Projekto lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS KRAŠTO APSAUGOS SISTEMOS ORGANIZAVIMO IR KARO TARNYBOS ĮSTATYMO NR. VIII-723 32, 54, 59 STRAIPSNIŲ IR ĮSTATYMO 2 PRIEDO PAKEITIMO ĮSTATYMAS 2023 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 32 straipsnio pakeitimas Pakeisti 32 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip“ „3. Kario savanorio sutarties terminui pasibaigus, ji gali būti pratęsta naujam, ne ilgesniam kaip 4 metų, laikotarpiui neribotą kartų skaičių, tačiau ne ilgesniam terminui, kaip iki tos dienos, kai kariui savanoriui sukanka 60 metų 63 metai.“ 2 straipsnis. 54 straipsnio pakeitimas Pakeisti 54 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Atrankoje aukštesniam laipsniui gauti taikos metu dalyvauja kariai, ištarnavę:
nuolatinėje privalomojoje pradinėje karo tarnyboje ar pagal profesinės karo tarnybos sutartį arba ne mažiau kaip 8 mėnesius pagal kario savanorio ar savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario sutartį, jeigu per tuos metus ištarnavo ne mažiau kaip 20 tarnybos dienų;
vienus metus pagal profesinės karo tarnybos sutartį arba ne mažiau kaip vienus metus ir 3 mėnesius pagal kario savanorio ar savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario sutartį, jeigu per tuos metus ištarnavo ne mažiau kaip 30 tarnybos dienų;
profesinės karo tarnybos sutartį arba ne mažiau kaip 3 metus pagal kario savanorio ar savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario sutartį, jeigu per tuos metus ištarnavo ne mažiau kaip 80 tarnybos dienų;
laivūnu, viršila, laivūnu – ne mažiau kaip 3 metus pagal profesinės karo tarnybos sutartį arba 6 4 metus pagal kario savanorio ar savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario sutartį, jeigu per tuos metus ištarnavo ne mažiau kaip 180 tarnybos dienų;
ne mažiau kaip 4 3 metus pagal kario savanorio ar savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario sutartį, jeigu per tuos metus ištarnavo ne mažiau kaip 120 tarnybos dienų;
sutartį arba ne mažiau kaip 6 4 metus pagal kario savanorio ar savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario sutartį, jeigu per tuos metus ištarnavo ne mažiau kaip 180 tarnybos dienų;
tarnybos sutartį arba ne mažiau kaip 8 5 metus pagal kario savanorio ar savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario sutartį, jeigu per tuos metus ištarnavo ne mažiau kaip 240 tarnybos dienų;
tarnybos sutartį arba ne mažiau kaip 10 metų 6 metus pagal kario savanorio ar savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario sutartį, jeigu per tuos metus ištarnavo ne mažiau kaip 300 tarnybos dienų;
tarnybos sutartį arba ne mažiau kaip 10 metų 6 metus pagal kario savanorio ar savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario sutartį, jeigu per tuos metus ištarnavo ne mažiau kaip 300 tarnybos dienų.“
Atrankoje aukštesniam laipsniui gauti taikos metu dalyvauja kariai, ištarnavę:
nuolatinėje privalomojoje pradinėje karo tarnyboje ar pagal profesinės karo tarnybos sutartį arba ne mažiau kaip 8 mėnesius pagal kario savanorio ar savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario sutartį, jeigu per tuos metus ištarnavo ne mažiau kaip 20 tarnybos dienų;
vienus metus pagal profesinės karo tarnybos sutartį arba ne mažiau kaip vienus metus ir 3 mėnesius pagal kario savanorio ar savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario sutartį, jeigu per tuos metus ištarnavo ne mažiau kaip 30 tarnybos dienų;
profesinės karo tarnybos sutartį arba ne mažiau kaip 3 metus pagal kario savanorio ar savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario sutartį, jeigu per tuos metus ištarnavo ne mažiau kaip 80 tarnybos dienų;
laivūnu, viršila, laivūnu – ne mažiau kaip 3 metus pagal profesinės karo tarnybos sutartį arba 6 4 metus pagal kario savanorio ar savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario sutartį, jeigu per tuos metus ištarnavo ne mažiau kaip 180 tarnybos dienų;
ne mažiau kaip 4 3 metus pagal kario savanorio ar savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario sutartį, jeigu per tuos metus ištarnavo ne mažiau kaip 120 tarnybos dienų;
sutartį arba ne mažiau kaip 6 4 metus pagal kario savanorio ar savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario sutartį, jeigu per tuos metus ištarnavo ne mažiau kaip 180 tarnybos dienų;
tarnybos sutartį arba ne mažiau kaip 8 5 metus pagal kario savanorio ar savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario sutartį, jeigu per tuos metus ištarnavo ne mažiau kaip 240 tarnybos dienų;
tarnybos sutartį arba ne mažiau kaip 10 metų 6 metus pagal kario savanorio ar savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario sutartį, jeigu per tuos metus ištarnavo ne mažiau kaip 300 tarnybos dienų;
tarnybos sutartį arba ne mažiau kaip 10 metų 6 metus pagal kario savanorio ar savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario sutartį, jeigu per tuos metus ištarnavo ne mažiau kaip 300 tarnybos dienų.“3 straipsnis. 59 straipsnio pakeitimas Papildyti 59 straipsnį 22 dalimi: „22.
Kariui savanoriui jo motyvuotu prašymu dieną, einančią po savaitgalinių lauko taktikos pratybų ar taikos meto užduočių, gali būti suteikta 1 diena apmokamų atostogų, siekiant pilnai atkurti jo darbingumą, reikalingą tinkamai atlikti darbinę /profesinę veiklą. Bendra šių atostogų trukmė negali būti ilgesnė kaip 24 kalendorinės dienos per metus.“ 4 straipsnis. Įstatymo 2 priedo pakeitimas Pakeisti Įstatymo 2 priedą ir jį išdėstyti taip:
„Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo
PROFESINĖS KARO TARNYBOS KARIŲ TIESIOGIAI VYKDOMOS PAREIGOS, SUSIJUSIOS SU YPATINGA SPECIFIKA, UŽDUOTYS, KURIOMS ATLIKTI REIKIA YPATINGOS PSICHOLOGINĖS IR FIZINĖS IŠTVERMĖS, IR ŠIAS PAREIGAS BEI UŽDUOTIS ATITINKANČIŲ PRIEDŲ DYDŽIAI (baziniais dydžiais)
1Profesinės karo tarnybos karių tiesiogiai vykdomos pareigos, susijusios su ypatinga specifika Koeficientas 1.1. Specialiosios operacijos ir karinis rengimasis joms 2,5–3,5 1.2. Skrydžiai orlaivio įgulos sudėtyje 1.3. Pratybos ir kovinis budėjimas kartu su laivo įgula 1.4. Nardymas ir kiti veiksmai po vandeniu 1.5. Išminavimo ir sprogdinimo darbai 1.6. Šuoliai parašiutu 1.7. Nusileidimas iš sraigtasparnių virve 1.8. Nusileidimas /kopimas virve į aukštus objektus 1.9. Laivų šturmas (iš vandens) 1.10. Persikėlimas per gilias (nuo 2 m) vandens kliūtis 1–2 1–2 1–2 1–2 1–2 1–2 1–2 1–2 1–2 1.11. Bazinis karinis rengimas mokomuosiuose batalionuose (instruktoriai) 1.12. Tarnybinio šuns priežiūra ne tarnybos metu 0,5–1 0,5–1
2Užduotys, kurioms atlikti reikia ypatingos psichologinės ir fizinės ištvermės Koeficientas 2.1. Pagalba kitoms valstybės ir savivaldybių institucijoms
3 2.2. Lauko pratybos kareivinių režimu 3,5 2.3. Tarnyba kareivinių režimu aukštesniu nei įprastiniu budrumo lygiu 2,5 2.4. Budėjimas greitojo reagavimo pajėgose
įsigalioja 2024 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota valstybės institucija iki 2023 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia: Seimo nariai
Projekto XIVP-2763(2) lyginamasis variantas
KRAŠTO APSAUGOS SISTEMOS ORGANIZAVIMO IR KARO TARNYBOS ĮSTATYMO NR. VIII-723 32 IR 47, 54, 59 STRAIPSNIŲ IR ĮSTATYMO 2 PRIEDO PAKEITIMO
Pakeisti 32 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip“
„3. Kario savanorio sutarties terminui pasibaigus, ji gali būti pratęsta naujam, ne ilgesniam kaip 4 metų, laikotarpiui neribotą kartų skaičių, tačiau ne ilgesniam terminui, kaip iki tos dienos, kai kariui savanoriui sukanka 60 metų65 metai.“
Pakeisti 47 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Į dimisiją perkeliami:
1) profesinės karo tarnybos kariai išleidžiant juos į atsargą, jeigu išleidimo į atsargą metu jie jau yra sukakę 60 metų, o karo kapelionai – 65 metus;
2) atsargos kariai, sukakę 60 metų, išskyrus karo kapelionus ir karius savanorius, kurie išleidžiami į dimisiją sukakę 65 metus;
3) dėl sveikatos būklės tapę netinkami mobilizacijai atsargos kariai, neatsižvelgiant į jų amžių.“
Pakeisti 54 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Atrankoje aukštesniam laipsniui gauti taikos metu dalyvauja kariai, ištarnavę:
1) jaunesniuoju eiliniu, jaunesniuoju jūreiviu – ne mažiau kaip 6 mėnesius nuolatinėje privalomojoje pradinėje karo tarnyboje ar pagal profesinės karo tarnybos sutartį arba ne mažiau kaip 8 mėnesius pagal kario savanorio ar savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario sutartį, jeigu per tuos metus ištarnavo ne mažiau kaip 20 tarnybos dienų;
2) eiliniu, jūreiviu, vyresniuoju eiliniu, vyresniuoju jūreiviu – ne mažiau kaip vienus metus pagal profesinės karo tarnybos sutartį arba ne mažiau kaip vienus metus ir 3 mėnesius pagal kario savanorio ar savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario sutartį, jeigu per tuos metus ištarnavo ne mažiau kaip 30 tarnybos dienų;
3) grandiniu, seržantu, seržantu specialistu – ne mažiau kaip 2 metus pagal profesinės karo tarnybos sutartį arba ne mažiau kaip 3 metus pagal kario savanorio ar savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario sutartį, jeigu per tuos metus ištarnavo ne mažiau kaip 80 tarnybos dienų;
4) vyresniuoju seržantu, vyresniuoju seržantu specialistu, štabo seržantu, štabo laivūnu, viršila, laivūnu – ne mažiau kaip 3 metus pagal profesinės karo tarnybos sutartį arba 6 4 metus pagal kario savanorio ar savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario sutartį, jeigu per tuos metus ištarnavo ne mažiau kaip 180 tarnybos dienų;
5) leitenantu – ne mažiau kaip 2 metus pagal profesinės karo tarnybos sutartį arba ne mažiau kaip 4 3 metus pagal kario savanorio ar savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario sutartį, jeigu per tuos metus ištarnavo ne mažiau kaip 120 tarnybos dienų;
6) vyresniuoju leitenantu – ne mažiau kaip 3 metus pagal profesinės karo tarnybos sutartį arba ne mažiau kaip 6 4 metus pagal kario savanorio ar savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario sutartį, jeigu per tuos metus ištarnavo ne mažiau kaip 180 tarnybos dienų;
7) kapitonu, kapitonu leitenantu – ne mažiau kaip 4 metus pagal profesinės karo tarnybos sutartį arba ne mažiau kaip 8 5 metus pagal kario savanorio ar savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario sutartį, jeigu per tuos metus ištarnavo ne mažiau kaip 240 tarnybos dienų;
8) majoru, komandoru leitenantu – ne mažiau kaip 5 metus pagal profesinės karo tarnybos sutartį arba ne mažiau kaip 10 metų 6 metus pagal kario savanorio ar savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario sutartį, jeigu per tuos metus ištarnavo ne mažiau kaip 300 tarnybos dienų;
9) pulkininku leitenantu, komandoru – ne mažiau kaip 5 metus pagal profesinės karo tarnybos sutartį arba ne mažiau kaip 10 metų 6 metus pagal kario savanorio ar savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario sutartį, jeigu per tuos metus ištarnavo ne mažiau kaip 300 tarnybos dienų.“
Atrankoje aukštesniam laipsniui gauti taikos metu dalyvauja kariai, ištarnavę:
1) jaunesniuoju eiliniu, jaunesniuoju jūreiviu – ne mažiau kaip 6 mėnesius nuolatinėje privalomojoje pradinėje karo tarnyboje ar pagal profesinės karo tarnybos sutartį arba ne mažiau kaip 8 mėnesius pagal kario savanorio ar savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario sutartį, jeigu per tuos metus ištarnavo ne mažiau kaip 20 tarnybos dienų;
2) eiliniu, jūreiviu, vyresniuoju eiliniu, vyresniuoju jūreiviu – ne mažiau kaip vienus metus pagal profesinės karo tarnybos sutartį arba ne mažiau kaip vienus metus ir 3 mėnesius pagal kario savanorio ar savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario sutartį, jeigu per tuos metus ištarnavo ne mažiau kaip 30 tarnybos dienų;
3) grandiniu, seržantu, seržantu specialistu – ne mažiau kaip 2 metus pagal profesinės karo tarnybos sutartį arba ne mažiau kaip 3 metus pagal kario savanorio ar savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario sutartį, jeigu per tuos metus ištarnavo ne mažiau kaip 80 tarnybos dienų;
4) vyresniuoju seržantu, vyresniuoju seržantu specialistu, štabo seržantu, štabo laivūnu, viršila, laivūnu – ne mažiau kaip 3 metus pagal profesinės karo tarnybos sutartį arba 6 4 metus pagal kario savanorio ar savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario sutartį, jeigu per tuos metus ištarnavo ne mažiau kaip 180 tarnybos dienų;
5) leitenantu – ne mažiau kaip 2 metus pagal profesinės karo tarnybos sutartį arba ne mažiau kaip 4 3 metus pagal kario savanorio ar savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario sutartį, jeigu per tuos metus ištarnavo ne mažiau kaip 120 tarnybos dienų;
6) vyresniuoju leitenantu – ne mažiau kaip 3 metus pagal profesinės karo tarnybos sutartį arba ne mažiau kaip 6 4 metus pagal kario savanorio ar savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario sutartį, jeigu per tuos metus ištarnavo ne mažiau kaip 180 tarnybos dienų;
7) kapitonu, kapitonu leitenantu – ne mažiau kaip 4 metus pagal profesinės karo tarnybos sutartį arba ne mažiau kaip 8 5 metus pagal kario savanorio ar savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario sutartį, jeigu per tuos metus ištarnavo ne mažiau kaip 240 tarnybos dienų;
8) majoru, komandoru leitenantu – ne mažiau kaip 5 metus pagal profesinės karo tarnybos sutartį arba ne mažiau kaip 10 metų 6 metus pagal kario savanorio ar savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario sutartį, jeigu per tuos metus ištarnavo ne mažiau kaip 300 tarnybos dienų;
9) pulkininku leitenantu, komandoru – ne mažiau kaip 5 metus pagal profesinės karo tarnybos sutartį arba ne mažiau kaip 10 metų 6 metus pagal kario savanorio ar savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario sutartį, jeigu per tuos metus ištarnavo ne mažiau kaip 300 tarnybos dienų.“
Papildyti 59 straipsnį 22 dalimi: „22.
Kariui savanoriui jo motyvuotu prašymu dieną, einančią po savaitgalinių lauko taktikos pratybų ar taikos meto užduočių, gali būti suteikta 1 diena apmokamų atostogų, siekiant pilnai atkurti jo darbingumą, reikalingą tinkamai atlikti darbinę /profesinę veiklą. Bendra šių atostogų trukmė negali būti ilgesnė kaip 24 kalendorinės dienos per metus.“
Pakeisti Įstatymo 2 priedą ir jį išdėstyti taip: „Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo
PROFESINĖS KARO TARNYBOS KARIŲ TIESIOGIAI VYKDOMOS PAREIGOS, SUSIJUSIOS SU YPATINGA SPECIFIKA, UŽDUOTYS, KURIOMS ATLIKTI REIKIA YPATINGOS PSICHOLOGINĖS IR FIZINĖS IŠTVERMĖS, IR ŠIAS PAREIGAS BEI UŽDUOTIS ATITINKANČIŲ PRIEDŲ DYDŽIAI (baziniais dydžiais)
1Profesinės karo tarnybos karių tiesiogiai vykdomos pareigos, susijusios su ypatinga specifika
Koeficientas
2,5–3,5
3
3,5
1
1“
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2024 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota valstybės institucija iki 2023 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 32, 54, 59 straipsniŲ ir ĮSTATYMO 2 PRIEDO
projekto tikslai ir uždaviniai. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 32, 54, 59 straipsnių ir Įstatymo 2 priedo pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Įstatymo projekto) rengimą paskatinusios priežastys: Krašto apsaugos savanorių pajėgos - neatskiriama moderniai organizuojamos Lietuvos kariuomenės dalis. Jos užduotis - pasiruošti teritorinei krašto gynybai. Kariai savanoriai per pratybas mokosi kovoti mažais koviniais vienetais jiems gerai pažįstamoje aplinkoje, rengti pasalas, greitus apšaudymus, sabotuoti ir pan. Jei savo šalyje sulauktume priešiškai nusiteikusių pajėgų, kariai savanoriai būtų tie, kurie pasirūpintų, kad priešui mūsų žemėje būtų ypatingai nemiela: kad mūsų upės būtų sraunesnės, mūsų pelkės - gilesnės, mūsų naktys - šaltesnės, mūsų miškai - dukart gūdesni... Karys savanoris - tai paprastą civilinį gyvenimą gyvenantis žmogus, nuolatos pasirengęs stoti savo krašto gynybon. Į savanorišką nenuolatinę karo tarnybą gali būti priimami Lietuvos Respublikos piliečiai nuo 18 iki 60 metų amžiaus. Kario savanorio tarnybos sutartis sudaroma ne ilgesniam kaip 4 kalendorinių metų laikotarpiui. Asmuo, sudaręs sutartį, prisiekia Lietuvos valstybei. Sutarčiai pasibaigus ji gali būti pratęsiama. Savanoriška nenuolatinė karo tarnyba dažniausiai atliekama savaitgaliais, per kuriuos kariai savanoriai palaipsniui mokosi visų su krašto gynyba susijusių dalykų. Karys savanoris vidutiniškai tarnauja nuo 20 iki 50 parų per metus. Už tarnybos dienas, kario savanorio pasirinkimu mokamas atlyginimas atitinkantis kario savanorio civilinį atlyginimą, arba mokamas atlyginimas pagal turimą karinį laipsnį.
Be to, tarnybos metu suteikiamos visos kariams taikomos socialinės garantijos, aprūpinami maistu arba jiems išmokama maitinimosi išlaidų piniginė kompensacija, apmokamos su tarnyba susijusios išlaidos, mokamos skatinamosios išmokos. Visgi, kaip rodo praktika, vis dar egzistuoja nemažai problemų, susijusių su: a) asmenų savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos trukme, b) su karių savanorių motyvacija siekti karjeros (aukštesnio karinio laipsnio) ar pereiti į profesinę karo tarnybą, c) kario savanorio socialinėmis garantijomis (galimybe gauti apmokamas atostogas po lauko taktikos pratybų, galimybe gauti priedą budint taikos meto užduočių pajėgose, kaip yra nustatyta kariams, budintiems greitojo reagavimo pajėgose). Įstatymo projekto tikslas – didinti Lietuvos piliečių motyvaciją stoti į savanorišką nenuolatinę karo tarnybą, ilgiau ir kokybiškiau joje tarnauti, pereiti į profesinę karo tarnybą ir tokiu būdu geriau pasiruošti teritorinei krašto gynybai. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai. Lietuvos Respublikos Seimo nariai. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai. Šiuo metu Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723:
1) 32 straipsnyje nustatyta, kad kario savanorio sutarties terminui pasibaigus, ji gali būti pratęsta naujam, ne ilgesniam kaip 4 metų, laikotarpiui neribotą kartų skaičių, tačiau ne ilgesniam terminui, kaip iki tos dienos, kai kariui savanoriui sukanka 60 metų.
Toks teisinis reguliavimas verčia išleisti net ir labai geros sveikatos būklės karius savanorius į atsargą, nors jie yra baigę daug kursų, yra tinkami specialistai;
2) 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atrankoje aukštesniam laipsniui gauti taikos metu dalyvauja kariai, ištarnavę:
laivūnu, viršila, laivūnu – ne mažiau kaip 3 metus pagal profesinės karo tarnybos sutartį arba 6 metus pagal kario savanorio ar savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario sutartį, jeigu per tuos metus ištarnavo ne mažiau kaip 180 tarnybos dienų;
ne mažiau kaip 4 metus pagal kario savanorio ar savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario sutartį, jeigu per tuos metus ištarnavo ne mažiau kaip 120 tarnybos dienų;
sutartį arba ne mažiau kaip 6 metus pagal kario savanorio ar savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario sutartį, jeigu per tuos metus ištarnavo ne mažiau kaip 180 tarnybos dienų;
tarnybos sutartį arba ne mažiau kaip 8 metus pagal kario savanorio ar savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario sutartį, jeigu per tuos metus ištarnavo ne mažiau kaip 240 tarnybos dienų;
tarnybos sutartį arba ne mažiau kaip 10 metų pagal kario savanorio ar savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario sutartį, jeigu per tuos metus ištarnavo ne mažiau kaip 300 tarnybos dienų;
tarnybos sutartį arba ne mažiau kaip 10 metų pagal kario savanorio ar savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario sutartį, jeigu per tuos metus ištarnavo ne mažiau kaip 300 tarnybos dienų.
Toks teisinis reguliavimas verčia išleisti net ir labai geros sveikatos būklės karius savanorius į atsargą, nors jie yra baigę daug kursų, yra tinkami specialistai;
2) 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atrankoje aukštesniam laipsniui gauti taikos metu dalyvauja kariai, ištarnavę:
laivūnu, viršila, laivūnu – ne mažiau kaip 3 metus pagal profesinės karo tarnybos sutartį arba 6 metus pagal kario savanorio ar savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario sutartį, jeigu per tuos metus ištarnavo ne mažiau kaip 180 tarnybos dienų;
ne mažiau kaip 4 metus pagal kario savanorio ar savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario sutartį, jeigu per tuos metus ištarnavo ne mažiau kaip 120 tarnybos dienų;
sutartį arba ne mažiau kaip 6 metus pagal kario savanorio ar savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario sutartį, jeigu per tuos metus ištarnavo ne mažiau kaip 180 tarnybos dienų;
tarnybos sutartį arba ne mažiau kaip 8 metus pagal kario savanorio ar savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario sutartį, jeigu per tuos metus ištarnavo ne mažiau kaip 240 tarnybos dienų;
tarnybos sutartį arba ne mažiau kaip 10 metų pagal kario savanorio ar savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario sutartį, jeigu per tuos metus ištarnavo ne mažiau kaip 300 tarnybos dienų;
tarnybos sutartį arba ne mažiau kaip 10 metų pagal kario savanorio ar savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario sutartį, jeigu per tuos metus ištarnavo ne mažiau kaip 300 tarnybos dienų. Toks teisinis reguliavimas neleidžia kariui savanoriui net teoriškai pasiekti pulkininko laipsnio (jis bus išleistas į atsargą) nes yra per ilgi tarptai tarp karinių laipsnių.
Taip praktiškai nesuteikiama galimybė karininkų karjerai, aukštos kvalifikacijos specialistai, nesvarsto galimybių ateityje pereiti į profesinę karo tarnybą, arba išvis išeina iš pajėgų. 3) 59 straipsnyje nėra numatyta garantija, sudaranti galimybę kariui savanoriui po lauko taktikos pratybų, vykusių savaitgalį, taip pat dažnai ir nakties metu, taip pat vykdant taikos meto užduotis – gauti apmokamų atostogų darbingumui, sveikatai atstatyti. Karys savanoris priverstas darbingumui atstatyti naudoti sukauptas apmokamas atostogas savo pagrindinėje darbovietėje arba vykti į darbą be poilsio. Todėl kyla rizika kario sveikatai, motyvacijai ir pagrindinio darbo kokybei, bei darbo vietos išlaikymui;
4) Įstatymo
operacinėse pajėgose, skiriamas priedą, kaip yra numatyta kariams, budintiems greitojo reagavimo pajėgose. Tokiu būdu kariai savanoriai galimai diskriminuojami, atsižvelgiant į rizikos faktorius budint taikos meto užduočių pajėgose savo pagrindinio darbo metu. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama.
Įstatymo projektu siūloma:
terminui pasibaigus, ji gali būti pratęsta naujam, ne ilgesniam kaip 4 metų, laikotarpiui neribotą kartų skaičių, tačiau ne ilgesniam terminui, kaip iki tos dienos, kai kariui savanoriui sukanka 63 metai;
gauti taikos metu dalyvauja kariai, ištarnavę:
laivūnu, viršila, laivūnu – ne mažiau kaip 3 metus pagal profesinės karo tarnybos sutartį arba 4 metus pagal kario savanorio ar savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario sutartį, jeigu per tuos metus ištarnavo ne mažiau kaip 180 tarnybos dienų;
ne mažiau kaip 3 metus pagal kario savanorio ar savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario sutartį, jeigu per tuos metus ištarnavo ne mažiau kaip 120 tarnybos dienų;
c) vyresniuoju leitenantu – ne mažiau kaip 3 metus pagal profesinės karo tarnybos sutartį arba ne mažiau kaip 4 metus pagal kario savanorio ar savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario sutartį, jeigu per tuos metus ištarnavo ne mažiau kaip 180 tarnybos dienų;
tarnybos sutartį arba ne mažiau kaip 5 metus pagal kario savanorio ar savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario sutartį, jeigu per tuos metus ištarnavo ne mažiau kaip 240 tarnybos dienų;
tarnybos sutartį arba ne mažiau kaip 6 metus pagal kario savanorio ar savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario sutartį, jeigu per tuos metus ištarnavo ne mažiau kaip 300 tarnybos dienų;
tarnybos sutartį arba ne mažiau kaip 6 metus pagal kario savanorio ar savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario sutartį, jeigu per tuos metus ištarnavo ne mažiau kaip 300 tarnybos dienų;
3) papildyti
motyvuotu prašymu dieną, einančią po savaitgalinių lauko taktikos pratybų ar taikos meto užduočių, gali būti suteikta 1 diena apmokamų atostogų, siekiant pilnai atkurti jo darbingumą, reikalingą tinkamai atlikti darbinę /profesinę veiklą.
Įstatymo projektu siūloma:
terminui pasibaigus, ji gali būti pratęsta naujam, ne ilgesniam kaip 4 metų, laikotarpiui neribotą kartų skaičių, tačiau ne ilgesniam terminui, kaip iki tos dienos, kai kariui savanoriui sukanka 63 metai;
gauti taikos metu dalyvauja kariai, ištarnavę:
laivūnu, viršila, laivūnu – ne mažiau kaip 3 metus pagal profesinės karo tarnybos sutartį arba 4 metus pagal kario savanorio ar savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario sutartį, jeigu per tuos metus ištarnavo ne mažiau kaip 180 tarnybos dienų;
ne mažiau kaip 3 metus pagal kario savanorio ar savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario sutartį, jeigu per tuos metus ištarnavo ne mažiau kaip 120 tarnybos dienų;
c) vyresniuoju leitenantu – ne mažiau kaip 3 metus pagal profesinės karo tarnybos sutartį arba ne mažiau kaip 4 metus pagal kario savanorio ar savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario sutartį, jeigu per tuos metus ištarnavo ne mažiau kaip 180 tarnybos dienų;
tarnybos sutartį arba ne mažiau kaip 5 metus pagal kario savanorio ar savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario sutartį, jeigu per tuos metus ištarnavo ne mažiau kaip 240 tarnybos dienų;
tarnybos sutartį arba ne mažiau kaip 6 metus pagal kario savanorio ar savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario sutartį, jeigu per tuos metus ištarnavo ne mažiau kaip 300 tarnybos dienų;
tarnybos sutartį arba ne mažiau kaip 6 metus pagal kario savanorio ar savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario sutartį, jeigu per tuos metus ištarnavo ne mažiau kaip 300 tarnybos dienų;
3) papildyti
motyvuotu prašymu dieną, einančią po savaitgalinių lauko taktikos pratybų ar taikos meto užduočių, gali būti suteikta 1 diena apmokamų atostogų, siekiant pilnai atkurti jo darbingumą, reikalingą tinkamai atlikti darbinę /profesinę veiklą. Bendra šių atostogų trukmė negali būti ilgesnė kaip 24 kalendorinės dienos per metus;
4) papildyti Įstatymo 2 priedą nauja 10 eilute ir nustatyti, kad kariams yra mokamas 1 bazinio dydžio priedas už budėjimą taikos meto užduočių pajėgose.
rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai. Įstatymo projektas įtakos korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir plėtrai. Įstatymo projektas neturės įtakos verslo sąlygoms ir plėtrai. 8. Ar įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams Įstatymų projektais siūlomos nuostatos neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Priėmus įstatymą Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos pavedimu Krašto apsaugos ministras iki įstatymo įsigaliojimo dienos priims šiam įstatymui reikalingus įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 10. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo bei Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 11.
projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. Įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją bei Europos Sąjungos dokumentus. 12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įstatymo lydimųjų aktų, – kas ir kada juos turėtų parengti, šių aktų metmenys. Priėmus įstatymą Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos pavedimu Krašto apsaugos ministras iki įstatymo įsigaliojimo dienos priims šiam įstatymui reikalingus įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais). Įstatymas įsigalios nuo naujų biudžetinių metų (2024 01 01). Rengiant įstatymo dėl 2024 metų valstybės ir savivaldybių biudžetų pagrindinių rodiklių patvirtinimo projektą, valstybės biudžete bus suplanuoti jam įgyvendinti reikalingi asignavimai. 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Specialistų vertinimų ir išvadų Įstatymo projekto rengimo metu negauta. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Nėra. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra. Teikia:
Seimo narai
2023-05-24 Nr. XIVP-2763 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projektu siūlomas nustatyti teisinis reguliavimas, pagal kurį kariui savanoriui jo motyvuotu prašymu einančią po savaitgalinių lauko taktikos pratybų ar taikos meto užduočių, gali būti suteikta 1 diena apmokamų atostogų, siekiant pilnai atkurti jo darbingumą, reikalingą tinkamai atlikti darbinę /profesinę veiklą, ir pagal kurį bendra šių atostogų trukmė negali būti ilgesnė kaip 24 kalendorinės dienos per metus, yra diskutuotinas. Manytina, kad atostogų suteikimas kariui savanoriui jo darbovietėje yra ne keičiamo įstatymo reguliavimo dalykas. Pažymėtina, kad karių savanorių darbo santykius, išskyrus keičiamo įstatymo 22 straipsnyje nustatytus savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario statuso ypatumus, reguliuoja Darbo kodeksas, todėl suteikiant atostogas jiems yra taikomos šio kodekso nuostatos. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Darbo kodekso
pailsėti ir darbingumui susigrąžinti, mokant jam atostoginius, yra kasmetinės atostogos. Šių atostogų suteikimo tvarka ir trukmė yra nustatyta Darbo kodekse. Taigi neaiškus šio siūlomo teisinio reguliavimo santykis su Darbo kodekse nustatytu kasmetinių atostogų teisiniu reguliavimu. Pastebėtina, kad pagal savo pobūdį siūlomos nustatyti atostogos galėtų būti laikomos tikslinėmis atostogomis. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar siekiant siūlomo teisinio reguliavimo tikslų, neturėtų būti keičiamos (pildomos) Darbo kodekso nuostatos, kuriomis yra reguliuojamos tikslinių atostogų rūšys. 2.
parengti ir priimti iki įstatymo įsigaliojimo. Atsižvelgiant į tai, projekto 5 straipsnio 2 dalis, kurioje nustatytas pavedimas Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai iki įstatymo įsigaliojimo priimti įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, turėtų įsigalioti anksčiau nei visas įstatymas, todėl šio straipsnio 1 dalyje po žodžio ,,įstatymas“, įrašytina formuluotė „išskyrus šio straipsnio 2 dalį“. Departamento direktorius Dainius Zebleckis J. Meškienė, tel. (8 5) 239 6089, el. p. [email protected] J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected]
2023-12-06 Nr. XIVP-2763(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Dainius Zebleckis J. Meškienė, tel. +370 5 209 6089, el. p. [email protected] J. Raškauskaitė, tel. +370 5 209 6842, el. p. [email protected]
nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas
posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas, komiteto nariai: Dainius Gaižauskas, Virgilijus Alekna, Jonas Jarutis, Arvydas Pocius, Andrius Mazuronis, Raimondas Lopata, Valdas Rakutis, Saulius Skvernelis, Dovilė Šakalienė. Komiteto biuras: vedėjas Evaldas Sinkevičius, patarėjai: Vilma Greckaitė, Vilma Kaminskienė, Mantas Lapinskas, padėjėjas Vilma Pesliakienė. Kviestiniai: Seimo narys Kęstutis Vilkauskas, Krašto apsaugos ministerijos atstovai: ministras Arvydas Anušauskas, Teisės departamento direktorė Judita Nagienė, Karo tarnybos ir personalo departamento direktorius Ramūnas Švažas, Finansų ir biudžeto departamento finansų politikos skyriaus patarėja Greta Borkienė, Lietuvos kariuomenės vado padėjėjas plk. Andrius Jagminas, Prezidento patarėjas Tomas Godliauskas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-05-24 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projektu siūlomas nustatyti teisinis reguliavimas, pagal kurį kariui savanoriui jo motyvuotu prašymu einančią po savaitgalinių lauko taktikos pratybų ar taikos meto užduočių, gali būti suteikta 1 diena apmokamų atostogų, siekiant pilnai atkurti jo darbingumą, reikalingą tinkamai atlikti darbinę /profesinę veiklą, ir pagal kurį bendra šių atostogų trukmė negali būti ilgesnė kaip 24 kalendorinės dienos per metus, yra diskutuotinas.
Manytina, kad atostogų suteikimas kariui savanoriui jo darbovietėje yra ne keičiamo įstatymo reguliavimo dalykas. Pažymėtina, kad karių savanorių darbo santykius, išskyrus keičiamo įstatymo 22 straipsnyje nustatytus savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario statuso ypatumus, reguliuoja Darbo kodeksas, todėl suteikiant atostogas jiems yra taikomos šio kodekso nuostatos. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Darbo kodekso 126 straipsnio 1 dalį laisvas nuo darbo laikas, suteikiamas darbuotojui pailsėti ir darbingumui susigrąžinti, mokant jam atostoginius, yra kasmetinės atostogos. Šių atostogų suteikimo tvarka ir trukmė yra nustatyta Darbo kodekse. Taigi neaiškus šio siūlomo teisinio reguliavimo santykis su Darbo kodekse nustatytu kasmetinių atostogų teisiniu reguliavimu. Pastebėtina, kad pagal savo pobūdį siūlomos nustatyti atostogos galėtų būti laikomos tikslinėmis atostogomis. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar siekiant siūlomo teisinio reguliavimo tikslų, neturėtų būti keičiamos (pildomos) Darbo kodekso nuostatos, kuriomis yra reguliuojamos tikslinių atostogų rūšys. Pritarti
Teisės departamentas, 2023-05-24 Įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai turėtų būti parengti ir priimti iki įstatymo įsigaliojimo.
Atsižvelgiant į tai, projekto 5 straipsnio 2 dalis, kurioje nustatytas pavedimas Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai iki įstatymo įsigaliojimo priimti įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, turėtų įsigalioti anksčiau nei visas įstatymas, todėl šio straipsnio 1 dalyje po žodžio ,,įstatymas“, įrašytina formuluotė „išskyrus šio straipsnio 2 dalį“. Pritarti
Respublikos teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupė 2023-06-12 Įvertinę Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 32, 54,
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2023-09-12 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2023 m. gegužės 31 d. sprendimo Nr. SV-S-966 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 5 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Pritardama Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 32, 54, 59 straipsnių ir Įstatymo 2 priedo pakeitimo įstatymo projekto Nr.
XIVP-2763 (toliau – Įstatymo projektas) tikslui – didinti Lietuvos piliečių motyvaciją stoti į savanorišką nenuolatinę karo tarnybą, ilgiau ir kokybiškiau joje tarnauti, pereiti į profesinę karo tarnybą ir tokiu būdu geriau pasiruošti teritorinei gynybai, įvertinusi šiam tikslui pasiekti Įstatymo projekte siūlomų priemonių tikslingumą, nepritarti Įstatymo projektui dėl toliau nurodomų priežasčių. 1. Įstatymo projekto
sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo (toliau – Įstatymas) 32 straipsnio 3 dalyje numatytą kario savanorio sutartį pratęsti, iki kariui sukaks 63 metai. Įstatymo projektu teikiamas siūlymas pailginti vienos Lietuvos kariuomenėje tarnaujančios asmenų grupės – karių savanorių – tarnybos laiką iki 63 metų darytų įtaką visam personalo valdymo modeliui, susijusiam su visomis karių kategorijomis ir joms nustatytu išleidimo į atsargą amžiumi. Šiuo metu Įstatyme nustatyta kario savanorio tarnybos trukmė, iki jam sukaks 60 metų, yra susieta su Įstatymo 47 straipsnyje nustatytu išleidimo į dimisiją amžiumi. Šios dvi amžiaus ribos (kario savanorio tarnybos trukmė ir išleidimo į dimisiją amžius) yra neatsiejamai susijusios. Nustatant dimisijos amžių vertinamos karių galimybės efektyviai vykdyti nustatytas užduotis tiek taikos, tiek karo metu, esant padidintam psichologiniam ir fiziniam krūviui. Iki 2017 m. šis amžius buvo 55 metai (atitinkamai ir karių savanorių amžius buvo 55 metai),
buvo peržiūrėtas ir profesinės karo tarnybos karių tarnybos amžius: puskarininkių ir seržantų padidintas iki 56 metų, o kareivių (jūreivių) – 40 metų.
Išleidimo į dimisiją amžius yra nustatytas atsižvelgiant į kario tarnybos ypatumus, įvertinus atitinkamų amžiaus grupių karių fizinį parengtumą ir sveikatos būklę, kariniam rengimui nustatytus reikalavimus. Artėjančių prie išleidimo į dimisiją amžiaus karių sveikatos būklė, fizinis parengtumas, gebėjimai tinkamai atlikti kario pareigas prastėja. 2022 m. 42 proc. karių savanorių fizinio parengtumo testų nelaikė dėl turimų sveikatos apribojimų, o 58–59 metų amžiaus grupėje iš 36 karių savanorių fizinio parengtumo testą laikė tik 8. Atkreiptinas dėmesys, kad kariai vienodomis sąlygomis vykdo karines užduotis, t. y. bet kurio amžiaus kariams tenka toks pat fizinis krūvis (83 proc. karių savanorių vykdo eilinių karių pareigas, o tokias pareigas vykdantys profesinės karo tarnybos kariai į atsargą išleidžiami suėjus 40 metų). 57–59 metų amžiaus profesinės karo tarnybos kariai sudaro 0,6 proc. iš visų tarnaujančiųjų, o 58–59 metų savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariai, kuriems artimiausiu metu sukaks išleidimo į dimisiją amžius (60 metų), sudaro tik 0,8 proc. Taigi tarnybos amžiaus pailginimas būtų taikomas tik labai nedidelei karių savanorių daliai. Įstatymo projektu siekiama sudaryti prielaidas geriau pasiruošti teritorinei gynybai, tačiau karių savanorių tarnybos amžiaus pailginimas sumažintų galimybę ginkluotai šalies gynybai parengti didesnį Lietuvos piliečių skaičių ir padidinti aktyvųjį kariuomenės personalo rezervą. Karį išleidus į dimisiją, jo pareigybę užima kitas karo prievolininkas, kuris tarnybos metu įgyja pagrindinį karinį parengtumą ir ją baigęs perkeliamas į aktyviojo rezervo tarnybą. Krašto apsaugos savanorių pajėgų vienetai šiuo metu yra sukomplektuoti 100 procentų.
Išnagrinėjus dabartines krašto apsaugos sistemos galimybes priimti daugiau karių savanorių, atsižvelgiant į turimą infrastruktūrą, savanorių karių aprūpinimo ir karinio rengimo galimybes, žmogiškuosius išteklius, reikalingus vadovauti ir rengti karius savanorius kariniuose vienetuose, pasakytina, kad karių savanorių skaičius atitinka krašto apsaugos sistemos galimybes ir poreikius. Nepritarti Lietuvos Respublikos Seime atstovaujamų politinių partijų susitarime (toliau – susitarimas) dėl Lietuvos nacionalinio saugumo ir gynybos artimiausio laikotarpio sustiprinimo reglamentuota, kad būtina stiprinti Lietuvos teritorinės gynybos pajėgumus, didinant Krašto apsaugos savanorių pajėgų karių skaičių, užtikrinant tinkamą jų aprūpinimą ginkluote, įranga, atsargomis ir rengimą, gerinant tarnybos sąlygas bei motyvacinį paketą, taip pat efektyviai panaudojant parengtąjį rezervą. Be to Krašto apsaugos sistemos stiprinimo ir plėtros programos projekte (Nr. XIVP-3203) konstatuota, kad LK struktūros užpildymo poreikiai, ypač atsižvelgiant į esminius struktūrinius pokyčius, susijusius su nacionalinės divizijos karinio vieneto steigimu, reikalauja sistemiškai spręsti išliekančius personalo komplektavimo trūkumus,)<...>. Atsižvelgiant į visa tai būtina prailginti karių savanorių tarnybos laiką iki 63 metų. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
mažinti savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos trukmę, būtiną aukštesniam laipsniui gauti. Įstatymo projekto siūlymas sumažinti reikalavimus aukštesniam laipsniui gauti sudarys sąlygas kariams savanoriams gauti aukštesnį laipsnį, neįgijus reikalaujamos patirties vykdant turimo laipsnio pareigas, skirsis profesinės karo tarnybos kario ir kario savanorio kompetencija, vykdant to paties laipsnio pareigas ir turint tą patį laipsnį.
Sumažinus tarnybos trukmę, karys savanoris neįgis aukštesniam laipsniui gauti reikalingos kvalifikacijos, nes karjeros kursai trunka kelis mėnesius, o savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos karių rengimo trukmė per metus yra nuo 20 iki 50 dienų. Šiuo metu Įstatymo 54 straipsnyje nustatyta savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos trukmė, būtina aukštesniam laipsniui gauti, yra apskaičiuota proporcingai profesinės karo tarnybos karių tarnybos trukmei aukštesniam laipsniui gauti ir įvertinus tarnybos laikotarpį, būtiną atitinkamiems įgūdžiams įgyti. Aukštesnis laipsnis suteikiamas kariams, įgijusiems patirties vykdant esamo laipsnio pareigas ir baigusiems karjeros kursus. Pritarti
3Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
galimybė kariams savanoriams po savaitgalinių lauko taktikos pratybų ar taikos meto užduočių vykdymo suteikti 1 dieną apmokamų atostogų, siekiant atkurti visą darbingumą ir numatant, kad bendra šių atostogų trukmė negali būti ilgesnė kaip 24 kalendorinės dienos per metus. Įstatymo projekte siūloma iki 24 kalendorinių dienų atostogų trukmė per metus yra nepagrįsta ir neproporcingai ilga, nes Lietuvos Respublikos darbo kodeksas nustato 20 darbo dienų atostogas už kalendorinius metus, kai darbo santykiai trunka nuolat.
Atostogų suteikimas kariams savanoriams po pratybų ar kitų užduočių vykdymo prieštarauja savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos koncepcijai, nes savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariai tarnybą atlieka savanoriškai savo laisvalaikiu arba darbdaviui juos atleidus nuo darbo funkcijų pagrindinėje darbovietėje ir už šią tarnybą jiems yra mokamas atlyginimas ir kitos Įstatyme numatytos piniginės išmokos. Be to, siūlomo reguliavimo įgyvendinimas yra neapibrėžtas: neaiškus atostogas suteikiantis ir už jas apmokantis subjektas, taip pat neįvertinta aplinkybė, kad ne visi savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariai turi darbo santykius. Jei atostogas būtų pavesta suteikti Lietuvos kariuomenei, tai, suteikiant atostogas po pratybų, kariai būtų papildomai šaukiami į tarnybą ir jiems būtų mokamas Įstatyme numatytas tarnybinis atlyginimas, todėl labai padidėtų pašaukimo į tarnybą dienų skaičius, lyginant su šiuo metu Įstatymo 22 straipsnio 1 punkte nustatytu nuo 20 iki 50 dienų per vienus metus skaičiumi. Jei atostogas būtų pavesta suteikti darbdaviui, toks teisinis reguliavimas sukeltų papildomą finansinę naštą darbdaviams, todėl turėtų būti apsvarstytas Lietuvos
4Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
tiesiogiai vykdomos pareigos, susijusios su ypatinga specifika, užduotys, kurioms atlikti reikia ypatingos psichologinės ir fizinės ištvermės, ir šias pareigas bei užduotis atitinkančių priedų dydžiai“.
Siūlymas papildyti Įstatymo 2 priedą neatitinka Įstatymo projekto tikslo, nes Įstatymo
nenuolatinės karo tarnybos kariams. Įtraukti į budinčių taikos meto užduočių pajėgose sąrašus kariai savanoriai ir kiti savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariai budi ir atvyksta į tarnybą savanoriškai. Neatvykusieji, priešingai nei tie, kurie atvyko vykdyti taikos meto užduočių, yra nešaukiami į tarnybą ir kario statuso neįgyja, o tai reiškia, kad jiems netaikoma teisinė atsakomybė ir tarnybos aprūpinimo sąlygos
iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Papildomų komitetų išvados: negauta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir Komiteto išvadai. Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, 2023-11-10 Argumentai:
Atsižvelgiant, kad siūloma ilginti karių savanorių tarnybos amžių būtina pakeisti ir nuostatas susijusias su karių perkėlimu į dimisiją. Pasiūlymas: Pakeisti 47 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „2 straipsnis. 47 straipsnio pakeitimas
2Į dimisiją perkeliami:
1) profesinės karo tarnybos kariai išleidžiant juos į atsargą, jeigu išleidimo į atsargą metu jie jau yra sukakę 60 metų, o karo kapelionai – 65 metus;
2) atsargos kariai, sukakę 60 metų, išskyrus karo kapelionus ir karius savanorius, kurie išleidžiami į dimisiją sukakę 65 metus;
3) dėl sveikatos būklės tapę netinkami mobilizacijai atsargos kariai, neatsižvelgiant į jų amžių.“ Pritarti 2.
Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, 2023-11-10 Argumentai: Atsižvelgiant, kad projektas pildomas 47 straipsniu, būtina papildyti projekto pavadinimą 47 straipsniu. Pasiūlymas: Papildyti pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
paskirti pranešėjai: Laurynas Kasčiūnas. Komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto biuro patarėjas Mantas Lapinskas