įrenginio patikėtinis – vienas iš šio įstatymo 45 straipsnio 5 dalyje nurodytų subjektų, atsižvelgiant į subjekto vykdomą veiklą, nustatytą jo steigimo dokumentuose ir
(ar) teisės aktuose. Sprendimą dėl visuomenės poreikiams paimtame žemės sklype esančio statinio patikėtinio paskyrimo priima projektą įgyvendinančios institucijos vadovas arba jo įgaliotas suinteresuotos institucijos vadovas. Šis prašymas yra patikėjimo teisės įregistravimo Nekilnojamojo turto registre pagrindas. 13. Įregistravus valstybės nuosavybės teisę ir šio straipsnio 12 dalyje nurodyto subjekto patikėjimo teisę į visuomenės poreikiams paimtame žemės sklype esančius statinius ir (ar) įrenginius Nekilnojamojo turto registre, žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuota institucija ne vėliau kaip per 5 darbo dienas apie tai raštu praneša subjektui, kurio patikėjimo teisė įregistruota. 14. Visuomenės poreikiams paimtame žemės sklype esančių statinių ir (ar) įrenginių patikėtinis gali būti keičiamas, žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuotos institucijos sprendimu perduodant visuomenės poreikiams paimtame žemės sklype esančius statinius ir (ar) įrenginius valdyti, naudoti ir jais disponuoti patikėjimo teise kitiems šio įstatymo 45 straipsnio 5 dalyje nurodytiems subjektams.
Žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuota institucija, priėmusi sprendimą perduoti visuomenės poreikiams paimtame žemės sklype esančius statinius ir (ar) įrenginius valdyti, naudoti ir jais disponuoti patikėjimo teise, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas kreipiasi į Nekilnojamojo turto registro tvarkytoją dėl atitinkamo subjekto patikėjimo teisės į visuomenės poreikiams paimtame žemės sklype esančius statinius ir (ar) įrenginius įregistravimo ir praneša subjektui, kurio patikėjimo teisė įregistruota, šio straipsnio 13 dalyje nustatyta tvarka. 15. Subjektai, kurių patikėjimo teisė į visuomenės poreikiams paimtame žemės sklype esančius statinius ir (ar) įrenginius įregistruota Nekilnojamojo turto registre, šiuos statinius ir (ar) įrenginius valdo, naudoja ir jais disponuoja patikėjimo teise įstatymų, kuriuose reguliuojami valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo teisiniai santykiai, nustatyta tvarka, išskyrus šiame įstatyme nustatytas išimtis. Kai Nekilnojamojo turto registre įregistruojama šio įstatymo 45 straipsnio 5 dalies
žemės sklype esančius statinius ir (ar) įrenginius, turto patikėjimo sutartis su šiuo subjektu nesudaroma.
Sprendimus dėl visuomenės poreikiams paimtame žemės sklype esančių statinių ir (ar) įrenginių pripažinimo nereikalingais arba netinkamais (negalimais) naudoti ir jų nurašymo, nepriklausomai nuo turto vieneto likutinės vertės, priima šių statinių ir (ar) įrenginių patikėtinis, gavęs žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuotos institucijos rašytinį sutikimą. 16. Visuomenės poreikiams paimtame žemės sklype esantys statiniai ir (ar) įrenginiai jų patikėtinio sprendimu žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuotos institucijos ar jos įgalioto šio straipsnio 12 dalyje nurodyto subjekto nustatyta tvarka iki statybą leidžiančio dokumento išdavimo, gali būti suteikti laikinai naudotis (išnuomoti, suteikti panaudai) fiziniam (-iams) asmeniui (-ims), iš kurio (-ių) šie statiniai ir (ar) įrenginiai buvo paimti visuomenės poreikiams, ar kitam naudotojui, su kuriuo sudaryta statinių ir (ar) įrenginių nuomos, panaudos ar kitą naudojimosi teisę suteikianti sutartis (dokumentas) prieš terminą buvo nutraukta paimant šį statinį ir (ar) įrenginį visuomenės poreikiams. 17. Visuomenės poreikiams paimtas ir valstybės vardu įregistruotas žemės sklypas (jo dalis) iki statybą leidžiančio dokumento išdavimo Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimu jos nustatyta tvarka suderinus su projektą įgyvendinančia institucija gali būti suteiktas laikinai naudotis žemės ūkio veiklai žemės savininkui, iš kurio šis žemės sklypas buvo paimtas visuomenės poreikiams, ar kitam naudotojui, su kuriuo sudaryta žemės nuomos, panaudos ar kitą naudojimosi teisę suteikianti sutartis (dokumentas) prieš terminą buvo nutraukta paimant šį žemės sklypą visuomenės poreikiams. 18.
poreikiams procedūras ir paaiškėjus, kad visuomenės poreikiams reikalingas paimti žemės sklypas nuosavybės teise priklauso valstybei ir šis valstybinės žemės sklypas nėra išnuomotas, suteiktas panaudai ar kitais teisėtais pagrindais suteiktas naudotis tretiesiems asmenims, visuomenės poreikiams paimamas tik šiame žemės sklype esantis nekilnojamasis turtas už jį teisingai atlyginant. Šis nekilnojamasis turtas visuomenės poreikiams paimamas taikant šiame įstatyme numatytas žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūras. 19. Visuomenės poreikiams paimamoje žemėje esančių sodinių, želdinių, medynų tūrio ar negauto derliaus vertė neatlyginama, jeigu Nacionalinės žemės tarnybos ir žemės savininko ir (ar) kito naudotojo rašytiniu susitarimu žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui po atlikto turto vertinimo iš žemės sklypo, paimamo visuomenės poreikiams, paliekama teisė pačiam išsikelti sodinius, želdinius, medynus ar nusiimti derlių. 20. Išlaidos už inžinerinių statinių ir (ar) įrenginių iškėlimą iš visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo neatlyginamos, jeigu pagal Nacionalinės žemės tarnybos ir žemės savininko ir (ar) patikėtinio, ir (ar) kito naudotojo rašytinį susitarimą suinteresuotos institucijos įgaliotas subjektas inžinerinių statinių ir(ar) įrenginių iškėlimą įvykdys projekto, kuriam įgyvendinti vykdomas žemės paėmimo visuomenės poreikiams, statybos metu.“
5Buvusią 47 straipsnio 12 dalį laikyti 21 dalimi. 6. Pakeisti 47 straipsnio 21 dalį ir ją išdėstyti
taip: „21.
Kai nuo sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams priėmimo dienos praėjus ne daugiau kaip 10 metų pagal Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka iš naujo parengtus arba pakeistus detaliuosius planus vietovės lygmens kompleksinio ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentus žemės sklypo nenumatoma naudoti reikmėms, kurioms šis žemės sklypas paimtas visuomenės poreikiams, Nacionalinė žemės tarnyba privalo raštu pasiūlyti žemės savininkui, iš kurio šis žemės sklypas paimtas visuomenės poreikiams, išpirkti jį šį žemės sklypą už kainą, nustatytą atlikus individualų turto vertinimą pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą. Apie sutikimą išpirkti žemės sklypą buvęs žemės savininkas Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam administracijos padaliniui pagal žemės sklypo buvimo vietą turi pranešti per 6 mėnesius nuo pasiūlymo gavimo dienos. Žemės sklypo išpirkimas įforminamas įstatymų nustatyta tvarka sudaroma žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartimi. Kai buvęs žemės savininkas atsisako išpirkti žemės sklypą arba per nustatytą terminą nepraneša apie sutikimą išpirkti žemės sklypą, taip pat kai nuo sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams priėmimo dienos praėjo daugiau kaip 10 metų, žemės sklypas valdomas, naudojamas ir juo disponuojama įstatymų nustatyta tvarka, netaikant šio straipsnio 11 dalyje nustatyto apribojimo.“
išdėstyti taip:
„1. Žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektų
rengimą ir įgyvendinimą savo lėšomis organizuoja žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuotos institucijos. Prašymus paimti žemę visuomenės poreikiams projektų organizatoriai paduoda Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam administracijos padaliniui pagal žemės sklypo buvimo vietą.
Kai Nacionalinės žemės tarnybos vadovas priima sprendimą dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros pradžios, Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam administracijos padalinys išduoda žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto rengimo reikalavimų sąrašą. Žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto rengimo reikalavimų sąrašas išduodamas, kai paimamas visuomenės poreikiams žemės sklypas ir (ar) po žemės sklypo dalies, reikalingos visuomenės poreikiams, atidalijimo ar padalijimo liekantis (-ys) žemės sklypas (-ai) nesuprojektuotas (-i) detaliajame plane ar specialiojo teritorijų planavimo dokumente, taip pat kai yra su paimamu privačios žemės sklypu besiribojantis laisvos valstybinės žemės plotas, kuriame pagal teisės aktus gali būti formuojamas vietoj paimamo visuomenės poreikiams žemės sklypo suteikiamas nuosavybėn kitas žemės sklypas. Kai paimamas visuomenės poreikiams žemės sklypas ir po žemės sklypo dalies, reikalingos visuomenės poreikiams, atidalijimo ar padalijimo liekantis (-ys) žemės sklypas (-ai) suprojektuotas (-i) detaliajame plane ar specialiojo teritorijų planavimo dokumente, vietoj žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto Nekilnojamojo turto kadastro nuostatuose nustatyta tvarka rengiami nurodytų suprojektuotų žemės sklypų planai.“
dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuota
institucija, gavusi Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio administracijos padalinio išduotą žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto rengimo reikalavimų sąrašą, Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka parenka žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto rengėją ir su juo sudaro sutartį dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto rengimo.
Kai vietoj žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto rengiami žemės sklypų planai, žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuota institucija žemės sklypų planų rengėją parenka Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka.“
3Pakeisti 48 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Kai valstybinę žemėtvarkos planavimo dokumentų ir
jų rengimo procesų priežiūrą atliekanti institucija nustatyta tvarka patikrina žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektus, juos tvirtina Nacionalinės žemės tarnybos vadovas ar jo įgaliotas teritorinio administracijos padalinio vadovas.“
Pakeisti 49 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„49 straipsnis. Žemės konsolidacijos projektų
parengiamieji darbai
gyvenamosiose vietovėse. Žemės konsolidacijos projektų rengimą organizuoja Žemės ūkio duomenų centras. Žemės konsolidacijos projektas gali būti rengiamas tik tose kadastro vietovėse, kurias apima patvirtintas savivaldybės ar jos dalies bendrasis planas. 2. Prašymus rengti žemės konsolidacijos projektą žemės savininkai, savivaldybės taryba, valstybinės žemės patikėtiniai paduoda Žemės ūkio duomenų centrui.
Nustatęs Nustatę, kad rengti projektą pageidauja ne mažiau kaip 5 žemės sklypų, esančių vienoje arba keliose bendrą ribą turinčiose kadastro vietovėse, ne mažiau kaip 5 savininkai, savivaldybės taryba ar valstybinės žemės patikėtiniai, Žemės ūkio duomenų centras numato preliminarią teritoriją žemės konsolidacijos projektui rengti, nustato šioje teritorijoje esančių žemės sklypų savininkus, valstybinės žemės patikėtinius bei kitus naudotojus ir organizuoja šios vietovės žemės savininkų, savivaldybės tarybos ir valstybinės žemės patikėtinių susirinkimą. Reikalavimas rengti žemės sklypų konsolidacijos projektą, esant minimaliam pageidaujančių žemės sklypų ir žemės sklypų savininkų skaičiui, netaikomas, kai tokie projektai rengiami privačios žemės sklypų savininkų lėšomis. Į susirinkimą žemės savininkai, savivaldybės tarybos ir valstybinės žemės patikėtinių įgalioti asmenys kviečiami raštu ne vėliau kaip prieš 10 kalendorinių dienų iki susirinkimo dienos. Kai rengti žemės konsolidacijos projektą pageidauja ne mažiau kaip 5 žemės sklypų, esančių vienoje arba keliose bendrą ribą turinčiose kadastro vietovėse, ne mažiau kaip 5 savininkai, konsoliduojami tik tie valstybinės žemės sklypai, kurie ribojasi su prašymus rengti žemės konsolidacijos projektą pateikusių privačios žemės savininkų ir
(ar) savivaldybės žemės sklypais arba kurie yra greta tokių žemės sklypų ir juos skiria tik keliai, grioviai ar kanalai. Kai žemės konsolidacijos projektas rengiamas privačios žemės sklypų savininkų lėšomis, konsoliduojami tik keliais užimta valstybinė žemė ir privačios nuosavybės teise valdomi žemės sklypai.
Susirinkime:
1) pagrindžiamas žemės konsolidacijos projekto rengimo poreikis;
2) nustatomi žemės sklypai, kuriuos tikslinga pertvarkyti pagal žemės konsolidacijos projektą;
3) nustatomi asmenų, susirinkimo įgaliotų spręsti žemės konsolidacijos projekto rengimo organizacinius klausimus, įgaliojimai, rinkimo tvarka, atstovavimo kvotos ir sąlygos;
4) išrenkami asmenys, susirinkimo įgalioti spręsti žemės konsolidacijos projekto rengimo organizacinius klausimus. 3. Jeigu Žemės ūkio duomenų centro numatytoje preliminarioje teritorijoje žemės konsolidacijos projektui rengti nėra valstybinės ir savivaldybės žemės sklypų, susirinkimo sprendimai yra teisėti, kai jame dalyvauja ne mažiau kaip du trečdaliai žemės sklypų, numatomų įtraukti į teritoriją žemės konsolidacijos projektui rengti, savininkų ir šiems sprendimams pritaria ne mažiau kaip pusė susirinkime dalyvavusių žemės savininkų. Žemės sklypo bendraturčiai balsuodami susirinkime turi vieną balsą. Žemės savininkas, turintis kelis žemės sklypus, priklausančius nuosavybės teise jam vienam ir (ar) kartu su kitais bendraturčiais, balsuodamas susirinkime turi vieną balsą. 4.
žemės konsolidacijos projektui rengti numatoma įtraukti valstybinės ir savivaldybės žemės sklypus, susirinkimo sprendimai yra teisėti, jeigu jame dalyvauja Žemės ūkio duomenų centro vadovo įgaliotas asmuo, numatomų konsoliduoti valstybinės žemės sklypų patikėtinių įgalioti asmenys, savivaldybės tarybos įgaliotas asmuo, jeigu numatoma konsoliduoti savivaldybės žemės sklypus, ir ne mažiau kaip du trečdaliai žemės savininkų ir sprendimams pritaria Žemės ūkio duomenų centro vadovo įgaliotas asmuo, valstybinės žemės sklypų patikėtinių įgalioti asmenys ir savivaldybės tarybos įgaliotas asmuo bei ne mažiau kaip pusė susirinkime dalyvavusių žemės savininkų. Žemės sklypo bendraturčiai balsuodami susirinkime turi vieną balsą. Žemės savininkas, turintis kelis žemės sklypus, priklausančius nuosavybės teise jam vienam ir
(ar) kartu su kitais bendraturčiais, balsuodamas susirinkime turi vieną balsą. 5. Atliekant žemės konsolidacijos projekto parengiamųjų darbų, projekto rengimo ir įgyvendinimo procedūras, taip pat sudarant žemės konsolidacijos sutartį, Žemės ūkio duomenų informacijos centrui atstovauja jo vadovas arba vadovo įgaliotas asmuo, kitiems valstybinės žemės patikėtiniams atstovauja jų įgalioti asmenys – valstybės tarnautojai arba, jeigu valstybinės žemės patikėtinis neturi valstybės tarnautojų, kiti darbuotojai, o savivaldybėms – savivaldybės tarybos įgalioti asmenys, atliekantys savivaldybės vietos valdžios ir (ar) viešojo administravimo funkcijas: savivaldybės tarybos nariai, meras, savivaldybės administracijos direktorius arba kiti savivaldybės administracijos valstybės tarnautojai darbuotojai. 6.
sklypus pageidaujantis žemės savininkas, savivaldybės taryba, jeigu numatoma konsoliduoti savivaldybės žemės sklypus, ir valstybinės žemės patikėtiniai, jeigu numatoma konsoliduoti valstybinės žemės sklypus, ne vėliau kaip per vieną mėnesį žemės konsolidacijos projekto rengimo organizatoriui Žemės ūkio duomenų centrui pateikia rašytinį sutikimą dalyvauti žemės konsolidacijos projekte, kurį rengiant ir įgyvendinant bus konsoliduojami sutikimą davusio asmens turimi žemės sklypai, nurodydami numatomus konsoliduoti žemės sklypus ir įsipareigojimą nepagrįsto atsisakymo ar vengimo dalyvauti žemės konsolidacijos projekte ir (ar) sudaryti žemės konsolidacijos sutartį atveju atlyginti išlaidas, susijusias su jo turimų žemės sklypų pertvarkymu rengiant ir įgyvendinant žemės konsolidacijos projektą, taip pat išlaidas, patirtas tikslinant žemės konsolidacijos projektą dėl nepagrįsto atsisakymo ar vengimo jame dalyvauti ir (ar) sudaryti žemės konsolidacijos sutartį. Kai žemės sklypas priklauso keliems asmenims, sutikimą dalyvauti žemės konsolidacijos projekte turi duoti kiekvienas žemės sklypo bendraturtis. Nacionalinė žemės tarnyba vietoj sutikimo dalyvauti žemės konsolidacijos projekte Žemės ūkio duomenų centrui perduoda numatomų konsoliduoti jos patikėjimo teise valdomų valstybinės žemės sklypų sąrašą. Žemės ūkio duomenų centras centro vadovas, patvirtinęs teritorijos žemės konsolidacijos projektui rengti ribas, nuo šio sprendimo priėmimo dienos įgyja patikėjimo teisę į Nacionalinės žemės tarnybos sąraše nurodytus valstybinės žemės sklypus ir per 5 darbo dienas pateikia prašymą Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui įregistruoti šią teisę Nekilnojamojo turto registre. Nacionalinės žemės tarnybos patikėjimo teisė į šiuos valstybinės žemės sklypus pasibaigia Žemės ūkio duomenų centro vadovo sprendimo patvirtinti teritorijos žemės konsolidacijos projektui rengti ribas priėmimo dienos dieną. 7.
žemės konsolidacijos projektui rengti, apimanti numatomus konsoliduoti žemės sklypus, turi būti ne mažesnė kaip 100 ha. Kai žemės konsolidacijos projektas rengiamas privačios žemės sklypų savininkų lėšomis, teritorija žemės konsolidacijos projektui rengti, apimanti keliais užimtą valstybinę žemę ir privačios nuosavybės teise valdomus žemės sklypus, turi būti ne mažesnė kaip 20 ha. 8. Negali būti konsoliduojami ir žemės konsolidacijos sutarties objektu negali būti areštuoti žemės sklypai arba žemės sklypai, esantys teisminio ginčo, tiesiogiai susijusio su žemės sklypu ir teisėmis į jį, objektu. 9. Numatomų konsoliduoti privačios žemės sklypų savininkai, savivaldybės taryba, jeigu numatoma konsoliduoti savivaldybės žemės sklypus, arba valstybinės žemės patikėtiniai, jeigu numatoma konsoliduoti valstybinės žemės sklypus, apie žemės sklypų konsolidaciją privalo registruotąja pašto siunta, įteikiama pasirašytinai, pranešti tretiesiems asmenims, turintiems teises į šiuos žemės sklypus, įregistruotus Nekilnojamojo turto registre. Konsoliduojami gali būti tik tie žemės sklypai, į kuriuos tretieji asmenys turi daiktines teises, įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, jeigu tretieji asmenys duoda rašytinius sutikimus dėl žemės sklypų konsolidacijos. Trečiojo asmens, turinčio daiktines teises, išskyrus servitutą ir hipoteką, į numatomą konsoliduoti žemės sklypą, sutikime papildomai turi būti nurodyta, kad asmuo sutinka iki žemės konsolidacijos sutarties sudarymo su konsoliduojamo žemės sklypo savininku išspręsti klausimą dėl daiktinių teisių į konsoliduojamą žemės sklypą pasibaigimo. 10. Žemės ūkio duomenų centras centro vadovas tvirtina teritorijos, skirtos žemės konsolidacijos projektui rengti, ribas ir su Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniu administracijos padaliniu suderintą žemės konsolidacijos projekto rengimo reikalavimų sąrašą, taip pat priima sprendimą rengti žemės konsolidacijos projektą.
Žemės konsolidacijos projekto teritorijai priskiriama žemė, dėl kurios Žemės ūkio duomenų centrui pateikti sutikimai dalyvauti šiame žemės konsolidacijos projekte, valstybinės žemės sklypai, kuriuos Žemės ūkio duomenų centrui perdavė Nacionalinė žemės tarnyba ir kurių patikėtinis yra Žemės ūkio duomenų centras, taip pat privati žemė, kurios savininkai nepateikė sutikimų dalyvauti žemės konsolidacijos projekte, bet pageidauja parduoti žemės sklypus (jų dalis) šio žemės konsolidacijos projekto rengimo metu, išskyrus atvejus, kai konsolidacijos projektas rengiamas privačios žemės sklypų savininkų lėšomis. Kai žemės konsolidacijos projektas rengiamas privačios žemės sklypų savininkų lėšomis, žemės konsolidacijos projekto teritorijai priskiriama privačios nuosavybės teise valdoma žemė, dėl kurios Žemės ūkio duomenų centrui pateikti sutikimai dalyvauti žemės konsolidacijos projekte, ir keliais užimta valstybinė žemė. 11. Jeigu sutikimą dalyvauti žemės konsolidacijos projekte pateikęs asmuo perleidžia jam priklausantį žemės sklypą (jo dalį), priskirtą žemės konsolidacijos projekto teritorijai, kitiems asmenims, tokio žemės sklypo (jo dalies) perleidimo sutartyje turi būti nurodyta, kad žemės sklypą (jo dalį) įsigyjantis asmuo sutinka dalyvauti žemės konsolidacijos projekte ir kad žemės sklypą (jo dalį) perleidęs asmuo privalo per vieną mėnesį nuo žemės sklypo (jo dalies) perleidimo apie tai raštu pranešti Žemės ūkio duomenų centrui.
Jeigu žemės sklypą perleidęs asmuo per nustatytą terminą nepraneša Žemės ūkio duomenų centrui apie žemės sklypo (jo dalies) savininko pasikeitimą ir jo sutikimą dalyvauti konsolidacijos projekte, žemės savininkas, pateikęs sutikimą, nurodytą šio straipsnio 6 dalyje, laikomas nepagrįstai atsisakiusiu dalyvauti žemės konsolidacijos projekte. 12. Iki sprendimo pritarti žemės konsolidacijos projekto žemės vertinimo planui teritorijos žemės konsolidacijos projektui rengti ribos keičiamos ir nauji žemės sklypai priskiriami šiai teritorijai Žemės konsolidacijos projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklėse nustatyta tvarka. Sprendimą pakeisti teritoriją žemės konsolidacijos projektui rengti priima Žemės ūkio duomenų centras. Žemės sklypų, priskiriamų teritorijai žemės konsolidacijos projektui rengti, savininkai, valstybinės žemės patikėtiniai ar savivaldybės taryba iki sprendimo pakeisti šią teritoriją turi pateikti Žemės ūkio duomenų centrui sutikimą, nurodytą šio straipsnio 6 dalyje. Teritorijai žemės konsolidacijos projektui rengti papildomai priskiriami valstybinės žemės sklypai, patikėjimo teise valdomi Nacionalinės žemės tarnybos, Žemės ūkio duomenų centrui perduodami šio straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka. 13. Žemės ūkio duomenų centro vadovo sprendimas patvirtinti arba pakeisti žemės konsolidacijos projekto teritorijos ribas turi būti suderintas su Nacionaline žemės tarnyba. 14.
sprendimo patvirtinti arba pakeisti teritoriją žemės konsolidacijos projektui rengti priėmimo dienos Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui pateikia prašymą kiekvieno žemės sklypo, nurodyto sprendime patvirtinti ar pakeisti teritoriją žemės konsolidacijos projektui rengti, registro įraše padaryti žymą apie juridinio fakto įregistruoti juridinį faktą – sklypo priskyrimo sklypas priskirtas teritorijai žemės sklypo konsolidacijos projektui rengti įregistravimą. 15. Žemės konsolidacijos projekto rengėjas parenkamas Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka.“
Pakeisti 50 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Žemės vertinimo planui turi pritarti visi
vertinamoje teritorijoje esančių ir numatomų konsoliduoti žemės sklypų savininkai, savivaldybės tarybos įgaliotas asmuo, kai konsoliduojami savivaldybės žemės sklypai, ir valstybinės žemės patikėtinių įgalioti asmenys, kai konsoliduojami valstybinės žemės sklypai. Kai konsoliduojami valstybinės žemės sklypai, žemės vertinimo planui visais atvejais turi pritarti Žemės ūkio duomenų centro vadovo įgaliotas asmuo, neatsižvelgiant į tai, kad Žemės ūkio duomenų centras nėra konsoliduojamų valstybinės žemės sklypų patikėtinis. Ginčai dėl žemės vertinimo sprendžiami teismo tvarka.“
dalies nuostatą iki dvitaškio ir ją išdėstyti taip:
„1. Pradėjęs rengti žemės konsolidacijos projektą, jo
rengėjas organizuoja konsolidacijos projekte dalyvaujančių asmenų – konsoliduojamų privačios žemės sklypų savininkų, savivaldybės tarybos įgalioto asmens, jeigu konsoliduojami savivaldybės žemės sklypai, valstybinės žemės patikėtinių įgaliotų asmenų, jeigu konsoliduojami valstybinės žemės sklypai, – susirinkimus. Susirinkimui pirmininkauja susirinkimo dalyvių išrinktas asmuo.
Susirinkimo sprendimai yra teisėti, jeigu šiems sprendimams jiems pritaria ne mažiau kaip trys ketvirtadaliai visų sutikimą dalyvauti žemės konsolidacijos projekte pateikusių žemės savininkų, kurių žemės sklypai priskirti teritorijai žemės konsolidacijos projektui rengti. Kai žemės konsolidacijos projekto teritorijai priskiriami valstybinės ir savivaldybės žemės sklypai, susirinkimo sprendimai yra teisėti, jeigu jame dalyvauja Žemės ūkio duomenų centro įgaliotas asmuo, valstybinės žemės patikėtinių įgalioti asmenys, jeigu konsoliduojamų valstybinės žemės sklypų patikėtinis yra ne Žemės ūkio duomenų centras, ir savivaldybės tarybos įgaliotas asmuo, jeigu konsoliduojami savivaldybės žemės sklypai, ir jeigu šiems sprendimams pritaria Žemės ūkio duomenų centro įgaliotas asmuo, valstybinės žemės patikėtinių įgalioti asmenys ir savivaldybės tarybos įgaliotas asmuo bei ne mažiau kaip trys ketvirtadaliai visų sutikimą dalyvauti žemės konsolidacijos projekte pateikusių žemės savininkų, kurių žemės sklypai priskirti teritorijai žemės konsolidacijos projektui rengti. Žemės sklypo bendraturčiai balsuodami susirinkime turi vieną balsą. Žemės savininkas, turintis kelis žemės sklypus, priklausančius nuosavybės teise jam vienam ir (ar) kartu su kitais bendraturčiais, balsuodamas susirinkime turi vieną balsą. Susirinkimas turi teisę priimti sprendimus šiais žemės konsolidacijos projekto rengimo klausimais:“. 2. Pakeisti 51 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Sutikimą dalyvauti žemės konsolidacijos projekte
pateikę asmenys savo pasiūlymus, pastabas ir pretenzijas dėl rengiamo žemės konsolidacijos projekto Žemės ūkio duomenų centrui ir Nacionalinei žemės tarnybai gali pateikti iki projekto viešo svarstymo pabaigos.“
3Pakeisti 51 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Žemės konsolidacijos projektą tvirtina
Nacionalinės žemės tarnybos vadovas ar jo įgaliotas teritorinio administracijos padalinio vadovas.
Sprendimas dėl žemės konsolidacijos projekto patvirtinimo Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka gali būti skundžiamas administraciniam teismui.“
4Pakeisti 51 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Kai asmenys, pateikę sutikimą dalyvauti žemės
konsolidacijos projekte, atsisako jame dalyvauti, Žemės ūkio duomenų centro vadovas priima sprendimą pakeisti žemės konsolidacijos projekto teritorijos ribas, išbraukiant žemės sklypus, priklausančius žemės konsolidacijos projekte atsisakiusiems dalyvauti asmenims, ir patikslinti žemės konsolidacijos projektą. Tokiais atvejais taikomas šio įstatymo 49 straipsnio 7 dalyje nustatytas reikalavimas, kad teritorija žemės konsolidacijos projektui rengti, apimanti numatomus konsoliduoti žemės sklypus, turi būti ne mažesnė kaip 100 ha, o šio įstatymo 49 straipsnio 12 dalyje nustatyta sąlyga, kad teritorijos žemės konsolidacijos projektui rengti ribos gali būti keičiamos iki sprendimo pritarti žemės konsolidacijos projekto žemės vertinimo planui, netaikoma. Žemės ūkio duomenų centras per 5 darbo dienas nuo sprendimo pakeisti teritoriją žemės konsolidacijos projektui rengti priėmimo dienos Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui pateikia prašymą išregistruoti juridinį faktą – apie žemės sklypo (-ų) sklypas priskyrimą priskirtas teritorijai žemės konsolidacijos projektui rengti.“
išdėstyti taip:
„2. Žemės sklypų, konsoliduotų (pertvarkytų) pagal
žemės konsolidacijos projektą, savininkai sudaro žemės konsolidacijos sutartį.
Sudarant tokią sutartį, valstybei atstovauja ir sutartį pasirašo Žemės ūkio duomenų centro vadovas ar jo įgaliotas asmuo arba kitų valstybinės žemės patikėtinių įgalioti asmenys, jeigu pertvarkomų valstybinės žemės sklypų patikėtinis yra ne Žemės ūkio duomenų centras, o savivaldybei – savivaldybės tarybos įgaliotas asmuo.“
išdėstyti taip:
„6. Kai asmenys atsisako sudaryti žemės konsolidacijos
sutartį, Žemės ūkio duomenų centras priima šio įstatymo 51 straipsnio 7 dalyje nurodytą sprendimą.“
3Pakeisti 52 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Asmenys, kurie nepagrįstai atsisako ar vengia
dalyvauti žemės konsolidacijos projekte ir (ar) sudaryti žemės konsolidacijos sutartį, atlygina išlaidas, susijusias su jų turimų žemės sklypų konsolidacija rengiant ir įgyvendinant žemės konsolidacijos projektą, taip pat žemės konsolidacijos projekto tikslinimo išlaidas, patiriamas dėl nepagrįsto atsisakymo ar vengimo jame dalyvauti ir (ar) sudaryti žemės konsolidacijos sutartį.
Nepagrįstu atsisakymu ar vengimu dalyvauti žemės konsolidacijos projekte ir (ar) sudaryti žemės konsolidacijos sutartį laikomas bet koks asmens, pateikusio šio įstatymo 49 straipsnio 6 dalyje nurodytą sutikimą dalyvauti žemės konsolidacijos projekte, atsisakymas ar vengimas dalyvauti žemės konsolidacijos projekte, kuris rengiamas ir įgyvendinamas šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, taip pat atsisakymas ar vengimas sudaryti žemės konsolidacijos sutartį, pagal kurią tokiam asmeniui nuosavybėn perduodami žemės sklypai, konsoliduoti pagal šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka parengtą ir įgyvendintą žemės konsolidacijos projektą, išskyrus atvejus, kai asmuo atsisako ar vengia dalyvauti žemės konsolidacijos projekte ir (ar) sudaryti žemės konsolidacijos sutartį dėl priežasčių, kurios Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimu pripažįstamos svarbiomis. Asmuo dėl atsisakymo ar vengimo dalyvauti žemės konsolidacijos projekte ir (ar) sudaryti žemės konsolidacijos sutartį priežasčių pripažinimo svarbiomis gali kreiptis į teismą įstatymų nustatyta tvarka.“
taip:
„12. Pagal žemės konsolidacijos projektą pertvarkius
žemės sklypą (-us), kuriam (-iems) buvo nustatytas servitutas, servitutas lieka galioti žemės sklypui (-ams), pagal žemės konsolidacijos projektą suformuotam (-iems) buvusiame (-iuose) žemės sklype (-uose), išskyrus atvejus, kai servitutas baigiasi Civilinio kodekso nustatytais pagrindais.
Nauji servitutai konsoliduotam žemės sklypui nustatomi administraciniu aktu – Nacionalinės žemės tarnybos vadovo arba jo įgalioto teritorinio administracijos padalinio vadovo sprendimu – šio įstatymo 22 straipsnyje ir Vyriausybės nustatyta tvarka.“
Papildyti Įstatymą 66 straipsniu: „66 straipsnis. Įstatyme nustatyto galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimas
nustatyto galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimą (toliau – ex post vertinimas). 2. Atliekant ex post vertinimą, turi būti įvertinta, ar valstybinę žemę perdavus patikėjimo teise miestų ir miestelių teritorijų ribose valdyti savivaldybėms pasikeitė valstybinės žemės naudojimo efektyvumas, ekonominė nauda valstybės biudžetui ir (ar) savivaldybių biudžetams ir Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos perdavus žemės naudojimo valstybinės priežiūros funkciją procesai tapo greitesni ir skaidresni. 3. Ex post vertinimo laikotarpis – 5 metai nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos. 4. Ex post vertinimas turi būti atliktas iki
ir taikymas
įstatymo 3 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 10 straipsnio 7 dalį, šio straipsnio 2, 3, 5 dalis, įsigalioja 2024 m. sausio 1 d. 2.
įgaliotos institucijos, kitos šiame įstatyme nurodytos valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos iki 2023 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Valstybinė žemė Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu savivaldybėms perduodama pagal gyvenamųjų vietovių (miestų ir miestelių) teritorijų ribas, esančias Lietuvos Respublikos adresų registre 2023 m. gruodžio 31 d. 4. Šio įstatymo 2 ir 4 straipsniai įsigalioja 2023 m. rugsėjo 1 d. 5. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar Vyriausybės įgaliotos institucijos iki 2023 m. rugpjūčio 31 d. priima šio įstatymo 2 ir 4 straipsnių įgyvendinamuosius teisės aktus. 6. Savivaldybės, kuriose piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo procedūros nebus baigtos, nuo 2024 m. sausio 1 d. tapusios valstybinės žemės patikėtinėmis, neturės teisės patikėjimo teise valdomos valstybinės žemės perduoti tretiesiems asmenims, iki bus pabaigtos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo procedūros, šiuo laikotarpiu tokius nuomos ir (ar) panaudos sandorius galės sudaryti Nacionalinė žemės tarnyba. Atkūrimo procedūros laikomos baigtomis, kai Nacionalinė žemės tarnyba priima sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo visiems prašymus pateikusiems ir tokią teisę turintiems piliečiams. 7. Procedūros, susijusios su valstybinės žemės valdymu, naudojimu ir disponavimu ir numatytos šiame įstatyme, pradėtos, bet nebaigtos iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, turi būti tęsiamos ir baigiamos iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusia tvarka ir sąlygomis. Procedūros yra pradėtos, kai Vyriausybės įgaliotai institucijai pagal kompetenciją yra pateiktas prašymas dėl administracinės paslaugos suteikimo ir paslauga nesuteikta arba kai Vyriausybės įgaliota institucija iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos savo iniciatyva pradėjo vykdyti procedūras, susijusias su valstybinės žemės valdymu, naudojimu ar disponavimu, ir jų nebaigė. 8.
tvarka, pradėtų nagrinėti, bet neišspręstų iki 2023 m. gruodžio 31 d., duomenys ir dokumentai nuo 2024 m. sausio 1 d. lieka Nacionalinėje žemės tarnyboje ir institucijoms pagal kompetenciją neperduodami. Laikoma, kad iki 2023 m. gruodžio 31 d. pradėtuose teisminiuose ginčuose ar ginčuose, nagrinėjamuose ne teismo tvarka, buvusios Nacionalinės žemės tarnybos procesinės teisės ir pareigos išlieka Nacionalinei žemės tarnybai. 9. Visi sutikimai, suderinimai, leidimai, susiję su valstybinės žemės valdymu, naudojimu ir disponavimu, išduoti iki 2023 m. gruodžio 31 d., galioja iki juose nurodytų terminų pabaigos, jeigu šiuose dokumentuose galiojimo terminas nenurodomas, jie galioja iki atitinkamo veiksmo, kuriam sutikimas, suderinimas, leidimas buvo išduoti, atlikimo. Nuo
valdymu, naudojimu, disponavimu, ar atliekamoms atitinkamoms procedūroms suinteresuoti asmenys turi gauti sutikimą, leidimą, suderinimą iš institucijos pagal kompetenciją. 10. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas 2024 m. sausio 1 d. – 2024 m. vasario 1 d. atlieka sistemos pakeitimus dėl žemės sklypų, nurodytų Vyriausybės nutarime ir žemės sklypų priėmimo–perdavimo aktuose, kuriais valstybinė žemė, esanti miestų ir miestelių teritorijų ribose, perduodama savivaldybėms, patikėtinių pasikeitimo. Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojo išlaidos, patirtos atliekant šiuos sistemos pakeitimus, finansuojamos vadovaujantis su Aplinkos ministerija sudarytu susitarimu. 11. Nuo 2024 m. sausio 1 d. savivaldybės perima valstybinės žemės patikėtinio – Nacionalinės žemės tarnybos – teises ir pareigas pagal sutartis, sudarytas dėl valstybinės žemės nuomos ar perdavimo neatlygintinai naudotis (panaudos) miestuose ir miesteliuose. 12. Įsigaliojus šiam įstatymui, netenka galios Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 10 straipsnio pakeitimo įstatymas Nr. XIV-1964.
XIV-1964. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė
ĮSTATYMO NR. VIII-792 8, 9 IR 10 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS KELIŲ ĮSTATYMO NR. I-891
1Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys,
parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Įstatymų projektai parengti įgyvendinant Aštuonioliktosios Vyriausybės programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr.
XIV-72 „Dėl Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“:
numatančias savivaldai suteikti daugiau galių, perleisti daugiau šiuo metu centralizuotai atliekamų funkcijų, skirti daugiau dėmesio papildomų investicijų pritraukimui į regionus;
numatančias iš naujo nustatyti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (dabar – Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, toliau
numatančias, žemės naudojimo politikos formavimą perduoti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai (toliau – AM), o NŽT funkcijas – savivaldai;
numatančias savivaldybėms suteikti daugiau galių veikti savarankiškai, priimti sprendimus dėl investicijų plėtros, plėsti ir tobulinti viešąsias paslaugas, kelti gyvenimo kokybę ir vietovės patrauklumą;
numatančias aiškiai atskirti institucijų funkcijas, kad nebūtų dubliuojamas jų darbas ir būtų užtikrintas jo našumas, taip pat aiškiai apibrėžti institucijų atsakomybes, sukurti ir optimizuoti procesus, sudarančius sąlygas darniam šalies regionų vystymuisi, racionaliam inžinerinės, socialinės infrastruktūros planavimui, viešųjų erdvių tvarkymui, teritorijų pritaikymui visiems visuomenės nariams ir kitų Vyriausybės programoje bei galiojančiuose įstatymuose įtvirtintų siekių įgyvendinimui. Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs ir tai, kad žemė – ypatingas nuosavybės teisės objektas (2005 m. gegužės 13 d., 2006 m. kovo 14 d., 2006 m. kovo 30 d. nutarimai).
Žemės sklypų turėjimas nuosavybės teise gali būti viena iš esminių sąlygų verslui pradėti ir jam plėtoti, viena iš būtinų ūkinės veiklos vykdymo prielaidų (2006 m. kovo 30 d. nutarimas). Žemės, kaip riboto ištekliaus, tinkamas naudojimas yra žmogaus ir visuomenės išlikimo ir raidos sąlyga, tautos gerovės pagrindas; jos, kaip gamtos ištekliaus, racionalaus naudojimo užtikrinimas yra viešasis interesas, kurį garantuoti yra valstybės konstitucinė priedermė (2005 m. gegužės 13 d., 2006 m. kovo 14 d.,
naudojama racionaliai, kad ji būtų saugoma, kyla inter alia iš Konstitucijos 54 straipsnio nuostatų, kad valstybė rūpinasi natūralios gamtinės aplinkos, gyvūnijos ir augalijos, atskirų gamtos objektų ir ypač vertingų vietovių apsauga, prižiūri, kad su saiku būtų naudojami, taip pat atkuriami ir gausinami gamtos ištekliai (1 dalis), kad įstatymu draudžiama inter alia niokoti žemę, jos gelmes, vandenis, teršti vandenis, skurdinti augaliją ir gyvūniją (2 dalis), iš konstitucinio socialinės darnos imperatyvo, kitų Konstitucijos nuostatų (2006 m. kovo 30 d. nutarimas).
Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad teisiškai reguliuojant santykius, susijusius su žemės naudojimu verslui, ūkinei veiklai, būtina paisyti žemės, kaip gamtos ištekliaus, prigimties ir jos, kaip nekilnojamojo turto, specifikos; iš Konstitucijos kyla galimybė ir būtinybė su žemės, kaip ypatingo nuosavybės teisės objekto (ir vienos iš verslo sąlygų – ūkinės veiklos vykdymo prielaidų), įsigijimu bei valdymu, taip pat su perleidimu susijusius santykius teisiškai reguliuoti taip, kad nebūtų sudaryta prielaidų pakenkti žemei kaip ypatingai Konstitucijos ginamai ir saugomai vertybei, pažeisti kitų konstitucinių vertybių; minėta iš Konstitucijos kylanti galimybė ir būtinybė suponuoja inter alia tai, kad šių santykių teisinis reguliavimas negali neturėti tam tikrų ypatumų, palyginti su kitų nuosavybės santykių teisiniu reguliavimu; su žemės (kaip ir kitų gamtinės aplinkos objektų) nuosavybe ir naudojimu susijusių santykių diferencijuoto teisinio reguliavimo pagrindai kyla iš pačios Konstitucijos; žemės (inter alia žemės nuosavybės, naudojimo) santykių teisinis reguliavimas gali būti diferencijuojamas pagal tai, ar atitinkami žemės sklypai priskirtini žemės ūkio paskirties, ar kitokios paskirties žemei; diferencijuotai reguliuodamas santykius, susijusius su žemės nuosavybe ir naudojimu, įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į žemės rūšį (kategoriją), gali nustatyti žemės teisinį režimą,inter alia nuosavybės, naudojimo, ūkinės veiklos ir kitos veiklos sąlygas, apribojimus, draudimus; minėti apribojimai, draudimai turi būti konstituciškai pagrįsti (2006 m. kovo 30 d. nutarimas).
Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad teisiškai reguliuojant santykius, susijusius su žemės naudojimu verslui, ūkinei veiklai, būtina paisyti žemės, kaip gamtos ištekliaus, prigimties ir jos, kaip nekilnojamojo turto, specifikos; iš Konstitucijos kyla galimybė ir būtinybė su žemės, kaip ypatingo nuosavybės teisės objekto (ir vienos iš verslo sąlygų – ūkinės veiklos vykdymo prielaidų), įsigijimu bei valdymu, taip pat su perleidimu susijusius santykius teisiškai reguliuoti taip, kad nebūtų sudaryta prielaidų pakenkti žemei kaip ypatingai Konstitucijos ginamai ir saugomai vertybei, pažeisti kitų konstitucinių vertybių; minėta iš Konstitucijos kylanti galimybė ir būtinybė suponuoja inter alia tai, kad šių santykių teisinis reguliavimas negali neturėti tam tikrų ypatumų, palyginti su kitų nuosavybės santykių teisiniu reguliavimu; su žemės (kaip ir kitų gamtinės aplinkos objektų) nuosavybe ir naudojimu susijusių santykių diferencijuoto teisinio reguliavimo pagrindai kyla iš pačios Konstitucijos; žemės (inter alia žemės nuosavybės, naudojimo) santykių teisinis reguliavimas gali būti diferencijuojamas pagal tai, ar atitinkami žemės sklypai priskirtini žemės ūkio paskirties, ar kitokios paskirties žemei; diferencijuotai reguliuodamas santykius, susijusius su žemės nuosavybe ir naudojimu, įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į žemės rūšį (kategoriją), gali nustatyti žemės teisinį režimą,inter alia nuosavybės, naudojimo, ūkinės veiklos ir kitos veiklos sąlygas, apribojimus, draudimus; minėti apribojimai, draudimai turi būti konstituciškai pagrįsti (2006 m. kovo
etapais: I etapas.
Pirmajame etape įstatymai buvo priimti siekiant užtikrinti, kad Aplinkos ministerija nuo 2023 m. sausio 4 d. formuotų valstybės politiką žemės tvarkymo: žemės reformos, žemėtvarkos, nekilnojamojo turto kadastro, žemės naudojimo valstybinės kontrolės, geodezijos, kartografijos, erdvinių duomenų rinkinių tvarkymo ir Lietuvos erdvinės informacijos infrastruktūros plėtojimo srityse bei Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos būtų tiesiogiai pavaldi Aplinkos ministerijai. Pirmojo etapo įstatymuose įtvirtinta, kad nuo 2024 m. sausio 1 d. savivaldybės – valstybinės žemės valdytojos (patikėtiniai) miestų ir miestelių administracinėse ribose. Žemės ūkio ministerija formuos žemės ūkio, maisto ūkio, kaimo plėtros politiką. 2022 m. birželio 30 d. Seime buvo priimti Žemės įstatymo Nr. I-446 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1311 ir kitų susijusių įstatymų pakeitimai, kuriais pritarta valstybinės žemės valdymo ir naudojimo reformai. Aplinkos ministerijai nuo 2023 m. sausio 4 d. priskirta formuoti valstybinės žemės valdymo ir naudojimo politiką, pasikeitė NŽT pavaldumas – šią įstaigą iš Žemės ūkio ministerijos perėmė Aplinkos ministerija. II etapas. 2022 m. birželio 30 d. priėmus Žemės įstatymo Nr. I-446 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1311 ir kitų susijusių įstatymų pakeitimus, prasidėjo antrasis pertvarkos etapas – suplanuota ir vykdoma sisteminė valstybinės žemės priežiūros, NŽT funkcijų ir vykdomų procedūrų analizė, teisinio reguliavimo tobulinimas. Antrojo etapo metu įvertinamos ir pirmajame etape gautos institucijų pastabos ir pasiūlymai, susiję su konsoliduotų politikos sričių teisinio reguliavimo tobulinimu, teisės aktų tarpusavio suderinimu, vykdomų funkcijų pasiskirstymu, vykdymu ir procesų optimizavimu, kitais minėtos valdymo srities teisinio reguliavimo klausimais.
Teikiamais įstatymų pakeitimų sprendimais siekiama Konstitucinio Teismo ne kartą pažymėtų konstitucinių vertybių efektyvesnio įgyvendinimo: racionalesnio valstybės turto tvarkymo, jo tausojimo ir didesnės naudos visuomenei. Šių tikslų siekiama sudarant sąlygas priimti integruotus, tarpusavyje suderintus, savalaikius žemės valdymo, teritorijų planavimo, statybos, nekilnojamojo turto kadastro ir kitus sprendimus, formuoti vieningą šių sričių politiką, vykdyti efektyvesnę valstybinės žemės valdymo ir naudojimo priežiūrą, mažinti administracinę naštą, užtikrinant sklandų visuomenei svarbių projektų įgyvendinimą ir kitų sprendimų priėmimą (Konstitucinio Teismo 2003 m. rugsėjo 30 d., 2007 m. liepos 5 d., 2007 m. lapkričio 23 d., 2008 m. birželio 30 d., 2009 m. kovo 2 d., 2010 m. vasario 26 d. nutarimai). Siūlomais įstatymų pakeitimo projektais tikslinamos, papildomos, panaikinamos nuostatos, siekiant išspręsti esamo teisinio reguliavimo trūkumų, ribojančių tęstinės žemės valdymo ir naudojimo pertvarkos įgyvendinimą, problemą. Pagrindinis siūlomų įstatymų pakeitimų projektų tikslas - pašalinti esamo teisinio reguliavimo trūkumus, kurie riboja tęstinį ir nuoseklų žemės valdymo ir naudojimo pertvarkos įgyvendinimą. Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys. Atsižvelgiant į žemės valdymo ir naudojimo politikos formavimo, įgyvendinimo ir priežiūros pertvarkos mastą, antrajame pertvarkos etape buvo numatyta įtraukti suinteresuotąsias valstybės ir savivaldybių institucijas, nevyriausybines organizacijas, peržiūrėti Žemės įstatymo ir susijusių įstatymų nustatyto teisinio reguliavimo turinį. 2022 m. rugsėjo 9 d. įsakymu Nr.
V-151 „Dėl darbo grupės žemės valdymo ir naudojimo politikos formavimo, įgyvendinimo ir kontrolės pertvarkos antrojo etapo klausimams spręsti sudarymo“ aplinkos ministras sudarė darbo grupę, kuriai pavesta teikti Aplinkos ministerijai konkrečius pasiūlymus dėl 2022 m. birželio 30 d. Seime priimto Žemės įstatymo Nr. I-446 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1311 ir jo lydimųjų įstatymų tobulinimo ir kitus pasiūlymus, susijusius su žemės valdymo ir naudojimo politikos formavimo, įgyvendinimo ir priežiūros teisinio reguliavimo tobulinimu, pasitelkiant specialistus, ekspertus, kitų institucijų, įstaigų ir organizacijų atstovus. 1 pav. Aplinkos ministro įsakymu sudarytos darbo grupės sudėtis Darbo grupės veiklos laikotarpis: 2022 m. rugsėjis – 2023 m. sausis.
Darbo grupės veikla:
susirinkimuose diskutuota šiomis temomis: o Žemės ir statinių paėmimo visuomenės poreikiams; o Servitutų nustatymo (sandoriu ir (ar) administraciniu aktu); o Valstybinės žemės nuomos (sutarčių nutraukimo ir kt. klausimų); o Atlyginimo už galimybę statyti ir (ar) rekonstruoti statinius valstybinėje žemėje; o Žemės naudojimo valstybinės kontrolės; o Savivaldybių, kaip valstybinės žemės patikėtinių, priežiūros ir kontrolės; o Geodezijos ir kartografijos klausimų; o Sutikimų, įvairių derinimo procesų perdavimas patikėtiniams, tikslinant patikėjimo teisės turinį; o Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų organizavimo problematikos; o Žemės konsolidacijos; o Sąvokų nustatymo ir (ar) tikslinimo; o Įstatymų nuostatų suvienodinimo; o Ir kt.
nariams sudarytos galimybės teikti pasiūlymus;
susitikimų;
su atskirais Darbo grupės nariais ir (ar) kitomis suinteresuotomis institucijomis teisinio reguliavimo nuostatoms aptarti, detalizuoti;
grupės siūlymų apibendrinimas, kurio pagrindu parengtas šis įstatymų pakeitimų paketas; Aplinkos ministerija pasiliko galimybę kreiptis į Darbo grupę ir teikti papildomam aptarimui pertvarkos metu kylančius klausimus. Parengtų įstatymų pakeitimų projektų tikslai ir uždaviniai:
žemės naudojimo valstybinė priežiūra) perduodama iš NŽT Valstybinei teritorijų planavimo ir statybų inspekcijai prie Aplinkos ministerijos (toliau – VTPSI). Žemės naudojimo valstybinę priežiūrą ir specialiojo teritorijų planavimo žemėtvarkos dokumentų priežiūrą vykdys VTPSI.
Praktikoje būna atvejų, kai VTPSI ir NŽT bendradarbiaujant vykdomi planiniai ar neplaniniai statybos patikrinimai ar žemės naudojimo valstybinė kontrolė, siekiant kuo efektyviau bei greičiau išaiškinti valstybinės žemės užėmimo savavališkai pastatytais statiniais atvejus, šių statinių šalinimo klausimus, organizuojami bendri patikrinimai, dalijamasi informacija apie nustatytus pažeidimus ar jų pašalinimą bei suteikiama kita reikiama tarnybinė pagalba, taip pat abi institucijos dalyvauja teismuose, jei ginčas, pavyzdžiui, vyksta dėl neteisėtos statybos valstybinėje žemėje. Įvertinus šių abiejų institucijų vykdomas veiklas ir siekiant optimizuoti dviejų institucijų vykdomas funkcijas, nuspręsta, kad NŽT vykdomos priežiūros funkcijos turi būti patikėtos specializuotai institucijai, todėl parengti teisės aktų pakeitimai, nustato, kad žemės naudojimo valstybinės priežiūros ir specialiojo teritorijų planavimo žemėtvarkos procesų priežiūros funkcijos perduodamos VTPSI. Dėl žemės naudojimo valstybinės priežiūros Vykdant žemės naudojimo valstybinę kontrolę per 2022 metus NŽT pagal sudarytą 2022 metų žemės tvarkymo darbų planą[1] suplanavo atlikti virš 8000 žemės naudojimo valstybinės kontrolės patikrinimų. 2022 metais visuomenė buvo aktyvi NŽT teikdama informaciją apie galimus žemės naudojimo tvarkos pažeidimus. Pagal gautus asmenų pranešimus ar skundus atlikti 2989 neplaniniai patikrinimai. 2022 metais NŽT iš viso atliko 9818 planinių ir neplaninių žemės naudojimo valstybinės kontrolės patikrinimų. Tikrinant, ar anksčiau nustatyti pažeidimai yra pašalinti, atlikti 1469 patikrinimai. 2 pav.
Vykdydama žemės naudojimo valstybinę kontrolę, vienoje iš prioritetinių sričių – kitos paskirties žemės sklypų patikrinimai: atlikti
patikrinimai, tai sudaro beveik 41 proc. nuo bendro visų atliktų patikrinimų skaičiaus. Taip pat atlikti kiti patikrinimai pagal nustatytas planinių patikrinimų prioritetines sritis: 885 dėl apleistų privačių ir valstybinės žemės sklypų, taip pat valstybinės žemės plotų, nesuformuotų atskirais žemės sklypais; 611 – dėl valstybinės žemės plotų, nesuformuotų atskirais žemės sklypais; 395 – dėl žemės sklypų, besiribojančių su vandens telkiniais; 806 kiti žemės naudojimo patikrinimai[3]. 2022 metais žemės naudojimo valstybinė kontrolė sustiprinta kitos paskirties žemės sklypų (namų valdų) patikrinimams dėl savavališko valstybinės žemės užėmimo (naudojimo) atlikti. Orientuotasi ir į žemės sklypų, greta kurių valstybinės reikšmės paviršiniuose vandens telkiniuose yra įrengtų laikinųjų nesudėtingųjų statinių, patikrinimus. Tai iš esmės ir lėmė žemės naudojimo tvarkos pažeidimų, kai savavališkai užimta (naudojama) valstybinė žemė, skaičiaus padidėjimą. 3 pav. 2022 m. NŽT nustatytų ir atliktų planinių patikrinimų skaičius pagal prioritetines sritis[4] Pažeidėjams administraciniais nurodymais nustatyta sumokėti iš viso 23
viso 17 762 eurus baudų. Taip pat, 2022 metais priimti 1695 nutarimai paskirti administracinę nuobaudą – įspėjimą dėl ANK 110 straipsnio 1 dalyje ir ANK 333 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų pažeidimų. Administracinių nusižengimų bylas nagrinėjantys pareigūnai 2022 metais išnagrinėjo 2705 administracinių nusižengimų bylas ir pažeidėjams surašė nutarimus, kuriais paskyrė iš viso 21 295 eurų baudų. Per 2022 m.
Per 2022 m. VTPSI buvo atlikti 1153 ūkio subjektų ir statybos objektų patikrinimai (iš jų - 773 planiniai, 380 – neplaniniai patikrinimai)[5]. Planiniams patikrinimams rizikingiausi objektai (subjektai) atrenkami pagal VTPSI Rizikos valdymo informacinės sistemos (toliau – RVIS) rezultatus, t. y. automatiniu būdu RVIS įdiegtų modelių pagalba. RVIS kasmet yra atnaujinamos statybos rūšių ir paskirčių rizikingumo klasifikatorių (ypatingiems ir neypatingiems statiniams) reikšmės ir kriterijų, kurie įtraukiami į atrankos modelius, reikšmingumai. Didžiausias dėmesys 2022 metais buvo skiriamas naujų (dviejų ir daugiau butų) statinių statybai, taip pat statinių modernizavimui, rekonstrukcijai. Svarbu paminėti, kad atliekant kitos paskirties žemės naudojimo patikrinimus, kviečiami VTPSI atstovai, kurie vertina kitos paskirties žemėje esančių statinių teisėtumą. Įvertinus, kad kitos paskirties žemės sklypai daugumoje yra užstatytos statiniais teritorijose ir šių žemės sklypų naudojimo patikrai per 2022 metus suteiktas aukštas prioritetas, darytina prielaida, kad bent 80 proc. nuo visų patikrinimų, patikrose VTPSI dalyvavimas buvo reikalingas. 4 pav. Žemės naudojimo valstybinės kontrolės ir statinių statybos valstybinės priežiūros procesas Dėl žemėtvarkos planavimo dokumentų priežiūros NŽT atlieka teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą, kai rengiamos žemėtvarkos schemos ir kaimo plėtros žemėtvarkos projektai, visais kitais atvejais, kai rengiami teritorijų planavimo dokumentai -teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atlieka VTPSI. Vadovaujantis Žemės įstatymo 37 straipsnio nuostatomis, specialiojo teritorijų planavimo dokumentams priskiriami žemėtvarkos schemos ir kaimo plėtros žemėtvarkos projektai.
sistemą (toliau – ŽPDRIS) užsakytos 10 737 paslaugos, iš jų:
žemėtvarkos projektai; 3 – žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektai; 199 – žemės reformos žemėtvarkos projektai) ir surašyti žemėtvarkos planavimo dokumentų patikrinimo aktai su išvada dėl tikslingumo tvirtinti /netvirtinti[⁶]. VTPSI atlikdama teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą, per 2022 metus pateikė teritorijų planavimo dokumentų patikrinimo aktų su teigiama išvada 553 vnt., 4 vnt. – su neigiama išvada, 257 vnt. - dėl nustatytų pažeidimų sustabdė /nutraukė teritorijų planavimo dokumentų tikrinimą. Išduoti teritorijų planavimo dokumentų patikrinimo aktai su išvada, vnt. Sustabdyti tikrinti teritorijų planavimo dokumentai**, vnt. Nutraukti tikrinti teritorijų planavimo dokumentai***, vnt. teigiama (pritariama teikimui tvirtinti)
BP – bendrojo planavimo dokumentai; SP – specialiojo planavimo dokumentai; DP – detaliojo planavimo dokumentai. Lentelė 1. VTPSI atlikta per 2022 m. teritorijų planavimo valstybinė priežiūra Pagal Teritorijų planavimo įstatymo 39 straipsnio 1 dalyje nuostatas teritorijų planavimo dokumentai registruojami Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registre
Per 2022 metus TPDR registruota virš 600 specialiojo teritorijų planavimo dokumentų (kaimo plėtros žemėtvarkos projektų ir žemėtvarkos schemų). 3 pav. pavaizduotas teritorijų planavimo dokumentų registre įregistruotų specialiojo teritorijų planavimo dokumentų (kaimo plėtros žemėtvarkos projektų ir žemėtvarkos schemų) žemėlapio fragmentas parodo išduodamų dokumentų intensyvumą geografiniu aspektu. 5 pav. Teritorijų planavimo dokumentų registre įregistruotų specialiojo teritorijų planavimo dokumentų (kaimo plėtros žemėtvarkos projektų ir žemėtvarkos schemų) žemėlapio fragmentas[7]
22022 m. birželio 30 d. priimto žemės įstatymo Nr. I-446 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1311 2 straipsnio 14 dalyje dėstomame 7
straipsnyje nustatyta, kad valstybinės žemės patikėtiniai: „<...> savivaldybės – visos savivaldybės teritorijoje esančių miestų ir miestelių valstybinės žemės, perduotos Vyriausybės nutarimu, išskyrus žemę, kuri šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka patikėjimo teise perduota kitiems subjektams, ir valstybinės žemės, perduotos savivaldybėms patikėjimo teise Vyriausybės nustatyta tvarka šio straipsnio 2 dalyje nurodytoms reikmėms ar kitų įstatymų nustatytais atvejais ir sąlygomis šio straipsnio 3 dalyje nurodytoms reikmėms, taip pat valstybinės miško žemės sklypų, perduotų savivaldybėms patikėjimo teise Vyriausybės nutarimais šio straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka ir sąlygomis;“.
Siekiama skaidrinti ir optimizuoti valstybinės žemės valdymą ir naudojimą, suteikiant vietos savivaldai galimybę efektyviai planuoti ir naudoti savo teritoriją užtikrinant, kad savivaldybės visoje šalies teritorijoje veiktų vieningai (netaikytų skirtingų tvarkų ir standartų žemėtvarkos srityje, sprendimus priimtų vadovaudamosi kompleksiniu požiūriu į įstatymų keliamus uždavinius). Siūlomais įstatymų pakeitimais vietos savivaldai miestuose ir miesteliuose suteikiama galimybė efektyviai planuoti ir naudoti savo teritoriją, vykdyti įsipareigojimus bendruomenei ir jos interesams, kartu įgyvendinant efektyvaus ir racionalaus valstybės turto valdymo tikslus.
Suteikiant (išplečiant) savivaldybėms patikėjimo teisę miestuose ir miesteliuose, kartu įtvirtinamos valstybės interesus apsaugančios ir atitiktį Konstitucijai užtikrinančios nuostatos:
sprendimus ir kiti viešojo administravimo principai. NŽT centriniame padalinyje esantis skyrius atlieka žemėtvarkos schemų ir kaimo plėtros žemėtvarkos projektų, taip pat žemės valdų (žemės konsolidacijos projektų, žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektų, žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų bei žemės reformos žemėtvarkos projektų) valstybinę priežiūrą. Visais kitais atvejais teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atlieka VTPSI, kurioje šią veiklą vykdo ne teritoriniu principu veikiantis Teritorijų planavimo valstybinės priežiūros departamentas. VTPSI taip pat vykdo statybos valstybinę priežiūrą, atlieka planinius ir neplaninius patikrinimus.
Pagal galiojančių teisės aktų nuostatas, NŽT teritorinis padalinys, rengdamas minėtus projektus, dalyvauja išduodant planavimo sąlygas, juos derinant. Taigi, NŽT centrinis padalinys ir NŽT teritorinis padalinys, būdami kaip viena institucija, projektų rengime dalyvauja ir kaip sprendimus priimantis, ir kaip kontroliuojantis subjektas. Savivaldybės kaip valstybinės žemės miestuose ir miesteliuose patikėtinės (valdytojos), išdavinės visų rūšių sutikimus, vykdys įvairius derinimo procesus, nedubliuojant funkcijų su NŽT. 4. Įstatymų pakeitimų nuostatose aiškiai atskirti dviejų institucijų
AM. Nuo 2023-01-04 ŽŪM formuoja valstybės politiką žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros srityse, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja jos įgyvendinimą. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai: Įstatymų projektų iniciatorius ir rengėjas – Aplinkos ministerijos Žemės ir teritorijų planavimo politikos grupės patarėja Erika Giedraitienė tel. 8 696
55061, el. p. [email protected], patarėja Aistė Vidžienė tel. Tel.
Tel. 8 695 71392, el. p. [email protected], patarėja Jurgita Augutienė, tel. Nr. 8695 50 265, el. p. [email protected], analitikė Gintarė Tamašauskaitė-Janickė, tel. Nr. 8 669 59056, el. p. [email protected], patarėja Jurgita Gricė, tel 8 686 07538, el.p. [email protected], patarėjas Jaroslav Žibort, tel. 8 695 54781, el. p. [email protected], Erdvinių duomenų politikos grupės vadovė - Aušra Kalantaitė, tel. Nr. 8 669 52682, el. p. [email protected], patarėja Jurgita Milieškaitė tel. Nr. 8 620 53766, el. p. [email protected]. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai:
Žemės įstatymas
nėra sąvokos „įrenginiai”. 2) Šiuo metu Žemės įstatyme nėra sąvokos „įsiterpęs žemės plotas”. Įstatymo nuostatomis neatskleidžiami
„įsiterpusių“ valstybinės žemės sklypų kriterijai (arba papildomos sąlygos), o
pati formuluotė „įsiterpę sklypai“ gali būti interpretuojama itin plačiai, pavyzdžiui: „įsiterpusiu“ sklypu gali būti laikomas nors ir įsiterpęs tarp išnuomotų valstybinės žemės sklypų, tačiau nuo jų nutolęs ir su išnuomotais valstybinės žemės sklypais nesiribojantis žemės sklypas (ir pan.). Teisiniu požiūriu toks sklypas gali būti išnuomotas nuo jo nutolusio valstybinio žemės sklypo nuomininkui. Dėl šios priežasties minėtų Žemės įstatymo nuostatų praktinis įgyvendinimas gali „užprogramuoti“ šio įstatymo tikslų neužtikrinančią valstybinės žemės sklypų išnuomojimo išskirtinėmis lengvatinėmis sąlygomis (mažesne kaina) praktiką, kuomet atskiroms asmenų kategorijoms (t. y. esamiems valstybinės žemės nuomotojams) bus sudaroma išimtinė galimybė išsinuomoti valstybinės žemės sklypus neužtikrinant vėlesnio tikslinio jų naudojimo. 3) Šiuo metu galiojančiame Žemės įstatyme apibrėžtos sąvokos „Žemės tvarkymas“, „Žemės valdos projektas“. Nors Žemės įstatyme yra vartojami terminai „žemėtvarka“ (Žemės įstatymo VII skyriuje) bei „žemėtvarkos dokumentai“, tačiau tokios sąvokos įstatyme nėra pateiktos.
Atsižvelgiant į minėtus trūkumus bei siekiant teisinio aiškumo, apibrėžiant sąvoką „žemės konsolidacija“ bei kitus vartojamus terminus ir formuluotes, reikalinga Žemės įstatymo projektą papildyti sąvoka „žemėtvarka“. 4) Šiuo metu Žemės įstatyme nurodomi konkretūs institucijų pavadinimai. 5) Valstybinė žemė pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktą išnuomojama be aukciono statiniams eksploatuoti pagal jų tiesioginę paskirtį. NŽT specialistai, atlikę patikrinimą naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (toliau – Taisyklės), 35.4 papunktyje nustatyta tvarka ir nustatę, kad žemės sklype esantis statinys yra sunykęs, kreipiasi į savivaldybę, kad ši pateiktų išvadą, ar statinys tinkamas naudoti pagal paskirtį. Valstybinės žemės nuomos sutartis nesudaroma, jeigu statinio naudojimo priežiūrą atliekanti institucija, t. y. savivaldybė, nustato, kad statinys netinkamas naudoti pagal tiesioginę paskirtį. Tačiau statinio savininkas negali jo sutvarkyti, kadangi neturi teisės į žemės naudojimą (LAT 2022 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-12-378/2022, LAT 2022 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-217-701/2022).
reguliavimą yra leidžiama pakeisti statiniams eksploatuoti išnuomoto valstybinės žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) naudojimo būdą (Žemės įstatymo 24 straipsnis), tačiau, kai statinio paskirtis neatitinka žemės sklypo pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir naudojimo būdo, valstybinės žemės nuomos sutartis statiniams eksploatuoti nesudaroma, nes, vadovaujantis Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktu, statinio paskirtis turi atitikti žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą (LAT 2018 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-133-219/2018, taip pat LAT 2018 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-76-684/2018). 7) Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte įtvirtinta nuostata, kad statiniams eksploatuoti valstybinės žemės sklypai išnuomojami tokio dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. NŽT teritoriniai skyriai, vadovaudamiesi kitos paskirties valstybinės žemės sklypų, parduodamų ar išnuomojamų ne aukciono būdu, administravimo metodikoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymo „Dėl žemės ūkio ministro 2020 m. sausio 24 d. įsakymo Nr. 3D-40 „Dėl kitos paskirties valstybinės žemės sklypų, parduodamų ar išnuomojamų ne aukciono būdu, administravimo metodikos patvirtinimo“, reglamentuotu žemės sklypų, reikalingų statiniams eksploatuoti ploto apskaičiavimu, nustatę, kad statiniams eksploatuoti išnuomotas žemės sklypas yra per didelis (dalis žemės sklype buvusių statinių nugriaunama arba sunyksta), valstybinės žemės nuomininkui siūlo pakeisti nuomos sutartį.
Pastarajam nesutikus, kreipiamasi į teismą ir pradedamas ilgas bylinėjimosi procesas (LAT 2019 m. vasario 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-7-915/2019 ir LAT 2020 m. gruodžio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-262-969/2020). 8) Įstatymo 9 straipsnio 17 dalis nustato, kad valstybinės žemės nuomos sutartis turi būti nutraukiama prieš terminą nuomotojo reikalavimu, jeigu žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartyje nurodytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą arba yra keičiama pagrindinė žemės sklypo naudojimo paskirtis ir (ar) būdas, išskyrus šio įstatymo 23 straipsnio 8 dalyje nurodytą atvejį. Esama formuluotė nepagrįstai referuoja į nuomos sutartyje numatytą paskirtį, o ne į žemės paskirtį ir naudojimo būdą, nurodytus Nekilnojamojo turto registre. Taip pat aptariama Įstatymo nuostata nenumato nuomininko įspėjimo ir termino pašalinti pažeidimą nustatymo, nors aptariami pažeidimai – sklypo naudojimas ne pagal paskirtį ar naudojimo būdą ar jo paskirties ar naudojimo būdo keitimo veiksmai – yra ištaisomo pobūdžio ir pažeidimų pašalinimas leistų tęsti sutartinius santykius, įgyvendinti sutartinių santykių išsaugojimo (lot. favor contractus) principą ir išvengti didelių išlaidų privataus turto valstybiniame žemės sklype išpirkimui.
valstybinės žemės nuomos sutartį prieš terminą dėl statinių ar įrenginių nenaudojimo pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą jų tiesioginę paskirtį priimamas, jeigu per nustatytą 2 metų laikotarpį valstybinės žemės nuomininkas nepašalina nustatytų žemės nuomos sutarties pažeidimų. Šis 2 metų laikotarpis atsižvelgiant į valstybinės žemės nuomos sutarčių keitimo procedūrų, detaliojo planavimo procedūrų, architektūrinių ir urbanistinių konkursų, projektinių pasiūlymų derinimo ir statybą leidžiančių dokumentų gavimo faktinę trukmę yra per trumpas ir turėtų sudaryti 4-5 metus. Taip pat Įstatymo 9 straipsnio 18 dalyje trūksta nuostatos, kad šis terminas valstybinės žemės patikėtinio sprendimu gali būti pratęstas, jei nuomos sutarties pažeidimas nepašalinamas dėl priežasčių, nepriklausančių nuo nuomininko valios (pvz. dėl nepagrįstų sklypo bendraturčių ar kaimynų prieštaravimų, valstybės ar savivaldos institucijų biurokratizmo, procedūrų vilkinimo ir pan.) arba jeigu termino pažeidimui pašalini pratęsimas labiau atitiktų valstybės interesus negu statinių ir įrenginių išpirkimas nutraukus sutartį.
sprendimo pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą priėmimo dienos valstybinės žemės sklypo nuomininkas nepradeda naujų statinių ar įrenginių statybos ir (ar) esamų rekonstravimo ir valstybinės žemės sklypo nuomotojas nustato, kad valstybinės žemės sklype eksploatuojami esami statiniai ar įrenginiai ir vykdoma veikla pagal iki sprendimo pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą priėmimo nustatytus pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą, valstybinės žemės sklypo nuomininkas privalo sumokėti žemės nuomos mokesčio priedą, lygų 5 procentams valstybinės žemės sklypo ar jo dalies, kurių pagrindinė žemės sklypo naudojimo paskirtis ir (ar) būdas yra pakeisti, vidutinės rinkos vertės. 11) Žemės įstatymo 10 straipsnyje (buvęs 9¹ straipsnis) reglamentuojamas atlyginimo apskaičiavimas už teisę statyti statinius ir (ar) juos rekonstruoti, tačiau neaptarti atvejai, kai žemės sklype yra keli tam pačiam savininkui priklausantys statiniai, atlyginimo dydis turi būti apskaičiuojamas, atsižvelgiant į kiekvienam statiniui reikalingą eksploatuoti žemės sklypo dalį, ar atlyginimas turi būti apskaičiuojamas pagal visą tam asmeniui išnuomoto valstybinės žemės sklypo plotą.
numatyta atlyginimo už teisę statyti išnuomotuose valstybinės žemės sklypuose apskaičiavimo tvarka, kai statomi statiniai, kurių elementai priskiriami kilnojamiems daiktams, tačiau jiems įrengti panaudojamas visas žemės sklypas. 13) Žemės įstatymo 9¹ straipsnyje nurodomos mokesčio mokėjimo taikymo išimtys turi būti papildytos, nes šiuo metu išimtis taikoma tik pastatams atnaujinti (modernizuoti) pagal Lietuvos Respublikos valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymą. 14) Susitarti dėl servituto patikėtiniams yra draudžiama ir praktikoje susiduriama su problema, kai valstybinės žemės patikėtiniai atsisako sudaryti sandorius dėl servituto nustatymo, o tokie servitutai administraciniais aktais negali būti nustatyti;
nustato, kad ,,Kai servitutai negali būti nustatyti administraciniu aktu ir
(ar) kai valstybinės žemės patikėtiniui nesuteikta kompetencija nustatyti servitutą, teisę sudaryti sandorius dėl valstybinės žemės servitutų nustatymo visais atvejais turi Nacionalinė žemės tarnyba.“
valstybinius miškus ir jais disponuojanti įstatymų nustatyta tvarka, taip pat vykdanti juose kompleksinę miškų ūkio veiklą) neturi teisės sudaryti sandorius dėl žemės servitutų, kai jų negalima nustatyti administraciniu aktu, pagal iki
valdomuose sklypuose servitutus reikia nustatinėti teisminiu būdu;
nutarimais valstybinės miško žemės sklypai perduodami patikėjimo teise Miškų įstatymo nustatytiems subjektams valstybinėms funkcijoms atlikti. Valstybinės žemės sklypai Vyriausybės nutarimais gali būti perduodami patikėjimo teise ir kitiems Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme nurodytiems subjektams, kai įstatymais jiems priskiriamos valstybinės funkcijos.“, tačiau nenumatyta išimtis apsaugos sutartims, Valstybinės miškų urėdijos sudaromoms pagal Saugomų teritorijų įstatymo nuostatas.
žemės sklypų teritorijų planavimo dokumentus bei žemės sklypų planus, formuojant šiuos sklypus administraciniu aktu, nebuvo užtikrintas tinkamas nekilnojamojo daikto naudojimas pagal paskirtį (pvz., sprendiniai dėl patekimo į žemės sklypą ar kitą objektą nebuvo suprojektuoti patvirtintame teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte, arba buvo suprojektuoti, tačiau nebuvo priimti administraciniai aktai, reikalingi šiems sprendiniams įgyvendinti), nors pagal tuo metu galiojusį reglamentavimą tai turėjo būti padaryta. Viena iš galimybių sprendžiant nekilnojamojo daikto naudojimo pagal paskirtį klausimą gali būti kelio, statinio ar kt. servituto nustatymas. Remiantis preliminariais skaičiavimais, šiuo metu yra žinoma apie maždaug 4 800 atvejų, kai žemės sklypams nėra suprojektuoto privažiavimo į šiuos žemės sklypus ir nenustatyti servitutai. Galimybė nustatyti servitutus tokiems žemės sklypams yra tik kreipiantis į teismą. 19) Kadastrinių matavimų metu negali būti keičiamos servituto galiojimo apimtys, nustatomas servitutas turi tenkinti tam tikras sąlygas. 20) Įstatymo 23 straipsnio 2 dalis nustato, kad sprendimą pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą (-us) priima detalųjį planą, specialiojo teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą tvirtinanti institucija kartu su sprendimu patvirtinti detalųjį planą, specialiojo teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą.
Ši norma neatspindi praktikoje dažno atvejo, kai teritorijų planavimo dokumentas yra patvirtintas seniau ir sprendimas pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą (-us) jau nebegali būti priimtas kartu su šio dokumento tvirtinimu. 21) Įstatymo 23 straipsnio 8 dalis nustato, kad galimybė keisti nuomojamo valstybinės žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą valstybinės žemės nuomos sutartyje, kai valstybinė žemė išnuomojama pagal šio įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktą, arba jos pakeitime gali būti nurodoma, kai pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentus numatyta galimybė išnuomotame valstybinės žemės sklype pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą kita paskirtimi ir (ar) būdu. Ši nuostata gali būti suprantama dviprasmiškai tais atvejais, kai tai pačiai teritorijai taikomi vieno lygmens teritorijų planavimo dokumentai tokią galimybę numato, o kito lygmens – ne. Pavyzdžiui, detalusis planas privatizuotam pastatui, esančiam neprivatizuojamoje žemėje, suformuotame sklype numato visuomeninių teritorijų naudojimo būdą, o bendrasis planas jame leidžia ir komercinės paskirties teritorijų naudojimo būdą. Jei vadovautumės Teritorijų planavimo įstatymo 4 straipsnio 5 dalimi, pagal kurį yra taikytini žemiausio lygmens teritorijų planavimo dokumentai, išeitų, kad galimybės keisti žemės naudojimo būdą į komercinį tokiame sklype nėra, nors bendruoju planu tokia galimybė numatyta ir draudimas keisti naudojimo būdą jokio viešo intereso neapsaugotų. Tai yra įstatymų kolizija, kuri turėtų būti pašalinta.
sistemos paskirtis - naudojantis atskiruose teminiuose erdvinių duomenų rinkiniuose sukauptais ir į vieną sistemą susietais erdviniais duomenimis apie žemę, tvarkyti ir teikti naudotojams informaciją apie Lietuvos Respublikos žemės fondą, žemės naudmenų sudėtį žemės kiekybines ir kokybines savybes. Žemės informacinę sistemą valdo Nacionalinė žemės tarnyba. 23) Žemės įstatymo 35 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Žemės išteklių naudojimo stebėseną sudaro: 1) natūralių ir antropogenizuotų žemės naudmenų ir dirvožemio stebėsena; 2) žemės ūkio naudmenų naudojimo ir apsaugos stebėsena;
3) žemės naudmenų melioracinės būklės stebėsena. 24) Žemės įstatymo 35 straipsnio 3 dalyje nurodoma, kad Žemės išteklių naudojimo stebėseną organizuoja Nacionalinė žemės tarnyba, atlieka - Žemės ūkio duomenų centras. 25) Žemės įstatymo 35 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad Žemės naudojimo ir žemės dangos būklė analizuojama panaudojant naujausią kartografinę medžiagą ir erdvinius duomenis, žemės informacinės sistemos, kitų valstybės informacinių sistemų ir (ar) valstybės registrų duomenis apie gamtos išteklius, kompleksinės aplinkos stebėsenos ir kitų stebėsenų medžiagą. 26) Žemės įstatymo pakeitimo įstatymo projekte nenustatyta skundų / prašymų nagrinėjimo žemėtvarkos srityje tvarka;
valstybinės svarbos projektus įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad žemės paėmimo projektas rengiamas siekiant suprojektuoti paimamą visuomenės poreikiams žemės sklypą ir (ar) po žemės sklypo padalijimo likusį visuomenės poreikiams neimamą (-us) žemės sklypą (-us).
Žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekte detalizuojami specialiajame plane, kurio pagrindu buvo pradėta žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra, nustatyti teritorijos tvarkymo ir naudojimo reikalavimai, nustatomi planuojamos naudoti ir užstatyti teritorijos kokybiniai ir kiekybiniai parametrai. Šio įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama, kad jeigu po žemės sklypo padalijimo liekantis visuomenės poreikiams neimamas kitos paskirties žemės sklypas yra ne didesnis kaip 0,04 ha, žemės ūkio paskirties žemės sklypas yra ne didesnis kaip 0,1 ha, o miškų ūkio paskirties žemės sklypas yra ne didesnis kaip 0,1 ha arba likusio visuomenės poreikiams neimamo žemės sklypo dėl jam nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nebus galima naudoti pagal to žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir būdą, toks žemės sklypas žemės savininko prašymu, pateiktu projektą įgyvendinančiai institucijai iki šio įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje nurodyto pasiūlymų dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto pateikimo termino pabaigos, projektuojamas kartu su paimamu visuomenės poreikiams žemės sklypu kaip vientisas žemės sklypas. Ši nuostata netaikoma tais atvejais, kai po žemės sklypo padalijimo liksiantis visuomenės poreikiams neimamas žemės sklypas ribojasi su kitu tam pačiam žemės savininkui nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu.
Žemės įstatyme tokios nuostatos nėra įtvirtintos, todėl paimant žemės visuomenės poreikiams taikant Žemės įstatyme numatytas procedūras, po žemės sklypo padalijimo liekantis žemės sklypas, neatsižvelgiant į jo dydį ir galimybę naudoti pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ar būdą, tenka žemės savininkui. Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo paskirtis yra užtikrinti greitesnį žemės paėmimo visuomenės poreikiams procesą, tačiau savininko teisių turinys (kuris nėra susijęs su paėmimo visuomenės poreikiams proceso skuba) ir galimybės įgyvendinti savo, kaip žemės savininko, iš kurio žemė paimama, teises neturėtų skirtis nuo Žemės įstatyme įtvirtintų procedūrų. 28) Nuo 2024-01-01 įsigaliosiančios Žemės įstatymo redakcijos 2 straipsnio 10 dalis - Žemės naudojimo valstybinė kontrolė – Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos organizuojama ir vykdoma žemės savininkų ar naudotojų veiklos kontrolė, kuria siekiama užtikrinti tinkamą žemės naudojimą ir teisinę apsaugą, taip pat identifikuoti teisės aktų pažeidimus ir pagal kompetenciją taikyti pažeidėjams įstatymų nustatytas sankcijas. Nėra atskyrimo tarp privačios žemės savininkų kontrolės ir valstybinės žemės patikėtinių vykdomos kontrolės. Nuo 2024-01-01 įsigaliosiančiame VI¹ skyriuje taip pat naudojama kontrolės sąvoka.
5 dalies nuostata numato, kad „Be šio straipsnio 3 dalyje nurodytų įgaliojimų, Nacionalinė žemės tarnyba šio įstatymo 362 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka atlieka išankstinę savivaldybės administravimo subjektų rengiamų administracinių sprendimų ar sandorių, susijusių su perduotos patikėjimo teise valstybinės žemės naudojimu, projektų priežiūrą.“ Manytina, kad ši nuostata yra perteklinė ir ne padėtų vykdyti kontrolę, o kliudytų sklandžiai vykdyti reikiamas funkcijas. 30) Žemės įstatymo 36¹ straipsnio 2 dalies 2 punkte (nuo 2024-01-01) numatyta, kad „valstybinės žemės, perduotos naudoti patikėjimo teise, sandorius, kurių žemės ploto ir (ar) vertės kriterijai atitinka Vyriausybės nustatytuosius;“;
savivaldybių, kaip valstybinės žemės patikėtinių, valstybinę priežiūrą ir kontrolę;
savininkams ir (ar) kitiems naudotojams, susijusią su žemės paėmimu visuomenės poreikiams, siųsti per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinę sistemą. 33) Žemės įstatymo 47 straipsnyje neaptarti atvejai, kuomet žemės sklype, paimame visuomenės poreikiams, yra statinių ir (ar) įrenginių bei nenumatyta galimybės sudaryti sąlygas fiziniams asmenims naudotis visuomenės poreikiams paimtais statiniais ir (ar) įrenginiais iki statybos leidžiančio dokumento išdavimo.
Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo, reglamentuojančio ŽPVP procedūras įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus, 3 straipsnio 3 dalyje yra reglamentuojama, kad ŽPVP projektą įgyvendinanti institucija gali įgalioti savo reguliavimo srities įmones, įstaigas, akcines bendroves ar uždarąsias akcines bendroves, nurodytas šios dalies 1 ir 2 punktuose atlikti tam tikrus veiksmus, susijusius su ŽPVP. Tačiau tokios nuostatos nėra reglamentuotos Žemės įstatymo VIII skyriuje. 34) Perduodant savivaldybėms valstybinę žemę miestuose ir miesteliuose valdyti patikėjimo teise aktualu numatyti nuostatas dėl nebaigtų nuosavybės teisių atkūrimo procedūrų. Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymas
valstybinę kontrolę atlieka NŽT, o teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą pagal Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymą atlieka VTPSI. 2022 m. birželio 30 d. priėmus žemės įstatymo Nr. I-446 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1311, nuo 2024-01-01 žemės naudojimo valstybinės priežiūros (buvo kontrolė) ir žemėtvarkos planavimo dokumentų priežiūros funkcijas numatyta perkelti iš NŽT į VTPSI.
įstatyme, nei Žemės įstatyme nėra reglamentuota ir suteikta teisė pareigūnams, vykdantiems žemės naudojimo valstybinę priežiūrą:
pažeidimų pašalinimo (šiuo metu pareigūnai turi teisę tik raštu prašyti geranoriškai pašalinti nustatytus žemės naudojimo tvarkos pažeidimus, o to nepadarius, inicijuoti dažnai ilgai trunkančius teisminius procesus, kad asmenys teismo sprendimu būtų įpareigoti pašalinti pažeidimą);
išankstinio įspėjimo, nuotoliniu būdu arba atvykus į konkrečią teritoriją, joje užfiksuoti galimus žemės naudojimo pažeidimus (patikrinimai šiuo metu atliekami iš anksto raštu įspėjus tikrinamo objekto savininkus /naudotojus apie planuojamą patikrinimą, dėl ko, kai kurie asmenys, žinodami apie planuojamą patikrinimo laiką bei siekdami išvengti atsakomybės, neteisėtą veiką laikinai nutraukia, o NŽT darbuotojai tokiu atveju neturi galimybės užfiksuoti daromų pažeidimų).
Žemės įstatyme nustatyta per plati valstybinės žemės naudojimo patikrinimo apimtis, t. y. nenustatyti atvejai, kada patikrinimas neatliekamas (pvz., dėl mažareikšmių pažeidimų). Teritorijų planavimo įstatymas Galiojančio Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – TPĮ) 20 straipsnyje nustatyta, kada rengiami žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai. Šios nuostatos kartoja Žemės įstatymo 40 straipsnio nuostatas.
Atsižvelgus į minėtą dubliavimą ir į tai, kad TPĮ reglamentuoja teritorijų planavimo dokumentų (ne žemės valdos projektų) rengimo procesą, TPĮ pakeitimo projekte siūloma atsisakyti su žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektais susijusių nuostatų, TPĮ nustatytą teisinį reguliavimą, kurio nėra Žemės įstatyme (TPĮ įtvirtintus atvejus, kai šie projektai nerengiami) perkeliant į Žemės įstatymo 40 straipsnį. Siekiant teisinio reguliavimo aiškumo ir administracinės naštos mažinimo, TPĮ pakeitimo projektu siūloma papildyti TPĮ įtvirtintą teritorijų planavimo proceso reglamentavimą ir nustatyti, kad, kai teritorijos planavimo sąlygų galiojimo terminas pasibaigia teritorijų planavimo proceso baigiamojo etapo tvirtinimo stadijoje (kai teritorijų planavimo dokumentas pateikiamas tvirtinti), šių sąlygų pratęsti ar išduoti naujų nereikia, o tvirtinanti institucija turi teisę patvirtinti teritorijų planavimo dokumentą, nes šiuo metu TPĮ tai nenumatyta.
Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo
žemės įsigijimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktuose numatyta pirmumo teisė įsigyti privačią žemės ūkio paskirties žemę už tą kainą, už kurią ji parduodama, ir kitomis tokiomis pačiomis sąlygomis, išskyrus atvejus, kai ji parduodama iš viešųjų varžytynių, šia eilės tvarka turi: <...> 3) asmuo, nuosavybės teise turintis žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kuris ribojasi su parduodamu žemės ūkio paskirties žemės sklypu, – jeigu jis, būdamas fizinis asmuo, Ūkininko ūkio įstatymo nustatyta tvarka yra įregistravęs ūkininko ūkį arba jo, būnant juridiniu asmeniu, pajamos iš žemės ūkio veiklos sudaro daugiau kaip 50 procentų visų gautų pajamų;
4) fizinis asmuo, deklaravęs gyvenamąją vietą, arba juridinis asmuo, įregistravęs juridinio asmens buveinę tos savivaldybės teritorijoje, kurioje yra parduodamas žemės ūkio paskirties žemės sklypas, ar besiribojančių savivaldybių teritorijoje, – jeigu jis, būdamas fizinis asmuo, Ūkininko ūkio įstatymo nustatyta tvarka yra įregistravęs ūkininko ūkį arba jo, būnant juridiniu asmeniu, pajamos iš žemės ūkio veiklos sudaro daugiau kaip 50 procentų visų gautų pajamų. Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo
paskirties žemės perleidimo pasinaudojant pirmenybės teise. 5.
asmenys, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai (per juridinį asmenį, kuriame valdo ne mažiau kaip 25 procentus akcijų (teisių, pajų), suteikiančių teisę balsuoti juridinio asmens dalyvių susirinkime) valdo daugiau kaip 25 procentus kito juridinio asmens akcijų (teisių, pajų), suteikiančių teisę balsuoti šio juridinio asmens dalyvių susirinkime. 6. Susijusiais asmenimis taip pat laikomi juridiniai asmenys, kuriuose, kaip ir pageidaujančiame įsigyti žemės ūkio paskirties žemės juridiniame asmenyje, tas pats asmuo arba tie patys asmenys valdo daugiau kaip 25 procentus juridinio asmens akcijų (teisių, pajų), suteikiančių teisę balsuoti juridinio asmens dalyvių susirinkime.” Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymas
paimtame žemės sklype, valdymo, atitinkamo subjekto patikėjimo teisės statinius ir (ar) įrenginius įregistravimo Nekilnojamojo turto registre tvarka. 2) Įstatyme nėra nustatyta galimybės visuomenės poreikiams paimtame žemės sklype esančių statinių ir (ar) įrenginių iki statybą leidžiančio dokumento išdavimo suteikti laikinai naudotis fiziniam asmeniui (-ms), iš kurių šie statiniai ir (ar) įrenginiai buvo paimti visuomenės poreikiams. Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas
nuosavybės teisių atkūrimo procedūros, suteikti galimybę nuosavybės teisėms atkurti skirti ne tik sklypus individualiai statybai, bet ir kitai ūkinei-komercinei veiklai. 2) Įstatyme numatyta, kad mieste naujų žemės sklypų turi būti tiek, kad visiems piliečiams, turintiems teisę šiame mieste atkurti nuosavybės teises, būtų galima perduoti neatlygintinai nuosavybėn po naują žemės sklypą.
įstatymas
aiškiai reglamentuojamas matininkų /geodezininkų, atliekant nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymo darbus, geodezijos ir kartografijos darbus, padarytų pažeidimų priskyrimas mažareikšmiams, nešiurkštiems ar šiurkštiems. Šiuo metu yra įtvirtintos tik dvi pažeidimų rūšys, t. y. šiurkštus ir nešiurkštus, tačiau Viešojo administravimo įstatyme yra įtvirtinta ir mažareikšmio pažeidimo rūšis. GKĮ įtvirtintas nešiurkštus pažeidimas pagal turinį atitiktų mažareikšmio pažeidimo sąvoką;
turto kadastro įstatyme nustatyto 5 metų senaties termino. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymas
daikto kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti pateikia nekilnojamojo daikto savininkas ar patikėjimo teise valdantis nekilnojamąjį daiktą asmuo, išskyrus NTK įstatymo 9 straipsnio 4 dalyje nustatytus atvejus;
poveikio priemonių taikymo atvejai. Geležinkelių transporto kodeksas Geležinkelių transporto kodekso 23¹ straipsnio 2 dalyje, nustatyta, kad viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas gali išnuomoti nenaudojamus viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo veiklai vykdyti valstybinės žemės sklypus. Želdynų įstatymas Želdynų įstatymo 2 str. 18 d. nustatyta, kad žaliąsias jungtis sudaro želdynai, pavieniai želdiniai ir vertikaliųjų ir (ar) stogo želdinių visuma. Želdynų įstatymo 8 str.
Želdynų įstatymo 8 str. 3 d. nustatyta, kad priklausomųjų želdynų plotų norma gali būti kompensuojama tik vertikaliuoju pastatų apželdinimu, Dabar galiojanti nuostata dėl priklausomųjų želdynų normos kompensavimo tik vertikaliaisiais sienų želdynais nesukuria paskatos didinti želdinių kiekio apželdinant pastatų stogus. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Žemės įstatymas Atsižvelgiant į Darbo grupės pateiktus pasiūlymus ir į derinimo metu gautas institucijų pastabas ir/ar pasiūlymus, įstatymo pakeitimo projekte, numatyti šie pagrindiniai pakeitimai:
ne kartą[⁸] yra pateikusi nuomonę, kad Žemės įstatyme, ir jį įgyvendinamuosiuose teisės aktuose nėra atskleista „įrenginio“ sąvoka, nepakankamai detalizuojami su valstybinės žemės nuomos įrenginiams eksploatuoti susiję klausimai: antikorupcinio vertinimo išvadose atkreiptas dėmesys, kad „įrenginiai“ nėra registruojami Nekilnojamojo turto registre, taip pat neregistruojama jų paskirtis. Dėl minėtų aplinkybių, pavyzdžiui, Žemės įstatymo 10 straipsnio nuostatų taikymas praktikoje gali kelti abejonių dėl priimamų sprendimų pagrįstumo ir skaidrumo (pavyzdžiui, kad vienais atvejais iš esmės toks pats objektas traktuojamas kaip savarankiškas įrenginys, kurio rekonstrukcija ar statyba valstybinėje žemėje turėtų būti papildomai apmokestinama, o kitais analogiškais atvejais – ne). Atsižvelgus į tai, siūloma Žemės įstatyme apibrėžti „įrenginių“ sąvoką (ar požymius). „Įrenginių“ apibrėžties įstatyminiu lygmeniu įtvirtinimu siekiama aiškiai nustatyti, kad, pirma, Žemės įstatymo reguliavimo srityje įrenginiai yra prilyginami nekilnojamiesiems daiktams, ir, antra, tik Nekilnojamojo turto registre įregistruotas įrenginys gali sukelti lūkestį į valstybinės žemės naudojimo galimybes.
LR CK 4.2 straipsnyje nurodoma, kad „Nekilnojamaisiais daiktais laikomi daiktai, kurie yra nekilnojami pagal prigimtį ir pagal savo prigimtį kilnojami daiktai, kuriuos nekilnojamaisiais pripažįsta įstatymai“, taip pat „Nekilnojamiesiems pagal prigimtį daiktams nustatytos taisyklės gali būti taikomos kilnojamiesiems pagal prigimtį daiktams ir atvirkščiai, jeigu tai nustatyta įstatymo arba šalių susitarimu, kai susitarimas neprieštarauja įstatymams“. Statybos įstatymo 2 straipsnio 19 dalyje yra apibrėžta sąvoka: „įrenginiai
kuomet įstatyminiam lygmenyje nėra nustatyta įsiterpusiam žemės plotui keliami bendrieji kriterijai, Žemės įstatyme nustatoma sąvoka “Įsiterpęs žemės plotas – Žemės ar Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo, ar Miškų įstatymų nustatytus dydžio reikalavimus atitinkantis valstybinės žemės plotas, esantis tarp žemės sklypų ir (ar) stabilių kraštovaizdžio objektų (kelių (gatvių), miškų plotų, vandens telkinių), kuriame pagal sklypų formavimui taikomus reikalavimus negalima suformuoti atskiro žemės sklypo, taip pat įstatymo nustatytus reikalavimus atitinkantis valstybinės žemės plotas, besiribojantis ne tik su žemės sklypais ir (ar) stabiliais kraštovaizdžio objektais (keliais (gatvėmis), miškų plotais, vandens telkiniais), bet ir su kitu atskiru žemės sklypu nesuformuotu valstybinės žemės plotu, kurį sudaro įstatymo nustatyta siaura juosta, šlaitas, griovys, ir kuriame negalima suformuoti atskiro žemės sklypo.
Įsiterpusiu žemės plotu taip pat laikomas žemės plotas, kurį sudaro įstatymo nustatyta siaura juosta, šlaitas, griovys ir bendrame siauros juostos, šlaito, griovio ir su jais besiribojančiame kitame valstybinės žemės plote negalima suformuoti atskiro žemės sklypo.”
projektuose) pakeitime atsisakoma konkrečių institucijų pavadinimų, visos institucijos įvardijamos kaip „Vyriausybės įgaliota institucija“ ar
„Vyriausybės įgaliota institucija ar kitas juridinis asmuo“, išskyrus Žemės įstatymo nuostatas numatančias
valstybinės žemės patikėtinio kompetenciją dėl valstybinės žemės pardavimo, kurią gali atlikti tik Nacionalinė žemės tarnyba, nenurodomi kiti „politiką įgyvendinančių“ institucijų pavadinimai, kad Vyriausybė galėtų spręsti ir tokiu būdu užtikrinama, kad pasikeitus institucijos pavadinimui nebus poreikio keisti daugelio įstatymų vien dėl pasikeitusio pavadinimo.
Pažymėtina, kad rengiant ir teikiant teisės aktų projektus turėtų būti laikomasi teisėkūros ekonomiškumo principo, kas reikštų, kad turi būti siekiama mažinti priimamų teisės aktų skaičių, ir teisėkūros tvarumo, konkrečiu atveju įvertinant, ar tikslinga atitinkama teisinio reguliavimo keitimo intervencija. Teisėkūros ekonomiškumo principas nėra expresis verbis minimas Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnyje, tačiau jis tiesiogiai susijęs su viešojo administravimo efektyvumo principo, įtvirtinto Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 punkte, įgyvendinimu ir Vyriausybės ne kartą deklaruotu siekiu mažinti priimamų teisės aktų skaičių. 4) Žemės įstatymo pakeitimo Nr.
XIV-1311 pakeitimo įstatymo projekto 1 straipsnyje (keičiamo įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje), nustatoma, kad „Valstybinę žemę miestų ir miestelių teritorijų ribose patikėjimo teise perduodant šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytam subjektui, parengiamas Vyriausybės nutarimas, kuriame nurodomos visos savivaldybės su joms perduodama valstybine žeme, esančia tų savivaldybių miestų ir miestelių teritorijų ribose, kartu su Vyriausybės nutarimu kiekvienai savivaldybei yra parengiami ir valstybinės žemės sklypų, perduodamų patikėjimo teise šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytam subjektui, priėmimo–perdavimo aktai. Priėmimo–perdavimo aktuose nurodomi perduodami savivaldybių miestų ir miestelių teritorijų ribose esantys valstybinės žemės sklypai ir nesuformuotų žemės sklypais teritorijų plotai, kurie pateikiami Žemės informacinėje sistemoje.“ Perduodamų valstybinės žemės sklypų priėmimo–perdavimo aktuose numatoma pateikti šią informaciją: Nekilnojamojo turto registre įregistruotų perduodamų valstybinės žemės sklypų, kurių patikėtinis nuo 2024-01-01 savivaldybės, sąrašas (nurodant šių žemės sklypų unikalius numerius ir jų plotus) bei nesuformuotų žemės sklypų teritorijos bendras plotas patenkantis į konkrečios savivaldybės teritoriją. Konkrečios savivaldybės teritorija bus identifikuojama (atvaizduojama) Žemės informacinėje sistemoje. 5) Žemės įstatymo pakeitimo įstatymo pakeitimo 9 straipsnio 17 dalyje numatomi atvejai kada Valstybinės žemės nuomos sutartis turi būti nutraukiama prieš terminą nuomotojo reikalavimu.
sutartį prieš terminą dėl statinių ar įrenginių nenaudojimo pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį priimamas, jeigu per nustatytą 2 metų arba 5 metų, kai reikalingas vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentas laikotarpį valstybinės žemės nuomininkas nepašalina nustatytų žemės nuomos sutarties pažeidimų ir nepateikia Vyriausybės įgaliotai institucijai savivaldybės išduoto dokumento, patvirtinančio, kad statiniai atitinka normatyvinių statybos techninių dokumentų, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų ir kitų statybos srities teisės aktų reikalavimus. 7) Žemės įstatymo 9 straipsnio 20 dalyje nurodytas terminas patikslintas, nes 2 metų laikotarpis atsižvelgiant į valstybinės žemės nuomos sutarčių keitimo procedūrų, detaliojo planavimo procedūrų, architektūrinių ir urbanistinių konkursų, projektinių pasiūlymų derinimo ir statybą leidžiančių dokumentų gavimo faktinę trukmę yra per trumpas.
numatant galimybę išnuomoti valstybinės žemės sklypus apleistų statinių, nustatant terminą statiniams sutvarkyti, kad jį būtų galima naudoti pagal paskirtį;
kad gali būti išnuomojami valstybinės žemės sklypai statiniams eksploatuoti, kurių paskirtis neatitinka žemės sklypo pagrindinės naudojimo paskirties ir naudojimo būdo ir nustatytas terminas, per kurį statinių savininkas turėtų pakeisti išnuomoto valstybinės žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) naudojimo būdą arba statinio paskirtį;
kad išnuomoto valstybinės žemės sklypo plotas turi būti sumažintas, nes buvo sunaikinti statiniai ar jų dalis, kuriems eksploatuoti valstybinės žemės sklypas buvo išnuomotas ir nuomininkui atsisakius pakeisti valstybinės žemės nuomos sutartį, jei joje nebuvo numatyta galimybė statyti, nuomotojas nėra sumokėjęs atlyginimo už statinių statybos galimybę ir (ar) nėra gautas statybą leidžiantis dokumentas naujų statinių statybai. Šiuo atveju nuomotojo iniciatyva ir lėšomis suformuojamas naujas žemės sklypas likusiems nesunaikintiems statiniams ir (ar) įrenginiams eksploatuoti ir kreipiamasi į teismą dėl valstybinės žemės nuomos sutarties pakeitimo, jei per 3 mėnesius nuo šio žemės sklypo suformavimo dienos šalys nesusitaria dėl sutarties pakeitimo.
teisės aktams prieštaraujantį veiksmą, kuris pavyzdžiui buvo atliktas suderinus su Vyriausybės įgaliota institucija iš anksto, bet vėliau pakeistas ar papildytas, Vyriausybės įgaliota institucija išsaugotų galimybę ginant viešąjį interesą teisę kreiptis dėl sudaryto sandorio ar atlikto veiksmo pasekmių pašalinimo į teismą, nes jei būtų ex ante suderinusi, tokia galimybė būtų eliminuota, todėl atsisakyta Žemės įstatymo 9 straipsnio nuostatos dėl ex ante kontrolės. 12) Žemės įstatymo 10 straipsnis papildytas 7 dalimi, kad tais atvejais, kai išnuomotame valstybinės žemės sklype yra keli statiniai, kiekvienam statiniui eksploatuoti, įskaitant ir naują statinį, kuriam statyti išduodamas sutikimas, nustatomos dalys reikalingos šiems statiniams eksploatuoti ir atlyginimo dydis skaičiuojamas pagal nauju ar rekonstruojamu statiniu užstatomo žemės ploto ir statinio naujai sukuriamo ploto ir šiam statiniui eksploatuoti išskirtos žemės sklypo dalį. Žemės sklypo dalis, nustatoma vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumente, statinio projekte arba valstybinės žemės patikėtinio sprendimu Vyriausybės nustatyta tvarka, kai šiuose dokumentuose ji nebuvo nustatyta, jeigu buvo nustatyta, vadovaujamasi jais ir atskiro patikėtinio sprendimo dėl dalies nustatymo nereikia.
Atlyginimas už galimybę statyti valstybinėje žemėje nemokamas: · pastatams atnaujinti (modernizuoti) pagal Lietuvos Respublikos valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymą; · siekiant įgyvendinti projektus, susijusius su viešuoju interesu: krašto ir valstybės sienos apsaugai; tarptautiniams oro uostams, valstybiniams aerodromams, valstybiniams jūrų uostams ir jų įrenginiams; viešosios geležinkelių infrastruktūros objektams, keliams, elektroninių ryšių infrastruktūros objektams, energetikos objektams ir jų technologiniams priklausiniams statyti, taip pat jiems eksploatuoti reikalingiems visuomenės reikmėms skirtiems inžineriniams statiniams; socialinei infrastruktūrai plėsti
Atlyginimas už galimybę statyti valstybinėje žemėje nemokamas: · pastatams atnaujinti (modernizuoti) pagal Lietuvos Respublikos valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymą; · siekiant įgyvendinti projektus, susijusius su viešuoju interesu: krašto ir valstybės sienos apsaugai; tarptautiniams oro uostams, valstybiniams aerodromams, valstybiniams jūrų uostams ir jų įrenginiams; viešosios geležinkelių infrastruktūros objektams, keliams, elektroninių ryšių infrastruktūros objektams, energetikos objektams ir jų technologiniams priklausiniams statyti, taip pat jiems eksploatuoti reikalingiems visuomenės reikmėms skirtiems inžineriniams statiniams; socialinei infrastruktūrai plėsti
Žemės įstatymo 10 straipsnio 9 dalyje siūloma nustatyti, kad
„Savivaldybės, kaip valstybinės žemės patikėtinės, turi teisę atleisti
subjektus nuo Žemės įstatymo 10 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatyto atlyginimo už galimybę statyti valstybinėje žemėje statinius dalies sumokėjimo į savivaldybės biudžetą.
Šiems atvejams savivaldybės taryba savo sprendimu nustatyto atskirą tvarką ir kriterijus, kai atlyginimas už galimybę statyti valstybinėje žemėje statinius gali būti nemokamas.“ Nuostata pasirinkta pagal Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymo ir Žemės mokesčio įstatymo analogiją. 15) Taip pat Žemės įstatymo 10 straipsnyje atsisakoma skaičiuoti atlyginimą už įrenginių statybą ir (ar) rekonstrukciją, kaip perteklinę. 16) Žemės įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 6 punkte numatoma galimybė be aukciono parduoti valstybinės žemės sklypo dalį, esančią bendrojoje dalinėje nuosavybėje kitiems esamiems žemės sklypo bendraturčiams, bet kai nėra galimybės atidalinti valstybei nuosavybės teise priklausančios žemės sklypo dalies ir suformuoti atskiro žemės sklypo ir išskyrus atvejus, kuomet sklypas užstatytas statiniais ir (ar) įrenginiais, nes tokiais atvejais, jei statinio bendrasavininkai įsigytų visą sklypą, o liktų statinio savininkų, kurie jokios dalies žemės sklypo nevaldo, tokiu atveju būtų neužtikrinama jų galimybė statinio dalimi tinkamai naudotis ar netgi patekti iki statinio. 17) Patikslinta Žemės įstatymo 22 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktus, kad NŽT administraciniu aktu servitutus nustato ir kitų subjektų patikėjimo teise valdomiems žemės sklypams (toks pasiūlymas jau buvo registruotas Žemės įstatymo pakeitimo projektas (TAR reg. Nr. 21-22237(3)). 18) Siekiant savivaldai suteikti daugiau galių, perleisti daugiau šiuo metu centralizuotai atliekamų funkcijų, pakeista Žemės įstatymo 22 straipsnio 9 dalis, nurodant, kad savivaldybėms, kaip valstybinės žemės patikėtinėms miestuose ir miesteliuose, suteikiama teisė servitutus nustatyti sandoriais.
valstybinius miškus ir jais disponuojanti įstatymų nustatyta tvarka, taip pat vykdanti juose kompleksinę miškų ūkio veiklą) turės teisę sudaryti sandorius dėl žemės servitutų, kai jų negalima nustatyti administraciniu aktu. Toks pakeitimas buvo parengtas ŽŪM Žemės įstatymo Nr. I-446 7, 9 ir 23 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-632 ir 2021-06-10 Vyriausybė pateikė Seimui, tačiau projektas nebuvo priimtas Seime, nes nuostatos dėl jaunųjų ūkininkų galimai prieštaravo Konstitucijai, bet nebuvo toliau svarstomi atskirai ir siūlymai dėl servitutų. 20) Siekiant užtikrinti Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių, saugomų augalų ir gyvūnų rūšių ir jų buveinių apsaugą Saugomų teritorijų įstatyme yra numatyta galimybė sudaryti apsaugos sutartis, kuriose Vyriausybės įgaliotos institucijos su žemės savininkais ir valdytojais individualiai susitaria dėl kraštovaizdžio, gamtos vertybių apsaugos ir naudojimo priemonių nustatymo arba tvarkymo priemonių įgyvendinimo jų valdomoje žemėje. Tokiu būdu yra išsaugomos europinės svarbos gamtinės vertybės, atkuriama ir palaikoma gera jų būklė, taip pat tai padeda užtikrinti Buveinių ir Paukščių Direktyvose numatytų įsipareigojimų įgyvendinimą. Atsižvelgiant į tai, kad Žemės įstatymo 7 straipsnio 8 dalyje numatyti apribojimai dažnai traktuojami kaip kliūtis valstybinės žemės patikėtiniams (pvz., Valstybinei miškų urėdijai) sudaryti anksčiau minėtas sutartis, 7 straipsnio 8 dalis papildyta numatant, kad patikėjimo teise perduotiems valdyti miško žemės sklypams netaikomi apribojimai apsaugos sutartims, sudaromoms pagal Saugomų teritorijų įstatymą.
kokias papildomai atvejais servitutai gali būti nustatyti administraciniu aktu. 22) Žemės įstatymo pakeitimo 22 straipsnyje numatyta, kad jei atliekant žemės sklypo kadastrinius matavimus servituto riba pasikeičia, žemėtvarkos planavimo dokumentus rengiantys ir įgyvendinantys asmenys privalo informuoti viešpataujančio daikto savininką ir su pasikeitusia servituto riba susijusių žemės sklypų savininkus ar naudotojus. Įstatymo 23 straipsnio 2 dalis nustato, kad sprendimą pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą (-us) priima detalųjį planą, specialiojo teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą tvirtinanti institucija kartu su sprendimu patvirtinti detalųjį planą, specialiojo teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą. Ši norma neatspindi praktikoje dažno atvejo, kai teritorijų planavimo dokumentas yra patvirtintas seniau ir sprendimas pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą (-us) jau nebegali būti priimtas kartu su šio dokumento tvirtinimu. 23) Siekiant suderinti Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 13 straipsnio 2 dalies ir 17 straipsnio nuostatas su Žemės įstatymo nuostatomis, patikslinta Žemės įstatymo
paskirties žemei;
dvi informacinės sistemos: 1.
Žemės informacinė sistema bus skirta efektyviai planuoti, valdyti ir administruoti valstybinę žemę, elektroninėmis priemonėmis užtikrinti vieningą valstybinės žemės administravimo ir tvarkymo procesą ir valstybinės žemės patikėtinių įgyvendinimo funkcijas bei jų kontrolę, tvarkyti ir teikti naudotojams informaciją apie Lietuvos Respublikos žemės fondą, žemės naudmenų sudėtį. Žemės informacinę sistemą valdys Aplinkos ministerija,
sistema bus skirta sistemingai stebėti, analizuoti ir prognozuoti šalies žemės išteklių naudojimo būklę, nustatyti pokyčius dėl antropogeninio poveikio, pagrįsti racionalaus žemės naudojimo ir aplinkos gerinimo priemones bei teikti reikiamą statistinę informaciją naudotojams. Ją valdys Žemės ūkio ministerija. Žemės informacinė sistema leis efektyviau valdyti valstybinę žemę, užtikrins vieningą valstybinės žemės administravimo ir tvarkymo procesą ir valstybinės žemės patikėtinių (tame tarpe ir savivaldybių) įgyvendinimo funkcijas, o Žemės išteklių stebėsenos informacinė sistema leis sistemiškai ir aiškiau vykdyti žemės išteklių stebėjimo priemones, užtikrins žemės išteklių stebėsenai aktualių duomenų rinkinių kaupimą bei tikslingiau teiks informaciją žemės ūkio ir kitiems naudotojams. Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės informacinės sistemos tvarkytojas paskiriamas teisės aktu, kuriuo tvirtinami valstybės informacinės sistemos nuostatai. Atsižvelgiant į tai, Žemės įstatyme valstybės informacinių sistemų tvarkytojai neturėtų būti nurodomi.
Remiantis pirmiau minėta Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo nuostata, Žemės įstatymo 34 straipsnio 2 dalyje ir 35 straipsnio 3 dalyje siūloma įtvirtinti, kad Žemės informacinės sistemos ar Žemės išteklių stebėsenos informacinės sistemos tvarkytojai būtų paskiriami šių valstybės informacinių sistemų nuostatuose. Biudžeto sandaros įstatymo
privalo naudoti skirtus asignavimus savo vadovaujamos įstaigos programoms vykdyti, paskirstyti juos pavaldžioms biudžetinėms įstaigoms ir kitiems subjektams, kuriems galimybė biudžeto lėšas gauti numatyta jų veiklos sritį reglamentuojančiuose įstatymuose. Vadovaujantis šia nuostata, Žemės įstatymo
informacinės sistemos ir Žemės išteklių stebėsenos informacinės sistemos tvarkytojų funkcijos finansuojamos iš Aplinkos ministerijai ir Žemės ūkio ministerijai atitinkamais metais patvirtintų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų ir (arba) kitų lėšų. Ši nuostata užtikrintų galimybę minėtų informacinių sistemų tvarkytojams jų funkcijoms vykdyti reikalingas lėšas paskirti tiesiogiai. 25) Žemės įstatymo pakeitimo VI skyrius papildytas 35¹ ir 35² straipsniais, nustatančiais prašymų ir skundų nagrinėjimo žemėtvarkos srityje tvarką, jų nenagrinėjimo ar nagrinėjimo nutraukimo atvejus.
eksploatavimui nutraukti ir radioaktyviųjų atliekų atliekynams prižiūrėti po uždarymo reikalingos teritorijos planuojamos ir šiose teritorijose esantys žemės sklypai turi būti paimami visuomenės poreikiams, vadovaujantis Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo nuostatomis, o ne Žemės įstatymo nuostatomis, atitinkamai patikslinta Žemės įstatymo 45 straipsnio 1 dalis atsisakant atvejo;
įstatymą vykdomos žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros, žemės savininkas neturėtų atsidurti skirtingoje (blogesnėje) padėtyje.
Žemės įstatymo pakeitimo 46 straipsnis papildytas 10 dalimi, nustatant, kad po žemės padalijimo liekantiems, visuomenės poreikiams nepaimamiems žemės sklypams taikomos Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo 8 straipsnio 3 dalies nuostatos;
naudojimo valstybinės priežiūros sąvoka nuo valstybinės žemės patikėtinių kontrolės sąvokos 2 straipsnyje įvedant naują sąvoką: Valstybinės žemės patikėtinių veiklos kontrolė – Valstybinės žemės patikėtinių veiklos kontrolė - įstatymais ir kitais teisės aktais reglamentuota valstybinės žemės patikėtinių veiklos priežiūra, kuria siekiama užtikrinti tinkamą valstybinės žemės naudojimą, identifikuojant teisės aktų pažeidimus valstybinės žemės pateiktiniams sudarant sandorius ar priimant administracinius sprendimus, susijusius su perduotos patikėjimo teise valstybinės žemės naudojimu;
straipsnio 5 dalies nuostatų, numatančių NŽT išankstinę savivaldybės administravimo subjektų rengiamų administracinių sprendimų ar sandorių, susijusių su perduotos patikėjimo teise valstybinės žemės naudojimu, projektų priežiūrą.
Žemės įstatymo pakeitimo 46 straipsnis papildytas 10 dalimi, nustatant, kad po žemės padalijimo liekantiems, visuomenės poreikiams nepaimamiems žemės sklypams taikomos Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo 8 straipsnio 3 dalies nuostatos;
naudojimo valstybinės priežiūros sąvoka nuo valstybinės žemės patikėtinių kontrolės sąvokos 2 straipsnyje įvedant naują sąvoką: Valstybinės žemės patikėtinių veiklos kontrolė – Valstybinės žemės patikėtinių veiklos kontrolė - įstatymais ir kitais teisės aktais reglamentuota valstybinės žemės patikėtinių veiklos priežiūra, kuria siekiama užtikrinti tinkamą valstybinės žemės naudojimą, identifikuojant teisės aktų pažeidimus valstybinės žemės pateiktiniams sudarant sandorius ar priimant administracinius sprendimus, susijusius su perduotos patikėjimo teise valstybinės žemės naudojimu;
straipsnio 5 dalies nuostatų, numatančių NŽT išankstinę savivaldybės administravimo subjektų rengiamų administracinių sprendimų ar sandorių, susijusių su perduotos patikėjimo teise valstybinės žemės naudojimu, projektų priežiūrą. 30) Atsisakyta papildomos patikėtinių kontrolės dėl valstybinės žemės, perduotos naudoti patikėjimo teise, sandorius, kurių žemės ploto ir (ar) vertės kriterijai atitinka Vyriausybės nustatytuosius derinimo;
nuo 2024-01-01) taikymo sritis, numatant visų valstybinės žemės patikėtinių, valstybinę kontrolę, kurią pavesta vykdyti NŽT;
valstybinės svarbos projektus įstatymo nuostatos, numatančios galimybę pranešimus ir informaciją žemės savininkams ir (ar) kitiems naudotojams, susijusią su žemės paėmimu visuomenės poreikiams, siųsti per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinę sistemą, integruotos į Žemės įstatymo pakeitimo 46 straipsnį.
žemės sklype, paimame visuomenės poreikiams, yra statinių ir (ar) įrenginių bei numatyta galimybė sudaryti sąlygas fiziniams asmenims naudotis visuomenės poreikiams paimtais statiniais ir (ar) įrenginiais iki statybos leidžiančio dokumento išdavimo. 34) Suvienodintos įstatymų nuostatos ir papildytas Žemės įstatymo VIII skyrius, reglamentuojant, kad valstybės institucija, suinteresuota žemės paėmimu visuomenės poreikiams, galėtų įgalioti savo reguliavimo srities įmones, įstaigas, akcines bendroves ar uždarąsias akcines bendroves, atlikti tam tikras procedūras. Taip pat nuostatos dėl procedūros dėl statinių esančių visuomenės poreikiams paimtame žemės sklype valdymo, atitinkamo subjekto patikėjimo teisės statinius ir (ar) įrenginius įregistravimo Nekilnojamojo turto registre, nes praktikoje susiduriama su atvejais, kai nėra aiškiai reglamentuoti atvejai, kai visuomenės poreikiams paimamas žemės sklypas su jame esančiais statiniais (statinio dalimi). 35) Žemės įstatymas papildytas 66 straipsniu dėl Žemės įstatyme nustatyto galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimo atlikimo.
savivaldybės, kuriose nebus baigtos nuosavybės teisių atkūrimo procedūros, nuo 2024-01-01 tapusios valstybinės žemės patikėtinėmis, neturės teisės perduoti valstybinės žemės tretiesiems asmenims, kol nebaigs nuosavybės teisių grąžinimo procedūrų. Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymas
ir žemėtvarkos planavimo dokumentų priežiūros funkcijas perdavus iš NŽT į VTPSI, keičiamas įstatymo pavadinimas iš Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo į Teritorijų planavimo, statybos ir žemės naudojimo valstybinės priežiūros įstatymą (toliau – Priežiūros įstatymas). Šis įstatymas dėstomas nauja redakcija. 2) Priežiūros įstatyme reglamentuota ir suteikta teisė pareigūnams, vykdantiems žemės naudojimo valstybinę priežiūrą:
pažeidimų pašalinimo (šiuo metu pareigūnai turi teisę tik raštu prašyti geranoriškai pašalinti nustatytus žemės naudojimo tvarkos pažeidimus, o to nepadarius, inicijuoti dažnai ilgai trunkančius teisminius procesus, kad asmenys teismo sprendimu būtų įpareigoti pašalinti pažeidimą);
Taikant analogiją su galiojančiomis kitų įstatymų nuostatomis, pavyzdžiui, Lietuvos banko įstatymo 42 straipsnio 8 dalimi, 42¹ straipsnio 8 dalimi, Elektroninių ryšių įstatymo 84 straipsnio 6 dalimi, kuriose numatyta Lietuvos banko, Ryšių reguliavimo tarnybos teisė per 72 val. gauti teismo leidimą atlikti tam tikrus veiksmus, įtvirtintos nuostatos, reglamentuojančios teismo leidimų pateikti į tikrinamas teritorijas išdavimo procesą;
išankstinio įspėjimo, nuotoliniu būdu arba atvykus į konkrečią teritoriją, joje užfiksuoti galimus žemės naudojimo pažeidimus (patikrinimai šiai dienai atliekami iš anksto raštu įspėjus tikrinamo objekto savininkus/naudotojus apie planuojamą patikrinimą, dėl ko, kai kurie asmenys, žinodami apie planuojamą patikrinimo laiką bei siekdami išvengti atsakomybės, neteisėtą veiką laikinai nutraukia, o NŽT darbuotojai tokiu atveju neturi galimybės užfiksuoti daromų pažeidimų). 3) Priežiūros įstatyme patikslinta valstybinės žemės naudojimo patikrinimo apimtis, t. y. nustatyti atvejai, kada patikrinimas neatliekamas. 4) Kadangi Priežiūros įstatyme numatyta pakankamai detali valstybinės priežiūros tvarka, nustatyti procedūrines (technines) jos įgyvendinimo taisykles pavedama Vyriausybės įgaliotai institucijai.
Teritorijų planavimo įstatymas Siekiant įstatymų suderinamumo, parengtas su keičiamų įstatymų (Žemės įstatymo, Teritorijų planavimo, statybos ir žemės naudojimo valstybinės priežiūros įstatymo) nuostatomis susijęs Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – TPĮ) pakeitimo projektas. Atsižvelgus į tai, ir į tai, kad TPĮ reglamentuoja teritorijų planavimo dokumentų (ne žemės valdos projektų) rengimo procesą, TPĮ pakeitimo projekte siūloma atsisakyti su žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektais susijusių nuostatų, TPĮ nustatytą teisinį reguliavimą, kurio nėra Žemės įstatyme (TPĮ įtvirtintus atvejus, kai šie projektai nerengiami) perkeliant į Žemės įstatymo 40 straipsnį. TPĮ pakeitimo projektu siūloma suderinti TPĮ ir kartu teikiamo Teritorijų planavimo, statybos ir žemės naudojimo valstybinės priežiūros įstatymo nuostatas dėl VTPSI funkcijų, visų teritorijų planavimo dokumentų rengimo Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje. TPĮ pakeitimo projekte papildytas TPĮ įtvirtintas teritorijų planavimo proceso reglamentavimas ir nustatyta, kad, kai teritorijos planavimo sąlygų galiojimo terminas pasibaigia teritorijų planavimo proceso baigiamojo etapo tvirtinimo stadijoje (kai teritorijų planavimo dokumentas pateikiamas tvirtinti), šių sąlygų pratęsti ar išduoti naujų nereikia, o tvirtinanti institucija turi teisę patvirtinti teritorijų planavimo dokumentą. Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo
rengimo rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr.
1R-298 „Dėl teisės aktų rengimo rekomendacijų“, 141 dalimi, Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymas dėstomas nauja redakcija. 2) Praktikoje susiduriama su atvejais, kai dėl žemės sklypus pageidaujančių pirkti asmenų piktnaudžiavimo, kai išreiškę valią įsigyti parduodamą žemės sklypą asmenys neatvyksta pas notarą sudaryti sandorio, tokiu būdu kai asmuo, ketinantis perleisti žemės sklypą ne pats jį parduoda pasirinktam pirkėjui, o pirkėjas jam yra
„parenkamas“ ar „paskiriamas“, susitarti dėl sandorio sąlygų taip pat yra
sudėtinga (pvz. kas mokės notaro išlaidas). Taip sukuriamas perteklinis biurokratinis procesas, kai NŽT siunčia pranešimus, renka informaciją, išdavinėja pažymas, asmuo laukia (bendrai vos ne pora mėnesių), rezervuojasi preliminarų laiką vizitui pas notarą, o sandoris dažnu atveju taip ir neįvyksta. NŽT atlieka „paštininko“ funkciją už kurią nėra tinkamai atlyginama, nes sumokama suma yra simbolinė ir nekompensuoja valstybės tarnautojų laiko padedant asmenims parašyti prašymus (pranešimus), pranešimų siuntimo, bendravimo telefonu, nes dažnu atveju asmenys ne po vieną kartą domisi, ar atsirado „pirkėjas“, kai tuo tarpu gal netgi turi potencialų pirkėją, bet dėl nustatyto teisinio reguliavimo negali parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypo net ir tolimam giminaičiui, jei jis nepatenka į asmenų turinčių pirmenybės teisę eilę. Akivaizdu, kad galiojantis teisinis reguliavimas tik didina biurokratinę naštą piliečiams, institucijoms, bet nesukuria tokios naudos, kurios buvo siekiama tokį reguliavimą nustatant. Per
miškų ūkio paskirties ir žemės ūkio paskirties žemę.
Atsižvelgiant į tai patikslinta pirmenybės teisės suteikimo atvejai, atsisakant pirmenybės teisės deklaravusiems gyvenamą vietą parduodamo žemės ūkio paskirties žemės sklypo savivaldybės teritorijoje asmenims ir numatant, pirmenybę asmenims nuosavybės teise turintiems žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kuris ribojasi su parduodamu žemės ūkio paskirties žemės sklypu ir atitinka įsiterpusiam valstybinės žemės ūkio paskirties žemės plotui nustatytus kriterijus. 3) Siekiant užtikrinti Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatyme numatytų tikslų, įstatymo 3 straipsnis patikslintas detalizuojant susijusių asmenų nustatymą juridinių asmenų susietumo nustatymo atvejams. Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymas
poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus proceso, įstatymo
įgyvendinant projektus galimybės.“
dalimis, kuriose numatomos procedūros dėl statinių esančių visuomenės poreikiams paimtame žemės sklype valdymo, atitinkamo subjekto patikėjimo teisės statinius ir (ar) įrenginius įregistravimo Nekilnojamojo turto registre, nes praktikoje susiduriama su atvejais, kai nėra aiškiai reglamentuoti atvejai, kai visuomenės poreikiams paimamas žemės sklypas su jame esančiais statiniais (statinio dalimi).
numatant, kad visuomenės poreikiams paimtame žemės sklype esantys statiniai ir
(ar) įrenginiai jų patikėtinio sprendimu iki statybą leidžiančio dokumento išdavimo projektą įgyvendinančios institucijos nustatyta tvarka gali būti suteikti laikinai naudotis fiziniam asmeniui (-ms), iš kurių šie statiniai ir
(ar) įrenginiai buvo paimti visuomenės poreikiams.
Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas
straipsnis keičiamas numatant galimybę atlyginti lygiaverčiu kitos paskirties lygiaverčiu žemės plotu ne terminuotai, o iki reformos pabaigos,;
savivaldybėse, kuriose nebaigtos nuosavybės teisių atkūrimo procedūros ir nėra galimybės atkurti nuosavybę kitais būdais, jeigu sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo nepriimtas arba priimtas, bet iki prašymo pakeisti valią dėl atlyginimo būdo pateikimo dienos neįvykdytas arba iš dalies įvykdytas, galimas atlyginimas lygiaverčiu kitos paskirties žemės sklypu (plotu);
nuosavybės teisių atkūrimo procedūros iki 2023 m. gruodžio 31 d., turi baigti žymėjimą kartografinėje medžiagoje apie laisvą (neužstatytą) natūra grąžintiną žemę ir, atlikus šį žymėjimą, savivaldybės meras turi priimti sprendimą, kad žymėjimas kartografinėje medžiagoje apie laisvą (neužstatytą) natūra grąžintintą žemę baigtas, nurodydamas, kad nebėra natūra grąžintinos laisvos žemės.
Siekiant efektyviai užbaigti reformą Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 7 dalis tikslinama „Jeigu mieste suformuotų naujų žemės sklypų bendras plotas yra toks, kad visiems piliečiams, turintiems teisę pagal šį įstatymą šiame mieste atkurti nuosavybės teises, perduodant neatlygintinai nuosavybėn naujus žemės sklypus, būtų galima perduoti neatlygintinai nuosavybėn po naują žemės sklypą ar jo dalį, tačiau šie piliečiai, Vyriausybės nustatyta tvarka kviečiami rinktis iš šiame mieste suformuotų naujų žemės sklypų, kvietime nurodytu laiku neatvyksta (išskyrus neatvykimą dėl ne nuo jų valios priklausančių aplinkybių) rinktis arba atvykę per vieną mėnesį nuo kvietime nurodytos datos nepasirenka iš siūlomų naujų žemės sklypų, arba jiems naujų žemės sklypų perduoti neatlygintinai nuosavybėn nėra galimybių dėl laisvos žemės fondo žemės šiame mieste trūkumo, naujų žemės sklypų nepasirinkusiems ar
(ir) negavusiems neatlygintinai nuosavybėn, piliečiams nuosavybės teisės atkuriamos atlyginant pinigais.
Piliečiams, kurie esant išvardytoms sąlygoms nepasirinko ar (ir) negavo neatlygintinai nuosavybėn šio įstatymo 5 straipsnio
Vyriausybės nustatyto dydžio žemės sklypo atitinkamame mieste vertės pinigų suma, kurią nustato Vyriausybė.“ Nuosavybės teisių į turėtą žemę atkūrimo procesas kaimuose ir miestuose, išskyrus Vilniaus miesto ir Trakų rajono savivaldybes, yra užbaigtas. 2023 m. gegužės 1 d. NŽT duomenimis, Vilniaus mieste piliečių nuosavybės teisės į turėtą žemę atkurtos 71,73 proc. piliečių (skaičiuojant pagal prašymuose nurodytą plotą). Nuosavybės teisės į turėtą žemę turi būti atkurtos iš viso 2637 piliečiams į 1499 ha plotą. Vilniaus mieste gauti naują žemės sklypą individualiai statybai ar kitai paskirčiai pageidauja 1 223 piliečiai (845 piliečiai pageidauja gauti naują žemės sklypą, 378 piliečiai – naują lygiavertį žemės sklypą (valstybė atlygina piliečiams už negrąžinamą natūra, valstybės išperkamą žemę).
duomenimis, po iki 2023-05-03 įvykusio Perduodamų neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų individualiai statybai bei kitai paskirčiai skirstymo komisijos posėdžio, liko neišdalinti 378 žemės sklypai, kurių bendras plotas – 162,3059 ha (šis žemės sklypų skaičius gali kisti, kadangi piliečiai atsisako pasirinktų žemės sklypų). Pažymėtina, kad Vilniaus miesto savivaldybė 2023 m. perdavė NŽT 99 naujus žemės sklypus nuosavybės teisėms atkurti, tačiau jie neatitinka teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Šie sklypai galėtų būti siūlomi piliečiams rinktis nuosavybės teisėms atkurti tik pabaigus teisės aktuose įtvirtintas procedūras. Dėl šių priežasčių daroma prielaida, kad Vilniaus mieste nuosavybės teisių atkūrimui galimi paskirstyti
trūksta 432-jų naujų žemės sklypų. Per 2023 m. Vilniaus miesto savivaldybė suprojektavo 19 natūra grąžinamos laisvos (neužstatytos) žemės sklypų 5,4787 ha plote (iš jų – 13 (4,6496 ha bendro ploto) rėžiniuose kaimuose). Be to, praktikoje yra atvejų, kai prašoma atkurti nuosavybės teises į itin mažo dydžio žemės plotą, tačiau racionalaus žemės naudojimo prasme apskritai nebūtų galimybių suformuoti tokio dydžio atskirų žemės sklypų. Minėtos objektyvios priežastys daro neigiamą įtaką bendrai nuosavybės teisių atkūrimo procesų baigčiai. Siūlomais Įstatymų pakeitimais siekiama esamoje situacijoje piliečiams, kuriems nuosavybės teisės turi būti atkurtos, užtikrinti realią pasirinkimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo galimybę bei kuo greičiau užbaigti visos valstybės mastu nuosavybės teisių atkūrimo procesus.
Geodezijos ir kartografijos įstatymas
geodezininko veiklos pažeidimus kvalifikuojant suteikti galimybę nustatyti mažareikšmius pažeidimus, juos diferencijuojant pagal padarytą žalą ir jos dydį. 2) Suvienodinta Nekilnojamojo turto kadastro ir Geodezijos ir kartografijos įstatymų nuostatos dėl Nekilnojamo turto kadastro įstatyme nustatyto 5 metų senaties termino ir atitinkamai papildytas Geodezijos ir kartografijos įstatymo 14 straipsnis. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymas
poreikio tobulinti teisinį reglamentavimą siekiant, kad nebūtų pažeidžiamos asmenų teisės žemės sklypų kadastrinių matavimų tikslinimo proceso metu“ pateikta rekomendacija patobulinti teisinį reglamentavimą nustatant aiškų su Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje žymimais žemės sklypais besiribojančių žemės sklypų planų tikslinimo procesą, garantuojantį asmenų, kuriems nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų planai turi būti tikslinami dėl atsakingų institucijų tarnautojų arba kadastrinius matavimus atlikusių matininkų netinkamų veiksmų (neveikimo), teisių užtikrinimą. NTKĮ 9 straipsnio 4 dalies
matininko netinkamo veikimo Nekilnojamojo turto kadastre įrašyti neteisingi žemės sklypo kadastro duomenys pakeičiami (ištaisomi) be žemės sklypo savininko prašymo NT kadastro nuostatų nustatyta tvarka ir sąlygomis.
vykdydama jai Lietuvos Respublikos įstatymu ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu[⁹] pavestus uždavinius, susiduria su situacijomis, kada sprendžiami klausimai, susiję su nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenis nustatančių asmenų (matininkų) veiklos vertinimu, ir turi būti priimami sprendimai dėl matininko ir žemėtvarkos planavimo dokumentų rengėjų veiklos pažeidimo sudėtingumo ir taikytinos poveikio priemonės skyrimo, o šiuo metu galiojančiuose teisės aktuose nėra aiškiai reglamentuotos matininkų pažeidimų rūšys bei konkrečių poveikio priemonių taikymo atvejai. Nekilnojamojo turto kadastro įstatyme detalizuota kadastro duomenis nustatančių asmenų (matininkų) ir žemėtvarkos planavimo dokumentų rengėjų veiklos pažeidimų rūšys ir poveikio priemonių taikymo atvejai:
turto kadastro įstatymo 11 straipsnis ir nustatyta 3 rūšių matininko veiklos pažeidimus – mažareikšmį, nešiurkštų ir šiurkštų pažeidimus, juos diferencijuojant pagal padarytą žalą ir jos dydį;
turto kadastro įstatymo 11 straipsnis nuostatomis, reglamentuojančiomis pažeidimų tyrimų principus, nustatyta, kad matininkui poveikio priemonė už padarytą pažeidimą skiriama atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes;
Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 11 straipsnis ir aiškiai nurodyta, už kokius matininko veiklos pažeidimus turėtų būti taikoma poveikio priemonė – matininko kvalifikacijos pažymėjimo galiojimo sustabdymas.
3) Kadangi Nekilnojamojo turto kadastro įstatyme nenustatyta skundų /prašymų nagrinėjimo nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymo srityje tvarka, siūlome papildyti Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 15 straipsnį nuostatomis, nustatančiomis tokių prašymų ir skundų nagrinėjimo tvarką. Minėti prašymai ir skundai nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymo srityje išnagrinėti bus pateikiami Vyriausybės įgaliotai institucijai – Nacionalinei žemės tarnybai. Statybos įstatymas Patikslintos Statybos įstatymo nuostatos, dėl patikėjimo teise valdomo valstybinės žemės patikėtinio sutikimų ir reikiamų suderinimų teikimo Žemės įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Geležinkelių transporto kodeksas.
Pakeisti 23¹ straipsnį atsisakant galimybės viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui išnuomoti nenaudojamus viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo veiklai vykdyti valstybinės žemės sklypus, pagal dabar galiojantį teisinį reguliavimą, valstybės biudžetas negauna pajamų iš valstybės turto valdymo. Valstybinė žemė turi būti naudojama ir ja turi būti disponuojama atsižvelgiant į visuomenės interesą racionaliai naudoti žemę: „Valstybinės žemės patikėtiniai valdo, naudoja jiems patikėjimo teise perduotą žemę bei ja disponuoja šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis visuomeninei naudai“ (Žemės įstatymo 7 straipsnio 17 dalis). Žemės, kaip riboto ištekliaus, tinkamas naudojimas yra žmogaus ir visuomenės išlikimo ir raidos sąlyga, tautos gerovės pagrindas; jos, kaip gamtos ištekliaus, racionalaus naudojimo užtikrinimas yra viešasis interesas, kurį garantuoti yra valstybės konstitucinė priedermė (2005 m. gegužės 13 d.,
užtikrinti, kad žemė būtų naudojama racionaliai, kad ji būtų saugoma, kyla inter alia iš Konstitucijos 54 straipsnio nuostatų <...> (2006 m. kovo 30 d. Konstitucinio teismo nutarimas). Nuo to momento, kai priimamas sprendimas viešosios infrastruktūros valdytojo patikėjimo teise valdytą valstybei nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą parduoti aukcione ir šis turtas perduodamas centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojui, tokiam nekilnojamajam turtui eksploatuoti reikalingas žemės sklypas, nenaudojamas viešosios infrastruktūros valdytojo veikloje, turi būti perduotas įstatymų nustatytam patikėtiniui.
Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 str. įtvirtinti valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principai:
1) visuomeninės naudos – valstybės ir savivaldybių turtas turi būti valdomas, naudojamas ir disponuojama juo rūpestingai, siekiant užtikrinti visuomenės interesų tenkinimą;
2) efektyvumo – sprendimais, susijusiais su valstybės ir savivaldybių turto valdymu, naudojimu ir disponavimu juo, turi būti siekiama maksimalios naudos visuomenei;
3) racionalumo – valstybės ir savivaldybių turtas turi būti tausojamas, nešvaistomas, racionaliai valdomas ir naudojamas;
4) viešosios teisės – sandoriai dėl valstybės ir savivaldybių turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais”. Sutinkamai su to paties Įstatymo 2 str. 1 d., disponavimas turtu apibrėžiamas, kaip „teisė turtą parduoti, kitaip perleisti, taip pat išnuomoti, įkeisti arba kitokiu būdu keisti jo teisinę būklę”. Siūlomi įstatymų pakeitimo projektai nukreipti ne į restrospektyvų istoriškai susiklosčiusių individualizuotų ar pavienių atvejų (pavyzdžiui, kaip Susisiekimo ministerijos 2022-03-22 rašte Nr.
2-1085 nurodytų: „Valdytojas šiuo metu yra išnuomojęs 81 valstybinės žemės sklypo dalį asmenims, kurie yra įgiję atitinkamus nekilnojamojo turto objektus šiuose valstybinės žemės sklypuose, panaikinus Valdytojui teisę išnuomoti šiems asmenims valstybinės žemės sklypus, reikalingus jų turimiems nekilnojamojo turto objektams eksploatuoti, Valdytojas turės suformuoti 81 naują valstybinės žemės sklypą“) reguliavimą, bet į perspektyvų bendrą nacionalinį skaidresnį valstybinės žemės valdymą ir naudojimą ateityje. Klausimai dėl pavienių sutarčių, jų tęstinumo spręstini pačių jų šalių sutarčių ir galiojančių teisės aktų nustatyta tvarka bei atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos civilinio kodekse įtvirtintą daiktinių teisių institutą, su daiktu susietus įsipareigojimus t. y. daiktinių teisių suvaržymus bei jų perleidimo taisykles. Siūlomais teisinio reguliavimo pakeitimais siekiama didinti valstybinės žemės teisinių santykių apibrėžtumą, numatyti aiškesnį teisinį reglamentavimą, atsižvelgti į su sėkmingu žemės administravimu susijusius požymius, pavyzdžiui, saugumą dėl žemės valdymo ir naudojimo teisių, apribojimų nustatymo; aiškumo, paprastumo dėl žemės kaip sandorio objekto charakteristikos ir dokumentacijos, aiškių susijusių veiksmų ir procedūrų; efektyvumo atliekant procedūras, atsakomybės; skaidrumo numatant sąžiningus įkainius, mokesčius ar susijusias prievoles; viešumo, užtikrinančio vienodą prieigą prie informacijos suinteresuotiesiems, ir kt. Atkreiptinas dėmesys, kad dar Valstybės kontrolės audito 2016 m. spalio
žemės tvarkymo ir administravimo programą“ buvo nurodyta, kad apskritai
„valstybinės žemės naudojimas lengvatinėmis sąlygomis neužtikrina maksimalios
naudos visuomenei”.
Atlikto audito rezultatai parodė, kad praktikoje yra atvejų, kai valstybinė žemė nuomojama nevykdomiems valstybei svarbiems ekonominiams projektams, privatūs asmenys pelnosi iš lengvatinėmis sąlygomis jiems išnuomotos valstybinės žemės, valstybei atlyginama ne už visą parduotą žemę ir pan. Atsižvelgus į tai, daroma prielaida, kad siūlomi teisinio reguliavimo pakeitimai tiesiogiai ir netiesiogiai prisidės prie nuoseklesnio valstybinės žemės naudojimo ir valdymo, skaidresnės apskaitos, nes sprendimus dėl valstybinės žemės teisinio statuso priimtų šioje srityje nuoseklią ir vieningą praktiką vystyti įgaliota institucija, o ne ribotos civilinės atsakomybės privatusis juridinis asmuo – akcinė bendrovė „LTG Infra“, kurios įstatuose[10] įtvirtinta, kad „bendrovės veiklos objektas – viešosios geležinkelių infrastrukūros techninė priežiūra, atnaujinimas ir plėtra, geležinkelių transporto eismo reguliavimas ir minimaliojo prieigos prie viešosios geležinkelių infrastruktūros paketo ir susijusių paslaugų teikimas“, Bendrovės veiklos tikslai atskirai nesiejami su veiklai nereikalingos ar nenaudojamos valstybinės žemės valdymu, naudojimu, papildomomis funkcijomis. Taigi sprendimus dėl Valdytojo veiklai nenaudojamos valstybinės žemės ar jos dalies statuso, ekonomiškai efektyvesnio valstybinės žemės (valstybės turto) valdymo ir naudojimo turėtų priimti įgaliota institucija pagal kompetenciją, o ne vienašališkai Valdytojas, kuris pirmiausia turi siekti tikslų, įstatuose numatytų tiesiogiai (verslo augimo, naudos akcininkui ir pan.).
Žemės reformos įstatymas, Nekilnojamojo turto registro įstatymas, Želdynų įstatymas, Vandens įstatymas, Saugomų teritorijų įstatymas, Kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą dydžio, šaltinių, mokėjimo terminų bei tvarkos, taip pat valstybės garantijų ir lengvatų, numatytų piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme, įstatymas, Administracinių nusižengimų kodeksas patikslinti teisinio aiškumo, teisinės technikos, teisės aktų nuostatų suderinimo prasme. Visi įstatymų pakeitimų projektai suderinti pagal 2023 m. balandžio 1 d. įsigaliojusį naujos redakcijos Vietos savivaldos įstatymą, numatantį esminius vietos savivaldos modelio pokyčius. Apibendrinant, įstatymų pakeitimų projektais sprendžiamos problemos ir priėmus siūlomus pakeitimus laukiami teigiami rezultatai:
1Servitutus sandoriais galės nustatyti:
o savivaldybės, kaip valstybinės žemės miestuose ir miesteliuose patikėtinės (valdytojos); o VĮ Valstybinių miškų urėdija (patikėjimo teise valdanti, naudojanti valstybinius miškus ir jais disponuojanti įstatymų nustatyta tvarka). 2. Savivaldybės, kaip valstybinės žemės miestuose ir miesteliuose patikėtinės (valdytojos), išduos visų rūšių sutikimus, vykdys įvairius derinimo procesus, suteikiama galimybė pritarti projekto sprendiniams vienu pritarimu. 3.
valstybinės priežiūros – pareigūnams, atliekantiems žemės naudojimo valstybinę priežiūrą, suteikiama teisė duoti privalomuosius nurodymus dėl nustatytų pažeidimų pašalinimo bei netrukdomai patekti į tikrinamas teritorijas, atlikti neplaninius žemės naudojimo patikrinimus iš anksto neįspėjus. 4. Siekiant teisinio aiškumo ir nuoseklumo: o žemės naudojimo valstybinę priežiūrą teisiškai reglamentuoti numatoma Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatyme, kurio pavadinimas atitinkamai tikslinamas ir keičiamas į Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo, statybos ir žemės naudojimo valstybinės priežiūros įstatymas; o Žemės įstatyme vartojama nauja valstybinės žemės patikėtinių veiklos kontrolės sąvoka; o vietoje žemės naudojimo valstybinės kontrolės sąvokos vartojama žemės naudojimo valstybinės priežiūros sąvoka. 5. Sprendžiant žemės sklypų „be privažiavimo“ problemą, numatoma, kokiais atvejais žemės sklypams, į kuriuos nėra suprojektuoto privažiavimo ir kuriems nenustatyti servitutai, servitutai gali būti nustatomi supaprastinta tvarka. 6. NŽT suteikiama teisė nustatyti servitutus (kelio servitutą, servitutą – teisę tiesti centralizuotus (bendrojo naudojimo) inžinerinės infrastruktūros tinklus (požemines ir antžemines komunikacijas)) administraciniu aktu ir kitų subjektų patikėjimo teise valdomiems žemės sklypams. 7.
naudojimo: o suteikiama teisė išsinuomoti valstybinės žemės sklypus statiniams, kurių paskirtis neatitinka žemės sklypo pagrindinės naudojimo paskirties ir naudojimo būdo, eksploatuoti ir nustatomas terminas, per kurį statinių savininkas turėtų pakeisti išnuomoto valstybinės žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) naudojimo būdą arba statinio paskirtį; o Žemės sklypai neformuojami ir valstybinės žemės nuomos sutartys nesudaromos:
1) prie Nekilnojamojo turto registre įregistruotų statinių ir (ar) įrenginių, kurie vadovaujantis teritorijų planavimo dokumentų sprendiniais, turi būti griaunami;
2) prie Nekilnojamojo turto registre įregistruotų apleistų statinių ir (ar) įrenginių, išskyrus atvejus, kai pateikiamas statybą leidžiantis dokumentas. 8. Siekiant sumažinti apleistų statinių skaičių, suteikiama teisė išsinuomoti valstybinės žemės sklypus prie apleistų statinių, nustatant terminą, per kurį statiniai turi būti sutvarkyti, kad juos būtų galima naudoti pagal paskirtį. 9.
galimybę statyti valstybinėje žemėje mokėjimo, nustatomos šios išimtys:
1) pastatams atnaujinti (modernizuoti) pagal Lietuvos Respublikos valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymą;
2) siekiant įgyvendinti projektus, susijusius su viešuoju interesu: krašto ir valstybės sienos apsaugai; tarptautiniams oro uostams, valstybiniams aerodromams, valstybiniams jūrų uostams ir jų įrenginiams; viešosios geležinkelių infrastruktūros objektams, keliams, elektroninių ryšių infrastruktūros objektams, energetikos objektams ir jų technologiniams priklausiniams statyti, taip pat jiems eksploatuoti reikalingiems visuomenės reikmėms skirtiems inžineriniams statiniams; socialinei infrastruktūrai plėsti – švietimo ir mokslo, kultūros, sveikatos apsaugos ir priežiūros, aplinkos apsaugos, socialinės apsaugos, viešosios tvarkos užtikrinimo, kūno kultūros ir sporto plėtojimo objektams statyti (įrengti) ir eksploatuoti, viešiesiems atskiriesiems želdynams kurti ir tvarkyti miestuose, miesteliuose ir kurortuose, siekiant įvykdyti viešųjų atskirųjų želdynų normas; savivaldybės infrastruktūros ir (ar) jos aptarnavimui skirtiems statiniams; komunalinių atliekų tvarkymo objektams (sąvartynams) statyti (įrengti) ir eksploatuoti; kapinėms ir jų priežiūrai užtikrinti reikalingų objektų statybai ir eksploatacijai; gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų (vertybių) apsaugos reikmėms; užsienio valstybių diplomatinėms atstovybėms ir konsulinėms įstaigoms, Europos Sąjungos institucijoms, jų įsteigtoms įstaigoms, tarptautinėms organizacijoms ir jų atstovybėms, kurios naudojasi privilegijomis ir imunitetais pagal Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis ir kitus teisės aktus;
3) atsinaujinančių išteklių energetikos plėtros projektams, kai jie vykdomi Atsinaujinančių išteklių energijos bendrijos ir jos narių, dalininkų ar dalyvių susirinkime savivaldybėms, savivaldybių institucijoms ar įstaigoms priklauso daugiau nei 51 procento balsų dauguma, o šių bendrijų pagrindinė paskirtis – vystyti energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių gamybos įrenginius, mažinant energijos nepriteklių ir (ar) teikti naudą pažeidžiamiems vartotojams;
4) statomiems, rekonstruojamiems inžineriniams statiniams, skirtiems šiame žemės sklype pastatytų ir naudojamų daugiabučių gyvenamųjų namų gyventojų reikmėms (sporto ir vaikų žaidimo aikštelėms, dviračių ir pėsčiųjų takams, šaligatviams, laiptams, pandusams, keltuvams, liftams, įvažoms į daugiabučių gyvenamųjų namų kiemus, automobilių stovėjimo ir dviračių laikymo vietoms įrengti).
Siekiant atleisti nuo atlyginimo už galimybę statyti valstybinėje žemėje mokėjimo, nustatomos šios išimtys:
1) pastatams atnaujinti (modernizuoti) pagal Lietuvos Respublikos valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymą;
2) siekiant įgyvendinti projektus, susijusius su viešuoju interesu: krašto ir valstybės sienos apsaugai; tarptautiniams oro uostams, valstybiniams aerodromams, valstybiniams jūrų uostams ir jų įrenginiams; viešosios geležinkelių infrastruktūros objektams, keliams, elektroninių ryšių infrastruktūros objektams, energetikos objektams ir jų technologiniams priklausiniams statyti, taip pat jiems eksploatuoti reikalingiems visuomenės reikmėms skirtiems inžineriniams statiniams; socialinei infrastruktūrai plėsti – švietimo ir mokslo, kultūros, sveikatos apsaugos ir priežiūros, aplinkos apsaugos, socialinės apsaugos, viešosios tvarkos užtikrinimo, kūno kultūros ir sporto plėtojimo objektams statyti (įrengti) ir eksploatuoti, viešiesiems atskiriesiems želdynams kurti ir tvarkyti miestuose, miesteliuose ir kurortuose, siekiant įvykdyti viešųjų atskirųjų želdynų normas; savivaldybės infrastruktūros ir (ar) jos aptarnavimui skirtiems statiniams; komunalinių atliekų tvarkymo objektams (sąvartynams) statyti (įrengti) ir eksploatuoti; kapinėms ir jų priežiūrai užtikrinti reikalingų objektų statybai ir eksploatacijai; gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų (vertybių) apsaugos reikmėms; užsienio valstybių diplomatinėms atstovybėms ir konsulinėms įstaigoms, Europos Sąjungos institucijoms, jų įsteigtoms įstaigoms, tarptautinėms organizacijoms ir jų atstovybėms, kurios naudojasi privilegijomis ir imunitetais pagal Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis ir kitus teisės aktus;
3) atsinaujinančių išteklių energetikos plėtros projektams, kai jie vykdomi Atsinaujinančių išteklių energijos bendrijos ir jos narių, dalininkų ar dalyvių susirinkime savivaldybėms, savivaldybių institucijoms ar įstaigoms priklauso daugiau nei 51 procento balsų dauguma, o šių bendrijų pagrindinė paskirtis – vystyti energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių gamybos įrenginius, mažinant energijos nepriteklių ir (ar) teikti naudą pažeidžiamiems vartotojams;
4) statomiems, rekonstruojamiems inžineriniams statiniams, skirtiems šiame žemės sklype pastatytų ir naudojamų daugiabučių gyvenamųjų namų gyventojų reikmėms (sporto ir vaikų žaidimo aikštelėms, dviračių ir pėsčiųjų takams, šaligatviams, laiptams, pandusams, keltuvams, liftams, įvažoms į daugiabučių gyvenamųjų namų kiemus, automobilių stovėjimo ir dviračių laikymo vietoms įrengti). 10.
statyti ir (ar) rekonstruoti statinius apskaičiuos savivaldybių merai. 11. Savivaldybės, kaip valstybinės žemės patikėtinės, turės teisę atleisti subjektus nuo Žemės įstatymo 10 straipsnyje nustatyto atlyginimo už galimybę statyti valstybinėje žemėje statinius dalies sumokėjimo į savivaldybės biudžetą. Šiems atvejams priimamas savivaldybės taryba savo sprendimu, nustatys atskirą tvarką ir kriterijus, kai atlyginimas už galimybę statyti valstybinėje žemėje statinius gali būti nemokamas. 12. Informacija, susijusi su žemės paėmimu visuomenės poreikiams, žemės savininkams ir (ar) naudotojams, bus siunčiama per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinę sistemą. 13. Siekiant aiškesnio ir efektyvesnio žemės paėmimo visuomenės poreikiams proceso: o sudaromos sąlygos fiziniams asmenims naudotis visuomenės poreikiams paimtais statiniais ir (ar) įrenginiais iki bus išduotas statybą leidžiantis dokumentas; o žemės savininkas turės teisę pasirinkti, kad žemės sklypas, kurio negalima naudoti pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ar būdą, po padalijimo liktų jo nuosavybėje arba būtų perduodamas visuomenės poreikiams; o valstybės institucija turės teisę įgalioti savo reguliavimo srities subjektą atlikti dalį žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrų; o žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūroms atlikti numatomi papildomi finansavimo šaltiniai, suteikiama teisė procedūras finansuoti iš projekto lėšų (ne tik iš valstybės lėšų). 14.
pabaigti nuosavybės teisių grąžinimo procedūras: o savivaldybėse, kuriose nebaigtos nuosavybės teisių atkūrimo procedūros, numatoma suteikti galimybę nuosavybės teisėms atkurti skirti ne tik sklypus individualiai statybai, bet ir kitai ūkinei-komercinei veiklai; o savivaldybės, kuriose nebus baigtos nuosavybės teisių atkūrimo procedūros, tapusios valstybinės žemės patikėtinėmis, neturės teisės valstybinės žemės perduoti tretiesiems asmenims, iki baigs nuosavybės teisių grąžinimą; o savivaldybių administracijos savivaldybėse, kuriose nebaigtos nuosavybės teisių atkūrimo procedūros iki 2023 m. gruodžio 31 d., turi baigti žymėjimą kartografinėje medžiagoje apie laisvą (neužstatytą) natūra grąžintiną žemę ir, atlikus šį žymėjimą, savivaldybės meras turi priimti sprendimą, kad žymėjimas kartografinėje medžiagoje apie laisvą (neužstatytą) natūra grąžintintą žemę baigiamas, nurodydamas, kad nebėra natūra grąžintinos laisvos žemės. 15. Numatoma, kad įstatymų pakeitimais taip pat bus sprendžiami šie klausimai: o žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų keitimo; o prašymų ir skundų nagrinėjimo žemėtvarkos srityje tvarkos nustatymo; o specialiojo teritorijų planavimo žemėtvarkos dokumentų valstybinės priežiūros (patikrinimo) funkcijų perdavimo Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai; o galimybės viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui išnuomoti patikėjimo teise valdomus valstybinės žemės sklypus panaikinimo; o galimybės pirmumo teise įsigyti privačią žemės ūkio paskirties žemę, kai ji parduodama iš viešųjų varžytynių (asmenims, deklaravusiems gyvenamą vietą parduodamo žemės ūkio paskirties žemės sklypo savivaldybės teritorijoje); o priemonių nustatymo, taikant atsakomybę matininkams; o sąvokų nustatymo ir tikslinimo, įstatymų nuostatų suvienodinimo; o kiti. Želdynų įstatymas. Želdynų įstatymo 2 str.
Želdynų įstatymo 2 str. 18 d. nustatyta, kad žaliąsias jungtis sudaro želdynai, pavieniai želdiniai ir vertikaliųjų ir (ar) stogo želdinių visuma. Želdynų įstatymo 8 str. 3 d. nustatyta, kad priklausomųjų želdynų plotų norma gali būti kompensuojama tik vertikaliuoju pastatų apželdinimu, t.y. priimant Želdynų įstatymo naują redakciją, į šią įstatymo dalį buvo neįtraukta svarbi želdinių sistemos dalis, reikalinga pilnavertiškam miestų žaliosios infrastruktūros sukūrimui (pastatų ir aplinkos oro temperatūros mažinimui, kritulių nuotėkio kontroliavimui, žmonių gyvenamosios aplinkos kokybės gerinimui). Dabar galiojanti nuostata dėl priklausomųjų želdynų normos kompensavimo tik vertikaliaisiais sienų želdynais nesukuria paskatos didinti želdinių kiekio apželdinant pastatų stogus. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Želdynų įstatymo 8 straipsnio nuostata patikslinta. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Priėmus siūlomų įstatymų pakeitimus, neigiamų pasekmių ekonomikai, socialinei aplinkai ar viešajam administravimui nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Įstatymų projektais keičiamų funkcijų ir atsakomybių perskirstymas, užtikrinant sprendimų priėmimo ir kontrolės funkcijų atskyrimą, sprendimus priimančių institucijų kompetenciją bei atsakomybę, taip pat kitas projektuose numatytas priemones, sumažins ar iš esmės eliminuos galimybes pasireikšti korupcijai žemės valdymo ir naudojimo srityje. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai:
Pagal Ūkio subjektų administracinės naštos ir prisitaikymo prie reguliavimo išlaidų vertinimo metodiką buvo vertintas Žemės įstatymo Nr. I-446 pakeitimo įstatymo Nr.
I-446 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1311, Teritorijų planavimo įstatymo, Statybos įstatymo ir Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo projektų sukeliamas ūkio subjektams administracinės naštos pokytis. Įvertinus prognozuojama, kad administracinė našta padidėtų matininkams /geodezininkams, kuriems nustatomas įpareigojimas informuoti viešpataujančiojo daikto savininką ir su pasikeitusia servituto riba susijusių žemės sklypų savininkus ar naudotojus dėl poreikio tikslinti šių žemės sklypų matavimus reikalavimas, jei atliekant žemės sklypo kadastrinius matavimus servituto riba pasikeičia (apie 23 163 eur.). Taip pat apskaičiuota, kad administracinė našta sumažės įmonių, įstaigų ir organizacijų vadovams (apie 886 eur.), inžinerijos specialistams (apie 22338 eur. ir apie 2182 eur.). Pagal Ūkio subjektų administracinės naštos ir prisitaikymo prie reguliavimo išlaidų vertinimo metodiką buvo vertintas Žemės įstatymo Nr. I-446 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1311, Teritorijų planavimo įstatymo, Statybos įstatymo ir Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo projektų sukeliamas ūkio subjektams administracinės naštos pokytis. Pasitelkus ekspertinį vertinimą prognozuojama, kad administracinė našta padidėtų matininkams /geodezininkams, kuriems nustatomas įpareigojimas informuoti viešpataujančiojo daikto savininką ir su pasikeitusia servituto riba susijusių žemės sklypų savininkus ar naudotojus dėl poreikio tikslinti šių žemės sklypų matavimus reikalavimas, jei atliekant žemės sklypo kadastrinius matavimus servituto riba pasikeičia (preliminariai skaičiuojama apie 23 163 eur. padidėjimą).
Taip pat apskaičiuota sumažinama administracinė našta, kad teikiamomis Teritorijų planavimo įstatymo, Statybos įstatymo ir Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo projektų nuostatomis, kuriomis siūloma: -tikslinti neteisingus žemės sklypo duomenis dėl atsakingų valstybės tarnautojų ir /ar matininko netinkamo veikimo bus galima be žemės sklypo savininko prašymo (administracinė našta įmonių, įstaigų ir organizacijų vadovams sumažinama apie 885 eur.),
Prognozuojama, kad administracinė našta kiekvienais metais bus sumažinta apie 25405 eur.
Įgyvendinus šių įstatymų pakeitimų projektų nuostatas, bus sudaromos palankesnės sąlygos ilgalaikei ir darniai ekonomikos plėtrai, skatinama naujų investicijų pritraukimas, užtikrinama sklandesnis projektų įgyvendinimas, sudaromos stabilios ir patikimos sąlygos vystyti perspektyvius, ilgalaikius, ekonomiškai ir kitais požiūriais vertingus projektus, aiškesnis teisinis reguliavimas, sąlygojantis nuoseklios, tęstinės žemės valdymo ir naudojimo politikos formavimo galimybes, prisidės prie teisinio tikrumo ir apibrėžtumo didinimo. 8. Ar įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams Įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9.
būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Priėmus Įstatymų projektus, nereikės priimti ar keisti kitų įstatymų, taip pat nereikės pripažinti teisės aktų netekusiais galios. 10. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymų projektai parengti laikantis nustatytų reikalavimų. Įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai derinami Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 11. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas, Europos Sąjungos dokumentus. 12. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti: Priėmus Įstatymų projektus, Vyriausybė turės pakeisti ir (ar) priimti jų kompetencijai priskirtus įgyvendinamuosius teisės aktus:
Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“;
21999 m. birželio 2 d.
nutarimą Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“;
31997 m. rugsėjo 29 d.
nutarimą Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“;
42003 m. vasario 18 d.
nutarimą Nr. 236 „Dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo ir nuomos“;
52004 m. lapkričio 15 d.
nutarimą Nr. 1443 „Dėl Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje“;
62008 m. sausio 23 d.
nutarimą Nr.
patvirtinimo“;
71999 m. vasario 24 d.
nutarimą Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“;
82000 m. rugpjūčio 2 d.
nutarimą Nr. 925 „Dėl Valstybinės žemės sklypų perdavimo neatlygintinai savivaldybių nuosavybėn ir savivaldybėms nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų pardavimo aukcione“;
91993 m. kovo 18 d.
nutarimą Nr. 182 „Dėl Lietuvos Respublikos žemės sklypų įsigijimo ir nuomos užsienio valstybių diplomatinėms atstovybėms ir konsulinėms įstaigoms tvarkos bei sąlygų įstatymo įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“;
102002 m. rugsėjo 10 d.
nutarimą Nr. 1418 „Dėl Valstybinės žemės sklypų perdavimo valdyti, naudoti ir disponuoti jais patikėjimo teise savivaldybėms taisyklių patvirtinimo“;
112005 m. rugsėjo 16 d.
nutarimą Nr. 1023 „Dėl valstybinės žemės sklypų, priskirtų privatizavimo objektams, pardavimo ir nuomos“;
121998 m. balandžio 1 d.
nutarimą Nr. 385 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo gyvenamojoje vietovėje“;
132000 m. liepos 5 d.
nutarimą Nr. 793 „Dėl Lietuvos Respublikos kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą dydžio, šaltinių, mokėjimo terminų bei tvarkos, taip pat valstybės garantijų ir lengvatų, numatytų Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme, įstatymo 9 straipsnio įgyvendinimo tvarkos“;
142005 m. birželio 27 d.
nutarimą Nr. 697 „Dėl Žemės konsolidacijos projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“;
152017 m. gruodžio 13 d.
nutarimą Nr. 1036 „Dėl Žemės, esamų pastatų ar kitų nekilnojamųjų daiktų pirkimų arba nuomos ar teisių į šiuos daiktus įsigijimų tvarkos aprašo patvirtinimo“;
162000 m. birželio 27 d.
nutarimą Nr.
išperkamą žemę, mišką ir vandens telkinius, ir piliečių, kuriems atlyginama pinigais, kai jie atsisako perduodamo neatlygintinai nuosavybėn naujo žemės sklypo individualiai statybai mieste, sąrašų sudarymo ir atlyginimo tvarkos aprašo“;
171995 m. lapkričio 13 d.
nutarimą Nr. 1428 „Dėl valstybinės žemės perdavimo neatlygintinai naudotis taisyklių patvirtinimo“;
181996 m. balandžio 18 d.
nutarimą Nr. 475 „Dėl Žemės sklypų, kuriuos paveldėjo įpėdiniai, pagal Lietuvos Respublikos įstatymus negalintys turėti nuosavybės teisių į žemę, pardavimo taisyklių patvirtinimo“;
192002 m. vasario 15 d.
nutarimą Nr. 241 „Dėl Asmenų lėšomis atliekamų Valstybinės žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo darbų ir žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo darbų apmokėjimo taisyklių“;
202003 m. liepos 15 d.
nutarimą Nr. 925 „Dėl Valstybinės žemės sklypų suteikimo nuosavybėn neatlygintinai religinėms bendrijoms, bendruomenėms ir centrams taisyklių patvirtinimo“;
211999 m. rugsėjo 29 d.
nutarimą Nr. 1073 „Dėl pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties ir būdo nustatymo ir keitimo tvarkos bei sąlygų aprašo patvirtinimo“;
221998 m. birželio 18 d.
nutarimą Nr. 738 „Dėl žemės, įsigytos pagal Lietuvos Respublikos valstiečio ūkio įstatymą ar asmeniniam ūkiui, pardavimo“;
231994 m. gruodžio 12 d.
nutarimą Nr. 1244 „Dėl Žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatų patvirtinimo“;
242002 m. balandžio 15 d.
nutarimą Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“;
252004 m. spalio 14 d.
nutarimą Nr. 1289 „Dėl Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklių patvirtinimo“;
262005 m. rugpjūčio 25 d.
nutarimą Nr. 924 „Dėl Žemės paėmimo visuomenės poreikiams taisyklių ir Žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“;
272004 m. gruodžio 2 d.
nutarimą Nr.
naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodikos patvirtinimo“;
282001 m. rugsėjo 26 d.
nutarimą Nr. 1171 „Dėl Miškų priskyrimo miškų grupėms tvarkos ir miškų priskyrimo miškų grupėms normatyvų patvirtinimo“;
292003 m. spalio 9 d.
nutarimą Nr. 1255 „Dėl Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro steigimo ir jo nuostatų patvirtinimo“;
302007 m. lapkričio 21 d.
nutarimą Nr. 1257 „Dėl valstybinės miškų ūkio paskirties žemės sklypų nuomos ne miškų ūkio veiklai organizuoti“;
312007 m. gruodžio 19 d.
nutarimą Nr. 1369 „Dėl Valstybinės reikšmės miškų plotų schemų rengimo tvarkos aprašo patvirtinimo“;
322011 m. lapkričio 16 d.
nutarimą Nr. 1348 „Dėl valstybinės miškų ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo“;
332014 m. vasario 5 d.
nutarimą Nr. 97 „Dėl Atlyginimo asmenims už valstybės nuosavybėn paimtą žemės ūkio paskirties ar miškų ūkio paskirties žemę taisyklių patvirtinimo“;
342015 m. gruodžio 2 d.
nutarimą Nr. 1250 „Dėl Bendros miško kelių priežiūros ir taisymo (remonto) visų nuosavybės formų miškuose tvarkos aprašo patvirtinimo“;
Nr. 208 „Dėl Viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų užimamos valstybinės žemės perdavimo valdyti, naudoti ir ja disponuoti turto patikėjimo teise viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui tvarkos aprašo patvirtinimo ir Lietuvos valstybei nuosavybės teise priklausančių geležinkelių paslaugų įrenginių užimamos valstybinės žemės perdavimo viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui valdyti, naudoti ir ja disponuoti turto patikėjimo teise“;
362000 m. gruodžio 15 d.
nutarimą Nr. 1458 „Dėl Konkrečių valstybės rinkliavos dydžių sąrašo ir Valstybės rinkliavos mokėjimo ir grąžinimo taisyklių patvirtinimo“;
372010 m. rugpjūčio 12 d.
nutarimą Nr.
Federacijos demarkavimo geodezijos ir kartografijos darbų vykdymo 2010 metų programos patvirtinimo“;
382010 m. gegužės 4 d.
nutarimą Nr. 511 „Dėl institucijų atliekamų priežiūros funkcijų optimizavimo“;
392010 m. gruodžio 22 d.
nutarimą Nr. 1853 „Dėl Geodezininko kvalifikacijos pažymėjimų išdavimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir galiojimo panaikinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“;
402008 m. vasario 26 d.
nutarimą Nr. 231 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. 1805 „Dėl Geodezinių, topografinių ir kartografinių darbų licencijavimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“;
412005 m. spalio 21 d.
nutarimą Nr. 1128 „Dėl Žemės išteklių naudojimo stebėsenos (monitoringo) taisyklių patvirtinimo“;
422004 m. gruodžio 6 d.
nutarimą Nr. 1597 „Dėl Lietuvos Respublikos teritorinės jūros, gretutinės zonos, išskirtinės ekonominės zonos ir kontinentinio šelfo ribų patvirtinimo ir pavedimo ministerijoms ir Vyriausybės įstaigoms parengti reikiamus teisės aktus“;
432004 m. gruodžio 3 d.
nutarimą Nr. 1559 „Dėl Lietuvos valstybinio geodezinio pagrindo tobulinimo ir Lietuvos teritorijos, ekonominės zonos ir kontinentinio šelfo Baltijos jūroje kartografavimo 2005-2009 metų programos patvirtinimo“;
442004 m. spalio 14 d.
nutarimą Nr. 1290 „Dėl Kvalifikacijos pažymėjimų žemėtvarkos planavimo dokumentams rengti išdavimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių patvirtinimo“;
452017 m. gruodžio 13 d.
nutarimą Nr. 1036 „Dėl Žemės, esamų pastatų ar kitų nekilnojamųjų daiktų įsigijimo arba nuomos ar teisių į šiuos daiktus įsigijimo tvarkos aprašo patvirtinimo“;
462002 m. lapkričio 19 d.
nutarimą Nr. 1805 „Dėl Matininko kvalifikacijos pažymėjimų išdavimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo panaikinimo taisyklių patvirtinimo“;
472002 m. lapkričio 7 d.
nutarimą Nr.
2003-2007 metų programos patvirtinimo“;
482017 m. rugsėjo 27 d.
nutarimą Nr. 766 „Dėl Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų valstybės kadastro reorganizavimo ir Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų valstybės kadastro nuostatų patvirtinimo“;
492001 m. birželio 12 d.
nutarimą Nr. 709 „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos įsteigimo“;
502000 m. rugsėjo 19 d.
nutarimą Nr. 1114 „Dėl Lietuvos Respublikos upių, ežerų ir tvenkinių valstybės kadastro steigimo ir jo nuostatų patvirtinimo“;
511997 m. spalio 23 d.
nutarimą Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“;
521996 m. birželio 19 d.
nutarimą Nr. 721 „Dėl Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registro nuostatų ir Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo duomenų banko nuostatų patvirtinimo“;
531996 m. birželio 3 d.
nutarimą Nr. 651 „Dėl Administracinių vienetų ir gyvenamųjų vietovių teritorijų ribų ir pavadinimų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“;
542013 m. kovo 13 d.
nutarimą Nr. 215 „Dėl georeferencinio pagrindo kadastro steigimo, jo nuostatų patvirtinimo ir veikimo pradžios nustatymo“;
552004 m. gegužės 26 d.
nutarimą Nr. 634 „Dėl Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių patvirtinimo“;
562018 m. liepos 25 d.
nutarimą Nr. 725 ,,Dėl Maksimalaus dydžio vienkartinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi įstatymu ar sutartimi tinklų operatorių naudai nustatytu žemės servitutu, nustatymo metodikos patvirtinimo“;
572019 m. gruodžio 11 d.
nutarimą Nr. 1248 ,,Dėl Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo įgyvendinimo“;
582021 m. rugpjūčio 23 d.
nutarimą Nr.
teritorijoje prie Europos Sąjungos išorės sienos su Baltarusijos Respublika įrengimo įstatymo įgyvendinimo“;
592014 m. balandžio 23 d.
nutarimą Nr. 379 „Dėl Nekilnojamojo turto registro nuostatų patvirtinimo“;
602020 m. liepos 16 d.
nutarimą Nr. 798 „Dėl administracinės paskirties ir kitos paskirties valstybės nekilnojamojo turto ir jam priskirtų valstybinės žemės sklypų ir ilgalaikio materialiojo turto perdavimo valdyti, naudoti ir disponuoti jais centralizuotai“;
612013 m. liepos 17 d.
nutarimą Nr. 662 „Dėl Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengėjų, matininkų ir geodezininkų žinybinio registro steigimo, jo nuostatų patvirtinimo ir veikimo pradžios nustatymo, taip pat kitų su tuo susijusių Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų pakeitimo“;
622012 m. gruodžio 12 d.
nutarimą Nr. 1523 „Dėl Masinio žemės vertinimo taisyklių patvirtinimo ir Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymo nuostatų įgyvendinimo“;
632018 m. gruodžio 27 d.
nutarimą Nr. 1415 „Dėl Žemės valdos projektų valstybinės priežiūros tvarkos aprašo patvirtinimo;
642014 m. spalio 28 d.
nutarimą Nr. 1178 „Dėl Valstybės ir savivaldybių nekilnojamųjų daiktų pardavimo viešame aukcione tvarkos aprašo patvirtinimo“;
652018 m. vasario 7 d.
nutarimą Nr. 126 „Dėl buhalterinės apskaitos tvarkymo ir personalo administravimo funkcijų atlikimo centralizuotai“;
662019 m. gruodžio 11 d.
nutarimą Nr. 1252 „Dėl bendrų viešojo sektoriaus finansų valdymo informacinių sistemų ir jų naudojimo“;
671998 m. lapkričio 17 d.
nutarimą Nr. 1341 „Dėl tarnybinių lengvųjų automobilių biudžetinėse įstaigose“;
682018 m. sausio 3 d.
nutarimą Nr. 27 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo įgyvendinimo Saugiojo valstybinio duomenų perdavimo tinklo ir valstybinių duomenų centrų valdymo srityse“. 69. 1999 m. kovo 9 d. nutarimą Nr.
nuomos“; Atitinkamai bus keičiami aplinkos ministro, žemės ūkio ministro įsakymai, priimti vadovaujantis aukščiau nurodytais įstatymais ir Vyriausybės nutarimais:
aplinkos ministro 2004 m. kovo 29 d. įsakymas Nr. 3D-130/D1-144 ,,Dėl Miško įveisimo privačioje ne miško žemėje tvarkos aprašo patvirtinimo“;
ūkio ministro 2012 m. lapkričio 5 d. įsakymas Nr. D1-904/3D-844 ,,Dėl Teritorijų planavimo dokumentų tvarkos aprašo patvirtinimo“;
ūkio ministro 2012 m. gegužės 8 d. įsakymas Nr. D1-409/3D-331 „Dėl Medžių savaiminukais apaugusios ne miško žemės inventorizacijos ir įtraukimo į apskaitą tvarkos aprašo“;
aplinkos ministro 2006 m. birželio 28 d. įsakymas Nr. 3D-272/D1-317 „Dėl Savivaldybėms priskirtos valstybinės žemės ir kito valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo patikėjimo teise valstybinei (valstybės perduotai savivaldybėms) funkcijai atlikti lėšų apskaičiavimo metodikos patvirtinimo“;
5Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m.
balandžio 23 d. įsakymas Nr. 207 ,,Dėl Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikos patvirtinimo“;
6Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. rugpjūčio 7 d.
įsakymas Nr. 302 „Dėl Žemės fondo apskaitos taisyklių patvirtinimo“;
Nr. 3D-161 „Dėl valstybinės žemės valdymo, naudojimo ir disponavimo ja rodiklių patvirtinimo“;
8Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. gruodžio 30 d.
įsakymas Nr.
3D-1018 „Dėl Lietuvos Respublikos teritorijos atnaujintų žemės našumo vertinimo duomenų skelbimo ir naudojimo“;
9Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2004 m. liepos 16 d.
įsakymas Nr. 3D-446 „Dėl Žemėtvarkos planavimo dokumentų valstybinę priežiūrą atliekančių specialistų kvalifikacinių reikalavimų ir atestavimo taisyklių patvirtinimo“. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti:
Siūlomo teisinio reguliavimo pokyčiai iš dalies susiję su valstybės biudžeto lėšų panaudojimu. Planuojama, kad numatytų lėšų, skirtų NŽT valdomomis ir (ar) tvarkomomis informacinių sistemomis sistemoms administruoti ir palaikyti, pakaks. Vykdant žemės naudojimo politikos formavimo, įgyvendinimo ir kontrolės pertvarką, numatoma specialiojo teritorijų planavimo žemėtvarkos dokumentus: žemėtvarkos schemas ir kaimo plėtros žemėtvarkos projektus rengti Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje. Šiuo metu jie rengiami Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinėje sistemoje - ŽPDRIS. Žemėtvarkos schemos ir kaimo plėtros žemėtvarkos projektai rengiami pagal Žemėtvarkos planavimo dokumentų erdvinių objektų specifikaciją, o ne pagal Teritorijų planavimo erdvinių duomenų specifikaciją. Dėl šios priežasties į Teritorijų planavimo erdvinių duomenų specifikaciją būtų reikalinga įtraukti tam tikrų kaimo plėtros žemėtvarkos projektų erdvinių duomenų sluoksnių, kurie yra Žemėtvarkos planavimo dokumentų erdvinių objektų specifikacijoje. Remiantis preliminariais 2023 m. kovo mėn. VTPSI duomenimis, kaimo plėtros žemėtvarkos projektų ir žemėtvarkos schemų sluoksnių pagal Žemėtvarkos planavimo dokumentų erdvinių objektų specifikaciją sukūrimo TPDR ir TPDRIS darbai kainuotų 35 396, 00 Eur be PVM.
Šia apimtimi būtų reikalingos papildomos valstybės biudžeto lėšos. Įgyvendinant 2022 m. birželio 30 d. priimtą Žemės įstatymo Nr. I-446 pakeitimo įstatymą Nr. XIV-1311, kuris įtvirtino įpareigojimą dėl valstybinės žemės perdavimo savivaldybėms patikėjimo teise nuo 2024 m. sausio 1 d., planuojamas centralizuotas įrašų Nekilnojamojo turto registre dėl patikėtinių pakeitimas bei susijusių duomenų bazių pertvarkymo darbai. Darant prielaidą, kad šie reikalingi pakeitimai bus atlikti pagal analogiją taikant 2020 m. Žemės ūkio ministerijos taikytą praktiką dėl „Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų įrašų keitimo Nekilnojamojo turto kadastre ir Nekilnojamojo turto registre“, prognozuojama, kad techniniams sprendiniams atlikti užteks jau numatytų lėšų. NŽT darbuotojų pareigybių skaičius yra 957 pareigybės. NŽT struktūriniam padaliniui, atsakingam už valstybinę žemėtvarkos planavimo dokumentų priežiūrą, skirta 13,1 etato. NŽT atliekant valstybinę žemėtvarkos planavimo dokumentų priežiūrą 2022 metais patikrinti 8 206 žemėtvarkos planavimo dokumentai, iš jų specialiojo teritorijų planavimo dokumentams priskirti 907 kaimo plėtros žemėtvarkos projektai (žemėtvarkos schemų tikrinta nebuvo)[11]. Tai sudaro daugiau kaip 11 proc. nuo visų patikrintų žemėtvarkos planavimo dokumentų. Didžiausia dalis kaimo plėtros žemėtvarkos projektų rengiama su tikslu ūkininko sodybos vietai ir (ar) žemės ūkio veiklai reikalingų statinių statybos vietai parinkti (99 proc. nuo visų patvirtintų projektų) bei miškui įveisti ne miško žemėje (1 proc. nuo visų patvirtintų projektų)[12] .
Svarbu paminėti, kad Seime priėmus Ūkininko ūkio įstatymo pataisas, kuriomis padidinti reikalavimai siekiantiems statyti ūkininko ūkio sodybą, todėl tikėtina, kad kaimo plėtros žemėtvarkos projektų siekiant tikslo parinkti ūkininko sodybos vietą mažės. Atsižvelgiant į tai, preliminariai skaičiuojama, kad iš NŽT į VTPSI perkeliamoms funkcijoms - specialiojo teritorijų planavimo dokumentų priežiūrai atlikti, būtų reikalinga 1-2 etatai. Tačiau išsamūs skaičiavimai dėl etatų perskirstymo iš NŽT į VTPSI žemės naudojimo valstybinei priežiūrai ir teritorijų planavimo dokumentų valstybinei priežiūrai atlikti bus gauti įvykdžius NŽT strategijos parengimo, struktūrinės pertvarkos ir NŽT atliekamų procesų tobulinimo paslaugą. Skiriamų valstybės biudžeto asignavimų apimties numatoma nemažinti ir planuojama, kad jų pakaks. NŽT, vykdydama valstybinės žemės patikėtinio funkcijas ir sudarydama palankias sąlygas racionaliam žemės naudojimui, geodezijos, kartografijos ir nekilnojamojo turto kadastro veiklai kaip valstybinės žemės patikėtinis:
Valstybinės žemės sandorių pokyčiai
(ar) sutikimų įsigyti miškų ūkio paskirties žemės sklypą ir sutikimų įgyti teisę valdyti juridinį asmenį ar daugiau negu 20 procentų juridinio asmens akcijų (teisių, pajų), kuriam nuosavybės teise priklauso daugiau kaip 400 ha miškų ūkio paskirties žemės.
įsigyti miškų ūkio paskirties ir žemės ūkio paskirties žemę. Per 2022 metus teisės aktų nustatyta tvarka parengti ir priimti 25 NŽT direktoriaus įsakymai dėl valstybinės žemės sklypų perdavimo valdyti, naudoti ir disponuoti patikėjimo teise 18-ai savivaldybių.
Šių įsakymų pagrindu savivaldybės įgijo teisę valdyti, naudoti ir disponuoti patikėjimo teise 119 valstybinių žemės sklypų, kurių bendras plotas yra apie 101,52 ha. Tai pat buvo parengtas ir priimtas 1 Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus įsakymas dėl 1 savivaldybės patikėjimo teisės pasibaigimo į valstybinės žemės sklypą, kurio plotas yra 8,00 ha. Įvertinus, kad nuo 2024 m. sausio 1 d. perdavus valstybinės žemės patikėjimą savivaldybėms miestų ir miestelių administracinėse ribose, numatoma, kad dalis kompetentingų ir didelę patirtį turinčių NŽT darbuotojų bus perkeliami į savivaldybių administracijas deleguotoms funkcijoms vykdyti. Preliminariai skaičiuojama, kad valstybinės žemės sklypų perdavimui neatlygintinai naudoti (panaudai), nuomai, sprendimams dėl žemės sklypų pagrindinės žemės naudojimo paskirties keitimo, nuosavybės teisių atkūrimo, sutikimų, derinimų ir kt. funkcijų vykdymui gali būti perkeliama nuo 206 iki 298 darbuotojų (preliminariai skaičiuojama, kad vidutiniškai kiekvienoje savivaldybėje bus reikalingi 2-4 darbuotojai, didmiesčiuose – 5-6 darbuotojai). Išsamūs skaičiavimai dėl etatų perskirstymo iš NŽT į kitas institucijas bus gauti įvykdžius NŽT strategijos parengimo, struktūrinės pertvarkos ir NŽT atliekamų procesų tobulinimo paslaugą. Skiriamų valstybės biudžeto asignavimų apimties nenumatoma mažinti, planuojama, kad jų pakaks. Pridurtina, kad siekiant užtikrinti sklandų 2022 m. birželio 30 d. priimto Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1311 ir kitų susijusių įstatymų pakeitimų įgyvendinimą, žemės valdymo ir naudojimo pertvarkos projekto valdymą, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2023 m. balandžio 4 d. įsakymu Nr.
V-37 „Dėl žemės valdymo ir naudojimo pertvarkos projekto valdymo komandos sudarymo“, buvo sudaryta žemės valdymo ir naudojimo pertvarkos projekto valdymo komanda, į kurios sudėtį tikslingai įtraukti Aplinkos ministerijos, NŽT, VTPSI atstovai ir darbuotojai, taip pat pagal poreikį gali būti pasitelkiami kitų subjektų atstovai ir ekspertai. Projektinis valdymas ir darbas komandoje prioritetiškai prisidės prie tarpinstitucinio bendradarbiavimo stiprinimo, glaudesnės tarpusavio komunikacijos palaikymo, analizuojant, vertinant alternatyvas ir priimant geriausius sprendimus dėl įgyvendinimo ryšium su institucinių procesų optimizavimu, paslaugų teikimo gerinimu, skaitmenizavimu ir pan. Taip pat pasitelkus išorės konsultantus vykdomi NŽT strategijos parengimo, struktūrinės pertvarkos ir NŽT atliekamų procesų tobulinimo darbai. Atsižvelgiant į žemės valdymo ir naudojimo pertvarkos paskirtį, daroma prielaida, kad funkcijų perskirstymo procesuose pasirinktas projektinis valdymas padės pasiekti uždavinius, orientuotus į efektyvesnio žemės naudojimo ir valdymo kūrimą, kad keičiamų įstatymų projektų kontekste esančios funkcijos būtų atliekamos efektyviau, koordinuočiau, subalansuojant naudą ir sąnaudas ir kuo mažiau trikdant susijusių ar prižiūrimų subjektų veiklą tiek trumpuoju, tiek ir ilguoju laikotarpiais. Atkreiptinas dėmesys, kad teikiami įstatymų pakeitimų projektai yra tęstinė žemės valdymo ir naudojimo pertvarkos dalis (antrasis etapas), todėl juos rengiant buvo iš dalies atsižvelgta į esminius teisinio poveikio vertinimui svarbius elementus, kurie buvo analizuoti, diskutuoti iki pirmajame reformos etape priimtų įstatymų (įskaitant Žemės įstatymą ir kt.) ir sprendžiant dėl siūlomo teisinio reguliavimo pokyčių tikslingumo. Pavyzdžiui, dar 2019 m. lapkričio 15 d.
Vyriausybės kanclerio pavedimu Vyriausybės strateginės analizės centro (STRATA) analizėje „Dėl tikslingumo perduoti atitinkamas nacionalinės žemės tarnybos funkcijas savivaldybėms“ vienas iš STRATA teiktų siūlymų buvo „pabaigti laisvos valstybinės žemės sklypų suformavimą ir registravimą sklypais, suformuojant tikslą šią problemą išspręsti per apibrėžtą laikotarpį (siūlomas laikotarpis penkeri metai, kainuotų maždaug po 30 milijonų eurų kasmet). Tam prireiks reikšmingo papildomo biudžeto finansavimo, todėl rekomenduojame Vyriausybės lygiu priimti sprendimus dėl lėšų, reikalingų šiems darbams atlikti, skyrimo, tolimesnius darbus siejant su kasmetiniais biudžeto svarstymais“. Minėtas siūlymas buvo parengtas, be kita ko, atsižvelgus į 2018 m. Žemės ūkio ministerijos užsakymu Aleksandro Stulginskio Universiteto (ASU) mokslininkų atlikto tyrimo: ,,Efektyvaus ir racionalaus žemės valdymo ir administravimo mokslinė studija“ rezultatus, gautus apžvelgus valstybinės žemės valdymo Lietuvoje tuometinę situaciją, atlikus institucijų, disponuojančių valstybine žeme, atliekamų funkcijų analizę, gerosios užsienio praktikos apžvalgą bei apklausą, skirtą įvertinti valstybinės žemės administravimo problemas ir suinteresuotų pusių lūkesčius. STRATA analizėje nurodoma, kad ASU studijos autoriai preliminariai skaičiavo, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje esančiai laisvai žemei (tuometiniais duomenimis, apie 800 tūkst. ha) suformuoti sklypais (apie 415 tūkst. sklypų) ir juos teisiškai įregistruoti prireiktų apie 120 – 160 mln. eurų lėšų.
Autoriai darė prielaidą, kad jeigu visa ši žemė būtų naudojama, mokant bent 1 proc. valstybinės žemės nuomos mokesčio (arba privatizuotos žemės mokesčio), žemės reformos baigiamiesiems darbams išleistos valstybės lėšos atsipirktų per
parduodami atsižvelgiant į efektyviausio jų panaudojimo galimybę bei teisės aktų nuostatas, įvertinant galimas gauti pajamas iš žemės nuomos ar pardavimo. Remiantis NŽT 2022 metų veiklos ataskaitos duomenimis[13], 2022 m. net 30 proc. visos esamos valstybinės žemės nebuvo įregistruota. Taigi minėta apimtimi NŽT reikalinga atlikti veiksmus, suformuoti žemės sklypus, kad atsirastų, visų pirma, pagrindas ir galimybė šią valstybinės žemės dalį įveiklinti per sandorius ateityje.6 pav. parodo, kad esamas kasmetinis procentinis neįregistruotos valstybinės žemės dalies pokytis nėra ženklus. 6 pav. Neįregistruotos valstybinės žemės dalis, skaičiuojant nuo visos valstybinės žemės,
Pagal NŽT 2022 m. finansinių ataskaitų rinkinio duomenis , 2022 m. gruodžio 31 d. NŽT balanse užregistruotas laisvos valstybinės žemės plotas buvo
principo, net jeigu pagal analogiją pritaikant ASU studijoje taikytus skaičiavimus (neatsižvelgiant į galimai šiuo metu pakitusias kainas), esamos laisvos valstybinės žemės ploto registravimui užbaigti būtų reikalinga ne mažiau kaip 125 mln. Eur lėšų nepriklausomai nuo teikiamų įstatymų pakeitimų. Palyginimui, tokia suma būtų 140,63 karto mažesnė negu NŽT finansinėje apskaitoje nurodyta bendra tikroji laisvos žemės vertė.
Siūlomi įstatymų pakeitimai darys teigiamą įtaką institucinių procesų ir darbo optimizavimui, atitinkamai siūlomas teisinis reguliavimas teigiamai prisidės prie žemės valdymo ir naudojimo efektyvumo didinimo, nes padidins institucinius pajėgumus ir paspartins procesus, be kita ko, ir dėl laisvos valstybinės žemės įregistravimo apimčių. Tai leis sudaryti daugiau sandorių dėl valstybinės žemės, t. y. efektyviai ir racionaliai įveiklinti valstybinę žemę, kad iš jos, kaip valstybės turto, būtų sukurta didesnė visuomeninė nauda, papildoma ekonominė vertė, finansinė grąža, padidintas valstybės biudžetas. 14. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:
Įstatymų projektų rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: Reikšminiai Įstatymo projekto žodžiai: ,,valstybinė žemė“ ,,patikėtinis“, ,,Savivaldybė“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:
Darbo grupės pateikti pasiūlymai dėl 2022 m. birželio 30 d. Seime priimto Žemės įstatymo Nr. I-446 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1311 ir jo lydimųjų įstatymų tobulinimo 2023 m. vasario 17 d. buvo pristatyti socialiniams partneriams, kur nuotoliniame susitikime dalyvavo virš 200 įvairių institucijų, įstaigų ir organizacijų atstovų. [1] NŽT 2022 m. veiklos planas, patvirtintas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2022 m. kovo 8 d. įsakymu Nr.
1P- 70 -(1.3 E). [2] NŽT žemės naudojimo valstybinės kontrolės ataskaita, 2022, prieiga: < https://www.nzt.lt/go.php/lit/Zemes-naudojimo-valstybines-kontroles-ataskaitos >. [3] NŽT veiklos ataskaita, 2022 m., prieiga: < https://www.nzt.lt/go.php/Planavimo%20dokumentai >. [4] NŽT žemės naudojimo valstybinės kontrolės ataskaita, 2022, prieiga: < https://www.nzt.lt/go.php/lit/Zemes-naudojimo-valstybines-kontroles-ataskaitos >. [5] NŽT žemės naudojimo valstybinės kontrolės ataskaita, 2022, prieiga: < https://www.nzt.lt/go.php/lit/Zemes-naudojimo-valstybines-kontroles-ataskaitos >. [6] NŽT veiklos ataskaita, 2022 m., prieiga: < https://www.nzt.lt/go.php/Planavimo%20dokumentai >. [7] Informacija parengta remiantis paieškos sistemoje rezultatais, prieiga: < www.tpdr.lt >. [⁸] Antikorupcinio vertinimo išvada „Dėl Valstybinėje žemėje teisėtai pastatytų statinių ir įrenginių, kurie nenaudojami pagal nekilnojamojo turto registre įregistruotą jų tiesioginę paskirtį, išpirkimo valstybės nuosavybėn tvarkos aprašo projekto (Nr. 22-5818)“. Prieiga internete: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/6df96a00e32511ecb35fcfa9fca18926?jfwid=6i50l2d4i. Antikorupcinio vertinimo išvada „Dėl Žemės įstatymo 91 straipsnio papildymo įstatymo projekto Nr. XIVP-2020“. Prieiga internete: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/7291bdb15c0111edba0ded10be2fa21c?jfwid=6i50l2cal. [9] Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 11 straipsnio 1, 4, 15 dalys; Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr.
1805 „Dėl matininko kvalifikacijos pažymėjimų išdavimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo panaikinimo taisyklių patvirtinimo“ 2 punktas. [10] 2023 m. sausio 23 d. AB „LTG Infra“ įstatai, prieiga: < https://ltginfra.lt/documents/12778/10314970/AB+LTG+Infra+%C4%AFstatai+20230117.pdf/e8fffa66-cbc5-42ca-8827-09e6dcafdd7a)>. [11] NŽT veiklos ataskaita, 2022 m., prieiga: < https://www.nzt.lt/go.php/Planavimo%20dokumentai >. [12] Informacija parengta remiantis paieškos sistemoje rezultatais, prieiga: < www.zpdris.lt >. [13] NŽT veiklos ataskaita, 2022 m., prieiga: < https://www.nzt.lt/go.php/Planavimo%20dokumentai >. [14] NŽT veiklos ataskaitos duomenys, 2022 m., prieiga: < https://www.nzt.lt/go.php/Planavimo%20dokumentai >.
2023-05-22 Nr. XIVP-2765 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Atkreipiame dėmesį, kad projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 2 straipsnio 16 ir 18 punktuose, projekto 6 straipsnio 1 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje, projekto
8 straipsnio 1 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 30 straipsnio 4 dalyje, projekto 13 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 39 straipsnio 5 dalyje, projekto 14 straipsnio 4 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 40 straipsnio 7 dalies 4 punkte ir daugelyje kitų projekto straipsnių dėstomose keičiamo įstatymo nuostatose vietoj galiojančiame įstatyme nustatytos konkrečios valstybės institucijos nurodoma, kad projekte siūlomas nustatyti analogiškas funkcijas vykdys Vyriausybės įgaliota institucija. Viso įstatymo projekte nuostata „Vyriausybės įgaliota institucija“ vartojama net 122 kartus. Taigi, priėmus įstatymą, iš įstatymo turinio nebūtų aišku, kuri konkrečiai valstybės institucija ar institucijos vykdytų įstatyme nustatytas funkcijas.
Projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad „Žemės įstatymo (ir kituose lydimuosiuose įstatymų pakeitimų projektuose) pakeitime atsisakoma konkrečių institucijų pavadinimų, visos institucijos įvardijamos kaip „Vyriausybės įgaliota institucija“ ar „Vyriausybės įgaliota institucija ir (ar) įstaiga“, nenurodomi
„politiką įgyvendinančių“ institucijų pavadinimai, kad Vyriausybė galėtų
spręsti ir tokiu būdu užtikrinama, kad pasikeitus institucijos pavadinimui nebus poreikio keisti daugelio įstatymų vien dėl pasikeitusio pavadinimo. Pažymėtina, kad rengiant ir teikiant teisės aktų projektus turėtų būti laikomasi teisėkūros ekonomiškumo principo, kas reikštų, kad turi būti siekiama mažinti priimamų teisės aktų skaičių, ir teisėkūros tvarumo, konkrečiu atveju įvertinant, ar tikslinga atitinkama teisinio reguliavimo keitimo intervencija <...>“. Kyla abejonių, ar siekis sumažinti priimamų teisės aktų skaičių, keičiant įstatyme nurodytos institucijos pavadinimą, yra labiau svarbus už siekį, kad priimami teisės aktai būtų labiau suprantami, aiškūs tiems asmenims, kuriems ir yra adresuojamos teisės aktų normos, t. y. „teisės vartotojams“. Be to, Viešojo administravimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies, kurioje nustatytos viešojo administravimo įgaliojimų suteikimo formos, 1 punkto b papunktyje įtvirtinta, kad viešojo administravimo įgaliojimai gali būti suteikti įstatymų įgaliotos valstybės institucijos priimtu teisės aktu, kai tame teisės akte, vadovaujantis įstatymu, reglamentuojančiu bendrą tam tikros visuomenės gyvenimo srities viešojo administravimo subjektų sudarymo ir veiklos tvarką, nurodomas veikiantis ar numatomas steigti viešojo administravimo subjektas (jo pavadinimas ir teisinė forma) ir šiam subjektui nustatomi konkretūs viešojo administravimo įgaliojimai.
Taigi, pagal minėtą Viešojo administravimo įstatymo nuostatą subjektas, turintis viešojo administravimo įgaliojimus, galėtų būti nurodytas poįstatyminiame teisės akte, jeigu tokia galimybė yra įtvirtinta įstatyme, tačiau tokiu atveju ir viešojo administravimo įgaliojimai taip pat nurodomi tame pačiame poįstatyminiame teisės akte. Todėl kyla abejonių, ar projektu keičiamame įstatyme siūloma viešojo administravimo įgaliojimų suteikimo forma atitinka Viešojo administravimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatas. Pažymėtina ir tai, kad keičiamame įstatyme pakeitus institucijos pavadinimą, poįstatyminiai teisės aktai, juos derinant su pakeisto įstatymo nuostatomis, taip pat turėtų būti keičiami, vietoj juose nurodyto konkretaus institucijos pavadinimo nurodant, kad atitinkamas funkcijas vykdo Vyriausybės įgaliota institucija. Tai teisinį reguliavimą padarytu dar mažiau aiškesniu. Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą pažymėjo, kad vienas esminių konstitucinio teisinės valstybės principo elementų – teisinis tikrumas ir aiškumas, kuris suponuoja tam tikrus privalomus reikalavimus teisiniam reguliavimui: jis privalo būti aiškus ir darnus (inter alia 2014 m. liepos 11 d., 2017 m. vasario 24 d., 2018 m. kovo 8 d. nutarimai).
Atsižvelgiant į tai, kyla abejonių, ar projektu siūlomas teisinis reguliavimas atitinka oficialią Konstitucinio Teismo doktriną. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, svarstytina, ar projekte nereikėtų atsisakyti nuostatų, kuriose galiojančiame keičiamame įstatyme nurodyta konkreti valstybės institucija keičiama nuostata „Vyriausybės įgaliota institucija“. 2. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje siūlomos nustatyti sąvokos apibrėžtyje vietoj žodžio „Žemės“ įrašytini žodžiai „šio įstatymo“; šioje apibrėžtyje dėstytini nurodytų įstatymų pilni pavadinimai, o sutrumpinti šių įstatymų pavadinimai dėstytini projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 36 dalyje; vietoj žodžių „pagal sklypų“ įrašytini žodžiai „pagal žemės sklypų“; taip pat iš šioje apibrėžtyje vartojamų formuluočių „taip pat įstatymo nustatytus reikalavimus“, ‚sudaro įstatymo nustatyta“ (vartojama du kartus) nėra aišku, koks įstatymas (šis, t. y. Žemės ar koks kitas) turimas omenyje. Siekiant aiškumo, projekto nuostatos tikslintinos. 3. Atkreiptinas dėmesys, kad Seimas 2023 m. gegužės 9 d. priėmė Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 2 ir 45 straipsnių pakeitimo įstatymą Nr. XIV-1929, kurio 1 straipsnyje kitaip išdėstė Žemės įstatyme apibrėžtos sąvokos „karinės infrastruktūros projektas“ turinį. Siekiant įstatymų suderinamumo ir teisinio reguliavimo tęstinumo, projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 3 dalies nuostatos tikslintinos, jas suderinant su minėto įstatymo nuostatomis. 4.
projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 10 straipsnio 3 dalyje yra tik 5 punktai (projekte šių punktų numeracija yra netiksli), tikslintina projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje pateikta nuoroda „šio straipsnio 3 dalies 1-6 punktuose“. 5. Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, kad „Jei valstybinės žemės nuomininkas perleidžia statinius ir (ar) įrenginius, kurie yra valstybinės žemės sklype arba jo dalyje, kai ji nustatyta, ir yra sumokėtas atlyginimas už galimybę statyti statinius, naujajam statinių ir (ar) įrenginių savininkui pereina ir galimybė statyti valstybinėje žemėje ar jos dalyje, tokia pačia apimtimi, kokią buvo įgijęs ankstesnis statinių ir (ar) įrenginių savininkas.“ Šios projekto nuostatos nėra aiškios tuo aspektu, kad pagal projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 10 straipsnį galimybę statyti naujus ir (ar) rekonstruoti esamus statinius ar įrenginius valstybinėje žemėje turi valstybinės žemės nuomininkas, o ne statinių ir (ar) įrenginių savininkas. Atsižvelgiant į tai ir siekiant teisinio aiškumo, projekto nuostatos tikslintinos. Siekiant suderinti straipsnyje vartojamas sąvokas, projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 10 straipsnio 6 dalies antrajame sakinyje vietoj žodžių „už teisę“ įrašytini žodžiai „už galimybę“. 6. Siekiant suderinti straipsnyje vartojamas sąvokas, projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 10 straipsnio 8 dalies antrajame sakinyje vietoj žodžio „asmenims“ įrašytini žodžiai „valstybinės žemės nuomininkui“, o po žodžio „atlyginimo“ įrašytini žodžiai „už galimybę statyti valstybinėje žemėje“. 7. Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 10 straipsnio 9 dalyje siūloma nustatyti, kad „Savivaldybės, kaip valstybinės žemės patikėtinės, turi teisę atleisti subjektus nuo Žemės įstatymo 10 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatyto atlyginimo už galimybę statyti valstybinėje žemėje statinius dalies sumokėjimo į savivaldybės biudžetą.
Šiems atvejams savivaldybės taryba savo sprendimu nustatyto atskirą tvarką ir kriterijus, kai atlyginimas už galimybę statyti valstybinėje žemėje statinius gali būti nemokamas.“ Šios projekto nuostatos nėra aiškios ir yra tikslintinos šiais aspektais. Pirma, iš projekto nuostatų nėra pakankamai aišku, ar savivaldybės turi teisę atleisti subjektus nuo tos dalies atlyginimo už galimybę statyti valstybinėje žemėje, kuri mokama savivaldybės biudžetui (t. y. 50 procentų minėto atlyginimo), ar turima omenyje kokia nors kita atlyginimo už galimybę statyti valstybinėje žemėje dalis. Antra, siekiant suderinti straipsnyje vartojamas sąvokas, projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 10 straipsnio 9 dalyje vietoj žodžių „subjektus nuo Žemės įstatymo 10 straipsnio“ įrašytini žodžiai „valstybinės žemės nuomininkus nuo šio straipsnio“. Trečia, pažymėtina, kad projektu siūloma kriterijus, kai atlyginimas už galimybę statyti valstybinėje žemėje statinius gali būti nemokamas, nustatyti savivaldybės tarybos tvirtinamoje tvarkoje, t. y. poįstatyminiame teisės akte. Atsižvelgiant į tai, kad minėti kriterijai yra susiję su asmenų teisėmis ir pareigomis, siūlytina kriterijus, kai atlyginimas už galimybę statyti valstybinėje žemėje statinius gali būti nemokamas, nustatyti įstatymo lygmeniu. 8.
straipsnio 1 dalies 1 punkte siūloma nustatyti, kad centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas valstybinės žemės sklypus kitų asmenų nuosavybėn perleidžia, kai valstybinė žemė, kuri gali būti parduodama, priskirta viešųjų įstaigų, kurių savininkė ar dalininkė, turinti pusę ar daugiau balsų visuotiniame dalininkų susirinkime, yra valstybė, nuosavybės teise priklausantiems statiniams, patalpoms ar jų dalims. Atkreiptinas dėmesys, kad tuo atveju, jeigu turimas tikslas keičiamame įstatyme nustatyti, kad centralizuotas turto valdytojas yra valstybinės žemės, priskirtos valstybės valdomų viešųjų įstaigų statiniams, patalpoms ar jų dalims, tai atkreipiame dėmesį, kad pagal Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 2 straipsnio 15 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą valstybės valdoma bendrovė yra bendrovė ir (ar) uždaroji akcinė bendrovė, kurių valstybei nuosavybės teise priklausančios akcijos suteikia daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime. Manytina, kad analogiška taisyklė turėtų būti taikoma ir viešųjų įstaigų, kurių dalininkė yra valstybė, atžvilgiu. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projekto nuostatą „turinti pusę ar daugiau balsų“ nereikėtų pakeisti nuostata „turinti daugiau kaip pusę balsų“. 9. Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 11 straipsnio 11 dalies nuostatos „Prie Nekilnojamojo turto registre įregistruotų statinių ir (ar) įrenginių, kurie vadovaujantis teritorijų planavimo dokumentų sprendiniais, turi būti griaunami, žemės sklypai neformuojami“ nėra aiškios tuo aspektu, kad paprastai žemės sklypai formuojami toje žemėje, kurioje yra statiniai ir (ar) įrenginiai, o ne „prie jų“. Taip pat nėra aišku, kaip būtų suprantamas formuluotės „prie statinių ir (ar) įrenginių“ turinys. Be to, iš šių projekto nuostatų nėra aišku, ar turimas omenyje valstybinės žemės sklypų formavimas. Siekiant pašalinti šiuos neaiškumus, projekto nuostatos tikslintinos.
Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 17 straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo
vertus, svarstytina, ar projekto 3 straipsniu siūlomos keičiamo įstatymo 11 straipsnio 11 dalies nuostatos atitinka keičiamo įstatymo 3 straipsnio pavadinimą, nes straipsnio turinyje nėra siūloma reglamentuoti valstybinės žemės nuosavybės teisės perleidimo ar su perleidimu susijusių santykių. 10. Atsižvelgiant į tai, kad Vyriausybės įgaliotos institucijos kompetencijai priklausančiais klausimais teisės aktus ir privalomos galios administracinius sprendimus priima šios institucijos vadovas, projekto 6 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje po žodžių „Vyriausybės įgaliotos institucijos“ reikėtų įrašyti žodį „vadovas“. Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 13 straipsniu keičiamo įstatymo 39 straipsnio 5 daliai, projekto 17 straipsniu keičiamo įstatymo 45 straipsnio 1, 5 dalims, projekto 18 straipsniu keičiamo įstatymo 46 straipsnio 2, 3, 5, 6, 7, 8, 9 dalims, projekto 19 straipsniu keičiamo įstatymo 47 straipsnio 4, 17 dalims, projekto 20 straipsniu keičiamo įstatymo 45 straipsnio 1 ir 5 dalims, projekto
straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo 52 straipsnio 7 daliai. 11. Atkreiptinas dėmesys, kad Seimas 2023 m. balandžio 6 d. priėmė Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 13, 22, 40 ir 42 straipsnių pakeitimo įstatymą Nr. XIV- 1877, kuris įsigalioja 2023 m. birželio 1 d. Šiuo įstatymu Žemės įstatymo 22 straipsnis pakeistas kiek kitaip nei siūloma teikiamame projekte. Svarstytina, ar, siekiant įstatymų suderinamumo ir teisinio reguliavimo tęstinumo, projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 22 straipsnio 2, 2¹, 2² ir 2³ dalių nereikėtų suderinti su minėto įstatymo nuostatomis.
Jei būtų apsispręsta nekeisti nurodytų projekto nuostatų, tai, manytina, projektu reikėtų tikslinti ir teikiamu projektu nekeičiamas Žemės įstatymo 13 straipsnio 3 dalies, 40 straipsnio 1 dalies 8 punkto ir 42 straipsnio 2 dalies redakcijas, įsigaliosiančias 2023 m. birželio 1 d., nes kitu atveju šios Žemės įstatymo nuostatos nebūtų suderintos su projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 22 straipsnio 2, 2¹, 2² ir 2³ dalių pakeitimais. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad 2023 m. birželio 1 d. įsigalioja nauji keičiamo įstatymo 22 straipsnio 2 dalies 8 punktas ir 2¹ dalis, todėl atitinkamai tikslintina projekto 6 straipsnio 4 ir 5 dalys, kuriose 22 straipsnis turėtų būti ne pildomas 2 straipsnio 8 punktu ir 2¹ dalimi, o šis punktas ir dalis keičiami (nes teikiamo projekto priėmimo metu šios nuostatos jau bus įsigaliojusios). 12. Atkreipiame dėmesį į tai, kad projekto 6 straipsnio
norminio turinio nuostatos išdėstytos skliaustuose. Pažymime, kad norminio pobūdžio teisės aktų nuostatos turėtų būti dėstomos formuluojant jas kaip aiškias ir tikslias taisykles, o ne pateikiant skliaustuose pavyzdžius, paaiškinimus, sąlygas ar pan.; atsižvelgiant į tai, projekto 6 straipsnio 5 dalimi keičiamo įstatymo 22 straipsnio 2¹ dalies formuluotė taisytina, atsisakant skliaustų. 13. Siekiant suderinti straipsnyje vartojamas formuluotes ir atsižvelgiant į projekto 6 straipsnio 5 dalimi keičiamo įstatymo
keičiamo įstatymo 22 straipsnio 2³ dalyje vietoj žodžių „nurodytais atvejais“ (vartojama du kartus) įrašytini žodžiai „nurodytu atveju“. 14.
dalimi keičiamo įstatymo 22 straipsnio 3 dalies antrajame sakinyje po žodžių
„Kai siūloma nustatyti“ įrašytinas žodis „servitutą“. 15. Svarstytina, ar projekto 6 straipsnio 6 dalimi
keičiamo įstatymo 22 straipsnio 3 dalį papildžius naujomis nuostatomis (paskutinis sakinys), atitinkamai nereikėtų tikslinti ir keičiamo įstatymo 22 straipsnio 5 ir 7 dalių (kurios projektu nėra keičiamos), kad būtų aišku, koks subjektas administraciniu aktu nustatytus servitutus registruoja Nekilnojamojo turto registre bei atlygina nuostolius dėl servituto nustatymo naujų projekto nuostatų kontekste. 16. Projekto 6 straipsnio 7 dalimi keičiamo įstatymo 22 straipsnio 9 dalyje nėra aiškus joje vartojamos sąvokos „kaimiškose teritorijose“ turinys, nes ši sąvoka nėra apibrėžta ir vartojama nei keičiamo įstatymo, nei projekto nuostatose. Siūlytina tikslinti projekto nuostatas, jose vartojant keičiamame įstatyme vartojamas formuluotes. 17. Siekiant aiškumo, projekto 8 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 30 straipsnio 4 dalyje siūlytina vietoj formuluotės
„Vyriausybės įgaliotos institucijos administracijos padaliniui“ įrašyti
formuluotę „Vyriausybės įgaliotai institucijai“, nes kitu atveju kyla klausimas, kokiam konkrečiai institucijos administracijos padaliniui turi būti pranešama apie sprendimą parduoti žemės sklypą ir pardavimo sąlygas. 18. Atkreiptinas dėmesys, kad galiojančio keičiamo įstatymo 30 straipsnis jau turi 5 dalis, todėl projekto 8 straipsnio 2 dalis tikslintina, nurodant, kad keičiamo įstatymo 30 straipsnis pildomas nauja 5 dalimi; taip pat projekto 8 straipsnis pildytinas 3 dalimi, kurioje būtų nustatytas keičiamo įstatymo 30 straipsnio buvusios 5 dalies pernumeravimas. 19. Projekto 8 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 30 straipsnio 5 dalies nuostatos nėra aiškios šiais aspektais.
Pirma, atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 30 straipsnis reglamentuoja pirmumo teisę pirkti parduodamą privačią žemę (pabraukta mūsų), o projekto 8 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 30 straipsnio 5 dalyje siūloma reglamentuoti tam tikrų valstybinės žemės sklypų pirmumo teisę juos parduodant ar išnuomojant. Atsižvelgiant į tai, šios projekto nuostatos turėtų būti išdėstytos tuose keičiamo įstatymo straipsniuose, kurie reglamentuoja valstybinės žemės sklypų pardavimą ir nuomą. Antra, projekto nuostatose nėra aiškus jose vartojamos formuluotės „pramonės įmonės apsaugos zonos“ turinys. Šias projekto nuostatas reikėtų suderinti su Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme apibrėžtomis sąvokomis ir vartojamomis formuluotėmis. Trečia, projekto nuostatose siūloma nustatyti, kad „Valstybinės žemės sklypai, esantys pramonės įmonės apsaugos zonose, besiribojantys su sklypais, kuriuose veikia pramonės įmonė, pirmumo teise rinkos sąlygomis parduodami ar išnuomojami pramonės įmonėms atsinaujinančiųjų energijos išteklių plėtrai. Šiuose sklypuose įrengtuose energijos iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių gamybos įrenginiuose pagaminta energija turi būti panaudojama pramonės įmonių reikmėms ir (ar) ūkio poreikiams“.
Iš šių projekto nuostatų nėra aišku: pirma, ar minėti valstybinės žemės sklypai pirmumo teise parduodami ar išnuomojami toms pramonės įmonės, kurių „apsaugos zonose“ šie valstybinės žemės sklypai yra, ar ir kitoms pramonės įmonėms; antra, ar energija turi būti panaudota, būtent tų pramonės įmonių, kurioms minėti žemės sklypai parduoti ar išnuomoti, reikmėms ir (ar) ūkio poreikiams; trečia, nėra aiškus formuluotės „pramonės įmonių reikmėms ir
(ar) ūkio poreikiams“ turinys, nes iš jų nėra aišku, ar energija būtų panaudojama tik pramonės įmonės veiklai (savo poreikiams), ar ši energija galėtų būti, kaip, pavyzdžiui, „ūkio poreikis“ perleidžiama ir kitiems asmenims. Siekiant aiškumo, projekto nuostatos tikslintinos. Ketvirta, projektu siūloma nustatyti, kad jei per nustatytą terminą nesikreipiama dėl leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus arba neorganizuojamos atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo ir (ar) planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procedūros arba per leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus arba elektrinės prijungimo prie energetikos tinklų prijungimo sąlygų galiojimo laikotarpį, įskaitant galimus pratęsimus, energijos iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių gamybos įrenginiai nėra išvystomi, žemės sklypo pirkimo-pardavimo ar nuomos sutartis netenka galios. Projekto nuostatą siūlytina tikslinti, nurodant, kad minėta sutartis ne netenka galios, o yra nutraukiama, o žemės sklypas grąžinamas tokios būklės, kokios buvo perduotas, jei sutartyje nenumatyta kitaip.
Penkta, projekto nuostatų paskutinis sakinys, kad „Šiuo atveju žemės sklypas grąžinamas tokios būklės, kokios buvo perduotas, jei sutartyje nenumatyta kitaip“ nėra aiškus, nes iš jo neaišku, kokiam subjektui žemės sklypas turėtų būti „grąžinamas“ ir kaip tas „grąžinimas“ vykdomas. Šešta, projekto nuostatos „rinkos sąlygomis parduodami“ turinys nėra pakankamai aiškus, nes neaišku, kokia tvarka būtų nustatoma parduodamų valstybinės žemės sklypų kaina. Projektą reikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šį neaiškumą. Septinta, siekiant suderinti įstatyme vartojamas sąvokas, šiose projekto nuostatose vietoj sąvokos „sklypas“ įrašytina sąvoka „žemės sklypas“. 20. Kadangi projekto 11 straipsniu keičiamo įstatymo VI skyrius pildomas 35¹ ir 35² straipsniais, kurie nėra keičiamo įstatymo VI skyriaus pirmas ar paskutinis straipsniai, tai projekto 11 straipsnio 1 ir 2 dalyse dėstomus keičiamo įstatymo 35¹ ir 35² straipsnius reikėtų dėstyti atskiruose projekto straipsniuose (nurodant, kad šiais straipsniais pildomas Įstatymas, o ne VI skyrius), atitinkamai pagal teisės technikos taisykles tikslinant straipsnių pavadinimus ir pakeitimų esmės išdėstymą. Pritarus šiai pastabai ir patikslinus projektą, atitinkamai tikslintinas ir įstatymo pavadinimas. 21.
formuluotės kaip: „Vyriausybės įgaliotos institucijos vadovas arba jo įgaliotas valstybės tarnautojas“ (projekto 6 straipsnio 5 dalimi keičiamo įstatymo 22 straipsnio 2³ dalis, projekto 14 straipsnio 5 dalimi keičiamo įstatymo 40 straipsnio 9 dalis), „Vyriausybės įgaliotos institucijos vadovas arba jo įgaliotas asmuo“ (projekto 11 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 35¹ straipsnio 2 dalis), „Vyriausybės įgaliotos institucijos įgaliotas valstybės tarnautojas“ (projekto 21 straipsniu keičiamo įstatymo 49 straipsnio 4 dalis, projekto 22 straipsniu keičiamo įstatymo 50 straipsnio 4 dalis). Siekiant teisinio aiškumo, projekto nuostatose vartojamas formuluotes reikėtų suvienodinti. 22. Siekiant aiškumo, projekto 11 straipsnio 1 dalyje keičiamo įstatymo 35¹ straipsnio 2 dalyje vartojamą sąvoką
„Vyriausybės įgaliotos institucijos sprendimo“, 4 dalyje vartojamą sąvoką
„Vyriausybės įgaliotos institucijos administraciniai sprendimai“ bei projekto 11
straipsnio 2 dalyje keičiamo įstatymo 35² straipsnio 1 dalies 3 punkte vartojamas sąvokas „administraciniai sprendimai“ bei „sprendimas“ (pastaroji sąvoka vartojama ir projekto 11 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 35² straipsnio 2 dalyje) reikėtų suvienodinti. 23. Projekto 11 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 35² straipsnio 4 dalies nuostatos, kad „Pranešimas dėl skundo nenagrinėjimo pateikiamas per 5 darbo dienas nuo jo užregistravimo Vyriausybės įgaliotoje institucijoje dienos“ nėra aiškios tuo aspektu, kad neaišku, kokio dokumento (skundo ar kokio kito) užregistravimas turimas omenyje. Projekto nuostatos tikslintinos. 24. Projekto 12 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 37 straipsnio 12 dalyje nėra pakankamai aiškus formuluotės
„Su žemės valdos projektais susiję veiksmai“ turinys, t. y. neaišku, kokie
veiksmai (pavyzdžiui, tik su žemės valdos projektų rengimu susiję veiksmai ar
(ir) su žemės valdos projektų įgyvendinimu susiję veiksmai) turimi omenyje.
Svarstytina, ar, siekiant aiškumo, projekto nuostatų nereikėtų tikslinti. 25. Atsižvelgiant į projekto 12 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 37 straipsnio 10 dalies nuostatas, projekto 14 straipsnio 4 dalimi keičiamo įstatymo 40 straipsnio 7 dalies 4 punkte žodžiai „patvirtintose aplinkos ministro“ brauktini kaip pertekliniai. 26. Iš projekto 15 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 41 straipsnio 6 dalies nuostatų konstrukcijos nėra pakankamai aišku, kokios teisinės pasekmės kyla (pavyzdžiui, ar kyla šių projekto nuostatų trečiajame sakinyje nurodytos pasekmės - kvalifikacijos pažymėjimo galiojimo sustabdymas) žemėtvarkos planavimo dokumentus rengiančiam ir įgyvendinančiam asmeniui, kuris padarė mažareikšmį teisės aktų reikalavimų pažeidimą ir per nurodyme nustatytą terminą nepašalinio nustatyto pažeidimo bei nepateikė pažeidimo pašalinimą įrodančius dokumentų. Svarstytina, ar, siekiant pašalinti šį neaiškumą, projekto nuostatų nereikėtų patikslinti. Be to, projekto nuostatos tikslintinos, nurodant, nuo kokio momento skaičiuojamas 5 darbo dienų terminas mažareikšmio teisės aktų pažeidimo pašalinimui. 27. Projekto 16 straipsniu keičiamo įstatymo 43 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad „Valstybinę žemėtvarkos planavimo dokumentų ir jų rengimo procesų priežiūrą atlieka Vyriausybės įgaliota institucija“. Šios projekto nuostatos suponuoja tai, kad tiek žemės valdos projektų ir jų rengimo procesų valstybinę priežiūrą, tiek ir specialiojo teritorijų planavimo žemėtvarkos dokumentų ir jų rengimo valstybinę priežiūrą atliks viena ir ta pati Vyriausybės įgaliota institucija.
Atkreiptinas dėmesys, kad pagal su teikiamu projektu susijusio Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo Nr. XII-459 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2767 (toliau – projektas Nr. XIVP-2767) nuostatas šiame įstatyme nustatyta Vyriausybės įgaliota institucija atlieka specialiojo teritorijų planavimo žemėtvarkos dokumentų ir jų rengimo valstybinę priežiūrą, tuo tarpu nei iš projekto nuostatų, nei iš aiškinamojo rašto nėra pakankamai aišku, ar ta pati projekte Nr. XIVP-2767 nustatyta Vyriausybės įgaliota institucija atliktų ir žemės valdos projektų ir jų rengimo procesų valstybinę priežiūrą. Pažymėtina, kad pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą Nacionalinė žemės tarnyba atlieka valstybinę priežiūrą žemės valdos projektų rengimo srityje, o Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija atlieka valstybinę priežiūrą specialiojo teritorijų planavimo žemėtvarkos dokumentų rengimo srityje. Jeigu projektu nesiekiama pakeisti galiojančio reguliavimo, kad valstybinę priežiūrą minėtose srityse atlieka du subjektai (tokią prielaidą suponauja ir su teikiamu projektu susijusio Administracinių nusižengimų kodekso
projekto 16 straipsniu keičiamo įstatymo 43 straipsnio 3 dalyje reikėtų vartoti sąvoką „Vyriausybės įgaliotos institucijos“ (daugiskaitos forma). Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos tikslintinos. 28. Siekiant aiškumo, projekto 16 straipsniu keičiamo įstatymo 43 straipsnio 4 dalyje prieš žodžius „Žemės valdos projektų“ ir „specialiojo teritorijų planavimo“ įrašytini žodžiai „valstybinę“ (du kartus) bei brauktini žodžiai „Lietuvos Respublikos“. 29.
straipsnis vadinasi „Žemės paėmimo visuomenės poreikiams atvejai“, tuo tarpu projekto 17 straipsniu keičiamo įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje siūloma reglamentuoti ir „kito privataus nekilnojamojo turto“ paėmimą visuomenės poreikiams. Atsižvelgiant į tai, koreguotinas ir keičiamo įstatymo 45 straipsnio pavadinimas. 30. Svarstytina, ar, siekiant teisinio aiškumo, projekto 17 straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo 45 straipsnio 4 dalyje vietoj žodžio „sutikimą“ nereikėtų įrašyti žodį
„sutikimus“, nes kitu atveju projekto nuostatos gali būti suprantamos taip, jog
reikia gauti kažkokį bendrą numatomų paimti žemės sklypų savininkų sutikimą (kas galimai suponuotų žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrų vilkinimą), o ne atskirų žemės savininkų sutikimus. Be to, svarstytina, ar šių nuostatų nereikėtų papildyti nustatant, kad patikslinti žemės sklypų kadastro duomenys ne tik įrašomi Nekilnojamojo turto kadastre, bet ir įregistruojami Nekilnojamojo turto registre. 31. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 17 straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo 45 straipsnio 4 dalies bei projekto 18 straipsnio 4 dalimi keičiamo įstatymo 46 straipsnio 3¹ dalies nuostatos savo turiniu yra visiškai identiškos, todėl vienų iš jų reikėtų atsisakyti kaip perteklinių. 32. Svarstytina, ar projekto 17 straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo 45 straipsnio 6 dalyje vartojama nuoroda „šio įstatymo 9 straipsnio 25 dalyje“ neturėtų būti tikslinama, nes, būtent, su projektu susijusio Žemės įstatymo Nr. I-446 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1311 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2766 1 straipsnio 4 dalyje keičiamo Žemės įstatymo 9 straipsnio 24 dalyje yra nustatomi žemės sklypų neformavimo atvejai. 33.
pašto siuntos nepavyksta įteikti žemės sklypo, kurį numatoma paimti visuomenės poreikiams, savininkui ir (ar) kitam naudotojui, apie sprendimą pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą viešai paskelbiama viename iš nacionalinių ir viename iš žemės sklypo buvimo vietos laikraščių (jei toks leidžiamas). Vietoj skelbimo laikraščiuose siūloma nustatyti, kad tokia informacija skelbiama Vyriausybės įgaliotos institucijos interneto svetainėje. Svarstytina, ar tokių nuostatų atsisakymas užtikrintų žemės savininkų ir kitų naudotojų teises dėl informacijos sužinojimo, nes, galbūt, ne visi žemės savininkai ar kiti naudotojai (ypač kaimo gyvenamosiose vietovėse) naudojasi internetu, o ir besinaudojantys internetu nebūtinai skaito Vyriausybės įgaliotos institucijos internetinėje svetainėje skelbiamą informaciją. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad su teikiamu projektu susijusio Lietuvos Respublikos žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo Nr. XI-1307 2, 4, 5, 7, 9, 12 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIVP-2770 analogiškos nuostatos dėl viešo paskelbimo spaudoje būdo, nustatytos Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo 16 straipsnio 5 dalyje, nėra keičiamos. Analogiško turinio pastaba dėl nuostatų dėl viešo paskelbimo spaudoje būdo atsisakymo taikoma ir projekto 18 straipsniu keičiamo įstatymo 46 straipsnio 7, 8 dalims. 34. Siekiant aiškumo, projekto 18 straipsnio 8 dalimi keičiamo įstatymo 46 straipsnio 8 dalies antrasis sakinys tikslintinas tuo aspektu, kad ir po pertvarkymo suformuotų žemės sklypų kadastro duomenys turėtų būti įrašomi Nekilnojamo turto kadastre. 35.
neapsiriboti vien tik nuoroda į Žemė paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo 8 straipsnio 3 dalies nuostatas, o minėto įstatymo nuostatas siūlytina perkelti į keičiamą įstatymą (kaip tai daroma, pavyzdžiui, projekto 17 straipsnio 3 dalyje, kurioje analogiškos minėto įstatymo nuostatos yra perkeltos į keičiamą įstatymą. 36. Projekto 18 straipsnio 11 dalimi keičiamo įstatymo 46 straipsnio 11 dalies nuostatos iki dvitaškio nėra aiškios kalbiniu aspektu, nes, jei asmens E. pristatymo sistemos elektroninė dėžutė yra neaktyvi, tai kokiu tikslu vis tiek pranešimas ar informacija siunčiami per E. pristatymo sistemą. Be to, siekiant suderinti keičiamo įstatymo formuluotes, šiose projekto nuostatose žodžių „arba neveikia“ reikėtų atsisakyti kaip perteklinių. 37. Siekiant aiškumo ir keičiamo įstatymo nuostatų suderinamumo, projekto 18 straipsnio 11 dalimi keičiamo įstatymo 46 straipsnio
įgaliota ar kokia kita) turima omenyje. 38. Iš projekto 19 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 47 straipsnio 1 dalyje siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, kokiais argumentais remiantis ,,pridėtinės vertės mokesčio taikymas“ priskiriamas prie nuostolių bei išskiriamas iš kitų nuostolių, susijusių su ūkinės komercinės veiklos paimame žemės sklype, atlyginimu, ir kaip tokie „nuostoliai“ būtų apskaičiuojami. Atkreiptinas dėmesys, kad kartu su projektu teikiamame Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo Nr. XI-1307 2, 4, 5, 7, 9, 12 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymo projekte reg. Nr. XIVP-2770, tokia nuostolių rūšis išskiriama nėra. Siūlytina projektų nuostatas vienodinti tarpusavyje.
Kita vertus, svarstytina, ar projekto
nuostoliai dėl „pridėtinės vertės mokesčio taikymo“ nepatektų į ūkinės komercinės veiklos nutraukimo išlaidas. 39. Siekiant suderinti įstatymo nuostatas tarpusavyje, projekto 19 straipsnio 4 dalimi keičiamo įstatymo 47 straipsnio 12 dalyje reikėtų nurodyti, kad Nekilnojamojo turto registrui teikiami įregistruoti ne tik statiniai, bet ir (ar) įrenginiai, esantys visuomenės poreikiams paimtame žemės sklype. 40. Iš projekto 19 straipsnio 4 dalimi keičiamo įstatymo 47 straipsnio 12 dalyje siūlomo nustatyti teisinio reguliavimo nėra aišku, kuris subjektas būtų įgaliotas priimti sprendimą paskirti šioje dalyje nurodomo valstybei nuosavybės teise priklausančio statinio patikėtinį. Kyla pagrįstų abejonių, ar vien tik suinteresuotos institucijos prašymas Nekilnojamo turto registro tvarkytojui būtų pakankamas pagrindas nustatyti statinio patikėtinį. Projektą reikėtų papildyti, nurodant subjektą kuris turėtų teisę paskirti projekte minėtų statinių patikėtinį. 41. Iš projekto 19 straipsnio 4 dalimi keičiamo įstatymo 47 straipsnio 16 dalyje siūlomo nustatyti teisinio reguliavimo nėra aišku, kokiu būdu (nuomos, panaudos ar kt.) būtų suteikiama asmenims laikinai naudotis statiniais ir (ar) įrenginiais, paimtais iš tokių asmenų visuomenės poreikiams. Atsižvelgiant į tad, kad disponuojant, valdant ir naudojant valstybės turtą turi būti vadovaujamasi viešosios teisės principu, kuris reiškia, kad sandoriai dėl valstybei nuosavybės teise priklausančio turto gali būti sudaromi tik įstatymų nustatytais atvejais ir būdais, projekto nuostatą reikėtų patikslinti, nurodant, kokie konkrečiai sandoriai su aukščiau minėtais asmenimis gali būti sudaromi. 42.
straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad „susirinkimo sprendimai yra teisėti jeigu jame dalyvauja žemės konsolidacijos projektą organizuojančios Vyriausybės įgaliotos institucijos įgaliotas valstybės tarnautojas“. Šios projekto nuostatos nėra aiškios tuo aspektu, kad pagal projekto 21 straipsniu keičiamo įstatymo 49 straipsnio 1 dalį žemės konsolidacijos projektų rengimą organizuoti gali ne tik Vyriausybės įgaliota institucija, bet ir kitas juridinis asmuo. Kadangi iš projektų nuostatų nėra aišku, koks „kitas juridinis asmuo“ galėtų būti žemės konsolidacijos projektą organizuojančia Vyriausybės įgaliota institucija, tai nėra aišku, ar tame juridiniame asmenyje dirbtų valstybės tarnautojai. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsnio 6 dalies 1 punktą šis įstatymas netaikomas valstybės įmonių darbuotojams. Taigi, jei žemės konsolidacijos projektą organizuojančia Vyriausybės įgaliota institucija būtų paskirta, pavyzdžiui, valstybės įmonė Žemės ūkio duomenų centras, tai šios įmonės darbuotojai, dalyvaujantys susirinkime, neužtikrintų susirinkimo sprendimo teisėtumo. Svarstytina, ar, atsižvelgiant į tai, projekto nuostatų nereikėtų tikslinti. 43. Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 21 straipsniu keičiamo įstatymo 49 straipsnio 5 daliai, projekto 22 straipsniu keičiamo įstatymo 50 straipsnio 4 daliai, 24 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 52 straipsnio 2 daliai. 44. Iš projekto 21, 22, 23, 24 straipsniais keičiamo įstatymo 49, 50, 51 ir 52 straipsnių nuostatų nėra aišku, kada žemės konsolidavimo proceso tam tikrose procedūrose dalyvauja savivaldybės tarybos įgalioti savivaldybės administracijos valstybės tarnautojai, o kada - savivaldybės tarybos įgalioti asmenys, nes šiose projekto nuostatose vartojamos abi šios formuluotės.
Atkreiptinas dėmesys, kad pagal projekto 21 straipsniu keičiamo įstatymo 49 straipsnio 5 dalį formuluotė „savivaldybės tarybos įgalioti asmenys“ yra platesnio turinio nei formuluotė „savivaldybės tarybos įgalioti savivaldybės administracijos valstybės tarnautojai“ ir apima savivaldybės tarybos narius, merą, savivaldybės administracijos direktorių ir kitus savivaldybės administracijos valstybės tarnautojus. Atsižvelgiant į tai, minėtos projekto nuostatos nėra aiškios (pavyzdžiui, projekto 23 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 51 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad susirinkimuose dėl žemės konsolidacijos projekto rengimo dalyvauja savivaldybės tarybos įgaliotas asmuo, tačiau tokio susirinkimo sprendimai yra teisėti, jei susirinkime dalyvauja ir susirinkimo sprendimams pritaria savivaldybės tarybos įgalioti savivaldybės administracijos valstybės tarnautojai). Siūlytina tikslinti minėtas projekto nuostatas. 45. Projekto 23 straipsnio 4 dalimi keičiamo įstatymo
konsolidacijos projekto teritorijos ribas priima žemės konsolidacijos projektą organizuojančios Vyriausybės įgaliotos institucijos vadovas, o pagal kitas žemės konsolidacijos procesą reglamentuojančias projekto nuostatas sprendimus dėl žemės konsolidacijos projekto teritorijų ribų patvirtinimo ar jų pakeitimo priima žemės konsolidacijos projektą organizuojanti Vyriausybės įgaliota institucija (pavyzdžiui, projekto 21 straipsniu keičiamo įstatymo 49 straipsnio 6, 10, 13 dalys ir kitos projekto nuostatos).
Siekiant teisinio aiškumo, projekto nuostatas reikėtų suderinti tarpusavyje. 46. Projekto 24 straipsnio 5 dalimi keičiamo įstatymo
„įmonė“ turinys. Projekto nuostatos tikslintinos. 47. Siekiant aiškumo, projekto 25 straipsniu keičiamo
įstatymo 66 straipsnio 2 dalyje reikėtų įvardyti kokių funkcijų perdavimas Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai turimas omenyje. Be to, tikslintinas šios institucijos pavadinimas, vietoj „Valstybinei teritorijų planavimo ir statybų inspekcijai“ įrašytina „Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos“. 48. Projekto 26 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, kad procedūros, pradėtos, bet nepabaigtos iki šio įstatymo įsigaliojimo, turi būti tęsiamos ir baigiamos pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusia tvarka ir sąlygomis. Iš projekto nuostatų turinio nėra pakankamai aišku, ar turimos omenyje projektu keičiamame įstatyme įtvirtintos procedūros, pradėtos iki įstatymo įsigaliojimo. Svarstytina, ar vertinamosios projekto nuostatos nereikėtų patikslinti taip, kad būtų aišku, kokios procedūros, pagal kokį įstatymą pradėtos bei pagal kokį įstatymą tęsiamos ir baigiamos turimos omenyje.
Taip pat siūlytina nustatyti, kokie atlikti procedūrų veiksmai būtų suprantami kaip procedūrų pradžia. Be to, šiose projekto nuostatose po žodžių „įsigaliojimo“ (vartojamo du kartus) reikėtų įrašyti žodžius „dienos“. 49. Iš projekto 26 straipsnio 7 dalies nuostatų turinio nėra aišku, kokie bei kurio įstatymo pagrindu išduoti sutikimai, suderinimai ir leidimai turimi omenyje. Projekto nuostatą reikėtų patikslinti, įvardinant konkretų įstatymą (įstatymus). Be to, nėra aišku ir kokie sandoriai, nurodyti vertinamosios projekto nuostatos antrajame sakinyje, turimi omenyje. Taikant įstatymą, projekto 26 straipsnio 7 dalies antrojo sakinio nuostatos gali būti skirtingai aiškinamos. Siekiant to išvengti, svarstytina, ar projekte nereikėtų įvardinti sandorių rūšį ar įstatymą, kuriame reglamentuojamas sutikimų, leidimų, suderinimų tokiems sandoriams sudaryti išdavimas. 50. Projekto 26 straipsnio 9 dalyje, siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo, vietoj žodžių „miestuose ir miesteliuose“ reikėtų įrašyti žodžius „miestų ir miestelių teritorijų ribose“. 51. Projektas taisytinas vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijomis, patvirtintomis teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 (2021 m. lapkričio 18 d. įsakymo Nr. 1R-388 redakcija). 51.1. Reikėtų atsisakyti projekto 1, 7 ir 21 straipsnių vienos struktūrinės dalies numeravimo. 51.2. Kadangi projekto 1 straipsniu dėstoma keičiamo įstatymo 2 straipsnio nauja redakcija, tai šiame projekto straipsnyje turėtų būti įrašytas ir keičiamo straipsnio pavadinimas. 51.3. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 16 dalyje reikėtų atsisakyti perbrauktų žodžių. 51.4. Tikslintina projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 10 straipsnio 3 dalies punktų numeracija (nėra 1 punkto). 51.5.
vietoj skaičiaus „21“ įrašytinas skaičius „2¹“. 51.6. Projekto 14 straipsnio 4 ir 5 dalių pakeitimų esmės išdėstyme brauktini skaičius ir žodžiai „1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos žemės įstatymo“. 51.7. Projekto 14 straipsnio 6, 7 ir 8 dalis reikėtų apjungti vienoje struktūrinėje dalyje išdėstant visas keičiamo įstatymo 40 straipsnį pildančias 11, 12 ir 13 dalis, o projekto 14 straipsnio 6 dalį išdėstyti taip: „Papildyti 40 straipsnį 11, 12 ir 13 dalimis:“. Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 18 straipsnio 10, 11, 12 dalims. 51.8. Projekto 19 straipsnio 4 dalies pakeitimų esmės išdėstyme po žodžio „straipsnį“ įrašytinas žodis „naujomis“. 52. Atsižvelgiant į tai, kad teikiamu įstatymo projektu siūloma reguliuoti disponavimą valstybės turtu (valstybine žeme) bei į Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 5 dalies nuostatas, turėtų būti atliktas teikiamo įstatymo projekto antikorupcinis vertinimas. Departamento direktorius Dainius Zebleckis N. Azguridienė, tel. (8 5) 239 6546, el. p. [email protected] M. Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]
2023-06-26 Nr. XIVP-2765(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto 1 straipsniu keičiamo Žemės įstatymo (toliau - keičiamas įstatymas) 2 straipsnio 2 dalies antrojo sakinio formuluotėje „sudaro įstatymo nustatyta“ nėra aišku, koks įstatymas (šis, t. y. Žemės ar koks kitas) turimas omenyje. Siekiant aiškumo, projekto nuostatos tikslintinos: jeigu turimas omenyje Žemės įstatymas, tai prieš žodį
„įstatymas“ įrašytinas žodis „šio“, jeigu turimi omenyje šioje dalyje
nurodytieji įstatymai, tai vietoj žodžio „įstatymo“ įrašytini žodžiai
„nurodytųjų įstatymų“. 2. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2
straipsnio 7 dalyje apibrėžtas terminas turėtų būti teikiamas vienaskaita. Be to, šio termino apibrėžtyje vietoj formuluotės „Nekilnojamojo turto objekto kadastro duomenims“ įrašytina formuluotė „nekilnojamojo daikto kadastro duomenims“, o nurodyti kadastro duomenys turėtų būti suderinti su Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 6 straipsnyje nustatytais Nekilnojamojo turto kadastro duomenimis, nes nėra aiškūs tokie kadastro duomenys kaip „pagrindinė naudojimo paskirtis“ (ar turima omenyje žemės naudojimo pagrindinė naudojimo paskirtis, ar turima omenyje statinio pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis), „sienų statybos produktai“ (ar turima omenyje statinio statybinė medžiaga, ar kas kita). 3. Atkreiptinas dėmesys, kad su teikiamu projektu susijusio Žemės įstatymo Nr. I-446 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1311 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2766(2) (toliau - projektas Nr.
XIVP-2766(2)) 1 straipsnio 7 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio
nustatyta, kad valstybinės žemės patikėtinių veiklos priežiūrą ir kontrolę vykdo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos. Atsižvelgiant į tai ir siekiant aiškumo, projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje apibrėžtos sąvokos turinyje vietoj žodžių „Vyriausybės įgaliotos institucijos“ reikėtų įrašyti žodžius „Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos“. 4. Siekiant aiškumo ir įstatyme vartojamų formuluočių suderinamumo, projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 10 straipsnio 3 dalies 1 punkte prieš žodžius „rinkos vertės“ įrašytini žodžiai „jeigu ji buvo nustatyta“ (kaip tai įrašyta kituose šios dalies punktuose). 5. Projekto 2 straipsnyje dėstomas keičiamo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatos derintinos su projekto Nr. XIVP-2766(2) 1 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 14 dalyje išdėstyto Žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatomis, pagal kurias centralizuotai valdomo turto valdytojas tik pritarus Nacionalinei žemės tarnybai Vyriausybės nustatyta tvarka parduoda valstybinę žemę, kuri priskirta viešųjų įstaigų, kurių savininkė ar dalininkė, turinti pusę ar daugiau balsų visuotiniame dalininkų susirinkime, yra valstybė, nuosavybės teise priklausantiems statiniams, patalpoms ar jų dalims. Atkreipiame dėmesį, kad projekto 2 straipsnyje dėstomame keičiamo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 3 punkte nėra nuostatos, kad atitinkamų viešųjų įstaigų nuosavybės teise priklausantiems statiniams, patalpoms ar jų dalims priskirtą valstybinę žemę centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas gali parduoti tik gavęs Nacionalinės žemės tarnybos pritarimą Vyriausybės nustatyta tvarka.
Atsižvelgiant į tai, siekiant tarpusavyje suderinti abiejų projektų nuostatas, teikiamo įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 3 punkte reikėtų įtvirtinti analogišką nuostatą kaip ir projekto Nr. XIVP-2766(2) 1 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 14 dalyje išdėstyto Žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Pritarus šiai pastabai, atitinkamai reikėtų papildyti projekto 4 straipsnio 1 ir 2 dalyse dėstomus keičiamo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir 11 straipsnio 5 dalies 1 punktą bei projekto 5 straipsnyje dėstomą keičiamo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir 5 dalies 1 punktą. 6. Projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 11 straipsnis dėstomas nauja redakcija. Atkreiptinas dėmesys, kad Žemės įstatymo Nr. I-446 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1311 (toliau – Įstatymas Nr. XIV-1311) 2 straipsnio 17 dalyje yra dėstomos Žemės įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatos, kurios įsigalioja 2024 m. sausio 1 d. ir kurios projektu Nr. XIVP-2766(2) nėra keičiamos. Taigi, 2024 m. sausio 1 d. įsigaliotų dvi skirtingos keičiamo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 3 punkto redakcijos. Siekiant aiškumo ir įstatymų nuostatų suderinamumo, reikėtų tikslinti: arba teikiamo projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 3 punktą suderinant su Įstatymo Nr. XIV-1311 2 straipsnio 17 dalyje dėstomu Žemės įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatomis; arba atitinkamai turėtų būti tikslinamas projektas Nr. XIVP-2766, jame keičiant ir Įstatymo Nr.
XIV-1311 2 straipsnio 17 dalį, kurioje Žemės įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 3 punktas turėtų būti suderintas su teikiamo projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 3 punktu. Pirmuoju atveju tikslinant, atkreiptinas dėmesys, kad Įstatymo Nr. XIV-1311 2 straipsnio 17 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatose vartojama sąvoka
„teritorinio padalinio“ turėtų būti pakeista į sąvoką „administracijos
padalinio“, taigi vis tiek turėtų būti tikslinamas ir projektas Nr. XIVP-2766(2). 7. Projekto 8 straipsniu keičiamo įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje po žodžio „padalinio“ įrašytinas žodis „vadovo“. 8. Siekiant įstatymo nuostatų suderinamumo ir aiškumo, projekto 9 straipsniu keičiamo įstatymo 27 straipsnio
„esančias rezervatines zonas“ (kaip tai nustatyta keičiamo įstatymo 27
straipsnio 1 dalies 1 punkte). 9. Tikslintinas projekto 11 straipsniu keičiamo įstatymo 30¹ straipsnis, antrajame jo sakinyje prieš žodžius „Žemės sklypuose“ įrašant žodį „Valstybiniuose“. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad projektu keičiamo įstatymo 30¹ straipsnyje vartojamos sąvokos „pramonės įmonė“ turinys nei keičiamame įstatyme, nei pačiame projekte nėra apibrėžtas. Pažymėtina, kad jos turinys nėra apibrėžtas ir šiame straipsnyje paminėtuose įstatymuose. Atsižvelgiant į tai, kad tokioms įmonėms pagal projekto 11 straipsniu keičiamo įstatymo 30¹ straipsnyje siūlomą nustatytą teisinį reguliavimą be aukciono galėtų būti parduodami arba išnuomojami valstybinės žemės sklypai, manytina, kad subjektai, kuriems valstybinė žemė galėtų būti parduodama ar išnuomojama turėtų būti aiškiai įvardinami keičiamame įstatyme. Kitu atveju, gali kilti įstatymo taikymo problemų.
Atsižvelgiantį tai, projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 2 straipsnyje reikėtų atskleisti šios sąvokos turinį arba pateikti nuorodą į įstatymą, kuriame būtų atskleistas jos turinys. 10. Projekto 14 ir 15 straipsniais keičiamo įstatymo 35¹ ir 35² straipsnių nuostatose vartojama formuluotė „Vyriausybės įgaliota institucija“ (vienaskaitos forma), kuri keičiamo įstatymo kontekste nėra pakankamai aiški. Atkreiptinas dėmesys, kad su teikiamu projektu susijusio projekto Nr. XIVP-2766(2) 1 straipsnio 6 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 19 dalyje išdėstyto Žemės įstatymo 32 straipsnio
funkcijos žemės santykių reguliavimo srityje, o kitose šio straipsnio dalyse yra nustatytos konkrečių valstybės institucijų funkcijos šioje srityje. Atsižvelgiant į tai, iš projekto bei projekto Nr. XIVP-2766(2) nuostatų nėra aišku, kokia „Vyriausybės įgaliota institucija“ minėtose projekto nuostatose turima omenyje, t. y. neaišku, ar pagal projekto nuostatas prašymai ir skundai gali būti teikiami tik projekto Nr. XIVP-2766(2) 1 straipsnio 6 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 19 dalyje išdėstyto Žemės įstatymo 32 straipsnio 2 dalyje nurodytoms Vyriausybės įgaliotoms institucijoms, ar ir, pavyzdžiui, Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos; taip pat neaišku, ir kokių Vyriausybės įgaliotų institucijų administraciniai sprendimai ar darbuotojų veiksmai (neveikimas) pagal šias projekto nuostatas gali būti skundžiami (pavyzdžiui, neaišku, ar pagal šį straipsnį gali būtų skundžiami Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos administraciniai sprendimai ar jos darbuotojų veiksmai (neveikimas)).
Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos tikslintinos: jeigu šios projekto nuostatos adresuotos tik Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos, tai projekto nuostatose reikėtų šią tarnybą ir įvardinti; jeigu šios projekto nuostatos adresuotos ir kitoms Vyriausybės įgaliotoms institucijoms, tai, svarstytina, ar šiose projekto nuostatose nereikėtų pateikti nuorodų į Žemės įstatymo 32 straipsnio atitinkamas dalis (pagal projekto Nr. XIVP-2766(2) nuostatas). 11. Siekiant aiškumo, projekto 18 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkto formuluotėje „gyvenamųjų paskirties pastatų“ žodis „gyvenamųjų“ keistinas žodžiu „gyvenamosios“, nes šis žodis sietinas su žodžiu „paskirtis“, o ne su žodžiu „pastatai“. 12. Siekiant suderinti straipsnio nuostatas tarpusavyje, projekto 18 straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 8 punkte vietoj formuluotės „dėl žemės valdos projekto“ įrašytina formuluotė „dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto“. 13. Pastebėtina, kad projekto 19 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 41 straipsnio 6 dalyje yra vartojamos tiek „įspėjimo raštu“, tiek ir „rašytinio nurodymo“ sąvokos. Vadovaujantis teisinio aiškumo ir nuoseklumo principais, projekte vartojamą terminiją siūlytina vienodinti. 14.
straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad „Valstybinę žemėtvarkos planavimo dokumentų ir jų rengimo procesų priežiūrą atlieka Nacionalinė žemės tarnyba“. Šios projekto nuostatos suponuoja tai, kad tiek žemės valdos projektų ir jų rengimo procesų valstybinę priežiūrą, tiek ir specialiojo teritorijų planavimo žemėtvarkos dokumentų ir jų rengimo valstybinę priežiūrą (abi formuluotes pagal keičiamo įstatymo 37 straipsnio 1 dalies nuostatas apima formuluotė „valstybinė žemėtvarkos planavimo dokumentų ir jų rengimo procesų priežiūra“) atlieka Nacionalinė žemės tarnyba. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal su teikiamu projektu susijusio Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo Nr. XII-459 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2767(2) nuostatas specialiojo teritorijų planavimo žemėtvarkos dokumentų ir jų rengimo valstybinę priežiūrą atlieka Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos. Pažymėtina ir tai, kad projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad „Įvertinus šių abiejų institucijų vykdomas veiklas ir siekiant optimizuoti dviejų institucijų vykdomas funkcijas, nuspręsta, kad NŽT vykdomos priežiūros funkcijos turi būti patikėtos specializuotai institucijai, todėl parengti teisės aktų pakeitimai, nustato, kad žemės naudojimo valstybinės priežiūros ir specialiojo teritorijų planavimo žemėtvarkos procesų priežiūros funkcijos perduodamos VTPSI“. Atsižvelgiant į tai ir siekiant teisinio aiškumo, projekto 20 straipsniu keičiamo įstatymo 43 straipsnio 3 dalį reikėtų tikslinti taip, kad iš jos būtų aišku, kokių žemėtvarkos planavimo dokumentų ir jų rengimo procesų valstybinę priežiūrą vykdytų Nacionalinė žemės tarnyba, o kokių - Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija. 15.
keičiamo įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad „Žemė ir joje esantis kitas privatus nekilnojamasis turtas visuomenės poreikiams iš privačios žemės savininkų gali būti paimami, panaikinamos daiktinės teisės į žemę ir joje esantį kitą nekilnojamąjį turtą ir, gavus subjektų, nustačiusių suvaržymus, sutikimus, paimamam turtui Nekilnojamojo turto registre įregistruoti suvaržymai panaikinami <....>“. Atkreiptinas dėmesys, kad iš siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, kokios teisinės pasekmės kiltų tuo atveju, jei suvaržymus nustatę subjektai neduotų sutikimų paimamo turto suvaržymų panaikinimui. Projekto nuostatos atitinkamai tikslintinos. 16. Svarstytina, ar atsižvelgiant į projekto Nr. XIVP-2766(2) 1 straipsnio 4 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 16 dalyje išdėstyto Žemės įstatymo 9 straipsnio
keičiamo įstatymo 45 straipsnio 6 dalyje pateiktos nuorodos „šio įstatymo 9 straipsnio 25 dalyje“, vietoj skaičiaus „25“ įrašant skaičių „24“, nes, būtent šioje dalyje yra nustatyti atvejai, kai nėra formuojami žemės sklypai. 17. Projekto 22 straipsniu keičiamo įstatymo 46 straipsnio 5 dalies trečiojo ir ketvirtojo sakinio nuostatos stokoja loginio aiškumo, nes jose nustatyta, kad „Jeigu registruotosios pašto siuntos nepavyksta įteikti žemės sklypo, kurį numatoma paimti visuomenės poreikiams, savininkui ir (ar) kitam naudotojui, per 5 darbo dienas nuo tada, kai Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis padalinys įsitikina, kad registruotosios pašto siuntos nepavyksta įteikti žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui, pranešimas siunčiamas tos vietovės, kurioje yra planuojamas paimti visuomenės poreikiams savininko nekilnojamojo turto objektas, savivaldybės merui arba tos vietovės seniūnui, prašant jų informuoti savininką.
Šis informavimo būdas taikomas ir tuo atveju, kai nežinoma žemės sklypo, kurį numatoma paimti visuomenės poreikiams, savininko ir (ar) kito naudotojo gyvenamoji vieta“. Nėra aišku, kokiu tikslu nurodytas pranešimas turėtų būti siunčiamas savivaldybės merui arba tos „vietovės seniūnui“, prašant jų informuoti savininką, jeigu registruotosios pašto siuntos nepavyksta įteikti žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui (pavyzdžiui, ką turėtų daryti šie subjektai, jeigu jiems nepavyksta rasti žemės savininko), o ypač neaišku, ką turėtų daryti savivaldybės meras ar tos „vietovės seniūnas“, gavęs tokį pranešimą, tokiu atveju, kai žemės savininko ir (ar) kito naudotojo gyvenamoji vieta nėra žinoma. Pastebėtina ir tai, kad toje pačioje keičiamo įstatymo 46 straipsnio 5 dalyje yra nurodoma, kad „Jeigu apie sprendimą pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą viešai paskelbiama Nacionalinės žemės tarnybos interneto svetainėje, laikoma, kad žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui apie sprendimą pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą pranešta ir informacijos paskelbimo interneto svetainėje dieną“.
Be to, šiose nuostatose nėra aiškus sąvokos „tos vietovės seniūnas“ turinys bei, kodėl savivaldybės meras, ar tos „vietovės seniūnas“ turėtų informuoti tik žemės savininkus, o ne ir (ar) kitus naudotojus. Atkreiptinas dėmesys, kad kitose projekto nuostatose, kuriose taip pat reglamentuojamas registruotųjų pašto siuntų įteikimas žemės paėmimo visuomenės poreikiams procese, tuo atveju, kai registruotosios pašto siuntos nepavyksta įteikti, nėra nustatyta, kad pranešimas turėtų būti siunčiamas savivaldybės merui ar tos „vietovės seniūnui“. Taigi manytina, kad pranešimo siuntimas savivaldybės merui arba tos „vietovės seniūnui“, prašant jų informuoti savininką apie numatomą jo žemės sklypo paėmimą visuomenės poreikiams, yra nesukuriantis jokių teisinių pasekmių ir turėtų būti brauktinas kaip perteklinis. Be to, svarstytina ir tai, ar minėtos pareigos nustatymas savivaldybės merui ar tos „vietovės seniūnui“ nesukurtų administracinės naštos šiems subjektams bei nepagrįstai vilkintų žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūras. Atsižvelgiant į tai, minėtas projekto nuostatas reikėtų tikslinti taip, kad jos būtų aiškios loginiu aspektu. 18. Siekiant suderinti straipsnio nuostatas tarpusavyje, projekto 23 straipsnio 4 dalimi keičiamo įstatymo 47 straipsnio 14 dalies pirmajame sakinyje prieš žodį „sprendimu“ įrašytinas žodis
„vadovo“ (kaip tai nustatyta keičiamo įstatymo 47 straipsnio 12 dalyje).
Atitinkamai tikslintinas šių projekto nuostatų antrasis sakinys, vietoj sakinio pradžios
„Žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuota institucija, priėmusi sprendimą
perduoti visuomenės poreikiams paimtame žemės sklype esančius statinius ir (ar) įrenginius valdyti, naudoti ir jais disponuoti patikėjimo teise, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas kreipiasi“ įrašant tokią sakinio pradžią „Žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuota institucija ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo sprendimo perduoti visuomenės poreikiams paimtame žemės sklype esančius statinius ir (ar) įrenginius valdyti, naudoti ir jais disponuoti patikėjimo teise priėmimo dienos kreipiasi“. 19. Projekto 25 straipsniu keičiamo įstatymo 49 straipsnio 6 dalies trečiasis sakinys turėtų būti tikslinamas, nes Žemės ūkio duomenų centro vadovui patvirtinus teritorijos žemės konsolidacijos projektui rengti ribas, ne Žemės ūkio duomenų centro vadovas, o Žemės ūkio duomenų centras įgyja patikėjimo teisę į valstybinės žemės sklypus (kaip tai nustatyta keičiamo įstatymo 49 straipsnio 10 dalyje). 20. Reikėtų atsisakyti projekto 27 straipsnio 2 dalies nuostatų kaip perteklinių, nes jomis keičiamo įstatymo 51 straipsnio 5 dalyje nedaromi jokie nauji pakeitimai. Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 28 straipsnio 1 daliai. 21.
straipsnio 7 dalyje yra nustatyti du minimalūs teritorijos žemės konsolidacijos projektui dydžiai (ne mažiau kaip 100 ha ir ne mažiau kaip 20 ha), svarstytina, ar atitinkamai neturėtų būti tikslinamos ir projekto 27 straipsnio 4 dalimi keičiamo įstatymo 51 straipsnio 7 dalies nuostatos, nustatant, kad, kai privačios žemės sklypų savininkai, kurie savo lėšomis rengia žemės konsolidacijos projektą, atsisako jame dalyvauti, tai tokiais atvejais taikomas šio įstatymo 49 straipsnio 7 dalyje nustatytas reikalavimas, kad teritorija žemės konsolidacijos projektui rengti turi būti ne mažesnė kaip 20 ha. 22. Siekiant įstatymo nuostatų suderinamumo, projekto
„centras“ įrašytini žodžiai „centro vadovas“. 23. Atkreipiame dėmesį, kad pagal projekto 30
straipsnio 1 dalyje siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą, projekto 30 straipsnio 4 dalis įsigaliotų tik 2024 m. sausio 1 d., todėl šioje dalyje nurodyti keičiamo įstatymo 2 ir 4 straipsniai negalėtų įsigalioti 2023 m. rugsėjo 1 d. Atsižvelgiant į tai, projekto 30 straipsnio 1 dalyje turėtų būti numatyta išlyga ir dėl projekto 30 straipsnio 4 dalies įsigaliojimo. 24. Projekto 30 straipsnio 6 dalyje siūloma nustatyti, kad „savivaldybės, kuriose piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo procedūros nebus baigtos, nuo 2024 m. sausio 1 d. tapusios valstybinės žemės patikėtinėmis, neturės teisės patikėjimo teise valdomos valstybinės žemės perduoti tretiesiems asmenims, iki bus pabaigtos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo procedūros, šiuo laikotarpiu tokius nuomos ir (ar) panaudos sandorius galės sudaryti Nacionalinė žemės tarnyba. Atkūrimo procedūros laikomos baigtomis, kai Nacionalinė žemės tarnyba priima sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo visiems prašymus pateikusiems ir tokią teisę turintiems piliečiams“.
Projekto nuostatos svarstytina šiais aspektas. Pirma, nėra aišku, kokiu tikslu savivaldybėms siūloma nustatyti draudimą suteikti joms patikėjimo teise perduotą valstybinę žemę tretiesiems asmenims, tokią teisę suteikiant Nacionalinei žemės tarnybai. Svarstytina, ar, siekiant, kad būtų užtikrintas nuosavybės teisių atkūrimas savivaldybėse, kuriose šis procesas dar nėra užbaigtas, draudimas perduoti naudotis valstybinę žemę tretiesiems asmenims neturėtų būti nustatytas visiems be išimties subjektams. Antra, jeigu nebūtų pritarta aukščiau išdėstytai pastabai, reikėtų nustatyti, momentą, nuo kada savivaldybėms pereitų teisės ir pareigos pagal sutartis, kurias projekte nurodytu laikotarpiu Nacionalinė žemės tarnyba būtų sudariusi su trečiaisiais asmenimis dėl valstybinės žemės nuomos ir panaudos. 25. Projekto 30 straipsnio 6 dalyje siūloma nustatyti, kad savivaldybės, kuriose piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo procedūros nebus baigtos, nuo 2024 m. sausio 1 d. tapusios valstybinės žemės patikėtinėmis, neturės teisės patikėjimo teise valdomos valstybinės žemės perduoti tretiesiems asmenims, iki bus pabaigtos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo procedūros.
Atkreiptinas dėmesys, kad iš projektu siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, kuriose savivaldybėse, įsigaliojus įstatymui, piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo procedūros bus laikomos užbaigtomis ir jos turės teisę patikėjimo teise valdomos valstybinės žemės perduoti tretiesiems asmenims, nes piliečių nuosavybės teisių atkūrimo procedūros pabaiga projekto 30 straipsnio 6 dalyje yra siejama su visų Nacionalinės žemės tarnybos gautų piliečių prašymų atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą patenkinimu, nepriklausomai nuo to, kurios savivaldybės teritorijoje minėti prašymai buvo pateikti. Projekto nuostatos tikslintinos, nustatant aiškius kriterijus, kuriems esant, būtų laikoma, kad atitinkamoje savivaldybėje nuosavybės teisių atkūrimo procedūros nėra baigtos. Pastebėtina ir tai, kad kartu su projektu teikiamo Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo NR. VIII-359 4 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto reg. Nr.
Nr. XIVP-2772(2) 2 straipsniu keičiamo Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad „piliečiai, pateikę prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę, esančią miestams priskirtose teritorijose, įskaitant žemę, esančią miestams priskirtose teritorijose po 1995 m. birželio 1 d., iki 2024 m. vasario 1 d. gali pakeisti savo valią dėl atlyginimo būdo ir prašyti už valstybės išperkamą žemę arba jos dalį, už kurią nėra atlyginta, atlyginti kitos paskirties žemės sklypo plotu tos pačios savivaldybės teritorijoje ar lygiaverčiu miško plotu iš laisvos valstybinės žemės fonde esančių valstybinių miškų, rezervuotų nuosavybės teisėms atkurti, kaimo vietovėje. Taigi, šiuo projektu siūlomu teisiniu reguliavimu, net savivaldybėse, kuriose šiuo metu piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo procedūros jau yra baigtos, iki 2024 m. vasario 1 d. gali būti pateikiama naujų piliečių prašymų atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą. Atsižvelgiant į išdėstytą, projekto nuostatos sistemiškai tikslintinos. 26. Projekto 30 straipsnio 10 dalyje siūloma nustatyti, kad „Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas 2024 m. sausio 1 d. – 2024 m. vasario 1 d. atlieka sistemos pakeitimus dėl žemės sklypų, nurodytų Vyriausybės nutarime ir žemės sklypų priėmimo–perdavimo aktuose, kuriais valstybinė žemė, esanti miestų ir miestelių teritorijų ribose, perduodama savivaldybėms, patikėtinių pasikeitimo.“ Iš projekto nuostatos turinio nėra aišku, kokia konkrečiai sistema turima omenyje. Projekto nuostata tikslintina, tokią sistemą įvardinant. Kita vertus, svarstytina, ar sistemos pakeitimai neturėtų būti atlikti iki įstatymo įsigaliojimo. Kitu atveju, nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2024 m. vasario 1 d.
Nekilnojamojo turto registre negalėtų būti registruojamos savivaldybių patikėjimo teisė į Vyriausybės nutarimais perduodamą valstybinę žemę, o minėtu laikotarpiu savivaldybės negalėtų vykdyti keičiamame įstatyme joms priskirtų Vyriausybės nutarimais perduodamos valstybinės žemės mietuose ir miesteliuose patikėtinio funkcijų. 27. Projekto 30 straipsnio 12 dalies nuostatas reikėtų dėstyti atskirame projekto straipsnyje, pavyzdžiui, jas išdėstant taip:
pripažinimas netekusiu galios Įsigaliojus šiam įstatymui, netenka galios Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 10 straipsnio pakeitimo įstatymas Nr. XIV-1964. 28. Projekto 22 straipsnyje, dėstant keičiamo įstatymo
pavadinimą. Taip pat reikėtų atsisakyti projekto 22 straipsnio vienos struktūrinės dalies numeravimo. Departamento direktorius Dainius Zebleckis N. Azguridienė, tel. (8 5) 239 6546, el. p. [email protected] M. Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]
DĖL Žemės įstatymo Nr. I-446 2, 10, 11, 12, 13, 22, 27, 30, 34, 35, 37, 39, 40, 41, 43, 45, 46, 47, 48, 49, 50, 51, 52 straipsnių pakeitimo ir VI skyriaus papildymo 35(1) ir 35(2) straipsniais įstatymo projekto Nr. XIVP-2765 2023-06-07
dalyvavo: Komiteto pirmininkas Zigmantas Balčytis, komiteto pirmininko pavaduotoja Rasa Budbergytė, komiteto nariai: Asta Kubilienė, Gabrielių Landsbergį pavaduojantis Andrius Kupčinskas, Jurgis Razma. Komiteto biuras: vedėja Laura Pranaitytė, patarėjos: Diana Andriūnaitė, Aurita Buragienė, Eglė Jonevičienė, Rūta Petrukaitė, padėjėja Ginta Andrijauskienė. Kviestieji asmenys: Aplinkos ministras Simonas Gentvilas, Aplinkos ministerijos Žemės ir teritorijų planavimo politikos grupės patarėja Erika Giedraitienė, Finansų ministerijos Valstybės turto valdymo departamento Valstybės turto valdymo politikos skyriaus vedėja Laima Kalinauskienė, Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus pavaduotojas Algis Bagdonas, Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus pavaduotoja Rūta Kaziliūnaitė, Specialiųjų tyrimų tarnybos vyriausiasis specialistas Gintas Kerbelis, Valstybės kontrolierius Mindaugas Macijauskas, Valstybės kontrolieriaus pavaduotojas Audrius Misevičius, Valstybės kontrolės patarėjas Aurimas Miškinis. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-05-22
projekto 1, 7 ir 21 straipsnių vienos struktūrinės dalies numeravimo. Pritarti 2.
straipsniu dėstoma keičiamo įstatymo 2 straipsnio nauja redakcija, tai šiame projekto straipsnyje turėtų būti įrašytas ir keičiamo straipsnio pavadinimas. Pritarti
Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 16 dalyje reikėtų atsisakyti perbrauktų žodžių. Pritarti
straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje siūlomos nustatyti sąvokos apibrėžtyje vietoj žodžio „Žemės“ įrašytini žodžiai „šio įstatymo“; šioje apibrėžtyje dėstytini nurodytų įstatymų pilni pavadinimai, o sutrumpinti šių įstatymų pavadinimai dėstytini projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 36 dalyje; vietoj žodžių „pagal sklypų“ įrašytini žodžiai „pagal žemės sklypų“; taip pat iš šioje apibrėžtyje vartojamų formuluočių „taip pat įstatymo nustatytus reikalavimus“, ‚sudaro įstatymo nustatyta“ (vartojama du kartus) nėra aišku, koks įstatymas (šis, t. y. Žemės ar koks kitas) turimas omenyje. Siekiant aiškumo, projekto nuostatos tikslintinos. Pritarti Pasiūlymas:
Tikslinant Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 36 dalį, siūlytina ją papildyti įrašant Ūkininko ūkio įstatymą, kuriame apibrėžta ir Žemės įstatyme naudotina „ūkis“ sąvoka. Papildomai žr. Audito komiteto pasiūlymą Nr. 1. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-05-221
Atkreiptinas dėmesys, kad Seimas 2023 m. gegužės 9 d. priėmė Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 2 ir 45 straipsnių pakeitimo įstatymą Nr. XIV-1929, kurio
infrastruktūros projektas“ turinį. Siekiant įstatymų suderinamumo ir teisinio reguliavimo tęstinumo, projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 3 dalies nuostatos tikslintinos, jas suderinant su minėto įstatymo nuostatomis. Pritarti 6.
dėmesį, kad projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 2 straipsnio 16 ir 18 punktuose, projekto 6 straipsnio 1 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje, projekto 6 straipsnio 6 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo
įstatymo 30 straipsnio 4 dalyje, projekto 13 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 39 straipsnio 5 dalyje, projekto 14 straipsnio 4 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 40 straipsnio 7 dalies 4 punkte ir daugelyje kitų projekto straipsnių dėstomose keičiamo įstatymo nuostatose vietoj galiojančiame įstatyme nustatytos konkrečios valstybės institucijos nurodoma, kad projekte siūlomas nustatyti analogiškas funkcijas vykdys Vyriausybės įgaliota institucija. Viso įstatymo projekte nuostata „Vyriausybės įgaliota institucija“ vartojama net 122 kartus. Taigi, priėmus įstatymą, iš įstatymo turinio nebūtų aišku, kuri konkrečiai valstybės institucija ar institucijos vykdytų įstatyme nustatytas funkcijas. Projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad „Žemės įstatymo (ir kituose lydimuosiuose įstatymų pakeitimų projektuose) pakeitime atsisakoma konkrečių institucijų pavadinimų, visos institucijos įvardijamos kaip „Vyriausybės įgaliota institucija“ ar „Vyriausybės įgaliota institucija ir (ar) įstaiga“, nenurodomi „politiką įgyvendinančių“ institucijų pavadinimai, kad Vyriausybė galėtų spręsti ir tokiu būdu užtikrinama, kad pasikeitus institucijos pavadinimui nebus poreikio keisti daugelio įstatymų vien dėl pasikeitusio pavadinimo.
Pažymėtina, kad rengiant ir teikiant teisės aktų projektus turėtų būti laikomasi teisėkūros ekonomiškumo principo, kas reikštų, kad turi būti siekiama mažinti priimamų teisės aktų skaičių, ir teisėkūros tvarumo, konkrečiu atveju įvertinant, ar tikslinga atitinkama teisinio reguliavimo keitimo intervencija <...>“. Kyla abejonių, ar siekis sumažinti priimamų teisės aktų skaičių, keičiant įstatyme nurodytos institucijos pavadinimą, yra labiau svarbus už siekį, kad priimami teisės aktai būtų labiau suprantami, aiškūs tiems asmenims, kuriems ir yra adresuojamos teisės aktų normos, t. y. „teisės vartotojams“. Be to, Viešojo administravimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies, kurioje nustatytos viešojo administravimo įgaliojimų suteikimo formos, 1 punkto b papunktyje įtvirtinta, kad viešojo administravimo įgaliojimai gali būti suteikti įstatymų įgaliotos valstybės institucijos priimtu teisės aktu, kai tame teisės akte, vadovaujantis įstatymu, reglamentuojančiu bendrą tam tikros visuomenės gyvenimo srities viešojo administravimo subjektų sudarymo ir veiklos tvarką, nurodomas veikiantis ar numatomas steigti viešojo administravimo subjektas (jo pavadinimas ir teisinė forma) ir šiam subjektui nustatomi konkretūs viešojo administravimo įgaliojimai.
Taigi, pagal minėtą Viešojo administravimo įstatymo nuostatą subjektas, turintis viešojo administravimo įgaliojimus, galėtų būti nurodytas poįstatyminiame teisės akte, jeigu tokia galimybė yra įtvirtinta įstatyme, tačiau tokiu atveju ir viešojo administravimo įgaliojimai taip pat nurodomi tame pačiame poįstatyminiame teisės akte. Todėl kyla abejonių, ar projektu keičiamame įstatyme siūloma viešojo administravimo įgaliojimų suteikimo forma atitinka Viešojo administravimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatas. Pažymėtina ir tai, kad keičiamame įstatyme pakeitus institucijos pavadinimą, poįstatyminiai teisės aktai, juos derinant su pakeisto įstatymo nuostatomis, taip pat turėtų būti keičiami, vietoj juose nurodyto konkretaus institucijos pavadinimo nurodant, kad atitinkamas funkcijas vykdo Vyriausybės įgaliota institucija. Tai teisinį reguliavimą padarytu dar mažiau aiškesniu. Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą pažymėjo, kad vienas esminių konstitucinio teisinės valstybės principo elementų – teisinis tikrumas ir aiškumas, kuris suponuoja tam tikrus privalomus reikalavimus teisiniam reguliavimui: jis privalo būti aiškus ir darnus (inter alia 2014 m. liepos 11 d., 2017 m. vasario 24 d., 2018 m. kovo 8 d. nutarimai).
Atsižvelgiant į tai, kyla abejonių, ar projektu siūlomas teisinis reguliavimas atitinka oficialią Konstitucinio Teismo doktriną. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, svarstytina, ar projekte nereikėtų atsisakyti nuostatų, kuriose galiojančiame keičiamame įstatyme nurodyta konkreti valstybės institucija keičiama nuostata „Vyriausybės įgaliota institucija“. Pritarti Pasiūlymas:
Siūlyti pagrindiniam komitetui, tobulinant įstatymo projektą Nr. XIVP-2765, sistemiškai vietoj nuostatos „Vyriausybės įgaliota institucija“ nurodyti konkrečią valstybės instituciją, kuri būtų įgaliota atlikti įstatymo projekte nurodytas funkcijas valdant, naudojant ir disponuojant valstybine žeme. 7. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-05-222
Tikslintina projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 10 straipsnio 3 dalies punktų numeracija (nėra 1 punkto). Pritarti Žr. Audito komiteto pasiūlymą Nr. 3. 8. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-05-222
Atsižvelgiant į tai, kad projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 10 straipsnio 3 dalyje yra tik 5 punktai (projekte šių punktų numeracija yra netiksli), tikslintina projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje pateikta nuoroda „šio straipsnio 3 dalies 1-6 punktuose“. Pritarti 9.
straipsniu keičiamo įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, kad „Jei valstybinės žemės nuomininkas perleidžia statinius ir (ar) įrenginius, kurie yra valstybinės žemės sklype arba jo dalyje, kai ji nustatyta, ir yra sumokėtas atlyginimas už galimybę statyti statinius, naujajam statinių ir (ar) įrenginių savininkui pereina ir galimybė statyti valstybinėje žemėje ar jos dalyje, tokia pačia apimtimi, kokią buvo įgijęs ankstesnis statinių ir (ar) įrenginių savininkas.“ Šios projekto nuostatos nėra aiškios tuo aspektu, kad pagal projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 10 straipsnį galimybę statyti naujus ir (ar) rekonstruoti esamus statinius ar įrenginius valstybinėje žemėje turi valstybinės žemės nuomininkas, o ne statinių ir (ar) įrenginių savininkas. Atsižvelgiant į tai ir siekiant teisinio aiškumo, projekto nuostatos tikslintinos. Siekiant suderinti straipsnyje vartojamas sąvokas, projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 10 straipsnio 6 dalies antrajame sakinyje vietoj žodžių „už teisę“ įrašytini žodžiai „už galimybę“. Pritarti Žr. Audito komiteto pasiūlymą Nr. 5. 10. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-05-222
Siekiant suderinti straipsnyje vartojamas sąvokas, projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 10 straipsnio 8 dalies antrajame sakinyje vietoj žodžio „asmenims“ įrašytini žodžiai „valstybinės žemės nuomininkui“, o po žodžio „atlyginimo“ įrašytini žodžiai „už galimybę statyti valstybinėje žemėje“. Pritarti
Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 10 straipsnio 9 dalyje siūloma nustatyti, kad „Savivaldybės, kaip valstybinės žemės patikėtinės, turi teisę atleisti subjektus nuo Žemės įstatymo 10 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatyto atlyginimo už galimybę statyti valstybinėje žemėje statinius dalies sumokėjimo į savivaldybės biudžetą.
Šiems atvejams savivaldybės taryba savo sprendimu nustatyto atskirą tvarką ir kriterijus, kai atlyginimas už galimybę statyti valstybinėje žemėje statinius gali būti nemokamas.“ Šios projekto nuostatos nėra aiškios ir yra tikslintinos šiais aspektais. Pirma, iš projekto nuostatų nėra pakankamai aišku, ar savivaldybės turi teisę atleisti subjektus nuo tos dalies atlyginimo už galimybę statyti valstybinėje žemėje, kuri mokama savivaldybės biudžetui (t. y. 50 procentų minėto atlyginimo), ar turima omenyje kokia nors kita atlyginimo už galimybę statyti valstybinėje žemėje dalis. Antra, siekiant suderinti straipsnyje vartojamas sąvokas, projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 10 straipsnio 9 dalyje vietoj žodžių „subjektus nuo Žemės įstatymo
straipsnio“. Trečia, pažymėtina, kad projektu siūloma kriterijus, kai atlyginimas už galimybę statyti valstybinėje žemėje statinius gali būti nemokamas, nustatyti savivaldybės tarybos tvirtinamoje tvarkoje, t. y. poįstatyminiame teisės akte. Atsižvelgiant į tai, kad minėti kriterijai yra susiję su asmenų teisėmis ir pareigomis, siūlytina kriterijus, kai atlyginimas už galimybę statyti valstybinėje žemėje statinius gali būti nemokamas, nustatyti įstatymo lygmeniu. Pritarti iš dalies Argumentai:
Pritariant Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabai, sutiktina, kad Projektu siūlomi kriterijai, kai atlyginimas už galimybę statyti valstybinėje žemėje statinius gali būti nemokamas, turi būti nustatyti keičiamame įstatyme.
Atkreiptinas dėmesys, kad Specialiųjų tyrimų tarnyba konstatavo, kad pritarus aptariamai Projekto nuostatai ir sudarius galimybes savivaldybėms savo nuožiūra spręsti dėl valstybinės žemės nuomininkų atleidimo nuo atlyginimo sumokėjimo už galimybę statyti valstybinėje žemėje, gali būti sudarytos neigiamos prielaidos savivaldybių priimtų sprendimų skaidrumui ir jų teisėtumo priežiūros funkcijų įgyvendinimui. Atsižvelgiant į tai, taip pat į tai, kad dėl itin skuboto Projekto svarstymo įstatymų leidėjui nesudaromos galimybės išdiskutuoti ir reikiamų kriterijų įtvirtinti svarstomame įstatyme, Audito komitetas priėmė sprendimą siūlyti aptariamą nuostatą išbraukti. Žr. Audito komiteto pasiūlymą Nr. 6. 12. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-05-223
straipsnio 1 dalies 1 punkte siūloma nustatyti, kad centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas valstybinės žemės sklypus kitų asmenų nuosavybėn perleidžia, kai valstybinė žemė, kuri gali būti parduodama, priskirta viešųjų įstaigų, kurių savininkė ar dalininkė, turinti pusę ar daugiau balsų visuotiniame dalininkų susirinkime, yra valstybė, nuosavybės teise priklausantiems statiniams, patalpoms ar jų dalims.
Atkreiptinas dėmesys, kad tuo atveju, jeigu turimas tikslas keičiamame įstatyme nustatyti, kad centralizuotas turto valdytojas yra valstybinės žemės, priskirtos valstybės valdomų viešųjų įstaigų statiniams, patalpoms ar jų dalims, tai atkreipiame dėmesį, kad pagal Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 2 straipsnio 15 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą valstybės valdoma bendrovė yra bendrovė ir (ar) uždaroji akcinė bendrovė, kurių valstybei nuosavybės teise priklausančios akcijos suteikia daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime. Manytina, kad analogiška taisyklė turėtų būti taikoma ir viešųjų įstaigų, kurių dalininkė yra valstybė, atžvilgiu. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projekto nuostatą „turinti pusę ar daugiau balsų“ nereikėtų pakeisti nuostata „turinti daugiau kaip pusę balsų“. Nepritarti Svarstomo įstatymo projekto nuostatos derintinos su Seime svarstomu Centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo įstatymo Nr. XII-791 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu Nr.
XIVP-2054(4) (likusi priėmimo stadija), kuriuo, be kita ko, pritarus Vyriausybės pasiūlymams, Centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojui numatoma pareiga parduoti viešųjų įstaigų, kurių savininkė ar dalininkė, turinti pusę ar daugiau kaip pusę balsų visuotiniame viešosios įstaigos dalininkų susirinkime, yra valstybė, nekilnojamąjį turtą kartu su valstybei nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, reikalingu parduodamam viešųjų įstaigų nuosavybės teise valdomam turtui eksploatuoti. Atsižvelgiant į tai, minėtų įstatymų projektų nuostatos derintinos tarpusavyje. Papildomai žr. Audito komiteto pasiūlymą Nr. 7. 13. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-05-22
įstatymo 11 straipsnio 11 dalies nuostatos „Prie Nekilnojamojo turto registre įregistruotų statinių ir (ar) įrenginių, kurie vadovaujantis teritorijų planavimo dokumentų sprendiniais, turi būti griaunami, žemės sklypai neformuojami“ nėra aiškios tuo aspektu, kad paprastai žemės sklypai formuojami toje žemėje, kurioje yra statiniai ir (ar) įrenginiai, o ne „prie jų“. Taip pat nėra aišku, kaip būtų suprantamas formuluotės „prie statinių ir (ar) įrenginių“ turinys. Be to, iš šių projekto nuostatų nėra aišku, ar turimas omenyje valstybinės žemės sklypų formavimas. Siekiant pašalinti šiuos neaiškumus, projekto nuostatos tikslintinos. Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 17 straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo 45 straipsnio 6 daliai. Kita vertus, svarstytina, ar projekto 3 straipsniu siūlomos keičiamo įstatymo 11 straipsnio 11 dalies nuostatos atitinka keičiamo įstatymo 3 straipsnio pavadinimą, nes straipsnio turinyje nėra siūloma reglamentuoti valstybinės žemės nuosavybės teisės perleidimo ar su perleidimu susijusių santykių.
Pritarti Argumentai: Pritariant Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabai, būtina tikslinti Projekto nuostatas, aiškiai nurodant, kad žemės sklypai formuojami arba neformuojami statiniams ir (ar) pastatams eksploatuoti, o ne prie jų. Papildomai žr. Audito komiteto pasiūlymą Nr. 10. 14. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-05-22
Vyriausybės įgaliotos institucijos kompetencijai priklausančiais klausimais teisės aktus ir privalomos galios administracinius sprendimus priima šios institucijos vadovas, projekto 6 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje po žodžių „Vyriausybės įgaliotos institucijos“ reikėtų įrašyti žodį „vadovas“. Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 13 straipsniu keičiamo įstatymo 39 straipsnio 5 daliai, projekto 17 straipsniu keičiamo įstatymo 45 straipsnio 1, 5 dalims, projekto 18 straipsniu keičiamo įstatymo 46 straipsnio 2, 3, 5, 6, 7, 8, 9 dalims, projekto 19 straipsniu keičiamo įstatymo 47 straipsnio 4, 17 dalims, projekto
straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo 51 straipsnio 6 daliai, projekto 24 straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo 52 straipsnio 7 daliai. Pritarti
dėmesys, kad Seimas 2023 m. balandžio 6 d. priėmė Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 13, 22, 40 ir 42 straipsnių pakeitimo įstatymą Nr. XIV- 1877, kuris įsigalioja 2023 m. birželio 1 d.
Šiuo įstatymu Žemės įstatymo 22 straipsnis pakeistas kiek kitaip nei siūloma teikiamame projekte. Svarstytina, ar, siekiant įstatymų suderinamumo ir teisinio reguliavimo tęstinumo, projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 22 straipsnio 2, 2¹, 2² ir 2³ dalių nereikėtų suderinti su minėto įstatymo nuostatomis. Jei būtų apsispręsta nekeisti nurodytų projekto nuostatų, tai, manytina, projektu reikėtų tikslinti ir teikiamu projektu nekeičiamas Žemės įstatymo 13 straipsnio 3 dalies, 40 straipsnio 1 dalies 8 punkto ir 42 straipsnio 2 dalies redakcijas, įsigaliosiančias 2023 m. birželio 1 d., nes kitu atveju šios Žemės įstatymo nuostatos nebūtų suderintos su projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 22 straipsnio 2, 2¹, 2² ir 2³ dalių pakeitimais. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad 2023 m. birželio 1 d. įsigalioja nauji keičiamo įstatymo 22 straipsnio 2 dalies 8 punktas ir 2¹ dalis, todėl atitinkamai tikslintina projekto 6 straipsnio 4 ir 5 dalys, kuriose 22 straipsnis turėtų būti ne pildomas 2 straipsnio 8 punktu ir 2¹ dalimi, o šis punktas ir dalis keičiami
Projekto 6 straipsnio 5 dalimi keičiamo įstatymo 22 straipsnio naujose dalyse vietoj skaičiaus „21“ įrašytinas skaičius „2¹“. Pritarti
(2¹) Atkreipiame dėmesį į tai, kad projekto 6 straipsnio 5 dalimi keičiamo įstatymo 22 straipsnio 2¹ dalyje kai kurios norminio turinio nuostatos išdėstytos skliaustuose. Pažymime, kad norminio pobūdžio teisės aktų nuostatos turėtų būti dėstomos formuluojant jas kaip aiškias ir tikslias taisykles, o ne pateikiant skliaustuose pavyzdžius, paaiškinimus, sąlygas ar pan.; atsižvelgiant į tai, projekto 6 straipsnio 5 dalimi keičiamo įstatymo
skliaustų. Pritarti 18.
(2³) Siekiant suderinti straipsnyje vartojamas formuluotes ir atsižvelgiant į projekto 6 straipsnio 5 dalimi keičiamo įstatymo 22 straipsnio 2² dalies formuluotes, projekto 6 straipsnio 5 dalimi keičiamo įstatymo 22 straipsnio 2³ dalyje vietoj žodžių „nurodytais atvejais“ (vartojama du kartus) įrašytini žodžiai „nurodytu atveju“. Pritarti
yra vartojamos tokios formuluotės kaip: „Vyriausybės įgaliotos institucijos vadovas arba jo įgaliotas valstybės tarnautojas“ (projekto 6 straipsnio 5 dalimi keičiamo įstatymo 22 straipsnio 2³ dalis, projekto 14 straipsnio 5 dalimi keičiamo įstatymo 40 straipsnio 9 dalis), „Vyriausybės įgaliotos institucijos vadovas arba jo įgaliotas asmuo“ (projekto 11 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 35¹ straipsnio 2 dalis),
„Vyriausybės įgaliotos institucijos įgaliotas valstybės tarnautojas“
(projekto 21 straipsniu keičiamo įstatymo 49 straipsnio 4 dalis, projekto 22 straipsniu keičiamo įstatymo 50 straipsnio 4 dalis). Siekiant teisinio aiškumo, projekto nuostatose vartojamas formuluotes reikėtų suvienodinti. Pritarti Papildomai žr. Audito komiteto pasiūlymą Nr. 13. 20. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-05-226
aiškumo, projekto 6 straipsnio 6 dalimi keičiamo įstatymo 22 straipsnio 3 dalies antrajame sakinyje po žodžių „Kai siūloma nustatyti“ įrašytinas žodis „servitutą“. Pritarti 21.
(3), (5)N, (7)N Svarstytina, ar projekto 6 straipsnio 6 dalimi keičiamo įstatymo 22 straipsnio 3 dalį papildžius naujomis nuostatomis (paskutinis sakinys), atitinkamai nereikėtų tikslinti ir keičiamo įstatymo 22 straipsnio 5 ir 7 dalių (kurios projektu nėra keičiamos), kad būtų aišku, koks subjektas administraciniu aktu nustatytus servitutus registruoja Nekilnojamojo turto registre bei atlygina nuostolius dėl servituto nustatymo naujų projekto nuostatų kontekste. Pritarti
straipsnio 7 dalimi keičiamo įstatymo 22 straipsnio 9 dalyje nėra aiškus joje vartojamos sąvokos „kaimiškose teritorijose“ turinys, nes ši sąvoka nėra apibrėžta ir vartojama nei keičiamo įstatymo, nei projekto nuostatose. Siūlytina tikslinti projekto nuostatas, jose vartojant keičiamame įstatyme vartojamas formuluotes. Pritarti
aiškumo, projekto 8 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 30 straipsnio 4 dalyje siūlytina vietoj formuluotės „Vyriausybės įgaliotos institucijos administracijos padaliniui“ įrašyti formuluotę „Vyriausybės įgaliotai institucijai“, nes kitu atveju kyla klausimas, kokiam konkrečiai institucijos administracijos padaliniui turi būti pranešama apie sprendimą parduoti žemės sklypą ir pardavimo sąlygas. Pritarti
dėmesys, kad galiojančio keičiamo įstatymo 30 straipsnis jau turi 5 dalis, todėl projekto 8 straipsnio 2 dalis tikslintina, nurodant, kad keičiamo įstatymo 30 straipsnis pildomas nauja 5 dalimi; taip pat projekto 8 straipsnis pildytinas 3 dalimi, kurioje būtų nustatytas keičiamo įstatymo 30 straipsnio buvusios 5 dalies pernumeravimas. Pritarti 25.
straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 30 straipsnio 5 dalies nuostatos nėra aiškios šiais aspektais. Pirma, atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 30 straipsnis reglamentuoja pirmumo teisę pirkti parduodamą privačią žemę (pabraukta mūsų), o projekto 8 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 30 straipsnio 5 dalyje siūloma reglamentuoti tam tikrų valstybinės žemės sklypų pirmumo teisę juos parduodant ar išnuomojant. Atsižvelgiant į tai, šios projekto nuostatos turėtų būti išdėstytos tuose keičiamo įstatymo straipsniuose, kurie reglamentuoja valstybinės žemės sklypų pardavimą ir nuomą. Antra, projekto nuostatose nėra aiškus jose vartojamos formuluotės „pramonės įmonės apsaugos zonos“ turinys. Šias projekto nuostatas reikėtų suderinti su Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme apibrėžtomis sąvokomis ir vartojamomis formuluotėmis. Trečia, projekto nuostatose siūloma nustatyti, kad „Valstybinės žemės sklypai, esantys pramonės įmonės apsaugos zonose, besiribojantys su sklypais, kuriuose veikia pramonės įmonė, pirmumo teise rinkos sąlygomis parduodami ar išnuomojami pramonės įmonėms atsinaujinančiųjų energijos išteklių plėtrai. Šiuose sklypuose įrengtuose energijos iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių gamybos įrenginiuose pagaminta energija turi būti panaudojama pramonės įmonių reikmėms ir (ar) ūkio poreikiams“.
Iš šių projekto nuostatų nėra aišku: pirma, ar minėti valstybinės žemės sklypai pirmumo teise parduodami ar išnuomojami toms pramonės įmonės, kurių „apsaugos zonose“ šie valstybinės žemės sklypai yra, ar ir kitoms pramonės įmonėms; antra, ar energija turi būti panaudota, būtent tų pramonės įmonių, kurioms minėti žemės sklypai parduoti ar išnuomoti, reikmėms ir (ar) ūkio poreikiams; trečia, nėra aiškus formuluotės „pramonės įmonių reikmėms ir (ar) ūkio poreikiams“ turinys, nes iš jų nėra aišku, ar energija būtų panaudojama tik pramonės įmonės veiklai (savo poreikiams), ar ši energija galėtų būti, kaip, pavyzdžiui, „ūkio poreikis“ perleidžiama ir kitiems asmenims. Siekiant aiškumo, projekto nuostatos tikslintinos. Ketvirta, projektu siūloma nustatyti, kad jei per nustatytą terminą nesikreipiama dėl leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus arba neorganizuojamos atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo ir (ar) planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procedūros arba per leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus arba elektrinės prijungimo prie energetikos tinklų prijungimo sąlygų galiojimo laikotarpį, įskaitant galimus pratęsimus, energijos iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių gamybos įrenginiai nėra išvystomi, žemės sklypo pirkimo-pardavimo ar nuomos sutartis netenka galios. Projekto nuostatą siūlytina tikslinti, nurodant, kad minėta sutartis ne netenka galios, o yra nutraukiama, o žemės sklypas grąžinamas tokios būklės, kokios buvo perduotas, jei sutartyje nenumatyta kitaip.
Penkta, projekto nuostatų paskutinis sakinys, kad „Šiuo atveju žemės sklypas grąžinamas tokios būklės, kokios buvo perduotas, jei sutartyje nenumatyta kitaip“ nėra aiškus, nes iš jo neaišku, kokiam subjektui žemės sklypas turėtų būti
„grąžinamas“ ir kaip tas „grąžinimas“ vykdomas. Šešta, projekto nuostatos „rinkos sąlygomis
parduodami“ turinys nėra pakankamai aiškus, nes neaišku, kokia tvarka būtų nustatoma parduodamų valstybinės žemės sklypų kaina. Projektą reikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šį neaiškumą. Septinta, siekiant suderinti įstatyme vartojamas sąvokas, šiose projekto nuostatose vietoj sąvokos „sklypas“ įrašytina sąvoka „žemės sklypas“. Pritarti
(35¹), (35²) 1,2 Kadangi projekto
straipsniais, kurie nėra keičiamo įstatymo VI skyriaus pirmas ar paskutinis straipsniai, tai projekto 11 straipsnio 1 ir 2 dalyse dėstomus keičiamo įstatymo 35¹ ir 35² straipsnius reikėtų dėstyti atskiruose projekto straipsniuose (nurodant, kad šiais straipsniais pildomas Įstatymas, o ne VI skyrius), atitinkamai pagal teisės technikos taisykles tikslinant straipsnių pavadinimus ir pakeitimų esmės išdėstymą. Pritarus šiai pastabai ir patikslinus projektą, atitinkamai tikslintinas ir įstatymo pavadinimas. Pritarti 27.
aiškumo, projekto 11 straipsnio 1 dalyje keičiamo įstatymo 35¹ straipsnio 2 dalyje vartojamą sąvoką „Vyriausybės įgaliotos institucijos sprendimo“, 4 dalyje vartojamą sąvoką „Vyriausybės įgaliotos institucijos administraciniai sprendimai“ bei projekto 11 straipsnio 2 dalyje keičiamo įstatymo 35² straipsnio 1 dalies 3 punkte vartojamas sąvokas
„administraciniai sprendimai“ bei „sprendimas“ (pastaroji sąvoka vartojama ir
projekto 11 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 35² straipsnio 2 dalyje) reikėtų suvienodinti. Pritarti
(35¹)2
įstatymo 35² straipsnio 4 dalies nuostatos, kad „Pranešimas dėl skundo nenagrinėjimo pateikiamas per 5 darbo dienas nuo jo užregistravimo Vyriausybės įgaliotoje institucijoje dienos“ nėra aiškios tuo aspektu, kad neaišku, kokio dokumento
tikslintinos. Pritarti
straipsnio 12 dalyje nėra pakankamai aiškus formuluotės „Su žemės valdos projektais susiję veiksmai“ turinys, t. y. neaišku, kokie veiksmai (pavyzdžiui, tik su žemės valdos projektų rengimu susiję veiksmai ar (ir) su žemės valdos projektų įgyvendinimu susiję veiksmai) turimi omenyje. Svarstytina, ar, siekiant aiškumo, projekto nuostatų nereikėtų tikslinti. Pritarti
straipsnio 4 ir 5 dalių pakeitimų esmės išdėstyme brauktini skaičius ir žodžiai „1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos žemės įstatymo“. Pritarti 31.
Atsižvelgiant į projekto 12 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 37 straipsnio 10 dalies nuostatas, projekto 14 straipsnio 4 dalimi keičiamo įstatymo 40 straipsnio 7 dalies 4 punkte žodžiai „patvirtintose aplinkos ministro“ brauktini kaip pertekliniai. Pritarti
Projekto 14 straipsnio 6, 7 ir 8 dalis reikėtų apjungti vienoje struktūrinėje dalyje išdėstant visas keičiamo įstatymo 40 straipsnį pildančias 11, 12 ir 13 dalis, o projekto 14 straipsnio
turinio pastaba taikytina ir projekto 18 straipsnio 10, 11, 12 dalims. Pritarti
straipsnio 6 dalies nuostatų konstrukcijos nėra pakankamai aišku, kokios teisinės pasekmės kyla (pavyzdžiui, ar kyla šių projekto nuostatų trečiajame sakinyje nurodytos pasekmės - kvalifikacijos pažymėjimo galiojimo sustabdymas) žemėtvarkos planavimo dokumentus rengiančiam ir įgyvendinančiam asmeniui, kuris padarė mažareikšmį teisės aktų reikalavimų pažeidimą ir per nurodyme nustatytą terminą nepašalinio nustatyto pažeidimo bei nepateikė pažeidimo pašalinimą įrodančius dokumentų. Svarstytina, ar, siekiant pašalinti šį neaiškumą, projekto nuostatų nereikėtų patikslinti. Be to, projekto nuostatos tikslintinos, nurodant, nuo kokio momento skaičiuojamas 5 darbo dienų terminas mažareikšmio teisės aktų pažeidimo pašalinimui. Pritarti
straipsniu keičiamo įstatymo 43 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad
„Valstybinę žemėtvarkos planavimo dokumentų ir jų rengimo procesų priežiūrą
atlieka Vyriausybės įgaliota institucija“.
Šios projekto nuostatos suponuoja tai, kad tiek žemės valdos projektų ir jų rengimo procesų valstybinę priežiūrą, tiek ir specialiojo teritorijų planavimo žemėtvarkos dokumentų ir jų rengimo valstybinę priežiūrą atliks viena ir ta pati Vyriausybės įgaliota institucija. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal su teikiamu projektu susijusio Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo Nr. XII-459 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2767 (toliau – projektas Nr. XIVP-2767) nuostatas šiame įstatyme nustatyta Vyriausybės įgaliota institucija atlieka specialiojo teritorijų planavimo žemėtvarkos dokumentų ir jų rengimo valstybinę priežiūrą, tuo tarpu nei iš projekto nuostatų, nei iš aiškinamojo rašto nėra pakankamai aišku, ar ta pati projekte Nr. XIVP-2767 nustatyta Vyriausybės įgaliota institucija atliktų ir žemės valdos projektų ir jų rengimo procesų valstybinę priežiūrą. Pažymėtina, kad pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą Nacionalinė žemės tarnyba atlieka valstybinę priežiūrą žemės valdos projektų rengimo srityje, o Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija atlieka valstybinę priežiūrą specialiojo teritorijų planavimo žemėtvarkos dokumentų rengimo srityje. Jeigu projektu nesiekiama pakeisti galiojančio reguliavimo, kad valstybinę priežiūrą minėtose srityse atlieka du subjektai (tokią prielaidą suponauja ir su teikiamu projektu susijusio Administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2781 nuostatos), tai projekto 16 straipsniu keičiamo įstatymo 43 straipsnio 3 dalyje reikėtų vartoti sąvoką „Vyriausybės įgaliotos institucijos“ (daugiskaitos forma). Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos tikslintinos. Pritarti 35.
įstatymo 43 straipsnio 4 dalyje prieš žodžius „Žemės valdos projektų“ ir
„specialiojo teritorijų planavimo“ įrašytini žodžiai „valstybinę“ (du kartus)
bei brauktini žodžiai „Lietuvos Respublikos“. Pritarti
Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 45 straipsnis vadinasi „Žemės paėmimo visuomenės poreikiams atvejai“, tuo tarpu projekto 17 straipsniu keičiamo įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje siūloma reglamentuoti ir „kito privataus nekilnojamojo turto“ paėmimą visuomenės poreikiams. Atsižvelgiant į tai, koreguotinas ir keičiamo įstatymo 45 straipsnio pavadinimas. Pritarti
siekiant teisinio aiškumo, projekto 17 straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo
„sutikimus“, nes kitu atveju projekto nuostatos gali būti suprantamos taip,
jog reikia gauti kažkokį bendrą numatomų paimti žemės sklypų savininkų sutikimą (kas galimai suponuotų žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrų vilkinimą), o ne atskirų žemės savininkų sutikimus. Be to, svarstytina, ar šių nuostatų nereikėtų papildyti nustatant, kad patikslinti žemės sklypų kadastro duomenys ne tik įrašomi Nekilnojamojo turto kadastre, bet ir įregistruojami Nekilnojamojo turto registre. Pritarti
dėmesys, kad projekto 17 straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo 45 straipsnio
3¹ dalies nuostatos savo turiniu yra visiškai identiškos, todėl vienų iš jų reikėtų atsisakyti kaip perteklinių. Pritarti 39.
projekto 17 straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo 45 straipsnio 6 dalyje vartojama nuoroda „šio įstatymo 9 straipsnio 25 dalyje“ neturėtų būti tikslinama, nes, būtent, su projektu susijusio Žemės įstatymo Nr. I-446 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1311 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2766 1 straipsnio 4 dalyje keičiamo
atvejai. Pritarti
(5), (7),
dalimi keičiamo įstatymo 46 straipsnio 5 dalyje siūloma atsisakyti nuostatų, kad kai registruotosios pašto siuntos nepavyksta įteikti žemės sklypo, kurį numatoma paimti visuomenės poreikiams, savininkui ir (ar) kitam naudotojui, apie sprendimą pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą viešai paskelbiama viename iš nacionalinių ir viename iš žemės sklypo buvimo vietos laikraščių (jei toks leidžiamas). Vietoj skelbimo laikraščiuose siūloma nustatyti, kad tokia informacija skelbiama Vyriausybės įgaliotos institucijos interneto svetainėje. Svarstytina, ar tokių nuostatų atsisakymas užtikrintų žemės savininkų ir kitų naudotojų teises dėl informacijos sužinojimo, nes, galbūt, ne visi žemės savininkai ar kiti naudotojai (ypač kaimo gyvenamosiose vietovėse) naudojasi internetu, o ir besinaudojantys internetu nebūtinai skaito Vyriausybės įgaliotos institucijos internetinėje svetainėje skelbiamą informaciją. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad su teikiamu projektu susijusio Lietuvos Respublikos žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo Nr. XI-1307 2, 4, 5, 7, 9, 12 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr.
analogiškos nuostatos dėl viešo paskelbimo spaudoje būdo, nustatytos Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo 16 straipsnio 5 dalyje, nėra keičiamos. Analogiško turinio pastaba dėl nuostatų dėl viešo paskelbimo spaudoje būdo atsisakymo taikoma ir projekto 18 straipsniu keičiamo įstatymo 46 straipsnio 7, 8 dalims. Apsispręsti pagrindi-niame komitete
aiškumo, projekto 18 straipsnio 8 dalimi keičiamo įstatymo 46 straipsnio 8 dalies antrasis sakinys tikslintinas tuo aspektu, kad ir po pertvarkymo suformuotų žemės sklypų kadastro duomenys turėtų būti įrašomi
teisinio aiškumo ir nuoseklumo, projekto 18 straipsnio 10 dalimi keičiamo įstatymo 46 straipsnio 10 dalyje reikėtų neapsiriboti vien tik nuoroda į Žemė paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo 8 straipsnio 3 dalies nuostatas, o minėto įstatymo nuostatas siūlytina perkelti į keičiamą įstatymą (kaip tai daroma, pavyzdžiui, projekto 17 straipsnio 3 dalyje, kurioje analogiškos minėto įstatymo nuostatos yra perkeltos į keičiamą įstatymą. Pritarti
straipsnio 11 dalimi keičiamo įstatymo 46 straipsnio 11 dalies nuostatos iki dvitaškio nėra aiškios kalbiniu aspektu, nes, jei asmens E. pristatymo sistemos elektroninė dėžutė yra neaktyvi, tai kokiu tikslu vis tiek pranešimas ar informacija siunčiami per E. pristatymo sistemą. Be to, siekiant suderinti keičiamo įstatymo formuluotes, šiose projekto nuostatose žodžių
„arba neveikia“ reikėtų atsisakyti kaip perteklinių. Pritarti
44.
Siekiant aiškumo ir keičiamo įstatymo nuostatų suderinamumo, projekto 18 straipsnio 11 dalimi keičiamo įstatymo 46 straipsnio 11 dalies 1 punkte reikėtų konkrečiai nurodyti kokia „institucija“ (Vyriausybės įgaliota ar kokia kita) turima omenyje. Pritarti
straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 47 straipsnio 1 dalyje siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, kokiais argumentais remiantis ,,pridėtinės vertės mokesčio taikymas“ priskiriamas prie nuostolių bei išskiriamas iš kitų nuostolių, susijusių su ūkinės komercinės veiklos paimame žemės sklype, atlyginimu, ir kaip tokie „nuostoliai“ būtų apskaičiuojami. Atkreiptinas dėmesys, kad kartu su projektu teikiamame Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo Nr. XI-1307 2, 4, 5, 7, 9, 12 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymo projekte reg. Nr. XIVP-2770, tokia nuostolių rūšis išskiriama nėra. Siūlytina projektų nuostatas vienodinti tarpusavyje. Kita vertus, svarstytina, ar projekto 19 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 47 straipsnio 1 dalyje minimi nuostoliai dėl
„pridėtinės vertės mokesčio taikymo“ nepatektų į ūkinės komercinės veiklos
nutraukimo išlaidas. Pritarti
straipsnio 4 dalies pakeitimų esmės išdėstyme po žodžio „straipsnį“ įrašytinas žodis „naujomis“. Pritarti
projekto 19 straipsnio 4 dalimi keičiamo įstatymo 47 straipsnio 12 dalyje reikėtų nurodyti, kad Nekilnojamojo turto registrui teikiami įregistruoti ne tik statiniai, bet ir (ar) įrenginiai, esantys visuomenės poreikiams paimtame žemės sklype. Pritarti 48.
straipsnio 4 dalimi keičiamo įstatymo 47 straipsnio 12 dalyje siūlomo nustatyti teisinio reguliavimo nėra aišku, kuris subjektas būtų įgaliotas priimti sprendimą paskirti šioje dalyje nurodomo valstybei nuosavybės teise priklausančio statinio patikėtinį. Kyla pagrįstų abejonių, ar vien tik suinteresuotos institucijos prašymas Nekilnojamo turto registro tvarkytojui būtų pakankamas pagrindas nustatyti statinio patikėtinį. Projektą reikėtų papildyti, nurodant subjektą kuris turėtų teisę paskirti projekte minėtų statinių patikėtinį. Pritarti
straipsnio 4 dalimi keičiamo įstatymo 47 straipsnio 16 dalyje siūlomo nustatyti teisinio reguliavimo nėra aišku, kokiu būdu (nuomos, panaudos ar kt.) būtų suteikiama asmenims laikinai naudotis statiniais ir (ar) įrenginiais, paimtais iš tokių asmenų visuomenės poreikiams. Atsižvelgiant į tad, kad disponuojant, valdant ir naudojant valstybės turtą turi būti vadovaujamasi viešosios teisės principu, kuris reiškia, kad sandoriai dėl valstybei nuosavybės teise priklausančio turto gali būti sudaromi tik įstatymų nustatytais atvejais ir būdais, projekto nuostatą reikėtų patikslinti, nurodant, kokie konkrečiai sandoriai su aukščiau minėtais asmenimis gali būti sudaromi. Pritarti
Projekto 21 straipsniu keičiamo įstatymo 49 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad
„susirinkimo sprendimai yra teisėti jeigu jame dalyvauja žemės konsolidacijos
projektą organizuojančios Vyriausybės įgaliotos institucijos įgaliotas valstybės tarnautojas“. Šios projekto nuostatos nėra aiškios tuo aspektu, kad pagal projekto 21 straipsniu keičiamo įstatymo 49 straipsnio 1 dalį žemės konsolidacijos projektų rengimą organizuoti gali ne tik Vyriausybės įgaliota institucija, bet ir kitas juridinis asmuo.
Kadangi iš projektų nuostatų nėra aišku, koks „kitas juridinis asmuo“ galėtų būti žemės konsolidacijos projektą organizuojančia Vyriausybės įgaliota institucija, tai nėra aišku, ar tame juridiniame asmenyje dirbtų valstybės tarnautojai. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsnio 6 dalies 1 punktą šis įstatymas netaikomas valstybės įmonių darbuotojams. Taigi, jei žemės konsolidacijos projektą organizuojančia Vyriausybės įgaliota institucija būtų paskirta, pavyzdžiui, valstybės įmonė Žemės ūkio duomenų centras, tai šios įmonės darbuotojai, dalyvaujantys susirinkime, neužtikrintų susirinkimo sprendimo teisėtumo. Svarstytina, ar, atsižvelgiant į tai, projekto nuostatų nereikėtų tikslinti. Pritarti Papildomai žr. Audito komiteto pasiūlymą Nr. 13. 51. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-05-22
turinio pastaba taikytina ir projekto 21 straipsniu keičiamo įstatymo 49 straipsnio 5 daliai, projekto 22 straipsniu keičiamo įstatymo 50 straipsnio 4 daliai, 24 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 52 straipsnio 2 daliai. Pritarti Papildomai žr. Audito komiteto pasiūlymą Nr. 13. 52. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-05-22
22, 23, 24 straipsniais keičiamo įstatymo 49, 50, 51 ir 52 straipsnių nuostatų nėra aišku, kada žemės konsolidavimo proceso tam tikrose procedūrose dalyvauja savivaldybės tarybos įgalioti savivaldybės administracijos valstybės tarnautojai, o kada - savivaldybės tarybos įgalioti asmenys, nes šiose projekto nuostatose vartojamos abi šios formuluotės.
Atkreiptinas dėmesys, kad pagal projekto 21 straipsniu keičiamo įstatymo 49 straipsnio 5 dalį formuluotė „savivaldybės tarybos įgalioti asmenys“ yra platesnio turinio nei formuluotė „savivaldybės tarybos įgalioti savivaldybės administracijos valstybės tarnautojai“ ir apima savivaldybės tarybos narius, merą, savivaldybės administracijos direktorių ir kitus savivaldybės administracijos valstybės tarnautojus. Atsižvelgiant į tai, minėtos projekto nuostatos nėra aiškios (pavyzdžiui, projekto 23 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 51 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad susirinkimuose dėl žemės konsolidacijos projekto rengimo dalyvauja savivaldybės tarybos įgaliotas asmuo, tačiau tokio susirinkimo sprendimai yra teisėti, jei susirinkime dalyvauja ir susirinkimo sprendimams pritaria savivaldybės tarybos įgalioti savivaldybės administracijos valstybės tarnautojai). Siūlytina tikslinti minėtas projekto nuostatas. Pritarti Papildomai žr. Audito komiteto pasiūlymą Nr. 13. 53.
straipsnio 4 dalimi keičiamo įstatymo 51 straipsnio 7 dalyje siūloma nustatyti, kad sprendimą pakeisti žemės konsolidacijos projekto teritorijos ribas priima žemės konsolidacijos projektą organizuojančios Vyriausybės įgaliotos institucijos vadovas, o pagal kitas žemės konsolidacijos procesą reglamentuojančias projekto nuostatas sprendimus dėl žemės konsolidacijos projekto teritorijų ribų patvirtinimo ar jų pakeitimo priima žemės konsolidacijos projektą organizuojanti Vyriausybės įgaliota institucija (pavyzdžiui, projekto 21 straipsniu keičiamo įstatymo 49 straipsnio 6, 10, 13 dalys ir kitos projekto nuostatos). Siekiant teisinio aiškumo, projekto nuostatas reikėtų suderinti tarpusavyje. Pritarti
straipsnio 5 dalimi keičiamo įstatymo 52 straipsnio 14 dalyje nėra aiškus šių projekto nuostatų kontekste vartojamos sąvokos „įmonė“ turinys. Projekto nuostatos tikslintinos. Pritarti
Siekiant aiškumo, projekto 25 straipsniu keičiamo įstatymo 66 straipsnio 2 dalyje reikėtų įvardyti kokių funkcijų perdavimas Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai turimas omenyje. Be to, tikslintinas šios institucijos pavadinimas, vietoj „Valstybinei teritorijų planavimo ir statybų inspekcijai“ įrašytina „Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos“. Pritarti
5 Projekto 26 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, kad procedūros, pradėtos, bet nepabaigtos iki šio įstatymo įsigaliojimo, turi būti tęsiamos ir baigiamos pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusia tvarka ir sąlygomis. Iš projekto nuostatų turinio nėra pakankamai aišku, ar turimos omenyje projektu keičiamame įstatyme įtvirtintos procedūros, pradėtos iki įstatymo įsigaliojimo.
Svarstytina, ar vertinamosios projekto nuostatos nereikėtų patikslinti taip, kad būtų aišku, kokios procedūros, pagal kokį įstatymą pradėtos bei pagal kokį įstatymą tęsiamos ir baigiamos turimos omenyje. Taip pat siūlytina nustatyti, kokie atlikti procedūrų veiksmai būtų suprantami kaip procedūrų pradžia. Be to, šiose projekto nuostatose po žodžių „įsigaliojimo“ (vartojamo du kartus) reikėtų įrašyti žodžius „dienos“. Pritarti
7 Iš projekto 26 straipsnio 7 dalies nuostatų turinio nėra aišku, kokie bei kurio įstatymo pagrindu išduoti sutikimai, suderinimai ir leidimai turimi omenyje. Projekto nuostatą reikėtų patikslinti, įvardinant konkretų įstatymą (įstatymus). Be to, nėra aišku ir kokie sandoriai, nurodyti vertinamosios projekto nuostatos antrajame sakinyje, turimi omenyje. Taikant įstatymą, projekto 26 straipsnio
to išvengti, svarstytina, ar projekte nereikėtų įvardinti sandorių rūšį ar įstatymą, kuriame reglamentuojamas sutikimų, leidimų, suderinimų tokiems sandoriams sudaryti išdavimas. Pritarti
9 Projekto 26 straipsnio 9 dalyje, siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo, vietoj žodžių
„miestuose ir miesteliuose“ reikėtų įrašyti žodžius „miestų ir miestelių
teritorijų ribose“. Pritarti
* Atsižvelgiant į tai, kad teikiamu įstatymo projektu siūloma reguliuoti disponavimą valstybės turtu (valstybine žeme) bei į Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 5 dalies nuostatas, turėtų būti atliktas teikiamo įstatymo projekto antikorupcinis vertinimas. Pritarti Argumentai: 2023-06-05 gauta antikorupcinio vertinimo išvada Nr. 4-01-4682. 3.
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Vandentvarkos asociacija „Vandens jėga“, 2023-05-312
Pagal 1994-04-26 Lietuvos Respublikos žemės jstatymo Nr. 1-446 (toliau - ŽJ) 10 straipsnj, turi būti mokamas mokesti už teisę statyti suformuotuose valstybinės žemės sklypuose. Asociacijos nuomone toks teisinis reglamentavimas yra ydingas, kadangi sukuria didelę naštą geriamojo vandens tiekėjams, paviršinių ir buitinių nuotekų tvarkytojams dėl sekančių priežasčių:
infrastruktūros plėtros, statybos ar rekonstrukcijos darbus (projektus), vandentvarkos įmonės išimtinai veikia siekdamos užtikrinti tinkamą viešųjų paslaugų - vandens tiekimo ir nuotekų surinkimo bei tvarkymo - teikimą, t.y. užtikrinti viešąjį interesą gyventojams bei įmonėms. 2. Įstatymai įpareigoja geriamojo vandens tiekėjus, paviršinių ir buitinių nuotekų tvarkytojus prižiūrėti, atnaujinti, vystyti geriamojo vandens tiekimo, paviršinių ir buitinių nuotekų tvarkymo infrastruktūrą (Įskaitant ir antžeminius statinius - geriamojo vandens ruošyklas, nuotekų valyklas ir kt.), t.y. dėti visas pastangas, kad tiekiamo geriamojo vandens kokybė bei surenkamų nuotekų tvarkymas atitintų teisės aktų reikalavimu. 3. Didelė dalis pastatų, antžeminių Įrenginių, kuriems būtinas ypatingas dėmesys, priežiūra ir remontas yra valstybinėje žemėje, dalis - centrinėje miesto dalyje, dėl ko mokestis už teisę statyti (atlikti remonto darbus) suformuotuose valstybinės žemės sklypuose yra neproporcingas vykdomų darbų kainai. 4.
dėmesį, kad mokestis, sumokėtas už teisę statyti (atlikti remonto darbus) suformuotuose valstybinės žemės sklypuose yra įskaičiuojamas į geriamojo vandens tiekimo ir paviršinių bei buitinių nuotekų tvarkymo kainą vartotojams ir abonentams, kurie nukenčia dėl geriamojo vandens tiekėjo, paviršinių ir buitinių nuotekų tvarkytojo patiriamų išlaidų. Asociacija nori atkreipti dėmesį, į tai, kad šiuo metu rengiamame 10 str. pakeitimo projekte yra numatytos išimtys įgyvendinti projektus, susijusius su viešuoju interesu. Išimtys dėl mokesčio taikymo minėto straipsnio 7 dalyje yra detalizuojamos plačiau, tačiau nėra įtraukta viešajam geriamojo vandens tiekimui ir nuotekų tvarkymui užtikrinti reikalingos infrastruktūros statybos bei rekonstrukcijos/atnaujinimo darbai/projektai. Asociacija, remdamasi aukščiau išdėstytais motyvais bei siekiant užtikrinti vienoda viešajam interesui užtikrinti būtinu paslaugu traktavimą, siūlo koreguoti Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 10 straipsnio 7 dalies projektą ir ją išdėstyti taip: „7.
Atlyginimas už galimybę statyti valstybinėje žemėje nemokamas:
(modernizuoti) pagal Lietuvos Respublikos valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymą;
įgyvendinti projektus, susijusius su viešuoju interesu: krašto ir valstybės sienos apsaugai; tarptautiniams oro uostams, valstybiniams aerodromams, valstybiniams jūrų uostams ir jų įrenginiams; viešosios geležinkelių infrastruktūros objektams, keliams, elektroninių ryšių infrastruktūros objektams, energetikos objektams ir jų technologiniams priklausiniams statyti, taip pat jiems eksploatuoti reikalingiems visuomenės reikmėms skirtiems inžineriniams statiniams; viešojo, regioninio ar garantinio geriamojo vandens tiekimui ir paviršinių bei buitinių nuotekų tvarkymui užtikrinti skirtos infrastruktūros atnaujinimo, griovimo ar statyboms darbams vykdyti, įskaitant vandens tiekimui ir paviršinių bei buitinių nuotekų tvarkymo infrastruktūrai eksploatuoti reikalingiems inžineriniams statiniams statyti, socialinei infrastruktūrai plėsti - švietio ir mokslo, kultūros, sveikatos apsaugos ir priežiūros, aplinkos apsaugos, socialinės apsaugos, viešosios tvarkos užtikrinimo, kūno kultūros ir sporto plėtojimo objektams statyti (įrengti) ir eksploatuoti, viešiesiems atskiriesiems želdynams kurti ir tvarkyti miestuose, miesteliuose ir kurortuose, siekiant įvykdyti viešųjų atskirųjų želdynų normas; savivaldybės infrastruktūros ir (ar) jo s aptarnavimui skirtiems statiniams; komunalinių atliekų tvarkymo objektams (sąvartynams s) statyti (įrengti) ir eksploatuoti; kapinėms ir jų priežiūrai užtikrinti reikalingų objektų statyai ir eksploatacijai; gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų (vertybių) apsaugos reikmėms; užsienio valstybių diplomatinėms atstovybėms ir konsulinėms įstaigoms, Europos Sąjungos institucijoms, jų įsteigtoms įstaigoms, tarptautinėms organizacijoms ir jų atstovybėms, kurios naudojasi privilegijomis ir imunitetais pagal Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis ir kitus teisės aktus;“.
Atlyginimas už galimybę statyti valstybinėje žemėje nemokamas:
(modernizuoti) pagal Lietuvos Respublikos valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymą;
įgyvendinti projektus, susijusius su viešuoju interesu: krašto ir valstybės sienos apsaugai; tarptautiniams oro uostams, valstybiniams aerodromams, valstybiniams jūrų uostams ir jų įrenginiams; viešosios geležinkelių infrastruktūros objektams, keliams, elektroninių ryšių infrastruktūros objektams, energetikos objektams ir jų technologiniams priklausiniams statyti, taip pat jiems eksploatuoti reikalingiems visuomenės reikmėms skirtiems inžineriniams statiniams; viešojo, regioninio ar garantinio geriamojo vandens tiekimui ir paviršinių bei buitinių nuotekų tvarkymui užtikrinti skirtos infrastruktūros atnaujinimo, griovimo ar statyboms darbams vykdyti, įskaitant vandens tiekimui ir paviršinių bei buitinių nuotekų tvarkymo infrastruktūrai eksploatuoti reikalingiems inžineriniams statiniams statyti, socialinei infrastruktūrai plėsti - švietio ir mokslo, kultūros, sveikatos apsaugos ir priežiūros, aplinkos apsaugos, socialinės apsaugos, viešosios tvarkos užtikrinimo, kūno kultūros ir sporto plėtojimo objektams statyti (įrengti) ir eksploatuoti, viešiesiems atskiriesiems želdynams kurti ir tvarkyti miestuose, miesteliuose ir kurortuose, siekiant įvykdyti viešųjų atskirųjų želdynų normas; savivaldybės infrastruktūros ir (ar) jo s aptarnavimui skirtiems statiniams; komunalinių atliekų tvarkymo objektams (sąvartynams s) statyti (įrengti) ir eksploatuoti; kapinėms ir jų priežiūrai užtikrinti reikalingų objektų statyai ir eksploatacijai; gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų (vertybių) apsaugos reikmėms; užsienio valstybių diplomatinėms atstovybėms ir konsulinėms įstaigoms, Europos Sąjungos institucijoms, jų įsteigtoms įstaigoms, tarptautinėms organizacijoms ir jų atstovybėms, kurios naudojasi privilegijomis ir imunitetais pagal Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis ir kitus teisės aktus;“. Nepritarti Žr.
Nepritarti Žr. 3 Nacionalinės žemės tarnybos pasiūlymą ir Audito komiteto pasiūlymą Nr. 4. 2. Lietuvos žemės ūkio darbuotojų profesinių sąjungų federacija, 2023-06-02 *
<...>
Dėl reformos finansavimo Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą konstatavo, jog pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją įstatymų leidėjas negali sukurti tokios teisinės situacijos, kad būtų išleidžiamas įstatymas arba kitas teisės aktas, kuriam įgyvendinti reikia lėšų, bet tokių lėšų neskiriama arba jų skiriama nepakankamai (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas). Atkreiptinas dėmesys, kad žemėtvarkos reformos vykdymui nebuvo numatytas finansavimas. Siūlome numatyti finansavimą. Atsižvelgti
sąjungų federacija, 2023-06-02 * Dėl Vyriausybės įgaliotų institucijų Žemės įstatymo (ir kituose lydimuosiuose įstatymų pakeitimų projektuose) pakeitime nėra įvardintos konkrečios institucijos, kurios vykdys žemėtvarkos funkcijas. Visos institucijos įvardintos kaip „Vyriausybės įgaliota institucija“ arba „Vyriausybės įgaliota institucija ar kitas juridinis asmuo“. Žemės įstatymo 32 straipsnio 2 dalyje yra išdėstyta 20 funkcijų, kurias vykdys Vyriausybės įgaliotos institucijos. Nėra aiškiai įvardinti institucijų pavadinimai. Tokiu būdu yra nebeaišku, kuriai Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotai institucijai bus pavesta įgyvendinti vieną ar kitą valstybinės žemės valdymo, naudojimo ir disponavimo ja funkciją. Tokios (-ių) institucijos (-ų) reikės ieškoti poįstatyminiuose teisės aktuose. Tai sukels paprastam žmogui papildomą administracinę naštą, sumaištį ir neaiškumus. Pakankamai sudėtingi žemės santykiai ir žemėtvarkos „algoritmai“ taps dar sudėtingesniais. Siūlome įstatymų projektuose vietoje
„Vyriausybės įgaliota institucija ar įstaiga“ nurodyti konkrečias
institucijas, kad pilietis, perskaitęs įstatymą, aiškiai žinotų į kurią instituciją dėl vieno ar kito klausimo turi kreiptis. Pritarti 4.
sąjungų federacija, 2023-06-02 *
<...>
Dėl finansinės naštos vartotojams nustatant servitutus Reformos dokumentuose numatyta, kad servitutus galima bus nustatinėti tik sklypuose, kuriems atlikti kadastriniai matavimai. Pavyzdžiui, jeigu servitutas turės būti nustatomas per tokius sklypus, kuriems nėra atlikti kadastriniai matavimai, servituto negalima bus nustatyti. Arba tiems kadastrinių matavimų neturintiems sklypams suinteresuotas asmuo, kuris nori nusistatyti servitutą, privalės atlikti kadastrinius matavimus kitiems asmenims už savo lėšas. Tikėtina, kad dujotiekių tinklų, elektros tinklų ir kitų inžinerinių infrastruktūrų valdytojai, finansuodami kadastrinius matavimus iš savo lėšų, tas išlaidas, finansinę naštą perkels ant vartotojų pečių. Siūlytume atsisakyti tokio modelio, kuomet norint nustatyti servitutą privalomai turės būti atlikti žemės sklypams kadastriniai matavimai.
<...>
Nepritarti Pabrėžtina, kad Audito komitetas nepritaria siūlymui atsisakyti modelio, kuomet norint nustatyti servitutą, kadastriniai matavimai turi būti atlikti. Nekilnojamojo daikto kadastriniai matavimai nėra savitikslis procesas, jis skirtas nustatyti ar patikslinti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis. Be to, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. kovo 3 d. sprendime yra pabrėžęs, kad teisės aktai nenumato galimybės administraciniu aktu keisti jau nustatytų servitutų vietos ar turinio. Siekiant nustatyti naują servitutą vietoj esančio, esamas servitutas turi būti naikinamas, o naujasis servitutas nustatomas laikantis teisės aktuose numatytos servitutų nustatymo administraciniu aktu tvarkos. Žemės įstatymas numato, jog administraciniu aktu nustatytas servitutas CK nustatytais pagrindais baigiasi, kai institucija, priėmusi sprendimą nustatyti servitutą, priima sprendimą tokį servitutą panaikinti. Taigi Žemės įstatymas vertinant servituto pasibaigimo pagrindus nukreipia į CK.
Tuo tarpu CK 4.130 straipsnio 1 dalis numato atvejus, kai nustatytas servitutas baigiasi. Servitutas gali pasibaigti tik šiame straipsnyje numatytais pagrindais (CK 4.130 straipsnio 2 dalis). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. birželio 2 d. nutartimi administracinėje byloje paliko šį sprendimą nepakeistą. Taigi, norint pakeisti nustatyto servituto ribas ir vietą, vadovaujantis CK 4.130 straipsniu, turi būti priimamas sprendimas panaikinti galiojantį servitutą ir nustatomas naujas servitutas, laikantis teisės aktuose nustatytos servitutų nustatymo tvarkos, kas bet kokiu atveju iššaukia papildomą tiek finansinę, tiek administracinę naštą. Paminėtina, kad darbo grupėje, sudarytoje aplinkos ministro 2022 m. rugsėjo 9 d. įsakymu Nr. V-151 „Dėl darbo grupės žemės valdymo ir naudojimo politikos formavimo, įgyvendinimo ir kontrolės pertvarkos antrojo etapo klausimams spręsti sudarymo“, buvo nuspręsta dėl Žemės įstatymo nuostatų pakeitimo ir pasiūlyta Žemės įstatymo 22 straipsnį papildyti 11 ir
pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai,
ŽĮ 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto 1 straipsnio 3 dalimi siūloma pakeisti Žemės įstatymo Nr. I-446 pakeitimo įstatymo Nr.
I-446 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1311 2 straipsnio 16 dalyje išdėstytą Žemės įstatymo 9 straipsnio 7 dalį, nustatant, kad „Įsiterpęs žemės plotas, esantis teritorijose, kuriose pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus numatoma formuoti vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų bei daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijų naudojimo būdo valstybinės žemės sklypus, neviršijantis 0,04 ha, kitose kitos paskirties žemės teritorijose – 0,5 ha, gali būti išnuomojamas be aukciono besiribojančių valstybinės žemės sklypų nuomininkams.“. Siūlomu teisiniu reglamentavimu nėra reikalavimo, nustatančio, kad neviršijančių dydžių įsiterpęs žemės plotas gali būti išnuomojamas be aukciono besiribojančių valstybinės žemės sklypų nuomininkams, jeigu pagal žemės sklypų formavimui taikomus reikalavimus įsiterpusiame žemės plote negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypą su privažiuojamaisiais keliais. Įtvirtinus siūlomą nustatyti teisinį reglamentavimą, tampa neaišku, kodėl keičiamoje Žemės įstatymo 9 straipsnio 7 dalyje nustatoma įsiterpusio valstybinės žemės ploto sąvoka nesutampa su Žemės įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje siūloma įtvirtinti įsiterpusio žemės ploto sąvokos apibrėžtimi. Įvertinus Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo Nr. IX-1314 pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Įsigijimo įstatymo projektas) 1 straipsniu siūlomą keisti Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo (toliau – Įsigijimo įstatymas) 4 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatą, reglamentuojančią privačių žemės sklypų savininkų pirmumo teisę be aukciono pirkti įsiterpusius valstybinės žemės ūkio paskirties žemės plotus, atkreiptinas dėmesys į tai, kad siūlomu reglamentavimu nustatyti kriterijai, kuriais vadovaujantis nustatyto dydžio valstybinės žemės ūkio paskirties žemės plotas laikomas įsiterpusiu, nesutampa ir nedera su Žemės įstatymo Nr.
I-446 2, 10, 11, 12, 13, 22, 27, 30, 34, 35, 37, 39, 40, 41, 43, 45, 46, 47, 48, 49, 50, 51, 52 straipsnių pakeitimo ir VI skyriaus papildymo 35¹ ir 35² straipsniais įstatymo projekto (toliau – Žemės įstatymo projektas) 1 straipsnio 1 dalyje siūloma Žemės įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti įsiterpusio žemės ploto sąvokos apibrėžtimi, pvz., Įsigijimo įstatymo projekto 1 straipsniu siūlomoje keisti Įsigijimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatoje stabiliu kraštovaizdžio objektu papildomai nurodyti geležinkeliai; miškų plotai įvardijami „miškų sklypai (plotai)“; Žemės įstatymo projekto 1 straipsnio 1 dalyje išdėstytoje Žemės įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje siūlomoje įtvirtinti įsiterpusio žemės ploto sąvokos apibrėžtyje nėra kriterijaus, nustatančio, kad įsiterpusiu nustatyto dydžio žemės plotu laikomas valstybinės žemės plotas, kuriame negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo su privažiuojamuoju keliu – siūlomu teisiniu reglamentavimu taikomas reikalavimas tik įsiterpusiam žemės plotui, kuriame negalima suformuoti atskiro žemės sklypo.
Įvertinę tai, kad įsiterpusio žemės ploto sąvoka yra būdinga valstybinės žemės pardavimo ir nuomos teisiniams santykiams, siekdami vienodo ir aiškaus reguliavimo, siūlome:
<...>
Pritarti 2.
Nacionalinė žemės tarnyba, 2023-05-312
Žemės įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo Žemės įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad „Valstybinės žemės sklype ar jo dalyje, išnuomotame esamiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti, naujų statinių ar įrenginių statyba ir (ar) esamų rekonstravimas galimi tik tuo atveju, jeigu nauji statiniai ar įrenginiai statomi ir (ar) esami rekonstruojami neviršijant valstybinės žemės sklypo ar jo dalies dydžio, teisės aktų nustatyta tvarka nustatyto esamiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal jų paskirtį. Kai valstybinės žemės nuomininkas, pageidauja įgyvendinti galimybę statyti naujus ir (ar) rekonstruoti esamus statinius ir
(ar) įrenginius ne visame nuomojamame valstybinės žemės sklype, o tik jo dalyje, ši žemės sklypo dalis, nustatoma vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumente, statinio projekte arba valstybinės žemės patikėtinio sprendimu Vyriausybės nustatyta tvarka, kai šiuose dokumentuose ji nebuvo nustatyta.“ Šia teisės norma siekiama reglamentuoti atvejus, kai valstybinės žemės sklype yra keli savarankiški statiniai ir kai, vadovaujantis nustatytu teisiniu reguliavimu, kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui eksploatuoti turi būti išskirta valstybinės žemės sklypo dalis arba valstybinės žemės sklype esantis statinys priklauso bendraturčiams bendrosios dalinės nuosavybės teise.
Pažymime, kad be aukciono išnuomojamas valstybinės žemės sklypas esamiems statiniams funkcionuoti, o ne būsimų statinių statybai, todėl valstybinės žemės sklypo dalys, kuriose valstybinės žemės nuomininkas galės įgyvendinti teisę statyti naujus ar rekonstruoti esamus statinius, turi būti nustatomos pagal tai, kokia žemės sklypo dalis yra reikalinga savarankiškam statiniui su priklausiniais eksploatuoti. Ši žemės sklypo dalis negali būti didinama kito statinio ir jo priklausinių, kurių savininkas neketina rekonstruoti ar statyti naujų statinių, žemės sklypo dalies sąskaita. Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, siūlome patikslinti Žemės įstatymo 10 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Valstybinės žemės sklype ar jo dalyje, išnuomotame esamiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti, naujų statinių ar įrenginių statyba ir (ar) esamų rekonstravimas galimi tik tuo atveju, jeigu nauji statiniai ar įrenginiai statomi ir (ar) esami rekonstruojami neviršijant valstybinės žemės sklypo ar jo dalies dydžio, teisės aktų nustatyta tvarka nustatyto esamiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal jų paskirtį.
Kai pagal teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą keliems savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ar įrenginiams, Nekilnojamojo turto registre įregistruotiems atskirais objektais (pagrindiniais daiktais), eksploatuoti suformuotas vienas valstybinės žemės sklypas, kiekvieno statinio ar įrenginio savininkas, o jeigu statinys ar įrenginys priklauso keliems asmenims, – statinio ar įrenginio bendraturčiai gali įgyvendinti galimybę statyti naujus ir (ar) rekonstruoti esamus statinius ir (ar) įrenginius neviršijant kiekvieno statinio ar įrenginio savininkui ar bendraturčiui, kai statinys ar įrenginys priklauso keliems asmenims, išnuomotos valstybinės žemės sklypo dalies ploto, neįskaitant valstybinės žemės sklypo dalies, skirtos naudoti bendrai.“
3Nacionalinė žemės tarnyba,
2023-05-312
Žemės įstatymo projekto 2 straipsniu siūloma pakeisti Žemės įstatymo 10 straipsnio
atlyginimas už galimybę statyti valstybinėje žemėje, išnuomotoje Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte nustatytu atveju, būtų nemokamas.
Minėto straipsnio 7 dalies 2 punkte siūloma reglamentuoti, kad ,,atlyginimas už galimybę statyti valstybinėje žemėje nemokamas siekiant įgyvendinti projektus, susijusius su viešuoju interesu: krašto ir valstybės sienos apsaugai; tarptautiniams oro uostams, valstybiniams aerodromams, valstybiniams jūrų uostams ir jų įrenginiams; viešosios geležinkelių infrastruktūros objektams, keliams, elektroninių ryšių infrastruktūros objektams, energetikos objektams ir jų technologiniams priklausiniams statyti, taip pat jiems eksploatuoti reikalingiems visuomenės reikmėms skirtiems inžineriniams statiniams; socialinei infrastruktūrai plėsti – švietimo ir mokslo, kultūros, sveikatos apsaugos ir priežiūros, aplinkos apsaugos, socialinės apsaugos, viešosios tvarkos užtikrinimo, kūno kultūros ir sporto plėtojimo objektams statyti (įrengti) ir eksploatuoti, viešiesiems atskiriesiems želdynams kurti ir tvarkyti miestuose, miesteliuose ir kurortuose, siekiant įvykdyti viešųjų atskirųjų želdynų normas; savivaldybės infrastruktūros ir (ar) jos aptarnavimui skirtiems statiniams; komunalinių atliekų tvarkymo objektams (sąvartynams) statyti (įrengti) ir eksploatuoti; kapinėms ir jų priežiūrai užtikrinti reikalingų objektų statybai ir eksploatacijai; gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų (vertybių) apsaugos reikmėms; užsienio valstybių diplomatinėms atstovybėms ir konsulinėms įstaigoms, Europos Sąjungos institucijoms, jų įsteigtoms įstaigoms, tarptautinėms organizacijoms ir jų atstovybėms, kurios naudojasi privilegijomis ir imunitetais pagal Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis ir kitus teisės aktus.“ Žemės įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybinės žemės sklypai perduodami savivaldybėms patikėjimo teise: Vyriausybės nustatyta tvarka Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimu, suderintu su Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, šioms reikmėms: viešosios paskirties rekreacijai ir poilsiui; viešojo naudojimo poilsio objektams; gatvėms ir vietiniams keliams; komunaliniams inžineriniams tinklams tiesti ir (ar) eksploatuoti; gyvenamiesiems namams statyti ir (ar) eksploatuoti; ūkinei komercinei veiklai; kapinių priežiūrai; piliakalnių ir kitų nekilnojamųjų kultūros vertybių tvarkymui ir apsaugai;
Vyriausybės nutarimu kitoms reikmėms, nenumatytoms šio straipsnio 2 dalies 1 punkte ir įtvirtintoms įstatymuose.
Minėto straipsnio 7 dalies 2 punkte siūloma reglamentuoti, kad ,,atlyginimas už galimybę statyti valstybinėje žemėje nemokamas siekiant įgyvendinti projektus, susijusius su viešuoju interesu: krašto ir valstybės sienos apsaugai; tarptautiniams oro uostams, valstybiniams aerodromams, valstybiniams jūrų uostams ir jų įrenginiams; viešosios geležinkelių infrastruktūros objektams, keliams, elektroninių ryšių infrastruktūros objektams, energetikos objektams ir jų technologiniams priklausiniams statyti, taip pat jiems eksploatuoti reikalingiems visuomenės reikmėms skirtiems inžineriniams statiniams; socialinei infrastruktūrai plėsti – švietimo ir mokslo, kultūros, sveikatos apsaugos ir priežiūros, aplinkos apsaugos, socialinės apsaugos, viešosios tvarkos užtikrinimo, kūno kultūros ir sporto plėtojimo objektams statyti (įrengti) ir eksploatuoti, viešiesiems atskiriesiems želdynams kurti ir tvarkyti miestuose, miesteliuose ir kurortuose, siekiant įvykdyti viešųjų atskirųjų želdynų normas; savivaldybės infrastruktūros ir (ar) jos aptarnavimui skirtiems statiniams; komunalinių atliekų tvarkymo objektams (sąvartynams) statyti (įrengti) ir eksploatuoti; kapinėms ir jų priežiūrai užtikrinti reikalingų objektų statybai ir eksploatacijai; gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų (vertybių) apsaugos reikmėms; užsienio valstybių diplomatinėms atstovybėms ir konsulinėms įstaigoms, Europos Sąjungos institucijoms, jų įsteigtoms įstaigoms, tarptautinėms organizacijoms ir jų atstovybėms, kurios naudojasi privilegijomis ir imunitetais pagal Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis ir kitus teisės aktus.“ Žemės įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybinės žemės sklypai perduodami savivaldybėms patikėjimo teise: Vyriausybės nustatyta tvarka Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimu, suderintu su Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, šioms reikmėms: viešosios paskirties rekreacijai ir poilsiui; viešojo naudojimo poilsio objektams; gatvėms ir vietiniams keliams; komunaliniams inžineriniams tinklams tiesti ir (ar) eksploatuoti; gyvenamiesiems namams statyti ir (ar) eksploatuoti; ūkinei komercinei veiklai; kapinių priežiūrai; piliakalnių ir kitų nekilnojamųjų kultūros vertybių tvarkymui ir apsaugai;
Vyriausybės nutarimu kitoms reikmėms, nenumatytoms šio straipsnio 2 dalies 1 punkte ir įtvirtintoms įstatymuose. Žemės įstatymo 7 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama, kad: Vyriausybės nutarimais valstybinės miško žemės sklypai perduodami patikėjimo teise Miškų įstatymo nustatytiems subjektams valstybinėms funkcijoms atlikti; valstybinės žemės sklypai Vyriausybės nutarimais gali būti perduodami patikėjimo teise ir kitiems Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme nurodytiems subjektams, kai įstatymais jiems priskiriamos valstybinės funkcijos.
Valstybinės žemės sklypai, reikalingi viešosios transporto infrastruktūros valdytojo veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose nustatytoms valstybinėms funkcijoms atlikti, perduodami patikėjimo teise viešosios transporto infrastruktūros valdytojui Vyriausybės nustatyta tvarka Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimu, suderintu su Aplinkos ministerija, jeigu tai nustatyta viešosios transporto infrastruktūros valdytojo veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose (Žemės įstatymo 7 straipsnio 4 dalis). Vadovaujantis Žemės įstatymo 7 straipsnio 13 dalimi, valstybinės žemės patikėtiniai privalo valdyti, naudoti jiems patikėjimo teise perduotą žemę ir ja disponuoti šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis visuomeninei naudai. Žemės įstatymo 8 straipsnis reglamentuoja valstybinės žemės perdavimo neatlygintinai ja naudotis (panaudos) teisinius santykius. Pagal minėto straipsnio 1 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą, valstybinės žemės panaudos sutartimis valstybinė žemė perduodama laikinai neatlygintinai naudotis valstybės institucijoms, savivaldybėms, miškų urėdijai, valstybinių rezervatų direkcijoms, valstybinių parkų direkcijoms, kitoms iš valstybės ar savivaldybių biudžetų išlaikomoms įstaigoms, viešosioms įstaigoms valstybės ir savivaldybių funkcijoms atlikti (Žemės įstatymo 8 straipsnio 5 dalis). Asmenys, kuriems valstybinės žemės sklypai perduoti neatlygintinai naudotis, negali jų perduoti naudotis kitiems asmenims (Žemės įstatymo 8 straipsnio 6 dalis).
Vadovaujantis Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktu, valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jeigu ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus ir neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui); valstybinės žemės sklypai, užstatyti fizinių ar juridinių asmenų nuomojamais statiniais ar įrenginiais, išnuomojami tik šių statinių ar įrenginių nuomos terminui; valstybinės žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį Vadovaujantis aptartu Žemės įstatymo 7, 8 ir 9 straipsniuose nustatytu teisiniu reglamentavimu, pažymėtina, kad Žemės įstatymo projekto 2 straipsniu Žemės įstatymo 10 straipsnio 7 dalyje 2–4 punktuose siūlomi papildyti atvejai, nepatenka į Žemės įstatymo 9 straipsnio
sektoriaus projektams įgyvendinti, patikėjimo teise perduodama valdyti kitiems valstybinės žemės patikėtiniams (Žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 2–6 punktai, 2 ir 4 dalys) visuomenės reikmėms tenkinti (pavyzdžiui, viešosios paskirties rekreacijai ir poilsiui, viešojo naudojimo poilsio objektams, gatvėms ir vietiniams keliams, komunaliniams inžineriniams tinklams tiesti ir (ar) eksploatuoti, kapinių priežiūrai ir kt.) arba valstybinėms funkcijoms atlikti, taip pat valstybinė žemė valstybės institucijoms, savivaldybėms, miškų urėdijai, valstybinių rezervatų direkcijoms, valstybinių parkų direkcijoms, kitoms iš valstybės ar savivaldybių biudžetų išlaikomoms įstaigoms, tradicinėms religinėms bendruomenėms ir bendrijoms, viešosioms įstaigoms, kurios pagal Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymą laikomos viešojo sektoriaus subjektais, išskyrus tradicines religines bendruomenes ir bendrijas, perduodama neatlygintinai naudotis tik valstybės ir savivaldybių funkcijoms atlikti, o ne lengvatine tvarka, t. y. be aukciono išnuomojama (Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkto nustatyta tvarka).
Vadovaujantis Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktu, valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jeigu ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus ir neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui); valstybinės žemės sklypai, užstatyti fizinių ar juridinių asmenų nuomojamais statiniais ar įrenginiais, išnuomojami tik šių statinių ar įrenginių nuomos terminui; valstybinės žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį Vadovaujantis aptartu Žemės įstatymo 7, 8 ir 9 straipsniuose nustatytu teisiniu reglamentavimu, pažymėtina, kad Žemės įstatymo projekto 2 straipsniu Žemės įstatymo 10 straipsnio 7 dalyje 2–4 punktuose siūlomi papildyti atvejai, nepatenka į Žemės įstatymo 9 straipsnio
sektoriaus projektams įgyvendinti, patikėjimo teise perduodama valdyti kitiems valstybinės žemės patikėtiniams (Žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 2–6 punktai, 2 ir 4 dalys) visuomenės reikmėms tenkinti (pavyzdžiui, viešosios paskirties rekreacijai ir poilsiui, viešojo naudojimo poilsio objektams, gatvėms ir vietiniams keliams, komunaliniams inžineriniams tinklams tiesti ir (ar) eksploatuoti, kapinių priežiūrai ir kt.) arba valstybinėms funkcijoms atlikti, taip pat valstybinė žemė valstybės institucijoms, savivaldybėms, miškų urėdijai, valstybinių rezervatų direkcijoms, valstybinių parkų direkcijoms, kitoms iš valstybės ar savivaldybių biudžetų išlaikomoms įstaigoms, tradicinėms religinėms bendruomenėms ir bendrijoms, viešosioms įstaigoms, kurios pagal Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymą laikomos viešojo sektoriaus subjektais, išskyrus tradicines religines bendruomenes ir bendrijas, perduodama neatlygintinai naudotis tik valstybės ir savivaldybių funkcijoms atlikti, o ne lengvatine tvarka, t. y. be aukciono išnuomojama (Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkto nustatyta tvarka). Atkreiptinas dėmesys, kad Žemės įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 2 punkte nurodyti švietimo ir mokslo, sveikatos priežiūros, kūno kultūros ir sporto plėtojimo objektai gali būti statomi (įrengiami) ir eksploatuojami privačių asmenų, kurie vykdo ar ketina vykdyti ūkinę komercinę veiklą ir gauti pelną, t. y., ne tik tenkinant viešąjį interesą.
Todėl neaišku, kodėl aptartais atvejais siūloma nustatyti, kad atlyginimas už galimybę statyti valstybinėje žemėje nebus mokamas, nors aptartais atvejais valstybinė žemė bus išnuomota lengvatine tvarka, t. y., be aukciono Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte nustatyta tvarka, fiziniams ar juridiniams asmenims, vykdantiems ar siekiantiems vykdyti ūkinę komercinę veiklą. Kitais atvejais, kaip minėta, valstybinė žemė perduodama naudotis kitais nei Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte nustatytais pagrindais, todėl mokesčio priedas už teisę statyti netaikomas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Žemės įstatymo projekto 2 straipsniu Žemės įstatymo 10 straipsnio
neatitinka aptartų Žemės įstatymo 7, 8 ir 9 straipsnių nuostatų. Pritarti Žr. Audito komiteto pasiūlymą Nr. 4. 4. Specialiųjų tyrimų tarnyba, 2023-06-052
pasiūlymai:
viešajam interesui įvertinimo procedūros. Viešojo intereso sąvoka teisės aktais nereglamentuota, yra kintanti ir vertinamojo pobūdžio. Pagal nacionalinę teisę dėl atitikties viešajam interesui /viešojo intereso pažeidimus sprendžia tik teismas, tuo tarpu pagal Projektą tai galimai darytų savivaldybės administracijos atstovai.
Projekto 2 straipsniu siūlomas Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – Įstatymas) 10 straipsnio 7 dalies 2 punktas numato, kad „Atlyginimas už galimybę statyti valstybinėje žemėje nemokamas: <...> 2) siekiant įgyvendinti projektus, susijusius su viešuoju interesu: krašto ir valstybės sienos apsaugai; tarptautiniams oro uostams, valstybiniams aerodromams, valstybiniams jūrų uostams ir jų įrenginiams; viešosios geležinkelių infrastruktūros objektams, keliams, elektroninių ryšių infrastruktūros objektams, energetikos objektams ir jų technologiniams priklausiniams statyti, taip pat jiems eksploatuoti reikalingiems visuomenės reikmėms skirtiems inžineriniams statiniams; socialinei infrastruktūrai plėsti – švietimo ir mokslo, kultūros, sveikatos apsaugos ir priežiūros, aplinkos apsaugos, socialinės apsaugos, viešosios tvarkos užtikrinimo, kūno kultūros ir sporto plėtojimo objektams statyti (įrengti) ir eksploatuoti <...>“. 1.1.1. Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, minėtos Projekto nuostatos svarstytinos tuo aspektu, kad pagal Projektu siūlomų nuostatų konstrukciją atskirais atvejais turėtų būti privalomas įvertinimas ir /ar sprendimo priėmimas, ar konkrečių projektų įgyvendinimas /konkrečių objektų statyba atitinka viešąjį interesą ar ne, pavyzdžiui: pagal Projektą reikalavimas sumokėti atlyginimą už galimybę statyti valstybinėje žemėje (toliau – reikalavimas sumokėti atlyginimą) nebūtų taikomas energetikos objektų ir jų technologinių priklausinių statybos atvejais, tačiau tokie objektai gali būti nesusiję (arba būti susiję tik iš dalies) su viešojo intereso tenkinimu, tačiau susiję su privačiais arba siaurų interesų grupių interesais ir kt..
Taigi, manytume, kad atskirų objektų (numatytų Projektu siūlomose nuostatose) statybos atvejais, kai būtų siekiama pasinaudoti Projektu numatoma išimtimi, turėtų būti įvertinama, ar objekto statyba atitinka viešąjį interesą. Tačiau nei iš Projekto, nei iš lydinčiųjų dokumentų neaišku, ar bus /turėtų būti taikoma projektų /objektų atitikties viešajam interesui identifikavimo ir konstatavimo procedūra, kas ir kokia tvarka tai atliktų, kaip turėtų būti užtikrinamas tokių procedūrų teisėtumas ir pan. Atsižvelgdami į tai manytume, kad egzistuoja rizika, kad įgyvendinant Projektu siūlomas nuostatas sprendimus priimantys subjektai arba neatliks projektų /objektų atitikties viešajam interesui vertinimo; arba tai atliks formaliai; arba Projektu siūlomas nuostatas interpretuos tame kontekste, kad Įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 2 punkte numatytų statybos projektų /objektų statyba jau savaime laikytina viešąjį interesą atitinkančia statyba (pavyzdžiui: kad bet kokių energetikos objektų ir jų technologinių priklausinių statymas savaime yra susijęs su viešaisiais interesais). 1.1.2.
projektų /objektų atitikties viešajam interesui įvertinimo procedūros gali būti aktualios ir tuo požiūriu, kad pagal Projekto nuostatas reikalavimas sumokėti atlyginimą galėtų būtų netaikomas privatiems socialinės infrastruktūros objektams: atkreiptinas dėmesys, kad pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 14 dalies nuostatas nepriklausomai nuo nuosavybės formos[1] socialinės infrastruktūros objektams priskiriami įvairios paskirties[2] viešojo naudojimo objektai. Taigi, manytume, kad atskirais atvejais (ypatingai, kai socialinei infrastruktūrai priskirtinas objektas yra privatus) sprendimai dėl objekto atitikties viešajam interesui arba reikalavimo sumokėti atlyginimą netaikymo visuomenėje gali būti vertinami itin jautriai ir sukelti regimybę dėl jų neskaidrumo. Manytume, kad šiuo atveju taip pat aktualu gali būti tai, kad Projektu numatoma galimybė netaikyti reikalavimo sumokėti atlyginimą privačių statybų projektams /objektams gali būti susijusi su korupcinio pobūdžio veiksmų ir interesų konflikto rizikos padidėjimu (pavyzdžiui: kadangi reikalavimo sumokėti atlyginimą netaikymas statytojui leistų išvengti ženklių finansinių išlaidų, galimi neteisėti jo veiksmai siekiant padaryti poveiki sprendimus (dėl reikalavimo netaikymo) priimantiems subjektams). 1.1.3. Šiuo atveju svarbu yra tai, kad nacionalinėje teisėje nėra aiškiai apibrėžtos viešojo intereso sąvokos, o pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą viešojo intereso sąvoka yra vertinamojo pobūdžio, kurios turinys negali būti iš anksto apibrėžtas ir gali būti atskleidžiamas tik analizuojant konkrečias faktines aplinkybes ir aiškinant bei taikant joms konkrečias teisės normas[3].
Be to, viešojo intereso gynimo instituto ypatybė yra ta, kad net viešąjį interesą ginančioms institucijoms suteikti įgaliojimai tik preziumuoti[4] viešojo intereso pažeidimus, tačiau tai, ar konkretus interesas laikytinas viešuoju ir ar yra padarytas jo pažeidimas, atsižvelgiant į tarpusavyje susijusių aplinkybių visumą kiekvienu atveju padaryti gali tik teismas. Specialiųjų tyrimų tarnyba, atsižvelgdama į aukščiau išdėstytą manytų, kad vertinamasis Projektu siūlomų nuostatų taikymo aspektas (kada nesant aiškaus teisinio reglamentavimo įgyvendinant Projektu siūlomas nuostatas sprendimus priimantysis subjektas turėtų įvertinti ir nustatyti, ar Projektas /objektas atitinka viešąjį interesą ar ne) gali būti vertinamas kaip korupcijos rizikos veiksnys, sudarantis sąlygas sprendimus priimančių subjektų diskrecijai (t. y. sudarantis sąlygas savo nuožiūra, galimai neobjektyviai ir nepagrįstai spręsti, ar Projektu siūlomos nuostatos dėl reikalavimo sumokėti atlyginimą netaikymo gali būti taikomos ar ne). Atsižvelgdami į tai, kad minėtos Projekto nuostatos susijusios su valstybės ir viešaisiais interesais, o taip pat turtiniais valstybės klausimais (nepagrįstas atleidimas nuo atlyginimo statyti valstybinėje žemėje sumokėjimo lemtų, kad valstybė negaus pajamų), manytume, kad egzistuoja rizika, kad nepakankamas teisinis reglamentavimas šioms vertybėms gali turėti neigiamų padarinių. Pritarti Žr. Audito komiteto pasiūlymą Nr. 4. 5. Specialiųjų tyrimų tarnyba, 2023-06-052
antikorupcinės pastabos ir pasiūlymai: 2.1.
Projekto nuostatomis savivaldybėms sudaromos diskrecinės teisės (savo nuožiūra) spręsti, kokiais atvejais subjektai bus atleidžiami nuo atlyginimo dalies sumokėjimo už teisę statyti. Sudaromos sąlygos skirtingai Projektu siūlomų nuostatų įgyvendinimo skirtingose savivaldybėse praktikai, o savivaldybių priimtų sprendimų teisėtumas /pagrįstumas (nesant įstatyminiame lygmenyje nustatytų kriterijų) iš esmės nepaneigiamas. Projekto 2 straipsniu siūlomos Įstatymo 10 straipsnio 9 dalies nuostatos numato, kad: „Savivaldybės, kaip valstybinės žemės patikėtinės, turi teisę atleisti subjektus nuo Žemės įstatymo 10 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatyto atlyginimo už galimybę statyti valstybinėje žemėje statinius dalies sumokėjimo į savivaldybės biudžetą. Šiems atvejams savivaldybės taryba savo sprendimu nustatytų atskirą tvarką ir kriterijus, kai atlyginimas už galimybę statyti valstybinėje žemėje statinius gali būti nemokamas“. Nors minėtomis nuostatomis iš dalies atsižvelgta į Specialiųjų tyrimų tarnybos pastabas (bet ne siūlymus), pateiktas 2023-04-11 d. antikorupcinio vertinimo išvadoje Nr. 4-01-2897 „Dėl Žemės įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1311 1 ir 2 straipsnių pakeitimo įstatymo ir kartu teikiamų įstatymų projektų (TAIS Nr. 23-2543; 23-2546; 23-2548; 23-2550 ir 23-2553)“ teiktas pirminiam Projekto variantui[5], Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, minėtos Projekto nuostatos yra svarstytinos keletu aspektų:
/ar kriterijų, kuriems esant savivaldybės galėtų priimti sprendimus dėl subjektų atleidimo nuo atlyginimo už teisę statyti valstybinėje žemėje sumokėjimo, todėl savivaldybėms būtų suteikiama diskrecinė teisė savo nuožiūra spręsti dėl tokių atvejų konkretizavimo.
Be to, įgyvendinant minėtas Projektu siūlomas nuostatas ir savivaldybėms konkretizavus atvejus, kada savivaldybė galėtų priimti sprendimus dėl atleidimo nuo atlyginimo dalies sumokėjimo į savivaldybės biudžetą, tokio sprendimo teisėtumas iš esmės (kadangi įstatymas neapibrėžtų tokių atvejų kriterijus) negalėtų būti paneigiamas. Specialiųjų tyrimų tarnyba šiuo atveju atkreipia dėmesį į šį (galimai antikorupciniu pobūdžiu ydingo) teisinio reglamentavimo pavyzdį: Projekto siūlymams analogišką teisinį reglamentavimą nustato Lietuvos Respublikos savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymo 15 straipsnio 4 dalis, numatanti, kad „Savivaldybės taryba savo sprendimu, vadovaudamasi savo nustatyta tvarka ir pagal savo patvirtintus kriterijus, gali nustatyti kitus <...> numatytus atvejus, kai savivaldybės infrastruktūros plėtros įmoka nemokama“. Įgyvendinant minėtas nuostatas Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2020 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. 1-815 patvirtino Vilniaus miesto savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos mokėjimo ir atleidimo nuo jos, kriterijų, pagal kuriuos nustatoma, kada Savivaldybės infrastruktūros plėtros įmoka nemokama arba mokama dalimis, tvarkos aprašą[6]. Pagal minėto aprašo
nuostatas nuo savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos atleidžiami statytojai, kurie stato (mūsų nuomone) su siaurų interesų grupių poreikių (taip pat turinčių ir prabangos požymių, todėl prieinamų tik atskirų kategorijų asmenims arba jų grupėms) užtikrinimu susijusius sporto paskirties pastatus (pavyzdžiui: jachtklubus, šaudyklas).
Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, nors tokie objektai galimai ir yra visuomeninės paskirties (t. y. jais gali naudotis visuomenė), tačiau dėl veiklos /teikiamų paslaugų pobūdžio jais naudotis gali itin siauros interesų grupės. Tačiau šiuo atveju taip pat svarbu, kad tokius objektus atleidus nuo infrastruktūros plėtros mokesčio, šiems objektams reikalinga infrastruktūra būtų įrengiama iš savivaldybės lėšų (t. y. savivaldybės biudžeto ar kitų asmenų sumokėtų infrastruktūros plėtros įmokų). 2.1.2. Kadangi Projekto priėmimo atveju kiekvienai savivaldybei būtų suteikiama diskrecinė teisė savo nuožiūra reglamentuoti atleidimo nuo atlyginimo už galimybę statyti valstybinėje žemėje statinius dalies sumokėjimo į savivaldybės biudžetą tvarką ir kriterijus, Projekto nuostatos sudarytų sąlygas skirtingai Projektu siūlomų nuostatų įgyvendinimo skirtingose savivaldybėse praktikai, o tai laikytina korupcijos rizikos veiksniu.
<...>
Pritarti Žr. Audito komiteto pasiūlymą Nr. 6. 6. Nacionalinė žemės tarnyba, 2023-05-313
punkte nustatyta, kad valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, jeigu jie įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ir neviršija Vyriausybės nustatyto dydžio, – šių sklypų savininkams. Žemės įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo Žemės įstatymo 2 straipsnio 2 dalimi siūloma nustatyti, kad ,,įsiterpęs žemės plotas – Žemės ar Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo, ar Miškų įstatymų nustatytus dydžio reikalavimus atitinkantis valstybinės žemės plotas<...>“.
Atsižvelgdami į tai, siūlome keisti Žemės įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 4 punktą ir įrašyti konkretų įsiterpusio parduodamo žemės ploto dydį, o ne pavesti tokį dydį nustatyti
7Nacionalinė žemės tarnyba,
2023-05-316
servitutų nustatymo nuo 2024-01-01 miestų ir miestelių teritorijose esančios valstybinės žemės sklypas sudarinės savivaldybės, o Žemės įstatyme joms paliekama diskrecijos teisė susitarti dėl kompensacijos už nustatomą servitutą dydžio, manome, kad nesant aiškių kriterijų ar atskiros tvarkos, reglamentuojančios, kaip savivaldybė turėtų skaičiuoti ir vertinti atsirasiančius nuostolius už valstybinėje žemėje nustatomus servitutus, siūlome reglamentuoti, kad valstybinės žemės patikėtiniams nustatant servitutus sandoriu kompensacijos, mokamos už naudojimąsi sandoriu nustatytu servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui dydis apskaičiuojamas Vyriausybės nustatyta tvarka, jeigu kituose įstatymuose nenustatyta kitaip. Pritarti
8Nacionalinė žemės tarnyba,
2023-05-318
įstatymo projekto 8 straipsnio 2 dalimi siūloma papildyti Žemės įstatymo 30 straipsnį 5 dalimi, kurioje būtų reglamentuojama valstybinės žemės sklypų, esančių pramonės įmonės apsaugos zonose, besiribojančių su žemės sklypais, kuriuose veikia pramonės įmonė, pirmumo teise rinkos sąlygomis pardavimo ar išnuomojimo pramonės įmonėms atsinaujinančiųjų energijos išteklių plėtrai tvarka.
Tačiau atkreipiame dėmesį, kad Žemės įstatymo projekto 8 straipsnio 2 dalimi siūlomas papildyti Žemės įstatymo 30 straipsnis reglamentuoja pirmumo teisės pirkti parduodamą privačią žemę įgyvendinimo teisinius santykius, todėl darytina išvada, kad Žemės įstatymo 30 straipsnio 5 dalyje siūlomos įtvirtinti nuostatos nėra Žemės įstatymo 30 straipsnio reguliavimo dalykas. Žemės įstatymo 30 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, kad: „Šiuose sklypuose įrengtuose energijos iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių gamybos įrenginiuose pagaminta energija turi būti panaudojama pramonės įmonių reikmėms ir (ar) ūkio poreikiams. Prašymas išduoti leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai arba elektrinės prijungimo prie energetikos tinklų prijungimo sąlygas tinklų operatoriui, kai leidimas plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus nereikalingas, turi būti pateiktas ne vėliau nei per 6 mėnesius nuo žemės sklypo pirkimo-pardavimo ar nuomos sutarties pasirašymo dienos.
Kai energijos iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių gamybos įrenginiams taikomos planuojamos ūkinės veiklos atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo ir (ar) planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procedūros, ne vėliau nei per
nuo žemės sklypo pirkimo-pardavimo ar nuomos sutarties pasirašymo dienos organizuojamos atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo ir (ar) planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procedūros, o prašymas išduoti leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus arba elektrinės prijungimo prie energetikos tinklų prijungimo sąlygas, kai leidimas plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus nereikalingas, turi būti pateiktas ne vėliau nei per 30 kalendorinių dienų nuo atsakingos institucijos galiojančio teigiamo sprendimo dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių, kai turi būti atliktos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procedūros, priėmimo dienos.“ Žemės įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad Žemės įstatymas nustato žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo santykius bei žemės tvarkymą ir administravimą Lietuvos Respublikos teritorijoje, jos išskirtinėje ekonominėje zonoje ir kontinentiniame šelfe Baltijos jūroje.
Kai energijos iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių gamybos įrenginiams taikomos planuojamos ūkinės veiklos atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo ir (ar) planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procedūros, ne vėliau nei per
nuo žemės sklypo pirkimo-pardavimo ar nuomos sutarties pasirašymo dienos organizuojamos atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo ir (ar) planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procedūros, o prašymas išduoti leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus arba elektrinės prijungimo prie energetikos tinklų prijungimo sąlygas, kai leidimas plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus nereikalingas, turi būti pateiktas ne vėliau nei per 30 kalendorinių dienų nuo atsakingos institucijos galiojančio teigiamo sprendimo dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių, kai turi būti atliktos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procedūros, priėmimo dienos.“ Žemės įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad Žemės įstatymas nustato žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo santykius bei žemės tvarkymą ir administravimą Lietuvos Respublikos teritorijoje, jos išskirtinėje ekonominėje zonoje ir kontinentiniame šelfe Baltijos jūroje. Kadangi Žemės įstatymo projekto 8 straipsnio 2 dalimi siūlomoje papildyti Žemės įstatymo 30 straipsnį 5 dalyje siūloma įtvirtinti nuostatas, kuriomis būtų reglamentuojama, kokioms reikmėms ir poreikiams tenkinti turi būti panaudota žemės sklypuose įrengtuose energijos iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių gamybos įrenginiuose pagaminta energija, taip pat siūloma įtvirtinti nuostatas, reglamentuojančias energijos iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių gamybos įrenginiams taikomos planuojamos ūkinės veiklos atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo ir (ar) planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procedūrų atlikimo tvarką, darytina išvada, kad minėtos nuostatos nėra Žemės įstatymo reguliavimo dalykas.
Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, siūlome šios nuostatos atsisakyti. Pritarti iš dalies Argumentai: Pritartina Nacionalinės žemės tarybos ir Seimo kanceliarijos Teisės departamento 25 pastabai, kad Projekto 8 straipsnio 2 dalimi siūlomi Žemės įstatymo pakeitimai dėstytini Žemės įstatymą papildant nauju straipsniu, o ne pildant 30 straipsnį, reglamentuojantį pirmumo teisę pirkti valstybinę žemę. Pastebėtina, kad galiojančio Žemės įstatymo 30 straipsnis reglamentuoja žemės sklypų išnuomojimą ir perleidimą užsienio valstybių diplomatinėms atstovybėms ir konsulinėms įstaigoms įkurti, užsienio valstybių Lietuvos Respublikos teritorijoje įsigytų nuosavybėn žemės sklypų perleidimą. Todėl siūlytina Projekto 8 straipsnio 2 dalimi teikiamus pakeitimus dėstyti Žemės įstatymą papildant nauju straipsniu „30¹ straipsnis. Valstybinės žemės sklypų išnuomojimas ir perleidimas pramonės įmonėms atsinaujinančiųjų energijos išteklių plėtrai.“ 9.
Nacionalinė žemės tarnyba, 2023-05-3111 (35¹) Žemės įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo Žemės įstatymo 2 straipsnio 33 dalyje siūloma įvesti žemėtvarkos sąvoką (su žemės nuosavybe ir žemės naudojimu susiję visuomeniniai santykiai, apimantys žemės naudojimo planavimą, žemėtvarkos projektų rengimą ir įgyvendinimą, žemės nuosavybės ir naudojimo teisių apsaugą, valstybinę žemės naudojimo priežiūrą). Pagal siūlomą apibrėžimą savivaldybių kompetencija valstybinės žemės, perduotos joms patikėjimo teise, valdymas, naudojimas ir disponavimas ja taip pat priskirtinas žemėtvarkai. Žemės įstatymo projekto 11 straipsnio 1 dalimi siūloma Žemės įstatymo VI skyrių papildyti 35¹ straipsniu, reglamentuojančiu prašymų ir skundų nagrinėjimo žemėtvarkos srityje tvarką. Žemės įstatymo 35¹ straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad prašymai ar skundai Vyriausybės įgaliotai institucijai pateikiami per 20 darbo dienų nuo skundžiamo Vyriausybės įgaliotos institucijos sprendimo žemėtvarkos srityje įteikimo asmeniui, atliktų veiksmų ar atsisakymo juos atlikti (neveikimo) dienos. Kadangi tiek institucija, kurios sprendimas skundžiamas, tiek institucija, kuriai šis sprendimas skundžiamas, įvardytos vienodai – Vyriausybės įgaliota institucija, pirmiausia, kyla klausimas, ar Vyriausybės įgaliota institucija, kuri priėmė sprendimą žemėtvarkos srityje, ir Vyriausybės įgaliota institucija, kuriai pateikiami skundai dėl jos priimtų sprendimų žemėtvarkos srityje, yra tos pačios institucijos. Antra, kaip jau minėta, savivaldybės taip pat priima sprendimus žemėtvarkos srityje, tačiau manytina, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutarimu negalėtų nustatyti institucijos, kuriai būtų suteikta teisė nagrinėti skundus dėl savivaldybių institucijų priimtų sprendimų žemėtvarkos srityje, nes tai turi būti nustatyta įstatyme.
Todėl neaišku, kokia tvarka bus skundžiami savivaldybių sprendimai, veiksmai /neveikimas žemėtvarkos srityje. Atsižvelgiant į Žemės įstatymo 35¹ siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą, susidarytų situacija, kad savivaldybių sprendimai žemėtvarkos srityje galėtų būti nagrinėjami tik Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka, kuris ne visais atvejais atspindi žemėtvarkos procesų specifiką ir neleidžia efektyviai ginti pažeistas teises ir teisėtus interesus žemėtvarkos srityje. Žemės įstatymo 35¹ straipsnyje ir Žemės reformos įstatymo 18 straipsnyje siūlomas nustatyti reguliavimas dėl prašymų ir skundų nagrinėjimo negalėtų būti taikomas prašymams ir skundams dėl savivaldybių sprendimų žemėtvarkos srityje. Žemės reformos įstatymo 18 straipsnis reglamentuoja skundų dėl žemės reformos vykdytojų sprendimų pateikimo ir nagrinėjimo tvarką. Kaip jau minėta, pagal siūlomą Žemės įstatymo 2 straipsnio 33 dalies apibrėžimą žemėtvarka yra su žemės nuosavybe ir žemės naudojimu susiję visuomeniniai santykiai, apimantys žemės naudojimo planavimą, žemėtvarkos projektų rengimą ir įgyvendinimą, žemės nuosavybės ir naudojimo teisių apsaugą, valstybinę žemės naudojimo priežiūrą. Pagal Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą skundus dėl žemės reformos metu suformuotų žemės sklypų tinkamumo, žemės privatizavimui, nuomai ir perdavimui neatlygintinai naudotis parengtų dokumentų ir įstatymų, kitų teisės aktų reikalavimų neatitikties iki sprendimo dėl valstybinės žemės įsigijimo, nuomos ar perdavimo neatlygintinai naudotis priėmimo nagrinėtų Vyriausybės įgaliota institucija.
Įvertinus Žemės įstatyme pateikiamą žemėtvarkos srities apibrėžimą ir Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nurodytus skundžiamus žemės reformos vykdytojų veiksmus ir priimamus sprendimus, darytina išvada, kad Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nurodyti žemės reformos vykdytojų veiksmai ir sprendimai priskirtini žemėtvarkos sričiai, kaip ji apibrėžiama Žemės įstatymo 2 straipsnio 33 dalyje. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Žemės įstatymo 35¹ straipsnyje siūlomą nustatyti reglamentavimą ir Žemės reformos 18 straipsnyje siūlomą nustatyti reglamentavimą būtų nagrinėjamas skirtingai. Pavyzdžiui, pagal žemėtvarkos srities apibrėžimą žemėtvarkos sričiai priskiriamas valstybinės žemės sklypų perleidimas ar nuoma Žemės įstatymo 35¹straipsnio
institucijai, o pagal Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 1 dalį sprendimai dėl valstybinės žemės įsigijimo, nuomos ar perdavimo neatlygintinai naudotis turėtų būti skundžiami teismui. Žemės įstatymo 35¹ straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad Vyriausybės įgaliotos institucijos valstybės tarnautojų veiksmai (neveikimas), vilkinimas atlikti pagal kompetenciją priskirtas funkcijas skundžiami Viešojo administravimo įstatyme nustatyta tvarka, o Žemės reformos 18 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad Vyriausybės įgaliotos institucijos skyrių vadovų veiksmai ir neveikimas skundžiami Vyriausybės įgaliotos institucijos vadovui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka.
Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, siūlome suderinti Žemės reformos įstatymo 18 straipsnyje siūlomą nustatyti skundų dėl žemės reformos metu suformuotų žemės sklypų tinkamumo nagrinėjimo tvarką ir Žemės įstatymo 35¹straipsnyje siūlomą nustatyti skundų žemėtvarkos srityje tvarką. Pritarti
10Nacionalinė žemės tarnyba,
2023-05-3112
įstatyme yra numatyta, kad žemės valdos projektais gali būti nustatomos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų teritorijos, o Žemės įstatymo pakeitimo įstatyme numatyta, kad tais atvejais, kai servitutai nebuvo suprojektuoti ir nustatyti, nors formuojant žemės sklypus jie turėjo būti nustatyti, valstybės lėšomis gali būti ištaisomos klaidos, t. y. rengiami žemės valdos projektai, kuriuose suprojektuojami reikalingi nustatyti servitutai. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu galiojančioje Žemės įstatymo redakcijoje servitutų nustatymas ir panaikinimas ir specialiųjų žemės naudojimo sąlygų teritorijų nustatymas ar pakeitimas nėra įvardytas kaip vienas iš galimų tikslų, tada rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto, nepageidaujant jo pertvarkyti (padalyti, sujungti ir pan.), negalima.
Siekdami sudaryti palankias sąlygas žemės sklypų savininkams pasinaudoti anksčiau minėtų įstatymų nuostatomis dėl klaidų taisymo, kai nebuvo suprojektuoti servitutai nustatyti ar pakeiti specialiųjų žemės naudojimo sąlygų teritorijas, siūlome papildyti Žemės įstatymo 37 straipsnio 7 dalį, joje reglamentuojant, kad „Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai rengiami ir įgyvendinami šio įstatymo 40 straipsnyje nustatyta tvarka tais atvejais, kai Nekilnojamojo turto registre įregistruotus žemės sklypus reikia padalyti, atidalyti, sujungti ar atlikti jų perdalijimą, pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą, suprojektuoti servitutus, nustatyti ar pakeisti specialiąsias žemės naudojimo sąlygų teritorijas, taip pat formuojant naujus žemės sklypus valstybinėje žemėje.“ Apsispręsti pagrindiniame komitete Argumentai:
Kaip nurodo Aplinkos ministerija, naujų sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų-tikslų dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų teritorijų pakeitimo nustatymo numatyti negalima, nes tai vienas iš parengto formavimo ir pertvarkymo projekto koregavimo atvejų. Todėl įvertinus Nacionalinės žemės tarnybos pastabą, siūlytina svarstyti poreikį tikslinti minimas projekto nuostatas. 11.
11Nacionalinė žemės tarnyba,
2023-05-3114
straipsnio 3 dalis nustato, kad teisę inicijuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą turi valstybinės žemės patikėtiniai, statinių, prie kurių formuojami žemės sklypai, savininkai, pastatų bendrojo naudojimo objektų valdytojai, privačios žemės savininkai arba valstybinės žemės naudotojai, valstybės ar savivaldybių institucijos ir kiti asmenys, pageidaujantys ir turintys teisę įsigyti nuosavybėn ar nuomoti valstybinės žemės sklypus ne aukciono tvarka arba juos valdyti patikėjimo teise. Pažymėtina, kad nepakeitus šių nuostatų, nebus galima įgyvendinti Žemės įstatymo 22 straipsnio nuostatų, susijusių su klaidų taisymu, nes nebus teisinio pagrindo inicijuoti privačios žemės sklypuose žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo, t. y. nebus galima taisyti klaidų. Pritarti
12Nacionalinė žemės tarnyba,
2023-05-3115
2 (5¹)
dalyje siūloma papildyti Žemės įstatymo 41 straipsnį 5¹ dalimi ir Žemės įstatymo projekto 15 straipsnio 2 dalyje pakeisti 41 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Jeigu žemėtvarkos planavimo dokumentus rengiantis ir įgyvendinantis asmuo nepašalino mažareikšmio teisės aktų reikalavimų pažeidimo, Vyriausybės įgaliota institucija pateikia rašytinį nurodymą jį pašalinti ir nustatomas ne ilgesnis kaip 5 darbo dienų terminas pažeidimui pašalinti, kuris gali būti pratęstas vieną kartą dar 5 darbo dienoms ir pateikti pažeidimo pašalinimą įrodančius dokumentus. Vyriausybės įgaliotai institucijai nustačius nešiurkštų žemėtvarkos planavimo dokumentus rengiančio ir įgyvendinančio asmens veiklos pažeidimą, asmuo įspėjamas raštu, kad ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo įspėjimo gavimo dienos turi pašalinti nustatytą pažeidimą ir pateikti šio pažeidimo pašalinimą įrodančius dokumentus.
Kvalifikacijos pažymėjimo galiojimas sustabdomas 3 mėnesiams, jeigu iki termino, per kurį turėjo pašalinti pažeidimus, pabaigos žemėtvarkos planavimo dokumentus rengiantis ir įgyvendinantis asmuo nepateikė pažeidimo pašalinimą įrodančių dokumentų.“ Žemės įstatymo 41 straipsnio 1 dalis reglamentuoja tik reikalavimus Žemėtvarkos planavimo dokumentus rengiantiems asmenims. Kvalifikaciniai pažymėjimai pagal Žemės įstatymo nuostatas yra išduodami tik rengti žemėtvarkos planavimo dokumentus, bet ne juos įgyvendinti. Žemės įstatymo 41 straipsnio 12 dalis nustato, kad žemės valdos projektus įgyvendina asmenys, turintys NTK įstatymo nustatyta tvarka išduotus matininko kvalifikacijos pažymėjimus. Žemėtvarkos planavimo dokumentai įgyvendinami pagal patvirtintą projektą atliekant suformuotų ar pertvarkytų, ar perdalytų žemės sklypų kadastrinius matavimus, nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškus ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje. Atlikus žemės sklypų kadastrinius matavimus, pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“, parengiamos jų kadastro duomenų bylos. Taigi, asmenų, kurie įgyvendina Žemėtvarkos planavimo dokumentus, t. y., atlieka suprojektuotų žemės sklypų kadastrinius matavimus, nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškus ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje, reglamentuoja NTK įstatymas.
Pažymėtina, kad dažniausiu atveju žemėtvarkos planavimo dokumentuose padaryti pažeidimai nustatomi jau patvirtinus žemėtvarkos planavimo dokumentus, o tokiu atveju žemėtvarkos planavimo dokumento rengėjas (toliau – rengėjas) nebegali ištaisyti klaidos, nes to padaryti neįmanoma be žemės sklypo savininko geros valios /sutikimo ir iniciatyvos rengti naują projektą, kuriuo būtų taisomos padarytos klaidos. Tokiu atveju susidaro situacija, kai rengėjas padarė pažeidimus, kurie negali būti ištaisomi, rengėjai lieka nebaudžiami, nes nėra galimybės įrodyti žalos atsiradimo fakto. Todėl siūlome Žemės įstatymo 41 straipsnį 5¹ dalies 2 punkte numatyti galimybę bausti rengėjus net ir tuo atveju, kai jų žala nėra nustatoma, bet pats rengėjas tos klaidos ištaisyti negali. Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, siūlome Žemės įstatymo 41 straipsnį 5¹ ir 6 dalis išdėstyti taip: ,,5¹. Žemėtvarkos planavimo dokumentus rengiančių ir įgyvendinančių asmenų veiklos pažeidimai pagal pobūdį skirstomi į:
1) mažareikšmius – tai pažeidimai, kurie nesukelia žalos ir kuriuos galima ištaisyti nedelsiant ir kuriuos pašalinti gali patys žemėtvarkos planavimo dokumentus rengiantys ir įgyvendinantys asmenys;
2) nešiurkščius – tai pažeidimai, kurie nesukelia pagrindo žalai tretiesiems asmenims atsirasti arba dėl kurių galėjo atsirasti žala tretiesiems asmenims ir kuriuos pašalinti gali negali patys žemėtvarkos planavimo dokumentus rengiantys ir įgyvendinantys asmenys;
3) šiurkščius – tai pažeidimai, dėl kurių atsirado arba galėjo atsirasti žala tretiesiems asmenims ir kurių patys žemėtvarkos planavimo dokumentus rengiantys ir įgyvendinantys asmenys negali pašalinti.“ „6.
Jeigu žemėtvarkos planavimo dokumentus rengiantis ir įgyvendinantis asmuo nepašalino mažareikšmio teisės aktų reikalavimų pažeidimo, Vyriausybės įgaliota institucija pateikia rašytinį nurodymą jį pašalinti ir nustatomas ne ilgesnis kaip 5 darbo dienų terminas pažeidimui pašalinti, kuris gali būti pratęstas vieną kartą dar 5 darbo dienoms ir pateikti pažeidimo pašalinimą įrodančius dokumentus. Vyriausybės įgaliotai institucijai nustačius nešiurkštų žemėtvarkos planavimo dokumentus rengiančio ir įgyvendinančio asmens veiklos pažeidimą, asmuo įspėjamas raštu, kad ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo įspėjimo gavimo dienos turi pašalinti nustatytą pažeidimą ir pateikti šio pažeidimo pašalinimą įrodančius dokumentus. Kvalifikacijos pažymėjimo galiojimas sustabdomas 3 mėnesiams, jeigu iki termino, per kurį turėjo pašalinti pažeidimus, pabaigos žemėtvarkos planavimo dokumentus rengiantis ir įgyvendinantis asmuo nepateikė pažeidimo pašalinimą įrodančių dokumentų.“ Atsižvelgdami į tai, siūlome Žemės įstatymo 41 straipsnį 5¹ ir 6 dalyse išbraukti žodžius ,,ir įgyvendinančių“, ,,iš įgyvendinantys“ ir ,,ir įgyvendinantis“. Pritarti 13.
13Nacionalinė žemės tarnyba,
2023-05-3115
Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo Nr. VIII-1764 2, 3, 6, 8, 9, 10, 11, 15, 15¹ ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo (toliau
1) mažareikšmiai pažeidimai – įstatymų, kitų teisės aktų, reglamentuojančių nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymą, pažeidimai, kurie nesukelia žalos užsakovui ir (ar) tretiesiems asmenims. Kai mažareikšmio pažeidimo pašalinimas yra įmanomas, šį pažeidimą padariusiam matininkui pateikiamas rašytinis nurodymas pašalinti mažareikšmį teisės aktų reikalavimų pažeidimą per šio straipsnio 10 dalyje nurodytą terminą;
2) nešiurkštūs pažeidimai – įstatymų, kitų teisės aktų, reglamentuojančių nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymą, pažeidimai, dėl kurių atsirado arba galėjo atsirasti nedidelė žala užsakovui ir (ar) tretiesiems asmenims. Nedidelės žalos dydis nustatomas Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Kai nešiurkštaus pažeidimo pašalinimas yra įmanomas, šį pažeidimą padariusiam matininkui pateikiamas rašytinis nurodymas pašalinti nešiurkštų teisės aktų reikalavimų pažeidimą per šio straipsnio 10 dalyje nurodytą terminą;
3) šiurkštūs pažeidimai – įstatymų, kitų teisės aktų, reglamentuojančių nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymą, pažeidimai, dėl kurių atsirado arba galėjo atsirasti didelė žala užsakovui ir (arba) tretiesiems asmenims. Didelės žalos dydis nustatomas Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. 9².
9². Matininkui poveikio priemonė už padarytą pažeidimą skiriama atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, pažeidėjo kaltę.“ Žemės įstatymo projekto 15 straipsnio 2 dalyje siūloma pakeisti Žemės įstatymo 41 straipsnio 6 dalį ir reglamentuoti, kokia tvarka ir terminais šalinami žemėtvarkos planavimo dokumentus rengiančio asmens padaryti mažareikšmiai ir nešiurkštūs pažeidimai, sustabdomas kvalifikacijos pažymėjimo galiojimas. NTK įstatymo pakeitimo projekto 7 straipsnio 3–5 dalyse siūloma pakeisti NTK įstatymo 11 straipsnio
straipsnio 11 dalį ir papildyti 11 straipsnį 11¹ dalimi, reglamentuojant tvarką ir terminus, kuriais vadovaujantis yra šalinami matininko padaryti mažareikšmiai ir nešiurkštūs pažeidimai, sustabdomas kvalifikacijos pažymėjimo galiojimas, panaikinamas kvalifikacijos pažymėjimo galiojimo sustabdymas. Įvertinę ŽĮ pakeitimo ir NTK įstatymo pakeitimo projektuose skirtingai dėstomas tvarkas ir terminus dėl matininkų ir žemėtvarkos planavimo dokumentus rengiančių asmenų padarytų pažeidimų pašalinimo, siekdami aiškumo ir suderinamumo, siūlome suvienodinti aptartas Žemės įstatymo, NTK įstatymo nuostatas, reglamentuojančias matininkų ir žemėtvarkos planavimo dokumentus rengiančių asmenų padarytų pažeidimų pašalinimo tvarką, terminus, kvalifikacijos pažymėjimo galiojimo sustabdymo, kvalifikacijos pažymėjimo galiojimo sustabdymo panaikinimo ir kvalifikacijos pažymėjimų galiojimo panaikinimo tvarkas. Pritarti
14Nacionalinė žemės tarnyba,
2023-05-3119
dalimi siūloma pakeisti Žemės įstatymo 47 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,<...> Visuomenės poreikiams paimamo turto vertinimą užsako ir už turto vertinimo darbus sumoka žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuota institucija.
Visuomenės poreikiams paimamo turto vertinimo ataskaita galioja 12 mėnesių nuo jos parengimo dienos, jeigu per jos galiojimo laikotarpį žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektas nepatvirtinamas, žemės paėmimu suinteresuota institucija privalo turto vertinimo ataskaitą atnaujinti.“ Nacionalinės žemės tarnybos nuomone, nuo turto vertinimo ataskaitos parengimo iki sprendimų paimti žemę visuomenės poreikiams neturi praeiti reikšmingai ilgas laikas, t. y. ne daugiau kaip 12 mėnesių. Pagal siūlomą įtvirtinti reguliavimą bus įtvirtinta galimybė priimti sprendimą paimti žemę visuomenės poreikiams pagal negaliojančią turto vertinimo ataskaitą (kadangi pagal siūlomą įtvirtinti teisinį reguliavimą turto vertinimo ataskaita galioja iki žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto patvirtinimo, o sprendimai paimti žemę visuomenės poreikiams priimami po žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto patvirtinimo), todėl darytina išvada, kad Žemės įstatymo 47 straipsnio 1 dalyje siūlomas nustatyti teisinis reguliavimas neatitinka teisingo atlyginimo už žemę pinigais pagal rinkos vertę principo, kildinamo iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir Žemės įstatymo nuostatų. Todėl siūlome patikslinti siūlomą reguliavimą, numatant, kad turto vertinimo ataskaita turi galioti sprendimo dėl žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams priėmimo metu. Ši pastaba teikiama taip pat Lietuvos Respublikos žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant valstybinės svarbos projektus įstatymo Nr. XI-1307 2, 4, 5, 7, 9, 12 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (toliau – ŽPVPĮVSPĮ projektas) 8 straipsnio 2 daliai. Pritarti 15.
tarnyba,
7 Žemės įstatymo projekto 26 straipsnio 7 dalyje siūloma reglamentuoti, kad: teisminių ginčų ar ginčų, nagrinėjamų ne teismo tvarka, pradėtų nagrinėti, bet neišspręstų iki 2023 m. gruodžio 31 d., duomenys ir dokumentai nuo 2024 m. sausio 1 d. lieka Nacionalinėje žemės tarnyboje ir atitinkamoms institucijoms pagal kompetenciją neperduodami; laikoma, kad iki 2023 m. gruodžio 31 d. pradėtuose teisminiuose ginčuose ar ginčuose, nagrinėjamuose ne teismo tvarka, buvusios Nacionalinės žemės tarnybos procesinės teisės ir pareigos išlieka Nacionalinei žemės tarnybai. Minėto straipsnio 10 dalyje siūloma reglamentuoti, kad nuo 2024 m. sausio 1 d. savivaldybės perima valstybinės žemės patikėtinio – Nacionalinės žemės tarnybos – teises ir pareigas pagal sutartis, sudarytas dėl valstybinės žemės nuomos ar perdavimo neatlygintinai naudotis (panaudos) miestuose ir miesteliuose. Vadovaujantis Žemės įstatymo (redakcija, galiojanti nuo 2024-01-01) 7 straipsnio 1 dalimi, valstybinės žemės patikėjimo teisės subjektai (patikėtiniai) yra: Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos – visos Lietuvos Respublikos valstybinės žemės, išskyrus žemę, kuri šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka patikėjimo teise perduota kitiems subjektams; savivaldybės – savivaldybės teritorijoje esančių miestų ir miestelių valstybinės žemės, perduotos Vyriausybės nutarimu. Valstybės turtas, taip pat ir valstybinė žemė, turi būti valdomas, naudojamas ir juo disponuojama vadovaujantis visuomeninės naudos, efektyvumo, racionalumo ir viešosios teisės principais (Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnis). Remiantis aptartu teisiniu reguliavimu, pažymėtina, kad konkretus valstybinės žemės patikėtinis užtikrina efektyvų ir racionalų valstybinės žemės valdymą, naudojimą ir disponavimą ja.
Taip pat pažymėtina, kad konkretus valstybinės žemės patikėtinis, o ne Nacionalinė žemės tarnyba visais atvejais, kaip šalis turi aktyviai dalyvauti teisminiuose ginčuose dėl jos patikėjimo teise valdomos valstybinės žemės valdymo, naudojimo ir disponavimo ja ar minėtuose ginčuose, nagrinėjamuose tiek teismo, tiek ne teismo tvarka. Nuo 2024 m. sausio 1 d. savivaldybėms tapus valstybinės žemės, esančios miestų ir miestelių teritorijose, patikėtiniu, susidarys situacija, kai civilinėse bylose, kuriose bus sprendžiamas klausimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, susijusius su patikėtinio – savivaldybės funkcijomis, atstovaus Nacionalinė žemės tarnyba, kuri priimto teismo sprendimo pati negalės įvykdyti (pvz., sudaryti valstybinės žemės nuomos sutarties), o teismai priims sprendimus, kuriais atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, vadovaujantis materialiosios teisės normomis, bus nuspręsta įpareigoti patikėtinį atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus, t. y. byloje atstovaus subjektas, neturintis procesinio suinteresuotumo. Pažymime, kad procesines teises ir pareigas iki 2023 m. gruodžio 31 d. pradėtuose teisminiuose ginčuose dėl valstybinės žemės, kurios patikėtiniu nuo 2024-01-01 tampa savivaldybės, perdavus savivaldybėms, bylos šalimi, kaip minėtų procesinių teisių perėmėjui, įstojus savivaldybei, bylų nagrinėjimas būtų tęsiamas toliau, nesustabdžius bylų eigos (vadovaujantis Civilinio kodekso 48 straipsnio 2 dalimi, teisių perėmėjui visi veiksmai, atlikti procese iki jo įstojimo, yra privalomi tiek, kiek jie būtų buvę privalomi tam asmeniui, kurio vietoj įstojo teisių perėmėjas), t. y. minėtos bylos nebūtų nagrinėjamos iš naujo.
Taip pat pažymime, kad teisminių ginčų dokumentai, taip pat ir teisminių ginčų, nurodytų Žemės įstatymo projekto 26 straipsnio
Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portale. Todėl į bylą įstojus naujam procesinių teisių perėmėjui nebūtų perduodami minėtų bylų dokumentai, su kuriais procesinių teisių ir pareigų perėmėjas, kaip bylos šalis, galės susipažinti per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą. Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, siūlome apsvarstyti galimybę tikslinti Žemės įstatymo projekto 26 straipsnio 7 dalį, joje reglamentuojant, kad „7. Teisminių ginčų ar ginčų, nagrinėjamų ne teismo tvarka, pradėtų nagrinėti, bet neišspręstų iki 2023 m. gruodžio 31 d., duomenys ir dokumentai nuo 2024 m. sausio 1 d. lieka Nacionalinėje žemės tarnyboje ir atitinkamoms institucijoms pagal kompetenciją neperduodami.
Laikoma, kad iki 2023 m. gruodžio 31 d. pradėtuose teisminiuose ginčuose ar ginčuose, nagrinėjamuose ne teismo tvarka dėl valstybinės žemės, kurios patikėtiniu nuo 2024-01-01 tampa savivaldybės, buvusios Nacionalinės žemės tarnybos procesinės teisės ir pareigos išlieka Nacionalinei žemės tarnybai pereina savivaldybėms.“
<...>
Apsispręsti pagrindiniame komitete Argumentai: Atkreiptinas dėmesys, kad teisminiai ginčai, kuriuose Nacionalinė žemės tarnyba dalyvauja kaip atsakovas ar tretysis asmuo, dažnu atveju vyksta dėl pačios tarnybos priimtų administracinių sprendimų, todėl abejotina, kad savivaldybės galėtų užtikrinti tinkamą Nacionalinės žemės tarnybos interesų gynimą. Svarbu dar ir tai, kad savivaldybių, kaip naujos procesinės šalies įtraukimas į minėtų bylų nagrinėjimą, sudarytų galimybes ilginti bylų nagrinėjimo teismuose laiką, nes savivaldybių atstovai turėtų susipažinti su bylos medžiaga ir pan. Taip pat nėra aišku, o pasiūlymo teikėjai nepagrindžia, koks būtų žmogiškųjų resursų poreikis savivaldybėse, jeigu tokiam pasiūlymui būtų pritarta. Nežinomas ir perduotinų savivaldybėms teisminių bylų mastas, todėl nėra aišku ir pagrįsta, kaip savivaldybės turėtų planuoti savo žmogiškųjų išteklių poreikį ir kt. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo nariai V. Pranckietis, S. Gentvilas, V. Kanopa, J. Baublys, J. Gudauskas, S. Jovaiša, V. Jukna, K.
Jukna, K. Mažeika, 2023-06-062
Argumentai: Valstybinės žemės savininkas yra valstybė (savivaldybės yra tik šios žemės patikėtinis, kuris gauna pajamas iš infrastruktūros mokesčio), todėl visas atlyginimas už galimybę statyti naujus ir (ar) rekonstruoti esamus statinius valstybinėje žemėje nekeičiant jos paskirties turi būti mokamas tik valstybei, kaip šio turto savininkui. Pasiūlymas:
Įstatymo projekto 2 straipsnyje dėstomo 10 straipsnio 3 dalies preambulę išdėstyti taip: „3. Valstybinės žemės nuomininkas, pageidaujantis įgyvendinti valstybinės žemės nuomos sutartyje numatytą galimybę statyti naujus ir (ar) rekonstruoti esamus statinius, iki statybą leidžiančio dokumento išdavimo, o jeigu jų statybai statybą leidžiantis dokumentas neprivalomas, iki naujų statinių statybos ir (ar) esamų rekonstravimo pradžios Vyriausybės nustatyta tvarka už galimybę statyti valstybinėje žemėje turi sumokėti po 50 procentų atlyginimoą į valstybės ir atitinkamos savivaldybės biudžetusą:“. Apsispręsti pagrindiniame komitete
2Seimo nariai V. Pranckietis, S. Gentvilas,
V. Kanopa, J. Baublys, J. Gudauskas, S. Jovaiša, V. Jukna, K. Mažeika, 2023-06-062
Argumentai: Kadangi siūloma visą atlyginimą už galimybę statyti naujus ir (ar) rekonstruoti esamus statinius valstybinėje žemėje nekeičiant jos paskirties mokėti tik valstybei, nelieka pagrindo savivaldybėms suteikti teisę atleisti subjektus nuo šio atlyginimo sumokėjimo. Pasiūlymas: Atsisakyti Įstatymo projekto 2 straipsnyje dėstomo 10 straipsnio 9 dalies: „9. Savivaldybės, kaip valstybinės žemės patikėtinės, turi teisę atleisti subjektus nuo Žemės įstatymo 10 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatyto atlyginimo už galimybę statyti valstybinėje žemėje statinius dalies sumokėjimo į savivaldybės biudžetą. Šiems atvejams savivaldybės taryba savo sprendimu nustatyto atskirą tvarką ir kriterijus, kai atlyginimas už galimybę statyti valstybinėje žemėje statinius gali būti nemokamas.“ Pritarti Žr. Audito komiteto pasiūlymą Nr. 6. 3.
K. Navickas, J. Gudauskas 2023-05-316
Žemės įstatymo Nr. I-446 2, 10, 11, 12, 13, 22, 27, 30, 34, 35, 37, 39, 40, 41, 43, 45, 46, 47, 48, 49, 50, 51, 52 straipsnių pakeitimo ir VI skyriaus papildymo 35¹ ir 35² straipsniais įstatymo projekto Nr. XIVP-2765 (toliau – Įstatymo projektas) 6 straipsniu siūloma papildyti Žemės įstatymo 22 straipsnio 2 dalį 8, 9 ir 10 punktais ir 2¹, 2² ir 2³ dalimis bei praplėsti atvejų, kai servitutas gali būti nustatomas administraciniu aktu, sąrašą. 2023 m. birželio 1 d. įsigalios Lietuvos Respublikos Seimo 2023 m. balandžio 6 d. priimtas Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 13, 22, 40 ir 42 straipsnių pakeitimo įstatymas Nr. XIV-1877 (toliau – Įstatymas Nr. Nr.
Nr. XIV-1877), kuriuo:
(ar) savivaldybių biudžetų lėšomis Vyriausybės nustatyta tvarka.
Fizinių ir
(ar) juridinių asmenų pageidavimu teritorijų planavimo dokumentai arba žemės valdos projektai ir žemės sklypų planai gali būti rengiami jų lėšomis.“
Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro
projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“, 139 punkte nustatyta, kad jeigu teisės aktas buvo pakeistas ir pakeitimai dar neįsigalioję, tačiau reikia keisti kai kuriuos neįsigaliojusio teisės akto straipsnius, jų dalis ar punktus, tokiu atveju keičiamas dar neįsigaliojęs teisės aktas. Taigi, Įstatymo projektas, kurio 6 straipsniu siūloma papildyti Žemės įstatymo 22 straipsnio 2 dalį 8, 9 ir 10 punktais ir 2¹, 2² ir 2³ dalimis bei praplėsti atvejų, kai servitutas gali būti nustatomas administraciniu aktu, sąrašą, neatitinka teisės aktų projektų rengimo teisės technikos reikalavimų, t. y. neįvertintos Įstatymo Nr. Nr. XIV-1877 nuostatos, be to, keičiamas ne neįsigaliojęs Įstatymas Nr. Nr. XIV-1877, o galiojantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymas. Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto 6 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „6 straipsnis. 22 straipsnio pakeitimas 1.
pakeitimas
ir ją išdėstyti taip: „1. Žemės servitutai nustatomi Civilinio kodekso nustatytais pagrindais. Servitutų nustatymo administraciniu aktu atvejai ir tvarka nustatomi šiame straipsnyje. Administraciniu aktu servitutai nustatomi Vyriausybės įgaliotos institucijos sprendimu.“
dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) valstybinės žemės sklypams, taip pat savivaldybių ir privačios žemės sklypams, kai pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus numatomas kelio servitutas, suteikiantis teisę įvairiomis transporto priemonėmis privažiuoti ar naudojantis juo kaip pėsčiųjų taku prieiti prie kapinių, rekreacinių ir kitų gyventojams bendrai naudoti skirtų teritorijų bei gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų;“. 3. Pakeisti 22 straipsnio 2 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) valstybinės žemės sklypams, taip pat savivaldybių ir privačios žemės sklypams, kai pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus numatomas servitutas, suteikiantis teisę tiesti centralizuotus (bendrojo naudojimo) inžinerinės infrastruktūros tinklus (požemines ir antžemines komunikacijas), kelius bei takus, jais naudotis ir juos aptarnauti;“. 4.
dalį 8, 9 ir 10 punktais: „8) valstybinės žemės sklypams, patikėjimo teise valdomiems Vyriausybės įgaliotos institucijos, nepažeidžiant teisės aktų ir (ar) teritorijų planavimo dokumentų reikalavimų, jeigu žemės valdos projekte nebuvo numatyti sprendiniai dėl patekimo per šiuos žemės sklypus į kitą žemės sklypą ar statinį arba sprendiniai buvo numatyti, tačiau nebuvo priimti administraciniai aktai, reikalingi servitutams nustatyti;
9) savivaldybių ar privačios žemės sklypams, nepažeidžiant teisės aktų ir (ar) teritorijų planavimo dokumentų reikalavimų, jeigu žemės valdos projekte buvo numatyti sprendiniai dėl patekimo per šiuos žemės sklypus į kitą žemės sklypą ar statinį ir šie sprendiniai buvo suderinti su tarnaujančio daikto savininku, tačiau nebuvo priimti administraciniai aktai, reikalingi servitutams nustatyti;
10) privačios žemės sklypams, nepažeidžiant teisės aktų ir (ar) teritorijų planavimo dokumentų reikalavimų, jeigu rengiant žemės valdos projektą nebuvo numatyti sprendiniai dėl patekimo per šiuos žemės sklypus į kitą žemės sklypą ar statinį.“
5Papildyti 22 straipsnį 2¹,
2² ir 2³ dalimis: „2¹. Savivaldybių ir privačios žemės sklypams servitutai administraciniu aktu nustatomi tik tada, kai servitutas negali būti suprojektuotas laisvos valstybinės žemės fondo žemei (tais atvejais, kai viešpataujančiuoju tampantis daiktas nesiriboja su laisvos valstybinės žemės fondo žeme arba ribojasi su ja, bet dėl laisvoje valstybinėje žemėje esančių šlaitų, griovių, pelkėtų vietų, miško ar kitų vietovės ypatumų servituto nustatymas šiai žemei neužtikrintų tinkamo viešpataujančiuoju tampančio daikto naudojimo pagal paskirtį). 2². Servitutas nustatomas administraciniu aktu šio straipsnio
institucijai pateiktas tarnaujančiojo daikto savininko sutikimas. 2³.
2³. Servitutas administraciniu aktu šio straipsnio 2 dalies 10 punkte nurodytais atvejais nustatomas tik tada, kai pateiktas viešpataujančiuoju tampančio daikto savininko prašymas ir Vyriausybės įgaliotos institucijos vadovas arba jo įgaliotas valstybės tarnautojas Vyriausybės nustatyta tvarka nustato, kad, nenustačius servituto, viešpataujančiojo žemės sklypo ar statinio savininkas neturės galimybės naudoti jam priklausančio žemės sklypo ar statinio pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ar statinio paskirtį. Šio straipsnio 2 dalies 10 punkte nurodytais atvejais teritorijų planavimo dokumentų arba žemės valdos projektų ir žemės sklypų planų rengimas finansuojamas valstybės ir (ar) savivaldybių biudžetų lėšomis Vyriausybės nustatyta tvarka. Fizinių ir (ar) juridinių asmenų pageidavimu teritorijų planavimo dokumentai arba žemės valdos projektai ir žemės sklypų planai gali būti rengiami jų lėšomis.“
straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Viešpataujančiuoju tampančio daikto savininkas savo valią išreiškia Vyriausybės įgaliotai institucijai pateikdamas prašymą dėl siūlomo servituto pagal parengtą teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą nustatymo.
Kai siūloma nustatyti savivaldybių ir privačios žemės sklypams, kad būtų galima privažiuoti ar prieiti prie kapinių, rekreacinių ir kitų gyventojams bendrai naudoti skirtų teritorijų, gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų, taip pat centralizuotiems (bendrojo naudojimo) inžinerinės infrastruktūros tinklams (požeminėms ir antžeminėms komunikacijoms), keliams ir takams tiesti, jais naudotis ir juos aptarnauti, prašymą dėl siūlomo servituto pagal teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą nustatymo pateikia esamų statinių, prie kurių reikia prieiti ar privažiuoti, savininkai arba patikėjimo teisės subjektai; kai rekreacinėse bei kitose gyventojų bendram naudojimui skirtose teritorijose, gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų teritorijose statinių nėra, – šiose teritorijose esančių žemės sklypų savininkai arba valstybinės žemės patikėtiniai, o kai žemės sklype numatoma tiesti centralizuotus (bendrojo naudojimo) inžinerinės infrastruktūros tinklus (požemines ir antžemines komunikacijas), kelius ir takus, – šių darbų užsakovas. Kai siūloma nustatyti servitutą prieiti ar privažiuoti prie gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų, įrašytų į Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą, valią dėl servituto reikalingumo išreiškia valstybės ar savivaldybės institucija, atsakinga už šių kompleksų ir objektų apsaugą.
Kai siūloma nustatyti servitutą prieiti ar privažiuoti, tiesti inžinerinės infrastruktūros tinklus (požemines ir antžemines komunikacijas), kelius ir takus prie žemės sklypų, reikalingų karinei infrastruktūrai, nurodytai Lietuvos Respublikos mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos įstatymo 6 straipsnio 10 punkte nurodytame sąraše (toliau – žemės sklypai, reikalingi karinei infrastruktūrai), valią dėl servituto reikalingumo išreiškia Krašto apsaugos ministerija ar kita krašto apsaugos sistemos institucija, naudojanti valstybinės žemės sklypą. Jeigu viešpataujančiuoju tampančio daikto patikėtinis yra Vyriausybės įgaliota institucija, jos valia išreiškiama priimant sprendimą dėl servituto nustatymo. Kai siūloma nustatyti servitutą valstybinės žemės sklypams, taip pat savivaldybių ir privačios žemės sklypams, kai įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą numatomas servitutas, suteikiantis teisę tiesti inžinerinius tinklus ar kelius bei takus, jais naudotis ir juos prižiūrėti, valią dėl servituto reikalingumo išreiškia valstybės institucija, atsakinga už ypatingos valstybinės svarbos projekto įgyvendinimą.“
straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip: „9. Kai servitutai negali būti nustatyti administraciniu aktu, teisę sudaryti sandorius dėl valstybinės žemės servitutų nustatymo turi:
1) savivaldybių tarybos – patikėjimo teise valdomiems valstybinės žemės sklypams, savivaldybės teritorijoje esančių miestų ir miestelių teritorijų ribose, perduotiems Vyriausybės nutarimu ir kai savivaldybės patikėjimo teise valdo valstybinės žemės sklypus kaimiškose teritorijose.
Servitutų nustatymo sutartį, vadovaujantis savivaldybės tarybos sprendimu, sudaro ir pasirašo meras arba jo įgaliotas savivaldybės administracijos direktorius;
2) Miškų įstatyme nustatyti subjektai – Vyriausybės nutarimais valstybinės miško žemės sklypams, perduotiems patikėjimo teise, jų valstybinėms funkcijoms atlikti;
3) Vyriausybės įgaliota institucija – visais kitais atvejais, kai kitam valstybinės žemės patikėtiniui teisė sudaryti sandorius dėl valstybinės žemės servitutų nustatymo nesuteikta, gavus šio valstybinės žemės patikėtinio raštišką pritarimą dėl siūlomo nustatyti servituto.“
straipsnį 10 dalimi: „10. Žemės sklypams, jeigu teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte nebuvo suprojektuoti sprendiniai dėl patekimo per šiuos žemės sklypus į kitą žemės sklypą ar statinį, tarnaujančiojo žemės sklypo savininkui sutinkant, servitutai gali būti nustatomi sandoriu. Teritorijų planavimo dokumentų arba žemės valdos projektų ir žemės sklypų planų rengimas finansuojamas valstybės ir (ar) savivaldybių biudžetų lėšomis Vyriausybės nustatyta tvarka. Fizinių ir (ar) juridinių asmenų pageidavimu teritorijų planavimo dokumentai arba žemės valdos projektai ir žemės sklypų planai rengiami jų lėšomis.“
straipsnį 11 dalimi: „11. Prie servitutų nustatymo sandorių turi būti pridedami žemės sklypų, kuriems nustatomi servitutai, planai, parengti vadovaujantis teisės aktų, nustatančių kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo taisykles, reikalavimais.“
straipsnį 12 dalimi: „12.
Jei atlikus žemės sklypo, kuriam nustatytas servitutas, kadastrinius matavimus kartu su šio žemės sklypo riba keičiasi ir servituto padėtis vietovėje, nekilnojamojo daikto kadastro duomenis nustatantis asmuo apie nustatytus servituto padėties pasikeitimus Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų nustatyta tvarka informuoja viešpataujančiojo daikto savininką.“
K. Navickas, J. Gudauskas 2023-06-0521
Argumentai: Pagal Įstatymo projekto 21 straipsnio 1 dalimi keičiamo Žemės įstatymo 49 straipsnio 2 dalyje siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą, tam, kad galėtų būti rengiamas žemės konsolidacijos projektas, turi būti pateikti ne mažiau kaip 5 žemės sklypų, esančių vienoje arba keliose bendrą ribą turinčiose kadastro vietovėse, ne mažiau kaip 5 savininkų, savivaldybės tarybos ar valstybinės žemės patikėtinių prašymai rengti žemės konsolidacijos projektą. Atsižvelgiant į gaunamus ūkininkų nusiskundimus dėl žemės reformos metu netinkamai (nepatogiai) suprojektuoto vietinės reikšmės kelių tinklo, būtų tikslinga numatyti išimtis dėl reikalavimo, kad tik esant ne mažiau kaip 5 žemės sklypų, ne mažiau kaip 5 savininkų prašymams, gali būti rengiamas žemės konsolidacijos projektas, ir sudaryti galimybę privačios žemės sklypo savininkui, sutarus su vietinės reikšmės vidaus kelio savininku arba valdytoju, pertvarkyti žemės reformos žemėtvarkos projekte suprojektuotą kelių tinklą, t. y. sudaryti galimybę nevertinti konsolidacijos projektą pageidaujančių rengti dalyvių skaičiaus. Šiuo atveju žemės konsolidacijos projektas turėtų būti rengiamas privačios žemės sklypų savininkų lėšomis.
Pasiūlymas: Siūloma tikslinti įstatymo projekto 21 straipsnio 1 dalimi nauja redakcija dėstomo 49 straipsnio 2 dalies pirmąją pastraipą, numatant išimtis dėl prašymų rengti žemės konsolidacijos projektą skaičiaus vertinimo, kai konsoliduoti žemės sklypus pageidauja privačios žemės sklypų ir (ar) kelių savininkai arba valdytojai, o žemės konsolidacijos projektas rengiamas privačios žemės sklypų savininkų lėšomis. „2. Prašymus rengti žemės konsolidacijos projektą žemės savininkai, savivaldybės taryba, valstybinės žemės patikėtiniai paduoda žemės konsolidacijos projektą organizuojančiai Vyriausybės įgaliotai institucijai. Nustačiusi, kad rengti projektą pageidauja ne mažiau kaip 5 žemės sklypų, esančių vienoje arba keliose bendrą ribą turinčiose kadastro vietovėse, ne mažiau kaip 5 savininkai, savivaldybės taryba ar valstybinės žemės patikėtiniai, žemės konsolidacijos projektą organizuojanti Vyriausybės įgaliota institucija numato preliminarią teritoriją žemės konsolidacijos projektui rengti, nustato šioje teritorijoje esančių žemės sklypų savininkus, valstybinės žemės patikėtinius bei kitus naudotojus ir organizuoja šios vietovės žemės savininkų, savivaldybės tarybos ir valstybinės žemės patikėtinių susirinkimą. Reikalavimas rengti žemės sklypų konsolidacijos projektą, esant minimaliam pageidaujančių žemės sklypų ir žemės sklypų savininkų skaičiui, netaikomas, kai tokie projektai rengiami privačios žemės sklypų savininkų lėšomis. Į susirinkimą žemės savininkai, savivaldybės tarybos ir valstybinės žemės patikėtinių įgalioti asmenys kviečiami raštu ne vėliau kaip prieš 10 kalendorinių dienų iki susirinkimo dienos.
Kai rengti žemės konsolidacijos projektą pageidauja ne mažiau kaip 5 žemės sklypų, esančių vienoje arba keliose bendrą ribą turinčiose kadastro vietovėse, ne mažiau kaip 5 savininkai, konsoliduojami tik tie valstybinės žemės sklypai, kurie ribojasi su prašymus rengti žemės konsolidacijos projektą pateikusių privačios žemės savininkų ir (ar) savivaldybės žemės sklypais arba kurie yra greta tokių žemės sklypų ir juos skiria tik keliai, grioviai ar kanalai. Kai žemės konsolidacijos projektas rengiamas privačios žemės sklypų savininkų lėšomis, konsoliduojami tik keliais užimta valstybinė žemė ir privačios nuosavybės teise valdomi žemės sklypai. Susirinkime:“
K. Navickas, J. Gudauskas 2023-06-0521
Įstatymo projekto 21 straipsnio 1 dalimi keičiamo Žemės įstatymo 49 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad teritorija žemės konsolidacijos projektui rengti, apimanti numatomus konsoliduoti žemės sklypus, turi būti ne mažesnė kaip 100 ha. Atsižvelgiant į gaunamus ūkininkų nusiskundimus dėl žemės reformos metu netinkamai (nepatogiai) suprojektuoto vietinės reikšmės kelių tinklo, taip pat į tai, kad šiuo metu žemės konsolidacija beveik nevyksta, būtų tikslinga numatyti išimtis dėl reikalavimo, kad teritorija žemės konsolidacijos projektui rengti turi būti ne mažesnė kaip 100 ha, ir sudaryti galimybę privačios žemės sklypo savininkui, sutarus su vietinės reikšmės vidaus kelio savininku arba valdytoju, pertvarkyti žemės reformos žemėtvarkos projekte suprojektuotą kelių tinklą ir mažesnėje teritorijoje. Šiuo atveju žemės konsolidacijos projektas turėtų būti rengiamas privačios žemės sklypų savininkų lėšomis.
Pasiūlymas: Siūloma tikslinti įstatymo projekto 21 straipsnio 1 dalimi nauja redakcija dėstomo 49 straipsnio 7 dalį, numatant išimtis dėl teritorijos žemės konsolidacijos projektui rengti ploto ribojimo, kai konsoliduoti žemės sklypus pageidauja privačios žemės sklypų ir (ar) kelių savininkai arba valdytojai, o žemės konsolidacijos projektas rengiamas privačios žemės sklypų savininkų lėšomis. „7. Teritorija žemės konsolidacijos projektui rengti, apimanti numatomus konsoliduoti žemės sklypus, turi būti ne mažesnė kaip 100 ha. Kai žemės konsolidacijos projektas rengiamas privačios žemės sklypų savininkų lėšomis, teritorija žemės konsolidacijos projektui rengti, apimanti keliais užimtą valstybinę žemę ir privačios nuosavybės teise valdomus žemės sklypus, turi būti ne mažesnė nei 20 ha.“ Siūloma tikslinti įstatymo projekto 21 straipsnio 1 dalimi nauja redakcija dėstomo 49 straipsnio 10 dalį. „10. Žemės konsolidacijos projektą organizuojanti Vyriausybės įgaliota institucija tvirtina teritorijos ribas, skirtas žemės konsolidacijos projektui rengti, ir su Vyriausybės įgaliota institucija suderintą žemės konsolidacijos projekto rengimo reikalavimų sąrašą, taip pat priima sprendimą rengti žemės konsolidacijos projektą.
Žemės konsolidacijos projekto teritorijai priskiriama žemė, dėl kurios konsolidacijos projektą organizuojančiai Vyriausybės įgaliotai institucijai pateikti sutikimai dalyvauti šiame žemės konsolidacijos projekte, valstybinės žemės sklypai, kuriuos žemės konsolidacijos projektą organizuojančiai Vyriausybės įgaliotai institucijai perdavė Vyriausybės įgaliota institucija ir kurių patikėtinis yra pati žemės konsolidacijos projektą organizuojanti Vyriausybės įgaliota institucija, taip pat privati žemė, kurios savininkai nepateikė sutikimų dalyvauti žemės konsolidacijos projekte, bet pageidauja parduoti žemės sklypus (jų dalis) šio žemės konsolidacijos projekto rengimo metu, išskyrus atvejus, kai konsolidacijos projektas rengiamas privačios žemės sklypų savininkų lėšomis. Kai žemės konsolidacijos projektas rengiamas privačios žemės sklypų savininkų lėšomis, žemės konsolidacijos projekto teritorijai priskiriama privačios nuosavybės teise valdoma žemė, dėl kurios žemės konsolidacijos projektą organizuojančiai Vyriausybės įgaliotai institucijai pateikti sutikimai dalyvauti žemės konsolidacijos projekte, ir keliais užimta valstybinė žemė.“
6Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
6.1. Sprendimas: pritarti Žemės įstatymo Nr. I-446 2, 10, 11, 12, 13, 22, 27, 30, 34, 35, 37, 39, 40, 41, 43, 45, 46, 47, 48, 49, 50, 51, 52 straipsnių pakeitimo ir VI skyriaus papildymo 35(1) ir 35(2) straipsniais įstatymo projektui Nr. XIVP-2765 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms Audito komitetas pritarė, ir Audito komiteto pasiūlymus. 6.2. Pasiūlymai:
Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo Audito komitetas, 2023-06-071
Argumentai: Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje apibrėžta sąvoka ,,ūkis“ neatitinka Ūkininko ūkio įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje pateiktos sąvokos ,,ūkininko ūkis” apibrėžimo. Siekiant teisinio nuoseklumo ir atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu galiojančiame Žemės įstatyme sąvoka ,,ūkis“ yra apibrėžiama tik 2 straipsnyje, kuriame išdėstytos pagrindinės šio įstatymo sąvokos, taip pat atsižvelgiant į tai, kad Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 36 dalis apibrėžia, jog kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžiamos <...> ir kituose įstatymuose, t. y. ir Ūkininko ūkio įstatyme, siūlytina atsisakyti Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 7 dalies nuostatų. Pasiūlymas:
įstatymo 2 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „7. Ūkis – Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatymo nustatyta tvarka įsteigtas ir įregistruotas ūkio subjektas, vykdantis žemės ūkio veiklą.”
straipsnio dalių numeraciją. Pritarti
2Seimo Audito komitetas,
2023-06-07 2N
Svarstomo Projekto nuostatos derintinos su Seime svarstomu Centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo įstatymo Nr. XII-791 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIVP-2054(4) (žr. Audito komiteto pasiūlymą Nr. 8). Įstatymo projekto Nr. XIVP-2054(4) įsigaliojimas numatomas 2023-09-01, tuo tarpu įstatymų projektais Nr. XIVP-2765 ir XIVP-2766 teikiami Žemės įstatymų pakeitimai įsigalios 2024-01-01. Siekiant numatyti tam tikrų Žemės įstatymo nuostatų ankstesnį įsigaliojimą, Projektas pildytinas nauju 2 straipsniu, numatant jo įsigaliojimo datą 2023-09-01 (žr. Audito komiteto pasiūlymą Nr. 12). Pasiūlymas: 1.
Pasiūlymas:
Projektą nauju 2 straipsniu ir jį išdėstyti taip: „2 straipsnis. 7 straipsnio pakeitimas Pakeisti 7 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas – kai valstybinė žemė priskirta centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo patikėjimo teise valdomam valstybės nekilnojamajam turtui arba kai valstybinė žemė, kuri gali būti parduodama, priskirta parduodamam valstybės arba savivaldybės nekilnojamajam turtui ir viešųjų įstaigų, kurių savininkė ar dalininkė, turinti pusę ar daugiau balsų visuotiniame dalininkų susirinkime, yra valstybė, nuosavybės teise priklausantiems statiniams, patalpoms ar jų dalims ir kitų viešųjų įstaigų nuosavybės teise priklausantiems statiniams, patalpoms ar jų dalims, kurių pardavimui centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas konkurencingos procedūros būdu buvo atrinktas kaip atitinkamų paslaugų teikėjas, arba kai valstybinė žemė yra reikalinga administracinės paskirties valstybės nekilnojamojo turto atnaujinimo projektams įgyvendinti;“. 2. Atitinkamai suderinti Projekto straipsnių numeraciją. 3. Atitinkamai patikslinti Projekto pavadinimą. Pritarti
3Seimo Audito komitetas,
2023-06-072
Projekto iniciatoriai siūlo atsisakyti keičiamo įstatymo 10 straipsnio 3 dalies 1 punkto nuostatos, pagal kurią valstybinės žemės nuomininkas, įgyvendinantis valstybinės žemės nuomos sutartyje numatytą galimybę statyti naujus ir (ar) rekonstruoti esamus statinius, moka atlyginimą už šią galimybę statyti ir tuomet, kai statomo naujo ir (ar) rekonstruojamo esamo statinio ar įrenginio juo užstatytas žemės plotas nedidėja arba sumažėja, ir (ar) po statybos ir (ar) rekonstravimo statinio ar įrenginio bendras plotas nedidėja arba sumažėja. Mokama atlyginimo suma yra lygi 5 procentams vidutinės valstybinės žemės sklypo ar jo dalies rinkos vertės, apskaičiuotos atliekant valstybinės žemės sklypo vertinimą masiniu būdu Vyriausybės nustatyta tvarka.
Tačiau Projekto iniciatoriai nepagrindžia, todėl lieka neaišku, dėl kokių aplinkybių siūloma šios nuostatos atsisakyti, taip sudarant sąlygas lengvatinėmis sąlygomis išsinuomotose valstybinės žemės sklypuose nemokėti atitinkamai 5 proc. dydžio atlygio už galimybę statyti naują ar rekonstruoti jau esamą statinį. Tuo tarpu Specialiųjų tyrimų tarnyba bei Valstybės kontrolė ne kartą yra pažymėjusios, kad valstybės turtas turėtų duoti tiesioginę naudą valstybei. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūlytina minėtos nuostatos neatsisakyti, ją patikslinti derinant su kitomis Projektu siūlomomis nuostatomis. Pasiūlymas:
Pakeisti Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 10 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) kai statomo naujo ir (ar) rekonstruojamo esamo statinio ar įrenginio statant naują ir (ar) rekonstruojant esamą statinį juo užstatytas žemės plotas nedidėja arba sumažėja, palyginti su iki statybos ir (ar) rekonstravimo esamu Nekilnojamojo turto registre pagrindiniu daiktu įregistruotu statiniu ar įrenginiu užstatytu plotu, ir (ar) po statybos ir (ar) rekonstravimo statinio ar įrenginio bendras plotas nedidėja arba sumažėja, palyginti su iki statybos ir (ar) rekonstravimo esamo Nekilnojamojo turto registre pagrindiniu daiktu įregistruoto statinio ar įrenginio bendru plotu, – sumą, lygią 5 procentams vidutinės valstybinės žemės sklypo ar jo dalies rinkos vertės, apskaičiuotos atliekant valstybinės žemės sklypo vertinimą masiniu būdu Vyriausybės nustatyta tvarka;“. Pritarti
4Seimo Audito komitetas,
2023-06-072
(7),
1.
Pagal dabar galiojantį Žemės įstatymą atlyginimas už galimybę statyti ir (ar) rekonstruoti statinius valstybinėje žemėje nemokamas, kai pastatai atnaujinami (modernizuojami) pagal Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymą. Atkreiptinas dėmesys, kad 2023 m. gegužės 18 d. priimtu Žemės įstatymo Nr. I-446
d.) išimčių ratas buvo praplėstas, numatant, kad aptariamas atlyginimas taip pat nemokamas, kai išnuomotame valstybinės žemės sklype statomi, rekonstruojami inžineriniai statiniai ir (ar) įrengiami įrenginiai, skirti valstybinės žemės sklype iki 2023 m. birželio 30 d. pastatytų ir naudojamų daugiabučių gyvenamųjų namų gyventojų reikmėms (sporto ir vaikų žaidimo aikštelėms, dviračių ir pėsčiųjų takams, šaligatviams, laiptams, pandusams, keltuvams, liftams, įvažoms į daugiabučių namų kiemus, automobilių stovėjimo ir dviračių laikymo vietoms įrengti). Pabrėžtina, kad Specialiųjų tyrimų tarnyba[8], atlikusi šio jau priimto įstatymo projekto antikorupcinį vertinimą, išvadoje pateikė kritinių antikorupcinių pastabų, nurodydama, kad: projektu siūlomas galimai per platus subjektų ratas, kurie galėtų nemokėti atlyginimo statant ar rekonstruojant statinius lengvatine tvarka išsinuomotos valstybinės žemės sklypuose; projekto nuostatos nesieja statinių ar įrenginių paskirties su deklaruojamais projekto tikslais; projekto nuostatomis neribojama galimybė, nemokant atitinkamo atlyginimo, valstybinėje žemėje naujai pastatyto ar rekonstruoto statinio vėliau perleisti tretiesiems asmenims ar gauti pajamų iš jo eksploatavimo ir kt. Taip pat akcentavo, kad siūlomu teisiniu reguliavimu galimai būtų sudarytos sąlygos nepagrįstam pasipelnymui valstybės turto, naudotino taip, kad teiktų didžiausią naudą visuomenei, sąskaita.
Tuo tarpu svarstomu Projektu siūloma dar labiau praplėsti išimčių ratą, kuomet atlygis už galimybę statyti valstybinėje žemėje nebūtų mokamas. Atkreiptinas dėmesys ir į Nacionalinės žemės tarnybos pastabą, kurioje nurodoma, kad dalis Projektu siūlomu įtvirtinti išimčių, kuomet atlygis už galimybę statyti valstybinėje žemėje, nepatenka į Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkto reguliavimą, nes valstybinė žemės patikėjimo teise perduodama valstybinės žemės patikėtiniams neatlygintinai naudotis valstybės ar savivaldybių funkcijoms įgyvendinti, o kita dalis siūlomų nustatyti išimčių sudarytų galimybes subjektams nemokėti atlygio vykdant ūkinę-komercinę veiklą. Atsižvelgiant į Specialiųjų tyrimų tarnybos sistemines pastabas, taip pat į tai, kad tiek tarnyba, tiek Valstybės kontrolė ne kartą yra pabrėžusios, kad valstybės turtas turėtų duoti tiesioginę naudą valstybei, taip pat į tai, kad praktikoje esama atvejų, kuomet lengvatinėmis sąlygomis išsinuomoję sklypus, nuomininkai šiuo valstybės turtu gali pasinaudoti ne tik savo statiniams eksploatuoti, bet ir papildomoms pajamoms iš valstybės turto uždirbti perleidus sklypo nuomos teisę ar pastačius naujus pastatus ir juos pardavus, taip pat pritariant ekspertinėms Nacionalinės žemės tarnybos pastaboms (3 pastaba), siūlytina nepritarti išimčių ratui, kuomet atlygis už galimybę statyti valstybinėje žemėje būtų nemokamas, praplėtimui. 2. Svarstomo Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 10 straipsnio nuostatos tikslintinos, jas derinant su 2023 m. gegužės 18 d. priimtu Žemės įstatymo Nr. I-446 10 straipsnio pakeitimo įstatymu Nr. XIV-1964. Pasiūlymas:
straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Valstybinės žemės, išnuomotos šio įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte nustatytu atveju, nuomos sutartyje galimybė statyti naujus ir (ar) rekonstruoti esamus statinius ar įrenginius įrašoma nuomininko prašymu sudarant valstybinės žemės nuomos sutartį arba susitarimą dėl valstybinės žemės nuomos sutarties pakeitimo. Nuomininko galimybė statyti naujus ir (ar) rekonstruoti esamus statinius ar įrenginius valstybinės žemės nuomos sutartyje numatoma tik tuo atveju, jeigu valstybinės žemės sklypas išnuomotas ilgesniam negu 3 metų laikotarpiui ir jeigu tokia statyba ir (ar) rekonstravimas galimi pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentų sprendinius ir atitinka nuomos sutartyje nurodytą valstybinės žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir būdą. Valstybinės žemės nuomos sutartyje nurodoma, kad nuomininkas galimybę statyti ir (ar) rekonstruoti statinius ar įrenginius įgyja tik sumokėjęs savivaldybės administracijos, kurios teritorijoje yra žemės sklypas, apskaičiuotą šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytą atlyginimą už galimybę statyti ir (ar) rekonstruoti statinius, į valstybės biudžetą ir savivaldybės, kurios teritorijoje yra žemės sklypas, biudžetą šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytą atlyginimą už galimybę statyti ir (ar) rekonstruoti statinius ar įrenginius biudžetus, išskyrus šio straipsnio 8 7 dalyje nurodytus atvejus.“
straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „7.
Atlyginimas už galimybę statyti valstybinėje žemėje nemokamas:
atnaujinti (modernizuoti) pagal Lietuvos Respublikos valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymą;
2) statant, rekonstruojant inžinerinius statinius ir (ar) įrengiamus įrenginius, skirtus valstybinės žemės sklype iki 2023 m. birželio 30 d. pastatytų ir naudojamų daugiabučių gyvenamųjų namų gyventojų reikmėms (sporto ir vaikų žaidimo aikštelėms, dviračių ir pėsčiųjų takams, šaligatviams, laiptams, pandusams, keltuvams, liftams, įvažoms į daugiabučių namų kiemus, automobilių stovėjimo ir dviračių laikymo vietoms įrengti). siekiant įgyvendinti projektus, susijusius su viešuoju interesu: krašto ir valstybės sienos apsaugai; tarptautiniams oro uostams, valstybiniams aerodromams, valstybiniams jūrų uostams ir jų įrenginiams; viešosios geležinkelių infrastruktūros objektams, keliams, elektroninių ryšių infrastruktūros objektams, energetikos objektams ir jų technologiniams priklausiniams statyti, taip pat jiems eksploatuoti reikalingiems visuomenės reikmėms skirtiems inžineriniams statiniams; socialinei infrastruktūrai plėsti – švietimo ir mokslo, kultūros, sveikatos apsaugos ir priežiūros, aplinkos apsaugos, socialinės apsaugos, viešosios tvarkos užtikrinimo, kūno kultūros ir sporto plėtojimo objektams statyti (įrengti) ir eksploatuoti, viešiesiems atskiriesiems želdynams kurti ir tvarkyti miestuose, miesteliuose ir kurortuose, siekiant įvykdyti viešųjų atskirųjų želdynų normas; savivaldybės infrastruktūros ir (ar) jos aptarnavimui skirtiems statiniams; komunalinių atliekų tvarkymo objektams (sąvartynams) statyti (įrengti) ir eksploatuoti; kapinėms ir jų priežiūrai užtikrinti reikalingų objektų statybai ir eksploatacijai; gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų (vertybių) apsaugos reikmėms; užsienio valstybių diplomatinėms atstovybėms ir konsulinėms įstaigoms, Europos Sąjungos institucijoms, jų įsteigtoms įstaigoms, tarptautinėms organizacijoms ir jų atstovybėms, kurios naudojasi privilegijomis ir imunitetais pagal Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis ir kitus teisės aktus;
3) atsinaujinančių išteklių energetikos plėtros projektams, kai jie vykdomi Atsinaujinančių išteklių energijos bendrijos ir jos narių, dalininkų ar dalyvių susirinkime savivaldybėms, savivaldybių institucijoms ar įstaigoms priklauso daugiau nei 51 procento balsų dauguma, o šių bendrijų pagrindinė paskirtis – vystyti energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių gamybos įrenginius, mažinant energijos nepriteklių ir (ar) teikti naudą pažeidžiamiems vartotojams;
4) statomiems, rekonstruojamiems inžineriniams statiniams, skirtiems šiame žemės sklype pastatytų ir naudojamų daugiabučių gyvenamųjų namų gyventojų reikmėms (sporto ir vaikų žaidimo aikštelėms, dviračių ir pėsčiųjų takams, šaligatviams, laiptams, pandusams, keltuvams, liftams, įvažoms į daugiabučių gyvenamųjų namų kiemus, automobilių stovėjimo ir dviračių laikymo vietoms įrengti).“ 3.
Atlyginimas už galimybę statyti valstybinėje žemėje nemokamas:
atnaujinti (modernizuoti) pagal Lietuvos Respublikos valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymą;
2) statant, rekonstruojant inžinerinius statinius ir (ar) įrengiamus įrenginius, skirtus valstybinės žemės sklype iki 2023 m. birželio 30 d. pastatytų ir naudojamų daugiabučių gyvenamųjų namų gyventojų reikmėms (sporto ir vaikų žaidimo aikštelėms, dviračių ir pėsčiųjų takams, šaligatviams, laiptams, pandusams, keltuvams, liftams, įvažoms į daugiabučių namų kiemus, automobilių stovėjimo ir dviračių laikymo vietoms įrengti). siekiant įgyvendinti projektus, susijusius su viešuoju interesu: krašto ir valstybės sienos apsaugai; tarptautiniams oro uostams, valstybiniams aerodromams, valstybiniams jūrų uostams ir jų įrenginiams; viešosios geležinkelių infrastruktūros objektams, keliams, elektroninių ryšių infrastruktūros objektams, energetikos objektams ir jų technologiniams priklausiniams statyti, taip pat jiems eksploatuoti reikalingiems visuomenės reikmėms skirtiems inžineriniams statiniams; socialinei infrastruktūrai plėsti – švietimo ir mokslo, kultūros, sveikatos apsaugos ir priežiūros, aplinkos apsaugos, socialinės apsaugos, viešosios tvarkos užtikrinimo, kūno kultūros ir sporto plėtojimo objektams statyti (įrengti) ir eksploatuoti, viešiesiems atskiriesiems želdynams kurti ir tvarkyti miestuose, miesteliuose ir kurortuose, siekiant įvykdyti viešųjų atskirųjų želdynų normas; savivaldybės infrastruktūros ir (ar) jos aptarnavimui skirtiems statiniams; komunalinių atliekų tvarkymo objektams (sąvartynams) statyti (įrengti) ir eksploatuoti; kapinėms ir jų priežiūrai užtikrinti reikalingų objektų statybai ir eksploatacijai; gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų (vertybių) apsaugos reikmėms; užsienio valstybių diplomatinėms atstovybėms ir konsulinėms įstaigoms, Europos Sąjungos institucijoms, jų įsteigtoms įstaigoms, tarptautinėms organizacijoms ir jų atstovybėms, kurios naudojasi privilegijomis ir imunitetais pagal Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis ir kitus teisės aktus;
3) atsinaujinančių išteklių energetikos plėtros projektams, kai jie vykdomi Atsinaujinančių išteklių energijos bendrijos ir jos narių, dalininkų ar dalyvių susirinkime savivaldybėms, savivaldybių institucijoms ar įstaigoms priklauso daugiau nei 51 procento balsų dauguma, o šių bendrijų pagrindinė paskirtis – vystyti energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių gamybos įrenginius, mažinant energijos nepriteklių ir (ar) teikti naudą pažeidžiamiems vartotojams;
4) statomiems, rekonstruojamiems inžineriniams statiniams, skirtiems šiame žemės sklype pastatytų ir naudojamų daugiabučių gyvenamųjų namų gyventojų reikmėms (sporto ir vaikų žaidimo aikštelėms, dviračių ir pėsčiųjų takams, šaligatviams, laiptams, pandusams, keltuvams, liftams, įvažoms į daugiabučių gyvenamųjų namų kiemus, automobilių stovėjimo ir dviračių laikymo vietoms įrengti).“
keičiamo įstatymo 10 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip: „8.
Šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatyti reikalavimai netaikomi, kai, vadovaujantis šio įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktu, išnuomotame valstybinės žemės sklype statomi, rekonstruojami inžineriniai statiniai ir (ar) įrengiami įrenginiai, skirti šiame žemės sklype iki 2023 m. birželio 30 d. pastatytų ir naudojamų daugiabučių gyvenamųjų namų gyventojų reikmėms (sporto ir vaikų žaidimo aikštelėms, dviračių ir pėsčiųjų takams, šaligatviams, laiptams, pandusams, keltuvams, liftams, įvažoms į daugiabučių namų kiemus, automobilių stovėjimo ir dviračių laikymo vietoms įrengti). Draudžiama keisti statybos objekto, dėl kurio buvo pritaikyta šio straipsnio 7 dalyje nurodyta išimtis, paskirtį, kol nėra sumokėtas atlyginimas už galimybę statyti valstybinėje žemėje, jeigu pakeitus paskirtį tokiam statybos objektui išimtis nebūtų taikoma. Statybos objekto duomenys apie pasikeitusią paskirtį Nekilnojamojo turto registre registruojami tik valstybinės žemės nuomininkui pateikus dokumentus, patvirtinančius atlyginimo už galimybę statyti valstybinėje žemėje
Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, kad „Jei valstybinės žemės nuomininkas perleidžia statinius ir (ar) įrenginius, kurie yra valstybinės žemės sklype arba jo dalyje, kai ji nustatyta, ir yra sumokėtas atlyginimas už galimybę statyti statinius, naujajam statinių ir (ar) įrenginių savininkui pereina ir galimybė statyti valstybinėje žemėje ar jos dalyje tokia pačia apimtimi, kokią buvo įgijęs ankstesnis statinių ir (ar) įrenginių savininkas.“ Pritariant Seimo kanceliarijos Teisės departamento 9 pastabai, siekiama aiškiai ir nedviprasmiškai nustatyti, kad aptariama galimybė statyti statinius tokia pačia apimtimi, kokią buvo įgijęs ankstesnis statinių savininkas, pereina asmeniui, jeigu jis perėmė statinius ir tapo naujuoju valstybinės žemės nuomininku, todėl nuostatos turi būti tikslintinos. 2. Aptariamo straipsnio nuostatos tikslinamos atsižvelgiant ir į kitas redakcinio pobūdžio Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas. Pasiūlymas:
Pakeisti Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 10 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Atlyginimas už galimybę statyti valstybinėje žemėje
mokamas kiekvienu naujų statinių statybos ir (ar) esamų statinių rekonstravimo atveju. Sumokėjęs atlyginimą už galimybę statyti valstybinėje žemėje, valstybinės žemės sklypo nuomininkas įgyja galimybę įgyvendinti statytojo teisę sumokėto atlyginimo dydį atitinkančia apimtimi, numatyta šio straipsnio 3 dalyje. Jei valstybinės žemės nuomininkas perleidžia statinius ir (ar) įrenginius, kurie yra valstybinės žemės sklype arba jo dalyje, kai ji nustatyta, ir yra sumokėtas atlyginimas už galimybę statyti statinius, naujajam valstybinės žemės nuomininkui ir statinių ir
(ar) įrenginių savininkui pereina ir galimybė statyti valstybinėje žemėje ar jos dalyje, tokia pačia apimtimi, kokią buvo įgijęs ankstesnis valstybinės žemės nuomininkas ir statinių ir (ar) įrenginių savininkas.
Statybą leidžiančio dokumento neišdavimo atveju atlyginimas už galimybę statyti valstybinės žemės sklype ar jo dalyje, grąžinamas jį sumokėjusiam asmeniui, raštu pateikus prašymą Valstybinei mokesčių inspekcijai ir dokumentą, patvirtinantį apie statybą leidžiančio dokumento neišdavimą. Atlyginimas už galimybę statyti grąžinamas per 3 mėnesius nuo prašymo jį grąžinti pateikimo. Prašyme nurodoma atlyginimo už galimybę statyti mokėtojo atsiskaitomoji sąskaita, į kurią sugrąžinama įmokėtas atlyginimas.“
6Seimo Audito komitetas,
2023-06-072
Argumentai: Projektu siūloma sudaryti galimybes savivaldybėms, kaip valstybinės žemės patikėtinėms, atleisti subjektus nuo atlyginimo už galimybę statyti valstybinėje žemėje statinius dalies sumokėjimo į savivaldybės biudžetą. Taigi, Projekto nuostatomis savivaldybėms sudaromos diskrecinės teisės (savo nuožiūra) spręsti dėl subjektų atleidimo nuo atlyginimo (jo dalies) sumokėjimo už galimybę statyti valstybinėje žemėje. Tačiau, kaip jau akcentavo Specialiųjų tyrimų tarnyba[9]:
neatskleidžia atvejų (ar jų kriterijų), kuriems esant savivaldybės galėtų priimti sprendimus dėl subjektų atleidimo nuo atlyginimo už galimybę statyti valstybinėje žemėje sumokėjimo;
galėtų, esant analogiškoms situacijoms, skirtingų subjektų atžvilgiu priimti skirtingo pobūdžio sprendimus.
Dėl minėtos priežasties Projekto nuostatos gali būti vertintinos kaip sudarančios sąlygas (arba tokią regimybę) dėl vienų subjektų diskriminacijos kitų subjektų atžvilgiu;
skirtingai Projektu siūlomų nuostatų įgyvendinimo skirtingose savivaldybėse praktikai. Šiuo atveju taip pat aktualu, kad Projektu siūlomo teisinio reglamentavimo abstraktumas antikorupciniu požiūriu kritiškai vertintinas ir savivaldybėse priimamų sprendimų teisėtumo užtikrinimo prasme, kadangi, pavyzdžiui, Vyriausybės atstovai (kurie vadovaujantis Konstitucijos 123 straipsnio (ir kitų teisės aktų) nuostatomis vykdo savivaldybių sprendimų teisėtumo priežiūrą), kilus poreikiui įvertinti atitinkamo savivaldybės sprendimo teisėtumą, to (įvertinti sprendimo turinį) negalėtų padaryti. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, taip pat į tai, kad dėl itin skubotai svarstomo Projektoįstatymų leidėjui nėra sudarytos galimybės išdiskutuoti bei svarstomame Projekte (įstatyme) įtvirtinti unifikuotų kriterijų, kuriuos galėtų taikyti savivaldybės, taip eliminuojant įžvelgiamas korupcinių rizikų regimybes, siūlytina savivaldybėms, kaip valstybinės žemės patikėtinėms, nesudaryti galimybių atleisti subjektus nuo atlyginimo už galimybę statyti valstybinėje žemėje statinius dalies sumokėjimo į savivaldybės biudžetą. Pasiūlymas:
Išbraukti Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 10 straipsnio 9 dalį:
„9. Savivaldybės, kaip valstybinės žemės patikėtinės,
turi teisę atleisti subjektus nuo Žemės įstatymo 10 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatyto atlyginimo už galimybę statyti valstybinėje žemėje statinius dalies sumokėjimo į savivaldybės biudžetą.
Šiems atvejams savivaldybės taryba savo sprendimu nustatyto atskirą tvarką ir kriterijus, kai atlyginimas už galimybę statyti valstybinėje žemėje statinius gali būti nemokamas.“
7Seimo Audito komitetas,
Projekto nuostatos derintinos su Seime svarstomu Centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo įstatymo Nr. XII-791 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIVP-2054(4) (žr. Audito komiteto pasiūlymą Nr. 8). Įstatymo projekto Nr. XIVP-2054(4) įsigaliojimas numatomas 2023-09-01, tuo tarpu įstatymo projektu Nr. XIVP-2765 teikiami Žemės įstatymų pakeitimai įsigalios 2024-01-01. Siekiant numatyti tam tikrų Žemės įstatymo nuostatų ankstesnį įsigaliojimą, Projektas pildytinas nauju 4 straipsniu, numatant jo įsigaliojimo datą 2023-09-01 (žr. Audito komiteto pasiūlymą Nr. 12). Projekto straipsnio numeracija teikiama atsižvelgiant į Audito komiteto pasiūlymą Nr. 2, kuriuo siūloma Projektą papildyti nauju 2 straipsniu. 2. Žemės įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 1 punkte numatyta, kad valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, jeigu jie užstatyti fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais.
Aptariamos nuostatos nepapildžius išimtimi, kada valstybinės žemės sklypas parduodamas be aukciono, Centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas negalės aukciono būdu parduoti viešosioms įstaigoms nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto ir tokiam turtui eksploatuoti reikalingo valstybinio žemės sklypo (jeigu sklypas gali būti perleidžiamas privačion nuosavybėn) ir taip bus nerealizuota įstatymų leidėjo valia ,parduodant minėtą viešųjų įstaigų nekilnojamąjį turtą kartu su valstybinės žemės sklypu, gauti didžiausią naudą valstybei. Atsižvelgiant į tai, koreguotina aptariama Žemės įstatymo nuostata. Pasiūlymas:
taip: „4 straipsnis. 11 straipsnio pakeitimas
išdėstyti taip: „1) centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas – kai valstybinės žemės sklypai pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus yra priskirti įstatymų nustatyta tvarka parduodamam valstybei arba savivaldybei nuosavybės teise priklausančiam nekilnojamajam turtui. arba viešųjų įstaigų, kurių savininkė ar dalininkė, turinti pusę ar daugiau balsų visuotiniame dalininkų susirinkime, yra valstybė, nuosavybės teise priklausantiems statiniams, patalpoms ar jų dalims ir kitų viešųjų įstaigų nuosavybės teise priklausantiems statiniams, patalpoms ar jų dalims, kurių pardavimui centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas konkurencingos procedūros būdu buvo atrinktas kaip atitinkamų paslaugų teikėjas. Valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį sudaro centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo vadovas;“. 2.
straipsnio 5 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) jeigu jie užstatyti fiziniams ir juridiniams asmenims
nuosavybės teise priklausančiais statiniais ar įrenginiais, išskyrus valstybinės žemės sklypus, kuriuose yra pastatyti laikini statiniai, nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui, taip pat išskyrus valstybinės žemės sklypus, kurie yra reikalingi viešosioms įstaigoms nuosavybės teise priklausantiems statiniams, patalpoms ar jų dalims eksploatuoti ir yra Vyriausybės nustatyta tvarka parduodami centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo organizuojamuose viešuose aukcionuose. Valstybinės žemės sklypai parduodami tokio dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį;“. 3. Projekto 3 straipsnį atitinkamai laikyti 4¹ straipsniu. 4. Atitinkamai suderinti Projekto straipsnių numeraciją. Pritarti
8Seimo Audito komitetas,
2023-06-073
su Seime svarstomu Centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo įstatymo Nr. XII-791 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu Nr.
XIVP-2054(4) (likusi priėmimo stadija), kuriuo, be kita ko, pritarus Vyriausybės pasiūlymams, Centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojui numatoma a) pareiga parduoti viešųjų įstaigų, kurių savininkė ar dalininkė, turinti pusę ar daugiau kaip pusę balsų visuotiniame viešosios įstaigos dalininkų susirinkime, yra valstybė, nekilnojamąjį turtą kartu su valstybei nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, reikalingu parduodamam viešųjų įstaigų nuosavybės teise valdomam turtui eksploatuoti; b) teisė parduoti kitų viešųjų įstaigų nuosavybės teise priklausančius statinius, patalpas ar jų dalis, kurių pardavimui centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas konkurencingos procedūros būdu buvo atrinktas kaip atitinkamų paslaugų teikėjas, kartu su valstybei nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, reikalingu parduodamo nekilnojamojo turto eksploatavimui. Tuo tarpu svarstomu Projektu Centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojui numatoma teisė kitų asmenų nuosavybėn perleisti valstybinės žemės sklypus tik tais atvejais, kai yra parduodamas viešųjų įstaigų, kurių savininkė ar dalininkė, turinti pusę ar daugiau kaip pusę balsų visuotiniame viešosios įstaigos dalininkų susirinkime, yra valstybė, nekilnojamasis turtas. Atsižvelgiant į tai, reikalinga patikslinti svarstomo Projekto nuostatas, priešingu atveju nebus sudarytos teisinės galimybės realizuoti įstatymo projekte Nr. XIVP-2054(4) įtvirtintos Centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo teisės parduoti kitų viešųjų įstaigų nuosavybės teise priklausančius statinius, patalpas ar jų dalis, kurių pardavimui centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas konkurencingos procedūros būdu buvo atrinktas kaip atitinkamų paslaugų teikėjas, kartu su valstybei nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, reikalingu parduodamo nekilnojamojo turto eksploatavimui. 3.
numatyta, kad valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, jeigu jie užstatyti fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais. Aptariamos nuostatos nepapildžius išimtimi, kada valstybinės žemės sklypas parduodamas be aukciono, Centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas negalės aukciono būdu parduoti viešosioms įstaigoms nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto ir tokiam turtui eksploatuoti reikalingo valstybinio žemės sklypo (jeigu sklypas gali būti perleidžiamas privačion nuosavybėn) ir taip bus nerealizuota įstatymų leidėjo valia, parduodant minėtą viešųjų įstaigų nekilnojamąjį turtą kartu su valstybinės žemės sklypu, gauti didžiausią naudą valstybei. Atsižvelgiant į tai, koreguotina aptariama Žemės įstatymo nuostata. 2. Projekto straipsnių numeracija keistina atsižvelgiant į Audito komiteto pasiūlymus Nr. 2 ir 7 ir
10Pasiūlymas:
straipsniu. 2. Pakeisti Projekto 4¹ straipsniu keičiamo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas – kai valstybinės žemės sklypai pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus yra priskirti įstatymų nustatyta tvarka parduodamam valstybei arba savivaldybei nuosavybės teise priklausančiam nekilnojamajam turtui arba viešųjų įstaigų, kurių savininkė ar dalininkė, turinti pusę ar daugiau balsų visuotiniame dalininkų susirinkime, yra valstybė, nuosavybės teise priklausantiems statiniams, patalpoms ar jų dalims ir kitų viešųjų įstaigų nuosavybės teise priklausantiems statiniams, patalpoms ar jų dalims, kurių pardavimui centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas konkurencingos procedūros būdu buvo atrinktas kaip atitinkamų paslaugų teikėjas. Valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį sudaro centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo vadovas;“. 3.
įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) jeigu jie užstatyti fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės
teise priklausančiais statiniais ar įrenginiais ir naudojami jiems eksploatuoti pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) naudojimo būdą, išskyrus valstybinės žemės sklypus, kuriuose pastatyti laikini statiniai, nutiesti tik inžineriniai tinklai ir (ar) pastatyti tik neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui, išskyrus valstybinės žemės sklypus, kurie yra reikalingi viešosioms įstaigoms nuosavybės teise priklausantiems statiniams, patalpoms ar jų dalims eksploatuoti ir yra Vyriausybės nustatyta tvarka parduodami centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo organizuojamuose viešuose aukcionuose, taip pat išskyrus šio straipsnio 12 11 dalyje nurodytą išimtį. Valstybinės žemės sklypai parduodami tokio dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį;“. 4. Atitinkamai suderinti Projekto straipsnių numeraciją. Pritarti
9Seimo Audito komitetas,
2023-06-073
Argumentai: Keičiamo įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje įtvirtina valstybinės žemės pirkėjo pareiga savo lėšomis per 3 mėnesius nuo žemės sklypo perdavimo įregistruoti nuosavybės teisę į žemės sklypą Nekilnojamojo turto registre. Taip pat numatoma valstybinės žemės pardavėjo pareiga kreiptis į teismą dėl valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties įregistravimo ir nuostolių, patirtų dėl sutarties neįregistravimo, atlyginimo, jeigu pirkėjas vengia įregistruoti nuosavybės teisės perėjimo faktą. Pastebėtina, kad aptariama nuostata nėra aiški (nėra aišku, kaip tas vengimas ir per kiek laiko turi pasireikšti) bei sudaro sąlygas Žemės įstatyme numatytų pareigų vengimui.
Todėl siekiant pašalinti šį neaiškumą ir užtikrinti, kad sandoriai Nekilnojamojo turto registre būtų įregistruoti per nustatytą 3 mėnesių laikotarpį, Projekto nuostatos turi būti tikslintinos. Iš esmės analogiškas reguliavimas numatytas valstybinės žemės nuomos ir panaudos sutarčių įregistravimo atvejais. Pasiūlymas:
Pakeisti Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 11 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartyje turi būti numatoma, kad pirkėjas
savo lėšomis per 3 mėnesius nuo žemės sklypo perdavimo privalo įregistruoti nuosavybės teisę į žemės sklypą Nekilnojamojo turto registre. Jeigu per nustatytą 3 mėnesių laikotarpį pirkėjas vengia įregistruoti neįregistruoja nuosavybės teisės perėjimo faktą fakto, valstybinės žemės pardavėjas turi kreiptis į teismą su prašymu dėl valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties įregistravimo ir dėl nuostolių, patirtų dėl sutarties neįregistravimo, atlyginimo.“
10Seimo Audito komitetas,
2023-06-073
Argumentai: Pritariant Seimo kanceliarijos Teisės departamento 13 pastabai, kad Projekto 3 straipsniu siūlomos keičiamo įstatymo 11 straipsnio 11 dalies formuluotės nereglamentuoja valstybinės žemės nuosavybės teisių perleidimo klausimų, pažymint, kad atvejai, kuomet valstybinės žemės sklypai neformuojami, o juose esantys statiniai ir įrenginiai išperkami, nustatomi keičiamo įstatymo 45 straipsnio 6 dalyje, siūlytina išbraukti aptariamą nuostatą. Pasiūlymas:
dalį: „11. Prie Nekilnojamojo turto registre įregistruotų statinių ir (ar) įrenginių, kurie vadovaujantis teritorijų planavimo dokumentų sprendiniais, turi būti griaunami, žemės sklypai neformuojami.
Šie statiniai ir (ar) įrenginiai išperkami Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka, atlyginant jų rinkos vertę, apskaičiuotą taikant Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualų turto vertinimą, atsižvelgiant tik į esamą statinių ir įrenginių būklę.“
Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 11 straipsnio dalių numeraciją. 3. Patikslinti Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 11 straipsnyje esančias nuorodas. Pritarti
11Seimo Audito komitetas,
2023-06-0725
Projekto 25 straipsniu keičiamas įstatymas papildomas nauju 66 straipsniu, kurio 3 ir 4 dalyse numatomas ex post vertinimo laikotarpis – 5 metai nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos, taip pat numatoma, kad minėtas vertinimas turi būti atliktas iki 2029 m. sausio 1 d. Visgi pastebėtina, kad I pertvarkos etapu priimtu nauja redakcija išdėstytu Žemės įstatymu Nr. XIV-1311, taip pat II pertvarkos etapu teikiamais įstatymo projektais Nr. XIVP-2765 ir Nr. XIVP-2766 esmingai keičiami valstybinės žemės (t. y. valstybės turto) valdymo, naudojimo ir disponavimo ja santykiai, procesai ir procedūros. Atsižvelgiant į tai, kad šis turtas turi būti valdomas, naudojamas ir juo disponuojama vadovaujantis visuomeninės naudos, efektyvumo, racionalumo ir viešosios teisės principais, o naujai sureguliuotų teisės normų vertinimas numatomas atlikti tik po ilgo laiko, t. y. iki 2029 m. sausio 1 d., siūlytina šiame įstatyme nustatyto galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimą atlikti anksčiau, nei planuota (ne po 5 metų, o po 3 metų), taip sudarant galimybes kuo anksčiau identifikuoti ir eliminuoti praktikoje kylančias, su šio įstatymo nuostatų taikymu susijusias problemas. Pasiūlymas: 1.
Pasiūlymas:
Projekto 25 straipsniu keičiamo įstatymo naujai dėstomą 66 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Ex post vertinimo laikotarpis – 5
įsigaliojimo dienos.“
Projekto 25 straipsniu keičiamo įstatymo naujai dėstomą 66 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Ex post vertinimas turi būti atliktas iki 2029 2027 m. sausio 1 d.“
12Seimo Audito komitetas,
2023-06-0726 1, 5N, 6N Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad svarstomo Projekto nuostatos derintinos su Seime svarstomu Centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo įstatymo Nr. XII-791 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIVP-2054(4) (likusi priėmimo stadija), kurio įsigaliojimas numatomas 2023-09-01, taip pat į Audito komiteto pasiūlymus Nr. 2 ir 7, kuriais siekiama sudaryti galimybes tam tikrų keičiamo Žemės įstatymo nuostatų ankstesniam įsigaliojimui, atitinkamai turi būti tikslinamos Projekto 26 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios įstatymo įsigaliojimą, įgyvendinimą ir taikymą. Pasiūlymas:
straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Šis įstatymas, išskyrus 2 ir 4 straipsnius ir šio
straipsnio 2 ir 3 dalis, įsigalioja 2024 m. sausio 1 d.“
taip:
„5. Šio įstatymo 2 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos Žemės
įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 3 punktas ir šio įstatymo 4 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos Žemės įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 11 straipsnio 5 dalies 1 punktas įsigalioja 2023 m. rugsėjo 1 d.“
taip:
„6. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar Vyriausybės įgaliotos
institucijos iki 2023 m. rugpjūčio 31 d. priima šio įstatymo 2 ir 4 straipsnių įgyvendinamuosius teisės aktus.“
13.
13Seimo Audito komitetas,
2023-06-07 * Argumentai: Projekto nuostatose vartojama formuluotė „valstybės tarnautojas“. Tačiau 2023 m. gegužės 25 d. Seimas priėmė nauja redakcija išdėstytą Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymą Nr. XIV-1985, pagal kurį valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose turi būti sudarytos komisijos, kurios peržiūri institucijos ar įstaigos pareigybių sąraše esančias valstybės tarnautojų pareigybes. Minėtame įstatyme apibrėžtos valstybės tarnautojo sąvokos neatitinkančios valstybės tarnautojų pareigybės, iki 2025 m. sausio 1 d. turi būti panaikintos arba vietoj jų įsteigtos darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybės. Atsižvelgiant į tai, siūlytina projektu keičiamose nuostatose formuluotę „valstybės tarnautojas“ keisti į bendro pobūdžio formuluotę „darbuotojas“. Pasiūlymas:
Projekto straipsniuose naudojamas formuluotes „valstybės tarnautojas“ pakeisti į formuluotę „darbuotojas“. Pritarti
7Balsavimo rezultatai: už – 5, prieš – 0,
susilaikė – 0. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Z. Balčytis. Komiteto pirmininkas Zigmantas Balčytis (Komiteto biuro vedėja L. Pranaitytė ir biuro patarėja A.
Buragienė) [1] Skirtingai, negu Lietuvos Respublikos savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje nustatyta „socialinės savivaldybės infrastruktūros“ sąvoka, pagal kurią infrastruktūros objektų valdytojas yra savivaldybės institucija, savivaldybės įmonė, įstaiga ar organizacija, Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo
nuosavybės teise valdantys ir naudojantys savivaldybės infrastruktūrą. [2] Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 14 dalis nustato, kad „Socialinė infrastruktūra
Minėtos Išvados 1.1.1. pastaboje Specialiųjų tyrimų tarnyba pasisakė, kad
„Projektu siūlomos nuostatos neatskleidžia atvejų (ar jų kriterijų), kuriems
esant savivaldybės galėtų priimti sprendimus dėl subjektų atleidimo nuo atlyginimo už teisę statyti valstybinėje žemėje sumokėjimo. Be to, Projektu savivaldybės neįpareigojamos pasitvirtinti tokius kriterijus ir /ar jų nustatymo tvarkas, reglamentuoti sprendimų priėmimo procedūras, kuriomis vadovautųsi Projekto priėmimo atveju. Dėl minėtos priežasties šios Projekto nuostatos vertintinos kaip sudarančios sąlygas savivaldybių diskrecijai (t. y. galimybėms veikti savo nuožiūra, galimai nepagrįstai) ir turinčios neigiamos reikšmės sprendimų priėmimo procedūrų skaidrumui“.
Prieiga internetu: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/3d0ab101d84411ed9b3c9397e1236c2a?positionInSearchResults=0&searchModelUUID=963e2c74-4b27-4819-b98b-106a3da73e8f [6] Prieiga internetu: https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/a33bc9e04f4e11eb9dc7b575f08e8bea/asr. [7] Minėto Aprašo 19 punktas; 19.4 papunktis nustato: „19. Nuo Savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos atleidžiami statytojai, kurie stato: 19.4. sporto paskirties pastatus – sporto sales, teniso kortus, baseinus, čiuožyklas, jachtklubus, šaudyklas, stadionus, maniežus“. [8] Antikorupcinio vertinimo išvada dėl Žemės įstatymo Nr. I-446 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1311 10 straipsnio 7 dalies pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2376, prieiga per internetą https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/064c47a0b1b611ed924fd817f8fa798e?jfwid=-elfm572gr. [9] Antikorupcinio vertinimo išvada dėl Žemės įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1311 1 ir 2 straipsnių pakeitimo įstatymo ir kartu teikiamų įstatymų projektų (TAIS Nr. 23-2543; 23-2546; 23-2548; 23-2550 ir 23-2553). Prieiga per internetą https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/3d0ab101d84411ed9b3c9397e1236c2a?positionInSearchResults=3&searchModelUUID=1cb94a23-a20e-4ae0-8f41-d4583aa2be8b.
Kaimo reikalų komitetas
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ĮSTATYMO NR. I-446 2, 10, 11, 12, 13, 22, 27, 30, 34, 35, 37, 39, 40, 41, 43,
2023-06-07
1Komiteto posėdyje dalyvavo: Viktoras Pranckietis – Komiteto pirmininkas, Vidmantas Kanopa –
Komiteto pirmininko pavaduotojas, Komiteto nariai: Juozas Baublys, Jonas Gudauskas, Vigilijus Jukna, Kęstutis Mažeika, Sergejus Jovaiša. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-05-22
projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Atkreipiame dėmesį, kad projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 2 straipsnio 16 ir 18 punktuose, projekto 6 straipsnio 1 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje, projekto 6 straipsnio 6 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo
įstatymo 30 straipsnio 4 dalyje, projekto 13 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 39 straipsnio 5 dalyje, projekto 14 straipsnio 4 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 40 straipsnio 7 dalies 4 punkte ir daugelyje kitų projekto straipsnių dėstomose keičiamo įstatymo nuostatose vietoj galiojančiame įstatyme nustatytos konkrečios valstybės institucijos nurodoma, kad projekte siūlomas nustatyti analogiškas funkcijas vykdys Vyriausybės įgaliota institucija. Viso įstatymo projekte nuostata „Vyriausybės įgaliota institucija“ vartojama net 122 kartus.
Taigi, priėmus įstatymą, iš įstatymo turinio nebūtų aišku, kuri konkrečiai valstybės institucija ar institucijos vykdytų įstatyme nustatytas funkcijas. Projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad „Žemės įstatymo (ir kituose lydimuosiuose įstatymų pakeitimų projektuose) pakeitime atsisakoma konkrečių institucijų pavadinimų, visos institucijos įvardijamos kaip „Vyriausybės įgaliota institucija“ ar „Vyriausybės įgaliota institucija ir (ar) įstaiga“, nenurodomi „politiką įgyvendinančių“ institucijų pavadinimai, kad Vyriausybė galėtų spręsti ir tokiu būdu užtikrinama, kad pasikeitus institucijos pavadinimui nebus poreikio keisti daugelio įstatymų vien dėl pasikeitusio pavadinimo. Pažymėtina, kad rengiant ir teikiant teisės aktų projektus turėtų būti laikomasi teisėkūros ekonomiškumo principo, kas reikštų, kad turi būti siekiama mažinti priimamų teisės aktų skaičių, ir teisėkūros tvarumo, konkrečiu atveju įvertinant, ar tikslinga atitinkama teisinio reguliavimo keitimo intervencija <...>“. Kyla abejonių, ar siekis sumažinti priimamų teisės aktų skaičių, keičiant įstatyme nurodytos institucijos pavadinimą, yra labiau svarbus už siekį, kad priimami teisės aktai būtų labiau suprantami, aiškūs tiems asmenims, kuriems ir yra adresuojamos teisės aktų normos, t. y. „teisės vartotojams“.
„teisės vartotojams“. Be to, Viešojo administravimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies, kurioje nustatytos viešojo administravimo įgaliojimų suteikimo formos, 1 punkto b papunktyje įtvirtinta, kad viešojo administravimo įgaliojimai gali būti suteikti įstatymų įgaliotos valstybės institucijos priimtu teisės aktu, kai tame teisės akte, vadovaujantis įstatymu, reglamentuojančiu bendrą tam tikros visuomenės gyvenimo srities viešojo administravimo subjektų sudarymo ir veiklos tvarką, nurodomas veikiantis ar numatomas steigti viešojo administravimo subjektas (jo pavadinimas ir teisinė forma) ir šiam subjektui nustatomi konkretūs viešojo administravimo įgaliojimai. Taigi, pagal minėtą Viešojo administravimo įstatymo nuostatą subjektas, turintis viešojo administravimo įgaliojimus, galėtų būti nurodytas poįstatyminiame teisės akte, jeigu tokia galimybė yra įtvirtinta įstatyme, tačiau tokiu atveju ir viešojo administravimo įgaliojimai taip pat nurodomi tame pačiame poįstatyminiame teisės akte. Todėl kyla abejonių, ar projektu keičiamame įstatyme siūloma viešojo administravimo įgaliojimų suteikimo forma atitinka Viešojo administravimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatas. Pažymėtina ir tai, kad keičiamame įstatyme pakeitus institucijos pavadinimą, poįstatyminiai teisės aktai, juos derinant su pakeisto įstatymo nuostatomis, taip pat turėtų būti keičiami, vietoj juose nurodyto konkretaus institucijos pavadinimo nurodant, kad atitinkamas funkcijas vykdo Vyriausybės įgaliota institucija. Tai teisinį reguliavimą padarytu dar mažiau aiškesniu. Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą pažymėjo, kad vienas esminių konstitucinio teisinės valstybės principo elementų – teisinis tikrumas ir aiškumas, kuris suponuoja tam tikrus privalomus reikalavimus teisiniam reguliavimui: jis privalo būti aiškus ir darnus (inter alia 2014 m. liepos 11 d., 2017 m. vasario 24 d., 2018 m. kovo 8 d. nutarimai).
Atsižvelgiant į tai, kyla abejonių, ar projektu siūlomas teisinis reguliavimas atitinka oficialią Konstitucinio Teismo doktriną. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, svarstytina, ar projekte nereikėtų atsisakyti nuostatų, kuriose galiojančiame keičiamame įstatyme nurodyta konkreti valstybės institucija keičiama nuostata „Vyriausybės įgaliota institucija“. Pritarti iš dalies. Konstitucinis Teismas, aiškindamas Konstitucijos 128 straipsnio 2 dalį, kurioje nustatyta, kad valstybinio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo tvarką nustato įstatymas, ne kartą pažymėjo, kad tik įstatymų leidėjas gali nustatyti svarbiausius valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo teisių turinio elementus (Konstitucinio Teismo 2015 m. vasario 24 d. nutarimas); valstybei nuosavybės teise priklausančio turto perdavimas kitų subjektų nuosavybėn turi būti grindžiamas įstatymu, įstatymuose turi būti inter alia nustatytos valstybės institucijos, turinčios teisę priimti sprendimus dėl valstybei nuosavybės teise priklausančio turto perdavimo kitų subjektų nuosavybėn, ir šių institucijų įgaliojimai perduoti minėtą turtą, taip pat šio turto perdavimo sąlygos ir tvarka (inter alia Konstitucinio Teismo 2003 m. rugsėjo 30 d., 2007 m. gegužės 23 d., 2014 m. spalio 9 d., 2022 m. balandžio 7 d. nutarimai). Atsižvelgiant į Konstitucinio teismo išaiškinimą, Žemės įstatymo 8, 9, 11 ir 32 straipsniuose nurodyta konkreti valstybės institucija, turinti įgaliojimus disponuoti valstybinės žemės sklypais. patikslintas Lietuvos Respublikos Geodezijos ir kartografijos įstatymo 10 straipsnis. 2.
kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-05-22 1(2) 1(2) (2),
sąvokos apibrėžtyje vietoj žodžio „Žemės“ įrašytini žodžiai „šio įstatymo“; šioje apibrėžtyje dėstytini nurodytų įstatymų pilni pavadinimai, o sutrumpinti šių įstatymų pavadinimai dėstytini projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 36 dalyje; vietoj žodžių „pagal sklypų“ įrašytini žodžiai „pagal žemės sklypų“; taip pat iš šioje apibrėžtyje vartojamų formuluočių „taip pat įstatymo nustatytus reikalavimus“, ‚sudaro įstatymo nustatyta“ (vartojama du kartus) nėra aišku, koks įstatymas (šis, t. y. Žemės ar koks kitas) turimas omenyje. Siekiant aiškumo, projekto nuostatos tikslintinos. Pritarti. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-05-22 1(2)
dėmesys, kad Seimas 2023 m. gegužės 9 d. priėmė Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 2 ir 45 straipsnių pakeitimo įstatymą Nr. XIV-1929, kurio
infrastruktūros projektas“ turinį. Siekiant įstatymų suderinamumo ir teisinio reguliavimo tęstinumo, projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 3 dalies nuostatos tikslintinos, jas suderinant su minėto įstatymo nuostatomis. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-05-22 2(10)
į tai, kad projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 10 straipsnio 3 dalyje yra tik 5 punktai (projekte šių punktų numeracija yra netiksli), tikslintina projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje pateikta nuoroda „šio straipsnio 3 dalies 1-6 punktuose“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-05-22 2(10) (5), (6) 5.
Projekto
„Jei valstybinės žemės nuomininkas perleidžia statinius ir (ar) įrenginius,
kurie yra valstybinės žemės sklype arba jo dalyje, kai ji nustatyta, ir yra sumokėtas atlyginimas už galimybę statyti statinius, naujajam statinių ir
(ar) įrenginių savininkui pereina ir galimybė statyti valstybinėje žemėje ar jos dalyje, tokia pačia apimtimi, kokią buvo įgijęs ankstesnis statinių ir
(ar) įrenginių savininkas.“ Šios projekto nuostatos nėra aiškios tuo aspektu, kad pagal projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 10 straipsnį galimybę statyti naujus ir (ar) rekonstruoti esamus statinius ar įrenginius valstybinėje žemėje turi valstybinės žemės nuomininkas, o ne statinių ir (ar) įrenginių savininkas. Atsižvelgiant į tai ir siekiant teisinio aiškumo, projekto nuostatos tikslintinos. Siekiant suderinti straipsnyje vartojamas sąvokas, projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 10 straipsnio 6 dalies antrajame sakinyje vietoj žodžių „už teisę“ įrašytini žodžiai „už galimybę“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-05-22 2(10)
suderinti straipsnyje vartojamas sąvokas, projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 10 straipsnio 8 dalies antrajame sakinyje vietoj žodžio „asmenims“ įrašytini žodžiai „valstybinės žemės nuomininkui“, o po žodžio „atlyginimo“ įrašytini žodžiai „už galimybę statyti valstybinėje žemėje“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-05-22 2(10)
„Savivaldybės, kaip valstybinės žemės patikėtinės, turi teisę atleisti
subjektus nuo Žemės įstatymo 10 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatyto atlyginimo už galimybę statyti valstybinėje žemėje statinius dalies sumokėjimo į savivaldybės biudžetą.
Šiems atvejams savivaldybės taryba savo sprendimu nustatyto atskirą tvarką ir kriterijus, kai atlyginimas už galimybę statyti valstybinėje žemėje statinius gali būti nemokamas.“ Šios projekto nuostatos nėra aiškios ir yra tikslintinos šiais aspektais. Pirma, iš projekto nuostatų nėra pakankamai aišku, ar savivaldybės turi teisę atleisti subjektus nuo tos dalies atlyginimo už galimybę statyti valstybinėje žemėje, kuri mokama savivaldybės biudžetui (t. y. 50 procentų minėto atlyginimo), ar turima omenyje kokia nors kita atlyginimo už galimybę statyti valstybinėje žemėje dalis. Antra, siekiant suderinti straipsnyje vartojamas sąvokas, projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 10 straipsnio 9 dalyje vietoj žodžių „subjektus nuo Žemės įstatymo 10 straipsnio“ įrašytini žodžiai „valstybinės žemės nuomininkus nuo šio straipsnio“. Trečia, pažymėtina, kad projektu siūloma kriterijus, kai atlyginimas už galimybę statyti valstybinėje žemėje statinius gali būti nemokamas, nustatyti savivaldybės tarybos tvirtinamoje tvarkoje, t. y. poįstatyminiame teisės akte. Atsižvelgiant į tai, kad minėti kriterijai yra susiję su asmenų teisėmis ir pareigomis, siūlytina kriterijus, kai atlyginimas už galimybę statyti valstybinėje žemėje statinius gali būti nemokamas, nustatyti įstatymo lygmeniu. Pritarti Atsisakyta Projekto
kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-05-22 3(11)
8.
Projekto
nustatyti, kad centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas valstybinės žemės sklypus kitų asmenų nuosavybėn perleidžia, kai valstybinė žemė, kuri gali būti parduodama, priskirta viešųjų įstaigų, kurių savininkė ar dalininkė, turinti pusę ar daugiau balsų visuotiniame dalininkų susirinkime, yra valstybė, nuosavybės teise priklausantiems statiniams, patalpoms ar jų dalims. Atkreiptinas dėmesys, kad tuo atveju, jeigu turimas tikslas keičiamame įstatyme nustatyti, kad centralizuotas turto valdytojas yra valstybinės žemės, priskirtos valstybės valdomų viešųjų įstaigų statiniams, patalpoms ar jų dalims, tai atkreipiame dėmesį, kad pagal Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 2 straipsnio 15 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą valstybės valdoma bendrovė yra bendrovė ir (ar) uždaroji akcinė bendrovė, kurių valstybei nuosavybės teise priklausančios akcijos suteikia daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime. Manytina, kad analogiška taisyklė turėtų būti taikoma ir viešųjų įstaigų, kurių dalininkė yra valstybė, atžvilgiu. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projekto nuostatą „turinti pusę ar daugiau balsų“ nereikėtų pakeisti nuostata „turinti daugiau kaip pusę balsų“. Nepritarti. Nuostata yra numatyta ir Centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo įstatymo projekte Nr. XIVP-2054(4), kuriam likusi tik priėmimo stadija. Ji išsamiai aptarta, tokį reguliavimą siūlė tiek Vyriausybė savo išvadoje, tiek Seimo Audito komitetas. Taigi šiuo atveju nuostatos turi būti suderintos. 9. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-05-22 3(11)
Projekto
Nekilnojamojo turto registre įregistruotų statinių ir (ar) įrenginių, kurie vadovaujantis teritorijų planavimo dokumentų sprendiniais, turi būti griaunami, žemės sklypai neformuojami“ nėra aiškios tuo aspektu, kad paprastai žemės sklypai formuojami toje žemėje, kurioje yra statiniai ir (ar) įrenginiai, o ne „prie jų“. Taip pat nėra aišku, kaip būtų suprantamas formuluotės „prie statinių ir (ar) įrenginių“ turinys. Be to, iš šių projekto nuostatų nėra aišku, ar turimas omenyje valstybinės žemės sklypų formavimas. Siekiant pašalinti šiuos neaiškumus, projekto nuostatos tikslintinos. Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 17 straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo 45 straipsnio 6 daliai. Kita vertus, svarstytina, ar projekto 3 straipsniu siūlomos keičiamo įstatymo 11 straipsnio 11 dalies nuostatos atitinka keičiamo įstatymo 3 straipsnio pavadinimą, nes straipsnio turinyje nėra siūloma reglamentuoti valstybinės žemės nuosavybės teisės perleidimo ar su perleidimu susijusių santykių. Pritarti Projekto 3 straipsniu siūlomos keičiamo įstatymo 11 straipsnio 11 dalies nuostatos perkeltos į Žemės įstatymo 7 straipsnį. 10. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-05-22
į tai, kad Vyriausybės įgaliotos institucijos kompetencijai priklausančiais klausimais teisės aktus ir privalomos galios administracinius sprendimus priima šios institucijos vadovas, projekto 6 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje po žodžių „Vyriausybės įgaliotos institucijos“ reikėtų įrašyti žodį „vadovas“.
Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 13 straipsniu keičiamo įstatymo 39 straipsnio 5 daliai, projekto 17 straipsniu keičiamo įstatymo 45 straipsnio 1, 5 dalims, projekto 18 straipsniu keičiamo įstatymo 46 straipsnio 2, 3, 5, 6, 7, 8, 9 dalims, projekto 19 straipsniu keičiamo įstatymo 47 straipsnio 4, 17 dalims, projekto 20 straipsniu keičiamo įstatymo 45 straipsnio 1 ir 5 dalims, projekto 23 straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo 51 straipsnio 6 daliai, projekto 24 straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo 52 straipsnio 7 daliai. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-05-22 6(22)6 (2), (21), (22), (23),
dėmesys, kad Seimas 2023 m. balandžio 6 d. priėmė Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 13, 22, 40 ir 42 straipsnių pakeitimo įstatymą Nr. XIV- 1877, kuris įsigalioja 2023 m. birželio 1 d. Šiuo įstatymu Žemės įstatymo 22 straipsnis pakeistas kiek kitaip nei siūloma teikiamame projekte. Svarstytina, ar, siekiant įstatymų suderinamumo ir teisinio reguliavimo tęstinumo, projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 22 straipsnio 2, 21, 22 ir 23 dalių nereikėtų suderinti su minėto įstatymo nuostatomis. Jei būtų apsispręsta nekeisti nurodytų projekto nuostatų, tai, manytina, projektu reikėtų tikslinti ir teikiamu projektu nekeičiamas Žemės įstatymo 13 straipsnio 3 dalies, 40 straipsnio 1 dalies 8 punkto ir 42 straipsnio 2 dalies redakcijas, įsigaliosiančias 2023 m. birželio 1 d., nes kitu atveju šios Žemės įstatymo nuostatos nebūtų suderintos su projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 22 straipsnio 2, 21, 22 ir 23 dalių pakeitimais.
Be to, atkreiptinas dėmesys, kad 2023 m. birželio 1 d. įsigalioja nauji keičiamo įstatymo 22 straipsnio 2 dalies 8 punktas ir 21 dalis, todėl atitinkamai tikslintina projekto 6 straipsnio 4 ir 5 dalys, kuriose 22 straipsnis turėtų būti ne pildomas 2 straipsnio 8 punktu ir 21 dalimi, o šis punktas ir dalis keičiami (nes teikiamo projekto priėmimo metu šios nuostatos jau bus įsigaliojusios). Pritarti Projekto nuostatos suderintos su Seimo 2023 m. balandžio 6 d. priimtu Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 13, 22, 40 ir 42 straipsnių pakeitimo įstatymu Nr. XIV- 1877. 12. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-05-22 6(22) 5(2¹)
dėmesį į tai, kad projekto 6 straipsnio 5 dalimi keičiamo įstatymo 22 straipsnio 2¹ dalyje kai kurios norminio turinio nuostatos išdėstytos skliaustuose. Pažymime, kad norminio pobūdžio teisės aktų nuostatos turėtų būti dėstomos formuluojant jas kaip aiškias ir tikslias taisykles, o ne pateikiant skliaustuose pavyzdžius, paaiškinimus, sąlygas ar pan.; atsižvelgiant į tai, projekto 6 straipsnio 5 dalimi keičiamo įstatymo
skliaustų. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-05-22 6(22) 6(22) 5(22), 5(23) 13.
Siekiant suderinti straipsnyje vartojamas formuluotes ir atsižvelgiant į projekto 6 straipsnio 5 dalimi keičiamo įstatymo 22 straipsnio 22 dalies formuluotes, projekto 6 straipsnio 5 dalimi keičiamo įstatymo 22 straipsnio 23 dalyje vietoj žodžių „nurodytais atvejais“ (vartojama du kartus) įrašytini žodžiai „nurodytu atveju“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-05-22 6(22) 6(3)
aiškumo, projekto 6 straipsnio 6 dalimi keičiamo įstatymo 22 straipsnio 3 dalies antrajame sakinyje po žodžių „Kai siūloma nustatyti“ įrašytinas žodis „servitutą“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-05-22 6(22) (5,7)
15Svarstytina,
ar projekto 6 straipsnio 6 dalimi keičiamo įstatymo 22 straipsnio 3 dalį papildžius naujomis nuostatomis (paskutinis sakinys), atitinkamai nereikėtų tikslinti ir keičiamo įstatymo 22 straipsnio 5 ir 7 dalių (kurios projektu nėra keičiamos), kad būtų aišku, koks subjektas administraciniu aktu nustatytus servitutus registruoja Nekilnojamojo turto registre bei atlygina nuostolius dėl servituto nustatymo naujų projekto nuostatų kontekste. Pritarti Siūloma pakeisti Žemės įstatymo 22 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „22 straipsnis. Žemės servitutai
nustatomi Civilinio kodekso nustatytais pagrindais. Servitutų nustatymo administraciniu aktu atvejai ir tvarka nustatomi šiame straipsnyje. Administraciniu aktu servitutai nustatomi Nacionalinės žemės tarnybos Vyriausybės įgaliotos institucijos administracijos padalinio vadovo teritorinio padalinio vadovo sprendimu. 2.
aktu Vyriausybės nustatyta tvarka pagal patvirtintų teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų sprendinius servitutai nustatomi:
1) valstybinės žemės sklypams, kurie pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus numatomi grąžinti, perduoti ar suteikti nuosavybėn neatlygintinai, numatomi parduoti ar kitaip perleisti;
2) valstybinės žemės sklypams, kurie pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus numatomi išnuomoti ar perduoti neatlygintinai naudotis;
3) išnuomotiems ar perduotiems neatlygintinai naudotis valstybinės žemės sklypams, taip pat savivaldybių ir privačios žemės sklypams, kai pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus numatomas kelio servitutas, suteikiantis teisę įvairiomis transporto priemonėmis privažiuoti ar naudojantis juo kaip pėsčiųjų taku prieiti prie kapinių, rekreacinių ir kitų gyventojams bendrai naudoti skirtų teritorijų bei gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų;;
4) išnuomotiems ar perduotiems neatlygintinai naudotis valstybinės žemės sklypams, taip pat savivaldybių ir privačios žemės sklypams, kai pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus numatomas servitutas, suteikiantis teisę tiesti centralizuotus (bendrojo naudojimo) inžinerinės infrastruktūros tinklus (požemines ir antžemines komunikacijas), kelius bei takus, jais naudotis ir juos aptarnauti;
5) valstybinės, savivaldybių ir privačios žemės sklypams, konsoliduotiems (pertvarkytiems) pagal žemės konsolidacijos projektą;
6) valstybinės, savivaldybių ir privačios žemės sklypams, kai Investicijų įstatyme nustatytais atvejais servitutai reikalingi stambiems projektams arba valstybei svarbiems projektams įgyvendinti;
7) valstybinės žemės sklypams, taip pat savivaldybių ir privačios žemės sklypams, kai įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą numatomas servitutas, suteikiantis teisę tiesti inžinerinius tinklus ar kelius bei takus, jais naudotis ir juos prižiūrėti;
8) valstybinės žemės sklypams, taip pat savivaldybių ir privačios žemės sklypams, jeigu šiuos valstybinės žemės sklypus išnuomojant, perduodant neatlygintinai naudotis ar patikėjimo teise valdyti, o savivaldybių ir privačios žemės sklypus perleidžiant iš valstybės į savivaldybės ar privačią nuosavybę bei atkuriant nuosavybės teises, teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto rengimo metu nebuvo suprojektuoti sprendiniai dėl patekimo per šiuos žemės sklypus į kitą žemės sklypą ar statinį arba sprendiniai buvo suprojektuoti, tačiau nebuvo priimti administraciniai aktai, reikalingi šiems sprendiniams įgyvendinti.
Administraciniu aktu Vyriausybės nustatyta tvarka pagal patvirtintų teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų sprendinius servitutai nustatomi:
1) valstybinės žemės sklypams, kurie pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus numatomi grąžinti, perduoti ar suteikti nuosavybėn neatlygintinai, numatomi parduoti ar kitaip perleisti;
2) valstybinės žemės sklypams, kurie pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus numatomi išnuomoti ar perduoti neatlygintinai naudotis;
3) išnuomotiems ar perduotiems neatlygintinai naudotis valstybinės žemės sklypams, taip pat savivaldybių ir privačios žemės sklypams, kai pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus numatomas kelio servitutas, suteikiantis teisę įvairiomis transporto priemonėmis privažiuoti ar naudojantis juo kaip pėsčiųjų taku prieiti prie kapinių, rekreacinių ir kitų gyventojams bendrai naudoti skirtų teritorijų bei gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų;;
4) išnuomotiems ar perduotiems neatlygintinai naudotis valstybinės žemės sklypams, taip pat savivaldybių ir privačios žemės sklypams, kai pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus numatomas servitutas, suteikiantis teisę tiesti centralizuotus (bendrojo naudojimo) inžinerinės infrastruktūros tinklus (požemines ir antžemines komunikacijas), kelius bei takus, jais naudotis ir juos aptarnauti;
5) valstybinės, savivaldybių ir privačios žemės sklypams, konsoliduotiems (pertvarkytiems) pagal žemės konsolidacijos projektą;
6) valstybinės, savivaldybių ir privačios žemės sklypams, kai Investicijų įstatyme nustatytais atvejais servitutai reikalingi stambiems projektams arba valstybei svarbiems projektams įgyvendinti;
7) valstybinės žemės sklypams, taip pat savivaldybių ir privačios žemės sklypams, kai įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą numatomas servitutas, suteikiantis teisę tiesti inžinerinius tinklus ar kelius bei takus, jais naudotis ir juos prižiūrėti;
8) valstybinės žemės sklypams, taip pat savivaldybių ir privačios žemės sklypams, jeigu šiuos valstybinės žemės sklypus išnuomojant, perduodant neatlygintinai naudotis ar patikėjimo teise valdyti, o savivaldybių ir privačios žemės sklypus perleidžiant iš valstybės į savivaldybės ar privačią nuosavybę bei atkuriant nuosavybės teises, teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto rengimo metu nebuvo suprojektuoti sprendiniai dėl patekimo per šiuos žemės sklypus į kitą žemės sklypą ar statinį arba sprendiniai buvo suprojektuoti, tačiau nebuvo priimti administraciniai aktai, reikalingi šiems sprendiniams įgyvendinti. 2¹.
2¹. Savivaldybių ir privačios žemės sklypams servitutai administraciniu aktu nustatomi tik tada, kai servitutas negali būti suprojektuotas laisvos valstybinės žemės fondo žemei. (tais atvejais, kai Kai viešpataujančiuoju tampantis daiktas nesiriboja su laisvos valstybinės žemės fondo žeme arba ribojasi su ja, bet dėl laisvoje valstybinėje žemėje esančių šlaitų, griovių, pelkėtų vietų, miško ar kitų vietovės ypatumų servituto nustatymas šiai žemei neužtikrintų tinkamo viešpataujančiuoju tampančio daikto naudojimo pagal paskirtį). Teritorijų planavimo dokumentų arba žemės valdos projektų ir žemės sklypų planų rengimas šio straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatytu atveju finansuojamas valstybės ir (ar) savivaldybių biudžetų lėšomis Vyriausybės nustatyta tvarka. Fizinių ir (ar) juridinių asmenų pageidavimu teritorijų planavimo dokumentai arba žemės valdos projektai ir žemės sklypų planai gali būti rengiami jų lėšomis. 3. Sprendimo nustatyti servitutą negalima priimti, jeigu iki teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto patvirtinimo neišreikšta viešpataujančiuoju tampančio daikto savininko valia dėl servituto reikalingumo. Viešpataujančiuoju tampančio daikto savininkas savo valią išreiškia Nacionalinei žemės tarnybai Vyriausybės įgaliotai institucijai pateikdamas prašymą dėl siūlomo servituto pagal parengtą teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą nustatymo.
Kai siūloma nustatyti servitutą išnuomotiems ar perduotiems neatlygintinai naudotis valstybinės žemės sklypams, taip pat savivaldybių ir privačios žemės sklypams, kad būtų galima privažiuoti ar prieiti prie kapinių, rekreacinių ir kitų gyventojams bendrai naudoti skirtų teritorijų, gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų, taip pat centralizuotiems (bendrojo naudojimo) inžinerinės infrastruktūros tinklams (požeminėms ir antžeminėms komunikacijoms), keliams ir takams tiesti, jais naudotis ir juos aptarnauti, prašymą dėl siūlomo servituto pagal teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą nustatymo pateikia esamų statinių, prie kurių reikia prieiti ar privažiuoti, savininkai arba patikėjimo teisės subjektai; kai rekreacinėse bei kitose gyventojų bendram naudojimui skirtose teritorijose, gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų teritorijose statinių nėra, – šiose teritorijose esančių žemės sklypų savininkai arba valstybinės žemės patikėtiniai, o kai žemės sklype numatoma tiesti centralizuotus (bendrojo naudojimo) inžinerinės infrastruktūros tinklus (požemines ir antžemines komunikacijas), kelius ir takus, – šių darbų užsakovas. Kai siūloma nustatyti servitutą prieiti ar privažiuoti prie gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų, įrašytų į Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą, valią dėl servituto reikalingumo išreiškia valstybės ar savivaldybės institucija, atsakinga už šių kompleksų ir objektų apsaugą.
Kai siūloma nustatyti servitutą prieiti ar privažiuoti, tiesti inžinerinės infrastruktūros tinklus (požemines ir antžemines komunikacijas), kelius ir takus prie žemės sklypų, reikalingų karinei infrastruktūrai, nurodytai Lietuvos Respublikos mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos įstatymo 6 straipsnio 10 punkte nurodytame sąraše (toliau – žemės sklypai, reikalingi karinei infrastruktūrai), valią dėl servituto reikalingumo išreiškia Krašto apsaugos ministerija ar kita krašto apsaugos sistemos institucija, naudojanti valstybinės žemės sklypą. Jeigu viešpataujančiuoju tampančio daikto patikėtinis yra Nacionalinė žemės tarnyba Vyriausybės įgaliota institucija, jos valia išreiškiama priimant sprendimą dėl servituto nustatymo. Kai siūloma nustatyti servitutą valstybinės žemės sklypams, taip pat savivaldybių ir privačios žemės sklypams, kai įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą numatomas servitutas, suteikiantis teisę tiesti inžinerinius tinklus ar kelius bei takus, jais naudotis ir juos prižiūrėti, valią dėl servituto reikalingumo išreiškia valstybės institucija, atsakinga už ypatingos valstybinės svarbos projekto įgyvendinimą. 4. Kai servitutas nustatomas administraciniu aktu, institucija, priėmusi sprendimą nustatyti servitutą, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo administracinio akto priėmimo dienos išsiunčia (įteikia) viešpataujančiojo ir tarnaujančiojo daikto savininkams ar patikėtiniams sprendimą, kuriuo žemės sklypui nustatomas servitutas. 5.
aktu nustatytus servitutus Nekilnojamojo turto registre registruoja viešpataujančiuoju tampančio daikto savininkas ar patikėtinis, taip pat valstybės ar savivaldybės institucija, atsakinga už gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų, įrašytų į Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą, apsaugą, – kai yra nustatytas servitutas prieiti ar privažiuoti prie šių kompleksų ir objektų, taip pat Krašto apsaugos ministerija ar kita krašto apsaugos sistemos institucija, naudojanti valstybinės žemės sklypą, – kai yra nustatytas servitutas prieiti ar privažiuoti prie žemės sklypų, reikalingų karinei infrastruktūrai, ir (ar) yra nustatytas servitutas, suteikiantis teisę tiesti inžinerinės infrastruktūros tinklus (požemines ir antžemines komunikacijas), kelius ir takus prie žemės sklypų, reikalingų karinei infrastruktūrai, jais naudotis ir juos prižiūrėti., taip pat valstybės institucija, atsakinga už ypatingos valstybinės svarbos projekto įgyvendinimą, kai siūloma nustatyti servitutą valstybinės žemės sklypams, taip pat savivaldybių ir privačios žemės sklypams, kai įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą numatomas servitutas, suteikiantis teisę tiesti inžinerinius tinklus ar kelius bei takus, jais naudotis ir juos prižiūrėti. 6. Žemės savininkams ir valstybinės žemės patikėtiniams nuostoliai dėl nustatytų servitutų (išskyrus nuostolius žemės savininkams dėl servitutų, nustatytų sandoriais, kai nuostoliai atlyginami šalių susitarimu) turi būti atlyginami viešpataujančiuoju tampančio daikto savininko lėšomis. 7.
valstybinės žemės patikėtinis dėl nuostolių, atsiradusių dėl Nekilnojamojo turto registre įregistruoto servituto nustatymo, atlyginimo turi teisę kreiptis į viešpataujančiojo daikto savininką, o kai nustatytas servitutas prieiti ar privažiuoti prie gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų, įrašytų į Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą,
Nuostolių dydis ir atlyginimo terminai nustatomi viešpataujančiojo ir tarnaujančiojo daiktų savininkų ar valstybinės žemės patikėtinių susitarimu, o kai servitutas nustatytas prieiti ar privažiuoti prie gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų, įrašytų į Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą, – valstybės ar savivaldybės institucijos, atsakingos už tokių kompleksų ir objektų apsaugą, ir tarnaujančiojo daikto savininko ar valstybinės žemės patikėtinio susitarimu; kai nustatytas servitutas, reikalingas stambiam projektui įgyvendinti, – investuotojo, įgyvendinančio stambų projektą, ir tarnaujančiojo daikto savininko ar valstybinės žemės patikėtinio susitarimu; kai nustatytas servitutas, reikalingas žemės sklypams, reikalingiems karinei infrastruktūrai, pritaikyti ir (ar) sukurti, – Krašto apsaugos ministerijos ar kitos krašto apsaugos sistemos institucijos, naudojančios valstybinės žemės sklypą, ir tarnaujančiojo daikto savininko ar valstybinės žemės patikėtinio susitarimu.
Šalims nesusitarus, ginčus dėl nuostolių dydžio ir atlyginimo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka sprendžia teismas. Kai servitutas nustatomas administraciniu aktu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui atlyginama sunaikintų želdinių, pasėlių, iškirsto miško rinkos vertė ir nuostoliai, atsiradę dėl galimybės naudoti žemės sklypą ar jo dalį pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą praradimo. Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui dydis apskaičiuojamas Vyriausybės nustatyta tvarka, jeigu kituose įstatymuose nenustatyta kitaip. 8. Administraciniu aktu nustatytas servitutas Civilinio kodekso nustatytais pagrindais baigiasi, kai institucija, priėmusi sprendimą nustatyti servitutą, priima sprendimą tokį servitutą panaikinti. 9.
administraciniu aktu ir (ar) kai valstybinės žemės patikėtiniui nesuteikta kompetencija nustatyti servitutą, teisę sudaryti sandorius dėl valstybinės žemės servitutų nustatymo visais atvejais turi Nacionalinė žemės tarnyba., teisę sudaryti sandorius dėl valstybinės žemės servitutų nustatymo turi:
1) savivaldybių tarybos – patikėjimo teise valdomiems valstybinės žemės sklypams, savivaldybės teritorijoje esančių miestų ir miestelių teritorijų ribose, perduotiems Vyriausybės nutarimu ir kai savivaldybės patikėjimo teise valdo valstybinės žemės sklypus ne miestų ar miestelių teritorijose. Servitutų nustatymo sutartį, vadovaujantis savivaldybės tarybos sprendimu, sudaro ir pasirašo meras arba jo įgaliotas savivaldybės administracijos direktorius;
2) Miškų įstatyme nustatyti subjektai – Vyriausybės nutarimais valstybinės miško žemės sklypams, perduotiems patikėjimo teise, jų valstybinėms funkcijoms atlikti;
3) Vyriausybės įgaliota institucija – visais kitais atvejais, kai kitam valstybinės žemės patikėtiniui teisė sudaryti sandorius dėl valstybinės žemės servitutų nustatymo nesuteikta, gavus šio valstybinės žemės patikėtinio raštišką pritarimą dėl siūlomo nustatyti servituto. 10. Žemės sklypams, jeigu teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte nebuvo suprojektuoti sprendiniai dėl patekimo per šiuos žemės sklypus į kitą žemės sklypą ar statinį, tarnaujančiojo žemės sklypo savininkui sutinkant, servitutai gali būti nustatomi sandoriu. Teritorijų planavimo dokumentų arba žemės valdos projektų ir žemės sklypų planų rengimas finansuojamas valstybės ir (ar) savivaldybių biudžetų lėšomis Vyriausybės nustatyta tvarka. Fizinių ir (ar) juridinių asmenų pageidavimu teritorijų planavimo dokumentai arba žemės valdos projektai ir žemės sklypų planai rengiami jų lėšomis. 11.
11Valstybinės žemės patikėtiniams nustatant servitutus sandoriu,
kompensacijos mokamos tarnaujančiojo daikto savininkui dydis už naudojimąsi sandoriu nustatytu servitutu apskaičiuojamas Vyriausybės nustatyta tvarka, jeigu kituose įstatymuose nenustatyta kitaip. 12. Prie servitutų nustatymo sandorių turi būti pridedami žemės sklypų, kuriems nustatomi servitutai, planai, parengti vadovaujantis teisės aktų, nustatančių kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo taisykles, reikalavimais. 13. Jei atlikus žemės sklypo, kuriam nustatytas servitutas, kadastrinius matavimus kartu su šio žemės sklypo riba keičiasi ir servituto padėtis vietovėje, nekilnojamojo daikto kadastro duomenis nustatantis asmuo apie nustatytus servituto padėties pasikeitimus Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų nustatyta tvarka informuoja viešpataujančiojo daikto savininką.“
kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-05-22 6(22) 7(9)
joje vartojamos sąvokos „kaimiškose teritorijose“ turinys, nes ši sąvoka nėra apibrėžta ir vartojama nei keičiamo įstatymo, nei projekto nuostatose. Siūlytina tikslinti projekto nuostatas, jose vartojant keičiamame įstatyme vartojamas formuluotes. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-05-22 8(30) 1(4)
aiškumo, projekto 8 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 30 straipsnio 4 dalyje siūlytina vietoj formuluotės „Vyriausybės įgaliotos institucijos administracijos padaliniui“ įrašyti formuluotę „Vyriausybės įgaliotai institucijai“, nes kitu atveju kyla klausimas, kokiam konkrečiai institucijos administracijos padaliniui turi būti pranešama apie sprendimą parduoti žemės sklypą ir pardavimo sąlygas. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-05-22 8(30)8 2,3 N 18.
Atkreiptinas dėmesys, kad galiojančio keičiamo įstatymo 30 straipsnis jau turi 5 dalis, todėl projekto 8 straipsnio 2 dalis tikslintina, nurodant, kad keičiamo įstatymo 30 straipsnis pildomas nauja 5 dalimi; taip pat projekto 8 straipsnis pildytinas 3 dalimi, kurioje būtų nustatytas keičiamo įstatymo 30 straipsnio buvusios 5 dalies pernumeravimas. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-05-22 8(30) 2(5)
aiškios šiais aspektais. Pirma, atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 30 straipsnis reglamentuoja pirmumo teisę pirkti parduodamą privačią žemę (pabraukta mūsų), o projekto 8 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 30 straipsnio 5 dalyje siūloma reglamentuoti tam tikrų valstybinės žemės sklypų pirmumo teisę juos parduodant ar išnuomojant. Atsižvelgiant į tai, šios projekto nuostatos turėtų būti išdėstytos tuose keičiamo įstatymo straipsniuose, kurie reglamentuoja valstybinės žemės sklypų pardavimą ir nuomą. Antra, projekto nuostatose nėra aiškus jose vartojamos formuluotės „pramonės įmonės apsaugos zonos“ turinys. Šias projekto nuostatas reikėtų suderinti su Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme apibrėžtomis sąvokomis ir vartojamomis formuluotėmis. Trečia, projekto nuostatose siūloma nustatyti, kad „Valstybinės žemės sklypai, esantys pramonės įmonės apsaugos zonose, besiribojantys su sklypais, kuriuose veikia pramonės įmonė, pirmumo teise rinkos sąlygomis parduodami ar išnuomojami pramonės įmonėms atsinaujinančiųjų energijos išteklių plėtrai. Šiuose sklypuose įrengtuose energijos iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių gamybos įrenginiuose pagaminta energija turi būti panaudojama pramonės įmonių reikmėms ir (ar) ūkio poreikiams“.
Iš šių projekto nuostatų nėra aišku: pirma, ar minėti valstybinės žemės sklypai pirmumo teise parduodami ar išnuomojami toms pramonės įmonės, kurių „apsaugos zonose“ šie valstybinės žemės sklypai yra, ar ir kitoms pramonės įmonėms; antra, ar energija turi būti panaudota, būtent tų pramonės įmonių, kurioms minėti žemės sklypai parduoti ar išnuomoti, reikmėms ir (ar) ūkio poreikiams; trečia, nėra aiškus formuluotės „pramonės įmonių reikmėms ir (ar) ūkio poreikiams“ turinys, nes iš jų nėra aišku, ar energija būtų panaudojama tik pramonės įmonės veiklai (savo poreikiams), ar ši energija galėtų būti, kaip, pavyzdžiui, „ūkio poreikis“ perleidžiama ir kitiems asmenims. Siekiant aiškumo, projekto nuostatos tikslintinos. Ketvirta, projektu siūloma nustatyti, kad jei per nustatytą terminą nesikreipiama dėl leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus arba neorganizuojamos atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo ir (ar) planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procedūros arba per leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus arba elektrinės prijungimo prie energetikos tinklų prijungimo sąlygų galiojimo laikotarpį, įskaitant galimus pratęsimus, energijos iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių gamybos įrenginiai nėra išvystomi, žemės sklypo pirkimo-pardavimo ar nuomos sutartis netenka galios. Projekto nuostatą siūlytina tikslinti, nurodant, kad minėta sutartis ne netenka galios, o yra nutraukiama, o žemės sklypas grąžinamas tokios būklės, kokios buvo perduotas, jei sutartyje nenumatyta kitaip.
Penkta, projekto nuostatų paskutinis sakinys, kad „Šiuo atveju žemės sklypas grąžinamas tokios būklės, kokios buvo perduotas, jei sutartyje nenumatyta kitaip“ nėra aiškus, nes iš jo neaišku, kokiam subjektui žemės sklypas turėtų būti „grąžinamas“ ir kaip tas „grąžinimas“ vykdomas. Šešta, projekto nuostatos „rinkos sąlygomis parduodami“ turinys nėra pakankamai aiškus, nes neaišku, kokia tvarka būtų nustatoma parduodamų valstybinės žemės sklypų kaina. Projektą reikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šį neaiškumą. Septinta, siekiant suderinti įstatyme vartojamas sąvokas, šiose projekto nuostatose vietoj sąvokos „sklypas“ įrašytina sąvoka „žemės sklypas“. Pritarti Pritarti. Siūloma projekto 8 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 30 straipsnio 5 dalies nuostatos atskirti į atskirą 30¹ straipsnį ir išdėstyti jį taip: „9 straipsnis. Įstatymo papildymas 30¹ straipsniu 30¹ straipsnis. Valstybinės žemės sklypų išnuomojimas ir perleidimas pramonės įmonėms atsinaujinančiųjų energijos išteklių plėtrai Valstybinės žemės sklypai, esantys Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nurodytų gamybinių objektų sanitarinės apsaugos zonose, besiribojantys su žemės sklypais, kuriuose yra šie objektai, pirmumo teise be aukciono parduodami ar išnuomojami pagal jų rinkos vertę, apskaičiuotą taikant Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualų turto vertinimą, pramonės įmonėms, kurioms priklauso minėti gamybiniai objektai, atsinaujinančiųjų energijos išteklių plėtrai.
Žemės sklypuose, kurie buvo išnuomoti ar parduoti vadovaujantis šiuo straipsniu, įrengtuose energijos iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių gamybos įrenginiuose pagaminta energija turi būti panaudojama valstybinės žemės sklypą šio straipsnio nustatyta tvarka išsinuomojusių ar įsigijusių pramonės įmonių reikmėms ir (ar) jų ūkio poreikiams. Prašymas išduoti leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai arba elektrinės prijungimo prie energetikos tinklų prijungimo sąlygas tinklų operatoriui, kai leidimas plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus nereikalingas, turi būti pateiktas ne vėliau nei per 6 mėnesius nuo žemės sklypo pirkimo-pardavimo ar nuomos sutarties pasirašymo dienos.
Kai energijos iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių gamybos įrenginiams taikomos planuojamos ūkinės veiklos atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo ir (ar) planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procedūros, ne vėliau nei per 30 kalendorinių dienų nuo žemės sklypo pirkimo-pardavimo ar nuomos sutarties pasirašymo dienos organizuojamos atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo ir (ar) planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procedūros, o prašymas išduoti leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus arba elektrinės prijungimo prie energetikos tinklų prijungimo sąlygas, kai leidimas plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus nereikalingas, turi būti pateiktas ne vėliau nei per 30 kalendorinių dienų nuo atsakingos institucijos galiojančio teigiamo sprendimo dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių, kai turi būti atliktos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procedūros, priėmimo dienos.
Jei per nustatytą terminą nesikreipiama dėl leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus arba neorganizuojamos atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo ir (ar) planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procedūros arba per leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus arba elektrinės prijungimo prie energetikos tinklų prijungimo sąlygų galiojimo laikotarpį, įskaitant galimus pratęsimus, energijos iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių gamybos įrenginiai nėra išvystomi, žemės sklypo pirkimo-pardavimo ar nuomos sutartis yra nutraukiama, o valstybinės žemės sklypas grąžinamas valstybinės žemės pardavėjui ar nuomotojui tokios būklės, kokios buvo perduotas, jei sutartyje nenumatyta kitaip. Valstybinės žemė nuomojama ar perleidžiama pramonės įmonėms atsinaujinančiųjų energijos išteklių plėtrai Vyriausybės nustatyta tvarka.“
kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-05-2211 20.
Kadangi projekto 11 straipsniu keičiamo įstatymo VI skyrius pildomas 35¹ ir 35² straipsniais, kurie nėra keičiamo įstatymo VI skyriaus pirmas ar paskutinis straipsniai, tai projekto 11 straipsnio 1 ir 2 dalyse dėstomus keičiamo įstatymo 35¹ ir 35² straipsnius reikėtų dėstyti atskiruose projekto straipsniuose (nurodant, kad šiais straipsniais pildomas Įstatymas, o ne VI skyrius), atitinkamai pagal teisės technikos taisykles tikslinant straipsnių pavadinimus ir pakeitimų esmės išdėstymą. Pritarus šiai pastabai ir patikslinus projektą, atitinkamai tikslintinas ir įstatymo pavadinimas. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-05-22 6(22) 14(40) 5(23), 5(9),
nuostatose yra vartojamos tokios formuluotės kaip: „Vyriausybės įgaliotos institucijos vadovas arba jo įgaliotas valstybės tarnautojas“ (projekto 6 straipsnio
dalimi keičiamo įstatymo 40 straipsnio 9 dalis), „Vyriausybės įgaliotos institucijos vadovas arba jo įgaliotas asmuo“ (projekto 11 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 351 straipsnio 2 dalis), „Vyriausybės įgaliotos institucijos įgaliotas valstybės tarnautojas“ (projekto 21 straipsniu keičiamo įstatymo 49 straipsnio 4 dalis, projekto 22 straipsniu keičiamo įstatymo 50 straipsnio 4 dalis). Siekiant teisinio aiškumo, projekto nuostatose vartojamas formuluotes reikėtų suvienodinti. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-05-22 11(35¹) 11(35¹) 1(2), (4), 2(1),
Siekiant aiškumo, projekto 11 straipsnio 1 dalyje keičiamo įstatymo 35¹ straipsnio 2 dalyje vartojamą sąvoką „Vyriausybės įgaliotos institucijos sprendimo“, 4 dalyje vartojamą sąvoką „Vyriausybės įgaliotos institucijos administraciniai sprendimai“ bei projekto 11 straipsnio 2 dalyje keičiamo įstatymo 35² straipsnio 1 dalies 3 punkte vartojamas sąvokas
„administraciniai sprendimai“ bei „sprendimas“ (pastaroji sąvoka vartojama ir
projekto 11 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 35² straipsnio 2 dalyje) reikėtų suvienodinti. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-05-22 11(35²) 2(4)
nuostatos, kad „Pranešimas dėl skundo nenagrinėjimo pateikiamas per 5 darbo dienas nuo jo užregistravimo Vyriausybės įgaliotoje institucijoje dienos“ nėra aiškios tuo aspektu, kad neaišku, kokio dokumento (skundo ar kokio kito) užregistravimas turimas omenyje. Projekto nuostatos tikslintinos. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-05-22 12(37) 2(12)
pakankamai aiškus formuluotės „Su žemės valdos projektais susiję veiksmai“ turinys, t. y. neaišku, kokie veiksmai (pavyzdžiui, tik su žemės valdos projektų rengimu susiję veiksmai ar (ir) su žemės valdos projektų įgyvendinimu susiję veiksmai) turimi omenyje. Svarstytina, ar, siekiant aiškumo, projekto nuostatų nereikėtų tikslinti. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-05-22 12(37) 1(10)
straipsnio 10 dalies nuostatas, projekto 14 straipsnio 4 dalimi keičiamo įstatymo 40 straipsnio 7 dalies 4 punkte žodžiai „patvirtintose aplinkos ministro“ brauktini kaip pertekliniai. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-05-22 15(41) 2(6) 26.
Iš projekto 15 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 41 straipsnio 6 dalies nuostatų konstrukcijos nėra pakankamai aišku, kokios teisinės pasekmės kyla (pavyzdžiui, ar kyla šių projekto nuostatų trečiajame sakinyje nurodytos pasekmės - kvalifikacijos pažymėjimo galiojimo sustabdymas) žemėtvarkos planavimo dokumentus rengiančiam ir įgyvendinančiam asmeniui, kuris padarė mažareikšmį teisės aktų reikalavimų pažeidimą ir per nurodyme nustatytą terminą nepašalinio nustatyto pažeidimo bei nepateikė pažeidimo pašalinimą įrodančius dokumentų. Svarstytina, ar, siekiant pašalinti šį neaiškumą, projekto nuostatų nereikėtų patikslinti. Be to, projekto nuostatos tikslintinos, nurodant, nuo kokio momento skaičiuojamas 5 darbo dienų terminas mažareikšmio teisės aktų pažeidimo pašalinimui. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-05-22 16(43)
„Valstybinę žemėtvarkos planavimo dokumentų ir jų rengimo procesų priežiūrą
atlieka Vyriausybės įgaliota institucija“. Šios projekto nuostatos suponuoja tai, kad tiek žemės valdos projektų ir jų rengimo procesų valstybinę priežiūrą, tiek ir specialiojo teritorijų planavimo žemėtvarkos dokumentų ir jų rengimo valstybinę priežiūrą atliks viena ir ta pati Vyriausybės įgaliota institucija. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal su teikiamu projektu susijusio Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo Nr. XII-459 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2767 (toliau – projektas Nr. XIVP-2767) nuostatas šiame įstatyme nustatyta Vyriausybės įgaliota institucija atlieka specialiojo teritorijų planavimo žemėtvarkos dokumentų ir jų rengimo valstybinę priežiūrą, tuo tarpu nei iš projekto nuostatų, nei iš aiškinamojo rašto nėra pakankamai aišku, ar ta pati projekte Nr.
XIVP-2767 nustatyta Vyriausybės įgaliota institucija atliktų ir žemės valdos projektų ir jų rengimo procesų valstybinę priežiūrą. Pažymėtina, kad pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą Nacionalinė žemės tarnyba atlieka valstybinę priežiūrą žemės valdos projektų rengimo srityje, o Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija atlieka valstybinę priežiūrą specialiojo teritorijų planavimo žemėtvarkos dokumentų rengimo srityje. Jeigu projektu nesiekiama pakeisti galiojančio reguliavimo, kad valstybinę priežiūrą minėtose srityse atlieka du subjektai (tokią prielaidą suponauja ir su teikiamu projektu susijusio Administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2781 nuostatos), tai projekto 16 straipsniu keičiamo įstatymo 43 straipsnio 3 dalyje reikėtų vartoti sąvoką „Vyriausybės įgaliotos institucijos“ (daugiskaitos forma). Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos tikslintinos. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-05-22 16(43)
aiškumo, projekto 16 straipsniu keičiamo įstatymo 43 straipsnio 4 dalyje prieš žodžius „Žemės valdos projektų“ ir „specialiojo teritorijų planavimo“ įrašytini žodžiai „valstybinę“ (du kartus) bei brauktini žodžiai „Lietuvos
kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-05-2245
dėmesys, kad keičiamo įstatymo 45 straipsnis vadinasi „Žemės paėmimo visuomenės poreikiams atvejai“, tuo tarpu projekto 17 straipsniu keičiamo įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje siūloma reglamentuoti ir „kito privataus nekilnojamojo turto“ paėmimą visuomenės poreikiams. Atsižvelgiant į tai, koreguotinas ir keičiamo įstatymo 45 straipsnio pavadinimas.
kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-05-22 17(45) 3(4)
30Svarstytina,
ar, siekiant teisinio aiškumo, projekto 17 straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo 45 straipsnio 4 dalyje vietoj žodžio „sutikimą“ nereikėtų įrašyti žodį „sutikimus“, nes kitu atveju projekto nuostatos gali būti suprantamos taip, jog reikia gauti kažkokį bendrą numatomų paimti žemės sklypų savininkų sutikimą (kas galimai suponuotų žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrų vilkinimą), o ne atskirų žemės savininkų sutikimus. Be to, svarstytina, ar šių nuostatų nereikėtų papildyti nustatant, kad patikslinti žemės sklypų kadastro duomenys ne tik įrašomi Nekilnojamojo turto kadastre, bet ir įregistruojami Nekilnojamojo turto registre. Pritarti iš dalies Pažymėtina, jog pakeisti žemės sklypo kadastro duomenys nėra registruojami Nekilnojamojo turto registre, o atlikus kadastrinius matavimus, duomenys apie patikslintas žemės sklypų ribas įrašomi į Nekilnojamojo turto kadastrą. 31. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-05-22 17(45) 18(46) 3(4), 4(³¹)
dėmesys, kad projekto 17 straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo 45 straipsnio
3¹dalies nuostatos savo turiniu yra visiškai identiškos, todėl vienų iš jų reikėtų atsisakyti kaip perteklinių. Pritarti Atsisakyti Žemės įstatymo 46 straipsnio pildymo 3¹ dalimi. 32. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-05-22 17(45) 3(6)
32Svarstytina,
ar projekto 17 straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo 45 straipsnio 6 dalyje vartojama nuoroda „šio įstatymo 9 straipsnio 25 dalyje“ neturėtų būti tikslinama, nes, būtent, su projektu susijusio Žemės įstatymo Nr. I-446 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1311 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr.
dalyje yra nustatomi žemės sklypų neformavimo atvejai. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-05-22 18(46) 5(5)
atsisakyti nuostatų, kad kai registruotosios pašto siuntos nepavyksta įteikti žemės sklypo, kurį numatoma paimti visuomenės poreikiams, savininkui ir (ar) kitam naudotojui, apie sprendimą pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą viešai paskelbiama viename iš nacionalinių ir viename iš žemės sklypo buvimo vietos laikraščių (jei toks leidžiamas). Vietoj skelbimo laikraščiuose siūloma nustatyti, kad tokia informacija skelbiama Vyriausybės įgaliotos institucijos interneto svetainėje. Svarstytina, ar tokių nuostatų atsisakymas užtikrintų žemės savininkų ir kitų naudotojų teises dėl informacijos sužinojimo, nes, galbūt, ne visi žemės savininkai ar kiti naudotojai (ypač kaimo gyvenamosiose vietovėse) naudojasi internetu, o ir besinaudojantys internetu nebūtinai skaito Vyriausybės įgaliotos institucijos internetinėje svetainėje skelbiamą informaciją. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad su teikiamu projektu susijusio Lietuvos Respublikos žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo Nr. XI-1307 2, 4, 5, 7, 9, 12 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIVP-2770 analogiškos nuostatos dėl viešo paskelbimo spaudoje būdo, nustatytos Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo 16 straipsnio 5 dalyje, nėra keičiamos. Analogiško turinio pastaba dėl nuostatų dėl viešo paskelbimo spaudoje būdo atsisakymo taikoma ir projekto 18 straipsniu keičiamo įstatymo 46 straipsnio 7, 8 dalims. Nepritarti.
Nepritarti. Projekto 18 straipsnio 5 dalimi keičiamo įstatymo 46 straipsnio 5 dalyje siūloma atsisakyti nuostatų, kad kai registruotosios pašto siuntos nepavyksta įteikti žemės sklypo, kurį numatoma paimti visuomenės poreikiams, savininkui ir (ar) kitam naudotojui, apie sprendimą pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą viešai paskelbiama viename iš nacionalinių ir viename iš žemės sklypo buvimo vietos laikraščių (jei toks leidžiamas). Vietoj skelbimo laikraščiuose siūloma nustatyti, kad tokia informacija skelbiama Vyriausybės įgaliotos institucijos interneto svetainėje. Nuostatos įvertintinos dėl atitikties teisėkūros efektyvumo principui, kuris reikalauja, kad teisės akte turi būti įtvirtinamos veiksmingiausiai ir ekonomiškiausiai teisinio reguliavimo tikslą leisiančios pasiekti priemonės. Manytina, kad informavimas paskelbiant Vyriausybės įgaliotos institucijos interneto svetainėje yra veiksmingesnis būdas informuoti nei skelbimai laikraščiuose, nes Vyriausybės įgaliotos institucijos puslapis būtų visuomet tas pats, todėl asmenims, manantiems, kad galėtų būti paskelbta tokia jiems aktuali informacija, užtektų pasitikrinti tik vienoje interneto svetainėje, kurioje informacija būtų talpinama ilgą laiką (nuolat būtų pasiekiama), kai nacionalinių bei vietos laikraščių yra ne vienas, jie leidžiami dažnai, tad tektų peržiūrėti ne vieną laikraščio numerį, taigi tikimybė, kad informacija pasieks asmenį, kuriam ji yra aktuali, yra mažesnė. Skelbimas Vyriausybės įgaliotos institucijos puslapyje būtų ekonomiškas – išlaidų nesusidarytų ar jos būtų menkos, palyginus su išlaidomomis skelbimams laikraščiuose. Civiliniame procese nuo
specialiame interneto tinklalapyje (žr. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso, toliau – CPK, 130 straipsnio 2 dalį).
Aptariamu ir panašiais atvejais, manome, kad tikslinga atsisakyti Žemės įstatymo nuostatų dėl informacijos skelbimo laikraščiuose ir apsiriboti paskelbimo Vyriausybės įgaliotos institucijos interneto svetainėje, atitinkamai tikslintinos ir su teikiamu projektu susijusio Lietuvos Respublikos žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo Nr. XI-1307 2, 4, 5, 7, 9, 12 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIVP-2770 analogiškos nuostatos dėl viešo paskelbimo spaudoje būdo, nustatytos Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo 16 straipsnio 5 dalyje. 34. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-05-22 18(46) 8(8)
aiškumo, projekto 18 straipsnio 8 dalimi keičiamo įstatymo 46 straipsnio 8 dalies antrasis sakinys tikslintinas tuo aspektu, kad ir po pertvarkymo suformuotų žemės sklypų kadastro duomenys turėtų būti įrašomi Nekilnojamo turto kadastre. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-05-22 18(46) 10(10)
teisinio aiškumo ir nuoseklumo, projekto 18 straipsnio 10 dalimi keičiamo įstatymo 46 straipsnio 10 dalyje reikėtų neapsiriboti vien tik nuoroda į Žemė paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo 8 straipsnio 3 dalies nuostatas, o minėto įstatymo nuostatas siūlytina perkelti į keičiamą įstatymą (kaip tai daroma, pavyzdžiui, projekto 17 straipsnio 3 dalyje, kurioje analogiškos minėto įstatymo nuostatos yra perkeltos į keičiamą įstatymą. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-05-22 18(46) 11(11) 36.
Projekto
iki dvitaškio nėra aiškios kalbiniu aspektu, nes, jei asmens E. pristatymo sistemos elektroninė dėžutė yra neaktyvi, tai kokiu tikslu vis tiek pranešimas ar informacija siunčiami per E. pristatymo sistemą. Be to, siekiant suderinti keičiamo įstatymo formuluotes, šiose projekto nuostatose žodžių „arba neveikia“ reikėtų atsisakyti kaip perteklinių. Pritarti dėl pastabos antros dalies. Nepritarti dėl pirmos pastabos dalies. Su e-pristatymo sistema galima siųsti pranešimus visiems asmenims, net jeigu jie nėra susikūrę elektroninio pristatymo dėžutės arba siuntėjui nėra žinomas elektroninio pristatymo dėžutės adresas. Tokiu atveju siunta bus atspausdinta, įdėta į voką ir pristatyta įprastu fizinio pristatymo būdu pagal nurodytą adresą. Siuntos pristatymas E. pristatymo sistemoje turi teisinę ir įrodomąją galią, atitinkančią registruotojo laiško įteikimą. 37. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-05-22 18(46) 11(11)
aiškumo ir keičiamo įstatymo nuostatų suderinamumo, projekto 18 straipsnio 11 dalimi keičiamo įstatymo 46 straipsnio 11 dalies 1 punkte reikėtų konkrečiai nurodyti kokia „institucija“ (Vyriausybės įgaliota ar kokia kita) turima omenyje. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-05-22 19(47) 1(1)
projekto 19 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 47 straipsnio 1 dalyje siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, kokiais argumentais remiantis ,,pridėtinės vertės mokesčio taikymas“ priskiriamas prie nuostolių bei išskiriamas iš kitų nuostolių, susijusių su ūkinės komercinės veiklos paimame žemės sklype, atlyginimu, ir kaip tokie „nuostoliai“ būtų apskaičiuojami. Atkreiptinas dėmesys, kad kartu su projektu teikiamame Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo Nr.
XI-1307 2, 4, 5, 7, 9, 12 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymo projekte reg. Nr. XIVP-2770, tokia nuostolių rūšis išskiriama nėra. Siūlytina projektų nuostatas vienodinti tarpusavyje. Kita vertus, svarstytina, ar projekto 19 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 47 straipsnio 1 dalyje minimi nuostoliai dėl „pridėtinės vertės mokesčio taikymo“ nepatektų į ūkinės komercinės veiklos nutraukimo išlaidas. Pritarti. Nuostatoje atsisakyta prie nuostolių išskirti pridėtinės vertės mokestį. 39. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-05-22 19(47) 4(12)
suderinti įstatymo nuostatas tarpusavyje, projekto 19 straipsnio 4 dalimi keičiamo įstatymo 47 straipsnio 12 dalyje reikėtų nurodyti, kad Nekilnojamojo turto registrui teikiami įregistruoti ne tik statiniai, bet ir (ar) įrenginiai, esantys visuomenės poreikiams paimtame žemės sklype. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-05-22 19(47) 4(12)
projekto 19 straipsnio 4 dalimi keičiamo įstatymo 47 straipsnio 12 dalyje siūlomo nustatyti teisinio reguliavimo nėra aišku, kuris subjektas būtų įgaliotas priimti sprendimą paskirti šioje dalyje nurodomo valstybei nuosavybės teise priklausančio statinio patikėtinį. Kyla pagrįstų abejonių, ar vien tik suinteresuotos institucijos prašymas Nekilnojamo turto registro tvarkytojui būtų pakankamas pagrindas nustatyti statinio patikėtinį. Projektą reikėtų papildyti, nurodant subjektą kuris turėtų teisę paskirti projekte minėtų statinių patikėtinį. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-05-22 19(47) 4(16) 41.
Iš projekto 19 straipsnio 4 dalimi keičiamo įstatymo 47 straipsnio 16 dalyje siūlomo nustatyti teisinio reguliavimo nėra aišku, kokiu būdu (nuomos, panaudos ar kt.) būtų suteikiama asmenims laikinai naudotis statiniais ir
(ar) įrenginiais, paimtais iš tokių asmenų visuomenės poreikiams. Atsižvelgiant į tad, kad disponuojant, valdant ir naudojant valstybės turtą turi būti vadovaujamasi viešosios teisės principu, kuris reiškia, kad sandoriai dėl valstybei nuosavybės teise priklausančio turto gali būti sudaromi tik įstatymų nustatytais atvejais ir būdais, projekto nuostatą reikėtų patikslinti, nurodant, kokie konkrečiai sandoriai su aukščiau minėtais asmenimis gali būti sudaromi. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-05-22 21(49)
„susirinkimo sprendimai yra teisėti jeigu jame dalyvauja žemės konsolidacijos
projektą organizuojančios Vyriausybės įgaliotos institucijos įgaliotas valstybės tarnautojas“. Šios projekto nuostatos nėra aiškios tuo aspektu, kad pagal projekto 21 straipsniu keičiamo įstatymo 49 straipsnio 1 dalį žemės konsolidacijos projektų rengimą organizuoti gali ne tik Vyriausybės įgaliota institucija, bet ir kitas juridinis asmuo. Kadangi iš projektų nuostatų nėra aišku, koks „kitas juridinis asmuo“ galėtų būti žemės konsolidacijos projektą organizuojančia Vyriausybės įgaliota institucija, tai nėra aišku, ar tame juridiniame asmenyje dirbtų valstybės tarnautojai. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsnio 6 dalies 1 punktą šis įstatymas netaikomas valstybės įmonių darbuotojams. Taigi, jei žemės konsolidacijos projektą organizuojančia Vyriausybės įgaliota institucija būtų paskirta, pavyzdžiui, valstybės įmonė Žemės ūkio duomenų centras, tai šios įmonės darbuotojai, dalyvaujantys susirinkime, neužtikrintų susirinkimo sprendimo teisėtumo.
nereikėtų tikslinti. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-05-22 21(49) 22(50) 24(52) (5), (4), 1(2)
turinio pastaba taikytina ir projekto 21 straipsniu keičiamo įstatymo 49 straipsnio 5 daliai, projekto 22 straipsniu keičiamo įstatymo 50 straipsnio 4 daliai, 24 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 52 straipsnio 2 daliai. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-05-22 21(49), 22(50), 23(51), 24(52)
projekto 21, 22, 23, 24 straipsniais keičiamo įstatymo 49, 50, 51 ir 52 straipsnių nuostatų nėra aišku, kada žemės konsolidavimo proceso tam tikrose procedūrose dalyvauja savivaldybės tarybos įgalioti savivaldybės administracijos valstybės tarnautojai, o kada - savivaldybės tarybos įgalioti asmenys, nes šiose projekto nuostatose vartojamos abi šios formuluotės. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal projekto 21 straipsniu keičiamo įstatymo 49 straipsnio 5 dalį formuluotė „savivaldybės tarybos įgalioti asmenys“ yra platesnio turinio nei formuluotė „savivaldybės tarybos įgalioti savivaldybės administracijos valstybės tarnautojai“ ir apima savivaldybės tarybos narius, merą, savivaldybės administracijos direktorių ir kitus savivaldybės administracijos valstybės tarnautojus.
Atsižvelgiant į tai, minėtos projekto nuostatos nėra aiškios (pavyzdžiui, projekto 23 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 51 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad susirinkimuose dėl žemės konsolidacijos projekto rengimo dalyvauja savivaldybės tarybos įgaliotas asmuo, tačiau tokio susirinkimo sprendimai yra teisėti, jei susirinkime dalyvauja ir susirinkimo sprendimams pritaria savivaldybės tarybos įgalioti savivaldybės administracijos valstybės tarnautojai). Siūlytina tikslinti minėtas projekto nuostatas. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-05-22 23(51) 4(7)
nustatyti, kad sprendimą pakeisti žemės konsolidacijos projekto teritorijos ribas priima žemės konsolidacijos projektą organizuojančios Vyriausybės įgaliotos institucijos vadovas, o pagal kitas žemės konsolidacijos procesą reglamentuojančias projekto nuostatas sprendimus dėl žemės konsolidacijos projekto teritorijų ribų patvirtinimo ar jų pakeitimo priima žemės konsolidacijos projektą organizuojanti Vyriausybės įgaliota institucija (pavyzdžiui, projekto 21 straipsniu keičiamo įstatymo 49 straipsnio 6, 10, 13 dalys ir kitos projekto nuostatos). Siekiant teisinio aiškumo, projekto nuostatas reikėtų suderinti tarpusavyje. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-05-22 24(52) 5(14)
šių projekto nuostatų kontekste vartojamos sąvokos „įmonė“ turinys. Projekto nuostatos tikslintinos. Pritarti 47.
kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-05-22 25(66)
aiškumo, projekto 25 straipsniu keičiamo įstatymo 66 straipsnio 2 dalyje reikėtų įvardyti kokių funkcijų perdavimas Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai turimas omenyje. Be to, tikslintinas šios institucijos pavadinimas, vietoj „Valstybinei teritorijų planavimo ir statybų inspekcijai“ įrašytina „Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-05-22265
nepabaigtos iki šio įstatymo įsigaliojimo, turi būti tęsiamos ir baigiamos pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusia tvarka ir sąlygomis. Iš projekto nuostatų turinio nėra pakankamai aišku, ar turimos omenyje projektu keičiamame įstatyme įtvirtintos procedūros, pradėtos iki įstatymo įsigaliojimo. Svarstytina, ar vertinamosios projekto nuostatos nereikėtų patikslinti taip, kad būtų aišku, kokios procedūros, pagal kokį įstatymą pradėtos bei pagal kokį įstatymą tęsiamos ir baigiamos turimos omenyje. Taip pat siūlytina nustatyti, kokie atlikti procedūrų veiksmai būtų suprantami kaip procedūrų pradžia. Be to, šiose projekto nuostatose po žodžių „įsigaliojimo“ (vartojamo du kartus) reikėtų įrašyti žodžius „dienos“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-05-22267
projekto 26 straipsnio 7 dalies nuostatų turinio nėra aišku, kokie bei kurio įstatymo pagrindu išduoti sutikimai, suderinimai ir leidimai turimi omenyje. Projekto nuostatą reikėtų patikslinti, įvardinant konkretų įstatymą (įstatymus). Be to, nėra aišku ir kokie sandoriai, nurodyti vertinamosios projekto nuostatos antrajame sakinyje, turimi omenyje. Taikant įstatymą, projekto 26 straipsnio 7 dalies antrojo sakinio nuostatos gali būti skirtingai aiškinamos.
Siekiant to išvengti, svarstytina, ar projekte nereikėtų įvardinti sandorių rūšį ar įstatymą, kuriame reglamentuojamas sutikimų, leidimų, suderinimų tokiems sandoriams sudaryti išdavimas. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-05-22269
žodžių „miestuose ir miesteliuose“ reikėtų įrašyti žodžius „miestų ir miestelių teritorijų ribose“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-05-22
taisytinas vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijomis, patvirtintomis teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 (2021 m. lapkričio 18 d. įsakymo Nr. 1R-388 redakcija). 51.1. Reikėtų atsisakyti projekto 1, 7 ir 21 straipsnių vienos struktūrinės dalies numeravimo. 51.2. Kadangi projekto 1 straipsniu dėstoma keičiamo įstatymo 2 straipsnio nauja redakcija, tai šiame projekto straipsnyje turėtų būti įrašytas ir keičiamo straipsnio pavadinimas. 51.3. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 16 dalyje reikėtų atsisakyti perbrauktų žodžių. 51.4. Tikslintina projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 10 straipsnio 3 dalies punktų numeracija (nėra 1 punkto). 51.5. Projekto 6 straipsnio 5 dalimi keičiamo įstatymo 22 straipsnio naujose dalyse vietoj skaičiaus „21“ įrašytinas skaičius „21“. 51.6. Projekto 14 straipsnio 4 ir 5 dalių pakeitimų esmės išdėstyme brauktini skaičius ir žodžiai „1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos žemės įstatymo“. 51.7. Projekto
išdėstant visas keičiamo įstatymo 40 straipsnį pildančias 11, 12 ir 13 dalis, o projekto 14 straipsnio 6 dalį išdėstyti taip: „Papildyti 40 straipsnį 11,
turinio pastaba taikytina ir projekto 18 straipsnio 10, 11, 12 dalims. 51.8.
įrašytinas žodis „naujomis“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-05-22
į tai, kad teikiamu įstatymo projektu siūloma reguliuoti disponavimą valstybės turtu (valstybine žeme) bei į Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 5 dalies nuostatas, turėtų būti atliktas teikiamo įstatymo projekto antikorupcinis vertinimas. Pritarti STT antikorupcinis vertinimas atliktas. 53. LR Specialiųjų tyrimų tarnyba,
antikorupcinės pastabos ir pasiūlymai:
viešajam interesui įvertinimo procedūros. Viešojo intereso sąvoka teisės aktais nereglamentuota, yra kintanti ir vertinamojo pobūdžio. Pagal nacionalinę teisę dėl atitikties viešajam interesui /viešojo intereso pažeidimus sprendžia tik teismas, tuo tarpu pagal Projektą tai galimai darytų savivaldybės administracijos atstovai. Projekto 2 straipsniu siūlomas Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – Įstatymas) 10 straipsnio 7 dalies 2 punktas numato, kad
„Atlyginimas už galimybę statyti valstybinėje žemėje nemokamas: <...>
2) siekiant įgyvendinti projektus, susijusius su viešuoju interesu: krašto ir valstybės sienos apsaugai; tarptautiniams oro uostams, valstybiniams aerodromams, valstybiniams jūrų uostams ir jų įrenginiams; viešosios geležinkelių infrastruktūros objektams, keliams, elektroninių ryšių infrastruktūros objektams, energetikos objektams ir jų technologiniams priklausiniams statyti, taip pat jiems eksploatuoti reikalingiems visuomenės reikmėms skirtiems inžineriniams statiniams; socialinei infrastruktūrai plėsti – švietimo ir mokslo, kultūros, sveikatos apsaugos ir priežiūros, aplinkos apsaugos, socialinės apsaugos, viešosios tvarkos užtikrinimo, kūno kultūros ir sporto plėtojimo objektams statyti (įrengti) ir eksploatuoti <...>“. 1.1.1.
Projekto nuostatos svarstytinos tuo aspektu, kad pagal Projektu siūlomų nuostatų konstrukciją atskirais atvejais turėtų būti privalomas įvertinimas ir /ar sprendimo priėmimas, ar konkrečių projektų įgyvendinimas /konkrečių objektų statyba atitinka viešąjį interesą ar ne, pavyzdžiui: pagal Projektą reikalavimas sumokėti atlyginimą už galimybę statyti valstybinėje žemėje (toliau – reikalavimas sumokėti atlyginimą) nebūtų taikomas energetikos objektų ir jų technologinių priklausinių statybos atvejais, tačiau tokie objektai gali būti nesusiję (arba būti susiję tik iš dalies) su viešojo intereso tenkinimu, tačiau susiję su privačiais arba siaurų interesų grupių interesais ir kt.. Taigi, manytume, kad atskirų objektų (numatytų Projektu siūlomose nuostatose) statybos atvejais, kai būtų siekiama pasinaudoti Projektu numatoma išimtimi, turėtų būti įvertinama, ar objekto statyba atitinka viešąjį interesą. Tačiau nei iš Projekto, nei iš lydinčiųjų dokumentų neaišku, ar bus/turėtų būti taikoma projektų/objektų atitikties viešajam interesui identifikavimo ir konstatavimo procedūra, kas ir kokia tvarka tai atliktų, kaip turėtų būti užtikrinamas tokių procedūrų teisėtumas ir pan. Atsižvelgdami į tai manytume, kad egzistuoja rizika, kad įgyvendinant Projektu siūlomas nuostatas sprendimus priimantys subjektai arba neatliks projektų/objektų atitikties viešajam interesui vertinimo; arba tai atliks formaliai; arba Projektu siūlomas nuostatas interpretuos tame kontekste, kad Įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 2 punkte numatytų statybos projektų /objektų statyba jau savaime laikytina viešąjį interesą atitinkančia statyba (pavyzdžiui: kad bet kokių energetikos objektų ir jų technologinių priklausinių statymas savaime yra susijęs su viešaisiais interesais). 1.1.2.
projektų/objektų atitikties viešajam interesui įvertinimo procedūros gali būti aktualios ir tuo požiūriu, kad pagal Projekto nuostatas reikalavimas sumokėti atlyginimą galėtų būtų netaikomas privatiems socialinės infrastruktūros objektams: atkreiptinas dėmesys, kad pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 14 dalies nuostatas nepriklausomai nuo nuosavybės formos[¹] socialinės infrastruktūros objektams priskiriami įvairios paskirties[²] viešojo naudojimo objektai. Taigi, manytume, kad atskirais atvejais (ypatingai, kai socialinei infrastruktūrai priskirtinas objektas yra privatus) sprendimai dėl objekto atitikties viešajam interesui arba reikalavimo sumokėti atlyginimą netaikymo visuomenėje gali būti vertinami itin jautriai ir sukelti regimybę dėl jų neskaidrumo. Manytume, kad šiuo atveju taip pat aktualu gali būti tai, kad Projektu numatoma galimybė netaikyti reikalavimo sumokėti atlyginimą privačių statybų projektams/objektams gali būti susijusi su korupcinio pobūdžio veiksmų ir interesų konflikto rizikos padidėjimu (pavyzdžiui: kadangi reikalavimo sumokėti atlyginimą netaikymas statytojui leistų išvengti ženklių finansinių išlaidų, galimi neteisėti jo veiksmai siekiant padaryti poveiki sprendimus (dėl reikalavimo netaikymo) priimantiems subjektams). 1.1.3. Šiuo atveju svarbu yra tai, kad nacionalinėje teisėje nėra aiškiai apibrėžtos viešojo intereso sąvokos, o pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą viešojo intereso sąvoka yra vertinamojo pobūdžio, kurios turinys negali būti iš anksto apibrėžtas ir gali būti atskleidžiamas tik analizuojant konkrečias faktines aplinkybes ir aiškinant bei taikant joms konkrečias teisės normas[³].
Be to, viešojo intereso gynimo instituto ypatybė yra ta, kad net viešąjį interesą ginančioms institucijoms suteikti įgaliojimai tik preziumuoti[⁴] viešojo intereso pažeidimus, tačiau tai, ar konkretus interesas laikytinas viešuoju ir ar yra padarytas jo pažeidimas, atsižvelgiant į tarpusavyje susijusių aplinkybių visumą kiekvienu atveju padaryti gali tik teismas. Specialiųjų tyrimų tarnyba, atsižvelgdama į aukščiau išdėstytą manytų, kad vertinamasis Projektu siūlomų nuostatų taikymo aspektas (kada nesant aiškaus teisinio reglamentavimo įgyvendinant Projektu siūlomas nuostatas sprendimus priimantysis subjektas turėtų įvertinti ir nustatyti, ar Projektas /objektas atitinka viešąjį interesą ar ne) gali būti vertinamas kaip korupcijos rizikos veiksnys, sudarantis sąlygas sprendimus priimančių subjektų diskrecijai (t. y. sudarantis sąlygas savo nuožiūra, galimai neobjektyviai ir nepagrįstai spręsti, ar Projektu siūlomos nuostatos dėl reikalavimo sumokėti atlyginimą netaikymo gali būti taikomos ar ne). Atsižvelgdami į tai, kad minėtos Projekto nuostatos susijusios su valstybės ir viešaisiais interesais, o taip pat turtiniais valstybės klausimais (nepagrįstas atleidimas nuo atlyginimo statyti valstybinėje žemėje sumokėjimo lemtų, kad valstybė negaus pajamų), manytume, kad egzistuoja rizika, kad nepakankamas teisinis reglamentavimas šioms vertybėms gali turėti neigiamų padarinių. Pritarti Siūloma pakeisti projekto 2 straipsniu dėstomą 10 straipsnį ir išdėstyti jį taip: „10 straipsnis.
Teisė Galimybė statyti išnuomotoje valstybinėje žemėje, kai valstybinė žemė išnuomota šio įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte nustatytu atveju
straipsnio 6 dalies 1 punkte nustatytu atveju, nuomos sutartyje galimybė statyti naujus ir (ar) rekonstruoti esamus statinius ar įrenginius įrašoma nuomininko prašymu sudarant valstybinės žemės nuomos sutartį arba susitarimą dėl valstybinės žemės nuomos sutarties pakeitimo. Nuomininko galimybė statyti naujus ir (ar) rekonstruoti esamus statinius ar įrenginius valstybinės žemės nuomos sutartyje numatoma tik tuo atveju, jeigu valstybinės žemės sklypas išnuomotas ilgesniam negu 3 metų laikotarpiui ir jeigu tokia statyba ir (ar) rekonstravimas galimi pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentų sprendinius ir atitinka nuomos sutartyje nurodytą valstybinės žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir būdą. Valstybinės žemės nuomos sutartyje nurodoma, kad nuomininkas galimybę statyti ir (ar) rekonstruoti statinius ar įrenginius įgyja tik sumokėjęs savivaldybės administracijos, kurios teritorijoje yra žemės sklypas, apskaičiuotą šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytą atlyginimą už galimybę statyti ir (ar) rekonstruoti statinius, į valstybės biudžetą ir savivaldybės, kurios teritorijoje yra žemės sklypas, biudžetą biudžetus šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytą atlyginimą už galimybę statyti ir (ar) rekonstruoti statinius ar įrenginius išskyrus šio straipsnio 7 dalyje nurodytus atvejus.“ 2.
Valstybinės žemės sklype ar jo dalyje, išnuomotame esamiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti, naujų statinių ar įrenginių statyba ir (ar) esamų rekonstravimas galimi tik tuo atveju, jeigu nauji statiniai ar įrenginiai statomi ir (ar) esami rekonstruojami neviršijant valstybinės žemės sklypo ar jo dalies dydžio, teisės aktų nustatyta tvarka nustatyto esamiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal jų paskirtį. Kai valstybinės žemės nuomininkas, pageidauja įgyvendinti galimybę statyti naujus ir (ar) rekonstruoti esamus statinius ir (ar) įrenginius ne visame nuomojamame valstybinės žemės sklype, o tik jo dalyje, ši žemės sklypo dalis, nustatoma vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumente, statinio projekte arba valstybinės žemės patikėtinio sprendimu Vyriausybės nustatyta tvarka, kai šiuose dokumentuose ji nebuvo nustatyta . 3.
įgyvendinti valstybinės žemės nuomos sutartyje numatytą galimybę statyti naujus ir (ar) rekonstruoti esamus statinius ar įrenginius, iki statybą leidžiančio dokumento išdavimo, o jeigu jų statybai statybą leidžiantis dokumentas nereikalingas neprivalomas, iki naujų statinių ar įrenginių statybos ir (ar) esamų rekonstravimo pradžios Vyriausybės nustatyta tvarka už galimybę statyti valstybinėje žemėje turi sumokėti po 50 procentų atlyginimo už galimybę statyti valstybinėje žemėje į valstybės ir atitinkamos savivaldybės biudžetus biudžetą, 50 procentų atlyginimo už teisę galimybę statyti valstybinėje žemėje – į savivaldybės, kurios teritorijoje yra žemės sklypas, biudžetą:
1) kai statomo naujo ir (ar) rekonstruojamo esamo statinio ar įrenginio juo užstatytas žemės plotas nedidėja arba sumažėja, palyginti su iki statybos ir (ar) rekonstravimo esamu Nekilnojamojo turto registre pagrindiniu daiktu įregistruotu statiniu ar įrenginiu užstatytu plotu, ir (ar) po statybos ir (ar) rekonstravimo statinio ar įrenginio bendras plotas nedidėja arba sumažėja, palyginti su iki statybos ir (ar) rekonstravimo esamo Nekilnojamojo turto registre pagrindiniu daiktu įregistruoto statinio ar įrenginio bendru plotu, – sumą, lygią 5 procentams vidutinės valstybinės žemės sklypo ar jo dalies rinkos vertės, apskaičiuotos atliekant valstybinės žemės sklypo vertinimą masiniu būdu Vyriausybės nustatyta tvarka;
2) kai statomo naujo ir (ar) rekonstruojamo esamo statinio ar įrenginio juo statant naują ir (ar) rekonstruojant esamą statinį užstatytas žemės plotas didėja iki 10 procentų, palyginti su iki statybos ir (ar) rekonstravimo esamu Nekilnojamojo turto registre kaip pagrindinis daiktas įregistruotu statiniu ar įrenginiu įregistruotu statiniu (statiniais) užstatytu plotu, ir (ar) po statybos ir (ar) rekonstravimo statinio ar įrenginio bendras plotas didėja iki 10 procentų, palyginti su iki statybos ir (ar) rekonstravimo Nekilnojamojo turto registr
e kaip pagrindinis daiktas įregistruoto šio statinio ar įrenginio bendru plotu, – sumą, lygią 10 procentų vidutinės valstybinės žemės sklypo ar jo dalies, jei ji buvo nustatyta, rinkos vertės, nustatytos apskaičiuotos atliekant vertinimą masiniu būdu Vyriausybės nustatyta tvarka;
3) kai statomo naujo ir (ar) rekonstruojamo esamo statinio ar įrenginio statant naują ir (ar) rekonstruojant esamą statinį juo užstatytas žemės plotas didėja nuo daugiau kaip 10 iki 20 procentų, palyginti su iki statybos ir (ar) rekonstravimo esamu Nekilnojamojo turto registre kaip pagrindinis daiktas įregistruotu statiniu (statiniais) ar įrenginiu užstatytu plotu, ir (ar) po statybos ir (ar) rekonstravimo statinio ar įrenginio bendras plotas didėja nuo daugiau kaip 10 iki 20 procentų, palyginti su iki statybos ir (ar) rekonstravimo esamo Nekilnojamojo turto registre kaip pagrindinis daiktas įregistruoto šio statinio ar įrenginio bendru plotu, – sumą, lygią 20 procentų vidutinės valstybinės žemės sklypo ar jo dalies, jei ji buvo nustatyta, rinkos vertės, nustatytos apskaičiuotos atliekant vertinimą masiniu būdu Vyriausybės nustatyta tvarka;
4) kai statomo naujo ir (ar) rekonstruojamo esamo statinio ar įrenginio statant naują ir
(ar) rekonstruojant esamą statinį juo užstatytas žemės plotas didėja nuo daugiau kaip 20 iki 30 procentų, palyginti su iki statybos ir (ar) rekonstravimo esamu Nekilnojamojo turto registre kaip pagrindinis daiktas įregistruotu statiniu (statiniais) ar įrenginiu užstatytu plotu, ir (ar) po statybos ir (ar) rekonstravimo statinio ar įrenginio bendras plotas didėja nuo daugiau kaip 20 iki 30 procentų, palyginti su iki statybos ir (ar) rekonstravimo esamo Nekilnojamojo turto registre kaip pagrindinis daiktas įregistruoto šio statinio ar įrenginio bendru plotu, – sumą, lygią 30 procentų vidutinės valstybinės žemės sklypo ar jo dalies, jei ji buvo nustatyta, rinkos vertės, nustatytos apskaičiuotos atliekant vertinimą masiniu būdu Vyriausybės nustatyta tvarka;
5) kai statom
o naujo ir (ar) rekonstruojamo esamo statinio ar įrenginio statant naują ir (ar) rekonstruojant esamą statinį juo užstatytas žemės plotas didėja nuo daugiau kaip 30 iki 40 procentų, palyginti su iki statybos ir (ar) rekonstravimo esamu Nekilnojamojo turto registre pagrindiniu daiktu įregistruotu statiniu (statiniais) ar įrenginiu užstatytu plotu, ir (ar) po statybos ir (ar) rekonstravimo statinio ar įrenginio bendras plotas didėja nuo daugiau kaip 30 iki 40 procentų, palyginti su iki statybos ir (ar) rekonstravimo esamo Nekilnojamojo turto registre pagrindiniu daiktu įregistruoto šio statinio ar įrenginio bendru plotu, – sumą, lygią 40 procentų vidutinės valstybinės žemės sklypo ar jo dalies, jei ji buvo nustatyta, rinkos vertės, apskaičiuotos atliekant vertinimą masiniu būdu Vyriausybės nustatyta tvarka;
6) kai statomo naujo ir (ar) rekonstruojamo esamo statinio ar įrenginio statant naują ir (ar) rekonstruojant esamą statinį juo užstatytas žemės plotas didėja daugiau kaip 40 procentų, palyginti su iki statybos ir (ar) rekonstravimo esamu Nekilnojamojo turto registre pagrindiniu daiktu įregistruotu statiniu (statiniais) ar įrenginiu užstatytu plotu, ir (ar) po statybos ir (ar) rekonstravimo pastato ar įrenginio bendras plotas didėja daugiau kaip 40 procentų, palyginti su iki statybos ir (ar) rekonstravimo esamo Nekilnojamojo turto registre pagrindiniu daiktu įregistruoto šio statinio ar įrenginio bendru plotu, – sumą, lygią 50 procentų vidutinės valstybinės žemės sklypo ar jo dalies, jei ji buvo nustatyta, rinkos vertės, apskaičiuotos atliekant vertinimą masiniu būdu Vyriausybės nustatyta tvarka.
Valstybinės žemės nuomininkas, pageidaujantis įgyvendinti valstybinės žemės nuomos sutartyje numatytą galimybę statyti naujus ir (ar) rekonstruoti esamus statinius ar įrenginius, iki statybą leidžiančio dokumento išdavimo, o jeigu jų statybai statybą leidžiantis dokumentas nereikalingas neprivalomas, iki naujų statinių ar įrenginių statybos ir (ar) esamų rekonstravimo pradžios Vyriausybės nustatyta tvarka už galimybę statyti valstybinėje žemėje turi sumokėti po 50 procentų atlyginimo už galimybę statyti valstybinėje žemėje į valstybės ir atitinkamos savivaldybės biudžetus biudžetą, 50 procentų atlyginimo už teisę galimybę statyti valstybinėje žemėje – į savivaldybės, kurios teritorijoje yra žemės sklypas, biudžetą:
1) kai statomo naujo ir (ar) rekonstruojamo esamo statinio ar įrenginio juo užstatytas žemės plotas nedidėja arba sumažėja, palyginti su iki statybos ir (ar) rekonstravimo esamu Nekilnojamojo turto registre pagrindiniu daiktu įregistruotu statiniu ar įrenginiu užstatytu plotu, ir (ar) po statybos ir (ar) rekonstravimo statinio ar įrenginio bendras plotas nedidėja arba sumažėja, palyginti su iki statybos ir (ar) rekonstravimo esamo Nekilnojamojo turto registre pagrindiniu daiktu įregistruoto statinio ar įrenginio bendru plotu, – sumą, lygią 5 procentams vidutinės valstybinės žemės sklypo ar jo dalies rinkos vertės, apskaičiuotos atliekant valstybinės žemės sklypo vertinimą masiniu būdu Vyriausybės nustatyta tvarka;
2) kai statomo naujo ir (ar) rekonstruojamo esamo statinio ar įrenginio juo statant naują ir (ar) rekonstruojant esamą statinį užstatytas žemės plotas didėja iki 10 procentų, palyginti su iki statybos ir (ar) rekonstravimo esamu Nekilnojamojo turto registre kaip pagrindinis daiktas įregistruotu statiniu ar įrenginiu įregistruotu statiniu (statiniais) užstatytu plotu, ir (ar) po statybos ir (ar) rekonstravimo statinio ar įrenginio bendras plotas didėja iki 10 procentų, palyginti su iki statybos ir (ar) rekonstravimo Nekilnojamojo turto registre k
aip pagrindinis daiktas įregistruoto šio statinio ar įrenginio bendru plotu, – sumą, lygią 10 procentų vidutinės valstybinės žemės sklypo ar jo dalies, jei ji buvo nustatyta, rinkos vertės, nustatytos apskaičiuotos atliekant vertinimą masiniu būdu Vyriausybės nustatyta tvarka;
3) kai statomo naujo ir (ar) rekonstruojamo esamo statinio ar įrenginio statant naują ir (ar) rekonstruojant esamą statinį juo užstatytas žemės plotas didėja nuo daugiau kaip 10 iki 20 procentų, palyginti su iki statybos ir (ar) rekonstravimo esamu Nekilnojamojo turto registre kaip pagrindinis daiktas įregistruotu statiniu (statiniais) ar įrenginiu užstatytu plotu, ir (ar) po statybos ir (ar) rekonstravimo statinio ar įrenginio bendras plotas didėja nuo daugiau kaip 10 iki 20 procentų, palyginti su iki statybos ir (ar) rekonstravimo esamo Nekilnojamojo turto registre kaip pagrindinis daiktas įregistruoto šio statinio ar įrenginio bendru plotu, – sumą, lygią 20 procentų vidutinės valstybinės žemės sklypo ar jo dalies, jei ji buvo nustatyta, rinkos vertės, nustatytos apskaičiuotos atliekant vertinimą masiniu būdu Vyriausybės nustatyta tvarka;
4) kai statomo naujo ir (ar) rekonstruojamo esamo statinio ar įrenginio statant naują ir
(ar) rekonstruojant esamą statinį juo užstatytas žemės plotas didėja nuo daugiau kaip 20 iki 30 procentų, palyginti su iki statybos ir (ar) rekonstravimo esamu Nekilnojamojo turto registre kaip pagrindinis daiktas įregistruotu statiniu (statiniais) ar įrenginiu užstatytu plotu, ir (ar) po statybos ir (ar) rekonstravimo statinio ar įrenginio bendras plotas didėja nuo daugiau kaip 20 iki 30 procentų, palyginti su iki statybos ir (ar) rekonstravimo esamo Nekilnojamojo turto registre kaip pagrindinis daiktas įregistruoto šio statinio ar įrenginio bendru plotu, – sumą, lygią 30 procentų vidutinės valstybinės žemės sklypo ar jo dalies, jei ji buvo nustatyta, rinkos vertės, nustatytos apskaičiuotos atliekant vertinimą masiniu būdu Vyriausybės nustatyta tvarka;
5) kai statomo n
aujo ir (ar) rekonstruojamo esamo statinio ar įrenginio statant naują ir (ar) rekonstruojant esamą statinį juo užstatytas žemės plotas didėja nuo daugiau kaip 30 iki 40 procentų, palyginti su iki statybos ir (ar) rekonstravimo esamu Nekilnojamojo turto registre pagrindiniu daiktu įregistruotu statiniu (statiniais) ar įrenginiu užstatytu plotu, ir (ar) po statybos ir (ar) rekonstravimo statinio ar įrenginio bendras plotas didėja nuo daugiau kaip 30 iki 40 procentų, palyginti su iki statybos ir (ar) rekonstravimo esamo Nekilnojamojo turto registre pagrindiniu daiktu įregistruoto šio statinio ar įrenginio bendru plotu, – sumą, lygią 40 procentų vidutinės valstybinės žemės sklypo ar jo dalies, jei ji buvo nustatyta, rinkos vertės, apskaičiuotos atliekant vertinimą masiniu būdu Vyriausybės nustatyta tvarka;
6) kai statomo naujo ir (ar) rekonstruojamo esamo statinio ar įrenginio statant naują ir (ar) rekonstruojant esamą statinį juo užstatytas žemės plotas didėja daugiau kaip 40 procentų, palyginti su iki statybos ir (ar) rekonstravimo esamu Nekilnojamojo turto registre pagrindiniu daiktu įregistruotu statiniu (statiniais) ar įrenginiu užstatytu plotu, ir (ar) po statybos ir (ar) rekonstravimo pastato ar įrenginio bendras plotas didėja daugiau kaip 40 procentų, palyginti su iki statybos ir (ar) rekonstravimo esamo Nekilnojamojo turto registre pagrindiniu daiktu įregistruoto šio statinio ar įrenginio bendru plotu, – sumą, lygią 50 procentų vidutinės valstybinės žemės sklypo ar jo dalies, jei ji buvo nustatyta, rinkos vertės, apskaičiuotos atliekant vertinimą masiniu būdu Vyriausybės nustatyta tvarka. 4.
rekonstruojamų esamų naujus ir (ar) rekonstruojant esamus statinius ar įrenginių didėja ir statiniais ar įrenginiais užstatytas žemės plotas, ir po statybos ir (ar) rekonstravimo statinio (statinių) ar įrenginio bendras plotas, atlyginimą už teisę galimybę statyti valstybinėje žemėje, apskaičiuojamą pagal šio straipsnio 3 dalies 1–65 punktuose nustatytą tvarką, sudaro atlyginimo atlyginimų, apskaičiuoto už statiniais ar įrenginiais už statiniais užstatyto žemės ploto padidėjimą, ir atlyginimo, apskaičiuoto už statinio (statinių) ar įrenginio bendro ploto padidėjimą, suma,. bet Ši suma negali būti didesnė už ne daugiau kaip
dalies, jei ji buvo nustatyta, rinkos vertės, apskaičiuotos atliekant vertinimą masiniu būdu Vyriausybės nustatyta tvarka,. išskyrus atvejį, kai statinio ar įrenginio bendro ploto padidėjimas atitinka statinio ar įrenginio užstatymo ploto padidėjimą (tokiu atveju atlyginimas už galimybę statyti mokamas už statinio ar įrenginio bendro ploto padidėjimą). 5. Atlyginimas už teisę galimybę statyti valstybinėje žemėje mokamas kiekvienu naujų statinių ar įrenginių statybos ir (ar) esamų statinių ar įrenginių rekonstravimo atveju. Sumokėjęs atlyginimą už teisę galimybę statyti valstybinėje žemėje, valstybinės žemės sklypo nuomininkas įgyja teisę galimybę Vyriausybės nustatyta tvarka įgyvendinti statytojo teisę sumokėto atlyginimo dydį atitinkančia apimtimi, numatyta šio straipsnio 3 dalyje. Jei valstybinės žemės nuomininkas perleidžia statinius ir (ar) įrenginius, kurie yra valstybinės žemės sklype arba jo dalyje, kai ji nustatyta, ir yra sumokėtas atlyginimas už galimybę statyti statinius, naujajam statinių ir
(ar) įrenginių savininkui pereina ir galimybė statyti valstybinėje žemėje ar jos dalyje, tokia pačia apimtimi, kokią buvo įgijęs valstybinės žemės nuomininkas, ankstesnis statinių ir (ar) įrenginių savininkas.
Statybą leidžiančio dokumento neišdavimo atveju atlyginimas už galimybę statyti valstybinės žemės sklype ar jo dalyje, grąžinamas jį sumokėjusiam asmeniui, raštu pateikus prašymą Valstybinei mokesčių inspekcijai ir dokumentą, patvirtinantį apie statybą leidžiančio dokumento neišdavimą. Atlyginimas už galimybę statyti grąžinamas per 3 mėnesius nuo prašymo jį grąžinti pateikimo. Prašyme nurodoma atlyginimo už galimybę statyti mokėtojo atsiskaitomoji sąskaita, į kurią sugrąžinama įmokėtas atlyginimas. 6. Jeigu valstybinės žemės nuomininko pastatytų naujų ir (ar) rekonstruotų esamų statinių bendras plotas ir (ar) naujais pastatytais, ir (ar) rekonstruotais statiniais užstatytas plotas viršija dydį, už kurį buvo sumokėtas šio straipsnio 3 ir (ar) 4 dalyse nustatytas atlyginimas, nuomininkas privalo į valstybės biudžetą ir savivaldybės, kurios teritorijoje yra žemės sklypas, biudžetą sumokėti trūkstamą atlyginimo sumą ir papildomai 50 procentų atlyginimo už galimybę statyti valstybinėje žemėje dydžio, nurodyto šio straipsnio 3 dalies 2–6 punktuose ir šio straipsnio 4 dalyje, sumą. Iki viso privalomo sumokėti atlyginimo už teisę galimybę statyti valstybinėje žemėje dydžio sumokėjimo valstybinės žemės sklypo kadastro duomenys netikslinami ir pastatytų naujų ir (ar) rekonstruotų esamų statinių ar įrenginių statybos ir (ar) rekonstravimo užbaigimas Nekilnojamojo turto registre neregistruojami. 7.
Respublikos valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymą šis straipsnis netaikomas.
Atlyginimas už galimybę statyti valstybinėje žemėje nemokamas:
1) atnaujinant (modernizuojant) pastatus pagal Lietuvos Respublikos valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymą;
2) statant ar rekonstruojant: valstybei svarbaus projekto statinį (statinius) ir (ar) valstybei svarbiam projektui įgyvendinti skirtą statinį (statinius) valstybei svarbaus projekto teritorijoje, kurios ribas nustato Vyriausybė; geležinkelio infrastruktūros objektui (objektams), geležinkelio stočių ir jų aptarnavimui skirtus statinius, susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektui (objektams) susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijose; tarptautinius oro uostus, valstybinius aerodromus, valstybinius jūrų uostus ir jų įrenginius; kelius, elektroninių ryšių infrastruktūros objektus, energetikos objektus ir jų technologinius priklausinius, taip pat jiems eksploatuoti reikalingus visuomenės reikmėms skirtus inžinerinius statinius; savivaldybės infrastruktūros ir (ar) jos aptarnavimui skirtus statinius; statinius, skirtus krašto apsaugos sistemos institucijų funkcijoms vykdyti, statomus krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose; užsienio valstybių diplomatinėms atstovybėms ir konsulinėms įstaigoms, Europos Sąjungos institucijoms, jų įsteigtoms įstaigoms, tarptautinėms organizacijoms ir jų atstovybėms, kurios naudojasi privilegijomis ir imunitetais pagal Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis ir kitus teisės aktus ir (ar) kitus statinius, finansuojamus valstybės biudžeto lėšomis;
3) atsinaujinančių išteklių energetikos plėtros projektams, kai jie vykdomi Atsinaujinančių išteklių energijos bendrijos ir jos narių, dalininkų ar dalyvių susirinkime savivaldybėms, savivaldybių institucijoms ar įstaigoms priklauso daugiau nei 51 procento balsų dauguma, o šių bendrijų pagrindinė paskirtis – vystyti energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių gamybos įrenginius, mažinant energijos nepriteklių ir (ar) teikti naudą pažeidžiamiems vartotojams;
4) statant, rekonstruojant inžinerinius statinius ir (ar) įrengiamus įrenginius, skirtus valstybinės žemės sklype iki
namų gyventojų reikmėms (sporto ir vaikų žaidimo aikštelėms, dviračių ir pėsčiųjų takams, šaligatviams, laiptams, pandusams, keltuvams, liftams, įvažoms į daugiabučių namų kiemus, automobilių stovėjimo ir dviračių laikymo vietoms įrengti).
Atlyginimas už galimybę statyti valstybinėje žemėje nemokamas:
1) atnaujinant (modernizuojant) pastatus pagal Lietuvos Respublikos valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymą;
2) statant ar rekonstruojant: valstybei svarbaus projekto statinį (statinius) ir (ar) valstybei svarbiam projektui įgyvendinti skirtą statinį (statinius) valstybei svarbaus projekto teritorijoje, kurios ribas nustato Vyriausybė; geležinkelio infrastruktūros objektui (objektams), geležinkelio stočių ir jų aptarnavimui skirtus statinius, susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektui (objektams) susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijose; tarptautinius oro uostus, valstybinius aerodromus, valstybinius jūrų uostus ir jų įrenginius; kelius, elektroninių ryšių infrastruktūros objektus, energetikos objektus ir jų technologinius priklausinius, taip pat jiems eksploatuoti reikalingus visuomenės reikmėms skirtus inžinerinius statinius; savivaldybės infrastruktūros ir (ar) jos aptarnavimui skirtus statinius; statinius, skirtus krašto apsaugos sistemos institucijų funkcijoms vykdyti, statomus krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose; užsienio valstybių diplomatinėms atstovybėms ir konsulinėms įstaigoms, Europos Sąjungos institucijoms, jų įsteigtoms įstaigoms, tarptautinėms organizacijoms ir jų atstovybėms, kurios naudojasi privilegijomis ir imunitetais pagal Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis ir kitus teisės aktus ir (ar) kitus statinius, finansuojamus valstybės biudžeto lėšomis;
3) atsinaujinančių išteklių energetikos plėtros projektams, kai jie vykdomi Atsinaujinančių išteklių energijos bendrijos ir jos narių, dalininkų ar dalyvių susirinkime savivaldybėms, savivaldybių institucijoms ar įstaigoms priklauso daugiau nei 51 procento balsų dauguma, o šių bendrijų pagrindinė paskirtis – vystyti energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių gamybos įrenginius, mažinant energijos nepriteklių ir (ar) teikti naudą pažeidžiamiems vartotojams;
4) statant, rekonstruojant inžinerinius statinius ir (ar) įrengiamus įrenginius, skirtus valstybinės žemės sklype iki
namų gyventojų reikmėms (sporto ir vaikų žaidimo aikštelėms, dviračių ir pėsčiųjų takams, šaligatviams, laiptams, pandusams, keltuvams, liftams, įvažoms į daugiabučių namų kiemus, automobilių stovėjimo ir dviračių laikymo vietoms įrengti). 8.
buvo pritaikyta šio straipsnio 7 dalyje nurodyta išimtis, paskirtį, kol nėra sumokėtas atlyginimas už galimybę statyti valstybinėje žemėje, jeigu pakeitus paskirtį tokiam statybos objektui išimtis nebūtų taikoma. Statybos objekto duomenys apie pasikeitusią paskirtį Nekilnojamojo turto registre registruojami tik valstybinės žemės nuomininkui pateikus dokumentus, patvirtinančius atlyginimo už galimybę statyti valstybinėje žemėje sumokėjimą.“
54LR Specialiųjų tyrimų tarnyba,
antikorupcinės pastabos ir pasiūlymai: 2.1.Projekto nuostatomis savivaldybėms sudaromos diskrecinės teisės (savo nuožiūra) spręsti, kokiais atvejais subjektai bus atleidžiami nuo atlyginimo dalies sumokėjimo už teisę statyti. Sudaromos sąlygos skirtingai Projektu siūlomų nuostatų įgyvendinimo skirtingose savivaldybėse praktikai, o savivaldybių priimtų sprendimų teisėtumas /pagrįstumas (nesant įstatyminiame lygmenyje nustatytų kriterijų) iš esmės nepaneigiamas. Projekto 2 straipsniu siūlomos Įstatymo 10 straipsnio 9 dalies nuostatos numato, kad: „Savivaldybės, kaip valstybinės žemės patikėtinės, turi teisę atleisti subjektus nuo Žemės įstatymo 10 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatyto atlyginimo už galimybę statyti valstybinėje žemėje statinius dalies sumokėjimo į savivaldybės biudžetą. Šiems atvejams savivaldybės taryba savo sprendimu nustatytų atskirą tvarką ir kriterijus, kai atlyginimas už galimybę statyti valstybinėje žemėje statinius gali būti nemokamas“. Nors minėtomis nuostatomis iš dalies atsižvelgta į Specialiųjų tyrimų tarnybos pastabas (bet ne siūlymus), pateiktas 2023-04-11 d. antikorupcinio vertinimo išvadoje Nr. 4-01-2897 „Dėl Žemės įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1311 1 ir 2 straipsnių pakeitimo įstatymo ir kartu teikiamų įstatymų projektų (TAIS Nr.
23-2543; 23-2546; 23-2548; 23-2550 ir 23-2553)“ teiktas pirminiam Projekto variantui[⁵], Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, minėtos Projekto nuostatos yra svarstytinos keletu aspektų:
ir/ar kriterijų, kuriems esant savivaldybės galėtų priimti sprendimus dėl subjektų atleidimo nuo atlyginimo už teisę statyti valstybinėje žemėje sumokėjimo, todėl savivaldybėms būtų suteikiama diskrecinė teisė savo nuožiūra spręsti dėl tokių atvejų konkretizavimo. Be to, įgyvendinant minėtas Projektu siūlomas nuostatas ir savivaldybėms konkretizavus atvejus, kada savivaldybė galėtų priimti sprendimus dėl atleidimo nuo atlyginimo dalies sumokėjimo į savivaldybės biudžetą, tokio sprendimo teisėtumas iš esmės (kadangi įstatymas neapibrėžtų tokių atvejų kriterijus) negalėtų būti paneigiamas. Specialiųjų tyrimų tarnyba šiuo atveju atkreipia dėmesį į šį (galimai antikorupciniu pobūdžiu ydingo) teisinio reglamentavimo pavyzdį: Projekto siūlymams analogišką teisinį reglamentavimą nustato Lietuvos Respublikos savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymo 15 straipsnio 4 dalis, numatanti, kad „Savivaldybės taryba savo sprendimu, vadovaudamasi savo nustatyta tvarka ir pagal savo patvirtintus kriterijus, gali nustatyti kitus <...> numatytus atvejus, kai savivaldybės infrastruktūros plėtros įmoka nemokama“. Įgyvendinant minėtas nuostatas Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2020 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. 1-815 patvirtino Vilniaus miesto savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos mokėjimo ir atleidimo nuo jos, kriterijų, pagal kuriuos nustatoma, kada Savivaldybės infrastruktūros plėtros įmoka nemokama arba mokama dalimis, tvarkos aprašą[⁶].
Pagal minėto aprašo 19.4 papunkčio[⁷] nuostatas nuo savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos atleidžiami statytojai, kurie stato (mūsų nuomone) su siaurų interesų grupių poreikių (taip pat turinčių ir prabangos požymių, todėl prieinamų tik atskirų kategorijų asmenims arba jų grupėms) užtikrinimu susijusius sporto paskirties pastatus (pavyzdžiui: jachtklubus, šaudyklas). Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, nors tokie objektai galimai ir yra visuomeninės paskirties (t. y. jais gali naudotis visuomenė), tačiau dėl veiklos /teikiamų paslaugų pobūdžio jais naudotis gali itin siauros interesų grupės. Tačiau šiuo atveju taip pat svarbu, kad tokius objektus atleidus nuo infrastruktūros plėtros mokesčio, šiems objektams reikalinga infrastruktūra būtų įrengiama iš savivaldybės lėšų (t. y. savivaldybės biudžeto ar kitų asmenų sumokėtų infrastruktūros plėtros įmokų). 2.1.2. Kadangi Projekto priėmimo atveju kiekvienai savivaldybei būtų suteikiama diskrecinė teisė savo nuožiūra reglamentuoti atleidimo nuo atlyginimo už galimybę statyti valstybinėje žemėje statinius dalies sumokėjimo į savivaldybės biudžetą tvarką ir kriterijus, Projekto nuostatos sudarytų sąlygas skirtingai Projektu siūlomų nuostatų įgyvendinimo skirtingose savivaldybėse praktikai, o tai laikytina korupcijos rizikos veiksniu. 3. Kitų pastabų ir pasiūlymų neturime. Pritarti Atsisakyta Žemės įstatymo 10 straipsnio papildymo 9 dalimi. 55. LR Specialiųjų tyrimų tarnyba, 2023-06-05 Atlikus Projekto Nr.
XIVP-2675 antikorupcinį vertinimą darytina išvada, kad Projektu nustatytas teisinis reglamentavimas gali būti ydingas antikorupciniu požiūriu, kadangi:
a) Neaišku kas ir kokia tvarka atliks (ar atliks) vertinimą, ar konkretaus projekto įgyvendinimas /objekto statyba atitinka viešąjį interesą;
b) Viešojo intereso sąvoka teisės aktais nereglamentuota, yra vertinamojo pobūdžio, o tai didina sprendimus priimančių subjektų diskreciją;
c) Nacionalinė teisė viešojo intereso buvimo ir jo pažeidimo konstatavimo teisę suteikia teismas, tuo tarpu pagal Projektą sprendimą dėl objekto statybos atitikties viešajam interesui (jeigu toks turėtų būtų priimamas) galimai priimtų savivaldybės administracija;
d) Savivaldybėms suteikiama diskrecinė teisė savo nuožiūra reglamentuoti atvejus, kada subjektas galėtų būti atleidžiamas nuo reikalavimo sumokėti atlyginimo dalį už teisę statyti valstybinėje žemėje sumokėjimo, o tokių atvejų teisėtumo /pagrįstumo paneigimas (nesant įstatyminiame lygmenyje nustatytų kriterijų) iš esmės negalimas. Pritarti. 2. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos žemėtvarkos ir hidrotechnikos inžinierių sąjunga, 2023-05-30 Nr.
2023-03 * Lietuvos žemėtvarkos ir hidrotechnikos inžinierių sąjunga (toliau – LŽHIS), vienijanti apie 1000 žemėtvarkos, nekilnojamojo turto kadastro, geodezijos, hidrotechnikos specialistų, kurių veikla susijusi su valstybės, savivaldybių ir privačių asmenų nekilnojamojo turto formavimu, t. y. teritorijų planavimu, nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymu yra susirūpinusi vykstančiomis valstybės institucijų reorganizacijomis ir neaiškiais nuolatiniais funkcijų perskirstymais žemės tvarkymo ir administravimo srityje, dėl kurių valstybė praranda kvalifikuotus asmenis ir siūlo:
Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo Nr. XII-459 pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo Nr. I-1120 9, 20, 23, 25, 26, 30, 34, 37, 45 ir 47 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo Nr. IX-1314 pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo Nr. XI-1307 2, 3, 4, 5, 7, 9, 12, 13 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo Nr. I-1607 8, 9, 15, 16, 17, 18, 19, 20 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo Nr. VIII-359 4, 17 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos geodezijos ir kartografijos įstatymo Nr.
IX-415 2, 7, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 24, 27 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo Nr. VIII-1764 2, 3, 6, 8, 9, 10, 11, 15, 151 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo Nr. X-1241 2 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos vandens įstatymo Nr. VIII-474 15 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo Nr. I-301 31 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos statybos įstatymo Nr. I-301 14 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą dydžio, šaltinių, mokėjimo terminų bei tvarkos, taip pat valstybės garantijų ir lengvatų, numatytų Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme, įstatymo Nr. VIII-792 8, 9 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos kelių įstatymo Nr. I-891 10 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekso 9, 231 ir 302 straipsnių pakeitimo įstatymo projektuose (toliau – Įstatymų projektai):
kitų institucijų joms priskirtas atitinkamas funkcijas. Nesant aiškumui kokias funkcijas ir darbus Lietuvos Respublikos Vyriausybė priskirs vienai ar kitai valstybės įstaigai ar Valstybės įmonei toks sprendimas nesuteiks valstybės valdyme stabilumo, valstybės institucijos nebus užtikrintos dėl tolimesnių darbų planavimo, kvalifikuotų specialistų komandos kūrimo, pasitikėjimo valstybės institucija. Be to toks teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas sudarys neskaidrias galimybes po kiekvienų Seimo rinkimų, pasikeitus Vyriausybei, perskirstyti funkcijas tarp atskirų valstybės institucijų.
Lietuvos žemėtvarkos ir hidrotechnikos inžinierių sąjunga prašo atkreipti dėmesį, kad ši įstatymų pakeitimuose siūloma nuostata nebuvo diskutuota Aplinkos ministerijos sudarytoje darbo grupėje dėl žemės valdymo ir naudojimo politikos formavimo, įgyvendinimo ir kontrolės pertvarkos II etapo klausimams spręsti. Pritarti Konstitucinis Teismas, aiškindamas Konstitucijos 128 straipsnio 2 dalį, kurioje nustatyta, kad valstybinio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo tvarką nustato įstatymas, ne kartą pažymėjo, kad tik įstatymų leidėjas gali nustatyti svarbiausius valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo teisių turinio elementus (Konstitucinio Teismo 2015 m. vasario 24 d. nutarimas); valstybei nuosavybės teise priklausančio turto perdavimas kitų subjektų nuosavybėn turi būti grindžiamas įstatymu, įstatymuose turi būti inter alia nustatytos valstybės institucijos, turinčios teisę priimti sprendimus dėl valstybei nuosavybės teise priklausančio turto perdavimo kitų subjektų nuosavybėn, ir šių institucijų įgaliojimai perduoti minėtą turtą, taip pat šio turto perdavimo sąlygos ir tvarka (inter alia Konstitucinio Teismo 2003 m. rugsėjo 30 d., 2007 m. gegužės 23 d., 2014 m. spalio 9 d., 2022 m. balandžio 7 d. nutarimai). Atsižvelgiant į Konstitucinio teismo išaiškinimą, Žemės įstatymo 8, 9, 11 ir 32 straipsniuose nurodyta konkreti valstybės institucija, turinti įgaliojimus disponuoti valstybinės žemės sklypais. patikslintas Lietuvos Respublikos Geodezijos ir kartografijos įstatymo 10 straipsnis. 2. Lietuvos žemėtvarkos ir hidrotechnikos inžinierių sąjunga,
131 Žemės įstatyme ir lydinčiuose teisės aktų projektuose numatyti platesnes galimybes formuoti ir pertvarkyti žemės sklypus žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektais.
Esame įsitikinę ir žinome, kad pertvarkant detaliajame plane, kurie buvo rengiami iki 2014 m. sausio 1 d. galiojusį teritorijų planavimo teisinį reguliavimą nustatytus žemės sklypus, juose suplanuota erdvinė struktūra praktiškai nesikeičia, nes minimuose detaliuosiuose planuose, parengtuose iki
esamiems pastatams eksploatuoti (pvz. prie buvusių gamyklų pastatų, kurie dabar turi atskirus savininkus ar prie sublokuotų namų perdalijant žemės sklypą kiekvienam statiniui reikia rengti detalųjį planą ir pan), ypatingai kaimiškose teritorijose. Atitinkamai sunkinama piliečiams administracinė našta ir ilgėja terminai suformuoti atskirus daiktus. Todėl siūlome Žemės įstatymo 40 straipsnio 13 dalies 1 punktą išdėstyti taip:
„1) teritorijoms (išskyrus laisvųjų ekonominių zonų ar pramonės parkų
teritorijas ypatingos valstybinės svarbos ar valstybinės svarbos projektų teritorijas), kurios patenka į detaliaisiais planais (arba vietovės lygmens bendraisiais planais, kuriuose nustatytas detaliųjų planų teritorijos naudojimo reglamentas) suplanuotas teritorijas (išskyrus kai pertvarkomi galiojančiame detaliajame plane, parengtame pagal iki 2014 m. sausio 1 d. galiojusį teritorijų planavimo teisinį reguliavimą arba kai koreguojamame žemės sklype nekeičiamas nustatytas leistinas užstatymo tankis arba nekeičiamas faktinis užstatymo tankis) arba į teritorijas, kurioms šie planai pradėti rengti ir (ar) pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą numatomi rengti, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytus atvejus;“
3Atsakinga vandentvarkos asociacija „Vandens jėga“,
2023-05-31 2(10)
Pagal 1994-04-26 Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr.
I-446 (toliau – ŽĮ) 10 straipsnį, turi būti mokamas mokesti už teisę statyti suformuotuose valstybinės žemės sklypuose. Asociacijos nuomone toks teisinis reglamentavimas yra ydingas, kadangi sukuria didelę naštą geriamojo vandens tiekėjams, paviršinių ir buitinių nuotekų tvarkytojams dėl sekančių priežasčių:
bet kokius inžinerinės infrastruktūros plėtros, statybos ar rekonstrukcijos darbus (projektus), vandentvarkos įmonės išimtinai veikia siekdamos užtikrinti tinkamą viešųjų paslaugų – vandens tiekimo ir nuotekų surinkimo bei tvarkymo – teikimą, t.y. užtikrinti viešąjį interesą gyventojams bei įmonėms. 2. Įstatymai įpareigoja geriamojo vandens tiekėjus, paviršinių ir buitinių nuotekų tvarkytojus prižiūrėti, atnaujinti, vystyti geriamojo vandens tiekimo, paviršinių ir buitinių nuotekų tvarkymo infrastruktūrą (įskaitant ir antžeminius statinius – geriamojo vandens ruošyklas, nuotekų valyklas ir kt.), t.y. dėti visas pastangas, kad tiekiamo geriamojo vandens kokybė bei surenkamų nuotekų tvarkymas atitintų teisės aktų reikalavimu. 3. Didelė dalis pastatų, antžeminių įrenginių, kuriems būtinas ypatingas dėmesys, priežiūra ir remontas yra valstybinėje žemėje, dalis – centrinėje miesto dalyje, dėl ko mokestis už teisę statyti (atlikti remonto darbus) suformuotuose valstybinės žemės sklypuose yra neproporcingas vykdomų darbų kainai. 4. Taip pat Asociacija nori atkreipti dėmesį, kad mokestis, sumokėtas už teisę statyti (atlikti remonto darbus) suformuotuose valstybinės žemės sklypuose yra įskaičiuojamas į geriamojo vandens tiekimo ir paviršinių bei buitinių nuotekų tvarkymo kainą vartotojams ir abonentams, kurie nukenčia dėl geriamojo vandens tiekėjo, paviršinių ir buitinių nuotekų tvarkytojo patiriamų išlaidų.
Asociacija nori atkreipti dėmesį, į tai, kad šiuo metu rengiamame 10 str. pakeitimo projekte yra numatytos išimtys įgyvendinti projektus, susijusius su viešuoju interesu. Išimtys dėl mokesčio taikymo minėto straipsnio 7 dalyje yra detalizuojamos plačiau, tačiau nėra įtraukta viešajam geriamojo vandens tiekimui ir nuotekų tvarkymui užtikrinti reikalingos infrastruktūros statybos bei rekonstrukcijos/atnaujinimo darbai/projektai. Asociacija, remdamasi aukščiau išdėstytais motyvais bei siekiant užtikrinti vienodą viešajam interesui užtikrinti būtinų paslaugų traktavimą, siūlo koreguoti Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 10 straipsnio 7 dalies projektą ir ją išdėstyti taip: „7.
Atlyginimas už galimybę statyti valstybinėje žemėje nemokamas:
1) pastatams atnaujinti (modernizuoti) pagal Lietuvos Respublikos valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymą;
2) siekiant įgyvendinti projektus, susijusius su viešuoju interesu: krašto ir valstybės sienos apsaugai; tarptautiniams oro uostams, valstybiniams aerodromams, valstybiniams jūrų uostams ir jų įrenginiams; viešosios geležinkelių infrastruktūros objektams, keliams, elektroninių ryšių infrastruktūros objektams, energetikos objektams ir jų technologiniams priklausiniams statyti, taip pat jiems eksploatuoti reikalingiems visuomenės reikmėms skirtiems inžineriniams statiniams; viešojo, regioninio ar garantinio geriamojo vandens tiekimui ir paviršinių bei buitinių nuotekų tvarkymui užtikrinti skirtos infrastruktūros atnaujinimo, griovimo ar statyboms darbams vykdyti, įskaitant vandens tiekimui ir paviršinių bei buitinių nuotekų tvarkymo infrastruktūrai eksploatuoti reikalingiems inžineriniams statiniams statyti, socialinei infrastruktūrai plėsti – švietimo ir mokslo, kultūros, sveikatos apsaugos ir priežiūros, aplinkos apsaugos, socialinės apsaugos, viešosios tvarkos užtikrinimo, kūno kultūros ir sporto plėtojimo objektams statyti (įrengti) ir eksploatuoti, viešiesiems atskiriesiems želdynams kurti ir tvarkyti miestuose, miesteliuose ir kurortuose, siekiant įvykdyti viešųjų atskirųjų želdynų normas; savivaldybės infrastruktūros ir
(ar) jos aptarnavimui skirtiems statiniams; komunalinių atliekų tvarkymo objektams (sąvartynams) statyti (įrengti) ir eksploatuoti; kapinėms ir jų priežiūrai užtikrinti reikalingų objektų statybai ir eksploatacijai; gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų (vertybių) apsaugos reikmėms; užsienio valstybių diplomatinėms atstovybėms ir konsulinėms įstaigoms, Europos Sąjungos institucijoms, jų įsteigtoms įstaigoms, tarptautinėms organizacijoms ir jų atstovybėms, kurios naudojasi privilegijomis ir imunitetais pagal Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis ir kitus teisės aktus;“ Nepritarti Pasiūlymas yra perteklinis, siūlomas papildymas „viešojo, regioninio ar garantinio geriamojo vandens tiekimui ir paviršinių bei buitinių nuotekų tvarkymui užtikrinti skirtos infrastruktūros atnaujinimo, griovimo ar statyboms darbams vykdyti, įskaitant vandens tiekimui ir paviršinių bei buitinių nuotekų tvarkymo infrastruktūrai eksploatuoti reikalingiems inžineriniams statiniams statyti,“ yra sudedamoji „savivaldybės infrastruktūros ir (ar) jos aptarnavimui skirtiems statiniams” dalis.
Atlyginimas už galimybę statyti valstybinėje žemėje nemokamas:
1) pastatams atnaujinti (modernizuoti) pagal Lietuvos Respublikos valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymą;
2) siekiant įgyvendinti projektus, susijusius su viešuoju interesu: krašto ir valstybės sienos apsaugai; tarptautiniams oro uostams, valstybiniams aerodromams, valstybiniams jūrų uostams ir jų įrenginiams; viešosios geležinkelių infrastruktūros objektams, keliams, elektroninių ryšių infrastruktūros objektams, energetikos objektams ir jų technologiniams priklausiniams statyti, taip pat jiems eksploatuoti reikalingiems visuomenės reikmėms skirtiems inžineriniams statiniams; viešojo, regioninio ar garantinio geriamojo vandens tiekimui ir paviršinių bei buitinių nuotekų tvarkymui užtikrinti skirtos infrastruktūros atnaujinimo, griovimo ar statyboms darbams vykdyti, įskaitant vandens tiekimui ir paviršinių bei buitinių nuotekų tvarkymo infrastruktūrai eksploatuoti reikalingiems inžineriniams statiniams statyti, socialinei infrastruktūrai plėsti – švietimo ir mokslo, kultūros, sveikatos apsaugos ir priežiūros, aplinkos apsaugos, socialinės apsaugos, viešosios tvarkos užtikrinimo, kūno kultūros ir sporto plėtojimo objektams statyti (įrengti) ir eksploatuoti, viešiesiems atskiriesiems želdynams kurti ir tvarkyti miestuose, miesteliuose ir kurortuose, siekiant įvykdyti viešųjų atskirųjų želdynų normas; savivaldybės infrastruktūros ir
(ar) jos aptarnavimui skirtiems statiniams; komunalinių atliekų tvarkymo objektams (sąvartynams) statyti (įrengti) ir eksploatuoti; kapinėms ir jų priežiūrai užtikrinti reikalingų objektų statybai ir eksploatacijai; gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų (vertybių) apsaugos reikmėms; užsienio valstybių diplomatinėms atstovybėms ir konsulinėms įstaigoms, Europos Sąjungos institucijoms, jų įsteigtoms įstaigoms, tarptautinėms organizacijoms ir jų atstovybėms, kurios naudojasi privilegijomis ir imunitetais pagal Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis ir kitus teisės aktus;“ Nepritarti Pasiūlymas yra perteklinis, siūlomas papildymas „viešojo, regioninio ar garantinio geriamojo vandens tiekimui ir paviršinių bei buitinių nuotekų tvarkymui užtikrinti skirtos infrastruktūros atnaujinimo, griovimo ar statyboms darbams vykdyti, įskaitant vandens tiekimui ir paviršinių bei buitinių nuotekų tvarkymo infrastruktūrai eksploatuoti reikalingiems inžineriniams statiniams statyti,“ yra sudedamoji „savivaldybės infrastruktūros ir (ar) jos aptarnavimui skirtiems statiniams” dalis. 4.
federacija, 2023-06-01,
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą konstatavo, jog pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją įstatymų leidėjas negali sukurti tokios teisinės situacijos, kad būtų išleidžiamas įstatymas arba kitas teisės aktas, kuriam įgyvendinti reikia lėšų, bet tokių lėšų neskiriama arba jų skiriama nepakankamai (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas). Atkreiptinas dėmesys, kad žemėtvarkos reformos vykdymui nebuvo numatytas finansavimas. Siūlome numatyti finansavimą. Nepritarti
30 d. Seime buvo priimti Žemės įstatymo Nr. I-446 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1311 ir kitų susijusių įstatymų pakeitimai, kuriais pritarta valstybinės žemės valdymo ir naudojimo reformai. Aplinkos ministerijai nuo 2023 m. sausio 4 d. priskirta formuoti valstybinės žemės valdymo ir naudojimo politiką, pasikeitė Nacionalinės žemės tarnybos pavaldumas – šią įstaigą iš Žemės ūkio ministerijos perėmė Aplinkos ministerija. Priėmus Žemės įstatymo Nr. I-446 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1311 ir kitų susijusių įstatymų pakeitimus, prasidėjo antrasis pertvarkos etapas – suplanuota ir vykdoma sisteminė valstybinės žemės priežiūros, Nacionalinės žemės tarnybos funkcijų ir vykdomų procedūrų analizė, teisinio reguliavimo tobulinimas. Antrojo etapo metu įvertinamos ir pirmajame etape gautos institucijų pastabos ir pasiūlymai, susiję su konsoliduotų politikos sričių teisinio reguliavimo tobulinimu, teisės aktų tarpusavio suderinimu, vykdomų funkcijų pasiskirstymu, vykdymu ir procesų optimizavimu, kitais minėtos valdymo srities teisinio reguliavimo klausimais. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, kad pertvarkai buvo pritarta Seimui 2022 m. birželio 30 d. priimant Žemės įstatymo Nr. I-446 pakeitimo įstatymo Nr.
I-446 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1311 ir kitų susijusių įstatymų pakeitimus, pertvarkos finansavimo klausimas nėra aktualus, nes siūlomais teisės aktų pakeitimais nenumatyta nauja reforma, tai
Žemės įstatymo (ir kituose lydimuosiuose įstatymų pakeitimų projektuose) pakeitime nėra įvardintos konkrečios institucijos, kurios vykdys žemėtvarkos funkcijas. Visos institucijos įvardintos kaip „Vyriausybės įgaliota institucija4' arba „Vyriausybės įgaliota institucija ar kitas juridinis asm uo44. Žemės įstatymo 32 straipsnio 2 dalyje yra išdėstyta 20 funkcijų, kurias vykdys Vyriausybės įgaliotos institucijos. Nėra aiškiai įvardinti institucijų pavadinimai. Tokiu būdu yra nebeaišku, kuriai Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotai institucijai bus pavesta įgyvendinti vieną ar kitą valstybinės žemės valdymo, naudojimo ir disponavimo ja funkciją. Tokios (-ių) institucijos (- ų) reikės ieškoti poįstatyminiuose teisės aktuose. Tai sukels paprastam žmogui papildomą administracinę naštą, sumaištį ir neaiškumus. Pakankamai sudėtingi žemės santykiai ir žemėtvarkos „algoritmai'4 taps dar sudėtingesniais. Siūlome įstatymų projektuose vietoje „Vyriausybės įgaliota institucija ar įstaiga" nurodyti konkrečias institucijas, kad pilietis, perskaitęs įstatymą, aiškiai žinotų į kurią instituciją dėl vieno ar kito klausimo turi kreiptis.
Pritarti iš dalies Konstitucinis Teismas, aiškindamas Konstitucijos 128 straipsnio 2 dalį, kurioje nustatyta, kad valstybinio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo tvarką nustato įstatymas, ne kartą pažymėjo, kad tik įstatymų leidėjas gali nustatyti svarbiausius valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo teisių turinio elementus (Konstitucinio Teismo 2015 m. vasario 24 d. nutarimas); valstybei nuosavybės teise priklausančio turto perdavimas kitų subjektų nuosavybėn turi būti grindžiamas įstatymu, įstatymuose turi būti inter alia nustatytos valstybės institucijos, turinčios teisę priimti sprendimus dėl valstybei nuosavybės teise priklausančio turto perdavimo kitų subjektų nuosavybėn, ir šių institucijų įgaliojimai perduoti minėtą turtą, taip pat šio turto perdavimo sąlygos ir tvarka (inter alia Konstitucinio Teismo 2003 m. rugsėjo 30 d., 2007 m. gegužės 23 d., 2014 m. spalio 9 d., 2022 m. balandžio 7 d. nutarimai). Atsižvelgiant į Konstitucinio teismo išaiškinimą, Žemės įstatymo 8, 9, 11 ir 32 straipsniuose nurodyta konkreti valstybės institucija, turinti įgaliojimus disponuoti valstybinės žemės sklypais, patikslintas Lietuvos Respublikos Geodezijos ir kartografijos įstatymo 10 straipsnis. 6. Lietuvos žemės ūkio darbuotojų profesinių sąjungų federacija, 2023-06-01,
Savivaldybes kontroliuosianti Vyriausybės įgaliota institucija galės siūlyti panaikinti arba pakeisti neteisėtus valstybinės žemės patikėtinių sudarytus sandorius ar patvirtintus administracinius sprendimus. Tačiau tokie pasiūlymai neturės realios galios ir dėl savivaldybės įpareigojimo vykdyti vieną ar kitą kontroliuojančios institucijos nurodymą reikia kreiptis į teismą.
Praktikoje toks mechanizmas nepadės užtikrinti neteisėtų sprendimų taisymo ir neteisėtų veiksm ų nutraukimo. Procesai bus sudėtingesni, ilgesni ir painesni. Pavyzdžiui, teisės aktų pakeitimuose numatyta, kad savivaldybės priima sprendimus žemėtvarkos srityje, tačiau įstatymu nenustatyta institucija, kuriai bus suteikta teisė nagrinėti skundus dėl savivaldybių institucijų priimtų sprendimų žemėtvarkos srityje. Savivaldybių sprendimai žemėtvarkos srityje galės būti nagrinėjami tik Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Žemės įstatymo 351 straipsnyje ir Žemės reformos įstatymo 18 straipsnyje siūlomas nustatyti reguliavimas dėl prašymų ir skundų nagrinėjimo negalės būti taikomas prašymams ir skundams dėl savivaldybių sprendimų žemėtvarkos srityje. Arba, pavyzdžiui, tais atvejais, kai valstybinės žemės sklype yra keli statiniai, kiekvienam statiniui eksploatuoti turi būti išskiriama žemės sklypo dalis, kurios reikia atskiram statiniui eksploatuoti. Miestuose ir miesteliuose tokią funkciją atliks savivaldybės. Tuomet, kai dalys bus nustatytos pažeidžiant teisės aktus, savivaldybes kontroliuojanti institucija negalės pakeisti savivaldybės sprendimų. Siūlome nustatyti konkrečias priemones ir veiksmingus instrumentus tinkamai savivaldybių kontrolei užtikrinti. Pritarti Siūloma pakeisti Žemės įstatymo projekto Nr. Nr. XIVP-2766 36¹ ir 36² straipsnius ir išdėstyti juos taip:
„36¹ straipsnis. Savivaldybių, kaip valstybinės Valstybinės
žemės patikėtinių, valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos ir jų kompetencija
1Savivaldybių, kaip valstybinės Valstybinės žemės patikėtinių,
turinčių teisę sudaryti šiame įstatyme nustatytus valstybinės žemės sandorius, priežiūrą ir kontrolę vykdo Nacionalinė žemės tarnyba pagal aplinkos ministro tvirtinamas taisykles. 2.
2Vyriausybė:
patikėtinių veiklos, išorinio vertinimo taisykles;
patikėtinių sudaryti sandoriai ar patvirtinti administraciniai sprendimai, susiję su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, neprieštarauja įstatymams, Vyriausybės nutarimams ir kitiems teisės aktams;
dalyje ir 9 straipsnio 11 dalyje nurodytais atvejais, teikia išvadą dėl sandorio atitikties teisės aktų reikalavimams ir galimybės jį registruoti Nekilnojamojo turto registre arba dėl nustatytų trūkumų ir galimybės juos pašalinti sandorio šalių susitarimu savivaldybių administravimo subjektų sudaromus valstybinės žemės, perduotos naudoti patikėjimo teise, sandorius, kurių žemės ploto ir (ar) vertės kriterijai atitinka Vyriausybės nustatytuosius;
panaikinti arba pakeisti neteisėtus savivaldybių administravimo subjektų valstybinės žemės patikėtinių sudarytus sandorius ar patvirtintus administracinius sprendimus, susijusius su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu;
žemės patikėtiniai nesutinka panaikinti ar pakeisti neteisėtai sudarytų sandorių ar patvirtintų administracinių sprendimų, susijusių su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, taip pat kai nevykdo privalomojo nurodymo reikalavimo;
pateikti savivaldybių administravimo subjektų valstybinės žemės patikėtinių ataskaitas, duomenis apie sandorius, susijusius su patikėjimo teise naudojamais valstybinės žemės sklypais, išorinei priežiūrai atlikti. 4.
4Nacionalinė žemės tarnyba turi teisę:
žemės patikėtinių priimtais administraciniais sprendimais, susijusiais su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu;
valstybinės žemės patikėtinių priimtų administracinių sprendimų ar sandorių bei visos su jų sudarymu susijusios informacijos ir medžiagos, kurie susiję su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu ir kurie nėra viešinami, kopijų, taip pat savivaldybės valstybinės žemės patikėtinių kolegialių valdymo organų administravimo subjektų posėdžių protokolų kopijų. Šis pareikalavimas turi būti įvykdytas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo jo gavimo dienos;
patikėtinius dėl informacijos, susijusios su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, pateikimo;
pakeisti ar panaikinti administracinį sprendimą, susijusį su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, arba reikalauti, kad būtų neatidėliojant įgyvendinamas įstatymas, vykdomas Vyriausybės nutarimas, motyvuotu nurodymu tokį pasiūlymą ar reikalavimą atšaukti, jeigu jie dar neįvykdyti;
naudojimo valstybinės kontrolės priežiūros patikrinimų atlikimo ir (ar) rezultatų apie atliktus patikrinimus pateikimo. 5. Be šio straipsnio 3 dalyje nurodytų įgaliojimų, Nacionalinė žemės tarnyba šio įstatymo 36² straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka atlieka išankstinę savivaldybės administravimo subjektų rengiamų administracinių sprendimų ar sandorių, susijusių su perduotos patikėjimo teise valstybinės žemės naudojimu, projektų priežiūrą. 65.
žemės tarnyba, nustačiusi, kad, remiantis valstybinės žemės patikėtinių administraciniu sprendimu, susijusiu su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, neatitinkančiu šio ar kitų įstatymų ir teisės aktų, yra sudarytas sandoris valstybinės žemės patikėjimo teises įgyvendinančio subjekto vardu ir tas sandoris pažeidžia viešąjį interesą, taip pat kai yra kitų įstatymų nustatytų sandorių negaliojimo pagrindų, bendrosios kompetencijos teismui pareiškia ieškinį dėl viešojo intereso gynimo Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. 76. Nacionalinė žemės tarnyba, nustačiusi, kad valstybinės žemės patikėtinių priimti administraciniai sprendimai ar veiksmai (neveikimas), susiję su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, pažeidžia viešąjį interesą, dėl tokių administracinių sprendimų ar veiksmų (neveikimo) Administracinių bylų teisenos įstatymo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka kreipiasi į administracinį teismą su pareiškimu, kad būtų apgintas viešasis interesas. 87. Jeigu savivaldybių administravimo subjektai valstybinės žemės patikėtiniai priėmė administracinius sprendimus, susijusius su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, kuriais remiantis sudaromi viešąjį interesą pažeidžiantys sandoriai, arba jeigu savivaldybių administravimo subjektai valstybinės žemės patikėtiniai priėmė administracinius sprendimus, susijusius su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, kurie gali pažeisti viešąjį interesą, Nacionalinė žemės tarnyba šio įstatymo 36² straipsnio 34 dalyje nustatyta tvarka savo nurodymu sustabdo tokių savivaldybių administravimo subjektų sprendimų vykdymą ir sandorių pasirašymą. 8.
savivaldybių, kaip valstybinės žemės patikėtinių veiksmų, Nacionalinė žemės tarnyba, informuoja Vyriausybės atstovo įstaigą, o Vyriausybės atstovo įstaiga dėl savivaldybių veiksmų, susijusių su valstybinės žemės patikėtinio funkcijų įgyvendinimu, priežiūros neatlieka, jeigu procedūros Vyriausybės atstovo įstaigoje jau pradėtos, jos nutraukiamos įstaigos iniciatyva. 36² straipsnis. Nacionalinės žemės tarnybos funkcijų įgyvendinimo atlikimo tvarka
įgyvendinančio subjekto priimtas administracinis sprendimas, susijęs su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, neatitinka šio ar kitų įstatymų arba Vyriausybės nutarimų ir kitų teisės aktų, Nacionalinė žemės tarnyba:
subjektui valstybinės žemės patikėtiniui motyvuotą pasiūlymą pakeisti ar panaikinti administracinį sprendimą, susijusį su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu. Nacionalinės žemės tarnybos pasiūlymą kolegialus savivaldybės administravimo subjektas turi apsvarstyti artimiausiame posėdyje, bet ne vėliau kaip per vieną mėnesį, o kiti savivaldybės administravimo subjektai – per 5 darbo dienas nuo pasiūlymo gavimo dienos ir apie priimtą sprendimą informuoti Nacionalinę žemės tarnybą ją per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos;
patikėtinis, apsvarstęs Nacionalinės žemės tarnybos pasiūlymą, atsisako ginčijamą administracinį sprendimą, susijusį su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, pakeisti ar panaikinti, per 10 darbo dienų nuo pranešimo apie atsisakymą patenkinti pasiūlymą gavimo dienos, įvertinusi atsisakymo motyvus, šį administracinį sprendimą skundžia administraciniam teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. 2.
žemės patikėtinis neįgyvendina įstatymų, nevykdo Vyriausybės nutarimų, susijusių su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, išskyrus šio straipsnio 1 dalyje nurodytą atvejį, Nacionalinė žemės tarnyba:
žemės patikėtiniui privalomąjį nurodymą neatidėliojant įgyvendinti įstatymą, vykdyti Vyriausybės nutarimą, susijusius su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu. Nacionalinės žemės tarnybos privalomąjį nurodymą savivaldybės kolegialus administravimo subjektas ar valstybės įmonės valstybinės žemės patikėtinis turi apsvarstyti artimiausiame posėdyje, bet ne vėliau kaip per vieną mėnesį, o kiti savivaldybės administravimo subjektai
patikėtinis, apsvarstęs šios dalies 1 punkte nurodytą Nacionalinės žemės tarnybos privalomąjį nurodymą, atsisako jį vykdyti, per 10 darbo dienų nuo pranešimo apie atsisakymą įvykdyti privalomąjį nurodymą gavimo dienos, įvertinusi atsisakymo motyvus, Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka kreipiasi į teismą dėl šio savivaldybės administravimo subjekto valstybinės žemės patikėtinio neveikimo. 3. Atlikdama išankstinę savivaldybės administravimo subjektų administracinių sprendimų ar sandorių, susijusių su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, projektų priežiūrą, Nacionalinė žemės tarnyba turi teisę:
1) tikrinti savivaldybės administravimo subjektams priimti pateiktus administracinių sprendimų ar sandorių, susijusių su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, projektus.
Administracinių sprendimų ar sandorių projektus savivaldybės administracija privalo Nacionalinei žemės tarnybai pateikti tokia pačia tvarka, kaip pagal savivaldybės tarybos veiklos reglamentą savivaldybės tarybos nariams pateikiami savivaldybės tarybos sprendimų projektai;
2) dalyvauti savivaldybės kolegialių administravimo subjektų valdymo organų posėdžiuose, kai svarstomi teikiami priimti projektai, susiję su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, ir kai yra pagrindas pranešti savivaldybės tarybos nariams, kad svarstomi projektai neatitinka šio ar kitų įstatymų arba Vyriausybės nutarimų ir kitų teisės aktų. 43.
žemės tarnyba, nustačiusi, kad savivaldybės administravimo subjektas valstybinės žemės patikėtinis priėmė neteisėtą administracinį sprendimą, susijusį su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, kuriuo remiantis gali būti sudarytas viešąjį interesą pažeidžiantis sandoris, arba kad subjekto priimtas administracinis sprendimas pažeidžia viešąjį interesą, išskyrus šio straipsnio 1 ar 2 dalyje numatytus atvejus:
susijusio su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, priėmimo savo nurodymu stabdo jo vykdymą;
administravimo subjektui valstybinės žemės patikėtiniui motyvuotu pasiūlymu nurodo administracinį sprendimą, susijusį su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, pakeisti ar panaikinti;
gavimo dienos, jeigu savivaldybės administravimo subjektas valstybinės žemės patikėtinis, apsvarstęs Nacionalinės žemės tarnybos pasiūlymą, atsisako pakeisti ar panaikinti administracinį sprendimą, susijusį su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, įvertinusi atsisakymo motyvus, kreipiasi į teismą su pareiškimu arba ieškiniu prašydama teismo imtis pareiškimo arba ieškinio užtikrinimo priemonių. 54. Nacionalinė žemės tarnyba, nustačiusi, kad savivaldybės administravimo subjekto valstybinės žemės patikėtinio priimti administraciniai sprendimai ar veiksmai (neveikimas), susiję su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, pažeidžia viešąjį interesą, nepasinaudojusi administracinio sprendimo vykdymo sustabdymo teise, tokius administracinius sprendimus ar veiksmus (neveikimą) skundžia teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka per vieną mėnesį nuo savivaldybės patikėtinio atsisakymo ar neveikimo per nustatytą terminą pateikti savo sprendimą dienos. 65.
atvejais apie savivaldybės administravimo subjektui pateiktą motyvuotą pasiūlymą ar privalomąjį nurodymą Nacionalinė žemės tarnyba informuoja merą. Meras artimiausiame savivaldybės tarybos posėdyje privalo su šia informacija supažindinti savivaldybės tarybos narius. 7. Nacionalinė žemės tarnyba, nustačiusi, kad savivaldybės administravimo subjekto administracinio sprendimo ar sandorio, susijusio su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, projektas prieštarauja šiam įstatymui, kitiems įstatymams ar Vyriausybės nutarimams, apie pažeidimus praneša kitai valstybės institucijai, jeigu ji įgaliota vykdyti atitinkamo įstatymo ar Vyriausybės nutarimo įgyvendinimo kontrolę ir priežiūrą. 6. Nacionalinė žemės tarnyba informaciją apie pradėtus kontrolės veiksmus teikia per Žemės informacinę sistemą. 7. Valstybinės žemės patikėtiniai neturi teisės sudaryti sandorių, jei Nacionalinė žemės tarnyba nustatė pažeidimą arba pradėjo pažeidimo procedūrą ir ši informacija buvo patalpinta Žemės informacinėje sistemoje. Sandoriai, kurie bus sudaryti Nacionalinei žemės tarnybai pradėjus pažeidimo procedūrą ar nustačius pažeidimą, laikytini negaliojančiais (niekiniais) ir dėl jų vykdymo sustabdymo ir pripažinimo negaliojančiais Nacionalinė žemės tarnyba privalo kreiptis į teismą. 8. Nacionalinė žemės tarnyba teikia išvadą dėl šio įstatymo 8 straipsnio 7 dalyje ir 9 straipsnio 11 dalyje nurodytų sandorių, atitinkančių šio straipsnio 9 dalyje nustatytus kriterijus, atitikties jų sudarymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams ir galimybės juos registruoti Nekilnojamojo turto registre. Savivaldybė per 10 darbo dienų nuo šių sandorių sudarymo dienos, bet visais atvejais iki jo įregistravimo Nekilnojamojo turto registre, per Žemės informacinę sistemą teikia juos patikrinti Nacionalinei žemės tarnybai.
Nacionalinė žemės tarnyba ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo sandorio pateikimo tikrinti dienos, parengia išvadą dėl jo atitikties teisės aktų reikalavimams ir galimybės sandorį registruoti Nekilnojamojo turto registre arba informuoja apie nustatytus trūkumus ir galimybę sutarties šalių susitarimu juos pašalinti per 20 darbo dienų nuo išvados pateikimo sutarties šalims dienos. Nacionalinės žemės tarnybos išvada teikiama per Žemės informacinę sistemą. Savivaldybė per nustatytą terminą pateikia Nacionalinei žemės tarnybai patikslintą sandorį ir informaciją apie išvadoje nurodytų trūkumų pašalinimą. Sandorio šalims nesusitarus dėl trūkumų pašalinimo ir savivaldybei nepateikus Nacionalinei žemės tarnybai patikslinto sandorio ir aukščiau nurodytos informacijos, Nacionalinė žemės tarnyba kreipiasi į teismą dėl sandorio vykdymo sustabdymo ir pripažinimo negaliojančiu. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas neregistruoja šio įstatymo 8 ir 9 straipsniuose nurodytų sandorių, atitinkančių šio straipsnio 9 dalyje nustatytus kriterijus, jei su sandorio dokumentais nepateikiama teigiama Nacionalinės žemės tarnybos išvada. 9.
9Nacionalinės žemės tarnybos išvada teikiama dėl sandorių,
atitinkančių bent vieną iš šių kriterijų:
1) sandoris (nuoma/panauda) sudaromas dėl valstybinės žemės sklypo, esančio saugomoje teritorijoje;
2) sandoris sudaromas dėl įsiterpusio valstybinės žemės sklypo;
3) sandoris sudaromas dėl valstybinės žemės sklypo, kuriame yra apleisti statiniai;
4) sandoris sudaromas dėl valstybinės žemės sklypo, kurio vidutinė rinkos vertė ne mažesnė nei vienas milijonas eurų;
5) sandoris sudaromas dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypo, ne mažesnio nei 2 ha ploto;
nei 0,3 ha ploto.“
federacija, 2023-06-01,
Dėl valstybinės žemės prie sunykusių ir apleistų statinių Reformos projektuose numatyta galimybė išsinuomoti arba gauti panaudai valstybinę žemę prie apleistų ir sunykusių pastatų ir net statinių. Tokių statinių savininkas turės teisę išnuomoti arba gauti panaudai valstybinės žemės sklypą prie sunykusių ar apleistų statinių. įsigijus sunykusį ar apleistą, pavyzdžiui sandėliuką, šulinį ar kokį kitą menkavertį statinį nekilnojamojo turto plėtotojas galės pretenduoti į valstybinę žemę ir ją gauti be aukciono lengvatinėmis sąlygomis. Be to, Žemės įstatyme nėra aprašytas apleistų ir sunykusių statinių apibrėžimas. Taikant praktikoje tokias normas galės būti skirtingai vertinama, kokie statiniai yra laikomi apleistais statiniais, kokie statiniai laikomi sunykusiais, o kokie ne. Teisės aktuose siūlome aiškiai apibrėžti apleistų ir sunykusių statinių sąvokas bei jų kriterijus. Pritarti Pakeisti Žemės įstatymo projekto Nr. XIVP-2765 1 straipsnyje išdėstyto 2 straipsnio 7 dalį:
„57. Ūkis – Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio
įstatymo nustatyta tvarka įsteigtas ir įregistruotas ūkio subjektas, vykdantis žemės ūkio veiklą.
Sunykę statiniai – statinių dalis, kurios nepakanka Nekilnojamojo turto objekto kadastro duomenims nustatyti.“
federacija, 2023-06-01,
Dėl finansinės naštos vartotojams nustatant servitutus Reformos dokumentuose numatyta, kad servitutus galima bus nustatinėti tik sklypuose, kuriems atlikti kadastriniai matavimai. Pavyzdžiui, jeigu servitutas turės būti nustatomas per tokius sklypus, kuriems nėra atlikti kadastriniai matavimai, servituto negalima bus nustatyti. Arba tiems kadastrinių matavimų neturintiems sklypams suinteresuotas asmuo, kuris nori nusistatyti servitutą, privalės atlikti kadastrinius matavimus kitiems asmenims už savo lėšas. Tikėtina, kad dujotiekių tinklų, elektros tinklų ir kitų inžinerinių infrastruktūrų valdytojai, finansuodami kadastrinius matavimus iš savo lėšų, tas išlaidas, finansinę naštą perkels ant vartotojų pečių. Siūlytume atsisakyti tokio modelio, kuomet norint nustatyti servitutą privalomai turės būti atlikti žemės sklypams kadastriniai matavimai. Nepritarti Darbo grupėje, sudarytoje aplinkos ministro 2022 m. rugsėjo 9 d. įsakymu Nr. V-151 „Dėl darbo grupės žemės valdymo ir naudojimo politikos formavimo, įgyvendinimo ir kontrolės pertvarkos antrojo etapo klausimams spręsti sudarymo“, kurioje dalyvavo ir dujotiekių tinklų bei elektros tinklų valdytojų atstovai, šios nuostatos keitimui buvo pritarta. Kadangi kadastrinių matavimų metu negali būti keičiamos servituto galiojimo apimtys, nustatomas servitutas turi tenkinti tam tikras sąlygas.
Pasiūlyta įtvirtinti Lietuvos Respublikos Žemės įstatyme, kad:
valstybinėje koordinačių sistemoje;
Dėl grįžimo prie popierinių dokumentų ir informacinės sistemos Žemės įstatymo pakeitimuose numatyta, kad valstybinės žemės patikėtiniai teiks visą su valstybinės žemės valdymu ir naudojimu susijusią informaciją į valstybinės žemės valdymo apskaitos informacinę sistemą. Kol kas tokios informacinės sistemos nėra ir ji nebus sukurta iki 2024 m. sausio 1 d. •v • Nacionalinė žemės tarnyba įgyvendina projektą „Valstybinės žemės valdymo paslaugų ir įrankių sukūrimas Teritorijų planavimo ir statybos vartų informacinėje sistemoje”, kuriuo planuojama bendradarbiaujant su Aplinkos ministerija skaitmenizuoti procesus paslaugą teikiančių patikėtinių institucijų viduje bei Topografijos, inžinerinės infrastruktūros, teritorijų planavimo ir statybos elektroninių vartų informacinėje sistemoje sukurti/tobulinti integracines sąsajas su kitomis sistemomis. Tačiau šis projektas bus įgyvendintas ne anksčiau, kaip 2025 m. sausio 1 d. (projekto įgyvendinimo terminas 2 metai). Atsižvelgdami į tai, siūlome atsisakyti nuostatos, kad valstybinės žemės patikėtiniai teiktų visą su valstybinės žemės valdymu ir naudojimu susijusią informaciją į valstybinės žemės valdymo apskaitos informacinę sistemą, grįžti prie „popierinių“ žemėtvarkos procedūrų arba nustatyti vėlesnį, ne anksčiau kaip 2025 m. sausio 1 d., jos įsigaliojimo terminą.
Taip pat siūlome atidėti papildomų žemėtvarkos funkcijų ir patikėjimo teisės miestuose ir miesteliuose perdavimą savivaldybėms iki tol, kol bus sukurta pilnavertė inform acinė sistema, galinti užtikrinti sklandų žemėtvarkos funkcijų ir procedūrų veikimą. Nepritarti Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 34 straipsniu, kurio redakcija įsigalios 2024 m. sausio 1 d., įtvirtinamas Žemės informacinės sistemos steigimo teisinis pagrindas. Kaip numato minėto teisės akto nuostatos, ši informacinė sistema skirta efektyviai planuoti, valdyti ir administruoti valstybinę žemę, elektroninėmis priemonėmis užtikrinti vieningą žemės administravimo ir tvarkymo procesą ir valstybinės žemės patikėtinių įgyvendinimo funkcijas bei jų kontrolę ir žemės naudojimo valstybinę priežiūrą, taip pat tvarkyti ir teikti naudotojams informaciją apie Lietuvos Respublikos žemės fondą, žemės naudmenų sudėtį ir kitą informaciją apie žemę. Pažymėtina, kad Žemės įstatyme nėra nustatoma, kokios konkrečiai valstybinės žemės patikėtinių funkcijos bus vykdomos per šią sistemą nuo 2024 m. sausio 1 d.; elektroninės paslaugos, kurios bus teikiamos per Žemės informacinę sistemą nuo ateinančių metų pradžios, bus aprašytos šios sistemos nuostatuose. Svarbu pažymėti, kad dalis elektroninių paslaugų, kurias ateityje numatoma teikti per Žemės informacinę sistemą, jau dabar teikiama per kitas valstybės informacines sistemas.
Pvz., per Lietuvos erdvinės informacijos portalą teikiamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos sutikimų išdavimo elektronines paslaugos, laisvos valstybinės žemės fondo informacijos teikimo elektroninė paslauga, valstybinės žemės apskaitos informacijos elektroninė paslauga. Be to, šiais metais Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinėje sistemoje bus sukurtos valstybinės žemės nuomos, panaudos ir pardavimo elektroninės paslaugos. Nuo 2024 m. sausio 1 d. visos šios elektroninės paslaugos be didelių pastangų bus iniciuojamos per Žemės informacinę sistemą. Taip pat Žemės informacinėje sistemoje valstybinės žemės patikėtiniai pradės tvarkyti valstybinės žemės erdvinių duomenų rinkinį, kuriame bus saugoma informacija apie valstybinės žemės sklypus ir nesuformuotų žemės sklypais teritorijų plotus. Taigi, išvardyti Žemės informacinės sistemos funkcionalumai leis valstybinės žemės patikėtiniams pradėti jų funkcijas vykdyti per šią sistemą nuo 2024 m. sausio
vykdyti tik nuo 2025 m. sausio 1 d. Žemės įstatymo 7 straipsnio 15 dalyje nustatoma, kad valstybinės žemės patikėtiniai žemės valdymo, administravimo ir naudojimo funkcijas atlieka naudodamiesi šio įstatymo 34 straipsnyje nurodyta Žemės informacine sistema. Ši nuostata, remiantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1311 2 straipsnio pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalimi, įsigalioja 2025 m. sausio 1 d. Iki 2025 m. sausio 1 d. bus sukurti ir visi įrankiai, leisiantis pilnai skaitmenizuoti valstybinės žemės patikėtinių funkcijas.
Žemės informacinę sistemą numatyta sukurti per 2023-2024 m., įgyvendinant Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano priemonių lėšomis vykdomą projektą
„Valstybinės žemės valdymo paslaugų ir įrankių sukūrimas Teritorijų
planavimo ir statybos vartų informacinėje sistemoje“. 10. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Darbo taryba, 2023-06-05 * Prašome Aplinkos ministerijos, Vyriausybės ir Seimo narių šių veiksmų situacijai suvaldyti:
žemėtvarkos ir žemės naudojimo kontrolės funkcijas vykdančią valstybės instituciją arba atidėti reformą dalyje dėl žemės naudojimo kontrolės funkcijų perdavimo Inspekcijai, kol bus skaitmenizuoti NŽT archyvai, sukurta priežiūros funkcijoms reikiama IT infrastruktūra, išspręstas reikiamų perkelti etatų klausimas. Manome, kad vykdant reformą turi būti iš esmės peržiūrėti ir optimizuoti gyventojus erzinantys ilgi žemėtvarkos procesai, biurokratizmą lemiančios įstatymų nuostatos, o ne tik techniškai išskaidomos ir iš vienos įstaigos kitoms padalinamos funkcijos. Daug klausimų lieka nesureglamentuoti ar sureglamentuoti neaiškiai, o „pilkoji zona“ teisiniame reglamentavime visuomet didina korupcijos pasireiškimo tikimybę. 2. Atstatyti ir bent 10 proc. padidinti sumažintą finansavimą darbo užmokesčio fondui siekiant sudaryti galimybes įstaigai spręsti kritinio darbuotojų trūkumo problemas. Dėl darbuotojų trūkumo specialistams vis sunkiau užtikrinti efektyvią statybos valstybinę priežiūrą, laiku išnagrinėti gyventojų skundus; darbuotojai pastaruoju metu dirba itin dideliu darbo krūviu dėl neįvykstančių konkursų ir neužimtų etatų, o didelę labiausiai kvalifikuotų darbuotojų dalį perviliojo savivaldybių administracijos arba privatus verslas. Nepritarti 2022 m. birželio 30 d.
Seime buvo priimti Žemės įstatymo Nr. I-446 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1311 ir kitų susijusių įstatymų pakeitimai, kuriais pritarta valstybinės žemės valdymo ir naudojimo reformai. AM-jai nuo 2023 m. sausio 4 d. priskirta formuoti valstybinės žemės valdymo ir naudojimo politiką, pasikeitė NŽT pavaldumas – šią įstaigą iš ŽŪM perėmė AM. Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai pavesta žemės naudojimo valstybinės kontrolės funkcija. Priėmus Žemės įstatymo Nr. I-446 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1311 ir kitų susijusių įstatymų pakeitimus, prasidėjo antrasis pertvarkos etapas – suplanuota ir vykdoma sisteminė valstybinės žemės priežiūros, NŽT funkcijų ir vykdomų procedūrų analizė, teisinio reguliavimo tobulinimas. Antrojo etapo metu įvertinamos ir pirmajame etape gautos institucijų pastabos ir pasiūlymai, susiję su konsoliduotų politikos sričių teisinio reguliavimo tobulinimu, teisės aktų tarpusavio suderinimu, vykdomų funkcijų pasiskirstymu, vykdymu ir procesų optimizavimu, kitais minėtos valdymo srities teisinio reguliavimo klausimais. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, kad pertvarkai buvo pritarta Seimui 2022 m. birželio 30 d. priimant Žemės įstatymo Nr. I-446 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1311 ir kitų susijusių įstatymų pakeitimus, žemės naudojimo valstybinės kontrolės funkcijos klausimas nėra aktualus, nes siūlomais teisės aktų pakeitimais nenustatomos naujos funkcijos, kurias turi atlikti Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, tai - patvirtintos reformos tęstinumas, siekiant sklandaus jos įgyvendinimo. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Nacionalinė žemės tarnyba prie AM (2023-05-31 Nr.
2023-4913 Pažymime, kad neįvardijus konkrečios (-ių) valstybės institucijos (-ų), siūlomas teisinis reguliavimas bus aiškinamas nevienodai, tai turės neigiamos įtakos tinkamam valstybinės žemės valdymo, naudojimo ir disponavimo ja teisinių santykių įgyvendinimui. Vadovaujantis imperatyviais teisėkūros principais, teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti logiškas, nuoseklus, glaustas, suprantamas, tikslus, aiškus ir nedviprasmiškas. GKĮP 4 straipsniu siūlomas GKĮ 10 straipsnio pakeitimas, kuriuo siūloma Vyriausybės įgaliotai institucijai ar įstaigai pavesti vykdyti Nacionalinės žemės tarnybos ir valstybės įmonės Žemės ūkio duomenų centro funkcijas. Pažymėtina, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punktu, biudžeto lėšas asignavimų valdytojas privalo skirti tik įstatyme nustatytoms funkcijoms vykdyti. Siekdami aiškumo dėl vykdomų funkcijų ir atsakomybės, siūlome GKĮP 4 straipsnyje ir kituose Įstatymų projektuose vietoj žodžių „Vyriausybės įgaliota institucija ar įstaiga“ nurodyti konkrečią instituciją ar įstaigą ir joms priskirtas atitinkamas funkcijas. Atsižvelgdami į tai, siūlome nepritarti minėtiems pakeitimams ir jų atsisakyti. Pritarti iš dalies.
Pritarti iš dalies. Konstitucinis Teismas, aiškindamas Konstitucijos 128 straipsnio 2 dalį, kurioje nustatyta, kad valstybinio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo tvarką nustato įstatymas, ne kartą pažymėjo, kad tik įstatymų leidėjas gali nustatyti svarbiausius valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo teisių turinio elementus (Konstitucinio Teismo 2015 m. vasario 24 d. nutarimas); valstybei nuosavybės teise priklausančio turto perdavimas kitų subjektų nuosavybėn turi būti grindžiamas įstatymu, įstatymuose turi būti inter alia nustatytos valstybės institucijos, turinčios teisę priimti sprendimus dėl valstybei nuosavybės teise priklausančio turto perdavimo kitų subjektų nuosavybėn, ir šių institucijų įgaliojimai perduoti minėtą turtą, taip pat šio turto perdavimo sąlygos ir tvarka (inter alia Konstitucinio Teismo 2003 m. rugsėjo 30 d., 2007 m. gegužės 23 d., 2014 m. spalio 9 d., 2022 m. balandžio 7 d. nutarimai). Atsižvelgiant į Konstitucinio teismo išaiškinimą, Žemės įstatymo 8, 9, 11 ir 32 straipsniuose nurodyta konkreti valstybės institucija, turinti įgaliojimus disponuoti valstybinės žemės sklypais. patikslintas Lietuvos Respublikos Geodezijos ir kartografijos įstatymo 10 straipsnis. 2. Nacionalinė žemės tarnyba prie AM (2023-05-31 Nr.
2023-4913) Įstatymų projektų aiškinamajame rašte nurodyta, kad „Žemės įstatymo (ir kituose lydimuosiuose įstatymų pakeitimų projektuose) pakeitime atsisakoma konkrečių institucijų pavadinimų, visos institucijos įvardijamos kaip „Vyriausybės įgaliota institucija“ ar
„Vyriausybės įgaliota institucija ar kitas juridinis asmuo“, išskyrus Žemės įstatymo nuostatas, numatančias
valstybinės žemės patikėtinio kompetenciją dėl valstybinės žemės pardavimo, kurią gali atlikti tik Nacionalinė žemės tarnyba, nenurodomi kiti „politiką įgyvendinančių“ institucijų pavadinimai“, teigiama, kad „Vyriausybė galėtų spręsti ir tokiu būdu užtikrinama, kad pasikeitus institucijos pavadinimui nebus poreikio keisti daugelio įstatymų vien dėl pasikeitusio pavadinimo.“ ŽĮ 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto 1 straipsnio 5 dalimi siūloma pakeisti Žemės įstatymo Nr. I-446 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1311 2 straipsnio 19 dalį, Žemės įstatymo 32 straipsnio 2 dalyje reglamentuojant Vyriausybės įgaliotų institucijų kompetenciją valstybinės žemės valdymo, naudojimo ir disponavimo ja teisinių santykių įgyvendinimo srityje. Pažymime, kad Įstatymų projektų aiškinamajame rašte nenurodyta, kokiomis teisės aktų nuostatomis vadovaujantis ir kurios institucijos po ŽĮ 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto priėmimo pagal kompetenciją įgyvendins žemės teisinius santykius, t. y. kurias konkrečias Žemės įstatymo 32 straipsnio 2 dalyje siūlomas nustatyti funkcijas turės teisę vykdyti. pagal aptartą ŽĮ 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu siūlomą nustatyti teisinį reglamentavimą, asmenims, taip pat ir valstybės ir (ar) savivaldybių institucijoms nebus aišku, į kurią Vyriausybės įgaliotą instituciją jie turės kreiptis dėl konkrečių veiksmų atlikimo valstybinės žemės valdymo, naudojimo ir disponavimo ja teisinių santykių srityje.
Neaišku, kuri konkreti Vyriausybės įgaliota institucija:
institucijų, kurių funkcijas ji perėmė, veiksmų ar neveikimo“ (ŽĮ 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto 1 straipsnio 5 dalimi siūlomoje pakeisti Žemės įstatymo Nr. I-446 pakeitimo įstatymo Nr.
I-446 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1311 2 straipsnio 19 dalyje išdėstyto Žemės įstatymo 32 straipsnio 2 dalies 16 punktas);
atliks kitas funkcijas valstybinės žemės administravimo srityje. Pagal siūlomą teisinį reguliavimą neaišku, kuriai institucijai pagal kompetenciją turės būti teikiamas prašymas paimti žemę visuomenės poreikiams ar kuri institucija turės ginti viešąjį interesą žemės teisinių santykių srityje, o ypač neaišku, kuriai institucijai turės būti teikiamas skundas ir kt. Pažymėtina, kad ŽĮ 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto 1 straipsnio 5 dalimi siūloma pakeisti 2024 m. sausio 1 d. įsigaliosiančią Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1311 1 straipsnyje išdėstyto Žemės įstatymo 32 straipsnio redakciją ir 32 straipsnio 2 dalyje išvardyta 20 funkcijų, kurios turės būti atskiru (-ais) sprendimu (-ais) paskirstomos skirtingoms institucijoms. Siūlymas, kai pats asmuo turės įvertinti, kuriai Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotai institucijai pavesta įgyvendinti konkrečią valstybinės žemės valdymo, naudojimo ir disponavimo ja funkciją, ir privalės ieškoti poįstatyminiuose teisės aktuose konkrečios atsakingos institucijos, sukels papildomą naštą, neaiškumą ir neatitiks teisėkūros stabilumo principo.
Pritarti iš dalies Konstitucinis Teismas, aiškindamas Konstitucijos 128 straipsnio 2 dalį, kurioje nustatyta, kad valstybinio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo tvarką nustato įstatymas, ne kartą pažymėjo, kad tik įstatymų leidėjas gali nustatyti svarbiausius valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo teisių turinio elementus (Konstitucinio Teismo 2015 m. vasario 24 d. nutarimas); valstybei nuosavybės teise priklausančio turto perdavimas kitų subjektų nuosavybėn turi būti grindžiamas įstatymu, įstatymuose turi būti inter alia nustatytos valstybės institucijos, turinčios teisę priimti sprendimus dėl valstybei nuosavybės teise priklausančio turto perdavimo kitų subjektų nuosavybėn, ir šių institucijų įgaliojimai perduoti minėtą turtą, taip pat šio turto perdavimo sąlygos ir tvarka (inter alia Konstitucinio Teismo 2003 m. rugsėjo 30 d., 2007 m. gegužės 23 d., 2014 m. spalio 9 d., 2022 m. balandžio 7 d. nutarimai). Atsižvelgiant į Konstitucinio teismo išaiškinimą, Žemės įstatymo 8, 9, 11 ir 32 straipsniuose nurodyta konkreti valstybės institucija, turinti įgaliojimus disponuoti valstybinės žemės sklypais. patikslintas Lietuvos Respublikos Geodezijos ir kartografijos įstatymo 10 straipsnis. 3. Nacionalinė žemės tarnyba prie AM (2023-05-31 Nr. 2023-4913) 1.
2023-4913)
keičiamo Žemės įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad „Valstybinės žemės sklype ar jo dalyje, išnuomotame esamiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti, naujų statinių ar įrenginių statyba ir (ar) esamų rekonstravimas galimi tik tuo atveju, jeigu nauji statiniai ar įrenginiai statomi ir (ar) esami rekonstruojami neviršijant valstybinės žemės sklypo ar jo dalies dydžio, teisės aktų nustatyta tvarka nustatyto esamiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal jų paskirtį. Kai valstybinės žemės nuomininkas, pageidauja įgyvendinti galimybę statyti naujus ir (ar) rekonstruoti esamus statinius ir
(ar) įrenginius ne visame nuomojamame valstybinės žemės sklype, o tik jo dalyje, ši žemės sklypo dalis, nustatoma vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumente, statinio projekte arba valstybinės žemės patikėtinio sprendimu Vyriausybės nustatyta tvarka, kai šiuose dokumentuose ji nebuvo nustatyta.“ Šia teisės norma siekiama reglamentuoti atvejus, kai valstybinės žemės sklype yra keli savarankiški statiniai ir kai, vadovaujantis nustatytu teisiniu reguliavimu, kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui eksploatuoti turi būti išskirta valstybinės žemės sklypo dalis arba valstybinės žemės sklype esantis statinys priklauso bendraturčiams bendrosios dalinės nuosavybės teise. Pažymime, kad be aukciono išnuomojamas valstybinės žemės sklypas esamiems statiniams funkcionuoti, o ne būsimų statinių statybai, todėl valstybinės žemės sklypo dalys, kuriose valstybinės žemės nuomininkas galės įgyvendinti teisę statyti naujus ar rekonstruoti esamus statinius, turi būti nustatomos pagal tai, kokia žemės sklypo dalis yra reikalinga savarankiškam statiniui su priklausiniais eksploatuoti. Ši žemės sklypo dalis negali būti didinama kito statinio ir jo priklausinių, kurių savininkas neketina rekonstruoti ar statyti naujų statinių, žemės sklypo dalies sąskaita.
Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, siūlome patikslinti Žemės įstatymo 10 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Valstybinės žemės sklype ar jo dalyje, išnuomotame esamiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti, naujų statinių ar įrenginių statyba ir (ar) esamų rekonstravimas galimi tik tuo atveju, jeigu nauji statiniai ar įrenginiai statomi ir (ar) esami rekonstruojami neviršijant valstybinės žemės sklypo ar jo dalies dydžio, teisės aktų nustatyta tvarka nustatyto esamiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal jų paskirtį. Kai pagal teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą keliems savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ar įrenginiams, Nekilnojamojo turto registre įregistruotiems atskirais objektais (pagrindiniais daiktais), eksploatuoti suformuotas vienas valstybinės žemės sklypas, kiekvieno statinio ar įrenginio savininkas, o jeigu statinys ar įrenginys priklauso keliems asmenims, – statinio ar įrenginio bendraturčiai gali įgyvendinti galimybę statyti naujus ir (ar) rekonstruoti esamus statinius ir (ar) įrenginius neviršijant kiekvieno statinio ar įrenginio savininkui ar bendraturčiui, kai statinys ar įrenginys priklauso keliems asmenims, išnuomotos valstybinės žemės sklypo dalies ploto, neįskaitant valstybinės žemės sklypo dalies, skirtos naudoti bendrai.“ Pritarti Siūloma pakeisti Žemės įstatymo 10 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Valstybinės žemės sklype ar jo dalyje, išnuomotame esamiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti, naujų statinių ar įrenginių statyba ir (ar) esamų rekonstravimas galimi tik tuo atveju, jeigu nauji statiniai ar įrenginiai statomi ir (ar) esami rekonstruojami neviršijant valstybinės žemės sklypo ar jo dalies dydžio, teisės aktų nustatyta tvarka nustatyto esamiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal jų paskirtį.
Kai pagal teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą keliems savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ir (ar) įrenginiams, Nekilnojamojo turto registre įregistruotiems atskirais objektais (pagrindiniais daiktais), eksploatuoti suformuotas vienas valstybinės žemės sklypas, kiekvieno statinio ar įrenginio savininkas, o jeigu statinys ar įrenginys priklauso keliems asmenims, – statinio ar įrenginio bendraturčiai gali įgyvendinti galimybę statyti naujus ir (ar) rekonstruoti esamus statinius ir (ar) įrenginius neviršijant kiekvieno statinio ir (ar) įrenginio savininkui ar bendraturčiui, išnuomotos valstybinės žemės sklypo dalies ploto, neįskaitant valstybinės žemės sklypo dalies, skirtos naudoti bendrai.“
(2023-05-31 Nr. 2023-4913)
valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, jeigu jie įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ir neviršija Vyriausybės nustatyto dydžio, – šių sklypų savininkams. Žemės įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo Žemės įstatymo 2 straipsnio 2 dalimi siūloma nustatyti, kad ,,įsiterpęs žemės plotas – Žemės ar Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo, ar Miškų įstatymų nustatytus dydžio reikalavimus atitinkantis valstybinės žemės plotas<...>“. Atsižvelgdami į tai, siūlome keisti Žemės įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 4 punktą ir įrašyti konkretų įsiterpusio parduodamo žemės ploto dydį, o ne pavesti tokį dydį nustatyti Vyriausybei.“.
Pritarti iš dalies Siūloma pakeisti Žemės įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 4 punktą ir išdėstyti jį taip:
4) jeigu jie įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ir neviršija Vyriausybės nustatyto dydžio šio įstatymo ar Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo, ar Miškų įstatymo nustatyto dydžio, – šių sklypų savininkams;
(2023-05-31 Nr. 2023-4913)
3Žemės įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo Žemės įstatymo 2 straipsnio 33 dalyje siūloma įvesti žemėtvarkos sąvoką (su žemės
nuosavybe ir žemės naudojimu susiję visuomeniniai santykiai, apimantys žemės naudojimo planavimą, žemėtvarkos projektų rengimą ir įgyvendinimą, žemės nuosavybės ir naudojimo teisių apsaugą, valstybinę žemės naudojimo priežiūrą). Pagal siūlomą apibrėžimą savivaldybių kompetencija valstybinės žemės, perduotos joms patikėjimo teise, valdymas, naudojimas ir disponavimas ja taip pat priskirtinas žemėtvarkai. Žemės įstatymo projekto 11 straipsnio 1 dalimi siūloma Žemės įstatymo VI skyrių papildyti 35¹ straipsniu, reglamentuojančiu prašymų ir skundų nagrinėjimo žemėtvarkos srityje tvarką. Žemės įstatymo 35¹ straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad prašymai ar skundai Vyriausybės įgaliotai institucijai pateikiami per 20 darbo dienų nuo skundžiamo Vyriausybės įgaliotos institucijos sprendimo žemėtvarkos srityje įteikimo asmeniui, atliktų veiksmų ar atsisakymo juos atlikti (neveikimo) dienos.
Kadangi tiek institucija, kurios sprendimas skundžiamas, tiek institucija, kuriai šis sprendimas skundžiamas, įvardytos vienodai – Vyriausybės įgaliota institucija, pirmiausia, kyla klausimas, ar Vyriausybės įgaliota institucija, kuri priėmė sprendimą žemėtvarkos srityje, ir Vyriausybės įgaliota institucija, kuriai pateikiami skundai dėl jos priimtų sprendimų žemėtvarkos srityje, yra tos pačios institucijos. Antra, kaip jau minėta, savivaldybės taip pat priima sprendimus žemėtvarkos srityje, tačiau manytina, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutarimu negalėtų nustatyti institucijos, kuriai būtų suteikta teisė nagrinėti skundus dėl savivaldybių institucijų priimtų sprendimų žemėtvarkos srityje, nes tai turi būti nustatyta įstatyme. Todėl neaišku, kokia tvarka bus skundžiami savivaldybių sprendimai, veiksmai/neveikimas žemėtvarkos srityje. Atsižvelgiant į Žemės įstatymo 35¹ siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą, susidarytų situacija, kad savivaldybių sprendimai žemėtvarkos srityje galėtų būti nagrinėjami tik Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka, kuris ne visais atvejais atspindi žemėtvarkos procesų specifiką ir neleidžia efektyviai ginti pažeistas teises ir teisėtus interesus žemėtvarkos srityje. Žemės įstatymo 35¹ straipsnyje ir Žemės reformos įstatymo 18 straipsnyje siūlomas nustatyti reguliavimas dėl prašymų ir skundų nagrinėjimo negalėtų būti taikomas prašymams ir skundams dėl savivaldybių sprendimų žemėtvarkos srityje. Žemės reformos įstatymo 18 straipsnis reglamentuoja skundų dėl žemės reformos vykdytojų sprendimų pateikimo ir nagrinėjimo tvarką.
Kaip jau minėta, pagal siūlomą Žemės įstatymo 2 straipsnio 33 dalies apibrėžimą žemėtvarka yra su žemės nuosavybe ir žemės naudojimu susiję visuomeniniai santykiai, apimantys žemės naudojimo planavimą, žemėtvarkos projektų rengimą ir įgyvendinimą, žemės nuosavybės ir naudojimo teisių apsaugą, valstybinę žemės naudojimo priežiūrą. Pagal Žemės reformos įstatymo
žemės reformos metu suformuotų žemės sklypų tinkamumo, žemės privatizavimui, nuomai ir perdavimui neatlygintinai naudotis parengtų dokumentų ir įstatymų, kitų teisės aktų reikalavimų neatitikties iki sprendimo dėl valstybinės žemės įsigijimo, nuomos ar perdavimo neatlygintinai naudotis priėmimo nagrinėtų Vyriausybės įgaliota institucija. Įvertinus Žemės įstatyme pateikiamą žemėtvarkos srities apibrėžimą ir Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nurodytus skundžiamus žemės reformos vykdytojų veiksmus ir priimamus sprendimus, darytina išvada, kad Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio
žemėtvarkos sričiai, kaip ji apibrėžiama Žemės įstatymo 2 straipsnio 33 dalyje. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Žemės įstatymo 35¹ straipsnyje siūlomą nustatyti reglamentavimą ir Žemės reformos 18 straipsnyje siūlomą nustatyti reglamentavimą būtų nagrinėjamas skirtingai. Pavyzdžiui, pagal žemėtvarkos srities apibrėžimą žemėtvarkos sričiai priskiriamas valstybinės žemės sklypų perleidimas ar nuoma Žemės įstatymo 35¹straipsnio
institucijai, o pagal Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 1 dalį sprendimai dėl valstybinės žemės įsigijimo, nuomos ar perdavimo neatlygintinai naudotis turėtų būti skundžiami teismui.
Žemės įstatymo 35¹ straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad Vyriausybės įgaliotos institucijos valstybės tarnautojų veiksmai (neveikimas), vilkinimas atlikti pagal kompetenciją priskirtas funkcijas skundžiami Viešojo administravimo įstatyme nustatyta tvarka, o Žemės reformos
institucijos skyrių vadovų veiksmai ir neveikimas skundžiami Vyriausybės įgaliotos institucijos vadovui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, siūlome suderinti Žemės reformos įstatymo 18 straipsnyje siūlomą nustatyti skundų dėl žemės reformos metu suformuotų žemės sklypų tinkamumo nagrinėjimo tvarką ir Žemės įstatymo 35¹straipsnyje siūlomą nustatyti skundų žemėtvarkos srityje tvarką. Pritarti Siūloma pakeisti Žemės įstatymo 35²straipsnio 5 dalį ir išdėstyti ją taip: „5. Šio įstatymo 35¹ ir 35² straipsniuose nustatyta tvarka netaikoma žemės naudojimo valstybinei priežiūrai, kuri vykdoma Teritorijų planavimo, statybos ir žemės naudojimo valstybinės priežiūros įstatymo nustatyta tvarka ir skundų dėl žemės reformos vykdytojų sprendimų pateikimo ir nagrinėjimo tvarkai, nustatytai Žemės reformos įstatymo 18 straipsnyje.”
(2023-05-31 Nr. 2023-4913)
pakeisti Žemės įstatymo 10 straipsnio 7 dalį ir ją papildyti nustatant baigtinį sąrašą atvejų, kuriems esant atlyginimas už galimybę statyti valstybinėje žemėje, išnuomotoje Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte nustatytu atveju, būtų nemokamas.
Minėto straipsnio 7 dalies 2 punkte siūloma reglamentuoti, kad ,,atlyginimas už galimybę statyti valstybinėje žemėje nemokamas siekiant įgyvendinti projektus, susijusius su viešuoju interesu: krašto ir valstybės sienos apsaugai; tarptautiniams oro uostams, valstybiniams aerodromams, valstybiniams jūrų uostams ir jų įrenginiams; viešosios geležinkelių infrastruktūros objektams, keliams, elektroninių ryšių infrastruktūros objektams, energetikos objektams ir jų technologiniams priklausiniams statyti, taip pat jiems eksploatuoti reikalingiems visuomenės reikmėms skirtiems inžineriniams statiniams; socialinei infrastruktūrai plėsti – švietimo ir mokslo, kultūros, sveikatos apsaugos ir priežiūros, aplinkos apsaugos, socialinės apsaugos, viešosios tvarkos užtikrinimo, kūno kultūros ir sporto plėtojimo objektams statyti (įrengti) ir eksploatuoti, viešiesiems atskiriesiems želdynams kurti ir tvarkyti miestuose, miesteliuose ir kurortuose, siekiant įvykdyti viešųjų atskirųjų želdynų normas; savivaldybės infrastruktūros ir (ar) jos aptarnavimui skirtiems statiniams; komunalinių atliekų tvarkymo objektams (sąvartynams) statyti (įrengti) ir eksploatuoti; kapinėms ir jų priežiūrai užtikrinti reikalingų objektų statybai ir eksploatacijai; gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų (vertybių) apsaugos reikmėms; užsienio valstybių diplomatinėms atstovybėms ir konsulinėms įstaigoms, Europos Sąjungos institucijoms, jų įsteigtoms įstaigoms, tarptautinėms organizacijoms ir jų atstovybėms, kurios naudojasi privilegijomis ir imunitetais pagal Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis ir kitus teisės aktus.“ Žemės įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybinės žemės sklypai perduodami savivaldybėms patikėjimo teise: Vyriausybės nustatyta tvarka Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimu, suderintu su Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, šioms reikmėms: viešosios paskirties rekreacijai ir poilsiui; viešojo naudojimo poilsio objektams; gatvėms ir vietiniams keliams; komunaliniams inžineriniams tinklams tiesti ir
(ar) eksploatuoti; gyvenamiesiems namams statyti ir (ar) eksploatuoti; ūkinei komercinei veiklai; kapinių priežiūrai; piliakalnių ir kitų nekilnojamųjų kultūros vertybių tvarkymui ir apsaugai; Vyriausybės nutarimu kitoms reikmėms, nenumatytoms šio straipsnio 2 dalies 1 punkte ir įtvirtintoms įstatymuose.
Minėto straipsnio 7 dalies 2 punkte siūloma reglamentuoti, kad ,,atlyginimas už galimybę statyti valstybinėje žemėje nemokamas siekiant įgyvendinti projektus, susijusius su viešuoju interesu: krašto ir valstybės sienos apsaugai; tarptautiniams oro uostams, valstybiniams aerodromams, valstybiniams jūrų uostams ir jų įrenginiams; viešosios geležinkelių infrastruktūros objektams, keliams, elektroninių ryšių infrastruktūros objektams, energetikos objektams ir jų technologiniams priklausiniams statyti, taip pat jiems eksploatuoti reikalingiems visuomenės reikmėms skirtiems inžineriniams statiniams; socialinei infrastruktūrai plėsti – švietimo ir mokslo, kultūros, sveikatos apsaugos ir priežiūros, aplinkos apsaugos, socialinės apsaugos, viešosios tvarkos užtikrinimo, kūno kultūros ir sporto plėtojimo objektams statyti (įrengti) ir eksploatuoti, viešiesiems atskiriesiems želdynams kurti ir tvarkyti miestuose, miesteliuose ir kurortuose, siekiant įvykdyti viešųjų atskirųjų želdynų normas; savivaldybės infrastruktūros ir (ar) jos aptarnavimui skirtiems statiniams; komunalinių atliekų tvarkymo objektams (sąvartynams) statyti (įrengti) ir eksploatuoti; kapinėms ir jų priežiūrai užtikrinti reikalingų objektų statybai ir eksploatacijai; gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų (vertybių) apsaugos reikmėms; užsienio valstybių diplomatinėms atstovybėms ir konsulinėms įstaigoms, Europos Sąjungos institucijoms, jų įsteigtoms įstaigoms, tarptautinėms organizacijoms ir jų atstovybėms, kurios naudojasi privilegijomis ir imunitetais pagal Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis ir kitus teisės aktus.“ Žemės įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybinės žemės sklypai perduodami savivaldybėms patikėjimo teise: Vyriausybės nustatyta tvarka Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimu, suderintu su Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, šioms reikmėms: viešosios paskirties rekreacijai ir poilsiui; viešojo naudojimo poilsio objektams; gatvėms ir vietiniams keliams; komunaliniams inžineriniams tinklams tiesti ir
(ar) eksploatuoti; gyvenamiesiems namams statyti ir (ar) eksploatuoti; ūkinei komercinei veiklai; kapinių priežiūrai; piliakalnių ir kitų nekilnojamųjų kultūros vertybių tvarkymui ir apsaugai; Vyriausybės nutarimu kitoms reikmėms, nenumatytoms šio straipsnio 2 dalies 1 punkte ir įtvirtintoms įstatymuose. Žemės įstatymo 7 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama, kad: Vyriausybės nutarimais valstybinės miško žemės sklypai perduodami patikėjimo teise Miškų įstatymo nustatytiems subjektams valstybinėms funkcijoms atlikti; valstybinės žemės sklypai Vyriausybės nutarimais gali būti perduodami patikėjimo teise ir kitiems Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme nurodytiems subjektams, kai įstatymais jiems priskiriamos valstybinės funkcijos.
Valstybinės žemės sklypai, reikalingi viešosios transporto infrastruktūros valdytojo veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose nustatytoms valstybinėms funkcijoms atlikti, perduodami patikėjimo teise viešosios transporto infrastruktūros valdytojui Vyriausybės nustatyta tvarka Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimu, suderintu su Aplinkos ministerija, jeigu tai nustatyta viešosios transporto infrastruktūros valdytojo veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose (Žemės įstatymo 7 straipsnio 4 dalis). Vadovaujantis Žemės įstatymo 7 straipsnio 13 dalimi, valstybinės žemės patikėtiniai privalo valdyti, naudoti jiems patikėjimo teise perduotą žemę ir ja disponuoti šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis visuomeninei naudai. Žemės įstatymo 8 straipsnis reglamentuoja valstybinės žemės perdavimo neatlygintinai ja naudotis (panaudos) teisinius santykius. Pagal minėto straipsnio 1 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą, valstybinės žemės panaudos sutartimis valstybinė žemė perduodama laikinai neatlygintinai naudotis valstybės institucijoms, savivaldybėms, miškų urėdijai, valstybinių rezervatų direkcijoms, valstybinių parkų direkcijoms, kitoms iš valstybės ar savivaldybių biudžetų išlaikomoms įstaigoms, viešosioms įstaigoms valstybės ir savivaldybių funkcijoms atlikti (Žemės įstatymo 8 straipsnio 5 dalis). Asmenys, kuriems valstybinės žemės sklypai perduoti neatlygintinai naudotis, negali jų perduoti naudotis kitiems asmenims (Žemės įstatymo 8 straipsnio 6 dalis).
Vadovaujantis Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktu, valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jeigu ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus ir neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui); valstybinės žemės sklypai, užstatyti fizinių ar juridinių asmenų nuomojamais statiniais ar įrenginiais, išnuomojami tik šių statinių ar įrenginių nuomos terminui; valstybinės žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį Vadovaujantis aptartu Žemės įstatymo 7, 8 ir 9 straipsniuose nustatytu teisiniu reglamentavimu, pažymėtina, kad Žemės įstatymo projekto 2 straipsniu Žemės įstatymo 10 straipsnio 7 dalyje 2–4 punktuose siūlomi papildyti atvejai, nepatenka į Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies
projektams įgyvendinti, patikėjimo teise perduodama valdyti kitiems valstybinės žemės patikėtiniams (Žemės įstatymo
(pavyzdžiui, viešosios paskirties rekreacijai ir poilsiui, viešojo naudojimo poilsio objektams, gatvėms ir vietiniams keliams, komunaliniams inžineriniams tinklams tiesti ir (ar) eksploatuoti, kapinių priežiūrai ir kt.) arba valstybinėms funkcijoms atlikti, taip pat valstybinė žemė valstybės institucijoms, savivaldybėms, miškų urėdijai, valstybinių rezervatų direkcijoms, valstybinių parkų direkcijoms, kitoms iš valstybės ar savivaldybių biudžetų išlaikomoms įstaigoms, tradicinėms religinėms bendruomenėms ir bendrijoms, viešosioms įstaigoms, kurios pagal Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymą laikomos viešojo sektoriaus subjektais, išskyrus tradicines religines bendruomenes ir bendrijas, perduodama neatlygintinai naudotis tik valstybės ir savivaldybių funkcijoms atlikti, o ne lengvatine tvarka, t. y. be aukciono išnuomojama (Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkto nustatyta tvarka).
Vadovaujantis Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktu, valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jeigu ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus ir neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui); valstybinės žemės sklypai, užstatyti fizinių ar juridinių asmenų nuomojamais statiniais ar įrenginiais, išnuomojami tik šių statinių ar įrenginių nuomos terminui; valstybinės žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį Vadovaujantis aptartu Žemės įstatymo 7, 8 ir 9 straipsniuose nustatytu teisiniu reglamentavimu, pažymėtina, kad Žemės įstatymo projekto 2 straipsniu Žemės įstatymo 10 straipsnio 7 dalyje 2–4 punktuose siūlomi papildyti atvejai, nepatenka į Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies
projektams įgyvendinti, patikėjimo teise perduodama valdyti kitiems valstybinės žemės patikėtiniams (Žemės įstatymo
(pavyzdžiui, viešosios paskirties rekreacijai ir poilsiui, viešojo naudojimo poilsio objektams, gatvėms ir vietiniams keliams, komunaliniams inžineriniams tinklams tiesti ir (ar) eksploatuoti, kapinių priežiūrai ir kt.) arba valstybinėms funkcijoms atlikti, taip pat valstybinė žemė valstybės institucijoms, savivaldybėms, miškų urėdijai, valstybinių rezervatų direkcijoms, valstybinių parkų direkcijoms, kitoms iš valstybės ar savivaldybių biudžetų išlaikomoms įstaigoms, tradicinėms religinėms bendruomenėms ir bendrijoms, viešosioms įstaigoms, kurios pagal Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymą laikomos viešojo sektoriaus subjektais, išskyrus tradicines religines bendruomenes ir bendrijas, perduodama neatlygintinai naudotis tik valstybės ir savivaldybių funkcijoms atlikti, o ne lengvatine tvarka, t. y. be aukciono išnuomojama (Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkto nustatyta tvarka). Atkreiptinas dėmesys, kad Žemės įstatymo 10 straipsnio 7 dalies
sporto plėtojimo objektai gali būti statomi (įrengiami) ir eksploatuojami privačių asmenų, kurie vykdo ar ketina vykdyti ūkinę komercinę veiklą ir gauti pelną, t. y., ne tik tenkinant viešąjį interesą.
Todėl neaišku, kodėl aptartais atvejais siūloma nustatyti, kad atlyginimas už galimybę statyti valstybinėje žemėje nebus mokamas, nors aptartais atvejais valstybinė žemė bus išnuomota lengvatine tvarka, t. y., be aukciono Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte nustatyta tvarka, fiziniams ar juridiniams asmenims, vykdantiems ar siekiantiems vykdyti ūkinę komercinę veiklą. Kitais atvejais, kaip minėta, valstybinė žemė perduodama naudotis kitais nei Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte nustatytais pagrindais, todėl mokesčio priedas už teisę statyti netaikomas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Žemės įstatymo projekto
nustatyti reguliavimas yra perteklinis ir neatitinka aptartų Žemės įstatymo 7, 8 ir 9 straipsnių nuostatų. Pritarti Atsisakyta Žemės įstatymo 10 straipsnio papildymo 7 dalimi. 7. Nacionalinė žemės tarnyba prie AM (2023-05-31 Nr. 2023-4913) 5.
2023-4913)
2024-01-01 miestų ir miestelių teritorijose esančios valstybinės žemės sklypas sudarinės savivaldybės, o Žemės įstatyme joms paliekama diskrecijos teisė susitarti dėl kompensacijos už nustatomą servitutą dydžio, manome, kad nesant aiškių kriterijų ar atskiros tvarkos, reglamentuojančios, kaip savivaldybė turėtų skaičiuoti ir vertinti atsirasiančius nuostolius už valstybinėje žemėje nustatomus servitutus, siūlome reglamentuoti, kad valstybinės žemės patikėtiniams nustatant servitutus sandoriu kompensacijos, mokamos už naudojimąsi sandoriu nustatytu servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui dydis apskaičiuojamas Vyriausybės nustatyta tvarka, jeigu kituose įstatymuose nenustatyta kitaip. Pritarti Siūloma papildyti Žemės įstatymo 22 straipsnį 11 dalimi:
„11. Valstybinės žemės patikėtiniams nustatant servitutus sandoriu, kompensacijos
mokamos tarnaujančiojo daikto savininkui dydis už naudojimąsi sandoriu nustatytu servitutu apskaičiuojamas Vyriausybės nustatyta tvarka, jeigu kituose įstatymuose nenustatyta kitaip.“
(2023-05-31 Nr. 2023-4913)
siūloma papildyti Žemės įstatymo 30 straipsnį 5 dalimi, kurioje būtų reglamentuojama valstybinės žemės sklypų, esančių pramonės įmonės apsaugos zonose, besiribojančių su žemės sklypais, kuriuose veikia pramonės įmonė, pirmumo teise rinkos sąlygomis pardavimo ar išnuomojimo pramonės įmonėms atsinaujinančiųjų energijos išteklių plėtrai tvarka. Tačiau atkreipiame dėmesį, kad Žemės įstatymo projekto 8 straipsnio 2 dalimi siūlomas papildyti Žemės įstatymo
teisės pirkti parduodamą privačią žemę įgyvendinimo teisinius santykius, todėl darytina išvada, kad Žemės įstatymo 30 straipsnio 5 dalyje siūlomos įtvirtinti nuostatos nėra Žemės įstatymo 30 straipsnio reguliavimo dalykas.
Žemės įstatymo 30 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, kad: „Šiuose sklypuose įrengtuose energijos iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių gamybos įrenginiuose pagaminta energija turi būti panaudojama pramonės įmonių reikmėms ir (ar) ūkio poreikiams. Prašymas išduoti leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai arba elektrinės prijungimo prie energetikos tinklų prijungimo sąlygas tinklų operatoriui, kai leidimas plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus nereikalingas, turi būti pateiktas ne vėliau nei per 6 mėnesius nuo žemės sklypo pirkimo-pardavimo ar nuomos sutarties pasirašymo dienos.
Kai energijos iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių gamybos įrenginiams taikomos planuojamos ūkinės veiklos atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo ir (ar) planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procedūros, ne vėliau nei per 30 kalendorinių dienų nuo žemės sklypo pirkimo-pardavimo ar nuomos sutarties pasirašymo dienos organizuojamos atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo ir (ar) planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procedūros, o prašymas išduoti leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus arba elektrinės prijungimo prie energetikos tinklų prijungimo sąlygas, kai leidimas plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus nereikalingas, turi būti pateiktas ne vėliau nei per 30 kalendorinių dienų nuo atsakingos institucijos galiojančio teigiamo sprendimo dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių, kai turi būti atliktos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procedūros, priėmimo dienos.“ Žemės įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad Žemės įstatymas nustato žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo santykius bei žemės tvarkymą ir administravimą Lietuvos Respublikos teritorijoje, jos išskirtinėje ekonominėje zonoje ir kontinentiniame šelfe Baltijos jūroje.
Kai energijos iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių gamybos įrenginiams taikomos planuojamos ūkinės veiklos atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo ir (ar) planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procedūros, ne vėliau nei per 30 kalendorinių dienų nuo žemės sklypo pirkimo-pardavimo ar nuomos sutarties pasirašymo dienos organizuojamos atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo ir (ar) planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procedūros, o prašymas išduoti leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus arba elektrinės prijungimo prie energetikos tinklų prijungimo sąlygas, kai leidimas plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus nereikalingas, turi būti pateiktas ne vėliau nei per 30 kalendorinių dienų nuo atsakingos institucijos galiojančio teigiamo sprendimo dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių, kai turi būti atliktos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procedūros, priėmimo dienos.“ Žemės įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad Žemės įstatymas nustato žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo santykius bei žemės tvarkymą ir administravimą Lietuvos Respublikos teritorijoje, jos išskirtinėje ekonominėje zonoje ir kontinentiniame šelfe Baltijos jūroje. Kadangi Žemės įstatymo projekto 8 straipsnio 2 dalimi siūlomoje papildyti Žemės įstatymo 30 straipsnį 5 dalyje siūloma įtvirtinti nuostatas, kuriomis būtų reglamentuojama, kokioms reikmėms ir poreikiams tenkinti turi būti panaudota žemės sklypuose įrengtuose energijos iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių gamybos įrenginiuose pagaminta energija, taip pat siūloma įtvirtinti nuostatas, reglamentuojančias energijos iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių gamybos įrenginiams taikomos planuojamos ūkinės veiklos atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo ir (ar) planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procedūrų atlikimo tvarką, darytina išvada, kad minėtos nuostatos nėra Žemės įstatymo reguliavimo dalykas.
Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, siūlome šios nuostatos atsisakyti. Pritarti iš dalies Siūloma papildyti Žemės įstatymą 30¹ straipsniu: „30¹ straipsnis. Valstybinės žemės sklypų išnuomojimas ir perleidimas pramonės įmonėms atsinaujinančiųjų energijos išteklių plėtrai Valstybinės žemės sklypai, esantys Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nurodytų gamybinių objektų sanitarinės apsaugos zonose, besiribojantys su žemės sklypais, kuriuose yra šie objektai, pirmumo teise be aukciono parduodami ar išnuomojami pagal jų rinkos vertę, apskaičiuotą taikant Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualų turto vertinimą, pramonės įmonėms atsinaujinančiųjų energijos išteklių plėtrai. Žemės sklypuose, kurie buvo išnuomoti ar parduoti vadovaujantis šiuo straipsniu, įrengtuose energijos iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių gamybos įrenginiuose pagaminta energija turi būti panaudojama valstybinės žemės sklypą šio straipsnio nustatyta tvarka išsinuomojusių ar įsigijusių pramonės įmonių reikmėms ir (ar) jų ūkio poreikiams.
Prašymas išduoti leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai arba elektrinės prijungimo prie energetikos tinklų prijungimo sąlygas tinklų operatoriui, kai leidimas plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus nereikalingas, turi būti pateiktas ne vėliau nei per 6 mėnesius nuo žemės sklypo pirkimo-pardavimo ar nuomos sutarties pasirašymo dienos. Kai energijos iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių gamybos įrenginiams taikomos planuojamos ūkinės veiklos atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo ir (ar) planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procedūros, ne vėliau nei per
pirkimo-pardavimo ar nuomos sutarties pasirašymo dienos organizuojamos atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo ir (ar) planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procedūros, o prašymas išduoti leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus arba elektrinės prijungimo prie energetikos tinklų prijungimo sąlygas, kai leidimas plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus nereikalingas, turi būti pateiktas ne vėliau nei per 30 kalendorinių dienų nuo atsakingos institucijos galiojančio teigiamo sprendimo dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių, kai turi būti atliktos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procedūros, priėmimo dienos.
Jei per nustatytą terminą nesikreipiama dėl leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus arba neorganizuojamos atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo ir (ar) planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procedūros arba per leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus arba elektrinės prijungimo prie energetikos tinklų prijungimo sąlygų galiojimo laikotarpį, įskaitant galimus pratęsimus, energijos iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių gamybos įrenginiai nėra išvystomi, žemės sklypo pirkimo-pardavimo ar nuomos sutartis yra nutraukiama, o valstybinės žemės sklypas grąžinamas valstybinės žemės pardavėjui ar nuomotojui tokios būklės, kokios buvo perduotas, jei sutartyje nenumatyta kitaip. Valstybinės žemė nuomojama ar perleidžiama pramonės įmonėms atsinaujinančiųjų energijos išteklių plėtrai Vyriausybės nustatyta tvarka.“
(2023-05-31 Nr. 2023-4913) 8.
2023-4913)
numatyta, kad žemės valdos projektais gali būti nustatomos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų teritorijos, o Žemės įstatymo pakeitimo įstatyme numatyta, kad tais atvejais, kai servitutai nebuvo suprojektuoti ir nustatyti, nors formuojant žemės sklypus jie turėjo būti nustatyti, valstybės lėšomis gali būti ištaisomos klaidos, t. y. rengiami žemės valdos projektai, kuriuose suprojektuojami reikalingi nustatyti servitutai. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu galiojančioje Žemės įstatymo redakcijoje servitutų nustatymas ir panaikinimas ir specialiųjų žemės naudojimo sąlygų teritorijų nustatymas ar pakeitimas nėra įvardytas kaip vienas iš galimų tikslų, tada rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto, nepageidaujant jo pertvarkyti (padalyti, sujungti ir pan.), negalima. Siekdami sudaryti palankias sąlygas žemės sklypų savininkams pasinaudoti anksčiau minėtų įstatymų nuostatomis dėl klaidų taisymo, kai nebuvo suprojektuoti servitutai nustatyti ar pakeiti specialiųjų žemės naudojimo sąlygų teritorijas, siūlome papildyti Žemės įstatymo 37 straipsnio 7 dalį, joje reglamentuojant, kad „Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai rengiami ir įgyvendinami šio įstatymo 40 straipsnyje nustatyta tvarka tais atvejais, kai Nekilnojamojo turto registre įregistruotus žemės sklypus reikia padalyti, atidalyti, sujungti ar atlikti jų perdalijimą, pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą, suprojektuoti servitutus, nustatyti ar pakeisti specialiąsias žemės naudojimo sąlygų teritorijas, taip pat formuojant naujus žemės sklypus valstybinėje žemėje.“ Pritarti iš dalies Naujų sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų tikslu numatyti specialiųjų žemės naudojimo sąlygų teritorijų pakeitimo nustatymą negalima, tai - vienas iš parengto formavimo ir pertvarkymo projekto koregavimo atvejų. Siūlome patikslinti Žemės įstatymo 37 straipsnio 7 dalį „7.
Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai rengiami ir įgyvendinami šio įstatymo 40 straipsnyje nustatyta tvarka tais ir atvejais, kai Nekilnojamojo turto registre įregistruotus žemės sklypus reikia padalyti, atidalyti, sujungti ar atlikti jų perdalijimą, pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą, taip pat formuojant naujus žemės sklypus valstybinėje žemėje.“ ir Žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 8 punktą ir jį išdėstyti taip:
8) kai keičiant žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto sprendinius - nustatomi servitutai šio įstatymo 22 straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatytu atveju ar teritorijos, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, kai šiame projekte jie nebuvo nustatyti.“
(2023-05-31 Nr. 2023-4913)
pertvarkymo projektų rengimą turi valstybinės žemės patikėtiniai, statinių, prie kurių formuojami žemės sklypai, savininkai, pastatų bendrojo naudojimo objektų valdytojai, privačios žemės savininkai arba valstybinės žemės naudotojai, valstybės ar savivaldybių institucijos ir kiti asmenys, pageidaujantys ir turintys teisę įsigyti nuosavybėn ar nuomoti valstybinės žemės sklypus ne aukciono tvarka arba juos valdyti patikėjimo teise. Pažymėtina, kad nepakeitus šių nuostatų, nebus galima įgyvendinti Žemės įstatymo 22 straipsnio nuostatų, susijusių su klaidų taisymu, nes nebus teisinio pagrindo inicijuoti privačios žemės sklypuose žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo, t. y. nebus galima taisyti klaidų. Pritarti Siūloma pakeisti Žemės įstatymo 40 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3.
Teisę inicijuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą turi valstybinės žemės patikėtiniai, Vyriausybės įgaliota institucija šio įstatymo 22 straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatytu atveju, statinių, prie kurių formuojami žemės sklypai, savininkai, pastatų bendrojo naudojimo objektų valdytojai, privačios žemės savininkai arba valstybinės žemės naudotojai, valstybės ar savivaldybių institucijos ir kiti asmenys, pageidaujantys ir turintys teisę įsigyti nuosavybėn ar nuomoti valstybinės žemės sklypus be aukciono arba juos valdyti patikėjimo teise.“
(2023-05-31 Nr. 2023-4913)
projekto 15 straipsnio 1 dalyje siūloma papildyti Žemės įstatymo
dalyje pakeisti 41 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Jeigu žemėtvarkos planavimo dokumentus rengiantis ir įgyvendinantis asmuo nepašalino mažareikšmio teisės aktų reikalavimų pažeidimo, Vyriausybės įgaliota institucija pateikia rašytinį nurodymą jį pašalinti ir nustatomas ne ilgesnis kaip 5 darbo dienų terminas pažeidimui pašalinti, kuris gali būti pratęstas vieną kartą dar 5 darbo dienoms ir pateikti pažeidimo pašalinimą įrodančius dokumentus. Vyriausybės įgaliotai institucijai nustačius nešiurkštų žemėtvarkos planavimo dokumentus rengiančio ir įgyvendinančio asmens veiklos pažeidimą, asmuo įspėjamas raštu, kad ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo įspėjimo gavimo dienos turi pašalinti nustatytą pažeidimą ir pateikti šio pažeidimo pašalinimą įrodančius dokumentus.
Kvalifikacijos pažymėjimo galiojimas sustabdomas 3 mėnesiams, jeigu iki termino, per kurį turėjo pašalinti pažeidimus, pabaigos žemėtvarkos planavimo dokumentus rengiantis ir įgyvendinantis asmuo nepateikė pažeidimo pašalinimą įrodančių dokumentų.“ Žemės įstatymo 41 straipsnio 1 dalis reglamentuoja tik reikalavimus Žemėtvarkos planavimo dokumentus rengiantiems asmenims. Kvalifikaciniai pažymėjimai pagal Žemės įstatymo nuostatas yra išduodami tik rengti žemėtvarkos planavimo dokumentus, bet ne juos įgyvendinti. Žemės įstatymo 41 straipsnio 12 dalis nustato, kad žemės valdos projektus įgyvendina asmenys, turintys NTK įstatymo nustatyta tvarka išduotus matininko kvalifikacijos pažymėjimus. Žemėtvarkos planavimo dokumentai įgyvendinami pagal patvirtintą projektą atliekant suformuotų ar pertvarkytų, ar perdalytų žemės sklypų kadastrinius matavimus, nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškus ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje. Atlikus žemės sklypų kadastrinius matavimus, pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“, parengiamos jų kadastro duomenų bylos. Taigi, asmenų, kurie įgyvendina Žemėtvarkos planavimo dokumentus, t. y., atlieka suprojektuotų žemės sklypų kadastrinius matavimus, nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškus ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje, reglamentuoja NTK įstatymas.
Pažymėtina, kad dažniausiu atveju žemėtvarkos planavimo dokumentuose padaryti pažeidimai nustatomi jau patvirtinus žemėtvarkos planavimo dokumentus, o tokiu atveju žemėtvarkos planavimo dokumento rengėjas (toliau – rengėjas) nebegali ištaisyti klaidos, nes to padaryti neįmanoma be žemės sklypo savininko geros valios /sutikimo ir iniciatyvos rengti naują projektą, kuriuo būtų taisomos padarytos klaidos. Tokiu atveju susidaro situacija, kai rengėjas padarė pažeidimus, kurie negali būti ištaisomi, rengėjai lieka nebaudžiami, nes nėra galimybės įrodyti žalos atsiradimo fakto. Todėl siūlome Žemės įstatymo 41 straipsnį 5¹ dalies 2 punkte numatyti galimybę bausti rengėjus net ir tuo atveju, kai jų žala nėra nustatoma, bet pats rengėjas tos klaidos ištaisyti negali. Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, siūlome Žemės įstatymo 41 straipsnį 5¹ ir 6 dalis išdėstyti taip: ,,5¹. Žemėtvarkos planavimo dokumentus rengiančių ir įgyvendinančių asmenų veiklos pažeidimai pagal pobūdį skirstomi į:
ištaisyti nedelsiant ir kuriuos pašalinti gali patys žemėtvarkos planavimo dokumentus rengiantys ir įgyvendinantys asmenys;
asmenims atsirasti arba dėl kurių galėjo atsirasti žala tretiesiems asmenims ir kuriuos pašalinti gali negali patys žemėtvarkos planavimo dokumentus rengiantys ir įgyvendinantys asmenys;
tretiesiems asmenims ir kurių patys žemėtvarkos planavimo dokumentus rengiantys ir įgyvendinantys asmenys negali pašalinti.“ „6.
Jeigu žemėtvarkos planavimo dokumentus rengiantis ir įgyvendinantis asmuo nepašalino mažareikšmio teisės aktų reikalavimų pažeidimo, Vyriausybės įgaliota institucija pateikia rašytinį nurodymą jį pašalinti ir nustatomas ne ilgesnis kaip 5 darbo dienų terminas pažeidimui pašalinti, kuris gali būti pratęstas vieną kartą dar 5 darbo dienoms ir pateikti pažeidimo pašalinimą įrodančius dokumentus. Vyriausybės įgaliotai institucijai nustačius nešiurkštų žemėtvarkos planavimo dokumentus rengiančio ir įgyvendinančio asmens veiklos pažeidimą, asmuo įspėjamas raštu, kad ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo įspėjimo gavimo dienos turi pašalinti nustatytą pažeidimą ir pateikti šio pažeidimo pašalinimą įrodančius dokumentus. Kvalifikacijos pažymėjimo galiojimas sustabdomas 3 mėnesiams, jeigu iki termino, per kurį turėjo pašalinti pažeidimus, pabaigos žemėtvarkos planavimo dokumentus rengiantis ir įgyvendinantis asmuo nepateikė pažeidimo pašalinimą įrodančių dokumentų.“ Atsižvelgdami į tai, siūlome Žemės įstatymo
įgyvendinančių“, ,,iš įgyvendinantys“ ir ,,ir įgyvendinantis“. Pritarti
(2023-05-31 Nr. 2023-4913) 11.
2023-4913)
įstatymo projekto 19 straipsnio 1 dalimi siūloma pakeisti Žemės įstatymo 47 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,<...> Visuomenės poreikiams paimamo turto vertinimą užsako ir už turto vertinimo darbus sumoka žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuota institucija. Visuomenės poreikiams paimamo turto vertinimo ataskaita galioja 12 mėnesių nuo jos parengimo dienos, jeigu per jos galiojimo laikotarpį žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektas nepatvirtinamas, žemės paėmimu suinteresuota institucija privalo turto vertinimo ataskaitą atnaujinti.“ Nacionalinės žemės tarnybos nuomone, nuo turto vertinimo ataskaitos parengimo iki sprendimų paimti žemę visuomenės poreikiams neturi praeiti reikšmingai ilgas laikas, t. y. ne daugiau kaip 12 mėnesių. Pagal siūlomą įtvirtinti reguliavimą bus įtvirtinta galimybė priimti sprendimą paimti žemę visuomenės poreikiams pagal negaliojančią turto vertinimo ataskaitą (kadangi pagal siūlomą įtvirtinti teisinį reguliavimą turto vertinimo ataskaita galioja iki žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto patvirtinimo, o sprendimai paimti žemę visuomenės poreikiams priimami po žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto patvirtinimo), todėl darytina išvada, kad Žemės įstatymo 47 straipsnio 1 dalyje siūlomas nustatyti teisinis reguliavimas neatitinka teisingo atlyginimo už žemę pinigais pagal rinkos vertę principo, kildinamo iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir Žemės įstatymo nuostatų. Todėl siūlome patikslinti siūlomą reguliavimą, numatant, kad turto vertinimo ataskaita turi galioti sprendimo dėl žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams priėmimo metu. Ši pastaba teikiama taip pat Lietuvos Respublikos žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant valstybinės svarbos projektus įstatymo Nr. XI-1307 2, 4, 5, 7, 9, 12 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (toliau
(2023-05-31 Nr. 2023-4913) 12.
2023-4913)
reglamentuoti, kad: teisminių ginčų ar ginčų, nagrinėjamų ne teismo tvarka, pradėtų nagrinėti, bet neišspręstų iki 2023 m. gruodžio 31 d., duomenys ir dokumentai nuo 2024 m. sausio 1 d. lieka Nacionalinėje žemės tarnyboje ir atitinkamoms institucijoms pagal kompetenciją neperduodami; laikoma, kad iki 2023 m. gruodžio 31 d. pradėtuose teisminiuose ginčuose ar ginčuose, nagrinėjamuose ne teismo tvarka, buvusios Nacionalinės žemės tarnybos procesinės teisės ir pareigos išlieka Nacionalinei žemės tarnybai. Minėto straipsnio 10 dalyje siūloma reglamentuoti, kad nuo 2024 m. sausio 1 d. savivaldybės perima valstybinės žemės patikėtinio – Nacionalinės žemės tarnybos – teises ir pareigas pagal sutartis, sudarytas dėl valstybinės žemės nuomos ar perdavimo neatlygintinai naudotis (panaudos) miestuose ir miesteliuose. Vadovaujantis Žemės įstatymo (redakcija, galiojanti nuo 2024-01-01) 7 straipsnio 1 dalimi, valstybinės žemės patikėjimo teisės subjektai (patikėtiniai) yra: Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos – visos Lietuvos Respublikos valstybinės žemės, išskyrus žemę, kuri šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka patikėjimo teise perduota kitiems subjektams; savivaldybės – savivaldybės teritorijoje esančių miestų ir miestelių valstybinės žemės, perduotos Vyriausybės nutarimu. Valstybės turtas, taip pat ir valstybinė žemė, turi būti valdomas, naudojamas ir juo disponuojama vadovaujantis visuomeninės naudos, efektyvumo, racionalumo ir viešosios teisės principais (Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnis). Remiantis aptartu teisiniu reguliavimu, pažymėtina, kad konkretus valstybinės žemės patikėtinis užtikrina efektyvų ir racionalų valstybinės žemės valdymą, naudojimą ir disponavimą ja.
Taip pat pažymėtina, kad konkretus valstybinės žemės patikėtinis, o ne Nacionalinė žemės tarnyba visais atvejais, kaip šalis turi aktyviai dalyvauti teisminiuose ginčuose dėl jos patikėjimo teise valdomos valstybinės žemės valdymo, naudojimo ir disponavimo ja ar minėtuose ginčuose, nagrinėjamuose tiek teismo, tiek ne teismo tvarka. Nuo 2024 m. sausio 1 d. savivaldybėms tapus valstybinės žemės, esančios miestų ir miestelių teritorijose, patikėtiniu, susidarys situacija, kai civilinėse bylose, kuriose bus sprendžiamas klausimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, susijusius su patikėtinio – savivaldybės funkcijomis, atstovaus Nacionalinė žemės tarnyba, kuri priimto teismo sprendimo pati negalės įvykdyti (pvz., sudaryti valstybinės žemės nuomos sutarties), o teismai priims sprendimus, kuriais atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, vadovaujantis materialiosios teisės normomis, bus nuspręsta įpareigoti patikėtinį atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus, t. y. byloje atstovaus subjektas, neturintis procesinio suinteresuotumo. Pažymime, kad procesines teises ir pareigas iki 2023 m. gruodžio 31 d. pradėtuose teisminiuose ginčuose dėl valstybinės žemės, kurios patikėtiniu nuo 2024-01-01 tampa savivaldybės, perdavus savivaldybėms, bylos šalimi, kaip minėtų procesinių teisių perėmėjui, įstojus savivaldybei, bylų nagrinėjimas būtų tęsiamas toliau, nesustabdžius bylų eigos (vadovaujantis Civilinio kodekso 48 straipsnio 2 dalimi, teisių perėmėjui visi veiksmai, atlikti procese iki jo įstojimo, yra privalomi tiek, kiek jie būtų buvę privalomi tam asmeniui, kurio vietoj įstojo teisių perėmėjas), t. y. minėtos bylos nebūtų nagrinėjamos iš naujo.
Taip pat pažymime, kad teisminių ginčų dokumentai, taip pat ir teisminių ginčų, nurodytų Žemės įstatymo projekto 26 straipsnio 7 dalyje, skelbiami Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portale. Todėl į bylą įstojus naujam procesinių teisių perėmėjui nebūtų perduodami minėtų bylų dokumentai, su kuriais procesinių teisių ir pareigų perėmėjas, kaip bylos šalis, galės susipažinti per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą. Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, siūlome apsvarstyti galimybę tikslinti Žemės įstatymo projekto
ar ginčų, nagrinėjamų ne teismo tvarka, pradėtų nagrinėti, bet neišspręstų iki 2023 m. gruodžio 31 d., duomenys ir dokumentai nuo 2024 m. sausio 1 d. lieka Nacionalinėje žemės tarnyboje ir atitinkamoms institucijoms pagal kompetenciją neperduodami.
Laikoma, kad iki 2023 m. gruodžio 31 d. pradėtuose teisminiuose ginčuose ar ginčuose, nagrinėjamuose ne teismo tvarka dėl valstybinės žemės, kurios patikėtiniu nuo 2024-01-01 tampa savivaldybės, buvusios Nacionalinės žemės tarnybos procesinės teisės ir pareigos išlieka Nacionalinei žemės tarnybai pereina savivaldybėms.“ Nepritarti Atkreiptinas dėmesys, kad teisminiai ginčai, kuriuose Nacionalinė žemės tarnyba dalyvauja kaip atsakovas ar tretysis asmuo dažnu atveju vyksta dėl pačios institucijos priimtų administracinių sprendimų, todėl abejotina, kad savivaldybės galėtų užtikrinti tinkamą Nacionalinės žemės tarnybos interesų gynimą. Savivaldybės kaip naujos procesinės šalies įtraukimas visų pirma vilkintų bylų nagrinėjimą teismuose, nes savivaldybių darbuotojams tektų susipažinti su bylų medžiaga, taip pat pažymėtina, kad yra bylų, kurių nagrinėjimas trunka ne vienus metus, taigi medžiagos būtų itin daug. Vienas iš civilinio proceso tikslų – kuo greitesnis teisinės taikos tarp ginčo šalių atkūrimas (CPK 2 str.). Siekiant užtikrinti įvardyto tikslo realizavimą, CPK 72 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teismo pareiga rūpintis, kad civilinė byla teisme būtų išnagrinėta per kuo trumpesnį laiką, nebūtų vilkinamas bylos išnagrinėjimas. CPK 7 straipsnyje įtvirtintas proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principas reikalauja, kad byla būtų išnagrinėta ir teismo sprendimas įvykdytas kuo ekonomiškiau. Šis principas nustatytas todėl, kad teismų sistema ir jos funkcionavimas brangiai kainuoja tiek valstybei (teismų sistema išlaikoma iš valstybės lėšų), tiek šalims (šalys moka žyminį mokestį, su bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas).
Todėl neabejotinai egzistuoja teismo pareiga kiek įmanoma ekonomiškiau naudoti tiek valstybės, tiek proceso šalių lėšas (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-376-330/2015). Šiuo aspektu taip pat nevertinta žmogiškųjų resursų savivaldybėse poreikis, nepateikta tiksli informacija kiek perduotinų savivaldybėms teisminių bylų dabar Nacionalinėje žemės tarnyboje yra. Manytina, kad teismai, nagrinėdami bylas kiekvienu atveju individualiai galėtų spręsti dėl savivaldybių, kaip suinteresuotų asmenų, įtraukimo į bylos nagrinėjimą, kas dažnu atveju vyksta dabar ir jau dabar abi institucijos dalyvauja nagrinėjant įvarius ginčus teismuose. 14. Nacionalinė žemės tarnyba prie AM Atsižvelgdami į anksčiau pateiktus argumentus, siūlome apsvarstyti galimybę pakeisti Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 pakeitimo įstatymo, kuriuo Žemės įstatymas išdėstytas nauja redakcija, 2 straipsnio 24 dalį, minėtoje dalyje pakeičiant nuostatą: „Laikoma, kad iki 2023 m. gruodžio 31 d. pradėtuose teisminiuose ginčuose ar ginčuose, nagrinėjamuose ne teismo tvarka, dėl valstybinės žemės, kurios patikėtiniu nuo 2024-01-01 tampa savivaldybės, buvusios Nacionalinės žemės tarnybos procesinės teisės ir pareigos išlieka Nacionalinei žemės tarnybai pereina savivaldybėms.“ Nepritarti Žr. argumentus prie išvados lentelės Nr. 4.12. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo nariai K.Navickas ir J.Gudauskas, 2023-05-31 6(22) Argumentai: Žemės įstatymo Nr.
I-446 2, 10, 11, 12, 13, 22, 27, 30, 34, 35, 37, 39, 40, 41, 43, 45, 46, 47, 48, 49, 50, 51, 52 straipsnių pakeitimo ir VI skyriaus papildymo 35¹ ir 35² straipsniais įstatymo projekto Nr. XIVP-2765 (toliau – Įstatymo projektas) 6 straipsniu siūloma papildyti Žemės įstatymo
dalimis bei praplėsti atvejų, kai servitutas gali būti nustatomas administraciniu aktu, sąrašą. 2023 m. birželio 1 d. įsigalios Lietuvos Respublikos Seimo 2023 m. balandžio
įstatymo Nr. I-446 13, 22, 40 ir 42 straipsnių pakeitimo įstatymas Nr. XIV-1877 (toliau – Įstatymas Nr. Nr.
Nr. XIV-1877), kuriuo:
aktu nustatyti servitutus „valstybinės žemės sklypams, taip pat savivaldybių ir privačios žemės sklypams, jeigu šiuos valstybinės žemės sklypus išnuomojant, perduodant neatlygintinai naudotis ar patikėjimo teise valdyti, o savivaldybių ir privačios žemės sklypus perleidžiant iš valstybės į savivaldybės ar privačią nuosavybę bei atkuriant nuosavybės teises, teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto rengimo metu nebuvo suprojektuoti sprendiniai dėl patekimo per šiuos žemės sklypus į kitą žemės sklypą ar statinį arba sprendiniai buvo suprojektuoti, tačiau nebuvo priimti administraciniai aktai, reikalingi šiems sprendiniams įgyvendinti.“
biudžetų lėšomis Vyriausybės nustatyta tvarka.
Fizinių ir (ar) juridinių asmenų pageidavimu teritorijų planavimo dokumentai arba žemės valdos projektai ir žemės sklypų planai gali būti rengiami jų lėšomis.“
Vyriausybės nustatytais atvejais rengiami asmenų, naudojančių arba pageidaujančių įsigyti žemės sklypus ar norinčių naudotis šiais žemės sklypais, lėšomis. Privačių žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai rengiami žemės sklypų savininkų lėšomis, išskyrus šio įstatymo 22 straipsnio
Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298
„Dėl Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“, 139 punkte
nustatyta, kad jeigu teisės aktas buvo pakeistas ir pakeitimai dar neįsigalioję, tačiau reikia keisti kai kuriuos neįsigaliojusio teisės akto straipsnius, jų dalis ar punktus, tokiu atveju keičiamas dar neįsigaliojęs teisės aktas. Taigi, Įstatymo projektas, kurio 6 straipsniu siūloma papildyti Žemės įstatymo 22 straipsnio 2 dalį 8,
praplėsti atvejų, kai servitutas gali būti nustatomas administraciniu aktu, sąrašą, neatitinka teisės aktų projektų rengimo teisės technikos reikalavimų, t. y. neįvertintos Įstatymo Nr. Nr. XIV-1877 nuostatos, be to, keičiamas ne neįsigaliojęs Įstatymas Nr. Nr. XIV-1877, o galiojantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymas. Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto 6 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „6 straipsnis. 22 straipsnio pakeitimas 1.
1Pakeisti 22 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Žemės servitutai nustatomi Civilinio kodekso nustatytais
pagrindais. Servitutų nustatymo administraciniu aktu atvejai ir tvarka nustatomi šiame straipsnyje. Administraciniu aktu servitutai nustatomi Vyriausybės įgaliotos institucijos sprendimu.“
2Pakeisti 22 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) valstybinės žemės sklypams, taip pat savivaldybių ir privačios
žemės sklypams, kai pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus numatomas kelio servitutas, suteikiantis teisę įvairiomis transporto priemonėmis privažiuoti ar naudojantis juo kaip pėsčiųjų taku prieiti prie kapinių, rekreacinių ir kitų gyventojams bendrai naudoti skirtų teritorijų bei gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų;“. 3. Pakeisti 22 straipsnio 2 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:
„4) valstybinės žemės sklypams, taip pat savivaldybių ir privačios
žemės sklypams, kai pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus numatomas servitutas, suteikiantis teisę tiesti centralizuotus (bendrojo naudojimo) inžinerinės infrastruktūros tinklus (požemines ir antžemines komunikacijas), kelius bei takus, jais naudotis ir juos aptarnauti;“. 4.
4Papildyti 22 straipsnio 2 dalį 8, 9 ir 10 punktais:
„8) valstybinės žemės sklypams, patikėjimo teise valdomiems Vyriausybės įgaliotos institucijos, nepažeidžiant teisės aktų ir (ar) teritorijų planavimo dokumentų reikalavimų, jeigu žemės valdos projekte nebuvo numatyti sprendiniai dėl patekimo per šiuos žemės sklypus į kitą žemės sklypą ar statinį arba sprendiniai buvo numatyti, tačiau nebuvo priimti administraciniai aktai, reikalingi servitutams nustatyti;
9) savivaldybių ar privačios žemės sklypams, nepažeidžiant teisės aktų ir (ar) teritorijų planavimo dokumentų reikalavimų, jeigu žemės valdos projekte buvo numatyti sprendiniai dėl patekimo per šiuos žemės sklypus į kitą žemės sklypą ar statinį ir šie sprendiniai buvo suderinti su tarnaujančio daikto savininku, tačiau nebuvo priimti administraciniai aktai, reikalingi servitutams nustatyti;
10) privačios žemės sklypams, nepažeidžiant teisės aktų ir (ar) teritorijų planavimo dokumentų reikalavimų, jeigu rengiant žemės valdos projektą nebuvo numatyti sprendiniai dėl patekimo per šiuos žemės sklypus į kitą žemės sklypą ar statinį.“
dalimis:
„2¹. Savivaldybių ir privačios žemės sklypams servitutai
administraciniu aktu nustatomi tik tada, kai servitutas negali būti suprojektuotas laisvos valstybinės žemės fondo žemei (tais atvejais, kai viešpataujančiuoju tampantis daiktas nesiriboja su laisvos valstybinės žemės fondo žeme arba ribojasi su ja, bet dėl laisvoje valstybinėje žemėje esančių šlaitų, griovių, pelkėtų vietų, miško ar kitų vietovės ypatumų servituto nustatymas šiai žemei neužtikrintų tinkamo viešpataujančiuoju tampančio daikto naudojimo pagal paskirtį). 2². Servitutas nustatomas administraciniu aktu šio straipsnio
institucijai pateiktas tarnaujančiojo daikto savininko sutikimas. 2³.
2³. Servitutas administraciniu aktu šio straipsnio 2 dalies 10 punkte nurodytais atvejais nustatomas tik tada, kai pateiktas viešpataujančiuoju tampančio daikto savininko prašymas ir Vyriausybės įgaliotos institucijos vadovas arba jo įgaliotas valstybės tarnautojas Vyriausybės nustatyta tvarka nustato, kad, nenustačius servituto, viešpataujančiojo žemės sklypo ar statinio savininkas neturės galimybės naudoti jam priklausančio žemės sklypo ar statinio pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ar statinio paskirtį. Šio straipsnio 2 dalies 10 punkte nurodytais atvejais teritorijų planavimo dokumentų arba žemės valdos projektų ir žemės sklypų planų rengimas finansuojamas valstybės ir (ar) savivaldybių biudžetų lėšomis Vyriausybės nustatyta tvarka. Fizinių ir (ar) juridinių asmenų pageidavimu teritorijų planavimo dokumentai arba žemės valdos projektai ir žemės sklypų planai gali būti rengiami jų lėšomis.“
ir ją išdėstyti taip:
„3. Viešpataujančiuoju tampančio daikto savininkas savo valią
išreiškia Vyriausybės įgaliotai institucijai pateikdamas prašymą dėl siūlomo servituto pagal parengtą teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą nustatymo.
Kai siūloma nustatyti savivaldybių ir privačios žemės sklypams, kad būtų galima privažiuoti ar prieiti prie kapinių, rekreacinių ir kitų gyventojams bendrai naudoti skirtų teritorijų, gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų, taip pat centralizuotiems (bendrojo naudojimo) inžinerinės infrastruktūros tinklams (požeminėms ir antžeminėms komunikacijoms), keliams ir takams tiesti, jais naudotis ir juos aptarnauti, prašymą dėl siūlomo servituto pagal teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą nustatymo pateikia esamų statinių, prie kurių reikia prieiti ar privažiuoti, savininkai arba patikėjimo teisės subjektai; kai rekreacinėse bei kitose gyventojų bendram naudojimui skirtose teritorijose, gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų teritorijose statinių nėra,
Kai siūloma nustatyti servitutą prieiti ar privažiuoti, tiesti inžinerinės infrastruktūros tinklus (požemines ir antžemines komunikacijas), kelius ir takus prie žemės sklypų, reikalingų karinei infrastruktūrai, nurodytai Lietuvos Respublikos mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos įstatymo
karinei infrastruktūrai), valią dėl servituto reikalingumo išreiškia Krašto apsaugos ministerija ar kita krašto apsaugos sistemos institucija, naudojanti valstybinės žemės sklypą. Jeigu viešpataujančiuoju tampančio daikto patikėtinis yra Vyriausybės įgaliota institucija, jos valia išreiškiama priimant sprendimą dėl servituto nustatymo. Kai siūloma nustatyti servitutą valstybinės žemės sklypams, taip pat savivaldybių ir privačios žemės sklypams, kai įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą numatomas servitutas, suteikiantis teisę tiesti inžinerinius tinklus ar kelius bei takus, jais naudotis ir juos prižiūrėti, valią dėl servituto reikalingumo išreiškia valstybės institucija, atsakinga už ypatingos valstybinės svarbos projekto įgyvendinimą.“
ir ją išdėstyti taip:
„9. Kai servitutai negali būti nustatyti administraciniu aktu, teisę
sudaryti sandorius dėl valstybinės žemės servitutų nustatymo turi:
1) savivaldybių tarybos – patikėjimo teise valdomiems valstybinės žemės sklypams, savivaldybės teritorijoje esančių miestų ir miestelių teritorijų ribose, perduotiems Vyriausybės nutarimu ir kai savivaldybės patikėjimo teise valdo valstybinės žemės sklypus kaimiškose teritorijose.
Servitutų nustatymo sutartį, vadovaujantis savivaldybės tarybos sprendimu, sudaro ir pasirašo meras arba jo įgaliotas savivaldybės administracijos direktorius;
2) Miškų įstatyme nustatyti subjektai – Vyriausybės nutarimais valstybinės miško žemės sklypams, perduotiems patikėjimo teise, jų valstybinėms funkcijoms atlikti;
3) Vyriausybės įgaliota institucija – visais kitais atvejais, kai kitam valstybinės žemės patikėtiniui teisė sudaryti sandorius dėl valstybinės žemės servitutų nustatymo nesuteikta, gavus šio valstybinės žemės patikėtinio raštišką pritarimą dėl siūlomo nustatyti servituto.“
dalimi:
„10. Žemės sklypams, jeigu teritorijų planavimo dokumente ar žemės
valdos projekte nebuvo suprojektuoti sprendiniai dėl patekimo per šiuos žemės sklypus į kitą žemės sklypą ar statinį, tarnaujančiojo žemės sklypo savininkui sutinkant, servitutai gali būti nustatomi sandoriu. Teritorijų planavimo dokumentų arba žemės valdos projektų ir žemės sklypų planų rengimas finansuojamas valstybės ir (ar) savivaldybių biudžetų lėšomis Vyriausybės nustatyta tvarka. Fizinių ir (ar) juridinių asmenų pageidavimu teritorijų planavimo dokumentai arba žemės valdos projektai ir žemės sklypų planai rengiami jų lėšomis.“
97. Papildyti 22 straipsnį 11 dalimi:
„11. Prie servitutų nustatymo sandorių turi būti pridedami žemės
sklypų, kuriems nustatomi servitutai, planai, parengti vadovaujantis teisės aktų, nustatančių kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo taisykles, reikalavimais.“
108. Papildyti 22 straipsnį 12 dalimi:
„12.
Jei atlikus žemės sklypo, kuriam nustatytas servitutas, kadastrinius matavimus kartu su šio žemės sklypo riba keičiasi ir servituto padėtis vietovėje, nekilnojamojo daikto kadastro duomenis nustatantis asmuo apie nustatytus servituto padėties pasikeitimus Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų nustatyta tvarka informuoja viešpataujančiojo daikto savininką.“
2Seimo nariai K.Navickas ir J.Gudauskas,
2023-05-3121
Argumentai: Pagal Įstatymo projekto 21 straipsnio 1 dalimi keičiamo Žemės įstatymo 49 straipsnio 2 dalyje siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą, tam, kad galėtų būti rengiamas žemės konsolidacijos projektas, turi būti pateikti ne mažiau kaip 5 žemės sklypų, esančių vienoje arba keliose bendrą ribą turinčiose kadastro vietovėse, ne mažiau kaip 5 savininkų, savivaldybės tarybos ar valstybinės žemės patikėtinių prašymai rengti žemės konsolidacijos projektą. Atsižvelgiant į gaunamus ūkininkų nusiskundimus dėl žemės reformos metu netinkamai (nepatogiai) suprojektuoto vietinės reikšmės kelių tinklo, būtų tikslinga numatyti išimtis dėl reikalavimo, kad tik esant ne mažiau kaip 5 žemės sklypų, ne mažiau kaip 5 savininkų prašymams, gali būti rengiamas žemės konsolidacijos projektas, ir sudaryti galimybę privačios žemės sklypo savininkui, sutarus su vietinės reikšmės vidaus kelio savininku arba valdytoju, pertvarkyti žemės reformos žemėtvarkos projekte suprojektuotą kelių tinklą, t. y. sudaryti galimybę nevertinti konsolidacijos projektą pageidaujančių rengti dalyvių skaičiaus. Šiuo atveju žemės konsolidacijos projektas turėtų būti rengiamas privačios žemės sklypų savininkų lėšomis.
Pasiūlymas: Siūloma tikslinti įstatymo projekto 21 straipsnio 1 dalimi nauja redakcija dėstomo 49 straipsnio 2 dalies pirmąją pastraipą, numatant išimtis dėl prašymų rengti žemės konsolidacijos projektą skaičiaus vertinimo, kai konsoliduoti žemės sklypus pageidauja privačios žemės sklypų ir (ar) kelių savininkai arba valdytojai, o žemės konsolidacijos projektas rengiamas privačios žemės sklypų savininkų lėšomis. „2. Prašymus rengti žemės konsolidacijos projektą žemės savininkai, savivaldybės taryba, valstybinės žemės patikėtiniai paduoda žemės konsolidacijos projektą organizuojančiai Vyriausybės įgaliotai institucijai. Nustačiusi, kad rengti projektą pageidauja ne mažiau kaip 5 žemės sklypų, esančių vienoje arba keliose bendrą ribą turinčiose kadastro vietovėse, ne mažiau kaip 5 savininkai, savivaldybės taryba ar valstybinės žemės patikėtiniai, žemės konsolidacijos projektą organizuojanti Vyriausybės įgaliota institucija numato preliminarią teritoriją žemės konsolidacijos projektui rengti, nustato šioje teritorijoje esančių žemės sklypų savininkus, valstybinės žemės patikėtinius bei kitus naudotojus ir organizuoja šios vietovės žemės savininkų, savivaldybės tarybos ir valstybinės žemės patikėtinių susirinkimą. Reikalavimas rengti žemės sklypų konsolidacijos projektą tik esant minimaliam pageidaujančių žemės sklypų ir žemės sklypų savininkų skaičiui, netaikomas, kai tokie projektai rengiami privačios žemės sklypų savininkų lėšomis. Į susirinkimą žemės savininkai, savivaldybės tarybos ir valstybinės žemės patikėtinių įgalioti asmenys kviečiami raštu ne vėliau kaip prieš 10 kalendorinių dienų iki susirinkimo dienos.
Kai rengti žemės konsolidacijos projektą pageidauja ne mažiau kaip 5 žemės sklypų, esančių vienoje arba keliose bendrą ribą turinčiose kadastro vietovėse, ne mažiau kaip 5 savininkai, konsoliduojami tik tie valstybinės žemės sklypai, kurie ribojasi su prašymus rengti žemės konsolidacijos projektą pateikusių privačios žemės savininkų ir (ar) savivaldybės žemės sklypais arba kurie yra greta tokių žemės sklypų ir juos skiria tik keliai, grioviai ar kanalai. Kai žemės konsolidacijos projektas rengiamas privačios žemės sklypų savininkų lėšomis, konsoliduojami tik keliais užimta valstybinė žemė ir privačios nuosavybės teise valdomi žemės sklypai. Susirinkime:“
3Seimo nariai K.Navickas ir J.Gudauskas,
2023-05-3121
Įstatymo projekto 21 straipsnio 1 dalimi keičiamo Žemės įstatymo 49 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad teritorija žemės konsolidacijos projektui rengti, apimanti numatomus konsoliduoti žemės sklypus, turi būti ne mažesnė kaip 100 ha. Atsižvelgiant į gaunamus ūkininkų nusiskundimus dėl žemės reformos metu netinkamai (nepatogiai) suprojektuoto vietinės reikšmės kelių tinklo, taip pat į tai, kad šiuo metu žemės konsolidacija beveik nevyksta, būtų tikslinga numatyti išimtis dėl reikalavimo, kad teritorija žemės konsolidacijos projektui rengti turi būti ne mažesnė kaip 100 ha, ir sudaryti galimybę privačios žemės sklypo savininkui, sutarus su vietinės reikšmės vidaus kelio savininku arba valdytoju, pertvarkyti žemės reformos žemėtvarkos projekte suprojektuotą kelių tinklą ir mažesnėje teritorijoje. Šiuo atveju žemės konsolidacijos projektas turėtų būti rengiamas privačios žemės sklypų savininkų lėšomis.
Pasiūlymas: Siūloma tikslinti įstatymo projekto 21 straipsnio 1 dalimi nauja redakcija dėstomo 49 straipsnio 7 dalį, numatant išimtis dėl teritorijos žemės konsolidacijos projektui rengti ploto ribojimo, kai konsoliduoti žemės sklypus pageidauja privačios žemės sklypų ir (ar) kelių savininkai arba valdytojai, o žemės konsolidacijos projektas rengiamas privačios žemės sklypų savininkų lėšomis. „7. Teritorija žemės konsolidacijos projektui rengti, apimanti numatomus konsoliduoti žemės sklypus, turi būti ne mažesnė kaip 100 ha. Kai žemės konsolidacijos projektas rengiamas privačios žemės sklypų savininkų lėšomis, teritorija žemės konsolidacijos projektui rengti, apimanti keliais užimtą valstybinę žemę ir privačios nuosavybės teise valdomus žemės sklypus, turi būti ne mažesnė nei 20 ha.“ Siūloma tikslinti įstatymo projekto 21 straipsnio 1 dalimi nauja redakcija dėstomo 49 straipsnio 10 dalį. „10. Žemės konsolidacijos projektą organizuojanti Vyriausybės įgaliota institucija tvirtina teritorijos ribas, skirtas žemės konsolidacijos projektui rengti, ir su Vyriausybės įgaliota institucija suderintą žemės konsolidacijos projekto rengimo reikalavimų sąrašą, taip pat priima sprendimą rengti žemės konsolidacijos projektą.
Žemės konsolidacijos projekto teritorijai priskiriama žemė, dėl kurios konsolidacijos projektą organizuojančiai Vyriausybės įgaliotai institucijai pateikti sutikimai dalyvauti šiame žemės konsolidacijos projekte, valstybinės žemės sklypai, kuriuos žemės konsolidacijos projektą organizuojančiai Vyriausybės įgaliotai institucijai perdavė Vyriausybės įgaliota institucija ir kurių patikėtinis yra pati žemės konsolidacijos projektą organizuojanti Vyriausybės įgaliota institucija, taip pat privati žemė, kurios savininkai nepateikė sutikimų dalyvauti žemės konsolidacijos projekte, bet pageidauja parduoti žemės sklypus (jų dalis) šio žemės konsolidacijos projekto rengimo metu, išskyrus atvejus, kai konsolidacijos projektas rengiamas privačios žemės sklypų savininkų lėšomis. Kai žemės konsolidacijos projektas rengiamas privačios žemės sklypų savininkų lėšomis, žemės konsolidacijos projekto teritorijai priskiriama privačios nuosavybės teise valdoma žemė, dėl kurios žemės konsolidacijos projektą organizuojančiai Vyriausybės įgaliotai institucijai pateikti sutikimai dalyvauti žemės konsolidacijos projekte, ir keliais užimta valstybinė žemė.“
4Seimo nariai V. Pranckietis, S. Gentvilas ir kiti,
2023-06-06 2(10)
Valstybinės žemės savininkas yra valstybė (savivaldybės yra tik šios žemės patikėtinis, kuris gauna pajamas iš infrastruktūros mokesčio), todėl visas atlyginimas už galimybę statyti naujus ir (ar) rekonstruoti esamus statinius valstybinėje žemėje nekeičiant jos paskirties turi būti mokamas tik valstybei, kaip šio turto savininkui.
Pasiūlymas: Įstatymo projekto 2 straipsnyje dėstomo 10 straipsnio 3 dalies preambulę išdėstyti taip: „3. Valstybinės žemės nuomininkas, pageidaujantis įgyvendinti valstybinės žemės nuomos sutartyje numatytą galimybę statyti naujus ir (ar) rekonstruoti esamus statinius, iki statybą leidžiančio dokumento išdavimo, o jeigu jų statybai statybą leidžiantis dokumentas neprivalomas, iki naujų statinių statybos ir (ar) esamų rekonstravimo pradžios Vyriausybės nustatyta tvarka už galimybę statyti valstybinėje žemėje turi sumokėti po 50 procentų atlyginimoą į valstybės ir atitinkamos savivaldybės biudžetusą:“. Pritarti iš dalies. Siūloma Įstatymo projekto 2 straipsnyje dėstomo 10 straipsnio 3 dalies preambulę išdėstyti taip: „3.
Valstybinės žemės nuomininkas, pageidaujantis įgyvendinti valstybinės žemės nuomos sutartyje numatytą galimybę statyti naujus ir (ar) rekonstruoti esamus statinius ar įrenginius, iki statybą leidžiančio dokumento išdavimo, o jeigu jų statybai statybą leidžiantis dokumentas nereikalingas neprivalomas, iki naujų statinių ar įrenginių statybos ir (ar) esamų rekonstravimo pradžios Vyriausybės nustatyta tvarka sumoka atlyginimą už galimybę statyti valstybinėje žemėje. turi sumokėti 50 Šiuo atveju 75 procentų procentai atlyginimo už galimybę statyti valstybinėje žemėje sumokama į valstybės biudžetą (iš kurių 25 procentai skiriami žemės sklypų detaliesiems planams, žemės valdos projektams, žemės sklypų planams rengti) ir 25 procentai į atitinkamos savivaldybės biudžetą. biudžetą, 50 procentų atlyginimo už teisę galimybę statyti valstybinėje žemėje – į savivaldybės, kurios teritorijoje yra žemės sklypas, biudžetą:
5Seimo nariai V. Pranckietis, S. Gentvilas ir kiti,
2023-06-06 2(10)
Kadangi siūloma visą atlyginimą už galimybę statyti naujus ir (ar) rekonstruoti esamus statinius valstybinėje žemėje nekeičiant jos paskirties mokėti tik valstybei, nelieka pagrindo savivaldybėms suteikti teisę atleisti subjektus nuo šio atlyginimo sumokėjimo. Pasiūlymas: Atsisakyti Įstatymo projekto 2 straipsnyje dėstomo 10 straipsnio 9 dalies:
„9. Savivaldybės, kaip valstybinės žemės patikėtinės, turi teisę
atleisti subjektus nuo Žemės įstatymo 10 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatyto atlyginimo už galimybę statyti valstybinėje žemėje statinius dalies sumokėjimo į savivaldybės biudžetą. Šiems atvejams savivaldybės taryba savo sprendimu nustatyto atskirą tvarką ir kriterijus, kai atlyginimas už galimybę statyti valstybinėje žemėje statinius gali būti nemokamas.“ Pritarti. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
įstatymo Nr.
I-446 2, 10, 11, 12, 13, 22, 27, 30, 34, 35, 37, 39, 40, 41, 43, 45, 46, 47, 48, 49, 50, 51, 52 straipsnių pakeitimo ir VI skyriaus papildymo 35¹ ir 35² straipsniais įstatymo projektui Nr. XIVP-2765;
pagrindiniam Aplinkos apsaugos komitetui tobulinti įstatymo projektą pagal Seimo narių pasiūlymus, Seimo kanceliarijos Teisės departamento, LR Specialiųjų tyrimų tarnybos, Nacionalinės žemės tarnybos prie AM, Lietuvos žemėtvarkos ir hidrotechnikos inžinierių sąjungos, Lietuvos žemės ūkio darbuotojų profesinių sąjungų federacijos pastabas ir pasiūlymus, kuriems komitetas pritarė ar pritarė iš dalies. 7. Balsavimo rezultatai: už – bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: J. Gudauskas. Komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis Komiteto biuro patarėja Gintarė Remeikienė [1] Skirtingai, negu Lietuvos Respublikos savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje nustatyta „socialinės savivaldybės infrastruktūros“ sąvoka, pagal kurią infrastruktūros objektų valdytojas yra savivaldybės institucija, savivaldybės įmonė, įstaiga ar organizacija, Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo
nuosavybės teise valdantys ir naudojantys savivaldybės infrastruktūrą. [2] Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 14 dalis nustato, kad „Socialinė infrastruktūra
3K-3-774/2003. [4] Prieiga internetu: https://www.prokuraturos.lt/lt/veiklos-sritys/viesojo-intereso-gynimas/58; [5] Minėtos Išvados 1.1.1. pastaboje Specialiųjų tyrimų tarnyba pasisakė, kad
„Projektu siūlomos nuostatos neatskleidžia atvejų (ar jų kriterijų), kuriems
esant savivaldybės galėtų priimti sprendimus dėl subjektų atleidimo nuo atlyginimo už teisę statyti valstybinėje žemėje sumokėjimo. Be to, Projektu savivaldybės neįpareigojamos pasitvirtinti tokius kriterijus ir /ar jų nustatymo tvarkas, reglamentuoti sprendimų priėmimo procedūras, kuriomis vadovautųsi Projekto priėmimo atveju. Dėl minėtos priežasties šios Projekto nuostatos vertintinos kaip sudarančios sąlygas savivaldybių diskrecijai (t. y. galimybėms veikti savo nuožiūra, galimai nepagrįstai) ir turinčios neigiamos reikšmės sprendimų priėmimo procedūrų skaidrumui“. Prieiga internetu: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/3d0ab101d84411ed9b3c9397e1236c2a?positionInSearchResults=0&searchModelUUID=963e2c74-4b27-4819-b98b-106a3da73e8f [6] Prieiga internetu: https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/a33bc9e04f4e11eb9dc7b575f08e8bea/asr. [7] Minėto Aprašo 19 punktas; 19.4 papunktis nustato: „19. Nuo Savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos atleidžiami statytojai, kurie stato: 19.4. sporto paskirties pastatus – sporto sales, teniso kortus, baseinus, čiuožyklas, jachtklubus, šaudyklas, stadionus, maniežus“.
aplinkos apsaugos komitetas
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ĮSTATYMO NR. I-446 2, 10, 11, 12, 13, 22, 27, 30, 34, 35, 37, 39, 40, 41, 43, 45, 46, 47,
ĮSTATYMO PROJEKTO nr. xivp-2765 2023-06-14
dalyvavo: : Komiteto nariai: Komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė, pirmininko pavaduotojas Aidas Gedvilas, Kasparas Adomaitis, Andrius Vyšniauskas (pavaduojantis Agnę Bilotaitę), Ligita Girskienė, Linas Jonauskas, Tomas Tomilinas, Justinas Urbanavičius, Romualdas Vaitkus; Komiteto biuras: vedėja Birutė Pūtienė, patarėjai: Jolita Jakučionytė, Aistrida Latvėnė, Audrius Želvys, padėjėja Vida Katinaitė. Kviestieji asmenys:
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija: ministras Simonas Gentvilas, viceministrė Monika Juodvalkė, Seimo narys Jurgis Razma.. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
Atkreipiame dėmesį, kad projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 2 straipsnio 16 ir 18 punktuose, projekto 6 straipsnio 1 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje, projekto 6 straipsnio 6 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 22 straipsnio 3 dalyje, projekto 8 straipsnio 1 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 30 straipsnio 4 dalyje, projekto 13 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 39 straipsnio 5 dalyje, projekto 14 straipsnio 4 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 40 straipsnio 7 dalies 4 punkte ir daugelyje kitų projekto straipsnių dėstomose keičiamo įstatymo nuostatose vietoj galiojančiame įstatyme nustatytos konkrečios valstybės institucijos nurodoma, kad projekte siūlomas nustatyti analogiškas funkcijas vykdys Vyriausybės įgaliota institucija. Viso įstatymo projekte nuostata „Vyriausybės įgaliota institucija“ vartojama net 122 kartus. Taigi, priėmus įstatymą, iš įstatymo turinio nebūtų aišku, kuri konkrečiai valstybės institucija ar institucijos vykdytų įstatyme nustatytas funkcijas. Projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad „Žemės įstatymo (ir kituose lydimuosiuose įstatymų pakeitimų projektuose) pakeitime atsisakoma konkrečių institucijų pavadinimų, visos institucijos įvardijamos kaip „Vyriausybės įgaliota institucija“ ar
„Vyriausybės įgaliota institucija ir (ar) įstaiga“, nenurodomi „politiką
įgyvendinančių“ institucijų pavadinimai, kad Vyriausybė galėtų spręsti ir tokiu būdu užtikrinama, kad pasikeitus institucijos pavadinimui nebus poreikio keisti daugelio įstatymų vien dėl pasikeitusio pavadinimo. Pažymėtina, kad rengiant ir teikiant teisės aktų projektus turėtų būti laikomasi teisėkūros ekonomiškumo principo, kas reikštų, kad turi būti siekiama mažinti priimamų teisės aktų skaičių, ir teisėkūros tvarumo, konkrečiu atveju įvertinant, ar tikslinga atitinkama teisinio reguliavimo keitimo intervencija <...>“.
Kyla abejonių, ar siekis sumažinti priimamų teisės aktų skaičių, keičiant įstatyme nurodytos institucijos pavadinimą, yra labiau svarbus už siekį, kad priimami teisės aktai būtų labiau suprantami, aiškūs tiems asmenims, kuriems ir yra adresuojamos teisės aktų normos, t. y. „teisės vartotojams“. Be to, Viešojo administravimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies, kurioje nustatytos viešojo administravimo įgaliojimų suteikimo formos, 1 punkto b papunktyje įtvirtinta, kad viešojo administravimo įgaliojimai gali būti suteikti įstatymų įgaliotos valstybės institucijos priimtu teisės aktu, kai tame teisės akte, vadovaujantis įstatymu, reglamentuojančiu bendrą tam tikros visuomenės gyvenimo srities viešojo administravimo subjektų sudarymo ir veiklos tvarką, nurodomas veikiantis ar numatomas steigti viešojo administravimo subjektas (jo pavadinimas ir teisinė forma) ir šiam subjektui nustatomi konkretūs viešojo administravimo įgaliojimai. Taigi, pagal minėtą Viešojo administravimo įstatymo nuostatą subjektas, turintis viešojo administravimo įgaliojimus, galėtų būti nurodytas poįstatyminiame teisės akte, jeigu tokia galimybė yra įtvirtinta įstatyme, tačiau tokiu atveju ir viešojo administravimo įgaliojimai taip pat nurodomi tame pačiame poįstatyminiame teisės akte. Todėl kyla abejonių, ar projektu keičiamame įstatyme siūloma viešojo administravimo įgaliojimų suteikimo forma atitinka Viešojo administravimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatas.
Pažymėtina ir tai, kad keičiamame įstatyme pakeitus institucijos pavadinimą, poįstatyminiai teisės aktai, juos derinant su pakeisto įstatymo nuostatomis, taip pat turėtų būti keičiami, vietoj juose nurodyto konkretaus institucijos pavadinimo nurodant, kad atitinkamas funkcijas vykdo Vyriausybės įgaliota institucija. Tai teisinį reguliavimą padarytu dar mažiau aiškesniu. Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą pažymėjo, kad vienas esminių konstitucinio teisinės valstybės principo elementų – teisinis tikrumas ir aiškumas, kuris suponuoja tam tikrus privalomus reikalavimus teisiniam reguliavimui: jis privalo būti aiškus ir darnus (inter alia 2014 m. liepos 11 d., 2017 m. vasario 24 d., 2018 m. kovo 8 d. nutarimai). Atsižvelgiant į tai, kyla abejonių, ar projektu siūlomas teisinis reguliavimas atitinka oficialią Konstitucinio Teismo doktriną. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, svarstytina, ar projekte nereikėtų atsisakyti nuostatų, kuriose galiojančiame keičiamame įstatyme nurodyta konkreti valstybės institucija keičiama nuostata „Vyriausybės įgaliota institucija“. Pritarti
2023-05-22 1(2)
Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje siūlomos nustatyti sąvokos apibrėžtyje vietoj žodžio „Žemės“ įrašytini žodžiai „šio įstatymo“; šioje apibrėžtyje dėstytini nurodytų įstatymų pilni pavadinimai, o sutrumpinti šių įstatymų pavadinimai dėstytini projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 36 dalyje; vietoj žodžių „pagal sklypų“ įrašytini žodžiai „pagal žemės sklypų“; taip pat iš šioje apibrėžtyje vartojamų formuluočių „taip pat įstatymo nustatytus reikalavimus“, ‚sudaro įstatymo nustatyta“ (vartojama du kartus) nėra aišku, koks įstatymas (šis, t. y. Žemės ar koks kitas) turimas omenyje.
2023-05-22 1(2)
dėmesys, kad Seimas 2023 m. gegužės 9 d. priėmė Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 2 ir 45 straipsnių pakeitimo įstatymą Nr. XIV-1929, kurio
infrastruktūros projektas“ turinį. Siekiant įstatymų suderinamumo ir teisinio reguliavimo tęstinumo, projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 3 dalies nuostatos tikslintinos, jas suderinant su minėto įstatymo nuostatomis. Pritarti
2023-05-222 Atsižvelgiant į tai, kad projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 10 straipsnio 3 dalyje yra tik 5 punktai (projekte šių punktų numeracija yra netiksli), tikslintina projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje pateikta nuoroda „šio straipsnio 3 dalies 1-6 punktuose“. Pritarti
2023-05-22 2(10)
straipsniu keičiamo įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, kad „Jei valstybinės žemės nuomininkas perleidžia statinius ir (ar) įrenginius, kurie yra valstybinės žemės sklype arba jo dalyje, kai ji nustatyta, ir yra sumokėtas atlyginimas už galimybę statyti statinius, naujajam statinių ir (ar) įrenginių savininkui pereina ir galimybė statyti valstybinėje žemėje ar jos dalyje, tokia pačia apimtimi, kokią buvo įgijęs ankstesnis statinių ir (ar) įrenginių savininkas.“ Šios projekto nuostatos nėra aiškios tuo aspektu, kad pagal projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 10 straipsnį galimybę statyti naujus ir (ar) rekonstruoti esamus statinius ar įrenginius valstybinėje žemėje turi valstybinės žemės nuomininkas, o ne statinių ir (ar) įrenginių savininkas. Atsižvelgiant į tai ir siekiant teisinio aiškumo, projekto nuostatos tikslintinos.
Siekiant suderinti straipsnyje vartojamas sąvokas, projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 10 straipsnio 6 dalies antrajame sakinyje vietoj žodžių „už teisę“ įrašytini žodžiai „už galimybę“. Pritarti
2023-05-22 2(10)
suderinti straipsnyje vartojamas sąvokas, projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 10 straipsnio 8 dalies antrajame sakinyje vietoj žodžio „asmenims“ įrašytini žodžiai „valstybinės žemės nuomininkui“, o po žodžio „atlyginimo“ įrašytini žodžiai „už galimybę statyti valstybinėje žemėje“. Pritarti
2023-05-22 2(10)
siūloma nustatyti, kad „Savivaldybės, kaip valstybinės žemės patikėtinės, turi teisę atleisti subjektus nuo Žemės įstatymo 10 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatyto atlyginimo už galimybę statyti valstybinėje žemėje statinius dalies sumokėjimo į savivaldybės biudžetą. Šiems atvejams savivaldybės taryba savo sprendimu nustatyto atskirą tvarką ir kriterijus, kai atlyginimas už galimybę statyti valstybinėje žemėje statinius gali būti nemokamas.“ Šios projekto nuostatos nėra aiškios ir yra tikslintinos šiais aspektais. Pirma, iš projekto nuostatų nėra pakankamai aišku, ar savivaldybės turi teisę atleisti subjektus nuo tos dalies atlyginimo už galimybę statyti valstybinėje žemėje, kuri mokama savivaldybės biudžetui (t. y. 50 procentų minėto atlyginimo), ar turima omenyje kokia nors kita atlyginimo už galimybę statyti valstybinėje žemėje dalis. Antra, siekiant suderinti straipsnyje vartojamas sąvokas, projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 10 straipsnio 9 dalyje vietoj žodžių „subjektus nuo Žemės įstatymo
straipsnio“.
Trečia, pažymėtina, kad projektu siūloma kriterijus, kai atlyginimas už galimybę statyti valstybinėje žemėje statinius gali būti nemokamas, nustatyti savivaldybės tarybos tvirtinamoje tvarkoje, t. y. poįstatyminiame teisės akte. Atsižvelgiant į tai, kad minėti kriterijai yra susiję su asmenų teisėmis ir pareigomis, siūlytina kriterijus, kai atlyginimas už galimybę statyti valstybinėje žemėje statinius gali būti nemokamas, nustatyti įstatymo lygmeniu. Pritarti Atsisakyta Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 10 straipsnio papildymo 9 dalimi. 8. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-05-22 3(11)
Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 1 punkte siūloma nustatyti, kad centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas valstybinės žemės sklypus kitų asmenų nuosavybėn perleidžia, kai valstybinė žemė, kuri gali būti parduodama, priskirta viešųjų įstaigų, kurių savininkė ar dalininkė, turinti pusę ar daugiau balsų visuotiniame dalininkų susirinkime, yra valstybė, nuosavybės teise priklausantiems statiniams, patalpoms ar jų dalims. Atkreiptinas dėmesys, kad tuo atveju, jeigu turimas tikslas keičiamame įstatyme nustatyti, kad centralizuotas turto valdytojas yra valstybinės žemės, priskirtos valstybės valdomų viešųjų įstaigų statiniams, patalpoms ar jų dalims, tai atkreipiame dėmesį, kad pagal Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 2 straipsnio 15 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą valstybės valdoma bendrovė yra bendrovė ir (ar) uždaroji akcinė bendrovė, kurių valstybei nuosavybės teise priklausančios akcijos suteikia daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime.
Manytina, kad analogiška taisyklė turėtų būti taikoma ir viešųjų įstaigų, kurių dalininkė yra valstybė, atžvilgiu. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projekto nuostatą „turinti pusę ar daugiau balsų“ nereikėtų pakeisti nuostata „turinti daugiau kaip pusę balsų“. Nepritarti Nuostata yra numatyta ir Centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo įstatymo projekte Nr. XIVP-2054(4), kuriam likusi tik priėmimo stadija. Ji išsamiai aptarta, tokį reguliavimą siūlė tiek Vyriausybė savo išvadoje, tiek Seimo Audito komitetas. Taigi šiuo atveju nuostatos turi būti suderintos. 9. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-05-22 3(11) 17(45)
Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 11 straipsnio 11 dalies nuostatos „Prie Nekilnojamojo turto registre įregistruotų statinių ir (ar) įrenginių, kurie vadovaujantis teritorijų planavimo dokumentų sprendiniais, turi būti griaunami, žemės sklypai neformuojami“ nėra aiškios tuo aspektu, kad paprastai žemės sklypai formuojami toje žemėje, kurioje yra statiniai ir (ar) įrenginiai, o ne „prie jų“. Taip pat nėra aišku, kaip būtų suprantamas formuluotės „prie statinių ir (ar) įrenginių“ turinys. Be to, iš šių projekto nuostatų nėra aišku, ar turimas omenyje valstybinės žemės sklypų formavimas. Siekiant pašalinti šiuos neaiškumus, projekto nuostatos tikslintinos.
Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 17 straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo 45 straipsnio 6 daliai. Kita vertus, svarstytina, ar projekto 3 straipsniu siūlomos keičiamo įstatymo 11 straipsnio 11 dalies nuostatos atitinka keičiamo įstatymo 3 straipsnio pavadinimą, nes straipsnio turinyje nėra siūloma reglamentuoti valstybinės žemės nuosavybės teisės perleidimo ar su perleidimu susijusių santykių. Pritarti Projekto 3 straipsniu siūlomos keičiamo įstatymo 11 straipsnio 11 dalies nuostatos perkeltos į Žemės įstatymo 7 straipsnį. 10. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
Atsižvelgiant į tai, kad Vyriausybės įgaliotos institucijos kompetencijai priklausančiais klausimais teisės aktus ir privalomos galios administracinius sprendimus priima šios institucijos vadovas, projekto 6 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje po žodžių „Vyriausybės įgaliotos institucijos“ reikėtų įrašyti žodį
„vadovas“. Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 13
straipsniu keičiamo įstatymo 39 straipsnio 5 daliai, projekto 17 straipsniu keičiamo įstatymo 45 straipsnio 1, 5 dalims, projekto 18 straipsniu keičiamo įstatymo 46 straipsnio 2, 3, 5, 6, 7, 8, 9 dalims, projekto 19 straipsniu keičiamo įstatymo 47 straipsnio 4, 17 dalims, projekto 20 straipsniu keičiamo įstatymo 45 straipsnio 1 ir 5 dalims, projekto 23 straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo 51 straipsnio 6 daliai, projekto 24 straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo 52 straipsnio 7 daliai
2023-05-22 6(22) (2,2¹,2²,2³) Atkreiptinas dėmesys, kad Seimas 2023 m. balandžio 6 d. priėmė Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 13, 22, 40 ir 42 straipsnių pakeitimo įstatymą Nr. XIV- 1877, kuris įsigalioja 2023 m. birželio 1 d.
Šiuo įstatymu Žemės įstatymo 22 straipsnis pakeistas kiek kitaip nei siūloma teikiamame projekte. Svarstytina, ar, siekiant įstatymų suderinamumo ir teisinio reguliavimo tęstinumo, projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 22 straipsnio 2, 2¹, 2² ir 2³ dalių nereikėtų suderinti su minėto įstatymo nuostatomis. Jei būtų apsispręsta nekeisti nurodytų projekto nuostatų, tai, manytina, projektu reikėtų tikslinti ir teikiamu projektu nekeičiamas Žemės įstatymo 13 straipsnio 3 dalies, 40 straipsnio 1 dalies 8 punkto ir 42 straipsnio 2 dalies redakcijas, įsigaliosiančias 2023 m. birželio
projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 22 straipsnio 2, 2¹, 2² ir 2³ dalių pakeitimais. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad 2023 m. birželio 1 d. įsigalioja nauji keičiamo įstatymo 22 straipsnio 2 dalies 8 punktas ir 2¹ dalis, todėl atitinkamai tikslintina projekto 6 straipsnio 4 ir 5 dalys, kuriose 22 straipsnis turėtų būti ne pildomas 2 straipsnio 8 punktu ir 2¹ dalimi, o šis punktas ir dalis keičiami (nes teikiamo projekto priėmimo metu šios nuostatos jau bus įsigaliojusios). Pritarti Projekto nuostatos suderintos su Seimo 2023 m. balandžio 6 d. priimtu Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 13, 22, 40 ir 42 straipsnių pakeitimo įstatymu Nr. XIV- 1877. 12. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-05-22 6(22) 5(2¹) Atkreipiame dėmesį į tai, kad projekto 6 straipsnio 5 dalimi keičiamo įstatymo 22 straipsnio 2¹ dalyje kai kurios norminio turinio nuostatos išdėstytos skliaustuose. Pažymime, kad norminio pobūdžio teisės aktų nuostatos turėtų būti dėstomos formuluojant jas kaip aiškias ir tikslias taisykles, o ne pateikiant skliaustuose pavyzdžius, paaiškinimus, sąlygas ar pan.; atsižvelgiant į tai, projekto 6 straipsnio 5 dalimi keičiamo įstatymo
skliaustų. Pritarti 13.
2023-05-22 6(22) 5(2³) Siekiant suderinti straipsnyje vartojamas formuluotes ir atsižvelgiant į projekto 6 straipsnio 5 dalimi keičiamo įstatymo 22 straipsnio 2² dalies formuluotes, projekto 6 straipsnio 5 dalimi keičiamo įstatymo 22 straipsnio 2³ dalyje vietoj žodžių „nurodytais atvejais“ (vartojama du kartus) įrašytini žodžiai „nurodytu atveju“
2023-05-22 6(22) 6(3) Siekiant aiškumo, projekto 6 straipsnio 6 dalimi keičiamo įstatymo 22 straipsnio 3 dalies antrajame sakinyje po žodžių „Kai siūloma nustatyti“ įrašytinas žodis „servitutą“. Pritarti
2023-05-22 6(22) 6(5,7) Svarstytina, ar projekto 6 straipsnio 6 dalimi keičiamo įstatymo 22 straipsnio 3 dalį papildžius naujomis nuostatomis (paskutinis sakinys), atitinkamai nereikėtų tikslinti ir keičiamo įstatymo 22 straipsnio 5 ir 7 dalių (kurios projektu nėra keičiamos), kad būtų aišku, koks subjektas administraciniu aktu nustatytus servitutus registruoja Nekilnojamojo turto registre bei atlygina nuostolius dėl servituto nustatymo naujų projekto nuostatų kontekste. Pritarti Siūloma pakeisti Žemės įstatymo 22 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „22 straipsnis. Žemės servitutai
1Žemės servitutai nustatomi Civilinio kodekso nustatytais pagrindais. Servitutų nustatymo administraciniu aktu atvejai ir tvarka nustatomi šiame
straipsnyje. Administraciniu aktu servitutai nustatomi Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio padalinio vadovo sprendimu. 2.
teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų sprendinius servitutai nustatomi:
žemės valdos projektus numatomi grąžinti, perduoti ar suteikti nuosavybėn neatlygintinai, numatomi parduoti ar kitaip perleisti;
žemės valdos projektus numatomi išnuomoti ar perduoti neatlygintinai naudotis;
sklypams, taip pat savivaldybių ir privačios žemės sklypams, kai pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus numatomas kelio servitutas, suteikiantis teisę įvairiomis transporto priemonėmis privažiuoti ar naudojantis juo kaip pėsčiųjų taku prieiti prie kapinių, rekreacinių ir kitų gyventojams bendrai naudoti skirtų teritorijų bei gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų;;
sklypams, taip pat savivaldybių ir privačios žemės sklypams, kai pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus numatomas servitutas, suteikiantis teisę tiesti centralizuotus (bendrojo naudojimo) inžinerinės infrastruktūros tinklus (požemines ir antžemines komunikacijas), kelius bei takus, jais naudotis ir juos aptarnauti;
(pertvarkytiems) pagal žemės konsolidacijos projektą;
įstatyme nustatytais atvejais servitutai reikalingi stambiems projektams arba valstybei svarbiems projektams įgyvendinti;
sklypams, kai įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą numatomas servitutas, suteikiantis teisę tiesti inžinerinius tinklus ar kelius bei takus, jais naudotis ir juos prižiūrėti;
sklypams, jeigu šiuos valstybinės žemės sklypus išnuomojant, perduodant neatlygintinai naudotis ar patikėjimo teise valdyti, o savivaldybių ir privačios žemės sklypus perleidžiant iš valstybės į savivaldybės ar privačią nuosavybę bei atkuriant nuosavybės teises, teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto rengimo metu nebuvo suprojektuoti sprendiniai dėl patekimo per šiuos žemės sklypus į kitą žemės sklypą ar statinį arba sprendiniai buvo suprojektuoti, tačiau nebuvo priimti administraciniai aktai, reikalingi šiems sprendiniams įgyvendinti.
Administraciniu aktu Vyriausybės nustatyta tvarka pagal patvirtintų teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų sprendinius servitutai nustatomi:
žemės valdos projektus numatomi grąžinti, perduoti ar suteikti nuosavybėn neatlygintinai, numatomi parduoti ar kitaip perleisti;
žemės valdos projektus numatomi išnuomoti ar perduoti neatlygintinai naudotis;
sklypams, taip pat savivaldybių ir privačios žemės sklypams, kai pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus numatomas kelio servitutas, suteikiantis teisę įvairiomis transporto priemonėmis privažiuoti ar naudojantis juo kaip pėsčiųjų taku prieiti prie kapinių, rekreacinių ir kitų gyventojams bendrai naudoti skirtų teritorijų bei gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų;;
sklypams, taip pat savivaldybių ir privačios žemės sklypams, kai pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus numatomas servitutas, suteikiantis teisę tiesti centralizuotus (bendrojo naudojimo) inžinerinės infrastruktūros tinklus (požemines ir antžemines komunikacijas), kelius bei takus, jais naudotis ir juos aptarnauti;
(pertvarkytiems) pagal žemės konsolidacijos projektą;
įstatyme nustatytais atvejais servitutai reikalingi stambiems projektams arba valstybei svarbiems projektams įgyvendinti;
sklypams, kai įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą numatomas servitutas, suteikiantis teisę tiesti inžinerinius tinklus ar kelius bei takus, jais naudotis ir juos prižiūrėti;
sklypams, jeigu šiuos valstybinės žemės sklypus išnuomojant, perduodant neatlygintinai naudotis ar patikėjimo teise valdyti, o savivaldybių ir privačios žemės sklypus perleidžiant iš valstybės į savivaldybės ar privačią nuosavybę bei atkuriant nuosavybės teises, teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto rengimo metu nebuvo suprojektuoti sprendiniai dėl patekimo per šiuos žemės sklypus į kitą žemės sklypą ar statinį arba sprendiniai buvo suprojektuoti, tačiau nebuvo priimti administraciniai aktai, reikalingi šiems sprendiniams įgyvendinti. 2¹.
2¹. Savivaldybių ir privačios žemės sklypams servitutai administraciniu aktu nustatomi tik tada, kai servitutas negali būti suprojektuotas laisvos valstybinės žemės fondo žemei. (tais atvejais, kai Kai viešpataujančiuoju tampantis daiktas nesiriboja su laisvos valstybinės žemės fondo žeme arba ribojasi su ja, bet dėl laisvoje valstybinėje žemėje esančių šlaitų, griovių, pelkėtų vietų, miško ar kitų vietovės ypatumų servituto nustatymas šiai žemei neužtikrintų tinkamo viešpataujančiuoju tampančio daikto naudojimo pagal paskirtį). Teritorijų planavimo dokumentų arba žemės valdos projektų ir žemės sklypų planų rengimas šio straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatytu atveju finansuojamas valstybės ir (ar) savivaldybių biudžetų lėšomis Vyriausybės nustatyta tvarka. Fizinių ir (ar) juridinių asmenų pageidavimu teritorijų planavimo dokumentai arba žemės valdos projektai ir žemės sklypų planai gali būti rengiami jų lėšomis. 3. Sprendimo nustatyti servitutą negalima priimti, jeigu iki teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto patvirtinimo neišreikšta viešpataujančiuoju tampančio daikto savininko valia dėl servituto reikalingumo. Viešpataujančiuoju tampančio daikto savininkas savo valią išreiškia Nacionalinei žemės tarnybai pateikdamas prašymą dėl siūlomo servituto pagal parengtą teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą nustatymo.
Kai siūloma nustatyti servitutą išnuomotiems ar perduotiems neatlygintinai naudotis valstybinės žemės sklypams, taip pat savivaldybių ir privačios žemės sklypams, kad būtų galima privažiuoti ar prieiti prie kapinių, rekreacinių ir kitų gyventojams bendrai naudoti skirtų teritorijų, gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų, taip pat centralizuotiems (bendrojo naudojimo) inžinerinės infrastruktūros tinklams (požeminėms ir antžeminėms komunikacijoms), keliams ir takams tiesti, jais naudotis ir juos aptarnauti, prašymą dėl siūlomo servituto pagal teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą nustatymo pateikia esamų statinių, prie kurių reikia prieiti ar privažiuoti, savininkai arba patikėjimo teisės subjektai; kai rekreacinėse bei kitose gyventojų bendram naudojimui skirtose teritorijose, gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų teritorijose statinių nėra, – šiose teritorijose esančių žemės sklypų savininkai arba valstybinės žemės patikėtiniai, o kai žemės sklype numatoma tiesti centralizuotus (bendrojo naudojimo) inžinerinės infrastruktūros tinklus (požemines ir antžemines komunikacijas), kelius ir takus, – šių darbų užsakovas. Kai siūloma nustatyti servitutą prieiti ar privažiuoti prie gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų, įrašytų į Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą, valią dėl servituto reikalingumo išreiškia valstybės ar savivaldybės institucija, atsakinga už šių kompleksų ir objektų apsaugą.
Kai siūloma nustatyti servitutą prieiti ar privažiuoti, tiesti inžinerinės infrastruktūros tinklus (požemines ir antžemines komunikacijas), kelius ir takus prie žemės sklypų, reikalingų karinei infrastruktūrai, nurodytai Lietuvos Respublikos mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos įstatymo 6 straipsnio 10 punkte nurodytame sąraše (toliau – žemės sklypai, reikalingi karinei infrastruktūrai), valią dėl servituto reikalingumo išreiškia Krašto apsaugos ministerija ar kita krašto apsaugos sistemos institucija, naudojanti valstybinės žemės sklypą. Jeigu viešpataujančiuoju tampančio daikto patikėtinis yra Nacionalinė žemės tarnyba, jos valia išreiškiama priimant sprendimą dėl servituto nustatymo. Kai siūloma nustatyti servitutą valstybinės žemės sklypams, taip pat savivaldybių ir privačios žemės sklypams, kai įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą numatomas servitutas, suteikiantis teisę tiesti inžinerinius tinklus ar kelius bei takus, jais naudotis ir juos prižiūrėti, valią dėl servituto reikalingumo išreiškia valstybės institucija, atsakinga už ypatingos valstybinės svarbos projekto įgyvendinimą. 4. Kai servitutas nustatomas administraciniu aktu, institucija, priėmusi sprendimą nustatyti servitutą, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo administracinio akto priėmimo dienos išsiunčia (įteikia) viešpataujančiojo ir tarnaujančiojo daikto savininkams ar patikėtiniams sprendimą, kuriuo žemės sklypui nustatomas servitutas. 5.
registruoja viešpataujančiuoju tampančio daikto savininkas ar patikėtinis, taip pat valstybės ar savivaldybės institucija, atsakinga už gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų, įrašytų į Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą, apsaugą, – kai yra nustatytas servitutas prieiti ar privažiuoti prie šių kompleksų ir objektų, taip pat Krašto apsaugos ministerija ar kita krašto apsaugos sistemos institucija, naudojanti valstybinės žemės sklypą, – kai yra nustatytas servitutas prieiti ar privažiuoti prie žemės sklypų, reikalingų karinei infrastruktūrai, ir (ar) yra nustatytas servitutas, suteikiantis teisę tiesti inžinerinės infrastruktūros tinklus (požemines ir antžemines komunikacijas), kelius ir takus prie žemės sklypų, reikalingų karinei infrastruktūrai, jais naudotis ir juos prižiūrėti., taip pat valstybės institucija, atsakinga už ypatingos valstybinės svarbos projekto įgyvendinimą, kai siūloma nustatyti servitutą valstybinės žemės sklypams, taip pat savivaldybių ir privačios žemės sklypams, kai įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą numatomas servitutas, suteikiantis teisę tiesti inžinerinius tinklus ar kelius bei takus, jais naudotis ir juos prižiūrėti. 6. Žemės savininkams ir valstybinės žemės patikėtiniams nuostoliai dėl nustatytų servitutų (išskyrus nuostolius žemės savininkams dėl servitutų, nustatytų sandoriais, kai nuostoliai atlyginami šalių susitarimu) turi būti atlyginami viešpataujančiuoju tampančio daikto savininko lėšomis. 7.
dėl Nekilnojamojo turto registre įregistruoto servituto nustatymo, atlyginimo turi teisę kreiptis į viešpataujančiojo daikto savininką, o kai nustatytas servitutas prieiti ar privažiuoti prie gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų, įrašytų į Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą, – į valstybės ar savivaldybės instituciją, atsakingą už šių kompleksų ir objektų apsaugą; kai nustatytas servitutas, reikalingas stambiam projektui arba valstybei svarbiam projektui įgyvendinti, – į stambų projektą ar valstybei svarbų projektą įgyvendinantį investuotoją; kai nustatytas servitutas, reikalingas žemės sklypams, reikalingiems karinei infrastruktūrai, pritaikyti ir (ar) sukurti, – į Krašto apsaugos ministeriją ar kitą krašto apsaugos sistemos instituciją, naudojančią valstybinės žemės sklypą., kai nustatytas servitutas įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą, suteikiantis teisę tiesti inžinerinius tinklus ar kelius bei takus, jais naudotis ir juos prižiūrėti, – į valstybės instituciją, atsakingą už ypatingos valstybinės svarbos projekto įgyvendinimą.
Nuostolių dydis ir atlyginimo terminai nustatomi viešpataujančiojo ir tarnaujančiojo daiktų savininkų ar valstybinės žemės patikėtinių susitarimu, o kai servitutas nustatytas prieiti ar privažiuoti prie gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų, įrašytų į Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą, – valstybės ar savivaldybės institucijos, atsakingos už tokių kompleksų ir objektų apsaugą, ir tarnaujančiojo daikto savininko ar valstybinės žemės patikėtinio susitarimu; kai nustatytas servitutas, reikalingas stambiam projektui įgyvendinti, – investuotojo, įgyvendinančio stambų projektą, ir tarnaujančiojo daikto savininko ar valstybinės žemės patikėtinio susitarimu; kai nustatytas servitutas, reikalingas žemės sklypams, reikalingiems karinei infrastruktūrai, pritaikyti ir (ar) sukurti, – Krašto apsaugos ministerijos ar kitos krašto apsaugos sistemos institucijos, naudojančios valstybinės žemės sklypą, ir tarnaujančiojo daikto savininko ar valstybinės žemės patikėtinio susitarimu.
Šalims nesusitarus, ginčus dėl nuostolių dydžio ir atlyginimo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka sprendžia teismas. Kai servitutas nustatomas administraciniu aktu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui atlyginama sunaikintų želdinių, pasėlių, iškirsto miško rinkos vertė ir nuostoliai, atsiradę dėl galimybės naudoti žemės sklypą ar jo dalį pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą praradimo. Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui dydis apskaičiuojamas Vyriausybės nustatyta tvarka, jeigu kituose įstatymuose nenustatyta kitaip. 8. Administraciniu aktu nustatytas servitutas Civilinio kodekso nustatytais pagrindais baigiasi, kai institucija, priėmusi sprendimą nustatyti servitutą, priima sprendimą tokį servitutą panaikinti. 9.
9Kai servitutai negali būti nustatyti administraciniu aktu ir (ar) kai valstybinės žemės patikėtiniui
nesuteikta kompetencija nustatyti servitutą, teisę sudaryti sandorius dėl valstybinės žemės servitutų nustatymo visais atvejais turi Nacionalinė žemės tarnyba., teisę sudaryti sandorius dėl valstybinės žemės servitutų nustatymo turi:
1) savivaldybių tarybos – patikėjimo teise valdomiems valstybinės žemės sklypams, savivaldybės teritorijoje esančių miestų ir miestelių teritorijų ribose, perduotiems Vyriausybės nutarimu ir kai savivaldybės patikėjimo teise valdo valstybinės žemės sklypus ne miestų ar miestelių teritorijose. Servitutų nustatymo sutartį, vadovaujantis savivaldybės tarybos sprendimu, sudaro ir pasirašo meras arba jo įgaliotas savivaldybės administracijos direktorius;
2) Miškų įstatyme nustatyti subjektai – Vyriausybės nutarimais valstybinės miško žemės sklypams, perduotiems patikėjimo teise, jų valstybinėms funkcijoms atlikti;
3) Vyriausybės įgaliota institucija Nacionalinė žemės tarnyba – visais kitais atvejais, kai kitam valstybinės žemės patikėtiniui teisė sudaryti sandorius dėl valstybinės žemės servitutų nustatymo nesuteikta, gavus šio valstybinės žemės patikėtinio raštišką pritarimą dėl siūlomo nustatyti servituto. 10. Žemės sklypams, jeigu teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte nebuvo suprojektuoti sprendiniai dėl patekimo per šiuos žemės sklypus į kitą žemės sklypą ar statinį, tarnaujančiojo žemės sklypo savininkui sutinkant, servitutai gali būti nustatomi sandoriu. Teritorijų planavimo dokumentų arba žemės valdos projektų ir žemės sklypų planų rengimas finansuojamas valstybės ir (ar) savivaldybių biudžetų lėšomis Vyriausybės nustatyta tvarka. Fizinių ir (ar) juridinių asmenų pageidavimu teritorijų planavimo dokumentai arba žemės valdos projektai ir žemės sklypų planai rengiami jų lėšomis. 11.
nustatant servitutus sandoriu, kompensacijos mokamos tarnaujančiojo daikto savininkui dydis už naudojimąsi sandoriu nustatytu servitutu apskaičiuojamas Vyriausybės nustatyta tvarka, jeigu kituose įstatymuose nenustatyta kitaip. 12. Prie servitutų nustatymo sandorių turi būti pridedami žemės sklypų, kuriems nustatomi servitutai, planai, parengti vadovaujantis teisės aktų, nustatančių kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo taisykles, reikalavimais. 13. Jei atlikus žemės sklypo, kuriam nustatytas servitutas, kadastrinius matavimus kartu su šio žemės sklypo riba keičiasi ir servituto padėtis vietovėje, nekilnojamojo daikto kadastro duomenis nustatantis asmuo apie nustatytus servituto padėties pasikeitimus Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų nustatyta tvarka informuoja viešpataujančiojo daikto savininką.“
2023-05-22 6(22) 7(9) Projekto 6 straipsnio 7 dalimi keičiamo įstatymo 22 straipsnio 9 dalyje nėra aiškus joje vartojamos sąvokos „kaimiškose teritorijose“ turinys, nes ši sąvoka nėra apibrėžta ir vartojama nei keičiamo įstatymo, nei projekto nuostatose. Siūlytina tikslinti projekto nuostatas, jose vartojant keičiamame įstatyme vartojamas formuluotes. Pritarti
2023-05-22 8(30) 1(4) Siekiant aiškumo, projekto 8 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 30 straipsnio 4 dalyje siūlytina vietoj formuluotės „Vyriausybės įgaliotos institucijos administracijos padaliniui“ įrašyti formuluotę „Vyriausybės įgaliotai institucijai“, nes kitu atveju kyla klausimas, kokiam konkrečiai institucijos administracijos padaliniui turi būti pranešama apie sprendimą parduoti žemės sklypą ir pardavimo sąlygas. Pritarti 18.
2023-05-22 8(30) 2(3,5) Atkreiptinas dėmesys, kad galiojančio keičiamo įstatymo 30 straipsnis jau turi 5 dalis, todėl projekto 8 straipsnio 2 dalis tikslintina, nurodant, kad keičiamo įstatymo 30 straipsnis pildomas nauja 5 dalimi; taip pat projekto 8 straipsnis pildytinas 3 dalimi, kurioje būtų nustatytas keičiamo įstatymo 30 straipsnio buvusios 5 dalies pernumeravimas. Pritarti
2023-05-22 8(30) 2(5) Projekto 8 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 30 straipsnio 5 dalies nuostatos nėra aiškios šiais aspektais. Pirma, atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 30 straipsnis reglamentuoja pirmumo teisę pirkti parduodamą privačią žemę (pabraukta mūsų), o projekto 8 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 30 straipsnio 5 dalyje siūloma reglamentuoti tam tikrų valstybinės žemės sklypų pirmumo teisę juos parduodant ar išnuomojant. Atsižvelgiant į tai, šios projekto nuostatos turėtų būti išdėstytos tuose keičiamo įstatymo straipsniuose, kurie reglamentuoja valstybinės žemės sklypų pardavimą ir nuomą. Antra, projekto nuostatose nėra aiškus jose vartojamos formuluotės „pramonės įmonės apsaugos zonos“ turinys. Šias projekto nuostatas reikėtų suderinti su Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme apibrėžtomis sąvokomis ir vartojamomis formuluotėmis. Trečia, projekto nuostatose siūloma nustatyti, kad „Valstybinės žemės sklypai, esantys pramonės įmonės apsaugos zonose, besiribojantys su sklypais, kuriuose veikia pramonės įmonė, pirmumo teise rinkos sąlygomis parduodami ar išnuomojami pramonės įmonėms atsinaujinančiųjų energijos išteklių plėtrai. Šiuose sklypuose įrengtuose energijos iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių gamybos įrenginiuose pagaminta energija turi būti panaudojama pramonės įmonių reikmėms ir (ar) ūkio poreikiams“.
Iš šių projekto nuostatų nėra aišku: pirma, ar minėti valstybinės žemės sklypai pirmumo teise parduodami ar išnuomojami toms pramonės įmonės, kurių „apsaugos zonose“ šie valstybinės žemės sklypai yra, ar ir kitoms pramonės įmonėms; antra, ar energija turi būti panaudota, būtent tų pramonės įmonių, kurioms minėti žemės sklypai parduoti ar išnuomoti, reikmėms ir (ar) ūkio poreikiams; trečia, nėra aiškus formuluotės „pramonės įmonių reikmėms ir (ar) ūkio poreikiams“ turinys, nes iš jų nėra aišku, ar energija būtų panaudojama tik pramonės įmonės veiklai (savo poreikiams), ar ši energija galėtų būti, kaip, pavyzdžiui, „ūkio poreikis“ perleidžiama ir kitiems asmenims. Siekiant aiškumo, projekto nuostatos tikslintinos. Ketvirta, projektu siūloma nustatyti, kad jei per nustatytą terminą nesikreipiama dėl leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus arba neorganizuojamos atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo ir (ar) planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procedūros arba per leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus arba elektrinės prijungimo prie energetikos tinklų prijungimo sąlygų galiojimo laikotarpį, įskaitant galimus pratęsimus, energijos iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių gamybos įrenginiai nėra išvystomi, žemės sklypo pirkimo-pardavimo ar nuomos sutartis netenka galios. Projekto nuostatą siūlytina tikslinti, nurodant, kad minėta sutartis ne netenka galios, o yra nutraukiama, o žemės sklypas grąžinamas tokios būklės, kokios buvo perduotas, jei sutartyje nenumatyta kitaip.
Penkta, projekto nuostatų paskutinis sakinys, kad „Šiuo atveju žemės sklypas grąžinamas tokios būklės, kokios buvo perduotas, jei sutartyje nenumatyta kitaip“ nėra aiškus, nes iš jo neaišku, kokiam subjektui žemės sklypas turėtų būti „grąžinamas“ ir kaip tas
„grąžinimas“ vykdomas. Šešta, projekto nuostatos „rinkos sąlygomis
parduodami“ turinys nėra pakankamai aiškus, nes neaišku, kokia tvarka būtų nustatoma parduodamų valstybinės žemės sklypų kaina. Projektą reikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šį neaiškumą. Septinta, siekiant suderinti įstatyme vartojamas sąvokas, šiose projekto nuostatose vietoj sąvokos „sklypas“ įrašytina sąvoka „žemės sklypas“. Pritarti Pritarti. Siūloma projekto 8 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 30 straipsnio 5 dalies nuostatos atskirti į atskirą 30¹ straipsnį ir išdėstyti jį taip: „9 straipsnis. Įstatymo papildymas 30¹ straipsniu 30¹ straipsnis. Valstybinės žemės sklypų išnuomojimas ir perleidimas pramonės įmonėms atsinaujinančiųjų energijos išteklių plėtrai Valstybinės žemės sklypai, esantys Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nurodytų gamybinių objektų sanitarinės apsaugos zonose, besiribojantys su žemės sklypais, kuriuose yra šie objektai, pirmumo teise be aukciono parduodami ar išnuomojami pagal jų rinkos vertę, apskaičiuotą taikant Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualų turto vertinimą, pramonės įmonėms, kurioms priklauso minėti gamybiniai objektai, atsinaujinančiųjų energijos išteklių plėtrai.
Žemės sklypuose, kurie buvo išnuomoti ar parduoti vadovaujantis šiuo straipsniu, įrengtuose energijos iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių gamybos įrenginiuose pagaminta energija turi būti panaudojama valstybinės žemės sklypą šio straipsnio nustatyta tvarka išsinuomojusių ar įsigijusių pramonės įmonių reikmėms ir (ar) jų ūkio poreikiams. Prašymas išduoti leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai arba elektrinės prijungimo prie energetikos tinklų prijungimo sąlygas tinklų operatoriui, kai leidimas plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus nereikalingas, turi būti pateiktas ne vėliau nei per 6 mėnesius nuo žemės sklypo pirkimo-pardavimo ar nuomos sutarties pasirašymo dienos.
Kai energijos iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių gamybos įrenginiams taikomos planuojamos ūkinės veiklos atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo ir (ar) planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procedūros, ne vėliau nei per 30 kalendorinių dienų nuo žemės sklypo pirkimo-pardavimo ar nuomos sutarties pasirašymo dienos organizuojamos atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo ir (ar) planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procedūros, o prašymas išduoti leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus arba elektrinės prijungimo prie energetikos tinklų prijungimo sąlygas, kai leidimas plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus nereikalingas, turi būti pateiktas ne vėliau nei per 30 kalendorinių dienų nuo atsakingos institucijos galiojančio teigiamo sprendimo dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių, kai turi būti atliktos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procedūros, priėmimo dienos.
Jei per nustatytą terminą nesikreipiama dėl leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus arba neorganizuojamos atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo ir (ar) planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procedūros arba per leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus arba elektrinės prijungimo prie energetikos tinklų prijungimo sąlygų galiojimo laikotarpį, įskaitant galimus pratęsimus, energijos iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių gamybos įrenginiai nėra išvystomi, žemės sklypo pirkimo-pardavimo ar nuomos sutartis yra nutraukiama, o valstybinės žemės sklypas grąžinamas valstybinės žemės pardavėjui ar nuomotojui tokios būklės, kokios buvo perduotas, jei sutartyje nenumatyta kitaip. Valstybinės žemė nuomojama ar perleidžiama pramonės įmonėms atsinaujinančiųjų energijos išteklių plėtrai Vyriausybės nustatyta tvarka.“ 20.
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-05-2211 Kadangi projekto 11 straipsniu keičiamo įstatymo VI skyrius pildomas 35¹ ir 35² straipsniais, kurie nėra keičiamo įstatymo VI skyriaus pirmas ar paskutinis straipsniai, tai projekto 11 straipsnio 1 ir 2 dalyse dėstomus keičiamo įstatymo 35¹ ir 35² straipsnius reikėtų dėstyti atskiruose projekto straipsniuose (nurodant, kad šiais straipsniais pildomas Įstatymas, o ne VI skyrius), atitinkamai pagal teisės technikos taisykles tikslinant straipsnių pavadinimus ir pakeitimų esmės išdėstymą. Pritarus šiai pastabai ir patikslinus projektą, atitinkamai tikslintinas ir įstatymo pavadinimas. Pritarti
nuostatose yra vartojamos tokios formuluotės kaip: „Vyriausybės įgaliotos institucijos vadovas arba jo įgaliotas valstybės tarnautojas“ (projekto 6 straipsnio 5 dalimi keičiamo įstatymo 22 straipsnio 2³ dalis, projekto 14 straipsnio 5 dalimi keičiamo įstatymo 40 straipsnio 9 dalis),
„Vyriausybės įgaliotos institucijos vadovas arba jo įgaliotas asmuo“
(projekto 11 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 35¹ straipsnio
tarnautojas“ (projekto 21 straipsniu keičiamo įstatymo 49 straipsnio 4 dalis, projekto 22 straipsniu keičiamo įstatymo 50 straipsnio 4 dalis). Siekiant teisinio aiškumo, projekto nuostatose vartojamas formuluotes reikėtų suvienodinti. Pritarti 22.
2023-05-22 11(35¹) 11(35²) 1(2,4) 2(1,2)
aiškumo, projekto 11 straipsnio 1 dalyje keičiamo įstatymo 35¹ straipsnio 2 dalyje vartojamą sąvoką „Vyriausybės įgaliotos institucijos sprendimo“, 4 dalyje vartojamą sąvoką „Vyriausybės įgaliotos institucijos administraciniai sprendimai“ bei projekto 11 straipsnio 2 dalyje keičiamo įstatymo 35² straipsnio 1 dalies 3 punkte vartojamas sąvokas
„administraciniai sprendimai“ bei „sprendimas“ (pastaroji sąvoka vartojama ir
projekto 11 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 35² straipsnio 2 dalyje) reikėtų suvienodinti. Pritarti
2023-05-22 11(35²) 2(4) Projekto 11 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 35² straipsnio 4 dalies nuostatos, kad „Pranešimas dėl skundo nenagrinėjimo pateikiamas per 5 darbo dienas nuo jo užregistravimo Vyriausybės įgaliotoje institucijoje dienos“ nėra aiškios tuo aspektu, kad neaišku, kokio dokumento (skundo ar kokio kito) užregistravimas turimas omenyje. Projekto nuostatos tikslintinos. Pritarti
2023-05-22 12(37) 2(12) Projekto 12 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 37 straipsnio 12 dalyje nėra pakankamai aiškus formuluotės „Su žemės valdos projektais susiję veiksmai“ turinys, t. y. neaišku, kokie veiksmai (pavyzdžiui, tik su žemės valdos projektų rengimu susiję veiksmai ar (ir) su žemės valdos projektų įgyvendinimu susiję veiksmai) turimi omenyje. Svarstytina, ar, siekiant aiškumo, projekto nuostatų nereikėtų tikslinti. Pritarti
2023-05-22 14(40) 4(7)4 Atsižvelgiant į projekto 12 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 37 straipsnio 10 dalies nuostatas, projekto 14 straipsnio 4 dalimi keičiamo įstatymo 40 straipsnio 7 dalies 4 punkte žodžiai „patvirtintose aplinkos ministro“ brauktini kaip pertekliniai. Pritarti 26.
2023-05-22 15(41) 2(6) Iš projekto 15 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 41 straipsnio 6 dalies nuostatų konstrukcijos nėra pakankamai aišku, kokios teisinės pasekmės kyla (pavyzdžiui, ar kyla šių projekto nuostatų trečiajame sakinyje nurodytos pasekmės - kvalifikacijos pažymėjimo galiojimo sustabdymas) žemėtvarkos planavimo dokumentus rengiančiam ir įgyvendinančiam asmeniui, kuris padarė mažareikšmį teisės aktų reikalavimų pažeidimą ir per nurodyme nustatytą terminą nepašalinio nustatyto pažeidimo bei nepateikė pažeidimo pašalinimą įrodančius dokumentų. Svarstytina, ar, siekiant pašalinti šį neaiškumą, projekto nuostatų nereikėtų patikslinti. Be to, projekto nuostatos tikslintinos, nurodant, nuo kokio momento skaičiuojamas 5 darbo dienų terminas mažareikšmio teisės aktų pažeidimo pašalinimui. Pritarti
2023-05-22 16(43)
straipsniu keičiamo įstatymo 43 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad
„Valstybinę žemėtvarkos planavimo dokumentų ir jų rengimo procesų priežiūrą
atlieka Vyriausybės įgaliota institucija“. Šios projekto nuostatos suponuoja tai, kad tiek žemės valdos projektų ir jų rengimo procesų valstybinę priežiūrą, tiek ir specialiojo teritorijų planavimo žemėtvarkos dokumentų ir jų rengimo valstybinę priežiūrą atliks viena ir ta pati Vyriausybės įgaliota institucija. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal su teikiamu projektu susijusio Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo Nr. XII-459 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2767 (toliau – projektas Nr. XIVP-2767) nuostatas šiame įstatyme nustatyta Vyriausybės įgaliota institucija atlieka specialiojo teritorijų planavimo žemėtvarkos dokumentų ir jų rengimo valstybinę priežiūrą, tuo tarpu nei iš projekto nuostatų, nei iš aiškinamojo rašto nėra pakankamai aišku, ar ta pati projekte Nr.
XIVP-2767 nustatyta Vyriausybės įgaliota institucija atliktų ir žemės valdos projektų ir jų rengimo procesų valstybinę priežiūrą. Pažymėtina, kad pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą Nacionalinė žemės tarnyba atlieka valstybinę priežiūrą žemės valdos projektų rengimo srityje, o Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija atlieka valstybinę priežiūrą specialiojo teritorijų planavimo žemėtvarkos dokumentų rengimo srityje. Jeigu projektu nesiekiama pakeisti galiojančio reguliavimo, kad valstybinę priežiūrą minėtose srityse atlieka du subjektai (tokią prielaidą suponauja ir su teikiamu projektu susijusio Administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2781 nuostatos), tai projekto
„Vyriausybės įgaliotos institucijos“ (daugiskaitos forma). Atsižvelgiant į
tai, projekto nuostatos tikslintinos. Pritarti
2023-05-22 16(43)
įstatymo 43 straipsnio 4 dalyje prieš žodžius „Žemės valdos projektų“ ir
„specialiojo teritorijų planavimo“ įrašytini žodžiai „valstybinę“ (du kartus)
bei brauktini žodžiai „Lietuvos Respublikos“. Pritarti
2023-05-22 17(45)
dėmesys, kad keičiamo įstatymo 45 straipsnis vadinasi „Žemės paėmimo visuomenės poreikiams atvejai“, tuo tarpu projekto 17 straipsniu keičiamo įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje siūloma reglamentuoti ir „kito privataus nekilnojamojo turto“ paėmimą visuomenės poreikiams. Atsižvelgiant į tai, koreguotinas ir keičiamo įstatymo 45 straipsnio pavadinimas.
Pritarti Siūloma pakeisti keičiamo įstatymo 45 straipsnio pavadinimą ir 1 dalį ir išdėstyti taip: „45 straipsnis. Žemės ir kito privataus nekilnojamojo turto paėmimo visuomenės poreikiams atvejai 1.
Žemė ir joje esantis kitas privatus nekilnojamasis turtas visuomenės poreikiams iš privačios žemės savininkų gali būti paimama, panaikinamos daiktinės teisės į žemę ir joje esantį kitą nekilnojamąjį turtą ir gavus subjektų nustačiusių suvaržymus sutikimus, paimam turtui Nekilnojamojo turto registre įregistruoti suvaržymai, ir privačios žemės nuomos ir panaudos sutartys prieš terminą nutraukiamos arba tam tikslui valstybinės žemės nuomos ir panaudos sutartys prieš terminą nutraukiamos tik išimtiniais atvejais Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimu pagal valstybės institucijos, asmens, nurodyto šio straipsnio 5 dalyje, ar savivaldybės tarybos prašymą, kai ši žemė pagal specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ar vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentus, įskaitant valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentus, parengtus Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka, tenkinant viešąjį interesą reikalinga:
1) Vyriausybės nutarimu valstybei svarbiais pripažintiems projektams ir kitiems valstybei svarbiems projektams įgyvendinti;
2) krašto ir valstybės sienos apsaugai;
3) tarptautiniams oro uostams, valstybiniams aerodromams, valstybiniams jūrų uostams ir jų įrenginiams;
4) viešosios geležinkelių infrastruktūros objektams, keliams, elektroninių ryšių infrastruktūros objektams, energetikos objektams ir jų technologiniams priklausiniams statyti, taip pat jiems eksploatuoti reikalingiems visuomenės reikmėms skirtiems inžineriniams statiniams;
5) socialinei infrastruktūrai plėsti – švietimo ir mokslo, kultūros, sveikatos apsaugos ir priežiūros, aplinkos apsaugos, socialinės apsaugos, viešosios tvarkos užtikrinimo, kūno kultūros ir sporto plėtojimo objektams statyti (įrengti) ir eksploatuoti, viešiesiems atskiriesiems želdynams kurti ir tvarkyti miestuose, miesteliuose ir kurortuose, siekiant įvykdyti viešųjų atskirųjų želdynų normas, priemonėms upių vientisumui užtikrinti;
6) išžvalgytų naudingųjų iškasenų ištekliams eksploatuoti;
7) komunalinių atliekų tvarkymo objektams (sąvartynams) statyti (įrengti) ir eksploatuoti;
8) kapinėms ir jų priežiūrai užtikrinti reikalingų objektų statybai ir eksploatacijai;
9) gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų (vertybių) apsaugos reikmėms;
eksploatavimui nutraukti ir radioaktyviųjų atliekų atliekynams prižiūrėti po uždarymo.“.
Žemė ir joje esantis kitas privatus nekilnojamasis turtas visuomenės poreikiams iš privačios žemės savininkų gali būti paimama, panaikinamos daiktinės teisės į žemę ir joje esantį kitą nekilnojamąjį turtą ir gavus subjektų nustačiusių suvaržymus sutikimus, paimam turtui Nekilnojamojo turto registre įregistruoti suvaržymai, ir privačios žemės nuomos ir panaudos sutartys prieš terminą nutraukiamos arba tam tikslui valstybinės žemės nuomos ir panaudos sutartys prieš terminą nutraukiamos tik išimtiniais atvejais Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimu pagal valstybės institucijos, asmens, nurodyto šio straipsnio 5 dalyje, ar savivaldybės tarybos prašymą, kai ši žemė pagal specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ar vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentus, įskaitant valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentus, parengtus Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka, tenkinant viešąjį interesą reikalinga:
1) Vyriausybės nutarimu valstybei svarbiais pripažintiems projektams ir kitiems valstybei svarbiems projektams įgyvendinti;
2) krašto ir valstybės sienos apsaugai;
3) tarptautiniams oro uostams, valstybiniams aerodromams, valstybiniams jūrų uostams ir jų įrenginiams;
4) viešosios geležinkelių infrastruktūros objektams, keliams, elektroninių ryšių infrastruktūros objektams, energetikos objektams ir jų technologiniams priklausiniams statyti, taip pat jiems eksploatuoti reikalingiems visuomenės reikmėms skirtiems inžineriniams statiniams;
5) socialinei infrastruktūrai plėsti – švietimo ir mokslo, kultūros, sveikatos apsaugos ir priežiūros, aplinkos apsaugos, socialinės apsaugos, viešosios tvarkos užtikrinimo, kūno kultūros ir sporto plėtojimo objektams statyti (įrengti) ir eksploatuoti, viešiesiems atskiriesiems želdynams kurti ir tvarkyti miestuose, miesteliuose ir kurortuose, siekiant įvykdyti viešųjų atskirųjų želdynų normas, priemonėms upių vientisumui užtikrinti;
6) išžvalgytų naudingųjų iškasenų ištekliams eksploatuoti;
7) komunalinių atliekų tvarkymo objektams (sąvartynams) statyti (įrengti) ir eksploatuoti;
8) kapinėms ir jų priežiūrai užtikrinti reikalingų objektų statybai ir eksploatacijai;
9) gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų (vertybių) apsaugos reikmėms;
eksploatavimui nutraukti ir radioaktyviųjų atliekų atliekynams prižiūrėti po uždarymo.“. 30.
2023-05-22 17(45) 3(4) Svarstytina, ar, siekiant teisinio aiškumo, projekto 17 straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo 45 straipsnio 4 dalyje vietoj žodžio „sutikimą“ nereikėtų įrašyti žodį
„sutikimus“, nes kitu atveju projekto nuostatos gali būti suprantamos taip,
jog reikia gauti kažkokį bendrą numatomų paimti žemės sklypų savininkų sutikimą (kas galimai suponuotų žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrų vilkinimą), o ne atskirų žemės savininkų sutikimus. Be to, svarstytina, ar šių nuostatų nereikėtų papildyti nustatant, kad patikslinti žemės sklypų kadastro duomenys ne tik įrašomi Nekilnojamojo turto kadastre, bet ir įregistruojami Nekilnojamojo turto registre. Pritarti iš dalies Pritarti pirmai pastabai. Nepritarti antrajai pastabai, pakeisti žemės sklypo kadastro duomenys nėra registruojami Nekilnojamojo turto registre, o atlikus kadastrinius matavimus, duomenys apie patikslintas žemės sklypų ribas įrašomi į Nekilnojamojo turto kadastrą. 31. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-05-22 17(45) 18(46) 3(4) 4(3¹) Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 17 straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo 45 straipsnio
3¹ dalies nuostatos savo turiniu yra visiškai identiškos, todėl vienų iš jų reikėtų atsisakyti kaip perteklinių. Pritarti Atsisakyti Žemės įstatymo 46 straipsnio pildymo 3¹ dalimi. 32. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-05-22 17(45) 3(6) Svarstytina, ar projekto 17 straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo 45 straipsnio 6 dalyje vartojama nuoroda „šio įstatymo 9 straipsnio 25 dalyje“ neturėtų būti tikslinama, nes, būtent, su projektu susijusio Žemės įstatymo Nr. I-446 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1311 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2766 1 straipsnio 4 dalyje keičiamo Žemės įstatymo 9 straipsnio 24 dalyje yra nustatomi žemės sklypų neformavimo atvejai. Pritarti 33.
2023-05-22 18(46) 18(46) 5(5) (7,8) Projekto 18 straipsnio 5 dalimi keičiamo įstatymo 46 straipsnio 5 dalyje siūloma atsisakyti nuostatų, kad kai registruotosios pašto siuntos nepavyksta įteikti žemės sklypo, kurį numatoma paimti visuomenės poreikiams, savininkui ir (ar) kitam naudotojui, apie sprendimą pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą viešai paskelbiama viename iš nacionalinių ir viename iš žemės sklypo buvimo vietos laikraščių (jei toks leidžiamas). Vietoj skelbimo laikraščiuose siūloma nustatyti, kad tokia informacija skelbiama Vyriausybės įgaliotos institucijos interneto svetainėje. Svarstytina, ar tokių nuostatų atsisakymas užtikrintų žemės savininkų ir kitų naudotojų teises dėl informacijos sužinojimo, nes, galbūt, ne visi žemės savininkai ar kiti naudotojai (ypač kaimo gyvenamosiose vietovėse) naudojasi internetu, o ir besinaudojantys internetu nebūtinai skaito Vyriausybės įgaliotos institucijos internetinėje svetainėje skelbiamą informaciją. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad su teikiamu projektu susijusio Lietuvos Respublikos žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo Nr. XI-1307 2, 4, 5, 7, 9, 12 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIVP-2770 analogiškos nuostatos dėl viešo paskelbimo spaudoje būdo, nustatytos Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo 16 straipsnio 5 dalyje, nėra keičiamos. Analogiško turinio pastaba dėl nuostatų dėl viešo paskelbimo spaudoje būdo atsisakymo taikoma ir projekto 18 straipsniu keičiamo įstatymo 46 straipsnio 7, 8 dalims.
Nepritarti Projekto 18 straipsnio 5 dalimi keičiamo įstatymo 46 straipsnio 5 dalyje siūloma atsisakyti nuostatų, kad kai registruotosios pašto siuntos nepavyksta įteikti žemės sklypo, kurį numatoma paimti visuomenės poreikiams, savininkui ir (ar) kitam naudotojui, apie sprendimą pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą viešai paskelbiama viename iš nacionalinių ir viename iš žemės sklypo buvimo vietos laikraščių (jei toks leidžiamas). Vietoj skelbimo laikraščiuose siūloma nustatyti, kad tokia informacija skelbiama Vyriausybės įgaliotos institucijos Nacionalinės žemės tarnybos interneto svetainėje. Nuostatos įvertintinos dėl atitikties teisėkūros efektyvumo principui, kuris reikalauja, kad teisės akte turi būti įtvirtinamos veiksmingiausiai ir ekonomiškiausiai teisinio reguliavimo tikslą leisiančios pasiekti priemonės. Manytina, kad informavimas paskelbiant Vyriausybės įgaliotos institucijos Nacionalinės žemės tarnybos interneto svetainėje yra veiksmingesnis būdas informuoti nei skelbimai laikraščiuose, nes Vyriausybės įgaliotos institucijos Nacionalinės žemės tarnybos puslapis būtų visuomet tas pats, todėl asmenims, manantiems, kad galėtų būti paskelbta tokia jiems aktuali informacija, užtektų pasitikrinti tik vienoje interneto svetainėje, kurioje informacija būtų talpinama ilgą laiką (nuolat būtų pasiekiama), kai nacionalinių bei vietos laikraščių yra ne vienas, jie leidžiami dažnai, tad tektų peržiūrėti ne vieną laikraščio numerį, taigi tikimybė, kad informacija pasieks asmenį, kuriam ji yra aktuali, yra mažesnė. Skelbimas Vyriausybės įgaliotos institucijos Nacionalinės žemės tarnybos puslapyje būtų ekonomiškas – išlaidų nesusidarytų ar jos būtų menkos, palyginus su išlaidomomis skelbimams laikraščiuose.
Civiliniame procese nuo 2011 metų taikomas procesinių dokumentų įteikimas paskelbiant pranešimą specialiame interneto tinklalapyje (žr. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso, toliau – CPK, 130 straipsnio 2 dalį). Aptariamu ir panašiais atvejais, manome, kad tikslinga atsisakyti Žemės įstatymo nuostatų dėl informacijos skelbimo laikraščiuose ir apsiriboti paskelbimo Vyriausybės įgaliotos institucijos Nacionalinės žemės tarnybos interneto svetainėje, atitinkamai tikslintinos ir su teikiamu projektu susijusio Lietuvos Respublikos žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo Nr. XI-1307 2, 4, 5, 7, 9, 12 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIVP-2770 analogiškos nuostatos dėl viešo paskelbimo spaudoje būdo, nustatytos Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo 16 straipsnio 5 dalyje. 34. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-05-22 18(46) 8(8) Siekiant aiškumo, projekto 18 straipsnio 8 dalimi keičiamo įstatymo 46 straipsnio 8 dalies antrasis sakinys tikslintinas tuo aspektu, kad ir po pertvarkymo suformuotų žemės sklypų kadastro duomenys turėtų būti įrašomi Nekilnojamo turto kadastre. Pritarti 35.
2023-05-22 18(46) 10(10) Siekiant teisinio aiškumo ir nuoseklumo, projekto 18 straipsnio 10 dalimi keičiamo įstatymo 46 straipsnio 10 dalyje reikėtų neapsiriboti vien tik nuoroda į Žemė paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo 8 straipsnio 3 dalies nuostatas, o minėto įstatymo nuostatas siūlytina perkelti į keičiamą įstatymą (kaip tai daroma, pavyzdžiui, projekto 17 straipsnio 3 dalyje, kurioje analogiškos minėto įstatymo nuostatos yra perkeltos į keičiamą įstatymą. Pritarti
2023-05-22 18(46) 11(11) Projekto 18 straipsnio 11 dalimi keičiamo įstatymo 46 straipsnio 11 dalies nuostatos iki dvitaškio nėra aiškios kalbiniu aspektu, nes, jei asmens E. pristatymo sistemos elektroninė dėžutė yra neaktyvi, tai kokiu tikslu vis tiek pranešimas ar informacija siunčiami per E. pristatymo sistemą. Be to, siekiant suderinti keičiamo įstatymo formuluotes, šiose projekto nuostatose žodžių „arba neveikia“ reikėtų atsisakyti kaip perteklinių. Pritarti dėl pastabos antros dalies. Nepritarti dėl pirmos pastabos dalies Su e-pristatymo sistema galima siųsti pranešimus visiems asmenims, net jeigu jie nėra susikūrę elektroninio pristatymo dėžutės arba siuntėjui nėra žinomas elektroninio pristatymo dėžutės adresas. Tokiu atveju siunta bus atspausdinta, įdėta į voką ir pristatyta įprastu fizinio pristatymo būdu pagal nurodytą adresą. Siuntos pristatymas E. pristatymo sistemoje turi teisinę ir įrodomąją galią, atitinkančią registruotojo laiško įteikimą. 37. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-05-22 18(46) 11(11)
aiškumo ir keičiamo įstatymo nuostatų suderinamumo, projekto 18 straipsnio 11 dalimi keičiamo įstatymo 46 straipsnio 11 dalies 1 punkte reikėtų konkrečiai nurodyti kokia „institucija“ (Vyriausybės įgaliota ar kokia kita) turima omenyje. Pritarti 38.
2023-05-22 19(47) 1(1) Iš projekto 19 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 47 straipsnio 1 dalyje siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, kokiais argumentais remiantis ,,pridėtinės vertės mokesčio taikymas“ priskiriamas prie nuostolių bei išskiriamas iš kitų nuostolių, susijusių su ūkinės komercinės veiklos paimame žemės sklype, atlyginimu, ir kaip tokie „nuostoliai“ būtų apskaičiuojami. Atkreiptinas dėmesys, kad kartu su projektu teikiamame Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo Nr. XI-1307 2, 4, 5, 7, 9, 12 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymo projekte reg. Nr. XIVP-2770, tokia nuostolių rūšis išskiriama nėra. Siūlytina projektų nuostatas vienodinti tarpusavyje. Kita vertus, svarstytina, ar projekto 19 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 47 straipsnio 1 dalyje minimi nuostoliai dėl
„pridėtinės vertės mokesčio taikymo“ nepatektų į ūkinės komercinės veiklos
nutraukimo išlaidas. Pritarti Nuostatoje atsisakyta prie nuostolių išskirti pridėtinės vertės mokestį. 39. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-05-22 19(47) 4(12) Siekiant suderinti įstatymo nuostatas tarpusavyje, projekto 19 straipsnio 4 dalimi keičiamo įstatymo 47 straipsnio 12 dalyje reikėtų nurodyti, kad Nekilnojamojo turto registrui teikiami įregistruoti ne tik statiniai, bet ir (ar) įrenginiai, esantys visuomenės poreikiams paimtame žemės sklype. Pritarti
2023-05-22 19(47) 4(12) Iš projekto 19 straipsnio 4 dalimi keičiamo įstatymo 47 straipsnio 12 dalyje siūlomo nustatyti teisinio reguliavimo nėra aišku, kuris subjektas būtų įgaliotas priimti sprendimą paskirti šioje dalyje nurodomo valstybei nuosavybės teise priklausančio statinio patikėtinį. Kyla pagrįstų abejonių, ar vien tik suinteresuotos institucijos prašymas Nekilnojamo turto registro tvarkytojui būtų pakankamas pagrindas nustatyti statinio patikėtinį.
Projektą reikėtų papildyti, nurodant subjektą kuris turėtų teisę paskirti projekte minėtų statinių patikėtinį. Pritarti
2023-05-22 19(47) 4(16) Iš projekto 19 straipsnio 4 dalimi keičiamo įstatymo 47 straipsnio 16 dalyje siūlomo nustatyti teisinio reguliavimo nėra aišku, kokiu būdu (nuomos, panaudos ar kt.) būtų suteikiama asmenims laikinai naudotis statiniais ir (ar) įrenginiais, paimtais iš tokių asmenų visuomenės poreikiams. Atsižvelgiant į tad, kad disponuojant, valdant ir naudojant valstybės turtą turi būti vadovaujamasi viešosios teisės principu, kuris reiškia, kad sandoriai dėl valstybei nuosavybės teise priklausančio turto gali būti sudaromi tik įstatymų nustatytais atvejais ir būdais, projekto nuostatą reikėtų patikslinti, nurodant, kokie konkrečiai sandoriai su aukščiau minėtais asmenimis gali būti sudaromi. Pritarti
2023-05-22 21(49)
straipsniu keičiamo įstatymo 49 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad
„susirinkimo sprendimai yra teisėti jeigu jame dalyvauja žemės konsolidacijos
projektą organizuojančios Vyriausybės įgaliotos institucijos įgaliotas valstybės tarnautojas“. Šios projekto nuostatos nėra aiškios tuo aspektu, kad pagal projekto 21 straipsniu keičiamo įstatymo 49 straipsnio 1 dalį žemės konsolidacijos projektų rengimą organizuoti gali ne tik Vyriausybės įgaliota institucija, bet ir kitas juridinis asmuo. Kadangi iš projektų nuostatų nėra aišku, koks „kitas juridinis asmuo“ galėtų būti žemės konsolidacijos projektą organizuojančia Vyriausybės įgaliota institucija, tai nėra aišku, ar tame juridiniame asmenyje dirbtų valstybės tarnautojai.
Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsnio 6 dalies 1 punktą šis įstatymas netaikomas valstybės įmonių darbuotojams. Taigi, jei žemės konsolidacijos projektą organizuojančia Vyriausybės įgaliota institucija būtų paskirta, pavyzdžiui, valstybės įmonė Žemės ūkio duomenų centras, tai šios įmonės darbuotojai, dalyvaujantys susirinkime, neužtikrintų susirinkimo sprendimo teisėtumo. Svarstytina, ar, atsižvelgiant į tai, projekto nuostatų nereikėtų tikslinti. Pritarti
turinio pastaba taikytina ir projekto 21 straipsniu keičiamo įstatymo 49 straipsnio 5 daliai, projekto 22 straipsniu keičiamo įstatymo 50 straipsnio 4 daliai, 24 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 52 straipsnio 2 daliai. Pritarti
2023-05-22 21(49) 22(50) 23(51) 24(52) Iš projekto 21, 22, 23, 24 straipsniais keičiamo įstatymo 49, 50, 51 ir 52 straipsnių nuostatų nėra aišku, kada žemės konsolidavimo proceso tam tikrose procedūrose dalyvauja savivaldybės tarybos įgalioti savivaldybės administracijos valstybės tarnautojai, o kada - savivaldybės tarybos įgalioti asmenys, nes šiose projekto nuostatose vartojamos abi šios formuluotės. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal projekto 21 straipsniu keičiamo įstatymo 49 straipsnio 5 dalį formuluotė „savivaldybės tarybos įgalioti asmenys“ yra platesnio turinio nei formuluotė „savivaldybės tarybos įgalioti savivaldybės administracijos valstybės tarnautojai“ ir apima savivaldybės tarybos narius, merą, savivaldybės administracijos direktorių ir kitus savivaldybės administracijos valstybės tarnautojus.
Atsižvelgiant į tai, minėtos projekto nuostatos nėra aiškios (pavyzdžiui, projekto 23 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 51 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad susirinkimuose dėl žemės konsolidacijos projekto rengimo dalyvauja savivaldybės tarybos įgaliotas asmuo, tačiau tokio susirinkimo sprendimai yra teisėti, jei susirinkime dalyvauja ir susirinkimo sprendimams pritaria savivaldybės tarybos įgalioti savivaldybės administracijos valstybės tarnautojai). Siūlytina tikslinti minėtas projekto nuostatas. Pritarti
2023-05-22 23(51) 4(7) Projekto 23 straipsnio 4 dalimi keičiamo įstatymo 51 straipsnio 7 dalyje siūloma nustatyti, kad sprendimą pakeisti žemės konsolidacijos projekto teritorijos ribas priima žemės konsolidacijos projektą organizuojančios Vyriausybės įgaliotos institucijos vadovas, o pagal kitas žemės konsolidacijos procesą reglamentuojančias projekto nuostatas sprendimus dėl žemės konsolidacijos projekto teritorijų ribų patvirtinimo ar jų pakeitimo priima žemės konsolidacijos projektą organizuojanti Vyriausybės įgaliota institucija (pavyzdžiui, projekto 21 straipsniu keičiamo įstatymo 49 straipsnio 6, 10, 13 dalys ir kitos projekto nuostatos). Siekiant teisinio aiškumo, projekto nuostatas reikėtų suderinti tarpusavyje. Pritarti
2023-05-22 24(52) 5(14) Projekto 24 straipsnio 5 dalimi keičiamo įstatymo 52 straipsnio 14 dalyje nėra aiškus šių projekto nuostatų kontekste vartojamos sąvokos „įmonė“ turinys. Projekto nuostatos tikslintinos. Pritarti 47.
2023-05-22 25(66)
aiškumo, projekto 25 straipsniu keičiamo įstatymo 66 straipsnio 2 dalyje reikėtų įvardyti kokių funkcijų perdavimas Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai turimas omenyje. Be to, tikslintinas šios institucijos pavadinimas, vietoj „Valstybinei teritorijų planavimo ir statybų inspekcijai“ įrašytina „Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos“. Pritarti
5 Projekto 26 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, kad procedūros, pradėtos, bet nepabaigtos iki šio įstatymo įsigaliojimo, turi būti tęsiamos ir baigiamos pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusia tvarka ir sąlygomis. Iš projekto nuostatų turinio nėra pakankamai aišku, ar turimos omenyje projektu keičiamame įstatyme įtvirtintos procedūros, pradėtos iki įstatymo įsigaliojimo. Svarstytina, ar vertinamosios projekto nuostatos nereikėtų patikslinti taip, kad būtų aišku, kokios procedūros, pagal kokį įstatymą pradėtos bei pagal kokį įstatymą tęsiamos ir baigiamos turimos omenyje. Taip pat siūlytina nustatyti, kokie atlikti procedūrų veiksmai būtų suprantami kaip procedūrų pradžia. Be to, šiose projekto nuostatose po žodžių „įsigaliojimo“ (vartojamo du kartus) reikėtų įrašyti žodžius „dienos“. Pritarti
7 Iš projekto 26 straipsnio 7 dalies nuostatų turinio nėra aišku, kokie bei kurio įstatymo pagrindu išduoti sutikimai, suderinimai ir leidimai turimi omenyje. Projekto nuostatą reikėtų patikslinti, įvardinant konkretų įstatymą (įstatymus). Be to, nėra aišku ir kokie sandoriai, nurodyti vertinamosios projekto nuostatos antrajame sakinyje, turimi omenyje. Taikant įstatymą, projekto 26 straipsnio 7 dalies antrojo sakinio nuostatos gali būti skirtingai aiškinamos.
Siekiant to išvengti, svarstytina, ar projekte nereikėtų įvardinti sandorių rūšį ar įstatymą, kuriame reglamentuojamas sutikimų, leidimų, suderinimų tokiems sandoriams sudaryti išdavimas. Pritarti
9 Projekto 26 straipsnio 9 dalyje, siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo, vietoj žodžių „miestuose ir miesteliuose“ reikėtų įrašyti žodžius
„miestų ir miestelių teritorijų ribose“. Pritarti
vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijomis, patvirtintomis teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 (2021 m. lapkričio 18 d. įsakymo Nr. 1R-388 redakcija). 51.1. Reikėtų atsisakyti projekto 1, 7 ir 21 straipsnių vienos struktūrinės dalies numeravimo. 51.2. Kadangi projekto 1 straipsniu dėstoma keičiamo įstatymo 2 straipsnio nauja redakcija, tai šiame projekto straipsnyje turėtų būti įrašytas ir keičiamo straipsnio pavadinimas. 51.3. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 16 dalyje reikėtų atsisakyti perbrauktų žodžių. 51.4. Tikslintina projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 10 straipsnio 3 dalies punktų numeracija (nėra 1 punkto). 51.5. Projekto 6 straipsnio 5 dalimi keičiamo įstatymo 22 straipsnio naujose dalyse vietoj skaičiaus „21“ įrašytinas skaičius „2¹“. 51.6. Projekto 14 straipsnio 4 ir 5 dalių pakeitimų esmės išdėstyme brauktini skaičius ir žodžiai „1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos žemės įstatymo“. 51.7. Projekto 14 straipsnio 6, 7 ir 8 dalis reikėtų apjungti vienoje struktūrinėje dalyje išdėstant visas keičiamo įstatymo 40 straipsnį pildančias 11, 12 ir 13 dalis, o projekto 14 straipsnio 6 dalį išdėstyti taip: „Papildyti 40 straipsnį 11, 12 ir 13 dalimis:“.
Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 18 straipsnio 10, 11, 12 dalims. Projekto 19 straipsnio 4 dalies pakeitimų esmės išdėstyme po žodžio „straipsnį“ įrašytinas žodis „naujomis“. Pritarti
2023-05-22 Atsižvelgiant į tai, kad teikiamu įstatymo projektu siūloma reguliuoti disponavimą valstybės turtu (valstybine žeme) bei į Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 5 dalies nuostatas, turėtų būti atliktas teikiamo įstatymo projekto antikorupcinis vertinimas. Pritarti
vertinimo išvada pateikta
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos žemėtvarkos ir hidrotechnikos inžinierių sąjunga 2023-04-21 Žemės įstatyme aiškiai ir konkrečiai nustatyti Nacionalinės žemės tarnybos ir kitų institucijų funkcijas žemės tvarkyme ir administravime. Žemės įstatymo projektu siūloma pakeisti Lietuvos Respublikos žemės įstatymo atitinkamas nuostatas, kuriose vietoje Nacionalinės žemės tarnybos siūloma įrašyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotą instituciją, nenurodant konkrečios institucijos kuri įgyvendins Lietuvos Respublikos Seimo politinius sprendimus, priimtus įstatymais. Nacionalinė žemės tarnyba Žemės įstatymo nuostatose nėra įvardyta. Taigi neaišku kokias funkcijas ir darbus Lietuvos Respublikos Vyriausybė priskirs vienai ar kitai valstybės įstaigai ar Valstybės įmonei, kadangi po kiekvienų Seimo rinkimų pasikeitus Vyriausybei, ji galės labai greitai perskirstyti funkcijas tarp atskirų valstybės institucijų.
Toks Seimo sprendimas nesuteiks valstybės valdyme stabilumo, valstybės institucijos nebus užtikrintos dėl tolimesnių darbų planavimo, kvalifikuotų specialistų komandos kūrimo, pasitikėjimo valstybės institucija. Piliečiai ar kiti verslo atstovai pasimes ieškodami Vyriausybės nutarimuose, kuri institucija tvarkys žemės tvarkymo ir administravimo klausimus ir kuri institucija bus tiesiogiai atsakinga už šių klausimų sprendimą. Pritarti
inžinierių sąjunga 2023-04-21 Rengiamą Žemės įstatymo projekto 32 str. papildyti nauju punktu nurodant, kad Nacionalinė žemės tarnyba ,,koordinuoja žemėtvarkos planavimo dokumentus rengiančių, nekilnojamojo turto objektų kadastrinius matavimus atliekančių, geodezijos ir kartografijos darbus atliekančių specialistų mokymą“. Nacionalinė žemės tarnyba turėdama jau susidariusią ilgametę gerąją praktiką ir didžiulę patirtį, sumažėjusią administracinę naštą, eilę metų kontroliuoja ir koordinuoja žemėtvarkos planavimo dokumentus rengiančių, nekilnojamojo turto objektų kadastrinius matavimus, geodezijos ir kartografijos darbus atliekančių specialistų kvalifikacijos kėlimą, tvirtina mokymų programas, informuoja apie būtinybes kelti kvalifikaciją, informuoja apie vykstančius mokymus, tuo sumažindama administracinę naštą. Pritarti 3.
inžinierių sąjunga 2023-05-30 14(40)8 Esame įsitikinę ir žinome, kad pertvarkant detaliajame plane, kurie buvo rengiami iki 2014 m. sausio 1 d. galiojusį teritorijų planavimo teisinį reguliavimą nustatytus žemės sklypus, juose suplanuota erdvinė struktūra praktiškai nesikeičia, nes minimuose detaliuosiuose planuose, parengtuose iki 2014 m sausio 1 d. praktiškai buvo nustatomos žemės sklypų ribos esamam ar esamiems pastatams eksploatuoti (pvz. prie buvusių gamyklų pastatų, kurie dabar turi atskirus savininkus ar prie sublokuotų namų perdalijant žemės sklypą kiekvienam statiniui reikia rengti detalųjį planą ir pan), ypatingai kaimiškose teritorijose. Atitinkamai sunkinama piliečiams administracinė našta ir ilgėja terminai suformuoti atskirus daiktus.
Todėl siūlome: Žemės įstatymo 40 straipsnio 13 dalies 1 punktą išdėstyti taip:
1) teritorijoms (išskyrus laisvųjų ekonominių zonų ar pramonės parkų teritorijas ypatingos valstybinės svarbos ar valstybinės svarbos projektų teritorijas), kurios patenka į detaliaisiais planais (arba vietovės lygmens bendraisiais planais, kuriuose nustatytas detaliųjų planų teritorijos naudojimo reglamentas) suplanuotas teritorijas (išskyrus kai pertvarkomi galiojančiame detaliajame plane, parengtame pagal iki 2014 m. sausio 1 d. galiojusį teritorijų planavimo teisinį reguliavimą arba kai koreguojamame žemės sklype nekeičiamas nustatytas leistinas užstatymo tankis arba nekeičiamas faktinis užstatymo tankis) arba į teritorijas, kurioms šie planai pradėti rengti ir (ar) pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą numatomi rengti, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytus atvejus;
Nepritarti Praktika parodė, kad iki 2021-07-01 galiojusi TPĮ nuostata dėl detaliųjų planų koregavimo žemės valdos projektais netinkama: pertvarkius detaliajame plane nustatytus žemės sklypus, pasikeičia suplanuota erdvinė struktūra, jos atskiri elementai (kitaip ir negali būti, kai didinamas ar mažinamas žemės sklypas). Nors detaliajame plane nustatytas teritorijos naudojimo reglamentas žemės valdos projektu negali būti keičiamas, pertvarkius žemės sklypus jis neišvengiamai pasikeičia, o tai priskirtina ne žemėtvarkos, o teritorijų planavimo sričiai. Pagal TPĮ nuostatas planuoti teritorijas pagal gali nustatytos kvalifikacijos specialistai, turi būti laikomasi nustatytų procedūrų, todėl detalieji planai neturėtų būti koreguojami žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektais.
Įstatymo projektu siūloma papildomai nustatyti, kokioms teritorijoms žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai nerengiami (išskyrus laisvųjų ekonominių zonų ar pramonės parkų teritorijas): teritorijoms, kurios patenka į detaliaisiais planais arba vietovės lygmens bendraisiais planais, kuriuose nustatytas detaliųjų planų teritorijos naudojimo reglamentas, suplanuotas teritorijas arba į teritorijas, kurioms šie planai yra parengti, pradėti rengti ir (ar) pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą numatomi rengti, išskyrus atvejus, kai juose numatyti tik žemės sklypų formavimo ir (ar) pertvarkymo principai ir žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai įgyvendina šių planų sprendinius. Šios nuostatos tikslas – atsižvelgus į TPĮ nustatytą teisinį reguliavimą, nerengti minėtų projektų gyvenamųjų vietovių plėtrai ir (ar) gamtinio ir kultūrinio savitumo išsaugojimui reikšmingoms teritorijoms arba kai numatomas teritorijos vystymas ir yra infrastruktūros planavimo poreikis, nes planavimo, urbanistinių struktūrų formavimo uždavinius sprendžia atitinkamo lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentai. Norint pakeisti šių dokumentų sprendinius (tarp jų nustatytas žemės sklypų ribas), kompleksinio teritorijų planavimo dokumentai keičiami arba koreguojami. 4. Atsakinga vandentvarkos asociacija „Vandens jėga“ 2023-05-312 Argumentai:
Pagal 1994-04-26 Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 (toliau – ŽĮ) 10 straipsnį, turi būti mokamas mokesti už teisę statyti suformuotuose valstybinės žemės sklypuose. Asociacijos nuomone toks teisinis reglamentavimas yra ydingas, kadangi sukuria didelę naštą geriamojo vandens tiekėjams, paviršinių ir buitinių nuotekų tvarkytojams dėl sekančių priežasčių: 1.
Įgyvendindamos bet kokius inžinerinės infrastruktūros plėtros, statybos ar rekonstrukcijos darbus (projektus), vandentvarkos įmonės išimtinai veikia siekdamos užtikrinti tinkamą viešųjų paslaugų – vandens tiekimo ir nuotekų surinkimo bei tvarkymo – teikimą, t. y. užtikrinti viešąjį interesą gyventojams bei įmonėms. 2. Įstatymai įpareigoja geriamojo vandens tiekėjus, paviršinių ir buitinių nuotekų tvarkytojus prižiūrėti, atnaujinti, vystyti geriamojo vandens tiekimo, paviršinių ir buitinių nuotekų tvarkymo infrastruktūrą (įskaitant ir antžeminius statinius – geriamojo vandens ruošyklas, nuotekų valyklas ir kt.), t. y. dėti visas pastangas, kad tiekiamo geriamojo vandens kokybė bei surenkamų nuotekų tvarkymas atitintų teisės aktų reikalavimu. 3. Didelė dalis pastatų, antžeminių įrenginių, kuriems būtinas ypatingas dėmesys, priežiūra ir remontas yra valstybinėje žemėje, dalis – centrinėje miesto dalyje, dėl ko mokestis už teisę statyti (atlikti remonto darbus) suformuotuose valstybinės žemės sklypuose yra neproporcingas vykdomų darbų kainai. 4. Taip pat Asociacija nori atkreipti dėmesį, kad mokestis, sumokėtas už teisę statyti (atlikti remonto darbus) suformuotuose valstybinės žemės sklypuose yra įskaičiuojamas į geriamojo vandens tiekimo ir paviršinių bei buitinių nuotekų tvarkymo kainą vartotojams ir abonentams, kurie nukenčia dėl geriamojo vandens tiekėjo, paviršinių ir buitinių nuotekų tvarkytojo patiriamų išlaidų. Asociacija nori atkreipti dėmesį, į tai, kad šiuo metu rengiamame 10 str. pakeitimo projekte yra numatytos išimtys įgyvendinti projektus, susijusius su viešuoju interesu.
Išimtys dėl mokesčio taikymo minėto straipsnio 7 dalyje yra detalizuojamos plačiau, tačiau nėra įtraukta viešajam geriamojo vandens tiekimui ir nuotekų tvarkymui užtikrinti reikalingos infrastruktūros statybos bei rekonstrukcijos/atnaujinimo darbai/projektai. Pasiūlymas: Asociacija, remdamasi aukščiau išdėstytais motyvais bei siekiant užtikrinti vienodą viešajam interesui užtikrinti būtinų paslaugų traktavimą, siūlo koreguoti Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 10 straipsnio 7 dalies projektą ir ją išdėstyti taip: „7.
Atlyginimas už galimybę statyti valstybinėje žemėje nemokamas:
1) pastatams atnaujinti (modernizuoti) pagal Lietuvos Respublikos valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymą;
2) siekiant įgyvendinti projektus, susijusius su viešuoju interesu: krašto ir valstybės sienos apsaugai; tarptautiniams oro uostams, valstybiniams aerodromams, valstybiniams jūrų uostams ir jų įrenginiams; viešosios geležinkelių infrastruktūros objektams, keliams, elektroninių ryšių infrastruktūros objektams, energetikos objektams ir jų technologiniams priklausiniams statyti, taip pat jiems eksploatuoti reikalingiems visuomenės reikmėms skirtiems inžineriniams statiniams; viešojo, regioninio ar garantinio geriamojo vandens tiekimui ir paviršinių bei buitinių nuotekų tvarkymui užtikrinti skirtos infrastruktūros atnaujinimo, griovimo ar statyboms darbams vykdyti, įskaitant vandens tiekimui ir paviršinių bei buitinių nuotekų tvarkymo infrastruktūrai eksploatuoti reikalingiems inžineriniams statiniams statyti, socialinei infrastruktūrai plėsti – švietimo ir mokslo, kultūros, sveikatos apsaugos ir priežiūros, aplinkos apsaugos, socialinės apsaugos, viešosios tvarkos užtikrinimo, kūno kultūros ir sporto plėtojimo objektams statyti (įrengti) ir eksploatuoti, viešiesiems atskiriesiems želdynams kurti ir tvarkyti miestuose, miesteliuose ir kurortuose, siekiant įvykdyti viešųjų atskirųjų želdynų normas; savivaldybės infrastruktūros ir
(ar) jos aptarnavimui skirtiems statiniams; komunalinių atliekų tvarkymo objektams (sąvartynams) statyti (įrengti) ir eksploatuoti; kapinėms ir jų priežiūrai užtikrinti reikalingų objektų statybai ir eksploatacijai; gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų (vertybių) apsaugos reikmėms; užsienio valstybių diplomatinėms atstovybėms ir konsulinėms įstaigoms, Europos Sąjungos institucijoms, jų įsteigtoms įstaigoms, tarptautinėms organizacijoms ir jų atstovybėms, kurios naudojasi privilegijomis ir imunitetais pagal Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis ir kitus teisės aktus;“ Nepritarti Pasiūlymas yra perteklinis, siūlomas papildymas „viešojo, regioninio ar garantinio geriamojo vandens tiekimui ir paviršinių bei buitinių nuotekų tvarkymui užtikrinti skirtos infrastruktūros atnaujinimo, griovimo ar statyboms darbams vykdyti, įskaitant vandens tiekimui ir paviršinių bei buitinių nuotekų tvarkymo infrastruktūrai eksploatuoti reikalingiems inžineriniams statiniams statyti,“ yra sudedamoji „savivaldybės infrastruktūros ir (ar) jos aptarnavimui skirtiems statiniams” dalis.
Atlyginimas už galimybę statyti valstybinėje žemėje nemokamas:
1) pastatams atnaujinti (modernizuoti) pagal Lietuvos Respublikos valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymą;
2) siekiant įgyvendinti projektus, susijusius su viešuoju interesu: krašto ir valstybės sienos apsaugai; tarptautiniams oro uostams, valstybiniams aerodromams, valstybiniams jūrų uostams ir jų įrenginiams; viešosios geležinkelių infrastruktūros objektams, keliams, elektroninių ryšių infrastruktūros objektams, energetikos objektams ir jų technologiniams priklausiniams statyti, taip pat jiems eksploatuoti reikalingiems visuomenės reikmėms skirtiems inžineriniams statiniams; viešojo, regioninio ar garantinio geriamojo vandens tiekimui ir paviršinių bei buitinių nuotekų tvarkymui užtikrinti skirtos infrastruktūros atnaujinimo, griovimo ar statyboms darbams vykdyti, įskaitant vandens tiekimui ir paviršinių bei buitinių nuotekų tvarkymo infrastruktūrai eksploatuoti reikalingiems inžineriniams statiniams statyti, socialinei infrastruktūrai plėsti – švietimo ir mokslo, kultūros, sveikatos apsaugos ir priežiūros, aplinkos apsaugos, socialinės apsaugos, viešosios tvarkos užtikrinimo, kūno kultūros ir sporto plėtojimo objektams statyti (įrengti) ir eksploatuoti, viešiesiems atskiriesiems želdynams kurti ir tvarkyti miestuose, miesteliuose ir kurortuose, siekiant įvykdyti viešųjų atskirųjų želdynų normas; savivaldybės infrastruktūros ir
(ar) jos aptarnavimui skirtiems statiniams; komunalinių atliekų tvarkymo objektams (sąvartynams) statyti (įrengti) ir eksploatuoti; kapinėms ir jų priežiūrai užtikrinti reikalingų objektų statybai ir eksploatacijai; gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų (vertybių) apsaugos reikmėms; užsienio valstybių diplomatinėms atstovybėms ir konsulinėms įstaigoms, Europos Sąjungos institucijoms, jų įsteigtoms įstaigoms, tarptautinėms organizacijoms ir jų atstovybėms, kurios naudojasi privilegijomis ir imunitetais pagal Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis ir kitus teisės aktus;“ Nepritarti Pasiūlymas yra perteklinis, siūlomas papildymas „viešojo, regioninio ar garantinio geriamojo vandens tiekimui ir paviršinių bei buitinių nuotekų tvarkymui užtikrinti skirtos infrastruktūros atnaujinimo, griovimo ar statyboms darbams vykdyti, įskaitant vandens tiekimui ir paviršinių bei buitinių nuotekų tvarkymo infrastruktūrai eksploatuoti reikalingiems inžineriniams statiniams statyti,“ yra sudedamoji „savivaldybės infrastruktūros ir (ar) jos aptarnavimui skirtiems statiniams” dalis. 5.
federacija,
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą konstatavo, jog pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją įstatymų leidėjas negali sukurti tokios teisinės situacijos, kad būtų išleidžiamas įstatymas arba kitas teisės aktas, kuriam įgyvendinti reikia lėšų, bet tokių lėšų neskiriama arba jų skiriama nepakankamai (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas). Atkreiptinas dėmesys, kad žemėtvarkos reformos vykdymui nebuvo numatytas finansavimas. Siūlome numatyti finansavimą. Nepritarti
įstatymo Nr. I-446 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1311 ir kitų susijusių įstatymų pakeitimai, kuriais pritarta valstybinės žemės valdymo ir naudojimo reformai. Aplinkos ministerijai nuo 2023 m. sausio 4 d. priskirta formuoti valstybinės žemės valdymo ir naudojimo politiką, pasikeitė Nacionalinės žemės tarnybos pavaldumas – šią įstaigą iš Žemės ūkio ministerijos perėmė Aplinkos ministerija. Priėmus Žemės įstatymo Nr. I-446 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1311 ir kitų susijusių įstatymų pakeitimus, prasidėjo antrasis pertvarkos etapas – suplanuota ir vykdoma sisteminė valstybinės žemės priežiūros, Nacionalinės žemės tarnybos funkcijų ir vykdomų procedūrų analizė, teisinio reguliavimo tobulinimas. Antrojo etapo metu įvertinamos ir pirmajame etape gautos institucijų pastabos ir pasiūlymai, susiję su konsoliduotų politikos sričių teisinio reguliavimo tobulinimu, teisės aktų tarpusavio suderinimu, vykdomų funkcijų pasiskirstymu, vykdymu ir procesų optimizavimu, kitais minėtos valdymo srities teisinio reguliavimo klausimais. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, kad pertvarkai buvo pritarta Seimui 2022 m. birželio 30 d. priimant Žemės įstatymo Nr. I-446 pakeitimo įstatymo Nr.
I-446 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1311 ir kitų susijusių įstatymų pakeitimus, pertvarkos finansavimo klausimas nėra aktualus, nes siūlomais teisės aktų pakeitimais nenumatyta nauja reforma, tai - patvirtintos reformos tęstinumas, siekiant sklandaus jos įgyvendinimo. 6. Lietuvos žemės ūkio darbuotojų profesinių sąjungų federacija,
institucijų Žemės įstatymo (ir kituose lydimuosiuose įstatymų pakeitimų projektuose) pakeitime nėra įvardintos konkrečios institucijos, kurios vykdys žemėtvarkos funkcijas. Visos institucijos įvardintos kaip „Vyriausybės įgaliota institucija4' arba „Vyriausybės įgaliota institucija ar kitas juridinis asm uo44. Žemės įstatymo 32 straipsnio 2 dalyje yra išdėstyta 20 funkcijų, kurias vykdys Vyriausybės įgaliotos institucijos. Nėra aiškiai įvardinti institucijų pavadinimai. Tokiu būdu yra nebeaišku, kuriai Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotai institucijai bus pavesta įgyvendinti vieną ar kitą valstybinės žemės valdymo, naudojimo ir disponavimo ja funkciją. Tokios (-ių) institucijos (- ų) reikės ieškoti poįstatyminiuose teisės aktuose. Tai sukels paprastam žmogui papildomą administracinę naštą, sumaištį ir neaiškumus. Pakankamai sudėtingi žemės santykiai ir žemėtvarkos „algoritmai'4 taps dar sudėtingesniais. Siūlome įstatymų projektuose vietoje „Vyriausybės įgaliota institucija ar įstaiga" nurodyti konkrečias institucijas, kad pilietis, perskaitęs įstatymą, aiškiai žinotų į kurią instituciją dėl vieno ar kito klausimo turi kreiptis. Pritarti
federacija,
Savivaldybes kontroliuosianti Vyriausybės įgaliota institucija galės siūlyti panaikinti arba pakeisti neteisėtus valstybinės žemės patikėtinių sudarytus sandorius ar patvirtintus administracinius sprendimus.
Tačiau tokie pasiūlymai neturės realios galios ir dėl savivaldybės įpareigojimo vykdyti vieną ar kitą kontroliuojančios institucijos nurodymą reikia kreiptis į teismą. Praktikoje toks mechanizmas nepadės užtikrinti neteisėtų sprendimų taisymo ir neteisėtų veiksm ų nutraukimo. Procesai bus sudėtingesni, ilgesni ir painesni. Pavyzdžiui, teisės aktų pakeitimuose numatyta, kad savivaldybės priima sprendimus žemėtvarkos srityje, tačiau įstatymu nenustatyta institucija, kuriai bus suteikta teisė nagrinėti skundus dėl savivaldybių institucijų priimtų sprendimų žemėtvarkos srityje. Savivaldybių sprendimai žemėtvarkos srityje galės būti nagrinėjami tik Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Žemės įstatymo 351 straipsnyje ir Žemės reformos įstatymo 18 straipsnyje siūlomas nustatyti reguliavimas dėl prašymų ir skundų nagrinėjimo negalės būti taikomas prašymams ir skundams dėl savivaldybių sprendimų žemėtvarkos srityje. Arba, pavyzdžiui, tais atvejais, kai valstybinės žemės sklype yra keli statiniai, kiekvienam statiniui eksploatuoti turi būti išskiriama žemės sklypo dalis, kurios reikia atskiram statiniui eksploatuoti. Miestuose ir miesteliuose tokią funkciją atliks savivaldybės. Tuomet, kai dalys bus nustatytos pažeidžiant teisės aktus, savivaldybes kontroliuojanti institucija negalės pakeisti savivaldybės sprendimų. Siūlome nustatyti konkrečias priemones ir veiksmingus instrumentus tinkamai savivaldybių kontrolei užtikrinti. Pritarti Siūloma pakeisti Žemės įstatymo projekto Nr. Nr. XIVP-2766 36¹ ir 36² straipsnius ir išdėstyti juos taip: „36¹ straipsnis. Savivaldybių, kaip valstybinės Valstybinės žemės patikėtinių, valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos ir jų kompetencija 1.
Savivaldybių, kaip valstybinės Valstybinės žemės patikėtinių, turinčių teisę sudaryti šiame įstatyme nustatytus valstybinės žemės sandorius, priežiūrą ir kontrolę vykdo Nacionalinė žemės tarnyba pagal aplinkos ministro tvirtinamas taisykles. 2. Vyriausybė:
1) nustato savivaldybių, kaip valstybinės žemės patikėtinių veiklos, išorinio vertinimo taisykles;
2) atlieka kitas šio ir kitų įstatymų nustatytas funkcijas pagal kompetenciją. 3.
3Nacionalinė žemės tarnyba:
1) tikrina, ar savivaldybių administravimo subjektų valstybinės žemės patikėtinių sudaryti sandoriai ar patvirtinti administraciniai sprendimai, susiję su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, neprieštarauja įstatymams, Vyriausybės nutarimams ir kitiems teisės aktams;
2) derina arba atsisako derinti šio įstatymo 8 straipsnio 7 dalyje ir 9 straipsnio 11 dalyje nurodytais atvejais, teikia išvadą dėl sandorio atitikties teisės aktų reikalavimams ir galimybės jį registruoti Nekilnojamojo turto registre arba dėl nustatytų trūkumų ir galimybės juos pašalinti sandorio šalių susitarimu savivaldybių administravimo subjektų sudaromus valstybinės žemės, perduotos naudoti patikėjimo teise, sandorius, kurių žemės ploto ir (ar) vertės kriterijai atitinka Vyriausybės nustatytuosius;
3) šio įstatymo 36² straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka siūlo panaikinti arba pakeisti neteisėtus savivaldybių administravimo subjektų valstybinės žemės patikėtinių sudarytus sandorius ar patvirtintus administracinius sprendimus, susijusius su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu;
4) kreipiasi į teismą, kai savivaldybių administravimo subjektai valstybinės žemės patikėtiniai nesutinka panaikinti ar pakeisti neteisėtai sudarytų sandorių ar patvirtintų administracinių sprendimų, susijusių su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, taip pat kai nevykdo privalomojo nurodymo reikalavimo;
5) ne dažniau kaip tris kartus, bet ne rečiau kaip vieną kartą per metus prašo pateikti savivaldybių administravimo subjektų valstybinės žemės patikėtinių ataskaitas, duomenis apie sandorius, susijusius su patikėjimo teise naudojamais valstybinės žemės sklypais, išorinei priežiūrai atlikti. 4.
4Nacionalinė žemės tarnyba turi teisę:
1) susipažinti su savivaldybės administravimo subjektų valstybinės žemės patikėtinių priimtais administraciniais sprendimais, susijusiais su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu;
2) privalomuoju nurodymu pareikalauti iš savivaldybės administravimo subjektų valstybinės žemės patikėtinių priimtų administracinių sprendimų ar sandorių bei visos su jų sudarymu susijusios informacijos ir medžiagos, kurie susiję su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu ir kurie nėra viešinami, kopijų, taip pat savivaldybės valstybinės žemės patikėtinių kolegialių valdymo organų administravimo subjektų posėdžių protokolų kopijų. Šis pareikalavimas turi būti įvykdytas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo jo gavimo dienos;
3) kreiptis į savivaldybės administravimo subjektus valstybinės žemės patikėtinius dėl informacijos, susijusios su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, pateikimo;
4) išnykus aplinkybėms, kurios buvo pagrindas sustabdyti, teikti pasiūlymą pakeisti ar panaikinti administracinį sprendimą, susijusį su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, arba reikalauti, kad būtų neatidėliojant įgyvendinamas įstatymas, vykdomas Vyriausybės nutarimas, motyvuotu nurodymu tokį pasiūlymą ar reikalavimą atšaukti, jeigu jie dar neįvykdyti;
5) kreiptis į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją dėl žemės naudojimo valstybinės kontrolės priežiūros patikrinimų atlikimo ir (ar) rezultatų apie atliktus patikrinimus pateikimo. 5. Be šio straipsnio 3 dalyje nurodytų įgaliojimų, Nacionalinė žemės tarnyba šio įstatymo 36² straipsnio
subjektų rengiamų administracinių sprendimų ar sandorių, susijusių su perduotos patikėjimo teise valstybinės žemės naudojimu, projektų priežiūrą. 65.
patikėtinių administraciniu sprendimu, susijusiu su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, neatitinkančiu šio ar kitų įstatymų ir teisės aktų, yra sudarytas sandoris valstybinės žemės patikėjimo teises įgyvendinančio subjekto vardu ir tas sandoris pažeidžia viešąjį interesą, taip pat kai yra kitų įstatymų nustatytų sandorių negaliojimo pagrindų, bendrosios kompetencijos teismui pareiškia ieškinį dėl viešojo intereso gynimo Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. 76. Nacionalinė žemės tarnyba, nustačiusi, kad valstybinės žemės patikėtinių priimti administraciniai sprendimai ar veiksmai (neveikimas), susiję su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, pažeidžia viešąjį interesą, dėl tokių administracinių sprendimų ar veiksmų (neveikimo) Administracinių bylų teisenos įstatymo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka kreipiasi į administracinį teismą su pareiškimu, kad būtų apgintas viešasis interesas. 87. Jeigu savivaldybių administravimo subjektai valstybinės žemės patikėtiniai priėmė administracinius sprendimus, susijusius su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, kuriais remiantis sudaromi viešąjį interesą pažeidžiantys sandoriai, arba jeigu savivaldybių administravimo subjektai valstybinės žemės patikėtiniai priėmė administracinius sprendimus, susijusius su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, kurie gali pažeisti viešąjį interesą, Nacionalinė žemės tarnyba šio įstatymo 36² straipsnio 34 dalyje nustatyta tvarka savo nurodymu sustabdo tokių savivaldybių administravimo subjektų sprendimų vykdymą ir sandorių pasirašymą. 8.
skyriuje, dėl savivaldybių, kaip valstybinės žemės patikėtinių veiksmų, Nacionalinė žemės tarnyba, informuoja Vyriausybės atstovo įstaigą, o Vyriausybės atstovo įstaiga dėl savivaldybių veiksmų, susijusių su valstybinės žemės patikėtinio funkcijų įgyvendinimu, priežiūros neatlieka, jeigu procedūros Vyriausybės atstovo įstaigoje jau pradėtos, jos nutraukiamos įstaigos iniciatyva. 36² straipsnis. Nacionalinės žemės tarnybos funkcijų įgyvendinimo atlikimo tvarka
patikėjimo teises įgyvendinančio subjekto priimtas administracinis sprendimas, susijęs su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, neatitinka šio ar kitų įstatymų arba Vyriausybės nutarimų ir kitų teisės aktų, Nacionalinė žemės tarnyba:
1) teikia motyvuotą pasiūlymą atitinkamam savivaldybės administravimo subjektui valstybinės žemės patikėtiniui motyvuotą pasiūlymą pakeisti ar panaikinti administracinį sprendimą, susijusį su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu. Nacionalinės žemės tarnybos pasiūlymą kolegialus savivaldybės administravimo subjektas turi apsvarstyti artimiausiame posėdyje, bet ne vėliau kaip per vieną mėnesį, o kiti savivaldybės administravimo subjektai – per 5 darbo dienas nuo pasiūlymo gavimo dienos ir apie priimtą sprendimą informuoti Nacionalinę žemės tarnybą ją per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos;
2) jeigu savivaldybės administravimo subjektas valstybinės žemės patikėtinis, apsvarstęs Nacionalinės žemės tarnybos pasiūlymą, atsisako ginčijamą administracinį sprendimą, susijusį su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, pakeisti ar panaikinti, per 10 darbo dienų nuo pranešimo apie atsisakymą patenkinti pasiūlymą gavimo dienos, įvertinusi atsisakymo motyvus, šį administracinį sprendimą skundžia administraciniam teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. 2.
subjektas valstybinės žemės patikėtinis neįgyvendina įstatymų, nevykdo Vyriausybės nutarimų, susijusių su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, išskyrus šio straipsnio 1 dalyje nurodytą atvejį, Nacionalinė žemės tarnyba:
1) pateikia atitinkamam savivaldybės administravimo subjektui valstybinės žemės patikėtiniui privalomąjį nurodymą neatidėliojant įgyvendinti įstatymą, vykdyti Vyriausybės nutarimą, susijusius su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu. Nacionalinės žemės tarnybos privalomąjį nurodymą savivaldybės kolegialus administravimo subjektas ar valstybės įmonės valstybinės žemės patikėtinis turi apsvarstyti artimiausiame posėdyje, bet ne vėliau kaip per vieną mėnesį, o kiti savivaldybės administravimo subjektai – per 5 darbo dienas nuo privalomojo nurodymo gavimo dienos ir apie priimtą sprendimą pranešti Nacionalinei žemės tarnybai per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos;
2) jeigu savivaldybės administravimo subjektas valstybinės žemės patikėtinis, apsvarstęs šios dalies 1 punkte nurodytą Nacionalinės žemės tarnybos privalomąjį nurodymą, atsisako jį vykdyti, per 10 darbo dienų nuo pranešimo apie atsisakymą įvykdyti privalomąjį nurodymą gavimo dienos, įvertinusi atsisakymo motyvus, Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka kreipiasi į teismą dėl šio savivaldybės administravimo subjekto valstybinės žemės patikėtinio neveikimo. 3. Atlikdama išankstinę savivaldybės administravimo subjektų administracinių sprendimų ar sandorių, susijusių su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, projektų priežiūrą, Nacionalinė žemės tarnyba turi teisę:
1) tikrinti savivaldybės administravimo subjektams priimti pateiktus administracinių sprendimų ar sandorių, susijusių su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, projektus.
Administracinių sprendimų ar sandorių projektus savivaldybės administracija privalo Nacionalinei žemės tarnybai pateikti tokia pačia tvarka, kaip pagal savivaldybės tarybos veiklos reglamentą savivaldybės tarybos nariams pateikiami savivaldybės tarybos sprendimų projektai;
2) dalyvauti savivaldybės kolegialių administravimo subjektų valdymo organų posėdžiuose, kai svarstomi teikiami priimti projektai, susiję su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, ir kai yra pagrindas pranešti savivaldybės tarybos nariams, kad svarstomi projektai neatitinka šio ar kitų įstatymų arba Vyriausybės nutarimų ir kitų teisės aktų. 43.
subjektas valstybinės žemės patikėtinis priėmė neteisėtą administracinį sprendimą, susijusį su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, kuriuo remiantis gali būti sudarytas viešąjį interesą pažeidžiantis sandoris, arba kad subjekto priimtas administracinis sprendimas pažeidžia viešąjį interesą, išskyrus šio straipsnio 1 ar 2 dalyje numatytus atvejus:
1) ne vėliau kaip per 3 darbo dienas po neteisėto administracinio sprendimo, susijusio su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, priėmimo savo nurodymu stabdo jo vykdymą;
2) ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo nurodymo priėmimo dienos atitinkamam savivaldybės administravimo subjektui valstybinės žemės patikėtiniui motyvuotu pasiūlymu nurodo administracinį sprendimą, susijusį su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, pakeisti ar panaikinti;
3) per 5 darbo dienas nuo pranešimo apie atsisakymą tenkinti motyvuotą pasiūlymą gavimo dienos, jeigu savivaldybės administravimo subjektas valstybinės žemės patikėtinis, apsvarstęs Nacionalinės žemės tarnybos pasiūlymą, atsisako pakeisti ar panaikinti administracinį sprendimą, susijusį su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, įvertinusi atsisakymo motyvus, kreipiasi į teismą su pareiškimu arba ieškiniu prašydama teismo imtis pareiškimo arba ieškinio užtikrinimo priemonių. 54. Nacionalinė žemės tarnyba, nustačiusi, kad savivaldybės administravimo subjekto valstybinės žemės patikėtinio priimti administraciniai sprendimai ar veiksmai (neveikimas), susiję su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, pažeidžia viešąjį interesą, nepasinaudojusi administracinio sprendimo vykdymo sustabdymo teise, tokius administracinius sprendimus ar veiksmus (neveikimą) skundžia teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka per vieną mėnesį nuo savivaldybės patikėtinio atsisakymo ar neveikimo per nustatytą terminą pateikti savo sprendimą dienos. 65.
pasiūlymą ar privalomąjį nurodymą Nacionalinė žemės tarnyba informuoja merą. Meras artimiausiame savivaldybės tarybos posėdyje privalo su šia informacija supažindinti savivaldybės tarybos narius. 7. Nacionalinė žemės tarnyba, nustačiusi, kad savivaldybės administravimo subjekto administracinio sprendimo ar sandorio, susijusio su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, projektas prieštarauja šiam įstatymui, kitiems įstatymams ar Vyriausybės nutarimams, apie pažeidimus praneša kitai valstybės institucijai, jeigu ji įgaliota vykdyti atitinkamo įstatymo ar Vyriausybės nutarimo įgyvendinimo kontrolę ir priežiūrą. 6. Nacionalinė žemės tarnyba informaciją apie pradėtus kontrolės veiksmus teikia per Žemės informacinę sistemą. 7. Valstybinės žemės patikėtiniai neturi teisės sudaryti sandorių, jei Nacionalinė žemės tarnyba nustatė pažeidimą arba pradėjo pažeidimo procedūrą ir ši informacija buvo patalpinta Žemės informacinėje sistemoje. Sandoriai, kurie bus sudaryti Nacionalinei žemės tarnybai pradėjus pažeidimo procedūrą ar nustačius pažeidimą, laikytini negaliojančiais (niekiniais) ir dėl jų vykdymo sustabdymo ir pripažinimo negaliojančiais Nacionalinė žemės tarnyba privalo kreiptis į teismą. 8. Nacionalinė žemės tarnyba teikia išvadą dėl šio įstatymo 8 straipsnio 7 dalyje ir 9 straipsnio 11 dalyje nurodytų sandorių, atitinkančių šio straipsnio 9 dalyje nustatytus kriterijus, atitikties jų sudarymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams ir galimybės juos registruoti Nekilnojamojo turto registre. Savivaldybė per 10 darbo dienų nuo šių sandorių sudarymo dienos, bet visais atvejais iki jo įregistravimo Nekilnojamojo turto registre, per Žemės informacinę sistemą teikia juos patikrinti Nacionalinei žemės tarnybai.
Nacionalinė žemės tarnyba ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo sandorio pateikimo tikrinti dienos, parengia išvadą dėl jo atitikties teisės aktų reikalavimams ir galimybės sandorį registruoti Nekilnojamojo turto registre arba informuoja apie nustatytus trūkumus ir galimybę sutarties šalių susitarimu juos pašalinti per 20 darbo dienų nuo išvados pateikimo sutarties šalims dienos. Nacionalinės žemės tarnybos išvada teikiama per Žemės informacinę sistemą. Savivaldybė per nustatytą terminą pateikia Nacionalinei žemės tarnybai patikslintą sandorį ir informaciją apie išvadoje nurodytų trūkumų pašalinimą. Sandorio šalims nesusitarus dėl trūkumų pašalinimo ir savivaldybei nepateikus Nacionalinei žemės tarnybai patikslinto sandorio ir aukščiau nurodytos informacijos, Nacionalinė žemės tarnyba kreipiasi į teismą dėl sandorio vykdymo sustabdymo ir pripažinimo negaliojančiu. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas neregistruoja šio įstatymo 8 ir 9 straipsniuose nurodytų sandorių, atitinkančių šio straipsnio
teigiama Nacionalinės žemės tarnybos išvada. 9.
teikiama dėl sandorių, atitinkančių bent vieną iš šių kriterijų:
1) sandoris (nuoma/panauda) sudaromas dėl valstybinės žemės sklypo, esančio saugomoje teritorijoje;
2) sandoris sudaromas dėl įsiterpusio valstybinės žemės sklypo;
3) sandoris sudaromas dėl valstybinės žemės sklypo, kuriame yra apleisti statiniai;
4) sandoris sudaromas dėl valstybinės žemės sklypo, kurio vidutinė rinkos vertė ne mažesnė nei trys šimtai tūkstančių eurų;
5) sandoris sudaromas dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypo, ne mažesnio nei 2 ha ploto;
6) sandoris sudaromas dėl valstybinės kitos paskirties žemės sklypo, ne mažesnio nei 0,3 ha ploto.“
federacija, 2023-06-01 Dėl valstybinės žemės prie sunykusių ir apleistų statinių Reformos projektuose numatyta galimybė išsinuomoti arba gauti panaudai valstybinę žemę prie apleistų ir sunykusių pastatų ir net statinių. Tokių statinių savininkas turės teisę išnuomoti arba gauti panaudai valstybinės žemės sklypą prie sunykusių ar apleistų statinių. įsigijus sunykusį ar apleistą, pavyzdžiui sandėliuką, šulinį ar kokį kitą menkavertį statinį nekilnojamojo turto plėtotojas galės pretenduoti į valstybinę žemę ir ją gauti be aukciono lengvatinėmis sąlygomis. Be to, Žemės įstatyme nėra aprašytas apleistų ir sunykusių statinių apibrėžimas. Taikant praktikoje tokias normas galės būti skirtingai vertinama, kokie statiniai yra laikomi apleistais statiniais, kokie statiniai laikomi sunykusiais, o kokie ne. Teisės aktuose siūlome aiškiai apibrėžti apleistų ir sunykusių statinių sąvokas bei jų kriterijus. Pritarti Pakeisti Žemės įstatymo projekto Nr. XIVP-2765 1 straipsnyje išdėstyto 2 straipsnio 7 dalį:
„57. Ūkis – Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio
įstatymo nustatyta tvarka įsteigtas ir įregistruotas ūkio subjektas, vykdantis žemės ūkio veiklą.
Sunykę statiniai – statinių dalis, kurios nepakanka Nekilnojamojo turto objekto kadastro duomenims: pagrindinei naudojimo paskirčiai, sienų statybos produktams, užstatytam plotui ir tūriui, nustatyti.“
federacija, 2023-06-01 Dėl finansinės naštos vartotojams nustatant servitutus Reformos dokumentuose numatyta, kad servitutus galima bus nustatinėti tik sklypuose, kuriems atlikti kadastriniai matavimai. Pavyzdžiui, jeigu servitutas turės būti nustatomas per tokius sklypus, kuriems nėra atlikti kadastriniai matavimai, servituto negalima bus nustatyti. Arba tiems kadastrinių matavimų neturintiems sklypams suinteresuotas asmuo, kuris nori nusistatyti servitutą, privalės atlikti kadastrinius matavimus kitiems asmenims už savo lėšas. Tikėtina, kad dujotiekių tinklų, elektros tinklų ir kitų inžinerinių infrastruktūrų valdytojai, finansuodami kadastrinius matavimus iš savo lėšų, tas išlaidas, finansinę naštą perkels ant vartotojų pečių. Siūlytume atsisakyti tokio modelio, kuomet norint nustatyti servitutą privalomai turės būti atlikti žemės sklypams kadastriniai matavimai. Nepritarti Nekilnojamojo daikto kadastriniai matavimai nėra savitikslis procesas, jis skirtas nustatyti ar patikslinti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis. Be to, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. kovo 3 d. sprendime yra pabrėžęs, kad teisės aktai nenumato galimybės administraciniu aktu keisti jau nustatytų servitutų vietos ar turinio. Siekiant nustatyti naują servitutą vietoj esančio, esamas servitutas turi būti naikinamas, o naujasis servitutas nustatomas laikantis teisės aktuose numatytos servitutų nustatymo administraciniu aktu tvarkos.
Žemės įstatymas numato, jog administraciniu aktu nustatytas servitutas CK nustatytais pagrindais baigiasi, kai institucija, priėmusi sprendimą nustatyti servitutą, priima sprendimą tokį servitutą panaikinti. Taigi Žemės įstatymas vertinant servituto pasibaigimo pagrindus nukreipia į CK. Tuo tarpu CK 4.130 straipsnio
pasibaigti tik šiame straipsnyje numatytais pagrindais (CK 4.130 straipsnio 2 dalis). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. birželio 2 d. nutartimi administracinėje byloje paliko šį sprendimą nepakeistą. Taigi, norint pakeisti nustatyto servituto ribas ir vietą, vadovaujantis CK 4.130 straipsniu, turi būti priimamas sprendimas panaikinti galiojantį servitutą ir nustatomas naujas servitutas, laikantis teisės aktuose nustatytos servitutų nustatymo tvarkos, kas bet kokiu atveju iššaukia papildomą tiek finansinę, tiek administracinę naštą. Paminėtina, kad darbo grupėje, sudarytoje aplinkos ministro 2022 m. rugsėjo 9 d. įsakymu Nr. V-151 „Dėl darbo grupės žemės valdymo ir naudojimo politikos formavimo, įgyvendinimo ir kontrolės pertvarkos antrojo etapo klausimams spręsti sudarymo“, buvo nuspręsta dėl Žemės įstatymo nuostatų pakeitimo ir pasiūlyta Žemės įstatymo 22 straipsnį papildyti 11 ir 12 dalimis. 10. Lietuvos žemės ūkio darbuotojų profesinių sąjungų federacija, 2023-06-01 Dėl grįžimo prie popierinių dokumentų ir informacinės sistemos Žemės įstatymo pakeitimuose numatyta, kad valstybinės žemės patikėtiniai teiks visą su valstybinės žemės valdymu ir naudojimu susijusią informaciją į valstybinės žemės valdymo apskaitos informacinę sistemą. Kol kas tokios informacinės sistemos nėra ir ji nebus sukurta iki 2024 m. sausio 1 d.
Nacionalinė žemės tarnyba įgyvendina projektą
„Valstybinės žemės valdymo paslaugų ir įrankių sukūrimas Teritorijų planavimo
ir statybos vartų informacinėje sistemoje”, kuriuo planuojama bendradarbiaujant su Aplinkos ministerija skaitmenizuoti procesus paslaugą teikiančių patikėtinių institucijų viduje bei Topografijos, inžinerinės infrastruktūros, teritorijų planavimo ir statybos elektroninių vartų informacinėje sistemoje sukurti/tobulinti integracines sąsajas su kitomis sistemomis. Tačiau šis projektas bus įgyvendintas ne anksčiau, kaip 2025 m. sausio 1 d. (projekto įgyvendinimo terminas 2 metai). Atsižvelgdami į tai, siūlome atsisakyti nuostatos, kad valstybinės žemės patikėtiniai teiktų visą su valstybinės žemės valdymu ir naudojimu susijusią informaciją į valstybinės žemės valdymo apskaitos informacinę sistemą, grįžti prie „popierinių“ žemėtvarkos procedūrų arba nustatyti vėlesnį, ne anksčiau kaip 2025 m. sausio
žemėtvarkos funkcijų ir patikėjimo teisės miestuose ir miesteliuose perdavimą savivaldybėms iki tol, kol bus sukurta pilnavertė inform acinė sistema, galinti užtikrinti sklandų žemėtvarkos funkcijų ir procedūrų veikimą. Nepritarti Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 34 straipsniu, kurio redakcija įsigalios 2024 m. sausio 1 d., įtvirtinamas Žemės informacinės sistemos steigimo teisinis pagrindas. Kaip numato minėto teisės akto nuostatos, ši informacinė sistema skirta efektyviai planuoti, valdyti ir administruoti valstybinę žemę, elektroninėmis priemonėmis užtikrinti vieningą žemės administravimo ir tvarkymo procesą ir valstybinės žemės patikėtinių įgyvendinimo funkcijas bei jų kontrolę ir žemės naudojimo valstybinę priežiūrą, taip pat tvarkyti ir teikti naudotojams informaciją apie Lietuvos Respublikos žemės fondą, žemės naudmenų sudėtį ir kitą informaciją apie žemę.
Pažymėtina, kad Žemės įstatyme nėra nustatoma, kokios konkrečiai valstybinės žemės patikėtinių funkcijos bus vykdomos per šią sistemą nuo 2024 m. sausio 1 d.; elektroninės paslaugos, kurios bus teikiamos per Žemės informacinę sistemą nuo ateinančių metų pradžios, bus aprašytos šios sistemos nuostatuose. Svarbu pažymėti, kad dalis elektroninių paslaugų, kurias ateityje numatoma teikti per Žemės informacinę sistemą, jau dabar teikiama per kitas valstybės informacines sistemas. Pvz., per Lietuvos erdvinės informacijos portalą teikiamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos sutikimų išdavimo elektronines paslaugos, laisvos valstybinės žemės fondo informacijos teikimo elektroninė paslauga, valstybinės žemės apskaitos informacijos elektroninė paslauga. Be to, šiais metais Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinėje sistemoje bus sukurtos valstybinės žemės nuomos, panaudos ir pardavimo elektroninės paslaugos. Nuo 2024 m. sausio 1 d. visos šios elektroninės paslaugos be didelių pastangų bus iniciuojamos per Žemės informacinę sistemą. Taip pat Žemės informacinėje sistemoje valstybinės žemės patikėtiniai pradės tvarkyti valstybinės žemės erdvinių duomenų rinkinį, kuriame bus saugoma informacija apie valstybinės žemės sklypus ir nesuformuotų žemės sklypais teritorijų plotus. Taigi, išvardyti Žemės informacinės sistemos funkcionalumai leis valstybinės žemės patikėtiniams pradėti jų funkcijas vykdyti per šią sistemą nuo 2024 m. sausio 1 d.
Pilna apimtimi valstybinės žemės patikėtiniai, remdamiesi Žemės įstatymo 7 straipsnio 15 dalimi, savo funkcijas per Žemės informacinę sistemą pradės vykdyti tik nuo 2025 m. sausio 1 d. Žemės įstatymo 7 straipsnio 15 dalyje nustatoma, kad valstybinės žemės patikėtiniai žemės valdymo, administravimo ir naudojimo funkcijas atlieka naudodamiesi šio įstatymo 34 straipsnyje nurodyta Žemės informacine sistema. Ši nuostata, remiantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1311 2 straipsnio pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalimi, įsigalioja 2025 m. sausio 1 d. Iki 2025 m. sausio 1 d. bus sukurti ir visi įrankiai, leisiantis pilnai skaitmenizuoti valstybinės žemės patikėtinių funkcijas. Žemės informacinę sistemą numatyta sukurti per 2023-2024 m., įgyvendinant Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano priemonių lėšomis vykdomą projektą „Valstybinės žemės valdymo paslaugų ir įrankių sukūrimas Teritorijų planavimo ir statybos vartų informacinėje sistemoje“. 11. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Darbo taryba, 2023-06-05 * Prašome Aplinkos ministerijos, Vyriausybės ir Seimo narių šių veiksmų situacijai suvaldyti:
paliekant vieną žemėtvarkos ir žemės naudojimo kontrolės funkcijas vykdančią valstybės instituciją arba atidėti reformą dalyje dėl žemės naudojimo kontrolės funkcijų perdavimo Inspekcijai, kol bus skaitmenizuoti NŽT archyvai, sukurta priežiūros funkcijoms reikiama IT infrastruktūra, išspręstas reikiamų perkelti etatų klausimas.
Manome, kad vykdant reformą turi būti iš esmės peržiūrėti ir optimizuoti gyventojus erzinantys ilgi žemėtvarkos procesai, biurokratizmą lemiančios įstatymų nuostatos, o ne tik techniškai išskaidomos ir iš vienos įstaigos kitoms padalinamos funkcijos. Daug klausimų lieka nesureglamentuoti ar sureglamentuoti neaiškiai, o
„pilkoji zona“ teisiniame reglamentavime visuomet didina korupcijos
pasireiškimo tikimybę. 2. Atstatyti ir bent 10 proc. padidinti sumažintą finansavimą darbo užmokesčio fondui siekiant sudaryti galimybes įstaigai spręsti kritinio darbuotojų trūkumo problemas. Dėl darbuotojų trūkumo specialistams vis sunkiau užtikrinti efektyvią statybos valstybinę priežiūrą, laiku išnagrinėti gyventojų skundus; darbuotojai pastaruoju metu dirba itin dideliu darbo krūviu dėl neįvykstančių konkursų ir neužimtų etatų, o didelę labiausiai kvalifikuotų darbuotojų dalį perviliojo savivaldybių administracijos arba privatus verslas. Nepritarti
priimti Žemės įstatymo Nr. I-446 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1311 ir kitų susijusių įstatymų pakeitimai, kuriais pritarta valstybinės žemės valdymo ir naudojimo reformai. AM-jai nuo 2023 m. sausio 4 d. priskirta formuoti valstybinės žemės valdymo ir naudojimo politiką, pasikeitė NŽT pavaldumas – šią įstaigą iš ŽŪM perėmė AM. Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai pavesta žemės naudojimo valstybinės kontrolės funkcija. Priėmus Žemės įstatymo Nr. I-446 pakeitimo įstatymo Nr.
I-446 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1311 ir kitų susijusių įstatymų pakeitimus, prasidėjo antrasis pertvarkos etapas – suplanuota ir vykdoma sisteminė valstybinės žemės priežiūros, NŽT funkcijų ir vykdomų procedūrų analizė, teisinio reguliavimo tobulinimas. Antrojo etapo metu įvertinamos ir pirmajame etape gautos institucijų pastabos ir pasiūlymai, susiję su konsoliduotų politikos sričių teisinio reguliavimo tobulinimu, teisės aktų tarpusavio suderinimu, vykdomų funkcijų pasiskirstymu, vykdymu ir procesų optimizavimu, kitais minėtos valdymo srities teisinio reguliavimo klausimais. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, kad pertvarkai buvo pritarta Seimui 2022 m. birželio 30 d. priimant Žemės įstatymo Nr. I-446 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1311 ir kitų susijusių įstatymų pakeitimus, žemės naudojimo valstybinės kontrolės funkcijos klausimas nėra aktualus, nes siūlomais teisės aktų pakeitimais nenustatomos naujos funkcijos, kurias turi atlikti Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, tai - patvirtintos reformos tęstinumas, siekiant sklandaus jos įgyvendinimo. 12. Lietuvos savivaldybių asociacija 2023-06-12
Lietuvos Respublikos žemės įstatymo ir Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymų pakeitimo projektuose prašome numatyti galimybę išskirtinai merui priskirtas funkcijas deleguoti savivaldybės administracijos direktoriui.
Šiuo metu Lietuvos Respublikos žemės įstatymo ir Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymų pakeitimo projektuose įtvirtinta nuostata, kad tik meras priima sprendimą dėl detaliųjų planų tikslų ir uždavinių nustatymo, tvirtina detaliuosius planus, priima sprendimą pakeisti žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) pakeisti ar nustatyti, jeigu jis nenustatytas, žemės sklypo naudojimo būdą, tvirtina žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus, tvirtina vietovės lygmens žemėtvarkos schemas, teikia siūlymus dėl lėšų skyrimo žemėtvarkos planavimo dokumentuose nurodytoms priemonėms įgyvendinti, priima sprendimus dėl žemėtvarkos darbų, gerinančių žemės naudojimą, patikėjimo teise valdomuose žemės sklypuose. Šios funkcijos yra tiesiogiai siejasi su savivaldybių administracijų darbu. Lietuvos Respublikos Vietos savivaldos įstatymo 33 straipsnio „Savivaldybės administracija“ 3 dalis sako, kad savivaldybės administracija savivaldybės teritorijoje organizuoja ir kontroliuoja savivaldybės institucijų sprendimų įgyvendinimą arba pati juos įgyvendina; įgyvendina įstatymus ir Vyriausybės nutarimus, nereikalaujančius savivaldybės tarybos sprendimų; įstatymų nustatyta tvarka organizuoja savivaldybės biudžeto pajamų, išlaidų ir kitų piniginių išteklių buhalterinės apskaitos tvarkymą, organizuoja ir kontroliuoja savivaldybės turto valdymą ir naudojimą; administruoja viešųjų paslaugų teikimą. Todėl siūlome atitinkamai papildyti ar keisti Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 23 str., 40 str., Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 18 str., 20 str., 27 str. nuostatas.
Nepritarti Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos Vietos savivaldos įstatymo 27 straipsnio 2 dalies 12 punkte nurodoma, kad meras tvirtina detaliuosius planus ir vietovės lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumentus; ir 13 punkte nurodoma, kad įstatymų nustatytais atvejais tvirtina žemėtvarkos planavimo dokumentus;, pateiktas pasiūlymas yra susijęs su Vietos savivaldos įstatymo pakeitimu, kuris nėra Žemės įstatymo pakeitimo projekto lydimasis. Įvertinus siūlomo pakeitimo poreikį galimai Vietos savivaldos ir kitų reikiamų įstatymų pakeitimus galėtų inicijuoti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija pagal kompetenciją. 13. Lietuvos savivaldybių asociacija 2023-06-12
Atkreipiame dėmesį, kad Žemės įstatymo 32 straipsnio 5 dalis „Savivaldybės institucijos savivaldybės teritorijoje:“ nėra pakankamai aiški. Yra dvi savivaldybės institucijos: meras (vykdomoji) ir taryba (atstovaujamoji). Todėl reikėtų šios dalies punktuose aiškiai įvardinti kuri savivaldybės institucija, ar administracija atsakinga už žemiau punktuose išvardijamas funkcijas. Pritarti
2023-06-12 Žemės įstatymo projekto 8 ir 9 straipsnyje nustatyta, kad sprendimus neatlygintinai naudoti valstybinės žemės sklypą ar jį išnuomoti priima savivaldybių tarybos. Miestų savivaldybėse, kur tokių sprendimų skaičius bus ypač didelis, o pačios tarybos renkasi tik kartą per mėnesį, viešosios paslaugos suteikimas gali vėluoti. Problema būtų išspręsta atsižvelgus į anksčiau teiktus Lietuvos savivaldybių asociacijos pasiūlymus ir papildžius Žemės įstatymo projekte nuostatą, kad sprendimą išnuomoti valstybinės žemės sklypą priima savivaldybės taryba arba jos įgaliota savivaldybės vykdomoji institucija.
Atitinkamai reikėtų teikti ir Lietuvos Respublikos Vietos savivaldos įstatymo
„sprendimų dėl savivaldybei priskirtos valstybinės žemės ir kito valstybės
turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo patikėjimo teise priėmimas“ iš išskirtinės savivaldybių tarybos kompetencijos perkeliant į 3 dalį
„paprastoji savivaldybių tarybos kompetencija“. Kadangi, skirtingai nei žemės
panaudos atveju, valstybinės žemės nuomos sutarčių miestuose bus sudaroma ženkliai didesnis skaičius, visas sutartis (įskaitant ir jų pakeitimus) reikalauti patvirtinti tarybos sprendimu, yra neracionalu. Valstybinė žemė ne aukciono tvarka gali būti išnuomojama tik įstatyme nustatytais pagrindais, todėl siūlomas pakeitimas sumažintų administracinę naštą. Nepritarti Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vietos savivaldos įstatymo 15 straipsnio 2 dalies 20 punktą „sprendimų dėl savivaldybei priskirtos valstybinės žemės ir kito valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo patikėjimo teise priėmimas“ priskirtina išimtinei savivaldybių tarybų kompetencijai. LR Vietos savivaldos įstatymas nėra Žemės įstatymo pakeitimo projekto lydimasis įstatymas, manytina, kad jo keitimą pagal kompetenciją galėtų Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
ministerijos 2023-05-31 Argumentai: Įstatymų projektų aiškinamajame rašte nurodyta, kad „Žemės įstatymo (ir kituose lydimuosiuose įstatymų pakeitimų projektuose) pakeitime atsisakoma konkrečių institucijų pavadinimų, visos institucijos įvardijamos kaip „Vyriausybės įgaliota institucija“ ar
„Vyriausybės įgaliota institucija ar kitas juridinis asmuo“, išskyrus Žemės įstatymo nuostatas, numatančias
valstybinės žemės patikėtinio kompetenciją dėl valstybinės žemės pardavimo, kurią gali atlikti tik Nacionalinė žemės tarnyba, nenurodomi kiti „politiką įgyvendinančių“ institucijų pavadinimai“, teigiama, kad „Vyriausybė galėtų spręsti ir tokiu būdu užtikrinama, kad pasikeitus institucijos pavadinimui nebus poreikio keisti daugelio įstatymų vien dėl pasikeitusio pavadinimo.“ ŽĮ 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto 1 straipsnio 5 dalimi siūloma pakeisti Žemės įstatymo Nr. I-446 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1311 2 straipsnio 19 dalį, Žemės įstatymo
valstybinės žemės valdymo, naudojimo ir disponavimo ja teisinių santykių įgyvendinimo srityje. Pažymime, kad Įstatymų projektų aiškinamajame rašte nenurodyta, kokiomis teisės aktų nuostatomis vadovaujantis ir kurios institucijos po ŽĮ 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto priėmimo pagal kompetenciją įgyvendins žemės teisinius santykius, t. y. kurias konkrečias Žemės įstatymo 32 straipsnio 2 dalyje siūlomas nustatyti funkcijas turės teisę vykdyti. pagal aptartą ŽĮ 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu siūlomą nustatyti teisinį reglamentavimą, asmenims, taip pat ir valstybės ir (ar) savivaldybių institucijoms nebus aišku, į kurią Vyriausybės įgaliotą instituciją jie turės kreiptis dėl konkrečių veiksmų atlikimo valstybinės žemės valdymo, naudojimo ir disponavimo ja teisinių santykių srityje.
Neaišku, kuri konkreti Vyriausybės įgaliota institucija:
Vyriausybės įgaliotos institucijos arba institucijų, kurių funkcijas ji perėmė, veiksmų ar neveikimo;
dalimi siūlomoje pakeisti Žemės įstatymo Nr. I-446 pakeitimo įstatymo Nr.
I-446 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1311 2 straipsnio 19 dalyje išdėstyto Žemės įstatymo 32 straipsnio 2 dalies 16 punktas);
įstatymo Nr. I-446 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1311 1 straipsnyje išdėstyto Žemės įstatymo 32 straipsnio redakciją ir 32 straipsnio 2 dalyje išvardyta 20 funkcijų, kurios turės būti atskiru (-ais) sprendimu (-ais) paskirstomos skirtingoms institucijoms. Siūlymas, kai pats asmuo turės įvertinti, kuriai Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotai institucijai pavesta įgyvendinti konkrečią valstybinės žemės valdymo, naudojimo ir disponavimo ja funkciją, ir privalės ieškoti poįstatyminiuose teisės aktuose konkrečios atsakingos institucijos, sukels papildomą naštą, neaiškumą ir neatitiks teisėkūros stabilumo principo. Pažymime, kad neįvardijus konkrečios (-ių) valstybės institucijos (-ų), siūlomas teisinis reguliavimas bus aiškinamas nevienodai, tai turės neigiamos įtakos tinkamam valstybinės žemės valdymo, naudojimo ir disponavimo ja teisinių santykių įgyvendinimui. Vadovaujantis imperatyviais teisėkūros principais, teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti logiškas, nuoseklus, glaustas, suprantamas, tikslus, aiškus ir nedviprasmiškas.
GKĮP 4 straipsniu siūlomas GKĮ 10 straipsnio pakeitimas, kuriuo siūloma Vyriausybės įgaliotai institucijai ar įstaigai pavesti vykdyti Nacionalinės žemės tarnybos ir valstybės įmonės Žemės ūkio duomenų centro funkcijas. Pažymėtina, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punktu, biudžeto lėšas asignavimų valdytojas privalo skirti tik įstatyme nustatytoms funkcijoms vykdyti. Pasiūlymas:
Siekdami aiškumo dėl vykdomų funkcijų ir atsakomybės, siūlome GKĮP 4 straipsnyje ir kituose Įstatymų projektuose vietoj žodžių „Vyriausybės įgaliota institucija ar įstaiga“ nurodyti konkrečią instituciją ar įstaigą ir joms priskirtas atitinkamas funkcijas. Atsižvelgdami į tai, siūlome nepritarti minėtiems pakeitimams ir jų atsisakyti. Pritarti Atsisakyta Žemės įstatymo 10 straipsnio papildymo 7 dalimi. 2. Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos 2023-05-31 Įstatymų projektų aiškinamajame rašte nurodyta, kad „Žemės įstatymo (ir kituose lydimuosiuose įstatymų pakeitimų projektuose) pakeitime atsisakoma konkrečių institucijų pavadinimų, visos institucijos įvardijamos kaip „Vyriausybės įgaliota institucija“ ar „Vyriausybės įgaliota institucija ar kitas juridinis asmuo“, išskyrus Žemės įstatymo nuostatas, numatančias valstybinės žemės patikėtinio kompetenciją dėl valstybinės žemės pardavimo, kurią gali atlikti tik Nacionalinė žemės tarnyba, nenurodomi kiti „politiką įgyvendinančių“ institucijų pavadinimai“, teigiama, kad „Vyriausybė galėtų spręsti ir tokiu būdu užtikrinama, kad pasikeitus institucijos pavadinimui nebus poreikio keisti daugelio įstatymų vien dėl pasikeitusio pavadinimo.“ ŽĮ 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto 1 straipsnio 5 dalimi siūloma pakeisti Žemės įstatymo Nr. I-446 pakeitimo įstatymo Nr.
I-446 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1311 2 straipsnio 19 dalį, Žemės įstatymo
valstybinės žemės valdymo, naudojimo ir disponavimo ja teisinių santykių įgyvendinimo srityje. Pažymime, kad Įstatymų projektų aiškinamajame rašte nenurodyta, kokiomis teisės aktų nuostatomis vadovaujantis ir kurios institucijos po ŽĮ 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto priėmimo pagal kompetenciją įgyvendins žemės teisinius santykius, t. y. kurias konkrečias Žemės įstatymo 32 straipsnio 2 dalyje siūlomas nustatyti funkcijas turės teisę vykdyti. pagal aptartą ŽĮ
reglamentavimą, asmenims, taip pat ir valstybės ir (ar) savivaldybių institucijoms nebus aišku, į kurią Vyriausybės įgaliotą instituciją jie turės kreiptis dėl konkrečių veiksmų atlikimo valstybinės žemės valdymo, naudojimo ir disponavimo ja teisinių santykių srityje.
Neaišku, kuri konkreti Vyriausybės įgaliota institucija:
Vyriausybės įgaliotos institucijos arba institucijų, kurių funkcijas ji perėmė, veiksmų ar neveikimo“ (ŽĮ 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto 1 straipsnio 5 dalimi siūlomoje pakeisti Žemės įstatymo Nr. I-446 pakeitimo įstatymo Nr.
I-446 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1311 2 straipsnio 19 dalyje išdėstyto Žemės įstatymo 32 straipsnio 2 dalies 16 punktas);
aukcionus ir atliks kitas funkcijas valstybinės žemės administravimo srityje. Pagal siūlomą teisinį reguliavimą neaišku, kuriai institucijai pagal kompetenciją turės būti teikiamas prašymas paimti žemę visuomenės poreikiams ar kuri institucija turės ginti viešąjį interesą žemės teisinių santykių srityje, o ypač neaišku, kuriai institucijai turės būti teikiamas skundas ir kt. Pažymėtina, kad ŽĮ 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto 1 straipsnio 5 dalimi siūloma pakeisti 2024 m. sausio 1 d. įsigaliosiančią Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1311 1 straipsnyje išdėstyto Žemės įstatymo 32 straipsnio redakciją ir 32 straipsnio 2 dalyje išvardyta 20 funkcijų, kurios turės būti atskiru (-ais) sprendimu (-ais) paskirstomos skirtingoms institucijoms. Siūlymas, kai pats asmuo turės įvertinti, kuriai Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotai institucijai pavesta įgyvendinti konkrečią valstybinės žemės valdymo, naudojimo ir disponavimo ja funkciją, ir privalės ieškoti poįstatyminiuose teisės aktuose konkrečios atsakingos institucijos, sukels papildomą naštą, neaiškumą ir neatitiks teisėkūros stabilumo principo. Pritarti Siūloma pakeisti Žemės įstatymo 10 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Valstybinės žemės sklype ar jo dalyje, išnuomotame esamiems
statiniams ar įrenginiams eksploatuoti, naujų statinių ar įrenginių statyba ir (ar) esamų rekonstravimas galimi tik tuo atveju, jeigu nauji statiniai ar įrenginiai statomi ir (ar) esami rekonstruojami neviršijant valstybinės žemės sklypo ar jo dalies dydžio, teisės aktų nustatyta tvarka nustatyto esamiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal jų paskirtį.
Kai pagal teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą keliems savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ir (ar) įrenginiams, Nekilnojamojo turto registre įregistruotiems atskirais objektais (pagrindiniais daiktais), eksploatuoti suformuotas vienas valstybinės žemės sklypas, kiekvieno statinio ar įrenginio savininkas, o jeigu statinys ar įrenginys priklauso keliems asmenims, – statinio ar įrenginio bendraturčiai gali įgyvendinti galimybę statyti naujus ir (ar) rekonstruoti esamus statinius ir (ar) įrenginius neviršijant kiekvieno statinio ir (ar) įrenginio savininkui ar bendraturčiui, išnuomotos valstybinės žemės sklypo dalies ploto, neįskaitant valstybinės žemės sklypo dalies, skirtos naudoti bendrai.“
ministerijos
straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad „Valstybinės žemės sklype ar jo dalyje, išnuomotame esamiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti, naujų statinių ar įrenginių statyba ir (ar) esamų rekonstravimas galimi tik tuo atveju, jeigu nauji statiniai ar įrenginiai statomi ir (ar) esami rekonstruojami neviršijant valstybinės žemės sklypo ar jo dalies dydžio, teisės aktų nustatyta tvarka nustatyto esamiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal jų paskirtį.
Kai valstybinės žemės nuomininkas, pageidauja įgyvendinti galimybę statyti naujus ir (ar) rekonstruoti esamus statinius ir
(ar) įrenginius ne visame nuomojamame valstybinės žemės sklype, o tik jo dalyje, ši žemės sklypo dalis, nustatoma vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumente, statinio projekte arba valstybinės žemės patikėtinio sprendimu Vyriausybės nustatyta tvarka, kai šiuose dokumentuose ji nebuvo nustatyta.“ Šia teisės norma siekiama reglamentuoti atvejus, kai valstybinės žemės sklype yra keli savarankiški statiniai ir kai, vadovaujantis nustatytu teisiniu reguliavimu, kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui eksploatuoti turi būti išskirta valstybinės žemės sklypo dalis arba valstybinės žemės sklype esantis statinys priklauso bendraturčiams bendrosios dalinės nuosavybės teise. Pažymime, kad be aukciono išnuomojamas valstybinės žemės sklypas esamiems statiniams funkcionuoti, o ne būsimų statinių statybai, todėl valstybinės žemės sklypo dalys, kuriose valstybinės žemės nuomininkas galės įgyvendinti teisę statyti naujus ar rekonstruoti esamus statinius, turi būti nustatomos pagal tai, kokia žemės sklypo dalis yra reikalinga savarankiškam statiniui su priklausiniais eksploatuoti. Ši žemės sklypo dalis negali būti didinama kito statinio ir jo priklausinių, kurių savininkas neketina rekonstruoti ar statyti naujų statinių, žemės sklypo dalies sąskaita.
Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, siūlome patikslinti Žemės įstatymo 10 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Valstybinės žemės sklype ar jo dalyje, išnuomotame esamiems
statiniams ar įrenginiams eksploatuoti, naujų statinių ar įrenginių statyba ir (ar) esamų rekonstravimas galimi tik tuo atveju, jeigu nauji statiniai ar įrenginiai statomi ir (ar) esami rekonstruojami neviršijant valstybinės žemės sklypo ar jo dalies dydžio, teisės aktų nustatyta tvarka nustatyto esamiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal jų paskirtį. Kai pagal teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą keliems savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ar įrenginiams, Nekilnojamojo turto registre įregistruotiems atskirais objektais (pagrindiniais daiktais), eksploatuoti suformuotas vienas valstybinės žemės sklypas, kiekvieno statinio ar įrenginio savininkas, o jeigu statinys ar įrenginys priklauso keliems asmenims, – statinio ar įrenginio bendraturčiai gali įgyvendinti galimybę statyti naujus ir (ar) rekonstruoti esamus statinius ir (ar) įrenginius neviršijant kiekvieno statinio ar įrenginio savininkui ar bendraturčiui, kai statinys ar įrenginys priklauso keliems asmenims, išnuomotos valstybinės žemės sklypo dalies ploto, neįskaitant valstybinės žemės sklypo dalies, skirtos naudoti bendrai.“ Pritarti Siūloma pakeisti Žemės įstatymo 10 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Valstybinės žemės sklype ar jo dalyje, išnuomotame esamiems
statiniams ar įrenginiams eksploatuoti, naujų statinių ar įrenginių statyba ir (ar) esamų rekonstravimas galimi tik tuo atveju, jeigu nauji statiniai ar įrenginiai statomi ir (ar) esami rekonstruojami neviršijant valstybinės žemės sklypo ar jo dalies dydžio, teisės aktų nustatyta tvarka nustatyto esamiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal jų paskirtį.
Kai pagal teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą keliems savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ir (ar) įrenginiams, Nekilnojamojo turto registre įregistruotiems atskirais objektais (pagrindiniais daiktais), eksploatuoti suformuotas vienas valstybinės žemės sklypas, kiekvieno statinio ar įrenginio savininkas, o jeigu statinys ar įrenginys priklauso keliems asmenims, – statinio ar įrenginio bendraturčiai gali įgyvendinti galimybę statyti naujus ir (ar) rekonstruoti esamus statinius ir (ar) įrenginius neviršijant kiekvieno statinio ir (ar) įrenginio savininkui ar bendraturčiui, išnuomotos valstybinės žemės sklypo dalies ploto, neįskaitant valstybinės žemės sklypo dalies, skirtos naudoti bendrai.“
ministerijos
valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, jeigu jie įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ir neviršija Vyriausybės nustatyto dydžio, – šių sklypų savininkams. Žemės įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo Žemės įstatymo 2 straipsnio 2 dalimi siūloma nustatyti, kad ,,įsiterpęs žemės plotas – Žemės ar Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo, ar Miškų įstatymų nustatytus dydžio reikalavimus atitinkantis valstybinės žemės plotas<...>“. Atsižvelgdami į tai, siūlome keisti Žemės įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 4 punktą ir įrašyti konkretų įsiterpusio parduodamo žemės ploto dydį, o ne pavesti tokį dydį nustatyti Vyriausybei.“.
Pritarti Siūloma pakeisti Žemės įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 4 punktą ir išdėstyti jį taip:
4) jeigu jie įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ir neviršija Vyriausybės nustatyto dydžio šio įstatymo 9 straipsnio 7 dalyje ar Saugomų teritorijų įstatymo, ar Žemės reformos įstatymo, ar Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo, ar Miškų įstatymo nustatyto dydžio, – šių sklypų savininkams;
ministerijos
dalyje siūloma įvesti žemėtvarkos sąvoką (su žemės nuosavybe ir žemės naudojimu susiję visuomeniniai santykiai, apimantys žemės naudojimo planavimą, žemėtvarkos projektų rengimą ir įgyvendinimą, žemės nuosavybės ir naudojimo teisių apsaugą, valstybinę žemės naudojimo priežiūrą). Pagal siūlomą apibrėžimą savivaldybių kompetencija valstybinės žemės, perduotos joms patikėjimo teise, valdymas, naudojimas ir disponavimas ja taip pat priskirtinas žemėtvarkai. Žemės įstatymo projekto 11 straipsnio 1 dalimi siūloma Žemės įstatymo VI skyrių papildyti 35¹ straipsniu, reglamentuojančiu prašymų ir skundų nagrinėjimo žemėtvarkos srityje tvarką. Žemės įstatymo 35¹ straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad prašymai ar skundai Vyriausybės įgaliotai institucijai pateikiami per 20 darbo dienų nuo skundžiamo Vyriausybės įgaliotos institucijos sprendimo žemėtvarkos srityje įteikimo asmeniui, atliktų veiksmų ar atsisakymo juos atlikti (neveikimo) dienos.
Kadangi tiek institucija, kurios sprendimas skundžiamas, tiek institucija, kuriai šis sprendimas skundžiamas, įvardytos vienodai – Vyriausybės įgaliota institucija, pirmiausia, kyla klausimas, ar Vyriausybės įgaliota institucija, kuri priėmė sprendimą žemėtvarkos srityje, ir Vyriausybės įgaliota institucija, kuriai pateikiami skundai dėl jos priimtų sprendimų žemėtvarkos srityje, yra tos pačios institucijos. Antra, kaip jau minėta, savivaldybės taip pat priima sprendimus žemėtvarkos srityje, tačiau manytina, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutarimu negalėtų nustatyti institucijos, kuriai būtų suteikta teisė nagrinėti skundus dėl savivaldybių institucijų priimtų sprendimų žemėtvarkos srityje, nes tai turi būti nustatyta įstatyme. Todėl neaišku, kokia tvarka bus skundžiami savivaldybių sprendimai, veiksmai/neveikimas žemėtvarkos srityje. Atsižvelgiant į Žemės įstatymo 35¹ siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą, susidarytų situacija, kad savivaldybių sprendimai žemėtvarkos srityje galėtų būti nagrinėjami tik Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka, kuris ne visais atvejais atspindi žemėtvarkos procesų specifiką ir neleidžia efektyviai ginti pažeistas teises ir teisėtus interesus žemėtvarkos srityje. Žemės įstatymo 35¹ straipsnyje ir Žemės reformos įstatymo 18 straipsnyje siūlomas nustatyti reguliavimas dėl prašymų ir skundų nagrinėjimo negalėtų būti taikomas prašymams ir skundams dėl savivaldybių sprendimų žemėtvarkos srityje. Žemės reformos įstatymo 18 straipsnis reglamentuoja skundų dėl žemės reformos vykdytojų sprendimų pateikimo ir nagrinėjimo tvarką.
Kaip jau minėta, pagal siūlomą Žemės įstatymo 2 straipsnio 33 dalies apibrėžimą žemėtvarka yra su žemės nuosavybe ir žemės naudojimu susiję visuomeniniai santykiai, apimantys žemės naudojimo planavimą, žemėtvarkos projektų rengimą ir įgyvendinimą, žemės nuosavybės ir naudojimo teisių apsaugą, valstybinę žemės naudojimo priežiūrą. Pagal Žemės reformos įstatymo
žemės reformos metu suformuotų žemės sklypų tinkamumo, žemės privatizavimui, nuomai ir perdavimui neatlygintinai naudotis parengtų dokumentų ir įstatymų, kitų teisės aktų reikalavimų neatitikties iki sprendimo dėl valstybinės žemės įsigijimo, nuomos ar perdavimo neatlygintinai naudotis priėmimo nagrinėtų Vyriausybės įgaliota institucija. Įvertinus Žemės įstatyme pateikiamą žemėtvarkos srities apibrėžimą ir Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nurodytus skundžiamus žemės reformos vykdytojų veiksmus ir priimamus sprendimus, darytina išvada, kad Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio
žemėtvarkos sričiai, kaip ji apibrėžiama Žemės įstatymo 2 straipsnio 33 dalyje. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Žemės įstatymo 35¹ straipsnyje siūlomą nustatyti reglamentavimą ir Žemės reformos 18 straipsnyje siūlomą nustatyti reglamentavimą būtų nagrinėjamas skirtingai. Pavyzdžiui, pagal žemėtvarkos srities apibrėžimą žemėtvarkos sričiai priskiriamas valstybinės žemės sklypų perleidimas ar nuoma Žemės įstatymo 35¹straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka būtų skundžiami Vyriausybės įgaliotai institucijai, o pagal Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 1 dalį sprendimai dėl valstybinės žemės įsigijimo, nuomos ar perdavimo neatlygintinai naudotis turėtų būti skundžiami teismui.
Žemės įstatymo 35¹ straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad Vyriausybės įgaliotos institucijos valstybės tarnautojų veiksmai (neveikimas), vilkinimas atlikti pagal kompetenciją priskirtas funkcijas skundžiami Viešojo administravimo įstatyme nustatyta tvarka, o Žemės reformos 18 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad Vyriausybės įgaliotos institucijos skyrių vadovų veiksmai ir neveikimas skundžiami Vyriausybės įgaliotos institucijos vadovui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, siūlome suderinti Žemės reformos įstatymo 18 straipsnyje siūlomą nustatyti skundų dėl žemės reformos metu suformuotų žemės sklypų tinkamumo nagrinėjimo tvarką ir Žemės įstatymo 35¹straipsnyje siūlomą nustatyti skundų žemėtvarkos srityje tvarką. Pritarti Siūloma pakeisti Žemės įstatymo 35²straipsnio 5 dalį ir išdėstyti ją taip: „5. Šio įstatymo 35¹ ir 35² straipsniuose nustatyta tvarka netaikoma žemės naudojimo valstybinei priežiūrai, kuri vykdoma Teritorijų planavimo, statybos ir žemės naudojimo valstybinės priežiūros įstatymo nustatyta tvarka ir skundų dėl žemės reformos vykdytojų sprendimų pateikimo ir nagrinėjimo tvarkai, nustatytai Žemės reformos įstatymo 18 straipsnyje.”
ministerijos
straipsniu siūloma pakeisti Žemės įstatymo 10 straipsnio 7 dalį ir ją papildyti nustatant baigtinį sąrašą atvejų, kuriems esant atlyginimas už galimybę statyti valstybinėje žemėje, išnuomotoje Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte nustatytu atveju, būtų nemokamas.
Minėto straipsnio 7 dalies 2 punkte siūloma reglamentuoti, kad ,,atlyginimas už galimybę statyti valstybinėje žemėje nemokamas siekiant įgyvendinti projektus, susijusius su viešuoju interesu: krašto ir valstybės sienos apsaugai; tarptautiniams oro uostams, valstybiniams aerodromams, valstybiniams jūrų uostams ir jų įrenginiams; viešosios geležinkelių infrastruktūros objektams, keliams, elektroninių ryšių infrastruktūros objektams, energetikos objektams ir jų technologiniams priklausiniams statyti, taip pat jiems eksploatuoti reikalingiems visuomenės reikmėms skirtiems inžineriniams statiniams; socialinei infrastruktūrai plėsti – švietimo ir mokslo, kultūros, sveikatos apsaugos ir priežiūros, aplinkos apsaugos, socialinės apsaugos, viešosios tvarkos užtikrinimo, kūno kultūros ir sporto plėtojimo objektams statyti (įrengti) ir eksploatuoti, viešiesiems atskiriesiems želdynams kurti ir tvarkyti miestuose, miesteliuose ir kurortuose, siekiant įvykdyti viešųjų atskirųjų želdynų normas; savivaldybės infrastruktūros ir (ar) jos aptarnavimui skirtiems statiniams; komunalinių atliekų tvarkymo objektams (sąvartynams) statyti (įrengti) ir eksploatuoti; kapinėms ir jų priežiūrai užtikrinti reikalingų objektų statybai ir eksploatacijai; gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų (vertybių) apsaugos reikmėms; užsienio valstybių diplomatinėms atstovybėms ir konsulinėms įstaigoms, Europos Sąjungos institucijoms, jų įsteigtoms įstaigoms, tarptautinėms organizacijoms ir jų atstovybėms, kurios naudojasi privilegijomis ir imunitetais pagal Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis ir kitus teisės aktus.“ Žemės įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybinės žemės sklypai perduodami savivaldybėms patikėjimo teise:
Vyriausybės nustatyta tvarka Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimu, suderintu su Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, šioms reikmėms: viešosios paskirties rekreacijai ir poilsiui; viešojo naudojimo poilsio objektams; gatvėms ir vietiniams keliams; komunaliniams inžineriniams tinklams tiesti ir
(ar) eksploatuoti; gyvenamiesiems namams statyti ir (ar) eksploatuoti; ūkinei komercinei veiklai; kapinių priežiūrai; piliakalnių ir kitų nekilnojamųjų kultūros vertybių tvarkymui ir apsaugai; Vyriausybės nutarimu kitoms reikmėms, nenumatytoms šio straipsnio 2 dalies 1 punkte ir įtvirtintoms įstatymuose.
Minėto straipsnio 7 dalies 2 punkte siūloma reglamentuoti, kad ,,atlyginimas už galimybę statyti valstybinėje žemėje nemokamas siekiant įgyvendinti projektus, susijusius su viešuoju interesu: krašto ir valstybės sienos apsaugai; tarptautiniams oro uostams, valstybiniams aerodromams, valstybiniams jūrų uostams ir jų įrenginiams; viešosios geležinkelių infrastruktūros objektams, keliams, elektroninių ryšių infrastruktūros objektams, energetikos objektams ir jų technologiniams priklausiniams statyti, taip pat jiems eksploatuoti reikalingiems visuomenės reikmėms skirtiems inžineriniams statiniams; socialinei infrastruktūrai plėsti – švietimo ir mokslo, kultūros, sveikatos apsaugos ir priežiūros, aplinkos apsaugos, socialinės apsaugos, viešosios tvarkos užtikrinimo, kūno kultūros ir sporto plėtojimo objektams statyti (įrengti) ir eksploatuoti, viešiesiems atskiriesiems želdynams kurti ir tvarkyti miestuose, miesteliuose ir kurortuose, siekiant įvykdyti viešųjų atskirųjų želdynų normas; savivaldybės infrastruktūros ir (ar) jos aptarnavimui skirtiems statiniams; komunalinių atliekų tvarkymo objektams (sąvartynams) statyti (įrengti) ir eksploatuoti; kapinėms ir jų priežiūrai užtikrinti reikalingų objektų statybai ir eksploatacijai; gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų (vertybių) apsaugos reikmėms; užsienio valstybių diplomatinėms atstovybėms ir konsulinėms įstaigoms, Europos Sąjungos institucijoms, jų įsteigtoms įstaigoms, tarptautinėms organizacijoms ir jų atstovybėms, kurios naudojasi privilegijomis ir imunitetais pagal Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis ir kitus teisės aktus.“ Žemės įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybinės žemės sklypai perduodami savivaldybėms patikėjimo teise:
Vyriausybės nustatyta tvarka Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimu, suderintu su Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, šioms reikmėms: viešosios paskirties rekreacijai ir poilsiui; viešojo naudojimo poilsio objektams; gatvėms ir vietiniams keliams; komunaliniams inžineriniams tinklams tiesti ir
(ar) eksploatuoti; gyvenamiesiems namams statyti ir (ar) eksploatuoti; ūkinei komercinei veiklai; kapinių priežiūrai; piliakalnių ir kitų nekilnojamųjų kultūros vertybių tvarkymui ir apsaugai; Vyriausybės nutarimu kitoms reikmėms, nenumatytoms šio straipsnio 2 dalies 1 punkte ir įtvirtintoms įstatymuose. Žemės įstatymo 7 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama, kad: Vyriausybės nutarimais valstybinės miško žemės sklypai perduodami patikėjimo teise Miškų įstatymo nustatytiems subjektams valstybinėms funkcijoms atlikti; valstybinės žemės sklypai Vyriausybės nutarimais gali būti perduodami patikėjimo teise ir kitiems Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme nurodytiems subjektams, kai įstatymais jiems priskiriamos valstybinės funkcijos.
Valstybinės žemės sklypai, reikalingi viešosios transporto infrastruktūros valdytojo veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose nustatytoms valstybinėms funkcijoms atlikti, perduodami patikėjimo teise viešosios transporto infrastruktūros valdytojui Vyriausybės nustatyta tvarka Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimu, suderintu su Aplinkos ministerija, jeigu tai nustatyta viešosios transporto infrastruktūros valdytojo veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose (Žemės įstatymo 7 straipsnio 4 dalis). Vadovaujantis Žemės įstatymo 7 straipsnio 13 dalimi, valstybinės žemės patikėtiniai privalo valdyti, naudoti jiems patikėjimo teise perduotą žemę ir ja disponuoti šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis visuomeninei naudai. Žemės įstatymo 8 straipsnis reglamentuoja valstybinės žemės perdavimo neatlygintinai ja naudotis (panaudos) teisinius santykius. Pagal minėto straipsnio 1 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą, valstybinės žemės panaudos sutartimis valstybinė žemė perduodama laikinai neatlygintinai naudotis valstybės institucijoms, savivaldybėms, miškų urėdijai, valstybinių rezervatų direkcijoms, valstybinių parkų direkcijoms, kitoms iš valstybės ar savivaldybių biudžetų išlaikomoms įstaigoms, viešosioms įstaigoms valstybės ir savivaldybių funkcijoms atlikti (Žemės įstatymo 8 straipsnio 5 dalis). Asmenys, kuriems valstybinės žemės sklypai perduoti neatlygintinai naudotis, negali jų perduoti naudotis kitiems asmenims (Žemės įstatymo 8 straipsnio 6 dalis).
Vadovaujantis Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies
fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus ir neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui); valstybinės žemės sklypai, užstatyti fizinių ar juridinių asmenų nuomojamais statiniais ar įrenginiais, išnuomojami tik šių statinių ar įrenginių nuomos terminui; valstybinės žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį Vadovaujantis aptartu Žemės įstatymo 7, 8 ir 9 straipsniuose nustatytu teisiniu reglamentavimu, pažymėtina, kad Žemės įstatymo projekto 2 straipsniu Žemės įstatymo 10 straipsnio 7 dalyje 2–4 punktuose siūlomi papildyti atvejai, nepatenka į Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies
projektams įgyvendinti, patikėjimo teise perduodama valdyti kitiems valstybinės žemės patikėtiniams (Žemės įstatymo
(pavyzdžiui, viešosios paskirties rekreacijai ir poilsiui, viešojo naudojimo poilsio objektams, gatvėms ir vietiniams keliams, komunaliniams inžineriniams tinklams tiesti ir
(ar) eksploatuoti, kapinių priežiūrai ir kt.) arba valstybinėms funkcijoms atlikti, taip pat valstybinė žemė valstybės institucijoms, savivaldybėms, miškų urėdijai, valstybinių rezervatų direkcijoms, valstybinių parkų direkcijoms, kitoms iš valstybės ar savivaldybių biudžetų išlaikomoms įstaigoms, tradicinėms religinėms bendruomenėms ir bendrijoms, viešosioms įstaigoms, kurios pagal Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymą laikomos viešojo sektoriaus subjektais, išskyrus tradicines religines bendruomenes ir bendrijas, perduodama neatlygintinai naudotis tik valstybės ir savivaldybių funkcijoms atlikti, o ne lengvatine tvarka, t. y. be aukciono išnuomojama (Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkto nustatyta tvarka).
Vadovaujantis Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies
fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus ir neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui); valstybinės žemės sklypai, užstatyti fizinių ar juridinių asmenų nuomojamais statiniais ar įrenginiais, išnuomojami tik šių statinių ar įrenginių nuomos terminui; valstybinės žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį Vadovaujantis aptartu Žemės įstatymo 7, 8 ir 9 straipsniuose nustatytu teisiniu reglamentavimu, pažymėtina, kad Žemės įstatymo projekto 2 straipsniu Žemės įstatymo 10 straipsnio 7 dalyje 2–4 punktuose siūlomi papildyti atvejai, nepatenka į Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies
projektams įgyvendinti, patikėjimo teise perduodama valdyti kitiems valstybinės žemės patikėtiniams (Žemės įstatymo
(pavyzdžiui, viešosios paskirties rekreacijai ir poilsiui, viešojo naudojimo poilsio objektams, gatvėms ir vietiniams keliams, komunaliniams inžineriniams tinklams tiesti ir
(ar) eksploatuoti, kapinių priežiūrai ir kt.) arba valstybinėms funkcijoms atlikti, taip pat valstybinė žemė valstybės institucijoms, savivaldybėms, miškų urėdijai, valstybinių rezervatų direkcijoms, valstybinių parkų direkcijoms, kitoms iš valstybės ar savivaldybių biudžetų išlaikomoms įstaigoms, tradicinėms religinėms bendruomenėms ir bendrijoms, viešosioms įstaigoms, kurios pagal Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymą laikomos viešojo sektoriaus subjektais, išskyrus tradicines religines bendruomenes ir bendrijas, perduodama neatlygintinai naudotis tik valstybės ir savivaldybių funkcijoms atlikti, o ne lengvatine tvarka, t. y. be aukciono išnuomojama (Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkto nustatyta tvarka). Atkreiptinas dėmesys, kad Žemės įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 2 punkte nurodyti švietimo ir mokslo, sveikatos priežiūros, kūno kultūros ir sporto plėtojimo objektai gali būti statomi (įrengiami) ir eksploatuojami privačių asmenų, kurie vykdo ar ketina vykdyti ūkinę komercinę veiklą ir gauti pelną, t. y., ne tik tenkinant viešąjį interesą.
Todėl neaišku, kodėl aptartais atvejais siūloma nustatyti, kad atlyginimas už galimybę statyti valstybinėje žemėje nebus mokamas, nors aptartais atvejais valstybinė žemė bus išnuomota lengvatine tvarka, t. y., be aukciono Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte nustatyta tvarka, fiziniams ar juridiniams asmenims, vykdantiems ar siekiantiems vykdyti ūkinę komercinę veiklą. Kitais atvejais, kaip minėta, valstybinė žemė perduodama naudotis kitais nei Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte nustatytais pagrindais, todėl mokesčio priedas už teisę statyti netaikomas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Žemės įstatymo projekto
nustatyti reguliavimas yra perteklinis ir neatitinka aptartų Žemės įstatymo 7, 8 ir 9 straipsnių nuostatų. Pritarti Siūloma pakeisti Žemės įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamą Žemės įstatymo 10 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „10 straipsnis. Teisė Galimybė statyti išnuomotoje valstybinėje žemėje, kai valstybinė žemė išnuomota šio įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte nustatytu atveju
straipsnio 6 dalies 1 punkte nustatytu atveju, nuomos sutartyje galimybė statyti naujus ir (ar) rekonstruoti esamus statinius ar įrenginius įrašoma nuomininko prašymu sudarant valstybinės žemės nuomos sutartį arba susitarimą dėl valstybinės žemės nuomos sutarties pakeitimo.
Nuomininko galimybė statyti naujus ir (ar) rekonstruoti esamus statinius ar įrenginius valstybinės žemės nuomos sutartyje numatoma tik tuo atveju, jeigu valstybinės žemės sklypas išnuomotas ilgesniam negu 3 metų laikotarpiui ir jeigu tokia statyba ir (ar) rekonstravimas galimi pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentų sprendinius ir atitinka nuomos sutartyje nurodytą valstybinės žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir būdą. Valstybinės žemės nuomos sutartyje nurodoma, kad nuomininkas galimybę statyti ir (ar) rekonstruoti statinius ar įrenginius įgyja tik sumokėjęs savivaldybės administracijos, kurios teritorijoje yra žemės sklypas, apskaičiuotą šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytą atlyginimą už galimybę statyti ir (ar) rekonstruoti statinius, į valstybės biudžetą ir savivaldybės, kurios teritorijoje yra žemės sklypas, biudžetą biudžetus šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytą atlyginimą už galimybę statyti ir (ar) rekonstruoti statinius ar įrenginius išskyrus šio straipsnio 7 dalyje nurodytus atvejus.“
2Valstybinės žemės sklype ar jo dalyje,
išnuomotame esamiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti, naujų statinių ar įrenginių statyba ir (ar) esamų rekonstravimas galimi tik tuo atveju, jeigu nauji statiniai ar įrenginiai statomi ir (ar) esami rekonstruojami neviršijant valstybinės žemės sklypo ar jo dalies dydžio, teisės aktų nustatyta tvarka nustatyto esamiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal jų paskirtį.
Kai pagal teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą keliems savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ir (ar) įrenginiams, Nekilnojamojo turto registre įregistruotiems atskirais objektais (pagrindiniais daiktais), eksploatuoti suformuotas vienas valstybinės žemės sklypas, kiekvieno statinio ar įrenginio savininkas, o jeigu statinys ar įrenginys priklauso keliems asmenims, – statinio ar įrenginio bendraturčiai gali įgyvendinti galimybę statyti naujus ir (ar) rekonstruoti esamus statinius ir (ar) įrenginius neviršijant kiekvieno statinio ir (ar) įrenginio savininkui ar bendraturčiui, išnuomotos valstybinės žemės sklypo dalies ploto, neįskaitant valstybinės žemės sklypo dalies, skirtos naudoti bendrai. 3.
įgyvendinti valstybinės žemės nuomos sutartyje numatytą galimybę statyti naujus ir (ar) rekonstruoti esamus statinius ar įrenginius, iki statybą leidžiančio dokumento išdavimo, o jeigu jų statybai statybą leidžiantis dokumentas nereikalingas neprivalomas, iki naujų statinių ar įrenginių statybos ir (ar) esamų rekonstravimo pradžios Vyriausybės nustatyta tvarka sumoka atlyginimą už galimybę statyti valstybinėje žemėje. turi sumokėti 50 Šiuo atveju 75 procentų procentai atlyginimo už galimybę statyti valstybinėje žemėje sumokama į valstybės biudžetą (iš kurių 25 procentai skiriami žemės sklypų detaliesiems planams, žemės valdos projektams, žemės sklypų planams rengti) ir 25 procentai į atitinkamos savivaldybės biudžetą. biudžetą, 50 procentų atlyginimo už teisę galimybę statyti valstybinėje žemėje – į savivaldybės, kurios teritorijoje yra žemės sklypas, biudžetą:
1) kai statomo naujo ir (ar) rekonstruojamo esamo statinio ar įrenginio juo užstatytas žemės plotas nedidėja arba sumažėja, palyginti su iki statybos ir (ar) rekonstravimo esamu Nekilnojamojo turto registre pagrindiniu daiktu įregistruotu statiniu ar įrenginiu užstatytu plotu, ir (ar) po statybos ir (ar) rekonstravimo statinio ar įrenginio bendras plotas nedidėja arba sumažėja, palyginti su iki statybos ir (ar) rekonstravimo esamo Nekilnojamojo turto registre pagrindiniu daiktu įregistruoto statinio ar įrenginio bendru plotu, – sumą, lygią 5 procentams vidutinės valstybinės žemės sklypo ar jo dalies rinkos vertės, apskaičiuotos atliekant valstybinės žemės sklypo vertinimą masiniu būdu Vyriausybės nustatyta tvarka;
2) kai statomo naujo ir (ar) rekonstruojamo esamo statinio ar įrenginio juo statant naują ir (ar) rekonstruojant esamą statinį užstatytas žemės plotas didėja iki 10 procentų, palyginti su iki statybos ir (ar) rekonstravimo esamu Nekilnojamojo turto registre kaip pagrindinis daiktas įregistruotu statiniu ar įrenginiu įregistruotu statiniu (statiniais)
užstatytu plotu, ir (ar) po statybos ir (ar) rekonstravimo statinio ar įrenginio bendras plotas didėja iki 10 procentų, palyginti su iki statybos ir (ar) rekonstravimo Nekilnojamojo turto registre kaip pagrindinis daiktas įregistruoto šio statinio ar įrenginio bendru plotu, – sumą, lygią 10 procentų vidutinės valstybinės žemės sklypo ar jo dalies, jei ji buvo nustatyta, rinkos vertės, nustatytos apskaičiuotos atliekant vertinimą masiniu būdu Vyriausybės nustatyta tvarka;
3) kai statomo naujo ir (ar) rekonstruojamo esamo statinio ar įrenginio statant naują ir (ar) rekonstruojant esamą statinį juo užstatytas žemės plotas didėja nuo daugiau kaip 10 iki 20 procentų, palyginti su iki statybos ir (ar) rekonstravimo esamu Nekilnojamojo turto registre kaip pagrindinis daiktas įregistruotu statiniu (statiniais) ar įrenginiu užstatytu plotu, ir (ar) po statybos ir (ar) rekonstravimo statinio ar įrenginio bendras plotas didėja nuo daugiau kaip 10 iki 20 procentų, palyginti su iki statybos ir (ar) rekonstravimo esamo Nekilnojamojo turto registre kaip pagrindinis daiktas įregistruoto šio statinio ar įrenginio bendru plotu, – sumą, lygią 20 procentų vidutinės valstybinės žemės sklypo ar jo dalies, jei ji buvo nustatyta, rinkos vertės, nustatytos apskaičiuotos atliekant vertinimą masiniu būdu Vyriausybės nustatyta tvarka;
4) kai statomo naujo ir (ar) rekonstruojamo esamo statinio ar įrenginio statant naują ir (ar) rekonstruojant esamą statinį juo užstatytas žemės plotas didėja nuo daugiau kaip 20 iki 30 procentų, palyginti su iki statybos ir (ar) rekonstravimo esamu Nekilnojamojo turto registre kaip pagrindinis daiktas įregistruotu statiniu (statiniais) ar įrenginiu užstatytu plotu, ir (ar) po statybos ir (ar) rekonstravimo statinio ar įrenginio bendras plotas didėja nuo daugiau kaip 20 iki 30 procentų, palyginti su iki statybos ir (ar) rekonstravimo esamo Nekilnojamojo turto registre kaip pagrindinis daiktas įregistruoto šio statinio ar įrenginio bendru plotu, – sumą, lygią 30 pr
ocentų vidutinės valstybinės žemės sklypo ar jo dalies, jei ji buvo nustatyta, rinkos vertės, nustatytos apskaičiuotos atliekant vertinimą masiniu būdu Vyriausybės nustatyta tvarka;
5) kai statomo naujo ir (ar) rekonstruojamo esamo statinio ar įrenginio statant naują ir (ar) rekonstruojant esamą statinį juo užstatytas žemės plotas didėja nuo daugiau kaip 30 iki 40 procentų, palyginti su iki statybos ir (ar) rekonstravimo esamu Nekilnojamojo turto registre pagrindiniu daiktu įregistruotu statiniu (statiniais) ar įrenginiu užstatytu plotu, ir (ar) po statybos ir (ar) rekonstravimo statinio ar įrenginio bendras plotas didėja nuo daugiau kaip 30 iki 40 procentų, palyginti su iki statybos ir (ar) rekonstravimo esamo Nekilnojamojo turto registre pagrindiniu daiktu įregistruoto šio statinio ar įrenginio bendru plotu, – sumą, lygią 40 procentų vidutinės valstybinės žemės sklypo ar jo dalies, jei ji buvo nustatyta, rinkos vertės, apskaičiuotos atliekant vertinimą masiniu būdu Vyriausybės nustatyta tvarka;
6) kai statomo naujo ir (ar) rekonstruojamo esamo statinio ar įrenginio statant naują ir (ar) rekonstruojant esamą statinį juo užstatytas žemės plotas didėja daugiau kaip 40 procentų, palyginti su iki statybos ir (ar) rekonstravimo esamu Nekilnojamojo turto registre pagrindiniu daiktu įregistruotu statiniu (statiniais) ar įrenginiu užstatytu plotu, ir (ar) po statybos ir (ar) rekonstravimo pastato ar įrenginio bendras plotas didėja daugiau kaip 40 procentų, palyginti su iki statybos ir (ar) rekonstravimo esamo Nekilnojamojo turto registre pagrindiniu daiktu įregistruoto šio statinio ar įrenginio bendru plotu, – sumą, lygią 50 procentų vidutinės valstybinės žemės sklypo ar jo dalies, jei ji buvo nustatyta, rinkos vertės, apskaičiuotos atliekant vertinimą masiniu būdu Vyriausybės nustatyta tvarka.
Valstybinės žemės nuomininkas, pageidaujantis įgyvendinti valstybinės žemės nuomos sutartyje numatytą galimybę statyti naujus ir (ar) rekonstruoti esamus statinius ar įrenginius, iki statybą leidžiančio dokumento išdavimo, o jeigu jų statybai statybą leidžiantis dokumentas nereikalingas neprivalomas, iki naujų statinių ar įrenginių statybos ir (ar) esamų rekonstravimo pradžios Vyriausybės nustatyta tvarka sumoka atlyginimą už galimybę statyti valstybinėje žemėje. turi sumokėti 50 Šiuo atveju 75 procentų procentai atlyginimo už galimybę statyti valstybinėje žemėje sumokama į valstybės biudžetą (iš kurių 25 procentai skiriami žemės sklypų detaliesiems planams, žemės valdos projektams, žemės sklypų planams rengti) ir 25 procentai į atitinkamos savivaldybės biudžetą. biudžetą, 50 procentų atlyginimo už teisę galimybę statyti valstybinėje žemėje – į savivaldybės, kurios teritorijoje yra žemės sklypas, biudžetą:
1) kai statomo naujo ir (ar) rekonstruojamo esamo statinio ar įrenginio juo užstatytas žemės plotas nedidėja arba sumažėja, palyginti su iki statybos ir (ar) rekonstravimo esamu Nekilnojamojo turto registre pagrindiniu daiktu įregistruotu statiniu ar įrenginiu užstatytu plotu, ir (ar) po statybos ir (ar) rekonstravimo statinio ar įrenginio bendras plotas nedidėja arba sumažėja, palyginti su iki statybos ir (ar) rekonstravimo esamo Nekilnojamojo turto registre pagrindiniu daiktu įregistruoto statinio ar įrenginio bendru plotu, – sumą, lygią 5 procentams vidutinės valstybinės žemės sklypo ar jo dalies rinkos vertės, apskaičiuotos atliekant valstybinės žemės sklypo vertinimą masiniu būdu Vyriausybės nustatyta tvarka;
2) kai statomo naujo ir (ar) rekonstruojamo esamo statinio ar įrenginio juo statant naują ir (ar) rekonstruojant esamą statinį užstatytas žemės plotas didėja iki 10 procentų, palyginti su iki statybos ir (ar) rekonstravimo esamu Nekilnojamojo turto registre kaip pagrindinis daiktas įregistruotu statiniu ar įrenginiu įregistruotu statiniu (statiniais) užs
tatytu plotu, ir (ar) po statybos ir (ar) rekonstravimo statinio ar įrenginio bendras plotas didėja iki 10 procentų, palyginti su iki statybos ir (ar) rekonstravimo Nekilnojamojo turto registre kaip pagrindinis daiktas įregistruoto šio statinio ar įrenginio bendru plotu, – sumą, lygią 10 procentų vidutinės valstybinės žemės sklypo ar jo dalies, jei ji buvo nustatyta, rinkos vertės, nustatytos apskaičiuotos atliekant vertinimą masiniu būdu Vyriausybės nustatyta tvarka;
3) kai statomo naujo ir (ar) rekonstruojamo esamo statinio ar įrenginio statant naują ir (ar) rekonstruojant esamą statinį juo užstatytas žemės plotas didėja nuo daugiau kaip 10 iki 20 procentų, palyginti su iki statybos ir (ar) rekonstravimo esamu Nekilnojamojo turto registre kaip pagrindinis daiktas įregistruotu statiniu (statiniais) ar įrenginiu užstatytu plotu, ir (ar) po statybos ir (ar) rekonstravimo statinio ar įrenginio bendras plotas didėja nuo daugiau kaip 10 iki 20 procentų, palyginti su iki statybos ir (ar) rekonstravimo esamo Nekilnojamojo turto registre kaip pagrindinis daiktas įregistruoto šio statinio ar įrenginio bendru plotu, – sumą, lygią 20 procentų vidutinės valstybinės žemės sklypo ar jo dalies, jei ji buvo nustatyta, rinkos vertės, nustatytos apskaičiuotos atliekant vertinimą masiniu būdu Vyriausybės nustatyta tvarka;
4) kai statomo naujo ir (ar) rekonstruojamo esamo statinio ar įrenginio statant naują ir (ar) rekonstruojant esamą statinį juo užstatytas žemės plotas didėja nuo daugiau kaip 20 iki 30 procentų, palyginti su iki statybos ir (ar) rekonstravimo esamu Nekilnojamojo turto registre kaip pagrindinis daiktas įregistruotu statiniu (statiniais) ar įrenginiu užstatytu plotu, ir (ar) po statybos ir (ar) rekonstravimo statinio ar įrenginio bendras plotas didėja nuo daugiau kaip 20 iki 30 procentų, palyginti su iki statybos ir (ar) rekonstravimo esamo Nekilnojamojo turto registre kaip pagrindinis daiktas įregistruoto šio statinio ar įrenginio bendru plotu, – sumą, lygią 30 proce
ntų vidutinės valstybinės žemės sklypo ar jo dalies, jei ji buvo nustatyta, rinkos vertės, nustatytos apskaičiuotos atliekant vertinimą masiniu būdu Vyriausybės nustatyta tvarka;
5) kai statomo naujo ir (ar) rekonstruojamo esamo statinio ar įrenginio statant naują ir (ar) rekonstruojant esamą statinį juo užstatytas žemės plotas didėja nuo daugiau kaip 30 iki 40 procentų, palyginti su iki statybos ir (ar) rekonstravimo esamu Nekilnojamojo turto registre pagrindiniu daiktu įregistruotu statiniu (statiniais) ar įrenginiu užstatytu plotu, ir (ar) po statybos ir (ar) rekonstravimo statinio ar įrenginio bendras plotas didėja nuo daugiau kaip 30 iki 40 procentų, palyginti su iki statybos ir (ar) rekonstravimo esamo Nekilnojamojo turto registre pagrindiniu daiktu įregistruoto šio statinio ar įrenginio bendru plotu, – sumą, lygią 40 procentų vidutinės valstybinės žemės sklypo ar jo dalies, jei ji buvo nustatyta, rinkos vertės, apskaičiuotos atliekant vertinimą masiniu būdu Vyriausybės nustatyta tvarka;
6) kai statomo naujo ir (ar) rekonstruojamo esamo statinio ar įrenginio statant naują ir (ar) rekonstruojant esamą statinį juo užstatytas žemės plotas didėja daugiau kaip 40 procentų, palyginti su iki statybos ir (ar) rekonstravimo esamu Nekilnojamojo turto registre pagrindiniu daiktu įregistruotu statiniu (statiniais) ar įrenginiu užstatytu plotu, ir (ar) po statybos ir (ar) rekonstravimo pastato ar įrenginio bendras plotas didėja daugiau kaip 40 procentų, palyginti su iki statybos ir (ar) rekonstravimo esamo Nekilnojamojo turto registre pagrindiniu daiktu įregistruoto šio statinio ar įrenginio bendru plotu, – sumą, lygią 50 procentų vidutinės valstybinės žemės sklypo ar jo dalies, jei ji buvo nustatyta, rinkos vertės, apskaičiuotos atliekant vertinimą masiniu būdu Vyriausybės nustatyta tvarka. 4.
(ar) rekonstruojamų esamų naujus ir (ar) rekonstruojant esamus statinius ar įrenginių didėja ir statiniais ar įrenginiais užstatytas žemės plotas, ir po statybos ir (ar) rekonstravimo statinio (statinių) ar įrenginio bendras plotas, atlyginimą už teisę galimybę statyti valstybinėje žemėje, apskaičiuojamą pagal šio straipsnio 3 dalies 1–6 punktuose nustatytą tvarką, sudaro atlyginimo atlyginimų, apskaičiuoto už statiniais ar įrenginiais už statiniais užstatyto žemės ploto padidėjimą, ir atlyginimo, apskaičiuoto už statinio (statinių) ar įrenginio bendro ploto padidėjimą, suma,. bet Ši suma negali būti didesnė už ne daugiau kaip
dalies, jei ji buvo nustatyta, rinkos vertės, apskaičiuotos atliekant vertinimą masiniu būdu Vyriausybės nustatyta tvarka,. išskyrus atvejį, kai statinio ar įrenginio bendro ploto padidėjimas atitinka statinio ar įrenginio užstatymo ploto padidėjimą (tokiu atveju atlyginimas už galimybę statyti mokamas už statinio ar įrenginio bendro ploto padidėjimą). 5. Atlyginimas už teisę galimybę statyti valstybinėje žemėje mokamas kiekvienu naujų statinių ar įrenginių statybos ir (ar) esamų statinių ar įrenginių rekonstravimo atveju. Sumokėjęs atlyginimą už teisę galimybę statyti valstybinėje žemėje, valstybinės žemės sklypo nuomininkas įgyja teisę galimybę Vyriausybės nustatyta tvarka įgyvendinti statytojo teisę sumokėto atlyginimo dydį atitinkančia apimtimi, numatyta šio straipsnio 3 dalyje. Jei valstybinės žemės nuomininkas perleidžia statinius ir (ar) įrenginius, kurie yra valstybinės žemės sklype arba jo dalyje, kai ji nustatyta, ir yra sumokėtas atlyginimas už galimybę statyti statinius, naujajam statinių ir (ar) įrenginių savininkui pereina ir galimybė statyti valstybinėje žemėje ar jos dalyje, tokia pačia apimtimi, kokią buvo įgijęs valstybinės žemės nuomininkas, ankstesnis statinių ir (ar) įrenginių savininkas.
Statybą leidžiančio dokumento neišdavimo atveju atlyginimas už galimybę statyti valstybinės žemės sklype ar jo dalyje, grąžinamas jį sumokėjusiam asmeniui, raštu pateikus prašymą Valstybinei mokesčių inspekcijai ir dokumentą, patvirtinantį apie statybą leidžiančio dokumento neišdavimą. Atlyginimas už galimybę statyti grąžinamas per 3 mėnesius nuo prašymo jį grąžinti pateikimo. Prašyme nurodoma atlyginimo už galimybę statyti mokėtojo atsiskaitomoji sąskaita, į kurią sugrąžinama įmokėtas atlyginimas. 6. Jeigu valstybinės žemės nuomininko pastatytų naujų ir (ar) rekonstruotų esamų statinių bendras plotas ir (ar) naujais pastatytais, ir (ar) rekonstruotais statiniais užstatytas plotas viršija dydį, už kurį buvo sumokėtas šio straipsnio 3 ir (ar) 4 dalyse nustatytas atlyginimas, nuomininkas privalo į valstybės biudžetą ir savivaldybės, kurios teritorijoje yra žemės sklypas, biudžetą sumokėti trūkstamą atlyginimo sumą ir papildomai 50 procentų atlyginimo už galimybę statyti valstybinėje žemėje dydžio, nurodyto šio straipsnio 3 dalies 2–6 punktuose ir šio straipsnio 4 dalyje, sumą. Iki viso privalomo sumokėti atlyginimo už teisę galimybę statyti valstybinėje žemėje dydžio sumokėjimo valstybinės žemės sklypo kadastro duomenys netikslinami ir pastatytų naujų ir (ar) rekonstruotų esamų statinių ar įrenginių statybos ir
(ar) rekonstravimo užbaigimas Nekilnojamojo turto registre neregistruojami. 7.
Lietuvos Respublikos valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymą šis straipsnis netaikomas.
Atlyginimas už galimybę statyti valstybinėje žemėje nemokamas:
1) atnaujinant (modernizuojant) pastatus pagal Lietuvos Respublikos valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymą;
2) statant ar rekonstruojant: valstybei svarbaus projekto statinį (statinius) ir (ar) valstybei svarbiam projektui įgyvendinti skirtą statinį (statinius) valstybei svarbaus projekto teritorijoje, kurios ribas nustato Vyriausybė; geležinkelio infrastruktūros objektui (objektams), geležinkelio stočių ir jų aptarnavimui skirtus statinius, susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektui (objektams) susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijose; tarptautinius oro uostus, valstybinius aerodromus, valstybinius jūrų uostus ir jų įrenginius; kelius, elektroninių ryšių infrastruktūros objektus, energetikos objektus ir jų technologinius priklausinius, taip pat jiems eksploatuoti reikalingus visuomenės reikmėms skirtus inžinerinius statinius; savivaldybės infrastruktūros ir (ar) jos aptarnavimui skirtus statinius; statinius, skirtus krašto apsaugos sistemos institucijų funkcijoms vykdyti, statomus krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose; užsienio valstybių diplomatinėms atstovybėms ir konsulinėms įstaigoms, Europos Sąjungos institucijoms, jų įsteigtoms įstaigoms, tarptautinėms organizacijoms ir jų atstovybėms, kurios naudojasi privilegijomis ir imunitetais pagal Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis ir kitus teisės aktus ir (ar) kitus statinius, finansuojamus valstybės biudžeto lėšomis;
3) atsinaujinančių išteklių energetikos plėtros projektams, kai jie vykdomi Atsinaujinančių išteklių energijos bendrijos ir jos narių, dalininkų ar dalyvių susirinkime savivaldybėms, savivaldybių institucijoms ar įstaigoms priklauso daugiau nei 51 procento balsų dauguma, o šių bendrijų pagrindinė paskirtis – vystyti energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių gamybos įrenginius, mažinant energijos nepriteklių ir (ar) teikti naudą pažeidžiamiems vartotojams;
4) statomiems, rekonstruojamiems inžineriniams statiniams, skirtiems šiame žemės sklype pastatytų ir naudojamų daugiabučių gyvenamųjų namų gyventojų reikmėms (sporto ir vaikų žaidimo aikštelėms, dviračių ir pėsčiųjų takams, šaligatviams, laiptams, pandusams, keltuvams, liftams, įvažoms į daugiabučių gyvenamųjų namų kiemus, automobilių stovėjimo ir dviračių laikymo vietoms įrengti).
Atlyginimas už galimybę statyti valstybinėje žemėje nemokamas:
1) atnaujinant (modernizuojant) pastatus pagal Lietuvos Respublikos valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymą;
2) statant ar rekonstruojant: valstybei svarbaus projekto statinį (statinius) ir (ar) valstybei svarbiam projektui įgyvendinti skirtą statinį (statinius) valstybei svarbaus projekto teritorijoje, kurios ribas nustato Vyriausybė; geležinkelio infrastruktūros objektui (objektams), geležinkelio stočių ir jų aptarnavimui skirtus statinius, susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektui (objektams) susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijose; tarptautinius oro uostus, valstybinius aerodromus, valstybinius jūrų uostus ir jų įrenginius; kelius, elektroninių ryšių infrastruktūros objektus, energetikos objektus ir jų technologinius priklausinius, taip pat jiems eksploatuoti reikalingus visuomenės reikmėms skirtus inžinerinius statinius; savivaldybės infrastruktūros ir (ar) jos aptarnavimui skirtus statinius; statinius, skirtus krašto apsaugos sistemos institucijų funkcijoms vykdyti, statomus krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose; užsienio valstybių diplomatinėms atstovybėms ir konsulinėms įstaigoms, Europos Sąjungos institucijoms, jų įsteigtoms įstaigoms, tarptautinėms organizacijoms ir jų atstovybėms, kurios naudojasi privilegijomis ir imunitetais pagal Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis ir kitus teisės aktus ir (ar) kitus statinius, finansuojamus valstybės biudžeto lėšomis;
3) atsinaujinančių išteklių energetikos plėtros projektams, kai jie vykdomi Atsinaujinančių išteklių energijos bendrijos ir jos narių, dalininkų ar dalyvių susirinkime savivaldybėms, savivaldybių institucijoms ar įstaigoms priklauso daugiau nei 51 procento balsų dauguma, o šių bendrijų pagrindinė paskirtis – vystyti energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių gamybos įrenginius, mažinant energijos nepriteklių ir (ar) teikti naudą pažeidžiamiems vartotojams;
4) statomiems, rekonstruojamiems inžineriniams statiniams, skirtiems šiame žemės sklype pastatytų ir naudojamų daugiabučių gyvenamųjų namų gyventojų reikmėms (sporto ir vaikų žaidimo aikštelėms, dviračių ir pėsčiųjų takams, šaligatviams, laiptams, pandusams, keltuvams, liftams, įvažoms į daugiabučių gyvenamųjų namų kiemus, automobilių stovėjimo ir dviračių laikymo vietoms įrengti). 8.
buvo pritaikyta šio straipsnio 7 dalyje nurodyta išimtis, paskirtį, kol nėra sumokėtas atlyginimas už galimybę statyti valstybinėje žemėje, jeigu pakeitus paskirtį tokiam statybos objektui išimtis nebūtų taikoma. Statybos objekto duomenys apie pasikeitusią paskirtį Nekilnojamojo turto registre registruojami tik valstybinės žemės nuomininkui pateikus dokumentus, patvirtinančius atlyginimo už galimybę statyti valstybinėje žemėje sumokėjimą.“
ministerijos
2024-01-01 miestų ir miestelių teritorijose esančios valstybinės žemės sklypas sudarinės savivaldybės, o Žemės įstatyme joms paliekama diskrecijos teisė susitarti dėl kompensacijos už nustatomą servitutą dydžio, manome, kad nesant aiškių kriterijų ar atskiros tvarkos, reglamentuojančios, kaip savivaldybė turėtų skaičiuoti ir vertinti atsirasiančius nuostolius už valstybinėje žemėje nustatomus servitutus, siūlome reglamentuoti, kad valstybinės žemės patikėtiniams nustatant servitutus sandoriu kompensacijos, mokamos už naudojimąsi sandoriu nustatytu servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui dydis apskaičiuojamas Vyriausybės nustatyta tvarka, jeigu kituose įstatymuose nenustatyta kitaip. Pritarti Siūloma papildyti Žemės įstatymo 22 straipsnį 11 dalimi:
„11. Valstybinės žemės patikėtiniams nustatant
servitutus sandoriu, kompensacijos, mokamos tarnaujančiojo daikto savininkui, dydis už naudojimąsi sandoriu nustatytu servitutu apskaičiuojamas Vyriausybės nustatyta tvarka, jeigu kituose įstatymuose nenustatyta kitaip.“
2023-05-31 6.
Žemės įstatymo projekto 8 straipsnio 2 dalimi siūloma papildyti Žemės įstatymo
pramonės įmonės apsaugos zonose, besiribojančių su žemės sklypais, kuriuose veikia pramonės įmonė, pirmumo teise rinkos sąlygomis pardavimo ar išnuomojimo pramonės įmonėms atsinaujinančiųjų energijos išteklių plėtrai tvarka. Tačiau atkreipiame dėmesį, kad Žemės įstatymo projekto 8 straipsnio 2 dalimi siūlomas papildyti Žemės įstatymo 30 straipsnis reglamentuoja pirmumo teisės pirkti parduodamą privačią žemę įgyvendinimo teisinius santykius, todėl darytina išvada, kad Žemės įstatymo 30 straipsnio 5 dalyje siūlomos įtvirtinti nuostatos nėra Žemės įstatymo 30 straipsnio reguliavimo dalykas. Žemės įstatymo 30 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, kad: „Šiuose sklypuose įrengtuose energijos iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių gamybos įrenginiuose pagaminta energija turi būti panaudojama pramonės įmonių reikmėms ir (ar) ūkio poreikiams. Prašymas išduoti leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai arba elektrinės prijungimo prie energetikos tinklų prijungimo sąlygas tinklų operatoriui, kai leidimas plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus nereikalingas, turi būti pateiktas ne vėliau nei per 6 mėnesius nuo žemės sklypo pirkimo-pardavimo ar nuomos sutarties pasirašymo dienos.
Kai energijos iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių gamybos įrenginiams taikomos planuojamos ūkinės veiklos atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo ir (ar) planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procedūros, ne vėliau nei per
nuo žemės sklypo pirkimo-pardavimo ar nuomos sutarties pasirašymo dienos organizuojamos atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo ir (ar) planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procedūros, o prašymas išduoti leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus arba elektrinės prijungimo prie energetikos tinklų prijungimo sąlygas, kai leidimas plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus nereikalingas, turi būti pateiktas ne vėliau nei per 30 kalendorinių dienų nuo atsakingos institucijos galiojančio teigiamo sprendimo dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių, kai turi būti atliktos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procedūros, priėmimo dienos.“ Žemės įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad Žemės įstatymas nustato žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo santykius bei žemės tvarkymą ir administravimą Lietuvos Respublikos teritorijoje, jos išskirtinėje ekonominėje zonoje ir kontinentiniame šelfe Baltijos jūroje.
Kai energijos iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių gamybos įrenginiams taikomos planuojamos ūkinės veiklos atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo ir (ar) planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procedūros, ne vėliau nei per
nuo žemės sklypo pirkimo-pardavimo ar nuomos sutarties pasirašymo dienos organizuojamos atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo ir (ar) planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procedūros, o prašymas išduoti leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus arba elektrinės prijungimo prie energetikos tinklų prijungimo sąlygas, kai leidimas plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus nereikalingas, turi būti pateiktas ne vėliau nei per 30 kalendorinių dienų nuo atsakingos institucijos galiojančio teigiamo sprendimo dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių, kai turi būti atliktos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procedūros, priėmimo dienos.“ Žemės įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad Žemės įstatymas nustato žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo santykius bei žemės tvarkymą ir administravimą Lietuvos Respublikos teritorijoje, jos išskirtinėje ekonominėje zonoje ir kontinentiniame šelfe Baltijos jūroje. Kadangi Žemės įstatymo projekto 8 straipsnio 2 dalimi siūlomoje papildyti Žemės įstatymo 30 straipsnį 5 dalyje siūloma įtvirtinti nuostatas, kuriomis būtų reglamentuojama, kokioms reikmėms ir poreikiams tenkinti turi būti panaudota žemės sklypuose įrengtuose energijos iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių gamybos įrenginiuose pagaminta energija, taip pat siūloma įtvirtinti nuostatas, reglamentuojančias energijos iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių gamybos įrenginiams taikomos planuojamos ūkinės veiklos atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo ir (ar) planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procedūrų atlikimo tvarką, darytina išvada, kad minėtos nuostatos nėra Žemės įstatymo reguliavimo dalykas.
Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, siūlome šios nuostatos atsisakyti. Pritarti iš dalies Siūloma papildyti Žemės įstatymą 30¹ straipsniu: „30¹ straipsnis. Valstybinės žemės sklypų išnuomojimas ir perleidimas pramonės įmonėms atsinaujinančiųjų energijos išteklių plėtrai Valstybinės žemės sklypai, esantys Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nurodytų gamybinių objektų sanitarinės apsaugos zonose, besiribojantys su žemės sklypais, kuriuose yra šie objektai, pirmumo teise be aukciono parduodami ar išnuomojami pagal jų rinkos vertę, apskaičiuotą taikant Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualų turto vertinimą, pramonės įmonėms atsinaujinančiųjų energijos išteklių plėtrai. Žemės sklypuose, kurie buvo išnuomoti ar parduoti vadovaujantis šiuo straipsniu, įrengtuose energijos iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių gamybos įrenginiuose pagaminta energija turi būti panaudojama valstybinės žemės sklypą šio straipsnio nustatyta tvarka išsinuomojusių ar įsigijusių pramonės įmonių reikmėms ir (ar) jų ūkio poreikiams.
Prašymas išduoti leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai arba elektrinės prijungimo prie energetikos tinklų prijungimo sąlygas tinklų operatoriui, kai leidimas plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus nereikalingas, turi būti pateiktas ne vėliau nei per 6 mėnesius nuo žemės sklypo pirkimo-pardavimo ar nuomos sutarties pasirašymo dienos. Kai energijos iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių gamybos įrenginiams taikomos planuojamos ūkinės veiklos atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo ir (ar) planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procedūros, ne vėliau nei per
žemės sklypo pirkimo-pardavimo ar nuomos sutarties pasirašymo dienos organizuojamos atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo ir (ar) planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procedūros, o prašymas išduoti leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus arba elektrinės prijungimo prie energetikos tinklų prijungimo sąlygas, kai leidimas plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus nereikalingas, turi būti pateiktas ne vėliau nei per 30 kalendorinių dienų nuo atsakingos institucijos galiojančio teigiamo sprendimo dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių, kai turi būti atliktos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procedūros, priėmimo dienos.
Jei per nustatytą terminą nesikreipiama dėl leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus arba neorganizuojamos atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo ir (ar) planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procedūros arba per leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus arba elektrinės prijungimo prie energetikos tinklų prijungimo sąlygų galiojimo laikotarpį, įskaitant galimus pratęsimus, energijos iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių gamybos įrenginiai nėra išvystomi, žemės sklypo pirkimo-pardavimo ar nuomos sutartis yra nutraukiama, o valstybinės žemės sklypas grąžinamas valstybinės žemės pardavėjui ar nuomotojui tokios būklės, kokios buvo perduotas, jei sutartyje nenumatyta kitaip. Valstybinės žemė nuomojama ar perleidžiama pramonės įmonėms atsinaujinančiųjų energijos išteklių plėtrai Vyriausybės nustatyta tvarka.“
ministerijos 2023-05-31 8.
Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme yra numatyta, kad žemės valdos projektais gali būti nustatomos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų teritorijos, o Žemės įstatymo pakeitimo įstatyme numatyta, kad tais atvejais, kai servitutai nebuvo suprojektuoti ir nustatyti, nors formuojant žemės sklypus jie turėjo būti nustatyti, valstybės lėšomis gali būti ištaisomos klaidos, t. y. rengiami žemės valdos projektai, kuriuose suprojektuojami reikalingi nustatyti servitutai. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu galiojančioje Žemės įstatymo redakcijoje servitutų nustatymas ir panaikinimas ir specialiųjų žemės naudojimo sąlygų teritorijų nustatymas ar pakeitimas nėra įvardytas kaip vienas iš galimų tikslų, tada rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto, nepageidaujant jo pertvarkyti (padalyti, sujungti ir pan.), negalima. Siekdami sudaryti palankias sąlygas žemės sklypų savininkams pasinaudoti anksčiau minėtų įstatymų nuostatomis dėl klaidų taisymo, kai nebuvo suprojektuoti servitutai nustatyti ar pakeiti specialiųjų žemės naudojimo sąlygų teritorijas, siūlome papildyti Žemės įstatymo 37 straipsnio 7 dalį, joje reglamentuojant, kad „Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai rengiami ir įgyvendinami šio įstatymo 40 straipsnyje nustatyta tvarka tais atvejais, kai Nekilnojamojo turto registre įregistruotus žemės sklypus reikia padalyti, atidalyti, sujungti ar atlikti jų perdalijimą, pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą, suprojektuoti servitutus, nustatyti ar pakeisti specialiąsias žemės naudojimo sąlygų teritorijas, taip pat formuojant naujus žemės sklypus valstybinėje žemėje.“ Pritarti iš dalies Naujų sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų tikslu numatyti specialiųjų žemės naudojimo sąlygų teritorijų pakeitimo nustatymą negalima, tai - vienas iš parengto formavimo ir pertvarkymo projekto koregavimo atvejų. Siūlome patikslinti Žemės įstatymo 37 straipsnio 7 dalį „7.
Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai rengiami ir įgyvendinami šio įstatymo 40 straipsnyje nustatyta tvarka tais ir atvejais, kai Nekilnojamojo turto registre įregistruotus žemės sklypus reikia padalyti, atidalyti, sujungti ar atlikti jų perdalijimą, pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą, taip pat formuojant naujus žemės sklypus valstybinėje žemėje.“ ir Žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 8 punktą ir jį išdėstyti taip:
8) kai keičiant ar nustatant papildomus žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto sprendinius - nustatomi servitutai, jei jie nebuvo nustatyti šio įstatymo 22 straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatytu atveju nurodytais atvejais; ar teritorijos, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, kai šiame projekte jos nebuvo nustatytos. Nustatant servitutus šiame punkte nurodytais atvejais, žemės sklypo, kuriame nustatomas servitutas, savininko ar valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio sutikimas dėl žemės valdos projekto rengimo neprivalomas.“
ministerijos
žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą turi valstybinės žemės patikėtiniai, statinių, prie kurių formuojami žemės sklypai, savininkai, pastatų bendrojo naudojimo objektų valdytojai, privačios žemės savininkai arba valstybinės žemės naudotojai, valstybės ar savivaldybių institucijos ir kiti asmenys, pageidaujantys ir turintys teisę įsigyti nuosavybėn ar nuomoti valstybinės žemės sklypus ne aukciono tvarka arba juos valdyti patikėjimo teise. Pažymėtina, kad nepakeitus šių nuostatų, nebus galima įgyvendinti Žemės įstatymo 22 straipsnio nuostatų, susijusių su klaidų taisymu, nes nebus teisinio pagrindo inicijuoti privačios žemės sklypuose žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo, t. y. nebus galima taisyti klaidų.
Pritarti Siūloma pakeisti Žemės įstatymo 40 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Teisę inicijuoti žemės sklypų formavimo ir
pertvarkymo projektų rengimą turi valstybinės žemės patikėtiniai, Vyriausybės įgaliota institucija šio įstatymo 22 straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatytu atveju, statinių, prie kurių formuojami žemės sklypai, savininkai, pastatų bendrojo naudojimo objektų valdytojai, privačios žemės savininkai arba valstybinės žemės naudotojai, valstybės ar savivaldybių institucijos ir kiti asmenys, pageidaujantys ir turintys teisę įsigyti nuosavybėn ar nuomoti valstybinės žemės sklypus be aukciono arba juos valdyti patikėjimo teise.“
straipsnio 1 dalyje siūloma papildyti Žemės įstatymo
dalyje pakeisti 41 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Jeigu žemėtvarkos planavimo dokumentus rengiantis ir įgyvendinantis asmuo nepašalino mažareikšmio teisės aktų reikalavimų pažeidimo, Vyriausybės įgaliota institucija pateikia rašytinį nurodymą jį pašalinti ir nustatomas ne ilgesnis kaip 5 darbo dienų terminas pažeidimui pašalinti, kuris gali būti pratęstas vieną kartą dar 5 darbo dienoms ir pateikti pažeidimo pašalinimą įrodančius dokumentus. Vyriausybės įgaliotai institucijai nustačius nešiurkštų žemėtvarkos planavimo dokumentus rengiančio ir įgyvendinančio asmens veiklos pažeidimą, asmuo įspėjamas raštu, kad ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo įspėjimo gavimo dienos turi pašalinti nustatytą pažeidimą ir pateikti šio pažeidimo pašalinimą įrodančius dokumentus.
Kvalifikacijos pažymėjimo galiojimas sustabdomas 3 mėnesiams, jeigu iki termino, per kurį turėjo pašalinti pažeidimus, pabaigos žemėtvarkos planavimo dokumentus rengiantis ir įgyvendinantis asmuo nepateikė pažeidimo pašalinimą įrodančių dokumentų.“ Žemės įstatymo 41 straipsnio 1 dalis reglamentuoja tik reikalavimus Žemėtvarkos planavimo dokumentus rengiantiems asmenims. Kvalifikaciniai pažymėjimai pagal Žemės įstatymo nuostatas yra išduodami tik rengti žemėtvarkos planavimo dokumentus, bet ne juos įgyvendinti. Žemės įstatymo 41 straipsnio 12 dalis nustato, kad žemės valdos projektus įgyvendina asmenys, turintys NTK įstatymo nustatyta tvarka išduotus matininko kvalifikacijos pažymėjimus. Žemėtvarkos planavimo dokumentai įgyvendinami pagal patvirtintą projektą atliekant suformuotų ar pertvarkytų, ar perdalytų žemės sklypų kadastrinius matavimus, nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškus ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje. Atlikus žemės sklypų kadastrinius matavimus, pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534
„Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų
patvirtinimo“, parengiamos jų kadastro duomenų bylos. Taigi, asmenų, kurie įgyvendina Žemėtvarkos planavimo dokumentus, t. y., atlieka suprojektuotų žemės sklypų kadastrinius matavimus, nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškus ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje, reglamentuoja NTK įstatymas.
Pažymėtina, kad dažniausiu atveju žemėtvarkos planavimo dokumentuose padaryti pažeidimai nustatomi jau patvirtinus žemėtvarkos planavimo dokumentus, o tokiu atveju žemėtvarkos planavimo dokumento rengėjas (toliau – rengėjas) nebegali ištaisyti klaidos, nes to padaryti neįmanoma be žemės sklypo savininko geros valios /sutikimo ir iniciatyvos rengti naują projektą, kuriuo būtų taisomos padarytos klaidos. Tokiu atveju susidaro situacija, kai rengėjas padarė pažeidimus, kurie negali būti ištaisomi, rengėjai lieka nebaudžiami, nes nėra galimybės įrodyti žalos atsiradimo fakto. Todėl siūlome Žemės įstatymo
net ir tuo atveju, kai jų žala nėra nustatoma, bet pats rengėjas tos klaidos ištaisyti negali. Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, siūlome Žemės įstatymo 41 straipsnį 5¹ ir 6 dalis išdėstyti taip: ,,5¹. Žemėtvarkos planavimo dokumentus rengiančių ir įgyvendinančių asmenų veiklos pažeidimai pagal pobūdį skirstomi į:
1) mažareikšmius – tai pažeidimai, kurie nesukelia žalos ir kuriuos galima ištaisyti nedelsiant ir kuriuos pašalinti gali patys žemėtvarkos planavimo dokumentus rengiantys ir įgyvendinantys asmenys;
2) nešiurkščius – tai pažeidimai, kurie nesukelia pagrindo žalai tretiesiems asmenims atsirasti arba dėl kurių galėjo atsirasti žala tretiesiems asmenims ir kuriuos pašalinti gali negali patys žemėtvarkos planavimo dokumentus rengiantys ir įgyvendinantys asmenys;
3) šiurkščius – tai pažeidimai, dėl kurių atsirado arba galėjo atsirasti žala tretiesiems asmenims ir kurių patys žemėtvarkos planavimo dokumentus rengiantys ir įgyvendinantys asmenys negali pašalinti.“ „6.
Jeigu žemėtvarkos planavimo dokumentus rengiantis ir įgyvendinantis asmuo nepašalino mažareikšmio teisės aktų reikalavimų pažeidimo, Vyriausybės įgaliota institucija pateikia rašytinį nurodymą jį pašalinti ir nustatomas ne ilgesnis kaip 5 darbo dienų terminas pažeidimui pašalinti, kuris gali būti pratęstas vieną kartą dar 5 darbo dienoms ir pateikti pažeidimo pašalinimą įrodančius dokumentus. Vyriausybės įgaliotai institucijai nustačius nešiurkštų žemėtvarkos planavimo dokumentus rengiančio ir įgyvendinančio asmens veiklos pažeidimą, asmuo įspėjamas raštu, kad ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo įspėjimo gavimo dienos turi pašalinti nustatytą pažeidimą ir pateikti šio pažeidimo pašalinimą įrodančius dokumentus. Kvalifikacijos pažymėjimo galiojimas sustabdomas 3 mėnesiams, jeigu iki termino, per kurį turėjo pašalinti pažeidimus, pabaigos žemėtvarkos planavimo dokumentus rengiantis ir įgyvendinantis asmuo nepateikė pažeidimo pašalinimą įrodančių dokumentų.“ Atsižvelgdami į tai, siūlome Žemės įstatymo 41 straipsnį 5¹ ir 6 dalyse išbraukti žodžius ,,ir įgyvendinančių“, ,,iš įgyvendinantys“ ir
ministerijos 2023-05-31 11.
Žemės įstatymo projekto 19 straipsnio 1 dalimi siūloma pakeisti Žemės įstatymo 47 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,<...> Visuomenės poreikiams paimamo turto vertinimą užsako ir už turto vertinimo darbus sumoka žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuota institucija. Visuomenės poreikiams paimamo turto vertinimo ataskaita galioja 12 mėnesių nuo jos parengimo dienos, jeigu per jos galiojimo laikotarpį žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektas nepatvirtinamas, žemės paėmimu suinteresuota institucija privalo turto vertinimo ataskaitą atnaujinti.“ Nacionalinės žemės tarnybos nuomone, nuo turto vertinimo ataskaitos parengimo iki sprendimų paimti žemę visuomenės poreikiams neturi praeiti reikšmingai ilgas laikas, t. y. ne daugiau kaip 12 mėnesių. Pagal siūlomą įtvirtinti reguliavimą bus įtvirtinta galimybė priimti sprendimą paimti žemę visuomenės poreikiams pagal negaliojančią turto vertinimo ataskaitą (kadangi pagal siūlomą įtvirtinti teisinį reguliavimą turto vertinimo ataskaita galioja iki žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto patvirtinimo, o sprendimai paimti žemę visuomenės poreikiams priimami po žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto patvirtinimo), todėl darytina išvada, kad Žemės įstatymo 47 straipsnio 1 dalyje siūlomas nustatyti teisinis reguliavimas neatitinka teisingo atlyginimo už žemę pinigais pagal rinkos vertę principo, kildinamo iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir Žemės įstatymo nuostatų. Todėl siūlome patikslinti siūlomą reguliavimą, numatant, kad turto vertinimo ataskaita turi galioti sprendimo dėl žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams priėmimo metu. Ši pastaba teikiama taip pat Lietuvos Respublikos žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant valstybinės svarbos projektus įstatymo Nr. XI-1307 2, 4, 5, 7, 9, 12 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (toliau – ŽPVPĮVSPĮ projektas) 8 straipsnio 2 daliai.
Pritarti Pakeisti Žemės įstatymo projekto 19 straipsnio 1 dalimi siūloma pakeisti Žemės įstatymo 47 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
visuomenės poreikiams, žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui turi būti teisingai atlyginama už žemę ir turto iškėlimą iš visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo išlaidos pinigais pagal rinkos vertę arba žemės savininko rašytiniu sutikimu jam suteikiamas valstybinės žemės sklypas, kuris ribojasi su paimamu visuomenės poreikiams žemės sklypu, taip pat žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui pinigais atlyginama paimamoje visuomenės poreikiams žemėje esančių želdinių, sodinių, medynų tūrio, negauto derliaus ir įdėtų lėšų žemės ūkio produkcijai ir miškui auginti vertė bei kiti savininko ir (ar) kito naudotojo nuostoliai, patirti dėl žemės sklypo ir jame statomų ar jau pastatytų statinių, įrenginių, žemės sklype esančių želdinių, sodinių paėmimo visuomenės poreikiams. Paimamo žemės sklypo rinkos vertė apskaičiuojama pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą, nustatytus iki žymos juridinio fakto apie pradėtą žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą įregistravimo Nekilnojamojo turto registre apie pradėtą žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą padarymo, taikant Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualų turto vertinimą, o turto vertinimo metodas parenkamas atsižvelgiant į turto ir verslo vertinimą reglamentuojančius teisės aktus.
Žemės sklype esančių želdinių, sodinių, medynų tūrio, negauto derliaus ir įdėtų lėšų žemės ūkio produkcijai ir miškui auginti vertė ir suteikiamo valstybinės žemės sklypo rinkos vertė apskaičiuojamos taikant Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualų turto vertinimą, o turto vertinimo metodas parenkamas atsižvelgiant į turto ir verslo vertinimą reglamentuojančius teisės aktus. Jeigu visuomenės poreikiams paimamas statiniais, išskyrus gyvenamosios paskirties pastatą, ar įrenginiais užstatomas ar užstatytas žemės sklypas, už jau pastatytus ar statomus žemės sklype asmenims nuosavybės teise priklausančius statinius, išskyrus gyvenamosios paskirties pastatą, turi būti atlyginama pinigais pagal rinkos vertę, kuri apskaičiuojama taikant Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualų turto vertinimą, o turto vertinimo metodas parenkamas atsižvelgiant į turto ir verslo vertinimą reglamentuojančius teisės aktus. Jeigu visuomenės poreikiams paimamas žemės sklypas, kuriame vykdoma ūkinė komercinė veikla, žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui atlyginami nuostoliai, susiję su ūkinės komercinės veiklos paimamame visuomenės poreikiams žemės sklype nutraukimu ar apribojimu, ir kurių dydis apskaičiuojamas taikant Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualų turto vertinimą, o apskaičiavimo metodas parenkamas atsižvelgiant į turto ir verslo vertinimą reglamentuojančius teisės aktus.
Jeigu visuomenės poreikiams paimamas gyvenamosios paskirties pastatu užstatytas žemės sklypas, nuostolių už gyvenamosios paskirties pastatą suma apskaičiuojama atliekant individualų turto vertinimą bent dviem turto vertinimo metodais, parinktais pagal turto ir verslo vertinimą reglamentuojančius teisės aktus, o savininkui ir (ar) kitam naudotojui atlyginama ta verte, kuri yra didesnė. Kitais atvejais, apskaičiuojant visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo, jame esančių statinių ir įrenginių rinkos vertę, turi būti atsižvelgiama į tą pačią žemės verčių zoną žemės verčių žemėlapiuose patenkančių žemės sklypų, statinių ir įrenginių sandoriuose, sudarytuose nuo teritorijų planavimo dokumento, kuriame numatytas konkretus visuomenės poreikis, patvirtinimo iki turto vertinimo ataskaitos parengimo, nurodytų tokių nekilnojamųjų daiktų kainų pokytį. Visuomenės poreikiams paimamo turto vertinimą užsako ir už turto vertinimo darbus sumoka žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuota institucija.
Visuomenės poreikiams paimamo turto vertinimo ataskaita galioja 12 mėnesių nuo jos parengimo dienos, jeigu per jos galiojimo laikotarpį sprendimas dėl žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams priėmimo nepriimamas, žemės paėmimu suinteresuota institucija privalo turto vertinimo ataskaitą atnaujinti. o tuo atveju, jeigu per jos galiojimo laikotarpį nebūtų patvirtintas žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektas, žemės paėmimu suinteresuota institucija privalo turto vertinimo ataskaitą atnaujinti“
tarnyba prie AM
dalyje siūloma reglamentuoti, kad: teisminių ginčų ar ginčų, nagrinėjamų ne teismo tvarka, pradėtų nagrinėti, bet neišspręstų iki 2023 m. gruodžio 31 d., duomenys ir dokumentai nuo 2024 m. sausio 1 d. lieka Nacionalinėje žemės tarnyboje ir atitinkamoms institucijoms pagal kompetenciją neperduodami; laikoma, kad iki 2023 m. gruodžio 31 d. pradėtuose teisminiuose ginčuose ar ginčuose, nagrinėjamuose ne teismo tvarka, buvusios Nacionalinės žemės tarnybos procesinės teisės ir pareigos išlieka Nacionalinei žemės tarnybai. Minėto straipsnio 10 dalyje siūloma reglamentuoti, kad nuo 2024 m. sausio 1 d. savivaldybės perima valstybinės žemės patikėtinio – Nacionalinės žemės tarnybos – teises ir pareigas pagal sutartis, sudarytas dėl valstybinės žemės nuomos ar perdavimo neatlygintinai naudotis (panaudos) miestuose ir miesteliuose.
Vadovaujantis Žemės įstatymo (redakcija, galiojanti nuo 2024-01-01) 7 straipsnio 1 dalimi, valstybinės žemės patikėjimo teisės subjektai (patikėtiniai) yra: Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos – visos Lietuvos Respublikos valstybinės žemės, išskyrus žemę, kuri šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka patikėjimo teise perduota kitiems subjektams; savivaldybės – savivaldybės teritorijoje esančių miestų ir miestelių valstybinės žemės, perduotos Vyriausybės nutarimu. Valstybės turtas, taip pat ir valstybinė žemė, turi būti valdomas, naudojamas ir juo disponuojama vadovaujantis visuomeninės naudos, efektyvumo, racionalumo ir viešosios teisės principais (Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnis). Remiantis aptartu teisiniu reguliavimu, pažymėtina, kad konkretus valstybinės žemės patikėtinis užtikrina efektyvų ir racionalų valstybinės žemės valdymą, naudojimą ir disponavimą ja. Taip pat pažymėtina, kad konkretus valstybinės žemės patikėtinis, o ne Nacionalinė žemės tarnyba visais atvejais, kaip šalis turi aktyviai dalyvauti teisminiuose ginčuose dėl jos patikėjimo teise valdomos valstybinės žemės valdymo, naudojimo ir disponavimo ja ar minėtuose ginčuose, nagrinėjamuose tiek teismo, tiek ne teismo tvarka.
Nuo 2024 m. sausio 1 d. savivaldybėms tapus valstybinės žemės, esančios miestų ir miestelių teritorijose, patikėtiniu, susidarys situacija, kai civilinėse bylose, kuriose bus sprendžiamas klausimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, susijusius su patikėtinio – savivaldybės funkcijomis, atstovaus Nacionalinė žemės tarnyba, kuri priimto teismo sprendimo pati negalės įvykdyti (pvz., sudaryti valstybinės žemės nuomos sutarties), o teismai priims sprendimus, kuriais atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, vadovaujantis materialiosios teisės normomis, bus nuspręsta įpareigoti patikėtinį atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus, t. y. byloje atstovaus subjektas, neturintis procesinio suinteresuotumo. Pažymime, kad procesines teises ir pareigas iki 2023 m. gruodžio 31 d. pradėtuose teisminiuose ginčuose dėl valstybinės žemės, kurios patikėtiniu nuo 2024-01-01 tampa savivaldybės, perdavus savivaldybėms, bylos šalimi, kaip minėtų procesinių teisių perėmėjui, įstojus savivaldybei, bylų nagrinėjimas būtų tęsiamas toliau, nesustabdžius bylų eigos (vadovaujantis Civilinio kodekso 48 straipsnio 2 dalimi, teisių perėmėjui visi veiksmai, atlikti procese iki jo įstojimo, yra privalomi tiek, kiek jie būtų buvę privalomi tam asmeniui, kurio vietoj įstojo teisių perėmėjas), t. y. minėtos bylos nebūtų nagrinėjamos iš naujo. Taip pat pažymime, kad teisminių ginčų dokumentai, taip pat ir teisminių ginčų, nurodytų Žemės įstatymo projekto 26 straipsnio 7 dalyje, skelbiami Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portale.
Todėl į bylą įstojus naujam procesinių teisių perėmėjui nebūtų perduodami minėtų bylų dokumentai, su kuriais procesinių teisių ir pareigų perėmėjas, kaip bylos šalis, galės susipažinti per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą. Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, siūlome apsvarstyti galimybę tikslinti Žemės įstatymo projekto 26 straipsnio 7 dalį, joje reglamentuojant, kad „7. Teisminių ginčų ar ginčų, nagrinėjamų ne teismo tvarka, pradėtų nagrinėti, bet neišspręstų iki 2023 m. gruodžio 31 d., duomenys ir dokumentai nuo 2024 m. sausio 1 d. lieka Nacionalinėje žemės tarnyboje ir atitinkamoms institucijoms pagal kompetenciją neperduodami. Laikoma, kad iki 2023 m. gruodžio 31 d. pradėtuose teisminiuose ginčuose ar ginčuose, nagrinėjamuose ne teismo tvarka dėl valstybinės žemės, kurios patikėtiniu nuo 2024-01-01 tampa savivaldybės, buvusios Nacionalinės žemės tarnybos procesinės teisės ir pareigos išlieka Nacionalinei žemės tarnybai pereina savivaldybėms.“ Nepritarti Atkreiptinas dėmesys, kad teisminiai ginčai, kuriuose Nacionalinė žemės tarnyba dalyvauja kaip atsakovas ar tretysis asmuo dažnu atveju vyksta dėl pačios institucijos priimtų administracinių sprendimų, todėl abejotina, kad savivaldybės galėtų užtikrinti tinkamą Nacionalinės žemės tarnybos interesų gynimą. Savivaldybės kaip naujos procesinės šalies įtraukimas visų pirma vilkintų bylų nagrinėjimą teismuose, nes savivaldybių darbuotojams tektų susipažinti su bylų medžiaga, taip pat pažymėtina, kad yra bylų, kurių nagrinėjimas trunka ne vienus metus, taigi medžiagos būtų itin daug. Vienas iš civilinio proceso tikslų – kuo greitesnis teisinės taikos tarp ginčo šalių atkūrimas (CPK 2 str.).
Siekiant užtikrinti įvardyto tikslo realizavimą, CPK 72 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teismo pareiga rūpintis, kad civilinė byla teisme būtų išnagrinėta per kuo trumpesnį laiką, nebūtų vilkinamas bylos išnagrinėjimas. CPK 7 straipsnyje įtvirtintas proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principas reikalauja, kad byla būtų išnagrinėta ir teismo sprendimas įvykdytas kuo ekonomiškiau. Šis principas nustatytas todėl, kad teismų sistema ir jos funkcionavimas brangiai kainuoja tiek valstybei (teismų sistema išlaikoma iš valstybės lėšų), tiek šalims (šalys moka žyminį mokestį, su bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas). Todėl neabejotinai egzistuoja teismo pareiga kiek įmanoma ekonomiškiau naudoti tiek valstybės, tiek proceso šalių lėšas (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-376-330/2015). Šiuo aspektu taip pat nevertinta žmogiškųjų resursų savivaldybėse poreikis, nepateikta tiksli informacija kiek perduotinų savivaldybėms teisminių bylų dabar Nacionalinėje žemės tarnyboje yra. Manytina, kad teismai, nagrinėdami bylas kiekvienu atveju individualiai galėtų spręsti dėl savivaldybių, kaip suinteresuotų asmenų, įtraukimo į bylos nagrinėjimą, kas dažnu atveju vyksta dabar ir jau dabar abi institucijos dalyvauja nagrinėjant įvarius ginčus teismuose. 14. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba 2023-06-05 Kritinės antikorupcinės pastabos ir pasiūlymai:
taikomos statybų atitikties viešajam interesui įvertinimo procedūros. Viešojo intereso sąvoka teisės aktais nereglamentuota, yra kintanti ir vertinamojo pobūdžio. Pagal nacionalinę teisę dėl atitikties viešajam interesui /viešojo intereso pažeidimus sprendžia tik teismas, tuo tarpu pagal Projektą tai galimai darytų savivaldybės administracijos atstovai.
Projekto 2 straipsniu siūlomas Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – Įstatymas) 10 straipsnio 7 dalies 2 punktas numato, kad „Atlyginimas už galimybę statyti valstybinėje žemėje nemokamas: <...> 2) siekiant įgyvendinti projektus, susijusius su viešuoju interesu: krašto ir valstybės sienos apsaugai; tarptautiniams oro uostams, valstybiniams aerodromams, valstybiniams jūrų uostams ir jų įrenginiams; viešosios geležinkelių infrastruktūros objektams, keliams, elektroninių ryšių infrastruktūros objektams, energetikos objektams ir jų technologiniams priklausiniams statyti, taip pat jiems eksploatuoti reikalingiems visuomenės reikmėms skirtiems inžineriniams statiniams; socialinei infrastruktūrai plėsti – švietimo ir mokslo, kultūros, sveikatos apsaugos ir priežiūros, aplinkos apsaugos, socialinės apsaugos, viešosios tvarkos užtikrinimo, kūno kultūros ir sporto plėtojimo objektams statyti (įrengti) ir eksploatuoti <...>“. 1.1.1. Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, minėtos Projekto nuostatos svarstytinos tuo aspektu, kad pagal Projektu siūlomų nuostatų konstrukciją atskirais atvejais turėtų būti privalomas įvertinimas ir /ar sprendimo priėmimas, ar konkrečių projektų įgyvendinimas /konkrečių objektų statyba atitinka viešąjį interesą ar ne, pavyzdžiui: pagal Projektą reikalavimas sumokėti atlyginimą už galimybę statyti valstybinėje žemėje (toliau – reikalavimas sumokėti atlyginimą) nebūtų taikomas energetikos objektų ir jų technologinių priklausinių statybos atvejais, tačiau tokie objektai gali būti nesusiję (arba būti susiję tik iš dalies) su viešojo intereso tenkinimu, tačiau susiję su privačiais arba siaurų interesų grupių interesais ir kt..
Taigi, manytume, kad atskirų objektų (numatytų Projektu siūlomose nuostatose) statybos atvejais, kai būtų siekiama pasinaudoti Projektu numatoma išimtimi, turėtų būti įvertinama, ar objekto statyba atitinka viešąjį interesą. Tačiau nei iš Projekto, nei iš lydinčiųjų dokumentų neaišku, ar bus /turėtų būti taikoma projektų /objektų atitikties viešajam interesui identifikavimo ir konstatavimo procedūra, kas ir kokia tvarka tai atliktų, kaip turėtų būti užtikrinamas tokių procedūrų teisėtumas ir pan. Atsižvelgdami į tai manytume, kad egzistuoja rizika, kad įgyvendinant Projektu siūlomas nuostatas sprendimus priimantys subjektai arba neatliks projektų /objektų atitikties viešajam interesui vertinimo; arba tai atliks formaliai; arba Projektu siūlomas nuostatas interpretuos tame kontekste, kad Įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 2 punkte numatytų statybos projektų /objektų statyba jau savaime laikytina viešąjį interesą atitinkančia statyba (pavyzdžiui: kad bet kokių energetikos objektų ir jų technologinių priklausinių statymas savaime yra susijęs su viešaisiais interesais). 1.1.2.
tarnybos nuomone, statybos projektų /objektų atitikties viešajam interesui įvertinimo procedūros gali būti aktualios ir tuo požiūriu, kad pagal Projekto nuostatas reikalavimas sumokėti atlyginimą galėtų būtų netaikomas privatiems socialinės infrastruktūros objektams: atkreiptinas dėmesys, kad pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 14 dalies nuostatas nepriklausomai nuo nuosavybės formos socialinės infrastruktūros objektams priskiriami įvairios paskirties viešojo naudojimo objektai. Taigi, manytume, kad atskirais atvejais (ypatingai, kai socialinei infrastruktūrai priskirtinas objektas yra privatus) sprendimai dėl objekto atitikties viešajam interesui arba reikalavimo sumokėti atlyginimą netaikymo visuomenėje gali būti vertinami itin jautriai ir sukelti regimybę dėl jų neskaidrumo. Manytume, kad šiuo atveju taip pat aktualu gali būti tai, kad Projektu numatoma galimybė netaikyti reikalavimo sumokėti atlyginimą privačių statybų projektams /objektams gali būti susijusi su korupcinio pobūdžio veiksmų ir interesų konflikto rizikos padidėjimu (pavyzdžiui: kadangi reikalavimo sumokėti atlyginimą netaikymas statytojui leistų išvengti ženklių finansinių išlaidų, galimi neteisėti jo veiksmai siekiant padaryti poveiki sprendimus (dėl reikalavimo netaikymo) priimantiems subjektams). 1.1.3. Šiuo atveju svarbu yra tai, kad nacionalinėje teisėje nėra aiškiai apibrėžtos viešojo intereso sąvokos, o pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą viešojo intereso sąvoka yra vertinamojo pobūdžio, kurios turinys negali būti iš anksto apibrėžtas ir gali būti atskleidžiamas tik analizuojant konkrečias faktines aplinkybes ir aiškinant bei taikant joms konkrečias teisės normas.
Be to, viešojo intereso gynimo instituto ypatybė yra ta, kad net viešąjį interesą ginančioms institucijoms suteikti įgaliojimai tik preziumuoti viešojo intereso pažeidimus, tačiau tai, ar konkretus interesas laikytinas viešuoju ir ar yra padarytas jo pažeidimas, atsižvelgiant į tarpusavyje susijusių aplinkybių visumą kiekvienu atveju padaryti gali tik teismas. Specialiųjų tyrimų tarnyba, atsižvelgdama į aukščiau išdėstytą manytų, kad vertinamasis Projektu siūlomų nuostatų taikymo aspektas (kada nesant aiškaus teisinio reglamentavimo įgyvendinant Projektu siūlomas nuostatas sprendimus priimantysis subjektas turėtų įvertinti ir nustatyti, ar Projektas /objektas atitinka viešąjį interesą ar ne) gali būti vertinamas kaip korupcijos rizikos veiksnys, sudarantis sąlygas sprendimus priimančių subjektų diskrecijai (t. y. sudarantis sąlygas savo nuožiūra, galimai neobjektyviai ir nepagrįstai spręsti, ar Projektu siūlomos nuostatos dėl reikalavimo sumokėti atlyginimą netaikymo gali būti taikomos ar ne). Atsižvelgdami į tai, kad minėtos Projekto nuostatos susijusios su valstybės ir viešaisiais interesais, o taip pat turtiniais valstybės klausimais (nepagrįstas atleidimas nuo atlyginimo statyti valstybinėje žemėje sumokėjimo lemtų, kad valstybė negaus pajamų), manytume, kad egzistuoja rizika, kad nepakankamas teisinis reglamentavimas šioms vertybėms gali turėti neigiamų padarinių. Pritarti Siūloma pakeisti Žemės įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamą Žemės įstatymo 10 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „10 straipsnis.
Teisė Galimybė statyti išnuomotoje valstybinėje žemėje, kai valstybinė žemė išnuomota šio įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte nustatytu atveju
straipsnio 6 dalies 1 punkte nustatytu atveju, nuomos sutartyje galimybė statyti naujus ir (ar) rekonstruoti esamus statinius ar įrenginius įrašoma nuomininko prašymu sudarant valstybinės žemės nuomos sutartį arba susitarimą dėl valstybinės žemės nuomos sutarties pakeitimo. Nuomininko galimybė statyti naujus ir (ar) rekonstruoti esamus statinius ar įrenginius valstybinės žemės nuomos sutartyje numatoma tik tuo atveju, jeigu valstybinės žemės sklypas išnuomotas ilgesniam negu 3 metų laikotarpiui ir jeigu tokia statyba ir (ar) rekonstravimas galimi pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentų sprendinius ir atitinka nuomos sutartyje nurodytą valstybinės žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir būdą. Valstybinės žemės nuomos sutartyje nurodoma, kad nuomininkas galimybę statyti ir (ar) rekonstruoti statinius ar įrenginius įgyja tik sumokėjęs savivaldybės administracijos, kurios teritorijoje yra žemės sklypas, apskaičiuotą šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytą atlyginimą už galimybę statyti ir (ar) rekonstruoti statinius, į valstybės biudžetą ir savivaldybės, kurios teritorijoje yra žemės sklypas, biudžetą biudžetus šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytą atlyginimą už galimybę statyti ir (ar) rekonstruoti statinius ar įrenginius išskyrus šio straipsnio 7 dalyje nurodytus atvejus.“ 2.
Valstybinės žemės sklype ar jo dalyje, išnuomotame esamiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti, naujų statinių ar įrenginių statyba ir (ar) esamų rekonstravimas galimi tik tuo atveju, jeigu nauji statiniai ar įrenginiai statomi ir (ar) esami rekonstruojami neviršijant valstybinės žemės sklypo ar jo dalies dydžio, teisės aktų nustatyta tvarka nustatyto esamiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal jų paskirtį. Kai pagal teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą keliems savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ir (ar) įrenginiams, Nekilnojamojo turto registre įregistruotiems atskirais objektais (pagrindiniais daiktais), eksploatuoti suformuotas vienas valstybinės žemės sklypas, kiekvieno statinio ar įrenginio savininkas, o jeigu statinys ar įrenginys priklauso keliems asmenims, – statinio ar įrenginio bendraturčiai gali įgyvendinti galimybę statyti naujus ir (ar) rekonstruoti esamus statinius ir (ar) įrenginius neviršijant kiekvieno statinio ir (ar) įrenginio savininkui ar bendraturčiui, išnuomotos valstybinės žemės sklypo dalies ploto, neįskaitant valstybinės žemės sklypo dalies, skirtos naudoti bendrai. 3.
įgyvendinti valstybinės žemės nuomos sutartyje numatytą galimybę statyti naujus ir (ar) rekonstruoti esamus statinius ar įrenginius, iki statybą leidžiančio dokumento išdavimo, o jeigu jų statybai statybą leidžiantis dokumentas nereikalingas neprivalomas, iki naujų statinių ar įrenginių statybos ir (ar) esamų rekonstravimo pradžios Vyriausybės nustatyta tvarka sumoka atlyginimą už galimybę statyti valstybinėje žemėje. turi sumokėti 50 Šiuo atveju 75 procentų procentai atlyginimo už galimybę statyti valstybinėje žemėje sumokama į valstybės biudžetą (iš kurių 25 procentai skiriami žemės sklypų detaliesiems planams, žemės valdos projektams, žemės sklypų planams rengti) ir 25 procentai į atitinkamos savivaldybės biudžetą. biudžetą, 50 procentų atlyginimo už teisę galimybę statyti valstybinėje žemėje – į savivaldybės, kurios teritorijoje yra žemės sklypas, biudžetą:
1) kai statomo naujo ir (ar) rekonstruojamo esamo statinio ar įrenginio juo užstatytas žemės plotas nedidėja arba sumažėja, palyginti su iki statybos ir (ar) rekonstravimo esamu Nekilnojamojo turto registre pagrindiniu daiktu įregistruotu statiniu ar įrenginiu užstatytu plotu, ir (ar) po statybos ir (ar) rekonstravimo statinio ar įrenginio bendras plotas nedidėja arba sumažėja, palyginti su iki statybos ir (ar) rekonstravimo esamo Nekilnojamojo turto registre pagrindiniu daiktu įregistruoto statinio ar įrenginio bendru plotu, – sumą, lygią 5 procentams vidutinės valstybinės žemės sklypo ar jo dalies rinkos vertės, apskaičiuotos atliekant valstybinės žemės sklypo vertinimą masiniu būdu Vyriausybės nustatyta tvarka;
2) kai statomo naujo ir (ar) rekonstruojamo esamo statinio ar įrenginio juo statant naują ir (ar) rekonstruojant esamą statinį užstatytas žemės plotas didėja iki 10 procentų, palyginti su iki statybos ir (ar) rekonstravimo esamu Nekilnojamojo turto registre kaip pagrindinis daiktas įregistruotu statiniu ar įrenginiu įregistruotu statiniu (statiniais)
užstatytu plotu, ir (ar) po statybos ir (ar) rekonstravimo statinio ar įrenginio bendras plotas didėja iki 10 procentų, palyginti su iki statybos ir (ar) rekonstravimo Nekilnojamojo turto registre kaip pagrindinis daiktas įregistruoto šio statinio ar įrenginio bendru plotu, – sumą, lygią 10 procentų vidutinės valstybinės žemės sklypo ar jo dalies, jei ji buvo nustatyta, rinkos vertės, nustatytos apskaičiuotos atliekant vertinimą masiniu būdu Vyriausybės nustatyta tvarka;
3) kai statomo naujo ir (ar) rekonstruojamo esamo statinio ar įrenginio statant naują ir (ar) rekonstruojant esamą statinį juo užstatytas žemės plotas didėja nuo daugiau kaip 10 iki 20 procentų, palyginti su iki statybos ir (ar) rekonstravimo esamu Nekilnojamojo turto registre kaip pagrindinis daiktas įregistruotu statiniu (statiniais) ar įrenginiu užstatytu plotu, ir (ar) po statybos ir (ar) rekonstravimo statinio ar įrenginio bendras plotas didėja nuo daugiau kaip 10 iki 20 procentų, palyginti su iki statybos ir (ar) rekonstravimo esamo Nekilnojamojo turto registre kaip pagrindinis daiktas įregistruoto šio statinio ar įrenginio bendru plotu, – sumą, lygią 20 procentų vidutinės valstybinės žemės sklypo ar jo dalies, jei ji buvo nustatyta, rinkos vertės, nustatytos apskaičiuotos atliekant vertinimą masiniu būdu Vyriausybės nustatyta tvarka;
4) kai statomo naujo ir (ar) rekonstruojamo esamo statinio ar įrenginio statant naują ir (ar) rekonstruojant esamą statinį juo užstatytas žemės plotas didėja nuo daugiau kaip 20 iki 30 procentų, palyginti su iki statybos ir (ar) rekonstravimo esamu Nekilnojamojo turto registre kaip pagrindinis daiktas įregistruotu statiniu (statiniais) ar įrenginiu užstatytu plotu, ir (ar) po statybos ir (ar) rekonstravimo statinio ar įrenginio bendras plotas didėja nuo daugiau kaip 20 iki 30 procentų, palyginti su iki statybos ir (ar) rekonstravimo esamo Nekilnojamojo turto registre kaip pagrindinis daiktas įregistruoto šio statinio ar įrenginio bendru plotu, – sumą, lygią 30 pr
ocentų vidutinės valstybinės žemės sklypo ar jo dalies, jei ji buvo nustatyta, rinkos vertės, nustatytos apskaičiuotos atliekant vertinimą masiniu būdu Vyriausybės nustatyta tvarka;
5) kai statomo naujo ir (ar) rekonstruojamo esamo statinio ar įrenginio statant naują ir (ar) rekonstruojant esamą statinį juo užstatytas žemės plotas didėja nuo daugiau kaip 30 iki 40 procentų, palyginti su iki statybos ir (ar) rekonstravimo esamu Nekilnojamojo turto registre pagrindiniu daiktu įregistruotu statiniu (statiniais) ar įrenginiu užstatytu plotu, ir (ar) po statybos ir (ar) rekonstravimo statinio ar įrenginio bendras plotas didėja nuo daugiau kaip 30 iki 40 procentų, palyginti su iki statybos ir (ar) rekonstravimo esamo Nekilnojamojo turto registre pagrindiniu daiktu įregistruoto šio statinio ar įrenginio bendru plotu, – sumą, lygią 40 procentų vidutinės valstybinės žemės sklypo ar jo dalies, jei ji buvo nustatyta, rinkos vertės, apskaičiuotos atliekant vertinimą masiniu būdu Vyriausybės nustatyta tvarka;
6) kai statomo naujo ir (ar) rekonstruojamo esamo statinio ar įrenginio statant naują ir (ar) rekonstruojant esamą statinį juo užstatytas žemės plotas didėja daugiau kaip 40 procentų, palyginti su iki statybos ir (ar) rekonstravimo esamu Nekilnojamojo turto registre pagrindiniu daiktu įregistruotu statiniu (statiniais) ar įrenginiu užstatytu plotu, ir (ar) po statybos ir (ar) rekonstravimo pastato ar įrenginio bendras plotas didėja daugiau kaip 40 procentų, palyginti su iki statybos ir (ar) rekonstravimo esamo Nekilnojamojo turto registre pagrindiniu daiktu įregistruoto šio statinio ar įrenginio bendru plotu, – sumą, lygią 50 procentų vidutinės valstybinės žemės sklypo ar jo dalies, jei ji buvo nustatyta, rinkos vertės, apskaičiuotos atliekant vertinimą masiniu būdu Vyriausybės nustatyta tvarka.
Valstybinės žemės nuomininkas, pageidaujantis įgyvendinti valstybinės žemės nuomos sutartyje numatytą galimybę statyti naujus ir (ar) rekonstruoti esamus statinius ar įrenginius, iki statybą leidžiančio dokumento išdavimo, o jeigu jų statybai statybą leidžiantis dokumentas nereikalingas neprivalomas, iki naujų statinių ar įrenginių statybos ir (ar) esamų rekonstravimo pradžios Vyriausybės nustatyta tvarka sumoka atlyginimą už galimybę statyti valstybinėje žemėje. turi sumokėti 50 Šiuo atveju 75 procentų procentai atlyginimo už galimybę statyti valstybinėje žemėje sumokama į valstybės biudžetą (iš kurių 25 procentai skiriami žemės sklypų detaliesiems planams, žemės valdos projektams, žemės sklypų planams rengti) ir 25 procentai į atitinkamos savivaldybės biudžetą. biudžetą, 50 procentų atlyginimo už teisę galimybę statyti valstybinėje žemėje – į savivaldybės, kurios teritorijoje yra žemės sklypas, biudžetą:
1) kai statomo naujo ir (ar) rekonstruojamo esamo statinio ar įrenginio juo užstatytas žemės plotas nedidėja arba sumažėja, palyginti su iki statybos ir (ar) rekonstravimo esamu Nekilnojamojo turto registre pagrindiniu daiktu įregistruotu statiniu ar įrenginiu užstatytu plotu, ir (ar) po statybos ir (ar) rekonstravimo statinio ar įrenginio bendras plotas nedidėja arba sumažėja, palyginti su iki statybos ir (ar) rekonstravimo esamo Nekilnojamojo turto registre pagrindiniu daiktu įregistruoto statinio ar įrenginio bendru plotu, – sumą, lygią 5 procentams vidutinės valstybinės žemės sklypo ar jo dalies rinkos vertės, apskaičiuotos atliekant valstybinės žemės sklypo vertinimą masiniu būdu Vyriausybės nustatyta tvarka;
2) kai statomo naujo ir (ar) rekonstruojamo esamo statinio ar įrenginio juo statant naują ir (ar) rekonstruojant esamą statinį užstatytas žemės plotas didėja iki 10 procentų, palyginti su iki statybos ir (ar) rekonstravimo esamu Nekilnojamojo turto registre kaip pagrindinis daiktas įregistruotu statiniu ar įrenginiu įregistruotu statiniu (statiniais) užs
tatytu plotu, ir (ar) po statybos ir (ar) rekonstravimo statinio ar įrenginio bendras plotas didėja iki 10 procentų, palyginti su iki statybos ir (ar) rekonstravimo Nekilnojamojo turto registre kaip pagrindinis daiktas įregistruoto šio statinio ar įrenginio bendru plotu, – sumą, lygią 10 procentų vidutinės valstybinės žemės sklypo ar jo dalies, jei ji buvo nustatyta, rinkos vertės, nustatytos apskaičiuotos atliekant vertinimą masiniu būdu Vyriausybės nustatyta tvarka;
3) kai statomo naujo ir (ar) rekonstruojamo esamo statinio ar įrenginio statant naują ir (ar) rekonstruojant esamą statinį juo užstatytas žemės plotas didėja nuo daugiau kaip 10 iki 20 procentų, palyginti su iki statybos ir (ar) rekonstravimo esamu Nekilnojamojo turto registre kaip pagrindinis daiktas įregistruotu statiniu (statiniais) ar įrenginiu užstatytu plotu, ir (ar) po statybos ir (ar) rekonstravimo statinio ar įrenginio bendras plotas didėja nuo daugiau kaip 10 iki 20 procentų, palyginti su iki statybos ir (ar) rekonstravimo esamo Nekilnojamojo turto registre kaip pagrindinis daiktas įregistruoto šio statinio ar įrenginio bendru plotu, – sumą, lygią 20 procentų vidutinės valstybinės žemės sklypo ar jo dalies, jei ji buvo nustatyta, rinkos vertės, nustatytos apskaičiuotos atliekant vertinimą masiniu būdu Vyriausybės nustatyta tvarka;
4) kai statomo naujo ir (ar) rekonstruojamo esamo statinio ar įrenginio statant naują ir (ar) rekonstruojant esamą statinį juo užstatytas žemės plotas didėja nuo daugiau kaip 20 iki 30 procentų, palyginti su iki statybos ir (ar) rekonstravimo esamu Nekilnojamojo turto registre kaip pagrindinis daiktas įregistruotu statiniu (statiniais) ar įrenginiu užstatytu plotu, ir (ar) po statybos ir (ar) rekonstravimo statinio ar įrenginio bendras plotas didėja nuo daugiau kaip 20 iki 30 procentų, palyginti su iki statybos ir (ar) rekonstravimo esamo Nekilnojamojo turto registre kaip pagrindinis daiktas įregistruoto šio statinio ar įrenginio bendru plotu, – sumą, lygią 30 proce
ntų vidutinės valstybinės žemės sklypo ar jo dalies, jei ji buvo nustatyta, rinkos vertės, nustatytos apskaičiuotos atliekant vertinimą masiniu būdu Vyriausybės nustatyta tvarka;
5) kai statomo naujo ir (ar) rekonstruojamo esamo statinio ar įrenginio statant naują ir (ar) rekonstruojant esamą statinį juo užstatytas žemės plotas didėja nuo daugiau kaip 30 iki 40 procentų, palyginti su iki statybos ir (ar) rekonstravimo esamu Nekilnojamojo turto registre pagrindiniu daiktu įregistruotu statiniu (statiniais) ar įrenginiu užstatytu plotu, ir (ar) po statybos ir (ar) rekonstravimo statinio ar įrenginio bendras plotas didėja nuo daugiau kaip 30 iki 40 procentų, palyginti su iki statybos ir (ar) rekonstravimo esamo Nekilnojamojo turto registre pagrindiniu daiktu įregistruoto šio statinio ar įrenginio bendru plotu, – sumą, lygią 40 procentų vidutinės valstybinės žemės sklypo ar jo dalies, jei ji buvo nustatyta, rinkos vertės, apskaičiuotos atliekant vertinimą masiniu būdu Vyriausybės nustatyta tvarka;
6) kai statomo naujo ir (ar) rekonstruojamo esamo statinio ar įrenginio statant naują ir (ar) rekonstruojant esamą statinį juo užstatytas žemės plotas didėja daugiau kaip 40 procentų, palyginti su iki statybos ir (ar) rekonstravimo esamu Nekilnojamojo turto registre pagrindiniu daiktu įregistruotu statiniu (statiniais) ar įrenginiu užstatytu plotu, ir (ar) po statybos ir (ar) rekonstravimo pastato ar įrenginio bendras plotas didėja daugiau kaip 40 procentų, palyginti su iki statybos ir (ar) rekonstravimo esamo Nekilnojamojo turto registre pagrindiniu daiktu įregistruoto šio statinio ar įrenginio bendru plotu, – sumą, lygią 50 procentų vidutinės valstybinės žemės sklypo ar jo dalies, jei ji buvo nustatyta, rinkos vertės, apskaičiuotos atliekant vertinimą masiniu būdu Vyriausybės nustatyta tvarka. 4.
(ar) rekonstruojamų esamų naujus ir (ar) rekonstruojant esamus statinius ar įrenginių didėja ir statiniais ar įrenginiais užstatytas žemės plotas, ir po statybos ir (ar) rekonstravimo statinio (statinių) ar įrenginio bendras plotas, atlyginimą už teisę galimybę statyti valstybinėje žemėje, apskaičiuojamą pagal šio straipsnio 3 dalies 1–6 punktuose nustatytą tvarką, sudaro atlyginimo atlyginimų, apskaičiuoto už statiniais ar įrenginiais už statiniais užstatyto žemės ploto padidėjimą, ir atlyginimo, apskaičiuoto už statinio (statinių) ar įrenginio bendro ploto padidėjimą, suma,. bet Ši suma negali būti didesnė už ne daugiau kaip
dalies, jei ji buvo nustatyta, rinkos vertės, apskaičiuotos atliekant vertinimą masiniu būdu Vyriausybės nustatyta tvarka,. išskyrus atvejį, kai statinio ar įrenginio bendro ploto padidėjimas atitinka statinio ar įrenginio užstatymo ploto padidėjimą (tokiu atveju atlyginimas už galimybę statyti mokamas už statinio ar įrenginio bendro ploto padidėjimą). 5. Atlyginimas už teisę galimybę statyti valstybinėje žemėje mokamas kiekvienu naujų statinių ar įrenginių statybos ir (ar) esamų statinių ar įrenginių rekonstravimo atveju. Sumokėjęs atlyginimą už teisę galimybę statyti valstybinėje žemėje, valstybinės žemės sklypo nuomininkas įgyja teisę galimybę Vyriausybės nustatyta tvarka įgyvendinti statytojo teisę sumokėto atlyginimo dydį atitinkančia apimtimi, numatyta šio straipsnio 3 dalyje. Jei valstybinės žemės nuomininkas perleidžia statinius ir (ar) įrenginius, kurie yra valstybinės žemės sklype arba jo dalyje, kai ji nustatyta, ir yra sumokėtas atlyginimas už galimybę statyti statinius, naujajam statinių ir (ar) įrenginių savininkui pereina ir galimybė statyti valstybinėje žemėje ar jos dalyje, tokia pačia apimtimi, kokią buvo įgijęs valstybinės žemės nuomininkas, ankstesnis statinių ir (ar) įrenginių savininkas.
Statybą leidžiančio dokumento neišdavimo atveju atlyginimas už galimybę statyti valstybinės žemės sklype ar jo dalyje, grąžinamas jį sumokėjusiam asmeniui, raštu pateikus prašymą Valstybinei mokesčių inspekcijai ir dokumentą, patvirtinantį apie statybą leidžiančio dokumento neišdavimą. Atlyginimas už galimybę statyti grąžinamas per 3 mėnesius nuo prašymo jį grąžinti pateikimo. Prašyme nurodoma atlyginimo už galimybę statyti mokėtojo atsiskaitomoji sąskaita, į kurią sugrąžinama įmokėtas atlyginimas. 6. Jeigu valstybinės žemės nuomininko pastatytų naujų ir (ar) rekonstruotų esamų statinių bendras plotas ir (ar) naujais pastatytais, ir (ar) rekonstruotais statiniais užstatytas plotas viršija dydį, už kurį buvo sumokėtas šio straipsnio 3 ir (ar) 4 dalyse nustatytas atlyginimas, nuomininkas privalo į valstybės biudžetą ir savivaldybės, kurios teritorijoje yra žemės sklypas, biudžetą sumokėti trūkstamą atlyginimo sumą ir papildomai 50 procentų atlyginimo už galimybę statyti valstybinėje žemėje dydžio, nurodyto šio straipsnio 3 dalies 2–6 punktuose ir šio straipsnio 4 dalyje, sumą. Iki viso privalomo sumokėti atlyginimo už teisę galimybę statyti valstybinėje žemėje dydžio sumokėjimo valstybinės žemės sklypo kadastro duomenys netikslinami ir pastatytų naujų ir (ar) rekonstruotų esamų statinių ar įrenginių statybos ir (ar) rekonstravimo užbaigimas Nekilnojamojo turto registre neregistruojami. 7.
Lietuvos Respublikos valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymą šis straipsnis netaikomas.
Atlyginimas už galimybę statyti valstybinėje žemėje nemokamas:
1) atnaujinant (modernizuojant) pastatus pagal Lietuvos Respublikos valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymą;
2) statant ar rekonstruojant: valstybei svarbaus projekto statinį (statinius) ir (ar) valstybei svarbiam projektui įgyvendinti skirtą statinį (statinius) valstybei svarbaus projekto teritorijoje, kurios ribas nustato Vyriausybė; geležinkelio infrastruktūros objektui (objektams), geležinkelio stočių ir jų aptarnavimui skirtus statinius, susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektui (objektams) susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijose; tarptautinius oro uostus, valstybinius aerodromus, valstybinius jūrų uostus ir jų įrenginius; kelius, elektroninių ryšių infrastruktūros objektus, energetikos objektus ir jų technologinius priklausinius, taip pat jiems eksploatuoti reikalingus visuomenės reikmėms skirtus inžinerinius statinius; savivaldybės infrastruktūros ir (ar) jos aptarnavimui skirtus statinius; statinius, skirtus krašto apsaugos sistemos institucijų funkcijoms vykdyti, statomus krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose; užsienio valstybių diplomatinėms atstovybėms ir konsulinėms įstaigoms, Europos Sąjungos institucijoms, jų įsteigtoms įstaigoms, tarptautinėms organizacijoms ir jų atstovybėms, kurios naudojasi privilegijomis ir imunitetais pagal Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis ir kitus teisės aktus ir (ar) kitus statinius, finansuojamus valstybės biudžeto lėšomis;
3) atsinaujinančių išteklių energetikos plėtros projektams, kai jie vykdomi Atsinaujinančių išteklių energijos bendrijos ir jos narių, dalininkų ar dalyvių susirinkime savivaldybėms, savivaldybių institucijoms ar įstaigoms priklauso daugiau nei 51 procento balsų dauguma, o šių bendrijų pagrindinė paskirtis – vystyti energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių gamybos įrenginius, mažinant energijos nepriteklių ir (ar) teikti naudą pažeidžiamiems vartotojams;
4) statomiems, rekonstruojamiems inžineriniams statiniams, skirtiems šiame žemės sklype pastatytų ir naudojamų daugiabučių gyvenamųjų namų gyventojų reikmėms (sporto ir vaikų žaidimo aikštelėms, dviračių ir pėsčiųjų takams, šaligatviams, laiptams, pandusams, keltuvams, liftams, įvažoms į daugiabučių gyvenamųjų namų kiemus, automobilių stovėjimo ir dviračių laikymo vietoms įrengti).
Atlyginimas už galimybę statyti valstybinėje žemėje nemokamas:
1) atnaujinant (modernizuojant) pastatus pagal Lietuvos Respublikos valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymą;
2) statant ar rekonstruojant: valstybei svarbaus projekto statinį (statinius) ir (ar) valstybei svarbiam projektui įgyvendinti skirtą statinį (statinius) valstybei svarbaus projekto teritorijoje, kurios ribas nustato Vyriausybė; geležinkelio infrastruktūros objektui (objektams), geležinkelio stočių ir jų aptarnavimui skirtus statinius, susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektui (objektams) susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijose; tarptautinius oro uostus, valstybinius aerodromus, valstybinius jūrų uostus ir jų įrenginius; kelius, elektroninių ryšių infrastruktūros objektus, energetikos objektus ir jų technologinius priklausinius, taip pat jiems eksploatuoti reikalingus visuomenės reikmėms skirtus inžinerinius statinius; savivaldybės infrastruktūros ir (ar) jos aptarnavimui skirtus statinius; statinius, skirtus krašto apsaugos sistemos institucijų funkcijoms vykdyti, statomus krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose; užsienio valstybių diplomatinėms atstovybėms ir konsulinėms įstaigoms, Europos Sąjungos institucijoms, jų įsteigtoms įstaigoms, tarptautinėms organizacijoms ir jų atstovybėms, kurios naudojasi privilegijomis ir imunitetais pagal Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis ir kitus teisės aktus ir (ar) kitus statinius, finansuojamus valstybės biudžeto lėšomis;
3) atsinaujinančių išteklių energetikos plėtros projektams, kai jie vykdomi Atsinaujinančių išteklių energijos bendrijos ir jos narių, dalininkų ar dalyvių susirinkime savivaldybėms, savivaldybių institucijoms ar įstaigoms priklauso daugiau nei 51 procento balsų dauguma, o šių bendrijų pagrindinė paskirtis – vystyti energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių gamybos įrenginius, mažinant energijos nepriteklių ir (ar) teikti naudą pažeidžiamiems vartotojams;
4) statomiems, rekonstruojamiems inžineriniams statiniams, skirtiems šiame žemės sklype pastatytų ir naudojamų daugiabučių gyvenamųjų namų gyventojų reikmėms (sporto ir vaikų žaidimo aikštelėms, dviračių ir pėsčiųjų takams, šaligatviams, laiptams, pandusams, keltuvams, liftams, įvažoms į daugiabučių gyvenamųjų namų kiemus, automobilių stovėjimo ir dviračių laikymo vietoms įrengti). 8.
kurio buvo pritaikyta šio straipsnio 7 dalyje nurodyta išimtis, paskirtį, kol nėra sumokėtas atlyginimas už galimybę statyti valstybinėje žemėje, jeigu pakeitus paskirtį tokiam statybos objektui išimtis nebūtų taikoma. Statybos objekto duomenys apie pasikeitusią paskirtį Nekilnojamojo turto registre registruojami tik valstybinės žemės nuomininkui pateikus dokumentus, patvirtinančius atlyginimo už galimybę statyti valstybinėje žemėje sumokėjimą.“
tarnyba 2023-06-05 Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, statybos projektų /objektų atitikties viešajam interesui įvertinimo procedūros gali būti aktualios ir tuo požiūriu, kad pagal Projekto nuostatas reikalavimas sumokėti atlyginimą galėtų būtų netaikomas privatiems socialinės infrastruktūros objektams: atkreiptinas dėmesys, kad pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 14 dalies nuostatas nepriklausomai nuo nuosavybės formos socialinės infrastruktūros objektams priskiriami įvairios paskirties viešojo naudojimo objektai. Taigi, manytume, kad atskirais atvejais (ypatingai, kai socialinei infrastruktūrai priskirtinas objektas yra privatus) sprendimai dėl objekto atitikties viešajam interesui arba reikalavimo sumokėti atlyginimą netaikymo visuomenėje gali būti vertinami itin jautriai ir sukelti regimybę dėl jų neskaidrumo. Manytume, kad šiuo atveju taip pat aktualu gali būti tai, kad Projektu numatoma galimybė netaikyti reikalavimo sumokėti atlyginimą privačių statybų projektams /objektams gali būti susijusi su korupcinio pobūdžio veiksmų ir interesų konflikto rizikos padidėjimu (pavyzdžiui: kadangi reikalavimo sumokėti atlyginimą netaikymas statytojui leistų išvengti ženklių finansinių išlaidų, galimi neteisėti jo veiksmai siekiant padaryti poveiki sprendimus (dėl reikalavimo netaikymo) priimantiems subjektams). Pritarti 16.
tarnyba 2023-06-05 Šiuo atveju svarbu yra tai, kad nacionalinėje teisėje nėra aiškiai apibrėžtos viešojo intereso sąvokos, o pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą viešojo intereso sąvoka yra vertinamojo pobūdžio, kurios turinys negali būti iš anksto apibrėžtas ir gali būti atskleidžiamas tik analizuojant konkrečias faktines aplinkybes ir aiškinant bei taikant joms konkrečias teisės normas. Be to, viešojo intereso gynimo instituto ypatybė yra ta, kad net viešąjį interesą ginančioms institucijoms suteikti įgaliojimai tik preziumuoti viešojo intereso pažeidimus, tačiau tai, ar konkretus interesas laikytinas viešuoju ir ar yra padarytas jo pažeidimas, atsižvelgiant į tarpusavyje susijusių aplinkybių visumą kiekvienu atveju padaryti gali tik teismas. Specialiųjų tyrimų tarnyba, atsižvelgdama į aukščiau išdėstytą manytų, kad vertinamasis Projektu siūlomų nuostatų taikymo aspektas (kada nesant aiškaus teisinio reglamentavimo įgyvendinant Projektu siūlomas nuostatas sprendimus priimantysis subjektas turėtų įvertinti ir nustatyti, ar Projektas /objektas atitinka viešąjį interesą ar ne) gali būti vertinamas kaip korupcijos rizikos veiksnys, sudarantis sąlygas sprendimus priimančių subjektų diskrecijai (t. y. sudarantis sąlygas savo nuožiūra, galimai neobjektyviai ir nepagrįstai spręsti, ar Projektu siūlomos nuostatos dėl reikalavimo sumokėti atlyginimą netaikymo gali būti taikomos ar ne). Atsižvelgdami į tai, kad minėtos Projekto nuostatos susijusios su valstybės ir viešaisiais interesais, o taip pat turtiniais valstybės klausimais (nepagrįstas atleidimas nuo atlyginimo statyti valstybinėje žemėje sumokėjimo lemtų, kad valstybė negaus pajamų), manytume, kad egzistuoja rizika, kad nepakankamas teisinis reglamentavimas šioms vertybėms gali turėti neigiamų padarinių
tarnyba 2023-06-05 Kitos antikorupcinės pastabos ir pasiūlymai: 1.1.
Projekto nuostatomis savivaldybėms sudaromos diskrecinės teisės (savo nuožiūra) spręsti, kokiais atvejais subjektai bus atleidžiami nuo atlyginimo dalies sumokėjimo už teisę statyti. Sudaromos sąlygos skirtingai Projektu siūlomų nuostatų įgyvendinimo skirtingose savivaldybėse praktikai, o savivaldybių priimtų sprendimų teisėtumas / pagrįstumas (nesant įstatyminiame lygmenyje nustatytų kriterijų) iš esmės nepaneigiamas. Projekto 2 straipsniu siūlomos Įstatymo 10 straipsnio 9 dalies nuostatos numato, kad: „Savivaldybės, kaip valstybinės žemės patikėtinės, turi teisę atleisti subjektus nuo Žemės įstatymo 10 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatyto atlyginimo už galimybę statyti valstybinėje žemėje statinius dalies sumokėjimo į savivaldybės biudžetą. Šiems atvejams savivaldybės taryba savo sprendimu nustatytų atskirą tvarką ir kriterijus, kai atlyginimas už galimybę statyti valstybinėje žemėje statinius gali būti nemokamas“. Nors minėtomis nuostatomis iš dalies atsižvelgta į Specialiųjų tyrimų tarnybos pastabas (bet ne siūlymus), pateiktas 2023-04-11 d. antikorupcinio vertinimo išvadoje Nr. 4-01-2897 „Dėl Žemės įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1311 1 ir 2 straipsnių pakeitimo įstatymo ir kartu teikiamų įstatymų projektų (TAIS Nr. 23-2543; 23-2546; 23-2548; 23-2550 ir 23-2553)“ teiktas pirminiam Projekto variantui, Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, minėtos Projekto nuostatos yra svarstytinos keletu aspektų:
nuostatos neatskleidžia atvejų ir /ar kriterijų, kuriems esant savivaldybės galėtų priimti sprendimus dėl subjektų atleidimo nuo atlyginimo už teisę statyti valstybinėje žemėje sumokėjimo, todėl savivaldybėms būtų suteikiama diskrecinė teisė savo nuožiūra spręsti dėl tokių atvejų konkretizavimo.
Be to, įgyvendinant minėtas Projektu siūlomas nuostatas ir savivaldybėms konkretizavus atvejus, kada savivaldybė galėtų priimti sprendimus dėl atleidimo nuo atlyginimo dalies sumokėjimo į savivaldybės biudžetą, tokio sprendimo teisėtumas iš esmės (kadangi įstatymas neapibrėžtų tokių atvejų kriterijus) negalėtų būti paneigiamas. Specialiųjų tyrimų tarnyba šiuo atveju atkreipia dėmesį į šį (galimai antikorupciniu pobūdžiu ydingo) teisinio reglamentavimo pavyzdį: Projekto siūlymams analogišką teisinį reglamentavimą nustato Lietuvos Respublikos savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymo 15 straipsnio 4 dalis, numatanti, kad „Savivaldybės taryba savo sprendimu, vadovaudamasi savo nustatyta tvarka ir pagal savo patvirtintus kriterijus, gali nustatyti kitus <...> numatytus atvejus, kai savivaldybės infrastruktūros plėtros įmoka nemokama“. Įgyvendinant minėtas nuostatas Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2020 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. 1-815 patvirtino Vilniaus miesto savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos mokėjimo ir atleidimo nuo jos, kriterijų, pagal kuriuos nustatoma, kada Savivaldybės infrastruktūros plėtros įmoka nemokama arba mokama dalimis, tvarkos aprašą. Pagal minėto aprašo 19.4 papunkčio nuostatas nuo savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos atleidžiami statytojai, kurie stato (mūsų nuomone) su siaurų interesų grupių poreikių (taip pat turinčių ir prabangos požymių, todėl prieinamų tik atskirų kategorijų asmenims arba jų grupėms) užtikrinimu susijusius sporto paskirties pastatus (pavyzdžiui: jachtklubus, šaudyklas).
Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, nors tokie objektai galimai ir yra visuomeninės paskirties (t. y. jais gali naudotis visuomenė), tačiau dėl veiklos /teikiamų paslaugų pobūdžio jais naudotis gali itin siauros interesų grupės. Tačiau šiuo atveju taip pat svarbu, kad tokius objektus atleidus nuo infrastruktūros plėtros mokesčio, šiems objektams reikalinga infrastruktūra būtų įrengiama iš savivaldybės lėšų (t. y. savivaldybės biudžeto ar kitų asmenų sumokėtų infrastruktūros plėtros įmokų). Kadangi Projekto priėmimo atveju kiekvienai savivaldybei būtų suteikiama diskrecinė teisė savo nuožiūra reglamentuoti atleidimo nuo atlyginimo už galimybę statyti valstybinėje žemėje statinius dalies sumokėjimo į savivaldybės biudžetą tvarką ir kriterijus, Projekto nuostatos sudarytų sąlygas skirtingai Projektu siūlomų nuostatų įgyvendinimo skirtingose savivaldybėse praktikai, o tai laikytina korupcijos rizikos veiksniu. Pritarti Atsisakyta Žemės įstatymo 10 straipsnio papildymo 9 dalimi. 18. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba 2023-06-05 Atlikus Projekto Nr.
XIVP-2675 antikorupcinį vertinimą darytina išvada, kad Projektu nustatytas teisinis reglamentavimas gali būti ydingas antikorupciniu požiūriu, kadangi:
kokia tvarka atliks (ar atliks) vertinimą, ar konkretaus projekto įgyvendinimas /objekto statyba atitinka viešąjį interesą;
sąvoka teisės aktais nereglamentuota, yra vertinamojo pobūdžio, o tai didina sprendimus priimančių subjektų diskreciją;
viešojo intereso buvimo ir jo pažeidimo konstatavimo teisę suteikia teismas, tuo tarpu pagal Projektą sprendimą dėl objekto statybos atitikties viešajam interesui (jeigu toks turėtų būtų priimamas) galimai priimtų savivaldybės administracija;
suteikiama diskrecinė teisė savo nuožiūra reglamentuoti atvejus, kada subjektas galėtų būti atleidžiamas nuo reikalavimo sumokėti atlyginimo dalį už teisę statyti valstybinėje žemėje sumokėjimo, o tokių atvejų teisėtumo / pagrįstumo paneigimas (nesant įstatyminiame lygmenyje nustatytų kriterijų) iš esmės negalimas. Pritarti
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo nariai K. Navickas, J. Gudauskas 2023-05-316
Žemės įstatymo Nr. I-446 2, 10, 11, 12, 13, 22, 27, 30, 34, 35, 37, 39, 40, 41, 43, 45, 46, 47, 48, 49, 50, 51, 52 straipsnių pakeitimo ir VI skyriaus papildymo 35¹ ir 35² straipsniais įstatymo projekto Nr. XIVP-2765 (toliau – Įstatymo projektas) 6 straipsniu siūloma papildyti Žemės įstatymo
dalimis bei praplėsti atvejų, kai servitutas gali būti nustatomas administraciniu aktu, sąrašą. 2023 m. birželio 1 d. įsigalios Lietuvos Respublikos Seimo 2023 m. balandžio 6 d. priimtas Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr.
I-446 13, 22, 40 ir 42 straipsnių pakeitimo įstatymas Nr. XIV-1877 (toliau – Įstatymas Nr. Nr. XIV-1877), kuriuo:
biudžetų lėšomis Vyriausybės nustatyta tvarka.
Fizinių ir (ar) juridinių asmenų pageidavimu teritorijų planavimo dokumentai arba žemės valdos projektai ir žemės sklypų planai gali būti rengiami jų lėšomis.“
Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio
rekomendacijų patvirtinimo“, 139 punkte nustatyta, kad jeigu teisės aktas buvo pakeistas ir pakeitimai dar neįsigalioję, tačiau reikia keisti kai kuriuos neįsigaliojusio teisės akto straipsnius, jų dalis ar punktus, tokiu atveju keičiamas dar neįsigaliojęs teisės aktas. Taigi, Įstatymo projektas, kurio 6 straipsniu siūloma papildyti Žemės įstatymo 22 straipsnio 2 dalį 8, 9 ir 10 punktais ir 2¹, 2² ir 2³ dalimis bei praplėsti atvejų, kai servitutas gali būti nustatomas administraciniu aktu, sąrašą, neatitinka teisės aktų projektų rengimo teisės technikos reikalavimų, t. y. neįvertintos Įstatymo Nr. Nr. XIV-1877 nuostatos, be to, keičiamas ne neįsigaliojęs Įstatymas Nr. Nr. XIV-1877, o galiojantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymas. Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto 6 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „6 straipsnis. 22 straipsnio pakeitimas 1.
išdėstyti taip: „1. Žemės servitutai nustatomi Civilinio kodekso nustatytais pagrindais. Servitutų nustatymo administraciniu aktu atvejai ir tvarka nustatomi šiame straipsnyje. Administraciniu aktu servitutai nustatomi Vyriausybės įgaliotos institucijos sprendimu.“
ir jį išdėstyti taip: „3) valstybinės žemės sklypams, taip pat savivaldybių ir privačios žemės sklypams, kai pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus numatomas kelio servitutas, suteikiantis teisę įvairiomis transporto priemonėmis privažiuoti ar naudojantis juo kaip pėsčiųjų taku prieiti prie kapinių, rekreacinių ir kitų gyventojams bendrai naudoti skirtų teritorijų bei gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų;“. 3. Pakeisti 22 straipsnio 2 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) valstybinės žemės sklypams, taip pat savivaldybių ir privačios žemės sklypams, kai pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus numatomas servitutas, suteikiantis teisę tiesti centralizuotus (bendrojo naudojimo) inžinerinės infrastruktūros tinklus (požemines ir antžemines komunikacijas), kelius bei takus, jais naudotis ir juos aptarnauti;“. 4.
punktais: „8) valstybinės žemės sklypams, patikėjimo teise valdomiems Vyriausybės įgaliotos institucijos, nepažeidžiant teisės aktų ir (ar) teritorijų planavimo dokumentų reikalavimų, jeigu žemės valdos projekte nebuvo numatyti sprendiniai dėl patekimo per šiuos žemės sklypus į kitą žemės sklypą ar statinį arba sprendiniai buvo numatyti, tačiau nebuvo priimti administraciniai aktai, reikalingi servitutams nustatyti;
9) savivaldybių ar privačios žemės sklypams, nepažeidžiant teisės aktų ir (ar) teritorijų planavimo dokumentų reikalavimų, jeigu žemės valdos projekte buvo numatyti sprendiniai dėl patekimo per šiuos žemės sklypus į kitą žemės sklypą ar statinį ir šie sprendiniai buvo suderinti su tarnaujančio daikto savininku, tačiau nebuvo priimti administraciniai aktai, reikalingi servitutams nustatyti;
10) privačios žemės sklypams, nepažeidžiant teisės aktų ir (ar) teritorijų planavimo dokumentų reikalavimų, jeigu rengiant žemės valdos projektą nebuvo numatyti sprendiniai dėl patekimo per šiuos žemės sklypus į kitą žemės sklypą ar statinį.“
ir 2³ dalimis: „2¹. Savivaldybių ir privačios žemės sklypams servitutai administraciniu aktu nustatomi tik tada, kai servitutas negali būti suprojektuotas laisvos valstybinės žemės fondo žemei (tais atvejais, kai viešpataujančiuoju tampantis daiktas nesiriboja su laisvos valstybinės žemės fondo žeme arba ribojasi su ja, bet dėl laisvoje valstybinėje žemėje esančių šlaitų, griovių, pelkėtų vietų, miško ar kitų vietovės ypatumų servituto nustatymas šiai žemei neužtikrintų tinkamo viešpataujančiuoju tampančio daikto naudojimo pagal paskirtį). 2². Servitutas nustatomas administraciniu aktu šio straipsnio
institucijai pateiktas tarnaujančiojo daikto savininko sutikimas. 2³.
2³. Servitutas administraciniu aktu šio straipsnio 2 dalies 10 punkte nurodytais atvejais nustatomas tik tada, kai pateiktas viešpataujančiuoju tampančio daikto savininko prašymas ir Vyriausybės įgaliotos institucijos vadovas arba jo įgaliotas valstybės tarnautojas Vyriausybės nustatyta tvarka nustato, kad, nenustačius servituto, viešpataujančiojo žemės sklypo ar statinio savininkas neturės galimybės naudoti jam priklausančio žemės sklypo ar statinio pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ar statinio paskirtį. Šio straipsnio 2 dalies 10 punkte nurodytais atvejais teritorijų planavimo dokumentų arba žemės valdos projektų ir žemės sklypų planų rengimas finansuojamas valstybės ir (ar) savivaldybių biudžetų lėšomis Vyriausybės nustatyta tvarka. Fizinių ir (ar) juridinių asmenų pageidavimu teritorijų planavimo dokumentai arba žemės valdos projektai ir žemės sklypų planai gali būti rengiami jų lėšomis.“
64. Pakeisti 22 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Viešpataujančiuoju tampančio daikto savininkas savo valią išreiškia Vyriausybės įgaliotai institucijai pateikdamas prašymą dėl siūlomo servituto pagal parengtą teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą nustatymo.
Kai siūloma nustatyti savivaldybių ir privačios žemės sklypams, kad būtų galima privažiuoti ar prieiti prie kapinių, rekreacinių ir kitų gyventojams bendrai naudoti skirtų teritorijų, gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų, taip pat centralizuotiems (bendrojo naudojimo) inžinerinės infrastruktūros tinklams (požeminėms ir antžeminėms komunikacijoms), keliams ir takams tiesti, jais naudotis ir juos aptarnauti, prašymą dėl siūlomo servituto pagal teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą nustatymo pateikia esamų statinių, prie kurių reikia prieiti ar privažiuoti, savininkai arba patikėjimo teisės subjektai; kai rekreacinėse bei kitose gyventojų bendram naudojimui skirtose teritorijose, gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų teritorijose statinių nėra, – šiose teritorijose esančių žemės sklypų savininkai arba valstybinės žemės patikėtiniai, o kai žemės sklype numatoma tiesti centralizuotus (bendrojo naudojimo) inžinerinės infrastruktūros tinklus (požemines ir antžemines komunikacijas), kelius ir takus, – šių darbų užsakovas. Kai siūloma nustatyti servitutą prieiti ar privažiuoti prie gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų, įrašytų į Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą, valią dėl servituto reikalingumo išreiškia valstybės ar savivaldybės institucija, atsakinga už šių kompleksų ir objektų apsaugą.
Kai siūloma nustatyti servitutą prieiti ar privažiuoti, tiesti inžinerinės infrastruktūros tinklus (požemines ir antžemines komunikacijas), kelius ir takus prie žemės sklypų, reikalingų karinei infrastruktūrai, nurodytai Lietuvos Respublikos mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos įstatymo 6 straipsnio 10 punkte nurodytame sąraše (toliau – žemės sklypai, reikalingi karinei infrastruktūrai), valią dėl servituto reikalingumo išreiškia Krašto apsaugos ministerija ar kita krašto apsaugos sistemos institucija, naudojanti valstybinės žemės sklypą. Jeigu viešpataujančiuoju tampančio daikto patikėtinis yra Vyriausybės įgaliota institucija, jos valia išreiškiama priimant sprendimą dėl servituto nustatymo. Kai siūloma nustatyti servitutą valstybinės žemės sklypams, taip pat savivaldybių ir privačios žemės sklypams, kai įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą numatomas servitutas, suteikiantis teisę tiesti inžinerinius tinklus ar kelius bei takus, jais naudotis ir juos prižiūrėti, valią dėl servituto reikalingumo išreiškia valstybės institucija, atsakinga už ypatingos valstybinės svarbos projekto įgyvendinimą.“
75. Pakeisti 22 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:
„9. Kai servitutai negali būti nustatyti administraciniu aktu, teisę sudaryti sandorius dėl valstybinės žemės servitutų nustatymo turi:
1) savivaldybių tarybos – patikėjimo teise valdomiems valstybinės žemės sklypams, savivaldybės teritorijoje esančių miestų ir miestelių teritorijų ribose, perduotiems Vyriausybės nutarimu ir kai savivaldybės patikėjimo teise valdo valstybinės žemės sklypus kaimiškose teritorijose.
Servitutų nustatymo sutartį, vadovaujantis savivaldybės tarybos sprendimu, sudaro ir pasirašo meras arba jo įgaliotas savivaldybės administracijos direktorius;
2) Miškų įstatyme nustatyti subjektai – Vyriausybės nutarimais valstybinės miško žemės sklypams, perduotiems patikėjimo teise, jų valstybinėms funkcijoms atlikti;
3) Vyriausybės įgaliota institucija – visais kitais atvejais, kai kitam valstybinės žemės patikėtiniui teisė sudaryti sandorius dėl valstybinės žemės servitutų nustatymo nesuteikta, gavus šio valstybinės žemės patikėtinio raštišką pritarimą dėl siūlomo nustatyti servituto.“
86. Papildyti 22 straipsnį 10 dalimi:
„10. Žemės sklypams, jeigu teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte nebuvo suprojektuoti sprendiniai dėl patekimo per šiuos žemės sklypus į kitą žemės sklypą ar statinį, tarnaujančiojo žemės sklypo savininkui sutinkant, servitutai gali būti nustatomi sandoriu. Teritorijų planavimo dokumentų arba žemės valdos projektų ir žemės sklypų planų rengimas finansuojamas valstybės ir (ar) savivaldybių biudžetų lėšomis Vyriausybės nustatyta tvarka. Fizinių ir (ar) juridinių asmenų pageidavimu teritorijų planavimo dokumentai arba žemės valdos projektai ir žemės sklypų planai rengiami jų lėšomis.“
97. Papildyti 22 straipsnį 11 dalimi:
„11. Prie servitutų nustatymo sandorių turi
būti pridedami žemės sklypų, kuriems nustatomi servitutai, planai, parengti vadovaujantis teisės aktų, nustatančių kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo taisykles, reikalavimais.“
108. Papildyti 22 straipsnį 12 dalimi:
„12.
Jei atlikus žemės sklypo, kuriam nustatytas servitutas, kadastrinius matavimus kartu su šio žemės sklypo riba keičiasi ir servituto padėtis vietovėje, nekilnojamojo daikto kadastro duomenis nustatantis asmuo apie nustatytus servituto padėties pasikeitimus Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų nustatyta tvarka informuoja viešpataujančiojo daikto savininką.“
2023-06-0521
Argumentai: Pagal Įstatymo projekto 21 straipsnio 1 dalimi keičiamo Žemės įstatymo 49 straipsnio 2 dalyje siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą, tam, kad galėtų būti rengiamas žemės konsolidacijos projektas, turi būti pateikti ne mažiau kaip 5 žemės sklypų, esančių vienoje arba keliose bendrą ribą turinčiose kadastro vietovėse, ne mažiau kaip 5 savininkų, savivaldybės tarybos ar valstybinės žemės patikėtinių prašymai rengti žemės konsolidacijos projektą. Atsižvelgiant į gaunamus ūkininkų nusiskundimus dėl žemės reformos metu netinkamai (nepatogiai) suprojektuoto vietinės reikšmės kelių tinklo, būtų tikslinga numatyti išimtis dėl reikalavimo, kad tik esant ne mažiau kaip 5 žemės sklypų, ne mažiau kaip 5 savininkų prašymams, gali būti rengiamas žemės konsolidacijos projektas, ir sudaryti galimybę privačios žemės sklypo savininkui, sutarus su vietinės reikšmės vidaus kelio savininku arba valdytoju, pertvarkyti žemės reformos žemėtvarkos projekte suprojektuotą kelių tinklą, t. y. sudaryti galimybę nevertinti konsolidacijos projektą pageidaujančių rengti dalyvių skaičiaus. Šiuo atveju žemės konsolidacijos projektas turėtų būti rengiamas privačios žemės sklypų savininkų lėšomis.
Pasiūlymas: Siūloma tikslinti įstatymo projekto 21 straipsnio 1 dalimi nauja redakcija dėstomo 49 straipsnio 2 dalies pirmąją pastraipą, numatant išimtis dėl prašymų rengti žemės konsolidacijos projektą skaičiaus vertinimo, kai konsoliduoti žemės sklypus pageidauja privačios žemės sklypų ir (ar) kelių savininkai arba valdytojai, o žemės konsolidacijos projektas rengiamas privačios žemės sklypų savininkų lėšomis. „2. Prašymus rengti žemės konsolidacijos projektą žemės savininkai, savivaldybės taryba, valstybinės žemės patikėtiniai paduoda žemės konsolidacijos projektą organizuojančiai Vyriausybės įgaliotai institucijai. Nustačiusi, kad rengti projektą pageidauja ne mažiau kaip 5 žemės sklypų, esančių vienoje arba keliose bendrą ribą turinčiose kadastro vietovėse, ne mažiau kaip 5 savininkai, savivaldybės taryba ar valstybinės žemės patikėtiniai, žemės konsolidacijos projektą organizuojanti Vyriausybės įgaliota institucija numato preliminarią teritoriją žemės konsolidacijos projektui rengti, nustato šioje teritorijoje esančių žemės sklypų savininkus, valstybinės žemės patikėtinius bei kitus naudotojus ir organizuoja šios vietovės žemės savininkų, savivaldybės tarybos ir valstybinės žemės patikėtinių susirinkimą. Reikalavimas rengti žemės sklypų konsolidacijos projektą, esant minimaliam pageidaujančių žemės sklypų ir žemės sklypų savininkų skaičiui, netaikomas, kai tokie projektai rengiami privačios žemės sklypų savininkų lėšomis. Į susirinkimą žemės savininkai, savivaldybės tarybos ir valstybinės žemės patikėtinių įgalioti asmenys kviečiami raštu ne vėliau kaip prieš 10 kalendorinių dienų iki susirinkimo dienos.
Kai rengti žemės konsolidacijos projektą pageidauja ne mažiau kaip 5 žemės sklypų, esančių vienoje arba keliose bendrą ribą turinčiose kadastro vietovėse, ne mažiau kaip 5 savininkai, konsoliduojami tik tie valstybinės žemės sklypai, kurie ribojasi su prašymus rengti žemės konsolidacijos projektą pateikusių privačios žemės savininkų ir (ar) savivaldybės žemės sklypais arba kurie yra greta tokių žemės sklypų ir juos skiria tik keliai, grioviai ar kanalai. Kai žemės konsolidacijos projektas rengiamas privačios žemės sklypų savininkų lėšomis, konsoliduojami tik keliais užimta valstybinė žemė ir privačios nuosavybės teise valdomi žemės sklypai. Susirinkime:“
2023-06-0521
Įstatymo projekto 21 straipsnio 1 dalimi keičiamo Žemės įstatymo
projektui rengti, apimanti numatomus konsoliduoti žemės sklypus, turi būti ne mažesnė kaip 100 ha. Atsižvelgiant į gaunamus ūkininkų nusiskundimus dėl žemės reformos metu netinkamai (nepatogiai) suprojektuoto vietinės reikšmės kelių tinklo, taip pat į tai, kad šiuo metu žemės konsolidacija beveik nevyksta, būtų tikslinga numatyti išimtis dėl reikalavimo, kad teritorija žemės konsolidacijos projektui rengti turi būti ne mažesnė kaip 100 ha, ir sudaryti galimybę privačios žemės sklypo savininkui, sutarus su vietinės reikšmės vidaus kelio savininku arba valdytoju, pertvarkyti žemės reformos žemėtvarkos projekte suprojektuotą kelių tinklą ir mažesnėje teritorijoje. Šiuo atveju žemės konsolidacijos projektas turėtų būti rengiamas privačios žemės sklypų savininkų lėšomis.
Pasiūlymas: Siūloma tikslinti įstatymo projekto 21 straipsnio 1 dalimi nauja redakcija dėstomo 49 straipsnio 7 dalį, numatant išimtis dėl teritorijos žemės konsolidacijos projektui rengti ploto ribojimo, kai konsoliduoti žemės sklypus pageidauja privačios žemės sklypų ir (ar) kelių savininkai arba valdytojai, o žemės konsolidacijos projektas rengiamas privačios žemės sklypų savininkų lėšomis. „7. Teritorija žemės konsolidacijos projektui rengti, apimanti numatomus konsoliduoti žemės sklypus, turi būti ne mažesnė kaip 100 ha. Kai žemės konsolidacijos projektas rengiamas privačios žemės sklypų savininkų lėšomis, teritorija žemės konsolidacijos projektui rengti, apimanti keliais užimtą valstybinę žemę ir privačios nuosavybės teise valdomus žemės sklypus, turi būti ne mažesnė nei 20 ha.“ Siūloma tikslinti įstatymo projekto 21 straipsnio 1 dalimi nauja redakcija dėstomo 49 straipsnio 10 dalį. „10. Žemės konsolidacijos projektą organizuojanti Vyriausybės įgaliota institucija tvirtina teritorijos ribas, skirtas žemės konsolidacijos projektui rengti, ir su Vyriausybės įgaliota institucija suderintą žemės konsolidacijos projekto rengimo reikalavimų sąrašą, taip pat priima sprendimą rengti žemės konsolidacijos projektą.
Žemės konsolidacijos projekto teritorijai priskiriama žemė, dėl kurios konsolidacijos projektą organizuojančiai Vyriausybės įgaliotai institucijai pateikti sutikimai dalyvauti šiame žemės konsolidacijos projekte, valstybinės žemės sklypai, kuriuos žemės konsolidacijos projektą organizuojančiai Vyriausybės įgaliotai institucijai perdavė Vyriausybės įgaliota institucija ir kurių patikėtinis yra pati žemės konsolidacijos projektą organizuojanti Vyriausybės įgaliota institucija, taip pat privati žemė, kurios savininkai nepateikė sutikimų dalyvauti žemės konsolidacijos projekte, bet pageidauja parduoti žemės sklypus (jų dalis) šio žemės konsolidacijos projekto rengimo metu, išskyrus atvejus, kai konsolidacijos projektas rengiamas privačios žemės sklypų savininkų lėšomis. Kai žemės konsolidacijos projektas rengiamas privačios žemės sklypų savininkų lėšomis, žemės konsolidacijos projekto teritorijai priskiriama privačios nuosavybės teise valdoma žemė, dėl kurios žemės konsolidacijos projektą organizuojančiai Vyriausybės įgaliotai institucijai pateikti sutikimai dalyvauti žemės konsolidacijos projekte, ir keliais užimta valstybinė žemė.“
4Seimo nariai V. Pranckietis,
S. Gentvilas 2023-06-06 2(10)
Valstybinės žemės savininkas yra valstybė (savivaldybės yra tik šios žemės patikėtinis, kuris gauna pajamas iš infrastruktūros mokesčio), todėl visas atlyginimas už galimybę statyti naujus ir (ar) rekonstruoti esamus statinius valstybinėje žemėje nekeičiant jos paskirties turi būti mokamas tik valstybei, kaip šio turto savininkui. Pasiūlymas:
Įstatymo projekto 2 straipsnyje dėstomo 10 straipsnio 3 dalies preambulę išdėstyti taip: „3.
Valstybinės žemės nuomininkas, pageidaujantis įgyvendinti valstybinės žemės nuomos sutartyje numatytą galimybę statyti naujus ir (ar) rekonstruoti esamus statinius, iki statybą leidžiančio dokumento išdavimo, o jeigu jų statybai statybą leidžiantis dokumentas neprivalomas, iki naujų statinių statybos ir
(ar) esamų rekonstravimo pradžios Vyriausybės nustatyta tvarka už galimybę statyti valstybinėje žemėje turi sumokėti po 50 procentų atlyginimoą į valstybės ir atitinkamos savivaldybės biudžetusą:“. Nepritarti Siūloma palikti šiuo metu galiojantį atlyginimo už galimybę statyti valstybinėje žemėje skirstymą į valstybės ir savivaldybių biudžetus lygiomis dalimis, t. y. po 50 procentų. 5. Seimo nariai V. Pranckietis, S. Gentvilas 2023-06-06 2(10)
Kadangi siūloma visą atlyginimą už galimybę statyti naujus ir (ar) rekonstruoti esamus statinius valstybinėje žemėje nekeičiant jos paskirties mokėti tik valstybei, nelieka pagrindo savivaldybėms suteikti teisę atleisti subjektus nuo šio atlyginimo sumokėjimo. Pasiūlymas: Atsisakyti Įstatymo projekto 2 straipsnyje dėstomo 10 straipsnio 9 dalies: „9. Savivaldybės, kaip valstybinės žemės patikėtinės, turi teisę atleisti subjektus nuo Žemės įstatymo 10 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatyto atlyginimo už galimybę statyti valstybinėje žemėje statinius dalies sumokėjimo į savivaldybės biudžetą. Šiems atvejams savivaldybės taryba savo sprendimu nustatyto atskirą tvarką ir kriterijus, kai atlyginimas už galimybę statyti valstybinėje žemėje statinius gali būti nemokamas.“
2023-06-122
Argumentai: Projekto 2 straipsniu, kuriuo keičiama Įstatymo 10 str.
nuo atlyginimo mokėjimo už galimybę statyti valstybinėje žemėje statinius:
“Savivaldybės, kaip valstybinės žemės patikėtinės, turi teisę atleisti
subjektus nuo Žemės įstatymo 10 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatyto atlyginimo už galimybę statyti valstybinėje žemėje statinius dalies sumokėjimo į savivaldybės biudžetą“. Atsižvelgiant į tai, kad savivaldybės yra tik valstybinės žemės patikėtinės, šiuo atveju analogija su žemės mokesčio lengvata, kaip nurodyta, Projekto aiškinamajame rašte, nėra tinkama. Žemės mokesčio įstatymo 8 str. nuostata (Savivaldybių tarybos turi teisę savo biudžeto sąskaita sumažinti mokestį arba visai nuo jo atleisti) yra grindžiama Konstitucijos 121 str., pagal kurį savivaldybių tarybos gali numatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas savo biudžeto sąskaita. Atsižvelgiant į tai, kad Projektu nėra atleidžiama nuo mokesčio ar rinkliavos, kurią nustato savivaldybė, o pagal Konstitucinio Teismo doktriną mokesčio dydžiai (tarifai), mokėjimo terminai, išimtys ir lengvatos, baudos ir delspinigiai turi būti nustatomi įstatymu (inter alia 2006 m. sausio 24 d., 2007 m. lapkričio 29 d., 2013 m. gruodžio 16 d. nutarimai), siūlau įrašyti Projekte bent vieną kriterijų kada savivaldybė gali atleisti nuo atlyginimo už galimybę statyti valstybinėje žemėje statinius sumokėjimo į savivaldybės biudžetą – jei šie statiniai bus naudojami visuomenės reikmėms. Be to, kartu tikslintina ir nuostatos konstrukcija, kurią galima suprasti dviprasmiškai. Nuostatos formuluotė „dalies sumokėjimo“ galima suprasti, kad atleidžiama nuo dalies atlyginimo, kurią sudaro įmoka į savivaldybės biudžetą ir į valstybės biudžetą, mokėjimo, ir galima suprasti, kad atleidžiama nuo visos tos dalies, kuri mokama į savivaldybės biudžetą, mokėjimo.
Siekiant pašalinti šį neaiškumą, išvengti piktnaudžiavimo, siūlau aiškiai įvardyti, kad atleidžiama tik nuo tos dalies (visos ar tam tikra apimtimi), kuri mokama į savivaldybės biudžetą. Pasiūlymas: Pakeisti Projektu keičiamą Įstatymo 10 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip: „9. Savivaldybės, kaip valstybinės žemės patikėtinės, turi teisę atleisti subjektus nuo Žemės įstatymo 10 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatyto atlyginimo už galimybę statyti valstybinėje žemėje statinius mokamos dalies į savivaldybės biudžetą sumokėjimo ar ją sumažinti į savivaldybės biudžetą, jei statiniai, kurie nenumatyti šio straipsnio 7 dalyje, bus naudojami visuomenės reikmėms. Šiems atvejams Šio atlyginimo mokėjimo už galimybę statyti valstybinėje žemėje statinius atleidimo tvarką savivaldybės taryba nustato savo sprendimu nustatyto nustato atskirą tvarką ir kriterijus, kas atlyginimas gali būti nemokamas. Pritarti iš dalies Atsisakyta Žemės įstatymo 10 straipsnio papildymo 9 dalimi. 7. Seimo narys Jurgis Razma 2023-06-123
Įstatymo projekto 3 straipsnio 5 dalimi keičiamo Įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 1 punkte numatytas valstybinės žemės sklypų perleidimas privačion nuosavybėn be aukciono, jeigu jie užstatyti fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais ar įrenginiais.
Projektu įvedama sąlyga, kad tokie žemės sklypai „naudojami statiniams eksploatuoti pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) naudojimo būdą“ gali būti dviprasmiškai aiškinama kaip vienintelė atskira sąlyga, o ilgą laiką šio punkto paskutiniame sakinyje įrašyta galiojusi sąlyga – “valstybinės žemės sklypai parduodami tokio dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti“ kaip alternatyvi sąlyga. Pagal galiojantį Įstatymą nepakanka tik naudoti atitinkamo dydžio sklypą statiniams eksploatuoti, o sklypo dydis turi būti toks, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti. Pagal Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą galiojanti norma reikalauja įvertinti, ar žemės sklype vykdoma veikla susijusi su esančio statinio naudojimu, ar numatoma toliau plėtoti šią ar kitokią veiklą; valstybinės žemės sklypas lengvatine tvarka negali būti įgyjamas ketinant ne pagal tiesioginę paskirtį eksploatuoti savininkui priklausančius statinius, o šių statinių vietoje statyti naujus statinius ar vykdyti tik kitą, su esamų statinių eksploatavimu nesusijusią, žemės sklype leidžiamą veiklą. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-26-1075/2022 ir kt.). Tai, kad būtent konkretaus dydžio valstybinės žemės sklypas yra būtinas šiems statiniams eksploatuoti pagal jų tiesioginę paskirtį pabrėžia savo praktikoje ir Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas (žr. LVAT 2023 m. gegužės 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI-4-629/2023). Todėl siekiant teisinio reguliavimo aiškumo siūlau abi sąlygas - naudojimą ir būtinumą - rašyti viename sakinyje.
Be to, atsižvelgiant į tai, kad Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, jog valstybei nuosavybės teise priklausančio turto perdavimas kitų subjektų nuosavybėn turi būti grindžiamas įstatymu, kad įstatymuose turi būti inter alia nustatytos šio turto perdavimo sąlygos ir tvarka (Konstitucinio Teismo 2003 m. rugsėjo 30 d., 2005 m. liepos 8 d., 2005 m. rugpjūčio 23 d., 2007 m. gegužės
nustatyti visas sąlygas dėl valstybei nuosavybės teise priklausančio turto perdavimo kitų subjektų nuosavybėn be aukciono. Paminėtina, kad tokių sąlygų nustatymas tik poįstatyminiais teisės aktais sukelia ginčus teismuose. Antai, LVAT žemės ūkio ministro 2020 m. sausio 24 d. įsakymo Nr. 3D-40, 6, 10 ir 11 punktus (žemės ūkio ministro 2020 m. spalio 7 d. įsakymo Nr. 3D-680 redakcija), tiek kiek pagal juos apskaičiuotas ne aukciono būdu parduodamo valstybinės žemės sklypo dydis nėra būtinas ar pakankamas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pripažino prieštaraujančius įstatymui. Atsižvelgiant į pirma nurodytus argumentus siūlau nustatyti, kad valstybinės žemės sklypai parduodami tokio dydžio, kuris naudojamas ir būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti, atsižvelgiant į pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį, statinio užimamą plotą, taip pat plotą, būtiną statiniui pasiekti, taip pat į Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytus minimalius ir maksimalius šių sklypų dydžius pagal turto rūšį ir naudojimo paskirtį.
Pasiūlymas: Siūlau pakeisti Projektu keičiamą Įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) jeigu jie užstatyti fiziniams ir juridiniams asmenims
nuosavybės teise priklausančiais statiniais ar įrenginiais ir naudojami jiems eksploatuoti pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) naudojimo būdą, išskyrus valstybinės žemės sklypus, kuriuose pastatyti laikini statiniai, nutiesti tik inžineriniai tinklai ir (ar) pastatyti tik neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui, išskyrus šio straipsnio 12 dalyje nurodytą išimtį.
Valstybinės žemės sklypai parduodami tokio dydžio, kuris naudojamas ir būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti, atsižvelgiant į pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį, statinio užimamą plotą, taip pat plotą, būtiną statiniui pasiekti, taip pat į Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytus minimalius ir maksimalius šių sklypų dydžius pagal turto rūšį ir naudojimo paskirtį.“ Pritarti iš dalies Siūloma pakeisti Žemės įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
1) jeigu jie užstatyti fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais ar įrenginiais ir naudojami jiems eksploatuoti pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) naudojimo būdą, išskyrus valstybinės žemės sklypus, kuriuose yra pastatyti laikini statiniai, nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) ir (ar) pastatyti tik neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui, išskyrus šio straipsnio 12 dalyje nurodytą išimtį, taip pat išskyrus valstybinės žemės sklypus, kurie yra reikalingi viešosioms įstaigoms nuosavybės teise priklausantiems statiniams, patalpoms ar jų dalims eksploatuoti ir yra Vyriausybės nustatyta tvarka parduodami centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo organizuojamuose viešuose aukcionuose.
Valstybinės žemės sklypai parduodami tokio dydžio, kuris naudojamas ir būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti, atsižvelgiant į pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį, statinio užimamą plotą, taip pat plotą, būtiną statiniui pasiekti, taip pat į Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytus minimalius ir maksimalius šių sklypų dydžius pagal turto rūšį ir naudojimo paskirtį.“ Pritarti iš dalies Siūloma pakeisti Žemės įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
1) jeigu jie užstatyti fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais ar įrenginiais ir naudojami jiems eksploatuoti pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) naudojimo būdą, išskyrus valstybinės žemės sklypus, kuriuose yra pastatyti laikini statiniai, nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) ir (ar) pastatyti tik neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui, išskyrus šio straipsnio 12 dalyje nurodytą išimtį, taip pat išskyrus valstybinės žemės sklypus, kurie yra reikalingi viešosioms įstaigoms nuosavybės teise priklausantiems statiniams, patalpoms ar jų dalims eksploatuoti ir yra Vyriausybės nustatyta tvarka parduodami centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo organizuojamuose viešuose aukcionuose. Valstybinės žemės sklypai parduodami tokio dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį ir kitus Nekilnojamojo turto kadastro duomenis. Parduodamų valstybinės žemės sklypų dydis apskaičiuojamas aplinkos ministro nustatyta tvarka;
2023-06-1218 46(5) Argumentai: Projekto 18 str., kuriuo keičiama Įstatymo 46 str. 5 dalis nustatomas pranešimo įteikimo būdas – Vyriausybės įgaliotos institucijos interneto svetainėje.
Toks pranešimas asmeniui yra netinkamas, ypač atsižvelgiant į tai, kad pranešimas įprastu būdu jam neįteikiamas dėl jo nebuvimo tuo metu gyvenamojoje vietovėje (paprastai dėl ligos ar kitų nuo jo valios nepriklausančių priežasčių), todėl nėra jokios tikimybės, kad jis skaitys Vyriausybės įgaliotos institucijos svetainę. Todėl siūlome numatyti tokį būdą, kuriuo būtų tikimybė realiai asmenį informuoti apie nuosavybės teise valdomo objekto paėmimą visuomenės poreikiams, numatant, kad pranešimas siunčiamas tos vietovės, kur yra planuojamas paimti visuomenės poreikiams savininko nekilnojamojo turto objektas, savivaldybės merui arba tos vietovės seniūnui, prašant jų informuoti savininką. Atsižvelgiant į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 str. asmens nuosavybė yra neliečiama ir pagal EŽTT praktiką kiekvienas savininkas turi teisę ginčyti planuojamą priimti sprendimą dėl nuosavybės paėmimo visuomenės poreikiams siekiant įsitikinti, ar visuomenės poreikis yra ir jeigu yra, ar jo negalima patenkinti kitu būdu nepaimant tok asmens konkretaus nuosavybės objekto. Atsižvelgiant į tai, negali būti tokios situacijos, kuri numatyta Projekte, kad asmuo nebūdamas informuotas apie planuojamą nuosavybės paėmimą neteks teisės jį ginčyti. Projektu nustatytas pranešimo skelbimas Vyriausybės įgaliotos institucijos interneto svetainėje neatitiktų nei Lietuvos Respublikos Konstitucijos nei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos. Pasiūlymas:
Pakeisti Projektu 18 straipsniu keičiamą Įstatymo 46 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5.
Jeigu asmens E. pristatymo sistemos elektroninio pristatymo dėžutė yra neaktyvi, pranešimas ar informacija jam siunčiami Viešojo administravimo įstatymo 9 straipsnio 6 dalyje nurodyta tvarka, o jeigu registruotosios pašto siuntos nepavyksta įteikti žemės sklypo, kurį numatoma paimti visuomenės poreikiams, savininkui ir (ar) kitam naudotojui, per 5 darbo dienas nuo tada, kai Vyriausybės įgaliota institucija įsitikina, kad registruotosios pašto siuntos nepavyksta įteikti žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui, apie sprendimą pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą viešai paskelbiama Vyriausybės įgaliotos institucijos interneto svetainėje, pranešimas siunčiamas tos vietovės, kur yra planuojamas paimti visuomenės poreikiams savininko nekilnojamojo turto objektas, savivaldybės merui arba tos vietovės seniūnui, prašant jų informuoti savininką.“
6Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Audito komitetas 2023-06-071
Argumentai: Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje apibrėžta sąvoka ,,ūkis“ neatitinka Ūkininko ūkio įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje pateiktos sąvokos ,,ūkininko ūkis” apibrėžimo. Siekiant teisinio nuoseklumo ir atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu galiojančiame Žemės įstatyme sąvoka ,,ūkis“ yra apibrėžiama tik 2 straipsnyje, kuriame išdėstytos pagrindinės šio įstatymo sąvokos, taip pat atsižvelgiant į tai, kad Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 36 dalis apibrėžia, jog kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžiamos <...> ir kituose įstatymuose, t. y. ir Ūkininko ūkio įstatyme, siūlytina atsisakyti Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 7 dalies nuostatų. Pasiūlymas: 1.
Pasiūlymas:
įstatymo 2 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „7. Ūkis – Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatymo nustatyta tvarka įsteigtas ir įregistruotas ūkio subjektas, vykdantis žemės ūkio veiklą.”
suderinti keičiamo įstatymo 2 straipsnio dalių numeraciją. Pritarti
2023-06-07 2N
Svarstomo Projekto nuostatos derintinos su Seime svarstomu Centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo įstatymo Nr. XII-791 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIVP-2054(4) (žr. Audito komiteto pasiūlymą Nr. 8). Įstatymo projekto Nr. XIVP-2054(4) įsigaliojimas numatomas 2023-09-01, tuo tarpu įstatymų projektais Nr. XIVP-2765 ir XIVP-2766 teikiami Žemės įstatymų pakeitimai įsigalios 2024-01-01. Siekiant numatyti tam tikrų Žemės įstatymo nuostatų ankstesnį įsigaliojimą, Projektas pildytinas nauju 2 straipsniu, numatant jo įsigaliojimo datą 2023-09-01 (žr. Audito komiteto pasiūlymą Nr. 12). Pasiūlymas:
Projektą nauju 2 straipsniu ir jį išdėstyti taip: „2 straipsnis.
Pakeisti 7 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas –
kai valstybinė žemė priskirta centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo patikėjimo teise valdomam valstybės nekilnojamajam turtui arba kai valstybinė žemė, kuri gali būti parduodama, priskirta parduodamam valstybės arba savivaldybės nekilnojamajam turtui ir viešųjų įstaigų, kurių savininkė ar dalininkė, turinti pusę ar daugiau balsų visuotiniame dalininkų susirinkime, yra valstybė, nuosavybės teise priklausantiems statiniams, patalpoms ar jų dalims ir kitų viešųjų įstaigų nuosavybės teise priklausantiems statiniams, patalpoms ar jų dalims, kurių pardavimui centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas konkurencingos procedūros būdu buvo atrinktas kaip atitinkamų paslaugų teikėjas, arba kai valstybinė žemė yra reikalinga administracinės paskirties valstybės nekilnojamojo turto atnaujinimo projektams įgyvendinti;“. 2. Atitinkamai suderinti Projekto straipsnių numeraciją. 3. Atitinkamai patikslinti Projekto pavadinimą. Pritarti
2023-06-072
Projekto iniciatoriai siūlo atsisakyti keičiamo įstatymo 10 straipsnio 3 dalies 1 punkto nuostatos, pagal kurią valstybinės žemės nuomininkas, įgyvendinantis valstybinės žemės nuomos sutartyje numatytą galimybę statyti naujus ir (ar) rekonstruoti esamus statinius, moka atlyginimą už šią galimybę statyti ir tuomet, kai statomo naujo ir (ar) rekonstruojamo esamo statinio ar įrenginio juo užstatytas žemės plotas nedidėja arba sumažėja, ir (ar) po statybos ir (ar) rekonstravimo statinio ar įrenginio bendras plotas nedidėja arba sumažėja. Mokama atlyginimo suma yra lygi 5 procentams vidutinės valstybinės žemės sklypo ar jo dalies rinkos vertės, apskaičiuotos atliekant valstybinės žemės sklypo vertinimą masiniu būdu Vyriausybės nustatyta tvarka.
Tačiau Projekto iniciatoriai nepagrindžia, todėl lieka neaišku, dėl kokių aplinkybių siūloma šios nuostatos atsisakyti, taip sudarant sąlygas lengvatinėmis sąlygomis išsinuomotose valstybinės žemės sklypuose nemokėti atitinkamai 5 proc. dydžio atlygio už galimybę statyti naują ar rekonstruoti jau esamą statinį. Tuo tarpu Specialiųjų tyrimų tarnyba bei Valstybės kontrolė ne kartą yra pažymėjusios, kad valstybės turtas turėtų duoti tiesioginę naudą valstybei. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūlytina minėtos nuostatos neatsisakyti, ją patikslinti derinant su kitomis Projektu siūlomomis nuostatomis. Pasiūlymas:
Pakeisti Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 10 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) kai statomo naujo ir (ar) rekonstruojamo esamo
statinio ar įrenginio statant naują ir (ar) rekonstruojant esamą statinį juo užstatytas žemės plotas nedidėja arba sumažėja, palyginti su iki statybos ir (ar) rekonstravimo esamu Nekilnojamojo turto registre pagrindiniu daiktu įregistruotu statiniu ar įrenginiu užstatytu plotu, ir (ar) po statybos ir (ar) rekonstravimo statinio ar įrenginio bendras plotas nedidėja arba sumažėja, palyginti su iki statybos ir (ar) rekonstravimo esamo Nekilnojamojo turto registre pagrindiniu daiktu įregistruoto statinio ar įrenginio bendru plotu, – sumą, lygią 5 procentams vidutinės valstybinės žemės sklypo ar jo dalies rinkos vertės, apskaičiuotos atliekant valstybinės žemės sklypo vertinimą masiniu būdu
2023-06-072
(7),
1.
Pagal dabar galiojantį Žemės įstatymą atlyginimas už galimybę statyti ir (ar) rekonstruoti statinius valstybinėje žemėje nemokamas, kai pastatai atnaujinami (modernizuojami) pagal Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymą. Atkreiptinas dėmesys, kad 2023 m. gegužės 18 d. priimtu Žemės įstatymo Nr. I-446
d.) išimčių ratas buvo praplėstas, numatant, kad aptariamas atlyginimas taip pat nemokamas, kai išnuomotame valstybinės žemės sklype statomi, rekonstruojami inžineriniai statiniai ir (ar) įrengiami įrenginiai, skirti valstybinės žemės sklype iki 2023 m. birželio 30 d. pastatytų ir naudojamų daugiabučių gyvenamųjų namų gyventojų reikmėms (sporto ir vaikų žaidimo aikštelėms, dviračių ir pėsčiųjų takams, šaligatviams, laiptams, pandusams, keltuvams, liftams, įvažoms į daugiabučių namų kiemus, automobilių stovėjimo ir dviračių laikymo vietoms įrengti). Pabrėžtina, kad Specialiųjų tyrimų tarnyba, atlikusi šio jau priimto įstatymo projekto antikorupcinį vertinimą, išvadoje pateikė kritinių antikorupcinių pastabų, nurodydama, kad: projektu siūlomas galimai per platus subjektų ratas, kurie galėtų nemokėti atlyginimo statant ar rekonstruojant statinius lengvatine tvarka išsinuomotos valstybinės žemės sklypuose; projekto nuostatos nesieja statinių ar įrenginių paskirties su deklaruojamais projekto tikslais; projekto nuostatomis neribojama galimybė, nemokant atitinkamo atlyginimo, valstybinėje žemėje naujai pastatyto ar rekonstruoto statinio vėliau perleisti tretiesiems asmenims ar gauti pajamų iš jo eksploatavimo ir kt. Taip pat akcentavo, kad siūlomu teisiniu reguliavimu galimai būtų sudarytos sąlygos nepagrįstam pasipelnymui valstybės turto, naudotino taip, kad teiktų didžiausią naudą visuomenei, sąskaita.
Tuo tarpu svarstomu Projektu siūloma dar labiau praplėsti išimčių ratą, kuomet atlygis už galimybę statyti valstybinėje žemėje nebūtų mokamas. Atkreiptinas dėmesys ir į Nacionalinės žemės tarnybos pastabą, kurioje nurodoma, kad dalis Projektu siūlomu įtvirtinti išimčių, kuomet atlygis už galimybę statyti valstybinėje žemėje, nepatenka į Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkto reguliavimą, nes valstybinė žemės patikėjimo teise perduodama valstybinės žemės patikėtiniams neatlygintinai naudotis valstybės ar savivaldybių funkcijoms įgyvendinti, o kita dalis siūlomų nustatyti išimčių sudarytų galimybes subjektams nemokėti atlygio vykdant ūkinę-komercinę veiklą. Atsižvelgiant į Specialiųjų tyrimų tarnybos sistemines pastabas, taip pat į tai, kad tiek tarnyba, tiek Valstybės kontrolė ne kartą yra pabrėžusios, kad valstybės turtas turėtų duoti tiesioginę naudą valstybei, taip pat į tai, kad praktikoje esama atvejų, kuomet lengvatinėmis sąlygomis išsinuomoję sklypus, nuomininkai šiuo valstybės turtu gali pasinaudoti ne tik savo statiniams eksploatuoti, bet ir papildomoms pajamoms iš valstybės turto uždirbti perleidus sklypo nuomos teisę ar pastačius naujus pastatus ir juos pardavus, taip pat pritariant ekspertinėms Nacionalinės žemės tarnybos pastaboms (3 pastaba), siūlytina nepritarti išimčių ratui, kuomet atlygis už galimybę statyti valstybinėje žemėje būtų nemokamas, praplėtimui. 2. Svarstomo Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 10 straipsnio nuostatos tikslintinos, jas derinant su 2023 m. gegužės 18 d. priimtu Žemės įstatymo Nr. I-446 10 straipsnio pakeitimo įstatymu Nr. XIV-1964. Pasiūlymas:
straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Valstybinės žemės, išnuomotos šio įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte nustatytu atveju, nuomos sutartyje galimybė statyti naujus ir (ar) rekonstruoti esamus statinius ar įrenginius įrašoma nuomininko prašymu sudarant valstybinės žemės nuomos sutartį arba susitarimą dėl valstybinės žemės nuomos sutarties pakeitimo. Nuomininko galimybė statyti naujus ir (ar) rekonstruoti esamus statinius ar įrenginius valstybinės žemės nuomos sutartyje numatoma tik tuo atveju, jeigu valstybinės žemės sklypas išnuomotas ilgesniam negu 3 metų laikotarpiui ir jeigu tokia statyba ir (ar) rekonstravimas galimi pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentų sprendinius ir atitinka nuomos sutartyje nurodytą valstybinės žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir būdą. Valstybinės žemės nuomos sutartyje nurodoma, kad nuomininkas galimybę statyti ir (ar) rekonstruoti statinius ar įrenginius įgyja tik sumokėjęs savivaldybės administracijos, kurios teritorijoje yra žemės sklypas, apskaičiuotą šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytą atlyginimą už galimybę statyti ir (ar) rekonstruoti statinius, į valstybės biudžetą ir savivaldybės, kurios teritorijoje yra žemės sklypas, biudžetą šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytą atlyginimą už galimybę statyti ir (ar) rekonstruoti statinius ar įrenginius biudžetus, išskyrus šio straipsnio 8 7 dalyje nurodytus atvejus.“
straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „7.
Atlyginimas už galimybę statyti valstybinėje žemėje nemokamas:
(modernizuoti) pagal Lietuvos Respublikos valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymą;
2) statant, rekonstruojant inžinerinius statinius ir (ar) įrengiamus įrenginius, skirtus valstybinės žemės sklype iki 2023 m. birželio 30 d. pastatytų ir naudojamų daugiabučių gyvenamųjų namų gyventojų reikmėms (sporto ir vaikų žaidimo aikštelėms, dviračių ir pėsčiųjų takams, šaligatviams, laiptams, pandusams, keltuvams, liftams, įvažoms į daugiabučių namų kiemus, automobilių stovėjimo ir dviračių laikymo vietoms įrengti). siekiant įgyvendinti projektus, susijusius su viešuoju interesu: krašto ir valstybės sienos apsaugai; tarptautiniams oro uostams, valstybiniams aerodromams, valstybiniams jūrų uostams ir jų įrenginiams; viešosios geležinkelių infrastruktūros objektams, keliams, elektroninių ryšių infrastruktūros objektams, energetikos objektams ir jų technologiniams priklausiniams statyti, taip pat jiems eksploatuoti reikalingiems visuomenės reikmėms skirtiems inžineriniams statiniams; socialinei infrastruktūrai plėsti – švietimo ir mokslo, kultūros, sveikatos apsaugos ir priežiūros, aplinkos apsaugos, socialinės apsaugos, viešosios tvarkos užtikrinimo, kūno kultūros ir sporto plėtojimo objektams statyti (įrengti) ir eksploatuoti, viešiesiems atskiriesiems želdynams kurti ir tvarkyti miestuose, miesteliuose ir kurortuose, siekiant įvykdyti viešųjų atskirųjų želdynų normas; savivaldybės infrastruktūros ir (ar) jos aptarnavimui skirtiems statiniams; komunalinių atliekų tvarkymo objektams (sąvartynams) statyti (įrengti) ir eksploatuoti; kapinėms ir jų priežiūrai užtikrinti reikalingų objektų statybai ir eksploatacijai; gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų (vertybių) apsaugos reikmėms; užsienio valstybių diplomatinėms atstovybėms ir konsulinėms įstaigoms, Europos Sąjungos institucijoms, jų įsteigtoms įstaigoms, tarptautinėms organizacijoms ir jų atstovybėms, kurios naudojasi privilegijomis ir imunitetais pagal Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis ir kitus teisės aktus;
3) atsinaujinančių išteklių energetikos plėtros projektams, kai jie vykdomi Atsinaujinančių išteklių energijos bendrijos ir jos narių, dalininkų ar dalyvių susirinkime savivaldybėms, savivaldybių institucijoms ar įstaigoms priklauso daugiau nei 51 procento balsų dauguma, o šių bendrijų pagrindinė paskirtis – vystyti energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių gamybos įrenginius, mažinant energijos nepriteklių ir (ar) teikti naudą pažeidžiamiems vartotojams;
4) statomiems, rekonstruojamiems inžineriniams statiniams, skirtiems šiame žemės sklype pastatytų ir naudojamų daugiabučių gyvenamųjų namų gyventojų reikmėms (sporto ir vaikų žaidimo aikštelėms, dviračių ir pėsčiųjų takams, šaligatviams, laiptams, pandusams, keltuvams, liftams, įvažoms į daugiabučių gyvenamųjų namų kiemus, automobilių stovėjimo ir dviračių laikymo vietoms įrengti).“ 3.
Atlyginimas už galimybę statyti valstybinėje žemėje nemokamas:
(modernizuoti) pagal Lietuvos Respublikos valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymą;
2) statant, rekonstruojant inžinerinius statinius ir (ar) įrengiamus įrenginius, skirtus valstybinės žemės sklype iki 2023 m. birželio 30 d. pastatytų ir naudojamų daugiabučių gyvenamųjų namų gyventojų reikmėms (sporto ir vaikų žaidimo aikštelėms, dviračių ir pėsčiųjų takams, šaligatviams, laiptams, pandusams, keltuvams, liftams, įvažoms į daugiabučių namų kiemus, automobilių stovėjimo ir dviračių laikymo vietoms įrengti). siekiant įgyvendinti projektus, susijusius su viešuoju interesu: krašto ir valstybės sienos apsaugai; tarptautiniams oro uostams, valstybiniams aerodromams, valstybiniams jūrų uostams ir jų įrenginiams; viešosios geležinkelių infrastruktūros objektams, keliams, elektroninių ryšių infrastruktūros objektams, energetikos objektams ir jų technologiniams priklausiniams statyti, taip pat jiems eksploatuoti reikalingiems visuomenės reikmėms skirtiems inžineriniams statiniams; socialinei infrastruktūrai plėsti – švietimo ir mokslo, kultūros, sveikatos apsaugos ir priežiūros, aplinkos apsaugos, socialinės apsaugos, viešosios tvarkos užtikrinimo, kūno kultūros ir sporto plėtojimo objektams statyti (įrengti) ir eksploatuoti, viešiesiems atskiriesiems želdynams kurti ir tvarkyti miestuose, miesteliuose ir kurortuose, siekiant įvykdyti viešųjų atskirųjų želdynų normas; savivaldybės infrastruktūros ir (ar) jos aptarnavimui skirtiems statiniams; komunalinių atliekų tvarkymo objektams (sąvartynams) statyti (įrengti) ir eksploatuoti; kapinėms ir jų priežiūrai užtikrinti reikalingų objektų statybai ir eksploatacijai; gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų (vertybių) apsaugos reikmėms; užsienio valstybių diplomatinėms atstovybėms ir konsulinėms įstaigoms, Europos Sąjungos institucijoms, jų įsteigtoms įstaigoms, tarptautinėms organizacijoms ir jų atstovybėms, kurios naudojasi privilegijomis ir imunitetais pagal Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis ir kitus teisės aktus;
3) atsinaujinančių išteklių energetikos plėtros projektams, kai jie vykdomi Atsinaujinančių išteklių energijos bendrijos ir jos narių, dalininkų ar dalyvių susirinkime savivaldybėms, savivaldybių institucijoms ar įstaigoms priklauso daugiau nei 51 procento balsų dauguma, o šių bendrijų pagrindinė paskirtis – vystyti energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių gamybos įrenginius, mažinant energijos nepriteklių ir (ar) teikti naudą pažeidžiamiems vartotojams;
4) statomiems, rekonstruojamiems inžineriniams statiniams, skirtiems šiame žemės sklype pastatytų ir naudojamų daugiabučių gyvenamųjų namų gyventojų reikmėms (sporto ir vaikų žaidimo aikštelėms, dviračių ir pėsčiųjų takams, šaligatviams, laiptams, pandusams, keltuvams, liftams, įvažoms į daugiabučių gyvenamųjų namų kiemus, automobilių stovėjimo ir dviračių laikymo vietoms įrengti).“
keičiamo įstatymo 10 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip: „8.
Šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatyti reikalavimai netaikomi, kai, vadovaujantis šio įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktu, išnuomotame valstybinės žemės sklype statomi, rekonstruojami inžineriniai statiniai ir (ar) įrengiami įrenginiai, skirti šiame žemės sklype iki 2023 m. birželio 30 d. pastatytų ir naudojamų daugiabučių gyvenamųjų namų gyventojų reikmėms (sporto ir vaikų žaidimo aikštelėms, dviračių ir pėsčiųjų takams, šaligatviams, laiptams, pandusams, keltuvams, liftams, įvažoms į daugiabučių namų kiemus, automobilių stovėjimo ir dviračių laikymo vietoms įrengti). Draudžiama keisti statybos objekto, dėl kurio buvo pritaikyta šio straipsnio 7 dalyje nurodyta išimtis, paskirtį, kol nėra sumokėtas atlyginimas už galimybę statyti valstybinėje žemėje, jeigu pakeitus paskirtį tokiam statybos objektui išimtis nebūtų taikoma. Statybos objekto duomenys apie pasikeitusią paskirtį Nekilnojamojo turto registre registruojami tik valstybinės žemės nuomininkui pateikus dokumentus, patvirtinančius atlyginimo už galimybę statyti valstybinėje žemėje sumokėjimą.“ Pritarti iš dalies Siūlome pakeisti Žemės įstatymo 10 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „10 straipsnis. Teisė Galimybė statyti išnuomotoje valstybinėje žemėje, kai valstybinė žemė išnuomota šio įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte nustatytu atveju
straipsnio 6 dalies 1 punkte nustatytu atveju, nuomos sutartyje galimybė statyti naujus ir (ar) rekonstruoti esamus statinius ar įrenginius įrašoma nuomininko prašymu sudarant valstybinės žemės nuomos sutartį arba susitarimą dėl valstybinės žemės nuomos sutarties pakeitimo.
Nuomininko galimybė statyti naujus ir (ar) rekonstruoti esamus statinius ar įrenginius valstybinės žemės nuomos sutartyje numatoma tik tuo atveju, jeigu valstybinės žemės sklypas išnuomotas ilgesniam negu 3 metų laikotarpiui ir jeigu tokia statyba ir (ar) rekonstravimas galimi pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentų sprendinius ir atitinka nuomos sutartyje nurodytą valstybinės žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir būdą. Valstybinės žemės nuomos sutartyje nurodoma, kad nuomininkas galimybę statyti ir (ar) rekonstruoti statinius ar įrenginius įgyja tik sumokėjęs savivaldybės administracijos, kurios teritorijoje yra žemės sklypas, apskaičiuotą šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytą atlyginimą už galimybę statyti ir (ar) rekonstruoti statinius, į valstybės biudžetą ir savivaldybės, kurios teritorijoje yra žemės sklypas, biudžetą biudžetus šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytą atlyginimą už galimybę statyti ir (ar) rekonstruoti statinius ar įrenginius išskyrus šio straipsnio 7 dalyje nurodytus atvejus.“
2Valstybinės žemės sklype ar jo dalyje,
išnuomotame esamiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti, naujų statinių ar įrenginių statyba ir (ar) esamų rekonstravimas galimi tik tuo atveju, jeigu nauji statiniai ar įrenginiai statomi ir (ar) esami rekonstruojami neviršijant valstybinės žemės sklypo ar jo dalies dydžio, teisės aktų nustatyta tvarka nustatyto esamiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal jų paskirtį.
Kai pagal teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą keliems savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ir (ar) įrenginiams, Nekilnojamojo turto registre įregistruotiems atskirais objektais (pagrindiniais daiktais), eksploatuoti suformuotas vienas valstybinės žemės sklypas, kiekvieno statinio ar įrenginio savininkas, o jeigu statinys ar įrenginys priklauso keliems asmenims, – statinio ar įrenginio bendraturčiai gali įgyvendinti galimybę statyti naujus ir (ar) rekonstruoti esamus statinius ir (ar) įrenginius neviršijant kiekvieno statinio ir (ar) įrenginio savininkui ar bendraturčiui, išnuomotos valstybinės žemės sklypo dalies ploto, neįskaitant valstybinės žemės sklypo dalies, skirtos naudoti bendrai. 3.
įgyvendinti valstybinės žemės nuomos sutartyje numatytą galimybę statyti naujus ir (ar) rekonstruoti esamus statinius ar įrenginius, iki statybą leidžiančio dokumento išdavimo, o jeigu jų statybai statybą leidžiantis dokumentas nereikalingas neprivalomas, iki naujų statinių ar įrenginių statybos ir (ar) esamų rekonstravimo pradžios Vyriausybės nustatyta tvarka turi sumokėti 50 procentų atlyginimo už galimybę statyti valstybinėje žemėje į valstybės biudžetą, 50 procentų atlyginimo už teisę galimybę statyti valstybinėje žemėje – į savivaldybės, kurios teritorijoje yra žemės sklypas, biudžetą:
1) kai statomo naujo ir (ar) rekonstruojamo esamo statinio ar įrenginio statant naują ir (ar) rekonstruojant esamą statinį juo užstatytas žemės plotas nedidėja arba sumažėja, palyginti su iki statybos ir (ar) rekonstravimo esamu Nekilnojamojo turto registre pagrindiniu daiktu įregistruotu statiniu ar įrenginiu užstatytu plotu, ir (ar) po statybos ir (ar) rekonstravimo statinio ar įrenginio bendras plotas nedidėja arba sumažėja, palyginti su iki statybos ir (ar) rekonstravimo esamo Nekilnojamojo turto registre pagrindiniu daiktu įregistruoto statinio ar įrenginio bendru plotu, – sumą, lygią 5 procentams vidutinės valstybinės žemės sklypo ar jo dalies rinkos vertės, apskaičiuotos atliekant valstybinės žemės sklypo vertinimą masiniu būdu Vyriausybės nustatyta tvarka;
2) kai statomo naujo ir (ar) rekonstruojamo esamo statinio ar įrenginio juo statant naują ir (ar) rekonstruojant esamą statinį užstatytas žemės plotas didėja iki 10 procentų, palyginti su iki statybos ir (ar) rekonstravimo esamu Nekilnojamojo turto registre kaip pagrindinis daiktas įregistruotu statiniu ar įrenginiu įregistruotu statiniu (statiniais) užstatytu plotu, ir (ar) po statybos ir (ar) rekonstravimo statinio ar įrenginio bendras plotas didėja iki 10 procentų, palyginti su iki statybos ir (ar) rekonstravimo Nekilnojamojo turto registre kaip pagrindinis daiktas įre
gistruoto šio statinio ar įrenginio bendru plotu, – sumą, lygią 10 procentų vidutinės valstybinės žemės sklypo ar jo dalies, jei ji buvo nustatyta, rinkos vertės, nustatytos apskaičiuotos atliekant vertinimą masiniu būdu Vyriausybės nustatyta tvarka;
3) kai statomo naujo ir (ar) rekonstruojamo esamo statinio ar įrenginio statant naują ir (ar) rekonstruojant esamą statinį juo užstatytas žemės plotas didėja nuo daugiau kaip 10 iki 20 procentų, palyginti su iki statybos ir (ar) rekonstravimo esamu Nekilnojamojo turto registre kaip pagrindinis daiktas įregistruotu statiniu (statiniais) ar įrenginiu užstatytu plotu, ir (ar) po statybos ir (ar) rekonstravimo statinio ar įrenginio bendras plotas didėja nuo daugiau kaip 10 iki 20 procentų, palyginti su iki statybos ir (ar) rekonstravimo esamo Nekilnojamojo turto registre kaip pagrindinis daiktas įregistruoto šio statinio ar įrenginio bendru plotu, – sumą, lygią 20 procentų vidutinės valstybinės žemės sklypo ar jo dalies, jei ji buvo nustatyta, rinkos vertės, nustatytos apskaičiuotos atliekant vertinimą masiniu būdu Vyriausybės nustatyta tvarka;
4) kai statomo naujo ir (ar) rekonstruojamo esamo statinio ar įrenginio statant naują ir (ar) rekonstruojant esamą statinį juo užstatytas žemės plotas didėja nuo daugiau kaip 20 iki 30 procentų, palyginti su iki statybos ir (ar) rekonstravimo esamu Nekilnojamojo turto registre kaip pagrindinis daiktas įregistruotu statiniu (statiniais) ar įrenginiu užstatytu plotu, ir (ar) po statybos ir (ar) rekonstravimo statinio ar įrenginio bendras plotas didėja nuo daugiau kaip 20 iki 30 procentų, palyginti su iki statybos ir (ar) rekonstravimo esamo Nekilnojamojo turto registre kaip pagrindinis daiktas įregistruoto šio statinio ar įrenginio bendru plotu, – sumą, lygią 30 procentų vidutinės valstybinės žemės sklypo ar jo dalies, jei ji buvo nustatyta, rinkos vertės, nustatytos apskaičiuotos atliekant vertinimą masiniu būdu Vyriausybės nustatyta tvarka;
5) kai statomo naujo ir (ar) rekonstruojamo
esamo statinio ar įrenginio statant naują ir (ar) rekonstruojant esamą statinį juo užstatytas žemės plotas didėja nuo daugiau kaip 30 iki 40 procentų, palyginti su iki statybos ir (ar) rekonstravimo esamu Nekilnojamojo turto registre pagrindiniu daiktu įregistruotu statiniu (statiniais) ar įrenginiu užstatytu plotu, ir (ar) po statybos ir (ar) rekonstravimo statinio ar įrenginio bendras plotas didėja nuo daugiau kaip 30 iki 40 procentų, palyginti su iki statybos ir (ar) rekonstravimo esamo Nekilnojamojo turto registre pagrindiniu daiktu įregistruoto šio statinio ar įrenginio bendru plotu, – sumą, lygią 40 procentų vidutinės valstybinės žemės sklypo ar jo dalies, jei ji buvo nustatyta, rinkos vertės, apskaičiuotos atliekant vertinimą masiniu būdu Vyriausybės nustatyta tvarka;
6) kai statomo naujo ir (ar) rekonstruojamo esamo statinio ar įrenginio statant naują ir (ar) rekonstruojant esamą statinį juo užstatytas žemės plotas didėja daugiau kaip 40 procentų, palyginti su iki statybos ir (ar) rekonstravimo esamu Nekilnojamojo turto registre pagrindiniu daiktu įregistruotu statiniu (statiniais) ar įrenginiu užstatytu plotu, ir (ar) po statybos ir (ar) rekonstravimo pastato ar įrenginio bendras plotas didėja daugiau kaip 40 procentų, palyginti su iki statybos ir (ar) rekonstravimo esamo Nekilnojamojo turto registre pagrindiniu daiktu įregistruoto šio statinio ar įrenginio bendru plotu, – sumą, lygią 50 procentų vidutinės valstybinės žemės sklypo ar jo dalies, jei ji buvo nustatyta, rinkos vertės, apskaičiuotos atliekant vertinimą masiniu būdu Vyriausybės nustatyta tvarka.
Valstybinės žemės nuomininkas, pageidaujantis įgyvendinti valstybinės žemės nuomos sutartyje numatytą galimybę statyti naujus ir (ar) rekonstruoti esamus statinius ar įrenginius, iki statybą leidžiančio dokumento išdavimo, o jeigu jų statybai statybą leidžiantis dokumentas nereikalingas neprivalomas, iki naujų statinių ar įrenginių statybos ir (ar) esamų rekonstravimo pradžios Vyriausybės nustatyta tvarka turi sumokėti 50 procentų atlyginimo už galimybę statyti valstybinėje žemėje į valstybės biudžetą, 50 procentų atlyginimo už teisę galimybę statyti valstybinėje žemėje – į savivaldybės, kurios teritorijoje yra žemės sklypas, biudžetą:
1) kai statomo naujo ir (ar) rekonstruojamo esamo statinio ar įrenginio statant naują ir (ar) rekonstruojant esamą statinį juo užstatytas žemės plotas nedidėja arba sumažėja, palyginti su iki statybos ir (ar) rekonstravimo esamu Nekilnojamojo turto registre pagrindiniu daiktu įregistruotu statiniu ar įrenginiu užstatytu plotu, ir (ar) po statybos ir (ar) rekonstravimo statinio ar įrenginio bendras plotas nedidėja arba sumažėja, palyginti su iki statybos ir (ar) rekonstravimo esamo Nekilnojamojo turto registre pagrindiniu daiktu įregistruoto statinio ar įrenginio bendru plotu, – sumą, lygią 5 procentams vidutinės valstybinės žemės sklypo ar jo dalies rinkos vertės, apskaičiuotos atliekant valstybinės žemės sklypo vertinimą masiniu būdu Vyriausybės nustatyta tvarka;
2) kai statomo naujo ir (ar) rekonstruojamo esamo statinio ar įrenginio juo statant naują ir (ar) rekonstruojant esamą statinį užstatytas žemės plotas didėja iki 10 procentų, palyginti su iki statybos ir (ar) rekonstravimo esamu Nekilnojamojo turto registre kaip pagrindinis daiktas įregistruotu statiniu ar įrenginiu įregistruotu statiniu (statiniais) užstatytu plotu, ir (ar) po statybos ir (ar) rekonstravimo statinio ar įrenginio bendras plotas didėja iki 10 procentų, palyginti su iki statybos ir (ar) rekonstravimo Nekilnojamojo turto registre kaip pagrindinis daiktas įregis
truoto šio statinio ar įrenginio bendru plotu, – sumą, lygią 10 procentų vidutinės valstybinės žemės sklypo ar jo dalies, jei ji buvo nustatyta, rinkos vertės, nustatytos apskaičiuotos atliekant vertinimą masiniu būdu Vyriausybės nustatyta tvarka;
3) kai statomo naujo ir (ar) rekonstruojamo esamo statinio ar įrenginio statant naują ir (ar) rekonstruojant esamą statinį juo užstatytas žemės plotas didėja nuo daugiau kaip 10 iki 20 procentų, palyginti su iki statybos ir (ar) rekonstravimo esamu Nekilnojamojo turto registre kaip pagrindinis daiktas įregistruotu statiniu (statiniais) ar įrenginiu užstatytu plotu, ir (ar) po statybos ir (ar) rekonstravimo statinio ar įrenginio bendras plotas didėja nuo daugiau kaip 10 iki 20 procentų, palyginti su iki statybos ir (ar) rekonstravimo esamo Nekilnojamojo turto registre kaip pagrindinis daiktas įregistruoto šio statinio ar įrenginio bendru plotu, – sumą, lygią 20 procentų vidutinės valstybinės žemės sklypo ar jo dalies, jei ji buvo nustatyta, rinkos vertės, nustatytos apskaičiuotos atliekant vertinimą masiniu būdu Vyriausybės nustatyta tvarka;
4) kai statomo naujo ir (ar) rekonstruojamo esamo statinio ar įrenginio statant naują ir (ar) rekonstruojant esamą statinį juo užstatytas žemės plotas didėja nuo daugiau kaip 20 iki 30 procentų, palyginti su iki statybos ir (ar) rekonstravimo esamu Nekilnojamojo turto registre kaip pagrindinis daiktas įregistruotu statiniu (statiniais) ar įrenginiu užstatytu plotu, ir (ar) po statybos ir (ar) rekonstravimo statinio ar įrenginio bendras plotas didėja nuo daugiau kaip 20 iki 30 procentų, palyginti su iki statybos ir (ar) rekonstravimo esamo Nekilnojamojo turto registre kaip pagrindinis daiktas įregistruoto šio statinio ar įrenginio bendru plotu, – sumą, lygią 30 procentų vidutinės valstybinės žemės sklypo ar jo dalies, jei ji buvo nustatyta, rinkos vertės, nustatytos apskaičiuotos atliekant vertinimą masiniu būdu Vyriausybės nustatyta tvarka;
5) kai statomo naujo ir (ar) rekonstruojamo es
amo statinio ar įrenginio statant naują ir (ar) rekonstruojant esamą statinį juo užstatytas žemės plotas didėja nuo daugiau kaip 30 iki 40 procentų, palyginti su iki statybos ir (ar) rekonstravimo esamu Nekilnojamojo turto registre pagrindiniu daiktu įregistruotu statiniu (statiniais) ar įrenginiu užstatytu plotu, ir (ar) po statybos ir (ar) rekonstravimo statinio ar įrenginio bendras plotas didėja nuo daugiau kaip 30 iki 40 procentų, palyginti su iki statybos ir (ar) rekonstravimo esamo Nekilnojamojo turto registre pagrindiniu daiktu įregistruoto šio statinio ar įrenginio bendru plotu, – sumą, lygią 40 procentų vidutinės valstybinės žemės sklypo ar jo dalies, jei ji buvo nustatyta, rinkos vertės, apskaičiuotos atliekant vertinimą masiniu būdu Vyriausybės nustatyta tvarka;
6) kai statomo naujo ir (ar) rekonstruojamo esamo statinio ar įrenginio statant naują ir (ar) rekonstruojant esamą statinį juo užstatytas žemės plotas didėja daugiau kaip 40 procentų, palyginti su iki statybos ir (ar) rekonstravimo esamu Nekilnojamojo turto registre pagrindiniu daiktu įregistruotu statiniu (statiniais) ar įrenginiu užstatytu plotu, ir (ar) po statybos ir (ar) rekonstravimo pastato ar įrenginio bendras plotas didėja daugiau kaip 40 procentų, palyginti su iki statybos ir (ar) rekonstravimo esamo Nekilnojamojo turto registre pagrindiniu daiktu įregistruoto šio statinio ar įrenginio bendru plotu, – sumą, lygią 50 procentų vidutinės valstybinės žemės sklypo ar jo dalies, jei ji buvo nustatyta, rinkos vertės, apskaičiuotos atliekant vertinimą masiniu būdu Vyriausybės nustatyta tvarka. 4.
(ar) rekonstruojamų esamų naujus ir (ar) rekonstruojant esamus statinius ar įrenginių didėja ir statiniais ar įrenginiais užstatytas žemės plotas, ir po statybos ir (ar) rekonstravimo statinio (statinių) ar įrenginio bendras plotas, atlyginimą už teisę galimybę statyti valstybinėje žemėje, apskaičiuojamą pagal šio straipsnio 3 dalies 1–6 punktuose nustatytą tvarką, sudaro atlyginimo atlyginimų, apskaičiuoto už statiniais ar įrenginiais už statiniais užstatyto žemės ploto padidėjimą, ir atlyginimo, apskaičiuoto už statinio (statinių) ar įrenginio bendro ploto padidėjimą, suma,. bet Ši suma negali būti didesnė už ne daugiau kaip
dalies, jei ji buvo nustatyta, rinkos vertės, apskaičiuotos atliekant vertinimą masiniu būdu Vyriausybės nustatyta tvarka,. išskyrus atvejį, kai statinio ar įrenginio bendro ploto padidėjimas atitinka statinio ar įrenginio užstatymo ploto padidėjimą (tokiu atveju atlyginimas už galimybę statyti mokamas už statinio ar įrenginio bendro ploto padidėjimą). 5. Atlyginimas už teisę galimybę statyti valstybinėje žemėje mokamas kiekvienu naujų statinių ar įrenginių statybos ir (ar) esamų statinių ar įrenginių rekonstravimo atveju. Sumokėjęs atlyginimą už teisę galimybę statyti valstybinėje žemėje, valstybinės žemės sklypo nuomininkas įgyja teisę galimybę Vyriausybės nustatyta tvarka įgyvendinti statytojo teisę sumokėto atlyginimo dydį atitinkančia apimtimi, numatyta šio straipsnio 3 dalyje. Jei valstybinės žemės nuomininkas perleidžia statinius ir (ar) įrenginius, kurie yra valstybinės žemės sklype arba jo dalyje, kai ji nustatyta, ir yra sumokėtas atlyginimas už galimybę statyti statinius, naujajam statinių ir (ar) įrenginių savininkui pereina ir galimybė statyti valstybinėje žemėje ar jos dalyje, tokia pačia apimtimi, kokią buvo įgijęs valstybinės žemės nuomininkas, ankstesnis statinių ir (ar) įrenginių savininkas.
Statybą leidžiančio dokumento neišdavimo atveju atlyginimas už galimybę statyti valstybinės žemės sklype ar jo dalyje, grąžinamas jį sumokėjusiam asmeniui, raštu pateikus prašymą Valstybinei mokesčių inspekcijai ir dokumentą, patvirtinantį apie statybą leidžiančio dokumento neišdavimą. Atlyginimas už galimybę statyti grąžinamas per 3 mėnesius nuo prašymo jį grąžinti pateikimo. Prašyme nurodoma atlyginimo už galimybę statyti mokėtojo atsiskaitomoji sąskaita, į kurią sugrąžinama įmokėtas atlyginimas. 6. Jeigu valstybinės žemės nuomininko pastatytų naujų ir (ar) rekonstruotų esamų statinių bendras plotas ir (ar) naujais pastatytais, ir (ar) rekonstruotais statiniais užstatytas plotas viršija dydį, už kurį buvo sumokėtas šio straipsnio 3 ir (ar) 4 dalyse nustatytas atlyginimas, nuomininkas privalo į valstybės biudžetą ir savivaldybės, kurios teritorijoje yra žemės sklypas, biudžetą sumokėti trūkstamą atlyginimo sumą ir papildomai 50 procentų atlyginimo už galimybę statyti valstybinėje žemėje dydžio, nurodyto šio straipsnio 3 dalies 2–6 punktuose ir šio straipsnio 4 dalyje, sumą. Iki viso privalomo sumokėti atlyginimo už teisę galimybę statyti valstybinėje žemėje dydžio sumokėjimo valstybinės žemės sklypo kadastro duomenys netikslinami ir pastatytų naujų ir (ar) rekonstruotų esamų statinių ar įrenginių statybos ir
(ar) rekonstravimo užbaigimas Nekilnojamojo turto registre neregistruojami. 7.
Lietuvos Respublikos valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymą šis straipsnis netaikomas.
Atlyginimas už galimybę statyti valstybinėje žemėje nemokamas:
1) atnaujinant (modernizuojant) pastatus pagal Lietuvos Respublikos valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymą;
2) statant ar rekonstruojant: valstybei svarbaus projekto statinį (statinius) ir (ar) valstybei svarbiam projektui įgyvendinti skirtą statinį (statinius) valstybei svarbaus projekto teritorijoje, kurios ribas nustato Vyriausybė; geležinkelio infrastruktūros objektui (objektams), geležinkelio stočių ir jų aptarnavimui skirtus statinius, susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektui (objektams) susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijose; tarptautinius oro uostus, valstybinius aerodromus, valstybinius jūrų uostus ir jų įrenginius; kelius, elektroninių ryšių infrastruktūros objektus, energetikos objektus ir jų technologinius priklausinius, taip pat jiems eksploatuoti reikalingus visuomenės reikmėms skirtus inžinerinius statinius; savivaldybės infrastruktūros ir (ar) jos aptarnavimui skirtus statinius; statinius, skirtus krašto apsaugos sistemos institucijų funkcijoms vykdyti, statomus krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose; užsienio valstybių diplomatinėms atstovybėms ir konsulinėms įstaigoms, Europos Sąjungos institucijoms, jų įsteigtoms įstaigoms, tarptautinėms organizacijoms ir jų atstovybėms, kurios naudojasi privilegijomis ir imunitetais pagal Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis ir kitus teisės aktus ir (ar) kitus statinius, finansuojamus valstybės biudžeto lėšomis;
3) atsinaujinančių išteklių energetikos plėtros projektams, kai jie vykdomi Atsinaujinančių išteklių energijos bendrijos ir jos narių, dalininkų ar dalyvių susirinkime savivaldybėms, savivaldybių institucijoms ar įstaigoms priklauso daugiau nei 51 procento balsų dauguma, o šių bendrijų pagrindinė paskirtis – vystyti energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių gamybos įrenginius, mažinant energijos nepriteklių ir (ar) teikti naudą pažeidžiamiems vartotojams;
4) statomiems, rekonstruojamiems inžineriniams statiniams, skirtiems šiame žemės sklype iki 2023 m. birželio 30 d. pastatytų ir naudojamų daugiabučių gyvenamųjų namų gyventojų reikmėms (sporto ir vaikų žaidimo aikštelėms, dviračių ir pėsčiųjų takams, šaligatviams, laiptams, pandusams, keltuvams, liftams, įvažoms į daugiabučių gyvenamųjų namų kiemus, automobilių stovėjimo ir dviračių laikymo vietoms įrengti).
Atlyginimas už galimybę statyti valstybinėje žemėje nemokamas:
1) atnaujinant (modernizuojant) pastatus pagal Lietuvos Respublikos valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymą;
2) statant ar rekonstruojant: valstybei svarbaus projekto statinį (statinius) ir (ar) valstybei svarbiam projektui įgyvendinti skirtą statinį (statinius) valstybei svarbaus projekto teritorijoje, kurios ribas nustato Vyriausybė; geležinkelio infrastruktūros objektui (objektams), geležinkelio stočių ir jų aptarnavimui skirtus statinius, susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektui (objektams) susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijose; tarptautinius oro uostus, valstybinius aerodromus, valstybinius jūrų uostus ir jų įrenginius; kelius, elektroninių ryšių infrastruktūros objektus, energetikos objektus ir jų technologinius priklausinius, taip pat jiems eksploatuoti reikalingus visuomenės reikmėms skirtus inžinerinius statinius; savivaldybės infrastruktūros ir (ar) jos aptarnavimui skirtus statinius; statinius, skirtus krašto apsaugos sistemos institucijų funkcijoms vykdyti, statomus krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose; užsienio valstybių diplomatinėms atstovybėms ir konsulinėms įstaigoms, Europos Sąjungos institucijoms, jų įsteigtoms įstaigoms, tarptautinėms organizacijoms ir jų atstovybėms, kurios naudojasi privilegijomis ir imunitetais pagal Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis ir kitus teisės aktus ir (ar) kitus statinius, finansuojamus valstybės biudžeto lėšomis;
3) atsinaujinančių išteklių energetikos plėtros projektams, kai jie vykdomi Atsinaujinančių išteklių energijos bendrijos ir jos narių, dalininkų ar dalyvių susirinkime savivaldybėms, savivaldybių institucijoms ar įstaigoms priklauso daugiau nei 51 procento balsų dauguma, o šių bendrijų pagrindinė paskirtis – vystyti energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių gamybos įrenginius, mažinant energijos nepriteklių ir (ar) teikti naudą pažeidžiamiems vartotojams;
4) statomiems, rekonstruojamiems inžineriniams statiniams, skirtiems šiame žemės sklype iki 2023 m. birželio 30 d. pastatytų ir naudojamų daugiabučių gyvenamųjų namų gyventojų reikmėms (sporto ir vaikų žaidimo aikštelėms, dviračių ir pėsčiųjų takams, šaligatviams, laiptams, pandusams, keltuvams, liftams, įvažoms į daugiabučių gyvenamųjų namų kiemus, automobilių stovėjimo ir dviračių laikymo vietoms įrengti). 8.
galimybę statyti valstybinėje žemėje, jeigu pakeitus paskirtį tokiam statybos objektui išimtis nebūtų taikoma. Statybos objekto duomenys apie pasikeitusią paskirtį Nekilnojamojo turto registre registruojami tik valstybinės žemės nuomininkui pateikus dokumentus, patvirtinančius atlyginimo už galimybę statyti valstybinėje žemėje sumokėjimą.“
2023-06-072
Argumentai:
straipsniu keičiamo įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, kad „Jei valstybinės žemės nuomininkas perleidžia statinius ir (ar) įrenginius, kurie yra valstybinės žemės sklype arba jo dalyje, kai ji nustatyta, ir yra sumokėtas atlyginimas už galimybę statyti statinius, naujajam statinių ir (ar) įrenginių savininkui pereina ir galimybė statyti valstybinėje žemėje ar jos dalyje tokia pačia apimtimi, kokią buvo įgijęs ankstesnis statinių ir (ar) įrenginių savininkas.“ Pritariant Seimo kanceliarijos Teisės departamento 9 pastabai, siekiama aiškiai ir nedviprasmiškai nustatyti, kad aptariama galimybė statyti statinius tokia pačia apimtimi, kokią buvo įgijęs ankstesnis statinių savininkas, pereina asmeniui, jeigu jis perėmė statinius ir tapo naujuoju valstybinės žemės nuomininku, todėl nuostatos turi būti tikslintinos. 2. Aptariamo straipsnio nuostatos tikslinamos atsižvelgiant ir į kitas redakcinio pobūdžio Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas. Pasiūlymas:
Pakeisti Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 10 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Atlyginimas už galimybę statyti valstybinėje žemėje
mokamas kiekvienu naujų statinių statybos ir (ar) esamų statinių rekonstravimo atveju.
Sumokėjęs atlyginimą už galimybę statyti valstybinėje žemėje, valstybinės žemės sklypo nuomininkas įgyja galimybę įgyvendinti statytojo teisę sumokėto atlyginimo dydį atitinkančia apimtimi, numatyta šio straipsnio 3 dalyje. Jei valstybinės žemės nuomininkas perleidžia statinius ir (ar) įrenginius, kurie yra valstybinės žemės sklype arba jo dalyje, kai ji nustatyta, ir yra sumokėtas atlyginimas už galimybę statyti statinius, naujajam valstybinės žemės nuomininkui ir statinių ir
(ar) įrenginių savininkui pereina ir galimybė statyti valstybinėje žemėje ar jos dalyje, tokia pačia apimtimi, kokią buvo įgijęs ankstesnis valstybinės žemės nuomininkas ir statinių ir (ar) įrenginių savininkas. Statybą leidžiančio dokumento neišdavimo atveju atlyginimas už galimybę statyti valstybinės žemės sklype ar jo dalyje, grąžinamas jį sumokėjusiam asmeniui, raštu pateikus prašymą Valstybinei mokesčių inspekcijai ir dokumentą, patvirtinantį apie statybą leidžiančio dokumento neišdavimą. Atlyginimas už galimybę statyti grąžinamas per 3 mėnesius nuo prašymo jį grąžinti pateikimo. Prašyme nurodoma atlyginimo už galimybę statyti mokėtojo atsiskaitomoji sąskaita, į kurią sugrąžinama įmokėtas atlyginimas.“
2023-06-072
Argumentai: Projektu siūloma sudaryti galimybes savivaldybėms, kaip valstybinės žemės patikėtinėms, atleisti subjektus nuo atlyginimo už galimybę statyti valstybinėje žemėje statinius dalies sumokėjimo į savivaldybės biudžetą. Taigi, Projekto nuostatomis savivaldybėms sudaromos diskrecinės teisės (savo nuožiūra) spręsti dėl subjektų atleidimo nuo atlyginimo (jo dalies) sumokėjimo už galimybę statyti valstybinėje žemėje. Tačiau, kaip jau akcentavo Specialiųjų tyrimų tarnyba: 1.
Projektu siūlomos nuostatos neatskleidžia atvejų (ar jų kriterijų), kuriems esant savivaldybės galėtų priimti sprendimus dėl subjektų atleidimo nuo atlyginimo už galimybę statyti valstybinėje žemėje sumokėjimo;
2Įgyvendinant minėtas Projekto nuostatas,
savivaldybės galėtų, esant analogiškoms situacijoms, skirtingų subjektų atžvilgiu priimti skirtingo pobūdžio sprendimus. Dėl minėtos priežasties Projekto nuostatos gali būti vertintinos kaip sudarančios sąlygas (arba tokią regimybę) dėl vienų subjektų diskriminacijos kitų subjektų atžvilgiu;
skirtingai Projektu siūlomų nuostatų įgyvendinimo skirtingose savivaldybėse praktikai. Šiuo atveju taip pat aktualu, kad Projektu siūlomo teisinio reglamentavimo abstraktumas antikorupciniu požiūriu kritiškai vertintinas ir savivaldybėse priimamų sprendimų teisėtumo užtikrinimo prasme, kadangi, pavyzdžiui, Vyriausybės atstovai (kurie vadovaujantis Konstitucijos 123 straipsnio (ir kitų teisės aktų) nuostatomis vykdo savivaldybių sprendimų teisėtumo priežiūrą), kilus poreikiui įvertinti atitinkamo savivaldybės sprendimo teisėtumą, to (įvertinti sprendimo turinį) negalėtų padaryti. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, taip pat į tai, kad dėl itin skubotai svarstomo Projekto įstatymų leidėjui nėra sudarytos galimybės išdiskutuoti bei svarstomame Projekte (įstatyme) įtvirtinti unifikuotų kriterijų, kuriuos galėtų taikyti savivaldybės, taip eliminuojant įžvelgiamas korupcinių rizikų regimybes, siūlytina savivaldybėms, kaip valstybinės žemės patikėtinėms, nesudaryti galimybių atleisti subjektus nuo atlyginimo už galimybę statyti valstybinėje žemėje statinius dalies sumokėjimo į savivaldybės biudžetą. Pasiūlymas:
Išbraukti Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 10 straipsnio 9 dalį: „9.
Savivaldybės, kaip valstybinės žemės patikėtinės, turi teisę atleisti subjektus nuo Žemės įstatymo 10 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatyto atlyginimo už galimybę statyti valstybinėje žemėje statinius dalies sumokėjimo į savivaldybės biudžetą. Šiems atvejams savivaldybės taryba savo sprendimu nustatyto atskirą tvarką ir kriterijus, kai atlyginimas už galimybę statyti valstybinėje žemėje statinius gali būti nemokamas.“
Projekto nuostatos derintinos su Seime svarstomu Centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo įstatymo Nr. XII-791 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIVP-2054(4) (žr. Audito komiteto pasiūlymą Nr. 8). Įstatymo projekto Nr. XIVP-2054(4) įsigaliojimas numatomas 2023-09-01, tuo tarpu įstatymo projektu Nr. XIVP-2765 teikiami Žemės įstatymų pakeitimai įsigalios 2024-01-01. Siekiant numatyti tam tikrų Žemės įstatymo nuostatų ankstesnį įsigaliojimą, Projektas pildytinas nauju 4 straipsniu, numatant jo įsigaliojimo datą 2023-09-01 (žr. Audito komiteto pasiūlymą Nr. 12). Projekto straipsnio numeracija teikiama atsižvelgiant į Audito komiteto pasiūlymą Nr. 2, kuriuo siūloma Projektą papildyti nauju 2 straipsniu. 2. Žemės įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 1 punkte numatyta, kad valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, jeigu jie užstatyti fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais.
Aptariamos nuostatos nepapildžius išimtimi, kada valstybinės žemės sklypas parduodamas be aukciono, Centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas negalės aukciono būdu parduoti viešosioms įstaigoms nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto ir tokiam turtui eksploatuoti reikalingo valstybinio žemės sklypo (jeigu sklypas gali būti perleidžiamas privačion nuosavybėn) ir taip bus nerealizuota įstatymų leidėjo valia ,parduodant minėtą viešųjų įstaigų nekilnojamąjį turtą kartu su valstybinės žemės sklypu, gauti didžiausią naudą valstybei. Atsižvelgiant į tai, koreguotina aptariama Žemės įstatymo nuostata. Pasiūlymas:
taip: „4 straipsnis. 11 straipsnio pakeitimas
išdėstyti taip:
„1) centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas –
kai valstybinės žemės sklypai pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus yra priskirti įstatymų nustatyta tvarka parduodamam valstybei arba savivaldybei nuosavybės teise priklausančiam nekilnojamajam turtui. arba viešųjų įstaigų, kurių savininkė ar dalininkė, turinti pusę ar daugiau balsų visuotiniame dalininkų susirinkime, yra valstybė, nuosavybės teise priklausantiems statiniams, patalpoms ar jų dalims ir kitų viešųjų įstaigų nuosavybės teise priklausantiems statiniams, patalpoms ar jų dalims, kurių pardavimui centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas konkurencingos procedūros būdu buvo atrinktas kaip atitinkamų paslaugų teikėjas. Valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį sudaro centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo vadovas;“. 2.
straipsnio 5 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) jeigu jie užstatyti fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais ar įrenginiais, išskyrus valstybinės žemės sklypus, kuriuose yra pastatyti laikini statiniai, nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui, taip pat išskyrus valstybinės žemės sklypus, kurie yra reikalingi viešosioms įstaigoms nuosavybės teise priklausantiems statiniams, patalpoms ar jų dalims eksploatuoti ir yra Vyriausybės nustatyta tvarka parduodami centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo organizuojamuose viešuose aukcionuose. Valstybinės žemės sklypai parduodami tokio dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį;“. 3. Projekto 3 straipsnį atitinkamai laikyti 4¹ straipsniu. 4. Atitinkamai suderinti Projekto straipsnių numeraciją. Pritarti
2023-06-073
su Seime svarstomu Centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo įstatymo Nr. XII-791 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu Nr.
XIVP-2054(4) (likusi priėmimo stadija), kuriuo, be kita ko, pritarus Vyriausybės pasiūlymams, Centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojui numatoma a) pareiga parduoti viešųjų įstaigų, kurių savininkė ar dalininkė, turinti pusę ar daugiau kaip pusę balsų visuotiniame viešosios įstaigos dalininkų susirinkime, yra valstybė, nekilnojamąjį turtą kartu su valstybei nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, reikalingu parduodamam viešųjų įstaigų nuosavybės teise valdomam turtui eksploatuoti; b) teisė parduoti kitų viešųjų įstaigų nuosavybės teise priklausančius statinius, patalpas ar jų dalis, kurių pardavimui centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas konkurencingos procedūros būdu buvo atrinktas kaip atitinkamų paslaugų teikėjas, kartu su valstybei nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, reikalingu parduodamo nekilnojamojo turto eksploatavimui. Tuo tarpu svarstomu Projektu Centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojui numatoma teisė kitų asmenų nuosavybėn perleisti valstybinės žemės sklypus tik tais atvejais, kai yra parduodamas viešųjų įstaigų, kurių savininkė ar dalininkė, turinti pusę ar daugiau kaip pusę balsų visuotiniame viešosios įstaigos dalininkų susirinkime, yra valstybė, nekilnojamasis turtas. Atsižvelgiant į tai, reikalinga patikslinti svarstomo Projekto nuostatas, priešingu atveju nebus sudarytos teisinės galimybės realizuoti įstatymo projekte Nr. XIVP-2054(4) įtvirtintos Centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo teisės parduoti kitų viešųjų įstaigų nuosavybės teise priklausančius statinius, patalpas ar jų dalis, kurių pardavimui centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas konkurencingos procedūros būdu buvo atrinktas kaip atitinkamų paslaugų teikėjas, kartu su valstybei nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, reikalingu parduodamo nekilnojamojo turto eksploatavimui. 3.
numatyta, kad valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, jeigu jie užstatyti fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais. Aptariamos nuostatos nepapildžius išimtimi, kada valstybinės žemės sklypas parduodamas be aukciono, Centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas negalės aukciono būdu parduoti viešosioms įstaigoms nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto ir tokiam turtui eksploatuoti reikalingo valstybinio žemės sklypo (jeigu sklypas gali būti perleidžiamas privačion nuosavybėn) ir taip bus nerealizuota įstatymų leidėjo valia, parduodant minėtą viešųjų įstaigų nekilnojamąjį turtą kartu su valstybinės žemės sklypu, gauti didžiausią naudą valstybei. Atsižvelgiant į tai, koreguotina aptariama Žemės įstatymo nuostata. 2. Projekto straipsnių numeracija keistina atsižvelgiant į Audito komiteto pasiūlymus Nr. 2 ir 7 ir
10Pasiūlymas:
straipsniu. 2. Pakeisti Projekto 4¹ straipsniu keičiamo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas – kai valstybinės žemės sklypai pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus yra priskirti įstatymų nustatyta tvarka parduodamam valstybei arba savivaldybei nuosavybės teise priklausančiam nekilnojamajam turtui arba viešųjų įstaigų, kurių savininkė ar dalininkė, turinti pusę ar daugiau balsų visuotiniame dalininkų susirinkime, yra valstybė, nuosavybės teise priklausantiems statiniams, patalpoms ar jų dalims ir kitų viešųjų įstaigų nuosavybės teise priklausantiems statiniams, patalpoms ar jų dalims, kurių pardavimui centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas konkurencingos procedūros būdu buvo atrinktas kaip atitinkamų paslaugų teikėjas. Valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį sudaro centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo vadovas;“. 3.
įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) jeigu jie užstatyti fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės
teise priklausančiais statiniais ar įrenginiais ir naudojami jiems eksploatuoti pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) naudojimo būdą, išskyrus valstybinės žemės sklypus, kuriuose pastatyti laikini statiniai, nutiesti tik inžineriniai tinklai ir (ar) pastatyti tik neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui, išskyrus valstybinės žemės sklypus, kurie yra reikalingi viešosioms įstaigoms nuosavybės teise priklausantiems statiniams, patalpoms ar jų dalims eksploatuoti ir yra Vyriausybės nustatyta tvarka parduodami centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo organizuojamuose viešuose aukcionuose, taip pat išskyrus šio straipsnio 12 11 dalyje nurodytą išimtį. Valstybinės žemės sklypai parduodami tokio dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį;“. 4. Atitinkamai suderinti Projekto straipsnių numeraciją. Pritarti
2023-06-073
Argumentai: Keičiamo įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje įtvirtina valstybinės žemės pirkėjo pareiga savo lėšomis per 3 mėnesius nuo žemės sklypo perdavimo įregistruoti nuosavybės teisę į žemės sklypą Nekilnojamojo turto registre. Taip pat numatoma valstybinės žemės pardavėjo pareiga kreiptis į teismą dėl valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties įregistravimo ir nuostolių, patirtų dėl sutarties neįregistravimo, atlyginimo, jeigu pirkėjas vengia įregistruoti nuosavybės teisės perėjimo faktą. Pastebėtina, kad aptariama nuostata nėra aiški (nėra aišku, kaip tas vengimas ir per kiek laiko turi pasireikšti) bei sudaro sąlygas Žemės įstatyme numatytų pareigų vengimui.
Todėl siekiant pašalinti šį neaiškumą ir užtikrinti, kad sandoriai Nekilnojamojo turto registre būtų įregistruoti per nustatytą 3 mėnesių laikotarpį, Projekto nuostatos turi būti tikslintinos. Iš esmės analogiškas reguliavimas numatytas valstybinės žemės nuomos ir panaudos sutarčių įregistravimo atvejais. Pasiūlymas:
Pakeisti Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 11 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartyje turi būti numatoma, kad pirkėjas savo lėšomis per 3 mėnesius nuo žemės sklypo perdavimo privalo įregistruoti nuosavybės teisę į žemės sklypą Nekilnojamojo turto registre. Jeigu per nustatytą 3 mėnesių laikotarpį pirkėjas vengia įregistruoti neįregistruoja nuosavybės teisės perėjimo faktą fakto, valstybinės žemės pardavėjas turi kreiptis į teismą su prašymu dėl valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties įregistravimo ir dėl nuostolių, patirtų dėl sutarties neįregistravimo, atlyginimo.“
2023-06-073
Argumentai: Pritariant Seimo kanceliarijos Teisės departamento 13 pastabai, kad Projekto 3 straipsniu siūlomos keičiamo įstatymo 11 straipsnio 11 dalies formuluotės nereglamentuoja valstybinės žemės nuosavybės teisių perleidimo klausimų, pažymint, kad atvejai, kuomet valstybinės žemės sklypai neformuojami, o juose esantys statiniai ir įrenginiai išperkami, nustatomi keičiamo įstatymo 45 straipsnio 6 dalyje, siūlytina išbraukti aptariamą nuostatą. Pasiūlymas:
dalį: „11. Prie Nekilnojamojo turto registre įregistruotų statinių ir (ar) įrenginių, kurie vadovaujantis teritorijų planavimo dokumentų sprendiniais, turi būti griaunami, žemės sklypai neformuojami.
Šie statiniai ir (ar) įrenginiai išperkami Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka, atlyginant jų rinkos vertę, apskaičiuotą taikant Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualų turto vertinimą, atsižvelgiant tik į esamą statinių ir įrenginių būklę.“
Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 11 straipsnio dalių numeraciją. 3. Patikslinti Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 11 straipsnyje esančias nuorodas. Pritarti
2023-06-0725
Projekto 25 straipsniu keičiamas įstatymas papildomas nauju 66 straipsniu, kurio
post vertinimo laikotarpis
pertvarkos etapu teikiamais įstatymo projektais Nr. XIVP-2765 ir Nr. XIVP-2766 esmingai keičiami valstybinės žemės (t. y. valstybės turto) valdymo, naudojimo ir disponavimo ja santykiai, procesai ir procedūros. Atsižvelgiant į tai, kad šis turtas turi būti valdomas, naudojamas ir juo disponuojama vadovaujantis visuomeninės naudos, efektyvumo, racionalumo ir viešosios teisės principais, o naujai sureguliuotų teisės normų vertinimas numatomas atlikti tik po ilgo laiko, t. y. iki 2029 m. sausio 1 d., siūlytina šiame įstatyme nustatyto galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimą atlikti anksčiau, nei planuota (ne po 5 metų, o po 3 metų), taip sudarant galimybes kuo anksčiau identifikuoti ir eliminuoti praktikoje kylančias, su šio įstatymo nuostatų taikymu susijusias problemas. Pasiūlymas: 1.
Pasiūlymas:
Projekto 25 straipsniu keičiamo įstatymo naujai dėstomą 66 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Ex post vertinimo laikotarpis – 5
Projekto 25 straipsniu keičiamo įstatymo naujai dėstomą 66 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Ex post vertinimas turi būti atliktas iki 2029 2027 m. sausio 1 d.“ Nepritarti Vadovaujantis Galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimo metodikos, patvirtintos 2021-05-05 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 308, 14 dalyje nurodomos peržiūros nuostatos, 14.3. punkte nurodoma kaip peržiūros nuostata – „teisinio reguliavimo vertinimo laikotarpis. Jis negali būti trumpesnis nei dveji metai nuo teisinio reguliavimo įsigaliojimo, tačiau rekomenduojama atlikti kuo ilgiau (pvz., trejus, penkerius, dešimt ar daugiau metų) galiojančio teisinio reguliavimo ex post vertinimą. Teisinio reguliavimo vertinimo laikotarpis nurodomas metais ir (ar) mėnesiais, taip pat įvardijamas jo skaičiavimo pradžios momentas;“ Manytina, kad treji metai yra per trumpas laikotarpis reformos teisinio reguliavimo poveikio ex post įvertinimui. 12. Audito komitetas 2023-06-0726 1, 5N, 6N Argumentai:
Atsižvelgiant į tai, kad svarstomo Projekto nuostatos derintinos su Seime svarstomu Centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo įstatymo Nr. XII-791 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIVP-2054(4) (likusi priėmimo stadija), kurio įsigaliojimas numatomas 2023-09-01, taip pat į Audito komiteto pasiūlymus Nr. 2 ir 7, kuriais siekiama sudaryti galimybes tam tikrų keičiamo Žemės įstatymo nuostatų ankstesniam įsigaliojimui, atitinkamai turi būti tikslinamos Projekto 26 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios įstatymo įsigaliojimą, įgyvendinimą ir taikymą. Pasiūlymas:
Projekto 26 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Šis įstatymas, išskyrus 2 ir 4 straipsnius ir šio
straipsnio 2 ir 3 dalis, įsigalioja 2024 m. sausio 1 d.“ 2.
Papildyti Projekto 26 straipsnį nauja 5 dalimi ir ją išdėstyti taip:
„5. Šio įstatymo 2 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos Žemės
įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 3 punktas ir šio įstatymo 4 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos Žemės įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 11 straipsnio 5 dalies 1 punktas įsigalioja 2023 m. rugsėjo 1 d.“
taip:
„6. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar Vyriausybės įgaliotos
institucijos iki 2023 m. rugpjūčio 31 d. priima šio įstatymo 2 ir 4 straipsnių įgyvendinamuosius teisės aktus.“
numeraciją. Pritarti
2023-06-07 Argumentai: Projekto nuostatose vartojama formuluotė „valstybės tarnautojas“. Tačiau 2023 m. gegužės 25 d. Seimas priėmė nauja redakcija išdėstytą Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymą Nr. XIV-1985, pagal kurį valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose turi būti sudarytos komisijos, kurios peržiūri institucijos ar įstaigos pareigybių sąraše esančias valstybės tarnautojų pareigybes. Minėtame įstatyme apibrėžtos valstybės tarnautojo sąvokos neatitinkančios valstybės tarnautojų pareigybės, iki 2025 m. sausio 1 d. turi būti panaikintos arba vietoj jų įsteigtos darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybės. Atsižvelgiant į tai, siūlytina projektu keičiamose nuostatose formuluotę „valstybės tarnautojas“ keisti į bendro pobūdžio formuluotę „darbuotojas“. Pasiūlymas:
Projekto straipsniuose naudojamas formuluotes „valstybės tarnautojas“ pakeisti į formuluotę „darbuotojas“. Pritarti
2023-06-07 Pritarti iniciatorių pateiktam Žemės įstatymo Nr.
I-446 2, 10, 11, 12, 13, 22, 27, 30, 34, 35, 37, 39, 40, 41, 43, 45, 46, 47, 48, 49, 50, 51, 52 straipsnių pakeitimo ir VI skyriaus papildymo 35¹ ir 35² straipsniais įstatymo projektui Nr. XIVP-2765; pasiūlyti pagrindiniam Aplinkos apsaugos komitetui tobulinti įstatymo projektą pagal Seimo narių pasiūlymus, Seimo kanceliarijos Teisės departamento, LR Specialiųjų tyrimų tarnybos, Nacionalinės žemės tarnybos prie AM, Lietuvos žemėtvarkos ir hidrotechnikos inžinierių sąjungos, Lietuvos žemės ūkio darbuotojų profesinių sąjungų federacijos pastabas ir pasiūlymus, kuriems komitetas pritarė ar pritarė iš dalies. Pritarti
7Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: . 7.1. Sprendimas: Pritarti patobulintam Žemės įstatymo Nr. I-446 2,
10, 11, 12, 13, 22, 27, 30, 34, 35, 37, 39, 40, 41, 43, 45, 46, 47, 48, 49, 50, 51, 52 straipsnių pakeitimo ir VI skyriaus papildymo 35(1) ir 35(2) straipsniais įstatymo projektui Nr. XIVP-2765(2) ir Komiteto išvadai. 7.2. Pasiūlymai: negauta. 8. Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš – 0, susilaikė – 2. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Kasparas Adomaitis. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkė (Parašas) Aistė Gedvilienė Biuro vedėja Birutė Pūtienė