Projekto lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS DARBO KODEKSO 14, 25, 27, 30, 52, 58, 139, 144, 221, 222, 223, 225, 226, 227 IR 240 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO
2023 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 9 straipsnio pripažinimas netekusiu galios Pripažinti netekusiu galios 9 straipsnį. 9 straipsnis. 144 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 144 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
„144 straipsnis. Mokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, viršvalandinį darbą ir darbą, kai yra nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų, taip pat kai padidinamas darbuotojo darbo mastas“. 2. Pripažinti netekusia galios 144 straipsnio 8 dalį. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai:
Jonas Varkalys Ričardas Juška Juozas Baublys Viktoras Pranckietis Algirdas Butkevičius Aušrinė Norkienė
rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai:
įsigalioti Lietuvos Respublikos darbo kodekso 14, 25, 27, 30, 52, 58, 139, 144, 221, 222, 223, 225, 226, 227 ir 240 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1187
straipsnio pavadinimas ir pripažįstama netekusia galios šio straipsnio 8 dalis. Tokiu būdu nuo 2023 m. birželio 1 d. bus panaikinta mokesčiais neapmokestinamų kompensacijų mokėjimo galimybė darbuotojams, kurių darbas yra kilnojamojo pobūdžio arba atliekamas lauko sąlygomis, arba susijęs su kelionėmis ar važiavimu. Kitaip tariant, kompensacijos galės būti mokamos, tačiau jos bus laikomos darbo užmokesčio dalimi ir apmokestinamos visais darbo mokesčiais (GPM, VSD, PSD). Taip siekiama kovoti su darbdaviais, kurie piktnaudžiauja minėtomis kompensacijomis, t.y. kurie faktiškai moka darbo užmokestį, tačiau jį įvardina kaip kompensacijas, tokiu būdu išvengia mokesčių mokėjimo. Pirmu etapu kompensacijų dydis buvo sumažintas iki 30 procentų, o antru etapu - nuo 2023 m. birželio 1 d. - šios kompensacijos visiškai panaikinamos. Nekvestionuojant fakto, kad atskiri darbdaviai piktnaudžiauja kompensacijomis, tačiau pasirinktas kovos su pažeidėjais metodas yra netinkamas. Užuot individualia tvarka kovojant su pažeidėjais, buvo pasirinktas lengviausias, tačiau ydingas metodas - visiškai panaikinti minėtas kompensacijas. Todėl nors pavieniai pažeidėjai neteks galimybės toliau piktnaudžiauti, tačiau visi kiti darbdaviai praras paskatą mokėti tokias kompensacijas. Šios kompensacijos buvo mokamos visose ūkio šakose, tačiau daugiausiai statybos ir transporto sektoriuose.
Įstatymo projekto tikslas ir uždavinys yra palikti darbdaviams paskatą mokėti kompensacijas, kas yra naudinga tiek darbdaviui, tiek darbuotojui
projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
rengėjai yra LR Seimo narys Jonas Varkalys
yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Iki 2023 m. birželio 1 d. galiojanti Lietuvos Respublikos darbo kodekso 144 straipsnio redakcija numato, kad darbuotojams, kurių darbas yra kilnojamojo pobūdžio arba atliekamas lauko sąlygomis, arba susijęs su kelionėmis ar važiavimu, kompensuojamos su tuo susijusios padidėjusios išlaidos už faktiškai tokio pobūdžio dirbtą darbo laiką. Šių kompensacijų dydis negali viršyti 30 procentų bazinio (tarifinio) darbo užmokesčio ir jos mokamos tuo atveju, kai darbuotojui neapmokamos komandiruotės išlaidos
naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama: Siūloma palikti galioti šiuo metu galiojančią Lietuvos Respublikos darbo kodekso 144 straipsnio redakciją. Laukiamas teigiamas rezultatas - tai didesnė paskata darbdaviams mokėti minėtas kompensacijas, kadangi jos nepamokestinamos darbo mokesčiais. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Numatomos teigiamos teisinio reguliavimo pasekmės aptartos šio aiškinamojo rašto 4 dalyje. Priėmus įstatymo projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma.
Valstybės institucijos turės individualia tvarka bausti pažeidėjus, kurie slepia darbo užmokestį - tokiu principu valstybės institucijos veikė iki šiol, todėl jokių naujų teisinių procedūrų neatsiranda. Valstybės institucijoms išliks aktualus priemonių kovojant su pažeidėjais efektyvinimo klausimas. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai:
Priimtas įstatymas įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės, kadangi siūloma palikti galioti esamą reguliavimą. Darbo užmokesčio slėpimo prevencija ir kovos su pažeidėjais sėkmė priklausys nuo valstybės institucijų darbo efektyvumo, kaip ir buvo iki šiol
įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Įstatymo projektas skatins darbdavius mokėti minėtas kompensacijas. Finansinių veiksmų įvairovė suteikia darbo santykiams lankstumo, o tai visuomet palankiai atsiliepia verslui. 8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams:
Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios: Priėmus įstatymo projektą, priimti naujų įstatymų, keisti ar pripažinti netekusiais galios jau galiojančių įstatymų nereikės
projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka: Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo projekte naujų sąvokų nėra. 11.
projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus: Įstatymo projekto nuostatos atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos teisės aktus. 12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti:
Įstatymui įgyvendinti įgyvendinamieji teisės aktai nereikalingi. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais): Įstatymui įgyvendinti valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų nereikės. 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:
Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis:
nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai: Nėra Teikia Seimo nariai: Jonas Varkalys Ričardas Juška Juozas Baublys Viktoras Pranckietis Algirdas Butkevičius Aušrinė Norkienė
2023-05-18 Nr. XIVP-2754 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projektu siūloma pripažinti netekusiu galios Lietuvos Respublikos darbo kodekso 14, 25, 27, 30, 52, 58, 139, 144, 221, 222, 223, 225, 226, 227 ir 240 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1187 (toliau – keičiamas įstatymas) 9 straipsnį, kuriuo Darbo kodekso 144 straipsnio
17 straipsnio 3 dalį, šio įstatymo 9 straipsnis įsigalios 2023 m. birželio 1 d. Todėl atsižvelgiant į Seimo statute nustatytų įstatymų leidybos procedūrų trukmę, taip pat į tai, kad pagal Darbo kodekso 185 straipsnio 9 dalies nuostatas, priimant darbo santykius ir su jais susijusius socialinės ir ekonominės politikos klausimus reguliuojančius teisės aktus, turi būti konsultuojamasi su Trišale taryba, priimti šį įstatymą iki birželio 1 d. neįmanoma. Siekiant įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodytų tikslų, turėtų būti keičiamas Darbo kodekso 144 straipsnis, jame numatant atitinkamas nuostatas. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad siekis mokėti ne didesnį darbo užmokestį, o Darbo kodekso 144 straipsnio 8 dalyje numatytas kompensacijas darbuotojams, kurių darbas yra kilnojamojo pobūdžio arba atliekamas lauko sąlygomis, arba susijęs su kelionėmis, gali neigiamai paveikti darbuotojo padėtį, nes, naudojantis kasmetinėmis atostogomis, į atostoginių skaičiavimą kompensacija yra neįtraukiama, taip pat ji neįtraukiama naudojantis socialinėmis garantijomis (ligos, senatvės pensijos ir kitomis išmokomis).
Be to, Darbo kodekso 144 straipsnio 7 dalis nustato, kad už darbą, kai yra nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų, taip pat kai padidinamas darbuotojo darbo mastas, mokamas padidintas, palyginti su normaliomis darbo sąlygomis, darbo užmokestis, nurodytas Darbo kodekso
keičiama keičiamo įstatymo 17 straipsnio 3 dalis – ją taip pat reikėtų pripažinti netekusia galios. 3. Atsižvelgiant į tai, kad siūlomas teisinis reguliavimas gali turėti įtakos tiek darbuotojų, tiek darbdavių teisėms ir pareigoms, įstatymo projektą reikėtų suderinti su Trišale taryba. Departamento direktorius Dainius Zebleckis J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]