Projekto lyginamasis variantas
ŠVIETIMO ĮSTATYMO NR. I-1489 28, 42, 43, 44, 66 ir 67 straipsnių pakeitimo ĮStatymas
1Pakeisti 28 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Švietimo, ir mokslo ir sporto ministras kartu su savivaldybėmis ir Vyriausybė užtikrina pakankamą valstybinių ir savivaldybių profesinio mokymo įstaigų ir bendrojo ugdymo mokyklų, skirtų šalies (regiono) mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, tinklą: Vyriausybė – valstybinių kolegijų tinklą, Lietuvos Respublikos Seimas – valstybinių universitetų tinklą.“
2Pakeisti 28 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:
„8. Mokyklų (išskyrus aukštąsias mokyklas ir profesinio mokymo įstaigas), vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklas kuriamas vadovaujantis šio įstatymo 43 straipsnio 8–15 dalimis ir Vyriausybės patvirtintomis Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklėmis ir mokyklų bendruomenių nutarimais, jeigu šie neprieštarauja šio įstatymo 43 straipsnio 8–15 dalims ir šioms taisyklėms. Švietimo, ir mokslo ir sporto ministerija ministras, savivaldybės taryba, vadovaudamosi šio įstatymo 43 straipsnio 8–15 dalimis ir šiomis taisyklėmis, tvirtina ir įgyvendina mokyklų tinklo pertvarkos bendruosius planus. Profesinio mokymo įstaigų tinklas kuriamas švietimo ir mokslo ministro vystomas Profesinio mokymo įstatymo nustatyta tvarka.“
1Pakeisti 42 straipsnio 1dalį ir ją išdėstyti taip:
„1.
Mokyklas ir švietimo pagalbos įstaigas (toliau – pagalbos įstaigos) gali steigti:
1) Lietuvos Respublikos Seimas (toliau – Seimas) – valstybinį universitetą Vyriausybės teikimu;
2) Vyriausybė – valstybinę kolegiją Švietimo, ir mokslo ir sporto ministerijos teikimu, prireikus vadovaudamasi šio įstatymo 43 straipsnio 8–15 dalimis ir Vyriausybės patvirtintomis Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklėmis – švietimo įstaigas, kurių teisinė forma – viešoji įstaiga;
3) Švietimo, ir mokslo ir sporto ministerija – profesinio mokymo įstaigas, prireikus – bendrojo ugdymo mokyklas, kurių teisinė forma – biudžetinė įstaiga, vadovaudamasi šio įstatymo 43 straipsnio 8–15 dalimis ir Vyriausybės patvirtintomis Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklėmis ir gavusi finansų ministro rašytinį sutikimą; neformaliojo švietimo mokyklas, pagalbos įstaigas, gavusi finansų ministro rašytinį sutikimą;
4) kitos ministerijos, Vyriausybės įstaigos, įstaigos prie ministerijų – neformaliojo suaugusiųjų švietimo mokyklas, kurių teisinė forma – biudžetinė įstaiga, gavusios švietimo, ir mokslo ir sporto ministro bei finansų ministro rašytinius sutikimus;
5) savivaldybės taryba – neformaliojo švietimo mokyklas, pagalbos įstaigas – savarankiškai, pagalbos įstaigas – vadovaudamasi Vyriausybės nustatytais pagalbos įstaigų steigimo, reorganizavimo, likvidavimo ir pertvarkymo kriterijais, bendrojo ugdymo mokyklas, profesinio mokymo įstaigas – vadovaudamasi šio įstatymo 43 straipsnio 8–15 dalimis ir Vyriausybės patvirtintomis Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklėmis, profesinio mokymo įstaigas, kurių teisinė forma – viešoji įstaiga;
6) kiti Lietuvos Respublikoje įsteigti juridiniai asmenys, taip pat valstybės narės juridiniai asmenys ar kitos organizacijos, fiziniai asmenys bei kitų valstybių juridiniai ir fiziniai asmenys – bendrojo ugdymo, neformaliojo švietimo mokyklas, profesinio mokymo įstaigas, aukštąsias mokyklas, pagalbos įstaigas.“ 2.
Mokyklas ir švietimo pagalbos įstaigas (toliau – pagalbos įstaigos) gali steigti:
1) Lietuvos Respublikos Seimas (toliau – Seimas) – valstybinį universitetą Vyriausybės teikimu;
2) Vyriausybė – valstybinę kolegiją Švietimo, ir mokslo ir sporto ministerijos teikimu, prireikus vadovaudamasi šio įstatymo 43 straipsnio 8–15 dalimis ir Vyriausybės patvirtintomis Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklėmis – švietimo įstaigas, kurių teisinė forma – viešoji įstaiga;
3) Švietimo, ir mokslo ir sporto ministerija – profesinio mokymo įstaigas, prireikus – bendrojo ugdymo mokyklas, kurių teisinė forma – biudžetinė įstaiga, vadovaudamasi šio įstatymo 43 straipsnio 8–15 dalimis ir Vyriausybės patvirtintomis Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklėmis ir gavusi finansų ministro rašytinį sutikimą; neformaliojo švietimo mokyklas, pagalbos įstaigas, gavusi finansų ministro rašytinį sutikimą;
4) kitos ministerijos, Vyriausybės įstaigos, įstaigos prie ministerijų – neformaliojo suaugusiųjų švietimo mokyklas, kurių teisinė forma – biudžetinė įstaiga, gavusios švietimo, ir mokslo ir sporto ministro bei finansų ministro rašytinius sutikimus;
5) savivaldybės taryba – neformaliojo švietimo mokyklas, pagalbos įstaigas – savarankiškai, pagalbos įstaigas – vadovaudamasi Vyriausybės nustatytais pagalbos įstaigų steigimo, reorganizavimo, likvidavimo ir pertvarkymo kriterijais, bendrojo ugdymo mokyklas, profesinio mokymo įstaigas – vadovaudamasi šio įstatymo 43 straipsnio 8–15 dalimis ir Vyriausybės patvirtintomis Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklėmis, profesinio mokymo įstaigas, kurių teisinė forma – viešoji įstaiga;
6) kiti Lietuvos Respublikoje įsteigti juridiniai asmenys, taip pat valstybės narės juridiniai asmenys ar kitos organizacijos, fiziniai asmenys bei kitų valstybių juridiniai ir fiziniai asmenys – bendrojo ugdymo, neformaliojo švietimo mokyklas, profesinio mokymo įstaigas, aukštąsias mokyklas, pagalbos įstaigas.“
2Papildyti 42 straipsnį nauja 3 dalimi:
„3.
Profesinio mokymo įstaigos steigiamos vadovaujantis Profesinio mokymo įstatymu.“
3Buvusias 42 straipsnio 3 ir 4 dalis laikyti atitinkamai 4 ir 5 dalimis. 3 straipsnis. 43 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 43 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Mokykloje gali būti vykdomos tik Studijų, mokymo programų ir kvalifikacijų registre įregistruotos formaliojo švietimo programos. Mokykla bendrojo ugdymo programas gali vykdyti, jeigu atitinka Vyriausybės patvirtintose Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklėse nustatytus bendruosius ir specialiuosius kriterijus. Mokykla formaliojo profesinio mokymo programas gali vykdyti tik turėdama Profesinio mokymo įstatymo nustatyta tvarka išduotą licenciją, už kurios išdavimą, papildymą ar patikslinimą mokama valstybės rinkliava.“
2Papildyti 43 straipsnį naujomis 8–16 dalimis:
„8.
Mokykla bendrojo ugdymo programas gali vykdyti, jeigu atitinka šiuos visus bendruosius kriterijus:
1) mokykloje vykdomų programų, išskyrus užsienio valstybių ir tarptautinių organizacijų bendrojo ugdymo programas, mokyklos ugdymo planas atitinka švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtintus bendruosius ugdymo planus;
2) materialioji aplinka kuriama vadovaujantis švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtintais švietimo aprūpinimo standartais;
3) mokymosi aplinka mokykloje ir mokinių krūvis atitinka higienos normas ir teisės aktų nustatytus mokinių saugos bei sveikatos reikalavimus, laiduoja švietimo programų vykdymą, ugdymo fizinė ir informacinė aplinka pritaikyta mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių;
4) užtikrinamas mokymosi ir švietimo pagalbos teikimas pagal švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatytas tvarkas;
5) mokinių ugdymo(si) apskaitai ir kitai informacijai tvarkyti švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka dienynai sudaromi elektroninių dienynų pagrindu;
6) mokyklos vadovo, mokytojų ir švietimo pagalbos specialistų turimas išsilavinimas ir kvalifikacija atitinka šiame įstatyme ir švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatytus reikalavimus, mokyklos vadovo pavaduotojų ugdymui ir (ar) ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų išsilavinimas atitinka Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatyme nustatytus reikalavimus;
7) mokinių skaičius valstybinės ir savivaldybės mokyklos klasėse atitinka leistiną mažiausią ir (arba) didžiausią mokinių skaičių, kurį nustato Vyriausybė, atsižvelgdama į bendrojo ugdymo programos lygmenį, mokinių ugdymosi poreikių tenkinimą, mokinių specialiuosius ugdymosi poreikius, Vyriausybės nustatytus klasių jungimo principus bei siekdama ugdymo kokybės, valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšų naudojimo ekonomiškumo, efektyvumo ir rezultatyvumo;
8) mokinių skaičius valstybinėje ir savivaldybės mokykloje atitinka leistiną mažiausią mokinių skaičių, kurį nustato Vyriausybė, atsižvelgdama į mokyklos tipą, paskirtį, sąlygų sudarymą užtikrinti užsienio kalbų, pasirenkamųjų dalykų, neformaliojo vaikų švietimo programų pasiūlą, tenkinančią mokinių ugdymosi poreikius, valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšų naudojimo ekonomiškumą, efektyvumą ir rezultatyvumą.
Mokykla bendrojo ugdymo programas gali vykdyti, jeigu atitinka šiuos visus bendruosius kriterijus:
1) mokykloje vykdomų programų, išskyrus užsienio valstybių ir tarptautinių organizacijų bendrojo ugdymo programas, mokyklos ugdymo planas atitinka švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtintus bendruosius ugdymo planus;
2) materialioji aplinka kuriama vadovaujantis švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtintais švietimo aprūpinimo standartais;
3) mokymosi aplinka mokykloje ir mokinių krūvis atitinka higienos normas ir teisės aktų nustatytus mokinių saugos bei sveikatos reikalavimus, laiduoja švietimo programų vykdymą, ugdymo fizinė ir informacinė aplinka pritaikyta mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių;
4) užtikrinamas mokymosi ir švietimo pagalbos teikimas pagal švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatytas tvarkas;
5) mokinių ugdymo(si) apskaitai ir kitai informacijai tvarkyti švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka dienynai sudaromi elektroninių dienynų pagrindu;
6) mokyklos vadovo, mokytojų ir švietimo pagalbos specialistų turimas išsilavinimas ir kvalifikacija atitinka šiame įstatyme ir švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatytus reikalavimus, mokyklos vadovo pavaduotojų ugdymui ir (ar) ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų išsilavinimas atitinka Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatyme nustatytus reikalavimus;
7) mokinių skaičius valstybinės ir savivaldybės mokyklos klasėse atitinka leistiną mažiausią ir (arba) didžiausią mokinių skaičių, kurį nustato Vyriausybė, atsižvelgdama į bendrojo ugdymo programos lygmenį, mokinių ugdymosi poreikių tenkinimą, mokinių specialiuosius ugdymosi poreikius, Vyriausybės nustatytus klasių jungimo principus bei siekdama ugdymo kokybės, valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšų naudojimo ekonomiškumo, efektyvumo ir rezultatyvumo;
8) mokinių skaičius valstybinėje ir savivaldybės mokykloje atitinka leistiną mažiausią mokinių skaičių, kurį nustato Vyriausybė, atsižvelgdama į mokyklos tipą, paskirtį, sąlygų sudarymą užtikrinti užsienio kalbų, pasirenkamųjų dalykų, neformaliojo vaikų švietimo programų pasiūlą, tenkinančią mokinių ugdymosi poreikius, valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšų naudojimo ekonomiškumą, efektyvumą ir rezultatyvumą. 9.
9Specializuoto ugdymo krypties programas gali vykdyti gimnazija, skirta dėl išskirtinių gabumų turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių mokiniams, jeigu atitinka šio straipsnio 8 dalyje nustatytus bendruosius kriterijus ir šiuos specialiuosius kriterijus:
1) atrankos būdu, vadovaujantis švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtintais priėmimo kriterijais ir mokyklos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos (dalyvių susirinkimo) nustatyta tvarka, priimami gabūs mokyklos vykdomai specializuoto ugdymo krypties programai vaikai;
2) visų klasių mokiniai mokomi pagal specializuoto ugdymo krypties programas. 10. Kadetų ugdymo programą savivaldybės kadetų ugdymo gimnazija gali vykdyti, jeigu atitinka šio straipsnio 8 dalyje nustatytus bendruosius kriterijus ir šiuos specialiuosius kriterijus:
1) visų klasių mokiniai mokomi pagal bendrojo ugdymo programas ir kadetų ugdymo programą, patvirtintą švietimo, mokslo ir sporto ministro ir suderintą su Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministru;
2) derindama su bendruoju ugdymu, organizuoja neformaliojo švietimo veiklas, susijusias su kadetų ugdymo programos vykdymu;
3) turi bent vieną jungtinės veiklos (partnerystės) ar asociacijos sutartį su Lietuvos įstaigomis, organizacijomis, prisidedančiomis prie nacionalinio saugumo stiprinimo ir pasirengimo šalies gynybai, ir galinčiomis suteikti pagalbą kadetų ugdymui įgyvendinti. 11.
11Nevalstybinė mokykla ugdymą grįsti švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtinta savitos pedagoginės sistemos samprata, kuri suprantama kaip ugdymo priemonių ir metodų visuma, aprėpianti savitą ugdymo filosofiją, ugdymo tikslus, mokymosi aplinką, ugdymo proceso organizavimo būdus (toliau – savitos pedagoginės sistemos samprata), o valstybinė ir savivaldybės mokykla įgyvendinti jos elementus gali, jeigu atitinka šio straipsnio 8 dalyje nustatytus bendruosius kriterijus ir atitinkamai šiuos specialiuosius kriterijus:
1) ugdymas nevalstybinėje mokykloje, grindžiamas savitos pedagoginės sistemos samprata, dera su bendrosiomis ugdymo programomis, bendraisiais ugdymo planais ir yra tėvų (globėjų, rūpintojų) sutikimai;
2) savitos pedagoginės sistemos sampratos elementai, įgyvendinami valstybinėje ar savivaldybės mokykloje, dera su bendrosiomis ugdymo programomis, bendraisiais ugdymo planais ir yra tėvų (globėjų, rūpintojų) sutikimai;
3) atrankos būdu, vadovaujantis švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtintais priėmimo kriterijais ir mokyklos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos (dalyvių susirinkimo) nustatyta tvarka, priimami mokiniai iš visos savivaldybės teritorijos, jei mokykloje visų mokinių ugdymas grindžiamas savitos pedagoginės sistemos samprata ar jos elementais. 12. Mokykla, skirta mokiniams dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, bendrojo ugdymo programas gali vykdyti, jei atitinka šio straipsnio 8 dalyje nustatytus bendruosius kriterijus ir šiuos specialiuosius kriterijus:
1) visų mokinių specialieji ugdymosi poreikiai yra įvertinti pedagoginės psichologinės tarnybos;
2) visiems mokiniams nustatyti dideli ar labai dideli specialieji ugdymosi poreikiai. 13.
13Šio straipsnio 9, 10 ir 12 dalyse nurodytos mokyklos, jei jos yra skirtos šalies (regiono) mokiniams, turi atitikti šiuos papildomus kriterijus:
1) priima mokinius iš šalies (regiono) teritorijos;
2) turi mokyklos bendrabutį arba turi galimybę mokinius apgyvendinti bendrabutyje, arba užtikrina jų vežimą į mokyklą ir atgal;
3) jos steigimo, reorganizavimo, likvidavimo, pertvarkymo ir struktūros pertvarkos plano projektas suderintas su švietimo, mokslo ir sporto ministru. 14. Gimnazija akredituotą vidurinio ugdymo programą gali vykdyti, jei atitinka šio straipsnio 8 dalyje nustatytus bendruosius kriterijus ir atitinka klasių skaičių, kurį nustatyto Vyriausybė, atsižvelgdama į mokinių ugdymosi poreikių tenkinimą pasirinkti ugdymo turinį, atsižvelgiant į mokinio planuojamą tolesnį mokymąsi ar studijų kryptį, ekonomišką, efektyvų, rezultatyvų mokymo lėšų naudojimą ir mokyklos geografinę padėtį. 15. Mokykla, bendrojo ugdymo programas vykdanti nevalstybine kalba, užtikrina valstybinės kalbos mokymą pagal švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtintas bendrąsias programas. 16. Šio straipsnio 8–15 dalyse nurodytų kriterijų kiekybinės ir kokybinės reikšmės nustatomos Vyriausybės patvirtintose Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklėse. Jei mokykla, vykdanti bendrojo ugdymo programas, neatitinka bent vieno šio straipsnio 8 dalies 1–6 punktuose, 9–15 dalyse nustatytų kriterijų, Vyriausybės nustatyta tvarka stabdomas mokyklai skirtų mokymo lėšų ir (ar) mokyklos ūkio lėšų iš valstybės biudžeto pervedimas.“
3Buvusias 43 straipsnio 8–14 dalis laikyti atininkamai 17–23 dalimis. 4 straipsnis. 44 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 44 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1.
Valstybinės profesinio mokymo įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) mokyklą reorganizuoja, likviduoja ar pertvarko Profesinio mokymo įstatymo nustatyta tvarka, bendrojo ugdymo mokyklos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) mokyklą reorganizuoja, likviduoja ar pertvarko vadovaudamasi šio įstatymo 43 straipsnio 8–15 dalimis, Vyriausybės patvirtintomis Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklėmis ir gavusi mokyklos steigimui pritarusių institucijų rašytinius sutikimus. Valstybinės neformaliojo švietimo mokyklos, pagalbos įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) mokyklą, įstaigą reorganizuoja, likviduoja ar pertvarko gavusi mokyklos, įstaigos steigimui pritarusių institucijų rašytinius sutikimus.“
2Pakeisti 44 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Savivaldybės taryba neformaliojo švietimo mokyklas (biudžetines įstaigas), pagalbos įstaigas (biudžetines įstaigas) reorganizuoja, likviduoja ar pertvarko savarankiškai, bendrojo ugdymo mokyklas (biudžetines įstaigas) – vadovaudamasi šio įstatymo 43 straipsnio 8–15 dalimis, Vyriausybės patvirtintomis Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklėmis, pagalbos įstaigas (biudžetines įstaigas) – Vyriausybės nustatytais pagalbos įstaigų steigimo, reorganizavimo, likvidavimo ir pertvarkymo kriterijais.
Savivaldybės neformaliojo švietimo mokyklos (viešosios įstaigos), pagalbos įstaigos (viešosios įstaigos) reorganizuojamos, likviduojamos ar pertvarkomos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos (dalyvių susirinkimo) sprendimu, bendrojo ugdymo mokyklos (viešosios įstaigos), profesinio mokymo įstaigos (viešosios įstaigos) – savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos (dalyvių susirinkimo) sprendimu, vadovaujantis šio įstatymo 43 straipsnio 8–15 dalimis, Vyriausybės patvirtintomis Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklėmis, pagalbos įstaigos (viešosios įstaigos) – savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos (dalyvių susirinkimo) sprendimu, vadovaujantis Vyriausybės nustatytais pagalbos įstaigų steigimo, reorganizavimo, likvidavimo ir pertvarkymo kriterijais, profesinio mokymo įstaigos (viešosios įstaigos) – savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos (dalyvių susirinkimo) sprendimu, vadovaujantis Profesinio mokymo įstatymu. Tais atvejais, kai savivaldybės tarybos ar dalyvių susirinkimo sprendimų projektai dėl bendrojo ugdymo mokyklų reorganizavimo, likvidavimo ir pertvarkymo prieštarauja mokyklos bendruomenės sprendimams, siūlymus dėl tokios mokyklos reorganizavimo, likvidavimo ir pertvarkymo pateikia švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliota institucija. Mokyklos bendruomenės sprendimų priėmimo tvarką nustato švietimo, mokslo ir sporto ministras.“ 3.
Pakeisti 44 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Mokyklos (išskyrus aukštąsias mokyklas) struktūros pertvarka – mokyklos grupės ar tipo pakeitimas arba vykdomos organizacinės veiklos pakeitimai (klasių, grupių, skyrių, filialų steigimas ar likvidavimas, mokymo valstybine kalba ar tautinės mažumos kalba įvedimas ar pabaiga mokykloje, paskirties keitimas) – vykdoma valstybinės ir savivaldybės mokyklos – savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos (dalyvių susirinkimo), kitų mokyklų – savininko (dalyvių susirinkimo) sprendimu, jeigu įstatymai, nustatantys konkrečias juridinių asmenų teisines formas, nenustato kitaip. Mokyklų (išskyrus aukštąsias mokyklas), vykdančių formaliojo švietimo programas, struktūros pertvarka vykdoma vadovaujantis šio įstatymo 43 straipsnio 8–15 dalimis, Vyriausybės patvirtintomis Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklėmis. Valstybinės mokyklos (išskyrus profesinio mokymo įstaigą) grupės ar tipo pakeitimas atliekamas gavus švietimo, mokslo ir sporto ministro rašytinį sutikimą.“
Pakeisti 66 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Valstybės lygiu investicinės lėšos švietimo plėtotei (žmogiškiesiems ištekliams plėtoti ir optimizuoti, darbo sąlygoms gerinti, švietimo kokybei ir prieinamumui didinti, infrastruktūrai tobulinti ir kt.) skiriamos švietimo politikos pažangos uždavinius įgyvendinančiose nacionalinėse plėtros programose suplanuotoms pažangos priemonėms įgyvendinti.
Jos Tęstinės veiklos lėšos žmogiškiesiems ištekliams plėtoti ir optimizuoti, darbo sąlygoms gerinti, formaliojo ir neformaliojo švietimo kokybei ir prieinamumui didinti, infrastruktūrai tobulinti, švietimo įstaigų tinklo stiprinimo ir kitoms tęstinės veiklos priemonėms įgyvendinti paskirstomos Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka.“
Pakeisti 67 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Formaliojo švietimo programoms valstybinėse, savivaldybių ir nevalstybinėse mokyklose, išskyrus aukštąsias mokyklas, finansuoti, neformaliojo vaikų švietimo programoms finansuoti iš Lietuvos Respublikos atitinkamų metų valstybės ir savivaldybių biudžetų taikomi mokymo lėšų skyrimo klasei (grupei) ir (arba) vienam mokiniui principai. Mokymo lėšos, skiriamos iš valstybės biudžeto lėšų, apskaičiuojamos, paskirstomos ir naudojamos pagal Vyriausybės patvirtintus tvarkos aprašus. Šiuose aprašuose nustatytais atvejais savivaldybės turi teisę juose nustatytą dalį mokymo lėšų, skiriamų iš valstybės biudžeto, paskirstyti ugdymo reikmėms savo nustatyta tvarka. Vyriausybės nustatytais atvejais mokykloms, klasėms, kuriose mokinių skaičius neatitinka Vyriausybės nustatyto mažiausio ir (arba) didžiausio leistino mokinių skaičiaus, mokymo lėšos iš valstybės biudžeto neskiriamos arba skiriamos mokymo lėšos mažinamos Vyriausybės nustatyta tvarka.
Kai Vyriausybės nustatytais atvejais mokinių skaičius savivaldybių mokyklų klasėse gali būti mažesnis už Vyriausybės nustatytą mažiausią leistiną mokinių skaičių klasėje, mokymo lėšų, skiriamų iš valstybės biudžeto, sumažinimą savivaldybės padengia iš savivaldybių biudžetų.“
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2024 m. sausio 2 d. 2. Vyriausybė iki 2023 m. gruodžio 29 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
part_c72f4b1f671f4928a8d7428625f20245_end
Projekto Nr. XIVP-2759(2) lyginamasis variantas
2023 m. d. Nr. Vilnius
straipsnio pakeitimas
straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Švietimo, ir mokslo ir sporto ministras kartu su
savivaldybių tarybomis ir Vyriausybe užtikrina pakankamą valstybinių ir savivaldybių profesinio mokymo įstaigų ir bendrojo ugdymo mokyklų, skirtų šalies (regiono) mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, tinklą, Vyriausybė – valstybinių kolegijų tinklą, Lietuvos Respublikos Seimas – valstybinių universitetų tinklą.“
2Pakeisti 28 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:
„8. Mokyklų (išskyrus aukštąsias mokyklas ir profesinio mokymo įstaigas), vykdančių
formaliojo švietimo programas, tinklas kuriamas vadovaujantis šio įstatymo
patvirtintomis Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklėmis ir mokyklų bendruomenių nutarimais, jeigu šie neprieštarauja šio įstatymo 43 straipsnio 8–15 dalyse nustatytiems kriterijams ir šioms taisyklėms. Savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (Švietimo švietimo, ir mokslo ir sporto ministerija ministras ar savivaldybės taryba), nustačiusi mokyklų tinklo pertvarkos strateginį tikslą, uždavinius, prioritetus ir pagrindinių rezultatų rodiklius, susietus su socialinės atskirties mažinimu, ugdymo kokybe ir (ar) mokinių ugdymosi pasiekimų ir pažangos gerinimu, mokyklų veiklos rezultatais, efektyvesniu lėšų panaudojimu ir kitais kriterijais, vadovaudamasi šio įstatymo 43 straipsnio 8–15 dalyse nustatytais kriterijais ir Vyriausybės patvirtintomis Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklėmis, tvirtina ir įgyvendina mokyklų tinklo pertvarkos bendruosius planus.
Profesinio mokymo įstaigų tinklas kuriamas švietimo ir mokslo ministro vystomas Profesinio mokymo įstatymo nustatyta tvarka.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 37 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Mokyklos (išskyrus aukštąsias mokyklas ir
profesinio mokymo įstaigas) veiklos išorinis vertinimas atliekamas periodiškai, jį inicijuoja mokyklos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (valstybinės mokyklos – biudžetinės įstaigos), savivaldybės vykdomoji institucija (savivaldybės mokyklos – biudžetinės įstaigos), savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) (valstybinės ir savivaldybės mokyklos – viešosios įstaigos), savininkas (dalyvių susirinkimas) (kitų mokyklų). Švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotos institucijos teikimu mokyklos (išskyrus aukštąsias mokyklas ir profesinio mokymo įstaigas) veiklos išorinį vertinimą taip pat gali inicijuoti švietimo, mokslo ir sporto ministras, atsižvelgdamas į mokyklos švietimo stebėsenos, mokyklos veiklos įsivertinimo, mokyklos vadovo veiklos vertinimo ir mokinių mokymosi pasiekimų vertinimo rezultatus.
Jeigu mokyklos (išskyrus aukštąsias mokyklas ir profesinio mokymo įstaigas) veikla, atlikus veiklos išorinį vertinimą, įvertinama neigiamai, paskelbus vertinimo išvadas, pakartotinis mokyklos veiklos išorinis vertinimas atliekamas ne anksčiau kaip po dvejų metų, bet ne vėliau kaip trečiais metais. Mokyklų, vykdančių ikimokyklinio, priešmokyklinio, bendrojo ugdymo ir formaliojo profesinio mokymo programas, veiklos išorinio vertinimo organizavimo ir vykdymo tvarką nustato švietimo, mokslo ir mokslo sporto ministras. Neformaliojo švietimo mokyklų (išskyrus mokyklas, vykdančias ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio ugdymo programas) veiklos išorinio vertinimo tvarką nustato valstybinės ir ar savivaldybės mokyklos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas), kitų mokyklų – savininkas (dalyvių susirinkimas). “
1Pakeisti 42 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1.
Mokyklas ir švietimo pagalbos įstaigas (toliau – pagalbos įstaigos) gali steigti:
universitetą Vyriausybės teikimu;
kolegiją, profesinio mokymo įstaigą, neformaliojo švietimo mokyklą, pagalbos įstaigą, prireikus, vadovaudamasi šio įstatymo 43 straipsnio 8–15 dalyse nustatytais kriterijais ir Vyriausybės patvirtintomis Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklėmis, - bendrojo ugdymo mokyklą, Vyriausybės įstaigų, įstaigų prie ministerijų teikimu – neformaliojo suaugusiųjų švietimo mokyklą;
53) savivaldybės taryba – neformaliojo švietimo mokyklas, pagalbos įstaigas – savarankiškai, pagalbos įstaigas – vadovaudamasi Vyriausybės nustatytais pagalbos įstaigų steigimo, reorganizavimo, likvidavimo ir pertvarkymo kriterijais, bendrojo ugdymo mokyklas, profesinio mokymo įstaigas – vadovaudamasi Vietos savivaldos įstatymu, šio įstatymo 43 straipsnio 8–15 dalimis ir Vyriausybės patvirtintomis Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklėmis, profesinio mokymo įstaigas, kurių teisinė forma – viešoji įstaiga;
64) kiti Lietuvos Respublikoje įsteigti juridiniai asmenys, taip pat valstybės narės juridiniai asmenys ar kitos organizacijos, fiziniai asmenys, bei kitų valstybių juridiniai ir fiziniai asmenys – bendrojo ugdymo, neformaliojo švietimo mokyklas, profesinio mokymo įstaigas, aukštąsias mokyklas, pagalbos įstaigas.“
2Papildyti 42 straipsnį nauja 3 dalimi:
„3. Profesinio mokymo įstaigos steigiamos vadovaujantis Profesinio mokymo įstatymu.“
3Buvusias 42 straipsnio 3 ir 4 dalis laikyti atitinkamai 4 ir 5 dalimis. 4 straipsnis. 43 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 43 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7.
Mokykloje gali būti vykdomos tik Studijų, mokymo programų ir kvalifikacijų registre įregistruotos formaliojo švietimo programos. Mokykla bendrojo ugdymo programas gali vykdyti, jeigu atitinka Vyriausybės patvirtintose Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklėse nustatytus bendruosius ir specialiuosius kriterijus. Mokykla formaliojo profesinio mokymo programas gali vykdyti tik turėdama Profesinio mokymo įstatymo nustatyta tvarka išduotą licenciją, už kurios išdavimą, papildymą ar patikslinimą mokama valstybės rinkliava.“
dalimis: „8.
Mokykla bendrojo ugdymo programas gali vykdyti, jeigu atitinka visus šiuos bendruosius kriterijus:
1) jos materialieji ištekliai atitinka švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtintus švietimo aprūpinimo standartus;
2) jos mokymosi aplinka ir mokinių krūvis atitinka higienos normas ir teisės aktų nustatytus mokinių saugos bei sveikatos reikalavimus, laiduoja švietimo programų vykdymą, ugdymo fizinė ir informacinė aplinka pritaikyta mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių;
3) mokinių ugdymo(si) apskaitai ir kitai informacijai tvarkyti švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka dienynai sudaromi elektroninių dienynų pagrindu;
4) jos vadovo, mokytojų ir švietimo pagalbos specialistų turimas išsilavinimas ir kvalifikacija atitinka šiame įstatyme ir švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatytus reikalavimus, jos vadovo pavaduotojų ugdymui ir (ar) ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų išsilavinimas atitinka Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatyme nustatytus reikalavimus;
5) joje vykdomų programų, išskyrus užsienio valstybių ir tarptautinių organizacijų bendrojo ugdymo programas, mokyklos ugdymo planas atitinka švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtintus bendruosius ugdymo planus;
6) joje užtikrinamas mokymosi ir švietimo pagalbos teikimas pagal švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatytas tvarkas;
7) mokinių skaičius valstybinės ar savivaldybės mokyklos klasėse atitinka leidžiamą mažiausią ir (arba) didžiausią mokinių skaičių, kurį, siekdama ugdymo kokybės, valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšų naudojimo ekonomiškumo, efektyvumo ir rezultatyvumo, nustato Vyriausybė, atsižvelgdama į bendrojo ugdymo programos lygmenį, mokinių ugdymosi poreikių tenkinimą, mokinių specialiuosius ugdymosi poreikius, mokymo kalbą, mokyklos geografinę padėtį ar regiono, kurioje yra mokykla, specifiką, Vyriausybės nustatytus klasių jungimo principus;
8) ji užtikrina lygiavertes ir šiuolaikiškas kokybiško ugdymo(si) galimybes, lemiančias mokinių pasiekimų pažangą - valstybinėje ar savivaldybės mokykloje mokinių skaičius atitinka leidžiamą mažiausią mokinių skaičių, kurį nustato Vyriausybė, atsižvelgdama į mokyklos tipą ir paskirtį, mokymo kalbą, mokyklos geografinę padėtį ar regiono, kurioje yra mokykla, specifiką, sąlygų sudarymą užtikrinti užsienio kalbų, pasirenkamųjų dalykų ir neformaliojo vaikų švietimo programų pasiūlą, tenkinančią mokinių ugdymosi poreikius ekonomiškai, efektyviai ir rezultatyviai naudojant valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšas.
Mokykla bendrojo ugdymo programas gali vykdyti, jeigu atitinka visus šiuos bendruosius kriterijus:
1) jos materialieji ištekliai atitinka švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtintus švietimo aprūpinimo standartus;
2) jos mokymosi aplinka ir mokinių krūvis atitinka higienos normas ir teisės aktų nustatytus mokinių saugos bei sveikatos reikalavimus, laiduoja švietimo programų vykdymą, ugdymo fizinė ir informacinė aplinka pritaikyta mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių;
3) mokinių ugdymo(si) apskaitai ir kitai informacijai tvarkyti švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka dienynai sudaromi elektroninių dienynų pagrindu;
4) jos vadovo, mokytojų ir švietimo pagalbos specialistų turimas išsilavinimas ir kvalifikacija atitinka šiame įstatyme ir švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatytus reikalavimus, jos vadovo pavaduotojų ugdymui ir (ar) ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų išsilavinimas atitinka Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatyme nustatytus reikalavimus;
5) joje vykdomų programų, išskyrus užsienio valstybių ir tarptautinių organizacijų bendrojo ugdymo programas, mokyklos ugdymo planas atitinka švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtintus bendruosius ugdymo planus;
6) joje užtikrinamas mokymosi ir švietimo pagalbos teikimas pagal švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatytas tvarkas;
7) mokinių skaičius valstybinės ar savivaldybės mokyklos klasėse atitinka leidžiamą mažiausią ir (arba) didžiausią mokinių skaičių, kurį, siekdama ugdymo kokybės, valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšų naudojimo ekonomiškumo, efektyvumo ir rezultatyvumo, nustato Vyriausybė, atsižvelgdama į bendrojo ugdymo programos lygmenį, mokinių ugdymosi poreikių tenkinimą, mokinių specialiuosius ugdymosi poreikius, mokymo kalbą, mokyklos geografinę padėtį ar regiono, kurioje yra mokykla, specifiką, Vyriausybės nustatytus klasių jungimo principus;
8) ji užtikrina lygiavertes ir šiuolaikiškas kokybiško ugdymo(si) galimybes, lemiančias mokinių pasiekimų pažangą - valstybinėje ar savivaldybės mokykloje mokinių skaičius atitinka leidžiamą mažiausią mokinių skaičių, kurį nustato Vyriausybė, atsižvelgdama į mokyklos tipą ir paskirtį, mokymo kalbą, mokyklos geografinę padėtį ar regiono, kurioje yra mokykla, specifiką, sąlygų sudarymą užtikrinti užsienio kalbų, pasirenkamųjų dalykų ir neformaliojo vaikų švietimo programų pasiūlą, tenkinančią mokinių ugdymosi poreikius ekonomiškai, efektyviai ir rezultatyviai naudojant valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšas. 9.
išskirtinių gabumų specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams gimnazija, jeigu atitinka šio straipsnio 8 dalyje nustatytus bendruosius kriterijus ir šiuos specialiuosius kriterijus:
1) atrankos būdu, vadovaujantis švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtintais priėmimo kriterijais ir mokyklos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos (dalyvių susirinkimo) nustatyta tvarka, priimami gabūs mokyklos vykdomai specializuoto ugdymo krypties programai vaikai;
2) visų klasių mokiniai mokomi pagal specializuoto ugdymo krypties programas. 10. Kadetų ugdymo programą savivaldybės kadetų ugdymo gimnazija gali vykdyti, jeigu atitinka šio straipsnio 8 dalyje nustatytus bendruosius kriterijus ir šiuos specialiuosius kriterijus:
1) visų klasių mokiniai mokomi pagal bendrojo ugdymo programas ir kadetų ugdymo programą, suderintą su krašto apsaugos ministru ir patvirtintą švietimo, mokslo ir sporto ministro;
2) derindama su bendruoju ugdymu, organizuoja neformaliojo švietimo veiklas, susijusias su kadetų ugdymo programos vykdymu;
3) turi bent vieną jungtinės veiklos (partnerystės) ar asociacijos sutartį su Lietuvos Respublikoje veikiančiomis įstaigomis, organizacijomis, prisidedančiomis prie nacionalinio saugumo stiprinimo ir pasirengimo šalies gynybai ir galinčiomis suteikti pagalbą įgyvendinant kadetų ugdymą. 11.
ministro patvirtinta savitos pedagoginės sistemos samprata, kuri suprantama kaip ugdymo priemonių ir metodų visuma, aprėpianti savitą ugdymo filosofiją, ugdymo tikslus, mokymosi aplinką, ugdymo proceso organizavimo būdus (toliau – savitos pedagoginės sistemos samprata), o valstybinė ar savivaldybės mokykla įgyvendinti jos elementus gali, jeigu atitinka šio straipsnio 8 dalyje nustatytus bendruosius kriterijus ir atitinkamai šiuos specialiuosius kriterijus:
1) savitos pedagoginės sistemos samprata grindžiamas ugdymas nevalstybinėje mokykloje dera su bendrosiomis ugdymo programomis, bendraisiais ugdymo planais ir yra gautas tėvų (globėjų, rūpintojų)) sutikimas;
2) valstybinėje ar savivaldybės mokykloje įgyvendinami savitos pedagoginės sistemos sampratos elementai dera su bendrosiomis ugdymo programomis, bendraisiais ugdymo planais ir yra gautas tėvų (globėjų, rūpintojų)) sutikimas;
3) atrankos būdu, vadovaujantis švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtintais priėmimo kriterijais ir mokyklos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos (dalyvių susirinkimo) nustatyta tvarka, priimami mokiniai iš visos savivaldybės teritorijos. 12. Mokykla, skirta mokiniams, dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, bendrojo ugdymo programas gali vykdyti, jei atitinka šio straipsnio 8 dalyje nustatytus bendruosius kriterijus ir šiuos specialiuosius kriterijus:
1) visų mokinių specialieji ugdymosi poreikiai yra įvertinti pedagoginės psichologinės tarnybos;
2) visiems mokiniams nustatyti dideli ar labai dideli specialieji ugdymosi poreikiai. 13.
13Šio straipsnio 9, 10 ir 12 dalyse nurodytos mokyklos, jeigu jos yra skirtos šalies (regiono) mokiniams, turi
atitikti šiuos papildomus kriterijus:
1) priima mokinius iš šalies (regiono) teritorijos;
2) turi mokyklos bendrabutį arba turi galimybę mokinius apgyvendinti bendrabutyje, arba užtikrina jų vežimą į mokyklą ir atgal;
3) jos steigimo, reorganizavimo, likvidavimo, pertvarkymo ir struktūros pertvarkos plano projektas suderintas su švietimo, mokslo ir sporto ministru. 14. Gimnazija akredituotą vidurinio ugdymo programą gali vykdyti, jeigu atitinka klasių skaičiaus, kurį nustato Vyriausybė, atsižvelgdama į mokinių ugdymosi poreikių pasirinkti ugdymo turinį, atsižvelgiant į mokinio planuojamą tolesnį mokymąsi ar studijų kryptį, tenkinimą, ekonomišką, efektyvų, rezultatyvų mokymo lėšų naudojimą ir mokymo kalbą, mokyklos geografinę padėtį ar regiono, kuriame yra mokykla, specifiką, reikalavimą. 15. Mokykla, bendrojo ugdymo programas vykdanti nevalstybine kalba, gali vykdyti bendrojo ugdymo programas, jeigu užtikrina valstybinės kalbos mokymą pagal švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtintas bendrąsias programas. 16. Šio straipsnio 8–15 dalyse nurodytų kriterijų kiekybinės ir kokybinės reikšmės nustatomos Vyriausybės patvirtintose Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklėse. Jeigu mokykla, vykdanti bendrojo ugdymo programas, neatitinka bent vieno šio straipsnio 8 dalies 1-6 punktuose ir 9-15 dalyse nustatytų kriterijų ir per švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotos institucijos nustatytą, atsižvelgiant į pažeidimų pobūdį, terminą nepašalina neatitikties nustatytiems kriterijams, Vyriausybės nustatyta tvarka stabdomas bendrojo ugdymo programos ar jos dalies vykdymas šioje mokykloje.
Jeigu mokykla, vykdanti bendrojo ugdymo programas, neatitinka bent vieno šio straipsnio 8 dalies 7 ir 8 punktuose nustatytų kriterijų, mokymo lėšos iš valstybės biudžeto jai neskiriamos arba mažinamos, vadovaujantis šio įstatymo 67 straipsnio 1¹ ir 1² dalimis.“
3Buvusias 43 straipsnio 8–14 dalis laikyti atitinkamai 17–23 dalimis. 5 straipsnis. 43 straipsnio pakeitimas
taip:
„17. Jeigu mokyklos veikla, atlikus pakartotinį jos išorinį vertinimą įvertinama neigiamai, be to, ši mokykla,
bendradarbiaudama su jos savininko teises ir pareigas įgyvendinančia institucija (dalyvių susirinkimu) ir iš jos gaudama pagalbą, nėra įgyvendinusi prieš tai atlikto jos veiklos išorinio vertinimo rekomendacijų, Vyriausybės nustatyta tvarka stabdomas bendrojo ugdymo programos ar jos dalies vykdymas.“
straipsnio 17–23 dalis laikyti atitinkamai 18–24 dalimis. 6 straipsnis. 44 straipsnio pakeitimas
straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Valstybinės profesinio mokymo įstaigos savininko teises ir pareigas
įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) mokyklą reorganizuoja, likviduoja ar pertvarko Profesinio mokymo įstatymo nustatyta tvarka, bendrojo ugdymo mokyklos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) mokyklą reorganizuoja, likviduoja ar pertvarko vadovaudamasi šio įstatymo 43 straipsnio 8–15 dalyse nustatytais kriterijais, Vyriausybės patvirtintomis Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklėmis.
Valstybines neformaliojo švietimo mokyklas, pagalbos įstaigas reorganizuoja, likviduoja, pertvarko jų savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas).“
2Pakeisti 44 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Savivaldybės taryba neformaliojo švietimo mokyklas (biudžetines įstaigas), pagalbos
įstaigas (biudžetines įstaigas) reorganizuoja, likviduoja ar pertvarko savarankiškai, bendrojo ugdymo mokyklas (biudžetines įstaigas) – vadovaudamasi šio įstatymo 43 straipsnio 8–15 dalyse nustatytais kriterijais, Vyriausybės patvirtintomis Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklėmis, pagalbos įstaigas (biudžetines įstaigas) – Vyriausybės nustatytais pagalbos įstaigų steigimo, reorganizavimo, likvidavimo ir pertvarkymo kriterijais.
Savivaldybės neformaliojo švietimo mokyklos (viešosios įstaigos), pagalbos įstaigos (viešosios įstaigos) reorganizuojamos, likviduojamos ar pertvarkomos jų savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos (dalyvių susirinkimo) sprendimu, bendrojo ugdymo mokyklos (viešosios įstaigos), profesinio mokymo įstaigos (viešosios įstaigos) – jų savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos (dalyvių susirinkimo) sprendimu, vadovaujantis šio įstatymo 43 straipsnio 8–15 dalyse nustatytais kriterijais, Vyriausybės patvirtintomis Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklėmis, pagalbos įstaigos (viešosios įstaigos) – savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos (dalyvių susirinkimo) sprendimu, vadovaujantis Vyriausybės nustatytais pagalbos įstaigų steigimo, reorganizavimo, likvidavimo ir pertvarkymo kriterijais, profesinio mokymo įstaigos (viešosios įstaigos) – jų savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos (dalyvių susirinkimo) sprendimu, vadovaujantis Profesinio mokymo įstatymu. Tais atvejais, k Kai savivaldybės tarybos ar dalyvių susirinkimo sprendimų projektai dėl bendrojo ugdymo mokyklų reorganizavimo, likvidavimo ir pertvarkymo prieštarauja mokyklos bendruomenės sprendimams, siūlymus dėl tokios mokyklos reorganizavimo, likvidavimo ir pertvarkymo pateikia švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliota institucija.
Mokyklos bendruomenės sprendimų priėmimo tvarką nustato švietimo, mokslo ir sporto ministras.“
3Pakeisti 44 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Mokyklos (išskyrus aukštąsias mokyklas) struktūros pertvarka – mokyklos grupės
ar tipo pakeitimas arba vykdomos organizacinės veiklos pakeitimai (klasių, grupių, skyrių, filialų steigimas ar likvidavimas, mokymo valstybine kalba ar tautinės mažumos kalba įvedimas ar pabaiga mokykloje, mokyklos paskirties keitimas) – vykdoma valstybinės ir ar savivaldybės mokyklos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos (dalyvių susirinkimo), kitų mokyklų – jų savininko (dalyvių susirinkimo) sprendimu, jeigu įstatymai, nustatantys konkrečias juridinių asmenų teisines formas, nenustato kitaip. Mokyklų (išskyrus aukštąsias mokyklas), vykdančių formaliojo švietimo programas, struktūros pertvarka vykdoma vadovaujantis šio įstatymo 43 straipsnio 8–15 dalyse nustatytais kriterijais, Vyriausybės patvirtintomis Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklėmis. Valstybinės mokyklos (išskyrus profesinio mokymo įstaigas) grupės ar tipo pakeitimas atliekamas gavus švietimo, mokslo ir sporto ministro rašytinį sutikimą.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 66 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Valstybės lygiu lygmeniu investicinės lėšos švietimo plėtotei (žmogiškiesiems
ištekliams plėtoti ir optimizuoti, darbo sąlygoms gerinti, švietimo kokybei ir prieinamumui didinti, infrastruktūrai tobulinti ir kt.) skiriamos švietimo politikos pažangos uždavinius įgyvendinančiose nacionalinėse plėtros programose suplanuotoms pažangos priemonėms įgyvendinti.
Jos Tęstinės veiklos lėšos žmogiškiesiems ištekliams plėtoti ir optimizuoti, darbo sąlygoms gerinti, formaliojo ir neformaliojo švietimo kokybei ir prieinamumui didinti, infrastruktūrai tobulinti, švietimo įstaigų tinklo stiprinimo ir kitoms tęstinės veiklos priemonėms įgyvendinti paskirstomos Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka.“
straipsnio pakeitimas
1Papildyti 67 straipsnį 1¹ dalimi:
„1¹. Mokymo lėšos iš valstybės biudžeto neskiriamos, kai:
1) mokinių skaičius bendrojo ugdymo programas vykdančiose klasėse neatitinka šio įstatymo 43 straipsnio
kriterijaus;
2) mokinių skaičius bendrojo ugdymo programas vykdančiose mokyklose neatitinka šio įstatymo
mokykloje kriterijaus;
3) šio įstatymo 43 straipsnio
vykdymas.“
2Papildyti 67 straipsnį 1² dalimi:
„1².
Iš valstybės biudžeto skiriamos mokymo lėšos mažinamos Vyriausybės nustatyta tvarka:
1) bendrojo ugdymo programas vykdančioms klasėms, kuriose mokinių skaičius nesiekia Vyriausybės nustatyto mažiausio sąlyginės klasės (grupės) mokinių skaičiaus, bet tokių klasių sudarymas atitinka šio įstatymo 43 straipsnio 8 dalies 7 punkte nurodytą leidžiamo mažiausio mokinių skaičiaus klasėje kriterijų;
2) ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas vykdančioms klasėms (grupėms), kuriose mokinių skaičius nesiekia Vyriausybės nustatyto mažiausio sąlyginės klasės (grupės) mokinių skaičiaus;
3) bendrojo ugdymo programas vykdančioms klasėms (išskyrus klases specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams), kurių sudarymas neatitinka šio įstatymo 43 straipsnio 8 dalies
4Papildyti 67 straipsnį 1³ dalimi:
„1³. Sumažintas mokymo lėšas, skiriamas iš valstybės biudžeto savivaldybių mokyklų klasėms (grupėms), šio straipsnio 1² dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais atvejais savivaldybės padengia iš savo biudžetų.“
pakeitimas Pakeisti 67 straipsnio 1¹ dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) šio įstatymo 43 straipsnio
ar jos dalies vykdymas.“
įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1Šis įstatymas, išskyrus 2, 5 ir 9 straipsnius ir šio straipsnio 3 dalį,
įsigalioja 2024 m. sausio 2 d. 2. Šio įstatymo 2, 5 ir 9 straipsniai įsigalioja 2026 m. rugsėjo 1 d. 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2023 m. gruodžio 29 d. priima šio įstatymo, išskyrus 2 ir 5 straipsnius, įgyvendinamuosius teisės aktus, iki 2026 m. rugpjūčio 31 d. – šio įstatymo 2 ir
įstatymą. Respublikos Prezidentas
ŠVIETIMO ĮSTATYMO NR. I-1489 28, 42, 43, 44, 66 ir 67 straipsnių pakeitimo ĮStatymO PROJEKTO, LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO ĮSTATYMO NR. I-1489 7, 8, 9, 10, 11, 14, 16, 19, 20, 21, 23, 29, 36, 38, 39, 41, 43, 44, 46, 49, 52, 53, 56, 57, 58, 59, 62, 63, 64, 67, 69, 70 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 56⁴ STRAIPSNIU ĮSTATYMO NR. XIV-1726 16, 33 IR 36 straipsnių pakeitimo ĮSTATYMO PROJEKTO IR LIETUVOS RESPUBLIKOS PROFESINIO MOKYMO ĮSTATYMO NR. VIII-450 33 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO
1Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai:
Konstitucinis Teismas 2023 m. balandžio 26 d. nutarimu Nr. KT40-N4/2023 pripažino, kad Švietimo įstatymo 43 straipsnio 7 dalies nuostata „Mokykla bendrojo ugdymo programas gali vykdyti, jei atitinka Vyriausybės patvirtintose Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklėse nustatytus bendruosius ir specialiuosius kriterijus“ tiek, kiek ja Lietuvos Respublikos Vyriausybei pavesta nustatyti savivaldybių bendrojo ugdymo mokykloms taikomus bendruosius ir specialiuosius kriterijus, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 40 straipsnio 1 daliai, 41 straipsnio 2 daliai, 120 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui. Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. I-1489 28, 41, 42, 43, 44, 66 ir 67 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas) parengtas atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo 2023 m. balandžio 26 d. nutarimą Nr. KT40-N4/2023 (toliau – Konstitucinio Teismo nutarimas). Įstatymo projektas tikslas – atsižvelgus į Konstitucinio Teismo nutarimą specialiuosius ir bendruosius kriterijus, kuriuos atitinkanti mokykla gali vykdyti bendrojo ugdymo programas, nustatyti įstatyme. Įstatymo projekto uždaviniai: 1.
Įgyvendinant Konstitucinio Teismo nutarimą, papildyti Švietimo įstatymo 43 straipsnį bendraisiais ir specialiaisiais kriterijais ir patikslinti kitus straipsnius, susijusius su savivaldybių bendrojo ugdymo mokyklų tinklo kūrimu ir finansavimu;
2Atsižvelgiant į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymą švietimo pagalbos teikimo mokiniui, mokytojui, šeimai, mokyklai organizavimas ir koordinavimas priskirtas savarankiškosioms (Konstitucijos ir įstatymų nustatytoms (priskirtoms)) savivaldybių funkcijoms, patikslinti Švietimo įstatymo nuostatas dėl savivaldybės pagalbos įstaigos steigimo, reorganizavimo, likvidavimo. 3. Aiškiau reglamentuoti švietimo pažangos ir tęstinės veiklos priemonių finansavimą (pakeisti Švietimo įstatymo 66 straipsnio 1 dalį). Kartu teikiami:
2Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Įstatymo projekto iniciatorė – Vyriausybė, Įstatymo projektą parengė – Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Įgyvendinant Švietimo įstatymo nuostatas, Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. birželio 2011 m. birželio 29 d. nutarimu Nr. 768 „Dėl Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių patvirtinimo“, nustatyti bendrieji ir specialieji kriterijai, kuriuos atitinkančios mokyklos gali vykdyti bendrojo ugdymo programas. Taip pat nustatyti kriterijai mokykloms, vykdančioms specializuoto ugdymo krypties programas, savivaldybių mokykloms (klasėms), skirtoms šalies (regiono) mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, kurioms skiriama ūkio lėšų iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto. Siekiant, kad ugdymo finansavimas atitiktų Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklėse nustatytus reikalavimus, atitinkamos nuostatos yra įtvirtintos Mokymo lėšų apskaičiavimo, paskirstymo ir panaudojimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. liepos 11 d. nutarimu Nr. 679 „Dėl Mokymo lėšų apskaičiavimo, paskirstymo ir panaudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Švietimo įstatyme nustatyta, kad savivaldybės taryba pagalbos įstaigas steigia, reorganizuoja, likviduoja, pertvarko vadovaudamasi Vyriausybės nustatytais pagalbos įstaigų steigimo, reorganizavimo, likvidavimo ir pertvarkymo kriterijais. Švietimo pagalbos įstaigų steigimo, reorganizavimo, likvidavimo ir pertvarkymo kriterijų sąrašas patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. liepos 13 d. nutarimu Nr. 883 „Dėl Švietimo pagalbos įstaigų steigimo, reorganizavimo, likvidavimo ir pertvarkymo kriterijų sąrašo patvirtinimo“.
Švietimo įstatymo 66 straipsnio 1 dalis numato valstybės lėšų skyrimą tik „švietimo politikos pažangos uždavinius įgyvendinančiose nacionalinėse plėtros programose suplanuotoms priemonėms įgyvendinti“, kurios paskirstomos Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos nustatyta tvarka. Tokiu būdu apibrėžiamos investicijos į pažangos priemones, nors jų finansavimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos strateginio valdymo įstatymas bei jo įgyvendinamieji teisės aktai ir Švietimo įstatymo 66 straipsnio 1 dalis, numatanti specialų pažangos priemonių reglamentavimą (pvz., kad lėšos pažangos priemonėms paskirstomos Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos nustatyta tvarka), nėra korektiška. Kita vertus, praktikoje dažni atvejai, kuomet įgyvendinant tęstinės veiklos priemones, valstybės biudžeto lėšas būtina paskirstyti grupei subjektų (pvz., valstybinėms mokykloms ir savivaldybėms). Kad lėšų paskirstymas būtų skaidrus, būtina nustatyti aiškius paskirstymo kriterijus ir patvirtinti lėšų paskirstymo tvarkų aprašus, tačiau dabartinė 66 straipsnio 1 dalis švietimo, mokslo ir sporto ministrui tokių įgaliojimų nenumato, todėl šie įgaliojimai kasmet įrašomi į atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų patvirtinimo įstatymą (lėšų paskirstymo tvarkų aprašai galioja tik atitinkamais metais ir kasmet turi būti pertvirtinami iš naujo). Siekiant įtvirtinti galimybę švietimo, mokslo ir sporto ministrui nustatyti tęstinės veiklos lėšų paskirstymo tvarkas, reikėtų tikslinti 66 straipsnio 1dalį. Šiuo metu Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. I-1489 7, 8, 9, 10, 11, 14, 16, 19, 20, 21, 23, 29, 36, 38, 39, 41, 43, 44, 46, 49, 52, 53, 56, 57, 58, 59, 62, 63, 64, 67, 69, 70 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 56⁴ straipsniu įstatyme Nr.
XIV-1726 nustatyta, kad nuostatos, susijusios su savivaldybių kadetų ugdymo gimnazijų, skirtų šalies (regiono) mokiniams, įteisinimu ir mokyklos ūkio lėšų skyrimo iš valstybės biudžeto įsigalioja 2023 m. liepos 1 d. Šiuo metu Profesinio mokymo įstatymo 15 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad profesinio mokymo įstaigos reorganizuojamos, likviduojamos ir pertvarkomos vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymu, išskyrus bausmių vykdymo sistemos profesinio mokymo ir vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigas, kurios reorganizuojamos, likviduojamos ir pertvarkomos vadovaujantis Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu, o 33 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad savivaldybės atstovaujamoji institucija steigia, reorganizuoja, atlieka struktūrinius pertvarkymus, likviduoja ir pertvarko profesinio mokymo įstaigas, kuriose teisės aktų nustatyta tvarka įgyvendina savivaldybės kaip savininkės ar dalininkės teises ir pareigas, Švietimo įstatymo nustatyta tvarka. Švietimo įstatyme nustatyta, kad savivaldybės taryba profesinio mokymo įstaigas steigia (42 straipsnio 1 dalies 5 punktas) vadovaudamasi Vyriausybės patvirtintomis Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklėmis, o profesinio mokymo įstaigos reorganizuojamos, likviduojamos, pertvarkomos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos (dalyvių susirinkimo) sprendimu, vadovaujantis Vyriausybės patvirtintomis Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklėmis. Profesinio mokymo įstaigų tinklas kuriamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymu, o Švietimo įstatyme nustatyta, kad – vadovaujantis Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklėmis. 4.
4Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Įstatymo projektu siūloma atsisakyti nuostatos, kad mokykla bendrojo ugdymo programas gali vykdyti, jeigu atitinka Vyriausybės patvirtintose Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklėse nustatytus bendruosius ir specialiuosius kriterijus. Bendruosius ir specialiuosius kriterijus, kuriuos atitinkančios mokyklos gali vykdyti bendrojo ugdymo programas, siūloma nustatyti Įstatymo projektu keičiamo 43 straipsnio 8–15 dalyse. Nustatytus bendruosius kriterijus turi atitikti visos mokyklos, vykdančios bendrojo ugdymo programas. Siūlomi bendrieji kriterijai nustato, kad mokykla turi turėti mokyklos ugdymo planą, mokyklos materialioji aplinka turi būti kuriama vadovaujantis švietimo aprūpinimo standartais, mokymosi aplinka turi būti pritaikyta mokinių ugdymosi poreikiams tenkinti ir atitikti higienos normas, mokinių ugdymo(si) apskaita ir kita informacija turi būti tvarkoma elektroniniuose dienynuose, mokyklos vadovo, jo pavaduotojų ugdymui, skyrių vedėjų, mokytojų, švietimo pagalbos specialistų išsilavinimas ir kvalifikacija turi atitikti nustatytus kvalifikacinius reikalavimus, klasės turi atitikti Vyriausybės nustatytus dydžius. Taip pat siūloma nustatyti, į ką atsižvelgdama Vyriausybė turi nustatyti mažiausią ir didžiausią mokinių skaičių valstybinėse ir savivaldybės mokyklos klasėje (į bendrojo ugdymo programos lygmenį, mokinių ugdymosi poreikių tenkinimą, mokinių specialiuosius ugdymosi poreikius), kad valstybinės ir savivaldybės mokyklos dydis turi atitikti leistiną mažiausią mokinių, nustatytą Vyriausybės, atsižvelgiant į mokyklos tipą, paskirtį, sąlygų sudarymą užtikrinti užsienio kalbų, pasirenkamųjų dalykų, neformaliojo vaikų švietimo užsiėmimų pasiūlą, tenkinančią mokinių ugdymosi poreikius, valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšų naudojimo ekonomiškumą, efektyvumą ir rezultatyvumą.
Be bendrųjų kriterijų, siūloma nustatyti specialiuosius kriterijus mokykloms, atsižvelgiant į jų paskirtį, vykdomas bendrojo ugdymo programas ir veiklos specifiką:
Be bendrųjų kriterijų, siūloma nustatyti specialiuosius kriterijus mokykloms, atsižvelgiant į jų paskirtį, vykdomas bendrojo ugdymo programas ir veiklos specifiką:
Siūloma nustatyti, kad kriterijų kiekybinės reikšmės (pvz., mažiausias ir didžiausias galimas mokinių skaičius klasėje; dalis mokinių iš kitų savivaldybių mokyklose, skirtose šalies (regiono) mokiniams; atstumas tarp kaimo vietovėse esančių gimnazijų) ir kokybinės reikšmės (rezultatų, švietimo pagalbos, ugdymo proceso vertinimo lygis (ne žemiau, nei); mokinių, padariusių pažangą per vienerius mokslo metus dalis (ne mažiau, nei), mokyklos vadovo metų veiklos vertinimas (ne žemiau, nei) būtų nustatytos Vyriausybės patvirtintose Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklėse. Jei mokykla, vykdanti bendrojo ugdymo programas, neatitinka bent vieno Įstatymo projektu keičiamo 43 straipsnio 8 dalies 1–6 punktuose, 9–15 dalyse nustatytų kriterijų, siūloma, kad Vyriausybės nustatyta tvarka būtų stabdomas mokyklai skirtų mokymo lėšų ir (ar) mokyklos ūkio lėšų iš valstybės biudžeto pervedimas. Siūloma papildyti, kad mokyklų (išskyrus aukštąsias mokyklas ir profesinio mokymo įstaigas), vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklas kuriamas, bendrojo ugdymo mokyklos steigiamos, reorganizuojamos, likviduojamos, pertvarkomos, jų struktūros pertvarka vykdoma vadovaujantis Įstatymo projekte nustatytais bendraisiais ir specialiaisiais kriterijais.
Siūloma atsisakyti nuostatos, kad savivaldybės taryba pagalbos įstaigas steigia, reorganizuoja, likviduoja, pertvarko vadovaudamasi Vyriausybės nustatytais pagalbos įstaigų steigimo, reorganizavimo, likvidavimo ir pertvarkymo kriterijais ir nustatyti, kad savivaldybės taryba tai atlieka savarankiškai, nes pagal Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnį švietimo pagalbos teikimo mokiniui, mokytojui, šeimai, mokyklai organizavimas ir koordinavimas priskirtas savarankiškosioms (Konstitucijos ir įstatymų nustatytoms (priskirtoms)) savivaldybių funkcijoms. Siekiant dermės dėl profesinio mokymo įstaigų steigimo, reorganizavimo, likvidavimo, pertvarkymo tarp Profesinio mokymo įstatymo nuostatų ir dėl anksčiau minėtų Profesinio mokymo įstatymo nuostatų dermės su Švietimo įstatymu, siūloma nustatyti, kad profesinio mokymo įstaigų tinklas kuriamas ir šios įstaigos steigiamos, reorganizuojamos, likviduojamos, pertvarkomos vadovaujantis Profesinio mokymo įstatymu. Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymas numato, kad viešosios įstaigos steigėju gali būti valstybė, tokiu atveju viešosios įstaigos steigimo sutartis ar steigimo aktas surašomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu dėl viešosios įstaigos steigimo ir valstybei nuosavybės teise priklausančio turto investavimo Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo nustatyta tvarka (4 straipsnio 1 ir 4 dalys).
Profesinio mokymo įstatymo 15 straipsnis numato, kad profesinio mokymo įstaigas gali steigti fiziniai ar juridiniai asmenys ar kitos juridinio asmens statuso neturinčios organizacijos, o valstybinė profesinio mokymo įstaiga yra viešasis juridinis asmuo, veikiantis kaip viešoji įstaiga, kurio savininko teises ir pareigas įgyvendina atitinkamai Vyriausybė ar jos įgaliota institucija arba įstaiga. Įvertinus šį galiojantį teisinį reglamentavimą, Įstatymo projektu keičiamo Švietimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalies 3 punkte siūloma atsisakyti nuostatos, kad Švietimo, mokslo ir sporto ministerija galėtų steigti profesinio mokymo įstaigas, nes Švietimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalies 2 punkte yra pakankamas ir derantis su Viešųjų įstaigų įstatymu reglamentavimas steigti profesinio mokymo įstaigas, kurių teisinė forma viešoji įstaiga. Siūloma tikslinti keičiamo Švietimo įstatymo 66 straipsnio 1 dalį ir joje aptarti valstybės lėšų skyrimą ne tik pažangos, bet ir tęstinės veiklos priemonėms, suteikiant švietimo, mokslo ir sporto ministrui teisę nustatyti tęstinės veiklos lėšų paskirstymo tvarkas.
Atsižvelgiant į tai, kad siūloma bendruosius ir specialiuosius kriterijus, kuriuos atitinkančios mokyklos gali vykdyti bendrojo ugdymo programas, nustatyti Įstatymo projektu keičiamo 43 straipsnio 8–15 dalyse, atitinkamai siūloma papildyti Švietimo įstatymo 67 straipsnio 1 dalį, numatant, kad Vyriausybės nustatytais atvejais mokykloms, klasėms, kuriose mokinių skaičius neatitinka Vyriausybės nustatyto mažiausio ir (arba) didžiausio leistino mokinių skaičiaus, mokymo lėšos iš valstybės biudžeto neskiriamos arba skiriamos mokymo lėšos mažinamos Vyriausybės nustatyta tvarka. Kai Vyriausybės nustatytais atvejais mokinių skaičius savivaldybių mokyklų klasėse gali būti mažesnis už Vyriausybės nustatytą mažiausią leistiną mokinių skaičių klasėje, mokymo lėšų, skiriamų iš valstybės biudžeto, sumažinimą savivaldybės padengia iš savivaldybių biudžetų. Pagal šią nuostatą Vyriausybė nustatytų atvejus, kuomet lėšos būtų neskiriamos, jei valstybinės ar savivaldybių mokyklos, klasės turėtų mažesnį mokinių skaičių nei Vyriausybės nustatytas minimalus leistinas skaičius (jeigu atitinkamo tipo mokykloms jis būtų nustatomas). Tam tikrais nustatytais atvejais mokymo lėšos iš valstybės biudžeto galėtų būti skiriamos, esant mažesniam už nustatytą minimalų leistiną mokinių skaičių, tačiau jos būtų mažesnės ir savivaldybių mokyklose likusi dalis turėtų būti dengiama iš savivaldybių biudžetų. Iš valstybės biudžeto skiriamos mokymo lėšos taip pat būtų mažinamos, jei mokyklose būtų formuojama mažesnis skaičius klasių komplektų, nei yra skiriama lėšų, ir mokinių skaičius juose viršytų didžiausią leistiną.
Priėmus Įstatymo projektą, Švietimo įstatymo nuostatos neprieštarautų Lietuvos Respublikos Konstitucijos 40 straipsnio 1 daliai, 41 straipsnio 2 daliai, 120 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui, būtų aiškiai apibrėžta, kad savivaldybės teritorijoje gyvenančių vaikų iki 16 metų mokymosi pagal privalomojo švietimo programas užtikrinimas yra valstybės (valstybės perduota savivaldybėms) funkcija. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai. Siūlomas projektas kriminogeninei situacijai ir korupcijai neigiamos įtakos neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Projektas verslo sąlygoms ir jo plėtrai neigiamos įtakos neturės. 8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams:
Neprieštarauja. 9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokie šios srities teisės aktai tebegalioja (pateikiamas šių aktų sąrašas) ir kokius galiojančius teisės aktus būtina pakeisti ar panaikinti, priėmus teikiamą projektą. Priėmus teikiamus įstatymų projektus, kitų įstatymų keisti, panaikinti ar priimti nereikės. 10. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka.
Projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo, Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 11. Ar įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus. Įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos teisės aktus. 12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įstatymų lydimųjų aktų, – kas ir kada juos turėtų parengti, šių aktų metmenys. Įstatymui įgyvendinti reikės parengti šiuos Vyriausybės nutarimus:
1Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. birželio 29 d. nutarimo Nr. 768 „Dėl Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo. 2. Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. liepos 13 d. nutarimo Nr. 883 „Dėl Švietimo pagalbos įstaigų steigimo, reorganizavimo, likvidavimo ir pertvarkymo kriterijų sąrašo patvirtinimo“ pripažinimo netekusiu galios. 13. Kiek biudžeto lėšų pareikalaus ar leis sutaupyti įstatymo įgyvendinimas (pateikiami įvertinimai artimiausiems metams ir tolesnei ateičiai). Papildomų lėšų nereikės. 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Negauta. 15.
15Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis:
Reikšminiai Įstatymo projekto žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinės paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis yra „bendrieji kriterijai“, „specialieji kriterijai“, „bendrojo ugdymo programa“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:
Nėra. part_e2f22fa3cf1f4aa9adfd43ca075068f4_end
2023-05-22 Nr. XIVP-2759 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto 1 straipsniu keičiamo Švietimo įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 28 straipsnio 4 dalyje vietoj žodžių
„savivaldybėmis ir Vyriausybė“ įrašyti žodžius „savivaldybių tarybomis ir
Vyriausybe“. Be to, atsižvelgiant į tai, kad šioje dalyje kalbama apie trijų skirtingų švietimo teikėjų tinklų užtikrinimą, vieni nuo kitų turėtų būti atskirti kableliu, bet ne dvitaškiu. 2. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 28 straipsnio
formuluotė „šio įstatymo 43 straipsnio 8–15 dalyse nustatytais kriterijais“ (atitinkamai tikslintinos ir kitos keičiamo įstatymo 42 straipsnio 1 dalies, 44 straipsnio 1, 2 ir 4 dalių nuostatos). Be to, keičiamo įstatymo 28 straipsnio 8 dalies antrajame sakinyje vietoj žodžių „šiomis taisyklėmis“ įrašytini žodžiai
„Vyriausybės patvirtintomis Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas,
tinklo kūrimo taisyklėmis“. 3. Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 42 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktuose siūloma įtvirtinti Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos bei kitų ministerijų, Vyriausybės įstaigų bei įstaigų prie ministerijų teisę steigti mokyklas, kurių forma biudžetinė įstaiga. Pažymėtina, kad toks reguliavimas prieštarauja Biudžetinių įstaigų įstatymui, kurio 3 straipsnio 5 dalies 1 punkte įtvirtintas imperatyvus draudimas biudžetinei įstaigai būti kitų juridinių asmenų dalyve.
Minėto įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad iš valstybės biudžeto arba Valstybinio socialinio draudimo fondo, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetų ir kitų valstybės pinigų fondų išlaikoma biudžetinė įstaiga steigiama įstatymu arba Vyriausybės nutarimu. Atsižvelgiant į tai, keičiamo įstatymo 42 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktai tikslintini. Atitinkamai tikslintinos ir projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 44 straipsnio 1 dalies nuostatos (nes galiojantys įstatymai nebenumato ir kažkokių privalomų kompetentingų institucijų pritarimų ar sutikimų valstybės biudžetinių bei viešųjų įstaigų steigimui). 4. Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 43 straipsnio 7 dalies antrasis sakinys, nustatantis, kad mokykla formaliojo profesinio mokymo programas gali vykdyti tik turėdama Profesinio mokymo įstatymo nustatyta tvarka išduotą licenciją, už kurios išdavimą, papildymą ar patikslinimą mokama valstybės rinkliava“, brauktinas kaip ne keičiamo įstatymo, o Profesinio mokymo įstatymo reguliavimo dalykas (mūsų siūlomas atsisakyti reguliavimas dėl licencijų privalomumo ir valstybės rinkliavos už jų išdavimo yra įtvirtintos Profesinio mokymo įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje, 14 straipsnio 1 ir 6 dalyse). 5. Siekiant teisinio aiškumo, projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 43 straipsnio 8 dalies 2 punkte reikėtų arba apibrėžti sąvokos „materialioji aplinka“ turinį, arba vartoti Lietuvos Respublikos įstatymuose vartojamus materialųjį turtą apibrėžiančius terminus. 6.
įstatymo 43 straipsnio 8 dalies 2 ir 3 punktuose įtvirtintus bendruosius kriterijus, kuriuos turi atitikti bendrojo ugdymo programas vykdančios mokyklos, keičiamo įstatymo 40 straipsnio 1 ir 2 dalys brauktinos kaip perteklinės ir pakartojančios identiško turinio nuostatas. 7. Atsižvelgiant į tai, kad kadetų ugdymo programa būtų tvirtinama tik po to, kai jos turinys būtų suderintas su Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministru, bei siekiant aiškumo, projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 43 straipsnio 10 dalies 1 punkte vietoj žodžių
„patvirtintą švietimo, mokslo ir sporto ministro ir suderintą su Lietuvos
Respublikos krašto apsaugos ministru“ įrašytini žodžiai „suderintą su Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministru ir patvirtintą švietimo, mokslo ir sporto ministro“. 8. Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 43 straipsnio 10 dalies 3 punkte vartojamos sąvokos „Lietuvos įstaigos“ turinys nėra aiškus, t. y. neaišku, ar turimos omenyje valstybės institucijos ir įstaigos, ar ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, o gal ši sąvoka būtų suprantama ir aiškinama dar kaip nors plačiau; siūlytume šią projekto nuostatą patikslinti. 9. Siekiant teisinio aiškumo, projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 43 straipsnio 11 dalies 3 punkte reikėtų atskleisti specialiojo reikalavimo turinį ir tuo atveju, kai savitos pedagoginės sistemos samprata ar jos elementais yra grindžiamas ne visų mokyklos mokinių ugdymas, o tik vienos ar kelių klasių mokinių ugdymas (nes keičiamo įstatymo 43 straipsnio
kažkokių kitokių specialiųjų reikalavimų, taikomų tokiais atvejais, nenustato). 10.
straipsnio nuostatas tarpusavyje, keičiamo įstatymo 43 straipsnio 15 dalis dėstytina taip: „Mokykla, bendrojo ugdymo programas vykdanti nevalstybine kalba, bendrojo ugdymo programas gali vykdyti, jei atitinka šio straipsnio 8 dalyje nustatytus bendruosius kriterijus ir užtikrina valstybinės kalbos mokymą pagal švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtintas bendrąsias programas“. 11. Svarstytina, ar projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 43 straipsnio 16 dalyje nereikėtų atsisakyti nuorodos į šio straipsnio
kalbos mokymą pagal švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtintas bendrąsias programas, kažkokias detalizuojančias kiekybines ar kokybines reikšmes Vyriausybės tvirtinamose taisyklėse kažin ar reikės nustatyti. 12. Siekiant teisinio aiškumo, projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 67 straipsnio 1 dalyje reikėtų atskleisti kokiais atvejais mokykloms, klasėms, kuriose mokinių skaičius neatitinka Vyriausybės nustatyto mažiausio ir
(arba) didžiausio leistino mokinių skaičiaus, mokymo lėšos iš valstybės biudžeto neskiriamos, o kokiais atvejais esant toms pačioms sąlygoms, t. y. kai mokinių skaičius neatitinka Vyriausybės nustatyto mažiausio ir (arba) didžiausio leistino mokinių skaičiaus, skiriamos mokymo lėšos ne visai neskiriamos, o tik mažinamos Vyriausybės nustatyta tvarka. Be to, šioje dalyje prieš žodį „mažinamos“ siūlome įrašyti žodį „proporcingai“. Departamento direktorius Dainius Zebleckis E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6536, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]
2023-06-21 Nr. XIVP-2759(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 28 straipsnio
institucija (švietimo, mokslo ir sporto ministras ar savivaldybės taryba) (išskirta mūsų), nustačiusi mokyklų tinklo pertvarkos strateginį tikslą <...> tvirtina ir įgyvendina mokyklų tinklo pertvarkos bendruosius planus. Ši formuluotė ydinga dėl kelių priežasčių. Pirma, nėra aišku kieno (kokio subjekto) savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija atliktų šioje nuostatoje nurodytas funkcijas. Antra, ministrai nevykdo valstybės kaip savininko teises ir pareigas įgyvendinančių funkcijų (jas vykdo valstybės institucijos, pvz. ministerijos). Trečia, nėra aišku, kodėl vienos ar kelių mokyklų savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija būtų įgaliota tvirtinti visos šalies mokyklų tinklo pertvarkos planus. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta bei siekiant teisinio aiškumo, siūlytina šią nuostatą tikslinti. Galbūt tikslinga būtų nustatyti, kad švietimo, mokslo ir sporto ministras tvirtina mokyklų, kurių savininkė yra valstybė, tinklo pertvarkos bendruosius planus, o savivaldybės taryba – mokyklų, kurių savininkė yra savivaldybė, tinklo pertvarkos bendruosius planus. 2. Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 42 straipsnio 1 dalies 3 punkte vietoj formuluotės „šio įstatymo 43 straipsnio 8–15 dalimis“ įrašytina formuluotė „šio įstatymo 43 straipsnio 8–15 dalyse nustatytais kriterijais“. 3.
straipsnio 15 dalį reikėtų patikslinti, nes siūloma formuluotė suponuoja, kad mokykla, bendrojo ugdymo programas vykdanti nevalstybine kalba, neprivalo atitikti jokių šio straipsnio 8 dalyje nustatytų bendrųjų kriterijų, o tik užtikrinti valstybinės kalbos mokymą pagal švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtintas bendrąsias programas. 4. Projekto 5 straipsnio 1 dalies pakeitimo esmėje brauktini žodžiai „ir ją išdėstyti taip“. 5. Projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 43 straipsnio 17 dalyje prieš žodžius „įvertinama neigiamai“ siūlome įrašyti žodį
„vėl“. Be to, svarstytina, ar šioje dalyje įtvirtintos nuostatos nereikėtų
tikslinti, nes siūloma formuluotė implikuoja dvi vienodai privalomas kumuliatyvias sąlygas bendrojo ugdymo programos ar jos dalies vykdymo stabdymui
punkte nurodyto leidžiamo mažiausio mokinių skaičiaus klasėje kriterijaus. 7. Tikslintina projekto 8 straipsnio dalių numeracija (straipsnį sudaro ne 4 dalys, bet 3 dalys). Departamento direktorius Dainius Zebleckis E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6536, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]
švietimo ir mokslo komitetas
dalyvavo: Komiteto pirmininkas Artūras Žukauskas, komiteto nariai Dalia Asanavičiūtė, Silva Lengvinienė, Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Laima Nagienė, Beata Pietkiewicz, Edmundas Pupinis, Edita Rudelienė, Jurgita Šiugždinienė, Vilija Targamadzė, komiteto biuro vedėja Lina Vingrytė, biuro patarėjos Justina Paukštė, Rūta Steponėnienė, Deimantė Žegunė, biuro padėjėja Girmantė Petrauskaitė. Kviestieji asmenys: Seimo narė Rita Tamašunienė, Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovas Jonas Mickus, Neringos savivaldybės vicemeras Narūnas Lendraitis, Nacionalinės šeimų ir tėvų asociacijos atstovė Indrė Pavinkšnienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-05-221 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto
straipsnio 4 dalyje vietoj žodžių „savivaldybėmis ir Vyriausybė“ įrašyti žodžius „savivaldybių tarybomis ir Vyriausybe“. Be to, atsižvelgiant į tai, kad šioje dalyje kalbama apie trijų skirtingų švietimo teikėjų tinklų užtikrinimą, vieni nuo kitų turėtų būti atskirti kableliu, bet ne dvitaškiu. Pritarti
2Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2023-05-221 2.
Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 28 straipsnio 8 dalyje vietoj formuluotės „šio įstatymo 43 straipsnio 8–15 dalimis“ įrašytina formuluotė „šio įstatymo 43 straipsnio 8–15 dalyse nustatytais kriterijais“ (atitinkamai tikslintinos ir kitos keičiamo įstatymo 42 straipsnio 1 dalies, 44 straipsnio 1, 2 ir 4 dalių nuostatos). Be to, keičiamo įstatymo 28 straipsnio 8 dalies antrajame sakinyje vietoj žodžių
„šiomis taisyklėmis“ įrašytini žodžiai „Vyriausybės patvirtintomis Mokyklų,
vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklėmis“. Pritarti
3Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktuose siūloma įtvirtinti Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos bei kitų ministerijų, Vyriausybės įstaigų bei įstaigų prie ministerijų teisę steigti mokyklas, kurių forma biudžetinė įstaiga. Pažymėtina, kad toks reguliavimas prieštarauja Biudžetinių įstaigų įstatymui, kurio 3 straipsnio 5 dalies 1 punkte įtvirtintas imperatyvus draudimas biudžetinei įstaigai būti kitų juridinių asmenų dalyve. Minėto įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad iš valstybės biudžeto arba Valstybinio socialinio draudimo fondo, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetų ir kitų valstybės pinigų fondų išlaikoma biudžetinė įstaiga steigiama įstatymu arba Vyriausybės nutarimu. Atsižvelgiant į tai, keičiamo įstatymo 42 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktai tikslintini. Atitinkamai tikslintinos ir projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 44 straipsnio 1 dalies nuostatos (nes galiojantys įstatymai nebenumato ir kažkokių privalomų kompetentingų institucijų pritarimų ar sutikimų valstybės biudžetinių bei viešųjų įstaigų steigimui). Pritarti
4Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2023-05-223 4.
Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 43 straipsnio 7 dalies antrasis sakinys, nustatantis, kad mokykla formaliojo profesinio mokymo programas gali vykdyti tik turėdama Profesinio mokymo įstatymo nustatyta tvarka išduotą licenciją, už kurios išdavimą, papildymą ar patikslinimą mokama valstybės rinkliava“, brauktinas kaip ne keičiamo įstatymo, o Profesinio mokymo įstatymo reguliavimo dalykas (mūsų siūlomas atsisakyti reguliavimas dėl licencijų privalomumo ir valstybės rinkliavos už jų išdavimo yra įtvirtintos Profesinio mokymo įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje, 14 straipsnio 1 ir 6 dalyse). Pritarti
5Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
keičiamo įstatymo 43 straipsnio 8 dalies 2 punkte reikėtų arba apibrėžti sąvokos „materialioji aplinka“ turinį, arba vartoti Lietuvos Respublikos įstatymuose vartojamus materialųjį turtą apibrėžiančius terminus. Pritarti
6Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
įstatymo 43 straipsnio 8 dalies 2 ir 3 punktuose įtvirtintus bendruosius kriterijus, kuriuos turi atitikti bendrojo ugdymo programas vykdančios mokyklos, keičiamo įstatymo 40 straipsnio 1 ir 2 dalys brauktinos kaip perteklinės ir pakartojančios identiško turinio nuostatas. Nepritarti Keičiamo įstatymo
turės atitikti tik mokyklos vykdančios bendrojo ugdymo programas, o keičiamo įstatymo 40 straipsnio 1 ir 2 dalyse kalbama apie platesnį mokyklų ratą. 7. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-05-223 7.
Atsižvelgiant į tai, kad kadetų ugdymo programa būtų tvirtinama tik po to, kai jos turinys būtų suderintas su Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministru, bei siekiant aiškumo, projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 43 straipsnio 10 dalies 1 punkte vietoj žodžių
„patvirtintą švietimo, mokslo ir sporto ministro ir suderintą su Lietuvos
Respublikos krašto apsaugos ministru“ įrašytini žodžiai „suderintą su
ir sporto ministro“. Pritarti
8Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsnio 10 dalies 3 punkte vartojamos sąvokos „Lietuvos įstaigos“ turinys nėra aiškus, t. y. neaišku, ar turimos omenyje valstybės institucijos ir įstaigos, ar ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, o gal ši sąvoka būtų suprantama ir aiškinama dar kaip nors plačiau; siūlytume šią projekto nuostatą patikslinti. Pritarti
9Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
keičiamo įstatymo 43 straipsnio 11 dalies 3 punkte reikėtų atskleisti specialiojo reikalavimo turinį ir tuo atveju, kai savitos pedagoginės sistemos samprata ar jos elementais yra grindžiamas ne visų mokyklos mokinių ugdymas, o tik vienos ar kelių klasių mokinių ugdymas (nes keičiamo įstatymo
galimi, tačiau kažkokių kitokių specialiųjų reikalavimų, taikomų tokiais atvejais, nenustato). Pritarti
10Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2023-05-223 10.
Derinant projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 43 straipsnio nuostatas tarpusavyje, keičiamo įstatymo 43 straipsnio 15 dalis dėstytina taip: „Mokykla, bendrojo ugdymo programas vykdanti nevalstybine kalba, bendrojo ugdymo programas gali vykdyti, jei atitinka šio straipsnio 8 dalyje nustatytus bendruosius kriterijus ir užtikrina valstybinės kalbos mokymą pagal švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtintas bendrąsias programas“. Pritarti iš dalies Keičiamo įstatymo 43 straipsnio 15 dalyje nenustatyti, kad „atitinka šio straipsnio 8 dalyje nustatytus bendruosius kriterijus“, nes nevalstybine kalba bendrojo ugdymo programas gali vykdyti mokyklos nurodytos 43 straipsnio 9, 10, 11, 12,
specialiuosius kriterijus. Keičiamo įstatymo 43 straipsnio 15 dalį išdėstyti taip: „15. Mokykla, bendrojo ugdymo programas vykdanti nevalstybine kalba, gali vykdyti bendrojo ugdymo programas, jei užtikrina valstybinės kalbos mokymą pagal švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtintas bendrąsias programas.“
11Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
įstatymo 43 straipsnio 16 dalyje nereikėtų atsisakyti nuorodos į šio straipsnio 15 dalį, nes joje įtvirtintam konkrečiam reikalavimui - užtikrinti valstybinės kalbos mokymą pagal švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtintas bendrąsias programas, kažkokias detalizuojančias kiekybines ar kokybines reikšmes Vyriausybės tvirtinamose taisyklėse kažin ar reikės nustatyti. Nepritarti Galima nustatyti kiekybinį rodiklį, pvz. valstybinės kalbos mokymui skiria ne mažiau valandų nei nustatyta bendruosiuose ugdymo planuose. 12. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-05-228 12.
Siekiant teisinio aiškumo, projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 67 straipsnio 1 dalyje reikėtų atskleisti kokiais atvejais mokykloms, klasėms, kuriose mokinių skaičius neatitinka Vyriausybės nustatyto mažiausio ir (arba) didžiausio leistino mokinių skaičiaus, mokymo lėšos iš valstybės biudžeto neskiriamos, o kokiais atvejais esant toms pačioms sąlygoms, t. y. kai mokinių skaičius neatitinka Vyriausybės nustatyto mažiausio ir (arba) didžiausio leistino mokinių skaičiaus, skiriamos mokymo lėšos ne visai neskiriamos, o tik mažinamos Vyriausybės nustatyta tvarka. Be to, šioje dalyje prieš žodį „mažinamos“ siūlome įrašyti žodį „proporcingai“. Nepritarti Žr. komiteto siūlymą Nr. 1. Dėl žodžio
„proporcingai“ įrašymo buvo balsuota ir šiam pasiūlymui nepritarta. Balsavimo
rezultatai: 3 – už, 6 – prieš. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos mokyklų vadovų asociacija, Lietuvos gimnazijų asociacija, Lietuvos progimnazijų asociacijos taryba, Lietuvos pagrindinių mokyklų asociacija, Lietuvos švietimo įstaigų vadovų profesinės sąjunga, 2023-05-163 Lietuvos švietimo įstaigų mokyklų ir jų vadovų asociacijos, vadovų profesinė sąjunga, teikia savo nuomonę dėl Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. I-1489 28, 42, 43, 44, 66 ir 67 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto ir su juo susijusių įstatymų projektų derinimo. Švietimo įstatymo pakeitimai, susiję su mokyklų tinklo kūrimu, turi atsispindėti šių dienų švietimo sistemos poreikius, kurie yra politiniame susitarime dėl švietimo politikos, LRV programoje, kurioje akcentuojamas savivaldybių savarankiškumas, bendro kokybės standarto poreikis (iki 2024 m.), mokinių pasiekimų atotrūkių mažinimas ir pan., todėl:
str.
sisteminio požiūrio, apimančio ugdymo prieinamumo ir socialinio teisingumo dimensijas, todėl į kiekybinę raišką orientuotus kriterijus būtina papildyti aiškiais kokybiniais kriterijais (pvz., mokinių pasiekimų pažanga, pasiekimų atotrūkių mažinimas, dalykų pasirinkimas, pedagoginis personalas ir pan.). Taip pat būtina atsižvelgti į Geros mokyklos koncepcijos nuostatas, - gera mokykla tai ne tik akademiniai mokinių rezultatai, bet ir mokyklos kultūra bei kitos dedamosios dalys. Pritarti iš dalies Žr. komiteto pasiūlymą Nr. 4. 2. Lietuvos mokyklų vadovų asociacija, Lietuvos gimnazijų asociacija, Lietuvos progimnazijų asociacijos taryba,
profesinės sąjunga, 2023-05-16
atkreipti dėmesį į regioniškumo kriterijų, nes visos savivaldybės ir mokyklos turi specifinius poreikius. Svarbu siekti vienodų kokybės standartų, apibrėžti būtinas sąlygas, tačiau argumentuotus sprendimus dėl jų įgyvendinimo palikti steigėjams (savivaldybėms), nes sistemoje pasigendama lankstumo, siekiant maksimalaus rezultato. Pritarti Mokykla, norinti vykdyti bendrojo ugdymo programas, turi atitikti visus bendruosius kriterijus. Vyriausybė nustatydama mokinių skaičių klasėse atsižvelgs į bendrojo ugdymo programos lygmenį, mokinių ugdymosi poreikių tenkinimą, mokinių specialiuosius ugdymosi poreikius, mokymo kalbą, mokyklos geografinę padėtį ar regiono, kurioje yra mokykla, specifiką, Vyriausybės nustatytus klasių jungimo principus (žr. keičiamo įstatymo 43 straipsnio 8 dalies 7 punktą). 3.
3Lietuvos mokyklų vadovų asociacija,
Lietuvos gimnazijų asociacija, Lietuvos progimnazijų asociacijos taryba,
profesinės sąjunga, 2023-05-16
siekti kurti pagrindus bendrojo ugdymo kokybės standartui, kuris būtų orientyras mokyklų veiklai ir savivaldybių švietimo politikai. Nepritarti Komitete nutarta, kad diskusijoms dėl ugdymo kokybės standarto reikia skirti daugiau laiko, o šiuo įstatymo projektu neįvedinėti šios sąvokos. 4. Lietuvos mokyklų vadovų asociacija, Lietuvos gimnazijų asociacija, Lietuvos progimnazijų asociacijos taryba,
profesinės sąjunga, 2023-05-16
specializuotų mokyklų tinklo kūrimo procesas yra tik politiškai motyvuotas ir neskaidrus.
Nebuvo sudaryta sąlygų bei lygių galimybių visoms mokyklos specializuotis, todėl šis tinklas, kaip valstybės užsakymas neturėtų būti plečiamas; gal net turėtų būti naikinamas, grąžinant teritorines mokyklas arčiau namų, taip, kaip numatyta Švietimo įstatyme nes:
dar teritorinės mokyklos net negali užtikrinti higienos normos atitinkančių ugdymo sąlygų, trūksta deramo finansavimo elementariems dalykams, pastatai nepritaikyti neįgaliesiems, nėra pasirengta įtraukiajam ugdymui;
Nepritarti Ne įstatymo projekto dalykas. 5.
5Lietuvos mokyklų vadovų asociacija,
Lietuvos gimnazijų asociacija, Lietuvos progimnazijų asociacijos taryba, Lietuvos pagrindinių mokyklų asociacija, Lietuvos švietimo įstaigų vadovų profesinės sąjunga, 2023-05-16 Mokyklų tinklo pertvarkos kriterijai turėtų būti vienodi visiems. Pvz. rusakalbiai ar kitomis kalbomis bendraujantys mokiniai pasirinkę mokyklą lietuvių mokomąja kalba, lietuvių kalbos turėtų mokytis pogrupiais, kaip dabar yra tautinių mažumų mokyklose. Šiuo metu tokie mokiniai, pasirinkę integracinį kelią, turi daugiau iššūkių nei tie, kurie to nedaro. Valstybė turėtų sudaryti visas finansines sąlygas. Siūlome naikinti visus nepagrįstus tinklo rodiklius (pakraščių mokyklos ir pan.) bei tik ten, kur pvz. 60 km spinduliu nėra mokyklos, galvoti apie papildomą mokyklos finansinį dotavimą ar pan. Tačiau tokių kriterijų turėtų būti labai mažai ir visiems sudarytos lygios galimybės. Pritarti iš dalies Mokykla, norinti vykdyti bendrojo ugdymo programas, turi atitikti visus bendruosius kriterijus. Vyriausybė nustatydama mokinių skaičių klasėse atsižvelgs į bendrojo ugdymo programos lygmenį, mokinių ugdymosi poreikių tenkinimą, mokinių specialiuosius ugdymosi poreikius, mokymo kalbą, mokyklos geografinę padėtį ar regiono, kurioje yra mokykla, specifiką, Vyriausybės nustatytus klasių jungimo principus (žr. keičiamo įstatymo 43 straipsnio 8 dalies 7 punktą). 6. Lietuvos savivaldybių asociacija, 2023-06-052 Lietuvos savivaldybių asociacija, susipažinusi su Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. I-1489 28, 42, 43, 44, 66 ir 67 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIVP-2759, teikia šiuos siūlymus bei pastabas : 1.
Papildyti 2 straipsniu keičiamo 42 straipsnio 1 dalies 5 punktą po žodžių „bendrojo ugdymo mokyklas vadovaudamasi“ įrašyti žodžius „Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 4 punktu“, nes biudžetinių įstaigų steigimas ir išlaikymas yra savivaldybių savarankiška funkcija, kurias savivaldybės atlieka pagal Konstitucijos ir įstatymų suteiktą kompetenciją, įsipareigojimus savivaldybės bendruomenei ir šios interesais. Taip pat politinių partijų Susitarime dėl Lietuvos švietimo politikos 2021-2030 įtvirtinta nuostata – „>...suteikti savivaldybėms daugiau savarankiškumo ir atsakomybės už racionalų švietimo lėšų panaudojimą, tinklo efektyvumą bei ugdymo(si) rezultatus“...<. Pritarti iš dalies Siūloma įrašyti nuorodą į Vietos savivaldos įstatymą, nenurodant konkretaus straipsnio ir punkto. 7. Lietuvos savivaldybių asociacija,
specialiuosius ugdymosi poreikius,“ įrašyti žodžius „mokinių pažangą“. Manome, kad ne vien mokinių skaičius klasėse turi nulemti mokyklos likimą, bet ugdymo kokybę, nuolatinę mokinių pažangą bei jų pasiekimus įrodantys kriterijai. Pritarti iš dalies Žr. komiteto pasiūlymą Nr. 4. 8. Lietuvos savivaldybių asociacija,
3Papildyti 3 straipsniu keičiamo 43 straipsnio 8 dalies 8 punktą po žodžių „atsižvelgiant
į mokyklos tipą, paskirtį“ įrašyti žodžius „mokyklos regioniškumą“. Manome, kad kuriant mokyklų tinklą, labai svarbu įvertinti šalies Regioninę politiką, kad teikiamos visavertis paslaugos atitiktų regionų bendruomenės poreikius. Pritarti iš dalies Siūloma papildyti keičiamo įstatymo 43 straipsnio 8 dalies 7 punktą, kad Vyriausybė nustatydama mokinių skaičių klasėse atsižvelgtų į mokyklos geografinę padėtį ar regiono, kurioje yra mokykla, specifiką. 9. Lietuvos savivaldybių asociacija, 2023-06-058 4.
Pakeisti 6 straipsniu keičiamo 67 straipsnio 1 dalies ketvirtą sakinį ir jį išdėstyti taip: „Vyriausybės nustatytais atvejais mokykloms, klasėms, kuriose mokinių skaičius neatitinka Vyriausybės nustatyto mažiausio ir (arba) didžiausio leistino mokinių skaičiaus, mokymo lėšos iš valstybės biudžeto neskiriamos arba skiriamos mokymo lėšos mažinamos Vyriausybės nustatyta tvarka“. Tvarkoje turi būti įvertintas socialinis ekonominis kontekstas, mokyklos atstumas iki artimiausios atitinkamą programą vykdančios mokyklos. Tai ypač aktualu pasienio savivaldybių teritorijoje esančioms mokykloms (Pvz.: Neringos, Pagėgių savivaldybės), kuriose dėl objektyvių priežasčių nesusidaro minimalus mokinių skaičius klasėse. Taip pat, vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 4 punktu, netrukdyti savivaldybėms skirti lėšas klasėms, kuriose mokinių skaičius neatitinka Vyriausybės nustatyto mažiausio ir (arba) didžiausio leistino mokinių skaičiaus išlaikymui. Pritarti iš dalies Žr. komiteto siūlymą Nr. 1. 10. Lietuvos lenkų mokyklų mokytojų draugija „Macierz Szkolna“, 2023-06-053 Atsižvelgiant į 2023 m. gegužės 31 d. LR Seimo Švietimo ir mokslo komitete svarstytą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą dėl Lietuvos Respublikos Švietimo įstatymo Nr.I-1489 28, 42, 43, 44,
projektų pateikimo Lietuvos Respublikos Seimui bei kvietimą pateikti pastabas ir pasiūlymus, Lietuvos lenkų mokyklų mokytojų draugija „Macierz Szkolna“ teikia savo pastabas ir pasiūlymus. Teikiamas įstatymo projektas reikalauja nuodugnaus apsvarstymo ir išanalizavimo, nes yra susijęs su svarbiais švietimui pakeitimais, todėl, mūsų nuomone, negali būti priimamas skubos tvarka.
Draugijai „Macierz Szkolna“ rūpi mokyklų lenkų mokomąja kalba ir ten besimokančių moksleivių likimas, todėl vykdant tinklo optimizavimą siūlome remtis ne tik kiekybiniais bet ir kokybiniais kriterijais, įvertinti mokyklos socialinį ekonominį kontekstą. Miesto bei kaimiškose vietovėse, kur gyvena tautinėms mažumoms priklausantys asmenys, mokyklinio amžiaus vaikai dalijasi į kelis srautus pagal pasirinktą mokyklą ir ugdymo(-si) kalbą ((lietuvių arba tautinės mažumos(-ų) kalba(-omis), todėl negali atitikti bendriems nustatytiems kriterijams. Būtų tikslinga nustatyti mažesnį leistiną mokinių skaičių klasėse bei papildyti, kad mokyklose kuriose ugdymas vykdomas tautinių mažumų kalba nustatomi specialus kriterijai: mokinių skaičius tokios valstybės ir savivaldybės mokyklos klasėse atitinka 50 proc. leistino mažiausio mokinių skaičiaus, kurį nustato Vyriausybė. Pritarti iš dalies Mokykla, norinti vykdyti bendrojo ugdymo programas, turi atitikti visus bendruosius kriterijus. Vyriausybė nustatydama mokinių skaičių klasėse atsižvelgs į bendrojo ugdymo programos lygmenį, mokinių ugdymosi poreikių tenkinimą, mokinių specialiuosius ugdymosi poreikius, mokymo kalbą, mokyklos geografinę padėtį ar regiono, kurioje yra mokykla, specifiką, Vyriausybės nustatytus klasių jungimo principus (žr. keičiamo įstatymo 43 straipsnio 8 dalies 7 punktą ir 14 dalį), todėl siūloma atskirai neišskirti mokyklos, kurioje numatytas mokymas tautinės mažumos kalba. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Šalčininkų rajono savivaldybė, 2023-06-05 Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 58 str. 1 d.
formuoja ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo, vaikų ir suaugusiųjų neformaliojo švietimo programas teikiančių mokyklų tinklą, sudaro sąlygas vaikų privalomajam švietimui vykdyti. Be to, valstybė ir savivaldybės yra įsipareigojusios kiekvienam Lietuvos Respublikos gyventojui padaryti mokslą realiai prieinamu (Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 5 str. 1 p., 5 p.), o tai reiškia, jog savivaldybė ir valstybė privalo užtikrinti, kad kiekvienas asmuo turėtų galimybes mokytis kuo arčiau gyvenamosios vietos ir galimybė pasiekti mokymosi įstaigą nebūtų dirbtinai apsunkinta. Atkreipiame dėmėsį į tai, kad Šalčininkų rajono mokyklų tinklas yra labai specifinis. Miestuose ir kaimiškose vietovėse, kur gyvena tautinėms mažumoms priklausantys asmenys, mokyklinio amžiaus vaikai dalijasi į kelis srautus pagal pasirinktą mokyklą ir mokymo kalbą (lietuvių arba tautinės mažumos kalba). Dėl šios priežasties kiekvienoje vietovėje veikia kelios mokyklos, kuriose dėstoma skirtingomis kalbomis. Todėl labai svarbu nustatyti specialiuosius kriterijus Šalčininkų rajono savivaldybės teritorijoje esančioms valstybės ir savivaldybės mokykloms, kuriose mokoma valstybine mokomąja kalba ir tautinių mažumų kalbomis. Šiose mokyklose siūloma nustatyti mažesnį leistiną mokinių skaičių mokyklose ir klasėse.
Siūloma nustatyti, kad:
Vyriausybė;
Mokykla, norinti vykdyti bendrojo ugdymo programas, turi atitikti visus bendruosius kriterijus. Vyriausybė nustatydama mokinių skaičių klasėse atsižvelgs į bendrojo ugdymo programos lygmenį, mokinių ugdymosi poreikių tenkinimą, mokinių specialiuosius ugdymosi poreikius, mokymo kalbą, mokyklos geografinę padėtį ar regiono, kurioje yra mokykla, specifiką, Vyriausybės nustatytus klasių jungimo principus (žr. keičiamo įstatymo 43 straipsnio 8 dalies 7 punktą ir 14 dalį), todėl siūloma atskirai neišskirti mokyklos, kurioje numatytas mokymas tautinės mažumos kalba. 2. Neringos miesto savivaldybė, 2023-06-053 Neringos savivaldybės taryba, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 28 straipsnio nuostatomis ir Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklėmis ir mokyklų bendruomenių nutarimais, jau 2014 m. vasario 20 d. sprendimu Nr.
Tl-17 patvirtino ir įgyvendino mokyklų tinklo pertvarkos bendrąjį planą, pagal kurį sujungė tris biudžetines švietimo įstaigas į vieną juridinį vienetą - Neringos gimnaziją su Juodkrantės pradinio ir ikimokyklinio ugdymo skyriumi kitoje Neringos savivaldybės gyvenvietėje. Nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. Neringos savivaldybės taryba nebeformuoja jungtinių pradinių klasių komplektų minėtame Juodkrantės skyriuje. Taigi, įgyvendinus Neringos savivaldybės mokyklų tinklo pertvarkos 2012-2015 metų bendrąjį planą ir atsisakius jungtinių klasių pradiniame ugdyme Juodkrantėje, Neringos savivaldybėje liko viena bendrojo ugdymo mokykla, veikianti Nidoje. Neringos savivaldybei esant valstybės saugomojoje teritorijoje, kuri ribojasi tik su Rusijos Federacija bei Baltijos jūra ir Kuršių mariomis, nėra galimybių pritraukti į vienintelę mokyklą daugiau mokinių, todėl joje ugdoma tiek mokinių, kiek jų realiai gyvena Neringoje. Reikia pripažinti, kad dalis mokinių, gyvenančių Juodkrantėje, vyksta mokytis į Klaipėdos m. savivaldybės mokyklas, tačiau šis procesas suprantamas ir paaiškinamas dėl objektyvių priežasčių: daug Juodkrantės gyventojų dirba Klaipėdos m. savivaldybėje, dalis ten turi gyvenamąjį būstą, o ir atstumas iki Klaipėdos juodkrantiškiams mažesnis nei iki Nidos.
Neringos savivaldybė, tiek esant Mokinio krepšelio lėšų apskaičiavimo ir paskirstymo metodikai anksčiau, tiek ir dabar pagal Mokymo lėšų apskaičiavimo, paskirstymo ir panaudojimo tvarkos aprašą, kiekvienais metais skiria papildomai virš 140 tūkst. eurų ugdymo plano įgyvendinimui Neringos gimnazijoje, nes mokinių skaičius 1-8 ir I-II gimnazijos klasėse būna mažesnis nei 8 mokiniai, o III ir IV gimnazijos klasėse mažesnis nei 12 mokinių. Turėtų būti logiškai suprantama, ir mūsų nuomone, daroma išlyga vienintelei gimnazijai savivaldybėje nustatyti ir finansuoti III-IV gimnazijos klasėse tokį mokinių skaičių, koks jis buvo II gimnazijos klasėje, nes atvykti mokinių iš kitų savivaldybių nėra galimybės. Jei Švietimo įstatymo projekte Neringos savivaldybėje esančiai vienintelei gimnazijai nebus nustatoma išimtis komplektuoti III-IV gimnazijos klases su tokiu mokinių skaičiumi, koks jis buvo 10 (II gimnazijos) klasėje, tai nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. Neringos gimnazijoje nebeturėsime dviejų III ir IV gimnazijos klasių. Tai reiškia ne tik dar mažesnį mokinių skaičių visoje ugdymo įstaigoje, bet ir mokytojų darbo krūvio mažėjimą, nemotyvuojančią aplinką bendruomenei, visiškai nepatrauklias darbo sąlygas mokytojams, apribotas pasirinkimo galimybes mokiniams. Dvejų-trejų metų perspektyvoje Neringos gimnazija turės būti reorganizuota į progimnaziją ar net pradinę mokyklą, nes šeimos su vaikais, jaunimas ne tik kad nevyks gyventi į Neringos savivaldybę, bet masiškai išjos išvyks. Atsižvelgdami į aukščiau išvardintus motyvus, prašome LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO ĮSTATYMO NR.
1-1489 28, 42, 43, 44, 66 IR 67 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTE numatyti išimtis valstybės saugomose teritorijose esančioje vienintelėje savivaldybės gimnazijoje, kurioje dėl nacionalinės teisės ir teritorijų planavimo dokumentų sąlygotų demografinių sunkumų negalima komplektuoti klasių, atitinkančių Vyriausybės nustatyto mažiausio leistino mokinių skaičių, Vyriausybės nustatyta tvarka leidžiama komplektuoti mažesnes klases, didinant tokioms gimnazijoms skiriamas mokymo lėšas iš valstybės biudžeto. Pasiūlymas:
Pakeisti 43 straipsnio 14 dalį ir ją išdėstyti taip:
„14. Gimnazija akredituotą vidurinio ugdymo
programą gali vykdyti, jei atitinka šio straipsnio 8 dalyje nustatytus bendruosius kriterijus ir atitinka klasių skaičių, kurį nustatyto Vyriausybė, atsižvelgdama į mokinių ugdymosi poreikių tenkinimą pasirinkti ugdymo turinį, atsižvelgiant į mokinio planuojamą tolesnį mokymąsi ar studijų kryptį, ekonomišką, efektyvų, rezultatyvų mokymo lėšų naudojimą, mokyklos geografinę padėtį ir nacionalinės teisės bei teritorijų planavimo dokumentų saugomoms teritorijoms sąlygotus demografinius sunkumus. Pritarti iš dalies Keičiamo įstatymo 43 straipsnio 14 dalį išdėstyti taip: „14. Gimnazija akredituotą vidurinio ugdymo programą gali vykdyti, jei atitinka klasių skaičiaus, kurį nustato Vyriausybė, atsižvelgdama į mokinių ugdymosi poreikių tenkinimą pasirinkti ugdymo turinį, atsižvelgiant į mokinio planuojamą tolesnį mokymąsi ar studijų kryptį, tenkinimą, ekonomišką, efektyvų, rezultatyvų mokymo lėšų naudojimą ir mokymo kalbą, mokyklos geografinę padėtį ar regiono, kurioje yra mokykla, specifiką, reikalavimą.“
3Neringos miesto savivaldybė,
2023-06-053 Pakeisti 43 straipsnio 16 dalį ir ją išdėstyti taip: 16.
Šio straipsnio 8–15 dalyse nurodytų kriterijų kiekybinės ir kokybinės reikšmės nustatomos Vyriausybės patvirtintose Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklėse. Jei mokykla, vykdanti bendrojo ugdymo programas, neatitinka bent vieno šio straipsnio 8 dalies 1–6 punktuose, 9–15 dalyse nustatytų kriterijų, Vyriausybės nustatyta tvarka stabdomas mokyklai skirtų mokymo lėšų ir (ar) mokyklos ūkio lėšų iš valstybės biudžeto pervedimas. Valstybės saugomose teritorijose esančioje vienintelėje savivaldybės gimnazijoje, kurioje dėl nacionalinės teisės ir teritorijų planavimo dokumentų sąlygotų demografinių sunkumų negalima komplektuoti klasių, atitinkančių Vyriausybės nustatyto mažiausio leistino mokinių skaičiaus, Vyriausybės nustatyta tvarka leidžiama komplektuoti mažesnes klases“. Nepritarti Siūlomi kriterijai yra atspindėti kituose įstatymo projekto straipsniuose. 4. Neringos miesto savivaldybė, 2023-06-058 Pakeisti 67 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Formaliojo švietimo programoms valstybinėse, savivaldybių ir nevalstybinėse mokyklose, išskyrus aukštąsias mokyklas, finansuoti, neformaliojo vaikų švietimo programoms finansuoti iš Lietuvos Respublikos atitinkamų metų valstybės ir savivaldybių biudžetų taikomi mokymo lėšų skyrimo klasei (grupei) ir (arba) vienam mokiniui principai. Mokymo lėšos, skiriamos iš valstybės biudžeto lėšų, apskaičiuojamos, paskirstomos ir naudojamos pagal Vyriausybės patvirtintus tvarkos aprašus. Šiuose aprašuose nustatytais atvejais savivaldybės turi teisę juose nustatytą dalį mokymo lėšų, skiriamų iš valstybės biudžeto, paskirstyti ugdymo reikmėms savo nustatyta tvarka.
Vyriausybės nustatytais atvejais mokykloms, klasėms, kuriose mokinių skaičius neatitinka Vyriausybės nustatyto mažiausio ir (arba) didžiausio leistino mokinių skaičiaus, mokymo lėšos iš valstybės biudžeto neskiriamos arba skiriamos mokymo lėšos mažinamos Vyriausybės nustatyta tvarka. Kai Vyriausybės nustatytais atvejais mokinių skaičius savivaldybių mokyklų klasėse gali būti mažesnis už Vyriausybės nustatytą mažiausią leistiną mokinių skaičių klasėje, mokymo lėšų, skiriamų iš valstybės biudžeto, sumažinimą savivaldybės padengia iš savivaldybių biudžetų. Valstybės saugomose teritorijose esančioms vienintelei savivaldybės mokyklai, kurioje dėl nacionalinės teisės ir teritorijų planavimo dokumentų sąlygotų demografinių sunkumų negalima komplektuoti klasių, atitinkančių Vyriausybės nustatyto mažiausio leistino mokinių skaičiaus, Vyriausybės nustatyta tvarka skiriamos mokymo lėšos didinamos iš valstybės biudžeto.“ Nepritarti Žr. komiteto siūlymą Nr. 1. Siūlomi kriterijai yra atspindėti kituose įstatymo projekto straipsniuose. 5. Lietuvos Respublikos prezidento kanceliarija, 2023-06-05 Lietuvos Respublikos Prezidento patarėjai susipažino su Teisės aktų projektų informacinėje sistemoje paskelbtais institucijoms pateiktais derinti Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. I-1489 28, 42, 43, 44, 66 ir 67 straipsnių pakeitimo įstatymo (toliau – Įstatymo projektas) ir kartu teikiamais susijusiais įstatymų projektais. Vertindami įstatymo projektą ir susijusius įstatymų projektus, visų pirma, norėtume išreikšti lūkestį, kad Įstatymo projektas nebūtų tik formalus Konstitucinio Teismo nutarime nustatytų įstatymo (vėliau ir Vyriausybės nutarimų) spragų taisymas.
Manome, kad Švietimo įstatymas turėtų būti taip pakoreguotas, kad sudarytų sąlygas švietimo sistemos augimui, būtų nustatyti teisiniai pagrindai sukurti bendram ir visiems prieinamam bendrojo ugdymo kokybės standartui. Pažymėtina, kad šis lūkestis turi tvirtus tiek politinius, tiek teisinius pagrindus. Kaip antai, Susitarimo dėl Lietuvos švietimo politikos (2021–2030) 2 punkte susitarta – iki 2024 metų sukurti bendrą ir visiems – kaimo bei miesto, įskaitant užsienio lietuvių ir tautinių bendrijų bei mažumų, – vaikams prieinamą bendrojo ugdymo kokybės standartą, atsakantį į XXI amžiaus iššūkius, kuris užtikrintų kasdienei veiklai reikalingus bazinius gebėjimus (kalbinis, gamtamokslinis, informacinių technologijų, finansinis, kultūrinis, pilietinis raštingumas), kompetencijas, būtinas sudėtingoms problemoms spręsti, ir ugdytų vertybes, reikalingas veikti greitai besikeičiančioje aplinkoje. Šio Susitarimo 18 punkte susitarta, išlaikant švietimo įstaigų savarankiškumą, suteikti savivaldybėms daugiau savarankiškumo ir atsakomybės už racionalų švietimo lėšų panaudojimą, tinklo efektyvumą bei ugdymo(si) rezultatus. Sudaryti sąlygas funkciniam savivaldybių bendradarbiavimui švietimo srityje. Sveikintina, kad Švietimo ir mokslo komitetas organizavo klausymus ir sudarė sąlygas švietimo bendruomenei diskutuoti, išsakyti poziciją. Manome, kad svarstant tokius visai švietimo bendruomenei svarbius pakeitimus svarbu užtikrinti suinteresuotoms grupėms galimybę susipažinti, išanalizuoti medžiagą, išdiskutuoti ir pateikti pasiūlymus. Tikimės, kad komitetas, išgirdęs pozicijas ir išnagrinėjęs siūlymus, priims pagrįstas išvadas.
Išanalizavę Įstatymo projektą, manome, kad jame nepilnai įgyvendinti Švietimo įstatymo 5 straipsnyje apibrėžti švietimo sistemos principai ir fragmentiškai atspindėtos bendrojo ugdymo kokybės sudedamosios dalys, todėl teikiame pastabas ir siūlymus dėl Įstatymo projekto. Manome, kad Įstatymo projekto 43 straipsnio papildymas turi remtis mokyklos veiklos kokybės kriterijų visumą apimančia logika. Steigėjas, formuodamas mokyklų tinklą, vadovautųsi mokyklų veiklos kokybės kriterijų visuma, kurioje būtent būtų svarbi visuma, o ne atskiras vienas kiekybinis kriterijus. Siūlome, kad būtų nustatytos proporcijos ar ribinės tam tikrų kriterijų kategorijų reikšmės. Taigi, norime pabrėžti, kad dabar yra puiki galimybė nuo techninių aspektų pereiti prie tvaresnių, kur visuma, o ne atskiras kriterijus lemtų sprendimus dėl mokyklų tinklo ir skatintų savivaldybių savarankiškumą ir atsakomybę už mokyklų tinklą, kuris leistų pasiekti užsibrėžtus švietimo tikslus ir užtikrintų savivaldybių švietimo pažangos planų įgyvendinimą. Tai atitiktų Švietimo įstatyme nustatytus švietimo sistemos principus ir nenukryptų nuo jau pasiektų politinių susitarimų. Pritarti iš dalies Žr. komiteto pasiūlymą Nr. 3. 6. Lietuvos Respublikos prezidento kanceliarija, 2023-06-053 Argumentai:
papildymas turi remtis mokyklos veiklos kokybės kriterijų visumą apimančia logika. Steigėjas, formuodamas mokyklų tinklą, vadovautųsi mokyklų veiklos kokybės kriterijų visuma. Bendruosius mokyklos veiklos kokybės kriterijus siūlome grupuoti į tris pagrindines kategorijas: pradinių sąlygų, ugdymo proceso ir mokyklos veiklos rezultatų. Tokia tvarka skatintų savivaldybių savarankiškumą ir atsakomybę už mokyklų tinklą.
LRV nustatyta ir šiuo metu galiojanti mokyklų tinklo kūrimo tvarka, kurią norima įtvirtinti Švietimo įstatyme, gali sąlygoti nepageidaujamas arba net nelogiškas pasekmes, kai aukštus veiklos rezultatų pasiekimus turinčios, bet formalaus mokinių skaičiaus neatitinkančios mokyklos būtų galimai net uždaromos, o kitos – tik formalius mokinių skaičius atitinkančios, nors prastus mokymo rezultatus pasiekiančios mokyklos toliau veiktų vien dėl formaliosios atitikties. Švietimo įstatyme svarbu, visų pirma, įtvirtinti kokybinius veiklos rezultatų kriterijus, numatyti kokybės vertinimo ir kitas poveikio priemones mokykloms tais atvejais, kai jų veiklos rezultatai ir mokinių pasiekimai ženkliai atsilieka nuo savivaldybės ir/ar valstybės numatytų rodiklių. Atkreiptinas dėmesys, kad leidimas vykdyti bendrojo ugdymo programas suteikiamas akredituojant programą. Ugdymo programos akreditacijos kriterijai ir jos vykdymo tvarka nustatyta švietimo, mokslo ir sporto ministro 2004 m. vasario
privalo vadovautis savivaldybės, sprendžiant dėl savivaldybių mokyklų likvidavimo, reorganizavimo ar pertvarkymo. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad kai kurių Švietimo įstatymo straipsnių nuostatos nėra taikomos, priimant sprendimus dėl mokyklų reorganizavimo, likvidavimo ar pertvarkymo (pvz. 23, 37, 40, 43, 46, 48, 49, 58 ir 59 straipsniai). Pasiūlymas:
8 dalį išbraukti, papildyti naujomis 8-11 dalimis ir jas išdėstyti taip:
mokyklų tinklo vadovaujasi bendraisiais mokyklų veiklos kokybės kriterijais, kurie skirstomi į šias grupes:
1) pradinių sąlygų kriterijai – švietimo standartus ir reikalavimus saugai bei sveikatai atitinkanti mokymosi ir materialioji aplinka; pedagoginio ir vadovaujančio personalo išsilavinimo ir kvalifikacijos atitiktis nustatytiems reikalavimams.
2) ugdymo proceso kriterijai - mokyklos ugdymo plano atitiktis bendriesiems ugdymo planams; dalykų pasirinkimo galimybės; neformaliojo švietimo pasirinkimo ir dalyvavimo galimybės; mokinių mokymosi krūvio atitiktis bendriesiems ugdymo planams; mokymosi ir švietimo pagalba pagal individualius poreikius; švietimo pagalba vaikams iš nepalankios socialinės, ekonominės, kultūrinės aplinkos. 3) mokyklos veiklos rezultatų kriterijai – mokinių pasiekimų pažanga; mokinių pasiekimai susiejant su įtraukties ir mokinių socialinio, ekonominio ir kultūrinio konteksto rodikliais; įgijusių pagrindinį išsilavinimą mokinių dalis nuo baigusių pagrindinio ugdymo programą, neskaičiuojant mokinių, kurie mokėsi pagal adaptuotas programas; įgijusių vidurinį išsilavinimą mokinių dalis nuo baigusių vidurinio ugdymo programą, neskaičiuojant mokinių, kurie mokėsi pagal adaptuotas programas. 9. Šio straipsnio 8 dalyje nurodytų kriterijų reikšmes ir mokinių pasiekimų pažangos bei mokinių pasiekimų rezultatų nustatymo metodiką apibrėžia Vyriausybės patvirtintos Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklės (toliau - Mokyklų tinklo kūrimo taisyklės). 10. Steigėjas sprendimus dėl mokyklų tinklo priima remdamasis visų šio straipsnio 8 dalyje nurodytų bendrųjų mokyklos veiklos kokybės kriterijų grupių visuma, taikydamas kiekvienai kriterijų grupei numatytas ribines reikšmes, apibrėžtas Mokyklų tinklo kūrimo taisyklėse. 11. Mokyklų tinklo kūrimo taisyklėse numatomi pereinamieji laikotarpiai ir pagalbos priemonės mokykloms, nepasiekusioms ribinių tam tikrų kriterijų grupių reikšmių.
Pritarti iš dalies Žr. komiteto pasiūlymą Nr. 4. 7. Lietuvos Respublikos prezidento kanceliarija, 2023-06-05 Nepritariame siūlomai Įstatymo projekto 6 straipsnyje keičiamo įstatymo 67 straipsnio 1 dalies nuostatai, kai vien tik dėl kiekybinių kriterijų mokiniams (mokykloms) neskiriamos arba mažinamos mokymo lėšos iš valstybės biudžeto. Tokia nuostata pažeidžia lygių galimybių principą. Pasiūlymas:
„1. Formaliojo švietimo programoms valstybinėse,
savivaldybių ir nevalstybinėse mokyklose, išskyrus aukštąsias mokyklas, finansuoti, neformaliojo vaikų švietimo programoms finansuoti iš Lietuvos Respublikos atitinkamų metų valstybės ir savivaldybių biudžetų taikomi mokymo lėšų skyrimo klasei (grupei) ir (arba) vienam mokiniui principai. Mokymo lėšos, skiriamos iš valstybės biudžeto lėšų, apskaičiuojamos, paskirstomos ir naudojamos pagal Vyriausybės patvirtintus tvarkos aprašus. Šiuose aprašuose nustatytais atvejais savivaldybės turi teisę juose nustatytą dalį mokymo lėšų, skiriamų iš valstybės biudžeto, paskirstyti ugdymo reikmėms savo nustatyta tvarka. Vyriausybės nustatytais atvejais mokykloms, klasėms, kuriose mokinių skaičius neatitinka Vyriausybės nustatyto mažiausio ir (arba) didžiausio leistino mokinių skaičiaus, mokymo lėšos iš valstybės biudžeto neskiriamos arba skiriamos mokymo lėšos mažinamos Vyriausybės nustatyta tvarka. Kai Vyriausybės nustatytais atvejais mokinių skaičius savivaldybių mokyklų klasėse gali būti mažesnis už Vyriausybės nustatytą mažiausią leistiną mokinių skaičių klasėje, mokymo lėšų, skiriamų iš valstybės biudžeto, sumažinimą savivaldybės padengia iš savivaldybių biudžetų. Nepritarti Žr. komiteto siūlymą Nr. 1. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo nariai R. Tamašunienė ir
3 Argumentai: Siūloma nustatyti specialiuosius kriterijus mokykloms vykdančioms bendrojo lavinimo programas tautinių mažumų kalbomis. Tautinių mažumų mokyklos užima svarbią ir reikšmingą vietą Lietuvos švietimo sistemoje, todėl būtina jas įvardinti Švietimo įstatyme, nustatant bendruosius ir specialiuosius kriterijus bei reikalavimus. Pažymėtina, kad teisę į ugdymą gimtąja kalba saugo Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencija. Šalys ratifikavusios minėtą konvenciją, kurių teritorijose tradiciškai arba gausiai gyvena tautinėms mažumoms priklausantys asmenys, jei yra pakankamas poreikis, savo švietimo sistemose stengiasi kiek įmanoma užtikrinti, kad mažumoms priklausantys asmenys turėtų galimybes mokytis gimtąja kalba. Pažymėtina, kad miestų bei kaimiškose vietovėse, kur gyvena tautinėms mažumoms priklausantys asmenys, mokyklinio amžiaus vaikai dalijasi į du arba tris srautus pagal pasirinktą mokyklą ir ugdymo(-si) kalbą ((lietuvių arba tautinės mažumos(-ų) kalba(-omis)). Todėl svarbu nustatyti mažesnį leistiną mokinių skaičių klasėse. Pasiūlymas:
Pakeisti 3 straipsnio keičiamą 43 straipsnio 8 dalį ir papildyti
16 dalį laikyti atitinkamai 17 dalimi ir išdėstyti jas taip: „8. Mokykla bendrojo ugdymo programas gali vykdyti, jeigu atitinka šiuos visus bendruosius kriterijus: 16.
Bendrojo ugdymo mokykla, kurios nuostatuose (įstatuose) numatytas mokymas tautinės mažumos kalba, užtikrina Švietimo įstatymo nustatytą asmenų teisę mokytis gimtąja kalba ir valstybine kalba, formaliojo švietimo bendrojo ugdymo programas gali vykdyti, jei atitinka 8 dalies 1-6 punktuose nustatytus kriterijus ir šiuos specialiuosius kriterijus:
1) mokinių skaičius valstybės ir savivaldybės mokyklos klasėse atitinka 50 proc. leistino mažiausio mokinių skaičiaus, kurį nustato Vyriausybė, atsižvelgdama į bendrojo ugdymo programos lygmenį, mokinių ugdymosi poreikių tenkinimą, mokinių specialiuosius ugdymosi poreikius, Vyriausybės nustatytus klasių jungimo principus bei siekdama ugdymo kokybės;
2) mokinių skaičius valstybinėje ir savivaldybės mokykloje atitinka 50 procentų leistiną mažiausią mokinių skaičių, kurį nustato Vyriausybė, atsižvelgdama į mokyklos tipą, paskirtį, sąlygų sudarymą užtikrinti užsienio kalbų, pasirenkamųjų dalykų, neformaliojo vaikų švietimo programų pasiūlą, tenkinančią mokinių ugdymosi poreikius;
ministro patvirtintas bendrąsias programas. 17. 16 dalį laikyti atitinkamai 17 dalimi ir išdėstyti taip:
nurodytų kriterijų kiekybinės ir kokybinės reikšmės nustatomos Vyriausybės patvirtintose Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklėse. Jei mokykla, vykdanti bendrojo ugdymo programas, neatitinka bent vieno šio straipsnio 8 dalies 1–6 punktuose, 9–15 16 dalyse nustatytų kriterijų, Vyriausybės nustatyta tvarka stabdomas mokyklai skirtų mokymo lėšų ir (ar) mokyklos ūkio lėšų iš valstybės biudžeto pervedimas.“ Nepritarti Mokykla, norinti vykdyti bendrojo ugdymo programas, turi atitikti visus bendruosius kriterijus.
Vyriausybė nustatydama mokinių skaičių klasėse atsižvelgs į bendrojo ugdymo programos lygmenį, mokinių ugdymosi poreikių tenkinimą, mokinių specialiuosius ugdymosi poreikius, mokymo kalbą, mokyklos geografinę padėtį ar regiono, kurioje yra mokykla, specifiką, Vyriausybės nustatytus klasių jungimo principus (žr. keičiamo įstatymo 43 straipsnio 8 dalies 7 punktą ir 14 dalį), todėl siūloma atskirai neišskirti mokyklos, kurioje numatytas mokymas tautinės mažumos kalba. 2. Seimo narė Laima Nagienė, 2023-06-063 Argumentai:
Siūloma teisiniame reguliavime įtvirtinti ugdymo kokybės standarto sąvoką, kaip vieną iš kokybinių kriterijų, leidžiančių užtikrinti, kad klasių ir mokyklų sudarymo nenulemtų vien kiekybiniai/ekonominiai kriterijai. Toks siūlymas teikiamas vadovaujantis Susitarimo dėl Lietuvos švietimo politikos (2021–2030) įsipareigojimu iki 2024 metų sukurti bendrą ir visiems – kaimo bei miesto, įskaitant užsienio lietuvių ir tautinių bendrijų̨ bei mažumų, – vaikams prieinamą bendrojo ugdymo kokybės standartą̨, atsakantį į XXI amžiaus iššūkius, kuris užtikrintų kasdienei veiklai reikalingus bazinius gebėjimus (kalbinis, gamtamokslinis, informacinių technologijų̨, finansinis, kultūrinis, pilietinis raštingumas), kompetencijas, būtinas sudėtingoms problemoms spręsti, ir ugdytų vertybes, reikalingas veikti greitai besikeičiančioje aplinkoje. Taip pat patvirtinta Geros mokyklos koncepcija, kuri, kaip ir buvo numatyta, turėtų tapti mokyklų veiklos kokybės vertinimo modelio, skatinančio mokyklų̨ tobulinimą̨, pertvarkymo pagrindu.
Vadovaujantis mokyklų veiklos kokybės vertinimo modeliu bus vykdomas išorinis mokyklų vertinimas, padedantis nustatyti, ar mokykla kryptingai juda geros mokyklos link, kokia pažanga yra daroma bei kuriose veiklos srityse reikalingas didžiausias postūmis. Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 3 straipsniu papildomą 43 straipsnio 8 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip: „7) mokinių skaičius valstybinės ir savivaldybės mokyklos klasėse atitinka leistiną mažiausią ir
(arba) didžiausią mokinių skaičių, kurį nustato Vyriausybė, atsižvelgdama į bendrojo ugdymo programos lygmenį, mokinių ugdymosi poreikių tenkinimą, mokinių specialiuosius ugdymosi poreikius, Vyriausybės nustatytus klasių jungimo principus bei siekdama ugdymo kokybės, vadovaujantis Vyriausybės patvirtintu ugdymo kokybės standartu, valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšų naudojimo ekonomiškumo, efektyvumo ir rezultatyvumo;“ Nepritarti Komitete nutarta, kad diskusijoms dėl ugdymo kokybės standarto reikia skirti daugiau laiko, o šiuo įstatymo projektu neįvedinėti šios sąvokos. 3. Seimo narė Laima Nagienė, 2023-06-063 Argumentai:
Siūloma teisiniame reguliavime numatyti, kad mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklės (toliau – Taisyklės) gali būti tvirtinamos ir keičiamos tik įvertinus savivaldybių socialinį ir ekonominį kontekstą bei atsižvelgiant į savivaldybių galimybes užtikrinti savarankiškąsias funkcijas švietimo srityje. Taip pat numatant Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos prievolę, savivaldybėms negalint tinkamai užtikrinti savarankiškųjų funkcijų švietimo srityje, užtikrinti tinkamą savivaldybių pasirengimą. Pavyzdžiui, dėl pakeitimų Taisyklėse auga savivaldybių išlaidos dėl transporto organizavimo.
Uždarius mokyklą arba pakeitus struktūrą, norint išsaugoti švietimo pagalbos specialistus ir mokytojus (arba siekiant užtikrinti krūvį), jiems teks kompensuoti kelionės išlaidas į kitas mokyklas, o ypač, jei specialistas gyveno ten, kur buvo mokykla (dalis savivaldybių tai jau daro siekiant į mokyklas pritraukti specialistus). Jei mokykla teikė ikimokyklinį ir priešmokyklinį ugdymą, bet dėl mažo mokinių skaičiaus teko mokyklą uždaryti, tokiu atveju vėl bus reikalingos lėšos sudaryti sąlygas lankyti vaikui darželį kitur (juolab, kad ikimokyklinį ugdymą numatoma padaryti visuotinį), o dalis savivaldybių ir taip skundžiasi vietų trūkumu savivaldybės įstaigose. Jeigu mokykla nėra uždaroma, o, pavyzdžiui, ji lieka aštuonmetė, tai esamos infrastruktūros išlaidos niekur nedingsta, o naujos išlaidos atsiranda. Tokių pavyzdžių gali būti ir daugiau, todėl yra svarbu įvertinti visą kontekstą. Taip pat siūloma panaikinti nuostatą, kad vieno iš Švietimo įstatymo 43 straipsnio 8 dalies 1–6 punktuose, 9–15 dalyse nustatytų kriterijų neatitikimas lemia poveikio priemonę – Vyriausybės nustatyta tvarka stabdomas mokyklai skirtų mokymo lėšų ir (ar) mokyklos ūkio lėšų iš valstybės biudžeto pervedimas. Manome, kad tokia poveikio priemonė neatitinka Švietimo įstatymo numatytų švietimo sistemos principų, Geros mokyklos koncepcijos, yra neproporcinga ir gali lemti nepamatuotus neigiamus padarinius bendrojo ugdymo mokykloms. Pasiūlymas:
Pakeisti Projekto 3 straipsniu papildomą 43 straipsnio 16 dalį ir ją išdėstyti taip:
„16. Šio straipsnio 8–15 dalyse nurodytų kriterijų
kiekybinės ir kokybinės reikšmės nustatomos Vyriausybės patvirtintose Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklėse.
Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklės tvirtinamos ir keičiamos tik įvertinus savivaldybių socialinį ir ekonominį kontekstą bei atsižvelgiant į savivaldybių galimybes užtikrinti savarankiškąsias funkcijas švietimo srityje, numatytas LR Vietos savivaldos įstatyme. Jei savivaldybės negali tinkamai užtikrinti savarankiškųjų funkcijų švietimo srityje, numatytų LR Vietos savivaldos įstatyme, dėl patvirtintų Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių nuostatų, tokiu atveju Vyriausybė ar jos įgaliota institucija, privalo užtikrinti tinkamą savivaldybių pasirengimą, įgyvendinat įstatyme numatytas savarankiškąsias funkcijas ir Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių nuostatas. Jei mokykla, vykdanti bendrojo ugdymo programas, neatitinka bent vieno šio straipsnio 8 dalies 1–6 punktuose, 9–15 dalyse nustatytų kriterijų, Vyriausybės nustatyta tvarka stabdomas mokyklai skirtų mokymo lėšų ir (ar) mokyklos ūkio lėšų iš valstybės biudžeto pervedimas.“ Pritarti iš dalies Siūlomi kriterijai yra atspindėti kitame įstatymo projekto straipsnyje (keičiamo įstatymo 28 str.). 4. Seimo narė Laima Nagienė, 2023-06-063 Argumentai:
Siūloma teisiniame reguliavime pakeisti Švietimo įstatymo projekte pasiūlytą „mokyklos geografinės padėties“ kriterijų ir nustatyti
„regiono specifikos“ kriterijų, kuris yra platesnio pobūdžio ir apima ne tik
galimą atstumo įvertinimą, bet ir konkrečios savivaldybės regiono poreikius, atsižvelgiant tiek į gimnazijos geografinę padėtį, tiek į gimnazijos istorinę ir (arba) kultūrinę reikšmę gyvenamajai vietovei, specifinius demografinius ir (arba) socialinius aspektus.
Taipogi siūloma teisiniame reguliavime numatyti galimybę netaikyti klasių skaičiaus reikalavimo, jeigu gimnazija yra vienintelė tokio tipo gimnazija gyvenamojoje vietovėje. Toks pakeitimas leistų įstatyme numatyti kriterijų, sąlygojantį galimas išimtis, kurios, kaip ir dabar galiojančiame teisiniame reguliavime, būtų detalizuojamos Taisyklėse, taip užtikrinant teisinio aiškumo ir teisinio tikrumo principus. Pasiūlymas:
Pakeisti Projekto 3 straipsniu papildomą 43 straipsnio 14 dalį ir ją išdėstyti taip:
„14. Gimnazija akredituotą vidurinio ugdymo programą gali
vykdyti, jei atitinka šio straipsnio 8 dalyje nustatytus bendruosius kriterijus ir atitinka klasių skaičių, kurį nustato Vyriausybė, atsižvelgdama į mokinių ugdymosi poreikių tenkinimą pasirinkti ugdymo turinį, atsižvelgiant į mokinio planuojamą tolesnį mokymąsi ar studijų kryptį, ekonomišką, efektyvų, rezultatyvų mokymo lėšų naudojimą ir mokyklos geografinę padėtį regiono specifiką. Klasių skaičiaus reikalavimas netaikomas, jeigu gimnazija yra vienintelė tokio tipo gimnazija gyvenamojoje vietovėje.“ Pritarti iš dalies Pakeisti Projekto 3 straipsniu papildomą 43 straipsnio 14 dalį ir ją išdėstyti taip: „14.
Gimnazija akredituotą vidurinio ugdymo programą gali vykdyti, jei atitinka šio straipsnio 8 dalyje nustatytus bendruosius kriterijus ir atitinka klasių skaičių, kurį nustato Vyriausybė, atsižvelgdama į mokinių ugdymosi poreikių tenkinimą pasirinkti ugdymo turinį, atsižvelgiant į mokinio planuojamą tolesnį mokymąsi ar studijų kryptį, ekonomišką, efektyvų, rezultatyvų mokymo lėšų naudojimą ir mokymo kalbą, mokyklos geografinę padėtį ar regiono, kurioje yra mokykla, specifiką.“
5Seimo narė Laima Nagienė,
2023-06-06 Argumentai: Siūloma teisiniame reguliavime numatyti, kad iš valstybės biudžeto skiriamos mokymo lėšos, Vyriausybės nustatytais atvejais mokykloms, klasėms, kuriose mokinių skaičius neatitinka Vyriausybės nustatyto mažiausio ir (arba) didžiausio leistino mokinių skaičiaus, būtų proporcingai mažinamos Vyriausybės nustatyta tvarka. Tokiu siūlomu pakeitimu siekiama, kad nebūtų sudaryta galimybė kilti tokioms situacijoms, kuomet kitus bendruosius ir specialiuosius kriterijus atitinkančiai mokyklai visiškai nebūtų skiriamos mokymo lėšos vien dėl nustatyto mokinių skaičiaus neatitikimo. Toks pakeitimas užtikrintų teisinio aiškumo ir asmenų lygiateisiškumo principus. Pasiūlymas:
Pakeisti Projekto 6 straipsniu keičiamą 67 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Formaliojo švietimo programoms valstybinėse,
savivaldybių ir nevalstybinėse mokyklose, išskyrus aukštąsias mokyklas, finansuoti, neformaliojo vaikų švietimo programoms finansuoti iš Lietuvos Respublikos atitinkamų metų valstybės ir savivaldybių biudžetų taikomi mokymo lėšų skyrimo klasei (grupei) ir (arba) vienam mokiniui principai. Mokymo lėšos, skiriamos iš valstybės biudžeto lėšų, apskaičiuojamos, paskirstomos ir naudojamos pagal Vyriausybės patvirtintus tvarkos aprašus.
Šiuose aprašuose nustatytais atvejais savivaldybės turi teisę juose nustatytą dalį mokymo lėšų, skiriamų iš valstybės biudžeto, paskirstyti ugdymo reikmėms savo nustatyta tvarka. Vyriausybės nustatytais atvejais mokykloms, klasėms, kuriose mokinių skaičius neatitinka Vyriausybės nustatyto mažiausio ir (arba) didžiausio leistino mokinių skaičiaus, mokymo lėšos iš valstybės biudžeto neskiriamos arba skiriamos mokymo lėšos proporcingai mažinamos Vyriausybės nustatyta tvarka. Kai Vyriausybės nustatytais atvejais mokinių skaičius savivaldybių mokyklų klasėse gali būti mažesnis už Vyriausybės nustatytą mažiausią leistiną mokinių skaičių klasėje, mokymo lėšų, skiriamų iš valstybės biudžeto, sumažinimą savivaldybės padengia iš savivaldybių biudžetų.“ Nepritarti Žr. komiteto siūlymą Nr. 1. Dėl žodžio
„proporcingai“ įrašymo buvo balsuota ir šiam pasiūlymui nepritarta. Balsavimo
rezultatai: 3 – už, 6 – prieš. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: negauta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Švietimo ir mokslo komitetas, 2023-06-14 8,9 N Argumentai: Atsižvelgiant į Teisės departamento 12 pastabą, siūloma aiškiau išdėstyti, kada mokymo lėšos iš valstybės biudžeto neskiriamos, o kada – mažinamos. Pasiūlymas:
dalimi: „1¹.
Mokymo lėšos iš valstybės biudžeto neskiriamos, kai:
1) mokinių skaičius bendrojo ugdymo programas vykdančiose klasėse neatitinka šio įstatymo 43 straipsnio 8 dalies 7 punkte nurodyto leidžiamo mažiausio mokinių skaičiaus klasėje kriterijaus;
2) mokinių skaičius bendrojo ugdymo programas vykdančiose mokyklose neatitinka šio įstatymo 43 straipsnio 8 dalies 8 punkte nurodyto leidžiamo mažiausio mokinių skaičiaus mokykloje kriterijaus;
3) šio įstatymo
ugdymo programos ar jos dalies vykdymas.“
dalimi:
„1². Iš valstybės biudžeto skiriamos mokymo lėšos mažinamos Vyriausybės nustatyta
tvarka:
1) bendrojo ugdymo programas vykdančioms klasėms, kuriose mokinių skaičius nesiekia Vyriausybės nustatyto mažiausio sąlyginės klasės (grupės) mokinių skaičiaus, bet tokių klasių sudarymas atitinka šio įstatymo 43 straipsnio 8 dalies 7 punkte nurodytą leidžiamo mažiausio mokinių skaičiaus klasėje kriterijų;
(grupėms), kuriose mokinių skaičius nesiekia Vyriausybės nustatyto mažiausio sąlyginės klasės (grupės) mokinių skaičiaus;
3) bendrojo ugdymo programas vykdančioms klasėms (išskyrus klases specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams), kurių sudarymas neatitinka šio įstatymo
skaičiaus klasėje kriterijaus.“
dalimi:
„1³. Mokymo lėšų, skiriamų iš valstybės biudžeto savivaldybių mokyklų klasėms
(grupėms), sumažinimą šio straipsnio 1² dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais atvejais savivaldybės padengia iš savivaldybių biudžetų.“
Pakeisti 67 straipsnio 1¹ dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) šio įstatymo 43 straipsnio 16 ir 17 dalyse nurodytais atvejais yra sustabdytas bendrojo ugdymo programos ar jos dalies vykdymas.“
2Švietimo ir mokslo komitetas,
2 Argumentai: Atsižvelgiant į asociacijų, savivaldybių, Prezidentūros kanceliarijos, Seimo narių teiktas pastabas ir pasiūlymus bei siekiant labiau atliepti konkrečių savivaldybių situaciją, siūloma papildyti keičiamo įstatymo 28 straipsnio 8 dalį, numatant į ką atsižvelgiama tvirtinant ir įgyvendinant mokyklų tinklo pertvarkos bendruosius planus. Pasiūlymas:
išdėstyti taip:
„8. Mokyklų (išskyrus aukštąsias mokyklas ir
profesinio mokymo įstaigas), vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklas kuriamas vadovaujantis šio įstatymo 43 straipsnio 8–15 dalyse nustatytais kriterijais ir Vyriausybės patvirtintomis Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklėmis ir mokyklų bendruomenių nutarimais, jeigu šie neprieštarauja šio įstatymo 43 straipsnio 8–15 dalyse nustatytiems kriterijams ir šioms taisyklėms.
Savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (Švietimo, ir mokslo ir sporto ministerija ministras ar savivaldybės taryba), nustačiusi mokyklų tinklo pertvarkos strateginį tikslą, uždavinius, prioritetus ir pagrindinių rezultatų rodiklius, susietus su socialinės atskirties mažinimu, ugdymo kokybe ir(ar) mokinių ugdymosi pasiekimų ir pažangos gerinimu, mokyklų veiklos rezultatais, efektyvesniu lėšų panaudojimu ir kitais kriterijais, vadovaudamasi šio įstatymo 43 straipsnio 8–15 dalyse nustatytais kriterijais ir Vyriausybės patvirtintomis Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklėmis , tvirtina ir įgyvendina mokyklų tinklo pertvarkos bendruosius planus. Profesinio mokymo įstaigų tinklas kuriamas švietimo ir mokslo ministro vystomas Profesinio mokymo įstatymo nustatyta tvarka.“
3Švietimo ir mokslo komitetas,
2023-06-14 2,4 N Argumentai: Atsižvelgiant į asociacijų, savivaldybių, Prezidentūros kanceliarijos, Seimo narių teiktas pastabas ir pasiūlymus, kad būtų vertinami ir mokyklų veiklos rezultatai, siūloma įstatymo projektą papildyti nauju 2 straipsniu, kuriuo keičiama įstatymo 37 straipsnio 6 dalis ir papildyti keičiamą įstatymą nauja 43 straipsnio 17 dalimi, kurie įsigaliotų 2026 m. rugsėjo 1 d. Pasiūlymas:
Pakeisti 37 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6.
Mokyklos (išskyrus aukštąsias mokyklas ir profesinio mokymo įstaigas) veiklos išorinis vertinimas atliekamas periodiškai, jį inicijuoja mokyklos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (valstybinės mokyklos
vadovo veiklos vertinimo ir mokinių mokymosi pasiekimų vertinimo rezultatus. Jeigu mokyklos (išskyrus aukštąsias mokyklas ir profesinio mokymo įstaigas) veikla, atlikus veiklos išorinį vertinimą, įvertinama neigiamai, paskelbus vertinimo išvadas, pakartotinis mokyklos veiklos išorinis vertinimas atliekamas ne anksčiau kaip po dvejų metų, bet ne vėliau kaip trečiais metais. Mokyklų, vykdančių ikimokyklinio, priešmokyklinio, bendrojo ugdymo ir formaliojo profesinio mokymo programas, veiklos išorinio vertinimo organizavimo ir vykdymo tvarką nustato švietimo ir mokslo ministras. Neformaliojo švietimo mokyklų (išskyrus mokyklas, vykdančias ikimokyklinio ir
(ar) priešmokyklinio ugdymo programas) veiklos išorinio vertinimo tvarką nustato valstybinės ir savivaldybės mokyklos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas), kitų mokyklų – savininkas (dalyvių susirinkimas). “ Papildyti 43 straipsnį nauja 17 dalimi ir ją išdėstyti taip: 17.
Jeigu mokyklos veikla, atlikus pakartotinį jos išorinį vertinimą įvertinama neigiamai, be to, ši mokykla, bendradarbiaudama ir gaudama pagalbą iš jos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos (dalyvių susirinkimo), nėra įgyvendinusi prieš tai atlikto jos veiklos išorinio vertinimo rekomendacijų, Vyriausybės nustatyta tvarka stabdomas bendrojo ugdymo programos ar jos dalies vykdymas.“
4Švietimo ir mokslo komitetas,
2 Argumentai: Atsižvelgiant į Prezidento kanceliarijos siūlymą sugrupuoti kriterijus, taip pat į asociacijų, savivaldybių, Seimo narių teiktas pastabas ir pasiūlymus papildyti, į ką atsižvelgiama nustatant kriterijus dėl mokinių skaičiaus valstybinėse ir savivaldybių mokyklose ir klasėse, siūloma papildyti keičiamo įstatymo 43 straipsnio 8 dalį. Pasiūlymas: „8.
Pasiūlymas:
„8. Mokykla bendrojo ugdymo programas gali
vykdyti, jeigu atitinka šiuos visus bendruosius kriterijus:
patvirtintus švietimo aprūpinimo standartus;
teisės aktų nustatytus mokinių saugos bei sveikatos reikalavimus, laiduoja švietimo programų vykdymą, ugdymo fizinė ir informacinė aplinka pritaikyta mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių;
nustatyta tvarka dienynai sudaromi elektroninių dienynų pagrindu;
ir kvalifikacija atitinka šiame įstatyme ir švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatytus reikalavimus, jos vadovo pavaduotojų ugdymui ir (ar) ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų išsilavinimas atitinka Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatyme nustatytus reikalavimus;
organizacijų bendrojo ugdymo programas, mokyklos ugdymo planas atitinka švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtintus bendruosius ugdymo planus;
mokslo ir sporto ministro nustatytas tvarkas;
7) mokinių skaičius valstybinės ir savivaldybės mokyklos klasėse atitinka leidžiamą mažiausią ir
(arba) didžiausią mokinių skaičių, kurį, siekdama ugdymo kokybės, valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšų naudojimo ekonomiškumo, efektyvumo ir rezultatyvumo, nustato Vyriausybė, atsižvelgdama į bendrojo ugdymo programos lygmenį, mokinių ugdymosi poreikių tenkinimą, mokinių specialiuosius ugdymosi poreikius, mokymo kalbą, mokyklos geografinę padėtį ar regiono, kurioje yra mokykla, specifiką, Vyriausybės nustatytus klasių jungimo principus bei siekdama ugdymo kokybės, valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšų naudojimo ekonomiškumo, efektyvumo ir rezultatyvumo;
8) ji užtikrina lygiavertes ir šiuolaikiškas kokybiško ugdymo(si) galimybes, lemiančias mokinių pasiekimų pažangą - valstybinėje ir savivaldybės mokykloje mokinių skaičius valstybinėje ir savivaldybės mokykloje atitinka leidžiamą mažiausią mokinių skaičių, kurį nustato Vyriausybė, atsižvelgdama į mokyklos tipą ir paskirtį, mokymo kalbą, mokyklos geografinę padėtį ar regiono, kurioje yra mokykla, specifiką, sąlygų sudarymą užtikrinti užsienio kalbų, pasirenkamųjų dalykų ir neformaliojo vaikų švietimo programų pasiūlą, tenkinančią mokinių ugdymosi poreikius, ekonomiškai, efektyviai ir rezultatyviai naudojant valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšas.“ Pritarti 5.
Mokykla bendrojo ugdymo programas gali vykdyti, jeigu atitinka šiuos visus bendruosius kriterijus:
patvirtintus švietimo aprūpinimo standartus;
teisės aktų nustatytus mokinių saugos bei sveikatos reikalavimus, laiduoja švietimo programų vykdymą, ugdymo fizinė ir informacinė aplinka pritaikyta mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių;
nustatyta tvarka dienynai sudaromi elektroninių dienynų pagrindu;
ir kvalifikacija atitinka šiame įstatyme ir švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatytus reikalavimus, jos vadovo pavaduotojų ugdymui ir (ar) ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų išsilavinimas atitinka Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatyme nustatytus reikalavimus;
organizacijų bendrojo ugdymo programas, mokyklos ugdymo planas atitinka švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtintus bendruosius ugdymo planus;
mokslo ir sporto ministro nustatytas tvarkas;
7) mokinių skaičius valstybinės ir savivaldybės mokyklos klasėse atitinka leidžiamą mažiausią ir
(arba) didžiausią mokinių skaičių, kurį, siekdama ugdymo kokybės, valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšų naudojimo ekonomiškumo, efektyvumo ir rezultatyvumo, nustato Vyriausybė, atsižvelgdama į bendrojo ugdymo programos lygmenį, mokinių ugdymosi poreikių tenkinimą, mokinių specialiuosius ugdymosi poreikius, mokymo kalbą, mokyklos geografinę padėtį ar regiono, kurioje yra mokykla, specifiką, Vyriausybės nustatytus klasių jungimo principus bei siekdama ugdymo kokybės, valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšų naudojimo ekonomiškumo, efektyvumo ir rezultatyvumo;
8) ji užtikrina lygiavertes ir šiuolaikiškas kokybiško ugdymo(si) galimybes, lemiančias mokinių pasiekimų pažangą - valstybinėje ir savivaldybės mokykloje mokinių skaičius valstybinėje ir savivaldybės mokykloje atitinka leidžiamą mažiausią mokinių skaičių, kurį nustato Vyriausybė, atsižvelgdama į mokyklos tipą ir paskirtį, mokymo kalbą, mokyklos geografinę padėtį ar regiono, kurioje yra mokykla, specifiką, sąlygų sudarymą užtikrinti užsienio kalbų, pasirenkamųjų dalykų ir neformaliojo vaikų švietimo programų pasiūlą, tenkinančią mokinių ugdymosi poreikius, ekonomiškai, efektyviai ir rezultatyviai naudojant valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšas.“
5Švietimo ir mokslo komitetas,
2 Argumentai: Siekiama patikslinti pasekmes, jei mokykla neatitinka keičiamo įstatymo 43 straipsnio 8-15 dalyse nustatytų kriterijų, papildant 43 straipsnio 16 dalį.
Pasiūlymas: „16. Šio straipsnio 8–15 dalyse nurodytų kriterijų kiekybinės ir kokybinės reikšmės nustatomos Vyriausybės patvirtintose Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklėse. Jeigu mokykla, vykdanti bendrojo ugdymo programas, neatitinka bent vieno šio straipsnio 8 dalies 1-6 punktuose, 9-15 dalyse nustatytų kriterijų, ir per švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotos institucijos nustatytą, atsižvelgiant į pažeidimų pobūdį, terminą nepašalina neatitikties nustatytiems kriterijams, Vyriausybės nustatyta tvarka stabdomas mokyklai skirtų mokymo lėšų ir (ar) mokyklos ūkio lėšų iš valstybės biudžeto pervedimas bendrojo ugdymo programos ar jos dalies vykdymas šioje mokykloje. Jeigu mokykla, vykdanti bendrojo ugdymo programas, neatitinka bent vieno šio straipsnio 8 dalies 7 ir 8 punktuose nustatytų kriterijų, mokymo lėšos iš valstybės biudžeto neskiriamos arba mažinamos, vadovaujantis šio įstatymo 67 straipsnio 1¹ ir 1² dalimis.“
6Švietimo ir mokslo komitetas,
2023-06-1410 N Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad siūloma dalies straipsnių įsigaliojimą atidėti iki 2026 m. rugsėjo 1 d., reikia papildyti straipsnį apie įstatymo įsigaliojimą ir įgyvendinimą. Pasiūlymas:
straipsnius ir šio straipsnio 3 dalį, įsigalioja 2024 m. sausio 2 d. 2. Šio įstatymo 2, 5 ir 9 straipsniai įsigalioja 2026 m. rugsėjo 1 d. 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2023 m. gruodžio 29 d. priima šio įstatymo, išskyrus 2 ir 5 straipsnius, įgyvendinamuosius teisės aktus, iki 2026 m. rugpjūčio 31 d. – šio įstatymo 2 ir 5 straipsnių įgyvendinamuosius teisės aktus. Pritarti
8Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš – 1, susilaikė – 0. 9.
9Komiteto paskirti pranešėjai: A. Žukauskas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Eugenijus Jovaiša, Ieva Kačinskaitė-Urbonienė, Laima Nagienė, Aušrinė Norkienė, Beata Pietkiewicz, Vilija Targamadzė, 2023-06-14 Š. m. birželio 14 d. Lietuvos Respublikos Seimo švietimo ir mokslo komiteto posėdyje buvo pradėti svarstyti LR Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos parengti Lietuvos Respublikos Švietimo įstatymo pakeitimai, susiję su Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo
balandžio 26 d. Nr. KT40-N4/2023 Vilnius. Šiuo nutarimu Konstitucinis Teismas pripažino, kad Konstitucijos 40 straipsnio 1 daliai (Valstybinės ir savivaldybių mokymo ir auklėjimo įstaigos yra pasaulietinės), 41 straipsnio 2 daliai (Mokymas valstybinėse ir savivaldybių bendrojo lavinimo, profesinėse bei aukštesniosiose mokyklose yra nemokamas), 120 straipsnio 2 daliai (Savivaldybės pagal Konstitucijos bei įstatymų apibrėžtą kompetenciją veikia laisvai ir savarankiškai), konstituciniam teisinės valstybės principui prieštarauja:
768 „Dėl Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių (toliau – Taisyklės)
tiek, kiek juose nustatyti formalūs (kiekybiniai) kriterijai, kuriuos turi atitikti savivaldybių bendrojo ugdymo mokyklos, 1 priedas (2021 m. gruodžio 22 d. redakcija), 2 priedas (2018 m. liepos 11 d. redakcija);
Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad įstatymų leidėjas įstatymu turi įtvirtinti aiškius kriterijus, pagal kuriuos nustatoma, ar savivaldybių bendrojo ugdymo mokyklos gali vykdyti savo veiklą. Ir tik įstatymu nustačius kriterijus, kuriuos turi atitikti mokyklos, vykdančios bendrojo ugdymo programas, atskirų kriterijų reikšmė gali būti sukonkretinta ir detalizuojama poįstatyminiuose teisės aktuose (šiuo atveju – Vyriausybės tvirtinamose Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklėse). Tvirtinant 2023-06-14 Švietimo ir mokslo komiteto darbotvarkę komiteto narys Eugenijus Jovaiša paprašė atidėti su Konstitucinio Teismo sprendimu susijusių Švietimo įstatymo pakeitimų svarstymą, pabrėždamas šių įstatymo projektų neeilinę svarbą Lietuvos švietimo bendruomenei, Konstitucinio Teismo duotą laiką iki 2024 m. sausio 2 d. ir būtinybę sudaryti komisiją iš savivaldybių, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos ir kitų suinteresuotų institucijų atstovų išdiskutuotų ir tinkamų projektų, kuriems visi pritartų, parengimui. Tokiam racionaliam ir argumentuotam Seimo nario E. Jovaišos pasiūlymui valdančiųjų balsais komitete buvo nepritarta, dėl ko dalis komiteto narių iš opozicijos (Eugenijus Jovaiša, Ieva Kačinskaitė – Urbonienė, Aušrinė Norkienė) svarstyme nedalyvavo, o Seimo narė Vilija Targamadzė, argumentavusi, kad vyksta ne diskusija, o daugumos primestų sprendimų priėmimas, taip pat atsisakė toliau dalyvauti svarstyme.
Atsižvelgdami į susidariusią situaciją, reiškiame atskirąją nuomonę: pirma, manome, kad skubos tvarka mechaniškai iš Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių į Švietimo įstatymą perkelti bendrieji ir specialieji kriterijai, kuriuos turi atitikti savivaldybių bendrojo ugdymo mokyklos, nesukurs kokybiško teisinio reguliavimo, bet įneš tik sumaištį į ir taip daugybę pokyčių vienu metu išgyvenančią Lietuvos švietimo sistemą; antra, jei jau atsirado rimta proga taisyti įstatymą, peržiūrint mokyklų veikimo kriterijus, tai turime padaryti be skubos, siekdami maksimalaus teisinio aiškumo ir išdiskutavus su visomis suinteresuotomis pusėmis, remdamiesi mokslininkų ir edukologijos ekspertų rekomendacijomis, išanalizavę mokyklų vadovų, savivaldybių pasiūlymus, ypač susijusius su regionine politika, atsižvelgdami į politinių partijų Susitarimo dėl Lietuvos švietimo politikos (2021 – 2030) 18 punktą, kuriuo įsipareigota suteikti savivaldybėms daugiau savarankiškumo, t.y. „18.
„18. Išlaikant švietimo įstaigų savarankiškumą, suteikti
savivaldybėms daugiau savarankiškumo ir atsakomybės už racionalų švietimo lėšų panaudojimą, tinklo efektyvumą bei ugdymo(si) rezultatus./.../“; trečia, iš naujo peržiūrėti dabar esamus kiekybinius kriterijus (mokinių skaičius grupėse/klasėse/mokyklose, gimnazinių klasių skaičius ir pan.), kaip galimai nelemiančius ugdymo kokybės, mokinių pasiekimų ir mokyklos pažangos, tačiau suniveliuojančius skirtingų savivaldybių įvairių tipų ir paskirties mokyklas, lemiančius daugelio mokyklų, ypač regionuose stambinimą bei mažų mokyklų sunaikinimą, atimančius iš savivaldybių teisę, atsižvelgiant į regiono ar vietos socialinį, ekonominį, geografinį ir kultūrinį specifiškumą, savarankiškai reguliuoti savo mokyklų tinklą.
Siūlome įstatymu įtvirtinti ir po to poįstatyminiais aktais konkretizuoti tik tokius kiekybinius kriterijus, kurie bus nustatyti įvertinus savivaldybių socialinį, ekonominį, geografinį, kultūrinį kontekstus ir nepažeis savivaldybių teisės savarankiškai tvarkyti savo mokyklų tinklą; ketvirta, atsižvelgdami į tai, kas išsakyta ir į tai, jog Konstitucinio Teismo sprendimas įsigalios tik 2024 m. sausio 2 d., prašome stabdyti aukščiau minėtų Švietimo įstatymo pakeitimų projektų svarstymą ir sprendimų priėmimą Švietimo ir mokslo komitete iki Seimo šių metų Rudens sesijos ir sudaryti darbo grupę iš Lietuvos Respublikos Seimo švietimo ir mokslo komiteto, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, Lietuvos savivaldybių asociacijos, Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos, Lietuvos gimnazijų asociacijos, Lietuvos progimnazijų asociacijos tarybos, Lietuvos pagrindinių mokyklų asociacijos, Lietuvos švietimo įstaigų vadovų profesinės sąjungos, kitų švietimo profesinių sąjungų, Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos, Lietuvos švietimo tarybos, kitų suinteresuotų institucijų, įtraukiant mokslininkus, švietimo ekspertus, naujos redakcijos Švietimo įstatymo pakeitimų įstatymų projektams parengti skirtų pasiūlymų suformulavimui, ypač sutelkiant dėmesį į visas suinteresuotas puses tenkinančių kriterijų, kuriuos turi atitikti savivaldybių bendrojo ugdymo mokyklos, nustatymą.
Siūlome įstatymu įtvirtinti ir po to poįstatyminiais aktais konkretizuoti tik tokius kiekybinius kriterijus, kurie bus nustatyti įvertinus savivaldybių socialinį, ekonominį, geografinį, kultūrinį kontekstus ir nepažeis savivaldybių teisės savarankiškai tvarkyti savo mokyklų tinklą; ketvirta, atsižvelgdami į tai, kas išsakyta ir į tai, jog Konstitucinio Teismo sprendimas įsigalios tik 2024 m. sausio 2 d., prašome stabdyti aukščiau minėtų Švietimo įstatymo pakeitimų projektų svarstymą ir sprendimų priėmimą Švietimo ir mokslo komitete iki Seimo šių metų Rudens sesijos ir sudaryti darbo grupę iš Lietuvos Respublikos Seimo švietimo ir mokslo komiteto, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, Lietuvos savivaldybių asociacijos, Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos, Lietuvos gimnazijų asociacijos, Lietuvos progimnazijų asociacijos tarybos, Lietuvos pagrindinių mokyklų asociacijos, Lietuvos švietimo įstaigų vadovų profesinės sąjungos, kitų švietimo profesinių sąjungų, Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos, Lietuvos švietimo tarybos, kitų suinteresuotų institucijų, įtraukiant mokslininkus, švietimo ekspertus, naujos redakcijos Švietimo įstatymo pakeitimų įstatymų projektams parengti skirtų pasiūlymų suformulavimui, ypač sutelkiant dėmesį į visas suinteresuotas puses tenkinančių kriterijų, kuriuos turi atitikti savivaldybių bendrojo ugdymo mokyklos, nustatymą. Baigiant šią atskirąją nuomonę, norime pabrėžti, kad:
Europos vietos savivaldos chartijos svarbią nuostatą, kuri skelbia, kad reikalai sprendžiami vadovaujantis vietos žmonių interesais;
Konstitucinio teismo nurodyta Konstitucijos 120 straipsnio 2 dalis, kuri sako, kad savivaldybės pagal Konstitucijos bei įstatymų apibrėžtą kompetenciją veikia laisvai ir savarankiškai;
Teisėkūros įstatymo nuostatas svarstyti alternatyvas, skirti pakankamai laiko, numatyti pasekmes, įskaitant netikėtas, neigiamas;
galimai prieštarauja šios Vyriausybės regioninei politikai.
PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas (Parašas) Artūras Žukauskas ŠMK biuro vedėja Lina Vingrytė